(2016-04-29 Nr. 623) ŠIANDIEN 2017 Spalio 20 D. Penktadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Patirtys
Magiška kiaušinio galia

Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ

Šiandien vargu ar rastume žmogų, kuris nebūtų valgęs kiaušinių, tad sunku įsivaizduoti, kad buvo laikai, kai nieko apie juos nežinojome, tad nė mintis nekildavo, kad kiaušiniuose gausu mūsų sveikatai vertingų medžiagų.

Kiaušiniai didina atsparumą ligoms, skatina augimą, todėl ypač jų reikia vaikystėje ir paauglystėje. Vaikas, suvalgęs vieną kiaušinį, gauna apie 80 proc. visos dienai reikalingos energijos.

zhouxuan12345678 nuotr.

Pramuši ledą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą

Šaltiniai byloja, jog kažkada tam, kad į negyvenamą salą atsitiktinai nublokštas žmogus išgyventų, jis buvo pasiryžęs suvalgyti bet ką, tad radęs pailgus, kietu paviršiumi dengtus gumulėlius, nusprendė paragauti. Kieno kiaušinius ragavo žmogus, niekas nežino, tačiau žinoma, kad vištos kiaušiniai valgomi nuo priešistorinių laikų. Kai kuriose šalyse anties, stručio, žąsies, kurapkos, pelikanų, žuvėdrų kiaušiniai yra vertinami labiau nei vištos.

Kulinarijoje kiaušinis buvo pradėtas naudoti egiptiečių ir romėnų dar Antikos laikais. Kiaušinis, kaip nepamainomas produktas kepiniuose, buvo išaukštintas romėnų kulinaro Marcus Gavius Apicius pirmajame mūsų eros amžiuje. Šis žmogus parašė kepimo knygą, kurios dėka buvo pradėtas kepti saldus pyragas iš medaus, pieno, plaktų kiaušinių ir miltų. Skanėstas buvo gaminamas ant vidutiniškai karštos ugnies, moliniame dubenyje. Saldiems įdarams kulinaras rekomendavo plakti baltymus. Įdomu tai, kad iki šiol yra cituojama klasikine tapusi jo taisyklė: „į vieną svarą miltų mušk vieną kiaušinį“.

Daugelyje šalių kiaušinis simbolizuoja gyvenimo esmę: gimimą, atgimimą, vaisingumą. Irane nuotaka ir jaunikis apsikeisdavo kiaušiniais. Prancūzijoje, įeidama į būsimo jaunikio namus, nuotaka sudaužydavo kiaušinį. Šis ritualas turėjo garantuoti vaisingą santuoką. Kinijoje gyvenančios gentys naudojo vištos ir anties kiaušinius ateičiai pranašauti – ant kiaušinio nupiešdavo raštą ir jį išvirdavo. Tuomet skaitydavo, kas parašyta.

Visgi yra ir priešingų pavyzdžių: kai kurios Australijos aborigenų gentys nevalgo kiaušinių, nes jos mano, kad bet kuriame kiaušinyje slypi Australijos stručio palikuonis. Mossi Burkina Faso Afrikos tautelė, savo vaikams iki šios dienos neleidžia valgyti kiaušinių, nes bijo, kad juos dvasios pavers vagimis. Draudimo filosofija tokia: kiaušinis yra vištos produktas, kuriame slypi gyvybė – būsimas viščiukas, tad jeigu vaikas jį suvalgys, kiaušinis nepasistūmės iki kitos fazės, iš jo neišsiris viščiukas.

Lietuviams, kaip ir daugeliui pasaulio tautų, kiaušinis buvo ir yra gyvybės, derlingumo, vaisingumo bei gamtos atgimimo simbolis. Tikėta, jog bažnyčioje pašventinti margučiai įgauna magiškų galių: saugo namus nuo gaisro, derlių – nuo krušos ir sausros, gyvulius – nuo ligų. Senovėje lietuviai kiaušinius visada dažydavo Didžiojo šeštadienio vakare, o Velykų rytą margučius slėpdavo lauke. Vaikams sakydavo, kad juos ten padėjo pro šalį važiavusi Velykė.

Vertėtų valgyti ne tik per Velykas

Civilizacijai žengiant į priekį išsiaiškinta, jog kiaušinyje yra visų maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui. Aminorūgštys, esančios baltyme, yra statybinė medžiaga mūsų raumenims, teigiamai veikia nervų sistemą, stimuliuoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.

Kiaušinio baltyme gausu natrio, sieros, chloro, kalio. Jame yra fermentų, slopinančių virškinimo fermentų veiklą, todėl vartojant žalią kiaušinio baltymą dalis jo neįsisavinama. Beje, kiaušinio baltymas nedirgina virškinamojo trakto sienelės, todėl sėkmingai vartojamas dietinėje mityboje. Jaunos vištos kiaušinyje daugiau baltymų nei tame, kurį padėjo pagyvenusi višta.

Kiaušinio riebalai sukaupti trynyje. Būtent trynyje yra daug vitaminų A, E, D, B1, B2, B6, B12. Biologiškai visaverčiai trynio riebalai turi daug nepakeičiamųjų nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Trynyje taip pat gausu fosforo, sieros, kalcio.

Tiek vištų, tiek putpelių, žąsų bei stručių kiaušinių sudėtis labai panaši. Alergiškiems vištų kiaušiniams žmonėms rekomenduojami valgyti putpelių kiaušinių, kuriuose yra specialaus baltymo, gebančio slopinti alergines reakcijas. Putpelių kiaušiniai ypatingi tuo, jog jie valgomi su lukštu, kuriame gausu kalcio bei kitų naudingų medžiagų.

Didina atsparumą ligoms

Anksčiau buvo manoma, kad dėl didelio cholesterolio kiekio kiaušinių reikėtų vengti, tačiau vėlesniais tyrimais įrodyta, kad saikingai valgomi kiaušiniai yra sveikos mitybos produktas. Sveikas žmogus, nepaisant jo amžiaus, kiaušinių gali valgyti tiek, kiek nori, žinoma, nepamirštant, kad, remiantis sveikos mitybos piramidės principu, be kiaušinių, rekomenduojama vartoti ir kitų šios maisto grupės produktų. Šioje vertingoje sveikos mitybos produktų grupėje yra mėsa, paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, kiaušiniai, riešutai. Kasdien iš šios grupės rekomenduojama suvalgyti 2–3 porcijas. Vieną porciją sudaro: vienas kiaušinis, 60–100 g

liesos mėsos; 60–100 g vištienos ar žuvies; 1/2 stiklinės virtų pupelių; 2 šaukštai žemės riešutų.

Kiaušiniai didina atsparumą ligoms, skatina augimą, todėl ypač jų reikia vaikystėje ir paauglystėje. Vaikas, suvalgęs vieną kiaušinį, gauna apie

80 proc. visos dienai reikalingos energijos.

Geriausiai virškinami skystai virti kiaušiniai, tuomet geriau pasisavinami juose esantys vitaminai, tačiau iškyla pavojus susirgti salmonelioze, žinoma, jeigu šia liga sirgo kiaušinių savininkės.

Šiandien be kiaušinių neapsieinama ne tik ruošiant įvairius kulinarijos ir konditerijos gaminius, bet jie sėkmingai naudojami medicinoje, veterinarijoje, kosmetikoje, poligrafijoje, dailėje ir kt.

Piemenėlio akis

Jums reikės:

2 kiaušinių;

2 riekių duonos;

žiupsnelio druskos;

saujelės žalumynų.

Pirmiausiai iš duonos riekelių išimami viduriai, paliekami tik kraštai. Tada riekelės apkepamos keptuvėje ir galiausiai į kiaurymę įmušamas kiaušinis – atsiranda „akis“, kuri apkepama iš abiejų pusių. Patiekiant „piemenėlio akis“, patiekalas užberiamas mėgiamais žalumynais.

Vertėtų žinoti:

Vartokite tik šviežius kiaušinius. Jie, įdėti į šaltą pasūdytą vandenį, kaipmat paneria į dugną. Seni kiaušiniai neskęsta.

Kiaušinius rekomenduojama pirkti iš žinomų tiekėjų ar paukštynų parduotuvėse, prekybos centruose.

Prieš vartojimą kiaušinius būtinai nuplaukite šiltu vandeniu su muilu, kad apsisaugotumėte nuo salmoneliozės.

Minkštai kiaušiniai išverda per 3–4 min. (dedami į verdantį vandenį), pusiau kietai – per 5 min., kietai – per 8–10 min.

Minkštai virti kiaušiniai organizmo pasisavinami geriau negu žali.

Kad lukštas geriau luptųsi, virtus kiaušinius panardinkite į šaltą vandenį arba juos virkite pasūdytame vandenyje.

Kiaušinių lukštus išdžiovinkite, sumalkite mėsmale arba kavamale. Miltelius išmaišykite vandenyje, kuriuo laistote gėles.


Kaip išsirinkti kelionę į užsienį, arba Kodėl lietuviai taip mėgsta Turkiją?

Gabrielė PASTAUKAITĖ

Jei mintys apie vasariškas, nuo lietuviškų vargų atitolinsiančias atostogas darosi vis įkyresnės ir malonesnės, laikas pradėti jas planuoti. O gal tas laikas jau praėjo?..

Įdomu, kodėl gi lietuvius taip traukia toji Turkija?..

adribundy nuotr.

Vienos didžiausių kelionių agentūrų Lietuvoje „Baltic Travel Service“ produkto ir veiklos vystymo vadovė Sigita Vaitelė sako, kad žmonės keliones vasarai užsisako dar spalį. Tuomet daugelis kelionių operatorių siūlo įsigyti keliones pasinaudojant didžiausiomis nuolaidomis, kurios galioja tam tikrą laikotarpį. Štai toks ankstyvas „kelioninis“ sambrūzdis jaučiamas iki pat gruodžio pabaigos, kol pamažu nuslūgsta.

„Šiuo metu yra kiek ramiau, bet balandį, gegužę žmonės pradės „gaudyti“ paskutinės minutės pasiūlymus, nes paprastai jau žino savo atostogų grafikus ir planus“, – sako S. Vaitelė.

Liepą ir rugpjūtį kelionių agentūrų duris pravers slidininkai bei kitų žiemos sporto šakų entuziastai. „Ne paslaptis, kad kuo anksčiau užsisakysite kelionę, tuo palankesnę kainą gausite, galėsite rinktis iš didžiausios pasiūlos. Be to, užsisakyti kelionę didesniam žmonių skaičiui yra sudėtinga. Ypač slidininkams, nes kalnų viešbučiai nėra dideli, o jie mėgsta keliauti grupėmis“, – aiškina ji.

Nepralenkiamoji Turkija

Paklausta, kokie vasaros užsienio kelionių maršrutai populiariausi, S. Vaitelė sako, kad kol kas dar nė viena šalis nepralenkė Turkijos. „Ten labai geras kainos ir kokybės santykis, platus paslaugų pasirinkimas ir nuostabios oro sąlygos“, – teigia ji.

Šiemet nemažai lietuvių panoro keliauti ir į Bulgariją, kaip visuomet išlieka populiarios graikiškos kryptys – Kreta, Rodas, taip pat Ispanija.

Kalbant apie tolimesnius kraštus, lietuviai noriai keliauja į Tailandą, Jungtinių Arabų Emyratus, Mauricijų, Šri Lanką. „Bet šias šalis dažniau renkasi savarankiškai keliaujantys turistai“, – pastebi kelionių ekspertė.

Verta palyginti kainas

Keliauti savarankiškai, pasak jos, mėgsta jaunesni žmonės, ypač, studentai. Vyresnio amžiaus keliautojai arba šeimos su mažais vaikais dažniau naudojasi kelionių agentūrų paslaugomis.

Tiesa, pastarųjų nederėtų išsižadėti ir tiems, kurie kelionę planuoja patys. „Gal anksčiau, kai tik startavo pigios skrydžių bendrovės, ir buvo pigiau keliauti savarankiškai. O dabar tai pasiteisina ne visuomet. Kartais tie žmonės, kurie patys renkasi informaciją apie šalį, skrydžius, viešbučius, maršrutus, vis tiek kreipiasi į kelionių agentūras, kad palygintų kainas, nes minėtosios naudoja globalias rezervacines sistemas ir kainos dažnu atveju ten yra palankesnės nei tos, kurias turistai randa internete“, – sako S. Vaitelė.

Neadekvatūs lūkesčiai

Nesvarbu – nuspręsite keliauti savarankiškai ar su kelionių agentūra, „Baltic Travel Service“ produkto ir veiklos vystymo vadovė duoda keletą naudingų patarimų.

„Visų pirma, negerai, jei rinkdamiesi kelionę, žiūrite tik į kainą ir perkate tik kainą“, – sako S. Vaitelė ir pataria labai atidžiai įsigilinti į visas kelionės detales bei sąlygas. Jas panagrinėjus išsamiau, gali paaiškėti, kad iš pirmo žvilgsnio itin patrauklus kelionės pasiūlymas ne toks jau ir šaunus.

Ji taip pat rekomenduoja pamąstyti apie savo atostogų lūkesčius ir pagal tai rinktis šalį. „Pavyzdžiui, jeigu norite vykti į Kroatiją su „viskas įskaičiuota“ ir pailsėti smėlėtuose paplūdimiuose, nusivilsite. Kroatijoje smėlėtų paplūdimių vargu ar rasite, o viešbučius, kuriuose yra „viskas įskaičiuota“, žinau tik du“, – aiškina S. Vaitelė ir sako, kad tokiu atveju galbūt vertėtų važiuoti ilsėtis į Turkiją ar Bulgariją. Kroatija šiuo atveju labiau tiks natūralaus gamtos grožio mylėtojams.

Iš anksto

Renkantis kelionę, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sezoniškumą. „Reikia žinoti, kad Europoje nuo birželio iki rugsėjo vidurio kainos būna aukščiausios, turistų daugiausiai, eilės didžiausios. Galbūt turite galimybę keliauti kitu metu?“ – klausia ji.

Jei keliaujate savarankiškai, S. Vaitelė pataria būtinai pasidomėti šalies, į kurią vykstate, viešuoju transportu. „Pavyzdžiui, Maltoje autobusu galite apkeliauti visą salą, o Kretoje vertėtų nuomotis automobilį“, – sako ji. Automobilį pravartu užsisakyti iš anksto arba bent jau turėti visus nuomai reikalingus dokumentus.

S. Vaitelė pataria, jei tik įmanoma, iš anksto pasirūpinti ir bilietais į įvairias lankytinas vietas. „Tarkime, į Vatikano muziejų bilietus pravartu nusipirkti internetu, kitaip gali tekti stovėti eilėje keturias valandas ir laukti“, – sako ji.

Išpuoliai negąsdina

Svarbu atkreipti dėmesį ir į šalies, į kurią vykstate, kultūrą. Galbūt tam tikra apranga arba tam tikri poelgiai ten yra nepriimtini. Kam sukelti sau ir kitiems blogas emocijas. Juolab kad konfliktų tarp skirtingo tikėjimo, kultūros žmonių ir taip pakanka.

Beje, paklausta, ar jie turi įtakos kelionių rinkai, S. Vaitelė sako, kad kelionių dėl pastaruoju metu pasaulį krečiančių konfliktų atsisako vienetai – lietuviai keliauti nebijo.


Kiaušinių girliandos, arba Puošiame namus Velykoms

Gabrielė PASTAUKAITĖ

Puošti savo namus Velykų proga nėra taip įprasta kaip, tarkime, per Kalėdas. Vis tik vienas kitas mažmožis šventiškai nuteiks ne tik jus, bet ir būsimus svečius. Tiesa, įvairių velykinių dekoracijų bei papuošimų galite įsigyti parduotuvėse, tačiau, įdėjus šiek tiek pastangų, nesunku pasigaminti ir patiems.

Velykoms pasibaigus, kiaušinius galite pakeisti akmenukais.

N. HUK nuotr.

Kadangi Velykos – gamtos atgimimo šventė, nuo gamtos, visų pirma, ir reikėtų pradėti. Apsiaukite neperšlampamus batus, užsivilkite šiltas striukes – pavasaris juk dar ankstyvas, ir pasivaikščiokite miške arba paupyje. Čia rasite kačiukų arba kitų žaliuojančių šakelių, kurias nuskynę ir parsinešę namo pamerkite. O jei ši „medžioklė“ kartais nenusisektų, visuomet galite nusilaužti visžalio kadagio šakelę – bus ir gražu, ir simboliška.

Jei vienišos medžių šakelės jums atrodo skurdžiai, jas apkabinėkite velykiniais žaisliukais. Tarsi kalėdinę eglutę, kurią, beje, per Velykas kai kurie žmonės taip pat įsigudrina naudoti.

Žaisliukus šakelėms galite pasigaminti iš balto lukšto kiaušinių. Tereikia abiejuose kiaušinio galuose su peiliuku arba kitu aštriu daiktu pradurti skylutes ir, priglaudus lūpas prie vienos iš jų, atsargiai pūsti, kol išbėgs visas „turinys“.

Tokį tuščiavidurį kiaušinį puoškite, kaip tik norite: galite jį išmarginti akvareliniais dažais, aptaškyti teptuku, nupurkšti, apjuosti nėriniais, apklijuoti blizgučiais ir t. t. Vėliau ant vieno siūlo galo suriškite mazgelį ir perverkite juo kiaušinį. Kitą siūlo galą taip pat suriškite, palikdami kilputę pakabinimui. Jei nuspręsite naudoti puošnią juostelę, tuomet vietoje mazgelių riškite kaspinėlius.

Tuščiavidurius kiaušinius galite naudoti ne tik kaip pavienius žaisliukus, bet ir pagaminti iš jų girliandą, kuri gražiai atrodys pakabinta ant židinio arba spirale susukta ant stalo.

Egzistuoja ir dar vienas originalus kiaušinių panaudojimo būdas. Nusipirkite dešimt balto lukšto kiaušinių su dėklu. Viršutinę dėklo dalį nukirpkite ir išmeskite, o viršutinę kiaušinių dalį nuskelkite, trynį ir baltymą išpilkite. Nuskeltus kiaušinių lukštus išskalaukite, įpilkite vandens ir į kiekvieną pamerkite žibuoklių, našlaičių arba smulkiažiedžių gėlyčių. Ši dekoracija puikiai tiks ant palangės.

Beje, likusį trynį ir baltymą galite panaudoti kepdami sausainius. Ne bet kokius, o velykinius – vištos, gaidelio ar to paties kiaušinio formos. Juos, jei tik turite įgūdžių, spalvingai dekoruokite, pradurkite skylutes ir taip pat kabinkite ant šakelių.

Jaukiai ir šventiškai visuomet nuteiks velykiniai krepšeliai, kuriuos gaminant verta pasikliauti vaizduote. Pavyzdžiui, iš sulaužytų šakelių arba vilnos, skirtos vėlimui, susuktame lizde gali patogiai įsitaisyti išpuošti kiaušiniai arba viščiukai.

Nederėtų užmiršti ir dar vieno svarbaus velykinio personažo – zuikio. Apie jį prisiminkite ruošdami šventinį stalą, mat zuikius galite padaryti iš popierinių arba medžiaginių servetėlių. Vienas sudėtingesnių būtų tai įgyvendinti – zuikį išlankstyti. Lengvesnis būdas – tiesiog kelis kartu išilgai perlenkti servetėlę, ja apjuosti kiaušinį ir surišti servetėlę juostele. Natūraliai gausis dvi zuikio ausytės – du servetėlių galai.

Beje, toks „zuikis“ gražiai atrodys įdėtas į permatomą stiklinę taurę arba velykinį krepšelį. Servetėles rinkitės kuo spalvingesnes, jei jos baltos, naudokite ryškiai nudažytą kiaušinį, nes kontrastas kaip mat atkreips dėmesį ir suteiks išskirtinumo.

  

Keptas? Ne, šis velykinis žaisliukas pagamintas iš medžio.

J. NORDLUND nuotr.

 

Velykinio krepšelio grožis priklauso nuo jūsų vaizduotės.

N. HUK nuotr.


Genėdami medžius, įsivaizduokite obuolį

Gabrielė PASTAUKAITĖ

Ankstyvą pavasarį daržo bei sodo entuziastams darbų užtenka: kas liūliuoja neseniai pasodintų augalų daigelius, kas dengia šiltnamį, kas, įsiropštęs į medį, genėja jo šakas. Tačiau šiam darbui reikia ne tik sumanumo – juk medžių šakos painios, bet ir žinių.

Netinkama mėnulio fazė – ne priežastis atidėti genėjimą.

Simonos ŽALYTĖS-LINKUVIENĖS nuotr.

Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė prof. dr. Asta Klimienė sako, kad dabar – pats tinkamiausias laikas pavasariniam medžių genėjimui. „Genėti reikia ne pagal datą, o pagal temperatūrą. Jeigu keletą dienų ir naktų nenusimato didesnė kaip -10°C temperatūra, reikėtų genėti“, – aiškina ji.

Tiesa, nieko blogo nenutiks, jei išaugusią, tačiau netinkamą ar sergančią medžio šakelę nupjausite, pavyzdžiui, vasarą. „Sveikiausia medžius genėti iki sprogstant jų pumpurams, bet vieną kitą šakelę galite nugenėti tada, kai matote, kad to reikia. Stebėti medį visą sezoną – geras požiūris“, – teigia A. Klimienė.

Kaip ir žmonės

Jei pradedančiajam sodininkui gali pasirodyti, kad medžiai genėjami vardan estetikos, Botanikos sodo direktorė aiškina, kad genėjimas yra būtinybė. Laiku ir tinkamai apgenėti medžiai yra sveikesni, atsparesni ligoms ir, žinoma, subrandina daugiau vaisių.

Šiuo atveju svarbi genėjimo proceso dalis yra medžio žaizdų valymas. „Jas dezinfekuoti labai svarbu“, – sako A. Klimienė ir rekomenduoja vietoje daugelio pamėgtų sodo tepalų naudoti paprastus aliejinius dažus. Tačiau jais tepti specialistė pataria tik vyresnių medžių žaizdas – jauni ir taip gerai bei greitai gyja. „Kaip ir žmonės“, – priduria.

Įsivaizduokite obuolį

Paklausta, kokias klaidas dažniausiai darome genėdami, Botanikos sodo direktorė išvardija keletą taisyklių, kurių dažnas ir nežino: „Negalima pulti ir genėti visko iš karto – augalui tai vis tik stresas. Vienu kartu reikėtų nugenėti ne daugiau nei 30 proc. medžio šakų. O jei medelis jaunas, tuomet reikėtų 3–4 metus palaukti.“ Pasak jos, jei nutarėte išgenėti seną, niekada negenėtą medį, pilnai jį sutvarkyti turėtumėte per 3 metus.

Ji taip pat teigia, kad genėti reikia toli gražu ne visas, o tik nušalusias, ligotas medžio šakas arba tas šakas, kurios yra nukreiptos į kamieną, užstoja viena kitą. Kad būtų lengviau, specialistė pataria įsivaizduoti ant šakų augantį obuolį: „Stenkitės genėti taip, kad tas obuolys vienodai noktų visose pusėse, kad šakos neužstotų saulės.“

Mėnulio nesureikšmina

Tiesa, jei medžių genėjimui dabar pats laikas, balinti medžius jau vėlu. Užtat šiuo metu kaip tik galite persodinti arba sodinti visus lapuočius, įskaitant ir įvairius vaiskrūmius – agrastus, serbentus ir pan.

Beje, pasiteiravus, kiek įtakos šiems ir kitiems sodo darbams turi mėnulis, A. Klimienė nėra kategoriška. „Sutinku, kad mėnulis visus šiek tiek veikia, bet labai daug dėmesio į tai kreipti nereikia. Jeigu viską darysite tinkamai, mėnulis didelės įtakos neturės“, – sako ji.


Namų interjero detalė – virvė

Gabrielė PASTAUKAITĖ

Paprastai virves savo balkonuose arba kiemuose raizgome pavasarį, kai, išlindus saulutei, įsirenginėjame savadarbes skalbinių džiovyklas. Tačiau ar žinojote, kad virve galima pagražinti įvairius buities rakandus arba baldais paversti tuos daiktus, kurių šiame amplua nė neįsivaizdavote.

Ant apatinės pufo dalies galite priklijuoti keturias kojeles – turėsite stalelį.
Kas slepiasi po virve?

Vienas iš tokių daiktų – tai padanga. Panaudojus virvę (ir greičiausiai visas savo kantrybės atsargas), ji gali tapti stilingu, patogiu, nedideliu pufu.

Visų pirma, iš medžio lakšto išpjaukite du apskritimus, kurie uždengtų kiaurus padangos šonus. Apskritimus prie padangos pritvirtinkite varžtais, blogiausiu atveju – priklijuokite stipriais klijais.

Tais pačiais klijais padenkite apskritimo vidurį, pridėkite virvės galą ir sukite virvę spirale, tvirtai spausdami ją prie medžio paviršiaus. Klijus gausiai tepkite prieš kiekvieną apsukimą, kad jie nespėtų išdžiūti, o virvė patikimai prikibtų.

Keturių rankų

Šiam projektui paskirkite visą dieną – patikėkite, užtruksite, arba pasikvieskite į pagalbą antrąją pusę – dviese bus kur kas lengviau. Kol vienas teps klijus, kitas galės raityti virvę. Nepamirškite pasirūpinti pirštinėmis, kad vėliau darbe netektų po stalu slėpti rankų.

Pufą verčiau „apgyvendinkite“ balkone arba verandoje, mat padanga vis tik nėra daiktas, skirtas laikyti gyvenamosiose patalpose. Jį taip pat patartina padengti universaliu laku, kad būtų atsparesnis netyčia užtiškusiam lietučiui.

Ir padėkliukai, ir kilimėliai

Jei toks kruopštus užsiėmimas – ne jūsų būdui, iš virvės galite pasigaminti padėkliukus kavai arba arbatai. Tereikia keliasdešimties centimetrų virvės šoną ištepti klijais, o tuomet suk-

ti virvę vis didėjančia spirale stipriai spaudžiant – kad geriau priliptų.

Jei norisi įvairovės, ant padėkliukų galite uždėti iškirptą iš popieriaus trafaretą ir užpurkšti dažų. Gausite piešinį, tik nepamirškite jo nulakuoti. Spalvingus padėkliukus pagaminsite ir iš baltos virvės, jei prieš tai ją horizontaliai apsuksite įvairių spalvų siūlais (kas keletą centimetrų).

Panašiu principu gaminami ir kilimėliai iš virvių. Čia galite duoti visišką laisvę vaizduotei – klijuoti kilimėlius iš skirtingų spalvų, dydžių bei formų apskritimų.

Stora ir šiurkšti

Labai populiaru virvėmis puošti žvakides arba apraizgyti jomis paprasčiausius stiklainius. Šie kaip mat taps stilinga vazele, kurios taip trūksta pavasarį, už lango po truputį pražystant gėlėms.

Beje, į tokį indą galite „įmerkti“ ne tik gėles, bet ir dantų šepetukus bei pastos tubeles – vonia iš karto atrodys originaliau.

Apskritai virve galite padailinti daugybę daiktų namuose – nuo veidrodžio rėmų iki lempos gaubto. Svarbu tik, kad virvė derėtų prie interjero. Dabar ypač madingos storos ir šiurkščios natūralaus audinio, pavyzdžiui, lino arba medvilnės virvės, tačiau jos labiau tiks sodybose arba erdviuose namuose.

  
Virvė sukama ne tik spirale... Tai – ne tapyba, o paprasčiausias dekupažas ant baltos virvės.

Stogo dangų ABC

Gabrielė PASTAUKAITĖ

„Kur stogas, ten lašas“, – sakoma vienoje lietuviškoje patarlėje. Tačiau jei išsirinksite tinkamą stogo dangą ir bendradarbiausite su patikimais meistrais, lašai nekris nei ant jūsų, nei ant būsimų vaikaičių galvos – stogas tarnaus ilgai ir patikimai.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai – čerpės, bet iš tiesų stogas apdengtas moduliniais skardos lapais.
Beje, apie lašus prašnekome ne veltui. UAB „Alnida“ prekybos vadovas Valdas Kiliokas sako, kad jei pastebėsite pro stogą besisunkiantį vandenį, „nubėgusią“ lubų arba sienų apdailą, derėtų susirūpinti. „Kiauras stogas gali labai greitai (net per kelerius metus) supūdyti medinę savo konstrukciją. Kartais dėl to kalta būna net ne stogo danga, bet blogai parinkta, uždėta ar pradurta stogo difuzinė plėvelė“, – aiškina jis.

Žinoma, stogai keičiami ne tik dėl to, kad nebeatlieka savo funkcijos, bet ir dėl estetinių priežasčių. Juk namo stogą pastebime iš karto, neretai jį svečiams nurodome kaip kelrodę žvaigždę į savo namus. O aptrupėjęs, nublukęs ar surūdijęs stogas garbės nedaro.

Populiariausia ruda

Sumanius keisti stogą, derėtų žinoti atsakymus į tris pagrindinius klausimus: koks stogo plotas bei nuolydis, kiek planuoju išleisti, kokios stogo dangos noriu?

Stogo dangų rūšių yra įvairių, tačiau Lietuvoje, kaip teigia V. Kiliokas, populiariausios trys: čerpės, šiferis bei skarda. „Čerpės yra seniausia, patikimiausia, vizualiai gražiausia ir kai kuriais atvejais brangiausia stogo danga. Kaina – didžiausias čerpinio stogo minusas. Lietuviai labai mėgsta šiferį, o skardos prisibijo, nes prieš maždaug ketverius metus skarda pas mus važiavo iš tolimų kraštų – Kinijos, Pietų Korėjos. Tai buvo pigi bei nekokybiška medžiaga ir kai kurie žmonės dabar jaučia pasekmes. O tie, kas renkasi skardą dabar, nežiūri į pačius pigiausius variantus“, – aiškina specialistas.

V. Kiliokas pastebi, kad Lietuvoje populiarėja moduliniai skardos lapai. „Su paprasta skarda užtenka penkių lapų ir stogas uždengtas. Moduliniai skardos lapai yra daug mažesni, jie gražiau atrodo ir primena čerpes, nes kokia bebūtų stogo danga, jos gamintojai visuomet lygiuojasi į čerpes, bando jas atkartoti“, – teigia jis ir priduria, kad tam tikros tendencijos išryškėja ne tik stogo dangų, bet ir jų spalvų pasirinkime: „Pagrindinė ir visada populiari yra ruda spalva. Jau kokie 2–3 metai ant bangos grafitas, pilki atspalviai. Raudono molio spalva būtų trečioje vietoje.“

Meistrų įtaka

Paklaustas, kokias klaidas dažniausiai daro žmonės, rinkdamiesi stogo dangas, specialistas teigia, kad pirkėjai kartais pernelyg pasitiki meistrų nuomone. „Dažniausiai žmonės nori arba šiferio, arba skardos ir didžiąja dalimi tai yra meistrų įtaka. Jie visuomet rekomenduoja tai, ką gali lengviausiai, greičiausiai uždėti, o su čerpe jau reikia mokėti dirbti – ją uždėti sudėtingiau, procesas trunka ilgiau. Jei iš visų stogdengių rasime 10 proc., kurie mokės dėti čerpinį stogą, tai bus labai geras procentas“, – šypsosi jis ir siūlo į parduotuves eiti be išankstinio nusistatymo, o prieš perkant pasitarti ne su vienu, bet su keliais meistrais, taip pat pardavėjais, namus stačiusiais artimaisiais ir, žinoma, kaimynais.

Tiesa, pernelyg daug laiko skirti stogo dangos paieškoms V. Kiliokas nepataria. Ypač, jei ieškote palankesnės kainos. „Tarp visų prekybininkų skirtumas kainose yra gal vienas procentas. Gerai paieškojęs žmogus gal ir nusipirks, pavyzdžiui, šiferį keliais eurais pigiau, bet bus sugaišęs savaitę paieškoms, susirašinėjimams, dar kuras, jei važiuos apžiūrėti... Sveikas ieškojimas yra gerai, bet per daug persistengi tikrai nereikia. Juo labiau kad pardavėjas yra suinteresuotas klientui, kuris perka visą komplektą, padaryti nuolaidą“, – sako jis.

Dideli nuostoliai

Komplekte, kurį reikia įsigyti dengiant stogą, nemažai dalių. Kai kurios jų – labai svarbios, pavyzdžiui, jau minėtoji stogo difuzinė plėvelė. Ją rinktis reikia ne tik pagal kainą, storį, bet ir Sd koeficientą, kuris apibrėžia garavimą. „Difuzinė plėvelė, nors ir nematoma, yra labai svarbi. Klientai dažnai daro klaidą ir žiūri tik į plėvelės kainą bei storį, bet nekreipia dėmesio į pagrindinę plėvelės funkciją – pralaidumą garams“, – teigia UAB „Alnida“ prekybos vadovas.

Jis sako žinantis atvejų, kai pigesnę plėvelę pirkdami klientai tam kartui sutaupė 100 eurų, o vėliau prarado tūkstančius, kai reikėjo pakeisti visą sugadintą medinį karkasą. „Difuzinė plėvelė leidžia namui „kvėpuoti“, bet nepraleidžia drėgmės. Jei ji blogai atlieka savo funkciją medinis stogo karkasas gali supūti per porą metų. Kiekvienai stogo dangai yra pritaikoma skirtinga difuzinė plėvelė. Ką galima dėti po šiferiu, negalima po čerpėmis. Bet ar šiferiui, ar čerpėms, ar skardai patarčiau rinktis difuzinę plėvelę su ne didesniu Sd koeficientu kaip 0,02“, – sako jis.

Vokiškas ilgaamžiškumas

Grįžtant prie minėtų trijų klausimų, stogo plotą sužinosite iš namo brėžinių, blogiausiu atveju – išmatuos meistras. O štai apie stogo nuolydį, jei namą projektuojate, derėtų pagalvoti iš anksto. „Jeigu stogo nuolydis yra, pavyzdžiui, 10 laipsnių, apdengti jį čerpėmis įmanoma, bet bus labai brangu – reikės daryti papildomą hidroizoliaciją. Turėdami mažo nuolydžio stogą, būsite labai ribotas ir čerpinės dangos pasirinkime. O suprojektavę penkiais laipsniais statesnį stogą, išlošite ir dėl asortimento, ir dėl kainos“, – pataria jis.

Tačiau svarbu net tik stogo išvaizda bei kaina, bet ir jo ilgaamžiškumas. Čerpės, jei meistrai darbavosi atsakingai, kaip sako V. Kiliokas, ilgaamžiškumą garantuoja. „Čerpinių stogų nemažai yra Klaipėdos krašte iš tų laikų, kai ten „svečiavosi“ vokiečiai. Ir jie vis dar puikiai išsilaikę“, – pastebi jis. Beje, vokiškos keramikinės čerpės ir dabar yra laikomos kokybės standartu.

Šiferiniai, skardiniai stogai tarnauja 20–30 metų, jei tik nėra pasirenkamos pačios pigiausios medžiagos. O štai moduliniams skardos lapams „Scandinavia“ taikoma rašytinė viso gyvenimo garantija. Kitaip tariant, stogas turėtų „pragyventi“ namų šeimininkus...


Vaikų gimtadieniai – galvalaužis tėvams

Oksana LAURUTYTĖ

Klausimas, ką padovanoti vaikui gimtadienio proga, kur surengti šventę, kad ji būtų įsimintina ilgam, tėvams tampa rimtu galvalaužiu. Jei pinigų šeima nestokoja, išnuomoja salę, pasamdo švenčių organizatorius ir kurti šventinę nuotaiką patiki tiems, kuriems sumokėjo. O kaip surengti šventę neišleidžiant pinigų?

Vaikams patys smagiausi gimtadieniai, kuriuose jie gali dūkti su savo tėvais.

BLAFRE nuotr.

Namuose vaikai švęsti nenori

Dažniausiai tėvai į vaikų gimtadienius pakviečia klasės draugus, paruošia užkandžių, nuperka tortą ir pasišalina. Jie palieka vaikus, rekomendavę patiems nuspręsti ką veikti, ir uždaro duris. Tokiais gimtadieniais dovaną gimtadienio kaltininkui atnešę draugai pernelyg sužavėti nebūna.

Penktokas Arnas sako nueinantis pagerbti klasės draugo, švenčiančio gimtadienį, tačiau kuo greičiau veržiasi iš ten pasišalinti. Mat šventės kaltininkas dažnai nori būti dėmesio centre, reikalauja, kad draugai pildytų visus jo norus, žaistų tik tuos žaidimus, kurių jis nori.

„Smagiausi gimtadieniai būna tie, kurie surengti kur nors gamtoje, pavyzdžiui, žaidžiant dažasvydį. Neblogai ir boulingą pažaisti, padūkti baseine. Namuose surengtos šventės būna neįdomiausios“, – sakė Arnas.

„Dviračiu važiuot smagu, bet svarbiausia, kad būtų saugu“

Du sūnus auginanti šiaulietė Monika atvirauja, kad rengti šventes prekybos centruose esančiuose vaikų žaidimų kambariuose būna itin brangu. Trikdo ir seilę varvinantys į paruoštą vaišių stalą žvilgčiojantys pašaliniai vaikai, tėvų palikti žaidimų kambariuose, kai išeina apsipirkti.

„Mums brangu ir švenčių organizatorių pasamdyti, tad visus vaikų gimtadienius organizuojame, pasitelkę savo ir kitų tėvelių išmonę. Yra sūnaus draugų, kurie gimtadienius rengia boulinge, bet tai jau įgrisę iki gyvo kaulo“, – pasakoja ji.

Kaip gi Monikos vaikai švenčia gimimo dienas?

Vienas įsimintiniausių gimtadienių buvo, kai visi šventės svečiai – vaikai ir jų tėvai – sėdo ant dviračių ir, pasukus taku už Bubių, Kurtuvėnų link esančiame miške surengė iškylą su užduotimis.

Pirmiausiai buvo apklausti į šventę pakviesti dalyviai, ar norėtų pasivažinėti dviračiais. Tie, kurie dviračių neturėjo, bet degė noru iškylauti, dviračius išsinuomojo.

Šventės dieną 17 asmenų – būrys tėvų ir vaikų – atvyko prie dviračių muziejaus. Muziejaus darbuotoja jiems papasakojo dviračių istoriją, vaikai dalyvavo edukacinėje programoje.

Tiesa, Monika prieš gimtadienį visiems dalyviams buvo pasiuvusi geltonas skareles, ant kurių užrašė: „Dviračiu važiuot smagu, bet svarbu, kad būtų saugu“. Visi dviratininkai dar buvo įspėti būtinai turėti šalmus.

Nuvykus automobiliais į Kurtuvėnų regioninio parko mišką, svečiai pasivaišino, o tada sėdo ant dviračių ieškoti išvakarėse paruoštų užduočių.

„Vyrui buvau davusi įvairių miško gyvūnų fotografijų. Kitoje pusėje buvo užrašytos užduotys, eilėraščiai, mįslės, įdomūs faktai apie gamtą. Jis pritvirtino fotografijas prie medžių, o vaikams buvo duota užduotis kuo daugiau užduočių surinkti“, – prisimena moteris.

Kankorėžių mūšis, virvės traukimas

Vaikams surinkus užduotis, visi jas sprendė, pokštavo. Mokantys eilėraščių apie gamtą, pasakų, žinantys įdomių faktų, taip pat galėjo pasireikšti.

„Buvau vienos įmonės paprašiusi sutepti gyvūnų ir grybų formos sumuštinių, iškepti kelmo formos tortą. Po iškylos nuvykome į senelio sodybą, pasivaišinome, o tada visi norintys galėjo kieme išdalytomis laidynėmis pašaudyti į skardines“, – šypsosi moteris.

Užduočių vaikams ji sugalvojo ir daugiau. Vaikams buvo išdalinti elementariai nupiešti žemėlapiai, kuriuose parodyta, kur sudėtos krūvelės kankorėžių. Susirinkę kankorėžius vaikai sodyboje taip pat galėjo juos mėtyti į skardines.

Monika apgailestauja ne viską tiksliai numačiusi. Buvo mažų vaikų, kurie išsigando važiuoti dviračiais, sėdėdami prie jų pritvirtintose kėdutėse. Jų tėvams neliko nieko kaip sėsti į automobilius ir grįžti namo.

„Vis dėlto mano slaptas noras buvo, kad vaikai galėtų dūkti kartu su tėveliais. Juk tiek mažai laiko praleidžiame drauge. Niekam ne paslaptis, kad vaikams pačios smagiausios tos veiklos, kurios atliekamos kartu su tėvais“, – šypsosi pašnekovė.

Dovana vaikui – katinas

Dar vieno gimtadienio metu Monika pakvietė svečius į Kurtuvėnų žirgyną. Ten vaikai galėjo pajodinėti, pasivažinėti brička. Tiesa, Monika už šias pramogas sumokėjo iš savo šeimos biudžeto.

Vaikams taip pat buvo parengta įvairių užduočių. Griūdami, kvatodamiesi ir nebijodami išsitepti jie traukė virvę, ant į žemę susmeigtų kuoliukų mėtė žiedus.

„Prie tvoros pririšau virvutes. Vienas virvės galas buvo pritvirtintas prie kuoliuko. Vaikai, sukdami kuoliuką ir vyniodami ant jo virvutę, varžėsi, kuris greičiausiai priartės prie tvoros“, – pasakoja Monika, pridurdama, kad ši užduotis labai tinkama smulkiajai motorikai lavinti.

Vieno gimtadienio metu Monika su vyru būrį vaikų nusivedė į Katinų muziejų. Kadangi gimtadienio tema buvo katinai, vaikai galvas puošė Monikos padarytomis karūnomis su katinų atvaizdais. O šventės kaltininkas dovanų gavo kačiuką. Dabar jis jau didelis katinas, jam  5-eri.

Dar Monika galvoja vaikams gimtadienius ateityje rengti pasikviečiant kokį mušamųjų instrumentų muzikantą. Jis vaikams ir pagrotų, ir pamokytų, kaip valdyti būgną, kokie daiktai gali atstoti muzikos instrumentus.

Vaiko gimtadienio šventė – džiaugsmas visiems dalyviams

– Kaip sukuriama šventė tėvams, seneliams ir kitiems vaikams švenčiant vaiko gimtadienį?

Vaiva Macijauskienė, įmonės „Vija Idėja“ direktorė:

– Formuojasi tradicija, kad, švenčiant vaikų gimtadienius, svečiai neša dovanas jubiliatui, o jubiliatas savo ruožtu kaip padėką ar prisiminimui už dalyvavimą įteikia smulkias dovanėles: saldainiai su jubiliato nuotraukėle, suvenyrai su išgraviruota data, vardu dalyvavusiems ir panašiai.

Taip pat vis dažniau įteikiama dovana žmogui, kurio meilės ir rūpesčio dėka į pasaulį atkeliavo vaikas – mamai. Dovanos tiek švenčiančiam gimtadienį, tiek mamai būna įvairios: tam tikrais inicialais ar žodžiais graviruotos vazos, dailios asmeniškai išgraviruotos papuošalų dėžutės ir panašūs suvenyrai.

Norėdami padovanoti originalesnę dovaną, svečiai, iš anksto įsigiję iš stiklo, popieriaus, odos ar medžio pagamintas dovanas, atneša ir prašo išgraviruoti norimą tekstą. Kiti klientai itin mėgsta įsigyti albumus, papuoštus gimtadienio kaltininko fotografija, į kuriuos sudedamos šventės nuotraukos ir svečių palinkėjimai jubiliatui.

Itin populiaru gimtadienį švenčiančiam vaikui dovanoti medinį žaislą – automobilį, motociklą. Ant šios ratuotos priemonės ar jos numerių išgraviruojama vaiko gimimo data, vardas.

– Kaip šventę padaryti įsimintinesne?

– Vaikų gimtadieniams įsigyjama kepurėlių, švilpukų, nominacinių medalių ir personalizuotų smulkmenų. Jie būna skiriami dalyvaujant gimtadienio metu organizuojamuose žaidimuose už aktyvumą, linksmumą, šmaikštumą, geraširdiškumą, energingumą ar kitas nominacijas, ir teikiami visiems svečiams. Taip pat tėveliai ar organizatoriai pasirūpina šventės patalpa, ją papuošdami įvairiaspalviais balionais, kurie taip džiugina vaikus. Vaišių stalas būna dekoruojamas lėkštėmis, stiklinėmis, servetėlėmis, dekoruotomis pagal šventės tematiką. Šiuo metu populiarios dekoracijos „Pimpačkiukų“ tema. Berniukai dar mėgsta, kai stalas būna papuoštas „Formulės“, piratų, futbolo kamuolių tema. Mergaitės, žinoma, labiausia džiaugiasi, kai gali pasijusti fėjomis ir princesėmis.

Rūpestingi tėvai pasirūpina, kad dovanėlių gautų ne tik gimtadienį švenčiantis vaikas, bet ir visi šventėje dalyvaujantys vaikai.

Gerus prisiminimus svečiams garantuoja įsimintini kvietimai į šventę, temiškai dekoruota aplinka ir stalas, žaidimai su nominacijomis gimtadienio metu ir atsiminimų dovanėlės dalyvavusiems vaikams.

LAZER/HANDMADE

Graviravimas ir pjaustymas lazeriu: popieriaus, medžio, odos, stiklo suvenyrai; asmeninių ir verslo dovanų gamyba

...mes kuriame Jūsų šventei...

E. parduotuvę rasite www.idejossventei.lt;

„Facebook“ – Idėjos Šventei,

UAB „Vija Idėja“ parduotuves „Idėjos šventei“ galite rasti Vilniaus g. 220 (PC IKI), Gardino g. 2 (PC IKI) Šiauliai.



Sėklų daiginimo metas: į ką atkreipti dėmesį?

Gabrielė PASTAUKAITĖ

Visai netrukus mūsų palanges ir kitus laisvus namų kampelius „papuoš“ į viršų besistiebiantys daržovių bei prieskonių daigeliai. Tiesa, kol vieni daržo entuziastai dar tik svarsto, kokias sėklas rinktis, kiti jau imasi paruošiamųjų darbų arba tyliai svajoja šiemet išauginsiantys nepaprastą derlių.

Dabar pats laikas daiginti baklažanų, paprikų, bazilikų sėklas.

Keith Rowley nuotr.

Štai kuršėniškė Vida džiaugiasi, kad sūnus iš vienos kinų internetinės parduotuvės jai užsakė nebrangiai kainuojančių, Lietuvoje ne visur pardavinėjamų sėklų. Vidos darže vasarą turėtų augti ir kaimynėms pavydą kelti juodi pomidorai bei balti agurkai.

Vis tik „Žalia stotelė“ Sėklų skyriaus ir produkto vadovė Liucija Kunigiškytė sako, kad, užsisakant egzotinių rūšių sėklų iš tolimų šalių, derėtų įvertinti savo galimybes. „Parsisiųsti sėklas – tai dar ne viskas. Reikia kantrybės, reikia žinių, nes ne visuomet lengvai gausite tą rezultatą, kurį matote ant sėklų pakelių, o ir informacijos ant jų kartais būna nurodyta per mažai. Apskritai patarčiau rinktis sėklas bent jau iš Europos Sąjungos šalių, kurių klimatinės sąlygos mums artimesnės.“

Su tikslu

Ji taip pat rekomenduoja sėklas pirkti specialiai tam skirtose parduotuvėse, mat turgavietėse bei kitose atvirose prekybos vietose yra sudėtinga kontroliuoti aplinkos drėgmę. O drėgmės kaita gali turėti neigiamos įtakos sėklų kokybei.

Svarbi ne tik vieta, iš kurios pirksite sėklas, bet ir perkančiojo požiūris. Vertėtų iš anksto turėti tikslą, žinoti, kur (šiltnamyje ar lauke?) ir kam (šviežiam vartojimui ar konservavimui?) auginsite daržo augalus. Tuomet bus paprasčiau išsirinkti norimas sėklas tarp daugybės margaspalvių pakuočių, o pardavėjas galės lengviau suteikti reikalingą konsultaciją.

Ištisus metus

Beje, pasak specialistės, kai kurie žmonės į sėklų parduotuves suskubo dar žiemą – iškart po Kalėdų. Daugelis jų, belaukdami pavasario, įsigijo prieskoninių žolelių arba mikrožalumynų sėklų. Juk šiuos augalus namuose auginti galima ištisus metus.

Jei nežinojote, mikrožalumynai – tai maži (7–10 cm aukščio) valgomieji augalai. Pavyzdžiui, burokėliai, ridikėliai, brokoliai, bazilikai, saulėgrąžos ir pan. Jų lapeliai užauga per 2–3 savaites ir puikiai tinka salotoms, sriuboms bei kitiems valgiams gardinti.

Kur sėti?

Žinoma, didžiausio pirkėjų antplūdžio sėklų pardavėjai sulaukia pavasarį – sėklų daiginimo metu. L. Kunigiškytė primena, kad jau turėtumėte suskubti pasėti paprikas, baklažanus, kovo 15–20 d. ateis laikas ir pomidorams. „Be abejo, neužmirškite, kad ne visos sėklos yra sėjamos auginti daigams. Pavyzdžiui, morkų, ridikėlių, žirnių. Paprastai visi patyrę sodininkai tai žino“, – šypsosi ji.

O prieš sėjant, būtina pasirūpinti tinkama „dirva“. Specialistė pataria sėklas daiginti specialiuose smulkios frakcijos substratuose. Kadangi jie yra iš anksto praturtinti įvairiomis augalui būtinomis maistinėmis medžiagomis, nereikės papildomai tręšti.

Ne ką mažiau svarbi ir talpa, į kurią sėsite sėklas arba sodinsite daigelius. Žmonės šiuo atveju išradingi. Talpas perka ne tik parduotuvėse – naudoja ir jogurto indelius, ir kiaušinių pakuotes. Kokią talpą bepasirinktumėte, L. Kunigiškytė rekomenduoja ką tik pasėtas sėklas pridengti. „Įsivaizduojame, kad patalpa, kurioje auginame augalus, yra šilta. Bet paprastai juos dedame ant palangės, o langai, kad ir plastikiniai, nėra sandarūs, traukia šaltis. Todėl reikia sudaryti palankų klimatą augalui augti. Galima įsigyti specialių talpų su plastikiniais dangčiais arba uždengti plėvele. Kai sėklos sudygs, nuimti“, – aiškina ji.

Ką dar sėjame kovą?

Iki kovo vidurio reikėtų pasėti salierus, ankstyvus bei žiedinius kopūstus. Kovo pabaigoje galite pasisėti ir brokolius, kaliaropes, porus. Pastarųjų pikuoti nereikia, persodinkite tiesiai į dirvą.

Kovo mėnesio pabaigoje galite pradėti daiginti ir ankstyvąsias bulves. Daiginkite sudėję bulves į dėžutes, keletą kartų per savaitę papurkškite vandeniu. Bulvės puikiai dygs 12–15 laipsnių temperatūroje.

Agurkus, jei nesėjate tiesiai į daržą, o norite turėti daigų, taip pat turite pasėti kovo pabaigoje. Reikia prisiminti, kad agurkų pikuoti nereikia, tad į indelį dėkite tik po vieną sėklą. Persodinsite juos tiesiai į dirvą. Geriausiai rinktis gilesnius indelius, šiek tiek didesnius, nes daigai bus nemaži – į dirvą jie keliauja dažniausiai jau su žiedais. Agurkų sėklos sudygs per 3–7 dienas.


Santuoka prasideda ir nuo „baksnojimosi“

Laura AUKSAITYTĖ

Jei dar prieš kelerius metus daugelis vienišų žmonių baiminosi internetinių pažinčių dėl ten neva tūnančių seksualinių maniakų, situacija pasikeitė. Sėkmingas santuokas sukūrusios moterys prisipažįsta su vyrais susipažinusios socialiniuose tinkluose, pažinčių portaluose. „Santuoka prasideda net nuo „baksnojimosi“, – tikina moterys ir pasakoja, kaip gi klostėsi internetinė pažintis.

Prieš kelerius metus apie poras, susipažinusias internete ir susituokusias, žiniasklaida informuodavo kaip apie ypatingus nutikimus. Dabar internetinės pažintys tapo banalybe.

Kevin O’Mara nuotr.

Internetinės pažintys nieko nebestebina

Augustė prisipažino su vyru esanti jau trejus metus ir už pažintį dėkinga visagaliui internetui. „Visada sakydavau, kad visiška nesąmonė internete susipažinti, o še tau, kad nori“, – juokėsi ji.

Jai antrinusi Vida prisipažino visą gyvenimą tikėjusi, kad internete normalių vyrų nebūna, tačiau jos tikėjimas žlugo. Parašė jai pažinčių portale vaikinas, ir ji suprato, kad jis jai skirtas.

Internete vyrą susirado ir Skaistė, Neringa, Dalia ir Nijolė. „Mes Facebooke susipažinome. Jau treji metai kartu. Per tą laiką spėjome ir susituokti“, – džiaugėsi Inga. Birutė paantrino, kad ji su vyru, rastu socialiniame tinkle, jau dvejus metus kartu, spėjo ir vaikelio susilaukti.

Lina su dabartiniu vyru susipažino dar turėdama vaikiną. Jį greitai „švystelėjo per bortą“, o naują meilę pakvietė draugauti socialiniame tinkle. „Pabendravome, o tada supratome, kad laikas susitikti. Jau dveji metai kartu“, – sakė ji.

Ir Monika prisipažino su vyru susipažinusi internete. Pirmasis pasimatymas įvyko jos namuose ir užtruko 3 savaites. „Jau trejus metus kartu“, – sakė ji.

Eglė savo susipažinimo su vyru istoriją pavadino jau tipine. „Kai „One.lt“ buvo dar populiarus, pusę metų susirašinėjome. Dabar jau 4 metus vedę“, – sakė ji.

Gausus būrys internaučių prisipažino antrąsias puses radusios pažinčių portaluose. „Bet žiūriu, kaip populiaru tapo susipažinti internete“, – juokėsi Rita, kuri susipažino su vyru ten pat, ir jie jau 5-erius metus kartu.

Danguolė pasidžiaugė, kad socialiniai tinklai dabar yra tikrai tobuli santykiams užmegzti. Pamatai patikusį žmogų gatvėje ar kokiame renginyje, atseki pagal fotografijas, kas jis toks, ir parašai. „Mes su vyru taip ir susipažinome. „Baksnojome“ vienas kitą ir „prisibaksnojome“, – juokėsi ji.

Loreta atskleidė kiek kitokį susipažinimo internete rezultatą. Vos pamačiusi savo būsimąjį, atrastą internete, pabėgo iš pasimatymo po 10-ies minučių. Buvo jis jai labai negražus, tačiau mielas. „Po kažkiek laiko susirašėm, o dabar jau du vaikus auginam“, – sakė ji.

Greta vis tik nepatikėjo, kad laimę gali rasti internete. „Vos susikūriau anketą, greit ištryniau. Labai jau pasiutę vaikinai rašydavo, daug sulaukiau nepadorių tiesmukų pasiūlymų. Negaliu patikėti, kiek daug laimingų istorijų ten yra“, – stebėjosi ji.

Sėkminga vieta pažinčiai – net laidotuvės

Milena neslėpė vyrą nuviliojusi nuo klasiokės. „Na, maniškis man dar ne vyras, bet jau trejus metus kartu. Jis buvo mano klasiokės vaikinas, ir mes susipažinom. Taip išėjo, kad jis ją metė. Ai, bus tų draugių“, – nukirto ji, prisipažinusi, kad radusi vaikiną, žinoma, neteko draugės.

Diana dėkinga už vyrą darbovietei. Jie dirbo tame pačiame prekybos centre, tik gretimose parduotuvėse. Kartu pradėjo vaikščioti parūkyti, tapo draugais, vėliau geriausiais draugais. „Vėliau jis man pradėjo kažką jausti. Aš jį žymiai vėliau pamilau, ir dabar du mėnesius vedę“,– sakė ji.

Živilė sako su būsimu vyru susipažinusi, kai jis atėjo apžiūrėti kambario bute, kuriame ji vieną kambarį jau nuomojosi. „Iš pradžių buvome kambariokai, o paskui susidraugavome, įsimylėjome. Jau atšokome vestuves, bet esame taip pat įsimylėję, kaip prieš trejus metus“, – sakė ji.

Ingrida su vyru susipažino begyvendama studentų bendrabutyje. Pasakydavo vienas kitam „Labas“ prasilenkdami, nes abu tuo metu vaikščiojo su antrosiomis pusėmis. „Praėjus kokiems 3 metams tie „Labas“ jau buvo visai kitokie. Jau 17 metų kaip susituokę“, – sakė ji.

Justina atskleidė gana įdomią situaciją, kuri taip pat gali nuvesti iki santuokos. Ji susipažino... laidotuvėse. „Net nežinau, ką reikės vaikams papasakoti. Teks sukurti kitokią mūsų susipažinimo istoriją“, – juokėsi ji.

Internautės puolė atkalbinėti Justiną. Juk susipažinti klube ar internete – jau banalu, o laidotuvėse – kažkas tokio.

Justina paatviravo su vyru susipažinusi netoli prekybos centro. Kasos eilėje jų žvilgsniai susitiko, o atėjus prie automobilių paaiškėjo, kad jie pastatyti šalia. „Taip ir nenuleidome vienas nuo kito akių, pasikeitėme telefonų numeriais. Jau šešerius metus kartu“, – sakė ji.

Draugystė – po staigmenų

Laima pasipasakojo, kad jos brangusis yra jos geriausios draugės pusbrolis. „Jis labai mylėjo vaikus, o mano sūnui buvo 4-eri, ir jie susidraugavo. Mano draugė susilaukė trijų vaikučių, sumanėme visus vaikus kartu pakrikštyti. Su draugės pusbroliu, kuris už mane 7-eriais metais jaunesnis, ruošėme šventę ir labai susidraugavome. Tuo metu buvau dar ištekėjusi, jam labai patikau. Taip jau atsitiko, kad dabar esame kartu dvejus metus“, – sakė ji.

Lina paatviravo su vyru susipažinusi pas bendrus draugus per šv. Kalėdas. „Dabar juokaujame, kad buvome vienas kitam kalėdinė dovana. Jau 13 metų kartu“, – sakė ji.

Auksė ištekėjo už savo automobilio meistro. „Seniau galvojau, kad jei jis būtų paskutinis vyras Žemėje, nesusidėčiau. O dabar jis mane „remontuoja“, – kvatojosi ji.

Eglę su vyru taip pat supažindino „automobilis“. Jį vairavęs vaikinas buvo jos draugės vaikino pusbrolis. Po vienų autosporto varžybų parvežė ją namo ir nustebo pamatęs namą. „Pasirodo, jis yra mano brolio grupiokas, ne kartą pas mus buvęs, bet manęs tada nepastebėjo“, – juokėsi ji.

„Maniškis tai mane nustebino. Buvo mano miestelio šventė. Priėjęs vaikinas užkalbino mane angliškai. Kalbėjomės, o jis paskui ir sako: „Gal kalbame lietuviškai?“ Pradėjome juoktis ir susidraugavome“,– pasipasakojo Daivutė.


Kovo 8-oji – ne dėl tulpių, o dėl permainų
Edita BAČĖNĖ
Pasak Virginijos Šidlauskienės, ŠU Lyčių studijų centro vadovės, artėjančią Kovo 8-ąją laikyti sovietine švente gali tik tie, kurie visai nežino šios šventės istorijos ir ištakų. Kiek kitaip nei sovietmečiu dabar ši šventė – ne tik tulpės žiedo įteikimas. „Šita diena yra skirta ir vyrams, ir moterims padiskutuoti, kokias mes turime galimybes, teises, kaip reikia spręsti problemas, kaip susitarti, kad vyrai perimtų šiek tiek daugiau namų ūkio naštos, pasidalintų savo lūkesčiais ir norais, resursais, valdžia, galia, įtakomis“, – teigia V. Šidlauskienė.
Moterys yra kritiškesnės, vertindamos savo kompetenciją ir keliamus reikalavimus, jos visada įvertins, ar padarys, ar pasieks rezultatą, o vyrai imasi darbo iš karto ir neretai per gerai vertina savo gebėjimus.
Sveikiausi mišrūs kolektyvai

Įvairūs tyrimai rodo, kad bet kurioje organizacijoje sveikiausios – mišrios komandos, kuriose yra ir jaunų, ir vyresnių, labiau patyrusių narių. Pageidautina, kad visose srityse ir visuose hierarchiniuose lygmenyse pasiskirstymas būtų po 50 proc. Tada laikoma, kad geriausiai atstovaujami interesai, požiūriai, kūrybiniai aspektai ir pan. Tas pats, pasak V. Šidlauskienės, galioja ir lyčių atžvilgiu.

„Kalbant apie lyčių lygybę, užtenka, kad būtų 60 ir 40 proc. lyčių pasiskirstymas. Teigiama, kad pavyzdžiui, 40 proc. moterų technologijų srityse yra labai gerai. Dar žemesnis lygmuo vadinamas kritine mase, jeigu mažuma (apie 33 proc.) yra vienos lyties, tada laikoma, kad atstovaujama mažuma sudaro kritinę masę ir bent jau minimaliai atstovaujama“, – pasakoja V. Šidlauskienė.

Švietimo sritis – labai feminizuota

Moteriškiausia ekonominės veiklos sritimi iki 2015-ųjų išliko žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, kur moterys sudarė 85,5 proc. visų darbuotojų, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla – 80,9 proc., švietimas – 79,3 proc. Vyriškiausios ekonominės veiklos sritys buvo statyba (90,8 proc.) bei transportas ir saugojimas (76,1 proc.).

