(2016-04-29 Nr. 623) ŠIANDIEN 2017 Rugsėjo 21 D. Ketvirtadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Pasaulis pagal mus
Novatoriškasis architektas statys dar vieną „žaliuojantį“ pastatą

Stefano Boeri, novatoriškas „žaliasis“ architektas iš Italijos, nusprendė pastatyti 117 m aukščio daugiabutį Lozanoje, Šveicarijoje. Tai būtų pirmasis pastatas pasaulyje, kuriame žaliuotų gyvi, dideli visžaliai medžiai.

 
 
Aukščiausias „Kedrų bokštas“

36-ių aukštų žaliasis pastatas taikliai pavadintas „La Tour des Cedres“ (liet. Kedrų bokštas). Jame planuojama pasodinti daugiau nei 100 medžių,

6 000 krūmų ir 18 000 kitų įvairių augalų, pasklidusių maždaug 3 000 kv. m teritorijoje.

Ne tik patrauklu, bet ir naudinga

Architektas mano, kad augalais apsodintame daugiaaukščiame name gyvenantys žmonės bus apsaugoti nuo atšiaurių vėjų, dulkių, taršos ir, be abejo, galės mėgautis nepaprasta, pro medžių šakas atsiveriančia panorama. Tiesa, toks daugiaaukštis įspūdį turėtų kelti ir žiūrintiems į jį iš išorės.

Pavyzdžių galima rasti Milane

Tai bus antrasis architekto S. Boeri tokio pobūdžio projektas, jau dabar pristatomas pirmuoju vertikaliu ir visada žaliuojančiu pastatu pasaulyje. Anksčiau, įgyvendindamas panašią idėją, jis suprojektavo du 112 m bokštus Milane.

 


Dviratis, gaminantis elektros energiją, ir planai pakeisti pasaulį

Sakoma – dviračio neišrasi, bet jį pritaikyti namuose ir iš to uždirbti milijonus – įmanoma. Manojus Bargava (Manoj Bhargava) milijardieriumi tapo, galima sakyti, per naktį, o dabar svajoja pakeisti ir visą pasaulį.

 Elektros energija namus aprūpinantis dviratis

M. Bargava projektams, padėsiantiems pakeisti pasaulį, yra pasiryžęs atiduoti 99 proc. savo sukaupto kapitalo, kurio pavydėtų daugelis.

Vienas paskutinių M. Bargavos projektų – vos 90 Eur kainuojantis dviratis, kuriuo minant bent vieną valandą, galima energija aprūpinti nedidelį namų ūkį – neturėsite problemų dėl apšvietimo ir pagrindinių namų apyvokos daiktų veikimo. O ir sveikatai tai nepakenks.

Naudotis pradės indai

Pirmieji 50 Manojaus inovatorių sukurtų dviračių pasklis Šiaurės Indijoje, kur nuo miesto nutolusiose gyvenvietėse įsikūrę žmonės galės naudotis greitai sukuriama elektros energija savo namuose.

Ir sustoti garsusis M. Bargava neketina – jo planuose noras pakeisti pasaulį, kol kiti tik kalba ir imituoja veiklas. Vienas iš numatomų ateities darbų – efektyvesnis geoterminės energijos generavimas, panaudojant grafeną  arba sukurtas mechanizmas, galintis 3 790 litrų bet kokio vandens paversti geriamuoju vandeniu.


Archeologai rado paslaptingą kamerą Tutanchamono kape

Nepaisant to, kad Nefertitė buvo viena garsiausių Egipto karalienių, mokslininkai vis dar nesugeba apsispręsti ir nesutaria, kur ši gražuolė buvo palaidota. Šių metų pradžioje archeologas dr. Nikolajus Reevesas prasitarė, kad jos kapas galėtų būti paslėptas Tutanchamono laidojimo rūmuose. Jo teorija gali būti pripažinta tiesa, mat infraraudonaisiais spinduliais peršvietus Tutanchamono kapą, buvo rastas dar vienas paslaptingas kambarys.

