(2016-04-29 Nr. 623) ŠIANDIEN 2017 Liepos 28 D. Penktadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Pasaulis pagal mus
Plaukiojantis miškas Roterdame

Šių metų kovo 16 d. Roterdame (Olandijoje) bus pristatytas dar nematytas projektas – plaukiojantis 20 medžių miškas. Jorge Bakker meno kūrinio „In Search of Habitus“ įkvėptas ambicingas projektas greit turėtų pritraukti ir turistus, ir vietinius gyventojus.

urbancontest.com nuotr.

Daugiau žalumos

Olandijos menininkai, norėdami mieste matyti daugiau žalumos, žvelgė ne į parkus, o į vandens telkinius. Nedidelį miškelį olandai planuoja įkurti istorinėje Roterdamo srityje – Rijnhaven, kurioje iki 2018 m. turėtų atsirasti ir daugiau panašių architektūrinių projektų, o nenaudojama seno uosto dalis taps idealia vieta naujajam plaukiojančiam miškeliui.

Ateities parkų modelis?

Plaukiojantis miškas bus sukurtas iš jau beveik užaugusių medžių, kuriems neatrandama vietos po vykdomų renovacijų mieste. Būtent tokie medžiai bus naudojami kuriant plaukiojantį mišką, o augalai, iškelti iš miesto viešųjų erdvių, nebus sunaikini.

Mieste nebereikalingus medžius norima pasodinti ant jūrinių plūdurų, pargabentų iš Šiaurės jūros. Kūrėjai sako, kad tai gali būti ir puikus ateities parkų modelis.

Tinkamiausos olandiškos guobos

2014 m. kūrėjų grupė atliko sėkmingus bandymus ir yra pasiruošusi judėti pirmyn. Tiesa, tuomet jiems kilo nemažai keblumų, mat medžiai, kaip ir daugelis gyvų organizmų, nebuvo nusiteikę augti jūros vandenyje, šiurkščios bangos stabdė medžių augimą.

Tačiau aplinkos inžinerijos studentai rado sprendimą – anot jų, geriausiai tokiomis sąlygomis augti tinka olandiška guoba. Šie medžiai gali klestėti plaunant sūrioms jūros bangoms, jie greitai auga, turi stiprią medieną, yra atsparūs vandeniui ir juos retai reikia genėti.


3D spausdinimas – aklieji gali „matyti“ paveikslus

„Nematomo  meno“ projektas suteikia galimybę akliesiems pamatyti daugelio liaupsių sulaukiančius garsiuosius meno kūrinius, tokius kaip „Mona Liza“ ir pan. Nors didžiajai daliai žmonių šie kūriniai atrodo savaime suprantami ir ne kartą matyti, akliesiems juos išvysti – tikras atradimas. Juk neužtenka apie juos vien tik girdėti.

 
Pavydėtina kokybė

„Įsivaizduokite, kad nežinote, kaip atrodo Mona Lizos šypsena ar Vincento van Gogo saulėgrąžos. Įsivaizduokite, kad apie šiuos kūrinius esate girdėjęs, žinote, kad jie egzistuoja, bet niekada negalėjote jų matyti ir įvertinti patys. Dabar tai realybe tampa milijonams aklųjų“, – teigia Markas Dillonas, atviro kodo entuziastas ir programinės įrangos programuotojas iš Helsinkio.

3D spausdintuvu dailės kūriniai atspausdinami tokios kokybės, kad, kaip projekto autoriai teigia, galėtų būti eksponuojami ir muziejuose.

Liečiami meno kūriniai suteiks galimybę milijonams aklųjų ir silpnaregių visame pasaulyje skaityti paveikslą taip, kaip jie gali skaityti sutiktų žmonių veidus – liesdami rankomis.

Kuo daugiau kūrinių akliesiems

Prie projekto tikimasi pritraukti ir kitus menininkus, norinčius savo piešinius parodyti ir akliesiems.

Tiesa, tai ne pirmas bandymas stengiantis meną priartinti prie aklųjų gyvenimo. Tačiau šis projektas išsiskiria platesniu požiūriu – Markas Dillonas nori, kad šiuolaikiniai menininkai taip pat  siūlytų savo darbus, kurie būtų atspausdinami 3D spausdintuvu ir galėtų būti matomi aklųjų, o 3D modelių būtų galima rasti visur: parodose, namuose, kavinėse ir pan.


Ukrainiečio idėja – saugus lėktuvas

Ar įmanoma išgyventi įvykus lėktuvo katastrofai? O jei visgi pavyktų sukurti tokį lėktuvą, kuriame keleiviai būtų apsaugoti? Ukrainos oro inžinierius Vladimiras Tatarenko trejus metus ieškojo būdo, leisiančio tai padaryti. Ir jam pavyko.

  
  Vladimir TATARENKO nuotr.
Salonas atskiriamas nuo kabinos

Ukrainietis sukūrė išardomą lėktuvą, t. y. lėktuvą, kurio salonas su keleiviais gali būti atskirtas nuo kabinos ir sėkmingai nusileisti. Tai atsitiktų per kelias sekundes, įvykus avarijai ar netikėtam gedimui.

Įdomu tai, kad pagal ukrainiečio idėją atskirtas lėktuvo salonas galėtų nusileisti tiek ant žemės, tiek ant vandens. Leistis horizontalioje padėtyje jam padėtų prie stogo pritvirtinti didžiuliai parašiutai, o lėktuvo apačioje įtaisyti guminiai vamzdžiai padėtų išsilaikyti ant vandens, jei tik to prireiktų ir nutūpti ant žemės nebūtų įmanoma. Taigi keleiviai sėkmingai galėtų pasiekti planetos paviršių ir laukti pagalbos.

Ne viskas pagal planą

„Išgyventi lėktuvo katastrofą yra įmanoma, – sakė V. Tatarenko. Nors daugybė oro inžinierių visame pasaulyje bando padaryti lėktuvus kur kas saugesniais, jiems visada trukdo žmogiškasis faktorius.“

Šiuo atveju labiausiai nepasisektų pilotams, nes jie liktų kabinose. Be to, jei lėktuvas sprogtų arba būtų atakuotas raketų, lėktuvo salono nuleidimas nepadėtų išgelbėti ir keleivių. Taigi dar yra ką tobulinti.


Maskva šįmet tapo pasakų karalyste

Rusijoje šv. Kalėdos švenčiamos sausio pradžioje – sausio 6-osios vakare prasideda religinės ceremonijos, o sausio 13-ąją sutinkami Naujieji metai. Taip yra dėl to, kad Stačiatikių Bažnyčia vadovaujasi  senuoju Julijaus kalendoriumi, kuris yra dviem savaitėmis „vėlesnis“ už grigališkąjį.

Kristina MAKEEVA nuotr.
Stebuklus kūrė maskvietė fotografė

Nepaisant įvairių politinių niuansų, Maskva šįmet stebino Raudonąja aikšte. Fotografams ji tapo rojumi, o romantikams – pasakų karalyste.

Seniai sklando mintys, kad Maskva stovi taikaus egzistavimo ir triukšmingo miesto gyvenimo kryžkelėje. Žiema šiame mieste taip pat gali būti ir labai žvarbi, ir labai stebuklinga žiūrint pro fotografo objektyvą.

Fotografė Kristina Makeeva kalėdiniu periodu užfiksavo daugybę puikių kadrų, daugeliui primenančių tikrų tikriausią pasaką. O ir Maskva, pasirodo, galėjo tai sau leisti.

Žinoma, maskvietė žinojo visas slapčiausias sostinės vietas, kurių dažnas turistas nė nepastebėtų. Bet didžiausias dėmesys teko Raudonajai aikštei ir Kremliui.

Spalvos, sniegas ir kontrastai

Raudonoji aikštė yra pati garsiausia aikštė Maskvoje. Aikštė skiria Kremlių, seniau buvusią karališkąją pilį, o dabar atliekantį Rusijos prezidento rezidencijos funkcijas, ir istorinį pirklių kvartalą, vadinamą Kitaigorodu. Šiemet šios vietos tapo tikru žiemos stebuklu.

Puikus apšvietimas ir spalvingos dekoracijos padėjo sukurti ryškų kontrastą krintant baltam sniegui ir taip nuotraukose užfiksuoti pasakišką žiemos karalystę.

 


Vokietija atidarys 100 km dviračių taką

Vokietija nusprendė savo garsųjį „Autobahn“ perkelti į visai naują lygį ir sukurti dviratininkų greitkelį, kur dviračių priemonių savininkai galėtų nekliudomi skuosti net ir 100 km nusidriekusia trasa. Tiesa, dviratininkai jau gali išbandyti 5 km ruožą, žymintį naujos idėjos pradžią.

Sujungs dešimt miestų

Planuojama, kad dviratininkų greitkelis sujungs dešimt Vakarų Vokietijos miestų, įskaitant ir Duisburgą, Bochumą ir Hamą. Jis bus nutiestas šalia apleisto geležinkelio Rūro pramoniniame regione ir taip pagerins susisiekimą daugeliui gyventojų.

Padės sumažinti automobilių srautus

Pasak Martin Toennes, regioninės plėtros grupės atstovo, maždaug 2 milijonai žmonių, gyvenančių šioje srityje, galės naudotis šiuo maršrutu, kuris kasdien turėtų padėti sumažinti 50 000 automobilių srautą. Toks dviračių greitkelis palengvins keliones ir susisiekimą daugeliui, taip pat bus saugia vieta pasivažinėti dviračiais.

  
   

 

 


Mokslai ir karjera pralaimėjo prieš norą piešti ant smėlio

Išeiti iš darbo ir praleisti daugiau nei 10 metų piešiant ornamentus ant smėlio – vilioja, bet vargu ar pasiryžtumėte. O dar pagalvojus, kad sukurtas menas gali būti sunaikintas vos po kelių akimirkų, paplūdimį užliejus jūros vandeniui...

 Andresas Amador nuotr.

Karjera nesuviliojo

44-metų San Franciske įsikūręs menininkas Andresas Amadoras užsiima smėlio tapyba, kuriai įprasto popieriaus lapo tikrai neužtenka – ornamentai, atvaizdai driekiasi dažniausiai maždaug 35 tūkst. kv. m teritorijoje.

Andresas yra apsigynęs aplinkos mokslų bakalauro diplomą, buvo prisijungęs prie Taikos korpuso programos ir pradėjo savo karjerą. Tačiau jo planus sujaukė apsilankymas „Burning Man“ 1999 m.

„Burning Man“ –  tai kasmetinis savaitę trunkantis alternatyvaus meno festivalis, organizuojamas JAV prieš šventinę Darbo dieną Nevadoje, esančioje Juodųjų akmenų (angl. Black Rock) dykumoje.

Piešia jau antrą dešimtį

Netrukus po apsilankymo festivalyje A. Amadoras metė savo darbą ir 2004 m. pradėjo piešti ant smėlio. Ir taip jau daugiau nei dešimtmetį.

Menininkas piešti pradeda atoslūgio metu, tada turi visas galimybes ir šiek tiek laiko pasigrožėti kūriniu. Nupiešęs pagrindinį piešinį, jį dailina lazdele, grėbliuku kuria šešėlius.

  
   
  
   
   
   

 

 


Naujuosius metus dar atšventė ne visi. Skubėti nėra ko

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, gyvenimas jau ima tekėti 2016-ųjų ritmu. Tačiau kol didžioji pasaulio dalis fejerverkų žybsniais pažymėjusi Naujų metų pradžią grįžta į įprasto gyvenimo ritmą, nemažai yra ir tokių, kurie dar gyvena 2016-ųjų laukimo nuotaikomis. Kas kaltas dėl to, kad ši linksmiausia metų šventė pas vienus ateina anksčiau nei pas kitus?

Dafne Chole nuotr.

