�IAULIAI plius - Archyvas

(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2009-11-13

Aktualijos

Taupyti si�loma neformaliojo ugdymo s�skaita

Kit� met� miesto biud�et� valdininkai vadina realesniu nei ši�met�, mat jis planuojamas 41 milijonu lit� ma�esnis nei šiemet - sieks šiek tiek daugiau nei 220 milijon� lit�.

"Prašysime partneri�, iš kuri� perkame paslaugas, kad susidariusias skolas b�t� galima išmok�ti per trejus metus. Biud�et� planuojame taip, kad per ateinan�ius metus neatsirast� nauj� skol�", - sak� administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius.

Veikiausiai šiuos metus Šiauli� miesto savivaldyb� baigs patirdama ma�iausiai 23 milijon� tr�kum�. Jau dabar aišku, kad nemokam� atostog� paeiliui �j� Savivaldyb�s tarnautojai sutaup� l�š� lapkri�io m�nesio algoms, ta�iau, art�jant met� švent�ms, gruod� gaus tik avansus. Nors Šiauliai - vienas pirm�j� miest� Lietuvoje, d�l l�š� stygiaus pasi�l�s biud�etininkams eiti nemokam� atostog�, V. Damulevi�ius �ada, kad kit�met nemokamos atostogos nebebus gelb�jimosi ratu taupant l�šas.

Viena jo �vardyt� taupymo priemoni� - ugdymo valand� neformaliojo ugdymo �staigose ma�inimas, mat tam Savivaldyb� skiria apie dešimt milijon� lit� per metus.

Šiauli� miesto švietimo darbuotoj� profesini� s�jung� susivienijimo pirminink� Rasa Jasmontien� tikina, kad jei Savivaldyb� – neformaliojo ugdymo �staig� steig�ja - u�siims tokia savivale, nukent�s vaikai, mat ugdymo kokyb� kris. Dar š� pavasar� Šiauli� miesto taryba patvirtino padidintus neformaliojo ugdymo ir b�reli� �kainius. Tokiam sprendimui nesipriešino ir t�veliai.

"Šiauliai plius" informacija

Darbo inspektori� band�s papirkti verslininkas pripa�intas kaltu

Šiauli� apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprend�, kuriuo UAB "Atletas" direktorius Valentinas Vandys pripa�intas kaltu d�l Valstybin�s darbo inspekcijos Šiauli� skyriaus darbo inspektoriaus papirkimo.

Verslininkui paskirta dvej� met� trij� m�nesi� laisv�s at�mimo bausm�, bausm�s vykdymas atid�tas vieneriems metams šešiems m�nesiams.

Speciali�j� tyrim� tarnybos (STT) Šiauli� valdybos pareig�nai ikiteismin� tyrim� prad�jo 2009 m. baland�, kai Valstybin�s darbo inspekcijos Šiauli� skyriaus darbo inspektorius praneš� apie bandym� j� papirkti.

V. Vandys darbo inspektoriaus kabinete paliko 500 lit� kyš�, siekdamas, kad inspektorius nesurašyt� reikalavimo d�l UAB "Atletas" nustatyt� darbuotoj� saugos, sveikatos bei darbo santykius reglamentuojan�i� normini� teis�s akt� pa�eidim� pašalinimo.

ELTOS informacija

Mokes�ius perskai�iuos, tik kaip juos gr��ins?

Eva JAGMINAIT�

Nauja Savivaldyb�s darbo grup� rengia mokes�i� lengvinimo plan� �em�s nuomos mokes�io mok�tojams. Lengvinti susigriebta tada, kai šiaulie�iams teko sumok�ti dešimtis kart� padid�jusius �em�s nuomos mokes�ius. Artimiausias Tarybos pos�dis, kur gali b�ti svarstomas �em�s nuomos mokes�io suma�inimo klausimas, vyks lapkri�io 19-�j�, o juridiniai asmenys š� mokest� turi susimok�ti iki lapkri�io 15 dienos.

"Klaidas geriau taisyti, nei netaisyti", - taip savo sprendim� suburti darbo grup� d�l �em�s nuomos mokes�io "lub�" nustatymo bei galimo mok�jimo koeficient� pakeitimo komentuoja Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius. Direktoriaus teigimu, kiekvienas atvejis atskirai nebus nagrin�jamas, darbo grup� tur�s parengti bendr� tvark�.

�em�s nuomos mokestis priklauso nuo Registr� centro sudaryto �em�s ver�i� �em�lapio, kuriuose Šiauliai suskirstyti � 24 zonas, ta�iau net toje pa�ioje zonoje mokes�io dydis skiriasi dvigubai, o palyginti su pernai metais jis išaugo nuo keli� iki keliasdešimt kart�. Asocijuotos verslo strukt�ros apie gresian�i� situacij� Savivaldyb� persp�jo dar pavasar�, ta�iau pos�d�iavusi darbo grup� tuomet joki� amortizacijos priemoni� nerado ir susir�pino tik tuomet, kai finansininkai suskai�iavo realias gerokai nuo pra�jusi� met� besiskirian�ias sumas.

V. Damulevi�ius �sitikin�s, kad jei �mogus mok�jo šimtais, tai jam mokestis gali kilti penkis ir daugiau kart� , ta�iau galb�t "lubas" reik�t� numatyti jau iki šiol dešimtis t�kstan�i� mok�jusiems asmenims. "Manau, jei mok�jo šimt� lit�, o dabar tur�s mok�ti t�kstant�, tai nieko baisaus, bet yra variant�, kai tas pats asmuo mok�jo 20 t�kstan�i�, o dabar turi mok�ti 80 t�kstan�i�", - teigia direktorius.

Iš viso planuojama � miesto biud�et� surinkti 5,1 milijono lit� �em�s nuomos mokes�io. Fiziniai asmenys nuomos mokest� turi sumok�ti iki gruod�io 1 dienos, o juridiniai – iki lapkri�io 15 dienos.

Jei Taryba pritars si�lomam mokes�i� lengvinimui, laim�ti gali tie, kuriems v�luojama išsi�sti s�skaitas. Vis d�lto d�iaugtis pagrindo n�ra, mat tuomet teorin� palengvinim� gali "suvalgyti" susidar� delspinigiai.

Elektronin�s s�skaitos nurungia popierines

Eva JAGMINAIT�

Elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius", koj� kojon �engdama su pa�angiausiomis technologijomis, savo klientams pasi�l� nauj� informacijos apie atliktas paslaugas teikimo form� - elektronin� s�skait�.

Novatoriška paslauga

Technokratiška, virtuali erdv� išstumia atgyvena tampan�ius dalykus - bankus kei�ia elektronin� bankininkyst�, popierines s�skaitas - elektronin�s. Elektronines s�skaitas u�sisakyti si�lo ir "S plius" bendrov�. U� spalio m�nesio paslaugas atsi�stose s�skaitose abonentams gaus nurodytas kiekvienam klientui individualiai priskirtas vartotojo vard�as bei prisijungimo slapta�od� ir juos �ved� svetain�je https://esaskaita.splius.lt ir u�pild� nesud�ting� elektronin�s registracijos form�, gal�s gauti nebe popierines s�skaitas, o elektronines. �ia pat galima ir visiškai atsisakyti gauti s�skaitas.

"Elektronin�s s�skaitos bus kas m�nes� nemokamai siun�iamos tiesiogiai klientams � elektroninio pašto d��utes visiems gerai �inomu PDF dokumento formatu. Svarbu, kad �mogus, u�pildydamas prašomus duomenis, registracijos formoje teisingai nurodyt� elektroninio pašto adres�. Elektronin� s�skaita bus popierin�s s�skaitos analogas. J� apmok�ti klientai gal�s jiems patogiu b�du," - teigia UAB "Telerena" vyriausioji finansinink� Alfija Urbonien�. Ji �sitikinusi, kad tokiu b�du siun�iamos s�skaitos - daug patogesnis s�skait� gavimo b�das.

Tausoja gamt� ir taupo laik�

Nuo 2010 m. sausio popierin�s s�skaitos u� "S plius" teikiamas paslaugas pristatymas kainuos du litus. Elektronin�s s�skaitos �vedamos ne tik d�l patogumo, paprastumo ir operatyvumo - taip �mon� prisideda ir prie gamtos tausojimo, kadangi s�skaitai atspausdinti sunaudojama energijos ištekli� bei popieriaus. Bendrov�s atstovai �sitikin�, kad elektronines s�skaitas klientams bus papras�iau archyvuoti, taip pat bus išvengta nesklandum�, kuomet s�skaita nukeliauja kitu adresu ar pasimeta klient� korespondencijos pluoštuose.

"Elektronin� s�skaita šiuo metu yra saugiausias ir konfidencialiausias s�skait� gavimo b�das, mat tikimyb�, kad j� per�i�r�s pašaliniai asmenys, labai menka", - teigia bendrov�s "S plius" vyriausioji finansinink� A. Urbonien�.

Nema�ai "S plius" klient� yra vyresnio am�iaus �mon�s bei nesinaudojantys internetu asmenys, tad pagalvota ir apie juos. Jau dabar visi "S plius" abonentai gali atsisakyti popierini� s�skait� pristatymo, tereikia tur�t� atvykti � Abonent� aptarnavimo skyri� ir u�pildyti prašym�. Abonentai, atsisak� popierini� ir elektronini� "S plius" s�skait�, gali pamiršti laiku sumok�ti u� gautas paslaugas, tod�l jiems si�loma pasirašyti tiesioginio debeto sutart�, susimok�ti iš anksto u� kelis m�nesius ar metus arba pasinaudoti šiuo metu vykstan�ia "1 lito akcija".

"Pasirašiusiems tiesioginio debeto sutartis klientams nebereikia r�pintis kas m�nes� apmok�ti s�skait�, nes nurodyta mok�tina suma nustatytu laiku bus nuskaityta nuo kliento atsiskaitomosios s�skaitos. Ši paslauga nemokama, o tiesioginio debeto sutart� atsiskaityti u� m�s� bendrov�s paslaugas galima pasirašyti beveik vis� bank� padaliniuose, - aiškina A. Urbonien�. - Išvis atsisakyti s�skait� klientams nepatariame, mat kilus klausimams jos tampa informatyviu dokumentu. Ta�iau galimyb� atsisakyti s�skait� yra, tuomet apie savo �siskolinimo b�kl� klientas gali su�inoti "S plius" padaliniuose."

Tiesa, atsisakyti s�skait� ar u�sisakyti papildomas paslaugas privalo atvykti pats paslaugos gav�jas arba jam atstovaujantis asmuo, turintis �galiojim�. Norintieji sumok�ti u� ilgesn� laikotarp� neprivalo tur�ti joki� s�skait�, o tiesiog atvyk� � Abonent� aptarnavimo skyri� nurodo, u� kok� laikotarp� jie nor�t� sumok�ti.

Daugiau informacijos apie elektronini� ryši� bendrov�s "S plius" teikiamas paslaugas ir atsiskaitymo b�dus galite gauti tel. 8~700 121 01 arba u�suk� � vien� iš abonent� aptarnavimo skyri� Šiauliuose:

* Til��s g. 74 (Darbo laikas I-IV - 8.30-19.00, V - 8.30-18.00, VI - 9.00-15.00),

* MLC "Saul�s miestas" (Til��s g. 109) (Darbo laikas I-V - 10.00-21.00, VI, VII ir šv. dienomis - 10.00-20.00),

* Centrinis paštas (Aušros al. 42), (Darbo laikas I-IV - 8.15-17.30, V - 8.15-16.30, piet� pertrauka 13.00-14.00).

Oro uostas m�gina i�likti

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Civilinis Šiauli� oro uostas bando išlikti nelygioje konkurencin�je kovoje. Kol kiti trys tarptautiniai šalies oro uostai remiami valstyb�s, Šiauli� oro uostas iš apyvartini� l�š� savo �kio darbuotoj� j�gomis rekonstruoja keleivi� terminal�.

Pus�s milijono lit� reikia, kad Šiauli� oro uosto keleivi� terminalas b�t� rekonstruotas taip, kad jame pertvaromis b�t� atskirti keleivi� srautai ir b�t� �rengti pasienie�i� postai. Darbai privalo b�ti baigti iki met� pabaigos, nes tada reik�s montuoti pasienie�i� post� �rang�, statyti baldus. Ne�vykd� ši� reikalavim�, Šiauliai kovo m�nes� iškrist� iš tarptautini� oro ve��j� s�rašo kaip neatitinkantys Šengeno reikalavim�.

Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys sako, kad Vidaus reikal� ministerija duoda laiko statybos darbams pabaigti tik iki Nauj�j� met�, tad baiminamasi, kad oro uosto darbuotojai nesp�s.

Statybinink� n�ra u� k� samdyti, tad bendrov�s �kio darbuotojai išard� senuosius pamatus ir priestat� bei pertvaras viduje stato savo j�gomis. Ta�iau suma��jus u�sakom�j� skryd�i�, bendrov� �m� tr�kti ir apyvartini� l�š�.

U�sakom�j� skryd�i� suma��jo vasar�, kai �vejai � Piet� Afrik� prad�jo skraidyti iš Ukrainos. Sugrie�tinus eksporto � tre�i�sias šalis reikalavimus, nutr�ko gyvuli� gabenimas - paskutinis veršeli� skrydis � Izrael� buvo rugpj��io pabaigoje. Gyvulius �ve�anti šalis Izraelis reikalavo, kad veršeliai aštuonias dienas prieš skryd� b�t� karantino patalpose ir b�t� paskiepyti vienu skiepu, ta�iau ne�inia kod�l Lietuva �m� reikalauti 42 karantino dien� ir dviej� skiep�. D�l apsunkint� s�lyg� nutr�ko skryd�iai iš Šiauli� � Tel Aviv�. Galvij� krovin� sunku kuo nors pakeisti, mat Lietuva neturi k� eksportuoti, kad vienos r�šies prek�mis 70 procent� b�t� galima u�pildyti l�ktuv�, o tuštesniam l�ktuvui skristi nebeapsimoka. Tod�l nutr�ko ir kit� kartu gabent� preki� perve�imai.

Pernai Šiauli� oro uostas u�dirbo beveik 400 t�kstan�i� lit� grynojo pelno. Šiemet bendrov� jau skai�iuoja 68 t�kstan�i� lit� nuostol�.

Nors � Šiaulius keleiviniai l�ktuvai neskraido, tenka aptarnauti NATO misij� atliekan�ius karius, � karo misijas skrendan�ius dalinius, krovinini� l�ktuv� technin� personal�, u�sakom�j� skryd�i� keleivius.

Mieste �iuk�li� daug�s

Eva JAGMINAIT�

Kit�met miestui pri�i�r�ti ir tvarkyti bus skirta 1,3 milijono lit� ma�iau nei šiemet (šiemet buvo skirta 4,8 milijono lit�), tod�l svarstoma, kaip taupant l�šas nepask�sti sniege ir šiukšl�se. Viltys dedamos � pagal vieš�j� darb� program� dirban�ius bei socialines pašalpas gaunan�ius �mones.

Šiauli� mieste pri�i�r�ti ir nuolat tvarkyti reikia apie milijono kvadratini� metr� plot� - šaligatvius ir prie�i�ros reikalaujan�ius �aliuosius plotus. Dar apie 185 t�kstan�ius kvadratini� metr� u�ima atokesn�s, ma�iau pri�i�rimos teritorijos - Salduv�s, Did�dvario, Centrinis, Talkšos, Pr�delio, Liepori� ir kiti miesto parkai.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jas Ar�nas Adomaitis sako, kad vasar� šiukšles iš miesto skver� ir park� planuojama rinkti tik kart� per savait� ar net m�nes�. "Galimyb� taupyti turime tik vasar�. �iem� ne�manoma, nes menkiausias taupymas s�lygoja p�s�i�j� bei transporto priemoni� saugum�", – teigia A. Adomaitis.

Miestui tvarkyti ketinama pasitelkti �mones pagal vieš�j� darb� program�, ta�iau jiems bus leid�iama dirbti pa�ius nekvalifikuo�iausius darbus. A. Adomai�io teigimu, patirtis rodo, jog viešuosius darbus dirbantys �mon�s da�nai b�na neatsakingi, nepareigingi.

Savivaldyb�s klerkai paskai�iavo, kad vienas pagal vieš�j� darb� program� dirbantis �mogus per m�nes� Savivaldybei sutaupyt� apie t�kstant� lit�, jei dirbt� vis� darbo dien� 20 dien� per m�nes�. Prognozuojama, jog Šiauli� darbo bir�oje kit�met viešuosius darbus galin�i� dirbti bedarbi� bus apie pus� t�kstan�io. A. Adomaitis �sitikin�s, kad miesto vald�ia per m�nes� tegal�s �darbinti apie 30. Ved�jui paprieštaravusi vicemer� Daiva Matonien� si�lo sudaryti grup� ir perkra�ius "sistem�" rasti galimyb� �darbinti daugiau �moni�. "Reikia m�styti, k� daryti, kad miestas b�t� minimaliai švarus", - sak� vicemer�.

"Pirmiausia � viešuosius darbus nukreipiami blogiausioje pad�tyje atsid�r� �mon�s, kur abu šeimos nariai nedirba, yra ma�ame�i� vaik�, n�ra pragyvenimo šaltinio. Dirbantiesiems pagal vieš�j� darb� programas dirbantiesiems pus� atlyginimo moka darbo bir�a, kit� dal� - Savivaldyb�. Jei Savivaldyb� neturi pinig�, mes negalime duoti ir �moni�. Jei priims �statymo patais�, tokius �mones gal�s �darbinti privatininkai", - viliasi Šiauli� darbo bir�os direktor� Genovait� Kuprevi�ien�. Direktor� sako, kad jei prieš kelet� met� �mon�s nenoriai �jo dirbti vieš�j� darb�, tai dabar šiaulie�iai griebiasi bet kokio darbo.

Miestui tvarkyti tikimasi pasitelkti ir gaunan�iuosius socialines patalpas (315 lit�). Jiems b�t� si�loma savanoriškai, t. y. be atlygio, tvarkyti miest�, ta�iau jie turi teis� ir nesutikti. "Nemok�ti jiems pašalpos d�l to, kad atsisak� savanorišk� darb�, negalime, n�ra tokio �statymo", – teigia Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Socialin�s paramos skyriaus ved�ja Rita Blauzdavi�ien�.

Apskritis "byr�s" jau nuo Nauj�j�

Irena BUDRIEN�

Kadangi pagal priimtus teis�s aktus iki kit� met� liepos apskri�i� administracij� turi nebelikti, prad�tas j� išformavimas. Pirm� kart� pos�d�iavusi Šiauli� apskrities viršininko administracijos likvidavimo darbo grup�, sudaryta iš savivaldybi�, ministerij� ir kit� valstyb�s institucij� atstov� aptar�, kas ir kokias funkcijas iš apskri�i� perims, kaip bus t�siamas darbas.

Apskrities likvidavimo komisijoje dirba jos funkcijas besidalijan�i� ministerij�, savivaldybi� ir kit� institucij� atstovai.
Autor�s nuotr.

Jau nuspr�sta, kad daugiausia finansini� ir �mogišk�j� ištekli� reikalaujantis �em�s tvarkymas bus paskirstytas tarp savivaldybi� ir valstyb�s. Did�ioji �em�s dalis liks valstybin�, bet savivaldyb�s tvarkys miest�, kuri� apskrityje yra keturiolika, �em�.

Valstybin� �em� tvarkanti Nacionalin� �em�s tarnyba prie �em�s �kio ministerijos ketina perimti daugum� apskrityje dirban�i� �em�tvarkinink� – apie 60, dar 20 reik�t� �em�tvarkininkams padedan�io personalo. Planuojama, kad likusius 13,5 etato �em�tvarkinink� perims savivaldyb�s.

Darb� išsaugos ir 21 statybos inspekcijos darbuotojas — visi pereis dirbti � Valstybin� statybos inspekcij�. Jie pasiims nema�ai turto – apynaujus automobilius. Šeši Civilin�s saugos departamento darbuotojai bus perkelti � Apskrities priešgaisrin� gelb�jimo valdyb�. Ir statyb� inspektoriai, ir civilin�s saugos specialistai iš apskrities išeis nelaukdami liepos 1 dienos – jau nuo kit� met� prad�ios.

Sveikatos apsaugos ministerija reikalauja, kad prie Šiauli� apskrities ligonin�s kaip filialai b�t� prijungtos Šiauli� apskrities tuberkulioz�s ir plau�i� lig�, Šiauli� apskrities psichiatrijos ir Šauk�n� psichiatrijos ligonin�s. Kai viskas bus sutvarkyta, išsipl�tusi� Šiauli� apskrities ligonin� perims ministerija.

Apskrities �staigas išsidalys savivaldyb�s ir ministerijos. Naikinti ketinama tik Visuomen�s sveikatos ugdymo centr�.

Darbo grup�je esan�iam Šiauli� miesto merui Genadijui Mikšiui aktualiausi buvo išlaid�, susijusi� su �staig� turto per�mimu ir registravimu, dengimo bei �em�tvarkos funkcij� finansavimo klausimai. Tiksli� atsakym� � juos kol kas n�ra.

Regiono pl�tros taryba ir toliau spr�s svarbiausius ir visoms apskrities savivaldyb�ms bendrus klausimus, dalys regionines l�šas. Tai bus Vidaus reikal� ministerijos padalinys.

Apskrities pastatas – gardus k�snelis, tad pretenduojantieji � j� nesnaud�ia. Šiauli� rajono savivaldyb�, u�imanti apie pus� apskrities pastato patalp�, prašo jai perduoti pastat�. Teisingumo ministerijos kancleris praš� � š� pastat� leisti sukelti Šiauli� rajono ir miesto apylinki� teismus.

Darbo grup�s nariai išreišk� nuomon�, kad Teisingumo ministerijai nereik�t� atiduoti pastato. Juk gyventojai yra �prat� �ia tvarkytis �em�s ir statybos reikalus – taip gal�t� ir likti. O pastat� valdyt� Šiauli� rajono savivaldyb�.

atgal

� prad�i� � vir��

Festivaliai ir did�iosios �vent�s

Ie�koti