Pasaulis pagal mus
spausdinti
Vi­ta­mi­nas C – pa­na­cė­ja?

Vi­ta­mi­nas C or­to­mo­le­ku­li­nė­je me­di­ci­no­je nau­do­ja­mas dau­giau nei 50 me­tų. Juo gy­dy­tos pa­čios įvai­riau­sios li­gos, apie ku­rias, ger­da­mas vi­ta­mi­ną C, re­tas ku­ris pa­gal­vo­ja.


Tei­gia­mai vei­kia li­go­nių svei­ka­tą

Dr. R. Kel­ne­ris bu­vo pir­ma­sis gy­dy­to­jas, vi­ta­mi­ną C nau­do­jęs gy­dy­mo tiks­lais. Maž­daug 5-aja­me praė­ju­sio šimt­me­čio de­šimt­me­ty­je di­de­lė­mis šio vi­ta­mi­no do­zė­mis sėk­min­gai gy­dy­ti vė­ja­rau­piai, ty­mai, kiau­ly­tė, stab­li­gė ir po­lio­mie­li­tas.

Pa­ma­tęs, kad vi­ta­mi­nas C tei­gia­mai vei­kia li­go­nių svei­ka­tą, R. Kel­ne­ris nu­spren­dė vi­są gy­ve­ni­mą skir­ti jo ty­ri­mams. Pa­sak jo, net var­to­jant la­bai di­de­lė­mis do­zė­mis, jis yra vi­siš­kai sau­gus, stab­do inks­tų ak­me­nų for­ma­vi­mą­si, ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti šir­dies krau­ja­gys­lių li­gų.

 


3D pe­rė­jos In­di­jo­je

Ar su­lė­tin­tu­mė­te sa­vo au­to­mo­bi­lio grei­tį, jei prie­ša­ky­je pa­ma­ty­tu­mė­te ke­lią blo­kuo­jan­čią pės­čių­jų pe­rė­ją? In­di­jos trans­por­to mi­nist­ras Ni­tin Gad­ka­ri ti­ki­si, kad tai pa­da­rys ir mi­li­jo­nai vai­ruo­to­jų jo ša­ly­je. Bū­tent to­dėl jis siū­lo pieš­ti 3D pės­čių­jų pe­rė­jas.



Iš­si­gąs vai­ruo­to­jai?

Pa­sak mi­nist­ro, bū­tent to­kios pe­rė­jos taps al­ter­na­ty­va grei­čio re­gu­lia­to­riams, nes re­tas vai­ruo­to­jas drįs „skris­ti“ per vi­zua­liai bau­gi­nan­čiai at­ro­dan­čią pe­rė­ją. Bū­tent ši op­ti­nė ap­gau­lė pa­dės su­lai­ky­ti dau­ge­lį vai­ruo­to­jų ir pa­trauks jų dė­me­sį.

„Mes ban­do­me 3D pa­veiks­lus pa­nau­do­ti kaip vir­tua­lius grei­čio re­gu­lia­to­rius“, – nau­ja idė­ja džiau­gia­si N. Gad­ka­ri.

Ieš­ko al­ter­na­ty­vų

Ši idė­ja ki­lo po to, kai bu­vo priim­tas spren­di­mas pa­ša­lin­ti vi­sus grei­čio ma­ži­ni­mo kal­ne­lius In­di­jo­je. Sup­ras­da­ma, kad taip grei­tį mėgs­tan­tys vai­ruo­to­jai ga­li su­kel­ti la­bai daug pa­vo­jų, In­di­jos vy­riau­sy­bė nu­spren­dė ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vų.

Bū­tent 3D pe­rė­jo­mis ti­ki­ma­si su­ma­žin­ti eis­mo įvy­kių skai­čių, ku­ris In­di­ją iš­ke­lia į dau­giau­siai mir­čių ke­ly­je pa­ti­rian­čių vals­ty­bių są­ra­šo vir­šų.