 Tikina radęs Nefertitės kapą

1922 m. atrastas Tutanchamono kapas yra vienas geriausiai išlikusių Egipto kapų, slepiančių dar apie 2 000 objektų. Tutanchamonas, kaip spėjama, buvo Nefertitės sūnus.

Dr. N. Reevesas tyrinėjo aukštos kokybės Tutanchamono kapo sienų vaizdus ir skelbia radęs įrodymų, jog viena siena slepia dvejas duris, už kurių gali būti ieškomas Nefertitės kapas.

Tikrino archeologo teoriją

Faraonu Tutanchamonas buvo neilgai – jis mirė sulaukęs 19 metų 1323 m. pr. Kr. Manoma, kad tada dar nebuvo baigtas jo kapas, todėl jis iš pradžių buvo palaidotas Nefertitės kape.

Remiantis „Discovery News“, Egipto senovės paveldo ministerija pagal dr. N. Reeveso teoriją atliko tyrimą. Tyrėjai Tutanchamono kape praleido

24 val. ir matavo kapo sienų temperatūrą. Preliminariais duomenimis, dr. N. Reevesas buvo teisus – kapo šiaurinėje sienoje iš tiesų gali būti paslėptas kapas.

Nefertitės kapas jau rastas?

Ne visi tiki, kad Nefertitė yra palaidota paslaptingame kape. Frankas Rühli, mumijų ekspertas, atkreipė dėmesį, kad Nefertitė jau gali būti atrasta, mat 1898 m. archeologas Viktoras Loretas aptiko mumijos kapą Karalių slėnyje.

Genetinė mumijos analizė padėjo nustatyti, kad tai gražuolės Nefertitės kapas. Taigi, jei ir yra Tutanchamono kape paslaptinga kripta su mumija, anot kitų tyrinėtojų, ten tikrai negali būtų Tutanchamono motina. Manoma, kad ten galėtų būti Tutanchamono pusseserės ar nelabai aiškią istoriją turinčios Smenkharės kapas.


Vienoje jau ruošiamasi šv. Kalėdoms

Anksčiau yra geriau negu vėliau – taip sako garsiosios šv. Kalėdų mugės Vienoje organizatoriai ir jau rūpinasi pagrindiniu didžiųjų metų šventės atributu – Kalėdų egle.


Brian Colson nuotr.
Austrijos sostinės gyventojai džiaugsis pirmąja eglute

Nors iki laukiamiausių metų švenčių liko beveik 2 mėnesiai, austrai nesnaudžia. 28 metrų aukščio eglė jau stovi Vienoje, ją ketinama papuošti per savaitę ir kitą penktadienį Vienos Kalėdų mugė bus oficialiai atidaryta.

Kasmetinė Kalėdų mugė Austrijos sostinėje vadinama Kalėdų stebuklu ir yra rengiama jau daugiau nei 700 metų. Kelionių organizatoriai nepraleidžia progos išsiilgusiems kalėdinės dvasios pasiūlyti apsilankyti Vienoje.

Vilioja kvapai ir pirkiniai

Gražiausios sostinės aikštės virsta neužmirštamais ir įspūdingais Kalėdų miesteliais, kur vilioja saldžių meduolių ir karšto punšo kvapas.

Turistai ir miestiečiai gali įsigyti įvairių žaisliukų eglutei, nusipirkti rankų darbo pūsto stiklo ir žvakių, paragauti austriškų saldumynų, imbierinės duonos ar net keptų kaštonų, gurkštelėti karšto vyno.

 


Ką nelaimės atveju apsaugotų savaeigis automobilis?

„Self-Driving Car“ – taip vadinasi naujasis „Google“ žaisliukas, dėl kurio netyla klausimai. Ką automobilis apsaugotų kritinės situacijos metu – „protingajame“ automobilyje sėdinčius keleivius ar į gatvę išbėgusį būrį žmonių? Koks būtų geriausias scenarijus?

 Situacija paprasta

Jūs esate savarankiškai važiuojančiame automobilyje, o už posūkio jūsų laukia neišvengiamas susidūrimas su žmonių grupe, kurią, pasklidusią ant kelio, supa tik sienos ir joks aplenkimas neįmanomas.

Jei automobilis mesis sienos link, gali rimtai sužeisti arba nužudyti sėdintįjį automobilyje. Jei automobilis bandys sustoti, bus neįmanoma išvengti aukų ant kelio. Bet tokiu atveju apsaugotas būtų automobilio keleivis.

Moralinė ir etinė dilema

Ją bandė išspręsti mokslininkai. Jie teigia, kad tokie atvejai kaip minėta situacija yra neišvengiami atsirandant vis daugiau savarankiškai važiuojančių automobilių. Ir tai, ką automobiliai yra užprogramuoti daryti šioje situacijoje, galėtų suvaidinti labai svarbią rolę visuomenei vis dar bandant priprasti prie technologijų.

Reikia pasitelkti ne tik gamintojų, bet ir psichologų pastangas pritaikant eksperimentinius etikos metodus programuojant savarankiškai važiuojančius automobilius, kad būtų padaroma kuo mažiau žalos.

Etika laimi

Tyrėjai apklausė kelis šimtus žmonių, pateikė jiems įvairius kritinius scenarijus, nurodė žmonių skaičių automobilyje ir grupėje, einančioje per kelią, jų amžių ir pan.

Rezultatai nelabai nustebino: žmonės buvo pasirengę paaukoti automobilio keleivį apsaugant pėsčiuosius kelyje, bet patys tame automobilyje sėdėti nenorėtų. 75 proc. apklaustųjų nurodė, kad tai būtų garbinga, 65 proc. kategoriškai teigė, kad tokie automobiliai turi būti užprogramuoti apsaugoti žmones ant kelio.

Daugiau nelaimių vairuojant žmonėms, o ne kompiuteriams

Pažymima, kad savarankiškai važiuojantys automobiliai yra kur kas saugesni nei vairuojami žmonių. Sukuriama nauja dilema – jei mažiau žmonių perka savarankiškai važiuojančius automobilius, nes jie užprogramuoti paaukoti savo savininkus, tada daugiau žmonių yra linkę mirti, nes įprastai žmonių vairuojami automobiliai patenka į dar daugiau nelaimingų atsitikimų.

Mažai abejonių, kad savarankiškai važiuojantys automobiliai – ateities viešojo transporto vizija, žadanti perversmą visame pasaulyje, tačiau šis tyrimas parodo, kad vis dar yra svarbių uždavinių, kuriuos reikia spręsti.


Kiekviena ašara yra unikali

Nyderlandų fotografas Maurice Mikkers pasistengė – jis pateikė nemažai nuotraukų, įrodančių, kad ašaros iš tiesų yra gražios ir ypatingos.

 Fotografuotos ašaros

Projektas „Imaginarium Of Tears“ –  tai mikroskopu darytų nuotraukų serija, parodanti kiekvienoje ašaroje slypintį grožį. Ašaros dažniausiai asocijuojasi su silpnumu, ne visiems yra priimtinos.

Bet ašara taip pat gali tapti ir gražiu kūriniu. „Fotografuodamas šias ašaras aš noriu jums parodyti, kad jūsų „silpnybė“ taip pat gali būti labai gražių dalykų rezultatu“, – teigia M. Mikkers.

Ašaros nėra vienodos

Moksliškai ašaros skirstomos į tris tipus: apsauginės, refleksinės ir emocinės. Kiekvienas žmogus verkia panašiai, bet retai kuris nors susimąsto, kad ašaros gali būti skirtingos. Kaip jos atrodo pro mikroskopą? Pasirodo, jos viena nuo kitos labai skiriasi.

