Eva JAGMINAITË

Ar nusidrieks Šiauliuose troleibusø linija nuo Dainø iki Ginkûnø þiedo - laiko ir lëšø klausimas, taèiau kad troleibusai gali kursuoti Šiauliø gatvëmis, árodinëja Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantë Olga Balašova. Kai kurie politikai labiau palaikytø tramvajaus atsiradimà, o štai sostinëje planuojamas metro Šiauliams - utopija.

Kol kas tik vizija

Pasak VGTU magistrantës O. Balašovos, pirmosios troleibusø linijos árengimas Šiauliuose kainuotø apie 45 milijonus litø, uþ kuriuos bûtø ásigyti devyni troleibusai, nutiestas kontaktinis tinklas, árengtos pastotës, stotelës, išplatintos gatvës. Studentë paskaièiavo, kad keleiviø srautas galëtø bûti apie 4 tûkst. per valandà, o kas penkias ar septynias minutes vaþiuojantys troleibusai vaþiuotø 10,5 km ilgio maršrutu nuo ŠU Socialiniø mokslø fakulteto, Dainø þiedo, iki Ginkûnø þiedo. Visas maršrutas uþtruktø apie 40 minuèiø, troleibusui vaþiuojant 18,5 km per val. greièiu. O. Balašova neslepia, kad troleibusø linijos árengimas atsipirktø tik per dešimtá metø. Antràjà linijà galima bûtø árengti iki 2020-øjø, tuomet bûtø nutiesta dar 15 km kontaktinio tinklo, ásigyti 6 troleibusai, o keleiviø srautai padidëtø iki 6 tûkst..

Magistrantës darbo vadovas, sostinës Šiaulieèiø klubo aktyvus narys, docentas Julius Gajauskas sako, kad troleibusai yra ekologiškesnë viešojo transporto priemonë nei autobusai, mat naudoja elektros energijà, o elektrinio variklio naudingumas yra keliskart didesnis nei dyzeliniø varikliø ir sunaudoja dvigubai maþiau energijos nei autobusai. Troleibusai beveik neskleidþia jokio garso, todël studentë neabejoja, kad vienas didþiausiø troleibuso privalumø – triukšmo sumaþinimas judriausioje Tilþës gatvëje. O. Balašova numatë, jog atsiradus troleibusø linijai reikëtø pertvarkyti ir autobusø maršrutus, kuriuos, išvengiant viešojo transporto spûsèiø, galima bûtø nukreipti kitomis miesto gatvëmis.

Magistrantë neslepia, kad troleibusø linijos árengimas turi ir keletà trûkumø, pavyzdþiui, kontaktiniø linijø defektai gali sukelti nemaþø problemø, o vidutinis troleibuso greitis yra gerokai maþesnis nei autobusø, mat jam išvystyti trukdo sudëtingi kontaktiniai tinklai. Posûkiuose troleibusui reikia daugiau erdvës nei autobusui, ties kontaktinio tinklo šakotuvais troleibusai privalo vaþiuoti itin maþu greièiu, o ankštose gatvëse tai taip pat trukdo.

Kodël ne tramvajai?

Šiauliø miesto transporto specialistai ir politikai negailëjo merginai pastabø. Kai kuriø manymu, svarstant viešojo transporto plëtrà Šiauliuose kur kas išmintingiau bûtø svarstyti tramvajaus atsiradimo galimybæ negu troleibuso. "Nors vilnieèiai išjuokë tramvajaus galimybæ, specialistai sako, kad bûtent ši transporto priemonë yra geresnë uþ troleibusà. Tramvajais lengviau reguliuoti srautus, vagonø galima prikabinti daug, o štai troleibusà tik vienà paleistume ir viskas", - sako Tarybos narys, transporto specialistas Kazimieras Šavinis. Jis neabejoja, kad bëgiams ypatingos prieþiûros nereikëtø, nes šios transporto priemonës sëkmingai kursuoja Sant - Peterburge, Maskvoje, Londone, Rygoje kituose Europos miestuose, kur þiemà bûnà sniego.

Troleibuso istorija

Pirmasis troleibusas atsirado netoli Drezdeno, Vokietijoje, pirmaisiais XX amþiaus metais. Já sukûræs Maxas Schiemannas sugalvojo nutiesti kontaktiná tinklà, kurá sudaro du lygiagretûs elektros laidai, o prie šio pritvirtinti plieniniai strypai, kuriuos dabar áprasta vadinti ûsais, tampriø spyruokliø keliamais á viršø ir šliejamais prie laidø. Nors pirmoji troleibusø linija gyvavo vos trejus metus, šiuo metu Europoje daugiau nei 360 miestø yra ši transporto priemonë, daugiausia - net 85 - tokiø miestø yra Rusijoje. Troleibusu mieste galima vaþiuoti 54-iuose Ukrainos, 16-oje Bulgarijos, 15-oje Šveicarijos miestø.

Vilniuje pirmasis troleibusas á gatves išriedëjo 1956–øjø rudená. Pirmàjá troleibusø parkà sudarë vos aštuoni autobusai – septyni jø kursavo gatvëmis, vienas buvo atsarginis. Po devyneriø metø, þiemà, troleibusai ëmë vaþinëti ir Kaune.

Eva JAGMINAITË

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentø susitikime Šiauliuose - raginimai Lietuvai greièiau apsispræsti dël naujosios atominës elektrinës. Á susitikimà þadëjæs atvykti Lenkijos prezidentas, pasikeitus darbotvarkei, pats neatvyko, taèiau atsiuntë keturiø asmenø delegacijà.

Šiauliø Ch. Frenkelio viloje Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus priëmë aukšto rango sveèius: Latvijos prezidentà Valdá Zatlerá (kairëje) bei Estijos prezidentà Tomà Hendrikà Ilvesà. ELTOS nuotr.

Ch. Frenkelio viloje jau áprasta priimti aukšto rango šalies ir uþsienio sveèius. Šá kartà ant vilos slenksèio Latvijos prezidentà Valdá Zatlersá, Estijos prezidentà Tomà Hendrikà Ilvesà bei Lenkijos keturiø oficialiø atstovø delegacijà pasitiko šalies vadovas Valdas Adamkus.

Kone didþiausias dëmesys kasmeèiame trijø prezidentø susitikime skirtas energetikos klausimams. Raginamas kaimyniniø šaliø vadovø greièiau ir ryþtingiau ágyvendinti naujosios atominës jëgainës statybos planus, šalies vadovas V. Adamkus patikino, jog verslo plano rengimas dël atominës elektrinës ásibëgës jau netrukus, greièiausiai geguþës mënesá. "Kadangi elektros keliai prasideda Švedijoje, statant naujà reaktoriø Lietuvoje, kuriama nauja jungtis su Lenkija. Neseniai vykusios ES vadovø tarybos susitikime buvo nuspræsta skirti pinigø Baltijos bei Švedijos elektros jungèiai. Turime imtis greitø ir koordinuotø veiksmø ir panaudoti šiuos pinigus efektyviai. Tai mûsø visø - Lietuvos, Latvijos ir Švedijos - bendras reikalas", - sakë V. Adamkus. Lietuvos prezidentas naujos atominës elektrinës statybà ávardijo vienu pagrindiniø šalies strateginiø tikslø, nors šiuo metu ir abejojama, ar Lietuvos energetikos bendrovë LEO LT pajëgs ágyvendinti naujosios elektrinës projektà.

Kaimyniniø šaliø vadovai sakë suprantantys, kad kiekviena uþdelsta diena - tai papildomos išlaidos ir praradimai visø trijø šaliø gyventojams. Nors Latvijoje šiuo metu pastebimas energetikos vartojimo sumaþëjimas, V. Zatleris neabejoja, kad ekonomikai atsigavus, vartojimas vël išaugs, todël tam reikia tinkamai pasiruošti ir nedelsiant pradëti statyti atominæ elektrinæ.

Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas teigë, kad energetinis saugumas aktualus ir jo šaliai. Jis tvirtino, kad visø kaimyniniø šaliø akys šiuo metu nukreiptos á Lietuvà, iš kurios laukiama kuo skubesniø ryþtingø sprendimø.

Susitikime nebuvo aplenkta dabar itin aktuali ekonominës krizës tema, aptarti bûdai, kaip Baltijos bei kitos Europos Sàjungos šalys galëtø bendradarbiauti, áveikiant sunkmetá ir išjudinant ekonomikà iš dabartinës stagnacijos bei finansinio nuosmukio.

Trijø šaliø prezidentai bei Lenkijos delegacija drauge minëjo Lietuvos narystës Šiaurës Atlanto sutarties organizacijoje (NATO) penktàsias metines. Ta proga ji lankësi NATO bazëje, kur šiuo metu misijà atliekantys Danijos kariškiai sveèiams pademonstravo naikintuvø galimybes. Prezidentø manymu, per penkerius NATO narystës metus labai pasikeitë Šiauliø oro uostas, o Šiauliai tapo NATO simboliu, mat èia patruliuojantys NATO kariškiai uþtikrina Baltijos valstybiø saugumà.

Aukštø pareigûnø delegacija lankësi ir Minaièiø kaime, sodyboje, kurioje 1949 m. vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio tarybos Nepriklausomybës deklaracija, padëjo gëliø prie paminklo Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio Nepriklausomybës deklaracijos signatarams atminti, susitiko su Lietuvos laisvës gynëjais.

Atsako Šiauliø miesto savivaldybës administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Mikuèiauskas

- Šimšës rajone prie profesinës mokyklos vienoje gatvës pusëje stotelëje yra paviljonas, kitoje – ne. Kodël mokiniai turi šlapti?

- Transporto laukimo paviljonus miesto autobusø stotelëse árengia, perkelia, eksploatuoja ir remontuoja UAB "JCDecaux Lietuva", pasirašiusi sutartá su Šiauliø miesto savivaldybës administracija. Savivalybës administracija 2008 metø pabaigoje pateikë minëtai bendrovei naujà transporto laukimo paviljonø miesto autobusø stotelëse árengimo sàrašà, kuriame yra transporto laukimo stoginë nurodytoje autobusø stotelëje "Šimšë". Kol kas su minëta ámone dël paviljonø statymo vyksta derybos.

- Gal 11-tu maršrutu galëtø vaþinëti ir mikroautobusas?

- Maršrutiniø taksi Nr. 11 "Gytariø þiedas-"Pušelë" maršrutas 2007 m. geguþës 25 d. buvo uþdarytas dël maþo keleiviø srauto. Iki šiol jokiø pageidavimø nebuvome gavæ. Šiuo maršrutu vaþiuoja miesto autobusas.

- Kvieèiø g. stotelëje gráþtant iš miesto išlipama tiesiai á balà. Gal galima nors porà plyteliø pakloti?

- Išsiaiškinsime situacijà. Jei nereikës dideliø investicijø stotelë, bus sutvarkyta artimiausiu metu, taèiau jei reikës didesniø lëšø - bus atidëta vëlesniam laikui.

- Salduvës rajone yra darþelis, kurio teritorijoje augantys kaštonai negenimi - šakos mojuoja á langus. Kà daryti?

- Lopšelio-darþelio "Salduvë" vedëja turëtø kreiptis á Savivaldybës administracijos Aplinkos skyriø dël leidimo kaštonams genëti lopšelio-darþelio teritorijoje išdavimo.

- Kada Geguþiø gatvëje link 7-to autobuso apsisukimo þiedo bus genimi medþiai? Pro langus nieko nebematyti. Medþiai negenëti ir Miglovaros bei Klevø gatviø kampe.

- Komisija Šiauliø miesto þeldiniø apsaugos, prieþiûros ir pertvarkymo klausimams spræsti vyks á vietas dël leidimo išdavimo þeldiniams tvarkyti, o Miesto infrastruktûros skyrius, gavæs leidimus, eilës tvarka nugenës medþius.

- Kada atsiras autobusø stotelë Tilþës gatvëje prie "Akropolio"?

- 2009 m. nëra numatyta lëšø autobusø stotelëms árengti ir perkelti.

Atsako UAB "Busturas" generalinis direktorius Vilius Lauþikas

- Norëtume suþinoti dël 17-ojo maršruto autobuso darbo.

- Noriu patikslinti laidoje išsakytà informacijà, kad 17-ojo maršruto autobusas pradës darbà anksèiau, jau nuo balandþio 1 d. Su eksploatacijos tarnyba ávertinome faktà, kad šiemet þiema šiek tiek uþsitæsë ir kol kas 8 val. ryto á Ginkûnø kapines tikrai daug keleiviø nebus. Nusprendëme paankstinti 17 maršruto autobuso grafikà nuo geguþës 1 d. Eismo tvarkaraštá paskelbsime papildomai.

- Kodël iš sodø dešimt metø beveik vienu metu vaþiuoja ir autobusas, ir mikroautobusas, ir traukinys? Kodël dešimt metø nesusitariama ir nesureguliuojama?

- Supratau, kalbama apie sodus prie "Pušelës". Kadangi dauguma ámoniø, ástaigø ir mokyklø Šiauliuose darbà pradeda 8 val., tai visas keleiviø srautas iš apylinkiø ir susikoncentruoja tuo metu. Šiuo atveju traukinys veþa iš Radviliškio, mikroautobusas - iš Šilënø, autobusas - iš sodø. Jeigu jø visø apkrovimas normalus (autobuso - geras, apie kitus negaliu pasakyti), tai gadinti šios sistemos neverta.

- Daþnai vaþinëjame á Baèiûnus. Autobusai dienà vaþiuoja kas 15-25 min. Gal reikëtø sumaþinti reisø, nes pikta þiurëti, kaip deginamas kuras.

- Malonu, kad gyventojai vertina sunkmetá ir siûlo bûdø, kaip taupyti. Bûtinai atsiþvelgsime ir, ištyræ keleiviø srautus, pareguliuosime autobusø eismà taip, kad jis atitiktø miestieèiø poreikius.

- Visada perku mënesiná bilietà, dirbu Vaikø klinikoje. Kodël išimtis taikoma 23-iojo maršruto autobusui ir jis nestoja prie Gimdymo namø?

- 23-iojo maršruto "Geguþiø þiedas-Rasos þiedas" autobusas yra ekspresinis. Jo rodyklëje yra balti skaièiai mëlyname fone. Autobuso tikslas yra atskirti keleivius, vykstanèius á darbà Gubernijos pramoniniame rajone ir greitai juos nuveþti. Šio maršruto autobusai nestoja niekur nuo Stadiono iki pat Sodo gatvës stoteliø ir tokiu bûdu sutaupo nemaþai laiko. Manome, kad sustabdyti šio maršruto autobusø prie Gimdymo namø netikslinga dël trijø pagrindiniø prieþasèiø: nukentës gerokai daugiau keleiviø interesai, negu atsiras patenkintø, paskutinis šio maršruto autobusas iš Geguþiø g. išvyksta 7.16 val., kai keleiviø srauto á Vaikø klinikas dar nebûna, keleiviø poreikius geriau tenkina 24 maršruto autobusas, kurio intervalas piko metu yra 9 min., t. y. gerokai tankiau negu 23-iojo maršruto autobuso intervalas.

- 5A maršruto autobusas galëtø vaþiuoti ir savaitgaliais.

- Prisimenant 2006 metø patirtá, kai dar apie sunkmetá nebuvo kalbama, keleiviø srautas savaitgaliais buvo itin maþas, todël autobusas ir buvo "nuimtas". Kad keleiviø srautas, reikalingas reguliariam maršrutui apkrauti, susidarys ateinantá sezonà, tikimybë labai nedidelë. Ávertindami situacijà manome, kad netikslinga 5A maršrutà leisti savaitgaliais, tad apsiribosime tik eismo organizavimu ásimintinomis datomis ir šventëmis (Motinos ir Tëvo dienomis, Visø šventøjø ir Vëliniø dienomis).

Parengë Jûratë Rauduvienë, Savivaldybës atstovë spaudai

Eva JAGMINAITË

Šià savaitæ "Santarvës" mokykloje sveèiuojasi moksleiviai iš Turkijos. Atlydëti trijø mokytojø ir direktoriaus á Šiaulius, jie gyvena šeimose. "Santarvës" vidurinës mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ingrida Kuolienë sako, kad sudëtingiausias išbandymams sveèius priëmusioms šeimoms yra ne kalbos barjeras, o galvosûkis, kuo pavaišinti sveèius.

Iš Turkijos Bolu miesto atvykæ sveèiai Šiauliuose bus tik dešimt dienø. "Santarvës" mokyklos moksleiviai Turkijoje jau sveèiavosi, todël tæsiant "Vaivorykštës" dvišaliø mainø projektà turkai atvyko atsakomojo vizito. Projektas padeda paþinti kitos šalies kultûrà, iš arèiau pamatyti šeimø gyvenimà, tradicijas, tarpusavio santykius. "Pagrindinis iškeltas tikslas ágyvendinant šá projektà, - bendraujant tobulinti uþsienio kalbos ágûdþius, nes bendraujama tik anglø kalba", sako I. Kuolienë. Pavaduotoja sako, kad turkus Šiauliuose þavi tvarka, švara ir mandagumas. Porà dienø praleidæ Rygoje moksleiviai pasakojo, kad vis dëlto Lietuva patikusi labiau nei Latvijos sostinë.

Lietuvoje turkus suþavëjo Klaipëda, Palanga, Trakai ir Vilnius. Iš Turkijos atvykusiø moksleiviø amþius - nuo 14 iki 18 metø. "Pagal šá projektà moksleiviai iš Turkijos atvyksta pirmàkart, taèiau pagal daugiašaliø mainø programas esame jau turëjæ sveèiø iš Turkijos ir anksèiau", - teigia pavaduotoja. Ji sako, kad netrukus keletas mokytojø turëtø pradëti ruoštis kelionei á Stambulà, taigi bendradarbiavimas su Turkija kasmet tampa vis aktyvesnis."

Eva JAGMINAITË

Šiauliø miesto savivaldybë skolas ámonëms gràþina kol kas pagal planà. Iki antrojo ketvirèio pabaigos tikimasi padengti visas pernykštes skolas, tuomet bus imtasi šiemetiniø mokëjimø, mat miesto tvarkymo, prieþiûros ir kiti darbai kol kas atliekami skolon. Kaltø nebeieškoma, mat ir taip aišku, kad Savivaldybë noriai pirko ámoniø siûlomus viršplaninius darbus, o dabar uþ tai skaudþiai moka.

Iš 21,3 milijono litø miesto infrastruktûrai tvarkymti ir prieþiûrëti beveik 9 milijonai skirti pernykšèiam ásiskolinimui padengti. Didþiausios skolos susidarë bendrovëms "Specializuotas transportas" ir "Šiauliø apþeldinimas", todël iš beveik 12,5 milijono, skirto miestui tvarkyti, beveik pusæ sumos teks atseikëti skoloms. Kapinëms tvarkyti skirta daugiau nei 1,7 milijono, taèiau daugiau nei milijonà teks sumokëti uþ pernai atliktus darbus. Gëlynams árengti ir priþiûrëti skiriama daugiau nei pusë milijono, taèiau, sumokëjus 340 tûkstanèiø uþ pernykštes skolas, tampa aišku, kad gëlynai Šiauliuose šiais metais bus skurdesni ir prasèiau priþiûrëti. "Na, gal reikës nupirkti pigesniø gëliø, - toká sprendimo bûdà siûlo Šiauliø miesto savivaldybës administracijos direktorius Vladas Damulevièius. – Manau, kad kai kur uþtektø gatves valyti dukart per savaitæ, o ne brûþinti kasdien." Direktorius aiškina, kad skolos – neapdairaus darbo rezultatas, mat buvo perkama darbø daugiau, nei buvo numatyta asignavimo lëšø.

Miesto gatvëms, aikštëms remontuoti ir eksploatuoti skirta per pusë milijono, taèiau pusë tiek bus išmokëta uþ skolas. Panašu, kad daugiabuèiø kiemai ir toliau liks duobëti, o aikštelës - neišplatintos, mat iš 55 tûkstanèiø, skirtø šiuo tikslu, trisdešimt atseikëti teks ásiskolinimams.

Apie 90 tûkstanèiø litø skola pernai priaugo uþ gatviø inventorizacijà, 158,1 tûkstanèio litø - uþ Rëkyvoje, Energetikø gatvëje, árengtà drenaþà bei suremontuotus šaligatvius, beveik 94,5 tûkstanèio - uþ Šv. Jurgio baþnyèios išorinio apšvietimo árengimà, dar 25,3 tûkstanèio - uþ Ginkûnø kapinëse árengtas naujas kapavietes. Tai toli graþu ne visi ásiskolinimai, kuriuos šiemet turi padengti Savivaldybë.

Asta ŠIUKŠTERIENË

Kairiø sàvartynas uþdarytas prieš dvejus metus. Atliekos iš Šiauliø apskrities veþamos á naujàjá sàvartynà Aukštrakiuose, taèiau jau kurá laikà atliekø mašinos iš Šiauliø miesto ir Radviliškio suka senuoju keliu – á Kairius.

Pasirodo, kad bûtø suformuotas graþus sàvartyno kaupas, pritrûko atliekø. Á šiauriná sàvartyno šlaità, kuris dabar yra daug þemesnis negu visas kalnas, dar reikia atveþti apie 30-40 tonø šiukšliø. Šiauliø regiono atliekø tvarkymo centro direktoriaus Regimanto Vëgelës teigimu, jeigu nebûtø atveþta atliekø, pabrangtø sàvartyno uþdarymas, nes atliekos pigesnës nei þemë.

Pirmasis Kairiø sàvartyno uþdarymo etapas kainavo 6,5 milijono litø. Tuomet pusës metro sluoksniu buvo uþpilti ir apþeldinti rytinis, vakarinis ir pietinis šlaitai. Dël likusio atviro šiaurinio šlaito, kur dabar veþamos šiukšlës, uþdarymo vyksta konkursas. Numatyta suma – beveik 13 milijonø litø. Gautuose rangovø pasiûlymuose pateiktos maþesnës sumos, todël manoma, kad pavyks sutaupyti. Kai Kairiø sàvartynas bus uþkonservuotas, bus pastatyti pûvanèiø atliekø dujø išgavimo árenginiai ir gaminama elektra.

Eva JAGMINAITË

Áspëjamoji protesto akcija "Basas pareigûnas - nesaugûs þmonës" neaplenkë Šiauliø. Ketvirtadiená prie Šiauliø apskrities viršininko administracijos pastato bei Sukilëliø kalnelyje susirinko pusšimtis pareigûnø. Ši akcija Šiauliuose bei kituose miestuose subûrë ugniagesius, pasienieèius, muitininkus, policininkus ir viešojo saugumo tarnybos darbuotojus. Bandyta atkreipti Vyriausybës dëmesá á teisësaugos sistemos ástaigø padëtá.

Savo apgailëtinà padëtá pareigûnai demonstravo nusimovæ batus, rodydami, jog po pertvarkø liko be batø, o kai kurie - net ir be kojiniø. "S plius" archyvo nuotr.

Šiauliø apskrities profesinës sàjungos ugniagesiø atstovas Algis Lesauskas sako, kad padëtis yra tragiška, mat naikinamos kai kurios maþos nesukarintos komandos, atsisakoma priedø. Ugniagesiai, gaunantys vos 900 litø atlyginimà, nebeišmaitina šeimø ir eina iš darbo, tad greitai gali nebelikti kam vaþiuoti gæsinti gaisrø.

Në kiek ne geresnë ir muitinës padëtis. "Finansavimo maþinimas turës átakos ir mûsø funkcijø vykdymui, ir tiesiogiai visuomenës saugumui, tai yra daugës kontrabandos ir visø kitø blogø reiškiniø,", - sakë Šiauliø teritorinës muitinës vadovas Juozas Braslauskas, prognozuojantis, kad gerokai padidës kontrabandininkø, o tai smukdys Lietuvos ekonomikà.

"Alga sumaþëjo apie 400 litø, nuimti priedai", - sakë policininku dirbantis Kæstutis Venslovas.

Savo apgailëtinà padëtá tarnyboje pareigûnai šákart pademonstravo labai tiesiogiai - nusimovæ batus penkias minutes stovëjo ant šalto asfalto, rodydami, jog po pertvarkø liko be batø, o kai kurie - net ir be kojiniø.

Á Šiauliø apskrities administracijà pareigûnai simboliškai nunešë "bananà" ir gesintuvà, apeliuodami á tai, jog netrukus nebus kam saugoti visuomenës ir palaikyti tvarkos mieste, todël valdþiai pats laikas išmokti naudotis šiais darbo árankiais. Gesintuvas ir "bananas" Vilniuje áteikti Vyriausybei.

Pareigûnai Vyriausybës reikalauja nustatyti ne maþesná nei pernai teisësaugos ástaigø finansavimà, atlikti ugniagesiø, muitininkø, pasienieèiø, policininkø, viešojo saugumo tarnybos pareigûnø darbo uþmokesèio reformà, atkurti buvusá 490 litø baziná atlyginimo dydá, nustatyti 40 valandø darbo savaitæ, išplësti pareigûnø profesiniø sàjungø veiklos laisvæ pasirašant nacionaliná susitarimà ir ákuriant dvišalæ tarybà.