�IAULIAI plius - Archyvas

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Viršinink� policijoje bus ma�iau

Šiauli� apskrities vyriausiajame policijos komisariate - permainos. Nuo rugs�jo 1-osios Šiauliuose bus vienas policijos komisariatas vietoj dviej�, tod�l ir vadov� bus perpus ma�iau. Šiauli� miesto policijos komisariatui vadovaus atrank� laim�j�s 51-eri� met� Rimvydas Šlekys. Jis dabar dirba Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko pavaduotoju. Šiauli� miesto Pirmojo policijos komisariato viršininkas Auridas Pekauskas ir Antrojo policijos komisariato viršininkas Ri�ardas Šiumberevi�ius min�tas pareigas eis iki rugs�jo pirmosios.

Savivaldyb�s skolos - milijonin�s

Šiauli� miesto savivaldyb�, iš kiauro biud�eto ne�stengdama atsiskaityti u� miestui suteiktas paslaugas, atideda mok�jimus, sudaro skol� gr��inimo grafikus. Skolos �vairioms paslaug� �mon�ms jau viršija dešimt milijon� lit�. �mon�s, nesulaukdamos pinig�, pa�ios priverstos skolintis iš bank� atlyginimams, mokes�iams, priemon�ms, med�iagoms. Nors sutartyse su savivaldybe yra numatyti delspinigiai, jie patiriam� skol� nuostolio nekompensuoja. Skolos u� miesto �eldini� prie�i�r� velkasi nuo pernai rugs�jo. Jei anks�iau �mon�s d�l apyvartini� l�š� tr�kumo savivaldybei grasindavo delspinigiais ir teismais, tai dabar nebelinkusios bartis su nors ir nemokiu, bet bene vieninteliu paslaug� u�sakovu. Šiauli� miesto savivaldyb� savo �monei – keleivi� ve�imo bendrovei "Busturas" - leido imti milijonin� paskol�, kad nenutr�kt� keleivi� ve�imas. Š� m�nes� jau su�jo terminas gr��inti bankui �mokas ir mok�ti pal�kanas, ta�iau nei savivaldyb�, nei bendrov� pinig� neturi.

K�dikius iki met� kit�met bus galima palikti lopšelyje-dar�elyje

Šiauli� lopšelyje-dar�elyje "Sigut�" planuojama �rengti grup� k�dikiams iki vieneri� met�. Šis lopšelis-dar�elis – vienas seniausi� mieste, renovacija �ia t�sis iki rugs�jo m�nesio. Kit�met jau numatyta teikti projekt� ES paramai gauti. B�tina paramos s�lyga - dar�elyje turi b�ti �rengtos atskiros patalpos ma�yliams iki vieneri�. Pagal higienos normas, grup�je gal�t� b�ti šeši ma�yliai. B�tinas motinos ir vaiko kambarys, virtuv�l�, patalpa ve�im�liams. K�dikiai neb�tinai b�t� paliekami vis� dien�. Šiemet gegu��s pabaigoje švietimo ministras patvirtino projekto finansavimo s�lyg� ikimokyklin�ms �staigoms modernizuoti apraš�. Šiauliams reik�t� prisid�ti 220 t�kst. lit�, projekto suma - 1,4 mln. lit�. Dar neaišku, kas dirbs su ma�yliais. Ma�yli� grup� gali atsirasti grei�iausiai kit� met� antroje pus�je.

Tr�ksta kraujo

Vasara – sunkmetis Šiauli� kraujo donoryst�s centrui. Kad visoms Šiauli� krašto ligonin�ms nepritr�kt� kraujo, per dien� reik�t� 40 donor�, deja, medikai sulaukia 12-15 �moni�. Daugiausia ateinan�i�j� �mon�s iki 35-eri� met�. 30 procent� donor� kraujo duoda neatlygintinai. Kraujo donoryst�s centro specialistai da�nai va�in�ja po apskrit� ir krauj� renka mobilioje laboratorijoje. Medikai sako vertinantys kiekvien� donor� - va�iuoja � �mones net tuomet, kai iš viso kolektyvo kraujo nusprend�ia duoti vos keli �mon�s. Kraujas iš Šiauli� keliauja � Kauno donoryst�s centr� perdirbti. V�liau eritrocitai ir šaldyta plazma ve�ami � Šiauli� krašto ligonines. Daugiausia kraujo reikia Šiauli� apskrities ligoninei.

Prad�ti statyti Kurš�n� nuotek� valymo �renginiai

Šalia sen�j� Kurš�n� valymo �rengini� neseniai prasid�jo statybos. Konkurs� laim�jo dan� bendrov�. Po pusantr� met� �ia iškils modern�s nuotek� valymo �renginiai. Naujieji �renginiai per valand� išvalys iki 300 kubini� metr�, prireikus - ir iki 500 kubini� metr� vandens. Statybininkai tuo pa�iu metu darbuojasi ir prie Ventos up�s, nes išvalytos nuotekos bus � j� išleid�iamos. Specialistai u�tikrina, kad gamta nebus teršiama - naujieji valymo �renginiai išvalys nuotekas pagal Europos S�jungos reikalavimus. Kol naujieji �renginiai statomi, senieji ir toliau veikia. Kurš�n� nuotek� valymo �renginiai kainuos beveik 14 milijon� lit� be PVM . 80 procent� pinig� skyr� Europos S�junga, likusius - Vyriausyb�. Prid�tin�s vert�s mokest� teks sumok�ti bendrovei "Kurš�n� vandenys".

Gara�� bendrijos vartai trukdo kaimynams

Miesto centre, Salom�jos N�ries gatv�je, trisdešimties gara�� savinink� bendrija, gyvuojanti jau keturis dešimtme�ius, nusprend� �teisinti savo sklyp� aplink gara�us. Nauji statiniai ar keliai �ia nebeprojektuojami. Vienintel� kli�tis, iškilusi derinant �em�s sklypo sprendinius su kaimynais – seni gara�� bendrijos vartai. Gretimo namo gyventojai pateik� skund�, kad seni metaliniai vartai girg�da, o d�l da�no va�in�jimo naktimis trikdo ramyb� ir poils�. Gara�� savininkai pa�ad�jo juos pakeisti. Gara�� blok�, �siterpusi� tarp gyvenam�j� nam�, Šiauli� mieste yra ir daugiau. Metaliniai gara�ai – laikini statiniai, tod�l gali b�ti nukelti, tad joks �em�s sklypas aplink juos neformuojamas, o gara�ai su pamatais turi teis� � �em�s sklyp�.

Kapin�s dar neprad�tos �rengti

U�sit�sus teismams su vieno sklyp� savininku, naujosios kapin�s Dausišk�se dar neprad�tos �rengti. Visuomen�s poreikiams turi b�ti paimti devyni gyventojams priklausantys sklypai. Prieš dvejus metus jie buvo �kainoti daugiau nei 10 milijon� lit�, ta�iau kritus kainoms, manoma, u�teks 6-7 milijon�. Kol kas iš devyni� sklyp� savinink� suder�ta su penkiais, su vienu bus sutarta artimiausiu metu, dar trys savininkai yra tap� teismini� proces� �kaitais. Sanitarin�je kapini� zonoje sklyp� �sigij�s kaunietis bylin�jasi su savivaldybe. Jis sklyp� pirko baigus rengti special�j� kapini� ir �pus�jus detal�j� plan�, tad apie b�simas kapines tur�jo �inoti. Jei pasitvirtins �tarimai, kad jis proces� vilkina nor�damas pasipelnyti, Šiauli� miesto savivaldyb� svarstys galimyb� pareikalauti atlyginti �al�.

Lopomos gatv�s

Šiauli� mieste ir rajone kelininkai lopo duobes. Vienintel�je Bubi� seni�nijoje šiemet išasfaltuotas itin duob�tos Zubov� gatv�s 600 metr� ruo�as, sutvarkyti kelkraš�iai, �rengti atitvarai. Zubov� gatv�, kuria itin da�nai va�iuoja sodininkai, poilsiautojai ir Bubi� gyventojai, buvo viena duob��iausi� seni�nijoje. Su kelininkais bus atsiskaityta v�liau, nes Šiauli� rajono savivaldyb� nesulauk� pinig� iš Keli� direkcijos. Šiemet Šiauli� rajone, kaip ir Šiauli� mieste, d�l l�š� tr�kumo daugiausia tik lopomos duob�s. Investicij�, be Zubov� gatv�s Bubi� seni�nijoje, sulauk� Kry�i� kalnas, kur padidinta automobili� stov�jimo aikštel�.

Turgaviet�je apmokestinamos net prek�s

Pagrindin�je Šiauli� turgaviet�je prekiaujantys administracijos mokes�iais apkrauti prekeiviai, anot mokes�i� inspektori�, turi dvi išeitis - arba ten nebeprekiauti, arba reikalauti pinig� kvit� ir paslaug� �kaini�, jei apmokestinama kiekviena �emdirbio prek�. "Senojo dvaro" turgaus prekiautojai skund�iasi prekyviet�s mokes�iais, es� neaišku, u� k� reikia mok�ti ir kaip mokestis nustatomas. Reikalaudamas pinig� pa�mimo kvito su nurodytais konkre�iais mokes�iais, turgaus prekeivis gal�t� apsidrausti nuo administracijos ar turgaus kontrolieri� improvizacij�, o pastarieji tur�t� patvirtinti vis� paslaug� �kainius, pavyzd�iui, u� leidim� prekiauti uogomis iš vieno ar dviej� kibir�, u� gryb� kr�vel� ar �alumyn� ryšul�l�.