Kalendorius ir kitos įdomybės

Naujieji metai skirtingose kultūrose švenčiami skirtingu laikotarpiu: vienur sutapatinami su žiemos saulėgrįža, kitur su pavasario lygiadieniu ar derliaus šventėmis. Mitologinė Naujųjų metų prasmė – tai sugrįžimas į kosmogoniją.

Pasaulyje įvairių tikėjimų ir kultūrų žmonės metų atskaitos tašką yra pasirinkę priklausomai nuo naudojamo kalendoriaus. Daugelyje pasaulio šalių Naujieji metai švenčiami sausio 1 dieną (pagal Grigaliaus kalendorių) 00:00 val.

Ilgą laiką Romos imperijoje Naujieji buvo švenčiami kovo 1 dieną. Nuo 153 m. pr. m. e. Romos konsulai pareigas pradėdavo eiti sausio 1 dieną, todėl, neilgai trukus, ir oficialus kalendorius priėmė šią dieną kaip metų pradžią. Krikščioniškajame pasaulyje tam skirtas Kūčių ir Kalėdų metas, nors stačiatikiai turi savo senuosius Naujuosius metus pagal Julijaus kalendorių. Todėl švenčia juos porą savaičių vėliau.

Rusijoje pagal bizantiškąją tradiciją iki 1700 m. Naujieji buvo švenčiami rugsėjo 1 dieną. Islamo metai trunka 354 dienas, todėl Naujieji metai gali būti švenčiami bet kuriuo metų laiku.

Kinai švenčiau vėliau, bet ir ilgiau

Saulės ir Mėnulio kalendorius sujungė Rytų pasaulio šalis. Ten Naujieji sutinkami kartu su Mėnulio jaunatimi Vandenio ženkle. Šiemet Kinijos, Šiaurės ir Pietų Korėjos, Vietnamo, Tibeto gyventojai, taip pat visame pasaulyje gyvenantys kinai šią šventę pasitiks vasario 8 d.

Kinų Naujieji metai švenčiami pirmąją Kinų kalendoriaus pirmo mėnesio dieną – antroji Mėnulio jaunatis po žiemos saulėgrįžos. Kinai švenčia Naujuosius metus 15 dienų. Pirmąsias tris – su šeima ir artimais draugais. Septintoji diena laikoma visų žmonių gimimo diena, kai kiekvienas žmogus apmąsto, ką jis per metus pasiekė, kaip jis ištobulėjo, užaugo. 15-oji Naujųjų metų diena vadinama Žibintų diena, kai visi įžiebia popierinius žibintus.

Įdomu ir tai, kad kai kurių kitų religijų bei kultūrų Naujieji metai švenčiami kovo bei balandžio mėnesiais, tačiau yra švenčiamų ir rudenį. Vadinasi, Naujuosius metus galima švęsti kone ištisus metus.

 


Pasitinkant Ugninės Beždžionės metus: keletas įdomesnių faktų apie šiuos gyvūnus

Nors pagal kinų kalendorių Ugninės Beždžionės metai prasidės tik 2016-ųjų vasario 8-ąją, jau dabar netrūksta įvairių prognozių, kokie bus šie metai. Astrologai sako, kad 2016 metų globėjai Ugninei Beždžionei būdingas judrumas ir energingumas. Mat šis gyvūnas – aktyvus ir nenustygstantis vietoje, taip pat labai kūrybiškas ir veiklus. Bet ką iš tiesų žinome apie beždžiones? Juk kalbama, kad šie gyvūnai labiausiai panašūs į mus, žmones...

Hamish Irvine nuotr.

Ne tokie jau mes ir skirtingi

Šiuo metu gyvenančios beždžionės (šimpanzės, gorilos, orangutangai, gibonai ir siamangai) ir žmonės turi bendrus požymius, kurie atskiria juos nuo kitų primatų. Pirmiausia, jie neturi uodegos, kuri yra svarbesnė nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Uodega reiškia, kad liemuo ir galūnės privalo atitikti tam tikrus judėjimo būdus.

Beždžionės ir žmonės turi labai lanksčias rankas, kurias gali iškelti virš galvos ir ant jų kaboti. Dėl tos pačios priežasties, visų beždžionių plačios krūtinės, trumpa apatinė nugaros dalis, judrūs klubai ir kulkšnys, stipriai pagriebiančios pėdos ir, lyginant su kitais primatais, vertikalesnė laikysena. Be to, beždžionės yra gana stambios (ypač didžiosios – gorilos, orangutangai ir šimpanzės), vystosi ir dauginasi daug lėčiau nei kiti jų gentainiai. Dar viena ypatybė, kad didžiųjų beždžionių ir žmonių didesnės smegenys ir jos, lyginant su kitais žinduoliais, protingesnės beveik visais atžvilgiais – įrankių panaudojimu, savęs atpažinimu veidrodyje, socialinio gyvenimo sudėtingumu, maisto paieškų strategija.

Guodėjos ir silpnesnių gynėjos

Įdomūs ir kai kurių beždžionių elgsenos tyrimų rezultatai. Pavyzdžiui, Kongo Demokratinėje Respublikoje atlikto tyrimo duomenys skelbia, kad jaunosios mažosios šimpanzės moka užjausti kaip žmonių vaikai. Mokslininkai ilgą laiką stebėjo šimpanzes rezervate ir nustatė, kad protingos mažosios šimpanzės greitai pastebi nuskriaustas gentaines ir ima jas guosti. Pavyzdžiui, jos bučiuoja, apkabina ir glosto kitus jauniklius, kurie po jiems būdingų peštynių staugia iš nevilties.

Dar keletas intriguojančių faktų:

Beždžionių patinai plinka lygiai taip pat, kaip ir žmonių vyrai.

Gorila yra didžiausia Žemės beždžionė.

Orangutangai apie agresiją perspėja garsiai raugėdami.

Šimpanzės gali išmokti atpažinti save veidrodyje. Kitos beždžionės to padaryti negali.


Lietuviškos Kalėdos be sniego – niekai. Gamta iškrečia ne tokių išdaigų

Baigiantis 2015-iesiems, ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių meteorologijos stotys fiksavo šilumos rekordus. JAV mokslininkai paskelbė, kad 2015-ieji buvo šilčiausi metai per visą šiuolaikinę istoriją. Net Rusijos sostinėje Maskvoje dėl vyravusios 10 laipsnių šilumos Kalėdos priminė Velykas. Berlyne žiemą pražydo vyšnios... Manote, kad tai paranormalūs gamtos reiškiniai? Pasaulyje yra buvę dar ne tokių dalykų.

LadyDragonflyCC nuotr.
Sniego paslaptys

Įprastai sniegas yra baltas, tačiau būta atvejų, kai iškrisdavo kitos spalvos sniegas. Pavyzdžiui, 1969 m. Šveicarijoje iškrito juodas sniegas. Tai nutiko kaip tik prieš Kalėdas. Neįprastų žiemų būta ir už Atlanto. 1955 m. Kalifornijos laukus nuklojo žalias sniegas, o 1987-aisiais JAV valstijoje Montanoje aptikta rekordinio dydžio snaigė. Jos skersmuo buvo net 38 cm. Antarktyje ir aukštuose kalnuose taip pat iškrenta rožinės, violetinės ir raudonos spalvos sniego. Toks reiškinys atsiranda dėl mikroorganizmų, gyvenančių sniege.

Sniego būta ir pačiose keisčiausiose pasaulio vietose. Pavyzdžiui, 1979 m. vasario 18 d. pietų Alžyre, Sacharos dykumoje, pirmą ir vienintelį kartą istorijoje pusę valandos snigo. O daugiausia sniego per 24 valandas iškrito JAV, Silver Lake, Kolorade. Čia iškrito 193 cm sniego. Kitas įspūdingas skaičius užfiksuotas Džordžtaune, Kolorade. Čia 1913 m. gruodžio 4-ąją drėbtelėjo net 160 cm sniego.

Žudikas iš dangaus

Ir sniegas neša ne tik džiaugsmą. Kai iš dangaus ima kristi ledo gabalai, juokai menki. Didžiausias krušos gabalėlis, pasiekęs žemę, buvo 1 kg svorio. Jis bumbtelėjo 1986-ųjų balandžio 14-ąją Bengladeše. Kalbama, kad ši kruša nusinešė net 92-jų žmonių gyvybes.

Didžiausias ledo gabalas, kada nors nukritęs žemėn, buvo 6 metrų skersmens. Tai įvyko Škotijoje 1849-ųjų rugpjūčio 13-ąją. Pavojų gali kelti ne tik ledas. Paskaičiuota, kad per pūgą gali prisnigti apie 40 mln. tonų sniego. Tokios pūgos smarkumas gali prilygti 120-čiai atominių bombų.

 

 


Naujamečiai fejerverkai: legendos, kurių nežinojote
Retas Naujus metus sutiks neužvertęs galvą į dangų. Laikrodžiams mušant vidurnaktį, jau daugelį metų šią akimirką įamžiną šviesų ir garso pliūpsniai. Tad pasigrožėti į dangų lekiančiais fejerverkais ar patys uždegti vieną kitą dagtį – susigundo dažnas. Tik retas tą akimirką susimąsto, kaip triukšmadariai fejerverkai atsirado.
 

Byloja legendos

Įvairūs šaltiniai nurodo, kad fejerverkų prigimtis net šiomis dienomis kelia nemažai klausimų. Yra manančių, kad pirmieji sprogstantys užtaisai, primenantys fejerverkus, atsirado Kinijoje. Šioje šalyje fejerverkai atsirado šiek tiek daugiau nei prieš 2000 m. Ir tai buvo visai ne koks parakas – senovės kinai mesdavo jaunus bambuko ūglius į laužą. Įkaitęs šio augalo stiebas lūždavo su kurtinančiu trenksmu. Tokiomis bambukų „petardomis“ buvo pažymimos visos šventės iki pat to meto, kai buvo išrastas parakas.

Kita legenda byloja, kad fejerverkus ir paraką išrado vienuoliai. Tai esą nutiko tuomet, kai jie bandė sukurti nemirtingumo eliksyrą. Kad tokia versija gali būti ne pramanai, liudija žymaus kinų mokslininko Ge Chuno kūrinys, kuriame milteliai iš sieros, kalio salietros ir akmens anglies vadinami „purpuriniu eliksyru“ – medžiaga, paverčiančia šviną auksu ir dovanojančia savininkui amžinąją jaunystę. Europoje ši medžiaga žinoma kaip „filosofijos akmuo“.

Kad ir kaip būtų, jau X a. kinai plačiai naudojo paraką fejerverkams gaminti. Parako užtaisą dėdavo į bambukinį vamzdelį ir padegdavo aliejuje primirkusia virve. Tuomet jis išlėkdavo į didelį aukštį ir ten subyrėdavo, paskleisdama žiežirbas. Žiežirbos atsirasdavo dėl į paraką pridėtų smulkių metalo drožlių, degančių ryškiau ir ilgiau.

Dangaus gėlės, atbaidančios dvasias

Prieš maždaug 2000 m. atsiradę fejerverkai, vadinti dangaus gėlėmis, ir šiandien mums kelia pasigėrėjimą. Bet senovėje jų paskirtis buvo kiek kitokia. Pirmieji fejerverkai buvo naudojami siekiant atbaidyti piktąsias dvasias. Tačiau pirminė fejerverkų paskirtis netruko pasikeisti. Prabėgus keletui šimtmečių, fejerverkai tapo ne piktąsias dvasias galinčia atbaidyti priemone, o imperatoriškų švenčių puošmena.

Už tai, kad šiandien fejerverkai yra mėgstami įvairiose pasaulio šalyse, turime būti dėkingi europiečiui Markui Polui. Būtent šis žmogus vienos viešnagės Kinijoje metu ir užsirašė fejerverkų gaminimo paslaptį. Nuo XV a. fejerverkų gamybos lydere buvo laikoma Italija. Būtent šioje šalyje fejerverkai buvo gaminami ir labai mėgstami.



atgal   1   2   3   ( 4 )   5   6   7   8   9   10   11-20   21-30   31-40   41-44   toliau




Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti