�IAULIAI plius - Archyvas

(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2009-06-26

Aktualijos

�teikiami diplomai

Irena BUDRIEN�

Šiauli� universitete jau prasid�jo diplom� �teikimo švent�s. Vieni pirm�j� diplomus gavo vadybos ir ekonomikos magistrai, estrados meno bakalaurai. Iš viso universitet� baigia apie 2400 absolvent�. Pernai j� buvo šiek tiek daugiau - 2486. Šiemet bakalauro studijas baigia daugiau nei 1900, magistrant�r� - 400 absolvent�. Septynios dešimtys iš j� baigia speciali�sias profesines studijas.

Vieni pirm�j� diplomus gavo Socialini� moksl� fakulteto ekonomikos ir vadybos magistrai.
Autor�s nuotr.

Iš viso šiemet ŠU absolventai baig� 75 studij� programas. Daugiausia specialist� - 845 - pareng� Socialini� moksl� fakultetas, 340 absolvent� baigia Edukologijos, šimtas - Matematikos ir informatikos, 190 - Men�, 300 - Humanitarin� fakultetus.

�sib�g�ja bendrasis prašym� studijuoti pri�mimas � šalies aukšt�sias mokyklas - 20 universitet� ir 23 kolegijas. Prašymus abiturientai gal�s teikti iki liepos 18-osios, tik stojantiesiems � men� specialybes terminas trumpesnis - iki liepos 8 dienos. Kvietimai studijuoti universitetuose bus skelbiami liepos 22 dien�, kolegijose - liepos 28-�j�.

ŠU Pri�mimo komisija nuolat domisi, kiek abiturient� pirmuoju prašymu pageidauja studijuoti Šiauli� Alma Mater. Universitetas planuoja šiemet priimti apie 2000 pirmakursi�. Kitiems mokslo metams ŠU yra pareng�s 70 studij� program�: 42 bakalauro ir 28 magistro bei profesini� studij�. Neakivaizd�iai bus galima studijuoti 25 programas.

Apskrities savivaldyb�ms padalyti dar 7 milijonai lit�

Irena BUDRIEN�

Regiono pl�tros taryba patvirtino ES fond� ir šalies valstyb�s biud�eto l�šomis finansuotin� 2007-2013 met� Šiauli� regiono projekt� s�raš� pagal priemon� "Viešosios turizmo infrastrukt�ros ir paslaug� pl�tra regionuose". S�raše - aštuoni projektai, kuriems �gyvendinti apskrities savivaldyb�s pasidalijo 7 milijonus lit� paramos, o pa�ios prival�s prid�ti dar 1,2 milijono lit�.

Did�iausi� - 2 milijon� vert�s - projekt� ketina �gyvendinti Pakruojo rajono savivaldyb�. U� šias l�šas numatoma rekonstruoti dal� Pakruojo dvaro sodybos centrini� r�m� ir pritaikyti šias patalpas turizmo reikm�ms.

Po milijon� savo turizmo infrastrukt�ros pl�tros projektams gavo Šiauli� miesto bei Kelm�s, Radviliškio, Akmen�s ir Šiauli� rajon� savivaldyb�s. Šiauli� miesto savivaldyb� ketina �rengti vieš�j� turizmo infrastrukt�r� prie dviej� mieste esan�i� vandens telkini�. Kelm�s rajonas planuoja restauruoti U�ven�io muziej� ir pritaikyti j� kult�rinio turizmo reikm�ms. Radviliškio rajono savivaldyb� �ada pl�sti paslaugas Kleboniški� kaimo buities ekspozicijoje, restauruoti du pastatus ir �rengti in�inerinius tinklus. Akmen�s rajono savivaldyb� savo paramos milijon� panaudos dviem projektam �gyvendint - sutvarkys Paragi� dvar� bei rajone �diegs turizmo informacin� sistem�. Šiauli� rajono savivaldyb� sutvarkys Kurš�n� dvaro sodybos teritorij�.

Ma�iausi� - ketvir�io milijono vert�s - projekt� pareng� Joniškio rajono savivaldyb�, ketinanti vieš�j� turizmo infrastrukt�r� �rengti Joniškio miesto poilsio zonoje "Sidabra". Daugum� projekt� savivaldyb�s planuoja prad�ti �gyvendinti dar šiemet.

Migracijos skyriui d�l dokument� nebereiks pateikti nuotrauk�

�gyvendinant 2004 met� gruod�io 13 d. priimto Europos Tarybos reglamento d�l valstybi� nari� išduodam� pas� ir kelion�s dokument� apsaugini� savybi� ir biometrikos standart� reikalavimus, Lietuvos Respublikos pasuose, tarnybiniuose, u�sienio pasuose, asmens be pilietyb�s kelion�s dokumentuose, pab�g�lio kelion�s dokumente nuo 2009 m. bir�elio 28 d. elektroniniu b�du bus fiksuojami asmens biometriniai duomenys: veido atvaizdas ir piršt� atspaudai.

Tai reiškia, kad Migracijos skyriuje priduodant dokumentus pasui ar asmens tapatyb�s kortelei gauti nebereik�s pateikti nuotrauk�.

Tuo tikslu bir�elio 29 – liepos 3 dienomis Asmens dokument� išrašymo centre prie Vidaus reikal� ministerijos bus diegiama nauja technika ir programin� �ranga. Per�jimo prie naujos asmens dokument� išrašymo sistemos metu Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius dokumentus d�l Lietuvos Respublikos paso išdavimo skubos tvarka per vien� darbo dien� priims tik išimties atveju.

Pasak Šiauli� apskrities VPK atstov�s spaudai Gailos Smagri�nien�s, reikia atkreipti d�mes�, kad Europos valstyb�s kelion�s dokumentu pripa��sta asmens tapatyb�s kortel�, tod�l vykstant � šias šalis u�tenka min�to dokumento. Nuo ši� met� liepos 1 d. atsiras galimyb� asmens tapatyb�s kortel� išsiimti skubos tvarka.

"Šiauliai plius" informacija

Politikams panaikinti �tarimai

Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys, jo pavaduotoja Alma Javtokien� ir Savivaldyb�s tarybos nariai Vytautas Peleckis bei Leonas Strazdauskas gavo pranešimus, kad j� at�vilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje, kurioje politikai kaltinti galimai melaging� parodym� davimu. Nutraukimo motyvas – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo po�ymi�.

Pra�jusi� met� spal� šiems politikams pareikšti �tarimai galimai melagingai liudijus baud�iamojoje byloje, kurioje Tarybos nariai Romanas �okovas ir Igoris Strupeikis kaltinami kyšio �mimu. Pastarieji �tariami iš šiaulie�io verslininko reikalav� pinig� u� palank� Tarybos sprendim� d�l teritorijos Pavasario gatv�je, Salduv�s parko prieigose, detaliojo plano patvirtinimo. Ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas. Pakoreguotas min�tas detalusis planas buvo teikiamas tvirtinti ir ketvirtadien� vykusiame Tarybos pos�dyje, ta�iau Taryba jo nepatvirtino.

Pasak mero G. Mikšio, baig�si aštuonis m�nesius trukusi epop�ja. Jis d�iaugiasi, kad teisyb� triumfavo. Meras sak�, kad n�ra padar�s jokio nusikaltimo, tod�l nesutik�s, kai buvo ketinama nutraukti ikiteismin� tyrim� d�l nusikalstamos veikos ma�areikšmiškumo.

Bir�elio viduryje ikiteisminiam tyrimui vadovav� prokurorai kreip�si � teism�, prašydami nutraukti G. Mikšio ir L. Strazdausko at�vilgiu vykdyt� ikiteismin� tyrim� d�l padarytos nusikalstamos veikos ma�areikšmiškumo. Politikai su tokiu motyvu nesutiko. Teismas prokuror� si�lymo nepatenkino.

"Šiauliai plius" informacija

Kaip taupoma kriz�s metu

Pra�jus� penktadien� "Šiauliai plius" išspausdintas straipsnis "Biurokrat� dar�elyje g�l�s ne�ydi" sulauk� atgarsio. � redakcij� u��jo vaizdo kamera "ginkluotas" šiaulietis Gintas ir atneš� �rodymus, kaip švaistomi m�s� vis� pinigai miesto aplinkai tvarkyti.

Dejuodami, kad miest� tvarkan�ioms �mon�ms susikaupusi Savivaldyb�s skola viršija du milijonus lit�, valdininkai gal�t� pasidom�ti, kaip, kur ir kam m�s� pinigai išleid�iami. U�uot nupjaut� sud�iuvusi� �ol� � savivart� sumest� šak�mis, atsiun�iamas... ekskavatorius.

Klausimas valdininkams - kokia "darbo" ekskavatoriumi s�mata? Kiek u� pamosikavim� papras�iausiomis šak�mis b�t� sumok�ta eiliniam darbininkui? Nereg�tas nuovokumas ir išmon�.

"Šiauli� ap�eldinimas" nurodo, kad šiemet �ol� Savivaldyb� leido prad�ti pjauti m�nesiu v�liau - bir�el�. "Šiauli� ap�eldinimo" direktorius Vidas Klepšys sako, kad Šiauliuose darbininkai parkus šienauja tik kart� per vasar�, tod�l Talkšos parke �ol� pjaus tik liep�. Kitose vietose �ol� jau nupjauta ir išve�ta. "Šiauli� ap�eldinimo" vadovai sako, kad jeigu yra daug �ol�s, naudojamas krautuvas. Be to, bendrov�je darbuotoj� yra perpus ma�iau nei pernai tuo pa�iu metu, o Savivaldyb� dar skolinga bendrovei u� pra�jusi� met� ruden� atliktus darbus 2 milijonus lit�.

"Šiauliai plius" informacija

Fotoreplika

Ankst� ryt� iš�j�s � daugiabu�io balkon� atsigerti kavos, gali prarasti nor� ja m�gautis. Pa�velg�s �emyn, b�ni priblokštas kaimyn� nevalyvumo - pieva, nus�ta nuor�k�, ver�ia pasijusti tarsi prie šiukšli� konteinerio. Negi sunku �sigyti pelenin�?
Andriaus TVERIJONO nuotr.

Prie "Šiauli�" viešbu�io stovin�ios telefon� b�del�s savo paskirties jau seniai nebeatlieka. Viešbutyje apsistoj�s turistas informacijos telefonu tikrai nesu�inos, o štai nos� nuo sklindan�io dvoko jam tikrai gali u�riesti. Tai, kad šiose b�del�se atliekami gamtiniai reikalai, patvirtina jaunuoli� išpurkšti paveiksl�liai - virš š... kr�vel�s kyla smard�s garai...
Gintauto PLUNG�S nuotr.

Patvirtinti brangesni �kainiai

Šiauli� miesto taryba pritar� mokes�io u� vaik� išlaikym� savivaldyb�s ikimokyklinio ugdymo �staigose pakeitimams.

Pagal nauj�j� sprendim� suma��s nemokan�i�j� u� vaik� ugdym� lopšeliuose-dar�eliuose, kai kurie neteks lengvatos mok�ti pus� kainos. Brangs ir neformalusis vaik� ugdymas: Muzikos mokykloje - iki 40, Dail�s - iki 32, Dainavimo - iki 30. Moksleivi� nam� kaina išliks 6,5 lito.

"Šiauliai plius" informacija

Vandens kaina nekils

Eva JAGMINAIT�

Šiauli� miesto taryba nepritar� si�lymui didinti vandens kain�. Prieš balsavim� padarius pertrauk� ir frakcijoms pasitarus, vienodas skai�ius nari� balsavo u� ir prieš sprendimo projekt� didinti vandens kain� daugiau nei litu u� kubin� metr�.

UAB "Šiauli� vandenys" negal�s kreiptis � Valstybin� kain� ir energetikos komisij� prašydama padidinti geriamojo vandens tiekimo ir nuot�k� tvarkymo paslaug� kain�. Bendrov� nurod� kelet� prie�as�i� kainai didinti: ES investicini� vandentvarkos projekt� ir bendrov�s l�šomis vandentiekio ir nuotakyno tinkl� renovacijos bei turimo turto atnaujinimo plan� vykdymas; energijos kain�, mokes�i� padid�jimas ir materialini� ištekli� pabranginimas; nuostolinga 2007 met� Šiauli� m. savivaldyb�s tarybos patvirtinta geriamojo vandens tiekimo ir nuot�k� valymo kaina; �vertintas paskolos �mimas, prisidedant prie ES dalinai finansuojam� projekt� �gyvendinimo.

Jei Savivaldyb�s taryba b�t� pritarusi sprendimo projektui, b�t� kreiptasi � Valstybin� kain� ir energetikos komisij� d�l didesn�s kainos derinimo ketveriems metams. Patvirtinus didesn� kain�, šiaulie�iams b�t� reik�j� mok�ti u� kubin� metr� vandens daugiau nei litu daugiau, o "Šiauli� vandenys" gal�t� s�kmingai �gyvendinti ES investicinius projektus, prisid�dama savo l�šomis. Šiauliuose b�t� buv� renovuoti vandens ir nuot�k� tinklai, atstatytas ilgalaikis nusid�v�j�s turtas.

Vis d�lto pateikti argumentai ne�tikino vis� Tarybos nari� pritarti kainos didinimui. Iš pos�dyje dalyvavusi� Tarybos nari� 11 balsavo prieš, tiek pat - u�, trys susilaik�, vienas visiškai nebalsavo. Kol kas vandens kaina Šiauliuose išliks nepakitus.

�iauliai liks be muitin�s

Eva JAGMINAIT�

Nors Šiauliuose ši� savait� vieš�j�s Muitin�s departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis tikina, kad Šiauli� teritorin�s muitin�s likvidavimas tur�s tik teigiam� pasekmi�, nors šiaulie�iai verslininkai bei teritorin�s muitin�s darbuotojai �sitikin�, kad tokia reogranizacija pakenks verslui, stambiems ekonominiams miesto projektams ir sudarys palankias s�lygas kontrabandai.

Šiauli� teritorin�s muitin�s likvidavimas pakenks vietiniam verslui, ekonominiams projektams, o kvalifikuoti darbuotojai papildys darbo bir�os gretas.
Autor�s nuotr.

Kod�l Šiauliai ir Panev��ys?

Bir�elio prad�ioje Muitin�s departamente pristatytas Lietuvos muitini� optimizavimo projektas, kuriame iš muitini� ��melapio dingo Šiauli� ir Panev��io teritorin�s muitin�s. Palikti tik tris - Vilniaus, Kauno ir Klaip�dos - iš šiuo metu dirban�i� penki� planuojama 2010-�j� saus�. Šiauli� miesto muitin� bus prijungta prie Klaip�dos. Apie tai, kad bus naikinamos muitin�s, Šiauli� teritorin�s muitin�s viršininkas su�inojo post factum. "Reorganizacijos projekt� pareng� slapta - gegu�� buvo sudaryta darbo grup�, � kuri� muitini� atstovai nebuvo pakviesti", - teigia Šiauli� teritorin�s muitin�s viršininkas Edmundas Bla�ys.

Šiauli� teritorin�s muitin�s darbuotojai teigia, kad Finans� ministerijos sudaryta darbo grup� nepateik� jokios muitin�s �staig� darbo efektyvumo analiz�s. Optimizavimo planas vykdomas nenuma�ius joki� pertvark� nei Muitin�s departamente, nei kitose �staigose, išskyrus Šiaulius ir Panev��. Šiauli� teritorin�s muitin�s darbuotojai �sitikin�, kad nueita lengviausiu keliu - taupant l�šas, panaikinant etatus dviejose teritorin�se muitin�se, ta�iau tai padaryta be rimtesni� analizi� ir joki� logini� pagrindim�.

Darbuotojai papildys bedarbi� gretas

Po Lietuvos muitin�s departamento atstov� vizito Šiauliuose tapo aišku, kad Šiauli� teritorin� muitin� bus likviduota grei�iau nei per metus. Viliamasi, kad taip per pirmuosius metus bus sutaupyta 3,5 mln. lit�, v�liau kasmet po 5 milijonus.

Atleidim� vajus Šiauli� ir Panev��io teritorin�se muitin�se prasid�s spal�. Šiauliuose darbo grei�iausiai neteks apie šimt� kvalifikuot� muitin�s darbuotoj�. Daugumos j� darbo sta�as muitin�je nuo 12 iki 17 met�. Šiauli� teritorin� muitin� bus prijungta prie Klaip�dos, o Panev��io - prie Kauno.

Muitin�s departamento atstovai, atvyk� � Šiaulius, �rodin�jo, kad muitin�s veiklos teritorija išliks ta pati, funkcijos taip pat išliks tos pa�ios, o darbuotoj� perskirstymas neva bus naudingas verslui. Kaip naudingas, paaiškinti ne�steng�, nes veikiausiai ir taip aišku, kad muitin�, tapusi vidiniu krovini� postu, neteks daugyb�s funkcij�. D�l svarbesni� muitin�s klausim� verslininkams teks vykti � Klaip�d�. "Bus apsunkintas leidim� ir tam tikr� sertifikat� išdavimas, o jei atsiras nestandartini� proced�r�, reik�s va�iuoti � kit� miest�, mat m�s� kompetencija bus nepakankama, sprend�iam�j� bals� tur�s Klaip�da", - teigia E. Bla�ys.

Šiauli� teritorin�s muitin�s paslaugomis šiuo metu naudojasi daugiau nei du t�kstan�iai Šiauli� krašto verslinink�.

Likvidavimas kenkia mil�iniškiems projektams

Šios muitin�s likvidavimas - stiprus sm�gis ir Šiauli� krašto ekonimoniams projektams - industriniam parkui, logistikos centrui, oro uosto pl�trai, eksporto skatinimui. Šiauli� teritorinei muitinei nedalyvaujant kuriant industrin� park�, suma��s ir paties projekto patrauklumas verslui. Muitininkai pastebi, kad panaikinus šias dvi muitines padid�s pa�eidim� rinkoje ir visuomen�s apsaugoje Šiaur�s Lietuvoje. Susilpn�s Šiaur�s Lietuvos regiono ekonomin�s ir socialin�s pozicijos, nes did�s takoskyra tarp did�i�j� Lietuvos miest�, ma��s šios šalies dalies ekonomin� ir socialin� pl�tra, did�s skirtumai tarp region� ir ma��s ekonomin� sanglauda.

Nors Muitin�s departamento atstovai bando �rodyti, kad muitin�s paslaug� kokyb� nenukent�s, mat kvalifikuoti darbuotojai liks dirbti savo darbo, Šiauli� teritorin�s muitin�s darbuotojai sako, kad kvalifijacija ir funkcijos n�ra tas pats, mat tie, kurie turi puiki� kvalifikacij�, netur�dami sprendimo galios nieko nepadarys.

Tiesa, šiaulie�iai ne�ada laukti muitin�s likvidavimo rankas sud�j� - politikai ir verslininkai �ada si�lyti svarstyti kitokius taupymo b�dus.

atgal

� prad�i� � vir��

Festivaliai ir did�iosios �vent�s

Ie�koti