„Mes turime problemą, nes švietimo sistema – labai feminizuota sritis, kadangi nuo pat ikimokyklinio ugdymo vaikai, ypač berniukai, mato tik moters elgesį, bendravimo būdą, t. y. jos socialinį vaidmenį gyvenime – ir šeimoje, ir darbe. Jeigu mama viena augina berniuką, tai jis ir namuose mato tik moteriškos lyties asmens elgseną. Taip jis daug netenka, neturi iš ko mokytis vyriško elgesio, bendravimo, bendradarbiavimo santykių su mergaitėmis, o vėliau mokykloje berniukai patenka į moterų-pedagogių ugdymo lauką. Kitaip sakant, berniukai auga ir ugdomi moterų socialiniame tinkle. Berniukams, o vėliau vaikinams trūksta vyro elgesio modelio tiek šeimoje (jeigu nėra tėčio arba vaikų ugdymu namuose užsiima tik mama), tiek švietimo sistemoje. Tuo tarpu mergaitės ir merginos turi labai mažai galimybių stebėti ir mokytis moterų ir vyrų socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo mokyklos aplinkoje“, – pasakoja V. Šidlauskienė.

Remiantis Statistikos departamento informacija, 2014–2015 mokslo metais dauguma (87 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų – moterys. Kolegijose ir profesinio mokymo įstaigose moterys sudarė 69 proc. dėstytojų, universitetuose – 52 proc.

Pasak V. Šidlauskienės, Danijoje, Nyderlanduose institucijos stengiasi inicijuoti įvairius projektus, programas, iniciatyvas, kaip padidinti vyrų skaičių feminizuotomis laikomose srityse. Tą, anot jos, pagal mūsų šalies teisinę bazę turėtų inicijuoti savivaldybė.

„Tiesa, ir Šiauliuose mes turime darželį, kuriame dirba šaunus auklėtojas Mindaugas. Vilniuje taip pat lauko darželiui vadovauti ėmėsi vyras. Tokių iniciatyvų, tokių asmenų, kurie sugebėtų tai inicijuoti ir įgyvendinti mūsų šalyje labai trūksta“, – apgailestauja V. Šidlauskienė.

Pasak V. Šidlauskienės, Danijoje, Nyderlanduose institucijos stengiasi inicijuoti įvairius projektus, programas, iniciatyvas, kaip padidinti vyrų skaičių feminizuotomis laikomose srityse. Tą, anot jos, pagal mūsų šalies teisinę bazę turėtų inicijuoti savivaldybė.

Moteris vadovo pareigose

Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2014 m. moterys sudarė 39 proc. visų vadovų (teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų).

2015 m. pradžioje moterys sudarė 32 proc. diplomatinių atstovybių vadovų, o 2015 m. į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas išrinktos 363 moterys (25 proc.) ir 1 110 vyrų (75 proc.).

„Mes galime atsiversti bet kurį laikraštį arba savivaldybės žinias ir pasižiūrėti, kas gi ten reprezentuoja. Pavyzdžiui, kiek mes matome pasisakančias moteris miesto vystymo klausimais? Kas kalba apie švietimą, jų veiklas, įvairius projektus, renginius? Tai bus moterys. Jeigu bus aptariami miesto plėtros, valdymo optimizavimo klausimai, matysime merus, vicemerus, suprantama, vyrus. Šiauliuose neturime nei vienos moters vicemerės. Tai labai neigiamas rodiklis, Moterų nesimato, jos atlieka gana „juodus“, kruopštumo reikalaujančius, imlius laiko sąnaudoms darbus, skaičiuoja, dėlioja, ruošia skaidres, dokumentus, kurie vėliau yra svarstomi savivaldybių ar įmonių posėdžiuose, administracijų pasitarimuose“, – teigia V. Šidlauskienė.

Nors mūsų valstybės vairas patikėtas kol kas vienintelei moteriai Prezidentei Daliai Grybauskaitei, 2015 m. gražesniais skaičiais Lietuva pasigirti nelabai galėjo: teturime 1 europarlamentarę, 3 ministres, Seimo Pirmininkę, mažai turime merių, vicemerių.

Moterys nuvertina savo kompetenciją

Pasak V. Šidlauskienės, moterys yra kritiškesnės – vertindamos savo kompetenciją ir keliamus reikalavimus, jos visada įvertins, ar padarys, ar pasieks rezultatą. „Mums, moterims, būdingas savęs, savo gebėjimų nuvertinimas. Mes laukiame, kad vadovas mus pastebės, už uolų darbą įvertins ir pasiūlys paaukštinimą, didesnį atlyginimą ar kitokį paskatinimą. Klaidinga taip galvoti, niekada šito nebus! Savo profesinės karjeros metu galime išsiaugint savo kompetencijas lygiagrečiai mokantis, stažuojantis, o vyrai imasi darbo iš karto. Kaip paskiriami ministrai ar pan.? Pozicija tiesiog „imama“, nes manoma – ai, susitvarkysiu, nes bus tos darbštuolės moterys, departamentų, skyrių direktorės, vedėjos ir pan., ir jos suneš tą visą medų, tą visą darbo rezultatą, kuris reikalingas, o aš, vadovas, tik reprezentuosiu, pateiksiu skaidres“, – pasakoja V. Šidlauskienė.

Vyrai per gerai apie save galvoja?

Pasak V. Šidlauskienės, vadovo pareigos tikrai yra atsakingos ir dažniausiai vyrai nori vadovauti, nors kartais turi mažiau kompetencijų, nes jų išsilavinimas yra žemesnis.

2014 m. vidurinį ir aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą buvo įgiję 93 proc. 20–24 metų amžiaus moterų ir 90 proc. šio amžiaus vyrų. Aukštosios mokyklos parengė 33 tūkst. aukštojo mokslo specialistų, iš jų 63 proc. sudarė moterys.

Remiantis Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, įgyjant išsilavinimą, vyrai dominuoja tik iki vidurinio išsilavinimo įgijimo, vėliau mokslo sferoje pozicijų neužleidžia moterys. Jos taip pat kur kas aktyviau dalyvauja moksliniuose tyrimuose, žymiai dažniau prisijungia prie mokymosi visą gyvenimą programų.

„Bet vyrai daug geresnės nuomonės apie savo kompetencijas, mano, kad jas turi, ir vadovauja. Šiuo metu naujoji vadyba reikalauja specifinių žinių, refleksyvumo, gebėjimo suburti žmones, inicijuoti kūrybines mintis, bet, deja, ne visur sutelkiami tinkami darbuotojai. Profesiniame gyvenime moterys daug praranda, nes joms „uždedama“ didelė našta – rūpintis ir vadovauti namų ūkiui, ypač vaikų lavinimui šeimoje. Reikia pripažinti, kad vyrai labai dažnai sąmoningai ar tradiciškai, būdami žemesnio išsilavinimo, neperima iš moterų dalies šeimos pareigų, tai yra šeiminėmis pareigomis kol kas menkai dalijamasi“, – pasakoja V. Šidlauskienė.

Moterims suteikta galimybė rinktis

Pašnekovė pastebi, kad ir tėvų susirinkimuose dažniausiai dalyvauja mamos. „Tai mamyčių darbas – užsiimti vaikų reikalais, lavinimu, nors kartais būtų visai gražu, kad berniukų tėveliai ateitų į susirinkimus ir dalyvautų mokyklos bendruomenės veikloje. Moterims šita našta tikrai yra labai sunki, nes ypač sumažėjo, kaip žinome, darželių skaičius posovietiniu laikotarpiu, ir kai kuriuose miestuose vaikų priežiūra tampa didžiule problema, kurios anksčiau nebuvo. Suderinti viską tampa daug brangiau, reikalauja daug sveikatos derinant šeimos interesus, namų ūkio priežiūrą (o jeigu dar turime namuose neįgalų ar brandaus amžiaus šeimos narį) su profesiniu darbu, tobulėjimu“, – teigia V. Šidlauskienė.

Tačiau viskas priklauso ir nuo asmens pasirinkimo, kam suteikiame pirmumą pagal savo pasaulėžiūrą, savo vertybių sistemą, kaip mes projektuojame savo gyvenimą. Dažniausiai tai lemia, kam moterys teiks pirmumą – karjerai ar šeimai.

„Vienos moterys sako: „Ne, aš nenoriu vadovauti, nenoriu eiti į politiką.“ Bet yra galimybė rinktis, tai yra labai gerai. Moterys, kurios užsibrėžia aiškius tikslus karjeroje, vėliau išteka, vėliau gimdo vaikus arba turi galimybę pasirinkti nei jų, nei šeimos neturėti. Tiesiog toks pasirinkimas ir, aš manau, jis yra gerbtinas. Jis demonstruoja asmens laisvę pasirinkti. Kitos moterys renkasi šeimą, gimdo daugiau vaikų, prisiima tobulos motinos vaidmenį. Dar trečia dalis moterų, dirbančių vidurinėje vadybinėje grandyje, renkasi šį kelią, nes jis suteikia daugiau galimybių derinti šeimos ir darbo pareigas“, – teigia V. Šidlauskienė.



atgal   1   ( 2 )   3   4   5   6   7   8   9   10   11-20   21-30   31-40   41-50   toliau




Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti