Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Archyvas
2009-09-25
Aktualijos
- Duoklė Salduvei ir Šiauliams
-
Nijolė VISOCKIENĖ Šiauliečiai savo iniciatyva iš asmeninių lėšų parengė ir išleido almanacho "Aukuras Salduvei" pirmuosius 30 egzempliorių. Almanachą, kuriame apie išskirtinę Šiaulių miesto vietą rašo 17 autorių, išleido Šiaulių universiteto leidykla. Jis visuomenei pristatytas Šiaulių "Aušros" muziejuje.
 | Nuotraukoje - prie almanacho leidybos prisidėjęs V. Puronas, R. Kvašytė, D. Matonienė Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.. |
Salduvė – viena nuostabiausių vietų Šiauliuose, apipinta legendomis, padavimais. Knygos idėjos autorė, mero pavaduotoja Daiva Matonienė džiaugiasi grandioziniu darbu. "Tai tikrai vertinga knyga, dovanojama Šiauliams. Salduvė, mano manymu, yra vienas išskirtinių objektų ir savo kraštovaizdžiu, ir savo istoriniu palikimu, - teigia vicemerė. - Almanachas - tai palikimas ateities kartoms." Almanache "Aukuras Salduvei" spausdinami mokslininkų ir kraštotyrininkų straipsniai, eilės, pasakojama apie ateities planus. Mokslų daktarė Birutė Salatkienė pasakoja apie Salduvės piliakalnio kaitą nuo žalvario amžiaus. Archeologė Audronė Šapaitė apžvelgia Lietuvos piliakalnių tyrinėjimus ir ką mena Salduvės piliakalnis. "Iki šiol archeologiniai šio piliakalnio tyrimai buvo gana nedidelių apimčių, žvalgomojo pobūdžio", - rašo A. Šapaitė. Kalbama ir apie ateitį - Salduvėje planuojama įkurti Baltų kultūros parką, kuris vienytų latvių ir lietuvių tautas, puoselėtų baltų tradicijas. Leidinio sudarytojas ir dizaineris Vilius Puronas sako, kad dirbo visi - ir literatai, ir mokslininkai, ir Lietuvos, ir Latvijos žmonės. Knygos redaktorius - Stasys Bulzgis. 17 knygos autorių už straipsnių rašymą, knygos redagavimą, sudarymą, dizainą negavo nė cento - dirbo be užmokesčio. Už savo pinigus jie išleido ir pirmuosius almanacho egzempliorius. Autoriai tikisi išleisti almanachą didesniu tiražu, kad apie Salduvės unikalumą galėtų sužinoti daugiau žmonių.
- Už "S plius" internetą ir televiziją jau galima mokėti mažiau
-
Laura AUKSAITYTĖ Kaip ir kasmet elektroninių paslaugų bendrovė "S plius" interneto, kabelinės bei skaitmeninės televizijos abonentams siūlo galimybę už paslaugas mokėti mažiau. Nuo spalio 1-osios iki 2010-ųjų sausio 15-osios vyksta akcija, kuria pasinaudoję abonentai per metus gali sutaupyti 24 litus.
Artinasi būstų šildymo sezonas, gerokai patuštinantis gyventojų pinigines, tad net nedidelės pinigų sumos, skiriamos atsiskaityti už kitas paslaugas, kelia susirūpinimą. Abonentams, norintiems sutaupyti, "S plius" siūlo jau dabar sumokėti už gaunamas paslaugas ir išvengti bereikalingo nervinimosi. Nuo spalio 1-osios iki kitų metų sausio vidurio abonentams, sumokėjusiems už šešis ar daugiau mėnesių už internetą, kabelinę ar skaitmeninę televiziją, bus taikoma vieno lito nuolaida mėnesiui. Abonentai paprastai naudojasi dviem paslaugom - kabeline arba skaitmenine televizija bei internetu, tad sumokėjus už metus galima sutaupyti net 24 litus. Akcija taikoma tik tiems "S plius" abonentams, kurie turi bazinį kabelinės televizijos paketą ar skaitmeninę televiziją. Pasinaudoti akcija gali tie interneto vartotojai, kurie naudojasi "Kokybiniu plius", "Kiekybiniu", "Optiniu plius" ir "Optiniu kiekybiniu" planu. Šis pasiūlymas negalioja tiems "S plius" interneto vartotojams, kurie buvo pasinaudoję akcijomis ir yra pasirašę terminuotą 30 mėnesių sutartį. Sumokėti už paslaugas galima šiuose "S plius" klientų aptarnavimo skyriuose: Tilžės g. 74, Centriniame pašte (Aušros al. 42) prie trečio langelio ir "Saulės mieste" (Tilžės g. 109). Akcija galioja ir kituose apskrities miestuose - Radviliškyje, Kuršėnuose, Joniškyje. Šių miestų gyventojai, norintys sutaupyti mokėdami už paslaugas, mokesčius turi sumokėti savo miesto elektroninių paslaugų bendrovės "S plius" atstovams. Daugiau informacijos teikiama telefonu (8~700) 121 01.
- Nepavyko įtikinti dėl didesnės rinkliavos
-
Irena BUDRIENĖ Šiaulių regiono plėtros taryba antrą kartą atmetė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo 2009–2018 metais plano projektą, kuriame be jokių skrupulų iki 90 litų planuojama padidinti rinkliavą už atliekas.
 | SRATC'o direktoriui R. Vėgelei ir jo pasamdytam J. Motiejūnui jau antrą kartą nepavyksta "prastumti" didesnes rinkliavas žadančio plano. Autorės nuotr. |
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktoriui Regimantui Vėgelei tarybos nariai priekaištavo dėl viešumo stokos, projekte pasigesta pasiūlymų, kaip kuo pigiau ir racionaliau tvarkyti atliekas. Likus kelioms dienoms iki klausimo svarstymo paaiškėjo, kad Šiauliuose norima statyti biodujų gamyklą, naudosiančią biologiškai skaidžias atliekas energijai gauti. Tarybos narių nuomone, jei atliekų tvarkymo planavimas vyktų skaidriau ir atviriau, būtų atsiradę daugiau alternatyvų ir investuotojų. Pagal strateginius valstybės planus nuo 2013 metų 50 procentų buitinių atliekų turi būti rūšiuojama ir perdirbama. Atskiri regionai įvairiai sprendžia šį uždavinį. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje planuojama atliekas deginti. Šiaulių regione, anot ŠRATC'o direktoriaus R. Vėgelės, atliekos bus rūšiuojamos: degios – deginamos, bioskaidžios – kompostuojamos. Bendrovės "Baltik vairas" generalinis direktorius Dirkas Cvikas pasiūlė Šiauliuose statyti biodujų gamyklą, kainuosiančią apie 25 milijonus litų. Gamyklai statyti būtų panaudojamos ES fondų, kitų valstybių paramos bei privačios lėšos. Šis verslininko ketinimas jau įtrauktas į Šiaulių regiono plėtros planą. Atliekų tvarkymo plano projekto rengėjas bendrovės "Ekobalt" bendrovės direktorius Jonas Motiejūnas Regiono plėtros tarybos posėdyje tikino, kad privačios investicijos tik didinsiančios rinkliavą. "Privatus kapitalas nori gauti pelno ir nepageidauja daugiau nei dešimt metų laukti, kol atsipirks investicijos. Nėra Lietuvoje teisinės bazės dėl privataus ir valstybinio kapitalo bendradarbiavimo", – sakė J. Motiejūnas. Šie postringavimai papiktino Šiaulių apskrities savivaldybių merus ir kitus tarybos narius. Susirinkusieji apkaltino plano rengėją neobjektyvumu ir išankstinėmis nuostatomis. "Kai sakoma, kad privatus kapitalas yra blogai, gal reikėtų grįžti prie marksizmo?" – klausė Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. Tarybos nariams nepatiko tai, kad visos atliekų tvarkymo plane numatytos priemonės dengiamos didinant rinkliavą. Nesivarginta viešinti projekto, diskutuoti, ieškoti alternatyvų. Kelmės meras Kostas Arvasevičius klausė, kodėl gyventojams už žaliąsias atliekas reikės papildomai mokėti, nors ūkininkai mielai priima žaliąsias atliekas arba žmonės patys jas kompostuoja. "Kodėl mes tik didinam kainą, o ne žiūrime, kaip atpiginti paslaugą?" - klausė jis. Vidmanto Japerto, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento, nuomone, būtų klaida apmokestinti gyventojus už tai, ką jie patys gali susitvarkyti, juolab kad aplinkosaugos strateginiuose dokumentuose numatyta skatinti individualiose valdose susidarančių bioskaidžių atliekų kompostavimą vietose, remiant kompostavimo įrenginių įsigijimą. V. Japertas siūlė už nesusitvarkymą su užduotimis pareikalauti ŠRATC'o atsakomybės. Tai turėtų padaryti dalininkai – visos apskrities savivaldybės.
- Kalnai susišaukė ugnimi
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Antradienio vakarą nuo 20 iki 21 valandos baltų žemėse suliepsnojo laužai. Gentys susivienijo ugnimi, nuo vieno iki kito kalno nusiuntę ugnies pašvaistę.
 | | Ant kalnų liepsnojo daugiau nei šimtas laužų. Autoriaus nuotr.
|
Nuo Girnikų kalno Šiaulių rajone buvo matyti keturios ugnys. Žemaitijoje ugnies uždegimas buvo surežisuotas tiksliai kas kelias minutes. Per valandą ugnis nukeliavo per visą Žemaitiją iki Latvijos. Šiemet ugnies sąšaukos laužų skaičius siekė šimtą. Jie buvo uždegti Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo "Aukuras" vadovas Darius Ramančionis teigė, kad daugiau nei penki procentai visų Lietuvos kalnų ir piliakalnių sužibo laužais ir kitokiais ugnies šaltiniais. Prieš dešimt metų pradėta ugnies sąšauka virto masiniu reiškiniu. Idėjos pradininkai - klubas "Aukuras" ir Varnių regioninis parkas. Jie prieš dešimtmetį surengė ugnies sąšauką tarp Medvėgalio ir Šatrijos kalnų. Parko kultūrologas Linas Šedvilas teigė, kad ugnies sąšauka – tarsi dar vienas Baltijos kelias – vienijantis reiškinys.
- Prieš šildymo sezoną - naujas mokestis
-
Eva JAGMINAITĖ Šių metų pavasarį bendrovei "Šiaulių energija" tapus karšto vandens tiekėju, buvo svarstyta įvesti ir karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pusmetį stalčiuose dulkėjęs pasiūlymas prisimintas rudeniop. Nuo lapkričio pirmosios Šiaulių miesto tarybos sprendimu įvedamas karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis - 2,70 Lt per mėnesį be PVM, t. y. 3,26 lito.
Lietuvos didžiuosiuose miestuose taikomos rinkliavos atkeliavo ir į Šiaulius: už karšto vandens skaitiklio aptarnavimą Kaune mokama 3,98 lt, Pakruojyje - 3,50 Lt, Panevėžyje - 2,98 Lt. Bendrovės "Šiaulių energija" atstovai tikina, kad įvedus šį mokestį, jei suges naujai įrengtas skaitiklis, papildomai mokėti nereikės. "Nustatant kainą, buvo įskaičiuota karšto vandens skaitiklių įsigijimo vertė. Vieneto kaina yra apie 44,28 Lt. Šiauliuose iš viso pakeisti reikėtų apie 45 824 skaitiklius. Įtrauktos sąnaudos, susijusios su šių skaitiklių aptarnavimu, įrengimu bei eksploatacija. Šiems skaitikliams aptarnauti reikės dešimties žmonių. Atsižvelgta ir į šių prietaisų susidėvėjimą, juos tikrinti reikės kas penkerius metus", - teigia Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėjas Stanislovas Gurejevas. Šiauliuose karšto vandens skaitikliai nuo 1993 metų ne tik nekeisti, bet ir visiškai neprižiūrimi. Pakeisti skaitiklius Šiauliuose truktų ketverius metus, mat per metus įmanoma pakeisti tik 12 iš bemaž 46 tūkstančių. Tarybos nario Arvydo Mockaus manymu, mokestis įvedamas pačiu prasčiausiu laiku - prieš pat šildymo sezoną. Jis įsitikinęs, kad pakeitus skaitiklius po ketverių metų reikėtų svarstyti ir galimą šio mokesčio sumažinimą. Anot bendrovės "Šiaulių energija" direktoriaus Česlovo Kaspučio, dėl nepakeistų skaitiklių bendrovė patiria apie 60 tūkstančių litų nuostolį kas mėnesį, mat žmonės įsigudrinę sukčiauti - paveikti skaitiklį magnetais, suspausdami ar kitaip apgaudinėdami. "Nuo 1996-ųjų Šiaulių mieste nėra patikrintas nė vienas skaitiklis. Dabar nekalbame, tinkamas ar netinkamas laikas įvesti šį mokestį, tiesiog pagal įstatymą karšto vandens skaitiklius reikia tikrinti kas ketverius metus. Tai dabar ir bus daroma, - sako miesto meras Genadijus Mikšys. - Patys gyventojai šiuo metu nežino, ar jų skaitiklis nerodo daugiau, nei jie suvartoja, nes skaitiklis turi būti techniškai tvarkingas, patikrintas. Po trylikos metų didžioji dalis jų gali rodyti neteisingai ir yra tikimybė, kad šiauliečiai moka daugiau, nei suvartoja." Šiaulių meras įsitikinęs, kad mokestis įvedamas ir skaitikliai keičiami gyventojų labui.
- Biudžeto skylė nemažėja
-
Eva JAGMINAITĖ Ketvirtadienį Šiaulių AVMI viršininko pavaduotoja Zofija Brazaitienė Šiaulių miesto tarybos narius supažindino, kaip renkamas miesto savivaldybės biudžetas, ir suteikė šiek tiek optimistiškų prognozių metų pabaigai.
Sausio mėnesį buvo planuota, kad panašiu laiku savivaldybė turėtų surinkti 101,572 mln. litų, tačiau iki rugsėjo 23-iosios Mokesčių inspekcijai pavyko surinkti tik 86,572 mln. Biudžetas renkamas 86 proc., t. y. trūksta beveik 15 milijonų litų. Anot Z. Brazaitienės, į šią sumą neįskaičiuotos tiesiogiai į Savivaldybės biudžeto surenkamąsias sąskaitas patenkančios įplaukos - rinkliavos, pajamos už prekes ir paslaugas, žemės nuomos mokestis už valstybinę žemę. Valstybinė mokesčių inspekcija pastaruosius duomenis sužino tik mėnesio pabaigoje, todėl yra tikimybė, kad biudžeto renkamumo rodiklis mėnesio pabaigoje bus šiek tiek pakitęs. Vis dėlto šių metų prognozės liūdnos: savivaldybės užduotis yra surinkti 157,734 mln. litų, tačiau net patys optimistiškiausi spėjimai yra su minuso ženklu, į biudžetą greičiausiai nepavyks surinkti mažiausiai 30 milijonų litų. Surinkti planuojama maždaug 128,546 mln. litų. "Gyventojų pajamų mokesčio planuota surinkti 117,431 mln., o numatomas įvykdymas - vos 92,051 mln. litų. Prognozuojama, kad gyventojų pajamų mokestis bus įvykdytas tik 78 procentais, o šis mokestis - didžiausia savivaldybės pajamų dalis", - teigia Šiaulių AVMI viršininko pavaduotoja Z. Brazaitienė. 2008-aisiais nedarbo lygis vidutiniškai siekė 5,8 proc., šiemet šoktelėjo bene dvigubai - iki 13,5 proc. Didėjant nedarbo lygiui, mažiau surenkama gyventojų pajamų mokesčio. Darbą apsunkina ir neteisingai užpildyti dokumentai. "Prasidėjus sunkmečiui, nežinau, tyčia ar netyčia mokesčių mokėtojai daro gerokai daugiau klaidų", - teigia Z. Brazaitienė. Džiugių vilčių neteikia ir kiti metai. Anot miesto mero Genadijaus Mikšio, jau aišku, kad kitų metų biudžetai visoms savivaldybėms bus sumažinti 19 proc., taigi Šiaulių miestas neteks maždaug 50 milijonų litų.
|
|
 |
|
|
|
|
