(2012-05-11 Nr. 416) ŠIANDIEN 2012 Gegužės 18 D. Penktadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Joniškio naujienos
Kaip Jo­niš­kio cent­re ras­ti stam­bų žo­lė­dį?

Da­lia MO­TIK

„Ką užuo­džia­te? Tai ke­pa­mo pir­mo­jo bly­no kva­pas“, – į prie Jo­niš­kio sa­vi­val­dy­bės su­si­rin­ku­sius dvi­ra­ti­nin­kus krei­pė­si orien­ta­ci­nio žai­di­mo „Per­kū­nas 2012“ or­ga­ni­za­to­rius Ry­tis Šu­kys. Pir­mą kar­tą Jo­niš­ky­je vy­ku­sios dvi­ra­čių orien­ta­ci­nės lenk­ty­nės – ne tiek spor­ti­nis, kiek pra­mo­gi­nis ren­gi­nys, ku­ria­me da­ly­vau­ti ga­lė­jo kiek­vie­nas, mo­kan­tis va­žiuo­ti dvi­ra­čiu ir no­rin­tis sma­giai pra­leis­ti šeš­ta­die­nio po­pie­tę.

 

Šeš­ta­die­nio po­pie­tę „vei­dak­ny­gės“ ne­pa­si­tik­ri­nę jo­niš­kie­čiai ste­bė­jo­si ma­ty­da­mi pil­nas gat­ves dvi­ra­ti­nin­kų.

Autorės nuotr.

Ren­gi­nio su­ma­ny­to­jai – trys rim­ti vy­rai: Ry­tis Šu­kys, Gin­ta­ras Ra­gu­lis ir Ai­das Mar­ti­nai­tis. Jų pa­čių žo­džiais, su­sė­do, su­gal­vo­jo ir įgy­ven­di­no. Bu­vo gir­dė­ję, kad kaž­kur vyks­ta pa­na­šios var­žy­bos, ta­čiau pa­tiems jo­se da­ly­vau­ti ne­te­ko. Už­duo­tis ir tai­syk­les kū­rė gal­vo­da­mi apie tai, kad tra­sa bū­tų įvei­kia­ma įvai­raus pa­jė­gu­mo dvi­ra­ti­nin­kų, svar­biau­sia – kad bū­tų sma­gu. Ofi­cia­lūs or­ga­ni­za­to­riai – Jo­niš­kio spor­to cent­ras ir spor­to klu­bas „Per­kū­nas“, o pa­grin­di­nė in­for­ma­vi­mo prie­mo­nė – so­cia­li­nis tink­las „Fa­ce­book“, tad pa­skel­bę idė­ją or­ga­ni­za­to­riai iki pat ren­gi­nio pra­džios ne­ži­no­jo, kiek da­ly­vių su­si­rinks.

Ge­gu­žės 5 d. star­tui už­si­re­gist­ra­vo sep­ty­nios ko­man­dos. Kiek­vie­ną su­da­rė 3-5 da­ly­viai: šei­mos na­riai, drau­gai, bend­ra­dar­biai. Ko­man­dos star­ta­vo kas 5 mi­nu­tes – ga­vu­sios la­pą su už­duo­ti­mis kaip vė­jas nu­lėk­da­vo Sta­ty­bi­nin­kų gat­ve ieš­ko­ti, kas iš­drož­ta ant me­di­nės skulp­tū­ros prie Že­mės ūkio mo­kyk­los pa­grin­di­nio įė­ji­mo.

Šeš­ta­die­nio po­pie­tę „vei­dak­ny­gės“ ne­pa­si­tik­ri­nę jo­niš­kie­čiai ste­bė­jo­si ma­ty­da­mi pil­nas gat­ves dvi­ra­ti­nin­kų, ku­rie vie­nur skai­čia­vo ak­me­ni­nius ru­tu­lius, ki­tur – suo­le­lius nuo li­go­ni­nės pu­sės, prie jų pri­dė­jo neįs­tik­lin­tus nu­ro­dy­to na­mo bal­ko­nus ir tre­ni­ruok­lius „Sau­lės“ mo­kyk­los sta­dio­ne, o pa­skui tam tik­ros gat­vės tam tik­ro na­mo kie­me ieš­ko­jo sto­vin­čio sunk­ve­ži­mio. „Gal ga­lė­tu­mė­te mus nu­fo­to-g­ra­fuo­ti?“ – kar­tais pra­šy­da­vo dvi­ra­ti­nin­kai. Vie­na iš už­duo­čių skel­bė – vi­si ko­man­dos na­riai tu­ri nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti prie Jo­niš­kio krep­ši­nio mu­zie­jaus taip, kad bū­tų ma­ty­ti vi­si dvi­ra­čiai ir vi­si ko­man­dos na­riai. „Ban­džiau fo­to-

g­ra­fuo­ti lai­ky­da­mas fo­toa­pa­ra­tą iš­ties­to­je ran­ko­je, bet ši­taip ne­pa­vy­ko ap­rėp­ti vi­sos ko­man­dos, to­dėl svars­čiau, kad gal rei­kė­tų su­si­ras­ti ko­kį pa­ga­lį ir prie jo pri­riš­ti fo­toa­pa­ra­tą“, – pa­skui da­li­jo­si įspū­džiais var­žy­bų da­ly­vis.

Gal­būt neat­si­tik­ti­nai per pa­tį var­žy­bų įkarš­tį į gat­ves iš­va­žia­vo net ke­li po­li­ci­jos eki­pa­žai. Pa­žei­di­mų ne­nus­ta­tė: dvi­ra­ti­nin­kai vil­kė­jo švie­są at­spin­din­čias lie­me­nes, jau­nie­ji da­ly­viai bu­vo su šal­mais, o kai rei­kė­da­vo per­va­žiuo­ti į ki­tą ke­lio pu­sę, nu­lip­da­vo nuo dvi­ra­čių ir kirs­da­vo va­žiuo­ja­mą­ją ke­lio da­lį ves­da­mi dvi­ra­tį – taip, kaip bu­vo inst­ruk­ta­vę var­žy­bų or­ga­ni­za­to­riai.

Į ren­gi­nį bu­vo sa­vo­tiš­kai įtrauk­tos ir par­duo­tu­vės „De­li­ka­te­sas“ par­da­vė­jos – vi­sos ko­man­dos anks­čiau ar vė­liau įbėg­da­vo par­duo­tu­vėn, pra­šy­da­mos pa­sver­ti „ko nors, ne­svar­bu ko, bet kad bū­tų ly­giai už pen­kis li­tus“. Ne­pa­si­se­kė tik ko­man­dai, ku­ri star­ta­vo pa­sku­ti­nė. „Vie­na par­duo­tu­vė jau bu­vo už­da­ry­ta, tad lė­kė­me prie ki­tos, bet ir ten jau už­si­da­rė“, – guo­dė­si jie. Vie­nos ko­man­dos per­ga­lės sie­kė grei­čiu, ki­tos – stra­te­gi­niu mąs­ty­mu. Su­dė­tin­giau­sia bu­vo mies­to cent­re pa­ma­ty­ti stam­bų žo­lė­dį ir... ras­ti gat­vę, ku­rios pa­va­di­ni­mas už­šif­ruo­tas žo­dy­je NE­GE­RERF­LOOEADŽH­TIYIN­RIK­SAESCL­FUIR­MO.

Vie­nas po ki­to var­žy­bų da­ly­viai kirs­da­vo fi­ni­šo li­ni­ją dai­nuo­da­mi taip, kaip nu­ro­dy­ta pa­sku­ti­nia­me vo­ke ras­to­je už­duo­ty­je: „Nos­sa, nos­sa, as­sim você me ma­ta...“

Tra­są – apie 14 ki­lo­met­rų – sėk­min­gai įvei­kė vi­sos ko­man­dos, su­gaiš­da­mos apie va­lan­dą. Or­ga­ni­za­to­riai tik­ri­no už­duo­čių la­pus, skai­čia­vo mi­nu­tes ir taš­kus, ra­šė pa­var­des ant dip­lo­mų, ta­čiau dar prieš pa­skel­biant nu­ga­lė­to­jus bu­vo aki­vaiz­du, kad lai­mė­to­ju jau ta­po kiek­vie­nas da­ly­vis, nes bu­vo pui­kiai pra­leis­tas lai­kas, pa­tir­ti sma­gūs įspū­džiai, at­ra­di­mų džiaugs­mas, va­žia­vi­mo dvi­ra­čiu ma­lo­nu­mas.

O jūs, ne­spė­ju­sie­ji da­ly­vau­ti, pa­ban­dy­ki­te at­lik­ti vie­ną už­duo­tį sa­va­ran­kiš­kai: Jo­niš­kio cent­re ne­to­li „Sno­ro“ kios­ke­lio yra sten­das su Jo­niš­kio ra­jo­no že­mė­la­piu. Su­ras­ki­te ja­me pa­vaiz­duo­tą lau­ki­nį stam­bų žo­lė­dį gy­vū­ną. Jis te­bė­ra ten.

Pir­mas per­kū­niš­kas bly­nas tik­rai bu­vo ne­pris­vi­lęs.

 


Eu­ro­pos die­na Jo­niš­ky­je

Da­lia MO­TIK

Ge­gu­žės 9-oji – Eu­ro­pos die­na. Kai kur ta pro­ga gro­ja­mi him­nai, sa­ko­mos kal­bos ir ke­lia­mos vė­lia­vos, o Jo­niš­ky­je bu­vo šo­ka­ma ma­ka­re­na.

Sen­jo­rai, jau­ni­mas ir sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai mies­to gat­vė­je šo­ko ma­ka­re­ną.

Autorės nuotr.

2012-ie­ji pa­skelb­ti Eu­ro­pos vy­res­nių žmo­nių ak­ty­vu­mo ir kar­tų so­li­da­ru­mo me­tais, tad Jo­niš­kio jau­ni­mas kar­tu su pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių or­ga­ni­za­ci­jo­mis so­li­da­ru­mo var­dan su­ren­gė „flaš­mo­bą“.

Į Jo­niš­kio sa­vi­val­dy­bės aikš­tę su­si­rin­ko apie 150 įvai­raus am­žiaus eu­ro­pie­čių. „Ap­šil­dan­čios gru­pės“ vaid­me­nį ne­ti­kė­tai at­li­ko TA­FI­SA žai­dy­nių sim­bo­lis Šau­liu­kas, tą die­ną va­ži­nė­jęs po Jo­niš­kio ra­jo­ną kvies­da­mas kar­tu mankš­tin­tis. Pa­si­gir­dus vi­siems žinomai me­lo­di­jai, ne­be­rei­kė­jo raginti, vi­si so­li­da­riai su­kru­to, ban­dy­da­mi at­kar­to­ti šo­kių stu­di­jos „Sa­li­da“ va­do­vo Jus­ti­no Jur­kai­čio ju­de­sius. Žva­lūs ži­la­gal­viai vy­riš­kiai ir ele­gan­tiš­kos da­mos, trum­pai ka­bi­ne­tus pa­li­kę sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai, ne­for­ma­lių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai ir iš kaž­kur at­si­ra­dęs krep­ši­nio sim­bo­lis Am­be­ris įro­dė, kad bet ko­kio am­žiaus žmo­gus ga­li mė­gau­tis gy­ve­ni­mu, jo tei­kia­mu džiaugs­mu.

Pak­lau­si­te – ką bend­ro tu­ri Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kis su Eu­ro­pos die­na? „Pa­si­rin­ko­me vi­siems ži­no­mą sma­gų šo­kį. Ir jau­ni­mas, ir bo­čiai yra per­ne­lyg už­siė­mę rink­tis mo­ky­tis su­dė­tin­ges­nių šo­kių, o šo­kant ma­ka­re­ną vi­si ga­li pri­si­jung­ti eksp­rom­tu. Lan­kan­tis ki­to­se ša­ly­se, ste­bint jų gy­ven­to­jus, į akis krin­ta eu­ro­pie­čių lais­vu­mas, be­tar­piš­ku­mas. Lie­tu­viai, ypač vy­res­nio am­žiaus, jau­čia­si su­si­kaus­tę, kon­ser­va­ty­ves­ni. Pap­ras­tas šo­kis, spal­vin­ga ir nuo­tai­kin­ga mu­zi­ka griau­na bar­je­rus, pa­de­da iš­si­va­duo­ti iš vi­di­nio su­si­kaus­ty­mo, bai­mės iš­reikš­ti sa­ve, su­si­ly­gin­ti am­žiu­mi ir pa­si­jus­ti eu­ro­pie­čiu“, – sa­kė Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės jau­ni­mo rei­ka­lų koor­di­na­to­rė Eri­ka Ši­vic­ka­tė.

Pa­bai­go­je bu­vo kar­tu su­dai­nuo­ta Drau­gys­tės dai­na, ku­riai žo­džius su­kū­rė jo­niš­kie­tė „Bo­čių“ ko­lek­ty­vo na­rė Ri­ta Tiu­le­ne­va.

Jo­niš­kio ra­jo­ne Eu­ro­pos die­na pa­žy­mė­ta drau­gys­tės žy­giais dvi­ra­čiais po ra­jo­no bib­lio­te­kas. Kai­mų bib­lio­te­ki­nin­kai ir skai­ty­to­jai ke­lia­vo į kai­my­ni­nes bend­ruo­me­nes, kur bib­lio­te­ko­se vy­ko vik­to­ri­nos ir žai­di­mai.

Jo­niš­kio J. Avy­žiaus vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je su­si­rin­ko pa­gei­dau­jan­tys lai­ky­ti Eu­ro­pos eg­za­mi­ną. Su­ta­po, kad eg­za­mi­nas vy­ko tuo pa­čiu me­tu, kai aikš­tė­je bu­vo šo­ka­ma ma­ka­re­na, to­dėl pa­si­tik­rin­ti ži­nių su­si­rin­ko tik sep­ty­ni Jo­niš­kio gy­ven­to­jai. Ge­riau­siais re­zul­ta­tais pa­si­žy­mė­jo Kęs­tu­tis Šiur­na.






Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti