�IAULIAI plius - Archyvas - Aktualijos -

(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

	Archyvas spausdinti 2009-05-29 Aktualijos Kvie�ia Ch. Frenkelio festivalis Bir�elio 1-�j� prasideda VI tarptautinis Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalis. Festivalio atidarymo koncertas bus skirtas Tarptautinei vaik� gynimo dienai. Su Šiauli� kameriniu orkestru gros �vairi� konkurs� nugal�tojai – jaunieji muzikai iš Šiauli� ir sve�iai iš u�sienio. Festival� sudarys 11 koncert�. Bus galima išgirsti �inom� Lietuvos bei pasaulio atlik�j� - tai Vera Vaidman (smuikas) ir Emanuel Krasovsky (fortepijonas) iš Izraelio, Christian Palm (bosas) ir Leonid Dorfman (fortepijonas) iš Vokietijos, Zela Terry (violan�el�) iš JAV, Liora Grodnikait� (mecosopranas). Festivalio baigiamasis koncertas vyks rugs�jo 6–�j�. Šiauli� kamerinis orkestras su Robertu Beinariu (obojus) pirm� kart� atliks Vaidos Striaupait�s–Beinarien�s koncert� obojui su orkestru. Dalyvaus pripa�intas muzikas iš Moldovos Konstantin Moskovich (panfleita). Festivalio reng�jai: Šiauli� miesto koncertin� �staiga, Šiauli� kamerinis orkestras ir Šiauli� "Aušros" muziejus. "Šiauliai plius" informacija Biud�etas suma�intas, Seimo narys u��iauptas Eva JAGMINAIT� Šiauli� miesto taryba pritardama, kad b�t� suma�intas miesto biud�etas sutaup� 14 milijon� lit�. Svarstant klausim� nor�jusiam pasisakyti Seimo nariui Andriui Šed�iui kalb�ti leista tik pos�d�io pabaigoje. Visoms programoms suma�inus finansavim� beveik dešim�ia procent�, Savivaldyb� tikisi sutaupyti 14 milijon� lit�, ta�iau jau dabar aišku, kad met� pabaigoje Savivaldyb� netur�s iš ko išmok�ti atlyginim�. Nors miesto politikai tikina, kad dar�eliai bei neformaliojo ugdymo �staigos u�darytos nebus, visi biud�etininkai yra privesti maksimaliai taupyti. Tik�tina, kad bus suma�intas neformaliojo ugdymo �staig� pedagog� darbo kr�vis ir atlyginimas. Kit� Šiauli� miesto savivaldyb�s �staig� darbuotojams gali tekti eiti nemokam� atostog�. Suma�inus darbo u�mokes�io fond�, kaip skirstyti pastarojo l�šas, spr�s �staig� vadovai, mat neformaliojo ugdymo pedagogai gauna alg� iš savivaldyb�s biud�eto, o ne iš mokinio krepšelio. Šiauli� miesto merui Genadijui Mikšiui pateik�s raštišk� prašym� pasisakyti svarstant biud�eto pakeitimus, Seimo narys Andrius Šed�ius sulauk� teigiamo atsakymo. "Prieš Tarybos pos�d� merui priminiau, kad nor�siu pasisakyti, ir man buvo pa�ad�ta, kad tai padaryti gal�siu svarstant biud�eto suma�inimo klausim�, - piktinasi A. Šed�ius. - Bet kalb�ti man buvo leista tik jau nubalsavus šiuo klausimu, o po pasisakymo meras pasi�l� man vykti � Vilni� ir ten mokyti, kaip dirbti." A. Šed�ius tok� mero pasakym� laiko ma�� ma�iausiai nepagarba Seimo institucijai, mat � pos�d� atvyko pasisakyti kaip Seimo narys. "Taip replikuoti tiesiog nepadoru. Toks mero pasakymas rodo kult�ros stok� ar atskleid�ia asmenines ambicijas", - teigia A. Šed�ius, jau ruošiantis oficial� kreipim�si Šiauli� miesto etikos komisijai. Valdininkas i�verstas i� k�d�s Eva JAGMINAIT� Prieš dvi dienas Šiauli� miesto tarybos partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcija kreip�si � miesto mer�, prašydama atšaukti iš pareig� Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotoj� Gintaut� Miku�iausk�. Ketvirtadien� pos�d�iavusi Šiauli� miesto taryba bals� dauguma tokiam si�lymui pritar�, nors opozicijos atstovams niekas taip ir nesugeb�jo išsamiai paaiškinti, d�l ko valdinink� reikia atleisti. Politinis nepasitik�jimas - toki� G. Miku�iausko atšaukimo iš pareig� prie�ast� �vardija partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos nariai. "Jis ne tik prarado politin� pasitik�jim�. Negalime laikyti �mog�, kuris ne visiškai atlieka savo darb�, nepateisina l�kes�i�", - teigia Šiauli� mero pavaduotoja Daiva Matonien�. Vis d�lto n� vienas "tvarkietis" negal�jo išsamiau paaiškinti, d�l ko tiksliai prireik� nušalinti G. Miku�iausk�. Tiesa, partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos seni�n� Kristina Lementauskait�, prad�jus svarstyti G. Miku�iausko atšaukim� iš pareig�, demonstratyviai numetusi pa�ym�jim� iš�jo iš sal�s. Tok� elges� ji paaiškino paprastai: "Visiškai nepritariu frakcijos sprendimui. Manau, direktoriaus pavaduotojas puikiai atliko savo pareigas, o išeidama iš šio klausimo svarstymo viešai pareiškiau savo nuomon�." Tiesa, jei ji b�t� balsavusi prieš, sprendimas atleisti neb�t� priimtas. Prieš dvejus metus Šiauli� miesto taryboje partijai "Tvarka ir teisingumas" atiteko šešios vietos. Dabar šioje frakcijoje t�ra keturi �mon�s. Vie�umo reikalavimai pagaliau i�girsti Eva JAGMINAIT� Šiauli� miesto taryba ketvirtadien� pritar�, kad Garb�s pilie�io vardui teikiami kandidatai b�t� skelbiami viešai. Grei�iausiai politikai viešinimo �m�si po to, kai pernai Garb�s piliet� rinkusi komisija sulauk� nema�ai priekaišt�, mat keliskart � Garb�s pilie�ius si�lytas, š� pavasar� Anapilin iš�j�s bokso t�vu tituluotas Vaclovas Peleckis juo nebuvo išrinktas. Šiauli� miesto taryba pritar�, kad visi nominantai b�t� skelbiami viešai ir visuomen� gal�t� pareikšti nuomon�, kuris kandidatas tinkamiausias, labiausiai nusipeln�s garbingo titulo. Tiesa, prieš viešinant nominantus bus prašoma j� sutikimo. Anks�iau daryta prielaida, jog viešai paskelbus kandidat�, o v�liau išrenkant laim�toj�, sgalb�t b�t� ��eisti kiti galimi pretendentai. Vis d�lto pernai metais, kilus visuomen�s paspiktinimui, kad miestui nusipelniusiam V. Paleckiui Garb�s miesto pilie�io titulas nebuvo suteiktas, imta kalb�ti, kad reik�t� konkurs� padaryti vieš�. Nuo šiol 15 �moni� Garb�s piliet� renkan�ioje komisijoje negal�s b�ti daugiau kaip po du atstovus iš tos pa�ios institucijos, o komisijai pirmininkaus miesto meras. Si�lym� d�l Garb�s pilie�io vardo suteikimo gali teikti Tarybos nariai, nevyriausybin�s organizacijos, vietos bendruomen�s, kolegialios grup�s bei juridiniai asmenys. Garb�s pilie�io vardas gali b�ti suteiktas ir gyvam, ir mirusiam asmeniui. Šiemet Šiauliai rinks jau trisdešimt�j� Garb�s piliet�. Pirmieji garb�s pilie�iais tapo Kleopas Jakaitis, Saulius Sondeckis, Gra�byl� Venclauskait�. D�mesio! Vaik� poliklinika iškeliama � Centrin� poliklinik� Bir�elio 1-19 dienomis Varpo g. 9 �sik�rusi vaik� poliklinika (VŠ� Šiauli� ASPC II šeimos gydytoj� skyrius) iškeliama � Vytauto g. 101 esan�i� Centrin� poliklinik� (VŠ� Šiauli� ASPC). Vaik� poliklinikoje po remonto �sikurs Priklausomybi� lig� centras. Telefonai pasiteirauti: (8~41) 524 876, (8~41) 524 877. Apskrities savivaldyb�ms padalyta per 30 milijon� Irena BUDRIEN� Šiauli� regiono pl�tros taryba ši� savait� patvirtino penkis ES fond� ir Lietuvos valstyb�s biud�eto l�šomis finansuotin� 2007-2010 met� projekt� s�rašus, pagal kuriuos apskrities savivaldyb�ms atiteks daugiau nei 30 milijon� lit�. U� šias l�šas bus gerinama sveikatos prie�i�ros paslaug� kokyb� ir prieinamumas, sudarytos s�lygos spartesnei kaimo vietovi� pl�trai, tobulinamas regioninis vystymas ir stiprinami administraciniai geb�jimai. Dauguma ši� projekt� bus prad�ta �gyvendinti dar šiemet. Daugiau nei milijonas lit� apskrities savivaldyb�ms atiteks pagal priemon� "Regionin�s pl�tros tobulinimas, region� pl�tros planai ir savivaldybi� strateginiai pl�tros planai". U� šiuos pinigus rajon� savivaldyb�s rengs strateginius planus, o Šiauli� miestas – Šiauli� oro uosto pl�tros galimybi� studij�. Pagal priemon� "Psichikos dienos centr� �k�rimas" daugiau nei 5,1 milijono lit� pasidalijo Joniškio rajono ir Šiauli� miesto savivaldyb�s. Joniškyje ir Šiauliuose bus �kurti psichikos dienos stacionarai, pager�s psichikos sveikatos paslaug� prieinamumas. Šiauliuose toks centras bus �kurtas Varpo g. 9. U� ES gaunamus 3,1 mln. lit� ketinama rekonstruoti dal� pastato, suremontuoti ir �rengti patalpas. 1,7 mln. lit� atiteks Šiauli� apskrities psichiatrijos ligoninei. U� šias l�šas min�toje ligonin�je planuojama �kurti Krizi� intervencijos centr�, kuriame pacientui b�t� suteikiama �vairi pagalba. Beveik 22,4 mln. lit� apskrities rajon� savivaldyb�s pasidalijo pagal priemon� "Prielaid� spartesnei �kin�s veiklos diversifikacijai kaimo vietov�se sudarymas". Savivaldyb�s planuoja pl�toti kaimo gyvenam�j� vietovi� infrastrukt�r�, rekonstruoti miesteli� centrines aikštes, gerinti kaimo �moni� gyvenam�j� aplink�. Daugiau nei milijon� lit� apskrities savivaldyb�ms padalyta pagal priemon� "Savivaldybi� institucij� ir �staig� dirban�i�j� kvalifikacijos tobulinimas". Bus �gyvendinti projektai, pad�siantys padidinti savivaldybi� veiklos efektyvum� ir darbuotoj� kvalifikacij�. �iuk�lininkai "prisi�iuk�lino" Eva JAGMINAIT� Šokiruojan�ios Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro (ŠRATC) veiklos audito išvados paaišk�jo po neeilinio patikrinimo - darbuotojai priimti � faktiškai ne�steigtus skyrius ir pareigybes, �mon� neteko dalies pajam� d�l aplaidaus rinkliavos administravimo. Pa�eid�iant �mon�s �status, be valdybos pritarimo ŠRATC nuomoja devyneris naujus lengvuosius automobilius, kuri� �sigijimo vert� kone pus� milijono lit�. D�l dideli� pa�eidim� �monei padarytas beveik pus�s milijono nuostolis. Chaosas - valdyme Centralizuoto vidaus audito skyriaus ved�jos Marijos Vaišvilien�s vadovaujamos audito grup�s išvadose konstatuota apie netinkamai organizuot� valdybos darb�, klausimai vilkinami, atidedami kitiems pos�d�iams, valdybos protokolai - neišsam�s. B�ta atvej�, kuomet valdybos priimti sprendimai ŠRATC administracijos nebuvo vykdomi, valdybai teikti ne jos kompetencijos klausimai, pos�d�iuose svarstytas vienas klausimas, o sprendimas priimtas kitu klausimu. Paaišk�jo, kad ŠRATC direktorius Regimantas V�gel� teikdavo valdybai tvirtinti tiek valdymo schem�, tiek �vairius etatus, nors ši funkcija valdybai nepriskirta. Dubliuojamos skyri� funkcijos, �steigta pareigybi�, kurios nenumatytos valdymo schemoje, dirban�i�j� skai�ius neatitinka valdymo schemoje patvirtint� etat�, yra darbuotoj�, priimt� � neegzistuojan�ias pareigybes. "Šiuo metu mano atlyginimas 6300 lit�. Jis priklauso nuo vidutinio darbuotoj� atlyginimo", - teigia R. V�gel�. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius pareišk�, kad R. V�gel� neteis�tai sau pasididino atlyginim�, prieš tai padidin�s vidutin� drbuotoj� darbo u�mokest�. 2008 metais ŠRATC darbuotoj� atlyginimai išaugo 46,5 procento. ŠRATC juristui, kuris priimtas dirbti � �mon� antraeil�ms pareigoms 0,25 etato, u� dvi darbo valandas per dien� mokamas dosnus 3570 lit� atlyginimas. Nauji automobiliai - ne šiukšliave��s Ma�a to, kad pasteb�ta, jog aplaid�iai administruota rinkliava ir apskaita, nuo mokes�io atleisti mok�ti tur�j� gyventojai, nuolaidos nepagr�stai taikytos kai kurioms �mon�ms, �mon�s vadovai nusprend� išsinuomoti devynis prabangius naujut�lai�ius lengvuosius automobilius, kuri� rinkos vert� - kone pus� milijono lit�. Darbui reikaling� technik� vadovai rinkosi aplaid�iai ir �sigijo tokios, kurios negali panaudoti bei u�tikrinti atliek� tvarkymo proces�. �staiga u� pus� milijono lit� turi �sigijusi ir dar beveik u� milijon� išsinuomojusi �vairios technikos darbams, kuriems atlikti jau yra tiek�jas, turintis vis� reikiam� technik�. Taigi dubliuojamos funkcijos. Sudvejota, ar verta kelti mokest� Beveik pus� met� diskutuojama, kad rinkliav� u� šiukšli� išve�im� gyventojams nuo 56 lit� per metus reikia padidinti iki 60 lit�. Po audito sudvejota, ar verta kelti ŠRATC paslaug� kain�. Gali b�ti, kad rinkliava liks tokia pat. Miesto vadovai pripa��sta, kad kainos kelti nereik�t�, jei �mon� nešvaistyt� l�š�. D�l dideli� pa�eidim� �mon�je skubiai kvie�iamas neeilinis visuotinis dalinink� susitikimas. Neslepiama, kad bus si�loma imtis grie��iausi� veiksm�, net atleisti ŠRATC direktori�. �iauli� logistikos centrui � �alia �viesa Irena BUDRIEN� Šiauli� miesto savivaldyb�je pristatytos Šiauli� viešojo logistikos centro steigimo galimyb�s. Renginyje dalyvavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Vyriausyb�s atstovai, Šiauli� miesto ir apskrities vadovai, Šiauli� miesto asocijuotos verslo strukt�ros. Išklaus�s praneš�j�, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis buvo nusiteik�s optimistiškai. Nors, pasak ministro, ankstesn�s vyriausyb�s buvo nusprendusios Lietuvoje steigti tik tris viešuosius logistikos centrus – Vilniuje, Kaune ir Klaip�doje, Šiauliai taip pat turi galimyb� kurti tok� centr�. "Pirmenyb� steigti logistikos centr� tur�s tie regionai, kurie bus aktyv�s, pirmieji pademonstruos geb�jimus. Šios dienos pristatymas Šiauliuose yra pakankamai �tikinamas. Be to, Šiauliuose susikerta automobili�, oro ir gele�inkelio keliai, �em� yra ne privati, o valstybin� – turite daug privalum�", – sak� ministras. Ar nebus per daug logistikos centr� Lietuvoje, ministras nesi�m� vertinti. Pasak E. Masiulio, ne vald�ia, o pats verslas turi apsispr�sti, kiek logistikos centr� reikia Lietuvoje. Jeigu pavyks pritraukti nauj� krovini� sraut�, pavyzd�iui, Piet� Kor�jos l�ktuvai gal�t� leistis Šiauliuose ir paskirstyti savo prekes po region�, tada šalyje gal�t� b�ti �steigti ir 4-5 logistikos centrai. Šiauli� vieš�j� logistikos centr� planuojama steigti šiaurin�je oro uosto dalyje, kur yra apie 160 ha laisvos �em�s. Manoma, kad logistikos centras u�ims apie 40–50 ha. Netoliese bus oro uosto pakilimo takai, gele�inkelis, Pro�i�n� gatv�, vedanti � rytin� miesto aplinkkel�. Pasak Šiauli� miesto mero Genadijaus Mikšio, tai ideali vieta logistikos centrui, nes šioje vietoje susikerta net trij� r�ši� transporto keliai. Pagal galimybi� studij� projektas bus prad�tas �gyvendinti 2011–2013 metais. Renginyje dalyvav�s Prekybos, pramon�s ir amat� r�m� prezidentas Vidmantas Japertas patikino, kad verslo strukt�ros remia š� projekt�. "Buvome partneriai rengiant miesto strategin� ir apskrities bendr�j� plan�, kuriuose numatytas ir industrijos parko, ir logistikos centro steigimas. Nors Lietuva - tranzitin� šalis, bet pas mus nebuvo sukurtas tinkamas krovini� sraut� aptarnavimas, tai yra, logistika. Visi kroviniai prava�iuodavo pro šal�. Šiauli� viešojo logistikos centro steigimas yra atsiperkantis projektas, kuris bus �domus ne tik Lietuvos �kio subjektams, bet ir u�sienio partneriams", – sak� V. Japertas. atgal

� prad�i� � vir��

Festivaliai ir did�iosios �vent�s