Ko­dėl krau­jas ima­mas tik iš be­var­džio pirš­to?
Tik­riau­siai vi­siems yra te­kę duo­ti krau­jo iš pirš­to. Vie­niems tai di­džiau­sias siau­bas, ki­tiems – ei­li­nė pro­ce­dū­ra. Ta­čiau re­tas ku­ris su­si­mąs­to, ko­dėl krau­jas ima­mas tik iš vie­no konk­re­taus pirš­to – be­var­džio.


 

Tin­ka­miau­si ran­kų pirš­tai

Ko­dėl ima krau­jo iš pirš­to? Pa­si­ro­do, žmo­gaus ran­kų pirš­tų pa­gal­vė­lės nė­ra pa­deng­tos plau­kais, jo­se daug krau­ja­gys­lių ir la­bai leng­va de­zin­fe­kuo­ti. Krau­ją im­ti ga­li­ma iš bet ku­rios ran­kos pirš­to.

Tik be­var­dį pirš­tą me­di­kai de­zin­fe­kuo­ja ne at­si­tik­ti­nai – bū­tent jis pa­si­žy­mi sa­vy­bė­mis, už­tik­ri­nan­čio­mis, kad pro­ce­dū­ra bū­tų sau­gi ir ne to­kia skaus­min­ga. Bevardžiu pirštu rečiausiai liečiami daiktų paviršiai, todėl mažesnė tikimybė, kad į kraują pateiks infekcija.

Plo­nes­nė oda

Be­var­džio pirš­to oda yra kur kas plo­nes­nė nei nykš­čio, smi­liaus ar di­džio­jo, tai­gi ir pra­dur­ti ją pa­pras­čiau. Be to, be­var­džio pirš­to pa­gal­vė­lė­je yra ma­žiau­siai ner­vų ga­lū­nių, to­dėl krau­jo ėmi­mo pro­ce­dū­ra ne to­kia skaus­min­ga.

At­ro­do, ga­lė­tų tik­ti ir ma­žy­lis pirš­tas, bet, pa­si­ro­do, jis nė­ra tin­ka­mas dėl vie­nos prie­žas­ties – jis yra ar­čiau­siai rie­šo ir krau­jo ėmi­mo me­tu į pirš­tą ga­li pa­tek­ti in­fek­ci­ja ir iš­plis­ti į rie­šą.

 


Meteorologiniai rekordai Lietuvoje
Po šv. Velykų lietuvius trumpam suerzinęs sugrįžęs, bet vėl dingęs pavasaris, matyt, dar ketina pateikti staigmenų. Jau kurį laiką lietuvius erzinantys vėsūs orai, tikėtina, neketina greit trauktis. Tačiau yra buvę ir blogiau...
The Green Party of Ireland Comhaontas Gla nuotr.
Kankinančios žiemos

Nors pastaruoju metu žiemos lietuvaičius lepina ir nėra katastrofiškai šaltos, yra buvę, kai jos džiaugsmo mažai kam keldavo. Pasirodo, šalčiausiai buvo 1956 m. vasario 1 d. Utenoje – termometrų stulpeliai nukrito iki -42,9°C.

1931 m. kovą Laukuvoje užfiksuota storiausia sniego danga – 94 cm.

Žiema ilgai nesitraukė ir 1969 m. kovą – Dusetose užfiksuotas 146 cm dirvožemio įšalas.

Ilgiausia stichinė pūga siautė net 78 val. 25 min. Ji užfiksuota 1969 m. vasario 11 d. Panevėžyje. Stipriausiai snigo 2008 m. lapkričio 25 d. Nidoje – 66 mm per 12 val.

Vasaros siaubūnės

Nors teigiama, kad kaltas ne oras, o apranga, pasitaiko, kad net apranga nepadeda. Tikėtina, kad nebuvo paprasta ištverti 1994 m. liepos 30 d. Tuokart Zarasuose užfiksuota aukščiausia oro temperatūra mūsų šalyje – 37,5°C.

Šilčiausiais metais laikomi 1942-ieji (Šiauliai) ir 1987 m. (Dūkštas). Tada žemiausia metų vidutinė oro temperatūra siekė +3,6°C.

1995-ųjų liepos 10 d. Kybartuose iškrito ir didžiausi krušos ledėkai. Jie siekė 120 mm. 2011-ųjų liepos 27 d. Šiauliuose siautė ir didžiausias viesulas – vėjo stiprumas buvo 60–70 m/s. Panašus viesulas užfiksuotas 1981 m. gegužės 29 d. Širvintose.


Pirmoji moteris ant JAV banknoto

JAV iždo sekretorius Jacob J. Lew paskelbė istoriškai svarbią naujieną – pasiryžta pakeisti Amerikos banknotus, tiksliau – 20 dolerių kupiūrą. Už vergovę kovojusios Harietos Tubman atvaizdas pakeis prezidento Endriu Džeksono portretą. Tiesa, jo atvaizdas niekur nedings – jis bus perkeltas į kitą kupiūros pusę.

 
Harieta Tubman su šeima.
„Laisvės kovotoja“

H. Tubman per pastaruosius šimtą metų taps pirmąja moterimi, atsiradusia ant JAV banknoto. Amerikoje garsi juodaodė vadinamuoju „požeminiu geležinkeliu“ padėjo pabėgti daugiau nei 300 vergų.

Ypač svarbus H. Tubman indėlis JAV pilietinio karo metu. Būdama Sąjungos žvalge, labai dažnai patekdavo už priešo fronto linijų. Vienas garsiausių atvejų – dalyvavimas ginkluotame reide prie Kombahi Feri, Pietų Karolinoje. Tuomet ji padėjo trims Sąjungos laivams išvengti Konfederacijos kareivių ir į laisvę patekti daugiau nei 700-ams vergų.

Išrinko amerikiečiai

„Laisvės kovotoja“ ant 20 dolerių banknoto pateko neatsitiktinai. Vienos iniciatyvinės grupės „Women On 20s“ apklausos metu laimėtoja ją išrinko internete balsavę amerikiečiai.

Kitos garsios JAV moterys, galėjusios patekti ant 20-ies dolerių banknoto buvo Eleonora Ruzvelt, pilietinių teisių aktyvistė Rosa Parks ir pirmoji Čerokio tautos lyderė moteris Vilma Mankiller.


Elektriniai dviračiai. O kas toliau?

Dviračiai egzistuoja ne vieną šimtmetį. Nors pirmasis dviratis užpatentuotas 1819 m. birželio 26 d., jo prototipų  randama ir Babilonijos, Egipto reljefuose, Pompėjos freskose. Net Leonardo da Vinčio užrašuose aptiktas gana tobulo dviračio eskizas. Išradinėti dviračių, atrodo, nebereikėtų, tačiau tobulinti juos pasiryžęs ne vienas.

poida.smith nuotr.
Pagalba minant

Nors prieš daugybę metų dviračiais norėta pakeisti arklius, šiais laikais paprastus dviračius bandoma išstumti elektriniais. Taip atsirado nauja dviračių rūšis – elektriniai dviračiai. Jie ypač populiarūs Amerikoje, Kinijoje, o pastaruoju metu daug dėmesio sulaukia ir Europos šalyse.

Elektrinis dviratis savo išvaizda visai nesiskiria nuo įprasto miesto ar kalnų dviračio, tačiau yra kur kas sunkesnis. Jis gali sverti ir iki 34 kg. Prie tokio dviračio būna pritvirtintas varikliukas, kurį galima bet kada išjungti ir važiuoti savo jėgomis arba priešingai – važiuoti net neminant pedalų.

Žinoma, varikliuko galima neišjungti ir minant, tada suk-ti ratus bus kur kas lengviau tiek važiuojant į kalną, tiek pavargus po ilgo pasivažinėjimo.

Patentuota ne kartą

1895 m. gruodžio 31 d. amerikietis Ogdenas Boltonas gavo akumuliatorinio dviračio patentą. Vėliau idėja tobulinta ne kartą. Galiausia 1992 m., buvo pristatytas „Zike“ elektrinis dviratis, tačiau jų buvo parduota tik apie 2 000 vienetų ir produktas tapo dar viena komercine „Sinclair Research“ nesėkme. 1994 m. balandžio 28 d. išleistas „Zeta“ – įrenginys, tvirtinamas prie priekinio dviračio rato ir su elektrinio motoro pagalba didinantis važiavimo greitį. Jų buvo parduota daugiau nei 15 000 vienetų. 1997 m. pasirodė patobulinta „Zeta II“ įrenginio versija, 2000 m. – „Zeta III“.

Visai neseniai Pasitelkusi Eindhoveno technikos universiteto studentus viena olandų kompanija sukūrė pirmą saulės baterijomis įkraunamą elektrinį dviratį.

 


Kodėl arabai ir žydai rašo iš dešinės į kairę?

Ar kada nors susimąstėte, kodėl žydų ir arabų raštus iš kitų išskiria vienas akivaizdus bruožas – rašymas iš dešinės į kairę? Pasirodo, yra gana paprastas paaiškinimas.

David King nuotr.
Rašymas ant papiruso ir akmens skiriasi

Žydų ir arabų kalbos kilo iš senovės babiloniečių dantiraščio raštų ir Vakarų tradicijos, t. y. nuo senovės Egipto papirusų. Įsivaizduokite, kad prieš jus guli papirusas, o rankose laikote plonytį peiliuką. Dešine ranka dešinėje pusėje įpjauname hieroglifus (85 proc. žmonių – dešiniarankiai), bet bandant įpjauti kitus, pirmieji užsidengia, ir negalite matyti, kas jau yra parašyta.

Šiek tiek kitaip yra kalant akmenį. Į dešinę ranką pasiėmę plaktuką, į kairę – kirtiklį, akmenyje kirsdami hieroglifus pastebėsite, kad kairė ranka su kirtikliu uždengia kairę pusę, o dešinėje viskas puikiai matyti. Taigi akmenyje kalti paprasčiau iš dešinės į kairę.

Iš pradžių kalta ant akmens

Atidžiau peržiūrint žydų abėcėlės raides, galima pastebėti, kad iš pradžių raidės buvo iškaltos ant kažkokio kieto pagrindo. Tokias raides žymiai lengviau iškalti kirtikliu, o ne parašyti plunksna.

Žinoma, per daugelį metų akmuo prarado vienintelio ilgaamžio informacijos saugotojo titulą, bet taisyklės jau buvo susiformavusios, todėl buvo priimtas sprendimas kardinaliai nekeisti rašymo taisyklių.



Kas yra kaimynai?
Viduramžiais „kaimynas“ turėjo kitokią reikšmę, nei šį žodį suprantame dabar. Pasirodo, taip vadintas ne šalia gyvenantis žmogus, o atskiro socialinio sluoksnio atstovas, užėmęs tarpinę padėtį tarp vergų, nelaisvosios šeimynos ir laisvųjų valstiečių.
Alexander von Halem nuotr.

Gyveno šalia bajoro

Šis žodis lietuviškai užrašomas būdavo rusėnų, lotynų ar lenkų kalba tvarkytose etninės Lietuvos raštinėse. Dabar kol kas žinoma apie 40

XV a. pab. – XVII a. dokumentų, kurie gali padėti paaiškinti kaimynų fenomeną.

Geriausiai terminą paaiškinti gali aprašomas kaimyno ryšys su ponu, su jo dvaru. Kaimyno vardą įgydavo šalia bajoro kiemo (kaimo) jo žemėse apsigyvenę arba įkurdinti priklausomi žmonės.

Ne valstiečiai, bet ir ne ponai

Kaimynai su valstiečiais nebuvo susiję nei teisiškai, nei administraciniu aspektu, nei prievolėmis. Kaimynai, skirtingai nei valstiečiai, nedirbo valdovui jokių darbų, nedavė duoklių ir neatliko angarinių patarnavimų.

Tiesa, kaimynai nepriklausė ir dvaro žmonėms, nelaisvajai šeimynai, vergams, bernams, kurie dirbo tik pono dvare. Lyginant su dvaro nelaisvąja šeimyna, vergais ir bernais (parobkais), kaimynų socialinė pakopa buvo aukštesnė.

Neturėjo savo žemės

Kaimynai neturėjo savo žemės, dirbo šeimininko paskirtą dvarui priklausančią žemę.

Kaimynų namus, sklypus ponas galėjo perkelti iš vieno lauko galo į kitą. Tiesa, nuo XVI a. vid. kaimynai jau turėjo nuolat naudojamą žemę, bet dar nebuvo jos savininkai.


Iki 2020-ųjų iškils dar vienas pastatas gigantas

Ispanų architektas ir inžinierius Santiago Calatrava atskleidė naujas detales, susijusias su planuojamu statyti stebėjimo bokštu Dubajuje. 2020 m. iškilsiantis pastatas turėtų būti aukštesnis net už šiuo metu aukščiausio pastato titulą turintį Burdž Chalifa.

Babilono sodai ir besisukantys balkonai

Didžiulis pastatas akį turėtų traukti ne tik įdomia forma, bet ir apžvalgos aikštelėmis. Planuojama įrengti 10 tokių aikštelių, iš kurių tik 3 bus atviros visuomenei. Žinoma, jose atvykusieji Dubajų galės apžiūrėti 360 laipsnių kampu – visas miestas lyg ant delno.

Dvi VIP apžvalgos aikštelės bus dekoruotos įvairiais augalais, jose planuojama atkurti Kabančiuosius Babilono sodus. Pastate taip pat bus besisukantys balkonai ir daugybė salių.

Pretenduoja į aukščiausiųjų gretas

Nors oficialiai dar nėra pranešama, koks bus tikslus pastato aukštis, tačiau BBC tikina, kad jis tikrai bus aukštesnis už dabartinį gigantą Burdž Chalifa.

Jei tai pavyks padaryti, jo aukštis turėtų viršyti

828 m ribą ir galbūt pavogti aukščiausio pastato vardą. Toks statinukas nebus pigus – skaičiuojama, kad teks išleisti 1 mlrd. dolerių.

  

 

 


Viešas šaldytuvas Indijos benamiams
Ne paslaptis, kad restoranuose iššvaistoma veltui labai daug maisto, todėl didžiosios kompanijos, tokios kaip „Starbucks“, neseniai pakeitė savo politiką. Kodėl daugybę maisto išmetame, jei jį galėtume padalinti nepasiturintiesiems?

 Nusprendė pamaitinti

Kočio mieste, esančiame Keraloje (Pietų Indijoje), gyvena apie 600 tūkst. gyventojų. Jame išvystytas turizmas, laivyba, pramonė, tačiau kaip ir kituose Indijos miestuose labai daug vargingai gyvenančių žmonių.

Kartą vieno restorano savininkas Minu Pauline, pamatęs prie jo maitinimo įstaigos šiukšliadėžių slampinėjančius žmones, nusprendė pats juos pamaitinti.

Pastatė viešą šaldytuvą

Jam kilo idėja pastatyti šaldytuvą ir laikyti jame jau nebereikalingus, bet dar gerus produktus, kuriuos galėtų pasiimti benamiai. Šaldytuvas veikia visą parą ir visi norintys gali laisvai juo naudotis.

Tiesa, šaldytuvą reguliariai papildo ne tik restorano darbuotojai, bet ir kiti geraširdžiai žmonės. Jame paliekama 75–80 porcijų per dieną.



   ( 1 )   2   3   4   5   6   7   8   9   10   11-20   21-30   31-40   41-44   toliau

© 2005-2008 ŠIAULIAI plius