(2016-04-29 Nr. 623) ŠIANDIEN 2016 Gegužės 26 D. Ketvirtadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Pirmas Puslapis
Kri­mi­na­las dėl sa­lo­tų – gy­vū­nai gaiš­ta, o žmo­nės?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ
ok­sa­na.laurutyte@splius.lt


„Tai gal sa­lo­to­mis iš pre­ky­bos cent­ro šė­rėt? Ir dar ne­plau­to­mis?“ – pa­klau­sė šei­mos gy­dy­to­jas Da­rius, iš­gir­dęs apie nu­gai­šu­sį šiau­lie­čio ste­pių vėž­lį Ke­pa­lą. Ko­ne de­šimt­me­tį gy­ve­nęs jud­rus ir žva­lus vėž­lys iš­ties nu­gai­šo mai­tin­tas par­duo­tu­vė­je pirk­to­mis sa­lo­to­mis va­zo­nė­ly­je ir pe­ki­ni­niais ko­pūs­tais. Jei pre­ky­bos cent­ruo­se par­duo­da­mos dar­žo­vės pra­žū­tin­gos gy­vū­nams, ar jos tik­rai į nau­dą itin daug dar­žo­vių mėgs­tan­tiems val­gy­ti žmo­nėms?


 Gyvūnų mylėtojai perspėja, kad parduotuvėje pirktais žalumynais savo augintinius reikėtų šerti labai atsargiai. Geriau rinktis pievose jau sudygusias žoles.
Yavanessa nuotr.

Dar­žo­ves bū­ti­na ge­rai nu­plau­ti

Prieš ke­le­rius me­tus ša­ly­je nu­skam­bė­jo is­to­ri­ja, kai pa­ne­vė­žie­tis vy­ras pa­šė­rė ka­na­rė­les pre­ky­bos cent­re pirk­to­mis pi­giau par­duo­da­mo­mis ap­vy­tu­sio­mis sa­lo­to­mis, ir paukš­te­liai nu­gai­šo. Vy­ras puo­lė ieš­ko­ti tei­sy­bės, sie­kė, kad ka­na­rė­lės bū­tų iš­skros­tos ir paaiš­kė­tų mir­ties prie­žas­tis. Paaiš­kė­jo, kad to­kia pa­slau­ga ne­tei­kia­ma, ta­čiau vy­ras įta­rė, kad čiul­buo­nė­liai nu­gai­šo dėl to, kad sa­lo­tos bu­vo nu­purkš­tos pes­ti­ci­dais ar­ba jo­se bu­vo per di­de­lis nit­ra­tų kie­kis. Esą che­mi­nės me­džia­gos ir nu­ga­la­bi­jo jaut­rius paukš­te­lius.

Kai ba­lan­džio vi­du­ry­je nu­gai­šo šiau­lie­čio de­šimt me­tų au­gin­tas ste­pių vėž­lys Ke­pa­las, šei­mi­nin­kas ma­nė, kad vėž­lys su­si­rgo ko­kia nors li­ga. Ta­čiau  šei­mos gy­dy­to­jas Da­rius pa­reiš­kė, jog vėž­lys ga­lė­jo nu­gaiš­ti dėl to, kad bu­vo šer­tas ne­plau­to­mis pre­ky­bos cent­re par­duo­da­mo­mis švie­žio­mis sa­lo­to­mis ir pe­ki­ni­niais ko­pūs­tais. Šiuo­se ža­lu­my­nuo­se ga­lė­jęs bū­ti per di­de­lis nit­ra­tų kie­kis ar­ba jos bu­vo nu­purkš­tos pes­ti­ci­dais, kad ne­pul­tų ken­kė­jai. „Žmo­nės gi­ria­si esan­tys ža­lia­val­giai, ta­čiau aš juos daž­nai per dan­tį trau­kiu. No­rint mai­tin­tis svei­kai, rei­kia val­gy­ti eko­lo­giš­kas, že­mė­je užau­gin­tas dar­žo­ves, o ne pirk­ti pre­ky­bos cent­ruo­se, užau­gin­tas „ant che­mi­jos“, – sa­kė gy­dy­to­jas.

Ke­pa­lo šei­mi­nin­kas pa­nar­šė in­ter­ne­te, ką apie ste­pių vėž­lių mai­ti­ni­mą kal­ba juos au­gi­nan­tys žmo­nės. Ne vie­nas ir ne du guo­dė­si, kad jų vėž­liai nu­gai­šo paė­dę pirk­tų sa­lo­tų, ypač – pe­ki­ni­nių.

„Šiau­liai plius“ skam­bi­no ke­liems Šiau­lių ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jams ir tei­ra­vo­si, ar ne­plau­tos dar­žo­vės iš­ties ga­li tap­ti čiul­ban­čių ir ro­po­jan­čių au­gin­ti­nių mir­ties prie­žas­ti­mi. Mies­to ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai at­sa­kė, kad jie to­kios in­for­ma­ci­jos ne­tu­ri, nes ne­si­spe­cia­li­zuo­ja paukš­čių ir rop­lių gy­dy­me.

Šiau­lių jau­nų­jų gam­ti­nin­kų cent­ro bio­lo­gi­jos bū­re­lio mo­ky­to­ja In­ga Iva­naus­kie­nė sa­kė ne­ti­kin­ti, kad vėž­lys ga­lė­jo nu­gaiš­ti nuo par­duo­tu­vė­je pirk­tų ža­lu­my­nų.

„Mes še­ria­me sa­vo rop­lius to­kiu mais­tu. Ži­no­ma, nu­plau­na­me prieš duo­da­mi ir še­ria­me įvai­riu mais­tu. Vi­si gy­vi ir svei­ki. Tik­rai ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad vėž­liai ir ka­na­rė­lės dėl mais­to nu­gai­šo. Gal su­si­rgo. Jei žmo­nėms yra lei­džia­ma val­gy­ti sa­lo­tas iš pre­ky­bos cent­rų, tai gy­vū­nams tai pat. Keis­tai at­ro­do to­kie tei­gi­niai“, – įta­ri­mus sklai­dė bio­lo­gė.

Lie­tu­vos zoo­lo­gi­jos so­do, esan­čio Kau­ne, Ve­te­ri­na­ri­jos sky­riaus ve­dė­jas Vik­to­ras Si­niaus­kas at­sa­kė, kad gy­vū­nams iš­ties ga­li pa­kenk­ti ne­plau­ti ža­lu­my­nai. Ypač jei gy­vū­nai il­gai še­ria­mi tos pa­čios rū­šies mais­tu. „Nit­ra­tų, nit­ri­tų ten yra. Ne­la­bai ga­li­ma. Rei­kia ge­rai nu­plau­ti ir mai­šy­tą mais­tą duo­ti, o ne tik sa­lo­tas. Da­bar ge­riau kiaul­pie­nė­mis šer­ti“, – ko­men­ta­vo jis.

V. Si­niaus­kas sa­ko ma­nan­tis, kad nė­ra taip, jog vi­sos dar­žo­vės pre­ky­bos cent­re ga­li pa­kenk­ti svei­ka­tai. Juk at­sa­kin­gos tar­ny­bos jas tik­ri­na. „Gal vie­na ko­kia par­ti­ja ir pa­si­tai­ko, kur che­mi­jos yra dau­giau. Žmo­nės juk vien sa­lo­tų ne­val­go, mai­ti­na­si įvai­riu mais­tu. Ve­ge­ta­rams gal ir ne­la­bai ge­rai daug pirk­tų dar­žo­vių val­gy­ti“, – min­ti­mis da­li­jo­si ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas.

Žmo­nės pri­si­tai­kė kaip žiur­kės

Ži­no­mas Šiau­lių ra­jo­no gam­ti­nin­kas Vy­tau­tas Uo­sis sa­ko ne­ži­nan­tis, ar sa­lo­tos ga­li pra­žu­dy­ti gy­vū­nus. Jis to­kio mais­to sa­vo au­gin­ti­niams ne­per­ka. „Ta­čiau esu ban­dęs vo­ve­rėms duo­ti len­kiš­kų ar is­pa­niš­kų obuo­lių. Vi­są mė­ne­sį obuo­liai gar­de gu­lė­jo, vo­ve­rės jų net ne­ban­dė ra­gau­ti. Iš­mes­da­vau. Ge­rą uos­lę tu­rin­tys gy­vū­nai at­si­ren­ka, ką ga­li­ma ės­ti. Paukš­čiai ir vėž­liai uos­lės ne­tu­ri. Ne­sis­te­bė­čiau, kad che­mi­jos užė­dę nu­gai­šo“, – kal­bė­jo gam­ti­nin­kas.

V. Uo­sio tei­gi­mu, jei po­mi­do­ras šal­dy­tu­ve iš­bū­na švie­žias pus­me­tį, tai ga­li įsi­vaiz­duo­ti, kiek ja­me yra che­mi­jos. „Ne vie­ną kar­tą esu pa­gal­vo­jęs, kad jei pir­mykš­tį žmo­gų pa­val­gy­din­tu­me mais­tu, ku­rį pa­tys val­go­me, jis tuoj pat vėl nu­mir­tų. Mes jau pri­si­tai­kė­me. Kaip žiur­kės. Žiur­kės da­bar ėda bet ką, net prie nuo­dų pri­pran­ta. Ir žmo­gui ly­giai tas pa­ts. Bet gy­ve­ni­mo am­žių toks mais­tas trum­pi­na“, – kal­bė­jo vy­ras.

V. Uo­sis sa­ko, kad dar­žo­ves val­gy­ti svei­ka ir kuo dau­giau, bet užau­gin­tas sa­vo dar­že. Jis bu­vo ga­vęs roz­ma­ri­no, ku­rio ga­lio­ji­mo lai­kas pa­si­bai­gęs, pa­kuo­tę. „Pa­mir­šau, kad tu­riu, o po ke­lių mė­ne­sių at­ra­dau dar ža­liuo­jan­čius stie­be­lius. Tai kaip čia su­pras­ti?“ – klau­sė jis.

V. Uo­sis juo­ka­vo, kad nū­die­ną, prieš ką nors val­gant, bū­ti­na mais­tą duo­ti pauos­ty­ti šu­niui ar ka­tei. Jei ės – tai bus ži­nia, kad mais­tas tin­ka­mas var­to­ti ir žmo­gui.

Bet ką da­ry­ti, jei ne­tu­ri sa­vo so­do, dar­žo. Iš kur gau­ti or­ga­niz­mui bū­ti­nų vi­ta­mi­nų? V. Uo­sis sa­ko, kad vi­ta­mi­nų da­bar ga­li­ma ras­ti pie­vo­se. Jis pri­si­me­na, kad kai ka­dai­se dir­bo žvė­ri­nin­kys­tės ūky­je, mo­te­rys pri­skin­da­vo ki­bi­rus dil­gė­lių la­pų, juos nu­pli­ky­da­vo ir su­mal­tas bei su­mai­šy­tas su mė­sa duo­da­vo au­gi­na­miems plėš­riems gy­vū­nams.

„Žvė­rys ne­si­rgda­vo nė kiek. Dil­gė­lės da­bar že­lia kaip rū­tos. Ge­riau­si vi­ta­mi­nai. Si­bi­re žvė­ri­nin­kys­tės ūkiuo­se gy­vū­nai bu­vo še­ria­mi span­guo­lė­mis, bruk­nė­mis, su­rink­to­mis tai­go­je. Jo­kių li­gų, žvė­rių kri­ti­mų ne­bū­da­vo“, – kal­bė­jo gam­ti­nin­kas.


 Tei­gia­ma, kad vėž­liai gy­ve­na 100 me­tų, ta­čiau šiau­lie­čio de­šimt me­tų au­gin­tas ste­pių vėž­lys Ke­pa­las jau at­si­svei­ki­no su šiuo pa­sau­liu. Pa­si­gir­do įta­ri­mų, kad rop­lys nu­gai­šo už­val­gęs ne­plau­tų švie­žių sa­lo­tų, pirk­tų pre­ky­bos cent­re.
Autorės nuotr.

Pie­vo­se jau ap­stu svei­kų ža­lu­my­nų

Ki­lus „ka­la­fio­ro skan­da­lui“ ir Lie­tu­vos žmo­nėms ėmus pik­tin­tis ke­lis kar­tus pa­kel­to­mis švie­žių dar­žo­vių kai­no­mis, svei­ka mi­ty­ba be­si­rū­pi­nan­tys ir ypa­tin­gai daug dar­žo­vių be­si­sten­gian­tys val­gy­ti šiau­lie­čiai sa­ko ne­si­jau­di­nan­tys. Bran­gių dar­žo­vių ir vai­sių jie net ne­per­ka. Nie­kam ne pa­slap­tis, kad vai­siai ir dar­žo­vės, ku­riais pre­kiau­ja­ma pre­ky­bos cent­ruo­se, bū­na ap­do­ro­ja­mi spe­cia­lio­mis me­džia­go­mis, kad ne­pū­tų, il­giau iš­lik­tų švie­žios.

Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos (VMVT) spe­cia­lis­tai tei­gia, kad vi­si švie­ži, džio­vin­ti, už­šal­dy­ti vai­siai ir dar­žo­vės, ku­riais pre­kiau­ja­ma par­duo­tu­vė­se, yra sau­gūs val­gy­ti. Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mo­je yra nu­sta­ty­tos me­džia­gos ir jų nor­mos vai­sių, dar­žo­vių pa­vir­šiams ap­do­ro­ti – emul­sik­liai E 473, E 474, emul­sik­liai-sta­bi­li­za­to­riai E 445, gla­ji­nės me­džia­gos – bi­čių vaš­kas E 901, kan­de­li­los vaš­kas E 902, ša­li­kas E 904, mik­rok­ris­ta­li­nis vaš­kas E 905, kar­nau­bos vaš­kas E 903, mon­ta­no rūgš­čių es­te­rai E 912, ok­si­duo­ti po­lie­ti­le­no vaš­kai E 914.

Nors tei­gia­ma, kad tai – or­ga­ni­nės me­džia­gos ir jos ne­pa­vo­jin­gos žmo­nių svei­ka­tai, ta­čiau prieš nau­do­jant mais­tui spe­cia­lis­tai vai­sius ir dar­žo­ves re­ko­men­duo­ja bū­ti­nai ge­rai nu­plau­ti pir­ma šil­tu, po to vė­siu van­de­niu. Cit­ru­si­nių vai­sių žie­ve­lių iš­vis ne­re­ko­men­duo­ja­ma nau­do­ti mais­tui.

Vie­nos Šiau­lių vais­ti­nės ar­ba­ti­nė­je svei­ką mais­tą ir ža­liuo­sius kok­tei­lius ga­mi­nan­ti Vir­gi­ni­ja sa­kė la­bai ven­gian­ti pirk­ti dar­žo­ves pre­ky­bos cent­ruo­se. „Vai­siai bū­na ža­li, ne tik nu­purkš­ti. No­rė­čiau kar­tais nu­si­pirk­ti avo­ka­dų, bet kad jie par­duo­da­mi ne­pri­no­kę, kie­ti. Net neį­si­vaiz­duo­ju, ar avo­ka­das pri­nok­tų, ar su­pū­tų. Ak­me­ni­nis, kas iš jo ga­li bū­ti“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Vir­gi­ni­ja pa­ta­ria, kad da­bar pa­ts lai­kas vi­sus ža­lu­my­nus mais­tui rink­ti gam­to­je. Pum­pu­rus var­to­ti rei­kia at­sar­giai, pa­si­do­mė­jus apie po­vei­kį svei­ka­tai, ta­čiau da­bar pui­kus me­tas pri­si­skin­ti dil­gė­lių, garš­vų, kiaul­pie­nių žie­dų, žliu­gių ir kt.

„Tik ne­rei­kia ža­lio­sios kiaul­pie­nės žie­do da­lies val­gy­ti, tik gel­to­nus žied­la­pius. Iš įvai­rių ža­lu­my­nų, pikt­žo­lių tin­ka plak­ti kok­tei­lius, įmai­šy­ti jų į kot­le­tus, ga­min­ti sa­lo­tas. Dil­gė­lių la­pus rei­kia nu­pli­ky­ti, kad ne­bū­tų „pik­ti“. La­bai ska­nios dil­gė­lių sriu­bos. Nie­ko ne­kai­nuo­ja, o svei­ka“, – ko­men­ta­vo pa­šne­ko­vė.






Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti