(2016-04-29 Nr. 623) ŠIANDIEN 2017 Liepos 28 D. Penktadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Pasaulis pagal mus
2016-ieji – Bibliotekų, Vietos bendruomenių, Saulės mūšio ir K. Griniaus metai

Šiemet labai dažnai buvo minimas Mykolo Kleopo Oginskio vardas, daug renginių skirta ir Etnografiniams regionų metams. O 2016-uosius sutiksime ir praleisime minėdami Bibliotekų, Vietos bendruomenių, Saulės mūšio ir tarpukario Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus metus.

 Prisiminsime Saulės mūšį ir K. Grinių Kitais metais daug kur skambės Saulės mūšio vardas, mat nuspręsta kitus metus skirti Šiauliams ir visai Lietuvai ypač svarbiam mūšiui paminėti, taip pažymint žemaičių pergalę prieš kalavijuočius XIII a.

Kitąmet sukanka 780 metų po Saulės mūšio, kai buvo pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją, atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui.

Kitąmet gruodžio 17 d. sukanka 150 metų, kai gimė Kazys Grinius – Prezidentas, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, šeštasis Lietuvos premjeras, Seimo narys, gydytojas, publicistas.

Bibliotekų metai

Seimas 2016-uosius metus paskelbė Bibliotekų metais. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į mažėjantį knygų perkamumą ir skaitymą Lietuvoje.

Bibliotekų atgaivinimas, jų fondų papildymas, susitikimų su rašytojais, kūrybos vakarų, knygų aptarimų, jaunųjų rašytojų skatinimo renginių organizavimas, pasak parlamentarų, turėtų didžiulę reikšmę visuomenės tobulėjimui ir dvasingumo bei kultūros ugdymui.

Svarbios sukaktys

2016 m. minėsime 1941 m. birželio 14 d. prasidėjusio masinio Lietuvos piliečių trėmimo liūdną 75-erių metų sukaktį, 1941 m. birželio 22–28 d. Lietuvių tautos sukilimo 75-metį. Taip pat bus minimas Laisvės gynėjų dienos (1991 m. Sausio 13-osios) 25-metis; atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atkūrimo 25-metis.

Kitąmet bus praėję 480 m., kai gimė Jonas Bretkūnas – vienas Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos pradininkų, Biblijos vertėjas (1536–1602), 310 m. – kai išverstos į lietuvių kalbą „Ezopo pasakėčios“ – pirmoji pasaulietinio turinio lietuviška grožinė knyga (1706 m.).

Pasaulyje bus minimas 565-metis, kai gimė Kristupas Kolumbas – italų jūrininkas, keliautojas (1451–1506), ir 60-metis, kai 1956 m. įsteigta Hanso Kristiano Anderseno premija.


Piešia, ką atsimena

Sunku patikėti, kiek tai įmanoma, bet vienas vaikinukas dažniausiai tik iš atminties nupiešia įspūdingus žinomų miestų atvaizdus. Niujorkas, Roma, Londonas, Budapeštas, Paryžius, Amsterdamas, Florencija ir daug kitų vietų įamžinamos jo piešiniuose, kuriuose telpa daugybė detalių, vaizdų ir smulkmenų.

Smulkmeniškumo virtuozas

„Miestas žavi mane, jis nėra manęs visiškai užvaldęs, bet mane labai jaudina. Piešdamas praleidžiu valandas, dienas, savaites, o kartais ir mėnesius, atkurdamas aplankytų miestų smulkiausias detales baltame popieriaus lape“, – pasakoja Stefan Bleekrode.

Vaikinas vaikšto miestų gatvėmis, įsidėmi detales, stebi aplinką, o grįžęs namo, bando vaizdus ir patirtus jausmus išguldyti popieriuje.

S. Bleekrode piešia daugiausiai iš atminties. Įspūdingiausia tai, kad jis geba gana tiksliai atvaizduoti smulkmenas: gatves, metro įėjimus, parko suoliukus ar net langų užuolaidas.

  
   
  

Pareidolija – matome tai, ką norime matyti
Ryte gerdami kavą, puodelyje pamatėte iš putų susidariusį besišypsantį veiduką, parodėte draugei ir gardžiai pasijuokėte, kad diena būsianti sėkminga? O gal išblukusioje nuotraukoje, kalnų masyve, skrudintos duonos plutoje, debesyse ar tolimos planetos fotografijoje įžiūrėjote žmogaus veidą? Tai nieko stebuklingo ar antgamtiško – tiesiog psichologinis reiškinys, vadinamas pareidolija.

 Būdinga tikintiesiems

Seniau pareidolija buvo laikoma psichozės simptomu, bet dabar suprantama kaip normalus reiškinys. Carlas Saganas net kėlė teoriją, kad perdėtas veidų radimas įvairiose vietose kilo iš evoliucinio poreikio greitai atpažinti veidus.

Dažniausiai pareidolija būna susijusi su religija, tikėjimu ar paranormaliais reiškiniais, kai neretai įvairiose vietose įžiūrimas Jėzaus veidas ir pan. 2013 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad šis fenomenas ir yra būdingesnis ypač religingiems žmonėms arba tikintiems antgamtiškais dalykais.

Tyrimas: matome tai, ko net nėra

Prieš kelerius metus buvo atliktas eksperimentas. Jo metu žmonėms buvo rodomas veidas įvairių kitų vaizdų fone. 90 proc. tiriamųjų puikiai matė ir apibūdino veidą. Po kurio laiko veidas buvo pašalintas iš fono, kuris ir toliau buvo rodomas tyrimo dalyviams. Įdomu tai, kad net 40 proc. tiriamųjų ir toliau tvirtino aiškiai matantys tą patį veidą.

Prancūzijoje, Ebihense, yra uolėta kalva, ko gero, visiems primenanti žmogaus veidą. Ir primins visada, kol bereikšmių kampų sankaupa turės panašumų į žmogaus profilį, kurio nepamatyti neįmanoma – nosis, lūpos, skruostai, akys ir tarp augalų pasklidę plaukai. O visa tai, pasirodo, vaizdai, kuriuos norime matyti, tai, kas mums pažįstama ir artima.


Nauja mada – eglutes dekoruokite gėlėmis

Kuo šiųmetės žiemos šventės gali būti  išskirtinės? Tradicijų  persmelkti  susibūrimai, garuojančios antys ant stalo, skrupulingai supakuotos dovanėlės ir tie patys, metai po metų nesikeičiantys kalėdiniai žaisliukai ant pasipūtusios žaliaskarės. Norisi kažko naujo?  Nenustebkite – šįmet Kalėdų eglė gali kvepėti gėlėmis.

Proga floristams

Puošti Kalėdų eglę gėlėmis – tikriausiai paskutinė mintis, galinti ateiti į galvą prieš didžiąsias metų šventes. Bet, pasirodo, taip papuošta žaliaskarė – ne ką prastesnė nei močiučių išsaugotais stikliniais burbulais apkabinėta eglutė.

Namų puošyba susirūpinusios šeimininkės tradicijoms metė iššūkį – šįmet girliandų ir blizgučių tikrai nepakaks. Pasirūpinusios, kad jų namuose netrūktų dirbtinių gėlių, sukūrė ne vieną išties stebinančią ir labai spalvingą Kalėdų eglutę.

Įvairiais ornamentais papuoštų, įdomiai dekoruotų eglučių nuotraukos jau pasklido visame pasaulyje. Kai kurie žmonės žaliaskares dekoruoja ir gyvomis, ne dirbtinėmis gėlėmis. Taigi nors už lango – šiek tiek apniūkusi žiema, šventines atostogas galima praskaidrinti ir pavasariniais kvapais.

  
   
   
   
   

Dainuojanti Kalėdų eglė

Vakarų Mičigano valstijoje Mona Shores aukštosios mokyklos studentai praleido tūkstančius valandų siekdami sukurti pasaulį nustebinančią gyvą, dainuojančią, didžiausią Kalėdų eglutę, kurioje gieda 220 studentų.

Sudėtingas pasirodymas

„Ekstremalus Kalėdų medis“ – taip pavadinta, viso pasaulio dėmesio sulaukusi Kalėdų staigmena. Kiekvienam pasirodymui uždegama 25 tūkst. kalėdinių lempučių, o būrys studentų paruošia gerai žinomus ir sudėtingus pasirodymus.

67 pėdų aukščio konstrukcija dekoruota kaip tikra Kalėdų eglė. Ją sudaro 15 pakopų, išlaikančių 220 studentų, pasklidusių aplink „žaliaskarę“, papuoštą žibintais, kaspinais, girliandomis ir dideliais blizgančiais angelais.

Tradicijos ir organizuotumas

Pasak organizatorių, tokio renginio apimtis milžiniška – šimtai savanorių, tėvų dirbo ne vieną savaitę, kad pastatytų 67 pėdų medį. Kad būtų suvaldytas chaosas užkulisiuose, kiekvieną darbą prižiūri komitetai, pirmininkai.

Vieni rūpinasi žvakėmis, kiti – įlipimu į Kalėdų medį, treti padeda išlipti sunegalavusiems studentams. Pasitaiko atvejų, kai jaunuoliai nualpsta – ir ne tik dėl aukščio baimės, bet ir dėl karščio, mat 25 tūkst. lempučių kaip reikiant įkaitina orą.

Šis renginys vyksta jau ne vienerius metus ir kasmet sutraukia būrius smalsuolių.

  

 

 


Gyvenamasis Hobito namas – per kelias dienas

Įgriso miesto triukšmas? Pabodo gyvenimas betono džiunglėse? O gal seniai svajojote įsikurti kuo arčiau gamtos? Jūsų svajonė gali būti visai šalia, mat viena statybos įmonė Hobito filme matytus pasakų namelius pastato vos per kelias dienas.

Greitai pastatomi

„Green Magic House“ kompanija kuria nedidelius, lengvai surenkamus namelius, atrodančius lygiai taip pat, kaip ir filmuose matyti hobitų urvai. Tiesa, naujųjų namų interjeras kur kas šiuolaikiškesnis, bet nuo gamtos atsiriboti neketinama.

Kol kas žmonės žavisi ne tik galimybe įsikurti legendiniuose nameliuose ar fantazija perpildytomis Hobito istorijomis, bet ir tuo, kad tokį namelį trys žmonės gali pastatyti vos per kelias dienas.

Apsuptas medžių, smėlio, o gal sniego?

Kaip ir Hobitų namai, įmonės statomi būstai suprojektuojami po dirvožemio ir vejos sluoksniu. Pastate galima gyventi, gaminti maistą, auginti daržoves ant stogo ir pan.

Jei žalumos užsakovams per daug – projektuotojai aplinką padengia smėliu ar net sniegu, priklausomai nuo to, kurioje vietoje namelis statomas.

  
   
  

NASA tyrimas: Antarktidoje ledo atsiranda daugiau negu ištirpsta

Ganėtinai prieštaringai vertinamas NASA tyrimas sukėlė nemažą audrą mokslininkų diskusijoje. NASA padarė išvadą, kad Antarktidoje kur kas daugiau ledo susikaupia, nei jo ištirpsta dėl klimato kaitos.

 Ledynai didėja

Pristatytame tyrime minima, kad Antarktida šiuo metu visai nesusijusi su kylančiu jūros lygiu. NASA pristatė tyrimą, kuriame minima, kad Antarktidoje pastaruoju metu kaip tik kaupiasi daugiau ledo. Bet, pasak tyrėjų, teigti, kad ir kiti ledynai nesitraukia – negalima.

112 mlrd. tonų ledo per metus

Tyrime minima, kad per pastaruosius 10 tūkst. metų ledo kiekis Antarktidoje padidėjo. Tyrimo metu NASA naudojo satelitą, kuris padėjo įvertinti ledynų didėjimą. Gauti duomenys nustebino – 1992–2001 m. stebint ledynus, jie pasipildė 112 mlrd. tonų per metus.

Ledynų nykimo galimybė neatmetama

Ledynų augimas sulėtėjo 2003–2008 m., kai siekė tik 92 mlrd. tonų per metus. Tiesa, NASA baiminasi, kad per artimiausius 20–30 metų Antarktidos ledynai visgi pradės tirpti.


Antrą tūkstantmetį žaliuojantis ginkmedis

1 400 metų sulaukęs ginkmedis neseniai sutraukė tūkstančius turistų. Tiesa, žavi šis medis ne tik ilgaamžiškumu, kuris sunkiai suvokiamas, ir tik nenoromis patikima tuo, kad augalas gali augti antrą tūkstantmetį.  Šįkart smalsuolius prie vienos šventyklos Kinijoje sukvietė jo geltoni lapai.

Nuspalvino rudenį

Prie šio medžio į Kiniją suplūdo būriai turistų, negalinčių atsižavėti lapkričio viduryje krentančiais ginkmedžio lapais. Aplink augalą sukritę lapai šventvietę paskandino geltoname „vandenyne“.

Šis senovinis medis auga šalia Gu Guanyin budistų šventyklos Zhongnan kalnuose. Šventyklą paskandinęs geltonuose lapuose, medis rudenį sukuria daugelio laukiamą šventę. Ne visur ruduo būna niūrus.

Ginkmedžiai klesti 200 mln. metų

Ginkmedis dar yra kartais vadinamas paparčiu. Augalo pavadinimas „Ginkgo“ nebuvo lengvai priimtas. Vokiečių ir italų šnekamojoje kalboje nėra pavadinimo „Ginkgo biloba“, o Jungtinėje Karalystėje šis augalas vadinamas „tam tikros paparčių rūšies medžiu“. Tokį apibūdinimą lėmė lapo panašumas į kelminį papartį.

Nepaisant visų drastiškų klimato pokyčių, šis medis išliko nepakitęs daugiau nei 200 mln. metų ir mena dinozaurų viešpatavimo Žemėje laikus.

  

Menas sniege per vieną dieną
Simonas Beckas – žmogus, save pristatantis pirmuoju ir žymiausiu sniego menininku. Lietuvoje sniego iškrito dar ne tiek daug, kad būtų galima paleisti fantaziją, bet, užuot kur nors laukęs, Simonas išvyko į Sibirą ir visą dieną vaikščiojo po lauką, kol savo įmintomis sniege pėdomis sukūrė dar nematytą kūrinį.
 
Mažasis sniego drakonas
Taip jį pavadino kūrinio autorius, nors savo dydžiu jis pretenduotų ir į kur kas reikšmingesnį titulą. Jakutske praleidęs keletą valandų sukūrė vertą dėmesio objektą, prieš kurį nublanksta visi kada nors daryti sniego angelai.
Simonas kurdamas meną ant sniego įprastai praleidžia nuo 5–10 val. iki vienos dienos. Ir tai ne pirmas jo kūrinys. Tiesa, jis tiek darbo įdėjo ne veltui – mažasis sniego drakonas skirtas rusų filmui „Drakony“.

Į muziejų – ne fotografuoti, o piešti

Amsterdamo muziejaus „Rijksmuseum“ darbuotojai rado būdą, kaip galima menu sudominti lankytojus. Nors jie neuždraudė į muziejų įsinešti kamerų ar telefonų, bet kiekvienam atėjusiajam į rankas įbruko popieriaus lapų ir piešimo priemonių. Taip jie ragina išmaniuosius ir viską įamžinti gebančius įrenginius palikti namie, o meno objektus pažinti juos piešiant.

Fotoaparatai ir kameros neleisdavo pažinti

„Šiuolaikiniame pasaulyje mobilieji telefonai ir vaizdo kameros muziejuose sukuria paviršutiniškas ir pasyvias patirtis“ – rašoma jų interneto svetainėje.

„Lankytojai labai lengvai atsiriboja nuo muziejaus objektų, nepatiria ir nesuvokia tikrojo grožio, stebuklo. Todėl „Rijksmuseum“ muziejus nori padėti lankytojams atrast ir įvertinti meną, jo istoriją per piešimą“, – teigia muziejininkai.

Dėmesys detalėms, linijoms, proporcijoms

Įdomiausia tai, kad kiekvienas lankytojas gali piešti bet kurį eksponatą, jį tyrinėti, pažinti, įsidėmėti. Iki šiol tik perbėgant menes ir nufotografuojant labiausiai patikusius objektus, retai kas detaliai juos apžiūrinėdavo. Bandant perpiešti, būtina atkreipti dėmesį į detales, linijas, proporcijas.

Tai tarsi atveria akis – pastebimi dalykai, kurie anksčiau būdavo net neužfiksuojami. Kaip teigia muziejaus darbuotojai, eksponatų piešimas padeda priartėti prie menininko, jo paslapties.

  


atgal   1   2   3   4   ( 5 )   6   7   8   9   10   11-20   21-30   31-40   41-44   toliau




Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti