(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2009-03-27

Aktualijos

Daugiau aik�teli�, ma�iau laisv�s automobiliams

Eva JAGMINAIT�

Šiauli� miesto centrin�s dalies transporto ir automobili� stov�jimo teritorij� specialiojo plano viešas pristatymas suk�l� aistr�. Pensininkai baiminasi, kad teks iškelti valstybin�je �em�je esan�ius mobiliuosius gara�us, o centro gyventojai - kad teks mok�ti u� šalia nam� statomus automobilius.

Šiauil� miesto centrinei daliai reikia daugiau nei aštuoni� t�kstan�i� automobili� statymo viet�, ta�iau šiuo metu j� yra perpus ma�iau. Atlikus tyrimus paaišk�jo, kad iš 4035 t�dien miesto centrin�je dalyje stov�jusi� automobili� beveik t�kstantis buvo palikta gatv�se, šalikel�se. Tik 250 automobili� buvo palikta mokomose stov�jimo aikštel�se. Daugiausia stovin�i� automobili� - apie trylika šimto metr� atkarpai - teko Draugyst�s, Varpo ir P. Cvirkos gatv�ms.

Specialiojo plano reng�jai numat� septyniolika po�emini� saugykl� ir ant�emini� stov�jimo aikšteli� miesto centre. Jie tikisi, kad apie 9 t�kstan�ius viet� patenkins augan�ius vairuotoj� bei šios miesto dalies gyventoj� poreikius. Beveik visos aikštel�s numatytos valstybin�je �em�je.

Nors kol kas neu�simenama, kiek reik�s mok�ti u� stov�jim� šiose akštel�se, plano reng�jai neslepia, kad aikštel�s tur�t� b�ti mokamos, mat taip galima apriboti eism� centrin�je miesto dalyje. Specialiajame plane numatyta susikirstyti visas stov�jimo aikšteles � tris zonas: raudon�, �ali� ir gelton�. Nuo zonos priklausys ir kaina - nuo trij� lit� u� valand� bei - stov�jimo trukm�. Si�lomos aikštel�s, kur stov�jimo trukm� ribojama iki trij� valand�. Kaip tuomet elgtis gyventojams? Plano reng�jai sako, šiems gali b�ti išduodami mokami arba nemokami leidimai, ta�iau ar centrin�s miesto dalies gyventojai gal�s ir toliau pasistatyti savo automobilius kiemuose nemokamai, kol kas niekas negali atsakyti.

Plano reng�jai sako gav� nema�ai gyventoj� skund� ir pretenzij� ir � juos atsak�. Nebus atsi�velgta � bendrov�s "Vaivorykšt�" pretenzijas, mat j� aikštel� - nuomojamoje valstybin�je �em�je. Šiame sklype numatoma po�emin� automobili� saugykla. P. Višinskio g. 32-ojo namo gyventojams nepageidaujant aikštel�s, ji nebus formuojama. "Jei gyventojams nereikia, �inoma, kad neplanuosime", - sako projekto vadov� Kristina Jauneikait�.

D�l pretenzij�, kad dauguma sklyp� nuominink� bei pastat� gyventoj� nebuvo informuoti apie rengiam� special�j� plan�, reng�jai aiškina, kad galima kaltinti tik �statym�, mat pagal j� privaloma informuoti tik sklyp�, o ne pastat� savininkus ar sklyp� nuomininkus.

D�l specialiojo plano sukilo ir beveik 300 paraš� iš gara�� bendrijos savinink� surinko pagyven� šiaulie�iai baiminosi, kad j� gara�� emait�s ir Dubijos gatvi� kampe nebeliks. Plano reng�jai paaiškino, kad gara�ai yra laikini statiniai valstybin�je �em�je, bet ar juos reikia iškelti, spr�s Savivaldyb�.

Kol kas planai �rengti per 9000 automobili� stov�jimo aišteli� t�ra popieriuje, o apie šios id�jos �gyvendinim� net nekalbama, mat miestui nuolat tr�ksta l�š�.

FOTOREPLIKA

V. Puronas problem� sprend�ia tvirtai vyriškai

Tre�iadienio vakar� Vilniaus gatv�je praeiviai gal�jo steb�ti Šiauli� savivaldyb�s administracijos Miesto �kio skyriaus vyriausi�j� specialist�, Šiauli� dizaineri� vad� Vili� Puron�. Ginkluotas �irkl�mis savivaldybininkas nuo med�i� ir kolon� pl�š� reklaminius pranešimus. "Gavau nurodym� iš aukš�iau pašalinti plakatus, tad problem� sprend�iu tvirtai vyriškai", - juok�si V. Puronas, nors ir atliekantis darb�, kur� prival�t� atlikti valytojai ar kiemsargiai.

"Kai n�ra šiukšli� d��i�, �mon�s meta šiukšles po kojom, o jei n�ra reklamai kabinti skirt� stend�, skelbimai klijuojami kur papuol�", - replikavo V. Puronas sakydamas, kad gyvenimas mieste juk vyksta ir plakatus �mon�s vis tiek kabins.

Valdininkas sak� atliekantis moral� darb� ir ne�si�eid�s d�l gauto nurodymo. "Esu patriotas, o man u� nugaros stovi visa Lietuva", - šypsojosi jis.

Plakat� pl�šymas - tai �enklas, kad ne tam skirtose vietose reklamos kabinimo problem� miesto valdininkai spr�s. �domu kada?

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Miestas toliau grimzta skolon

Eva JAGMINAIT�

Šiauli� miesto taryba leido Savivaldybei imti beveik 9 milijon� lit� paskol� investiciniams projektams finansuoti.

Šiauli� miesto taryba ketvirtadien� dauguma bals� pritar� imti ilgalaik� paskol� dešim�iai met�. Beveik devyni milijonai lit� bus naudojami šešiems investiciniams projektams. Daugiausia - daugiau nei 3,5 milijono lit� - atiteks Vandens tiekimo ir nuotek� tvarkymo infrastrukt�ros pl�trai Kalniuko ir Medelyno mikrorajonuose. Per du milijonus miesto skirs Šiauli� pramoninio parko pirmojo etapo pl�tros darbams. Po ma�iau nei milijon� norima panaudoti Did�dvario ir "Romuvos" gimnazij�, lopšelio-dar�elio "Sigut�" rekonstrukcijos bei Tarptautin�s irklavimo trasos techninio projekto parengimo darbams.

Šiuo metu Savivaldyb�s skola yra per 53 milijonus lit�, tai yra šiek tiek daugiau nei 30 proc. 2009 met� Savivaldyb�s biud�eto pajam�. Daugiau nei pusantro milijono iš biud�eto reik�s skirti pal�kanoms mok�ti ir skolai padengti. 2009-aisiais Savivaldyb� turi teis� pasiskolinti beveik 17 milijon� lit�.

Dovana � interneto tinklas

Asta STANK�NIEN�

Bendromis NATO kari� ir elektronini� ryši� bendrov�s "S plius" pastangomis "Šaltinio" vaik� globos nam� aukl�tiniai gal�s naudotis išpl�totu interneto tinklu.

"Šaltinio" vaik� globos namuose NATO kariai - da�ni sve�iai. Neseniai Baltijos šali� oro erdv� saugantys Danijos kariai atve�� Danijos gyventoj� paaukot� r�beli�, o šios savait�s prad�ioje kartu su "S plius" televizija atvyko pranešti apie dovan� - interneto tinkl�. "Šaltinio" globos nam� vaikai jau naudojasi nemokamomis "S plius" kabelin�s televizijos ir interneto paslaugomis, o nuo šiol internetu bus galima naudotis visose klas�se.

NATO kariai sak� "Šaltinyje" atrandantys ir vaikyst�s prisiminimus, ir gaunantys atgaivos, o kartu su globos nam� vaikais besileid�iantys � svajoni� pasaul�.

Šaltinio globos namuose – per 80 vaik� iki aštuoniolikos met�. Globos nam� darbuotojai pasakojo, kad dan� kariai, gr�� misij� po dvej� met�, �ada atve�ti ir kompiuteri�.

V. Damulevi�ius ragina taupyti tik kitus

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Prieš biud�eto l�š� taupym� eilini� darbuotoj� atlyginim� s�skaita, kai patys vadovai išsimoka priedus, pasisak� profesin�s s�jungos. Šiauli� miesto savivaldyb� tikrina, kaip taupo jai pavald�ios �staigos, ar solidar�s vadovai su darbuotojais, bet patys administracijos vadovai savo pried� neatsisako.

Paaišk�jo, kad iš beveik trij� dešim�i� lopšeli�-dar�eli� tik dešimtyje direktor�s atsisak� joms priklausan�i� pried�. Kaip elgiamasi kitose �staigose, dar renkama informacija.

Administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius, vis raginantis susiver�ti dir�us, aiškino, kad priedai pagal galiojant� �sakym� yra teis�ti, bet juos išsimok�dami sau vadovai nors ir elgiasi formaliai teisingai, bet šiuo atveju - nesolidariai su kolektyvu. Pasak V. Damulevi�iaus, netoleruotina, jei vadovas savo atlyginim� ir priedus laiko nelie�iamais, o kit� atlyginimais �aid�ia.

Pats V. Damulevi�ius jam skirto 40 procent� atlyginimo dyd�io priedo u� papildom� darbo kr�v� neatsisak�. Miesto taryba V. Damulevi�iaus pried� suma�ino vos penkiais procentais - dabar jis yra 1795 litai "popieriuje". Kartu su atlyginimu V. Damulevi�iui "� rankas" išmokami 5263 litai. Tai didesnis atlyginimas negu miesto mero. Beje, nei meras, nei vicemer�s pried� u� papildom� darbo kr�v� negauna. J� atlyginimas "� rankas" - nuo 3800 iki puspenkto t�kstan�io lit�.

Kokius papildomus darbus atlieka administracijos direktorius V. Damulevi�ius, pareigybin�se instrukcijose ne�vardyta. Administracijos direktoriaus pavaduotoj� priedai u� papildom� darbo kr�v�, buv� 40 procent� atlyginimo, suma�inti perpus – jie gauna apie t�kstant� lit� prie atlyginimo. Taigi did�iausias darbo u�mokestis - Savivaldyb�s administracijos direktoriaus V. Damulevi�iaus. Jis apie pusketvirto karto lenkia ma�iausi� valstyb�s tarnautojo atlyginim� – 1588 litus, o u� ma�iausiai Savivaldyb�je u�dirban�io vyresniojo specialisto 972 lit� atlyginim� - didesnis beveik šešis kartus.

Pablog�jusi kabelin�s televizijos kokyb� - d�l "pirat�" kalt�s

Oksana LAURUTYT�

Sulauk� kabelin�s televizijos abonent� skund� d�l pablog�jusios signalo kokyb�s, elektronini� ryši� bendrov�s "S plius" meistrai vyksta pas abonentus ieškoti ir šalinti prie�asties. Da�niausiai paaišk�ja, kad prastesn� vaizd� televizori� ekranuose abonentai ima matyti d�l papras�iausios prie�asties - prie ryši� tinklo savavališkai b�na prisijung�s "piratas". Nes��iningiems kabelin�s televizijos vartotojams, nereaguojantiems � geranorišk� pasi�lym� tapti legaliu "S plius" kabelin�s televizijos abonentu, tenka atsakyti �statymais numatyta tvarka.

"Piratus" nustatyti paprasta

Kaip nesid�iaugti, jei Šiauliuose yra gudri� �moni�? Toki�, kurie geba be niekieno pagalbos imti ir � savo but� atsivesti kabelin� televizij�. Tokie "gudro�iai" galvoja, kad jei jau atsived�iau laid� � savo but� pats, tai ir u� �i�rim� kabelin� televizij� mok�ti neprivalau.

Vis d�lto yra viena b�da - tokia veikla prieštarauja Lietuvos �statymams. Elektronini� ryši� �statymas draud�ia savavališkai prisijungti prie elektronini� ryši� tinkl�, o Administracini� teis�s pa�eidim� kodeksas u� savavališk� prisijungim� numato baud� nuo 250 iki 500 lit�. Jei "piratas" �statym� pa�eid�ia pakartotinai, jam gali tekti sumok�ti baud� nuo 500 iki 1000 lit�.

Zenonas Kiudulas, elektronini� paslaug� bendrov�s "S plius" �mon�s "Lignita" vadovas, sako, kad savavališkai prie kabelin�s televizijos tinkl� prisijung� vartotojai nustatomi labai paprastai. Neretai "S plius" meistrai patys aptinka "piratus" nuolatin�s kabelin�s televizijos tinkl� prie�i�ros ir kontrol�s metu. � kabelin�s televizijos tiek�jus kreipiasi ir abonentai, besiskund�iantys pablog�jusiu vaizdu televizori� ekranuose.

Nuvykus šalinti gedimo paaišk�ja, kad daugiabutyje yra "piratas". Juk signalo, siun�iamo abonentams, stiprumas yra paskai�iuotas atsi�velgiant � vartotoj� kiek�. Jei atsiranda "nelegalas", s��iningiems abonentams signalo stiprumas suma��ja, tad vaizdo kokyb� ir pablog�ja.

Si�loma tapti legaliais vartotojais

D�l "pirato" veiklos nuken�ia ne tik kaimynai. Z. Kiudulo teigimu, vis� pirma "piratas" nuskriaud�ia save. Nelegaliai kabelin� televizij� �i�rin�iam �mogui pirmiausia geranoriškai pasi�loma sudaryti sutart� su "S plius", tapti legaliu vartotoju ir naudotis kokybiška paslauga bei servisu. Jei "piratas" � geranorišk� pasi�lym� nereaguoja, u� pa�eidim� jam tenka atsakyti �statym� numatyta tvarka.

Teismas �statymo pa�eid�j� nubaud�ia bauda, byla perduodama antstoliams, tad "piratui" tenka sumok�ti gerokai didesn� pinig� sum� - ne tik baud�, kuri patenka � šalies biud�et�, bet ir atlyginti teismo išlaidas, sumok�ti antstoliams.

"Yra pigiau ramiai gyventi, nei pa�eidin�ti �statymus", - sako Z. Kiudulas ir pateikia pavyzd�. Jei "piratas" nubaud�iamas minimalia bauda, jam tenka sumok�ti 250 lit�. Legalus kabelin�s televizijos abonentas toki� pinig� sum� išleid�ia ma�daug per metus, pavyzd�iui, jei j� yra bazinio, 22 litus per m�nes� tekainuojan�io, paketo abonentas.

Legalus vartotojas u�sitikrina ir teis� naudotis kokybiška paslauga, laiku sulaukti gedim� šalinimo pagalbos, naudotis "S plius" akcij� nuolaidomis, �od�iu, tapti gerbiamu abonentu, kuriuo r�pinamasi. Jei kabelin�s televizijos bazinio paketo abonentas tampa ir interneto vartotoju, jis nemokamai gauna savaitrašt� "Šiauliai plius".

atgal

� prad�i� � vir��

Festivaliai ir did�iosios �vent�s

Ie�koti