Mokslininkai teigia, kad kiekviena ašara turi skirtingą klampumą ir sudėtį, kuri dažniausiai apibūdinama biologine medžiagų įvairove, aliejaus, antikūnų, fermentų, susijungusių sūriame vandenyje, sąveika.

Fotografas atliko tyrimą

M. Mikkers savo draugų paprašė dalyvauti tyrime: jiems liepė pjaustyti svogūnus, valgyti aitriąsias paprikas, žiūrėti juokingus ar graudžius vaizdo įrašus ir pan. Surinkęs ašaras, jas dėjo po mikroskopu ir fotografavo.

Struktūros, matomos pro mikroskopą, iš esmės atspindi susikristalizavusią druską, kuri, džiūdama ašaroje, gali sukurti visiškai skirtingos formos raštus.


Ant dviratininkų nugarų – pranešimai vairuotojams

Azerbaidžanietis dizaineris pasauliui pristatė įdomų projektą, kuris, pasirodo, gali apsaugoti ne vieną dviratininką kelyje ir išvengti nelaimingų eismo įvykių, kurie labai dažnai įvyksta ir dėl dviratininkų kaltės.

Už nugaros – šviečiantis projektorius

Didelių stebuklų nėra. Azerbaidžaniečio sukurtas prietaisas sumontuojamas ant dviračio galinės dalies, tada per tam tikrą projektorių siunčiami norimi signalai ant minančiojo pedalus nugaros.

Pagal dizainerio sumanymą ant nugaros gali būti rodomi skirtingi šviečiantys ženklai, priklausomai nuo to, kokius veiksmus dviratininkas nori atlikti.

Tai tarsi mini projektorius, vaizdą perkeliantis ant dviratininko nugaros ir taip perspėjantis apie numatomus posūkius ir pan. Tiesa, šie vaizdai gali būti perkeliami ir į mobilųjį įrenginį, iš jo – į projektorių, kuris parodo atitinkamą signalą ant dviratininko nugaros ir informuoja kitus vairuotojus apie planuojamus atlikti veiksmus. Matyt, tikrai dviratininkams greit nebereikės rankomis rodyti, į kurią pusę jie ketina sukti.

  

 


Vaiduoklių miestas Kalifornijoje

Bodis – apleistas kalnakasių miestas Kalifornijoje į rytus nuo Sierros Nevados, apsuptas kalnų ir visiškai tuščias jau daugiau nei 50 metų. Pasakojama, kad tai miestas – vaiduoklis, turintis turtingą istoriją ir savo paslaptingumu viliojantis būrius turistų.

 
Vilioja gyvenusiųjų buitis

Šis senas miestas stebina ne tik išlikusiais mediniais pastatais – labiausiai pasauliečius traukia namų vidus, mat iš miesto skubiai besitraukiantys gyventojai paliko savo daiktus, kurių dešimtmečius niekas net nepalietė.

Mieste, dažnai pavadinamame šiuolaikine Pompėja, apsilankiusieji gali pamatyti, kaip tuo metu atrodė gyvenusiųjų buitis, kas buvo parduotuvėse, mokyklose, bažnyčiose. Realus žmonių gyvenimas ir jo atspindžiai sutinkami bene kiekviename išlikusiame namelyje.

Buvo klestintis miestas

Bodis yra puikus nuotykių ieškotojų simbolis. Naujakuriai keliavo visoje Amerikoje, ieškodami geresnio gyvenimo ir turtingesnės kasdienybės. 1880 m. Bodžio mieste savo ateitį kūrė net

10 tūkst. gyventojų, mieste veikė 65 salūnai, driekėsi kinų kvartalas.

Laimės atvykę ieškoti amerikiečiai iš miesto išvyko vos pasibaigus kasyklų ištekliams. Nors Bodis nebesusi-grąžino savo populiarumo, jame šiek tiek žmonių dar gyveno iki XX a. vidurio. 1932 m. mieste kilo gaisras, nusiaubęs centre buvusį verslininkų rajoną.

Nepaliestos net  prekės parduotuvėse

Nors Bodžio mieste šiuo metu niekas negyvena ir yra išlikusi tik nedidelė miesto dalis, atvykėlių jame sulaukiama nemažai. Dar 1961 m. Bodis buvo pripažintas nacionaliniu objektu, o 1962 m. tapo Bodžio valstybiniu istoriniu parku.

Atvykę į miestą turistai vaikšto tuščiomis miesto gatvėmis, gali apžiūrėti išlikusių pastatų vidų, pamatyti, kaip prieš daugelį metų gyveno žmonės. Namuose niekas nepakeista – ten, kur juos paliko, tebestūkso daiktai, parduotuvių lentynose tebestovi neparduotos prekės.

  
   

 

Vietoj įprastų elektros stulpų – milžiniškos žmogaus skulptūros

Architektai nuobodžius elektros laidų stulpus pakeitė didžiulėmis žmogaus skulptūromis. „Choi+Shine“ architektūros ir dizaino studijos įkūrėjai sumanė transformuoti įprastas ir pabodusias visuomeninio naudojimo vietas. Viena iš jų – elektros laidų stulpai.

 Ne visiems patinka

Architektai Jin Choi ir Tomas Shine jau seniai garsėjo kaip eksperimentinės dizaino studijos atstovai, o jų sukurtas „Žemės milžinų“ dizainas siūlytas 2008 m. kaip pavyzdys, galintis pakeisti ir dekoruoti Islandijos kraštovaizdį.

Žmogaus formos statulos, „laikančios“ elektros laidus, nusidriekusius tarp kalnų ir pasklidusius laukuose, atrodo išties įspūdingai. Savo sukurtą darbą architektai prilygino Velykų salos statuloms ir teigė, kad šios 150 pėdų statulos yra modernumo išraiška, tarnaujanti žmonėms ir puošianti kraštovaizdį. Tiesa, ne visiems jos patinka, kai kurie mano, kad šios gigantiškos metalo konstrukcijos ne tik darko kraštovaizdį, bet ir yra pavojingos gyvybei.


Milžiniškoje XVI a. skulptūroje – paslaptingi kambariai

Florencijoje, Italijoje, stovinčioje skulptūroje aptikti slapti kambariai. Tai epinis kolosas – pusiau žmogus, pusiau kalnas. Jį apie 1500 m. pastatė garsus italų skulptorius Giambologna.

  
   
Ranka teka vanduo, o pro šnerves veržiasi dūmai

Iš kalno išnyrančio žmogaus skulptūra ir taip įspūdinga, bet, pasirodo, ji gali nustebinti ir dar labiau. Šis kalnų dievas, pavadintas Apenino vardu, sumontuotas 35 pėdų aukštyje virš Villa di Pratolino Toskanos žemėje.

Įdomu ir tai, kad statulos kaire ranka teka vanduo iš požeminio upelio. Tiesa, sklando gandai, kad statulos galva buvo pritaikyta židiniui, kurį užkūrus, pro šnerves veržtųsi dūmai.

Aptikti kambariai

Tvirta, kalnuota skulptūra slepia dar neatskleistas paslaptis – jos viduje rasti keli kambariai, kurie, kaip teigia juos tyrinėję mokslininkai, turėjo skirtingas funkcijas. Pasirodo, šis kolosas buvo pritaikytas gyventi ir verstis jame įvairia veikla.

Statulos viduje esančiuose kambariuose taip pat aptiktos didžiulės ertmės, kurias apžiūrėti detaliau kliudo uolienos. Nepaisant to, turistai nepraleidžia progos apsilankyti XVI a. statinio viduje.



atgal   1   2   3   4   5   ( 6 )   7   8   9   10   11-20   21-30   31-40   41-44   toliau




Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti