(2016-04-29 Nr. 623) ŠIANDIEN 2017 Lapkričio 23 D. Ketvirtadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Sveikata
Gė­lės ne tik džiu­gi­na, bet ir gy­do

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ

Pa­va­sa­ris mus ap­do­va­no­ja įvai­rias­pal­viais žie­dais. Kai žmo­gų su­pa gė­lės, jis jau­čia­si emo­ciš­kai pa­ky­lė­tas, ge­res­nės nuo­tai­kos, ra­mes­nis, va­di­na­si, dva­siš­kai bei fi­ziš­kai svei­kes­nis. No­rė­da­mi tuo įsi­ti­kin­ti – paeks­pe­ri­men­tuo­ki­te: gro­žė­ki­tės spal­vin­gais gy­vais gė­lių žie­dais kiek­vie­ną lais­vą mi­nu­tę, au­gin­ki­te gė­les na­muo­se ir ne­tru­kus pa­ste­bė­si­te, jog jų te­ra­pi­nis po­vei­kis – ne pra­ma­nas.

 


 Tin­ka­mai pa­rink­ti au­ga­lai, ku­rie iš­ski­ria mik­ro­bus nai­ki­nan­čias me­džia­gas – fi­ton­ci­dus, ga­li tei­gia­mai veik­ti kam­ba­rio orą. To­kias me­džia­gas iš­ski­ria pe­lar­go­ni­jos, fi­ku­sai, roz­ma­ri­nai, mons­te­ros.
Sandros NAVICKAITĖS koliažas

Ne tik puo­šia kam­ba­rius

Anot flo­ris­tės, au­ga­lų ži­no­vės Li­vi­jos Pet­ro­ny­tės, gam­ti­nės są­ly­gos le­mia, kad bū­tent pa­va­sa­rį mes tu­ri­me nuo­sta­bią ga­li­my­bę mė­gau­tis at­bun­dan­čia au­ga­li­ja – tiek dar­že­liuo­se, tiek ant pa­lan­gių be­si­ri­kiuo­jan­čiuo­se va­zo­nuo­se gė­lės stie­bia žie­dus. Re­mian­tis moks­li­niais ty­ri­mais, įro­dy­ta, jog bū­nant tarp gė­lių, žmo­gaus sme­ge­nys iš­ski­ria tris hor­mo­nus – ener­gi­zuo­jan­tį ad­re­na­li­ną, ra­mi­nan­tį me­la­to­ni­ną ir nuo­tai­ką ge­ri­nan­tį se­ra­to­ni­ną – įta­ko­jan­čius ge­rą fi­zi­nę ir dva­si­nę sa­vi­jau­tą. Žmo­gaus kū­nas su­ge­ria tei­gia­mą gė­lių sklei­džia­mą sa­vi­tą ener­gi­ją. Vie­ni au­ga­lai pa­de­da at­gau­ti jė­gas, ki­ti vei­kia ra­mi­na­mai, dar ki­ti slo­pi­na skaus­mą ar pa­de­da gy­dy­tis įvai­rias li­gas. Be jo­kios abe­jo­nės, tai tu­ri įta­kos mū­sų svei­ka­tai. Tai­gi jei no­ri­te mak­si­ma­liai pa­jus­ti au­ga­lų ener­gi­jos po­vei­kį, svar­bu tin­ka­mai pa­si­rink­ti, su ko­kiu „drau­gau­ti“.

Tin­ka­mai pa­rink­ti au­ga­lai, ku­rie iš­ski­ria mik­ro­bus nai­ki­nan­čias me­džia­gas – fi­ton­ci­dus, ga­li tei­gia­mai veik­ti kam­ba­rio orą. To­kias me­džia­gas iš­ski­ria pe­lar­go­ni­jos, fi­ku­sai, roz­ma­ri­nai, mons­te­ros. Šie au­ga­lai su­ge­ria ža­lin­gas me­džia­gas per ma­žas po­ras la­puo­se. Kai ku­rios iš šių me­džia­gų, tar­ki­me for­mal­de­hi­das, trich­lo­roe­ti­le­nas ir ben­ze­nas ga­li bū­ti ran­da­mi to­kiuo­se daik­tuo­se kaip ki­li­mai, grin­dų dan­ga, dra­bu­žiai, sta­ty­bi­nės me­džia­gos, ta­ba­ko dū­mai. Ben­ze­nas nau­do­ja­mas plas­ti­kuo­se, gu­mo­je, ra­ša­le, da­žuo­se. Trich­lo­roe­ti­le­nas nau­do­ja­mas kli­juo­jan­čioms me­džia­goms, ran­da­mas da­žuo­se, la­kuo­se ir kt.

Mie­ga­ma­sis – ne oran­že­ri­ja

Mie­ga­ma­ja­me au­gin­ki­te pe­lar­go­ni­jas, le­van­das, mons­te­ras, lau­rą, kam­ba­ri­nes ro­žes.

Ro­žės pa­de­da įveik­ti lė­ti­nio nuo­var­gio sind­ro­mą. Pe­lar­go­ni­ja pa­de­da, jei ka­muo­ja ne­mi­ga. Šis au­ga­las – pir­mas vais­tas nuo už­de­gi­mo. Gy­dy­mui nau­do­ja­mi au­ga­lo la­pai ir šak­nys. Ser­gant fa­rin­gi­tu ir an­gi­na, šio au­ga­lo nuo­vi­ru re­ko­men­duo­ja­ma ska­lau­ti gerk­lę. Pe­lar­go­ni­jų tin­ka var­to­ti krau­juo­jant iš virš­ki­ni­mo trak­to.

Vis­gi mie­ga­mo­jo kam­ba­rio ne­rei­kė­tų pa­vers­ti ža­liuo­ju kam­pe­liu, nes die­ną au­ga­lai gry­ni­na orą, į ap­lin­ką iš­skir­da­mi de­guo­nį, o nak­tį iš­ski­ria ang­lies dvi­de­gi­nį, dėl ko ry­te pa­bu­dę, ga­li­te ne­si­jaus­ti žva­lūs, pail­sė­ję, prie­šin­gai – ga­li­te pa­jus­ti gal­vos skaus­mus. „Rink­tis gė­les rei­kia at­sar­giai, – per­spė­ja flo­ris­tė. – Yra va­zo­ni­nių gė­lių, ku­rios kva­pą sklei­džia prie­blan­dos ar nak­ties me­tu, to­dėl mie­gan­čiam žmo­gui to­kia gė­lė ga­li su­kel­ti di­des­nę aler­gi­ją.“

Jei­gu jau pra­kal­bo­me apie aler­gi­ją, tai bū­tent ge­be­nė yra ne­pa­kei­čia­mas au­ga­las tiems, ku­rie lai­ko na­muo­se gy­vū­nus – šis au­ga­las ge­ba nai­kin­ti jų vil­nos iš­ski­ria­mus aler­ge­nus.

Fi­ku­sas – ge­riau­sias oro filt­ras

Vai­kų kam­ba­ry­je tin­ka au­gin­ti: ba­zi­li­ką, spa­ti­fi­lą, plokš­čias­tie­bę gy­vat­barz­dę.

Vir­tu­vė­je: lau­rą, pe­lar­go­ni­jas, chlo­ro­fi­tus. Pas­ta­ra­sis ge­riau­siai va­lo pa­tal­pų orą nuo de­gi­mo pro­duk­tų, o tai ypač ak­tua­lu vir­tu­vė­je. Be to, šis au­ga­las pa­si­žy­mi bak­te­ri­ci­di­niu po­vei­kiu – jo iš­ski­ria­mi fi­ton­ci­dai nai­ki­na kenks­min­gus mik­roor­ga­niz­mus ir aler­ge­nus. Jis ne­reik­lus, tad ne­pri­reiks daug prie­žiū­ros. Chlo­ro­fi­lo nau­din­gą­sias sa­vy­bes ga­li­ma su­stip­rin­ti į va­zo­nus įdė­jus ak­ty­vuo­tos ang­lies.

Dar­bo ka­bi­ne­te pra­var­tu au­gin­ti mė­tas, me­li­są, mir­tas, mons­te­ras, fi­ku­sus. Bū­tent fi­ku­sas lai­ko­mas šva­raus oro sim­bo­liu. Su­ger­da­mas iš oro ne­šva­ru­mus, jis jais tar­si mai­ti­na­si.

Grie­bia­ma­si su­si­rgus

Tur­būt ne­ras­tu­me mo­čiu­tės, ku­ri neau­gin­tų ali­jo­šiaus. Šiuo au­ga­lu se­no­lės gy­dė žaiz­das, opas, jo duo­da­vo ser­gant tu­ber­ku­lio­ze, esant dan­te­nų už­de­gi­mui ir kt.

Ne ką ma­žiau po­pu­lia­ri bu­vo ir te­bė­ra ka­lan­kė, ku­ri efek­tin­gai nau­do­ja­ma gy­dant per­ša­li­mą. Au­ga­lo sul­tys tu­ri prie­šuž­de­gi­mi­nių sa­vy­bių. Ka­lan­kės sul­tys nau­do­ja­mos nu­de­gi­mų, nu­ša­li­mų žaiz­doms gy­dy­ti. Tin­ka var­to­ti ser­gant ton­zi­li­tu, sto­ma­ti­tu, pa­ro­don­to­ze. Jei­gu kū­di­kį mai­ti­nan­čios mo­ti­nos spe­ne­liai su­trū­ki­nė­ję, juos re­ko­men­duo­ja­ma su­tep­ti šio au­ga­lo sul­ti­mis. 2–3 la­šus sul­čių už­la­šin­ti ant kiek­vie­no spe­ne­lio po kū­di­kio mai­ti­ni­mo.

Dau­ge­lio na­muo­se dar ir šiais lai­kais au­ga auk­si­nis ūsas. Tai pui­ki virš­ki­ni­mo su­tri­ki­mų gy­dy­mo prie­mo­nė, taip pat tin­ka­ma ser­gant gi­ne­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis. Tei­gia­ma, kad šis au­ga­las yra efek­ty­vus gy­dant on­ko­lo­gi­nes li­gas.

Re­tas ku­ris ne­mėgs­ta­me aza­li­jų. Bū­tent šio au­ga­lo žie­dai ir šak­nys pa­si­žy­mi skaus­mo mal­ši­na­muo­ju, ra­mi­na­muo­ju, prieš­mik­ro­bi­niu po­vei­kiu. Išo­riš­kai au­ga­lo ga­li­ma var­to­ti ser­gant art­ri­tu, reu­ma­tu.

Svar­bu iš­ma­ny­ti spal­vų abė­cė­lę

Skir­tin­gų spal­vų gė­lės, skleis­da­mos skir­tin­gas švie­sos ban­gas, pri­pil­do žmo­gų trūks­ta­mos ener­gi­jos ar­ba su­ge­ria jos per­tek­lių, taip su­ba­lan­suo­da­mos jo emo­ci­nę būk­lę.

Rau­do­nos spal­vos gė­lės ypač tei­gia­mai vei­kia an­tinks­čius, re­gu­liuo­ja šir­dies, tie­sio­sios žar­nos veik­lą, krau­jo­ta­ką. Taip pat stip­ri­na imu­ni­te­tą.

Oran­ži­nės gė­lės slo­pi­na aler­gi­nes or­ga­niz­mo reak­ci­jas, tei­gia­mai vei­kia kvė­pa­vi­mą. Gelbs­ti ser­gant dep­re­si­ja, ge­ri­na ape­ti­tą, rau­me­nų to­nu­są.

Gel­to­nos spal­vos gė­lės ge­ri­na sme­ge­nų veik­lą, ska­ti­na mąs­ty­mą, pa­de­da su­kon­cent­ruo­ti min­tis ir priim­ti tei­sin­gus spren­di­mus.

Ža­lių to­nų gė­lės itin tei­gia­mai vei­kia ner­vų sis­te­mą, slo­pi­na per­ne­lyg daž­nus šir­dies dū­žius. Ža­lia spal­va tei­gia­mai vei­kia re­gė­ji­mą, kau­lus.

Mė­ly­nos spal­vi­nės ga­mos gė­lės sme­ge­ny­se sti­mu­liuo­ja už pui­kų mie­gą ir ra­my­bę at­sa­kin­go hor­mo­no me­la­to­ni­no iš­si­sky­ri­mą, le­mia ne­prie­kaiš­tin­gą skyd­liau­kės veik­lą.

Vio­le­ti­nės gė­lės re­gu­liuo­ja or­ga­niz­mo me­ta­bo­li­nius pro­ce­sus, ma­ži­na ape­ti­tą, ner­vi­nę įtam­pą.

„Net­gi vie­nin­te­lis be­si­sklei­džian­tis žie­das ga­li bū­ti tas rak­tas, ku­ris at­ra­kins du­ris į žmo­gaus ener­ge­ti­nį lau­ką“, – sa­ko au­ga­lų ži­no­vė.

Prieš ig­no­ruo­da­mi – iš­ban­dy­ki­te

Dau­ge­lis gė­li­nin­kų ti­ki ne tik gy­do­mo­sio­mis, bet ir ma­giš­ko­mis gė­lių sa­vy­bė­mis. Vi­sa­me pa­sau­ly­je (ne­prik­lau­so­mai nuo tau­tos kul­tū­ros) gė­lės trau­kia kiek­vie­ną. Ko­rė­jie­čiai ti­kė­jo, kad gė­lė­mis ga­li­ma nu­ma­ty­ti atei­tį. Gė­lės pa­de­da iš­reikš­ti slap­čiau­sius jaus­mus ir už­ka­riau­ti mo­ters šir­dį. Vi­du­ram­žiais gė­lių kal­ba bu­vo ga­li­ma pa­skir­ti pa­si­ma­ty­mo vie­tą.

Dau­gu­mai ge­rai pa­žįs­ta­mas pi­ni­gų me­dis lai­ko­mas tur­to ir sėk­mės sim­bo­liu. Ti­ki­ma, kad šis au­ga­las pri­trau­kia į na­mus sėk­mę ir tur­tus, ypač jei ne­pa­mir­ši­te per­so­din­da­mi už­kas­ti į va­zo­ną mo­ne­tos.

Vy­res­nio am­žiaus žmo­nės pi­ni­gų me­džiu va­di­na ir sto­ra­la­pį. Jis ne­rei­ka­lau­ja ypa­tin­gos prie­žiū­ros, bet at­ro­do efek­tin­gai, o for­muo­ja­mas net ga­li bū­ti pa­na­šus į bon­są.

Ge­bė­ji­mu pri­trauk­ti tur­tus pa­si­žy­mi aza­li­jos, ju­kos, smid­rai, kai ku­rių rū­šių kak­tu­sai, fi­ku­sai. Na­mams lai­mę ir kles­tė­ji­mą at­ne­ša bam­bu­kas, ku­ris itin mėgs­ta drėg­mę, to­dėl ga­li aug­ti ne­tgi be že­mės.

Drau­giš­kus san­ty­kius pa­de­da iš­sau­go­ti pa­par­čiai, ge­be­nės, plunks­nuo­to­sios pal­mės.

Svei­ka­tos ta­lis­ma­nais lai­ko­mos aga­vos, ka­lan­kės, fuk­ci­jos, šil­ro­pės.

Kū­ry­biš­ku­mą ke­lia kin­ro­žės, ka­me­li­jos. Ta­len­tui iš­si­skleis­ti pa­de­da ka­la­tė­ja, ma­ran­ta, puan­se­ti­ja, mar­ge­nis.

Kiek­vie­na mo­te­ris, sa­vo na­muo­se no­rė­da­ma bū­ti lai­min­ga, tu­rė­tų au­gin­ti vėz­dū­nę. Ma­no­ma, kad ši gė­lė ga­li lai­min­ga pa­da­ry­ti bet ku­rią, do­va­no­da­ma lai­mę bū­ti my­li­ma, gei­džia­ma ir lai­min­ga. O jei­gu ji dar ir žy­di, ple­čia­si, ge­rai au­ga, lai­mė tie­siog ver­žia­si į jū­sų na­mus. „Te­rei­kia tik pla­čiai at­ver­ti du­ris“, – ti­ki­na L. Pet­ro­ny­tė.

 






Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti