�IAULIAI plius - MAIN - Turinys

(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Aktualijos

spausdinti

Ka�pi�n�se kles�ti ne�le�ga�l�s s�var�ty�nai

Kad pasiekt� artim�j� kapus senosiose miesto kapin�se, �mon�ms tenka kone bristi per šiukšles, nors konteineriai yra. Nuo sausio kapini� prie�i�ra besir�pinan�ios �mon�s „Specializuotas transportas“ atstovai teigia, kad �mon�s nekreipia d�mesio � draud�iamuosius �enklus, tod�l jie vos sp�ja tvarkyti nelegalius s�vartynus.

Šiukšl�s kaupiasi ne tik mieste, bet ir kapin�se.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Kalnas šiukšli�, kurias miestie�iai savavališkai supyl� senosiose miesto kapin�se, jau u�deng� kelias kapavietes. Nors netoliese yra konteineriai, �mon�s nesivargina – meta šiukšles kur papuola. Seni krepšeliai, vainikai, dirbtin�s g�l�s, plastikiniai buteliai jau u�vert� ir takel�. Greta šiukšli� kr�vos – nema�ai apleist�, nepri�i�rim� kap�, o vis did�jantis kalnas grasina netrukus u�kloti ir juos.

Nuo ši� metu prad�ios kapini� prie�i�ra Šiauli� mieste u�siima �mon� „Specializuotas transportas“. Bendrov�s atstovai sako su panašiomis problemomis susiduriantys nuolat. Senosios miesto kapin�s – išskirtin�s, kadangi �ia ne�manoma �ve�ti konteineri�, tod�l jie pastatyti iš vis� pusi� prie ��jim�. Ta�iau �mon�s nekreipia d�mesio � persp�jamuosius �enklus – meta šiukšles tiesiog sau po kojomis.

Laidoti senosiose miesto kapin�se draud�iama, ta�iau spar�iai ma��jant viet� kitose kapin�se ir stringant nauj� Daušiški� kapini� projektui ieškoma b�d�, kaip ši� problem� išspr�sti. �mon�s kalba, kad jei senosiose miesto kapin�se senuose, nepri�i�rimuose kapuose b�t� leista laidoti, kapin�s tapt� kur kas tvarkingesn�s.

„Šiauliai plius“ informacija

Mies�tas ne�be�no�ri mo�k�ti u� ra�jo�no vai�kus

Šiauli� miesto savivaldyb� nori, kad kitos savivaldyb�s mok�t� u� mieste neformaliojo ugdymo �staigas lankan�ius rajono vaikus. �vairius b�relius mieste lanko kone 700 vaik� iš kit� teritorij�. J� išlaikymas Šiauli� miesto mokes�i� mok�tojams kasmet kainuoja pusantro milijono lit�.

Šiauliuose veikia 9 sporto, 8 kult�ros �staigos ir 4 meno mokyklos, kurias lanko ne tik šiaulie�iai, bet ir 650 kit� rajon� vaik�. Vieno vaiko išlaikymas neformaliojo ugdymo �staigoje vidutiniškai kainuoja apie 3000 Lt per metus, iš kuri� 2000 Lt – ugdymui, 1000 – aplinkai išlaikyti. Šiauli� miesto savivaldyb� suskai�iavo, kad vaik� iš svetim� teritorij� u�imtumas Šiauli� biud�etui atsieina pusantro milijono lit� kasmet, tod�l Tarybos sprendimu u� juos tur�t� mok�ti tos savivaldyb�s, kuriose jie gyvena. Jei ne, šie vaikai b�reli� nuo rugs�jo lankyti negal�s. Rajonui kategoriškai atsisakius mok�ti kilt� nepasitenkinimas, tad miestas si�lo kompromis� – tartis tik d�l naujok�.

Pasak miesto mero Justino Sartausko, bus si�loma, kad visi moksleiviai, lankantys neformaliojo ugdymo mokyklas, tur�t� b�ti apmokestinti nuo rugs�jo pirmosios.

Daugiausia iš savo biud�eto tur�t� pervesti Šiauli� rajono savivaldyb�, iš kurios mieste b�relius lanko 550 vaik�. Ta�iau rajono meras Algimantas Gaubas aiškina, kad tam turi b�ti pasirašytos bendradarbiavimo sutartys ir pasiektas bendras vis� regiono savivaldybi� sutarimas d�l apmok�jimo u� šias paslaugas. Pasak jo, rajonas šiais metais biud�ete nebuvo numat�s išlaid� vaik� neformaliajam ugdymui.

Jei sutarimas nebus pasiektas, Šiauli� miesto savivaldyb� pasiry�usi laikytis tvirtos nuostatos ir vaik� iš kit� savivaldybi� nebeugdyti, o jei d�l to vaik� itin suma��t� – u�daryti b�relius ar net �staigas.

„Šiauliai plius“ informacija

Val�d�ios su�ta�r� bend�ra�dar�biau�ti

Šiauli� miesto ir rajono savivaldyb�s sutar� kartu teikti projektus keliams tiesti – tiems kurie svarb�s abiej� teritorij� gyventojams: pirmiausia V. Bielskio gatv�s t�sin� iki aplinkkelio, v�liau – ir nauj� keli� iki aplinkkelio � Daušiškius.

V. Bielskio gatv� baigiasi iki teritorin�s Šiauli� miesto ribos likus beveik šimtui metr�. Toliau plytintys laukai – jau rajono savivaldyb�s teritorija, kurioje lauko keliukais va�iuoja vietiniai. Šiauli� rajono savivaldyb� yra parengusi vieno kilometro kelio iki šiaurinio aplinkkelio projekt� ir jau u�sitikrinusi vieno milijono lit� finansavim�. Kit�met prasid�t� real�s kelio teisimo darbai. Kad tarp V. Bielskio gatv�s ir naujo kelio nelikt� 100 metr� bekel�s, susir�pino Šiauli� miesto savivaldyb�. Pasak miesto mero Justino Sartausko, ten – pramon�s zonos, yra keletas prekybini� �moni�, kurioms kelias yra reikalingas. Nutiesus keli�, kit� gatvi� ir infrastrukt�ros nebelau�yt� sunkusis transportas.

Nor�dama prisijungti prie projekto, Šiauli� miesto savivaldyb� turi suskubti ir parengti projekt� 100 metr� atkarpai. Reikia ir sankry�os bei �va�iavimo � aplinkkel� projekto. �va�iavimais r�pinasi Keli� direkcija. Kadangi vienas objektas turi tris šeimininkus, tai reikia ir bendro projekto. Panaši situacija klostysis ir ateityje projektuojant nauj� keli� � b�simas Daušiški� kapines: per miesto ir rajono teritorijas su �va�iavimu � aplinkkel�. Ten darbai pajud�s tik po to, kai baigsis prokurat�ros tyrimas d�l kapini� �emi�.

„Šiauliai plius“ informacija

Sk�s�tan��io�jo gel�b�ji�mas�� jo pa�ties rei�ka�las

Gali b�ti, kad š� sezon� Bubi� ir Geluvos papl�dimiuose, kur suva�iuoja daugiausia poilsiautoj�, nebus gelb�toj�. Kas juos turi samdyti ir mok�ti atlyginimus, nesutaria Šiauli� miesto ir rajono savivaldyb�s.

Gal rajono savivaldybei vert�t� registruoti visus poilsiautojus ir išsi�sti s�skaitas j� savivaldyb�ms u� gelb�jimo paslaugas?

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Bubi� tvenkinio papl�dimys – Šiauli� rajono teritorijoje, ta�iau arti miesto, tad gausiai lankomas miestie�i�, beje ir sodinink�, kuri� daugelis – taip pat Šiauli� miesto gyventojai. Tuo vadovaujantis, pastaraisiais metais Šiauli� miestas �darbina papl�dimi� gelb�tojus ir moka jiems atlyg�, o rajonas r�pinasi papl�dimi� tvarka. Ta�iau pagal mer� sutarim� viskuo tur�t� prad�ti r�pintis ta savivaldyb�, kurios teritorijoje yra vandens telkinys. Šiauli� rajonas su tuo nesutinka. Pasak jo mero Algimanto Gaubo, rajonas tik �sipareigojo pri�i�r�ti papl�dimi� aplink�, tvarkyti j�, bet gelb�toj� išlaikyti jis neturi galimybi�, neturi ir �moni�, galin�i� dirbti š� darb�.

Šiauli� miesto savivaldyb� laikosi nuostatos, kad mok�ti tur�t� ta savivaldyb�, kurios teritorijoje yra vandens telkinys. Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius sako, kad Vilniaus miesto savivaldyb� nesamdo gelb�toj� prie Trak� e�er�, kad vilnie�iai b�t� saug�s. Anot jo, šiuo atveju derybos dar nebaigtos.

Gelb�toj� darbas viename papl�dimyje per sezon� kainuoja 20 t�kst. Lt. Specialistus Šiauli� miesto savivaldyb� samdydavo iš sporto mokyklos „At�alynas“.

„Šiauliai plius“ informacija

Zok�ni�kiams nusibodo politik� pa�adai

Oksana LAURUTYT�

Daugiau nei dešimt met� Zokni� rajono Radviliškio g. 72-80 daugiabu�i� gyventojus Šiauli� politikai ved�ioja u� nosies lyg nekaltas paneles. Besiartinant rinkimams pa�ada išasfaltuoti tarp daugiabu�i� vinguriuojan�i� duob�t� �vyruot� gatv�, o po rinkim� pamiršta. Jei artimiausiame Tarybos pos�dyje politikai nepritars sprendimui gatv� išasfaltuoti, gyventojai teigia � savivaldybi� rinkimus balsuoti nebeis – boikotuos.

Debesys dulki� ir nuolatinis per duobes va�iuojan�i� mašin� triukšmas – tokia Radviliškio gatv�s 70, 72, 74, 76, 78 ir 80 daugiabu�i� gyventoj� kasdienyb�. Dešimt met� gyventojai prašo išasfaltuoti apgail�tinos b�kl�s gatv�, ta�iau iki šiol kv�puoja dulk�mis ir kas savait� valo langus.

76-ojo namo gyventoja Ana piktinasi, kad vald�ia ginasi, jog n�ra pinig�, ir gyventojams nepadeda. Buvo net miesto meras atvyk�s, �mon�s šauk�, kad d�l nuolatinio srauto automobili� sukeliam� dulki� n�ra kuo kv�puoti, ta�iau pagalbos n�ra.

Daugiabu�i� bendrija kasmet rašo raštus Savivaldybei, prašydama išasfaltuoti gatv�. Sulaukia atsakym�, kad gatv� �traukta � s�rašus, bet reali� darb� nesulaukia. Prieš dešimt met� gyventojai buvo sulauk� vald�ios pasi�lymo perpus dalytis asfaltavimo darbams reikiamas l�šas, bet projektas u�strigo ilgam.

Bachram Zeinalov, keli� Radviliškio g. daugiabu�i� nam� bendrijos pirmininkas, sako, kad gyventojams b�t� tek� darbams skirti 98 t�kst. Lt. D�l vald�ios neveiklumo u�strig� darbai vis brango, tad dabar, sulaukus tokio pat pasi�lymo, gyventojai pinig� darbams vargiai betur�t�.

Šiauliams iš Keli� prie�i�ros pl�tros programos yra skirta apie 3,5 mln. Lt. Rengiami s�rašai, kurias gatves rimtai remontuoti, o kurias tik palopyti. Rim�iau ketinama tvarkyti miesto centr�, o zokniškiams nieko d�iuginan�io valdininkai pa�ad�ti negali, nes judri gatv� turi kiemo status�.

Ar�nas Adomaitis, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jas, sako, kad l�š� iš Keli� prie�i�ros pl�tros programos kiemams asfaltuoti skirti negalima. U� šias l�šas tegalima tvarkyti gatves.

Gyventojai jau pavargo laukti ir ketina protestuoti.

B. Zeinalov kalb�josi su gyventojais, kad neverta eiti � savivaldybi� taryb� rinkimus. „Politikai vis �ad�jo, kad asfaltuos, bet pa�adai liko pa�adais“, – apgailestauja bendrijos pirmininkas.

Kokios gatv�s bus remontuojamos, politikai atsakys, kai s�rašui pritars Miesto �kio ir pl�tros komitetas bei Taryba.

Ra�jo�nas no�ri da�lies mies�to �mo�ni�

Šiauli� rajono savivaldyb� nori Šiauli� miesto savivaldyb�s �moni� akcij� dalies. Dal� „Šiauli� energijos“ akcij� rajonas jau valdo, o dabar akcij� paket� nori padidinti, perduodamas miestui keturias savo katilines. „Šiauli� vanden�“ akcij� rajonas pageidauja mainais u� finansin� prisid�jim� prie projekto Gink�n� gyvenviet�je, priešingu atveju reikalauja gr��inti pinigus.

Kai Šiauli� miesto savivaldyb�s bendrov� „Šiauli� vandenys“ �gyvendino vandentvarkos projekt� Gink�nuose, Šiauli� rajonas prie finansavimo prisid�jo 5 proc. – skyr� 152 t�kst. Lt, nes teritorija priklauso rajonui ir vandens teikimo bei nuotak� tinklai skirti rajono gyventojams. Dabar šie pinigai tapo pretekstu miesto savivaldyb�s mainais prašyti dalies „Šiauli� vanden�“ bendrov�s akcij�.

Pasak rajono mero Algimanto Gaubo, � projekt� �d�ta savivaldyb�s l�š� ir arba tos l�šos turi b�ti gr��intos �gyvendinus projekt� (apie 150 t�kst. Lt), arba rajono vald�ia nori �silieti � �mon�s valdym� ir tapti akcininke.

Šiauli� miesto savivaldyb� š� pageidavim� sutiko be didelio entuziazmo. Ar �sileisti � savo �mon� dar vien� akcinink�, ji svarstys, ta�iau sp�ja, kad to neišvengs, nes aplinkini� gyvenvie�i� – Gink�n�, Bubi�, Aukštelk�s – tinklus „Šiauli� vandenys“ jau aptarnauja. Vandentiekos �monei bus pasi�lyta apsibr��ti, kiek racionalu pl�sti ribas. Vienos did�i�j� miesto �moni� – „Šiauli� energijos“ – akcij� Šiauli� rajono savivaldyb� �gijo jau anks�iau, o dabar nori j� dar daugiau gauti mainais perduodama keturias katilines: tris Gruzd�iuose ir vien� Šil�nuose.

Šiauli� miesto savivaldybei teks nuodugniai išanalizuoti, ar su katilin�mis ji neperims ir r�pes�i�, nes tik viena j� nauja, viena renovuota, o pelno dal� rajono akcininkams tekt� didinti.

„Šiauliai plius“ informacija

Va�sa�r� dirb�ti ga�l�s ir paaug�liai

Gegu��s pabaigoje paaišk�s, kokiose �mon�se vasar� gal�s dirbti mokiniai. Per m�nes� planuojama �darbinti tik apie 30 paaugli�. Dirbdami viešuosius darbus jie, neatskai�ius mokes�i�, u�dirbt� per t�kstant� lit�.

�sidarbinti vasar� mokiniui sud�tinga. Tik 16-18 met� paaugliai iš socialiai remtin� šeim� turi toki� galimyb�. Jie �darbinami pagal vieš�j� darb� program�. Šiemet mieste suteikta tik 30 darbo viet�, pernai buvo dar ma�iau – 20. Buvo met�, kai savivaldyb� ir darbo bir�a vaik� visai ne�darbindavo. Vaiko teisi� apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Bagavi�ius sako, kad kartais vaikai atsisako dirbti vasar� - nenori netekti atostog�. Dirbti vaikui vasar� neleid�ia ir šeimos, nes bijo, kad suma��s pašalpos.

Šiauli� teritorin�s darbo bir�os vadovas Raimundas Domarkas sako, kad pagal vieš�j� darb� program� numatyta po 55 darbo vietas mieste ir rajone. Atliekama apklausa, kurios �mon�s gal�t� priimti paauglius.

Darbdaviai mieliau priima � darb� suaugusius bedarbius. Šiauli� teritorin� darbo bir�a skelbia, kad mieste ma��ja nedarbas. Dabar jis daugiau nei 8 proc. - ma�iausias tarp did�i�j� šalies miest�.

Darbo bir�os duomenimis, baland�io m�nes� �registruota 711 laisv� darbo viet�, o bedarbi� - 715.

Nedarbas ma��ja ir rajonuose. Tai l�m� suaktyv�j�s statyb� verslas. Padaug�jo darbo pasi�lym� padav�jams, siuv�joms, vadybininkams. Daugiau darbo pasi�lym� sulaukia vyrai.

„Šiauliai plius“ informacija

� prad�i� � vir��

Festivaliai ir did�iosios �vent�s

Ie�koti