(2016-04-29 Nr. 623) ŠIANDIEN 2017 Lapkričio 23 D. Ketvirtadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Pasaulis pagal mus
Įdomus paplūdimys glumina mokslininkus
Anglijoje, Dorseto grafystėje, yra paplūdimys, kuriame vanduo netradicinėmis formomis skalauja krantą. Šie paslaptingi dariniai vadinami paplūdimio smailėmis, kurių atsiradimo nesugeba paaiškinti net mokslininkai.

 Paplūdimio „liežuvėliai“

Įdomu tai, kad bangos į krantą daužosi ne horizontaliai, bet vertikaliai, suformuodamos tam tikras išplautas smailes. Jos dažniausiai atsiranda po audrų, bet visada būna beveik vienodos formos.

Šio reiškinio atsiradimo priežasties mokslininkai iki šiol nusakyti negali, o krante išskalaujamos smėlio smailės jau siejamos su ateiviais.

Dvi teorijos

Mokslininkai aiškinasi, kaip gali susiformuoti tokios bangos, bet vieningos nuomonės neprieina. Vieni teigia, kad neįprastas formas lemia horizontaliai į krantą besiritančių bangų ir vadinamųjų „liežuvinių“ bangų sąveika. Būtent tai esą suformuoja taisyklingos formos, bet skirtingo intensyvumo bangas.

Kita teorija siejama su saviorganizacija, pagal kurią šie neįprasti raštai atsiranda dėl srovės ir smėlio sąveikos per tam tikrą laiką. Tiesa daugelis mokslininkų mano, kad šių neįprastų, smėlyje išskalautų smailių atsiradimas gali būti siejamas ir su abejomis teorijomis.

 


Elektrinius automobilius galima pakrauti tiesiog važiuojant keliu

Ar galite įsivaizduoti, kad jūsų automobilis važiuotų net neužsukus į jokią degalinę? Būtent tuo nusprendė pamaloninti elektrinių automobilių turėtojus. Ateityje jiems net neteks specialiai krauti savo transporto priemonės – tai galės padaryti tiesiog važiuodami keliu.

Technologija pritaikoma nebe pirmą kartą

Norit tai padaryti, automobiliuose tereikės įdiegti bevielę įkrovimo technologiją ir važiuoti specialiu, pažymėtu kelio ruožu, kad automobilis pasikrautų. Anglijoje įdiegta bandomoji tokio kelio versija veiks 18 mėnesių, kol bus perkelta į viešuosius kelius.

Tiesa, tai ne pirmas bandymas pakrauti automobilius važiuojant. Dar 2013 m. Pietų Korėjoje Gumi mieste buvo atidarytas 24 km kelio ruožas, kuriame specialūs autobusai buvo taip įkraunami.

 Įkraunama važiuojant

Teigiama, kad tokia bevielio maitinimo technologija padės sukurti tvaresnį Anglijos kelių tinklą ir atvers naujas galimybes automobilių verslui.

Automobilių įkrovimo technologija labai paprasta – elektros kabeliai užkasami žemėje po specialiu įkrauti automobilių baterijas skirtu kelio ruožu. Jie generuoja elektromagnetinius laukus, kuriuos gaudo transporto priemonėje įmontuota speciali ritė, konvertuojanti juos į elektros energiją.

Anglai siekia lyderiauti

Taip specialus kelias bevieliu būdu – panaudojant magnetinio rezonanso principus – gali krauti juo važiuojančių elektrinių transporto priemonių baterijas.

Vyriausybė nusprendė per penkerius metus skirti 500 mln.

svarų šiai technologijai vystyti, kad Didžioji Britanija neiškristų iš ateities žaidimo ir taptų lyderiaujančia valstybe elektrinių transporto priemonių srityje.


Kinijoje atidarytas ilgiausias pasaulyje stiklinis tiltas

Tai vienas didžiausių iššūkių aukščio bijantiems žmonėms. 180 m aukštyje pastatytas iš stiklo pagamintas tiltas kaip reikiant išgąsdina net ir drąsiausiuosius.

  
   

Medinis tiltas pakeistas stikliniu

Iki tol buvęs medinis tiltas suvirpindavo keliautojų ar nuotykių ištroškusiųjų širdis, bet tikrai ne taip, kaip ji dreba atsistojus 180 m aukštyje ir po kojomis matant tik prarają.

Hunano Shiniuzhai geoparke pastatytas tiltas stikliniu dugnu tęsiasi 300 m. Taigi tenka įveikti ne tik aukščio baimę, bet ir gana netrumpą kelią.

25 kartus tvirtesnis stiklas

Tilto grindys pagamintos iš dviejų sluoksnių 24 mm storio stiklo. Pasak kūrėjų,  naudotas stiklas yra net 25 kartus tvirtesnis nei įprasti langų stiklai.

Anksčiau toje vietoje buvo medinis tiltas, kuris jungė du kalnus. 11 inžinierių, dirbančių 12 val. per dieną, pakeitė jį stikliniu. Kol kas šis tiltas laikomas ilgiausiu stiklo dugną turinčiu tiltu pasaulyje ir sulaukia ne vieno nuotykių ištroškusio aistruolio.

 


Sukurtas pirmasis pasaulyje saldainių spausdintuvas
Kol japonai vis dar džiaugiasi 3D spausdintuvais, galinčiais atspausdinti norimą namą, Vokietijoje ši spausdinimo technika pritaikyta kur kas linksmesniems ir įdomesniems tikslams – sukurtas guminukus visų akivaizdoje tiesiog atspausdinantis aparatas.
 

Ko tik širdis geidžia

Nuo rugpjūčio 28 d. kiekvienas smaližius ir atrakcijų ištroškęs pasaulietis gali vykti į Berlyną ir atsispausdinti tokį saldumyną, kokio tik širdis geidžia. Pagal užsakymą 3D spausdintuvas pagamins bet kokį skanėstą.

Spausdintuvu gaminant saldainius naudojama vaisių tyrė, vegetariški produktai, iš kurių galima pagaminti 10-ies spalvų ir skonių 12-a skirtingų saldainių figūrų. Pagaminti skanėstai sveria 15–20 g. Tikėtina, kad ateityje smaližiai galės pasidžiaugti ir dar didesne įvairove.

Saldainiai vos per 3 min.

Tai pirmasis pasaulyje saldainių spausdintuvas, dar vadinamas „Magiškuoju saldainių fabriku“. Spausdintuvą Didžiosios Britanijos dukterinė įmonė Vokietijoje kūrė ilgiau nei metus.

„Magiškasis saldainių fabrikas“ norimą skanėstą atspausdina vos per 3–10 min., o didžiosios saldainių gamyboje naudojamos mašinos gali užtrukti ir iki valandos.

Kol kas pasaulio konditerijos meistrai ir technologai nebuvo sukūrę nieko panašaus, todėl šis vaikiškas stebuklas jau traukia ne tik mažuosius smaližius, bet ir suaugusiųjų būrį. Įdomus, nematytas, greitai gaminantis spausdintuvas jau dabar naudojamas ir edukaciniais tikslais.

 


Per 10 metų patobulintas nematomumo apsiaustas
Nuotykių ištroškę svajotojai nė už ką nepraleistų progos tapti nematomais. Pagaliau ši jų viltis turi prošvaisčių būti įgyvendinta. Jau dešimtmetį vis bandomas sukurti nematomumo apsiaustas pagaliau įgavo gana lengvai pritaikomą formą.

 Sudėtinga technologija

Mokslininkai iš Kalifornijos Berklio universiteto sukūrė apsiaustą, galintį pradanginti mažus daiktus. Nors žmonėms ar dideliems objektams paslėpti jis dar nėra pritaikytas, mokslininkai džiaugiasi galėję pradžiuginti pasakų ar fantastinių serialų gerbėjus.

Nematomumo apsiaustas yra sudarytas iš ypač plono audinio, kurio storis siekia vos 80 nanometrų. Jam pagaminti prireikė be galo daug mažyčių aukso plyteles primenančių „nanoantenų“. Jos ir padeda pradanginti daiktus, mat nukreipia šviesos bangas nuo objektų.

Bandyta sukurti ir anksčiau

Nors nematomumo apsiaustas jau dešimtmetį neduoda ramybės mokslininkams, visgi tik šįkart pavyko sukurti pakankamai lankstų audinį. Anksčiau kurti apsiaustai buvo nepatogūs dėl jų dizaino, o naujausiąjį galima apsukti aplink bet kurį objektą.

Kai daiktas apgobiamas nematomumo apsiaustu, nematomu tampa ne tik norimas objektas, bet ir pats apsiaustas. Tai atsitinka dėl to, kad atspindėtas šviesos intensyvumas prilygsta atspindėtam nuo veidrodžio.


Estijos studentai pagamino didžiulį megafoną, kad galėtų klausytis miško garsų

Ne paslaptis, kad Estijos studentija – viena aktyviausių ir versliausių Europoje. Nosį daugeliui nušluosto ne tik pasiekimais, moksliniais tyrimais, bet ir šypseną keliančia fantazija, kuri rezultatais džiugina daugelį.

  
 
Ieško ramybės ir bando išgirsti mišką

Štai vieno universiteto Estijoje studentai susiruošė į mišką – ne grybų rinkti, o pasiklausyti medžių paūksmėje slypinčių garsų. Interjero architektūrą studijuojantys jaunuoliai susibūrė į grupę ir pastatė karališko dydžio medinį megafoną.

Savo kūrinį jie pastatė miško glūdumoje, kur gali girdėti miško šnarėjimą, kur harmonijos nedirgina joks automobilių gausmas.

Turistų traukos centras

Sukurtas medinis megafonas yra didelis akustinis įrenginys, sustiprinantis miško garsus. Kūrinys sulaukė daug turistų, ramybės ir laisvės ištroškusių žmonių.

Trys megafonai pastatyti taip, kad garsas sklistų iš visų trijų pusių, o centre sukurtų unikalų garsą.

Instaliacija keliautojų dėmesio sulaukia ir kaip puiki vieta poilsiui  – didžiuliame megafone galima atsisėsti, pailsėti, ramiai praleisti laiką. Idėjos autorius, interjero architektūros studentas Birgit Õigus džiaugiasi savo idėja, kurią įgyvendinti padėjo dizaineriai Tõnis Kalvė, Ahti Grünberg.


Kaip valyti ausis?

Ausyse susikaupianti siera nėra blogas dalykas – ji apsaugo ausį, išvalo nešvarumus, dulkes, kurios patenka į ausies ertmę, neleidžia jai išdžiūti, be to, apsaugo ausis, kad nepatektų bakterijų ar mikroorganizmų. Žmonės, norėdami išsivalyti ausis, tai daro naudodami vata apsuktus pagaliukus, deja, jie ne tik nenaudingi, bet gali būti ir žalingi.

Pa­si­ro­do, fak­tas, kad šva­riai iš­va­lęs au­sis, ge­riau gir­dė­si, tė­ra mi­tas. Per­sis­ten­gus ga­li­ma ir pa­kenk­ti.

Vanessa Pike-Russell nuotr.

Atsiranda sieros kamštis

Vadinamaisiais ausų krapštukais valant sierą iš ausų, dalis sieros ne pašalinama, o įstumiama dar giliau – ausies būgnelio link. Taip sieros susikaupia tiek, kad susidaro kamštis. Žmogus sieros kamščio nejaučia, bet gali suprastėti klausa, todėl būtina kreiptis į gydytoja, kad kamštis būtų pašalintas.

Kaupiasi dar daugiau sieros

Į ausį kišama vata yra svetimkūnis, erzinantis ausies kanalo odą. Odoje esančios sieros liaukos taip dar labiau stimuliuojamos, todėl sieros kaupiasi dar daugiau, taigi dar dažniau tenka valyti ausis. Kaip sakoma, meškos paslauga.

Negalima visiškai išvalyti ausies kanalo

Tie, kurie mėgsta ypač švariai išsivalyti ausis, daro didžiulę klaidą, mat visiškai išvalius sierą iš ausies kanalo, pašalinamas ir apsauginis sluoksnis. Taip ausies ertmė tampa neapsaugota, neatspari bakterijoms, o oda nebesudrėkinama. Tada jau galima laukti įvairių infekcijų ir uždegimų.

Saugokite ausies būgnelį

Nepatariama ir ypač stipriai valyti ausies ertmės, nes galite pažeisti būgnelį. Taip ypač dažnai pasitaiko, kai jau yra susiformavęs sieros kamštis, o vienu neatsargiu stipresniu judesiu galima pažeisti ne tik išorinį ausies kanalą, bet ir ausies būgnelį.

Plauti geriau nei valyti

Rūpintis ausų švara ir nepakenkti ausims geriausia nenaudojant ausims valyti skirtų pagaliukų. Veiksmingiausia ir saugiausia jas tiesiog praplauti muiluotu vandeniu prausiantis po dušu ar plaunant plaukus. Žinoma, ir plaunant nereikėtų persistengti, nes sieros ausyse visgi turi būti. Tiesa, vatos pagaliukus naudoti galima, jei tik nepervertinsite savo galimybių ir nekiškite per giliai. Juo labiau nenaudokite pačių pasigamintų valymo įrankių, pavyzdžiui, vatos ant degtukų ir pan.


Dirbti ir mokytis vertėtų nuo 10 val.
Miegas yra maistas mūsų smegenims. Deja, dažnai tenka išgirsti bloga savijauta, miego trūkumu besiskundžiančius bendradarbius, klasės draugus ar pan. Pasirodo, geriausias sprendimas yra trumpesnės darbo valandos.
Ben Smith nuotr.

Darbo laikas prilyginamas kankinimu kalėjime

Miego ekspertas Paul Kelley iš Oksfordo universiteto teigia, kad dabartinis žmogaus paros ritmas visiškai neatitinka nustatytų darbo valandų. O tai gali sukelti nemenkų problemų žmogaus fizinei ir emocinei pusiausvyrai.

P. Kelly seniau dirbo vienos mokyklos direktoriumi. Kartą jis nusprendė pakeisti pamokų pradžios laiką – darbą mokyklose pradėjo ne  8.30 val., o 10 val. Sulaukta netikėtų rezultatų – mokinių aukščiausių balų įvertinimų padaugėjo beveik penktadaliu (19 proc.).

Mokslininkas teigia, kad ir esamas darbo dienos laikas prilygsta kankinimui kalėjime, nes miego trūkumas susilpnina žmogų. Anot P. Kelly, seniau miego trūkumu naudotasi raminant kalinius – jie būdavo žadinami ir maitinami, kai visai to nenorėdavo, taip tapdavo paklusnesni ir nusilpę.

Keturios darbo dienos ar 30 val. per savaitę?

Sveikos darbo etikos šalininkai teigia, kad 8 darbo valandų sistema yra ypač žalinga, darbuotojas ne tik praranda socialinius ryšius, nesimato su artimaisiais ar pažįstamais, bet ir nebeturi laiko stabtelėti ir apgalvoti savo talentų, gerųjų savybių, ar juo labiau juos puoselėti, nors jie gal ir praverstų siekiant geresnių rezultatų darbe.

Davidas Spenceris, ekonomikos profesorius iš Leedso universiteto, siūlo nustatyti keturių dienų darbo savaitę, bet atsiranda ir prieštaraujančių, mat per keturias dienas žmogus gali taip pavargti, kad nespės atsigauti per tris laisvadienius.

Nepaisant nesutarimų, ekonomistai skaičiuoja, kad mažiausiai žalos būtų, jei per savaitę reikėtų dirbti ne 40, o 30 valandų. Taip esą nenukentėtų nei darbuotojai, nei darbdaviai.

Tiesa, nuo šių metų spalio bus įvesta keturių darbo dienų savaitė vienoje Japonijos įmonėje, bet darbuotojai dirbs ne 8, o 10 val. per dieną. Taip tikimasi sulaukti didesnio darbingumo ir išvengti dėl dažnos darbuotojų kaitos atsirandančių išlaidų.


Iš kur kilo vestuvių tradicijos?

Vestuvių tradicijos yra labai senos. Kai kurios, kaip sakoma, siekia net žmonijos pradžią, bet dabartinis šeimos suvokimas egzistuoja vos 150 metų. Bažnyčioje santuokos sudaromos tik nuo XV a., o merginos atsisakyti tekėti galėjo tik XX a.

Lea Ann Belter nuotr.

Žiedus mūvėdavo tik moterys

Žinoma, seniau tuokdavosi ne iš meilės – merginos būdavo grobiamos arba pažadamos jaunikiams vos gimusios. Iš meilės santuokos pradėjo rastis tik

XIX a. Vakarų Europoje.

Sutuoktuvių žiedai buvo skirti sulaikyti gerąsias dvasias ir atsieidavo kur kas pigiau: tiesiog suvyniodavo žoleles, vėliau pradėti gaminti odiniai, akmeniniai, metaliniai, o senovės Egipte – net auksiniai žiedai. Viduramžiais jaunikiai mokėdavo už savo nuotaką brangakmeniais, taip atsirado ir žiedai su deimantais. Nuo XIII a. sutuoktuvių žiedus mūvėdavo tik moterys, bet per Pirmąjį pasaulinį karą juos vėl turėjo ir vyrai kaip meilės ir ištikimybės simbolį.

Apsauga nuo piktųjų dvasių

Ne veltui šiuolaikinės pamergės ir nuotakos siekia vienodumo savo aprangoje – seniau taip bandyta apsisaugoti nuo piktųjų dvasių. Mat velniui sunkiau rasti nuotaką ir jaunikį, kai pulke visi vienodai apsirengę.

Puokštę nuotakos turėdavo ir senovėje, tik jos būdavo sudarytos iš česnakų galvų, krapų, javų. Tikėta, kad česnakais atbaidys piktąsias dvasias, krapai suteiks aistros, o javai simbolizuos augimą ir atsinaujinimą. Viduramžiuose puokštės laikytos vaisingumo ir neblėstančios meilės simboliu.

Pagrobė ir susituokė

Ir eidavo jaunoji ne jaunikio dešinėje, o kairėje, kad sutuoktinis turėtų laisvą dešiną ranką jai apginti. Bet kairiarankių tada ir nebūdavo.

Medaus mėnuo siejamas su keliomis atsiradimo versijomis. Pirmoji – jaunavedžiai visą mėnesį gerdavo midų ar kitą medaus pagrindu pagamintą gėrimą. Antroji – per vieną mėnesį pagrobtą jaunąją nuotakos tėvai turėdavo atkovoti, jei nepavykdavo, jaunavedžiai išgerdavo medaus gėrimo ir taip sutvirtindavo santuoką.


Herojai, ieškantys minų

Žiurkės – išminuotojos. Tai ne animacinio filmuko pavadinimas, o šių dienų realybė. Ištreniruotos žiurkės savo darbo našumu jau lenkia ir specialistus. Mat net specialią įrangą turintys išminuotojai 200 kvadratinių metrų plote gali praleisti 5 dienas ieškodami minų, o vadinamieji HeroRAT tokią teritoriją ištiria vos per 20 minučių.

 Randa sprogmenis

Šios herojės nuo 2006 m. patikrino 11 mln. kvadratinių metrų teritoriją ir aptiko apie 1 500 minų. Žiurkių naudą pasauliui parodė belgų nevyriausybinė organizacija APOPO.

Jos įkūrėjas prieš kelis dešimtmečius išgirdo, kad sprogmenis padeda atpažinti smiltpelės. Tiesa, dresuojamos ne paprastos žiurkės, o žiurkėnžiurkės (Cricetomys), paplitusios Užsachario Afrikoje ir pasižyminčios itin jautria uosle.

Pasirodo, žiurkes kur kas lengviau išmokyti nei šunis, nes jos greičiau prisitaiko prie aplinkos.

Atpažįsta sergančius  tuberkulioze

Minų radimas nėra vienintelis žiurkių žygdarbis. Jos padeda nustatyti tuberkulioze sergančius Afrikos gyventojus. Graužikai uosto įtariamų ligonių mėginius, kurių per valandą gali patikrinti tiek, kiek laboratorijoje dirbantis specialistas per savaitę. Per 30 minučių patikrina 400 mėginių, taigi jos dirba ir pigiau, ir greičiau.

Daug dėmesio skiriama ir tokių graužikų dresūrai. Mokymai trunka 9 mėnesius, kainuoja apie 6 200 Eur. Mokomos 4 savaičių amžiaus žiurkės, jos pratinamos prie žmonių, kaip jų nebijoti ir pasitikėti, taip pat reaguoti į garsinį signalą. Tinkamai atlikusios užduotį, žiurkės apdovanojamos bananų gabaliukais.

  

 

 



atgal   1   2   3   4   5   6   ( 7 )   8   9   10   11-20   21-30   31-40   41-44   toliau




Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti