�IAULIAI plius - Archyvas

(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2009-04-17

Aktualijos

Dovana t�kstantme�iui - �sp�dingas reginys

Eva JAGMINAIT�

Šiandien Šiauli� arenoje - dar nematytas reginys. Arenos aikšt�je per 2000 Šiauli� vaik� drauge su profesionaliais aktoriais vaidins pjes� "Gele�in�s princes�s diena". Pjes�s re�isier� Inga Norkut� pasakojo premjeros labai laukianti, ta�iau šiek tiek li�dna, kad teks atsisveikinti su jai kone šeima tapusiais kolektyvais, talentingais šiaulie�iais.

Šiandien pjes�s "Gele�in� princes�s diena" premjera Šiauli� arenoje. Re�isier� Inga Norkut� sako, kad šis reginys bus ne�tik�tina dovana Šiauliams Lietuvos vardo t�kstantme�io proga.
Autor�s nuotr.

- Mieste apie š� spektakl� kalbama, kad Šiauliai to dar n�ra mat�. Ar tiesa?

- Galiu dr�siai teigti, tokio pob�d�io reginio m�s� mieste dar nebuvo. Tokio m�sto ir tokio Šiauli� kolektyv� samb�rio bendram spektakliui mieste n�ra buv�. N�ra n� vieno kviestinio kolektyvo ar aktoriaus iš kit� miest�, nes nenor�jome, kad ateit� pasi�i�r�ti �moni� su garsiomis pavard�mis. Švent� miestui dovanos patys šiaulie�iai, o tai geriausias �rodymas, kad mieste turime daugyb� talenting�, k�rybing� ir gabi� �moni�. �inote, Šiauliuose meno kolektyv� daugiau, nei gali tilpti arenoje.

- Premjeroje vaidins vos keli profesional�s aktoriai, scenos nebijantys kolektyvai, ta�iau pasirodys ir visiškai nieko bendro neturintys su aktoryste ir scena. Kaip sek�si su jais dirbti?

- Buvo visko: tur�jau b�ti ir psicholog�, ir pedagog�, ir klausytoja, ir mama. Juk pagrindiniai aktoriukai šešiolikme�iai, o tai pati paauglyst�, pats š�liojimas. Teko derintis prie moksleivi� pamok�, mano vaidinim� teatre, va�in�jim� � Vilni�. Ta�iau k�rybiniam procesui skland�iai klostytis tur�jome laiko.

- Ar šis reginys labai skirsis nuo �prasto koncerto ar spektaklio?

- � koncert� jis net nebus panašus, nebus pristatyti paeiliui scenoje pasirodantys kolektyvai. Tiesa, b�tent tod�l iš prad�i� kilo šiek tiek sumaišties: kolektyvai prat�, kad juos pristato, išeina, padainuoja ar pašoka, tada ateina kiti. Jie gal�jo pasijusti ir šiek tiek nuskriausti, mat tiek šali� aplank�, u�sienyje koncertav�, o spektaklyje tereik�s prab�gti ar kelias eilutes sudainuoti. Manau, kad suvokimas apie vis� svarb� kils finalin�je scenoje, kurioje pasirodys visi vaidinantys spektaklyje. Tai net ne spektaklis, tai - men�, šokio, dramos, muzikos, dain�, šviesos ir choreografijos visuma. �ia svarbus visi ir kiekvienas.

- Vis kartojate, kad rengin� ruošia labai stipri komanda. Galb�t tur�jote patirties dirbti be geros komandos?

- Š�kart man fantastiškai pasisek� dirbti su labai stipria komanda, geranoriškais kolektyv� vadovais. Repeticij� metu jie yra did�iausi mano talkininkai. Esu re�isavusi ne vien� spektakl�, Teatro dien� pamin�jimus, ta�iau didel� pamok� gavau re�isuodama vien� iš Šiauli� dien� finalini� koncert�. Po to karto supratau, kad kiekvienas turi aiškiai vykdyti savo pareigas, nesvarbu, kas jis - scenografas, re�isierius, choreografas, dailininkas. Pavyzd�iui, re�isierius imasi pavaduoti dailinink� ir galiausiai yra peikiamas d�l visko. Man buvo did�iulis sm�gis, nes dirbau iš visos širdies, o gavau per pakinklius.

- Ar pasitaik� koki� nors kuriozišk� situacij� repeticij� metu?

- J� buvo apstu. Viena toki�, kai iš Vilniaus atvyko garso ir šviesos re�isieriai, su kuriais sutariau susitikti Šiauli� arenoje. Pakeliui � aren� sulaukiu skambu�io iš vilnie�i�: "Ar tikrai Šiauli� arenoje mes sutar�me susitikti, nes joje ka�koks renginys vaikams vyksta." Supratau, kad m�s� sukviesti jaunieji aktoriukai net ir vilnie�iams padar� �sp�d�.

Kitas kuriozas, tik nelabai malonus, buvo su pjes�s autore Violeta Pal�inskaite, kuri� iš ne�inojimo šiek tiek ��eid�me. Aš visiškai ramiai trumpinau pjes�, nepasitarusi su autore. Nepagalvojau, kad pati autor� tur�t� j� trumpinti. Originali pjes� labai ilga: tarybiniai laikai, pionieriai krauna lau�us, renka makulat�r�. Teatre tai galima b�t� parodyti kaip koki� egzotik� vaikams apie t�veli� jaunyst�, ta�iau tok� regin� tai sugadint�, be to, kai kurios scenos netiko arenos erdvei.

Dabar nesusipratimas su V. Pal�inskaite - jau praeitis. Pati da�nai paskambinu autorei, ji man pataria. Rašytoja yra pakviesta ir � spektaklio premjer�. V. Pal�inskait� -nuostabus �mogus, ji - legenda.

- Apie ši� pjes� kalbate su meile ir atsidavimu. Ar scenarijaus k�rimas buvo j�s� pirmasis susid�rimas su "Gele�in�s princes�s diena"?

- Susidom�jimas šia pjese prasid�jo kur kas seniau. Pati, b�dama dvylikos, vaidinau šioje pjes�je Rud� ir turiu knygel� su V. Pal�inskait�s parašu. Manau, tai visk� paaiškina.

- Premjera bus ir išsiskyrimas su aktoriais, nes daugiau pasirodym� nesuplanuota. Ar negaila?

- Labai laukiu premjeros. Aišku ir li�dna. Labai prisirišau prie �moni� ir bus li�dna išsiskirti. D�iaugiuosi, kad liks nufilmuota, ta�iau nor�t�si kada nors pakartoti, nes toks ne�prastas reginys, o bus parodytas tik du kartus tik dien� dien�. Viliuosi, kad kada nors pavyks tai pakartoti.

Vilioja � darb� kvietimais, ta�iau kas u� juos mok�s mokes�ius?

Povilas LUNG�

Jau kur� laik� viename miesto dienraštyje spausdinamas darb� si�lantis skelbimas, kad korporacija "Vaivorykšt�" ieško prezidento pad�j�jo (-os). Skelbimas spausdinamas nebe pirm� m�nes�, tad panašu, jog korporacijai niekas nesisi�lo arba niekas ne�tinka. O gal šis skelbimas - tik b�das korporacijos prezidentui Anridui Vinkleriui pasigirti "Vaivorykšt�s" �statinio kapitalo dyd�iu?

Darbo ieškan�i� �moni�, matyt, ne�avi net tokie pa�adai, kuriais si�lomas solidus, kompetencij� ir pareigas atitinkantis atlyginimas ir �vairios privilegijos: BMW automobilis, telefonas, išskirtin�s nuolaidos korporacijos teikiamoms paslaugoms ir prek�ms. Skelbime dar si�loma korporacijos s�skaita lankyti miesto kino bei dramos teatrus, Šiauli� arenoje vyksian�ius renginius ir t. t.

Sportas, kult�ra, savišvieta - puiku, ta�iau kaip tok� atlyg� vertina mokes�i� inspekcija? To ir pasiteiravome Šiauli� apskrities valstybin�s mokes�i� inspekcijos, tai yra, ar bilietai � kino bei dramos teatrus ir pan. laikomi darbo pajamomis ir ar nuo j� nereikia mok�ti mokes�i� valstybei.

Ar�nas Limantas, Šiauli� AVMI Vieš�j� ryši� skyriaus ved�jas:

"U� darb�, atliekam� darbo santyki� ar j� esm� atitinkan�i� santyki� pagrindu, atlygis vietoj piniginio atlygio gali b�ti mokamas (kaip numatyta darbo sutartyje) ir turtu ar paslaugomis. Tokiu atveju mokes�iai nuo toki� nat�ra gaut� pajam� apskai�iuojami kaip ir nuo pinigais gauto darbo u�mokes�io.

Kai gyventojas gauna naud� ne pinigais (kino bei teatro, kit� rengini� lankymo), kuri n�ra numatyta darbo sutartyje kaip atlyginimas u� darb�, gyventojo gauta nauda pripa��stama pajamomis nat�ra vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventoj� pajam� mokes�io �statymo (�in., 2002, Nr. 73-3085, 2008, Nr. 149-6033; toliau vadinama – GPM�) 9 straipsnio nuostatomis. Šiame straipsnyje yra pateiktas s�rašas atvej�, kada gyventojo gautas turtas, paslaugos ar kita nauda (ne pinigais) nepripa��stama pajamomis nat�ra. Kitais, šiame straipsnyje ne�vardytais, atvejais konkretaus gyventojo gauta nauda pripa��stama pajamomis nat�ra ir apmokestinama GPM� nustatyta tvarka."

Taigi, pagal š� �statym� laisvalaikio, pramog� apmok�jimas laikomos pajamomis nat�ra, tad ir mokes�iai � valstyb�s biud�et� turi byr�ti. Iš atstovo spaudai atsakymo aišku, kad Šiauli� mokes�i� inspekcijai apie tai �inoma. Tad jos r�pes�iu telieka, kaip min�toji korporacija šio �statymo laikosi. Paj�g� Šiauli� skyriaus vadui juk tur�t� u�tekti - turi net keturias pavaduotojas...

Fotoreplika

Šiauli� profesinio rengimo centro moksleiviai, b�giodami stadione, turi "g�r�tis" šiuo nelegaliu s�vartynu. Be taros alui, plastiko maišeli�, kit� šiukšli�, išmesta net plautuv�.
Jolantos ŠIDLAUSKIEN�S nuotr.

Šiluvos Šv�. Mergel�s Marijos gimimo bazilikos šventoriuje per šv. Velykas ramiai �irgliojo gandras, nesibaimindamas tikin�i�j� b�rio.
Linos ZDANEVI�I�T�S nuotr.

Skubama naikinti apskritis

Nijol� VISOCKIEN�

Apskritis Lietuvoje �adama panaikinti grei�iau, nei numatyta Vyriausyb�s programoje.

Premjeras Andrius Kubilius nurodo, kad pagal audito išvadas iš 127 apskri�i� vykdom� funkcij� dalis yra nereikalinga. Viena toki� funkcij� – civilin� sauga. Šiauli� apskrities viršininko pavaduotojo Vidmanto Jarulio teigimu, toks �sp�dis susidar�, nes ne�vyko dideli� nelaimi�.

Panaikinus apskritis, dalies funkcij� Vyriausyb� �ada išvis atsisakyti, dal� atiduoti savivaldyb�ms, dal� – ministerijoms. Šiauli� apskrities viršininkas Rimundas Domarkas sako, kad tur�s išlikti Regionin�s pl�tros taryba ir j� aptarnaujantis departamentas, Statybos prie�i�ros inspekcija, Švietimo inspekcija.

Šiauli� apskrities viršininko administracijoje dirba 240 darbuotoj�, daugiausia etat� - �em�tvarkos skyriuje. Atlyginimams per metus skiriama per 6 mln. lit�. Visas Šiauli� apskrities viršininko administracijos biud�etas - daugiau nei 110 mln. lit�. Apskrities viršininko nuomone, panaikinus apskritis gali b�ti sutaupyta ma�daug 20 procent� l�š�. Ta�iau kad iki kit� met� bus panaikintos apskritys, R. Domarkas abejoja: norint atlikti apskri�i� reform�, b�tina patikslinti 85 �statymus, apie 450 Vyriausyb�s nutarim� bei apie 500 �inybini� teis�s akt�. Vietoj apskri�i� Lietuvoje �adama kuri 3-4 euroregionus.

Norima didinti �alto vandens kain�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiaulie�i� d�iaugsm� d�l galb�t atpigsian�ios šilumos gali suma�inti did�sianti šalto vandens kaina. Vandens tiek�jas - bendrov� "Šiauli� vandenys" - tikina, kad dabartinis tarifas neatitinka s�naud�, pinig� reikia naujiems projektams, o šiaulie�iai suvartoja ma�iau vandens.

Šalto vandens tiek�jos - bendrov�s "Šiauli� vandenys" - valdyba nutar� kreiptis � Šiauli� miesto savivaldyb�, kad ši sudaryt� darbo grup�, kuri per�i�r�t� šalto vandens tarif�. Ši� proced�r� esm� – ketinimas didinti vandens kain�. Kiek tiksliai - vengiama �vardyti, atsakyti tur�t� darbo grup�, kuri nagrin�s �vairius variantus. Si�lomas vandens tarifas - nuo septyni� iki dešimties lit�. Patvirtinus did�iausi� si�lom� kain�, kubinis metras vandens pabrangt� kone dvigubai.

Bendrov�s "Šiauli� vandenys" direktorius Jonas Matkevi�ius, paaiškindamas vandens kainos sandar�, sako, kad pastoviosios s�naudos sudaro 80 procent� visos kainos. Kuo daugiau vartotoj� ir kuo daugiau vandens jie suvartoja, tuo ma�iau vandens teikimo s�naud� kiekvienam tenka. Šiaulie�iai kasmet vanden� taupo vis labiau: per par� vienas šiaulietis suvartoja vidutiniškai 62 litrus vandens, panev��ietis – apie 80 litr�, pa�angi� Europos šali� gyventojas – ma�daug pusantro šimto litr�. Ma�as suvartojimas didina �mon�s s�naudas ir ver�ia kelti kain�. Kita prie�astis – nauji vandentiekio projektai, dal� kuri� turi finansuoti pati �mon�. Dabartinis tarifas, tiek�j� teigimu, yra per ma�as planuojamoms išlaidoms.

D�l vandens branginimo pykstan�ius šiaulie�ius nuraminti turintis argumentas, kad "Šiauli� vanden�" vandens tarifas yra 39 vietoje pagal brangum� Lietuvoje, vis tiek neguod�ia. Kai darbo grup� bus sudaryta ir pateiks savo išvadas, Šiauli� miesto taryba tur�s nuspr�sti, kiek branginti šalt� vanden�.

atgal

� prad�i� � vir��

Festivaliai ir did�iosios �vent�s

Ie�koti