(2016-04-29 Nr. 623) ŠIANDIEN 2017 Liepos 28 D. Penktadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Aktualijos
Į Šiau­lius atkeliavo cir­kas!

Vai­kys­tės neį­ma­no­ma įsi­vaiz­duo­ti be tri­jų da­ly­kų: ge­riau­sių kie­mo drau­gų, dau­gy­bės po­rci­jų le­dų ir ap­si­lan­ky­mo cir­ke. Tie­sa, cir­ko vai­di­ni­mas – tai pra­mo­ga ne tik vai­kams, bet ir vi­sai šei­mai.

 

 
 

Iki ge­gu­žės 22 d. Šiauliuose vieši jung­ti­nis Če­ki­jos ir Lie­tu­vos cir­kas „Mar­cel ir Ode­ta“. Šis, il­ga­me­tes tra­di­ci­jas puo­se­lė­jan­tis cir­kas pristato nau­ją dvie­jų da­lių pro­gra­mą.

Jo­je iš­vy­si­te Ame­ri­kos in­dė­nų šou, ak­ro­ba­tus, oro gim­nas­tus ir net pen­kis links­min­to­jus-klou­nus. Are­no­je taip pat pa­si­ro­dys dau­giau nei 20 dre­suo­tų eg­zo­ti­nių gy­vū­nų: grakš­čio­sios Af­ri­kos liū­tės, pro­gra­mą „pa­ruo­šę“ vien­kup­ris ir dvi­kup­riai kup­ra­nu­ga­riai, šo­kan­tys Apa­lū­zo žir­gai, ma­žie­ji po­niai, be­ždžio­nės-jo­ji­kės, di­die­ji pu­de­liai ir t. t. Be­je, ga­lė­si­te su­da­ly­vau­ti ir cir­ko dis­ko­te­ko­je.

Cirkas įsikūręs netoli „akropolio“, Tilžės gatvėje. Dau­giau in­for­ma­ci­jos ra­si­te in­ter­ne­to pus­la­py­je

www.cir­kas­mar­cel.lt.

Lau­kia­me Jū­sų!

 

 

 


Kad kraus­ty­mo­si var­gai tap­tų džiaugs­mais

„Nė­ra to­kių per­kraus­ty­mo dar­bų, ku­rių neap­siim­tu­me“, – sa­ko pro­fe­sio­na­lias kraus­ty­mo pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės UAB „BŪST­KAI­TA“ di­rek­to­rius Žyd­rū­nas Klu­sas ir pa­ta­ria, į ką at­kreip­ti dė­me­sį kraus­tan­tis:

 


 

– Jei nu­ta­rė­te kreip­tis į kraus­ty­mo pa­slau­gas tei­kian­čią įmo­nę, rei­kė­tų tai pa­da­ry­ti iš anks­to. Bent ke­le­tą die­nų prieš kraus­ty­mą­si.
Jei pa­skam­bin­si­te mums, bend­rau­si­te tie­sio­giai su tuo žmo­gu­mi, ku­ris pa­si­rū­pins jū­sų per­kraus­ty­mu. Ne­tai­ko­me pra­kti­kos, kai į skam­bu­tį at­si­lie­pia ad­mi­nist­ra­to­rė, ta­da per­duo­da in­for­ma­ci­ją va­dy­bi­nin­kui, šis di­rek­to­riui. Sten­gia­mės bū­ti ar­ti žmo­gaus, ar­ti jo po­rei­kių ir pro­ble­mų.
Kiek­vie­nas tu­ri pa­si­rin­ki­mo tei­sę, ta­čiau ne­pa­ta­ria­me nau­do­tis pa­vie­niais kraus­ty­mo pa­slau­gas siū­lan­čiais as­me­ni­mis. Jie pa­pras­tai ne­ga­li pa­siū­ly­ti vi­so ir, svar­biau­sia, ko­ky­biš­ko pa­slau­gų pa­ke­to. Be to, kiek­vie­nas daik­tas, ku­rį ve­ža­te su mu­mis, yra ap­draus­tas.
Pro­fe­sio­na­lais sa­ve va­di­na­me ne tik dėl tei­kia­mų pa­slau­gų, bet ir tu­ri­mų ži­nių. Pa­vyz­džiui, rei­kia ži­no­ti, ko­kia tai laip­ti­nė. Se­no pla­na­vi­mo laip­ti­nė­se su so­fa dvie­se leng­vai neap­si­suk­si – rei­kės dau­giau žmo­nių. Nu­tin­ka ir taip, kad bal­dai ne­be­tel­pa pro du­ris – po re­mon­tų su­ma­žė­ja an­gos. Yra te­kę bal­dus nu­leis­ti ir per lan­gą, ir per bal­ko­ną.
Rei­kia ži­no­ti ir kaip iš­rink­ti bal­dus, nes, tar­ki­me, kor­pu­si­nių bal­dų, ku­rie yra su­rink­ti ne ant są­var­žų, ge­riau ne­rink­ti – pa­skui kli­bės. Dėl to nie­ka­da ne­puo­la­me vis­ko iš kar­to ar­dy­ti, pir­miau­sia ap­žiū­ri­me.
Pa­de­da­me per­si­kraus­ty­ti ne tik iš būs­to į būs­tą, bet per­ve­ža­me li­go­nius, neį­ga­lius as­me­nis. Perk­raus­to­me biu­rus, par­duo­tu­ves, san­dė­lius. Per­ve­ža­me mu­zi­kos inst­ru­men­tus, sce­ni­nę įran­gą, įren­gi­mus, trans­por­to prie­mo­nes, pa­ro­dų sten­dus. Be to, tei­kia­me san­dė­lia­vi­mo pa­slau­gą. Jei­gu, pa­vyz­džiui, il­ges­niam lai­kui iš­va­žiuo­ja­te į už­sie­nį ir no­ri­te iš­nuo­mo­ti ar­ba par­duo­ti būs­tą, o pa­lik­ti daik­tų neturite kur, at­va­žiuo­ja­me, iš­si­ve­ža­me juos, kai rei­kia – su­grą­ži­na­me. Šią pa­slau­gą siū­lo­me ir re­mon­to at­ve­ju, nes re­mon­tuo­ti, kai na­muo­se vi­si bal­dai – la­bai ne­pa­to­gu.
Be­je, mū­sų įmo­nė už­sii­ma ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pa­slau­go­mis, o par­duo­dant būs­tą per mū­sų agen­tus, per­kraus­ty­mo pa­slau­goms tai­ko­me nuo­lai­dą iki 50 pro­c.

 UAB „BŪST­KAI­TA“
Til­žės g. 52, Šiau­liai
Tel. 8 646 18 718
El. p. info@bustkaita.lt
www.bust­kai­ta.lt


 


Su­per­mais­tas – kas tai?

Apie ne vi­siems gir­dė­tą, ta­čiau mū­sų svei­ka­tai itin nau­din­gą su­per­mais­tą pa­sa­ko­ja vie­na iš įmo­nės „Li­vinn – svei­ki pro­duk­tai“ įkū­rė­jų Guo­da Az­gu­ri­die­nė:

 

– Su­per­mais­tas – tai sim­bo­li­nis pa­va­di­ni­mas tų pro­duk­tų, ku­rie tu­ri la­bai kon­cent­ruo­tą me­džia­gų kie­kį.

Ge­riau­sias su­per­mais­to pa­vyz­dys – ci­na­mo­nas. Šian­dien ži­no­me dau­gy­bę re­cep­tų su ci­na­mo­nu, ku­rie pa­de­da stip­rin­ti svei­ka­tą, gra­žin­ti fi­gū­rą. Sa­vo par­duo­tu­vė­se pre­kiau­ja­me eko­lo­giš­ku Cei­lo­no ci­na­mo­nu, nes mums svar­bu, kad bū­tų iš­lai­ky­ta ko­ky­bė, švie­žu­mas, aro­ma­tas ir ak­ty­vio­sios me­džia­gos.

Dar vie­nas su­per­mais­to pa­vyz­dys – is­pa­ni­nio ša­la­vi­jo (či­ja) sėk­los. Dau­ge­lis ma­nęs klau­sia, ar jos tik­rai to­kios ge­ros? Ma­no at­sa­ky­mas bū­tų – grei­čiau­siai taip, nes is­pa­ni­nia­me ša­la­vi­ju­je yra daug ome­ga-3 rie­bių­jų rūgš­čių, ku­rių žmo­gui daž­niau­siai trūks­ta. Be to, is­pa­ni­nio ša­la­vi­jo sėk­los la­bai ge­rai brinks­ta, to­dėl jas val­gant ir ge­riant pa­kan­ka­mai van­dens, slo­pi­na­mas ape­ti­tas, ga­li­me ko­vo­ti su al­kio jaus­mu. Ži­no­ma, jei jū­sų ra­cio­ne ome­ga-3 ir taip pa­kan­ka, žar­ny­nas funk­cio­nuo­ja pui­kiai ir nė­ra po­rei­kio rū­pin­tis fi­gū­ra, tuo­met ša­la­vi­jo sėk­los nė­ra ak­tua­lu.

Gys­lo­čio sėk­lų luo­be­lės taip pat pri­ski­ria­mos su­per­mais­tui, nes jo­se la­bai daug skai­du­lų. Ypa­tin­go sko­nio šis pro­duk­tas ne­tu­ri, ta­čiau ge­rai vei­kia mū­sų žar­ny­ną. Juk pui­kiai ži­no­me – jei­gu žar­ny­nas svei­kas, tai mū­sų svei­ka­tos pa­ma­tas jau „pa­sta­ty­tas“.

Ci­na­mo­nu, is­pa­ni­nio ša­la­vi­jo sėk­lo­mis, gys­lo­čio sėk­lų luo­be­lė­mis ir ki­tu su­per­mais­tu ga­li­me gar­din­ti įvai­riau­sius pa­tie­ka­lus, pa­vyz­džiui, ko­šes. Mes siū­lo­me įvai­rių kul­tū­rų ko­šes, ku­rios pa­de­da at­ras­ti nau­jus sko­nius ir nau­jas pa­tir­tis. Tu­ri­me ir ko­šių be gli­ti­mo, ku­rios nie­kuo ne­nu­si­lei­džia įpras­toms ir yra to­kios pat ska­nios.


 

 


Ke­pa­me žu­vį lau­ke!

At­ši­lus orams, nuo­sa­vų na­mų kie­muo­se ar­ba pa­vė­si­nė­se prie eže­ro vis daž­niau pa­kvim­pa ant lau­žo kep­ta mė­sa. O jei už­si­no­rė­jo­te paį­vai­rin­ti sa­vo ra­cio­ną ar­ba nu­ste­bin­ti sve­čius, vie­to­je mė­sos rin­ki­tės žu­vį.

 

 

Pa­čia­me Šiau­lių cent­re įsi­kū­ru­sios fir­mi­nės UAB „Nor­ve­li­ta“ par­duo­tu­vės dar­buo­to­jos siū­lo pa­ska­nau­ti ant lau­žo kep­tu švie­žiu upė­ta­kiu, šal­dy­ta skumb­re ar­ba la­ši­ša.

Šias žu­vis jos pa­ta­ria ruoš­ti prieš pat ke­pi­mą ir šiukš­tu ne­pa­dau­gin­ti drus­kos. Pa­si­ro­do, drus­ka trau­kia van­de­nį, tad žu­vis sun­kiai ap­skrun­da – ge­riau­sia ją ber­ti ant jau iš­kep­tos žu­vies. Jei­gu žu­vį ma­ri­nuo­si­te, su drus­ka vėl­gi rei­kia elg­tis at­sar­giai, mat žu­vis la­bai ge­rai su­ge­ria vi­sus prie­sko­nius.

Žu­vis iš­ke­pa kur kas grei­čiau nei mė­sa – ska­naus pa­tie­ka­lo teks lauk­ti il­giau­siai 20 mi­nu­čių. Ne­pa­ta­ria­ma žu­vies kep­ti de­dant tie­siai ant gro­te­lių – ji ga­li pri­lip­ti. Ge­riau­sia, jei­gu žu­vį, prieš kep­da­mi, su­suk­si­te į fo­li­ją ar­ba įdė­si­te į spe­cia­lią fo­li­jos dė­žu­tę. Kai ku­rias žu­vų rū­šis, pa­vyz­džiui, la­ši­šą, ga­li­ma kep­ti ir ant ieš­mų. Tik ne ant at­vi­ros lieps­nos, o ant ža­ri­jų.

Ant ieš­mų siū­lo­ma kep­ti ir UAB „Nor­ve­li­tos“ la­ši­šų deš­re­les. Šis pa­tie­ka­las ne­nu­vils sa­vo sko­niu, o jo pa­ruo­ši­mas bei ke­pi­mas nea­tims daug lai­ko – deš­re­les ant ža­ri­jų už­teks pa­lai­ky­ti 1–2 min., kad su­šil­tų.

Beje, kitą savaitę parduotuvėje jau galėsite nusipirkti žuvies dešrelių, kurios yra skirtos kepti specialiai ant grilio.

UAB „Nor­ve­li­ta“ taip pat ga­li­te įsi­gy­ti miš­rai­nių su sil­ke, jū­ros ko­pūs­tais ir la­ši­ša, ku­rios pui­kiai tiks prie lau­že kep­tų bul­vių. Vėl­gi pui­kus va­rian­tas ne­no­rin­tiems su­gaiš­ti daug lai­ko ga­mi­nant. Juk da­bar tas me­tas, kai sma­giau­sia bū­ti gam­to­je, o ne su­ktis vir­tu­vė­je.

Par­duo­tu­vės ad­re­sas: Til­žės g. 168, Šiau­liai (prie­šais

Vals­ty­bi­nį Šiau­lių dra­mos teat­rą).

Par­duo­tu­vės dar­bo lai­kas: I–V 8–19 val., VI 8–17 val.

 


Dau­gė­ja pa­tei­ku­sių dek­la­ra­ci­jas

Bai­gė­si gy­ven­to­jų pa­ja­mų ir tur­to dek­la­ra­vi­mo lai­ko­tar­pis. Šiau­lių vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, šie­met iš vi­so pa­teik­ta dau­giau nei 140 tūkst. įvai­rių for­mų dek­la­ra­ci­jų. Gy­ven­to­jai bu­vo ak­ty­ves­ni nei per­nai, tad pa­raiš­kos pra­dė­tos teik­ti ir anks­čiau, ir ge­ro­kai sklan­džiau nei įpras­tai. Iš vi­so vals­ty­bė gy­ven­to­jams grą­žins apie 5,5 mln. Eur.

 

 
 Dainiaus Labučio nuotr.

Šiau­lių mies­te ir ra­jo­ne šį pa­va­sa­rį iš vi­so įvai­rias dek­la­ra­ci­jų for­mas pa­tei­kė dau­giau nei 107 tūkst. gy­ven­to­jų. Tai yra 12,5 pro­c. dau­giau nei per­nai. Gy­ven­to­jų pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jų gau­ta dau­giau nei 7 tūkst. Šiau­lių vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tų duo­me­ni­mis, gy­ven­to­jams šie­met bus grą­žin­ta apie 5,5 mln. Eur. Pi­ni­gai mies­tie­čiams bus grą­ži­na­mi iki lie­pos 31 d. Tie­sa, pu­sė grą­žin­ti­nos gy­ven­to­jams su­mos – 2,5 mln. Eur – jau per­ves­ta į žmo­nių są­skai­tas.

Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, di­džio­ji dau­gu­ma gy­ven­to­jų dek­la­ra­ci­jas už­pil­dė ir pa­tei­kė sa­va­ran­kiš­kai in­ter­ne­tu ir tik treč­da­lis žmo­nių krei­pė­si pa­gal­bos į VMI dar­buo­to­jus. Šie­met gy­ven­to­jai esą pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jas teik­ti pra­dė­jo lai­ku, tad ir mil­ži­niš­kų ei­lių ins­pek­ci­jos ko­ri­do­riuo­se pa­vy­ko iš­veng­ti.

Tie­sa, Šiau­lių vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tai įspė­ja, kad gy­ven­to­jai, ne­pa­tei­kę pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jų, tu­rė­tų su­skub­ti. Mat nuo ki­tos sa­vai­tės šios pa­rei­gos neat­li­ku­siems žmo­nėms ne tik bus skai­čiuo­ja­mi dels­pi­ni­giai, bet ir bus tai­ko­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė už duo­me­nų ne­pa­tei­ki­mą. Spe­cia­lis­tai pri­me­na, kad gy­ven­to­jams, pa­tei­ku­siems ne­tei­sin­gus duo­me­nis dek­la­ra­ci­jo­se ir juos iš­tai­sius, pi­ni­gai bus grą­ži­na­mi vė­liau.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

 


La­pė – prin­ci­pų įkai­tė?

Vėl už­vi­rė gin­čai dėl jau ne kar­tą ar­šių dis­ku­si­jų ob­jek­tu vir­tu­sios Šiau­lių Ge­le­ži­nės la­pės. Nuo ta­da, kai prieš be­ne me­tus pa­si­gir­do kal­bos, kad ši skar­di­nė skulp­tū­ra Talk­šos eže­ro pa­kran­tė­je sto­vi ne­le­ga­liai, ne­si­bai­gia pe­ri­pe­ti­jos dėl jos įtei­si­ni­mo. Mies­tui nie­kaip ne­pa­vyks­ta ofi­cia­liai pe­rim­ti La­pės sa­vo ži­nion, bet kas dėl to kal­tas, neaiš­ku. Abi pu­sės – Sa­vi­val­dy­bė ir skulp­tū­ros sa­vi­nin­kai bei au­to­rius – pa­tei­kia skir­tin­gas ver­si­jas. Vie­ni sa­ko, kad ne­duo­da, ki­ti – anie nei­ma.

 


Jau ge­ro­kai pa­rū­di­ju­si ir aki­vaiz­džiai kos­me­ti­nių pa­to­bu­li­ni­mų rei­ka­lau­jan­ti Šiau­lių ge­le­ži­nė la­pė – vis dar neišsp­ren­džia­mų da­ly­bų ob­jek­tas.

Pa­sak mies­to va­do­vų, jos prie­žiū­ra ir es­te­tiš­kes­niu vaiz­du mie­lai pa­si­rū­pin­tų Sa­vi­val­dy­bė, ta­čiau ne­ga­li, mat La­pė ofi­cia­liai mies­tui ne­prik­lau­so, o be lei­di­mo Talk­šos pa­kran­tė­je pa­sta­ty­tos skar­di­nės skulp­tū­ros per­da­vi­mas jau il­gą lai­ką strin­ga.

Dar lapk­ri­tį prie Šiau­lių are­nos nu­ver­tus skan­da­lin­gą Penk­tą­jį kė­li­nį, jo sa­vi­nin­kai – Šiau­lių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų aso­cia­ci­ja – ir au­to­rius gra­si­no iš mies­to iš­ve­šian­tys ir La­pę, tuo­met su jais mė­gin­ta su­si­tar­ti gra­žiuo­ju ir pa­siū­ly­ta per­duo­ti skulp­tū­rą Sa­vi­val­dy­bės ži­nion. To­kia, at­ro­do, ele­men­ta­ri pro­ce­dū­ra vis neį­vei­kia­ma, pa­na­šu, prin­ci­pų ka­ras tę­sia­si. Mies­to me­ro pa­va­duo­to­jo Do­mas Griš­ke­vi­čius pa­sa­ko­ji­mu, Sa­vi­val­dy­bė La­pės sa­vi­nin­kui siū­lė bent tris jos pe­rė­mi­mo bū­dus, ta­čiau nei dėl vie­no su­tar­ti vis ne­pa­vyks­ta.

Sa­vo ruož­tu ki­ta pu­sė dės­to vi­sai ki­to­kias tie­sas. Ge­le­ži­nės la­pės au­to­rius Vi­lius Pu­ro­nas sa­ko, kad jo 2009-ai­siais ne tik mies­tui, bet ir vi­sai ša­liai do­va­no­tą skulp­tū­rą sa­vi­nin­kas mie­lai per­duo­tų ir ofi­cia­liai, ta­čiau Sa­vi­val­dy­bei esą jos tiek te­rei­kia. Ne­va, kiek La­pę be­siū­ly­tum, Sa­vi­val­dy­bė vis nei­ma.

D. Griš­ke­vi­čius sa­ko, kad yra at­virkš­čiai – tai Sa­vi­val­dy­bė jau ku­rį lai­ką ban­do pa­gau­ti La­pės sa­vi­nin­ką – Šiau­lių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tą An­ta­ną Ja­su­da­vi­čių – ir pa­ga­liau pa­dė­ti taš­ką skulp­tū­ros pe­rė­mi­mo is­to­ri­jo­je, ta­čiau pa­sta­ra­sis vis ne­ran­da lai­ko.

Pa­ko­men­tuo­ti si­tua­ci­ją skar­di­nės La­pės sa­vi­nin­kas lai­ko ne­ra­do ir žur­na­lis­tams, tad jo po­zi­ci­ja iš­lie­ka neaiš­ki. Ne­pai­sant to, mies­to va­do­vai įsi­ti­ki­nę, kad skulp­tū­ra dar šį mė­ne­sį bus ofi­cia­liai per­duo­ta Šiau­liams, le­ga­li­zuo­ta, o jau ta­da – pri­žiū­ri­ma ir tvar­ko­ma.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

 


Šiau­liai pra­de­da per­vers­mą vai­kų mi­ty­bo­je

Mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­tvir­ti­no 30 die­nų per­spek­ty­vi­nį val­gia­raš­tį, ku­rį pla­nuo­ja­ma kaip pa­vyz­dį siū­ly­ti ne tik Šiau­lių, bet ir vi­sos ša­lies iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­goms. Kruopš­čiai su­ba­lan­suo­tas nau­ja­sis vai­kų me­niu – kur kas svei­kes­nis, ja­me ma­žiau cuk­raus, drus­kos, mil­tų, jo­kio ma­jo­ne­zo ir daug nau­jo­vių – įvai­riau­sia mė­sa, vai­siai ir dau­ge­liui ma­žų­jų tur­būt nė ne­ra­gau­tos dar­žo­vės bei kruo­pos.

 

 

Tre­čia­die­nį ma­žų­jų pie­tums Šiau­lių lopšelio-darželio „Pu­še­lė“ lėkš­tė­se pui­ka­vo­si tai, ko tik­riau­siai neiš­peik­tų nei die­to­lo­gai, nei pro­pa­guo­jan­tys svei­ką mi­ty­bą – nau­din­ga sriu­ba su ru­pios duo­nos rie­ke, troš­kin­ta ver­šie­na ir daug dar­žo­vių. Toks pa­tie­ka­las – tik ma­ža da­lis nau­jo su­ba­lan­suo­to ir vai­kams skir­to me­niu.

Dau­giau nei pus­me­tį dir­bu­si mies­to sa­vi­val­dy­bės su­da­ry­ta ke­lių sri­čių spe­cia­lis­tų dar­bo gru­pė su­kū­rė 30-ies die­nų per­spek­ty­vi­nį val­gia­raš­tį, ku­ris siū­lo­mas vi­soms Šiau­lių iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­goms. Ja­me – jo­kio ma­jo­ne­zo, ma­žiau cuk­raus, drus­kos, mil­tų, so­čių­jų rie­ba­lų, daug vai­sių bei dar­žo­vių, įtrauk­ti kuo įvai­res­ni mais­to pro­duk­tai, ruo­šia­mi taip, kad bū­tų iš­sau­go­ma kuo dau­giau nau­din­giau­sių me­džia­gų.

Nea­be­jo­ja­ma, kad nau­ja­sis val­gia­raš­tis mo­kys vai­kus svei­kos mi­ty­bos kul­tū­ros, nau­din­gų so­cia­li­nių įgū­džių ir svar­biau­sia – bus nau­din­gas jų svei­ka­tai, pa­dės iš­spręs­ti dau­ge­lį pro­ble­mų, kad ir su­tri­ki­mu lai­ko­mą hi­pe­rak­ty­vu­mą.

Nau­jo val­gia­raš­čio re­cep­tus jau ku­rį lai­ką ban­dan­čio lop­še­lio-dar­že­lio va­do­vė sa­ko, kad dėl to­kių po­ky­čių tė­vų pi­ni­gi­nės ne­sup­lo­nės. Šiuo at­ve­ju, ko­ky­biš­kiau ne­reiš­kia bran­giau.

Pa­sak dar­že­lio va­do­vės Flo­ri­nos Var­ka­lie­nės, nau­jo val­gia­raš­čio re­zul­ta­tai jau pa­ste­bi­mi – ki­taip nei anks­čiau vai­kų lėkš­tės lie­ka tuš­čios. Tai pa­tvir­ti­na ir pa­tys ma­žie­ji val­gy­to­jai.

Pa­sak Domo Griškevičiaus, Šiau­lių pa­reng­tas val­gia­raš­tis jau da­bar lai­ko­mas pa­vyz­di­niu, to­dėl jį ke­ti­na­ma siū­ly­ti ne tik vi­so mies­to, bet ir ša­lies iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­goms. Dau­giau nei pu­sę me­tų dir­bu­si ir nau­ją val­gia­raš­tį ren­gu­si dar­bo gru­pė pa­ju­di­no rei­ka­lus ir dar vie­nu klau­si­mu – jau po ke­lių mė­ne­sių tu­rė­tų star­tuo­ti nau­ja cent­ra­li­zuo­to mais­to pro­duk­tų pir­ki­mo tvar­ka. Jau da­bar į cent­ra­li­zuo­tų pir­ki­mų sis­te­mą įsi­trau­kė 33 mies­to ug­dy­mo įstai­gos – 29 dar­že­liai ir 4 spe­cia­lio­sios mo­kyk­los.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

 


Kul­tū­ra – ne­pri­va­lo­ma, bet la­bai re­ko­men­duo­ja­ma

Gab­rie­lė PAS­TAU­KAI­TĖ

gab­rie­le.pastaukaite@splius.lt

Ar nė vie­nos „rim­tos“ kny­gos ne­pers­kai­čiu­si, ta­čiau do­rai užau­gi­nu­si 5 vai­kus kai­mo mo­te­ris ver­ta ma­žiau pa­gar­bos nei me­no ga­le­ri­jas lan­kan­tis ra­šy­to­jas? Ar kul­tū­ra ir me­nas yra žmo­gui pri­va­lo­mi? Ar rei­kia juos bruk­ti per prie­var­tą? Apie kul­tū­ros svar­bą šiuo­lai­ki­nia­me žmo­gaus gy­ve­ni­me kal­bė­jo­mės su LRT ra­di­jo kul­tū­ros lai­dų vy­riau­sią­ja re­dak­to­re, žur­na­lis­te Jo­lan­ta Kry­že­vi­čie­ne.

 


 L. Kry­že­vi­čie­nė pri­si­pa­žįs­ta, kad bu­vo lai­kas, kai no­rė­jo „pail­sė­ti“ nuo kul­tū­ros. „Il­gus me­tus ren­giu lai­das apie įvai­rius me­no reiš­ki­nius. Vie­nu me­tu sva­jo­jau reng­ti lai­das apie gy­vū­nus, so­dą, bet juk tai – ir­gi kul­tū­ra“, – sa­ko ji.
Vytauto MIKOS nuotr.

– Su­si­ti­ki­mo su šiau­lie­čiais me­tu už­si­mi­nė­te apie „drung­nus“ žmo­nes, ku­rie ta­ry­tum ne­pas­te­bi ap­link juos esan­čios ne­tei­sy­bės. Ar daug to­kių „drung­nų“ žmo­nių kul­tū­ros sri­ty­je, ko­kias pro­ble­mas jie nu­ty­li?

– Jų yra vi­sur. Kul­tū­ros sri­tis – ne išim­tis. Ta­čiau jei­gu mes kal­bė­tu­me apie me­ni­nin­kus, ku­rie, sa­ky­čiau, yra kul­tū­ros sri­ties pa­grin­das, tai dau­ge­lis jų tie­siog dir­ba sa­vo dar­bą: ra­šo kny­gas, ku­ria mu­zi­ką. Ir jiems  yra la­bai sun­ku stai­ga tap­ti so­cia­liais, ei­ti į mi­tin­gus, strei­kus ir rei­ka­lau­ti sa­vo tei­sių ar ban­dy­ti iš­spręs­ti konflik­tus to­mis ašt­riau­sio­mis for­mo­mis.

To­dėl ma­nau, kad kul­tū­ros sri­ty­je pri­si­kau­pė la­bai daug pro­ble­mų. Tik ne­ži­nau, koks bū­tų jų spren­di­mas. Mes vis lau­kia­me ge­ro va­do­vo, ge­ro mi­nist­ro, bet žmo­nės vie­na­reikš­miš­kai pa­tys tu­rė­tų bū­ti ak­ty­ves­ni. Ta­čiau tai yra la­bai su­dė­tin­ga.

– Gal­būt šio­je vie­to­je ko­ją ki­ša ir me­ni­nin­kų na­tū­ra?

– Taip. Me­ni­nin­kai yra la­bai in­di­vi­dua­lūs, o va­dy­bi­nin­kų, me­ce­na­tų, ku­rie už­siim­tų pro­ble­mi­niais klau­si­mais, ne tiek ir daug. To­dėl kul­tū­ros sri­ty­je daug kas pa­lie­ka­ma sa­viei­gai. Be to, mo­ky­to­jai, me­di­kai tu­ri sa­vo pro­fsą­jun­gas. Aš ne­bep­ri­si­me­nu, ar esu su­ti­ku­si nors vie­ną kul­tū­ros pro­fsą­jun­gos at­sto­vą...

Aiš­ku, kar­tais ky­la tos ban­gos. Sa­ky­ki­me, šį pa­va­sa­rį bu­vo toks kul­tū­ri­nių lei­di­nių va­do­vų mi­tin­gas-per­for­man­sas. Ka­dan­gi Spau­dos, ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos rė­mi­mo fon­das už­del­sė fi­nan­sų sky­ri­mą, kul­tū­ros lei­di­nių va­do­vai prie Ku­dir­kos pa­mink­lo ne­šio­jo pir­myn at­gal snie­gą, imi­tuo­da­mi be­pras­miš­ką veiks­mą. Be abe­jo, dėl to šiek tiek pa­spar­tė­jo vi­si pro­ce­sai, bet, man at­ro­do, kad čia yra la­bai ma­žas žings­nis, kad rei­kė­tų žy­miai ak­ty­viau, tik vėl at­si­tren­kia­me į tą pa­tį taš­ką: ar tai tik­rai me­ni­nin­kų jė­goms, jų na­tū­rai?

– Vie­na­me in­ter­viu sa­kė­te, kad kul­tū­ra mums rei­ka­lin­ga tam, jog ži­no­tu­me, ko no­ri­me iš gy­ve­ni­mo. Jū­sų nuo­mo­nė ne­pa­si­kei­tė?

– Iki ga­lo at­sa­ky­ti ne­ga­liu, nes klau­si­mą, kam rei­ka­lin­ga kul­tū­ra, už­duo­du vi­siems sa­vo pa­šne­ko­vams. Man at­ro­do, kad kul­tū­ra la­bai daug duo­da žmo­gui kaip as­me­ny­bei. Pa­de­da jam su­bręs­ti, iš­si­rink­ti prio­ri­te­tus, su­vok­ti, kaip rei­kia gy­ven­ti. Čia kal­bu pa­čia pla­čiau­sia pra­sme.

– O kaip tuo­met žmo­nės, ku­riems kul­tū­ros ne­rei­kia? Pri­pa­žin­ki­me, to­kių yra...

– Duo­siu pa­vyz­dį: kai­mo mo­te­ris, išau­gi­nu­si pen­kis vai­kus ir pri­kau­pu­si gy­ve­ni­mo iš­min­ties, ma­no gal­va, yra ver­ta la­bai di­de­lės pa­gar­bos. Nors ji gal­būt nė­ra skai­čiu­si nė vie­nos kny­gos. Tai­gi ne­bū­ti­nai me­nas ar ki­ti kul­tū­ri­niai da­ly­kai yra žmo­gui pri­va­lo­mi. Kiek­vie­nas žmo­gus sa­vaip ski­na­si ke­lią, ieš­ko gy­ve­ni­mo tiks­lų, prio­ri­te­tų, kau­pia iš­min­tį. Aš ma­nau, kad kul­tū­ra ga­li pa­dė­ti, bet tai ne­reiš­kia, kad mes ją už­ka­bi­na­me tar­si ko­kį me­da­lį ir sa­ko­me: „Da­bar ne­šiok vi­są gy­ve­ni­mą!“

– Kaip su­teik­ti tą „kul­tū­ri­nę pa­gal­bą“? Kaip ją priar­tin­ti prie ne­suin­te­re­suo­to klau­sy­to­jo, žiū­ro­vo, skai­ty­to­jo?

– Pas­te­bė­jau, kad kar­tais, kai la­bai ruo­šie­si po­kal­biui, la­bai gi­li­nie­si į te­mą, nuei­ni iki tam tik­rų niuan­sų. Ir ta­da pra­de­di klau­si­nė­ti itin su­bti­lių da­ly­kų, ku­rių gal­būt ir ne­rei­kė­tų lies­ti, jei­gu kal­bi pla­tes­nei au­di­to­ri­jai.

Pa­vyz­džiui, kai aš ruo­šiuo­si lai­dai, tu­riu vi­są pus­la­pį klau­si­mų, bet, atė­jus lai­kui, pa­klau­siu iš jų tik ke­lis. Kar­tais tas pir­mi­nis įspū­dis ar­ba pir­mi­nis klau­si­mas – ko­dėl aš tą žmo­gų kvie­čiu į lai­dą, ką aš no­riu iš jo su­ži­no­ti, kas man svar­bu, kal­ban­tis su juo – yra pa­tys svar­biau­si.

Iš­lai­ky­ti ba­lan­są ir­gi svar­bu. Ne­ga­li skir­ti lai­dos ab­so­liu­čiai vi­siems žmo­nėms, bet ne­ga­li skir­ti ir vien tik kul­tū­ros sri­ties at­sto­vams, ku­rie do­mi­si tais klau­si­mais. Iš es­mės čia rei­kia ieš­ko­ti vi­du­rio: ir kad bū­tų pa­pras­tai pa­teik­ta, ir kad žmo­gus kaž­ką su­ži­no­tų, iš­girs­tų kaž­ko­kių įdo­mių svars­ty­mų, su­si­pa­žin­tų su neei­li­ne as­me­ny­be.

– Kul­tū­ra mums pa­pras­tai aso­ci­juo­ja­si su me­nu. Kur jos ne­pas­te­bi­me?

– Kul­tū­ra yra vi­sa­me mū­sų gy­ve­ni­me. Juk yra kul­tū­ra ir yra na­tū­ra. Na­tū­rą, sa­ky­kim, su­kū­rė Die­vas, kul­tū­rą – žmo­gus per vi­są sa­vo ci­vi­li­za­ci­jos is­to­ri­ją.

Tai, kaip mes el­gia­mės, yra kul­tū­ra. Tai, kiek mes tu­ri­me sa­vy­je to­le­ran­ci­jos, su­pra­ti­mo ki­tam žmo­gui, ir­gi yra kul­tū­ros, ne­tgi švie­ti­mo da­ly­kai, o švie­ti­mas ir­gi yra kul­tū­ra. Tai, kad mes ga­li­me ty­lė­ti, kai ša­lia mū­sų vyks­ta vi­siš­ka ne­tei­sy­bė, taip pat yra kul­tū­ros da­ly­kai. Aiš­ku, bur­no­ti ga­li­me, kiek no­ri­me, bet rei­kia pra­dė­ti nuo sa­vęs – nuo ma­žų da­ly­kų.

– Ko­kių ma­žų, o gal­būt di­de­lių da­ly­kų trūks­ta jū­sų il­ga­me­tė­je dar­bo­vie­tė­je – LRT?

– Ži­no­ma, yra la­bai daug no­rų. Mes, pa­vyz­džiui, ne­tu­ri­me ra­di­jo teat­ro stu­di­jos – jos la­bai no­rė­tų­si. No­rė­tų­si ir tą kul­tū­rą pri­sta­ty­ti žy­miai stip­riau, šiuo­lai­kiš­kiau. No­rė­tų­si, kad jos bū­tų vi­sur, kad ji bū­tų ko­ky­biš­ka ir įdo­mi.

Ži­no­te, yra toks įvaiz­dis, kad kul­tū­ros žmo­gus – tai me­ni­nin­kas nu­tį­su­siu megz­ti­niu, gy­ve­ni­mo ne­vy­kė­lis. No­rė­tų­si, kad šis įvaiz­dis keis­tų­si, no­rė­tų­si pa­ro­dy­ti tuos žmo­nes, ku­rie pa­sie­kė iš­ties la­bai daug.

– Ar daug reikš­mės šiuo­lai­ki­nio me­ni­nin­ko sėk­mei tu­ri mo­kė­ji­mas par­duo­ti sa­ve?

– Yra me­ni­nin­kų, ku­rie ne­ven­gia paim­ti tos, sa­ky­čiau, po­pu­lia­rio­sios kul­tū­ros rin­ko­da­ros ir pa­nau­do­ti ją rim­to­sios kul­tū­ros tiks­lams.

Bet tai pa­da­ry­ti sun­ku. To­dėl daž­nai tai, kas bū­na la­bai ge­ra, pa­sklei­džia­ma la­bai ty­liai, o vi­sa ki­ta – la­bai gar­siai. Ga­li­ma su­kur­ti ge­nia­lų kū­ri­nį ir apie jį nie­kas ne­su­ži­nos...

– Bet se­niau bu­vo ma­no­ma, kad tik­ram ir ta­len­tin­gam me­ni­nin­kui rin­ko­da­ros ne­rei­kia, ko­mer­ci­nė­je kul­tū­ro­je jam – taip pat ne vie­ta. Ar šis po­žiū­ris pa­si­kei­tė?

– Jau se­niai praė­jo tie lai­kai. O ko­mer­ci­nės kul­tū­ros yra la­bai ge­ros, la­bai aukš­to ly­gio.

Jei­gu koks nors ope­ros so­lis­tas su­ren­gia ko­mer­ci­nį kon­cer­tą, aš ne­ma­nau, kad tai yra blo­gai. Tai yra pui­ku, jei tik yra ko­ky­bė. Bet jei­gu išei­na dvi mer­gai­tės il­go­mis ko­jo­mis ir mes tai va­di­na­me kul­tū­ra, aš abe­jo­čiau...

– Ar pa­ste­bi­te ne­ko­mer­ci­nė­je kul­tū­ro­je at­si­ran­dan­čių ko­mer­ci­nės kul­tū­ros ele­men­tų?

– Pa­sa­ky­siu taip: kai yra ko­ky­bė, ga­li bū­ti ko­mer­ci­nės ir ne­ko­mer­ci­nės kul­tū­ros suar­tė­ji­mas. Svar­biau­sia, kad bū­tų ko­ky­bė, ly­gis. Yra ir rim­to­sios kul­tū­ros že­mo ly­gio kū­ri­nių...

 

 

 

 


Šiau­lių ra­jo­no me­ras tar­ny­bi­niu au­to­mo­bi­liu na­mo ne­be­va­ži­nės

As­ta VOL­KO­VAI­TĖ

as­ta.volkovaite@splius.lt

Šiau­lių ra­jo­no me­rui An­ta­nui Be­za­rui į dar­bą Sa­vi­val­dy­bė­je teks va­ži­nė­ti as­me­ni­niu au­to­mo­bi­liu. Eti­kos sar­gai nu­trau­kė jo ke­lio­nes na­mo tar­ny­bi­niu au­to­mo­bi­liu.

 


 A. Be­za­ras tei­gė, kad tar­ny­bi­nį au­to­mo­bi­lį na­muo­se lai­kė dėl sau­gu­mo ir tau­py­da­mas Sa­vi­val­dy­bės lė­šas.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Sau­gu­mo su­me­ti­mais

Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja, ba­lan­džio 13 d. po­sė­dy­je su­si­pa­ži­nu­si su ano­ni­mi­niu pra­ne­ši­mu apie Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro An­ta­no Be­za­ro pa­si­va­ži­nė­ji­mus tar­ny­bi­niu au­to­mo­bi­liu HON­DA CR-V as­me­ni­niais tiks­lais, me­ro el­ge­sį bu­vo pa­ve­du­si įver­tin­ti Šau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­jai.

Me­ras Ko­mi­si­jai aiš­ki­no, kad tar­ny­bi­nį au­to­mo­bi­lį nau­do­ja tik tar­ny­bos reik­mėms: kai or­ga­ni­za­to­rių kvie­ti­mu kaip as­muo, rep­re­zen­tuo­jan­tis ir at­sto­vau­jan­tis Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei, va­žiuo­ja į įvai­rius Šiau­lių ra­jo­ne gy­ven­to­jams or­ga­ni­zuo­ja­mus ren­gi­nius, ku­rie daž­niau­siai vyks­ta po dar­bo va­lan­dų, vals­ty­bi­nių šven­čių me­tu.

„Dar­bo me­tu ir po dar­bo va­lan­dų ten­ka va­žiuo­ti į ra­jo­no gy­ven­to­jų priė­mi­mus, ku­rie vyks­ta įvai­rio­se Šiau­lių ra­jo­no vie­to­vė­se. At­lik­da­mas kont­ro­lės funk­ci­jas, lan­kau­si Sa­vi­val­dy­bei pa­val­džio­se įstai­go­se ir bend­ro­vė­se. Vi­si šie su­si­ti­ki­mai daž­nai vyks­ta Kur­šė­nų mies­te ir už­si­tę­sia po dar­bo va­lan­dų, to­dėl daž­niau­siai ne­be­vyks­tu į Šiau­lius, ku­rie yra ki­tos Sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je, pa­lik­ti tar­ny­bi­nio au­to­mo­bi­lio, o jį lai­kau sa­vo nuo­sa­vo na­mo kie­me, Mi­cai­čiuo­se, ar­ba sa­vo so­dy­bos, esan­čios Ta­diš­kių k., kie­me. O kai nė­ra po dar­bo va­lan­dų or­ga­ni­zuo­ja­mų ren­gi­nių ar su­si­ti­ki­mų su gy­ven­to­jais, tar­ny­bi­nį au­to­mo­bi­lį lai­kau Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ga­ra­že“, – eti­kos ser­gė­to­jams tei­gė A. Be­za­ras. Jo nuo­mo­ne, to­kiais sa­vo veiks­mais jis net tau­po Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šas.

„Nee­ko­no­miš­ka tar­ny­bi­nį au­to­mo­bi­lį su­grą­žin­ti at­gal į Šiau­lių mies­tą iš Kur­šė­nų, ku­riuo­se daž­niau­siai vyks­ta ren­gi­niai, ar iš Ša­ky­nos, Rau­dė­nų ar Kur­šė­nų kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos te­ri­to­ri­jos, kur vy­ko su­si­ti­ki­mai su gy­ven­to­jais. Ki­tos tar­ny­bi­nio au­to­mo­bi­lio sau­go­ji­mo vie­tos be Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ga­ra­žo, esan­čio Vil­niaus g. 263, Šiau­liuo­se, ku­ri bū­tų Kur­šė­nų mies­te, nė­ra pa­skir­tos, to­dėl nu­spren­džiau, kad sau­giau­sia to­kiu at­ve­ju lai­ky­ti tar­ny­bi­nį au­to­mo­bi­lį sa­vo nuo­sa­vo na­mo kie­me“, – Ko­mi­si­jai tei­si­no­si Šiau­lių ra­jo­no me­ras.

Me­rą iš­gel­bė­jo Sa­vi­val­dy­bės va­do­vo ne­veik­lu­mas

Eti­kos sar­gai iš­siaiš­ki­no, kad Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius ne­bu­vo nu­sta­tęs me­rui pri­skir­to tar­ny­bi­nio au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mo vie­tos.

At­siž­vel­giant į tai, kad nė­ra duo­me­nų, jog A. Be­za­ras tar­ny­bi­nį au­to­mo­bi­lį bū­tų nau­do­jęs ne tar­ny­bi­nėms pa­rei­goms at­lik­ti, o tik pa­si­rin­ko ne­tin­ka­mą tar­ny­bi­nio au­to­mo­bi­lio sau­go­ji­mo vie­tą, Ko­mi­si­ja kons­ta­ta­vo, kad A. Be­za­ras Vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je įsta­ty­mo ne­pa­žei­dė. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui pa­ves­ta su­ras­ti ir nu­sta­ty­ti ki­tą, pa­pil­do­mą tar­ny­bi­nio au­to­mo­bi­lio sau­go­ji­mo vie­tą Kur­šė­nų mies­to apy­lin­kė­se.

 






Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti