 |
Šeštadienio popietę „veidaknygės“ nepasitikrinę joniškiečiai stebėjosi matydami pilnas gatves dviratininkų. Autorės nuotr.
|
Renginio sumanytojai – trys rimti vyrai: Rytis Šukys, Gintaras Ragulis ir Aidas Martinaitis. Jų pačių žodžiais, susėdo, sugalvojo ir įgyvendino. Buvo girdėję, kad kažkur vyksta panašios varžybos, tačiau patiems jose dalyvauti neteko. Užduotis ir taisykles kūrė galvodami apie tai, kad trasa būtų įveikiama įvairaus pajėgumo dviratininkų, svarbiausia – kad būtų smagu. Oficialūs organizatoriai – Joniškio sporto centras ir sporto klubas „Perkūnas“, o pagrindinė informavimo priemonė – socialinis tinklas „Facebook“, tad paskelbę idėją organizatoriai iki pat renginio pradžios nežinojo, kiek dalyvių susirinks.
Gegužės 5 d. startui užsiregistravo septynios komandos. Kiekvieną sudarė 3-5 dalyviai: šeimos nariai, draugai, bendradarbiai. Komandos startavo kas 5 minutes – gavusios lapą su užduotimis kaip vėjas nulėkdavo Statybininkų gatve ieškoti, kas išdrožta ant medinės skulptūros prie Žemės ūkio mokyklos pagrindinio įėjimo.
Šeštadienio popietę „veidaknygės“ nepasitikrinę joniškiečiai stebėjosi matydami pilnas gatves dviratininkų, kurie vienur skaičiavo akmeninius rutulius, kitur – suolelius nuo ligoninės pusės, prie jų pridėjo neįstiklintus nurodyto namo balkonus ir treniruoklius „Saulės“ mokyklos stadione, o paskui tam tikros gatvės tam tikro namo kieme ieškojo stovinčio sunkvežimio. „Gal galėtumėte mus nufoto-grafuoti?“ – kartais prašydavo dviratininkai. Viena iš užduočių skelbė – visi komandos nariai turi nusifotografuoti prie Joniškio krepšinio muziejaus taip, kad būtų matyti visi dviračiai ir visi komandos nariai. „Bandžiau foto-
grafuoti laikydamas fotoaparatą ištiestoje rankoje, bet šitaip nepavyko aprėpti visos komandos, todėl svarsčiau, kad gal reikėtų susirasti kokį pagalį ir prie jo pririšti fotoaparatą“, – paskui dalijosi įspūdžiais varžybų dalyvis.
Galbūt neatsitiktinai per patį varžybų įkarštį į gatves išvažiavo net keli policijos ekipažai. Pažeidimų nenustatė: dviratininkai vilkėjo šviesą atspindinčias liemenes, jaunieji dalyviai buvo su šalmais, o kai reikėdavo pervažiuoti į kitą kelio pusę, nulipdavo nuo dviračių ir kirsdavo važiuojamąją kelio dalį vesdami dviratį – taip, kaip buvo instruktavę varžybų organizatoriai.
Į renginį buvo savotiškai įtrauktos ir parduotuvės „Delikatesas“ pardavėjos – visos komandos anksčiau ar vėliau įbėgdavo parduotuvėn, prašydamos pasverti „ko nors, nesvarbu ko, bet kad būtų lygiai už penkis litus“. Nepasisekė tik komandai, kuri startavo paskutinė. „Viena parduotuvė jau buvo uždaryta, tad lėkėme prie kitos, bet ir ten jau užsidarė“, – guodėsi jie. Vienos komandos pergalės siekė greičiu, kitos – strateginiu mąstymu. Sudėtingiausia buvo miesto centre pamatyti stambų žolėdį ir... rasti gatvę, kurios pavadinimas užšifruotas žodyje NEGERERFLOOEADŽHTIYINRIKSAESCLFUIRMO.
Vienas po kito varžybų dalyviai kirsdavo finišo liniją dainuodami taip, kaip nurodyta paskutiniame voke rastoje užduotyje: „Nossa, nossa, assim você me mata...“
Trasą – apie 14 kilometrų – sėkmingai įveikė visos komandos, sugaišdamos apie valandą. Organizatoriai tikrino užduočių lapus, skaičiavo minutes ir taškus, rašė pavardes ant diplomų, tačiau dar prieš paskelbiant nugalėtojus buvo akivaizdu, kad laimėtoju jau tapo kiekvienas dalyvis, nes buvo puikiai praleistas laikas, patirti smagūs įspūdžiai, atradimų džiaugsmas, važiavimo dviračiu malonumas.
O jūs, nespėjusieji dalyvauti, pabandykite atlikti vieną užduotį savarankiškai: Joniškio centre netoli „Snoro“ kioskelio yra stendas su Joniškio rajono žemėlapiu. Suraskite jame pavaizduotą laukinį stambų žolėdį gyvūną. Jis tebėra ten.
Pirmas perkūniškas blynas tikrai buvo neprisvilęs.