(2016-04-29 Nr. 623) ŠIANDIEN 2017 Liepos 28 D. Penktadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Pasaulis pagal mus
Naujos ausinės – jokių laidų

Faktas, kad visur galite keliauti su muzika, nieko nestebina – ausines galite pasirinkti kokias tik norite. Bet malonumą dažnai sugniuždo susipainioję laidai ar krentančios ausinės.

 Mažiausios pasaulyje

Pernai inžinierių vadovaujama komanda pristatė mažiausias pasaulyje naudojimui tinkamas ausines. 21-erių metų australas Jonathan Zuvela sukūrė ausines, kuriomis ne tik galima klausytis muzikos, bet jas naudoti kaip rakto pakabuką, atmintuką ar net žibintuvėlį. Ir tai dar ne visi naujųjų ausinių privalumai.

Naujųjų ausinių pora – maži ausų kištukai, su įvairiais mobiliais įrenginiais susisiekiantys „Bluetooth“ ryšiu. Tiesa, galima naudoti ir tik vieną ausinę, kol, pavyzdžiui, kita krausis.

Kad ausinės kiekvienam tiktų ir nekeltų diskomforto, galima pasirinkti silikoninių ausinių galvučių dydį. Ausinėmis galite dalintis ir su draugais, o klausytis muzikos netrukdys jokie laidai.

Itin universalus

Daugelį neramina tai, kad ausines galima labai lengvai pamesti sportuojant, vaikštant ir pan., juk jos visai prie nieko nepririštos. Bet jų kūrėjas teigia, kad baimintis nėra ko, nes ateityje planuojama jose integruoti ir radaro funkciją, kuri padėtų rasti pamestas ausines.

Pasak kūrėjų, vartotojai gali naudotis ausinėmis nepertraukiamai 4 val. 46 x 92 x 21 mm dydžio pultelyje lengvai galima pakrauti mažyčių ausinių ličio jonų baterijas. Taip pat galima prisijungti ir prie kitų mobilių įrenginių (iPhone, Android, USB). Be to, yra įtraukta 16 GB kortelės atmintis, LED lempučių žibintuvėlis (kur kas galingesnis nei išmaniuosiuose telefonuose). Panašu, kad ateityje šis mažas dalykėlis galės būti dar universalesnis.


Knarkimas: vyrų tyko daugiau pavojų

Yra atlikta daug mokslinių studijų ir kitų tyrimų, kuriais siekta nustatyti knarkimo įtaką žmogaus sveikatai. Daugelis jų liudija, kad knarkimas dažniau vargina vyrus ir vyresnio amžiaus žmones.Y

Andres Rodriguez nuotr.

Vienas iš mokslininkų atliktų tyrimų rodo, kad šalia knarkiančio vyro miegančios moters gyvenimas gali sutrumpėti net iki 15 metų. Kitas tyrimas atskleidžia, kad maždaug kas ketvirtas vyras, kurį ilgą laiką kamuoja knarkimas, skundžiasi ir sutrikusia potencija. Šiuos ir kitus sveikatos sutrikimus sukelia knarkimo metu organizme sumažėjęs deguonies kiekis.

Pasak medikų, knarkimą sukelia pernelyg atsipalaidavę gomurio ir liežuvio raumenys. Kad oras normaliai cirkuliuotų, šie raumenys privalo nuolatos būti šiek tiek įsitempę. Knarkiančių vyrų gomurio ir liežuvio raumenys miego metu atsipalaiduoja.

Stiprus knarkimas gali turėti rimtų padarinių sveikatai. Knarkiantieji prabunda nepailsėję ir irzlūs, jiems ilgainiui blogėja atmintis, iškyla depresijos grėsmė, gali pradėti varginti nemiga ir mieguistumas dienos metu. Jei kurį laiką negirdime knarkiančiojo, tai jau pavojaus signalas.

Liaudies medicina knarkimą pataria gydyti šaltalankių aliejumi, jį lašinant į nosiaryklę. Kitas liaudies medicinos patarimas knarkiantiems vyrams: paimkite pusę litro karšto vandens, įpilkite vieną valgomąjį šaukštą susmulkintos ąžuolo žievės. Šiuo nuoviru rekomenduojama skalauti gerklę prieš miegą.


Daugiau prakaituojate, ilgiau gyvenate?

Beržų lapais kvepianti pirtelė, maloni kompanija ir atsipalaidavimas – rojus pavargusiems po sunkių darbų žmonėms. Sakoma, kad joje pasiperti reikėtų bent kartą per savaitę, bet tikriausiai neteko girdėti, kad toks poilsis gali prailginti gyvenimą.

 Grupelė mokslininkų nusprendė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kaip gyvenimo būdas, įpročiai lemia ilgaamžiškumą. Tyrime dalyvavo 2 315 vidutinio amžiaus vyrai, kurie padėjo išsiaiškinti ilgo gyvenimo paslaptį.

Pasirodo, tie, kurie garo kambariuose lankėsi 4–7 kartus per savaitę, buvo dvigubai mažiau linkę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir 40 proc. sumažino tikimybę mirti nesulaukus senatvės.

Mokslininkai pastebi ir tai, kad kuo daugiau laiko praleidžiame pirtyje, tuo daugiau naudos gauname. Patariama joje praleisti mažiausiai35 min.

Mėgaujantis pirties malonumais, gerėja širdies ritmas, o ir ši pramoga naudos duoda tiek, kiek vidutinio intensyvumo treniruotė. Kitaip tariant, gerinate sveikatą sėdėdami. Geriau ir nebūna.


Robotas-virėjas ateities virtuvėje

Po sunkios ir varginančios darbo dienos vakarienės ruošimas dažniausiai nebūna maloniausias užsiėmimas, o ir motyvacija tai daryti dingsta vos žengus žingsnį per namų slenkstį. Bet kokia nuotaika grįžtumėte, žinodami, kad šiandien vakarienę gamins robotas?

 Veikia pagal žmogaus judesį

Virtuvėje gelbstintis robotas turi dvi vikrias rankas, gebančias puikiai dirbti kartais mūšio lauką primenančioje namo teritorijoje. Sudėtingos ir visiškai laisvai valdomos rankos buvo sukurtos Londone įsikūrusios įmonės, kurios produktai naudojami visame pasaulyje, įskaitant ir NASA.

Ši sistema veikia įrašinėdama žmogaus veiksmus 3D formatu ir paversdama juos į labai tikslius judesius, o ne tik kaip paprasta maisto gaminimo mašina. Prototipas buvo „apmokytas“ virėjo Timo Andersono, kuris  praleido daug laiko originalių patiekalų gaminimo būdą pritaikydamas judesio fiksavimo studijoje.

Vartotojai galės džiaugtis 2017 m.

Įmonė tikisi vartotojams tinkamą roboto versiją pristatyti 2017 m. Ją turėtų sudaryti ne tik maistą gaminantis robotas, bet ir tūkstančiai receptų, indaplovė ir šaldiklis. Tai reiškia, kad jums ne tik nereikės virti ar kepti, bet ir nebekamuos indų plovimas. Tiesiog nuostabus dalykas, palengvinantis maisto gaminimo entuziazmu netrykštančių žmonių buitį. Robotą netgi galėsite kontroliuoti nuotoliniu būdu, naudojant programą, o tai reiškia, kad tik užsisakysite iš anksto patiekalą ir jis bus paruoštas jums grįžus į namus.

Kūrėjai taip pat tikisi įdiegti kamerą, kurios pagalba roboto savininkai galėtų jį „išmokyti“ gaminti individualius patiekalus, kurių receptai būtų įkelti į skaitmeninę biblioteką, kurioje jais galėtų dalintis su kitais žmonėmis. Taip pat norima kitus modelius patobulinti taip, kad jie galėtų atlikti net ir sudėtingesnius veiksmus, pavyzdžiui, sustabdyti plakimą reikiamu metu.

Žinoma, toks „padėjėjas“ negali būti pigus – kainuos apie 15 000 dolerių, bet su vis naujesnėmis technologijomis kaina visada mažėja. Belieka laukti ir tikėtis.


Smulkmena, gelbėjanti šimtų vaikų gyvybes
Šratinukai iki skausmo žinomi visiems, tačiau mažai žmonių susimąsto, kodėl kai kurių šratinukų dangtelis yra su kiauryme viršuje.
 

1991 m. kompanija BIC pasauliui pristatė naują šratinukų dizainą-sprendimą, kurio didžioji dauguma vartotojų nepastebėjo: itin populiaraus pasaulyje „Cristal Pen“ šratinuko dangtelio viršuje atsirado nedidelė kiaurymė.

Beveik niekas į šią dizainerių sukurtą detalę nekreipia dėmesio, bet šis sumanymas kasmet išgelbsti šimtus vaikų ir suaugusiųjų gyvybių.

Paslaptis ta, kad maži vaikai labai mėgsta kišti į burną ir nustatyti skonį visų daiktų, kurie tik pasitaiko jų kelyje. Ypač mėgsta mažus daiktus, kurie visiškai telpa jų burnose. O suaugusieji tiesiog dievina graužti šratinukų gale esančius dangtelius, kai būna labai susikaupę ar nervinasi.

Taip elgiantis, šratinuko dangtelis bet kada gali patekti į trachėją ir užblokuoti kvėpavimo takus. Būtent ertmė dangtelio viršuje leidžia nelaimėliui įkvėpti tiek oro, kad išgyventų, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.

Tokį šratinukų dangtelių patobulinimą entuziastingai palaikė kone visi stambiausi šratinukų gamintojai, o Didžiosios Britanijos standartų institutas į rekomendacijas gamintojams įtraukė punktą, kaip turėtų atrodyti gaminamų šratinukų dangteliai.

„Geras dizainas matomas išsyk. Puikus dizainas yra nepastebimas“, – ši citata šiuo atveju itin svarbi ir daug pasakanti.


Kada pradėtos vartoti razinos?
Palikti vaisius džiūti saulėje – vienas paprasčiausių ir seniausių būdų išsaugoti maisto įvairovę ir tokiu būdu jo neišmesti. Džiovinti vaisiai ilgiau negenda, užima mažiau vietos nei švieži, bet ir yra saldesni ar net labiau kvepia. Kadangi vynuogės labai sparčiai paplito senovės pasaulyje, kartu išpopuliarėjo ir razinos.
Bongo VONGO nuotr.

Razinos – panacėja

Nėra lengva nustatyti tikslaus laiko, bet manoma, kad vynuogės pradėtos naudoti maistui dabartinės Armėnijos teritorijoje, vėliau paplito Tigro ir Eufrato upių regione maždaug 4000 m. pr. Kr. (Iranas, Irakas, Turkija). Vietiniai gyventojai jau tada džiovindavo įvairius vaisius ir turėjo kaip reikiant nudžiugti galėję įtraukti į racioną ir razinas šalia figų ir datulių.

Finikiečiai atnešė vynuogių, taip pat ir razinų, į Malagą ir Valenciją Ispanijoje, Korintą Graikijoje. Piešiniai, vaizduojantys vynuogių auginimą, randami ir ant senųjų kapų sienų Egipte

(2000 m. pr. Kr.). Kuo labiau jų populiarumas augo, tuo labiau didėjo pardavimai. Razinos buvo duodamos kaip prizai, naudojamos mainuose ar net kaip medicinos panacėja. Kažin, ar naudos šis vaistas nuo visų ligų turėjo, bet razinų galia buvo tikima.

Skanieji serbentai

Apie mažąsias vynuoges be sėklų, tinkančias razinų gamyboje, rašė Plinijus Vyresnysis dar 75 m. po Kr. Ši rūšis kilusi Korinte, Graikijoje, tiesa, neteisingai tariant miesto pavadinimą, įsivyravo klaidingas „Currant“ (angl. serbentai) pavadinimas.

Dar 1836 m. vadinamieji „kurantai“ (vynuogės be sėklų razinoms) laikyti pagrindine graikų eksporto preke, o britai juos importuodavo neįtikėtinais kiekiais. Bet 1900 m. pr. graikų „serbentų“ monopolija sužlugo, o daugelis graikų ūkininkų išvyko savo laimės ieškoti Amerikoje.

Žinoma, ir vynuogės su sėklomis buvo naudojamos gaminant razinas, bet besėklės buvo kur kas brangesnės ir laukiamesnės. Pavyzdžiui, Muskato vynuogės, augintos Malagoje ir Valencijoje, buvo labai populiarios gaminant razinas, nors ir turėjo sėklų, bet buvo didelės ir skanios.


Kodėl kai kuriose šalyse savaitė prasideda sekmadienį?
Lietuvių kalboje atsiradusių savaitės dienų pavadinimų kilmė ir prasmė aiški – prie to labai prisidėjo Jonas Jablonskis. Bet kaip ir iš kur kilo savaitės dienų pavadinimai kitose šalyse ir kodėl ne visur savaitė prasideda pirmadienį?
Andreanna Moya Photography

Sekmadienis – Saulės diena

Kaip ir daugelis svarbių dalykų, atkeliavusių iš senovės, savaitės dienų seka paplito su religija. Daugelyje valstybių pirmoji savaitės diena būdavo sekmadienis, nuo egiptiečių laikų dar vadinamas Saulės diena – saulės dievo Ra garbei.

Egiptiečiai perdavė 7-ių savaitės dienų idėją romėnams, kurie savaitę taip pat pradėdavo Saulės diena – „dies solis“. Ankstyvąja vokiečių kalba pirmoji diena taip pat buvo „sunnon-dagaz“, vėliau pramynusi kelią angliškajam Saulės dienos atitikmeniui – „Sone“.

Taigi sekmadienį savaitė prasidėdavo senovės Egipte, šios tradicijos nuo senovės laikosi ir žydai. Dėl šios priežasties arabų, graikų, hebrajų ir portugalų kalbose žodžio „pirmadienis“ reikšmė yra „antra diena“.

Pirma savaitės diena

Mūsų laikais savaitė nuo sekmadienio vis dar skaičiuojama JAV, Filipinuose, Kanadoje, bet Europoje, Pietų Amerikoje ir kitose pasaulio šalyse pirmadienis yra pirma savaitės diena.

Pavyzdžiui, Vengrijoje pirma savaitės diena vadinama „Vasárnap“ – tai reiškia „apsipirkimo diena“.

Dienos ir dievai

Pirmadienis pavadintas Mėnulio vardu. Dar lotyniškai vadintas „dies lunae“ pirmadienis sėkmingai pritapo ir anglų kultūroje – „mon(an)dæg“ (senąja anglų kalba).

Antradienis dedikuotas karo dievui Arėjui, trečiadienis – senovės graikų gyvulininkystės dievui Hermiui, ketvirtadienis – romėnų dangaus, dienos šviesos, audros dievui Jupiteriui, penktadienis – Afroditės ir Veneros garbei (senovės skandinavų ir anglų kalbomis Venera buvo pakeista Frige – santuokos ir motinystės deive), o šeštadienis vienareikšmiškai siejamas su Saturnu.

Remiantis krikščionių tradicija, savaitės dienos atsirado dėl Biblijoje aprašytos septynių dienų savaitės – garsiosios biblijinės pasaulio sukūrimo istorijos, pagal kurią Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas, o septintąją ilsėjosi.


Naktinis matymas – nebe stebuklas

Viena biologų grupė teigia, kad jau žino, kaip galima pagerinti žmogaus naktinį matymą – atlikta procedūra leido vienam žmogui puikiai matyti 50 m atstumu tamsoje. Deja, tik laikinai.

Egor Korotkov nuotr.

Akis „atvėrė“ chlorinas

Kalifornijoje įsikūrusi mokslininkų komanda panaudojo chlorino e6 (Ce6) junginius, randamus kai kuriose gilavandenėse žuvyse. Tiesa, jis kartais naudojamas gydant naktinį aklumą ar net vėžį. Buvo atlikti tam tikri tyrimai ir su gyvūnais, o šįkart į bandytojo kėdę atsisėdo vienas mokslininkų komandos narys Gabrielius Licina.

Gabrieliui prieš procedūrą buvo švariai išvalytos akys, plačiai atverti vokai, kad nemirksėtų, ir įlašinta chlorino e6 medžiagų mišinio. Vėliau uždėti apsauginiai lęšiai ir akiniai nuo saulės.

Puikiai mato 50 m atstumu

Štai ir stebuklas! Po dviejų valandų Gabrielius galėjo tamsoje matyti maždaug 50 m atstumu. Tiesa, pirmąją valandą, tamsioje salėje mokslininkas galėjo matyti tik apie 10 m aplink, bet atstumas palaipsniui didėjo. Galiausiai jis puikiai galėjo identifikuoti skaičius, raides ir kitus simbolius lyg naktinis matymas būtų elementarus dalykas.

Šiek tiek vėliau tyrimo dalyvis buvo nugabentas į mišką, kuriame turėjo atpažinti už 50 m stovinčius žmones. Tai jam puikiai pavyko – spėjimai taiklūs buvo 100 proc. Tiesa, kitiems dalyviams, negavusiems chlorino e6, taip nepasisekė – atspėjo tik kas trečią.

Nors dar daug baldymų teks atlikti, jau pripažinta, kad procedūra ir technologija yra visiškai saugi. Be to, ne tokia ir brangi.


Ar žuvys geria vandenį?
O kam joms gerti, jei ir taip visą savo laiką praleidžia vandenyje? Taip pagalvotų daugelis, išgirdęs kvailokai skambantį klausimą. Pasirodo, žuvims taip pat reikia vandens, bet ne troškuliui numalšinti, o išlyginti osmosinį slėgį savo ląstelėse.
USFWS nuotr.

Viskas dėl slėgio

Osmosinis slėgis susidaro tada, kai skirtingose pusiau laidžios membranos pusėse yra skirtingos koncentracijos, pavyzdžiui, druskos, tirpalo. Veikiamas osmosinio slėgio tirpiklis pro membraną ima sunktis iš mažesnės koncentracijos tirpalo į didesnės koncentracijos tirpalą.

Dėl skirtingų druskų koncentracijų organizme ir vandenyje skysčiai stengiasi susilyginti. Pavyzdžiui, į vieną indą įpylus gėlo, o į kitą jūros vandens, juos sujungus vamzdeliu, koncentracija po kurio laiko susilygins.

Ne visoms žuvims reikia vandens

Žuvys, gyvenančios gėlame vandenyje, pasižymi didesne druskų koncentracija organizme negu supanti aplinka, t. y. gėlas vanduo, todėl joms vandens gerti nereikia. Netgi atvirkščiai – per odą į ląsteles sunkiasi daugiau vandens negu žuvims reikia, tad perteklinį vandenį iš organizmo joms tenka šalinti.

Jūrinių žuvų, gyvenančių kur kas sūresniame vandenyje, organizmuose druskų koncentracija yra mažesnė nei jas supančios aplinkos, todėl jos yra priverstos gerti jūrinį vandenį.

Tiesa, jos privalo ir pašalinti druskų perteklių  iš organizmo. Druskų kiekį žuvys palaiko per žiaunas, bet kiek vandens išgeria šie gyvūnai, nėra tiksliai žinoma.

Kai kurioms žuvims išvis net nereikia stengtis išlaikyti vandens pusiausvyros. Pavyzdžiui, tokių primityvių žuvų kaip miksinų organizmuose druskos koncentracija yra daugmaž tokia pati kaip jūros vandenyje, todėl kai druskos kiekis miksinos organizme padidėja, pro ploną odą į žuvies vidų ima sunktis jūros vanduo.


Numirti iš juoko ar iš nuobodulio?

Juokas degina kalorijas? Dėl nuobodulio galima numirti? Kokios dar frazės sklando šiuolaikiniame pasaulyje ir verčia jomis tikėti? Bet svarbiausia tai, ar jomis galima pasikliauti. Tai visai nesunkiai išsiaiškino kelių universitetų mokslininkai.

Chelle_1278 nuotr.

Obuolys per dieną – pamirši gydytojus

Pasirodo, tai visiška tiesa. Nors atrodo pernelyg paprasta, obuolys iš tiesų yra naudingas organizmui. 2013 m. viename britų medicinos mokslo žurnale net siūloma suvalgyti bent po vieną obuolį per dieną, nes taip, pasak specialistų, vyresni nei 50 metų žmonės galėtų sumažinti širdies smūgio ar kraujagyslių ligų tikimybę.

Mokslininkai padarė išvadą, kad vaisių valgymas turi panašų poveikį kaip ir statinų vartojimas (cholesterolio kiekiui kraujo plazmoje sumažinti naudojamų vaistų) suaugusiems, sulaukusiems 50 metų. Žinoma, tai nereiškia, kad jums reikia vaistus pakeisti obuoliais, bet šie vaisiai tikrai nepakenks.

Anksti atsikelsi, anksti užmigsi – būsi sveikas, turtingas ir išmintingas?

Vieni Australijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame apklausė 2 000 jaunuolių, turinčių skirtingus miego įpročius, ir padarė išvadą, kad tie, kurie vėlai eidavo miegoti ir vėlai keldavosi, 1,5 karto dažniau linko į nutukimą, nei tie, kurie užmigdavo ir keldavosi anksti.

Be to, 2013 m. atliktu tyrimu nustatyta, kad suaugusieji, kurie nueina miegoti po 4 val. ryto, labiau linkę priaugti svorio dėl dažnų naktipiečių.

Įmanoma numirti iš nuobodulio?

Itin dramatiškai nusiteikę paaugliai dažnai pasiteisina šia fraze, bet ar iš tiesų tai tik žodžių kratinys?

Londono universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie ypač skundžiasi nuoboduliu, turi du kartus didesnę tikimybę mirti dėl įvairių širdies ligų, insulto, nei tie, kurie džiaugiasi savo gyvenimu.

Juokas yra geriausias vaistas

Tai visiška tiesa. Gal ir ne geriausias, bet tikrai geras vaistas. Merilendo universiteto Medicinos centre atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, kenčiantys dėl įvairių širdies ligų, 40 proc. rečiau juokiasi, nei tie, kurie yra sveikut sveikutėliai. Taigi juokas išties padeda.

Kito universiteto mokslininkai analizavo 20-ies suaugusiųjų įpročius: viena grupė sėdėjo tyloje, kita žiūrėjo komedijas. Tyrimo rezultatai parodė, kad linksmai leidusieji laiką pasižymėjo kur kas geresne atmintimi. Gal tikrai verta dažniau juoktis?

Pilvas valdo protą

Pasirodo, tikrai taip.  Ne veltui mokslininkai vadina jūsų skrandį antrosiomis smegenimis.

Šiek tiek stebina tik tai, kad žarnyno flora (dabar mėgstama sakyti – mikrobioma) gali kontroliuoti jūsų mintis ir emocijas.

Vieno tyrimo metu, atlikto 2013 m., mokslininkai nustatė, kad jogurtuose esantys probiotikai turėjo įtakos smegenų daliai, kontroliuojančiai emocijas, pažinimą ir juslę.

Specialistai ypač susirūpino dėl vaistų vartojimo, nes tada pakeičiama ir mikrobioma, kuri gali ir reguliuoti depresiją, ir mažinti autizmo simtomus. Taip vis labiau įrodoma, kad pilvas valdo mūsų protą.



atgal   1   2   3   4   5   6   7   8   ( 9 )   10   11-20   21-30   31-40   41-44   toliau




Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti