(2016-04-29 Nr. 623) ŠIANDIEN 2017 Lapkričio 23 D. Ketvirtadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Pasaulis pagal mus
Kas tas „Oskaras“?

Ši savaitė svarbi kino aktoriams, režisieriams ir visiems, bent šiek tiek susijusiems su kino industrija – išdalintos lauktosios „Oskaro“ statulėlės. Bene labiausiai jaudinančiu šių apdovanojimų įvykiu tapo Leonardo DiCaprio triumfas – pagaliau ir jam įteiktas „Oskaras“ už geriausio aktoriaus vaidmenį filme „The Revenant“.

David Torcivia nuotr.
Žiūrimiausia ceremonija

„Oskaras“, arba Akademijos apdovanojimas, teikiamas JAV Kino meno ir mokslo akademijos (AMPAS) už nuopelnus kine ir jau seniai tapo vienu žinomiausių renginių visame pasaulyje, kurį rodo daugiau nei 100-o valstybių televizijos.

Kitose meno srityse teikiami „Grammy“ (muzikai), „Emmy“ (televizijai) ir „Tony“ (teatrui) apdovanojimai. Juos taip pat įsteigė AMPAS.

Pirmoji apdovanojimų ceremonija vyko 1929 m. gegužės 16 d. „Roosevelt“ viešbutyje, Holivude. Ji laikoma pačia žiūrimiausia ceremonija. Daugiau nei 57 mln. žmonių žiūrėjo 70-uosius „Oskarus“ 1998 m., kai buvo nominuotas „Titanikas“. Prieš „Oskarus“ šis filmas jau buvo uždirbęs 600 mln. dolerių.

Pozavo meksikietis aktorius

34 cm aukščio statulėlė, sverianti 3,85 kg, yra pagaminta iš auksu aplieto britanio, pastatyto ant juodo, metalinio pagrindo. Joje pavaizduotas riteris, laikantis kardą ir stovintis ant kino juostos.

„Metro-Goldwyn-Mayer“ (MGM) meno vadovas Sedrikas Gibonsas, vienas pirmųjų Akademijos narių, sugalvojusių statulėlės dizainą. Jo žmona Doloresa del Rio supažindino Gibonsą su užsispyrusiu meksikiečiu režisieriumi ir aktoriumi Emiliu Fernandesu, kuris po ilgų derybų visgi sutiko pozuoti be drabužių. Nuo 1983-ųjų kiekvienais metais pagaminama apie 50 „Oskarų“.

Kilmė neaiški

Žodžio „Oskaras“ kilmė vis dar nėra aiški, bet apipinta daugybe legendų. Aktorės Betės Deivis biografijoje rašoma, kad ji apdovanojimą pavadino savo pirmojo vyro Harmono Oskaro Nelsono garbei. Teigiama, kad pirmą kartą „Oskaras“ paminėtas „Times“ žurnale per 6-uosius apdovanojimus.

Dar viena teorija – 1931 m. Akademijos vyriausioji sekretorė Margareta Herik, pirmą kartą pamačiusi statulėlę, pasakė, jog šis jai panašus į jos „Dėdę Oskarą“. Kita legenda pasakoja, jog norvegų kilmės Luiso Mėjerio sekretorė Eleonora Lileberg, pamačiusi prizą sušuko: „Jis atrodo kaip karalius Oskaras II-asis“. Galiausiai šį apdovanojimą AMPAS oficialiai pavadino „Oskaru“.

Negalima parduoti

1950 m. AMPAS ir „Oskaro“ laimėtojai susitarė, kad nei apdovanotieji, nei statulėlės paveldėtojai negali jos parduoti iš pradžių nepasiūlę jo AMPAS už 1 dolerį. Jei šio susitarimo nesilaikoma, „Oskaras“ automatiškai atitenka AMPAS.

Kai kurie „Oskarų“ laimėtojai, gavę apdovanojimą iki 1950-ųjų, jį sėkmingai pardavė aukcionuose už šešiaženkles sumas.


Jungtinėje Karalystėje atkasta Bronzos amžiaus gyvenvietė

Jungtinėje Karalystėje, vietoje, vadinamoje „Britų Pompėja“, dar visai neilgai besidarbavę archeologai aptiko puikiai išsilaikiusių, užsikonservavusių Bronzos amžiaus namų, kurie, kaip spėjama, išliko apie 3 000 metų. Tyrinėtojai bene labiausiai džiaugiasi aptikę didžiausią ir geriausiai išsilaikiusį Bronzos amžiaus medinį ratą.

 

Neįprastas radinys pelkėse

Rastas vežimo ratas yra 1 metro pločio, o jo viršuje – dar nesuirusi ašis. Manoma, kad ratas buvo naudojamas

1 100–800 m. pr. Kr. Jis aptiktas šalia vieno didžiausių atkastų namų.

Tiesa, archeologams šis radinys kelia kur kas daugiau klausimų nei atsakymų. Vienas iš jų – ką žmonės, gyvenantys pelkėse, darė su šiuo ratu. Archeologas Chrisas Wakefieldas pasakojo, kad tokių archetipų gana normalu rasti sausose vietovėse, bet pelkėse aptikti ratą yra tikrai neįprasta.

Gyvenvietę padengė molis

Įdomu tai, kad šie, pelkėse gyvenę žmonės nebuvo priklausomi nuo vandens, t. y. jie puikiai medžiojo, mito ėriena, jautiena, kiauliena.

Iki šiol komanda rado tris namus pelkių viduryje. Nustatyta, kad po gyvenvietėje kilusio gaisro būstai buvo palikti pelkėtoje vietovėje ant upės kranto, galiausiai namai susmuko į žemiau esantį vandens telkinį, juos padengė dumblinas molis, kuris ir padėjo puikiai išsilaikyti net grindų rąstams, sienoms su šiaudų stogu, puodams su maistu viduje, peiliams, tekstilei ir papuošalams.


Patobulintas saulės laikrodis

Fantazijai nėra ribų. Ypač nuo tada, kai pasaulį išvydo 3D spausdintuvai. Kai kurie pramogaudami gal ir dabar įsmeigia į žemę lazdą, kad sužinotų, kuri valanda, tačiau daugelis iš matomo šešėlio nelabai ką ir supranta. Prancūzai šią problemą išsprendė.

 Suprantamas kiekvienam

Jokių baterijų, jokių krumpliaračių, jokios elektronikos. Iš pažiūros tai primena saulės laikrodį, bet jis atspausdintas 3D spausdintuvu ir rodo laiką lyg elektroninis laikrodis.

Tiesa, šis patobulintas saulės laikrodis laiką jums parodys tik nuo 10 iki 16 val. ir šiek tiek neįprastai – 20-ies minučių intervalais.

Specialiai suprojektuota forma

Neįtikėtinas šešėlių šou – taip jį vadina kūrėjai. Saulės laikrodžio forma buvo suprojektuota taip, kad saulės spindulys pro mažą tunelį (pikselį) praeitų tik tada, kai saulė bus lygiagreti paliktai ertmei.

Tokiu būdu turint kelis tunelius skirtingais kampais šie šviesą praleis skirtingu laiku, kadangi saulė dienos eigoje keičia savo vietą danguje.

Šis laikrodis rodo 19 skirtingų laikų, jo modelis sudarytas naudojant automatinį algoritmą.


Bus atidarytas pirmasis Europoje povandeninis muziejus

Šiemet turėtų būti baigtas pirmasis Europoje povandeninis muziejus, jį atidaryti planuojama kitais metais. Lansarotė, viena iš Ispanijai priklausančio Kanarų salyno salų, ir šiaip sulaukia daug dėmesio, o šįkart taps ir šiuolaikinio meno po vandeniu centru.

 Meno ir gamtos santykis

Muziejus unikalus tuo, kad yra įrengtas 12 m po vandeniu gylyje. Įvairios žmonių santykius ir gyvenimą vaizduojančios skulptūros išsidėsčiusios 50 kv. m
plote.
Kol kas narai deda skulptūras į jūros dugną ir darbus planuoja pabaigti iki šių metų gruodžio. Muziejų turėtų sudaryti 10 povandeninių galerijų.
Kaip teigia projekto iniciatoriai, taip siekiama užmegzti meno ir gamtos dialogą, tokiu būdu sukuriant dirbtinį rifą, patrauklų vietinėms žuvims. Taip norima ne tik sudominti turistus, bet ir suteikti jiems informacijos apie vandenyno gyvenimą bei jį veikiančius klimato pokyčius.
Skulptūros – šiuolaikinio gyvenimo atspindžiai
Skulptūros vaizduoja asmenukes besidarančius turistus, žmonių ir augalų hibridus, beviltiškai pagalbos laukiančius pabėgėlius valtyje ir pan.
Muziejus statomas naudojant aplinkai palankų, specialiai sukurtą cementą, nerūdijančio plieno konstrukcijas ir pan. Bus sukuriamos naujos buveinės jūrų gyvūnijai, jiems pritaikant nederlingą, smėliu dengtą jūros dugną.


Titaniko kopija išplauks 2018 m.

Klaivas Palmeris turi svajonę – sukurti Titaniko kopiją ir išplaukti į plačiuosius vandenis. Šis Australijos verslininkas Titaniko II projektą planuoja baigti 2018 m.

 
 
Titanikas II kvies į kruizą

Titaniko kopija prabanga nenusileis originalui – laive bus devyni aukštai, 840 kabinų, turkiškos vonios, baseinas, gimnastikos salės ir, žinoma, identiški garsieji pirmosios klasės laiptai.

„Blue Star Line“ direktorius K. Palmeris, kurio turtas siekia maždaug 550 mln. JAV dolerių, šį laivą pastatyti planavo dar 2012 m., bet projekto paleidimą teko atidėti. Dabar, praėjus 106 metams po Titaniko sudužimo, bus bandoma įgyvendinti sėkmingesnį pirmosios kelionės scenarijų.

Planuojama, kad Titanikas II išplauks iš Dziangsu (Rytų Kinija) į Dubajų. Naujasis laivas bus 270 metrų ilgio, 53 metrų pločio ir svers apie 40 tūkst. tonų. Laive bus 840 kajučių, kuriose tilps 2,4 tūkst. keleivių ir 900 įgulos narių. Kaip ir pirmojoje versijoje, keleiviai galės įsigyti I, II ir III klasės bilietus.

Saugesnis laivas

„Titanikas“ nuskendo 1912 m., laivui susidūrus su ledkalniu Atlanto vandenyne, tuomet žuvo daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių.

Vizualiai laivas bus identiškas legendiniam Titanikui, o kad atitiktų dabartinius laivybos saugos reikalavimus, bus dar 4 metrais platesnis. Naujajame laive bus 2 700 gelbėjimo valčių – žymiai daugiau nei prieš 106-erius metus.

„Be abejonės, naujajame „Titanike“ evakuacijos metodai bus modernūs, veiks palydovų kontrolė, skaitmeninė navigacija, radarų sistemos ir visa kita įranga, kurią tikėtumėtės rasti XXI a. laive“, – sakė K. Palmerio įmonės „Blue Star Lane“ pasaulinės rinkodaros direktorius Džeimsas McDonaldas.

 


Momentinės nuotraukos tiesiai iš telefono

Geriau spausdintos ar skaitmeninės fotografijos? Šiais laikais galime įamžinti milijonus akimirkų, bet kiek jų atsispausdiname ar bent peržvelgiame dar kartą? Laimei, „Prynt“ sistema gali palengvinti nuotraukų spausdinimą ir tapti įdomia atrakcija.

 

Prijungiamas prie išmaniųjų telefonų

Kaip teigia idėjos sumanytojai, tai – pirmasis pasaulyje spausdintuvas, skirtas išmaniesiems telefonams, prie kurių yra lengvai pritvirtinamas. Clément Pero ir Davidas Zhang dar

2014 m. Paryžiuje sukūrė „Prynt“, o dabar jų komanda išaugo iki dar 20 darbuotojų San Franciske.

150 dolerių kainuojantis prietaisas prijungiamas prie iPhone 6s, 6, 5s, 5c, 5 ar Samsung „Galaxy S5 ir S4 ir iškart atspausdina pasirinktą fotografiją. Tiesa, už 25 dolerius galima įsigyti ir 50 spausdinimo juostelių paketą, kurį panaudosite spausdindami įsimintinas akimirkas.

Atspausdina per kelias sekundes

„Šiandien žmonės turi tūkstančius nuotraukų savo mobiliajame telefone, bet niekada į jas taip ir nepažvelgia, – sako C. Pero. – Taigi mes nusprendėme sukurti objektą, kuris leis dalintis tikromis, atspausdintomis nuotraukomis su savo draugais ir šeima.“

Šis prietaisas ne tik per kelias sekundes atspausdina bet kurią telefone esančią nuotrauką, bet ir sukuria vaizdo įrašą iš mobiliajame įrenginyje esančių fotografijų.


Aklas vaikinas tapo profesionaliu banglentininku
Dar prieš gimstant Derekui Rabelo, jo tėvas svajojo, kad jis taptų banglentininku. Jis sūnų net pavadino Dereko Ho, 1993 m. laimėjusio pasaulinį banglentininkų čempionatą, vardu. Deja, jaunasis Derekas, turėjęs sekti čempiono pėdomis, gimė aklas.
  
   
Utopiška svajonė?

Nepaisant to, kad tėvo svajonė nebeturėjo šansų išsipildyti, jaunas brazilas visada norėjo plaukioti jūroje. Apie savo tėvo svajonę, berniukas sužinojo, kai jam sukako 17 metų. Ir nė akimirkos neabejodamas nusprendė ją išpildyti, nepaisant to, kad matyti negalėjo.

Jau 23-ejų Derekas vis dar dėkoja tėvui: „Tėtis mane paskatino ir padėjo man. Rytais mes vykdavome prie vandenyno, tačiau, žinoma, jis mane ragino vis daugiau ir daugiau čiuožti banglente. Tai dažnai praktikuodavau ir su draugais. Jie visada mane palaikė.“

Kaip jam pavyksta?

„Tiesiog klausaisi vandenyno ir jauti bangas, – sakė Derekas, paklaustas, kaip aklam vaikinui pavyksta padaryti tai, ko ir ne visi matantieji išdrįsta. – Kiekviena artėjanti banga sukelia skirtingus garsus, taigi gali nuspręsti, kuria bangos puse derėtų čiuožti. Bet svarbiausia – turėti svajonę. Priešingu atveju, to padaryti nepavyks niekam. Visi turime stiprius jausmus, tereikia naudotis jais su didžiule aistra ir atkaklumu.“

Dėl gliaukomos negalintis matyti vaikinas nepasiduoda ir sako norintis padaryti ir parodyti kur kas daugiau, nei visi tikisi iš aklųjų. Dabar vaikinas ne tik skrodžia bangas, bet ir daug keliauja po pasaulį – jis rengia konferencijas, pasakoja savo istoriją ir bando įkvėpti akluosius.

 


Aptikti išnykusiais laikyti liūtai

Daugiau nei 100 metų buvo manoma, kad Etiopijos liūtai išnyko. Tačiau gyvūnų saugotojai paskelbė, kad šalyje vis dar yra virš 100 šios rūšies liūtų.

 Mario Micklisch nuotr.

Vyko vedini gandų

„Born Free“ fondas paskelbė, kad mokslininkai iš Oksfordo universiteto Laukinės gamtos tyrimų padalinio, kuriam vadovauja Hansas Baueris, Alatašo nacionaliniame parke (šiaurės vakarų Etiopijoje) rado pasimetusią liūtų gentį. Mokslininkų komanda mano, kad Dinderio nacionaliniame parke, šalia Sudano sienos, galima aptikti ir dar daugiau tokių liūtų.

Tiesa, mokslininkai turėjo duomenų, kad šiose apylinkėse gali būti išnykusiais laikytų liūtų, bet kad jie tikrai ten gyvena, žinojo tik vietiniai gyventojai. Norėdami patvirtinti šias nuogirdas, tyrėjų komanda susiruošė į kelionę, kuri padėjo surinkti tikrų ir nenuginčijamų įrodymų apie Etiopijos liūtų egzistavimą.

Užfiksavo kameros

Tąkart mokslininkai sustatė kameras ten, kur pastebėjo liūtų pėdsakus. Jos ir padėjo užfiksuoti aplink slankiojančius gyvūnus ir patvirtinti įtarimus.

Tikslus Etiopijoje gyvenančių liūtų skaičius dar nežinomas, tačiau mokslininkai spėja, kad visoje ekosistemoje galėtų būti išlikę 100–200 šios rūšies liūtų, iš kurių 27–54 turėtų būti randami Alatasho regione.


Geriausias darbas pasaulyje: 32 tūkst. dolerių už pandų glostymą

Ar norėtumėte gauti 32 tūkst. dolerių per metus už tai, kad visą dieną prižiūrėtumėte pandas? O gal tai skamba per gerai, kad būtų tiesa? Pandų priežiūros specialisto darbas yra normali veikla Kinijoje, už kurią Pandų išsaugojimo centras yra pasiryžęs pakloti nemažą sumelę.

Chinadaily nuotr.

Svajonių darbas?

Toks darbuotojas turi vienintelę misiją – praleisti su šiais gyvūnais 356 dienas per metus ir dalintis su jais savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Tikėtina, kad tai – labiausiai pavydėtinas darbas Kinijoje.

Tiesa, šie pandų prižiūrėtojai ne tik gauna 32 tūkst. dolerių per metus, bet ir yra nemokamai maitinami bei apgyvendinami.

Reikalingi įgūdžiai ir žinios

Norintieji dirbti pandų prižiūrėtojais turi būti ne jaunesni nei 22-ejų metų ir bent šiek tiek nusimanyti apie šių gyvūnų elgseną ir įpročius. Taip pat jie turi turėti gerus rašymo įgūdžius ir mokėti fotografuoti. To tereikia, kad galėtum leisti dienas su vienais tingiausių gyvūnų pasaulyje.

Nors daugeliui kinų tai – svajonių darbas, rinkodaros specialistai sako, kad nėra ko džiūgauti, mat darbas tikrai nėra lengvas (ypač gyvūnus maitinant).


„Degantis kumštis“ Portugalijoje

Sausio pabaigoje Portugalijoje virš Madeiros salos buvo galima išvysti gana įdomų debesį. Kai kurie internautai jį vadino Dievo ranka, kitiems jis atrodė lyg degantis kumštis. Aišku viena, abejingų toks reiškinys nepaliko.

meteomadeira.blogspot nuotr.

Sulaukė dėmesio

32-ejų metų orų tinklaraštininkas negalėjo patikėti savo laime ir tuo, ką mato, kai vieną ankstyvą rytą žingsniavo į darbą.

Ryškiai oranžinis debesis atrodė gana bauginančiai, o Rogeris Pacheco, pastebėjęs danguje „grūmojantį kumštį“, jo fotografija pasidalijo savo tinklaraštyje. Įdomus padangės vaizdas netruko apskrieti pasaulį.

Ir kiek spekuliacijų, fantazijų ir vertinimų sulaukė jo fotografijos... Kai kurie net sakė, kad fotografijoje esanti tikrų tikriausia kometa iš kompiuterinio žaidimo „Final Fantasy VII“.

Specialistams tai – nieko neįprasta

BBC meteorologė Aisling Creevey teigė, kad panašūs debesys dažnai susiformuoja padangėje, tik ne visada pasiseka juos pamatyti ar įamžinti.

Pasak jos, tokia debesies spalva atsirado dėl saulės spindulių kampo, kritusio į debesies apačią. Ji aiškina, kad tokie debesys gali visą laiką būti virš mūsų, bet dažniausiai mes negalime labai aiškiai atskirti pilkos spalvos šešėlių ir atspalvių, o šįkart tiesiog pavyko pagauti šviesą tinkamoje vietoje, tinkamu metu.

Emma Sharples, meteorologė iš Jungtinės Karalystės, taip pat teigė, kad tekanti saulė padarė viską, dėl ko daugelis stebisi ir paleidžia į darbą fantaziją.



atgal   1   2   ( 3 )   4   5   6   7   8   9   10   11-20   21-30   31-40   41-44   toliau




Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti