�IAULIAI plius - Archyvas

(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2010-04-%7barticle_url%7d

Aktualijos

�RATC�ui lai�ki�nai va�do�vaus bu�v�s po�li�ci�jos ko�mi�sa�ras

Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro direktorius Raimundas Jakutis atsi�m� atsistatydinimo iš darbo pareiškim�, ta�iau, teismui nušalinus j� nuo pareig� pusme�iui, laikinuoju vadovu paskirtas buv�s policijos komisaras Vidmantas Komas.

Pirmadien� � ŠRATC‘o centro dalinink� susirinkim� suva�iav� septyni� regiono savivaldybi� vadovai nesvarst� centro direktoriaus Raimundo Jaku�io prašymo atleisti j� iš pareig�, kur� jis pateik� iš�j�s po sulaikymo ir pateikt� �tarim� piktnaud�iavus tarnyba, nes jau kit� dien� jis prašym� atsi�m� ir pateik� nedarbingumo pa�ym�jim�.

Pasak jurist�s Dovil�s �ukauskien�s, darbuotojas turi teis� prašytis atleid�iamas iš darbo ir per tris dienas turi teis� apsigalvoti.

Net jei dalininkai sugalvot� atleisti R. Jakut� iš darbo, jie negal�t� to padaryti, nes nedarbingumo laikotarpiu �statymas neleid�ia nei kelti klausimo d�l drausmin�s nuobaudos, nei pateikti �sp�jimo d�l atleidimo. ŠRATC‘o direktorius, Šiauli� rajono savivaldyb�s tarybos narys R. Jakutis bei Vieš�j� pirkim� ir projekt� �gyvendinimo skyriaus vadov� Giedr� Katkauskait� �tariami piktnaud�iav� tarnyba, es� vienai �monei buvo sudarytos išskirtin�s s�lygos laim�ti centro organizuot� vieš�j� konkurs� d�l komunalini� atliek� surinkimo ir išve�imo Radviliškio rajone. Sutarties vert� 18 mln. Lt. Sprendim� dalininkai atid�jo.

Šiauli� apylink�s teismo nutartimi R. Jakutis yra pus� met� nušalintas nuo centro direktoriaus pareig�, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Laikinu vadovu paskirtas jo pavaduotojas, buv�s policijos komisaras, dirbantis centre pusantr� met� Vidmantas Komas. Jis pareigas pri�m�.

Šiauli� regiono centrui šis laikotarpis �temptas: sustiprinta kontrol�, �gyvendinami investiciniai projektai – laukia antros s�vartyno sekcijos atidarymas ir MBA �rengini� statyba.

„Šiauliai plius“ informacija

�Rin�gu�vo�je�� iurk�t�s mais�to sau�gos pa��ei�di�mai

Valstybin� maisto ir veterinarijos tarnyba praneš�, kad Šiauli� „Ringuvos“ specialiojoje mokykloje tiriant salmonelioz�s protr�k� nustatyta šiurkš�i� maisto saugos reikalavim� pa�eidim�. Pirminiais duomenimis, iš viso susirgo 11 mokyklos moksleivi�.

Šiauli� valstybin�s maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams tikrinant specialiosios mokyklos valgyklos virtuv� buvo nustatyta, kad �ia sudarytos galimyb�s kry�minei taršai, nes virta ir �alia m�sa buvo malamos ta pa�ia m�smale, dalis neplauto gamybinio inventoriaus laikoma tiesiog sud�ta ant grind�, dalis smulkaus gamybinio inventoriaus yra susid�v�jusiu paviršiumi, ta�iau naudojama gamybai. Virtuv�je, kur ruošiamas maistas, laikomos valymo priemon�s, šepe�iai, šluost�s.

Laboratoriniams tyrimams buvo atrinkti sušaldyt� viš�iuk� broileri� ketvir�i� m�giniai. Juos ištyrus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje buvo nustatyta, kad trijuose iš penki� m�gini� išaugo salmonel�s bakterijos.

Tyrimas, siekiant išsiaiškinti visas protr�k� suk�lusias prie�astis, t�siamas.

„Šiauliai plius“ informacija

Po�li�ci�jos ak�ci�ja prie� ko�rup�ci�j�

Šiauli� policijos pareig�nai prisijung� prie Policijos departamento paskelbtos akcijos „Aš neimu kyšio“. Akcijos tikslas – kovoti su korupcija.

Šiauli� apskrityje nor� dalyvauti akcijoje „Aš neimu kyšio“ pareišk� visi patruliai ir Keli� policijos biuro pareig�nai. Jie ant automobili� u�siklijavo lipdukus „Aš neimu kyšio“. Ant automobilio dureli� stiklo bus klijuojami lipdukai, pa�ymintys, kad šio automobilio ekipa�as jau sulaik� kyš� davus� asmen�. Ant lipduko bus u�rašomas ir bylos numeris. Penkis kyš� davusius asmenis demaskav�s pareig�nas Egidijus Andrulis sako, kad vairuotojai kartais nepaiso juos filmuojan�ios kameros ir bando išvengti atsakomyb�s.

„Pasakome vairuotojams, kad filmuojama, �rašin�jama, bet jie vis tiek nekreipia d�mesio ir tik po po to, kai �forminamas �vykis, kad buvo si�lomas kyšis, kai atva�iuoja kriminalin� policija, operatyvin� grup�, supranta, kad kameros tikrai yra“, – sako Keli� policijos biuro vyresnysis patrulis Egidijus Andrulis

Pasak Šiauli� apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro vyriausiojo specialisto Teisu�io Ber�insko, kuo toliau, tuo labiau ši problema ma��ja, bet vis dar pasitaiko atvej�. Šiemet u�fiksuota 20 bandym� papirkti policijos pareig�nus. Deja, vis dar išgirstama, kad ir policijos pareig�nai paima kyš� ir sulaikomi u� korupcines veikas.

Pasak pareig�n�, pa�eid�jai si�lo nuo 20 iki keli� šimt� ar net t�kstan�i� lit�, kad tik išvengt� jiems gresian�ios atsakomyb�s. Policijos pareig�nams prad�jus aktyviai kovoti su korupcija, kyšio si�lytoj� ma��ja.

„Šiauliai plius“ informacija

No�r�jo kaip ge�riau, o i��jo kaip vi�sa�da

Savivaldyb�s bandymas sutaupyti, ketvirtadaliu ma�inant finansavim� biud�etin�ms �staigoms, dav� priešing� rezultat�. Su pasikeitusiomis darbo s�lygomis nesutik� ilgame�iai darbuotojai iš�jo iš darbo, išsinešdami nema�� darbo u�mokes�io fondo dal� kaip išeitines kompensacijas. Dabar �staigos tr�ksta pinig� likusi�j� algoms.

Šiauli� Vijoli� vidurin�je mokykloje mokosi daugiau nei keturi šimtai vaik�, dirba per 40 pedagog�. J� atlyginimams u�tenka l�š� iš „moksleivio krepšelio“. Ta�iau aptarnaujan�io personalo suma��jo perpus – nuo kovo iš darbo iš�jo 11 darbuotoj�: valytojos, sargai, �kvedys, finansinink�, nes nesutiko dirbti u� ma�esn� atlyginim� po to, kaip Savivaldyb� suma�ino finansavim� 25 proc. Darbo kr�v� tenka dalintis likusiems 9,5 etato. Ta�iau pinig� j� atlyginimams tr�ksta, nes kone pus� to paties metinio darbo u�mokes�io fondo, beje, suma�into iki 127 t�kst. Lt, reikia išmok�ti kaip išeitines kompensacijas.

Pasak Irmos Abromaitien�s, Vijoli� vidurin�s mokyklos direktor�s, išeitin�s kompensacijos sudaro apie 58 t�kst. Lt, tad tr�ksta pinig� atlyginimams likusiems dirbti �mon�ms išmok�ti.

Iš�jusi� iš darbo d�l suma�int� atlyginim� yra ir miesto �staigose, tik ne tiek daug. Jei daugelis nutar� pakent�ti, kol situacija pager�s, tai Vijoli� vidurin�s mokyklos darbuotojai n�ra tikri, ar ši mokykla išliks, ar taps regionine sporto mokykla.

Po pirmojo ketvir�io finansin�s biud�etini� �staig� ap�valgos Savivaldyb�s administracija pasteb�jo, kad sud�tingiausia situacija Vijoli� mokykloje, ta�iau nepalanki ji ir „Santarv�s“, Zokni� bei Suaugusi�j� mokyklose. Kokias išeitis joms pasi�lyti, po analiz�s spr�s darbo grup�.

„Šiauliai plius“ informacija

Ug�nia�ge�siai do�va�no�jo d��m� de�tek�to�rius

Min�dama Šv. Florijono, gaisr� serg�tojo, dien�, Šiauli� apskrities ugniagesi� gelb�toj� profesin� s�junga nupirko ir Bubi� seni�nijos medin�se pirkiose �reng� dešimt d�m� detektori�. Tai ne tik profesin�s švent�s akcentas, bet ir bandymas atkreipti d�mes�, kad gaisro atveju gyventojai ver�iau gelb�t�si patys, nes, panaikinus gaisrines, ugniagesiai – per toli.

Perd�i�v� mediniai namai – lyg degtuk� d��ut�s gaisro atveju.
Andriaus TVERIJONO nuotr.

Kurtuv�n� ba�ny�ios klebonija – senas medinis pastatas – pirmasis, kur� ketvirtadien� Šv. Florijono, serg�tojo nuo gaisr�, dienos išvakar�se aplank� ugniagesiai ir dovan� �reng� d�m� detektori�. Jo signalas tur�t� atkreipti d�mes� tik prad�jus smilkti gaisro d�mams.

Po to ugniagesiai u�suko � medinius daugiabu�ius namukus, kuriuose anks�iau buvo Kurtuv�n� dvaro kumetynas. Ilgamet� jo gyventoja sako, kad detektoriaus signalas gal ir pagelb�t�, nes iš kaimyn� ne�inia ko tik�tis.

Iš viso ugniagesiai aplank� dešimt namuk� Šiauli� rajono Bubi� seni�nijoje. Pasak Bubi� seni�no Vytauto Slabio objektai buvo parinkti pagal vietas ir konstrukcij� – kult�ros paveldo, seni mediniai pastatai, kuriuose didel� gaisro gr�sm�, taip pat tie, kuriuose gyvena daug �moni�.

Profesin�s švent�s išvakar�se nupirkti ir �rengti d�m� detektorius atoki� kaim� namuose ugniagesi� profesin�s s�jungos nariai suman� d�l gyventoj� saugumo. Jie sako, kad dabar nuolat ma�inant ugniagesi� paj�gas, ypa� rajonuose, �mon�s ver�iami ne laukti kvalifikuotos pagalbos, o gelb�tis patys.

Pasak Šiauli� apskrities ugniagesi� gelb�toj� profesin�s s�jungos pirmininko Juozo Pociaus, atstumai yra dideli, o namai – mediniai, perd�iuv�, praktiškai degtuk� d��ut�s gaisro atveju. Artimiausia gaisrin� Bazilionuose u� 11 kilometr�, tad kol ugniagesiai atropot� su 30 met� senumo „ZIL‘u“, iš namo likt� tik kr�va nuod�guli�.

Ugniagesi� profs�junga šia akcija nor�jo atkreipti d�mes� ir � valstyb�s neapsisprendim� d�l ugniagesi� gelb�toj� kaimiškose vietov�se: iki šiol neaišku, ar j� pareigybes išvis naikinti, ar palikti kaip savanori�.

„Šiauliai plius“ informacija

�Del�fi�nui� gel�b�ti pi�ni�g� at�si�ra�do

Oksana LAURUTYT�

45-ojo gimtadienio rengini� maraton� Šiauli� plaukimo mokykla „Delfinas“ prad�jo naktiniu plaukimu – pirmadien� nuo 21 valandos vakaro iki 6-os ryto baseine plauk� profesionalai ir m�g�jai. Naktiniu plaukimu siekta atkreipti vald�ios d�mes� � apgail�tin� baseino b�kl�. Vald�ia pagalbos šauksm� išgirdo – neatid�liotiniems remonto darbams bus skirta 60 t�kst. Lt.

Baseinui pa�ad�ta rasti pinig� bent gelb�jimo darbams. Iš viso „Delfino“ remontui reikia apie 2 mln. Lt.
Autor�s nuotr.

Pirmadienio vakar� baseino gimtadienio švent� buvo prad�ta Jurgos Dimšien�s ir Kristinos Zajauskien�s treniruojam� dailiojo plaukimo sportinink� pasirodymais. Po sveikinimo kalb� per šimt� naktiniam pusvaland�io trukm�s plaukimui u�siregistravusi� suaugusi�j� ir vaik� baseine nuplauk� apie 70 kilometr�. Naktin� akcija surengta siekiant atkreipti vald�ios ir visuomen�s d�mes� � baseino problemas. Baseinas gri�va, jame nebevyksta respublikin�s var�ybos, o sportininkai nebenori treniruotis.

Baseinui prad�jus skambinti pavojaus varpais, juos išgirdo miesto vald�ia. Šiauli� miesto savivaldyb�s vicemer� Danguol� Martinkien� pa�ad�jo, kad vasar� baseino dugno remontui, kuris pasak jo vadovo, atsieis apie 60 t�kst, Lt, pinig� bus surasta.

Remontuojama bus ir v�liau. Pasak Gintaro Jasi�no, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos K�no kult�ros ir sporto skyriaus ved�jo, artimiausiu metu vyks intensyvi l�š� paieška. Iš viso remontui reik�s rasti apie apie 2 mln. Lt.

Naktinio plaukimo dalyviai buvo apdovanoti r�m�j� prizais ir dalyvio pa�ym�jimais. Naktin� plaukimo akcija – pirmasis „Delfino“ jubiliejinio maratono renginys. J� bus ir daugiau – vyks var�ybos Lenkijoje, bus rengiamos ekskursijos.

Spren�di�mo d�l �Bus�tu�ro� atei�ties ne�ra�do

Pasitarimas d�l keleivi� perve�imo bendrov�s „Busturas“ veiklos perspektyvos Šiauli� miesto tarybos Miesto �kio ir pl�tros komitete subliuško. D�l nuostoling� tarpmiestini� perve�im� atsisakymo ir bendrov�s ateities konstruktyvi� pasi�lym� nepateikta. Pos�dyje darbuotoj� teises gyn� profesin� s�junga, nemokamai va�iuoti miesto autobusais praš� Šiauli� pensininkai.

Kasmet „Busturo“ skolos tik did�ja, ta�iau miesto vald�iai, atrodo, galvos d�l to nelabai skauda.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Miesto �kio ir pl�tros komiteto nariai neišgirdo „Busturo“ vadovo pozicijos d�l bendrov�s ateities. Generalinis direktorius Vilius Lau�ikas tvirtino, kad �mon�je yra tvarka, nebevagiamas kuras, grie�ti kontrolieriai ir iki dviej� lit� reik�t� branginti vienkartinius bilietus mieste. Tai supykd� politikus. „Busturo“ vadovas u�simin� ir apie tai, kad savivaldyb� bendrovei skolinga 7 mln. Lt, ta�iau apie bendrov�s ateit� d�l nuostoling� tarpmiestini� perve�im� nieko nekalb�jo.

Pasak „Busturas“ direktoriaus V. Lau�iko, dabar ruošiami tik juridiniai b�dai, kaip atsisakyti nuostolingos tarpmiestini� ir priemiestini� perve�im� veiklos.

Politikai kritikavo vadov�, kad šis nepateikia skai�i� ir nekalba apie bendrov�s ateit�. Pernai d�l tarpmiestini� perve�im� bendrov� patyr� daugiau nei 1,4 mln. Lt nuostoli�. Jie kasdien did�ja, tod�l svarstomi keli variantai, kaip atsisakyti nuostolingos veiklos. Ta�iau tarpmiestini� perve�im� skyriuje dirba ma�daug 100 darbuotoj�, tad profesin�s s�jungos pasisako prieš �mon�s skaidym�.

Kadangi politikai neišgirdo konkre�i� bendrov�s pasi�lym�, nusprend� v�liau surengti susitikim� ir v�l tartis. Pasinaudoj� galimybe, pensinink� organizacij� atstovai praš� politik�, kad bent kelias valandas per dien� Šiauli� pensininkai gal�t� va�in�ti miesto autobusais nemokamai.

„Šiauliai plius“ informacija

�Sau�l� mi�n�jo 40-me�t�

Šiauli� universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saul�“ mini k�rybin�s veiklos 40-met�. � jubiliejin� koncert� jis sukviet� ne tik savo gerb�jus pa�i�r�ti, bet ir draugus kartu pasirodyti.

Šiauli� universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saul�“ savo veiklos gyvavimo 40-met� pamin�jo jubiliejiniu koncertu. 1972-aisias �steigtas ��ymaus Lietuvos smuikininko Algirdo Stulgio kaip muzikin� kapela, v�liau prisijungus šok�jams ir dainininkams, jis išaugo iki kolektyvo, kuris per savo gyvavimo metus, kei�iantis vadovams ir atlik�jams, keit� ir savo veid�, bet visuomet išliko jaunatviškas, nes jo pagrindiniai nariai – studentai. Šiuo metu ansamblyje groja, dainuoja ir šoka per 40 Šiauli� miesto student�, pedagog� ir kit� profesij� atstov�. Ansamblio repertuare daugiausia aran�uotas tradicinis lietuvi� liaudies folkloras ir original�s k�riniai. Kolektyvas skina laurus �vairiuose šalies ir u�sienio festivaliuose bei konkursuose, ta�iau did�iausias ansamblio „Saul�“ laim�jimas – studentai.

Pasak ansamblio vadovo Dariaus Daknio, svarbiausia, kad studentai noriai dalyvauja.

� šventin� jubiliejaus koncert� muzika, dainomis ir šokiais su 40-me�iu pasveikinti šiaulie�i� ansamblio atvyko bendramin�iai, studentiški ansambliai iš uostamies�io ir sostin�s: Klaip�dos universiteto tautinio meno ansamblis „Vytin�“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautini� šoki� ansamblis „Vingis“.

„Šiauliai plius“ informacija

Bib�lio�te�ko�se�� ven�t�s pro a�a�ras

Šiauli� miesto bibliotekos gyvena skurdo laikme�iu. Savivaldyb�s finansavimas nur��tas 25 proc., ateities šviesesn�mis spalvomis vald�ia nepiešia. Bibliotekos neslepia, kad gelb�ja projektin� veikla, Šiauli� miesto �moni� pom�gis skaityti ir šiek tiek padidintos pinig� sumos naujoms knygoms �sigyti.

�vairiaspalviais paukš�iais ir aktori� balsais skambanti poezijos klasika savait�s prad�ioje skelb� prasidedan�i� Nacionalin� bibliotek� savait� ir Maironio 150-�sias metines. Ta�iau miesto vald�ia prisipa��sta, kad Šiauli� apskrities viešosios bibliotekos, miesto savivaldyb�s viešosios bibliotekos, universiteto bibliotekos vadov�ms � akis �i�r�ti nelengva. Bibliotekos, 25 proc. suma�inus finansavim�, priverstos bibliotekinink�ms mok�ti minimali� alg�.

Per metus Šiauli� miesto savivaldyb�s ir apskrities Povilo Višinskio bibliotekos sulaukia po 200 t�kst. skaitytoj�, ta�iau laikai, kai knygoms �sigyti buvo skiriama po 200-400 t�kst. Lt, yra praeitis. Šiemet Šiauli� apskrities viešoji biblioteka tam gavo 89 t�kst., savivaldyb�s viešoji – 65 t�kst. Lt. Šiauli� apskrities viešoji biblioteka labiausiai šiemet tikisi septintus metus besit�sian�io remonto pabaigtuvi�.

Šiauli� miesto vadovai �ada, kad viešoji savivaldyb�s biblioteka po politik� sprendimo gegu�� grei�iausiai tur�s dar vien� bibliotekos filial� renovuotoje mokykloje K. Korsako gatv�je, nes Gytari� mikrorajonui reikia kult�rinio �idinio.

Administracija neslepia – 2013-ieji nebus lengvesni, nes reikalavim� ir teikiam� paslaug� bibliotekoms tik daug�ja. Bibliotekinink�s apmoko kompiuterinio raštingumo, dirba su vaikais ir jaunimu, viešosios savivaldyb�s bibliotekos padaliniai telkia bendruomenes, veikia tarptautiniuose projektuose.

„Šiauliai plius“ informacija

Me�di�kai jau pa�mi�n�jo sa�vo �ven�t�

Šiauli� medikai profesin� Lietuvos medicinos darbuotoj� švent� pamin�jo šiek tiek anks�iau – ketvirtadien�. Baland�io 27-�j� ji bus minima visoje Lietuvoje. Respublikin�je Šiauli� ligonin�je, kurioje dirba apie 2500 medicinos darbuotoj�, buvo apdovanoti labiausiai nusipeln�.

Šiauli� ligonin�s Chirurgijos korpuso sal�je švent� prasid�jo vakar anksti ryt�. Medik� profesin�s dienos proga medicinos darbuotojams skamb�jo pad�kos �od�iai, devyniems medikams �teikti Šiauli� ligonin�s vadovo pad�kos raštai.

Šiauli� miesto meras pad�kos raštu apdovanojo l. e. p. Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotoj� Vand� Liukpetrien�. 38-erius metus dirbanti vaik� gydytoja sako, kad daugelis medik� d�iaugiasi pasirink� savo profesij�, kiekvienas nori pacientui sveikatos, o pasitaikan�ios klaidos – �mogiškos.

Šiauli� ligonin�je dirba 11 mokslo daktar�, daugelis medik� savo profesijai pašvent� po 4-6 dešimtme�ius. Sveikinimo kalboje Šiauli� ligonin�s vadovas pad�kojo visiems ligonin�s darbuotojams nuo profesoriaus iki sargo.

Šiauli� ligonin�je medikams koncertavo ir operin�s muzikos atlik�jai, pa�i� medik� suburto ansamblio koncerto at�jo klausytis ir pacientai. Profesin� Lietuvos medicinos darbuotoj� švent� šalyje minima nuo 2004 met�.

„Šiauliai plius“ informacija

Respublikin�je Šiauli� ligonin�je medikai � profesin� švent� rinkosi ankstyv� ketvirtadienio ryt�.

Kol vie�ni pe��a�si, ki�ti lai�mi?

Šiauli� miesto savivaldyb�s inicijuota Šilumos �statymo pataisa, kad šilumos punktai, kaip ir anks�iau, gal�t� priklausyti namo but� ir patalp� savininkams arba šilumos tiek�jui, su�lugo, nes pritr�ko vieno balso. Dabar šiaulie�iai inicijuoja nauj� patais�, kad �statymas negaliot� miestams, kuriuose gyvena ma�iau nei 150 t�kst. gyventoj�. Kol vald�ia svarsto, šilumos tiek�j� patirtus nuotolius tur�s kompensuoti gyventojai.

Prezident�s inicijuotos Šilumos �statymo pataisos taip sujauk� gyvenim�, kad nei gyventojai, nei šilumos tiek�jai, nei savivaldyb�s ne�ino, kaip išspr�sti rebus�. Šilumos punktai daugiabu�iuose namuose priklauso šilumos tiek�jui. Pagal Šilumos �statym� šilumos tiek�jas negali pri�i�r�ti punkt�, tod�l vienintel� išeitis – juos pirkti gyventojams, ta�iau šie nenori. Tod�l Šiauli� miesto savivaldyb� kovo viduryje per Šiauli� krašto parlamentin� grup� inicijavo Šilumos �statymo patais�, kad šilumos punktai, kaip ir anks�iau, gal�t� priklausyti namo but� ir patalp� savininkams arba šilumos tiek�jui. Ta�iau pataisa nepatvirtinta, kadangi pritr�ko vieno balso. Iš 140 Seimo nari� pos�dyje dalyvavo 59. U� balsavo 29, prieš – 3, 27 susilaik�.

Iš šeši� Šiauli� miesto ir rajono Seimo nari� tik du balsavo u� Šilumos �statymo patais�, kiti pos�dyje nepasirod�.

Šiauli� savivaldyb� inicijuoja nauj� �statymo patais�, kuri miest� išvaduot� nuo nepopuliarios �statymo pataisos. Pasak Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Vingro, bus siekiama inicijuoti �statymo pakeitim�, kad �statymo nuostata b�t� taikoma miestams, kuriuose gyvena ma�iau nei 150 t�kst. gyventoj�. Tada ji b�t� taikoma ir Šiauliams.

Nuo vasario 1 d. u� šilumos punkt� prie�i�r� ir eksploatacij� gyventojai nemoka, ta�iau šilumos tiek�jas ir toliau juos pri�i�ri.

„Šiauli� energija“ savivaldybei atsiunt� gr�sming� rašt� – per 2,5 m�nesio vien �rengini� daugiabu�i� nam� šilumos punktuose jau pakeit� u� 236 t�kst. Lt. V. Vingras pripa�ino, kad tai yra �mon�s nuostoliai, o „Šiauli� energijos“ patirtus nuostolius kompensuoja šilumos mok�tojai.

„Šiauliai plius“ informacija

STT su�lai�k� �RATC�o va�do�vus

Šiauli� Speciali�j� tyrim� tarnybos pareig�nai antradien� darbo vietoje sulaik� Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro direktori� ir vieš�j� pirkim� skyriaus vadov�, kurie �tariami piktnaud�iav� tarnyba. Centro direktorius Raimundas Jakutis ketvirtadien� paraš� atsistatydinimo pareiškim�.

Speciali�j� tyrim� tarnybos pareig�nai, antradienio ryt� apsilank� Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centre, iš darbo vietos išsived� du centro darbuotojus –

ŠRATC‘o direktori�, Šiauli� rajono savivaldyb�s tarybos nar� Raimund� Jakut� ir min�to centro Vieš�j� pirkim� ir projekt� �gyvendinimo skyriaus vadov� Giedr� Katkauskait�. Kolegos sako buv� nusteb�.

Šiauli� apygardos prokurat�rai vadovaujant, STT pareig�nai atlieka ikiteismin� tyrim� d�l galimo piktnaud�iavimo tarnyba, vykdant viešuosius pirkimus. �tariama, kad vienai �monei buvo sudarytos išskirtin�s s�lygos centro organizuotam viešajam konkursui d�l Radviliškio rajono savivaldyb�s komunalini� atliek� surinkimo ir išve�imo laim�ti.

Pasak Martyno Povilai�io, Šiauli� apygardos prokurat�ros atstovo, projekto vert� apie 18 mln. Lt. Sulaikytieji �tariami piktnaud�iav� tarnyba, siekdami asmenin�s naudos, vykdydami vieš�j� pirkim� konkurs�. �tariama, kad vienai �monei buvo sudarytos išskirtin�s s�lygos laim�ti centro organizuot� vieš�j� konkurs� d�l Radviliškio rajono savivaldyb�s komunalini� atliek� surinkimo ir išve�imo. Did�iausia viešosios �staigos „Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centras“ dalinink� yra Šiauli� miesto savivaldyb�. Šiauli� miesto vadovai neigiamai vertina

R. Jaku�io darb�, ta�iau tvirtina nesitik�j�, kad direktorius piktnaud�iavo tarnyba.

Sulaikyt�j� kolegos sako, kad tas konkursas prieš m�nes� kaip tik ir ne�vyko, nes netenkino ve�imo kainos – ve��jas si�l� didesn� kain� negu nor�jo ŠRATC‘as.

Kol baigsis tyrimas, atliek� ve�imo sutartys Radviliškio rajone bus t�siamos su esamais ve��jais. Šiauli� miesto savivaldyb�s teritorijoje panaši situacija t�siasi jau ketvirtus metus, nes d�l konkurso gin�� tebevyksta teismai.

Vš� „Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro“ direktorius

R. Jakutis tre�iadien� vakare buvo paleistas, o ketvirtadien� paraš� atsistatydinimo pareiškim�.

Ilgesnio �kalinimo išveng� ir sulaikyta �mon�s Vieš�j� pirkim� ir projekt� �gyvendinimo skyriaus vadov� G. Katkauskait�. Šiauli� miesto apylink�s teismas nepatenkino prokurat�ros prašymo suimti j� m�nes�. Teismas argumentavo, kad �tariamoji, b�dama laisv�je, nepaveiks neigiamai proceso, netrukdys tolimesniam tyrimui, nes kratos jau atliktos ir dokumentai paimti.

G. Katkauskaitei skirta kita kardomoji priemon�, nesusijusi su laisv�s at�mimu. Ji ir �mon�s vadovas R. Jakutis teismo sprendimu pus� met� nušalinti nuo pareig�.

„Šiauliai plius“ informacija

Pa�rei�k� ne�pa�si�ti�k�ji�m� oro uos�to di�rek�to�riu�mi

Ketvirtadien� miesto vald�ia pareišk� nepasitik�jim� Šiauli� oro uosto direktoriumi Romu Mikšiu.

Oro uoste verdan�ios aistros d�l �em�s Romui Mikšiui gali kainuoti post�.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Vakar Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija ir miesto vadovai pareišk�, jog kreipsis � Vyriausi�j� tarnybin�s etikos komisij�, kad ši išsiaiškint�, ar Šiauli� oro uosto direktorius Romas Mikšys nesupainiojo vieš�j� ir priva�i� interes�. Savivaldybei priklausan�iame oro uoste rengiamasi atlikti audit�.

Pra�jusi� savait� Tarybai sprend�iant laisvosios ekonimin�s zonos (LEZ) rib� klausim�, R. Mikšys band� Šiauli� oro uostui atkovoti dal� LEZ‘o �emi�, ta�iau pamiršo pamin�ti, kad sklypas, kurio reikalauja, ribojasi su jo brolio Leono Mikšio �eme.

LEZ teritorijai nuspr�sta skirti 218 hektar�. Jeigu R. Mikšiui b�t� pavyk� išsireikalauti 100 hektar� oro uosto pl�trai, savivaldybei b�t� tek� išpirkti oro uosto direktoriaus broliui priklausan�ius 4 ha �em�s.

„Šiauliai plius“ informacija

Dau�g�ja nu�si�kals�ta�m� vei�k�

Šiauli� apskrities policija per pirmus tris ši� met� m�nesius fiksavo daugiau nusikalstam� veik�. Nusikalstamumo statistik� didina Smurto artimoje aplinkoje �statymas ir principingiau vertinamas viešosios tvarkos sutrikdymas. Nors ma��ja automobili� vagys�i� ir pl�šim�, šiaulie�iams reikia saugotis suk�i�, ypa� elektronin�je erdv�je.

Šiemet policijos pareig�nai tyr� per pus� t�kstan�io daugiau nusikalstam� veik� nei pernai. Apie 300 ikiteismini� tyrim� prisid�jo d�l �sigaliojusio Smurto artimoje aplinkoje �statymo. Be to, ��l� elges� ir viešosios tvarkos pa�eidimus pareig�nai vertina nebe baudomis, o pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ta�iau pareig�nai neslepia, kad vidaus reikal� sistema silpsta panaikinus pelningai dirbusi� apsaugos funkcij�. Šiauliuose tik�tasi � gatves išleisti daugiau patruli�. Deja, taip neatsitiko, nes patruli� ekipa�ai ilgiau u�trunka tvarkydami viešosios tvarkos pa�eidimus.

Šiemet Šiauli� apskrityje dvigubai suma��jo automobili� vagys�i�. Ilgapirš�iai re�iau vagia ir iš but�, nebedaug�ja ir pl�šim�. Deja, klesti suk�iavimas elektronin�je erdv�je, išgaunant elektronin�s bankininkyst�s kodus, paimant paskolas.

Šiauli� apskrityje per sausio-kovo m�nesius padaug�jo nelaiming� eismo �vyki�: pernai tuo pat metu j� buvo daugiau nei pusšimtis, šiemet j� jau 77. Pasak Vinco Urbonavi�iaus, Šiauli� apskrities VPK viršininko pavaduotojo, prie�astys – p�s�i�j� ir dviratinink� neatsargumas bei pagrindinio kelio nedavimas.

Per pirm� ši� met� ketvirt� 5 �mon�s �uvo, su�eist� ma�daug 40 proc. daugiau. P�stieji ir dviratininkai netur�jo nei atšvait�, nei vilk�jo švies� atspindin�i� liemen�.

„Šiauliai plius“ informacija

Oro uos�to val�d�ia jau��ia�si nu�skriaus�ta

Šiauli� miesto taryba patvirtino Laisvosios ekonomin�s zonos ribas – 218 hektar�, kurie buvo numatyti kaip antroji ir tre�ioji Pramoninio parko teritorija. Politikai neatsi�velg� � savo �mon�s „Šiauli� oro uostas“ prašym� rezervuoti oro uosto prieigas pl�stis ateityje.

Savivaldyb�s taryba nustat� b�simos Laisvosios ekonomin�s zonos ribas. Ji apibr�� 218 hektar� teritorij� u� šiaurinio oro uosto perono, anks�iau numatyt� antrajam ir tre�iajam pramoninio parko etapams. Tiesa, vos nepadar� klaidos – tr�ko keturi� hektar�, kurie atsirado tiesiog pataisius skai�ius ir išbrai�ius naujas linijas, nes laisvos �em�s yra apie 50 hektar�. Dar patraukti LEZ‘o ribas ir oro uosto prieig� �emes rezervuoti b�simai oro uosto pl�trai praš� savivaldyb�s �mon� „Šiauli� oro uostas“. Ta�iau politikai vadovavosi 200 oro uost� pasaulyje suprojektavusi� nepriklausom� Olandijos NAKO kompanijos ekspert� išvada, kad oro uostui numatom� 40 hektar� u�tenka, o sand�liavimo �kis jam nereikalingas.

Aist� �alevi�ien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Investicij� ir miesto pl�tros skyriaus ved�ja, sako, kad sand�liavimo �kis yra greitai peln� generuojanti veikla, kuriai patrauklesn� LEZ‘o teritorija su mokestin�mis lengvatomis, o ne oro uosto. „O kam oro uostui u�siimti ta veikla, kuria negali privatininkas – neaišku“, – sak� ji.

Kad ekspertai nebuvo jau tokie laisvi, kaip deklaruojama, „Šiauli� oro uostas“ abejoja, o Savivaldyb� neigia juos ribojusi.

Pasak „Šiauli� oro uosto“ direktoriaus Romo Mikšio, NAKO kompanija akivaizd�iai buvo pasakiusi, kad jiems buvo „surištos rankos“ – buvo nurodyta projektuoti tik karin�je teritorijoje.

Projektui koreguoti ir politikams pasitarti prireik� net dviej� pos�d�io pertrauk�, situacijai paaiškinti buvo iškviestas net karini� oro paj�g� vadas. Politikai � „Šiauli� oro uosto“ prašymus neatsi�velg� – �em�s atei�iai nerezervavo.

Patvirtinus LEZ‘o ribas, bus paskelbtas privatus operatorius, kuris r�pinsis investuotoj� paieška.

„Šiauliai plius“ informacija

Al�ko�ho�lis v�l lie�sis nak�ti�mis

Prieš dvejus metus Šiauli� miesto politik� ir valdinink� prasid�jusi kova d�l ma�� parduotuv�li�-bar� naktin�s prekybos alkoholiniais g�rimais bli�kšta. Viena iš vadinam�j� kavinuki�, laim�jusi teismus, v�l vis� nakt� prekiauja alkoholiu.

„Baras „Magija“ dirba vis� par�“, - toks u�rašas ant dur� suglumina, nes Šiauli� miesto taryba dar 2010 m. vasar� devyniems barams alkoholinius g�rimus leido pardavin�ti tik iki 22 valandos. Naktin� prekyba alkoholiu buvo u�drausta d�l nuolatini� konflikt� ir gyventoj� skund�.

Daugelis bar� savinink� nesutiko su Šiauli� miesto tarybos sprendimu, tod�l kreip�si � teism�. Pasirodo, „Magija“ laim�jo byl� ir gavo teis� alkoholiu prekiauti vis� par�.

Iš prad�i� verslininkai kreip�si � Šiauli� apygardos administracin� teism�, kur byl� pralaim�jo. V�liau skund� pateik� Vyriausiajam administraciniam teismui, kuris pri�m� Šiauli� miesto savivaldybei nepalank� sprendim�.

Dabar politikai tyli ir nebesiima joki� priemoni� d�l naktin�s prekybos alkoholiu. Problema d�l mini bar� prekybos alkoholiu nakt� tapo itin aktuali po to, kai prie vieno iš j� buvo nu�udytas jaunas medikas.

„Šiauliai plius“ informacija

Pi�ni�g� da�v�, o in�for�ma�ci�jos pri�sti�go

Šiauliams skirtas tre�dalis milijono lit� nepaskirstyt� mokes�i�, kur� nuspr�sta paskirstyti bendruomen�ms, ta�iau gyventojai skund�iasi neturintys Savivaldyb�s informacijos, tad lieka daug neskaidrumo ir intrig� d�l pinig�. Gytari� ir Dain� bendruomen�s gaus daugiausia l�š� – apie 73 t�kstan�ius. Kai kurioms bendruomen�ms, kurioms tenka po keliolika t�kstan�i�, pinig� u�teks nebent suoleliams ar skelbim� lentoms.

Pus� Šiauliams skirtos sumos, likusios nuo nepaskirstyto gyventoj� pajam� mokes�io (172 t�kst. Lt.), išdalinta po lygiai kiekvienai miesto bendruomenei, lik� pinigai – proporcingai pagal gyventoj� skai�i�. 42 t�kst. Lt skirti trims rajonams – Šimš�s, Pabali� ir Zokni�. Bendruomeni� pirmininkai sako, kad apsispr�sti, kam skirti pinigus, sud�tinga, nes j� u�tekt� skelbim� lentoms ir suoleliams – tik statybin�ms med�iagoms �sigyti.

Bendruomeni� pirmininkai piktinasi, kad painiavos per daug, informacijos iš Savivaldyb�s – per ma�ai. Neskelbiami ir susitikim� su gyventojais grafikai. Gyventojai susir�pin�, kad pinigai b�t� panaudoti tikslingai ir skaidriai.

Dain� bendruomen� tik�josi atgaivinti „Ber�yn�lio“ park�, kur šven�iama �olin�, surengti daugiau rengini�, ta�iau Savivaldyb� tam nepritar�. Gytariai tikisi �rengti vaik� �aidimo aikštel�, bet ne daugiabu�i� kiemuose, o šalia �emdirbi� turgaus, kad neb�t� pyk�i�.

Šiauli� miesto bendruomen�s tikisi pinigus panaudoti vaik� ir sporto aikštel�ms �rengti, bendruomeni� švent�ms surengti.

„Šiauliai plius“ informacija

Be�lie�ka rie�biai nu�si�keik�ti

Povilas LUNG�

Jei jus kaimyn� apipyl� pamazg� kibiru, galite kreiptis � policij�, o jei nuo galvos iki koj� aptašk� pro šal� lekiantis automobilis? Miesto gatv�se daug bal� visais met� laikais: ir pasnigus, ir lyjant. Kai kurios j� telkšo ne tik kelkraštyje, bet ir per vis� va�iuojam�j� gatv�s dal�, tad tokias apva�iuoti vairuotojams tiesiog ne�manoma.

Jei ne�manoma apva�iuoti, tai tur�t� b�ti ne�manoma ir nubausti. Pasirodo, toki� p�s�iuosius aptaškiusi� vairuotoj� apskritai negalima nubausti, nes Lietuvos keli� eismo taisykl�se p�s�i�j� aptaškymas n�ra reglamentuojamas, taigi n�ra ir atsakomyb�s.

Kult�ros dalykas

„Kadangi p�s�iojo aptaškymas siejamas su eismo dalyvi� elgesio kult�ra, o ne su saugiu eismu, tai Keli� eismo taisykl�se ši situacija n�ra aptariama ir sankcijos u� tai n�ra numatytos. Pastaraisiais metais n�ra u�fiksuota, kad d�l aptaškymo �mon�s b�t� kreip�si � policij�“, – teigia Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstov� spaudai Gaila Smagri�nien�. Matyt, p�stieji, sukand� dantis, toliau �ingsniuoja burnodami nekult�ringus vairuotojus, apeliuodami � j� s��in�.

O jei aptaškytas p�s�iasis patyr� nuostoli�, tarkim, buvo nepataisomai sugadintas – išteptas – k� tik �sigytas lietpaltis? „Tais atvejais, kai automobilis aptašk� p�s�i�j�, d�l patirt� turtini� nuostoli� jis gali kreiptis � teism� civiline tvarka. U� gatvi� prie�i�r� mieste atsakinga Šiauli� miesto savivaldyb�“, – teigia G. Smagri�nien�.

Tokia tvarka galioja ir daugumoje kit� Europos šali�. Tiesa, m�s� kaimyn�je Lenkijoje praeiv� aptaškiusio automobilio vairuotojui gresia bauda iki 500 zlot�. Tvarka, pagarba ir mandagumu gars�jan�ioje Japonijoje, kur net taksi vairuotojai d�vi baltas pirštines, po lietaus vairuotojai taip pat turi b�ti itin atid�s, nes aptašk� p�s�i�j� jie gali b�ti nubausti. Deja, šie pasaulio šali� pavyzd�iai grei�iau yra išimtis nei taisykl�.

Ken�ia ir vairuotojai

Tiesa, balose b�na išmaudomi ne tik p�stieji, bet ir vairuotojai. Mieste yra ne viena tokia „stebuklinga“ vieta, kur tik sp�k u�sidaryti automobilio lang�, kitaip b�si šlaput šlaput�lis. Viena toki� viet� – Dubijos ir E�ero gatvi� sankry�a. Gausiai palijus vairuotojai, norintys iš Dubijos gatv�s pasisukti � kair�, b�na apipilti pro šal� va�iuojan�i� automobili�, net valytuvai nebesp�ja valyti vandens nuo lang�. O jei kaip tik tuo metu d�l prasto matomumo nutikt� nelaim�? Jei tokiu atveju arba aptaškytas pro šal� va�iuojan�io sunkve�imio vairuotojas prarast� orientacij�, nematydamas pro priekin� stikl�, ir padaryt� avarij� ar bent jau nul�kt� nuo kelio � kelkrašt� ar ant šaligatvio, kas atlygint� nuostolius?

Anot Šiauli� AVPK atstov�s spaudai, situacij�, kad d�l aptaškymo kilt� eismo �vykis, komisariate nebuvo u�registruota.

Lif�t� ne�ga�lie�siems vis dar tr�ks�ta

Ne�galieji laukia, kada b�stai bus pritaikyti j� poreikiams. Kadangi valstyb� vis ma�iau skiria l�š�, laukian�i�j� eil�s ilg�ja. Šiauliuose eil�je – 14 asmen�.

Kelis kartus per savait� šiauliet� Janina keltuvu iš buto pirmame aukšte nusileid�ia �emyn ir ve�im�liu va�iuoja � miest�. Sunkiai judanti moteris, kol nebuvo keltuvo, tur�jo daug problem�. Ponia Janina sako, kad ve�im�liu negal�davo išva�iuoti � lauk�, nes laiptais ne�manoma nusileisti, tod�l j� nešdavo vaikai. Pernai šiauliet�s butas buvo pritaikytas jos poreikiams: sutvarkyta vonia, �rengtas liftas.

Šiauli� mieste kasmet po kelet� but� pritaikoma ne�galiesiems: 2008 m. pritaikyta 12, 2009-aisiais – 11, pernai tik du butai. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Socialin�s paramos skyriaus atstov� Aušra Gaili�nien� sako, kad pernai labai suma��jo valstyb�s skiriamas finansavimas. Šiauliuose eil�je laukia 14 asmen�. L�š� iš valstyb�s gauta tik 40 t�kst. Lt. �rengti lift� kainuoja daugiau nei 20 t�kst. Lt.

Ne�galiesiems u� b�sto pritaikym� j� poreikiams nereikia mok�ti. Did�i�j� dal� pinig� skiria valstyb�, prisideda ir savivaldyb�s.

Pernai Lietuvoje ne�gali�j� poreikiams buvo pritaikyta daugiau nei 250 but�. Daugiausia b�st� (19) pritaikyta Visagine, 16 – Kaune, 14 – Vilniuje. Per penkerius metus Lietuvoje pritaikyti daugiau nei 1400 b�st�, �rengta per 300 lift�.

„Šiauliai plius“ informacija

Rug�s�jo 1-�j� t�vams�� lais�vas pus�die�nis

Rugs�jo 1-�j� darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokant� vaik� iki dvylikos met�, bus suteikta ne ma�iau nei pus� laisvos nuo darbo dienos.

U� tai numatyta mok�ti darbuotojo vidutin� darbo u�mokest�.

Ketvirtadien� tai �teisino Seimas, pri�m�s Darbo kodekso 214 straipsnio patais� projekt�. U� tai balsavo 91, susilaik� 5 Seimo nariai.

„Šiauliai plius“ informacija

Ke�lio ter��jus �a�da�ma sek�ti aky�liau

Siekdami apsaugoti valstybin�s reikšm�s kelius nuo gadinimo, Lietuvos Respublikos administracini� teis�s pa�eidim� kodekse nurodytus pa�eidimus, susijusius su automobili� keliais ir j� statiniais, kelininkai nuo šiol fiksuos fotoaparatu ar vaizdo kamera ir informacij� apie u�fiksuotus pa�eidimus pateiks policijos pareig�nams.

Fiksuoti pa�eidimus kelininkai ragina ir vairuotojus, pasteb�jusius akivaizd�ius kelio teršimo atvejus: iš automobilio byran�ias �vairias med�iagas, lašant� skyst�, transporto priemon�, va�iuojan�i� nešvariais ratais, ar kelio zonoje savavališkai sand�liuojamus krovinius, r�stus, malkas, kitas med�iagas ir daiktus.

LAKD informacija

Kad gy�ven�ti so�de b��t� ra�mu ir sau�gu

At�jus pavasariui ir atšilus orams, daugelis šiaulie�i� palieka butus mieste, vyksta � sodus ir šiltuoju sezonu apsigyvena ten. Gyventojai, darbuodamiesi sode, da�nai palieka nerakintas nameli� duris ir nesaugomus vertingus daiktus.

Siekdami u�kirsti keli� vagyst�ms sod� bendrijose, Šiauli� miesto bendruomen�s pareig�nai susitiko su sod� bendrij� pirmininkais. Susitikime dalyvavo R�kyvos seni�nijos seni�n�, Priešgaisrin�s ir gelb�jimo valdybos pareig�nai, savivaldyb�s atstovai, Atliek� tvarkymo centro darbuotojai.

Pareig�nai susirinkusiesiems primin� apie b�tinyb� saugoti savo turt�. B�tent pavasar� soduose yra registruojama daugiausia vagys�i�, nes �mon�s lauke palieka �em�s dirbimo padargus, �oliapjoves ar kitus brangius daiktus, o asmenys, link� daryti nusikaltimus, pasteb�j� tokius be prie�i�ros paliktus �rankius, juos lengvai pagrobia. Kadangi sod� bendrij� pirmininkai pavasar� visada organizuoja sodinink� susirinkimus, bendruomen�s pareig�nai papraš� perduoti sodininkams informacij� apie turto apsaugos priemones, priminti b�tinyb� savo turt� saugoti ir nepalikti jo be prie�i�ros.

Galima tik pasid�iaugti, kad sod� bendrij� pirmininkai yra labai aktyv�s, aplinka besir�pinantys �mon�s. Jie gyventojus buria � bendruomenes, saugios kaimynyst�s grupes. R�kyvos mikrorajone esan�iose sod� bendrijose yra �kurtos septynios saugios kaimynyst�s grup�s. Gyventojai stengiasi aktyviai prisid�ti prie gyvenamosios aplinkos saugumo, stebi savo ir kaimyn� sodo sklypus, pasidomi pašalini� asmen� apsilankymo tikslu. Pirminink� nuomone, gyventojai turi r�pintis ne tik savo, bet ir visos sodo bendrijos teritorijos prie�i�ra. Tik vis� bendromis pastangomis galima u�kirsti keli� �vairioms gr�sm�ms ir siekti, kad gyventi sode b�t� ramu ir saugu.

Šiauli� AVPK informacija

Ne�le�ga�l�s kios�ke�liai kles�ti

Miesto vald�ia demonstruoja savo ne�galum� nukeldinant savavališkai mieste dygstan�ius kioskelius. Pra�jo beveik metai, kai Savivaldyb�s administracijos direktoriaus �sakymas nukeldinti kiosk� Varpo g. 17 ne�vykdytas ir šiuo metu sustabdytas. D�l nelegalios kiosko veiklos gautas ir Ekonomin�s policijos raštas.

Per šiuos metus Šiauli� mieste nenukeldintas n� vienas kioskas. Valdininkai sako netur�jo tokios u�duoties.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Pa�iame miesto centre, Varpo g. 17, esantis kioskas, išdyg�s be joki� projekt�, nebus nukeldintas. Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus specialistai sako, kad šis statinys atsirado neparengus joki� projekt�, savavališkai. Jo n�ra Šiauli� miesto kiosk� schemoje. Ta�iau iki šiol kioskelis klesti. Pra�jus metams nuo Savivaldyb�s administracijos direktoriaus �sakymo pasirašymo nieko nepadaryta – Savivaldyb�s skyriai kratosi atsakomyb�s.

Pasak Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jo Ar�no Adomai�io, kioskelis veikia, jame dirba �mon�s, tad n�ra kaip j� nukelti. Kioskas neturi jokio leidimo deklaruojamai veiklai vykdyti – Savivaldyb� yra gavusi rašt�, kuriame apie tai persp�ja Ekonomin�s policijos pareig�nai. Viešosios tvarkos skyrius skyr� vienintel� 20 Lt baud� u� tai, kad kioskas neturi leidimo veiklai. Ar jis tvarkingas, valdininkai ne�ino.

Per šiuos metus Šiauli� mieste nenukeldintas n� vienas kioskas. Valdininkai sako netur�jo tokios u�duoties.

„Šiauliai plius“ informacija

Nu��u�dy�mu �ta�ria�mos gim�na�zis�t�s lie�ka u� gro�t�

Šiauli� apygardos teismas dar tris m�nesius prat�s� gimnazist�s nu�udymu �tariamos Viktorijos Lietuvninkait�s su�mim�. D�l antrosios �tariamosios rezonansin�je nu�udymo byloje Viktorijos Vaitiekaityt�s su�mimo prat�simo teismas spr�s kit� savait�.

Teismas argumentavo, kad mergina �vykd� labai sunk� nusikaltim�, tod�l b�dama laisv�je ji gali pasisl�pti, daryti �tak� nukent�jusiesiems ir liudytojams.

D�l tokio teismo sprendimo neprieštaravo nei pati V. Lietuvninkait�, nei jos gyn�jas.

Merginos kaltinamos pernai vasar� Šiauliuose �iauriai nu�ud�iusios 17-met� bendramoksl�, v�liau jos k�n� padalijusios � kelias dalis ir išslaps�iusios �vairiose miesto vietose.

„Šiauliai plius“ informacija

V�l de�gi�na�ma �o�l�

Antradienio pavakar� apie 18 val. Karaliau�iaus gatv�je u�siliepsnojo didelis �ol�s plotas. Ugnis persimet� � apleist� sod�. Malšinti gaisro iškviestos ugniagesi� paj�gos.

Tokie gaisrai pastar�j� savait� sukeliami visoje šalyje. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos atstovai primena, kad ši� savait� prasid�jo reidai, kuri� metu bus gaudomi ir grie�tai baud�iami �ol�s padeg�jai.

„Šiauliai plius“ informacija

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Pa�r��po mo�kyk�l� dva�sia

Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybai jau pateiktas tvirtinti mokykl� pertvarkos planas, pagal kur� iki 2015 m. mieste vietoj 39 mokykl� liks 32 arba 31. Daugiausia klausim� ir diskusij� kelia siekis integruoti pradines mokyklas � progimnazijas. Pasigirdo si�lym� ne tik visk� vertinti pinigais, bet atsi�velgti ir � mokykl� dvasi�.

Šiauli� miesto savivaldyb�je Švietimo skyriaus ved�ja Violeta Damskien� politikams ir mokykl� atstovams pristat� mokykl� pertvarkos plan�, pagal kur� kit�met numatoma dvi pradines ir vien� pagrindin� mokykl� prijungti prie kit�. 2013-aisiais trys pradin�s mokyklos bus prijungtos prie kit� paliekant pastatus, bet sujungiant administracijas. Numatoma �kurti regionin� sporto gimnazij�, jei Vijoli� vidurin� mokykla �vykdys reikalavimus. Švietimo ministerijai jau pateiktos paraiškos d�l speciali�j� mokykl� pertvarkymo � regionines mokyklas.

Politik� nuomon�s d�l pertvarkos nesutampa. Kai kurie mano, kad ne viskas tur�t� b�ti matuojama tik pinigais, bet reik�t� atsi�velgti ir � mokykl� išskirtinum�, savitum�. Juk yra mokykl�, � kurias t�vai ir vaikai ver�iasi, tad � tai vert�t� atkreipti d�mes�.

Sprendimo projektas Tarybai tvirtinti bus pateiktas artimiausiame pos�dyje. Ministerijai 45 šalies savivaldyb�s pateik� mokykl� pertvarkos planus, šiaulie�iai v�luoja.

„Šiauliai plius“ informacija

Vie�toj strei�ko�� pri�va�ti�za�ci�ja

„Busturo“ darbuotojai nebereng� �sp�jamojo streiko, nes paspaudus Savivaldybei bendrov�s vadovai panaikino �sakym� d�l alg� ma�inimo. Ta�iau Savivaldyb� ketina parduoti dal� nuostolingos „Busturo“ veiklos – tarpmiestini� perve�im� skyri�.

„Busturo“ darbuotojai, kuriems dar kovo m�nes� buvo �teikti pasi�lymai suma�inti algas 10 proc., �ad�jo imtis kraštutin�s priemon�s – streikuoti. Pirmiausia buvo �ad�ta organizuoti �sp�jam�j� streik�, ta�iau ketvirtadien� planuoto „Busturo“ darbuotoj� �sp�jamojo streiko nebuvo.

Pasak UAB „Busturas“ generalinio direktoriaus Viliaus Lau�iko, Savivaldyb� dav� garantijas, be to, prieš Velykas panaikintas alg� ma�inimo �sakymas, tad preteksto streikui nebeliko.

Keleivius perve�an�ios bendrov�s darbuotojai atsikv�p�, ta�iau permainos �staigoje nesibaigia. Savivaldyb� si�lo „Busturui“ atsisakyti nuo 2009-�j� nuostolingos veiklos – tarpmiestini� perve�im�. Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius sako, kad darbuotojai tam neprieštaravo.

„Busture“ dirba beveik 400 �moni�, iš kuri� beveik 100 – tarpmiestini� perve�im� skyriuje ir autobus� stotyje. Min�tam padaliniui priklauso 50 autobus�. Šiauli� miesto politikai ma�daug prieš 10 met� svarst� galimyb� atskirti „Busturo“ veiklas ir privatizuoti tarpmiestinio keleivi� perve�imo skyri�. D�l skyriaus privatizavimo sprendimas kol kas nepriimtas, ta�iau politikai palankiai vertina min�t� si�lym�. Neoficialiais duomenimis, vienas iš Šiauli� miesto tarybos nari� nori u�siimti priemiestiniais perve�imais. Savivaldyb�s administracija pripa��sta, kad „Busturui“ pardavus veikl� v�liau pl�toti min�t� versl� nebeb�t� galimyb�s.

„Šiauliai plius“ informacija

�il�tos k�d�s lau�kia ir per kri�z�

Šiauli� miesto tarybai patvirtinus „taup�j�“ ši� met� biud�et� ir biurokrat� aparat� ma�inant� sprendim�, iš darbo teks išeiti b�riui patyrusi� specialist�, o partiniai asmenys, netgi jau b�dami pensininkai, s�da � nauj� pareig� kr�slus.

Šiauli� socialini� paslaug� centrui dešimtmet� vadovav�s, dabar jau pensininkas 65-eri� met� socialdemokratas Šiauli� miesto Tarybos narys Algimantas Beinoravi�ius, atsisak�s direktoriaus pareig�, kad išsaugot� Tarybos nario mandat�, v�l gr��o � t� pa�i� darboviet�. Jau m�nes� jis dirba socialinio darbuotojo pad�j�ju: r�pinasi b�sto pritaikymu ne�galiesiems, dirba su nevyriausybin�mis organizacijomis, socialines darbuotojas ve�ioja lankyti rizikos šeim�. Jis kategoriškai neigia atsis�d�s � ši� k�d� pagal partin� susitarim�. Es� jis atsisak� ir geresni� pasi�lym�, nes negal�jo dirbti d�l asmenini� prie�as�i� - teko pri�i�r�ti an�k�.

Dabar situacija šeimoje pasikeit�, o socialiniame centre kaip tik prireik� specialisto. Centro direktor� irgi tikina, kad darbuotoj� rinkosi pagal kompetencij�, o ne pagal partij�, nors buvo ir kit� kandidat�.

Prad�jus veikti taupymo programai, naujos darbo k�d�s pasi�lytos ir daugiau partini� �moni� ar turin�i� u�tarim�: Viliui Puronui ir Giedrei Brazlauskaitei – Turizmo informacijos centre, Aldonai Augutienei ir Kristinai Degutytei – TAFISA organizaciniame biure, Tomas Petreikis gr��o � tur�tas pareigas Miesto infrastrukt�ros skyriuje.

„Šiauliai plius“ informacija

Skly�pai pa�da�lin�ti, bet per�spek�ty�vos neai�kios

Šiauli� vaik� globos namai nuo 2014-�j� tur�t� b�ti perkelti � nauj� pastat� Gytari� mikrorajone. Vaik� globos namuose �sik�rusiam Šiauli� apskrities gest� kalbos vert�j� centrui reikia atskiros patalpos. Jas planuojama �kurdinti Darbinink� gatv�je. Savivaldyb� architektams, rengusiems Vilniaus g. 297A detal�j� plan�, išsak� priekaištus, kad šie nenustat� sklypo naudojimo ateityje perspektyv�.

Ši� savait� padalintas �em�s sklypas Vilniaus g. 297A, kur �sik�r� Šiauli� miesto savivaldyb�s globos namai. Buvo nustatyta, kaip suformuoti �em�s sklypai bus tvarkomi ir naudojami.

Nuo Vaik� globos nam� atskirtame sklype ir buvusios skalbyklos patalpose �sikurs Gest� kalbos vert�j� centras, kuris kol kas pagal panaudos sutart� veikia antrame Vaik� globos nam� aukšte, ma�daug 200 kv. metr� patalpose. Šiemet tur�t� b�ti prad�tas renovuoti buv�s �kinis pastatas Darbinink� gatv�je šalia Vaik� globos nam�, � kur� ir bus perkeltas Šiauli� apskrities gest� kalbos vert�j� centras.

Sklypo Vilniaus g. 297A detaliojo plano svarstymas baig�si gin�ais tarp valdinink� ir plano reng�j�. Pasak Valdo Markevi�iaus, Savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�jo pavaduotojo, liko daug neatsakyt� klausim�, neaiškios sklypo naudojimo perspektyvos ateityje. Architektai sako, kad tai akivaizdus planavimo �statym� ne�galumas, o Savivaldyb� kaišo pagalius ir primeta darbus, neapibr��dama u�duoties.

Šiauli� miesto savivaldybei nuo 2010-�j� priklausantys Vaik� globos namai, kuriuose gyvena 60 vaik�, po dvej� met� iš Vilniaus gatv�s tur�t� b�ti perkelti � Gytarius.

„Šiauliai plius“ informacija

�s�tai�gos gy�ve�na ne pa�gal ki��e�n�

Šiauli� miesto biud�eto l�šomis finansuojamos savivaldyb�s �staigos – po padidinamuoju stiklu. Per�i�r�jus j� finansavim� rasta neatitikim�. Savivaldyb�s administracija reikalaus �staig� vadovus �vardyti šio reiškinio prie�astis, �ada steb�ti darbo u�mokes�io fondo ir išlaid� u� komunalines paslaugas panaudojim�.

Per�i�r�jus ši� met� sausio, vasario ir kovo m�nesi� finansus, kuriuos naudoja per 100 Šiauli� miesto savivaldyb�s biud�etini� �staig�, Savivaldyb�s finansininkai rado daug skirtum� tarp savivaldyb�s skirto finansavimo ir �staig� realiai panaudot� sum�. Daugiausia problem� dviejose sporto mokyklose, dviejuose lopšeliuose-dar�eliuose ir beveik visose pradin�se mokyklose.

Teoriškai kai kurios �staigos naudoja finansavim� taip, kad esant dabartinei situacijai joms pritr�kt� l�š� darbo u�mokes�iui – kai kurios neišmok�t� alg� 1,5 m�nesio, kai kurios pristigt� ir pusei met�. Finansininkai tikslins realias prie�astis, ta�iau preliminarios jau aiškios: kai kurios �staigos išmok�jo išeitines kompensacijas iškart, o ne kas m�nes�, netur�jo galimybi� panaudoti neformalaus ugdymo speciali�j� �mok�, biud�etas buvo patvirtintas tik vasario pabaigoje.

Valdininkai �ada kas m�nes� steb�ti �staigas d�l darbo u�mokes�io fondo panaudojimo, vandens, elektros ir ryši� s�naud�.

Biud�etin�s �staigos tur�s paaiškinti, kaip kompensuos savo išlaidas per likusius devynis m�nesius. Jei nieko neb�t� daroma, �staigoms 2012-aisiais neb�t� išmok�ti daugiau nei pus�s m�nesio atlyginimai.

„Šiauliai plius“ informacija

Ba�sei�nui re�mon�tuo�ti l�� at�si�ras

Oksana LAURUTYT�

Pra�jus� penktadien� savaitraš�iui „Šiauliai plius“ parašius apie apgail�tin� Šiauli� plaukimo mokyklos „Delfinas“ b�kl�, valdininkai ir politikai sukruto. Antradien� Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos sudaryta komisija, ap�i�r�jusi gri�vant� pastat� ir pelijan�ias patalpas, pa�ad�jo skubos tvarka rasti l�š� pastatui remontuoti.

Šiauli� plaukimo mokyklos „Delfinas“ pastatas pagaliau sulauk� vald�ios d�mesio. �adama, kad l�š� jam remontuoti atsiras skubiai.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Kone šešerius metus Šiauli� plaukimo mokyklos „Delfinas“ vadovas Valerijus Belovas miesto ir šalies politikams raš� raštus apie itin prast� baseino pastato b�kl�. Vald�ia pastat� vis �ad�jo remontuoti, ta�iau pa�ad� netes�jo.

Kiti šalies miestai jau seniai did�iuojasi moderniais 50 metr� ilgio baseinais, o Šiauli� baseino situacija - apgail�tina. Nuo lauko sien� byra tinkas ir plytos, nuo stogo � kabinetus ir patalpas sr�va vanduo, d�l prastos šildymo ir v�dinimo sistemos pelija sienos. D�l suplyšusios ir p�sl�tos basein� dengian�ios pl�vel�s � Šiaulius tre�ius metus atsisako vykti var�ytis sportininkai, tad net TAFISA var�ybos vasar� vyks ne baseine, o Pr�delyje.

„Šiauliai plius“ parašius straipsn� apie baseino problemas ir vald�ios neveiklum�, ledas pajud�jo. Šiauli� savivaldyb�s administracijos sudaryta komisija - administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius, vicemer� Danguol� Martinkien� ir Sporto skyriaus ved�jas Gintaras Jasi�nas - ap�i�r�jo „Delfino“ patalpas ir pa�ad�jo rasti l�š� baseinui remontuoti.

Pasak Gintaro Jasi�no, skubos tvarka bus teikiama paraiška Valstyb�s investicij� programai 2013-iesiems metams, kad b�t� gautas finansavimas pastatui rekonstruoti. Rekonstrukcijos projektas yra parengtas prieš kelerius metus, jis yra galiojantis. Yra paskai�iuota, kad remontui reik�s apie du milijonus lit�.

„Stogas - pagrindin� pastato problema, nes d�l jo prastos b�kl�s ir b�gan�io vandens gadinamos patalpos. Stogo problemas spr�sime grei�iau“, - �ad�jo G. Jasi�nas.

Kit� savait� Šiauliuose vieš�s Sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. „Delfino“ avarin�s b�kles klausimas bus aptartas pirmiausia.

Svei�ka�tos m�nuo

Oksana LAURUTYT�

Baland�io 7-oji – Pasaulin� sveikatos diena, kurios ši� met� š�kis: „Gera sveikata – ilgesnis gyvenimas.“ Kasmet ši� dien� stengiamasi atkreipti pasaulio lyderi�, visuomen�s ir suinteresuot� institucij� d�mes� � svarbiausias sveikatos problemas.

Ši�met� Pasaulin� sveikatos diena skirta vyresnio am�iaus �moni� sveikatai, sveikam sen�jimui propaguoti.

Pasaulyje, ypa� išsivys�iusiose šalyse, vyksta dideli demografiniai poky�iai, d�l kuri� ma��ja vaik� ir daug�ja vyresnio am�iaus �moni�, ilg�ja gyvenimo trukm�. Prognozuojama, kad 2050 metais �moni�, kuri� am�ius 80 met�, bus keturis kartus daugiau.

Šiauli� miesto savivaldyb�s visuomen�s sveikatos biuras kartu su Pasauline sveikatos organizacija si�lo pagalvoti apie tai, koki� visuomen� mes norime matyti, ir šiais metais pagrindin� d�mes� skirti sveikam visuomen�s sen�jimui.

Henrieta Garbenien�, Šiauli� visuomen�s sveikatos biuro direktor�, sako, kad baland� miesto mokyklose vyks renginiai, skirti vaikams suteikti �ini� apie sveik� gyvensen�. Sen�jimo procesas yra neišvengiamas nat�ralus reiškinys, tod�l jis turi b�ti svarbus ir jauniems, ir seniems.

Visuomen�s sveikatos biuras baland� rengia ir akcij� „Saugokis triukšmo, paklausyk tylos“. Baland�io 2

5 d. 19 val. 55 min. kvie�iama namuose penkias minutes išjungti visus neb�tinus gars� skleid�ian�ius prietaisus, mobiliuosius telefonus ir pasim�gauti tyla.

Triukšmas, kaip ilgai veikiantis l�tinis veiksnys, yra aktuali aplinkos problema, sukelianti sveikatos sutrikim�.

Ly�ros gat�v�s aist�ros

Dviej� besiribojan�i� sklyp� teritorijose Lyros gatv�je planuojamos pertvarkos: sklype Lyros g. 13 – keisti �em�s sklypo ribas valstybin�s �em�s s�skaita, kitame – Lyros 5A, 5B, 7A, 7B, sujungus �em�s sklypus, numatyti galimyb� statyti komercin� pastat�. Pertvarkomis pasipiktin� ir Lyros g. 13 �sik�r� verslininkai, ir aplinkiniai gyventojai. Architektai tikina, kad gyventojai nuo padid�sian�io triukšmo tur�s saugotis patys, kils ir automobili� pastatymo problema.

D�l Dain� mikrorajone planuojam� pertvark� sujudo ir gyventojai, ir valdininkai, ir miesto architektai. Lyros g. 13 17,5 t�kst. kv. m plote išpl�tus �em�s sklypo ribas 313 kv. m, ple�iama teritorija automobiliams stov�ti iki 175 viet�. Lyros g. 13 �sik�r� verslininkai sako, kad bus ankšta ne tik priva�iuoti, bet ir prieiti prie parduotuv�li� ir vaistini�. Be to, planuojant vidin� kiemel� u�dengti stogu ar net u�statyti, bus u�go�tas apšvietimas.

Verslininkai piktinasi, kad bus u�statomas ir p�s�i�j� bulvaras, �ia statant automobilius. Prekeiviai sako es� apgauti – prieš 2,5 met� pasiraš� sutikim�, kuriame nebuvo u�siminta apie statybas.

Miesto architektai sako, kad plano reng�jai neišsprend� automobili� statymo, p�s�i�j� srauto problem� prie Lyros g. 13. N�ra aišku, kaip dirbs �kinink� turgeliai. Architektai tebevadina ši� teritorij� �igon� taboru.

Gyventojai piktinasi ir d�l prisišliejusi� sklyp� Lyros g. 5A, 5B, 7A, 7B detaliojo plano, kuriame nurodyta galima statyba. Komercinis pastatas b�t� nuo 5,5 iki 14 metr� aukš�io. Planuojama po�emin� automobili� aikštel�, iškrovimo patalpa.

Pasak aplinkini� nam� gyventoj�, sunkiasvori� mašin� srautas padid�s, po langais bus kraunamos prek�s, kils daug triukšmo, tod�l reikalauja akustin�s sienel�s.

Architektai tikina, kad detalusis planas numato tik teritorijos tvarkymo ir vystymo strategij�, o ne statybas. Gyventojai tuo netiki ir �ada toliau priešintis.

„Šiauliai plius“ informacija

Are�nai�� dar vie�nas prie�vaiz�das

Šiauli� arenos sutartis – ant prokuror� ir savivaldyb�s prievaizd� priekalo. Šiauli� miesto savivaldyb� nusprend�, kad arenos koncesijos sutarties vykdym� pri�i�rin�ios komisijos nebepakanka – skiria kuratori�. Šiauli� apygardos prokurat�rai perduotas tyrimas d�l koncesijos sutarties.

Šiauli� arenos koncesijos sutarties vykdym� pri�i�ri speciali komisija. Komisijoje dirba du Savivaldyb�s tarybos ir po du Savivaldyb�s administracijos bei arenos valdytojos Vš� „Pramog� sala“ atstovus. Savivaldyb� nusprend� skirti dar vien� prievaizd� – Turto valdymo skyriaus ved�j� Gyt� Skurk�. Administracijos atstovas tur�s analizuoti situacij� iš šalies, formuoti Savivaldyb�s pozicij�. Savivaldyb�, kasmet mokanti 740 t�kst. Lt koncesijos mokest�, nor�jo per�i�r�ti koncesijos sutart�, ta�iau teisininkai ši� galimyb� atmet� – koncesijos sutartis sudaryta pagal konkurso s�lygas.

Šiauli� arenos valdytojai tikina, kad prokurat�r� ir Finansini� nusikaltim� tyrimo tarnybos tyrimai neleid�ia ramiai dirbti. Pelno Šiauli� arena šimtais t�kstan�i� neskai�iuoja, tad bet koks politik� kišimasis daro meškos paslaug� miestui.

Pasak Šiauli� arenos valdytojos Vš� „Pramog� sala“ generalinio direktoriaus Gintaro Radavi�iaus, mil�inišk� pajam� arena tikrai neturi. Pernai �staiga gavo tik 5 t�kst. Lt pelno.

Tiesa, šiemet kol kas vietoj mokam� 740 t�kst. Lt Savivaldyb� mok�s tik 500 t�kst. Arenos valdytojai Savivaldyb� nebemok�s nuomos mokes�io u� arenoje �sik�rusias sporto mokyklas – padengs tik išlaidas u� komunalines paslaugas. Paskai�iuota, kad perkelti sporto �staigas � 7000 kv. m apleist� Gytari� mokyklos pastat� yra per brangu.

„Šiauliai plius“ informacija

Sa�vi�val�dy�b�s sko�los gramz�di�na �mo�n�

Šiauli� miesto ve��jai grasina streikuoti. UAB „Busturas“ darbuotojai, kuriems �teikti pasi�lymai suma�inti algas 10 proc., sako imsi�si kraštutini� priemoni�, jei vadovyb� nepasi�lys palankesni� s�lyg�. „Busturo“ darbuotojai ir profesin�s s�jungos atstovai tikina baland�io pabaigoje surengsi� �sp�jam�j� dviej� valand� streik�, be to, reikalausi� valstybinio audito savivaldyb�s �mon�je „Busturas“.

Visi „Busturo“ darbuotojai gavo pasi�lym� susima�inti algas 10 proc., o nesutikus – išeiti iš darbo. Iš beveik 400 darbuotoj� su pasi�lymu sutiko beveik visi, išskyrus tris. Vairuotojai sako su alg� ma�inimu nesutinkantys, ir jei baland�io pabaigoje sulauksi� suma�int� alg� – streikuosi�. „Busturo“ darbuotoj� interesus ginan�ios profesin�s s�jungos atstovai pateik� ve��j� �mon�s vadovybei reikalavim� atšaukti nutarim� ma�inti algas ir laukia atsakymo iki baland�io 12-osios. Nesulauk� atsako darbuotojai streikuos.

Šiauli� savivaldyb�s �mon�s „Busturas“ vadovai tikina, kad ma�inti algas – geriausia blogyb� iš vis� galim�. Savivaldyb� d�l skol� gr��inimo nekalba, tod�l �monei v�liau gali pritr�kti l�š� algoms.

„Busturo“ vadovyb� �ada kviestis vis� šali� atstovus � taikinimo komisij� ir si�lyti der�tis. Gandus, kad vadovai išsimoka priedus, ve��jai neigia.

Profs�jung� atstovai �sitikin�, kad „Busturo“ �mon�je daug netvarkos, ir reikalauja valstybinio audito, kadangi savivaldyb�s kontrolieriai prieš pa�eidimus u�merkia akis.

„Šiauliai plius“ informacija

Nau�ja afe�ra ka�pi�n�se?

Gink�n� kapin�se prad�tas tiesti vandentiekis. Nutiesus 3 km vandens tras�, b�t� išspr�stos daugel� met� varginusios problemos. Tikimasi, kad vandens stygiaus kapini� lankytojai nebepajus jau nuo ši� met� Motinos dienos.

Gink�n� kapin�se pakloti pirmi vandentiekio vamzd�iai – apie 400 metr�. Iš viso paklojus 3 km trasos, gyventojams nebereik�s semtis vandens iš talpykl�. Darbai kainuos daugiau nei 300 t�kst. Lt, tad projektas atsipirks tikrai ne po poros ar dešimties met�. U� j� grei�iausiai teks sumok�ti visiems vandens vartotojams, nes Savivaldyb� skolinga visoms savo �mon�ms, tad nesunku nusp�ti, kad ir u� kapin�ms tiekiam� vanden� laiku nesusimok�s. Kaip bus kontroliuojama, kad neb�t� palikti atsukti vandens �iaupai, irgi neaišku.

Pernai vandentiekio trasa buvo paklota iki Gink�n� kapini� tvoros, šiemet darbai vyksta kapini� teritorijoje.

Savivaldyb� kas m�nes� vien u� vandens atve�im� mok�davo po keliolika t�kstan�i� lit�. Pasak Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus Vlado Damulevi�iaus, vandentiekio tinklus ties „Šiauli� vanden�“ bendrov�, darb� s�mata – apie 300 t�kst. Lt. Darbus tikimasi baigti iki Motinos dienos.

Gink�n� kapin�s kelis dešimtme�ius veik� nesuformavus �em�s sklypo. Tik prieš m�nes� Šiauli� miesto savivaldyb�je pristatytas suformuotas Gink�n� kapini� �em�s sklypas. Planavimo tikslas buvo suformuoti �em�s sklypo ribas ir nustatyti speciali�sias �em�s naudojimo s�lygas bei servitutus.

„Šiauliai plius“ informacija

Gy�ven�to�jai jau��ia�si ne�sau�giai

Šiauliuose apsilank�s �kio ministras Rimantas �ylius tvirtino, kad pavojing� atliek� deginimo �renginys miesto pašon�je, Aukštrakiuose, neterš aplinkos ir bus saugus. Ta�iau � daugel� �iniasklaidos klausim� sve�ias neatsak�. Tik praneš�, kad artimiausiu metu Aukštrakiuose bus pastatytas sudegint� pavojing� atliek� s�vartynas. Tuo tarpu Šiauli� regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai pateik� informacij�, kad išmetam� � aplink� teršal� kiekius matuojanti slovak� laboratorija nustat�, kad dioksin� ir furan� koncentracija norm� viršija 3,4 karto. Ši� informacij� vakar sl�p� tiek �kio ministras, tiek bendrov�s „Toksika“ vadovas.

Vakar �kio ministras kalb�jo apie d�mes� aplinkosaugai, ta�iau „ne�inojo“, kad bandom�j� deginim� metu „Toksikoje“ tarša viršijo norm� 3,4 karto.
„Šiauliai plius“ arch. nuotr.

Šalia pavojingas atliekas deginsian�io �renginio gyvenantiems �mon�ms kyla gr�sm� j� sveikatai, ma��ja netoli esan�ios �em�s, nam� vert�. Gyventojai bijo d�l savo ir vaik� ateities. Rangovai nuolat atlieka pavojing� atliek� deginimo �renginio bandymus. „Toksikos“ generalinis direktorius �ilvinas �enkus u�simin�, kad viršijami dioksin� ir furan� kiekiai, ta�iau es� sveiktai tai nekelia pavojaus. Kontrol� atlieka Šiauli� regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Pasak �kio ministro Rimanto �yliaus, joki� nusi�engim� aplinkosauginiams reikalavimams �mon�je „Toksika“ nebus.

Pavojing� atliek� deginimo �renginys per metus gal�s sudeginti iki 8000 ton� pavojing� atliek�, kuri� „Toksika“ Lietuvoje pernai surinko apie 2500 ton�. Kol Aukštrakiuose neveikia �renginys, dalis pavojing� atliek� sand�liuojama, kitos ve�amos � u�sien� sudeginti.

Prieš pusantr� met� rangovas tur�jo valstybinei komisijai priduoti pavojing� atliek� deginimo �rengin�, ta�iau to nepadar�, nes derinimo darbai iki šiol neatlikti, tad Lietuva gali prarasti Europos S�jungos finansavim�. �renginio kaina 86 mln. Lt.

R. �yliaus teigimu, dal� pinig� gali tekti gr��inti, ta�iau, pasako jo, tai buvo s�moningas apsisprendimas rizikuoti pinigais, bet u�tikrinti aplinkosaugos reikalavimus.

Šalia pavojing� atliek� deginimo �renginio Aukštrakiuose greitai planuojama prad�ti statyti pavojing� atliek� s�vartyn�.

Išmetam� � aplink� teršal� kiekius matuoja slovak� laboratorija, kuri nustat�, kad dioksin� ir furan� koncentracija norm� viršija 3,4 karto.

„Šiauliai plius“ informacija

�S plius� in�for�ma�ci�ja spor�to m�g�jams

D�l sutarties poky�i� su Premier lygos teisi� valdytojais operatorei „Viasat“ apribotos tiesiogini� rungtyni� transliacij� teis�s Baltijos šalyse, tod�l „S plius“ skaitmenin�s televizijos abonentai, kaip ir kit� kabelini� televizij� abonentai, nebemato tiesiogini� Anglijos Premier lygos transliacij� per „Viasat Premier League“ kanal�.

„Viasat“, stengdamasi nenuvilti futbolo �i�rov�, dal� tiesiogini� Anglijos Premier lygos rungtyni� transliacij� perk�l� � „Viasat Sport Baltic“ kanal�, o „Viasat Premier League“ kanalo �i�rovai gal�s steb�ti visus šios lygos susitikim� vaizdo �rašus.

Norime priminti, kad „Rai Uno“ kanalas sporto program� transliavimo teises turi tik Italijoje, tod�l kitose šalyse jos tiesiog n�ra transliuojamos.

Daugiau informacijos galite su�inoti paskambin� tel. 8~700 121 01.

„S plius“ informacija

Veiks�m� ne�si�m�

Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro (ŠRATC) dalininkai nepri�m� sprendimo d�l drausmin�s nuobaudos skyrimo jo direktoriui Raimundui Jaku�iui. Sprendimas bus priimtas gavus prokurat�ros ir Speciali�j� tyrim� tarnybos išvadas.

Antradien� � pos�d� susirink� ŠRATC dalininkai – regiono savivaldybi� atstovai – išklaus� centro vadovo R.Jaku�io pasiaiškinim�. Direktorius prival�jo pasiaiškinti �tariant j� padarius drausmini� pa�eidim�. Tai nustat� Centralizuoto vidaus audito skyriaus specialistai. �tariama, kad R. Jakutis ir jo pavaldiniai tarnybiniais automobiliais va�in�jo asmeniniais tikslais ir netinkamai pild� �iniaraš�ius, taip pat kad technika pirkta neteisingai parinkus neskelbiam� deryb� b�d� ir didesne kaina, tad buvo pa�eistas Vieš�j� pirkim� �statymas. Kadangi ikiteismin� tyrim� prad�jo Šiauli� apygardos prokurat�ra, kuri byl� tirti perdav� Speciali�j� tyrim� tarnybos Šiauli� skyriui, dalininkai tik išklaus� R. Jaku�io pasiaiškinim�. Šis aiškina �statym� nepa�eid�s.

Sprendimas d�l drausmin�s nuobaudos bus priimtas gavus teis�sauginink� išvadas. Prokurat�ra R. Jaku�io dar neapklaus�.

„Šiauliai plius“ informacija

Pa�va�sa�ris ati�den�g� �mi�n� lau�kus�

�sib�g�jant pavasariui, mieste atsiveria šiukšlynai ir šiaulie�i� šun� savinink� aplaidum� rodantys plotai. �mon�s si�lo nebelaukti valdinink� malon�s ir šun� savininkams patiems imtis pri�i�r�ti aikšteles šunims ved�ioti.

„Ber�yn�lio“ poilsio parke paved�ioti šun� galima nebent patvinusiame aptvare ir purve, vasar� �ia taip pat prilyja. Valdininkai guod�ia, kad reikia palaukti, kol išd�ius, o šiaulie�iai tikina, kad tvarkos turi imtis patys šun� savininkai. Pietinio rajono gyventojui, kasdien išeinan�iam pasivaikš�ioti kelis kilometrus, kilo mintis, kaip šun� ved�iojimo aikštel� paversti naudinga. Patys gyventojai gal�t� atve�ti �ia sm�lio, �vyro, pakloti kelis vamzd�ius ir pelk�s nelikt�, ta�iau ne paslaptis, kad su kai kuriais šun� savininkais susitarti nelengva net d�l elementarios tvarkos.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Viešosios tvarkos skyriaus duomenimis, pernai Šiauli� miesto šun� ved�iojimo aikštel�ms pri�i�r�ti skirta 20,8 t�kst. Lt. Aišku, n� lito neskirta aikštel�ms nusausinti. Jose palikti ekskrementai – irgi pa�i� augintini� savinink� r�pestis.

Šiaulietis Stasys Puš�ius sako, kad jei b�t� iniciatyva rinkti šun� ekskrementus,

pats maišeli� par�pint�, kad tik �moni� po�i�ris keist�si.

Pavasar�jant Šiauliuose pasigendama ir iškab�, priminim� šun� ved�iotojams. Kol valdininkai tik �ada pa�eid�jams baudas iki 200 Lt, šiaulie�iai vaikšto po „min� laukus“.

„Šiauliai plius“ informacija

Fut�bo�las truk�do vai�ruo�to�jams

Redakcij� pasiek� skaitytojo �inia apie d�l Kvie�i� gatv�je esan�io futbolo stadiono kylan�ius nepatogumus ar net gr�sm� aplinkiniams gyventojams. Šiltuoju met� laiku Šiauliuose prasideda lauko futbolo sezonas, tad miesto stadionus u�pl�sta sportininkai ir sirgaliai. Ne paslaptis, kad kiekvienas atva�iuoja nuosava mašina ir pastato j� ten, kur patogiausia, da�niausiai kuo ar�iau.

Petro JANKAUSKO nuotr.

Kvie�i� gatv�je esan�iame dirbtin�s dangos stadione �aid�ia Šiauli� „Šiauliai“, sirgali� – apie pus� tiek, kiek gal�t� tilpti, o šalia esanti gatv� automobiliais jau u�statyta tiek, kad dviem automobiliams prasilenkti ne�manoma. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialist� Birut� Beinorien� pripa��sta, kad ši problema mieste aktuali jau ne pirm� sezon�, tik iki šiol niekas � tai nebuvo atkreip�s d�mesio.

Panašiai kalba ir Šiauli� futbolo akademijos direktorius Saulius Lesnickas: „U� viešai organizuojamus renginius, kuriuose dalyvauja m�s� sportininkai, esame atsakingi mes, ta�iau neturime nei l�š�, nei galimybi� spr�sti šios problemos. Apie kiekvien� rengin� informuojame policij�, kuri tur�t� reguliuoti automobili� eism� taip, kad netrukdyt� aplinkiniams.“

Tiesa, per paskutines futbolo var�ybas (kai buvo foto-

grafuota) policijos buvo, ta�iau pareig�nai stov�jo prie ��jimo � stadion� – grei�iausiai tikrino d�l draud�iam� �sinešti daikt�.

„Š� savaitgal� dar kart� šnek�sim�s su policija d�l eismo nukreipimo � laisvesn� gatv�“, – pa�ad�jo Futbolo akademijos direktorius, neneigiantis, kad problema tikrai yra nema�a.

„Šiauliai plius“ informacija

Mu�zie�jaus fa�sa�das at�si�ve�ria vi�suo�me�nei

Fotografijos muziejus atsiveria šiaulie�iams iš išor�s. Kit�met planuojamas daugiafunkcio modernaus fotografijos meno ir technikos muziejaus atidarymas. Rekonstrukcijos projektas, kurio vert� apie 5 mln. Lt, finansuojamas iš Valstyb�s investicij� programos.

Bulvare jau galime išvysti atsiveriant� naujojo Fotografijos muziejaus fasad�. Re-prezentacin�je vietoje prieš keturiasdešimt met� �kurtas Fotografijos muziejus daugiau nei tris dešimtme�ius nebuvo remontuotas. Statybininkai jau darbuojasi viduje, o prid�jus kelias išor�s detales pastato išor� bus greitai baigta renovuoti.

Prieš metus, kai �ia lank�si kult�ros ministras, sal�s dar buvo pilnos statybinio lau�o ir dulki�, ta�iau sve�iai jau tur�jo galimyb� palyp�ti � ap�valgos aikštel�, iš kurios atsiveria Šiauli� miesto panorama. „Aušros“ muziejaus direktorius sako, kad ji bus ne�prasta – �ia bus galima ap�i�r�ti ne tik miest�, bet ir jo istorij�, kaip miestas atrod� po kar� ir griovim�. Šiemet lapkrit� duris atvers did�ioji galerija. 140 kv. metr� sal�je bus �rengtas specialus daugiafunkcis apšvietimas, fond� sal�je jau sumontuota v�sinimo �ranga, kad nuolat b�t� palaikoma b�tina 14-os laipsni� temperat�ra, �rengiamos edukacin�s sal�s, ma�oji parod� sal�, skirta pradedantiems autoriams.

Ruden� apie 6 metrus �gtel�j�s pastatas, išpl�t�s erdves iki 600 kv. metr�, pristatys pirm�sias parodas. 2013-aisiais, minint 40-�j� Fotografijos muziejaus �k�rimo sukakt�, vyks ir rekonstruoto muziejaus atidarymo švent�.

„Šiauliai plius“ informacija

Re�konst�ruk�ci�ja pa�ju�d�jo

Šiauliuose po d�l kli��i� renovacijai atsiradusios pertraukos kuriamas Psichikos dienos stacionaras. U� ES pinigus – 2,5 mln. Lt – bus rekonstruotas pastatas Varpo g. 9. Savivaldybei pasirašius sutart�, rangovas �sipareigojo darbus atlikti per pus� met�.

Pastatas Varpo g. 9, kur anks�iau dirbo Centro poliklinikos vaik� gydytojai, tuš�ias stovi jau ne vienerius metus. �ia dviejuose aukštuose �sikurs Psichikos dienos stacionaras, o tre�iajame aukšte – iš Vilniaus gatv�s atkeltas Sveikatos biuras. Pastatas tur�jo b�ti renovuojamas dar pernai, rangos darbams pirkimas �vyko rugs�j�, ta�iau viskas u�strigo pus� met�.

Rangovas u� 2,5 mln. Lt �sipareigojo apšiltinti pastato fasad�, pertvarkyti vid�.

Psichikos dienos stacionar� išlaikys Centro poliklinika. �ia bus �kurtos 25 vietos. Be šiaulie�i�, �ia gal�s lankytis dar trij� savivaldybi� – Šiauli� rajono, Kelm�s ir Radviliškio – gyventojai. Savivaldybei gali tekti prisid�ti l�šomis.

Pastatas rekonstruojamas �gyvendinant du projektus, kurie abu 100 proc. finansuojami Europos S�jungos strukt�rini� fond� l�šomis.

„Šiauliai plius“ informacija

Mui�ti�nin�kai �ta�ria�mi �m� ky��ius

Speciali�j� tyrim� tarnybos akiratyje - pus� Šiauliuose mobiliojoje grup�je dirban�i� muitinink�. Jie �tariami iš vairuotoj� reikalav� kyšio. Trys muitininkai sulaikyti, dar trims �tariamiesiems �teikti šaukimai atvykti � apklausas. �tariam�j� ratas gali pl�stis.

Iš 12-os mobiliosios grup�s Šiauli� muitinink� dirba tik šeši. Po daugiau nei metus trukusio tyrimo trys sulaikyti, dar trims �tariamiesiems �teikti šaukimai atvykti � apklausas Speciali�j� tyrim� tarnyboje. Muitin�s pareig�nai �tariami kyšininkavimu. �tariamieji n�ra naujokai, visi seniai dirba muitin�je.

Pasak Giedriaus Cinino, Muitin�s departamento Tarnybinio tyrimo tarnybos viršininko, visi jie yra muitin�s pareig�nai, dirbantys keliuose. Pareig�nai �tariami reikalav� kyšio iš transporto priemoni� vairuotoj� u� tai, kad pastariesiems neb�t� surašyti administracini� teis�s pa�eidim� protokolai u� padarytus tam tikrus pa�eidimus.

Klaip�dos teritorin�s muitin�s Mobili�j� grupi� skyriaus Šiauli� poskyryje dirbantys muitininkai �tariami daugiausia reikalav� kyšio iš vairuotoj�, kurie b�davo nesusimok�j� keli� naudotojo mokes�io. Mokestis siekia iki septyni� t�kstan�i� lit�, kyšio suma - nuo penkiasdešimt iki pusantro šimto lit�. G. Cininas sako, kad �tariam�j� ratas gali pl�stis.

Nepatvirtintais duomenimis, sulaikytieji didel� darbo patirt� turintys muitin�je dirb� kinologai. Did�iausia muitininkams gresianti bausm� – laisv�s at�mimas iki septyneri� met�.

„Šiauliai plius“ informacija

Gy�ven�to�jai pa�sie�k� sa�vo tiks�l�

Kelis mitingus organizav� Šiauli� miesto gyventojai pasiek� tiksl�. Miesto taryba nusprend� nesvarstyti klausimo d�l daugiabu�i� nam� šilumos punkt� prie�i�ros maksimali� tarif� nustatymo, o palaukti, kol Seimas priims Šilumos �statymo patais�, kad šilumos punktai gal�t� priklausyti gyventojams arba šilumos tiek�jui.

Vakar � miting� rinkosi šiaulie�iai, nusivyl� didel�mis šilumos kainomis.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

„Šilumos kaina – akmuo po kaklu“, „Mere, kur J�s� pa�adai sutramdyti šilumos kain� did�jim�“, – tokius plakatus vakar � miting� atsineš� šiaulie�iai, nusivyl� didel�mis šilumos kainomis.

�mon�s nesupranta, kod�l daugiabu�i� nam� gyventojams b�tina pirkti šilumos punktus. Piktinosi gyventojai ir d�l planuojam� didinti daugiabu�i� nam� šilumos punkt� prie�i�ros maksimali� tarif�. Min�t� klausim� vakar planavo svarstyti Šiauli� miesto taryba.

Daugelis mitingo dalyvi� – pagyven� šiaulie�iai, prie kuri� prisijung� net iš sostin�s atvyk� keli� partij� aktyvistai. Nepab�go � miting� ateiti ir Šiauli� miesto vadovai. Meras Justinas Sartauskas paaiškino �mon�ms, kad Šiauli� miesto savivaldyb� inicijuoja Šilumos �statymo patais�, kad šilumos punktai kaip ir anks�iau gal�t� priklausyti daugiabu�io namo gyventojams arba šilumos tiek�jui.

Pasak Šiauli� miesto mero, tokio �statymo, koks yra priimtas Seime, Šiauliai �vykdyti negali. Jei �mon�s nenori perimti šilumos punkt�, tai niekas netur�t� j� versti to daryti.

Šiauli� miesto taryba nusprend� nesvarstyti klausimo d�l daugiabu�i� nam� šilumos punkt� prie�i�ros maksimali� tarif� nustatymo, o palaukti Seimo sprendimo.

„Šiauliai plius“ informacija

Vie�niems pa�leng�vi�no, ki�tiems pa�sun�ki�no

Valdininkai bej�giškai stebi, kaip, nuo sausio �sigaliojus naujiems Paramos �statymo pakeitimams, suteikta galimybe piktnaud�iauja gyventojai. Jie vien d�l pašalp� ir kompensacij� registruojasi bedarbiais ar perrašo turt�. Iš vieniš� mam� atimta galimyb� gauti param�, jei bent vienas vaikas neturi �rodytos t�vyst�s.

Naujos Pinigin�s paramos �statymo pataisos, tur�jusios suteikti galimyb� gauti param� „�ia ir dabar“, kai tik prireikia, atv�r� kelius piktnaud�iauti, siekiant pasipinigauti iš valstyb�s. Nebereikia b�ti pus� met� registruotam darbo bir�oje, kad gautum socialin� pašalp�. Tad valdininkai bej�giškai stebi, kaip daug�ja bedarbi�, jau kit� dien� b�gan�i� tvarkytis dokument� piniginei paramai.

Rimundas Domarkas, Šiauli� teritorin�s darbo bir�os direktorius, sako, kad bir�oje registruojasi daug nauj� �moni�, o po to jie tikriausiai eina � Savivaldyb� ieškoti pašalp� ar kompensacij�.

Pasak Vidos Rimšien�s, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Socialin�s paramos skyriaus Socialini� išmok� poskyrio ved�jos, gruod�io m�nes� buvo 5685 asmenys, prašantys paramos, o šiemet vien per saus� j� jau padaug�jo iki 6580. Akmen�s rajone toki� naujok� – 200. Sp�jama, kad nauja tvarka piktnaud�iauja netgi emigrantai.

Akmen�s rajono meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad dabar emigrantai gr��ta atostog�, u�siregistruoja darbo bir�oje ir eina gydytis, nes socialiai drausti tampa iškart.

Jei socialini� pašalp�, kurias pasiimti dabar labai lengva, daug�ja, tai kompensacij� skai�ius išlieka panašus. Šiauliuose jas š� vasar�, kaip ir pernai, gauna apie 2000 šeim�. Ta�iau nuo ši� met� kompensacij� nebegali gauti tos šeimos, kuriose bent vienam vaikui nenustatyta t�vyst�.

Pinigin�s paramos sistemos poky�i� tr�kumus ir privalumus pripa�ino ir j� k�r�jai.

„Šiauliai plius“ informacija

�A�MA jau ruo��ia�si ap�do�va�no�ji�mams

Šiauli� apskrities muzikos apdovanojimai ŠAMA vyks ir šiemet – jie numatyti baland�io 17 d. Šiauli� arenoje.

Apdovanojim� organizatoriai spaudos konferencijoje pristat� id�j�, kad t� vakar� bus �vertinti ryškiausi pernai met� Šiauli� karšto jaunimo, pramogin�s, akademin�s muzikos, d�iazo, folkloro atlik�jai. T� vakar� klausytojams jie �ada 3-4 valandas gero šou ir naujausios muzikos, kuri� atlik�jai gros ir dainuos tik gyvai. Atlik�jui naujokui, suk�rusiam ger� k�rin�, ŠAMA yra puiki galimyb� u�lipti � didel� scen� su geru apšvietimu bei �garsinimu ir pasirodyti did�iulei auditorijai. �i�rovui ŠAMA suteikia galimyb� toje pa�ioje scenoje išvysti k� tik u�gimusias id�jas ir Šiauli� krašto muzikos �vaig�des, kuri� t� vakar� netr�ks. Pernai „pirm�j� blyn� iškep�“ apdovanojim� organizatoriai šiemet išgrynino nominacijas – j� �ada 29-ias. Klausytoj� balsavimas jau prasid�jo muzikos portale www.sama.lt. Geriausi�j� rinkimuose konkuruoja daugiau nei 400 atlik�j�. Beje, ši�metis ŠAMA devizas „�aliai“ – ne tik nuoroda � muzikin� „švie�um�“, bet ir � ekologij�.

„Šiauliai plius“ informacija

At�lei�di�mo la�pe�liai jau ruo��ia�mi

Šiauli� miesto savivaldyb� ruošiasi �gyvendinti valdan�iosios koalicijos taupymo plan� administracijoje – trim dešimtimis suma�ins etat�, ta�iau ne iki 240, kaip buvo numatyta, o iki 243. Dalis etat� ir taip laisvi, realiai �sp�jimo apie atleidim� lapeliai šio m�nesio pabaigoje bus pateikti dešim�iai �moni�.

Viena iš taupymo priemoni� Savivaldyb�je – suma�inti darbuotoj� etat� nuo 276 iki 243. Tokiam planui �gyvendinti reikia Tarybos sprendimo. Projektas, numatantis darbuotoj� suma�inti 33 etatais, o dirban�i� pagal darbo sutart� – vienu etatu, bus svarstomas jau kit� savait�. Pagal kokius kriterijus bus renkamasi, k� atleisti, administracijos vadovai �vardyti negali. Ta�iau realiai tiek �moni� atleisti nereik�s, nes pus� etat� – tušti, � kitus, iš anksto �inant situacij�, specialistai net nebuvo priimti. Administracijos vadovyb� tur�s atrinkti šiek tiek daugiau nei dešimt �moni�, kuriuos apie atleidim� informuos jau š� m�nes�.

�sp�tieji bus atleid�iami nuo rugpj��io m�nesio. Jiems reik�s išmok�ti vidutiniškai trij� darbo u�mokes�i� dyd�io išmokas, tod�l realus sutaupymas ši� met� biud�ete nepasijus. Manoma, kad kit�met tai pad�s sutaupyti apie 15 proc. Savivaldyb�s darbo u�mokes�io fondo. Miesto �kio ir pl�tros komitetas tokiai administracijos reformai jau pritar�.

„Šiauliai plius“ informacija

Ka�li�niai ba�dau�ja so�t�s

Kelint� dien� t�siasi bado akcija Šiauli� tardymo izoliatoriuje. Vakar badavo jau 217 suimt�j� ir nuteist�j�. Ta�iau kaliniai nevalgo tik valdiško maisto, izoliatoriuje esanti parduotuv� klesti.

Kaliniai vakar atsisak� kop�st� sriubos, plovo, juodos duonos, kompoto. Maist� Šiauli� tardymo izoliatoriaus darbuotojai išve�� labdaros centr�.

Šiauli� tardymo izoliatoriuje tre�iadien� badavo 144 suimtieji ir nuteistieji, ketvirtadien� j� buvo jau 217. Iš viso �ia kali daugiau nei 650 asmen�.

Lietuvos �kalinimo �staigoje nepasitenkinimas prasid�jo po to, kai buvo paskelbtas nuo baland�io pirmosios �sigaliosiantis teisingumo ministro �sakymas d�l vidaus tvarkos taisykli� pakeitimo. �kalintieji nebegal�s vis� par� naudotis kompiuteriais - bus leid�iama tik tris valandas. Nepatenkinti jie ir d�l apribot� galimybi� �sigyti preki�.

Šiauli� tardymo izoliatoriuje yra parduotuv�, kur nuteistieji ir suimtieji per m�nes� išleid�ia daugiau nei šimt� t�kstan�i� lit�. Paulius �valiauskas, Šiauli� tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas, tvirtino, kad per bado akcij� kai kurie asmenys perka parduotuv�je, ta�iau atsisako valdiško maisto, es� taip badauja. Vien tre�iadien� izoliatoriuje esan�ioje parduotuv�je nupirkta preki� u� beveik 11 t�kst. Lt.

Nuo baland�io pirmosios �kalinimo �staigos, iš anksto gavusios iš nuteist�j� pareiškimus apie pradedam� badavim�, nuteistiesiems maisto nebegamins. Jei maistas bus paruoštas, j� perduos labdarai. Lietuvoje bado akcijoje dalyvauja per 2000 nuteist�j� ir suimt�j�. Iš viso Lietuvos �kalinimo �staigose yra 10 t�kst. asmen�. Vieno asmens išlaikymas per dien� kainuoja 47 Lt.

„Šiauliai plius“ informacija

Ti�ki�si ma��iau sko�lin�tis

Miesto politikai tur�s apsispr�sti, ar keisti sprendimus d�l ilgalaiki� Šiauli� miesto savivaldyb�s imam� paskol�. Pernai nuspr�sta imti paskolas 10-�iai met�, ta�iau �gyvendinant projektus sutaupytas beveik milijonas lit�. Pinigai perskirstomi �vairiems naujiems objektams, tarp kuri� – ir Pramoninio parko techninio projekto koregavimas, ir Sodo gatv�s t�sinys.

Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos komitetuose prieš Tarybos pos�d� svarstyta d�l ilgalaiki� paskol� �mimo. 2011 m. Taryba buvo nusprendusi imti dvi paskolas – iš viso apie 18 mln. Lt, ta�iau �gyvendinant investicinius projektus panaudotos ne visos l�šos. Pernai paimta 17,6 mln. Lt paskolos – ma�esn� suma, nei buvo numatyta pasiskolinti. Pasak Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Finans� skyriaus ved�jos Reginos Janušauskien�s, atliekant darbus buvo sutaupyta, tad bus galima imti milijonu ma�esn� paskol�.

Šios paskolos n�ra naujos – pernai su bankais buvo pasirašytos sutartys, bet tik šiemet bus paimtos l�šos. Iš paskolos šiemet numatoma skirti pinig� naujiems ES remiamiems investicij� projektams, kur reikalinga savivaldyb�s l�š� dalis: 31 t�kst. Lt Zokni� gyvenamojo rajono detaliajam planui parengti, apie 92 t�kst. oro transporto išvystymo studijai paruošti, 9 t�kst. – Sodo gatv�s t�siniui iki �emait�s gatv�s laikinai jung�iai �rengti.

Pernai sutaupyta l�š� remontuojant dar�elius ir neformaliojo ugdymo �staigas. Perskirstant apie 870 t�kst., 200 t�kst. Lt numatyta Pramoninio parko techniniam projektui koreguoti, nes reikia pastatyti transformatorin�.

„Šiauliai plius“ informacija

Dis�ku�si�j� �kar�ty�je�� i�lu�mos punk�tai

Šiauli� miesto savivaldyb� inicijuoja Šilumos �statymo patais�, kad šilumos punktai, kaip ir anks�iau, gal�t� priklausyti namo but� ir patalp� savininkams arba šilumos tiek�jui. Šiaulie�iai siekia, kad pataisa b�t� svarstoma kuo skubiau – pavasario Seimo sesijoje.

Miesto vald�ia išsigando gyventoj� nepasitenkinimo ir �ada teikti alternatyv� projekt�.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Pagalbos � Šiauli� krašto Seimo nari� grup� kreip�si Šiauli� miesto savivaldyb�s vadovai. Jie pareng� Šilumos �statymo pakeitimo projekt�, kuriame numatyta, kad daugiabu�i� nam� šilumos punktai gal�t� priklausyti daugiabu�io namo but� ir patalp� savininkams, o šiems nepageidaujant – šilumos tiek�jui.

Seimo nariai pa�ad�jo pad�ti. M�s� miesto atstovus palaiko ir kaunie�iai, nes ir jie nenori iš šilumos tiek�jo pirkti šilumos punkt�. Jeigu Seimas nepatvirtins �statymo patais�, nuo liepos pirmosios šilumos punktai tur�s priklausyti gyventojams.

Kit� ketvirtadien� Šiauli� miesto taryba svarstys klausim� d�l šilumos punkt� amortizacijos bei remonto mokes�io ir d�l šilumos punkt� eksploatacijos bei prie�i�ros.

Gyventojai kas m�nes� mok�davo u� šilumos perdavim� po 10 ct u� kvadratin� metr�. Dabar, kai Šiauli� miesto savivaldyb� yra nušalinusi šilumos teik�jus nuo šilumos punkt� prie�i�ros, gyventojai tur�s du su šilumos �kiu susijusius mokes�ius – šilumos punkt� prie�i�ros ir laikin� „Šiauli� energijai“ u� eksploatavim�.

Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos komitetuose išreikšti pirmieji nuog�stavimai d�l gyventoj� nepasitenkinimo. Daugiabu�iams namams ruošiami maksimal�s nam� šildymo ir karšto vandens sistem� prie�i�ros tarifai ir j� taikymo taisykl�s. Finans� ir ekonomikos komitete politikai jau svarsto, ar balsuoti u� tarifus, kurie bus nustatomi pagal namo am�i�, tip�, dyd� ir sieks nuo keli� iki keliolikos cent�.

Ma�o (iki 1000 kv. metr�) ploto nam� gyventojams ir esant senai (daugiau nei 30 met�) šildymo sistemai padid�s mokestis u� šilumos punkt� ir sistem� prie�i�r�.

Daugiabu�i� nam� bendrijoms toks mokestis bus rekomenduotinas, bus ir išlyg�, tikina politikai. Ta�iau politikai dar turi išsiaiškinti, pvz., kaip šilumos punkt� pri�i�r�tojas gyventojams atsiskaitys u� l�š� panaudojim�, ar renkantis šilumos punkt� pri�i�r�toj� ne per sunku išlaikyti konkurencij�. Finans� ir ekonomikos komitete klausimui d�l tarif� nepritarta.

Valdininkai sako, kad visuomen�s atstovai darbo grup�je d�l maksimali� tarif� neprieštaravo. Šilumos punktus Šiauli� energijos darbuotojai pri�i�r�s iki liepos 1-osios.

Kovo 29-�j� šiaulie�iai rinksis � miting� d�l šilumos punkt� eksploatacijos ir prie�i�ros mokes�io. Pagal teikiam� sprendimo projekt� ma�iems namams min�tas mokestis bus did�iausias – iki 23 ct u� kvadratin� metr�, šimtabu�iams ma�iausias – daugiau nei 8 ct. Miesto vald�ia, išsigandusi gyventoj� nepasitenkinimo, �ada teikti alternatyv� projekt�.

„Šiauliai plius“ informacija

Tau�py�mas mo�kyk�lo�se�� lyg ru�si�ka ru�le�t�

Šiauli� miesto savivaldybei tre�daliu suma�inus l�šas biud�etin�ms �staigoms, mokykl� vadovams palikta laisv� rinktis, kaip taupyti. Vienas iš b�d� – atlyginim� ma�inimas, ta�iau jis galimas tik darbuotojui sutikus, o atsisakius išlaid� tik padaug�t�. Jei tekt� atleisti darbuotoj�, reik�t� jam sumok�ti išeitin� kompensacij�.

Kai Šiauli� miesto savivaldyb� šiemet 30 proc. suma�ino finansavim� biud�etin�ms �staigoms, ši� vadovai turi patys pasirinkti, ko atsisakyti.

Šiauli� mokykl� vadovai suka galv� – jie negali atjungti šildymo, u�sukti vandens, u�daryti valgykl� ar nevalyti patalp�. Taip pat jie Savivaldyb�s kas ketvirt� bus kontroliuojami, ar iki minimumo nenur�� darbuotojams alg�.

Kai Savivaldyb� spaud�ia vadovus, šie spaud�ia darbuotojus – jei nedirbs u� ma�esn� atlyginim�, bus atleisti. Darbo inspekcija ��velgia gr�sm� taupyti darbuotoj� s�skaita, ta�iau primena, kad su tokiu taupymu turi sutikti pats darbuotojas, kitaip darbdaviui tai net nuostolinga – teks mok�ti išeitines kompensacijas.

Pasak Donato Jakub�no, Valstybin�s darbo inspekcijos Šiauli� skyriaus inspektoriaus, tik darbuotojui sutikus gali b�ti kei�iamos darbo s�lygos. Jeigu darbdavys negauna darbuotojo sutikimo, jis turi nutraukti darbo sutart� ne d�l darbuotojo kalt�s, sumok�ti jam išeitines u� sta�� ir kt., tad taip sutaupyti vargu ar pavyks, nebent t� darbuotoj� išvis atsisakoma. Tokius sprendimus pri�m� mokyklos, kur darbo u�mokes�io koeficientai buvo iki minimumo suma�inti jau per sunkmet� – jie atleido sargus ir virtuv�s darbuotojus, o šias paslaugas perka rinkoje.

Taip dal� atlyginim� ir komunalini� mokes�i� sumoka privatininkas. Kiek realiai l�š� bus sutaupyta, paaišk�s v�liau, kai bus suskai�iuota, ar nepabrango paslauga ir kiek kainavo atleist�j� išeitin�s.

„Šiauliai plius“ informacija

Ap�do�va�no�ti at�vi�ru�ko Lie�tu�vai k��r�jai

Per šal� nuvilnijus Lietuvos nepriklausomyb�s atk�rimo dienos renginiams, min�jimams ir iškilm�ms, išrinkti ir apdovanoti konkurso „Atvirukas Lietuvai“ k�r�jai.

Naujien� portalo „Etaplius.lt“ redakcijos kartu su Lietuvos Nepriklausomyb�s gynimo sausio 13-osios brolijos Šiauli� skyriumi organizuotas, patriotiškum� T�vynei ir savo kraštui ugdantis konkursas sulauk� beveik 200 darb�. Konkurso organizatoriai ir vertinimo komisija d�koja dalyviams u� švent� ir malonias akimirkas per�i�rint vis� dalyvi� eksponuojamus atvirukus. Komisijos nariai sako, kad nugal�tojus išrinkti nebuvo lengva, nes darbai – itin spalvingi, k�rybiški, original�s.

Ilgai pos�d�iavusi vertinimo komisija, kuriai pirmininkavo prof. habil. dr. Vytenis Rimkus, pagal pateiktus konkurso nuostatus bendru sutarimu atrinko atvirukus ir paskirst� Lietuvos Nepriklausomyb�s gynimo sausio 13-osios brolijos Šiauli� skyriaus iš asmenini� l�š� sukaupt� premij� fond�.

Geriausio atviruko, skirto Lietuvos Nepriklausomyb�s atk�rimo dienai, k�r�ja pripa�inta Gret� Milaši�t� iš Kurš�n� meno mokyklos. Mergaitei skirta pagrindin� 100 Lt premija. Jos mokytojai Daliai Jokubauskienei u� dviej� prizinink� paruošim� irgi skirta premija – 50 Lt.

Daugiausia „Etaplius.lt“ portalo lankytoj� bals� gavusio atviruko „Lietuva – mano šalis“ autorei Godai Veršinskaitei iš Šiauli� „Juventos“ progimnazijos paskirtas 50 Lt piniginis prizas.

Atviruko su geriausiu sveikinimo tekstu autore pripa�inta Egl� Lo�yt� iš Šiauli� V. Kudirkos pagrindin�s mokyklos. Jai skirta 50 Lt premija.

U� atviruko pilietin� raišk� 50 Lt premija skirta Aigilei Dunauskaitei iš Kurš�n� meno mokyklos.

U� original� Sausio

13-osios vaizdin� sprendim� skirta 50 Lt premija Edvinui Kareivai iš Vaiguvos V. Šimkaus vidurin�s mokyklos.

U� meniškiausiai pateikt� atviruko lyriškum� skirta 50 Lt premija Karolinai Misevi�i�tei iš „Sandoros“ progimnazijos.

Specialus prizas u� vaikiškiausi� švent�s raišk� atviruke paskirtas šešiametei Lukai Gramataitei.

Komisijos nar�, naujien� portalo „Etaplius.lt“ redaktor� Eva Kazlauskien� sako, kad jau kit� savait� portale bus paskelbtas Motinos dienai skirtas tradicinis nuotrauk� konkursas, kuriame dalyviai taip pat gal�s laim�ti verting� priz�.

„Etaplius.lt“ informacija

Jau�ni�mas mo�k�si vers�lu�mo

Keturias savaites Šiauli� universitete vykus� „Fix“ rengin� vainikavo Jaunimo verslumo turnyras. Projekte dalyvavo verslu besidomintys jaunuoliai, kurie savo �inias pritaik� praktiškai. Nugal�toja tapo Šiauli� universiteto Socialini� moksl� fakulteto komanda.

„Fix“ - tai keturias savaites vyk�s id�j� generavimo projektas. Jame dalyvavo 25 komandos, kiekvienoje kuri� buvo po keturis dalyvius. Verslu besidomintys studentai ir moksleiviai klaus�si paskait�, atliko �vairias u�duotis, bendravo su patyrusiais verslininkais. Svajojantis apie versl� jaunimas imitavo pirmuosius �ingsnius kuriant versl�. Komisijos nariai sak�, kad jaunimas labai k�rybingas.

Iš 25 komand� šešios pateko � final�. Versliausia komanda ir turnyro nugal�toja pripa�inta Socialini� mokslo fakulteto student� komanda „Atstovybininkai“. Antra vieta atiteko „Romuvos“ gimnazijos komandai „Verslo t�zai“, tre�ioji – Šiauli� valstybin�s kolegijos grupei „Kolegos“.

Anot Šiauli� universiteto Interaktyvi� studij� centro direktoriaus Andriaus Rakicko, tai vienas did�iausi� rengini�, vykusi� Socialini� moksl� fakultete. Jaunimo verslumo turnyr� organizavo Šiauli� universiteto Socialini� moksl� fakultetas ir Šiauli� prekybos, pramon�s ir amat� r�mai.

„Šiauliai plius“ informacija

�Sod�ra� ra�gi�na sau�go�tis ap�ga�vi�k�

Pastaruoju metu pasitaik� atvej�, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) darbuotojais prisistatantys asmenys skambino gyventojams ir siek� išgauti elektronin�s bankininkyst�s s�skait� ir prisijungimo duomenis. „Sodra“ �sp�ja, kad �mon�s telefonu neteikt� jokios asmenin�s informacijos.

Pastarosiomis dienomis Radviliškio ir Pakruojo gyventojai sulaukia asmen�, prisistatan�i� teritorini� „Sodros“ skyri� darbuotojais, telefono skambu�i�. Skambinantys asmenys nurodo išgalvotus vardus ir pavardes, netgi tariamus telefono ir kabinet� numerius. Paskambin� apsišauk�liai teigia, kad �mogui buvo išsi�stas pranešimas apie „Sodros“ gr��inamus pinigus. Kadangi �mon�s n�ra gav� toki� pranešim�, skambinantieji si�losi pad�ti kuo grei�iau pervesti tariamus pinigus - prašo pasakyti s�skait� numerius ir elektronin�s bankininkyst�s slapta�od�ius. Tuos �mones, kurie elektronin�s bankininkyst�s sistema nesinaudojo ir netur�jo s�skaitos, apsišauk�liai ragino kuo skubiau sudaryti sutart� su banku ir �ad�jo po tam tikro laiko paskambinti dar kart�.

„Sodros“ Šiauli� skyriaus direktorius Leonas Strazdauskas atkreipia d�mes�, kad „Sodra“ niekam nesiunt� joki� pranešim� apie gr��inamus pinigus, ir ragina �mones b�ti budresnius, o sulaukus toki� ar panaši� skambu�i� neteikti joki� asmens duomen�, s�skait� numeri�, prisijungimo prie elektronin�s bankininkyst�s sistemos slapta�od�i� ar kit� duomen�.

„Sodros“ Šiauli� skyriaus informacija

�iau�liai vis dar uo�de�go�je

Šiauli� miesto savivaldyb� ir mokes�i� administratoriai d�iaugiasi, kad per pirmus du met� m�nesius biud�eto planas ne tik �vykdytas, bet ir viršytas. Did�ioji surinkt� mokes�i� dalis – gyventoj� pajam� mokestis. Deja, darbo u�mokestis Šiauliuose ir toliau lieka ma�iausiais iš šalies didmies�i�, o apskrityje j� lenkia ma�esni miestai.

Šiauli� miesto i�das šiemet pildomas daugiau, nei planuota – Savivaldyb� tik�josi gauti 17 mln. Lt, o surinko 21.

Pasak Virginijos Pabr��ien�s, Šiauli� apskrities valstybin�s mokes�i� inspekcijos Mokestini� prievoli� departamento direktor�s, per du m�nesius biud�eto surinkimo planas �vykdytas ir viršytas 4,50 mln. Lt. Palyginti su tuo pa�iu laikotarpiu pernai, pajamos yra 2,8 mln. Lt didesn�s.

Geriau surenkami mokes�iai Savivaldybei teikia vil�i�, kad bus kuo u�kamšyti biud�eto skyles, ta�iau politikai teigia, kad d�iaugtis dar ankstoka – didesn�s mokes�i� �plaukos neb�tinai reiškia, kad �mon�s �m� gauti daugiau pajam� ir mok�s daugiau mokes�i�, tiesiog met� prad�ioje gal�jo b�ti išmok�ti iš pernai perkelti atlyginimai. Mokes�i� administratoriai teigia, kad šiaulie�i� pajamos did�ja labai ne�ymiai.

Vidutinis atlyginimas Šiauli� miesto savivaldyb�je – 1533 Lt. Jis apskrityje yra tre�ias pagal dyd�. Miest� lenkia Akmen� ir Pakruojis.

Miesto gyventoj� pajamas viršija ne tik kit�, beje, ma�esni�, apskrities miest� darbo u�mokes�io vidurkis, bet jos nesiekia ir šalies vidurkio, o iš vis� Lietuvos did�i�j� miest� ir toliau išlieka ma�iausios.

„Šiauliai plius“ informacija

Pra�si�d�jo tur�to ir pa�ja�m� dek�la�ra�vi�mas

Prasid�jo kasmetis gyventoj� pajam� ir turto deklaravimas. Be iki šiol tur�jusi� ši� prievol�, šiemet deklaracijas privalo pateikti bank� ir �iniasklaidos vadovai, �kininkai ir besiver�iantys individualia veikla, taip pat politini� partij� r�m�jai.

Nuo tre�iadienio Valstybin� mokes�i� inspekcija Elektronin�je deklaravimo sistemoje pateik� kone milijon� preliminari� gyventoj� pajam� deklaracij�. �mon�ms tereikia prisijungus patikrinti, ar visi duomenys teisingi, ir pateikti deklaracijas. Be iki šiol deklaruoti prival�jusi� valstyb�s tarnautoj�, politik� ir �moni� vadov�, šiemet ši� prievol� turi atlikti daugiau gyventoj� – bank� vadovai ir j� šeimos nariai, �iniasklaidos vadovai ir j� šeimos nariai, �kininkai, kurie yra PVM mok�tojai.

Deklaruoti pajamas ir turt� privalo ir �registravusieji individuali� veikl� ar dirb� pagal patent�, net jei ir negavo pajam�, taip pat tie gyventojai, kurie politin�s kampanijos dalyviui pernai paaukojo daugiau nei 40 Lt. Aišku, pajamas deklaruoti gali gyventojai, turintys teis� � mokes�i� lengvatas – mokantys paskolas u� b�st�, moksl�, gyvyb�s draudimo �mokas ir permok�j� mokes�i�.

Gali b�ti atvej�, kad gyventojams buvo pritaikytas didesnis, nei priklauso, neapmokestinam� pajam� dydis, tuomet jie privalo dal� gr��inti. Mokes�i� inspektoriai �sp�ja, kad skolos niekur nedingsta, priešingai, auga, nes skai�iuojami delspinigiai.

Išankstin�s deklaracijos sistemoje parengtos daugiau nei 86 t�kstan�iams Šiauli� apskrities gyventoj�. Deklaruoti turt� ir pajamas gyventojai gali iki gegu��s antrosios, permokos bus prad�tos gr��inti jau baland� ir visos bus pervestos iki liepos pabaigos.

Šiemet pakeista ir paramai skiriamos mokes�io dalies pervedimo tvarka. Anks�iau jai skirti gyventojai gal�jo iki 2 proc. savo GPM, dabar papildomai bus galima skirti dar 1 proc. politin�ms partijoms remti.

„Šiauliai plius“ informacija

De�ra�ma�si d�l gal�vi�j� eks�por�to � Tur�ki�j�

Nauji reikalavimai d�l gyv�n� gerov�s ir galimo u�kre�iam�j� lig� pavojaus, draud�iantys autotransportu sausuma gabenti galvijus � Turkij�, atv�r� šiems kroviniams oro kelius. Šiauli� oro uostas, iš kurio jau kelet� met� veršeliai eksportuojami � Izrael�, derasi su turkais d�l reguliari� skryd�i� nuo baland�io m�nesio.

Planuojami vienas-du galvij� reisai per m�nes�, v�liau skryd�i� reguliarumas priklausys nuo poreikio.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Jau kelet� met� iš Šiauli� oro uosto � Izrael� kas m�nes� kyla 3-4 l�ktuvai su galvij� kroviniu. Tokiam gyvam kroviniui reikia erdvaus „Boeing‘o“ salono, be to, ir sveria jis nema�ai. Taigi Šiauliai u�ima tre�dal� oro krovini� rinkos Lietuvoje. Sausio m�nes� keturiuose šalies oro uostuose perkrauta 800 ton� krovini�, iš kuri� Šiauliuose - 250, t. y. beveik tre�dalis rinkos.

Po to, kai Turkija 2011 m. gruod� pri�m� teis�s aktus d�l transportuojam� gyv�n� gerov�s reikalavim�, pagal kuriuos nuo kit� met� ilgos galvij� kelion�s per Europ� autotransportu bus nebe�manomos, Turkijos importuotojai �m� ieškoti, iš kur galvijai gal�t� b�ti skraidinami. Atsiv�r� naujas oro kelias.

Pasak Šiauli� oro uosto direktorius Romo Mikšio, dabar deramasi su dviem Turkijos kompanijomis, kurios planuoja skraidinti galvijus � Turkij�. Baland�io m�nes� jau tikimasi skristi maršrutu Šiauliai-Stambulas arba Šiauliai-Bursa.

Iš prad�i� planuojami

1-2 galvij� reisai per m�nes�, v�liau skryd�i� reguliarumas priklausys nuo poreikio. Net jei galvij� oro eksportas � Turkij� netapt� nuolatinis, Šiauli� oro uostas šiemet planuoja 15 proc. krovos apim�i� augim� ir ketina perkrauti 4 t�kst. ton� krovini�. Po bandom�j� skryd�i� su g�li� ir prieskonini� �oli� kroviniu vis dar laukiama Vyriausyb�s sprendimo d�l fitoveterinarijos posto �steigimo oro uoste.

„Šiauliai plius“ informacija

�Su�de�g� vi�sos auk�si�n�s ver�ty�b�s

Tytuv�n� ba�ny�ios stogui v�jai ir oro permainos nebebaisios, tikina dvasininkai ir Tytuv�n� vienuolyno ansamblio valdytojai. Ta�iau avarin�s b�kl�s ba�ny�iai sutvarkyti teks koreguoti projekt�, u� kurio europines l�šas tik�tasi prad�ti atnaujinti fasadus ir tvor�.

Paskutiniai taškai d�liojami �kio ministerijoje, kuri liepia Tytuv�n� ansamblio valdytojams prad�ti renovuoti nuo ba�ny�ios stogo. Kas finansuos jo kapitalin� remont�, kol kas neaišku. Nors pagal ES projekt� prašyta valstyb�s ir savivaldyb�s pinig� fasadams ir tvorai, dabar j� reikia ir stogui. �kio ministerijai pateiktas planas, kokiu b�du numatoma keisti projekt� – koreguojant ar papildant. Avarin�s pastato b�kl�s nepripa�inusi ir ES l�šas gelb�jusi Kelm�s savivaldyb� dabar sp�stuose. �kio ministerija pinig� skirti ne�ada, o teikiant kit� paraišk�, kai dalis darb� jau atlikta, gali tekti rangovui sumok�ti netesybas. Neatid�liotiniems darbams ba�ny�ioje beveik 240 t�kst. Lt perved� draudimo bendrov�. Dvasininkai d�koja ir �mon�ms, paaukojusiems iš viso per 112 t�kst. Lt.

Kit� savait� tikimasi baigti visus nelaim�s likvidavimo darbus.

Per m�nes� vienintel� kart� viešai rengtoje spaudos konferencijoje patikinta, kad Ba�nytiniame muziejuje buvo 30 vertybi�, deja, jos kaip kult�ros vertyb�s ne visos buvo �teisintos. Artimiausiu metu po gaisro išlikusios (n� vienos iš gryno aukso) vertyb�s bus ve�amos � Ekspertizi� centr� Vilniuje.

„Šiauliai plius“ informacija

Brangs�ta kiau��i�niai

Pirk�jai pastar�sias tris savaites stebi, kaip auga kiaušini� kainos – kaskart pakuot� kainuoja vis daugiau. Tiek�jai neturi kuo paguosti – kiaušiniai nesiliaus brangti iki pat Velyk� ir gali pasiekti 7 Lt u� d��ut�. Tai lemia išaug�s kiaušini� poreikis rinkoje, ypa� kitose Europos šalyse, kuri� paukštynai ne�gyvendino nauj� paukš�i� laikymo taisykli� ir savo produkcij� parduoda tik perdirb�jams.

Šalia Šiauli� �sik�rusiai �em�s �kio bendrovei „Gink�n� paukštynas“ d�l pasikeitusi� paukš�i� laikymo taisykli� neteko u�daryti n� vienos iš keturi� savo paukštid�i�. Nors paukš�i� gerov� kiekvienai bendrovei atsi�jo po 4 mln. Lt, ji neiškrito iš rinkos ir netgi nesp�ja patenkinti u�sakov� poreikio. Europie�i� apetito nebegali patenkinti kitos iki šiol rink� u�pild�iusios, bet nauj� reikalavim� ne�gyvendinusios šalys, kuri� gamintojai savo produkcij� pardavin�ja tik perdirb�jams.

Deja, Lietuvos augintoj� s�km� plonina vartotoj� pinigin� – kai kiaušini� tr�ksta, jiems tenka mok�ti europietišk� kain�, tod�l jau tris savaites kiaušiniai brangsta.

Prognozuojama, kad tokia tendencija išsilaikys iki pat Velyk�. Vienam kiaušiniui pasiekus 50-60 cent� realizacijos kain� ir prid�jus PVM, 10 kiaušini� pakuot� kainuos apie 7 Lt. Kad kiaušiniai po šven�i� atpigs, vilties irgi ma�ai, nes gamintojai turi atsiimti investicijas � paukš�i� gerov�,be to, pastaraisiais metais brango ir energetika bei lesalai, o kiaušini� kaina nekilo.

„Šiauliai plius“ informacija

Ba��ny��io�se vis dar chao�sas

Šiauli� apskrities kult�ros objektai ir šventov�s n�ra tinkamai apsaugoti nei nuo gaisr�, nei nuo vagys�i�. Pasak ugniagesi�, istorin� vert� turin�i� objekt� apsauga patikima vartotojams, tod�l ugniagesiai da�nai net ne�ino, ar gaisrin� signalizacija �jungta. Specialistai, kasmet tikrinantys ba�ny�ias, randantys �vairi� pa�eidim�, negali bausti, o tik rekomenduoti, pvz., pakeisti pasenusi� signalizacij�.

Senas problemas atskleid� istorin�s ir kult�rin�s reikšm�s objekt� gaisrai iki šiol netapo pamoka. Nors ugniagesiai skambina pavojaus varpais, o per dešimtmet� liepsnos nusiaub� ma�iausiai tris restauruotus objektus (Tytuv�n� vienuolyn�, Kurtuv�n� svirn� ir Labanoro ba�ny�i�), iki šiol permain� d�l verting� statini� prie�i�ros ir apsaugos – n� kvapo. Dvasininkai neslepia, kad Šiauli� apskrities ba�ny�ios n�ra apsaugotos, pvz., kai kuriuose Šiauli� rajono XIX a. ba�ny�iose išvis n�ra gaisrin�s signalizacijos, tad vagys, iššlav� kult�rines ba�nytines vertybes, gali lengvai supleškinti medin� pastat�. Dvasininkai teigia, kad tai ne j� r�pestis. Pinig� n�ra, tad istorin� reikšm� turin�i� objekt� likimu tiesiog rizikuojama.

Kasmet tikrinantys ba�ny�ias ir kult�ros objektus, randantys pa�eidim� d�l �aibosaugos prie�i�ros, neu�pildyt� gesintuv�, u�fiksuojam� var�os matavim� svyravim�, ugniagesiai gali ne reikalauti, o tik rekomenduoti, pvz., pakeisti pasenusi� gaisrin� signalizacij�. Ugniagesiai sako, kad problem� išspr�st� Statybos �statymo pakeitimas. Tur�t� b�ti �rašytas reikalavimas, kad ypatingos svarbos objektuose gaisrin� signalizacija b�t� nukreipta saugos tarnyboms.

Kas atsakingas gaisro atveju, kalt� irgi neb�t�, nes, pvz., Šiauli� katedra neturi šeimininko.

Joki� garantij�, kad reikšminguose objektuose kilus gaisrui ar �silau�us bus sulaukta greitos tarnyb� reakcijos, garantij� n�ra, juolab kad nei Kult�ros ministerija, nei Kult�ros paveldo departamentas neinicijavo �statym� pakeitim�.

„Šiauliai plius“ informacija

Ti�ki�si dau�giau pa�ja�m�

Savivaldyb� skelbia, kad � Šiauli� miesto biud�et� surenkama optimistiškai daug pajam�. Savivaldyb�s administracija tikisi, kad met� pabaigoje pasieks biud�eto pusiausvyr�, ta�iau papildom� pajam� biud�etin�s �staigos negaus – jos bus skirtos programoms, kurioms finansavimas nur��tas tvirtinant biud�et�.

Savivaldyb� d�iaugiasi, kad per du m�nesius � biud�et� surinkta daugiau pinig� nei pernai tuo pat metu – 1,733 mln. Lt daugiau. Viršytos sumos iš Gyventoj� pajam� mokes�io, gerai surenkamas nekilnojamojo turto mokestis, 134 t�kst. Lt daugiau surinkta ir Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro vietini� rinkliav�. Dar negauta daugiau nei 1,139 mln. Lt valstyb�s dotacij�.

Administracija neatmeta, kad grei�iausiai gegu�� ar bir�el� perskirstys biud�et�, ta�iau jei bus daugiau �plauk�, nei planuota, darbo u�mokes�iui jos nebus skiriamos. Biud�etin�ms �staigoms sunkmetis t�sis iki pat 2014-�j�. L�šas teks paskirstyti svarbioms programos, pvz., miesto tvarkymo. Šiai programai nukarpytas finansavimas iki 5 mln. Lt.

Savivaldyb�s administracijos teigimu, iki 2014-�j� reik�s imtis ir kitoki� priemoni� neformaliojo ugdymo �staig� at�vilgiu. Neatmetama, kad neformaliojo ugdymo paslaugas teikian�i� centr� ir mokykl� veikl� b�t� galima optimizuoti, �staigas sujungiant.

„Šiauliai plius“ informacija

Po pri�va��i� oku�lis�t� ka�bi�ne�tus laks�ty�ti ne�be�rei�k�s

Oksana LAURUTYT�

Moters ir vaiko klinika �sigijo autorefraktometr�, skirt� vaik� regai tirti. Moderni �ranga pirkta u� l�šas, kurias Respublikinei Šiauli� ligoninei skyr� A. Adamkien�s paramos ir labdaros fondas.

Savaitraštis „Šiauliai plius“ rugs�jo m�nes� raš�, kad reg�jimo b�d� turin�i� vaik� t�vai priversti lakstyti po miest�, kad j� vaikai sulaukt� pagalbos. Pirmiausia jie lankosi pas „valdiškus“ okulistus, o v�liau dar turi apsilankyti ir sumok�ti privatininkams, pas kuriuos „valdiški“ daktarai dirba. Prie�astis – valdiška poliklinika ne�sigyja kompiuteri�, kuriais vaikams tikrinamos akys kaip priva�iuose kabinetuose.

Tre�dalis šalies vaik� yra trumparegiai. Tai reiškia, kad jie nuolat turi lankytis pas okulistus. Vaik� reg�jimo b�das Šiauli� moters ir vaiko klinikos Vaik� konsultacij� poliklinikoje sprend�ia dvi gydytojos oftalmolog�s. Jei reik�dav� vaiko akis patikrinti kompiuteriu, iš klinikos t�vams tekdav� trenktis � kit� miesto gal� ir belstis � priva�ias optikas, kuriose po darbo dirba tos pa�ios okulist�s.

Aki� tyrimo optikose paslauga yra mokama – kainuoja 4-8 Lt. Nors tai n�ra itin brangu, gaištamas brangus t�v� laikas.

Nuo šiol po priva�ius kabinetus su vaikais t�vams va�in�ti nebereik�s. Nauja moderni �ranga jau sumontuota Moters ir vaiko klinikoje ir yra naudojama.

A. Adamkien�s paramos ir labdaros fondas metams baigiantis Respublikinei Šiauli� ligoninei skyr� 40 t�kst. Lt param�. Ji suteik� galimyb� �sigyti autorefraktometr� vaik� regai tirti ir du elektrokardio-

grafus širdies veiklai tirti.

Dabar, kai vaikui bus skiriami akiniai, refrakcijos tyrimas bus atliekamas �ia pat – Moters ir vaiko klinikos Vaik� konsultacij� poliklinikos vaik� aki� lig� kabinete. Taip pat klinikoje �sigyti brang�s bandomieji akini� r�meliai, kurie b�tini parenkant akini� stiklus.

Mobiliais ir moderniais elektrokardiografais jau dirba vaik� kardiologai, kiti vaik� lig� gydytojai. Nešiojami širdies veikl� tiriantys bei elektrokardiogramas rašantys aparatai – daug lengvesni, modernesni, nei tur�ti seniau.

Pre�ki� ko�ky�b� pra�st�ja?

Gyventojai vis da�niau skund�iasi d�l prastos ne maisto produkt� kokyb�s ir paslaug�. Per pirm� pernai met� ketvirt� inspekcija Šiauliuose u�registravo 18 skund�, šiemet iki kovo m�nesio skund� dvigubai daugiau – 38. Da�niausiai gyventojai nepatenkinti itin nekokybiška avalyne.

Šiauli� miesto gyventojai d�l prastos ne maisto preki� ir paslaug� kokyb�s � inspektorius pernai kreip�si 112 kart�, t. y. vos keliais skundais ma�iau nei ankstesniais metais. Daugiausia pateikiama skund� d�l avalyn�s, tekstil�s ir elektros prietais� kokyb�s. �mon�s piktinasi, kad pardav�jai atsisako priimti avalyn� su aiškiu defektu motyvuodami, kad pra�jo 14 dien� terminas, kai prek� galima gr��inti pagal Vartotoj� teisi� apsaugos �statym�.

Ne maisto produkt� inspektoriai pastebi, kad nors vartotoj� skund� nagrin�jimo terminas toks pat – 20 dien� – situacijos vis keblesn�s. Tenka daug biurokratini� kli��i� – rašyti pardav�jams, tiek�jams ir garantinio remonto �mon�ms. Vartotojai vis da�niau nepasitiki prek�s garantin�mis pa�ymomis ir prašo pakartotinio prek�s tyrimo ir ap�i�ros. Jei pirk�jas kreipiasi raštu � pardav�j�, šis turi motyvuotai atsakyti per 10 dien�. Privalu nepamiršti saugoti pirkimo kvit�.

Pernai Šiauli� skyriaus ne maisto produkt� inspektoriai nustat� septynis pavojingus gaminius – �aislus, kosmetikos priemones, elektros prek�.

„Šiauliai plius“ informacija

Vers�las ne vi�sa�da vi�sa�ga�lis

Sudar�te nuomos sutart�, bet esate nepatenkinti paslauga? Paaišk�jus, kad išsinuomotas daiktas ar patalpos turi tr�kum�, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo �inomi, sutart� galima nutraukti terminui nepasibaigus. Sporto mokyklos „At�alynas“ ir UAB „Šiauli� lyra“ kelerius metus besit�s� teismai baigiasi.

Civiliniame kodekse yra �tvirtinta nuomininko teis� nutraukti nuomos sutart� prieš termin�, jeigu perduotas daiktas turi tr�kum�, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo �inomi.
Gunter MULLER nuotr.

Atsisak� nutraukti sutart�

Šiauli� miesto apylink�s teismas teismo pos�dyje išnagrin�jo civilin� byl� pagal ieškovo Šiauli� miesto savivaldyb�s biud�etin�s �staigos sporto mokyklos „At�alynas“ ieškin� atsakovui UAB „Šiauli� lyra“ d�l patalp� subnuomos sutarties nutraukimo ir pagal atsakovo priešieškin� ieškovui d�l nuostoli� atlyginimo. Sporto mokykla „At�alynas“ teismo praš� nutraukti jos ir „Šiauli� lyros“ 2007 m. sudaryt� patalp� subnuomos sutart� nuo 2008 m. rugpj��io 18 d., kai mokykla išsikraust� iš patalp�, pripa�inti, kad pagal ši� sutart� išsinuomotas daiktas turi tr�kum�, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo �inomi, o d�l ši� tr�kum� daikto buvo ne�manoma naudoti pagal paskirt� ir sutarties s�lygas.

2007 m. sporto mokykla „At�alynas“ ir UAB „Šiauli� lyra“ sudar� patalp� subnuomos sutart� – bendrov� �sipareigojo mokyklai suteikti naudotis 90,8 kv. m ploto patalpas Aido g. 12. Mokykla, išsinuomodama jas imtyni� treniruot�ms, �sipareigojo mok�ti sutartyje numatyt� subnuomos mokest�.

Pra�jus pusketvirto m�nesio prasid�jo treniruot�s. Mokyklos atstov� teigmu, tuomet paaišk�jo išsinuomot� patalp� tr�kumai, d�l kuri�, mokyklos vertinimu, naudoti patalpas pagal paskirt� buvo ne�manoma. Sudarydama sutart�, mokykla ši� aplinkybi� negal�jo �vertinti ir numatyti. Taigi sporto mokykla raštu kreip�si � bendrov�, kad nuo 2008 m. liepos 30 d. b�t� nutraukta sutartis, ta�iau „Šiauli� lyra“ atsisak� sutarties nutraukim� pripa�inti. Rugpj��io viduryje mokykla išsive�� vis� savo �rang� ir atlaisvino išsinuomotas patalpas tik�damasi, kad sutart� galima nutraukti sumok�jus dviej� m�nesi� nuomos mokes�io dyd�io baud�, kuri buvo numatyta sutartyje.

Argumentai ir kontrargumentai

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra �tvirtinta nuomininko teis� nutraukti nuomos sutart� prieš termin�, jeigu perduotas daiktas turi tr�kum�, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo �inomi, o d�l ši� tr�kum� daikto ne�manoma naudoti pagal paskirt� ir sutarties s�lygas. Teismo sprendime rašoma, kad, anot sporto mokyklos „At�alynas“ atstov�, „Šiauli� lyra“ nesugeb�jo u�tikrinti elementaraus karšto vandens tiekimo, d�l netinkamo patalp� �rengimo – veidrod�i� ir kolon� – sportuodami vaikai nuolat susi�eisdavo. Be to, pasak nutarimo, šalia treniruo�i� sal�s buvo �rengtas baras, kuriame buvo nuolat girtaujama. Tai buvo visiškai nepriimtina treneriams ir vaikus treniruotis leid�iantiems t�vams. Taigi t�vai atsisak� leisti vaikus treniruotis, o treneriai atsisak� imtyni� sal�je treniruoti. Sporto mokykla ieškinyje nurod�, kad sudarydama sutart� niekaip negal�jo numatyti, kad d�l esam� patalp� tr�kum� nebeliks nei sportuoti norin�i� vaik�, nei treneri�, norin�i� vesti u�si�mimus patalpose.

UAB „Šiauli� lyra“ su sporto mokyklos pateiktu ieškiniu nesutiko, praš� j� atmesti, pati pareišk� priešieškin� d�l nuostoli� atlyginimo – praš� priteisti iš sporto mokyklos 9439,77 LT �siskolinimo, 1090 Lt netesyb� (iš viso 10 529,77 Lt) ir 5 proc. dyd�io metines pal�kanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pri�mimo iki teismo sprendimo �vykdymo. V�liau keit� priešieškinio dalyk� ir praš� priteisti 14 952,12 Lt �siskolinimo u� subnuom� ir komunalines paslaugas bei 1710 Lt delspinigi� (iš viso 16 662,12 Lt skolos), 5 proc. dyd�io metines pal�kanas nuo priteistos sumos nuo prieš-ieškinio pri�mimo iki teismo sprendimo visiško �vykdymo ir bylin�jimosi išlaidas.

„Šiauli� lyra“ procesiniuose dokumentuose nurod�, kad sporto mokyklos teiginiai, jog tik prad�jus treniruotis buvo pasteb�ta, kad patalpose yra kolonos ir veidrod�iai, yra nepagr�sti, nes šie dalykai buvo akivaizd�s dar prieš sudarant sutart� – tai n�ra pasl�pti daikto tr�kumai ar naujai paaišk�jusios aplinkyb�s. Teigiama, kad prieš sudarydami sutart� mokyklos atstovai „ne kart� lank�si patalpose ir d�iaug�si, jog prieš veidrod�ius bus galima tobulinti judesius“, o traum� patirta d�l netinkamai organizuot� treniruo�i�. Taip pat nutarime teigiama, kad persirengimo patalpose �rengti automatiniai momentiniai dujiniai vandens šildytuvai, tad šiltas vanduo dušuose yra bet kuriuo paros metu. Atsakovas teig�, kad ieškovas nepagr�stai kaip patalp� tr�kum� nurod� „mini� nuo alkoholini� g�rim� apsvaigusi� gretimai �rengto baro lankytoj�“, nes baro lankytojai nepatenka � išsinuomotas patalpas ir netrukdo treniruotis, be to, baras veikia nuo 2003 m., tod�l prieš sudarant sutart� sporto mokyklai tai tur�jo b�ti �inoma. Pateikti ir kiti argumentai.

Teism� maratonas

Šiauli� miesto apylink�s teismas 2009 m. baland�io 15 d. sprendimu ieškin� atmet�, priešieškin� patenkino iš dalies, priteis� atsakovui iš ieškovo – sporto mokyklos – 15 680,61 Lt nuostoliams atlyginti, 470,42 Lt �yminio mokes�io ir 2500 Lt atstovavimo išlaid�, 5 proc. dyd�io pal�kanas nuo priteistos sumos nuo bylos išk�limo teisme dienos 2008 m. gruod�io 1 d. iki teismo sprendimo visiško �vykdymo.

2010 m. liepos 16 d. nutartimi Šiauli� apygardos teismas š� sprendim� paliko nepakeist�. 2011 m. gegu��s 16 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti vieš�j� interes�, kreip�si � teism� prašydamas atnaujinti proces� civilin�je byloje. Anot jo, procesas tur�jo b�ti atnaujintas tod�l, kad Šiauli� miesto apylink�s teismas netinkamai taik� Civilinio kodekso normas, reglamentuojan�ias sutar�i� nutraukimo, aiškinimo ir kitas sutar�i� teis�s normas.

2012 m. vasario 23 d. teismas nusprend� Lietuvos generalinio prokuroro prašym� tenkinti. Nuspr�sta 2009 m. baland�io 15 d. sprendimo dal� d�l ieškovo – sporto mokyklos „At�alynas“ – ieškinio atmetimo panaikinti ir priimti nauj� sprendim� – ieškin� tenkinti. Teismo sprendime pripa��stama, kad pagal sutart� išsinuomotas daiktas tur�jo tr�kum�, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo �inomi, o d�l ši� tr�kum� daikto ne�manoma naudoti pagal paskirt� ir sutarties s�lygas. Konstatuota, kad patalp� subnuomos sutartis nutr�ko 2008 m. rugpj��io 18 d.

Sporto mokyklai iš „Šiauli� lyros“ priteista 4104,30 Lt atstovavimo išlaid�. Iš „Šiauli� lyros“ priteistas 21 Lt procesini� dokument� persiuntimo išlaid�.

Šis teismo sprendimas per 30 dien� gali b�ti skund�iamas Šiauli� apygardos teismui.

„Šiauliai plius“ informacija

Ra�jo�ne u��da�rys ke�lias mo�kyk�las

Šiauli� rajone bus u�darytos kelios mokyklos. Rajono savivaldyb�s projekte šiemet numatoma u�daryti dvi, kit�met – dar vien� mokykl�, ta�iau politikai neatmeta, kad moksleivi� pav��jimas (per metus ši paslauga kainuoja apie 0,5 mln. Lt), atleist� pedagog� kompensacijos ir likusi� tuš�i� pastat� išlaikymas guls didele našta ant rajono biud�eto. Švietimo sistemai iš biud�eto jau suplanuota atr��ti 46 mln. Lt.

Netoli Ku�i� esan�iuose Gilai�iuose vaikai nebesimokys jau nuo ši� met� rugs�jo. Ku�i� vidurin�s mokyklos Gilai�i� skyriuje prieš penkerius metus mok�si 17 vaik�. Mokytojai prisimena, kaip mokyklos suoluose s�d�davo pusšimtis moksleivi�. Dabar keliolika moksleivi� tesurenkantis Gilai�i� skyrius u�daromas. Ši naujiena skaud�iausia t�vams, kuri� vaikai mokykloje yra kaip šeimoje – saug�s, šalia nam�. Trys Gilai�i� skyriuje dirbantys mokytojai grei�iausiai neteks darbo. Mokiniai bus ve�iojami � Ku�i� mokykl�.

Šiauli� rajono mokyklose per 10 met� mokini� suma��jo apie 3000. Vien� Šiauli� rajone besimokant� vaik� išlaikyti kainuoja vidutiniškai 6402 Lt.

Rajono savivaldyb�je dirbusi komisija – administracijos, mokykl� direktori� asociacijos atstovai, Tarybos nariai – pateik� rajono mokykl� tinklo pertvarkos projekt�. Pagal j� numatoma nuo ši� met� rugs�jo u�daryti Ku�i� vidurin�s mokyklos Gilai�i� skyri� ir Micai�i� mokykl�-dar�el�, kur mokosi 18 vaik�. Rajono meras Algimantas Gaubas �ada, kad su mokykl� bendruomen�mis bus bendraujama ir tariamasi.

Kit�met numatoma u�verti ir �ar�n� pagrindin�s mokyklos duris. Vaikai bus ve�ami mokytis � Šakyn� ir Gruzd�ius. Savivaldybei pav��jimas vien pernai kainavo apie 0,5 mln. Lt. Išlaid� bus ir d�l kompensacij� atleid�iamiems mokytojams. Problema kils ir d�l tuš�i� mokykl� pastat�. Politikai bijo, kad spar�iai ma��jant mokini� nebebus kaip komplektuoti ir Bazilion� bei Ku�i� mokykl� klasi�, nebent ministerija atsisakyt� nuostatos, kad kaimiškojoje mokykloje privalo b�ti po dvi vienuoliktas klases.

„Šiauliai plius“ informacija

Kry��i� kal�nas�� ofi�cia�lus re�kor�di�nin�kas

Unikalus turist� traukos objektas – Kry�i� kalnas – sulauk� netik�t� sve�i�. Ekspertai iš Ukrainos suskai�iavo, kad 500 kv. metr� plote �ia yra apie 105 t�kstan�ius kry�i�. Jie pripa��sta, kad skai�ius – apytikslis. Turizmo specialistai sako, kad Kry�i� kalne kry�i� tur�t� b�ti bene tris kartus daugiau.

�iem� Kry�i� kalne – s�stingis, ta�iau vasar� �ia u�suka per 100 t�kstan�i� turist�, neskai�iuojant t�, kurie atva�iuoja lengvaisiais automobiliais. Neseniai Kry�i� kalnas sulauk� labai netik�t� sve�i� – Ukrainos organizacijos „National Register of records“, kuri u�fiksavo nauj� rekord�. Ekspertai suskai�iavo, kad daugiau nei 500 kv. metr� plote yra daugiausia kry�i� – 105 t�kstan�iai. Jie tam tikrame plote dvi valandas skai�iavo kry�ius, o po to rezultat� padaugino iš kalno kvadrat�ros.

Pasak Šiauli� turizmo informacijos centro atstov�s Giedr�s Brazlauskait�s, šis skai�ius yra apytikslis. „Kry�i� tikrai yra daugiau, ta�iau juos tiksliai suskai�iuoti trukd� oro s�lygos – dalis kry�i� u�pustyti“, – sak� ji. Centro darbuotojai sako kry�i� kry�eli� n� neskai�iuojantys, nes turistai j� palieka kasdien.

Ukrainos atstovai taip pat pripa��sta, kad Kry�i� kalne u�fiksuotas kry�i� skai�ius n�ra tikslus. Jie stebisi, kod�l kalnas dar nesudomino Gineso rekordus fiksuojan�i� ekspert�. Kry�i� kaln� pri�i�rintys specialistai sako, kad suskai�iuoti b�t� nelengva ir Gineso rekord� atstovams, nes per kelerius metus padaug�jo grei�iausiai trigubai.

Kristina Duseikait�, Šiauli� rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktor�, sak�, kad prieš kelet� met� buvo suskai�iuota, jog didesni� nei 2 metrai kry�i� yra 110 t�kstan�i�. Dabar j� yra gerokai daugiau.

Šiauli� rajono turizmo centro atstovams �teiktas oficialus sertifikatas, kad Ukrainos ekspertai u�fiksavo did�iausi� kry�i� skai�i�. Dvejus metus Ukrainoje veikianti organizacija, išvykdama iš Šiauli�, patikino suskai�iuosianti ir M. K. �iurlionio dail�s muziejaus padalinyje – Velni� muziejuje – esan�ius velnius.

„Šiauliai plius“ informacija

�S plius� ka�be�li�n�s ir skait�me�ni�n�s te�le�vi�zi�jos abo�nen�tams�� nau�din�gos per�mai�nos

Šar�nas STASIULIS

Baland� „S plius“ skaitmenin�s ir kabelin�s televizijos abonent� laukia malon�s poky�iai – tenkinant vartotoj� poreikius, ple�iamas televizijos program� spektras. „S plius“ klientai u� paslaugas mok�s tiek pat, ta�iau matys daugiau kanal�.

Nuo baland�io 2 d. skaitmenin�s televizijos bazinis program� paketas bus papildytas trim kanalais. „S plius“ abonentai gal�s �i�r�ti regionin�s televizijos kanal� „Init“, moter� pam�gt� „TV8“ ir informacin� program� „Seimas – tiesiogiai“.

Naujas film� paketas – dar viena staigmena kabelin�s televizijos �i�rovams. U�sisak� nauj�j� papildom� skaitmenin�s televizijos paket�, abonentai gal�s m�gautis garsiausiais pasaulio filmais per „TV 1000 Russkoje kino“, „TV1000 Action“, „TV1000 Premium“ kanalus.

Film� m�g�jai tur�t� nud�iugti dar ir tod�l, kad � paket� „Rusiškas kinas ir ne tik“ sugr��ta pirmasis Lietuvoje sukurtas film� kanalas „Balticum Auksinis“.

�prasta, kad „S plius“ nepamiršta savo ma��j� draug�, tod�l vaikams skirtas skaitmenin�s televizijos program� paketas bus papildytas kanalu „LOLO TV“. Naujoji lietuvi� kalba transliuojama programa skirta 2-14 met� vaikams, �ia jaunieji televizijos �i�rovai gal�s �i�r�ti klasikinius animacinius filmukus.

Permainos laukia ir kabelin�s televizijos �i�rov�. Jas klientai tur�t� pajusti baland�io 16-�j�, kai bus kei�iamas televizijos program� tinklelis.

„S plius“ abonentai, iš naujo perderin� savo televizorius, gal�s steb�ti du naujus kanalus – „TV8“ ir „Info TV“.

Maloni �inia laukia Kelm�s gyventoj�, besinaudojan�i� „S plius“ kabelin�s televizijos paslaugomis. Kei�iantis transliuojam� program� tinkleliui, daugiabu�i� nam� gyventojai gal�s rinktis vien� iš trij� kabelin�s televizijos paket� – Ma��j�, Vidutin� arba Bazin�, o u� paslaugas nuo baland�io mok�ti ma�iau.

Elektronini� ryši� bendrov� „S plius“ gerina teikiam� paslaug� kokyb�. Nors pakeitimai nesudarys nepatogum� abonentams, „S plius“ pad�s kiekvienam, susid�rusiam su problemomis. Paslaug� vartotojai gal�s kreiptis bendruoju telefonu 8~700 121 01, o specialistai pad�s išspr�sti visus nesklandumus.

Pa��a�dus te�s�s mi�nis�te�ri�jos pi�ni�gais

Likusius 8 mln. Lt neperskirstyt� 2 proc. gyventoj� pajam� mokes�io nuspr�sta skirti gyventoj� bendruomen�ms. Šiauliams teko tre�dalis milijono, bet j� panaudoti reikia skubiai – si�loma �rengti per dvidešimt vaik� �aidimo aikšteli�. Deja, ne vis� rajon� gyventojai yra susib�r� � bendruomenes.

Liepori� poilsio parku r�pinasi Liepori� gimnazijos ir Liepori� gyventoj� bendruomen�s. J� atstovai jau aptar�, kaip gal�t� b�ti atgaivintas parkas u� kiekvienam Šiauli� mikrorajonui pagal bendruomeni� savivaldos projekt� skiriamas l�šas. Jie pritaria Savivaldyb�s pasi�lymui �rengti vaik� �aidimo aikšteles tam tinkamose vietose, nes ne visi nori, kad vaikai triukšmaut� kieme po langais.

Šiauli� bendruomeni� savivaldai Finans� ministerija skyr� 344 t�kst. Lt, u� kuriuos galima �rengti 17 �aidimo ir poilsio aikšteli�. Deja, vos keli mikrorajonai turi aktyvias gyventoj� bendruomenes. Šioms tereik�s �steigti bendruomeni� tarybas ir nuspr�sti, kam panaudoti pinigus. Kit� rajon� gyventojai turi susitelkti, jei nori gauti pinig� vaik� �aidim�, dvira�i� aikštel�ms, suoliukams ir pav�sin�ms ar kam nors kitam. Tai turi b�ti padaryta greitai – jei iki baland�io nebus sprendimo, pinigai gr�š � valstyb�s biud�et� ir atiteks kitiems miestams.

Aikšteles �rengti galima greitai, nes yra �dirbis, projektai, parengtos schemos, demontuotos pavojingos aikštel�s, tad neprapult� skirtos l�šos. Kita vertus, Šiauli� miesto politikams tai labai paranku – b�t� �gyvendintas valdan�iosios koalicijos �sipareigojimas sutvarkyti �aidim� aikšteles, nes kol kas net skola u� pavojing� �rengini� demontavim� nesumok�ta, o biud�ete šiemet numatyt� pinig� u�teks tik šešioms naujoms aikštel�ms.

Aikštel� su saugiais �renginiais ir saugia danga kainuoja per 20 t�kst. Lt.

„Šiauliai plius“ informacija

Ir v�l ne�ti�ko

Jau kit� savait� prasid�ti tur�j�s 11 mln. Lt vert�s Europos S�jungos l�šomis remiamas Men� inkubatoriaus projektas buvusioje „Elnio“ teritorijoje atidedamas. Vieš�j� pirkim� tarnyba atsiunt� išvad�, kad neteis�ta dar viena pirkim� s�lyga – š�syk statybos darb� ir �rangos pirkimo, ir nurodo sutarties nepasirašyti. Kadangi kita institucija – Lietuvos verslo pl�tros agent�ra – priekaišt� neturi, Savivaldyb�s administratorius vyks � sostin� aiškintis.

Id�j� atgaivinti apleist� buvusio od� fabriko „Elnias“ teritorij� ir viename pastat� �kurti Men� inkubatori� gramzdina viena po kitos siun�iamos Vieš�j� pirkim� tarnybos išvados apie neteis�tus pirkimus. Š�syk nurodoma nepasirašyti sutarties su statybos darb� rangovu – bendrovi� „Meba“ ir „Jupojos statybin�s med�iagos“ konsorciumu, ketinusiu pastatyti Kult�ros fabrik� u� 7 mln. Lt. Tarnybos nuomone, tur�jo b�ti skelbiami du atskiri konkursai: vienas – statybos rangos darbams, kitas – �rangai pirkti. Projekt� �gyvendinanti Šiauli� regiono pl�tros agent�ra turi sav� argument�. Pasak Šiauli� regiono pl�tros agent�ros direktor�s Jolitos Butkut�s, �traukta tik ta �ranga, kuri tiesiogiai susijusi su rangos darbais, t. y. in�inerin� �ranga, ir tai n�ra visos reikalingos �rangos pirkimas.

Tai jau antras viešasis paslaugos pirkimas, �gyvendinant Men� inkubatoriaus projekt�, kur� tarnyba pripa��sta neteis�tu. Šiek tiek anks�iau jai u�kliuvo tai, kad Savivaldyb�, neskelbdama konkurso, tiesiogini� deryb� b�du pirko pastato technin� projekt�.

Šiaulie�iai turi rinktis – paklusti ir skelbti nauj� konkurs�, tuomet kov� prasid�ti tur�j� darbai b�t� nukelti rudeniui. Kitas kelias, kuriuo ir ketina eiti Savivaldyb�, – va�iuoti � sostin� aiškintis, ar išvados yra teisingos, nes kita institucija – Lietuvos verslo pl�tros agent�ra – nei pirkimo dokumentacijai, nei konkurso rezultatams priekaišt� netur�jo.

„Šiauliai plius“ informacija

Pak�vi�po ko�rup�ci�ja

Miesto politikai �sir�� stumia projekt� – patrauklioje vietoje parduoda sklyp�, per kur� eina Dvaro gatv�s atkarpa, tod�l reik�t� išardyti Dvaro gatv� ir u� ma�daug 200 t�kst. Lt nutiesti laikin� Sodo gatv�s t�sin�.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija u� u�dar� dur� aptar� korupcija kvepiant� projekt�. Politik� iniciatyva u� ma�daug 200 t�kst. Lt norima nutiesti laikin� 70 metr� Sodo gatv�s t�sin�.

Savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jas Ar�nas Adomaitis sako, kad pagal detal�j� plan� patvirtinta, jog dalis Dvaro gatv�s turi b�ti panaikinta, o tam, kad b�t� u�tikrintas transporto prava�iavimas, Sodo gatv� reikia prat�sti iki �emait�s.

Dvaro gatv�s atkarpa b�t� išardyta, kadangi per j� suprojektuotas sklypas. Kod�l sklypas nesuprojektuotas šalia Dvaro gatv�s, niekas Šiauli� savivaldyb�je negali atsakyti.

Pasak A. Adomai�io, tai buvo politinis sprendimas, lik�s nuo 2007 met�. Šiuo metu jis nagrin�jamas.

Nedidelis Sodo gatv�s t�sinys – laikina gatv�. Pagal Šiauli� miesto savivaldyb�s planus ateityje Sodo gatv� turi b�ti sujungta su Til��s gatve. Tod�l jau dabar aišku, kad laikinai gatvelei nutiesti tarsi � bal� gali b�ti išmesti 200 t�kst. Lt. Savivaldyb�s tarybos komitet� pos�d�iuose politikai tvirtino, kad 3000 kv. metr� sklyp� norima parduoti ka�kieno prašymu. Neoficialiais duomenimis, sklyp� nor�t� �sigyti verslininkas Leonas Šniras, kuris šalia turi kelis sklypus. Pirmadien� po ma�daug dvi valandas trukusio pos�d�io Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius tolimesni� savivaldyb�s veiksm� nekomentavo, es� per sud�tinga situacija ir daug neaiškum�. A. Adomai�iui pavesta išnagrin�ti galimus variantus ir pristatyti juos Miesto �kio ir pl�tros komitetui.

„Šiauliai plius“ informacija

�e�m�s mo�kes�tis�� po�li�ti�k� s��i�n�s i�ban�dy�mas

Antr� kart� Šiauli� miesto tarybai atsisakius patvirtinti valstyb�s �em�s nuomos mokes�ius, darbo grup� toliau ieško kompromiso su verslininkais. Šie motyvuoja, kad si�lomi tarifai yra nes��iningi, ir stengdamiesi suma�inti savo mokestin� našt� ragina Savivaldyb� parengti toki� tvark�, kad nelikt� piktybiškai nemokan�i� mokes�i� �kio subjekt�.

Ma�iausias �em�s mokes�io koeficientas taikomas priva�i� nam� vald� savininkams. Verslui taikomi mokes�iai yra diskriminuojantys.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Pirmasis valstyb�s �em�s nuomos mokes�i� projektas, pagal kur� šiemet savivaldyb�s biud�et� tur�jo papildyti 8 mln. Lt šio mokes�io, Tarybos buvo atmestas gruod� kaip nesuderintas su verslu. Po deryb� nauji tarifai, kuriuos pritaikius b�t� surinkti 6 mln. Lt, verslui pasirod� nes��iningi ir praeit� savait� v�l Tarybos nepasiek�. Dabar darbo grup� ketina sprendime �rašyti dar ma�esnius tarifus, kurie, tikimasi, jau tiks visiems.

U� valstybin�s �em�s nuom� pernai šiaulie�iai sumok�jo apie 4 mln. Lt. �našas ne vis� buvo vienodas. Ma�iausias (1 proc. nesiekiantis) mokes�io koeficientas nuo �em�s sklypo vert�s taikomas priva�i� nam� vald�, sodinink� ir gara�� bendrij� nuomininkams. Tok� pat tarif� darbo grup� si�lo palikti ir šiemet, o per trejus metus jis tur�t� nedaug did�ti.

Pagrindinis principas, d�l kurio sutaria darbo grup�, – per trejus metus suvienodinti s�lygas verslininkams, pasirašiusiems sutartis iki 2009-�j� ir naujai sudarantiems. Dabar toje pa�ioje �em�s vert�s zonoje mokestis skiriasi net ne kelis, o keliasdešimt kart�. Darbo grup� si�lo, kad minimalus 1,5 proc. koeficientas sutartis sudariusiems iki 2009-�j� subjektams jau šiemet b�t� padidintas iki 2,4 proc. Kit�met b�t� taikomas 3,2 proc., o 2014 m. pasiekt� maksimal� 4 proc. tarif�. Taip es� teisingai b�t� panaikintos privilegijos, o verslininkai �inot�, ko tik�tis. Kol kas tai atrodo utopin� mintis, nes senas sutartis turintys verslininkai nenori atsisakyti savo išskirtini� pozicij� ir spaud�ia politikus ieškoti kit� b�d� mokes�iams surinkti.

Pasak Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus Vlado Damulevi�iaus, �em� iki 2009 m. išsinuomojusi� situacija lieka gerokai palankesn� nei t�, kurie sutartis sudaro dabar, tad per trejus metus tur�t� susilyginti mokama mokes�i� suma u� vien� ar� tam tikroje zonoje.

Deja, labai abejotina, ar tam u�teks politin�s valios ir noro visam verslui sukurti bent panašias konkurencines s�lygas.

Kita problema – nustatyti tvark�, kad �em�s nuomos mokest� mok�t� visi, kam priklauso, nes dabar, kai savivaldyb� nedisponuoja vieningu duomen� registru, atsiranda piktnaud�iaujan�i�j�.

Pasak Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos nario Vidmanto Japerto, verslininkas gali Savivaldybei deklaruoti, kad turi tik pastat� ir b�ti tik j� �registrav�s. Tada jis moka �em�s nuomos mokest� tik u� t� plot�, kok� u�ima pastatas, o lik�s sklypas net ne�registruojamas. Yra nustatyta atvej�, kai verslininkai u� t� teritorij� nemoka mokes�i�.

Nusta�ius tok� piktybišk� mokes�i� vengim�, b�t� sudaroma sutartis ir plotui sulig pamatais b�t� taikomas maksimalus mokes�io koeficientas – 4 proc., kuris 6-7 kartus didesnis nei taikomas Savivaldyb�s kitiems mok�tojams.

Bus siekiama, kad visi tur�t� sutartis. Tiesa, prie�as�i�, kod�l tie asmenys n�ra sudar� sutar�i�, yra �vairi�. Jie vadinami ne �em�s nuomininkais, o naudotojais ir, beje, pernai j� � miesto biud�et� sumok�ta suma (daugiau nei 2 mln. Lt) sudaro ma�daug pus� �em�s nuomos surinkt� mokes�i�. Toki� sklyp� Šiauliuose yra beveik pusantro t�kstan�io.

Valstyb�s �em�s nuomos mokestis yra vienas did�iausi� savivaldyb�s pajam� šaltini�.

„Šiauliai plius“ informacija

�RAC�e�� slap�ti su�si�ta�ri�mai

Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro (ŠRATC) valdybos pos�dyje paaišk�jo, kad dar pernai susirink� �staigos dalininkai, septyni� savivaldybi� merai, nusprend�, jog po pusme�io bus didinama rinkliava u� atliekas. ŠRATC valdybos nariai tikina apie tai nieko ne�inoj�.

„Slapti susitarimai u� u�dar� dur�“, – taip galima pavadinti Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro dalinink�, t. y. Šiauli� apskrities savivaldybi� mer� susitarim� d�l rinkliavos u� atliekas didinimo. Vasario pabaigoje gyventojus pasiek� ŠRAC atsi�stos s�skaitos u� šiukšles. Atrodyt�, nieko keisto, ta�iau priekabesni nustebo, kod�l jos buvo tik u� pus� met�. �prastai s�skaita b�davo pateikiama viena u� metus arba keturios atskiros u� kiekvien� ketvirt� – norintieji gal�jo susimok�ti iš karto vis� metin� mokest� arba mok�ti j� dalimis. Šiemet s�skaitos pateiktos tik u� du ketvir�ius. Iškart kilo klausimas – bus kei�iama atsiskaitymo tvarka? Didinamas mokestis?

Skandalinga informacija paaišk�jo nety�ia, nes valdybos nariams u�kliuvo, kad 2011-aisiais s�skaitoms platinti buvo skirta 380 t�kst. Lt, o šiemet beveik dvigubai – 660 t�kst. Lt. Pasirodo, dar pernai dalininkai nusprend� šiemet s�skaitas nešioti du kartus. D�l pinig� švaistymo pasipiktino valdybos nariai – savivaldybi� administracij� direktoriai.

Po ilg� diskusij� paaišk�jo, kad tok� sprendim� pri�m� savivaldybi� merai. Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro darbuotoja prasitar�, kad po pusme�io keisis, t. y. did�s rinkliavos u� atliekas mokestis. Ši informacija šokiravo savivaldybi� administracij� direktorius.

Per pos�d� valdybos nariai juokavo, kad mokes�io negalima didinti, nes ruden� vyks rinkimai, ta�iau rinkliavos mok�tojams tokie slapti susitarimai d�l rinkliavos didinimo, kai nepateikiami jokie argumentai – tarsi spj�vis � veid�.

„Šiauliai plius“ informacija

Ty�tu�v�nuo�se v�l skam�ba pa�vo�jaus var�pai

Tytuv�n� ba�ny�ios stogas gali �gri�ti bet kuri� akimirk�. Pastat� ekspertai oficialiai �vertino kaip avarin�s b�kl�s. Ar joje gali lankytis �mon�s, valdinink� ir valdytoj� – Piligrim� centro vadov� – atsakymai skiriasi. Valdininkai ir projektuotojai teisinasi, kad m�nes� joki� darb� nesiimta tod�l, kad trukd� �statymai, pagal kuriuos numatytos per ilgos proced�ros. Tytuv�n� vienuolyno ansamblis – vienas did�iausi� ir vertingiausi� XVII-XVIII a. baroko sakralin�s architekt�ros paminkl� Šiaur�s ryt� Europoje – pra�jus m�nesiui po gaisro neatstatomas. Kol kas tik išve�ami deg�siai iš gaisro �idinio – nelegalaus Ba�nytinio paveldo muziejaus.

Antradien� Priešgaisrin�s apsaugos ir gelb�jimo tarnybos departamentui pranešta, kad Tytuv�n� Šv�. Mergel�s Marijos ba�ny�ios pastato b�kl� yra gr�sminga. Ji gali sugri�ti.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Tytuv�nuose pavojaus varpais skambinama jau antr� kart� – beveik prieš m�nes� �ia deg� vienas did�iausi� ir vertingiausi� XVII-XVIII a. baroko sakralin�s architekt�ros paminkl� – Tytuv�n� vienuolynas, dabar gri�va ba�ny�ios stogas. Antradien� Priešgaisrin�s apsaugos ir gelb�jimo tarnybos departamentui pranešta, kad Tytuv�n� Šv�. Mergel�s Marijos ba�ny�ios pastato b�kl� yra gr�sminga. Kad ba�ny�ia gali sugri�ti, paskelbta tik pra�jus beveik m�nesiui po gaisro, kai pakil�s v�jas atpl�š� dal� ba�ny�ios stogo skardos.

Kult�ros paveldo departamento atstovai tikina apie avarin� ba�ny�ios b�kl� persp�j� iškart po gaisro. Deja, ne tik jokios reakcijos, bet ir informacijos paveldosaugininkai nesulaukia. Informacija apie tai, kokie darbai atliekami po gaisro Tytuv�n� ansamblyje, ribojama ir �iniasklaidos priemon�ms.

Nors ba�ny�ios pastatas po ekspertiz�s pripa�intas avariniu, ta�iau Piligrim� centro atstovai nevadina jo nesaugiu �mon�ms ir teigia, kad aktas nedraud�ia patekti � ba�ny�i�.

Tre�iadien� per u�dar� dalinink� susirinkim� nuspr�sta išardyti tre�dal� renesanso stiliaus stogo, kad b�t� išsaugotas pastato autentiškumas.

UAB „Elvora“ direktorius, projekto dalies vadovas Jakovas Mendelejevi�ius sako, kad stogas – unikalus renesanso stiliaus pavyzdys, vienintelis pasvir�s 63 laipsni� kampu.

Pirmiausia bus nuimtos kaban�ios stogo skardos, v�liau bus ardomas stogas. Pasak projektuotoj�, projektas d�l darb� avarin�s b�kl�s pastate suderintas vasario 17-�j�, ta�iau prad�ti darbus anks�iau trukdo �statymai ir ilgos vieš�j� pirkim� proced�ros. Sakralinio architekt�ros paminklo valdytojas – Piligrim� centras – tikina, kad draudimo kompanijos perved� 441 t�kst. Lt, iš kuri� n� litas nepanaudotas.

Nerimas d�l stogo prasid�jo dar nenurimus ankstesn�ms aistroms, kai paaišk�jo, kad Tytuv�n� vienuolyne ir ba�ny�ioje sausio 26 d. kilusio gaisro nuostoliai galb�t neb�t� buv� tokie dideli, jei b�t� u�tikrinta tinkama priešgaisrin�s sistemos prie�i�ra. Meno k�rinius naikin�s gaisras paskatino Lietuvos muziejus patikrinti turim� saugos sistem� patikimum�.

Per Tytuv�n� Šv�. Mergel�s Marijos Angel� Karalien�s ba�ny�ioje ir bernardin� vienuolyno ansamblyje kilus� gaisr� sudeg� apie 1000 kv. m vienuolyno stogo, apdeg� ba�ny�ios stogo konstrukcijos. Sudeg� vienuolyne �kurtame muziejuje buv� liturginiai reikmenys, gesinant gaisr� nuo vandens nukent�jo vienuolyno pirmo aukšto freskos.

Tai jau tre�ias istorin� reikšm� turin�i� paveldo objekt� gaisras per pastar�j� dešimtmet� – anks�iau gaisro sunaikinti Kurtuv�n� svirnas ir Labanoro ba�ny�ia jau atstatyti.

Pernai baigti Tytuv�n� vienuolyno restauravimo darbai kainavo daugiau nei 10 mln. lit�. Vienuolyno stog� restauravimas valstybei atsi�jo per 2 mln. lit�. Š�met planuota restauruoti ir Tytuv�n� ba�ny�ios išor�.

XVII-XVIII a. pastatytas Tytuv�n� bernardin� vienuolyno ansamblis vertintas kaip unikalus architekt�ros paminklas, labai ma�ai pakit�s nuo pastatymo laik�, vienas geriausiai išlikusi� baroko epochos paminkl� Lietuvoje ir Šiaur�s Europoje.

„Šiauliai plius“ informacija

�RATC�o va�do�vas kurps pa�siai�ki�ni�m�

Oksana LAURUTYT�

Neeiliniame pos�dyje Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro (ŠRATC) valdyba nusprend� prad�ti drausminio pa�eidimo tyrim� d�l centro vadovo Raimundo Jaku�io veikloje nustatyt� pa�eidim�. Iki vasario 29 d. R. Jakutis �galiotas pasiaiškinti, o kovo antr�j� savait� susitikusi valdyba svarstys galimas nuobaudas, grie��iausia kuri� gali b�ti atleidimas iš darbo. Drausminio pa�eidimo tyrimas prad�tas Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus darbuotojams atlikus tyrim� ir radus 11 šiurkš�i� pa�eidim� ŠRATC‘o veikloje.

Surengtas neeilinis dalinink� susitikimas

ŠRATC‘o vadas Raimundas Jakutis „papurtytas“, elektroniniu paštu gavus skund�. Savivaldyb�s administracijos direktoriaus �sakymu Centralizuoto vidaus audito skyriaus darbuotojai drauge su dalinink� atstovais aiškinosi, ar anonimo laiške pateikti faktai yra real�s. Min�tame laiške anonimas pateik� apie galimus ŠRATC‘o direktoriaus, jo pavaduotojo ir kit� specialist� pa�eidimus d�l �staigos automobili� naudojimo asmeniniais tikslais, technikos, atsargini� dali� ir detali�, chemini� med�iag� vieš�j� pirkim� organizavimo ir technikos panaudojimo.

Auditoriai nustat�, kad R. Jakutis ir jo pavaldiniai tarnybiniais automobiliais va�in�jo asmeniniais tikslais ir netinkamai pild� �iniaraš�ius. Technika pirkta neteisingai parinkus neskelbiam� deryb� b�d� ir didesne kaina. Buvo pa�eistas Vieš�j� pirkim� �statymas, o sugedusi technika remontuota detales �sigyjant iš �mon�s, kurios vienas akcinink� yra pats R. Jakutis.

Auditori� išvados buvo slepiamos nuo �iniasklaidos, bet „Šiauliai plius“ jas gavus ir paviešinus dalininkai suskubo sukviesti neeilin� dalinink� susirinkim� – surengti j� trim dienom anks�iau, nei planuota.

� dalinink� pos�d� �urnalistai nebuvo �leisti, ta�iau jo metu buvo nuspr�sta prad�ti drausminio pa�eidimo tyrim� d�l centro vadovo R. Jaku�io veikloje nustatyt� pa�eidim�. Iki vasario 29 d. R. Jakutis �galiotas pasiaiškinti, o kovo antr�j� savait� susitikusi valdyba svarstys galimas nuobaudas.

Šiauli� miesto mero Justino Sartausko teigimu, galimai R. Jaku�io padarytiems nusi�engimams tirti buvo pritarta vieningai. Pasiaiškinim� iš R. Jaku�io priims bendrov�s valdybos pirmininkas.

Kai bus gautas pasiaiškinimas, dalininkai rinksis � neeilin� susirinkim� svarstyti nuobaudos dyd�io ir formos. Nuobauda gali b�ti skirta iš keli� galim�. R. Jaku�iui gali b�ti pareikšta pastaba, papeikimas, grie�tas papeikimas arba gresia atleidimas iš darbo.

„Situacij� turime dviprasmišk�. Tyr�me anonimin� skund�, nes mat�me, kad pa�eidimai yra rimti. Gav� išvadas matome, kad dauguma skundo punkt� pasitvirtino. Kai gausime paaiškinim�, tada spr�sime“, – sak� J. Sartauskas.

Ieško kalt�

Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro direktorius R. Jakutis ginasi d�l nustatyt� pa�eidim�. Jo teigimu, tai bendrov�s „Specializuotas transportas“ vadovo suplanuota keršto akcija, o auditoriai patikrinim� atliko neteis�tai. Tarnybiniais automobiliais darbuotojai po darbo es� tikrai neva�in�jo. ŠRATC‘o vadovas pripa��sta viena – tur�s 50 proc. bendrov�s „Gr��ulas“ akcij�.

Anoniminis skundas apie daromus pa�eidimus Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centre, pasak R. Jaku�io, si�stas iš asmeninio „Specializuoto transporto“ direktoriaus elektroninio pašto. R. Jakutis tikina pasiaiškinsi�s Šiauli� apskrities savivaldybi� merams ir tada paduosi�s � teism� „Specializuoto transporto“ bendrov�s direktori� u� asmens ��eidim�.

Šiauli� miesto mero J. Sartausko teigimu, ieškoti, kas yra laišk� siunt�s asmuo, niekas neturi teis�s. Tyrimas buvo prad�tas tod�l, kad anonimo nurodyti pa�eidimai pasirod� rimti, o auditoriai tai patvirtino. „Anonimas gali tik pats prisipa�inti siunt�s laišk� arba savo asmens neatskleisti“, – sak� J. Sartauskas.

Bendrov�s „Specializuotas transportas“ direktorius Rolandas Stanys sak� d�l pareiškim� apie keršt�, kuriais svaidosi R. Jakutis, � teism� kreiptis neketin�s. „Kaip �mogus ir Lietuvos Respublikos pilietis galiu tik steb�tis, kaip apskrities rajon� merai gali leisti tokius savivaliavimus, kai atvirai grobstomi mokes�i� mok�toj� pinigai. R. Jakutis �si�eid�s, bet gal jis �si�eid�s tod�l, kad ka�kas parod�, jog negra�u vogti? Kaip Šiauli� pilietis ir Lietuvos �mon�je dirbantis �mogus manau, kad ta veikla, kuri� vykdo ŠRATC‘o vadovas, yra netoleruotina. R. Jaku�iui reik�t� pasiskaityti knyg�, kuri vadinasi LR Konstitucija“, – sak� R. Stanys.

Biu�d�e�tas pa�ga�liau pa�tvir�tin�tas

Šiauli� miesto taryba patvirtino taup�j� ši� met� Šiauli� miesto biud�et�, kuris šiek tiek ma�esnis nei pernai. Pinig� visoms programoms skirta beveik perpus ma�iau, negu reikia, �ad�ta prid�ti, jei atsiras papildom� pajam�. Biud�etin�s �staigos tur�s pa�ios apsispr�sti, kaip tre�daliu ar ketvirtadaliu suma�inti savo išlaidas ir išgyventi su tiek, kiek gavo. Tiesa, leista tur�ti skol�, tik j� nebedidinti.

Taryba beveik vienbalsiai patvirtino ši� met� Šiauli� miesto biud�et� – 255 mln. Lt, t. y. 3 proc. ma�esn� nei pernai, bet gyvenimas �adamas gerokai sunkesnis. Pernai, nors ir taupydama, Savivaldyb� �lindo � beveik 20 mln. Lt skol� savo �mon�ms – šilumos tiek�jams ir keleivi� ve��jams, nes tuos pinigus nukreip� � darbo u�mokes�io fond�. Šiemet nuspr�sta taip nebedaryti – tiesiog iš anksto biud�etin�ms �staigoms ketvirtadaliu ar tre�daliu suma�intas finansavimas ir pa�ioms palikta spr�sti, kai išgyventi. Aritmetika paprasta – daugeliui tiek ma��s ir atlyginimai. Jokio papildomo finansavimo nebebus.

Pasak Vlado Damulevi�iaus, Savivaldyb�s administracijos direktoriaus, biud�etin�ms �staigoms finansavimas suma�intas nuo 25 iki 30 proc. Jei ir bus viršplanini� l�š�, joms finansavimas nebus didinamas.

Beveik 40 proc. ma�iau, nei reikia, Taryba skyr� ir visoms dvylikai miesto vykdom� program�. Politikai sako, kad miestui tai n�ra gerai, bet išgyventi galima. Šiose programose atlyginim� n�ra, tad darbuotojai daugiau nenukent�s. Ta�iau tr�kstant l�š� gali b�ti u�sakoma ma�iau miesto valymo, šienavimo paslaug�, naudojama ma�iau druskos gatv�ms ar rengiama ma�iau rengini�.

Jei tik atsiras papildom� pajam�, jos bus paskirstytos „apkarpytoms“ programoms. �staigos gali pasiguosti nebent tuo, kad joms leista tur�ti skol�, bet ne didesni�, negu buvo pradedant metus.

Vakar biud�et� pasitvirtino ir Radviliškio taryba.

„Šiauliai plius“ informacija

Strei�ka�vo mo�ky�to�jai

Šiauli� mokytojai prisijung� prie visuotinio �sp�jamojo streiko šalyje. Ma�daug 700 Šiauli� pedagog� 25-iose �staigose antradien� dalyvavo dviej� valand� �sp�jamajame streike. Mokytojai reikalavo, kad b�t� per�i�r�ta finansavimo metodika, kiekvienam u�tikrinta minimali 18-os kontaktini� valand� norma, o numatyta atestacija, kol nesuderinta, b�t� atid�ta.

Tyliai, bet vieningai pedagogai m�gino atkreipti d�mes�, kad d�l vykdom� švietimo reform� su jais nesiderama.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Šiauli� „Romuvos“ progimnazija – viena iš t�kstan�io šalyje ir viena iš 25 Šiauli� krašte, kurios pedagogai dalyvavo dviej� valand� �sp�jamajame streike. At�j� � darb� pirm�sias dvi pamokas 70 proc. mokyklos mokytoj� neved� pamok�, o praleido mokytoj� kambaryje. U� tas valandas jiems nebus mokamas atlyginimas. Taip tyliai, bet vieningai pedagogai m�gino atkreipti d�mes�, kad d�l vykdom� švietimo reform� su jais nesiderama, tod�l vienas iš reikalavimo punkt� – atid�ti pedagog� kvalifikacijos tobulinimo atestacij�, kuri� numatyta atnaujinti.

Streikuojantys mokytojai sako �si�eid�, kai išgirdo, kad jie es� atestacijos bijo, nes blogai dirba. Jie tikina, kad patys nuolat tobulinasi kursuose ir seminaruose, o numatytas emerito vardas, pasak mokytoj�, reiškia „atitarnav�s“ ir diskriminuojantis.

Kiti du mokytoj� reikalavimai – per�i�r�ti finansavim�, t. y. keisti „mokinio krepšelio“ metodik� ir darbo apmok�jimo tvark� taip, kad b�t� nustatyta 18 kontaktini� valand� pedagogin� norma. Viešai nuskamb�jus aukšt� valstyb�s vadov� pareiškimams, es� streikuotojai eina � gatves d�l didesni� alg� arba patys ne�ino, kod�l streikuoja, o tik politikuoja, mokytojai nusivyl�.

Daugelio švietimo �staig� vadovai laikosi pozicijos, kad darbuotojai turi teis� streikuoti gindami savo interesus, o vadovui svarbiausia, kad per streik� vaikai b�t� saug�s ir u�imti, tad pamokas tuo metu ved� nestreikuojantys mokytojai.

Streike dalyvavo ne tik profesin�s s�jungos nariai, bet ir visi palaikantys reikalavimus pedagogai. Kai kuriose mokyklose pedagogai neved� dviej� pirm�j� pamok�, kitose – paskutini�j�, o ikimokyklini� ir speciali�j� �staig� pedagogai streikavo ugdomosios veiklos ir vaik� miego metu. Paskutin� kart� šalyje visuotinis pedagog� streikas organizuotas 2008-aisiais. Tuomet jame dalyvavo dvigubai daugiau pedagog�.

„Šiauliai plius“ informacija

Pi�ke�tas d�l �i�lu�mos punk�t�

Aktyvi� pilie�i� grup� prie Šiauli� miesto savivaldyb�s vakar sureng� piket�. Šiaulie�iai protestavo prieš Savivaldyb�s ketinimus didinti šilumos kain�. Kad Taryba atid�s darbotvark�je numatyt� klausim� d�l šilumos punkt� prie�i�ros maksimali� tarif�, miestie�iai dar ne�inojo. Šilumos punktus Taryba si�lo perduoti gyventojams neatlygintinai arba u� lit�.

Šiaulie�iai protestavo prieš Savivaldyb�s ketinimus didinti šilumos kain�.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Ketvirtadien� Tarybos pos�d�io metu pilie�i� grup� inicijavo piket� d�l keliam� šilumos kain� ir ant daugiabu�i� gyventoj� pe�i� perkeliamo šilumos punkt� išlaikymo. Šiaulie�iai sako, kad visuomenininkams neleid�iama net pasisakyti Tarybos pos�dyje.

Susirink� �mon�s piktinosi, kad miesto vald�ia yra korumpuota: atlyginim� neapsikarpo, post� neatsisako, vagia paprast� mokes�i� mok�toj� pinigus. Nors aktyvi� pilie�i� grup� viešai deklaravo, kad mitingas yra nepolitizuotas, pasisakyti ant pakylos lipo ne tik visuomenininkai, bet ir politikai.

Piketo dalyviai sugu��jo � Tarybos pos�d� ir praš� politik� neskub�ti priimti miesto mero rašto, kuriuo nurodoma Savivaldyb�s tarybos valia daugiabu�i� but� savininkams perduoti šilumos punktus neatlygintinai arba u� lit�. Pasak vieno iš dalyvi�, šalia gra�i� frazi� yra labai daug povandenini� rif�, kurie tur�s neigiamos �takos miestie�iams.

Šiauli� miesto taryba pri�m� kreipim�si � prezident�, ministr� pirminink� ir energetikos ministr� beveik nepakeist�.

„Šiauliai plius“ informacija

�ie�m� i�va�ry�ti pa�vy�ko

U�gav�n�s – tai slenkstis tarp nueinan�ios �iemos ir ateinan�io pavasario. Pabodusi� �iem� �mon�s išvijo triukšmingai, linksmai ir išradingai. Ypa� daug persireng�li� susirinko bendrov�s „Gubernija“ kieme bei savaitgal� prie �ali�ki� mal�no.

„Gubernijos“ kieme susirinko daugyb� persireng�li�, nor�jusi� padainuoti, pašokti ir skaniai pavalgyti.
Beno JANKAUSKO nuotr.

Savaitgal� prie �ali�ki� v�jo mal�no prad�ta atsisveikinti su �iema. Per U�gav�nes leid�iama paskutin� kart� gausiai ir riebiai pavalgyti, tod�l riebi� blyn� netr�ko, o persireng�liai triukšmingai išvijo �iem�.

Švent� prie v�jo mal�no sutrauk� daugyb� persireng�li� ir šiaip miestie�i�, nor�jusi� padainuoti, pašokti ir paragauti blyn�, kuri� si�l� keletas kep�j�. Dalyviai buvo pasidabin� medin�mis ir popierin�mis kauk�mis. Aplink lau�� šoko velniai, raganos, �ydai, vengrai, � švent� u�suko ir kareivis, atskub�jo vestuvinink� procesija, kuri g�sdino vaikus.

Sekmadienio vidurdien�, siau�iant p�gai, � Radviliškio rajono Šiaul�n� miestelio aikšt�je surengt� U�gav�ni� švent� rinkosi miestelio gyventojai. Dienai �pus�jus, švent� persik�l� � miestelio centrin� aikšt�, kur vyko linksmyb�s. Susirinkusi� publik� dainomis ir muzika linksmino Šiaul�n� kult�ros nam� kapelija „Šiaul�niškiai“.

Švent�s dalyvius blynais, kepta duona, karšta arbata ir �uviene vaišino Šiaul�n� seni�nijos ir kult�ros nam� darbuotojai, šiaul�niški� bendruomen�s nar�s vaišino karšta Lašininio koše.

Savait� Šiaul�n� seni�nijos parod� sal�je eksponuojama tautodailininko Eugenijaus Arbušausko U�gav�ni� kauki� paroda.

Netr�ko linksmybi� ir per tikr�sias U�gav�nes antradien�. „Gubernijos“ kieme susirinko daugyb� persireng�li� ir šiaip miestie�i�, nor�jusi� padainuoti, pašokti ir skaniai pavalgyti. Sukosi raganos, velniai, �ydai, �igon�s, arkliai, o�iai, buvo ir pasidabinusi� pon�, daktar�, vaistinink�. Vieni šleivi, kiti kreivi, kumpi, ryšk�s, pasidabin� ragais ir riestainiais, ilgais sijonais, lopytomis keln�mis, didel�mis nosimis ir ausimis, riestais ragais.

U�gav�n�s – tai paskutin� �iemos diena, kai galima valgyti m�s�, tod�l visi stengdavosi kuo riebiau ir so�iau pavalgyti, nes pasninkas truks iki Velyk�.

„Šiauliai plius“ informacija

I�rink�ti dai�no�r�liai

Radviliškio muzikos mokykloje vyko Lietuvos vaik� ir moksleivi� televizijos konkurso „Dain� dainel�“ Šiauli� krašto konkursas.

� konkurs� susirinko ne tik Šiauli� rajono mokykl� mokiniai, bet ir Pakruojo, Radviliškio, Joniškio, Akmen�s rajon� vaikai. Dalyvi� k�rini� atlikim� vertino reikl�s komisijos nariai, kuriems vadovavo Romualdas Kondrotas, M. K. �iurlionio men� gimnazijos direktorius.

� Vilniuje vyksiant� IV etap� – TV konkurs� – pakviesti daugiausia bal� surink� dainor�liai: Mantas Kalinauskis, Ku�i� lopšelio-dar�elio „Vytur�lis“ solistas, Kurš�n� Lauryno Ivinskio gimnazijos mišrus vokalinis ansamblis ir Kurš�n� meno mokyklos solist� Greta Kerait�.

„Šiauliai plius“ informacija

I�vy�ko mo�ky�ti af�ga�nis�ta�nie��i�

� Afganistan� išvyko tre�ioji oro paj�g� mokymo grup�, kuri pusmet� mokys afganistanie�ius skraidyti sraigtasparniais Mi-17 ir juos eksploatuoti. Kariai sako, kad jiems svarbiausia tinkamai bendrauti su kitos kult�ros �mon�mis, kurie labai ��eid�s.

Aštuoni Lietuvos ir vienas Latvijos karys pusmet� praleis Afganistane. Jie mokys afganistanie�ius pilotuoti sraigtasparnius Mi-17, juos pri�i�r�ti ir eksploatuoti. Generolas majoras Edvardas Ma�eikis, Lietuvos karini� oro paj�g� vadas, sako, kad afganistanie�iai �sigijo Mi-17 ir jiems reikia pagalbos.

� Afganistan� išvyksta lak�nai, �gulos vadai, borto technikai, borto šauliai ir in�inieriai. Kariai prieš išvykdami m�nes� treniravosi Ukrainoje, skraid� Kroatijos kalnuose. Pasirengimas vyko ilgiau nei pusmet�. Did�iausi� nerim� kelia bendravimas su skirtingos kult�ros �mon�mis.

Generolas majoras Edvardas Ma�eikis sako, kad lietuviai kariai turi didel� patirt�, tod�l jau ruošiama ketvirtoji oro paj�g� mokymo grup�, galvojama ir apie penkt�j�. Iš viso Afganistane yra daugiau nei 200 Lietuvos kari�.

„Šiauliai plius“ informacija

Ra�jo�ne�� su�si�g��i�mo po�li�ti�ka?

Šiauli� rajono savivaldyb�s taryba patvirtino biud�et�, kuris 9 mln. Lt ma�esnis nei pernai, tod�l 6 proc. ma�inami asignavimai biud�etin�ms �staigoms. Teks taupyti ir Savivaldyb�s administracijai. Opozicija tam negail�jo kritikos.

„Trauki ant galvos – kojos š�la“, – taip 2012 m. Šiauli� rajono savivaldyb�s biud�et� pavadino tarybos narys Vidmantas Šul�ius. 2012-�j� biud�et� sudaro daugiau nei 94 mln. Lt, t. y. 9 mln. Lt ma�iau nei pernai, tod�l 6 proc. ma�inami asignavimai biud�etin�ms �staigoms.

Pasak Ritos Bal�iuvien�s, Šiauli� rajono savivaldyb�s Finans� skyriaus ved�jos, ypa� tai pajus ma�os �staigos, kurios netur�s galimyb�s sutaupyti iš preki� ir paslaug�, komunalini� mokes�i�, tad taupymas jose gali vykti darbo u�mokes�io s�skaita.

Šiauli� rajono savivaldyb�s administracija taip pat tur�s taupyti, ta�iau apie atlyginim� ma�inim� ir darbo dienos trumpinim�, kaip Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijoje, nekalbama. Nors Šiauli� rajono savivaldyb�s valdan�ioji dauguma d�iaug�si, kad pavyko subalansuoti biud�et�, opozicija negail�jo kritikos.

Alfredas Jonuška, Šiauli� rajono savivaldyb�s tarybos narys, sako, kad ve��jams u� gyventoj� ir mokini� pav��jim� savivaldyb�s skola siekia 750 t�kst. Lt ir vald�ia neatsi�velg� � tai, kad 2013 m. ji bus 1,5 mln. Lt. Tarybos nario Dariaus Krištoponio nuomone, labai ma�ai pinig� skiriama jaunimo programoms.

Opozicija sako, kad Savivaldyb�s administracija nenumat�, kokie projektai gali b�ti �gyvendinami ateityje, o A. Jonuška tai pavadino susig��imo ir laukimo politika.

„Šiauliai plius“ informacija

Jel�ga�vo�je spar�nus ke�lia le�do lieps�nos

Dalia MOTIK

Keturioliktojo Jelgavos ledo skulpt�r� festivalio tema – paslaptis. Anot latvi�, – misterija. Kokia gi kita tema geriau tikt� 2012-iesiems – metams, apgaubtiems paslapting� pranašys�i� skraist�s? Ledas – nuostabiausia med�iaga, itin tinkanti suteikti paslap�iai form�. Skaidrus ir švytintis, kietas, bet netvarus, spindintis saul�je, bet iš jos sulauksi�s savo pra��ties.

Skulpt�ros Uzvaros parke stov�s tol, kol ištirps.

Ma�os ir didel�s lede sustingusios paslaptys

Pirmasis ledo skulpt�r� festivalis Jelgavoje �vyko 1998 m. Tuomet jame buvo tik du dalyviai. Dabar festivalis išaugo � did�iausi� Baltijos šalyse ledo skulpt�r� švent�, kurioje dalyvauja pasaulyje �inomi menininkai, o pa�i�r�ti ledini� stebukl� kasmet atvyksta apie 50 t�kst. �i�rov�.

� keturiolikt�j� festival� atvyko 26 menininkai iš aštuoni� šali�: Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Bulgarijos, Did�iosios Britanijos, Lenkijos ir Norvegijos. Kiekvienas j� suk�r� po vien� ma�esni� matmen� skulpt�r� iš vieno 1 x 0,5 x 0,25 m dyd�io ledo bloko ir poroje su kitu skulptoriumi – didel� skulpt�r� iš 12 ledo blok�. Iš viso festivalyje galima pamatyti 40 ma�� skulpt�r� (kartu su student� darbais) ir 13 dideli�. Visoms skulpt�roms pagaminti sunaudotos daugiau nei 45 tonos skaidraus ledo. Skulpt�ros Uzvaros parke stov�s tol, kol ištirps.

Dalyvavo ir Šiauli� universiteto studentai

Kartu su patyrusiais skulptoriais savo darbus pristat� ir 14 dail�s student� – septyni iš Latvijos ir septyni iš Lietuvos. Atrinkti pagal pateiktus id�j� eskizus, jie kurti prad�jo vasario 2-4 d. Anks�iau kalti skulpt�r� iš ledo studentams nebuvo tek�. K�rybinei stovyklai vadovavo patyr�s skulptorius Karlis Ile, kuris yra ne tik daugkartinis Jelgavos ledo ir sm�lio skulpt�r� festivali� laureatas, bet ir peln�s nema�a tarptautini� apdovanojim�. Festivalyje galima pamatyti Šiauli� universiteto student� Lauros Baltijut�s, Linos Jakubauskait�s, Agn�s Naunikait�s, Gerdos Rimeikait�s, Aust�jos Bankauskait�s, Manto Dambrausko, Mariaus Bra�o ledo skulpt�ras. J� darbuose matyti kelion�s laiku motyvai: stipri ir nesulaikoma, pati save naikinanti laiko linija, moters svarba visais laikais, rašytinio �od�io t�stinumas ir evoliucija, mintis, apr�pianti ir dabarties moment�, ir visatos begalyb�.

Tarp laureat� – ir lietuviai

Individuali� skulpt�r� kategorijoje pirma vieta skirta K�stu�io Musteikio k�riniui „Ar tikrai viskas prasid�jo nuo obuolio?“ Pa�inimo medis, gyvenimo medis, šeimos medis – viskas duoda vaisi�“, – taip savo id�j� aiškina autorius. Antroji vieta skirta Ruslano Korovkovo (Bulgarija) skulpt�rai „Transcendentinis pasaulis“, tre�ioji – Donato Mockaus „Mr. Paganini“ – aistringajam smuikininkui, smi�iumi braukian�iam per savo paties plaukus.

Did�i�j� skulpt�r� kategorijoje pirma vieta skirta latvio Karlio Ile ir lietuvio Viliaus Matu�io bendram k�riniui „Liepsna, kelianti sparnus“. Iš Šiauli� kil�s V. Matutis dabar gyvena Latvijoje. Festivalyje abu menininkai tur�jo daug papildom� darb�, tod�l diding�j� skulpt�r� prad�jo kurti tik atidarymo išvakar�se – dirbo vis� nakt�.

Antros vietos laim�tojai D�ulustanas Markovas ir Kunija Takasajeva � festival� atvyko iš Jakutijos (Rusija), �veik� 11 t�kst. km atstum�. J� k�rinys „Ikedzukuri“ daro bene stipriausi� emocin� poveik�. Ikedzukuri – Japonijos ir kai kuri� kit� Azijos šali� restoranuose patiekiamas patiekalas, kai sve�io akivaizdoje nuo jo pasirinktos gyvos �uvies nuskaptuojama m�sa, paliekant tik galv�, uodeg� ir juos jungiant� nerv�. Po to �uvies skeletas paleid�iamas atgal � akvarium�, kur plaukioja, dar nesuprasdamas, kad neb�ra gyvas. Tai mums parodo, kiek iliuzij� yra materialiame pasaulyje.

Tre�ia vieta skirta Igorio Nareiko ir Sergejaus Loginovo (Rusija) „Nani legendai“.

Ar menininkams negaila tri�so, �k�nijant savo id�j� � toki� trumpalaik� med�iag�? „Energija niekur nedingsta. Tai, k� �dedu � savo k�rinius, atitenka jums, �i�rovams“, – sako skulptorius Karlis Ile.

Ati�d�iau bus tik�ri�na�mi �ne�dir�ban�tie�ji�

Socialin�s apsaugos ir darbo ministerija ir Valstybin� darbo inspekcija pasiraš� duomen� teikimo sutart�.

Pagal j� bus tikrinami nelegaliai dirbusieji, siekiant išsiaiškinti, ar jie, gaudami nelegalias pajamas, gauna ir pinigin� socialin� param�.

Tuo atveju, jei paaišk�s, kad parama gaunama, VDI apie nelegaliai dirban�ius paramos gav�jus informuos atitinkamas savivaldybes, kurios �vertins tikr�j� gav�jo situacij� ir nustatys, ar asmuo tur�jo teis� gauti param�. Tai leis savivaldyb�ms nustatyti piktnaud�iavimo pinigine socialine parama atvejus ir imtis atitinkam� veiksm�.

„Šiauliai plius“ informacija

Ten�ka gy�dy�ti ir prie�var�ta

Sergamumas atvira plau�i� tuberkulioze – vis aštresn� problema Šiauli� mieste. Pernai u�registruota 30 nauj� atviros plau�i� tuberkulioz�s atvej� (dešim�ia daugiau nei 2010 m.). Pacientus tenka gydyti net priverstinai. Pasitaiko atvej�, kad nei Savivaldyb�je sudarytai komisijai, nei policijai nepavyksta išve�ti gydytis aplinkini� sveikatai gr�sm� kelian�io paciento.

Šiauli� tuberkulioz�s ir plau�i� ligonin�s medikai sako svajojantys apie laikus, kai apie tuberkulioz� bus kalbama ne kaip apie asocialios visuomen�s rykšt�, o pagarbiai, kai �mon�s eis tirtis nuo šios ligos nesipriešindami ir gerbdami aplinkini� sveikat�. Kol kas realyb� kitokia – nuo šios ligos gydyti tenka net prievarta. Suaugusiam �mogui profilaktiškai patikrinti pakanka kr�tin�s l�stos tyrimo rentgenu – vos keli� minu�i�.

Apie Margi� gatv�s daugiabutyje gyvenant� 53-ej� met� vyr�, sergant� tuberkulioze, ligonin�s medikai Savivaldybei praneš� dar pernai lapkrit�. Vyras d�l atviros tuberkulioz�s formos gali u�kr�sti aplinkinius, su kuriais b�na u�darose patalpose, tod�l privalo gydytis Alytaus ligonin�je. Ta�iau policija jau tris m�nesius neranda paciento. Sergan�io vyro artimieji ir kaimynai pasitikrinti taip pat eina nenoriai, netgi skund�si, kad pa�eid�iamos j� teis�s, nors pavojus u�sikr�sti – did�iulis. Pasak Ritos Šopien�s, Tuberkulioz�s ir plau�i� lig� ligonin�s Konsultacij� poliklinikos ved�jos, lauke neu�sikre�iama, ta�iau b�nant su sergan�iuoju u�daroje patalpoje rizika susirgti yra gana didel�.

Šiauli� mieste kol kas priverstinai gydytis neišve�tas n� vienas asmuo. Pernai priverstinai gydytis nuo tuberkulioz�s buvo išve�ti trys Šiauli� rajono gyventojai.

Pernai u�registruoti ir trys ne plau�i� tuberkulioz�s atvejai, kai bakterijos pa�eid�ia bet kur� kit� organ�.

„Šiauliai plius“ informacija

Di�d�ja s�skai�tos ir �si�sko�li�ni�mai

Vidutin� sausio m�nesio oro temperat�ra 3,5 laipsnio šal�io yra beveik penkiais laipsniais �emesn� negu gruod�io, tad ir šilumos šiaulie�iai suvartojo 22 proc. daugiau, ta�iau s�skaitas u� šildym� vieni gavo ketvirtadaliu, kiti – net dvigubai didesnes.

Daugelis šiaulie�i� – ir gyventojai, ir �staigos – jau gavo s�skaitas u� šildym� sausio m�nes�. Jos �vairios – nuo dviej� iki daugiau nei dešimties lit� u� kvadratin� metr�, priklausomai nuo namo. Vidutin� kvadratinio metro šildymo kaina Šiauliuose saus� – 5,69 Lt. Ji yra 1,2 Lt, arba 27 proc., didesn� negu gruod�. Šilumos tiek�jai sako, kad tai l�m� atšal� orai – penkiais laipsniais �emesn� vidutin� m�nesio temperat�ra vert� ir penktadaliu daugiau k�renti.

Remiantis vidutine kaina, u� standartinio 2-3 kambari� buto šildym� teks mok�ti nuo 250 iki 400 lit�, ta�iau paanalizav� s�skaitas kai kurie šiaulie�iai pasteb�jo, kad jos padid�jo ne 20, o 30-40 ar net 50 proc. Dain� poliklinika, kur šildoma daugiau nei 2 t�kst. kvadratini� metr� ploto, gavo 40 proc. didesn� s�skait�.

Pasak Prano Andruškevi�iaus, Dain� pirmin�s asmens sveikatos prie�i�ros centro direktoriaus, tekdavo mok�ti 7-8 t�kst. Lt, bet dabar �staiga tur�s mok�ti beveik 16 t�kstan�i�. Kad b�t� per pastaruosius metus gavusi toki� s�skait�, poliklinikos vadovyb� neprisimena, tik guod�iasi, kad pinig� nepritr�ks.

Šalt�j� sezon� did�ja ir šiaulie�i� skolos u� šildym� – per metus jos išaugo 38 proc. Prieš metus miestie�iai „Šiauli� energijai“ buvo skolingi beveik 4 mln. Lt, šiemet – jau 5,5 mln. Neatsilieka ir Savivaldyb�. Pernai pardavusi savo 19 mln. Lt skol� bankui, ji u� biud�etini� �staig� šildym� iki Nauj�j� met� jau sukaup� beveik 3 mln. Lt skol�. Skolos auga, o kad kai kurios bus sumok�tos – net n�ra vilties.

„Šiauliai plius“ informacija

��iau�liai plius� kei��ia sa�vo vei�d�

Nuo šiol savaitraš�io „Šiauliai plius“ skaitytojai laikraš�io interneto puslapio �prastu adresu nebepasieks – www.siauliaiplius.lt tampa oficialiu did�iausios �iniasklaidos grup�s Šiaur�s Lietuvoje Vš� „Šiauliai plius“ tinklalapiu, o savaitraštis nuo šiol pasiekiamas iš naujosios svetain�s arba adresu savaitrastis.siauliaiplius.lt.

Naujajame tinklalapyje lankytojai gal�s susipa�inti su �enkl� „Šiauliai plius“ jungian�iomis �iniasklaidos priemon�mis ir nuveiktais darbais. Nuo šiol bus gerokai papras�iau susisiekti su norimu skyriumi, u�sakyti paslaugas arba sekti �staigos naujienas.

Vš� „Šiauliai plius“ priklauso naujien� portalas „Etaplius.lt“, autorinis televizijos kanalas „S plius“, Šiaur�s Lietuvos savaitraštis „Šiauliai plius“, korespondencijos ir siuntini� platinimo tarnyba bei reklamos agent�ra.

„Šiauliai plius“ informacija

Su�si�rin�ki�me�� skun�d� la�vi�na

Medelyno gyventojai sako, kad j� problemos nesprend�iamos. Seni�nijos surengtame susirinkime išsakytos pastabos ir miesto vald�iai, ir seni�nui. Medelyno gyventojai, pasak aplinkosauginink�, yra vieni did�iausi� aplinkos terš�j� mieste.

Medelyno mikrorajono gyventojai � susirinkim� Medelyno mokykloje kviet� ne tik miesto vald�ios, bet ir valdininkijos atstovus. Trejus metus dirbantis Medelyno seni�nas d�st�, kokios problemos Medelyne išspr�stos ir kokios tebe-slegia. Gyventojai, jau 2008 m. sulauk� vandentvarkos projekto pabaigos, neprisijungia prie vandentiekio ir nuot�k� tinkl� sistemos. Tai padar� tik apie 70 proc. vartotoj�, nors galimyb� turi apie pusantro t�kstan�io. Daugelis tebeleid�ia nuotekas � griovius ir kanalus. Gyventojams labiau r�pi, kad jau kelerius metus ne�rengiami šaligatviai.

Medelyno seni�nijoje kelis m�nesius dirba keturi nauji seni�nai�iai. Gyventojai sako, kad juos pasiskyr� seni�nas, kurio darbo rezultatai abejotini.

Nesulauk� gyventojai ir Palangos gatv�s sujungimo, išve�ti atliek� r�šiavimo konteineriai, tad neb�ra kur r�šiuoti atliek�.

„Šiauliai plius“ informacija

�e�m�s mo�kes�tis kam��ys biu�d�e�to sky�les

Š� m�nes� Šiauli� miesto tarybai si�lomas naujas, su asocijuotomis verslo strukt�romis jau suderintas �em�s nuomos mokes�io projektas. Pagal j� gyventojams, sodininkams ir gara�� savininkams tarifai šiemet nesikeist�, o juridiniams asmenimis palaipsniui did�t�. Real� mokes�io padid�jim� šiemet pajus turintys senesnes sutartis, iki šiol mok�j� minimaliu tarifu.

U� valstyb�s �em�s nuom� šiaulie�iai � miesto i�d� pernai sumok�jo apie 4 mln. Lt. �našas – ne vis� vienodas. Ma�iausias – 1 proc. nesiekiantis – mokes�io koeficientas nuo sklypo vert�s taikomas priva�i� nam� vald�, sodinink� ir gara�� bendrij� nuomininkams. Tokio pat dyd�io tarif� darbo grup� si�lo palikti ir šiemet, truput� jis tur�t� did�ti per trejus metus.

Pagrindinis dalykas, d�l kurio sutar� darbo grup�, yra tas, kad per trejus metus turi b�ti suvienodintos s�lygos tiems, kurie sutart� pasiraš� iki 2009-�j�, ir naujai jas sudarantiems. Dabar toje pat �em�s vert�s zonoje mokestis gali skirtis keliasdešimt kart�. Darbo grup� si�lo, kad minimalus 1,5 proc. koeficientas jau šiemet b�t� didinamas iki 2,5, kit�met b�t� taikomas didesnis nei 3 proc., o 2014-aisiais pasiekt� maksimal� 4 proc. tarif�. Taip es� b�t� teisingai panaikintos privilegijos, o verslininkai �inot�, ko tik�tis.

Valstyb�s �em�s nuomos mokes�io tarifai Tarybai buvo teikti jau gruod�. Jei tada jie b�t� patvirtinti, šiemet � miesto biud�et� b�t� �plauk� 8 mln. Lt. Tuomet projektas buvo atmestas, nes nebuvo suderintas su socialiniais partneriais. Jei Taryba š� m�nes� pritars darbo grup�s si�lymams, biud�et� šiemet papildys 6, kit�met – 6,5, o 2014 m. – 7 mln. Lt �em�s nuomos mokes�io.

„Šiauliai plius“ informacija

Gy�ven�to�jai prie��i�na�si de�ga�li�n�s re�konst�ruk�ci�jai

Šiauliuose šalia Til��s gatv�s rekonstruojama degalin�. Daugiau nei 28 ar� sklype bus paaukštintas parduotuv�s pastatas. Aplinkini� nam� ir parduotuvi� savininkai piktinasi, kad šalia j� nam� nuolat stovi benzinve�iai, vairuotojai r�ko, teršiama aplinka. D�l netvarkos degalin�je tenka kviesti policij�. Architektai tikina, kad � visas gyventoj� pastabas atsi�velgta.

Sujungiant du �em�s sklypus – Giruli� g. 1 ir 1A – bus atnaujinta UAB „Videra“ priklausanti degalin�. Degalin�s paj�gumai nesikeis – liks dvi benzino ir viena duj� kolon�l�, ta�iau iškils antras pastato aukštas. Gyventojai nepatenkinti, kad ple�iant pastat� priva�iuos daugiau transporto priemoni�, tad padid�s oro tarša ir triukšmas. Jie sako, kad jau dvejus metus šalia degalin�s greta nam� ir parduotuvi� nuolat stovi benzinve�is.

Architektai sako, kad � gyventoj� priekaištus atsi�velgta. Teritorijoje numatytas tik lengv�j� automobili� stov�jimas, bus pastatytas �enklas, kad benzinve�iams stov�ti draud�iama.

Plano reng�jai sako numat� ir atstumus nuo benzino ir duj� kolon�li�, kurie turi b�ti išlaikyti. Gyventojai sako, kad realyb� kitokia – savo mašinas degalin�je stato kas tik nori, o j� atitverian�ios tvoros – tik butaforin�s.

Plano reng�jai tikina, kad tvoros bus atnaujintos, planuojama degalin�s teritorij� apsodinti spygliuo�iais. Gyventojai prieštarauja ir pastato aukštinimui.

Pasak plano reng�j�, atsi�velgta ir � gyventoj� priekaišt� d�l paviršini� nuot�k� surinkimo problemos – statomi nauji bortai, stabdantys sniego ir vandens patekim� � aplinkines teritorijas.

„Šiauliai plius“ informacija

Su�tik su ma��es�ne al�ga ar�ba eik i� dar�bo

Šiauli� miesto savivaldyb� keleivi� ve�imo bendrovei „Busturas“, kaip ir visiems biud�eto asignavim� valdytojams, šiemet numat� skirti tik 60 proc. veiklai reikaling� l�š�. Bendrov� šiandien �pareigota pateikti taupymo plan�, sutikti su ma�inamais atlyginimais ver�iami ir darbuotojai. Nesutik� dvejus metus gyventi taupiau bus atleid�iami iš darbo.

Metus keleivi� ve�imo bendrov� „Busturas“ baig� patirdama beveik 1,4 mln. Lt nuostol�, o ši� met� veiklai Savivaldyb� jai skiria šiek tiek daugiau nei pus� reikaling� l�š�. Priemoni� plan�, kaip ketina taupyti, „Busturas“ Savivaldybei privalo pateikti šiandien. Pirmoji dešimtuko s�raše – atlyginim� rykšt� darbuotojams. Visiems �teikti pranešimai, kad darbo u�mokestis nuo kovo iki kit� met� pabaigos bus suma�intas 10 proc. Nesutinkantys bus atleid�iami.

Darbuotojai tur�jo apsispr�sti per penkias darbo dienas. „Busturo“ profesin� s�junga „Solidarumas“ sako, kad išsaugoti pajamas pad�t� vienyb�, o vadovai nebijo, kad vairuotojai išsilakstys, nes norin�i� dirbti tikrai atsiras.

Bendrov�je „Busturas“ dirba beveik 400 �moni�, daugiau nei pus� darbuotoj� – vairuotojai, kuri� vidutinis atlyginimas, neatskai�ius mokes�i�, apie 2,6 t�kst. Lt. Ma�iausiai – per pusantro t�kstan�io lit� – u�dirba specialistai ir kiti darbuotojai. Es� bijodami persekiojimo, u�tarimo � profesin� s�jung� niekas nesikreip�, bet ši sako, kad yra ir kit� b�d� taupyti, jei valdymas b�t� efektyvesnis – vadovai tur�t� nesinaudoti valdišku kuru, reik�t� per�i�r�ti maršrut� grafikus.

„Busturo“ vadovai sako, kad ketina taupyti ir ma�indami degal� s�naudas, išlaidas remontui, atsargin�ms dalims, reklamai, labdarai ir reprezentacijai, tarpmiestiniams maršrutams pirkdami ar nuomodami ma�esnius autobusus ir didindami tolimojo susisiekimo maršrut� tarifus.

„Šiauliai plius“ informacija

Su stu�den�ti�kuo�ju �Sau�l�s� cho�ru dir�ba tik pro�fe�sio�na�lai

Roberta SAUDARGYT�

Pra�jus� savaitgal� gav� lengv� sprigt�, „Saul�s“ choristai nenusimin�, tik dar atkakliau kibo � darb�. Kasdien repeticijose plušantys jaunuoliai š� sekmadien� tikisi v�l pelnyti tik aukš�iausius komisijos �vertinimus ir sulaukti didelio šiaulie�i� palaikymo. Tiesa, projekto metu studentai atskleid� ne tik dainavimo gabumus, bet atrado ir nauj� talent�.

„Saul�s“ choro dainininkai ruošiasi pasirodymui, kurio tema bus „Pasaulio hitai“.
Tomo LAUGALIO nuotr.

Ne�kainojama patirtis

Su studentiškuoju Šiauli� miesto „Saul�s“ choru dirba tik k�rybingi profesionalai, kurie kiekvieno pasirodymo metu stengiasi sukurti nepakartojam� regin� ir nustebinti �i�rovus ne tik daina, bet ir šokiu, makia�u, šukuosenomis ir kostiumais.

Projektas „Chor� karai“, anot kirp�jos Skaidros Špaltauskien�s, suteikia patirties, kurios ne�gysi niekur kitur. Jai, specialistei, tai labai �domus išbandymas, juolab kad profesionalumui tokiuose projektuose rib� n�ra. Sulaukusi pasi�lymo pad�ti ruoštis pasirodymams, Skaidra sutiko iškart. Pirmasis pasiruošimas filmuotis buvo sunkiausias. „Ne�inojome, kiek laiko truks repeticijos, kiek jo liko choristams paruošti lipti ant scenos ir panašiai. Sp�jome visk� sekund�i� tikslumu. Antrame pasirodyme viskas buvo jau aiškiau“, – sak� ji.

Iš prad�i� dvejojusi, dabar viza�ist� Egl� Bo�kut� d�iaugiasi, kad sutiko dirbti su „Saul�s“ choru. „Tai ne�kainojama patirtis, kurios ne�gysiu niekur kitur. Svarbiausia, kad choristai ir grup� „Kitava“ mano darbu pasitiki“, – teig� mergina.

Vienija intensyvus darbas

„Mes atvykstame � generalin� repeticij�, �i�rime, kaip atrodo choreografija, gimsta id�jos, deriname makia��, šukuosenas. Mudvi su Egle sudedame paskutinius akcentus“, – apie choro �vaizd�io k�rim� pasakojo Skaidra.

Anot specialist�s, �noring� chorist� n�ra. Iš prad�i� b�ta šioki� toki� nesklandum�, o dabar �vaizd�io k�r�j� darbu pasitikima: „Kiekvienam individualiai pritaikome šukuosen�, makia��, bet kartu �i�rime, kad bendras vaizdas b�t� geras. Daina turi der�ti su chorist� �vaizd�iu, juolab kad televizijos pasirodymai b�na teminiai – b�tinas bendras dizainer�s, kirp�jos, viza�ist�s, choreografo darbas, individualumui vietos nebelieka.“

Greit� temp� ruošiantis „Chor� karams“ akcentuoja ir stilist� Kristina Gedmontait�. „Prieš tiesiogin� TV3 transliacij�, kaip ir prieš kiekvien� pasirodym�, kei�iantis chorist� sud��iai, kinta ir r�bai. Yra aštuoni kostiumai merginoms ir aštuoni kostiumai vaikinams, tod�l kei�iantis choristams kostiumus taisome – pritaikome kiekvienam individualiai“, – pasakojo stilist�.

Choristas su kirp�jo talentu

Projekte dalyviai atskleid� ne tik dainavimo gabumus, bet ir parod�, kad �ia galima rasti ir kit� talent�. Pra�jus� sekmadien� Mantas Tautvaišas komand� nustebino kirp�jo talentu.

„Jis buvo mano dešinioji ranka, pad�jo sušukuoti choro vaikinus“, – sak� kirp�ja Skaidra. Jos nuomone, Mantas turi neblog� intuicij� ir stiliaus supratim�. „M�gstu kurti savo stili�, eksperimentuoti. �mon�s atkreipia d�mes� � mane gatv�je, o aš d�l to d�iaugiuosi“, – šypsojosi choristas.

Energija liejasi per kraštus

Specialistai pasakoja, kad „Saul�s“ chore dominuoja vyrukai – po trij� valand� šokio ar dainavimo j� energija neišbl�sta. Tas energijos u�taisas, anot viza�ist�s Egl�s, labai svarbus. Jie diskutuoja, tariasi, jiems svarbu, kaip geriau pasiruošti pasirodymui.

Naujo pasirodymo išvakar�se šlifuojama ir tobulinama kiekviena detal�. Komanda deda visas j�gas, kad �i�rovai b�t� su�av�ti ne tik daina, bet ir vaizdu.

Pastabos ver�ia tobul�ti

Grup�s „Kitava“ vadovas K�stutis, prisimindamas pra�jusio sekmadienio TV3 projekto „Chor� karai“ pasirodym�, sak�: „Tai mums tarsi spyris, kad dar labiau tobul�tume. Manau, viskas tik � gera, juolab kad kiekviena pastaba buvo pagr�sta.“

U� pirmuosius du pasirodymus studentiškasis Šiauli� „Saul�s“ choras iš komisijos nari� gaudavo tik dešimtukus ir devynetus. Paskutinio pasirodymo metu gavo ir aštuonet�. „Jeigu gautume tikt dešimtukus, b�t� gr�sm�, kad u�riesime nosis“, – juokavo „Kitavos“ vadovas.

Penktadien� 17 val. visus, palaikan�ius šiaulie�i� chor�, vadovas kvie�ia � prekybos centr� „Saul�s miestas“, kur bus galima pamatyti ir pasiklausyti chorist� iš arti.

Kol kas visi studentiškojo „Saul�s“ choro dainininkai sveiki. Jie ruošiasi pasirodymui, kurio tema bus „Pasaulio hitai“.

Vien chorist� pastang� neu�tenka, tad šiaulie�iai raginami sekmadienio vakar� tiesioginio eterio metu aktyviai palaikyti studentišk�j� „Saul�s“ chor�, siun�iant trump�sias �inutes numeriu 1672.

U� savo miest� kovokime kartu!

Pirmadien�, vasario 13-�j� 14 val., naujien� portalo „Etaplius.lt“ vaizdo konferencijoje dalyvaus grup�s „Kitava“ nar� ir Šiauli� studentiškojo „Saul�s“ choro generol� Rasa Stoškuvien�. Klausimus pašnekovei galite pateikti iš anksto arba tiesiogin�s konferencijos metu.

Naujiena – tiesiogines „Etaplius.lt“ vaizdo konferencij� transliacijas galite steb�ti Šiauli� miesto savivaldyb�s viešojoje bibliotekoje, Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27).

Ty�tu�v�nams i�ties�ta pa�gal�bos ran�ka

Po Tytuv�n� vienuolyne kilusio gaisro, d�l kurio patirti milijoniniai nuostoliai, paveldosaugininkai viešai prabilo apie visišk� chaos� d�l ba�nytini� vertybi� apsaugos. Seimo nariai ragina valstyb� tartis su ba�ny�ia d�l sakralini� vertybi� apsaugos. Tytuv�nuose apie 300 sudegusi� ba�nytini� vertybi� nebuvo apdrausta, tik dvi dešimtis vertybi� kolekcijai perdav� vyskupijos. Yra �ini�, kad priešgaisrin� signalizacija Tytuv�nuose buvo atjungta.

Paveldosaugininkai �sitikin�, kad Tytuv�n� vienuolyno ir ba�ny�ios gaisro kaltininkai nebus rasti ir nubausti.
ELTOS nuotr.

Kyla �tarim�

Paveldosaugininkai �sitikin�, kad Tytuv�n� vienuolyno ir ba�ny�ios gaisro kaltininkai nebus rasti ir nubausti. Panaši situacija d�l vertybi� apsaugos klostosi daugelyje sakralini� objekt� Lietuvoje. Seimo nariai sako, kad ba�ny�ios atstovus b�tina kalbinti atiduoti menines vertybes. Tytuv�n� ba�ny�ios projektas atitinka europinius standartus, priešgaisrin� signalizacija – pati naujausia, ta�iau nebuvo išbandyta ir perduota saugos tarnybai, ugniagesiams.

Toks pat chaosas – ir d�l ba�nytini� vertybi� �teisinimo. N� viena iš 300 Ba�nytinio paveldo muziejuje buvusi� vertybi� nebuvo apdrausta, tik 20 vertybi� � kolekcij� pateko iš Šiauli� ir Telši� vyskupij�. Dar aiškinamasi, kiek ir kokio autentiškumo j� buvo muziejuje prieš gaisr�. Paveldosaugininkai pa�ad�jo pateikti skai�ius, kai baigs fotofiksacij�.

Kult�ros vertybi� departamentas sudar� komisij� Tytuv�nuose per gaisr� padarytai �alai nustatyti, ekspertai vertina sienin�s tapybos b�kl�. Vyksta Lietuvos kult�ros paveldo objekt�, kuriems skirtos did�iausios valstyb�s ir ES investicijos, patikrinimas.

Padeda �mon�s

Nepaisant �tarim�, Lietuvos �mon�s susitelk� ir išties� pagalbos rank� nuo gaisro nukent�jusiai ba�ny�iai ir vienuolynui. Jie ne tik aukojo dyzelin�, bet ir savait� tvark� apdegusias patalpas.

Vienas po kito �kininkai skambino Tytuv�n� ba�ny�ios klebonui Rimantui �aromskiui – si�l� atve�ti dyzelino. Padeda ir Kelm�s rajone �sik�rusios degalin�s. Pirm�j� param� skyr�s �kininkas informacij� rado socialiniame „Facebook“ tinklalapyje, kur sukurtas visiems prieinamas puslapis „Tytuv�n� fondas“.

Besisi�lan�i�j� pad�ti daug, ta�iau klebonas neturi kur laikyti kuro. R. �aromskis sako negal�s iš karto priimti gausios paramos, nes klebonija neturi speciali� talpykl�. Anot jo, �mon�s tai supranta ir sutinka kuro atve�ti tuomet, kai jo pritr�ks.

Kuras reikalingas dviem šildytuvams, kurie pastatyti nuo gaisro nukent�jusios sulietos ba�ny�ios sienoms d�iovinti. Specialistai sako, kad per šalt� sudr�k�s m�ras gali prad�ti tr�kin�ti, tod�l ba�ny�i� b�tina šildyti. Vienas šildytuvas per par� sunaudoja apie 60 litr� dyzelino. Tiesa, kilo dar viena problema – šildytuvai gali pakenkti sien� tapybai.

�mon�s ne tik ve�a kur�, bet ir aukoja pinig�. Tytuv�n� klebonas d�koja daugiau nei dvidešim�iai gyventoj�, suteikusi� pagalb� sausio 26-�j� nuo gaisro nukent�jusiai Tytuv�n� ba�ny�iai ir vienuolynui.

Artimiausiu metu iš Vyriausyb�s rezervo fondo Tytuv�n� vienuolyno ansambliui bus skirti 150-200 t�kst. Lt nudegusio vienuolyno stogui u�dengti. Draudimo bendrov� perved� 45 t�kst. Lt kurui pirkti.

D�l tolimesnio finansavimo dar bus tariamasi �kio ir Finans� ministerijose. Gaisro padariniams pašalinti dvi draudimo bendrov�s praneša galin�ios skirti apie 6,9 mln. Lt.

„Šiauliai plius“ informacija

Dau�g�ja ser�gan��i��j� v�ja�rau�piais

2011-aisiais sergamumas v�jaraupiais Šiauliuose pasiek� pik�. Pernai mieste sergan�i�j� šia liga u�registruota 2,7 karto daugiau nei u�pernai. Ši infekcija kol kas dar nevaldoma skiepais.

Lietuvoje u�registruota 1,7 karto daugiau v�jaraupi� atvej�. Šia infekcine virusine liga Šiauliuose 2011 m. sirgo 645 gyventojai, u�pernai – tik 235. Daugiausia sergan�i�j� v�jaraupiais – mokyklinio am�iaus vaikai. Sirgo ir vyresni, buvo u�sikr�t�s net garbaus am�iaus �mogus.

Iš prad�i� pasireiškia v�jaraupiams neb�dingi po�ymiai: karš�iavimas, silpnumas, bloga savijauta. V�liau išberia viso k�no od�, kartais net gleivines. Rausvos d�mel�s virsta spuogeliais, šie – p�slyt�mis, kurios d�i�damos virsta šašais. Pirmieji v�jaraupi� po�ymiai pasireiškia per 10-20 dien� nuo u�sikr�timo. Medikai primena, kad nuo šios ligos gali apsaugoti skiepai.

Svarbu �inoti, kad dvi dienas iki ligos prad�ios ligonis jau gali u�kr�sti kitus. Da�niausiai v�jaraupiais serga vaikai iki 17 met�.

„Šiauliai plius“ informacija

Mi�ko gy�ven�to�j� �al�tis kol kas ne�g�s�di�na

Šiauli� rajono girininkai tikina, kad Lietuvoje netik�tai paspaudus arktiniam speigui gyv�nams ir paukš�iams badas kol kas negresia. Keli� savai�i� šal�io šok� gyv�nai prisitaikys išgyventi. Sud�tingesn� situacija kurapkoms, kurioms tr�ksta lesykl�. Pastar�j� gal�t� �rengti ir rajono mokykl� bendruomen�s.

Stirnoms šal�iai sunkesni, kai storas sniegas pasidengia ledo pluta.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Šiauli� rajono Lukši� girininkijos girininkai, pri�i�rintys apie 5000 ha mišk� ploto, sako, kad per šal�ius gyv�nai stengiasi kuo ma�iau jud�ti, nes taupo energij�. Jiems baisiausia ne šaltis, o organizm� sekinantis badas. Šal� kaustantis speigas ši� �iem� bus trumpalaikis, tod�l gyv�nams turi pakakti med�iotoj� paliekam� gr�d�, runkeli� ar kitokio pašaro. Per metus ilgalaikes sutartis sudarantys med�iotojai �vairaus pašaro palieka dešimtimis ton�. Badas per did�iuosius šal�ius gyv�nams negresia.

�iem� pad�ti gyv�nams gali visi. Prieš kelerius metus sušal�s stirniukas buvo atkeliav�s prie „S plius“ televizijos pastato, v�liau prieglobst� rado elnyne. Stirnoms šal�iai sunkesni, kai storas sniegas pasidengia ledo pluta. Joms kur kas naudingesnis ne šienas, o drebul�s ar ber�o šakel�s ir �iev�. Girininkai sako, jog moksleiviai, besir�pinantys paukš�iais, tur�t� �inoti, kad jei jau prad�jo lesinti paukš�ius, tai lesalo lesykl�l�se b�tina palikti nuolat, kitaip prijaukintus sparnuo�ius galima pra�udyti. Prašoma �rengti ir lesykl� kurapkoms, nes pradeda tr�kti eglišaki� joms r�sti.

Med�iotojai prisimena, kad pernai kai kuriuose miškuose sniego danga siek� beveik metr�. Lietuvoje ne ma�iau r�sti �iema buvo 1995-1996 m. Šaltis nerimo beveik penkis m�nesius, gausiai snigo. T� �iem� nugaišo kas antra stirna, daug kit� �v�ri�.

„Šiauliai plius“ informacija

Pi�ni�g� at�si�ra�do, bet vi�siems neu��teks

Š� m�nes� politikai ketina patvirtinti taup�j� ši� met� Šiauli� miesto biud�et�. Sumanymo beveik perpus suma�inti finansavim� visoms programoms neatsisakoma. Dabar skirstomi papildomai atsirad� 0,5 mln. Lt. Deja, j� visiems neu�tenka.

Nutarus u�konservuoti Gytari� mokykl�, biud�ete papildomai atsirado daugiau nei 100 t�kst. Lt.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Šiauli� miesto savivaldyb�s ši� met� biud�etas – 255 mln. Lt – dar ma�esnis nei pernykštis. Išpl�stiniame komitet� pos�dyje miesto Tarybos nariai nebeprieštaravo, kad finansavimas visoms programoms b�t� beveik dvigubai ma�esnis, negu yra poreikis. Sutar� – prid�s v�liau, jei atsiras papildom� pinig�. Iki pos�d�io tereikia apsispr�sti d�l likusio nepaskirstyto pus�s milijono lit�, kuris atsirado pigiau sumok�jus u� renovuojamas mokyklas ir nutarus u�konservuoti Gytari� mokykl� Kvie�i� gatv�je.

Vladas Damulevi�ius, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius, sako, kad 150 t�kst. Lt verkiant reikia J. Janonio gimnazijai atsiskaityti u� pernykš�ius stogo remonto darbus, 38 t�kst. skiriami sporto mokykloms u� komunalines paslaugas arenoje, dar lieka apie 250 t�kst. ypatingoms reikm�ms.

Iš nepaskirstyto liku�io 50 t�kst. Lt si�loma prid�ti ir kult�ros programai, nes ši šiemet gavo dvigubai ma�esn� finansavim� nei pernai, pinig� u�teks vos keletui šven�i�, o vis� kit� t�stini� kult�ros projekt�, pvz., ba�nytin�s muzikos festivalio „Resurexit“, medij� festivalio „Enter“, kapel� festivalio-konkurso „Ant rube�iaus“ ar meniškosios „Monmartro respublikos“, n�ra u� k� organizuoti. Tiesa, papildomai skirti 50 t�kst. Lt – vos pus� pernykš�i� Šiauli� dien� biud�eto.

Kol kas nelabai aišku, kaip bus paskirstytos likusios l�šos ir kiek j� liks, kai ruden� bus u�darytos trys ar keturios mokyklos, ta�iau akivaizdu, kad viskam pinig� neu�teks, tod�l bus leid�iama tur�ti skol�, bet ne didesni�, negu jos buvo pradedant metus. Biud�eto projektas dar bus derinamas komitetuose, kurie prad�s pos�d�iauti m�nesio viduryje. Iki tol ir politikai, ir visuomen�s atstovai gali teikti savo si�lymus, kam tikslingiausiai b�t� galima skirti 0,25 mln. Lt likut�. Susipa�inti su biud�eto projektu galima Šiauli� miesto savivaldyb�s tinklalapyje.

„Šiauliai plius“ informacija

Su�vie�no�dins veik�los te�ri�to�ri�jas

Nuo baland�io 1 d. bus suvienodintos teritorini� policijos �staig� bei apygard� prokurat�r� ir apygardos teism� veiklos teritorijos. Taip siekiama išvengti dabar esan�ios situacijos, kai vienoje teritorin�je policijos �staigoje ikiteisminius tyrimus kuruoja 2-3 apygardos prokurat�ros. Planuojama, kad apygard� teismams ir apygard� prokurat�roms naujos veiklos teritorijos bus nustatytos nuo 2012 m. gegu��s 1 d.

„Pagal nauj� suskirstym� policijos tyr�j� atliekam� ikiteismin� tyrim� kontroliuos tos pa�ios apygardos prokurat�ra, tod�l pager�s vis� teis�saugos institucij� tarpusavio bendradarbiavimas, ikiteisminio tyrimo kokyb�, ikiteisminiai tyrimai bus atliekami grei�iau“, – sak� policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.

Šiauli� apygardos prokurat�ros teritorijoje bus Telši� ir Šiauli� AVPK. Šiauli� AVPK padaliniu buv�s Kelm�s rajono policijos komisariatas taps Telši� AVPK padaliniu.

„Šiauliai plius“ informacija

�Sau�l�s� cho�ras lau�kia m��s� pa�lai�ky�mo

Oksana LAURUTYT�

„Šiauliai – j�ga. Mes pasiruoš� kovoti ir parodysime Lietuvai, kad galime nugal�ti“, – pra�jus� sekmadien� vykdami � TV3 projekt� „Chor� karai“ d�iaugsmingai š�k�iojo netradicinio folkloro grup�s „Kitava“ vedini „Saul�s“ choro choristai. Tarsi dainuojan�ios revoliucijos sparn� nešini studentai su�av�jo �i�rovus savo energija ir puikiu atlikimu, tad komisijai beliko šiaulie�iams skirti dešimtukus. K� „Saul�s“ choras pareng� šio sekmadienio kovai?

Š� sekmadien� (sausio 29-�j�) per TV3 „Chor� karai“ prasid�s 19 val., visus kitus kartus - 19.30 val. U� studentišk�j� „Saul�s“ chor� balsuoti galima telefono numeriu 1672.
Tomo LAUGALIO nuotr.

Svarbus ne tik balsas, bet ir plastika

Sekmadienio vakar� studentiškasis „Saul�s“ choras prad�jo kov� televizijos projekte „Chor� karai“. Prieš Šiauli� chor� dainavo Kauno ir K�daini� chorai su savo generolais, ta�iau b�tent „Saul�s“ choras suteik� televizijos projektui jaunatviško š�lsmo ir smagios energijos. Šiaulie�iai su savo generolais – netradicinio folkloro grupe „Kitava“ – atliko �emai�i� liaudies dain� „Kanapeli“ iš grup�s „Kitava“ repertuaro.

Pasirodymas su�av�jo komisij�. „Galvoju, kur j�s buvote su savo energija, kai aš vakar r�stus nešiojau“, – šmaikštavo komisijos narys Marijus Mikutavi�ius.

Komisijai, panašu, teks steb�tis ir toliau, nes 16 šiaulie�i� chorist� talkina gausus profesional� b�rys: aktor� ir re�isier� Inga Norkut�, aktorius Aurimas �vinys, choro vadov� Birut� Janonien�, choreografas Darius Marcinkus ir kiti. �emai�i� liaudies dain� „Kanapeli“ specialiai chorui aran�avo Giedrius Svilainis.

„Svarbu padaryti pirm� neišdildom� �sp�d�“, – sak� studentiškojo „Saul�s“ choro choristai, vykdami � pirm�j� „Chor� kar�“ filmavim�. Panašu, kad u�sibr��t� tiksl� šiaulie�iams pavyko pasiekti su kaupu. Jie buvo bene vieninteliai, iš „Chor� kar�“ komisijos nari� sulauk� tik pagyr� ir neišgird� n� vieno kritikos �odelio.

Gr�� Šiaulius, studentiškojo choro nariai su savo generolais išsyk �m� ruoštis antrajai kovai. Kadangi svarbu kovoje ne tik dainavimas, bet ir plastika, choristai �m� repetuoti šokius, padedami šoki� studijos „Salida“ vadov�s Vitos Butnorien�s. Keli� repeticij� metu jaunuoliai puikiai �vald� salsos �ingsnelius. „Jaunuoliai labai gab�s, mums puikiai sekasi“, – sak� šoki� vadov� Vita.

K� „Saul�s“ choras pademonstruos sekmadien� – neats-kleid�iama. „Tai bus „Kanap�l�s“ antra versija“, – juokiasi choristai ir kvie�ia balsuoti u� šiaulie�ius.

Kadangi televizijos �i�rovai mato tik labai nedidel� chorist� ir j� generol� darbo dal�, j� repeticij� ir pasiruošimo pasirodymams akimirkas galite išvysti tik naujien� portale www.etaplius.lt.

Studentiškasis „Saul�s“ choras pa�ad�jo – jeigu pavykt� iškovoti pergal�, laim�tus pinigus skirt� Šiauli� k�diki� namams.

�rodykime, kad Šiauliai – vieningi

Pra�jusio sekmadienio vakar� muzikinio projekto „Chor� karai“ premjeros metu scenoje pasirod� daugiau nei 100 chorist� ir daugiau nei pus� tiek �inomiausi� Lietuvos muzikos atlik�j�. Drauge jie atliko nauj�j� „Chor� kar�“ himn�, o visa tai savo namuose steb�jo beveik milijonas Lietuvos gyventoj�.

Pirmojoje laidoje teis�javo operos solistas Edmundas Seilius, operinio balso savinink� Kristina Zmailait�, laid� ved�jai Marijus Mikutavi�ius ir Mindaugas Stasiulis. Kurie chorai labiausiai palaikomi savo krašto, miesto ar rajono, TV3 �i�rovai su�inos sausio 29-�j�. Premjeros metu komisijos skirti balai bus prid�ti prie antrosios laidos bal� bei TV3 �i�rov� bal�, kurie lems chor� išlikim�.

Antrosios „Chor� kar�“ laidos metu projekt� negr��tamai paliks vienas choras. Kuriam chorui labiausiai pristigs TV3 �i�rov� palaikymo?

K� reik�t� daryti, kad šiaulie�iai pasielgt� netradiciškai ir balsuot� u� šiaulie�ius? „Paneikime mit�, kad Šiauliuose vyrauja kriminalai ir „treningais“ apsireng� jaunuoliai. Mes turime tiek puiki� artist�, tad reikia visiems �rodyti, kad esame geri �mon�s ir m�s� miestas n�ra pilkas ir prastas. Reikia daryti visk�, kad kiti mums pavyd�t� ir nor�t� gyventi Šiauliuose“, – palaikymo prašo choro generol� Rasa Stoškuvien�.

U� studentišk�j� „Saul�s“ chor� balsuoti galima numeriu 1672.

Sirgaliams – du konkursai

�sib�g�jant muzikiniam televizijos projektui „Chor� karai“, naujien� portalas „Etaplius.lt“ kvie�ia šiaulie�ius palaikyti ne tik sekmadienio vakar�. „Etaplius.lt“ kartu su studentiškuoju „Saul�s“ choru ir netradicinio folkloro grupe „Kitava“ pristato du konkursus choro sirgaliams.

Energingieji studentai, net ir �sisuk� � muzikinio projekto s�kur�, nutar� nepamiršti savo kraštie�i�, tod�l rengiasi aplankyti labiausiai choristus palaikan�i� mokykl�.

Moksleiviai, norintys, kad charizmatiškieji studentai ir grup� „Kitava“ sudrebint� b�tent j� mokykl�, turi tai �rodyti ir aplenkti kitas Šiauli� miesto ir apskrities mokyklas. Choristai pasirodym� surengs daugiausia bals� surinkusioje mokykloje. U� savo mokyklas moksleiviai gali balsuoti „Etaplius.lt“ konkurs� rubrikoje.

Patys ištikimiausi choro gerb�jai turi galimyb� choristus palaikyti Vilniuje tiesiogin�s „Chor� kar�“ laidos filmavimo metu. Nuo šiol kiekvien� savait� naujien� portalo „Etaplius.lt“ konkurs� rubrikoje bus pateiktas klausimas, � kur� teks atsakyti norintiems vykti � Vilni�. Penktadieniais „Etaplius.lt“ redakcija išrinks du laiminguosius.

Mi�li�jo�nas v�jais?

Prieš trejus metus patvirtintas ir per milijon� lit� kainav�s Šiauli� miesto bendrasis planas neatitinka realyb�s. Architektai si�lo j� keisti, nes naujajame Šventupio mikrorajone numatyta statyti daugiaaukš�ius namus, o realiai ten kyla tik individual�s namukai, be to, sklyp� savininkai pageidauja statyti namus iki dviej� aukšt�.

Šventupio mikrorajone, kur� riboja Karaliau�iaus ir Gegu�i� gatv�s, architekt� R�ta Stuopelien� si�lo statyti miesto vilas, t. y. nedidelius namukus, kuriuose b�t� iki keturi� but�. Architekt� sako, kad min�tame mikrorajone gal�t� b�ti nedideli sklypai ir iki dviej� aukšt� namai. Specialist� �sitikinusi, kad verslininkai daugiabu�i� nam� šiame kvartale nestatys, nes n�ra poreikio. Pasak jos, �sivaizduoti, kad u� 10 km nuo miesto centro vystyt�si daugiabu�i� nam� kvartalai, kai aplinkui jau patvirtinti detalieji ma�aaukš�i� nam� planai, yra visiškai nerealu.

R. Stuopelien� Šiauli� miesto savivaldyb�je per vieš�j� svarstym� visuomenei pristat� Šventupio kvartalo koncepcij�. Architekt� nurod�, kad esant palankioms ekonomin�ms s�lygoms Lietuvos gyventojai mieliau renkasi individualius namus. Be to, m�s� mieste gyventoj� nuolat ma��ja. Atsiradus poreikiui, daugiabu�ius namus galima statyti centrin�je miesto dalyje, nes yra laisv� teritorij�.

Architekt�s pristatyta Šventupio kvartalo koncepcija prieštarauja Šiauli� miesto bendrajam planui, kuris buvo patvirtintas lygiai prieš trejus metus. Architektai sako, kad milijon� kainav�s bendrasis planas neatitinka dabartin�s situacijos, tod�l investuotojai �eng� pirmuosius �ingsnius, kad jis b�t� pakeistas.

Miesto bendrojo plano keitimas – itin sud�tingas beveik trejus metus trunkantis procesas. Jeigu bus politin� valia ir finansavimas, 36 ha Šventupio teritorijoje gal�s kurtis šiaulie�iai, norintys gyventi individualiuose namuose.

„Šiauliai plius“ informacija

Tarp�mies�ti�niai rei�sai � ne�pel�nin�gi

Šiauli� miesto savivaldyb� svarsto, ar keleivius perve�an�iai bendrovei „Busturas“ atsisakyti tarpmiestini� reis�, kurie jau tre�ius metus yra nuostolingi.

Keleivius perve�anti bendrov� „Busturas“ prognozuoja, kad šiemet tarpmiestiniai perve�imai v�l bus nuostolingi. Planuojamas nuostolis – ma�daug milijonas lit�. Šiauli� miesto savivaldybei priklausanti �mon� jau tre�ius metus patiria nuostol� iš min�tos veiklos.

„Busturas“ pusmet� tur�s analizuoti situacij�, v�liau informacij� pateiks Savivaldyb�s administracijai. Bendrov� ve�a keleivius ne tik � kitus miestus, bet ir Šiauli� mieste ir priemiestyje. Keleiviai sako, kad autobusais jie da�nai va�in�ja, nes patogu. Traukiniu keliauti pigiau, ta�iau juo gyventojai va�iuoja retai.

Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius sako, kad prieš kelet� met� tarpmiestiniai perve�imai buvo pelningi vasar�, ta�iau dabar situacija pasikeit�. Kita vertus, anot V. Damulevi�iaus, jeigu „Busturas“ atsisakys tarpmiestini� perve�im�, tai pager�jus ekonominei situacijai v�l išsikovoti viet� šiame versle nebebus galimybi�. Beje, Šiauli� miesto savivaldyb� ne kart� svarst� klausim� d�l „Busturo“ veikl� atskyrimo ir dalies veikl� privatizavimo.

„Šiauliai plius“ informacija

Li�cen�ci�jos n�ra, ta��iau pre�ky�ba kles�ti

Povilas LUNG�

Pra�jusi� savait� savaitraštis „Šiauliai plius“ raš� apie „tamsi�j�“, t. y. naktin� degalin�s „Videra“, �sik�rusios Giruli� g. 1, veikl�. Pasirodo, joje kiaur� par� buvo pilstomi ne tik degalai, bet ir alkoholis, nors naujasis Alkoholio kontrol�s �statymas tai draud�ia. Atrodo, kad �monei �statymai visai ner�pi – alkoholis joje ir toliau liejasi laisvai, nors, aišk�ja, kad ši degalin� išvis nebegali prekiauti alkoholiu, nes neprasit�s� licencijos.

UAB „Videra“ komercijos direktor� atsisak� pasirašyti patikrinimo akto ir pardav�jui nurod� taip pat nepasirašyti.
Simonos �ALYT�S-LINKUVIEN�S nuotr.

Gali vykdyti tik ma�menin�s prekybos veikl�

Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstov� spaudai Gaila Smagri�nien� patvirtino, kad 2012 m. sausio 12 d. „Videros“ degalin�je buvo u�fiksuotas pa�eidimas – po 22 val. parduotas alkoholis, nors tai daryti nuo ši� met� sausio 1 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrol�s �statymas draud�ia. Anot atstov�s spaudai, tikrintojams buvo pateikta degalin�s turima 2010 m. kovo 18 d. Šiauli� miesto savivaldyb�s išduota licencija verstis ma�menine prekyba alkoholiniais g�rimais, kurioje nurodyta veiklos r�šis – viešasis maitinimas, o alkoholinius g�rimus leista vartoti vietoje ar išsinešti. Ta�iau nuo sausio 1 d., �sigaliojus LR alkoholio kontrol�s �statymo pakeitimams, stacionariose degalin�se galima tik ma�menin� prekyba alkoholiniais g�rimais iki 22 val., o ne viešojo maitinimo paslauga. Be to, �mon�s prival�jo pasikeisti sen�sias licencijas, leid�ian�ias prekiauti alkoholiniais g�rimais, � naujas. Pasak savivaldyb�s atstov�, „Videra“ to nepadar�, tad �mon� apskritai negali prekiauti alkoholiu.
Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Ekonomikos skyriaus ved�ja Auks� Tutkut� teig�, kad min�ta degalin�, Savivaldyb�s administracijos turimais duomenimis, turi dvi licencijas: vien� kaip ma�menin�s prekybos �mon� ir kit� kaip viešojo maitinimo. „Pagal galiojan�ius teis�s aktus UAB „Videra“ gali vykdyti tik ma�menin�s prekybos veikl�“, – teig� Ekonomikos skyriaus ved�ja.

Surašytas protokolas

„Kadangi UAB „Videra“ komercijos direktor� atsisak� pasirašyti patikrinimo akto ir pardav�jui nurod� taip pat nepasirašyti, reik�jo surinkti išsami� med�iag� d�l šio pa�eidimo �rodymo, tad �monei Lietuvos Respublikos alkoholio kontrol�s �statymo pa�eidimo protokolas buvo surašytas 2012 m. sausio 20 d.“ – teig� policijos atstov� spaudai.

Protokole konstatuota, kad UAB „Videra“ pa�eid� Alkoholio kontrol�s �statymo 18 straipsnio (prekybos alkoholiniais g�rimais ma�menin�s prekybos ir viešojo maitinimo �mon�se tvarkos) 1 d. 1 p. ir 3 d. 11 p. – prekiavo alkoholiu neprasit�susi licencijos ir prekiavo alkoholiu išsineštinai netur�dama tam leidimo.

Baud�ia vieni, licencij� atima kiti

U� šio �statymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyt� reikalavim� nesilaikym� �mon�s baud�iamos nuo penki� šimt� lit� iki dviej� t�kstan�i� lit� bauda, o u� ši� reikalavim� pa�eidim�, padaryt� pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviej� iki penki� t�kstan�i� lit� bauda.
Protokolas buvo išsi�stas UAB „Videra“ vadovui ir jis pakviestas dalyvauti administracin�s bylos nagrin�jime, kuris numatytas vasario 2 d. Pietin�je policijos nuovadoje. Toks terminas b�tinas tam, kad bylos subjektas gal�t� susipa�inti su bylos med�iaga ir raštu pateikti paaiškinimus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos alkoholio kontrol�s �statymas.
Baudas u� šio straipsnio nustatyt� reikalavim� nesilaikym� skiria Narkotik�, tabako ir alkoholio kontrol�s departamentas, Valstybin� maisto veterinarijos tarnyba ir policija.

„Myli-nemyli?“

Ma�menine prekyba alkoholiniais g�rimais leid�iama verstis tik �mon�ms, turin�ioms licencijas verstis ma�menine prekyba alkoholiniais g�rimais. Licencijas išduoda atitinkamos savivaldyb�s vykdomoji institucija neterminuotam laikui. Licencij� išdavim� savivaldyb�se kontroliuoja Narkotik�, tabako ir alkoholio kontrol�s departamentas.
Savivaldyb�ms suteikta teis� vadovautis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrol�s �statymo 18 str. 9 punktu: savivaldybi� tarybos, atsi�velgdamos � prekybos alkoholiniais g�rimais viet�, gyventoj�, bendrij�, bendruomeni� ar j� atstov�, visuomenini� organizacij� ar kit� institucij� raštu pareikšt� nuomon�, policijos komisariat� pasi�lymus, turi teis� riboti laik�, kuriuo leid�iama prekiauti alkoholiniais g�rimais, neišduoti licencijos verstis ma�menine prekyba alkoholiniais g�rimais.
Taigi vietiniai politikai tur�t� b�ti gana lankst�s, derindami gyventoj� bei verslo interesus.

Beje...

2009 m. baland�io 23 d. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus �sakymu UAB „Norfos ma�mena“, Draugyst�s pr. 14, buvo panaikinta licencija verstis ma�menine prekyba alkoholiniais g�rimais atsi�velgiant � Alkoholio kontrol�s tarnybos rašt�, kuriuo buvo pateikta informacija, kad min�ta �mon� pa�eid� Alkoholio kontrol�s �statymo 17 str. 1 dalies 2 punkt�, 17 str. 2 dalies 2 punkt�. Vadovaujantis min�to �statymo 34 str. 17 punktu, u� šiuos pa�eidimus licencijos verstis ma�menine prekyba alkoholiniais g�rimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pa�eidimas, galiojimas buvo panaikintas ir nauja licencija neišduota vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.
Kaip bus š� syk�? Vakar Savivaldyb�s administracijos Ekonomikos skyriaus ved�ja A. Tutkut� teig� iš policijos joki� dokument� dar negavusi, tod�l negalinti pasakyti, koki� priemoni� bus imtasi: „Kai gausime policijos surašyt� protokol�, imsim�s atitinkam� veiksm�.“

Mies�te i�dy�go nau�ja an�te�na gy�ven�to�jams �spir�gin�ti�?

Povilas LUNG�

Kurš�nkelio gyventojai išsigando – greta Vijoli� vidurin�s mokyklos priešais Vaik� globos namus išdygo mil�iniška antena. „Jie nori mus visus „išspirginti“! Rado viet� jai pastatyti – mokyklos kieme!“ – piktinosi šio mikrorajono gyventojai. Savaitraštis „Šiauliai plius“ pasidom�jo, ar ši antena kelia gr�sm� gyventoj� sveikatai.

Kurš�nkelio gyventojai gali b�ti ram�s - ši antena ne spinduliuos, o gaudys signalus.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Gaudys signalus

Šiauliuose, Darbinink� g. 2D, anot gyventoj�, vyksta „�dom�s“ darbai: iškelta nauja mil�iniška antena, atnaujinamas administracinis pastatas. Ar gyventojai turi pagrindo bijoti, kad antena kels gr�sm� j� sveikatai, pasiteiravome Lietuvos Respublikos ryši� reguliavimo tarnybos, pasta�iusios nauj�j� anten�, direktoriaus pavaduotojo Romualdo Leonavi�iaus.

„Atsakymas labai paprastas – ši antena ne spinduliuos, o gaudys signalus, taigi gyventojai gali nusiraminti. Tai ne siuntimo, o pri�mimo antena“, – teig� direktoriaus pavaduotojas.

K� gi šia antena ketinama gaudyti? „�vairius radijo trukd�ius. �sivaizduokite, gyventojui sugedo šaldytuvas, �irška rel�s, aplinkiniai gyventojai ima sk�stis suprast�jusia televizijos transliavimo kokybe. Šis trukdys yra nuolatinis, mes j� galime lengvai surasti ir paprašyti gyventojo susitaisyti šaldytuv�. Arba prisiperka �mon�s televizijos lauko anten�, kuriose esantys stiprintuvai d�l �vairi� kintan�i� klimatini� s�lyg� ima „triukšmauti“, tada aplinkiniams gyventojams taip pat suprast�ja televizijos signalas. Toki� trukd�ius kelian�i� objekt� mes ir ieškome“, – paaiškino R. Leonavi�ius.

„Triukšmautoj�“ ieško ir va�iuodami

Radijo spektras stebimas siekiant kontroliuoti, kaip laikomasi radijo ryš� reglamentuojan�i� teis�s akt� reikalavim�. Tuo tikslu ir naudojamos radijo spektro steb�senos stotys, atliekami techniniai radijo signal� ir radijo spektro u�imtumo matavimai. Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios fiksuotos stotys – po vien� did�iuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaip�doje, Panev��yje ir Šiauliuose, Darbinink� g. 2D.

Kadangi fiksuotosios radijo spektro steb�senos stotys apr�pia tik ribot� teritorij�, papildomai naudojamos ir judriosios, kurios gali pasiekti nuošalias vietoves. „Va�iuodami automobiliu pagal stipr�jant� ar silpn�jant� „triukšmautojo“ signal� galime aptikti trikd�ius keliant� objekt�“, – teig� Ryši� reguliavimo tarnybos atstovas.

Šios tarnybos Radijo spektro kontrol�s departamento Šiauli� kontrol�s skyrius � Darbinink� gatv� greta Vijoli� vidurin�s mokyklos iškeliamas iš miesto centro – daugiabu�io greta autobus� stoties, ant kurio stogo gyventojai tiktai yra pasteb�j� anten� mišk�. „Išsikeliame iš jo tik tam, kad gyventojams b�t� patogiau. Tiesa, galiu visus nuraminti – �sik�rus greta Vijoli� vidurin�s, ketinama suma�inti mobiliojo ryšio operatoriaus antenos, stovin�ios ant mokyklos stogo, galingum�, kad netrukdyt� m�s� antenai. Jos galingum� sieksime suma�inti tiek, kad nenukent�t� mobiliojo ryšio paslaugos kokyb�“, – teig� tarnybos atstovas.

Pasiteiravus, ar galima kur nors rasti �em�lapi�, kuriuose b�t� nurodyta, koki� ryšio operatori� ar TV si�stuvai kokiose konkre�iose vietose yra �rengti ir kokio galingumo signalus siun�ia, Lietuvos Respublikos ryši� reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Leonavi�ius teig�, kad toki� �em�lapi� n�ra: „Jei gyventojus domina koks nors konkretus si�stuvas, tegul kreipiasi � mus – suteiksime vis� reikiam� informacij�.“

D�l ve�d�jo k�d�s var��y�sis ke�tu�ri kan�di�da�tai

Ši� savait� baig�si dokument� pri�mimas dalyvauti konkurse Kelm�s raj. savivaldyb�s administracijos Švietimo, kult�ros ir sporto skyriaus ved�jo pareigoms u�imti. Iš viso nor� vadovauti vienam svarbiausi� Savivaldyb�s administracijos skyri� pareišk� keturi asmenys. D�l ved�jo k�d�s var�ysis buvusi Švietimo skyriaus ved�ja Irena Janušien�, buvusi Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Miklovien� ir dviej� pagrindini� mokykl� direktoriai – Vida Kuzminskien� bei Saulius Michailovas. Konkursas vyks vasario 3 d.

„Šiauliai plius“ informacija

Brangs ne�for�ma�lu�sis ug�dy�mas

Nuo vasario 1 d. Šiauli� mieste planuojama didinti mokest� u� neformal�j� vaik� švietim�. Daugiausia si�loma branginti kai kurias muzikos mokykl� programas. Vidutiniškai per m�nes� mokestis did�s 4-5 Lt.

15 Lt per m�nes� si�loma padidinti mokest� muzikos mokyklose u� pradinio ir pagrindinio muzikinio ugdymo program�. Dabar t�vai moka po 40 Lt, si�loma kaina – 55 Lt. Fortepijono ir choro specialyb�s besimokantiems vaikams per m�nes� si�lomas mokestis – 50 lit�, iki šiol jie mok�jo 40 Lt.

„Dagil�lio“ dainavimo mokykloje �kainiai gali did�ti nuo 4 iki 11 Lt. Lankantiesiems Dail�s mokykl� mokestis per m�nes� didinamas tik 2-3 Lt. Moksleivi� namuose b�reli� veikla per m�nes� brangs nuo 1 iki 6 Lt. Jaun�j� gamtinink�, technik�, turist� centr� teikiamos neformaliojo vaik� švietimo programos gali brangti 5-6 Lt. Vienintel� �irginink� ugdymo programa brangs 8 Lt.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�ja Violeta Damskien� sak�, kad pagrindinis akcentas tas, kiek laiko programai skiriama – jei daugiau, tai atitinkamai ir kaina didesn�. Muzikos mokyklose ji priklauso nuo individuali� u�si�mim�.

Politikai š� klausim� svarst� komitetuose, ta�iau prieštaraujan�i�j� nebuvo. Tarybos nariai dom�josi, ar numatytos lengvatos. 30 proc. gali b�ti suma�intas mokestis gabiems vaikams. Nereik�s mok�ti vaikams, kuri� šeimos gauna socialin� pašalp�.

Šiauli� miesto taryba didesniems mokes�iams u� neformal�j� ugdym� turi pritarti sausio 26 d.

„Šiauliai plius“ informacija

Ban�ke ��al�dy�ti pi�ni�gai ke�lia gr�s�m� pro�jek�tui

D�l „Snoro“ banko nacionalizavimo gali �strigti ir Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro �gyvendinamas bioskaid�i� atliek� sistemos suk�rimo projektas. Beveik 14 mln. Lt avansas, iš Europos S�jungos Sanglaudos fondo pervestas � depozitin� ŠRATC‘o s�skait�, prilygintas ind�liui.

Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centras vis susiduria su kli�timis, �gyvendindamas beveik 55 mln. Lt vert�s ES l�šomis remiam� projekt�, pagal kur� iki kit� met� pabaigos turi b�ti sukurta bioskaid�i� atliek� sistema. Neseniai buvo skelbta, kad finansavimas suma�intas 50 t�kst. Lt d�l v�lavimo, es� laiku nenupirkta mobili technika.

Dabar iškilo reali gr�sm�, kad projektas gali v�luoti, nes iš europini� fond� pervestas beveik 14 mln. Lt avansas �šaldytas nacionalizuotame „Snoro“ banke. Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centras, �rašytas � bendr� ind�linink� eil�, ne�ino, kada atgaus pinigus, o mok�ti reikia jau dabar – k� tik pasirašyta konteineri�-kompostavimo d��i� sutartis.

Raimundas Jakutis, Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro direktorius, sako, kad konkursas jau �vyk�s, rengiamasi pasirašyti sutart� ir per 30 dien� reik�s pravesti 30 proc. l�š� iš 13,8 mln. lit�. Nei Aplinkos projekt� valdymo agent�ra, nei ministerija ne�ino, k� daryti.

D�l tos pa�ios prie�asties v�lavo ir atsiskaitymai su atliek� ve��jais, nes šiaulie�i� sumok�ta vietin� rinkliava u� atliek� tvarkym� – 790 t�kst. Lt – taip pat buvo „Snoro“ banke.

„Šiauliai plius“ informacija

Tur�gu�je ko�vo�ja�ma d�l elekt�ros

Pabali� turgaviet�s prekeiviai ir administracijos darbuotojai po Nauj�j� met� kovoja d�l normalaus elektros energijos tiekimo. Energijos tiek�jai – vieni, tarpininkai – kiti. Susitarti nepavyksta, tad turgus nuomojasi generatori�, kurio galios nepakanka – nuolat dingstanti šviesa erzina prekeivius, tamsoje preki� apsauga neu�tikrinama.

Pabali� turgaus prekiautojai ir bendrov�s administracija yra priversti konkuruoti d�l elektros energijos srov�s: jei administracija �sijungia šildym�, turgaviet�je u�g�sta lempos, kuri� ir taip ne visos �jungiamos. Jei kas nors �jungia virdul�, elektros srov� v�l nutr�ksta automatiškai. Taip jau tre�ia savait� nutinka kasdien kas 10-15 minu�i�. Prekeiviai � darb� nešasi ne tik prekes, bet ir nuosavus šviestuvus, ta�iau vis tiek jau�iasi nesaug�s.

Varginan�ioje situacijoje bendrov� „Pabali� turgus“ kartu su klientais atsid�r� po Nauj�j�, kai nutr�ko elektros tiekimas ir tenka nuomotis elektros generatori�, kurio galingumas tris kartus ma�esnis nei turgaus poreikis. Anks�iau elektros energij� pagal sutart� iš bendrov�s „Lesto“ „Pabali� turgus“ gaudavo per priva�i� elektros pastot�, kurios savinink� bendrov� „R�d�“ panoro tapti ir elektros tiek�ja, ta�iau savivaldyb�s bendrov� „Pabali� turgus“ sako jau sudariusi tiekimo sutart� su bendrove „Lesto“.

Pasak bendrov�s „Pabali� turgus“ direktoriaus �ydr�no Augustino, ši� savait� �mon� pateik� civilin� ieškin� teismui.

Kol vyks derybos ir teismai, tenka ieškoti laikino sprendimo – alternatyvios elektros tiekimo linijos, kad b�t� atnaujintas nuolatinis energijos tiekimas Pabali� turgavietei.

„Šiauliai plius“ informacija

U�st�ri�g�s pro�jek�tas � gal�vos skaus�mas vi�siems

Psichikos dienos stacionaro �kurtuv�s atid�liojamos jau nuo pernai d�l teismini� keli�. Statybos darbus darbininkai Varpo gatv�je gal�s prad�ti tik vasario m�nes�. Ma�daug 2,4 mln. Lt vert�s projektas finansuojamas iš Europos s�jungos l�š�.

Varpo g. 9 pirmame ir antrame aukštuose tur�t� �sikurti Psichikos dienos stacionaras, tre�iajame – Visuomen�s sveikatos biuras. Statybininkai iki šiol negali prad�ti dirbti, nors darbai buvo nupirkti. Pernai rugpj�t� po vieš�j� pirkim� konkurso Šiauli� miesto savivaldyb� � teism� padav� statybos bendrov�. Pasak Martyno Šiurkaus, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto investicij� ir pl�tros skyriaus projekto vadovo, teismas ieškin� atmet�, tad jau nuo vasario bus prad�ti rangos darbai.

Šiauli� psichikos dienos stacionaro projektas 100 proc. finansuojamas iš Europos S�jungos. Jo vert� – 2,6 mln. Lt. Visuomen�s sveikatos biuro projektui skirta apie 800 t�kst. Lt. Kadangi Varpo g. 9 dirba ir ne�galumo nustatymo tarnyba, liftu naudojasi daugiau �staig�, o pastate bus kei�iamos šildymo bei v�dinimo sistemos, prie projekto finansavimo prisid�s ir Šiauli� miesto savivaldyb� bei Centro poliklinika. Psichikos dienos stacionaras bus vienintelis toks centras, panašios paslaugos teikiamos ir Šiauli� ligonin�je.

Kad u�strigo projektas, itin nepalanku Centro poliklinikai, kuri tur�jo prad�ti šildyti nerekonstruot� pastat�.

„Šiauliai plius“ informacija

�i�lu�mos punk�t� pe�rim�ti gy�ven�to�jai ne�no�ri

Pagal Energetikos ministerijos parengt�, bet Vyriausyb�s dar nepatvirtint� tvark� vis� gyvenam�j� daugiabu�i� nam� šildymo sistem� šilumos punktai nuo liepos tur�t� b�ti pa�i� gyventoj� išpirkti arba išsinuomoti. Nam� savininkai �sitikin�, kad tokia tvarka tapt� nepakeliama finansine našta namui.

Šiauliuose yra 890 daugiabu�i� nam�, � kuriuos šiluma atkeliauja centralizuotais tinklais, r�siuose esantys punktai priklauso šilumos tiek�jams. Pus� j� dabar pri�i�ri „Šiauli� energija“, kitus – nam� administratoriai pagal sutartis. Pagal Energetikos ministerijos rengiam� projekt� nuo liepos visi punktai tur�t� b�ti gyventoj� nuosavyb� – išpirkti arba išnuomoti, tad nei šilumos tiek�jai, nei administratoriai negal�s j� daugiau reguliuoti, pri�i�r�ti ir remontuoti. Taip es� siekiama išvengti piktnaud�iavimo.

Deja, nam� savininkai visai nenori perimti t� punkt�. Jie su baime laukia, kiek bus �kainoti tie šilumos punktai. Ma�a to, gyventojai pasipiktin�, kad, be šilumos punkt�, tekt� išsipirkti ir brangias kompiuterizuotas valdymo sistemas ir nuolat kaupti l�šas netik�tam punkto gedimo remontui, brangioms atsargin�ms dalims, patiems ieškotis specialist�, nes energetikai nebereikaling� avarin� tarnyb� likviduot� jau vasar�.

Pasak Genovait�s Lebedien�s, Vilniaus g. 202 namo savinink� bendrijos pirminink�s, gyventojai yra visiškoje ne�inioje, be to, nepasiruoš� per�mimui.

Savivaldyb� sako esanti gyventoj� pus�je, bet Vyriausyb�s sprendimas yra viršesnis.

„Šiauliai plius“ informacija

Po�lik�li�ni�kos ie�kos pa�cien�t�

Šiauli� miesto poliklinikos, gavusios sutrump�jusius draust� pacient� s�rašus, priverstos dirbti savotiškais mokes�i� inspektoriais – ieškoti dingusi� pacient� ir dom�tis, kod�l jie nemoka privalomojo sveikatos draudimo, nes nuo to priklauso poliklinik� pajamos. Teritorin�s ligoni� kasos duomenimis, Šiauliuose privalomojo sveikatos draudimo nemoka ma�daug kas dešimtas gyventojas, t. y. apie 14 t�kst. �moni�.

Šiauli� centro poliklinikoje pacientais prisiregistrav� yra apie 60 t�kst. miesto ir rajono gyventoj�, ta�iau šiemet Ligoni� kasos mok�s nebe u� visus. Privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusi�j� s�rašas sutrump�jo 6 t�kst. asmen�. Poliklinikai tai reiškia 50 t�kst. Lt ma�esn� finansavim� kas m�nes�, o per metus negaut� pajam� susidarys net pus� milijono. Matydama prisirašiusi� ir apsidraudusi� pacient� skirtum�, poliklinika, kaip ir kitos, prad�jo ieškoti dingusi� pacient�.

„Gav� �moni� s�rašus tapome tarsi mokes�i� policininkais – esame priversti eiti ieškoti t� asmen� ir prašyti, kad jie apsidraust� privalomuoju sveikatos draudimu, nors tai ne m�s� darbo kompetencija“, – sak� Mindaugas Ma�elis, Šiauli� centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas.

Vis d�lto visos pirmin�s sveikatos prie�i�ros �staigos finansiškai suinteresuotos dingusi� pacient� paieška. Prieš m�nes� baigus registruoti asmenis, draustus privalomuoju sveikatos draudimu, paaišk�jo, kad iš beveik 140 t�kst. Šiauliuose prisirašiusi� miesto ir rajono gyventoj� sveikatos draudimo nemoka kas dešimtas. Vadinasi, poliklinikos negaus finansavimo u� 14 t�kst. pacient�. Kai kurie iš j� gali b�ti draud�iami valstyb�s, bet dokumentus apie tai teritorinei ligoni� kasai turi pateikti patys.

Pasak Remigijaus Ma�eikos, Šiauli� teritorin�s ligoni� kasos direktoriaus, gaunantieji socialin� pašalp� ir pagimd�iusios mamos � TLK dokumentus turi atnešti patys.

Dalis iš draust�j� s�raš� dingusi� pacient� gali b�ti institucij� nesusikalb�jimo rezultatas, pvz., dokument� nepateikia pilname�iai profesini� mokykl� mokiniai arba �kininkai ar smulkieji verslininkai, dirbantys pagal patent� ir patys savarankiškai turintys mok�ti �mokas. Kiti – arba nemokantys draudimo, arba išvykimo nedeklarav� emigrantai. Šie, kreip�si pagalbos, gali j� gauti sumok�j� nustatyt� �mok� u� paslaug�.

Neseniai pasibaig�s antrasis draust�j� asmen� s�raš� tikslinimo etapas – paskutinis. Kad suma��jo pacient�, poliklinikos jau pajuto pernai gegu��, kai iš s�raš� buvo išbraukti deklaravusieji išvykim� � u�sien�.

„Šiauliai plius“ informacija

��iau�li� �i�nios� per �S plius� � nau�ju lai�ku

Nuo sausio 30 d. „Šiauli� �inios“ bus rodomos 18.30, 21.00 ir 23.00 val. Šis laikas yra patogesnis �i�rovams. Pirmosios �inios, kaip ir iki šiol, bus rodomos 18.30 val. Kei�iasi antrasis �ini� rodymo laikas, be to, �inios bus transliuojamos ir 23.00 val. Šias v�lyv�sias �inias tur�s galimyb� pa�i�r�ti v�lai gr��tantys namo.

Tokiu laiku �inios buvo transliuotos prieš penkerius metus, ta�iau tuomet d�l kito kanalo retransliacijos teko pakeisti

„S plius“ televizijos program� tinklel�. Pasikeitus retransliacijos s�lygoms, „Šiauli� �inios“ per

„S plius“ televizij� dabar vakarais v�l bus rodomos tris kartus.

Laid� galima �i�r�ti ne tik per televizij�, bet ir internetu – naujien� portalo www.etaplius.lt

rubrikoje „ETA TV“.

„Šiauliai plius“ informacija

Aps�nig�ti �enk�lai: baus�ti ar ne�baus�ti ke�li� eis�mo tai�syk�les pa��ei�du�si� vai�ruo�to�j�?

Povilas LUNG�

Esant smarkiam snygiui ar šlapdribai b�na, kad kelio �enklus u�sninga, tuomet vairuotojai, ypa� atvyk� iš kit� miest� ar atmintinai ne�inantys kelio �enkl�, padaro keli� eismo taisykli� pa�eidim� arba dar blogiau – avarij�. Kaip policija traktuoja tokius atvejus? Kaip sprend�ia gin�us, jei t� kelio �enkl� išties nematyti?

Kadangi pirmumo �enklai, pvz., „Pagrindinis kelias“, „Duoti keli�“, „Stop“, iš kit� kelio �enkl� išsiskiria savo forma, tod�l net ir apsnigto kelio �enklo reikšm� yra aiški.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Va�iuok l�tai ir problem� nebus

Anot Gailos Smagri�nien�s, Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstov�s spaudai, Keli� eismo taisykli� (toliau – KET) 133 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo va�iuoti neviršydamas leistino grei�io. Pasirinkdamas va�iavimo greit�, vairuotojas turi atsi�velgti � va�iavimo s�lygas, ypa� vietov�s reljef�, kelio ir transporto priemon�s b�kl� ir krovin�, meteorologines s�lygas, taip pat eismo intensyvum�, kad gal�t� sustabdyti transporto priemon� iki bet kurios iš anksto numatomos kli�ties. Taigi jis turi sul�tinti greit� ir prireikus sustoti, jeigu to reikia d�l susidariusi� aplinkybi�, ypa� kai blogas matomumas.

„Kadangi pirmumo �enklai, pvz., „Pagrindinis kelias“, „Duoti keli�“, „Stop“, iš kit� kelio �enkl� išsiskiria savo forma, tod�l net ir apsnigto kelio �enklo reikšm� yra aiški. Jei sniegu padengtas apskritimo formos kelio �enklas (pvz., „Sustoti ir stov�ti draud�iama“, „Stov�ti draud�iama“) ir vairuotojas sustojo ar paliko stov�ti transporto priemon� šio kelio �enklo galiojimo zonoje, policijos pareig�nai kiekvien� tok� KET pa�eidim� aiškinasi individualiai, t. y. jei vizualiai negalima suprasti kelio �enklo reikšm�s, pa�eidim� padar�s vairuotojas nebus baud�iamas“, – teigia

G. Smagri�nien�.

Prašo pranešti bendruoju pagalbos telefonu

Pernai buvus sniego kalnams, kai kurie kelio �enklai atsid�r� sniege – ne tik linijos, bet ir ne�gali�j� �enklai stov�jimo aikštel�se, pvz., kai kuri� prekybos centr� automobili� stov�jimo aikštel�se ant asfalto nubr��tas ne�gali�j� �enklas „pasisl�p�“ po storu priva�in�to sniego sluoksniu, o priešais stovinti lentel� – sustumto sniego kalne. Panašiai nutiko ir kitiems �enklams – ištisin�ms linijoms, p�s�i�j� per�joms ir t. t. Kaip policija vertina tokiais atvejais padarytus KET pa�eidimus?

„Jeigu horizontalaus kelio �enklinimo nematyti, pvz., danga padengta sniegu ir n�ra kelio �enkl�, nurodan�i�, kad, pvz., stov�jimo vietos skirtos tik transporto priemon�ms, pa�ym�toms skiriamuoju �enklu „Ne�galusis“ arba ne�gali� asmen� automobili� statymo kortele, tokiems vairuotojams administracinio poveikio priemon�s netaikomos“, – teigia policijos atstov� ir prašo, kad eismo dalyviai, pasteb�j� apsnigtus ar d�l kit� prie�as�i� nematomus ar blogai matomus kelio �enklus, pranešt� apie tai bendruoju pagalbos telefonu kelius pri�i�rin�iai �monei.

Apsnigti automobiliai trukdo eismui

Panašu, kad pernai met� situacija šiemet nepasikartos, nors �iema dar turi laiko parodyti savo dantis – iki pavasario dar toloka, tad ir �varbaus oro, ir pusni� gali b�ti. Ta�iau paspaudus šaltukui problem� atsiranda ne tik d�l nematomais tapusi� kelio �enkl�, bet ir d�l pakel�se ar kiemuose ilgam palikt� automobili�. D�l išsikrovusio akumuliatoriaus neu�sik�r� variklio vairuotojai savo transporto priemon� da�nai tiesiog palieka šalikel�je kelias dienas ar net iki pavasario. Tokie likimo valiai palikti automobiliai ne tik trukdo nuo sniego valyti gatves, bet ir pablogina eismo s�lygas vairuotojams bei p�stiesiems – suma�ina matomum�.

Šiuo atveju policijos pareig�nai yra bej�giai. Jie negali imtis joki� priemoni�, jei n�ra automobiliams stov�ti draud�ian�i� �enkl� – pareig�nai savavališkai automobili� nutempti negali.

Keli� eismo taisykl�se nurodyta, kad jei automobilis gatv�je paliekamas ten, kur tarp sustojusios transporto priemon�s ir ištisin�s �enklinimo linijos (bortelio) ne ma�esnis nei trij� metr� atstumas, tada pareig�nai joki� priemoni� nesiima, kaip tai bepykdyt� vairuotojus ar p�s�iuosius.

Taigi, kol vairuotojas nepa�eid�ia Keli� eismo taisykli�, automobilis, nesvarbu, ar jis apsnigtas, ar – ne, toje vietoje gali stov�ti m�nesi� m�nesius.

Bib�lio�te�kos tau�py�ti ne�bei�ga�li

Šiauli� miesto savivaldyb�s viešosios bibliotekos darbuotojos u�dirba ma�iau nei nekvalifikuoti darbininkai, o Šiauli� savivaldyb� 25 proc. šiemet ketina suma�inti mokos fond�. Trejus metus taupiusios bibliotekinink�s sako, kad taupymo rezervai jau išnaudoti.

Miesto bibliotekose visada daug �moni�, tad darbuotojos vos sp�ja suktis. U� š� darb� išsilavinusios ir nuolat privalan�ios gilinti profesines �inias moterys u�dirba tiek pat, o kai kurios net ma�iau nei nekvalifikuot� darb� dirbantys darbininkai.

Pasak Egl�s Tarasevi�ien�s, Viešosios bibliotekos profesin�s s�jungos pirminink�s, darbo u�mokestis yra iki 1000 lit�. J� �adama ma�inti 25 proc., nes Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija praneš�, kad šiemet u�mokes�io fondui bus skirta ketvirtadaliu ma�iau l�š�.

Eugenija Ma�iulien�, Viešosios bibliotekos profesin�s s�jungos komiteto nar�, sako, kad situacija sud�tinga ir labai nemaloni – darbo u�mokes�io fondas bibliotekoms buvo ma�inamas trejus metus iš eil�s.

Šiauli� miesto savivaldyb�s viešosios bibliotekos profesin�s s�jungos atstov�s tvirtina, kad Savivaldyb�s administracija pa�eid�ia Darbo kodeks�. Savivaldyb�, prieš priimdama sprendimus, tur�sian�ius �takos bibliotekinink� finansinei pad��iai, laiku neinformavo profesin�s s�jungos, nepateik� informacijos apie savivaldyb�s socialin� ir ekonomin� pad�t�. Bibliotekinink�s sako, kad vald�ia pamiršta apie bibliotekos tikslus ir jai keliamus u�davinius.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius nurod�, kad tre�iadien� susitiks su bibliotekos vadovais ir profesini� s�jung� atstovais, tod�l iš anksto nieko negal�s pasakyti.

„Šiauliai plius“ informacija

Mui�ti�nin�kai per�len�k� laz�d�?

Nuo muitinink� nukent�j� vairuotojai pl�sta pas teisininkus. Rusijos sien� kertantys šiaulie�iai kreip�si � teism�, nes u� neva nelegaliai perve�t� kuro litr� jie ver�iami mok�ti mokes�ius, o automobiliai sulaikomi be jokios teisin�s prie�asties.

Šiauliet� ne savo automobiliu gr��o iš Rusijos per Panemun�s pasienio kontrol�s punkt�. Pareig�nai sustabd� „Passat“ automobil� su pilna degal� talpa. Kai šiauliet� atsak�, kad kuro turi apie 95 litrus, muitininkai patikino, kad problem� nebus. Nuva�iavus � terminal�, pareig�nai kur� išleido ir patikrin� rado 95 litrus, kaip ir buvo deklaruota. Deja, moteriai vis tiek buvo surašytas protokolas ir skirtas �sp�jimas d�l nestandartinio kuro bako. Mašinos savininkas sako, kad j� šokiravo muitinink� savival�. Netur�dami �rodym�, kad tai nestandartin� kuro talpa, jie ver�ia sumok�ti u� vis� kuro kiek� talpoje.

Nors pagal teis�s aktus numatyta, kad galima kuro per sien� perve�ti piln� kuro bak�, ta�iau jei bake degal� telpa daugiau, nei numatyta automobilio techniniuose dokumentuose, privaloma sumok�ti apie 180 Lt ir dar skiriamos nuobaudos iki 500 Lt.

„Pasatininkai“ sako siek-si� �rodyti savo ties�, kad j� kuro bakai yra original�s. Autoservise toks patvirtinimas kainuot� ma�iausiai 120 Lt, tad reik�s minti kelius iki gamintoj�. Šiaulietis automobilio savininkas kreipsis � teism� teisinink� patarimo ir d�l automobilio sulaikymo. Jis piktinasi, kad muitin�s pareig�nai nesulaiko t� mašin�, kuri� savininkai uoliai sumoka baud�. Populiari� automobili� savininkai sako, kad pa�eid�iamos j� teis�s, nes konfiskuojami ne tik degalai, bet ir sulaikomas automobilis.

Muitininkams, �sigijusiems kuro tikrinimo �rang�, perd�tas uolumas gali ir apkarsti. Pareig�nai sulaukia dešim�i� skund� d�l neva neteis�tai sulaikyt� automobili�. Teisininkai sako, kad daliai �moni� �manoma panaikinti baudas ir prisiteisti t�kstan�ius siekian�i� moralin� �al�.

„Šiauliai plius“ informacija

Pa�rai�kas priims tik po�r� m�ne�si�

Nuo sausio 16 d. galima kreiptis d�l paramos asbesto stogams keisti – šalies savivaldyb�ms skirta 60 mln. Lt, numatant did�iausi� paramos sum� vienam projektui – 10 t�kst. Lt, taip pat nustatant 50 proc. paramos intensyvum�.

Asbesto stogams keisti šalies savivaldyb�ms
skirta 60 mln. Lt.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Paraiškos pradedamos priimti sausio 16 d., jas pateikti bus galima iki kovo 30 d. Kaimo gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti ES parama pagal ši� priemon�, paraiškas gali teikti Nacionalin�s mok�jimo agent�ros prie �em�s �kio ministerijos Šiauli� teritorinio paramos administravimo skyriui. Numatyta remiama veikla – kaimo vietov�je esan�i� gyvenam�j� nam�, priklausan�i� fiziniams asmenims, asbestini� stog� dangos keitimas (�kiniai pastatai nebus remiami).

R�pimus klausimus d�l programos gyventojai gal�s pateikti seminaro metu, kuris vyks 2012 m. sausio

19 d. 10 val. Radviliškio rajono savivaldyb�s did�iojoje sal�je, sausio 26 d. 10 val. Kelm�s rajono savivaldyb�s �em�s �kio skyriaus sal�je, vasario 3 d. 11 val. Joniškio rajono savivaldyb�s did�iojoje sal�je.

„Šiauliai plius“ informacija

Mo�kyk�l� u��da�ry�mo vi�ru�sas ga�li plis�ti

Roberta SAUDARGYT�

Šiais mokslo metais Lietuvoje mokykl� duris prav�r� apie 31 t�kst. pirmok�. Pastar�j� yra gerokai ma�iau nei kit�met mokyklas baigsian�i� abiturient�, kuri� bus apie 46 t�kstan�ius. Paruošiam� mokytoj� daug�ja, tad atrodo, kad niekas nesusim�sto apie ateities perspektyvas. Statistikos departamento duomenimis, per metus Joniškio rajone u�darytos trys mokyklos, mokini� suma��jo 275-iais. Panaši situacija ir kitur.

Kol kas stabilu

Pasak Aukštelk�s pagrindin�s mokyklos direktor�s Alios Ksaverijos Braškien�s, ji didelio mokini� ma��jimo nejau�ianti. �inoma, ma��ja gimstamumas, keletas vaik� su t�vais emigravo � u�sien�. Anot direktor�s, mokytoj� mokykloje netgi tr�ksta – reik�t� dar vieno matematikos ir angl� kalbos specialisto.

Viena did�iausi� problem�, anot moters, yra ne mokini� ma��jimas, bet nauj� patalp� tr�kumas arba esam� patalp� renovacija. „Mokini� yra pakankamai. Dabar mokykloje mokosi 115 moksleivi�, dirba 23 mokytojai, ta�iau labai reikia geresni� patalp�, nes mokykla yra seno tipo. Projektas yra seniai parengtas, ta�iau niekas jo ne�gyvendina“, – pasakoja ji.

Pasak pedagog�s, Aukštelk�s pagrindinei mokyklai negresia sujungimas ar u�darymas, nes gyvenviet� ple�iasi, kuriasi nauji gyventojai, kurie atveda savo vaikus � mokykl�. � miesto mokyklas moksleivi� „b�gimo“ taip pat n�ra, nebent išsikrausto t�vai. „Rajone yra mokykl�, kuriose mokosi tik 60-70 moksleivi�, o pas mus – daugiau nei 100, tod�l bent jau kol kas situacija nesikeis“, – teig� Aukštelk�s pagrindin�s mokyklos direktor�.

� Ku�i� mokykl� vaikai atve�ami ir iš aplinkini� vietovi�.

Ku�i� vidurin�s mokyklos archyvo nuotr.

Situacija sunkiai nusp�jama

Anot Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktor�s Rasos Dagien�s, situacija sunkiai nusp�jama, nes mieste yra dvi gimnazijos: „Šiuo metu mokini� skai�iumi pirmaujame, ta�iau ateitis miglota.“

Mokykloje mokosi 571 mokinys, dirba 64 mokytojai. Direktor�s teigimu, t�vai emigruoja, bet vaikus da�niausiai palieka mokytis �ia, juos pri�i�ri artimieji, tod�l mokini� emigracijos n�ra.

„Jau paskai�iuota, kad mokini� suma��s ir dviem gimnazijoms teks dalintis 750 mokini�. Kaip jie bus paskirstyti, n�ra aišku, tod�l situacija nenusp�jama. Nat�ralu, kad ma��jant gimstamumui ma��s ir moksleivi� klas�se“, – sak� direktor�.

Nedidel� mokykla – privalumas

Ku�i� vidurin�s mokyklos direktor�s Romos Meinori�t�s teigimu, mokini�, ma��jant gimstamumui, kaip ir visoje Lietuvoje, šiek tiek ma��ja – palyginti su pra�jusiais metais, suma��jo 17 moksleivi�.

Mokykloje mokosi 282 moksleiviai, dirba 37 pedagogai, �skaitant ir administracij�. Pirmok� klas�je tik 13, tai ma�iausia klas�. Daugiausia devintok� – 30.

Pagal rajono savivaldyb�s nutarim� � Ku�i� vidurin� mokykl� atve�ami moksleiviai iš aplinkini� vietovi�, t. y. iš Lukši�, Noreikiški�. Anot direktor�s, �ia mokosi ir trys moksleiviai, tur�j� problem� miesto mokyklose.

„M�s� mokykla – nedidel�. Tai privalumas. Visi vieni kitus pa��sta. Nuolat bendraujame su t�vais. Informuojame, tariam�s su šeima visada. Mums svarbu, kad mokytojai, mokiniai ir t�veliai bendradarbiaut�“, – pasakoja direktor�.

Kol kas konkre�i� plan� n�ra

Šiauli� rajono švietimo ir sporto skyriaus ved�jo pavaduotojos Juditos Šertvytien�s teigimu, bent jau kol kas konkre�i� plan� apie mokykl� u�darym� ar jungim� n�ra.

Jokie dokumentai nereglamentuoja, kiek mokini� tur�t� b�ti klas�se ar mokykloje, kad ji veikt�. Svarbiausia, anot ved�jo pavaduotojos, kad mokykla išsilaikyt� iš gaunam� „mokinio krepšelio“ l�š� ir savivaldyb�s skiriam� 6 proc.

Did�iausia rizika b�ti sujungtoms arba u�darytoms yra ma�iausiai mokini� turin�ioms mokykloms – �ar�n� mokykloje mokosi 61 moksleivis, 60 – Šil�n� mokykloje, 66 – Gilvy�i� mokykloje.

Dotacijos ma��s

Mokykl� steig�jai si�lo kelis sprendim� variantus: atleisti pensinio am�iaus pedagogus arba pedagogams pasidalyti kr�vius ir gauti ma�esn� atlyginim�. Manoma, kad savivaldybi� dotacijos ma��s 4-6 proc. Tai reiškia, kad mokyklos gaus ma�iau l�š�. Tikimasi nuo 2012 m. rudens sutaupyti ir atsisakius kai kuri� mokytoj� pried�. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, vidurin�se mokyklose, kurias lanko iki 500 mokini�, 5-12 klas�se ma�iausias mokini� skai�ius klas�je tur�t� b�ti 22 (dabar 20), o vidurin�se, kuriose mokose per 500 mokini�, 5-8 klas�se mokini� skai�ius did�t� iki 25 (dabar 22). Kaimo vidurin�se mokyklose, kurias lanko iki 300 mokini�, 9-12 klas�se b�t� nustatytas ma�iausias 20 mokini� skai�ius (dabar 15).

Ma��jantis gimstamumas ir emigracija

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais 2011 m. visuotinio gyventoj� ir b�st� surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 milijonai 54 t�kstan�iai nuolatini� gyventoj�.

Taigi per dešimtmet� šalies gyventoj� suma��jo 12 proc. (430,2 t�kst.). Labiausiai gyventoj� suma��jo d�l emigracijos.

Didel� �tak� gyventoj� skai�iaus suma��jimui tur�jo ir neigiama nat�ralioji kaita. 2001-2011 m. daugiausia gyventoj� suma��jo Utenos (19 proc.), Taurag�s (18 proc.), Šiauli� (17 proc.) apskrityse.

Pi�giau pa�val�gy�ti � � mo�kyk�l�!

Povilas LUNG�

Nuo sausio 1-osios t�vams tenka mok�ti dviej� lit� „virtuv�s mokest�“ u� patiekal� gamyb� lopšeliuose-dar�eliuose. Mokyklose mokiniams maistas taip pat pabrango – taikomas 50 proc. antkainis virtuv�je pagamintiems patiekalams. Net tre�dalis mokini� gauna nemokam� maitinim�, o savivaldyb� sudaro galimyb� pigiau nei miesto viešojo maitinimo �staigose pavalgyti visai mokyklos bendruomenei, t. y. net t�vams.

Kuo daugiau nemokamai besimaitinan�i� vaik�, tuo ma�iau reikia r�pintis valgykl� darbuotojoms d�l surenkam� l�š�.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Antkainis vis tiek nedidelis

Atlyginimas u� maitinimo paslaugas mokyklose susideda iš dviej� dali�: u� produktus (�skaitant preki� pirkimo prid�tin�s vert�s mokest�) ir u� patiekal� gamyb� (darbuotoj�, tiesiogiai susijusi� su maitinimo organizavimu, darbo u�mokestis, valstybinio socialinio draudimo �mokos, virtuv�s �rangos prie�i�ra ir atnaujinimas, elektros, vandens ir kitos su maisto gaminimu susijusios s�naudos).Atlyginimo dydis u� patiekalo gamyb� sudaro 50 proc. atlyginimo u� maisto produktus, �skaitant preki� pirkimo prid�tin�s vert�s mokest�. Iki sausio 1 d. atlyginimo u� maisto produktus dydis buvo 10 proc. produkt� kainos, tad piet�s mokyklose vidutiniškai kainavo 3,33 Lt. Dabar tokie piet�s kainuoja 5 Lt. Mokyklose piet� ir priešpie�i� kaina gali skirtis priklausomai nuo to, u� kiek perkami maisto produktai.

Reik�t� atkreipti d�mes� � tai, kad 50 proc. antkainis gali b�ti taikomas tik mokyklos virtuv�je pagamintai produkcijai, o gataviems produktams – vaisiams, sausainiams, sufasuotiems g�rimams ir kt. – jis netaikomas. Visi šie produktai parduodami be antkainio.

Finansuoja tik dal� etat�

Pagal vaik� ir mokini� maitinimo organizavimo švietimo �staigose tvarkos apraš� u� maitinimo paslaug� gaunamos pajamos �traukiamos � apskait� kaip �staigos pajam� l�šos. �staigos vadovas – direktorius – privalo u�tikrinti, kad �staigos pajam� programos s�matoje b�t� numatytos l�šos valgykl� darbuotoj� darbo u�mokes�iui, socialinio draudimo �mokoms, elektros energijai, karštos ir šalto vandens s�naudoms, laboratoriniams vandens kokyb�s tyrimams, svarstykli� ir termometr� patikrai, �rengini� remontui ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su valgyklos veikla, padengti.

Paklausite, koks savivaldyb�s ind�lis? Ji iš valstyb�s biud�eto specialiosios dotacijos savivaldyb�s biud�etui finansuoja tik darbuotoj� etatus nemokamam maitinimui organizuoti, atsi�velgiant � nemokamai maitinam� vaik� skai�i�. Vadinasi, kuo daugiau nemokamai besimaitinan�i� vaik�, tuo ma�iau reikia r�pintis valgykl� darbuotojoms d�l surenkam� l�š�.

„Vidutiniškai 1,5 virtuv�s darbuotojo etato mokykloje tur�t� b�t� finansuojama iš savivaldyb�s biud�eto, jei nemokam� maitinim� gauna 100 mokini�“, – teigia Asta Lesauskien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�jo pavaduotoja.

Tre�dalis valgo nemokamai

Socialin�s paramos skyriaus duomenimis, 2011 m. gruod�io m�nes� nemokamas maitinimas buvo teikiamas 4078 mokiniams, t. y. net tre�daliui! Mieste iš viso mokosi 15282 vaikai. Reik�t� tur�ti omenyje tai, kad ne visi jie valgo, tad nemokam� maitinim� gaunan�i�j�, palyginti su apskritai valgan�iaisiais, yra, ko gero, pus�.

Nemokamo maitinimo kaina yra nustatyta Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialin�s paramos mokiniams �statymu. Socialiai remtiniems mokiniams teikiami tik nemokami piet�s, kuri� kaina priešmokyklinio ugdymo grup�ms ir 1-4 kl. mokiniams yra 4 Lt, o 5-12 kl. mokiniams – 4,68 Lt.

T�vai klaidingai mano, kad brangiau mok�dami u� pietus nuperka juos ir nemokam� maitinim� gaunantiems vaikams. Kiek l�š� iš savivaldyb�s biud�eto skiriama nemokam� maitinim� gaunantiems vaikams?

„Nemokamas maitinimas finansuojamas ir l�š� yra skiriama tiek, kiek yra nemokam� maitinim� gaunan�i� mokini�“, – sako A. Lesauskien�. Taigi u� savo vaik� maitinim� mokantys t�vai gali b�ti ram�s – piet� niekam kitam jie nenuperka. Tiesa, jie ne�ino, kad ir patys mokyklose gali pavalgyti pigiau nei miesto viešojo maitinimo �staigose.

Gali valgyti mokyklos bendruomen�

Atrodyt�, kad mokykl� valgyklose nustatytos patiekal� kainos tur�t� galioti mokiniams. Ar netur�t� mokytojai ir kitas mokyklos personalas mok�ti kit� kain�? Pasirodo, jiems taikomas toks pat atlyginimo u� maitinimo paslaugas dydis kaip ir mokiniams, t. y. 50 proc. produkt� kainos. Anot Švietimo skyriaus specialist�s, švietimo �staigos gali organizuoti maitinim� visiems pageidaujantiems �staigos mokiniams ir bendruomen�s nariams. Kas gi ta mokyklos bendruomen�? Tai vis� pirma yra mokiniai, tada mokytojai, mokyklos administracija, pagalbinis personalas ir, aišku, t�vai.

„D�l s�vokos „mokyklos bendruomen�“ turi susitarti mokykla ir maitinim� organizuoti taip, kad vis� pirma pertrauk� metu sp�t� šilto maisto pavalgyti mokiniai. Likusi mokyklos bendruomen� gali pavalgyti mokyklos direktoriaus nustatyta maitinimo organizavimo mokykloje tvarka“, – sako A. Lesauskien�.

„Reik�t� išsiaiškinti tok� poreik�. Juk niekas niekada n�ra atlik�s tyrim�, kiek t�v� nor�t� pavalgyti mokykloje, – teigia Medelyno pagrindin�s mokyklos direktor� Ingrida Mazrimien�. – Jei nor�tume, gal�tume pus� Medelyno pamaitinti.“

Paklausta, ar daug �moni� „iš gatv�s“ ateina pavalgyti � mokyklos valgykl�, direktor� teigia, kad toki� n�ra. „Jei b�t� nustatyta tvarka, at�j�s � mokykl� �mogus tur�t� bud�tojui nurodyti, kokiu tikslu lankosi mokykloje, ir gal�t� eiti pavalgyti“, – teigia ji.

Kai kurios švietimo �staigos nu�jo kitu keliu – viešojo konkurso b�du išnuomojo savo valgyklas priva�ioms �mon�ms, teikian�ioms viešojo maitinimo paslaug�. Taip jau seniai pasielg� Šiauli� universitetas, Valstybin�s Šiauli� kolegijos Sveikatos prie�i�ros fakultetas ir kitos �staigos. Netgi �vairios �mon�s, tarybiniais laikais tur�jusios valgyklas savo darbininkams maitinti, jas išnuomojo ar pardav�.

Mo�der�ni�zuo�ta �i�lo�j� gat�v� Bu�biuo�se

Rekonstruota per Bubius link vadinamosios Šiauli� j�ros vingiuojanti Šiloj� gatv�. Ji – viena iš trij� gatvi�, modernizuot� �gyvendinant projekt� „Šiauli� rajono Aukštelk�s, Bubi�, Gink�n� kaim� gatvi� modernizavimas“. Gink�nuose Rasos ir Aukštelk�je Poilsio gatv�s modernizuotos anks�iau, tad prie j� prisijungus Šiloj� gatvei galima teigti, kad projektas �gyvendintas s�kmingai.

� Bubius ap�i�r�ti ir �vertinti atlikt� darb� buvo susirinkusi Statinio pripa�inimo tinkamu naudoti komisija, pirmininkaujama Šiauli� teritorij� planavimo ir statybos valstybin�s prie�i�ros skyriaus Statybos valstybin�s prie�i�ros poskyrio vyr. specialisto Sigito Brazausko. Bubiuose lank�si ir Šiauli� rajono mero pavaduotojas Antanas Bezaras, Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�ja Vilija Vai�ekauskien�, Turto valdymo skyriaus ved�jas, min�to projekto vadovas Alfredas Budrys, Vš� „Šiauli� regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas vyr. in�inierius Evaldas Gudonis, Kelm�s keli� tarnybos viršininkas Raimondas Stupuras bei viršininko pavaduotojas keli� in�inierius Valentinas Skripka.

Intensyviausi darbai Šiloj� gatv�je vyko vasar�. Buvo išardyti borteliai, nufrezuota asfaltbetonio danga, išgruntinta kelio juosta ir �rengtas šal�iui atsparus sm�lio sluoksnis. V�liau buvo �rengtas šal�iui atsparus pagrindo sluoksnis iš sm�lio, paruošta automobili� aikštel� ir autobus� stotel�s, �rengti betoniniai borteliai, atlikti �em�s sankasos �rengimo, kelio dangos konstrukcijos �rengimo darbai. Gatv� apsodinta medeliais. Pasak A. Budrio, iš viso rekonstruota 1 km 73 m gatv�s. Statyb� darb� vert� – 1 mln. 937 t�kst. lit�. Daugiau nei pus� milijono – Šiauli� rajono savivaldyb�s biud�eto bei Keli� prie�i�ros ir pl�tros programos l�šos.

„Šiauliai plius“ informacija

Re�gist�ra�ci�jos vie�ta t�vai ne�be�ga�l�s pikt�nau�d�iau�ti

D�l numatomo pradini� mokykl� prijungimo b�sim� pirmok� pri�mimas � mokyklas šiemet prasid�s m�nesiu v�liau nei �prasta. Naujoje klasi� komplektavimo tvarkoje nebeliko privilegij� seserims ar broliams. Numatytas ir „saugiklis“, kad t�vai nepiktnaud�iaut� gyvenamosios vietos registracija.

Pernai d�l daugiau nei t�kstan�io pirmok�li�, tiksliau, j� „krepšeli�“, kovojo 23 Šiauli� miesto mokyklos. Šiemet kova �ada b�ti dar aršesn� – pagal gyventoj� registro duomenis pirmok� bus dviem klas�m ma�iau. Tiesa, d�l numatomos keturi� mokykl� reorganizacijos pirm�j� klasi� komplektavimas prasid�s m�nesiu v�liau nei �prasta – nuo kovo 1 d. Tikimasi, kad iki tol Taryba jau bus pri�musi sprendimus, ar prijungti keturias mokyklas prie progimnazij�, ir iš naujo bus nustatytos mokykl� aptarnaujamos teritorijos.

Šiauli� miesto savivaldyb�s Švietimo skyriaus ved�jos pavaduotojas Rimas Marcinkus sako, kad nuo kovo 1 d. suskubti tur�t� tie t�veliai, kurie gyvena mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, nes prašymus pateikti tur�s iki baland�io 30 dienos. Taigi norintys pasinaudoti pirmumo teise mikrorajon� gyventojai šiemet pateikti prašymus gal�s per du m�nesius. Šiauli� miesto taryba, gruod� tvirtindama Klasi� komplektavimo tvarkos apraš�, numat� ir „saugikl�“, kad neb�t� piktnaud�iaujama gyvenamosios vietos registracija. Ji tur�s b�ti atlikta iki einam�j� met� sausio 1 dienos.

Vadinasi, norimos mokyklos teritorijoje šeimos gyvenamoji vieta turi b�ti jau �registruota. V�liau � likusias laisvas vietas bus priimama pagal prašymo pateikimo dat�, mokymosi rezultatus arba bendr�j� ir speciali�j� geb�jim� patikrinimo rezultatus. Švietimo ir mokslo ministro �sakymu, visi kiti prioritetai (pvz., jei toje mokykloje jau mokosi brolis ar sesuo) panaikinti.

Tiesa, šiemet mieste atsirado nauja pirmokus galinti priimti mokykla, pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijai ir neturinti priskirtos teritorijos – tai Sauliaus Sondeckio men� mokykla, kuri jau sukomplektavo pirmok� klas�. D�l menin�s pakraipos ir b�tent vietos (mokykla �sik�rusi miesto centre, P. Višinskio gatv�je) norin�i�j� joje mokytis buvo labai daug. Trisdešimt procent� S. Sondeckio mokyklos moksleivi� turi b�ti iš Šiauli� regiono.

Jei bus patvirtinta planuojama mokykl� reorganizacija, šiemet pirmas klases gal�s formuoti 20 mokykl�.

„Šiauliai plius“ informacija

Biu�d�e�tas ne�vyk�dy�tas 5,5 mln. Lt

Šiauli� finansininkai skelbia, kad 2011 m. Šiauli� miesto biud�etas ne�vykdytas daugiau nei 12 mln. Lt, ta�iau suskai�iavus nepaimtas paskolas ir gr��intas tikslines valstyb�s dotacijas biud�etas ne�vykdytas 5,5 mln. Lt.

Savivaldyb� pernai nesiry�o paimti daugiau paskol� diskusijas keliantiems projektams.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

� Šiauli� miesto savivaldyb�s biud�et� pernai planuota surinkti per 288 mln. Lt, jis ne�vykdytas 5,5 mln. Lt. Nesurinkt� milijon� b�t� daugiau, jei b�t� paimtos paskolos. Šiuo metu, nors sutartys pasirašytos, atlikti kai kurie darbai, daugiau nei 5 mln. paskol� teb�ra bankuose. Savivaldyb� nesiry�o paimti paskol� d�l Men� inkubatoriaus, Talkšos e�ero valymo ir prieig� tvarkymo, aplinkkelio �rengimo projekt� ir kit�. Paskol� suma siekia 5,4 mln. Lt. Gyventoj� pajam� mokes�io surinkta per 91 mln., nuo savivaldyb�s planuot� pajam� nesurinkta 3,5 mln. Lt. Nekilnojamojo turto mokes�io nesurinkta apie milijon� lit�, apie 470 t�kst. Lt – Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro rinkliav�. Ši� savait� Šiauli� miesto tarybos nariams teikiamas 2012-�j� biud�eto projektas, po j� išsakyt� pastab� sausio 23 d. biud�eto projektas turi b�ti paskelbtas viešoje erdv�je, vasar� – svarstomas Taryboje.

Ma��i�na�mas ku�ro li�mi�tas

Šiemet Šiauli� miesto savivaldyb�s kuro limitas ma�inamas 120 litr� – darbuotojai gal�s kas m�nes� �sipilti 2345 litrus degal�.

Savivaldyb�s automobili� parke iš viso 15 savivaldyb�s ir 3 ne tarnybiniai automobiliai. Mero tarnybiniam automobiliui bus galima �pilti 300 litr� kuro per m�nes� – 30 litr� ma�iau. Abiej� vicemeri� naudojamai mašinai, administracijos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotoj� automobiliams kuro limitas suma�intas po 20 litr� per m�nes�. Savivaldyb�s skyriams degal� palikta tiek pat arba ma�iau. Vieninteliam Infrastrukt�ros skyriui kuro bus galima �sipilti 20 lit� daugiau – 100 litr� per m�nes�. Kuro limitai suma�inti vidutiniškai 10 proc. Automobili� laikymo vieta – kiemas Vasario 16-osios gatv�je. Vieninteliam Švietimo skyriaus automobiliui suteikta stov�jimo vieta Vytauto g. 113.

„Šiauliai plius“ informacija

Ar�t�ja Lais�v�s gy�n�j� die�na

Šiemet jau penkt� kart� bus �gyvendinama pilietin� iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“. Šia iniciatyva Lietuvoje bus minima Laisv�s gyn�j� diena – Sausio 13-oji. Jos metu 8 val. bus u�gesinama šviesa ir visuose languose 10 min. u�degamos atminties �vakut�s.

Pilietin� akcija skirta prisiminti ir visuotinai pamin�ti prieš 21 metus Lietuvos pilie�i� viening� siek� apginti atkurtos valstyb�s nepriklausomyb� ir bendr� pilietin� pozicij�, pad�jusi� atsilaikyti prieš sovietini� okupant� ir vietini� kolaborant� agresij� bei bandym� karine j�ga �vykdyti perversm�.

Tarptautin� istorinio teisingumo komisija siekia, kad pilietin� iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ tapt� visuotine ir tradicine. 1991 m. sausio 13 d. tautos vienyb�s jausmas pad�jo pasipriešinti brutaliai karinei j�gai ir apginti savo laisv�. Šia iniciatyva yra siekiama, kad nors ma�� dalelyt� to vienyb�s jausmo pajust� visa bendruomen�, tuo pa�iu metu ��iebdama �vakutes visoje Lietuvoje.

„Šiauliai plius“ informacija

Vi�deo�fil�m� kon�kur�so �Ro�dom 2011� da�ly�vi� lau�kia i�kil�min�ga ap�do�va�no�ji�m� ce�re�mo�ni

Šar�nas STASIULIS

Gruod�io 30-�j� baig�si naujien� portalo „Etaplius.lt“ organizuojamo kasme�io moksleivi� videofilm� konkurso „Rodom 2011“ dalyvi� registracija. Keturis m�nesius vyk�s jaunimo k�rybos konkursas pritrauk� kelias dešimtis ma��j� kino k�r�j�, kurie pristat� 30 trumpametra�i� film�. Sausio 11-�j� 16 val. � kino centro „Forum Cinemas“ (PC „Akropolis“, Aido g. 9) sal� kvie�iami visi konkurso dalyviai, kur j� laukia iškilminga apdovanojim� ceremonija.

Moksleivi� atsi�stus darbus �vertins kompetentinga komisija. Nugal�tojus rinks garso ir vaizdo re�isier� Gerda Stasiukonyt�, „Etaplius.lt“ redaktor� Eva Jagminait�-Kazlauskien�, operator�-fotograf� Aurelija Paulauskait�, Šiauli� kino meno klubo pirmininkas Viktoras Gundajevas, Joniškio rajono savivaldyb�s jaunimo reikal� koordinator� Erika Šivickait�, Šiauli� kult�ros centro kult�rini� rengini� organizator� Goda Gargasait� ir Šiauli� dail�s galerijos vyriausiasis specialistas Andrius Grigaitis.

Geriausiai �vertintiems film� k�r�jams sausio 11-�j� bus �teikti vertingi prizai. Trys pagrindiniai nugal�tojai bus apdovanoti piniginiais prizais nuo 100 iki 300 lit�. Taip pat apdovanojamas ir daugiausia naujien� portalo „Etaplius.lt“ lankytoj� bals� surink�s filmo re�isierius. Special� priz� labiausiai patikusio filmo k�r�jams �teiks kino centro „Forum Cinemas“ atstovai. Priz� �steig� ir elektronini� ryši� bendrov� „S plius“. Pad�kos raštus, liudijan�ius dalyvavim� „Rodom 2011“, gaus visi moksleiviai.

Kino sal�s ekrane bus pristatomi geriausi trumpametra�iai moksleivi� filmai. Po apdovanojim� ceremonijos konkurso organizatoriai moksleivius pakvies � „Apollo“ bouling� susipa�inti, pabendrauti ir pasidalyti k�rybin�mis paslaptimis.

Film� autoriai renginyje gal�s dalyvauti nemokamai, ta�iau b�tina iš anksto u�siregistruoti nurodant vard�, pavard� ir filmo pavadinim� el. paštu gerda.stasiukonyte@splius.lt. Norintys palaikyti film� k�r�jus arba išvysti jaun�j� konkurso dalyvi� šedevrus biliet� � rengin� gal�s �sigyti u� 4 litus.

�ver�tin�tos gra��iau�sios �ven�ti�n�s vit�ri�nos

Pasitinkant Trij� karali� apsilankym�, tradiciškai Savivaldyb�je apdovanotos �mon�s, šv. Kal�d� švent�ms gra�iausiai papuošusios išorines vitrinas.

Geriausiai �vertinta salono „Optikos pasaulis“ vitrina.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Prieš šventes buvo paskelbtas konkursas „Gra�iausia kal�din� vitrina 2012“. Komisija geriausiai �vertino ir pirm� viet� skyr� salonui „Optikos pasaulis“, antr� – kavinei „Kavakuki“, o tre�i� – juvelyrini� dirbini� salonui „999 Fort�natas“. Meras Justinas Sartauskas kartu su pavaduotoja Danguole Martinkiene �teik� �moni� atstovams stilizuotus pad�kos raštus u� šventin�s Kal�d� nuotaikos suk�rim� ir gro�io puosel�jim� Šiauliuose bei atminimo dovanas.

Pad�kos raštai �teikti ir miesto šventinio atviruko k�r�joms – Šiauli� universiteto dizaino specialyb�s tre�iakursei Ramintai Voverytei ir jos d�stytojai Gra�inai Šimoli�nienei. Raminta laim�jo studentams organizuot� konkurs�, pagal jos sukurt� atviruko maket� pagaminta apie 450 atviruk�, kurie ne tik pasklido po vis� šal�, bet ir iškeliavo � u�sien�.

„Puiku, kai studentai integruojasi � miesto gyvenim�, kai j� k�ryba duoda naudos miestui. Tai suteikia d�iaugsmo ir jiems patiems“, – komentavo G. Šimoli�nien�.

Šiauli� miesto savivaldyb�s informacija

Nau�jas kul�t��ros pa�vel�do va�do�vas

Po pusme�io pertraukos Šiauli� karšto paveldosaugininkai v�l turi vadov� – nuo pirmadienio Kult�ros paveldo departamento prie Kult�ros ministerijos Šiauli� teritorinio padalinio ved�jo pareigas prad�jo eiti Rytis Budrys.

Pirm�j� 2012 m. darbo dien� � Šiaulius iš apskrities suva�iavo �vairi� paveldosaugos srityje dirban�i� �staig� atstovai. Iš Vilniaus atvykusi Kult�ros paveldo departamento direktor� Diana Varnait� jiems pristat� nauj� Šiauli� teritorinio padalinio ved�j� Ryt� Budr�.

45-eri� met� R. Budrys pagal išsilavinim� yra �urnalistas, pastaruosius šešerius metus dirb�s kult�rologu Kurtuv�n� regioniniame parke. Konkurs� laim�j�s specialistas sako, kad jo �urnalistinis �protis ginti vieš�j� interes� ir komunikacija pravers naujose pareigose, kai reik�s suderinti �vairi� visuomen�s grupi� poreikius. B�tent d�l koply�ios prie Kry�i� kalno buvo kil�s visuomen�s susipriešinimas, kai vieni laikin� avarin�s b�kl�s ir architekt�rin�s vert�s neturint� statin� nor�jo griauti, kiti – išsaugoti kaip istorin� vertyb�, nes popie�ius Jonas Paulius II joje aukojo šv. Mišias. Koply�ia ir v�liau ketinama statyti ba�ny�ia, kaip ir pastoracinis centras prie katedros, – objektai, d�l kuri� paveldosauginink� pozicija ne ma�iau svarbi negu d�l istorini� objekt�.

Šiauli� teritoriniame padalinyje dirba penki specialistai, kuri� atsakomyb� – beveik du t�kstan�iai vertybi� – ir valstyb�s saugom�, ir kult�ros paminkl�, ir sakralinio paveldo, ir ma�osios architekt�ros objekt�. Nepaisant to, Šiauli� krašto paveldosaugininkams iškelta u�duotis daugiau bendradarbiauti su priva�iais asmenimis, kuriems priklausantis kult�ros paveldas – dvarai, dvaro sodybos – nyksta ir gali b�ti negr��tamai prarastos.

„Šiauliai plius“ informacija

Ir v�l ne�sp�jo

Savarankiško gyvenimo namai R�kyvoje, � kuriuos investuoti beveik 7 mln. Lt, Naujuosius pasitiko tušti. Nors darbus ketinta baigti gruod�io vidury, renovuoto ir rekonstruoto pastato statybininkai dar nepridav�. Naujakuriai jame �sikurs gal tik pavasar�.

Pastatas R�kyvos e�ero pakrant�je jau ruden� atrod� baigtas: buvo renovuoti vidaus tinklai ir išor�, pakeisti langai ir durys, �rengti gyvenamieji ir poilsio kambariai, sutvarkyta lauko aplinka, net g�l�s pasodintos. U� beveik 7 mln. Lt Savarankiško gyvenimo namus senyviems �mon�ms ir asmenims su negalia �rengusi bendrov� „Mobusta“ buvo �sipareigojusi juos priduoti gruod�io viduryje. Ankštuose globos nam� kambariuose gyvenantys seneliai persikraustymo tebelaukia, nes tikisi daugiau privatumo, kai gal�s patys gamintis maist�, gyventi po vien� ar du.

Priduoti darbus ketinama iki sausio vidurio. Po to bus u�sakomi baldai, �ranga. �kurtuvi� seneliai ir psichin� negali� turintys �mon�s sulauks tik vasar� ar net kov�, vadinasi, �iem� bus šildomas tuš�ias pastatas.

Pasak Danut�s Akaveckien�s, Šiauli� globos nam� direktor�s, šildymas veikia, bet kol pastatas nepriduotas, moka statytojai – bendrov� „Mobusta“. Rangovams koj� pakišo dujotiekio tinkl� pridavimas.

Savarankiško gyvenimo namuose bus 87 vietos: pirmas ir antras aukštas bus skirti pagyvenusiems, tre�ias ir ketvirtas – �mon�ms su negalia. Iš globos nam� �ia atsikraustyti pasiruoš� savarankiškai savimi galintys pasir�pinti seneliai – 12 iš 35. Kiti gyventojai pateks pagal nustatyt� tvark�.

„Šiauliai plius“ informacija

Vo�kie��iai pa�kei�t� da�nus

Penkt� kart� Lietuvos karini� oro paj�g� Aviacijos baz�je Šiauliuose NATO oro policijos misij� per�m� Vokietijos kariai. Per šimt� karini� oro paj�g� kari� patruliuos šešiais naikintuvais F-4 „Phantom“. Vokie�iai pakeit� apie pusšimt� Danijos kari�, kurie išsiskyr� sumuš� visus skryd�i� rekordus. Lietuvos kariuomen�s Karini� oro paj�g� vadas sako, kad Baltijos šalys siekia misijos t�stinumo iki 2018-�j�.

Vokie�iai � Šiaulius atskraidino daug l�ktuv� „Phantom“, nes, matyt, bijo, kad jie suges nuo senumo ir nebebus kuo skristi.
KAM archyvo nuotr.

Tre�iadien� Šiauli� aviacijos baz�je iškilmingoje rikiuot�je susitiko Danijos ir Vokietijos kariai, kur rakt� nuo dangaus – oro policijos misijos simbol� – Danijos kari� junginio vadas perdav� Vokietijos karini� oro paj�g� kariams.

Pamainoje – 110 kari�: lak�nai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grup�s, komunikacijos specialistai. Vokietijos kariai atvyko penkt� kart�, š�kart su šešiais dvivie�iais „Phantom“ naikintuvais, kurie yra vieni seniausiai eksploatuojam�.

Danijos karališk�j� karini� oro paj�g� kontingentas NATO oro policijos misij� Baltijos šalyse prad�jo rugs�j�. Danija šioje misijoje dalyvavo tris kartus.

Lietuva jau ma�ina priimam� kari� skai�i� – Danijos kari� delegacija b�davo iki 120, dabar keturis m�nesius oro erdv� saugojo vos per pusšimt�. Lietuva, Latvija ir Estija vienija savo pastangas d�l oro policijos misijos u�tikrinimo iki 2014-�j�, bei tikisi misijos prat�simo iki 2018-�j� ar net ilgiau. Taip pat siekiama �sigyti sav� priemoni� ir daryti tai patiems, padengti did�i�j� dal� išlaid�, kurias patiria atvykstan�ios šalys.

Pasak Edvardo Ma�eikio, Lietuvos kariuomen�s KOP vado, lietuviai jau yra per�m� naikintuv� oro eismo valdym�, taip pat atlieka vis daugiau darb� oro uoste.

Pretenzij� � oro policijos misijos per�mim� turi ir Estija, kuri investavo � Emari oro uost� prie Talino. Artimiausiu metu tokios galimyb�s n�ra, nebent ateityje b�t� politini� susitarim�.

„Šiauliai plius“ informacija

Nau�ja so�cia�li�ni� i�mo�k� tvar�ka

Nuo Nauj�j� �sigalioj�s Pinigin�s socialin�s paramos nepasiturintiems gyventojams �statymas suteikia teis� daugiau gyventoj� pretenduoti � socialines išmokas ir kompensacijas u� b�sto šildym� ir vanden�, ta�iau atsirado daugiau apribojim� ilgalaikiams bedarbiams, pasunk�s ir vaikus auginan�i� šeim� situacija.

Nuo ši� met� daugiau �moni� gal�s b�ti skiriamos kompensacijos ir socialin�s pašalpos. Prieš kelet� dien� �sigalioj�s Pinigin�s socialin�s paramos nepasiturintiems gyventojams �statymas kompensacij� leis prašyti ir naujokus bedarbius – nebereik�s šeši� m�nesi� registracijos darbo bir�oje. Lengviau gal�s atsikv�pti vieni gyvenantys �mon�s. Tai ypa� aktualu senyviems �mon�ms, kai mirus sutuoktiniui jie likdavo gyventi vieni neva per dideliame bute.

Pasak Vidos Rimšien�s, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Socialin�s paramos skyriaus Socialini� išmok� poskyrio ved�jos, iki šiol normatyvas buvo 38 kv. m, o nuo ši� met� kompensuojamas plotas padidintas iki 50 kv. m.

Šeimoms kompensuojamo ploto norma nesikei�ia, o karšto ir geriamojo vandens normatyvai šiek tiek suma��jo. Kompensacijos u� b�st� gal�s b�ti skiriamos ir nuomininkams, turintiems registruotas nuomos sutartis. Dar vienas privalumas tas, kad student� stipendijos, kaip ir kitos tikslin�s išmokos slaugai ar transportui, nebe�skai�iuojamos � šeimos pajamas paramai.

Deja, naujasis �statymas pablogins vaikus auginan�i� šeim� situacij�: vadinamieji „vaiko pinigai“ (52 Lt) bus �skai�iuojami � šeimos pajamas skiriant kompensacijas, o vieniš� mam�, d�l koki� nors prie�as�i� nesutvarkiusi� teisini� dokument�, situacija bus itin sud�tinga. Mamoms, kurios iki šiol nenustat� vaik� t�vyst�s ir neprisiteis� aliment� jiems išlaikyti, kompensacijos išvis nebepriklausys. Socialin�s pašalpos bus skiriamos tik j� vaikams.

Tiesa, socialin�s pašalpos taps �rankiu, ver�ian�iu �sidarbinti – prad�j� dirbti ilgalaikiai bedarbiai dar pusmet� gaus pus� buvusios pašalpos, arba atvirkš�iai – kuo ilgiau asmuo gyvena iš socialini� pašalp�, tuo labiau jos ma��s.

Kreiptis � Socialin�s paramos skyrius tur�t� tik tie, kurie naujai �gyja teis� � param�, o jau gaunantiems priklausan�i� išmok� dydis pagal nauj� �statym� bus perskai�iuojamas at�jus pagal grafik�.

Vienoki� ar kitoki� socialin� param� gauna kas dešimtas šiaulietis.

„Šiauliai plius“ informacija

Sa�vi�val�dy�b� pra�d�jo tau�py�ti

Prasid�jo taupymo vajus Šiauli� miesto savivaldyb�je. Valdininkai ir tarnautojai trumpiau dirbs, tod�l 15 proc. suma��s j� atlyginimas. Bus ma�inama ir darbuotoj�. Savivaldyb� iš savo biud�eto neskirs pinig� valstyb�s deleguotoms funkcijoms administruoti.

Savivaldyb�s administracijoje iš 276 etat� tur�t� likti tik 240.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Nuo pirmadienio viena valanda 15 minu�i� sutrump�jo Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos valdinink� ir tarnautoj� darbo laikas. Pasak J�rat�s Rauduvien�s, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos atstov�s spaudai, savivaldyb� �prastai dirbs nuo 8 val. ryto, ta�iau keisis darbuotoj� darbo grafikas: vieni dirbs 8-16 val., kiti 9-17 val., piet� pertrauka bus 12-13 val.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos darbuotojai sako, kad faktiškai j� darbo diena nesutrump�s, nes numatytus darbus jie vis tiek tur�s atlikti. Sutrumpinus darbo dien�, atlyginimas suma��s 15 proc. Administracijos vadovai, meras, mero pavaduotojos dirbs vis� dien�, ta�iau, anot Savivaldyb�s administracijos direktoriaus Vlado Damulevi�iaus, ketina kas m�nes� tris dienas eiti nemokam� atostog�. Kita Savivaldyb�s administracijos taupymo priemon� – etat� ma�inimas. Dabar Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijoje yra 276 etatai, bus suma�inta iki 240. 17 sarg� ir valytoj� jau atleid�iami. Penki etatai yra laisvi, tod�l teks atleisti 15 darbuotoj�. Savivaldyb� nusprend� neskirti pinig� valstyb�s deleguotoms funkcijoms administruoti. Iš 276 etat� 54 darbuotojams yra pavesta atlikti tik valstyb�s deleguotas funkcijas, dar 42 darbuotojai dirba ir savivaldyb�s administracijos pavestus darbus, ir valstyb�s. Administracijos direktorius sako, kad taupymo priemoni� planas lieka, nepaistant pra�jus� ketvirtadien� vykusi� politik� nesutarim�.

Iš viso šiemet Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos biud�etas suma��s 25 proc. Per metus numatyta sutaupyti 1,2 mln. Lt.

„Šiauliai plius“ informacija

Ofi�cia�liai ne�dar�bo ly�gis ma��ja

Oficial�s duomenys skelbia, kad per metus situacija Šiauli� darbo rinkoje pager�jo – apskrityje registruot� bedarbi� suma��jo 8 t�kst., o nedarbo lygis – 3 proc. Tai siejama su emigracija ir tuo, kad �mon�s patys kuriasi darbo vietas. Pastarosiomis savait�mis bedarbi� registracija išaugo 50 proc. – u�siimantys smulkiuoju verslu met� prad�ioje stengiasi �sigyti verslo liudijimus su nuolaida.

Pasak darbo rinkos specialist�, nauj� bedarbi� registracija jau nuo Kal�d� išaugusi 50 proc. Tai siejama su galimybe bedarbiams �sigyti verslo liudijim� lengvatin�mis s�lygomis. Vis daugiau bedarbi� tuo pasinaudoja. Pernai lengvatas verslo liudijimui gavo beveik 6,5 t�kst. apskrities bedarbi�. J� aktyvum� specialistai stebi ir dabar.

Patys darbo vietas besikuriantys gyventojai – tik viena iš nedarb� ma�inan�i� prie�as�i�. Kitos dvi – emigracija ir laisvos darbo vietos. Pernai darbdaviai ieškojo daugiau nei 21 t�kst. darbuotoj�, darbo bir�a ma�daug tiek ir �darbino, tad besiregistruojantys turi vilties.

Šiauli� apskrityje dabar yra u�siregistrav� 22 t�kst. bedarbi�, prieš metus toki� buvo 8 t�kst. daugiau, t. y. 30 t�kst. Nedarbo lygis per metus suma��jo 3 proc. – nuo 13,8 iki 10,6 proc.

„Šiauliai plius“ informacija

�Pseu�do�ba�r�� era bai�g�si?

Alkoholio kontrol�s �statymo pataisos po Nauj�j� met� sugrie�tino prekybos alkoholiu tvark� – nebegal�dami pardavin�ti alaus ir sidro, dalis kiosk� Šiauliuose nutrauk� veikl�. Taikomais apribojimais prekybai alkoholiu viešojo maitinimo �staigose tikimasi u�daryti „pseudobarus“.

Nuo Nauj�j� �sigaliojo draudimas kioskuose prekiauti sidru, alumi ir alaus mišiniais.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Nors daugelis kiosk� dar nesp�jo nukabinti ar u�da�yti iškab�, skelbian�i�, kad prekiaujama alumi, jau beveik savait� kioskuose neb�ra nei sidro, nei alaus. Nuo Nauj�j� �sigaliojo draudimas kioskuose prekiauti gamykl� supilstytu � tar� nat�ralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais. Šiauliuose yra apie 100 kiosk�, leidim� prekybai neprasit�s� 14 proc. Sp�jama, kad tie kioskai, kuri� pagrindin� pelno dal� sudar� prekyba alkoholiu, išvis nutrauk� veikl�.

Iš jokio baro, restorano, juolab „pseudobaro“, �rengto parduotuv�je pasta�ius kelis staliukus, nuo 22 val. iki 8 val. ryto nusipirkto alkoholio išsinešti nebegalima. �statymo pataisa numato, kad viešojo maitinimo �staigose alkoholinius g�rimus nuo 22 val. galima vartoti tik viduje.

Pataisos apribojo ir prekyb� alkoholiu degalin�se. Alkoholinius g�rimus jos gali parduoti kaip ir ma�menin�s parduotuv�s – iki 22 val., nebent atlieka viešojo maitinimo funkcij� – turi maisto tvarkymo pa�ym�jim� ir prekybos alkoholiu licencij�. Toki� Šiauliuose yra dvi – Architekt� ir Giruli� gatv�je, rajone viena – Kadagi� kaime.

Kol kas vis� �statymo pakeitim� niuans� dar neišsiaiškino ir verslininkai. Degalin�s ir parduotuv�s apribojo prekyb�, kai kuri� kiosk� savininkai m�gins perdaryti savo statinius � paviljonus, t. y. viduje �rengs prekybos sal� pirk�jams aptarnauti. Tarnybos ruošiasi reidams.

„Šiauliai plius“ informacija

At�sa�ky�mai � �S plius� te�le�vi�zi�jos lai�dos �Po��i��ris� klau�si�mus

Kod�l miesto skolos kraunamos ant pa�i� vargingiausi� šiaulie�i� pe�i�? Savivaldyb�s administracija susima�ino tik priedus ir kanceliarines išlaidas.

Ma��jant miesto biud�etui, ma��ja vis� biud�etini� �staig� finansavimas, kartu ir Savivaldyb�s administracijos bei Tarybos. Valdan�ioji koalicija pasiraš� susitarim�, kuriame numatyta, kad atskir� sri�i� biud�etini� �staig� finansavimas ma��ja 25-30 proc. Kokiomis priemon�mis ma�inti išlaidas, palikta spr�sti �staig� vadovams. Savivaldyb�s tarybos nari� kanceliarin�s išmokos suma�inamos vidutiniškai 30 proc. Tarybos nariai fiksuoto atlyginimo negauna. Tiesa, jie gali gauti išmokas u� pasirengim� Tarybos pos�d�iams, bet pasinaudojan�i� tokia galimybe yra 10 iš 31 Tarybos nario.

Nuo kit� met� atleid�iami du mero patar�jai, o politinio pasitik�jimo Savivaldyb�s administracijos vadovams priemokos ma�inamos 20 procentini� punkt�.

Savivaldyb�s administracija turi susima�inti išlaidas 25 proc., o darbuotoj� – 36 proc. Jau nuo kit� met� Administracijos darbuotoj� darbo laikas bus 1,15 val. trumpesnis – taip ma�inamas darbo u�mokestis.

Jei mokykl� renovacijai skiriamos l�šos, tai kod�l „Romuvos“ progimnazijoje mokytojams reikia patiems tinkuoti sienas, remontuoti klases?

Mokykl� renovacijos projektai vykdomi gaunant Europos S�jungos strukt�rini� fond� param�. ES apmoka tik energijos taupymo priemones – pastat� apšiltinim�, lang�, dur� keitim�, stogo remont�, šildymo sistemos bei elektros paj�gum� atnaujinim� ir kt. Patalp� vidaus remonto ES nefinansuoja, tod�l renovuojant pastatus min�ti darbai neatliekami. Mokykl� bendruomen�s klases pasiremontuoja pagal savo galimybes.

Kas daro �tak� šildymo kainai? Kod�l toks brangus šildymas?

Šilumos kainos poky�ius s�lygoja gamtini� duj� augimas. AB „Šiauli� energija“ šilumos energijai tiekti naudoja iš Rusijos importuojamas dujas, kurios sudaro net 70 proc. šilumos gamybai naudojam� s�naud�. Lyginant 2011 m. lapkri�io m�n. su pra�jusi� 2010 m. lapkri�io m�n., šilumos kainoje �vertint� duj� kaina išaugo 35 proc., atitinkamai šilumos kaina vartotojams padid�jo 23 proc.

Radviliškio gatv�je Zokniuose bais�s šaligatviai arba j� išvis n�ra. Kas numatoma daryti, kada ketinama juos remontuoti?

J�s� prašymas d�l šaligatvio remonto Zokniuose yra �trauktas � Šiauli� Miesto infra-strukt�ros skyriaus remontuotin� objekt� s�rašus. Galimyb� atlikti šaligatvio dangos remonto darbus priklausys nuo 2012 m. gauto finansavimo šiems darbams atlikti.

Šiauli� miesto savivaldyb�s informacija

Di�d�sian�tis �e�m�s mo�kes�tis g�s�di�na vi�sus

Seimo priimtas ir kol kas prezident�s nevetuotas �em�s mokes�io �statymas savivaldyb�ms atrišto rankas nuo 2013 m. kiaur� biud�et� skyles lopyti �em�s savinink� pinigais. � Šiauli� miesto i�d� šiemet ne�steng� sumok�ti 2 mln. Lt, v�liau jie prival�s mok�ti kelis ar net keliasdešimt kart� daugiau.

Susigr��int� šiek tiek didesn� nei hektaro sklyp�, skirt� pramonei ir sand�liavimui, besikurian�iame Šiauli� Naujojo medelyno rajone savininkas laiko atei�iai – pasibaigus sunkme�iui ketina prad�ti versl� ar parduoti. Pagal pus�s procento koeficient� nuo indeksuotos �em�s vert�s u� j� kasmet moka 2 t�kst. Lt �em�s mokes�io. Pagal prieš savait� Seimo pakeist� �em�s mokes�io �statym� nuo 2013 m. mokestis bus skai�iuojamas nuo vidutin�s rinkos kainos, taikant koeficient� iki 4 proc. Tuomet, jei Savivaldyb� netaikys lengvat�, u� t� sklyp� teks sumok�ti 15 t�kst. Lt. Manydama, kad mokes�ius išgal�s sumok�ti tik nedaugelis savinink�, o kiti bus priversti �em� parduoti, Lietuvos �em�s savinink� s�junga jau kreip�si � prezident�, prašydama vetuoti Seimo priimt� �em�s mokes�io �statym�.

Jei prezident� nevetuos, po met� kiaurus biud�etus savivaldyb�s lopys padidintais �em�s mokes�iais.

ELTOS nuotr.

Ypa� padid�s s�skaitos turintiems �em�s miesto centre, išaugs sumos ir u� �em�s �kio paskirties �em�, ypa� priemiestyje – sodininkus, paskai�iavusius, kad vietoj 30 Lt kasmet tekt� mok�ti po 500-600, ištiko šokas. Jau dabar ne visi �stengia sumok�ti �em�s mokest�. Šiauli� apskrities �em�s savininkai šiemet tur�jo sumok�ti 7,5 mln. Lt.

Pasak Virginijos Pabr��ien�s, Šiauli� apskrities valstybin�s mokes�i� inspekcijos Mokestini� prievoli� departamento direktor�s, iš privalan�i� mok�ti �em�s mokest� laiku, t. y. iki lapkri�io, sumok�jo tik 69 proc. mokes�i� mok�toj� ir tik 59 proc. �moni�. Daugiausia skolinink� sudaro gyventojai.

Ši�met� Šauli� miesto i�d� �em�s savininkai turi papildyti 2 mln.: 1,7 mln. gyventojai, beveik 300 t�kst. – �mon�s. Pagal nauj� metodik� �em�s mokes�io �plaukos � biud�et�, jei savivaldyb� netaikys lengvat�, bus keliasdešimt kart� didesn�s. Išsigandusios drastiško �em�s mokes�io, su savivaldybe d�l lengvatini� tarif� jau derasi ir asocijuoto verslo strukt�ros.

„Šiauliai plius“ informacija

S�s�kai�t� bur�bu�las pu��ia�si

Šiaulie�iai apimti nevilties – lapkri�io m�nesio s�skaitos u� šildym� didesn�s nei pernai, nors butuose radiatoriai n�ra karštesni. Suvartojam� šilumos kiek� tiek�jai s�skaitose pateikia didesn� nei pernai. „Šiauli� energijos“ atstovai sako, kad gyventojai pamiršta, jog 23 proc. padid�jo šilumos kaina. Vilniuje po skandalo d�l išaugusi� šildymo s�skait� prad�tas Valstybin�s energetikos inspekcijos tyrimas. Šiauliuose taip pat renkami duomenys.

Šiaulie�io, gyvenan�io Zokniuose, s�skaita u� trij� kambari� buto šildym� lapkri�io m�nes� šiemet yra beveik 159,65 Lt (butui sunaudota 535 kWh šilumos energijos). Pernai u� 579 kWh šilumos energijos s�skaita buvo 140,27 lito. Tokias pat sumas tenka mok�ti šiaulie�iams u� dviej� kambari� but� pietiniame miesto rajone. Šiauli� meteorolog� �iniomis, pernai vidutin� lapkri�io m�nesio temperat�ra buvo +2,8 laipsniai, o šiemet t� pat� m�nes� siek� + 4,1. Gyventojai nesupranta, kod�l u� šiltesn� ši� met� m�nes� suskai�iuojama daugiau suvartoto šilumos kiekio. „Šiauli� energijos“ atstovai tikina, kad palyginti su pernai tuo pat laikotarpiu vidutinis šilumos kiekis vienam kvadratiniam metrui šildyti šiemet yra 15 proc. ma�esnis.

Pagal nauj�j� Šilumos �kio �statymo nuostat� šilumos kainos tur�t� ma��ti 1,5 proc. – tai patvirtino Šiauli� miesto taryba.

Ta�iau ma�esn� kaina kol kas derinama. Galutin� verdikt� turi pateikti Valstybin� kain� ir energetikos kontrol�s komisija. Sausio m�nes� gyventojai mok�s pagal sen�j� tarif�, o duj� kainos šuoliai bus �inomi saus�.

„Šiauliai plius“ informacija

Pa�keis�tas eis�mas ke�lia su�mai�t�

Statybinink�, S. Dariaus ir S. Gir�no bei Gara�� gatvi� sankry�oje pakeisti kelio �enklai kelia painiav� vairuotojams.

Vairuotojai �prat�, kad S. Dariaus ir S. Gir�no gatv� buvo pagrindin�, tod�l nepaiso priešais sankry�� pastatyto naujo „Stop“ �enklo. Eismas perorganizuotas gruod�io

19 d. – pagrindiniu keliu tapo Statybinink� gatv�.

Pirmadien� sankry�oje bud�j� policijos pareig�nai band� atkreipti vairuotoj� d�mes�, kad b�t� išvengta nelaimi�. Antradien�, kai pareig�nai sankry�oje nebebud�jo, vos por� minu�i� eism� sankry�oje steb�j� �urnalistai u�fiksavo net kelet� avarini� situacij�.

Anot pareig�n�, situacij� reikia kardinaliai keisti – pastatyti daugiau �enkl�. Vairuotojai raginami b�ti atidesni ir sankry�oje sul�tinti greit�, kad b�t� išvengta skaud�i� nelaimi�.

„Šiauliai plius“ informacija

Nau�ji so�cia�li�niai b�s�tai

Šiemet Šiauli� miesto savivaldyb� gavo l�š� socialiniam b�stui �sigyti ir jau nupirko 14 planuot� but�. Panaudoti ne visi pinigai – 1,2 mln. Lt, ta�iau, palyginti su ankstesni�ja patirtimi, socialin� b�st� pavyko �sigyti u� daugiau nei du kartus ma�esn� sum�. Šiemet butai bus skiriami daugiavaik�ms, ne�gali� asmen� turin�ioms šeimoms ir našlai�iams. Nuo sausio 1-osios kei�iantis nuomos mokes�io apskai�iavimo tvarkai, mokestis kils.

Po dvej� met� pertraukos Šiauli� miesto savivaldybei skirta 1,2 mln Lt socialiniam b�stui �sigyti. Paskelbus vieš�j� pirkim�, buvo gauti 72 pasi�lymai. Jau sudaryta 14 sutar�i�, visai neturintiems b�sto bus galima skirti šešis dviej� kambari�, šešis trij� kambari� ir du keturi� kambari� butus. Vieno kvadratinio metro kaina – apie 1400 Lt, 2008-aisiais ji buvo pakilusi iki 3000 Lt. Po penkis butus atiteks daugiavaik�ms ir jaunoms šeimoms, po du – ne�galiesiems bei našlai�iams ir j� šeimoms. Naujakuriai � butus tur�t� �sikelti kit�met.

Anot savivaldyb�s specialist�, perkant butus buvo vertinama kaina, buto b�kl�, šildymo išlaidos. Pirkti kokybiški butai, kuriems remontuoti nebereikalingos išlaidos.

Nuo sausio 1-osios kei�iasi nuomos mokes�io apskai�iavimo tvarka. Iki 2003 m. sausio m�nesio gavusiems socialin� b�st� nereik�jo deklaruoti turto ir pajam�. Dabar jiems bus taikomas maksimalus apskai�iuotas nuomos mokes�io tarifas, jei nepateiks deklaracij�. Tokiu atveju nuomos mokestis did�s praktiškai tris kartus.

Jei deklaravus turt� ir pajamas paaišk�t�, kad jos neatitinka Vyriausyb�s nustatyt� dyd�i�, reik�s išsikraustyti iš b�sto. Iki 2003 m. Šiauli� mieste suteiktos 805 gyvenamosios patalpos. Kadangi nuomos mokestis keliauja � miesto biud�et�, Šiauli� savivaldybei mokes�io didinimas leis j� papildyti.

Mieste socialinio b�sto laukia 1044 šeimos.

„Šiauliai plius“ informacija

�S plius� el. pa��to var�to�to�jai, d�me�sio!

2011 m. gruod�io 19 d.

„S plius“ el. pašto d��u�i� vartotojus pasiek� elektroninis pranešimas, kuriame informuojama, kad siekiant atnaujinti duomen� baz� reikia nurodyti savo el. pašto d��ut�s prisijungimo duomenis, priešingu atveju el. pašto d��ut� bus panaikinta.

Tai klaidinantis laiškas, siekiantis gauti ir panaudoti kliento duomenis, norint u�valdyti jo el. pašto d��ut�.

„S plius“ informuoja, kad niekada neprašo klient� pateikti savo el. s�skaitos ar el. pašto d��ut�s prisijungimo vard� ir slapta�od�i�.

�mon�, gavusi informacij� apie šio el. laiško platinim�, �m�si saugumo priemoni�, kad klaidinan�io laiško siunt�jai negaut� jokios informacijos iš klient�.

„S plius“ informacija

Pas�ku�ti�niai �i� me�t� Ta�ry�bos spren�di�mai

Men� inkubatorius Šiauliuose bus. Vakar Taryba pritar� jo projekto �gyvendinimui. U� nepritarim� �gyvendinti projekt� balsavo 8, prieš – 11, susilaik� 4 Tarybos nariai, nebalsavo 5. Meras Justinas Sartauskas nebalsavo, o Tarybos narys Vytautas Juškus nesp�jo atiduoti balso.

Men� inkubatoriui – �alia šviesa

Nors prieš Tarybos pos�d� prie Savivaldyb�s piketavo Men� inkubatoriui nepritariantys miesto menininkai, miesto vald�ia � tai neatsi�velg�. Šiauli� miesto savivaldyb�s atstovai �sitikin�, kad tokio objekto poreikis mieste yra. „Jei Men� inkubatori� turi Telšiai, kod�l Šiauliai negali tur�ti?“ – ne kart� anks�iau teig� Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Investicij� ir miesto pl�tros skyriaus ved�ja Aist� �alevi�ien�.

Projekto �gyvendinim� sustabdyti band� ir Tarybos narys Art�ras Visockas. Taryboje replikuota, kad u� projekt� balsuoti yra amoralu.

Tarybai pritarus, projektas bus �gyvendinamas nelaukiant prokurat�ros, kuri yra paprašiusi vis� su projektu susijusi� dokument�, tyrimo išvad�.

Savivaldyb�s darbo grup� savo išvadose �pareigojo administracij� skelbti operatoriaus konkurs� bei kas ketvirt� atsiskaityti d�l projekto vykdymo. Šiauli� miesto tarybai prieš pat pos�d� praneštos darbo grup�s išvados d�l Men� inkubatoriaus. Did�iausia ��velgta problema – per ma�ai viešinimo.

Mokini� piet�s gali brangti ketvirtadaliu

Antrasis reikšmingas Tarybos sprendimas privers mokyklinio am�iaus vaikus auginan�ius t�vus patuštinti pinigines. Vakar Šiauli� miesto taryba pritar�, kad moksleivi� piet�s mokyklos valgykloje gali kainuoti apie 5 litus, t. y. jie brangs 25 proc.

Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos sprendimu bendrojo lavinimo mokyklos pa�ios spr�s, u� koki� kain� maitinti moksleivius. Šiauli� miesto mokyklose iki šiol piet�s kainuodavo vidutiniškai

3 litus 30 cent�, kai kuriose – iki 5 lit�. Kadangi dabar gamybos išlaidos sudaro apie 1 lit� 63 centus, skai�iuojant visas s�naudas piet� kaina išauga iki 5 lit�.

Pasak Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�jos Violetos Damskien�s, t�vai sumok�s u� maisto gamyb�, tod�l savivaldybei tai ma�iau kainuos. Vir�jos, kurios buvo išlaikomos savivaldyb�s, dabar bus išlaikomos moksleivi� t�v�. Nemokam� piet� kaina lieka 4 litai 68 centai.

„Šiauliai plius“ informacija

�Sno�ro� au�kos � p��go�se ir lie�tu�je

Oksana LAURUTYT�

SEB bankas gruod�io viduryje prad�jo mok�ti ind�li� draudimo išmokas gyventojams ir Vilniaus apskrities �mon�ms, laikiusioms l�šas bankrutavusiame banke „Snoras“. Ind�lius gyventojams pagal �statym� galima išmok�ti per penkerius metus, ta�iau šiaulie�iai laukti nenori. Nuo ankstaus ryto iki v�laus vakaro „Snoro“ nuskriaust� ind�linink� eil� prie SEB‘o lyjant ir sningant nema��ja.

L�šas atgaus visi ind�lininkai

Valstyb�s �mon� „Ind�li� ir investicij� draudimas“ perved� SEB bankui l�šas, skirtas išmokoms išmok�ti – daugiau nei 3,75 mlrd. lit�. Bankui SEB pateiktas ir banko „Snoras“ ind�linink� s�rašas, pagal kur� SEB bankas išmok�s šias l�šas daugiau nei 350 t�kst. ind�linink� – šalies gyventoj� ir Vilniaus apskrities �moni�.

Jau nuo gruod�io vidurio išmokos „Snoro“ ind�lininkams išmokamos grynaisiais pinigais SEB banko skyriuose arba pervedamos � gyventoj� ir �moni� nurodytas s�skaitas Lietuvoje veikian�iuose bankuose.

Buvo tikimasi, kad tik pirmosiomis draudimo išmok� mok�jimo dienomis SEB banko skyriuose bus didesn�s gyventoj� eil�s, ta�iau jos nema��ja. Prie SEB banko Šiauli� skyriaus �mon�s ima rinktis labai anksti, gerokai prieš jam atveriant duris – apie 7 val. 30 minu�i�. Eil� nusidriekia iki gatv�s ir nema��ja iki pat banko darbo pabaigos.

SEB banko grup�s ryši� su �iniasklaida vadovas Arvydas �ilinskas sako, kad daugelyje šalies miest� „Snoro“ ind�linink� srautai jau susinormalizavo. Daugiau �moni� sulaukiama ne tik Šiauliuose, bet ir Alytuje, Utenoje, Ma�eikiuose ir Panev��yje. „Suprantame �moni� nor� kuo grei�iau atgauti ind�lius. Kiekvienas gali pasirinkti jam patog� laik�, kada atvykti. Jei �mogus nori atgauti l�šas kuo grei�iau, suprantama, kad jis renkasi b�d� stov�ti gatv�je. Net 100 t�kstan�i� „Snoro“ ind�linink� � bank� atvykti nereik�jo, nes paraiškas pervesti j� ind�l� � kit� bank� jie pateik� internetu“, – sak� A. �ilinskas.

Pasak pašnekovo, SEB bankas organizavo darb� taip, kad skyriai dirbt� šeštadieniais – ne darbo dien� suteikiama galimyb� dirbantiems �mon�ms susitvarkyti finansinius reikalus.

Bankrutavusio „Snoro“ banko ind�lininkai skuba kuo grei�iau atgauti pinigus.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Registruotis galima internetu

SEB bankas primena, kad banko „Snoras“ ind�lininkai, kuriems apskai�iuotos draudimo išmokos, gali bet kada per penkerius metus nuo draud�iamojo �vykio dienos kreiptis � SEB bank� d�l draudimo išmokos. Pinigai bus nedelsiant išmok�ti grynaisiais pinigais arba pervesti � nurodyt� s�skait�.

SEB bankas planuojantiems atvykti � SEB banko skyrius gyventojams ir �mon�ms yra pasi�l�s išankstin�s registracijos internetu galimyb� SEB banko interneto svetain�je www.seb.lt/snoroindelininkams.

Gyventojai gali internetu registruodamiesi pasirinkti savo pageidaujam� laik� atvykti � SEB banko skyri� iš anksto sutartu laiku, kad nereik�t� laukti bendroje eil�je skyriuje. Nuo sausio 2 d. registruojantis internetu bus galima pasirinkti galimyb� atvykti � 27 SEB banko skyrius 15-oje Lietuvos miest�.

Bankas draudimo išmokas išmok�s nemokamai vienu iš gyventojo ar �mon�s pasirinkt� b�d� – arba nemokamai perves l�šas � nurodyt� gyventojo ar �mon�s s�skait� bet kuriame Lietuvoje veikian�iame banke, arba nemokamai išmok�s gyventojui ar �monei išmok� grynaisiais pinigais SEB banko skyriuje.

Išsami informacija apie draudimo išmok� mok�jimo proced�r� teikiama tel. (8~5) 268 2886.

��al�ti�nio� vai�kams � K��i� va�ka�rie�n�

Oksana LAURUTYT�

„Pas draugo Ar�no t�v� esu K��i� vakarien�je buv�s. Dabar jis mir�s, aš vaik� globos namuose gyvenu, o mano mama dirba Vokietijoje. Skaniai kvepia maistas, labai noriu paragauti“, – atviravo Martynas, k� tik � burn� �sid�j�s padalyto kal�dai�io gabal�l�.

Šiauli� globos nam� „Šaltinis“ ugdytiniai sulauk� dovan� – K��i� vakarien�s „Berneli� u�eigoje“.
Autor�s nuotr.

Antradien� jis, kaip ir kiti Šiauli� globos nam� „Šaltinis“ aukl�tiniai, „Akropolyje“ esan�ioje „Berneli� u�eigoje“ „k��iavojo“ prie vaiši� stalo ir išgirdo apie K��i� papro�ius. Šventin� vakarien� vaikams padovanojo UAB „Lasida“.

Vaik� globos nam� „Šaltinis“ aukl�tinai per šventes da�nai sulaukia dovan� – � globos namus u�suka labdariai, kurie atneša vaiši�, �aisl�, mokyklini� priemoni�. Išvykti toliau iš �staigos pasiseka retai, tad „Berneli� u�eigos“ dovana – tradiciniai K��i� valgiai – itin d�iugi ir laukta.

Aivaras Rusevi�ius, UAB „Lasida“ rinkodaros vadovas, sako, kad pertvark�s „Berneli� u�eigos“ patalpas �mon�s kolektyvas nusprend� padaryti ger� darb� – pakviesti ne pa�ius laimingiausius vaikus ir surengti jiems švent�. Ant stalo buvo patiekta tradicini� K��i� valgi�, o Šiauli� „Aušros“ muziejaus darbuotoja, apsirengusi tautiniais r�bais, vaikus mok� K��i� burt� ir �aidim�, papasakojo apie K��ias ir Kal�das.

Pasivaišin� šaltais ir karštais patiekalais, atsigaivin� kisieliumi, „Šaltinio“ ugdytiniai iš renginio organizatori� gavo ir po dovan�.

Ie�ki�nys �Sno�rui� � �ant le�do�?

Oksana LAURUTYT�

„Tai unikalus atvejis. Kol kas ne�inome, k� atsakyti“, – savaitraš�iui „Šiauliai plius“ paaiškino Lietuvos banko atstovai pasiteiravus, ko gali tik�tis �mon�s, kurie bankrutavus� bank� „Snoras“ yra padav� � teism�. Šiauliet� Daiva Šemeklien� teismo praš�, kad „Snoras“ jai išmok�t� milijono lit� dyd�io kompensacij� u� patirtus su�alojimus ir skausm�. Visiškai girtas banko apsaugos skyriaus viršininkas Kornelijus Nutautas šarvuotu automobiliu su�alojo jos ir s�naus sveikat�. Valstyb� �ada gr��inti ind�lius kiekvienam „Snoro“ klientui. Ar ji pagelb�s ir buvusio „Snoro“ darbuotojo aukai?

Nuteistasis sprendim� apskund�

„Avarijos kaltininko baud�iamosios bylos nagrin�jimas t�siasi jau dvejus metus ir pabaigos nematyti. Tik teismui pri�mus sprendim� bus galima t�sti civilin� byl� d�l �alos atlyginimo. Kiek laiko t�sis jos nagrin�jimas? Ar �manoma sulaukti jos pabaigos teisin�je Lietuvoje?“ – klausia šiauliet� Daiva Šemeklien�, kuri� beveik prieš dvejus metus su�alojo visiškai girtas dabar jau bankrutavusio banko „Snoras“ apsaugos vadas.

D. Šemeklien� teismo praš� iš banko u� su�alot� savo bei s�naus sveikat� ir gyvenim� priteisti milijono lit� dyd�io kompensacij�. Prošvais�i�, kad reikalai pajud�s, buvo kil� vasar�. Šiemet bir�elio
6 dien� Šiauli� miesto apylink�s teismas paskelb� nuosprend� baud�iamojoje byloje, kurioje šiaulietis 33 met� Kornelijus Nutautas buvo kaltinamas suk�l�s didelio atgarsio visuomen�je sulaukusi� avarij�. Jos metu buvo sunkiai su�alota šiauliet� ir jos nepilnametis s�nus.
U� padaryt� nusikaltim� teismas K. Nutaut� nuteis� kal�ti dvejus metus šešis m�nesius, bausm� atliekant atvirojoje kolonijoje. Nuteistajam paskirta baud�iamojo poveikio priemon� – trejus metus atimta teis� vairuoti.
K. Nutautas teismo nuosprend� apskund�, nes man�, kad teismas buv�s šališkas, o bausm� paskirta per didel�.
Rugs�jo 29 d. Šiauli� apygardos teismas nagrin�jo
K. Nutauto apeliacin� skund�. Sprendimas nepriimtas, nes buvo paskirta pakartotin�
D. Šemeklien�s su�alojimo ekspertiz�. Atsakymo iš ekspert� dar n�ra, tad K. Nutautas vis dar yra nekaltas.

Buvo visiškai girtas

Skaudi avarija �vyko 2010 m. vasario 27 d. apie 21 val. Šiauli� mieste prie pat centrin�s turgaviet�s. „Snoro“ banko apsaugos vado K. Nutauto vairuojamas tarnybinis specialiai sutvirtintas automobilis „VW Transporter“ susid�r� su šiauliet�s vairuojamu „Toyota Yaris“. Automobilyje va�iavo ir moters nepilnametis s�nus.
Buvo nustatyta, kad nelaim�s metu moteris buvo blaivi, ta�iau K. Nutauto kraujyje rasta 3,59 promil�s alkoholio. Ekspertai konstatavo, kad inkasatoriaus vairuojamas banko automobilis t�dien va�iavo ne ma�iau nei 81 km/val. grei�iu, nors min�toje vietoje leistinas greitis yra 50.

Po �vykio bankas „Snoras“ K. Nutaut� išsyk atleido iš darbo. Vyras rado kit� darb� – prad�jo dirbti vairuotoju.

Neaišku, ko gali tik�tis �mon�s, kurie bankrutavus� bank� „Snoras“ yra padav� � teism�.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

„Snoras“ nesileido � kalbas

D. Šemeklien� kreip�si � advokat�, kad bankas „Snoras“ atlygint� patirt� moralin�, materialin� ir fizin� �al�. Juk darbdavys privalo atsakyti u� savo darbuotoj� klaidas.
„Bankas „Snoras“ ne tik nepasi�l� nuo savo darbuotojo nukent�jusiai moteriai paramos, pagalbos, kompensacijos, bet net neatsipraš�. Klient� ne kart� kreip�si � bank� d�l gin�o sureguliavimo, ta�iau atsakas � j� tebuvo tyla“, – sak� advokatas E. Mork�nas.
Banko „Snoras“ atstovai, atsisak� svarstyti D. Šemeklien�s pasi�lym� d�l milijono lit� kompensacijos, joki� savo variant� situacijai išspr�sti nebuvo pasi�l�. Nepavykus taikiai susitarti, buvo kreiptasi � teism�.
Atsakovo AB bankas „Snoras“ atstovai Šiauli� apygardos teismui atsi�stame atsakyme � ieškin� d�l avarijoje padarytos �alos atlyginimo nurod�, kad ieškinys yra nepagr�stas. Jie teig�, jog atsakovas svarstyt� galimyb� atlyginti tik proting� nuostoli� dyd�, kuris turi b�ti pagr�stas. Atsiliepime teigiama, kad D. Šemeklien� privalo �rodyti atsakov� kalt�.
Kone dvejus metus vyksta K. Nutauto teismas, o kitas procesas d�l �alos atlyginimo
D. Šemeklienei buvo sustabdytas. Nuspr�sta sulaukti, kokia bausm� bus paskirta „Snoro“ darbuotojui. „Snoro“ jau neb�ra, o kiek laiko t�sis civilin� byla ir kas joje dabar bus atsakovai?
„Lietuvos banko“ ryši� su visuomene atstovas spaudai Mindaugas Milieška pakomentavo, kad D. Šemeklien�s situacija išties unikali. Šimtais t�kstan�i� skai�iuojami „Snoro“ banko skolininkai ir kreditoriai, visiškai neaišku, kaip bus išspr�stos nukent�jusi� nuo banko asmen� problemos.
Vis d�lto atstovas spaudai informavo, kad jeigu bankroto metu teismas nuspr�s, kad �al� asmeniui turi atlyginti bankas, kuriam taikoma bankroto proced�ra, asmuo gal�s savo kreditorinius reikalavimus pateikti bankroto administratoriui, kuris juos tur�s �rašyti � atitinkam� kreditori� reikalavim� eil�.
„Pagal Bank� �statymo 87 straipsn�, reikalavimai atlyginti �al� d�l suluošinimo ar kitokio k�no su�alojimo tenkinami pirmiausia“, – teig� M. Milieška.
„Vadovaujantis �moni� bankroto �statymo 15 str., visos civilin�s bylos, kuriose �monei pareikšti turtiniai reikalavimai, proceso �statymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto byl� išk�lusiam teismui. Jei �alos atlyginimas bus priteistas iš banko, b�site �traukta � kreditori� s�raš� ir �alos atlyginimo kaip ir kiti kreditoriai gal�site tik�tis iš bankroto administratoriaus, kuris realizuos banko turt�. �alos atlyginimas baud�iamosiose bylose yra priskiriamas pirmai kreditori� eilei ir atlyginamas pirmiausia“, – tokio atsakymo sulaukta iš Mindaugo Balk�s, UAB „Corporo Debt Collection“ skol� išieškojimo skyriaus vadovo.

Kra��iuo�se din�go vy�ras

Vincas Aleksandravi�ius, gim�s 1937 m., paskutin� kart� matytas lapkri�io 17 d. apie 23 val. Kelm�s rajono Kra�i� miestelyje prie ba�ny�ios. Gal�jo b�ti neblaivus. Kaimynai vyro pasigedo kit� dien� ryt�. Iš-skirtiniai vyro bruo�ai: neaukštas (165 cm), pilk� aki�, tamsi� plauk�, su akiniais, nerišli kalba, neturi vidurinio dešin�s rankos piršto iki s�nario, vilk�jo juoda odine striuke. Skambinti tel. 8~670 001 18.

�ven�ti�nio lai�ko�tar�pio pa�vo�jai

Kasmet šimtams �moni� Kal�das aptemdo eismo �vykiai keliuose, turto vagyst�s ar pirotechnikos sukeltos nelaim�s.

Draudimo bendrov� suskai�iavo, kad K��i� išvakar�se, gruod�io 23 d., eismo �vyki� šalies keliuose padaug�ja vidutiniškai 40 proc., palyginti su vidutiniu vienos dienos �vyki� skai�iumi gruod�io m�nes�. Tokie duomenys gauti išanalizavus 2008-2010 m. bendrov�je u�registruot� eismo �vyki� statistik�.

„Prieš šventes �prast� gyvenimo ritm� u�gri�va papildomi r�pes�iai, daug daugiau tenka va�in�ti automobiliu, tod�l itin padid�ja eismo intensyvumas. Rizik� pakli�ti � eismo �vyk� didina vairuotoj� mintys, kurios nuo situacijos kelyje linkusios nukrypti � šventinio valgiaraš�io ar dovan� planavim�“, – sako iš vienos draudimo bendrovi� vadovas Ernestas Golian�ik.

Draudimo specialistas pataria: norint suma�inti eismo �vyki� pavoj� prieš šventes, reikia kruopš�iai suplanuoti kelioni� maršrutus, vengti leistis ieškoti dovan� piko valandomis, neskub�ti, nesiblaškyti, stengtis vairuoti ramiai ir atid�iai.

Padaug�ja vagys�i�

Draudimo bendrov�s atstovai �sp�ja, kad per Kal�das padid�ja ir vagys�i� iš priva�i� nam� bei but� tikimyb�. Kal�d� dienomis privataus turto vagys�i� padaug�ja ma�daug 30 proc., palyginti su �prastais savaitgaliais.

„Per Kal�das da�na šeima išva�iuoja kelias dienas ir sudaro tinkamas s�lygas ilgapirš�iams apipl�šti b�st�. Tenka konstatuoti, kad did�iausios met� švent�s yra darbymetis vagims“, – sako draudimo bendrov�s vadov� Giedr� Vitkauskien�.

Specialist�s teigimu, efektyvi� b�d�, kaip per šventes apsaugoti savo namus, praktiškai n�ra. Vis d�lto bent iš dalies suma�inti rizik� galima paprašius kaimyn� atkreipti d�mes� � j�s� be prie�i�ros palikt� b�st�, o pasteb�jus pavoj� nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Ner�pestingai naudojami fejerverkai ir kita pirotechnika gali baigtis rimtais k�no su�alojimais ar gaisrais.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Pavojinga puošmena

Nors draudimo bendrov�s yra u�fiksavusios palyginti nedaug atvej�, kai nuo šventini� fejerverk� nukent�jo �mon�s ir j� turtas, vis d�lto specialistai pataria neignoruoti šio su Nauj�j� met� sutikimu susijusio pavojaus.

Specialistai �sp�ja, kad ner�pestingai naudojami fejerverkai ir kita pirotechnika gali baigtis rimtais k�no su�alojimais ar gaisrais, tod�l šiomis šven�i� puošmenomis reik�t� naudotis tiksliai taip, kaip nurodyta instrukcijose, vengti �sigyti fejerverk� iš nesertifikuot� platintoj�, svarbiausia neleisti naudoti pirotechnikos neblaiviems asmenims.

„Šiauliai plius“ informacija

In�d�li�nin�kai sku�ba � ban�kus

Tre�iadien� prad�tos mok�ti draudimo išmokos nacionalizuoto „Snoro“ banko ind�lininkams. Nuo pat ryto prie pinigus gyventojams gr��inan�io SEB banko nusidriek� eil�s. Nepasitik�jimas bankais ir baim� prarasti santaupas šiaulie�ius atgin� pa�i� pirm� dien� ir privert� laukti kelet� valand�.

Prie pagrindinio Šiauliuose SEB banko skyriaus �moni� eil� susidar� nuo pat ryto. Nors pasiimti draudimo išmokas per SEB bank� nacionalizuoto banko „Snoras“ ind�lininkai gali per penkerius metus, gyventojai nenori rizikuoti ir laukti n� dienos.
Nors pasitik�jimas bankais suma��jo, susigr��intas santaupas retas kuris sak� laikysi�s namuose, daugelis paliks bankuose, tik š�syk rinksis atsargiau.
Iš viso draudimo išmokoms išmok�ti SEB bankui V� „Ind�li� ir investicij� draudimas“ ir Finans� ministerija u�vakar perved� beveik keturis milijardus lit�, kurie bus išmok�ti 350 t�kst. ind�linink�.

Draudimo išmokas �mon�ms, priklausiusioms bankrutuojan�io banko „Snoras“ Šiauli� filialui, tre�iadien� prad�jo mok�ti Šiauli� bankas. Verslo klientai kreiptis d�l išmok� ir prad�ti tvarkyti visus reikiamus dokumentus jau gali visuose Šiauli� banko padaliniuose. Prašymus d�l kompensuojam� sum� galima pateikti ir per banko paslaug� internetu sistem� „SB linija“. �mon�s, kurios pageidauja l�šas gauti grynaisiais pinigais, turi atvykti � Šiauli� banko skyrius.

Iš viso išmokas juridiniams asmenims moka aštuoni šalies bankai. Lietuvos bankas yra skelb�s, kad iš viso 4,2 mlrd. Lt ind�li� „Snore“ yra apdrausti ir bus gr��inti.

„Šiauliai plius“ informacija

�Etap�lius.lt� vaiz�do kon�fe�ren�ci�ja � apie ki�t� me�t� pra�na��ys�tes

Pirmadien�, gruod�io 19 d., 14 val. Šiauli� regiono naujien� portalo „Etaplius.lt“ vaizdo konferencijoje apie kit� met� pranašystes kalb�sim�s su b�r�ja Angele Reimeriene. Klausimus pašnekovei galite pateikti jau dabar portalo rubrikoje „Vaizdo konferencijos“.

„Etaplius.lt“ informacija

Pa�d�ka Kel�m�s tre�ne�riams ir mo�ky�to�jams

Išrinkti geriausi ši� met� Kelm�s rajono sportininkai, ta�iau daugelis patvirtins, kad aukšti rezultatai pasiekiami sunkiu ne tik sportininko, bet ir trenerio darbu. Treneris tampa tuo vedliu, kuris b�na šalia atsaking� akimirk�, padeda sunkiu laikotarpiu prieš var�ybas.

Pirmadien� Kelm�s rajono savivaldyb�s suaugusi�j� mokymo centre vykusiame pasitarime su savivaldyb�s specialistais, atsakingais u� mokini� sport�, treneriais, k�no kult�ros mokytojais ir šalies savivaldybi� k�no kult�ros mokytoj� metodini� rateli� pirmininkais buvo pagerbti ilgaam�iai treneriai ir k�no kult�ros mokytojai.

Lietuvos mokini� ir student� sporto centro (LMSSC) direktor� d�kojo Kelm�s rajono savivaldyb�s k�no kult�ros mokytojams ir treneriams u� ilgamet� darb� ugdant mokinius. Kartu su vicemeru K�stu�iu Biliumi ir Švietimo skyriaus ved�ja Irena Janušiene LMSSC direktor� Ona Babonien� �teik� pad�kos raštus u� nuopelnus vaik� ir jaunimo sportui Alvydui Andruliui, Kelm�s rajono Vaiguvos Vlado Šimkaus vidurin�s mokyklos k�no kult�ros vyresniajam mokytojui; Sauliui Michailovui, Kelm�s rajono Karkl�n� pagrindin�s mokyklos k�no kult�ros mokytojui metodininkui; Sigitui Sili�nui, Kelm�s Kra�ant�s pagrindin�s mokyklos k�no kult�ros vyresniajam mokytojui; Algirdui Samulioniui, Kelm�s vaik� ir jaunimo sporto mokyklos direktoriui; Gitanai Kerpienei, Kelm�s vaik� ir jaunimo sporto mokyklos tinklinio trenerei; Laurai Norbutienei, Kelm�s vaik� ir jaunimo sporto mokyklos lengvosios atletikos trenerei; Mindaugui Norbutui, Kelm�s vaik� ir jaunimo sporto mokyklos lengvosios atletikos treneriui; Nerijui Peleckiui, Kelm�s vaik� ir jaunimo sporto mokyklos laisv�j� imtyni� treneriui; Redai Zubavi�ienei, Kelm�s vaik� ir jaunimo sporto mokyklos �ol�s riedulio trenerei; Robertui Nekrašui, Kelm�s vaik� ir jaunimo sporto mokyklos tinklinio treneriui; Sauliui Jur�iui, Kelm�s vaik� ir jaunimo sporto mokyklos laisv�j� imtyni� treneriui.

Susitikimo metu buvo aptarta Kelm�s rajono savivaldyb�s mokini� sportin� veikla, pristatyti Lietuvos mokini� ir student� sporto centro organizuojami sporto renginiai, var�ybos, �ygiai, akcijos bei konkursai.

Lietuvos mokini� ir student� sporto centro informacija

Eu�ro�pos S�jun�ga TA�FI�SA �ai�dy�n�ms skirs 1,7 mln. li�t�

Laura AUKSAITYT�

Šiauli� vicemer� Daiva Matonien� susitiko su Europos Komisijos generalinio direktorato skyriaus atstovais, atsakingais u� kult�ros, švietimo ir sporto reikalus. Susitikimo, kuriame dalyvavo ir EK direktorato vadovo pavaduotojas Pedro Valazquez, metu buvo aptarti klausimai, susij� su Šiauliuose vyksian�iomis pasaulio sporto �aidyn�mis „Sportas visiems 2012“. Joms Europos S�junga iš savo 2012 m. biud�eto skirs beveik 1,7 mln. lit� finansavim�.

Iš viso 1,5 mln. eur� ES biud�eto l�š� paskirstyta trim sporto renginiams. Oficialiai pinigai dar n�ra gauti, ta�iau neabejojama, kad juos Šiauliai gaus. Beliko tik sutvarkyti formalumus, o finansavim� tur�s patvirtinti komisarai.

Lietuvos savivaldybi� asociacijos atstov� Briuselyje Karolina Štelmokait� tok� finansavim� Šiauliuose vyksian�ioms �aidyn�ms vadina ne�tik�tinu pasiekimu: „Ne�inau, ar dar kuri nors Lietuvos savivaldyb� kada nors sugeb�jo gauti finansavim� tiesiogiai iš Europos S�jungos biud�eto. Tai beveik ne�manoma. Šiauliai taps geru pavyzd�iu kitoms savivaldyb�ms.“

Vicemer� D. Matonien� sako besid�iaugianti susitikimu, nes supratusi, jog �ygiai, daryti susitikimuose EK d�l finansavimo Šiauliams, nenu�jo veltui. „Gal�sime organizuoti išties aukšto lygio �aidynes“, – sak� vicemer�.

D. Matonien� su EK direktorato skyriaus nariais aptar� ir „Sporto visiems“ jud�jimo perspektyvas. „Lietuva gali tapti šio jud�jimo lydere Europos S�jungoje. Pl�todami ši� veikl�, galime padaryti puik� �dirb�. Jaunimas šiuo metu per daug laiko leid�ia prie kompiuteri� ir per ma�ai sportuoja. Norint išvengti lig� ir vaist�, reikia prad�ti aktyviai gyventi, sportuoti. Jud�jimas „Sportas visiems“ labai svarbus ir mums, šiaulie�iams“, – sak� vicemer�.

D. Matonien� dalyvavo ir išva�iuojamajame komisijos pos�dyje, kurio metu buvo aptartos jud�jimo „Sportas visiems“ pl�tros perspektyvos. Pos�dyje dalyvavo atstovai iš 27 šali� – gubernatoriai, merai, ambasadoriai. Su jais ketinama pasirašyti deklaracij� d�l tolimesnio bendradarbiavimo, pasikei�iant patirtimi pl�tojant jud�jim� „Sportas visiems“ �vairiose šalyse. „Tod�l gali gimti ne viena gera id�ja ir projektas, �traukiantis ne vien� šal�. Gal�sime pamatyti pozityvesnius rezultatus siekiant �moni� aktyvumo m�s� šalyje“, – sak� vicemer�.

Nak�ti�niai krep��i�nin�k� siau�t�ji�mai

Rusijos „Triumf“ ekipos legionieriai, prieš savait� siaut�j� naktiniame klube Šiauliuose, paleisti iš teismo sal�s. Baud�iamoji byla j� at�vilgiu nutraukta. Jie d�l nesunki� sveikatos sutrikdym� perduoti laiduototojui treneriui Valdemarui Chomi�iui. Nukent�jusiesiems sumok�ta 15 t�kst. lit� u� išmušt� dant� ir sulau�yt� nos�.

Liuberc� „Triumph“ ekipos (Rusija) legionieriai 25-eri� Jerris Jeffersonas ir Tywainas McKee Šiauli� miesto apylink�s teisme buvo atsipalaidav�. Amerikie�iai, prieš savait� susimuš� naktiniame klube su apsaugininkais ir pasipriešin� pareig�nams, šypsojosi, o treneriui Valdemarui Chomi�iui po ketveri� var�yb�, vykusi� per aštuonias dienas, ir legionieri� siaut�jimo teko apsilankyti pas medikus. Pasak trenerio, klubas švelni� sankcij� ne�ada.

Teismas nusprend� byl� nutraukti, laiduotojui V. Chomi�iui sumok�jus u� kiekvien� krepšinink� po 1000 lit�. Rusijos krepšinio klubo legionieriai sak� išmok� pamok� ir daugiau taip nebesielgs. Treneris neslepia, kad tokie incidentai n�ra reti, ta�iau da�niausiai jie neiškyla viešumon.

Liudinink� teigimu, juodaod�iai krepšininkai elg�si iššaukian�iai, kabin�josi prie klubo lankytoj�, padav�j�. Vienam apsaugininkui sulau�yta nosis, kitam išmuštas dantis. Komisariate J. Jeffersonas ��eidin�jo pareig�nus, juos apspjaud�. Abu buvo girti. Rusijos „Triumph“ klubo vadovybei ir treneriui nepavyko išsiaiškinti, kurie klubo krepšininkai taip pat siaut�jo naktiniame klube.

„Šiauliai plius“ informacija

Ra�gi�na�ma in�d�lius per�ves�ti � s�skai�tas

Policija nuolat �sp�ja visuomen� b�ti itin d�mesing�, nes telefoniniai suk�iai ieško b�d�, kaip iš patikli� pilie�i� išvilioti pinig�.

Policija jau turi �ini�, kad bandydami pasinaudoti pad�timi, susidariusia nacionalizavus bank� „Snoras“, neteis�tai praturt�ti siekiantys asmenys bando išvilioti iš �moni� pinig�. Mandagus vyriškis, paskambin�s telefonu, prisistato banko „Snoras“ darbuotoju, �vardija prasimanytas savo pareigas „Finans� skyriuje“ ir prisistato netikra pavarde. Apsimet�s banko atstovu, vyriškis iš karto ima priekaištauti, kad �mogus jau atsi�m�s dal� „Snore“ laikyto ind�lio, kad pinigai iš banko paimti neva „pernelyg“ anksti ir neteis�tai, tod�l juos teks gr��inti pervedant � nurodyt� s�skait� ar atiduodant grynaisiais atvykusiam „banko atstovui“.

Naudodamiesi proga, suk-�iai stengiasi kuo daugiau su�inoti apie pašnekov� turtin� pad�t�, išgauti kituose bankuose turim� s�skait� numerius, internetin�s bankininkyst�s prisijungimo duomenis ar kit� informacij�, tod�l policija prašo gyventoj� neatskleisti nepa��stamiems asmenims savo vardo, pavard�s, asmens kodo ir konfidenciali� elektronin�s bankininkyst�s duomen�.

Suk�iai prad�jo naudotis ir „Snoro“ vardu. Buv� banko klientai raginami naudotis elektroniniais mok�jimais ir neatsiimti gryn�j� pinig�.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Taip pat �sp�jama, kad Ind�li� ir investicij� draudimo fondui per pasirinktus bankus prad�jus draudimo išmok� mok�jim� gali padaug�ti vyresnio am�iaus �moni� u�puolim� gatv�je, apipl�šim�, vagys�i�. R�pindamasi gyventoj� saugumu ir siekdama u�tikrinti vieš�j� tvark�, policija ragina bankrutavusio „Snoro“ banko kreditorius naudotis elektroniniais mok�jimais pervedant atgaut� ind�l� � s�skaitas kituose bankuose, o ne atsiimant grynuosius pinigus.

Pastebima, kad kasmet suk�iavim� padaug�ja ma�daug apie 20 proc. Aukomis tampa vidutiniškai vienas iš 60 pasirinkt� auk�.

Pastaruoju metu pastebima, kad telefoniniai suk�iai aktyv�ja - �vairiais b�dais stengiasi iš gyventoj� išvilioti informacij�, susijusi� su konfidencialiais asmens elektronin�s bankininkyst�s duomenimis. Primename, kad konfidenciali informacija yra atpa�inimo kodas, slapta�odis, 24 ar daugiau slapta�od�i� kortel�je, s�skaitos numeris. Tai pagrindiniai duomen� komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esan�iais asmens s�skaitoje (kortel�je), ir paskol� iš kredit� teikian�i� bendrovi� operacijoms atlikti.

„Šiauliai plius“ informacija

Tr��ku�mai pa��a�lin�ti, bet s�ly�gos pra�stos

Seimo �mogaus teisi� komitete buvo aptartos Šiauli� tardymo izoliatoriaus problemos. �mogaus teisi� komitetas dar vasar� sulauk� skundo d�l itin blog� nuteist�j� ir suimt�j� gyvenimo s�lyg� Šiauli� tardymo izoliatoriuje.

Komiteto �pareigojimu tardymo izoliatoriuje besilank� komiteto nariai E. Lementauskas ir V. Simulik susitiko su �staigos vadovais ir administracija bei išklaus� kalini� problemas.

Parlamentarai konstatavo, kad Šiauli� tardymo izoliatoriaus vadovyb� dal� tr�kum� jau pašalino, ta�iau d�l objektyvi� prie�as�i� s�lygos vis dar gan�tinai prastos: kalini� per daug, o kamer� plotas yra ma�esnis, nei numato ES direktyvos. Ta�iau did�iausia problema, pasak Seimo nario E. Lementausko, – galimyb� sulaikytiesiems ir kaliniams laiku gauti medicinin� pagalb�.

„Be jokios abejon�s, �kalinimo �staiga n�ra poilsio namai, ta�iau net ir kaliniai tur�t� tur�ti teis� � medik� pagalb�, jei jos prireikia. Deja, susiduriame su problema, gydytojai n�ra suinteresuoti dirbti �kalinimo �staigose, nes s�lygos ten gerokai blogesn�s, o atlyginimai – ma�esni“, – tvirtina

E. Lementauskas.

Siekdamas išspr�sti š� klausim�, �mogaus teisi� komitetas ketina kreiptis � Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijas d�l galimybi� gerinti darbo s�lygas ir didinti atlyginim� gydytojams, dirbantiems �kalinimo �staigose.

„Šiauliai plius“ informacija

158-ojo na�mo aist�ros

Vilniaus g. 158 namo gyventojai neleid�ia parduotuv�s savininkui Šiauli� miesto politikui atjungti jam priklausan�i� patalp� nuo šilumos tinkl� ir šildyti elektra, kol jiems nepaaiškinta, ar u� šildym� neteks mok�ti daugiau. Parduotuv�s savininkas teigia joki� proced�r� nepa�eid�s, savivaldyb�s ir „Šiauli� energijos“ atstovai sako, kad atjungimo nuo centrinio šildymo techninis projektas suderintas su namo administratoriumi. Teisininkai sako, kad situacij� tur�s išaiškinti teismas.

Vilniaus g. 158 name yra penki butai, apa�ioje – parduotuv�s patalpos. Du tre�dalius patalp� ploto virš parduotuv�s u�ima archyvas. Parduotuv�s savininkai nusprend� šildytis elektra, ta�iau tam pasipriešino gyventojai. Jie teigia, kad projektas suderintas jiems nepranešus. Nebuvo ir gyventoj� susirinkimo, nors pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles tai privaloma padaryti. Šiauli� miesto tarybos narys Arvydas Mockus teigia to ne�inoj�s ir nesigilin�s, kaip vyksta projekto �gyvendinimo procesas. Dabar jis sako tap�s �kaitu – u� patalpas reikia mok�ti po 2 t�kst. lit� per m�nes�, o modern�s apie 13 t�kst. lit� kainav� šildymo elektra �renginiai nenaudojami.

„Šiauli� energijos“ atstovai raštu �urnalistams paaiškino, kad neturi informacijos apie gyventoj� sutikim�, ta�iau projektas suderintas su namo administratoriumi. Savivaldyb�s atstovai tikina, kad parduotuv�s savininkui dav� leidim� gauti s�lygas projektui rengti, nes buvo namo administratoriaus parašas. Atsakomyb�s neprisiima niekas.

Atsijungimo nuo centrinio šildymo projektas suderintas su namo administratoriumi, bet ne su jo gyventojais.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Susirinkimas iki šiol ne�vyko, nes gyventojai laukia, kol Valstybin� energetikos inspekcija jiems išaiškins s�lygas, kuri� jie gali reikalauti iš parduotuv�s savininko, nusprendusio šildytis elektra. Ta�iau parduotuv�s savininkai sako, kad gyventojai delsdami kenkia patys sau. Jei parduotuv� nepakeis šildymo b�do, gyventojams teks mok�ti daugiau. Pasak A. Mockaus, nuo 2004 m. mokestis u� šildym� skai�iuotas pagal radiatori� sekcij� kiek�, o jam pasijungus visu paj�gumu mokestis kitiems gyventojams tik padid�t�.

Teisininkai sako, kad šiuo atveju reikia teismo išaiškinimo. Egl� Šimkevi�ien�, Lietuvos teisinink� draugijos Šiauli� skyriaus vicepirminink�, sako, kad gyventojai tur�t� kreiptis � teism�.

Vilniaus g. 158 nam� administruojanti bendrov� „M�s� butas“ susirinkim� su gyventojais planuoja gruod�io 14 d. Parduotuv�s savininkas sako, kad nam� administruojanti bendrov� turi prisiimti kalt�, nes pasiraš� neinformavusi gyventoj�.

„Šiauliai plius“ informacija

Pak�ruo�jo me�ras at�leis�tas i� pa�rei�g�

Pakruojo taryba iš pareig� atleido mer� socialdemokrat� Sauli� Gegieck�. Nepasitik�jim� juo pareiškusi valdan�ioji dauguma balsuodama nebuvo vieninga.

U� mero atleidim� balsavo 13, prieš – du valdan�iosios daugumos atstovai. Tarybos pos�dyje dalyvavo 23 iš 25 nari�. Visiems dalyvavusiems buvo išdalyti balsavimo biuleteniai, ta�iau balsad��je rasta tik 15 u�pildyt� – aštuoni opozicijos nariai nebalsavo. Tok� sprendim� jie argumentavo tuo, kad d�l netinkamo mero elgesio interpeliacij� opozicijos atstovai inicijavo dar 2009-aisiais. Tuomet valdan�ioji dauguma pasielg� analogiškai – nebalsavo. Opozicijos atstovai d�l mero girtavimo, neblaivaus pasirodymo viešuose renginiuose politikams išsak� pastabas ir šiemet, ta�iau tuomet � tai kolegos numojo ranka.

Nušalintam merui bus sumok�tas dviej� m�nesi� atlyginimas ir kompensacija u� nepanaudotas atostogas. Šiuo metu meras turi nedarbingumo lapel� ir gydosi sanatorijoje.

Tarybos pos�dyje nesvarstyta, ar meras bus pašalintas ir iš socialdemokrat� partijos, ta�iau jos atstovai u�tikrino, kad atskirame susirinkime svarstys, ar atleisti j� iš Pakruojo rajono socialdemokrat� partijos skyriaus pirmininko pareig�.

Mero pareigas S. Gegieckas u��m� jau tre�i� kadencij�: pirm�kart buvo išrinktas 2004-aisiais, perrinktas – 2007 m. ir šiemet. Pakruojo miesto taryboje jis dirbo nuo 1995-�j�.

Iš viso Pakruojo taryboje yra 25 nariai iš septyni� partij� – 11 socialdemokrat�, trys buvusios Naujosios s�jungos atstovai, po du Valstie�i� liaudinink�, Darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ narius, keturi konservatoriai ir vienas krikš�ioni� partijos atstovas.

Lietuvos socialdemokrat� partija buvo nepatenkinta

S. Gegiecko elgesiu. �iniasklaidoje ne kart� rašyta apie tai, kad meras vairavo ir viešose vietose pasirodydavo neblaivus.

„Šiauliai plius“ informacija

� �S plius�� ne tik �ven�ti�ni� pa�si��ly�m�, bet ir pa�si�vai��in�ti ka�l�di�ne ar�ba�ta

Šar�nas STASIULIS

Iškritus pirmajam sniegui, pakvipo ir švent�mis. Ne-trukus � nos� dar smarkiau ims gnybti šaltukas, o po darbo skubantiems namo teks klampoti per sniego pusnis, tod�l elektronini� ryši� bendrov� „S plius“ savo klientams paruoš� staigmen� – apsilankiusieji pagrindiniame klient� aptarnavimo skyriuje Til��s g. 74 bus vaišinami karšta arbata ir kal�diniais imbieriniais sausainiais.

Nuo kitos savait�s iki pat Nauj�j� met� „S plius“ savo abonentus � klient� aptarnavimo skyrius vilios ne tik gausybe išskirtini� šventini� pasi�lym�, bet ir jaukia kal�dine atmosfera, šiltu aptarnavimu ir gera nuotaika, o at�j� � Til��s g. 74 apmok�ti s�skait�, l�kuriuojantys eil�je ar nusprend� namiškiams šven�i� proga padovanoti

„S plius“ internet� ar televizij�, kartu gal�s sušilti ir paskanauti šventini� vaiši�. Be to, „S plius“ klient� laukia šventin�s dovanos ir siurprizai, elektronini� ryši� bendrov� �ada nepamiršti ir pa�i� ma�iausi� savo draug�.

Dar viena „S plius“ kal�din� dovana – nemokamas bevielis internetas visiems prekybos centro „Saul�s miestas“ lankytojams. Nuo šiol pris�d� ant suoliuko ar �sitais� bet kurioje prekybos centro kavin�je gal�site naudotis spar�iuoju

„S plius“ belaid�iu internetu.

R�pindamasi savo abonentais, elektronini� ryši� bendrov� „S plius“ prekybos centre „Saul�s miestas“ atnaujino klient� aptarnavimo skyri�. Dabar atsiskaityti u� paslaugas, jas u�sisakyti ar išgirsti atsakymus � r�pimus klausimus gal�site dar grei�iau, nes dabar �ia dirba dvi konsultant�s.

„S plius“ � savo klient� aptarnavimo skyrius kvie�ia ir tuos, kuriems knieti su�inoti, koks likimas ištiks televizij� po 2012-�j�. Elektronini� ryši� bendrov� �sitikinusi, kad pats geriausias metas pabendrauti su savo klientais – b�tent prieš šventes. „S plius“ atsakys � visus ramyb�s neduodan�ius klausimus, pad�s išspr�sti iškilusius nesklandumus ir papasakos apie tai, kad išjungus ant�emin� analogin� televizij� „S plius“ kabelin�s televizijos abonentams niekuo nereik�s r�pintis, nes jie ir toliau gal�s �i�r�ti visus kabelin�s televizijos kanalus.

Daugiau informacijos apie šventinius „S plius“ pasi�lymus ir akcijas su�inosite paskambin� telefonu 8~700 121 01.

Mies�te vis dar tr�ks�ta trau�ma�to�lo�g�

Respublikin�je Šiauli� ligonin�je prad�jo veikti Ortopedijos-traumatologijos centras, sujung�s Ortopedijos-traumatologijos skyri� ir skubios pagalbos bei konsultacij� kabinetus. Taip traumatologai tikisi sureguliuoti ligoni� srautus. Iki šiol tenka dirbti �temptu grafiku – ir konsultuoja, ir operuoja tie patys specialistai, kuri� ma�iausiai keturi� tr�ksta.

Šiauliai iki šiol pirmauja pagal pacient�, laukian�i� eil�se d�l s�nari� protezavimo, gaus�.
"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Nors pirmasis sniegas iškrito tik prieš kelias dienas, Traumatologijos skyrius ruošiasi pacient� apgul�iai. Kol kas d�l slid�i� keli� susi�alojusi� ligoni� dar vienas kitas. Pernai tuo pa�iu met� laiku skyrius buvo perpildytas, gydytojai teig�, kad tr�ksta lov� ligonin�je. Gruod�io 1-�j� buvo sujungti skubios pagalbos ir konsultacin�je poliklinikoje esantys konsultaciniai kabinetai.

Šiemet traumatologai sulauk� keli� nauj� specialist�, du va�in�ja � ligonin� iš Šiauli� apskrities, ta�iau norint suteikti pagalb� ištis� par�, o ne iki 20 val., reik�t� dar 4-5 traumatolog�, juolab kad Šiauliai iki šiol pirmauja pagal pacient�, laukian�i� eil�se d�l s�nari� protezavimo, gaus�. Tai s�lygoja kelios prie�astys, viena kuri� – aplink Šiaulius n�ra teikiama tokia pagalba ir n�ra specialist�.

Kelio ar klubo s�nario operacij� laukia po 1500 �moni�. Protezavimo operacijos Respublikin�je Šiauli� ligonin�je prad�tos atlikti prieš 20 met�. Traumatologai �ada susirinkti ir pasid�iaugti šia sukaktimi. Pirmoji operacija buvo u�fiksuota vaizdo kamera.

„Šiauliai plius“ informacija

Tie�sio�gi�n�je �Etap�lius.lt� vaiz�do kon�fe�ren�ci�jo�je�� Gy�tis Pa�ke�vi��ius

Pirmadien�, gruod�io 5 d., 14 val. tiesiogin�je naujien� portalo „Etaplius.lt“ vaizdo konferencijoje dalyvaus garsus Lietuvos dainininkas Gytis Paškevi�ius.

� jo jubiliejin� koncert� gruod�io 3-i�j� Šauli� arenoje biliet� neliko dar prieš m�nes�.

Klausimus pašnekovui galima pateikti naujien� portale „Etaplius.lt“ iš anksto arba tiesiogin�s konferencijos metu.

„Etaplius.lt“ informacija

Priei�tas liep�to ga�las?

Trejus metus ne pagal kišen� gyvenusi Šiauli� miesto savivaldyb� kit�met tur�s sutaupyti 40 mln. lit�. Biud�etini� �staig� vadovai nurodo, kad pagal pateiktus skai�ius tr�ks pinig� net darbuotoj� atlyginimams.

Šiauli� miesto biud�etin�ms �staigoms 2012-ieji bus išbandym� metai, kadangi nuo 25 iki 40 proc. ma�inamas j� finansavimas. Šiauli� miesto savivaldyb� turi sutaupyti ma�daug 40 mln. lit�. Pagal turimas pajamas savivaldyb� savarankiškoms funkcijoms vykdyti tur�s tik 107 mln. lit�. Pasak Šiauli� miesto mero Justino Sartausko, teks ma�inti išlaikom� pastat� skai�i�, atlyginimus, taupyti l�šas šildymui ir t. t.

Biud�etini� �staig� vadovai teikia savivaldybei biud�eto projektus, kurie su kiekvienu �staigos vadovu bus aptariami atskirai. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Finans� skyriaus atstovai sako, kad 107 mln. lit� neu�teks, biud�etas bus 16 mln. didesnis – sieks 123 mln. lit�.

2008 m. savivaldyb� gyveno geriausius laikus. Tada buvo �gyvendinami projektai, didinami atlyginimai, ta�iau 2009-aisiais prisid�jus krizei taupyti nebuvo prad�ta. 2010 m. taip pat netaupyta, ši� met� prad�ioje ruoštasi rinkimams. Pasak J. Sartausko, kadangi nuo 2009-�j� iš Finans� ministerijos gaunamos l�šos suma��jo ir nebuvo priimtos jokios optimizavimo priemon�s, atsirado „�irkl�s“ d�l gyvenimo ne pagal kišen�.

Šiauli� miesto savivaldyb� skolintis nebegali. Ji kelerius metus nemok�jo paslaugas teikian�ioms bendrov�ms. D�l negeb�jimo vadovauti skolos pasiek� aukš�iausi� tašk�, tod�l 2012-ieji Šiauli� miesto savivaldybei bus vieni sunkiausi� atk�rus Nepriklausomyb�.

„Šiauliai plius“ informacija

�S plius� kvie��ia di�d�iau�sioms me�t� �ven�t�ms ruo�tis drau�ge

Šar�nas STASIULIS

Nors u� lango sniego dar nematyti, bet u�tenka �vilgtel�ti � parduotuvi� vitrinas arba �sijungti televizori� ir suprasi – iki did�iausi� met� šven�i� lieka vis ma�iau laiko. Netrukus nersime � pasiruošimo joms šurmul� ir tarsi pamet� galvas ieškosime dovan� artimiesiems, puošime namus ir dar prieš prasidedant šven�i� maratonui stengsim�s u�baigti visus darbus.Ir šiemet elektronini� ryši� bendrov� "Splius" padeda savo esamiems ir b�simiems klientams pasiruošti švent�ms, tod�l dovanoja š�sn� palanki� pasi�lym� ir nauding� akcij�.

Norintys sutaupyti arba namams padovanoti išskirtini� dovan� nepraleis progos pasinaudoti galybe „S plius“ nuolaid�. Kaip ir kasmet, elektronini� ryši� bendrov� kabelin�s ir skaitmenin�s televizijos abonentams bei interneto vartotojams si�lo gerokai sutaupyti. „S plius“ abonentams, iki sausio 15-osios sumok�jusiems u� šešis ar daugiau kit� met� m�nesi�, iškart suteikiama

1 Lt nuolaida kiekvieno m�nesio abonentiniam mokes�iui. Taigi atsiskait� u� interneto ar televizijos bazinio paketo paslaugas gerokai sutaupysite, o sutaupytas l�šas gal�site skirti dovanoms.

„S plius“ paruoš� šventini� siurpriz� ir naujiems savo abonentams. Norintys �sivesti internet� tam turi net dvi svarias prie�astis – nauji abonentai spar�iu internetu gal�s prad�ti naudotis nesudar� ilgalaik�s terminuotos sutarties ir net nemok�dami registracijos mokes�io, o nebijantys �sipareigojim� gali net ir sutaupyti, nes pasiraš� dvej� met� interneto teikimo sutart� kas m�nes� tur�s mok�ti tik 20,90 Lt.

Nauj�j� skaitmenin�s televizijos abonent�, pasirašiusi� dvej� arba vieneri� met� paslaug� teikimo sutart�, šven�i� proga lauks neeilin�s dovanos. Priklausomai nuo sutarties sudarymo laikotarpio, abonentai vien� arba du m�nesius nemokamai gal�s steb�ti papildomus skaitmenin�s televizijos paketus, o skaitmenin� imtuv� ar modul� �sigyti vos u� 1 Lt.

Naujiems kabelin�s televizijos abonentams „S plius“ dovanoja itin dideles nuolaidas. Pasiraš� dvej� met� kabelin�s televizijos sutart�, abonentai pirmus metus u� bazin� paket� mok�s tik 10 Lt per m�nes�. Šaltuoju metu sezonu „S plius“ nepamiršta ir garbiausi� savo abonent�. Senjorai, kabelin�s televizijos sutart� prat�s� dvejus metus, sutaupys dar daugiau ir pirmus metus u� bazin� paket� kas m�nes� mok�s vos 6 Lt.

„S plius“ šiemet nesirengia likimo valiai palikti ir priva�i� nam� gyventoj�, kuri� nepasiekia �prastiniai kabeliniai tinklai. Jiems si�loma �sirengti itin spart� beviel� internet�. Abejojantiems bevielio ryšio greitaveika suteikiamas 1 m�n. bandomasis laikotarpis. Negana to, jam pasibaigus vartotoj� laukia išskirtinis pasi�lymas – maršrutizatori� jie gal�s �sigyti su didele nuolaida.

Dar viena proga sutaupyti prieš prasidedant šven�i� virtinei – pakeisti fiksuoto telefono ryšio operatori� � „S plius“. Šventini� akcij� maratono metu „S plius“ fiksuoto telefono ryšio klientams si�lomas naujas planas „60“. Plano abonentinis mokestis siekia vos

10 Lt per m�nes�, o abonentui suteikiama valanda nemokam� pokalbi� � visus Lietuvos fiksuoto ir mobiliojo ryšio tinklus. Pereiti � „S plius“ fiksuoto telefono ryš� verta dar ir tod�l, kad išsaugomas senasis numeris, o visus juridinius formalumus akimirksniu sutvarkys klient� aptarnavimo skyriaus darbuotojai, tad niekuo nereik�s r�pintis.

Šiemet „S plius“ papluš�jo iš peties, kad švent�s neapkarst� ir netapt� galvos skausmu, tad nešvaistykite laiko ir sutaupykite – pasinaudokite šventiniais elektronini� ryši� bendrov�s pasi�lymais. Daugiau informacijos apie akcijas ir j� s�lygas su�inosite apsilank� „S plius“ klient� aptarnavimo skyriuose, tinklalapyje www.splius.lt arba paskambin� telefonu 8~700 121 01. Primename, kad „S plius“ paslaugos teikiamos Šiauliuose, Radviliškyje, Kurš�nuose, Joniškyje ir Kelm�je.

Mi�si�ja ne�ma�no�ma�� ra�di�jo ta�ko at�si�sa�ky�mas

Gyventojai nepatenkinti laidinio radijo paslaugomis. Bendrov� „Teleradijo kompanija Hansa“ neatvyksta d�l gedim�, neleid�ia atsisakyti paslaugos, tik renka beveik penki� lit� mokest� per m�nes�. Paaišk�jo ir daugiau pa�eidim�. Bendrov�s veikl� tirs Generalin� prokurat�ra.

U� šnypš�ian�i� d��ut� šiauliet� Paulina Janina Darginavi�i�t� kas m�nes� moka beveik 5 litus. Radijo taškas nuo pra�jusi� met� lapkri�io m�nesio vien� savait� veik�, kit� – ne, o nuo kovo m�nesio tik šnypš�ia. Kadangi moteris gyvena daugiabu�i� nam� savinink� bendrijoje, mokestis u� laidin� radij� �rašytas � bendr� s�skait�, tod�l n�ra galimyb�s nemok�ti. Ji teigia skambinusi ir prašiusi, kad radij� atjungt�, ta�iau sulaukianti tik pa�ad� atvykti patikrinti. Kas m�nes� moteris gauna 4,60 Lt s�skait� u� neteikiam� paslaug�.

Šiauliet� tvirtina nor�jusi atsisakyti paslaugos, ta�iau Vilniuje �sik�rusi bendrov� „Teleradijo kompanija Hansa“ nesileid�ia � kalbas, es� u� paslaugos atjungim� ji reikalauja mokes�io. Su bendrove internete nurodytu telefono numeriu susisiekti ne�manoma.

Bendrov�s „Teleradijo kompanija Hansa“ veikla dom�josi Seimo narys Edvardas �akaris. Jis kreip�si � Ryši� reguliavimo tarnyb� ir Radijo televizijos komisij�. E. �akaris sako, kad gautas atsakymas, jog „Teleradijo kompanija Hansa“ daro daug pa�eidim�: u� licencijas nemoka nustatyto mokes�io, retransliuoja Lietuvos radij� netur�dama leidimo, ima mokest� u� neteikiamas paslaugas.

Pasak Seimo nario, problem� d�l laidinio radijo kyla ir vilnie�iams. D�l min�tos bendrov�s veiklos E. �akaris kreip�si � generalin� prokuror�.

„Šiauliai plius“ informacija

Odon�to�lo�go pa�slau�gos vai�kams

Šiauli� krašto �mon�s turi galimyb� odontologo pagalb� gauti Moters ir vaiko klinikoje. Vaik� chirurgijos, traumatologijos ir ortopedijos centre teikiama odontologo paslauga vaikams ir psichin� negal� turintiems suaugusiesiems. Per metus tokia paslauga suteikiama 250 pacient�.

Moters ir vaiko klinikos Vaik� chirurgijos, traumatologijos ir ortopedijos centre �kurtas kabinetas, kur dirba odontologai. Vaikams dantis rauti ar gydyti galima tuo pa�iu metu, taikant bendr�j� nejautr� – dirba anesteziologas, slaugytojos. Tokia paslauga daugiausia teikiama vaikams iki aštuoniolikos met� ypatingais atvejais.

Pasak medik�, labai patogu ir tai, kad per tok� gydym� galima suteikti ir ortodontin� pagalb�, �statyti laikinas dant� plokšteles. Tokia stomatologin� paslauga, taikant nejautr�, teikiama ir suaugusiesiems, ta�iau tik turintiems psichin� negal�. Ar toks gydymas reikalingas vaikams iki 18 met�, ar suaugusiajam, turin�iam psichin� negal�, turi nuspr�sti šeimos gydytojas ir odontologai.

Jau apie 1,5 met� teikiama paslauga yra nemokama, u� j� moka ligoni� kasos, tereikia u�siregistruoti turint siuntim�. Nuo lapkri�io m�nesio ši� paslaug� odontologai gali teikti ligonin�se, vaik� reanimacijos skyriuose.

„Šiauliai plius“ informacija

In me�mo�riam Van�dai Ka�va�liaus�kie�nei

Lapkri�io 27 d. anapilin iš�jo vienintelio Baltijos šalyse Katin� muziejaus �k�r�ja Vanda Kavaliauskien�.

Vis� gyvenim� farmacininke dirbusi moteris savo pastangomis sukaup� gausyb� eksponat� ir �k�r� Katin� muziej�.

Ji visada buvo aktyvi ir dalyvavo �vairiuose renginiuose. Labiausiai V. Kavaliauskien� vertinama u� tai, kad pati sukaup� eksponatus ir �k�r� vienintel� Baltijos šalyse Katin� muziej�, kuris dabar pavadintas jos vardu.

Katin� muziejus �kurtas 1990 m. pavasar�. Jame – tik katinai – suvenyrai, kurie atkeliavo iš daugelio pasaulio šali� ir �emyn�. V. Kavaliauskien�s bendradarbiai sako, kad moteris buvo ne tik darbšti, bet ir mok�jo d�iaugtis gyvenimu ir tai skatino daryti kitus.

V. Kavaliauskien� daugyb� met� kaupt� kolekcij� pernai padovanojo Šiauli� miestui. Buv� bendradarbiai ir pa��stami sako, kad moteris buvo nusipelniusi tapti Šiauli� miesto garb�s piliete, ta�iau jos kandidat�ros komisija nepatvirtino. Paskutiniais gyvenimo metais ji nebedirbo, ta�iau kiekvien� savait� u�sukdavo � Katin� muziej�.

Vanda Kavaliauskien� palaidota Gink�n� kapin�se.

�Sno�ro� rei�ka�lai pa�ju�d�jo

Šiauli� mieste ir rajone d�l bankrutuojan�io banko „Snoras“ nukent�jo per 3000 pensijas gaunan�i� �moni�. Šiaulie�iai pasimet�, kuriam bankui patik�ti savo pensijas. �mon�ms neramu ir d�l ind�li� atgavimo tvarkos, kuri jau aišk�ja, ta�iau bijoma piktnaud�iavimo pasitik�jimu atvej�.

„Snoro“ ind�lininkams pinigai bus gr��inami per SEB bank�. Miesteliuose, kur banko padalini� n�ra, lankysis mobiliosios SEB banko komandos.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

„Sodros“ r�pes�iai

� „Sodros“ Šiauli� skyri� pastaruoju metu pl�sta klientai, kuriems pensijos b�davo pervedamos � �lugus� „Snoro“ bank�. Šiauli� mieste ir rajone išmokama 62 t�kst. pensij�. 3 100 klient� tur�jo s�skaitas „Snoro“ banke. „Sodros“ darbuotojai prašo gyventoj� kuo skubiau apsispr�sti, kur pageidauja gauti savo pensijas. Galima atidaryti s�skait� bet kuriame banke ir u�pildyti prašym�, kad b�t� pervedamos išmokos iš „Sodros“, prašym� galima parašyti „Sodros“ skyriuose arba pasinaudoti elektronine aptarnavimo sistema.

Pagrindinis klausimas Šiauli� „Sodros“ darbuotojams – kuriuo banku pasitik�ti? „Snoro“ banko �lugimas suk�l� tok� nepatiklum� ir panik�, kad vis daugiau �moni� pageidauja savo pensijas gauti tiesiai � namus. „Sodros“ atstovai sako, kad toks �moni� sprendimas neu�tikrina saugumo, tod�l pensijas gaunantys asmenys turi nurodyti, kod�l prašo tokios paslaugos.

„Sodros“ atstovai negali kategoriškai atsisakyti atnešti pensij� � namus. Išmok�ti pensijas per bankus „Sodros“ biud�etui yra ekonomiškai naudingiau – u� ši� paslaug� bankams sumokama kelis kartus ma�iau nei pensijas pristatan�iai bendrovei. „Sodros“ Šiauli� teritorinis skyrius kas m�nes� bankams sumoka apie 0,3 proc. pervedamos išmok� gav�jams sumos, bendrovei tenka mok�ti iki 1 proc.

Ind�li� išmok�jimo proced�ra

Valstyb�s �mon� „Ind�li� ir investicij� draudimas“ pasirinko SEB bank� draudimo išmok� l�šoms „Snoro“ ind�lininkams mok�ti. Per š� bank� bus mokamos draudimo išmokos gyventojams ir Vilniaus apskrities �mon�ms. Nors kol kas iš valstyb�s �mon�s SEB bankas n�ra gav�s l�š� išmokoms mok�ti, ind�lininkai jau gali bankui pateikti prašymus d�l pageidaujamo b�do išmokai gauti.

Nuo gruod�io 1 d. prašym� išmok�ti išmok� jau galima u�pildyti prisijungus prie SEB banko paslaug� internetu sistemos. Šiuo b�du prašym� pateikti gal�s banko „Snoras“ ind�lininkai, sudar� su SEB banku elektronini� paslaug� teikimo sutart�. Jei tokios sutarties neturite, jos sudaryti neb�tina – ind�lininkai prašym� gali pateikti u�suk� � artimiausi� SEB banko padalin�.

„Suprantame, kad daugeliui gyventoj� ir �moni�, laikiusi� l�šas „Snore“, itin svarbu išmokas gauti kiek �manoma grei�iau, tod�l stengiam�s formalum� proces� kuo labiau supaprastinti. Banko „Snoras“ ind�linink� s�rašus ir apskai�iuotas draudimo išmokas mums pateiks „Ind�li� ir investicij� draudimas“. Laukdami šios informacijos ir l�š�, skirt� išmok�ti ind�lininkams, pradedame rinkti gyventoj� ir �moni� prašymus, kokiu b�du jie nor�s gauti draudimo išmokas. Norime atkreipti d�mes�, kad l�šos iš draudimo �mon�s kol kas nepervestos, tod�l gyventojai ir �mon�s neskub�dami gali pateikti prašymus jiems patogiu laiku ir b�du“, – sak� SEB banko prezidento pavaduotojas, Ma�menin�s bankininkyst�s tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Pasak jo, skub�ti neb�tina ir tod�l, kad prašymo pateikimo bankui laikas nesuteiks pirmumo išmokai gauti – jos bus išmokamos „Ind�li� ir investicij� draudimo“ nustatyta tvarka. Be to, Ind�li� ir �sipareigojim� investuotojams �statymas numato, kad gauti draudimo išmok� ind�lininkas gali per 5 metus nuo draud�iamojo �vykio dienos.

Miesteliuose, kur SEB banko padalini� n�ra, gyventojus aplankys SEB banko mobiliosios komandos. „Jau kuriame komandas, kurios pagal iš anksto paskelbt� grafik� lankysis 40 Lietuvos miest� ir miesteli� Lietuvos pašto skyri�. Tokiu b�du m�s� darbuotojai pad�s region� gyventojams u�pildyti prašymus d�l pasirinkto b�do draudimo išmokai gauti ir surinks juos“, – sak� V. Doveika. Jis atkreip� d�mes�, kad šios komandos vilk�s apranga, pa�ym�ta SEB banko simbolika, tur�s SEB banko darbuotoj� pa�ym�jimus, laikinai atvyks � 40 Lietuvos pašto padalini�, o visa informacija apie SEB mobili�j� komand� apsilankymus gyventojams bus iš anksto skelbiama regionin�je spaudoje ir banko interneto svetain�je.

Ind�lininkai, kurie pageidaus išmokas SEB banke gauti grynaisiais pinigais, prašymus bankui pateikti gal�s tuomet, kai bus paskelbta viešai, kad pradedamos mok�ti ind�li� draudimo išmok� l�šos. Draudimo išmokos bus išmok�tos nemokamai.

Kelm�je pinigus gal�s atsiimti pašte

Pasak SEB banko atstov�, kadangi Kelm�s rajone šio banko atstovyb�s n�ra, gyventojai prašymus pervesti „Snore“ turimus pinigus � kitas s�skaitas gal�s ir Kelm�s pašte, ta�iau grynieji pinigai nebus išmokami.

Kelmiškiai, nekantraujantys d�l „Snore“ esan�i� j� ind�li�, gali kreiptis � artimiausi� SEB padalin� Šiauliuose, Taurag�je ar kituose miestuose, nelaukdami, kol mobilioji SEB grup� atvyks � Kelm�, ta�iau tai pinig� atgavimo proced�ros nepaspartins.

Gyventojai, nor�dami pateikti prašym� d�l draudimo išmokos išmok�jimo, banko darbuotojui tur�s pateikti galiojant� asmens tapatyb�s dokument� – pas�, asmens tapatyb�s kortel� arba vairuotojo pa�ym�jim�, išduot� ne anks�iau nei 2003 m. Joki� kit� dokument� pateikti nereik�s.

Gyventojai raginami b�ti atsarg�s ir atkreipti d�mes�, kad SEB mobili�j� komand� atstovai neprašys pateikti konfidenciali� prisijungimo prie bank� s�skait� duomen�, nekonsultuos namuose ar kitose vietose, neatliks joki� gryn�j� pinig� operacij�, t. y. neišduos ir nepriims gryn�j� pinig�. Kilus �tarimui, kad su Jumis susisiek� asmenys, apsimet� SEB mobili�ja komanda, prašoma apie tai iškart informuoti policij�.

Gyventojai tur�t� �inoti, kad jie neprivalo atsidaryti s�skait� SEB bankuose, išsiimti jo korteles ar kitaip �sipareigoti šiam bankui, nes pinigai gali b�ti pervesti � bet kurio Lietuvos banko s�skait� pagal patvirtint� proced�r�. Jos nes�lygoja nei dokument� pildymo vieta, nei banko, kuriame yra s�skaita, pavadinimas.

„Šiauliai plius“ informacija

Ne�pa�si�ti�k�ji�m� pa�rei�k� sa�vi

Pakruojo rajono savivaldyb�s tarybos pos�dyje ketvirtadien� nebuvo svarstytas klausimas d�l mero socialdemokrato Sauliaus Gegiecko, nes jis susirgo ir gydosi ligonin�je. Pakruojo politik� nuomone, b�t� neetiška kalb�ti apie S. Gegiecko darb� jam nedalyvaujant. Merui interpeliacij� paruoš� savi – Lietuvos socialdemokrat� partija. Per vakar vykus� Pakruojo rajono savivaldyb�s tarybos pos�d� frakcija „Svarbiausia �mogus“ pareišk� nepasitik�jim� meru. Prie�astis – ne kart� d�l girtavimo �iniasklaidoje nuskamb�jusi S. Gegiecko pavard�. Socialdemokrat� partijos atstovai bei Pakruojo rajono savivaldyb�s vadovai kalb�josi su meru d�l jo elgesio, ta�iau situacija nepasikeit�. Numatoma neeilin� tarybos pos�d� sukviesti ši� met� gruod�io 8 d. Jame bus svarstomas S. Gegiecko likimas.

„Šiauliai plius“ informacija

Nau�ji mo�kes��iai dar��e�liuo�se

Nuo sausio pirmosios Šiauli� miesto tarybos sprendimu ma�daug 70 lit� did�s mokestis u� lopšel�-dar�el�. �mus taikyti 25 lit� abonentin� mokest�, tur�t� nebelikti rinkliav�. Kita naujov� – u� maisto ruošim� kasdien reik�s mok�ti po 2 litus. Iki šiol t�vai mok�jo tik u� maisto produktus.

Did�iausias m�nesinis mokestis u� vaiko išlaikym� Šiauli� miesto lopšeliuose-dar�eliuose – 232 litai. Toks jis bus, jeigu vaikas dar�el� lankys 22 dienas per m�nes� ir valgys keturis kartus per dien�. Jeigu jis valgys tris kartus, mokestis bus ma�esnis. T�vai gal�s atvesti vaik� � dar�el� keturioms valandoms be maitinimo.

Dabar did�iausias mokestis u� dar�elio lankym� yra 163 litai. Naujasis mokestis susidarys iš dviej� dali� – pastovios ir nepastovios dalies. Pastovi�j� dal�, vadinam�j� 25 lit� abonentin� mokest�, t�vai tur�s mok�ti nepriklausomai nuo to, ar vaikas lanko dar�el�, ar atostogauja, ta�iau yra numatyta lengvat�.

Pasak Violetos Damskien�s, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�jos, jei � ugdymo �staig� t�vai veda du ar tris vaikus, tai abonentin� mokest� mok�s tik u� vien�.

Kita naujov� – dviej� lit� mokestis kasdien u� maisto gaminim�. Iki šiol t�vai mok�jo tik u� maisto produktus. Min�t� pinig� tur�t� u�tekti valgykl� darbuotoj� atlyginimams.

Prieš balsuodami Šiauli� miesto tarybos nariai klaus� Švietimo skyriaus atstov�, ar �vedus abonentin� mokest� lopšeliuose-dar�eliuose bus panaikintos rinkliavos, nes � politikus nuolat kreipiasi t�vai, kurie piktinasi, kad kas m�nes� tenka papildomai mok�ti.

Ilona Kazlauskien�, Logopedinio lopšelio-dar�elio direktor�, teig�, kad rinkliav� jos vadovaujamoje �staigoje nebeliks nuo tada, kai bus priimtas sprendimas. Pinigai nebebus renkami nei u� higienos, nei u� kanceliarijos priemones.

Šiauli� miesto tarybos nar�s Virginija Ra�ien� ir Elena Mockuvien� si�l� suteikti daugiau abonentinio mokes�io lengvat� vaikams, kuri� t�vai ar vienas iš t�v� yra ne�galus, arba vaikams, kurie turi tik vien� iš t�v�, ta�iau Taryba nepritar� min�tam si�lymui.

„Šiauliai plius“ informacija

Kul�t��ros mi�nist�ro vi�zi�tas

UNESCO Šiauli� klubas miesto bendruomen� pakviet� susitikti su kult�ros ministru Ar�nu Gel�nu. Diskusij� metu buvo išsakytos muziejinink� ir miesto vald�ios nuoskaudos.

Iš ministro rank� u� k�rybinius ieškojimus bei asmenin� tobul�jim� 2011 m. UNESCO nominacij� gavo Egl� Bartkevi�i�t�. Kult�ros ministras pirm� kart� išgirdo apie šiaulie�i� prieštaringas diskusijas suk�lus� Šiauli� katedros u�statym�.

Šiauli� universitete kult�ros ministras su miesto bendruomene kalb�jo apie Lietuvos kult�ros situacij�, atsak� � susirinkusi�j� klausimus. Muziejininkai pasigedo savo atstovo Kult�ros taryboje, d�mesio valstybin�ms institucijoms, kurios nebesugeba skirti l�š� ekspozicijoms tobulinti ir knygoms �sigyti. Šiauli� miesto savivaldyb�s atstovai atvirai išr�� pasiged� Kult�ros ministerijos d�mesio ir dialogo.

Ar�nas Gel�nas neslepia, kad dirbant kult�ros srityje perskirstyti valstyb�s resursus kult�ros ir meno reikm�ms bei tobulinti ar kurti teis�s aktus yra sud�tingiausias išš�kis. Susitikimo metu šiaulie�iai kult�ros ministrui gausiai u�davin�jo klausimus, prašydami pakomentuoti Kry�i� kalno koply�ios likim�, Šiauli� katedros u�statym�, istorijos ir taut� klausimus.

„Šiauliai plius“ informacija

Nau�jas se�na�tas

Šiauli� universitete išrinktas naujas senatas. Kadangi rinkimai vyko pagal nauj�j� tvark�, nuo šiol universitete bus 32 senato nariai. Pirminiais duomenimis, � senat� pateko 15 buvusi� senato nari�.

Pagal nauj�j� statut� universiteto senat� sudarys 32 nariai. Vienas narys pagal pareigybes yra rektorius. Septynis narius skiria student� atstovyb�. Buvusiame senate dirbo tik keturi studentai. Tre�iadien� buvo išrinkti 24 Senato nariai.

Kiekvienas fakultetas turi nustatytas senato nari� kvotas: daugiausia – penkias – Humanitarinis fakultetas, ma�iausiai – po dvi – Socialin�s gerov�s ir negal�s studij�, Gamtos moksl� bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Senato narius rinko 111 konferencijos delegat�. Pateikta 40 kandidat�r�. Suskai�iavus balsus paaišk�jo, kad � Senat� išrinkta 15 anks�iau buvusi� nari�. Ne v�liau kaip lapkri�io 25 d. senato rinkim� rezultatai bus paskelbti rektoriaus �sakymu. Iki lapkri�io 28-osios internete bus paskelbta naujai suformuoto senato sud�tis. Lapkri�io

30-�j� rinkim� komisija šauks naujai suformuoto senato pos�d�, kuriame slaptu balsavimu bus išrinktas senato pirmininkas.

„Šiauliai plius“ informacija

Me�n� in�ku�ba�to�riaus li�ki�mas ne�paai�k�jo

Vakar Šauli� miesto taryba nepri�m� sprendimo d�l buvusio „Elnio“ fabriko teritorijoje ketinamo �kurti Men� inkubatoriaus.

Politikas Art�ras Visockas si�l� pra�jusios kadencijos Tarybos sprendim� d�l Šiauli� men� inkubatoriaus �k�rimo, pritaikant buvus� „Elnio“ fabrik� k�rybini� industrij� veiklai, visiškai panaikinti. Politikai nutar� išsamiai išsiaiškinti inkubatoriaus k�rimo naud� bei tr�kumus ir klausimo svarstym� atid�jo.

A. Visocko �sitikinimu, jei politikai nuspr�s nebekurti Men� inkubatoriaus, Šiauli� miesto savivaldyb� nepanaudos daugiau nei milijono lit� paskolos, tad jai nebereik�s mok�ti pal�kan� bankui. Savivaldyb�, atsi�velgiant � dabartin� jos sunki� finansin� pad�t�, gerokai sutaupyt�. „Nepanaudojus šios investicijos, ateityje bus dar labiau sutaupoma, nes �gyvendinus projekt� kasmet reik�t� papildomai mok�ti u� šio objekto išlaikym�, tod�l per 10 met� susidaryt� apie 6,6 mln. lit� papildom� išlaid� miesto biud�etui“, – sprendimo projekte d�st� politikas.

Miesto meras Justinas Sartauskas pasi�l� sprendimo projekto svarstym� atid�ti ir nagrin�ti klausim� iš esm�s. Vicemer� Daiva Matonien� paaiškino, kad jai g�da, jog Šiauliai nenori �sisavinti ES pinig�, ir link�jo, kad sveikas protas, ekonomika ir logika nugal�t�. ES Šiauli� men� inkubatoriui �kurti skirt� 95 proc. l�š�.

Men� inkubatoriaus likimas tur�t� paaišk�ti gruod�io 22-�j�.

„Šiauliai plius“ informacija

�Sno�ro� is�to�ri�ja t�sia�si

Sustabdyta banko „Snoras“ veikla bei informacijos stoka toliau didina klient� nerim� iki isterijos ir panikos priepuoli�. Šiaulie�iai, turintys ind�li� ar nusipirk� obligacij�, ne�ino, koki� dal� pinig� jiems pavyks atgauti. Sprendim� nesulaukia ir verslo bei valstybin�s �mon�s, kuri� s�skaitos �šaldytos, ir ind�lininkai.

Ketvirtadien� nuo pat ryto Šiauliuose prie pagrindinio banko „Snoras“ filialo b�riavosi ir stumd�si �mon�s, kol 10 val. ryto buvo atvertos durys. Kol kas banko filialuose ir j� skyriuose, kuri� šalyje veikia 25, kiekvienam banko klientui iš mok�jimo s�skait�, kurios n�ra susietos su mok�jimo kortel�mis, bus išmokama iki 500 lit� per par�. Iš s�skait�, kurios valdomos mok�jimo kortel�mis, l�šas bus galima išgryninti tik bankomatuose. Jokios kitos bankin�s paslaugos banko „Snoras“ klientams nebus teikiamos. Bankomatuose galima išsiimti iki 500 lit� per par� ir atsiskaityti prekybos vietose mok�jimo kortel�mis. Saugos bendrov�s �sp�ja saugotis vagys�i�, nes nusikalt�liai �aibiškai reaguoja � poky�ius.

Iki ketvirtadienio ryto „Snoro“ durys buvo u�rakintos, �moni� neguod�ia informacija, kad j� ind�liai iki 100 t�kst. eur� apdrausti ir informacijos galima teirautis nurodytu telefonu, kuriuo prisiskambinti ne�manoma. � skurdo li�n� �klimpo ir tie, kuriems � „Snoro“ bank� b�davo pervedama pensija, o pinigus pasiimdavo tiesiai iš banko.

� skurdo li�n� �klimpo ir tie, kuriems � „Snoro“ bank� b�davo pervedama pensija, o pinigus pasiimdavo tiesiai iš banko.

Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

S�skaitas „Snore“ turin�ioms �mon�ms – taip pat ne�inios ir neveiklumo metas. Pasisek� toms �mon�ms, kurios turi s�skait� keliuose bankuose.

� „Snoro“ �lugimo pinkles pakliuvo ir Respublikin� Šiauli� ligonin�. Ji – viena iš daugelio nukent�jusi� Šiauli� regiono �staig�. „Snoro“ banke liko apie 2,5 mln. lit� ligonin�s l�š�, ta�iau pastarosios atstovai tikina, kad darbuotoj� atlyginimams, kurie išmokami gruod�io 8-�j�, pinig� nepritr�ks. Kol kas vyksta derybos su gydymo �staigos steig�ja Sveikatos ministerija, kad finansiniai nesklandumai b�t� išspr�sti.

„Snoro“ banko Šiauli� filialui savo pinigus yra patik�j� apie 1000 juridini� ir 35 t�kstan�iai fizini� asmen�.

„Šiauliai plius“ informacija

Vaiz�do kon�fe�ren�ci�jo�je � apie Me�n� in�ku�ba�to�ri�

Pirmadien�, lapkri�io 28-�j�, 14 val. tiesiogin�je „Etaplius.lt“ vaizdo konferencijoje dalyvaus Šiauli� „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza ir Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Investicij� ir miesto pl�tros skyriaus ved�ja Aist� �alevi�ien�. Konferencijos tema – „Men� inkubatorius – (ne)išnaudotas Šiauli� šansas“. Klausimus pašnekovams galite pateikti iš anksto rubrikoje „Videokonferencijos“ arba tiesiogin�s konferencijos metu.

„Etaplius.lt“ informacija

Vaiz�do kon�fe�ren�ci�jo�je � Eu�ge�ni�jus Bar�tu�lis

Lapkri�io 21 d. 14 val. naujien� portalo „Etaplius.lt“ tiesioginiame eteryje � J�s� klausimus atsakys Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis. Vaizdo konferencijoje kalb�sime apie prieštaringai vertinamas Šiauli� vyskupijos kurijos ir pastoracinio centro statybas, Kry�i� kalno koply�ios išsaugojim�, ba�ny�ios prie Kry�iaus kalno id�j�. Kausimus galite pateikti iš anksto portalo „Etaplius.lt“ rubrikoje „Videokonferencijos“ arba tiesiogin�s vaizdo konferencijos metu.

„Etaplius.lt“ informacija

Kry��i� kal�no aist�ros

D�l Kry�i� kalno koply�ios likimo Kult�ros paveldo departamento vertinimo taryba priims sprendim� po savait�s.

Per 18 met� avarin�s b�kl�s koply�i� Kry�i� kalno pap�d�je k�sintasi nugriauti kelis kartus. Šiauli� rajono savivaldyb�s atstovai tvirtina, kad tai laikinas statinys, kuriam �ia ne vieta.

Gyventojai yra kitos nuomon�s. Jie sako, kad ši koply�ia svarbi kaip ir Kry�i� kalnas. 1993 m. ruden� �ia šv. Mišias aukojo Palaimintuoju paskelbtas popie�ius Jonas Paulius II. Su�inoj�, kad koply�iai nugriauti šiemet Vyriausyb� skyr� 15 t�kst. lit�, �mon�s surinko pustre�io t�kstan�io paraš�, kreip�si � vietos vald�i�, Seim�. Statin� projektav�s architektas �sitikin�s, kad suremontuota koply�ia gal�t� stov�ti šimtme�ius. Gyventoj� iniciatyva spr�sti klausimo d�l koply�ios likimo Šiauli� rajone lank�si Kult�ros paveldo departamento vertinimo taryba. Specialistai labiausiai steb�josi tuo, kad koply�ia palikta likimo valiai, nepri�i�r�ta. Taip atsitiko tod�l, kad Šiauli� rajono savivaldyb�s administracija planavo nugriauti koply�i�. Šiauli� rajono atstovai nurod�, kad popie�iaus Jono Pauliaus II apsilankym� Kry�i� kalne �am�ina vienuolynas, bus pastatyta ba�ny�ia, o vietoj koply�ios – paminklas. Per 18 met� koply�ia tapo avariniu statiniu. Kult�ros paveldo departamento vertinimo tarybos atstovai, išklaus� nuomones, po savait�s priims sprendim�.

Kry�i� kalno koply�ia neatitinka kult�ros vertyb�ms taikom� kriterij�, ta�iau labai svarbus argumentas tas, kad gyventojai pasisako u� jos išsaugojim�.

„Šiauliai plius“ informacija

�S plius� at�sa�kys � klau�si�m�, kas nu�tiks ana�lo�gi�nei te�le�vi�zi�jai 2012-ai�siais

Lapkri�io 24-26 d. Šiauli� arenoje rengiama šešioliktoji tarptautin� verslo ir pasiekim� paroda „Šiauliai 2011“. Kasmet pa�i�r�ti � bema� dviej� šimt� Lietuvos ir u�sienio šali� �moni� pristatomus išskirtinius produktus ir teikiamas paslaugas susirenka daugiau nei 15 t�kst. lankytoj�. Šiemet paroda �ada b�ti šie tiek kitokia, nes pagrindiniai jos akcentai – energetika, ekologija ir ekonomija.

Nors ši�met�je „Šiauliai 2011“ parodoje ir išskirtos trys pagrindin�s kryptys, ta�iau ji nebus specializuota, tod�l elektronini� ryši� bendrov� „S plius“, t�sdama tradicijas, jau vienuoliktus metus iš eil�s savo stende pristatys teikiamas paslaugas. Bendrov�s atstov� teigimu, pagrindinis j� tikslas – pabendrauti su parodos lankytojais, išgirsti vartotoj� l�kes�ius ir savo esamiems bei b�simiems klientams pasi�lyti išskirtines paslaug� teikimo s�lygas.

Did�iausi� d�mes� „S plius“ �ada skirti vartotojus kamuojan�iam klausimui – kur po 2012-�j� dings analogin� televizija? Elektronini� ryši� bendrov�s stendo misija – skleisti informacij� apie tai, kad išjungus ant�emin� analogin� televizij� kabelin�s televizijos abonentams nereik�s jaudintis, nes jie ir toliau gal�s steb�ti visus kabelin�s televizijos kanalus.

Parodos metu „S plius“ stende lankytojai gal�s išvysti Radijo ir televizijos muziejaus eksponat� ir �sitikinti, kad net kelet� dešimtme�i� menantys televizoriai rodo kabelin� televizij�.

„S plius“ stend� tur�t� u�pl�sti ne tik dovan� išsiilg� parodos lankytojai, bet ir palanki� akcij� med�iotojai, nes bendrov� sve�ius vilios išskirtiniais pasi�lymais. Parodos lankytojai, pageidaujantys naudotis

„S plius“ interneto paslaugomis, tai gal�s padaryti nemok�dami registracijos mokes�io ir nesudarydami joki� ilgalaiki� terminuot� sutar�i�. Daugiabu�i� nam� gyventojai, pasiraš� dvej� met� sutart�, kabelin�s televizijos bazin� paket� gal�s �i�r�ti pigiau ir pirmais metais mok�ti tik 10 Lt/m�n. abonentin� mokest�. Senjor� laukia dar patrauklesnis pasi�lymas – prat�susiems sutart� dvejus metus pirmaisiais reik�s mok�ti vos 6 Lt/m�n.

Tiems, kurie dar naudojasi fiksuoto telefono ryšio paslaugomis, „S plius“ si�lo galimyb� sutaupyti ir bene perpus suma�inti savo išlaidas fiksuoto telefono ryšio paslaugoms. Tik parodoje ir b�simos kal�din�s akcijos metu pristatomas naujas fiksuoto telefono ryšio planas „60“, kurio m�nesinis abonentinis mokestis tik 10 Lt/m�n, o klientui suteikiama valanda nemokam� pokalbi� � visus Lietuvos mobiliojo ir fiksuoto telefono ryšio tinklus. Norime priminti, kad nemokamai yra išsaugomas tas pats abonento telefono numeris.

Kaip ir kasmet, lankytoj�, parodos metu u�sisakiusi� bet kuri� „S plius“ paslaug�, lauks išskirtin�s dovanos. Šiemet bendrov� „S plius“ parodos metu pirmiesiems 200-ams, tapusiems skaitmenin�s televizijos ar paslaugos „TV MIX“ abonentais, dovanos skaitmenin� imtuv�.

Ma��j� „S plius“ stendo lankytoj� taip pat laukia malonios staigmenos – „S plius“ skaitmenin�s televizijos papildomo paketo „Vaikams“ „Disney“ kanal� firmin� atributika.

Drauge su „S plius“ savo stend� pristatys ir did�iausia �iniasklaidos grup� Šiaur�s Lietuvoje „Šiauliai plius“. Šiemet taip pat � televizij� besiorientuojanti „Šiauliai plius“ parodos lankytojus kvies š�kiu „�l�sk � televizori�! Tapk �vaig�de!“ Dalyviai gal�s nusifilmuoti bet kurioje

„S plius“ televizijos laidoje. Improvizuot� laid� �rašus bus galima pa�i�r�ti naujien� portale „Etaplius.lt“. Kasdien bus išrenkami penki geriausi, o parodos pabaigoje vienam ved�jui atiteks vertingas prizas.

Laukiame J�s� šešioliktojoje verslo ir pasiekim� parodoje „Šiauliai 2011“ .

„S plius“ informacija

Dve�jus me�tus lan�ky�to�j� glu�din�tas �Etap�lius.lt� ne��a�da su�sto�ti

Šar�nas STASIULIS

Lapkri�io 18-�j� vieninteliam Šiaur�s Lietuvoje veikian�iam regioniniam naujien� portalui „Etaplius.lt“ sukanka dveji metai. Be laisvadieni� 730 dien� dirbant� naujien� portal� jau išvydo bema� milijonas unikali� lankytoj�, kurie perskait� per 15 t�kst. naujien�. „Etaplius.lt“ redaktor� Eva Kazlauskien�, prisimindama prad�i�, šypsosi, kad teko persikraustyti gyventi � internet�, o šiaulie�iams svarbiausias naujienas rašyti ne tik s�dint prie darbo stalo, bet ir gulint papl�dimyje ar viešint pas artimuosius.

Naujien� portalo Šiaur�s Lietuvai reik�jo

„Etaplius.lt“ atsiradimo istorija paprasta. „Tur�jome regionin� televizij� ir šiaulie�iams skirt� savaitrašt�, o tobul�jant technologijoms šalyje lyg grybai po lietaus �m� dygti naujien� portalai, tod�l nusprend�me palengvinti Šiaur�s Lietuvos gyventoj� dali� ir išgelb�ti juos nuo klaid�iojimo interneto platyb�se ieškant naujien� apie „savo kiem�“, – prisimena E. Kazlauskien�.

Kod�l portalo redaktore pasirinkta Eva, tuo metu dirbusi „Šiauliai plius“ korespondente? „Bausm� u� pernelyg didel� aktyvum�, – juokauja ji. – Dirbdama savaitraštyje, parašydavau daug straipsni� ir dar prašydavau duoti man darbo arba jo susigalvodavau pati, nes likdavo nema�ai laiko. Dabar portale laisvu laiku pasigirti jau nebegaliu.“

Redaktor� pasakoja, kad suk�rus „Etaplius.lt“ snausti neb�ra kada, nes naujienos �ia turi atsirasti grei�iau u� rytdienos laikraš�ius ar vakaro �ini� laidas. „Reikli visuomen� diktavo ir savo s�lygas – �mon�s nori �inoti tuoj pat, negana to – su menkiausiomis smulkmenomis ir aplinkyb�mis“, – �sp�d�iais apie pirmojo regioninio naujien� portalo gimim� dalijasi Eva.

Per dvejus metus – š�snis permain�

Nors sunku naujien� šaltinio am�i� lyginti su �mogaus nugyventais metais, ta�iau, Evos teigimu, „Etaplius.lt“ ne tik išaugo iš k�dikyst�s, bet ir sp�jo gerokai subr�sti bei pasikeisti. „Prad�j� dirbti, gal�jome tik nusp�ti interneto vartotoj� poreikius. Dabar �inome, kad turime tik kelias sekundes, kad skaitytojas b�t� sudomintas, kitaip jis tiesiog išeis iš portalo. Jeigu nuotrauka netraukia �vilgsnio, antrašt� yra ne�domi, o ��anga neintriguoja – esi nematomas“, – apie interneto �iniasklaidos subtilybes kalba redaktor�. Ta�iau, anot jos, lankytojai ieško ir kuo paprastesnio bei glaustesnio teksto.

Norint patenkinti vartotoj� l�kes�ius, kuriamos naujos rubrikos ir skiltys. Portalo lankytojai teigiamai �vertino pilietin�s �iniasklaidos iniciatyv� ir patys �m� dalytis naujienomis. Akimirksniu prigijo tiesiogini� vaizdo konferencij� ir Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos pos�d�i� transliacijos. Lankytojai nuolat pateikia klausim� vald�ios ir �vairi� profesij� atstovams. Neseniai portalas pristat� kelet� naujovi�: rubrikoje „ETA TV“ publikuojamos „S plius“ televizijos laidos, o skiltyje „Karštas pasi�lymas“ pateikiamos Šiaur�s Lietuvos �moni� naujienos. Respublikiniai kanalai tik dabar suprato b�tinyb� pateikti savo laidas internete, o naujien� portale „Etaplius.lt“ regiono televizijos „S plius“ autorines laidas galima �i�r�ti jau dvejus metus.

„Etaplius.lt“ komanda tri�sia išsijuosusi

Evos pasiteiravus, kaip atrodo „Etaplius.lt“ diena, ji pataiso – para. Darbas redakcijoje prasideda pus� devyni�. Redaktor� ir portalo administrator� Simona �alyt�-Linkuvien� nuo pat ryto privalo internete pateikti svarbiausius pra�jusio vakaro ar nakties �vykius, ta�iau jeigu nutinka kas nors itin svarbaus, naujienas gali tekti �kelti net vakare jau pasiklojus lov�.

„Nors s�d�ti sud�jus rankas n�ra kada, bet smagu, kai tavo darb� �vertina did�iul� auditorija, o labiausiai šird� paglosto �inia, kad pavyko aplenkti kitas �iniasklaidos priemones“, – apie savo darb� kalba Simona. Jos teigimu, siel� pamalonina dar ir tai, kad aplinkiniai, ne�inantys, kad Simona yra naujien� portalo administrator�, ima pasakoti, k� perskait� apsilank� „Etaplius.lt“ arba kad nuolat �ia ieško naujien�.

Prie naujien� lenktyni� daugiausia prisideda �ini� tarnyba. �urnalistai, u�fiksav� svarb� �vyk�, skambina � redakcij�, o gr�� patys s�da papildyti naujienos. Savaitraš�io „Šiauliai plius“ �urnalistai „Etaplius.lt“ skaitytojus d�iugina kur kas didesn�s apimties analitiniais straipsniais.

Pagrindiniai „Etaplius.lt“ komandos nariai tiki, kad parako jiems dar ilgai u�teks.

Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Norin�i�j� stoti prie naujien� portalo šturvalo – nedaug

Kalbos redaktorius ir �urnalistas Gintautas Plung� sako, kad portalo tekstai turi b�ti konkret�s – sausi faktai, glaustai parašyti, sudominantys skaitytoj�. „Negaliu teigti, kad galima atlaid�iau �i�r�ti � portale pateikiam� naujien� gramatikos ar skyrybos klaidas, juk daug svarbiau, kad informacija �mones pasiekt� operatyviai“, – sako jis. Gintas atsakingas ir u� rubrik� „Specialistai atsako“. „Keis�iausias klausimas, kurio tik teko sulaukti iš portalo lankytoj�, buvo skirtas teisininkams. Prisimenu jo prad�i�: „Man g�da prisiminti savo praeit�...“ Moters teigimu, prieš dešimtmet� ji buvo sulaikyta besiver�ianti prostitucija, tad dom�josi, ar informacija apie tai policijos duomen� baz�je liks visam gyvenimui“, – prisimena rubrikos redaktorius.

Vasar� dvi savaites � naujien� portalo redaktoriaus k�d� teko atsis�sti ir jaunam �urnalistui Stasiui Šlio�ai. Anot jo, imtis nauj� išš�ki� jam nebuvo lengva. „Dirbdamas tok� darb�, negali susikoncentruoti ties viena tema – dom�tis reikia viskuo“, – pasakoja Stasys. Anot �urnalisto, sunku lyginti �prast� informacijos rinkim� su redaktoriavimu, nes tenka apr�pti ne tik did�iul� �ini� sraut�, bet ir suktis kelissyk grei�iau, nei �prasta.

Parako u�teks dar kelerius metus

Dvejus metus kruopš�iai augintas projektas redaktor� Ev� išmok� ne tik pavyd�tino smalsumo, bet, anot jos pa�ios, dar ir atidaus planavimo – dienotvark�je tenka rikiuoti ne tik darbus, bet ir poilsio minutes. „Po darbo gamindama vakarien� nepastebiu �jungto televizoriaus ir jo ekrane �inias skaitan�io diktoriaus. Per dien� galvoje prisikaupia did�iul� kr�va informacijos, tad namie kiek �manydama stengiuosi nuo jos atsiriboti. Prisipa�insiu, tai retai pavyksta“, – atvirauja redaktor�.

Paklausta, ar ilgai brandintas naujien� portalas dar nepasiek� aukš�iausio taško ir nenustos tobul�ti, Eva tik numoja ranka. Pasak jos, dar reikia daug nuveikti – lankytoj� laukia naujos rubrikos ir skiltys, o redakcija mielai išklauso skaitytoj� pageidavim�. Viena did�iausi� redaktor�s ambicij� – „Pilie�io-reporterio“ rubrik� padaryti dar gyvybingesn�. „Nor�tume, kad ji tapt� svarbiausia „Etaplius.lt“ dalimi, artimiausia skaitytojui, tod�l raginame savo skaitytojus si�sti bet kokias naujienas, nes da�nai gyventojams duob� j� kieme atrodo daug �domesn� u� politik� keliones iš vienos partijos � kit�“, – naujien� portalo ambicijas atskleid�ia redaktor�.

Vie��ie�ji dar�bai ne�sus�tos

Miestui ir bedarbiams reikalinga vieš�j� darb� programa nenutr�ks gruod� ir saus�. Š� m�nes� Šiauliai jau baigia išnaudoti paskutines tikslines l�šas iš skirto milijono lit�, ta�iau darbo bir�a pasirengusi paskirstyti naujus srautus, kai tik Šiauli� miesto taryba patvirtins nauj� vieš�j� darb� program�.

Šiauli� miesto R�kyvos seni�nijoje dar dirba devyni darbo bir�os atsi�sti asmenys – paskutiniai talkininkai pagal šiemet patvirtint� vieš�j� darb� program�. J� dviej� m�nesi� darbo terminas senka, tod�l ši� ir kit� savait� jie bus atleisti. Iš viso per metus R�kyvos seni�nijoje tvarkytis, rinkti šiukšles, pri�i�r�ti papl�dim�, gr�bti lapus pad�jo beveik 60 �moni� pagal vieš�j� darb� program�. Šiauliuose šiemet padirb�ti, pad�dami sau ir miestui, gal�jo daugiau nei 400 �moni�. Šiauli� miesto savivaldyb� tam skyr� beveik pus� milijono, daugiau nei pus� milijono lit� – darbo bir�a.

Pasak Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus Vlado Damulevi�iaus, �mogus dirba ma�daug du m�nesius, o daugiausia pagalbinink� prašo biud�etin�s ir viešosios �staigos.

Miestui talkinink� ypa� tr�ksta �iem�, kai reikia kasti snieg�, valyti ir barstyti šaligatvius. Kaip tik gruod�, kai vieš�j� darb� programos pinigai jau išsek�, ir saus�, kol naujoji programa dar nepatvirtinta, Savivaldyb� bijojo, kad programa nutr�ks, ta�iau bedarbi� u�imtum� pagal vieš�j� darb� program� europini� fond� pinigais finansuojanti darbo bir�a pasiruošusi skirstyti kit� met� l�šas.

Rimundas Domarkas, Šiauli� darbo bir�os direktorius, sako, kad kai tik savivaldyb�s patvirtins savo programas, bus galima iškart jud�ti toliau ir prad�ti kit� met� program�.

Dirbantiems pagal vieš�j� darb� program� 40 proc. atlyginimo moka savivaldyb�, 60 proc. – darbo bir�a. Tokio tikslinio europinio finansavimo Šiauliai šiemet jau gavo per milijon� lit�.

„Šiauliai plius“ informacija

Pat�vir�ti�no Sau�l�s m��io per�ga�l�s �am��i�ni�mo pro�gra�m�

Vyriausyb� tre�iadien� patvirtino Saul�s m�šio pergal�s �am�inimo program�. Šiam tautos atei�iai svarbiam istoriniam �vykiui �am�inti skirto memorialo Joniškio rajone �rengimo darbams iš Privatizavimo fondo šiemet skirta 600 t�kst. lit�.

Programos tikslas – atlikti Saul�s m�šio �am�inimo memorialo statybos darbus, �rengiant istorin� pa�intin� turizmo objekt�. L�šos skiriamos elektros instaliacijos vamzdynams nutiesti, drena�o sistemoms rekonstruoti bei �rengti, augaliniam gruntui u�pilti, a��rini� trinkeli� dangai pakloti, tvenkiniui iškasti, k�l-grindai, automobili� stov�jimo aikšt�ms �rengti, keliui nutiesti, �eldiniams pasodinti.

Lietuvos kult�ros fondo valdybos pirmininkas Hubertas Smilgys pastebi, kad Lietuvoje iki šiol n�ra deramai �am�inta n� viena lietuvi� istorin� pergal�. Pasak jo, Saul�s m�šio �am�inimo darbai jau vykdomi 20 met� – atlikti ne tik archeologiniai kasin�jimai, bet ir kasmet Jauni�nuose bei Šiauliuose ant Salduv�s piliakalnio vyksta Saul�s m�šio min�jimai, išleista istoriko Romo Bat�ros monografija „Lietuvos pergal� Šiauli� (Saul�s) m�šyje. 1236 metai“, sukurtas gro�inis literat�ros k�rinys ir medalis Saul�s m�šiui atminti.

Saul�s m�šyje 1236 m. rugs�jo 22 d. Lietuva atr�m� pirm�j� mil�inišk� kry�iaus �yg� ir toliau gal�jo egzistuoti kaip valstyb�.

„Tokio istorinio �vykio neturi nei Lenkija, nei Vokietija, nei Rusija, nei Švedija. Tarptautin�je XX a. istoriografijoje tai vertinama kaip pasaulinio masto �vykis, nes vienu sm�giu buvo likviduotas visas karinis Kalavijuo�i� ordino potencialas. Europos istorijoje tokio �vykio nebuvo, o balt� ir Lietuvos istorijoje šis �vykis yra 250 met� gynybinio karo kontekste vienas iš pirm�j� ir pa�i� svarbiausi� sm�gi� agresyvioms viduram�i� karin�ms j�goms“, – yra sak�s Saul�s m�š� tyrin�jantis istorikas R. Bat�ra.

Saul�s m�šio memorialas tur�t� u�imti 4 ha plot� ir, pasak iniciatori�, profesionaliai �am�inti š� viduram�i� m�š�. Memorialas �sikurs prie tarptautin�s Hanzos magistral�s, jungian�ios Sankt Peterburg� (Rusija) ir Hamburg� (Vokietija).

Šiais metais pamin�tos 775-osios Saul�s m�šio pergal�s metin�s.

„Šiauliai plius“ informacija

Kop�ly��ia vis dar gin�� s��ku�ry�je

Kry�i� kalno kaimynyst�je stovinti koply�ia, kurioje meld�si palaimintuoju paskelbtas popie�ius Jonas Paulius II, gali b�ti ištrinta iš istorijos. Šiauli� rajono savivaldyb�s valdininkai skuba nugriauti 18 met� nepri�i�r�t� statin�. Šiauli� rajono tikintieji ir architektai sukilo – kreip�si � Vyriausyb�, Kult�ros paveldo departament�. Jei paveldosaugininkai pripa�ins, kad statinys prie Kry�i� kalno turi išliekam�j� vert�, koply�i� reik�s atstatyti.

15 t�kst. lit�, skirt� koply�iai nugriauti, si�loma panaudoti jai restauruoti.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

D�l prie Kry�i� kalno stovin�ios koply�ios išlikimo - dvi barikad� pus�s: Šiauli� rajono vald�ia prieš tikin�iuosius ir koply�ios projektuotojus. Rajono vald�ia linkusi j� nugriauti. Kry�i� kalno lankytojai sako, kad kasmet �ia suva�iuot� šimtai lenk�, kuriems t�vynainis popie�ius Jonas Paulius II buvo itin svarbus. Pasak kalbintos sesers Reginos, jei nepaisytume religinio motyvo, tai bent reik�t� atkreipti � versl�, nes kalno koply�ia b�t� turist� traukos objektas. Tikintieji da�nai va�iuoja � piligrimines keliones - ekskursijas, ieško švent� viet�, kur lank�si šventas �mogus, kur jis meld�si.

Koplyt�lei nugriauti Vyriausyb� šiemet skyr� 15 t�kst. lit� ir darbus paved� atlikti Šiauli� rajono savivaldybei bei Šiauli� vyskupijai. Valdininkai tvirtina, kad koply�ia – laikinasis statinys, kur� griauti b�tina d�l avarin�s b�kl�s.

Tikintieji d�l koply�ios išsaugojimo kreip�si � Seimo pirminink�, Seimo narius, europarlamentarus. Pasak architekto Algimanto Juknos, pagrindin�s koply�ios konstrukcijos yra gana geros b�kl�s, supuv� tik atitvarai ir grindys.

Tikintieji viliasi, kad koply�iai bus suteiktas nekilnojamosios vertyb�s statusas.

„Šiauliai plius“ informacija

V�li�n�s pra�jo ga�na ra�miai

Vis� švent�j� dien� dauguma �moni� lank� kapus. Anot šiaulie�i�, problem� d�l susisiekimo nebuvo, nes policijos pareig�nai tinkamai reguliavo eism�. Sp�s�i� išvengti pad�jo ir ne�prastai ilgas savitgalis.

Savaitgal� ir pirmadien� artim�j� kapus Šiauliuose ir aplink juos daugiausia lank� iš kit� miest� atvyk� �mon�s, o lapkri�io pirm�j� – šiaulie�iai. Kai kurie per dien� nusprend� aplankyti artim�j� kapus Gink�n�, Donelai�io kapin�se ir Pakap�je. N� vienas iš kalbint� šiaulie�i� nesiskund�, kad brangios g�l�s ir �vak�s. J� prekyba savait� prieš Visus šventuosius klest�jo. Pasak prekiautoj�, �mon�s prieš lapkri�io pirm�j� daugiausia perka g�li� ir �vaki�, pastar�j� – net d��mis. Jei oras geras, perka gyv� g�li�, jei š�la – dirbtini�.

Kadangi lapkri�io pirm�j� daugiausia �moni� lank� artim�j� kapus, policijos pareig�nams darbo netr�ko. Prie kapini� bud�jo policijos pareig�nai, kurie reguliavo eism�, kad nesusidaryt� sp�stys.

Deja, kasmet vis daugiau apleist� kap�. �mon�s išva�iuoja � u�sien�, o kapais niekas nesir�pina. Kalbinti miestie�iai sak�, kad geriausia išeitis – kap� u�kloti akmenine plokšte.

„Šiauliai plius“ informacija

Ska�ti�na do�m�tis vit�ra��ais

Šiauli� miesto savivaldyb�s viešoji biblioteka, pl�todama krašto enciklopedij� www.grazitumano.lt, dalyvavo projekto „Bibliotekos pa�angai“ konkurse „Skaitmeniniai bendruomeni� pasakojimai“.

Projekto organizatoriai kviet� kurti pasakojimus apie krašt� garsinan�ius ��ymius �mones, lankytinas vietas bei kitus bendruomenei svarbius objektus ir kviet� juos pateikti interneto svetain�s www.grazitumano.lt interaktyviame �em�lapyje.

Konkurse dalyvavo 149 bendruomeni� ir bibliotek� komandos, iš kuri� skaitmeniniam pasakojimui kurti atrinkta 40, tarp kuri� ir Šiauli� m. savivaldyb�s viešoji biblioteka. Buvo pasirinkta skaitmeninio pasakojimo tema „Šiauli� vitra�ai“. Šiauli� miesto savivaldyb�s viešosios bibliotekos lankytojai pirm�j� Šiauli� miesto vitra�� nuotrauk� parod� gal�jo pamatyti prieš penkerius metus. Iniciatyvos surinkti miesto vitra�� nuotraukas �m�si bibliotekos darbuotojas, Liepori� filialo vyresnysis bibliotekininkas Serg�jus Peršinas. Tuo metu ir gim� projekto id�ja profesionaliai nufotografuoti bei surinkti informacij� apie Šiauli� miesto vitra�us.

Bendr� bibliotekos darbuotoj� ir miesto bendruomen�s nari� k�rybin� darb� – skaitmenin� pasakojim� apie Šiauli� vitra�us ir Šiauli� vitra�� nuotraukas – galima per�i�r�ti „Gra�i tu mano“ tinklalapyje.

Id�jos tikslas – bendradarbiaujant su miesto visuomene, sukurti skaitmenin� pasakojim� apie Šiauli� miesto vitra�us.

Šiauli� viešosios bibliotekos informacija

�iau�liai�� ant�ri nuo ga�lo

Pagal naujai suskai�iuot� indeks� Šiauliai yra šešti iš septyni� miest�-savivaldybi�.

Pras�iausiai 100 bal� sistemoje �vertinta socialin�s r�pybos (33,2 balo) ir komunalinio �kio sritis (36,5 balo). Palyginti su kitais miestais, komunalin�s srities �ko vidurkis siekia 48,2 balo, o socialin�s r�pybos – 39,1 balo.

Labiausiai Šiauliai nuo kit� miest� atsilieka administracijos efektyvumu. Nuo miest� vidurkio pagal š� rodikl� Šiauliai atsilieka 24,5 balo.

Pagal investicijas ir pl�tr� Šiauliai atsilieka 2,3 balo. Miestas puikiai �vertintas pagal savivaldyb�s autoparko optimizavim�, vieš�j� �staig�, kuri� steig�ja – savivaldyb�, skai�i� ir paslaugas, vidutin� dien� skai�i� laukiant eil�je pas gydytoj�.

Ekspertai tikina, kad Šiauliams norint pakilti reiting� lentel�je reik�t� sudaryti bent vien� viešosios partneryst�s projekt�, pvz., verslo ir savivaldyb�s, patvirtinti turto valdymo strategij�, suma�inti nekilnojamojo turto ir �em�s mokes�ius, privatizuoti atliek� surinkimo paslaugas teikian�i� �mon�.

„Šiauliai plius“ informacija

Su�si�do�m�jo ir po�li�ti�kai

Prie Šiauli� katedros palei Til��s gatv� statomo Vyskupijos kurijos ir pastoracinio centro vykstan�ios statybos par�po ir miesto politikams. D�l šio statinio pavasar� buvo kil�s visuomen�s rezonansas, ne k� palankiau praeiviai j� vertina ir dabar.

Šalia Šiauli� katedros bir�el� prad�tos Vyskupijos kurijos ir pastoracinio centro statybos jau atskleid� b�simo statinio t�r�. Visas pastatas iškils tik kit�met, bet jau dabar praeiviams kli�va tai, kad jis per aukštas, ta�iau daugelis kalbint� šiaulie�i� tolerantiški – �sitikin�, kad tokios �staigos šalia katedros labai reikia.

Pagal architekt� sumanym� statomi du atskiri pastatai bus sujungti stikline galerija su vidiniu amfiteatriniu kiemu. Šiauli� vyskupija �ia �kurs šeimos centr�, kuriame jaunuoliai ruošis santuokos sakramentui, lankysis tik susituok� ar išgyvenantys skyrybas, taip pat katechetikos centr�, kur rinksis tikybos d�stytojai, mokysis besiruošiantieji pirmajai komunijai ar sutvirtinimo sakramentui. Pastoraciniame centre veiks ir jaunimo, ir evangelizacijos centrai, bus perkelta ir vyskupijos kurija.

Daug diskusij� suk�lusi� statyb� projektus lyg po didinamuoju stiklu analizav� specialistai ir politikai anks�iau joki� priekaišt� jiems netur�jo. Dabar susir�pin� centrin�s aikšt�s panorama jie iš naujo pasikviet� projektuotojus.

Centro statyb�, kainuosian�i� apie 7 mln. lit�, baigti ketinama kit�met.

„Šiauliai plius“ informacija

Kas lei�d�ia�ma Ju�pi�te�riui, ne�lei�d�ia�ma jau��iui

Miestie�iai priešinasi mokes�i� u� šilum� didinimui. Vilniaus g. 158 namo gyventojai tikina, kad j� name �sik�rusios parduotuv�s savininkas Šiauli� miesto tarybos narys Arvydas Mockus be �moni� sutikimo siekia atsijungti nuo šilumos tinkl� ir šildytis elektra. Jau baigiamos atsijungimo nuo šilumos tinkl� proced�ros. „Šiauli� energijos“ atstovai sako, kad prieš gaunant leidim� keisti šildymo b�d� savivaldyb� tur�jo atsiklausti gyventoj�.

Tarybos nariui �statymai n� motais - nuo centrinio šildymo sistemos jis gali atsijungti neatsiklaus�s kaimyn�.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Vilniaus g. 158 name - penki butai, apa�ioje parduotuv�s patalpos. Gyventojai sako, kad prieš j� vali� parduotuv�s savininkai prad�jo pertvarkas - nusprend� šildytis elektra. Kai name buvo atjungtas šildymas, gyventojams buvo paaiškinta, kad tr�ko radiatorius. Radiatori� nuorinti atvyk� šilumininkai praneš� naujien�, kad parduotuv�s savininkas atsijung� šildym�, tad namo gyventojams did�s šilumos kaina.

Apie parduotuv�s savininko ketinim� atsisakyti šilumos tinkl� paslaug� gyventojai nebuvo informuoti. Nam� administruojanti bendrov� „M�s� butas“ neorganizuoja susirinkim� trejus metus.

„Šiauli� energijos“ atstovai patikino, kad patalp� savininkas, nusprend�s keisti šildymosi b�d�, privalo gauti �moni�, gyvenan�i� pastate, sutikim�.

Parduotuv�s patalp� savininkas – Šiauli� miesto tarybos narys Arvydas Mockus. Šiauli� miesto savivaldyb� išdav� leidim� atsijungti nuo centrinio šildymo, ta�iau gyventojus aplenk�. Pasak Juozo Varapnicko, Šiauli� miesto savivaldyb�s Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialisto, atsijungimo proced�ros yra prad�tos, nes to teis�s aktai nedraud�ia.

Atsijungimo nuo šilumos tinkl� projekt� privaloma derinti su namo administratoriumi, t. y. nam� pri�i�rin�ia bendrove, ta�iau gyventojai apie jok� projekt� neinformuoti. Toma Grikštien�, AB „Šiauli� energija“ atstov� spaudai, sako, kad atsijungimo s�lygos suderintos su šilumos tiek�ju ir namo valdytojo projektu, o atsijungimo darbai jau baigiasi.

Gyventojai sako, kad patalp� savininkas Šiauli� miesto tarybos narys A. Mockus tur�t� pasir�pinti bent lub� izoliacija, nes naudosis j� but� šiluma. Jau pra�jus� šildymo sezon� gyventojai mok�jo po 600 lit� u� šildym�, tod�l dabar nusileisti d�l did�sian�i� s�skait� u� šildym� ne�ada.

„Šiauliai plius“ informacija

Nuo�mos �nau�da�

Povilas LUNG�

Mokykl� sporto sal�mis, kitomis patalpomis naudojasi sporto mokykl�, kurios neturi pakankamai savo patalp�, ugdytiniai. Sporto mokyklos bendrojo lavinimo �staigoms anks�iau Savivaldyb�s nustatyta tvarka u� nuom� mok�davo po 2 Lt u� valand�, deja, šios jau keleri metai net ir to simbolinio mokes�io nebegauna. Savivaldyb�s atstovai tikina, kad nemokamai nuomoti bendrojo lavinimo mokykl� sales ver�ia kiauras miesto biud�etas ir sporto sali� tr�kumas.

Tam pa�iam nuomininkui mokykla sal� gali išnuomoti tik 30 kalendorini� dien� per metus, tad gudraujama - sutartis prat�siama kito asmens vardu ar po kurio laiko.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Pasibaigus mokslo metams, bendrojo lavinimo mokyklos pajunta šios nemokamos nuomos „naud�“ – tenka iš savo pa�i� l�š� perda�yti grindis ir sienas, nors ir taip sk�sta skolose. Vartojama elektra, vanduo, d�visi sporto inventorius, grindys, kurias po kiekvienos intensyvios treniruot�s tenka išvalyti. „Duris išspyr�, vandens �iaup� nusuko, – pyko vienos iš miesto progimnazij� direktor�. – Aišku, treneriai padeda sutvarkyti, k� reikia – paremontuoti.“

Anot direktor�s, ir sporto, ir bendrojo lavinimo mokyklos u�siima panašia veikla – ugdo vaikus, tod�l tereikia pareguliuoti santykius, ko da�niausiai ir pritr�kstama. „Juk s�dim tame pa�iame katile, turime vieni kitiems pad�ti“, – sako ji.

Pagal Savivaldyb�s nustatyt� tvark� mokykla patalpas išnuomoti gali tik 30 kalendorini� dien� per metus. Jei jose b�t� veikla vykdoma tik kart� per savait�, tai t� 30 dien� visai pakakt�, bet kai kuria veikla, pvz., krepšinio ar kult�rizmo, u�siimama da�niau, tod�l tenka gudrauti – nuomininkai, pasibaigus sutar�iai, j� prat�sia kito asmens vardu arba pra�jus kuriam laikui. Taigi kyla problem� ir nuomininkui, ir nuomotojui.

Kokiu pagrindu mokykloms yra nustatyta, kad jos per metus gali sporto sal� tam pa�iam nuomininkui išnuomoti tik 30 kalendorini� dien�? Anot Savivaldyb�s atstov�s spaudai, Tarybos sprendimu (valstybin�ms patalpoms – Vyriausyb�s nutarimu) ne konkurso b�du suteikti patalpas švietimo ir sporto �staigose galima iki

30 d. per metus. Ilgesniam laikotarpiui, leidus miesto Tarybai, reikia skelbti patalp� nuomos konkurs�.

Atrodo, išnuomojusi patalpas mokykla tur�t� d�iaugtis, nes gali papildyti savo skurdok� biud�et� – v�liau l�šas panaudoti remontui ar kt. reikm�ms. Deja, mokykla n�ra patalp� savinink�, nes jos steig�ja – Šiauli� miesto savivaldyb�, kuri ir nustato �kainius u� nuom�. Taigi u� j� gautos l�šos patenka � savivaldyb�s biud�et�. Mokyklai tenka rašyti paraišk�, kad jos jai atitekt�, o tada savivaldyb� gali apsigalvoti – nebeskirti, atrodo, s��iningai u�dirbt� pinig�, nes ir pa�ios biud�etas skyl�tas. „Tai gaunam, tai negaunam t� pinig�. Tenka l�sti � skolas“, – teigia vienos mokyklos direktor�.

O jei mokykla nesutikt� nemokamai suteikti patalp� sporto mokykl� ugdytiniams? Anot direktor�s, mokykla to daryti ir neprivalo, bet jei sumanyt� atsisakyti, tai lazda turi du galus – u�sitraukt� savivaldyb�s tarnautoj� nemalon�.

Oro uos�tas mu��a re�kor�dus

Šiauli� miesto savivaldyb�s �mon� Šiauli� oro uostas, suskai�iavusi trij� ketvir�i� rezultatus, turi ambicij� šiemet sumušti savo veiklos rekord� – perkrauti daugiau nei 3 t�kst. ton� krovini� ir pasiekti 6 mln. Lt apyvart�.

Kai nuolatin� galvij� krovinio eksport� iš Šiauli� � Tel Aviv� pavasar� papild� ir reguliarus g�li� bei �olyn� importas, krovini� srautai Šiauliuose �m� augti – pernykšt� kiek� viršija tre�daliu. Kartu did�ja ir pajamos – šiemet jos sudaro

3 mln. lit� (per t� pat� laikotarp� pernai buvo gauta vos daugiau nei 1,5 mln.), tod�l �mon� prognozuoja rekordinius metus.

Romas Mikšys, Šiauli� oro uosto direktorius, sako, kad buvo planuota perkrauti per 3 t�kst. ton� krovini�. Rezultatai rodo, kad tai pasiekiama, nes jau dabar perkrauta daugiau nei pernai per visus metus. Planuojama pasiekti per 6 mln. Lt apyvart�.

Jei prognoz� pasitvirtins, �monei pavyks sumušti savo rekord� – 2008 m. ji buvo pasiekusi beveik 5,5 mln. Lt apyvart�. Per Šiauli� oro uost� vyksta galvij� eksportas � Izrael� ir g�li� importas iš Izraelio. Neseniai prad�tas projektas su Turkija – kol kas tik bandomieji skryd�iai.

Kit�met �mon� bus priversta dar labiau suktis. Civilin�s aviacijos administracija, patikrinusi Šiauli� oro uost�, dar penkeriems metams prat�s� pa�ym�, kad jis tinkamas civiliniams oro skryd�iams, tik per t� laikotarp� pareikalavo suremontuoti takus. Pasak R. Mikšio, paskai�iuota, kad vien kosmetiniam remontui reik�s daugiau nei 300 t�kst. lit�, ta�iau tai b�t� tik kariški� atiduot� tak� lopymas, o kapitaliniam remontui reik�s milijon�, d�l kuri� vyks derybos su savivaldybe. Šiemet Šiauli� oro uostas iš apyvartini� l�š� u� 1,5 mln. Lt atliko keleivi� perono rekonstrukcij�, kad ši atitikt� Šengeno reikalavimus ir b�t� išsaugotas tarptautinio oro uosto statusas.

„Šiauliai plius“ informacija

Pa�ma��u at�ke�liau�ja gri�pas

Šiauliuose u�registruotas pirmas gripo atvejis. Pra�jusi� savait� padaug�jo ir sergan�i�j� �miomis viršutini� kv�pavimo tak� infekcijomis. Epidemiologai sako, kad Šiauli� apskrities gydymo �staigas pasiek� nemokama gripo vakcina. Dain� ir Centro poliklinikos jos gavo daugiausia.

� Šiauli� poliklinikas jau pl�sta pacientai. Pasak medik�, ypatingas darbymetis po piet�, kai laukian�i� dar�elinuk� ir mokyklinio am�iaus vaik� pilni koridoriai. Spalio m�nuo, palyginti su pernai, yra šiltas, ta�iau permainingas oras sergamumo skal� pak�l� visuose rajonuose, išskyrus Akmen�s, Pakruojo ir Radviliškio. Šiauli� mieste sergan�i�j� �miomis virusin�mis infekcijomis daugiausia - pastar�j� savait� 75 atvejai tenka 10 t�kst. gyventoj�. Šiauli� apskrityje u�registruotas pirmasis gripo atvejis.

Šiauli� mieste serga apie 700 gyventoj�, dauguma kuri� – ikimokyklinio ir mokyklinio am�iaus vaikai. Pasak gydytojos pediatr�s Elenos Mockuvien�s, da�niausiai sergama gerkl�s bronchitu ir rotavirusine infekcija.

Šiauli� miesto ir apskrities gydymo �staigas pasiek� nemokama vakcina nuo gripo. Šiemet miestas jos gavo ma�iau nei pernai - 3218 dozi�. Šiauli� apskrityje gauta per 11,5 t�kst. vakcinos vienet�. Nemokama vakcina skirta pirmiausia vyresniems nei 65-eri�, sergantiems l�tin�mis ligomis, socialin�s globos �staig� gyventojams, n�š�iosioms.

Šiemet gripo vakcinai kompensuoti valstyb� skyr� 100 t�kst. lit�, pernai buvo skyrusi 120 t�kst. Pasak epidemiolog�, kol ne�sib�g�jo šaltasis sezonas, pats metas stiprinti imunin� sistem�.

„Šiauliai plius“ informacija

Ne�pa�si�da�li�na te�ri�to�ri�jos

Šiauli� miesto savivaldyb� pagaliau gaus šešerius metus laukt� teritorij� civilinio oro uosto pl�trai šalia Industrinio parko. Kariškiai tuo tikslu savivaldybei perleis kone 30 hektar�. Patikslintomis karinio oro uosto ribomis nepatenkinti kaimynyst�je dirbantys verslininkai ir gyventojai.

Šeštus metus rengiamas tarptautinio Šiauli� karinio oro uosto teritorijos ir jos prieig� detalusis planas pagaliau numat� 26 hektar� teritorij�, kurioje Šiauli� miesto savivaldyb�s �mon� Šiauli� oro uostas gal�t� pl�toti savo veikl�. �mon� patenkinta, nes iki šiol visos investicijos tenka pagal panaud� naudojamiems statiniams.

Ta�iau kariški� rengiamas naujasis planas labiausiai nepatinka šalia �sik�rusiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Daugelio j� teigimu, naudojam� esam� �em�s sklyp� ribos ir plotai kei�iami (�vairiai dalijami ar jungiami) tik atsi�velgiant � kariški� interesus. �mon�s reikalauja, kad j� turtas neatsidurt� u� ar ant kariški� tvoros ar kad karinio oro uosto tvora nel�st� � j� sklypus ir netrukdyt� veiklai, nes es� jie negali priva�iuoti prie savo statini� ar atlikti tam tikr� darb�. Jie sako, kad pa�eid�iamos j� konstitucin�s teis�s � naudojim�si savo turtu.

Veiklai karinio dalinio paribyje �statymas �pareigoja gauti leidim�.

Savivaldyb� ragina der�tis su kariškiais, ta�iau privat�s asmenys tik sk�s�ioja rankomis ir vadina kariuomen� „valstybe valstyb�je“. Galutin� �od� tur�s tarti Šiauli� politikai, tvirtindami detal�j� plan�.

Baigus rengti detal�j� plan� ir nusta�ius skryd�i� trajektorijas, Savivaldyb� �sipareigojo u�sakyti poveikio aplinkai tyrim�.

„Šiauliai plius“ informacija

Su�si�ti�ki�mai su mo�kyk�l� bend�ruo�me�n�mis

Šiauli� miesto savivaldyb� pateikia susitikim� su mokykl� bendruomeni� atstovais vizit� � mokyklas grafik�:

2011 m. lapkri�io 2 d. (tre�iadien�) 18 val. Salduv�s progimnazijoje (K. Kalinausko g. 19). Dalyvaus Salduv�s progimnazijos ir Dubijos pagrindin�s mokyklos atstovai.

2011 m. lapkri�io 3 d. (ketvirtadien�) 18 val. Dain� progimnazijoje (Dain� g. 45). Dalyvaus Dain� progimnazijos ir Dain� pradin�s mokyklos atstovai.

2011 m. lapkri�io 4 d. (penktadien�) 18 val. Ragain�s progimnazijoje (Til��s g. 85). Dalyvaus Ragain�s progimnazijos ir Centro pradin�s mokyklos atstovai.

2011 m. lapkri�io 7 d. (pirmadien�) 18 val. Gegu�i� progimnazijoje (S. Dariaus ir S. Gir�no g. 22). Dalyvaus Gegu�i� progimnazijos ir Liepori� pradin�s mokyklos atstovai.

2011 m. lapkri�io 8 d. (antradien�) 18 val. „Saul�s“ pradin�je mokykloje (Dain� g. 15). Dalyvaus „Romuvos“ progimnazijos ir „Saul�s“ pradin�s mokyklos atstovai.

2011 m. lapkri�io 9 d. (tre�iadien�) 18 val. „Sandoros“ progimnazijoje (K. Korsako g. 8). Dalyvaus „Sandoros“ progimnazijos ir T�vo Benedikto Andruškos pradin�s mokyklos atstovai.

Šiauli� miesto savivaldyb�s informacija

�im�tas auk�li�, ar�ba Mies�tas be gal�vos

Naujai dygstantis Šventupio mikrorajonas tapo galvos skausmu ir miesto vald�iai, ir sklyp� savininkams, ir architektams. Sumanymas matyti rajon� su daugiaaukš�iais lyg vartus � modern� miest� gyventojams yra nepriimtinas, nes jie nori priva�i� namuk�. �em�s r��iuose projektuojantys architektai ragina ieškoti kompromiso.

Šventupio mikrorajonas – ir miesto vald�ios, ir sklyp� savinink�, ir architekt� galvos skausmas.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Susigr��inus nat�ra tur�t� �em� Šventupio rajone, vienas po kito pasipyl� detalieji planai: vieni pageidauja statyti priva�ius namukus, kiti – sand�lius pašon�je. Politikai susigrieb�, kad tvirtina planus ne�sivaizduodami, kaip atrodys visas rajonas.

Pasak Arvydo Mockaus, Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos Miesto �kio ir pl�tros komiteto pirmininko, jei n�ra pa�eidim�, tvirtinami visi planai.

Problem� kilo, kai pasirod�, kad nesutampa teis�ti priva�i� �emi� savinink� l�kes�iai statytis priva�ius gyvenamuosius namus ir miesto vizija, juolab kad dabar daugiabu�i� jokie investuotojai plyname lauke nenori statyti. Rasa Budryt�, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�ja, sako, kad bendrajame plane šis naujas rajonas numatytas lyg vartai � miest�.

Miesto �kio ir pl�tros komitetas diskutuoti pasikviet� ir savivaldyb�s, ir laisvus miesto architektus, kad šie pad�t� išspr�sti galvos�k�, kaip išlaikyti ir socialines erdves, ir �vaizd�, ir kartu pad�ti �mon�ms �gyvendinti j� norus. Deja, architektai sako esantys bej�giai pagal u�sakym� k� nors sukurti siauruose �em�s r��iuose, kurie buvo gr��inti �mon�ms.

Architektai išeit� mato tik tuo atveju, jei savivaldyb� lanks�iau formuluot� socialin� u�sakym�, matydama vis� interesus, o šiaip si�lyti id�jas yra nerezultatyvu.

„Negalime patys sau atsis�d� brai�yti nauj� Šventup�. Architektas turi gauti u�sakym�, o kai gauna tik r��el�, k� jame gali padaryti – � 4-10 sklypeli� padalyti“,– sako architektas Algimantas �erniauskas.

Problem�, anot architekt�, suk�l� ne tik sklyp� forma, bet ir savivaldyb�s pinig� tr�kumas – vietoj reikalingo detaliojo mikrorajono plano ji u�sak� tik special�j�, tod�l gali tekti keisti neseniai patvirtint�, bet jau pasenus� ir realyb�s neatitinkant� bendr�j� miesto plan�.

„Šiauliai plius“ informacija

Kai�ri� s�var�ty�ne du�j� ne�b�ra?

U�darytame Kairi� s�vartyne, investavus daugiau nei 9 mln. lit�, kuri� tre�dalis – europin� parama, prad�tos išgauti biodujos – gaminama ir elektra, ir šiluma. Deja, šilumos Kairi� gyvenvietei neu�tenka, nes duj� yra kelet� kart� ma�iau, nei nustatyta bandym� metu.

Svajon� biodujomis šildyti Kairius po truput� tolsta. S�vartyne išgaunama keliskart ma�iau duj�, nei buvo prognozuota.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Kairi� s�vartyno kaupe vykstantys procesai išskiria biodujas, kurios, traukiamos per 50 išgr��t� šacht� ir transportuojamos � u� 3,5 km esan�i� Kairi� gyvenviet�, tur�t� j� šildyti. Deja, metano duj� neu�tenka.

Pasak Raimundo Jaku�io, Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro direktoriaus, atsitiko nenumatytas dalykas – kaupe atsirado daug vandens, kuris aps�m� gr��inius. Dabar duj� išgaunama apie 100-150 kub. metr� per valand�. Norint apšildyti Kairius reikia, kad visiškai veikt� abi j�gain�s ir b�t� išgaunama iki 800 kub. metr� duj� per valand�.

Duj� išgavimo ir eksploatavimo konkurs� laim�jusi bendrovi� grup�s „Naujoji šiluma“ dukterin� �mon� „Energijos parkas“, investavusi per 9 mln. lit�, kuri� tre�dalis – europin� parama, tik�josi, kad investicija tur�t� atsipirkti per 7-8 metus, ta�iau realyb� pasirod� kitokia.

Pasak Vytenio Daunoravi�iaus, UAB „Naujoji šiluma“ generalinio direktoriaus, tokio bioduj� kiekio, koks buvo prognozuojamas ir tyr�j� nustatytas ir pagal kur� buvo rengiami konkursai, s�vartyno kaupe n�ra.

Kod�l susiklost� tokia situacija, atliekami tyrimai, ta�iau sp�jama, kad s�vartynas buvo supiltas pelk�je, kurios vanduo �m� semti u�dengt� jo kaup�. Drena�o atlikti negalima, nes b�t� pa�eista kaupo tekstil�s dangos pl�vel�. Gelb�tis bandoma nebegr��inant � kaup� išvalyto filtrato. Kita nes�km�s versija – pav�luota išgauti dujas, nes j� reakcija nebetokia intensyvi kaip prieš kelet� met�.

Nors bioduj� kiekis ir nedidelis, Kairi� kogeneracin�je elektrin�je iš j� gaminama elektra parduodama bendrovei „LESTO“. Pagal 15 met� sudaryt� sutart� „Naujoji šiluma“ pelno dal� turi mok�ti ir Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centrui – u� pirm�j� veiklos ketvirt� pervesta 12 t�kst. lit�.

„Šiauliai plius“ informacija

Il�ga�jam sa�vait�ga�liui be�si�ruo��iant

Spalio pabaiga ir lapkri�io prad�ia – laikotarpis, kai daugelis �moni� vyksta lankyti artim�j� kap�, tod�l visuose keliuose, ypa� vedan�iuose � kapines, padid�ja transporto priemoni� srautas, �mon�ms kyla problem�, kur pasistatyti automobil�. Nema�a tikimyb�, kad gali padaug�ti atvej�, kai apvagiami ilgiau be prie�i�ros palikti gyvenamieji namai, butai, transporto priemon�s.

Policija praneša, kad spalio 28 – lapkri�io 1 d. bus sustiprintas patruliavimas prie kapini�. Numatyti aplinkkeliai ir transporto priemoni� stov�jimo vietos šalia kapini�. Pareig�nai pagal galimybes teiks visokeriop� pagalb� eismo dalyviams, informuos apie eismo s�lyg� ypatumus, apie pablog�jusias eismo s�lygas (eismo �vykius, apylankos �enkl� �rengim�, plikled� ir pan.). Be to, esant b�tinumui, pareig�nai stengsis pagerinti transporto priemoni� pralaidum� keliuose, kreipsis � kelius pri�i�rin�ias organizacijas, prašydami apriboti atliekamus kelio darbus ir atlaisvinti va�iuojam�j� dal�. Sustiprintas patruliavimas bus ir magistraliniuose keliuose.

D�l didelio kapini� lankytoj� srauto ir intensyvaus eismo vairuotojai tur�t� b�ti itin atid�s, kantr�s ir pakant�s vienas kitam. Transporto priemoni� vairuotojams policija primena, kad vykdami lankyti artim�j� kap� neskub�t�, � tolimesn� kelion� išvykt� anks�iau, pasitikrint�, ar automobilyje yra gesintuvas, vaistin�l�, atsarginis ratas ir avarinio sustojimo �enklas. Be to, siekiant išvengti netik�tum� kelyje, rekomenduojama iš anksto pasir�pinti savo transporto priemon�s technine b�kle (pasikeisti padangas, pasitikrinti, ar veikia �ibint� šviesos, stiklo valytuvai, ar yra stikl� ploviklio ir kt.). Svarbiausia va�iuoti pasirenkant saug� greit�, praleisti p�s�iuosius, laikytis kelio �enkl� reikalavim�, seg�ti saugos dir�us. Gyventojai tur�t� prisiminti elementarias taisykles – išlipus iš automobilio tamsiu paros metu apsirengti švies� atspindin�i� liemen�, o einant keliu seg�ti atšvait� ar pasišviesti keli� �ibintuv�liu.

Šiauli� policija si�lo vairuotojams prieš išvykstant � kelion� pasidom�ti interneto svetain�je www.eismoinfo.lt apie planuojamo maršruto ypatumus (eismo s�lygas, kelio remonto darbus, eismo kamš�ius, susiplanuoti patogiausi� maršrut�). Kadangi pakeliui � kapines susidaro kilometrin�s automobili� sp�stys, tod�l esant galimybei � jas b�t� geriau vykti viešuoju transportu.

Vykstantiems automobiliu � kapines, esan�ias K. Donelai�io g., reik�t� Pramon�s gatv�je pasukti � Kanapi� gatv�, o sankirtoje – � dešin� – K. Donelai�io g., o išvykstant sukti kair�n � Išrad�j� gatv�.

Gyventojai, ilgiau išvykdami iš nam�, tur�t� nepamiršti pasir�pinti savo turto saugumu, �jungti saugos sistemos priemones. Jei bute ne�rengta signalizacija, reik�t� tiesiog paprašyti kaimyno pri�i�r�ti b�st� ar gara��. Automobiliuose vert�t� nepalikti verting� daikt� – rankini�, dokument�, mobili�j� telefon� ir pan.

V�lini� ir Vis� švent�j� dienomis miesto autobusai va�iuos kitu grafiku. Šiauli� mieste lapkri�io 1 d. jie va�iuos naujais maršrutais: „Gytari� �iedas – Gink�n� kapini� �iedas“, „Gytari� �iedas – Donelai�io kapin�s“, „Gegu�i� �iedas – Donelai�io kapin�s“, „Gink�n� kapini� �iedas – Donelai�io kapin�s“.

Autobusai šiais maršrutais prad�s va�iuoti 9 val. Priklausomai nuo eismo s�lyg�, jie va�iuos ma�daug kas 10 min. iki 18.30 val.

Reik�t� nepamiršti, kad dauguma tarpmiestini� autobus� spalio 31 ir lapkri�io 1 d. va�iuos sekmadienio grafiku.

„Šiauliai plius“ informacija

At�si�mi�ni�m� kny�ga � tei�sia�m��j� suo�l� pa�so�di�no po pu�s�s am��iaus

Stasys ŠLIO�A

Lapkrit� prieš Šiauli� apygardos teism� stos 83-ej� Ignas Laucius. Senolis kaltinamas prieš daugiau nei 64 metus Pakruojo rajone, Vaigaili� kaime, drauge su bendrininku Alfonsu Remeika �iauriai nu�ud�s keturis �mones. Pareig�nai 1947-�j� �udynes atskleid� palygin� tremtin�s Juz�s Jasvilait�s-Kemeklien�s atsiminim� knygoje „Šiauriniai v�jai“ pateikt� liudininko pasakojim� su slaptomis soviet� saugumo ministerijos bylomis.

Knygos, pad�jusios išaiškinti pus�s am�iaus senumo nusikaltim�, autor� 1956 m.

„Painiai varstosi gyvenimo gijos ir kry�iuojasi keli� kry�kel�s...“

Taip baigiasi trumpas

J. Jasvilait�s-Kemeklien�s pasakojimas apie tuomet tik devyniolikme�io I. Lauciaus ir jo bendro kruvin� �yg� po Lygum� vals�i�. Autor� prisimena, kad �mus priešintis tuometei okupant� vald�iai ši prad�jo kurti „liaudies gyn�j�“ b�rius, � kuriuos stojo tie, kurie bijojo fronto ir ting�jo dirbti. Nors karas buvo pasibaig�s, ta�iau stribams duota vald�ia ir ginklai s�jo siaub� ir ašaras. Vald�iai pajutus, kad partizan� pasipriešinimas n� kiek nesl�gsta, ši „liaudies gyn�jams“ �sak� kovoti kitokiu b�du – atsitiktiniai �mon�s buvo �udomi prisidengiant partizan� vardu.

Taip Lygum� stribai I. Laucius ir A. Remeika, apsimesdami partizanais, susidorojo su broli� Kazimiero ir Leono Šimk� šeimomis. Kovo 11-osios nakt� � K. Šimkaus namus u��j� du miškiniais prisistat� �mon�s pareikalavo, kad juos nuvest� pas Leon� (jis taip pat buvo partizanas – aut. past.), es� pas j� da�nai lankosi, ta�iau šis nakt� gali ir ne�sileisti. Kazimierui išlyd�jus sve�ius, vienas at�j�n� sugr��o ir pasi�m� šeimininko kirv�, o K. Šimkaus �monai prisak� paruošti valgyti, neva tuoj gr�š su abiem broliais.

�mona, �tarusi ka�k� negero, pasek� �kandin ir išgirdo savo vyr� šaukiant�: „Broli, gelb�kis, jei gali, mane �udo!“ Parb�gusi namo, ji apreng� vaikus ir pasisl�p�. �udikai, kirviu nu�ud� abu brolius, j� motin� Barbor� ir Leono �mon� Emilij�, sugr��o ieškoti Kazimiero �monos. Nerad� paman�, kad ji su vaikais pab�go pas partizanus, tod�l apipl�š� namus spruko ir patys.

Teisiamas nebe pirm� kart�

Kit� dien� gaudyti �udik� � kaim� atva�iavo Lygum� stribai ir kareiviai, kartu su jais vaikš�iojo patys �udikai – I. Laucius bei A. Remeika – ir t�nakt

K. Šimkaus gry�ioje sl�p�sis liudininkas, kuris v�liau visk� papasakojo atsiminim� knygos autorei. Ta�iau niekas neišdr�so prabilti. „Liaudies gyn�jai“ oficialiame soviet� saugumo ministerijos pranešime paraš�, kad Šimk� šeim� iš�ud� banditai, o J. Jasvilait�-Kemeklien� savo knygoje �udikus �vardijo tik pirmosiomis pavard�i� raid�mis – „L“ ir „R“.

Po kurio laiko I. Laucius panaši� egzekucij� nes�kmingai m�gino surengti Montjurgi� kaime. Ten gyvenusi Mikalaj�n� šeima nujaut�, kad j� rengiamasi ištremti, tod�l nuolat bud�jo. T�nakt ne troboje nakvojusi vyresnioji dukt� pasteb�jo, kad vyrai, prisistatantys partizanais, lau�iasi � jos šeimos namus. Mergina nub�go � Juknai�ius ir pakviet� rus� kareivius, kurie su�m� �sibrov�lius. Kareiviai, iškrat� I. Lauciaus kišenes, rado du vestuvinius aukso �iedus, kuri� vidin�je pus�je buvo �rašyta „Šimkaus Leono ir Emilijos“. I. Laucius buvo atiduotas vietinei vald�iai ir teisiamas „d�l aki�“. Ta�iau J. Jasvilait�-Kemeklien� rašo, kad netrukus Šimk� �udikas ir toliau stribavo bei spard� lavonus miesto aikšt�je.

I. Lauciui pateikti kaltinimai pagal Baud�iamojo kodekso 101 straipsn� „Tarptautin�s humanitarin�s teis�s saugom� asmen� �udymas“. Baud�iamajame kodekse numatyta, kad u� tok� nusikaltim� baud�iama nuo 10 iki 20 met� arba laisv�s at�mimu iki gyvos galvos. Atsi-�velgiant � sunkinan�ias aplinkybes, I. Lauci� pripa�inus kaltu, jam gr�st� kal�jimas iki gyvos galvos. Nuo 1990-�j� d�l tarptautin�s humanitarin�s teis�s saugom� asmen� �udymo teismams nagrin�ti perduotos 36 baud�iamosios bylos, kuriose beveik pusšimtis kaltinam�j�.

Svei�ka mi�ty�ba mo�kyk�lo�se

Sveikos mitybos pasirinkimas mokyklose ir lopšeliuose-dar�eliuose yra svarbus kiekvieno vaiko ir visos šalies atei�iai. Šiauli� mokyklose tai �rod� Švedijos maisto technologai.

Unikalus sveikos mitybos projektas prad�tas �gyvendinti tam, kad mokyt� vaikus ir pedagogus sveiko maisto gaminimo bei �vardyt� mitybos problemas.

Gegu�i� progimnazijoje apie savait� plušo viešnios iš Švedijos, skatinan�ios eiti sveikesnio gyvenimo link. Vir�jos mok� vaikus sveiko maisto gaminimo. Proces� steb�jo ir

„S plius“ televizijos kameros su laid� ved�ja Bumce. Vaikai, patys �sitrauk� � proces�, patiekal� skon� �vertino puikiai.

Sveikos mitybos projektas sud�jo taškus d�l pagrindini� problem� – Lietuvos moksleiviai u� maitinimui skirtas l�šas negauna pakankamai vaisi� ir dar�ovi�. Švedijos maisto technologai did�kukuli� negyr�, Švedijos ambasador� Cecilia Ruthstrom Ruin tikina, kad sveika vaik� gyvensena – investicija � ateit�.

Sveikos mitybos mokyklose projektas prad�tas Šiaur�s ministr� tarybos biuro, paskatintas Lietuvos sveikuoli� s�jungos tyrimo, kurio metu nustatyta, kad 98 proc. mokyklinio am�iaus vaik� Lietuvoje serga peršalimo, virškinimo ligomis, skund�iasi galvos skausmais, ma�ai juda.

„Šiauliai plius“ informacija

Teis�mai at�v�r� du�ris

Minint Konstitucijos ir civilin�s teis�s dien�, visuomenei duris atv�r� Lietuvos teismai. Mieste vyko renginiai jaunimui. Daug d�mesio skirta pagrindiniam valstyb�s �statymui ir nelengvai teisininko profesijai.

Lietuvos Konstitucija m�s� šalies pilie�i� per referendum� priimta 1992 m. spalio 25 d., tod�l kasmet ši� dien� minima Konstitucijos diena. Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose jau antri metai ta proga visuomenei duris atveria teismai. Mieste did�iausias d�mesys buvo skirtas jaunimui, kuris kartu su garsiais teisininkais dalyvavo konferencijoje „Konstitucini� vertybi� apsauga šios dienos Lietuvoje“.

Šiauli� apygardos teritorijoje yra 10 apylink�s teism�, 11-asis - apygardos. Juose dirba 84 teis�jai, iš viso apie 400 darbuotoj�.

Šiauli� apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis sako, kad teisininko profesija yra sunki, ypa� teis�jo. Per metus Šiauli� miesto apylink�s teisme vienas teis�jas išnagrin�ja apie 1000 byl�, kituose rajonuose – iki 500.

Teisinink� konferencij� organizavo Šiauli� apygardos teismas ir Lietuvos teisinink� asociacijos Šiauli� skyrius.

„Šiauliai plius“ informacija

Mies�to val�d�ios tai�ki�ny�je�� dar��e�liai

Šiauli� politikai u�simojo panaikinti dal� Vyriausyb�s patvirtint� lengvat�, taikom� lopšeliuose-dar�eliuose, ir per m�nes� t�v� s�skaita sutaupyti ma�daug 20 t�kst. lit�. Dabar t�vams taikomos šeši� r�ši� lengvatos. Savivaldyb� kasmet lengvatoms padengti iš biud�eto skiria ma�daug 900 t�kst. lit�.

Savivaldyb� �ada ne tik naikinti lengvatas lopšeliuose-dar�eliuose, bet ir didinti mokest� u� vaiko išlaikym� ir ugdym� juose.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Lopšelyje-dar�elyje „Coliuk�“ ugdoma 110 vaik�, iš kuri� 25 moka pus� kainos u� jo lankym�, o šeši� vaik� t�vai, kurie gauna socialin� pašalp�, išvis nemoka. Pagal Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos patvirtint� tvarkos apraš� 50 proc. u� dar�el� moka penkios t�v� grup�s: daugiavaik�s šeimos, gaunantys ma�as pajamas, kai šeimoje yra tik vienas iš t�v� ir atliekan�i� karin� tarnyb�, moksleivi� ir student� šeimos.

Finans� ir ekonomikos komiteto pirmininkas �ilvinas Šil�nas teikia nauj� sprendimo projekt�, kuriuo dal� lengvat� siekia panaikinti. Politikas si�lo nebetaikyti lengvat�, jei vaikas turi vien� iš t�v�, jei vienas iš t�v� mokosi mokykloje ar studijuoja dieniniame skyriuje ir jei vienas iš t�v� atlieka tikr�j� karin� tarnyb�, ta�iau šie punktai numatyti Vyriausyb�s dokumentuose ir taikomi visoje Lietuvoje. �ilvinas Šil�nas tvirtina, kad Vyriausyb�s nuostatos iš dalies prieštarauja �statymams, tod�l kreip�si � j�, kad ši pateikt� išaiškinim�.

Irena Urbutyt�, lopšelio-dar�elio „�irniukas“ direktor�, sako, kad visuose dar�eliuose daug�ja šeim�, kurios naudojasi lengvatomis. Dar�elyje „�irniukas“ apie tre�dal� vaik� t�v� naudojasi vienokia ar kitokia lengvata. Visai nemoka 11 proc. vaik�.

Vienos dienos mokestis u� vaiko išlaikym� lopšelyje kainuoja 5 litus 85 centus, dar�elyje – 6 litus 63 centus. Per m�nes� susidaro apie 140-150 lit�. 29-iuose Šiauli� miesto lopšeliuose-dar�eliuose ugdomi 136 kari�, 95 student� ar mokini� vaikai, o 67 turi tik vien� iš t�v�. Jei �statymai neprieštaraus ir Taryba priims si�lom� sprendim�, savivaldyb� per m�nes� sutaupys apie 20 t�kst. lit�.

Savivaldyb� �ada ne tik naikinti lengvatas lopšeliuose-dar�eliuose, bet ir didinti mokest� u� vaiko išlaikym� ir ugdym� juose. �prastai šio mokes�io atskaitos taškas – maitinimo norma – ma�daug 150 lit� per m�nes�. Ta�iau Savivaldyb�s administracija suskai�iavo, kad tai tik išlaidos maisto produktams, o �vertinus kitus kaštus, ypa� jei bus atsisakyta virtuvi� darbuotoj�, mokestis tur�t� sudaryti 220 lit� per m�nes�.

„Šiauliai plius“ informacija

K��di�ki� na�muo�se�� ju�bi�lie�jus

Vakar Šiauli� miesto savivaldyb�s sutrikusio vystymosi k�diki� namai min�jo 45-met�. Darbuotojos sako, kad t�v� palikt� vaik� nema��ja. Did�iausia problema – prast�ja ma�yli� sveikatos b�kl�, nesi � pasaul� jie at�jo nelaukti.

Apsupti r�pesting� darbuotoj�, Šiauli� miesto savivaldyb�s sutrikusio vystymosi k�diki� namuose auga 65 ma�yliai. Did�ioji dalis j� turi t�vus, ta�iau jie savo at�alomis nesir�pina, tod�l K�diki� nam� darbuotojos stengiasi globoti ir maitinti vaikus, tarsi b�t� tikros mamos.

G�l�s, dovanas ir šiltus �od�ius K�diki� nam� darbuotojams, d�mes� vaikams dovanojo � švent� atvyk� sve�iai – nuolat k�dikius lankantys Aviacijos baz�s ir oro policijos misij� vykdantys NATO kariai, Vaiko teisi� ir kit� tarnyb� atstovai. Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino K�diki� namus.

K�diki� namuose dirba 77 darbuotojai. �staigos direktor� sako, kad darbuotojai dirba dien� nakt�. �ia vis� par� septynias dienas per savait� verda gyvenimas.

Vienam vaikui išlaikyti K�diki� namuose per metus šiemet skirta beveik 30 t�kst. lit�. Kadangi pastaraisiais metais labai suma�intas finansavimas, k�diki� nam� darbuotojai d�kingi r�m�jams, kurie nepamiršta ma��j� gyventoj�.

„Šiauliai plius“ informacija

Eks�pe�ri�men�tuo�ti ne�su�tin�ka

Nusitaikyta � socialini� pašalp� gav�jus. Nuo kit� met� penkios šalies savivaldyb�s sutiko perimti pašalp� skirstymo našt� ant savo pe�i�. Jei savivaldyb� išeikvos skirt� fiksuot� sum�, pašalpoms pinig� teks ieškoti miesto biud�ete. Šiauli� miesto savivaldyb� tam pasipriešino, nes kasmet socialini� pašalp� ir šildymo kompensacij� prašo dvigubai daugiau �moni�.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Socialin�s paramos skyriuje ankšta vos ne kas m�nes� – šiaulie�iai ateina tvarkytis dokument� d�l socialini� pašalp�, metams baigiantis – d�l šildymo kompensacij�. Kasmet daug�ja ir gaunan�i�j� kompensacijas šeim�: u�pernai jas gavo 5,5 t�kst. šeim�, pra�jus� šalt�j� sezon� buvo beveik 7 t�kst. Ruošiamasi nuo kit� met� pertvarkyti socialin�s paramos sistem�, kai pa�ios savivaldyb�s spr�s, kam param� skirti, didinti ar ma�inti. Bandyme dalyvausian�ioms penkioms šalies savivaldyb�ms b�t� skirta fiksuota pinig� suma pašalpoms ir kompensacijoms u� komunalines paslaugas, atsi�velgiant � pra�jusi� met� rezultatus.

Šiauli� miesto savivaldyb� eksperimentuoti nesutiko, nes l�š� socialinei paramai gali tekti ieškoti savo biud�ete. Pa�adai, kad sutaupyt� l�š� nereik�s gr��inti � valstyb�s biud�et� ir savivaldyb� gal�s jas naudoti savo nuo�i�ra, – ne�tikino. Šiauliuose pašalpos gav�j� gretos tik did�ja. Vien ši� met� vasar� pašalpoms ir šildymo kompensacijoms prireik� kone 3 mln. lit�. Vis d�lto Vyriausyb� tikisi, kad nauja tvarka pašalp� gav�j� gretas praretins, nes kai kuri� pajamos did�s. Nuo sausio

1-osios � 2009 m. lyg� atkuriamos pensijos, nuo 1170 iki 1488 lit� didinamos draud�iamosios pajamos.

Nuo kit� met� socialin�s paramos teikimo proces� � savo rankas perims Akmen�s, Panev��io, Radviliškio, Raseini� ir Šilal�s rajon� savivaldyb�s. Projekte numatytos paskatos ieškotis darbo, ta�iau ketinama ma�inti pašalpos dyd� nedirbantiems darbingo am�iaus asmenims ir j� šeimoms, kurie ilgai gauna pašalp�.

„Šiauliai plius“ informacija

Nau�ji Vy�riau�sy�b�s at�sto�vai

Klaip�dos, Šiauli� ir Taurag�s apskrityse paaišk�jo nauji Vyriausyb�s atstovai. Klaip�dos apskrityje konkurs� laim�jo Daiva Kerekeš, Šiauliuose – Jonas Novogreckis, Taurag�je – Irena Ri�kuvien�.

Pagal Korupcijos prevencijos �statym� konkurs� laim�jus� asmen�, siekiant� eiti Vyriausyb�s atstovo pareigas, dar tikrins Speciali�j� tyrim� tarnyba (STT).

D. Kerekeš Vyriausyb�s atstovo Klaip�dos apskrities tarnyboje dirba nuo 1999 m. Pastaruosius trejus metus ji �jo vyresniosios patar�jos pareigas. J. Novogreckis yra dirb�s Šiauli� rajono savivaldyb�s mero pavaduotoju, Seimo nari� pad�j�ju-sekretoriumi, Kurš�n� miesto seni�nijos seni�nu. I. Ri�kuvien� pastaruoju metu dirba Taurag�s apskrities skyriuje Regionin�s pl�tros departamente prie Vidaus reikal� ministerijos, anks�iau ji �jo Taurag�s apskrities viršininko pareigas.

LRV informacija

�em�pio�na�to at�gar�siai

Ketvirtadien� „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vadovai d�kojo šiaulie�iams u� ger� darb� per Europos krepšinio �empionat�. Lietuva ne tik tapo �inoma pasaulyje, bet ir �gijo patirties organizuodama did�iulius sporto renginius.

Per Europos krepšinio �empionat� parodyta 90 tiesiogini� transliacij� iš Lietuvos, �empionat� transliavo 150 šali�, j� �i�r�jo 180 milijon� �i�rov�. Šiauli� arenoje �aid� krepšinio �vaig�d�s Dirkas Navickis, Tomas Parkeris. 80 proc. biliet� buvo parduota. Tikslius duomenis „EuroBasket“ organizacinis komitetas tur�s ma�daug po pusantro m�nesio. Informacija apie Lietuv� buvo skelbiama kasdien. Pasak Mindaugo Špoko, „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vadovo, kiekvienas �urnalistas pradeda pasakojim� apie šal�, miestus ir �sp�d�ius, k� mat�. Jei �sp�d�iai yra �alia tauta, linksmi, paslaug�s �mon�s, gra�i, pigi šalis, tai naudinga valstyb�s �vaizd�iui. Aišku, kai kurie viešbu�iai ir barai perlenk� lazd� didel�mis kainomis. Vieninteliuose Šiauliuose nepasiteisino „�aidim� salos“.

Teigiama tai, kad nebuvo u�fiksuota n� vieno incidento ar nusikaltimo prieš u�sienie�ius. Anot m. Špoko, tai policijos ir saugos tarnyb� nuopelnas. Krepšinio �empionato organizavimas susid�jo iš 18 sri�i�: transporto, saugumo, savanori� ir pan. Šiaulie�i� darbo grupei vadovavo Martynas Ra�kauskas. Jis buvo atsakingas ir u� transport� bei apgyvendinim�.

Pasak M. Ra�kausko, �temp�iausios buvo kelios pirmos dienos, o v�liau buvo lengviau.

„EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vadovai d�kojo šiaulie�iams u� ger� darb�, �teik� pad�kos raštus, o Šiauli� miesto merui Justinui Sartauskui – aukso medal�. Tokius medalius gavo Europos krepšinio �empionato nugal�tojai – ispanai.

M. Špoko nuomone, mums pavyko iššokti aukš�iau bambos ir parodyti dar salto: „Jei kas nors nor�jo dviej� salto, sunku pakartoti, o antr� kart� darant pakartoti t� pat� rezultat�. O turint toki� patirt� ir arenas, galima organizuoti kitus �empionatus, siekti, kad 2022 metais Lietuvoje vykt� pasaulio krepšinio �empionatas.“

„Šiauliai plius“ informacija

Dau�g�ja ne�nau�do�ja�m� sa�vi�val�dy�b�s pa�sta�t�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiauli� miesto savivaldyb� turi septynis nenaudojamus pastatus ar patalpas, kuri� jai nesiseka parduoti ar išnuomoti. Kai kuriuos iš j�, net ir tuš�ius, tenka išlaikyti u� mokes�i� mok�toj� pinigus, kad nepablog�t� prekin� b�kl�, arba tod�l, kad tai gyvenamojo pastato dalis.

Buvusio „Laiko“ kinoteatro nuomininko savivaldyb� netiesiogiai atsikrat�. Dabar pastatas stovi tuš�ias.
Simonos �ALYT�S-LINKUVIEN�S nuotr.

Nebereikalingo ar laikinai nenaudojamo turto turinti Šiauli� miesto savivaldyb� suka galv�, k� su juo daryti. Turto fonde – septyni tušti pastatai. Kit�met j� gali padaug�ti iki dešimties. Pastatas A. Mickevi�iaus g. 6 ir dalis namo Vytauto g. 152 šiemet buvo did�iausios, deja, neišsipild�iusios Šiauli� miesto savivaldyb�s viltys papildyti Privatizavimo fond�. Patalpos, nors ir netoli centro, antrus metus aukcionuose nesulaukia pirk�j�. Jei A. Mickevi�iaus g. statinys tiesiog stovi u�rakintas, tai pastatas Vytauto g. dar ir yra nuostolingas biud�etui.

Irena Krugiškien�, Šiauli� m. savivaldyb�s Turto valdymo skyriaus Turto valdymo ir apskaitos poskyrio ved�ja, teigia, kad pastatas Vytauto g. 152 šiek tiek šildomas, nes su gyvenamuoju namu yra susij�s bendra konstrukcija. Anot ved�jos, praeit� šildymo sezon� šildymo kainos vidurkis per m�nes� buvo apie 1700 Lt, šal�iausi� m�nes� – 2400 Lt. Apie š� sezon� dar nesiry�tama kalb�ti.

Ne�inia, ar neu�sl�gs mokes�i� mok�toj� pe�i� ir kiti trys parduoti ruošiami pastatai – senoji poliklinikos dalis Varpo g. 9, buv�s „Laiko“ kinoteatras, kurio nuomininko savivaldyb� netiesiogiai atsikrat�, ir pavasar� policijos paliktas tuš�ias pastatas Vasario 16-osios g. 37. Dar dviej� tuš�i� objekt� savivaldyb� kol kas neparduos: Dain� poliklinikos dalis laikoma planuojant � j� perkelti Socialin�s paramos skyri�, o š� ruden� u�darytos Jono Lau�iko specialiosios mokyklos patalpoms ieškoma nuomininko, tod�l patalpos �emait�s gatv�je bus ir šildomos, ir saugomos priva�ios tarnybos.

„Gal atsiras kas nors, kas laikinai 2-3 metus išsinuomos šit� pastat�. Nenorime, kad jis b�t� suniokotas, tod�l bus saugomas ir šildomas“, – teigia

I. Krugiškien�.

Iškart po Nauj�j� � Savivaldyb�s turto valdymo fond� pateks dar vienas ištušt�siantis statinys – did�iul� mokykla Kvie�i� g. 7, o nuo kito rugs�jo – ir trys planuojamos u�daryti mokyklos, kurias irgi reik�s arba išlaikyti, arba parduoti.

„Savivaldyb�s administracijos direktoriaus �sakymu yra sudaryta darbo grup�, kuri ir spr�s, k� daryti su tuš�iais liksian�iais mokykl� pastatais. Galb�t mokyklos bus išnuomotos arba privatizuotos, galb�t � jas iš atskir� patalp� bus perkeltos neformaliojo ugdymo paslaugas teikian�ios �staigos, sporto mokyklos. Konkretaus atsakymo dar n�ra“, – teigia skyriaus ved�ja.

Lai�kas mo�k�ti u� �e�m�

Šiauli� apskrities savivaldyb�s šieme�ius biud�etus tikisi papildyti 8 mln. lit� �em�s mokes�io. Jau suformuotos mokes�i� u� �em� deklaracijos yra elektronin�je sistemoje, o popierin�s išsiuntin�tos – iš viso ma�daug 93 t�kst. gyventoj� ar �moni�.

Savivaldyb�s biud�etus tikisi papildyti iš �em�s mokes�io.
Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Ruduo – ne tik laikas imti derli�, bet ir mok�ti mokes�ius u� �em�. Mokes�i� administratoriai jau suformavo ir elektronin�je deklaravimo sistemoje pateik� informacij� apie valdomus �em�s sklypus ir mokes�io dyd�, o tiems, kurie n�ra elektronin�s sistemos vartotojai, yra išsiuntin�ti laiškai su popierin�mis deklaracijomis.

Pasak Virginijos Pabr��ien�s, Šiauli� apskrities VMI Mokestini� prievoli� departamento direktor�s, popierin�s deklaracijos siun�iamos gyventoj� registre deklaruotu adresu. Mokes�ius susimok�ti reikia iki lapkri�io 2 d.

Sklyp� savininkai, negav� laišk� d�l neteisingo adreso arba tod�l, kad jo išvis n�ra, pavyzd�iui, kaimiškose vietov�se, tur�t� susir�pinti ir patys teirautis informacijos mokes�i� telefonu 1882, nes u� laiku nesumok�tus mokes�ius bus skai�iuojami delspinigiai. Tvarkingi mokes�i� mok�tojai per kelet� savai�i� tur�t� papildyti savivaldybi� biud�etus. „� Šiauli� apskrities savivaldybi� biud�etus turi b�ti surinkta per 8 mln. lit�. Iš viso mokes�ius moka 93 t�kst. asmen�, iš kuri� 600 juridini�. D�l �vairi� savivaldyb�s taikom� lengvat� mokes�ius u� �em� mok�s ma�daug tre�daliu ma�iau gyventoj�“, – sak�

V. Pabr��ien�.

Taigi mokes�io prievol� liko tik 64 t�kst. asmen�. Be to, dar net nuo ankstesni� met� velkasi bendra beveik 400 t�kst. lit� nepriemoka. Tiesa, kai kuriems �em�s mokestis gali b�ti ir suma��j�s, patikslinus deklaracijas. Daugelio gyventoj� �em�s mokes�io suma nesiekia 50 lit�. Jei suma didesn� ir mok�tojas turi finansini� sunkum�, jam mokes�i� inspektoriai nepataria laukti, kol bus skai�iuojami delspinigiai, geriau kreiptis d�l mok�jimo dalimis.

„Šiauliai plius“ informacija

Au�to�bu�s� dar n�ra, bet de�ga�li�n� jau vei�kia

Nors Šiauliai dar iki kit� met� pavasario nesulauks ekologišk� u� europin�s paramos projekto l�šas pirkt� dujini� autobus�, jau pastatyta kompresorin� atidaryta. �ia galima kuro talpas pripildyti susl�gt� gamtini� duj�. „Busturas“ tikisi, kad kol baigsis teisminiai keliai, Šiauli� mieste pakaks septyni� nenauj� skolint�, pagal panaudos sutart� va�iuosian�i� autobus�.

Šiauliuose šalia miesto autobus� parko prad�jo veikti tre�ioji Lietuvoje susl�gt� gamtini� duj� kompresorin�. Ji atidaryta pasitelkus atsargin� plan�. Dar ruden� Šiauliuose tur�jo pasirodyti nauji ekologiški dujas naudojantys autobusai, ta�iau šiaulie�iai u�strigo teismuose. Rugpj�t� dujini� autobus� viešojo konkurso rezultatus apskund� vienas iš dalyvi�. „Busturas“ skolinsis septynis senus ekologiškus autobusus. Pasak Virginijaus Korsako, UAB „SG dujos“ generalinio direktoriaus, kit� savait� atvyks

8-9 m. autobusai. Jie gauti pagal panaudos sutart�.

Spalio pabaigoje „Busturas“ tikisi teism� d�l dujini� autobus� pirkimo baigties, kad pagal ES ekologiško transporto program� b�t� galima iki kit� met� pavasario �sigyti aštuonis naujus autobusus. Naujoji susl�gt� gamtini� duj� kompresorin�, pasak ve��j�, bus naudinga ne tik švaresn�s aplinkos, bet ir ekonominiu po�i�riu. Bus taupomos ir išlaidos taršos mokes�iams, kai u� vien� autobus� mokama 400 lit� per metus.

Kol kas „Busturo“ atstovai negali atsakyti, kiek tiksliai kainuos sen� ekologišk� autobus� nuoma. Susl�gt� duj� kompresorin� pristatoma kaip viena moderniausi� šalyje, kurioje kuro atsarg� – apie 12 t�kst. kub. m. Teigiama, kad Šiauliuose ekologiško kuro prireiks ir lengv�j� mašin� vairuotojams. „Busturas“ nuo šiol pretenduoja ir � 20 mln. lit� dotacij�, nes Lietuva, pardavusi taršos leidimus, apie 90 mln. skirs ekologiškiems autobusams pirkti.

Šiauliuose atidaryta susl�gt� gamtini� duj� kompresorin� – tre�ioji šalyje. 2007 m. tokia prad�jo veikti Klaip�doje. Vilnie�i� patirtis parod�, kad kilometro kelion�s savikaina dujiniu autobusu 40 cent� ma�esn� negu va�iuojant dyzeliniu. Dabar šiaulie�i� turimi autobusai vienam kilometrui sunaudoja 3,20-3,40 lito, tod�l s�naudos suma��t� aštuntadaliu.

„Šiauliai plius“ informacija

�S plius� kon�kur�so �Ma�no spal�vin�gas Dis�n�jaus pa�sau�lis� da�ly�viams � pri�z� lie�tus!

Rugs�jo m�nes� vaikai gal�jo var�ytis elektronini� ryši� paslaugas teikian�ios bendrov�s „S plius“ ir naujien� portalo „Etaplius.lt“ konkurse „Mano spalvingas Disn�jaus pasaulis“. Kompetentinga komisija, atsi�velgusi � portalo lankytoj� balsus, išrinko nugal�toj�. Norime atkreipti d�mes�, kad n� vienas konkurso dalyvis nebus nuskriaustas – jiems atiteks vertinga „Disn�jaus“ atributika.

Konkurso nugal�toju portalo lankytoj� bei komisijos vieningu sprendimu tapo Gust� Kulikauskait�, pateikusi darbel� „Ilgo plauko istorija 2“. Jos šeima gal�s m�gautis „S plius“ skaitmenine televizija bei papildom� program� paketu „Vaikams“ net 12 m�n. nemokamai. Specialus prizas u� spalvingum� ir k�rybiškum� atiteko Deimantei Pu�kori�tei, u� menin� išraišk� – Izabelei Jankevi�i�tei ir Akvilei Paulavi�i�tei, u� išradingum� – Nojui Katinui, u� atlikimo technik� – Aistei Roznytei, u� �domi� technik� – Ilanai Kleivaitei, u� draugiškumo išraišk� – Titui Bried�iui, u� „Disn�jaus“ heroj� gaus� – Gretai Vaškytei, u� Knysliuko nuotyki� pavaizdavim� – Eglei Mingailaitei ir Viktorijai Vaitek�naitei, u� senosios animacijos prisiminimus – Kornelijai Jokšaitei ir Augustei Stancelytei, u� saul�tos nuotaikos suk�rim� – Tomui Vaišvilai, u� nam� ilges� – Eligijui Stangvilai, u� Donaldo nuotyki� pavaizdavim� – Pauliui Ozernovui, Markui �eponiui ir Vitgardui Lešinskui, u� ger� nuotaik� – Viktorijai Mikulskytei, u� vasarišk� peiza�� – Justinui Borusai, u� saldum� – Gabrielei Ivanovaitei, u� šypsen� – Gabrielei Klemenytei, u� interpretacij� meil�s tema – Rugilei Abukaitytei, Brigitai Abukaitytei, u� audiovizualin�s technikos panaudojim� – Ugnei Ilgalavi�i�tei, Gabijai Kaltanaitei ir Ervinui Rimkevi�iui.

Elektronini� ryši� paslaugas teikianti bendrov�„S plius“ d�koja visiems u� dalyvavim�. Prizus atsiimti kvie�iame iki 2011 m. spalio 22 d. adresu Til��s g. 74, Marketingo skyriuje. Atsiiman�i� prizus konkurso dalyvi� prašome tur�ti asmens tapatyb� patvirtinant� dokument�.

„S plius“ informacija

Kul�t��ros til�tas �iau�liai-Liub�li�nas

Ar�nas UOGINTAS

Pastaruoju metu politikai vis mezga provokuojant� Lietuvos ir Lenkijos priešpriešos raizgin�, o kult�ros �mon�s – menininkai – tiesiog tiesia bendravimo tiltus. Šiauli� ir Liublino universitet� (Universitet Marii Curie-Sklodowskiej) Men� fakultetai jau daugiau nei dešimt met� kasmet pasikei�ia parodomis ar dalyvauja vienas kito meniniuose projektuose.

Draugiškame Lenkijos mieste gyvena per 300 t�kst. gyventoj� ir apie 100 t�kst. student� iš penki� valstybini� universitet� ir keli� priva�i� aukštojo mokslo institucij�. Šiame studentiškame mieste parodas jau yra sureng� Šiauli� universiteto d�stytojai: prof. V. Janulis, prof. R. Garba�iauskas, R. Venckus, Meda ir kiti. Buvo eksponuoti Men� fakulteto magistrant� darbai, pernai Liublino jaunimo kult�ros centre m�s� Men� fakulteto d�stytojai pristat� išsami� k�rybos ekspozicij�, o trys jauni lenk� tapytojai š� pavasar� dalyvavo Šiauli� miesto dailinink� jubiliejin�je parodoje.

Rugs�jo 2-�j� Liublino galerijoje (Galeria ZPAP Pod Podloga) atidaryta šiauliet�s Redos Uogintien�s grafikos darb� paroda. Ši meninink� prieš dvejus metus buvo tapusi tarptautin�s bienal�s (I Miedzynarodowe Bienale Wschodni Salon Sztuki, Lublin 2009) laureate, tod�l buvo pakviesta išsamiau pristatyti savo k�ryb�. Pastaroji galerija, nors n�ra didel�, yra �inoma Lenkijoje, kasmet rengia ma�daug po devynias parodas. �domu tai, kad galerijos direktor� Lucyna Mazurek, nepaisant pastar�j� met� kult�ros finansavimo stygiaus, geba kiekvienam ekspozicijos autoriui išleisti katalog�, periodiškai rengti parod� pristatymus.

Parodoje R. Uogintien� eksponavo ofortus, „Vyrišk� �aidim�“ cikl� ir naujausias monotipijas. Vizuali dailinink�s plastika visada sarkastiška. Šiame feministin�mis gaidomis nuspalvintame cikle meninink� �aid�ia �vej� ant ledo d�lion�. Vyrai, �iemos savaitgaliais išgr��tomis skyl�mis „dekoruojantys“ mari�, e�er� ar upi� led�, grafik�s darbuose lyg varnai kantriai laukia grobio, o ka�kur danguje lyg matoma ar nematoma f�ja ar malonum� laukianti dama – kartais nuobod�iaujanti �mona – skai�iuoja beprasmiškai praleistus laisvadienius... Lengvai atpa��stamas Šiauli� Talkšos e�eras su �sir��usiu � horizont� Ch. Frenkelio fabriko kaminu provinciali� vyro ir moters istorij� padaro labiau artimesn�, nes ši ledo �aidim� mizanscena vyksta visai šalia – m�s� mieste... Da�nai savo k�ryboje – estampuose – meninink� nevengia vaizduoti intymi� gyvenimo, savo miesto interjero ar architekt�ros fragment�.

„Cynamonowa Reda“ – taip savo straipsnyje Liublino dienraštyje meninink� pristato �inomas teatro ir kino kritikas Andrzej Molik. Jis atranda daugyb� siurrealistini� metafor�, da�nai autor� lygina su Galicijoje, dabartin�s Ukrainos teritorijoje, k�rusiu prieškario lenk� menininku, literat�ros, teatro kritiku Bruno Schulz‘u. R. Uogintien� jau pakviesta dalyvauti šio menininko vardu pavadintame festivalyje, kuris 2012 metais vyks Ukrainoje.

Pirks so�cia�li�nius b�s�tus

Po dvej� met� pertraukos Šiauli� miesto savivaldyb� pirks 14 socialini� but�. Laukiantiesiems j� ma�a paguoda, kadangi eil�je per t�kstant� šiaulie�i� šeim�.

Daugiau nei t�kstantis šiaulie�i� laukia socialinio b�sto. Yra sudaryti šeši atskiri s�rašai: jaun� šeim�, gausi�, našlai�i�, ne�gali�j�, bendra ir laukian�i�j� gyvenimo s�lyg� pagerinimo eil�. Šiauli� miesto savivaldyb� iš Vyriausyb�s šiemet gavo 1,2 mln. lit� socialiniams b�stams pirkti. Nuspr�sta pirkti du keturi� kambari� ir po šešis trij� ir dviej� kambari� butus – iš viso 14 but�.

Savivaldyb�s atstovai sako, kad u� 1 kv. m sieks mok�ti ne daugiau nei 2000 lit�. Vertinant butus, did�iausias d�mesys skiriamas kainai. Komisija atsi�velgia ir � kitus kriterijus: ar atliktas remontas, ar yra buitin� technika ir pan. Šiemet tarp vertinimo kriterij� �rašytas ir mokestis u� šilum�.

Pasak Vlado Damulevi�iaus, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus, bus kreipiamas d�mesys, kokia yra 1 kv. m vidutin� sezono šildymo kaina. Socialinis b�stas skirtas socialiai remtiniems �mon�ms, tad savivaldyb� nori kuo ma�iau kompensuoti u� šildym�.

Paskutin� kart� 2008-aisiais Šiauli� miesto savivaldyb� buvo gavusi beveik milijon� lit� socialiniams b�stams pirkti. Iš viso savivaldyb� turi ma�daug 600 socialini� but� ir 300 bendrabu�io kambari�.

„Šiauliai plius“ informacija

Dar��e�ly�je pra�d�tas ty�ri�mas

Šiauli� lopšelyje-dar�elyje „Gluosnis“ kilo skandalas. Darbuotojai skund�iasi darbo drausm�s ir finansiniais pa�eidimais. Tyrimas d�l galimo lopšelio-dar�elio direktor�s piktnaud�iavimo tarnybine pad�timi perduotas prokurat�rai.

Nuogirdos apie �tamp� darbe, vadovo nesiskaitym� su pavaldiniais, nepamatuotus sprendimus u� lopšelio-dar�elio „Gluosnis“ rib� skland� jau kelerius metus. Neseniai Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija gavo buvusios darbuotojos skund�. Savivaldyb� prad�jo tarnybin� patikrinim� d�l �staigos vadovo elgesio su pavaldiniais.

� komisij� kreip�si aštuoni darbuotojai. Jie nurodo, kad lopšelio-dar�elio „Gluosnis“ direktor� Liuda Š�g�dien� ver�ia ne pagal pareigybes atlikti darb�, dirbti daugiau valand�, skund�si d�l finansini� pa�eidim�. Es� dar�elio direktor� L. Š�g�dien� iš darbuotoj� renka duokles.

Pasak Viktoro Strups, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojo, matyti, kad pad�tis dar�elyje n�ra gera. Reik�jo ne vieneri� met� darbo taip �bauginti kolektyv�. Darbuotojai bijo k� nors sakyti, o tie, kurie išdr�sta, bijo prarasti darb�.

Savivaldybei prad�jus tyrim�, direktor� susirgo. Panaši situacija buvo tirta prieš ketverius metus Šiauli� lopšelyje-dar�elyje „Ber�elis“. Jo direktor� Nijol� Marcišauskien�, prieš ketverius metus atsipirkusi papeikimu, besit�siant teismo procesams tebedirba iki šiol.

„Šiauliai plius“ informacija

Pi�ni�g� tr�ks�ta ir mo�kyk�loms, ir dar��e�liams

Ši� savait� Tarptautin� mokytoj� diena šventiškai buvo šv�sta ne visose ugdymo �staigose. Ringuvos specialiosios mokyklos pedagogai su�inojo, kad nuo ketvirtadienio ma�inami j� atlyginimai. Es� „mokinio krepšelio“ pinig� nebeu�tenka, nes reik�jo sumok�ti išeitines kompensacijas trylikai pedagog�. Savivaldyb� tai neigia ir sako, kad atlyginim� koeficientus reik�jo suma�inti dar anks�iau.

Tre�iadien� Mokytoj� dienos proga Konservatorijos aukl�tini� mokytojams dovanoto šventinio koncerto muzika ir skaidriausi balsai nepaj�g� praskaidrinti Ringuvos specialiosios mokyklos pedagog� nuotaikos. Profesin�s švent�s išvakar�se mokytojai gavo pranešimus, kad nuo ketvirtadienio ma�inami j� atlyginimai. Jie raginami pasirašyti, kad su tuo sutinka, o jei ir nesutiks, tai atlyginimas bus suma�intas nuo kito m�nesio. Prie�astis – tr�ksta „mokinio krepšelio“ l�š�, nes reik�jo išmok�ti dideles išeitines kompensacijas trylikai atleist� mokytoj�, kai buvo jungiamos dvi specialiosios mokyklos.

Mokyklos direktorius Vytautas Jok�baitis sako, kad tai teis�ta, tiesiog pagal išgales laikinai taikomas ma�esnis, bet �statymu leistinas darbo u�mokes�io koeficientas. Pasak jo, gruod� bus gr��ta prie koeficiento vidurkio.

Kad b�t� suma�intas atlyginimas, sutiko 25 mokytojai iš 40, kiti kreip�si � profesin�s s�jungos juristus.

Mokytojai d�l tokios situacijos kaltina Savivaldyb�, es� ši, nusprendusi sujungti dvi mokyklas, neskyr� reorganizacijai pinig�, t. y. nebereikaling� darbuotoj� išeitin�ms kompensacijoms. Savivaldyb� tikina, kad tos l�šos buvo numatytos.

Savivaldyb�s administracija netgi sako, kad atlyginimus mokyklos direktorius tur�jo ma�inti anks�iau – jau nuo rugs�jo pirmosios.

D�l atlyginim� skund�iasi ne tik mokykl�, bet ir lopšeli�-dar�eli� darbuotojai. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius u�tikrino, kad savivaldybei pavald�i� �staig� darbuotojams šiais metais nereik�s eiti nemokam� atostog�, ta�iau lopšeli�-dar�eli� darbuotojai tvirtina, kad šiemet jau buvo nemokam� atostog�, o kit�met v�l teks eiti.

„Kod�l jis taip meluoja?“ – klaus� � redakcij� paskambinusi lopšelio-dar�elio darbuotoja. Moteris sako, kad šiemet jau buvo nemokam� atostog�: „Vien� dien� laikraštyje rašo, kad nemokam� atostog� nereik�s eiti, o kit� dien� mums aiškina, kad nedr�stume neiti.“ V. Damulevi�ius pirmadien� tvirtino tur�s fakt�, kad darbuotojai ver�iami eiti nemokam� atostog�.

Savivaldyb�s administracijos direktorius tvirtino, kad trys �staigos iki met� pabaigos gali pritr�kti pinig� atlyginimams. Tokia situacija susidar� tod�l, kad �staig� vadovai padidino atlyginimus.

Skambinusi moteris tvirtino, kad lopšelio-dar�elio vadovai praneš� apie kit�met planuojamas nemokamas atostogas. Darbuotojos sako, kad teks ne savo noru nedirbti po 10, o gal ir daugiau dien�.

„Šiauliai plius“ informacija

Po�li�ci�ja kvie��ia �v�s�ti kar�tu

Yra �moni�, nenorin�i� gyventi pagal visiems priimtinas gyvenimo normas, nenorin�i� vadovautis �statymais, tod�l visuomen� turi tur�ti j�g�, kuri kovot� su blogiu. Viena toki� yra policija.

Spalio 2-oji yra policijos profesin� švent� – Policijos diena. Šiauli� apskrities policija j� šiemet pamin�s rugs�jo 30 d. Policijos diena sutampa su krikš�ionišk�j� švente – Angel� sarg� diena. Šis sutapimas neatsitiktinis – Lietuvos policija savo glob�jais pasirinko Angelus sargus ir pirm�kart savo profesin� švent� atšvent� 1924 met� spalio 2-�j�. Anot arkivyskupo Sigito Tamkevi�iaus, ba�ny�ios ir teis�saugos �mon�s yra pašaukti panašiai misijai – gelb�ti �mones nuo nusikaltim� ir nuod�mi�. Policininkas, kaip ir angelas, yra išrinktasis, kuriam patik�ta ypatinga misija – ginti ir saugoti �mones nuo pavoj�, b�ti teis�tumo vertyb�s sargu.

Policijos dienai skirti renginiai Šiauliuose vyks rugs�jo 30 dien� p�s�i�j� bulvare prie „Senojo dvaro“ (Vilniaus g. 200). Šiauli� apskrities policija gyventojus kvie�ia �ia atvykti 11 val. Bulvare j� lauks policijos technikos ir ginkluot�s ekspozicija, pu�iam�j� orkestras, policijos kinologai su tarnybiniais šunimis, vaik� – policijos simbolis šunelis Amsis.

11 val. Šv. apaštal� Petro ir Pauliaus katedroje u� policij� bus aukojamos šv. Mišios. Joms pasibaigus, policijos pareig�nai Til��s gatve ir p�s�i�j� bulvaru at�ygiuos prie „Senojo dvaro“, kur 12.10 val. prasid�s iškilminga rikiuot�. 12.25 val. susirinkusiuosius d�iugins Šiauli� miesto pu�iam�j� orkestras, 12.40 val. vyks policijos pareig�n� parengta kovos men�, 12.50 val. – policijos kinolog� programa.

Šiauli� AVPK informacija

Ar�t�ja se�ni��nai��i� rin�ki�mai

Baigiasi prieš dvejus metus išrinkt� seni�nai�i� kadencija. Medelyno ir R�kyvos seni�nijos jau ruošiasi naujiems seni�nai�i� rinkimams, kurie vyks spalio m�nes�. Tarpininkais tarp vald�ios ir gyventoj� neatlygintinai dirbantys asmenys Šiauliuose bus renkami antr� kart�.

Prieš dvejus metus septyni gyventoj� išrinkti asmenys tapo pirmaisiais Šiauliuose, o Lietuvoje – vienais pirm�j� seni�nai�i�. Buv� tarpininkai tarp miesto vad�ios, seni�n� ir gyventoj� keturi seni�nai�iai Medelyne ir trys R�kyvoje jau baigia savo visuomeninio darbo kadencij�. Spal� bus renkami nauji. Savivaldyb�s administracija sako, kad seni�nij� teritorijos paprastai tvarkingesn�s nei kit� miesto rajon�, seni�nai�iai padeda dirbti ir su ateinan�iais pagal vieš�j� darb� program�. Darbas ir bendravimas su gyventojais, ypa� kai iškyla aštri� problem� rajone, palengv�jo.

Kandidatai � seni�nai�ius registruojami jau ši� savait�, j� s�rašai spaudoje bus paskelbti kit� penktadien�, o rinkimai numatyti dar kit� savait� nuo spalio 12 iki 17 d. Šiauliuose seni�nai�ius rinks tik Medelyno ir R�kyvos gyventojai, nes tik šios dvi seni�nijos yra. Nors valdan�ioji koalicija buvo u�sibr��usi steigti daugiau seni�nij� – tok� nor� buvo pareiškusios aktyvios Liepori�, Gegu�i�, Zokni� bendruomen�s, l�š� naujoms patalpoms ir seni�n� etatams n�ra.

Seni�nai�iai dirba negaudami atlyginimo, nors Seime jau u�registruota ir bus svarstoma �statymo pataisa, numatanti tam tikras kompensacijas u� j� darb�.

„Šiauliai plius“ informacija

Ins�pek�to�ri� rei�dai

Šiauli� miesto ir rajono maisto preki� parduotuves ir turgus inspektoriai tikrina septynias dienas per savait�. Savaitgaliais tikrinant prekybos maistu taškus, daugumoje j� randama pa�eidim�, ypa� – nedidel�se parduotuv�se. Per rugs�jo m�nes� iš apyvartos išimta 200 kg netinkam� produkt�.

Savaitgaliais ir pirmadieniais maisto ir veterinarijos tarnybose registruojam� vartotoj� skund� padaug�ja beveik du kartus, tod�l nuo rudens maisto inspektoriai tikrina maisto parduotuves ir savaitgaliais. Per tikslinius patikrinimus Šiauli� mieste ir rajone patikrinta apie 12 objekt� – prekybos centr�, parduotuv�li�, prekybos tašk�, turg�. Pus�je j� rasta pa�eidim�. Audron� Mikalauskien�, Šiauli� valstybin�s maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus ved�ja, sako, kad iš viso u�drausta 200 kg produkt� – greitai gendan�i� produkt�, m�sos, konditerijos gamini�, kiaušini�.

Pasak inspektori�, daugiausia pa�eidim� u�fiksuojama smulkiose maistu prekiaujan�iose parduotuv�se ir turguose. Da�niausiai prekybininkai nesilaiko reikalavimo parduoti kokybiškus nesugedusius produktus, kuri� galiojimo laikas pasibaig�s.

�moni�, kuriose u�fiksuojami pa�eidimai yra dideli ir kartojasi, stabdoma veikla, jos �traukiamos � nes��ining� �moni� s�raš�. Jame – net trys Šiauli� miesto �mon�s, kepan�ios pyragus ir gaminan�ios konditerijos gaminius. Inspektoriai kol kas nepatikrino kepykl�li�, kurios viena po kitos kuriasi Šiauli� miesto bulvare. Specialistai pastebi, kad daugelis konditerijos �moni� nebenaudoja nat�rali� produkt�. Bandel�s ir pyragai kepami iš jau paruošt� mišini�, kuriuose yra konservant�.

„Šiauliai plius“ informacija

Rei�ka�lau�ja skaid�ru�mo

Ant bankroto slenks�io esanti Šiauli� miesto savivaldyb� ieško b�d�, kaip išgyventi 2012 metais. �adama imtis drastišk� priemoni�: atleisti sargus, kelioms �staigoms palikti vien� buhalter�, sujungti švietimo �staigas ir pabranginti paslaugas. Biud�etini� �staig� darbuotojai neramiai laukia poky�i�. Šiauli� miesto trišal�je taryboje jie reikalavo taupymo priemoni� skaidrumo.

2012 m. lopšelis-dar�elis „Coliuk�“ tur�s 25 proc. suma�inti savo išlaidas. �staigos vadovai tur�s taip paskirstyti l�šas, kad sutaupyt� daugiau nei 200 t�kst. lit�. Viena iš taupymo priemoni�, si�lom� biud�etin�ms �staigoms, – atsisakyti sarg�. �staig� vadovai sako, kad saugos tarnyba saugot� pastat�, ta�iau teritorija likt� atvira.

Per m�nes� sargams vienas dar�elis skiria ma�daug 5500 lit�, saugos tarnybos paslaugos per metus kainuot� ma�iau nei 5000. Biud�etin�se �staigose dirba beveik 330 sarg�. Šiauli� miesto trišal�je taryboje buvo si�loma suma�inti buhalteri�, socialini� darbuotoj� etat�. Socialiniai darbuotojai sako, kad ne�manoma bus vietoj 10 �moni� aptarnauti 16. Pasak Ritos Kukanauzien�s, Socialini� paslaug� centro darbuotojos, pasilik� darbuotojai nukent�s, nes j� darbo kr�vis � normatyvus netelpa.

Biud�etini� �staig� darbuotojai bijo, kad sprendimai neb�t� priimti jiems ne�inant, tod�l reikalauja skaidrumo. Vladas Damulevi�ius, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius, sako, kas tas paketas, kuris dabar svarstomas ir pateiktas Tarybos nariams, nebus vykdomas tol, kol nebus politinio pritarimo.

Pasak Savivaldyb�s administracijos vadov�, jeigu miestas netaupys, j� ištiks Graikijos likimas. Antr�j� kit� met� pusmet� biud�etininkams nebus iš ko mok�ti atlyginim�.

„Šiauliai plius“ informacija

Ta�ry�bo�je nu�ga�l�jo go�du�mas

Nijol� VISOCKIEN�

Svarstant Šiauli� miesto tarybos veiklos reglament� nugal�jo godumas. Tarybos nariai nenori viešumo nei per komiteto pos�d�ius, nei pateikdami ataskaitas apie išleistus pinigus vadinamosioms kanceliarijos priemon�ms. Tarybos narys Art�ras Visockas pasi�l� išlaidas u� kanceliarines priemones suma�inti nuo 600 iki 200 lit� per m�nes�, ta�iau tam nebuvo pritarta.

Šiauli� miesto tarybos sekretorius Domas Griškevi�ius pristat� Šiauli� miesto tarybos veiklos reglament�, kuris tarp politik� suk�l� dideles aistras. Tarybos nariai nenori poky�i�, tod�l si�lymas kanceliarines išlaidas deklaruoti kas m�nes�, daryti komitet� garso �rašus, nesulauk� pritarimo.

Aurimas Naus�da, Šiauli� miesto tarybos narys, teig�, kad jam labiausiai u�kliuvo tai, kad Tarybos nariai nenori viešumo, viešinti protokol� �raš�, taip pat skaidresn�s veiklos aiškinimo – nesivadovauja etikos vertyb�mis.

Šiauli� miesto tarybos nariai bijo ne tik viešumo. Jie balsavo prieš Art�ro Visocko pasi�lym� atid�ti reglamento svarstym� ir parengti projekt�, kuriame b�t� tris kartus suma�intos l�šos kanceliarin�ms išlaidoms. Dabar Tarybos nariai per m�nes� u� kanceliarines išlaidas gali gauti iki 600 lit�, A. Visockas si�l� suma�inti iki 200.

A. Visockas teig�, kad per tris m�nesius Tarybos nariui susidaro solidi suma – per 1800 Lt. „U� t� sum� aš galiu remontuoti automobil�, nusipirkti padangas, galiu jas ir draugui nupirkti. Problema kokia? U�tenka atnešti kvit� ir niekam nereikia aiškinti, kas po tuo kvitu slepiasi. Na tai kas �ia dabar darosi?“ – piktinosi jis.

Politikas sako, kad dabar neaiškinama, kas ir kiek perkama. U�tenka atnešti kvitus ir pervedami pinigai. „�sivaizduokite, aš �sipilu 70 litr� � bak�, o d�l Tarybos nuva�iuoju 10 kilometr�. Pateikiu kvit� su visa suma, nes tokia tvarka“, – sak� jis.

� A. Visocko pasi�lymus Taryba neatsi�velg�, tod�l politikas atsisak� savivaldyb�s suteikto kompiuterio, kur� pad�jo merui ant stalo. „Nugal�jo godumas“, – tvirtino politikas.

Van�duo ga�li pig�ti, nuo�te�kos�� pa�brang�ti

Nijol� VISOCKIEN�

Šiauli� miesto taryba leido bendrovei „Šiauli� vandenys“ kreiptis � Valstybin� kain� ir energetikos kontrol�s komisij� d�l vandens ir nuotek� kain� suderinimo. Pagal numatyt� metodik� vanduo tur�t� atpigti 20 cent�, o nuotekos tiek pat pabrangti, tod�l kainos pasikeitim� pajus tik viena paslauga besinaudojantys gyventojai.

Šiauli� mieste brangs nuotek� surinkimas, o vanduo tur�t� šiek tiek atpigti. Mokantiems u� vanden� ir nuotekas �kainis nesikeis, liks 6 litai 63 centai. Gyventojams, kurie moka tik u� nuotekas, paslauga brangs 20 cent�. Pasikeitimus pajus ir tie gyventojai, kurie perka tik centralizuotai tiekiam� vanden�. Jie mok�s 20 cent� ma�iau.

Jonas Matkevi�ius, UAB „Šiauli� vandenys“ generalinis direktorius, sako, kad kaina ne nuo �mon�s priklauso. „Tai yra skai�iavimo metodika ir priklauso nuo pl�tros programos, kuri patvirtinta ir �sigalios nuo 2014 met�. Šiauli� miesto savivaldyb� investuoja � miesto nuotek� tvarkym�, tod�l proporcijos ir yra tokios“, – teig� jis.

Šiauli� miesto taryba leido bendrovei „Šiauli� vandenys“ kreiptis � Valstybin� kain� ir energetikos kontrol�s komisij�. Komisijai pri�mus sprendim�, Taryba tur�s dar kart� j� svarstyti. Dabartin� vandens ir nuotek� kaina galioja iki met� pabaigos.

At�vai�t� ne�be�si�g�di�ja�ma

Kelininkai, pasitelk� pagalbon policijos pareig�nus ir kunigus, pradeda ruoštis tamsiajam met� sezonui – bus išdalyta per 21 t�kst. atšvait� ir kit� švies� atspindin�i� daikt�. Akcija „Saugokime vieni kitus kelyje“ organizuojama jau penktus metus.

Atšvaitus policijos pareig�nai ir kunigai išdalys atokiausiuose Šiauli� apskrities kampeliuose gyvenantiems �mon�ms. Iš viso šiemet gyventojus pasieks daugiau nei 21 t�kst. atšvait�, kurie labai reikalingi p�stiesiems tamsiu paros metu. �mon�ms bus padovanota per 1700 speciali� liemeni� ir per 900 švies� atspindin�i� krepši�.

Valstybin�s �staigos „Šiauli� regiono keliai“ atstovai ir policininkai sako, kad penktus metus organizuojama akcija „Saugokime vieni kitus kelyje“ dav� rezultat�. �mon�s nebesig�dija u�sivilkti švies� atspindin�ios liemen�s, pasikabinti atšvaito. Statistika rodo, kad situacija keliuose ger�ja. Jeigu 2004-aisiais Šiauli� apskrities keliuose �uvo 74 �mon�s, tai 2010-aisiais – 20.

Pasak Alvydo Lideikio, Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko, prieš 5-6 metus Radviliškio rajone per metus ��davo 20-23 �mon�s, pernai – 5, šiemet – tik 2.

Kelininkai deda did�iules pastangas, kad keliuose b�t� kuo saugiau. Jau dabar 80-90 proc. pasiruošta �iemai. Sand�liuose sukaupta per 7 t�kst. ton� druskos, paruošta technika, personalas. Darb� palengvina kiekvienoje transporto priemon�je �diegta navigacijos sistema.

Kelininkai sako gerai sustygav� savo darb�, ta�iau viena problema išlieka iki šiol. Anksti ryt� kelininkai pradeda valyti valstybin�s reikšm�s kelius, o vaikai dar nevalytais rajoniniais keliais � mokyklas išva�iuoja apie 8 valand�. Kelininkai rajoninius kelius pradeda valyti tik apie 9 valand�.

„Šiauliai plius“ informacija

Ap�do�va�no�ti nu�ga�l�to�jai

Šiauli� miesto vicemer� Daiva Matonien� kartu su naujien� portalu „Etaplius.lt“ kviet� gyventojus su savo dvirat�mis transporto priemon�mis �siam�inti �domiose Šiauli� miesto vietose.

Daugiau nei m�nes� truk�s nuotrauk� konkursas „Pa�ink Šiaulius dvira�iu“ s�sti ant dvira�io, keliauti ir foto-grafuoti paskatino nuo ma�iausio iki did�iausio, nuo m�g�jo iki dvira�i� sporto entuziasto, o konkursui pateiktos nuotraukos perteik� Šiauli� miest� �vairiomis spalvomis. Konkurse var��si beveik pusšimtis nuotrauk�, o akcijos „Laisv� dvira�iui“ metu buvo apdovanoti konkurso nugal�tojai.

Originaliausios nuotraukos nominacija atiteko �ydr�nui Budzinauskui u� nuotrauk� „Draugai, va�iuojame dvira�iais saul�s palyd�ti“. Šiaulietiškiausia išrinkta Andriaus S. atsi�sta nuotrauka „Fontanai“, o daugiausia por-

talo lankytoj� bals� – net 286 – peln� Samantos Chrapan nuotrauk� monta�as „Petriukas ir Maryt� susipa��sta su Šiauliais“.

„Šiauliai plius“ informacija

Pa�ty��ios mo�kyk�lo�se

Šiaulie�i� moksleivi� t�vai skambina pavojaus varpais d�l mokini� tarpusavio santyki�. Nepilnamet�s t�vai kreip�si � pedagogus ir policijos pareig�nus po to, kai mergait� pasipasakojo, kad dvi 13 ir 14 met� Gytari� progimnazijos moksleiv�s pagrasino susidoroti. 12-met� mergait� grasinimus nu�udyti �raš� mobiliuoju telefonu, �rašas perduotas policijai

Gytari� progimnazijos moksleivei grasinama susidoroti. Dvi 13 ir 14 met� moksleiv�s, sutikusios šeštok� prie prekybos centro, pareikalavo nupirkti r�kal�, v�liau pagrasino susidoroti ir pasity�ioti. 12-met� pokalb� sp�jo �rašyti mobiliuoju telefonu.

Nepilnamet�s t�vai iškart kreip�si � mokyklos pedagogus. Šie vis� trij� mergai�i� t�vus sukviet� susitikti mokykloje. Mergait� terorizavusi� moksleivi� mamos nebuvo linkusios patik�ti savo vaik� poelgiu. Policijoje išklaus� telefonin� �raš�, nepilname�i� t�vai patyr� šok�. Nukent�jusios Gytari� vidurin�s mokyklos šeštok�s moksleiv�s t�vai paraš� pareiškim�. Pati

12-met� mergait� pasakoja, kad iš jos vyresn�s moksleiv�s ty�iojosi jau anks�iau – lankant b�rel�, bendraujant internetu.

Paty�ias ir grasinimus, pasak mergait�s, patiria ir daugiau jos bendraam�i�. Pasak 12-met�s t�v�, šiurpi šiauliet�s S. Šalkauskio gimnazijos moksleiv�s �mog�udyst� paskatino � grasinimus dukrai reaguoti nedelsiant, kreiptis pagalbos ir netyl�ti. Socialiniai pedagogai sako, kad panašios problemos – paty�ios, grasinimai – egzistuoja bene visose Šiauli� miesto mokyklose, u� mokyklos rib�, taip pat internetin�je erdv�je.

Moksleiv�s neatsipraš� jaunesn�s mergait�s, tik prisipa�ino grasinusios. Policijos pareig�nai �ada skirti grasinusi� mergai�i� t�vams 400 lit� baud�.

„Šiauliai plius“ informacija

Vil�ties spin�du�lys dvi�ra�ti�nin�kams

Kit�met Šiauliuose u� beveik 7 mln. lit� tur�t� b�ti nutiestos dvira�i� trasos ar atnaujintos senos.

Visam miestui pinig� neu�teks, tad konsultantai Šiauliuose si�lo atnaujinti dvi trasas – palei Til��s gatv� ir Vyturi� gatv� R�kyvos link.

Šiaulie�i�, norin�i� va�in�ti dvira�iu kasdien, – b�riai, ta�iau saugi� s�lyg� tam n�ra. Europiniai fondai dvira�i� tak� projektui skiria 6 mln., milijon� tur�t� prid�ti Šiauli� miesto savivaldyb�. Galimybi� studija analizavo 13 galim� dvira�i� maršrut�. Kadangi pinig� visiems neu�teks, konsultantai si�lo atnaujinti tras� palei Vyturi� gatv� nuo Ba�i�n� iki miesto ribos ir palei Til��s gatv� nuo Gegu�i� gatv�s iki „Til��s“ prekybos centro.

Nors konsultant� išvadai, kad tikslingiausia atnaujinti tras� pagrindine miesto jud�jimo ašimi – Til��s gatve, Šiauli� vadovai ir specialistai pritar�, pasirinkimas suk�l� abejoni�. Dvira�i� takai tur�t� skatinti �mones daugiau va�in�ti dvira�iais, o ne mašinomis, ir taip suma�inti tarš�, tod�l aplinkos specialistai pasigedo tak� atšak� centre, taip pat Architekt� gatv�je, kur gyventojai skund�iasi negalintys nei dvira�iu, nei ve�im�liu, nei p�s�iomis pasiekti Moters ir vaiko klinikos. Tenka eiti ap��lusiu kelkraš�iu, pro šal� lekiant mašinoms.

Paskai�iuota, kad bus atnaujinta 12 km tak�, �rengta beveik 50 dvira�i� paviljon� su �va�omis, stogin�mis ir suoliukais. Kurias dvira�i� trasas rinktis, tur�s apsispr�sti Šiauli� miesto taryba, tik teks paskub�ti, nes darbai tur�t� prasid�ti gegu��, o iki to laiko reikia techninio projekto ir darb� rangovo konkurso. Jei šiaulie�i� parengta kasdieniam susisiekimui skirta dvira�i� trasa bus pripa�inta pavyzdine, tok� demonstracin� projekt� finansuos Susisiekimo ministerija.

„Šiauliai plius“ informacija

Fil�mo �Ta�das Blin�da. Pra�d�ia� k��r�jai�� b��rys �iau�lie��i�

Oksana LAURUTYT�

„�iauriai d�iaugiam�s. Aš svajojau, o svajon�s kartais pildosi. Visada sakiau, kad „visks bus normalei“, – tre�iadien� vakare ��eng�s � kino teatro „Forum Cinemas“ sal�, šiaulie�ius gimt�ja tarme pasveikino brangiausio Lietuvos kino istorijoje filmo „Tadas Blinda. Prad�ia“ re�isierius Donatas Ulvydas. Šiauliuose gim�s ir aug�s re�isierius istorinio nuotyki� filmo pasi�i�r�ti at�jusiems �i�rovams pristat� ne tik juostos k�r�jus, bet ir atskleid� paslapt� – jo pusseser�s iš Telši� yra garsiojo Tado Blindos proproproan�k�s.

� filmo „Tadas Blinda. Prad�ia“ pristatym� Šiauliuose Mantas Jankavi�ius neatjojo raitas.
ELTOS nuotr.

„Didysis razbainykas“ m�gsta bu�iuotis

Pristatyti filmo „Tadas Blinda. Prad�ia“ k�rybin� grup� v�lavo. „Forum Cinemas“ atstovas �urnalistams praneš�, kad re�isieri� Donat� Ulvyd�, prodiuser� �ilvin� Naujokait� ir Tado Blindos vaidmen� suk�rus� Mant� Jankavi�i�, skuban�ius iš Klaip�dos, d�l grei�io viršijimo sustabd� policija, tod�l k�r�jai u�truks 15 minu�i�.

� „Akropolyje“ esan�i� kino sal� vyrai ��eng� gerokai po 21 valandos, bet publika jiems atleido ir pasitiko audringais plojimais. Prisipa�in�s, kad yra šiaulietis, D. Ulvydas pristat� ir kitus filmo k�r�jus iš Šiauli�. Filme buvo pakviesti filmuotis Šiauli� dramos teatro aktoriai Juozas Bindokas ir Juozas �ib�da. Filmo dailinink� – Šiauliuose u�augusi Jurgita Gerdvilait�. Film� viešina šiauliet� Gintar�, o dalis filmo filmuota netoli Šiauli� – Ma�eiki� rajone esan�iame Renavo dvare.

U�siminus apie Ma�eikius sal� su�� – atsistojo kone dviejose eil�se s�dintys ma�eikiškiai, vienaip ar kitaip prisid�j� prie filmo k�rimo ir � premjer� atvyk� autobusu.

� j� atvyko ir net keturios tikrojo Tado Blindos palikuon�s. �i�rovei, atsp�jusiai, kiek toki� palikuoni� yra, padovanotas kalendorius su filmo foto-grafijomis.

Tado Blindos vaidmen� suk�r�s Mantas Jankavi�ius prisipa�ino, kad jam kol kas sunku kalb�ti apie tai, kas vyksta. Film� jis nusprend� pa�i�r�ti ir kartu su šiaulie�iais, nes, anot jo paties, antradien�, j� �i�r�damas, nelabai suprat�s, k� mato.

Filmo k�r�jai teig� Manto Jankavi�iaus vardu nevadinantys – jis tapo Tadu, „did�iuoju razbainyku“. „Mantas labai m�gsta bu�iuotis“, – pokštavo k�r�jai, prisimindami aktoriaus aistringus bu�inius su Kristinos vaidmen� k�rusia gra�uole aktor� Agne Ditkovskyte. Deja, nei ji, nei kita aktor� Tatjana Liutajeva � Šiaulius atvykti negal�jo.

Iš viso pagrindinius vaidmenis filme k�r� devyni aktoriai, tarp kuri� ir Antanas Šurna, Andrius Kaniava, Vidas Petkevi�ius, Donatas Banionis, Dainius Kazlauskas, Jok�bas Bareikis. Filmo operatorius – Ram�nas Grei�ius.

Naujasis Tadas Blinda – iki Vytauto Tomkaus

Apie 3,5 mln. lit� kainav�s re�isieriaus D. Ulvydo filmas yra brangiausia iki šiol sukurta lietuviška juosta. Ji atskleid�ia legendinio herojaus jaunyst�, pirmojo filmo apie �emaitijos svieto lygintoj� priešistor� ir tarsi u�b�ga u� aki� prieš keturis dešimtme�ius sukurtam televizijos serialui „Tadas Blinda“. Šis T. Blindos gyvenimo etapas kine dar nebuvo rodytas.

Filmo id�ja sukurta remiantis R. Šavelio romanu, o scenarij� paraš� scenaristas Jonas Banys.

Brangiausiam Lietuvoje istoriniam nuotyki� filmui pranašaujama didel� s�km�. Manoma, kad jis pagal �i�rov� skai�i� pralenks rekordus pasiekusi� komedij� „Zero 2“, kuri prieš kelet� met� kino teatruose surinko apie 70 t�kst. �i�rov� ir 1 mln. lit� pajam�.

D. Ulvydas teig�, jog jausdamas šiltus jausmus gimtajam miestui labai nor�jo, kad jo sukurto filmo premjera �vykt� b�tent Šiauliuose. Prad�j�s kurti film� re�isierius ilgai neatskleid�, kas kurs pagrindin� vaidmen� – svieto lygintoj� Tad� Blind� jaunyst�je. Re�isierius teig� nor�j�s, kad pagrindin� filmo heroj� vaidint� ne koks nors garsus šalies aktorius, o �mogus iš gatv�s, turintis aktorini� geb�jim� ir j� galb�t dar neatskleid�s. Taip ir nutiko – vaidinti Tado Blindos buvo pakviestas dainininkas

M. Jankavi�ius.

„Ne�inojau, kaip man seksis. Šis bandymas man pirmas, o kaip man pavyko, tegul sprend�ia �i�rovai. Komanda, su kuria dirbau, ir tas baga�as, kur� gavau, visada bus nepamirštama mano gyvenimo dalis. Mane �tikino scenarijus ir k�r�jai“, – sak� M. Jankavi�ius.

Naujasis svieto lygintojas sak� labai gerbiantis Vytaut� Tomk�, kuris kadaise suk�r� Tad� Blind� ir pats juo tapo. „Šiuolaikin�mis technologijomis galime pristatyti ger� original� nauj� Tad� Blind�. Tad� Blind� iki V. Tomkaus“, – sak� M. Jankavi�ius.

Va�do�v�lius �grau� ne tik ma��ie�ji

Evelina RIMKUT�

Rugs�jo m�nes� visi �iumpa knygas ir pradeda mokslo sezon�. Šiauliuose � mokyklas suskubo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Šiauli� suaugusi�j� vidurin� mokykla sulauk� nema�ai �vairaus am�iaus �moni�, norin�i� tapti moksleiviais.

Mokytis nori ir suaugusieji. Šiauli� suaugusi�j� mokykloje šiemet net 131 vienuoliktokas.
Sanja GJENERO nuotr.

Protas vaikš�iojo iš paskos

Suaugusi�j� vidurin� mokykla suteikia galimyb� mokytis visiems nuo 18 met�. S�lygos mokytis suteiktos ir kaliniams. „Pavasar� brandos atestat� gavo trys kaliniai. Jie egzaminus išlaik� visus ir iš pirmo karto, nors ir ne geriausiais rezultatais. Šiemet mokytis prad�s penki. Organizuosime ir angl� kalbos kursus, kuri� labai pageidavo nuteistieji. Nors mokymosi rezultatai ir n�ra labai geri, u�tat lankomumas nepriekaištingas, – pajuokavo Šiauli� suaugusi�j� mokyklos direktor� Irena Linkien�. – Kartais, kai vyksta švent�s ir norime sutrumpinti pamokas, sulaukiame priekaišt�. Pasitaiko ir atvej�, kad ateina sk�sti mokytoj�, jog egzaminai art�ja, o dar n�ra duotos vienos ar kitos u�duotys.“

Anot direktor�s, geriausiai mokosi moterys, kurios jaunos susituok� ir pagimd�. Nuvedusios vaikus � dar�elius, jos gali skirti vis� laik� mokslui. Yra ir puikiai besimokan�i� vaikin�, kurie dvi klases baigia per metus. Pasidom�jus, kod�l moksleiviai anks�iau nebaig� mokykl�, direktor� sak� gird�jusi daug variant�: „Moterys man yra sakiusios, kad met� mokykl�, nes protas iš paskos vaikš�iojo. Atsiranda ir dabar toki�, kurie meta mokslus suaugusi�j� vidurin�je mokykloje – da�niausiai d�l darbo arba d�l nenoro.“

Mokykla suteikia galimyb� mokytis ir tiems, kurie jau baig� vidurin� mokykl�. „Si�lome pasikelti atestato pa�ymius. �mogus gali ateiti ir mokytis kokio nors dalyko, kurio egzamino rezultatas jo netenkina. Yra mokinys, norintis pagerinti chemijos rezultat�, nes planuoja stoti � medicin�. Mokykloje jis mok�si B lygiu, pas mus mokosi A, o išlaik�s egzamin� gaus pried� prie atestato su nauju egzamino �vertinimu, – pasakoja I. Linkien�. – Gali ateiti mokytis ir toki�, kurie gavo mokymosi pasiekimo pa�ym�jim� – jiems tr�ksta teigiam� metini� pa�ymi�. Gav� teigiamus pas mus, jie gr��ta � savo mokykl�, kur jiems suteikiamas brandos atestatas“.

Moko visais atvejais

Šiuo metu suaugusi�j� vidurin�je mokykloje vyriausias moksleivis yra 40-ies met�. Šiais metais mokykla pirmok� nesulauk�, ta�iau yra buv� ir toki� norin�i�. Jauniausi šiemet bus septintokai, o daugiausia u�siraš� � 11 klas� – net 131.

„Daugiausia besimokan�i�j� stacionariai. Nuotolinis mokymas pritaikytas u�sienyje gyvenantiems �mon�ms. Jie mums palieka elektroninio pašto adresus, � kuriuos mokytojai siun�ia u�duotis. Retkar�iais konsultacijos vyksta „skaipu“. Du kartus per metus mokinys turi atvykti � mokykl� ir išlaikyti �skaitas“,- pasakoja I. Linkien�.

Egzaminus išlaiko ma�daug 97 proc. mokini�. Atestatas yra lygiavertis dienini� mokykl� atestatui, tad šiemet mokykla akreditavo viduriniojo ugdymo program�. „Atiduoti ir nuostatai tvirtinti d�l gimnazijos, tad laukiame rezultat� ir gimnazijos vard� ateityje tikrai tur�sime“, – teigia direktor�.

De��im�tys at�ra�di�m�� per nak�t�

Rugs�jo 23 dien� temstant Vilniuje, Kaune, Klaip�doje, Šiauliuose, Panev��yje, Mol�tuose ir kituose ma�esniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose duris atvers mokslo laboratorijos bei tyrim� centrai. Artimiau susipa�inti su kerin�iu mokslo pasauliu Tyr�j� naktis pakvies jau septint� kart�.

Šiemet organizatoriai si�lo daugiau nei 100 rengini� ir tikisi, kad ir dalyvi� bus apie 10 t�kst. – nuo vaik� iki suaugusi�j�. Mokslininkai t� nakt� kalb�s visiems prieinama kalba apie visk�, ar tai b�t� alergija, ar išskirtiniai botanikos sod� augalai, ar cheminiai eksperimentai, ar muzikos garsai, ar j�rininkyst�s paslaptys.

Dar smagiau tai, kad prie didelio mokslo entuziast� b�rio (Tyr�j� naktis vyks 32 Europos šalyse, 320 miest�) galima prisijungti ne tik lankant renginius, bet ir juos organizuojant! Dalyvauti kvie�iamos visos Lietuvos mokyklos! Registruotis jos gali renginio tinklalapyje www.tyrejunaktis.lt.

Visus šimt� rengini� sunku nusakyti. Tam, kad susidarytum�te geresn� vaizd�, pateiksime kelis pavyzd�ius: fizikos šou tamsoje, pa�intis su skaitmenine 3D holografija, dangaus steb�jimas astronomin�je Mol�t� observatorijoje, bandymai su konstrukcij� gri�timis, skryd�io valdymo treniruoklio ap�i�ra, „Vaik� universitetas“, j�rininkyst� iš ar�iau, unikali drugeli� kolekcija ir dar galyb� �vairi� atradim�.

Tyr�j� nakt� rengia Lietuvos jaun�j� mokslinink� s�junga kartu su Kauno technologijos universitetu, Klaip�dos universitetu, Lietuvos energetikos institutu, Socialini� inovacij� institutu, Šiauli� universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Vilniaus universitetu.

Taigi b�rys mokslinink� laukia j�s�. Daugiau apie renginius skaitykite www.tyrejunaktis.lt arba www.facebook.com/tyrejunaktis

P. S. Lie�uvio raštas kiekvieno �mogaus yra unikalus, kaip ir piršt� raštas.

Gel�b�ja�mi ka�to�nai

Miestas pradeda kov� su kaštonine kerš�ja kandele – mikrodrugiu, grau�ian�iu kašton� lapus. Efektyvumas priklausys nuo to, ar bus surinkti sud�iuv� ir keršakand�s pakenkti kašton� lapai.

Kaštonus kenk�jai puola jau kelerius metus.

Keršakand�s veisiasi kašton� lapuose - išgrau�ia takus ir deda kiaušin�lius. D�l ši� kenk�j� kašton� lapai ruduoja ir anks�iau nukrenta. Šiauli� Kašton� al�joje med�iai beveik nuogi. „Šiauli� ap�eldinimo“ darbininkai jau gr�b� lapus E�ero gatv�je, v�liau �ad�jo darbuotis Dain�, Aido gatv�je, Draugyst�s prospekte, Kašton� al�joje ir kitose vietose, kur auga kaštonai. Nerim� kelia tai, kad iš prad�i� lapai tik sugr�biami, o išve�imu bus v�liau pasir�pinta, tod�l esant stipriam v�jui darbas yra neefektyvus.

Savivaldyb� dom�josi, koks kašton� kenk�j� naikinimo b�das yra geriausias. Chemini� priemoni� negalima naudoti, nes kaštonai auga mieste. Gaudykl�s taip pat nenaudojamas, kadangi Lietuvos mokslininkai neatsak� � klausim� d�l j� efektyvumo. Deginti mieste atliekas taip pat draud�iama. Pasak Palmiros Lukošien�s, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Aplinkos skyriaus vyr. specialist�s, kadangi mieste lap� negalima deginti, belieka kompostuoti su negesintomis kalk�mis. Jas reikia sluoksniuoti su lapais. Lapai bus ve�ami � Kairi� s�vartyno �ali�j� augal� saugojimo aikštel�. Ten jie bus priimami nemokamai, ta�iau �mon�s ar �mon�s lapus turi atve�ti patys. Taip tikimasi suma�inti kaštonin�s keršakand�s plitim� mieste.

„Šiauliai plius“ informacija

Mo�kyk�los lau�kia nuo�spren�d�io

Šiauli� miesto mokykloms u�nerta laukimo kilpa. N� vienai bendruomenei iki šiol nepasakyta, kuri liks savo mokykloje, o kuri bus u�daryta. Iki spalio 1 d. Savivaldyb� tikisi su�inoti Šiauli� miesto bendrojo lavinimo mokykl� optimalumo kriterijus. Savivaldyb�s administracija tikina, kad kai kurios mokyklos pa�ios planuoja susijungti, persikeldamos � vien� pastat�.

Šiauli� miesto mokykl� tinklo pertvarkymas, atsid�r�s politik� rankose, mokykl� bendruomenes ver�ia dirbti nuolat jau�iant �tamp�. „Rasos“ progimnazijos direktorius sako, kad proces� galima lyginti su korimo procesu, kai tenka laukti, kada išspirs k�d� po kojomis. Politikai jau kelerius metus tikina, kad Aukštabalio pradin� ir „Rasos“ progimnazij� b�t� verta sujungti. Nors kasmet rugs�jo pirm�j� Šiauliuose mokslus pradeda 800 moksleivi� ma�iau, kada mieste prasid�s real�s jungimo procesai – ne�inia.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija sudar� darbo grup�, kuri parengs bendrojo lavinimo mokykl� optimalumo kriterijus. Neva mokyklos, pa�ios �vertinusios savo perspektyvas, ne visos atskleid� tikr�j� situacij�. Kokie mokykl� vertinimo kriterijai bus nustatyti, paaišk�s spalio 1-�j�. Kad tur�s reikšm�s mokykl� pastato b�kl� – jau neabejojama. J. Lau�iko mokyklos pastatas jau pasi�lytas �traukti � privatizuojam� objekt� s�raš�. Ta�iau prieš u�darant mokyklas nepagalvota, kaip reik�s išlaikyti likusius tuš�ius mokykl� pastatus.

Mokykl� bendruomen�s sako, kad labiausiai nukent�s pagalbinis personalas, kurio, sujungus kai kurias mokyklas, reik�s perpus ma�iau. Kiek pedagog� neteks darbo ir kiek jiems reik�s išeitini� kompensacij�, kol kas ne�vardijama.

„Šiauliai plius“ informacija

Seneliams � nauji namai

R�kyvoje baigiamas rekonstruoti buv�s energetik� pastatas - jame bus atidaryti Savarankiško gyvenimo namai. Naujos �staigos labiausiai laukia savarankiškai galintys savimi pasir�pinti ankštuose globos namuose gyvenantys seneliai ir r�kyviškiai, kurie tikisi gauti papildom� paslaug�. Globos namai Trak� gatv�je nebus u�daryti dar kelet� met�, kol nebus pastatyti nauji seneli� namai R�kyvoje.

Kadaise buv�s „Šiauli� energijos“ administracijos pastatas R�kyvos e�ero pakrant�je neatpa��stamai pasikeit�s: did�iuliai langai, kambariai su balkonais, renovuoti vidaus tinklai ir išor�. Liko nedideli darbai viduje ir gerb�vio lauke. Tik�tina, kad Savarankiško gyvenimo namai senyviems �mon�ms ir asmenims su negalia bus atidaryti po Nauj�j�. Persikelti �ia iš globos nam� labiausiai laukia seneliai, kurie tikisi daugiau privatumo gyvenant po vien� ar du, patiems ruošiant maist� ar panašiai.

Naujos �staigos laukia ir daugelis r�kyviški�, kurie tikisi, kad gal�s joje pasikonsultuoti su specialistais ar pasinaudoti reabilitacijos paslaugomis.

Kokios paslaugos bus teikiamos naujame centre, koks bus j� poreikis ir gyventoj� galimyb�s jomis naudotis, tvarka, kaip asmenys gal�s apsigyventi Savarankiško gyvenimo namuose ar lankytis j� dienos centre, bus nustatyta lapkrit�.

Savarankiško gyvenimo namuose bus 87 vietos. Iš globos nam� atsikels tik 12 seneli�, dar 75 gyventojai pateks pagal nustatyt� tvark�. Globos namai Šiauli� centre Trak� gatv�je veiks ir toliau, kur� laik� nebus privatizuojami. Dabar ten gyvena 35 seneliai – pus� j� �ia ir liks dar bent por� trejet� met�, kol R�kyvoje šalia Savarankiško gyvenimo nam� bus pastatytas naujas pastatas – globos namai. � juos stacionariai globos paslaugai jau yra u�siregistrav� 23 asmenys.

„Šiauliai plius“ informacija

�iau�lie��iai mo�k�s u� sve�ti�mas �iuk�les?

Šiauli� miesto ir rajono gyventojams rinkliava u� atliekas gali did�ti nuo 56 iki 60 lit� per metus „u� galv�“. Taip gali nutikti tod�l, kad to reikalauja regiono savivaldyb�s. Atve�ant atliekas � Aukštraki� s�vartyn�, kuris yra Šiauli� rajone, d�l skirting� atstum� kiti rajonai patiria daugiau išlaid�. Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro (ŠRATC) valdyba Šiauli� miestui nepalankius sprendimus palaimino. Galutin� �od� dar turi tarti ŠRATC dalinink�s – regiono savivaldybi� tarybos.

Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro valdybos pos�dyje vir� arš�s gin�ai d�l komunalini� atliek� tvarkymo s�naud� s�vartyne, vadinamojo s�vartyno vart� mokes�io. Iki šiol septynios regiono savivaldyb�s u� vien� ton� atliek� mok�jo tiek pat – po 54 litus.

Monika Narbutien�, ŠRATC vieš�j� ryši� specialist�, informavo, jog norint išlyginti kaštus toliau nuo s�vartyno nutolusioms savivaldyb�ms mokestis turi b�ti ma�esnis, o tos, kurios yra ar�iau, tur�t� mok�t� daugiau. Taip b�t� kompensuoti nuostoliai d�l vieningos sistemos vieno s�vartyno regione.

Kadangi nuo Šiauli� miesto savivaldyb�s iki Aukštraki� s�vartyno yra ma�iausias atstumas, valdybos pos�dyje pasi�lyta Šiauli� miesto savivaldybei didinti vadinam�j� s�vartyno vart� mokest�.

Pagal Šiauli� regiono savivaldybi� atstov� balsavimo rezultatus Šiauli� miesto savivaldybei komunalini� atliek� tvarkymo mokestis u� vien� ton� did�t� beveik 12 Lt, o kitoms savivaldyb�ms s�vartyno vart� mokestis ma��t�, pavyzd�iui, Pakruojo rajonui daugiau nei 21 litu, Akmen�s – beveik 9-iais.

Ar šiaulie�iams rinkliava d�l vart� mokes�io did�s? Panašu, kad taip, nes buvo pritarta savivaldybi� bendradarbiavimo regionin�je atliek� tvarkymo sistemoje sutarties projektui. Pagal j� balsuota u� vienod� visose savivaldyb�se rinkliav�.

Dabar Šiauli� miesto ir Šiauli� rajono gyventojai per metus rinkliavos moka po 56 litus, kit� savivaldybi� – po 60 lit�.

Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius sako, kad n� viena savivaldyb� neturi teis�s kitai primesti mokes�io dyd�io. Anot jo, miestui pakanka l�š� atliekoms tvarkyti, tod�l rinkliava u� jas nebus didinama. Galutin� sprendim� ir d�l s�vartyn� vart� mokes�io, ir d�l rinkliavos dyd�io priims Šiauli� miesto taryba.

Sprendimus priims ir kit� rajon� tarybos. Jei bent viena šalis sutarties nepasirašys, sutartis negalios.

„Šiauliai plius“ informacija

Tei�s�jai ne�pa�ten�kin�ti ma��ais at�ly�gi�ni�mais

Pra�jus� penktadien� Šiauliuose pos�d�iavusi Lietuvos teis�j� taryba nesvarst�, ar pritaria, kad iš pareig� b�t� atleisti teis�jo vard� pa�emin� Panev��io kolegos. Teis�jai buvo labiau susir�pin� prieš kelet� met� ketvirtadaliu suma�intu ir vis neatkuriamu teism� finansavimu, nors byl� padvigub�jo.

Kaskart vis kitame mieste rengianti išva�iuojamuosius pos�d�ius, Teis�j� taryba rugs�jo 2-�j� rinkosi Šiauli� apygardos teisme. Prezident� Dalia Grybauskait� po šio pos�d�io negavo prašyto Teis�j� tarybos nari� pritarimo atleisti iš u�imam� pareig� du Panev��io teis�jus Arnold� Šukait� ir Rimant� Savick�, pa�eminusius teis�jo vard�. Pagrindin�s pos�d�io kalbos sukosi apie pinigus. Prognozuojama, kad daugelis Lietuvos teism� metus baigs su skolomis, daugiausia – darbo u�mokes�io.

Teis�j� prašymai bent palaipsniui atkurti algas, kokios buvo 2009 m. prad�ioje prieš suma�inant darbo u�mokest� ketvirtadaliu, – beviltiški. Kit�met nustatytas toks pat bazinio atlyginimo dydis. Vidutinis apylink�s teismo teis�jo aplyginimas – 3800 lit�. Atlyginimai neatkuriami, ta�iau darbo kr�vis teis�jams padvigub�jo – anks�iau teis�jui tekdavo apie 50, dabar – iki 80 byl� per m�nes�.

Jei n�ra galimyb�s atkurti darbo u�mokes�io, Teis�j� taryba tikisi, kad bus ištaisyta bent �statym� spraga, kad nelikt� nemokam� darb� u� viršvaland�ius ir bud�jimus savaitgaliais.

Teismai tikina, kad d�l pinig� tr�kumo byl� proceso dalyviai nenukent�s: darbo tempas nema�inamas, kaip ir anks�iau perkamas popierius, rašalas spausdinti, mokama u� elektr�, vanden� ir šildym�. Nepaisydami pinig� stygiaus Šiauli� teis�jai tikisi, kad 10 mln. lit� kainuosianti teismo pastato rekonstrukcija bus prad�ta – iškils tre�ias aukštas, nes prieš tris dešimtme�ius renovuotas pastatas tapo ankštas – jis buvo skirtas šešiems teis�jams, o dabar j� dirba trigubai daugiau.

„Šiauliai plius“ informacija

Ku�ria�mas is�to�ri�nis �iau�li� ma�ke�tas

Šiauliai pirmieji Lietuvoje tur�s istorin� senamies�io maket�. Iki smulkmen� atkurti istorin� Šiauli� vaizd� u�simojo „Aušros“ muziejus. Tikimasi, kad kruopštus ir �sp�dingas dailininko darbas po dvej� met� bent truput� kompensuos tai, kad �sp�dingiausius Šiauli� pastatus nušlav� du pasauliniai karai.

Makete bus atkurtas autentiškas XIX a. pab. – XX a. pr. Šiauli� senamies�io vaizdas.

Išlikusi ikonografin� med�iaga – Šiauli� miesto nuotraukos, atvirukai, planai ir �em�lapiai – Šiauli� muziejininkams pakišo id�j� sukurti istorin� senamies�io maket�. Nors tokius maketus turi daug Europos miest�, Lietuvoje Šiauliai bus pirmieji. Miestas istoriškai labiausiai nuskriaustas – per Pirm�j� ir Antr�j� pasaulinius karus buvo sugriauta 40 ir 60 proc. pastat�.

Miesto miniati�r� kuria buv�s šiaulietis dailininkas Saulius Kruopis. Nuo pavasario jis suk�r� beveik pusšimt� 160 kart� suma�int� sen�j� Šiauli� pastat�. K�rinio dydis apie 9 m2, aukš�iausias pastatas – Šiauli� katedra – 40 cm aukš�io. Makete bus atkurtas autentiškas XIX a. pab. – XX a. pr. Šiauli� senamies�io vaizdas: namai, gatv�s, elektros ir telegrafo laidai, med�iai, gatve skubantys praeiviai, tuomet�s transporto priemon�s. Pastatai atkuriami su visais duotame pasirinktame mastelyje galimais atkurti statinio architekt�ros elementais: langais, langin�mis, durimis, iškabomis ir pan. Ne ma�iau nei pus� pagrindinio gatvi� u�statymo bus elektrifikuota. Makete bus matyti miesto reljefas ir gamta – med�iai, augmenija, vandens telkiniai ir kt.

Muziejininkai �ada ir netik�tum�, nes net jie patys bei architektai nustebo iš Amerikos atsisiunt� nuotraukos iš oro kopij�, koks tankus buvo tarpukario Šiauli� senamies�io kiem� u�statymas.

Kuriant maket� vadovaujamasi istorine tiesa: dokumentais, nuotraukomis, prašoma pagalbos iš u�sienio ir priva�i� kolekcinink� archyv�. Dalininko interpretacijai ir fantazijai vietos n�ra, ta�iau �ini�, kaip atrod� kai kurie senamies�io kvartalai, ypa� vidiniai kiemai, visiškai n�ra, tod�l muziejininkai pagalbos prašo ir šiaulie�i�, turin�i� asmenini� nuotrauk�, kuri� fone matyti senieji Šiauliai.

Šiauli� senamies�io maketas bus kuriamas keliais etapais. Pirm�j� Šiauli� maketo fragment� „Aušros“ muziejus ketina pristatyti lapkrit� Ch. Frenkelio viloje, minint Šiauli� miesto 775 met� sukakt� ir 220-�sias savivaldos metines. 2013 m. baigtas maketas bus perkeltas � nuolatin�s ekspozicijos viet� – Venclauski� namus, kur bus �kurta miesto istorijos ekspozicija. Baigtas maketas kainuos 82 000 Lt.

„Šiauliai plius“ informacija

Ga�ra��ai mies�t� puo� dar il�gai

Šiauli� vald�ia pripa��sta, kad metaliniai gara�ai nepuošia miesto, ta�iau joki� veiksm� nesiruošia imtis. Tikimasi, kad ateityje �mon�s nebesinaudos metaliniais gara�ais ir jie savaime išnyks. Tik kyla klausimas, kieno išnykimo vald�ia laukia - �moni� ar gara��?

Vienoje gra�iausi� Šiauli� miesto viet� - Talkšos e�ero pakrant�je - jau daugel� met� st�kso metaliniai gara�ai. J� savininkai teritorijos nepri�i�ri, gara�ais daugelis nebesinaudoja, tik specialiosios tarnybos gauna pranešim� apie gaisrus. Benamiai degina šiukšles, kartais u�siliepsnoja ir šiukšli� prigr�sti gara�ai, pastatyti dar tarybiniais laikais. Pasak Vlado Damulevi�iaus, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus, kai �mon�s stat� tuos laikinus pastatus, jie per daug nesidom�jo, koks j� teisinis statusas. �mon�s mano, kad tai j� nuosavyb�, nors teisiniu vertinimu tai laikini pastatai nuomojamoje �em�je.

Metalini� gara�� panorama nesi�av�jo ir Europos krepšinio �empionato dalyviai, gyven� viešbutyje „Med�iotoj� u�eiga“. Jie išsirikiav� ne tik Dubijos gatv�je, bet ir Gegu�i�. Prieš kelerius metus pastarosios gatv�s gara�� savininkai priešinosi vald�ios norams nukelti laikinus statinius ir gr��inti �em� savininkams. �mon�s tvirtino netur� pinig� gara�ams nukelti ir vietos jiems pad�ti. Pasak V. Damulevi�ius, kol toks poreikis yra, dirbtinio nusavinimo atlikti nereikia.

Vadinasi, Šiauli� miesto savivaldyb�, nors ir kritikuojama, nesiims nepopuliari� darb�. Ma�iausiai kelet� dešimtme�i� metaliniai gara�ai darkys miesto vaizd�.

„Šiauliai plius“ informacija

Tau�pys at�si�sa�ky�da�mi �Les�to�

Šiauli� miesto savivaldyb� taupys, pigiau pirkdama elektros energij� ir atsisakydama sarg�. Pasirinkusi nepriklausom� elektros energijos tiek�j�, savivaldyb� per metus �ada sutaupyti apie milijon� lit�.

Nuo lapkri�io pirmos dienos biud�etin�s Šiauli� miesto savivaldyb�s �staigos planuoja ma�iau mok�ti u� elektros energij�. Miesto savivaldyb� skelbs konkurs� d�l centralizuoto elektros energijos tiekimo švietimo, sporto ir kult�ros �staigoms. Pasak Viktoro Strups, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojo, manoma, kad savivaldyb� gal�t� sutaupyti apie 1 mln. lit� per metus. Bus skelbiamas viešasis pirkimas.

Be visuomeninio tiek�jo „Lesto“, elektros energij� tiekia dar apie 40 nepriklausom� �moni�. Elektros energijos kainos skiriasi, tod�l konkurso metu paaišk�s, kurios �mon�s paslaugos yra pigiausios. Tokia praktika jau naudojasi sporto mokykla „Delfinas“, kuri iki šiol per metus elektros energijai išleisdavo apie 140 t�kst. lit�. Pasirinkusi kit� tiek�j�, mokykla per metus mok�s ma�daug 80 t�kstan�i�.

Savivaldyb� svarsto ir apie kit� taupymo b�d� – biud�etin�se �staigose atsisakyti sarg�. Kol kas n�ra paskai�iuota, kiek b�t� galima sutaupyti per metus. V. Strups sako, kad lopšelis-dar�elis per m�nes� sarg� atlyginimams išleid�ia ma�daug 5 t�kst. lit�. Jeigu b�t� �diegta apsaugos sistema, 5 t�kst. lit� tekt� mok�ti per metus. Vadinasi, paslauga atpigt� dvylika kart�. Kiek �moni� likt� be darbo, Savivaldyb�s administracija kol kas neskai�iavo.

„Šiauliai plius“ informacija

Bend�ra�bu�tis li�ko be stu�den�t�

Šiais mokslo metais Šiauli� universitetas apsisprend� neapgyvendinti vieno iš keturi� student� bendrabu�i� – seniausias pirmasis bendrabutis, nors ir k� tik pakeistais langais, renovuotais laiptais ir durimis, liks tuš�ias. Universitetas tikisi sutaupyti. Norin�i�j� gyventi prastos b�kl�s bendrabutyje beveik n�ra.

Pirmasis Šiauli� universiteto bendrabutis liks tuš�ias šiuos mokslo metus. Nors neseniai pakeisti langai ir paradin�s durys, suremontuoti laiptai, bendrabu�io vidus – itin prastos b�kl�s. Pernai 440 viet� bendrabutyje gyveno vos šimtas student�. Išlaikyti did�iul� pastat� pustušt� – nuostolinga, tod�l universitetas nusprend� j� laikinai u�daryti. Pasak Donato Jurgai�io, Šiauli� universiteto infrastrukt�ros prorektoriaus, bendrabutis u�daromas, kad nereik�t� jo šildyti, pri�i�r�ti, išlaikyti administracijos.

Kita bendrabu�io u�darymo prie�astis – itin suma��j�s student� skai�ius. Šiauli� universitetui pakanka ir naujesni� trij� bendrabu�i�. Juose dar yra laisv� viet�. Studentai gyventi bendrabutyje nenori, ta�iau u� gyvenim� renovuotuose kambariuose mokantys iki pusantro šimto lit� per m�nes� nesiskund�ia.

U�daryti pirm�j� bendrabut� nuspr�sta, kol bus rastas finansavimas remontui – reikia šiltinti sienas, keisti stog�, pertvarkyti bendro naudojimo virtuves ir poilsio zonas, remontuoti kambarius ir koridorius. Tai gal�t� kainuoti apie 7 mln. lit�. Tokia darb� s�mata buvo suskai�iuota, kai jame buvo ketinama apgyvendinti TAFISA sporto visiems �aidyni� dalyvius. Deja, universitet� bendrabu�i� renovacijos programa per kriz� buvo sustabdyta. Kartu su ja universitetas prarado ir vilt� prad�ti naujo student� miestelio statyb�. Ma��jant student�, jo gali ir visai neprireikti. Tokiu atveju ka�in ar bus remontuojamas ir kada nors atidarytas pirmasis bendrabutis. Jo parduoti Šiauli� universitetas negali, nebent gr��int� Valstyb�s turto fondui. Pinig�, išleist� naujiems langams ir durims, es� negaila – niekur jie neprapuls, tik neaišku, ar �iem� nešildyt� patalp� b�kl� nebus dar prastesn�.

„Šiauliai plius“ informacija

Biu�d�e�tai ir pa�ja�m� pro�gno�z�s

Šiauli� krašto savivaldybi� skundai, kad tr�ksta pinig�, nes nesurenkami biud�etai, atrodo perd�ti – mokes�i� administratoriai sako, kad mokes�i� surenkama netgi daugiau, nei suplanuota, o skai�iai neatitinka tod�l, kad savivaldybi� tarybos met� prad�ioje patvirtino per didelius biud�etus ne�vertindamos, kad gyventoj� ma��ja.

Antradien� Šiauli� apskrities mokes�i� administratoriai, sukviet� septyni� savivaldybi� atstovus, informavo, kad vis� biud�etai vykdomi netgi 106 proc., gal sunkiau sekasi tik Joniškiui ir Pakruojui. Susitikimo metu pristatyti septyni� m�nesi� savivaldybi� biud�et� vykdymo rezultatai, kalb�ta apie turto mokes�i� plano vykdym�, aptartos palankios tendencijos fiksuojant vidutinio darbo u�mokes�io augim�. � Šiauli� miesto i�d� per septynis met� m�nesius �plauk� daugiau gyventoj� pajam� ir nekilnojamojo turto mokes�i�, negu buvo prognozavusi Mokes�i� inspekcija. Ta�iau tai nereiškia, kad gyvenimas ger�ja, nes mokes�i� mok�toj� ma��ja, o vidutinis darbo u�mokestis auga labai pama�u: did�iausias jis (1723 litai) Akmen�je, ma�iausias (1300 lit�) – Šiauli� rajone, o Šiauli� mieste – 1508 litai.

Pasak Evaldo Vaineikio, Šiauli� apskrities valstybin�s mokes�i� inspekcijos viršininko, Šiauli� mieste liepos 31 d. buvo surinkti 67 mln. lit�, o planas buvo 64 mln., vadinasi, biud�etas renkamas 104 proc. Palyginti su pernai met� tuo pa�iu laikotarpiu, pinig� surinkta 4,7 mln. lit� ma�iau. Pinig� savivaldybi� biud�etuose tr�ksta d�l pernelyg optimistini� politik� plan� ir tod�l, kad � savivaldybi� biud�etus patenka nebe 74, o 61 proc. surenkam� mokes�i�. Šiauli� miesto savivaldyb�, pajutusi, kad pinig� negauna tiek, kiek nor�jo, jau �m� taisyti savo pernelyg didelio optimizmo klaid� – ma�ina biud�et� – �vairi� suplanuot� išlaid� u� 21 mln. lit� nukelta kitiems metams.

GPM plan� apskrities savivaldyb�s yra �vykd�iusios 103 proc. (pernai per t� pat� laikotarp� – 92 proc.). Šiemet sausio-liepos m�n. GPM planas Akmen�je �vykdytas 98 proc., Joniškyje – 91 proc., Kelm�je – 112 proc., Pakruojyje – 109 proc., Radviliškyje – 99 proc., Šiauli� mieste – 104 proc., Šiauli� rajone – 111 proc.

Susitikimo metu kalb�ta ir apie Europos vyr� krepšinio �empionat�. Pasak Šiauli� AVMI viršininko pavaduotojos Zon�s Lapien�s, jo metu mokes�i� administratorius aktyvi� kontrol�s veiksm� neplanuoja imtis, bet tam tikra išankstin� informacija jau turima. Šiauli� AVMI iniciatyva buvo pakviesti �moni�, vykdan�i� maitinimo ir apgyvendinimo veikl�, atstovai, kad b�t� išaiškintos ir primintos mokestin�s prievol�s, kokie yra reikalavimai teikiant nuomos paslaugas, apskaitant ir deklaruojant pajamas. VMI renka duomenis, kurie bus reikalingi v�lesnei analizei ir deklaruot� pajam� po �empionato realumui nustatyti.

„Šiauliai plius“ informacija

K� da�ry�si�me po �ven��i�?

Evelina RIMKUT�

Europos krepšinio �empionatui ir „Šiauli� dienoms 775“ visi ruoš�si kaip tik gal�jo. Mieste viskas tiesiog verda: �mon�s stengiasi �sigyti preki� su Lietuvos atributika, parduotuvi� lentynos si�lo naujovi� ir akcij�, kolektyvai ruošiasi šventiniams koncertams. Šven�i� metu pastiprintas ir miesto apšvietimas – vald�ia �ad�jo, kad visi šviestuvai švies iki 24 val., o centrin� miesto dalis šviesa m�gausis net iki 2 val. nakties. „Šiauli� dien� 775“ proga papildomai �jungtas šventinis miesto apšvietimas – neono iliuminacija „Saulut�“, ta�iau tam papildomai l�š� neskirta. K� darysime, kai baigsis švent�s?

Šiauli� valstybin�s gatvi� apšvietimo elektros tinkl� �mon�s UAB „Šiauli� gatvi� apšvietimas“ gamybos technikos skyriaus viršininko pavaduotojas Algirdas Jakštas teig�, kad šviestuvai mieste �jungiami ir išjungiami pagal nustatyt� grafik�, priklausomai nuo met� laiko, t. y. nuo saul�s tek�jimo bei laidos. Atsi�velgiant � klimatines s�lygas (liet�, snieg�, giedr�), galima 30 min. korekcija.

Šiauli� miesto savivaldyb� kelerius metus iš eil�s miesto gatv�ms apšviesti skiria vis ma�iau l�š�. „Elektros energijos kaina did�ja, tod�l esame priversti taupyti. Tai darome ma�indami �jungiam� šviestuv� skai�i�. Sankry�ose ar ties per�jomis stengiam�s, kad veikt� visi šviestuvai“, – teig� A. Jakštas.

Šven�i� dienomis bus �jungti visi šviestuvai ir j� veikimo laikas bus pailgintas, bet papildomai l�š� n�ra skiriama. „Praš�me miesto savivaldyb�s, deja, atsakymas buvo – n�ra. O šviesti per šventes reik�s daugiau ir ilgiau“, – sak�

A. Jakštas. Taigi po šven�i� laukia tamsus periodas. Anot

A. Jakšto po šven�i� grei�iausiai k� nors atjungs, ma�ins, taupys, nes elektros nemokamai niekas nedalija. „Nejau teks atjungti dal� rajon�?“ – retoriškai klausia atstovas. Tuomet padaug�s avarij�, nusikaltim�, apipl�šim�, taigi ar vald�ia taupo teisinga linkme? Ji taip pat apsimeta ne�inanti, kad elektra vis brangsta, kad skirto biud�eto neu�tenka ir kad švent�ms padidinus reikalavimus, bet papildomai tam pinig� neskyrus „Šiauli� gatvi� apšvietimas“ ruden� ar baigiantis metams daliai miesto apšvietim� išjungs.

Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jas Ar�nas Adomaitis teigia, kad, be abejon�s, miesto šven�i� ir krepšinio �empionato metu miestui apšviesti bus sunaudota daugiau elektros energijos nei �prastai, kai lauko apšvietimas vykdomas pagal plan�, skirtus miesto biud�eto pinigus. Taip miestas apšvie�iamas nebe pirmi metai ir informacijos ar pranešim� iš policijos apie nusikaltimus d�l riboto gatvi� apšvietimo pastaruoju metu n�ra gauta. Ta�iau ar nebus gauta – niekas ne�ino.

Ger�bia�mi �S plius� klien�tai!

Nuo rugs�jo 1 d. v�l rodomas kanalas „RTR Rossia“.

Informacija teikiama tel. 8~700 12 101.

Tai, kas tikra

Penktadien� ir šeštadien�, „Šiauli� dien� 775“ metu, atsinaujin�s savaitraštis „Šiauliai plius“ kvie�ia visus � p�s�i�j� bulvar� priešais Kašton� al�j�, kur visi norintys gal�s pasiva�in�ti „iškreiptos realyb�s“ dvira�iu ir atrasti tai, kas tikra. Dalyviai gal�s laim�ti savaitraš�io „Šiauliai plius“ ir „Coffe in“ �steigtus prizus.

J�s� lauksime penktadien� nuo 14 iki 19 val. ir šeštadien� nuo 11 iki 19 val.

Pa�la�pi�ni� mies�te�lis dar tu�to�kas

Šiauliuose �kurtas palapini� miestelis, planav�s surinkti iki 1000 sirgali�, kol kas nesulaukia j� antpl�d�io. Miestelyje �sik�r� apie 150 sirgali� iš Lietuvos ir u�sienio – daugiausia ital�. Ta�iau net šilt� krašt� gyventojai tikina, kad naktys nešaltos – gelbsti gera atmosfera ir miegmaišiai.

Nors nuorodos � palapini� miestel� Šiauliuose tikrai skurd�ios, prie Šiauli� sporto r�m� aptvertoje teritorijoje tikimasi sulaukti 450 sirgali�. Pirmiausia nakvyne palapin�se susidom�jo vokie�iai – pirmasis sirgalius prieš kelias dienas susirang� ankštoje vienviet�je. Po pirmosios �varbios nakties u�sienie�iai nuo ankstaus ryto rikiavosi prie duš�, kur yra karštas vanduo, kai kurie atvyksta tik v�lai nakt�.

Sirgali� antpl�d�io Šiauliai dar laukia. Miesto viešbu�iai, kuriuose beveik 1000 viet�, u�imti, tad daugelis nakvoti atvyksta b�tent � palapini� miestel�. Nakvyn�s priva�iuose butuose ar namuose kainos – nuo 50 iki 1000 lit� u� par�, tad u�sienie�iai dr�siau renkasi dvivietes palapines, u� kurias moka apie 100-150 lit� u� par�. Palapin�se apsistojo ir vokie�iai, ir pranc�zai, ir estai, ta�iau Italijos krepšinio rinktin�s fan� palapini� miestelyje daugiausia.

Vokietijos sirgaliai u�sisak� special� skryd� � Šiaulius – šiandien j� l�ktuvas leisis Šiauli� oro uoste.

„Šiauliai plius“ informacija

V�l ati�d�ta

Verslininko, buvusio politiko, o dabar ir v�l verslininko Laisv�no Neimano bendrovei „Snieginos transportas“ nepavyksta �gyvendinti nekilnojamojo turto projekto Pabaliuose – per ketverius metus per�j�s teismus, komisijas ir inspekcijas 30-ies gyvenam�j� sklyp� detalusis planas Šiauli� miesto taryboje buvo atid�tas patvirtinti, nes naujieji politikai panoro išsiaiškinti, kod�l nauja kaimynyste nepatenkinti pabališkiai.

Daugiau nei 5,5 ha sklypas Pramon�s g. 97 detaliuoju planu dalijamas � trisdešimt ma�esni� – gyvenam� nam� statybai. Toks projektas per�jo vieš�j� svarstym� proced�ras, patikrintas Statybos inspekcijos ir suderintas Statybos komisijoje buvo pateiktas miesto Tarybai patvirtinti. Ta�iau politikai nesi�m� jo svarstyti, nes Pabali� gyventojai protestuoja prieš nauj� kaimyn� atsiradim� vietoj j� lankomo ir es� pri�i�rimo miškelio. Nekilnojamojo turto projekt� rengian�ios bendrov�s atstovas teigia, kad tam jie neturi jokio pagrindo.

Projekt� sustabd� politikai buvo priremti fakt�, kad visi teisiniai planavimo procesai jau pasibaig� ir turb�t �rodyti, kad �ia yra miškas, kur� reikia išsaugoti, – per v�lu. Jokio �teisinto parko ar miško tame plote n�ra, tiesiog suaug� kr�mokšniai ir ber�ai. Pagal galiojant� plan� �ia gali b�ti statomi gyvenamieji namai, tik išsaugant vertingus med�ius ir su tam tikrais apribojimais. Pasak Rasos Budryt�s, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�jos, sklypo dydis yra ne ma�esnis negu 15 ar� ir jame u�statymas gali b�ti tik toks, kad su gara�ais ir kitais priestatais pastatas u�imt� ne daugiau nei 220 kv. metr�.

Gyventojai, protestav� prieš miškelio naikinim�, nepritaria tam ir dabar, bet reali� teis�t� argument� neturi. Jie bijo, kad panašus likimas neištikt� ir valstybinio miško, �siterpusio tarp j� kvartalo suprojektuot� sklyp�.

Savivaldyb� ramina, kad numatyta valstybinio miško paskirtis – rekreacin�, t. y. poilsio, kurioje gal�t� atsirasti nebent kavinuk� ar nedidelis viešbutis.

„Šiauliai plius“ informacija

L�k�tu�v� su�si�d��ri�mo prie��as�tis tirs ir pran�c��zai

Šiauli� apylink�se šalia R�kyvos e�ero susid�r� du kariniai l�ktuvai, vienas kuri� nukrito pelk�toje vietov�je. �vykio tyrimas - išš�kis ne tik Lietuvos kariuomen�s atstovams, bet ir NATO oro policijos misij� atliekantiems pranc�zams. Skryd�io med�iaga liko tik Pranc�zijos naikintuve „Mirage“, nes lietuvi� naikintuvo juodoji d�� sudeg�.

Antradien� po susid�rimo per pratybas su pranc�z� naikintuvu � pelk� nukrit�s Lietuvos kariuomen�s orlaivis nenugrimzdo, nes pavyko lynais sutvirtinti nuolau�as. Tre�iadien� kariai atlaisvino l�ktuvo detales, jas nupjov� ir kabino ant sraigtasparnio išorin�s pakabos. Nuolau�os nugabentos iki artimiausios vietos, kur gali priva�iuoti automobilis, ir išve�tos � Aviacijos baz�. Ketvirtadien� jau buvo išgabenta ma�daug pus� orlaivio nuolau��. Kadangi l�ktuvas nukrito pietin�je R�kyvos durpyno dalyje, jokia technika negali priva�iuoti. Kad išjudint� ir pakelt� daugel� nuolau�� iš klampaus dirvo�emio, tenka daug kasti kastuvais, dirbti keltuvais, naudoti lynus ir siurbti ar semti vanden�, tod�l pelk�je pluša kelios dešimtys kari�, kuriems padeda Priešgaisrin�s gelb�jimo valdybos specialistai. Nuolau�oms iškelti naudojamas rusiškas sraigtasparnis Mi-8. Jei l�ktuvas b�t� nugrimzd�s, sraigtasparnio galios orlaiviui išpl�šti iš dumblo neb�t� u�tek�.

Naikintuvas L-39 „Amber Hope“ 2011 m. pratyb� metu.

Alvydo TAMOŠI�NO nuotr.

Nuo antradienio dirba ir incident� tirianti speciali komisija, kuri apklaus� �vykio liudininkus bei pilotus. Susid�rimo per pratybas tyrim� ketvirtadien� prad�jo ir � Lietuv� atvykusi Pranc�zijos gynybos ministerijos ekspert� grup�, kuri pagal nacionalinius ir tarptautinius teis�s aktus keisis informacija su lietuvi� tyr�jais. Avarijos teritorij� saugo kariškiai, ta�iau R�kyvos pelk� saugoma ir gamtinink�, kurie �vykio vietos dar neaplank�. Kariuomen�s in�inieriai es� ten degal� ar tepal� taršos nerado.

Per pratybas susid�rusi� Lietuvos kariuomen�s ir Pranc�zijos naikintuv� pilotai liko gyvi. Du lietuvi� orlaivio pilotai, nusileid� parašiutu, atsipirko keliomis m�lyn�mis, ta�iau, pasak Virginijaus Steponavi�iaus, Šiauli� aviacijos baz�s vado, skraidyti jiems bus leista tik nuodugniai ištyrus sveikat�.

Atliekant �vykio tyrim�, l�ktuvo L-39 ZA „Albatross“ sudu�imo vietoje rasta ir iškelta juodoji d��. Komisija konstatavo, kad ji sudegusi, neišliko jokios informacijos. Nors pagrindin�s informacijos apie l�ktuv� skryd�io parametrus neb�ra, tikimasi, kad bus galima pasinaudoti u�fiksuotais radar� duomenimis. Did�iausios viltys dedamos � informacij� iš pranc�z� naikintuvo, s�kmingai nusileidusio oro baz�je.

Pasak V. Steponavi�iaus, �vykio tyrimas priklausys nuo pranc�z�, kiek ir kaip jie leis susipa�inti su med�iaga, išlikusia „Mira�e“.

Krašto apsaugos ministr� Rasa Juknevi�ien� tikina, kad svarbiausia, jog tokios nelaim�s nepasikartot�, nes oro policijos misij� vykdys dar ne vienerios NATO paj�gos. Šiandien ji atvyksta � Šiaulius dalyvauti NATO misij� pasikeitimo ceremonijoje.

Orlaivi� susid�rimo ore netoli nelaim�s vietos buv� �mon�s sako nemat�, ta�iau gird�j� trenksm�. Aukštelk�je netoli miško dirb� vyrai steb�josi, kad pranc�z� naikintuvas skraid� labai �emai, keistai suko ratus. Gyventojai tarpusavyje kalb�jo, kad toks skraidymas geruoju nesibaigs. Virš R�kyvos e�ero ir miško ratus sukant� pranc�z� l�ktuv� mat� ir netoli miško �sik�rusi� �moni� darbuotojai. N� vienas iš kalbint� �moni� nemat� skrendan�io Lietuvos karini� oro paj�g� lengvosios atakos l�ktuvo „Albatross“. Nemat� �mon�s ir susid�rimo, tik išgirdo trenksm� ir išvydo d�m� kamuolius.

Lietuvi� „Albatrosas“ ir NATO oro policijos misijos pranc�z� „Mira�as“ susid�r� antradienio ryt� apie 10.30 val., baigiantis oro taikini� gaudymo pratyboms. Incidentas �vyko tuomet, kai l�ktuvai iš didelio atstumo suart�jo iki vizualaus lygio ir skrido visai greta. Pranc�zo kliudytas lietuvi� l�ktuvas tapo nevaldomas ir nukrito šalia R�kyvos e�ero. „Mira�o“ naikintuvu, nors ir sugadintu stabilizatoriumi, pranc�zas �steng� gr��ti � oro baz� ir nut�pti. Pranc�zai keturi� m�nesi� oro policijos misij� Baltijos šalyse baigia šiandien. Nukent�j�s per pratybas orlaivis bus remontuojamas Lietuvoje, kad gal�t� saugiai pasiekti Pranc�zij�.

Lietuvos karin�s oro paj�gos turi tris L-39, du iš kuri� skraid�. 2007 m. dviem Lietuvos karini� oro paj�g� Aviacijos baz�s turimiems lengviesiems atakos l�ktuvams L-39 ZA „Albatross“ Rumunijos gamykloje „Aerostar“ buvo atlikti resurso prat�simo darbai: nuodugnus l�ktuv� agregat� patikrinimas, kapitalinis varikli� remontas ir kt.

„Šiauliai plius“ informacija

Uni�ver�si�te�tas ne�pa�ten�kin�tas sis�te�ma

Šiauli� universitetas pri�mimo � aukšt�j� mokykl� rezultatus vertina vidutiniškai. Šiemet � universitet� �stojo 1 555 vis� studij� pakop� studentai, tai 50-�ia ma�iau nei pernai. Daugiausia diskusij� sulauk�s faktas - 10 studij� program� nesulauk� norin�i�j� studijuoti.

Šiemet Šiauli� universitetas gavo 267 valstybines vietas, tai yra 15 proc. ma�iau nei pernai. Daugiausia valstyb�s finansuojam� viet� – 56 gavo Technologijos fakultetas, antroje vietoje – 43 vietas gav�s Men� fakultetas. Pasak men� fakulteto dekano Vaidoto Janulio, tai nuteikia pozityviai, be to, yra daug norin�i� studijuoti ir mokamose vietose.

Ma�iausiai valstyb�s finansuojam� viet� gavo Gamtos fakultetas, tik 6. Populiariausios ir paklausiausios studij� programos: specialioji pedagogika, statybos in�inerija ir edukologija. � mokamas studijas priimti 535 studentai. Tarp mokam� studij� program� populiariausia nauja studij� programa – kineziterapija, k�no kult�ra ir viešasis administravimas. Šiauli� universiteto studij� prorektorius Juozas Pabr��a sako, kad iš 44 studij� program�, 10 nesulauk� stojan�i�j�. Pasak jo, norint to išvengti tur�t� b�ti vykdoma grie�tesn� atranka, be to, tokioms programoms kaip fizikos ir lietuvi� filologijos tur�t� b�ti skirtas didesnis valstyb�s finansavimas. Šiauli� universiteto atstovai kritikuoja valstyb�s politik� ir d�l valstyb�s finansuojam� viet� vienodo paskirstymo universitetams ir kolegijoms.

Prorektorius �ada, kad kit�met bus atsakingiau per�i�r�tos studij� programos, jog skaudi ši� met� patirtis nepasikartot�. Nors ir šiemetiniai rezultatai vertinami vidutiniškai. � pirm�j� studij� pakop� �stojo per 800 student�, � antr�j� – 334.

„Šiauliai plius“ informacija

T�vai lau�kia, Ta�ry�ba m�s�to

Po dviej� savai�i� Šiauli� miesto taryba tur�s apsispr�sti, ar skirti pinig� naujoms lopšelio grup�ms steigti. Patalpos „Rugiag�l�je“ ir „�irniuke“ jau paruoštos, baldai ir patalyn� u�sakyti.

Lopšelyje – dar�elyje „Rugiag�l�“ numatyta išardyti �aidim� kambar� ir etnografin� kampel�, o j� patalpose �rengti nauj� lopšio grup�, kuri� lankys 15 dvimetinuk�. Grup� jau sudaryta, ta�iau t�veliams d�iugi naujiena, ar jie gaus viet� š� ruden�, bus pranešta tik po dviej� savai�i�. Aišku, jei Taryba pritars sprendimui skirti l�š� grupei atidaryti ir išlaikyti. Norin�i� patekti � šias grupes yra tiek, kad vien šiame dar�elyje b�t� galima dar penkias grupes atidaryti, nes pasak Stas�s Paulauskien�s, lopšelio – dar�elio „Rugiag�l�“ direktoriaus pavaduotojos ugdymui, eil�je stovi dar 80 šeim�.

Antroji lopšelio grup� numatyta kitoje miesto dalyje esan�iame lopšelyje – dar�elyje „�irniukas“, � kuri� b�t� galima priimti dar 15 ma�yli�.

Kiekvienam iš ši� dviej� dar�eli� numatyta po daugiau nei 30 t�kst. lit�. Ta�iau net jei Taryba pritars, šios dvi naujos grup�s nepatenkins vis� šiaulie�i� poreikio – vaikus � lopšel� nor�t� vesti dar pusantro šimto. Savivaldyb� yra paskelbusi, kad laukia priva�ios iniciatyvos, ta�iau norin�i� kol kas neatsirado.

„Šiauliai plius“ informacija

Stovyklas verkiant reikia remontuoti

Šiaulie�iams moksleiviams rengiamos stovyklos neatitinka saugumo reikalavim�. Visuomen�s sveikatos centro specialistai beveik kasmet nustato tuos pa�ius pa�eidimus – tai darbuotoj� aplaidumas, skurd�ios aplinkos bei gyvenimo s�lygos. Nors kasmet stovyklos atidaromos, joms b�tinas kapitalinis remontas.

„Tauro“ ir Pageluvio vasaros poilsio stovyklos vaikams poilsiauti nebetinkamos.
Šiauliai plius archyvo nuotr.

Šiemet "Tauro" ir Pageluvio vaik� vasaros poilsio stovyklose (Šiauli� raj.) nuo liepos 1-osios poilsiavo apie 200 vaik�: "Tauro" stovykloje – 141, Pageluvio – 48. Visuomen�s sveikatos centro specialistams patikrinus šias stovyklas, nustatyti panaš�s pa�eidimai: darbuotojai dirba neišklaus� higienos mokymo kurs�, nesusitvark� sveikatos pa�ym�. Ta�iau svarbiausia tai, kad s�lygos nebetinkamos vaikams poilsiauti.

Pasak Josanos Motiejauskien�s, Šiauli� VSC Visuomen�s sveikatos saugos kontrol�s skyriaus ved�jos, abiej� stovykl� nameliuose atsilupusi grind� danga, nelygus sien� paviršius, netvarkinga aplinka.

Kasmet vaik� stovykla Pageluvyje atidaroma lyg paskutin� kart�, ta�iau vaikai v�l kvie�iami ils�tis. Nuo pernai met� rugs�jo m�nesio �sigaliojusi nauja Higienos norma yra liberalesn�, keliama ma�iau reikalavim�, ta�iau Visuomen�s sveikatos centras tikina, kad abi stovyklas verkiant reikia remontuoti.

U� prastas s�lygas ši� stovykl� organizatoriai gavo nuobaudas: Pageluvio vasaros poils� organizuojantys atstovai – 200 lit�, nes nebuvo pra�j� n� metai po paskutin�s baudos skyrimo, "Tauro" stovyklos organizatoriai atsipirko sumok�j� vos 25 litus. Pagal nauj�j� �statym� savanoriškai pripa�in�s kalt� gali per 10 dien� sumok�ti pus� skirtos baudos.

"Šiauliai plius" informacija

Prasid�jo javapj�t�

Ši� savait� � laukus išva�iavo kombainai - prasid�jo javapj�t�. Saul�ti orai subrandino gr�dus, ta�iau li�tys išguld� dal� vasarini� mie�i�, v�liau subr�s ir vasariniai rapsai. Darbymetis �sisuko � �iemini� kvie�i� ir rugi� plotus. Palankaus oro laukiantys �kininkai derliaus turt� kol kas skai�iuoti nelink�.

Ši� savait� � laukus išried�jo pirmieji kombainai.
Mateusz ATROSZKO nuotr.

Liepos m�nesio pabaigoje javapj�t� prad�j� kai kurie šalies �emdirbiai meld�ia saul�t� or�, nes d�l lietaus buvo priversti nutraukti darbus. Šiauli� krašto laukuose pirmiesiems kombainams kol kas s�kmingos dienos.

Šiauli� krašto �emdirbiai sako, kad derlius bus neblogas, ta�iau ned�iugina tai, kad kruša ir li�tys išguld� dal� jav�, o pra��s viesulas - daug vasarinio rapso, tad derlius v�luos ir skirtingai br�s. Ši� met� gr�dai nebus patys geriausi. �iemini� kult�r� derlius, prognozuojama, bus šiek tiek prastesnis.

Šiemet supirk�jai gr�d� kainomis �emdirbi� ne�ada lepinti. Viena tona kainuos 100-150 lit� ma�iau. Kiek u� mie�ius bus mokama Lietuvoje, dar neaišku. Kainos Europoje svyruoja apie apie 620 lit�. Maistini� kvie�i� tona kainuoja apie 655 litus.

Šiemet šalyje pas�ta daugiau vasarini� kvie�i�, nes nema�ai �iemini� iššalo ir juos pavasar� teko ats�ti.

"Šiauliai plius" informacija

Turgaus vira�ai

Valstybin� centrinio turgaus �em� išslydo iš savivaldyb�s bendrov�s "Šiauli� turgus" rank� ir atiteks priva�iai centrinio turgaus pastatus valdan�iai bendrovei "Imondesima". Nacionalin�s �em�s valdybos Šiauli� �em�tvarkos skyrius nutrauk� �em�s nuomos sutart� su bendrove "Šiauli� turgus". Tai suk�l� sumaišt� Šiauli� savivaldyb�je. Politikai kreipsis � prokurat�r�, kad b�t� per�i�r�ti nuo 2001 met� pasirašyti sandoriai.

U� vien� lit� Šiauli� miestas neteko vienos iš patraukliausi� teritorij�.
Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Šiauli� miesto savivaldyb� pasiek� �inia, kad su savivaldyb�s bendrove "Šiauli� turgus" Nacionalin�s �em�s valdybos Šiauli� �em�tvarkos skyrius nutrauk� sutart�, vadinasi, valstybin�s �em�s sklypas miesto centre, kur� "Šiauli� turgus" nuomojo iš valstyb�s ir subnuomojo iš prad�i� "Senajam dvarui", o v�liau - bendrovei "Imondesima", u� dyk� atitenka privatininkui.

Pasak Šiauli� miesto tarybos nario Vidmanto Japerto, keista, kaip be Šiauli� miesto �inios �vyko sandoriai, po kuri� Šiauli� turgus dabar nebeturi jokio turto, o pats keis�iausias "stebuklas" – avanti�ra, kai u� vien� lit� Šiauli� miestas neteko vienos iš patraukliausi� teritorij�. Apie susiklos�iusi� situacij� savaitraštis "Šiauliai plius" jau raš� liepos viduryje.

Istorija prasid�jo prieš 10 met�. 2001 metais Šiauli� miesto savivaldyb�s valdybos sprendimu bendrov� "Šiauli� turgus" 25-eriems metams subnuomojo centrin�s miesto turgaviet�s �em�s sklyp� bendrovei "Senasis dvaras". V�liau Šiauli� miesto savivaldyb�s valdyba pakeit� centrin�s turgaviet�s subnuomos s�lygas, kuriose nurod� savivaldyb�s bendrovei "Šiauli� turgus" u� lit� perduoti �em�s subnuomininkei bendrovei "Senasis dvaras" nurašyt� asfalto dang�. Vietoj min�tos dangos subnuomininkas prival�jo pakloti nauj� asfalto dang� ir pasibaigus nuomai j� neatlygintinai perduoti savivaldybei. V�liau buvo pasirašyta daug sutar�i�, kuri� teis�tumo nesiima vertinti nei politikai, nei teisininkai. Galutinis rezultatas – miestas nebeturi šimtus t�kstan�i� kainuojan�ios �em�s centrin�je miesto dalyje. �em� iš valstyb�s be konkurso nuomos privatininkas, bendrov� "Imondesima", kuri valdo "Senojo dvaro" pastatus.

Pasak Nacionalin�s �em�s tarnybos Šiauli� �em�tvarkos skyriaus teisinink�s Dalios Andraitien�s, su Šiauli� turgumi sutartis d�l valstybin�s �em�s nuomos nutraukta liepos 28 dien� grind�iant tuo, kad "Šiauli� turgus" nebenaudoja šios �em�s pagal sutart�, neturi šioje �em�je pastat� ir kit� statini�.

Šiauli� miesto savivaldyb�s vadovai šokiruoti d�l tokio Nacionalin�s �em�s tarnybos �em�tvarkos skyriaus sprendimo, ta�iau n� vienas iš atsaking� darbuotoj� nekomentavo savivaldyb�s pozicijos ir kaip toliau jie elgsis. Seimo narys Valentinas Mazuronis d�l centrin�s miesto turgaviet�s �em�s sklypo juridini� akt� teis�tumo jau kelis kartus kreip�si � prokurat�r�. Politikas tikisi, kad bus per�i�r�tos sutartys ir �vertintas j� teis�tumas.

D�l centrin�s turgaviet�s Šiauli� apygardos teisme nagrin�jama civilin� byla pagal ieškovo Šiauli� apygardos prokuroro, ginan�io vieš�j� interes�, ieškin�. Ta�iau min�toje byloje nenagrin�jama viso centrin�s turgaviet�s sklypo teisin� priklausomyb�. Byloje sprend�iamas klausimas d�l prava�iavimo, esan�io kiemo aikštel�s dalyje, teisin�s priklausomyb�s. Prokuroras prašo, kad b�t� pripa�inta negaliojan�ia sutarties dalis, kurioje bendrov� "Senasis dvaras" kartu su �em�s sklypais ir kitais statiniais perleido bendrovei "Imondesima" in�inerinius statinius – kiemo aikštel�s dal�, kuri yra numatyta kaip Turgaus aikšt�s gatv�. Teismo pos�dis numatytas rugs�jo m�nes�.

"Šiauliai plius" informacija

Fondas negauna patalp�

Labdaros ir paramos fondas "KRIS – Šiaur�s Vakar� Lietuvoje" d�l Šiauli� miesto tarybos neveiklumo gali netekti galimyb�s dalyvauti Europos S�jungos konkurse, nes Taryba iki šiol neskyr� patalp�. Fondas prašo patalp� Nuteist�j� integravimo � darbo rink� mokymo centrui �kurti. Politikai si�lo centr� steigti miesto centre, buvusioje Jono Lau�iko specialiojoje mokykloje, ta�iau tuo nepatenkinti gyventojai.

Šiauli� miesto politikai ir valdininkai apsilank� Šiauli� rajone, Romu�iuose, kur �sik�r�s buvusi� narkoman� ir alkoholik� reabilitacijos centras. �ia buvo pristatyta AGAPAO fondo veikla Romu�iuose. Fondui vadovauja Vladimiras Karpovas. Kitas V. Karpovo �kurtas labdaros ir paramos fondas "KRIS – Šiaur�s Vakar� Lietuvoje" mieste planuoja �kurti Nuteist�j� integravimo � darbo rink� mokymo centr�. Finansavim� – 2,3 mln. lit� - skiria Europos S�junga

Pasak Eugenijaus Kairio, "KRIS – Šiaur�s Vakar� Lietuvoje" direktoriaus, labdaros fondas pareng� projekt� ir pateik� paraišk�, ta�iau iškilo problem�, nes viena iš s�lyg� projektui �gyvendinti ta, kad savivaldyb� skirt� laisvas patalpas šitai veiklai vykdyti.

Savivaldyb� fondui pasi�l� patalpas Šiauli� miesto centrin�je dalyje, �emait�s g. 71, buvusioje Jono Lau�iko specialiojoje mokykloje, ta�iau tam pasipriešino šalia �sik�rusios kelios �mon�s ir gyventojai.

Fondas 10 met� pagal panaudos sutart� nori išsinuomoti patalpas. Jeigu Šiauli� miesto taryba dar š� m�nes� nepriims sprendimo d�l patalp�, fondas negaus finansavimo.

Šiauli� miesto mero pavaduotoja Danguol� Martinkien� sako, kad fondas u� Europos S�jungos pinigus suremontuos patalpas, vykdys veikl�, mok�s mokes�ius. Dabar šis pastatas tuš�ias, savivaldyb� neturi pinig� jam išlaikyti ir remontuoti.

"Šiauliai plius" informacija

Pa�ink �iaulius su dvira�iu

Vasara jau �pus�jo, o J�s dar nesileidote � turistin� kelion�, neaplank�te tolimiausi� pasaulio krašt� ir negalite pasigirti neišdildomais �sp�d�iais? Nukabinti nosies neverta, nes turiningomis atostogomis pasigirti galima net nesukorus t�kstan�i� kilometr�. Netikite? �iupkite dvirat� ir apskriekite Šiaulius, nes ir �ia yra kur akis paganyti.

Naujien� portalas "Etaplius.lt", padedamas Šiauli� miesto vicemer�s Daivos Matonien�s, skelbia konkurs� "Pa�ink Šiaulius su dvira�iu" ir kvie�ia gyventojus su savo dvirat�mis transporto priemon�mis �siam�inti �domiose Šiauli� miesto vietose.

Šiaulie�iai raginami miest� teršian�ias transporto priemones iškeisti � dvira�ius ir susipa�inti su miestu bei jo istorija. Fotografij� konkurse kvie�iami dalyvauti visi, gebantys u�siropšti ant dvira�io ir m�gstantys keliauti, atrasti bei patirti nauj� dalyk�.

Panor� dalyvauti konkurse iki rugs�jo 10 dienos turi atsi�sti savo nuotrauk� el. paštu konkursas@splius.lt. Jas bus galima pa�i�r�ti naujien� portalo "Konkurs�" rubrikoje. Si�sdami laišk�, dalyviai turi nurodyti savo vard�, pavard�, am�i�, telefono numer� ir adres�.

"Etaplius.lt" lankytojai gal�s balsuoti u� jiems labiausiai patikusias nuotraukas. Jos bus nominuotos net keliose kategorijose: "Šiaulietiškiausios", "Originaliausios" ir "Populiariausios". Komisija išrinks ir pilietin�s akcijos "Laisv� dvira�iui" metu apdovanos geriausi� nuotrauk� autorius, kuriems atiteks vertingi prizai.

"Etaplius.lt" informacija

Viesulas

Po tre�iadien� pra��usio viesulo Gink�n� gyventojai vis dar negali atsigauti. �mon�s prad�jo remontuoti apgriuvusius pastatus, tvarko teritorijas. Patirtus nuostolius skai�iuoja ir gyventojai, ir draudimo bendrovi� atstovai.

Liudinink� teigimu, tre�iadien� po piet� Gink�nuose susiformav�s galingas viesulas buvo panašus � filmuose matytus Amerikoje siau�ian�ius tornadus. Gamtos stichija siaut�jo tik 2-3 minutes.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Tvarkyti viesulo apgadintus pastatus gyventojai prad�jo tre�iadien� vakare. Vienas kitam � pagalb� suskubo pad�ti kaimynai, išsikviet� net kranus. Pensinink�s Zitos Šimkuvienas dar�in� vakar per kelias sekundes subyr�jo � šipulius.

Juozas Kuizinas, pastato savinink�s �entas, sako, kad kol kas neskai�iavo patirt� nuostoli�, nes stengiasi kuo grei�iau susitvarkyti. Labiausiai sugriauto pastato savinink� išgyvena d�l to, kad po viesulo pa�musi dokumentus pamat�, kad prieš pusantro m�nesio baig�si draudimas.

Z. Šimkuvien� sako, kad vis� gyvenim� draud� pastatus, o šiemet pirm� kart� draud�ja neat�jo � namus, pasirodo, išvyko � u�sien�. Šalia gyvenan�i� kaimyn� nupl�šti gyvenamojo namo ir �kinio pastato stogai. Jie jau susitar� su stogdengiais, kad šie kuo skubiau u�dengt� stogus. Nuostolius ketvirtadien� prad�jo vertinti ir draudimo bendrovi� atstovai.

Viena draudimo bendrovi� skelbia, kad iš Šiauli� rajono � bendrov� kreip�si daugiau nei dešimt gyventoj�, kurie praneš� apie nupl�štus stogus, sugadint� �em�s �kio technik�. Pirminiais draudimo bendrov�s skai�iavimais, min�tiems asmenims gali tekti išmok�ti ma�daug 200 t�kst. lit� nuostoliams padengti. Pagalb� gyventojams pa�ad�jo ir Šiauli� rajono savivaldyb�.

Did�iulius nuostolius patyr� ir "Gink�n� agrofirma". Bendrov�s atstovai kol kas tiksliai negali pasakyti, kokius nuostolius patyr�. Be stog� liko dvi fermos, nupl�štas administracinio pastato stogas, apgadinti keli �kiniai pastatai, sugadinta �em�s �kio technika, apverstas vilkikas, išdau�ti automobili� langai. Nuo pastat� nupl�šti skardos lakštai kabojo ant elektros laid�.

Prieš metus beveik tuo pa�iu laiku u� trij� kilometr� nuo Gink�n� gyvenviet�s pra�� viesulas, kuris nusineš� moters gyvyb�.

Lietus ir �aibai pridar� nuostoli� ir Šiauli� mieste. Centrin�je miesto dalyje ir keliuose aplinkiniuose rajonuose d�l audros buvo sutrik�s elektros tiekimas. Be elektros trumpai buvo lik� Zokni�, Šimš�s, Gubernijos rajonai, Ba�i�n� sodai. Buvo u�fiksuotas aukštos �tampos linijos elektros tiekimo gedimas.

"Šiauliai plius" informacija

Infekcinis skyrius baigia sugri�ti

Šiauli� apskrities pacientai gydomi Respublikin�s Šiauli� ligonin�s Infekcini� lig� skyriuje, kuris baigia sugri�ti. Visuomen�s sveikatos centro specialistai iki šiol neu�dar� skyriaus vien tod�l, kad tai vienintelis toks skyrius Šiauli� apskrityje.

Suaugusi�j� infekciniame skyriuje yra daugiau nei 20 lov�, ta�iau viet� nuolat tr�ksta. Pacientai atva�iuoja iš visos Šiauli� apskrities, tad itin skurd�ios b�kl�s skyriaus iki šiol neu�dar� visuomen�s sveikatos specialistai. Bir�elio m�nes� Infekciniam skyriui išduotas Higienos pasas su tam tikromis išlygomis - reikalingi kapitalinio remonto darbai.

Respublikin�s Šiauli� ligonin�s administracija bijo Infekcini� lig� protr�kio, nes skyriuje s�lygos labai prastos – senos palatos, proced�riniai kabinetai, izoliatoriaus patalpos. Skyriuje gydomi ligoniai, sergantys AIDS, teikiama ambulatorin� pagalba �IV nešiotojams. Kai liga yra u�kre�iama, b�tina tinkama izoliacija, gydymo s�lygos, tod�l ligonin�s administracija kreip�si � Sveikatos ministerij�, kad ši grei�iau suteikt� galimyb� rekonstruoti skyri�.

Ligonin�s administracija, parengusi 2,2 mln. lit� vert�s rekonstrukcijos projekt�, tikisi, kad valdininkai � pacient� ir gydytoj� poreikius atsi�velgs. Prašoma ir šiaulie�i� Seimo nari� pagalbos.

"Šiauliai plius" informacija

Elektroninio bilieto ateit� svarstys Taryba

Šiauli� miesto savivaldyb� neatsisako galimyb�s maršrutiniuose miesto autobusuose �diegti elektronin� biliet�. Trys didieji Lietuvos miestai j� jau yra �dieg�. Kaune elektroninio bilieto sistema veikia geriausiai.

Popierini� m�nesini� ir vienkartini� biliet� kaunie�iai nebeperka - naudojasi elektroniniu bilietu. Šiaulie�iai elektroninio bilieto privalum� dar ne�ino, nes prieš kelerius metus prasid�jus krizei puosel�ta viltis �diegti elektronin� biliet� �lugo. "Busturo" vadovas Vilius Lau�ikas sako, kad elektroninis bilietas maršrutiniuose autobusuose turi daug privalum�. Naujoji sistema ypa� patogi keleiviams - mokama u� tiek, kiek va�iuojama.

V. Lau�ikas sako, kad ir Šiauliuose b�tina �diegti elektronin� biliet�. Tokios pat nuomon�s ir miesto meras Justinas Sartauskas. Kaunas, Vilnius ir Klaip�da dar 2004 metais gavo finansavim� iš Europos S�jungos ir �gyvendino min�t� projekt�. Šiaulie�iai tada d�l ne�inom� prie�as�i� liko "u� borto". Europos S�junga Kaunui skyr� apie 5,5 milijono lit�, pusantro milijono prisid�jo savivaldyb�. Anot politik�, Šiauliams tik�tis Europos S�jungos paramos nerealu, tod�l prieš �diegiant elektronin� biliet� b�tina išanalizuoti ekonomin� naud�.

Ar miesto maršrutiniuose autobusuose bus �diegtas elektroninis bilietas, galutin� �od� tars Šiauli� miesto tarybos nariai.

"Šiauliai plius" informacija

Turizmo informacijos centr� prie Kry�i� kalno jau reikia remontuoti

Vos prieš trejus metus pastatyt� nauj� Turizmo informacijos centr� prie Kry�i� kalno jau reikia remontuoti. Naujas pastatas kiauras - per pamatus ir stog� b�ga vanduo, n�ra kur nub�gti polaid�io vandeniui, o pro nesandarius langus prarandama šiluma, kuri �iem� kas m�nes� atsieina apie 3000 lit�. Iki šiol nieko neveik� valdininkai ir Šiauli� rajono galvos atsibudo ir ieško kalt� – iki garantinio statybos darb� termino pabaigos liko dveji metai.

Kry�i� kalno lankytojus da�nai pasitinka patvin�s Turizmo informacijos centras.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Trankiai su aukštais šalies pareig�nais prieš trejus metus atidarytas Turizmo informacijos centras sk�sta po li��i� ar atitirpus sniegui. Po smarkaus lietaus ar polaid�io metu vandeniui kliokiant per pamatus, darbuotojos išsemia po 300 kibir� vandens.

Lietaus surinkimo sistemos nebepaj�gia sugerti vandens, tad �duboje stovintis pastatas pask�sta. Deja, 2008-aisiais pastatyto Turizmo informacijos centro darbuotojams ir turistams vanduo - ne vienintel� problema. �iem� �ia šalta d�l nesandari� lang� ir dur�. 260 kvadratini� metr� ploto pastatui šildyti dujomis ir papildomai elektra išleid�iama apie 3000 lit� kas m�nes�. Statybos darbus atlik� rangovai pripa��sta, kad paliko tr�kum�.

Šiauli� rajono savivaldyb�s Kontrol�s komitetas tik dabar su�inojo, kad per trejus metus d�l ši� tr�kum� savivaldyb� nepajudino n� piršto. Kit� savait� komitetas lankysis Turizmo informacijos centre ir tikrins dokumentus.

"Šiauliai plius" informacija

Nelegali reklama mieste klesti

� miesto biud�et� vietin�s rinkliavos u� vaizdin� komercin� reklam� surenkama bene perpus ma�iau nei anks�iau. Šiauli� miesto savivaldyb�s valdininkai ne�vardija prie�as�i�, ta�iau garsiai prakalbo, kad reikia keisti reklamos taisykles. Prieš tai reikia pasikviesti besireklamuojan�ius prekybininkus ir pramonininkus.

Savivaldyb�s surinkti pinig� u� kiekvien� kvadratin� reklaminio ploto metr� miestui priklausan�iose valdose ir priva�ioje �em�je tikrai n�ra �sp�dingi. Valdininkai net tiksliai negali sumos nurodyti, manoma, kad ji gali b�ti apie 160 t�kst. lit�. Pasak Viliaus Purono, Šiauli� miesto savivaldyb�s Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialisto, gerais laikais miestas u� reklam� surinkdavo apie 300 t�kst. lit�. Apie tai, kokios prie�astys lemia, kad nelegali reklama (t. y. tokia, kuri eksploatuojama be leidimo ir u� kuri� skleid�jas nesumoka) vis dar klesti, valdininkai garsiai nekalba, ta�iau sutinka, kad reklamos taisykles b�tina sugrie�tinti.

Kita vertus, Savivaldyb�s administracija d�iaugiasi, kad viskas lyg ir neblogai – ant elektros stulp� ir med�i� miest� "teršian�ios" reklamos ma��ja, ta�iau kiek surenkama baud� u� nelegali� reklam�, administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius nepamena. Jis net pamiršo, kad rinkliava patenka � miesto biud�et�.

Jau rugs�j� miestas tur�t� pasitvirtinti naujas reklamos taisykles. Ar jas rengiant dalyvaus pramonininkai, kurie iki šiol tyliai moka duokl�, kol kas neaišku.

Šiuo metu u� leidim� �rengti vien� kvadratin� reklamos ploto metr� reklamos skleid�jai turi mok�ti nuo 20 iki 60 lit� u� par�. Jei rinkliava nesumokama laiku, u� kiekvien� pav�luot� dien� priskai�iuojama 0,1 procento delspinigi� nuo u�delstos sumos.

"Šiauliai plius" informacija

Ligonini� r�pes�iai

Gydymo �staigos tur�s pa�ios spr�sti, kaip saugiai naikinti medicinines atliekas. Kol bendrov�s "Toksika" veikla neprad�ta ir �mon�s statybos peripetijas aiškinasi Finansini� nusikaltim� tyrim� tarnyba, gydymo �staigos atliekas ve�a naikinti � Vilni�, UAB "Senov�", ta�iau jos paj�gumais ir saugia veikla suabejojo Aplinkos ministerija.

Šiauli� ligonin� per metus turi sunaikinti apie 4 t�kst. kilogram� biologini� atliek� ir per 3 t�kst. aštri� daikt�, taigi vadinam�j� medicinini� atliek� kas m�nes� surenkama apie 600 kilogram�. Kur jas d�ti - kol kas neišspr�sta problema. Šiauli� respublikin� ligonin� medicinines atliekas ve�a � UAB "Senov�" Vilniuje. Paslauga – brangi. Pasak ligonin�s technikos direktoriaus Vyginto Jociaus, sunaikinti kilogram� atliek� kainuoja 35 litus, dar 135 litus reikia sumok�ti u� transportavim�, ta�iau ligonin� kitos išeities neturi.

Šiauli� ir apskrities gydymo �staigoms neliko vil�i�, kad greitai medicinines atliekas bus galima utilizuoti bendrov�je "Toksika". Gegu��s m�nes� jos veikla po eksperimentini� darb� buvo nutraukta. �renginys sustabdytas kilus konfliktui tarp j� u�sakiusios statyti �kio ministerijos valdomos "Toksikos" ir rangov� bei �mon�s "Senov�". Ar "Toksika" pastatyta pagal reikalavimus, sprend�ia gin�� komisija. � Generalin� prokurat�r� kreip�si pati "Toksika". Tyrimas perduotas finansini� nusikaltim� tyr�jams. Sveikatos ministras sako, kad sustabdyti Vilniaus bendrov�s "Senov�" veikl�, kol nepaleisti "Toksikos" �mon�s �renginiai, – beveik nusikaltimas.

Iš Lietuvos gydymo �staig� suve�t� medicinini� atliek� Vilniuje kol kas lik� apie 40 ton�. Sveikatos ministras tikina, kad per savait� jos bus sunaikintos. Kad šiemet toki� paslaug� gal�s atlikti "Toksika" - nerealu.

Šiauli� apskrities gydymo �staigos kartu su visos Lietuvos ligonin�mis paliktos likimo valiai – jos gavo nurodym�, kad ateityje tur�s pa�ios �diegti savus �renginius, kuriais galima smulkinti medicinines atliekas.

"Šiauliai plius" informacija

Balsuoja taip, kaip liepia partija?

Ba�ny�ia prie Kry�i� kalno bus statoma – po visuomen�s apklaus� ir aukšt� institucij� raginimo š�syk Šiauli� rajono politikai ry�osi koreguoti detal�j� Kry�i� kalno plan�. Pagal j� prie Turizmo informacijos centro gal�s b�ti statoma kalno neu�go�ianti aštuoni� metr� aukš�io ba�ny�ia.

Kry�i� kalnas ilgai buvo vienintelis sakralus objektas apylink�se, traukiantis ir vietinius gyventojus, ir turistus, ir maldininkus iš viso pasaulio. Prieš keliolika met� kalno u�nugaryje pastatytas vienuolynas, o dabar priešais atsiras dar viena šventov� – ba�ny�ia. Pakoreguotam detaliajam Kry�i� kalno planui ketvirtadien� pritar� Šiauli� rajono taryba. Nors praeit� pos�d� politikai ba�ny�iai statyti pritarti nedr�so be visuomen�s apklausos, š�syk rankas "u�" pak�l� 14, keturi nariai buvo prieš, keturi susilaik�.

Gyventoj� ir lankytoj� apklausa parod�, kad palaikan�i�j� ba�ny�ios statyb� yra kone dešimt t�kstan�i�, o nepritarian�i�j� – apie t�kstant�. Daugel� paraš� surinko Šiauli� vyskupija, kuri per partijas ir frakcijas praš� ir politik� pritarimo ba�ny�iai statyti. B�tent tod�l Vidmantas Šul�ius, Šiauli� rajono tarybos narys, praš� pagal reglament� negalimo slapto balsavimo, kuris, anot politiko, b�t� parod�s tikr� Tarybos nari�, o ne politin�s koalicijos pozicij�. Pasak jo, prieš Tarybos pos�d� visi, su kuriais tik jam teko kalb�tis, išskyrus mer�, kuris visada buvo u�, teig�, kad ši statyba yra nes�mon�, ta�iau susi�valg� ir balsavo taip, kaip liepia partija.

Raginim� naujos ba�ny�ios statyba �am�inti Popie�iaus Jono Pauliaus II atminim� Šiauli� rajono tarybai prieš pos�d� atsiunt� ir ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Prieš savait� ba�ny�ios prie Kry�i� kalno statybai pritar� ir Kult�ros ministerija, tik nustat� grie�tus apribojimus – ne didesn� nei šimtui �moni�, ne aukštesn� nei aštuoni metrai ir atokiau nuo Kry�i� kalno. Ba�ny�ia bus pavadinta Jono Pauliaus II vardu ir skirta piligrimams bei atlaidams.

"Šiauliai plius" informacija

"�iauliai plius" - did�iausi� �alies laikra��i� de�imtuke

Kult�ros ministerijai atsi�st� �urnal�, nacionalini�, regionini� ir vietini� laikraš�i� leid�j� duomenimis, savaitraštis "Šiauliai plius" pagal leid�iam� tira�� u�ima aštunt� viet� did�iausi� šalies leidini� gretose. Informacijos apie savo tira�� Kult�ros ministerijai gal�jo nepateikti tik tie leidiniai, kuri� tira�as ma�esnis negu 500 arba juose nespausdinama reklama.

Savaitraštis „Šiauliai plius“ � did�iausi� šalies laikraš�i� dešimtuk� pateko tur�damas vidutiniškai 21 522 egzempliori� tira��. Tai vienintelis leidinys Šiaur�s Lietuvoje, platinamas tokiu dideliu tira�u.

Did�iausi� šalies laikraš�i� trejete išsirikiavo nacionaliniai laikraš�iai: pirmasis – „15 min“ (58 906 egz.), antrasis – „Lietuvos rytas“ (55 702 egz.), tre�ioje vietoje – „Vakaro �inios“ (54 844 egz.).

Toliau seka savaitraštis „Laikinoji sostin�“ (23 163 egz.), savaitraštis „100 procent�“ (21 970 egz.), dienraštis „Respublika“ (21 653 egz.), savaitraštis „Šiauliai plius“ (21 522 egz.), laikraštis „Litovskij kurjer“ (20 653 egz.), laikraštis „Obzor“ (20 465 egz.).

Kit� laikraš�i� numerio vidutinis tira�as neperkop� 14 t�kst. egzempliori� ribos.

Dienraštis „Šiauli� kraštas“ (12 698 egz.) yra šešioliktoje vietoje, „Šiauli� naujienos“ savo tira�o Kult�ros ministerijai nepateik�.

Pagal nauj� tvark� leid�jai du kartus per metus, t. y. iki kiekvien� met� sausio ir liepos m�nesio 10 dienos pagal nustatyt� form� Kult�ros ministerijai pateikia duomenis apie leid�iamo laikraš�io, �urnalo tira��, jo kitimo duomenis ataskaitiniu laikotarpiu. Informacijos apie savo tira�� Kult�ros ministerijai gal�jo nepateikti tik tie leidiniai, kuri� tira�as ma�esnis negu 500 arba juose nespausdinama reklama. Šiemet pirm�kart gauti duomenys skelbiami viešai Kult�ros ministerijos interneto tinklalapyje. Taip siekiama išvengti manipuliacij�, kai leidiniuose pateikiami tikrov�s neatitinkantys tira�ai.

„Šiauliai plius“ informacija

Atnaujinamas stadionas kelia aistras

Šiauliai pateko � miest� penket�, kuriam Švietimo ir mokslo ministerija skiria finansavim� atnaujinti po vien� mokyklos stadion�. Pasirinktas Šiauli� „Romuvos“ gimnazijos sporto aikštynas, aplenkiant seniausias ar stadion� neturin�ias mokyklas ir net Vijoli� sporto gimnazij�.

"Romuvos" gimnazijos stadionas iki ši� met� spalio tur�t� tapti pa�iu geriausiu iš vis� miesto mokykl� - bus �rengta drena�o ir apšvietimo sistema, atnaujinti b�gimo takai, aikštyno danga, �rengta krepšinio aikštel� su stovais. Ar atsiras papildom� sporto �rengini�, priklausys nuo kainos, kuri� konkurse pasi�lys rangovai. Techninis projektas jau yra. Sporto aikštynui atnaujinti Švietimo ir mokslo ministerija skyr� 800 t�kst. lit�, 20 proc. skirs Savivaldyb�. Ministerija pinig� skyr� penkiems stadionams Lietuvoje. Šiauliai pasirinkti, nes �ia kit�met vyks „TAFISA“ sporto �aidyn�s, o „Romuvos“ gimnazija – d�l organizatoriaus.

Pasak Viktoro Strups, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojo, "Romuva" pasirinkta tod�l, kad "labai geras direktorius Vytautas Giedraitis, protingas, �ingeidus, moka gerus projektus rašyti, moka dirbti“.

Geras popierinis projektas nusv�r� visus kitus argumentus: yra mokykl�, kuri� stadionai dar senesni, yra net išvis neturin�i� stadiono, nepasirinkta ir Vijoli� mokykla, kuri� valdan�ioji miesto koalicija yra u�sibr��usi paversti stipria sporto gimnazija. Mokyklas tur�t� paguosti viltis, kad sudaryta darbo grup� �vertins vis� stadion� b�kl� ir nustatys eil�, kada kuris bus atnaujinamas, jei kada nors atsirast� pinig�.

Daugelio stadion� b�kl� – itin prasta. Šiek tiek geresn� sporto baz� prie Gytari� mokyklos, kur pakeista stadiono danga, prie Gegu�i� mokyklos �rengta futbolo aikštel�, Jaunimo mokykloje, skatinant moksleivi� motyvacij� ir u�imtum�, suremontuota sporto sal�.

"Šiauliai plius" informacija

Pab�go, o darbai liko

Ma�daug 8 mln. vert�s vandentvarkos projekt� Kurš�nuose �gyvendinusi Estijos bendrov�, paskelbus bankrot�, pasitrauk� nebaigusi darb�. Duob�tas gatves teks lopyti kitam rangovui. Neatlikta darb� u� ma�daug 600 t�kst. lit�. Savivaldybei teks ieškoti 300 t�kst. lit� projektui u�baigti.

Estijos bendrov� "Water Ser", daugiau nei dvejus metus klojusi vandentiekio ir nuot�k� tinklus Kurš�nuose ir pa�musi 7 mln. europini� pinig�, bankrutavo gatv�se palikusi duobes. Šiauli� rajono savivaldyb� iki liepos pabaigos turi Projekt� valdymo agent�rai pateikti likusi� darb� ir išlaid� s�raš�.

Pab�gdami estai prarado per 800 t�kst. lit�, o savivaldybei kito rangovo paieškos kainuos nema�ai nerv�. V�liausiai iki rugs�jo vidurio b�tina surasti nauj� rangov�. Projektui u�baigti tr�ksta apie 300 t�kst. lit�, dar u� ma�daug toki� pat sum� palikta broko. Rajono savivaldyb�s administracija sako, kad Vieš�j� pirkim� �statymas suriša rankas, o nepatikimi rangovai u� ma�iausi� kain� ateina �gyvendinti rimt� projekt�.

Šiauli� rajono savivaldyb� tikisi iki spalio u�baigti tvarkyti kelius Kurš�nuose.

"Šiauliai plius" informacija

Kir�mi�nai var�guo�liams

Iš Europos intervencini� atsarg� nepasiturintiems gyventojams dalijami sauso maisto daviniai – su kirm�l�mis. Koš� su parazitais ma�ame�iui s�nui išvirusi šiauliet� kreip�si � tarnybas. Kadangi kirm�li� yra skirtingose u�darose pakuot�se, specialistai �taria, kad jie � jas patekti gal�jo fasuojant ar sand�liuojant, tod�l u�teršto maisto davini� gali b�ti visoje šalyje.

Iš kur atsirado u�kr�stos kruopos – aiškinamasi.

Šiauliet�, vien� auginan�i� ma�amet� s�n�, europin� parama maisto paketais gelb�ja jau antrus metus. Iš paskutinio davinio išvirusi koš�, jauna mama laiku pasteb�jo, kad b�t� pamaitinusi alergišk� vaik� kirm�l�mis. �d�miau ap�i�r�jusi moteris pasteb�jo, kad ir kituose dar neprapl�štuose ry�i� ir gr�d� dribsni� maišeliuose raitosi balti kirminai, daugyb� ir neišsiritusi� l�liuki�.

Maisto param� skirian�ios ir kokyb� kontroliuojan�ios tarnybos moteriai pasi�l� tiesiog pasikeisti kruopas kitomis.

Maisto davinius dalijantis „Raudonasis kry�ius“ apie parazitais u�terštas kruopas sako ne�inoj�s. Ši organizacija sand�li� neturi ir Šiauliuose skirsto param� per prekybos centr� tinkl� – 13 parduotuvi�.

Apie kruopas su parazitais informuota ir Maisto reguliavimo agent�ra, besir�pinanti maisto daviniais iš intervencini� Europos atsarg� tiekimu Lietuvoje.

Maisto parduotuves, ypa� t�, iš kurios moteris parsineš� u�teršt� kruop�, ši� savait� ruošiasi tikrinti Valstybin� maisto ir veterinarijos tarnyba.

Specialist� prielaida, kad kirm�l�s atsirado ne pas vartotoj�, o d�l u�kr�st� lentyn�, fasavimo metu ir pan., leid�ia manyti, kad maisto su parazitais gali b�ti ir kituose miestuose. Vien Šiauliuose maisto davinius gauna 12 t�kstan�i� nepasiturin�i� asmen�, tai yra penki t�kstan�iai šeim�.

„Šiauliai plius“ informacija

Do�va�na On�ko�lo�gi�jos kli�ni�kai

Onkologijos klinikos pacientams, sergantiems v��iu, nupirkta implantuojam� sistem� ilgalaik�ms infuzijoms. Ši� priemoni�, kurios padeda ma�iau �aloti ligonio kraujagysles, klinika �sigijo tik šiaulie�i� moter� „Rotary“ klubo „Harmonija“ paramos d�ka. Valstyb� toki� priemoni� nekompensuoja – jos, ligoniui perkant vaistin�je, kainuoja apie 700-800 lit�.

Onkologijos klinikos onkologai, vadovai, Skausmo klinikos medikai sako, kad pacientams atsiranda galimyb� ilgalaikiam gydymui skirtus vaistus suleisti per implantuojam� sistem�. Ji �siuvama kr�tin�s srityje po raktikauliu � centrin� ven�. Galima suleisti iki 2000 injekcij�, netraumuojant ligonio, nepa�eid�iant kraujagysli� sieneli�. Ilgalaik�s chemoterapin�s infuzijos per m�nes� reikalingos ma�daug penkiems pacientams.

U� šiuolaikišk� sistem� vaistams suleisti medikai d�kingi Šiauli� „Rotary“ moter� klubui „Harmonija“. Vos daugiau nei metus gyvuojantis klubas išk�l� tiksl� pad�ti silpniesiems, ypa� onkologiniams ligoniams – palengvinti j� gyvenim� ir u�tikrinti informacijos sklaid�.

Po vieš�j� pirkim� konkurso Onkologijos klinika u� „Rotary“ klubo „Harmonija“ skirtas l�šas – 11 t�kst. lit� – gal�s per metus �sigyti apie 20 sistem�, kurios pad�s kr�ties, storosios �arnos v��io kamuojamiems ligoniams. Ar medicinin� implantuojama vaist� �vedimo � centrin� ven� sistema reikalinga pacientui, sprend�ia tik gydytoj� konsiliumas.

„Šiauliai plius“ informacija

Pa�la�pi�ni� mies�te�lis

Europos vyr� krepšinio �empionato sirgaliai �sikurs palapini� miestelyje „Šiauli�“ sporto r�m� stadione. Ši vieta nukonkuravo vaizdingus R�kyvos ir Salduv�s parkus bei Dain� park�, kuriame yra krepšinio arena, nes stadionas yra atokiau nuo gyvenam�j� nam� ir jame yra visa b�tina infrastrukt�ra.

Viet� palapini� miesteliui Šiauliuose �empionato stovyklavie�i� organizatoriai iš šeši� miest�, kuriuose vyks Europos vyr� krepšinio �empionatas, išsirinko sunkiausiai. Turizmo informacijos centras band� pad�ti si�lydamas vaizdingus didelius plotus, ta�iau juose nebuvo net minimalios infrastrukt�ros.

Kadangi pagal FIBA reikalavimus sirgali� palapini� miestelis negali b�ti ar�iau nei kilometras nuo rungtyni� vietos, organizatoriai atmet� ir Dain� parko kandidat�r�, juolab kad ten arti gyvenamieji namai, tod�l stadionas Pramon�s gatv�je, nors ir ankštokas (tilps tik 500 viet�), pasirod� jei ir ne idealiausias, tai geriausias variantas, nes yra visa infrastrukt�ra – elektra, vanduo, patogu priva�iuoti.

Organizatoriai sirgaliams ketina pasi�lyti ne tik apgyvendinim�, apsaug�, biodušus ir biotualetus, bet ir rengini�: rytais prieš var�ybas – sporto mini turnyrus, vakarais – muzikin� program�. Apsigyventi sirgaliams organizatoriai si�lo dviviet�se ar keturviet�se palapin�se ir tentiniuose koted�uose. Paros kaina dviem asmenims – 35 eurai – atrodo ��loka, ta�iau organizatoriai paslaugos nevertina vien tik kaip nakvyn�s palapin�je ir sako, kad did�iausi� kainos dal� sudaro aptv�rimas, apsauga, atlyginimai ir mokes�iai darbuotojams.

Atvyksiantiems su savomis palapin�mis, paklotais ir miegmaišiais krepšinio gerb�jams organizatoriai �ada ma�esn� kain�. Tiesa, 35 eur� mokestis dviem �mon�ms u� par� u�sienie�i� neg�sdina. Pagal rezervuot� viet� skai�i� Šiauli� stovykla yra antra – po Panev��io. Daugiausia registruojasi vokie�iai ir italai. Kita vertus, pasirinkimas n�ra didelis: viešbu�iuose, sve�i� ar nakvyn�s namuose liko tik pavien�s vietos, privataus sektoriaus pasi�lym� s�raše – kol kas tik aštuoni variantai. U� viet� prašoma nuo 30 iki 80 lit� u� par�.

„Šiauliai plius“ informacija

Verslininkai miesto parku r�pinasi labiau nei savivaldyb�

Šiauli� miesto centrinis parkas gra��ja. UAB "S plius" pastangomis ma�daug pusantro hektaro teritorijoje nupjauta �ol�. "S plius" �moni� grup� jau antrus metus šienauja centrin� park�.

„S plius“ �moni� grup� park� šienauja ir šiemet.

Iniciatyv�s, miesto gro�iui ir švarai neabejingi verslininkai sako, jog tereikia panor�ti, kad miestas tapt� gra�esnis. Per kelias dienas ma�daug pusantro hektaro teritorij� nušienavo vienas darbininkas. "S plius" �moni� grup�s darbuotojas Romualdas Jank�nas sako, kad darbas n�ra sunkus, tereikia kantryb�s, nes �ol� aukšta. Kita centrinio parko dalis, ma�daug vieno hektaro teritorija, nušienauta u� kit� verslinink� pinigus.

"S plius" �moni� grup� centriniame parke �ol� pjauna jau antrus metus iš eil�s. UAB "S plius" generalinis direktorius Arymantas Klapatauskas sako, kad kiti miestai labai tvarkosi, tod�l norisi, kad ir Šiauliuose b�t� gra�iau. Bendrov� planuoja rugpj��io m�nes� centriniame parke dar kart� šienauti. Verslininkai tai daro savo iniciatyva, pernai paskatinti iniciatyvaus šiaulie�io Art�ro Visocko.Tuo tarpu Šiauli� miesto savivaldyb� park� šienavimu nesir�pina. Centrinio parko teritorijos ji netvark� daugiau nei penkiolika met�.

"Šiauliai plius" informacija

Trukt u� vad�i�, ir v�l nuo prad�i�

Septynerius metus nauj� miesto kapini� plan� rengusi ir �em� u� 10 milijon� lit� Daušiškiuose išpirkusi Šiauli� miesto savivaldyb� atsid�r� kelio prad�ioje - teismui paskelbus negaliojan�iu 300 t�kst. lit� kainavus� detal�j� plan�, ji ketina rengti nauj� ma�esni� kapini�, bet prieš tai der�sis su nepatenkintais �em�s savininkais.

Daušiški� kaimo laukai, kur numatyta vieta naujoms miesto kapin�ms, plyt�s nejudinami dar kelet� met�. Septyneri metai diskusij�, gin�� skandal� ir teism�, 9 mln. lit� 60-�iai hektar� �em�s išpirkti, 300 t�kst. detaliajam planui – viskas veltui. Po kompensacij� negavusi� �em�s savinink� skund� teismo sprendimu detalusis kapini� planas pripa�intas neteis�tu, nes u�ima 60 hektar� plot�, kai �statymu leid�iama ne daugiau nei 40. Šiaulie�iai politikai, Seimo praš� išimties - leisti u�baigti prad�t� projekt� pagal senus reikalavimus, nieko nepeš�.

Vadinasi, �em�s savivaldyb� nusipirko per daug ir u� detal�j� plan� sumok�jo veltui. Reikia rengti naujus dokumentus ma�esn�ms kapin�ms. Tai u�truks ma�iausiai dvejus metus ir kainuos dar 200-300 t�kst. lit�. Vienintel� viltis – kad � ma�esn� teritorij� nebepateks nepatenkint� �em�s savinink� plotai.

Nor�dama apsidrausti, savivaldyb�, prieš prad�dama nauj� planavimo proced�r�, ketina kviesti gretim� �emi� savininkus der�tis.

Naujoms šiaulie�i� laidojimo vietoms baigiami išgen�ti med�iai ir sunaikinti �alieji plotai Gink�n� kapin�se, o sudaryta darbo grup� rengia tvark�, kaip perimti galimai atsilaisvinusias ar nepri�i�rimas kapavietes K. Donelai�io kapin�se.

"Šiauliai plius" informacija

�iauli� rajono savivaldyb� ir TIC - prie� ba�ny�i� prie Kry�i� kalno?

Šiauli� rajono savivaldyb�s taryba, per m�nes� �sipareigojusi apklausti visuomen� d�l ba�ny�ios prie Kry�i� kalno statybos, tapo valdinink� �kaite. Prie Kry�i� kalno �sik�rusio Turizmo informacijos centro specialistai apklaus� atlieka tendencingai, nes patys pasisako prieš ba�ny�ios statyb�. Kitas akibrokštas – rajono savivaldyb�s interneto tinklalapyje buvo sudaryta galimyb� pasisakyti tik prieš ba�ny�ios statyb�.

Norintys išreikšti savo nuomon� d�l ba�ny�ios statybos prie Kry�i� kalno gal�jo tai padaryti Šiauli� rajono savivaldyb�s tinklalapyje. Dešin�je pus�je buvo pateikta nuoroda, Kurioje apsilankius buvo parašyta: "Aš prieš ba�ny�ios statyb� prie Kry�i� kalno. Ba�ny�ia prie Kry�i� kalno stumiama be visuomen�s. B�k pilietiškas ir išreikšk savo nuomon�, ar tikrai reikalinga ba�ny�ia prie Kry�i� kalno." Ši� eilu�i� autoriai – Turizmo informacijos centro prie Kry�i� kalno darbuotojai.

Šiauli� rajono savivaldyb�s objektyvumas, atliekant apklaus�, šokiruoja, nes nebuvo suteikta galimyb� pasakyti "ne" arba ne�inau".

Nuorod� � štai toki� peticij� š� tre�iadien� buvo galima rasti rajono savivaldyb�s puslapyje. Pasidom�jus, kod�l apklausa vykdoma tendencingai, pastaroji dingo.

Turizmo informacijos centro direktor�s Kristinos Duseikait�s nepavyko paklausti, kieno nurodymu tinklalapyje buvo atliekama tendencinga apklausa. Neobjektyviai ji atliekama ir pa�iame Turizmo informacijos centre: klausimas pateiktas tendencingai, nesunumeruoti nei lapai, nei pasirašantieji. Tai suteikia galimyb� panaikinti bet kur� apklausos lap�.

Šiauli� rajono savivaldyb�s vadovai, su�inoj� apie tendencing� apklaus�, atliekam� Šiauli� rajono savivaldyb�s interneto tinklalapyje skubiai nurod� j� pakeisti. Algimantas Gaubas, Šiauli� rajono savivaldyb�s meras, �ad�jo pasidom�ti, kaip Turizmo informacijos centras atlieka apklaus� d�l ba�ny�ios statybos.

Gyventojus apklausti nuspr�sta kilus gin�ams d�l ba�ny�ios statybos per Šiauli� rajono savivaldyb�s tarybos pos�d�. Apklausa vyks iki liepos 21-osios, kito Šiauli� rajono savivaldyb�s tarybos pos�d�io.

Turizmo informacijos centro atliekamoje apklausoje dalyvavo per 120 gyventoj�, kuri� dauguma pasisak� prieš ba�ny�ios statyb�. Vyskupija Šiauli� rajono savivaldyb�s vadovams pateik� 8500 tikin�i�j�, kurie pasisako u� ba�ny�ios statyb�, paraš�.

"Šiauliai plius" informacija

Leista formuoti papildomas klases

Penkioms Šiauli� miesto mokykloms politikai leido formuoti papildomas klases. Daugiausia švietimo bendruomen�s atstovai pasisak� prieš papildomos pirmok� klas� Centro pradin�je mokykloje steigim�.

Centro pradinei, "Romuvos" ir Gegu�i� pagrindin�ms mokykloms politikai leido formuoti po tre�i� pirmok� klas�. Papildomas penktok� klases leista formuoti "Romuvos" ir V. Kudirkos pagrindin�ms mokyklos. "Romuvos" mokyklai vietoj keturi� penktok� klasi� leista formuoti penkias, V. Kudirkos pagrindinei mokyklai vietoj dviej� – tris. Vietoj vienos po dvi pirm�sias ir vienuolikt�sias klases formuos ir Šiauli� specialiojo ugdymo centras. Ir pernai Taryba leido kelioms mokykloms steigti papildomas klases.

Daugiausia švietimo bendruomen� prieštaravo prieš papildomos klas�s steigim� Centro pradin�je mokykloje. Penkios Šiauli� miesto mokyklos pasiraš� kreipim�si.

Mokyklos pirmiausia turi priimti tuos vaikus, kurie gyvena švietimo �staigos aptarnaujamoje teritorijoje, ta�iau t�vai, nor�dami, kad j� at�alos mokyt�si kitoje mokykloje, da�nai fiktyviai deklaruoja gyvenam�j� viet�.

Manoma, kad d�l mokini� tarp mokykl� ateityje vyks dar didesn� konkurencija.

"Šiauliai plius" informacija

Tam dav�, tam dav�, o tam ir neliko

Po rinkim� politikai ma�ina miesto centre �sik�rusiems verslininkams �ad�tas mokes�i� nuolaidas. Planuojama priimti sprendim�, kad verslo bendrov�s, gavusios mokes�i� lengvat�, dal� pinig� skirt� kult�ros ir sporto renginiams mieste organizuoti.

P�s�i�j� bulvaras merd�ja tiek vasar�, tiek �iem�.

Tik trys Šiauli� bulvare �sik�rusios bendrov�s sp�jo pasinaudoti nekilnojamojo turto ir nuomos mokes�io u� valstybin� �em� lengvatomis. Dar 30 verslinink� kreip�si � Šiauli� miesto savivaldyb�, ta�iau sprendimas buvo sustabdytas, tad jie nesulauk� �ad�t�j� bulvaro gaivinimo lengvat�. Savivaldyb�je buvo sudaryta darbo grup�, kuri pasi�l� nauj� Šiauli� miesto p�s�i�j� bulvaro ir centrin�s miesto dalies gaivinimo projekt�.

Dovil� Lau�ikien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Ekonomikos skyriaus ved�jo pavaduotoja, sak�, kad bus prašoma verslinink�, kurie nor�s pasirašyti mokes�i� lengvat� sutart�, kad šie savotiškai paremt� kult�ros ir sporto renginius, vykstan�ius bulvare. Verslininkai tur�t� dvi galimybes: gal�t� patys organizuoti rengin�, po kurio savivaldybei pateikt� trump� renginio aprašym� ir s�mat�, arba pervesti l�šas � smulkaus verslo r�mimo fond�.

Politikai sako, kad verslininkai, pinig� skyr� kult�ros ir sporto renginiams, es� � bulvar� pritrauks daugiau lankytoj�. Patys verslininkai yra kitos nuomon�s. Jie sako, kad dar nesp�jo pasinaudoti lengvatomis, kurias politikai skambiai vadino mirštan�io bulvaro gaivinimu. Šiauli� miesto taryba min�t� klausim� svarstys bir�elio 30-�j� per Tarybos pos�d�.

"Šiauliai plius" informacija

Jau greitai - brangesni autobus� bilietai

Nuo liepos 15-osios Šiauli� miesto taryba �ada branginti kelion� miesto maršrutiniams autobusais ir mikroautobusais. Jeigu Taryba pritars, vienkartinis maršrutinio autobuso bilietas kainuos 1,70 lito, mikroautobuso – du litus.

Keleivi� perve�imo bendrov�s "Busturas" vadovas Vilius Lau�ikas sako, kad savivaldyb� turi per�i�r�ti va�iavimo �kainius, nes �mon� d�l prieš por� met� išaugusio PVM ir nuo ši� met� sausio m�nesio padidinto degal� akcizo nebeišgyvena.

Si�loma autobuso vienkartinio biliet� kain� padidinti 20-30 cent�. Autobuso vienkartinis bilietas spaudos kioske kainuot� 1,70 Lt, dabar kainuoja 1,40 Lt. Vienkartinis bilietas, perkant autobuse, kainuot� 1,80 Lt, dabar kainuoja 1,60 Lt. Si�loma autobuso m�nesinio bilieto kaina – 97 litai. Kelion� mikroautobusu kainuot� du litus, dabar kainuoja 1,80 Lt.

Šiauli� miesto savivaldyb�je buvo sudaryta darbo grup�, kuri svarst� ne tik bendrov�s "Busturas", bet ir mikroautobus� teikiam� paslaug� �kainius. Savivaldyb�s administracijos atstovai sako, kad keleivius mikroautobusais perve�an�i� bendrovi� atstovai dalyvavo pos�d�iuose ir pritar� si�lymui.

Bir�elio 30 dien� per Šiauli� miesto tarybos pos�d� bus svarstomas klausimas d�l nauj� va�iavimo kain� Šiauli� mieste. Jeigu Taryba pritars, daugiau u� kelion� šiaulie�iai ir Šiauli� miesto sve�iai mok�s nuo liepos 15-osios. M�nesinis bilietas pabrangs nuo rugpj��io pirmosios.

"Šiauliai plius" informacija

Nepavykus verslui pra�oma kompensuoti investicijas

Buvusi Kult�ros centro patalp� nuominink� – bendrov� "Šiauli� Max'as" - nori susigr��inti patirtas investicijas, kitaip �ada išardyti �rengtus pagerinimus. Savivaldyb� nuomos sutartyje n�ra numa�iusi kompensuoti investicijas.

Bendrov� "Šiauli� Max'as", v�liau ir jos valdoma bendrov� "Max'o pl�tra" Kult�ros centro patalpas iš savivaldyb�s buvo išsinuomojusi iki 2014 met�. Prieš kelet� met� bendrov�s veikla buvo sustabdyta, akcijos parduotos, bendrov� liko skolinga savivaldybei apie šimt� t�kstan�i� lit� nuomos. Dabar ji kreip�si � naujuosius Tarybos narius, prašydama atgauti dal� investicij� � patalpas - buvo investuotas 1,2 mln. lit�.

Gerda Dini�t�, buvusi UAB "Max'o pl�tra" savinink�, teigia, kad paskai�iuota, jog likutin� investicij� vert� yra 500 t�kstan�i�. Kadangi savivaldybei ne visi patalp� pagerinimai tinka, tai "Max'o pl�tra" sutinka ir su 420 t�kstan�i� likutine verte. Iš šios sumos at�mus tai, k� bankrutavusi �mon� yra skolinga savivaldybei, tikimasi atgauti 300 t�kstan�i� lit� ir iš ši� pinig� padengti skolas, atsiskaityti su darbuotojais ir kitais kreditoriais.

Savivaldyb�s specialistai, per�i�r�j� sutart�, sako, kad joje nenumatytas investicij� � patalpas kompensavimas. Verslininkai apeliuoja � ekonomin� logik� – es� ardyti v�dinimo, signalizacijos sistemas, o po to jas �rengti naujam nuomininkui neapsimoka. Jei atlyginimo nenumato sutartis, j� es� u�tikrina Civilinis kodeksas. Savivaldyb�s juristai su tuo nesutinka.

Politik� nuomon�s šiuo klausimu išsiskyr�. Vien� teigimu, nekorektiška spausti savivaldyb�, kad u� verslui reikalingas investicijas b�t� mokama mokes�i� mok�toj� pinigais. Kiti ketina ieškoti kompromiso, nes kai kurie patalp� pagerinimai Kult�ros centrui aktual�s. Be to, buv� nuomininkai - "Šiauli� Max'as ir "Max'o pl�tra" - yra prad�j� teisminius gin�us, kuriems t�siantis savivaldyb� neturi teis�s t� patalp� niekam nuomoti.

"Šiauliai plius" informacija

Me�kui�i� seneliai sulauk� dovan�

Besikurian�io Šiauli� "Civitas" Rotary klubo nar�s atve�� dovan� Meškui�i� palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin�s pacientams. Klubo atstovai �ada nuolat lankyti pagyvenusius �mones.

Irena Šniukien� kartu su besikurian�io Šiauli� „Civitas“ Rotary klubo nar�mis aplank� senelius.

Braški�, saldaini�, knyg� ir �urnal� Meškui�i� palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin�s pacientai sulaukia ne kasdien. B�tent toki� dovan� atve�� besikurian�io Šiauli� "Cavitas" Rotary klubo nar�s. Pasak Irenos Šniukien�s, besikurian�io Šiauli� "Civitas" Rotary klubo prezident�s, vienas iš klubo tiksl� ir u�davini� - lankyti garbaus am�iaus �mones. Pagyven� �mon�s retai sulaukia dovan�, ypa� - d�mesio.

Besikurian�io Šiauli� "Civitas" Rotary klubo nar�s sako, kad prieš Jonines planavo aplankyti tris �staigas, kuriose gyvena garbingo am�iaus �mon�s: Šiauli� miesto savivaldyb�s globos namus Trak� gatv�je, Meškui�i� palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin� bei Aukštelk�s socialin�s globos namus, ta�iau pastaroji �staiga atsisak� priimti dovanas, es� u�tenka pinig� saldumynams.

J�rat� Š�iglien�, besikurian�io Šiauli� "Civitas" Rotary klubo nar�, sak�, kad jautruma nei vienam �mogui n�ra per didel�. Visada reikia �od�io, visiems reikia ger� aki�, saldumyn�. �mogus d�iaugiasi ir ma�mo�iu, jo veidas nušvinta.

Meškui�i� palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin�je dabar yra 47 pacientai. �staig� retai prisimena politikai ir verslininkai. Pasak Dariaus Krištaponio, Meškui�i� palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin�s direktorius, nei �staigos, nei organizacijos j� nelanko, tik prieš rinkimus politikai atva�iuoja ap�i�r�ti.

Irena Šniukien� sako, kad ši akcija - ne vienkartin�. Ateityje, kasmet ne re�iau nei tris kartus per metus klubo nariai �ada lankyti pagyvenusius �mones. Svarstoma �gyvendinti ir stambesni� projekt�. Vienas toki� – �rengti lift� Meškui�i� palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin�je.

"Šiauliai plius" informacija

Kad naujos miesto kapin�s atsirast� grei�iau

Ma��jant laisv� laidojimo viet� Gink�n� bei K. Donelai�io kapin�se, Šiauli� miesto savivaldyb� dar 2004 metais �m� ieškoti galimyb�s �rengti naujas miesto kapines. T� pa�i� met� pabaigoje Šiauli� miesto savivaldyb�s taryba pri�m� sprendim� parengti special�j� plan� miesto kapini� vietai parinkti. Pra�jus daugiau nei metams, Šiauli� rajono savivaldyb� patvirtino special�j� plan�, kuriame numatyta miesto kapini� vieta Šiauli� rajone, Daušiški� kaime.

2006 m. gegu��s m�nes� Šiauli� rajono taryba pri�m� sprendim� rengti miesto kapini� teritorijos detal�j� plan�. Ir kapini� vietos parinkimas, ir detalusis planas buvo kelis kartus viešai svarstyti su visuomene. Detaliajame plane buvo numatyta kapines �rengti 62,37 hektaro teritorijoje. Toks plotas pasirinktas �vertinus vieneri� met� laidojim� skai�i� siekiant, kad kapini� ploto u�tekt� ne ma�iau nei 50 met�. Ta�iau 2007 m. gruod�io 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos �moni� palaik� laidojimo �statymas apribojo savivaldybi� kapini� dyd� iki 40 ha. Po juridini� konsultacij� buvo prieita išvados, kad �statymas netaikomas atgaline data ir jo nuostatos negalioja jau prad�tiems rengti detaliesiems planams.

2008 m. rugpj�t� Šiauli� rajono savivaldyb�s taryba patvirtino miesto kapini� detal�j� plan� Daušiški� kaime. Šiauli� apskrities viršininkas vykd� devyni� priva�i� �em�s sklyp� pa�mimo visuomen�s poreikiams proced�ras.

2010 m. gruod�io 16 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sustabd� detaliojo plano galiojim�, nes jis neatitiko �moni� palaik� laidojimo �statymo nuostat�. Tai reiškia, kad detaliojo planavimo proced�ras reik�t� prad�ti iš naujo, o tai gali u�trukti dar metus ar net ilgiau.

Pra�jo beveik septyneri metai nuo pirm� �ingsni�, steigiant naujas miesto kapines, ta�iau miestas j� vis dar neturi. Laidojimo viet� skai�ius Gink�n� ir K. Donelai�io kapin�se didinamas bendr� �ali�j� plot� s�skaita, ta�iau jie senka. �vertindami situacij�, miesto vadovai kreip�si � LR Seimo Šiauli� parlamentin�s grup�s narius, prašydami teikti �statymo patais�, kad �moni� palaik� laidojimo �statymo nuostatos, apribojan�ios kapini� dyd�, neb�t� taikomos detaliesiems planams, kuri� rengimo proced�ros buvo prad�tos prieš priimant �statym�. Savivaldyb�s prašymas buvo išgirstas ir Seime šiuo metu tokia �statymo pataisa yra svarstoma. Per ilg� nauj�j� kapini� steigimo laikotarp� šis procesas apaugo �vairiomis istorijomis, ta�iau savivaldyb�s tikslas - apginti vieš�j� miesto bendruomen�s interes�, kad miestas laiku tur�t� naujas kapines, nes dabartin�se kapin�se laidojimo viet� katastrofiškai ma��ja.

Jei patvirtintas Daušiški� kapini� detalusis planas likt� galioti, dar metus trukt� infrastrukt�ros parengimo darbai – drena�o, vandentiekio, elektros sistem� �rengimas, tak� bei priva�iavim� nutiesimas ir kt.

Šiauli� miesto savivaldyb�s informacija

Miesto savivaldyb� lyg nekalta mergel� - tai duos, tai ne

Šiauli� miesto savivaldyb�, Šiauli� krašto med�iotoj� u�eigos pl�tr� pernai pavadinusi svarbiu miestui projektu, be kurio mieste neb�t� organizuojamas Europos krepšinio �empionatas, pasikeitus vald�iai dabar svarsto, gal atšaukti sprendim� laikinai atleisti verslininkus nuo mokes�i�, nes kiti miesto viešbu�iai irgi panoro lengvat�.

Prieš dvejus metus Šiauli� savivaldyb�, susir�pinusi, kad miestas negal�s organizuoti Europos krepšinio �empionato, nes neturi tinkamo didelio viešbu�io, kuriame gal�t� apsigyventi komandos, d�iaugsmingai pasveikino verslinink� iniciatyv� statyti Šiauli� krašto med�iotoj� u�eigos priestat�. Tuomet tai buvo �vardyta kaip reikšmingas miestui projektas ir pa�ad�ta mokes�i� lengvata. Ta�iau kiti viešbu�iai, ��velg�, kad toks sprendimas iškreipia konkurencijos s�lygas, Savivaldyb�s irgi prašo lengvat�.

Viešbu�i� savininkai savo prašym� motyvuoja tuo, kad jie irgi gerinantys s�lygas. Dvi krepšinink� komandas priimsiantis "Šiauli�" viešbutis atlikusius mokes�i� pinigus sako investuot� � infrastrukt�r� – u� 80 t�kst. išasfaltuot� miesto aikštel�, kuria naudojasi.

Viešbu�i� atstovai savo prašymus išd�st� Tarybos komitetuose. Panašu, kad naujoji vald�ia juos palaiko, nes �empionat� Šiauliams u�tikrin�s viešbu�io priestatas v�luojamas atidaryti.

Šiauli� krašto med�iotoj� u�eiga, savo priestatu sudariusi s�lygas Šiauliuose vykti Europos krepšinio �empionatui, šiemet atleid�iama nuo 71 t�kst. lit� �em�s nuomos ir nekilnojamojo turto mokes�i�. Jei tekt� patenkinti kit� penki� viešbu�i� prašymus, � biud�et� ne�plaukt� dar 69 t�kstan�iai lit�.

"Šiauliai plius" informacija

Sportas trumpai

Moter� futbolas

Lietuvos moter� A lygoje dvi pergales iškovojo �empionato lyder�s Šiauli� "Gintros-Universiteto" merginos. Šiauliet�s pirmajame ma�e 14:0 sutriuškino Taurag�s sporto mokyklos ekip�. Sonata Vanagait� "Gintros-Universiteto" ekipai peln� penkis �var�ius. Antrosiose rungtyn�se šiauliet�s, �aidusios nestipriausios sud�ties, tik atkakliai kovodamos geb�jo palau�ti Vilniaus "�algirio" futbolininkes rezultatu 2:0. Abu �var�iai buvo pelnyti rungtyni� pabaigoje - 80-t� ir 89-t� minut�mis pasi�ym�jo Dovil� Gailevi�i�t� ir Brigita Partikait�. Šiauli� moter� futbolo komanda A lygoje yra laim�jusi visus šešis ma�us ir pirmauja �empionate.

�ol�s riedulys

Lietuvos �ol�s riedulio �empion�s "Gintros-Strekt�s-Universiteto" merginos puikiai pasirod� Italijoje, Bra miete vykusiame Europos klub� �empion� "Challenge" pirmajame �empionate. Šiauliet�s aštuoni� komand� tre�iajame pagal paj�gum� divizione Europoje su Italijos komanda pasidalijo 1-2 vietas ir pateko � antr�j� divizion�. Grup�s rungtyn�se m�sišk�s du kartus laim�jo ir kart� pralaim�jo. Grup�je u��musios pirm� viet�, jos pusfinalyje susitiko su "SK Slavia Praha" komanda iš �ekijos. Šiauliet�s puikiai prad�jo rungtynes ir pirmavo 3:0, ta�iau v�liau atsipalaidavo ir leido var�ov�ms sušvelninti persvar�. Vis d�lto komanda geb�jo atsilaikyti prieš �eki� atak� bang� ir laim�jo rungtynes rezultatu 3:2. � antr�j� divizion�, be šiaulie�i�, pateko Italijos �empion�s "HF Lorenzoni" riedulinink�s.

Vyr� futbolas

"Šiauli�" futbolo komanda A lygos rungtyn�se patyr� skaud�i� nes�km�. Sav� �i�rov� akivaizdoje šiaulie�ius rezultatu 0:4 sutriuškino Pakruojo "Kruojos" ekipa. Nors pirmajame k�linyje šiaulie�iai tur�jo iniciatyv�, ta�iau tiksliai u�baigti atak� jiems nepavyko. Pakruojie�iai k�linio pabaigoje išnaudojo bene vienintel� prog� per pirm�j� k�lin� ir išsiver�� priek�. �vart� peln� Tautvydas Švelna. Praleid� �vart� šiaulie�iai prad�jo pulti ir visiškai pamiršo savo vart� saugum�. Tuo pasinaudoj� sve�iai skaud�iai nubaud� aikšt�s šeimininkus. 59-t� ir 76-t� minut�mis dar du �var�ius peln� Tautvydas Švelna, o triuškinim� 79-t� minut� baig� Artiomas Dmitrijevas. Tai buvo antrasis Šiauli� komandos pralaim�jimas A lygos sezon� ir pirmasis nam� aikšt�je. Nors pralaim�jusi "Šiauli�" komanda išliko 4 vietoje, Pakruojo komanda atsilikim� suma�ino iki vieno taško.

Skaitiklio plombavimo darbai - auksiniai

Oksana LARUTYT�

� savaitrašt� "Šiauliai plius" kreip�si vieno daugiabu�io gyventojai, pasipiktin� �mone "Šiauli� vandenys". Kei�iant name vamzdynus, u� vieno vandens skaitiklio atplombavim� ir u�plombavim� �mon� papraš� sumok�ti per 19 lit�. "Mes kas m�nes� mokame 3,5 lito dyd�io abonentin� mokest�. 19 lit� - tiesiog �mon�s susikurtas pasipelnymas", - teig� gyventojai ir praš� išsiaiškinti, kod�l iš j� reikalaujama mok�ti.

Savaitraštis pasidom�jo ar ir �mon� "Šiauli� energija" u� karšto vandens skaitikli� plombavim� ima papildom� mokest�. �mon�s darbuotoja patikino, kad tokio mokes�io n�ra, karšto vandens skaitikli� plombavimas kei�iant vamzdynus yra nemokamas.

Kod�l "Šiauli� vandenys" ima net 19 lit� mokest� u� šiuos darbus, kai karšto vandens tiek�jai - ne? Pasirodo, �mon� toki� kain� nustat� pati.

D�iuljeta Martinaitien�, "Šiauli� vanden�" ryši� su visuomene atstov�, informavo, kad pagal metodik� kaina nustatoma šioms veikloms: pardavimui, geriamajam vandeniui tiekti ir nuot�koms tvarkyti.

"Pardavimo kaina n�ra tik skaitiklio aptarnavimo mokestis. Tai pardavimo veiklos kaina u� namo �vadini� ir apskaitos prietais� butuose rodmen� patikr�, apskaitos prietais� amortizacinius atskaitymus, eksploatacin�s, keitimo (pastatymo), gyventoj� �mok� administravimo s�naudos", - teig� ji.

Jei vartotojas pageidauja perplombuoti geriamojo vandens skaitikl� atliekant vidaus tinkl� renovavimo darbus, paslauga yra mokama (19,08 lito). Plombavimo paslaugos kaina paskai�iuota vadovaujantis bendrov�s patvirtinta darb� kalkuliacija.

Pasak "Šiauli� vanden�" atstov�s, daugiabu�i� nam� butuose vandens apskaitos prietaisai kei�iami kas ketverius metus. �rengus šalto vandens skaitikl�, prietaisas u�plombuojamas nemokamai.

Policija gaudo biliet� prekeivius

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Europos krepšinio �empionato bilietai jau persik�l� � juod�j� rink�. Šiauli� kriminalistai dar negavo signal� apie toki� prekyb�, ta�iau Kauno ir Klaip�dos policija jau sugauna prekeivi�, parduodan�i� bilietus du tris kartus brangiau. 1000 lit� bauda skiriama u� nelegali� finansin� veikl�. Nebaud�iami tie, kurie parduoda bilietus u� savikain�.

Vidaus reikal� ministras Raimundas Palaitis viešai paskelb�, kad n�ra patenkintas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) pateiktais atsakymais � jo klausimus. Ministerija ne�ino, kiek biliet� buvo parduota, kiek išdalyta r�m�jams. O gal LKF pasiliko pund� biliet�, kuriuos dešimteriopa kaina parduos prieš pat �empionat�?

Tiksl�s skai�iai, anot ministro, pad�t� kovoti su biliet� perpardavin�tojais. Jau dabar išaiškinti keli tokios spekuliacijos atvejai Kaune ir Klaip�doje, pavyzd�iui, u� 18 biliet� prekeivis praš� 5000 lit�, t. y. daugiau nei dvigubai brangiau, nei bilietai kainavo iš ties�.

U� nelegali� komercin� veikl� 1000 lit� bauda jau nubausti keli perpardavin�tojai. Kyla klausimas - o jei �mogus turi išsipirk�s teis� prekiauti bilietais?

Spekuliacijai veiklos liudijimo n�ra - atsako Valstybin�s mokes�i� inspekcija ir pataria šiuo klausimu kreiptis � policij�.

"S��iningieji" biliet� perpardavin�tojai nebaud�iami. Jeigu bilietai parduodami u� toki� pat kain�, u� koki� pirkti, baudos negresia.

Šiauli� vyriausiojo policijos komisariato Vieš�j� ryši� poskyrio viršininkas Art�ras Šliavas primena, kad su biliet� perpardavin�tojais kovojama visose šalyse. Prieš didelius sporto renginius visada kyla panaši� problem�. Kuo geriau šalis susitvarko su biliet� spekuliavimu, tuo geresn� vard� u�sitarnauja tarptautiniu mastu.

Ekonominiu po�i�riu tai menkas nusikaltimas, ta�iau smarkiai prasilenkiama su etika. Sporto švent� tampa pasipinigavimo šaltiniu niekuo prie sporto neprisid�jusiems veik�jams. Stengiamasi atsi�velgti � paprast� �mog�, kuris m�gsta sport�, ir sudaryti kuo geresnes s�lygas jam �sigyti biliet�.

Šalyse, kur populiarus futbolas, su biliet� perpardavin�tojais kovoja ištisos pareig�n� grup�s. A. Šliavas pamin�jo, kad Šiauli� kriminalistai taip pat stebi, ar n�ra toki� spekuliavimo atvej�. Galimas daiktas, kad prieš �empionat� atsiras ir padirbt� biliet�.

Mokykl� pertvarkos

Šiauli� mokykl� tinklas neišvengs pertvark�.

Išpl�stiniame Savivaldyb�s Švietimo, kult�ros ir sporto komiteto pos�dyje naujajai Tarybai pristatytos miesto mokykl� perspektyvos, skaud�iausios problemos ir tinklo pertvarkos rezultatai. Švietimo specialistai teigia, kad išlikti, atsinaujinti ir modern�ti lemta tik perspektyvioms.

Šiauli� mieste – 2 vidurin�s, 8 gimnazijos, 15 pagrindini�, 6 pradin�s mokyklos. Kadangi nuo 2008-�j� ma��ja mokini�, mokyklos neišvengs jungimosi. Švietimo skyriaus analiz� rodo, kad miesto centre yra per daug pradini� mokykl�. Reik�s spr�sti ir Gytari� mokyklos problem�, nes šiame rajone per ma�ai mokini�. Jungiamos ir � vien� pastat� keliamos tur�s b�ti ir Aukštabalio pradin� bei "Rasos" pagrindin� mokyklos. Nuo ši� met� rugs�jo pirmosios pagal nauj�j� Švietimo �statym� Šiauliuose atsiras devynios progimnazijos.

"Šiauliai plius" informacija

Kaimynai pykstasi d�l vi�t�

Medelyno mikrorajono gyventojai pykstasi d�l višt�, nuo kuri� sklinda dvokas. Konfliktas tarp kaimyn� išaugo � met� metus trunkant� kar�. Gyv�n� laikymo Šiauli� mieste taisykl�se nenurodyta, kad višt� mieste negalima laikyti.

Konfliktas kilo tarp Klaip�dos gatv�s gyventojo Kazimiero Grapskio, kuris sako, kad jau kelis dešimtme�ius neturi ramyb�s d�l kaimyn� laikom� višt� bei j� skleid�iamo kvapo, ir Kristinos Tomkevi�ien�s. Pastaroji sako laikanti tik devynias vištas. Moteris teigia paukš�ius pri�i�rinti, ta�iau pas j� atvykusiems �urnalistams neparod� savo augintini�. K. Tomkevi�ien� prisipa�ino, kad su kaimynu jau daug met� nesutarianti. Kad vištos skleid�ia nemalon� kvap�, patvirtino ir kita kaimyn�.

Pasak medelyno seni�no Vaclovo Kardašiaus, gyv�n� laikymo Šiauli� mieste taisykl�se nenurodyta, kad višt� mieste negalima laikyti.

Kaimynai pykstasi ir d�l vaismed�i� bei vaiskr�mi�, kurie pasodinti neva per arti tvoros. Medelyno seni�nas sako, kad Klaip�dos gatv�s gyventojai daugiau nei 30 met� gyvena šalia ir med�iai, kr�mai bei vištos anks�iau netrukd�, bet dabar, sulaukus oraus am�iaus, prasid�jo konfliktai.

"Šiauliai plius" informacija

Verslininkai �ienauja park�

U� miesto verslinink� pinigus sutvarkyta centrinio parko aikštel� - nupjautas hektaras �ol�s. Talkos iniciatorius - aktyvus šiaulietis Art�ras Visockas. Nauj� šienavimo metod� �ada imtis ir nuolat d�l laiku nenupjautos �ol�s kritikuojama Šiauli� miesto savivaldyb�.

Centrinio parko teritorija u� šiaulie�i� verslinink� pinigus šienaujama antrus metus iš eil�s. Iniciatyv�s šiaulie�iai sako, kad � apleist� parko aikštel� vakarais susirenka vaikai pa�aisti, tod�l norisi, kad aplinka b�t� tvarkinga.

Per pusdien� buvo sutvarkytas vienas centrinio parko kampas. A. Visockas sako, kad Savivaldyb� nuolat dejuoja, kad parkams tvarkyti n�ra pinig�. Jo manymu, 400 t�kst. lit� per metus tik šienavimui turi u�tekti. Jeigu pinig� tr�ksta, yra daug b�d�, kaip j� gauti. Vienas šiaulie�io pasi�lym� - parko kelmus ir išl��usius med�ius parduoti malkoms, o gautus pinigus panaudoti parkams pri�i�r�ti.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras sako, kad u� nušienauto ploto hektar� Savivaldyb� konkurs� laim�jusiai bendrovei "Šiauli� ap�eldinimas" moka 630 lit�. Ta�iau bendrov� nesp�ja per por� savai�i� nupjauti �ol�s, tod�l Savivaldyb� pasi�l� jai samdyti subrangovus, kurie prad�jo šienauti parkus.

V. Vingras sako, kad ateityje Šiauli� miesto savivaldyb� skelbs šienavimo konkursus atskiroms miesto teritorijoms, kad gal�t� dalyvauti daugiau smulki� �moni�.

"Šiauliai plius" informacija

Vyrai sk�sta da�niau

Pra�jus� savaitgal� Šiauli� apskrityje nuskendo trys �mon�s, o per š� maudymosi sezon� – aštuoni. Šiauli� apskrities ugniagesiai-gelb�tojai sako, kad da�niausiai nelaim�s vandenyje �vyksta d�l neatsargaus elgesio ir per didelio pasitik�jimo savo j�gomis.

Pastar�j� trej� met� statistika rodo, kad Šiauli� apskrityje iš 45 nuskendusi�j� tik penkios moterys ir trys vaikai. Pasak Gintaro Kelpšos, Šiauli� apskrities priešgaisrin�s gelb�jimo valdybos atstovo, vyrai sk�sta d�l savo elgesio - alkoholini� g�rim� vartojimo ir per didelio pasitik�jimo savo j�gomis, ypa� �vejojant.

Ugniagesiai-gelb�tojai sako, kad da�niausiai nelaim�s �vyksta, kai �mon�s maudosi neoficialiuose papl�dimiuose, kur n�ra gelb�toj�. Vaikai m�gsta maudytis maudytis nepritaikytuose priešgaisriniuose tvenkiniuose, kurie yra gil�s ir stat�s. Specialistai sako, kad ypa� nesaugu nardyti ne�inomose vietose.

Nelaim� vandenyje gali nutikti ne tik d�l nesaugaus elgesio, bet ir d�l netik�tai kilusi� sveikatos problem�.

"Šiauliai plius" informacija

Svarst�, bet nenusprend�

Šiauli� rajono politikai nedr�so pritarti ba�ny�ios šalia Kry�i� kalno detaliojo plano koncepcijai. Nuspr�sta apklausti gyventojus ir po m�nesio v�l svarstyti min�t� klausim�. Paminklotvarkininkai ir architektai sako, kad pa�eidim� n�ra ir ba�ny�ia šalia Kry�i� kalno gali b�ti statoma.

Ma�daug 50 ar� sklype šalia Kry�i� kalno planuojama statyti ba�ny�i�. Apie tai Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis kalba jau ma�daug10 met�. Pastatui vieta numatyta šalia Turizmo informacijos centro.

Klausim� d�l detaliojo plano koncepcijos projekto svarst� Šiauli� rajono taryba. Politik� nuomon�s skirtingos. Tarybos narys Vidmantas Šul�ius sako, kad per 20 met� šalia Kry�i� kalno pastatyta per daug statini�: koplyt�l�, vienuolynas, Turizmo informacijos centras. Anot politiko, �mon�s patys suk�r� švent� viet� - Kry�i� kaln�.

Vyskupas sako, kad ba�ny�ia neturi u�go�ti Kry�i� kalno - jos aukštis turi b�ti iki 8 met�. Kai daug tikin�i�j�, ba�ny�ia tarnaut� tarsi altorius - jos sienos atsivert�, o esant ma�ai �moni� pamaldos vykt� viduje. Kai kuri� turist� nuomone, per liet� ar atšalus ba�ny�ia šalia Kry�i� kalno b�t� labai reikalinga.

Tiesa, dalis politik� per Tarybos pos�d� labiau dom�josi medin�s koply�ios likimu nei ba�ny�ia. Šiauli� rajono meras Algimantas Gaubas praneš�, kad avarin�s b�kl�s koply�ia bus nugriauta - ketinama pastatyti paminkl� popie�iaus Jono Pauliaus II apsilankymui Kry�i� kalne �am�inti. Politikai �sitikin�, kad per ma�ai buvo kalbama apie tai, ar reikalinga ba�ny�ia šalia Kry�i� kalno.

Taryba nusprend� klausim� nagrin�ti po m�nesio, o per t� laik� paklausti visuomen�s nuomon�s. Beje, tikintieji pasisako u� ba�ny�ios statyb�, paminklotvarkininkai ir architektai taip pat neprieštarauja.

"Šiauliai plius" informacija

Atsakymai � "S plius" laidos "Po�i�ris" klausimus

"Kada bus šienaujama Statybinink�, S. Dariaus ir S. Gir�no gatvi� kampe, Gardino gatv�je?"

"Mieste šienavimo darbai vyksta pagal Savivaldyb�s ir rangovo suderint� grafik�. Statybinink�, S. Dariaus ir S. Gir�no gatv�s bus šienaujamos bir�elio 29 d., Gardino gatv� jau nušienauta."

"Prie Til��s g. 57 namo buvo senas sodas, dabar jis išpjautas, bet labai u��l�s. Kas ir kada j� nušienaus?"

"Prie Til��s g. 57 esantis plotas yra privati nuosavyb�. Savininkas �pareigotas j� nušienauti iki bir�elio 23 dienos."

"Kada bus sutvarkytas miesto parkas ir jame nupjauta �ol�?"

"Miesto centrinis parkas šiuo metu šienaujamas."

"Pra�jusi� savait� nekokybiškai u�lop� A. Mickevi�iaus gatv� - paliko išlindusi� armat�r�."

"Apie A. Mickevi�iaus gatv�s remonto problemas pranešta rangovams, kurie artimiausiu metu pašalins defektus."

"Ar bus statomos vaik� �aidim� aikštel�s individuali� nam� rajonuose, ar tik daugiabu�i� kvartaluose?"

"Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos 2011-2015 met� valdan�iosios koalicijos programoje numatyta �rengti vaik� �aidim� arba sporto aikšteles visuose miesto mikrorajonuose. Savivaldyb� rengiasi prad�ti �rengti vaik� �aidim� aikšteles, ta�iau j� vietos dar neparinktos."

"Kada planuojama tvarkyti u�klasin�s veiklos �staigas?"

"Ši� vasar� remontuojami Moksleivi� namai, bus kei�iami dainavimo mokyklos "Dagil�lis", Dail�s mokyklos, vaik� klub� "Kibirkštis" ir "Aitvaras" langai ir durys.

Pareng� J�rat� Rauduvien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s atstov� spaudai

Planai svarstomi ketvirt� kart�

Visuomenei ketvirt� kart� pristatyti daugiabu�i� nam� Šiauliuose, Aido gatv�je, detalieji planai. Aplinkini� gyventoj� nuomone, teikiami sprendimai pa�eid�ia �statymus ir j� teises.

Palei Aido gatv� �aliuose skveruose, Aido g. 33A ir Aido g. 19, planai statyti daugiabu�ius v�l pajud�jo. Jie buvo sustabdyti po Valstybin�s teritorij� planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimo. Planavimo sprendiniai visuomenei pristatomi jau ketvirt� kart�. Gyventojai teigiam� poky�i� nemato ir sako, kad planai pa�eid�ia ir �statymus, ir j� teises. Pirma, panaikinamas servitutas, o paliekamas p�s�i�j� takelis skirtas tik priva�iam naudojimui. Antra, u�statymo intensyvumas neatitinka nei bendrojo plano, nei jo koncepsijos rodikli�, tarp nam� neu�tenka prava�iavimo ugniagesi� mašinai, tr�ksta vietos vaik� �aidimo ir poilsio aikštel�ms.

Gyventojai reikalauja, kad b�t� laikomasi bendrojo plano, pagal kur� tankinti šio kvartalo nebegalima, ta�iau statytojai laikosi Tarybos sprendimo, pagal kur� anks�iau prad�ti planai gali b�ti rengiami pagal tuomet išduotas s�lygas. Jie ketina analizuoti pretenzijas ir � jas atsi�velgti. Nors sprendiniai nepatvirtinti ir š�syk, sklyp� savininkai ketinim� statyti daugiabu�ius su komercin�mis patalpomis atsisakyti ne�ada.

"Šiauliai plius" informacija

Vaizdo konferencijoje - 2011 met� pri�mimo � auk�t�sias mokyklas naujov�s ir aktualijos

Bir�elio 13-�j�, pirmadien�, 14 val. naujien� portalo "Etaplius.lt" studijoje lankysis Šiauli� universiteto pri�mimo komisijos darbuotojos Lina Milli�nien� ir Lina Bivainien�.

Vaizdo konferencijos tema - "2011 met� pri�mimo naujov�s ir aktualijos".

Klausimus pašnekov�ms iš anksto galite pateikti portalo rubrikoje "Videokonferencijos" arba tiesioginio eterio metu.

"Etaplius.lt" informacija

Atnaujinamas eismas remontuojamu viaduku

Nuo bir�elio 10 d. 10 val. atnaujinamas viso transporto eismas remontuojamu Til��s g. viaduku. Automobiliai gal�s va�iuoti po vien� juost� abiem kryptimis.

Nors pagal projekt� buvo numatyta, kad eismas viaduku bus u�darytas keturis m�nesius, rangovai š� termin� sutrumpino perpus. Pasak Savivaldyb�s administracijos direktoriaus Vlado Damulevi�iaus, darbus s�kmingai atlikti leid�ia ir laiku skiriamas tikslinis finansavimas iš Lietuvos keli� direkcijos.

Likusi� dviej� juost� dang� rangovai �ada pakloti iki Jonini�, o visiškai u�baigti darbus turi iki liepos pabaigos. Nepatogum� dar sukels deformacini� si�li� sutvarkymas, ta�iau tai bus trumpalaikiai trikd�iai vienoje juostoje, nukreipiant eism� kitomis.

Trumpalaiki� nepatogum� š� m�nes� gali patirti ir va�iuojantieji Dubijos gatve. Remontuojant viaduko fasad�, bus u�daroma po pus� gatv�s, nukreipiant dvipus� eism� � kit� gatv�s dal�, kuria šiuo metu eismas vyksta viena kryptimi.

Visiškai u�baigus remontuoti va�iuojamoji viaduko dalis paplat�s 60 cm ir bus 13 m. Va�iuoti bus galima dviem juostomis, kuri� plotis 3-3,5 m. Truput� susiaur�s p�s�i�j� dalis. Viaduko remontas kainuos per 9 mln. lit�.

Šiauli� miesto savivaldyb�s informacija

Estai pab�go - duob�s liko

Vandentvarkos projekt� Kurš�nuose �gyvendinanti Estijos bendrov� paskelb� bankrot� ir paliko miestie�ius bei rajono savivaldyb� "ant ledo". Šiauli� rajono vald�ia sako �inojusi, kad rangovai stringa d�l infrastrukt�ros tvarkymo. Dabar kurš�niškiai tapo �kaitais - duob�toms gatv�ms remontuoti ieškoma naujo rangovo, o darbai nusit�s iki 2012-�j�.

Konkurs� laim�jusi Estijos bendrov� "Water Ser" Kurš�nuose klojo vandentiekio ir nuot�k� tinklus nuo 2008-�j�. U� Europos S�jungos pinigus - 8 mln. lit� - ji �sipareigojo u�baigti vandentvarkos projekt�. Ta�iau gyventojai vis dar laukia, kada bus sutvarkyti duob�ti ir grumstais nus�ti keliai, kuriais kai kur išvis negalima va�iuoti, nes atlikusi po�eminius darbus ma�daug u� 6 mln. bendrov� paskelb� bankrot�.

K�stutis Lukšas, Šiauli� rajono savivaldyb�s administracijos direktorius, sako, kad iš anksto buvo galima �tarti, kad u� toki� sum� (8 mln.) bendrov� nepaj�gs u�baigti projekto, ta�iau projekto prie�i�ra u�siima Aplinkos ministerijos Projekt� valdymo agent�ra. Bendrov� buvo �sipareigojusi kelius atstatyti iki bir�elio 30-osios, tad laiko tvarkyti dokumentus ir u� likusius pinigus samdyti kit� rangov� - nedaug.

Estijos �mon� paliko nebaigt� darb� u� ma�daug 2 mln. lit�, ta�iau dar yra �mon�s iki galo neatlikt� darb� u� 700 t�kst., taip pat padaryta broko u� daugiau nei 300 t�kst.

Šiauli� rajono savivaldyb� tikisi iki rugs�jo rasti rangov� ir u�baigti tvarkyti kelius, ta�iau pripa��sta, kad tai pernelyg optimistinis variantas.

"Šiauliai plius" informacija

Parkai grei�iausiai bus apleisti

Šiauli� miestas šiemet prad�tas šienauti 2-3 savaites anks�iau, ta�iau Savivaldyb� sako netur�sianti galimybi� šienauti da�niau nei pernai. Iš darbus atliekan�ios Šiauli� ap�eldinimo �mon�s reikalaujama pasir�pinti da�niau lankomomis ir miest� reprezentuojan�iomis vietomis. Parkai liks apleisti, nes jie � prioritetinius s�rašus nepateko.

Šiemet šienauti miestas prad�jo gegu��s 24-�j� - gerokai anks�iau nei pernai. Vilties, kad nešienautos pievos ma�iau badys akis - nedaug. Miesto plotams šienauti skirta vos 440 t�kst. lit�. Ber�yn�lio parkas sutvarkytas vienas pirm�j�, ta�iau gali b�ti, kad jis toks bus vienintelis. Pasak Ar�no Adomai�io, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Infrastrukt�ros skyriaus ved�jo, parkas nušienautas, nes jame vyko renginys, o Savivaldyb� pirmenyb� teikia �aliesiems ruo�ams gatv�se, kur aukšta �ol� kelia gr�sm� eismo saugumui.

Šiemet u�sibr��ta da�niau šienauti reprezentacines ir gausiai �moni� lankomas miesto teritorijas, pavyzd�iui, Saul�s laikrod�io aikšt�. Savivaldyb�s skveras turi b�ti šienaujamas net kas dvi savaites. Tikimasi artimiausiu metu viešiesiems darbams �darbinti apie 140 �moni�, kurie pad�t� ir tvarkant vieš�sias erdves.

Deja, miesto parkai lieka prioritetini� erdvi� u�ribyje. Ber�yn�lio daugiau šienauti Savivaldyb� ne�ada, centrinis parkas liks apleistas – �ol� nupjauta tik vietomis prie tak�.

"Šiauliai plius" informacija

Ligonius pasitinka statybininkai

Respublikin�je Šiauli� ligonin�je, buvusioje Vaik� lig� klinikoje, pacientus pasitinka triukšmas, dulk�s ir tvankios palatos. �ia vyksta remontas, ta�iau ligoniai tebegydomi. �staigos administracija prašo pacient� kantryb�s, nes renovuojami trys ligonin�s pastatai.

� redakcij� kreip�si infekcijos ligonin�je su dvej� met� dukrele gulinti moteris. Ji teig�, kad d�l remonto palatose gird�ti triukšmas, tvanku, lang� negalima atidaryti, nes dulka. Be to, j� nustebino � palat� u��j�s darbininkas. Moteris sako, kad d�l medik� darbo neturinti joki� priekaišt�, ta�iau gydymo s�lygomis yra pasipiktinusi. Respublikin�s Šiauli� ligonin�s administracija atsipraš� ligonin�je gydom� pacient�, kurie patiria nepatogum� d�l remonto. Pasak j�, tai, kad statybos bendrov�s darbininkas ��jo � palat�, yra neleistina. Darbus atliekan�ios bendrov�s atstovai su ligonin�s administracija turi suderinti veiksmus. D�l šio �vykio Moters ir vaiko klinikos vadovai �pareigoti �vertinti pacient� saugum�.

Ši� vasar� rekonstruojami trys ligonin�s pastatai: tre�iasis chirurgijos korpusas, terapijos korpusas ir buvusi vaik� lig� klinika, kuri dabar priklauso Moters ir vaiko klinikai. Min�ti pastatai bus renovuoti iki spalio 1 d.

"Šiauliai plius" informacija

Kur��n� �vent� - kartu su "S plius"

Gegu��s 16-28 dienomis Kurš�nai puikiais renginiais min�jo savo 430 met� jubiliej�. Elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius" taip pat dalyvavo did�iojoje miesto švent�je, kurioje nestigo geros nuotaikos, �vairi� liaudiškos muzikos grupi� bei šok�j� kolektyv� pasirodym�. Švent� vainikavo puod�i� karaliaus kar�navimas ir gegu�in� su grupe "Studija" bei fejerverk� ir lazeri� šou.

Kurš�n� miesto 430 met� jubiliej� švent� ir elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius".

"S plius" archyvo nuotr.

D�iaugiam�s, kad jau daug met� did�ioji dalis Kurš�n� miesto gyventoj� naudojasi "S plius" kabeline televizija. Pra�jus� ruden� bendrov�, vos tik prad�jo teikti skaitmenin�s TV ir interneto paslaugas, iš karto susilauk� itin didelio kurš�niški� susidom�jimo naujomis paslaugomis. Miesto gyventojai vertina bendrov� "S plius" kaip �inom� ir patikim�, tod�l pasinaudojo puikia proga visas elektronini� ryši� paslaugas palankiomis s�lygomis �sigyti iš vieno patikimo tiek�jo.

Kartu su miesto gyventojais pasid�iaugti švente, pabendrauti ir nud�iuginti vertingais prizais atvyko ir "S plius" darbuotojai. Gaus� švent�s dalyvi� b�r� jie ragino dalyvauti �vairiuose konkursuose, ma�iausieji prie papuošto "S plius" automobilio buvo apdovanoti balionais, visi buvo vaišinami saldainiais, o vyresni kurš�niškiai noriai dalyvavo loterijoje.

Buvo verta, nes prizai - tikrai naudingi. Kurš�niškiui Liudvikui Krištopai�iui nemokamai bus �vesta kabelin� TV. Jis ir jo artimieji metus gal�s nemokamai m�gautis kabelin�s televizijos baziniu program� paketu.

Kita loterijos laim�toja Zita Gideikien�, ištikima "S plius" kabelin�s TV paslaugos abonent�, taip pat metus gal�s kabelin� televizij� �i�r�ti nemokamai.

Neliko nuskriausti ir konkurs� nugal�tojai, kurie, atsak� � kelet� klausim� apie "S plius" bendrov�, gal�jo pasipuošti firminiais marškin�liais ir kepurait�mis bei pasid�iaugti kitais prizais.

"S plius" marketingo direktor� Inga Karickien� teigia, kad dalyvauti švent�je buvo itin smagu: "Kurš�n� miesto gyventojai - nuošird�s, aktyv�s ir draugiški. Su�inojome, kaip nekantriai jie lauk�, kada bendrov� prad�s teikti Kurš�nuose ne tik kabelin�s televizijos, bet ir kitas paslaugas. Joms atsiradus, �inia apie greit� internet� ir kokybišk� skaitmenin� televizij� jau sp�jo pla�iai pasklisti ir susilaukti didelio susidom�jimo. Individuali� nam� gyventojai taip pat dom�josi apie galimybes �sivesti spart� ir patikim� internet�, tod�l norime priminti, jog vis� Kurš�n� miest� dengia ir "S plius" bevielio interneto tinklas, tad individuali� nam� gyventoj� taip pat laukia vertingi pasi�lymai u�sisakant "S plius" beviel� internet�."

"S plius" visada turi išskirtini� pasi�lym� visiems, ypa� tiems, kurie u�sisako ne vien� paslaug�, pavyzd�iui, ne tik televizij�, bet ir internet�. Teiraukit�s Jums vertingiausio pasi�lymo, skambinkite tel. 8~700 121 01. Iki maloni� pokalbi� ir susitikim�!

"S plius" informacija

Lietuvos pa�to d�ka "S plius" paslaugos tapo dar prieinamesn�s

Elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius" pasiraš� bendradarbiavimo sutart� su Lietuvos pašto skyriumi, �sik�rusiu Šiauli� "Akropolyje", tod�l gyventojai prekybos centre gali ne tik sumok�ti abonentin� mokest�, bet ir u�sisakyti "S plius" paslaug� ar pasiteirauti r�pimais klausimais.

„S plius“ ragina savo klientus taupyti ir u� paslaugas atsiskaityti Lietuvos pašto skyriuje „Akropolyje“.

"S plius" marketingo direktor�s Ingos Karickien�s teigimu, sprendimas klientus aptarnauti Lietuvos pašto skyriuje buvo priimtas siekiant didesnio patogumo pietin�s miesto dalies gyventojams. "Dabar, norint atsiskaityti u� paslaugas, nebereikia vykti iki "S plius" b�stin�s ar miesto centre �sik�rusi� klient� aptarnavimo skyri�", – sako I. Karickien�.

Lietuvos pašto Šiauli� regiono vadov� R�ta Butkuvien� pasid�iaug�, kad šiaulie�iai, u�suk� � pašt�, gali pasinaudoti ne tik tradicin�mis pašto paslaugomis.

"Savo klientams visada stengiam�s pasi�lyti nauj�, moderni�, geriausiai j� poreikius atitinkan�i� paslaug�. D�iaugiam�s, kad prie m�s� partneri� prisijung� ir "S plius". Nuo šiol "Akropolyje" esan�iame pašte klientai gal�s u�sisakyti skaitmenin� televizij� ar internet�", - teig� R. Butkuvien�.

Kitas patogumas tas, kad prekybos centre esan�iame pašto skyriuje gyventojai panor�j� gali u�sisakyti bet kuri� "S plius" paslaug�. "Pašto darbuotojai ne tik suteiks informacijos, bet ir u�registruos naujus u�sakymus. �mogui, panorusiam tapti m�s� paslaug� abonentu, tereik�s sulaukti "S plius" darbuotojo skambu�io ir suderinti likusias detales", – apie nesud�ting� paslaug� u�sakym� pasakoja marketingo direktor�.

Klient� labui bendrov� "S plius" pašto skyriuje �reng� informacin� ekran�, tad nuo šiol eil�je l�kuriuojantys klientai gal�s išvysti informacinius pranešimus apie "S plius" ir Lietuvos pašto teikiamas paslaugas bei taikomas nuolaidas. Pritr�k� reikiamos informacijos arba susid�r� su neaiškumais, klientai gali kreiptis � Lietuvos pašto klient� aptarnavimo specialistus, kurie u�registruos klausim�, � kur� paskambin�s telefonu atsakys "S plius" specialistas.

"S plius" ragina savo klientus taupyti ir u� paslaugas atsiskaityti Lietuvos pašto skyriuje, nes �ia s�skait� apmok�jimas yra gerokai pigesnis nei daugelyje bank�.

"S plius" informacija

Sirgali� miestelis bus, tik ne�inia kur

Pasiruošimas Europos vyr� krepšinio �empionatui reng�jams pateikia vis daugiau u�duo�i� ir netik�tum�. Organizatoriai sako iki galo neišsprend� kariški� apgyvendinimo problemos per �empionat�, vis dar dairomasi vietos sirgali� miesteliui. Kol kas aišku tik d�l eismo saugumo.

Šiaulie�iai jau patvirtino arenos prieig� ir eismo reguliavimo plan�. Sirgaliai šiaulie�iai iki arenos tur�s ateiti nuo Architekt� ir nuo Til��s gatvi�. Pasak Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Sporto skyriaus ved�jo Gintaro Jasi�no, J. Jablonskio gatv� bus padalyta - viena juosta bus u�daryta ir skirta tik specialiam organizatori� transportui.

Ta�iau vis dar neaišku d�l palapini� miestelio vietos. Sirgaliai, atvyk� savo transportu, gal�s apsistoti ma�daug 500-700 viet� aikštel�je, kur bus galima statyti palapines ar laikinas konstrukcijas. Šalia ramyb�s ir miego zonos tur�t� �sikurti pramog� vieta, kur prie sirgali� iš u�sienio gal�s prisijungti ir linksmintis šiaulie�iai. Kol kas sirgali� miestelio �k�r�jai vietos ieško miesto centre. Kalbama apie teritorij� šalia Teniso kort�, ta�iau netoli jos - gyvenam�j� nam� kvartalas, tad grei�iausiai organizatoriams teks dairytis kitos vietos.

Nors mieste laisv� viet� viešbu�iuose seniai n�ra, panikos d�l sve�i� apgyvendinimo organizatoriai nekelia. Pavienius �mones si�losi apgyvendinti ir gyvenam�j� b�st� turintys šiaulie�iai.

"Šiauliai plius" informacija

Prasid�jo bendrasis pri�mimas � Lietuvos auk�t�sias mokyklas

Abiturient� susidom�jimo stojimu � aukšt�sias mokyklas nenuslopina net brandos egzamin� maratonas – jie aktyviai registruojasi internetu ir pildo pageidavim� s�raš�, kur�, patirtis rodo, iš ties� pakeis dar ne kart�.

Nuo bir�elio 1-osios, kai visi šalies abiturientai laik� pagrindin� – lietuvi� kalbos - egzamin�, prasid�jo ir bendrasis pri�mimas � aukšt�sias mokyklas. Jis vienu metu vyks � visas 44 mokymo �staigas - tiek valstybines, tiek priva�ias (21 universitet� ir 23 kolegijas). Šiauli� universitetas - vienas iš bendrojo pri�mimo punkt�, kuriame priimami prašymai internetu adresu www.lamabpo.lt, tereikia pateikti informacij� apie save ir �rašyti iki 12 pageidavim�, kur nori studijuoti. Ir nors mokiniai tai gali padaryti savarankiškai namie, kyla daug �vairi� klausim�. Ta�iau sud�tingiausia, pasirodo, yra ne u�pildyti prašym�, o pasirinkti.

Duomen� baz�s privalumas tas, kad abiturientai gali bet kada v�liau persigalvoti ir iki pri�mimo pabaigos – liepos 22-osios – taisyti savo prašymus. Paprastai tai vyksta nuolat, nes toki�, kurie registruojasi apsisprend� tvirtai ir prašymo nebetaiso, – vienetai.

Pirmojo bendrojo pri�mimo etapo rezultatai bus skelbiami liepos 26 d., antrojo – rugpj��io 1 d., o papildomo – rugpj��io 9 d. Rugpj��io 11-�j� bus pasirašytos paskutin�s sutartys tarp pakviest�j� studijuoti ir aukšt�j� mokykl�. Numatoma, kad šiais metais valstyb� finansuos beveik 19 t�kstan�i� pirmakursi� studijas – 9,7 t�kst. universitetuose ir 9,2 t�kst. kolegijose. Kiti tur�s u� studijas mok�ti.

"Šiauliai plius" informacija

U� mirtinai su�alot� septynmet� - tik ketveri metai lygtinai

Šiauliet� pedagog� Danut� Pašakinskien�, suk�lusi avarij�, kurios metu �uvo mergait�, išveng� realios laisv�s at�mimo bausm�s.

Šiauli� miesto apylink�s teismas antradien� paskelb� nuosprend� 43-ej� met� šiaulietei Danutei Pašakinskienei. Moteris buvo kaltinama tuo, kad pa�eid� keli� eismo taisykles ir suk�l� avarij�, kurios metu �uvo septynmet�.

Tragiškai pasibaigusi avarija �vyko pernai rugs�j� Vytauto gatv�je. Dideliu grei�iu miesto gatv�mis skriejusi D. Pašakinskien�s vairuojama "Mazda 6" partrenk� � p�s�i�j� per�j� išb�gusi� mergait�. Partrenktas vaikas išskriejo � kit� eismo juost� ir nukrito po "Volkswagen Golf" ratais. D�l galvos traumos mergait� mir�.

Teisme D. Pašakinskien� teig� neviršijusi saugaus grei�io, ta�iau ekspertai nustat�, kad net esant šlapiai ir nelygiai kelio dangai "Mazdos" greitis prieš p�s�i�j� per�j� buvo nema�esnis nei 76 kilometrai per valand�. Šioje kelio dalyje leistinas greitis - 50 kilometr� per valand�.

Be to, moteris tvirtino, kad p�s�i�j� per�j� u�stojo sunkiasvoris. Ši versija taip pat buvo paneigta liudinink�. Teismas konstatavo, kad D. Pašakinskien� pa�eid� keli� eismo taisykles, nepasirinko saugaus va�iavimo grei�io ir mirtinai traumavo ma�amet�.

Mokytojai skirta 4 met� laisv�s at�mimo bausm� jos vykdym� atidedant 2 metus. Be to, jai 3 metus atimta teis� vairuoti transporto priemon�. �uvusios mergait�s t�vams iš D. Pašakinskien�s priteista 180 t�kst. lit� neturtinei �alai atlyginti. Nedidel� dal� šios sumos, kaip ir turtin� �al�, dengs draudimas.

Teismo nuosprend�io priblokšti t�vai sako dar ne�inantys, ar nuosprend� sk�s.

Bendrov�s direktorius �tariamas mok�j�s neoficialius atlyginimus

Finansini� nusikaltim� tyrimo tarnybos (FNTT) Šiauli� apygardos valdybos pareig�nai baig� ikiteismin� tyrim�, kuriame tarptautinius krovinius perve�an�ios bendrov�s direktorius �tariamas pasisavin�s daugiau nei 300 t�kst. lit�, o vairuotojams sumok�j�s beveik 350 t�kst. lit� neoficiali� atlyginim�. Neaišku, kod�l FNNT u�kliuvo b�tent ši �mon�, nes did�i�j� atlyginimo dal� kaip dienpinigius vairuotojams išmoka dauguma šalies perve��j�.

Tyrimo duomenimis, Kurš�nuose veikian�ios bendrov�s direktorius 2009-2010 metais vairuotojams atlyginimus skai�iuodavo ir u� krovini� perve�imus � Europos, ir � Nepriklausom� Valstybi� Sandraugos šalis. Buvo mokamas sutartinis �kainis u� nuva�iuotus kilometrus, ta�iau buhalterin�s apskaitos dokumentai realiai buvo �forminti kitaip - kad vairuotojams mokamas minimalus atlyginimas, o didesn� dal� atlygio sudaro dienpinigiai u� komandiruotes � u�sienio valstybes.

FNTT tyr�jai paskai�iavo, kad per beveik dvejus metus bendrov�s direktorius vairuotojams neoficialiai išmok�jo beveik 350 t�kst. lit�. Kadangi didesn� dalis atlyginimo vairuotojams buvo mokama kaip dienpinigiai u� komandiruotes, iš kuri� neskai�iuojamas nei gyventoj� pajam� mokestis, nei socialinio draudimo �mokos, bendrov�s direktorius tokiu b�du "sutaup�" daugiau nei 250 t�kst. lit� mok�tin� mokes�i�.

FNTT tyr�jai nustat�, kad vairuotojams bendrov�s vadovas nurodydavo pasirašyti pateiktuose kasos išlaid� orderiuose d�l gryn�j� pinig�, vadinam�j� dienpinigi�, gavimo, ta�iau realiai grynieji pinigai nebuvo mokami. Atskleista, kad neoficialius atlyginimus bendrov�s direktorius mok�davo ne grynaisiais pinigais, o pervesdavo juos � bankuose esan�ias vairuotoj� s�skaitas. Bankiniuose pavedimuose kaip paskirtis b�davo nurodomas ne darbo u�mokestis vairuotojams, o dienpinigiai u� komandiruotes. Be to, išaiškinta kad 35-eri� met� direktorius iš bendrov�s kasos nuraš� daugiau nei 300 t�kst. lit�, ta�iau ne išmok�jo juos, o, �tariama, pasisavino.

Baud�iamoji byla perduota Šiauli� miesto apygardos teismui.

"Šiauliai plius" informacija

Atsakymai � "S plius" laidos "Po�i�ris" klausimus

"Yra paskelbtas konkursas Men� inkubatoriui statyti, bet ar paskai�iuota, kiek jo išlaikymas kainuos mokes�i� mok�tojams?"

Atsako Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Investicij� ir miesto pl�tros skyrius:

"Informuojame, kad Men� inkubatoriaus finansiniai rezultatai prognozuojami investiciniame projekte "Šiauli� men� inkubatoriaus �k�rimas". Men� inkubatoriaus finansiniai rezultatai buvo modeliuojami remiantis nepelningumo principu - Men� inkubatorius netur�s piniginio pelno (gryn�j� pajam�). Visos grynosios pajamos bus nukreiptos �staigos s�naudoms dengti ir reziduojan�i� (inkubuojam�) k�rybini� subjekt� reikm�ms. D�l šios prie�asties ir veiklos rezultatas po finansavimo, ir prognozuojamas grynasis pinig� srautas iš veiklos bus lyg�s nuliui.

Finansiniame modelyje numatyta, kad Šiauli� men� inkubatorius nuo 2011 iki 2028 m. u�dirbs apie 7,6 mln. Lt pajam� iš veiklos, patirs apie 12,7 mln. Lt veiklos išlaid� (�skaitant 5,2 mln. Lt nepinigines ilgalaikio turto nusid�v�jimo išlaidas). Tokiu b�du gryn� pinig� poreikis Men� inkubatoriaus veiklai palaikyti per vis� analizuojam� laikotarp� sieks apie 7,6 mln. Lt".

"Prieš m�nes� Šiauli� miesto savivaldyb�s priimamajame pateikiau dokumentus, kad b�t� �rengta aikštel� ne�galiesiems, bet niekas nieko nedirba."

Atsako Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyrius:

"Pareišk�j� Miesto infrastrukt�ros skyrius 2011 m. gegu��s m�nesio prad�ioje informavo, kad 2010 m. bir�elio 7 d. LR Socialin�s apsaugos ir darbo �sakyme Nr. A1-225 "D�l asmen�, turin�i� teis� naudoti skiriam�j� �enkl� "Ne�galusis", nustatymo ir dokumento, patvirtinan�io teis� naudoti skiriam�j� �enkl� "Ne�galusis", išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" išd�styta taip: "1.1. Fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems yra nustatytas 0-30 procent� darbingumo lygis arba dideli� speciali� poreiki� lygis" ir "21. Dokumentas, suteikiantis teis� socialin�s globos �staigoms naudoti �enkl�, yra j� vadov� išduota pa�yma, kurioje nurodoma, kad jiems priklausan�iomis transporto priemon�mis yra teikiamos transporto paslaugos ne�galiesiems."

Prašome pateikti pa�ymos apie nedarbingumo lyg� kopij�. Automobilio stov�jimo vieta "Ne�galusis" bus pa�enklinta, jei Jums nustatytas 0-30 procent� nedarbingumas arba dideli� speciali�j� poreiki� lygis."

"Kas trukdo, kad b�t� �vestas vandentiekis ir kanalizacija �ali�k� mikrorajone? Ar "�emda" nebeturi pinig�? Kada bus baigtas projektas?"

"Generalinis darb� rangovas UAB "�emda" d�l nepakankamos darb� spartos ir kokyb�s atsisak� darbus Til��s, Verduli�, Kanapi�, Giruli� gatvi� kvartale vykd�iusios subrangov�s UAB "Mitnija" paslaug�, tod�l nuo 2011 m. gegu��s m�n. darbus vykdo generalin� rangov� UAB "�emda". Remiantis rangos darb� sutartimi tarp UAB "Šiauli� vandenys" ir UAB "�emda", darb� baigimo laikas yra 2011 m. liepos 20 d. Projekto finansavimas yra u�tikrintas ir vyksta be sutrikim�.

"Ne kart� anks�iau teko lankytis Savivaldyb�je, kol ji nebuvo u�daryta. Ar ji u�sidar� tod�l, kad valdininkai nebenori pasirodyti, kiek išgeria kavos ir konjako?"

Atsako Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos kanceliarija:

"Vieno langelio" principas Šiauli� miesto savivaldyb�je �steigtas vadovaujantis ir vykdant Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo �statym� bei LR Vyriausyb�s 2007 m. rugpj��io m�nesio nutarimu "D�l asmen� prašym� nagrin�jimo ir j� aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, �staigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykli� patvirtinimo".

"Dain� g. 44A gra�iai tvarko aplink�. Kur kreiptis, kad gal�tume dalyvauti konkurse?"

"Informuojame, kad u�siregistruoti dalyvauti akcijoje "U� �ydint� ir švar� Saul�s miest�" reikia Savivaldyb�je. Skelbimas yra patalpintas "Savivaldyb�s �iniose". Daugiau informacijos tinklalapyje www.siauliai.lt, pasirinkus nuorod� "B�stas, b�sto naujienos".

Registruotis, pateikiant pranešimo formos prašym�, reikia Šiauli� miesto savivaldyb�s priimamajame prie 4 langelio. Skambinti tel. (8~41) 596 208, si�sti el. paštu zyginta.petrove@siauliai.lt."

Prasideda pri�mimas � universitetus

Nuo bir�elio 1-osios Šiauli� universitete pradeda dirbti bendrojo pri�mimo punktas. Universiteto atstovai sako, kad šiemet sugrie�tintos pri�mimo s�lygos, tad abiturientai tur�s atsakingiau pildyti prašymus.

D�l sugrie�tintos pri�mimo � aukšt�sias mokyklas tvarkos tie, kurie pirmajame etape nepriims kvietimo studijuoti valstyb�s finansuojamose vietose, antrajame etape negal�s pretenduoti � valstyb�s finansuojamas vietas. Lina Bivainien�, ŠU Pri�mimo komisijos atsakingojo sekretoriaus pavaduotoja, sako, kad tvarka sugrie�tinta tod�l, kad b�simieji studentai atsakingiau pildyt� prašymus. Pernai ir šiemet baigusiems mokyklas atestat� � bendrojo pri�mimo punktus nereik�s nešti.

Gegu��s m�nes� Švietimo ir mokslo ministerija paskelb�, kad bus galima �skaityti u�sienio kalbos laikyt� "Tofel" ar kitok� egzamin� ir �traukti j� � konkurencinio balo sandar�. Abiturientai, išlaik� tarptautin� u�sienio kalbos egzamin�, dokumentus tur�s pateikti artimiausiam bendrojo pri�mimo punktui, nes Nacionalinis egzamin� centras min�t� duomen� neturi.

Kaip ir pra�jusiais metais, b�simieji mokytojai, norintys patekti � valstyb�s finansuojam� viet�, tur�s laikyti motyvacijos test�. Pirmieji studijuoti kvie�iam� asmen� s�rašai bus paskelbti liepos 26-�j�. Rugpj��io 9 dien� baigsis papildomas pri�mimas.

"Šiauliai plius" informacija

Taryba pasidav� verslinink� spaudimui

Naujoji Šiauli� miesto taryba netruko išgars�ti l�tais darbo tempais. Per pusantros valandos Tarybos pos�d�io – penki sprendimai. Daugiausia diskusij� ir asmenišk� pastab� – d�l nekilnojamojo turto mokes�io 2012 met� tarifo nustatymo. Politikai pasidav� ir verslinink� manipuliacijoms - nuo �em�s ir nekilnojamojo turto mokes�i� atleido viešbu�io statytojus.

Vos prasid�jus Tarybos pos�d�iui politikai sustojo ilgoms diskusijoms. Kai kurie iškart prisipa�ino tur� turto ir suabejojo, ar priimant sprendim� neturi nusišalinti. Si�lomas mokes�io tarifas 2012 metais – 0,8 proc. nekilnojamojo turto mokestin�s vert�s - palaikymo nesulauk�. Dauguma balsavo u� 0,6 proc. tarif�, taip pat u� tai, kad atsirast� naujas punktas - 1 proc. nekilnojamojo turto mokestis u� nenaudojam�, apleist� turt�.

Buvo kalb� ir apie mokes�io tarifo ma�inim�. Vytautas Juškus verslo �mones pavadino riboto m�stymo, nes šiems prašant ma�inti nekilnojamojo turto mokes�io tarif� skandinamas miesto biud�etas.

Šiauli� miesto taryba ketvirtadien� be dideli� diskusij� nuo �em�s ir nekilnojamojo turto mokes�io atleido "Šiauli� krašto med�iotoj� u�eigos" viešbu�io statytojas UAB "Aitra" ir UAB "Mingint�". Jei iki ši� met� lapkri�io vidurio �mon�s susimok�s pernykštes skolas, joms nereik�s mok�ti daugiau nei 70 t�kst. lit� mokes�i�.

Pos�d�io metu politikai � Šiauli� miesto tarybos gretas pri�m� Vinc� Laurut�, išklaus� Europos vyr� krepšinio �empionato reng�j� informacij�.

"Šiauliai plius" informacija

Vasar� �iauliuose nebus ugniagesi�

Šiauli� rajono gyventojai gali likti be skubios ugniagesi� pagalbos, nes bir�elio m�nesio pabaigoje visi savivaldyb�s ugniagesiai daugiau nei m�nes� išeis nemokam� atostog�. Tok� sprendim� profesin�s s�jungos nariai pri�m� tod�l, kad keleri metai iš eil�s ugniagesiams tr�ksta pinig� atlyginimams. Ir šiemet Šiauli� rajono ugniagesiams Vyriausyb� neskyr� 100 t�kst. lit�.

Neseniai atidarytas daugiau nei 20 kilometr� nuo Šiauli� nutol�s Gruzd�i� gaisrin�s pastatas po m�nesio bus tuš�ias. �ia dirbantys ugniagesiai kartu su kitais Šiauli� rajono kolegomis nusprend� bir�elio m�nesio pabaigoje eiti nemokam� atostog�. 40 �moni� nedirbs ma�daug pusantro m�nesio. Tok� sprendim� pri�m� Šiauli� rajono ugniagesi� profesin� s�junga.

Šiauli� rajono ugniagesiai drastišk� priemoni� nusprend� imtis tod�l, kad Vyriausyb� atlyginimams neskiria reikiamos pinig� sumos. Šiemet tr�ksta daugiau nei 100 t�kstan�i� lit�. Jeigu bus taupoma ir po kelis einama nemokam� atostog�, � gaisrus teks va�iuoti po vien�. Tuomet ugniagesys gal�s atve�ti tik vandens, nes palikti automobilio ir gesinti gaisro vienas jis neturi teis�s. Šiauli� rajono gyventojai, ištikus nelaimei, skubios pagalbos nesulauks.

Šiauli� rajono savivaldyb� kelerius metus iš eil�s ugniagesi� atlyginimams skiria po keliasdešimt t�kstan�i� lit�. Šiemet technikai �sigyti savivaldyb� numat� 60 t�kstan�i� lit�. Ta�iau ugniagesiai sako, kad tie pinigai bus skirti darbo u�mokes�iui išmok�ti.

Šiauli� rajono savivaldyb� siekia, kad ugniagesiai sutikt� dirbti u� dar ma�esn� atlyginim�. Dabar "� rankas" jie gauna apie 800 lit�, suma�inus gaut� ma�daug 600 lit�.

"Šiauliai plius" informacija

P�s�i�j� bulvare - naujas g�lynas

Besikurian�io „Rotary“ klubo iniciatyvin�s grup�s nar�s tre�iadien� papuoš� miest� g�l�mis. P�s�i�j� bulvare buvo pastatyti trys did�iuliai stovai su �ydin�iomis pelargonijomis ir šlamu�iais.

G�li� sodinimas - viena iš besikurian�io „Rotary“ klubo iniciatyv�.

Pirm� kart� per pastaruosius penkerius metus Šiauli� miesto centre atsirado pakelti g�lynai. Savo iniciatyva juos �reng� besikurian�io „Rotary“ klubo moterys. Viena iniciatyvin�s grup�s nari� Irena Šniukien� sak�, kad pakelt� g�lyn� id�j� pasi�l� miesto meras, o jos pasirinko viet�, kuri b�t� saugoma vaizdo kameromis. G�lynams labiausiai tiko pelargonijos, nes yra ištvermingos, jas reikia ma�iausiai laistyti. Per pusantro m�nesio metalinio stovo nebebus matyti, nes su�aliuos g�l�s.

G�li� sodinimas – viena iš besikurian�io „Rotary“ klubo iniciatyv�. Jo atstovai �ada daug d�mesio skirti kult�ros ir meno sritims. Kita numatoma veikos kryptis – renginiai, skirti pagyvenusiems �mon�ms.

Šiauliuose jau veikia keturi „Rotary“ klubai, tod�l besikuriantis bus penktasis. Planuojama, kad tai bus mišrus klubas. Irena Šniukien� teig�, kad joki� reikalavim� d�l b�sim� nari� profesijos ar am�iaus n�ra, svarbiausia, kad �mon�s b�t� iniciatyv�s, veikl�s, norintys ir galintys pad�ti.

�rengti g�lyn� pad�jo ir AB "R�kyva" bei UAB "Rempaka"

"Šiauliai plius" informacija

"Amberi�" sp�stai

Oficialios tarnybos viešai prisipa�ino nepaj�gios sustabdyti tarptautin�s turizmo �mon�s "Amber promotion" suk�iavimo. Iniciatyvos �m�si paslaugomis nepatenkinti ir pinig� neatgaunantys klientai, kuriems tenka �aisti kat�s ir pel�s �aidim�.

Ši� savait� v�l buvo organizuojamas "Renginys apie keliones", � kur� šiaulie�ius kviet� tarptautin� turizmo paslaugas teikianti bendrov� "Amber promotion" bei jos dukterin� bendrov� "Atostog� sand�lis". Su potencialiais klientais atvyko ir kelioni� paketus jau �sigij� nuo bendrov�s veiklos nukent�j� �mon�s.

Kompanijos veiklos mechanizmas - paprastas. Informacij� apie potencialius klientus firma renka atsitiktinai skambindama telefonu – neva Statistikos departamentas atlieka apklaus� apie keliones. V�liau firma �vairiuose miestuose laikinai išsinuomotose patalpose organizuoja rengin� apie keliones. J� metu parduodama rezervacija u�sienio kurort� viešbu�iuose, � kuriuos, v�liau paaišk�ja, patekti yra labai sud�tinga. Ta�iau nepatenkintam klientui atgauti pinigus, pasirodo, b�na dar sunkiau.

�mon�s lengvai apgaunami, nes sutartyse nurodoma pinig� gr��inimo garantija per septynias dienas. Be to, abiem bendrov�ms Turizmo departamentas yra išdav�s kelioni� organizatori� pa�ym�jimus, kadangi jos yra deklaravusios savo viet�. Kit� reikalavim� pa�ym�jimui gauti n�ra. Valdininkai pripa��sta es� bej�giai, nes negali pa�ym�jimo nei sustabdyti, nei panaikinti. Tai b�t� galima padaryti tik tuo atveju, jei �mon�s pa�eist� turizmo teis�s aktus. Šiuo atveju jos turizmo teis�s akt� nepa�eid�ia, kadangi nesilaiko savo pa�i� sudaryt� sutar�i�, o tai jau civiliniai santykiai.

Nukent�j� klientai m�nesi� m�nesius bando prisiskambinti � �mon�, patekti � vadinamuosius renginius apie keliones ir susigr��inti prarastus pinigus, ta�iau daugeliu atveju nes�kmingai.

Pernai Vartotoj� teis� tarnyba d�l ši� organizacij� ištyr� apie pusantro šimto skund�, ta�iau baudos j� veiklos nestabdo. Dabar paaišk�jo, kad nukent�j� ir abiej� firm� darbuotojai – kelios dešimtys �moni�, dirb� viršvaland�ius komandiruot�se, negauna atlyginim�. Iš�j� iš darbo jie d�l išnaudojimo kreip�si � Samdom� darbuotoj� profesin� s�jung�.

"Šiauliai plius" informacija

Blogos �iauli� naujienos

Gyn� moter�

V�l� šeštadienio vakar� šun� ve�ioj�s 42-ej� met� šiaulietis Dainavos take pasteb�jo jaunuol�, mušant� moter�. Vyrui nutraukus muštynes, jaunuolis paskambino telefonu ir atb�g� trys vyriškiai j� u�puol�. Jie vyr� muš� ir spard�. � �vykio viet� atva�iav� policijos pareig�nai sulaik� tris �tariamuosius. Du 24-25 met� vyrai u�daryti � areštin�, o 28-eri� met� šiaulietis d�l sutrikusios sveikatos iš policijos nuve�tas � Šiauli� ligonin�s Infekcini� lig� skyri�. Moteris ir jos skriaudikas per incident� paspruko. Nukent�j�s šiaulietis d�l sumušim� ir l��usio �andikaulio nuve�tas � ligonin�. D�l �vykio prad�tas ikiteisminis tyrimas.

Avarija

Pirmadien� prieš vidurdien� Šiauli� policijai vairuotojai praneš� apie avarij� naujajame Šiauli� aplinkkelyje – Balt� gatv�je. Saugaus grei�io nepasirink�s 43-ej� met� šiaulietis nesuvald� "Audi 80". Automobilis r��si � bortel�, nul�k� nuo kelio ir apvirto. Vairuotojas �vykio metu nenukent�jo. Šiaulietis sako, kad avarija �vyko u�si�iopsojus. Policijos pareig�nai jam nustat� vidutin� - 1,63 promil�s - girtum�.

Nu�udyta moteris

44-eri� met� Kelm�s rajono gyventojas Feliksas Daubaras �tariamas nu�ud�s savo motin�. Negyva 84-eri� met� senol� rasta s�naus namuose gegu��s 12 d. Apie negyv� senut� pareig�nams praneš� s�nus ir jo sugyventin�. Išoriškai smurto �ymi� nebuvo matyti. Kad senut� u�dusinta, paaišk�jo tik po išsamios ekspertiz�s. Šiauli� miesto apylink�s teismas F. Daubar� leido suimti 15 par�. Jam pareikšti �tarimai. Pats Kelm�s gyventojas kalt� kategoriškai neigia. Vyras sako, kad senut�s ��ties dien� girtavo ir nebuvo namuose.

Paskelbtas nuosprendis

Telšiškiui Mindaugui Rozgai, kurio automobiliuose ir gara�uose pareig�nai rado kontrabandini� cigare�i� ir "pilstuko" daugiau nei u� milijon� lit�, paskelbtas nuosprendis. Jis buvo kaltinamas neteis�tu didelio kiekio kontrabandini� r�kal� �sigijimu, laikymu ir gabenimu bei kitais nusikaltimais. 2009-�j� rugpj�t� pareig�nai dviejuose automobiliuose, kuriais naudojosi M. Rozga, ir dviejuose gara�uose rado daugiau nei 200 t�kst. pakeli� �vairi� kontrabandini� cigare�i�. Be to, buvo rastos kelios dešimtis litr� spirito. Telšiškis teisme prisipa�ino, kad cigaret�s ir g�rimai priklaus� jam. Vyras teig�, kad gara�uose esantys daiktai priklauso nepa��stamiems asmenims, kuriems neva juos išnuomojo. Teismas vyru nepatik�jo ir u� nusikaltimus skyr� daugiau nei 41 t�kst. lit� baud�. Automobiliai ir gara�ai konfiskuoti.

Ieškomas vyras

Šiauli� miesto policija ieško bausm� atlikti vengian�io Aleksandro Kornios. Sveikatos sutrikimais skund�sis ir � teismo pos�d�ius eiti atsisak�s šiaulietis paspruko išgird�s, kad u� didelio kiekio kvaišal� platinim� jam teks kal�ti 9 metus. Ši� met� baland� Šiauli� apygardos teismas A. Korni� pripa�ino kaltu organizavus didelio kiekio psichotropini� med�iag� pardavim�. Pareig�nai prašo asmen�, �inan�i� A. Kornios buvimo viet�, paskambinti tel.: (8~41) 397 375, 397 504 arba � artimiausi� policijos komisariat� tel. 112.

Atskleid� �mog�udyst�

Šiauli� pareig�nai atskleid� benamio �mog�udyst� ir byl� perdav� teismui. Negyvo, kraujo klane gulin�io 53-ej� met� vyro k�nas rastas apleistame name Šiauli� miesto centre 2009-�j� vasar�. Ekspertai nustat�, kad vyrui sulau�yta kaukol�, kr�tinkaulis ir šonkauliai. Pareig�nai apleistame name, kur glaud�si benamis, rado p�dsak� ir surinko daug m�gini�. Atlikus DNR tyrimus, pra�jus daugiau nei metams, buvo nustatyta, kad name lank�si du Šiauli� rajono gyventojai Sataras Satarovas ir Edvinas Lukauskis. Teis�saugininkai nustat�, kad tuomet dar nepilname�iai jie benam� pasek� iki jo b�sto, at�m� 10 lit� ir �iauriai sumuš�. Abiem jaunuoliam pareikšti kaltinimai d�l �mog�udyst�s iš savanaudišk� paskat� ir pl�šimo. 19-me�iai artimiausiu metu stos prieš teism�. Abiem gresia laisv�s at�mimas iki 10 met�.

Sulaikytas vagis

Šiauliuose v�l� vakar� namo �j�s policijos patrulis Dain� gatv�s kieme u�klupo vagišius. Neuniformuotas Tautvydas Skikas pamat�, kad tamsoje jaunuolis bando nuo automobilio „BMW“ dur� nupl�šti apdail�. Kiek tol�liau kitas vaikinas steb�jo aplink�, ta�iau iš u� namo kampo iššokus� pareig�n� jis pamat� per v�lai. Po kelias sekundes trukusio sprinto policininkas T. Skikas sulaik� vagiši�. Paaišk�jo, kad tai pareig�nams �inomas šešiolikmetis.

"Salduv�s" pasirodymas Vokietijoje

Ri�ardas JAKUTIS

Baland�io 29 – gegu��s 8 d. Šiauli� kult�ros centro „Laipt� galerija“ folkloro ansamblis dalyvavo 25-ajame Balingemo (Vokietija) folkloro festivalyje.

Švent�je koncertavo folkloro atlik�jai iš Slov�nijos, Rumunijos, Kroatijos, Pranc�zijos, Ispanijos, Portugalijos, Japonijos, Kanados ir kit� šali�. Joki� priz� ar apdovanojim�, var�ytuvi� d�l viet� nevyko, nes festivalio tikslas buvo gra�aus bendravimo švent�. Šiaulie�iai sureng� 10 koncert� Balingemo, Ulmo ir Reichenau miestuose. Visur kolektyvas buvo sutiktas labai šiltai. Ypa� visus maloniai nuteikdavo koncert� finalai, kai „Salduv�s“ šok�jai kviet� �i�rovus � scen� išmokti lietuvišk� šoki�.

M�s� miesto ansamblie�iai ne tik grojo ir šoko, bet ir pristat� lietuvi� tradicinius valgius, pasakojo apie Šiaulius. Renginio metu buvo kuriamas dokumentinis filmas apie festival�, o organizatoriai pakviet� „Salduv�s“ ansamblio nari� grup� � 2012 metais Balingeme rengiam� did�iausi� Europoje d�dmaišinink� ir tradicini� medini� trimit�-rag� festival�.

�S plius� kabelin�s ir skaitmenin�s TV abonentai, d�mesio!

Stasys ŠLIO�A

Gerindama teikiam� paslaug� kokyb�, bendrov� "S plius" nuo gegu��s 16 d. kei�ia kabelin�s ir skaitmenin�s televizijos da�nius. Pakeitimai yra b�tini, siekiant bendrov�s abonentams suteikti galimyb� ateityje matyti kur kas daugiau televizijos program�. Nors naujov�s netur�t� sukelti nepatogum�, "S plius" pad�s kiekvienam klientui, jei tik to prireikt�.

Gegu��s 16-�j� 9 val. bus pakeisti "S plius" skaitmenin�s ir kabelin�s televizijos da�niai. Tai reiškia, kad norint �i�r�ti televizijos programas reik�s iš naujo suderinti savo televizori� arba skaitmenin�s televizijos imtuv�. Kabelin�s televizijos abonentai tur�t� lengvai perderinti savo televizori� ir steb�ti visas transliuojamas programas. Derinantiems skaitmenin�s televizijos imtuvus svarbu �inoti, kad buv�s pradinis skaitmenin�s televizijos da�nis kei�iamas � 450.00 MHz. Instrukcijas, kaip suderinti imtuv�, "S plius" klientai gali rasti tinklalapyje www.splius.lt.

Da�ni� keitimo dien� bendrov� "S plius" ketina sustiprinti savo darbuotoj� paj�gas, kad b�t� u�kirstas kelias nenumatytiems sutrikimams. Taigi abonentai, susid�r� su da�ni� derinimo problemomis, gal�s kreiptis klient� aptarnavimo telefonu 8~700 121 01, o "S plius" specialistai pad�s sutvarkyti bet kokius nesklandumus.

Da�niai yra atnaujinami tam, kad ateityje b�t� galima išpl�sti televizij� program� paketus ir pagerinti j� kokyb�. Nors skaitmenin�s televizijos kanal� skai�ius kur� laik� išliks toks pat (keisis tik j� tvarka), planuojama abonentus pamaloninti transliuojant dar daugiau televizijos program�.

Kabelin�s televizijos abonentai, besinaudojantys ma�ojo arba vidutinio televizij� paketo paslauga, jau nuo pirmadienio gal�s �i�r�ti naujas televizijos programas - abu paketai bus papildyti kanalu "Sport1", o vidutinis - dar ir "Balticum TV".

�alias vanduo - dar ne vynas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Ketvirtadienio ryt� � darb� p�s�iomis skubantys šiaulie�iai Til��s gatv�je ties Vijol�s upeliu iš smalsumo sul�tindavo �ingsn�. Nuo kranto pap�d�s nedideli� kriokliu � upel� tek�jo tarsi briliantine �aluma nuda�ytas vanduo.

�alias šilumini� tras� vanduo nuda�� Vijol�s upel�.

Autoriaus nuotr.

�alias krioklys

Skaidrus Vijol�s upelis, kirsdamas Til��s gatv�s tunel�, kitame gale ištek�jo jau pakeit�s spalv�. Praeiviai sp�liojo - gal �ia antifrizas ar amoniakas? Steb�dami tok� vaizd� daugelis pajuto nemalon� tvaik�, kok� kiaurus metus galima u�uosti prie Pr�delio.

Priart�jus ar�iau paaišk�jo, kad �aliasis vanduo kvapo visai neturi, o dvok� skleid�ia �vairios sankaupos, kuri� Vijol�s upeliui Šiauli� pramon� ir gyventojai tikrai nepagaili.

Vida Jaskut�lien�, Šiauli� regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausioji specialist�, iškart suprato, kad �aliasis krioklys n�ra pavojingas. Jos nuomone, tai grei�iausiai šilumini� tras� vanduo. Jis b�na specialiai nuda�omas �alia signaline spalva, kad avarijos atveju nekilt� abejoni�.

Specialist� tikina, kad šilumini� tras� vanduo da�omas �aliais maistiniais da�ais, kurie nekenkia aplinkai, bet suteikia jam skais�iai �ali� spalv�.

Aplinkos departamento darbuotojai sako visada šalia turintys pagrindini� �moni� telefonus, kuriais galima pranešti apie avarij�. Su�inojusi apie �ali� bekvap� vanden�, V. Jaskut�lien� pirmiausia paskambino "Šiauli� energijai". Per kelias valandas buvo išsiaiškinta, kad Kurtuv�n� gatv�je tr�ko šilumin� trasa, o �alias vanduo Vijol� pasiek� u� 300 metr�.

Trasose ieškoma silpn� viet�

UAB "Šiauli� energija" atstov� spaudai Toma Grikštien� primin�, kad ši� savait� mieste vykdomi šilumini� tras� hidrauliniai bandymai, kuriais tikimasi nustatyti silpniausias tras� vietas.

Paprastai šilumin�je sistemoje cirkuliuoja gerokai blyškesnis vanduo, ta�iau tikrinant vanduo nuda�omas ryškiau.

"B�t� gerai, kad �mon�s, pamat� �ali� vanden�, neišsig�st� ir pranešt� apie tai "Šiauli� energijai", - teigia atstov� spaudai. - Kai atliekami hidrauliniai bandymai, pigmentin�s med�iagos � sistem� �dedama daugiau. Patek� � upel� da�ai nepakenkia gamtai, ta�iau yra gana ryšk�s ir gali šiek tiek nuda�yti dugn�."

T. Grikštien� pabr��, kad ne tik da�ai, bet ir pats vanduo n�ra kenksmingas. Šilumin�se trasose teka chemiškai išvalytas vanduo. Techniniai darbuotojai juokauja, kad � vamzd�ius pila �ali� gaiv�.

Tenka gr�dintis

Šiaulie�iai piktinasi, kad ši� savait� neturi šilto vandens. "Šiauli� energijos" atstov� spaudai tikino, kad geriau dabar pakent�ti, nei patirti avarij� gruod�io m�nes�. Be to, šilto vandens neturi tie, kurie naudojasi Pietin�s - pa�ios did�iausios miesto katilin�s teikiamomis paslaugomis. Šilto vandens yra Gubernijos, R�kyvos, Zokni� mikrorajonuose. "Ateis ir j� eil� hidrauliniams bandymams, ta�iau ma�esn�ms katilin�ms patikrinti pakanka poros dien�", - tvirtina T. Grikštien�.

Atstov� spaudai ramina, kad šaltas vanduo tokiomis karštomis dienomis tik gr�dina. Kasmet �mon�s savaip išsprend�ia ši� problem�: pasišildo vandens ant dujin�s virykl�s, va�iuoja praustis � sve�ius.

T. Grikštien� sako, kad labai svarbu did�iausios mieste Pietin�s katilin�s šilumines trasas patikrinti kuo anks�iau, kad v�liau netekt� gail�tis ir šalti. Ši katilin� teikia šilum� ir karšt� vanden� did�iajai daliai Šiauli�, tod�l išbandoma dar gegu��s m�nes�, o tik po to - kitos miesto katilin�s.

Sosnovskio bar��iui paskelbtas karas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauli� savivaldyb� šiemet pirm� kart� �ada ne�i�r�ti pro pirštus � Sosnovskio baršt� - invazin� augal�, kurio išskiriamos med�iagos sukelia �aizdas, prilyginamas tre�io laipsnio nudegimui. U�simota per dvejus metus išguiti iš miesto pavojing�j� baršt�, ta�iau praktikai linki apsiginkluoti kantrybe dešimtme�iui. D�l vald�ios abejingumo mieste jau yra apie 8 hektarus Sosnovskio barš�io plantacij�.

Lietuvoje Sosnovskio barštis prad�tas auginti šeštame dešimtmetyje. J� �mon�s mielai sodindavo savo sodybose.

Autoriaus nuotr.

Tikimasi išguiti augal� iš miesto

Mieste Sosnovskio barštis pla�iai iškerojo Til��s ir Purien� gatvi� sankirtoje, Strazdelio gatv�je priešais Ch. Frenkelio vil�, buvusio "Elnio" teritorijoje ir Etten-Leuro gatv�je Pabaliuose. Jo pilna visuose pagrioviuose ir dr�gnesn�se vietose.

Suder�ta Sosnovskio barš�i� plantacijas nupurkšti herbicidais. U� šimt� kvadratini� metr� toki� plantacij� naikinim� bus mokama po 26 litus. Iš viso pavojingiems augalams naikinti skirta per 20 t�kst. lit�. Šiauli� miesto vald�ia pirm� kart� skyr� toki� sum� Sosnovskio barš�iui naikinimui. K�daini� rajono savivaldyb� viena pirm�j� šalyje vykdo ilgalaik� Sosnovskio barš�io naikinimo program�.

U� Šiauli� universiteto Botanikos sodo Sosnovskio barštis išplit�s bene labiausiai. �ia jau prieš savait� buvo purkšta herbicidais. Augalai �m� gelsti.

Asta Klimien�, Šiauli� universiteto Botanikos sodo direktor�, tikina, kad reik�t� nedelsti ir kuo grei�iau naikinti pavojing�j� augal�: "Jau paskutin�s savait�s ir net dienos, kai Sosnovskio baršt� galima sunaikinti efektyviau. Mechaninis naikinimo b�das sunkus ir pavojingas, o purkšti herbicidais - saugiau ir veiksmingiau."

Nupurkšti hektar� herbicidais kainuoja per pus� t�kstan�io lit�, ta�iau to ma�a. Nud�iuvusius augalus v�liau reik�s nupjauti, o at��lusius – nupurkšti dar kart� ir v�l nupjauti. Augalas gali atsigauti, o s�klos gyvybingos išlieka net trejus metus.

Geriausiu atveju mieste Sosnovskio barštis bus išnaikintas per dvejus metus, ta�iau praktikai ne tokie optimistiški. Šiauli� apylink�se �mon�s apie savo sodybas met� metus naikina šiuos augalus ir chemija, ir dalgiais, ta�iau jie kasmet lyg u�ker�ti v�l sudygsta.

Nudegina lyg ugnimi

Gamtininkai primena, kad Sosnovskio barštis yra �trauktas � kenksming� ir naikintin� laukini� augal� ir gryb� r�ši� s�raš�. Šiame augale yra nuodingos med�iagos furokumarino, kuris alergizuoja od�.

Invazinis augalas spar�iai dauginasi, subrandina t�kstan�ius lengvai platinam� s�kl�. Palankiomis s�lygomis barštis gali u�augti iki 3-5 m aukš�io.

Sovietme�iu manyta, kad Sosnovskio barštis tinka gyvuliams šerti, ta�iau paaišk�jo, kad jis kenksmingas sveikatai, daro �al� ekosistemai, išstumdamas vietines augal� r�šis.

Saul�t� pavasario dien� prisilietus prie Sosnovskio barš�io galima stipriai nudegti od�. Alergin� reakcija gali pasireikšti paraudimu ar vandeningomis p�sl�mis, kurios virsta sunkiai gyjan�iomis �aizdomis.

Augalo sukeltos �aizdos prilyginamos 1-3 laipsnio nudegimui. Prisikv�pav�s augalo �iedadulki�, �mogus jau�iasi tarsi b�t� apsinuodij�s.

Augalas savaime auga Kaukaze, ta�iau dabar yra išplit�s beveik visoje Europoje. XIX a. viduryje Sosnovskio barštis buvo �ve�tas � Europ� kaip dekoratyvinis park� augalas.

Filosofo Stasio �alkauskio premijos 20-metis

Gegu��s 15 d., sekmadien�, 15 val. Šiauliuose, Ch. Frenkelio r�muose, vyks ��ymaus Lietuvos filosofo profesoriaus Stasio Šalkauskio gimimo 125-me�io jubiliejaus pamin�jimas ir 2011-�j� S. Šalkauskio premijos laureato inauguravimo iškilm�s.

Premijos steig�jai (nuo 1991 m.) – Lietuvos kult�ros fondo Šiauli� krašto taryba, Lietuvos kult�ros fondas ir Šiauli� krašto kult�ros fondas. Ši�metis premijos laureatas – filosofas profesorius dr. Ar�nas Sverdiolas.

A. Sverdiolas yra bene daugiausia pasidarbav�s ir labiausiai nusipeln�s S. Šalkauskio filosofinio palikimo gr��inimo, jo prieinamumo visuomenei pl�tojimo baruose. Profesorius jau yra pareng�s ir prieš kur� laik� leidyklai �teik�s 9-�j� - paskutin�j� - S. Šalkauskio rašt� tom�.

S. Šalkauskio premijos laureatais yra tap�s filosofas, Lietuvos Nepriklausomyb�s Akto signataras R. Ozolas (1991 m.), antropologas prof. A. �ygas (1993 m.), menotyrininkas prof. habil. dr. V. Rimkus (1995 m.), Kauno metropolitas arkivyskupas S. Tamkevi�ius S. J. (1997 m.), istorijos tyrin�toja N. Gaškait�-�emaitien� (1999 m.), prof. V. Sirtautas (2001 m.), Lietuvos Respublikos prezidentas V. Adamkus (2003 m.), filosofas prof. dr. L. Donskis (2005 m.), istorikas, etnologas prof. habil. dr. L. Klimka (2008 m.).

"Šiauliai plius" informacija

Ding� gyventojai

Išankstiniais visuotinio gyventoj� ir b�st� surašymo duomenimis, Šiauli� mieste gyvena vos per šimt� t�kstan�i� �moni�.

Met� prad�ioje Gyventoj� registras dar fiksavo 120 t�kstan�i�. Vadinasi, per kelis m�nesius mieste dingo daugiau nei 18 t�kstan�i� gyventoj�. Toki� statistik� atskleid� surašymas. Surašin�tojai namuose apklaus� ma�daug 55 t�kstan�ius (55 108) šiaulie�i�, elektroniniame surašyme dalyvavo dar per 45 t�kstan�ius (45 748). Sud�jus šiuos duomenis, Šiauliuose gyvena 100 856 �mon�s. Tai n�ra tikslus skai�ius, nes surašymas iki gegu��s pabaigos dar t�sis septyniuose skyriuose: dviejuose pietiniame miesto rajone, trijuose centre, po vien� Medelyne ir R�kyvoje. Taip pat dar bus priskai�iuoti ir �vairi� institucij� (globos, kal�jimo ir kt.) gyventojai. Ta�iau galutin� gyventoj� skai�i� tai pakeis nelabai - gal šimtais, bet ne t�kstan�iais. Prieš dešimtmet� vykusiame surašyme dalyvavo 133 t�kstan�iai šiaulie�i�.

"Šiauliai plius" informacija

Du pavaduotojai geriau nei vienas?

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Ši� Tarybos kadencij� Šauli� miesto savivaldyb�s administratorius tur�s nebe vien�, o du pavaduotojus. Nors mokes�i� mok�tojams tai kainuos dvigubai daugiau, darb� jie nuveikti �ada irgi daugiau.

Ši� kadencij� Savivaldyb�s administracijos direktoriui V. Damulevi�iui pririk� dviej� pavaduotoj�.

Šiauli� miesto tarybos nariai ketvirtadien� rinkosi � neeilin� pos�d�, kad galutinai suformuot� administracijos strukt�r� ir paskirstyt� darbus miesto vadov� pavaduotojams. Priimtas svarbiausias sprendimas – paskirti du Savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojai, kuri� kandidat�ras pagal koalicijos susitarim� delegavo Liberal� centro s�junga ir Liberal� s�j�dis.

Slaptu balsavimu statybos in�inieriaus, ilgame�io Tarybos nario liberalcentristo Vaclovo Vingro kandidat�r� palaik� 17 Tarybos nari�, du buvo prieš. V. Vingrui pavesta r�pintis ekonomikos, miesto �kio ir pl�tros klausimais.

„Vis� laik� dirbau Miesto �kio ir pl�tros arba Finans� ir ekonomikos komitetuose, manau, kad susitvarkysiu su pareigomis“, - sak� V. Vingras

K�no kult�ros pedagogo ir vadybininko Viktoro Strups kandidat�r� palaik� 17 Tarybos nari�, keturi buvo prieš. Naujasis direktorius patirties savivaldoje neturi. Jam pavesti socialiniai, sporto, kult�ros, švietimo reikalai. Jis pats sau išk�l� u�duot� u�tikrinti, kad mokyklos tinklo optimizavimas vykt� skland�iai.

Administracijos direktorius praeit� kadencij� dirbo tur�damas tik vien� pavaduotoj� ir sak�, kad buvo labai sunku., tad dabar tikisi apr�pti daugiau darb�.

Antro pavaduotojo etato �steigimas miesto biud�etui kasmet kainuos apie 70 t�kst. lit�.

Ma�yli� konkursas � Tarptautinei vaik� gynimo dienai

Vos pasibaigus Motinos dienos skirtam konkursui "Aš ir mano mama", naujien� portalas "Etaplius.lt" t�sia progini� konkurs� maraton� ir skelbia nauj�, Vaik� gynimo dienai skirt� nuotrauk� konkurs� "Mano ma�ylis".

Konkurso prad�ia - baland�io 29 dien�. Vis� m�nes�, iki bir�elio 1 dienos, mamos ir t��iai, mo�iut�s ir seneliai, krikšto t�veliai, d�d�s ir tetos, aukl�s, kaimynai, draugai, giminai�iai raginami si�sti nuotraukas, kuriose �am�inti ma�yliai.

Nuotraukas galima atsi�sti el. paštu arba paspaudus nuorod� "Atsi�sk savo nuotrauk�" portalo www.etaplius.lt konkurso rubrikoje. Vienam konkurso dalyviui leid�iama atsi�sti net penkias nuotraukas. "Šiuo konkursu norime pamin�ti Tarptautin� vaik� gynimo dien�. "Mano ma�ylis" jokiu b�du nereiškia, kad laukiame nuotrauk� tik su k�dikiais. Juk kiekvienai mamai "ma�ylis" gali b�ti ir sulauk�s garbaus am�iaus �mogus. Galb�t, ka�kam "ma�ylis" yra mylimas augintinis. Taigi, laukiame originali�, �domi�, netik�t� nuotrauk�", - sako "Etaplius.lt" redaktor� Eva Jagminait�.

Ji primena dalyviams, kad b�tina nurodyti kontaktin� informacij�, vard� ir pavard� bei nuotraukos pavadinim�. Atsi�velgus � konkurs� dalyvi� pageidavimus, nugal�tojus nuo šiol renka ne tik portalo lankytojai, bet ir redakcijos sudaryta komisija. Kaip ir kiekviename konkurse, geriausi� nuotrauk� autoriai bus apdovanoti vertingais prizais. Pelnyti priz� Jums gali pad�ti netradiciniai sprendimai, išradingos nuotraukos ir originalus pavadinimas.

U� labiausiai patikusias nuotraukas portalo "Etaplius.lt" lankytojai gal�s balsuoti iki bir�elio 1 dienos.

"Šiauliai plius" informacija

Videokonferencija

Gegu��s 9-�j�, pirmadien�, 14 val., "Etaplius.lt " studijoje lankysis Vyšni� sodo sodinimo ir Kleck� švent�s organizatoriai �agar�s regioninio parko direktorius Mindaugas Bal�i�nas ir �iuri� kaimo bendruomen�s pirmininkas Ar�nas �in�ys.

Jie pristatys gegu��s 14-�j� vyksiant� Vyšni� sodo sodinimo bei antr�j� Šiaur�s Lietuvos Kleck� švent�. Pašnekovai papasakos apie švent�s id�j�, program�, svarbiausius jos akcentus ir, �inoma, visus pakvies atvykti � unikali� �agar� bei pasodinti vyšnait� pirmajame Lietuvoje vyšni� sode, kur� ateityje globos nema�ai šeiminink�. Ne tik linksmyb�s ir pramogos, bet ir kulinarinis �agar�s krašto paveldas kvies nelikti abejingais.

Gr�sm� pieno �kiui

Lietuvos pieno gamintojai atvirai kalba apie pieno �ki� išnykim�, nes u� kokybišk� produkt� supirk�jai nenori mok�ti brangiau. Šie metai paskelbti pieno kokyb�s metais, tad inspektoriai tikina grie�tinsi� kontrol�. O pieno kokyb�s tyr�jai sako, kad Lietuvoje pienas, palyginus su kitomis šalimis, yra pakankamai geras.

Karves laikantys �kininkai sako, kad per trejus metus j� �kiai suma��jo. Per dien� 25 tonas pieno primel�iantis �kininkas sako, jog prieš trejus metus gaudav�s po 60 ir daugiau ton�. Ta�iau u� kokybišk� pien� niekas nebemoka didesn�s kainos, tod�l karvi� augintojai prognozuoja, kad šiame versle išliks tik tie, kurie neturi kito pasirinkimo.

Skaistgirio �em�s �kio bendrov�s savininkas Vilius Kaikaris sako, kad dabar esan�i� 98 cnt. u� litr� kain� suma�inus iki 80 cnt. , po trej� met� dalis �kinink� ar bendrovi� nebetur�s n� vienos karv�s.

2011-uosius paskelbus Pieno kokyb�s metais, maisto ir veterinarijos inspektoriai �ada d�l inbihitorini� med�iag� pien� tirti ne re�iau kaip 3 kartus per m�nes�. Inhibitoriais laikomos med�iagos, slopinan�ios mikroorganizm� augim�.

Šiauli� apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai pastebi tendencij� – kylant pieno kainai, prast�ja ir pieno kokyb�.

"Šiauliai plius" informacija

Gink�nuose - priva�ios gatv�s ir daugiabu�i� kiemai

Oksana LAURUTYT�

Gink�nuose esan�ioje Parko gatv�je atsiradusi pakeliama elektrin� u�tvara suk�l� gyventoj� pasipiktinim� ir nuostab�. J� nufotografav�s aktyvus pilietis pasiteiravo, kokiu pagrindu ir, kas leido gatv�je, kurioje stovi privat�s namai, pastatyti u�tvar�.

Gink�n� seni�n� Vilija Kvasien� nesl�p�, kad seni�nijai buvo pateikta daug klausim� d�l u�tvaros, ta�iau patikino, kad pastaroji pastatyta teis�tai.

"Parko gatv� yra privati. Šiauli� rajono savivaldyb�s Eismo komisijos pos�dyje, kuris �vyko 2010 met� gruod�io 17-�j�, buvo svarstytas Parko gatv�s gyventoj� prašymas d�l elektrinio kilnojamojo u�tvaro pastatymo. Atsi�velgiant � tai, jog gatv� privati - nutiesta nam� savinink� �em�je - ir buvo išasfaltuota gyventoj� l�šomis, buvo nuspr�sta leisti Parko gatv�s gyventojams u� savo l�šas pasistatyti elektrin� kilnojam�j� u�tvar�", - sak� seni�n�.

Problema kilo tod�l, kad Gink�nuose vyksta vandentiekio remonto darbai. Gretimos gatv�s yra iškasin�tos, duob�tos, tad gyventojai mieliau va�iuot� priva�ia gatve. "Šia priva�ia gatve va�iuoja ir sunkiasvoriai automobiliai, tad jos savininkai, �inodami, kad gatv� tur�s remontuoti patys, ir nuleido u�tvar�", - sak� seni�n�.

V. Kvasien�s teigimu, privati gatv� yra u�registruota Registr� centre, joje yra apie 20 nuosav� nam�. "Savo l�šomis nuties� gatv�, gyventojai j� patys ir pri�i�r�s, ir remontuos", - sak� seni�n�, pridurdama, kad Gink�nuose jau yra ir dviems daugiabu�iams priklausantis kiemas. "Mes esame unikal�s šalyje", - teig� seni�n�.

Gelb�toj� �vent� pra�jo tyliai

Šv. Florijono, serg�tojo nuo gaisr� dien�, kuri� ugniagesiai mini kaip savo profesin� švent�, šiaulie�iai ugniagesiai gelb�tojai praleido ramiai - es� kriz� koreguoja šven�i� biud�et�, o ir linksmintis prie�asties n�ra: pareig�nai išleid�iami nemokam� atostog�, � gaisrus va�iuoja vos ne po vien�, o darbe sklando ne�inia d�l ateities.

Savo profesin� švent�, šiaulie�iai ugniagesiai gelb�tojai praleido darbe - šv�sti jie yra nusprend� po dviej� savai�i� Joniškyje. Profesin�s dienos nuotaik� kiek temdo netikrumas d�l ateities. Darbo u�mokes�io fondas ir v�l nepakankamas - nemokam� atostog�, kad išsaugot� kelias koleg� darbo vietas, šiemet eina visi: dirbantys pamainomis praleid�ia po vien� 24 valand� bud�jim�, o kiti – po tris darbo dienas. Nors Šiauli� apskrityje yra pusšimtis tuš�i� etat�, darbuotoj� priimti n�ra finansini� ištekli�, reik�t� nebent atleisti. D�l prast�jan�i� darbo s�lyg� tarnyb� palieka ir sulauk� pensijinio sta�o minimumo darbuotojai.

Šiauli� apskrities priešgaisrin�s gelb�jimo valdybos viršininkas Jonas Misi�nas sako, kad darbuotojai vos sulauk� dienos, kada jiems pagal statut� jau laikas � pensij�, nebet�sia tarnybos ir atsisveikina su kolegomis.

Kadangi tr�ksta darbuotoj�, tai gaisro gesinti va�iuoja nebe 5-7 �moni� ekipa�as, o tik 2-3. Savivaldybi� gaisrin�se situacija dar keblesn� – rajonuose budi dviese, � gaisr� vyksta ir po vien�. Prieš kelet� met� pildydamas vandens cistern� iš kanalo ir b�damas vienas be partnerio, po mašinos ratais �uvo Kurš�n� gaisrininkas. D�l tokio darbo saugos pa�eidimo nelaim�s gali ir pasikartoti.

Šiauli� apskrities ugniagesi� gelb�toj� profesin�s s�jungos pirmininkas Jonas Misi�nas sako, kad pavasar�, kai dega �ol� bei durpynai, gesinant gaisr� tenka gilyn � mišk� nueiti 30-40 metr�, kur niekas gaisrininko nemato ir gali jam visko nutikti.

Šiemet Šiauli� rajono savivaldyb�s ugniagesiams finansavimas dar dviem t�kstan�iais lit� ma�esnis – iš viso tr�ksta 80 t�kst. lit�. Ugniagesiai finansin�s paramos tikisi iš savivaldyb�s administracijos.

"Šiauliai plius" informacija

Malk� kaina gali kristi

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Autonomiškai savo b�stus šildantys �mon�s pajuto, kad malk� kaina šiuo metu yra pakilusi. Pardav�jai teisinasi - viskas brangsta, tai ir malkos ne išimtis. Ur�dai tvirtina, kad tai tik malk� pardav�j� reklaminis triukas, siekiant didesnio u�darbio. Nuo bir�elio m�nesio malkos grei�iau pigs nei brangs.

Malk� rinkoje aistras kursto ir miškininkai, ir biokuro gamintojai.

Autoriaus nuotr.

Panika

"Šiauliai plius" sulauk� skaitytoj� skambu�i�, kurie klaus�, kod�l brangsta malkos? Piktinamasi, kad visa mediena išve�ama � u�sien�, o lieka tik skiedros ir europietiškos kainos.

U� malk� kubin� metr� �mon�s moka nuo 100 iki 130 lit�, priklausomai nuo medienos. Art�jant vasarai parduodama ma�iau malk�, tod�l kartais tikimasi išlošti pak�lus kain�. Teoriškai, eiliniai gyventojai u� malkas tur�t� mok�ti 5 proc. didesn� kain� nei didmenin� kaina.

Pardav�jai da�nai piktnaud�iauja ne tik kaina, bet ir malk� kiekiu. Išver�ia ant kiemo priekab� ir pasako: "�ia penki kubai. Iš j�s� 600 lit�. �ia jau su nuolaida".

Minkšt�j� lapuo�i� malk� kubinis metras dabar kainuoja 100 - 120 lit�. Kiet�j� lapuo�i� - dešim�ia lit� daugiau. Spygliuo�i� malkos - 105 - 120 lit�.

Šiauli� mišk� ur�das Stasys Pališkis ramina, kad dabar malkos nei pinga, nei brangsta. Kain� svyravimas paremtas tik prekeivi� manipuliacijomis ir išradingumu.

Biokuras pasufleruos malk� kain�

Miškininkai savo gyvenim� matuoja pusme�iais. Dabartinis pusmetis baigsis bir�elio m�nes�. Tuomet bus skelbiami vieš�j� pirkim� konkursai d�l biokuro pirkimo. Prie biokuro kainos bus priderintos ir malk� kainos.

Ur�das S. Pališkis prognozuoja, kad malkos pigs, nes dabar ne k�renimo sezonas. Nusistov�s ma�esn�s biokuro kainos. Pagal jas savo produkcijos vert� derins ir plokš�i� gamintojai. Prieš �iem� kainos neabejotinai šoktels.

Šiuo metu biokuras Lietuvoje kainuoja perpus pigiau nei dujos - apie 590 lit� u� ton�. Ta�iau jis u�ima tik 19 proc. visos šalies energijos ištekli�. ES esame �sipareigoj� iki 2020 met� padidinti š� rodikl� iki 23 proc. Politiniuose sluoksniuose vis da�niau prabylama, kad biokuro rinka neskaidri ir gali b�ti dirbtinai keliama kaina.

Art�jant bir�eliui šalies šilumos tiek�jai vienijasi prieš biokuro gamintojus, kurie pretenduoja pirkti verting� medien� lygiomis teis�mis kaip ir medien� perdirban�ios �mon�s. Akcentuojama, kad biokuro katilin�se turi b�ti deginamos medienos atliekos, kelmai ir šiaudai, o ne brang�s vertingi r�stai.

Panašu, kad medienos perdirb�jai ir biokuro gamintojai siekia nes��iningais keliais pasiekti ES rekomenduojamas normas. Jei b�t� pritarta biokuro gamintoj� siekiams, vartotojams šiluma tik pabrangt�.

Popiermedis valdo rink�

Anks�iau malk� pardav�jams konkurencij� sudarydavo akmens anglies ir durpi� briket� prekeiviai. S. Pališkis sako, kad neb�ra kuro kontor�, kurios centralizuotai tiekt� š� kur�. Kai kurios firmos skelbia pristatan�ios � namus durpi� briketus iš Baltarusijos.

Šiuo metu medienos r�st� kaina ma�ai svyruoja, išskyrus ��uol� ir uos�. ��uolini� r�st� kubinis metras gali kainuoti nuo 200 iki 740 lit�. Uosiniai - nuo 120 iki 320 lit�. Pušies ir egl�s r�st� kaina svyruoja apie 200 lit�.

Ur�das S. Pališkis tvirtina, kad šalyje kone vis� medienos rink� reguliuoja popiermedis. Lietuvoje popiermed�io niekas neperdirba, tod�l visas jis eksportuojamas. M�s� miškininkams kartais malkas verta parduoti kaip popiermed�.

Dabar egl�s ir pušies popiermed�io kaina svyruoja nuo 145 iki 165 lit� u� kubin� metr�. Ne�ymiai brangesnis ber�o popiermedis. Drebul�s ir kit� lapuo�i�- 95-115 lit�.

Ur�das prieštarauja tiems, kurie kaltina šal� medienos išve�imu � u�sien�. �statymai draud�ia savavališkai riboti prekyb� tarp ES šali�: "Anks�iau �mon�s labai m�go ber�ines malkas. Nenuostabu, jei tokios malkos b�davo gerokai brangesn�s, nes ber�o popiermed� švedai supirkdavo brangiau", - paaiškino S. Pališkis.

Nat�ralu, jei Švedijos celiulioz�s fabrikai stabdo veikl�, popiermed�io kain� grafikai sminga �emyn. Tuomet visa mediena šalyje gerokai atpinga. Finansiškai nuken�ia ne tik priva�i� mišk� eksploatuotojai, bet ir ur�dijos.

Miškinink� pagundos

Miškave�io vairuotojas Antanas, dirbantis priva�ioje mišk� kompanijoje, prisipa�ino �inantis visus mišk� �vyrkelius nuo Dz�kijos iki Klaip�dos. Kod�l? Tod�l, kad tik apsukrus gali išvengti transporto policijos: "Geriau sumok�ti baud�, nei va�iuoti pustušte priekaba. Kartais pavyksta išsisukti ir su kyšiais. Jei pagauna, pasi�lai pinig�, ta�iau tik vien� kart�, nes pakartotinai išsi�iojus apie kyš�, u�d�s antrankius."

Ur�das S. Pališkis tikina, kad mediena besiver�iantys verslininkai yra suinteresuoti ve�ti pilnai pakrautus miškave�ius. Skandinaviški vilkikai pritaikyti ve�ti �ymiai daugiau nei Lietuvoje leistin� 40 ton� krovin�. Ur�das �sitikin�s, kad sunkesnis krovinys negadina kelio, o esanti miško ve��jams nepalanki situacija tiesiog ka�kam naudinga.

Ur�das paskai�iavo, kad nukirsti ir iš miško išve�ti kub� medienos kainuoja apie 42-44 litus. Dar tiek pat - nuve�ti � Klaip�d� ar kit� supirkimo viet�. "Pagunda ve�ti daugiau nei leista - did�iul�", - teigia S. Pališkis.

Ur�das pripa��sta, kad nema�ai yra ir miško vagys�i�, ta�iau jos labiau paplitusios priva�iuose miškuose. Daugiausiai medienos pavagiama po stipri� v�j�, kai miške daug išverst� med�i�. Priva�i� mišk� savininkai da�nai net nepamato, kad j� turtas buvo paslap�ia išgabentas. Paskutinis med�ius ver�iantis v�jas u�fiksuotas pra�jus� rugpj�t�.

Videokonferencija

Pirmadien�, gegu��s 2-�j�, 14 val. tiesioginiame "Etaplius.lt" eteryje vyks laida, skirta kasmet gegu��s 7-�j� minimai profesinei �urnalist� šventei, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

Studijoje � J�s� pateiktus klausimus atsakys Lietuvos �urnalist� s�jungos Šiauli� skyriaus pirminink�, �urnalist� J�rat� Sobutien� ir buv�s L�S Šiauli� skyriaus pirmininkas, knygos "Motinos rankos" autorius, �urnalistas-fotografas Rolandas Parafinavi�ius. Klausimus pašnekovams galite pateikti iš anksto rubrikoje "Videokonferencijos" arba tiesioginio eterio metu.

"Etaplius.lt" informacija

Ma�yli� konkursas � Tarptautinei vaik� gynimo dienai

Nuotraukas galima atsi�sti el. paštu konkursas@splius.lt arba paspaudus nuorod� "Atsi�sk savo nuotrauk�" portalo www.etaplius.lt konkurso rubrikoje. Vienam konkurso dalyviui leid�iama atsi�sti net penkias nuotraukas. "Šiuo konkursu norime pamin�ti Tarptautin� vaik� gynimo dien�. "Mano ma�ylis" jokiu b�du nereiškia, kad laukiame nuotrauk� tik su k�dikiais. Juk kiekvienai mamai "ma�ylis" gali b�ti ir sulauk�s garbaus am�iaus �mogus. Galb�t, ka�kam "ma�ylis" yra mylimas augintinis. Taigi, laukiame originali�, �domi�, netik�t� nuotrauk�", - sako "Etaplius.lt" redaktor� Eva Jagminait�.

U� labiausiai patikusias nuotraukas portalo "Etaplius.lt" lankytojai gal�s balsuoti iki bir�elio 1 dienos.

"Šiauliai plius" informacija

Art�jant Motinos dienai � i�rinkti "A� ir mano mama" nugal�tojai

Tradicinis Motinos dienai skirtas naujien� portalo "Etaplius.lt" nuotrauk� konkursas "Aš ir mano mama" pasiek� kulminacij�. Per m�nes� redakcija gavo daugiau nei šimt� portalo lankytoj� nuotrauk�. Jose �am�intos gra�iausios šeim� akimirkos. Kompetetinga redakcijos komisija išrinko nugal�tojus. Prizai atitenka ir portalo lankytoj� simpatijas pelniusioms poroms.

Pirmoji vieta skirta Rasos Kazlauskien�s atsi�stai nuotraukai „Pirmas kartas autobusu“.

Pirmoji vieta atiteko Rasos Kazlauskien�s atsi�stai nuotraukai "Pirmas kartas autobusu". Tokiu sprendimu buvo atiduota duokl� paprastumui. Komisij� su�av�jo šios nuotraukos siu�etas, atsitiktinumas, d�mesys smulkmenoms (mama ir dukryt� rankose laiko bilietus - aut. past.). "Tai trumpa ištrauka iš ma�yl�s gyvenimo – tiesiog sustabdytas momentas. Labai paprasta nuotrauka, grei�iausiai net atsitiktinai padaryta ir prie jos vargu ar nagus prikišo profesionalus fotografas. Vis d�lto joje �am�intas svarbus �vykis ma�osios mergait�s gyvenime – pirmoji kelion� autobusu. Ma�yl� �vilgsniu tyrin�ja nauj� aplink�, o rankoje – kelion�s bilietas. Harmoninga, tvarkinga, šilta ir, svarbiausia, visiškai paprasta akimirka ", - sako komisijos nar�, "Etaplius.lt" redaktor� Eva Jagminait�. Ši nuotrauka Rasos Kazlauskien�s šeimai Motinos dienos proga peln� "Can Can" picerijos 200 lit� vert�s dovan� �ek�.

Antr�j� viet� komisija skyr� Aurelijos Krop�s atsi�stai nuotraukai "Aš ir mano mama". Nepriekaištinga kompozicija, �domus siu�etas. Tokius šios nuotraukos bruo�us išskyr� komisijos nariai. "Nuotrauka spinduliuoja šilum� ir meil�", - pasteb�jo nuotrauk� vertintojai. Aurelijos Krop�s šeimai Motinos dienos proga atitenka "Can Can" picerijos 100 lit� vert�s dovan� �ekis.

Tre�i�j� viet� komisija skyr� Karolinos V. atsi�stai nuotraukai "Su s�neliu". "Nors veidai šioje nuotraukoje matomi nedaug, ta�iau akivaizdi �am�inta šilta emocija, jausminga nuotraukos nuotaika", - tre�iosios vietos laim�tojos atsi�st� nuotrauk� komentavo komisijos narys, fotografas Art�ras Staponkus. Karolinos šeimai atitenka 50 lit�.

Did�iausio portalo lankytoj� palaikymo sulaukusi� nuotrauk� siunt�jams dovanojame po du kvietimus � "Forum cinemas". Jie atitenka Vilitai Vainauskaitei, Samantai Chrapan ir Sigitai Mik�nienei. Samantos Chrapan atsi�sta nuotrauk� "Smagios akimirkos dviese" sulauk� did�iausio portalo lankytoj� palaikymo, u� j� balsuota 718 kart�. Sigitos Mik�lien�s nuotrauka "Kaip gera prie mamos prisiglausti" �vertinta 227 kartus. Nuotrauka "Vilita su savo mama" peln� 114 portalo lankytoj� simpatijas.

Sveikiname nugal�tojus ir kvie�iame prizus atsiimti nuo baland�io 29 d., 11 val. SPLIUS, UAB Reklamos skyriuje, adresu Til��s g. 74, Šiauliai.

Sveikiname visus konkurso dalyvius art�jan�ios Motinos dienos proga ir linkime s�km�s naujai paskelbtame, Vaik� gynimo dienai skirtame nuotrauk� konkurse "Mano ma�ylis".

Etaplius.lt informacija

Dain� bendruomen� �v�s Europos dien�

Oksana LAURUTYT�

Gegu��s 9-�j�, pirmadien�, 14 val. prie Šiauli� miesto savivaldyb�s viešosios bibliotekos (Aido g. 27) Dain� bendruomen� šv�s Europos dien�, kuri skirta savanoryst�s metams pamin�ti. Projekt� finansuoja Europos S�jungos Europos komisija.

Rima Gir�adien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriaus ved�ja informavo, jog šventin� diena prasid�s Šiauli� miesto Dain� mikrorajono bendruomen�s nari� savanoriška veikla – g�li� sodinimu prie bibliotekos ir Dain� p�s�i�j� tako g�lynuose. Papuoš� aplink� visi dalyviai rinksis � bibliotekos kiemelyje vyksian�i� "Savanoryst�s mug�".

"Klausysim�s pa�i� savanori� pasakojim� apie j� vykdyt� ar vykdom� veikl�. Bibliotekos kiemelyje bus �rengta "Pav�sini� al�ja", savanoriai ir savanoriškos organizacijos susirinkusiems pristatys savo veiklas. Visi besidomintys gal�s pabendrauti su savanoriais, pla�iau susipa�inti su j� vykdoma veikla, gauti atsakymus � jiems r�pimus klausimus", - sak� R. Gir�adien�.

Visa informacin�-pa�intin� renginio dalis persipins su koncertine programa - renginio lankytojai išvys miesto pietinio mikrorajono mokykl� vaik� ir jaunimo kolektyv� miesto pietinio mikrorajono mokykl� pasirodymus. Prie bibliotekos bus pastatytas "Savanoryst�s suolelis", kuris primins apie galimyb� dalyvauti savanoriškoje veikloje.

Visas miesto savanoriškas organizacijas, pavienius asmenis biblioteka kvie�ia dalyvauti švent�je, pristatyti savanorišk� veikl�. Ketinantys dalyvauti švent�je, iki gegu��s 5 d. prašomi informuoti apie savo dalyvavim� tel. (8~41) 55 26 06.

Atidarytas rus� kult�ros centras

Šiauli� universitete, Humanitariniame fakultete atidarytas antrasis Lietuvoje ir 72-asis pasaulyje Rus� kalbos ir kult�ros centras. Centrus rus� kalbai ir kult�rai puosel�ti visame pasaulyje steigia Rusijos federacijos kult�ros fondas "Ruskij mir".

Šiauli� universiteto darbuotojai beveik prieš trejus metus �m�si iniciatyvos �steigti Rus� kalbos ir kult�ros centr�. Asmeniniai ir universiteto ryšiai l�m� tai, kad fondas "Ruskij mir" nusprend� bendradarbiauti ir pad�ti �kurti rus� kult�ros �idin�.

Pasak Svetlanos Karavajevos, Rus� kalbos ir kult�ros centro steigimo organizator�s, šis centras – tai vieta, kur bus galima mokytis rus� kalb�, susipa�inti su rus� kult�ra. �ia vyks kursai, u�si�mimai, išva�iuojamieji forumai, vasaros stovyklos.

Rusijos federacijos kult�ros fondas "Ruskij mir" centr� apr�pino naujausia technika, literat�ra, nupirko aštuonis kompiuterius, baldus, skyr� l�š� patalpoms suremontuoti. Knyg� fond� pa�ad�jo nuolat papildyti naujais leidiniais. Tikimasi, kad š� centr� pam�gs jaunimas. Kiek kainavo centro steigimas, fondo atstovai ne�vardino.

"Kiek kainuoja draugyst�? Kiek kainuoja geri santykiai? Jie ne�kainojami. Aišku, fondas "Ruskij mir", vykdydamas ši� program�, skai�iuoja finansinius išteklius, ta�iau tai ne tokie pinigai, kad neb�t� galima atidaryti rus� kalbos centro" teig� Tatjana Viktorovna Bokova, Fondo "Ruskij mir" vykdan�iojo direktoriaus pavaduotoja.

Šiauli� universiteto Humanitariniame fakultete �steigtas antrasis Lietuvoje Rus� kalbos ir kult�ros centras. Toks centras jau kelerius metus veikia Vilniaus pedagoginiame universitete. Fondas "Ruskij mir" per penkerius gyvavimo metus visame pasaulyje yra �steig�s 72 centrus.

"Šiauliai plius" informacija

Pajam� ir turto deklaracij� pateikimui liko pora dien�

Šiauli� apskrities valstybin� mokes�i� inspekcija primena, kad iki gyventoj� pajam� mokes�io ir turto deklaravimo pabaigos liko tik kelios dienos. Iki gegu��s 2 d. tur�t� suskubti tie gyventojai, kuriems teikti deklaracijas privalu. Taip pat iki min�to termino dar galima teikti prašymus skirti iki 2 proc. param� nuo 2010 m. sumok�to gyventoj� pajam� mokes�io.

Iki šio antradienio privalomas metines 2010 m. turto deklaracijas pateik� 2983 Šiauli� apskrities gyventojai (iš j� – Akmen�s rajone 239, Joniškio rajone 254, Kelm�s rajone 262, Pakruojo rajone 190, Radviliškio rajone 327, Šiauli� mieste ir rajone 1711 gyventoj�). Gyventoj� pajam� deklaracijas pateik� 56935 Šiauli� apskrities gyventojai (iš j� Akmen�s rajone 3997, Joniškio rajone 4331, Kelm�s rajone 4996, Pakruojo rajone 4344, Radviliškio rajone 7011, Šiauli� mieste ir rajone 32256 gyventojai). Prašym� pervesti iki 2 proc. sumok�to pajam� mokes�io paramai gauta iš 17900 Šiauli� apskrities gyventoj� (tarp j� Akmen�s rajone 1484, Joniškio rajone 1569, Kelm�s rajone 1421, Pakruojo rajone 1295, Radviliškio rajone 2269, Šiauli� mieste ir rajone 9862 gyventojai).

Atsi�velgdama � mokes�i� mok�toj� pageidavimus, Šiauli� AVMI dirbs ir paskutin� šeštadien� prieš deklaravimo pabaig�, t. y. baland�io 30 d. Gyventojai, kuriems reikalinga pagalba deklaruojant, tiek Šiauli� mokes�i� mok�toj� skyriuje, tiek rajon� poskyriuose laukiami nuo 8 iki 15 val. be piet� pertraukos.

"Iki gegu��s 2 d. pajamas bei turt� privalo deklaruoti valstyb�s politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, kiti asmenys, išvardyti Lietuvos Respublikos gyventoj� turto deklaravimo �statymo 2 straipsnyje ir j� šeimos nariai, – primin� Virginija Pabr��ien�, Šiauli� AVMI Mokestini� prievoli� departamento direktor�. - Pajam� deklaracijas privalo pateikti individualiai dirbantys gyventojai (VMI �registrav� individuali� veikl� pagal pa�ym� arba �sigij� verslo liudijim� – nepriklausomai nuo to, ar gavo pajam�), �kininkai ir kiti asmenys."

Taip pat GPM deklaracijas gali teikti norintieji susigr��inti mokes�io permok�.

"Gyventojams, neturintiems prievol�s deklaruoti ar neketinantiems pasinaudoti mokes�i� lengvatomis, vien d�l privalomojo sveikatos draudimo �mok� teikti metin�s pajam� deklaracijos nereikia", – patikslina Mokestini� prievoli� departamento direktor�.

B�tina atkreipti d�mes�, kad nuo ši� met� turt� deklaruoti privalo akcini� bendrovi�, kuri� akcinink� yra valstyb� ar savivaldyb�, vadovai ir j� šeimos nariai; valstyb�s ir savivaldyb�s �moni� vadovai ir j� šeimos nariai; vieš�j� �staig�, kuri� steig�ja ar dalinink� yra valstyb� ar savivaldyb�, vadovai ir j� šeimos nariai bei asociacij�, kuri� steig�ja yra valstyb� ar savivaldyb�, vadovai ir j� šeimos nariai. Kaip ir pra�jusiais metais, apie savo neregistruot� turt�, viršijant� 5 t�kst. lit�, Mokes�i� inspekcijai turi pranešti ir 18 met� 2005 m. bei v�liau sulauk� šalies gyventojai bei teis� nuolat gyventi Lietuvoje �gij� u�sienie�iai.

Šiauli� AVMI rekomenduoja visas deklaracijas teikti paprastesniu – elektroniniu – b�du, naudojantis VMI elektroninio deklaravimo sistema adresu: http://deklaravimas.vmi.lt

Šiauli� apskrities valstybin�s mokes�i� inspekcijos informacija

Vokie�ius kei�ia pranc�zai

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Nuo baland�io 28 d. Baltijos šali� oro erdv� saugo pranc�zai, patruliuosiantys keturiais "Mira�o" naikintuvais. NATO misij� jie per�m� iš vokie�i�. Vokie�iai � namus išvyko su dviem sunegalavusiais kariais: vien� prieš kelias dienas sumuš� neblaivus šiaulietis, o kitas s�mon�s neteko atsisveikinimo ceremonijos rikiuot�je.

Tik prasid�jusi� iškilming� NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse Vokietijos ir Pranc�zijos karini� oro paj�g� keitimosi ceremonij� sutrikd� incidentas vokie�i� rikiuot�je – netek�s s�mon�s nualpo vienas karys. Bi�iuliai j� išneš� ant rank�, tiksli sveikatos sutrikimo prie�astis ne�inoma, bet sp�jama, kad taip nutiko d�l dehidratacijos.

"Gal jam tiesiog tr�ko vandens. Aš manau, kad jis jau jau�iasi gerai, nes m�s� medikai buvo �ia pat, taip pat ir bendradarbiavimas su Lietuvos Karini� oro paj�g� medikais yra puikus"- sak� Rupert Ficker – Reissing – Vokietijos KOP junginio vadas.

Oro policijos misij� iš vokie�i� per�m� Pranc�zijos karin�s oro paj�gos. 120 atvykusi� kari� Baltijos oro erdv�je patruliuoti ketina keturiais naikintuvais "Mirage -2000". Juos saugos ne tik ginkluota apsauga , bet ir du atsive�ti šunys – vienas treniruotas apsaugai, kitas – sprogmen� paieškai. Per keturis misijos m�nesius pranc�zai planuoja atlikti kelet� veikl�.

Bruno Cunat – Pranc�zijos KOP junginio vadas sak�: "Mano tikslas bus pri�i�r�ti, kaip vykdoma misija. Kitas misijos tikslas - mokyti Baltijos šalis oro gynybos, taip pat vykdyti kult�rinius mainus su gyventojais tiek Šiauliuose, tiek visoje Lietuvoje".

Šiandien oro policijos funkcijas atidav� vokie�iai, nepaisant paskutin�mis dienomis sunegalavusi� dviej� kari�, vis� misij� vertina, kaip s�kming�. Joki� pavojing� incident� ore nebuvo.

Vokie�iai oro policijos misij� atliko šešiais naikintuvais "Fantomais" Du išskrido tre�iadien�, kiti atsisveikinimo skryd�iui kilo ketvirtadien�. Beje, šiems prieš keturis dešimtme�ius sukurtiems naikintuvams tai buvo paskutin� misija – gr�� jie bus nurašyti.

Kritin� mas�

Kit� savait� Lietuvoje startuoja socialin� kampanija "Pirmoji taisykl� – saugumas!", kvie�ianti dviratininkus pasir�pinti savo ir aplinkini� saugumu gatv�se ir keliuose.

Iki bir�elio pabaigos penkiuose šalies miestuose �vyks special�s "Kritin�s mas�s" renginiai, kuriuose tikimasi sulaukti keli� t�kstan�i� dvira�i� entuziast�. Š� projekt� globos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jo ambasadore tapo dviratinink� Simona Krupeckait�.

Renginiai baland�io 29 dien� vyks Šiauliuose ir Panev��yje. Kaune ir Klaip�doje – gegu��s 27 dien�. Baigiamasis projekto "Pirmoji taisykl� – saugumas!" renginys vyks bir�elio 24 dien� Vilniuje. J� metu visuomen� bus informuojama apie saugumo keliuose reikalavimus, saugos priemoni� �tak� eismo �vykio metu, �mon�ms bus dalijami atšvaitai, kuri� d�ka dviratininkai ir p�stieji tamsiu paros metu bus matomi net 150 metr� atstumu. Iš viso bus išdalinta 5000 atšvait� bei keli t�kstan�iai informacini� lankstinuk�.

Pasak geriausios 2010 met� Lietuvos sportinink�s Simonos Krupeckait�s, da�nai pamirštame, jog dviratis yra transporto priemon�, kurios vairuotojui galioja tokios pa�ios taisykl�s, kaip ir kitiems eismo dalyviams.

"Matydama dviratininkus miest� gatv�se, pastebiu, kad didel� dalis �moni� pro pirštus �i�ri � tai, jog, va�iuojant šia transporto priemone, b�tina d�v�ti šalm�, o va�iuojant nakt� - tur�ti švies� atspindin�i� liemen� ar atšvait�. Da�nai �mon�s numoja ranka � tokius dalykus, ta�iau juk jie yra skirti j� pa�i� saugumui. Keliauju po u�sienio valstybes ir matydama, kaip svetur dviratininkai tvarkingai laikosi keli� eismo taisykli� bei saugumo reikalavim�, nor��iau tai matyti ir Lietuvoje", – teig� S. Krupeckait�.

Anot jos, dalyvaudami var�ybose dviratininkai visada privalo laikytis aukš�iausi� saugumo reikalavim�, o nesilaikant j� - organizatoriai neleist� startuoti. "Ta�iau juk miest� gatv�se ir keliuose s�lygos yra daug pavojingesn�s, nei dvira�i� treke", – sak� S. Krupeckait�.

"Kritin� Mas�" – tai visame pasaulyje paskutin� m�nesio penktadien� vykstanti akcija, kurioje �mon�s su dvira�iais ir savaeigiu transportu va�in�jasi miest� gatv�mis. Pirmoji "Kritin� mas�" �vyko 1992 metais San Franciske (JAV). Šiuo metu ji vyksta daugiau nei 300 pasaulio miest�. Lietuvoje ši akcija pirm� kart� buvo surengta 2005 metais Vilniuje. Dabar "Kritin�s mas�s" renginiai vyksta Kaune, Klaip�doje, Šiauliuose, Panev��yje, K�dainiuose, Šilut�je, Radviliškyje ir Alytuje.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos informacija

"Zuikis" gigantas

Asta STANK�NIEN�

Šiauliuose kepamas mil�iniškas ir saldus "Velykinis zuikis". Š� savaitgal� pašventintas Šiauli� Vyskupo "Velykinis zuikis" bus �rašytas � Lietuvos rekord� knyg�. Šiauli� profesinio rengimo centro jaunieji konditeriai planuoja iškepti 240 kilogram� "zuikio" formos skanumyn� - "Skruzd�lyn�". Šiauliuose "Skruzd�lyno" rekordo bus siekiama jau tre�i�j� kart�

Nuo tre�iadienio Šiauli� profesinio rengimo centre kvepia kepamais sald�siais b�simajam "Velyk� zuikiui" - "Skruzd�lynui". Prekybos ir verslo skyriaus konditeriai sako, kad gandai apie j� dingim� – neteisingi. Jie tiesiog persik�l� iš renovuojam� patalp� Vytauto gatv�je. Dabar pluša su profesijos mokytojais virtuv�je, pamainomis po kelias dešimtis. B�simieji konditeriai, pernai iškep� 219-kos kilogram� "Skruzd�lyn�" ir sumuš� šalies rekordus nenuleido rank� ir per Velykas - sieks naujo rekordo. Š� kart� prisideda ir kit� specialybi� profesinio rengimo centro mokiniai.

Special� "Velykinio zuikio" formos karkas�, kur tilps "Skruzd�lynas", taip pat pagamino profesinio rengimo centro mokiniai. R�m�jai verslininkai paskolino mašinas tešlai maišyti, tad šiemet paruošiamieji darbai lengvesni. Padeda ir patirtis. "Skruzd�lynas" kepamas �ymiai sunkesnis ir aukštesnis.

Profesijos mokytoja metodinink� Zita Šuminskien� sako, kad Zuikiui reik�s 900 vienet� kiaušini�, 100 kg milt�, 100 kg cukraus, 25 kg medaus.

"Velykin� zuik�" b�simieji konditeriai ir mokytojai lipdys šeštadien�, "Akropolio" antrajame aukšte. Šiauli� Vyskpupas "zuikio" pašventinti atvyks 13 val. Sekmadien� bus fiksuojamas "Velykinio zuikio" - rekordas. O antr�j� Velyk� dien�, pirmadien�, šiaulie�iai gal�s paragauti "Velyk� zuikio" giganto.

"S plius" abonent� patogumui � dar vienas klient� aptarnavimo skyrius

Baland�io m�nes� elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius" pasiraš� bendradarbiavimo sutart� su "Lietuvos pašto" skyriumi, �sik�rusiu Šiauli� "Akropolyje". Tod�l nuo šiol gyventojai apsipirkin�dami prekybos centre gal�s ne tik sumok�ti abonentin� mokest�, bet ir u�sisakyti "S plius" paslaugas ar u�duoti klausim� bendrov�s specialistams.

„S plius“ ragina savo klientus taupyti ir u� paslaugas atsiskaityti „Lietuvos pašto“ skyriuje, „Akropolyje“.

"S plius" marketingo direktor�s Ingos Karickien�s teigimu, sprendimas klientus aptarnauti "Lietuvos pašto" skyriuje buvo priimtas siekiant didesnio patogumo pietin�s miesto dalies gyventojams. "Dabar, norint atsiskaityti u� paslaugas, nebereik�s vykti iki "S plius" b�stin�s ar miesto centre �sik�rusi� klient� aptarnavimo skyri�", – sako I. Karickien�.

Dar vienas patogumas - prekybos centre esan�iame pašto skyriuje gyventojai panor�j� gali u�sisakyti bet kuri� "S plius" paslaug�. "Pašto darbuotojai ne tik suteiks informacijos, bet ir pad�s u�registruoti naujus u�sakymus. �mogui, panorusiam tapti m�s� paslaug� abonentu, tereik�s sulaukti "S plius" darbuotojo skambu�io ir suderinti likusias detales", – apie nesud�ting� paslaug� u�sakym� pasakoja marketingo direktor�.

Klient� labui bendrov� "S plius" pašto skyriuje �reng� informacin� ekran�. Tad nuo šiol eil�je l�kuriuojantys klientai gal�s išvysti informacinius pranešimus apie "S plius" ir "Lietuvos pašto" teikiamas paslaugas bei taikomas nuolaidas. Pritr�k� reikiamos informacijos arba susid�r� su neaiškumais, klientai gal�s u�registruoti klausim�, � kur� telefono skambu�iu atsakys "S plius" specialistas.

"S plius" ragina savo klientus taupyti ir u� paslaugas atsiskaityti "Lietuvos pašto" skyriuje, nes �ia s�skait� apmok�jimas yra gerokai pigesnis nei daugelyje bank�. Bendrov� taip pat primena, kad šiuo metu vyksta pavasario akcijos, kuri� metu iš pla�iausio elektronini� ryši� paslaug� spektro galima išsirinkti ir itin palankiomis s�lygomis u�sisakyti interneto ar televizijos paslaugas.

Nak�t� lei�d�ia�ma va��iuo�ti re�mon�tuo�ja�mu via�du�ku

Šiauli� miesto savivaldyb� informuoja, kad nuo baland�io 22 d. miesto gyventoj� ir sve�i� patogumui nakties metu, nuo 22 iki 6 val., viaduku Til��s gatve gal�s va�iuoti ne tik maršrutinis transportas (autobusai ir maršrutiniai taksi), bet ir kitos transporto priemon�s (išskyrus automobilius ir transporto priemoni� junginius, kuri� did�iausia leid�iama mas� yra didesn� kaip 3,5 t arba didesn� u� nurodyt�j� �enkle, taip pat traktorius, savaeiges mašinas ir mechanizmus), taip pat ir lengvieji automobiliai taksi bei aptarnaujantis transportas.

Atkreipiame keleivi� d�mes� � tai, kad vadovaujantis Keleivi� ve�imo lengvaisiais automobiliais taksi taisykl�mis, lengvojo automobilio taksi vairuotojas privalo ve�ti keleiv� � jo pageidaujam� viet� trumpiausiu keliu arba paties keleivio nurodytu maršrutu, taip išvengiant vairuotoj� piktnaud�iavimo va�iuoti numatyta apylanka ar kitais keliais aplenkiant viaduk� Til��s gatv�je.

Šiauli� miesto savivaldyb�s informacija

Tiesiogin� konferencija apie gyventoj� ir b�st� sura�ym�

Antradien�, baland�io 26 d., naujien� portalo www.etaplius.lt tiesiogin�je konferencijoje Gyventoj� ir b�st� surašymo skyriaus ved�jos Aušra Augustinien� ir Lolita Vanagait�.

Laidos tema - "Kantryb�s išbandymas surašin�tojams: šiaulie�i� namuose jie - nelaukiami sve�iai". Prad�ia: 14 val. Klausimus pašnekov�ms galite pateikti iš anksto www.etaplius.lt rubrikoje "Videokonferencijos" arba tiesiogin�s konferencijos metu.

Abiturientus tikimasi sudominti aplinkos dizaino studijomis

Oksana LAURUTYT�

Š� ruden� Šiauli� universiteto Men� fakulteto Dizaino katedroje studentai gal�s mokytis naujo dalyko - Aplinkos objekt� dizaino. Pasak dizaino katedros ved�jo, profesoriaus Giedriaus Šiukš�iaus, tai vienintel� Lietuvoje studij� programa, ruošianti aplinkos dizainerius, kurie mokysis reklamos psichologijos, fotografijos, skaitmenin�s vizualizacijos, dizaino vadybos ir marketingo, išmoks projektuoti dvimat�s, trimat�s reklamos objektus, ma�osios architekt�ros elementus, �gis urbanistin�s ir kraštovaizd�io architekt�ros pagrindus.

ŠU parengti specialistai tur�t� u�pildyti labai tr�kstam� grand� Lietuvoje tarp dizaineri� ir architekt�.

Aplinkos dizaino specialist� iki šiol nereng� n� viena šalies aukštoji mokykla. Dail�s akademijoje rengiami daikt� dizaino specialistai. Jie mokomi d�mes� skirti konkre�iam daiktui projektuoti, kurti interjero, grafin� dizain�. "M�s� studij� objektas - aplinkos objekt� dizaino sprendimas. Studentai mokysis projektuoti objektus, pradedant nuo vizualin�s reklamos objekt�, vitrin�, didelio formato plakat� iki t�rini� akcent�, miesto šven�i� papuošimo, ma�osios architekt�ros objekt�, lauko kavini� lauko bald�, šviestuv� k�rimo", - sako G. Šiukš�ius.

Dizaino katedros vadovo teigimu, ŠU parengti specialistai tur�t� u�pildyti labai tr�kstam� grand� Lietuvoje tarp dizaineri� ir architekt�. Student�, baigusi� ši� studij� program�, diplome bus �rašyta - dizaino bakalauras. Jiems bus sudaroma galimyb� pagal main� program� pusei met� arba metams išvykti t�sti šio profilio studijas u�sienio aukštosiose mokyklose. Baigusieji gal�s �inias gilinti dizaino ar dail�s magistrant�ros studijose, dirbti dizaineriais projektavimo, gamybin�se, dizaino �mon�se, kurti individualias �mones, u�siimti savarankiška k�rybine veikla.

Pasak G. Šiukš�iaus, studentams d�stys ŠU d�stytojai ir kviestieji specialistai. "Galiu dr�siai pasakyti, kad jei tokia studij� programa b�t� kur nors Vilniuje ar Kaune, tai jos populiarumas b�t� mil�iniškas. Belieka tik�tis, kad Šiaur�s Lietuvos abiturientai pasinaudos galimybe pasirinkti Aplinkos dizaino studijas Šiauliuose. Studijuoti Aplinkos dizaino � valstyb�s remiamas vietas planuojama priimti 10-15 abiturient�. Tiems, kurie �stos � mokamas vietas, studij� kain� suma�insime perpus - iki 5 t�kstan�i� lit� metams", - teig� dizaino katedros ved�jas.

Dizaino katedra Šiauli� universitete �kurta 2000 metais.

Atnaujinta Joni�kio sinagoga

Ilg� laik� buvusi apleista, (prieš ketverius metus griuvo rytin� sinagogos siena) bei vandal� niekinta (daugiau nei prieš dvejus metus vandalai paliko vokišk� u�raš� "�ydai lauk") Joniškio raudonoji sinagoga sutvarkyta ir tviska naujumu.

Sinagogos restauracijai išleista beveik 1 mil. 900 t�kst. lit� Europos s�jungos fond�, valstyb�s biud�eto ir savivaldyb�s l�š�. Sutvarkytas stogas, �statyti nauji langai, durys, pakeistos komunikacijos, �vestos lauko in�inerin�s ir šildymo, v�dinimo sistemos, gaisrin� ir apsaugos sistemos, konferencij� �ranga.

Darb� rangovai skub�jo baigti darbus iki kovo pabaigos. Atlikt� darb� kokyb� �vertino paveldosauginink� komisija. Dabar svarbiausia – atkurti autentišk� vidaus interjer�, restauruoti orankodeš� - �yd� šv. Rašto saugojimo viet�- laiptelius, varines dureles. Lietuvoje išlik� tik 3 orankodešai. Atkurti autentišk� sinagogos vidaus interjer� planuojama dar šiemet. Raudonojoje sinagogoje joniškie�iai kurs muziej�, kuriame kaups archeologinius radinius, dokumentus, nuotraukas.

Joniškio istorijos ir kult�ros muziejaus direktor� Rasa Ališauskien� sako, kad jame eksponuojama bus visa Joniškio krašto istorija, apimant nuo priešistor�s laik� iki ši� dien�, o pa�ioje ekspozicijoje bus akcentuotos vietos vertyb�s.

Joniškis, kaip �iemgalos kraštas, did�iuojasi 5-kiomis vertyb�mis – kovingumu, etniškumu, bendruomeniškumu, racionalumu ir verslumu. Pagal šias vertybes ir bus suskirstyti eksponatai. �ydai teisi� � š� sinagog� kompleks�, unikal� visoje Europoje, atsisak�. Šiuo metu Joniškio rajone neliko n� vieno �ydo.

Joniškio Baltoji ir Raudonoji sinagogos - vienintelis Lietuvoje išlik�s 19-ojo am�iaus sinagog� kompleksas.

Pavasar� su�aliavo ir kaminas

Ši� savait� šiaulie�ius nustebino ne�prastai atrodantis bendrov�s "Šiauli� energija" kaminas. Keli šiaulie�iai atsakymo suskubo ieškoti pas �urnalistus. �aliu audiniu aptraukt� d�mtrauk� šiaulie�iai matys dar ma�iausiai por� m�nesi�, kol t�sis Pietin�s katilin�s d�mtraukio remonto darbai.

�aliu audiniu aptraukt� kamin�šiaulie�iai matys dar ma�iausiai por� m�nesi�, kol t�sis Pietin�s katilin�s d�mtraukio remonto darbai.

Bendrov�s "Šiauli� energija" atstov� spaudai paaiškino, kad 2010-�j� met� pabaigoje atlikus pietin�s katilin�s d�mtraukio ap�i�r�, buvo nustatyti defektai ir pasi�lyti b�tini remonto darbai. Ap�i�ros metu padaryta išvada, jog min�to d�mtraukio technin� b�kl� nepatenkinama ir tolesn� jo eksploatacija gali sukelti neigiam� pasekmi�, o bendrov� - patirti �al�.

Tad pasibaigus šildymo sezonui, bendrov� suskubo atlikti pietin�s katilin�s d�mtraukio remonto darbus. J� metu bus pašalintas karbonizuotas, u�terštas, atšok�s betonas nuo d�mtraukio kamieno, pilnai pašalinant buvusios apsaugin�s dangos - da�� liku�ius. Bus nuvalyta atvira metalin� armat�ra. Norint išvengti korozijos - aktyvi�j� pigment� turin�iomis med�iagomis bus padengta atvira metalin� armat�ra. Ketinama d�mtraukio kamien� padengti inhibitoriumi, u�taisyti kamieno betono defektus, bei u�sandarinti tr�kius, kapiliarus, siekiant apsaugoti beton� nuo prasiskverbian�io vandens, atsirandan�io ant vidinio d�mtraukio kamieno paviršiaus. Remontuojant d�mtrauk�, jo paviršius bus padengtas specialiu skiediniu ir taip padidintas armat�ros apsauginis betono sluoksnis (20 mm). Suremontuotas paviršius bus padengtas apsaugine danga.

Darbus vykdo vieš�j� konkurs� laim�j�s rangovas bendrov� "Aukstata". Juos planuojama baigti bir�elio m�nesio pabaigoje.

AB "Šiauli� energija" informacija

Sura�in�toj� laukia ne visi

�pus�jo antrasis gyventoj� ir b�st� surašymo etapas. � namus vaikš�iojantys surašin�tojai sako, kad randa daug negyvenam� but�, o gyventojai nenoriai atskleid�ia asmens kodus ir kartais net atsisako susirašyti.

Daugiausia problem� iškyla d�l but�, kuriuose niekas negyvena arba laikinai gyvena nuomininkai. Surašin�tojams � tokius butus tenka u�sukti po kelis kartus. Jeigu nieko neranda, teiraujasi kaimyn�, kurie vieninteliai gali suteikti informacij�.

Surašin�toja Tamara Timaitien� sako, kad b�na, jog šeimos nariai yra registruoti skirtingose vietose- vienas pas vienus t�vus, kitas pas kitus, o vaikai niekur ne�rašyti.

Dar viena problema tai, kad �mon�s nenoriai sako savo asmens kodus. Surašin�tojams tenka aiškinti, �tikin�ti, kad j� asmens duomenys nebus niekur panaudoti. Kartais reikia va�iuoti po kelis kartus, nes �mon�s sako netur� laiko priimti surašin�tojo. Šiauliuose Rasos pagrindin�je mokykloje �sik�rusiame skyriuje 32 gyventojai kategoriškai atsisak� susirašyti.

Ta�iau dauguma �moni�, ypa� vyresnio am�iaus, laukia surašin�toj�, net kava, arbata vaišina. Surašin�toja Jurgita Mork�nait� per antr�j� gyventoj� ir b�st� surašymo etap� turi aplankyti ma�daug 300 but�. Mergina sako, kad ji darb� baigs anks�iau, nei baigsis antrasis gyventoj� ir b�st� surašymo etapas. Jai teko namai, kuri� kaimynyst�je gyvena nuo pat vaikyst�s, tad visi �mon�s yra pa��stami ir noriai bendrauja.

Š� surašym� palengvino elektroninis surašymas, kuriame dalyvavo 32 % gyventoj�. Statistikos departamento duomenimis, Šiauliuose nuo baland�io 5-tos iki 14-tos dienos surašyta 25 714. Visoje Lietuvoje antrojo surašymo etapo metu, baland�io 5–19 d., kai gyventojus lank� surašin�tojai arba gyventojai patys atvykdavo u�pildyti surašymo lap� � surašymo skyrius, jau surašyta 1 milijonas 7 t�kstan�iai gyventoj� (463 t�kst. vyr� ir 544 t�kst. moter�) ir 462 t�kst. b�st�.

Baland�io 5-�j� prasid�j�s gyventoj� surašymas, baigsis gegu��s 9-�j�.

"Šiauliai plius" informacija

Baig�si �ildymo sezonas

Šiauliuose ketvirtadien� baig�si ilgesnis, nei �prastai šildymo sezonas. Pernai ir u�pernai centralizuotai šildyti pastatus buvo baigta baland�io 9-�j�.

Pasibaigus šildymo sezonui v�l pusme�iui u�miršime apie skyl�tus nam� langus ir renovacijos baub�. Gyventojai pagaliau atsikv�ps nuo mokes�i� naštos, o skolininkai per vasar� gal�s atiduoti skolas. Gyventoj� skola "Šiauli� energijai" siekia 6,5 milijono lit�.

Toma Grikštien�, AB "Šiauli� energijos" atstov� sako, kad skolinink� skai�ius, lyginant su pra�jusiais metais, išaugo nedaug. Gyventojai, nor�dami sutaupyti, ruden� v�liau pradeda šildytis namus, pavasar� - anks�iau baigia. Šiemet "Šiauli� energijos" paslaug�, anks�iau nei baig�si šildymo sezonas, atsisak� 21-nas daugiabutis namas. Prat�sti šildymo sezon� pageidavo tik vienas individualus namas. Specialistai sako, kad atšilus orams, automatiniai šilumos mazgai stabdo šildym�.

Šis sezonas buvo vienas sud�tingiausi� šilumos vartotojams, kadangi pernai lapkri�io m�nes� šilumos kaina šoktel�jo 8 proc. Be to, �iema buvo kaip niekad šalta. Pa�ios did�iausios s�skaitos u� šildym� buvo pernai gruod�io ir šiemet vasario m�nesiais. Didesni� but� gyventojams teko mok�ti po 700- 900 lit� u� šildym� ir karšt� vanden�.

"Šiauliai plius" informacija

Taryboje i�dalinti postai

Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos komitetai jau turi vadovus. Ta�iau savivaldyb�s administracijos politinio pasitik�jimo postai iki šiol laisvi.

Tre�iadien� Šiauli� miesto tarybos Sveikatos ir socialini� reikal� komitetas pirmajame pos�dyje išsirinko komiteto pirminink�. Pagal koalicijos susitarim� postas atiteko liberal� ir centro s�jungos atstovui Gintarui Karalevi�iui. Komiteto pirmininko pavaduotojas – socialdemokratas Algimantas Beinoravi�ius. Vald�i� išsirinko ir Švietimo, kult�ros ir sporto komitetas. Komitetui vadovaus Darbo partijos nar� Angel� Kavaliauskien�. Pirmininko pavaduotojas Liberal� s�j�d�io atstovas, švietimo viceministras - Vaidas Bacys. Antradien� vykusiame pos�dyje miesto �kio ir pl�tros komiteto pirmininku išrinktas Arvydas Mockus. Finans� ir ekonomikos komitetui vadovaus Liberal� s�j�d�io atstovas �ilvinas Šil�nas.

Komitetai turi vald�i�, ta�iau administracijos politinio pasitik�jimo postai kol kas laisvi. Šiuo metu aišk�s du mero patar�jai: jau kelet� kadencij� dirbanti teisinink� Dovil� �ukauskien� ir nuo gegu��s prad�ios prad�siantis dirbti tvarkietis Juras Andriukaitis. Administracijos direktoriaus pavaduotoj� postai iki šiol laisvi. Liberal� ir centro s�jungos � administracijos direktoriaus pavaduotojo post� deleguota Zita Misevi�ien� atsisak� dirbti savivaldyb�je. Meras Justinas Sartauskas sako, kad visa komanda gali b�ti suformuota tik gegu��s pabaigoje.

"Šiauliai plius" informacija

Vaizdo konferencijos sve�ias - vyskupas E. Bartulis

Baland�io 18-�j�, pirmadien�, 14 val. naujien� portalo www.etaplius.lt tiesiogin�je vaizdo konferencijoje sve�iuosis Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis.

Laidos tema - "Šv. Velykos - Kristaus prisik�limo stebuklas ar kiaušini� ridenimo ir persivalgymo švent�?"

Klausimus pašnekovui galite pateikti jau dabar naujien� portalo www.etaplius.lt rubrikoje "Videokonferencijos" arba tiesioginio eterio metu.

www.etaplius.lt informacija

"Extra" siuntos - per tris valandas

Laura AUKSAITYT�

Trejus metus juridini� asmen� korespondencij�, siuntas, skrajutes ir skaitomiausi� laikrašt� Šiauliuose "Šiauliai plius" platinanti Vš� "Šiauliai plius" platinimo tarnyba prad�jo teikti nauj� paslaug� - "Extra" siunt� pristatym�. Platinimo tarnybos darbuotojai J�s� laiškus, siuntas, dovanas ar net g�les adresatui pristatys saugiai, ilgiausiai per tris valandas.

Siuntas ir laiškus "Šiauliai plius" platinimo tarnybos darbuotojai skubiai pristato adresatams Šiauliuose, Gink�nuose ir R�kyvoje. Pakanka paskambinti telefonu (8~700) 121 60, išsakyti pageidavim� ir � nurodyt� viet� atvyk� platintojai siunt� paims ir pristatys pageidaujamu adresu.

Birut� Norkut�, Vš� "Šiauliai plius" platinimo tarnybos vadov�, sako, kad neretai "Extra" paslauga klientams yra tikras išsigelb�jimas. Nutinka �vairi� dalyk�, nesusp�jama atlikti suplanuot� darb�, tada siunt� platintojai pasireng� atskub�ti � pagalb�. "Mes galime pristatyti ne tik laiškus, siuntas, bet ir nurodytu adresu nuve�ti dovan� ar g�li�. �inoma, g�li� u�sakovas turi pats nupirkti", - šypsosi tarnybos vadov�.

Siuntos ir laiškai u�sakov� pageidavimu Šiauliuose, Gink�nuose ir R�kyvoje pristatomi operatyviai ir saugiai per 2-3 valandas. Jei siunta n�ra skubi, ji adresat� pasiekia per 2-3 dienas.

Aišku, skiriasi paprast� siunt� bei "Extra" siunt� pristatymo mokestis. "Extra" siunta adresatui Šiauliuose pristatoma išsyk sumok�jus fiksuot� 5 lit�, o Gink�nuose ir R�kyvoje - 10 lit� mokest�. Siuntos vert� ir kaina nustatoma �vertinus jos svor�, pavyzd�iui, laiško vert�s kaina - 2,5 Lt, o iki 2 kilogram� svorio siuntos vert� - 5 Lt.

Vš� "Šiauliai plius" leid�ia skaitomiausi� laikrašt� Šiauliuose "Šiauliai plius", kurio tira�as net 22 500 egzempliori�. Platinimo tarnyba buvo �kurta siekiant geresn�s savaitraš�io pristatymo paslaugos kokyb�s.

Gana greitai prad�ta teikti nauja paslauga – juridini� asmen� korespondencijos, reklamini� skraju�i�, siunt� platinimas Šiauliuose, Radviliškyje ir Kurš�nuose. Laiškus "Šiauliai plius" platinimo tarnyba platina visoje Lietuvoje.

Platinimo tarnyboje dirba patyr�s patikim� darbuotoj� kolektyvas, kuris pasir�pins, kad juridini� asmen� korespondencija - registruoti ir neregistruoti laiškai, dokumentai, s�skaitos ir kitos siuntos - pasiekt� adresat� kiek galima operatyviau. Pasitik�jim� "Šiauliai plius" platinimo tarnyba išreišk� jau apie 200 �moni�. Tai geriausias �rodymas, jog platinimo paslauga klientai yra patenkinti.

Daugiau informacijos tel. (8~700) 121 60.

Savivaldyb�je pama�u skirstomi postai

Per antr�j� naujai išrinktos Šiauli� miesto tarybos pos�d� prisiek� du partijos "Tvarka ir teisingumas" nariai: Alfredas Lankauskas ir vietoj Juro Andriukai�io � Taryb� patek�s Tomas Jakavi�ius. J. Andriukaitis atsisak� Tarybos nario mandato, nes dirbs mero patar�ju. Tarybos nario pareig� dar neatsisak� ir paskirtasis Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius.

T�vyn�s s�jungos nar� V. Damulevi�i�, kai šis prad�s eiti administracijos direktoriaus pareigas, pakeis Rimundas Domarkas. Manoma, kad Taryboje bus ir daugiau poky�i�, kadangi iki šiol neaišku, k� partijos deleguos dirbti Savivaldyb�je. Asmenys, Savivaldyb�je u�imantys politinio pasitik�jimo pareigas, negali b�ti Tarybos nariais.

Naujasis Šiauli� meras Justinas Sartauskas nesl�p�, kad kol n�ra komandos, Savivaldyb�je dirbti sud�tinga. "Tikrai nor��iau dirbti, problemas spr�sti, ta�iau n�ra kam pavedim� suteikti", - sak� jis.

Šiauli� miesto taryboje vakar suformuoti ir komitetai. Komitet� pirmininkai bus išrinkti per j� pos�d�ius. Tarybos nariai balsavo u� kontrol�s komiteto vadovus. Pirmininku išrinktas Vytautas Juškus, pavaduotoju - Genadijus Mikšys.

Socialdemokratas Algimantas Beinoravi�ius atsisak� Tarybos sekretoriaus pareig�, tad jo bendrapartie�iai ieškos naujo kandidato. Liberal� ir centro s�junga � administracijos direktoriaus pavaduotojo post� pasi�l� Zit� Misevi�ien�. � kitus postus kol kas nepasi�lyti jokie kandidatai.

"Šiauliai plius" informacija

Mokyklos dalijasi pirmokus

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Jau 900 iš t�kstan�io Šiauli� miesto b�sim�j� pirmok�li� t�v� išrinko mokykl� savo vaikui. Pasibaigus registracijai iš priskirt� teritorij�, šešios mokyklos jau yra sukomplektavusios klases. Kitoms d�l vaik� teks pakovoti.

Gegu�i� pagrindin�je mokykloje sukomplektuotos dvi pirmok� klas�s. Kad moksleivi� skai�ius išlikt� stabilus, ir šiemet mokyklai leista rinkti dvi pirmok� klases. Ta�iau kryptingo meninio (dail�s) ugdymo mokykla labai populiari ir vaik� net iš priskirtos teritorijos u�siregistravo daugiau, negu reikia dviem klas�ms. Silvija Baranauskien�, Gegu�i� pagrindin�s mokyklos direktor�, pasakoja, jog keletas pirmok� negal�s lankyti šios mokyklos, nors joje jau mokosi brolis ar sesuo. T�vai, kuri� viltys nepateisintos, nepatenkinti ir laukia palanki� sprendim�, ta�iau tre�ios klas�s formuoti kol kas neketinama. Šiame mikrorajone situacija n�ra bloga, nes Gegu�i� mokyklai priskirta bendra teritorija kartu su Liepori� pradine mokykla, kuri dar n�ra surinkusi dviej� klasi�.

Pirmenyb� pagrindinei, o ne pradinei mokyklai skiria ir Dain� mikrorajono gyventojai, o štai Aukštabalio pradin� jau beveik turi dvi klases, tad "Rasos" pagrindin�je, tik�tina, bus tik viena. Baigus registruoti vaikus iš priskirt� teritorij�, priimami prašymai � laisvas vietas. Šešiose mokyklose laisv� viet� neb�ra.

Pirmok� Šiauliuose laukia 23 mokyklos. Beveik visoms leista komplektuoti po dvi klases, penkioms mokykloms – kryptingo meninio ugdymo Jovaro ir "Juventos", taip pat Dain�, V. Kudirkos ir Medelyno – po tris klases.

Padalijus numatom� vaik� skai�i� iš klasi� komplekt� tampa aišku, kad vaik� u�teks ne visoms mokykloms. Kurios mokyklos tur�s tik po vien� klas�, Švietimo skyriaus atstovai dar nedr�sta �vardyti. Pernai toki� mokykl� buvo aštuonios.

�iauli� rajonas turi nauj� vald�i�

Asta STANK�NIEN�

Antradien� vykusiame naujos kadencijos Šiauli� rajono tarybos pos�dyje paaišk�jo, kad rajonui ir toliau vadovaus socialdemokratas Algimantas Gaubas.

Šiauli� rajone koalicij� iš 16 Tarybos nari� sudar� valstie�iai liaudininkai, socialdemokratai bei partija "Tvarka ir teisingumas". Rajono mero regalijos u�d�tos A. Gaubui, u� kur� balsavo 17 Tarybos nari�, keturi biuleteniai pripa�inti negaliojan�iais.

Iš Šiauli� rajono mero pavaduotoj� pareig� atleista Ingrida Venciuvien� ir Jonas Novogreckis. Šioje kadencijoje dirbs vienintelis vicemeras Antanas Bezaras, iki šiol Šiauli� rajono savivaldyb�je dirb� �em�s �kio skyriaus ved�ju. Politikoje jis - nuo 2000-�j�.

Šiauli� rajono taryboje konservatoriams lieka rinktis opozicijos keli�.

Šiauli� rajono savivaldyb�s administracijos direktoriumi paskirtas K�stutis Lukšas, u� kur� balsavo 16 iš 24 Tarybos nari�, keturi biuleteniai buvo sugadinti. Jis prad�s dirbti nuo gegu��s 5-osios.

Šiauli� rajonas pirm�j� ši� met� ketvirt� � biud�et� nesurenka 400 t�kst. lit�, tod�l nebeu�teks l�š� kompensacijoms moksleiviams ve�ti, mokykloms u� komunalines paslaugas, prisid�ti �gyvendinant ES projektuose. Rajonas šiemet planuoja atidaryti Ne�gali�j� dienos centr� Kurš�nuose, kit�met - Krizi� centr� Briduose.

Portale www.etaplius.lt - dvi vaizdo konferencijos

T�sdamas tiesiogini� laid� maraton�, naujien� portalas www.etaplius.lt kit� savait� lankytojams si�lo net du �domius pašnekovus.

Pirmadien�, baland�io 11 dien�, 14 val. tiesiogin�je www.etaplius.lt vaizdo konferencijoje sve�iuosis teatro ir televizijos aktorius Aurimas �vinys. Vienas pagrindini� serialo "Naisi� vasara" heroj� atsakys � portalo lankytoj� pateiktus klausimus, kuriuos pateikti galite jau dabar naujien� portalo www.etaplius.lt rubrikoje "Videokonferencijos".

Tre�iadien�, baland�io 13-�j�, 14 val. tiesioginiame eteryje kalb�sime apie jau tradicija tapusi� akcij� "Darom". Apie baland�io 16-�j� 10 val. prasid�sian�i� visuotin� švarinimosi akcij� pasakos Šiauli� apskrities "Darom 2011" koordinatorius Edgaras Adomaitis. Pašnekovas pristatys šiukšli� surinkimo vietas, pagrindines taisykles savanoriams ir akcijos dalyviams, patars, k� daryti, norint, kad šiukšl�s b�t� išve�tos iš tašk�.

www.etaplius.lt informacija

I�rinkti konkurso "M�s� vestuv�s" nugal�tojai

Naujien� portalo www.etaplius.lt konkursai spar�iai populiar�ja ir sulaukia vis daugiau lankytoj� nuotrauk�. Gaus�ja ir konkurs� dalyvi� palaikymo komand� gretos. Ne paslaptis, kad pergal� dalyviams atneša draug� palaikymas ir �vertinimas auštais balais.

Ši� nuotrauk� komisija pripa�ino geriausia.

Vis d�lto pirm�kart www.etaplius.lt konkurs� istorijoje lygiaver�iais prizais bus apdovanoti ne tik aukš�iausi� lankytoj� �vertinim� peln� konkurso "M�s� vestuv�s" dalyviai, bet ir specialios redakcijos komisijos išrinkti nugal�tojai.

Portalo lankytoj� vertinimais pirmoji vieta atitenka Simonai ir Martynui, u� kuri� vestuvi� nuotrauk� balsavo 975 portalo lankytojai, jiems peln� aukš�iausi� 3,7 balo �vertinim�. Jiems atitenka 200 lit� vert�s gro�io centro "Prie Saul�s" dovan� kuponas.

Antroji vieta ir 100 lit� vert�s gro�io centro "Prie Saul�s" vert�s dovan� kuponas teko Arvydui ir Indrei Valantinams u� atsi�st� nuotrauk� "Laimingiausia diena gyvenime", kuri peln� 3,6 balo �vertinim�. U� j� balsuota 959 kartus.

Tre�ios vietos ir kvietimo � "Forum cinemas" dviems asmenims, portalo lankytoj� nuomone, nusipeln� Vilijos Bali�t�s atsi�sta nuotrauka "Love is all around us", surinkusi 3,5 balo �vertinim�. U� j� balsavo 365 portalo lankytojai.

Septyni� vertintoj� komisija, kurioje - www.etaplius.lt portalo, "S plius" televizijos, savaitraš�io "Šiauliai plius" darbuotojai, net trys profesional�s fotografai, ilgai sprend�, kuriai nuotraukai atiduoti nuotraukos-nugal�tojos laurus. Ilgai netilo gin�ai d�l pirmos ir antros vietos laim�toj�. Nuspr�sta, kad pirmoji vieta ir 200 lit� vert�s gro�io salono "Prie Saul�s" dovan� �ekis atiteko Loretai Povilavi�ienei u� nuotrauk� "Tiesiog buvo gera". Nedaug atsiliko antrosios vietos laim�tojai Donatas ir Edita Saimininkai, atsiunt� nuotrauk� "Kai iš meil�s u�auga sparnai". Dovana jiems - 100 lit� vert�s dovan� �ekis gro�io centro "Prie Saul�s" paslaugoms.

Tre�i� viet� redakcija nusprend� skirti pirmai � konkurs� atsi�stai senovinei nuotraukai "Kiek pavasari� �aliuoja prieky, mok�kit laukti - patys jie ateis". Nuotrauk� atsiuntusiai Romai Jonaitytei atiteko kvietimas dviems asmenims apsilankyti kino teatre "Forum cinemas".

Nugal�toj� nuotraukas galite pamatyti naujien� portalo www.etaplius.lt rubrikoje "Laisvalaikis".

Sveikiname nugal�tojus ir kvie�iame atsiimti prizus bendrov�s "S plius" reklamos skyriuje (Til��s g. 74, I aukšte).

Negalin�i�j� atvykti prašome paskambinti tel. 8~700 121 62 arba parašyti el. paštu redakcija@splius.lt

Naujien� portalas www.etaplius.lt kvie�ia Jus dalyvauti naujame, jau tradicija tapusiame, Motinos dienai skirtame fotografij� konkurse "Aš ir mano mama".

Etaplius.lt informacija

"Darom 2011" v�l kvie�ia pasitikti �varesn� pavasar�

Ketvirtus metus vyksianti švarinimosi akcija "Darom" baland�io 16 d. 10 val. v�l kvie�ia visus burtis � bendruomenes tvarkyti aplinkos bei r�šiuoti atliek�. Nuo 2008 m. t�siamas projektas kasmet sulaukia vis daugiau entuziast�, norin�i� matyti švaresn� Lietuv�.

Ši akcija pirm� kart� surengta 2008 m. Estijos savanori�. Tais pa�iais metais Lietuvoje prie gamtos švarinimo akcijos prisid�jo keli t�kstan�iai savanori�, o "Darom 2010" jau talkino daugiau kaip 150 t�kst. dalyvi�, kurie per dien� surinko daugiau kaip 6 t�kst. ton� šiukšli�. Šiais metais tikimasi sulaukti daugiau kaip 200 t�kst. aktyvi� Lietuvos pilie�i�.

Pagrindinis "Darom 2011" tikslas – kurti bendruomenišk� visuomen� ir kartu pakeisti �moni� m�stym�", – sako vienas akcijos "Darom" organizatori� Vytautas Krasnickas. Kitas ši� met� tikslas – ne tik tvarkingas kiemas, bet ir švari visa Lietuva. Tad raginama telktis tvarkyti miest� apylinki�: mišk�, pae�eri�, lauk�. Šiam tikslui pasiekti reikalingi tvarkymo viet� vadovai, kuriais gali tapti kiekvienas savanoris – nuo moksleivio iki senjoro. Jiems tereikia u�siregistruoti tinklalapyje www.mesdarom.lt. Prie akcijos taip pat raginama prisid�ti kuru, maistu, pirštin�mis bei maišais, tikimasi ir viešojo transporto bendrovi�, kurios pad�t� pasiekti �vairius Lietuvos kampelius pagalbos. Dar vienas akcijos tiksl� – kad kuo ma�iau atliek� pasiekt� s�vartyn� ir kuo daugiau b�t� išr�šiuota ir priduota � atliek� perdirbimo bendroves. Akcijos metu atliekos bus r�šiuojamos � komunalines, elektronikos, antrines �aliavas bei padangas.

Šiemet akcija pasi�ymi novatoriškumu. Siekiant tobulesn�s informacijos, sklaidos dalyviams sukurta galimyb� internetu �em�lapyje pa�ym�ti labiausiai u�terštas vietoves. Išmaniuosius telefonus turintys �mon�s gali pa�ym�ti vietas, kuriose yra did�iausios šiukšli� sankaupos. Planuojama, kad bus pa�ym�ta daugiau kaip 3 t�kst. toki� tašk�, kurie atsiras interneto svetain�s www.mesdarom.lt skyrelio "�ym�k" �em�lapyje. Kiekvienam pa�ym�tam taškui tvarkyti bus paskirta vadovauti po du �mon�s, kurie r�pinsis, kad šiukšl�s taškuose b�t� surinktos ir išve�tos.

"Darom 2011" remianti mobili�j� telefon� gamintoja "Nokia" skyr� ir l�š�, ir sumani�j� telefon� "Nokia", kuriais bus pa�ym�tos labiausiai u�terštos vietos. Telekomunikacij� bendrov�s "Omnitel" d�ka savanoriai ir organizatoriai nemokamai tarpusavyje kalbasi ir �ymi šiukšlynus "Omnitel" sukurtoje išmani�j� telefon� program�l�je. Akcijai "Darom 2011" svari� pagalb� taip pat teikia "Swedbank", televizija TV3, interneto portalas "Delfi.lt".

Šiais metais akcij� "Darom 2011" mieste organizuoja Vš� "Mes darom" Šiauli� atstovyb�. Akcijos dalyvi� grup�s registruojamos el. paštu(vadovas Edgaras Adomaitis). Organizatoriai paskirs tvarkytin� teritorij�, apr�pins darbo pirštin�mis, šiukšli� maišais. Pavieniai asmenys registruojami interneto svetain�je www.mesdarom.lt.

Kvie�iame visus miesto gyventojus, �moni�, �staig�, organizacij� darbuotojus, daugiabu�i� nam� bendrijas, priva�i� nam� gyventojus tvarkyti savo aplinkos ir miesto akcijoje "Darom 2011". Laukiame vis� pilietiškai nusiteikusi� šiaulie�i�. Tikim�s, kad bendromis pastangomis padarysime miest� gra�esn�, švaresn� ir jaukesn�.

"Darom 2011" informacija

Gyventoj� ir b�st� sura�ymas t�siasi

Visuotinis gyventoj� ir b�st� surašymas atliekamas ne tik elektroniniu b�du, namuose, bet ir surašymo skyriuose, jei gyventojai nenori ar negali surašin�toj� priimti namuose.

Šiauliuose yra septyni tokie skyriai, kuriuose darbo dienomis 8-17 val. dirba surašin�tojai: Dain� pradin�je mokykloje (Dain� g. 35), Rasos pagrindin�je mokykloje (Tiesos g. 1), Centro pradin�je mokykloje (A. Mickevi�iaus g. 9), Šiauli� kolegijos bendrabutyje (Til��s g. 159-202), Medelyno pagrindin�je mokykloje (Birut�s g. 40), R�kyvos seni�nijoje (Energetik� g. 6) ir Šiauli� statistikos valdyboje (Til��s g. 198).

� šiuos skyrius gali kreiptis bet kurio rajono gyventojai ir pateikti duomenis apie save, savo b�st� ir jame gyvenan�ius asmenis. Tuomet besikreipusiojo gyvenamos teritorijos surašin�tojas bus informuotas, kad jam � namus pas š� gyventoj� eiti nebereikia.

Pirmasis surašymo etapas (elektroninis) vyko kovo 1-16 d. Jame dalyvavo 30 proc. šiaulie�i� (36 t�kst. gyventoj�). Antrasis etapas (surašymas namuose) vyks iki gegu��s 9 d.

Šiaulie�ius lanko 188 surašin�tojai. Išankstiniais ši� met� prad�ios duomenimis, Šiauliuose gyvena 120 t�kst. gyventoj�, prieš dešimtmet� gyveno 133 t�kst.

Surašymus pasaulyje priimta rengti ne re�iau kaip kas dešimt met�. Lietuvoje Statistikos departamentas vykdo du visuotinius surašymus: gyventoj� ir b�st� bei �em�s �kio.

Surašin�tojus galima atpa�inti iš pa�ym�jim� ir speciali� portfeli�. Pa�ym�jimai kabinami ant specialios oran�in�s juostel�s su surašymo simbolika.

Gyventojus surašin�tojai lanko darbo dienomis ne v�liau kaip iki 21 val., savaitgaliais – iki 20 val. Kitu laiku ir per šv. Velykas surašin�tojai pas gyventojus neis.

Statistikos valdybos darbuotojai persp�ja, kad suk�iai naudojasi proga - jau per elektronin� surašym� apsimet� surašin�tojais lank�si pas gyventojus, prašydami aukoti nuo stichin�s nelaim�s Japonijoje nukent�jusiems �mon�ms. Gyventojai raginami nepakli�ti � apsimet�li� pinkles.

Surašymo duomenys yra slapti, surašin�tojams nereikia pateikti net asmens dokumento.

"Šiauliai plius" informacija

Pakeitimai sankry�oje tur�t� palengvinti eismo s�lygas

Šiauli� miesto savivaldyb�, atsi�velgdama � miesto gyventoj� pageidavimus ir policijos rekomendacijas, nuo kitos savait�s prad�ios ketina laikinai pakeisti eism� J. Jablonskio, �emait�s ir Architekt� gatvi� sankry�oje. U�darius remontui sen�j� viaduk� ir padid�jus automobili� srautui �emait�s gatv�s viaduku, šioje sankry�oje �m� susidaryti automobili� kamš�iai.

Nuspr�sta pakeisti eism� gatvi� juostose. Va�iuojant iš centro � pietin� miesto rajon�, sankry�oje vietoj trij� va�iavimo juost� atsiras keturios. Pirm�ja juosta bus galima va�iuoti tiesiai ir � dešin�, antr�ja – tiesiai, tre�i�ja – tiesiai ir � kair�, ketvirt�ja – � kair�. Atva�iuojat � ši� sankry�� J. Jablonskio gatve, pirm�ja juosta liks pos�kis tik � dešin�, o antr�ja bus galima va�iuoti ne tik tiesiai ir � kair�, kaip iki šiol, bet ir sukti � dešin�.

"Sulauk�me pastab� ir patys va�iuodami pasteb�jome, kad šioje sankry�oje stringa automobili� pralaidumas, tod�l bandome operatyviai reaguoti ir palengvinti eismo s�lygas, kurios mieste pablog�jo u�darius remontuoti sen�j� viaduk�", - sak� miesto meras Justinas Sartauskas.

Pakeitimai J. Jablonskio, �emait�s ir Architekt� gatvi� sankry�oje tur�t� �sigalioti nuo kitos savait�s prad�ios: artimiausiomis dienomis bus pakabinti nauji kelio �enklai, �ymintys eism� juostose, o savaitgal� pragiedr�jus orams bus pa�ym�tos laikinos juostos. Nors automobiliams viaduku �adama leisti va�iuoti jau liep�, eismo organizavimo pakeitimai min�toje sankry�oje liks iki Europos krepšinio �empionato pabaigos rugs�j�.

"Pasteb�jome, kai kurie vairuotojai pa�eid�ia kelio �enklus - va�iuoja remontuojamu viaduku, kai prie jo nestovi policininkai. Nor��iau paprašyti šiaulie�i� nepiktnaud�iauti ir neapsunkinti eismo s�lyg� dar labiau", - miestie�i� d�mes� atkreipia Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jas Ar�nas Adomaitis.

Atsi�velgiant � Šiauli� policijos rekomendacijas, ma�esni techniniai pakeitimai gali b�ti taikomi ir kitose miesto sankry�ose.

J�rat� Rauduvien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s atstov� spaudai

August� Janonyt� nuskyn� laurus presti�iniame konkurse

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauliet�, 1-osios muzikos mokyklos smuikinink� 13-met� August� Emilija Janonyt� kartu su mokytoja Nijole Prascevi�iene dalyvavo tarptautiniame "Young Musician 2011" konkurse Taline. Jaunoji smuikinink� nuskyn� laurus, su�av�jo ne tik publik�, bet ir komisij�.

August� Emilija Janonyt� d�iaugiasi savo laim�jimu. Jai plojo sklidina Talino operos ir baleto sal�.

Autoriaus nuotr.

Konkurse "Young Musician 2011" Lietuvai atstovavo vienintel� smuikinink� - šiauliet� August� Emilija Janonyt� - bei dar dvi pianist�s iš kit� Lietuvos miest�. Muzikos mokyklos direktorius did�iuojasi, kad tai jau penkioliktas šios jaunosios smuikinink�s apdovanojimas. "Young Musician 2011" konkurse nugal�ti iki šiol pavyko tik vienai Lietuvos muzikantei Daliai Kuznecovaitei.

Konkursas laikomas presti�iniu ir sunkiu. Pasak mokytojos N. Prascevi�ien�s, reikalavimai tokie grie�ti, kad neatsiradus aukšto lygio atlik�j� komisija pirmosios vietos neskiria niekam.

Mokytoja atskleid�, kad Augustei dar ilgai nebus atokv�pio nuo muzikos. Netrukus laukia festivalis "Geriausios pasaulio scenos - vaikams" Sankt Peterburge. V�liau Kaune vyks tarptautinis muzik� festivalis. Po bir�elio 1-osios Vilniuje vyksian�io koncerto, skirto vaik� gynimo dienai, August� gal�s šiek tiek atsikv�pti ir v�l kibti � darb�. "Vasar� grosime kasdien, nes ruden� laukia dar sunkesnis A. Dombrovskio vardo festivalis Latvijoje", - pasakoja N. Prascevi�ien�.

Šiame konkurse jauniausi�j� kategorija - iki 16 met�. Jaunesniems ten labai sunku nugal�ti, ta�iau August�, jau b�dama dešimties, sugeb�jo patekti � antr�j� tur�. Komisija tuomet atid�iai tikrino, ar jai tikrai dešimt met�.

Pasak August�s mokytojos N. Prascevi�ien�s, mergait� savo am�iaus kategorijoje Lietuvoje neturi konkurent�, koncertuoja su �inomais Lietuvos ir u�sienio orkestrais. August� dabar groja su paprastu smuiku. Tokiais groja visi vaikai, besimokantys grie�ti. Talentingajai smuikininkei jau reikia geresnio instrumento, kuriuo gal�t� groti tolesniuose aukšto lygio konkursuose. Geras smuikas gali kanuoti apie 50 t�kst. lit�.

"Mergait� turi išskirtin� talent�, ta�iau dalyvaujantaukšto lygio konkursuose turi b�ti ir labai geras instrumentas, kokio dabar neišgalime �sigyti", - sako mokytoja.

"S plius" ma�iesiems dovanoja saug� pasivaik��iojim�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiaulie�iai antrus metus iš eil�s baland�io 6-�j� rengia mini Saugaus eismo dien�. Prisik�limo aikšt�je smalsuolius viliojo �vairi technika, priemon�s ir akcijos. Vaik� eismo saugum� didinan�i� naujov� Lietuvoje - ryški� pasivaikš�iojimo juost� su ranken�l�mis ir atšvaitais - pristat� "S plius" �moni� grup� kartu su policija.

U� ryškios atšvaitais puoštos juostos ranken�li� �sikibusius vaikus vairuotojams bus lengviau pasteb�ti, o aukl�tojoms - vesti.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

�varbokas oras neišbaid� Prisik�limo aikšt�je Saugaus eismo dienos pamin�ti susirinkusi�j�. Aišku, ma�iesiems labiausiai kniet�jo pasisveikinti su policijos persona�u Amsiumi ir gauti dovan�: knygeli� saldaini�, balion�.

Po vaik� saugum� pagerinsian�i� dovan� – pasivaikš�iojimo juost� – buvo �teikta kiekvienam Šiauli� miesto dar�eliui. Ši� išskirtin� naujov� Lietuvoje pasi�l� ir pagamino ryši� �moni� grup� "S plius". � ryškios atšvaitais puoštos juostos ranken�les �sikibusius vaikus vairuotojams lengviau pasteb�ti, o aukl�tojoms – vesti. Id�j� palankiai �vertino ir pedagogai, ir pareig�nai. Kol kas pasi�ta ir išdalyta 40 juost�, ta�iau norin�i� j� gauti buvo ir daugiau.

�vairi� eismo saugumo technik�, priemones ir akcijas aikšt�je pristat� ne tik policija, bet ir dešimt su eismo saugumu susijusi� �moni�: keli� technikos, gelb�toj�, vairavimo instruktori�. Senos ir naujos technikos palyginimas padeda �vertinti, kiek daug investuojama, kad eismas b�t� saugus. Sm�gio, automobilio apsivertimo imitavimo prietaisai leid�ia pajusti, kad saugos dir�ai yra b�tini.

Pareig�n� teigimu, d�l �moni� s�moningumo ir didinam� baud� eismo situacija ger�ja, �mon�s da�niau u�sisega dir�us. Kad situacija ger�ja, parodo ir statistika: jei pernai per tris met� m�nesius Šiauli� apskrities keliuose �uvo 4 �mon�s, tai šiemet – 2, su�eisti 64. Pasak Šiauli� apskrities VPK Keli� policijos biuro viršininko K�stu�io Di�iaus, net ir viena išgelb�ta gyvyb� – daug, o tikslas – kad kada nors met� pabaigoje gal�tume pasakyti: "Šiemet Šiauli� apskrities keliuose ne�uvo n� vienas �mogus."

www.etaplius.lt vaizdo konferencijoje - V. Puronas

Pirmadien�, baland�io 4-�j�, 14 val. tiesiogin�je naujien� portalo www.etaplius.lt vaizdo konferencijoje sve�iuosis menininkas Vilius Puronas.

Laidos tema - "Gele�in� lap�", "Damoklo kardas" - miesto puošmenos ar neskoningi akcentai?" Visus Jums r�pimus klausimus pašnekovui galite pateikti jau dabar portalo rubrikoje "Videokonferencijos" arba tiesiogin�s vaizdo konferencijos metu.

www.etaplius.lt informacija

Konkurs� kei�ia konkursas

Dar nepasibaigus nuotrauk� konkursui "M�s� vestuv�s" ir likus vos m�nesiui iki vienos svarbiausi� met� šven�i� - Motinos dienos - naujien� portalas etaplius.lt skelbia tradicija tapus� konkurs� "Aš ir mano mama".

Portalo lankytojams si�loma laim�ti verting� priz� savo mamoms ir leid�iama � konkurs� atsi�sti net penkias nuotraukas.

Iki baland�io 26 d. si�skite bendras savo vaik�, mam�, mo�iu�i� ar kitas šeimos nuotraukas el. paštu konkursas@splius.lt . Nepamirškite nurodyti telefono numerio ir nuotraukoje esan�i�j� vard�. Konkurso nugal�tojais tapti Jums gali pad�ti originalus nuotraukos pavadinimas, �domi kompozicija, u�fiksuota ne�prasta situacija. Balsuoti u� patikusi� nuotrauk� gal�site iki baland�io 28 d.

Konkurso nugal�tojus rinks ne tik portalo lankytojai, bet ir specialiai redakcijos sudaryta komisija - nuotraukas vertins profesionali fotograf� Aurelija Paulauskait�, www.etaplius.lt portalo redaktor� Eva Jagminait� ir Reklamos skyriaus vadov� Lijana Juz�nien�.

Did�iausio portalo lankytoj� palaikymo ir aukš�iausio komisijos �vertinimo sulauk� konkurso dalyviai bus apdovanoti baland�io 29-�j�.

www.etaplius.lt informacija

Visi - � talk�!

Nuo kitos savait�s šiaulie�iai kvie�iami tvarkyti savo nam�, �staig� ir �moni� aplink�. Šiauliuose švaros m�nuo skelbiamas nuo baland�io 4 iki 18 d.

Balandis tradiciškai skelbiamas švaros m�nesiu. Talk� metu surinktos atliekos bus išve�amos nemokamai tam tikra tvarka.

Nuo baland�io 4 iki 8 d. atliek� ve��jai iš kiem� išveš stambiagabarites atliekas. Daugiabu�i� gyventojai prie konteineri� gal�s palikti baldus, kompiuteri� �rang�, langus, automobili� padangas, elektronikos prietaisus, kitus nereikalingus daiktus. Individuali� nam� gyventojai atliek� ve�imo dien� prie savo konteineri� taip pat gal�s palikti did�i�sias atliekas.

Baland�io 14-20 d. nemokamai bus išve�amos ir kitokios atliekos, gyventojai tik turi kreiptis � ŠRAC, o ne � Savivaldyb�s administracij�, kaip ankstesniais metais.

Specialistai prašo gyventoj� r�šiuoti atliekas - atskirti bioskaid�ias nuo kit�.

Gyventojai kvie�iami savanoriškai susitvarkyti ne tik savo, bet ir šalia nam� esan�ias teritorijas. Iš viso Šiauliuose yra per 70 vieš� erdvi�, kurias b�tina kuo skubiau sutvarkyti. Labai apleistos gara�� teritorijos. Nors automobili� padangas kelis kartus per metus surenka atliek� ve��jai, j� daug prie gara��, pakel�se ir miškuose. Miškininkai sako, kad šiukšlintojai masiškai traukia � miškus ir tempia šiukšles ne maišais, o mašinomis.

Baland�io 16 d. 10 val. savanoriai v�l organizuoja visuotin� aplinkos tvarkymo talk� "Darom". Šiuo metu tinklalapyje www.mesdarom.lt registruojami savanoriai akcijos koordinatoriai. Pernai 100 t�kst. akcijos dalyvi� per dien� surinko daugiau nei 12 t�kst. ton� šiukšli�.

Šiauli� savivaldyb�s atstovai pa�ad�jo, kad šiemet Šiauliuose per akcij� surinktos atliekos bus išve�tos per dvi dienas.

"Šiauliai plius" informacija

Miesto fontanai - suged�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Nuo gegu��s tur�t� prasid�ti fontan� sezonas, bet pasirodo, kad beveik visi jie suged� – iš septyni� neveikia penki siurbliai, ne�manoma j� valdyti iš centrin�s dispe�erin�s. Savivaldyb� aplaidumu kaltina fontan� eksploatuotoj� – savo bendrov� "Bendrabutis".

Fontanas "Saul�s diskai", gav�s "Centuk�" pravard�, iš ties� ne centus kainuoja – neveikia tai programin� �ranga, tai siurblys, tai purkštukai. Panašios problemos kyla eksploatuojant ir kitus šešis fontanus.

Fontano "Paukš�iai" vamzdynas, nepaisant prieš šešerius metus atlikto pus� milijono lit� kainavusio kapitalinio remonto, yra sur�dij�s, tod�l j� reikia pakeisti. Genda ir nauji, ir renovuoti fontanai, pvz., "Motinyst�", o naujieji "Tiltai" bulvaro gale neturi hidroizoliacijos. Š� fontan� pataisyti bus reikalaujama rangov�, nes garantinis laikotarpis dar nepasibaig�s.

Prieš sezon� susir�pinta fontan� b�kle. Ypa� ji aktuali vandens tiekimo bendrovei, kuri šiemet pareišk� nor� r�pintis fontanais, es� konkurs� laim�jusi bendrov� "Bendrabutis" pastaruosius metus tai dar� neprofesionaliai.

Savivaldyb�s bendrov� "Bendrabutis" Šiauli� miesto fontanus eksploatavo pastaruosius trejus metus. Bendrov�s vadovas aiškina informav�s Savivaldyb� apie gedimus, ta�iau pinig� remontui nebuvo. Savivaldyb� kategoriška - visus septynis fontanus iki sezono prad�ios – gegu��s pirmosios – bendrov� turi sutvarkyti.

�iauli� oro uostas siekia i�silaikyti rinkoje

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Keleivinio oro transporto ve��j� Lietuvos rinkoje ��tb�t išlikti siekia Šiauli� oro uostas, kovo 17 d. valstybinei komisijai pridav�s pagal Šengeno reikalavimus rekonstruot� keleivi� terminal�.

Priestatas, atskiri pra�jimai atvykstantiems ir išvykstantiems �mon�ms, pasienie�i� postai, pertvarkyta laukimo sal�, laikinos patalpos prašantiems politinio prieglobs�io, personalo patikrinimo patalpos, liftai, ne�galiesiems pritaikyta aplinka – rekonstrukcija, kainavusi 1,2 mln. t�kstan�i� lit�, truko daugiau nei dvejus metus. Erdv�s ir paslaug� keleiviams padaug�jo.

Dabar sienos kirtimo proced�ros Šiauliuose atitinka visus reikalavimus: ir Šengeno erdv�s keleiviams, ir atvykstantiems iš tre�i�j� šali�. Po rekonstrukcijos oro uostas laukia pirm�j� keleivi�. Vadov� teigimu, tai gal�t� b�ti ir "Eurobasket" turnyro �aid�jai bei sirgaliai. Dar tikimasi susigr��inti buvusius klientus - � Afrik� skraidan�ius �vejus bei pritraukti u�sakom�j� reis� organizatorius.

Keleivi� infrastrukt�ros gerinimo projektui Šiauli� oro uostas negavo valstyb�s l�š�, nes yra ne valstybin�, o savivaldyb�s �mon�, o ši, pasirodo, irgi negali duoti pinig� iš biud�eto pelno siekian�iai bendrovei. Rinkoje išlikti ir tarptautinio oro uosto statuso neprarasti norintis Šiauli� oro uostas keleivi� terminalo rekonstrukcij� atliko savo ir iš banko pasiskolintomis l�šomis.

Centras - be daugiaauk��i� ir gamykl�

Tre�iadien� pristatyta Šiauli� miesto centrin�s dalies detaliojo plano koncepcija. Su ja norintys susipa�inti šiaulie�iai sunkiai tilpo Savivaldyb�s pos�d�i� sal�je. Beveik 700 ha u�iman�i� teritorij� projektuoja UAB "Urbanistika", rengusi ir Šiauli� miesto bendr�j� plan�.

Apie 200 ha centro teritorijos u�ima senamiestis. "Šiauliai turi senamiest�, nors yra tvirtinan�i� priešingai, - sako vienas plano reng�j� profesorius Algis Vyšni�nas. - Miesto dominant� – katedra, kurios neturi u�go�ti daugiaaukš�iai pastatai. Centre turi b�ti išlaikytas pl�tros ir apsaugos balansas." Anot profesoriaus, keista, kad Šiauli� miesto n�ra nei 1969-�j�, nei 1980 met� urbanistini� paminkl� s�rašuose, nors juose – per 60 Lietuvos miest� miesteli�.

Sen�j� miesto dal�, kuri� sudaro keletas kvartal� aplink Šiauli� katedr�, centrin�s miesto dalies koncepcij� rengiantys specialistai pataria formuoti atkuriant tradicines senamies�io erdves, istorin� ties� menan�ius statinius ir sen�j� strukt�r�, kuri� išdark� karas ir didel�s gamybin�s teritorijos.

Kai kuriems gyventojams tiesiog aikšt�s naikinimu pasirod� pasi�lymas Aušros al�joje atkurti sen�j� u�statym� vietoj buvusi� turgaus hali�, ta�iau šiaulie�iai architektai koleg� pasi�lym� vertina teigiamai, ypa� apribojim� miesto centre statyti daugiaaukš�ius pastatus, kurie u�go�t� istorines dominantes. "�ia bus tam tikras "apynasris" vadinamiesiems investuotojams, kurie nori Šiauli� vaizd� padaryti kaip �ikagos", - sako architektas Algimantas �erniauskas.

Prover�io zonomis, kur gal�t� atsirasti daugiaaukš�iai pastatai, projektuotojai �vardija pietin� ir šiaurin� �va�iavimus, taip pat vakarin� dal� palei gele�inkel�. Tai išgird� šio rajono gyventojai pasipiktino. Anot j�, visiškai neseniai "Saul�lyd�io" rajon� leista u�statyti priva�iais namais, tad kur ta architekt� vizija buvo prieš dvejus metus - �mon�s k� tik iš daugiabu�i� išsik�l� � individualius namus, pasigerino gyvenimo s�lygas, o dabar juos norima u�statyti devynaukš�iais.

Projektuotojai sako, kad ardyti esam� gyvenam�j� kvartal� ar bloginti gyvenimo s�lyg� nesiruošiama. Lino Naujokai�io, UAB "Urbanistika" vyriausiojo architekto, vieno iš plano reng�j�, teigimu, projektuojant numatomos teritorij� gretimyb�s, t� teritorij� galimyb�s, o ne si�loma griauti esamus statinius ir vietoj j� statyti naujus.

Projektuotojai nepataria leisti centre statyti dideli� prekybos centr�, padidinan�i� srautus ir apsunkinan�i� eism�. Problema – centre esantys "Verpsto", Duonos kombinato, Tardymo izoliatoriaus, "R�tos" fabriko pastatai, kurie neatlieka visuomenini� funkcij�. Juos rekomenduojama iškeldinti ir pakeisti kitais.

Projektuotojai planuojam� teritorij� suskaid� dalimis, kad d�l koki� nors interes� konkre�ioje teritorijoje neu�strigt� visos proced�ros – kol b�t� sprend�iami konfliktai, toje vietoje b�t� paliekama esama situacija, ir tai nesutrukdyt� plano parengti ir patvirtinti laiku. D�l interes� konflikt� Vilnius taip ir nesugeb�jo pasitvirtinti senamies�io detaliojo plano.

Šis projektas rengiamas u� ES fond� l�šas. Jis turi b�ti baigtas ir patvirtintas iki 2012-�j� spalio.

"Šiauliai plius" informacija

� rinkim� s�ra�us - tik d�l reiting�?

Oksana LAURUTYT�

Rinkimuose � Šiauli� miesto taryb� nugal�j� parlamentarai Valerijus Simulik ir Edvardas �akaris Tarybos nari� mandat� atsisak�. Parlamentar� duona politikams, panašu, yra skanesn�. �ars�iusi� skambius pa�adus rink�jams, o laim�jus "pasavusi�" yra ir daugiau - Vyriausioji rinkim� komisija patenkino beveik pusšim�io Šiauli� apskrities politik� atsistatydinimo iš savivaldybi� taryb� prašymus.

Pareiškimus Vyriausiajai rinkim� komisijai pateik� tie išrinktieji arba tie per rinkimus mandat� nelaim�j�, bet pagal partij� kandidat� s�rašus galintys kolegas pakeisti politikai, kuri� pareigos yra nesuderinamos su tarybos nario pareigomis.

Šiauli� miesto tarybos nario mandato, be V. Simulik ir E. �akario, atsisak� ir socialdemokratas �ydr�nas Augustinas. Socialdemokrat�s Zina �uklijien� ir Danut� Ona Stakvilevi�ien� tur�jo galimyb� pakeisti partie�ius Taryboje. Kadangi politik�s vadovauja savivaldyb�s �staigoms ar bendrov�ms, jos Tarybos nario mandato atsisak�. Vietoj �. Augustino � Taryb� pateko anks�iau Taryboje dirbusi pedagog� Nijol� Budryt�.

Vietoj tarybos nario mandato atsisakiusio V. Simulik � Taryb� pagal Naujosios s�jungos s�raš� patenka pedagogas Art�ras Gedminas. Vietoj E. �akario pagal socialdemokrat� s�raš� � Taryb� pateks individualios �mon�s savininkas Ram�nas Snarskis.

Mandat� atsisak� ir kit� apskrities savivaldybi� taryb� nariai. Pagal mandat� atsisakym� rekordininkai yra Radviliškio rajono konservatoriai-krikdemai. Radviliškio rajone konservatoriai laim�jo 12 mandat�, bet net dešimt šio s�rašo politik� jau atsisak� dirbti Taryboje. Tarybos nario mandat� atsisak� Vaidotas Jakavi�ius, Darius Brazys, Eugenijus Pranevi�ius, Irena Palionien�, Kostas Do�kus, Romas Kalvaitis, Jonas Varkulevi�ius, Aldona Januševi�ien�. Vietoj j� Taryboje dirbs Aušra Jencien�, Vitas Sadauskas, Dainius K�stutis, Arvydas Kavaliauskas, Bronislovas K�stutis Pranckevi�ius, Darius Jur�nas, Stas� Janušonien� ir Zita Škleinikien�.

Šiauli� rajono taryboje nenori dirbti Vytautas Gedmontas, Irena Laurinaitien�, Jonas Kiriliauskas, Zenonas Stund�ia, Arvydas Krilius. Vietoje j� dirbs Tatjana Kriliuvien�, Roma Albrikien�, Vitalis Obrikas, Rolandas Tamošaitis ir Pranas Andruškevi�ius.

Kanal� "RTR Planeta" pakeis "NTV mir"

Laura AUKSAITYT�

Kovo 29 d. 9 val. "S plius" kabelin�s ir skaitmenin�s televizijos baziniuose paketuose esant� kanal� "RTR Planeta" pakeis kanalas "NTV mir".

Kanalas "RTR Planeta" nebebus rodomas, nes jo transliuotojai padidino transliacijos kain�. Nepavykus suderinti pozicij� ir siekiant, kad "S plius" skaitmenin�s ir kabelin�s televizijos �i�rovams baziniai televizijos paketai nepabrangt�, nuspr�sta kanal� keisti kitu.

"S plius" televizijos specialistai atliko �odin� televizijos �i�rov� apklaus�. Did�ioji j� dalis atsak�, kad mieliau �i�r�t� kit� kanal�, nei mok�t� daugiau. Kanalas "NTV mir" transliuoja daug informacini�, publicistini�, pramogini� laid�, daug serial�, puiki� film�, tad abonentai šiuo kanalu gal�s m�gautis iki pat v�lyvos nakties.

"S plius" skaitmenin�s ir kabelin�s televizijos bazinio paketo kanalai yra nuolat atnaujinami, taip pat planuojama, kad ateityje daug�s skaitmenin�s televizijos bazinio paketo kanal�.

Telefonas pasiteirauti 8~700 121 01.

www.etaplius.lt vaizdo konferencija - apie pajam� ir turto deklaravim�

Kovo 28 d., pirmadien�, 14 val. tiesiogin�je naujien� portalo www.etaplius.lt vaizdo konferencijoje apie gyventoj� pajam� ir turto deklaravim�.

Evaldas Vaineikis

Gra�ina Linkuvien�

� J�s� klausimus atsakys Šiauli� apskrities valstybin�s mokes�i� inspekcijos viršininkas Evaldas Vaineikis ir Švietimo konsultavimo skyriaus ved�ja Gra�ina Linkuvien�. Klausimus pašnekovams galite pateikti jau dabar portalo www.etaplius.lt rubrikoje "Videokonferencijos".

www.etaplius.lt informacija

Bus ribojamas transporto eismas Til��s gatv�s viaduku

Auks� ADOMAITYT�

T�siama pra�jusiais metais prad�ta Til��s gatv�s viaduko rekonstrukcija. Remonto darbai v�l prasid�s nuo baland�io 4 d. ir truks iki liepos pabaigos.

Nuo baland�io 4 d. viaduku gal�s va�iuoti tik visuomeninis ir specialusis transportas.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Kol vyks rekonstrukcija, eismas viaduku bus ribojamas. Juo va�iuoti gal�s tik visuomeninis transportas bei speciali�j� tarnyb� automobiliai. Kadangi va�iuoti bus palikta tik viena kelio juosta, eism� reguliuos šviesoforas. Mieste bus pastatyti �enklai, nukreipiantys transport� Architekt� gatv�s viaduku arba Serbent� gatve. Eism�, aplenkiant remontuojam� viaduk�, palengvins naujasis miesto aplinkkelis Balt� gatve.

Po rekonstrukcijos viadukas bus platesnis - eismas vyks keturiomis juostomis, po dvi � abi puses.

Radvili�kio Lizdeikos gimnazijos direktoriui pareik�ti �tarimai

Asta STANK�NIEN�

Vienas aktyviausi� Lietuvoje Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktorius �tariamas klastoj�s dokumentus, švaist�s turt� ir piktnaud�iav�s tarnyba. Jonui Varkulevi�iui pareikšti �tarimai pagal kelis baud�iamojo kodekso straipsnius.

Direktorius tris m�nesius negal�s n� prisiartinti prie mokyklos. Radviliškio garb�s pilietis, politikas, sportininkas, prieš dvejus metus Pekine neš�s olimpin� ugn�, apdovanotas Gedimino ordino medaliu, �tariamas dokument� klastojimu, turto iššvaistymu, turto sunaikinimu ar sugadinimu, piktnaud�iavimu tarnyba ir poveikiu liudytojams. Direktorius tikina, kad tai - mokykloje dirbusio �mogaus pavydas ir kerštas.

Pernai Tarnybin�s etikos komisija J. Varkulevi�i� pripa�ino supainiojus viešuosius ir priva�ius interesus. Jis gimnazijoje buvo �darbin�s keturis šeimos narius – s�n�, brol� ir dvi svaines. J. Varkulevi�ius neslepia, kad buvo �darbin�s �moni�, kuriems leido dirbti jiems patogiu metu. U� aplinkos tvarkym� ar klasi� remont� jie gaudavo po kelis šimtus lit�. Per 10 met� taip es� gal�jo b�ti išmok�ta apie 190 t�kstan�i� lit�. Direktorius pripa��sta, kad per 10 met� dokument� tvarkymo klaid� gal�jo pasitaikyti, bet tai, anot jo - ne nusikaltimas.

Gimnazijos darbuotojai pasakoja, kad buv�s mokyklos darbuotojas, netek�s darbo kr�vio, prieš mokykl� ir direktori� prad�jo keršto s�moksl� - apib�r� skundais Vyriausi�j� tarnybin�s etikos komisij�, prokurat�r�. Mokyklos bendruomen� direktoriumi did�iuojasi.

Prokurat�ra tyrimo detali� nekomentuoja, ta�iau direktoriui u�drausta išvykti iš šalies, neleid�iama bendrauti su gimnazijos darbuotojais. U� nusikalstam� veik�, kuria yra �tariamas Radviliškio gimnazijos direktorius, baud�iama septyneriais metais nelaisv�s.

Paskutiniame pos�dyje � milijonai socialiniam b�stui ir futbolo stadionui

Ketverius metus Šiauli� miest� vald�iusi Taryba baig� darb�. Ketvirtadien� vykusiame Tarybos pos�dyje politikai buvo šventiškai nusiteik� ir nesigin�ydami tvirtino klausimus, nors šie k�l� nema�ai aistr� prieš tai juos svarstant komitet� pos�d�iuose.

Finiš� pasiek� tik 29 šios kadencijos politikai iš 31. Šiauli� miesto taryb� "suma�ino" STT, u� kyšininkavim� su�musi I. Strupeik� ir R. �okov�.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Ataskaitas pateik� Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys, administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius ir savivaldyb�s kontrolierius Arvydas Ušeckas. Iš avivaldyb�s administracijos direktoriaus pareig�, kurios nesuderinamos su Tarybos nario pareigomis, atsistatydino V. Damulevi�ius. D�l tos pa�ios prie�asties post� paliko ir direktoriaus pavaduotojas Denis Michalenko. Abu politikai išrinkti � nauj�j� Šiauli� miesto taryb�. Laikinai, kol bus suformuota naujoji vald�ia, Savivaldyb�s administracijos direktoriumi dirbs Jaronimas Ulianskas. Meras, baigdamas darb�, kolegoms �teik� dovan� - po simbolin� medal�. Naujoje taryboje dirbs 16 iš 31 dabartin�s tarybos politik�.

Pos�dyje politikai palaimino daug diskusij� sulaukusio dengto sporto manie�o su futbolo aikšte Dain� parke statybas. Dain� parko teritorijoje palei J. Jablonskio gatv� nauj� sporto kompleks� savivaldyb� ketina statyti kartu su priva�iu investuotoju. Dengt� futbolo manie��, aikšt� ir 1000 viet� trib�nas planuojama pastatyti u� ma�daug 15 mln. (su PVM). Šiauli� miesto savivaldyb� viešojo ir privataus sektoriaus partneryst�s b�du �gyvendins tok� projekt� pirmoji Lietuvoje. Ji privatininkui perduos ne tik statybas, eksploatacij�, bet ir sportinink� ugdym�. Metinis savivaldyb�s mokestis, kur� ji mok�s 25-erius metus, – iki 3 mln. lit�, ta�iau pus� sumos kompensuos valstyb�. � Tarybos pos�d� projekto ginti atva�iavusio Lietuvos futbolo federacijos prezidento Liutauro Varanavi�iaus teigimu, galima rinktis – statyti naujus sporto objektus, ar kal�jimus augan�iai kartai. Anot jo, Kaune pasta�ius panaš� manie��, po 8-9 met� ugdytini� padaug�jo tris kartus. Lietuvoje sportuoja tik 5 proc. vaik�, tod�l Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Šiauli� miesto pilotin� projekt� pavadino tikslingu ir naudingu.

Šiauli� miesto taryba �ali� švies� �jung� ir socialinio b�sto statybai. Viešosios ir priva�ios partneryst�s b�du bus statomi trys daugiabu�iai u� ma�daug 14 mln. lit�. Kad vieno kvadratinio metro kaina pagal galimybi� studij� kainuot� apie 300 t�kst. lit�, Tarybos nari� nebestebino. Kad numatyta 8,5 etato trim namams pri�i�r�ti - taip pat. Savivaldyb�, K. Korsako gatv�je leidusi statyti ir eksploatuoti tris daugiabu�ius, privatininkui �sipareigoja 25-erius metus mok�ti iki 1,6 mln. lit�.

Socialin� b�st� tur�t� apie pusantro šimto šeim�. Šiuo metu socialinio b�sto eil�je laukia per 1100 šeim�. Privatininkas �sipareigoja pastatyti vien� 5 aukšt� 30 but� ir du 9 aukšt� 55 but� socialinio b�sto pastatus.

"Šiauliai plius" informacija

Gripo epidemija baig�si, daug�ja rotavirusini� lig� atvej�

Epidemiologai praneša, kad Šiauliuose padaug�jo rotavirusini� lig� atvej�.

U�darytos atskiros lopšeli�-dar�eli� grup�s, kuriose serga vaikai. Pagrindiniai ligos simptomai: v�mimas, viduriavimas, pakilusi temperat�ra. Virusas gana atsparus išorin�je aplinkoje - ant daikt� ar vandenyje gali išlikti 10 dien�, ant rank� - 4 val. Sergamumo rotavirusin�mis ligomis padid�jimas �prastas sausio–baland�io m�nesiais, ta�iau, palyginti su pernai, šiemet rotavirusine infekcija serga dvigubai daugiau šiaulie�i�. Pirmaisiais 2010-�j� m�nesiais u�registruoti 49 ligos atvejai, ši� met� prad�ioje - jau 105.

Šiauli� mieste ir rajone gripo epidemija atšauktPra�jusi� savait� Šiauliuose �miomis viršutin�mis kv�pavimo tak� infekcijomis u�sikr�t� 884 �mon�s, u�registruota ir 15 gripo atvej�.

"Šiauliai plius" informacija

Vyriausyb�s atstovas V. Volkovas atleid�iamas i� pareig�

Tre�iadien� vykusiame Vyriausyb�s pos�dyje priimtas verdiktas Vaclovui Volkovui buvo negailestingas. Vyriausyb�s atstovui Šiauli� apskrityje skirta tarnybin� nuobauda – atleidimas iš pareig�.

Pripa�inta, kad V. Volkovas padar� tarnybin� nusi�engim�, pa�eisdamas Valstyb�s tarnybos �statyme �tvirtintus valstyb�s tarnautoj� veiklos etikos principus bei šio �statymo punktuose nustatytas valstyb�s tarnautoj� pareigas.

Specialiai sudaryta komisija ir Vyriausyb� konstatavo, kad V. Volkovas, �tartas buv�s neblaivus tarnybin�se patalpose ir atsisak�s pasitikrinti girtum� bei nepaklus�s policijos pareig�n� ir ministro pirmininko kanclerio D. Matulionio prašymams, pa�eid� ne tik �statyme valstyb�s tarnautojui �tvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus (b�ti nepriekaištingos reputacijos ir elgtis nepriekaištingai), bet ir sumenkino savo �staigos reputacij�. Taip pat komisija nustat�, kad V. Volkovas, palikdamas tarnybos patalpas ir išvyk�s ne darbo tikslais, negav�s tiesioginio vadovo sutikimo, pa�eid� Valstyb�s tarnybos �statymo ir Vyriausyb�s atstovo Šiauli� apskrityje tarnybos vidaus darbo tvarkos aprašo nuostatas.

Pirmadien�, kai V. Volkov� kalbino "S plius" televizijos �urnalistai, šis dar ne�inojo, kad premjero sudaryta komisija pasi�l� j� atleisti iš pareig�. Vyriausyb�s atstovui Šiauli� apskrityje tokia išvada buvo netik�ta, es� jis pateik�s paaiškinimus komisijai, be to, buvo praš�s, kad b�t� supa�indintas su išvadomis. Politikas neig� fakt�, kad tarnybin�se patalpose �urnalist� buvo u�tiktas neblaivus – es� tai ne�rodyta.

V. Volkovas jau buvo gav�s papeikim� u� tai, kad rugs�j� per Šiauli� miesto gimtadien� buvo neblaivus darbo vietoje.

"Šiauliai plius" informacija

Norima sujungti Auk�tabalio pradin� ir "Rasos" pagrindin� mokyklas

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiauli� miesto mokykloms �vertinus savo veikl� pagal nustatytus kriterijus paaišk�jo, kad penkioms mokykloms tr�ksta moksleivi�, sunku išgyventi iš "mokinio krepšeli�", neu�tenka aplinkos l�š�, susidaro skolos. Atitolusi� nuo centro mokykl� Savivaldyb� u�daryti neketina, ta�iau šalia esan�ioms Aukštabalio pradinei ir "Rasos" pagrindinei si�lys susijungti.

Aukštabalio pradin� mokykla, turinti per 160 pradinuk�, šiais mokslo metais surinko tik vien� pirmok� klas�. Viena klase ma�iau reiškia, kad gauta ir ma�iau "mokinio krepšeli�", o atlyginimai, šildomas pastato plotas išliko tokie pat, dar susidar� skolos u� paslaugas. Taigi mokykla pateko � "optimalios" mokyklos kriterij� neatitinkan�i�j� penket�. Panaši ir šalia esan�ios "Rasos" pagrindin�s mokyklos situacija. Savivaldyb� neketina prisiimti naštos biud�etui, tod�l si�lys jas sujungti dar iki nauj�j� mokslo met� prad�ios.

Mokykl� vadovyb�s, dar pra�jusiais metais prad�jusios diskutuoti sujungimo klausimais, dabar tikina, kad joms tai – naujiena. Aukštabalio pradin� skai�iuoja, kad iki reikiamo �vertinimo tr�ksta vos keli� procentini� punkt�, ir mano, kad situacija kitais mokslo metais pager�s, nes tikisi v�l surinkti dvi pirmok� klases.

Teigiama, kad paprastai sujungti mokykl� nepavyks. Dalis pradinuk� t�v�, su�inoj�, kad j� vaikams teks mokytis kartu su vyresniais vaikais, ma�uosius gali perkelti � kitas mokyklas.

Kit� trij� mokykl�, neatitinkan�i� kriterij�, Savivaldyb� naikinti negali, nes jos nutolusios nuo centro ir yra vienintel�s rajone.

Naujo mero �iauliai dar neturi

Oksana LAURUTYT�

Socialdemokratams nepavykus laim�ti daugumos bals� Taryboje (10 viet� iš 31), naujoji valdan�ioji koalicija socialdemokratui Seimo nariui Edvardui �akariui pasi�l� mero post�. Nepatik�j�s, kad mero postas si�lomas nuošird�iai, E. �akaris spaudoje pareišk� "kišeniniu meru" atsisakantis b�ti. Kaip valdan�ioji koalicija vertina tok� socialdemokrat� lyderio pareiškim� ir kam ketina si�lyti tapti miesto meru?

Pareiškimas spaudoje ma�� ma�iausiai nustebino

Pirmadien� "tvarkie�i�", liberalcentrist�, "darbie�i�", konservatori� ir libersaj�die�i� koalicija s�do prie deryb� stalo su daugiausia mandat� rinkimuose iškovojusiais socialdemokratais. Koalicija oficialiai Šiauli� mero post� pasi�l� E. �akariui. Šis sprendimo išsyk nepri�m� - teig�, kad turi pasitarti su partijos vadovybe, nes Seime tokiu atveju socialdemokratai netekt� vieno balso.

Koalicija oficial� E. �akario atsakym� tur�jo gauti tre�iadien�, ta�iau jo nesulauk�. "Tvarkietis" Vidmantas Japertas savaitrašt� "Šiauliai plius" informavo, kad koalicija tik iš spaudos su�inojo socialdemokrat� lyderio pozicij�. "Jis m�s� neinformavo. Tai parodo, kad �mogus link�s ne problemas spr�sti, o kitais b�dais bendrauti su aplinka", - teig� jis.

Anot V. Japerto, šešiolika viet� Taryboje turinti koalicija �ada dirbti, kad nuo politik� neveiklumo nenukent�t� miesto reikalai. "Rinksim�s penktadien�, formuosime pla�i�j� koalicij�, numatysime ketveri� met� kadencijos program�", - sak� V. Japertas.

T�vyn�s s�jungos Lietuvos krikš�ioni� demokrat� lyderis Jonas Bartkus, spaudoje perskait�s E. �akario pranešim�, sako, kad jam u�kliuvo daug teigini� ir geros nuotaikos toks pareiškimas nesuteik�. "Socialdemokratai turi dešimt viet�, o jis sako �sivaizduojantis, kad bus "kišeniniu meru"? O jei meras bus iš t�, kurie turi keturias vietas Taryboje, tai jau bus "nebekišeninis"? Tai kieno kišen�j tas meras s�d�s? Man visiškai nesuprantami tokie pareiškimai. E. �akaris teigia, kad susib�r� partijos, turin�ios verslo atstov�. O socialdemokratai verslinink� neturi? Apskritai, ar verslininkai - koks nors blogis?" - steb�josi J. Bartkus.

Koalicija, anot J. Bartkaus, naujo kandidato � merus dar neieškojo. "Mes turime 16 paraš�, galime patys si�lyti kandidat� � merus, ta�iau �inome, kad socialdemokratai yra �gij� �moni� pasitik�jim�. Jei b�tume išrink� savo mer� ir nieko nesi�l� socialdemokratams, tada E. �akaris gal�t� pykti, bet ne dabar", - teig� pašnekovas.

Tarsis šiandien

Darbo partijos lyderio Aido Gedvilo nuomone, jokio atsakymo nedavimas - ne patirties stoka. "Tai nekorektiška, nes mero rinkimai - ne dviej� �moni� susitarimo reikalas, o atsakingas klausimas ne tik politikams, bet ir visiems Šiauliams", - teig� jis.

A. Gedvilui nesuvokiamas ir terminas "kišeninis meras". "Ne�sivaizduoju tokios b�senos. Naivu b�t� tik�tis, kad rinkimus 100 proc. laim�t� viena partija. Istorijoje dar n�ra taip nutik�, kad viena partija visus savo narius gal�t� deleguoti � postus. Na, �mogus jau�iasi taip, kaip geba jaustis", - sak� jis.

Anot E. Gedvilo, E. �akaris pasi�ymi geb�jimu ir bendrauti, ir vadovauti, turi ir patirties, tod�l jam ir pasi�lytas mero postas. "Nemanau, kad miestas �lugs, jei atsakomyb�s imsis kitas politikas. Kas jis gal�t� b�ti? Tarsim�s partijoje, atsakyti dar ankstoka", - sak� jis.

Liberal� ir centro s�jungos atstovas Vaclovas Vingras teig�, kad E. �akaris nuvyl�. "Mes jam si�l�me mero post� tik�damiesi, kad jis si�lym� priims. Lauksime, kok� kit� kandidat� dešimt viet� Taryboje turintys socialdemokratai pasi�lys", - teig� jis.

Kam bus pasi�lyta tapti miesto galva, tur�t� paaišk�ti šiandien, penktadien�.

Skai�iuos nepri�i�rimas kapavietes

J�rat� SOBUTIEN�

Šiauliuose sudaryta speciali komisija, kuri spr�s d�l Šiauli� miesto kapavie�i� pripa�inimo nepri�i�rimomis.

Komisijos pirmininko Ar�no Adomai�io, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jo, teigimu, pagal nustatyt� tvark� kapini� pri�i�r�toja bendrov� "Šiauli� ap�eldinimas" tur�s pateikti nepri�i�rim� kapavie�i� s�raš�. Po to komisija prad�s speciali� proced�r�: vietin�je spaudoje ne ma�iau nei du kartus bus skelbiama apie nepri�i�rimas kapavietes – tai u�truks metus. Jei atsiras norin�i�j�, komisija svarstys, ar kapaviet� priskirti kitam pri�i�r�tojui. Laidoti senoje kapaviet�je bus galima tik pra�jus 25-eriems metams po ramyb�s laikotarpio. Šis laikotarpis taip pat trunka 25-erius metus.

Ir anks�iau � Šiauli� miesto savivaldyb� bei "Šiauli� ap�eldinim�" kreipdavosi �mon�s, pretenduojantys � nepri�i�rimas kapavietes. Da�niausiai tai �mon�s, savo kap� turintys šalia nepri�i�rimo.

Šiaulie�iai pirmieji Lietuvoje �m� inventorizuoti senas kapavietes, ta�iau, anot A. Adomai�io, ne�inia, kaip tok� proces� vertinti. "Komisij� sudar�me, ta�iau mirusi�j� nepaklausi, k� jie mano apie svetim� �moni� kaimynyst�..." - sak� jis.

"Damoklo" kardas kab�s savait�

Vakar po šalia Šiauli� viešbu�io esan�iomis arkomis pakabintas dizainerio Viliaus Purono k�rinys - mil�iniškas kardas, nors Teigiamo �vaizd�io komisija buvo nusprendusi Šiauli� bulvare kelias tonas sverian�io gigantiško kardo nekabinti.

Pasak dizainerio, pakabinti kard� jam leid�s pats miesto meras Genadijus Mikšys. Kardu norima papuošti bulvar� Kovo 11-osios proga. Po savait�s kardas tur�t� b�ti nukabintas. Teigiamo �vaizd�io komisija kard�, kaip kov� simbol�, si�lo kabinti Saul�s m�šio vietoje - Jauni�nuose.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Vaizdo konferencijoje - A. Visockas

Naujien� portalas www.etaplius.lt t�sia tiesiogini� vaizdo konferencij� su �inomais Šiauli� regiono �mon�mis maraton�.

Pirmadien�, kovo 14 dien�, 14 val. videokonferencijos sve�ias - nepriklausomas kandidatas savivaldos rinkimuose, sulauk�s ne�tik�tinai didelio šiaulie�i� palaikymo ir gav�s mandat� Savivaldyb�je Art�ras Visockas. Klausimus laidos sve�iui jau galite pateikti dabar naujien� portalo www.etaplius.lt rubrikoje "Videokonferencijos".

"Etaplius.lt" informacija

Tre�i�kart i�rinkta met� �iauliet�

Šiemet "Met� šiauliet�s" laurai ir beveik visi specialieji prizai atiteko akordeono mokytojai Marytei Markevi�ienei.

Garbingam "Met� šiauliet�s" titului buvo nominuota Irena Alzbutien�, Jurgita Juoz�nien�, Irina �i�kuvien�, Diana Martinaitien�, Jurgita Jankauskien�, Laima Mikali�nien�, Dal� Dargien�, Laimut� Vitien�, Maryt� Markevi�ien�.

Ne vien� talenting� atlik�j� išugd�iusiai akordeono mokytojai Marytei Markevi�ienei pergal� tapo malonia staigmena, mat ji pasijuto triskart nugal�toja: jai savo balsus skyr� komisija, po to paaišk�jo, kad ji sulauk� daugiausia televizijos �i�rov� trump�j� �inu�i�, ir galiausiai u� j� balsavo daugiausia finalinio renginio �i�rov�.

Gabi�, pasaulin� ir respublikin� šlov� pelniusi� akordeoninink� Egl�s Bartkevi�i�t�s, Tado Motie�iaus ir Martyno Levickio mokytoja pripa�inta absoliu�ia lydere. U� "Met� šiauliet�s" titul� jai �teiktas specialiai šiems rinkimams sukurtas juvelyrini� dirbini� salono "Fort�natas 999" kolj�, prekybos ir pramog� sostin�s "Akropolis" t�kstan�io lit� �ekis bei pusantro t�kstan�io lit� vert�s kelioni� organizatoriaus "Ditmos projektai" kelion�s �ekis.

R�m�j� prizais tradiciškai apdovanotos visos finalo dalyv�s. Special� priz� �steig� ir rinkim� glob�jas Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys. Prizas atiteko Irenai Alzbutienei. Išskirtin� dovan� gavo ir visi "Met� šiauliet�s" apdovanojim� dalyviai. Jiems parodytas legendinis teatralizuotas koncertas suaugusiesiems "Paskutiniai Br�meno muzikantai".

"Met� šiauliet�s" rinkimus organizuoja Šiauli� apskrities televizija ir moter� veiklos inovacij� centras. Konkurso organizatoriai, suman� j� prieš trejus metus, tik�josi, kad jis taps tradicinis ir kad kuo daugiau �moni� pasteb�s darbš�ias, talentingas, pasiaukojan�ias moteris.

"Šiauliai plius" informacija

Vargas d�l banko akcij� ir etikos

J�rat� SOBUTIEN�

Prieš savivaldos rinkimus pasireklamuoti sumaniusio Andriaus Šed�iaus pareiškimas, kad keli Šiauli� miesto tarybos nariai gal�jo pa�eisti etik�, nepra�jo be p�dsako.

Anot seim�no, penki Šiauli� miesto tarybos nariai – Stasys Grigali�nas, Gintaras Karalevi�ius, Jonas Bartkus, Vaclovas Vingras ir Kazimieras Šavinis – pa�eid� etik�, nes nenusišalino balsuodami d�l sprendimo parduoti savivaldyb�s turimas Šiauli� banko akcijas, nors patys j� tur�jo.

Vyriausioji tarnybin� etikos komisija (VTEK) šio skundo nenagrin�jo, nes nuo galimo pa�eidimo pra�jo daugiau nei metai (apie tai svarstyta 2008-aisiais), sprendimas parduoti akcijas nepriimtas (j� vert� buvo gerokai kritusi), ta�iau nuo VTEK kliuvo Kazimierui Šaviniui – antradien� vykusiame pos�dyje komisija nusprend� u� Vieš�j� ir priva�i� interes� derinimo valstybin�je tarnyboje �statymo nuostat� nevykdym� surašyti K. Šaviniui administracinio teis�s pa�eidimo protokol� ir kreiptis � teism� d�l šio asmens patraukimo administracin�n atsakomyb�n (bauda nuo 500 iki 1000 lit�).

Paradoksalu - K. Šavinis neturi ir niekada netur�jo Šiauli� banko akcij�. Tai patvirtinan�i� pa�ym� jis pateik� ir etikos komisijai.

VTEK, negal�dama skundo nagrin�ti pati, paved� Šiauli� miesto tarybai sudaryti komisij� penki� "nusi�engusi�" Tarybos nari� elgesiui �vertinti. Taryba nusprend� tokios komisijos nesudaryti. Savo nuomon� šiuo klausimu aktyviai išsak� ir K. Šavinis. "Aš dar gruod�io m�nes� Tarybos pos�dyje viešai pareiškiau, kad neturiu ir netur�jau Šiauli� banko akcij�. Akcij� neturiu, negal�jau pa�eisti ir etikos, tod�l ir pareiškiau savo nuomon� d�l komisijos sudarymo, - sak� politikas. – VTEK tai u�kliuvo."

Anot K. Šavinio, per vis� politin� karjer� nieko panašaus jam neteko patirti. "� politik� jau nebegr�šiu, o dabar, besibaigiant karjerai, tenka tokia "dovan�l�", - steb�josi jis.

Darbo partija savo balsus atidav� senajai vald�iai

Iškart po rinkim� prabilusios apie galim� susijungim� � koalicij�, partijos ketvirtadien� pasiraš� susitarim�. Pagrindin� prie�astis, kod�l buvo delsiama - buvo laukiama, kol apsispr�s Darbo partija. Koalicijoje n�ra daugiausia mandat� - dešimt - gavusi� socialdemokrat� ir Naujosios s�jungos bei savarankišk� kandidat�.

Koalicijoje - iki šiol buvusi valdan�ioji dauguma - partija "Tvarka ir teisingumas", T�vyn�s s�junga, Liberal� ir centro s�junga, Darbo partija ir nauja politin� j�ga Šiauliuose - Liberal� s�j�dis. Jie Taryboje tur�s 16 k�d�i�.

Valdan�ioji dauguma prie koalicijos kvie�ia prisijungti ir socialdemokratus, ta�iau vis dar neaišku, ar šie sutiks. Socialdemokratai, dar prieš rinkimus paskelb� apie koalicij� su Nauj�ja s�junga, kol kas nesiry�ta atsisakyti šios partijos draugijos. Dabartin�je taryboje Naujoji S�junga yra valdan�iojoje daugumoje, o kaip ji dirbs naujojoje taryboje, kol kas neaišku.

Socialdemokratams valdan�ioji dauguma si�l� mero post�. Nesutar�, kas tur�t� b�ti meru, jie lauk�, kol iš Vilniaus gr�š skyriaus pirmininkas Edvardas �akaris. Partijos tarybos pos�dyje socialdemokratai nusprend�, kad j� partijai priklausyt� mero ir administracijos direktoriaus postai. Tik tada, E. �akario teigimu, partija gal�t� �vykdyti savo �sipareigojimus rink�jams. Nepatvirtintais duomenimis, � mero post� socialdemokratai numat� Arvyd� Mock�, � administracijos direktoriaus – Justin� Sartausk�. Tokiam j� sumanymui �gyvendinti reik�jo Darbo partijos palaikymo, ta�iau ši ketvirtadien� savo balsus atidav� kitai koalicijai.

"Šiauliai plius" informacija

"Etaplius.lt" vaizdo konferencijoje � �iauli� ligonin�s vadovas P. Simavi�ius

Stasys ŠLIO�A

Kovo 7-�j� 14 val. naujien� portalo www.etaplius.lt tiesiogin�s vaizdo konferencijos sve�ias – Šiauli� ligonin�s vadovas Petras Simavi�ius. Jis atsakys � šiaulie�iams r�pimus klausimus, kuriuos jau dabar galite pateikti "Etaplius.lt" rubrikoje "Videokonferencijos".

Saus� prad�tos transliuoti tiesiogin�s "Etaplius.lt" vaizdo konferencijos kviet� naujien� portalo lankytojus pateikti klausim� pa�i� �vairiausi� profesij� atstovams. Dar prieš prasidedant pavasariui "Etaplius.lt" redakcijoje sve�iavosi akordeono virtuozas Martynas Levickis, �agar�s regioninio parko direktorius Mindaugas Bal�i�nas bei Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keli� policijos biuro viršininkas K�stutis Di�ius. Ateityje "Etaplius.lt" �ada pasikviesti dar �domesni� pašnekov�.

Klavišinio akordeono kategorijos pasaulio �empionas M. Levickis � "Etaplius.lt" redakcij� atskub�jo iškart po triumfo "Lietuvos talent�" finale. Dar nesp�j�s atsitok�ti po didingos pergal�s jaunatviška energija trykštantis akordeonininkas spindin�iomis akimis dalijosi �sp�d�iais ir pasakojo apie galvotr�k�iais skriejant� gyvenim�. Lyg ant mieli� išdyg�s "Lietuvos talent�" nugal�tojo populiarumas n� kiek neu�riet� jam nosies, Londono karališkosios akademijos tre�iakursis šypsodamasis atsakin�jo � "Etaplius.lt" lankytoj� klausimus.

V�liau drauge su "Etaplius.lt" portalo lankytojais � diskusijas leidosi M. Bal�i�nas. �agar�s gyventoj� pravard�iuojamas paskutiniuoju kunigaikš�iu, M. Bal�i�nas papasakojo apie daugiau nei pus� dešimtme�io Lietuv� stebinant� �agar�s vyšni� festival�. S�kmingiausiu nekomerciniu turizmo rinkodaros projektu pripa�into festivalio organizatorius vaizdo konferencijos metu svarst�, kaip suma�inti kaimo �moni� socialin� atskirt� ir kartu ugdyti j� pilietiškum� bei kaip ateinan�ioms kartoms išsaugoti �agar�s krašto kult�rines ir istorines vertybes. M. Bal�i�nas pusiau juokais, pusiau rimtai "Etaplius.lt" lankytojams prasitar� apie tai, ko šiemet tik�tis iš Vyšni� festivalio.

Paskutinysis "Etaplius.lt" redakcijoje sve�iav�sis pašnekovas – Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keli� policijos biuro viršininkas K. Di�ius. Pareig�nas vaizdo konferencijos metu �i�rovams papasakojo apie kovo 1-�j� �sigaliojusius Administracini� teis�s pa�eidim� kodekso pakeitimus, sugrie�tinan�ius administracin� atsakomyb� u� padarytus Keli� eismo taisykli� pa�eidimus. "Etaplius.lt" lankytojai gal�jo pateikti jiems r�pimus klausimus ir surasti aktuali� problem� sprendimo b�dus.

Netrukus naujien� portalas "Etaplius.lt" rengiasi � vaizdo konferencij� �domiems pokalbiams pakviesti Moters ir vaiko klinikos direktori� Lin� Rov�, "S plius" televizijos viza�ist� Lin� �ervinskien� ir dar daug kit� �domi� bei netradicini� specialybi� atstov�.

"Etaplius.lt" primena, kad skaitytojai el. paštu etaplius@splius.lt gali si�lyti pašnekovus ir nuspr�sti, kas sve�iuosis artimiausiose tiesiogin�se vaizdo konferencijose.

Rinkim� komisija skai�iuoja pa�eidimus

Pasibaigus rinkimams, Šiauli� miesto rinkim� komisija skai�iuoja pa�eidimus - daugiausia partijos ir pavieniai kandidatai nepa�ym�jo reklamos ir nenurod� l�š� šaltinio, buvo ir kit� pa�eidim�.

Šeštadien�, prieš pat savivaldybi� taryb� rinkimus, dienraštyje "Šiauli� naujienos" buvo išspausdintos socialdemokrat� ir Naujosios s�jungos (socialliberal�) kandidat� � Šiauli� miesto taryb� nuotraukos. Tiesa, šalia nuotrauk� išspausdinti tekstai nesusij� su rinkimais. Antrajame laikraš�io puslapyje - neigiama informacija apie Liberal� ir centro partijos lyder� Genadij� Mikš�. Pagal �statymus neigiama informacija apie kandidat� gali b�ti spausdinama ne v�liau kaip ketvirtadien�, kad kandidatas sp�t� išd�styti savo argumentus.

Art�ro Kiudulo, Šiauli� rinkim� komisijos pirmininko, teigimu, komisija, u�fiksavusi šiuos faktus, suraš� administracini� teis�s pa�eidim� protokol�, o teismas nagrin�s ir spr�s d�l nuobaudos.

Anot pirmininko, Šiauliuose per rinkim� agitacij� buvo u�registruota daug smulki� pa�eidim�: partijos ir save išsik�l� kandidatai da�nai nepa�ym�davo reklamos ir nenurodydavo l�š� šaltinio. Nepa�ym�jo reklamos ir nenurod� finansavimo šaltinio ir patys save išsik�l� kandidatai Art�ras Visockas bei Vida Ska�kauskait�.

"Šiauliai plius" informacija

Su pa�eid�jais kovos Savivaldyb�s tarnautojai

Nijol� VISOCKIEN�

Nuo kovo 1-osios padaug�jo Savivaldyb�s funkcij�.

Jei ant �aliosios vejos, šaligatvio, kiemuose, gyvenamosiose zonose ar kitose neleistinose vietose pastatytas automobilis, gyventojai gal�s kreiptis ne tik � policij�, bet ir Savivaldyb�s administracijos Viešosios tvarkos skyri�.

Nuo kovo pirmosios Viešosios tvarkos skyriui suteikta teis� kontroliuoti ne tik min�tas vietas, bet ir prekyb� viešose vietose ir turgaviet�se. Viešosios tvarkos skyriaus ved�jos Vitalijos Pelenien�s teigimu, ir anks�iau skyriaus specialistai kontroliuodavo turgavietes, tik negal�davo taikyti administracini� poveikio priemoni�.

Anot V. Pelenien�s, d�l kelio �enkl� laikymosi kontrol�s sunkum� bus, nes kol kas Savivaldyb� neturi galimyb�s naudotis policijos duomen� baze. Gyventojams taip pat gali kilti problem�, nes Savivaldyb� dirba tik darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos. Be to, naujoms funkcijoms vykdyti Viešosios tvarkos skyriuje tr�ks �moni�, ypa� kontroliuoti, ar mokama rinkliava automobili� stov�jimo aikštel�se.

Paciento teis� �inoti ir nemok�ti, kai neprivalu

Asta STANK�NIEN�

Šiauli� teritorin�s ligoni� kasos atstovai ruošiasi tikrinti valdiškas ir priva�ias gydymo �staigas, ar jose nepa�eid�iamos pacient� teis�s.

Specialistai pastebi, kad pacientai da�nai primoka u� sveikatos paslaugas, vaistus, priemones net nepaklaus�, ar tai privaloma, pasirašo sutikim� net jo neperskait�. Mok�ti ar nemok�ti gydymo �staigoje, tur�t� nuspr�sti pacientas. Deja, �mon�s, ypa� besigydantys ligonin�se, skund�iasi neteis�tai sumok�j� u� vaistus, chalatus, tvarsliav� ar gydymo paslaugas jau po to, kai pasirašo sutikim�.

Specialistai sako, kad pirmiausia b�tina pasiteirauti, kuo remiantis reikia mok�ti ar primok�ti u� paslaug�. Galima paskambinti Teritorinei ligoni� kasai ir pasiteirauti.

Pernai Teritorin� ligoni� kasa u�registravo 13 pacient� skund� raštu ar elektroniniu paštu, šeši pasitvirtino. Daugiausia skund� pacientai pateikia d�l nekokybiškos dant� protezavimo paslaugos.

D�l �vairi� priemok� gydymo �staigose kasdien � ligoni� kas� kreipiasi po 3-4 �mones. Šiauli� teritorin� ligoni� kasa iki baland�io tikrins pasirinktas Šiauli� ir Telši� apskri�i� gydymo �staigas, ar jos skelbia pacientams apie mokamas ir kompensuojamas paslaugas.

Did�s kainos, did�s ir atlyginimai

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet ekonomika augs u�sakym� iš u�sienio ir verslo �moni� investicij� d�ka. Šiauliuose verslininkai pradeda net statybos projektus – statys daugiabut�. Truput� did�s ir gyventoj� suvartojimas, ta�iau �mon�s to nepajus, nes visk� praris augan�ios kainos.

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma�iulis prognozuoja, kad Lietuva aukš�iausi� prieškrizin� 2008 met� lyg� pasieks tik 2014 metais, nors kitos šalys atsigaus jau kit� met� viduryje. Prie�astis - Lietuva labai priklausoma nuo vidaus vartojimo, kurio, deja, 65 proc. sudaro nam� �kiai. Nors atlyginimai ir prad�s did�ti, vartojimo augimo gyventojai nepajus tod�l, kad labai augs kainos. Vidaus vartojimas išaugs apie 5 proc., ta�iau realiai d�l kain� kilimo - tik vienu procentu. Kitaip tariant, �mon�s gal�s sau leisti pirkti ne k� daugiau nei dabar. Galima tik pasid�iaugti, kad Lietuvos gyventojus ma�iausiai iš vis� europie�i� ir net Baltijos šali� gyventoj� slegia skol� našta: Lietuvoje jos sudaro 45 proc. metini� nam� �ki� pajam�, Latvijoje – 70 proc., Estijoje – 91 proc.

Vis d�lto prognozuojamas šalies ekonomikos ir BVP augimas, kur� lems u�sakymai iš u�sienio, tad eksportuojan�ios �mon�s jau ruošiasi investicijoms – ketina keisti sen� �rang�, modernizuoti technik�, savo automobili� �k� atnaujina transporto �mon�s, kurios augant preki� srautams, išgyvena pakilim�. Iš pramon�s sri�i� geriausia apdirbamosios pramon�s situacija, tod�l b�tent šiame sektoriuje prognozuojamas darbo viet� augimas.

Verslo bankininkyst�s centro Šiauli� regiono direktorius Sigitas Lokcikas pastebi kad jei pernai Šiauli� regiono �mon�s steng�si subalansuoti finansinius srautus, tai šiemet jau teikia investicinius projektus. Stebima ir nauja tendencija – investicijos skolintais pinigais nebe tokios populiarios kaip anks�iau, verslininkai stengiasi išsiversti savomis arba europin�mis l�šomis. Kreipiasi ir � bankus, kurie teigia šiek tiek atriš� pinig� maišelius ir prognozuoja šiemet kreditavimo portfelio augim�. Tiesa, skolinimo s�lygos vienodos ne visiems: jei 2006-2007 metais kreditai buvo dalijami beveik visiems ir skolinimosi kaštai buvo vienodi, tai dabar pal�kanos priklauso nuo pasitik�jimo verslo partneriu ir nuo to, kiek investuotojas ketina �d�ti � projekt� savo l�š�. Nors blogiausia vis dar statybos sektoriaus situacija, tarp nauj�j� verslo projekt� Šiauli� regione yra ir daugiabu�io gyvenamojo namo, tik�tina, ne vieno, statyba.

Pagrindiniai rizikos faktoriai ir toliau yra nedarbas (d�l augan�ios emigracijos ir likusi� netinkamos kvalifikacijos bedarbi�), kain� kilimas ir biud�eto balansavimas, kuris ypa� aktualus taps per Seimo rinkimus kit� ruden�.

Auk�tosioms regiono mokykloms gr�sm�s n�ra?

Šiauliuose apsilank�s švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavi�ius tikino, kad gr�sm�s u�sidaryti aukštosioms mokykloms regione n�ra.

Rektorate vykusiame susitikime ministras gerai �vertino Šiauli� ir Klaip�dos universitet� konsorciumo �k�rim�, kelis kartus patvirtino nemat�s jokios gr�sm�s tolesnei abiej� universitet� veiklai, link�jo mobilizuotis naujiems darbams ir išš�kiams.

Studij� prorektorius Juozas Pabr��a atkreip� d�mes� � nepopuliarias, bet reikalingas studij� programas, si�l� ministerijai skirti kvot� šioms programoms, taip pat ir regioniniams universitetams. G. Steponavi�iaus nuomone, kvot� atsiradimas sugriaut� sistem�, jos gali b�ti taikomos tik specifiniais atvejais, pavyzd�iui, men� krypties arba išskirtin�ms studij� programoms. Patys universitetai tur�t� daugiau dirbti populiarindami, reklamuodami savo studij� programas, stiprindami j� presti��, atnaujindami ir pertvarkydami program� turin�.

Ir universitetui, ir kolegijoms si�loma aktyviau pritraukti student� iš u�sienio šali�. Su ministru susitik� kolegij� vadovai išk�l� skiriam� "krepšeli�" valstyb�s finansuojamoms vietoms problem�: nors ministras pa�ad�jo, kad j� šiemet bus panašiai kaip ir pernai (apie 9 t�kst.), ta�iau j� dydis jau seniai keit�si - realiai u�tenka tik stipendijoms ir atlyginimams, o išlaidos program� kokybei u�tikrinti vis did�ja.

Studentams svarbiu privalomojo sveikatos draudimo klausimu ministras buvo kategoriškas, es� šis draudimas turi b�ti garantuojamas visiems su darbo santykiais nesusijusiems studentams, nepriklausomai nuo to, ar jie mokosi valstyb�s, ar savo l�šomis, ar pagal dienini�, ar pagal išt�stini� studij� program�.

Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija paskelb� š�k� "Atrask pasaul� Lietuvoje" ir kvie�ia jaunim� studijuoti Lietuvos universitetuose, studij� kokybe da�nai nenusileid�ian�iuose tiems, kuriuos pasirenka u�sienin išvykstantis jaunimas. Ministras si�l� šio klausimo nedramatizuoti: per 80 procent� dešimtukinink�, olimpiad� laim�toj� studijuoja Lietuvoje, tod�l tikrai negalima sakyti, kad geriausieji išva�iuoja. Pagal studijuojan�i�j� u�sienyje skai�i� vienam gyventojui lietuviai yra tarp s�sli� šali� - neviršija Europos S�jungos vidurkio – 5 proc.

"Šiauliai plius" informacija

"Polifonija" d�iugino Prezident�r�

Lietuvos Respublikos Prezident�roje Šiauli� valstybinis kamerinis choras "Polifonija" pristat� pasaulio taut� muzikos program� "Keliaukime kartu su muzika po �em�s rutul�".

"Polifonijos" atliekama muzika skraidino klausytojus po �em�s rutul�.

D�ojos Gundos BARYSAIT�S nuotr.

"Polifonijos" atlikta programa - tai spalvinga ir nuotaikinga kelion� aplink �em�s rutul�. Renginio metu buvo atliekami �vairi� pasaulio krašt� - Europos, Azijos, Afrikos, Šiaur�s ir Piet� Amerikos - chorok�riniai. Koncerte klausytojai susipa�ino su lietuviams tolim� egzotišk� šali� chor� kult�ra, kuri remiasi t� šali� folkloru.

Koncertas klausytojams suteik� puiki� emocij�, kurias susirinkusieji išreišk� audringais plojimais. Po renginio kalbinti �mon�s negail�jo šilt� �od�i� atlik�jams. "Tr�ksta �od�i�. Kiekvienas k�rinys – pasaka. Toks susidainavimas, tokia vienyb�, tokie balsai", – teig� tautodailininkas Anicetas Jonutis.

Atlik�jai: Šiauli� valstybinis kamerinis choras "Polifonija" ir profesional�s instrumentalistai, pritariantys mušamaisiais, klavišiniais ir kitais instrumentais. Choro vadovas - Tomas Ambrozaitis, dirigentai - Mindaugas �alalis ir Hana Mockien�. Koncert� ved� Vita Butvilien�.

Chorui talkino Eligijus �ilinskas (solin� gitara), Laimonas Tamoši�nas (bosin� gitara), Aivaras Mundinas (mušamieji). Ši programa Vilniuje, o taip pat ir prezident�roje skamb�jo pirm� kart�.

"Šiauliai plius" informacija

Vasario 27-�j� - rinkimai � savivaldybi� tarybas

Sekmadien� rink�jai savo vali� pareikšti gal�s nuo 7 iki 20 val.

Negavusieji rink�jo kortel�s gal�s ateiti balsuoti ir be jos, ta�iau rekomenduojama kortel� tur�ti - ji palengvint� apylink�s komisijos nari� darb�. Rink�jo kortel� galima atsispausdinti Vyriausiosios rinkim� komisijos tinklalapyje. Paskambinus telefonu 1855 galima su�inoti, ar rink�jas yra �rašytas � rink�j� s�rašus, kurioje rinkim� apylink�je gali balsuoti.

Balsuojant esmini� poky�i� n�ra. Klausim� kyla d�l pirmumo bals�, kuriuos galima suteikti kandidatams. Reitingavimas yra neprivalomas. Biuletenis d�l to, kad �mogus reitingavo ar nereitingavo, vis tiek yra galiojantis. Pa�ym�jus s�raš�, pirmumo balsus galima suteikti penkiems kandidatams. Reitingavus daugiau nei penkis kandidatus bus laikoma, kad biuletenis sugadintas.

"Šiauliai plius" informacija

Gyventojus piktina ketinimai i�kirsti ber�yn�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Buvusio politiko Laisv�no Neimano �monos bendrovei priklausantis �em�s sklypas Pabaliuose kelia aistras aplinkiniams gyventojams – jie piktinasi, kad iškirtus ber�us bus statomi namai.

Penkis hektarus Pabali� gatv�je iš �em� susigr��inusio savininko �sigijusi L. Neimano �monos bendrov� "Snieginos transportas" nori padalyti � sklypus individuali� vienbu�i� ir dvibu�i� nam� statybai. Sumanym� buvo sustabd� teismai, kol nagrin�jo aplinkini� gyventoj� skundus, es� verslininkai �eldynus nori naikinti neteis�tai. Ta�iau teismas išaiškino, kad �em�s savininkai turi toki� teis� ir savivaldyb� negali tam prieštarauti.

Projektuojama teritorija pagal miesto bendr�j� plan� patenka � ekstensyvaus �eldyno teritorij�, ta�iau papildomi reglamentai leid�ia joje nedideli� nam� statyb�. Svarstyme dalyvav� Pabali� gyventojai �sitikin�, kad gina mišk�, ta�iau architektai sako toki� duomen�, kad ten b�t� miškas, parkas ar upi� vagos, neturi.

Teismais ar ber�yno gelb�jimo akcijomis Pabali� rajono gyventojai jau ne be pirm� kart� protestuoja prieš šios teritorijos apgyvendinim�.

Savivaldyb�s skolos did�ja

Nijol� VISOCKIEN�

Likus kelioms dienoms iki rinkim� Šiauli� miesto tarybos nariai nesvarst� prieštaring� klausim�, ta�iau ilgalaik� 12 milijon� lit� paskol� nusprend� imti.

Ketvirtadien� vykusiame Tarybos pos�dyje politikai nesiry�o svarstyti nepalankiai visuomen�s vertinam� klausim� d�l �em�s sklyp� jungimo prie centre �sik�rusios "Maximos", d�l centrinio parko teritorijos detaliojo plano, d�l buvusios benami� sl�ptuv�s Dubijos gatv�je ir atliek� tvarkymo sistemos. Visi min�ti klausimai buvo išbraukti iš darbotvark�s, ta�iau Savivaldyb�s taryba pritar�, kad b�t� skolinamasi.

Nuspr�sta imti ilgalaik� daugiau nei 12 mln. lit� paskol�. Šiauli� savivaldyb� jau yra pasiskolinusi daugiau nei 61 milijon� lit� (34 proc. biud�eto). Kazimieros Daujotien�s, Šiauli� miesto savivaldyb�s Finans� skyriaus ved�jos, teigimu, kol kas limitai leid�ia skolintis, kadangi did�ioji dalis paskol� imama d�l ES strukt�rini� fond� finansuojam� projekt�.

Švietimo �staigoms tvarkyti nuspr�sta pasiskolinti beveik penkis milijonus lit�: 2,6 mln. lit� buvusio Šventupio mokyklos pastatui rekonstruoti, po daugiau nei milijon� lit� "Romuvos" pagrindin�s mokyklos ir Šiauli� universiteto gimnazijos pastatams modernizuoti, po milijon� lit� Pramoninio parko pl�trai ir Šiauli� men� inkubatoriui �kurti, 400 t�kst. lit� Talkšos e�ero šiaurinei daliai ir prieigoms sutvarkyti, beveik 4 mln. Vilniaus gatv�s p�s�i�j� takui rekonstruoti.

K. Daujotien� sako, kad savivaldyb�s paskola gali sudaryti apie 70 proc. biud�eto. Ta�iau miestas tokios sumos nesiskolina, nes paskolas teks gr��inti. Ši� met� biud�ete paskoloms gr��inti numatyta 10 mln. lit�, pal�kanoms - 3,5 mln. lit�.

Prie� rinkimus nusprend� pamokyti vie�umo

Asta STANK�NIEN�

Šiaulie�iai prieš Tarybos pos�d� rikiavosi su plakatais Savivaldyb�s skverelyje. Gyventojai prieš savivaldybi� taryb� rinkimus pos�d�iavusi� Šiauli� miesto taryb� nusprend� pamokyti viešumo ir reikalavo naujajai vald�iai nepalikti miesto skol�, grei�iau spr�sti b�sto šildymo problemas.

R�kyvos bendruomen� sureng� piket� d�l projekto, kuris net neprad�tas rengti.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Pirmosiose piketuotoj� gretose – iš R�kyvos atvyk� bendruomen�s atstovai. Gyventojai pageidauja R�kyvoje tur�ti parapijos namus su šarvojimo sale, ta�iau nerimauja, kad teritorijos tarp Poilsio, Pakap�s ir Mechanik� gatvi� suplanavimas neviešinamas. Miesto architektai tikina, kad gyventojai paskub�jo kritikuoti - šiuo metu patvirtintas tik sprendimas planuoti teritorij�.

Rasos Budryt�s, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�jos, teigimu, bus klausiama seni�nijos gyventoj�, ko jie nor�t� planuojamoje 10 ha teritorijoje. Did�i�j� dal�, vyriausiosios architekt�s teigimu, tur�t� u�imti parkas, nes bendrajame plane pa�ym�ta �eldyn� teritorija, kita dalis gal�t� b�ti skirta ma�aaukštei statybai. R�kyvos gyventojai su teritorijos detaliuoju planu ir parapijos nam� statyba bus supa�indinti ne tik Savivaldyb�je, bet ir R�kyvos seni�nijoje.

Poezija skamb�jo autobuse

Vasario 16-�j�, minint Lietuvos valstyb�s atk�rimo dien�, 12-ojo maršruto autobuse skamb�jo poezija.

Šiauli� dramos teatro aktoriai Nomeda B��i�t�, Juozas Bindokas ir Rolandas Dovydaitis skait� J. Krikš�i�no-Jovaro, Henriko Radausko, Juozo Erlicko, Leonardo Andriuškevi�iaus, kit� poet� eiles. Tai - kult�ros centro "Laipt� galerija" organizuojamo festivalio "Literat�rinis �iemkelis" menin� literat�rin� akcija, surengta jau tre�i� kart�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Naujas kapines �rengti ir pri�i�r�ti si�loma privatininkams

Nijol� VISOCKIEN�

Šiauli� miesto savivaldyb�je pristatyta Daušiški� kapini� �rengimo ir eksploatavimo galimybi� studija. Studijos reng�jai savivaldybei si�lo kapines �rengti ir pri�i�r�ti pagal viešojo ir privataus sektoriaus partneryst�s model�, kitaip tariant, kad savivaldyb� sudaryt� sutart� su priva�iu investuotoju ir šis ne tik �rengt� kapines, bet ir jas pri�i�r�t�.

2010-ieji šeimos gydytojams buvo vieni sunkiausi�, nes smarkiai suma��jus apmok�jimui u� teikiamas sveikatos paslaugas suma��jo gydymo �staig� pajamos. Per metus pajam� buvo net 11 procent� ma�iau, tad šiemet vyksian�ias permainas gydytojai vadina u�dirbt� pinig� gr��inimu.

Asmens sveikatos paslaug� bazini� kain� vert�, buvusi suma�inta iki 81 cento u� vien� bal�, v�liau padidinta iki 89 cent�, šiemet pama�u atstatoma – bus 95 centai u� vien� bal�.

Pacientams tai suteiks galimyb� da�niau pasitikrinti sveikat� profilaktiškai, pavyzd�iui, d�l širdies ir kraujagysli� lig�. Šeimos gydytojams d�l ši� permain� algos nedid�s.

Centro poliklinikos medikai pastaruoju metu u�dirba nuo 2 iki 4 t�kst. lit�, neatskai�iavus mokes�i�.

"Etaplius.lt" skelbia fotokonkurs� "M�s� vestuv�s"

Stasys ŠLIO�A

�iloje senov�je santuoka iš meil�s neegzistavo. T�vai, siekdami savo at�aloms u�tikrinti šviesi� ateit�, supiršdavo jaunuolius nepaisydami j� nor�. V�liau �monijos po�i�ris pama�u kito – meil�s s�voka tapo santuokos dalimi. Liberal�janti visuomen� pamiršo pelningas santuokas ir �m� ieškoti meil�s bei tarpusavio supratimo.

Dabar mokslininkai, griaudami anekdotais pagr�stus mitus apie santuok�, �rodin�ja, kad vedybos gyvenimui suteikia ne tik d�iaugsmo, bet ir j� gali netgi pailginti. Nepaisant to, vis ma�iau �moni� nori gyventi oficialiai �registrav� santuok�, o pasiry�usiems tuoktis, tenka lau�yti galv� planuojant did�iausi� gyvenimo švent�.

Naujien� portalas "Etaplius.lt" kvie�ia skaitytojus pasidalyti linksmiausiomis, �simintiniausiomis ir �aviausiomis bernvakari�, mergvakari�, vestuvi�, povestuvini� kelioni� ar sutuoktuvi� metini� akimirkomis ir skelbia fotokonkurs� "M�s� vestuv�s".

Sutuoktini� poros, norin�ios dalyvauti konkurse ir laim�ti verting� priz�, iki baland�io 4 dienos el. paštu konkursas@splius.lt turi atsi�sti smagiausi� vestuvi� akimirkas �am�inan�i� nuotrauk�. Nepamirškite nurodyti savo vardo, pavard�s, am�iaus ir telefono numerio.

Visos dalyvi� atsi�stos nuotraukos bus pateiktos naujien� portalo "Etaplius.lt" konkurs� rubrikoje. Balsuodami naujien� portalo lankytojai išrinks du nugal�tojus, dar du konkurso dalyvius "Etaplius.lt" redakcija apdovanos u� pa�ias �domiausias ir šmaikš�iausias nuotraukas.

Konkurso nugal�tojai bus paskelbti baland�io 8 d. savaitraštyje "Šiauliai plius" ir naujien� portale "Etaplius.lt".

Daugiau informacijos apie konkurs� galite su�inoti apsilank� interneto svetain�je www.etaplius.lt arba paskambin� telefonu (8~700) 121 62.

Vamzdynai neatlaik� i�bandymo �al�iu

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Paspaudus šal�iams neatlaik� seni ketaus vandentiekio vamzd�iai. Per ši� savait� u�registruotos penkios avarijos, tarp kuri� - ir did�iausia šiemet Gegu�i� gatv�je, pusdien� palikusi be vandens šeši� daugiabu�i� gyventojus.

40 met� vamzdynas neatlaiko šal�io.
"S plius" archyvo nuotr.

Ketvirtadienio ryt� u�registruota pati stambiausia Šiauli� mieste ši� �iem� vandentiekio avarija – d�l šal�io tr�ko 500 milimetr� diametro magistralinis ketaus vamzdis. Ryt� vanduo pl�do Gegu�i� gatve. Nutraukus vandens tiekim�, nei šalto, nei karšto vandens vis� dien� netur�jo šeši� daugiabu�i� nam� gyventojai. Nors vamzdynas �ia itin senas (klotas lygiai prieš keturiasdešimt met�), pagrindin� avarijos prie�astis – šaltis, ypa� dabar, kai �em�s nebesaugo storos pusnys.

Avarija u�registruota 8.30 val., greitai atvyko ir avarin� tarnyba, ta�iau pats likvidavimas prasid�jo tik po piet� – technika negal�jo priva�iuoti d�l kaip tik virš linijos augan�i� ber��, kuriems nupjauti reik�jo savivaldyb�s leidim�. Ant 2,5 metro gylyje atkasto ketaus vamzd�io u�d�tos ner�dijan�io plieno remontin�s movos. Kiek dar tarnaus šis ketaus vamzdis, neaišku.

Po nakties u�fiksuotos ir dar dvi ma�esn�s avarijos: Liepori� gatv�je be vandens buvo lik� du daugiabu�iai namai, Giruli� gatv�je – Profesinio rengimo skyrius.

U� sur��iuotas atliekas mok�sime daugiau

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Tik tre�dalis Šiauli� regiono gyventoj� buitini� atliek� po poros met� tur�t� patekti � s�vartyn�, o iš kit� b�t� gaunamos antrin�s �aliavos, kompostas, dujos ir elektros energija. Tokiam projektui, parengtam pagal galimybi� studij�, pritar� Šiauli� regiono pl�tros taryba. Aišku, kad ši sistema kainuos 54 milijonus lit�, ta�iau kokio dyd�io bus rinkliava gyventojui – ne�inia.

Šalia Aukštraki� s�vartyno kit�met prasid�s atliek� mechaninio–biologinio r�šiavimo �rangos statyba. Nauja linija atskirs antrines �aliavas: dalis bus parduodama, dalis - deginama, išgaunant dujas, iš kuri� bus gaminama elektros energija. Bioskaid�ioms atliekoms bus nupirkti 38 t�kstan�iai konteineri� tiems gyventojams, kurie namuose nekaups komposto. � s�vartyn� patekti tur�t� tik tre�dalis šiukšli�. Ši sistema kainuos daugiau nei 54 milijonus lit�: 46 – iš europini� fond�, kiti - Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro, tiksliau, vis� septyni� savivaldybi� l�šos.

Projekto finansavimo sutartis jau pasirašyta, ta�iau kad pinigai iš ties� b�t� skirti, reik�jo, kad arba visos savivaldybi� tarybos, arba Šiauli� regiono pl�tros taryba pritart� atliek� tvarkymo galimybi� studijai ir projektui. Šeši rajonai buvo pritar�, ta�iau Šiauli� miestas – ne, nes galimybi� studijoje vis skyr�si rinkliavos dydis gyventojams, nebuvo numatyta finansavimo galimyb� ne iš savivaldybi� biud�et�, o iš priva�i� l�š�.

Aplinkos ministrui pareikalavus pritarim� galimybi� studijai ir projektui pateikti per m�nes�, jam pritar� Šiauli� regiono pl�tros taryba. Devyni nariai balsavo u�, penki susilaik�.

Kokio dyd�io rinkliav� u� atliek� tvarkym� mok�s gyventojai �gyvendinus projekt�, liko neatsakyta, neva galimybi� studija rinkliav� skai�iuoja tik projekto r�muose, o �vertinus kitas aplinkybes rinkliava gali ir did�ti. Prognozuojama metin� rinkliava gyventojui - apie 80 lit�, ta�iau tiksli suma paaišk�s pateikus vieš�j� pirkim� ir operatoriaus �kainius. Dabar gyventojai moka 60 lit� per metus.

Triuk�mas d�l koncesijos sutarties - rinkimin� programa?

J�rat� SOBUTIEN�

Prieš kelias savaites, �sib�g�jant rinkiminei kampanijai, kilo triukšmas d�l koncesijos sutarties su Šiauli� arenos operatoriumi. Paaišk�jo, kad su juo pasirašyta sutartis skiriasi nuo tos, kuri� patvirtino Šiauli� miesto taryba.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus Vlado Damulevi�iaus teigimu, Tarybai pateiktoje sutartyje konkre�iau aptarta situacija, kada koncesininkas nuo gauto pelno turi mok�ti miesto savivaldybei, nei toje, kuri pasirašyta. Ta�iau tokiam sutarties projektui pasipriešino �kio ministerija, kadangi jis prieštaravo konkurso s�lygoms. Galb�t tada beskubant, anot direktoriaus, ir padaryta klaida, nes galutinis variantas nebuvo pateiktas Šiauli� miesto tarybai.

"Tuo metu, kai buvo pasirašyta koncesijos sutartis, aš nedirbau, tod�l man nebuvo �inomos visos peripetijos, - pirmadien� spaudos konferencijoje aiškino V. Damulevi�ius. – Ta�iau keista, kad tas klausimas nebuvo keltas anks�iau." Direktorius sak�, kad triukšmauti d�l sutarties �m� Tarybos narys Edvardas Peleckas, ir steb�josi, kod�l jis tai daro tik dabar, nors pats E. Peleckas nuo 2008-�j� vadovauja Šiauli� arenos prie�i�ros darbo grupei.

Savivaldyb� kasmet aren� administruojan�iai viešajai �staigai "Pramog� sala" sumoka 742 t�kstan�ius lit� koncesijos mokes�io. Panev��io savivaldyb� savo arenos operatoriui moka apie por� milijon� lit�, o Klaip�da �ada mok�ti apie 2,5 milijono lit�.

"Pramog� sala", anot V. Damulevi�iaus, negavusi koncesijos mokes�io, dirbt� nuostolingai. Koncesininkas �sipareigoja investuoti nemenkas sumas, brangu išlaikyti ir pa�i� aren�.

Vietoj baudos � ne are�tas, o visuomenei naudingas darbas

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Jau beveik metus galioja tvarka, kai pa�eid�jai, negalintys sumok�ti pinigin�s baudos, gali skol� visuomenei atiduoti dirbdami viešuosius darbus. Deja, pa�eid�jai da�niau prašo bausm� pakeisti ne darbais, o administraciniu areštu.

Su šia problema susiduria ir Šiauli� apygardos teismas, pernai nagrin�j�s per 4000 administracini� pa�eidim� byl�. Vienu metu net susidarydavo eil�s � areštin�.

Galimybe pagyventi areštin�je naudojasi pa�eid�jai, kurie da�niausiai niekur nedirba, neturi nuosavo turto ir pragyvenimo šaltinio, o j� savotiškas vidinis garb�s kodeksas neleid�ia dirbti visuomenei nauding� vieš�j� darb�. Taip šie pa�eid�jai tam tikr� laik� išlaikomi iš mokes�i� mok�toj� pinig�: maistas, dušas, kart� per savait� kei�iama patalyn�. Dar vien� problem� ��velgia Teisingumo ministerija, es� vieš�j� darb� savivaldyb�s organizuoja per ma�ai, o toki� pa�eid�j� nenori pri�i�r�ti. Remigijaus Šimašiaus, teisingumo ministro, teigimu, yra per ma�ai vieš�j� darb�, kad b�t� galima daugiau skirti ir taikyti tokias bausmes.

Situacij� tur�t� šiek tiek pakeisti šioje srityje numatomos permainos - nuo kovo 1 dienos �sigaliojus Administracini� teis�s pa�eidim� kodekso pataisoms, nebeliks galimybi� baud� pakeisti � � arešt�.

Vadinasi, baudos nemokan�iam asmeniui bus skiriami viešieji darbai. Kadangi darbai negali b�ti priverstiniai, bus skiriami asmeniui sutikus. Jei šis nesutiks, kokie baudos išieškojimo mechanizmai �sijungs ir kaip veiks, kol kas neaišku.

Priedai prie atlyginim� � u� mandag� elges�

Šiaulie�iai maršrutini� autobus� vairuotojai nuo baland�io 1-osios bus tikrinami pagal naujus testus. Bus atsi�velgiama ne tik � vairuotoj� sveikat�, blaivum�, bet ir � ger� darb�, mandag� elges� su keleiviais.

"Busturo" vairuotojai prieš kiekvien� reis� tikrinami ir dabar. �mon�s vadovai neslepia, kad tokia praktika taikoma po 2004-�j� vairuotojo sukeltos avarijos, pasibaigusios �moni� ��timi. Tikrinama ir darbuotojo savijauta, ir širdies darbas, ir blaivumas. Pavasar� vairuotojai sulauks ir nauj� patikrinim�. Jei išlaikys testus, gaus papildom� atlyg�. Bus vertinamas r�pestis sveikata, mandagus elgesys, pastangos darbe. Pasipriešinimo sulaukusi test� dalis – vairuotoj� antsvorio vertinimas – išbraukta.

Šiauliškei �monei neseniai �teiktas tarptautinis apdovanojimas u� geriausius pasiekimus saugaus eismo srityje. Pernai �stoj�s � Europos keli� saugumo chartij�, "Busturas" iš Briuselio parsive�� apdovanojim� u� nuopelnus saugaus eismo srityje smulki� ir vidutini� �moni� kategorijoje. Europai buvo �domu, kad šiauliškiai vairuotojai turi pereiti priešreisin� patikrinim�, kas m�nes� su policija aptaria saugaus eismo problemas. Tarptautin�s keli� transporto unijos medaliu ir diplomu apdovanotas ir "Busture" dirbantis vairuotojas Ar�nas Puidokas. Tokio �vertinimo dar nebuvo pelniusi n� viena šalies �mon�.

"Busture" dirba 227 vairuotojai, veikia gedim� diagnostika, pernai �mon� perve�� apie 16,5 milijono keleivi�. Daugiau nei 10 milijon� keleivi� naudojasi lengvatomis.

"Šiauliai plius" informacija

"Etaplius.lt" � naujien� portalas kiekvienam regiono skaitytojui

Stasys ŠLIO�A

Regioninis naujien� portalas "Etaplius.lt" kasdien daugiau nei dviem t�kstan�iams lankytoj� pristato aktualiausias dienos naujienas, pranešimus apie nusikaltimus ir nelaimes, svarbiausi� sporto �vyki� ap�valgas bei informacij� apie išskirtinius kult�ros renginius, tod�l reikiamos informacijos �ia suras kiekvienas Šiauli� apskrities gyventojas.

Tarp galyb�s kasdien atnaujinam� naujien� rubrik� atskirai pateikiamos Radviliškio, Joniškio, Kurš�n� ir Pakruojo naujien� skiltys, tod�l naujien� portalo "Etaplius.lt" suburtas nuolatini� skaitytoj� ratas vienija ne tik Šiaulie�ius. Naudingos ir aktualios informacijos ieškodami �ia kasdien u�suka viso regiono gyventojai.

Prisid�ti kurdamas savo miesto naujien� rubrik� gali kiekvienas gyventojas. "Etaplius.lt" lankytojams �domu ne tik tai, kas vyksta savo mieste, bet ir tai, kas dedasi Šiauli� regione. "Etaplius.lt" ragina Radviliškio, Joniškio, Kurš�n� ir Pakruojo gyventojus netyl�ti ir pranešti apie j� miesto �vykius, problemas bei dalytis savo nuomone ir mintimis. Norintys tapti "Etaplius.lt" bendraautoriais, savo pasakojimus gali si�sti el. paštu redakcija@splius.lt.

"Etaplius.lt" skaitytojai gali nulemti, kokio miesto naujien� rubrika atsiras naujien� portale. "Etaplius.lt" redakcija pa�ada atsi�velgti � lankytoj� pageidavimus. Jeigu manote, kad portalui tr�ksta Kelm�s, Akmen�s ar kit� miest� naujien� rubrik�, savo prašymus galite išsakyti el. paštu etaplius@splius.lt.

Naujien� portalas "Etaplius.lt" siekia tapti universaliu naujien� šaltiniu, skirtu kiekvienam regiono gyventojui, tod�l �ia kasdien aptariami ne tik Šiauli� miest� dominantys �vykiai, bet ir apskri�iai aktualios naujienos.

�e��lin�s prekybos apyvartoje � milijonai

Asta ŠIUKŠTERIEN�

FNTT atskleid�, kad Šiauli� turgaviet�je metin� nelegalios prekybos m�sa ir �uvimi apyvarta siekia 3,5 mln. lit�.

Šiauli� centrin�je "Dvaro" turgaviet�je nelegaliai prekiauta �uvimi, r�kytos m�sos gaminiais ir paukštiena. FNTT atskleid� šeš�lin� mechanizm�, kai veikl� organizuodavo trys asmen� grup�s, nusl�pdamos save kaip darbdavius ir išskaidydamos bendr� apyvart�.

Kornelijaus Škielos, FNTT Šiauli� apskrities skyriaus viršininko, teigimu, nelegal�s prekeiviai samd� darbuotojus, kuriems išpirkdavo verslo liudijimus. Dokumentai buvo naikinamai, tod�l apyvartos, anot jo, ne�manoma nustatyti.

Vis d�lto tyr�jai rado juod�j� buhalterij� ir nustat�, kad pernai met� šeš�lin� apyvarta siek� 3,5 mln. lit�, o nesumok�tas PVM – 800 t�kst. Taip šiauliet� kartu su bendrininkais pernai pasamd� 11 asmen�, kuriems išpirko verslo liudijimus, turguje dirbusiems �mon�ms mok�jo nelegalius atlyginimus, j� vardu u�sakin�jo prekes, susirinkdavo gautus pinigus.

Dar du Šiauli� rajono gyventojai imitavo dirb� dviejose akcin�se bendrov�se. Jie tur�jo nelegal� m�sos sand�l�, samd� 30 turgaus prekiautoj�, kuriems pirko verslo liudijimus. Dalis produkcijos buvo perkama iš �moni� - tiek�j�, kita dalis - be dokument�, neaiškios kilm�s, kartais prastos kokyb�s.

Šeš�line veikla turgaviet�se susidom�ta jau anks�iau, ta�iau ypa� arši kova tapo šiemet – u�darose turgaviet�s nuspr�sta �diegti kasos aparatus. Smulkieji šalies verslininkai d�l šios prie�asties buvo suva�iav� � piket� prie Seimo - iš Šiauli� vyko 800 �moni�.

Rinkim� apylink�se - nerimas d�l technini� galimybi�

Oksana LAURUTYT�

Iki savivaldybi� taryb� rinkim� liko vos šešiolika dien�, ta�iau rink�jai dar negavo rink�j� korteli�, o apylinki� komisij� nariai nerimauja, ar tur�s kompiuteri� technik� bei interneto prieig�, kad b�t� garantuotas sklandus darbas.

Šiemet rinkim� apylinki� balsavimo sal�se tur�s b�ti kompiuteris ir interneto prieiga bei �rengtos kompiuterizuotos darbo vietos. 34-ios švietimo �staigos, kur �sik�rusios rinkim� apylink�s, kompiuterius �ada suteikti, ta�iau problem� kyla d�l interneto prieigos sal�se. Kas turi nupirkti laidus internetui � sales tiekti, kas par�pins spausdintuvus ir kit� reikaling� technik�?

Interneto ryšio reikia d�l ši�met�s naujov�s. Pagal �statym� at�jusieji balsuoti rink�jai tur�s b�ti registruojami kompiuteriu, o duomenys iš karto bus perduodami Vyriausiajai rinkim� komisijai. Tokiu b�du bus galima nustatyti, ar rink�jas n�ra balsav�s kitur. Rink�jas bus surandamas pagal asmens kod� VRK sistemoje ir �rašoma, kad jis yra balsav�s.

Suskai�iavus rink�j� balsus, informacija Vyriausiajai rinkim� komisijai taip pat bus siun�iama internetu. Iki šiol rinkim� apylink�s informacij� perduodavo telefonu.

Šiauli� rinkim� komisijos pirmininko pavaduotoja Gendr�ta Slavinskien� informavo, kad pirmininkas kreip�si � visas mokyklas ir sulauk� direktori� pa�ado, jog interneto ryšys bus. "Kokiu b�du jis bus, jau jie spr�s", - teig� G. Slavinskien�.

Ne tik komisij� narius lydi nerimas - rink�jai svarsto, kod�l iki šiol negavo rink�j� korteli�. Paprastai rink�j� kortel�s rink�jams b�davo �teikiamos likus m�nesiui iki rinkim�.

"Rink�j� kortel�s rink�jams turi b�ti išnešiotos iki vasario 19 dienos. Problem� nebus - jas išnešios apylinki� rinkimini� komisij� nariai", - teig� G. Slavinskien�.

Lietuvos vyriausiosios rinkimo komisijos pirmininko pavaduotojas Pavelas Kujalis u�tikrino, kad rink�j� korteles rink�jai gaus laiku kartu su leidiniu, kuriame bus nurodyti visi rinkimuose dalyvaujantys kandidatai.

� rinkimus - su skolomis

Partijos, dalyvaujan�ios rinkimuose, sunkiai atsikrato skol�. Penki� partij� skol� "uodegos" liko po 2007-2009 metais vykusi� rinkim� � savivaldybi� tarybas, Seim� ir Europarlament�.

Savarankiški rinkim� dalyviai ir politin�s partijos, pasibaigus rinkimams, turi teikti Vyriausiajai rinkim� komisijai finansavimo ataskaitas. Jose turi b�ti nurodytos gaut� auk� sumos, politinei kampanijai išleistos l�šos, prisiimti �sipareigojimai. Jei partija neturi su politine kampanija susijusi� skol�, gali gauti iki 25 procent� politin�s kampanijos išlaid� kompensacij�.

Vyriausiosios rinkim� komisijos duomenimis, iki ši� met� vasario prad�ios skol� tebeturi penkios partijos. Lietuvos lenk� liaudies partija, pasivadinusi Respublikon� lyga, tebeturinti skol� nuo 2007-aisiais vykusi� savivaldybi� taryb� rinkim�, ši� met� rinkimuose nedalyvauja. Juose nedalyvauja ir Pilietin�s demokratijos partija, netekusi savo lyderio Algimanto Matulevi�iaus, perb�gusio � Tautos ateities forum�. Partija skolinga po 2009-aisiais vykusi� rinkim� � Europos Parlament�.

� savivaldybi� tarybas pretenduoja valstie�iai liaudininkai, turintys skol� nuo 2008-aisiais vykusi� Seimo rinkim�. Matyt, po met� suskilusios partijos lyderiai - Kazimiera Prunskien� (Lietuvos liaudies partijos vadov�) ir Ram�nas Karbauskis (Valstie�i� liaudies s�jungos lyderis) - nesutaria, kas turi tas skolas sumok�ti...

Po 2007-aisiais vykusi� savivaldybi� taryb� rinkim� skol� tebeturi Lietuvos socialdemokrat� s�junga, o �emai�i� partija skolinink� gretas papild� po rinkim� � Europos Parlament� 2009-aisiais.

"Šiauliai plius" informacija

�vertinti �iauli� menininkai

Ši� savait� jaunieji Šiauli� menininkai buvo pagerbti Šiauli� miesto savivaldyb�je, Prezident�roje ir Vyriausyb�s r�muose.

Šiauli� miesto savivaldyb� �teik� pramijas jauniesiems miesto meno ir kult�ros k�r�jams bei puosel�tojams (iš kair�s) menininkui Andriui Grigalai�iui, vokalistei Mildai Baronaitei, akordeonistui Tadui Motie�iui.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Premijos – po met� pertraukos

Pernai d�l menko kult�ros program� finansavimo jauniesiems menininkams neteiktos premijos šiemet v�l atnaujintos. Visus šiuos metus po keturis šimtus lit� kas m�nes� gaus keturi jaun�j� meno ir kult�ros k�r�j� konkurso laureatai.

Jaunuoliai pasakojo gautus pinigus panaudosi� kitiems meniniams projektams. Vyriausias j� – 28-eri� menininkas Andrius Grigalaitis - ketina rengti parod� "Ekrano archeologija" apie propagand� tarybiniuose filmuose.

Tolimesniems k�rybiniams siekiams premij� panaudos ir jauniausias - 17-metis - laureatas akordeonininkas Tadas Motie�ius, kuris ruošiasi svarbiausiam išš�kiui - Pasaulio taur�s konkursui Kinijoje.

Solist� Milda Baronait�, spektaklio "Gele�in� princes�" pagrindinio vaidmens atlik�ja, yra daugelio šalies ir tarptautini� konkurs� diplomant�, prizinink� ir laureat�, dukart "Dain� dainel�s" nugal�toja.

Dar viena premijos laureat� vokalist� Kansuela Ma�iulevi�i�t�, pelniusi ne vien� apdovanojim�, � premijos �teikimo iškilmes atvykti negal�jo. Ji pagal main� program� studijuoja Rygos vadybos ir pedagogikos akademijoje.

Dovanojo pinig�... akordeono bilietui

Miesto vadovai � Savivaldyb� pakviet� ir akordeoninink� Martyn� Levick� bei jo buvusi� mokytoj� Maryt� Markevi�ien�. M. Levickiui vadovai �teik� suvenyr� ir t�kstant� lit� kelion�ms � London� kompensuoti.

M. Levickio talent� pasteb�jusi mokytoja M. Markevi�ien� prieš penkerius metus inicijavo, kad vaikinui Savivaldyb� par�pint� b�tin� kokybišk� akordeon�. Apie 50 t�kst. lit� kainav�s instrumentas buvo nupirktas Kult�ros centrui ir patik�tas jaunajam muzikantui. Londono karališkojoje muzikos ir meno akademijoje studijuojantis jaunuolis, skraidydamas � kitas šalis, kartais perka savo "draugui" papildom� biliet�, nes jis l�ktuve u�ima atskir� keleivio viet�.

Meras Genadijus Mikšys pa�ad�jo Martynui, kad savivaldyb� ieškos galimybi� instrument� talentingam muzikantui padovanoti.

Sveikinimai prezident�roje ir Vyriausyb�s r�muose

Antradien� Prezident� Dalia Grybauskait� pasveikino 2010 m. tarptautiniuose konkursuose aukš�iausius apdovanojimus laim�jusius jaunuosius Lietuvos muzikus ir j� pedagogus. Aukš�iausi� viet� laim�tojai antradien� iškilmingai pagerbti ir Vyriausyb�s r�muose. Lietuviai laim�jo net 84 aukš�iausias vietas tarptautiniuose konkursuose. Laureatus konkursams pareng� 62 pedagogai.

Ypatinga s�km� pernai metais lyd�jo M. Levick�, aukš�iausias vietas laim�jus� net dviejuose tarptautiniuose konkursuose - Kalifornijoje (JAV) ir Kroatijoje - bei berniuk� ir jaunuoli� chor� "Dagil�lis", pirm�j� viet� laim�jus� IX tarptautiniame jaunimo chor� konkurse festivalyje Italijoje.

Sveikinim� sulauk� ir S. Sondeckio konservatorijos instrumentalist� b�rys: akordeoninink�s Simona Šukyt� bei Regina Kardušait�, Tadas Motie�ius ir Egl� Bartkevi�i�t� (mokytoja Maryt� Markevi�ien�), Deivido Jociaus, Dovydo Sapario ir Marijos Ivaškevi�i�t�s kamerinis ansamblis (mokytojai Daiva Vasauskien�, Aurimas Povilaitis ir Laimut� Mameniškyt�), akordeoninink� Brigitos Dambrauskait�s, Lauros Daujotait�s, Julijos Mileryt�s, Editos Petkevi�i�t�s, Jovitos Pociut�s ir Gintar�s Varanavi�i�t�s ansamblis (mokytojas Jonas Markevi�ius).

"Šiauliai plius" informacija

Smulkieji verslininkai piketuos prie Seimo

Ma�iausiai t�kstantis šiaulie�i� turgaus prekybinink� ir kit� smulki�j� verslinink�, dirban�i� pagal verslo liudijimus, ruošiasi pirmadien� vykti � sostin� ir protesto mitinge prie Seimo išreikšti nepritarim� kasos aparatams turgaviet�se ir verslo liudijim� naikinimui.

Smulki�j� verslinink� nuomone, dabar galiojantys verslo liudijimai ir paprasta apskaita – tinkamiausia forma, o kasos aparatai ne tik apsunkins darb�, bet ir padidins s�naudas, kai kuriuos prekybininkus privers mesti ši� veikl�.

�diegus kasos aparatus, ir jei dar bus panaikinti verslo liudijimai ir tokia veikla prilyginta individualiai �monei, smulkieji verslininkai yra �sitikin�, kad �lugimu, nes j� laukia visai kitokia buhalterija, daug didesni mokes�iai. D�l papildom� išlaid� kils ir preki� kainos. Tada smulkieji verslininkai tikrai nepaj�gs konkuruoti su did�iausiais prekybos tinklais, tod�l si�lomas reformas jie vertina ne kaip kov� su šeš�line ekonomika, o kaip pataikavim� stambiems verslo atstovams.

Skai�iuojama, kad iš Šiauli� � piket� prie Seimo vyks apie t�kstant� smulki�j� verslinink�.

"Šiauliai plius" informacija

"Pilietis-reporteris" � galimyb� kalb�ti apie tai, kas kiekvienam aktualu

Stasys ŠLIO�A

Neretai pasigirsta abejoni�, ar objektyvi �iniasklaida gali egzistuoti. Neva �iniasklaida t�ra verslas, kurio tikslas u�dirbti kuo daugiau pinig�, arba, kad visuomen�s informavimo priemon�s atstovauja kokiai nors politinei kryp�iai, o ne visuomen�s interesams. Siekiant išsklaidyti prieštaringas kalbas, naujien� portale "Etaplius.lt" sukurta rubrika "Pilietis-reporteris", prie kurios gali prisid�ti kiekvienas portalo lankytojas.

Rubrikos "Pilietis-reporteris" bendraautoriams suteikiama "trib�na", iš kurios jie gali aptarti visuomenei aktualius dalykus. Pilietin�s �iniasklaidos projekto tikslas – kartu su "Etaplius.lt" lankytojais kurti aktyv� vieš�j� gyvenim� bei pateikti �mon�ms naudingos informacijos. �ia skaitytojai, dalydamiesi nuomon�mis, r�pes�iais ir poreikiais, gali b�ti išgirsti ir sulaukti atsako.

Šiuolaikin� �iniasklaida, u�uot tarnavusi pilietiškumui ir pad�jusi pilie�iui, fiksuoja realyb� ir atlieka am�ininko vaidmen�. Tod�l nuspr�sta pilie�iams suteikti galimyb� keistis aktualia informacija. Tokiu b�du atskleid�iami visuomen�s interesai, o gyventojai prisideda spr�sdami svarbias problemas.

Anks�iau pilietin� �iniasklaida buvo tapatinama tik su skaitytoj� laiškais redakcijai, ta�iau skaitmenin�s eros am�iuje ši terp� pasikeit� – skaitytojai, tap� nusikaltimo ar nelaim�s liudininkais, susid�r� su neteisybe, dalyvav� neeiliniame renginyje ar u�fiksav� išskirtin� �vyk�, be vargo gali apie tai pranešti internete.

"Etaplius.lt" lankytojai savo pasakojimus, istorijas ar problemas gali si�sti el. paštu redakcija@splius.lt. Kiekvienam "Etaplius.lt" skaitytojui aktualu tai, kas vyksta aplinkui, tod�l gyventojai netur�t� tyl�ti apie slegian�ias problemas, priešingai – privalo dalytis savo nuomon�mis ir mintimis. Skaitytojams kuriant pilietin� �iniasklaid�, b�t� skatinamas gyventoj� solidarumas ir skelbiami savi interesai.

Rinkim� reklamai - nuo nulio iki 70 t�kstan�i�

Oksana LAURUTYT�

� Šiauli� miesto taryb� kandidatuoja 487 asmenys, iš kuri� penki nepriklausomi kandidatai, kiti - 15-os partij� s�rašuose ir vienoje koalicijoje. Kiek l�š� reklamai ketina skirti partijos ir nepriklausomi kandidatai?

Pinig� dar ieško

Lietuvos socialdemokrat� partijos Šiauli� skyriaus vadas Edvardas �akaris sako, kad rinkimuose � Šiauli� savivaldyb�s taryb� ketinama išleisti apie 40 t�kstan�i� lit�. Kol kas ši� pinig� s�jungos Šiauli� skyriaus nariai neturi. Partie�iai, anot jo, iš sostin�s šiaulie�iams skyr� 5 t�kstan�ius lit�, tad tenka ieškoti, kas paremt�. "Sunkmetis jau�iasi. �mon�s tegali skirti 2-5 t�kstan�ius lit�", - sak� E. �akaris.

"Iš principo neimsim paramos"

Lietuvos centro partijos Šiauli� skyriaus lyderis Ar�nas Gumuliauskas sako, kad skyrius išleisti ketina kelis šimtus lit�. "M�s� niekas neremia, o mes iš principo neimsim jokios paramos. Paimi param� - tampi nuo r�m�j� priklausomas. Mes pabr��iame savo nepriklausomyb�", - sak� jis. A. Gumuliausko teigimu, l�šas reklamai suneš� partijos nariai. U� jas ketinama išleisti lankstuk�, program�li�.

"Pinigai iš dangaus nekrenta"

"Kiek laikraš�iai ir televizijos paims u� reklam�, tiek ir išleisime", - juokauja Valerijus Simulik, Naujosios s�jungos (socialliberalai) Šiauli� skyriaus lyderis. Pašnekovas teigia paraš�s aštuonis prašymus verslininkams paremti partij� per rinkimus, ta�iau n� lito dar negavo. "Prašome partijos nari� prisid�ti, l�š� vilnie�iai dar neskyr�. Planuojame išleisti apie 40 t�kstan�i�", - sak� jis.

Lietuvos Respublikos liberal� s�j�d�io Šiauli� skyriaus vadas Rytis Budrys sako kol kas negalintis pasakyti konkre�ios sumos. "Mes, šiaulie�iai, neturime atskiro biud�eto, pas mus viskas centralizuota. Jei turime išlaid� ar pasi�lym�, tariam�s su vilnie�iais", - teig� jis.

R. Budrio nuomone, j� skyrius rinkim� reklamai išleis apie 20 t�kstan�i� lit�. "Biud�etas dar tikslinamas, vyksta darbas su r�m�jais. Juk pinigai iš dangaus nekrenta, j� reikia iš kur nors gauti", - sak� pašnekovas.

R�m�j� randa

"50-70 t�kstan�i�. Dar ne�inome, kiek gausime iš centro, gal apie 20 t�kstan�i�. Ieškom r�m�j�. Randam. Kiti neranda? Vis� juk r�m�jai negali paremti. Remia tuos, kuriuos tiki laim�siant", - sak� Jonas Bartkus, T�vyn�s s�jungos-Lietuvos krikš�ioni� demokrat� Šiauli� skyriaus lyderis.

Biud�etas - nacionaliniu mastu

Partijos "Tvarka ir teisingumas" Šiauli� skyriaus lyderis Vidmantas Japertas sako kol kas negalintis tiksliai pasakyti, kiek l�š� bus išleista reklamai. Planuojama apie 15 t�kstan�i�, ta�iau sum� dar koreguos centrinis štabas sostin�je. Partijos biud�etas formuojamas nacionaliniu mastu.

Neišleis n� lito

� Šiauli� miesto taryb� kandidatuojantis šiaulietis Art�ras Visockas sako sau reklamuoti neišleisi�s n� lito. "Ar yra reklamuojamos id�jos, ar �mon�s? Aš nematau prasm�s reklamuotis", - sako jis.

A. Visocko �sitikinimu, politikai turi konkre�iais darbais parodyti, k� daro. Pinigus, skiriamus reklamai, geriau išleisti miesto parkui sutvarkyti, keliui išasfaltuoti ar duob�ms u�lyginti.

Anot A. Visocko, jei išleidi pinigus reklamai, tai tarsi reiškia, kad nusipirkai balsus. "Aš noriu, kad mane �vertint� u� mano darbus", - sako jis.

Kandidatas pateikia pavyzd�, kad rinkiminis laikotarpis primena studentaujan�i� jaunuoli� egzamin� sesij�. "Daugelis student� puola mokytis tik per sesij�, o paskui - ilsisi. "Man per egzaminus - atostogos, nes aš dirbau vis� semestr�. Jei �mon�s mano, kad jiems geriau atstovaus tie, kuri� veidai švyti plakatuose - j� valia. Aš neketinu tam leisti pinig�", - teigia A. Visockas.

Vald�ios siekia ir senoliai, ir a�tuoniolikme�iai

J�rat� SOBUTIEN�

Norin�i� tapti savivaldybi� taryb� nariais s�rašas per kiekvienus rinkimus ilg�ja. Šiemet 31 Šiauli� tarybos nario mandato siekia 479 pretendentai, tai yra daugiau nei 15 kandidat� � vien� viet�. 1995-�j� savivaldybi� rinkimuose šis skai�ius tesiek� 5. Ta�iau labiau stebina ne norin�i�j� tapti politikais gausa, bet pretendent� am�iaus statistika - miest� nori valdyti ir aštuoniolikme�iai, ir sulauk� 85-eri�.

Senoli� front� laiko "Frontas"

Vyriausioji rinkim� komisija paskelb� kandidat� � savivaldybi� tarybas am�iaus statistik�. Joje yra grafa, nurodanti, kad 21 pretendento am�ius – nuo 81 iki 90 met�. Pasirodo, toki� pretendent� yra ir Šiauliuose. Pasirodo, politikos dinozauras Mindaugas Stakvilevi�ius – ne pats vyriausias iš kandidat�. 1931 metais gim�s Socialistinio liaudies fronto partijos vedlys Šiauliuose keliais m�nesiais jaunesnis u� Jon� Vareik�, �rašyt� � Socialdemokrat� partijos s�raš�. Vyriausia tarp pretendent� � Šiauli� miesto taryb� - M. Stakvilevi�iaus s�rašo bendrakeleiv� Aldona Rimkevi�ien�, gimusi 1926-�j� gegu��. S�rašo kompanionas Pranas Ma�i�nas gim�s pusme�iu v�liau – 1926-�j� sausio 1 dien�. Kiti vyriausi�j� s�raše – palyginti jaunuoliai: "frontinink�" Eugenija Tarabildien� gimusi 1936-aisiais, o Pensinink� partijos atstov� Juzefa Seliukien� – 1938-aisiais.

Mandato siekia ir aštuoniolikme�iai

Jauniausia pretendent� Šiauli� mieste – �emai�i� partijos atstov� Greta Svirplyt�, gimusi 1991-�j� saus�. Metais vyresnis Mantas Mockevi�ius - partijos "Tvarka ir teisingumas" pretendentas. "Krikš�ioni� partijos s�raše buvo Agn� Sidabrait�, kuriai 18 met� b�t� su�j� tik pra�jus m�nesiui po rinkim�. Jos dokumentus tur�jome atmesti. Paskai�iavome, kad daugiausia jaun� kandidat�, siekian�i� vald�ios m�s� mieste - �emai�i� ir Krikš�ioni� partij� s�rašuose", - sako Šiauli� rinkim� komisijos pirmininkas Art�ras Kiudulas.

Tarp kandidat� – trys tur�j� teistum�

Pagal pateiktus duomenis � Šiauli� miesto taryb� kandidatuoja trys teisti asmenys. Darbo partijos narys Julius Jusevi�ius nurod�, kad dar tarybiniais metais vyko teismas, kurio metu jis buvo išteisintas. Pirmuoju numeriu Lietuvos socialdemokrat� s�jungos s�raše �rašytas nepartinis Jungtinio demokratinio jud�jimo atstovas Edvardas Kuvikas taip pat nurod� teistum�. 1993 metais tuomet Valstyb�s sienos apsaugos tarnybos pareig�nui E. Kuvikui buvo pateikti kaltinimai d�l tarnybini� �galiojim� viršijimo. Teismai vyko ma�daug dešimt met�. E. Kuviko teigimu, 2003 metais Europos �mogaus teisi� teismas pripa�ino, kad jo teis�s buvo pa�eistos. Lietuvos centro partijos s�raše esantis Andrius Ra�kauskas taip pat teistas. Jis yra buv�s Šiauli� miesto tarybos narys, nuo 2000-�j� – radikaliomis pa�i�romis gars�jan�io Mindaugo Murzos bendra�ygis. 2007 metais A. Ra�kauskas buvo nuteistas u� tautin�s nesantaikos kurstym�, nes kartu su kitais radikalais 2003 metais protestavo prieš menoros ��iebim� Šiauli� miesto centre.

Kandidat� išk�limas Savivaldybi� taryb� rinkimuose
Metai	Vietov�	Iškelt� kandidat� skai�ius	Viet� (manda-t�) skai�ius	Kandidat�, sie-kian�i� mandat�, skai�ius (vidurkis)
1995	Šiauli� m.	159	31	5,13
	Šiauli� raj.	82	27	3,03
	Radviliškio raj.	116	27	4,30
1997	Šiauli� m.	153	31	4,94
	Šiauli� raj.	93	27	3,44
	Radviliškio raj.	112	27	4,15
2000	Šiauli� m.	235	31	7,58
	Šiauli� raj.	150	27	5,56
	Radviliškio raj.	159	27	5,89
2002	Šiauli� m.	227	31	7,32
	Šiauli� raj.	159	27	5,88
	Radviliškio raj.	168	27	6,22
2007	Šiauli� m.	306	31	9,87
	Šiauli� raj.	221	27	8,19
	Radviliškio raj.	272	25	10,88
2011	Šiauli� m.	479	31	15,45
	Šiauli� raj.	254	28	10,16
	Radviliškio raj.	266	25	10,64

Vasar� "S plius" klientai gaus naujas s�skaitas

Nuo vasario visi "S plius" klientai gaus naujas s�skaitas u� televizijos, interneto ir telefonijos paslaugas. Esminiai poky�iai, vartotojams u�tikrinsiantys gerokai patogesn� atsiskaitym� u� paslaugas – bendras paslaug� teik�jas ir �mokos kodas kiekvienam abonentui, viena s�skaita u� visas elektronini� ryši� paslaugas bei paprastesnis ir pigesnis atsiskaitymas.

Anks�iau "S plius" abonentai s�skaitas u� paslaug� tiekim� gaudavo iš skirting� �moni� (UAB "Telerena" ir UAB "Lignita"). Nuo šiol visi klientai savo s�skaitose matys vien� - SPLIUS, UAB - pavadinim�. Tiesa, naujas ne tik pavadinimas, bet suvienodinami ir bendrov�s rekvizitai. �mokos kodas, atsiskaitant u� elektronini� ryši� paslaugas, visose s�skaitose bus toks pats – 2888.

Dalis "S plius" klient� gaudavo atskiras s�skaitas u� internet� ir televizij�, o nuo vasario visi "S plius" abonentai gaus tik vien� s�skait�, kurioje bus paskai�iuotas mokestis u� visas teikiamas paslaugas. Taigi abonentas, apmok�damas vos vien� s�skait�, iškart atsiskaitys u� visas elektronini� ryši� paslaugas.

Dar viena naujov� laukia t�, kurie u� paslaugas atsiskaito elektronin�je bankininkyst�s sistemoje. �ia vartotojai matys nauj� �mok� gav�jo pavadinim� SPLIUS, UAB, o s�skaitas gal�s apmok�ti gerokai papras�iau. Atsiskaitydami naudodami lang� "�mokos ir mokes�iai", abonentai sutaupys pinig� ir laiko. Instrukcijas, kaip teisingai ir be vargo apmok�ti s�skaitas, galima rasti svetain�je www.splius.lt, paspaudus nuorod� PAGALBA ir ATSISKAITYMAI. Beje, apmok�ti s�skaitas elektronin�s bankininkyst�s sistemoje galima ir pagal jau turimus mok�jimo šablonus.

Naujosios s�skaitos u� elektronini� ryši� paslaug� teikim� vartotojams bus neabejotinai naudingos – patogesn�s, paprastesn�s ir grei�iau apmokamos. Tod�l "S plius" klientams neverta jaudintis d�l b�sim� poky�i�, o iškilus klausimams ar susid�rus su nesklandumais galima kreiptis � Abonent� aptarnavimo skyri� tel. (8~700) 121 01 arba rašyti el. paštu atsiskaitymai@splius.lt.

Kur��n� policija r�pinasi moksleivi� saugumu

Saulius BARASA

Kurš�n� policijos nuovados pareig�nai kartu su mokykl� pedagog� atstovais, siekdami u�tikrinti eismo dalyvi� saugum� kelyje, vykd� akcij� "Su atšvaitu � mokykl� saugiau". Por� savai�i� buvo stebimi � mokykl� einantys moksleiviai.

Kurš�n� policijos nuovados pareig�nai – vyresnysis tyr�jas V. Daujotas, apylink�s inspektori� veiklos grup�s tyr�ja I. Šatkauskien�, Prevencijos poskyrio specialist� A. Tarasevi�ien� - kartu su policijos mokyklos kursantu policijos r�m�ju E. Aleksandravi�iumi, Paven�i� vidurin�s mokyklos pavaduotoju St. Stugiu, socialine pedagoge D. Rupšiene sausio 20 d. ryt� steb�jo � pamokas einan�ius Paven�i� vidurin�s mokyklos moksleivius, nor�dami �sitikinti, kiek j� turi atšvait�. Atšvait� netur�jo 108 moksleiviai iš beveik 850 besimokan�i�j�.

Šiek tiek geresn� Kurš�n� St. Anglickio pagrindin�s mokyklos situacija. Kurš�n� policijos nuovados pareig�nai kartu su St. Anglickio pagrindin�s mokyklos socialine pedagoge V. Baniuliene u�fiksavo 48 moksleivius, kurie netur�jo atšvait� ar kit� švies� atspindin�i� element�. Mokykloje mokosi per 700 moksleivi�.

Akcijos organizatoriai primena, kad efektyviausia saugumo priemon� tamsiu paros metu – atšvaitai. Jie u�tikrina p�s�i�j�, dviratinink�, motociklinink� ir kit� eismo dalyvi� saugum� prieblandoje ar tamsiu paros metu. Tyrimai rodo, jog net 90 proc. informacijos apie nuolatos besikei�ian�ias eismo s�lygas vairuotojai priima akimis, tod�l tamsiai apsireng� p�stieji ar dviratininkai, pablog�jus matomumui, gali b�ti vairuotoj� laiku nepasteb�ti.

G. Mik�ys � tre�iasis Lietuvos meras

�urnalas "Veidas" kasmet rengia geriausi� šalies mer� rinkimus. Šiauli� miesto merui Genadijui Mikšiui atiteko tre�ia vieta (iš 60 mer�). Pernai jis buvo penktas.

Romo GURKLIO nuotr.

Vadybinius mer� geb�jimus vertino jie patys, Vyriausyb�s atstovai, viceministrai, departament� direktoriai, Prezident�ros patar�jai, kuruojantys savivaldybi� klausimus, Seimo kontrolieriai, Prekybos, pramon�s ir amat� r�m� atstovai ir kt. Iš viso apklausoje dalyvavo 180 dalyvi�, kuri� prašyta išskirti po penkis pa�angiausiai besitvarkan�ius merus.

"Manau, kad kiekvienam malonu, kai jo darbas pastebimas ir �vertinamas. D�iaugiuosi, kad mano reitingai šiuose mer� vertinimuose kyla. Ta�iau pirmiausia dirbu tam, kad geros permainos, kurios pastaraisiais metais vyksta Šiauliuose, padaryt� miest� jaukesn� ir patogesn� šiaulie�iams", - sak� Šiauli� miesto meras.

Pirm� kadencij� meru dirban�iam G. Mikšiui skirta 113 bal�. Jis laikomas vienu pa�angiausi� mer�, vertinamas u� verslo pl�tros skatinimo program� �gyvendinim� ir param� sportui. Pa�ym�ta, jog G. Mikšio ir jo komandos pastangomis š�met Šiauliuose vyks Europos sporto �aidyn�s ir vienas Europos vyr� krepšinio �empionato etap�, kit�met – TAFISA pasaulio sporto visiems �aidyn�s. Tokie renginiai miestui duoda nema�ai naudos.

Geriausiu Lietuvos meru pripa�intas devyniolika met� Ignalinos meru dirbantis Bronis Rop�, surink�s 158 balus.

J�rat� Rauduvien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s atstov� spaudai

"Etaplius.lt" vaizdo konferencijoje � s�kmingiausio pra�jusi� met� turizmo projekto organizatorius M

Stasys ŠLIO�A

Pirmadien�, sausio 31 d., 14 val. naujien� portalo "Etaplius.lt" redakcijoje sve�iuosis ir tiesiogin�s vaizdo konferencijos metu � skaitytoj� pateiktus klausimus atsakys �agar�s regioninio parko direktorius, vienas s�kmingiausiu turizmo projektu pripa�into Vyšni� festivalio organizatori� Mindaugas Bal�i�nas.

�agar� pavert�s vyšni� sostine, jai suteik�s išskirtin� atspalv� ir išgarsin�s u� gimtin�s rib�, M. Bal�i�nas r�pinasi miestelio gyventoj� problemomis, uoliai siekia ateinan�ioms kartoms išsaugoti šio krašto kult�rines ir istorines vertybes bei kruopš�iai tvarko gars�j� regionin� park�. �agarie�iai negaili liaupsi� savo geradariui – j� mini kaip aktyv�, sumani� id�j� niekada nestokojant�, u�sibr��t� tiksl� ry�tingai siekiant� regioninio parko direktori�. U� did�iulius nuopelnus vietos savivaldai M. Bal�i�nas Vyšni� festivalio organizatori� apdovanotas pad�kos �enklu.

M. Bal�i�no iniciatyva jau daugiau nei pus� dešimtme�io �agar� Lietuv� stebina �sp�dingu vyšni� festivaliu. B�dami neprofesionaliais re�isieriais, rengini� organizatoriais, �agar�s regioninio parko darbuotojai geb�jo surengti profesional� festival�, kuris kasmet pritraukia vis daugiau lankytoj�. Pernai Lietuvos valstybinis turizmo departamentas Vyšni� festival� pripa�ino s�kmingiausiu nekomerciniu turizmo rinkodaros projektu.

Pirmadien� tiesiogin�s vaizdo konferencijos metu M. Bal�i�nas kartu su naujien� portalo "Etaplius.lt" lankytojais diskutuos apie tai, kokia ateitis laukia šalies turizmo, kaip suma�inti kaimo �moni� socialin� atskirt� ir kartu ugdyti j� pilietiškum� bei ko šiemet tik�tis iš Vyšni� festivalio.

� visus "Etaplius.lt" skaitytoj� pateiktus klausimus �agar�s regioninio parko direktorius atsakys sausio 31-�j� 14 val. prasid�sian�ioje tiesiogin�je konferencijoje. Klausim� M. Bal�i�nui jau galima pateikti naujien� portalo rubrikoje "Videokonferencijos".

Tiesiogin�s vaizdo konferencijos naujien� portale taps nuolatin�mis, tod�l "Etaplius.lt" redakcija skaitytojus ragina b�ti aktyvesnius si�lant pašnekovus tiesiogin�ms konferencijoms. Portalo lankytojai, si�sdami savo pasi�lymus el. paštu etaplius@splius.lt, gali patys nuspr�sti, kas sve�iuosis artimiausioje vaizdo konferencijoje.

�iauli� miesto centras projektuojamas u� Europos pinigus

J�rat� SOBUTIEN�

Šiauli� miesto centrin�s dalies detal�j� plan� rengianti UAB "Urbanistika" politikams pristat� plano koncepcij�. Savivaldyb�s administracijos b�gštavimus, kad Šiauliai gali prarasti ES param�, u� kuri� rengiamas detalusis planas, jeigu projektuotojai laiku nebaigs darb�, architektai atremia – jie susp�s, jei politikai nestabdys proceso.

"Beveik 700 ha u�iman�ios centrin�s miesto dalies teritorijos planavimas – tai darbas, kurio gal�t� pavyd�ti kiekvienas projektuotojas. Vilnius nesugeb�jo pasitvirtinti senamies�io detaliojo plano, o Šiauliai, jei proced�ros ne�strigs, tok� plan� tur�s", - teig� UAB "Urbanistika" atstovai Linas Naujokaitis ir And�elika Kad�ien�. Ši bendrov� – ir Šiauli� miesto bendrojo plano reng�ja.

"Parodoksalu, kad nei 1969 met�, nei 1980 met� Lietuvos urbanistini� paminkl� s�raše Šiauli� n�ra, nors s�raše – per šešiasdešimt miest� ir miesteli�, - steb�josi vienas iš plano reng�j� profesorius Algis Vyšni�nas. – Šiauliai, nors kai kas ir prieštarauja, turi senamiest�, o katedra – pagrindinis miesto akcentas, kurio neturi u�go�ti kiti pastatai. Ta�iau tai nereiškia, kad miestas negal�s stiebtis aukštyn. Svarbiausia - miesto centr� padaryti socialiai aktyv�, kad jame nor�t�si u�sib�ti ilgiau."

Projektuotojai pasi�l� planuojam� teritorij� suskaidyti dalimis, kad d�l koki� nors interes� konkre�ioje teritorijoje neu�strigt� visos proced�ros – kol b�t� sprend�iami konfliktai, toje vietoje b�t� paliekama esama situacija, ir tai nesutrukdyt� plano parengti ir patvirtinti laiku.

Savivaldyb�s administracijos direktoriaus Vlado Damulevi�iaus b�gštavimus, kad jei UAB "Urbanistika" laiku neatliks darb�, teks gra�inti ES pinigus, bendrov�s atstovai atr�m� – jie susp�s, jei patys politikai nestabdys proced�r�, - ir primin�, kad iki šiol iš Šiauli� miesto savivaldyb�s u� š� projekt� n�ra gav� n� lito. Atlikta apie 50 procent� darb�, kurie �monei kainavo apie 100 t�kstan�i� lit�. Be to, Šiauliai su ja iki galo n�ra atsiskait� ir u� parengt� bei patvirtint� bendr�j� miesto plan�.

Projektas turi b�ti parengtas ir patvirtintas iki 2012 met� spalio.

D�l dideli� s�skait� politikai "ant kilim�lio" kviet�si "�iauli� energijos" vadov�

Sulauk� gyventoj� skund� d�l kosmini� s�skait� u� gruod� tiekt� šilum�, AB "Šiauli� energija" generalin� direktori� �eslov� Kasput� aiškintis kviet�si ir Šiauli� miesto tarybos komitet� nariai, ir valdan�ioji frakcija.

�mon�s vadovas aiškino, kad kaina išaugo 16,1 procento, palyginti su tuo pa�iu pra�jusi� met� laikotarpiu, nes gruodis buvo gerokai šaltesnis – vidutin� temperat�ra buvo -7 C. 2009 met� gruod� vidutin� temperat�ra tebuvo 3 laipsniai šal�io. Direktorius vardijo: 2-3 litus u� vien� kvadratin� metr� Šiauliuose mok�jo 11 nam�, 3-4 litus – 19 nam�, o dauguma (41 proc.) - 5-6 litus.

Stipriausiai per kišen� s�skaitos smog� Draugyst�s 11 ir Vilniaus g. 213a namo gyventojams, kuriems vieno kvadratinio metro šildymas kainavo per 14 lit�. �. Kasputis politikams rod� termovizoriumi (prietaisu, �vertinan�iu šilumos izoliacijos defektus) darytas ši� pastat� nuotraukas, kuriose matyti did�iuliai šilumos nuostoliai. "Pamatavome temperat�r� prie Vilniaus g. 213a pamat�. Ji tebuvo -1,4 laipsnio, nors tuo metu lauke buvo -7 C. O renovuot� pastat� Kvie�i� g. 56, Gardino g. 27 gyventojai mok�s šiek tiek daugiau nei du litus u� kvadrat�", - aiškinosi direktorius.

Tiesa, tre�iadien� prie Savivaldyb�s d�l dideli� s�skait� piketav� gyventojai tvirtino ver�iami mok�ti u� "Šiauli� energijos" ne�kiškum� bei stumiami � priverstin� nam� renovacij� ir sak� netikintys, kad sien� pašiltinimas gal�t� suma�inti mokest�. Piketuotoj� teigimu, u�tekt� pakeisti duris ir langus, o šilumos sistemos renovacij� jie palaikyt� tik tada, kai kiekviename bute b�t� pakeisti radiatoriai ir b�t� atskiras reguliatorius.

"Šiauliai plius" informacija

�iauli� miesto tarybos pos�d�iai "Etaplius.lt" transliuojami tiesiogiai

Stasys ŠLIO�A

Iki savivaldos rinkim� likus ma�iau nei m�nesiui kandidatai, siekiantys Tarybos nario mandato, pagal�stais lie�uviais �arsto skambius š�kius ir šventai prisiekin�ja tes�siantys priešrinkiminius pa�adus. Ta�iau neretai nutinka taip, kad apie išrinkt�j� priimtus sprendimus visuomen� su�ino tik jiems �sigaliojus. Neaišku kas iš k�d� Savivaldyb�s taryboje išsikovojusi�j� pritar� padidinti šilumos kain� ar mokest� u� šiukšli� išve�im�.

Politinis pilie�i� abejingumas ir pasyvumas, nesvarbu, ar inicijuotas pa�i� gyventoj�, ar informacijos stygiaus, j� anaiptol nenukelia � politinio �aidimo u�rib�, priešingai – nesidomin�ius politika padaro pasyviais �aidimo objektais. Tod�l naujien� portalas "Etaplius.lt" prad�jo tiesiogiai transliuoti Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos pos�d�ius.

Kiekvien� paskutin� m�nesio ketvirtadien� 13 val. rengiami Šiauli� miesto tarybos pos�d�iai nuo šiol bus tiesiogiai transliuojami "Etaplius.lt" lankytojams. Tiesiogin�s Tarybos pos�d�i� transliacijos suteikia galimyb� kiekvienam pilie�iui steb�ti, kaip sprend�iami aktualiausi vietos savivaldos klausimai, kokie teis�s aktai rengiami šiuo metu ir kaip u� vien� ar kit� projekt� balsavo Tarybos nariai.

Elektronin�s demokratijos projekt� šiaulie�iai gal�jo �vertinti jau vakar - ketvirtadien� pos�d�iavusius Šiauli� politikus gyventojai gal�jo steb�ti "Etaplius.lt" portale.

Tiesiogiai transliuojant Šiauli� miesto tarybos pos�d�ius, siekiama gyventojams pad�ti �sitraukti � vietos vald�ios institucij� veikl�, didinti visuomen�s informuotum� ir skatinti pilie�i� politin� aktyvum�.

Patvirtintas prie�rinkiminis biud�etas su "saugikliais"

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Pirm� kart� savivaldos istorijoje leidus formuoti deficitin� biud�et�, Šiauli� miesto taryba prieš rinkimus tuo pasinaudojo - svarbiausi� ši� met� finansin� dokument� patvirtino optimistin�. Politikai, Išlaid� suplanav� daugiau nei pajam�, vis d�lto paliko "saugikl�" – leido naudotis ne visomis numatytomis l�šomis.

Tarybos patvirtintas ši� met� biud�etas – 287 milijonai lit� - dešim�ia milijon� didesnis negu � miesto i�d� buvo surinkta pernai. Darbuotoj� atlyginimai suplanuoti, ta�iau realiai išlaidos neatitinka numatom� pajam�.

Alfredas Lankauskas, Finans� ir ekonomikos komiteto pirmininkas, sak�: "M�s� realus biud�etas slypi pajamose. Išlaidos viršija nominalias pajamas tik ta dalimi, kuri� mes skolinsim�s iš banko investiciniams projektams."

Kazimiera Daujotien�, Finans� skyriaus ved�ja, patikslino, kod�l biud�etas gali b�ti otimistinis: "K� tik priimtas "Busturo" skolos perleidimas – tai galimyb� patikslinti biud�et�, nes ma��s išlaidos."

Biud�etin�ms �mon�ms ir �staigoms nurodyta dozuoti pinig� injekcijas, pavyzd�iui, per pirm� met� ketvirt� galima išnaudoti ne ketvirtadal�, o tik penktadal� l�š�. Vadeles bus galima atleisti v�liau. Tada susidarys beveik septyni� milijon� lit� rezervas, jei pasirodyt�, kad �plaukos � biud�et� menkos. Ta�iau karpyti l�šas teks jau naujai išrinktai Tarybai.

Kol kas ir vilkas sotus, ir avys sveikos - prašiusieji gavo, valdan�ioji dauguma dalijo. Tai bus dar viena dir�� suver�imo akcija arba "kiaul�" rinkimus laim�jusiai vald�iai. U� tok� biud�et� balsavo 18 Tarybos nari�, opozicija devyniais balsais buvo prieš, du susilaik�.

Skaitmenin�s eros am�iuje dienra��ius kei�ia naujien� portalai

Stasys ŠLIO�A

Skeptikams pranašaujant apokaliptin� spaudos gal�, ši subruzdo ir devynmyliais �ingsniais patrauk� interaktyvios erdv�s link. � internet� migruojanti �iniasklaida �ia jai suteik� klasikinius savo bruo�us, savybes ir formas. Atsiradus galybei naujien� portal�, skaitytojai juos �m� laikyti naujaisiais dienraš�iais, o nemokam� informacij� ryte surijo. Naujien� portalas "Etaplius.lt" savo skaitytojams suteikia galimyb� iš kasdienio informacijos srauto išsirinkti tai, kas domina kiekvien�.

"Etaplius.lt" portale pateikiama daug �vairi� naujien� rubrik�, kurios kasdien atnaujinamos daugyb� kart�. Aktualij� rubrikoje aprašomi ir publikuojami t�dien svarbiausi Šiauli� regione u�fiksuoti �vykiai ar organizuoti renginiai. Šiaulie�iams aktualios ekonomikos, verslo, investicij� ir mokes�i� naujienos pateikiamos verslo naujien� bloke. Nusikaltim� ir nelaimi� skiltyje skaitytojams kasdien pranešama apie Šiaur�s Lietuvoje �vykusias nelaimes, u�fiksuotus eismo �vykius ar padarytus nusikaltimus.

Kult�ros rubrika kaskart pasakoja nauj� istorij� iš teatro scenos, koncert� sal�s, kino ar fotografijos pasaulio. Sporto naujien� skiltis skaitytojus informuoja apie reikšmingus šiaulie�i� pasiekimus regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose sporto renginiuose. Lietuvi� nuotykiai ir �sp�d�iai iš gyvenimo sve�iose šalyse pasakojami u�sienio lietuviams skirtoje rubrikoje "Lietuva svetur". O štai jaunimo gyvenimas vaizduojamas ne tik ro�in�mis spalvomis rubrikoje "Jaunimo kiemas".

Aktual�s Europos S�jungos šali� �vykiai akimirksniu atsiduria "Europos pulso" naujien� skiltyje. Šiaur�s Lietuvos miest� naujienos pateikiamos atskirose – Radviliškio, Joniškio, Kurš�n� ir Pakruojo – naujien� rubrikose.

Skaitmenin�s eros am�iuje paštinink�, kasdien atnešant� laikraš�ius, atstoja naujien� prenumerata. "Etaplius.lt" skaitytojams si�lo u�siprenumeruoti naujienas ir kasdien savo elektroninio pašto d��ut�je rasti nuorod� � t�dien paskelbtus tekstus. Kr�v� pra�jusios savait�s laikraš�i� �ia pakei�ia naujien� archyvas, kur galima per�i�r�ti visose ar kurioje nors vienoje rubrikoje anks�iau paskelbtas naujienas.

Nuo galvos skausmo sprend�iant, kur praleisti laisvalaik�, gelbsti "Etaplius.lt" rengini� rubrika. �ia skelbiamas kino seans� laikas, Šiauli� dramos teatre rodom� spektakli� tvarkaraštis, muziejuose eksponuojam� parod� s�rašas ir sporto renginiai.

Vykstanti �iniasklaidos technologij� revoliucija leido pagerinti ne tik informacijos perdavimo operatyvum�, bet ir jos kokyb�. Did�jant gyvenimo tempui, tradicinius dienraš�ius pama�u kei�ia nemokami naujien� portalai. Prieš daugiau nei metus Šiauli� regionui pristatytas naujien� portalas "Etaplius.lt" dabar gali pasigirti neišsemiama tem� �vairove, nuolatini� skaitytoj� ratu ir šviesiomis ateities perspektyvomis.

Daugiau galimybi� u�siprenumeruoti pripa�int� savaitra�t� "�iauliai plius"

Stasys ŠLIO�A

Savaitraštis "Šiauliai plius", pripa�intas objektyviausios vertintojos – mil�iniškos skaitytoj� auditorijos, kiekvien� penktadien� aptaria ne tik Šiauli� miest� dominan�ius savait�s �vykius, bet ir apskri�iai aktualias naujienas. "Šiauliai plius" siekia tapti universaliu leidiniu, skirtu kiekvienam regiono skaitytojui, tod�l pernai savaitrašt� imta platinti ir Radviliškyje bei Kurš�nuose. Šiemet daug�s viet�, kur galima u�siprenumeruoti.

"S plius" interneto bei kabelin�s ar skaitmenin�s televizijos bazinio program� paketo paslaugomis besinaudojantys vartotojai savaitrašt� "Šiauliai plius" penktadieniais skaito nemokamai. Vien� "S plius" paslaug� u�sisak� abonentai kas m�nes� u� keturis laikraš�io numerius sumoka vos 1 Lt. Visi Kurš�n� daugiabu�i� nam� gyventojai savaitrašt� iki vasario 1-osios vis dar gaus nemokamai.

"Šiauliai plius" nuolatiniams ir b�simiems savo skaitytojams siekia suteikti kuo daugiau galimybi� patogiau u�siprenumeruoti savaitrašt�, tod�l prasid�jus vasariui tai bus galima padaryti visuose trijuose miestuose.

Šiaulie�iai, nesinaudojantys "S plius" paslaugomis, ta�iau laikrašt� norintys gauti kas savait�, turi j� u�siprenumeruoti klient� aptarnavimo skyriuose: Til��s g. 74, "Saul�s mieste" (Til��s g. 109) arba Šiauli� centriniame pašte (Aušros al. 42). Daugiau informacijos šiaulie�iams teikiama telefonu 8~700 121 60.

Kurš�n� gyventojai savaitrašt� "Šiauliai plius" u�siprenumeruoti gali n� kojos iš nam� neišk�l�. Jiems pakanka paskambinti telefonu 8~675 432 21 ir apsilank�s platinimo tarnybos darbuotojas pad�s u�pildyti ir priims prenumeratos form�.

Radviliškie�iai d�l savaitraš�io prenumeratos turi teirautis tel. (8~422) 503 61 arba 8~682 380 20. Radviliškio gyventojams u�siprenumeruoti pam�gt� leidin� taip pat pad�s platinimo tarnybos darbuotojai.

Laikraš�io prenumeratos kaina, ko gero, yra viena ma�iausi� šalyje. Skaitytojai, prenumeruodami "Šiauliai plius" metams, tur�s sumok�ti vos 40 Lt, tai yra gerokai ma�iau, nei savaitrašt� pirkdami, be to, niekur nereik�s eiti, nes platinimo tarnyba laikrašt� atneš tiesiai � namus.

Gyventojai, dar nesinaudojantys "S plius" paslaugomis, turi galimyb� vienu š�viu nušauti du zuikius – iki sausio 31 d. itin palankiomis s�lygomis �sirengti "S plius" internet� bei skaitmenin�s ar kabelin�s televizijos bazin� program� paket� ir savaitrašt� "Šiauliai plius" vis� paslaug� tiekimo laikotarp� skaityti nemokamai.

Daugiau apie prenumeratos u�sakym� bei paslaug� tiekimo s�lygas su�inosite apsilank� "S plius" klient� aptarnavimo skyriuose arba paskambin� telefonu 8~700 121 01.

S�skaitos u� �ildym� i�g�sdino gyventojus

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiaulie�ius mokes�iai u� šildym� varo � nevilt� – u� kvadratin� metr� paskai�iavus po daugiau nei dešimt lit�, gautos s�skaitos siekia kone t�kstant� lit�. "Šiauli� energija" teisinasi, kad taip yra d�l ne�prastai šalto gruod�io, ir guod�ia �ad�dama nedidinti šilumos tarifo nuo vasario.

Gyvenantys standartiniame 60 kvadratini� metr� bute šiaulie�iai, gav� s�skait� u� šildym� gruod�, teiravosi, ar 900 lit� – ne klaidinga suma. Pasirodo – ne. Šiauliuose yra daugiabu�i�, iki kuri� tiekiama šiluma ir suvartojimas name tokie, kad vienam kvadratiniam metrui šildyti reikia beveik 15 lit�.

Vieno kvadratinio metro šildymo kaina Šiauliuose, priklausomai nuo namo vietos, aukš�io, but� skai�iaus ir ar jis - renovuotas, skiriasi net penkis kartus: skai�iuojama nuo 2,5 iki beveik 15 lit� u� kvadratin� metr�. Gruod�io vidurkis – apie penkis litus.

Daugiausia u� šilum� Šiauliuose reik�jo mok�ti Vilniaus g. 213a daugiabu�io gyventojams – net po 14,76 lito, ma�iausiai - Gardino g. 27 namo gyventojams – po 2,53 lito u� kvadratin� metr�.

Šilumininkai aiškina, kad šilumos energijos suvartojimas padid�jo 1,7 karto, nes gruodis buvo ne�pratai šaltas – oro temperat�ros vidurkis buvo septyni laipsniai šal�io (ankstesniais metais vidutin� oro temperat�ra gruod� teb�davo 2,3 laipsnio šal�io). Atitinkamai tiek padid�jo ir mokes�iai.

Šilumos tiek�jams �statymu leid�iama kas m�nes� keisti tarif� priklausomai nuo to, ar brangsta kuras. AB "Šiauli� energija" generalinis direktorius �eslovas Kasputis �ada, kad saus� �mon� tarifo nedidins, nors dujos ir pabrango.

Praeit� sezon� kaina buvo keista keturis kartus. Š� sezon� ji galioja nepakitusi nuo lapkri�io.

Pinig� dalybos � prie�rinkiminis �ou?

Jungtiniame Šiauli� miesto tarybos komitet� pos�dyje politikai dosniai �arst� biud�eto pinigus, skirstydami juos visiems, kurie tik praš�. Išlaidas didinti galimyb� atsirado �sigaliojus �statym� pataisoms, leid�ian�ioms skolintis investicij� projektams finansuoti.

Deficitin� miesto biud�et� suplanav� politikai koš� "sr�bti" paliks jau kitos kadencijos nariams. Tiesa, jei biud�eto projektui bus pritarta sausio 27 d. vyksian�iame Tarybos pos�dyje. Miesto biud�ete planuojama 287 mln. lit� pajam� ir 309 mln. lit� išlaid�.

Prid�s ir kult�rai

Labiausiai nuskriaustai kult�ros sri�iai prie planuot� 236 t�kstan�i� lit� kult�ros programoms prid�ta dar 350 t�kstan�i�. Tiesa, ši suma perpus ma�esn�, nei reik�t� - Šiauli� miesto savivaldyb�s kult�ros pl�tros programoms vykdyti kasmet reikia ma�daug milijono lit�. Ta�iau dabar jau bus u� k� surengti Šiauli� miesto dienas, kal�dinius renginius. Pagal ankstesn� variant� did�ioji dalis - 130 t�kst. lit� – b�t� buvusi skirta IV tarptautiniam folkloro konkursui-festivaliui "Saul�s �iedas", lik� pinigai b�t� išdalyti �vairioms premijoms ir leidiniui "Šiauli� metraštis 2007-2010", tad jokiems kitiems mieste vyksiantiems renginiams pinig� neb�t� lik�. Be to, jei finansavimo renginiams neskiria savivaldyb�, projekt� nekofinansuos ir Kult�ros ministerija, �vair�s fondai.

Ir instrument� nuomai, ir kelionei � JAV

Nors Sporto skyriaus suplanuot� rengini� biud�etas ir buvo �sp�dingas, sporto program� finansavimas padidintas 240 t�kst. lit�. 83 t�kstan�iai numatyti koncertin�s �staigos muzikantams u� naudojim�si j� instrumentais, 30 t�kstan�i� skirta "Dagil�lio" kolektyvo kelionei � Amerik�. Kelion� kainuos apie 100 t�kst. lit�. 20 t�kst. gaus ir Gytari� mokykla, kad apmok�t� skol� u� valymo paslaugas.

Prognoz�s ne visada pildosi

Galimyb� planuoti didesnes biud�eto išlaidas atsirado pasikeitus biud�eto formavimo metodikai, kai nebereikalaujama grie�tai subalansuoti, jog turi b�ti tiek išlaid�, kiek ir pajam�. Biud�eto pajamas leid�iama padidinti tokia suma, kiek planuojama skirti prisid�ti prie europin�mis l�šomis finansuojam� projekt�. Šiauli� mieste tai b�t� 15 milijon� lit�. Ta�iau taip u�programuojamas ir 15 milijon� lit� biud�eto disbalansas – numatyti pinigai iš europini� fond� gali b�ti ir negauti, tuomet pajamas tekt� per�i�r�ti ir išlaidas ma�inti. Biud�et� tekt� per�i�r�ti, jei b�t� patvirtintas didesnis minimalus darbo u�mokestis, b�t� pakeisti atlyginim� koeficientai. Kol kas jame numatytas darbo u�mokestis dvylikai, o ne vienuolikai m�nesi�, kaip buvo pra�jusiais metais.

Oro uost� pamiršo

Pinig� dalybose politikai pamiršo Šiauli� oro uost�, nors jame statybininkai, rekonstruojantys keleivi� terminal�, atsisako u�baigti darbus, kol negaus pinig� u� jau atliktus. Did�ioji dalis pagal Šengeno reikalavimus pritaikomo Šiauli� oro uosto keleivi� terminalo rekonstrukcijos darb� jau buvo atlikta vasar�.

Pa�ad�t� 200 t�kst. lit� iš Privatizavimo fondo gali tekti ilgai laukti, nes jis šiuo metu tuš�ias. Kol negauti pinigai, rekonstrukcijos darb� ne�manoma priduoti. Toki� patalp� negalima si�lyti potencialiems klientams - u�sakom� skryd�i� organizatoriams.

Politikai iki kitos savait�s ieškos, iš kurios biud�eto eilut�s atimti tr�kstamus 200 t�kstan�i� lit� ir paskirti Šiauli� oro uostui.

"Šiauliai plius" informacija

Buldozeriu - per bulvaro puo�menas

Snieg� valydami kelininkai nuniokojo Šiauli� miesto bulvar� - sulamdytos metalin�s tvorel�s, suolai ir šiukšliad��s. Nuostoliai siekia beveik 40 t�kstan�i� lit�.

Sniego valytuvai nudau�� fontano "Pelikanai" kampus, aplamd� suoliukus, šukšliad��es, su�alojo liepaites.

�ydr�no BUDZINAUSKO nuotr.

Aptirpus sniegui, p�s�i�j� bulvaru vaikš�iojantys šiaulie�iai pasteb�jo nuniokot� bulvar�. Sulau�yti iš sniego kaln� išlind� suoleliai, sulamdytos metalin�s tvorel�s aplink med�ius, nepataisomai sulankstytos šiukšliad��s.

Bulvar� nuniokojo ne siaut�jantys chuliganai, o kelininkai, valydami snieg�. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Infrastrukt�ros skyriaus atstovai sako, kad kelininkai dirbo neatsargiai.

Gatves valan�ios bendrov�s "Specializuotas transportas" atstovai ir savivaldyb�s tarnautojai ap�i�r�jo nuniokot� bulvar�. Nustatyta, kad p�s�i�j� bulvare nuo Til��s gatv�s iki Kašton� al�jos sulankstyta dešimt metalini� tvoreli� aplink med�ius, sulau�ytos dvi šiukšli� d��s, apgadinti šeši suoliukai. Viena metalin� tvorel� aplink med� kainuoja daugiau nei 1,3 t�kst. lit�, šiukliad�� - 2,7 t�kst. lit�, suolelis - beveik 3,5 t�kst. lit�.

"Šiauliai plius" informacija

� �iauli� miesto taryb� pretenduoja 15 savaranki�k� kandidat�

Šiauli� rinkim� komisijos nariai tikrina paraš� rinkim� lapus, kuriuos atneš� patys save išsik�l� kandidatai. Sausio 18-oji buvo paskutin� diena, kai kandidatai gal�jo pristatyti dokumentus rinkim� komisijai.

Iš 16 Šiauliuose save išsik�lusi� kandidat� vienintelis Donatas Kugelevi�ius nesurinko paraš�, tod�l nebus �registruotas kaip kandidatas. Kiti 15 save išsik�lusi� kandidat� pateik� juos palaikan�i� rink�j� paraš� lapus, kuriuose - beveik po 500 paraš�.

Art�ro Kiudulo, Šiauli� rinkim� komisijos pirmininko, teigimu, patikrinus keli� pretendent� lapus rasta po 50 negaliojan�i� paraš�. Kandidatams tereikia surinkti po 310 paraš�.

Rinkim� komisija, patikrinusi parašus, kandidatus turi �registruoti per šešias dienas. Politin�s partijos rinkim� komisijai kol kas nepateik� dokument�, nors laiko liko nedaug. Paskutin� diena – sausio 24-oji.

"Šiauliai plius" informacija

Miesto i�d� pildys pardavin�dami turt�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Pernai Šiauli� miesto savivaldybei nesisek� pardavin�ti nebereikalingo nekilnojamojo turto. � Privatizavimo fond� pavyko surinkti vos milijon� lit�. Tikimasi, kad šiemet parduoti ruošiami keturi pastatai biud�et� papildys dviem trim milijonais lit�.

Pernai juvelyrini� dirbini� parduotuvei nuomot� patalp� Vilniaus g. 193 pardavimas Šiauli� miesto savivaldybei buvo bene vienintelis s�kmingas privatizavimo atvejis. U� jas gauta 610 t�kst. lit�. Kiti parduoti nekilnojamojo turto objektai Privatizavimo fond� papild� kuklesn�mis sumomis – nuo 50 iki 90 t�kst. lit�. Sand�lio Til��s g., aikštel�s Serbent� g. ir dalies administracini� patalp� Aušros al. net ir u� keliskart suma�int� kain� niekam nereikia.

Gytis Skurkis, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Turto valdymo skyriaus ved�jas sako, kad niekaip nepavyksta parduoti dar trij� objekt�, kurie jau pardavin�jami apie 10 kart�. Verslininkai laukia geresni� laik� ir neperka.

Teismo �pareigota savivaldyb� pernai pardav� 21 but� Skalvi� g. daugiabutyje savininkams, kurie �statymams pasikeitus buvo tap� socialiniais nuomininkais. Kadaise u� vadinamuosius �inybinius butus dal� pinig� sumok�j� gyventojai juos pirko lengvatin�mis s�lygomis – po kelis t�kstan�ius u� but�, beveik 200 t�kstan�i� u� visus. Taip pernai surinkusi tik milijon�, šiemet savivaldyb� � Privatizavimo fond� tikisi dvigubai ar trigubai didesn�s sumos.

Pernai s�kmingai pardavusi parduotuv�s patalpas Vilniaus g., šiemet nemenk� pajam� savivaldyb� tikisi u� bat� parduotuv� šalia Turizmo informacijos centro. Dar vienas privatizuojamas objektas bulvare – Sveikatos centro patalpos A. Mickevi�iaus g., taip pat netoliese Varpo g. esantis senasis poliklinikos korpusas. Paklausus tur�t� b�ti ir pastatas Vytauto g. 152, kur anks�iau buvo �sik�r�s Statybos skyrius.

Videofilm� konkursas "Rodom 2010" pasiek� fini�o tiesi�j�

Stasys ŠLIO�A

Devynioliktame am�iuje atsirad�s kinas leido išsipildyti vienai did�iausi� �monijos svajoni� – �am�inti dinamišk� pasaulio vaizd�. Ekrane judantis vaizdas ilgainiui tapo atskira meno r�šimi, pelninga industrija ir smagia pramoga, nes dabar ne�mantr� film� gali sukurti kone kiekvienas netingintis. Galb�t kino kritikai jo ir nepripa�ins naujuoju meno šedevru, ta�iau k�rinys m�g�j� neliks ne�vertintas. Tai �rod� kelet� m�nesi� vyk�s moksleivi� videofilm� konkursas "Rodom 2010".

Mil�iniško susidom�jimo sulauk�s videofilm� konkursas pasiek� finiško tiesi�j� – išrinkti geriausi ir daugiausia "Etaplius.lt" lankytoj� simpatij� sulauk� film� k�r�jai. Jaunieji kino talentai sausio 20-�j� 16 valand� bus iškilmingai apdovanoti Šiauli� "Akropolio" "Forum Cinemas" kino sal�je, kur kartu vyks film� festivalis "Filmuoja Šiauliai".

Beveik keturias dešimtis videofilm� konkursui pristat� moksleiviai kvie�iami � "Rodom 2010" apdovanojim� ceremonij�, kur bus paskelbti ir apdovanoti geriausi� film� autoriai. Film� k�r�jai, iki sausio 19 dienos praneš� apie savo dalyvavim� el. paštu redakcija@splius.lt, � "Rodom 2010" apdovanojimus ir festival� "Filmuoja Šiauliai" bus �leisti nemokamai. Norintys palaikyti savo draugus ar artimuosius u� dalyvavim� film� vakare tur�s sumok�ti vos keturis litus.

Videofilm� konkurso dalyviai bus apdovanoti Gedimino Vagnoriaus �steigtais piniginiais prizais, "Forum Cinemas" ir naujien� portalo "Etaplius.lt" dovanomis.

Sausio 20-oji – gardus k�snelis kino m�g�jams, tod�l visi prijau�iantys neprofesionaliam kinui tur�t� nepraleisti progos dalyvauti "Rodom 2010" ir kino festivalyje "Filmuoja Šiauliai".

Sniego kastuv� mitas Kur��n� padang�je

Saulius BARASA

"Sniego kastuvai (plastikiniai), Kaunas, prekybos miestelis "Urmas". Ma�menin� kaina tik 17 lit�." Tolokai, - akimirksniu �vertinu atstum�. Bet tai vienintelis realus pasi�lymas, kur� radau neiš�j�s iš nam�.

Man reikia šiandien, �ia ir dabar. Tad p�dinu slidin�damas apled�jusiomis Kurš�n� gatv�mis � artimiausi� �kini� preki� parduotuv�. Gatv�mis, kurias kartkart�mis val�. Ypa� pagrindines. O aš lyg ty�ia gyvenu Kurš�n� miesto pakrašty. Net seni�nas por� kart� si�l� "�iupt u� sniego kastuvo ir pirmyn", kai n-t�j� kart� skambinau, informuodamas ir primindamas, kad ir kraštin�se miesto, kur� jis pri�i�ri, gatv�se gyvena kurš�niškiai.

�iupti u� kastuvo lyg ir n�ra b�tinyb�s – ir taip su juo nesiskiriu nuo gruod�io vidurio, kai pirmas gausus sniegas u�vert� Lietuvos kelius ir pakeles. U�tenka savo kiemo, kuriam po eilin�s sniego p�gos atkasti neu�tenka poros valand�. Jei visi aplink savo teritorijas tiek pri�i�r�t�, nereik�t� "komunalininkams" � miest� nosies kišti.

Praveriu artimiausios parduotuv�s duris. Kastuv� sniegui valyti neturi. Normalu. �iu�in�ju iki kit�. Jau tarpdury mesteliu klausim� pardav�jai, kuri nu�velgia mane lyg mamut� iš akmens am�iaus. "Manydami, kad kastuvai bus populiari prek� �iem�, j� atsive��me daugiau. Ta�iau visiems neu�teko. Pirk�jai kastuvus tiesiog išgraibst�", - išpyškino neatsikv�pdama. Esu vienas iš b�rio nesusiprat�li�. �iemos prek�mis gal�jau pasir�pinti ruden�.

Kurš�n� miesto priva�ioje �kini� preki� parduotuv�je – prekybininkai pa��stami. �ia visada maloniai paspaud�ia rank� bei išaiškina situacij�. Šis kartas - ne išimtis. "Tiek�jai pastarosiomis savait�mis kartais te�stengia pristatyti tik penktadal� u�sakym�", - bando nušviesti susidariusi� situacij�. Be to, su�inau, kad Lenkijos tiek�jai paskutiniosiomis savait�mis "u�miršo" Lietuv�. Kod�l? Akivaizdu, Europa u� tuos pa�ius sniego kastuvus moka eurais.

Kelios priva�ios parduotuv�l�s pasi�lo medini�. Vienoje brang�s – 59 Lt. kainuojantys Panev��io gamybos, kitoje pigesni – po 21 Lt nam� meistro rank� darbas. Pastarasis grubiau padarytas. Jei pats sumeistrauti nemoki, gali �sigyti. Nors sniegui, manau, jokio skirtumo, kokiu kastuvu bus nukastas.

Mitas, jog plastikiniai sniego kastuvai tapo deficitu, tikrai n�ra iš piršto lau�tas. Nor�damas j� paneigti, sugaišau ger� pusdien�. Nepavyko. Pasirodo, jie didesnis deficitas nei tikra retenybe tap� grikiai, kuri� kaina per metus išaugo trigubai.

Išaugo ir lietuvi� verslumo dvasia. Jei lenkai nepasi�lo plastmasini� sniego kastuv�, galima padaryti medini� – lietuvišk�. Pasidaryti patiems.

Pirmojoje vaizdo konferencijoje � "Lietuvos talent�" finalistas Martynas Levickis

Stasys ŠLIO�A

Naujien� portalo "Etaplius.lt" lankytojai pirm�j� tiesiogin� vaizdo konferencij� gal�s išvysti jau kit� savait�. Pirmadien�, sausio 17 d., 14 val. prasid�sian�ioje konferencijoje sve�iuosis ir � skaitytoj� pateiktus klausimus atsakys pirm�j� viet� pasaulio taur�s konkurse "Coupe Mondiale 2010" iškovoj�s akordeono virtuozas Martynas Levickis.

Londono karališkosios muzikos akademijos tre�iakursis chaotiško gyvenimo ritmo �kaitas Martynas rengia koncertus sve�iose šalyse, skina laurus tarptautiniuose akordeono atlik�j� konkursuose bei antr�kart dalyvauja televizijos projekte "Lietuvos talentai". Pra�jusi� met� spal� charizmatiškasis atlik�jas Kroatijoje buvo pripa�intas klavišinio akordeono kategorijos pasaulio �empionu, o iškart po Nauj�j�, �veik�s dešimt var�ov�, iškovojo kelialap� � "Lietuvos talent�" final�.

Martyno ambicijos berib�s, pusiau rimtai, pusiau juokais, jis taikosi tapti b�simuoju kult�ros ministru. U�simena, kad jo kelias veda atgal � Lietuv�, nes �ia reikia atgaivinti kult�rin� gyvenim�. Šiauliuose neretai jis tapatinamas su Šiauli� simboliu - "Auksiniu berniuku".

Martynas kartu su kitais projekto "Lietuvos talentai" finalininkais sausio 16-�j� susikaus d�l pagrindinio "Lietuvos talent�" prizo ir teis�s atstovauti Lietuvai pasauliniame talent� šou. Jis tikisi vis� palaikymo, nes š�kart nugal�toj� rinks �i�rovai, o ne komisija.

Pirmadien� iškart po filmavimo jaunatviška energija trykštantis akordeonininkas tiesiogin�s vaizdo konferencijos metu portalo "Etaplius.lt" lankytojams atsakys � visus r�pimus klausimus, papasakos, kod�l nusprend� sugr��ti � projekt�, atskleis, ar studijuodamas Londone ilgisi gimtin�s, atskleis išduos ateities planus.

Kokiomis svajon�mis gyvena jaunasis talentas? Ar lengva gyventi kursuojant tarp dviej� šali�? Kada šiaulie�iai bus palepinti pasaulio �empiono koncertu? Koks talentingojo atlik�jo s�km�s receptas? Šiuos ir daug kit� klausim� portalo "Etaplius.lt" skaitytojai gali si�sti el. paštuarba rašyti "Videokonferencijos" rubrikoje.

K� kviesti pasisve�iuoti "Etaplius.lt" redakcijoje ir dalyvauti kitose vaizdo konferencijose, gali nuspr�sti portalo lankytojai, si�sdami savo pasi�lymus el. paštu etaplius@splius.lt .

"Etaplius.lt" ragina Jus b�ti aktyvius ir pa�ada atsi�velgti � gyventoj� pageidavimus.

Ar bus �iauliuose vietos senukams?

J�rat� SOBUTIEN�

Socialin�s apsaugos ir darbo ministerijos skirstomi pinigai globos namams rekonstruoti sukiršino Šiauli� politikus. Vieni skai�iuoja, kad investuoti � Globos nam� Trak� gatv�je rekonstrukcij� neverta, tod�l si�lo R�kyvoje statyti naujus seneli� globos namus. Kiti nuog�stauja, kad buv� visuomen�s veik�j� Šalkauski� namai t�ra gardus k�snelis verslininkams, jau seniai besitaikantiems � pastat� miesto centre.

Ministerija, skirstanti ES l�šas paramai gauti, Šiauliuose atrinko du objektus, kuriems gal�t� b�ti skirta per du milijonus lit� – tai Šiauli� vaik� globos namai ir Globos namai Trak� gatv�je. Jei d�l pirm�j� diskusij� nekyla, tai d�l seneli� nam� kurstomos aistros.

Nuo 2012 met� Lietuvoje gal�s veikti tik licencijas turin�ios globos �staigos. Šalkauski� name esantys globos namai neatitinka reikalavim� ir licencijos tolesnei veiklai negaut�. Specialistai paskai�iavo, kad juose �rengti kitokius laiptus ir lift�, gyvenamiems kambariams panaudoti administracines patalpas, virtuv� (maist� b�t� galima atsive�ti iš kitur) reik�t� 800 t�kstan�i� lit�.

ES parama skiriama arba naujam globos pastatui statyti, arba jau esan�iam modernizuoti, bet išpl�sti esam� pastat� neleid�iama. Pagal naujus reikalavimus globos namuose gali b�ti iki 40 stacionari� viet�, o jie - ne didesni negu 800 kvadratini� metr�.

Pastatas Trak� g. 14 yra �trauktas � kult�ros paveldo registr�, j� paversti novatoriška socialine �staiga keblu, tod�l administracijos vadovams kilo mintis apie visiškai nauj� statin� R�kyvoje šalia dabar statom� savarankiško gyvenimo nam�. Ta�iau tokiu atveju pinig� renovuoti buvusiam Šalkauski� namui nebelikt�, tad reik�t� spr�sti tolesn� jo likim�.

Savivaldyb�s administracijos direktoriaus Vlado Damulevi�iaus teigimu, patalpos Trak� gatv�je gal�t� b�ti privatizuotos. Finans� ir ekonomikos komitetas tam neprieštaravo, ta�iau Sveikatos ir socialini� reikal� komitetas privatizacijai kategoriškai nepritar�.

Šiuo metu Šiauli� globos namuose Trak� gatv�je gyvena 32 seneliai, kuriems teikiama ilgalaik� slauga. Trys vietos skirtos trumpalaikei slaugai, kuria šiaulie�iai itin noriai naudojasi. Šiauliams ir dveji globos namai neb�t� per daug, nes norin�i� eil�je – antra tiek. Min�i� jiems panaudoti senuosius gimdymo namus ar buvusius maldos namus Dainuose atsisakyta, tad politikams, grei�iausiai jau kitos kadencijos, teks ieškoti vietos senukams.

Naujas planas pagerins gyvenimo kokyb�?

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Projektuotojai, u� europinius pinigus rengiantys seniai suplanuoto gyvenamojo kvartalo centre detal�j� plan�, turi rasti išeit�, kad tankiai u�statytoje teritorijoje atsirast� vietos automobili�, konteineri� aikštel�ms, likt� ir �ali�j� plot� poilsiui. Jei gyventojai priims si�lom� alternatyv� formuoti bendr� sklyp� keletui nam�, tai jiems teks išlaikyti savotišk� egzamin�, ar kaimynai geba tvarkytis kartu.

Mišrios statybos gyvenamasis kvartalas centre, ribojamas �emait�s, Vytauto, M. Valan�iaus ir Miglovaros gatvi�, pateko � eksperiment�, kaip perplanuoti seniai suprojektuot� reikalavim� nebeatitinkant� kvartal� nieko negriaunant. Kvartale yra 19 daugiabu�i� ir 30 individuli� nam�. �ia tr�ksta vietos automobiliams, konteineri� aikštel�ms, infrastrukt�ra nepritaikyta ne�galiesiems, �alumos lyg ir pakanka (35 proc.), ta�iau jos yra ne prie vis� nam�.

Pagal europin�mis l�šomis finansuojam� projekt� kvartal� perplanuojantys architektai si�lo du variantus: arba suformuoti keturis sklypus tarp esam� gatvi� ir visas problemas spr�sti kiekvieno viduje, arba formuoti ma�esnius sklypus atskiroms pastat� grup�ms: individualiems namams, daugiabu�iams, transformatorin�ms ir gatv�ms. Kiekvienam pastatui formuoti atskiro sklypo n�ra galimybi�.

Gyventojams priimtinesn� antroji si�loma alternatyva, kuri numato ma�esnius sklypus. Ta�iau net ir keli� nam� sujungimas taps kaimyniškumo testu - kai vienai teritorijai priskirta daug nam�, teks visiems šeimininkams tartis, kieno eil� ir kaip pri�i�r�ti t� teritorij�.

Beje, net ir nam� grup�ms skirstant esam� teritorij� kyla problem�, pavyzd�iui, Klev� g. 15 namo gyventoj� pri�i�rimo vidinio kiemo dalis su skalbini� d�iovykla, �rengta vaik� �aidimo aikštele ir suoliukais b�t� priskirta kaimyniniam namui - M. Valan�iaus g. 2, o kita erdvaus vidinio kiemo dalis atitekt� automobiliams. Gyventojai kategoriškai tam nepritaria - jie prašo išsaugoti ram� vidin� kiem�, o aikštel� mašinoms �rengti Vytauto ir Valan�iaus gatvi� kampe, kuris dabar ma�ai pri�i�rimas, vaikams �aisti šalia konteineri� vieta netinkama.

Gyventojams r�pi, u� kieno pinigus b�t� sprend�iama automobili� stov�jimo problema - jie bijo, kad savivaldyb�, priskyrusi jiems teritorijas, primes ir prievol� �sirengti aikšteles u� savas l�šas. Tame kvartale tre�dalis gyventoj� - pensininkai, 30 procent� gyventoj� (vaikai ir pensininkai) naudojasi viešuoju transportu, tod�l jie nesuinteresuoti prisd�ti finansiškai �rengiant aikšteles.

Projektuotojai išsak� pastab�, kad visas šis kvartalas yra seniai u�statytas tankiau, negu leist� bendrasis miesto planas, tod�l tankinti jo statiniais neb�ra galimybi�.

U� Europos S�jungos pinigus Šiauliuose perprojektuojamas dar vienas senas kvartalas Liepori� rajone.

Per por� met� - de�imt kart� daugiau pa�alp� gav�j�

Vis blog�jan�i� šiaulie�i� socialin� pad�t� rodo pastar�j� met� statistika. Palyginti su 2008 metais, pernai socialini� pašalp� gav�j� Šiauliuose padaug�jo beveik 10 kart�. Specialistai tik�josi, kad gaunan�i�j� pašalpas padaug�s, ta�iau j� prognoz�s buvo gerokai optimistiškesn�s.

Socialin�s paramos skyriaus Socialini� paslaug� poskyrio ved�jos Vidos Rimšien�s teigimu, socialines pašalpas Šiauliuose pernai gavo 6291 šeima, kuriose – 11 200 asmen�. Jiems išmok�ta beveik 15,5 milijono lit� pašalp�. Prieš metus, 2009-aisiais, toki� šeim� buvo beveik tris kartus ma�iau – 2765. Joms išmok�ta 4,64 milijono lit�.

Did�iausias skirtumas matyti lyginant su 2008-aisiais. Prieš ekonomin� kriz�, kol nebuvo masinio nedarbo, Šiauliuose socialin� pašalp� gavo 862 šeimos. Socialin�ms pašalpoms išmok�ta 1,26 milijono lit�.

Socialin� pašalpa mokama, jei pajamos vienam asmeniui nesiekia 350 lit�.

Kelet� kart� padaug�jo ir iman�i�j� nemokamus maisto paketus, finansuojamus Europos S�jungos. 2008 metais d�l j� � Socialin�s r�pybos skyri� kreip�si ma�iau nei trys t�kstan�iai šiaulie�i�, pernai – beveik 15 t�kstan�i�.

Padid�jo ir gaunan�i�j� kompensacijas u� b�sto šildym� ir karšt� vanden� ratas. 2010-aisiais prašymus d�l kompensacij� pateik� 8700 šeim�. Per metus kompensacijoms skirti daugiau nei 4 milijonai lit�. 2008 metais toki� šeim� buvo perpus ma�iau, kompensacijoms skirta 1,2 milijono lit�.

"Šiauliai plius" informacija

Pirm�kart nusi�engusiems - ma�esn�s baudos

J�rat� SOBUTIEN�

Nuo sausio 1-osios �sigaliojus Administracini� teisi� pa�eidimo kodekso pataisoms, u� nesunkius pa�eidimus numatyta galimyb� mok�ti perpus ma�esn� baud�, be to, pakeista ir nuobaud� apskundimo tvarka.

Pa�eidim� fotografijoje gali u�fiksuoti ne tik pareig�nai. Kiekvienas, pamat�s pa�eidim�, fotografij� tur�t� atsi�sti el. paštu kestutis.dicius@policija.lt. Prie u�fiksuoto pa�eidimo turi b�ti nurodyta data, laikas, vieta. Pranešti asmuo gali anonimiškai.
"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Protokolai – ir nedalyvaujant vairuotojui

Šiauli� apskrities VPK Keli� policijos biuro viršininko K�stu�io Di�iaus teigimu, �sigalioj� pakeitimai palengvins pareig�n� darb�. Nuo šiol policijos pareig�nai pa�eidusiam transporto priemoni� sustojimo ir stov�jimo tvark� vairuotojui gali surašyti protokol� jam nedalyvaujant, u�tenka nufotografuoti automobil�.

Tokiu atveju surašytas protokolas siun�iamas � oficialiai deklaruot� transporto priemon�s savininko (valdytojo) gyvenam�j� viet� arba jo darboviet� registruotu laišku. Jeigu pa�eidim� padar� ne automobilio savininkas, jis turi pranešti duomenis apie asmen�, su jo transporto priemone padarius� administracin� teis�s pa�eidim�.

U� nesunkius pa�eidimus – pus� baudos

Tam tikrais atvejais eismo dalyvis, pa�eid�s Keli� eismo taisykles, gali sumok�ti baud�, lygi� pusei nustatytos minimalios baudos. Tai gali b�ti taikoma pirm� kart� padariusiems nesunk� pa�eidim� ir negin�ijantiems jo padarymo fakto. Tokia lengvata nebus taikoma tais atvejais, kai numatyta maksimali bauda u� padaryt� pa�eidim� bus didesn� nei 3000 lit�; kai pa�eidimu bus padaryti turtiniai nuostoliai, kurie n�ra visiškai atlyginti; jei per metus pakartotinai bus padarytas tame pa�iame ATPK straipsnyje numatytas pa�eidimas arba jei u� pa�eidim� kaip pagrindin� ar papildoma nuobauda bus numatyta kitos r�šies administracin� nuobauda, ne bauda.

Ma�esn� baud� b�tina sumok�ti per 10 darbo dien� – pav�lavusiems teks mok�ti vis� nustatyt� baud�. "Registruotame laiške �mogui bus si�loma per 10 darbo dien� susimok�ti baud�. Laiške bus nurodytas terminas, suma. Jeigu �mogus d�l koki� nors prie�as�i� nepasiims laiško laiku, tai jo b�da", - sako K. Di�ius.

Kitokia apskundimo tvarka

Skundus d�l nutarim� administracinio teis�s pa�eidimo byloje nuo sausio 1-osios nagrin�ja nebe administraciniai, o apylink�s teismai. "Skundas turi b�ti pateiktas per 20 dien� nuo nutarimo pri�mimo dienos per nutarim� administracinio teis�s pa�eidimo byloje pri�mus� organ� (pareig�n�). Anks�iau skund� galima buvo pateikti tiesiogiai teismui", - atkreipia d�mes� Šiauli� apskrities VPK Keli� policijos biuro viršininkas.

Policija iš naujo nagrin�s med�iag� ir, jeigu nesutiks su skundu, j� perduos apylink�s teismui.

�iauliuose �sp�dingai pamin�ta Laisv�s gyn�j� diena

Eva JAGMINAIT�

Sausio 13-ajai, Laisv�s gyn�j� dienai, Šiauliuose buvo skirta daugyb� rengini�. Ne�prastai iniciatyv�s šiemet buvo moksleiviai, organizav� did�i�j� dal� Sausio 13-osios rengini�. Lietuvos kariuomen�s k�r�j� savanori� pakviesti mokiniai dalyvavo piešini� konkurse-parodoje "Laisv�s gyn�jai: vakar ir šiandien". Prie S. Daukanto gimnazijos liepsnojo atminimo lau�ai, beveik vis� ugdymo �staig� languose mirg�jo atminimo �vak�s.

� bendr� akcij� susijung� vis� Šiauli� miesto mokykl� vyresni�j� klasi� mokiniai. Geltoni, �ali ir raudoni paukš�iai mokini� rankose simbolizuoja laisv�, taik� ir meil� T�vynei.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Savivaldyb�s pos�d�i� sal�je vykusioje moksleivi� ir politik� diskusijoje "Pilietiškumas ir aš" gvildenta emigracijos tema, išklausyta politik� ir moksleivi� nuomon�, prisiminti tragiški �vykiai, j� liudinink� pasakojimai.

Moksleiviai organizavo ir spalving� rengin� Šiauli� miesto bulvare nuo "Šiauli�" viešbu�io iki Prisik�limo aikšt�s. "Eisena – netradicin�. Ja siek�me parodyti moksleivi� vienyb�, juk mes irgi gal�tume stoti � kov� u� Lietuvos laisv�", - pasakojo mokiniai.

Savivaldyb�s skverelyje gimnazistai sureng� �sp�ding� sienos gri�t�. "Pa�i� sien� gaminome apie penkias valandas. Tai unikalus dalykas ne tik Šiauliuose, bet ir šalyje. Siena simbolizuoja priespaud�, suvar�ymus, okupacij�. Jos gri�tis - minimali Sausio 13-osios �vyki� inscenizacija", - aiškino jaunuoliai.

Iškilming� rengin� "�odis laisvei" Savivaldyb�s skvere bene pirm�kart patik�ta vesti jaunimui.

Šventini� iškilmi� dalyviai po min�jimo vaišinti kareiviška koše ir arbata.

Rengini� maraton� vainikavo koncertas "Saul�je". �ia skamb�jo iš Šiauli� kilusio Tado �ukausko specialiai šiam �vykiui pamin�ti sukurta oratorija "GYAS". Sumanymas realizuotas menininko Gintauto Lukošai�io, muzikanto Ginto Gascevi�iaus ir anapilin neseniai iš�jusio K�stu�io Gascevi�iaus iniciatyva.

Iš viso oratorijoje dalyvavo per 200 Šiauli� meninink�, chorist�, atlik�j�. Anot G. Gascevi�iaus, ši oratorija – galimyb� Šiauliams išsivaduoti iš provincialumo. "Tokiomis progomis valstybin�ms švent�ms tur�t� b�ti kuriami atskiri k�riniai, o ne kartojami naftalinu kvepiantys senieji. Tokiomis akimirkomis ir pasijuntame pilie�iais, o �odis T�vyn� �gyja prasm�, - sako G. Gascevi�ius. - Manau, prieš kelet� met�, kai visi tur�jo pinig�, tokio masto oratorijos suk�r� neb�tume. Dabar, kai visiems blogai, yra ir noras susitelkti, pad�ti, �gyvendinti."

Sausio 13-osios renginiams skirta tik 2,5 t�kstan�io lit�. Oratorijos s�mata didesn� – 8 t�kst. lit�. Pinigus skyr� miesto meras ir Savivaldyb�s administracijos direktorius iš savo fond�.

Valentini�kiausios nuotraukos rinkimai

Stasys ŠLIO�A

Nors lauke vis dar spaud�ia šaltukas, ta�iau netruks sniegas pama�u ims tirpti, bylodamas apie bundan�i� gamt�. Paskutin� �iemos m�nes� minima Šv. Valentino diena pranašauja �šalo pabaig� ir tuoj prasid�siant� pavasar�.

�simyl�j�li� glob�jo diena akimirksniu išpopuliar�jo ir tapo pasauline švente. �lugus sovietinei santvarkai, ji atkeliavo ir � Lietuv�. Tiesa, gyventoj� s�mon�je meil�s diena da�niausiai vaizduojama su komerciniu atspalviu. Juk �simyl�j�liai savo išrinktuosius t�dien stengiasi pamaloninti gl�biais g�li�, kalnais šokolado, romantiškiausiomis vakarien�mis, netik�tomis kelion�mis, aistringais meil�s prisipa�inimais ar net vedyb� pasi�lymais. Da�niausiai tai daroma negailint išlaid�.

Naujien� portalas "Etaplius.lt" si�lo nustebinti savo išrinktuosius nešvaistant pinig� brangioms dovanoms ir skelbia konkurs� "Valentiniškiausia nuotrauka". �simyl�j�liai kvie�iami dalyvauti �aviausios ir labiausiai meile spinduliuojan�ios nuotraukos rinkimuose.

Poros, norin�ios dalyvauti fotokonkurse, savo gra�iausias ir mieliausias nuotraukas iki vasario 11 dienos turi atsi�sti el. paštu konkursas@splius.lt . Laiške nepamirškite nurodyti savo vardo, pavard�s, am�iaus ir telefono numerio.

Visos dalyvi� atsi�stos nuotraukos bus pateiktos naujien� portalo "Etaplius.lt" konkurs� rubrikoje. Balsavimo metu naujien� portalo lankytojai išrinks tris nugal�tojus, kurie bus apdovanoti prizais.

Pagrindinis konkurso prizas – fondiu "Centro šokoladin�je" ir galimyb� metus "S plius" internetu naudotis nemokamai. Antrosios vietos nugal�tojams atiteks 50 lit� vert�s �ekis ir valanda "Mega" boulinge bei pus� met� "S plius" internetas nemokamai. Tre�iosios vietos nugal�tojai tris m�nesius gal�s nemokamai naudotis "S plius" internetu bei bus apdovanoti kvietimu � "Forum cinemas" dviem asmenim.

Dar vien� special� priz� u� labiausiai patikusi� nuotrauk� skirs "Etaplius.lt" redakcija. Konkurso laim�tojai bus skelbiami vasario 14 d. "Etaplius.lt" portale.

Daugiau informacijos apie konkurs� su�inosite apsilank� interneto svetain�je www.etaplius.lt arba paskambin� telefonu 8~700 121 62.

Akcija "Nei�mesk man�s"

Daug �ino išmano, per metus �m� ir paseno. Kas? Tai kalendorius (lietuvi� liaudies m�sl�).

Kiekvien� �mog� nuo gimimo iki mirties lydi kalendoriaus lapeli� šlam�jimas. N� dienos ne�sivaizduojame be kalendoriaus. Ir visi pastebime, kad šie m�s� gyvenimo "palydovai" sensta. Vienus kalendorius kei�iame kitais, taip u�marštin nueina "atgyven�" laiko serg�tojai. Kiekvienas J�s� tikriausiai turi senesni�, naujesni�, sud�v�t�, paplyšusi�, šiuolaikini�, nebereikaling�, "atitarnavusi�" kalendori�.

Prasid�jus naujiems metams, ilg�jant dienoms, vis daugiau laiko skiriame po �iemos namams atnaujinti. Daugelis m�s� tada randame nebenaudojam� kalendori�, kuriuos ir išmesti gaila, ir pasilikti nelabai norime.

Kurš�n� kalendori� muziejus skelbia akcij� "Neišmesk man�s".

Nuošird�iai vis� prašome neišmesti kalendori�, o atnešti juos � Kurš�n� kalendori� muziej� (Ventos g. 11a Kurš�nuose), Šiauli� rajono kult�ros skyri� (Aušros al�jos g. 21 Šiauliai) arba paskambinti 8~686 660 08 – pasiimsime patys.

Dabar šie kalendoriai galb�t atrodo ne�dom�s, bet pagalvokime, kaip �domu juos bus pamatyti ekspozicijoje po 50 met�. Kalendoriai bus panaudoti ir Kalendori� muziejaus edukacin�je veikloje.

�mon�s, padovanoj� Kurš�n� kalendori� muziejui kalendori�, gal�s nemokamai aplankyti muziejaus ekspozicij�, išpl�sti savo akirat�, maloniai praleisti savo laisvalaik�.

Saulius Barasa, Kurš�n� kalendori� muziejaus vadovas

"Superkugelis" A. �ed�ius apskund� kugelio kep�j�

Prieš savait� Šiauliuose vykusios akcijos organizatoriams, dalijusiems "kugelio" titul� neveikliems politikams, talkinusi kavin�s "Pas Bronel�" savinink� Bron� Urbonavi�ien� sulauk� tikrintoj�.

A. Šed�ius: "Neskund�iau, mano pareiga ne sk�sti, o pranešti apie pa�eidim�. Pranešiau apie du - � politin� akcij� buvo �traukti nepilname�iai vaikai ir bulvi� plokštainis buvo pagamintas neaišku iš ko."

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Raštus, raginan�ius atlikti tyrimus, maisto inspektoriams ir vaiko teisi� specialistams atsiunt� "superkugelio" titul� peln�s Seimo narys Andrius Šed�ius, nominuotas kaip politikas, kuris daug kalba, visus kritikuoja ir myli moksleives.

"Aš esu u� visuomenines akcijas, ta�iau mane šokiravo kiti dalykai", - teigia A. Šed�ius. Kas gi nepatiko tituluotam politikui? Naujien� portalui www.etaplius.lt seim�nas teig�, kad � j� kreip�si R�kyvos gyventojas, kurio pavard� jam �inoma, jog visuomeninink� Nijol� Malakauskien� jo nepilnamet� vaik� apreng� nykštuku ir nusived� akcijoje dalyti kugelio. "Ar galima nepilnamet� vaik� �traukti � tokius politinius �aidimus neatsiklausus t�v�?" - piktinosi A. Šed�ius.

Kitas dalykas, anot jo, paskatin�s rašyti skund�, buvo d�l paty�i�. "Vaikai mokykloje vienas kit� vadina "kugeliais", "šniceliais". Mes siekiame, kad paty�ios iš mokykl� dingt�, bet kok� pavyzd� patys rodome vaikams?" - komentavo pašnekovas.

A. Šed�ius susir�pino ir gyventoj� sveikata. "Kugel� valg� keli šimtai �moni�. O jei visi jie b�t� apsinuodij�? Kas gali garantuoti, kad spirgai kugeliui pagaminti ne iš kokios nors nudv�susios kiaul�s? Ar akcijos organizator�s Irena Vasinauskait� ir Nijol� Malakauskien� b�t� prisi�musios atsakomyb�? Ar buvo gautas leidimas kugel� kepti �mon�ms maitinti viešai? Juk leidimai išduodami tam, kad b�t� atsakingas �mogus. Dabar atsaking� n�ra. A�i� Dievui, kad niekas nenusinuodijo", - teig� jis.

Tre�iadien� Valstybin�s maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, patikrin� kavin� "Pas Bronel�", nustat� vienintel� pa�eidim� – plokštainis keptas iš akcijos organizatori� produkt�, kuri� �sigijimo dokument� Bron� Urbonavi�ien� tikrintojams pateikti negal�jo. Kol kas plokštainio kep�jai administracin� nuobauda nepaskirta.

B. Urbonavi�ienei apmaudu, kad ji palaik� Seimo nar� A. Šed�i� per rinkimus. Pasak moters, jei jau parlamentarui par�po jos keptas plokštainis, tuomet reik�jo jam inicijuoti patikrinimus ir prieš did�i�sias met� šventes, kai veltui dalyta kal�din� sriuba, koš�. "Visa šeima u� A. Šed�i� balsavo, ta�iau nepykstu, kad jis pasiskund�. Geresn�s reklamos n� nesugalvosi. Nepykstu ir ant tikrintoj�, juk n� vieno pa�eidimo nerado. Vienintelis mano nusikaltimas, kad bulves ir lašinukus pa�miau iš �moni� ir plokštain� iš j� iškepiau, - sako B. Urbonavi�ien�. - Galvojome u� j� ir savivaldos rinkimuose balsuoti, man�me, jaunas, energingas, nevogs, juk ir taip pinig� turi. Dabar tai jis tikras "kugelis"!

Da�nai dalyvaujanti �vairiose labdaros akcijose, maisto neatsakanti ir kaliniams, ir benamiams, smulkioji verslinink� B. Urbonavi�ien� tikina, kad ir kitais metais b�tinai parems "Vald�ios kugelio" rinkimus.

Gruod�io 29 d. vykusioje akcijoje pagrindin�je miesto aikšt�je buvo išdalyta 200 plokštainio porcij�. Vaikai po porcij� nuneš� ir � Savivaldyb� kugelio titul� pelniusiems politikams. Tokie pat rinkimai viešai Šiauliuose vyko ir prieš metus. Tuomet pa�eidim� niekas neieškojo, tod�l š�kart patikrinimai buvo netik�ti.

�iauliuose gim� trynuk�s

Sausio 4 d. 7.15 val. Šiauli� ligonin�s Moters ir vaiko klinikoje gimdyvei iš Joniškio rajono R�diški� seni�nijos atlikus Cezario pj�vio operacij� gim� trys mergyt�s.

Šiauliuose trynukai gim� pirm�kart. Anks�iau priimti toki� gimdyvi� nebuvo s�lyg�, jos va�iuodavo � kitas ligonines.
Nijol�s JURGILIEN�S nuotr.

J� svoris, anot Moters ir vaiko klinikos direktoriaus dr. Lino Rovo, yra geras: 2 kilogram�, 1,6 kilogramo, 2,5 kilogramo. Trynuki� t�v� Jank�n� kaimo gyventoj� Tomos ir Alvydo Vasiliausk� šeimoje jau auga vieneri� met� dukryt� Emilija.

Tryniai Šiauli� ligonin�je gim� pirm� kart�. Anot Moters ir vaiko klinikos direktoriaus dr. Lino Rovo, priimti 36 savai�i� tryni� gimdym� Šiauliuose dabar yra visos s�lygos. Naujagimi� reanimacijos skyriaus personalas gali steb�ti, diagnozuoti sud�tingas komplikacijas ir teikti pagalb�.

2010 metais Moters ir vaiko klinikoje gim� 2011 naujagimi�. 2009 metais Šiauli� ligonin�s akušeriai ginekologai �registravo 2167 gimdymus.

"Šiauliai plius" informacija

D�l "�iauliai plius" savaitra��io Kur��n� miesto gyventojams

Nuo 2010 m. rudens iki ši� met� vasario 1 d. Kurš�n� miesto gyventojai savaitrašt� "Šiauliai plius" skaito nemokamai. Nuo vasario 1 d. savaitrašt� nemokamai skaitys tie, kurie naudojasi "S plius" interneto bei kabelin�s ar skaitmenin�s televizijos bazin� program� paketo paslaugomis.

Gyventojams, kurie naudojasi tik viena iš ši� paslaug�, savaitraštis "Šiauliai plius" kainuos 1 Lt per m�nes�, tai yra beveik penkis kartus pigiau nei perkant savaitrašt� prekybos vietose.

Tiems, kurie ir toliau nori skaityti savaitrašt�, kreiptis niekur nereikia, tiesiog vasario m�nesio s�skaitoje u� televizijos ar interneto paslaugas u� savaitrašt� bus priskai�iuotas vieno lito m�nesinis mokestis arba dviej� lit�, jeigu abonentas naudojasi tik ma�uoju kabelin�s televizijos kanal� paketu.

Jei abonentas mano, jog savaitraš�io jam nereikia, tuomet turi paskambinti informacijos telefonu 8~700 121 01 iki vasario 1 d. ir atsiliepus konsultantei j� informuoti, jog nebenori gauti savaitraš�io.

Tie, kurie kol kas dar n�ra "S plius" abonentai, ta�iau ir toliau pageidauja gauti savaitrašt�, j� gal�s u�siprenumeruoti.

Apie savaitraš�io prenumerat� skaitykite kitame savaitraš�io numeryje, jame bus pateikta ir prenumeratos u�sakymo forma.

Jeigu nesinaudojate "S plius" paslaugomis ir savaitraštis "Šiauliai plius" J�s� nedomina, niekur kreiptis nereikia – nuo vasario 1 d. nesinaudojantiems "S plius" paslaugomis jis nebebus siun�iamas.

Primename Kurš�n� miesto gyventojams, jog u�sisakyti "S plius" paslaugas vis dar galite itin patraukliomis s�lygomis - šventin�s akcijos t�siasi iki sausio 15 dienos!

"S plius" informacija

Valantiems snieg� - sutartis arba pa�yma

Valstybin� mokes�i� inspekcija informuoja, kadg gyventojai, norintys teikti sniego valymo paslaugas savivaldybei ar kitiems asmenims, atsi�velgdami � numatomas veiklos vykdymo aplinkybes, turi pasirinkti veiklos form�: sudaryti darbo, civilin� sutart� arba �registruoti individuali� veikl� pagal pa�ym�.

VMI informuoja, jog sniego valymo paslaugas gyventojas gali teikti sudarydamas darbo sutart� su u�sakovu, o tuo atveju, jei atliekama veikla yra vykdoma nesudarius darbo sutarties ir atitinka individualios veiklos s�vok� bei turi individualios veiklos po�ymius (veiklai b�dingas savarankiškumas ir t�stinumas), turi pranešti mokes�i� administratoriui apie pradedam� vykdyti (vykdom�) individuali� veikl�. Tuomet, kai gyventojas pageidauja teikti vienkartinio pob�d�io atlygintin� paslaug�, individualios veiklos registruoti neprivalo - gali sudaryti civilin� paslaug� sutart�.

"Gyventojas, pavyzd�iui, �kininkas, ketinantis savarankiškai, t. y. savo turima technika ir savo resursais (kuras, tepalai, kitos reikiamos priemon�s tokiai paslaugai teikti), teikti nenuolatinio pob�d�io, t. y. tik esant poreikiui, pavyzd�iui, po didel�s p�gos, paslaugas savivaldybei ar kitiems asmenims, u� kurias atlyginama pagal atlikt� darb� (t. y. n�ra nustatytas pastovus u�mokestis), gali pasirinkti arba registruoti ši� veikl� kaip individuali� veikl�, arba vykdyti j� pagal sudaromas civilines (paslaug�) sutartis", – teigia VMI prie FM Teis�s departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutyt�.

VMI informacija

Atsakymai � laidos "Po�i�ris" �i�rov� klausimus

- Ar neb�t� pigiau pl�sti Gink�n� kapines nei �rengin�ti naujas naujas Daušiškiuose?

- Esam� Šiauli� miesto Gink�n� kapini� išpl�timas Šiauli� miesto 1980 m. generaliniame plane (taip pat ir 2009 m. bendrajame miesto plane) nenumatytas. Esamos kapin�s ribojasi su Šiauli� rajono teritorijoje esan�iais priva�i� asmen� nuosavyb�s ar kita teise valdomais �em�s sklypais. Be to, ši teritorija d�l molingo grunto ir aukšto gruntinio vandens lygio n�ra tinkama kapin�ms �rengti (d�l šios prie�asties d�l esam� kapini� eksploatavimo taip pat kyla daug problem�). Kadangi Šiauli� miesto teritorijoje n�ra tinkamos kapin�ms �rengti teritorijos (d�l u�statymo, sanitarini� apsaugos zon� ir kt. šiam objektui keliam� reikalavim� ir apribojim�), teritorijos (reikiamo ploto) kapin�ms �rengti klausimas buvo sprend�iamas kartu su Šiauli� rajono savivaldybe.

Šiauli� rajono savivaldyb�s tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu patvirtintame Šiauli� rajono savivaldyb�s bendrajame plane yra numatyta teritorija ir Šiauli� miesto kapin�ms �rengti Daušiškiuose greta buvusi� kaimo kapinai�i�. Šios teritorijos pakraš�iu eina Šiauli� miesto vakarinis aplinkkelis, kaime likusios tik kelios sodybos (2001 m. duomenimis gyventoj� skai�ius - 5), kita kaimo �em� gr��inta buvusiems savininkams, bet �kin� veikla pl�tojama neefektyviai; tinkami geologiniai duomenys..

- Valstyb� parduoda �em� po kelis t�kstan�ius lit� u� hektar�, o savivaldyb� iš priva�i� asmen� perka brangiau. Gal b�t� racionaliau pirkti �em� iš valstyb�s, o ne iš privatinink�?

- Aplink Šiauli� miest� n�ra tinkam� dideli� laisvos valstybin�s �em�s plot�, tod�l tenka �em� išpirkti ir iš priva�i� asmen�. Teritorij� planavimo dokumentuose parinktose vietov�se nustatyta tvarka �em� paimama visuomen�s poreikiams. Paimant priva�ios �em�s sklyp� visuomen�s poreikiams numatyta, kad �em�s savininkui turi b�ti teisingai atlyginama rinkos verte. Ji apskai�iuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrind� �statymo nustatyt� lyginamosios vert�s metod� (turto rinkos vert� nustatoma palyginus analogišk� objekt� faktini� sandori� kainas, kartu atsi�velgiant � nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus).

- Kada baigsis Daušiški� �emi� išpirkimo proced�ros?

- Teigiama, kad dvejose Šiauli� miesto kapin�se - K. Donelai�io bei Gink�n� - vietos u�teks tik iki pusantr� met�. �vertinat laikme�io realijas, tiek laiko gali u�trukti vien nauj� Šiauli� miesto kapini� statuso �registravimo proced�ros ir �rengimas.

Siekiant ir proces� skaidrumo, dalis jau vykdyt� viešum� u�tikrinan�i� proced�r� (teritorij� planavimo dokument� sprendini� pristatymai, informavimas apie vyksian�ius projektavimo darbus ir kt.) papildomai bus v�l pakartota, apie tai informuojant �iniasklaidos priemon�se.

- Kada bus išasfaltuotos gatv�s rajone priešais Ch. Frenkelio vil�?

- Šiauli� mieste �vyruotos gatv�s asfaltuojamos vadovaujantis Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos 2007 m. gruod�io 20 d. sprendimu Nr. T-430 patvirtinta "Šiauli� miesto �vyruot� gatvi� asfaltavimo 2008 m. programa". Šioje programoje buvo numatyti prioritetai, pagal kuriuos asfaltuojamos Šiauli� miesto �vyruotos gatv�s. Strazdelio gatv� s�raše yra Nr. 19, Odinink� g. - Nr. 20, Pr�delio g. - Nr. 21.

I�rinkti konkurso "Puo�iu namus �v. Kal�doms" nugal�tojai

Beveik du m�nesius vykusiame konkurse "Puošiu namus šv. Kal�doms" dalyvavo per pusšimt� dalyvi�. Nuotraukose jie u�fiksavo originalius, tradicinius ar ne�prastus prieškal�dinius vaizdus. Da�nos nuotraukos siu�etas - kal�din� egl�, �aisliukai, �vak�s, angelai, advento vainikai, kal�dinio stalo saldumynai. Konkurso nugal�tojus dvi savaites rinko portalo lankytojai, balsuodami u� labiausiai patikusi� nuotrauk�.

Samantos Chrapan nuotrauka „Let it snow, let it snow, let it snow!“ iš ties� prišauk� � Lietuv� neger�tas sniego pusnis, o nuotraukos autorei peln� pagrindin� konkurso „Puošiu namus šv. Kal�doms“ priz�.

U� pirmosios vietos nugal�tojos Samantos Chrapan nuotrauk� "Let it snow, let it snow, let it snow!", kurioje u�fiksuota originaliai dekoruota palang�, balsavo 415 portalo lankytoj�. Jie nuotraukai skyr� 2043 taškus. Merginai atiteko 200 lit� vert�s dovan� �ekis apsilankyti SPA sveikatingumo centre "Aronija".

Antrosios vietos laurai atiteko Vaidai Kavolienei, kuri po šventiškai papuošta kal�dine egle �am�ino savo augintin�. Nuotraukai "Gyva puošmena" savo balsus atidav� 376 portalo "Etaplius.lt" lankytojai, jai skyr� 1817 bal�. Merginai atiteko kvietimas � Šiauli� dramos teatr� keturiems asmenims. Spektakl� pasirinkti gal�s pati laim�toja.

Tre�ioji vieta ir kvietimas dviem asmenim � "Forum Cinemas" atiteko Valdonei Lunskytei. Ji konkursui atsiunt� nuotrauk� "Puoškime namus originaliai", kurioje �am�inta ne�prasta kal�din� kompozicija. Konkurso dalyv�s originalumas ir išradingumas peln� jai 248 portalo lankytoj� simpatijas, kurie jai skyr� 1151 balus.

Nugal�tojai prizus gali atsiimti bendrov�s "S plius" Reklamos skyriuje (Til��s g. 74, pirmajame aukšte).

Visiems dalyviams naujien� portalo "Etaplius.lt" redakcija linki s�km�s kitame netrukus prasid�sian�iame konkurse.

Dalyvi� nuotraukas galite pasi�i�r�ti naujien� portale, rubrikoje "Laisvalaikis" .

"Etaplius.lt" informacija

"Superkugelio" titulas - Andriui �ed�iui

Šiaulie�iai išrinko "Met� kugelio" titulo nusipelniusius miesto politikus ir seim�nus. Tai toli gra�u ne pagiriamoji nominacija, grei�iau spyris neveikliems ar piktnaud�iaujantiems savo darbo vieta politikams.

Šiauli� miesto centrin�je aikšt�je tre�iadien� pakvipo kugeliu. Politikams tai reiškia, kad at�jo kugelin�s – Superkugelio, kugelio, vicekugeli� rinkimai. Irenos Vasinauskait�s, "Met� kugelio" rinkim� organizator�s, teigimu, šiaulie�iai taip protestuoja prieš nešvarius politik� darbus ir pasekmes bei vald�ios arogancij�.

Šiaulie�iai nusprend�, kad kugelio titulo šiemet nusipeln� Savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojas Denis Michalenko, kuriam šiaulie�iai linki kugeliu apsiklojus ramiai laukti rinkim� nieko neveikimo pataluose. Daugeliui naujiena tapo ir tai, kad Savivaldyb�je yra Antikorupocin� komisija, kurios pirminink� Angel� Kavaliauskien�, tad politik� gavo vicekugelio apdovanojim� u� totalin� neveiklum�.

Superkugelio titul� šiaulie�iai šiemet skyr� Seimo nariui Andriui Šed�iui, Šiaulius garsinan�iam meile moksleiv�ms, did�iavimusi turtais ir šokiais.

Antrus metu renkantys "Met� kugelius" organizatoriai patikino, kad išrinktieji politikai turi galimyb� pateisinti arba nusikratyti "Met� kugelio" vardo.

"Šiauliai plius" informacija

� savivaldybi� tarybas - be partij� u�nugario

J�rat� SOBUTIEN�

Pirmadien� Vyriausioji rinkim� komisija baig� registruoti savivaldybi� rinkim� politin�s kampanijos dalyvius. � Šiauli� miesto taryb� pretenduoja b�ti išrinkta 16 savarankiškai išsik�lusi� pavieni� asmen�, Radviliškio rajone – du. Šiauli� rajone toki� pretendent� neatsirado išvis. Vyriausiosios rinkim� komisijos atstov� teigimu, � Ma�eiki� rajono taryb� nori patekti rekordiškai daug pavieni� kandidat� – net 93.

� Radviliškio rajono taryb� pretenduojanti Laimut� Šlamien� pagars�jo turguje iškabintais plakatais prieš mer�, policij� ir mokes�i� inspekcij�.
Linos ZDANEVI�I�T�S nuotr.

Vilniuje visuomeniniai jud�jimai � savivald� m�gina patekti viliodami rink�jus meno ir sporto �vaig�d�i� pavard�mis. Šiauliuose "�vaig�dynas" kitoks, jame - ir klaj�nai po politines partijas ar ši� atstumtieji, ir ne itin visuomenei �inomi asmenys. Ryškesni� persona�� – tik keletas.

Be partinio u�nugario � Šiauli� savivaldyb�s taryb� pretenduoja �vairiomis iniciatyvomis �inomas visuomenininkas, verslinininkas Art�ras Visockas bei Šiauli� universiteto docentas Stasys Tum�nas. Savarankiška kandidate u�siregistravo Šiauli� profesini� s�jung� susivienijimo pirminink� Rasa Jasmontien�, pra�jusioje kadencijoje rinkimuose dalyvavusi Liberal� ir centro s�jungos s�raše. � Taryb� nepatekusi profs�junginink� nuolat oponavo bendraprtie�iui merui Genadijui Mikšiui, ypa� - d�l kaimynyst�je esan�io naktinio klubo "Pegasas" triukšmo. Liberal� ir centro s�jungos išsi�ad�jo ir dabartin�s Šiauli� miesto tarybos narys Edvardas Peleckas, "Pegaso" ir R. Jasmontien�s kaimynas. Miest� valdyti nori ir buvusi Šiauli� miesto mer� Vida Ska�kauskait� (buvusi Stasi�nait�).

Iš socialdemokrat� partijos pašalintas ir apie ketinimus tapti Lietuvos prazidentu besiskelbiantis seim�nas Andrius Šed�ius – nepartinio jud�jimo "Demokratija ir darbas" vedlys. Jo ir dar devyni� pretendent� i�dininke nurodoma Šiauli� televizijos, priklausan�ios A. Šed�iui, darbuotoja. Spalvingame "Demokratijos ir darbo" dešimtuke – A. Šed�iaus pad�j�ja, du Šiauli� televizijos darbuotojai, buv�s Socialist� partijos narys K�stutis Vai�iaitis, Europarlameto rinkimuose kaip Tautos prisik�limo partijos narys dalyvav�s Donatas Bukelis.

Radviliškio rajone � vald�i� eina Radviliškio turgaus savinink� Laimut� Šlamien�, pagars�jusi turguje iškabintais plakatais prieš Radviliškio miesto mer�, policij� ir mokes�i� inspekcij�, bei Mantas Aliukonis, Radviliškio miesto kult�ros centro projekt� administratorius.

Pretendentai dar tur�s surinkti juos remian�i� rink�j� parašus: Šiauli� mieste – 310, Radviliškio rajone – 150.

Alus nepilname�iams - kasdienyb�?

Pama�iusiam girt� nepilnamet� da�nam suaugusiajam išspr�sta pasipiktinimo atod�sis – ir kas juos apr�pina alkoholiu?! Taip reagavo ir lapkri�io 2 dien� girt� savo 17-met� s�n� namuose išvyd�s šiaulietis. Vyras buvo šokiruotas s�naus atsakymo – su draugais alaus nusipirk�s "Lyros" prekybos centre. Netik�damas, kad prekybos centre nepilname�iai be problem� gali nusipirkti alkoholio, ir manydamas, kad s�nus meluoja, jis nutar� demaskuoti jaunuolio mel� - dav� jam 10 lit�, abu nu�jo � "Lyros" prekybos centr� ir, s�nui liep�s nupirkti alaus, j�, b�damas atokiau, steb�jo.

Svirduliuojantis 17-metis pasi�m� dviej� litr� talpos "bambal�" "Tauro" alaus ir pri�jo prie kasos. Pardav�ja, net nepasidom�jusi jo am�iumi, nepaprašiusi jokio asmens dokumento, pa�m� pinig�lius. Nepilnametis tikrai be problem� apsir�pino alkoholiu. Amo netek�s t�vas iškviet� policijos pareig�nus.

U� prekybos alkoholiniais g�rimais taisykli� pa�eidim� buvo prad�ta administracin� byla. Tyrimo metu nepilnametis prisipa�ino t� pa�i� dien� be joki� suvar�ym� alaus pirk�s ir pas kit� kasinink�. Pardav�jai buvo surašytas Alkoholio kontrol�s �statymo pa�eidimo protokolas ir teismas jai skyr� 75 Lt baud�.

UAB "Šiauli� lyra", kuriai šioje byloje atstovavo generalinis direktorius, taikyta ekonomin� sankcija - t�kstan�io lit� bauda. Apie prekybos alkoholiniais g�rimais taisykli� pa�eidim� informuota Šiauli� miesto savivaldyb�, kuri išduoda licencijas prekiauti alkoholiu. Jei per trejus metus bus u�fiksuotas analogiškas pa�eidimas, prekybos centras vienerius metus neteks licencijos.

Šiauli� AVPK informacija

Kit�met � permainos naujien� portale "Etaplius.lt"

Stasys ŠLIO�A

Sulauk� Kal�d� stebuklo, ruošiam�s perkopti nauj�, išš�kius �adan�i� met� slenkst�. Nauji tikslai prieš Naujuosius – ritualas, atver�iantis nauj� knygos puslap� ir skatinantis siekti u�sibr��t� dalyk�. 2011-ieji "Etaplius.lt" skaitytojams �ada permain�.

"Etaplius.lt" kit�met ruošiasi �engti did�iul� �ingsn� link šiuolaikiškesnio, novatoriškesnio ir interaktyvesnio, regionui bei miestui skirto informacijos šaltinio. Naujien� portalas sieks tapti Šiauli� regiono informaciniu branduoliu.

"Etaplius.lt" prasid�jusios permainos skaitytojams suteikia galimyb� pagrindiniame puslapyje matyti septynias švie�iausias portale publikuojamas naujienas. Daugiau naujien� pagrindiniame portalo puslapyje pad�s orientuojantis nuolat atsinaujinan�iame informacijos sraute ir nepasimesti tarp begal�s "Etaplius.lt" rubrik�. Kita patogi naujov� – paspaudus ant greta teksto esan�ios nuotraukos, ji padidinama atskirame lange.

Neseniai atsiradusi rubrika "Pilietis-reporteris" lankytojams suteikia galimyb� rinkti, apdoroti ir publikuoti gyventojams aktuali� informacij�. "Pilietis-reporteris" – tai erdv�, kurioje aktyv�s �mon�s gali dalytis tuo, kas jiems svarbu ir �domu. Rubrikos bendraautori� atsi�sti tekstai papildomi redakcijos ir publikuojami "Etaplius.lt" portale, kur sulaukia susidom�jimo ir visuomen�s atgarsio.

Saus� naujien� portale prasid�sian�ios vaizdo konferencijos "Etaplius.lt" lankytojus kvies pateikti klausimus valdininkams, �vairi� profesij� atstovams, iškilioms asmenyb�ms ar Šiauli� miestui nusipelniusiems �mon�ms. "Etaplius.lt" lankytojai gal�s ne tik paklausti, bet ir patys išrinkti, k� kviesti � vaizdo konferencijas.

Portalas "Etaplius.lt" Naujuosius metus prad�s skaitytojams pristatydamas aib� naujovi�, u�tikrindamas operatyvesn� ir informatyvesn� darb� bei �ad�damas interaktyvumo pl�tr�.

�iauliai virsta sniego apkasais

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiaulius ketvirtadienio nakt� siautusi p�ga u�klojo 10 cm storio sluoksniu, tod�l išvakar�se kiemus nusikas� šiaulie�iai ryt� buvo nemaloniai nustebinti, mat sunkiai išva�iavo iš kiem�. D�l prastai nuvalyt� miesto gatvi� kelininkai, Šiauli� miesto savivaldyb�s atstovai ir gyventojai kaltina vienas kit�. Meteorologai toliau prognozuoja snieg�.

Savivaldyb� netes�jo susitarimo ve�ti iš miesto snieg�, gyventoj� kelkraš�iuose palikti automobiliai trukdo valyti gatves, o va�iuojamoji kelio dalis vis siaur�ja. Policijos pagalba taip pat liko tik pa�adas.

Daugelis Šiauli� miesto gatvi� šiuo metu yra kone dvigubai siauresn�s nei �prastai, nes apie pus� va�iuojamosios juostos u�ima sniegas. Kai kur automobiliai nebeprasilenkia.

Gatves pri�i�rinti bendrov� "Specializuotas transportas" miesto vald�ios išsakyt� kritik� sako priimanti - gal ir ne visur nuvalyta kaip priklauso, ta�iau itin trukdo palikti automobiliai, ir itin gausus sniegas.

Savivaldyb�, kelininkai ir gyventojai, ieškodami kalt�, rodo pirštais vienas � kit�. Vis d�lto d�l vairuotoj� trumparegiškumo sniego �kaitais tampa ir vairuotojai, ir gyventojai, ir �moni� savininkai, kuri� aikšteles u�ima gyventojai. Gyventojai mašinas stato ne tik nak�iai, bet yra ir seniau palikt�. Savavališkai j� nutempti kelininkai neturi teis�s. Ekstremali� situacij� valdymo grup� buvo nutarusi, kad paliktus automobilius nutempti pad�s policija, ta�iau policija to nedaro.

Nevykdomas ir sprendimas išve�ti snieg� iš miesto, bent jau iš bulvaro, kuris tiesiog virto apkasais.

Savivaldyb�, �vertinusi, kad vieno kubinio metro išve�imas kainuoja 8 Lt, paskai�iavo, kad mašina sniego – 100 Lt. Tod�l nusprend� taupyti ir kent�ti, laukdama atlyd�io. Meteorologai iki sausio 2-osios prognozuoja snieg�.

Šiauli� hidrometeorologijos stoties viršininkas Gytis �erniauskas sako, kad artimiausi� par� prognoz�s neguod�ia - v�l snigs. Per gruod� Šiauliuose jau yra iškrit� 72 cm sniego, iki sausio 2-osios prognozuojama, kad iškris dar 30 cm. Jei šie sp�jimai pasitvirtins, šiaulie�iai tur�s rekordin� metro pusn�.

Anot Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jo Ar�no Adomai�io, jau per gruod� iškrito tiek sniego, kiek pernai sulaukta per visus metus. Gyventojai ir �moni� savininkai raginami ne tik patys nusikasti snieg� iš kiem�, bet ir nepamiršti numušti varvekli�, nukasti nuo stog� snieg�.

Paskutiniai akordai, paskutinis "sudie"

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Daugelis iki šiol negali patik�ti, kad jis iškeliavo am�inyb�n. Negal�jo patik�ti išgird� apie tragišk� avarij�. Gird�jo jo ram� �siklausant� bals� net tada, kai d�jo g�li� ant kapo. Jis buvo ne tik profesionalus k�rybingas muzikantas, politikas, "Lions" klubo narys, kraujo donoras. Jis buvo �mogus, kuriame visa jo veikla der�jo lyg nepriekaištingai u�gaunamas b�gnas, lyg darnus akordas.

K�stutis Gascevi�ius vakar po piet� išlyd�tas � Gink�n� kapines.

Šimtai muzikant�, sportinink� ir visuomen�s veik�j� taria K�stu�iui Gascevi�iui paskutin� "sudie".

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Ketvirtadien� septint� valand� ryto Šiauli� katedroje sugaud� vargonai - aukotos šv. Mišios u� velion� muzikant� K�stut� Gascevi�i�. Šiauli� kult�ros centre vyko atsisveikinimas su velioniu. Susirinko muzikanto bendramin�iai, kolegos, artimieji.

"Did�i� praradim� metai", - atsid�sta dainininkas Romas Dambrauskas, ged�damas gero draugo ir bendra�ygio K�stu�io Gascevi�iaus bei prisimindamas prieš metus mirus� Edmond� �ivinsk�.

R. Dambrauskas pa�inojo K�stut� kaip puikiai derant� akord�. Kalbant apie jo gyvenim� nepavyks vien lieti ilgesio ašar�. Jis tur�jo puik� humoro jausm�. Koncertini� tur� metu K�stutis buvo geros nuotaikos šaltinis visai muzikant� grupei.

Jis rytais keldavosi anks�iau, sportuodavo. Susirasdavo veiklos visai dienai: "Vakarais, kai jau keliaudavome � koncert�, K�stutis b�davo pavarg�s - u�migdavo automobilyje. Tai �mogus, kuris steng�si prasmingai nugyventi kiekvien� savo gyvenimo minut�."

Dainininkas R. Dambrauskas su K�stu�iu susitiko 1994 metais, kai Kaune k�r� savo grup�. Kartu �raš� tris albumus. Dainininkas jau iki tol �inojo, kad jo b�gnininkas grojo legendiniame "Nerijos" ansamblyje, keliavo po pasaul� su Vytauto Kernagio "Dainos teatru". Tai buvo laisvas ir profesionalus b�gnininkas.

V�liau K�stutis buvo išrinktas � Šiauli� miesto taryb�, tod�l muzikinis koncertinis gyvenimas šiek tiek aprimo. Ta�iau r�pes�i� nesuma��jo: muzikos preki� parduotuv�, muzikos mokykla, koncertai, muzikiniai projektai.

K. Gascevi�ius daug koncertavo su šiaulie�i� grupe "Vairas". Pastaraisiais metais buvo aktyvus visuomen�s ir politikos veik�jas, ta�iau nemet� muzikos. Mok� vaikus groti b�gnais, koncertavo su šiaulie�i� ansambliais "Sun City Beat", "Gin’Gas". Su broliu Gintautu, taip pat b�gnininku, dalyvavo �vairiuose muzikiniuose projektuose.

Paskutinis meninis projektas vyko pra�jus� bir�el� kartu su broliu Gintautu. Tuomet pamin�tos 70-tosios sovietin�s okupacijos metin�s Šiauliuose.

Ši� met� bir�el� K�stu�iui suteiktas aukš�iausias donoryst�s laipsnis – Lietuvos garb�s donoro vardas. Jis neatlygintinai dovanojo kraujo 45 kartus.

K�stu�io gedi ne tik jo partie�iai, bet ir visi j� pa�inoj� politikai, "Lions" klubo nariai, Lietuvos karališkosios bajor� s�jungos nariai, muzikantai, sportininkai.

Muzikantas Arijus Ivaškevi�ius bendravo su K�stu�iu daugyb� met�. Jis tikino, kad �od�iais šios netekties apib�dinti ne�manoma: "Kai prarandi draug�, supranti, koks jis buvo brangus. K�stas pats buvo gyvenimas. Norisi ištarti - negali b�ti, kad jo neb�ra."

"Etaplius.lt" si�lo paragauti reporterio duonos

Stasys ŠLIO�A

Ar prisimenate, kuo svajojote tapti u�aug�? Berniukai tvirtino tapsiantys policininkais, gaisrininkais ar kosmonautais. Mergait�s rimtai �rodin�jo b�sian�ios gydytojomis, daininink�mis, kirp�jomis ar mokytojomis. Ta�iau �gtel�jus išsvajot� profesij� s�rašas �m� keistis. Visi panoro tapti valdininkais, teisininkais ir s�kmingais verslininkais. Ar kada nors pagalvojote, kas b�t�, jeigu b�tum�te tap� �urnalistu?

"Pilietis-reporteris" – naujausia portalo "Etaplius.lt" rubrika, suteikianti galimyb� kiekvienam skaitytojui paragauti korespondento duonos. Visi naujien� portalo lankytojai, prisid�dami prie visuomen�s informavimo, gali dalytis aktualiomis, �domiomis ir unikaliomis naujienomis. Portalas "Etaplius.lt" nekantriai laukia gyventoj� nuomoni�, vertinim�, pasakojim� bei �sp�d�i� iš netik��iausi� �vykio viet�.

Skaitytojai, tap� nusikaltimo ar nelaim�s liudininkais, susid�r� su neteisybe, dalyvav� neeiliniame renginyje, u�fiksav� �dom� �vyk� ar norintys pasakyti š� t� svarbaus, gali b�ti išgirsti ir sulaukti atgarsio naujien� portale "Etaplius.lt".

Tapti pilie�iu-reporteriu labai paprasta – tereikia turim� informacij� ir nuotraukas ar vaizdo �rašus atsi�sti el. paštu etaplius@splius.lt. Kitas b�das pasidalyti informacija su "Etaplius.lt" skaitytojais – iškart patalpinti turim� med�iag� naujien� portalo skiltyje "Atsi�sk naujien�". "Etaplius.lt" redakcija per�i�r�s j�s� aprašytus nuotykius, istorijas bei problemas ir visa tai pateiks naujien� portale.

Kal�d� Senelis pirmiausia aplank� Kur��n� ligonius

Saulius BARASA

Kal�dos - d�iaugsmo, meil�s ir stebukl� metas. Daugelis prisimena, kaip anksti ryt� keldavosi iš lovos ir b�gdavo ieškoti po egle dovan�li�. Kal�d� ypa� laukia ma�ieji, nes jos – dovan� metas. Pavasar�, vasar� ir ruden� Senelis planuoja, kaip pralinksminti visus - ir ma�us, ir didelius.

Kurš�n� ligonin� direktorius Arvydas Krilius d�iaug�si ne pirmus metus apsilankan�iu ir kasdienyb� praskaidrinan�iu Kal�d� Seneliu iš Laplandijos su kurš�nietiška palyda.
Autoriaus nuotr.

O dabar �sivaizduok, kad tau nepasisek�. Susirgai, tod�l ši� nuostabi� švent� tenka praleisti lovoje. Li�dna, tiesa? O juk nema�ai vaik� laukia šven�i� tarp balt� ligonin�s sien�.

Šiauli� rajono kult�ros centro darbuotojai pasir�pino, kad iš Laplandijos � Kurš�nus atskrid�s Kal�d� Senelis pirmiausia aplankyt� Kurš�n� ligonin�s vaik� ir suaugusi�j� skyri� pacientus. Jam � pagalb� atskub�jo nykštukas, zuiku�iai, Snieguol� su akordeonu - Kurš�n� vaik� ir jaunimo teatro "Ikaras" jaunieji aktoriai.

Pasveikin�s su art�jan�iomis švent�mis, Kal�d� Senelis pakviet� pa�i�r�ti linksmai šmaikš�i� jaun�j� pagalbinink� program�l�, pasiklausyti Snieguol�s - Radvil�s - akordeonu atliekam� melodij�. Zuiku�iai 2011-aisiais - Zuikio metais - link�dami geros zuikiškos sveikatos, patar� daug jud�ti ir neli�d�ti bei prisiminti, kad geriausias vitamin� šaltinis – lietuviškos morkos.

Pabuvota visuose trijuose ligonin�s aukštuose. Ligonius, negalin�ius jud�ti, Kal�d� Senelis su palyda aplank� palatose. Visiems buvo �teiktos kult�ros centro �steigtos dovan�l�s. Kuklios, bet malonios.

"�inoma, kartais Kal�d� Senelis pavydi auksinei �uvelei, - sako pagrindinis id�jos organizatorius Šiauli� rajono kult�ros centro direktoriaus pavaduotojas Zenonas Gestautas. Jis - ir Kal�d� Senelis. - Ji gali išpildyti bet kokius norus - ir �aibiškai! O Kal�d� Seneliui n�ra lengva gabenti iš tolimosios šiaur�s šalies d��es su kompiuteriais. D�iaukim�s, kad bent pats atskrenda nors ir su nedidele, bet miela dovan�le."

Smagios �vent�s "S plius" internetu besinaudojantiems priva�i� nam� gyventojams

Stasys ŠLIO�A

Interneto tiek�jai, tarpusavyje grumdamiesi d�l kiekvieno vartotojo, pasitelkia pagrindin� savo ginkl� – šviesolaidin� ar, kitaip tariant, optin� internet�. Klientai, išgird� šias s�vokas, �sivaizduoja, kad šviesolaidinis internetas yra pats geriausias ir grei�iausias, nors realiai t� pa�i� greitaveik� galima pasiekti ir pasitelkus kitas technologijas.

Šiaulius apjuos�s "S plius" optinio interneto tinklas suteikia galimyb� visiems daugiabu�i� nam� gyventojams m�gautis šviesolaidinio interneto sparta. Tuo tarpu priva�i� nam� gyventojai iki šiol naudojosi iki 10 Mbps greitaveika. Dabar kabelinis internetas jau turi galimyb� �engti visa pakopa aukš�iau nei DSL ar bevielis internetas ir pasi�lyti iki 10 kart� didesn� interneto greitaveik�, nes tai padaryti leid�ia naujos kartos kabeliniai modemai.

Jau nuo gruod�io 24-osios visi priva�i� nam� gyventojai gal�s naudotis iki 20 Mbps Lietuvoje greitaveik� siekian�iu internetu mok�dami t� pat� abonentin� mokest�.

Vartotojams, norintiems dar didesn�s interneto spartos savo namuose, "S plius" si�lo išeit� – naujos kartos modem�, priva�i� nam� gyventojams suteiksiant� iki 60 Mbps greitaveik�. Bendrov� "S plius" paruoš� itin palankias s�lygas esamiems abonentams pasikeisti sen�j� modem� naujuoju šviesolaidinio interneto greit� pasiekian�iu modemu.

Dar vienas privalumas – priva�i� nam� gyventojams, norintiems pasiekti didesn� greitaveik�, nereikia iš naujo perdaryti komunikacij� linij� (joki� kasin�jimo darb�, naujo tinklo �diegimo, kabeli� v�rimo), panaudojamos jau esan�ios kabelin�s linijos, pakanka tik pastatyti naujos kartos kabelin� modem�. Tai itin aktualu tiems, kurie jau yra susitvark� bei išpuosel�j� savo namo aplink� ar kiem�.

Šiuo metu taip pat vyksta aib� kal�dini� akcij�, "S plius" klientams suteikian�i� išskirtines s�lygas u�sisakyti interneto bei televizijos teikimo paslaugas. Daugiau informacijos apie šias akcijas ir išsamias interneto greitaveikos padidinimo s�lygas su�inosite apsilank� "S plius" klient� aptarnavimo skyriuose arba paskambin� telefonu 8~700 121 01.

Dalyta kal�din� sriuba

Jau penkt� kart� prieš Kal�das Maltos ordino savanoriai Šiauliuose sureng� akcij� – karšta sriuba vaišindami visus jie siekia atkreipti d�mes� � vienišus ir senyvus �mones.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Tirštos karštos �irnien�s su m�sa penktadien� Prisik�limo aikšt�je išdalyta 450 duben�li�. Vieni d�iaug�si gav� karšto viralo tuš�iam skrand�iui per šal�ius, kitiems l�kšt� sriubos – labiau simbolinis priminimas pasir�pinti senyvais, vienišais �mon�mis, galb�t paaukoti šiek tiek l�š�, u� kurias karštas maistas ruošiamas ir nešamas � namus keliems šimtams vieniš� seneli� Lietuvoje. Nors maltie�i� kal�din�s sriubos akcija ple�iasi (šiemet ji rengiama jau 19 Lietuvos miest�), auk� surenkama ma�iau. Prie�astis - sunkmetis, �vairi� labdaros akcij� gausa. Maltos ordino nariai nenusimena – svarbu, kad j� iniciatyva paskatint� �mones pasir�pinti šalia gyvenan�iais. Po akcijos lik� dar 25 litrai Radviliškio oro gynybos bataliono kari� virtos sriubos buvo išdalyta Šiauli� nakvyn�s nam� gyventojams.

Pe�tyn�s... d�l atliek�

J�rat� SOBUTIEN�

UAB "Ekstara" pasi�lymas Šiauliuose septyniose vietose prie did�i�j� prekybos centr� �rengti atliek� supirktuves kelia nemenkas aistras. Atliek� ve��jai tikina, kad nukent�s ir j� verslas, ir gyventojai. Savivaldyb�s administracija, ��i�rinti toki� supirktuvi� privalumus, vis d�lto nesiry�ta priimti sprendim� ir laukia politik� valios.

Atliek� tvarkytojai baiminasi, kad atsiradus pakuo�i� supirktuv�ms u� ES pinigus pastatytus konteinerius nuniokos "bom�ai".

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

"Ekstara", prieš daugiau nei metus �musi supirkin�ti pakuotes (plastiko butelius ir pan.) Vilniuje, nuo ši� met� – Kaune, savo paslaugas pasi�l� ir Šiauli� miestui. Bendrov�s ketinimai nepatinka Pakuot�s perdirb�j� asociacijai bei Komunalinink� ir atliek� tvarkytoj� asociacijai, teigian�ioms, kad pakuo�i� supirktuvi� atsiradimas bus nenaudingas Šiauliams. Savivaldyb�s administracijai atsi�stuose raštuose jos tikina, kad kituose miestuose atsiradusios pakuo�i� supirktuv�s pridar� nema�ai blogybi�.

Viena blogybi� – supirktuvi� klientai, vadinamieji "tankistai", naršantys konteinerius, juos lau�antys, aplink šiukšlinantys. D�l asociali� �moni� kaimynyst�s skund�iasi gyventojai. Bet svarbiausia prie�astis – �steigus supirktuves atliekas ve�an�ios �mon�s netenka didel�s dalies atliek�, t. y. pajam�, kurias gaudavo atliekas parduodamos jas perdirban�ioms �mon�ms. Asociacij� manymu, jei jau norima �steigti supirktuves, tai vienoje teritorijoje jas ir konteinerius tur�t� eksploatuoti ta pati �mon�.

Romaldo Šemetos, Aplinkos skyriaus ved�jo, teigimu, si�loma sistema turi ir privalum�, ir tr�kum�. Anot jo, reik�t� pasverti, ar privalumai nusveria tr�kumus, ar atvirkš�iai. Visi sutinka, kad importuotos pakuot�s turi b�ti ne savivaldybi�, bet pa�i� gamintoj� r�pestis, o gyventojai netur�t� u� jas mok�ti du kartus: pirm�kart – pirkdami, antr�kart – mok�dami u� išve�t� šiukšli� kiek�. Priduodami atliekas � supirktuves, gyventojai dal� to mokes�io susigr��int�. "Teis�s aktai leid�ia pakuo�i� importuotojams arba mok�ti � biud�et�, arba organizuoti atliek� surinkim�. Da�niausiai pasirenkamas antrasis variantas - tai j� teis�. Esame gav� Vilniaus miesto savivaldyb�s administracijos Aplinkos skyriaus ved�jos atsiliepim�. Ji atliek� supirktuves Vilniuje vertina tik teigiamai. Vilnie�iai ketina pasirašyti sutartis su dar keliomis bendrov�mis. J� teigimu, toki� �moni� atsiradimas skatina gyventojus r�šiuoti, ger�ja ekologin� situacija", - sako R. Šemeta.

Rolandas Stanys, Šiauli� specializuoto transporto �mon�s direktorius, mano visiškai priešingai. "U� ES pinigus pastatyti atliek� r�šiavimo konteineriai, o dabar ne�inia kod�l norima šalia sukurti dar vien� sistem�, kuri draskys rink�. S�moningi �mon�s jau buvo prad�j� r�šiuoti atliekas, o atsiradus supirktuv�ms j� darbas nueis niekais, nes "bom�ai" išraus, išvartys konteinerius. Supirktuvi� statymas – neekonomiškas �ingsinis, kurio rezultatas bus didesn� rinkliava. Tai, ko neu�dirbs atliek� surink�jas, tur�s kompensuoti mokes�i� mok�tojas. M�s� �mon� yra svars�iusi galimyb� statyti tokias supirktuves, ta�iau suskai�iavus paaišk�jo, kad tai ekonomiškai nenaudinga. Kod�l atsiranda �moni�, norin�i� u�siimti tokia veikla? Mes, atliek� ve��jai, esame grie�tai kontroliuojami, atliek� kiekis tikrinamas kelet� kart�. O supirktuv�se – puiki galimyb� nurodyti gerokai didesn�, nei supirkta, atliek� kiek� ir u� tai gauti kompensacijas. Neatsitiktinai u�sienyje supirktuvi� n�ra - veikia u�stato sistema, kuriai galima taikyti grie�t� apskait�. Kita vertus, visos apskrities savivaldyb�s, išskyrus Šiauli� miesto, pritar� Atliek� tvarkymo studijai. Joje numatyta statyti atliek� perdirbimo �mones. Bet ne�vertinta, kad pasta�ius atliek� supirktuves nebeliks tiek antrini� �aliav�, kiek anks�iau, ir u� jas reiks papildomai mok�ti. Vadinasi, j� teiginiai, kad u� atliekas reik�s mok�ti ma�iau, nelabai pagr�sti", - pastebi R. Stanys.

Vienos moderniausi� vandens valymo technologij� - kur��ni�kiams

Saulius BARASA

Prieš savait� senojoje Kurš�n� miesto vandenviet�je prad�jo veikti nauji modern�s �renginiai, skirti gyventojams tiekiamo vandens kokybei gerinti.

Valstybin�s pri�mimo komisijos nariai atliktus projekto "Vandens gerinimo �rengini� statyba Kurš�nuose" darbus, kurie buvo prad�ti �gyvendinti pra�jusi� met� vasar�, �vertino teigiamai. Rangovai per metus suprojektavo, pastat� ir atidav� objekt�, kuris svarbus ne tik Kurš�n� miesto, bet ir aplinkini� gyvenvie�i� �mon�ms.

Šiauli� rajono savivaldyb�s administracijos direktoriaus Stasio Lembu�io manymu, šiais vandens gerinimo �renginiais gali naudotis ne tik kurš�niškiai - jei reik�t�, išvalyto vandens u�tekt� ir Daug�liams, ir artimiausioms gyvenviet�ms. Paj�gum� tur�t� pakakti prijungti dar daug abonent�, net jei ateityje Kurš�nai labai išsipl�st�.

�rengus ma�esniuosius vandens gerinimo �renginius, gyventojams teko palaukti, kol vanduo iš tikr�j� tapo šviesesnis. "Šiuo atveju gali b�ti taip pat, nes dalis vandens tinkl� tras� nepakeista, o vamzdynas išsiplauna ne iš karto", - teigia UAB "Kurš�n� vandenys" direktorius Algimantas Glodenis.

Jo tvirtinimu, naujaisiais vamzdynais procesas vyks grei�iau, o senosioms vandens tinkl� trasoms išsivalyti gali prireikti ir keli� m�nesi�.

�gyvendinant Ventos-Lielup�s baseino vandentvarkos projekt�, buvo skelbtas konkursas vandens gerinimo �renginiams Kurš�nuose statyti. J� laim�jo �moni� grup� "A. �ilinsko ir Ko" UAB bei u�daroji akcin� bendrov� "Eigesa". Buvo pasirašyta sutartis, kurios s�matin� vert� daugiau nei 2,7 milijono lit�.

Savivaldyb�s bendradarbiavimo partneriai iš Vokietijos Bersenbriuko miesto taip pat domisi Kurš�nuose �gyvendinamais vandentvarkos projektais. Bersenbriuko regiono vanden� �mon�s valdybos pirmininkas Rainhold Coenen ir šios �mon�s vadovas Erik Schaffert lank�si Kurš�nuose ir vandens gerinimo �rengini� pridavimo dien�, ir atidarant nauj�j� nuotek� valykl�.

Vokie�i� �od�iais, abiejuose vandentvarkos objektuose sumontuota �ranga ir pasirinktos technologijos yra vienos moderniausi�.

"Projektai, skirti geriamo vandens kokybei gerinti bei nuot�k� valymo tinklams atnaujinti ir pl�sti, yra viena iš prioritetini� savivaldyb�s veiklos sri�i�", - teigia Šiauli� rajono savivaldyb�s meras Algimantas Gaubas. Jo teigimu, svarbus kiekvienas �gyvendintas projektas, nes vis daugiau rajono gyventoj� yra suteikiama kokybiška geriamojo vandens tiekimo ir nuotek� šalinimo paslauga.

Rekonstruota per tris kilometrus Kur��n� gatvi�

Saulius BARASA

Prie automobilio vairo s�dantys kurš�niškiai jau pavargo kratytis duob�tomis miesto gatv�mis. Net ir p�stute menkas malonumas mauroti per k� tik iškast�, u�lygint�, v�l iškast�, v�l u�lygint� grunt�, vadinam� keliu. Tiesa, at�jusi lietuviška �iema sukaust� gruodu �em� ir u�lygino visas duobes... Iki pavasario.

Gatvi� tvarkymo darbai kainavo per tris milijonus lit�.

Autoriaus nuotr.

Patyr� vairuotojai �ino, k� reiškia va�iuoti gatv�mis, kuriose vis� d�mes� reikia sutelkti � kelio dang� ir kitus staigiai stabdan�ius ar tarsi slalome manevruojan�ius vairuotojus.

Duob�tos gatv�s varo � nevilt�, ta�iau dalis Kurš�n� miesto gatvi� gyventoj� gali lengviau atsikv�pti. Paskutin�mis v�lyvo rudens dienomis savivaldybei �gyvendinus projekt�, finansuojam� Europos regionin�s pl�tros fondo, valstyb�s ir savivaldyb�s biud�eto l�šomis buvo baigta rekonstruoti per tris kilometrus Kurš�n� miesto gatvi�.

Anksti ruden� Valstybin� pri�mimo komisija teigiamai �vertino rekonstruotos daugiau nei kilometro M. K. �iurlionio gatv�s atkarp�. Jos tvirtumas buvo tikrinamas per 20 ton� sverian�iu sniego valytuvu.

Šiek tiek v�liau at�jo Kraštin�s gatv�s, kurioje rekonstrukcijos darbus vykd� UAB "Šiauli� plentas", eil�. Vieno kilometro 160 metr� duob�to �vyrkelio atkarp� ši �mon� pavert� gerai �rengta gatve su visus reikalavimus atitinkan�ia asfalto juosta bei trinkel�mis gr�stu šaligatviu, apšvietimu.

Naujai �rengti šaligatviai, atstatyta gatv�s danga, sutvarkyta aikštel� prie sen�j� kapini� bei apšvietimas U�mies�io gatv�je, kurioje darbavosi �mon�s "Šiauli� regiono keliai" darbininkai. Jie rekonstravo 866 metrus šios gatv�s atkarpos.

Pasak Šiauli� rajono savivaldyb�s administracijos direktoriaus Stasio Lembu�io, bendra ši� gatvi� s�matin� vert� 3 mln. 180 t�kst. "Kraštin�s gatv�je atlikt� asfaltavimo darb� vert� 800 t�kst., U�mies�io g. - 900 t�kst., - konstatuoja S. Lembutis. - Tai ši� met� europini� projekt� dalis, kuri yra �gyvendinta."

"Etaplius.lt" � interaktyviausias regioninis naujien� portalas

Stasys ŠLIO�A

Ko gero, �moni�, norin�i� pamatyti, kaip pasaulis atrodys po penkiasdešimties met�, gal�tume rasti ne vien�. Ri�ardas Vatsonas (Richard Watson) knygoje "Ateities failai" prognozuoja, kaip pasaulis pasikeis iki 2050-�j�. Viename knygos skyri� pateikiama �iniasklaidos ateitis, kuri ne�sivaizduojama be interaktyvumo. Dabartin�s �iniasklaidos interaktyvumas vartotojams jau suteikia galimyb� atlikti k�r�jo vaidmen� – vartotojas gali b�ti aktyvus, o ne pasyvus informacijos gav�jas.

Vos vienerius metus gyvuojantis naujien� portalas "Etaplius.lt" gali pasigirti net trim apdovanojimais. Vienas j� – u� �iniasklaidos interaktyvumo didinim� ir skatinim�. Kasme�iuose �iniasklaidos apdovanojimuose "Nmedia", Šiauli� regiono naujien� portalas �vertintas kaip interaktyvus televizijos, spaudos ir interneto junginys.

"Etaplius.lt" savo skaitytojus kasdien supa�indina su dienos aktualijomis, verslo naujienomis, svarbiausi� sporto �vyki� ap�valgomis, informacija apie kult�ros renginius bei nusikaltimus ir nelaimes. Naujienos, siekiant didesnio informatyvumo, pateikiamos su nuotraukomis ar vaizdo �rašais. Kiekvienas lankytojas gali prisid�ti kurdamas portalo turin�, si�lydamas temas straipsniams ar si�sdamas savo rašinius el. paštu etaplius@splius.lt. "Etaplius.lt" redakcija pateiks juos naujien� portale. "Etaplius.lt", tur�damas neribotas galimybes, gali publikuoti visus aktualius, d�mesio vertus ir nauju po�i�riu išsiskirian�ius tekstus.

Gyventojai, turintys svarbi� naujien�, atsid�r� �vyki� centre, u�fiksav� �dom� �vyk� arba tap� nelaim�s ar nusikaltimo liudininkais, savo informacija gali pasidalyti su visais "Etaplius.lt" skaitytojais. Portale yra skiltis "Atsi�sk naujien�", kur lankytojai gali pateikti savo pasakojimus, nuomon�, nuotraukas ar vaizdo �rašus.

Nerandantys atsakym� � r�pimus klausimus, naujien� portalo rubrikoje "Paklausk specialisto", gali dr�siai pateikti klausimus kompetentingiems savo srities �inovams. Rubrikoje "Specialistai atsako" � lankytoj� klausimus atsakys vald�ios bei Mokes�i� inspekcijos specialistai, teisininkai ar net "mobingo" konsultantai.

"Etaplius.lt" ne tik informuoja apie naujausius Šiauli� regiono �vykius, bet ir si�lo �sitraukti � linksmiausio anekdoto rinkimus, foto- ir videokonkursus bei dalyvauti nuotaikingose viktorinose. Konkurs� nugal�tojai apdovanojami r�m�j� �steigtais prizais.

Dar vienas did�iulis �ingsnis, padarysiantis naujien� portal� gerokai interaktyvesn� – tiesiogin�s transliacijos ir vaizdo konferencijos. Ateityje portale bus galima tiesiogiai steb�ti svarbiausius miesto renginius ar pateikti klausimus kviestiniams "Etaplius.lt" sve�iams. K� kviesti – valdininkus, sportininkus, �domi� profesij� atstovus ar Šiauli� miestui nusipelniusius �mones – gali nuspr�sti patys portalo lankytojai, si�sdami laiškus su pasi�lymais el. paštu etaplius@splius.lt.

Taigi, kam prognozuoti ateit�, jeigu jau dabar galime sta�ia galva pasinerti � j�. Interaktyvumas – ateities �iniasklaidos savyb�, kuria jau dabar galime dr�siai naudotis rinkdamiesi mums aktualias naujienas bei patys prisid�dami prie j� turinio k�rimo. B�tent ši� savyb� puosel�ja ir kiekvienam vartotojui suteikia naujien� portalas "Etaplius.lt".

�iauli� ligonin� K��i� dien� dirbs �prastai

Šiauli� ligonin�s administracija informuoja, jog K��i� dien�, gruod�io 24-�j�, dirbs �prastu penktadienio grafiku.

K��i� diena, kuri LR Vyriausyb�s nutarimu yra paskelbta šventine, Šiauli� ligonin�je bus darbo diena d�l iš anksto suplanuot� medik� darbo grafik�, numatyt� operacij�, konsultacij�, diagnostikos ir kit� proced�r�. Siekiama, kad švent� nesutrikdyt� pacient� suplanuot� vizit� pas gydytojus, nepakeist� registracijos eil�s, sveikstan�i� pacient� išrašymo iš ligonin�s tvarkos.

Be to, poilsio ir šven�i� dienomis, kai nedirba šeimos gydytojai, ligonin�s Pri�mimo ir skubios pagalbos skyriuje padid�ja pacient� srautai, kuriems valdyti b�tinas intensyvus specialist� ir tarnyb� darbas.

Nijol� Jurgilien�, Šiauli� ligonin�s atstov� spaudai

Intrigos d�l centrinio parko nesibaigia

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Kol nepatvirtintas detalusis centrinio parko teritorijos planas, svarbiausia miesto poilsio zona merdi, o vadinamieji Gilo griuv�siai netvarkomi.

Beveik prieš ketverius metus Šiauli� miesto taryba patvirtino parko plan�, išskyrus Gilo griuv�si� ir stadiono teritorij�. D�l tokio sprendimo trejus metus truk� teismai �pareigojo Savivaldyb� parengti ir patvirtinti visos teritorijos plan�. Pakartotinai prista�ius planus, Savivaldyb� �m� reikalauti, kad sklyp� su griuv�siais �sigijusi kaunie�i� bendrov� tes�t� pa�ad� mainais �rengti miestui nauj� stadion�. Deja, per tuos metus, kol vyko teismai, pasikeit� ekonomin� situacija ir gyvenam�j� nam� investicinis projektas �lugo - sklypo savininkas nieko nebesiruošia statyti. Šiuo metu tenorima aplink sen�j� stadion� suformuoti sklyp�. Arvydo �ilevi�iaus, UAB "Baltic Realty Adviser" valdybos pirmininko, teigimu, kol nesuformuotas sklypas, ne�manoma nieko daryti, statyti. Tai reiškia, kad šiuo metu yra paliekamas esamas stadionas. Jei kaunie�iai sumanyt� k� nors statyti, tur�t� rengti kit� detal�j� plan�, keisti sklypo paskirt�, tik tada �sigaliot� j� �sipareigojimas mainais �rengti nauj� stadion�. Dabar to reikalauti per anksti.

Sklyp� valdanti kaunie�i� bendrov� "Baltic Realty Adviser" penkerius metus moka u� j� mokes�ius, stadionu neatlygintinai leid�ia naudotis sporto mokyklai. D�l ekonomin�s situacijos bendrov� yra atsisakiusi minties investuoti � gyvenam�j� statyb� ir svarsto apie esamo sporto komplekso atnaujinim�, jei tik planavimas baigsis anks�iau negu verslinink� kantryb� ir šie neparduos sklypo. Neoficialiai kalbama, kad keleri� met� teisminiai gin�ai – tai spaudimas parduoti labai patrauklioje vietoje esant� sklyp�.

Norima parduoti "Laiko" kino teatr�

Šiauli� miesto savivaldyb�, tik po penki� nuomos aukcion� sulaukusi buvusio "Laiko" kino teatro sal�s su kavine nuomininko, j� prarado.

"Laiko" kino teatras savo gyvavim� baig� ši� met� saus�. Naujiems nuomininkams taip ir nepavyko prad�ti veiklos.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Bendrov� "IRG projektai", ketinusi atnaujinti kavin�, o pertvarkytoje sal�je rengti koncertus, susitikimus su menininkais, j� darb� parodas, planavusi bendradarbiauti su Šiauli� universitetu, pati savo iniciatyva nutrauk� penkeri� met� sutart�. Verslininkas negal�jo pritaikyti patalp� – padidinti virtuv�s ir tualet�, atitraukti sal�s sienos, nes Šiauli� miesto taryba vis neduodavo leidimo. Nuomos s�lygose nebuvo �sipareigojimo, kad patalpas bus leista remontuoti ar rekonstruoti.

Konkurs� laim�j�s verslininkas sumok�jo trij� m�nesi� nuom�, dar u� du jam išsi�stas skolos raštas. Ta�iau per t� laikotarp� neu�si�m� jokia veikla, tad netur�jo ir pajam�. Tok� Savivaldyb�s akibrokšt� l�m�, tik�tina, politik� baim�, kad "Laike" gali atsirasti naktinis baras.

Beje, kitas Savivaldyb�s interesas – patalpas nebe nuomoti, o parduoti. Jas ketinama si�lyti �traukti � privatizuojam� objekt� s�raš�. Tuš�ios patalpos nebesi�lomos ir Šiauli� universitetui, kuris nor�jo jas pritaikyti Gamtos muziejui.

"Laikas" tuš�ias nuo vasario – beveik metus. Dar ne�inia kiek laiko bus ruošiami dokumentai privatizacijai, kiek u�truks aukcionai, kol atsiras pirk�jas. Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu n�ra aktyvi, kainos kritusios – laikas pardavin�ti netinkamas. Tuo pat metu Šiauli� miesto savivaldyb� vis skelbiasi ieškanti b�d�, kaip atgaivinti tušt�jant� bulvar�.

"Šiauliai plius" informacija

"S plius" paslaug� vartotojai, d�mesio!

Kad Jums b�t� patogiau, K��i� dien�, gruod�io 24-�j�, "S plius" klient� aptarnavimo skyrius (Til��s g. 74) dirbs iki 17 val., o esantis mados ir laisvalaikio centre "Saul�s miestas" - �prastu grafiku.

Paskub�kite pasinaudoti "1 lito" ir kitomis "S plius" si�lomomis akcijomis!

"S plius" informacija

�ventin� nuotaika ��iebta kur��ni�ki� �irdyse

Saulius BARASA

Likus dviem savait�m iki did�iausios �iemos švent�s, Kurš�nuose ��iebta miesto gyventoj� Zitos ir Stanislovo Jurai�i� padovanota puošni pla�iaskar� kal�din� egl�.

Tre�iadien� ��iebta kal�din� egl� kurš�niškiams ��ieb� ir šventišk� nuotaik�.
Autoriaus nuotr.

Skruostus �naibantis šaltukas neatbaid� kurš�niški�, gausiai sugu��jusi� � egl�s ��iebimo ceremonij�, skelbian�i� did�i�j� �iemos šven�i� prad�i�. Dideli ir ma�i, šeimomis ir pavieniui, �raudusiais skruostais ir šaltuko apkand�iotomis nosimis kurš�niškiai trauk� � centrin� miesto aikšt� – švent�s atidarym�.

Kurš�n� miesto ir Šiauli� rajono vald�ios vyrai ir moterys pasveikino susirinkusiuosius, link�dami smagi� koncerto akimirk�, ramaus susikaupimo advento laikotarpiu bei nuostabi� art�jan�i� šven�i�. ��iebiama egl� suspindo �vairiaspalv�mis lemput�mis, sukeldama d�iaugsmo euforij�.

Šiemet miesto aikšt�je � kal�din� mug� kviet� negausiai susirink� prekybininkai. �ia buvo galima �sigyti saldumyn�, �vairi� kal�dini� suvenyr�.

Šventinio koncerto metu �i�rovus d�iugino vaik� ir jaunimo teatras "Ikaras" (vadovai Leontina ir Petras Valskiai), nuotaikingas kompozicijas pristat� šoki� kolektyvai "�ip �ip" bei "P. M." (vadov� Gitana Ramanauskait�). Susirinkusieji �av�josi šiuolaikini� šoki� grup�s "Jamp" (vadov� Gintar� Pu�inskien�) bei breiko grup�s (vadovas Marius Jušas) pasirodymais. Koncert� vainikavo cirko studijos, vadovaujamos Ninos Kundrotien�s, linksmieji persona�ai.

Šviesa scenoje u�geso, ta�iau susirinkusiuosius šild� švent�s organizatori� - Šiauli� rajono savivaldyb�s kult�ros centro darbuotoj� - ��iebta šventin� nuotaika ir tebe�ai�aruojanti Kurš�n� kal�din� egl�.

Akcijos "Gerumas � ne deficitas" rezultatai pranoko l�kes�ius

"Gerumas – ne deficitas", - gal�t� patvirtinti akcijos organizatoriai - Šiauli� universiteto gimnazija ir "Kitavos" ansamblis.

Pasibaigusi akcija parod�, kad šiaulie�iai gerumo turi dvigubai daugiau nei prieš metus - jei praeit� �iem� paramos k�dikiams surinkta u� 10 t�kstan�i� lit�, tai š�syk – u� 20 t�kstan�i�. Savait� "Akropolio" prekybos centre vyko koncertai, kuri� metu atlik�jai ragino �mones nupirkti ir k�diki� namuose augantiems ma�yliams padovanoti higienos preki�: sauskelni� ir servet�li�, šamp�no ir muilo. Prekybos centre paaukojo 360 �moni�. Vien sauskelni� surinkta 8,3 t�kst. – j� k�dikiams u�teks 2,5 m�nesio. Prie akcijos prisijung� "Jovaro" mokyklos moksleiviai, kurie rinko higienos prekes mokykloje. Šiauli� k�diki� namuose šiuo metu gyvena 58 ma�yliai. Per m�nes� jiems reikia pakeisti daugiau negu tris t�kstan�ius sauskelni�. Jei ne r�m�j� dovanos ir per akcijas surinkta parama, to padaryti neb�t� �manoma, nes valstyb� skiria tik 5,5 lito k�dikio higienos priemon�ms per m�nes�.

"Šiauliai plius" informacija

Naujienos internete � �domiau, grei�iau ir patogiau

Stasys ŠLIO�A

�iniasklaidos steb�senos bendrov�s pranašauja ni�ri� spaudos leidini� ateit� – nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, anot j�, pama�u u�leis pozicijas interneto naujien� portalams. Sociologai teigia, kad greitai nebereik�s ieškoti naujien�, nes jos pa�ios mus suras socialin�s �iniasklaidos terp�je. O Vytauto Šer�no �k�nyti senoli� persona�ai, retkar�iais pasirodantys radijuje ar televizijoje, kaskart mus ragina naudotis internetu.

Albertas Einšteinas sak�, kad �mon�s nieko neišmano apie vienus ar kitus reiškinius, jeigu j� negeba paaiškinti savo mo�iutei. Retas kuris dabar savo seneliams tur�t� aiškinti, kas yra internetas. Statistika rodo, kad internetu Lietuvoje naudojasi beveik 60 proc. 15–74 met� am�iaus gyventoj�. Did�ioji dalis �iniatinkl� naudoja kaip informacijos šaltin� – skaito naujienas, domisi dienos aktualijomis, seka kult�ros ar sporto �vykius.

Interneto galimyb�ms septynmyliais �ingsniais �engiant � priek�, naujien� portal� pridygo kaip gryb� po lietaus, tik vargu ar sp�sime visus juos perskaityti vienu metu. Tod�l skaitytojai suskubo dalytis � atskiras stovyklas – vienus domina pasakojimai apie politikos padangi� juokdarius, kiti renkasi sporto didvyri� �ygdarbius aprašan�ius portalus. Naujien� portalas "Etaplius.lt", prieš metus nesprend�s baigti toki� "stovykl�" �kurdinim�, dabar savo skaitytojams si�lo itin didel� aktualiausi� Šiauli� regiono naujien� sraut�.

Naujien� portale "Etaplius.lt" kasdien pateikiamos dienos aktualijos, verslo naujienos, svarbiausi� sporto �vyki� ap�valgos, informacija apie kult�ros renginius bei nusikaltimus ir nelaimes. Skaitytojai kartu su švie�iausiomis naujienomis gali išvysti nuotrauk� ar videoreporta�� iš �vykio viet�. Kiekvienas portalo lankytojas turi galimyb� pateikti klausim� �vairi� sri�i� specialistams ar perskaityti ekspert� nuomones ir �urnalist� komentarus viena ar kita tema.

Taigi, kaip Vytautas Šer�nas moko savo antrinink� – visas naujienas galima su�inoti internete. Tod�l svarbiausias Šiauli� regiono naujienas, sugrupuotas � aktualij�, verslo, nusikaltim�, kult�ros ir sporto rubrikas, kiekvienas panor�s nesunkiai suras naujien� portale "Etaplius.lt".

Vald�ia atsako

Lapkri�io 25-27 dienomis Šiauli� arenoje vyko verslo pasiekim� paroda "Šiauliai 2010". Jos metu Savivaldyb�s informaciniame stende šiaulie�iai � speciali� d��ut� gal�jo �mesti klausimus, skirtus Savivaldyb�s atstovams. Dal� atsakym� miestie�iai pageidavo gauti asmeniškai, nurodydami savo kontaktus. Dal� atsakym�, kaip ir buvo �ad�ta, skelbiame savaitraštyje "Šiauliai plius".

K� planuojama daryti su savivaldyb�s pastatu Vytauto g. 152?

Pastatas Vytauto g. 152 yra �trauktas � Privatizuojam� objekt� s�raš�. Šiuo metu yra ruošiama šio objekto privatizavimo programa, o 2011 m. kovo-baland�io m�nesiais planuojama objekt� parduoti.

Kada galima bus statyti namus Jav� gatv�je?

Gytari� gyvenamojo rajono detalusis planas yra �trauktas � Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus program�, priimtas Tarybos sprendimas rengti š� plan�, ta�iau 2011 m. tam biud�ete numatyti l�š�, ko gero, nebus galimybi�. Kvartalinius detaliuosius planus tur�t� rengti savivaldyb�, mat neišsprendus pagrindinio gatvi� tinklo problematikos gyventojai ateityje reikšt� neapsitenkinim� d�l nesamos infrastrukt�ros.

Kiek Šiauliuose yra gyventoj�?

Paskutiniais duomenimis, Šiauliuose gyvena 126 t�kst. gyventoj�.

Kaip vertinate Vyriausyb�s atstovo nuveiktus darbus?

Savivaldyb� n�ra �galiota vertinti Vyriausyb�s atstovo Šiauli� apskri�iai veiklos. Tai Vyriausyb�s atstovas kontroliuoja savivaldyb�je priimt� sprendim� atitikim� teis�s aktams. Per šiuos metus iš Vyriausyb�s atstovo Savivaldyb� gavo per 60 teikim�, rašt�, prašym� pateikti reikiam� informacij�.

Senosiose miesto kapin�se E�ero gatv�je apsigyvena benamiai. Jie susineša �vairius skudurus, daiktus, g�sdina kapus pri�i�rin�ius �mones. Kada ši problema bus išspr�sta?

Šiauli� miesto kapines pagal sutart� su Savivaldybe pri�i�ri ir teritorij� tvarko UAB "Šiauli� ap�eldinimas". Senosiose miesto kapin�se vasaros sezono metu (bir�elio-rugs�jo m�n.) buvo valomi pagrindiniai takai, šienaujami �alieji plotai prie valom� tak�, visoje kapini� teritorijoje nurenkamos šiukšl�s, teritorijoje, �skaitant ir nepri�i�r�tas apaugusias �ole kapavietes, nušienauta �ol�. Rudens sezonu - spalio-lapkri�io m�n. - buvo valomi takai, nugr�bti ir išve�ti lapai bei kitos šiukšl�s iš visos kapini� teritorijos. Kiekvien� m�nes� yra tikrinama atlikt� paslaug� kokyb�. Paskutin� kart� kapin�s buvo patikrintos ši� met� lapkri�io 24 d. E�ero g. kapini� teritorija buvo sutvarkyta, lapai ir šiukšl�s išve�tos, prie tak� buvo pastatytos d��s su sm�liu, skirtu takams barstyti �iem�. Kad kapini� teritorijoje sunešti sendaik�iai ar jose b�t� apsistoj� benamiai, nebuvo pasteb�ta. UAB "Šiauli� ap�eldinimas" direktorius V. Klepšys informavo, kad rudens prad�ioje kapin�se buvo rasti palikti seni daiktai, ta�iau jie buvo išve�ti. �iemos sezono metu šiose kapin�se bus valomi pagrindiniai takai, šiukšli� rinkti nenumatyta, bet, atsi�velgdami � šiauliet�s pretenzij� d�l netvarkos kapin�se, papraš�me kapini� pri�i�r�tojo, kad bent por� kart� per m�nes� ap�i�r�t� kapini� teritorij�. Jei bus pasteb�ta, kad kur nors kaupiamos šiukšl�s, atliekos, jos bus išve�tos.

Pareng� J�rat� Rauduvien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s atstov� spaudai

Nuvirt� stulpai u�tv�r� sankry��

Antradienio ryt� Šiauliuose, Pramon�s ir Til��s gatvi� sankry�oje, iš va�iuojan�io vilkiko pabiro betoniniai stulpai.

Vilkikui "Mercedes Benz" sukantis � Pramon�s gatv�, krovinys pasislinko ir, sulau��s bortus, pabiro ant va�iuojamosios kelio dalies. Tik laimingo atsitiktinumo d�ka nuolat automobili� pilna sankry�a buvo tuš�ia. Kelis šimtus kilogram� sveriantys gel�betoniniai stulpai nukrito ant trij� eismo juost� ir visiškai u�tv�r� keli�. Kol vyko avarijos likvidavimo darbai, policijos pareig�nams teko sankry�oje u�daryti eism�. Nusidriek� mil�iniškos automobili� sp�stys.

"Šiauliai plius" informacija

Elektroninis pa�tas � ne tik namuose

Stasys SLIO�A

Prieš begal� met� �mon�ms supratus, kad turi �inias perduoti vienas kitam, jos buvo imtos si�sti �vairiais b�dais: vien� laiškus skraidindavo pašto karveliai, kiti naiviai tik�jo, kad �mestas j�ron butelis pasieks adresat�. V�liau atsirado pašto karietos, o dabar gatv�je vis dar galima sutikti paštinink� r�škanu veidu. Ne taip seniai �m�me naudotis ir elektroniniu paštu.

Internetas kartu su elektroniniu paštu pasaulyje išplito nepaprastai greitai. Retas kuris dabar darbe gali išsiversti be j�. Pra�jusiais metais atlikti tyrimai rodo, kad elektroniniu paštu pasaulyje kasdien naudojasi 1,4 milijardo �moni�.

Išpopuliar�jus elektroniniams keitimosi informacija b�dams, atsirado begal� elektroninio pašto sistem�. Elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius" savo interneto abonentams suteikia unikal� elektronin� pašto adres�. Kiekvienas vartotojas gali naudotis elektroniniu paštu savo kompiuteryje b�damas namuose, o išvyk�s turi galimyb� rašyti ir skaityti laiškus internete – naujien� portale "Etaplius.lt".

Ši nieko "S plius" interneto vartotojams nekainuojanti paslauga suteikia galimyb� naudojantis interneto naršykle tvarkyti asmenin� elektroninio pašto d��ut�. Toks prisijungimo prie elektroninio pašto d��ut�s b�das yra labai patogus, norint patikrinti asmenin� pašt� bet kuriame kompiuteryje, turin�iame prieig� prie interneto.

D�l nepaskirt� pinig� - neeilinis Tarybos pos�dis

Šiauli� miesto tarybos narys Arvydas Mockus surinko 11 Tarybos nari� paraš�, kad b�t� sušauktas neeilinis Tarybos pos�dis.

Jame b�t� svarstoma d�l neišmok�t� pinig� švietimo �staigoms: 50 t�kstan�i� lopšeliui–dar�eliui "Voverait�", 17 t�kstan�i� lopšeliui-dar�eliui "�ilvitis" ir 22 t�kstan�i� lit� V. Kudirkos pagrindinei mokyklai.

Savivaldyb�s administracija tikina, kad lapkrit� per Tarybos pos�d� min�toms švietimo �staigoms pingai buvo neskirti d�l technin�s klaidos. Planuojama, kad neeilinis Tarybos pos�dis �vyks gruo�io 16-�j�.

"Šiauliai plius" informacija

Ar jau pasiruo��te Kal�doms?

Stasys ŠLIO�A

Pamenate, anks�iau prieš Kal�das daugelis vog�iomis k�blindavo � mišk� eglut�s... Dabar visi lyg susitar�, art�jant Kal�doms, ima kraustytis iš proto ir šturmuoja prekybos centrus. Televizoriaus ekrane šm��uoja mobili�j� operatori� pasi�lymai Kal�d� proga artimuosius apdovanoti mobiliaisiais telefonais, o miest� gatv�s ir parduotuvi� vitrinos pradeda puoštis vos �pus�jus lapkri�iui...

Viskas ima ��r�ti ir spind�ti iki šven�i� maratono likus kone dviem m�nesiams. Štai Austrijos sostin�je Vienoje Kal�d� egl� pastatyta tik prasid�jus lapkri�iui. Rokfelerio centr� Niujorke nuspr�sta papuošti 22 metr� aukš�io "eglute". Londone pastatytas Kal�d� simbolis �si�iebia �mon�ms besibu�iuojant. Jeigu visi puošiasi, tai ko delsti mums?

Naujien� portalas "Etaplius.lt" , nor�damas išsiaiškinti, kaip m�s� tautie�iai pasitink� did�i�j� met� švent�, paskelb� konkurs� "Puošiu namus šv. Kal�doms".

Jeigu neišsigandote, kad sunkmetis šiemet pagrobs Kal�das, priešingai – jau �m�te ruoštis gra�iausioms met� švent�ms, naujien� portalas "Etaplius.lt " kvie�ia šiuo d�iaugsmu pasidalyti su visais. Dar lapkrit� prasid�j�s konkursas "Puošiu namus šv. Kal�doms" laukia nuotrauk�, �am�inan�i� šven�i� dvasi�, tvyran�i� J�s� namuose. Daugiausia keturias nuotraukas, vaizduojan�ias sumaniai išpuoštus namus, galite atsi�sti el. paštu konkursas@splius.lt . Tik nepamirškite nurodyti savo vardo, pavard�s, am�iaus ir telefono numerio.

Fotokonkurso nuotraukas, atsi�stas iki gruod�io 28 d., bus galima pamatyti naujien� portalo konkurs� rubrikoje. "Etaplius.lt " lankytoj� balsavimu, prasid�sian�iu gruod�io 13-�j�, išrinkti ir apdovanoti nugal�tojai bus paskelbti gruod�io 30 d. svetain�je www.etaplius.lt , gruod�io 31 d. - savaitraštyje "Šiauliai plius". Pagrindinis konkurso prizas – 200 Lt dovan� �ekis apsilankyti SPA centre "Aronija".

Jeigu ir J�s� namus u�pl�do kal�din� karštin�, nesnauskite - pasidalykite savo šventine kasdienybe su visais. Daugiau informacijos apie konkurs� su�inosite apsilank� interneto svetain�je www.etaplius.lt arba paskambin� telefonu (8~700) 121 62.

Prasid�jo advento vakar� ciklas "�ia ir dabar"

Saulius BARASA

Tirpte tirpsta metai. Šviesos laikas trump�ja, �aisminga rudens spalv� palet� - jau praeitis. Ni�ri� v�juot� dien� apsupti mes ieškome šilumos ir jaukumo namuose. Ieškome ramyb�s, šviesos, saugumo...

Dovil� Streckyt� (s�di), Alvaidas Bernotas, Daiva Kembrien�, Zenonas Gestautas ir Danut� Streckien� micaitiškius d�iugino šiltomis virtuoziškai atliktos programos akimirkomis.
Autoriaus nuotr.

Jau tradiciniu Kurš�nuose ir Šiauli� rajone tampantis advento vakar� ciklas "�ia ir dabar" šalt� sekmadienio popiet� pakviet� � pirm�j� susitikim� Micai�i� kult�ros namuose. Tiesa, renginys, tur�j�s vykti Micai�i� ba�ny�ioje, buvo perkeltas � šiltesnes patalpas.

Prieš penkerius metus geranorišk� paskat� vedami kult�ros darbuotojai �gyvendino id�j� – sub�r� grup�, kuri ni�riais advento vakarais praskaidrina siel� poezijos ir muzikos simfonija. Ši tradicija �sišaknijo. Šiais metais advento vakar� ciklas "�ia ir dabar" aplankys Pakap�s, Bazilion�, Brib�, Meškui�i�, Saugini� bei Kurš�n� bendruomenes.

"Adventas – rimties, susikaupimo ir dvasini� apm�stym� metas, kuriam meno formos gali suteikti netik�t� spalv�, o �i�rovams – maloni� atradim�", - teigia šios id�jos autorius, iniciatorius ir sumanytojas, Šiauli� rajono savivaldyb�s Kult�ros centro direktoriaus pavaduotojas Zenonas Gestautas.

Micaitiškiai, palik� r�pes�ius, vargus ir negandas, �av�josi respublikini� konkurs� laureat� atliekama menine programa. Skaitovas Zenonas Gestautas, prisimindamas laiko t�km�s, palaimos tyloje, bendravimo svarb�, privert� ne vien� susim�styti apie gyvenimo prasm�, jo vertybes, laiko p�dsakus �mogaus gyvenime. Birbynininko Alvaido Bernoto ir koncertmeister�s Danut�s Streckien�s duetas nuo pirm�j� akord� muzikos garsais u�vald� jaukioje �vaki� šviesoje skendin�i� �i�rov� auditorij�. Skaitovo Z. Gestauto mintis keit� sodrus ši� met� respublikinio konkurso "Sidabriniai balsai" laureat�s solist�s Daivos Kembrien�s balsas. Virtuozišku smuiko grojimu publik� ker�jo Dovil� Streckyt�.

Švent�s pabaigoje Micai�i� parapijos klebonas Alionidas Budrius pasid�iaug�, kad kult�ros darbuotojai yra tarsi jo pagalbininkai, kvie�iantys �mones susikaupimui, apm�stymams, gerumui. D�kodamas u� sukurt� šventin� nuotaik� ir širdies gerum�, klebonas link�jo ramaus advento laikotarpio, �siklausymo, atleidimo bei d�iugi� ateinan�i� šv. Kal�d�.

Kur��nus puo� dovanotos sidabrin�s egl�s

Pirmoji �iemos diena Kurš�nuose prasid�jo dovanomis.

Sauliaus BARASOS nuotr.

Jau kelerius metus miesto L. Ivinskio aikšt� puošia gyventoj� dovanotos egl�s. Šiais metais net dvi nuostabias sidabrines pla�iaskares dovanoja Pergal�s rato 44 namo gyventojai Zita ir Stanislovas Jurai�iai. "Ar esate kada mat�, - šmaikštauja Stanislovas, - kad suvalkietis �emai�iui egl� dovanot�?" Pasirodo, St. Juraitis - iš Suvalkijos, o Kurš�n� m. seni�nas V. Gedmontas – �emaitis.

"Šiauliai plius" informacija

Muzikos talentai koncertin� tur� prad�jo �iauliuose

Šiauli� "Juventos" pagrindin�je mokykloje vyko jungtinis Mstislavo Rostropovi�iaus fondo ir Šiauli� muzikos mokykl� koncertas. M. Rostropovi�iaus labdaros ir paramos fondas remia itin gabius Lietuvos vaikus: muzikus, sportininkus, gerai besimokan�iuosius. Parama skiriama ir sunkiomis ligomis sergantiems vaikams. Fondo pirminink� Rasa Kubilien� pasakojo, kad šiuo jungtiniu koncertu Šiauli� "Juventos" pagrindin�je mokykloje prasid�jo turn� per Lietuv�. M. Rostropovi�iaus labdaros ir paramos fondas remia gars� tenisinink� Ri�ard� Berank�, šiaulietes smuikininkes Roland� Ginkut� ir August� Janonyt�. Jungtiniame koncerte Šiauliuose grojo M. Rostropovi�iaus fondo remiama Guoda Indri�nait� (fortepijonas), Stasys Makštutis (klarnetas), Agn� Radzevi�i�t� (fortepijonas), Šiauli� "Juventos" pagrindin�s mokyklos moksleiviai Valdon� Šniukait� (fortepijonas) ir Arnas Šimaitis (akordeonas) bei Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos mokin� Gint� Grigaityt� (smuikas).

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Egl�s ��iebimo proga � lazeri� ir fejerverk� reginys

Penktadien�, gruod�io 3-i�j�, šiaulie�i� laukia kal�dini� egli� ��iebimo švent�. Ji pradeda kal�dini� ir naujame�i� rengini� cikl�.

Pernykš�i� �iemos šven�i� programos Šiauliuose biud�etas siek� vos 11 t�kstan�i� lit� – organizatoriams teko verstis per galv� ir gelb�tis išradingais sprendimais. Šiemet suma – trigubai didesn�: iš Šiauli� miesto savivaldyb�s biud�eto kal�dini� ir naujame�i� rengini� programai skirta 20 t�kstan�i� lit�, dar 10 t�kstan�i� lit� – elektronini� paslaug� bendrov�s "S plius" l�šos. "S plius" - vienintel� ši� šven�i� r�m�ja. Bendrov� dovanos lazeri� ir fejerverk� šou, kur� lyd�s Piotro �aikovskio muzika baletui "Spragtukas".

Renginyje koncertuos miesto kolektyvai, Justas, Aist� Pilvelyt� ir Stano. Šven�i� organizatoriai pataria nepraleisti šiandien, penktadien�, vyksian�ios eglu�i� ��iebimo švent�s, ypa� Prisik�limo aikšt�je (prad�ia – 16 val.), nes tai bus bene �sp�dingiausias iš vis� masini� nemokam� rengini� šiemet. Naujamet� nakt� jau kelet� met� iš eil�s savivaldyb� u�sako tik fejerverkus.

"Šiauliai plius" informacija

Pasveikinti geriausi parodos "�iauliai 2010" dalyviai

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauli� arenoje vykusioje 15-ojoje tarptautin�je verslo ir pasiekim� parodoje "Šiauliai 2010" apdovanotos geriausios ir �domiausios parodoje dalyvavusios kompanijos. Ši� verslo ir visuomen�s švent� kasmet organizuoja Lietuvos prekybos, pramon�s ir amat� r�m� asociacija bei Šiauli� miesto savivaldyb�.

U� geriausi� parodoje pristatyt� paslaug� apdovanota UAB "Telerena", prad�jusi teikti trimat�s televizijos paslaugas.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Parodos "Šiauliai 2010" dalyviai buvo apdovanojami trijose nominacijose: geriausio gaminio, geriausios paslaugos ir originaliausio stendo. Geriausio gaminio nominacijoje apdovanotas UAB "Juodasis titnagas" gaminys - deguonimi prisotinti filtrai - ir A. Zubien�s �mon�s gaminys - nat�ralus alus su medumi. UAB "Kalnas" apdovanota u� gard�i� duon�, papuošt� rugio varpomis. AB "Gubernija" pateko tarp geriausi�j� u� giros g�rim� "Du o�iukai". UAB "R�ta" susilauk� parodos komisijos d�mesio u� saldainius be cukraus. Šioje nominacijoje geriausiu gaminiu pripa�inti UAB "Šiauli� tauro televizoriai" naujausios kartos televizoriai.

U� geriausi� paslaug� parodos komisija apdovanojo UAB "Telerena". Ši kompanija prad�jo teikti trimat�s televizijos paslaugas. Geriausios paslaugos nominacijoje tarp geriausi�j� pateko ir UAB "Kelioni� centras" u� savaitgalio išvykas. Vš� Pakruojo poilsio ir turizmo centras peln� laurus u� turizmo propagavim� šiame rajone. AB "Teo" apdovanota u� šviesolaidin� internet�. Geriausios paslaugos nominacijoje nugal�jo UAB "Baltic vairas" u� gamintoj� paiešk� Lietuvoje. Geriausiu parodos "Šiauliai 2010" stendu pripa�inta "Balticum TV" stendas.

Gerumas - ne deficitas

Šiauli� universiteto gimnazijos moksleiviai kartu su ansambliu "Kitava" v�l organizuoja paramos k�dikiams akcij� "Gerumas - ne deficitas". Jie ragina visus prekybos centre nupirkti ir pirm�j� advento savait� padovanoti elementari� higienos preki�: sauskelni�, servet�li�, aus� krapštuk�, šamp�no, muilo, skalbikli�.

Vienerias sauskelnes k�dikiui keisti kas dvi paras – turb�t tokia rekomendacija b�t� nelogiška, pa�eid�ianti visas normas ir net �mogaus teises. Ta�iau pagal skiriam� finansavim� iš valstyb�s biud�eto tiek j� tegalima nupirkti k�diki� namuose augantiems ma�yliams. Jei ne r�m�j� dovanos ir skiriamos l�šos, laikytis elementari� higienos norm� b�t� ne�manoma, nes tr�ksta papras�iausi� priemoni�.

Šiauli� k�diki� namuose šiuo metu gyvena 58 ma�yliai, kuriems per m�nes� reikia daugiau nei trij� t�kstan�i� sauskelni�, šamp�no vienai grupei - litro per m�nes�. �inodami, kad k�dikiams tiesiog katastrofiškai tr�ksta elementari� higienos priemoni�, Šiauli� universiteto gimnazijos moksleiviai nusprend� pakartoti jau kart� su muzikos grupe "Kitava" rengt� labdaros akcij� "Gerumas – ne deficitas". Praeit� kart� akcija vyko tik vien� dien�, o surinkt� sauskelni� u�teko pusantro m�nesio, aus� krapštuk�, vatos ir šamp�no - pusmet�. Š�syk akcija "Akropolio" prekybos centre vyks keturias dienas. � j� �sijung� dar daugiau koncertuosian�i� grupi�, taip pat universitetas. Organizatoriai tikisi, kad šiaulie�iai �rodys, jog gerumas – ne deficitas.

"Šiauliai plius" informacija

"Li�t�s" ragina aukoti vaikams su negale

Šiauli� moter� klubas LIONS inicijavo Šiauliuose antr�j� auk� d��ut�. Iškilmingoje auk� de�ut�s pastatymo ceremonijoje dalyvavo ne tik LIONS nar�s, bet ir klubo partneriai, draugai.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.
Susirinkusiesiems grojo Šiauli� S. Sondeckio konservatorijos akordeonininkai. Nuo šiol prekybos centro "Saul�s miestas" lankytojai gal�s paaukoti l�š� negirdintiems ir regos negal� turintiems vaikams. "Da�nai tokius vaikus galima gr��inti � gars� ar šviesos pasaul�, tiesiog reikalingi pinigai proced�roms, operacijoms. Manau, jog kiekvienas gali pasijusti geriau, sukurdamas ne�galiems vaikams ma�� stebukl�", - sak� klubo prezident� Dainora Dobrovolskien�. Tai jau antra tokia Šiauli� moter� LIONS klubo akcija. Pirm�j� auk� d��ut� moterys buvo pasta�iusios prieš metus prekybos centre "Akropolis". Surinktos l�šos kartu su klubo skirta parama buvo paaukotos negirdin�i� vaik� klausos implantams �sigyti.

"Šiauliai plius" informacija

Verslo parod� galite steb�ti i� nam�

Ieva SCIURAIT�

Tris dienas Šiauli� arenoje truksian�ioje tarptautin�je verslo ir pasiekim� parodoje Vš� "Šiauliai plius" pristato nauj� naujien� portalo www.etaplius.lt paslaug� – tiesiogines transliacijas ir vaizdo konferencijas. Negalintys Šiauli� arenoje aplankyti parodos "Šiauliai 2010" gali steb�ti parodos transliacij� tiesiogiai per www.etaplius.lt.

Vš� "Šiauliai plius" stende pristatoma did�iausia Šiaur�s Lietuvos �iniasklaidos grup�, jungianti naujien� portal� www.etaplius.lt, savaitrašt� "Šiauliai plius", regiono televizij� "S plius" ir platinimo tarnyb�.

Naujov� - tiesiogiai

Bene did�iausia tartautin�je verslo ir pasiekim� parodoje Vš� "Šiauliai plius" pristatoma naujov� – tiesiogin�s vaizdo konferencijos. Šios paslaugos d�ka visi norintys gali parod� steb�ti neiškeldami kojos iš nam� ar neatsitraukdami nuo savo darbo stalo. Naujien� portale www.etaplius.lt, rubrikoje "Šiauliai 2010" transliacija, – tiesioginis vaizdas iš Šiauli� arenoje vykstan�ios jubiliejin�s - penkioliktosios - parodos. Naujien� portalo redakcija vien šia transliacija neketina apsiriboti - ateityje portale bus galima tiesiogiai steb�ti svarbius miesto renginius, �domius �vykius.

Netrukus startuosian�iose videokonferencijose portalo lankytojai gal�s tiesiogiai pateikti klausimus ��ymiems Šiauli� ir Lietuvos �mon�ms, kviestiniams sve�iams. Kas bus sve�iai – valdininkai, aktoriai, �domi� profesij� atstovai ar sportininkai – gali nuspr�sti portalo lankytojai.

Laiškus su pasi�lymais, k� nor�tum�te išvysti tiesiogin�je transliacijoje ir kokius klausimus nor�tum�te pateikti, galite si�lyti jau dabar el. paštu etaplius@splius.lt.

Portalo redakcija tikisi suteikti šiaulie�iams galimyb� sulaukti atsakym� � tuos klausimus, kurie ne visada patinka valdininkams, ir kuri� jie neturi galimyb�s jiems u�duoti. Tiesioginio eterio metu nesolidu b�t� b�gti nuo atsakymo, tod�l šiaulie�iams bus gera proga "ištardyti" savo tautos išrinktuosius.

Išsi�sk atvirlaišk� - pasveikink draug�

Vš� "Šiauliai plius" stende visi norintys artimiesiems, draugams ir giminai�iams Šiauliuose gali išsi�sti atvirlaišk� su sen�j� Šiauli� vaizdu.

�ia galima pasveikinti draugus �vairiomis progomis. J�s� vaizdo sveikinimas netrukus bus patalpintas naujien� portalo www.etaplius.lt rubrikoje "Sveikinimai".

Apdovanoti patraukliausi �iauli� darbdaviai

Eva JAGMINAIT�

Lapkri�io 23 d. Šiauli� dail�s galerijoje iškilmingai apdovanoti ketvirto Šiauli� miesto ir Šiauli� rajono darbdavi� konkurso "Patraukliausias Šiauli� darbdavys" nugal�tojai. Gamybos sektoriaus lyderiu pripa�inta bendrov� "Salda", patraukliausias paslaug� srities darbdavys – bendrov� "TEO", prekybos – bendrov� "Televizijos ir ryšio sistemos". Student� svajoni� darbdaviu išrinktas "Swedbank".

Pasak rinkimus organizuojan�ios UAB "Šiauli� personalo valdymo grup�" direktor�s Sonatos Jas�nait�s, paraiškas dalyvauti rinkimuose pateik� bema� pusšimtis darbdavi�, dauguma kuri� konkurse dalyvavo pirm� kart�. Jos manymu, Patraukliausio darbdavio konkursas puiki paskata ne tik �mon�ms, bet ir kolegoms. "Konkurs� laim�j� darbdaviai visuomet ir kitus paragina siekti garbingo patrauklaus darbdavio titulo. Šis apdovanojimas, be abejon�s, yra ind�lis � �mon�s presti��", - sako S. Jas�nait�. Pasak moters, sunkmetis ir aukštos kvalifikacijos specialist� tr�kumas privert� darbdavius tobulinti personalo valdymo sistem�, r�pintis �mon�s �vaizd�iu, skatinti darbuotoj� lojalum�.

Konkurso nugal�tojai paskelbti trijuose skirtinguose �mon�s sektoriuose pagal devynis kriterijus: atlyginim�, darbo s�lygas, vadovavim�, tarpusavio santykius, vidin� organizacijos �vaizd�, išorin� organizacijos �vaizd�, karjer� ir tobul�jim�, darbuotoj� lojalum� ir socialin� atsakomyb�.

Patraukliausiu gamybos sektoriaus darbdaviu pripa�inta v�dinimo �rangos gamybos �mon� "Salda". Antra vieta atiteko šildymo �rangos gamybos bendrovei "Kalvis", tre�ia – šilumos ir v�dinimo �rangos gamybos �mon� "Henris".

Paslaug� sektoriaus "Patraukliausias darbdavys 2010" - bendrov� "TEO". Antr� viet� peln� Šiauli� valstybin� kolegija. Tre�ia vieta atiteko bendrovei "Omnitel".

Prekybos srityje patraukliausia pripa�inta bendrov� "Televizijos ir ryšio sistemos". Antra vieta atiteko medikament�, maisto papild�, medicinos preki� importu u�siiman�iai bendrovei "Mie�ys". Tre�ioje vietoje - bendrov� "Jupojos statybin�s med�iagos".

Patraukliausiu student� darbdaviu pripa�intas "Swedbank". Š� titul� ankstesniais metais yra laim�j�s Šiauli� bankas, net dvejus metus iš eil�s geid�iamiausiu student� darbdavio vardu did�iavosi elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius".

Bendrov� "S plius" kvie�ia apsilankyti tarptautin�je verslo ir pasiekim� parodoje "�iauliai 2010"

Stasys ŠLIO�A

Kasmet tarptautin�je verslo ir pasiekim� parodoje dalyvaujan�ios bendrov�s "S plius" tikslas – pabendrauti su parodos lankytojais, išgirsti ir �gyvendinti vartotoj� l�kes�ius, savo esamiems bei b�simiems klientams pasi�lyti išskirtines paslaug� tiekimo s�lygas ir pristatyti elektronini� technologij� naujoves.

Elektronines paslaugas teikianti bendrov� š�kart pristato 3D technologij�. Pernai ši technologija tapo itin populiari kino teatruose, o šiemet trima�iu vaizdu jau galima m�gautis ir namie, s�dint priešais televizori�. Bendrov�s "S plius" stendo lankytojai gali išm�ginti trij� matmen� vaizd� atkuriant� televizori�. 3D televizijos sistema ekrane rodomus vaizdus paver�ia itin realiais, o �i�rov� �traukia � �vyki� s�kur�. Naujos kartos televizorius transliuoja "HD1" kanal� – tai pirmasis kanalas Europoje, transliuojantis sporto ir kult�ros �vykius trima�iu vaizdu. Naujosios televizijos technologijos k�r�j� teigimu, per�jimas prie 3D televizijos prilygsta per�jimui nuo nespalvoto prie spalvoto vaizdo, tod�l visiems parodos lankytojams, u�sisakiusiems "S plius" paslaugas, bus �teiktos su nauj�ja technologija susijusios dovanos.

"Disney" kanal� stendas – dar viena bendrov�s "S plius" pristatoma naujov�, kuri tur�t� nud�iuginti jaunuosius parodos dalyvius. Dar prieš prasidedant parodai buvo prad�ti transliuoti trys nauji vaikams skirti "Disney" kanalai, kuriuos iki gruod�io 1-osios nemokamai gali �i�r�ti visi skaitmenin�s televizijos vartotojai. Parodos metu šiems kanalams taip pat skiriamas didelis d�mesys, o ma��j� stendo lankytoj� ir j� t�veli� laukia "Disney" atstov� paruošti linksmi siurprizai ir spalvingos dovanos.

Bendrov�s "S plius" stend� tur�t� u�pl�sti ne tik dovan� išsiilg� parodos lankytojai, bet ir vartotojai, norintys itin palankiomis s�lygomis u�sisakyti interneto ar televizijos tiekimo paslaugas. Elektronini� ryši� paslaug� tiek�ja "S plius" parodos sve�ius vilioja išskirtiniais pasi�lymais. Štai parodos dalyviai, u�siman� �sirengti internet�, tai gali padaryti visiškai nemokamai ir nesudarin�dami joki� ilgalaiki� terminuot� sutar�i�. Norintys �sirengti skaitmenin� televizij�, tam taip pat tur�s svari� prie�ast� – parodos metu tapus skaitmenin�s televizijos abonentu, paslaug� tiekimo �kainiai prilygs kabelin�s televizijos tiekimo kainai. O daugiabu�i� nam� gyventojai, pasiraš� vos vieneri� met� sutart�, kabelin� televizij� gal�s �i�r�ti be registracijos mokes�io. Negana to, visi nauji kabelin�s televizijos vartotojai gaus dviej� lit� nuolaid� kiekvieno m�nesio abonentiniam mokes�iui.

Visi lankytojai, parodos metu u�sisak� bet kuri� "S plius" paslaug�, dalyvauja loterijoje, kurios metu gali laim�ti DVD grotuv�. Elektronin�s parduotuv�s "Varl�.lt" Šiauli� filialo (Til��s g. 122) �steigto prizo laim�tojas bus paskelbtas paskutin� parodos dien�.

Net tris dienas did�iausios Šiauli� regiono pramon�s �mon�s, Lietuvos ir u�sienio bendrov�s kvie�ia parodos sve�ius apsilankyti savo stenduose. Bendrov� "S plius" iš 182 dalyvi� �ada išsiskirti unikaliais pasi�lymais ir begale dovan�.

Paliesk leten�

Viktorija BARKAUSKAIT�

Šiauli� Did�vario, Juliaus Janonio, Simono Daukanto ir Stasio Šalkauskio gimnazijos ši� savait� sub�r� j�gas bendru tikslu – paremti gyv�n� globos namuose augan�ius gyv�n�lius.

Tikimasi, kad �mon�s iš ar�iau susipa�ins su gyv�n� globos nam� augintini� problemomis.
Gabriel�s NAVICKAIT�S nuotr.

Savait� gimnazijose vyko �vair�s koncertai bei parodos, mokykl� valgyklose buvo pastatytos auk� d��ut�s arba vis kita bandeli� r�šis pardavin�jama su antkainiu, kuris nukeliavo � gyv�n� globos nam� s�skait�. Sekmadien� Kult�ros centre organizuojamas didysis akcijos koncertas.

Id�ja organizuoti ši� labdaros akcij� kilo Did�vario gimnazijos abiturientui Lukui Šemekliui. Vaikino brolis, šiuo metu besimokantis Tailande, papasakojo jam, jog ten yra labai populiarios panašios jaunimo iniciatyvos. Tod�l abiturientas nusprend�, jog ir Lietuvoje mokiniams pabandyti organizuoti labdaros akcij� b�t� labai naudinga. Lukas teigia, jog pagrindinis akcijos tikslas n�ra surinkti kuo daugiau pinig�. Jis tikisi, jog savait� vykstantys renginiai bus šilti ir jauk�s patiems dalyviams. Iš šio noro ir kilo akcijos pavadinimas "Paliesk leten�". Organizatoriai si�lo iš ar�iau susipa�inti su gyv�n� globos nam� gyventoj� problemomis.

Lukas, apsilank�s gyv�n� globos namuose, kalb�jo, jog iš ten parsineš� �vairi� �sp�d�i�. "Gyv�n� gyvenimo s�lygos gal�t� b�t� geresn�s", - teig� vaikinas. Tod�l ir buvo nuspr�sta surinktus pinigus skirti b�tiniausiems daiktams ir pašarui pirkti. Nepaisant to, gyv�nai niekuomet nelieka alkani ar nepri�i�r�ti. Vaikinas d�iaugiasi, jog gyv�n� globos nam� vadov� yra labai šiltas �mogus, benamiams gyv�nams atiduodantis vis� šird�.

Organizatoriai mielai kvie�ia visus � nemokam� koncert� sekmadien� 15 valand� Kult�ros centre. �mon�s bus kvie�iami savanoriškai paaukoti.

Ie�koma ketvirtos kal�din�s egl�s

Oksana LAURUTYT�

Kal�dini� rengini� ciklo atidarymas �vyks gruod�io 3-i. Šia proga mieste ketinama pastatyti bei papuošti keturias kal�dines egles. Jos bus pastatytos keliose Šiauli� vietose: centre, pietiniame miesto rajone prie kolegijos, prie Kašton� al�jos ir R�kyvoje. Medelyne ketinama puošti augan�i� eglut�.

Tre�iadien� Savivaldyb�s sudaryta komisija aplank� 22 gyventojus, kurie panoro miestui padovanoti egl�. Trys egl�s pasirod� tinkamos ir bus pastatytos prie kolegijos, Kašton� al�jos ir R�kyvoje. Visos šios egl�s yra ma�daug 10 metr� aukš�io.

Pasak Šiauli� savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyriaus vyresniosios specialist�s D. Ma�ulien�s, gyventoj� pasi�lytos egl�s labai gra�ios, ta�iau jos per �emos Prisik�limo aikštei papuošti. Savivaldyb� sulauk� dar penki� gyventoj� pasi�lym�, tad penktadien� bus vykstama pas juos ap�i�r�ti pasi�lyt� eglu�i�.

D. Ma�ulien� sak�, kad lapkri�io 25-�j� egles jau reikia pastatyti, tad reikia paskub�ti jas nupjauti. Elektros tiek�jus d�l elektros atjungimo gyventoj� kiemuose, kuriuose bus pjaunamos egl�s, reikia �sp�ti prieš penkias dienas, tad šiandien (penktadien�) egl� miesto centrui išrinkti b�tina.

Miestui dovanoti egl�, u�augint� prie savo nam� - šiaulietiška tradicija, puosel�jama dešimt met�. Neretai toks dovanojimas - išsigelb�jimas pa�iam gyventojui, nes egl�s prie nam� trukdo elektros laidams, u�stoja švies�.

Pa�iam �mogui nukirsdinti egl� kainuoja iki 1000 lit�. Tenka samdyti brangi� technik�, tartis su elektros tiek�jais d�l elektros srov�s atjungimo ir pan. Dovanoti aukšta�g� egl� miestui – ir patogu, ir gra�us pilietiškas gestas.

Salmoneles tirs ES laboratorija

Asta STANK�NIEN�

Šiauliuose kilusio salmonelioz�s protr�kio aplinkybes pirm� kart� per maisto inspektori� praktik� aiškinsis Europos S�jungos referentin� laboratorija. Olandijoje bus tiriama, ar salmonelioz�s suk�l�jas tas pats pyragai�iais apsinuodijusi� �moni� organizmuose, gamybos �mon�je ir produkte.

Šiauli� apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai šeima atneš� UAB "Darut�" priklausan�ioje parduotuv�je "Smali�ius", Pramon�s g. 21, pirktus plikytus pyragai�ius, kuriuose rasta salmoneli�. Pakuot�je nurodytas gamintojas - G. Aleknavi�iaus �mon�, �sik�rusi J. Basanavi�iaus gatv�je. Bendrov�s "Darut�" savininkai painiojo tyrim� - iki šiol nenurod�, iš kur pirko pyragai�ius. Rast� pa�eidim� daug, tod�l buvo pristabdyta �mon�s veikla. Kadangi �mon� reikalavimo nepais�, med�iaga bus perduota prokurat�rai. Laikinai nedirba ir G. Aleknavi�iaus �mon�.

Bendrov� "Darut�" prekiavo kreminiais konditerijos gaminiais, netur�dama leidimo prekiauti greitai gendan�iais maisto produktais, o G. Aleknavi�iaus �mon� galimai gamino šiuos pyragai�ius, taip pat netur�dama leidimo gaminti tokius produktus. Abi �mon�s priskirtos prie nes��ining�, padidintos rizikos �moni� ir bus da�niau kontroliuojamos.

Maisto inspektoriai pirm� kart� susiduria su tokiu ��lumu, kai nei pyragai�i� gamintojas, nei pardav�jas neprisipa��sta, visk� neigia. Jei ES laboratorijoje bus �rodyta, kad salmonelioz�s suk�l�jas sutampa, gamintojui ir pardav�jui gresia keliasdešimt t�kstan�i� lit� baudos ir bankrotas.

Salmonelioze spalio pabaigoje susirgo septyni �mon�s, tarp kuri� ir vaikai. Visi jie valg� plikytus pyragai�ius su �daru. Manoma, kad u�sikr�tusi�j� gerokai daugiau, ta�iau ne visi praneš� susirg�.

Liepori� bendruomen� prie�inasi anten� kaimynystei

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Mobiliojo ryšio tiek�jai, norintys ant gara�o stogo tarp švietimo �staig� ir gyvenam�j� nam� pastatyti bazin� stot� su šešiomis antenomis, sulauk� visuomen�s pasipriešinimo.

Judriojo skaitmeninio ryšio tinklo bazin� stotis projektuojama ant dviaukš�io gara�o S. Dariaus ir S. Gir�no g. 3. Ant jo ketinama iškelti 18 metr� stieb� su šešiomis antenomis. Šalia – Gegu�i� pagrindin� mokykla, "Saul�tekio" gimnazija, lopšelis-dar�elis, gyvenamieji namai. Liepori� bendruomen� pasipiktinusi, kad nebuvo informuota apie poveik� aplinkai daran�io objekto atsiradim�, ir reikalauja, kad b�t� vadovaujamasi Europos S�jungoje galiojan�ia konvencija, pagal kuri� visi poveik� aplinkai turintys objektai gali b�ti pradedami projektuoti tik visuomenei pritarus. Tokio pritarimo - net sutarimo - n�ra. Projektuotojai tikina galiojan�i� �statym� nepa�eid�iantys, o konvencija, kurios reikalaujama laikytis, Lietuvoje dar neratifikuota.

Bendrov�s "Tele 2" atstovai aiškina, kad bazin�s stoties galingumas bus ne k� didesnis negu taksisto radijo stotel�s, o 300 metr� spinduliu energetinis laukas nesieks draud�iam� norm�.

Visuomen�s sveikatos centro atstov�, neva tur�jusi nuraminti gyventojus d�l nevienareikšmiškai vertinamos panaši� anten� �alos sveikatai, pritar� projektuotojams, kad Lietuvoje galiojan�ios higienos normos nepa�eid�iamos.

Jungiasi did�iausios �iaur�s Lietuvoje elektronini� paslaug� tiek�j� grup�s "S plius" nar�s

Stasys ŠLIO�A

Kit� met� prad�ioje "S plius" �moni� grup� susijungs � SPLIUS, UAB, kuri taps konkurencinga alternatyva elektronini� ryši� paslaugas teikian�i� �moni� rinkoje. "S plius" �moni� grup�, Šiaur�s Lietuvoje laikoma informacin�s erdv�s k�rimo lydere, nuo 2011-�j� sujungs tris bendroves – UAB "Lignita", UAB "Telerena" ir UAB "Telelanas". Susijungimas leis išpl�sti �mon�s veiklos mast� ir dar efektyviau aptarnauti savo esamus ir b�simus klientus.

Nors ekonominio nuosmukio laikotarpiu daugelis �moni� visas pastangas deda, kad išgyvent�, o ne pl�st�si, "S plius" �moni� grup� sudaran�i� bendrovi� vadovai teigia, kad �moni� susijungimas duos nauding� alternatyv� tiek bendrovei, tiek jos klientams. Penkiolika met� Šiaur�s Lietuvoje veikian�ios "S plius" bendrov�s – UAB "Lignita" ir UAB "Telerena" - išsikovojo lyderi� pozicijas elektronini� paslaug� tiekimo sferoje. Nuo kit� met� sausio 1-osios prie ši� bendrovi� bus prijungta Klaip�doje jau aštuonerius metus veikianti bendrov� "Telelanas", kuri uostamiestyje �inoma kaip kokybišk� ir novatorišk� paslaug� tiek�ja. Sujungus �mones � bendrov� SPLIUS, UAB, bus sukurtas potencialas tolimesnei veiklai – atsivers galimyb�s �gyvendinti didesnius projektus bei s�lygos tiekti naujas paslaugas savo klientams. "S plius" �moni� grup�s reorganizavimas pad�s nuosekliai didinti veiklos efektyvum�, smarkiai sustiprinant bendrov�s konkurencingum� Šiaur�s ir Vakar� Lietuvos regionuose.

Pagrindine �moni� susiliejimo prie�astimi "S plius" �moni� grup� sudaran�i� bendrovi� vadovai �vardija papildomos naudos siekim� savo klientams. Iki šiol "S plius" prekiniu �enklu besinaudojan�ios �mon�s interneto ir televizijos paslaugas klientams tiekdavo pavieniui – nepriklausomai viena nuo kitos. Naujasis bendrov�s valdymo statusas u�tikrins efektyvesn� veiklos model� ir ištekli� paskirstym�, leisiant� gerinti paslaug� kokyb�. Pakitusi paslaug� tiekimo strategija garantuos patogesnes derybas su transliuotojais.

Per ilg� veiklos laikotarp� "S plius" Šiauliuose, Joniškyje, Radviliškyje ir Kurš�nuose sulauk� daugiau nei 22 t�kstan�i� interneto ir per 30 t�kstan�i� televizijos teikiamomis paslaugomis panorusi� naudotis klient�. Nuolat did�jantis klient� skai�ius – did�iausias �mon�s veiklos �vertinimas, reikalaujantis atsakomyb�s r�pinantis vartotoj� poreikiais.

Sud�ting�jant Lietuvos rinkai ir augant konkurencijai, kiekviena bendrov� galvoja apie �mon�s pl�tr� ir tai, kaip kuo grei�iau išsikovoti geresnes pozicijas verslo sektoriuje. Tvirtai ant koj� stovin�iai "S plius" �moni� grupei svarbiausias yra klientas ir visuomen�, kurioje jis egzistuoja. Tod�l "S plius" nuolat prisideda prie socialiai atsaking� �moni� veiklos, skiria l�š� �vairiems renginiams ir sporto var�yboms, yra nuolatinis "Šiauli� dien�" švent�s mecenatas, taip pat anonsuoja kasme�iu masinius Šiauli� miesto ir krašto �vykius, informuoja apie ma�esni� kult�ros �staig�, nevyriausybini� organizacij�, klub�, draugij� ruošiamus renginius. Taip kiekvienas abonentas, naudodamasis "S plius" paslaugomis, kartu prisideda ir prie savo miesto gyvenimo.

2011-�j� sausio 1-�j� �mon�ms susiliejus � SPLIUS, UAB, Klaip�doje veik�s "Telelanas" ir toliau s�kmingai aptarnaus savo klientus – jiems bus si�lomos dar palankesn�s s�lygos.

Po susijungimo bendrov� SPLIUS, UAB tur�s galimyb� naudotis trij� �moni� patirtimi, pad�sian�ia s�kmingai išnaudoti ateities perspektyvas. Šie pasikeitimai tur�s tik teigiam� �tak� klientams, tod�l jiems nevert�t� jaudintis d�l b�sim� poky�i�.

Kilus klausim� bendrov�s klientai gali skambinti vis� par� veikian�iu telefono numeriu 8~700 121 01.

Naktin� prekyba alkoholiu tebevyksta

Oksana LAURUTYT�

Nors naktin� prekyb� alkoholiu devynioms �mon�ms Šiauliuose yra u�drausta, kelios "snarglin�s" alkoholiu vis dar prekiauja. Jei girdykl� vadovai nepaisys Šiauli� apygardos teismo sprendimo, prekiaus alkoholiu ir neatvyks � Šiauli� savivaldyb�s Ekonomikos skyri� patikslinti licencij�, pastarosios iš j� gali b�ti atimtos.

Rugpj�t� Šiauli� miesto taryba pri�m� sprendim�, kuriuo devynioms miesto "snarglin�ms" u�draud� prekiauti alkoholiu. Sprendimas priimtas po to, kai liepos 28-osios nakt� vis� par� veikian�ios girdyklos "Suopis" pašon�je buvo nu�udytas jaunas medikas.

Vis� par� alkoholiu prekiaujan�ios parduotuv�s-barai ekonomiškai nenauding� Tarybos sprendim� buvo apskund� Šiauli� apygardos administraciniam teismui. Teismas iš prad�i� pritaik� laikin�sias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas Tarybos sprendimo dalies d�l prekybos apribojimo vykdymas. V�liau, išklaus�s "tašk�" savinink� skundus, teismas nusprend�, kad nuostoliai, kuriuos gali patirti visuomen�, neu�draudus naktin�s prekybos svaigalais, b�t� kur kas didesni negu nuostoliai, kuriuos d�l tokio draudimo galimai patirt� ši� bar� savininkai.

Vis d�lto kelios miesto "snarglin�s" alkoholiu nakt� tebeprekiauja. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Ekonomikos skyriaus ved�jo pavaduotoja ekonomikai Dovil� Lau�ikien� informavo, kad dviej� ar trij� �moni�, kurioms sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas, vadovai dar neatvyko � skyri� pasitikslinti licencijos.

"Kontroliuoti, ar �mon�s nakt� prekiauja alkoholiu, turi policija. Jei bus nustatyta, kad Tarybos sprendimo nesilaikoma ir prekiaujama alkoholiu nakt�, licencijos iš �moni� bus atimtos", - sak� D. Lau�ikien�.

Dr�su�iuose �iauriai sumu�tas senolis mir�, �tariamasis sulaikytas

Šiauli� ligonin�s medikams nepavyko išgelb�ti �iauriai per apipl�šim� antradien� su�aloto 95-eri� met� Dr�su�i� kaimo gyventojo. Dabar ne tik apipl�šim�, bet ir �mog�udyst� tiriantys pareig�nai sulaik� �tariam�j�.

Tre�iadienio vakar� ligonin�je mir� �iauriai sumuštas ir iškankintas 95-eri� met� Fortunatas Mitkus. Vyras prieš mirt� buvo atgav�s s�mon�.

Senoli� dukra Vida Zailskien� teig� kalbinusi t�v� ligonin�je. Klaususi, kas j� sumuš�, ta�iau senolis sak� neprisimen�s. Teištar�, kad j� ir �mon� Jadvyg� muš� du �mon�s. Pasak� ir vieno j� pavard�.

�iauriai sumuštos ir kankintos Jadvygos b�kl� taip pat sunki. Ji vis dar gydoma Reanimacijos skyriuje ir s�mon� atgauna tik retkar�iais.

Ima aišk�ti naujos šio nusikaltimo aplinkyb�s - nelaim� senukai nujaut�. Anot artim�j�, senoliai prieš kelet� dien� susivaidijo su metal� surenkan�iais vyrais ir �m� kalb�ti apie iškilusi� gr�sm�. �mon�s šalia senuk� nam� prieš kelias dienas buvo pasteb�j� besisukiojant� anks�iau u� �mog�udyst� ir kitus nusikaltimus teist� vyr�.

Tvarkydami sujauktus daiktus, u�pult�j� t�v� vaikai rado beveik t�kstant� lit�. Dalis pinig� buvo išm�tyta tiesiog ant �em�s, dalis buvo stiklainyje. Nepaimtas nei senol�s �iedas, nei auksin� grandin�l�. Ar dingo ka�kiek pinig�, kol kas neaišku. Iš baro pavogti tik seni sovietini� laik� g�rimai – degtin�, romas.

Tyrim� atliekantys Šiauli� rajono pareig�nai sulaik� �tariam�j�, praeityje u� nu�udym� teist� 55-eri� met� vietos gyventoj�. Ar vyras bus suimtas, prokurorai spr�s rytoj.

Sumuštus senukus antradien� aptiko kaimyn�s s�nus. Jis apie nelaim� praneš� šalia gyvenantiems giminai�iams. Senukai d�l daugybini� kaul� l��i� ir k�no atšalimo buvo nugabenti � Šiauli� ligonin�s Chirurgin�s reanimacijos skyri�.

Manoma, kad pl�šikas ar du pl�šikai � garbaus am�iaus sutuoktini� namus �sibrov� pirmadien� apie 19–20 valand�. Sl�pti nusikaltimo p�dsak� �sibrov�lis n� neman� – išverstus namus palik�s paspruko nusival�s kruvinas rankas � namo sien�.

"Etaplius.lt" informacija

"S plius" skaitmenin�s televizijos abonentams � trys nauji kanalai

Bendrov� "S plius", klientus nuolat stebinanti akcij� ir pasi�lym� gausa, š�kart pristato tris naujus skaitmenin�s televizijos kanalus. "Disney XD", "Disney Channel" ir "Playhouse Disney" – tai kanalai, kuriuos nuo šiol gali �vertinti kiekvienas "S plius" skaitmenin�s televizijos abonentas.

"Disney" kanalai, skirti ma�iesiems televizijos �i�rovams, transliuoja vaik� pam�gtus animacinius filmukus, nuotaikingas laidas bei nuotyki� kupinus reporta�us.

"S plius" vartotojai, dar nematantys ši� kanal�, privalo suderinti savo skaitmenin�s televizijos imtuvus. Šiauli� ir Kurš�n� abonentai televizoriaus pried�liuose turi nustatyti 226.00 MHz ir 378.00 MHz da�nius, o Radviliškio gyventojai – 474.00 MHz.

Daugiau informacijos apie imtuv� nustatymus galima su�inoti paskambinus klient� aptarnavimo telefonu 8~700 121 01 arba apsilankius interneto svetain�je www.splius.lt, kur vartotoj� patogumui pateiktos da�ni� derinimo instrukcijos.

"Disney XD", "Disney Channel" ir "Playhouse Disney" kanalai skaitmenin�s "S plius" televizijos abonentams nemokamai bus transliuojami iki gruod�io 1-osios. V�liau kanalus planuojama u�koduoti. Suformuotas vaikišk� kanal� paketas bus �trauktas � papildomus skaitmenin�s televizijos paketus.

"S plius" informacija

Opozicijos lyderis prognozuoja valstyb�s paraly�i�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevi�ius sukritikavo nauj�j� Valstyb�s tarnybos �statymo projekt�. Jo nuomone, jei toks �statymas bus priimtas, ma�iausiai pus� met� bus paraly�iuotas valstyb�s valdymas.

Seimo opozicijos lyderis A. Butkevi�ius (dešin�je) bei Seimo narys E. �akaris �sitikin�, kad jei bus patvirtintas naujasis Valstyb�s tarnybos �statymas, valstyb�s postuose bus "sustatyti" savi.

Autoriaus nuotr.

LR Seimo opozicijos lyderis, Biud�eto ir finans� komiteto narys Algirdas Butkevi�ius ir Seimo narys Edvardas �akaris sako, kad pagal Valstyb�s tarnybos �statymo projekt� valstyb�s tarnautojus bus galima atleisti iš darbo nepaaiškinus motyv� arba tam tikr� laik�.

Valdantieji taip pat si�lo, kad departament� vadov� ir pavaduotoj� pareigyb�s b�t� politinio pasitik�jimo. Opozicijos nuomone, tai netoleruotinas tiesioginis sav� "klan�" k�rimo pavyzdys.

Algirdas Butkevi�ius nerimauja d�l tokios valdan�i�j� darbo tendencijos ir daro išvad�, jog bus imamasi darbuotoj� "valymo" valstyb�s sektoriuje. Reikiamuose postuose bus "statomi" savi lojal�s �mon�s. Nei bus �i�rima � j� kompetencij� bei patirt�.

�vairi� partij� Seimo nariai mano, kad pri�mus tok� �statym� valstyb�s valdymas b�t� paraly�iuotas ma�iausiai pus� met�. Valstyb�s tarnautojams si�loma �vesti rotacij�, pavyzd�iui, vien� pusmet� b�t� atsakingi u� švietim�, kit� – u� ekonomik�.

Edvardas �akaris pastebi darbo brok�. Jau dabar Seimui pateikiami prastai parengti �statym� projektai - ne tik prasta projekt� kokyb�, bet ir daug gramatini� klaid�. Seimo kanceliarija projektams turi po 50–80 pastab�. E. �akaris neabejoja, jog tai did�iul� kompetencijos stoka. Jei Seimas priims valstyb�s tarnybos �statymo projekt�, situacija dar pablog�s.

Valstyb�s tarnybos �statymo projektas bus svarstomas iki Nauj�j� met�.

Amerikos skaitykla �ven�ia gimtadien�

Jolita KIRKILAIT�

Pirmadien� Šiauli� apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Amerikos skaitykla švent� penkeri� met� jubiliej�. Šia proga � švent� atvyko JAV ambasador� Lietuvoje Anne E. Derse.

Po sveikinimo �od�i� JAV ambasador� Lietuvoje Anne E. Derse ir Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys apsikeit� dovanomis.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Prasid�jus renginiui, nebuvo gailima sveikinim� ir šilt� link�jim�. JAV ambasador� Lietuvoje nustebino prašnekusi lietuviškai, nors prisipa�ino, kad lietuviškai šnek�ti jai nelabai sekasi.

Anne E. Derse pasakoja, kad Amerikos skaitykla �steigta tik Šiauliuose, kit� Lietuvos miest� bibliotekose toki� skaitykl� n�ra. Šio sumanymo tikslas - supa�indinti skaitytoj� su JAV kult�ra, ekonomika, literat�ra, istorija ir pl�toti abiej� šali� bendradarbiavim�.

2005 metais �steigtoje Amerikos skaitykloje gausu enciklopedij�, JAV gro�in�s literat�ros, informacijos apie šios šalies istorij�, geografij�, men�, muzik�, angl� kalbos mokomosios literat�ros, muzikos kompaktini� plokšteli�, film�, �urnal�.

Bibliotekos specialist�s sako, kad skaitykla tikrai rado savo viet� bibliotekoje, miesto, bendruomen�s gyvenime. Kad skaitykla b�t� dar gausesn�, amerikie�iai padovanojo ir nauj� knyg�.

Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys primin�, kad kitais metais Šiauliai šv�s 15 met� bendradarbiavimo su JAV valstijos Nebraskos did�iausiu miestu Omaha jubiliej�. Ten gyvena apie 20 Amerikos lietuvi�. Po sveikinimo �od�i� meras ir JAV ambasador� Lietuvoje apsikeit� dovanomis.

�odis buvo suteiktas ir NATO oro paj�g� delegacijos nariams, kurie at�jo ne tuš�iomis - surinko bibliotekai 50 knyg�. Šiauliai Amerikos skaityklai pasirinkti tod�l, kad �ia �sik�rusi NATO baz�.

Emigracijos aukos � ir keturkojai

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Gyv�n� glob�jai pastebi, kad chaotiškos emigracijos ir �moni� abejingumo aukomis tampa ir keturkojai augintiniai. Kas penktas � Šiauli� gyv�n� globos namus patenkantis šuo paliktas ištušt�jusiuose namuose � u�sien� išvykusi� šeiminink�.

Išvykusi� šeiminink� paliktas šuo išgyveno kaimyn� ir atsitiktini� praeivi� d�ka.

"S plius" archyvo nuotr.

Tryliktu numeriu pa�ym�tame Šiauli� gyv�n� globos nam� voljere tre�iadien� apsigyveno naujakurys. J� gyv�n� glob�jai atsive�� iš V. �kalovo gatv�s, kur nuo liepos, išvykus šeimininkams, jis gyveno vienas, pririštas prie b�dos.

Tik�tina, kad šuo badavo, o gyvas liko tik kartais j� š�rusi� kaimyn� ar atsitiktini� praeivi� d�ka. Vandens apsemtoje b�doje miegan�io sušlapusio šuns aplinkiniams pagailo, tod�l jie apie j� praneš� Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Viešosios tvarkos skyriui.

Naujame voljere yra �dalo ir sausa, po keturiolikos dien� karantino šuo bus paskiepytas nuo pasiutlig�s ir lauks nauj� šeiminink�. Toki� keturkoj� - emigracijos auk� - itin padaug�jo: iš ma�daug pusšim�io kas m�nes� � gyv�n� globos namus patenkan�i� šun� 20 procent� palikti išvykusi� šeiminink�.

Dvi savaites prieglaudoje gyvena ir senbernar� veisl�s šuo, kuris lakst� gatv�mis sulys�s, purvinas ir agresyvus. Jo savininkai, sp�jama, Šatrijos gatv�s gyventojai, yra ieškomi.

Visiems � Šiauli� gyv�n� globos namus patekantiems gyv�nams savivaldyb� maisto skiria 14 dien� ir vien� skiep� nuo pasiutlig�s. Jei per š� karantino laikotarp� šeimininkas neatsiranda, gyv�nas tampa pri�i�r�toj� r�pes�iu: tenka ieškoti ir r�m�j� benamiui išlaikyti, ir nauj� šeiminink�. Per m�nes� � gyv�n� prieglaud� patenka po 40-50 šun�, panašiai ir ka�i�. Nuo mirties išgelbstima apie 90 procent� beglobi� gyv�n�, nes eutanazija taikoma kraštutiniu atveju.

"S plius" ple�ia vartotoj� gretas lepindama juos i�skirtiniais pasi�lymais

Stasys ŠLIO�A

Vienvald� informacin�s erdv�s k�rimo lyder� Šiaur�s Lietuvoje – elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius" – nepaliaudama lepina savo klientus palankiais ir išskirtiniais pasi�lymais. Pl�todama veiklos sritis ir siekdama vartotojams pasi�lyti naujausias paslaugas, bendrov� "S plius" neseniai Kurš�nuose prad�jo tiekti optin� internet�, skaitmenin� ir net raiški�j� (HDTV) televizij�. Negana to, visi Kurš�n� gyventojai savaitrašt� "Šiauliai plius" gal�jo skaityti nemokamai.

Kurš�nuose nemokamai platinant did�iausi� ir skaitomiausi� Šiauli� regiono savaitrašt� "Šiauliai plius", buvo sulaukta mil�iniško gyventoj� susidom�jimo. Tod�l nuspr�sta, kad laikraštis iki met� pabaigos vis dar bus nemokamas ir visiems lengvai pasiekiamas. Ta�iau nuo 2011-�j� savaitrašt� "Šiauliai plius" nemokamai gaus tik "S plius" paslaug� vartotojai, besinaudojantys interneto ir skaitmenin�s ar kabelin�s televizijos paslaugomis. Tik vien� paslaug� naudojantys "S plius" klientai savaitrašt� gaus vos u� vieno lito m�nesin� mokest�. Paslaug� vartotojai, norintys atsisakyti laikraš�io, apie tai turi pranešti iki 2010 met� gruod�io 31 d., paskambin� klient� aptarnavimo telefonu 8~700 121 01.

Ištikimiausi savaitraš�io "Šiauliai plius" skaitytojai, nesinaudojantys jokiomis "S plius" paslaugomis, gali laikrašt� u�siprenumeruoti klient� aptarnavimo skyriuose: Til��s g. 74, "Saul�s mieste" (Til��s g. 109) arba Centriniame pašte (Aušros al. 42) esan�iame "S plius" klient� aptarnavimo skyriuje. Prenumerata ketvir�iui kainuoja vos dvylika lit�, o u�sisakant laikrašt� metams galima sutaupyti - u� prenumerat� mok�ti tik keturiasdešimt lit�.

Ple�iant vartotoj� gretas, Kurš�nuose �m� spar�iai gaus�ti "S plius" klient�, norin�i� naudotis kokybiškomis ir patikimomis paslaugomis. D�l šios prie�asties Kurš�n� gyventojams, panorusiems tapti "S plius" vartotojais, suteikiamos itin palankios s�lygos tai padaryti. Vienas privalum�, turin�i� pad�ti apsispr�sti dvejojantiems – specialisto konsultacija. Norintiems gauti daugiau informacijos apie paslaug� tiekim� tereikia susisiekti su Klient� aptarnavimo skyriumi (tel. 8~700 121 01) ir u�siregistruoti. Patyr�s specialistas perskambins u�siregistravusiems ir suteiks vis� reikiam� informacij�.

"S plius" savo esamiems klientams primena, kad lapkrit� startavo akcija, kurios metu, iš anksto atsiskai�ius u� paslaug� tiekim�, galima gerokai sutaupyti. Klientai, mok�dami u� 2011 met� pusme�io interneto arba televizijos tiekimo paslaugas, gauna vieno lito nuolaid� kiekvieno m�nesio abonentiniam mokes�iui. Ši akcija "S plius" klientams taikoma iki kit� met� sausio 15.

Daugiau informacijos apie vykdomas akcijas ir j� s�lygas su�inosite apsilank� "S plius" klient� aptarnavimo skyriuose, interneto svetain�je www.splius.lt arba paskambin� telefonu 8~700 121 01.

Ty�ini� bankrot� daug�ja

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiauli� apskrityje ma��ja bankrutuojan�i� �moni�: pernai bankroto bylos buvo iškeltos 127 �mon�ms, šiemet - 76, iš viso šiuo metu vykdoma 220 bankroto proces�. Šiais skai�iais nereik�t� d�iaugtis, nes mokes�i� inspektoriai vis da�niau pastebi nusikalstamo bankroto po�ymi� - šiemet net devynios bylos perduotos teis�sauginink� tyrimams, pernai - n� viena.

Kad b�t� lengviau �rodyti ty�inio ar nusikalstamo bankroto, skolininko nes��iningumo atvejus, Mokes�i� inspekcijoje susitik� bankroto administratoriai, "Sodros" ir Finansini� nusikaltim� tyrim� tarnybos atstovai tar�si, kaip grei�iau b�t� galima pasikeisti informacija, bendradarbiauti.

Bankroto procesai tampa sud�tingesni, nes ir skolininkai, ir kreditoriai turi daugiau �ini�, tapo gudresni, ieško Bankroto �statymo sprag�. Atpirkimo o�iais neretai tampa bankrutuojan�ios �mon�s darbuotojai ir verslo partneriai, o skolininkas ir bankroto kaltininkas atgimsta tarsi feniksas naujoje �mon�je, neretai netgi toje pa�ioje vietoje, per�m�s tur�t� turt�.

Tikimasi, kad laiku apsikeitus informacija �tarti nusikalstamus bankrotus ir u�kirsti jiems keli� bus lengviau.

Apdovanoti miesto gra�intojai

Tre�ius metus Šiauliuose organizuojama akcija "U� �ydint� ir švar� Saul�s miest�". Ši�met�je akcijoje dalyvavo daugiabu�iai gyvenamieji namai, individualios valdos bei �staigos ir organizacijos, pri�i�rin�ios bendro naudojimo teritorijas, esan�ias prie vald�.

Tre�iosios vietos nugal�tojai - Radviliškio g. 116 ir 112 daugiabu�iai. Apdovanojim� atsiima bendrij� pirmininkas Bachram Zeinalov.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Gra�iausiai besitvarkiusiems Savivaldyb�je �teiktos trys �oliapjov�s, du suoliukai ir k�d�, 15 šiukšliad��i�, 50 lesykl�li�, per 100 dekoratyvini� augal�, dvidešimt 50 lit� vert�s kupon� aplinkos reikm�ms �sigyti. Apdovanoti visi akcijos dalyviai, o geriausiai besitvarkantys yra šie: lopšelis-dar�elis "Varpelis", R�kyvos pagrindin� mokykla, AB "Šiauli� energija", daugiabu�i� savinink� bendrijos Radviliškio g. 116 ir 112, Sevastopolio g. 9, Gegu�i� g. 19 ir Vilniaus g. 249. Gra�iausia individualia valda pripa�inta Ganykl� g. 115 aplinka, dovanos �teiktos jos savininkei Danutei Dilinskienei.

NATO s�junginink� karini� oro paj�g� treniruot� �vyko

Nijol� VISOCKIEN�

Pager�jus oro s�lygoms, virš Baltijos valstybi� vyko septintoji NATO s�junginink� oro paj�g� vadaviet�s Ramšteine surengta karini� oro paj�g� treniruot�. Tik ne viskas vyko pagal iš anksto numatyt� scenarij�.

Nušvitus saulei, Lietuvos karini� oro paj�g� Aviacijos baz�je Šiauliuose ketvirtadien� � dang� pakilo "Boingas" su ankstyvojo persp�jimo ir kontrol�s sistema, iš angl� kalbos sutrumpintai vadinamas AWACS.

Taip virš Lietuvos, Latvijos ir Estijos prasid�jo septintoji NATO s�junginink� oro paj�g� vadaviet�s Vokietijoje, Ramšteine, surengta karini� oro paj�g� treniruot�. Tre�iadien� d�l prasto oro treniruot� buvo atid�ta.

Skraidantis radaras AWACS, vadinamas "NATO akimis ore", gali aptikti orlaivius, esan�ius ore 400 kilometr� spinduliu. NATO turi 17 toki� l�ktuv�, pasirengusi� sud�tingiausiose misijose suteikti reikaling� informacij� ir valdyti savus orlaivius. Pagal pratyb� scenarij� radaras AWACS aptiko ir atpa�ino neva valdym� praradus� ir pasiklydus� amerikie�i� krovinin� orlaiv� "Hercules". Per valdymo centr� skraidantis radaras � pagalb� iškviet� naikintuvus "F-15", kurie parlyd�jo orlaiv� � Aviacijos baz�. Krovininis orlaivis "Hercules" ant Šiauli� kilimo ir t�pimo tako nenusileido.

Pagal sumanyt� scenarij� tur�jo atskristi ir antrasis orlaivis "Herkules" bei atlikti taktin� iškrovim� – išmesti krovin�. Ta�iau šios scenarijaus dalies buvo atsisakyta, nes ketvirtadien� iš Šiauli� � Afganistan� "Boingu" išskrido Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atk�rimo grup�s dvyliktosios pamainos kariai, kuri� daugiausia iš Lietuvos did�iojo kunigaikš�io Algirdo mechanizuoto p�stinink� bataliono.

Steve Richards, NATO s�junginink� oro paj�g� vadaviet�s Ramšteine atstovo, teigimu, pratyb� tikslas – treniruoti oro policijos misij� Baltijos šalyse bei parodyti solidarum� Baltijos šalims.

Tokios treniruot�s Baltijos šalyse rengiamos nuo 2008 met�. Jos organizuojamos vien� kart� per keturi� m�nesi� misij�.

Mir� �iluvos monsinjoras Eduardas Sima�ka

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Spalio 27-osios ryt�, eidamas 102-uosius metus, mir� Šiluvos parapijos monsinjoras Eduardas Simaška. Monsinjoro palaikai pašarvoti Šiluvos bazilikoje. Šiandien 12 valand� u� velion� bus aukojamos šv. Mišios. Po j� – laidotuv�s.

Velionis E. Simaška u�raš� apie 450 atvej�, kai Šiluvos Marijai meld�si �mon�s stebuklingai atgavo sveikat�.

Autoriaus nuotr.

E. Simaška 1946 metais sovietinio saugumo buvo nuteistas dešim�iai met� lagerio. Atlik�s bausm� gr��o � Lietuv� ir kunigavo ne vienoje šalies ba�ny�ioje.

Popie�ius Jonas Paulius II E. Simašk� paskyr� savo kapelionu – monsinjoru. Šiluvoje E. Simaška kunigavo nuo 1993 met� kone iki paskutini� gyvenimo dien�.

E. Simaška iš pagarbos popie�iui Jonui Pauliui II pabu�iuodavo Mergel�s Marijos koply�ioje esant� p�duot� akmen�. Taip padar� pats popie�ius, kadaise vieš�j�s Lietuvoje.

Monsinjoras gars�jo ir tuo, kad u�rašin�jo ir fiksavo stebuklingus išgijimus, kurie nutikdavo ligoniams meld�iantis Šiluvos Marijai. Jis stengdavosi nesisteb�ti šiais stebuklais, tiesiog pasakydavo: "Tai priklauso ne nuo m�s�." E. Simaška smulkiai apraš� apie 450 stebukling� pasveikimo atvej�, kuriuos išgirdo iš pa�i� ligoni� ir j� artim�j�.

Kunigas E. Simaška sakydavo kad statula, akmuo ar paveikslas yra tik stabai: "Gyvoji Marija - u� m�s� supratimo rib�. �mon�s meld�iasi jai, o statula ar paveikslas tik vaizduoja šventus dalykus."

"S plius" savo klientams si�lo taupyti ir u� paslaugas mok�ti ma�iau

Stasys ŠLIO�A

"S plius", t�sdama rudens akcij� maraton�, kvie�ia savo abonentus pasinaudoti dar vienu palankiu pasi�lymu ir u� paslaugas mok�ti ma�iau. Kasmet vykdoma taupymo akcija ir šiemet neaplenks "S plius" paslaug� vartotoj� – kabelin�s ir skaitmenin�s televizijos �i�rovai bei interneto naudotojai turi galimyb� sutaupyti ir u� paslaugas mok�ti ma�iau.

Iškart mokant u� dvi paslaugas ir atsiskaitant u� visus dvylika m�nesi�, galima sutaupyti daugiau nei dvidešimt lit�.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

"S plius" klientai, nuo lapkri�io 1 dienos sumok�j� u� 2011 met� pusme�io interneto arba televizijos tiekimo paslaugas, gauna vieno lito nuolaid� kiekvieno m�nesio abonentiniam mokes�iui. Vadinasi, iškart mokant u� abi paslaugas (internet� bei skaitmenin� ar kabelin� televizij�) ir atsiskaitant u� visus dvylika m�nesi�, galima sutaupyti daugiau nei dvidešimt lit�. Tai kone vieno m�nesio abonentinis mokestis! Ši akcija interneto vartotojams bei skaitmenin�s ar kabelin�s televizijos bazinio paketo abonentams taikoma iki sausio 15 dienos.

Šiaulie�iai sumok�ti gali klient� aptarnavimo skyriuose, o Radviliškio, Kurš�n� ir Joniškio gyventojai – savo miesto "S plius" bendrov�s atstovams. Daugiau informacijos apie akcijos pasi�lymus ir s�lygas su�inosite paskambin� telefonu 8~700 121 01.

Talkininkai tvarko Ba�i�n� papl�dim�

Ir šiltajam sezonui pasibaigus, Šiauli� socialiai atsakingos �mon�s tvarko Ba�i�n� papl�dim�.

Norima Ba�i�n� papl�dim� paversti rekreacine zona ir �registruoti.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Tai - dar pavasar� prad�t� darb� t�sa: talkininkai vasaros sezonui buvo nušienav� �ol� šalikel�je ir papl�dimyje, pastat� krepšinio stov�. Š� pavasar� išsik�l� u�davin� pri�i�r�ti ši� apleist� pakrant� ir paversti j� dar viena šiaulie�iams patrauklia rekreacine zona, asociacijos nariai sako jau �eng� ir pirmuosius �ingsnius, kad šis papl�dimys b�t� �registruotas, �ia atsirast� ne tik sporto aikštel�s, bet ir gelb�jimo stotis. Esant šiokiai tokiai prie�i�rai, b�t� galima palikti sporto �rang� - tinklinio tinkl�.

"Kr�mai iki šiol buvo puiki priedanga vagišiams. Kol poilsiautojai ils�davosi, ilgapirš�iai apšvarino ne vien� automobil�. Išpjov�me tuos kr�mus, taigi nuo šiol �ia atvykstantys gal�s nuo papl�dimio matyti aikštel�je paliktas mašinas", - sak� Socialiai atsaking� �moni� asociacijos prezidentas Gediminas Trijonis.

Daugiausia talkinink� at�jo iš elektronini� paslaug� �mon�s "S plius", dalyvavo �mon�s "Baltbatery", elektronin�s parduotuv�s "Varl�.lt" atstovai. Prie talkinink� Ba�i�nuose šeštadien� prisijung� nema�as VST darbuotoj� b�rys, jau kelet� met� kartu su R�kyvos seni�nija tvarkantis Karpio dvaro teritorij�.

"Šiauliai plius" informacija

Prie� vald�ios abejingum� - su �auk�tais

Neabejingas tvarkai ir švarai šiaulietis Jonas Mileris parod� tris vietas mieste, kurias b�tina kuo skubiau sutvarkyti. Vyras sako, jog jeigu tur�t� sveikatos, pats visk� padaryt�, ta�iau dabar tenka kreiptis � Šiauli� miesto savivaldyb� ir met� metus laukti j� malon�s.

J. Mileris vandeniui semti pasigamino special� �rank� - ant šak�s pritvirtino keturis šaukštus.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

�emait�s gatv�je prie J. Bili�no autobus� stotel�s vandens balos telkšo bema� kasdien. Jei lyja, keleiviai priversti merkti kojas balon, kad �lipt� � autobus�. Net ir saulei ne visada pavyksta j� išd�iovinti. Akcij� sureng�s J. Mileris vanden� s�m� šaukštais, pasigamin�s keist� �rank� – šaukštus pritvirtino prie senos šak�s. Anot jo, sakoma, jog šaukštu j�ros neišsemsi. Bet su keturiais šaukštais š� t� sutvarkyti �manoma.

J. Mileris sako, kad balos netelkšot�, jei b�t� nutiesta lietaus vandens kanalizacija. Nesud�tinga, bet vald�ia autobusais neva�in�ja, tod�l jai neaktualu.

Nevaikš�ioja vald�ia ir šaligatviu Vilniaus gatv�je priešais Ch. Frenekelio vil�. �ia taip pat n�ra kur vandeniui nutek�ti. Anot aktyvaus šiaulie�io, dar 2006 metais d�l suskeld�jusio asfalto ir u�akusio griovio jis kreip�si � Savivaldyb� ir gavo raštišk� pa�ad�, jog ši vieta bus sutvarkyta, tod�l �iem� �ia neteks slidin�ti, o kituomet - p�dinti per balas. Deja, pa�adai nebuvo tes�ti. Simboliškai pakas�s griovel� ma�u kastuv�liu J. Mileris parod�, kad šaligatviui minimaliai sutvarkyti reikia labai nedaug pastang�.

"Akmenys paplent�m kauks, su�aliuos lazda", – Salom�ja N�ris taip raš�. Bet šitas medis neprigis niekada", - Saul�s laikrod�io aikšt�je nud�i�vus� ��uol� rod� J. Mileris. Plieniniais trosais prilaikomas medis jau dvejus metus ne�aliuoja. U� kelis t�kstan�ius lit� savivaldyb�s pasodintas medis neprigijo. Šiaulietis kreip�si � savivaldyb� leidimo su keliais pagalbininkais nukirsti š� ��uol� ir pasodinti kit� medel�, ta�iau leidimo negavo. "Skambino moteris iš Savivaldyb�s ir sak�, kad patys nupjaus ��uol�. �domu, per kiek laiko jie tai padarys? Ar ir v�l kelet� met� lauks?" – piktinosi jis.

"Šiauliai plius" informacija

Du konteineriai � dvi rinkliavos?

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiauli� rajono gyventojai, pasiraš� naujas atliek� išve�imo sutartis su Šiauli� rajono savivaldyb�s bendrove "Kurš�n� komunalinis �kis", nerimauja, ar neteks mok�ti dvigubos rinkliavos, nes atliekas surenka visai kitas ve��jas - "Švarinta".

Šiauli� rajone atliek� aikštel�se konteineriai nebetelpa – šalia buvusi� "Specializuoto transporto" konteineri� sustatyti "Švarintos" konteineriai. Kadangi talpykl� daugiau, per dvi savaites jos nebeprisipildo, pavyzd�iui, soduose, tad išve�amos pustušt�s, kitur išve�ami tik "Švarintos" konteineriai, o "Specializuoto transporto" paliekami.

Gyventojai nusteb�, nes naujas sutartis jie pasiraš� su "Kurš�n� komunaliniu �kiu", o mato atvykstant "Švarintos" mašinas, tod�l yra susir�pin�, kad rinkliavos neb�t� pareikalauta dvigubai.

Šiauli� rajono savivaldyb� tikina, kad rinkliava tikrai nedid�s, o nauju ve��ju jie parinko savo �mon� - "Kurš�n� komunalin� �k�". Stasio Lembu�io, Šiauli� rajono savivaldyb�s administracijos direktoriaus, teigimu, Taryba r�m�si Vieš�j� pirkim� �statymu, leid�ian�iu nerengti konkurso, jei valdoma 100 proc. �mon�s akcij�. Anot jo, "Kurš�n� komunalinis �kis" pasi�l� ma�esn� kain�, tad susidarys galimyb� jei ne šiemet, tai kit�met suma�inti rinkliav�.

Rajono savivaldyb� sako si�liusi "Specializuotam transportui" prat�sti sutart� dar vien� m�nes� ir praš� suma�inti kain�. "Specializuotas transportas" sako, kad deryb� nebuvo, tik daug neatsakyt� klausim�. Dabar šalia "Specializuoto transporto" konteineri� stovi UAB "Švarinta" konteineriai, nors ŠRATC skelbia, kad atliekas ve�a "Kurš�n� komunalinis �kis".

Kaip savai �monei patik�ta ir rinkliav� gyventojams turinti atpiginti paslauga pateko � priva�ias rankas, rajono savivaldyb� tikina ne�inanti. Konteineriai, mašinos ir darbuotojai – "Švarintos", o ne "Kurš�n� komunalinio �kio". S. Lembutis sp�liojo, kad galb�t komunalininkai gyventojams pastat� išsinuomotus konteinerius.

Sp�jim� d�l nuomos patvirtino ir "Kurš�n� komunalinio �kio" direktorius Vytautas Budrys, es� jiems apsimoka nuomotis kitos �mon�s ir konteinerius, ir transport�, ir darbuotojus , o ateityje jie bus paj�g�s visk� nusipirkti ir aptarnauti vis� rajon�. Šiauli� rajono savivaldyb�, net matydama, kokio finansinio ind�lio reik�s, tikina, tokiu b�du paslaugos kaštai suma��s ir rinkliava atpigs.

Telefoniniai suk�iai tobul�ja mulkindami

Visuomen� nuolat informuojama, kad netik�t� gaunamomis trumposiomis �inut�mis d�l "laim�t�" priz� ar pareig�nu arba giminai�iu prisistatan�io asmens skambu�iais d�l ištikusios nelaim�s. Dauguma gyventoj� jau �ino apie tokius suk�iavimo b�dus, ta�iau � suk�i� pinkles patekusi� gyventoj� nema��ja. Policija dar kart� atkreipia d�mes�, kad telefoniniai suk�iai aktyv�ja ir vis suranda nauj� apgaul�s b�d�.

Pastaruoju metu suk�iai tampa vis išradingesni ir �vairiais b�dais stengiasi - gyventoj� išvilioti informacij�, susijusi� su konfidencialiais asmens elektronin�s bankininkyst�s duomenimis. Konfidenciali informacija yra atpa�inimo kodas, slapta�odis, 24 slapta�od�iai kortel�je, s�skait� numeriai. Tai pagrindiniai duomen� komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esan�iais asmens s�skaitoje (kortel�je), taip pat paskol� iš kredit� teikian�i� bendrovi� operacijoms atlikti.

Did�jant nedarbui, pada�n�jo suk�iavimo atvej�, kai gyventojai � nusikalt�li� pinkles patenka nor�dami susirasti darb� ar parduoti kok� nors daikt�. Suk�iai taikosi � tuos, kurie spaudoje ar interneto svetain�se pasiskelbia ieškantys bet kokio darbo. Da�nai telefonu paskambin�s asmuo teiraujasi, ar skelbim� autorius sutikt� padirb�ti, pavyzd�iui, vaiko aukle ir, neragindamas skub�ti, leid�ia pagalvoti, apsvarstyti pasi�lym�. Pats pa�ada paskambinti po keli� dien�. �mogus, ieškantis darbo, sutinka. Suk�ius pasako pasireng�s tuoj pat sumok�ti dal� atlyginimo, tod�l paprašo banko s�skaitos ir elektronin�s bankininkyst�s duomen�. Jei darbo ieškantis �mogus tai atskleid�ia, nusikalt�lis, pasinaudoj�s šiais duomenimis, �aibiškai ištuština jo s�skait� arba paima greituosius kreditus.

Kitas naujas suk�iavimo b�das yra toks - nusikalt�lis �tikina daikto pardav�j�, kad nori avansu pervesti pinigus jam � s�skait� u� prek�, ir prašo asmens pasakyti ne tik s�skaitos numer�, bet ir prisijungimo slapta�od�ius. Da�nai nusikalt�lis pasako, kad nepavyksta iš karto pervesti pinig�, tod�l reikia daugiau duomen�, kad b�t� galima skubiai atlikti pinigin� operacij�. Jei daikto pardav�jas atskleid�ia suk�iui elektronin�s bankininkyst�s duomenis, šis, pasinaudoj�s jais, palieka �mog� be pinig�.

Policija dar kart� prašo gyventojus b�ti atidesnius ir neatskleisti nepa��stamiems asmenims savo vardo, pavard�s, asmens kodo ir konfidenciali� elektronin�s bankininkyst�s duomen�, apie tokius suk�iavimo b�dus informuoti giminai�ius, pa��stamus, kaimynus, ypa� garbaus am�iaus, kad šie prieš sudarydami kokius nors sandorius pasitart� su artimaisiais. Kilus �tarimui, kad susid�r�te su suk�iumi, neskub�kite vykdyti jo prašym� ir nedelsdami skambinkite � policij� numeriu 112 arba 02.

Policija prašo persp�ti senyvo am�iaus �mones, vaikus, kaimynus, kad netik�t� suk�iais ir nevykdyt� j� nurodym�. Kilus �tarimui, reikia nedelsiant skambinti policijai.

Šiauli� raj. VPK informacij�

Daugiau nei perpus pigs verslo liudijimai

Eva JAGMINAIT�

Savivaldyb�s per�i�ri mokes�i� dyd� u� verslo liudijimus. Šiauli� miesto taryba sutiko suma�inti beveik 90-�iai procent� verslo liudijim� r�ši� mokest�. Nuo sausio 1-osios jis sieks 48 litus per m�nes�.

Pagal �statymus minimali verslo liudijimo kaina kit�met gali b�ti ne ma�esn� nei 120 lit� per metus, šiemetin� bazin� kaina - 1440 lit�. Mokestis u� verslo liudijimus kit�met Šiauliuose suma��s daugiau nei perpus: ma�iausia verslo liudijimo kaina dabar yra 1440 lit�, kit�met bus 576 litai.

Iš viso Šiauliuose yra patvirtintos 98 verslo r�šys, kuriomis galima u�siimti išsipirkus verslo liudijim�. Ne�galiesiems, u�siregistravusiems darbo bir�oje, pensininkams, motinai arba t�vui, vienam auginan�iam vaikus, šeimoms, auginan�ioms tris ar daugiau vaik�, bei kitoms asmen� grup�ms taikomos 50 proc. nuolaidos. Mokes�i� inspekcija nurodo, kad Šiauliuose tik 28 proc. smulki�j� verslinink� išduodami verslo liudijimai be lengvat�.

Šiauliuose dirbti su verslo liudijimais gali ne tik šiaulie�iai, bet ir visi kiti šalies gyventojai, kuri� verslo liudijimuose nurodyta verslo vykdymo vieta – Šiauli� miesto savivaldyb�s teritorija. Populiariausios veiklos r�šys: prekyba prekyviet�se, suteikianti teis� verstis išnešiojam�ja ir išve�iojam�ja prekyba (427 verslo liudijimai), kirpykl�, kosmetikos kabinet� ir salon�, soliarium� veikla (215 verslo liudijim�), prekyba iš laikin�j� prekybos �rengini� (152 verslo liudijimai), esam� statini� atstatymas ir remontas (107 verslo liudijimai), variklini� transporto priemoni� technin� prie�i�ra ir remontas (90 verslo liudijim�).

"Jei kalb�tume, kiek iš min�t� asmen� yra šiaulie�i�, tai per ši� met� devynis m�nesius Šiauliuose su verslo liudijimais dirbti panoro 794 Šiauli� gyventojai, �sigyti 1160 verslo liudijimai, kuri� pus� - lengvatiniai", - Šiauli� AVMI turim� informacij� komentuoja viršininko pavaduotoja Loreta �i�kuvien�.

Kiekvienos savivaldyb�s taryba, atsi�velgdama � jai suteikt� teis�, individualiai nustato ma�esnius fiksuoto pajam� mokes�io dyd�ius. "Šiauli� miesto savivaldyb�s taryba bei Šiauli� rajono savivaldyb�s taryba 80 proc. suma�ino fiksuoto dyd�io pajam� mokest� u� pajamas, gautas iš veiklos, kuria ver�iamasi �sigijus verslo liudijim� tiek ne�galiesiems asmenims, tiek asmenims, sulaukusiems senatv�s pensijos am�iaus, tiek bedarbiams, kurie nustatyta tvarka �registruoti teritorin�je darbo bir�oje, tiek bendrojo lavinimo, profesini�, aukšt�j� mokykl� dienini� skyri� moksleiviams ir studentams, tiek t�vams (�t�viams), auginantiems tris ar daugiau vaik� (�vaiki�) iki 18 met�, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dienin�se bendrojo lavinimo mokyklose, profesini� ar aukšt�j� mokykl� dieniniuose skyriuose, t�vams (�t�viams), auginantiems ne�gal� vaik� (�vaik�) iki 18 met�, taip pat vyresn� ne�gal� vaik� (�vaik�), kuriam nustatytas specialusis nuolatin�s slaugos poreikis, motinai (�motei) arba t�vui (�t�viui), kuris (kuri) augina vaik� (�vaik�) iki 18 met�, taip pat vyresn�, jeigu šis mokosi dienin�je bendrojo lavinimo mokykloje, profesin�s ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, augina vienas (viena). Asmenims, �sigyjantiems verslo liudijim� verstis tradicini� amat� veikla, ir asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam �sigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar j� esm� atitinkan�iais santykiais susijusi� pajam�, Šiauli� rajono savivaldyb�s taryba fiksuoto dyd�io pajam� mokest� suma�ino 50 proc., o Šiauli� miesto – 20 proc." - sako L. �i�kuvien�.

Joniškio rajono savivaldyb�s taryba pasielg� kitaip - visiškai atleido nuo fiksuoto pajam� mokes�io ne�galius asmenis, ta�iau su s�lyga – jei j� �sigyjamame verslo liudijime ne�rašyti šie asmenys: vaikas, globojamasis, glob�jas (r�pintojas), sutuoktinis, t�vai. Ji atleido ir bedarbius, kurie Joniškio darbo bir�oje �registruoti ne ma�iau nei 1 m�nes�, šešis verslo liudijimo galiojimo m�nesius per kalendorinius metus, jeigu verslo liudijimas išduotas ne trumpesniam nei m�nesio laikotarpiui. Jei �sigyjamas prekybos verslo liudijimas – atleid�iama 180 verslo liudijimo galiojimo dien� per kalendorinius metus, jei j� �sigyjamame verslo liudijime ne�rašyti šie asmenys: vaikas, globojamasis, glob�jas (r�pintojas), sutuoktinis, t�vai. Asmenims, sukakusiems senatv�s pensijos am�i�, Joniškio rajono savivaldyb�s taryba 50 proc. suma�ino fiksuoto dyd�io pajam� mokest� tik tuo atveju, jei ši� asmen� �sigytame verslo liudijime ne�rašyti šie asmenys: vaikas, globojamasis, glob�jas.

Moderniausios mokyklos ateitis prognozuojama Gytariams

Nijol� VISOCKIEN�

Gytari� pagrindin� mokykla nuo kit� met� rugs�jo pirmosios persikels � buvus� Šventupio mokyklos pastat� Korsako g. 10. Planuojama, kad bus suremontuota ne tik pastato išor�, bet ir vidus. D�l vidaus darb� ir reikaling� pinig� gin�ijosi Šiauli� miesto politikai.

Buvusi Šventupio mokykla dabar tuš�ia, ta�iau nuo kit� met� rugs�jo pirmosios �ia v�l susirinks mokiniai. Vaikai persikels iš Gytari� pagrindin�s mokyklos pastato Kvie�i� g. Dar š� ruden� u� Europos S�jungos pinigus bus prad�tas šiltinti pastato fasadas, tvarkomas stogas, kei�iami langai. Šiauli� miesto taryba svarst� klausim� ir d�l vidaus patalp� remonto. Politikai pasi�l� �pareigoti mokyklos direktori� jau dabar u�sakyti technin� projekt�.

"Labai svarbu, kad mokiniams nereik�t� laukti, kada darbai bus baigti po rugs�jo pirmosios", - sako Vidmantas Japertas. Švietimo, kult�ros ir sporto komiteto pirmininkas Juozas Pabr��a �sitikin�s, kad nereikia skub�ti remontuoti pastato vidaus. Anot politiko, pirmiausia mokykla tur�t� �vertinti save. Justinas Sartauskas sako, kad mokykla turi du pastatus Kvie�i� ir K. Korsako gatv�se, tod�l svarbu, kada mokiniai ir mokytojai persikels � suremontuot� pastat�. Vaclovas Vingras �sitikin�s, kad mokyklos turi b�ti tvarkomos kompleksiškai - ir išor�, ir vidus, tod�l, anot politiko, reikia kuo grei�iau parengti technin� projekt� ir ruoštis remontui. "Vis tiek ten bus mokykla, kadangi pastato renovacijai pinigus skyr� ES", - t�sia politikas.

Ketvirtadien� Šiauli� miesto taryba nusprend� kitais metais numatyti l�š� pastato vidaus patalpoms remontuoti. Prireiks apie 2,6 mln. Lt. Iš kur Šiauli� miesto savivaldyb� paims reikaling� pinig� sum�, kol kas neaišku. Remontas turi b�ti baigtas iki kit� met� rugpj��io 20 d.

Gytari� pagrindin�s mokyklos direktorius Rimtautas Pe�eli�nas �sitikin�s, kad svarbiausia, kokioje mokykloje mokysis vaikai.

ES milijonai politik� nesuviliojo

Eva JAGMINAIT�

Šiauli� miesto taryba beveik vienbalsiai nepritar� Šiauli� regiono komunalini� atliek� tvarkymo sistemos infrastrukt�ros pl�tros galimybi� studijai ir �galiojo Šiauli� miesto mer� Genadij� Mikš� lapkri�io 4 d. ŠRATC dalinink� susirinkime balsuoti prieš galimybi� studij� "Šiauli� regiono komunalini� atliek� tvarkymo sistemos pl�tra". Politikai �sitikin�, kad studija yra prastai parengta. Tarybos nari� ne�tikino argumentas, jog iš Europos S�jungos ketinama gauti 30 milijon� lit�, mat atliek� išve�imas gyventojams vis tiek pabrangt� beveik tre�daliu.

Nors vienas iš komitet� si�l� š� klausim� atid�ti v�lesniam Tarybos pos�d�iui, Šiauli� meras G. Mikšys paaiškino, kad dalinink� susirinkimas vyks lapkri�io 4-�j�, tod�l klausimas iš Tarybos pos�d�io darbotvark�s išbrauktas nebuvo.

Nors pritarus galimybi� studijai gal�t� b�ti aiškiau apibr��ta ir �vardyta tolimesn� Šiauli� regiono komunalini� atliek� tvarkymo sistema, pagrindinis projekto tr�kumas - didesn� šiukšli� ve�imo kaina. Šiuo metu šiaulie�iai per metus u� atliekas moka po 56 litus, kit� regiono savivaldybi� gyventojai - 60 lit�.

Jei b�t� pritarta galimybi� studijai, mokestis u� atliek� išve�im� po poros met� padid�t� iki 82 lit� per metus, o 2020-aisiais šoktel�t� iki 87 lit�. Miesto meras toki� galimybi� studij� pavadino tuš�iu l�š� švaistymu, mat iki šiol buvusi� problem� galimybi� studija neišspr�s.

Tarybos nariai piktinasi, kad LR Aplinkos ministerija nori kuo grei�iau paskirstyti, o regiono atliek� tvarkymo centrai išleisti Europos S�jungos skirtus milijonus, tod�l mokes�i� mok�tojai gali tapti paskubomis priimt� projekt� �kaitais ir tetur�t� vienintel� pasirinkim� - mok�ti dar vien� padidint� mokest�.

Plano reng�jai ne�tiko savivaldybei

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Ketverius metus Šiauli� miesto savivaldyb�, atid�liodama planavimo proced�ras, praktiškai su�lugd� kaunie�i� nusipirktuose prie miesto centrinio parko esan�iuose vadinamuosiuose Gilo griuv�siuose planuot� nekilnojamojo turto projekt�. Pakartotinai planuodama parko teritorij� savivaldyb� primin� verslinink� �sipareigojim� pastatyti miestui nauj� stadion�.

Pasibaigus teism� maratonui d�l centrinio parko tvoros, pakartotinai rengiamas parko teritorijos detalusis planas, nes per proced�ras pasibaig� išduot� s�lyg� terminai. Nustatytos poilsio parko su atrakcionais ir estrada ribos, šiaurin�je dalyje – kaunie�i� bendrov�s "Baltic Realty Adviser" prieš penkerius metus �sigytas komercin�s paskirties sklypas. Vietoj vadinam�j� Gilo statyb� ir stadiono verslininkas ketino statyti gyvenamuosius daugiaaukš�ius namus ir manais buvo �ad�j�s �rengti stadion� sportininkams kitoje vietoje. Deja, jo detalieji planai buvo sustabdyti, kol bus parengtas bendrasis miesto planas. Vyko keturi teismo procesai d�l tvoros, kuriuos bendrov� laim�jo, ta�iau patyr� daugyb� nuostoli�.

Arvydas �ilevi�ius, UAB "Baltic Realty Adviser" valdybos pirmininkas, teig� dabar net ne�in�s, ar beverta ten statyti namus. Penkerius metus jis leid�s nemokamai sportininkams naudotis stadionu ir mok�j�s mokes�ius, tad nebesijau�i�s miestui skolingas. Jo manymu, nutraukus planavimo proced�ras nutr�ko ir susitarimas.

Savivaldyb� laikosi kitokios pozicijos. Egid� Butk�, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�jo pavaduotoja, teig�, kad savivaldyb� reikalaus verslininko laikytis susitarimo.

Ne�tiko savivaldybei ir detaliojo plano reng�jai, nenumat� parke naujos infrastrukt�ros.

Kas svarbiau - asfaltas ar sklypas po juo?

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauli� prokurorai �m�si iniciatyvos tirti, ar n�ra pa�eistas viešasis interesas Šiauli� centrin�je turgaviet�je. Savivaldybei priklausan�iame sklype esantis prava�iavimas buvo išasfaltuotas ir oficialiai u�registruotas Registr� centre kaip UAB "Imondesima" nuosavyb�. B�gštaujama, kad privatininkai ims kontroliuoti prava�iavim�, nors asfaltas paklotas savivaldyb�s sklype.

Prokurat�ra susidom�jo, ar Šiauli� centrin�je turgaviet�je n�ra pa�eid�iamas viešasis interesas.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos Miesto �kio ir pl�tros komitetas svarst� UAB Šiauli� turgus privatizavimo ir �em�s sklypo Vilniaus g. 212 bei statini� jame teisin� pad�t�.

Pos�d�io dalyviai aiškinosi, kaip savivaldybei priklausantis turtas buvo perduotas UAB "Imondesima" ir u�registruotas Registr� centre.

Ši istorija prasid�jo dar tuomet, kai buvo bandoma privatizuoti bendrov� Šiauli� turgus, priklausan�i� Savivaldybei ir esan�i� privataus UAB "Senasis dvaras" turgaus pašon�je. Nepaslaptis, kad labiausiai suinteresuotas privatizuoti turg� yra min�tasis "Senasis dvaras".

Pos�d�io dalyviai nutar�, kad gali b�ti pa�eistas viešasis interesas - privati �mon� ims kontroliuoti prava�iavim�, esant� turgaviet�s kieme. Komiteto nuomone, prava�iavimas turi išlikti servitutinis. Buvo pasi�lyta sustabdyti UAB Šiauli� turgus privatizavimo proces� ir kreiptis � prokurat�r� d�l viešojo intereso gynimo.

Savivaldyb�s adminisracijos direktorius Vladas Damulevi�ius sak�, kad nuostab� kelia kadastre �registruoti duomenys, iš kuri� matyti, kad Centrin�s turgaviet�s prava�iavimo danga yra UAB "Senasis dvaras" nuosavyb�.

"Mums naujiena, kad savivaldyb�s sklype ka�koks turtas �registruotas ir perduotas kitai �monei. Mes manome, kad tas sklypas ir toliau yra m�s� ir be m�s� sutikimo niekas negal�jo jo nei pagerinti, nei pabloginti, nei tuo labiau perduoti", - savaitraš�iui "Šiauliai plius" teig� V. Damulevi�ius.

Komiteto nariai balsuodami nusprend� rekomenduoti miesto merui ir Savivaldyb�s administracijos direktoriui kreiptis � prokurat�r� d�l neteis�to turto - Šiauli� centrin�s turgaviet�s prava�iavimo - u�valdymo ir viešojo intereso gynimo.

Prokurat�ra nelauk� kreipimosi ir tyrim� prad�jo savo iniciatyva, su�inojusi apie incident� iš spaudos. Savivaldyb� jau pateik� prokurorams vis� med�iag�, susijusi� su šiuo incidentu.

"S plius" t�sia rudens akcij� - dovanoja dar vien� spalving� rudens m�nes�

Stasys ŠLIO�A

Elektronini� ryši� paslaug� lyder� Šiauli� regione "S plius" ragina pabusti visus, nesp�jusius pasinaudoti itin palankiais ir lengvai prieinamais rudens akcijos pasi�lymais. Interneto, kabelin�s ir skaitmenin�s televizijos vartotojus rugs�j� d�iuginusi akcija prat�sta spal�.

Internetu Lietuvoje naudojasi daugiau nei pus� gyventoj�, o Šiauliuose daugiau nei 20 t�kst. j� pasirinko spartaus ir patikimo ryšio tiek�j� – "S plius". Siekdama padidinti informacini� technologij� naudojim� nam� �kiuose "S plius" visiems naujiems interneto paslaugas u�sisakiusiems vartotojams, sudarantiems terminuot� sutart�, spart� ir patikim� internet� namuose �diegia nemokamai. Negana to, naujiems klientams suteikiama išskirtin� galimyb� metus naudotis didel�s spartos internetu vos u� vieno lito m�nesin� mokest�.

Vasar� paskelbtais asociacijos "FTTH Council Europe" duomenimis, Lietuva yra viena spar�iausiai naujos kartos interneto technologijas pl�tojan�i� šali� Europoje. �mon� "S plius", nor�dama prisid�ti prie naujos kartos optinio tinklo pl�tros, Šiauli�, Radviliškio ir Kurš�n� daugiabu�iuose gyvenamuosiuose namuose �dieg� naujas interneto tinklo technologijas, kurios u�tikrina aukštos kokyb�s ir didel�s spartos interneto ryš�. Vartotojai, pasirink� optin� "S plius" internet�, gal�s naudotis ypa� spar�ia greitaveika, Lietuvoje siekian�ia iki 100 Mbps, o u�sienyje - iki 50 Mbps.

Kasmet spar�iai augantis pasaulinis interneto duomen� srautas taip pat netur�t� g�sdinti "S plius" klient�, mat pasirinkus ekonomin�s grup�s plan� galima nebesukti galvos d�l optinio ar kabelinio interneto apribojim�, nes parsi�st� duomen� kiekis nebeskai�iuojamas jau nuo rugs�jo prad�ios.

Gyventojai, kuri� nepasiekia �prastiniai kabeliniai tinklai, netur�t� nusivilti, nes "S plius" jiems turi išeit� – pa�angia duomen� perdavimo technologija teikiam� beviel� interneto ryš�. Neribotas ypa� spartus belaidis internetas lengvai pasiekiamas Šiauli� rajone ir Radviliškyje, o nuo šio rudens - jau ir Kurš�nuose. Vis� bevielio interneto apr�pties zon� galima rasti "S plius" interneto tinklalapyje www.splius.lt.

Nuolat augantis interneto vartotoj� skai�ius diktuoja naujas s�lygas interneto tiek�jams ir atskleid�ia klient� poreikius. Vartotojai, ieškantys spartaus, patikimo ir saugaus ryšio, beviel� "S plius" internet� gali m�nes� išbandyti nemokamai. Išskirtinai didel� ryšio sparta suteikiama klientams, pasirinkusiems nauj� mok�jimo plan� EC. Vartotojai, besinaudojantys šiuo planu, gali m�gautis 10 Mbps greitaveika Lietuvoje ir u�sienyje. Technologini� naujovi� išsiilgusius bevielio interneto klientus, pasirinkusius EB ar EC mok�jimo planus, "S plius" kvie�ia �sigyti eterin�s skaitmenin�s televizijos imtuv� vos u� lit� ir be jokio abonentinio mokes�io �i�r�ti keturiolika transliuojam� kanal�.

Pasaulis jau �engia � skaitmenin�s televizijos er� ir ketina visai išjungti eterin� analogin� televizij�. Lietuvoje tai planuojama padaryti 2012-�j� spal�, tod�l vis daugiau �moni� pasirenka skaitmenin� daugiakanal� televizij�. Elektronini� ryši� paslaugas teikianti bendrov� "S plius" noriai prisideda prie jos pl�tros, tod�l vis� spal� savo klientams, sudariusiems terminuot� sutart�, suteikia galimyb� skaitmenin�s televizijos imtuv� �sigyti vos u� lit�, o visus papildomus paketus iki akcijos pabaigos �i�r�ti nemokamai. Šiauli�, Radviliškio ir Kurš�n� gyventojai gali matyti daugiau nei aštuoniasdešimt skaitmenin�s televizijos kanal�. Skaitmenin�s televizijos transliavimo b�das u�tikrina itin aukšt� vaizdo ir garso kokyb�, o jos �i�rovui suteikia galimyb� pasirinkti kai kuri� program� transliacijos ar subtitr� kalb�.

Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai daugiausia �i�ri kabelin� televizij� – jos �i�rov� yra daugiau nei pus� milijono. Telekomunikacij�, elektronini� ryši� paslaug� teik�ja "S plius", atsi�velgdama � vartotoj� poreikius, Šiauli�, Radviliškio, Kurš�n� ir Joniškio daugiabu�i� nam� gyventojams si�lo spal� �sivesti kabelin� televizij� be registracijos mokes�io.

Elektronini� ryši� bendrov� "S plius" nori nuraminti savo kabelin�s televizijos abonentus – nuo 2012 met� kabelin� televizija tikrai nedings, ir toliau bus transliuojami visi kabelin�s televizijos paketai: ma�asis, vidutinis bei bazinis.

Daugiau informacijos apie akcijos pasi�lymus ir s�lygas su�inosite apsilank� "S plius" klient� aptarnavimo skyriuose, interneto svetain�je www.splius.lt arba paskambin� telefonu 8~700 121 01.

Kar�emos turi savo didvyr�

Eva JAGMINAIT�

Šiauli� regiono gyventojai tampa pilietiškesni. Išvyd� reporta�� per respublikines ir regionines televizijas apie Radviliškio rajone, Kar�em� kaime, kilus� gaisr�, � naujien� portalo www.etaplius.lt redakcij� paskambino gaisr� mat� liudininkai.

�mon�s nuog�stavo, kad televizijos, paskubomis surinkusios informacij�, paskelb�, jog pagyvenusius vyrus iš ugnies lie�uvi� išgelb�jo kaimynai, ta�iau niekas net neu�simin�, jog du senolius iš gaisro ištrauk� tame pa�iame name nakvoj�s 21-eri� met� Ma�eiki� rajono gyventojas Vladas Nakone�nij, kuris pas vietos �kinink� šiuo metu yra atvyk�s mokytis auginti o�kas.

Vladas Nakone�nij iš gaisro išgelb�jo du �mones.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Paskambin�s Kar�em� gyventojas pasakojo, kad vaikinas taip pat gal�jo u�trokšti d�muose, mat pabudo tuomet, kai namas jau buvo apimtas liepsn�. Vis d�lto, u�uot gelb�j�s savo kail�, V. Nakone�nij springdamas nuo d�m� puol� � kit� kambar� �adinti �migusio senolio.

Ištrauk�s vien� padeg�l�, vaikinas tuoj pat gr��o � ugnies niokojam� nam�, kad pri�adint� ir išgelb�t� name likus� kit� vyr�. Mediniame name du senukai gyveno atskirai, o pastarasis buvo u�sirakin�s. Gelb�jant antr�j�, vaikinui teko išlau�ti kelet� spyn�, kad prasibraut� iki degan�iame name likusio senuko.

Vaikinas sako, kad apie savo gyvyb� ir rizik� tuomet n� nepagalvojo, skub�jo gelb�ti kit� - n� minties nebuvo, kad gali nudeginti liepsnos ar su�aloti krintan�ios stogo dalys.

V. Nakone�nij patyr� ne�ymi� su�alojim�, ta�iau d�iaugiasi, kad pavyko išgelb�ti net dvi gyvybes. Ugnis visiškai suniokojo namo stog�, sudeg� dalis perdangos, apdeg� ir sulietos visos namo patalpos. Padeg�lius priglaud� tame pa�iame kaime gyvenantis �kininkas Artur Borm.

�tariama, kad namas gal�jo b�ti padegtas.

Gyventojai prie�inasi anten� kaimynystei

Nijol� VISOCKIEN�

Liepori� bendruomen� priešinasi šeši� anten� statybai S. Dariaus ir S. Gir�no gatv�je, gara�� teritorijoje.

Anten� stieb� �adama statyti Šiauliuose ant gara�� stogo tarp aukštos �tampos linij�. Architektai sako, kad antenos iškilt� S. Dariaus ir S. Gir�no gatv�je, kur yra specialus techninis koridorius. Trij� anten� galingumas b�t� 17,5 vato galingumo, kit� trij� – 20 vat�.

Detaliojo plano koncepcijos pristatymas Šiauli� miesto savivaldyb�je vyko audringai. Liepori� bendruomen�s atstovai sako, kad tokios antenos kenkia sveikatai. Šalia yra mokykla, gyvenamieji namai. Be to, visuomen� es� nebuvo tinkamai informuota apie nauj� anten� statyb�. Miesto vyriausioji architekt� Rasa Budryt� tokius kaltinimus atremia – viešinta pagal �statymo reikalavimus.

Po 20 dien� Šiauli� miesto savivaldyb�je v�l bus svarstomas klausimas d�l anten� statybos.

Savivaldyb�s atstovai sako, kad iš prad�i� u�sakovai nor�jo anten� statyti Medelyno mikrorajone, bet tam nepritar� Savivaldyb�. Paskutinis variantas, anot R. Budryt�s, priimtinesnis, ta�iau projektuotojui reik�s pateikti skai�ius, Visuomen�s sveikatos centro išvadas, kit� informacij�.

Galimybi� studijos reng�jai: atliek� rinkimas brangs

Nijol� VISOCKIEN�

Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos nariams pristatyta d�l Šiauli� regiono komunalini� atliek� tvarkymo sistemos infrastrukt�ros pl�tros, sukuriant biologiškai skaid�i� atliek� tvarkymo infrastrukt�r�. Galimybi� studijos reng�jai nurodo, kad �diegus nauj� �rang� atliek� surinkimas brangs, ne�diegus - mokes�io suma išaugs dar daugiau.

Rinkliava u� atliekas Šiauli� regione vienam gyventojui 2013 metais gali siekti 82 litus per metus. 2020 metais – 87 litus. Toki� rinkliav� vienas Šiauli� apskrities gyventojas mok�t�, jeigu b�t� �diegta nauja bioskaid�i� atliek� tvarkymo sistema. Jeigu min�tas projektas nebus �gyvendintas, apskrities gyventojai u� atliekas 2013 metais mok�s 93 litus per metus, 2020 metais – 134 litus. Mat tuomet u� tarš� teks mok�ti didelius mokes�ius, kurie bus u�krauti ant gyventoj� pe�i�.

Naujos sistemos suk�rimas kainuos apie 54 milijonus lit�. Per 20 met� jis neatsipirks, nors ir bus gaminama elektros energija. Projekto vadov� R�ta Kastanauskien� sako, kad gali b�ti ma�daug 11 milijon� lit� nuostolis.

Min�tam projektui �gyvendinti per 36 milijonus lit� tikimasi gauti iš Europos S�jungos, likusi dalis – 20 milijon� lit� – Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro l�šos. Kadangi tiek pinig� centras neturi, gali tekti pritraukti privat� kapital�. Projekto s�km� priklauso ir nuo to, ar gyventojai bus aktyv�s, s�moningi ir r�šiuos atliekas.

Ar Šiauli� miesto politikai pritars galimybi� studijai, paaišk�s spalio 21 dien� per Tarybos pos�d�.

Dabar šiaulie�iai per metus u� atliekas moka po 56 litus, kit� savivaldybi� gyventojai – po 60 lit�.

"S plius" persp�ja: atsargiai, nes��iningi verslininkai!

Nijol� VISOCKIEN�

Šiaulie�iai �kli�va � nes��ining� verslinink� pinkles, kai Šiauliuose �sik�rusi bendrov� apgaul�s b�du �perša savo terminuotas sutartis abonentams, nors terminuotos elektronini� ryši� bendrov�s "S plius" sutartys dar nepasibaigusios.

� nes��ining� verslinink� pinkles papuol� šiaulietis Steponas Radavi�ius. Radavi�i� šeima jau daug met� naudojasi elektronini� ryši� bendrov�s "S plius" paslaugomis. Ta�iau kitam operatoriui pasi�lius paslaugas, Radavi�iai susigund�. Vyras sako pamirš�s, kad terminuot� sutart� keleriems metams buvo pasiraš�s su bendrove "S plius". Kitas paslaug� teik�jas pasi�l� pats parašyti prašym� bendrovei "S plius" ir nutraukti sutart�. Ponas Radavi�ius sutiko. Spalio 5 d. meistras atvyko � Radavi�i� namus pajungti interneto, o tik spalio 6-�j� elektronini� ryši� bendrovei "S plius" buvo atsi�stas prašymas nutraukti sutart� su S. Radavi�iumi.

Vyras sako atsid�r�s nepavyd�tinoje situacijoje: "Tai dabar turiu du internetus. Kaip reikia visk� �i�r�ti, kad ne�kli�tum." Dabar vyras aiškinasi su nes��iningais verslininkais, buvo u�suk�s � bendrov� "S plius".

"S plius" marketingo direktor� Inga Karickien� sako, kad iškilus neaiškumams abonentams pirmiausia reikia kreiptis � bendrov�s darbuotojus. "M�s� abonentus nor��iau paskatinti pirmiausia kreiptis � savo operatori� ir teirautis geriausi� s�lyg�. Gali nutikti, kad kiti operatoriai apgaul�s b�du �pirš savo terminuotas sutartis, nors "S plius" sutartys nepasibaigusios, - sako marketingo direktor�. - Tuomet �mon�s gali patirti dideli� nuostoli�." Abonentui gali tekti sumok�ti nemenk� pinig� sum� u� anks�iau nutraukt� sutart� arba jis tur�s mok�ti u� abiej� bendrovi� teikiamas tas pa�ias paslaugas.

Ma�oji Agnet� gird�s

Dvej� met� dviej� m�nesi� klausos patologij� turinti kurš�nišk� Agnet� Voitkevi� gal�s gird�ti geros valios �moni� ir atkaklios mamos pastang� d�ka.

Agnet� Voitkevi� su mama Kristina.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Agnet�, gr��usi iš Kauno klinik�, kur jai �d�tas klausos implantas, jau laukia lapkri�io m�nesio, kai �d�jus klausos procesori� gal�s puikiai gird�ti.

Valstyb� kompensuoja tik 54 procentus klausos sutrikim� turintiems vaikams reikalingo modernaus aparato vert�s. Aparato kaina 100 t�kstan�i� lit�. Kai medikai patvirtino mamos �tarimus, jog mergait� stipriai neprigirdi, o dešine ausyte negirdi visiškai, mama �m�si �ygi�. Mamos rašyt� laišk� �vairiems politikams ir institucijoms, prezidentei – apie 300.

Kad dvimet� mergait� gird�t�, prisid�jo pinigus aukoj� �mon�s. Apie šešis t�kstan�ius lit� mergait�s klausai pagerinti surinko Šiauli� apskrities ligonin�s medikai, tris t�kstan�ius – Šiauli� moter� "Lions" klubas. Iš viso paaukota apie 27 t�kstan�ius lit�. Visoms klausos implanto išlaidoms padengti dar reikia apie 34 t�kstan�ius lit�.

Agnetei daryta operacija – 150-oji Lietuvoje. Klausos implantai šalyje sriegiami jau 10 met�, ta�iau naujagimi� klausa Šiauliuose netiriama iki šiol. Sveikos gimusios mergait�s klausos sutrikim� pediatrai nepasteb�jo, Agnet�s artim�j� �tarimus patvirtino Kauno universitetin�s klinikos medikai.

Aukoti galima Agnetei Voitkevi�, AB "Vilniaus bankas", banko kodas 70440, a. s. LT937044060003369271, V� Kauno medicinos universiteto klinikos, �mon�s kodas 135163499.

"Šiauliai plius" informacija

�iaulie�iai - ma�iausiai u�dirbantys

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šeimos finans� ekspertai suskai�iavo, kad šiaulie�i� vidutinis darbo u�mokestis yra ma�iausias iš vis� šalies didmies�i�.

Gyventoj� pajam� statistika atskleid�, kad darbo u�mokestis liov�si ma��j�s ir v�l pama�u did�ja. Šiauli� apskrityje jis augo dviem procentais - vidutinis šiaulie�io u�darbis pasiek� 1399 litus. Deja, tai ma�iausias atlyginimas iš vis� šalies didmies�i�. Ta�iau šiaulie�iai labiausiai iš vis� stengiasi atsikratyti paskol�.

Julitos Varanauskien�s, šeimos finans� ekspert�s, teigimu, Šiauliuose paskol� portfelio ma��jimo tempas yra greitesnis negu Klaip�doje, Vilniuje ir Kaune. Galb�t tod�l šiaulie�iai ir finansinio turto yra sukaup� ma�iausiai iš vis�. Kaip ir kiti lietuvai�iai, jie atsisako nauj� bald�, avalyn�s, aksesuar�, drabu�i�, daugiau išleid�ia automobili� remontui ir ramina save saldumynais – konditerijos gamini� apyvarta išaugo tre�daliu, palyginti su pernai.

Jei Vilniuje finansin� gyventoj� pad�tis yra geriausia, Klaip�doje ji ger�ja spar�iausiai, tai Šiauliuose dideli� perspektyv� nenusimato. Atlyginimai augs ir galb�t viršys infliacij� tik t�, kurie dirba farmacijos, aukštesni� technologij� pramon�je, eksportuoja baldus ar tekstil�s gaminius. Gyvenan�i�j� iš socialini� pašalp� realios pajamos gali netgi šiek tiek suma��ti.

Meil�s romansai � "Saul�je"

Spalio 15 d. 18 val. koncert� sal�je "Saul�" skamb�s meil�s romansai. Juos atliks romans� karaliene vadinama Liuba Nazarenko (vokalas, gitara).

Daugiau nei penkiolika met� romansus dainuojan�ios moters balsas išsiskiria šiltu, aksominiu, �emu tembru. L. Nazarenko sako, kad pasaulis pasikeit�, bet meil�, aistra, ilgesys, neapykanta, skausmas, neviltis liko. Tai jausmai, kuriais persmelktas romanso �anras. "Romans� atlik�jo stipryb� – nuoširdumas, nes ir pats �anras yra be galo nuoširdus. Klausytojas privalo patik�ti atlik�ju, net jei vienas romansas apie meil�, o kitas - apie neapykant�. Koncerte privalai susikoncentruoti � k�rin�, �od�ius, melodijos subtilumus, kad jis ne tik suskamb�t�, bet ir rast� atgars� širdyje. Juk romansas – tylus, ner�kiantis �anras, tod�l jam reikalingas ir �siklausymas", - �sitikinusi muzik�.

Koncerte dalyvaus: Rasa Smolinskyt� (smuikas), Mykolas Rutkauskas (violon�el�). Skamb�s XIX a. pab. - XX a. pr. miesto, saloniniai, liaudies, senoviniai, �igon� ir rus� romansai, išgirsite ir kelet� lietuvišk� romans�.

"Šiauliai plius" informacija

� industrin� park� - nauji investuotojai

Asta ŠIUKŠTERIEN�, www.etaplius.lt

Projekt� �gyvendinimo prie�i�ros taryba pritar� dviej� verslo �moni� paraiškoms �sikurti Šiauli� industriniame parke. Savo �mon� ple�ia ir 7 ha sklype pageidauja �sikurti viena stambiausi� miesto �moni� AB "Neaustini� med�iag� fabrikas", o 10 ha sklypo reik�t� bendrovei iš Marijampol�s "Juodeliai". Pastaroji �sikurt� Industrinio parko antrojo etapo teritorijoje, nes pirmajame tokio didelio sklypo n�ra.

Med�io granules gaminan�iai bendrovei reikalingas didelis plotas sand�liuoti, ta�iau jos investicijos nesieks Industrinio parko investavimo s�lygose nustatyt� dyd�i�. Nuspr�sta kreiptis � Šiauli� miesto taryb�, kad ji leist� padaryti išimt� ir pasirašyti investavimo sutart� su min�ta �mone.

"Nors šios �mon�s investicijos ir ma�esn�s nei reikalaujama, ta�iau ji planuoja sukurti daugiau darbo viet� (70), nei numatyta investavimo s�lygose . Manau, jog šiuo metu mums labai aktualios naujos darbo vietos, tod�l tur�tume išlaikyti š� investuotoj�", - komentavo Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius.

Marijampolie�iai nor�t� prad�ti kurtis gegu��s m�nes�. Lygiagre�iai vykt� ir Industrinio parko antrojo etapo infrastrukt�ros suk�rimo darbai, kuriems jau skirta 30 mln. lit� ES parama. Po met� planuojama prad�ti Viešojo logistikos centro �k�rimo darbus. Šiam projektui skirta 50 mln. lit� ES parama. Bus nutiesta gele�inkelio atšaka, reikalinga investuotojui.

Industrinio parko antrajam etapui reikalingi dideli elektros paj�gumai, kuriuos miestas u�tikrinti nepaj�gus. Ši� problem� artimiausiu metu bus bandoma spr�sti vyriausybiniu lygiu.

Anot Investicij� ir miesto pl�tros skyriaus ved�jos Aist�s �alevi�ien�s, "Juodeliai" b�t� pirmasis investuotojas, at�j�s iš kito miesto. Iki šiol Industrinio parko teritorijoje dirba kelios šiaulie�i� �mon�s, dvi kuriasi. Anot ved�jos, marijampolie�i� pasirinkim� l�m� gera Šiauli� geografin� pad�tis, Logistikos centro �k�rimas.

Bankai kei�ia strategij�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Per kriz� gav� skaud�i� pamok�, verslininkai finansavimo naujiems projektams ieškos atsargiau, nes pasitik�jimas bankais suma��j�s. Savo ruo�tu ir bankai kei�ia strategij� – ketina skolinti atsargiai, tiesa, patikimiems klientams – skirtingai negu verslo naujokams.

Ar�no Rupšio, Šiauli� pramoninink� asociacijos viceprezidento, teigimu, reikia, kad verslas �gyt� pasitik�jim� bankais, nes kai buvo sunku, bankai labai spaud� ir finans� sektorius buvo vienas iš t�, d�l kuri� prasid�jo kriz�. Dabar, kvie�iant naujus kreditorius, bankams teks gerai pasistengti.

Tai suprasdami bankai kei�ia strategij�, pavyzd�iui, "Swedbankas" deklaruoja atsisakantis ambicij� b�ti lyderiu, nuo šiol jo tikslas – stipri ir tvari fizini� ir verslo klient� finansin� pad�tis. Iki šiol � rezultat� pernelyg susitelk� banko atstovai sako, jog dabar �i�r�s, kad rizikingesn� �mon� negaut� palankesni� s�lyg� negu verslo senbuviai. Pasak Antano Danio, AB "Swedbank" valdybos pirmininko, diferenciacija tarp nauj� �moni� ir verslinink�, su kuriais dirbama 15 met�, tur�t� b�ti didesn�. "Be abejo, mes suinteresuoti skolinti, bet tai turime daryti atsakingiau – �vertinti, ar klientas paj�gus gr��inti paskol�", - tvirtina vadovas.

Banko atstovai tikina, kad tokia j� pozicija iš ma�os �mon�s netur�t� atimti galimyb�s gauti kredit�. Netgi atvirkš�iai – galb�t smulkus verslininkas gal�s gauti finansavim� net be u�stato. Šiauliuose kaip tik ir yra daugiausia smulkaus ir vidutinio verslo, o aplink - �em�s �kio, kuriam bankai irgi iki šiol neskyr� daug d�mesio.

�iauliuose svarstoma patrauklaus miesto vizija

Asta STANK�NIEN�

Šiauli� miesto savivaldyb�je susirink� aštuoni� šali� miesto planavimo specialistai ir architektai diskutavo apie gyvo miesto išlikim�.

Impulsas Šiauliams po keli� dešim�i� met� netapti viduram�i� miestu. Taip Šiauli� architektai pavadino Baltijos šali� s�jungos Miest� planavimo komisijos pos�d�-seminar�. Apie patrauklaus miesto vizij� diskutavo Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Lenkijos, Vokietijos miesto planavimo specialistai.

Gyvo miesto, kuris neišnykt� �em�lapiuose, k�rimas - svarbi ne tik verslo atstov�, bet ir savivaldybi�, architekt� misija. Baltijos miest� s�jungos atstovai pastebi, kad emigracijos iš miest� problema aštr�ja ne tik Lietuvoje ar Šiauliuose. Sirpa Kallio, komisijos pirminink�s teigimu, tai ne tik Baltijos miest�, bet ir visos Centrin�s Europos problema, kad gyventojai neu�sib�na, išvyksta iš savo miest�.

Lietuva vangiai skinasi urbanistin�s pl�tros keli� tarptautiniu lygmeniu. �gyvendinti vizijas lengviau sekasi Latvijai ir Estijai.

Baltijos miest� s�jungos tikslas - skatinti Baltijos j�ros regiono pl�tr�. Ji koordinuoja projektus, miestai dalijasi patirtimi, rengia seminarus vis kituose miestuose. � Baltijos miest� s�jung�, šiuo metu vienijan�i� 106 miestus, Šiauliai �siliejo prieš šešiolika met�.

�iauli� logistikos centr� reklamuos Amerikoje

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiauli� miesto delegacija, savait� praleidusi Amerikoje, Nebraskos valstijs Omahos mieste, u�mezg� verslo ryši� ir sutar� d�l Šiauli� logistikos centro projekto viešinimo Amerikos spaudoje.

� savait�s komandiruot� vyko trys Šiauli� miesto savivaldyb�s atstovai - meras Genadijus Mikšys, administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius ir Tarptautini� ryši� skyriaus specialist� Dalia Vietien� - bei keturi verslininkai.

Miesto vadovai tikina, kad Šiauli� miestas–bi�iulis Omaha b�t� nutrauk�s bendradarbiavimo sutartis, nes šiaulie�iai nesilank� jau penkerius metus. Trij� Savivaldyb�s atstov� bilietai � Amerik� kainavo po du t�kstan�ius lit�, komandiruotpinigiai, nors ir tur�jo b�ti išmok�ti, sakoma, dar nesuskai�iuoti, bet bendrai sud�jus mokes�i� mok�tojams j� kelion� atsieis, sp�jama, apie dešimt t�kstan�i� lit�. Jie sako, kad komandiruot�s kain� tikrai atpirks b�sima nauda.

Šiaulie�iams labai pad�jo tenykšt� lietuvi� bendruomen�, kuri ir pragyvenimo išlaidas apmok�jo, ir susitikimus pad�jo organizuoti. Vienas svarbiausi� pasiekim� – kad apie Šiauli� kuriam� logistikos centr� rašys amerikie�i� �urnalas.

Š�kart u�simezg� ir pirmieji verslo ryšiai, nes su politikais ir valdininke � komandiruot�, beje, savo l�šomis vyko verslininkai.

Šiauliai su Omaha bi�iuliaujasi jau 14 met�, bendradarbiauja savivalda, universitetai ir ligonin�s. Sutarta, kad ir R�kyvos mokykla tur�s dvi mokyklas-drauges Omahoje.

Paskirstytos vir�planin�s pajamos

� Šiauli� miesto savivaldyb�s biud�et� surinkti daugiau nei 4 mln. lit� gyventoj� pajam� mokes�io viršplanini� pajam�. Šiauli� miesto taryba jas dosniau ar kukliau paskirst�. Daugiausia pinig� teko senoms savivaldyb�s skoloms padengti.

Politikai pritar�, kad kiemams remontuoti b�t� skirta 400 t�kst. lit�, gatv�ms apšviesti - 270 t�kst. lit�, kitoms miesto infrastrukt�ros programoms - 250 t�kst. lit�, miesto gatvi�, keli� jungtims tarp aplinkkeli� ir miesto rajon� nutiesti ir modernizuoti – 180 t�kst. lit�, kitiems investicij� projektams – 200 t�kst. lit�, 5-�j� pasaulio sporto �aidyni� "Sportas visiems" viešinimo rinkodaros planui parengti ir �gyvendinti – 100 t�kst. lit�, 37-ajam Europos vyr� krepšinio �empionatui pasirengti – 100 t�kst. lit�, kitoms sporto programoms – 50 t�kst. lit�, Futbolo akademijos tvorai pakeisti – 30 t�kst. lit�, sporto mokyklos "At�alynas" buriavimo nameliams suremontuoti – 2,7 t�kst. lit�, Teniso mokyklai u� dujas sumok�ti – 34 t�kst. lit�, Jaunimo mokyklai nemokamam maitinimui – 22,9 t�kst. lit�, lopšeliui-dar�eliui "Sigut�" anglims �sigyti – 15 t�kst. lit�, B� "Paslauga" avarijoms šalinti ir pasiruošti šildymo sezonui – 120 t�kst. lit�, Socialini� paslaug� centrui budin�iojo etatui ir elektros išlaidoms – 14,3 t�kst. lit�, Socialin�s paramos skyriui ilgalaikei, trumpalaikei globai bei šeimynos išlaidoms – 254,7 t�kst. lit� ir kitoms �staigoms �vairioms skoloms padengti.

Taryba atskiru balsavimu pritar�, kad Šiauli� logistikos centro galimybi� studijai apmok�ti reikia skirti 679 t�kst. lit�. Šiauli� savivaldyb� �vairioms galimybi� studijoms jau yra išleidusi apie milijon� lit�. Galimybi� studij� reikalaujama, kai projektus finansuoja ES.

Politikai kone vienbalsiai pritar�, kad 2011 metais Šiauliuose b�t� organizuojamas IV tarptautinis folkloro konkursas-festivalis "Saul�s �iedas". Jam rengti Šiauli� miesto savivaldyb�s 2011 met� Kult�ros pl�tros programoje numatyta 130 t�kst. lit�.

"Šiauliai plius" informacija

�ilumos kaina vis dar "ant svarstykli�"

ksana LAURUTYT�

Vakar Šiauli� miesto taryba nesvarst�, kiek šiaulie�iai š� sezon� mok�s u� šilum� ir karšto vandens pašildym�. Politikai nedega dideliu noru paskelbti sau politin�s mirties nuosprend�, didindami kain�. Panašu, kad rink�jai pykti gal�s ant Valstybin�s kain� ir energetikos kontrol�s komisijos, turin�ios teis� kain� nustatyti vienašališkai. Šildymas pagal jos reikalavim� gali brangti net 10 procent�. Atitinkamai brangt� ir karštas vanduo.

Spal� u� šilum� ir karšt� vanden� šiaulie�iai mok�s tiek pat, kiek ir baland� bei gegu�� – 20,54 ct u� kilovatvaland�, ta�iau v�liau šilumos kaina gali keistis.

Savivaldyb�je buvo sudaryta darbo grup�, kurios skai�iavimais kaina net 0,04 cento tur�t� ma��ti. Manoma, kad pagal �mon�s finansin� pad�t� galima palikti t� pa�i� kain�, kuri dabar yra. Nustatyta, kad "Šiauli� energija" dirba pelningai ir gal�t� išgyventi nepadidinusi šilumos kainos.

Valstybin�s kain� ir energetikos kontrol�s komisijos nuomone, šiaulie�iai atliko klaidingus skai�iavimus – ne�vertino vis� faktori�, tai yra nenumat� kompensavimo u� negautas pajamas. Be to, dabar išaugo ir kuro kaina. Komisija reikalauja šilumos kain� didinti 1,94 cento u� kilovatvaland�. Pelningai dirbanti "Šiauli� energija" gaut� 4,5 milijono papildom� pajam� per metus, jei šiluma brangt� vienu centu u� kilovatvaland�.

Pagal galiojan�i� tvark�, jeigu politikai neatsi�velgs � Valstybin�s kain� ir energetikos kontrol�s komisijos si�lym� ir per 10 dien� ne�pareigos "Šiauli� energijos" atlikti perskai�iavimus, komisija per 30 dien� gali vienašališkai nustatyti šilumos kain�.

Kyla klausimas, kas yra šeimininkas mieste - Šiauli� miesto taryba, kuri yra šilumos bendrov�s savinink�, did�ioji akcinink�, ar Valstyb�s kain� ir energetikos kontrol�s komisija?

Šiauli� meras Genadijus Mikšys pareišk�, kad Kain� komisijai tvirtinti bus si�loma ta pati šilumos kaina, ta�iau tuo metu, kai vyko komisijos pos�dis, buvo Amerikoje. Gr��s iš jos meras pa�ad�jo, kad spalio prad�ioje vyks � komisij� der�tis. Ta�iau ar neatsitiks taip, kaip ir kasmet - šuo loja, o karavanas eina.

�iauli� apskrities policija kvie�ia visuomen� �v�sti kartu

Šiemet sukanka 20 met�, kai atkurta Lietuvos policija. Šiauliuose šia proga renginys vyks rugs�jo 30 dien� Vilniaus g. prie "Senojo dvaro" (Vilniaus g. 200).

Šiauli� apskrities policija gyventojus kvie�ia �ia atvykti 11.30 val. Bulvare j� lauks policijos technikos ir ginkluot�s ekspozicija, automobili� saugos dir�� efektyvumo demonstracinis �renginys, su vaikais bendraus policijos simbolis šunelis Amsis.

Tuo metu Šv. apaštal� Petro ir Pauliaus katedroje u� policij� bus aukojamos šv. Mišios. Pasibaigus joms, policijos pareig�nai Til��s gatve ir bulvaru at�ygiuos prie "Senojo dvaro", kur 12 val. 30 min. prasid�s iškilminga rikiuot�. 13 val. susirinkusiuosius d�iugins Vidaus reikal� ministerijos pu�iam�j� orkestras, o 13 val. 30 min. bus demonstruojama policijos kinolog� su tarnybiniais šunimis parengta programa.

Pareig�nai visus gyventojus maloniai kvie�ia dalyvauti savo profesin�je švent�je.

Šiauli� apskrities VPK informacija

�iauliai savait� buvo be galvos

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiauli� miesto galva pirmadien� nakt� išskrido � JAV, Omah�. Trij� asmen� savait�s komandiruot� miesto bi�iulio švent�n mokes�i� mok�tojams kainuos ma�daug dešimt t�kstan�i� lit�.

Ši�met�je Šiauli� miesto dien� švent�s eisenoje tarp u�sienio delegacijos nari� nebuvo atstov� iš Omahos, miesto Nebraskos valstijoje, nors Omaha – irgi Šiauli� miestas bi�iulis. Šiemet amerikie�iai apsisprend� � švent� neva�iuoti, nes šiaulie�iai tur�jo atvyks pas juos � švent�.

� komandiruot� susiruoš� Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys, administracijos direktorius Valdas Damulevi�ius ir tarptautini� ryši� specialist� Dalia Vietien�. Skryd�io bilietai kiekvienam kainuos per du t�kstan�ius lit�, o gr��us bus išmok�ti ir komandiruot�s pinigai.

�statymu nustatyta, kad komandiruot�s metu � JAV asmeniui per dien� priklauso 150 lit�. Sud�jus trij� Savivaldyb�s tarnautoj� komandiruot� mokes�i� mok�tojams kainuos ma�daug dešimt t�kstan�i� lit�.

Anot Savivaldyb�s administracijos direktoriaus Vlado Damulevi�ius, atsisakyti va�iuoti š�kart nebuvo kaip, nes amerikie�iai jau buvo atvyk� tris kartus iš eil�s, o šiaulie�iai paskutin� kart� Omahoje lank�si 2005 metais. Be to, dar neišnaudoti ir komandiruot�ms šiemet numatyti pinigai biud�ete - kelion�ms � u�sien� skirti 42 t�kstan�iai, o išleisti kol kas tik 29 t�kstan�iai lit�.

Šiaulie�i� delegacijoje - ir keturi verslininkai, kurie patys apmok�s kelion�s išlaidas.

S�skaitose u� vanden� - klaidos

Asta ŠIUKŠTERIEN�

D�l šalto vandens s�skaitas spausdinan�ios ir platinan�ios bendrov�s "Šiauli� naujienos" klaidos daugelis gyventoj� gavo s�skaitas su praeit� m�nes� pateiktais rodmenimis ir klaidingai nurodyta kaina.

Bendrov�s "Šiauli� vandenys" abonentiniame skyriuje nuolat eil� - per kelias dienas � bendrov� at�jo daugiau nei aštuoni šimtai gyventoj�, pasteb�jusi�, kad gavo klaiding� s�skait� u� šalt� vanden�, suvartot� rugpj�t�. Rodmuo, nuo kurio skai�iuojamas per m�nes� suvartotas kiekis, �rašytas ankstesnio m�nesio, tod�l kaina nurodyta didesn� – kaip u� du m�nesius. Vandens tiek�jai sako, kad suklydo s�skaitas spausdinanti ir išnešiojanti bendrov� "Šiauli� naujienos". Silvos Karpenkien�s, UAB "Šiauli� vandenys" Abonent� aptarnavimo ir pardavim� departamento vadov�s teigimu, j� imon� pateik� pretenzij� "Šiauli� naujienoms" ir papraš� iki rugs�jo 25 dienos ištaisyti klaid�.

Ta�iau daugelis gyventoj� apie "Šiauli� naujien�" išplatintas klaidingas s�skaitas su�inojo tik nor�dami jas apmok�ti arba iš �iniasklaidos. Gyventojams patariama palaukti iki šio šeštadienio, kol "Šiauli� naujienos" ištaisys savo klaid� ir išnešios teisingas s�skaitas u� šalt� vanden�. Jie gali kreiptis ir � vandens tiekimo bendrov� arba � "Šiauli� naujien�" platinimo tarnyb�.

Daugiausia klaiding� s�skait� gavo daugiabu�i� nam� gyventojai. Tarp išnešiot� individualiems namams ir gaut� elektroniniu b�du klaid� nepasteb�ta.

Ar i�siskleis "Saul�s �iedas"?

Asta STANK�NIEN�

Tarptautinio folkloro konkurso–festivalio "Saul�s �iedas" organizatoriai iki šiol ne�ino, ar prad�ti j� rengti. Kit�met pirm� kart� festivalis gali tapti parengiamuoju etapu 5-osioms TAFISA Pasaulio sportas visiems �aidyn�ms, kurios vyks 2012–aisiais, ta�iau reng�jus kamuoja ne�inia d�l finansavimo.

Šiauli� miest� išgarsin�s konkursas-festivalis tur�t� vykti kit�met liep�. Su Vilniumi jau pavyko suderinti, kad "Balticos" festivalis sostin�je nesidubliuot�. Sutarta ir su "Balticos", ir su senas tradicijas Olandijoje puosel�jan�iu folkloro festivaliu pasidalyti �domiomis grup�mis ir atlik�jais.

"Saul�s �iedas" vienintelis Šiauli� regione u�sitarnavo garbing� status� – jis �trauktas � oficial� Tarptautin�s liaudies meno organizacijos (prie UNESCO) rengini� s�raš�. Ta�iau nuo rugs�jo organizatoriai negal�jo prad�ti dirbti – iki šiol neaišku, ar miestas skirs tre�dal� b�tin� l�š�.

Dar nepaskelbus viešo kvietimo, atvykti � "Saul�s �ied�" si�losi 25 šalys, tarp kuri� Indija, Peru, Argentina, Nepalas. Festivalio organizatoriai kol kas neturi k� jiems atsakyti.

Festivalio kolektyvai šiemet pristatys ir po savo sportin� �aidim�, nes festivalis �silieja � Pasaulio sportas visiems �aidyni� program� ir tampa prioritetiniu 2012 met� �aidyni� kult�ros renginiu.

Pasak organizatori�, Šiauliuose n� vienas kult�ros renginys iš anksto n�ra planuojamas. "Saul�s �iedo" festivalis, pasak j�, išgyvena tik jungtini� pastang� d�ka. Ta�iau tik su miestu pasirašius sutart� galima tik�tis Europos festivali� fond� paramos, r�m�j� pagalbos.

Festival� organizuoja "Balt� centras", Šiauli� miesto savivaldyb�, kult�ros centras, universitetas, prisideda 14 partneri� - miesto bei kai kurios Lietuvos organizacijos.

Konkurso-festivalio "Saul�s �iedas" dalyviai apgyvendinami bendrabu�iuose. Jiems maitinti skiriama po 20 lit� per dien�. Apie šiaulie�i� svetingum�, šilt� pri�mim�, ger� organizavim� bei aukšto lygio festival� �inia sklinda ir tarp kolektyv�, ir internete.

Šiemet "Saul�s �iedo" festivalis planuoja �steigti per 4000 eur� prizin� fond�. Did�iajam prizui numatoma 1500 eur�.

Film� m�g�jams - du konkursai

"Etaplius.lt" portalo redakcija organizuoja net du konkursus filmuot� vaizdeli� m�g�jams ir k�r�jams.

Naujien� portalas paruoš� piniginius prizus geriausiems moksleivi� film� konkurso "Rodom 2010" dalyviams. "Smagiausio nam� vaizdelio" nugal�tojai bus apdovanoti respublikiniame šeimynini� film� festivalyje.

"Rodom 2010" leid�iama rodyti beveik visk�

Siekdamas skatinti moksleivi� aktyvum�, išradingum�, k�rybiškum� bei popamokin� veikl�, naujien� portalas "Etaplius.lt" organizuoja moksleivi� film� konkurs� "Rodom 2010". Konkursui galite atsi�sti savo nufilmuot� dokumentin�, vaidybin�, animacin�, menin� filmuk�, videoklip�, improvizacij� ar spektakl�. Trukm� netur�t� viršyti penki� minu�i�. Vienas konkurso dalyvis gali atsi�sti net penkis filmukus, taigi šansai laim�ti – didesni. Konkursinio filmo tem� galite sugalvoti patys arba pasirinkti vien� iš pasi�lyt�: "Paauglio gyvenimo istorija", "Mano karta", "J�s� laikais taip nebuvo", "Mokyklos koridori� aidai", "V�jas mano galvoje", "Aš – prieš smurt� mokykloje", "Skiriu mokytojams". Videofilmus reikia atsi�sti iki gruod�io 1-osios el. paštu konkursas@splius.lt arba patalpinti adresu http://www.etaplius.lt/newsadd/add .

Si�sdami nepamirškite u�pildyti dalyvio anket� ir u�rašyti, kad filmas adresuotas "Rodom 2010" konkursui. Trij� nugal�toj�, kuriuos išrinks kompetentinga komisija, laukia piniginiai prizai nuo 100 iki 300 lit�. Daugiausia portalo lankytoj� bals� sulaukusiam dalyviui dovanosime išskirtin� galimyb� profesionalia �ranga ir padedant televizijos darbuotojams nufilmuoti savo �ini� laid�.

Visi konkurso dalyviai bus pakviesti � finalin� apdovanojim� ceremonij�, kurioje gal�s pamatyti savo ir kit� sukurtus filmus, pabendrauti su vertinimo komisijos nariais, pasidalyti film� k�rimo patirtimi.

Dalyvio anket�, konkurso taisykles ir nuostatus bei išsamesn� informacij� apie konkurs� galite rasti naujien� portalo "Etaplius.lt" rubrikoje "Konkursai". Konkurso glob�jas - Krikš�ioni� partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius.

Jums mielai pagelb�s Šiauli� jaun�j� technik� centro rengiami kursai, daugiau informacijos apie kuriuos rasite www.siauliufilmai.lt .

Nam� vaizdelis – irgi filmas

Respublikinis šeimynini� film� festuvalis kartu su naujien� portalu "Etaplius.lt" incijuoja dar vien� smagiausio nam� vaizdelio konkurs�. B�tinai u�rašykite savo vard�, pavard�, telefono numer�, el. pašto adres�, filmo pavadinim� bei trump� aprašym�. Filmukams reikalavim� n�ra – tai gali b�ti vaizdo kamera, fotoaparatu ar telefonu nufilmuotas nuotaikingas, �domus, smagus vaizdelis.

Bus išrinkti du konkurso nugal�tojai – vien� rinks kompetentinga komisija, kit� – portalo "Etaplius.lt " lankytojai.

Nam� vaizdelius galite si�sti iki spalio 31 dienos. Nugal�tojai bus apdovanoti lapkri�io 6-�j� respublikinio šeimynini� film� festivalio metu.

Etaplius.lt informacija

�iauli� filharmonija gyvens

Nijol� VISOCKIEN�

Daugiau nei metus �temptai laukus paaišk�jo, kad vienintel� Lietuvoje regionin� Šiauli� miesto filharmonija išlieka. Filharmonija ir toliau r�pinsis profesionalaus meno sklaida, o pavaldi bus Kult�ros ministerijai.

Likvidavus apskritis, Šiauli� filharmonijos likimas tapo neaiškus. Paaišk�jo, kad miestui filharmonija nereikalinga, o Kult�ros ministerija buvo susir�pinusi buvusio ministro Remigijaus Vilkai�io interpeliacija. Darb� prad�jus naujam ministrui Ar�nui Gel�nui, Nijol� Saimininkien�, Šiauli� filharmonijos direktor�, susitikusi su juo su�inojo, kad �staiga likviduojama. Ministras N. Saimininkienei praneš�, kad �sakym� d�l Šiauli� filharmonijos likvidavimo jis pasiraš� vien� iš pirm�j�. Ta�iau pokalbis �vyko. N. Saimininkien� pristat� Šiauli� filharmonijos veikl�, papasakojo apie �gyvendinamus projektus, vizij�. Tuomet A. Gel�nas papraš� ekonomini� skai�iavim�, finansini� ataskait�.

Klausimas buvo svarstomas iš naujo. Tre�iadien� Šiauli� filharmonij� pasiek� kult�ros viceministro Deivido Staponkaus raštas, kuriame tvirtinama, kad prašymas išlaikyti Šiauli� filharmonij� kaip unikali�, prasming� �dirb� turin�i�, išskirtin�, tradicijas puosel�jan�i� �staig� yra patenkintas. Filharmonija ir toliau organizuos festivalius, koncertinius turus po Šiaur�s Lietuv�, profesionali� muzik� koncertus. Šiauli� filharmonija savo kolektyv� neturi, ta�iau dirbs kaip agent�ra.

Nijol�s Saimininkien�s, Šiauli� filharmonijos direktor�s, teigimu, agent�ra gal�s sudaryti ilgalaikius meninius kontraktus su �vairiomis Lietuvos ir u�sienio k�rybin�mis grup�mis, atlik�jais ir kolektyvais. Direktor� tikisi, kad pasikeitus priklausomybei pager�s finansavimas, atsiras galimyb� atnaujinti Šiauli� filharmonijos koncertin� sal�, galop �sigyti kompiuteri�.

N. Saimininkien� sako, jog raštas iš Kult�ros ministerijos gautas rugs�jo 15-�j�, o Šiauli� filharmonija �kurta rugs�jo 17-�j�, prieš 28-erius metus, 1982 metais.

Š� penktadien� Šiauli� filharmonija kvie�ia � šiaulie�io kompozitoriaus Algirdo Bru�o jubiliejin� koncert�, kuris - nemokamas.

Kit� nelaimei - abejingi

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Raudonojo kry�iaus surengtas socialinis eksperimentas atskleid� šiaulie�i� abejingum� kito nelaimei.

Vidury dienos J. Basanavi�iaus gatv�je nuva�iav�s nuo kelio ir atsitrenk�s � med� r�ksta automobilis, jame - dvi kruvinos moterys. Sumaitoto automobilio ir r�kstan�i� d�m� nepasteb�ti ne�manoma. Prava�iuojantys automobiliai tik sul�tina greit�, per pusvaland� pad�ti sustojo vos šeši vairuotojai, o pagalbos centras telefonu 112 sulauk� tik vieno pranešimo. Laim�, tai buvo tik imituotas �vykis. Abejingumo nustebintos socialinio eksperimento dalyv�s sak� niekam nelinkin�ios atsidurti tokioje situacijoje.

Socialin� eksperiment� suman� Raudonasis kry�ius, nor�damas �vertinti, ar �mon�s moka suteikti pagalb� � nelaim� patekusiems �mon�ms, ta�iau eksperimentas atskleid�, kad šiaulie�iai abejingi - prieš kelet� met� surengtoje akcijoje jie buvo aktyvesni.

Akcij� steb�j� ugniagesiai irgi nusivyl� - �mogus, mat�s d�mus ir nor�j�s pad�ti, prie automobilio b�go be gesintuvo.

Pakalbintas sustoj�s pad�ti vairuotojas sak� tur�s gesintuv� mašinoje ir b�t� j� atsineš�s, bet jam kilo �tarimas, kad situacija netikra, tad sustoj�s �sitikinti.

Specialistai sako, kad tinkamiausias elgesys šioje situacijoje b�t� buv�s �vertinus, ar nepavojinga prieiti, kviesti pagalb�, suteikti pagalb� �mon�ms ir gesinti gaisr�.

"Seimo padau�a" - jau nepartinis

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Šiaulie�io Seimo nario Andriaus Šed�iaus ir LSDP keliai išsiskyr�.

Neneigiantis, kad kurs kit� partij�, A. Šed�ius pretenduoja � LDDP pavadinim�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Kol kas neaišku, kas liko našlaitis - partija ar �iniasklaidos numyl�tinis. A. Šed�ius tvirtina, kad iš�jo pats. Partija d�l viso pikto paleido kontrolin� š�v� - balsavo, kad jis b�t� pašalintas.

Šeštadien� vykusiame LSDP Šiauli� miesto skyriaus susirinkime dalyvavo 22 socialdemokratai. Buvo aptartas ir A. Šed�iaus prašymas išeiti iš partijos.

Paskelbtas balsavimas d�l šio prašymo buvo tarsi kontrolinis š�vis. Vienuolika partijos nari� nusprend� patenkinti A. Šed�iaus prašym�, dešimt susilaik�. Seim�no t�vas Alvydas Šed�ius nuo balsavimo nusišalino. Pastarasis politikas taip pat planuoja palikti Šiauli� skyri�, ta�iau ne partij�. Nuo spalio 11 dienos jis �ada pereiti � Šiauli� rajono skyri�, nes gyvena ir veikia rajone.

Seimo narys A. Šed�ius balsavim� vadina niekam nereikalingu spektakliu: "Aš prašym� išeiti parašiau rugs�jo 6 dien�. Pagal vidaus taisykles aš nuo tos dienos nesu partijos narys. Tai tik mano apsisprendimas. Jei jie b�t� balsav� prieš, argi aš b��iau lik�s? Turiu plan�, kurie susij� su politika. Neketinu išduoti savo socialdemokratišk� �sitikinim�. Jei netapsiu kokios nors kairi�j� partijos nariu, galimas daiktas, kursiu savo."

Atsakymai � "S plius" TV laidos "Po�i�ris" klausimus

Atsako Švietimo skyriaus ved�ja Violeta Damskien�

- Kada numatoma sujungti speciali�sias J. Lau�iko ir Ringuvos mokyklas?

- Paprastai sprendimai d�l mokykl� reorganizacijos priimami iki mokslo met� prad�ios. Bet kuriuo atveju mokykl� reorganizacija bus aptariama su mokykl� bendruomen�mis. Yra tikimyb�, kad mokyklos gali b�ti reorganizuotos nuo kit� mokslo met� prad�ios (2011-09-01).

Sprendim� d�l mokykl� jungimo priima steig�jas, t. y. Savivaldyb�s taryba.

- Kada Šiauli� mieste bus sudaryta galimyb� lopšeliuose-dar�eliuose vaikus ugdyti ne vis� darbo dien�?

- Tokia galimyb� yra numatyta Savivaldyb�s tarybos patvirtintame Mokes�io u� vaiko išlaikym� savivaldyb�s ikimokyklinio ugdymo �staigose nustatymo tvarkos apraše. Vaikai gali b�ti ugdomi ne tik �prastin�s trukm�s, bet ir 4 val., 6 val. trukm�s grup�se. Trumpesnio darbo laiko grup�se atitinkamai ma�esnis maitinim� skai�ius bei u�mokestis u� vaiko išlaikym�. Kol kas n� vienoje ikimokyklin�je �staigoje t�vai tokio pageidavimo nepareišk�, tod�l trumpesnio darbo laiko grupi� miesto lopšeliuose–dar�eliuose šiuo metu n�ra.

Garb�s piliete i�rinkta medik� J. Daulenskien�

Šiandien, penktadien�, Šiauli� miesto garb�s pilie�io regalijos bus u�d�tos J�rai Nijolei Viktorijai Daulenskienei. Tam ketvirtadien� vienbalsiai pritarta Šiauli� miesto tarybos pos�dyje.

"S plius" archyvo nuotr.

"Gerumo, pareigingumo ir darbštumo pavyzdys", – taip apie vaik� gydytoj� neurolog�, medicinos moksl� daktar�, docent� J. Daulenskien� kalb�jo Šiauli� miesto tarybos nariai. U� nuo 1957-�j� Šiauliuose gyvenan�i� medik� balsavo 11 iš 14 komisijos nari�.

Garb�s pilie�io rinkimo komisija sudaryta iš �vairi� visuomenini� sri�i� atstov�. Joje vienintelis politikas – Šiauli� miesto meras. Nuo pernai sugrie�tinus atrankos s�lygas, pasi�lytieji garb�s pilie�io titului turi gauti ma�iausiai du tre�dalius, tai yra dešimties nari�, pritarim�. Tok� barjer� šiemet, kaip ir pernai, �veik� tik viena kandidat�. Dar dviem šiaulie�iams - Aloyzui Gudavi�iui ir Petrui Simavi�iui - pritr�ko vieno dviej� bals�.

"Šiauliai plius" informacija

�ventupio kvartalo id�jos - pagal politik� u�gaidas

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Naujas miesto rajonas prie �va�iavimo � miest�, turintis formuoti didmies�io �vaizd�, kuriamas chaotiškai. Kvartalus architektai projektuoja, kaip išmano, nes vieningai koncepcijai savivaldyb� pinig� neturi. Planuojamame Šventupio rajone �em�s turintys asmenys moka ne tik u� rengiamus savo sklyp� planus, bet ir u� viso kvartalo koncepcij�, ta�iau realizuoti juos gal�s tik tada, kai pralobusi savivaldyb� išpirks iš j� �em� visuomen�s poreikiams ir �rengs kelius.

Šventupio rajone �em�s turintys savininkai atsidalyti savo sklypus ir parengti detaliuosius planus m�gina jau penktus metus. Iki šiol jie lauk�, kol bus patvirtintas specialusis šios teritorijos planas, po to dar tik�josi, kad savivaldyb� parengs šio kvartalo detal�j� plan�. Savivaldyb�s administracija, gavusi Tarybos palaiminim�, �pareigojo kiekvien�, panorus� tur�ti sklypo detal�j� plan�, parengti ir viso kvartalo koncepcij�. �mon�s taip ir daro, ta�iau laukiamo rezultato negauna. Net ir dabar, pasireng� detaliuosius planus ir savus pinigus pagal savivaldyb�s �pareigojim� išleid� viso kvartalo koncepsijai rengti, realiai k� nors statyti gal�s tik keletas – tie, kuri� sklypai yra prie suformuot� gatvi�, o kiti tur�s laukti, kol savivaldyb� tur�s pinig� infrastrukt�rai.

Iš ši� savait� viešai svarstyti pristatyt� trij� plan� tik vieno savininkas gal�s statytis gyvenam�j� nam�, kito sklypo tik pakraštyje gal�s bus statomi pavieniai namukai, o tre�iajame numatyti daugiaaukš�iai su komercin�mis patalpomis liks tik savininko planuose nenumatyt� laik�. Net pats šio plano autorius bendrov�s "RS studija" architektas Vytenis Rudokas retoriškai klausia, kas ryšis statyti komercin� statin�, kuris negal�s funkcionuoti, nes ten kol kas n�ra jokios infrastrukt�ros.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�ja Rasa Budryt� neneigia, kad artimiausiu metu savo planus realizuoti gal�s tik nedidel� dalis savinink�, o kit� id�jos liks atei�iai, grei�iausiai – tolimai, nes priklausys nuo to, kada savivaldyb� tur�s pinig� ir kaip greitai nuties gatves.

Kvartal� koncepcijas rengiantys architektai sako, kad reikia vieningo, jei ne detaliojo rajono plano, u� kur� savivaldyb� neišgali sumok�ti, tai bent eskizinio plano. Dabar naujas rajonas, �va�iuojan�iam � miest� turintis suteikti šiuolaikiško didmies�io �vaizd�, kuriamas chaotiškai - kaip koks nors architektas sumano, taip projektuojam� kvartal� nupiešia, šalia prilipdomas kitokio architekt�rinio brai�o kvartalas, neretai tos id�jos tarpusavy nedera. Visuomenin�s paskirties pastatams (švietimo, gydymo �staigoms ir pan.) viet� nei numatyta, nei �em�s palikta, tad neaišku, koks bus tenykš�i� gyventoj� komfortas.

Prieš kelias savaites Taryba jau aprobavo pagal vien� kurpali� parengt� dviej� kvartal� koncepcij� – j� �gyvendinus, va�iuojant Karaliau�iaus gatve, atsivers did�iuli� sand�li� panorama su gyvenamais namukais aplink. Architektas V. Rudokas urbanistine prasme kritikavo savo koleg� darb�, kurie, nors ir tvarkingai, ta�iau tepild� u�sakovo pageidavim�.

Aplinkos ministerija bruka daugiabu�i� renovavim�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Pagal nauj� Aplinkos ministerijos patvirtint� daugiabu�i� renovavimo program� banko kreditui gauti u�tenka ketvirtadalio gyventoj� sutikimo. Ta�iau tokiu atveju 75 procentai namo but� savinink� �gyt� paskol� jos visai nenor�dami.

Su ministerija programos finansavimo sutart� pasirašusio Šiauli� banko specialistai sako, kad per prievart� �si�lyti kreditai "u�programuoja" problemas, tod�l jie kol kas pasiry�� laikytis su Europos investicij� banku suderint� taisykli�, kurios numato, kad kreditavimui b�tinas ne ma�esnis nei 60 procent� gyventoj� pritarimas. Toki� pageidavim� Šiauli� bankas yra jau gav�s apie dešimt. Su jais bankas ir dirbs pirmiausia. Ar ateityje bankui neteks keisti taisykli�, parodys naujosios finansavimo tvarkos praktika, ta�iau kreditavimo pirmenyb� visuomet bus teikiama tiems namams, kuriuose pritarian�i�j� procentas didesnis.

Aplinkos ministerija yra numa�iusi sankcijas savivaldyb�ms – šios prival�s mok�ti kompensacij� u� šildym�, jei namai j� teritorijose nebus renovuojami. Kokios sankcijos laukia bank�, jei šie pabijot� ir atsisakyt� finansuoti projekt�, kuriam pritaria vos ketvirtadalis gyventoj�, kol kas neaišku. Duodamas kredit� namui, bankas nel�s � gyventoj� kišen� – netikrins j� finansini� �sipareigojim�, tik seks atsiskaitymus u� komunalines paslaugas.

Kad namas gaut� paskol� renovacijos projektui, iki šiol reik�davo 50 procent� bei dar vieno buto savininko sutikimo. �tampos kildavo ma�iau, o skolinantis bankui problemos nekildavo, nes kredit� imdavo ne atskiri gyventojai, o bendrija. Tokiu atveju, jei kokio nors buto savininkas yra nemokus, jo skolos našta tenka kaimynams.

Kur��ni�ki� nuotekos, valomos moderniais �renginiais, kainuos daugiau

Asta STANK�NIEN�

Netoli Kurš�n�, Braznavos kaimo teritorijoje, �sik�r� valykla, skirta Kurš�n� miesto susidaran�ioms nuotekoms biologiškai išvalyti. Nuo šiol � Ventos up� jos išleid�iamos nebekenksmingos, be to, galima sausinti susidarius� perteklin� dumbl�.

Svarbiausia tai, kad moderniais valymo �renginiais galima išvalyti azot� bei fosfor�. Iš prad�i� nuotekos atiteka � pagrindin� siurblin� Kurš�nuose, toliau persiurbiamos � valymo �renginius, mechaniškai išvalomos nuo stambesni� nešmen� ir mineralini� daleli�. Tada jos valomos biologiškai - organiniai teršalai oksiduojami.

Kurš�n� miesto nuotek� valymo �rengini� rekonstrukcij� inicijavo Šiauli� rajono savivaldyb�. Statybos darbai, prad�ti 2009-�j� saus�, kainavo 13,8 milijono. Did�i�j� dal� l�š� skyr� Europos S�junga, 2,7 milijono – iš valstyb�s biud�eto.

Valykloje per dien� galima išvalyti 3200 kubini� metr� nuotek�. Išvalyto vandens kokyb� atitiks Lietuvos, Europos bei tarptautinius aplinkosaugos reikalavimus.

Per Kurš�n� miesto nuotek� valymo �rengini� atidarymo ceremonij� susirinkus Aplinkos ministerijos, Seimo, rajono savivaldyb�s atstovams, statytojai pa�ad�jo metus pri�i�r�ti modernius �renginius. Neneigiama, kad mokestis u� nuotekas kurš�niškiams did�s.

�iauliai - pirmieji pasira�� empionato sutart�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiauliai tapo oficialiu 2011 met� Europos krepšinio �empionato organizatoriumi. Ketvirtadien� pasirašius sutart5, Šiauliai tapo pirmuoju oficialiu kit� met� Europos vyr� krepšinio �empionato organizatoriumi. Sutartys su Klaip�da, Alytumi ir Panev��iu dar tik ruošiamos.

Maloni staigmena - Šiauliuose rungtyniausian�i� komand� skai�ius padidintas nuo keturi� iki šeši�, jau nebebus reikalaujama, kad visos komandos gyvent� identiškomis s�lygomis. Mindaugo Špoko, 2011 m. Europos vyr� krepšinio �empionato organizacinio komiteto vykdomojo direktoriaus, teigimu, Šiauliuose keturios komandos gyvens pagal grie�tus FIBA reikalavimus, o kitos gal�s apsigyventi "Šaulio" viešbutyje, kuriame, jo teigimu, taip pat geros s�lygos.

Pagrindinis viešbutis, kuriame gyvens komandos, – "Med�iotoj� u�eiga" - spar�iai ple�iasi: priestatas jau pakilo iki keturi� aukšt�. Didesnis r�pestis - kur apgyvendinti sirgalius. Mieste yra ekonomin�s klas�s viešbu�i�, ta�iau j� gali nepakakti, tad teks parengti nuomojam� but� registr�, taip pat �rengti aikštel� "kemperiams".

"Šiauli� arena" d�l daugiau komand� papildom� išlaid� nenumato. Vadov� teigimu, skirtumo, ar pasiruošti keturi�, ar šeši� komand� turnyrui, n�ra. Daugiausia, anot j�, kainuos viet� �urnalistams ir televizijai �rengimas. Jau dabar paruoštos ir pagal FIBA reikalavimus perda�ytos ir treniruo�i�, ir pagrindin�s sal�s grindys.

�empionato var�yboms pasirengti Šiauli� miesto savivaldyb� yra skyrusi 800 t�kstan�i� lit�, dar 300 t�kstan�i� numatyta viešinimui. Investuot� daugiau nei milijono lit� gr��a priklausys nuo burt� saus� – kokios komandos �ais Šiauliuose. Šiauli� miesto mero Genadijaus Mikšio manymu, jei �aist� m�s� kaimynai latviai ar, pavyzd�iui, slov�nai bei t� valstybi� komandos, kurios atsive�a daug sirgali�, tai pajam� surinkta tikrai b�t�.

Kad b�t� kuo u�siimti turistams ir sirgaliams, netgi planuojama "Šiauli� dienas" kitais metais paankstinti dviem savait�m.

Planuojama, kad grupi� kovos vyks šešias dienas Šiauliuose, Klaip�doje, Panev��yje ir Alytuje, o antrasis ir finalinis etapai vyks Vilniuje arba Kaune.

�am�ink, atsi�sk, laim�k!

Šiltoms vasaros dienoms pasitrauktus, atv�sus orams ir � duris beld�iantis rudeniui naujien� portalas "Etaplius.lt" kvie�ia prisiminti gra�iausias, šil�iausias, šviesiausias J�s� šeimos akimirkas ir skelbia konkurs� "Mano švent�". Pagrindinis prizas – 200 lit� �ekis apsilankyti sveikatingumo SPA centre "Aronija" - atiteks daugiausia portalo lankytoj� bal� surinkusiam dalyviui.

Galb�t šiemet u� rankos ved�te nedr�s� pirmok� ar pamin�jote svarbi� sukakt� ne�prastoje aplinkoje? Galb�t dalyvavote vestuv�se, gimtojo kaimo ar miesto švent�je, kolektyvo organizuotame pokylyje? O gal j�s� švent� šiemet buvo netik�ta šeimos iškyla parke ar paš�l�s vakar�lis su draugais? Vis� j�s� šven�i� akimirk� lauksime el. paštu konkursas@splius.lt .

Nuotraukas galite si�sti iki spalio 19 dienos. Vienas asmuo konkursui atsi�sti gali ne daugiau nei dvi nuotraukas.

Siun�iant nuotraukas, b�tinai reikia nurodyti savo el. pašto adres�, telefono numer�, vard�, pavard� bei nuotraukos pavadinim�. Tiesa, laim�ti gali pad�ti ir �domus nuotraukos aprašymas, išradingas pavadinimas.

Kiekvienas konkurso rubrikoje apsilank�s "Etaplius.lt" naujien� portalo lankytojas gal�s nuotraukai skirti nuo vieno iki penki� bal�. Apdovanosime daugiausiai portalo lankytoj� bal� surinkusius konkurso dalyvius. U� nuotraukas balsuoti galima iki spalio 21 dienos.

Pirmosios vietos laim�tojui padovanosime 200 lit� vert�s dovan� �ek� apsilankyti sveikatingumo SPA centre "Aronija". Antrosios vietos prizininkui �teiksime keturis kvietimus apsilankyti kinoteatre "Forum Cinemas". Tre�iosios vietos laim�tojui �teiksime "S plius" dovanas.

"Etaplius.lt" informacija

Akcija "B�kim gyvi"

Rugs�jo 10 d. 10 val. Vytauto g. 103a Šiauli� jaunimo centras organizuoja men� akcij� "B�kim gyvi", o "Jaunimie�iai" - muzikin�-urbanistin� performans�. Renginys skirtas "Šiauli� dienoms 2010".

Jaunimas nori atkreipti d�mes� � ekologines problemas - gamtos puosel�jim�, šiukšlinim�, mityb� - ir pasvarstyti, kaip vartotojiškas gyvenimo b�das naikina mus supan�i� aplink� ir mus pa�ius.

Renginio metu bus tapoma ant Šiauli� jaunimo centro išorinio fasado - bus vaizduojamas vaikas, apkabin�s ma�� gyvyb�s medel�. Tai lyg "ikona", kuri simbolizuoja bendryst� su gamta, jos puosel�jim�. K�rinio autorius - dailininkas Ugnius Ratnikas. Bus vaišinama iš sod� priskinta m�t� arbata, klausomasi ramios muzikos, sodinami augalai. Gal�site pagul�ti ant �ol�s, pabandyti pajusti vienyb� su �eme. Skautai miestie�ius vaišins neraugintos tešlos skautiška duona, kepta ant lau�o.

Renginys nemokamas.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija, Jaunimo centras, Ugniaus Ratniko dail�s studija

Renkamas pastatas Men� fabrikui

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiauli� miesto savivaldyb� gavo du pasi�lymus pirkti pastat� Men� fabrikui buvusio "Elnio" fabriko teritorijoje. Abu statiniai – tinkami, tad pasirinkim� grei�iausiai nulems derybos d�l kainos.

Kurie iš "Elnio" teritorijos pastat� si�lomi Men� fabrikui, kol kas neatskleid�iama.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Buvusio "Elnio" od� fabriko teritorijoje – kult�rinis-pramoninis paveldas, kur� valdo apie 40 savinink�. Kurie iš ši� pastat� si�lomi savivaldybei pirkti ir �rengti Men� fabrik�, kol kas neatskleid�iama. Neviešinamos ir savinink� prašomos kainos, ta�iau Vieš�j� pirkim� komisija, ketvirtadien� atpl�šusi pasi�lymo vokus, d�iaug�si, kad yra iš ko rinktis – gauti du pasi�lymai.

Vienas svarbiausi� reikalavim� pastatui "Elnio" teritorijoje – kad pastatas b�t� atskiras turtinis vienetas. Tada j� nusipirkusi savivaldyb� gal�t� vis�, su niekuo nebederindama, paversti Men� fabriku.

Anks�iau nusi�i�r�tas statinys netiko, mat privatus jos savininkas nenor�jo investuoti sav� pinig� dalies, o panauda savivaldybei pasirod� neprotinga, nes investavus �kio ministerijos skirtus aštuonis milijonus lit� b�t� tek� statin� po 20 met� atiduoti privatininkui.

Kurio savininko pasi�lym� savivaldyb� pasirinks, grei�iausiai nulems deryb� kaina. Pinig� pastatui pirkti savivaldyb� neturi – jai teks skolintis, surinkti iš privatizavimo fondo ar numatyti ateinan�i� met� biud�ete. Bet kokiu atveju savivaldyb� privalo tur�ti pastato nuosavyb�s dokumentus, kad sp�t� iki spalio 31 dienos pateikti paraišk� projektui finansuoti. Men� fabrikas gal�t� b�ti prad�tas �rengti kit�met.

Mokyklose � t�kstan�iu moksleivi� ma�iau

Asta STANK�NIEN�

Šiauliuose rugs�jo 1-�j� � mokyklas susirinko apie 16 t�kstan�i� moksleivi� - v�l t�kstan�iu ma�iau.

Pernai teko atleisti 40 mokytoj�, šiemet Gytari� mokykloje daugelis mokytoj� neteks darbo ne tik d�l pirmok� stygiaus, bet ir d�l sujungiam� klasi�.

Kit�met neišvengiamai ma��s mokykl�. Savivaldyb� kai kurioms nebeskirs papildom� l�š�, kad šios išgyvent�. Violetos Damskien�s, Šiauli� miesto savivaldyb�s Švietimo skyriaus ved�jos, teigimu, yra paskai�iuota, kad centre yra viena mokykla per daug, pavyzd�iui, V. Kudirkos, Dubijos mokyklose mokosi per ma�ai moksleivi�, o pastatai – dideli.

Prieš pat naujuosius mokslo metus švietimo bendruomen� rinkosi � tradicin� konferencij�. Dar�eli�, mokykl� atstovams priminti ši� ir 2011-�j� met� prioritetai - išlaisvintas k�rybingumas, saugus sveikas vaikas, savarankiška ir atsakinga mokykla. Konferencijoje sve�iav�si Švietimo ministerijos atstovai sak�, kad šiemet permain� švietimo srityje nedaug, bet jos pozityvios. Anot Vaido Bacio, švietimo ir mokslo viceministro, ger�ja materialin� mokykl� baz�, o ES strukt�riniai fondai atvers keli� k�rybiniams darbuotojams, t�vus �trauks � mokymo procesus. V. Bacys pabr��, kad apie bendr�j� ugdymo program� tobulinim�, egzamin� poky�ius, mokytojo u�mokes�io klausimus b�tina diskutuoti, aišku, pasitelkiant argumentus.

Rugs�jo 1-oji - neblaivi

Nijol� VISOCKIEN�

Šiauliuose rugs�jo pirm�j� nepilname�iai ir suaugusieji švent� su taurele rankose.

Policijos pareig�nai pastebi, kad šiemet rugs�jo 1-osios švent� buvo šiek tiek ramesn� nei ankstesniais metais, ta�iau sp�ja, jog tam �takos tur�jo tai, kad mieste nebuvo masini� rengini�. � policijos akirat� d�l viešosios tvarkos pa�eidim� pateko 42 asmenys, iš kuri� 12 nepilname�i� nuo 16 iki 18 met�. Devyni nepilname�iai buvo neblaiv�s. Greitosios pagalbos medikai pietiniame miesto rajone skubi� pagalb� suteik� 15-me�iui, kur� d�l sunkaus girtumo nuve�� vaik� reanimacijos skyri�.

Šiauliuose policijos pareig�nai sustiprino patruliavim� dar prieš rugs�jo pirm�j�. Pra�jus� šeštadien� d�l viešosios tvarkos pa�eidim� buvo sulaikyti 37 asmenys, sekmadien� – 54. Policijos pareig�nai sako, kad šiemet rugs�jo pirm�j� pa�eid�j� sulaikyta 20 procent� ma�iau nei pernai.

Specialiai sudaryta policijos pareig�n� darbo grup� steb�jo, ar rugs�jo pirm�j� nepardavin�jami alkoholiniai g�rimai, ar kavin�se, restoranuose svaigalai neparduodami nepilname�iams. Šiauliuose pa�eidim� neu�fiksuota.

I�niekinti �auk�n� didik� palaikai sugr��o � koply�i�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Lenkijos prezidento seneli� šaknys – lietuviškos. Jau raš�me, kad Bronislavo Komarovskio t�vas gim� Rokiškio rajone, Kavoliškio dvare. Prezidento mo�iut� - Šauk�n� dvaro savininko Antano Aleksandro Gorskio sesuo Magdalena. Šeštadien� pašventinta � Šauk�n� koply�ios kript� sugr��inti didik� Nalen�–Gorski� palaik� kapaviet�. � iškilmes buvo kvie�iamas ir Lenkijos prezidentas.

Kripta sutvarkyta. Joje ilsisi Šauk�n� didik� palaikai.

Autoriaus nuotr.

Prezidentas neatvyko

Šis savaitgalis bus �rašytas � Šauk�n� istorij� kaip teisingumo ir orumo triumfas. � Šauk�n� koply�ios kript� buvo iškilmingai sugr��inti didik� Nalen�-Gorski� palaikai. Sovietme�iu didik� palaikai buvo išniekinti.

Šeštadien� � Šauk�nus atvyko sve�i� iš Lenkijos, Pranc�zijos ir �vairi� Lietuvos viet�. Dalyvauti iškilm�se buvo pakviestas ir paskutiniojo Šauk�n� dvaro savininko Antano Aleksandro Gorskio sesers Magdalenos an�kas Lenkijos Respublikos prezidentas Bronislavas Komarovskis.

Lenkijos prezidentas iškilm�se nepasirod�. Jo artimieji �sitikin�, kad dabartinis Lenkijos vadovas, šiuo metu esantis Lietuvoje, atvyks � Šauk�nus vienas, kad pagerbt� savo prot�vi� atminim�.

Sovietme�iu didik� palaikai buvo išbarstyti praktiškai kur pakliuvo. U� tai, kad palaikai sugr��o � savo viet�, reikia b�ti d�kingiems Nalen�-Gorskio dukrai Anne Marie Gorskytei–Ferguson. Jos šeima finansavo darbus.

Nema�ai Lenkijos vadov� turi lietuvišk� šakn�. �simintina, kad pirmasis Lenkijos Respublikos išrinktasis prezidentas Gabrielius Narutavi�ius buvo tikras lietuvis �emaitis, gim�s Br�viki� dvare. Jis savo poste išbuvo tik penkias dienas - buvo nu�udytas.

Orumo triumfas

2005 metais � Šauk�nus atvyk� didik� artimieji nepa�ino koply�ios, kuri� mat� po šeši� dešimtme�i�. Koply�ia jau tapo ba�ny�ios priestatu, zakristija. Kaip ir daugumoje koply�i�, po ja buvo laidojami �ia du šimtme�ius viešpatav� didikai. J� kap� nebuvo lik� n� �ym�s.

Istorija byloja, kad medin� Šauk�n� ba�ny�ia sudeg� 1944 metais. Dabartin� ba�ny�ia pastatyta 1988 metais. Koply�ioje �sik�r� zakristija, o kriptoje - katilin� bei daikt� sand�lys.

Dabar kripta atkurta. Sugr��intas antkapinis Evelinos Broel-Plateryt�s-Nalen�-Gorskien�s kry�ius. Prie koply�ios išor�s pritvirtintintos epitafijos – informacin�s lentos apie �ia besiilsin�ius didikus, j� palaik� niekinim� ir teisingumo bei orumo atk�rim� šiomis dienomis.

Epitafijoje aukš�iausiai u�rašyta didik� prot�vio Fortunato Nalen�-Gorskio pavard�. Jis buvo Lietuvos did�iosios kunigaikštyst�s kariuomen�s rotmistras. Jis pirmasis iš Gorsi� apsistojo Šauk�nuose, palaidotas po sen�ja medine ba�ny�ia.

Kry�ius pastatytas toje pat vietoje, kur stov�jo ir anks�iau.

Lietuvi� dainos skamb�jo Islandijoje

Nijol� VISOCKIEN�, www.etaplius.lt

Du Šiauli� rajono chorai gr��o iš Islandijos sostin�s Reikjaviko, kur dalyvavo 6-ajame Šiaur�s ir Baltijos šali� festivalyje. Jame dalyvavo ir du Šiauli� rajono chorai - "Gija" ir "Šaltinis".

Šiauli� rajono delegacija Reikjavike.

Kurš�n� choras "Gija" - šio festivalio senbuvis, nepraleid�s n� vieno festivalio. Gink�n� choras "Šaltinis" jame dalyvavo pirm� kart�.

Iš viso iš Šiauli� rajono � Reikjavik� vyko beveik 50 chorist�. Choristai pasakojo, kad festivalis paliko did�iul� �sp�d�. Jame pasirod� 1800 dalyvi�, 68 chorai iš aštuoni� valstybi�: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos, Islandijos ir sve�i� teis�mis dalyvavo Grenlandijos choras. Iš viso Lietuvai atstovavo dešimt chor�.

Kiekvienas choras tur�jo atlikti pagrindin� savo program� ir po du privalomus k�rinius. Privalomus k�rinius visi chorai atliko kartu, tik dainavo skirtingomis kalbomis. "Buvo did�iulis stebuklas, kai grenlandai, apsireng� savo nacionaliniais drabu�iais, dainavo lietuviškai", - pasakojo delegacijos vadov�, Šiauli� rajono mero pavaduotoja Ingrida Venciuvien�.

Choristai dainavo ir po ba�ny�ios skliautais, ir Reikjaviko gatv�se. Klausytojams nacionalin� lietuvi� muzika labai patiko. Kurš�n� choro "Gija" vadov� Stas� �ukien� sako, kad �mon�s iš�jo � gatves, klaus�si muzikos, plojo.

Šiauli� rajono choristams did�iausi� �sp�d� paliko tai, kad Islandijoje, kur tik 300 t�kstan�i� gyventoj�, yra 300 chor�. "Ten dainai skiriamas ypatingas d�mesys", - sako jie.

Sveikiname konkurso "Atostogos gimtajame kra�te" nugal�tojus!

Iš 102 atsi�st� fotografij� portalo lankytojai daugiausia bals� - 1598 - skyr� Gedimino Ku�insko nuotraukai "Atostogos". Jam atitenka pagrindinis prizas - navigacijos prietaisas.

I viet� laim�jusi nuotrauka.

Antra vieta teko Domantui Basiui u� fotografij� "Kopos" (899 balsai). Jam skiriamas prizas - keturi kvietimai � pasirinkt� film� kino teatre "Forum Cinemas".

Tre�ios vietos nugal�tojai Ievai Petronytei (648 balsai) tenka "S plius" �steigtas prizas.

Sveikiname nugal�tojus!

Prizus galite atsiimti pirmadien� susisiek� su portalo redaktore el. paštuarba telefonu (8~41) 521 022.

Nugal�toj� nuotraukas galite pa�i�r�ti portale www.etaplius.lt

"Etaplius.lt" informacija

Tar�a �emait�s gatv�je vir�ija leistin� norm�

D�l padid�jusio u�terštumo centre sunkusis transportas �emait�s gatve jau neva�iuoja tre�ius metus.

Ta�iau Daukanto gatv�s gyventojai ir mokyklos bendruomen� reikalauja, kad b�t� atkurta ankstesn� eismo tvarka, nes jie pavargo nuo triukšmo ir vibracijos. Savivaldyb�s Saugaus eismo komisija nelinkusi suintensyvinti transporto eismo �emait�s gatve, nes ten daug p�s�i�j�. Be to, �emait�s, J. Basanavi�iaus gatvi� ir Aušros al�jos kampe �rengta stacionari stotel� šiemet jau 40 kart� u�fiksavo norm� viršijan�i� kiet�j� daleli� kiek� ore. Toki� atvej� gali b�ti daugiausia 35 per metus. Sunkiojo transporto � �emait�s gatv� ne tik negalima gr��inti - iki gruod�io 1-osios savivaldyb� turi sugalvoti priemones, kaip dar suma�inti oro tarš� toje vietoje.

"Šiauliai plius" informacija

Prasid�s senojo viaduko remontas

Asta ŠIUKŠTERIEN�, www.etaplius.lt

Artimiausiu metu, kai tik bus suderintos eismo s�lygos su Savivaldyb�s Saugaus eismo komisija, prasid�s senojo viaduko Til��s gatv�je remontas.

Pirmadien� Šiauli� m. savivaldyb� pasiraš� darb� sutart� su UAB "�emaitijos keliai", kuri iki kit� met� rugpj��io 31 d. �sipareigojo u� 8,2 mln. Lt suremontuoti avarin�s b�kl�s viaduk�. Kadangi terminas spaud�ia, kad b�t� grei�iau, darb� vykdytojas yra pasiraš�s jungtin�s veiklos sutart� su šiauliške bendrove "Šiauli� plentas" ir latvi� bendrove "Tilts".

Numatyta praplatinti va�iuojam�j� dal� iki keturi� eismo juost� (dabar yra tik dvi), suremontuoti perdang�, �rengti deformacinius pj�vius (šaltis yra pa�eid�s), p�stiesiems - suremontuoti šalitil�ius su apšvietimu, taip pat laiptus.

Kol vyks darbai, bus ribojamas eismas viaduku. Š� ruden� bus u�daryta tik siauroji viaduko dalis, o palikta juosta dviem kryptimis gal�s va�iuoti transportas. Šaltuoju sezonu, nuo lapkri�io iki kovo, kai eismas ir šiaip sud�tingesnis, viaduko u�daryti neketinama. Ta�iau jau nuo kovo keturis m�nesius planuojama u�daryti pla�i�j� viaduko dal�, tuomet likusia puse galb�t gal�s va�iuoti tik visuomeninis transportas.

Pinig� viadukui remontuoti ketinama gauti iš Lietuvos Keli� direkcijos. Kol kas skirta tik 1,5 mln. lit�, tad rangovas sutiko imtis darb� skolon – savivaldyb� atsiskaityti �ada per dvejus metus.

1962 m. statyto viaduko remonto nebuvo galima atid�lioti. Danga d�l šal�io yra sutr�kin�jusi, patek�s vanduo ir šaltis deformavo va�iuojam�j� kelio dal�, teko riboti eismo greit�. Paskutin� kart� viadukas buvo remontuotas 1990 m., tad klotos dangos terminas, 12 met�, seniai išseko. Be to, Šiauliuose kit�met numatyti tarptautiniai renginiai: 2011 m. rugs�j� – Europos krepšinio �empionato kovos, 2012 m. - pasaulin�s �aidyn�s "Sportas visiems".

"Toksika" gavo �iauli� rajono savivaldyb�s pritarim�

Asta STANK�NIEN�

Greitai pavojingos atliekos iš visos Lietuvos bus prad�tos deginti Šiauli� miesto pašon�je – Aukštrakiuose.

Pavojingas atliekas deginti jau penkis m�nesius nepradedanti UAB Toksika" pagaliau gavo palaiminim� iš Šiauli� rajono savivaldyb�s d�l paraiškos Taršos integruotos prevencijos ir kontrol�s leidimui gauti. Bendrovei reik�s �rengti papildomus aplinkos taršos monitoringo taškus nustatytose vietose, tris po�eminio vandens gr��inius.

Šiauli� rajono taryba paragino prad�ti �rengti komplekse reikaling� pavojing� atliek� s�vartyn�. Statyb� kaina - apie 20 milijon� lit�. Bendrov�s atstovai tikina, kad numatyta statyb� data - spalio 2-oji – gali keistis tik d�l Aplinkos ministerijos derinimo trukd�i�.

Šiauli� rajono savivaldyb� tebesilaiko nuostatos, kad rajono gyventojai tur�t� gauti kompensacij� u� galim� tarš�, kai �mon� prad�s deginti pavojingas atliekas. "Toksika" tikina, kad atsakomyb� tenka pa�iai �monei, �mon�s veikla yra drausta.

"Toksikos" �mon�je Aukštrakiuose per metus numatoma sudeginti 8000 ton� pavojing� atliek�.

�iaulieti, neb�k abejingas vaikui!

Art�ja mokslo metai, ta�iau ne visi vaikai turi reikiamas priemones mokyklai, ne kiekviena šeima paj�gi jas nupirkti.

Art�ja mokslo metai, ta�iau ne visi vaikai turi reikiamas priemones mokyklai, ne kiekviena šeima paj�gi jas nupirkti. Socialiai remtini vaikai stinga b�tiniausi� priemoni�, reikaling� mokslo metams: s�siuvini�, rašikli�, pieštuk�, klij�, kuprini�, akvarel�s, spalvoto popieriaus, parkeri� ir pan.

Akcijos metu (vis� rugpj��io m�nes�) po Šiaulius va�in�s akcijos autobusiukas � kur� gyventojai gal�s atnešti knyg�, rašymo reikmen�, s�siuvini� ir pan. Surinktos kanceliarin�s priemon�s, reikalingos mokslo metams, prieš rugs�jo 1 dien� bus �teiktos socialiai remtiniems vaikams.

Akcijos autobusiuko stov�jimo vieta ir laikas:

* rugpj��io 16 d. nuo 17.30 iki 19 val. R�kyvoje prie PC "KUBAS".

* rugpj��io 18 d. nuo 17.30 iki 19 val. Zokniuose prie PC "TAU".

* rugpj��io 20 d. nuo 17.30 iki 19 val. prie PC "IKI" Gardino g.

* rugpj��io 21 d. nuo 17.30 iki 19 val. prie PC "IKI" Gardino g.

* rugpj��io 22 d. nuo 17.30 iki 19 val. prie PPC "AKROPOLIS".

* rugpj��io 24 d. nuo 17.30 iki 19 val. miesto centre prie PC "MAXIMA" R�d�s g.

* rugpj��io 26 d. nuo 17.30 iki 19 val. prie PC "ARENA".

* rugpj��io 28 d. nuo 10 iki 11.30 val. miesto centre prie PC "IKI" prie centrinio turgaus.

* rugpj��io 29 d. nuo 10.30 iki 12 val. Pramon�s g. prie PC "BRUKLINAS".

Akcijos organizatoriai: Daiva Matonien�, Vidmantas Japertas, Alfredas Lankauskas, Kristina Lementauskait�.

Tel. 8~686 017 10.

Baltijos kelias � politi�kai grak�tus protestas

Egidijus VAREIKIS, LRS narys

Po keli� dien� v�l min�sime Baltijos kelio sukakt�. Kitais �od�iais tariant, tai bus iš karto daug sukak�i� – g�dingo pakto ir akcij�, kuri� �m�si Baltijos šali� �mon�s, siekdami, kad jos neišnykt� iš istorin�s atminties, kad visam pasauliui pranešt�, jog tai, kas buvo daroma slapta, niekada slapta neišliks.

Egidijus VAREIKIS,
LRS narys

Baltijos kelias nebuvo protestas siaur�ja �od�io prasme. Tai grei�iau pilietin�s pozicijos demonstravimas, demonstracija, prieš kuri� net sovietinis re�imas, koks beb�t� – labai protingas ar visiškai kvailas, – nesugalvojo priešnuod�io. Pasaulio politikos istorijoje jis liko viena geriausiai organizuot� pilietini� akcij�, tiesiog grakštus protestas, visiškai der�j�s prie dainuojan�ios revoliucijos dvasios.

Skaitant politinius tekstus matyti, kad j� autoriai iki šiol nesutaria, kurioje politikos moksl� lentyn�l�je yra Baltijos kelio vieta. Pagal savo pasekmes tai revoliucij� skatin�s �ingsnis, kita vertus, jis nieko nevert�, nenaudojo prievartos, net labai nekaltino esamos vald�ios, veikiau ka�kuri� iš praeities.

Taiki� protest� patirtis sena, kaip ir visa istorija. Seniai suvokta, kad taikus nepaklusnumas da�nai yra sunkiau numalšinamas nei maištas. Baltijos šali� �mon�s suprato, kad ginkluota kova pernelyg pavojinga ir gresia išnykimu, o maištas – pralaim�jimu. Tad beliko vadinamasis taikingas arba nesmurtinis protestas, veikiau dialogas negu karas.

Amerikos ir Pranc�zijos revoliucijos prasid�jo iš esm�s nuo taiki� protest� ir protestuojan�i�j� primetam� diskusij�. Neatsitiktinai gim� teiginys, kad nenusisek�s protestas vadintas maištu, o pasisek�s – revoliucija.

Bene ��ymiausias vis� laik� nesmurtinio pasipriešinimo mokytojas Mohandas Gandhi, suk�r�s pilietinio nepaklusnumo kovos sistem�. Jis dar� visk�, išskyrus kov� iš j�gos pozicij�: s�d�jo, stov�jo, badavo, boikotavo angliškas prekes ir knygas, leidosi mušamas ir stumdomas, ta�iau, pripa�ino britai, tas pusnuogis "hindusas" sugriov� vis� Brit� imperij�. Jis išties buvo Mahatma (sanskrito kalba "did�ioji siela"), bet ne did�ioji j�ga. Amerikos juodaodis Martinas Lutheris Kingas taikiomis akcijomis privert� �gyvendinti lygias rasines teises, nors pats irgi buvo muštas, galiausiai – nu�udytas. Dalai Lama skatina nesmurtin� pasipriešinim� ir vis dar yra nenugalimas, nors prieš j� visa didel� Kinija ir dalis pasaulio, išsigandusio, kad kinai u�valdys pasaul�.

Taikaus protesto form� �vairov� dabar stulbinanti. Baltijos tautos laisv� išsikovojo dainuodamos ir stov�damos mitinguose. � itingus sugebama surinkti milijon� �moni�, 1995 metais �vyko milijono juodaod�i� vyr� maršas � Vašington�, ta�iau pasaulio rekordu laikomas protestas prieš kar� Irake. Manoma, kad 2003 met� vasario 15-16 dienomis gerai koordinuojamoje protesto akcijoje 60 šali� dalyvavo per 10 mln. �moni�. Vien Romoje surengtame mitinge buvo apie 3 mln. dalyvi�.

Tai globalus rekordas, ta�iau istorijos analai teigia, kad 2005 metais Libano sostin�je Beirute susirink�s 1,2 mln. �moni� mitingas rekordiškas tuo, kad � j� at�jo beveik kas tre�ias Libano gyventojas. Tai vadinamoji kedr� revoliucija, �sp�dinga tokiai šaliai, ry�tingai protestavusiai prieš Sirijos armijos buvim� šalyje. Nedidel� Lietuva savo mitingu Vingio parke taip pat atrodo neblogai, nors tai ne rekordas. Baltijos kelias – taip pat. 2004 met� gruod� Bangladeše sudaryta 5 mln. �moni� grandin�. Jos ilgis 1050 km nuo Teknafo iki Tentulios miesto. Per vis� šal�. Tai nepasitik�jimo vyriausybe akcija. J� organizavusi opozicija galiausiai ir laim�jo.

Tai tik taikaus protesto b�d� dalis. Ne vienas gird�jo vadinam�sias protesto dainas. Jas yra dainavusios beveik visos legendin�s �vaig�d�s, �skaitant Lennon�, McCartney ar Dylan�. Dabar j� ma�iau – pasaulis pragmatiškas. Protestuoti galima piešiant ant sien�, protestuoti galima badaujant. �inia, bado streikais protestuota prieš sovietin� re�im�, bado akcijas vykd� airi� nacionalistai, tibetie�iai, neseniai bado mirtimi mir� Kubos politinis kalinys Orlando Zapata. Tai suk�l� nauj� protest� bang� prieš �mogaus teisi� pa�eidimus šioje šalyje. Kur dar s�dimieji streikai, transporto blokavimas... Gal� gale �inomi ir labai egzotiški protestai, pavyzd�iui, kaip nuogo k�no demonstravimas, protestuojant prieš brangiakaili� �v�ri� med�iokl�. Bet tai gal jau kita politika...

Beje, mušti t�, kuris nesipriešina, gerokai sunkiau, tiesiog tai labai labai negarbinga, ir ne kiekvienas ginkluotas kareivis išdr�sta šauti � beginkl� �mog�. Tokia tad nesmurtavimo logika, kuri dar kart� �rodo, kad k� bekalb�tume, ne j�ga valdo pasaul�. Did�iausi pasaulio susirinkimai statistiškai susij� su tik�jimo išpa�inimu.

Tai gal valdo meil�?

Kas ketvirtas Lietuvos vaikas gyvena skurde. Tu gali jam pad�ti!

Laura AUKSAITYT�

Lietuvos vaikai yra labiausiai skurstanti gyventoj� grup� (po vyresni� nei 65 met� gyventoj�). Labiausiai skursta nepilnos šeimos su vaikais – j� skurdo lygis pernai siek� 48,3 proc. - ir daugiavaik�s šeimos – 46 proc. Keturi politikai, Šiauli� miesto tarybos nariai Daiva Matonien�, Vidmantas Japertas, Alfredas Lankauskas ir Kristina Lementauskait�, �m�si iniciatyvos pagelb�ti skurstantiems vaikams pasirengti mokslo metams. Geros valios �mon�s jau savait� kvie�iami prisid�ti prie akcijos "Padovanok priemon� mokyklai" ir atnešti mokyklini� reikmen�.

Pra�jus� pirmadien� akcijos "Padovanok priemon� mokyklai" autobusiukas buvo atvyk�s � R�kyv�. Daiva Matonien� ir Vidmantas Japertas sulauk� nema�ai �moni�, padovanojusi� mokyklini� reikmen�.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Autobusiukai laukia ger� �moni�

Gavusi statistinius duomenis, kad pernai m�s� šalies ateitis - vaikai - skurdo panašiai taip pat, kaip ir vyresni nei 65-eri� met� senjorai, Šiauli� vicemer� Daiva Matonien� su kolegomis nusprend� k� nors daryti. "Šie metai paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, ta�iau Lietuvoje nepiln� ar daugiavaiki� šeim�, auginan�i� vaikus, skurdo lygis yra vienas did�iausi� Europos S�jungoje. Naujausi statistiniai duomenys parodo, kad kas ketvirtas penktas Lietuvos vaikas atsiduria ties skurdo riba. D�l ekonomin�s kriz�s nedarbas sudaro apie 14-15 proc. Iki šiol ma�inami dirban�i� �moni� atlyginimai, slegia didesni mokes�iai, tod�l tik�tina, kad vaik�, gyvenan�i� ties skurdo riba, tik daug�s. D�l min�t� prie�as�i� daug�s ir vaik�, neturin�i� ne tik normalaus gyvenimo, bet ir ugdymosi s�lyg�. Dotacijos vaikams irgi yra suma�intos, tod�l nusprend�me organizuoti akcij� ir pakviesti gyventojus pad�ti skurstantiems vaikams", - sako D. Matonien�.

Vidmantas Japertas, partijos "Tvarka ir teisingumas" narys, sako su kolegomis nusprend�s surengti akcij�, suprasdamas vis did�jan�i� vaik� skurdo problem�. Akcija rengiama dešimt dien� - rugpj��io 16-26 dienomis. Jos esm� - kas antr� dien� prie �vairi� miesto prekybos centr� atvyksta autobusiukas, � kur� galima atnešti nauj� arba geros kokyb�s d�v�t� daikt�, tinkam� moksleiviams. Tai gal�t� b�ti knygos, rašymo priemon�s, s�siuviniai, mokyklin�s �irkl�s, spalvotas popierius, kartonas, kuprin�s, spalvoti pieštukai, akvarel�, klijai, penalai ir panašiai. "Rugpj��io 28-�j�, šeštadien�, 12 valand� amfiteatre prasid�s akcij� vainikuojanti švent�, kurios metu gyventoj� paaukoti daiktai bus �teikti socialiai remtinoms šeimoms", - sak� V. Japertas.

Skurstan�i�j� - tris kartus daugiau

S�rašus šeim�, kurios augina mokyklinio am�iaus vaikus ir kurioms reikia pagalbos, politikai gavo iš Socialin�s paramos skyriaus. Pasak D. Matonien�s, gauti duomenys apie �moni� skurd� glumina. Pernai socialines pašalpas gavo 1314 šeim�, o šiemet - net 4509. Atitinkamai padaug�jo ir param� gaunan�i� �moni�. Pernai j� buvo per 10 t�kstan�i�, o šiemet - per 38 t�kstan�ius.

D. Matonien� gali pasid�iaugti tuo, kad vos prasid�jus akcijai gyventojai �m� aktyviai joje dalyvauti. � partijos "Tvarka ir teisingumas" b�stin�, esan�i� Aušros al. 48, gerašird�iai šiaulie�iai atneša moksleiviams reikaling� daikt�. � partijos b�stin� labdar� galima nešti kasdien nuo 12 iki 18 valandos.

Tarybos narys, Šiauli� universiteto Gamtos moksl� fakulteto dekanas Alfredas Lankauskas su nerimu stebi ir sud�ting�jan�i� student� situacij�. "Daugeliui studijos Lietuvos aukštojoje mokykloje nebe�perkamos. Per dvejus metus išlaidos mokslams padid�jo du, tris ar net keturis kartus, priklausomai nuo �kaini�. Situacija iškraipo universiteto akademin� erdv�, nes dabar studentai renkasi tas studijas, kurios yra pigiausios, tai yra socialinius mokslus. Akivaizdu, kad kit� profesij� atstov�, kuri� studijos per metus kainuoja 8-12 t�kstan�i� lit�, prad�s tr�kti", - teigia dekanas.

A. Lankauskas sako, kad geriausia labdara studentams b�t� rasti galimyb� suma�inti studij� �mokas ir sudaryti jiems galimyb� dirbti. "Studentai nori dirbti ir savo u�dirbtus pinigus labai vertina", - teig� jis.

Kristinos Lementauskait�s duomenimis, Šiauliuose yra šeim�, kurios šiais metais esant dideliems šal�iams ne�steng� nusipirkti malk� ir šildyti nam�. Toki� šeim� vaikai laik� leid�ia dienos centre, kuriame pavalgydinami ir neš�la. Apie galimybes šeimai tok� vaik� apr�pinti mokyklin�mis priemon�mis n�ra k� ir kalb�ti. "�mon�s yra geranoriški - juk �vairi� akcij� metu paaukojamos mil�iniškos sumos, tad dabar mes prašome pad�ti skurstan�iam vaikui sudaryti tinkamas s�lygas mokytis ir lav�ti. Akcijos autobus�lis aplankys beveik kiekvien� Šiauli� mikrorajon� ir kiekvienas tur�s galimyb� nupirkti priemoni� mokyklai. Visos gautos priemon�s yra stropiai registruojamos. Aš tikiu �moni� gerumu bei j� neabejingumu ma�iesiems", - prisijungti prie labdaros akcijos kvie�ia K. Lementauskait�.

Autobus�lio buvimo vieta ir laikas skelbiami spaudoje.

"Laiko" prie�ai: laikas ir... savivaldyb�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiauli� miesto politikai, išsigand� gyventoj� nepasitenkinimo d�l naktini� bar� miesto centre ir ne�inodami, kaip elgtis, iš Tarybos darbotvark�s išbrauk� klausim� d�l buvusio "Laiko" kino teatro patalp� remonto, kurio prašo nuomininkas.

Savivaldyb�, pati iš penkto karto pagaliau išnuomojusi nebenaudojamas patalpas kult�ros renginiams ir kavin�s veiklai, dabar vilkina proced�ras. Kol neišsisklaidys Tarybos nari� baim� ir �tarimai, jog ten gali atsidaryti naujas naktinis klubas, jaunas verslininkas negali prad�ti veiklos. Kai kurie priešiškai nusiteik� Tarybos nariai nenori, kad b�t� atnaujinta kavin�s veikla, dar kiti �tarin�ja konkurs� buvus neskaidr�.

Nebenaudojamoms "Laiko" kino teatro ir kavin�s patalpoms pagaliau atsiradusi nuominink� - bendrov� "IRG projektai" - pasiry�o atnaujinti kavin�, o pertvarkytoje sal�je rengti kult�ros renginius: koncertus, susitikimus su menininkais, j� darb� parodas. Ta�iau patalp� rekonstrukcijai – virtuvei ir tualetams padidinti, atitraukti sal�s sien� - reikia Tarybos pritarimo. Remontui skirti trys m�nesiai, per kuriuos verslininkas atleid�iamas nuo nuomos mokes�i�, išseko. Vilkinto klausimo Taryba š� m�nes� v�l nesiry�o nagrin�ti – nors sprendimas leisti remontuoti ir buvo parengtas, politikai ketvirtadien� j� išbrauk� iš darbotvark�s.

Bendrov�s "IRG projektai" direktorius Imantas Imbrasas skai�iuoja, kad sutartis pasirašyta gegu��s m�nes�, o darbai net neprasid�jo, net n�ra leidim�, tad iš penkeri� met� sutarto nuomos laikotarpio veiklai geriausiu atveju liks ketveri su puse.

Jaunas verslininkas sako iš prad�i� tur�j�s iliuzij�, kad savivaldyb�, norinti atgaivinti bulvar�, pad�s: gal patarimais, gal proced�ros bus supaprastintos ar mokes�iai lengvatiniai, ta�iau susid�r� su priešinga pozicija. Jis sako, kad anks�iau �ia buvusiai kavinei ir kino teatrui niekas nek�l� reikalavim� �rengti automobili� stov�jimo aikštel� ar gauti kaimyn� sutikimus kavin�s ir rengini� veiklai.

Svarstant bendrov�s prašym� remontuoti savivaldybei priklausan�ias patalpas Miesto ir �kio pl�tros komitete, vieni politikai �m� gail�tis jauno verslininko pinig�, nes pelno es� jis negaus, o apribojimai veiklai tik did�s. Kiti kategoriškai prieštaravo kavinei, prekiausian�iai alkoholiu. Tretiems per ma�a pasirod� nuomos kaina – du litai u� kvadratin� metr�. Nepaisant to, kad patalpas savivaldybei pavyko išnuomoti tik iš penkto karto paskelbus konkurs� ir 70 procent� suma�inus �kain�, politikams vis tiek kilo �tarim� ir jie nor�t�, kad antikorupcin� komisija patikrint�, ar skaidriai vyko konkursas. Verslininkas patikrinimo nebijo, tik sako, kad tai dar labiau atid�t� veiklos prad�i�.

� mokykl� - pusry�i�?

Visi Šiauli� jaunimo mokyklos moksleiviai, vieninteliai mieste, o gal ir šalyje, nuo rugs�jo pirmosios nemokamai valgys pusry�ius, neatsi�velgiant � šeimos pajamas.

Tikimasi, kad tokia išskirtin� privilegija paskatins mokymosi motyvacij� praradusius vaikus ateiti � mokykl� laiku.

Viena pusry�i� porcija kainuoja du litus 60 cent�. Nors reik�s papildom� biud�eto l�š� – beveik šeši� t�kstan�i� lit� kas m�nes�, o per metus – 50 t�kstan�i�, taip ketvirtadien� nusprend� Šiauli� miesto taryba. Politikai, anks�iau abejoj�, ar reikalinga tokia privilegija, vienbalsiai pritar� mokyklos administracijos nuomonei, kad šiltas maistas gal�t� b�ti vienas motyv� lankyti mokykl�, ateiti � pamokas laiku.

Daugiau nei 60 mokini� iš šimto auga socialiai remtinose šeimose. Jaunimo mokykl� nuo šeštos iki dešimtos klas�s lanko socialiai pa�eid�iami, mokymosi sunkum�, motyvacijos sutrikim� turintys vaikai.

Švietimo ministro patvirtintoje Jaunimo mokykl� koncepcijoje numatytas nemokamas maitinimas visiems.

Šiauli� jaunimo mokyklos darbuotojos tvarko virtuv�l�s ir bufeto patalpas, kuriose valgys moksleiviai. Mokykloje n�ra valgyklos, tad šilto maisto gaudavo tik nemokamai valgantys pietus, kurie b�davo atve�ami pagal sutart�. Kiti, jei ne�stengdavo nusipirkti bandel�s, s�d�davo visas pamokas tuš�iu pilvu.

"Šiauliai plius" informacija

Jau �inomi �iauli� garb�s pilie�io vardo kandidatai

Pusantro m�nesio šiaulie�iai gal�jo si�lyti kandidatus Šiauli� miesto garb�s pilie�io vardui suteikti. Komisijai svarstyti pateiktos aštuonios kandidat�ros.

Šiauli� garb�s pilie�iai šiemet renkami iš aštuoni� kandidat�. Tai habilituotas daktaras (menotyra, muzikologija), Šiauli� universiteto profesorius Eduardas Juozas Bal�ytis. J� rekomendavo Šiauli� "Juventos" pagrindin� mokykla. Teisinink� Vaclov� Algimant� Birbil� rekomendavo Šiauli� apygardos teismas. S. Tum�no leidykla "Šiaur�s Lietuva" pasi�l� gydytoj�, medicinos moksl� daktar�, docent� J�r� Nijol� Viktorij� Daulenskien�.

Habilituotas daktaras (filologija), profesorius, Šiauli� universiteto Senato pirmininkas Aloyzas Gudavi�ius pasi�lytas Šiauli� universiteto. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pasi�l� buvus� Šiauli� mer�, in�inieri�, ekonomist�, Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos nar� Vytaut� Jušk�.

Tarp kandidat� - Lietuvos socialdemokrat� partijos Šiauli� miesto skyriaus rekomenduotas dailininkas dizaineris, Šiauli� miesto savivaldyb�s tarnautojas Vilius Puronas. Ta pati partija pasi�l� pedagog�, lopšelio-dar�elio "Bangel�" direktor� Danut� On� Statulevi�ien�. Gydytoj�, Šiauli� ligonin�s generalin� direktori� Petr� Simavi�i� rekomendavo Nacionalin�s sveikatos prie�i�ros �staig� asociacija.

Kiekviena iš ši� kandidat�r� gavo nema�iau nei dvi reikalingas rekomendacijas.

Šiauli� miesto garb�s pilie�io vardo suteikimo komisija 2010 m. rugs�jo 6 d. išrinks kandidatus, kuriuos teiks tvirtinti Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybai – jos pos�dis numatytas rugs�jo 9 d.

Iškilminga Šiauli� miesto garb�s pilie�io vardo suteikimo ceremonija vyks rugs�jo 10 d. 13 val. Savivaldyb�je. Kvie�iami dalyvauti šiaulie�iai ir miesto sve�iai.

Šiauli� garb�s pilie�io vardas miestui nusipelniusiems asmenims teikiamas nuo 2000 met�. Jis suteiktas 30 asmen�.

Šiaulie�iai iki rugpj��io 27 d. atsiliepimus apie kandidatus gali si�sti Savivaldyb�s mero vardu adresu Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai arba elektroniniu paštu meras@siauliai.lt. Anonimiški atsiliepimai nebus svarstomi.

"Šiauliai plius" informacija.

Auk�telk�s ba�ny�ios r�syje � netik�ti radiniai

Asta STANK�NIEN�

Aukštelk�s ba�ny�ios r�syje rasta �moni� kaul� ir trys laidoti skirtos kriptos.

Aukštelk�je ba�nyt�l� pastatyta XIX a. pabaigoje. Per Pirm�j� pasaulin� kar� ji buvo sugriauta, atstatyta 1932-aisiais. � talk� prieš ba�ny�ios remont� susirink� kaimo �mon�s, Aukštelk�s pensiono gyventojai buvusios koply�ios r�syje aptiko daugyb� �moni� kaul�. Kad buvusioje Aukštelk�s koply�ioje yra r�sys, �inojo visi kaimo senbuviai. Violeta Budreckien�, Aukštelk�s kaimo bendruomen�s pirminink�, prisimena, kad kaimo �mon�s šnek�davo, jog kriptose buvo palaidoti �mon�s, o karo metu kaulai buvo perlaidoti kapin�se.

Gavusi pinig� iš r�m�jo Australijoje, Aukštelk�s bendruomen� nusprend� atnaujinti ba�ny�i�. Prieš tai vietiniai gyventojai sureng� talk�. Po laiptais atsiv�r�s vaizdas priblošk� ne tik talkininkus, bet ir atvykusius paveldo specialistus. Išryšk�jo r�sio arkos, dviej� aukšt� kript� angose - aptrup�j� �moni� kaulai ir kaukol�s. Nuo ba�ny�ios statybos laik� išlik� kokliai, akmenys.

Archeolog� teigimu, norint identifikuoti kaulus, reik�t� atlikti istorinius tyrimus. �ia gal�jo b�ti palaidoti ba�ny�ios fundatoriai, vietiniai dvarininkai. Archeologai sp�ja, kad kriptos išgriautos gerokai anks�iau nei prieš paskutin� kapitalin� remont� 1967-aisiais. Neatmetama, kad tai gal�jo b�ti ir brangenybi� ieškotoj� darbas.

Gyventojai nekantrauja su�inoti, kok� paveld� saugo. Bendruomen� prašo Šiauli� rajono savivaldyb�s paramos, kad kaulus ištyrus šie b�t� sud�ti � karst� ir palaidoti. Išvalius r�s� ir atnaujinus dvi kriptas, jas b�t� galima laikyti atidarytas kaip ekspozicij�.

�ali�ki� mal�nas taps etnografiniu centru

Asta STANK�NIEN�

Renovuotas �ali�ki� mal�nas su šalia buvusia mal�nininko sodyba šiemet virs etnografiniu centru. Nors mal�no komplekso �rengimo darbai šiek tiek u�truko, daugiau nei du milijonus lit� kainav�s projektas bus baigtas spalio pabaigoje.

Prie restauruoto trij� aukšt� �ali�ki� v�jo mal�no iškil�s dviej� gal� gyvenamasis namas - tai atkurtas XIX am�iaus pabaigos paveldas. Anuomet �ali�ki� kaime irgi stov�jo mal�nininko sodyba, svirnas, klojimas, gyveno samdomas mal�nininkas. Dabar iš spygliuo�i� medienos sur�stas namas, šulinys statomas pagal autentiškas XX a. prad�ios nuotraukas. Tik sodybos vieta šiek tiek pasikeit�, XIX a. pabaigoje mal�nininko sodyba buvo ar�iau gatv�s.

Šiemet prasid�jusios mal�nininko sodybos statybos u�truko d�l ypa� šaltos �iemos, darbai buvo atid�ti du m�nesius. Pernai restauruotas trij� aukšt� v�jo mal�nas, atkurtos sunykusios detal�s, atnaujinta vidaus �ranga. Baigus statyti sodyb�, joje �sikurs "Aušros" muziejaus Etnografijos skyriaus muziejininkai, jau išrinktas �ia šeimininkausiantis mal�nininkas, dar ieškoma šeiminink�, kuri mokys duon� kepti.

Iki spalio pabaigos bus �rengtas mal�nininko sodybos vidus, sutvarkyta teritorija, jos apšvietimas. Prie �ali�ki� mal�no bus �rengta aikštel� automobiliams.

Vispari� laukia galas?

Asta STANK�NIEN�

Šiauli� miesto taryba kit� savait� tur�s apsispr�sti d�l devyni� vis� par� veikian�i� bar�-parduotuvi� darbo laiko trumpinimo. Barui "�ibut�" toks nuosprendis jau paskelbtas.

Sprendimo projekte numatyta, kad devyni miesto barai-parduotuv�s dirbt� nuo 8 val. iki 22 val. vakaro. Antradien� Sveikatos komitetas pritar� dar kardinalesniam si�lymui apriboti vis� mieste veikian�i� parduotuvi�, kavini�, restoran�, naktini� klub� darbo laik�. Si�loma, kad b�t� ribojamas laikas visoms parduotuv�ms ir kavin�ms iki 22 valandos, naktiniams klubams - iki 2 h nakties .

Šiauli� mieste prekyba alkoholiu leista 320 tašk�. 140 j� - parduotuv�s. 100 prekybos tašk� šiuo metu prekiaujama iki 24 valandos. Sveikatos komiteto nariai sako si�lymu pristabdysi� kriminogenin�s situacijos prast�jim�, bus išvengta nusikaltim�, �mog�udys�i�. U�drausti tautos girdym� baruose Šiauli� miesto mer� ir vyskup� ragina ir Blaivyst�s s�j�dis.

Sveikatos komitetas si�lo kol kas neišduoti baro "Suopis" savininkams leidimo prekiauti alkoholiu šalia Savivaldyb�s esan�ios "Titnago" spaustuv�s buvuios valgyklos patalpose.

Savivaldybei gali tekti gr��inti per du milijonus

�vertin�, kaip Šiauli� miesto savivaldyb� 2009 m. panaudojo daugiau nei 95 mln. Lt valstyb�s biud�eto l�š�, valstybiniai auditoriai tur�jo pastab� d�l 3,7 mln. Lt panaudojimo ir Vieš�j� pirkim� �statymo pa�eidim�.

Savivaldybei auditoriai daugiausia priekaišt� išsak� d�l mokinio krepšeliui skirt� valstyb�s biud�eto l�š� panaudojimo. Valstyb�s kontrolier� Giedr� Švedien� teigia, kad Savivaldyb� Valstyb�s kontrol�s sprendimu yra �pareigota pašalinti teis�s akt� pa�eidimus, nubausti juos padariusius asmenis ir � valstyb�s biud�et� gr��inti netinkamai panaudotus daugiau nei 2,3 mln. Lt.

Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Šiauli� miesto mokyklose ir gimnazijose daugiau nei 2,3 mln. Lt mokinio krepšelio l�š�, skirt� mokytoj� darbo u�mokes�iui ir ugdyti reikalingoms priemon�ms �sigyti, panaudota ne pagal tikslin� paskirt�. Pavyzd�iui, Did�dvario gimnazijoje per 581 t�kst. Lt išleista autoriniams atlyginimams ir konsultavimo paslaugoms apmok�ti bei su moksleivi� ugdymu nesusijusi� darbuotoj� atlyginimams. Nerad� �rodym�, kurie patvirtint�, kad direktorius ir trys šios gimnazijos vadovaujan�ias pareigas einantys darbuotojai tikrai mokiniams teik� individuali� pagalb�, auditoriai negal�jo �vertinti, ar daugiau nei 18 t�kst. Lt panaudota tinkamai. Auditoriams taip pat nepavyko nustatyti, u� kokius konkre�ius papildomus darbus šios mokyklos mokytojams buvo išmok�ta per 53 t�kst. Lt. Likusius daugiau nei 1,7 mln. Lt "mokinio krepšelio" l�š� Šiauli� miesto ugdymo �staigos neteis�tai panaudojo mokykl� �kin�ms išlaidoms apmok�ti.

Nustatyta, kad rekonstruodama S. Šalkauskio ir S. Daukanto mokyklas Savivaldyb� pa�eid� Vieš�j� pirkim� �statym�. Suskaid�iusi rekonstrukcijos projektus ir taip išvengusi b�tinyb�s skelbti atvir� vieš�j� konkurs�, Savivaldyb� �prastos komercin�s praktikos ir apklausos b�dais �sigijo statybos darb� u� daugiau nei 700 t�kst. Lt. Vieš�j� pirkim� �statymas draud�ia skaidyti pirkimus, jei taip siekiama išvengti skaidresnio pirkimo b�do.

Šiauli� miesto savivaldyb� tik iš dalies sutinka su auditori� pastabomis. D�l netinkamai panaudot� 580 t�kstan�i� lit� Did�dvario gimnazijoje atliekamas tarnybinis patikrinimas. D�l 1,7 milijono lit�, kurie skirti švietimo reikm�ms, Savivaldyb� nesutinka ir kreip�si � administracin� teism�. Šiauli� miesto mero Genadijaus Mikšio teigimu, �statymuose n�ra aiškumo, kas yra mokslo, švietimo reikm�s. Savivaldyb� švietimo reikmes sieja ir su mokykl� aplinkos l�šomis, tod�l sutaupytos krepšelio l�šos buvo panaudotos �vairiems �siskolinimams padengti. Absurdiškais Valstyb�s kontrolieri� priekaištus G. Mikšys vadina d�l Vieš�j� pirkim� �statymo pa�eidimo - kaip neskaidyti vieš�j� pirkim� konkurs�, jei joms renovuoti pinig� gaunama tik dalimis?

"Šiauliai plius" informacija

�iauli� miesto vairuotojus tramdo vaizdo kameros

Art�ras KONDERAUSKAS

Šiauli� miest� stebin�ios vaizdo kameros u�fiksuoja ne tik viešosios tvarkos, bet ir keli� eismo taisykli� pa�eidimus.

Policijos pareig�nai teigia, kad kamer� u�fiksuot� pa�eidim� gausa stulbina - per m�nes� vidutiniškai u�fiksuojama apie 400 keli� eismo taisykli� pa�eidim�. Dar apie 200 pa�eidim� d�l neleistinuose vietose pastatyt� automobili� kas m�nes� fotoaparatais u�fiksuoja patruli� rinktin�s pareig�nai.

Daugiausia pa�eid�j� u�fiksuojama centrin�je Til��s gatv�je ir aplink centrin� miesto turg�. Vieni pa�eidimus daro ty�ia, kiti automobilius pasistato neleistinoje vietoje, nes taip, j� teigimu, daro visi.

Policijos pareig�nai iš filmuotos med�iagos nustato automobilio savinink� ir j� išsikviet� surašo protokol�. U� keli� �enklo ar kelio �enklinimo nepaisym� gresia bauda nuo 50 iki 100 lit�. Anot policijos pareig�n�, daugelis vairuotoj� net ne�taria, kad miest� stebin�ios kameros u�fiksuoja keli� eismo taisykli� pa�eidimus, tod�l daugelis nustemba su�inoj�, kad teks sumok�ti baud�.

Pagalbos misijai vadovaus �iaulietis

Šiauliuose dirbantis ugniagesys gelb�tojas K�stutis Bautronis paskirtas vadovauti pagalbos misijai nuo gaisr� ken�ian�iai Rusijai.

45-eri� met� vyras nuo ši� met� baland�io dirbo Šiauli� apskrities priešgaisrin�s gelb�jimo valdybos viršininko pavaduotoju, prieš tai - Alytaus miesto priešgaisrin�s gelb�jimo tarnybos Operacinio skyriaus vadovu, Var�nos priešgaisrin�s gelb�jimo tarnybos viršininku. Priešgaisrin�je gelb�jimo tarnyboje vyras dirba 27 metus.

Ketvirtadien� vykusiame pos�dyje Lietuvos Respublikos Vyriausyb� nutar� � Rusij� pad�ti gesinti gaisr� si�sti 24 m�s� šalies ugniagesius gelb�tojus - Tarptautin�s pagalbos teikimo komandos narius - su keturiais gaisr� gesinimo ir gelb�jimo automobiliais ir gaisrine siurbline stotimi (priekaba). � Rusij� taip pat bus nugabenta 5000 respiratori� bei 20 kv�pavimo organ� apsaugos priemoni� (susl�gtojo oro kv�pavimo aparat�).

Visi logistikos ir sien� kirtimo proced�riniai klausimai yra išspr�sti ir valstybi� suderinti.

D�l vyraujan�i� ypa� karšt� or� ir dideli� gaisr� plot� Rusijoje šiuo metu susidar� ypa� sud�tinga situacija. Rusijos Federacijos prašym� suteikti pagalb� Lietuvos Respublikos u�sienio reikal� ministerija gavo rugpj��io 9 d.

"Šiauliai plius" informacija

"Sensacija" apie L. Dini� - ker�tas?

"Seimo nariui Laimontui Diniui gali tekti atsisveikinti su mandatu", - ketvirtadien� paskelb� "Šiauli� naujienos". Mat jis neva vienu metu s�d�s ant dviej� k�d�i�: Seimo nario ir bendrov�s "Šiauli� MAX'as" direktoriaus.

Pats politikas tvirtina jau septynerius metus nebeinantis min�tos bendrov�s vadovo pareig�. Tai galima patikrinti daugelyje duomen� bazi�, tod�l jis mandato nebijo prarasti, o kad prieš nauj� politin� sezon�, juolab rinkimus, koki� nors pa�ym� atsiranda ar pritr�ksta, Laimonto Diniaus jau nebestebina.

Parlamentaras sak� išsiaiškinsi�s, kod�l Registr� centro duomen� baz�je tebefig�ruoja kaip "Šiauli� MAX'o" direktorius, nors ši bendrov� jau septynerius metus nebevykdo veiklos.

"Sensacing�" �ini� apie L. Dini� paskelbusios "Šiauli� naujienos" iki šiol ne vienoje publikacijoje min�jo, kad "Šiauli� MAX'o" direktor� - L. Dinio �mona.

Baland� �urnalist� ir leid�j� etikos komisija "Šiauli� naujienas" pripa�ino neetišku leidiniu. Neetišku gali b�ti pripa�intas leidinys, per vienerius metus gav�s daugiau nei du Komisijos �sp�jimus. Vien� �sp�jim� "Šiauli� naujienos" yra gavusios b�tent d�l rašini� apie L. Dini�.

"Šiauliai plius" informacija

"�alioji" energija - �iauliuose

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Netoli Šiauli� prad�tas �gyvendinti "�aliosios" energijos projektas - u�darytame Kairi� s�vartyne prad�tos gr��ti šachtos biodujoms išgauti. Jau kit�met s�vartyno kaupe susidaran�ias metano dujas ketinama naudoti Kairi� gyvenvietei šildyti, o pagamint� elektros energij� parduoti � bendr�j� tinkl�.

"Naujosios šilumos" �moni� grup�s generalinis direktorius Vytenis Daunoravi�ius sako, kad j� dukterin� �mon� "Energijos parkas" projekt� b�t� prad�jusi ir anks�iau, jei laiku b�t� u�darytas Kairi� s�vartynas.
Justino VISOCKO nuotr.
Tik praeit� savait� priimti galutiniai Kairi� s�vartyno u�darymo darbai. Ši� savait� prad�tos gr��ti 50 šacht�, iš kuri� v�liau perforuotais vamzd�iais bus traukiamos metano dujos. Sumontuoti �rang� ir pakloti tras� planuojama iki ši� met� pabaigos, tod�l jau nuo sausio pirmosios biodujas numatyta transportuoti � Kairi� gyvenviet�, esan�i� u� 3,5 kilometro. Joje dujomis bus šildomi gyventoj� namai, o pastatytoje kogeneracin�je elektrin�je gaminama elektra bus parduodama � bendr�j� tinkl�. Duj� išgavimo ir eksploatavimo konkurs� dar 2008 m. laim�jusi bendrovi� grup�s "Naujoji šiluma" dukterin� �mon� "Energijos parkas" ketina investuoti 9,2 mln. Lt, iš kuri� 3,6 mln. - ES Strukt�rini� fond� parama.

Ekologiniu po�i�riu taip išgaunamas kuras yra "�alioji" energija, nes atliek� puvimo procese susidaran�ios nuodingos metano dujos nebeteršia aplinkos, o yra sudeginamos gaunant visuomenin� naud�.

Nors biodujos kaip �aliava ir nieko nekainuoja (j� nereikia pirkti, importuoti ir transportuoti), j� savikain� lemia investicija ir eksploatavimo s�naudos. Pajamas kol kas sunku �vardyti, ta�iau UAB "Naujoji šiluma" generalinis direktorius Vytenis Daunoravi�ius pagal pilotini� bandym� pateiktus duomenis yra paskai�iav�s, kad j� investicija tur�t� atsipirkti per 7-8 metus. Sutartis su Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centru pasirašyta 15 met� - tiek laiko ir tur�t� u�tekti duj�. Pagal sutart� centras nuo pat duj� išgavimo prad�ios gaus 23 proc. pajam� nuo duj� ir elektros.

"Energijos parkas" dujoms išgauti privalo pasirengti iki 2011 m. sausio 1 d. ŠRATC nuog�stauja, kad bendrov� gali nesp�ti, nes darb� prad�ia v�luoja, be to, dar net nesuderinti klausimai su �em�s savininkais, per kuri� sklypus eis duj� magistral�. Investuotojas tiki, kad sp�s laiku. Jei ir ne, kalt�s nelink�s prisiimti, nes gerokai pa�eisdamas sutarties terminus v�lavo s�vartyno u�darymas.

Kairi� s�vartyno u�darymo antr�j� etap� nuo praeit� met� bir�elio pabaigos vykd� konkurs� laim�jusi "Plung�s lag�na". Tik praeit� savait� Valstybin� darb� pri�mimo komisija pasiraš� išvad�, kad u�darymo antrasis etapas baigtas s�kmingai ir s�vartynas tinkamas duj� gav�jams eksploatuoti. Anks�iau komisija nepasiraš� akto, nes li�tis buvo pridariusi �alos. Rangovas "Plung�s lag�na" patais� s�vartyno kaup�.

Analogišk� projekt� "Naujosios šilumos" bendrovi� grup� �gyvendina s�vartyne šalia Kauno. Bendrov� turi ir daugiau panaši� plan� Lietuvoje, ta�iau kol kas sumanym� neatskleid�ia.

Buv�s apskrities vir�ininkas A. �ed�ius �tariamas ky�io �mimu

Asta STANK�NIEN�

Ikiteisminis tyrimas d�l galimos korupcijos renovuojant Šiauli� kolegijos pastat� – be pabaigos. Speciali�j� tyrim� tarnyba �tarimus d�l kyšio �mimo pareišk� Šiauli� rajono savivaldyb�s tarybos nariui, buvusiam Šiauli� apskrities viršininkui socialdemokratui Alvydui Šed�iui.

Ikiteismin� tyrim� d�l galimos korupcijos renovuojant Šiauli� kolegijos pastat� STT prad�jo beveik prieš penkis m�nesius. Speciali�j� tyrim� tarnyba Šiauli� kolegijos direktor�s Natalijos Šed�iuvien�s sutuoktiniui A. Šed�iui pateik� �tarimus d�l kyšio �mimo, kad daryt� �tak� 3 mln. lit� vert�s Šiauli� kolegijos renovavimo konkursui.

Politikas A. Šed�ius tikina, kad su kaltinim� med�iaga jam neleista susipa�inti, o kaltinimai es� absurdiški.

STT teigimu, šioje byloje iš viso �tarimai pateikti 4-5 bendrov�ms bei 10 fizini� asmen�. Tyrimo prad�ioje buvo suimti dviej� statyb� darbus vykd�iusi� bendrovi� vadovai, kolegijos vieš�j� pirkim� komisijos pirmininkas, konsultantas.

Tyrimas prad�tas, nes �tariama, kad asmenys, veikdami kaip organizuota grup�, siek� neteis�tu b�du laim�ti 3 mln. lit� vert�s statyb� darb� u�sakym� ir pasisavinti per 300 t�kst. lit�. Kolegijos renovacijos darbai buvo sustabdyti, jau paskelbtas naujas konkursas.

Kyšininkavimu �tariamo A. Šed�iaus s�nus, Seimo narys Andrius Šed�ius, STT prad�jus tyrim� d�l jo šeimos nari� veiklos, paskelb� ketinantis registruoti patais�, jog STT tarnyba b�t� naikinama. Konservatori� frakcijos prašymu rugpj��io prad�ioje vyks galimai neteis�t� politik� poveik� teis�saugai tirian�ios Seimo laikinosios komisijos pos�dis, kuriame bus svarstomi Andriaus Šed�iaus veiksmai. Seimo nar� A. Šed�i� konservatoriai yra apskund� ir Etikos ir proced�r� komisijai.

Naikinami 60 met� "snaud�" sprogmenys

Nijol� VISOCKIEN�

Viena did�iausi� ir pavojingiausi� išminavimo operacij� šiais metais vyksta Radviliškio rajone, kur naikinami Antrojo pasaulinio karo aviaciniai sprogmenys.

Juozo Vitkaus in�inerijos bataliono išminavimo kuopos kariai prie Kutiškio kaimo (Radviliškio raj.) darbuojasi jau nuo liepos 21-osios. Sprogmenys yra ma�daug keturi� hektar� teritorijoje, dabar patikrinti tik trys arai. Nuo operacijos prad�ios jau yra sunaikinta per 200 sprogmen� ir j� dali�. Tai aviacin�s bombos, aviacini� bomb� sprogdikliai, �vairaus kalibro artilerijos sviediniai. Išminavimo b�rio vado Ar�no Janušonio teigimu, rasta 500 kilogram� sverian�i� aviacini� bomb�, 250 kilogram� betonini� bomb� ir padegam�j� bomb�, kurios iškastos reaguoja su deguonimi ir u�sidega savaime.

Išminuotojai sako, kad sprogmenys jau yra sprogdinti, galb�t karo metais, ta�iau visko sunaikinti nepavyko, tod�l dabar dirbti labai sud�tinga. Sprogdikliai yra kovin�je pad�tyje, o tai kelia pavoj� išminuotojams. Sprogmenys yra ir �em�s paviršiuje, ir giliai, vietomis - iki trij� metr�. Kai kurie - tarp med�i� šakn�. Anot išminuotoj�, tai labai apsunkina darb�.

Apie sprogmenis išminuotojams praneš� vietiniai gyventojai. Sp�jama, kad šioje vietoje Antrojo pasaulinio karo metu gal�jo b�ti vokie�i� kariuomen�s aviacini� sprogmen� sand�lis arba �ia buvo naikinami sprogmenys. Po daugiau nei šešiasdešimties met� sprogmenys naikinami modernia technika – aukšto sl�gio abrazyvine �ranga.

Pavojingiausi sprogstamieji u�taisai yra nejudinami, bet neutralizuojami specialia �ranga. Nors turima �ranga - moderni, kariams tenka dirbti ir sodinink� kastuv�liais. Kiek laiko t�sis ši išminavimo operacija Radviliškio rajone, kariai neprognozavo.

Kalniuko gyventojai jau turi vandentiek�

Kalniuko mikrorajono gyventojai gal�s naudotis švariu vandeniu. Nutiesus vandentiek�, nuotek� tinklus nebereik�s vandens ieškoti vandens kolon�l�se ar šuliniuose. Kalniuko kvartale bei Marijampol�s nuotek� perpumpavimo siurblin�je atliktus darbus ketvirtadien� �vertino valstybin� komisija.

Kalniuko kvartale baigus aštuonis milijonus kainavus� projekt�, paklota apie 14 kilometr� vandentiekio ir nuotek� tinkl�, prie kuri� gal�s prisijungti apie 350 nam�.

Senas miesto kvartalas pastatytas ant durpi� sluoksnio supilto grunto, tad darbus atlikti buvo sud�tinga. Be to, visi darbai vyko šalia esan�io Talkšos e�ero, kuris yra �emiau, tad vamzdynus kloti teko �emiau vandens lygio, reik�jo u�pilti �vyro skaldos.

Kol kas Kalniuko rajone nuotek� tinklus turi apie 130 šeim�, apie 150 šeim� gali prisijungti prie vandentiekio. Pagal projekto s�lygas nuotek� tinklus buvo galima �rengti iki gatv�s, vandentiek� – iki sklypo ribos. Toliau - gyventoj� investicijos.

Nuo pirmadienio gyventojai gali prad�ti sudarin�ti sutartis d�l vandens tiekimo ir nuotek� tvarkymo. "Šiauli� vanden�" atstovai sako, kad darbo dar liks aplinkosaugininkams – kai kurie Kalniuko gyventojai neišve�a nuotek� ir teršia jomis aplink�.

"Šiauliai plius" informacija

Gele�inkelio sostin� �ven�ia depo jubiliej�

Asta STANK�NIEN�, www.etaplius.lt

Radviliškio, gele�inkelio sostin�s, padalinys lokomotyv� depas šven�ia 140 met� sukakt�.

Radviliškio gele�inkelio depe dirba kelios gele�inkelinink� kartos.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Seniausios Lietuvoje, �sik�rusios XIX a. pabaigoje, �mon�s jubiliejuje dalyvavo bendrov�s "Lietuvos gele�inkeliai", Susisiekimo ministerijos atstovai, depo darbininkai. Radviliškio gele�inkelio depe dirba kelios gele�inkelinink� kartos ir net dinastijos.

Radviliškio lokomotyv� depas �sik�r� 1870 metais, tiesiant gele�inkel�, kertant� Lietuv� šiaur�s piet� kryptimi, kai iš Pranc�zijos atkeliavo šeši garve�iai. Tuomet Radviliškis tur�jo vos 475 gyventojus, ligonin� – dvi lovas. Per 140 met� Radviliškio lokomotyv� depas išsivyst� iki galingo Šiaur�s vakar� Europ� aptarnaujan�io depo, turin�io 125 lokomotyvus, mašinistai va�iuoja šešiomis skirtingomis kryptimis. Prieš 5 metus � Radvilišk� atkeliavo modern�s lokomotyvai, vienas pasidid�iavim� - ryt� Europoje šiuolaikiškiausias lokomotyvas "Eurorunner".

Mašinistai, turintys sen�j� mazutu varom� lokomotyv� valdymo patirt� pasakojo, kad naujieji lokomotyvai visiškai kompiuterizuoti, tad u�tenka vieno �mogaus, jie saugesni, ekonomiškesni, greitesni. Ta�iau paradoksalu - nelaimi� gele�inkeliuose daug�ja, nes �mon�s ma�iau saugosi. Vien per šiuos metus Šiauli� aptarnaujamoje teritorijoje – 18 �vyki�, per kuriuos nukent�jo �mon�s.

Mašinist� instruktoriai sako, kad �mon�s tur�t� atsiminti - 80 kilometr� per valand� va�iuojan�io modernaus lokomotyvo stabdymo kelias – apie pus� kilometro.

Šiuo metu depas turi galingiausi� lokomotyv� baz� ir išlieka stipriausia gele�inkelio transporto bendrove Ryt� Europoje.

Did�dvarie�iui - stipendija mokytis JAV

Šiauli� Did�dvario gimnazijos aukl�tiniui Andriui Sakalauskui ir dar trims moksleiviams iš Lietuvos mokykl� JAV ambasador� Anne E. Derse �teik� stipendijas mokytis Jungtin�se Amerikos Valstijose.

Moksleiviai buvo atrinkti gie�to konkurso metu �vertinus j� akademinius rezultatus ir angl� kalbos �inias. Finaliniame atrankos etape dalyvavo 12 pretendent�, atrinkt� iš 130 pareiškusi�j� nor� dalyvauti naujojoje JAV ambasados inicijuojamoje programoje ExCEL (Exchanges for Culture, Education and Leadership). A. Sakalauskas ateinan�ius 2010/2011 mokslo metus praleis gyvendamas amerikie�i� šeimose ir �ia mokysis dešimtojoje klas�je.

"Šiauliai plius" informacija

Vyriausyb�je pasveikinti keturi �iauli� �imtukininkai

Tre�iadien� Vyriausyb�je pagerbti daugiausia "šimtuk�" ir aukš�iausius �vertinimus iš profesin�s kvalifikacijos egzamino gav� 55 moksleiviai. 8 moksleivius, gavusius po keturis šimto bal� valstybini� brandos egzamin� �vertinimus, ir 32 abiturientus, kuri� �inios �vertintos trimis "šimtukais", sveikino ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Šiemet per brandos egzamin� sesij� po keturis šimto bal� �vertinimus surinko Lukas Vai�iulis iš Šiauli� universiteto gimnazijos ir Lukas Bielskis, Šiauli� Did�dvario gimnazijos Tarptautinio bakalaureato mokinys. Po tris šimtukus gavo J. Janonio gimnazijos abiturient� Beatri�� Vilkonyt� ir Did�dvario gimnazijos Tarptautinio bakalaureato mokinys Simonas Makštutis.

Premjeras taip pat pasveikino 15 profesinio mokymo �staig� absolvent�, pelniusi� aukš�iausius �vertinimus iš profesin�s kvalifikacijos egzamino.

Iš viso šimto bal� �vertinimus Lietuvoje gavo 864 abiturientai. Pernai aukš�iausiais balais buvo �vertintos 709 abiturient� �inios.

"Šiauliai plius" informacija

Nema��ja nukent�jusi�j� nuo gyv�n� �kandim�

Šiauli� visuomen�s sveikatos centras (ŠVSC) informuoja, kad per ši� met� sausio–bir�elio m�nesius � medikus kreip�si net 337 Šiauli� apskrities gyventojai (242 suaugusieji ir 95 vaikai), apkand�ioti ar tur�j� kitoki� kontakt� su �vairiausiais naminiais ir laukiniais gyv�nais. Tai 37 atvejais daugiau, nei pernai tuo pa�iu laikotarpiu.

Pasak U�kre�iam�j� lig� profilaktikos ir kontrol�s skyriaus ved�jos Editos Samulyt�s, nukent�jusi�j� padaug�jo visoje Šiauli� apskrityje, išskyrus Pakruojo ir Akmen�s rajonus. 126 asmenims buvo skirta imunoprofilaktika nuo pasiutlig�s. Ne�vertindami galim� pasiutlig�s pasekmi�, skiepytis atsisak� arba patys savavališkai nutrauk� prad�t� skiepijimo kurs� 32 asmenys.

Dagiausiai gyventoj� (270) � medikus kreip�si apkand�ioti, apseil�ti ar apdraskyti šun�. D�l ka�i� padaryt� su�alojim� � medikus kreip�si 51 asmuo, 12 asmen� nukent�jo nuo ne�inom� ka�i�. �iurk�s apkand�iojo 4 asmenis. �mones apkand�iojo ar kitaip su�alojo laukiniai gyv�nai: us�rinis šuo, lap�, kiaun�, 2 asmenys nukent�jo nuo ne�inom� gyv�n�. Kiti asmenys nukent�jo nuo kiaul�s, arklio.

Pasiutlig� yra viena seniausi� ir pavojingiausi� infekcini� lig�. Jei u�sikr�t�s �mogus laiku nepaskiepijamas, jis miršta.

"Šiauliai plius" informacija

Sosnovskio bar�t� rekomenduojama naikinti jau �i� savait�

Sosnovskio barštis – �mogui itin pavojingas augalas. Šis augalas s�klas prad�s m�tyti jau po savait�s, tod�l naikinti j� rekomenduojama nedelsiant.

Sosnovskio barštis yra vienintel� augal� r�šis Lietuvoje, �traukta � Kenksming� ir naikintin� laukini� augal� ir gryb� r�ši� s�raš�. Gyventojai, �em�s savininkai, suinteresuotos �inybos, �inodami šio augalo kenksmingum�, tur�t� nepamiršti, kad b�tina j� naikinti.

Sosnovskio barš�ius šiuo met� laiku patariama naikinti mechaniniu b�du. Augalus galima nupjauti, ta�iau vieno pjovimo neu�teks, nes at��l� jie v�l gali su�yd�ti. Augalams išaugus iki 50 cm, juos teks pjauti dar kart�.

Sosnovskio barš�i� negalima pjauti benzininiu pj�klu ne tik d�l technini� prie�as�i�, bet ir d�l šio augalo išskiriamo didelio nuodingo skys�io kiekio. Augalus galima naikinti kapojant j� šaknis kastuvu. To geriausia imtis ankstyv� pavasar�, kai pradeda augti pirmieji lapai, ta�iau tinka pakartoti ir vasaros viduryje. Šaknis reikia nukirsti 10 cm gylyje. Kaip veiksminga naikinimo priemon� tinka gilusis arimas (iki 24 cm gylio), nes tokiame gylyje s�klos negali sudygti. Iškirstas šaknis reikia sunaikinti.

Naikinant Sosnovskio barš�ius, reikia vilk�ti neperšlampamus drabu�ius, d�v�ti pirštines, akinius. Patekusias ant odos augalo sultis b�tina nedelsiant nuplauti vandeniu su muilu, o esant reikalui, kuo skubiau kreiptis � gydytoj�.

Sosnovskio barštis u�auga iki 3 ir daugiau metr� aukš�io. Šis augalas pavojingas �moni� sveikatai, nes sukelia alergij�. Visose augalo dalyse susikaupia daug med�iagos – furanokumarino. Augalus skinant, šienaujant ar per arti prisiartinus, jie gali smarkiai apdeginti neapsaugot� od�, sukelti itin stipri� alergin� organizmo reakcij� – paraudimus, dideles vandeningas p�sles, kurios plyšta ir virsta ilgai negyjan�iomis �aizdomis.

Sosnovskio barštis plinta labai spar�iai, sunkiai išnaikinamas, nes išaugina ir subrandina daug s�kl�.

�em�s �kio ministerijos informacija

Mokykloms au�ta bedarbi� rytas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Ruden� kaime skai�iuojami viš�iukai, o mokyklose - pirmokai. Šiemet j� gerokai ma�iau. Darbo gali netekti septyni pradinuk� mokytojai. Preliminariais duomenimis, vaik� Šiauliuose ma��s dar iki 2014 met�.

Rugs�jo pirmosios Šiauliuose laukia beveik t�kstantis b�sim�j� pirmok�, kurie mokysis 23 mokyklose. Šiemet Šiauli� mokyklose buvo 56 ketvirtok� klas�s, pirm� klasi� planuojama sukomplektuoti 49. Vadinasi, septyni pradini� klasi� mokytojams, kurie išleido ketvirtokus, gali tekti ieškotis darbo kitur.

Šiauli� švietimo skyriaus ved�jos pavaduotojas Rimas Marcinkus teigia, kad kai kurios mokyklos prival�s atleisti ir dalykinink�, vyresni� klasi� mokytoj�. Tiesa, jiems bus bandoma ieškoti darbo. Daugiausia mokytoj� atleid�ia Gytari� vidurin� mokykla — net 12.

Pradini� klasi� mokytojams darbo alternatyva nenumatoma. Teks ieškoti patiems. Pradinuk� mokytojams Šiauliuose darbo rasti beveik ne�manoma. Darbo bir�oje mokytoj� bedarbi� jau yra per pus� t�kstan�io, o � pensij� išeina vienetai.

Pagrindin�s mokyklos tarsis su asocijuotomis mokyklomis ir gimnazijomis, su kuriomis turi bendradarbiavimo sutartis. Mokykl� direktoriai �pareigoti t� problem� spr�sti.

Darbo bir�oje u�siregistrav� beveik šimtas pradinio ugdymo pedagog�, 40 — dail�s mokytoj�, 19 — angl� kalbos mokytoj�, 15 — muzikos. Ieško darbo ir 12 lituanist�, 28 k�no kult�ros mokytojai, 22 ikimokyklinio ugdymo pedagogai ir 18 socialini� pedagog�. Šiauli� mieste ir rajone mokytoj� bedarbi� jau �registruota 530 (mieste — 420).

R. Marcinkus patikslina, kad atleistiems mokytojams bus bandoma mokyklose rasti kit� darb�: "Kito kelio n�ra - arba mokytojai atleid�iami, arba ma�inami mokytoj� kr�viai. Galimas daiktas, kad ruden� miesto Taryba tur�s spr�sti, kurias neišsilaikan�ias mokyklas u�daryti."

Tarybos sprendimu buvo u�daryta tik viena miesto mokykla - Šventupio. Kit� mokykl� u�darymui Taryba nepritar�.

Burbulai v�l d�iugino �iaulie�ius

Alvydas JANUŠEVI�IUS www.etaplius.lt

Paskutin� pavasario pirmadien� šalyje prasid�jusi "Burbuliatoriaus" akcija, nenutr�ksta. Miest� aikšt�se renkasi �mon�s pasid�iaugti �vairiaspalviais muilo burbulais. "Burbuliatorius" vyksta keliuose miestuose vienu metu - kas antr� pirmadien� 18:30 val. "burbuliuojama" ir Šiauliuose, skverelyje prie Savivaldyb�s.

Šiauliet� Kristina apie "burbuliatori�" Šiauliuose su�inojo viename socialiniame portale. V�liau paskambino draug� iš Vilniaus ir pasi�l� dalyvauti. "Buvo nedaug �moni�, ta�iau nuotaika - nuostabi. Tokios akcijos tik praskaidrina �moni� nuotaik�. Tai -d�iaugsmo doz� bet kokio am�iaus �mon�ms", - sak� Kristina.


Muilo burbulai - tai d�iaugsmas ir šypsena ma�iems ir dideliems.		Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Mergina tvirtino ir po dviej� savai�i� dalyvausianti "Burbuliatoriuje". Jai akivaizdu, kad apie akcij� �inojo ir daugiau �moni� - jie at�jo patogiai pas�d�ti ant suoliuk� ir pa�i�r�ti. Gal kit� kart� atsineš ir muilo burbul�.

"Dalyvavimas tokioje akcijoje - savotiškas išsiskyrimas iš minios. Vieniems tam reikia daugiau dr�sos, ta�iau aš galiu eiti gatve ir ramiai p�sti burbulus. Gal� gale - juk tai taip gra�u - vaikai aplinkui šokin�ja ir ploja rankomis. Kur� laik� tampi geresniu �mogumi." Vilniuje studijuojanti Greta "Burbuliatoriuje" dalyvauja ne pirm� kart�, ta�iau anks�iau burbulus p�sdavo Vilniuje, Lukiški� aikšt�je.

Mergina tikina, kad sostin�je ši akcija nepalyginamai galingesn�: "Susirenka pilna Lukiški� aikšt� ir visi pu�ia burbulus. Nuotaika tikrai nepakartojama. Šiauliuose tik dešimt �moni�, o ten - minios visiškai atsipalaidavusio jaunimo. Tikiuosi ir Šiauliuose akcija išpopuliar�s."

Socialiai remtin� - triskart daugiau

Karolis BU�AS

Šiauliuose, palyginti su pernykš�iu tuo pa�iu laikotarpiu, socialini� pašalp� išmok�ta triskart daugiau šeim�. Toks socialiai remtin� šeim� antpl�dis �vyko d�l masinio atleidimo iš darbo.

Vida Rimšien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Socialin�s paramos skyriaus Socialini� išmok� poskyrio ved�ja, paskai�iavo, kad liep� u� pra�jus� m�nes� socialin� pašalpa išmok�ta 3372 šeimoms. Pašalpas gavo 6040 asmen�. Pernai per t� pat� laikotarp� socialin�s pašalpos buvo išmok�tos 925 šeimoms - 1761 asmenims.

Vien sausio m�nes� socialin� pašalpa buvo išmok�ta 2286 šeimoms. Iki liepos šis skai�ius išaugo bent pora t�kstan�i�. Toks "progresas" galimai �vyko d�l masinio �moni� atleidimo iš darbo.

Socialin� pašalpa mokama toms šeimoms, kuri� pajamos neviršija 350 lit�. Tai vadinamosios - valstyb�s remiamos pajamos. Tuo pa�iu reikia atitikti dar nema�ai kriterij�. Darbingi �mon�s turi b�ti pus� met� registruoti darbo bir�oje.

Pavyzd�iui, jei yra keturi� asmen� šeima, kurioje vienas sutuoktinis dirba u� minimal� atlyginim�, kitas - pus� met� registruotas darbo bir�oje, du vaikai. Pajamos - 700 lit�. Socialin�s paramos specialistai paskai�iuoja, jog šiai šeimai iki 1400 lit� - valstyb�s remiam� pajam� - tr�ksta dar 700 lit�. Ši suma kompensuojama šeimai per pašalp�, ta�iau ne visa - 90 procent�.

Vasara ir d�iazas "Saul�je"

Kaitrios vasaros vakarais karštos muzikos - d�iazo - gerb�jai kvie�iami � "Saul�s" koncert� sal�.

Liepos 20 dien� 19 val. Vitra�� sal�je jie tur�s galimyb� išgirsti unikal� tarptautin� projekt�, kuriame dalyvauja trij� skirting� šali� (Lietuvos, Italijos ir Suomijos) muzikantai. Šio projekto autorius bei iniciatorius - K�stutis Vaiginis.

Visi šio projekto muzikantai unikal�s savo profesionalumu, grojama muzika ir, �inoma, muzikine patirtimi.

��ymus jaunosios kartos saksofonininkas K�stutis Vaiginis - aktyvus brand�iai vertinamas muzikantas, da�nai koncertuojantis u�sienyje ir kvie�iamas kone � visus ��ymiausius d�iazo renginius Lietuvoje bei puikiai �inomas lietuvi� publikai kaip tarptautini� projekt� autorius bei j� lyderis.

Suomi� pianistas Joonas Haavisto 2006-aisiais tapo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiamo tarptautinio d�iazo pianist� konkurso "D�iazo improvizacija" nugal�toju. J. Haavisto tik nuo 16 met� skambina fortepijonu - prieš tai jis studijavo kontrabos�, bet jau sp�jo sulaukti pripa�inimo savo šalyje ir u�sienyje.

J. Haavisto, kaip ir K. Vaiginis, d�iazo studijas baig� JAV, ten muzikavo su vietos d�iazo meistrais. Šiandien jaunas pianistas yra keli� d�iazo grupi� lyderis, vertinamas d�iazo kompozitorius.

Prie šio projekto prisijungs puikiai lietuvi� publikai pa��stamas Marijus Aleksa, b�gnininkas, kuris dalyvauja ��ymiausiuose Lietuvos muzikiniuose projektuose. Šiuo metu jis gyvena Londone ir muzikuoja su ��ymiais d�iazo bei funk-fusion muzikos atlik�jais.

Nauj�j� projekt� papildys puikus muzikantas iš Italijos Fulvio Buccafusco. Kontrabosininkas, šiuo metu gyvenantis Londone bei baigiantis studijuoti Karališkojoje d�iazo akademijoje, aktyviai dalyvauja Londono d�iazo scenoje.

Fabrizio Brusca - tai puikus ital� gitaristas, K. Vaiginio ir F. Buccafusco studij� Šiaur�s Olandijoje bendra�ygis. Tai unikali persona - jis ne tik groja gitara, kuria originali� muzik�, bet ir dalyvauja �vairiose parodose, kur pristato savo tapybos darbus.

Liepos 20-�j� "Saul�je" išgirsite atliekam� originali� ši� muzikant� d�iazo muzik�, kuri atskleis tris skirtingas kult�ras.

"Šiauliai plius" informacija

Iki rugpj��io 1 d. bus atkoduoti du nauji papildomi SKTV paketai

"S plius" skaitmenin�s ir raiškiosios (HDTV) televizijos abonentai, d�mesio!

"S plius" bendrov�, siekdama gerinti savo paslaug� kokyb� ir atsi�velgdama � did�jan�ius klient� poreikius, nuo ši� met� liepos 15 d. skaitmenin�s televizijos papildom� paket� s�raš� papild� dar dviem naujais paketais: "Filmai ir muzika" bei "Pramogos-2".

Abonentai, u�sisak� papildom� paket� "Filmai ir muzika", gal�s m�gautis film� kanalais "MGM Channel" (angl., rus.), "Ruskij Illusion" (rus.) bei muzikiniais kanalais "A-one" (rus.) ir "Pervyj Belaruskij muzikalnij kanal" (rus.). U�sisakiusieji papildom� paket� "Pramogos-2" matys pa�intinius kanalus "24 Dok" (rus.), "Moja Planeta" (rus.), muzikin� kanal� "La minor shanson" (rus.) bei erotin� kanal� "Blue Hustler" (angl.).

Gera �inia ta, kad visi skaitmenin�s ir raiškiosios televizijos abonentai iki rugpj��io 1 d. 9.00 val. naujus skaitmenin�s televizijos kanalus gal�s matyti nemokamai! Tam reik�s tik suderinti skaitmenin�s arba raiškiosios televizijos imtuv�. Detalias instrukcijas, kaip tai padaryti, galima rasti "S plius" tinklalapyje www.splius.lt. Norime atkreipti d�mes�, kad raiškiosios televizijos abonentams b�tinai reikia suderinti imtuvus, nes papild�ius skaitmenin�s televizijos kanal� s�raš� pasikeit� HDTV kanal� retransliavimo da�niai.

Daugiau informacijos apie naujus skaitmenin�s televizijos papildomus paketus ir imtuv� derinim� galima gauti paskambinus telefonu 8-700 121 01 arba artimiausiame "S plius" klient� aptarnavimo skyriuje.

Linkime geros vasaros su "S plius" skaitmenine televizija!

"S plius" informacija

�iauli� universitetui - J. �li�po palikimas

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Sunkmetis norin�ius parduoti ver�ia ieškoti išrading� b�d�: parduotuvi� virtinose viliotin� šok� u�rašai "Išpardavimas" sr Akcija", o turguje, kur deryb� laimikis – vos keli litai, niš� rado aukcionas. Pirmasis gyvas aukcionas Šiauli� Pabali� turguje prigijo ir jau turi nuolatini� dalyvi�.

Apie ton� sverian�i� kolekcij� Šiauli� universiteto bibliotekai perdav� Jono Šli�po s�nus Vytautas Šli�pas.

Nepailsdamas kone tris valandas Pabali� turgaus angare kiekvien� šeštadienio ryt� darbuojasi pirmojo gyvo aukciono Šiauliuose sumanytojas Virginijus Sipavi�ius. Prad�j�s nuo keli� daikt� ant turgaus rampos, preki� asortimentui augant jis persik�l� � angar�.

Saul�s šviestuvas u� penkis litus, siurblys – u� 12, nauja gruzdintuv� - 15, pasiplaukiojimas jachta – 60 lit�. Preki� s�raše – trys šimtai, nuo smulkmen� u� lit� iki bald� ir technikos. "Vis tiek rasi k� nors tinkamo, svarbu nusistatyti rib� ir nepermok�ti, jei pagaut� azartas", - aiškino nuolatinis aukciono dalyvis ponas K�stutis. Jis pasakojo gana pigiai ir nauj� daikt� nusipirk�s – automobilio navigacijos �rang� u� 200 lit�.

Aukcionai Šiauli� turguje šeštadieniais jau vyksta kelet� savai�i�, tarp lankytoj� – daug t� pa�i� veid�. Atnešusieji daikt� parduoti neretai tampa pirk�jais. Taip netiesiogiai tarp gyventoj� vyksta preki� mainai.

Kol kas pagrindiniai aukciono preki� tiek�jai – gyventojai ir patys aukciono iniciatoriai - pagal sutart� iš Did�iosios Britanijos prekes ve�antys smulkieji verslininkai. Ta�iau jie turi plan� pl�sti veikl� – išsinuomoti vis� turgaus angar�, yra išsiunti� pasi�lymus Lietuvos firmoms, es� pad�t� parduoti nelikvid�ias prekes: u�sigul�jusias lentynose, ne viso komplekto ar su defektu. Kol kas atsakym� nesulauk�, ta�iau tikisi, kad tokie gyvi aukcionai, populiar�s Anglijoje, Vokietijoje ir Pranc�zijoje, prigis ir Baltijos šalyse.

Per sprogim� Spindulio gatv�je su�aloti du �mon�s

Liepos 7-�j� apie 19 val. Šiauliuose, Spindulio g. daugiabutyje, nugriaud�jo sprogimas. Policijos pareig�n� duomenimis, sprogo chemin� med�iaga, kuri� šiauliet�s bute laik� nuomininkas. Sprogimas driokstel�jo tuomet, kai buto šeiminink� pajudino spintoje rankin�je rast� d��ut�, panaši� � kvepal�.

Tre�iadienio vakar� daugiabu�io bute nugriaud�j�s sprogimas buvo toks stiprus, kad j� gird�jo aplinkini� nam� gyventojai. � �vykio viet� iškviesti medikai namo laiptin�je rado sunkiai su�alot� Salom�j� Brašiškien� ir aplinkoje nesiorientuojant� jos vyr�. Abu nukent�jusieji skubiai nuve�ti � ligonin�. 50-me�iui Pranui Brašiškiui nustatyta akustin� trauma, jis išleistas gydytis namuose. Moters b�kl� sunki: nutraukta dešin�s rankos plaštaka, kaktos, pilvo srity – skeveldros. Moteriai atliktos kelios operacijos, amputuota ranka. Ketvirtadien� ji perkelta iš reanimacijos skyriaus � traumatologin�.

Lietuvos policijos antiteroristin�s rinktin�s "Aras" išminuotojai, ap�i�r�j� but�, rado chemini� med�iag�, skirt� sprogmenims gaminti, ir literat�ros apie sprogmenis.

"S plius" archyvo nuotr.

Anot P. Brašiškio, nelaim� �vyko j� bute, kuris buvo išnuomotas studentui. Nuo rudens iki liepos 1 d. but� nuomoj�sis pa��stam� s�nus jau tur�jo b�ti išsikraust�s, tod�l jie at�jo ap�i�r�ti buto. Rad� didel� netvark� ir jaunuolio daiktus šeimininkai nutar� but� ap�i�r�ti. �mona, atidariusi r�b� spint�, pasmalsavo, kas yra paliktoje planšet�je.

Pareig�nai Joniškyje sulaik� buto nuominink�. Iš medicinos mokyklos student� išbrauktas 23-ej� met� jaunuolis prisipa�ino dom�j�sis chemija ir band�s pasigaminti savadarb� bomb�.

Pasak ekspert�, sprogusi chemin� med�iaga labai jautri - jai sureaguoti pakako nedidelio krestel�jimo. Jaunajam chemikui pareikšti �tarimai d�l neteis�to sprogmen� laikymo ir sunkaus k�no su�alojimo.

Absolventams �darbinti tr�ksta... i�ai�kinimo

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiauliuose nedarbo lygis per m�nes� nepasikeit� - išlieka 13,2 proc. Yra �registruota 15 t�kstan�i� bedarbi�.

Šiauli� darbo bir�os direktor�s Genovait�s Kuprevi�ien�s teigimu, iš 15 t�kstan�i� bedarbi� darbo nereikia trim t�kstan�iams, nes ie registruojasi tik tod�l, kad nereik�t� mok�ti u� gydym�, gaut� medicinos draudim�. Darbo bir�os direktor� pripa��sta, kad dabar besiregistruojan�ius absolventus �darbinti bus labai sunku, nes darbdaviai vis� pirma ieško �moni�, turin�i� darbo patirties.

Tikimasi, kad darbo rinkos naujok� situacij� palengvins nuo liepos �sigalioj�s �statymas, jog pirm� kart� �sidarbinantiems asmenims pirmuosius metus pus� darbo u�mokes�io ir "Sodros" �mok� kompensuos darbo bir�a, bet ta suma negal�s b�ti didesn� negu 1600 lit� per m�nes�. Ta�iau ši tvarka kol kas netaikoma – laukiama po�statymini� akt� su išaiškinimais.

Laikinai sustabdytos ir kitos u�imtumo programos, kuriose numatyta naujovi�, pavyzd�iui, vieš�j� darb� programa. Ji bus patrauklesn� ir savivaldyb�s, ir priva�ioms �mon�ms: pa�ios �mon�s tur�s mok�ti nebe pus�, o tik 40 procent� u�darbio samdomam darbuotojui, o 60 procent� skirs Darbo bir�a.

Mindaugo kar�navimo dien� � pam�stymai apie valstyb�

Valstyb�s - Karaliaus Mindaugo kar�navimo dien� Šiauliai pasitiko iškilmingai ir pakilia nuotaika.

Liepos 6-oji – Karaliaus Mindaugo kar�navimo, Valstyb�s diena. Prieš 757 metus vienintelis Lietuvos Karalius Mindaugas kartu su savo �mona Morta buvo kar�nuoti. Toks valdovo poelgis buvo laim�jimas valstybei – buvo atverti vartai � Europos kult�r�. K� dabar mums reiškia ši švent�?
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulie�iai, nepaisydami karš�i�, rinkosi Prisik�limo aikšt�je šeimomis su trispalv�mis rankose. Pagarb� atidav� kari� rikiuot�s, miesto policijos, ugniagesi�, Tardymo izoliatoriaus pareig�n� bei šiaulie�i� eisenos.

Šiaulie�iams Valstyb�s dienos proga sveikinimus iš oro perdav� NATO kariai lenkai, pilotuojantys naikintuvus. Švent�s dalyvius d�iugino šoki� ansamblio "�elmen�liai" poros, "Rokoko" vokalo studijos ir Lauros dainavimo studijos dainos, estrados specialyb�s student� kompozicija.

Vakare švent� persik�l� � Ch. Frenkelio vil�, kur vyko tarptautinio vasaros festivalio koncertas, skirtas kompozitoriaus Algirdo Martinai�io 60-me�iui. A. Martinai�io k�rinius chorui atliko Šiauli� valstybinis kamerinis choras "Polifonija" (dir. Gediminas Ramanauskas).

�iemet nuo centralizuoto �ildymo atsijungti nepavyks

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Darbo grup�, analizuojanti atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos galimybes, pri�jo aklagatv�.

Varpo g. 17 namo gyventojams tre�ius metus nepavyksta atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos tinkl�. Po j� numint� tak� ir skund�, gavusi Seimo kontrolieriaus �sp�jim�, Šiauli� miesto savivaldyb�je sudaryta darbo grup� konstatavo, kad du dabar galiojantys dokumentai, neva turintys numatyti atsijungimo s�lygas, vienas kitam prieštarauja. Specialiajame šildymo plane kalbama apie teršal� emisijos analiz�, kuri� neaišku kas turi atlikti. Kitame dokumente nurodyt� s�lyg�, kad atsijungiantis namas neturi pabloginti situacijos kaimynams, tai yra nepabranginti jiems šildymo paslaugos, darbo grup� atmet�. Mat Varpo g. 17 namo pavyzd�iu atlikti skai�iavimai parod�, jog šildymo kaina kiekvienam likusiam namui mieste padid�t� tik 3,5 lito per metus.

Nuspr�sta, kad teks koreguoti special�j� šildymo plan�. Tam prireiks trij� keturi� m�nesi�. Tad artimiausi� šildymo sezon� nuo centralizuoto tinklo nepavyks atsijungti n� vienam namui.

Beje, pain�s keliai laukia tik norin�i�j� atsijungti ir �sivesti dujin� šildym�. O pasirinkusiems ekologiškas elektros ar saul�s energijos r�šys problem� neiškyla.

Lietuva atsisveikino su Prezidentu Algirdu Brazausku

Liepos 1-�j� am�inojo poilsio Antakalnio kapin�se atgul� pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Buvus� valstyb�s vadov� � paskutin� kelion� išlyd�jo artimieji, prezident� Dalia Grybauskait�, Seimo pirminink� Irena Degutien�, premjeras Andrius Kubilius, parlamentarai, Ministr� kabinetas, garbingi u�sienio sve�iai, diplomatai, t�kstan�iai �moni�.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentas, dvyliktosios ir tryliktosios Lietuvos Vyriausybi� vadovas po ilgos ir sunkios ligos mir� bir�elio 26-osios vakar�.

Velionis buvo pašarvotas Prezident�ros Kolon� sal�je. Joje tre�iadien� giedojo Šiauli� valstybinis kamerinis choras "Polifonija".

U� velionio Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko v�l� šv. Mišios buvo aukojamos ir Šiauli� katedroje. Jose giedojo Šiauli� berniuk� choras "Dagil�lis".

Kilus pasipiktinimui ir diskusijoms po to, kai mirusio Prezidento karsto Ba�ny�ia neleido �nešti � Vilniaus arkikatedr�, Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis dal� šv. Miši� laiko skyr� aistroms malšinti. Jo teigimu, prieš Diev� visi �mon�s yra lyg�s ir negalima daryti išim�i� d�l to, kad tas �mogus - Prezidentas.

"Šiauliai plius" informacija

Vyriausyb�s atstovas panoro vir�ininko kabineto

Irena BUDRIEN�

Gera vieta tuš�ia neb�na, – sako liaudies išmintis. Ir tikrai – � ištušt�jusius apskrities tarnautoj� kabinetus jau ver�iasi kiti valdininkai. Vienas j� – Vyriausyb�s atstovas Šiauli� apskrityje Vaclovas Volkovas, nusprend�s, kad tinkamiausios patalpos jo tarnybai – apskrities pastate, o geriausia vieta jam pa�iam – erdviame viršininko kabinete.

Ar išsipildys V. Volkovo svajon�s, dar neaišku, juolab, kad pretenduojan�i�j� � apskrities pastat� yra ir daugiau, pavyzd�iui, Šiauli� teismai.

Nuo liepos pirmos dienos panaikinta apskrities viršininko administracija buvusias savo patalpas perdav� Turto fondui.

Šiauli� rajono ir miesto �em�tvarkos skyriai – sujungti

Nacionalin� �em�s tarnyba prie �em�s �kio ministerijos per�m� iš apskrities �em�tvarkos skyrius ir toliau organizuoja j� darb�. Skyri� ved�j� �galiojimai ir atsakomyb� nuo šiol bus didesni, tod�l skyriai pastiprinti iš apskrities administracijos perimtais juristais ir finansininkais. Taupant administracines išlaidas, Šiauli� miesto ir rajono �em�tvarkos skyriai sujungti � vien�, o jam vadovauti numatytas buvusio apskrities �em�tvarkos departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Varnas. Šiauli� rajono �em�tvarkos skyriaus ved�jos Reginos Rimeikien�s �galiojimai, �inia, yra sustabdyti d�l jai pareikšt� �tarim�. Buvusio Šiauli� miesto �em�tvarkos skyriaus ved�jas Vladas Kibildis pats nusprend� nebepretenduoti � naujas pareigas. Buv�s �em�tvarkos departamento direktorius V. A. Pupelis vadovaus �em�tvarkos kontrolei regione. Sujungtame �em�tvarkos skyriuje dirbs apie 30 �moni�. J� darbo vietos, jei nebus nuspr�sta kitaip, lieka apskrities pastato pirmame aukšte.

Sekretorius – � sekretoriat�

Keturias darbo vietas išsaugoj� valstybin�s švietimo prie�i�ros specialistai tapo pavald�s Švietimo ir mokslo ministerijai. Taip pat keturios darbo vietos �kurtos ir Vidaus reikal� ministerijai pavald�iame regiono taryb� aptarnausian�iame sekretoriate, kuriam vadovaus buvusi Šiauli� apskrities regionin�s pl�tros departamento direktor� Dalia Dijokait�. Apskrities sekretorius Vytautas Simelis nuo šiol eis eilinio tarnautojo pareigas sekretoriate, kitaip tariant, ir toliau bus sekretorius, tik su ma�esniais �galiojimais. Pasak vidaus reikal� viceministro S. Šiupšinsko, sekretoriatas atliks tik technines funkcijas. Apie 60 buvusi� apskrities tarnautoj� neteko darbo. Darbo bir�oje ketina registruotis ir viršininko pavaduotojas Vidmantas Jarulis.

Apskritys panaikintos – tegyvuoja regionai

Buv�s apskrities viršininkas, nuo šiol premjero patar�jas regioniniais klausimais Rimundas Domarkas mano, kad nereik�t� revizuoti Seimo sprendimo panaikinti apskritis, kuris buvo priimtas bals� dauguma. "Gyvenimas parodys, ar jos reikalingos", – mano R. Domarkas. - "Nebaigta kalba ir d�l region� steigimo. Manau, kad bus �gyvendinta id�ja �kurti regionus, tik gal su kitomis funkcijomis, nei tur�jo apskritys."

Problemas p�s�i�j� bulvare "gesina" darbo grup�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Darbo grup�, svarstanti, kaip atgaivinti miestui svarbias teritorijas, centrin� dal�, tiksliau, tušt�jan�i� Vilniaus gatv�, �vardijo "gaisro zona", kuri� "gesinti" si�lys ma�esniais mokes�iais.

Šiauli� pasidid�iavimas – pirmoji šalyje p�s�i�j� gatv� – merdi: turist�, praeivi� vos vienas kitas, parduotuv�s, kavin�s ir barai vos išsilaiko, nuomininkai da�nai kei�iasi, o kai kur patalpos yra tuš�ios. Darbo grup�, svarstanti, kaip atgaivinti miestui svarbius objektus ar teritorijas, Vilniaus gatv� ir jos prieigas �vardijo "gaisro zona", tad reikia skubi� sprendim�. Planuojama, kad jau š� rugs�j� Šiauli� miesto taryba gal�t� priimti sprendim� maksimaliai suma�inti nekilnojamojo turto ir �em�s nuomos mokes�ius šiose teritorijoje arba atvirkš�iai – taikyti maksimal� koeficient� laikantiems tuš�ias patalpas.

Kokio dyd�io NT mokes�io koeficient� (nuo 0 iki 1) taikyti, gali nustatyti kiekviena savivaldyb�. Šiauli� mieste šiais metais nustatytas koeficientas 0,6. Jis šiek tiek skiriasi 27 zonose. Tad manoma, kad lengvata bulvare ir jo prieigose gal�t� b�ti koeficientas 0,01, o vadinamasis mokes�i� botagas - koeficientas, lygus 1.

Besvarstant, kas dar gal�t� pagyvinti p�s�i�j� bulvar�, kilo id�ja, kad po atviru dangumi dirbantys amatininkai (pavyzd�iui, gatv�s fotografas, knyg� pardav�ja ar pan.) Vilniaus gatv�je gal�t� b�ti visiškai atleisti nuo patento mokes�io. Tok� sprendim� Savivaldyb�s administracija irgi bandys teikti Tarybai.

Skai�iuojama, kad d�l negauto nekilnojamojo turto mokes�io biud�etui �ala neb�t� didel� - bulvare veikiantys 107 verslininkai sumoka 53 t�kstan�ius lit� per metus ir 133 t�kstan�ius lit� �em�s nuomos mokes�io. Jei tokios sumos pad�s verslui išlikti ir išsaugoti darbo vietas bulvare, manoma, kad auka - nedidel�.

Darbo grup�je dalyvav� verslininkai palaiko šias id�jas, ta�iau sako, kad tokios lengvatos efektyvios tik vadinamojo "gaisro" atveju. Bulvaras konkurencin�je kovoje pralaimi prekybos centrams, kurie turi ir dideles automobili� aikšteles, ir geras oro s�lygas bet kokiu sezonu. Kol neišspr�stas automobili� stov�jimo aikšteli� centre klausimas, n�ra ko tik�tis, kad � bulvar� pl�s �mon�s, o kartu ir pinigai.

Kad sp�t� parengti sprendimus rugs�jo Tarybai, tartis d�l lengvat� bulvare darbo grup� susitiks po dviej� savai�i�. D�l ilgalaiki� verslo skatinimo priemoni� kol kas neapsispr�sta.

Manoma, kad mieste tur�t� b�ti �vardytos teritorijos ir objektai (pavyzd�iui, dvi zonos Pramon�s gatv�je, Vilniaus gatv�, plaukimo baseinas), kur investuojantys verslininkai gaut� mokes�i� lengvat�. Kol kas jos taikomos tik investuotojams Industrinio parko teritorijoje.

Europos S�jungos institucijose �iauliet�s nuomon� buvo i�girsta

Europos S�jungos region� komitet� veikloje dalyvaujanti Šiauli� miesto mero pavaduotoja Daiva Matonien� su Pag�gi� meru Virginijumi Komskiu ir Panev��io apskrities viršininku Viktoru Trofimovu dalyvavo ketvirtajame aplinkos, klimato kaitos ir energetikos komisijos (ENVE) išva�iuojamajame pos�dyje Kipre.

Šio pos�d�io metu buvo svarstyta nuomon� d�l komunikato "BVP ir kiti rodikliai pa�angai kintan�iame pasaulyje vertinti". Praneš�jas - Ast�rijos kunigaikštyst�s autonomin�s bendruomen�s pirmininkas Vincente Alvarez Arece - rekomendavo, kad rodikliai ir j� turinys b�t� pasirenkami naudojantis principu "Iš apa�ios � virš�", t. y. pasirinkimo proced�ra b�t� rengiama bendruomeni�, region�, valstybi� nari�, ES atstov� iniciatyva. Šiai nuomonei buvo pateikta 15 pakeitim�. Vien� j� pateik� Lietuvos delegacijos nar� D. Matonien�. Ji pasi�l� renkantis rodiklius atsi�velgti ir � aplinkosaugin� aspekt�. Šiam pakeitimui praneš�jas ir ENVE komisijos nariai pritar�.

Ypa� daug diskusini� klausim� ir rekomendacij� buvo pateikta d�l naujo energetikos veiksm� plano. Perspektyvin�je nuomon�je buvo iškelti diskusiniai klausimai, akcentuota vietos ir region� vald�ios institucini� paj�gum� svarba ir j� turimos Europos energetikos strategijos �gyvendinimo priemon�s. Lietuvos delegacijos atstov� D. Matonien� teig�, kad pirmiausia b�tina išspr�sti priemoni� finansavimo klausimus, prioritet� teikti projektams, kurie ma�iausiomis s�naudomis duot� did�iausi� efekt�. Galutin� nuomon� d�l naujo energetikos veiksm� plano numatoma priimti 2010 m. gruod�io 1-2 d. plenarin�je sesijoje.

"Šiauliai plius" informacija

� Jaunimo mokykl� norima vilioti pusry�iais

Asta ŠIUKŠTERIEN�, www.etaplius.lt

Jaunimo mokyklos moksleiviams vieninteliams Šiauli� mieste norima skirti nemokamus pusry�ius, neatsi�velgiant � šeimos pajamas. Mokyklos administracijos manymu, šiltas maistas gal�t� b�ti vienas iš motyv� ateiti � pamokas laiku.

Šiauli� Jaunimo mokykloje mokosi šimtas vaik� nuo šeštos iki dešimtos klas�s, turin�i� mokymosi sunkum�, motyvacijos sutrikim�. Nemokamas maitinimas buvo skiriamas 57 Jaunimo mokyklos aukl�tiniams iš šimto. Ta�iau ir daugelio kit� vaik� šeimos finansin� situacija sud�tinga, da�nas � pamokas ateina tuš�iu pilvu. Tod�l mokyklos administracija mano, kad šiltas maistas gal�t� b�ti vienas iš motyv� lankyti mokykl�, ateiti � pamokas laiku.

Nemokam� pusry�i� visiems, neatsi�velgiant � šeimos pajams, id�ja buvo pristatyta Šiauli� miesto tarybos Finans� ir ekonomikos komitetui. Politikai iš prad�i� skeptiškai reagavo � toki� išimt� vienai mokyklai, ta�iau atly�o �vertin�, kad šie vaikai ateina iš kit� mokykl�, išsinešdami ir problemas. Tai neb�t� perd�ta šiaulie�i� iniciatyva, tokia praktika jau taikoma Jonavos jaunimo mokykloje. Švietimo ministro patvirtintoje Jaunimo mokykl� koncepcijoje yra numatytas nemokamas maitinimas visiems. Beje, Šiauli� Jaunimo mokykloje n�ra valgyklos, šiltas maistas atve�amas tik pagal sutart� nemokamai valgantiems pietus, kiti gali nusipirkti bandeli� ir arbatos bufete.

Komitetas pritar�, kad nemokamus pusry�ius gaut� visi Jaunimo mokyklos aukl�tiniai jau nuo spalio. Reikia dar Tarybos sprendimo ir ši� met� biud�ete rasti 17 t�kstan�i� lit� (viena pusry�i� porcija kainuoja du litus 60 cent�). Kitiems metams nemokamiems Jaunimo mokyklos aukl�tini� pusry�iams reik�t� 57 t�kstan�i� lit�.

Politikai "imasi" naktini� bar�-parduotuvi�

Smulkieji verslininkai rado, kaip teis�tai apeiti Alkoholio kontrol�s �statymo pataisas, draud�ian�ias prekiauti alkoholiu vis� par� – parduotuv�se �steig� barus. Toki� butaforini� naktini� bar� darbo laik� m�ginama trumpinti d�l prast�jan�ios kriminogenin�s situacijos aplink juos.

D�l da�n� neramum�, policijai prašant, sutrumpintas darbo laikas parduotuv�je–bare "�ibut�". "�ibut�" �vej� skersgatvyje dirba vis� par�. Dien� tai nediduk� b�tin� preki� parduotuv� tarp gyvenam�j� nam�, o nakt� – baras, kur� atstoja tik vienas stalas ir galimyb� naudotis tualetu. Visi lankytojai alkoholinius g�rimus paprastai išsineša. Aplinkiniai gyventojai ken�ia nuo girtuokli� š�kavim�, jau�iasi nesaug�s d�l nepa��stam� praeivi�. Buvo apipl�štas ir pats baras. Vien šiemet policija �ia u�registravo 14 nusikaltim�.

Policijai rekomendavus, Šiauli� miesto taryba tre�iadien� pri�m� sprendim� sutrumpinti "�ibut�s" baro darbo laik� – jis tur�s dirbti nuo aštuntos ryto iki dešimtos vakaro kaip ir parduotuv�. Š� bar� valdanti bendrov� "Aldira", turinti dar tris tokius ir ketvirt� besiruošianti atidaryti, tai laiko konkurent� u�sakytu susidorojimu.

Savivaldyb� pasiry�usi sutrumpinti ir kit� bar� mieste darbo laik�, atsi�velgdama � policijos rekomendacijas. Rugpj�t� ketinama Tarybai teikti sprendim�, kad b�t� sutrumpintas dar dviej� bar� darbo laikas: "Dominikos" Liepori� gatv�je ir Boriso Pokotylo �mon�s (parduotuv�-baras "Magija") Til��s gatv�je.

Iš viso Šiauli� mieste veikia dešimt parduotuvi� patalpose �steigt� bar�, dar vien� ketinama atidaryti centre netoli Savivaldyb�s.

"Šiauliai plius" informacija

Dalijami vieni paskutini�j� �iauli� apskrities vir�ininko garb�s �enkl�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Pasipuoš�s apskrities viršininko regalijomis Rimundas Domarkas atskub�jo � vien� paskutini�j� garb�s �enklo "U� nuopelnus Šiauli� apskri�iai" �teikimo ceremonij�. �teikti jau priešpaskutiniai Šiauli� apskrities viršininko garb�s �enklai. Jie �segti trim aktyviems šiaulie�iams, dirbantiems savo krašto �mon�ms ir garsinantiems Šiauli� vard� ir Lietuvoje, ir u� jos rib�: Lietuvos S�j�d�io tarybos nariui, tautos atgimimo metraštininkui ir ilgame�iam kino m�g�j� klubo pirmininkui Algirdui Donatui Kulikauskui, sporto mokyklos "At�alynas" sambo ir dziudo imtyni� treneriui Nikolajui Kurušinui bei Lietuvos futbolo federacijos vadybininkui Anatolijui Stacenko.

Rimundas Domarkas apdovanojimus "U� nuopelnus Šiauli� apskri�iai" �teik� Algirdui Donatui Kulikauskui, Nikolajui Kurušinui ir Anatolijui Stacenko.

Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Algirdas Donatas Kulikauskas, gav�s garb�s �enkl� u� pasiaukojam� darb� organizuojant Šiauli� krašto S�j�d�io veikl�, k�rybiškum� fiksuojant ir �am�inant tautos atgimim�, taip pat u� entuziasting� darb� kino m�g�j� klube, sako tokio �vertinimo nesitik�j�s. Jis pasakoja, kad viskas prasid�jo nuo dain� rinkimo, po to susib�r� tremtini� choras, v�liau prasid�jo filmavimas visuose Šiauli� apskrities rajonuose: �mon�s ieškojo ir perlaidojo savo artim�j� palaikus ir Šiauliuose, ir Radviliškyje, ir Joniškyje. Algirdas Kulikauskas sako nesitik�j�s, kad j� kas nors taip keliaujant� b�t� �sid�m�j�s, tad dabar �teiktas garb�s �enklas patvirtino, kad jis tikras Prisik�limo apygardos s�j�dietis.

Sporto mokyklos "At�alynas" treneriui Nikolajui Kurušinui Šiauli� apskrities viršininko garb�s �enklas �teiktas u� aukštus sportinius pasiekimus, Pasaulio ir Europos sambo imtyni� prizinink� paruošim�, Šiauli� krašto garsinim� tarptautiniuose �empionatuose. Treneris, turintis ir ekstra klas�s teis�jo vard�, sako, kad savo darbais smagu pasid�iaugti, bet jais nesidid�iuoja – jam daug svarbiau aukl�tini� pasiekimai. Did�iausias j� – Aidos Dovydaityt�s iškovota antroji vieta Pasaulio �empionate.

Lietuvos futbolo federacijos vadybininkas Anatolijus Stacenko, apdovanotas u� sportinius pasiekimus ir futbolo populiarinim� Šiauli� regione ir tarptautini� �empionat� organizavim� Šiauli� apskrityje, sako, kad šis �enklas - labai malonus �vertinimas, bet �pareigoja tolimesniam darbui, juolab dabar, kai jis paskirtas Masinio futbolo populiarinimo asociacijos prezidentu.

V�l nei�rinktas konkurso nugal�tojas

Konkurso "Premija u� geriausi� projekt� miestui ir verslui" nugal�tojas šiemet ir v�l neišrinktas. Anot organizatori� - Šiauli� miesto savivaldyb�s, Šiauli� prekybos, pramon�s ir amat� r�m� bei Šiauli� pramoninink� asociacijos, darb� daug, bet n� vieno tokio u� kur� b�t� buv� galima �teikti studentui vienkartin� šeši� t�kstan�i� lit� stipendij�.

ŠU Socialini� moksl� fakulteto verslo administravimo studij� programos absolventui Martynui Jocui �teikta banko kortel� su dviem t�kstan�iais lit�. Premij� jis peln� su�av�j�s reng�jus projektu "M�g�jiškos savadarbi� transporto priemoni� lenktyn�s".

Kit� dviej� t�kstan�i� lit� premij� dalysis irgi ŠU student�s – verslo administravimo tre�iakurs�s Daiva �esaityt�, Simona Sakalait�, Judita Svidrut� ir Agn� Urbutyt�. Jos suman�, kad Šiauli� "Aušros" muziejuje gal�t� b�ti sukurta ir �rengta silpnaregiams ir neregiams pritaikyta ekspozicija.

"Šiauliai plius" informacija

Regiono taryba pritar� steigti daugiafunkcius centrus

Irena BUDRIEN�

Paskutin� kart� Šiauli� apskrities viršininko administracijos patalpose pos�d�iavusi Šiauli� regiono pl�tros taryba nusprend� atleisti Šiauli� apskrities viršinink� Rimund� Domark�, jam pa�iam prašant, iš einam� tarybos pirmininko pareig�, nes nuo liepos pirmosios naikinamos apskri�i� administracijos, tod�l viršininko pareigyb�s nebelieka. Ta�iau Šiauli� regiono pl�tros taryba neliks be Vyriausyb�s prie�i�ros. Tas pats Rimundas Domarkas � taryb� bus deleguotas kaip Ministr� kabineto �galiotinis. Tuomet tarybos nariai ir nuspr�s, ar perrinkti j� pirmininku. Kol kas laikinuoju pirmininko pavaduotoju išrinktas administracijos sekretorius socialdemokratas Vytautas Simelis. Kur panaikinus apskri�i� administracijas rinksis Šiauli� regiono pl�tros taryba, taip pat spr�s ji pati. "Nors ir Pakruojo dvare", – juokavo susirinkusieji.

Šiauli� regiono pl�tros tarnyba Šiauli� apskrities viršininko administracijos patalpose pos�d�iavo paskutin� kart�.

Autor�s nuotr.

Milijonai – daugiafunkciams kaim� centrams

Regiono pl�tros taryba patvirtino ES fond� ir valstyb�s finansuotin� universali� daugiafunkci� centr� kaimo vietov�se steigimo s�raš�, pagal kur� padalyti daugiau nei 9 mln. lit� europini� l�š�. Dar beveik 1,6 mln. tur�s prid�ti savivaldyb�s. Kelm�s, Radviliškio, Akmen�s ir Pakruojo rajon� savivaldyb�s apsisprend� kurti po du, Šiauli� rajono savivaldyb� – vien� daugiafunkc� centr�.

Kas tie universal�s centrai?

Kadangi kaimo vietov�se ma��ja moksleivi�, tod�l u�daromos mokyklos, skursta kult�ros namai, bibliotekos, nes savivaldyb�ms sunku jas išlaikyti, nuspr�sta min�t� �staig� paslaugas gyventojams teikti po vienu stogu. Siekiant pl�toti mokyklos ir vietos bendruomen�s s�veik�, atsiranda ir nauj� mokymo bei ugdymo organizavimo form� poreikis. Universal�s daugiafunkciai centrai teikt� �vairias paslaugas vaikams ir kitoms vietos bendruomen�s socialin�ms grup�ms. Tikimasi, kad centrai pad�s kaimo vietov�se gyvenantiems asmenims integruotis � darbo rink�, sustiprins kaimo bendruomenes ir j� aplinkoje veikian�ias nevyriausybines organizacijas, iniciatyvines pilie�i� grupes.

Universalus daugiafunkcis centras teikt� švietimo, kult�ros ir socialines edukacines paslaugas, orientuotas � tame regione gyvenan�i� ir atvykstan�i� �moni� poreikius. Jo veikla gal�t� b�ti ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas, neformalus vaik� švietimas, vaik� prie�i�ra dien�, neformalusis suaugusi�j� švietimas, švietimo pagalba, specialusis ugdymas, nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas ir j� modulius, pramogin�, sociokult�rin�, menin� vaik� ir suaugusi�j� veikla ir pan. Centr� veiklos ypatumus lemt� vietos bendruomen�s poreikiai.

Šiauli� rajono daugiafunkcis centras – Kurtuv�nuose

Šiauli� rajono savivaldyb� apsisprend� daugiafunkc� centr� kurti Kurtuv�nuose. Šiauli� rajono meras Algimantas Gaubas sak�, kad Kurtuv�nai – gra�us ir turizmo po�i�riu perspektyvus miestelis, kuriame veikia pradin� mokykla, ta�iau joje gr�smingai ma��ja mokini�. Kad mokykl�l�s netekt� u�daryti, ir nuspr�sta steigti universal� centr�. "Manau, išlaikytume miestelio patrauklum�, jeigu mokyklos pastat� pritaikytum�me ir didesn�ms reikm�ms, ne tik mokymui", – sak� meras.

"Fenikso sindromas" plinta ir tarp fizini� asmen�

Šiauli� apskrities valstybin� mokes�i� inspekcija (Šiauli� AVMI) informuoja, kad "Fenikso sindromu" (kai bankrutuojan�ioms �mon�ms paliekami nesumok�ti mokes�iai bei skolos, turtas parduodamas kitoms bendrov�ms, kurias valdo giminai�iai ar verslo partneriai, o iš ši� sandori� dar bandoma u�dirbti susigr��inant prid�tin�s vert�s mokest�) "u�sikr�t�" ir fiziniai asmenys.

Atlikdami mokestin� patikrinim� d�l PVM permokos gr��inimo, Šiauli� AVMI specialistai išaiškino, kad �kininkas, tur�damas mokestini� skol� valstybei bei �siskolinim� kreditoriams, pardav� savo turt� – gyvulius, mašinas, traktorius seseriai. Ji, gyvendama ir dirbdama Vilniuje, prisiregistravo brolio �monai priklausan�iame bute ir Šiauliuose �registravo individuali� veikl�.

Individuali veikla, kurios pagrind� sudaro pienini� galvij� auginimas, ir toliau vyko ten pat. � darb� buvo priimti buv� �kininko darbuotojai. Aišku, pirk�ja, gyvendama ir dirbdama Vilniuje, pati veiklos nevykd�, bet pagal �galiojim� paved� broliui (pardav�jui) jos vardu tvarkyti visus finansinius reikalus ir jai atstovauti.

Tokiu b�du bandyta išvengti mokes�i� valstybei: fizinis asmuo nesumok�jo beveik 250 t�kst. lit� pardavimo prid�tin�s vert�s mokes�io (PVM), o turt� �sigijusi �kininko sesuo Šiauli� AVMI pateik� prašym� gr��inti d�l gyvuli� ir ilgalaikio turto �sigijimo susidarius� min�t� PVM skirtum�. Be to, moteris pinigus u� �sigytus gyvulius ir ilgalaik� turt� perved� ne � �kininko, bet � jo �monos banko s�skait�, o dalis atsiskaitym� buvo vykdoma u�skait� b�du.

Taip buvo siekiama apsaugoti �kinink� ir jo veikl� nuo finansini� sunkum�, skol� išieškojimo.

"Mokes�i� administratorius vertina ir analizuoja turim� ir iš kit� institucij� gaunam� informacij�. Tai leid�ia atpa�inti "iš pelen�" atgimstan�ius verslininkus. Jeigu yra sunkum�, mokes�i� administratorius turi priemoni�, kuriomis galima pad�ti � sunki� pad�t� patekusiam tiek �kininkui, tiek verslininkui, – sako Šiauli� apskrities valstybin�s mokes�i� inspekcijos viršininko pavaduotoja Zofija Brazaitien�. – Jeigu PVM planuojantis susigr��inti mokes�i� mok�tojas �inojo ar tur�jo galimyb� �inoti, jog d�l jo �sigyto turto b�ta nesumok�t� mokes�i�, jis laikytinas nes��iningu ir praranda teis� � PVM atskait�. Paaišk�jus sandorio tikslui išvengti mokes�i�, mokestin�s prievol�s gali b�ti perkeliamos susijusiam asmeniui".

Patikrinimo metu turt� pardavusio �kininko mokestin�s prievol�s buvo perkeltos turt� �sigijusiam susijusiam asmeniui (seseriai), kuriai nepavyks iš valstyb�s biud�eto neteis�tai gauti beveik 250 t�kst. lit� prid�tin�s vert�s mokes�io.

VMI primena, jog apie pasteb�tus mokestinius pa�eidimus galima pranešti paskambinus trumpuoju VMI pasitik�jimo telefonu 1882, u�pild�ius anket� interneto svetain�je www.vmi.lt arba apsilankius inspekcijos teritoriniame skyriuje.

Suk�iavimo modelis, tarptautin�je mokes�i� administravimo praktikoje �inomas "Fenikso sindromo" pavadinimu, apibr��ia toki� nusikalstam� veik�, kai �mon� prieš bankrot� ar �ym� savo veiklos suma�inim� perleid�ia savo turt�, imituodama legalius finansinius sandorius (pirkimus ar pardavimus, atsiskaitymus u� tariamas paslaugas ir pan.) kitai, da�niausia t� pa�i� savinink� ar akcinink� �kurtai naujai �monei ir tokiu b�du išvengia kreditorini� �sipareigojim� bei privalom� valstybei sumok�ti mokes�i�, o subankrutavusios �mon�s veikla "prikeliama" naujoje �mon�je, turin�ioje senosios turt�, ta�iau jau be skol�.

VMI informacija

� piligrimin� kelion� - dvira�iu

Ketvirtadien� Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys susitiko su olandu Leo Hulshofu, kuris dvira�iu vyksta � piligrimin� kelion� � Suomijos Valamo vienuolyn�. Mokytojas iš Šiauli� miesto partnerio Eteno-Lero va�iuoja per Baltijos šalis.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Verslininkai tikisi lengvat�

Asta ŠIUKŠTERIEN�, www.etaplius.lt

Šiauli� miesto savivaldyb� laikosi nuostatos sunkme�iu neatleisti nuo mokes�i�, ta�iau Tarybai bus si�loma padaryti išim�i�.

Šiauli� p�s�i�j� bulvaras – suremontuotas, modernus, ta�iau tušt�jantis - pavien�s parduotuv�s, kavin�s ir barai nepakelia dideli� mokes�i� ir nepaj�gia konkuruoti su dideliuose prekybos centruose �sik�rusiais kolegomis. Svarstoma, gal privilioti ir suaktyvinti versl� pad�t� atleidimas nuo mokes�i�. Pagal galiojant� Šiauli� miesto tarybos sprendim� sunkme�iu lengvatas galima taikyti tik miestui svarbiems objektams, tod�l iš verslinink�, politik� ir valdinink� sudaryta darbo grup� ieškos išim�i�.

Dabar mokes�i� lengvatos taikomos tik vienoje Šiauliams svarbioje teritorijoje – Industriniame parke Zokniuose. �ia priklausomai nuo investicij� dyd�io ir sukurt� darbo viet� mokes�iai gali b�ti ma�inami ar net netaikomi kelet� met�. Visur kitur iki 2011 met� galioja nekilnojamojo turto mokes�iui nustatytas 0,6 koeficientas. Tod�l svarstoma, kad vietose, kurios b�t� pripa�intos skatintinomis zonomis, pavyzd�iui, bulvare, koeficientas gal�t� b�ti suma�intas perpus. Jei teritorijos apleistos ir gadina miesto vaizd�, gal�t� b�ti taikomas maksimalus koeficientas – vienetas.

I�rinkti konkurso "Fotografuoju laiptus" nugal�tojai

Ketvirtadien� Šiauli� kult�ros centre "Laipt� galerija" buvo apdovanoti portale "Etaplius.lt" skelbto konkurso "Fotografuoju laiptus" nugal�tojai.

Konkursas "Fotografuoju laiptus" tapo populiariausiu iš vis� iki šiol naujien� portale "Etaplius.lt" rengt� konkurs�. Jis sulauk� per šimt� dalyvi�, kurie atsiunt� beveik pusantro šimto nuotrauk�.

Dalyvi� išradingumas pranoko l�kes�ius, atsi�stos originalios nuotraukos, ne�prasti laipt� koncepcijos sprendimai, netik�ta išraiška.


"Kopimas � palaim�", autorius Dalius Jonaitis.		"Ne laiptai apie laiptus", autor� Rasa Šniuolyt�.

Did�iausio portalo lankytoj� �vertinimo sulauk� nuotrauka "Kopimas � palaim�", kurios autorius - Dalius Jonaitis.

"Laipt� galerijos" komisija, kuri� sudar� Janina Ališauskien�, Martynas Gaubas, Ri�ardas Jakutis, Reda Juzul�nien�, Rasa Minkevi�i�t�, geriausiu konkurso "Fotografuoju laiptus" darbu išrinko fotografij� "Ne laiptai apie laiptus". Jos autor� - Rasa Šniuolyt�.

Paskatinamaisiais prizais bus apdovanoti ši� nuotrauk� autoriai: "Nepa��stamoji" (Gabriel� Jusevi�i�t�), "Vaikyst� u� dur�" (Ieva Slonksnyt�), "��jimas" (Petras).

etaplius.lt informacija

Lenkijos gynybos ministras aplank� NATO karius

Nijol� VISOCKIEN�

Lenkijos karius, antr� m�nes� saugojan�ius Baltijos šali� oro erdv�, Šiauli� aviacijos baz�je aplank� Lenkijos nacionalin�s gynybos ministras Bogdanas Klichas.

Per ma�daug pusvaland� trukus� pokalb� kariai tvirtino suprant� NATO misijos reikšm� ir svarb�. Bogdanas Klichas sak�, kad Lenkijos kariai yra patenkinti tarnyba.

B. Klichas teigiamai �vertino tre�iadien� pasirašyt� atnaujint� dvišal� susitarim� d�l tolimesnio bendradarbiavimo gynybos srityje.

Lietuvos atstovai d�kingi lenkams u� tai, kad jie aktyviai dalyvauja NATO misijose. Vytauto Umbraso, Lietuvos krašto apsaugos ministro pavaduotojo, teigimu, Lenkija - labai svarbi Lietuvos strategin� partner� gynybos srityje.

Šiauli� oro uoste sve�iai steb�jo Lenkijos naikintuv� "Mig 29" skryd�ius. Lenkijos nacionalin�s gynybos ministras B. Klichas Šiauli� aviacijos baz�je lank�si antr� kart�. Lenkai oro policijos misij� Zokniuose atlieka jau tre�i� kart�. NATO oro policijos misija Baltijos šalyse numatyta iki 2014 met�. Lietuvai svarbu, kad misija b�t� prat�sta iki 2018 m. ar dar ilgiau.

�iauli� sporto aistruoliai futbol� steb�s kitaip

Nuo bir�elio 11 d. 16 val. šiaulie�iai ir miesto sve�iai Pasaulio futbolo �empionat� gal�s steb�ti ant "Saul�s miesto" stogo �sik�rusiame bare. Tai pirmasis baras Šiauliuose ant stogo. Id�jos autorius ir pagrindinis organizatorius – boulingo klubas "Carrus Navalis".

Pasak UAB "Rombas" ("Carrus Navalis") direktoriaus Ri�ardo Dauk�lo, id�ja pramogauti ant "Saul�s miesto" stogo buvo kilus jau seniai, ta�iau tr�ko svarios prie�asties j� �gyvendinti. "Pasaulio futbolo �empionatas ir buvo pagrindinis akstinas. D�iaugiuosi, kad turime galimyb� pasi�lyti šiaulie�iams steb�ti futbolo rungtynes ir praleisti laisvalaik� kitaip. Tikiuosi, kad sporto sirgali� baras Šiauliuose taps daugelio m�giama vieta", - pa�ym�jo Ri�ardas Dauk�las.

100 kv. m. paviljonas pasiruoš�s priimti per šimt� lankytoj�, tod�l laukiami ne tik futbolo gerb�jai, bet ir maloniai praleisti vakar� norintys šiaulie�iai. At�jusiesiems �adama daug pramog� ir maloni� staigmen�: kiekvien� var�yb� metu vyks totalizatorius, atsp�jusieji rezultat� tur�s galimyb� laim�ti dienos prizus (pagrindinis prizas - "Carlsberg" futbolo stalas), vyks stalo futbolo var�ybos, viktorinos, �vair�s �aidimai, bus organizuojami susitikimai su futbolininkais ir treneriais.

Planuojama, kad sporto sirgali� baras veiks iki rugs�jo.

"Saul�s miesto" informacija

�iaulietis parlamentaras A. �ed�ius nesuvokia, k� daro?

Seimo pirminink� Irena Degutien� teigia susidariusi �sp�d�, kad Seimo pos�d�ius � išvyk� u�sienin iškeit�s socialdemokratas Andrius Šed�ius nesupranta, k� padar�, ir tokius parlamentaro poelgius vadina neatsakingais.

"Man pabodo komentuoti panašias istorijas m�s� Seime. Jeigu tai, kas skelbiama, yra tiesa, tai liudija viena - tai yra neatsakingas po�i�ris � savo darb�. Jei jau esi Seime, tai ir dirbk savo darb�, o jei nenori to darbo dirbti, tai nereik�jo kandidatuoti", - "�ini� radijui" sak� I. Degutien�.

Seimo pirminink�s ne�tikina A. Šed�iaus pasiaiškinimai, es� jis susitikin�jo su rink�jais, kurie gyvena u�sienyje. I. Degutien� primena, jog tam yra skirta diena per savait� - pirmadienis, o kitomis dienomis Seimo narys turi kit� pareig�.

"Mes turime labai aiškiai suformuot� savait�s darbotvark�. Pirmadieniais yra darbas su rink�jais, antradieniais, ketvirtadieniais - plenariniai pos�d�iai, tre�iadieniais - komitet� ir frakcij� pos�d�iai, penktadieniais yra skiriamas laikas seminarams, konferencijoms", - d�st� I. Degutien�.

Parlamento vadov� primin�, kad yra siekiama Seimo statute numatyti grie�tesn� atsakomyb� u� pos�d�i� praleidin�jimus.

�iniasklaidoje skelbiama, jog bir�elio pirm�j� savait� A. Šed�ius d�l išvykos � u�sien� praleido tris Seimo pos�d�ius. Tarp parlamentar� sklando gandai, kad jis tuo metu Madride mok�si šoki�. Pats A. Šed�ius tvirtino lank�sis ne Ispanijoje, O Did�iojoje Britanijoje, kur susitikin�j�s su rink�jais.

ELTOS informacija

Dau�i�ki� kapini� �em� kursto naujas aistras

Asta STANK�NIEN�, www.etaplius.lt

Šiauli� miesto kapin�ms Daušiški� kaime �rengti trukdo nauji stabd�iai. Ilg� deryb� aistros su �em�s savininkais d�l �em�s kainos šioje vietoje jau buvo prigesusios, bet Pensinink� s�j�d�io ir Jungtinio demokratinio jud�jimo atstovai kreip�si � Generalin� prokurat�r�.

Pasak Šiauli� apygardos prokurat�ros atstovo Martyno Povilai�io, pareišk�jai � prokurat�r� kreip�si, kad b�t� ginamas viešasis interesas, mat, j� manymu, �em� buvo pervertinta ir kyla abejoni�, ar proced�ra buvo teis�ta.

Šiauli� apskrities valdininkai, jau patvirtinus detal�j� plan�, sugeb�jo gr��inti 4 ha valstybin�s �em�s planuojam� Daušiški� kapini� viduryje. Ar tokie veiksmai teis�ti, irgi atsakys prokurorai. "Pats to nedariau, tad motyv� paaiškinti negaliu. Aplaidumo ar neapsi�i�r�jimo tikimyb� yra, ta�iau reikia laukti prokurat�ros išvad�", - teigia Šiauli� apskrities viršininkas Rimundas Domarkas.

Daušiškiuose sklyp� turi Šiauli� miesto mero Genadijaus Mikšio �monos artimieji. Meras tikina, kad apie tai, jog Daušiškiuose �em�s tur�jo �monos proseneliai, �inojo tuometis meras Vytautas Juškus. Meras sako, kad d�l nauj�j� kapini� projekto jo artimieji netgi nukent�jo. Mero uošv� Daušiškiuose palikimo teise valdo apie 3,7 ha �em�s. "Labai blogai padaryta mano uošv�s at�vilgiu. 2 ha �em�s paimama kapin�ms, o 1,7 ha pakli�va � apsaugin� zon�, tad u� j� nei jokios išmokos negali gauti, nei naudoti savo reikm�m. Mano artimiesiems u� �em� skirtos sumos, �vardytos viename Šiauli� laikraš�i�, – absurdas", - sako Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys. Anot politiko, jo artimiesiems u� �em� gali b�ti išmok�ta ne 800 t�kstan�i�, kaip skelbiama, o apie 270 t�kstan�i� lit�. Meras sako, jog šmei�tas, kad jis painioja viešuosius ir priva�ius interesus, - priešrinkiminis u�sakymas.

Daušiški� teritorij� naujoms kapin�ms �rengti parinko konkurs� laim�jusi architekt�ros �mon�. Architektai po geologini� tyrim� atsisak� minties kapines �rengti šalia Gink�n� kapini� Gink�n� kaimo link, taip pat soduose netoli Gink�n� kapini� kaimo – ten pakil� gruntiniai vandenys, tad �mones tekt� laidoti � vanden�.

Patvirtinus kapini� Daušiškiuose detal�j� plan� imta skai�iuoti, kaip apie 50 ha perduoti visuomen�s reikm�ms. Iš viso vien u� kapin�ms reikaling� �em� buvo numatyta išleisti apie 9 milijonus lit�. Dar prieš trejus metus vieno aro kaina Daušiškiuose siek� per 1700 lit�. Antr�kart turto vertintojai �em�s ar� Daušiški� kaime �kainavo jau 1300 lit�.

Kol kas pinig� išmok�jimas �em�s savininkams pristabdytas. Šiauli� apskrities viršininkas patvirtino tik vieno 75 ar� sklypo išpirkimo sutart�. Jei �em� bus perkainota, prireiks nauj� deryb� su �em�s savininkais d�l ma�esn�s kainos, gali prasid�ti teismai.

Valdininkai skai�iuoja, kad dvejose Šiauli� miesto kapin�se vietos u�teks dar pusantr� met� - K. Donelai�io kapin�se vietos yra metams, Gink�nuose galima laidoti dar pus� met�.

�ienpjoviais tapo verslininkai ir politikai

Miesto valdininkai, atrodo, ne�ino, kad �iem� b�na sniego, kur� reikia valyti, o vasar� auga �ol�, kuri� reikia nupjauti - "ne�prasti" reiškiniai visada juos u�klumpa netik�tai! Tad miest� tvarkyti ima iniciatyv�s �mon�s, nelaukdami, kol apsn�d� klerkai prad�s dirbti tai, kas jiems priklauso: nuolatinis miesto tvarkytojas Art�ras Visockas paragino verslininkus skirti l�š� parkams šienauti, pats dalgio �m�si vienas "Ber�yn�lio" parko steig�j� Justinas Sartauskas. Socialiai atsaking� �moni� asociacija kvie�ia tvarkyti Ba�i�n� papl�dim�. Pirmoji talka – jau š� šeštadien�, bir�elio 12 d. 10 val.

Justino Sartausko iniciatyva metro aukš�io �ol� nušienauta "Ber�yn�lio" parke.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Antradien� A. Visocko iniciatyva sutvarkytas šiek tiek didesnis nei hektaro plotas šalia senos futbolo aikštel�s centriniame miesto parke. Verslininkai Dainoras Saunorius ir Laimonas Jurgilas, jo paskatinti, skyr� pinig� �olei miesto parkuose nupjauti. Vienam hektarui �ol�s nupjauti reikia 1200 lit�.

Iniciatyvos autorius A. Visockas sako, jog nuo centrinio parko prad�ta, kad vaik� pam�gta futbolo aikštel� b�t� sutvarkyta iki Pasaulio futbolo �empionato prad�ios bir�elio 11-� dien�. Parko plotus dar pavasar� �olei pjauti ruoš� Jovaro pagrindin�s mokiniai - rinko �abus, med�i� nuolau�as. Akcijos iniciatorius tikisi, kad miest� tvarkyti sutiks ir daugiau �moni�, nes netvarkos - apstu.

Politikas Justinas Sartauskas su savo draugais ir pa��stamais sureng� šienapj�t� "Ber�yn�lyje". Dalgiais ir �oliapjov�mis jie nušienavo did�iulius plotus prieš pat parko 5-eri� met� gimtadien�, kuris bus pamin�tas bir�elio 13-�j�.

Šienpjoviai, prieš darb� išvyd� buvusi� poilsio ir pramog� oaz� pietiniame miesto rajone pašiurpo, kaip "Ber�yn�lis" apleistas. Vald�ia pirmiausia pasir�pino šun� poreikiais - voljeruose išpjov� �ol�. Aplink vaik� pam�gtas karstykles, s�puokles, scen� �ol� stiebiasi iki metro per pat� erki� gyvybingumo sezono pik�.

Prieš kelerius metus "Ber�yn�lio" sezonas prasid�dav�s jau kovo pabaigoje. Nuo gegu��s m�nesio parkelyje jau b�davo gausu atrakcij� - veikdavo dvira�i� nuoma, �v�ryn�lis. Per trejus metus visi prad�ti projektai ne tik net�siami, bet keli jau sunaikinti. �v�ryn�lis, kuriame nuolat b�davo kei�iami gyv�nai, neperkeltas ir nebeveikia, tinklinio aikštel�s �rengimas net neprasid�j�s, aikštel� seniai �ole u��lusi. "Ber�yn�lis" virsta ne vaik� ir t�veli� poilsio vieta, o l�bautoj� ir r�kali� prieglobs�iu.

"Šiauliai plius" informacija

Ligonin� koncentruoja chirurg� paj�gas

II chirurgijos skyrius pradeda dirbti atnaujintose patalpose, kur iki ši� met� sausio buvo Vaik� chirurgijos, traumatologijos ir ortopedijos centras. Šis centras perkeltas � Moters ir vaiko klinik�, kur sukoncentruotos sveikatos paslaugos moterims ir vaikams.

II chirurgijos skyrius ligonin�s centriniame terapijos korpuse dirbo 17 met�. S�lygos, anot šio skyriaus ved�jo Vinco Abalikštos, nors ir nebuvo blogos, patalpos ne kart� buvo remontuotos, ta�iau ligoniams transportuoti � operacines ir atgal � skyri� reik�davo tuneliais. Ši� �kurtuvi�, anot V. Abalikštos, skyrius lauk� tiek laiko, kiek buvo statoma dabartin� Moters ir vaiko klinika, prieš du dešimtme�ius projektuota kaip vaik� chirurgijos skyrius. Tik�tasi greitos statybos, ta�iau procesas u�truko.

"Integravus Onkologijos klinikos chirurgin� pagalb� � viening� ligonin�s chirurgij�, abiejuose chirurgijos skyriuose padid�jo pacient� srautas, - sako Šiauli� apskrities ligonin�s generalinis direktorius Petras Simavi�ius. – Ligonin� turi saugias, gerai apr�pintas operacines, atsibudimo po narkoz�s palatas, �ia pat yra Chirurgin�s reanimacijos bei intensyviosios terapijos skyrius. Onkologin� chirurgija jau treti metai funkcionuoja drauge su visa chirurgija. Dabar �ia perkeliama ir kr�ties patologij� chirurgija."

Šiauli� apskrities ligonin�je jau kone du dešimtme�ius veikia du chirurgijos skyriai, iš esm�s teikiantys analogiškas planin�s chirurgijos paslaugas. I chirurgijos skyriuje sutelkta p�lingoji chirurgija. II chirurgijos skyriuje palaipsniui centralizuojama kr�ties onkologin� chirurgija. Abu chirurgijos skyriai yra panašaus dyd�io, dabar ir j� patalpos turi tok� pat plot� bei vienod� lov� kiek�.

Ligonin�je per metus atliekama daugiau nei 17 t�kstan�i� chirurgini� operacij�. Dienos vidurkis – apie 30 operacij�. Šie skai�iai liudija labai intensyv� proces�. Šiauli� ligonin�s operacin�se gal�t� operuoti reikliausi pasaulio chirurgai – jos suprojektuotos laikantis šiuolaikini� standart�.

Nijol� Jurgilien�, Šiauli� apskrities ligonin�s atstov� spaudai

Atsijungti nuo centralizuoto �ildymo � jau �manoma

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiauli� miesto savivaldyb�je, �sp�jus Seimo kontrolieriui, sudaryta darbo grup� baig� darb�, nusprendusi koreguoti special�j� šildymo plan�. Šiam �sigaliojus per pastaruosius metus leidimo atsijungti nuo centralizuotos sistemos negavo n� vienas namas.

S�sting� išjudino Varpo g. 17 namo gyventojai, tre�ius metus laukiantys leidimo atsijungti nuo centralizuot� šildymo sistemos tinkl�. Jie kreip�si � Seimo kontrolieriaus tarnyb�, prašydami apginti j� teises. Seimo kontrolierius paragino Šiauli� miesto savivaldyb� išsiaiškinti, ar specialusis šildymo planas nesudaro dirbtini� trukd�i� gyventojams pasirinkti šildymo b�d�. Iki šiol visas proced�ras atlik� gyventojai gaudavo atsakym�, kad šildydamiesi dujomis jie padidins tarš� mieste. Be to, norintys atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos turi gauti teigiam� "Šiauli� energijos" išvad�, kad atsijungimas neišbalansuos sistemos ir nepa�eis kit� vartotoj� teisi�, t. y. nepadidins paslaugos kainos.

Darbo grup� Seimo kontrolieriaus nurodymu tikrino, ar proced�ros ir kriterijai leidimui gauti yra pakankamai aišk�s, kad jokia suinteresuota pus� negal�t� daryti �takos. Darbo grup� nusprend�, kad bet kuris nuo centralizuot� tinkl� norintis atsijungti namas prieš teikdamas prašym� ir rengdamas projekt� turi pasitikrinti, kad numatyti reikalavimai v�liau neu�kirs kelio. Mat jei pasirinktas šildymo b�das (pvz., gamtin�s dujos) galimai terš aplink�, tai teks atlikti teršal� emisijos analiz�. Jei tai keis namo architekt�rin� vaizd� (pvz., kaminai), reik�s suderinti su architekt�ros skyriumi. Ir tik tuomet, jei pasitvirtins, kad tarša nesieks ribini� norm�, o architektams neu�klius namo vaizdas, bus galima prašyti "Šiauli� energijos" skai�iavim�, ar namo atsijungimas nepabrangins paslaugos kitiems vartotojams.

Išankstiniais skai�iavimais, Varpo g. 17 namo atsijungimas t�kstan�io kilovatvaland�i� kain� pabrangint� dviem centais. Kadangi per sezon� Varpo g. 17 aštuoniolika but� sunaudoja apie 180 t�kstan�i� kilovatvaland�i�, tai atsijung� nuo tinklo jie šildymo kain� kiekvienam likusiam namui padidint� tik 3,5 lito per metus. Darbo grup� konstatavo, kad tokia suma – ne argumentas drausti atsijungti, juolab kad gyventojai u� paslaug� moka labai daug. Daugelis aplinkini� nam� nuo centralizuotos šildymo sistemos atsijung�. Vieniems apmok�ti šilumos nuostolius trasoje labai brangu, be to namas pokario statybos – vamzd�iai eina per neapšildyt� pal�p�. Pavyzd�iui, u� penkiasdešimties kvadratini� metr� dviej� kambari� buto šildym� saus� s�skaita – 535 litai. Ši suma – be "gyvatuko" ir karšto vandens, nes pastar�j� name irgi n�ra.

Kitas motyvas – tarša. Jei ketinama šildyti elektros ar saul�s energija, joki� priekaišt� aplinkosaugininkai neturi. Jei gamtin�mis dujomis – reikia skai�iuoti, ar tarša nepadid�s tiek, kad b�t� pasiektos leistinos ribin�s normos. Varpo g. 17 atveju paskai�iuota – nepadid�s.

Toki� pat proced�r� turi atlikti ir kiti trys norintys atsijungti nuo tinklo namai Stoties ir Vilniaus gatv�se.

Šilumos tiek�jai bijo, kad leidus atsijungti vienam pasipils ir kit� prašymai – vartotoj� suma��s. Aplinkosaugininkai irgi sako, kad procesas, nepataisius specialiojo plano, taps nevaldomas: tarša mieste did�s ir steb�jimo stotel�s nepaj�gs to u�fiksuoti, nes atsijungiantys objektai per ma�i, o stotel�s – per toli, kad u�fiksuot� tarš�. Aplinkosaugininkai ir anks�iau yra nepritar� dabar galiojan�iam specialiajam šildymo planui ir rekomenduoja neleisti atsijungti nuo tinklo, kol nebus numatytos teritorijos, kur galima tai daryti, nebent tai b�t� per�jimas prie elektros ar saul�s energijos. Šiauli� regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyv� skyriaus vyr. specialistas A. Bru�as per�jim� prie šildymosi gamtin�mis dujomis pavadino regresu. Anot jo, zonos, kur galimas mišrus šildymosi b�das, gal�t� b�ti atokesniuose rajonuose, bet tikrai ne centrin�je miesto dalyje.

Savivaldyb�s darbo grup� nutar�, kad teks koreguoti special�j� šildymo plan� ir nustatyti aiški� proced�r�.

Miest� valdo ne meras, o direktorius

Nijol� VISOCKIEN�

Šiauli� miest� valdo Savivaldyb�s administracijos direktorius Valdas Damulevi�ius, kuris nepaiso mero ir mero pavaduotoj� nuomon�s. Pastarieji, kuomet vykdomas biud�etas, pasisako prieš savivaldyb�s tarnautoj� nemokamas atostogas. Administracijos direktorius tikina, neva darbuotojai nemokamai atostogauja savo noru.

Šiauli� miest� valdo Savivaldyb�s administracijos direktorius Valdas Damulevi�ius, kuris nepaiso mero ir mero pavaduotoj� nuomon�s.

Pirm�j� ši� met� pusmet� Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos darbuotojai po septynias dienas tur�jo išeiti nemokam� atostog�. Dar septynias dienas antr�j� pusmet� neva savo noru nedirbs Savivaldyb�s tarnautojai. �mon�s piktinasi tokiu administracijos direktoriaus sprendimu, ta�iau atvirai pasakyti baiminasi, nes met� pabaigoje gali likti neatestuoti, niekada nesulaukti paaukštinimo.

Meras Genadijus Mikšys sako es�s prieš nemokamas atostogas. Prieš pasisako ir abi mero pavaduotojos, ta�iau administracijos direktorius laikosi kitos nuomon�s.

Šiemet iš biud�eto papildomi pinigai numatyti kiemams remontuoti, skiriami komandiruot�ms, sve�iams priimti, o atlyginimams n�ra. Nemokam� atostog� neina tik minimum� gaunan�ios valytojos.

91 savivaldyb�s tarnautojas � rankas per m�nes� gauna nuo 900 iki 1600 Lt, 94 u�dirba nuo 1600 iki 2300. Skyri� ved�j�, poskyri� vadov�, politinio pasitik�jimo darbuotoj� atlyginimai siekia iki 3500-4400 Lt, bet toki� ma�uma.

Su "S plius" vasara linksmesn�

Laura AUKSAITYT�

Kasmet elektronini� ryši� paslaug� bendrov�s "S plius" itin kokybiškos skaitmenin�s televizijos abonent� padaug�ja apie 2 t�kstan�ius. Šiuo metu j� yra per 6,5 t�kstan�io. Tok� didel� susidom�jim� l�m� tai, jog skaitmenin�s televizijos paslaug� vartotojams pasi�loma vis daugiau paslaug� nemokamai, pavyzd�iui, tie vartotojai, kurie turi skaitmenin� televizij�, namuose per visus kitus televizorius kabeline televizija gali m�gautis nemokamai. Dabar skaitmenin�s televizijos �i�rovams si�loma nauja paslauga intriguojan�iu pavadinimu "Dublis". Kokia tai paslauga?

Antro ar tre�io abonentinio mokes�io nebereikia mok�ti

Nauja "S plius" paslauga "Dublis", startavusi drauge su vasara, turi sudominti tuos, kurie namuose per esan�ius kitus televizorius taip pat nori m�gautis skaitmenine televizija. Paslaugos esm� ta, kad u�sisakius antr� ar tre�i� skaitmenin�s televizijos kortel� skaitmenin�s televizijos bazin� kanal� paket� galima �i�r�ti tik u� 6 Lt per m�nes�.

Šiuo metu bazinio skaitmenin�s televizijos paketo kaina gyvenant daugiabutyje - 28 litai, nuosavame name - 32 litai per m�nes�. Be to, klientams, norintiems pasinaudoti "Dublio" paslauga, nereikia sukti galvos d�l papildom� imtuv� – jiems suteikiame galimyb� antr�, tre�i� ir kitus skaitmenin�s televizijos imtuvus taip pat �sigyti vos u� 1 lit�.

Ma�a to - u� t� pat� "Dublio" mokest� galima �i�r�ti tuos pa�ius "S plius" skaitmenin�s televizijos papildomus paketus, kuriuos abonentas pasirinko pirmai skaitmenin�s televizijos kortelei.

Jei norima skaitmenine televizija m�gautis net per tre�i� namuose esant� televizori�, s�lygos yra tokios pa�ios.

Bevielis internetas vasar� - pigiau

Dvejus metus "S plius" tiekia beviel� internet�, kurio apr�pties zona nuolat did�ja. Šiuo metu bevielio interneto paslauga gali naudotis Šiauli� ir Radviliškio gyventojai, tiksl�s adresai nurodyti svetain�je www.splius.lt . Ši� bevielio interneto apr�pties zon� gyventojai gali pasinaudoti vasar� vykstan�ia akcija. Akcijos esm� – ši� vasar� u�sisakiusiems bevielio interneto paslaug� �mon�ms abonentinis mokestis u� plan�, kurio greitaveika Lietuvoje ir u�sienyje 2,5 Mbps, bus tik 35 litai per m�nes�! Tai reiškia, kad nauji vartotojai kas m�nes� u� internet� mok�s net 15 lit� ma�iau, nes �prasta plano kaina - 50 lit�.

Bevielio interneto sparta Lietuvoje ir u�sienyje 2,5 Mbps. Akcijos metu norint �sivesti beviel� internet� nemokamai, tereikia pasirašyti dvej� met� sutart�, o ne trej�.

Bevielio interneto abonentai gali m�gautis ne tik internetu, bet ir u� 1 Lt �sigyti eterin�s skaitmenin�s televizijos imtuv� ir juo gal�s m�gautis net 14 nemokam� televizijos kanal� - visais lietuviškais ir "TV Polonia" bei "BBC World".

"S plius" abonentai laukiami varle.lt parduotuv�se

"S plius" prad�jo bendradarbiauti su kompiuteri� �rangos ir buitin�s technikos prekybos tinklu varle.lt. Ši draugyst� "S plius" abonentams naudinga tuo, kad varle.lt vartotojams gali pasi�lyti �vairi� nuolaid� buities technikai ar kompiuteri� �rangai �sigyti.

Ši� vasar� varle.lt "S plius" abonentams si�lo �sigyti dviej� modeli� televizorius su itin didele nuolaida. �sigij�s vien� televizori�, pirk�jas gauna dovan� futbolo kamuol�. Varle.lt parduotuv� �sik�rusi Šiauliuose, Til��s g. 122, II aukšte.

Daugiau informacijos apie "S plius" akcijas ir paslaugas galima gauti telefonu 8~700 121 01 arba interneto svetain�je www.splius.lt .

Atsakymai � TV laidos "Po�i�ris" �i�rov� klausimus

- Prie Medelyno g. 3 pastat� konteinerius, bet jau tris m�nesius niekas neatva�iuoja j� sutvarkyti. Šiukšli� labai daug. Kada bus sutvarkyta?

- Šiauli� regiono atliek� centro specialist� teigimu, konteineriai aptarnaujami tinkamai, ta�iau prie konteineri� yra gyventoj� sunešt� šak�. Šis nelegalus susidar�s s�vartynas bus sutvarkytas iki bir�elio 11 dienos.

- K. Donelai�io kapin�se n�ra konteineri�. Šiukšl�s, nuvytusios g�l�s, vainikai atrodo labai netvarkingai. K� planuojama daryti?

- D�l netinkamo atliek� Šiauli� miesto kapin�se tvarkymo raštu yra �sp�ta kapines pri�i�rinti �mon� UAB "Šiauli� ap�eldinimas". Yra planuojama šiose kapin�se atliekas surinkti tik � konteinerius ir nurodyta kapini� pri�i�r�tojui kuo grei�iau juos pastatyti, tinkamai surinkti ir išve�ti kapin�se susidaran�ias atliekas.

- Kada Aukštabalio g. bus nupjauti med�iai? Vienas jau avarin�s b�kl�s.

- Kadangi miesto biud�ete miesto �eldynams tvarkyti ir pri�i�r�ti tr�ksta l�š�, 2010 m. yra tvarkomi (šalinami, genimi) tik avarin�s b�kl�s med�iai. Jeigu patikrinus med�i� b�kl� Aukštabalio gatv�je toki� med�i� bus rasta, jie bus pašalinti.

- Statybinink� g. 5 kieme labai daug duobi�. Kada jos bus u�lygintos? Aikštel� reik�t� paplatinti, yra tik 6 vietos.

- Statybinink� g. 5 yra �trauktas � remontuotin� kiem� s�raš� ir duob�s ši� vasar� bus u�lygintos. D�l automobili� stov�jimo aikštel�s paplatinimo namo gyventojai tur�t� kreiptis � Savivaldyb�, parengti supaprastint� projekt�. Savivaldyb� apmok�t� 50 proc. darb� kainos, kit� dal� tur�t� apmok�ti gyventojai.

- Kada bus tvarkomas šaligatvis Varpo g. nuo Aušros al. iki buvusios "Gluosnio" parduotuv�s?

- Miesto infrastrukt�ros skyrius �vertins šio šaligatvio b�kl�. Atsi�velgiant � finansines savivaldyb�s galimybes bei bendr� miesto šaligatvi� b�kl�, bus sprend�iama apie galimyb� atlikti remonto darbus min�toje vietoje.

Pareng� J�rat� Rauduvien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s atstov� spaudai

�iauli� papl�dimiai jau laukia lankytoj��iauli� papl�dimiai jau laukia lankytoj�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Keturi papl�dimiai, kuriuose da�niausiai lankosi šiaulie�iai - Pr�delio, R�kyvos, Bubi� ir Geluvos – jau atidar� maudyni� sezon�.

Papl�dimius pri�i�rinti sporto mokykla "At�alynas" tradiciškai sezono prad�i� skelbia gegu��s vidury ir dirba iki pat rugs�jo.

Šiemet dirba 16 gelb�toj�. Ankstesniais metais gelb�toj� b�davo daugiau – 25. Tenka taupyti, ta�iau tikinama, kad ne gyventoj� saugumo s�skaita, nes d�l didelio nedarbo � konkurs� at�jo daug norin�i� ir atrinkti geriausi.

Keturi� papl�dimi� prie�i�rai skirta vos 16 t�kstan�i� lit�, pernai buvo numatyta 60 t�kstan�i� (tiesa, gauta tik 20 t�kst.). Šios sumos tur�s pakakti šiukšl�ms išve�ti, maišams, sanitarin�ms ir gelb�jimo priemon�ms, smulkiam remontui, pavyzd�iui, suremontuoti tualetai prie Pr�delio, kurie buvo �iem� išlau�yti ir išvogti, prie Geluvos pastatytos naujos persirengimo kabinos. Problema - anksti su��l� �ol�, o gelb�tojai neturi šienavimo mašin�, tad teks šienauti dalgiu.

Papl�dimi� pri�i�r�tojai tikisi, kad šienauti ir šiukšles rinkti pad�s bedarbiai pagal vieš�j� darb� program�, gal pinigais parems r�m�jai.

Maudymuisi vanduo tinkamas visuose keturiuose papl�dimiuose. Padid�j�s �arnyno lazdeli� kiekis nustatytas tik Ba�i�n� ir Talkšos buvusiuose papl�dimiuose. Pastaruosiuose papl�dimiai ne�rengti, gelb�tojai nedirba, surenkamos tik šiukšl�s. Papl�dimiuose, kaip visuomet, draud�iama vartoti alkohol� ir r�kyti, ta�iau ši�met� naujov� – atsiras vietos r�kaliams.

U�rašai "R�kymo vieta" tur�t� atsirasti prie Pr�delio po med�iais, o R�kyvoje – prie aikštel�s. Tokie �enklai jau yra "Ber�yn�lyje" ir skverelyje. Tiesa, j� r�kaliai nepastebi, kaip ir nedideli� �enkl� aukštai ant stulp�, skelbian�i�, kad patenkama � ner�kymo zon�. Tod�l planuojama pagaminti dar ir schemas su aiškiomis zon� ribomis.

Gegu�� sigaliojus draudimui r�kyti nustatytose vietose, u� Tarybos sprendimo nevykdym� nubaustas jau ne vienas r�kalius.

�iauliet�s peln� antr� viet� tarptautiniame nuotrauk� konkurse

Eva JAGMINAIT�

Šiauli� J. Janonio gimnazijos moksleiv�s Dovil� Meliauskait� ir R�ta Vai�i�t� bei j� vadov� mokytoja Elvyra Rickevi�i�t� dar gyvena kelion�s � Briusel� �sp�d�iais. Europos sostin�je vieš�jusios šiauliet�s menini� nuotrauk� konkurse "K� mums reiškia euras?" peln� antr� viet�, nusileisdamos tik portugal� komandai ir tre�ioje palikusios vengrus. Iš viso menini� nuotrauk� konkurse var��si 1614 komand�, o � final� pateko Pranc�zijos, Vokietijos, Vengrijos, Lietuvos, Lenkijos ir Portugalijos atstovai.

Dovil� Meliauskait� ir R�ta Vai�i�t� peln� antr� viet� tarptautiniame fotografij� konkurse "K� mums reiškia euras?"

Asmeninio archyvo nuotr.

Moksleiv�s pasakoja, kad id�ja nuotraukai gim� ekspromtu per pertrauk� - iškart po to, kai istorijos mokytoja E. Rickevi�i�t� paragino išbandyti j�gas tarptautiniame konkurse. "Darbas neprailgo, nors maket� lipd�me net tris savaites. Sugalvojome, kad nekursime �prast� monta�� kompiuteriu, nes pasirod�, kad tai banalu ir nelabai �domu. Pirmiausia � kartonin� de�� simboliškai sutalpinome iš plastilino nulipdyt� Europ�. Tuomet patalpinome ir plastilinin� �mogeliuk�, kuris tarsi kyla � virš� su "balioniais". Juos padar�me iš euro šokoladuk�. Nuotrauk� pavadinome paprastai - "Aukštyn su euru", - sako R�ta Vai�i�t�. B�simoji vienuoliktok� neabejoja, kad s�km� l�m� ir tai, kad merginos ne tik bendramoksl�s, bet ir geros draug�s.

Dovil� Meliauskait� sako, kad vis� finalinink� darbai buvo original�s, kruopš�iai atlikti ir labai skirtingi. Lietuvait�s sulauk� itin palanki� konkurent� �vertinim�, o vokie�iai net buvo �sitikin�, kad jos neab�jotinai laim�s pirm� viet�. Merginoms teko nelengva u�duotis ne tik sukurti �domi� nuotrauk�, bet ir pateikti original� paaiškinim�, koki� euro samprat� jos pasirinko ir kod�l. Darbai buvo vertinami pagal aktualum�, išraiškos originalum�, vaizdin� sprendim� ir patrauklum�. Laim�tojus rinko septyni� �moni� komisija, sudaryta iš dviej� Europos Komisijos atstov�, nacionalin�s ministerijos atstovo, komunikacijos eksperto, mokytojo, fotografo ir aktyvaus jaunimo organizacijos nario. Lietuvos komanda savo nuotrauk� pavadino "Aukštyn su euru" nor�dama parodyti, kad euras, tarsi oro balionas, pasiekia bet kuri� Europos vietov�, tod�l norint �engti pirmyn verta tvirtai jo laikytis. "Buvo �domu. Tai m�s� pirmasis bendras apdovanojimas. Iki šiol atskirai esame pelniusios prizini� viet� �vairiuose konkursuose, ta�iau niekuomet nedalyvavome kaip komanda", - bendru laim�jimu d�iaugiasi Dovil�.

Istorijos mokytoja Elvyra Rickevi�i�t� sako da�nai si�lanti moksleiviams dalyvauti �vairiuose konkursuose, nors ir ne visada pasi�lymai sulaukia susidom�jimo. "Š�kart merginos labai entuziastingai susidom�jo. Pad�ti kurti joms nereik�jo, ta�iau jos vis ateidavo pasakyti, k� ir kaip padar�, pasikonsultuoti, papasakoti. Buvau proceso steb�toja, bet ne dalyv�", - sako mokytoja. Ji savo moksleiv�ms negaili pagyr�. "Jos labai k�rybingos, išradingos, komunikabilios, o Briuselyje jas visi vadino tikromis europiet�mis", - d�iaugiasi mokytoja.

Frenkelio vilos festivalis �iemet kuklesnis

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Jau septint� kart� muzikos gurmanus Šiauliuose kvies Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis. Šiemet skirtas pustre�io karto ma�esnis finansavimas, koncert� ir u�sienio sve�i� bus ma�iau, ta�iau �adama, kad kokyb� nenukent�s, juolab kad pats "Aušros" muziejus šiemet �ada naujovi�.

Tradiciškai bir�elio pirm�j�, Tarptautin� vaik� gynimo dien�, bus atidarytas tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis. Atlik�jai t�dien bus išskirtiniai - be senosios muzikos ansamblio "Pavana" ir berniuk� choro "Dagil�lis", koncertuos Šiauli� kamerinio orkestro nari� vaikai.

Šiauli� kamerinio orkestro koncertmeister� J�rat� Stakvilevi�ien� neneigia, kad tai glosto t�vams šird�, ta�iau tikina, kad daugeliui vaik� tai did�iul� atsakomyb�, išš�kis, kai kuriems – reta galimyb�. Vaikai dega labai dideliu noru koncertuoti. Dvi merginos labai išgyvena, kad negal�s dalyvauti d�l vyksian�i� egzamin� M. K. �iurlionio men� gimnazijoje. Ma�ajai Viltei Uptaitei praeit� savait� l��o pirštelis, ta�iau mergait� neketina pasiduoti – sugalvojo ypating� �tvar� ir kasdien atkakliai repetuoja. Vaik� koncerte pasirodys ir šeimyninis trio – Goda, Ryt� ir Migl� Damasevi�i�t�s, iš Kauno atva�iuos ir abi maestro Jono Janulevi�iaus dukros – Ieva ir Marija.

Ši�met�je festivalio programoje numatyti devyni koncertai - dviem ma�iau nei pernai, nes ir biud�etas šiemet pustre�io karto ma�esnis. Param� buvo �ad�jusi Šiauli� miesto savivaldyb�, ta�iau neišgal�jo, tad organizatoriai turi išsiversti su Kult�ros ministerijos skirtais 20 t�kstan�i� lit�. Aritmetika paprasta: vienam koncertui, atskai�ius mokes�ius, tenka apie pusantro t�kstan�io lit�. Renginys vos išlaik� tarptautinio festivalio status� (reikalaujama, kad dalyviai b�t� bent iš trij� skirting� u�sienio šali�). Šiauli� koncertin�s �staigos vadovas Saulius Kauneckas primena, kad pernai atlik�jai atvyko iš septyni� šali�, šiemet atvyks iš trij�. Ta�iau organizatoriai mano, kad kokyb� nenukent�s.

Atvyks pianistas Aleksandras Paley iš JAV, ištikimieji muzikai iš Lenkijos "Dou Scherzando", � Frederiko Šopeno 200-osioms gimimo metin�ms pamin�ti skirt� koncert� pakviesta pianist� Jekaterina Muravjova iš Rusijos. Netr�ks ir vietini� �vaig�d�i�, pavyzd�iui, baigiamajame festivalio koncerte kartu su Šiauli� kameriniu orkestru pasirodys lietuviškos operos �vaig�d� Irena Milkevi�i�t�. Festivalis ir šiemet išlaiko premjeros tradicij� – baigiamojoje koncerto programoje numatyti Fausto Lat�no "Du ašar� šokiai".

"Aušros" muziejus taip pat �ada naujovi� – šiemet jis pasiry��s suteikti festivaliui ne tik form�. Koncert� pertraukas u�pildys edukacin�s programos suaugusiesiems. "Aušros" muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukš�ien� sako, kad lankytojus tur�t� papirkti temos "Baroko epochos moters paveikslas", "V�duokl�s kalba", "Gro�io idealas XIX a. pr. portretuose". Tomis progomis specialiai bus kei�iama ir vilos koncertin�s sal�s ekspozicija – bus pristatomi tokie eksponatai iš muziejaus rinkini�, kurie kasdien neeksponuojami.

VII tarptautinis Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalis truks iki pat Šiauli� dien�. Baigiamasis koncertas numatytas rugs�jo 11-�j�. Gaila, kad d�l u�trukusi� kiemelio restauracijos ir sutvarkymo darb� n� vieno koncerto šiemet organizatoriai nebesp�s surengti lauke.

Bilietus � koncertus platina "Biliet� pasaulis", j� galima �sigyti "Saul�s" kasoje ir prieš pat koncert�, jei tik liks.

Rotarie�iai i� Amerikos gr��o su dovanomis

Irena BUDRIEN�, www.etaplius.lt

B�relis Šiauli� "Rotary" klubo atstov� gr��o iš dešimt dien� trukusios viešnag�s Jungtin�se Amerikos Valstijose. Spaudos konferencijoje gr��usieji nesl�p� d�iaugsmo: kelion� buvo ne tik �domi, bet ir naudinga, nes broliai rotarie�iai iš Amerikos klub� lietuvius apipyl� dovanomis.

Per Atlant� � "Aušros" muziej� laivu jau plukdomi dveji elektroniniai vargonai, kuriuos padovanojo Janet Fogarty iš San Francisko Millbre Rotary klubo. Iš ten pat gauta ir kita vertinga dovana – 16 t�kst. doleri� Šiauli� rajone �sik�rusiam eksperimentiniam Auksu�i� �kiui. Dar penkis t�kstan�ius doleri� Šiauli� tuberkulioz�s ligoninei medicininei �rangai pirkti skyr� Oklando "Rotary" klubas.

Spaudos konferencijos metu Stasys Karitonas, išrinktasis Šiauli� "Rotary" klubo prezidentas, iškilmingai �teik� Šiauli� "Aušros" muziejaus direktoriui Raimundui Balzai vargon� dovanojimo akt�.

Manoma, kad laivu plukdomi vargonai Šiaulius pasieks po m�nesio. Anot R. Balzos, muziejus jau seniai svajojo apie š� muzikos instrument�. "Dabar gal�sime kviesti daugiau atlik�j�, kurie atliks �vairesn�s muzikos. Kai vargonus sumontuosime, bus pristatymas", – �ad�jo muziejaus direktorius. Kadangi dovan� gauti dveji elektroniniai vargonai, kitus rotarie�iai �ada perduoti Šv�. Mergel�s Marijos Nekaltojo Prasid�jimo ba�ny�ios parapijos namams, kuri� sal�je gal�t� muzikuoti vaikai. Šiauli� "Rotary" klubai ne pirm�kart remia ši� parapij� – pernai gruod� naujajai ba�ny�iai dovanojo �stabiai skamban�ius varpus.

Rotarie�iai ne tik gavo dovan�, bet ir patys j� ve��. Svariausia dovana – Šiauli� apskrities viršininko garb�s �enklas "U� nuopelnus Šiauli� apskri�iai" – buvo �teikta in�inieriui, visuomen�s veik�jui Vytautui Šli�pui, dovanojusiam Šiauli� universiteto bibliotekai savo t�vo, aušrininko daktaro Jono Šli�po archyv� ir �k�rusiam mokom�j� �k� Auksu�iuose. Beje, antroji Vytauto Šli�po knyg� siunta – iš viso pusantros tonos – taip pat jau plukdoma � Lietuv�, � Šiauli� universitet�.

Šiauli� rotarie�iams pavyko �gyvendinti dar vien� svarbi� misij� – Amerikos lietuvi� bendruomen�ms ir "Rotary" klubams pristatyti 2012 metais Šiauliuose rengiamas pasaulio "Sporto visiems" �aidynes. Š� darb� �tikinamai atliko K�stutis Petraitis, �aidyni� direktorius. San Francisko lietuvi� bendruomen�, vienijanti apie 400 nari�, parod� didel� susidom�jim� m�s� mieste organizuojamomis pasaulio �aidyn�mis ir pa�ad�jo � jas atvykti bei prisid�ti jas rengiant.

Ypa� šiltai šiaulie�ius pri�m� �ikagos lietuvi� bendruomen� ir Lietuvos Respublikos generalin� konsul� �ikagoje Skaist� Anulien�. Pareig�n� akcentavo, kad padid�jo lietuvi� emigracija � JAV. Jos duomenimis, dabartini� lietuvi� emigrant�, gyvenan�i� Amerikoje, skai�ius yra apie 400 t�kstan�i�, iš viso lietuvi� kilm�s �moni� yra apie milijon�. Pagal lietuvi� emigrant� skai�i� Amerika yra tre�ioje vietoje, daugiau j� išvyksta tik � Anglij� ir � Airij�.

Gr��usieji išskirtiniu pavadino centrin�je b�stin�je �vykus� susitikim� su pasaulio "Rotary" prezidentu John Kenny, kuriam šiaulie�iai pristat� m�s� miest�. Su�av�ti jei buvo ir susitikimu su �ikagos lietuvi� išeivi� "Rotary" klubu, su kurio pavyko u�megzti naujus bendradarbiavimo ryšius.

Saulius Jankaukas - geriausias "Did�iojo sporto" fotografas

Vakar Vilniuje, K�no kult�ros ir sporto departamente, vyko konkurso nugal�toj� apdovanojimas ir nuotrauk� albumo "Sportuojanti Lietuva. 2009 m." pristatymas. Rubrikos "Didysis sportas" nugal�toju tapo ir priz� peln� Šiauli� fotomenininkas Saulius Jankauskas u� fotografij�, kurioje u�fiksuota krepšinio var�yb� akimirka tarp Šiauli� "Šiauli�" ir Vilniaus "Lietuvos ryto" komand�.

"Esu labai laimingas ir fantastiškai jau�iuosi. Tai – puikus mano darbo �vertinimas. Tai ir Šiauli� miesto �vertinimas, �rodantis, kad ne tik Vilniuje gyvena k�rybingi �mon�s ir vyksta �simintini renginiai", - po �teikto apdovanojimo "Šiauliai plius" sak� Saulius Jankauskas.

2009 metais K�no kult�ros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s antr� kart� organizavo fotokonkurs� "Sportuojanti Lietuva", skirt� profesionaliems fotografams ir fotografijos m�g�jams. Pagrindinis konkurso tikslas – didinti Lietuvos �moni� dom�jim�si k�no kult�ra ir sportu, pristatyti Lietuvos k�no kult�r� ir sport� tarptautinei visuomenei ir formuoti Lietuvos �vaizd� bei skatinti Lietuvos fotografus aktyviau dom�tis �vairiais Lietuvos k�no kult�ros ir sporto renginiais, �vykiais, aktualijomis.

Antrajame fotokonkurse dalyvavo 79 profesional�s fotografai ir fotografijos m�g�jai. Iš viso jie pateik� daugiau nei 2000 nuotrauk� šešiomis temomis – didysis sportas, sportas visiems, portretas, moteris sporte, netik�tas kadras ir kodas "oficialu". Specialiai sudaryta komisija, kuriai vadovavo K�no kult�ros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Evaldas Skyrius, iš ši� nuotrauk� išrinko met� nuotrauk� ir geriausias atskir� tem� nuotraukas.

Laureat� nuotraukos ir kitos vertinimo komisijos atrinktos geriausios nuotraukos buvo sud�tos � sporto nuotrauk� album� "Sportuojanti Lietuva. 2009 m."

"Šiauliai plius" informacija

Novatori�kos �iniasklaidos apdovanojimas - portalui "Etaplius.lt"

Antradien� Vilniuje apdovanoti novatoriškiausi �urnalistai ir Lietuvos �iniasklaidos priemon�s.

Kasme�iuose, jau tre�i�kart rengiamuose apdovanojimuose dviej� kategorij� nugal�tojomis tapo naujien� portalo "Etaplius.lt" redaktor� Eva Jagminait� ir portalo suk�rimo iniciator� J�rat� Sobutien�.

Konkurse "Nmedia" �vertinami novatoriškiausi Lietuvos �iniasklaidos atstovai. Laureatai skatinami ieškoti nauj� k�rybini� ir technologini� sprendim�, kurti ir taikyti novatorišk� ir efektyvi� �iniasklaidos priemoni� valdymo metodus.

K�rybin� konkurs� organizuoja Lietuvos �urnalist� s�junga kartu su Nacionaline �urnalist� k�r�j� asociacija ir kompanija "Nokia", kiekvienam nugal�tojui dovanojusia telefon� "N97 mini".

Naujien� portalas "Etaplius.lt" �vertintas u� did�iausi� �urnalistikos pa�ang� regionin�je �iniasklaidoje bei u� interaktyvumo didinim� ir skatinim� �iniasklaidoje.

U� novatoriškas id�jas laureatai paskelbti devyniose kategorijose.

"Šiauliai plius" informacija

Moksleivi� vasara - be pramog� ir be darbo

Karolina OZOLAIT�

Nepasiturin�i� šiaulie�i� vaikai ši� vasar� praleis be stovykl�, netur�s galimyb�s ir padirb�ti.

Švietimo ir mokslo ministerijai pakeitus finansavimo tvark�, l�š� organizuoti vasaros stovyklas buvo galima gauti tik laim�jus Europos S�jungos strukt�rini� fond� konkurs�. Projektui paruošti buvo skirta 20 dien�, ta�iau taip greitai Šiauli� švietimo �staigos projekto parengti nesugeb�jo.

Projektus rašyti gal�jo tik stacionarios stovyklos. Tokia Šiauli� miesto savivaldyb�je tik viena – poilsio baz� "Tauras". Kelialapis dešim�iai dien� � "Tauro" poilsio baz� vienam vaikui – 350 lit�, miesto savivaldyb�s skirta suma – 10 t�kstan�i� lit�. Met� prad�ioje planuota 50 t�kst., bet paaišk�jo, kad reikia sumok�ti 40 t�kstan�i� lit� skol� u� pra�jusius metus. Vadinasi, "Tauro" stovykloje ils�tis negali net 30 mokini�. Vien socialiai remtin� vaik� mieste per pastaruosius metus padaug�jo kelis kartus.

Prieš kelet� met�, anot Šiauli� darbo bir�os atstov�, viešuosius darbus vasar� dirbdavo ir apie šimt� moksleivi�. Kiekviena mokykla gaudavo po dvi tris vietas bent socialiai remtiniems vaikams �darbinti. Jau pra�jusiais metais visos laisvos vietos orientuotos � suaugusiuosius. Šiauli� darbo bir�os direktoriaus pavaduotojos Jolantos Mikšionyt�s teigimu, prioritetas skiriamas suaugusiesiems.

Vienintel� išeitis vasar� dirbti norin�iam moksleiviui – pa�iam ieškoti galimybi� ir tik�tis, kad koks nors �kininkas sudarys su juo terminuot� darbo sutart�. J�, kaip �inia, jau pra�jusiais metais buvo labai ma�ai.

Informacij� apie laisvas darbo vietas moksleiviai ras Šiauli� jaunimo darbo centre (Til��s g. 198).

Ekspertai: situacija kol kas neger�s

Asta ŠIUKŠTERIEN�

� Šiauli� Europos informacijos centro ir Verslo inkubatoriaus seminar� kviesti ekonomikos ekspertai sutartinai tvirtina, kad situacija kol kas neger�s, ypa� jei bus ir toliau vykdoma pasyvi socialin�, verslo skatinimo ir u�imtumo politika.

Prognozuojama, kad nedarbas vasar� stabilizuosis, ta�iau nuo rugs�jo v�l ims did�ti ir pik� pasieks kit� met� vasar�–kov�. Statistin� nedarbo rodikl� gerins, deja, emigracija. Doc. dr. Boguslavo Gru�evskio, Darbo ir socialini� tyrim� instituto direktoriaus pavaduotojo, teigimu, 2009 metais buvo apie 22 t�kstan�ius išvykusi� emigrant�, dabar prognozuojama, kad 2010 metais j� gali b�ti 30 t�kstan�i�.

Vien per pirm�j� met� ketvirt� gr��tan�i� iš u�sienio lietuvi�, taip pat ir atvykstan�i� u�sienie�i�, suma��jo 25 procentais. Jei šiemet neteksime 30 t�kstan�i� gyventoj�, tai bus did�iausia emigracijos banga per nepriklausomyb�s laikotarp�, neskaitant rusakalbi� išvykimo iš Lietuvos po 2000-�j�.

Kol bus aukštas nedarbo lygis, pager�jimo ekspertai ne�ada. Prof. Romo Lazutkos, socialini� moksl� daktaro, teigimu, kai daug bedarbi�, darbdavys nenori kelti atlyginimo, netgi jei ir ekonomika auga.

Be to, toms �mon�ms, kuriuos nebankrutavo ir išgyveno, prireiks laiko gr��inti skolas, atkurti u�sakym� srautus. Tad jei ekonomikos nuosmukis stabilizuosis, gyventojai pager�jim� ims jausti gal tik po penkeri� met�. Visa tai veiks ir vieš�j� sektori�: ma�iau dirban�i�j�, ma�esni atlyginimai – ma�iau bus surenkama ir gyventoj� pajam� bei "Sodros" mokes�i�. �mon�s pirks ma�iau, vadinasi, ir akciz�, ir prid�tin�s vert�s mokes�i� bus surenkama ma�iau. Gyvenantiems iš valstyb�s išmok� ir pensij� tik�tis reik�t�, kad jos bent jau nebema��s.

TAU studentai baig� mokslo metus

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Šiauli� Tre�iojo am�iaus universitetas (TAU), pernai ruden� atšvent�s dešimtmet�, jau išdalijo diplomus jubiliejinei student� laidai. Šiemet �vairius fakultetus baig� 394 šio universiteto studentai. Dauguma j� – jau pensinio am�iaus.

Tre�iojo am�iaus universitete veikia Humanitarinis, Sveikatos, Dvasinio tobul�jimo, Kult�ros ir meno, Turizmo ir kraštotyros, �mogaus ir socialin�s aplinkos pa�inimo fakultetai. Studentai - da�niausiai pensinio am�iaus sulauk� �mon�s, kuriems norisi tobul�ti ir gyventi turiningai.

D�stytojai �ia dirba visuomeniniais pagrindais, studij� mokestis – simbolinis. Paskaitos vyksta kelet� kart� per m�nes�. Garbaus am�iaus studentams nereikia atsiskaitin�ti – laikyti egzamin�, �skait�. �ia ateina tik savanoriai.

Šio universiteto rektor� gydytoja Asta Damkuvien� sako, kad gauna did�iul� atlyginim�, ta�iau ne pinigin�, o dvasin�: "Malonus jausmas u�lieja, kai po paskaitos pasipila klausimai. Vos sp�ji atsakin�ti. Daugyb� d�stytoj� iš kit� universitet� mielai skaito paskaitas u� dyk�. Jiems esame labai d�kingi."

Kasmet TAU lanko apie 400 garbaus am�iaus student�. Studijos trunka vienerius metus, ta�iau kitais metais v�l galima mokytis, pavyzd�iui, kitame fakultete. Galima vienu metu lankyti ir kelis fakultetus.

TAU �kurtas 1999 m. spalio 1 d. Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos nari� gydytojos Birut�s Marijos Paplauskien�s ir in�inieriaus Vaclovo Vingro iniciatyva. Tai savarankiška nevyriausybin� organizacija, savo veikla u�tikrinanti vyresniojo am�iaus �moni� geresn� socialin� integracij� � visuomen�, skatinanti j� produktyv� ir turining� gyvenim�, palaikant j� darbingum�, fizin� aktyvum�, kelianti �ini� bei kult�ros lyg�.

Populiariausiose miesto mokyklose � daugiau pirmok�

Karolina OZOLAIT�

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyrius patenkino keturi� miesto mokykl� prašym� formuoti papildomas pirm�sias klases.

Met� prad�ioje paskai�iuota, kad 23 miesto mokykloms, vykdan�ioms pradinio ugdymo program�, teks pasidalyti vos 1000 pirmok�. Švietimo skyriaus specialistai analizavo vaik� gyvenam�j� viet� išsid�stym� mieste, skai�iavo, kad visoms mokykloms bus leista formuoti tik po dvi pirm�sias klases. Tada t�vai suskubo keisti gyvenam�j� viet� deklaracij�, kad vaikas pagal gyvenam�j� viet� patekt� � pageidaujam� mokykl�. �statymai numato, kad mokinys iš mokyklos aptarnaujamos teritorijos � ugdymo �staig� patekti privalo.

Iki pavasario skai�iai ir gyventoj� pasiskirstymas mieste pasikeit�. � mokyklas, kuriose ir anks�iau be vargo buvo surenkamos keturios pirmos klas�s, ir šiemet supl�do ma��j� šiaulie�i� t�v� prašymai. Rimas Marcinkus, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�jo pavaduotojas, skai�iuoja: "Pagal gegu��s m�nesio pateiktus duomenis, tose teritorijose gyvena daugiau mokini�. To skai�iaus u�tenka tam, kad b�t� �steigta papildoma klas�. Dain� vidurin� yra gavusi 60 mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje gyvenan�i� vaik�, "Romuvos" pagrindin� - 58, Jovaro pagrindin� - 52, "Juventos" pagrindin� - 63 t�v� prašymus d�l pri�mimo � pirm� klas�".

Prašymus papildomas pirmok� klases formuoti pateik� tik šios keturios mokyklos. Štai "Romuvos" pagrindin�je mokykloje šiuo metu mokosi beveik 1000 mokini�. Ši pagrindin� mokykla yra viena did�iausi� mieste. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Lina Senkuvien� sako, kad šiemet išleid�iamos keturios ketvirtok� klas�s, dabar, gavus leidim�, bus formuojamos trys. Matematika paprasta – vienas pedagogas mokykloje neteks darbo. "Dalykin�je sistemoje mokytojui gali ma��ti darbo kr�vis, o pradini� klasi� mokytojas arba turi darbo, arba ne", - teigia ji. Toki� mokykl�, kuriose š� ruden� bus ma�iau pirmok� nei paprastai, mieste ne viena. Ne vienam pedagogui teks stoti � bedarbi� gretas.

D�l nuolat ma��jan�io mokini� skai�iaus neaiškus ne tik pedagog�, bet ir ugdymo �staig� likimas apskritai. Mieste veikia 33 bendrojo lavinimo mokyklos, o mokini� - 17,2 t�kstan�io. Kasmet j� suma��ja t�kstan�iu, o mokyklos mieste neliko tik vienos - sujungtos Šventupio ir Gytari� vidurin�s mokyklos.

Paskutinis pasi�lymas – iki vasario 1-osios leisti mokykloms pa�ioms �sivertinti pagal Švietimo skyriaus darbuotoj� nustatytus kriterijus (mokini� skai�i�, "krepšelio" l�šas, mokytoj� kvalifikacij�, materialin� baz� ir pan.) ir tik tada imtis ry�ting� veiksm�, kuri� kryptis gana aiški – mokykl� reikia tiek, kiek yra mokini�. Jei n�ra kam mokytis, nereikalinga ir mokykla. Pirmok� pl�stel�jimas � did�i�sias mokyklas d�iaugsmo nesuteiks kitoms, kuriose ir taip beviltiškai tr�ksta mokini�, vadinasi, ir finansavimo.

Apdovanojimas - "Etaplius.lt" redaktorei

Lietuvos �urnalist� s�jungos ir Nacionalin�s �urnalist� k�r�j� asociacijos kasme�io konkurso "Reformos �mogaus labui" vertinimo komisija apdovanojo savaitraš�io "Šiauliai plius" �urnalist� ir portalo www.etaplius.lt redaktor� Ev� Jagminait�. �urnalistei skirta antroji vieta u� straipsn� "Deginti negalima u�kasti".

Evai Jagminaitei diplom� ir pinigin� priz� �teik� L�S pirmininkas Dainius Radzevi�ius.

Evos JAGMINAIT�S archyvo nuotr.

Konkurso laureatai bei išskirtini� darb� autoriai buvo pasveikinti gegu��s 7 d. Vilniuje, �urnalistikos instituto kiemelyje, kur vyko Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas renginys.

Konkurse "Reformos �mogaus labui" �urnalistams teko konkuruoti tarp 32 autorini� k�rini�. Pirmos vietos laureate pripa�inta šiauliet� Rita �adeikyt� u� publikacijas "Šiauli� krašte": "Europa Draudeli� kaime", "Biurokratijos pan�iai surišo param� kaimui", "Vienkiemiai nebijo tik bado".

Antros vietos laim�toja Eva Jagminait� apdovanota pinigine premija ir diplomu "U� aktuali� tem� ir jos pateikim� straipsnyje "Deginti negalima u�kasti". Publikacija buvo spausdinta savaitraštyje "Šiauliai plius".

Tre�ios vietos laim�jim� ir premij� peln� Janina Ba�ili�nait�-Ostermajer. Dienraštyje "Klaip�da" spausdinta publikacija "Vaistinink� aukso gysla" �vertinta ir specialiu diplomu "U� išrading� šaltini� panaudojim�".

"Šiauliai plius" informacija

Asambl�joje i�dalyti apdovanojimai verslininkams

Irena BUDRIEN�

Šiauli� arenos konferencij� sal�je vykusioje Šiauli� prekybos, pramon�s ir amat� r�m� generalin�je asambl�joje aptarti pra�jusi� met� veiklos rezultatai ir �tekti apdovanojimai geriausiems verslininkams.

Šiauli� meras Genadijus Mikšys, sveikindamas susirinkusiuosius, pasid�iaug�, kad Šiauliuose nedarbas ma�iausias tarp did�i�j� šalies miest�, o baland� mieste padaug�jo laisv� darbo viet�.

R�m� prezidentas Vidmantas Japertas konstatavo, jog eksportas Šiauli� regione nesuma��jo taip smarkiai, kaip visoje šalyje. Lietuvišk� preki� eksportas pernai, palyginti su 2008 metais, šalyje suma��jo 27 procentais, o Šiauli� apskrityje – tik 4,8 procento.

Daugelis regiono �moni� yra stiprios, nes sugeb�jo padidinti gamybos ir eksporto apimtis, ta�iau j� gal�t� b�ti daugiau. Veikian�i� �moni� t�kstan�iui gyventoj� Šiauli� regione ir Lietuvoje yra 2,5–3,5 karto ma�iau nei vidutiniškai Europos S�jungos šalyse. Ir šaliai, ir regionui b�t� naudinga, jei daugiau iniciatyvi� �moni� ry�t�si kurti savo versl�.

Lietuvos ma�ojo eksporto priz� laim�jusi "Televizijos ir ryšio sistem�" bendrov� eksport� pernai padidino nuo 6,4 iki 22,8 milijono lit�. Atstovybes Latvijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane �k�rusioje bendrov�je šiuo metu dirba 39 darbuotojai. Lietuviška firma eksportavo kilnojam�sias televizijos stotis, o Kazachstane �reng� kino studij�.

"S�kmingo verslo �mone 2009" dideli� �moni� grup�je pripa�inta �kininko K�stu�io Juš�iaus �mon� "Baltic Champignons", kurioje dirba 466 darbuotojai. � Europos S�jungos ir Rusijos šalis ši �mon� eksportuoja 89 procentus produkcijos. Pernai kompanija prad�jo u�siimti moksline–tiriam�ja veikla grybininkyst�je.

Ma�� ir vidutini� �moni� grup�je nugal�toja tapo UAB "Plasteksus", u�siimanti plastikin�s taros ir kit� plastiko gamini� gamyba ir prekyba. Bendrov�je dirba devyni darbuotojai, o jos metin� apyvarta siekia 10,5 milijono lit�.

"Verslo partneryst�s lyderiu 2009" pripa�inta Joniškio �em�s �kio mokykla u� profesinio mokymo patrauklumo didinim�.

Lietuvos prekybos, pramon�s ir amat� r�m� garb�s �enklais – bronzos "Darbo �vaig�d�mis" - apdovanotas Dirk Zwick, UAB "Baltic vairas" direktorius, ir Sigytas Areima, Šiauli� profesinio rengimo centro Mechanikos sektoriaus vadovas. S. Areima jaunim� profesijos moko 45 metus, per kuriuos pareng� beveik 10 t�kstan�i� specialist�.

"Iniciatyv� r�m�jo 2009" nominacij� laim�jo AB ORLEN Lietuva ir DnB NORD bankas, apdovanoti u� verslo rengini� ir tradicin�s verslo parodos Šiauliuose r�mim�.

Garb�s �enklai "U� nuopelnus Šiauli� apskri�iai" �teikti Jurgiui �epuliui, UAB "Metalo prekyba" prezidentui, ir Alfredui Jonuškai, Šiauli� prekybos, pramon�s ir amat� r�m� generaliniam direktoriui. O Lietuvos inovacij� centras atve�� priz� ir "Inovacij� šauklio" titul� viešajai �staigai "Šiauliai plius" - u� straipsnius ir reporta�us apie versle diegiamas inovacijas.

Ministras vienu ��viu nu�ov� du ki�kius

Irena BUDRIEN�

Antradien� Šiauliuose lank�sis teisingumo ministras Remigijus Šimašius ne tik nuvyko � Šiauli� regiono pataisos inspekcij�, kur aptar� šios �staigos ir kal�jim� reform�, bet ir u�suko � Šiauli� arenoje vykusi� Šiauli� prekybos, pramon�s ir amat� r�m� generalin� asambl�j�, kurioje pasveikino verslininkus su neblogais veiklos rezultatais. R. Šimašius sak� besid�iaugi�s, gal�damas suderinti kelis reikalus.

Pagrindinis ministro vizito tikslas buvo apsilankyti Šiauli� regiono pataisos inspekcijoje ir susitikti su jos darbuotojais, nes šios �staigos laukia rimtos permainos. "Tarnyba yra reorganizuojama. Tikiuosi, kad tai leis šiaulie�iams gyventi ramiau", – sak� R. Šimašius.

Ministras nesl�p�, kad kal�jim� ir pataisos inspekcij� srityje numatytos rimtos sistemin�s pertvarkos.

Pataisos inspekcij� reformos tikslas – kuo ma�iau asmen� si�sti � �kalinimo �staigas, kad daugiau atlikt� kitokias bausmes. Apskritai bus siekiama suma�inti nusikalstamum�. Vadinasi, tur�s keistis ir pataisos inspektori� darbo pob�dis. Pasak ministro, pataisos inspektoriai tur�s daugiau dirbti su nevyriausybin�mis organizacijomis, su visuomene, kad �mon�ms praeit� noras nusikalsti ir jie sugr��t� � visuomen� kaip pador�s visuomen�s nariai. Jeigu Seimas laiku priims �statymus, pataisos inspekcij� reforma prasid�s jau kit� met� sausio 1 dien�.

Planuojama ir laisv�s at�mimo �staig� pl�tra. Yra numatyta, kad ir Šiauli� tardymo izoliatorius bus perkeltas � kit� viet� (jau parinktas sklypas u� Kairi� s�vartyno). Naujoje vietoje iškils ne tik izoliatorius, bet ir pataisos namai, kad �mon�s gal�t� ar�iau nam�, savo regione, atlikti bausm�. Naujoji �staiga Šiauliuose tur�t� atsirasti 2016 metais.

Kal�jim� pertvarka šalies mastu kainuos apie 700 mln. lit�. Tai nebus tik investicijos, kurios pagerins s�lygas kaliniams. Pagrindinis reformos tikslas – išvengti didesni� išlaid� ateityje ir atpiginti laisv�s at�mimo �staig� išlaikym�. Dabar vieno nuteistojo išlaikymas kainuoja 60 lit� per dien�, iš kuri� tik 5 litai skiriami maistui. Šias išlaidas �manoma suma�inti iki 45 lit�.

Anot ministro, norint, kad kal�jim� sistema b�t� efektyvi, reikia investicij�, kuri� negalima tik�tis iš valstyb�s. Tod�l bus siekiama pritraukti privat� kapital�, kuris nebus tik skolintojas, bet ir perims dal� funkcij�. Taip daro Jungtin� Karalyst� ir kitos šalys. "Kitos išeities šiandien nematau", – sak� ministras.

I�tu�t�j� pastatai neliks be �eimininko

Irena BUDRIEN�

Prad�jus veikti naujai Moters ir vaiko klinikai, ant ištušt�jusios senosios Akušerijos–ginekologijos klinikos dur� buvo pakabinta spyna, o Šiauli� miesto ir apskrities vadovai ne kart� svarst�, k� daryti su šiuo ne pirmos jaunyst�s pastatu.

Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys si�l� ištušt�jus� klinikos pastat�, kol šis nevirto griuv�si� kr�va, perduoti Šiauli� miesto savivaldybei. Anot mero, pastat� galima b�t� sutvarkyti u� ES paramos l�šas.

Šiam si�lymui nepritar� Šiauli� apskrities ligonin�s generalinis direktorius Petras Simavi�ius, tik�j�sis, kad u� Turto fondui perduot� pastat� ligonin� gaus ne vien� milijon� lit�, kuriuos ketino panaudoti Pri�mimo skyriui išpl�sti.

Pasak Šiauli� apskrities viršininko Rimundo Domarko, Turto fondas tokiomis s�lygomis atsisak� perimti pastat�, nes tr�kstant l�š� negali Šiauli� apskrities ligoninei u� perduodam� pastat� kompensuoti pinigais.

Apskri�iai teliko vienintel� išeitis – si�lyti pastat� Šiauli� miesto savivaldybei. Taryba iš principo sutiko j� perimti, ta�iau lemiam� �od� d�l turto perdavimo miestui dar turi tarti Vyriausyb�. Jei ministr� kabinetas pritars, Šiauli� miesto savivaldyb� perims daugiau nei 10 t�kstan�i� kvadratini� metr� dyd�io pastat� su nema�u sklypu aplink j�.

Šiek tiek anks�iau Šiauli� regiono pl�tros taryboje miesto meras Genadijus Mišys pateik� id�j� ištušt�jusiame Akušerijos–ginekologijos pastate �kurti seneli� namus, nes toki� nam� poreikis mieste buvo akivaizd�iai juntamas. Dabar meras sako, kad n�ra konkre�iai nuspr�sta, kas �sikurs perimtame pastate, juolab kad dar negautas Vyriausyb�s pritarimas. Vis d�lto jis pripa�ino, kad plan� d�l ši� patalp� jau esama – �ia gal�t� b�ti koncentruotos globos paslaugas teikian�ios �staigos: ir seneli�, ir vaik� namai.

Jeigu atsitikt� taip, kad Vyriausyb� nesutiks pastato perduoti miestui, Šiauli� apskrities viršininkas pusiau juokais sako si�lysiantis ten sukelti Šiauli� teismus – vietos u�tekt� visiems.

Be šeimininko neliks ir dar vienas pastatas – buvusios Visuomen�s sveikatos ugdymo centro patalpos vasario 16-osios gatv�je. Patalpos stovi tuš�ios nuo kovo m�nesio, kai ši apskrities �staiga buvo panaikinta. Tarybos sprendime perimti pastat� taip pat n�ra �vardyta, kam jis bus panaudotas. Svarstoma, kad miesto centre esan�iame pastate gal�t� �sikurti visuomenin�s organizacijos.

�iauli� apskrities ligonin� "auga"

Irena BUDRIEN�

Nuo bir�elio keturios Šiauli� apskrities ligonin�s bus sujungtos � vien�. Ligonini� integravimo darbo grup�s pos�dyje paaišk�jo, jog kli��i� šiam Vyriausyb�s nutarimui �gyvendinti n�ra, o besijungiantieji susitar�.

Apskrities viršininko administracija Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu prie Šiauli� apskrities ligonin�s prijungia Aapskrities psichiatrijos ligonin�, Šauk�n� psichiatrijos ligonin� ir Tuberkulioz�s ir plau�i� lig� ligonin�. Ligonini� sujungimo proced�ra turi b�ti atlikta iki liepos 1 dienos. Po to Šiauli� ligonin� su visais padaliniais � savo pavaldum� perims Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiauli� apskrities vyriausiasis gydytojas Kazimieras Š�eponavi�ius teigia, kad sujungus visas "darinys" vadinsis Šiauli� ligonine, o buvusios specializuotos ligonin�s taps jos filialais. Pastarieji, kaip ir nor�jo, išlaikys �kin� savarankiškum�.

Šiuo metu darbo grup� baigia parengti naujus Šiauli� ligonin�s �status ir jos filial� nuostatus, kurie, suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija, bus u�registruoti Registr� centre. Ligonin�s pavadinime �od�io "apskrities" nebeliks, nors ji ir toliau aptarnaus visos šiaur�s vakar� regiono pacientus. Diskutuota, kaip tur�t� vadintis iš ligonini� filialais tapusios �staigos. Si�lyta pavadinimuose naudoti �od� "klinika", ta�iau prijungiam� ligonini� vadovai nor�t�, kad pavadinime b�t� tik �odis filialas, pavyzd�iui, Šiauli� ligonin�s Tuberkulioz�s ir plau�i� lig� filialas.

K. Š�eponavi�iaus nuomone, reorganizacija nepablogins nei gydytoj�, nei pacient� pad�ties, pasikeis tik ligonini� valdymas ir administravimas. Tikimasi, kad valdymo permainos duos ekonomin�s naudos. Susijungus filialai gal�s naudotis Šiauli� ligonin�s paslaugomis, laboratorijomis ir �ranga. "Nei Tuberkulioz�s ir plau�i� lig�, nei Psichiatrijos ligonin� neturi reanimacijos, kuria susijungusios gal�s laisvai naudotis Šiauli� ligonin�je", – sako apskrities gydytojas. Jo nuomone, teigiamu prijungimo efektu galima �sitikinti ir remiantis Onkologijos klinikos pavyzd�iu.

Ar prijungiam� ligonini� vadovai automatiškai taps Šiauli� ligonin�s nauj� filial� vadovais, ar � šias pareigybes bus skiriami konkurso b�du, K. Š�eponavi�ius negal�jo atsakyti. Kol kas aiškaus atsakymo nedav� ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiuo metu Šiauli� apskrities ligonin�je yra t�kstantis lov�. Sujungus j� padaug�s iki pusantro t�kstan�io, ta�iau ji netaps did�iausia ligonine šalyje. Kauno klinikose lov� skai�ius siekia tris t�kstan�ius.

"S plius" abonentai LRT jau mato

Pirmadien� "S plius" kabelin�s televizijos �i�rovai nuo 9 iki 18 val. nemat� LTV. Informuojame, kad transliacija buvo nutraukta ne d�l "S plius" kalt�s.

Lietuvos televizijos transliacija analoginiais eteriniais si�stuvais buvo nutraukta iš anksto ne�sp�jus "S plius". Antradien� "S plius" atnaujino LTV transliacij� kabelin�s televizijos vartotojams visuose miestuose (Šiauliuose, Radviliškyje, Joniškyje, Klaip�doje ir Kurš�nuose) - buvo suformuotas analoginis signalas iš skaitmeninio signalo.

LRT d�l sutrumpinto transliacijos laiko išplatino pranešim� šalies kabelin�ms televizijoms, jau nutraukusi transliacij�. Motyvuojama, kad LRT transliacijos laikas analoginiais eteriniais si�stuvais sutrumpintas d�l suma�into biud�eto. Tok� sprendim� pri�m� pos�d�iavusi LRT taryba.

"Etaplius.lt" informacija

"�iauli� naujienos" pripa�intos neeti�ku leidiniu

�urnalist� ir leid�j� etikos komisija dienrašt� "Šiauli� naujienos" nusprend� priskirti profesin�s etikos nesilaikan�i� viešosios informacijos reng�j� kategorijai.

Per vienerius metus dienraštis "Šiauli� naujienos" tris kartus pa�eid� �urnalist� ir leid�j� etikos kodeks�. Lietuvos �urnalist� ir leid�j� etikos komisija tai pripa�ino, nagrin�dama šiaulie�i� skundus pra�jusi� met� rugs�j� ir gruod� bei ši� met� prad�ioje. Skundus d�l "Šiauli� naujienose" spausdint� publikacij� pateik� verslininkas, valdininkas ir politikas. Buvo ir daugiau skund�, ta�iau kitais atvejais etikos sargai dienrašt� "Šiauli� naujienos" tik �sp�jo. Lino Slušnio, �urnalist� ir leid�j� etikos komisijos pirmininko, teigimu, laikraš�io buvo prašyta, kad atsakingiau rengt� publikacijas, kad nenaudot� �iniasklaidos priemon�s santykiams aiškintis.

Pagal �urnalist� ir leid�j� etikos komisijos reglament�, jeigu per vienerius metus ta pati visuomen�s informavimo priemon� kodeks� pa�eid�ia du kartus, komisija gali pasinaudoti Etikos kodekso suteikta teise svarstyti visuomen�s informavimo priemon�. Komisija nusprend� priskirti "Šiauli� naujienas" etikos nesilaikan�i� viešosios informacijos reng�j� kategorijai.

Sprendimas galioja vienerius metus. Per t� laik� dienraš�io vadovai turi padaryti išvadas ir imtis s��iningos, garbingos ir etiškos �urnalistikos. Vienerius metus laikraštis negal�s gauti paramos iš �vairi� fond�.

Šiemet neetišku dienraš�iu pripa�intos ir "Lietuvos �inios".

"Šiauliai plius" informacija

Paai�k�jo konkurso "A� ir mano mama" nugal�tojai

Daugiau nei m�nes� trukusiame naujien� portalo "Etaplius.lt" konkurs� "Aš ir mano mama" sulaukta 94 konkursini� nuotrauk�. Art�jant Motinos dienai skelbiame konkurso nugal�tojus.

Nuotrauka "Su mama linksmiausia" laim�jo special�j� redakcijos priz�. Visi nugal�tojai skelbiami portale "Etaplius.lt", rubrikoje "Laisvalaikis".

Viena pirm�j� atsi�st� nuotrauk� "Dukra Karolina ir mama Diana" viso konkurso metu neu�leido lyderi� pozicijos. Ji sulauk� did�iausio lankytoj� �vertinimo - surinko 3,5 balo. U� ši� mam� ir dukr� balsuota 1330 kart�. Ši nuotrauka laim�jo pirm�j� viet� - kvietim� � fotosesij� "Gra�inos salone". Prizo vert� - 300 lit�.

Antrosios vietos laim�tojos - tautiniais r�bais nuotraukoje pasidabinusios dukt� Vilyt� ir jos mama Danguol�. Joms atiteko kvietimas keturiems asmenims � pa�i� pasirinkt� spektakl� Šiauli� dramos teatre. Portalo lankytojai ši� nuotrauk� �vertino 3 balais, u� nuotrauk� balsuota 1077 kart�.

Vienodo skaitytojo �vertinimo 2,8 balo sulauk� dvi nuotraukos: su ištikimiausia savo gerb�ja mama Ilona gr��s iš Europos �empionato �siam�in�s s�nus Mantas ir mama Aist�, �am�inta su dukterimi Dominyka. Mamai su dukra atitenka tre�ioji vieta, nes u� j� balsuota dvigubai daugiau - 990 kart�, o mam� su sportininku s�numi skaitytojai palaik� tik 406 balsais.

Specialus redakcijos �steigtas prizas atiteko Dariui u� nuotrauk� "Su mama linksmiausia". Ant suoliuko �am�intos mama su dukra sulauk� redakcijos darbuotoj� �vertinimo u� paprastum�, �domum�, netik�t� id�jos pateikim�.

Sveikiname nugal�tojus ir kvie�iame atsiimti prizus baland�io 30 d. 11-14 val. "Etaplius.lt " redakcijoje (Eelektorini� ryši� bendrov�s "S plius" administraciniame pastate, Til��s g. 74, IV aukšte, ��jimas iš kiemo pus�s).

Negalin�i�j� atvykti prašome paskambinti tel. 8~700 12 162 arba parašyti el. paštu etaplius@splius.lt

"Etaplius.lt" informacija

Raid�s neraudonuoja...

Irena BUDRIEN�

Šiauli� "Demokratijos" diskusij� klubas Šiauli� miesto savivaldyb�s sal�je buvo sureng�s absurdišk� rašt� parod�. Joje buvo eksponuojami, pasak klubo nari�, kvailiausi raštai, kuriuos �vairios valstybin�s institucijos atsiunt� šiaulie�iams.

Vitamin� pakuot�s, kad nesušlubuot� sveikata kovojant su biurokratais, �teiktos absurdiškiausius raštus iš valdišk� �staig� gavusiems �mon�ms: Danutei Šniukienei, Jonui Mileriui ir Nilojei Malakauskienei.
Autor�s nuotr.

Absurdiškiausiu raštu pripa�intas R�kyvos bendruomen�s pirminink�s Nijol�s Malakauskien�s prieš dvylika met� iš Teisingumo departamento prie Teisingumo ministerijos gautas raštas. Moteris pasakoja, kad gavusi š� dokument� neteko �ado: "Pagalvojau, kad iš man�s nori pasišaipyti ar laiko kvailele." Direktoriaus pavaduotojos R. Gud�i�nien�s pasirašytame rašte N. Malakauskienei, gyvenan�iai Šiauliuose, skund� d�l teismo antstolio veiksm� ka�kod�l si�loma pateikti ne m�s� miesto, o Marijampol�s rajono apylink�s teismui.

Antr� viet� laim�jo �kinink�s Danut�s Šniukien�s parodai pateiktas ši� met� raštas, kuriuo antstolis Marius Jastromskis informuoja jos dukr� Dian� Šniukait�, kad iš pastarosios s�skaitos nurašyta ir antstolio depozitin�je s�skaitoje yra saugoma 585 lit� suma, ir lyg niekur nieko kvie�ia j� pas save � kontor� aptarti vykdymo išlaid� apmok�jimo klausim� ir u�baigti vykdom�j� byl�. �od�iu, pirma nuskai�iuoja pinigus, o po to tariasi. Danut� Šniukien� sako, kad antstolis apipl�š� jos dukr�, nors ši jau buvo padengusi �siskolinim� "Sodrai". �kinink� tvirtino, kad d�l antstolio veiksm� ketina bylin�tis teisme.

Tre�ia vieta absurdiškumo var�ybose atiteko Jono Milerio parodai atneštam raštui, kuris 2004 met� pabaigoje buvo gautas iš Šiauli� miesto savivaldyb�s. � Jono Milerio pasi�lym� statyti daugiaaukš�ius gara�us Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Slonksnis pareng� atsakym�, kuriame prisimin�... seismin� poveik�. Pateikiame netaisyt� teksto dal�: "Bet kuriuo atveju b�tinas ekonominis pagrindimas. Tuo labiau �inant nebaigt� statyti daugiaaukš�i� gara�� prie Architekt� gatv�s (šalia "Nuklono"). Dabar gali tekti prisiminti ir seismin� poveik�. Daugiaaukš�io statinio g/b konstrukcij� didesn�s savo svorio apkrovos pamatams ir pirmiems aukštams. Gaminant neserijiniu b�du ekonomiškesn�s tur�t� b�ti metalin�s konstrukcijos, kadangi gali b�ti kintamo skerspj�vio, pagal apkrovas. Tokiam statiniui bus keliami aukštesni reikalavimai estetikai ir architekt�rinei išraiškai."

T�veliams - dar dvi lengvatos

Šiauli� miesto taryba pri�m� palank� sprendim� t�veliams, kurie skund�si nenorintys mok�ti u� vaiko išlaikym� dar�elyje, jei jie išeina nemokam� atostog� arba dirba pamainomis. Tok� sprendimo pataisym� iniciavo Šiauli� miesto tarybos narys Ar�nas Mockus, tikinantis, kad miestas d�l toki� lengvat� nuostoli� netur�s.

Švietimo skyriaus ved�ja Violeta Damskien� tvirtinat š� projet� sak�, kad t�vai moka u� išlaikym�, o ne u� maitinim�, tad dar�eliai tur�s pri�i�r�ti vaikus, nesvarbu kiek grup�je yra vaik�. O taikant lengvatas Savivaldybei teks sumok�ti dar�eliams iš t�v� negautus pinigus.

Ši� met� prad�ioje Taryba jau leido nemok�ti u� vaiko dar�el� kasme�i� atostog� metu.

Šiuo metu u� vaiko išlaikym� dar�eliuose t�vai moka beveik pusantro šimto lit�.

"Šiauliai plius" informacija

Skolas lopys Vyriausyb�s milijonais

Vyriausybei pervedus Šiauli� miestui daugiau nei 17 mln. lit� kompensuoti pra�jusi� met� negautas pajamas, miestui pavyks atsiskaityti su paslaug� teik�jais ir didesn� pinig� sum� skirti biud�etinink� atlyginimams. Miesto tarybos nariai pritar� pateiktam sprendimo projektui.

Vyriausyb� rekomendavo pinigus skirti kreditoriniams �siskolinimams padengti ir atlyginimams išmok�ti. Darbo u�mokes�iui ir socialinio draudimo �mokoms skirti – beveik 8 mln. lit�. Vis d�lto atlyginimams pinig� šiemet tr�ks.

Savivaldyb�s specialistai prognozuoja, kad lopšeliuose–dar�eliuose tr�ks 3,3 proc. m�nesinio darbo u�mokes�io fondo. Tai sudaro apie pusantros savait�s. Kult�ros ir socialin�ms �staigoms gali pritr�kti iki 4 proc., mokykloms - apie 11 proc., neformaliojo ugdymo mokykloms, sporto mokykloms ir administracijai – beveik 18 proc.). Taigi neformaliojo ugdymo �staigoms, sporto mokykloms ir Savivaldyb�s administracijos darbuotojams atlyginimams išmok�ti pinig� tr�ks dviej� m�nesi� atlygininams.

Daugiau nei 8,5 mln. lit� politikai skyr� kreditoriniams �siskolinimams, kurie susidar� pra�jusiais metais, padengti.

"Šiauliai plius" informacija

�sib�g�ja pasirengimas �aidyn�ms

Irena BUDRIEN�

Šiauli� rajono savivaldyb�je surengtas Tarptautin�s sporto visiems asociacijos (TAFISA) �aidyni� "Šiauliai 2012" darbo grup�s pos�dis, kurio metu pristatyti atlikti darbai, skirti pasirengti šioms, taip pat "Saul�s miestas 2010" ir "�algiris Open 2010" tarptautin�ms var�yboms. Visos jos vyks Šiauli� mieste ir regione.

Šiauli� rajono savivaldyb�je surengtas Tarptautin�s sporto visiems asociacijos (TAFISA) �aidyni� "Šiauliai 2012" darbo grup�s pos�dis

Vidaus reikal� viceministro �aidyni� darbo grup�s vadovo Algimanto Vakarino teigimu, Šiauliai turi did�iuotis gav� teis� rengti šias �aidynes: regione bus atnaujintos sporto baz�s ir infrastrukt�ra, tiesiogin�s naudos tur�s verslas bei socialin� sritis.

K�stutis Petraitis, TAFISA pasaulio sporto visiems �aidyni� "Šiauliai 2012" direktorato direktorius, Lietuvos neolimpinio komiteto viceprezidentas, susirinkusiesiems pristat� oficialiai patvirtint� �aidyni� simbol� "Šauliuk�" ir informavo, kad tariamasi su visomis šalies ministerijomis, kuo jos prisid�s prie pasirengimo �aidyn�ms. Jau suformuota nauja tarnyba, kuri r�pinsis sporto delegacij� apgyvendinimo reikalais.

Renginio pristatymas bei r�m�j� paieškos vyksta ir tarptautin�je erdv�je. Šiaulie�i� pateikta informacija d�mesio sulauk� Telavive vykusiame sporto visiems asociacijos kongrese. Bir�el� panašus kongresas vyks Helsinkyje, Šiauliuose lankysis TAFISA prezidentas. �aidynes finansiškai paremti �ada UNESCO centrin� b�stin�.

Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys praneš�, kad m�s� miestas bus gerai pasireng�s ir 2011metais Lietuvoje vyksian�iam krepšinio �empionatui: jau prad�ta apie 5 milijonus lit� kainuosianti 120 viet� viešbu�io statyba. Statybos darbus vykdo "Med�iotoj� u�eiga". Miesto savivaldyb� �aidyni� "Šiauliai 2012" pasirengimo darbams ketina skirti 100 t�kst. lit�, l�š� yra numa�iusios ir kitos regiono savivaldyb�s bei Sporto departamentas.

Pasak K. Petrai�io, iš viso �aidyn�ms reik�t� apie 12 mln. lit�, iš kuri� pus� – 6 mln. lit� – �ad�jo skirti Vyriausyb�, kit� pus� sudarys savivaldybi� ir r�m�j� l�šos. Renginyje laukiama iki 10 t�kst. dalyvi�. Preliminari �aidyni� data – 2012 m. liepos 5-11 d.

Kaip Šiauli� rajono Savivaldyb� rengiasi �aidyn�ms "Šiauliai 2012", informavo rajono meras Algimantas Gaubas. Pasak jo, Kurš�nuose, Daug�li� stadione, numatoma surengti gali�n� sporto, Kurtuv�n� regioniniame parke – sportin�s radijo pelengacijos, orientavimosi bei �irginio sporto, Meškui�i� seni�nijoje – med�ioklinio šaudymo, Kurš�nuose – virv�s traukimo var�ybas. Rajone numatyta organizuoti ir parodomuosius kaln� dvira�i� maratono, turistinio jojimo, plaukimo baidar�mis, karpi� �vejybos, taip pat pramoginius, kult�rinius renginius.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos K�no kult�ros ir sporto skyriaus ved�jas Gintaras Jasi�nas pristat� šiemet gegu��s 14-16 dienomis Šiauliuose vyksian�ias tarptautines �aidynes "Saul�s miestas".

Tradicini� penkt� kart� rengiam� var�yb� atidarymas vyks Šiauli� arenoje. Var�ybose laukiama nuo 1000 iki 1 200 dalyvi� iš dvylikos šali�, kurie var�ysis aštuoniolikoje sporto šak�. Iš Sporto r�mimo fondo jau gautas, nors ir minimalus, finansavimas.

Lietuvos "�algirio" sporto draugijos prezidentas Vytas N�nius informavo, kaip pasirengta liepos viduryje vyksian�ioms tarptautin�ms �aidyn�ms "�algiris Open 2010". Jis pasid�iaug�, kad Šiauliuose pakanka sporto bazi� ir yra geros apgyvendinimo s�lygos. Kelm�s ir Radviliškio rajonuose vyks futbolo ir krepšinio pogrupi� var�ybos, Šiauli� arenoje – krepšinio finalas bei stalo teniso ir šachmat� var�ybos, rankinis – "Tauro" sal�je, kiti pogrupiai – Šiauli� universiteto ir sporto klub� sal�se, papl�dimio tinklinis – prie Pr�delio. Sportininkams apgyvendinti pasirinkti "Tomo", "Turn�", "Saulininko" ir "Salduv�s" viešbu�iai, Šiauli� kolegijos ir universiteto, Sanatorin�s mokyklos bei Profesinio mokymo centro bendrabu�iai. Daugelis šiaulie�i� sporto specialist� sutinka vadovauti teis�j� kolegijoms - beveik visi vyriausieji var�yb� teis�jai bus šiaulie�iai. Var�yb� organizatoriams talkins apie 50 savanori�. Jau pasi�ti var�yb� marškin�liai, pagaminti medaliai, taur�s. Akcentuota, kad tai – m�g�j� �aidyn�s, profesionalai � jas nebus kvie�iami.

Var�ybas pa�vairins kult�ros renginiai. Šiauliuose vyks tradicinis kaimo kapelij� ir muzikant� festivalis "Ant rube�iaus", kur� organizuos "Juon� pastuog�", šurmuliuos tautodail�s mug�.

XIX lietuvi� kalbos diktanto konkursas

Lietuvi� kalbos draugijos (LKD) Šiauli� skyrius 19-tus metus iš eil�s kvie�ia šiaulie�ius dalyvauti lietuvi� kalbos diktanto konkurse, skirtame Motinos dienai pamin�ti.

Konkursas vyks baland�io 29 d. (ketvirtadien�) 16 val. Šiauli� universiteto Humanitariniame fakultete (P. Višinskio g. 38). Konkurso dalyviai d�l LKD ir r�m�j� �steigt� priz� var�ysis 3trijose grup�se: VIII–X klasi�, XI–XII klasi� mokini� ir suaugusi�j�. Informacijos teirautis tel.: (8~41) 595 785, 8~699 451 74.

Organizatoriai

Kenkia kietosios dalel�s, o ne vulkanin�s dulk�s

Asta STANK�NIEN�

Specialistai ramina, kad Islandijoje išsiver�us ugnikalniui gyventojai netur�t� baimintis d�l galim� sveikatos problem�. Šiauli� miesto sveikatos biuras rekomenduoja silpnesn�s sveikatos �mon�ms ir ma�iems vaikams ma�iau b�ti, lauke, ta�iau tik d�l padid�jusios kiet�j� daleli� koncentracijos ore.

Šalyje tvyrant� nerim� d�l ugnikalnio išsiver�imo aštrina oro taršos matavimai. Kiet�j� daleli� koncentracija ore baland�io m�nes� leistin� norm� viršijo šešis kartus. Toki� atvej� pernai buvo 11. Nuo met� prad�ios, sausio ir vasario m�nes�, norma buvo viršyta net 21 kart�, nors pernai tuo pat metu - tik septynis kartus. Pagrindin� problema – nešvarios, duob�tos gatv�s, k�renimas, ner�šiuot� šiukšli� deginimas bei šaltas ma�ai v�juotas oras.

Kiet�j� daleli� koncentracijai ore labiausiai jautr�s vaikai ir vyresnio am�iaus �mon�s. Sveikatos biuro specialistai rekomenduoja asmenims, sergantiems kv�pavimo tak� ir širdies ligomis, vengti b�ti ar dirbti lauke. B�nant lauke dirginami kv�pavimo takai, nosies gleivin�, tad gali peršt�ti gerkl�, sutrikti kv�pavimas, ligoniams pa�m�ja bronchin� astma, sutrinka širdies veikla. Jei simptomai kartojasi, b�tina kreiptis � šeimos gydytoj�.

Aplinkos, Sveikatos ministerijose netyla gyventoj� skambu�iai d�l ugnikalnio vulkanini� pelen� poveikio sveikatai. Specialist� teigimu, vulkanini� pelen� debesys kol kas yra viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, pavojaus �moni� sveikatai n�ra.

�ala gamtai padaryta. Kalt� n�ra?

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Naudot� padang� kr�va tapo padeg�j� taikiniu. D�l nuoding� med�iag� taršos padaryta �ala aplinkai. Aplinkosaugininkai atsakomyb�s reikalaus iš Šiauli� miesto savivaldyb�s, laiku nepasir�pinusios išve�ti padang�.

Atvira liepsna pleškan�ias pusantro šimto padang� Gara�� gatv�je antradien� nakt� u�gesino ugniagesiai. Ryt� atva�iav� aplinkosaugininkai tik fiksavo fakt� ir apgailestaudami konstatavo, kad degant � aplink� išsiskyr� �vairi� nuoding� med�iag�. �ala gamtai bus nustatyta, tik neaišku, kas j� atlygins, nes padeg�jai – ne�inomi. Atsakomyb�s bus reikalaujama iš Šiauli� miesto savivaldyb�s. Šiauli� regiono aplinkos apsaugos departamento Šiauli� m. agent�ros ved�jas Alvydas Kairys sako, kad savivaldyb� prival�jo pasir�pinti padang� išve�imu.

Aplinkosaugininkai savivaldybei turi ir daugiau priekaišt� – d�l kiet�j� daleli� ore, d�l miesto gatvi� valymo, neišve�am� per talkas surinkt� atliek�. Aplinkosaugininkams išvykus, iškart atva�iavo "Specializuoto transporto" mašina išve�ti likusi� keturi� šimt� padang�. Kol kas visos padangos ve�amos � "Specializuoto transporto" aikštel�.

Savivaldyb� yra pasirašiusi sutart� su "Metaloido" �mone, kuri pernai pri�m� 319 ton� sen� padang�, o šiemet ir "Akmen�s cementas" �sipareigojo per metus nemokamai iš savivaldybi� priimti iki dviej� t�kstan�i� ton� padang�, kurias naudoja kaip alternatyv�j� kur� energijai gauti.

Iš šios vietos Gara�� gatv�je padangos išve�amos jau ne pirm� kart� šiais metais, ta�iau vairuotojai ir gara�uose �sik�rusios padangas kei�ian�ios �mon�s j� v�l prikrauna. Taip elgtis jie neturi teis�s. Padangas nemokamai palikti galima aikštel�je prie u�daryto Kairi� s�vartyno. Kiekvienas gyventojas gali atve�ti keturias padangas per metus.

Teismui - g�sdinimai apie pad�t� sprogmen�

Nijol� VISOCKIEN�

Ketvirtadien� ryt� tik prasid�jus� darb� Šiauli� apygardos administraciniame teisme nutrauk� telefoninis skambutis. Paskambin�s vyras papraš� sujungti su teismo pirmininko sekretore. Jos skambinantysis pirmiausia paklaus�, ar matyti jo telefono numeris. Su�inoj�s, kad ne, vyras praneš� apie teisme pad�t� sprogmen�.

Šiauli� apygardos administracinio teismo darbuotojai kreip�si � policij�. Pareig�nai teismo darbuotojams �sak� skubiai palikti pastat�. Nedidel�je Dvaro gatv�s atkarpoje, kur �sik�r�s teismas, buvo u�darytas automobili� eismas. Prie pastato bud�jo visos operatyviosios tarnybos ir lauk�, kol atvyks išminuotojai iš Kauno. Administracin�s bylos t�dien nenagrin�tos.

"Aro" išminuotojai, ap�i�r�j� Šiauli� apygardos administracinio teismo patalpas, sprogmen� nerado. Kas skambino ir kokie padaryti nuostoliai, tikslinama.

D�l viešosios tvarkos pa�eidimo prad�tas ikiteisminis tyrimas. U� sutrikdyt� visuomen�s rimt�, teismo darb�, numatyta grie��iausia bausm� – laisv�s at�mimas iki dvej� met�.

Apie pad�t� sprogmen� ketvirtadien� ne�inomas vyras praneš� ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo darbuotojams Vilniuje. Šis pranešimas taip pat pasirod� es�s melagingas.

Dain� bendruomen�s senjorai kvie�iami � �vent�

Gegu��s 8-�j�, šeštadien�, Šiauli� Dain� bendruomen�s senjorai kvie�iami � Šiauli� miesto savivaldyb�s viešosios bibliotekos "Aido" filial�.

Nuo pat ryto (10 val.) iki pavakari� (14 val.) �ia vyks švent�, kuri prasid�s g�li� sodinimu Dain� p�s�i�j� take ir baigsis senjor� pom�gi� muge-paroda. Pasak švent�s id�jos sumanytojos, "Aido" filialo Bibliografijos-informacijos skyriaus ved�jos Rimos Gir�adien�s, Dain� bendruomen�s senjorai bibliotekoje kvie�iami pristatyti savo pom�gius - rankdarbius, poezij�, m�giamus �aidimus, konservus, apskritai visk�, kuo domisi, kuo gyvena, k� veikia.

"Švente siekiama vyresniojo am�iaus �mones "ištraukti" iš savo nam�, paskatinti �sijungti � bendruomen�s veikl�, bendrauti, pasijusti reikalingais ir gerbiamais. Daugiabu�i� bendrij� pirmininkus kvie�iame paraginti j� namuose gyvenan�ius senjorus ateiti � švent�, kvie�iame kiekvien� senjor� asmeniškai atvykti ir pab�ti kartu", - sako R. Gir�adien�.

Senjor� pom�gi� švent� rengiama pamin�ti Europos dien�, kuri yra gegu��s 9-�j�. Projekt� finansuoja Europos S�jungos Europos Komisija.

R. Gir�adien� prašo visus Dain� bendruomen�s senjorus, norin�ius dalyvauti švent�je iki gegu��s 4-osios, pranešti apie savo dalyvavim�. Galima u�eiti � "Aido" filial�, esant� Aido g. 27, arba paskambinti telefonu (8~41) 552 606. Visi švent�je dalyvav� senjorai sulauks atminimo dovan�li�.

"Šiauliai plius" informacija

�iaulie�iai pagerb� �uvusiuosius aviakatastrofoje

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Šiauliuose vyko organizuota netradicin� solidarumo akcija, skirta Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui ir kitiems aviakatastrofoje �uvusiesiems pagerbti.

Prisimindami tragedijos aukas, akcijos organizatoriai paleido � dang� 96 (tiek gyvybi� nusineš� tragedija - aut. past.) Lenkijos valstybin�s v�liavos spalv� balionus.
Autoriaus nuotr.

Ketvirtadien� vidurdien� skverelyje priešais Savivaldyb� akcijos reng�jos, aštuonios Šiauli� universiteto vieš�j� ryši� specialyb�s student�s, pakviet� miesto gyventojus, vald�ios atstovus, universiteto bendruomen�, dvasininkus kartu susikaupti rimtyje. �uvusieji pagerbti tylos minute, � dang� kilo raudoni ir balti balionai, simbolizuojantys Lenkijos v�liav�.

Lenk� tautos atstovas šiaulietis Viktoras Za�eckis pad�kojo susirinkusiesiems u� palaikym�, primin� glaud�i� Lietuvos ir Lenkijos istorijos raid�. V. Za�eckis - medicinos moksl� daktaras, daug met� dirb�s Šiauli� universitete.

Kunigas Egidijus Venckus primin�, kad per tokias nelaimes �mon�s susim�sto - kod�l, u� k�? Svarbiausia, kad Lietuva palaiko savo kaimynus netekties valand�. E. Venckus pakviet� visus susirinkusiuosius bendrai maldai, susikibti u� rank� ir b�ti kartu su li�din�ia lenk� tauta.

Šeštadien� Rusijoje nukritus l�ktuvui �uvo 96 juo skrid� keleiviai, tarp kuri� – Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, jo �mona Marija, lenk� politikai, vald�ios, Ba�ny�ios atstovai. Tokia ��tis – did�iulis praradimas ne tik Lenkijai, bet ir visai Europai.

Anot premjero Andriaus Kubiliaus, Lietuvos pilie�iai, jau�iantys didel� skausm� kartu su Lenkijos tauta, šiomis dienomis parodys solidar� ged�jim� pagerbdami Lenkijos politik� ir vald�ios pareig�n� atminim�. Šiaulie�iai – ne išimtis.

D�l apskrities pastato var�osi rajono savivaldyb� ir miesto teismas

Irena BUDRIEN�

Šiauli� rajono meras Algimantas Gaubas vyko � Teisingumo ir Vidaus reikal� ministerijas bei susitiko su Vyriausyb�s kancleriu Deivydu Matulioniu, prašydamas neiškraustyti Šiauli� rajono savivaldyb�s iš jos šiuo metu naudojam� patalp� Vilniaus gatv�je. Mer� jo �ygyje pas Vilniaus biurokratus lyd�jo Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius ir Seimo nar� Rima Baškien�.

Panaikinus Šiauli� apskrities viršininko administracij� � pastat� Vilniaus g. 263 pretenduoja Šiauli� miesto apylink�s teismas. �vertindami tai, kad šiuo metu beveik pus� apskrities administracijos patalp� u�ima Šiauli� rajono savivaldyb�, teismo atstovai si�lo jai perduoti Šiauli� apylink�s teismo pastat� Vilniaus g. 247. Tokiu atveju netur�t� kur pasid�ti po apskri�i� reformos likusios valstybin�s �staigos. Be to, rajono savivaldybei Šiauli� miesto apylink�s teismo patalpos netinka d�l daugelio prie�as�i�. Bene svarbiausia iš j� – prie pastato sunku priva�iuoti ir n�ra vietos automobiliams statyti. Rajono meras vardija ir kitus nepatogumus: Savivaldyb�s patalpose Vilniaus g. 263 �rengtas rajono Civilin�s metrikacijos skyrius, kuriame vyksta santuokos ceremonijos, Savivaldyb�s tarybos pos�d�iai organizuojami specialiai tam pritaikytoje sal�je. Pasak mero, kad apsikeitus pastatais teismo patalpos b�t� specialiai pritaikytos Savivaldybei, o Savivaldyb�s – teismui, reik�s ir nema�� investicij�, ir laiko, o momentas, kai nebeliks apskrities administracijos – jau ne u� kaln�. "Negi ateis liepos pirmoji ir mums pasakys - eikit lauk! O eiti n�ra kur", – šypsosi meras.

Išeitis iš susidariusios pad�ties gal�t� b�ti spar�iau vykdoma administracin� reforma, ketinusi naikinti �iedines savivaldybes. Tada b�t� �kurta Kurš�n� savivaldyb�, o kita rajono dalis b�t� prijungta prie Šiauli� miesto. Ta�iau kol kas ši reforma buksuoja. Tad kol rajono teritorija išsid�s�iusi aplink Šiaulius, tol Šiauli� rajono savivaldyb� gyvuos ir bus �sik�rusi savo teritorijos centre – Šiauli� mieste.

Patalp� reik�s ir regiono pl�tros taryb� aptarnaujan�iam biurui. Be to, si�loma, kad � t� pat� pastat� b�t� perkelta ir Vyriausyb�s atstovo tarnyba.

Pasak mero, šiuo metu Šiauli� apskrities administracijos valdom� pastat� ketinama perduoti Valstyb�s turto fondui, kuris ir tur�t� organizuoti jo panaudojim�. Valstyb� savo turto Šiauli� rajono savivaldybei perleisti neketina, nors pastatas prieš �sikuriant apskrities administracijai ir buvo savivaldyb�s balanse.

"S plius" �i�rovams - nauji kanalai

Skaitmenin�s televizijos kanal� paketo "Sportas" �i�rovai jau gali m�gautis dar dviem naujais kanalais - "Viasat Golf" ir "Viasat Hokey".

Nor�dami matyti šiuos kanalus, turite suderinti savo skaitmenin�s televizijos imtuv�, t. y. rankin�je paieškoje �vesti da�n� 266.000 Šiauliuose arba 410.000 Radviliškyje, nustatyti simboli� greit� 6875, moduliacij� 64-QAM bei nustatyti tinklo paiešk� ties re�imu "Išjungta". Surasti nauji kanalai atsiras kanal� s�rašo gale. Detalias imtuv� derinimo instrukcijas pagal imtuvo model� galite rasti tinklalapyje www.splius.lt . Iškilus klausimams, maloniai prašome kreiptis � bet kur� "S plius" klient� aptarnavimo skyri� arba skambinti telefonu 8~700 121 01.

"S plius" informacija

Mokykl� tinklo pertvarka atideda mokykl� u�darym�

Karolina OZOLAIT�

Svarstomi nauji pasi�lymai d�l miesto mokykl� tinklo koregavimo. Did�ioji dalis mokykl� bendruomeni� nauj� pertvarkos koncepcij� palaiko, ta�iau politikams nepatinka ir šie si�lymai.

Šiuo metu Šiauliuose veikia 33 bendrojo lavinimo mokyklos, o mokini� - tik 17 200. Kasmet j� suma��ja t�kstan�iu, ta�iau neliko tik vienos mokyklos. Ankstesni bandymai koreguoti tušt�jan�i� miesto mokykl� tinkl� vis baigdavosi nes�kme: si�lyta atsisakyti pradini� mokykl�, sujungti pagrindines, �kurti skyrius, suvienyti administracijas. Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos komitetams pristatyta dar viena pertvarkos koncepcija - visos mokyklos kasmet tur�t� �sivertinti pagal Švietimo skyriaus nustatytus kriterijus, tik tada b�t� si�loma reorganizacija.

Pirmasis kriterijus – mokini� skai�ius. Švietimo skyrius paskai�iavo, kad mokyklos finansiškai s�kmingai dirbt�, jei pradin�je b�t� 330 mokini�, pagrindin�je - 700, o gimnazijoje - 550. Kai kurioms mokykloms tekt� dar priimti bent po 100-200 mokini�, o kai kurioms - suma�inti kone dviem šimtais.

Kitas kriterijus - "mokinio krepšelio" l�šos, kuri� tr�kstant mokyklos u�darym� svarstyti galima iškart. Toki� mokykl� mieste keturios.

Taip pat bus atsi�velgiama � materialin� baz�, mokytoj� kvalifikacij�.

Did�ioji dalis mokykl� pritaria �sivertinimo galimybei, nes bet kokie tolimesni sprendimai bus pagr�sti pa�i� mokykl� surinktais faktais, mokykla nuo gynybin�s pozicijos tur�s pereiti prie savo ateities modeliavimo.

Pra�jusiais metais, pasi�lius reorganizuoti pradines mokyklas politikai nesutiko. Dabar, pristatin�jant nauj� tvark�, kuri bent kur� laik� išsaugot� miesto mokyklas, politikai v�l nenori sutikti, nes tai miestui per daug kainuoja.

Ar bus taikoma �sivertinimo tvarka, baland� arba gegu�� spr�s Šiauli� miesto savivaldyb�s taryba.

�iauli� logistikos centras � valstybei svarbus ekonominis projektas

Irena BUDRIEN�

Nors Lietuvos transporto ir tranzito vystymo strategijoje buvo numatyta tik trij� vieš�j� logistikos centr� – Vilniuje, Kaune ir Klaip�doje - steigimas, Šiauliai neatsisak� ambicij� taip pat imtis tokio projekto ir laim�jo. Vyriausyb� pripa�ino Šiauli� viešojo logistikos centro steigim� valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Numatoma, kad šis visam regionui svarbus projektas pareikalaus apie 50 mln. investicij�. Iki 85 proc. finansavimo gal�t� b�ti skirta iš ES paramos fond�.

Miesto verslo ir vald�ios atstovams pavyko �tikinti, kad �steigus Šiauli� vieš�j� logistikos centr� bus sukurtos naujos darbo vietos, pritraukiamos tiesiogin�s u�sienio investicijos. Daugiau krovini� b�t� perve�ama gele�inkeliu, tod�l suma��t� avaringumas keliuose, oro tarša, sunkiojo autotransporto sukeliamas triukšmas. Projekto �gyvendinimas tiesiogiai prisid�t� prie Lietuvos transporto sektoriaus efektyvumo didinimo ir tur�t� didel� reikšm� visai šalies ekonomikai.

Lietuvos geopolitin� pad�tis yra labai palanki pl�totis transporto ir logistikos sektoriui. Per Lietuvos teritorij� eina tarptautiniai transporto koridoriai, jungiantys ryt� ir vakar� bei šiaur�s ir piet� valstybes. Šiauli� viešasis logistikos centras b�t� svarbi jungiamoji ir sudedamoji keli�, gele�inkeli� ir oro transporto tinkl� grandis, �eisianti � bendr� Europos transporto tinkl�.

Iš svarstymo Vyriausyb�s pasitarime gr��s Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys patikino, kad Vyriausyb� Šiauli� logistikos centro steigimo projektas pri�m� palankiai, tik energetikos ir �kio ministrai band� suabejoti d�l jo steigimo tikslingumo. Ministr� kabinetas buvo informuotas, kad Šiauliai yra geriausiai šalyje pasireng� �gyvendinti projekt�. Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus nuomone, reik�t� skatinti ir palaikyti iniciatyvas "iš apa�ios". Pasak G. Mikšio, projektas bus prad�tas �gyvendinti jau kit�met, o baigtas - 2012-aisiais.

Šiauli� prekybos, pramon�s ir amat� r�m� prezidento Vidmanto Japerto teigimu, projekto gyvybingum� l�m� verslo strukt�r� iniciatyva. "Esu �sitikin�s, kad šis projektas svarbus ne tik Šiauliams, bet ir Lietuvai. Iki šiol šalyje logistikai nebuvo skiriamas reikiamas d�mesys. Šiauli� logistikos centras sulauks ir Lietuvos, ir tarptautini� kompanij� susidom�jimo."

�iauliuose vyko "Darom 2010" repeticija

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Prie Šiauli� centrinio parko vyko pilietin�s akcijos "Darom 2010" repeticija. Tai akcija, burianti pilietiškai nusiteikusius visuomen�s narius, kurie nesitaiksto su šiukšli� kalnais. Akcijoje dalyvavo ir Šiauli� baltasis choras, kuris susib�r� televiziniam "Chor� kar�" projektui. Tikroji akcija "Darom 2010" Lietuvoje vyks kit� savait� - baland�io 17 dien�.

Vijoli� vidurin�s mokyklos moksleiviai kibo � darb�.

Autoriaus nuotr.

Sutart� valand� Prie "Aušros" paminklo susirinko kelios dešimtys jaunuoli� gr�bti pernykš�i� lap� ir rinkti šiukšli�. Išsiskyr� Vijoli� mokyklos moksleiviai, vilk�j� �alius marškin�lius. Per ger� pusvaland� jau p�psojo did�iul�s lap� kr�vos ir kalnai piln� šiukšli� maiš�.

Moksleiviai padirb�ti visuomen�s ir savo labui susirinko anks�iau, nei buvo sutarta, ir nieko nelaukdami �m�si darbo. "Duok dabar man pagr�bti", - tebuvo gird�ti, nes �ranki� iš ties� pritr�ko.

Šios bandomosios akcijos organizatorius Mindaugas teig� nesitik�j�s tokio aktyvumo. Pirštini� ir šiukšli� maiš� dar buvo lik� nuo pernykšt�s "Darom" akcijos.

Entuziastams talkino ir televiziniam projektui susik�rusio Šiauli� baltojo choro atstovai. Jie š�kart susirinko ne dainuoti, o maloniai padirb�ti. "Ir pirštin�s kaip tik", - u�simaudamas baltas darbines pirštines sak� su choru atvyk�s valstybinio kamerinio choro "Polifonija" vadovas Gediminas Ramanauskas.

Choristai �iupo maišus, apsimov� baltas pirštines ir kartu su kitais entuziastais puol� rinkti šiukšli�. Dainininkai steb�josi, kiek daug visokio šlamšto galima rasti m�s� parke, � kur� ateiname pasivaikš�ioti, atsip�sti.

Šiuo metu akcijos "Darom 2010" internetin�je svetain�je yra u�siregistrav� beveik 8 t�kstan�iai savanori� šiukšli� rink�j�. Organizatoriai neabejoja, kad j� bus gerokai daugiau. Tikimasi, kad šiais metais surinktas šiukšles sp�s išve�ti šiukšli� ve�imo �mon�s.

Politikai �pareigojo gyventojus u� savo pinigus suprojektuoti kvartal�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Naujai besikurian�io Šventupio mikrorajono projektavimas u�krautas gyventojams ant pe�i�. Pirmasis kvartale pradedantis rengti detal�j� plan� turi sumok�ti ir u� viso kvartalo detal�j� plan�. Pinigai b�t� išleisti veltui, jei Savivaldybei ar kitiems savininkams kvartale sprendiniai nepatikt�.

Šventupio mikrorajone jau stovi keletas nam�, dar keletas sklyp� plan� yra patvirtinti. Dabar planavimo proced�ros gerokai pailg�jo, nes vasar� Šiauli� miesto taryba pri�m� sprendim�, kad pradedantis rengti savo sklypo detal�j� plan� privalo parengti ir viso kvartalo detal�j� plan�. Tai brangu ir nes��ininga - tai, kas tur�jo b�ti atlikta savivaldyb�s l�šomis, primetama pirmam naujakuriui.

Savivaldyb�s architektai tikina, kad stengiamasi palengvinti ši� našt�. B�tent nor�dama pad�ti �em�s savininkams, kad šie grei�iau gal�t� prad�ti kurtis, Savivaldyb� u�sak� ne detal�j�, bet special�j� Šventupio rajono plan�, kuriame buvo išspr�sti infrastrukt�ros klausimai.

Nor�jusi, kad b�t� geriau, Savivaldyb� padar� meškos paslaug� – u�statymas rajone liko neaiškus. Šventupio specialiojo plano reng�jo architekto Vytenio Rudoko teigimu, problema, kad sklypai toje teritorijoje yra gr��inti tokie, kokie buv� – r��iais, ir jei kiekvienas pastatys po nam� savo sklype, tai, anot architekto, tur�sime viduram�io laik� Šventupio rajon�. Ne�inodamas, koks kvartalo u�statymas turi b�ti, u�duot� gav�s architektas planuos, kas jam šauna � galv�. Ta�iau pagal dabartin� politik� vali�, jei Šiauli� savivaldyb�s administracijai nepatiks, sprendiniai tur�s b�ti pakeisti. Absurdiška situacija gali susiklostyti ir tod�l, kad kvartalo detaliojo plano sprendiniai, u� kuriuos bus daug sumok�j�s koks nors gyventojas ir kuriuos jau bus patvirtinusi Šiauli� miesto taryba, pasirodys visiškai netinkami kitam kvartalo gyventojui. Pastarasis tur�s teis� juos pakeisti tik kitu detaliuoju planu. Ir v�l mok�ti u� detal�j� kvartalo plan�.

Anot architekt�, situacij� pakeisti gal�t� Tarybos sprendimas, kuris �pareigot� gyventojus kartu su savo sklypo planu parengti ne kvartalo detal�j� plan�, o eskizin� pasi�lym�. Eskizas – ne dokumentas, j� kiti planuotojai gali keisti, svarbiausia, kad atitikt� special�j� rajono ir bendr�j� miesto plan�. Projektuotojai mano, kad taip dirbti b�t� aiškiau, o gyventojams - pigiau ir grei�iau.

Gyventojai kaimynyst�je nenori nei kazino, nei baro

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Tre�iadien� vykusiame detali�j� plan� pristatyme kunkuliavo aistros. Buvusio "Tiesos" kino teatro kaimynai kovoja, kad šalia j� išdygt� kuo ma�esnis statinys, o ��uolyno gatv�s Medelyne gyventojai baiminasi, kad j� gatv�je projektuojama parduotuv�l� po kiek laiko gali virsti baru.

Priešinasi daugiaaukš�io statybai

Kelis dešimtme�ius pritaikymo nerandantis buv�s "Tiesos" kino teatras, v�liau - kavin�, statybini� med�iag� ir maisto parduotuv�, pagal investuotoj� planus tur�t� tapti daugiabu�iu su lošimo namais ir restoranu, mašinoms numatoma keli� lygi� po�emin� aikštel�. Ta�iau d�l detaliojo plano projektuotojas, savivaldyb� ir visuomen� gin�ijasi dvejus metus. Gyventojams pasipriešinus ir nusiuntus raštus � Aplinkos ministerij� Šiauli� miesto taryba liep� suma�inti u�statymo intensyvum�: vietoj septyni� aukšt� dabar apsiribota penkiais, tad but� bus nebe 70, o 50. Ta�iau aplinkiniai gyventojai vis tiek nepatenkinti - jie nori, kad projektuojamas namas b�t� dar ma�esnis, o automobili� aikštel� – didesn�.

Maironio gatv� – vos šeši� metr� plo�io, tad gyventojai bijo, kad atvyk� sve�iai automobilius paliks tiesiog gatv�je ar prie j� nam� vart�, u�tverdami prava�iavim�. Gyventojai paskai�iavo, jog 90 viet� automobiliams pirmajame ir po�eminiame aukšte – per ma�ai, reik�t� bent dvigubai daugiau.

Anot j�, kai kur neišlaikyti ir atstumai iki gretim� nam�. Architektas Kajetonas Jur�nas tikina, kad viskas suskai�iuota pagal normatyvus. Gyventoj� pretenzijas pa�ad�jo išnagrin�ti ir savivaldyb�s architektai. Tarybai detalusis planas bus pateiktas tik po to, kai j� patikrins nuolatin� statybos prie�i�ros komisija. Gyventojai nusiteik� karingai – jei bus priimti nepalank�s sprendiniai, pasiry�� u�gin�yti juos teisme.

Nori "blaivumo" garantijos

Medelyne, ��uolyno g. 42, iš savivaldyb�s aukcione nusipirkusi sklyp� komercin�s paskirties objekt� statybai Prano Venckaus �mon� nutar� statyti nediduk� maisto preki� parduotuv�. Aplinkiniai gyventojai pasipiktino - iš kur j� gyvenam�j� nam� kvartale atsirado komercinis sklypas? Pasirodo, jie 1998 metais pra�iopsojo detaliojo plano rengim�, kai šio sklypo paskirt� savivaldyb� pakeit�, laikydamasi nuostatos, kad kiekviename kvartale tur�t� b�ti b�tiniausi� preki� parduotuv�. Dabar gyventojai nori išsireikalauti garantij�, kad naujoje parduotuv�je ne�sikurs baras.

Projektuojamos parduotuv�s savininkas patikino, kad jokio baro jis negalvoja steigti, o prekiaus tik fasuotomis maisto prek�mis. Ta�iau ateities niekas negali nusp�ti, tod�l ��uolyno gatv�s gyventojai nor�t�, kad Šiauli� miesto taryba priimt� nutarim�, apribojant� bet kada ateityje prekyb� alkoholiu j� kaimynyst�je. Kartais � detal�j� plan� �traukiami �vair�s reglamentai, numatantys vienokius ar kitokius apribojimus ar s�lygas, ta�iau tokio – u�draud�ian�io prekyb� alkoholiu komerciniame pastate - Taryba dar n�ra pri�musi.

Laim�k dovan� savo mamai!

Naujien� portalas Etaplius.lt skelbia nauj� nuotrauk� konkurs� "Aš ir mano mama".

Iki baland�io 27 d. si�skite savo vaik�, mam�, mo�iu�i� nuotraukas el. paštu konkursas@splius.lt , nepamiršdami nurodyti telefono numerio ir nuotraukoje esan�i�j� vard�. Konkurso nugal�toju tapti Jums gali pad�ti originalus nuotraukos pavadinimas, �domi nuotraukos kompozicija. Išsamesn� informacij� apie konkurs� ir prizus nugal�tojams rasite portale "Etaplius.lt", rubrikoje "Konkursai". Tris aukš�iausio portalo lankytoj� �vertinimo sulaukusi� nuotrauk� autorius apdovanosime vertingais prizais prieš Motinos dienos švent�.

"Etaplius.lt" informacija

Atsakymai � laidos "Po�i�ris" klausimus

Nelegalus s�vartynas Radviliškio g. 90 a

Moka mokes�ius u� nevalom� teritorij�

Lyros g. 10 gyventojai teiraujasi, kod�l UAB "Apkaba" iš kiekvieno buto ima penki� lit� mokest� u� teritorijos valym�, nors saus� niekas jos neval�. Kas š� mokest� nustat�?

Atsako UAB "Apkaba" direktorius Alfredas Gedmantas:

"Daugiau nei 51 proc. Lyros g. 10 gyventoj� kreip�si � UAB "Apkaba", prašydami valyti namo teritorij�. U� 2010 m. saus� buvo priskaitytas 0,10 ct/m2 mokestis u� bendrojo naudojimo ploto valym�.

D�l technini� kli��i� prad�ta valyti buvo nuo 2010 m. vasario 15-osios, tod�l u� vasar� nebuvo priskaityta jokio mokes�io, taip gr��inant pinigus u� saus�, o u� 2010 m. kov� bus priskaitytas 0,05 ct/m2 mokestis u� bendrojo naudojimo ploto valym� (u� 2010 m. vasario 1–14 d.)."

Pila statybines atliekas u� tvoros

Gyventojai piktinasi UAB "Meba" savivale. Anot j�, bendrov� pri�i�ri savo aptvert� teritorij�, bet u� tvoros ve�a ir pila statybines atliekas. Gyventojai tvirtina, kad plytomis u�griozdintu taku negalima vaikams nueiti � mokykl� ir vaik� lopšel�-dar�el�.

Atsako UAB "Meba" direktor� Marija Laisvyda Matusevi�ien�:

"M�s� bendrov� skiria pakankamai d�mesio aplinkai tvarkyti. Tuo galima �sitikinti atvykus ir ap�i�r�jus m�s� teritorij�. Nuo seniausi� laik� nuo m�s� bendrov�s tvoros iki gara�� yra didel� netvarka – priaug� kr�myn�, prim�tyta plastikini� maišeli�, kartais išver�iamos šiukšl�s, nuo m�s� �sik�rimo laik� riogso �emi� kr�vos. M�s� bandymai tvarkyti teritorij� u� tvoros lieka bevaisiai, nes tik sutvarkius v�l toje vietoje daromi s�vartynai. Mums visiškai nesuprantama, kod�l esame apkaltinti u� ka�kieno suverstas atliekas. Nesame tyr�jai, kad nustatytume kaltininkus. Ne kart� išve��me t� ka�kieno supilt� šiukšli� kr�v�. Dar keis�iau, kad u�kliuvo m�s� bendrov�, nors visiems Zokni� gyventojams b�tina nors šiek tiek apsikuopti. Šiukšli� kr�vos, senos padangos riogso visur.

Juokas ima, kad negalima praeiti patvoriu � mokykl� ar dar�el�. �ia niekas niekada nevaikš�iojo, nes d�l u�augusi� kr�myn� ir �emi� kr�v� takas yra nepraeinamas, be to, toje pus�je n�ra net gyvenam�j� nam�.

Manome, kad šmei�iama d�l to, kad bendrov� gana s�kmingai tvarkosi."

Apdovanoti "S plius" �urnalistai

Antr� kart� vykusiame "EuroMedijos" konkurse apdovanota devyniolika Lietuvos �iniasklaidos profesional�, iš kuri� - net keturi šiaulie�iai, visi dirbantys "S plius": televizijoje, savaitraštyje ar portale.

Pagerbti "Euromedijos" konkurso nugal�tojai.
Europos komisijos nuotr.

�urnalistus, nagrin�jusius Europos aktualijas. Konkursui "EuroMedia 2010" �urnalistai pateik� 113 darb�.

Vertinimo komisijos nariai pasid�iaug�, kad dalyvi� nuo pernai padvigub�jo, o darb� tema - ne tik politika ar ekonomika, bet ir �mon�ms labiau suprantamos klimato kaitos, skurdo, tolerancijos temos.

Konkurso laureatais šešiose nominacijose tapo 19 profesional�. Antr�j� viet� "Europos regionie�io" nominacijoje peln� savaitraš�io "Šiauliai plius" korespondent� ir portalo "Etaplius.lt" redaktor� Eva Jagminait�, pateikusi rašini� cikl� "Europa kriz�s akivaizdoje", straipsnius "Ar po penkeri� met� galime vadintis europie�iais?" ir "Europa per pusdien�".

Televizijos �urnalistikai skirtoje nominacijoje "Europos akis" vertinimo komisija tre�i� viet� skyr� "S plius" televizijos k�rybinei grupei – �urnalistei Astai Šiukšterienei, operatoriui Art�rui Konderauskui ir monta�o re�isierei Aidai Brašiškienei u� laidos "Provincija" reporta�� apie Europos Parlamento rinkimus.

Pasveikinti nugal�toj� buvo atvyk�s Europos komisaras Algirdas Šemeta.

Visi konkurso nugal�tojai pakviesti � kelion� � Briusel�, o pirmosios vietos laim�tojams padovanotas nešiojamasis kompiuteris.

"Šiauliai plius" informacija

Pristatytas albumas "�iauli� katedra"

Irena BUDRIEN�

Istorikai, sakralin�s kult�ros vertybi� tyrin�tojai bei visi besidomintys ba�ny�i� architekt�ros istorija sulauk� jiems skirto albumo "Šiauli� katedra". Anot redakcin�s kolegijos pirmininko Raimundo Balzos, ši� reprezentacin� knyg� savo namuose gal�t� tur�ti kiekvienas šiaulietis. Tai pirmasis leidinys, skirtas bene ryškiausiai renesanso epochos šventovei Lietuvoje, kuri� vyskupas Motiejus Valan�ius pavadino "puikiausia ant vis� �emai�i�".

Šiauli� Petro ir Pauliaus katedroje vykusiame pristatyme šilt� �od�i� albumui ir jo leid�jams negail�jo Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis, iškilming� nuotaik� giedamomis religin�mis giesm�mis k�r� folkloro ansamblis "Salduv�".

Susirinkusiesiems knyg� pristat� menotyrininkas prof. hb. dr. Vytautas Levandauskas bei istorik� doc. dr. Rita Regina Trimonien�. Šiauli� dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas pasakojo legendas apie Šiauli� katedr� ir vaizd�iai perteik� autentiškus XVIII a. prad�ios pamokslus.

Albumas parengtas remiantis "Aušros" muziejaus tarptautine paroda, skirta Šiauli� vyskupijos �k�rimo dešimtme�iui. Leidinyje, be mokslini� tyrin�jim�, publikuojami dokumentiniai bei ikonografiniai šaltiniai.

Pirmojoje dalyje VDU prof. hb. dr. V. Levandauskas išsamiai supa�indina su ba�ny�ios architekt�ra, jos kaita, svarbiais istoriniais �vykiais. Jis ne tik ap�velgia publikacijas apie Šiauli� ba�ny�i�, bet pateikia ir naujos, sovietme�iu neskelbtos informacijos.

ŠU doc. dr. R. R. Trimonien� nagrin�ja ma�ai tyrin�t� Šiauli� ba�ny�ios statytojo kunigo P. Tarvainio biografij�, veikl� ir reikšmingiausi� jo k�rin� "Linksmas pasveikinimas" (Vilnius, 1634 m.). �emai�i� vyskupui Jurgiui Tiškevi�iui, pašventinusiam nauj�j� Šiauli� ba�ny�i�, skirtas k�rinys iki šiol mums buvo ma�ai �inomas. Svarbios buvo tik keturiolika paskutini� lietuvi� kalba parašyt� šio k�rinio eilu�i�, kurios yra vienas pirm�j� silabinio eiliavimo pavyzd�i� lietuvi� literat�roje ir tre�ias pagal senum� spausdintas lietuviškas �odis.

Leidinyje skelbiama viso "Linksmo pasveikinimo" teksto faksimil� lenk� kalba ir doc. dr. R. R. Trimonien�s šio k�rinio vertimas � lietuvi� kalb� su komentarais.

Antrojoje leidinio dalyje publikuojami dokumentiniai ir ikonografiniai šaltiniai, saugomi Šiauli� "Aušros" muziejuje bei kitose Lietuvos ir u�sienio institucijose. Didel� dalis ikonografin�s med�iagos iki šiol buvo beveik nepublikuota. Tai su Šiauli� katedros statybos iniciatoriais ir statytojais susij� dokumentai, Šiauli� miesto planai, ba�ny�ios interjero ir eksterjero atvirukai, fotografijos, piešiniai, �am�in� jau negr��tamai sunaikintas Šiauli� katedros architekt�rines detales, meno vertybes.

"Šiauli� katedros" sudarytojai – "Aušros" muziejaus darbuotojai Vilija Ulinskyt�-Balzien� ir Tomas Butautis, dailininkas – Vilmantas Dambrauskas.

Saugaus eismo diena

Šiauli� miesto policija baland�io 6-�j� mieste rengia Saugaus eismo dien�. Nuo ankstyvaus ryto Šiauliuose bud�s policijos pareig�nai dalys lankstuk� ir primins, kad reikia laikytis saugaus eismo taisykli�.

Dešimt� valand� Prisik�limo aikšt�je prasid�s renginys. Gyventojai gal�s pasi�i�r�ti, kaip veikia saugos dir�ai, su�inos vairavimo egzamin� tvark�. Vaikai gal�s dalyvauti �vairiuose konkursuose, veiks mobili klas�, bus demonstruojama naujausia policijos �ranga bei automobiliai.

Statistiškai skaud�ios nelaim�s kelyje �vyksta d�l pa�i� �moni� aplaidumo. Tragišk� avarij� Lietuvos keliuose kasmet ma��ja, ta�iau ��van�i�j� daug. 2004-aisiais Šiauli� apskrityje �vyko per 600 avarij�, kuriose �uvo 77 �mon�s, buvo su�aloti beveik 800. Pernai 400 avarij� pasiglem�� 33 gyvybes, dar per puspenkto šimto �moni� buvo su�alota. Daugiausia nuken�ia p�stieji, kurie tamsiu paros metu nesegi atšvait� ar nevilki švies� atspindin�i� drabu�i�.

"S plius" �ini� tarnybos informacija

Jaunieji �iauli� muzikantai gr��o su kalnu diplom�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Respublikiniame Balio Dvariono konkurse esami ir buv� Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos aukl�tiniai susišlav� tre�dal� pirm�j� viet�. Šiauliai jau seniai �inomi kaip geriausi� smuikinink� kalv�, ta�iau šiemet laurus peln� ir pianist�.

Balio Dvariono konkurso laureatai ir prizininkai: (iš kair�s) Emilija Topichait�, Ugn� Juozapaityt�, August� Emilija Janonyt�, R�ta Matuliokait�, Jok�bas Švambaris, Gint� Grigaityt�, Izabel� Lanauskait�, Patricija Lanauskait�. Vaik� mokytojos: (iš kair�s) Tatjana Smirnova, Nijol� Prascevi�ien�, Virginija Daugirdait�, Jovita Dambrauskien�.
Autoriaus nuotr.

Tradiciškai Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos stygininkai parve�a š�sn� diplom�.Tai Ugn� Juozapaityt�, August� Emilija Janonyt�, R�ta Matuliokait�, Jok�bas Švambaris, Gint� Grigaityt�, Izabel� Lanauskait�, Patricija Lanauskait�. J� mokytojos: Jovita Dambrauskien�, Nijol� Prascevi�ien�, Virginija Daugirdait�.

Pirm� kart� per dešimt met� tarp prizinink� – jaunoji pianist� Emilija Topichait�. Jos mokytoja - Tatjana Smirnova. Mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas pasid�iaug�, kad tarp prizinink� pateko ir vaikinas – jaunasis smuikininkas Jok�bas.

Direktorius pad�kojo t�vams, kurie mielai pad�jo savo vaikams pasirengti konkursui: apmok�jo kelion�s išlaidas, palaik� dvasiškai. Vien mokykla finansiškai nepaj�gt� išsi�sti vis� savo talenting� aukl�tini� � konkurs�.

„Smagu, kad maksimali� rezultat� pasiek� ne vienas mokytojas, o keli. M�s� smuikinink� kartel� u�kelta labai aukštai. Dvi buvusios m�s� mokin�s taip pat tapo konkurso laureat�mis. Iš 24 lauret� – septyni iš m�s� mokyklos – esami arba buv� aukl�tiniai“, - d�st� faktus direktorius.

Jauniausia laureat� – mokytojos Nijol�s Prascevi�ien�s aukl�tin� Gint� Grigaityt� prisipa�ino, kad prieš konkurs� daug dirbo, jaudinosi. Tai ne pirmas konkursas, kuriame ji smuiko garsais su�av�jo komisijos narius ir nuskyn� laurus.

Vaiki�kos pramogos prekybos centre baig�si tragi�kai

Asta STANK�NIEN�

Trej� metuk� mergait�s ir aštuonme�io berniuko t�vai po nelaim�s prekybos centro "Bruklinas" �aidim� aikštel�je dar neatsigavo - sekmadien� sako prisiminsi� kaip vien� baisiausi� gyvenime.

Šeima, atva�iavusi s�nui nupirkti bat�, pusvaland� leido vaikams pašokin�ti ant batuto. Keliskart �sitikin�, kad vaikai šokin�ja saugiai, t�vai vaikštin�jo aplink aptvert� �aidim� viet�. Netrukus jie išgirdo verksm� - gr�� pamat�, kad dukra suklupusi verkia, o s�nus bando j� pakelti, susi�m�s u� galvos.

Trej� metuk� mergaitei l��o kair� koja, aštuonmetis atsid�r� reanimacijoje d�l skilusios kaukol�s. Pasak medik�, berniukas atsigaus ma�daug po trij� savai�i�, laukia ilga reabilitacija, mergait�s b�kl� stabili.

Policija prad�jo ikiteismin� tyrim� d�l sveikatos sutrikdymo ir neatsargumo. Vaik� t�vai sako sieksi� bent moralin�s �alos atlyginimo. J� teigimu, vaikai krito nuo batuto, kuris neatlaik� s�naus svorio, ir jei šalia b�t� buv�s paklotas minkštas �iu�inys, pasekm�s b�t� buvusios ne tokios baisios.

Batutus eksploatuojan�ios �mon�s atstovai sako, kad tikslesn� komentar� pateiksi� per�i�r�j� vaizdo kamer� u�fiksuotus vaizdus.

Atsakomyb� u� vaikus �aidim� aikštel�je tenka t�vams. �sp�jimai ant batut� u�rašyti... latvi� kalba.

Prekybos centro administracija iš plot� vaik� �aidimams ir batutams nuomojan�ios �mon�s pareikalavo sustabdyti veikl�, kol nebus išaiškintos nelaim�s prie�astys ir aplinkyb�s, bei svarsto, ar prat�sti nuomos sutart�. �mon� buvo �sipareigojusi u�tikrinti jos darbuotoj� prie�i�rai palikt� vaik� saugum�, pasir�pinti nelaiming� atsitikim� civilin�s atsakomyb�s draudimu.

Sveikiname linksmiausi� klas�!

Daugiau nei m�nes� naujien� portalo Etaplius.lt lankytojai rinko linksmiausi� Šiauli� apskrities klas�. D�l smagaus pasiva�in�jimo kartingais var��si 37 klas�s, atsiuntusios gra�iausias ir �simintiniausias drauge �am�intas akimirkas.

Konkurso nugal�toja pripa�inti ir pasiva�in�jim� kartingais visai klasei laim�jo Šiauli� "Romuvos" gimnazijos buvusios 2d klas�s aukl�tiniai. Vaikinai atsiunt� nuotrauk�, kurioje �am�inta "gyva piramid�" iš penkiolikos moksleivi�. Ši nuotrauka sulauk� aukš�iausio 4.0 balo portalo lankytoj� �vertinimo. U� j� savo balsus atidav� 1184 �mon�s.

Jau kit� savait� portalas Etaplius.lt skelbs nauj� - Motinos dienai skirt� - konkurs�.

Etaplius.lt informacija

Renovacij� stabdo STT?

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Nuo renovuojamo Šiauli� kolegijos pastato, kurio renovacijos darb� konkursais yra susidom�jusi Speciali�j� tyrim� tarnyba, pl�šiama šiltinimo danga. Kolegijos vadov� aiškina, kad statybininkai tik taiso savo brok�. Darb� rangovas situacij� komentuoti atsisak�.

Kolegijos direktor� Natalija Šed�iuvien� aiškino, kad statybininkai tik taiso savo brok�.

Nuo k� tik apšiltintos Šiauli� kolegijos pastato Vilniaus g. 137 sienos pl�šiama ne tik statybin� vata, bet ir laikan�ios konstrukcijos. Renovacijos darb� konkurs� laim�jusios bendrov�s "Rotonda" atstovas savo samdyto subrangovo - "RV statybos" - veiksmus paaiškinti atsisak�.

Susierzinusi d�l �iniasklaidos d�mesio, kolegijos direktor� Natalija Šed�iuvien� aiškino, kad statybininkai tik taiso savo brok�, nes med�iaga buvo tvirtinama sur�dijusiais var�tais.

Šiauli� kolegijos vadov� neigia, kad tai susij� su prieš keturias savaites Speciali�j� tyrim� tarnybos prad�tu ikiteisminiu tyrimu d�l pastato renovacijos. Anot jos, kit� savait� tikimasi tyrimo baigties, ta�iau d�l to projektas nestabdomas, jo �gyvendinimo klausimai k� tik derinti Verslo paramos agent�roje.

STT tiria galim� stamb� suk�iavim�, piktnaud�iavim� siekiant asmenin�s naudos, kyšininkavim� ir papirkim�. Buvo suimta keletas asmen�, kurie �tariami siek� neteis�tu b�du laim�ti šio pastato renovacijos 3 mln. lit� vert�s konkurs� ir gauti 10 proc. (300 t�kst. lit�) vadinam�j� "atkat�".

Prasid�jo gyventoj� pajam� deklaravimas

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiek tiek v�liau nei ankstesniais metais šiemet prasid�jo gyventoj� pajam� deklaravimas - duomenis apie gautas pajamas ir turt� mokes�i� administratoriui pateikia ir privalantieji tai padaryti, ir norintys atgauti mokes�i� permok� tais atvejais, kai �statymas numato lengvatas.

Šiemet d�l tikslinamos informacijos v�liau buvo suformuotos išankstin�s deklaracijos, ta�iau pirmosiomis dienomis deklaracijas jau sp�jo pateikti keli t�kstan�iai Šiauli� apskrities gyventoj�. Tikimasi, kad, kaip ir pernai, daugelis deklaracij� bus pateikta elektroniniu b�du. J� gyventojai renkasi d�l patogumo, nes mokes�i� sistemoje šios deklaracijos yra beveik paruoštos, o patobulintas vedlys ir neapmokestinamojo dyd�io skai�iuokl� padeda j� u�pildyti be klaid�. Nuo pernai neapmokestinam� pajam� dydis taikomas atsi�velgiant � pajamas ir darbdavio atsi�sti pajam� dyd�iai gali neatitikti realyb�s. Be to, šiemet paruoštose deklaracijose yra ir daugiau papildom� duomen�, kuri� pa�iam nebereikia ieškoti.

Susigr��inti dal� mokes�io gali gyventojai, mok�j� gyvyb�s draudim�, b�sto kredito pal�kanas, u� studijas, aukštesn�s pakopos pensij� fondams.

Turt� ir pajamas deklaruoti, kaip ir anks�iau, �statymas �pareigoja politikus, tarnautojus, �kininkus ir dirban�ius pagal verslo liudijim�. Nauja tai, kad šiais metais turto deklaracijas turi pateikti 18 met� 2004-aisias ir v�lesniais metais to am�iaus sulaukusieji, jei j� neregistruoto turto vert� viršija penkis t�kstan�ius lit�.

Deklaracijas gyventojai gali pateikti iki gegu��s 3 dienos. Pinigai iš biud�eto bus gr��inami per dešimt dien� nuo elektronin�s deklaracijos pateikimo. Jei deklaracija popierin�, ji ilgiau apdorojama, jei yra klaid�, gali u�trukti deklaracijos taisymas. Bet kokiu atveju �statymas numato, kad visos mokes�i� permokos gyventojams turi b�ti gr��intos iki rugpj��io.

Pristatyti TAFISA �aidyni� simboliai

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos K�no kult�ros ir sporto skyriuje surengtoje spaudos konferencijoje pristatytas penkt�j� TAFISA pasaulio sporto visiems �aidyni� "Šiauliai 2012" logotipas ir simbolis bei renginiai, vyksiantys prieš �aidynes.

TAFISA pasaulio sporto visiems �aidyni� simbolis - šauliukas...

...ir logotipas

M�g�j� sporto �aidyn�se "Šiauliai 2010", vyksian�iose liepos 5-11 d., laukiama apie 7-10 t�kst. dalyvi� iš 70 šali�. Numatoma pristatyti per 30 sporto šak�. Vyriausyb� patvirtino, kad �aidyn�s yra prioritetinis 2012 m. sporto renginys. Ši� met� bir�el� Helsinkyje (Suomija) vyksian�iame pasaulio forume TAFISA �aidyn�s bus pristatytos visoms šalims.

Savivaldyb� buvo skelbusi konkurs� TAFISA sporto �aidyni� Šiauliuose simboliui ir �enklui sukurti. Iš šešiolikos logotip� buvo atrinkti du, kurie buvo pateikti tvirtinti TAFISA atstovams. Logotipo konkurso nugal�toju tapo Mol�t� Sauliaus Martecko individuali �mon�, kuriai skirta trij� t�kstan�i� lit� premija. Antros vietos laim�tojui �teikta dviej� t�kstan�i� lit� premija.

Simbolio k�rimo konkurso nugal�toju iš dešimties dalyvi� tapo šiaulietis Vilmantas Dambrauskas, suk�r�s šauliuk�, kuris ryši TAFISA simbolini� spalv� raišt�. Konkurso dalyviai �aidyni� simboliu daugiausia nor�jo matyti šaul� arba lap�. Pirmos vietos laim�tojas buvo apdovanotas pusantro t�kstan�io lit�, antros - t�kstan�io, tre�ios - 500 lit� premija.

Vis� informacij�, susijusi� su art�jan�iomis �aidyn�mis, gyventojai gali rasti tinklalapyje www.siauliai2012.lt.

Tarsi generalin� reperticija prieš �aidynes "Šiauliai 2012" dvejus metus vyks sporto ir kult�ros renginiai.

K�no kult�ros ir sporto skyriaus ved�jas Gintaras Jasi�nas teigia, kad iki 2012 m. planuojama baigti remontuoti Šiauli� lengvosios atletikos manie��, futbolo stadion�.

�aidyni� direktorius K�stutis Petraitis nurod�, kad TAFISA pasaulio sporto visiems �aidyn�ms "Šiauliai 2012" surengti reik�t� 12 mln. lit�. Pus� sumos ketinama gauti iš Vyriausyb�s, 3 mln. skiria Šiauli� miesto savivaldyb�, antr�tiek sumok�s �aidyni� dalyviai.

Organizatoriams daugiausia keblum� kelia dalyvi� apgyvendinimas. Tuo r�pinsis specialiai �kurta �mon�, d�l nuomos bus kreipiamasi ir � privat� sektori�.

Kolekcininkas noras legalizuoti ginklus baig�si policijoje

Nijol� VISOCKIEN�

Šiaulietis kolekcininkas, savo noru � policij� atneš�s u�registruoti neveikian�ius Pirmojo ir Antrojo pasaulini� kar� grai�tvinius ginklus, tapo "nusikalt�liu". Policija prad�jo ikiteismin� tyrim� d�l neteis�to disponavimo šaunamaisiais ginklais.

Kolekcininkas, nor�damas legalizuoti du grai�tvinius ginklus be medini� dali�, pats at�jo � policij�. Tuomet vyras su �mona buvo sulaikyti kelioms valandoms, iš j� buvo paimti telefonai. Policija atliko krat� vyro namuose. Iškviesti "Aro" pareig�nai nustat�, kad radiniai pavojaus nekelia.

Kolekcininkas sako, kad n� vienas iš paimt� ginkl� neveikia - juose pragr��tos skyl�s, nupjauta dalis spyn�. Ginklus vyras paskolina Latvijoje filmuojant istorinius filmus ar rengiant pasirodymus.

Vyro ir jo �monos sveikata labai pablog�jo po apsilankymo policijoje ir atliktos kratos. Vyras ir �mona niekur nedirba, yra ne�gal�s.

Kolekcininkas teigia, kad policijos pareig�nai jiems nieko nepaaiškino nei d�l prad�to ikiteisminio tyrimo, nei d�l atliekamos kratos. Savo noru � policij� at�j� legalizuoti 1897 ir 1938 met� ginkl� �mon�s pasijuto did�iausiais nusikalt�liais.

Ginklai bus perduoti specialistams, kad jie pateikt� savo išvad�, ar tai tikrai ginklai, kuriuos galima panaudoti. Ginkl� ekspertiz� bus atlikta Vilniuje. Tai lems tyrimo baigt�.

2 PROC. � DOVAN�L� MA�YLIAMS

Šiauli� apskrities sutrikusio vystymosi k�diki� namuose nuolat auga iki 60 vaiku�i� nuo gimimo iki ketveri� metuk�. Visuose namuose reikia šilumos, ramyb�s bei supratimo. M�s� vaiku�iams tai ypa� svarbu, nes reikia augti, mokytis pasitik�ti savimi bei kitais, neturint šeimos. D�iaugiam�s kiekviena paprasta kasdienyb�s akimirka, esame gudr�s ir smals�s.

D�kojame visiems, 2009 m. dovanojusiems vaikams d�iugias akimirkas itin paprastu b�du - pervedant savo 2 proc. pajam� mokes�io. Visus J�s� pervestus pinigus naudojame spr�sdami �vairias problemas - pirkdami sauskelni� bei kit� higienos priemoni� ma�yliams, mok�dami u� patikimiausi� higienos priemon� vandenuk� bei �sigydami priemones ma�yliams lavinti.

2010 met� situacija taip pat ned�iuginanti - stinga finansavimo visoms kasdien�ms akimirkoms...

TOD�L J�S� PAGALBA MUMS YPA� SVARBI.

Iš anksto d�kojame visiems u� pagalb� ir ger� vali�, skiriant 2 proc. pajam� mokes�io. 2 proc. – dovan�l� ma�yliams, kuri� paruošus aplanko jausmas, kad esi �mogus, kuris padeda kitiems... IR TAI NUOSTABU.

Apsisprend� mus paremti, J�s turite u�pildyti prašymo formos FR0512 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 laukelius ir apatin�je dalyje pasirašyti. Raid�s ir skai�iai turi b�ti �rašyti � linijomis apvestus laukelius, pildyti tik did�iosiomis spausdintin�mis raid�mis. Prašymo formos 13, 14, 15 laukeliai nepildomi.

J�s� prašymo formos FR0512 Valstybinei mokes�i� inspekcijai gali b�ti pateiktos šiais b�dais:

* elektroniniu b�du (per naudojamo elektroninio banko prieig�) adresu http://deklaravimas.vmi.lt/ (elektronines prašymo FR0512 formas J�s taip pat galite iš �ia. Parsisi�sti ),

* u�pildyt� prašymo form� galite tiesiogiai �teikti Šiauli� apskrities valstybin�s mokes�i� inspekcijos darbuotojui,

* prašymo form� FR0512 galite u�pildyti ir Šiauli� apskrities sutrikusio vystymosi k�diki� namuose.

Prašymo formas FR0512 turite pateikti NE V�LIAU nei iki š. m. baland�io 25 d.

M�s� rekvizitai:

ŠIAULI� APSKRITIES SUTRIK. VYSTYM. K�DIKI� NAMAI,

VILNIAUS G. 303, ŠIAULIAI.

�mon�s kodas: 190522935.

Pakvieskite artimuosius, kolegas bei draugus paremti Šiauli� apskrities sutrikusio vystymosi k�diki� namus!

Informacija apie suk�ius - i� sakykl�

Oksana LAURUTYT�

Persp�ti gyventojus apie telefoninius suk�ius, saug� elges� keliuose ir saugi� kaimynyst� nuo šiol policijai pad�s ir dvasininkai. Tre�iadien� Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai susitiko su Šiauli� vyskupu Eugenijumi Bartuliu, kelias dvasininkais ir nutar� bendradarbiauti. Susitikimo rezultatas - net 68 Šiauli� vyskupijos parapijose dvasininkai ba�ny�iose iš sakykl� skleis informacij� apie suk�ius, o prie ba�ny�i� skelbim� lentose bus iškabinti raginimai nepasiduoti suk�i� provokacijoms.

2009 metais Šiauli� apskrityje u�registruoti 334 suk�iavimo atvejai. E. Lapinskas, Šiauli� apskrities policijos vadovas, spaudos konferencijoje informavo, jog daugiausia gyventoj� nukent�jo nuo telefonini� suk�i�, kurie iš vyresnio am�iaus gyventoj� išviliojo nema�as pinig� sumas. Šiemet stebima nauja tendencija - da�n�ja situacij�, kai gyventojai su suk�iais susiduria sudarin�dami �vairius sandorius. J� prašoma iš anksto sumok�ti ar � atitinkam� s�skait� pervesti dal� pinig� u� numatomas atlikti paslaugas ar ketinamas �sigyti prekes. Gav� pinigus, suk�iai atsisako vykdyti savo �sipareigojimus.

Suk�iavimui rib� n�ra. E. Lapinskas primin� atvej�, kai gyventojams paskambina suk�iai, informuoja apie nelaim� ir paprašo pinig�. Po keli� minu�i� jie paskambina kitu telefonu, prisistato policijos pareig�nais ir liepia perduoti suk�iams pinigus, neva jie rengia pasal�. Gyventojas ir policijos ne�sp�ja, ir pinigus suk�iui atiduoda.

Itin da�nai nuo suk�i� nuken�ia pagyven� �mon�s, kurie iš naivumo ar ne�inojimo patiki suk�i� sekamomis pasakomis. Jiems da�niausiai yra skambinama laidiniais telefonais - pasi�m� telefon� knyg� apgavikai telefon� numerius �ia randa paprastai.

Didel� b�da ta, kad �mon�s mano, jog pinigai yra visagaliai ir kad kyšiais galima išspr�sti problemas. Tod�l ir atiduodami pinigai suk�iams. "Policininkai ar ambasad� darbuotojai niekada nesprend�ia turtini� problem� tarp nukent�jusiojo ir kaltininko. Padav�s suk�iams pinigus, kurie neva skirti u�glaistyti avarijos ar kitos nelaim�s pasekm�ms, pats tampi nusikaltimo bendrininku, nes pagelb�ji kyšininkui. B�t� galima bausti nukent�jusiuosius u� tai, bet egzistuoja ir moraliniai dalykai. Kyš� dav�s �mogus kartais netenka vis� savo gyvenimo santaup�", - sak� E. Lapinskas.

Siekiant suaktyvinti prevencin� veikl� ir u�kardyti suk�iavimus, policija papraš� Šiauli� apskrities katalik� ba�ny�ios dvasinink� per pamokslus �sp�ti tikin�iuosius apie galimus ir da�niausiai pasitaikan�ius suk�iavimo b�dus, patarti �mon�ms, kaip elgtis ir kur kreiptis pagalbos atsid�rus tokioje situacijoje.

Šiauli� vyskupas E. Bartulis sak� besid�iaugiantis tokia draugyste ir pa�ad�jo, kad po šv. Miši� dvasininkai skleis informacij� apie suk�ius ir dalys skrajutes parapijie�iams.

Moksl� kainos vir�ija de�imtis t�kstan�i�

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Šiauli� universiteto senate patvirtintos kit� mokslo met� studij� kainos. Daugiausiai u� moksl� mok�s menininkai, ma�iausiai - išt�stines studijas pasirink� studentai.

Teigiama, kad valstyb�s nustatytos normin�s studij� kainos bus ma�esn�s šimtu lit�. Šiauli� universiteto atstovai sako, kad studijas atpigino dar labiau.

�od�iai �od�iais, ta�iau sumos u� studij� metus viršija dešimtis t�kstan�i� lit�, pavyzd�iui, audiovizualin� men� studijuoti norintys jaunuoliai tur�s mok�ti per 11 t�kstan�i� lit�. Tiek pat kainuoja ir estrados meno specialyb�. Beje, menas ma�ai kuo atsilieka nuo orlaivi� pilotavimo specialyb�s, kurios ŠU n�ra.

Filologai per metus mok�s 6370 lit�, kineziterapijos ir statybos in�inerijos studentai - 7670. Magistro studijos - dar brangesn�s. Dail�s studijos antrojoje mokslo pakopoje kainuos 14 560 lit�.

Šiauliuose u� studijas ma�iausiai, 3120 lit� per metus, mok�s išt�stines studijas pasirink� pirmakursiai.

ŠU studij� prorektorius Juozas Pabr��a teigia, kad ŠU studij� kainos patvirtintos palyginti ma�os. Teigiama, kad b�simos kainos yra ma�esn�s u� pernykštes, ta�iau ir valstyb�s finansuojam� viet� Lietuvos universitetuose penktadaliu ma�iau.

Šiemet, kaip ir pra�jusiais metais, beveik kas antras mokykl� baig�s abiturientas gal�s �stoti � nemokamas studijas universitete arba kolegijoje. Numatoma, kad 2010 m. valstyb� finansuos beveik 19 t�kstan�i� pirmakursi� studijas – 9,7 t�kstan�io universitetuose ir 9,2 t�kstan�io kolegijose.

Prašymai � universitetus priimami tik internetu.

Per �ventes v�liavos plev�savo ne visur

Oksana LAURUTYT�

Kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomyb�s atk�rimo diena, kuriai pagerbti b�tina iškelti m�s� valstyb�s v�liav� - trispalv�. Šiauli� savivaldyb�s administracijos Viešosios tvarkos skyrius kovo 11 dien� patikrino, kaip šiaulie�iai vykdo pilietin� pareig�.

V. Puronas šypsosi u�fiksav�s ir v�liavinink�-rekordinink�: linksmas trispalvi� penketukas ir dien�, ir nakt�, ir per šventes, ir šiokiadieniais nuolat plev�suoja prie pastato Aušros al�joje, kuriame ka�kada viešpatavo Šiauli� miesto komunist� partijos komitetas – pats pik�iausias trispalv�s priešas. Paprašytas pakomentuoti š� ideologin� kalamb�r�, dizaineris linksmai �vilgteli � pastate �sik�rusi� �staig� iškabas: "V�liavomis koš�s nepagadins!"

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Nud�iugino nevaisinga ekskursija

Šio skyriaus vyresnysis specialistas Vilius Puronas mano, kad valstybin�s švent�s be v�liavos negalima �sivaizduoti.

"Tenka pasid�iaugti, kad Šiauliuose gyvena gana lojal�s pilie�iai, nors miesto centre 10 procent� pastat� verkiant praš�si, kad �sikišt� Temid�: buvo pastat�, nepadabint� valstybine trispalve, buvo ir apsileid�li�, kuri� iškeltos v�liavos buvo išblukusios, susid�v�jusios, netvarkinguose stovuose ar tiesiog privyniotos prie balkono r�mo. V�liava – švent�s sud�tin� dalis. Ji privalo b�ti iškabinta tvarkingai ir pagarbiai. V�liavos laikiklis tvirtinamas prie pastato pagrindinio fasado ar gerai matomoje vietoje. Ne u�kaboryje, ne pastato kieme, ne ant gara�o", - sak� V. Puronas.

Specialistas pasid�iaug�, kad Gytari�, Gegu�i� ir Liepori� mikrorajon� gyventojai yra itin pilietiški. V. Puronas bene pusantros valandos veltui p�dino po gyvenamuosius kvartalus besidairydamas v�liav�, ta�iau pa�eid�j� neaptiko.

Yra ir problem�, ir aplaidumo

V. Puronas pastebi, kad lengva pamatyti anarchij� privatizuotuose buvusiuose prekybos centruose, kuriuose �sik�r� begal� �staig�, parduotuvi�, visokio plauko savinink�. Ten, atrodo, neaišku, kas privalo v�liav� iškelti, kur yra vieno savininko vald� prad�ia, o kito - pabaiga.

D�l naujai pastatyt� prekybos centr� taip pat kyla neaiškum�. Pastat� masyvas u�ima vis� kvartal�, o kur nors šalia ant vertikali� stieb� nuolat kabo kelios v�liavos, da�niausiai - Europos S�jungos, Šiauli� ir Lietuvos. Anot V. Purono, tokia v�j� ir kasdienyb�s nupiginta trijul� šventin� dien� atrodo kaip dekoro imitacija, o ne valstybiniame �statyme reglamentuota pilietin� prievol�.

Baudas skirs teismas

V. Puronas teig� u�fiksav�s ir tikro apsileidimo atvej�. Mieste yra varganai atrodan�i� gryteli�, kuriose gyvenantys senoliai galb�t neranda l�š� v�liavai �sigyti. Tai n�ra pateisinama, �statymas išim�i� nenumato, nors �mogiškasis supratingumas ieško pateisinim�. O kuo pateisinti priva�i� pilai�i� savininkus, kurie blizga pertekliumi, o v�liavos nekelia? U�miršo? "Tai reiškia, kad jie gyvena savo gyvenim�, panaš� � vien� pasak��ios keturkoj�, �iaumojant� giles ��uolo pav�syje ir knisant� šaknis. Valstyb� yra m�s� namai, o namus mes privalome tausoti, dabinti, myl�ti ir remontuoti. Nedera painioti uošvien�s su barš�iais, o Lietuvos – su valdytojais. Jei vald�ia nepatinka, nereiškia, kad T�vyn�s reikia negerbti", - komentavo pašnekovas.

Baudos, gresian�ios u� per valstybines šventes neiškelt� v�liav�, yra gana nedidel�s: pilie�iams - nuo 10 iki 30 lit�, o valstyb�s institucij� bei �staig� administracijos vadovams u� pirm� kart� padaryt� pa�eidim� - nuo 30 iki 60 lit�. Baudas skirs apylink�s teismas, tad pa�eid�jai jau gali tik�tis sulaukti pirm�j� šaukim�.

�iauliams verkiant reikia naujo vie�bu�io

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Per por� m�nesi� turi paaišk�ti, ar Europos vyr� krepšinio �empionato var�ybas savo mieste gal�s matyti šiaulie�iai. Tinkam� viešbu�i� sportininkams neturi ir Kaunas, Alytus bei Panev��ys.

Šiauli� meras Genadijus Mikšys susitiko su Klaip�dos, Panev��io, Alytaus merais ir Kauno vicemeru pasitarti d�l viešbu�i�, kuri� prireiks kitais metais vyksian�io Europos vyr� krepšinio �empionato dalyviams. Pasitarime dalyvavo ir �empionato organizacinio komiteto atstovai bei direktorius Mindaugas Špokas.

Per m�nes� du b�tina prad�ti statyti viešbu�ius, jei norima sp�ti iki �empionato prad�ios. Meras G. Mikšys tvirtino, kad Vyriausyb� nusišalina nuo šios problemos, nors �plaukos planuojamos mil�iniškos. Teigiama, kad �empionato priviliotos l�šos gali viršyti milijard� lit�.

Šiauliuose šiuo metu yra 4-5 �mon�s, norin�ios statyti viešbu�ius. Realiausios dvi - "Bruklinas" ir "Med�iotoj� u�eiga". Abi šios �mon�s turi galiojan�ius leidimus statyboms. "Med�iotoj� u�eigaoje" yra 60 kambari�, tod�l planuot� pastatyti dar vien� priestat�. "Bruklinas" statyt� nauj� pastat� arba priestat�.

G. Mikšys primin�, kad Šiauli� arenai taip pat prireiks investicij� - bent milijono lit�. Tiek kainuos 200 viet� �urnalistams ir ap�valgininkams �rengti.

"Darom 2010" telkia Lietuv� �varintis

Kasmet�s gamtos švarinimo akcijos "Darom 2010" organizatoriai v�l kvie�ia šalies �mones tvarkyti aplink� bei ieško "Darom" tašk� vadov� visoje Lietuvoje. Rasos Dranginyt�s, vienos iš "Darom" organizatori�, t�kstan�iui "Darom" tašk� šiemet prireiks net trij� t�kstan�i� vadov�. Jais gali b�ti visi – nuo moksleivio iki senjoro. "Kvie�iame prie savo aplinkos švarinimo prisid�ti ir vyresnius �mones", – ragina Rasa Dranginyt�.

Akcijos "Darom 2010" organizatoriai jau prad�jo aktyviai formuoti savanori� ir koordinatori� komand�, spr�sti logistikos klausimus bei aktyviai ieškoti r�m�j�. Anot talkos iniciatori�, tik susivienijus bus pasiektas tikslas organizuoti ir skland�iai �vykdyti visuotin� aplinkos tvarkymo akcij�.

Projektas baland�io 17 d. apims per t�kstant� švarinimo tašk� Lietuvoje – bus suformuota po vien� tvarkymo tašk� 65 kv. km Lietuvos teritorijos. Kiekviename taške dirbs trys koordinatoriai. Taigi visoje Lietuvoje darbuosis net trys t�kstan�iai koordinatori�. "Šiemet dar atsakingiau rengiamasi šiukšl�ms išve�ti iš vis� tašk�", - teigia Rasa Dranginyt�.

Id�ja rengti "Darom" kilo grupei Estijos savanori�. Jiems 2008 m. pavyko � Estijos miškus ir laukus sukviesti daugiau nei 50 t�kst. �moni� ir per dien� surinkti apie 10 t�kst. ton� šiukšli�. Tais pa�iais metais Lietuvoje gamt� švarino keli t�kstan�iai savanori�, o "Darom 2009" dalyvavo jau per 70 t�kst. �moni�. Šiais metais tikimasi sulaukti daugiau nei 100 t�kst. aktyvi� Lietuvos pilie�i�.

Šiemet akcija "Darom 2010" vyks baland�io 17 d. Bus renkamos šiukšl�s, tvarkomi parkai ir paupiai. � visuomenin� akcij� "Darom 2010" jau galima registruotis tinklalapyje www.mesdarom.lt.

"Darom" savanori� informacija

Turime nauj� Moters ir vaiko klinikos vadov�

Konkurs� Šiauli� apskrities ligonin�s Moters ir vaiko klinikos vadovo pareigoms laim�jo akušeris–ginekologas Linas Rovas, šiuo metu dirbantis Klaip�dos universitetin�s ligonin�s Perinatologijos skyriaus vadovu. Jis yra dirb�s ir Ma�eiki� ligonin�je Akušerijos-ginekologijos skyriaus ved�ju.

Darb� Moters ir vaiko klinikoje Linas Rovas prad�s nuo baland�io.

Švedijos Lundo universitete po ketveri� met� doktorant�ros studij� akušeris-ginekologas L. Rovas apsigyn� medicinos moksl� daktaro laipsn�. Ne vienerius metus keliavo po pasaul� skaitydamas paskaitas. 1995 metais pirm�kart išva�iavo � Kanad�, po to � Olandij�, Danij�, Švedij�, Did�i�j� Britanij�. Tuo metu vienas pirm�j� Lietuvoje prad�jo tirti trima�iu ultragarsu.

Nuo 2000-�j� daugiausia laiko praleisdavo Švedijoje, bet apsigyn�s medicinos daktaro laipsn� gr��o dirbti � Lietuv�.

� Moters ir vaiko klinikos vadovo pareigas buvo vienas pretendentas. Konkurse gal�jo dalyvauti tik labai aukštos kvalifikacijos medicinos universitetin� išsilavinim� �gij�s vaik� lig� gydytojas ar akušeris–ginekologas.

"Šiauliai plius" informacija

Pasveikintos keturios student�s, kartu su Lietuvos nepriklausomybe �ven�ian�ios 20-�j� gimtadien�

Šventiniame Šiauli� universiteto bendruomen�s vakar�, skirt� Lietuvos nepriklausomyb�s 20-me�iui, rektorius prof. Vidas Lauruška pasveikino universiteto pirmakurses, gimusias 1990 m. kovo 11 d.

Nuotraukoje (iš kair�s): �ivil� Baranauskait�, �ivil� Kirlyt�, seserys Dovil� ir Auks� Petrauskyt�s.
Zenono RIPINSKIO nuotr.

Istorin� Lietuvai dien� Šiauli� rajone gim� septyni vaikai: penki berniukai ir dvi mergait�s – dvyn�s Auks� ir Dovil� Petrauskyt�s. Dabar jos Šiauli� universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto pirmakurs�s. Beje, stodamos seserys rinkosi tik Šiauli� universiteto si�lomas studij� programas.

Humanitarinio fakulteto student� �ivil� Kirlyt� – radviliškiet�. Mergina savo prašyme buvo �rašiusi tik vien� pageidavim� – Šiauli� universitetas, Humanitarinis fakultetas, angl� filologijos specialyb�.

Socialini� moksl� fakultete ekonomik� studijuojanti pasvališk� �ivil� Barakauskait� pageidavim� s�raše taip pat buvo išvardijusi beveik vien ŠU studij� programas.

Visos keturios merginos � universitet� �stojo gavusios studij� krepšelius, s�kmingai baig� pirm�j� sesij�.

ŠU ryši� su visuomene tarnybos informacija

Stipendija pa�angiausiam ne�galiam studentui

Šiauli� moter� LIONS klubas t�sia savo tradicij� kasmet Lietuvos nepriklausomyb�s atk�rimo dienos proga �teikti stipendij� geriausiai besimokan�iam ne�galiam Šiauli� universiteto studentui.

Šiemet klubo nar�s �teik� stipendij� Onai Malinauskaitei, Šiauli� universiteto Humanitarinio fakulteto filosofijos ir visuomen�s moksl� IV kurso studentei.

Jau tre�ius metus teikiamos stipendijos vert� 2000 Lt.

Klubas, remdamas pa�angiausius studentus su negale, siekia palaikyti visavert� jaun� ne�gali� �moni� integracij� visuomen�je, skatinti j� motyvacij� siekti išsilavinimo.

"Šiauliai plius" informacija

I�rinkta Met� �iauliet�

Kovo 8-osios išvakar�se apdovanota "Met� šiauliet� 2009". Nurungusi aštuonias pretendentes, nugal�toja tapo vaik� gydytoja Liuda Gra�ina Bekerien�.

Met� šiauliete tapo vaik� gydytoja Liuda Gra�ina Bekerien�.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiauli� apskrities Vaik� lig� klinikos Pri�mimo-intensyvaus sekimo skyriui vadovaujanti medik� rinkimuose dalyvavo antr�kart. Kaip ir pernai, ji peln� renginio �i�rov� simpatijas ir, surinkusi daugiausia bal�, buvo tituluota "Met� šiauliete 2009".

Pirmoji toki� rinkim� nugal�toja Adel� Gru�ien� nominantei ant kaklo u�seg� specialiai juvelyrini� dirbini� salono "Fort�natas-999" pagamint� v�rin�. Nugal�tojai taip pat atiteko prekybos ir pramog� sostin�s "Akropolis" t�kstan�io lit� �ekis, turizmo agent�r� tinklo "West express" kelion� keturiems asmenims keltu � Švedij�.

Speciali� priz� sulauk� ir komisijos simpatijas pelniusi kandidat�. Ja tapo Šiauli� dramos teatro aktor� Nijol� Miron�ikait�-Timinskien�. Teatral� buvo apdovanota fotomeninink� Jurgos ir Ri�ardo Anusausk� fotografij� albumu "Toli iš arti", I� "Basana" �ekiu sportiniam kostiumui.

Tokios pat dovanos atiteko ir daugiausia skambu�i� bei �inu�i� sulaukusiai kandidatei – R�kyvos lopšelio-dar�elio direktorei Danutei Onai Statulevi�enei.

Projekto glob�jas Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys specialiu prizu u� ilgamet� visuomenin� veikl� apdovanojo kaul� ir raumen� ligomis sergan�i�j� draugijos "Artis" aktyvist� Iren� Normantien�.

Šventin� vakar� apdovanotos visos finalo dalyv�s. Joms atiteko I� "Napoleonas" pagaminti gintariniai v�riniai, saldaini� fabriko "R�ta" sald�siai, siuvimo �mon�s "Basana" striuk�s, Šiauli� miesto savivaldyb�s išleisti fotoalbumai.

"Šiauliai plius" informacija

Darbdaviai ekonomikos atsigavimo ne��velgia

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Šiauli� mieste nedarbo augimo tempas l�t�ja, ta�iau nesustoja. Pagal prognozes ir atlyginimai, ir darbo viet� šiemet dar ma��s. Skaud�iausi – grupiniai atleidimai, kuriuos planuoja du darbdaviai: reorganizuojama muitin� ir gamybin� "Bigso" �mon�.

Šiauli� mieste ir rajone nedarbo lygis yra 12,7 procento. Kasdien darbo bir�oje u�siregistruoja po 80-90 nauj� bedarbi�. Darbo rinkos specialistai sako, kad tai normalu, pagal prognozes to ir tik�tasi. Šiemet laukiama, kad nedarbo lygis pasieks penkiolika procent�.

Skaud�iausiai smogs ir statistik� pablogins grupiniai atleidimai. Viena iš daugiausiai darbuotoj� šiemet atleid�ian�i�j� – valstybin� �staiga Šiauli� teritorin� muitin�. J� reorganizuojant, darbo nuo liepos pirmosios neteks 48 darbuotojai.

Dar viena �mon�, u�sienio kapitalo bendrov� "Bigso", gaminanti kartono pakuotes, nuo baland�io 19 d. iki bir�elio 21 d. numato atleisti 29 darbuotojus. B�tent ši �mon� kelet� met� iš eil�s buvo apdovanota kaip daugiausia darbo viet� �steig�s darbdavys Šiauli� regione. Bendras darbuotoj� skai�ius �mon�je - 515, iš kuri� Šiauli� padalinyje - 189.

Apklausos rodo, kad nauj� darbuotoj� sunkme�iu �mon�s priimti nelinkusios. Net stambios �mon�s, kurios ims atsigauti (tik�tina, eksportuojan�ios), pirmiausia investuos ne � naujas darbo vietas, bet � technologijas ir taip didins efektyvum�.

Nauj� darbo viet� tikimasi tik po poros met� maisto produkt� gamybos, medienos, metalo gamini�, mašin� ir �rangos remonto bei drabu�i� siuvimo srityse.

Nerimsta aistros d�l vaik� dant� gydymo

Asta STANK�NIEN�

Šiauliuose stomatologin� pagalb� vaikams, kuri buvo sutelkta Odontologijos poliklinikoje, ketinama išskaidyti. Odontologijos poliklinikos vadovai nenori atsisakyti milijono lit� biud�eto, kur� prarast� perdavus vaik� dant� gydym� kitoms gydymo �staigoms, ir teigia, kad nebelikt� dant� �duonies profilaktikos program� t�stinumo. Miesto pirmin�s sveikatos prie�i�ros �staigos tikina galin�ios ir gydyti, ir pri�i�r�ti vaikams dantis.

Vaikams dantis gydyti pageidauja Dain� poliklinika, privat�s šeimos gydytoj� centrai. Daugiausia (per 8000) prisiregistravusi� ma��j� pacient� - Dain� poliklinikoje. Medikai tikina, kad vaikams va�in�tis vien � Odontologijos poliklinik� nepatogu. U�tikrinant paslaugos prieinamum�, b�tina leisti jiems lankytis pas odontologus visame mieste.

Dain� poliklinikos ir priva�i� šeimos gydytoj� centr� vadov� teigimu, profilaktik� vykdyti aplinkiniuose dar�eliuose ir mokyklose jiems neb�t� problem�. Šiauli� teritorin� ligoni� kasa yra gavusi šeši� miesto gydymo �staig� pageidavimus gydyti vaikams dantis ir �ada sudaryti su jomis sutartis.

D�l toki� ketinim� Odontologijos poliklinikos vadovai reikalauja savivaldyb�s �sikišimo. Poliklinikos atstovai jau kreip�si � miesto vadovus, politikus, �ada kreiptis � Sveikatos apsaugos ministerij�. Šiauli� miesto tarybos Sveikatos komitete jau svarstyta, ar pritarti Odontologijos klinikos decentralizacijai. Dauguma politik� tam nepritar�. Ta�iau decentralizuoti paslaugas leid�ia šiuo metu galiojantys �statymai.

Odontologijos poliklinikos vyriausiosios gydytojos Danut�s Šapalien�s teigimu, suma��jus pacient� j� klinikoje, tekt� ma�inti darbuotoj� ir apkarpyti atlyginimus. Anot jos, buhalterija jau yra paskai�iavusi, kad valytoja gaut� apie 800, o gydytojai - 1500 lit� atlyginim�. Dain� pirmin�s sveikatos prie�i�ros centro direktoriaus Prano Andruškevi�iaus teigimu, Odontologijos poliklinikoje dirban�ios burnos higienist�s gali nesibaiminti d�l atleidimo, mat jos bus reikalingos jo �staigai ir u�dirbsian�ios ne ma�iau nei dabar.

Odontologijos poliklinikos decentralizacijos šalininkai ir priešininkai d�st� savo argumentus ir prieš savait� Šiauliuose vykusiame susitikime su Odontolog� r�mais. Odontolog� r�m� pozicija – decentralizavus paslaugas nutr�ks profilaktin�s programos, tod�l šiaulie�iai nebegal�s pasigirti, kad 12-me�i� dantys sveikiausi Lietuvoje.

Odontologijos klinikoje – 30 odontolog�, kurie dirba ir savaitgaliais, konsultuoti kvie�iami gydytojai specialistai. Kol medikai piktinasi, kad norima išdraskyti sustyguot� sistem�, šiaulie�iams neaišku, kod�l Odontologijos poliklinikoje pas stomatolog� vaik� galima u�registruoti tik po m�nesio, o poliklinikos odontologai pacientus priimin�ja priva�iai, nes siekia pasididinti menkus atlyginimus.

Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys tikina, kad savivaldyb� neturi teis�s leisti ar neleisti vaikams dantis gydyti visoms pageidaujan�ioms gydymo �staigoms. Savivaldyb�s pozicija - daugiau d�mesio skirti paslaugos kokybei. Jei gydymo �staiga gali u�tikrinti vaik� dant� gydymo ir profilaktikos kokyb�, ji gali teikti šias paslaugas. Kol kas laukiama Sveikatos ministerijos atsakymo, ar skiriant pinigus u� vaik� dant� gydym� neb�t� galima atskirti l�š� profilaktikai ir gydymui.

Apskrities tarnautojams i�dalyti atleidimo lapeliai

Irena BUDRIEN�

Ši� savait� Šiauli� apskrities viršininko administracijoje išdalyti �sp�jimai apie atleidim� iš darbo, nes pagal �statym� �staiga ši� met� liepos 1 dien� bus panaikinta. �sp�jim�, kad bus atleisti bir�elio 30 dien�, sulauk� visi 146 apskrities administracijos darbuotojai, iš j� — 92 valstyb�s tarnautojai ir 54 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Apskrities viršininkas Rimundas Domarkas savo pareig� taip pat neteks bir�elio 30 dien�.

Dalis specialist� darb� tur�s

Keliasdešimt apskrities darbuotoj� gali sulaukti darbo si�lym�, kai ministerijos apsispr�s, kaip �gyvendins iš apskrities perduodamas funkcijas. � savivaldybes ir � Nacionalin� �em�s tarnyb� prie �em�s �kio ministerijos pereit� dauguma �em�tvarkinink�. Išlikti gali ir 4—5 švietimo inspektoriai bei apskrities vyriausiasis gydytojas, kuriam darbo vieta b�t� sukurta Šiauli� teritorin�je ligoni� kasoje. Sprend�iama, kas perims melioracijos statini� prie�i�ros regione funkcijas, kurioms atlikti taip pat reik�s specialisto. Darb� jau išsaugojo šeši civilin�s saugos specialistai, per�j� � Šiauli� priešgaisrin� gelb�jimo valdyb�, ir dvidešimt statybos prie�i�ros specialist�, perkelt� � Valstyb�s teritorij� planavimo ir statybos inspekcij�.

Savivaldyb�ms - daugiau funkcij�

Savivaldyb�s tampa valstybin�s �em�s patik�tin�mis miest� teritorijose, joms patik�ti �em�tvarkos darbai miest� teritorijose, �em�tvarkos planavimo dokument� tvirtinimas visose teritorijose bei �em�s paskirties keitimas visose teritorijose.

Savivaldyb�ms taip pat patik�ta formuoti speciali�j� mokykl� tinkl�, steigti pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai �staigas (pedagogin�s-psichologin�s tarnybos, mokytoj� švietimo centrai ir kt.), pri�i�r�ti ypating� statini� ir valstybin�s reikšm�s ir rizikos objektuose esan�i� statini� naudojim�, tvirtinti med�iokl�s plot� vienet� sudarymo ir rib� keitimo projektus, išduoti leidimus naudoti ��kl�s plotus vandens telkiniuose ir kt.

Iš apskrities viršininko �steigt� �staig� švietimo ir vaik� globos namai bus perduoti savivaldyb�ms, o P. Višinskio viešoji biblioteka, Konservatorija, Gest� kalbos vert�j� centras, Sporto medicinos centras, Gruzd�i� vaik� socializacijos centras bei pensionai – ministerijoms.

Atsi�velgiant � Vyriausyb�s si�lym� likviduotas Visuomen�s sveikatos ugdymo centras. Neaiškus tik Šiauli� filharmonijos likimas, nes Šiauli� miesto savivaldyb� j� atsisak� perimti, o ministerija dar neatsak�, ar perims.

Regiono pl�tros tarybos �galiojimai nesikeis

Dal� regionin�s pl�tros funkcij� perims Vidaus reikal� ministerija, kuri rengs region� pl�tros plan� projektus, j� s�rašus, koordinuos savivaldybi� ir socialini�-ekonomini� partneri� veikl� bei vykdys region� pl�tros taryb� sekretoriato funkcijas.

Panaikinus apskrities viršininko administracij�, regionui svarbius projektus gal�s �gyvendinti visos apskrities savivaldyb�s kartu, vien� j� pasirinkusios pagrindiniu partneriu, arba valstyb�s institucijos (atskirais atvejais – kartu su savivaldyb�mis), priklausomai nuo perimt� funkcij�.

Men� inkubatoriui reikia verslininko pinig�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Kelet� met� brandinta id�ja atgaivinti senos architekt�ros statinius, kur buvo �sik�r�s "Elnio" fabrikas, tapo reali, kai saus� �kio ministras skyr� aštuonis milijonus lit� Šiauli� men� inkubatoriui. Ta�iau sumanymas dabar pakibo ant plauko, nes ne�inia, ar ten pat patalp� turintis verslininkas prisid�s savo l�šomis.

Apleistas senos architekt�ros odos fabriko pastatas Vilniaus g. 72 buvo pasirinktas kaip pramoninio paveldo vieta, tinkama �rengti men� inkubatori�. Patalpas savivaldybei dvidešim�iai met� panaudos sutartimi perdav� bendrov� "Aigela". Prieš pusantr� met� pasi�lytai verslininko id�jai �gyvendinti, Šiauli� miesto savivaldybei parengus projekt�, gautas aštuoni� milijon� lit� finansavimas iš �kio ministerijos. Ta�iau prad�jus rengti paraišk� iškilo problema - men� inkubatoriui tur�t� b�ti pritaikyti daugiau nei trys t�kstan�iai kvadratini� metr� keturi� aukšt� pastato, kuriame yra ir verslininkui priklausan�i� patalp�. Ar priva�i� patalp� savininkas bus suinteresuotas, nor�s ir paj�gs prisid�ti prie pastato �rengimo, kol kas neaišku.

"S plius" �ini� tarnybai laikinasis bendrov�s "Aigela" vadovas Egidijus Varneckas "Šiauli� �inioms teig�, kad su patalp� savininkais deramasi ir kol kas joks sprendimas nepriimtas. Ta�iau Savivaldyb� spaud�ia terminas – iki liepos 31 d. reikia parengti ir investicin�, ir technin� projekt�, gauti statybos leidimus rekonstrukcijai. Jei verslininkas nesutiks prisid�ti finansiškai, gali tekti ieškoti kito pastato. Be to, kilo ir daugiau problem�: netirta, ar buvusios odos gamyklos patalpos neu�terštos chemin�mis med�iagomis, nenumatyta, kas v�liau finansuos pastato išlaikym� (per metus prireiks beveik milijono lit�) ir ar Šiauliuose išvis atsiras tiek daug meninink�, nor�sian�i� ten �sikurti, nes jokia analiz� nebuvo atlikta. Ne�gyvendinus projekto, b�t� negauti ne tik aštuoni milijonai lit�, bet ir prarasta viltis, kad restauruojamas Ch. Frenkelio r�m� ansamblis su men� inkubatoriumi šalia, o ateityje su nauja irklavimo baze atgaivins Talkšos e�ero teritorij�.

Bankininkai prognozuoja globalin� ekonomikos at�ilim�

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

SEB banko Šiauli� filialo šeimos finans� ekspert� Julita Varanauskien� praneša, kad sunkmetis šiaulie�i� pinigines paplonino ma�iau negu kit� miest� gyventoj�, o Šiauli� eksportas per pra�jusius metus net šiek tiek išaugo. Statistiškai Šiauliams sunkme�iu nepasisek� ma�iausiai iš did�i�j� šalies miest�.

J. Varanauskien� primena, kad kriz� � Lietuv� at�jo pav�lavusi. Išeis taip pat v�liau.

Autoriaus nuotr.

Trij� asmen� šeimos vidutin�s m�nesio pajamos per pra�jusius metus suma��jo nuo 2118 iki 1760 lit�. Suma��jo ir nekilnojamojo turto vert�. Vidutinio buto kaina senos statybos namuose suma��jo apie 55 t�kstan�ius lit�.

Ma�daug trij� šimt� lit� tr�kumas privert� miestie�ius atsisakyti laisvalaikio pramog� ir buities preki�.

J. Varanauskien� teigia, kad atpigusio b�sto niekas neskuba pirkti. Paskolas bankai teikia atsargiai. Dabar b�sto vert� yra suma��jusi tiek, kad vidutines pajamas turintys šiaulie�iai jau gali sau leisti �sigyti b�st�. Tai sprend�iama pagal paprast� formul� – palyginamos b�sto kainos su penkeri� met� u�darbiu.

Pernai išloš� tie, kurie sunkme�iu tur�jo pinig�. Pavyzd�iui, akcij� kainos investicini� fond� rinkoje augo apie 40 procent�. �ia J. Varanauskien� pabr��ia, kad išloš� tie, kurie neskub�jo sunkme�iui prasid�jus gyventi iš santaup� ir neatsi�m� investuot� pinig�. Iš šios situacijos investuotojai išmoko du dalykus: vertybini� popieri� kaina gali ir augti, o d�iaugiasi laim�jimu tie, kurie geba palaukti.

Norin�i�j� skolintis nesuma��jo, ta�iau �mon�s �m� skolintis ne b�stui ar technikai, o tam, kad gal�t� gr��inti skolas, apmok�ti s�skaitas. �vertinus vis� ekonomin� situacij�, šeimos ekspert� si�lo neskub�ti skolintis pragyvenimui, o tam ieškoti kit� pajam� šaltini�. Greitosios paskolos tinka tik tiems, kurie pasiskolint� sum� garantuotai gali gr��inti labai greitai.

Pa�musieji b�sto paskolas pajuto, kad pal�kanos litais krito, o eurais šiemet tur�t� išlikti stabilios. Pager�jimo finans� ekspertai šiemet eiliniams gyventojams ne�ada. Bankininkai ramina tuos skolininkus, kurie sunkme�iu neišgali susimok�ti paskol� �mok�. "Mes darome �vairius sprendimus, pavyzd�iui, atidedame kredito gr��inim�. Neskubame iš �mogaus atimti u�statyto b�sto, nors pagal sutart� tai gal�tume daryti", - sako J. Varanauskien�.

Ekonominis pager�jimas, kur� pajus gyventojai, galimas tik ši� met� pabaigoje ar net kitais metais. Šiemet vidutinis atlyginimas dar gali šiek tiek suma��ti. Did�s ir nedarbas. BVP gali išaugti vos vienu procentu. Kitais metais prognozuojamas 4 procent� BVP augimas.

J. Varanauskien� primena, kad kriz� � Lietuv� at�jo pav�lavusi. Išeis taip pat v�liau nei kitose Europos šalyse. Šviesa tunelio gale matyti, ta�iau ji dar nešildo.

Paramos E. �ivinskui koncertas tapo atsisveikinimo su muzikantu renginiu

Tre�iadien� taip ir nepabud�s iš komos, Kauno klinik� reanimacijoje mir� "Vairo" dainininkas ir muzikantas Edmondas �ivinskas.

Hepatitu B sirgusiam 49-eri� met� E. �ivinskui reik�jo persodinti kepenis, ta�iau operacijos jis nesulauk�.

Artimieji nor�jo, kad daininink� operuot� Vokietijos medikai. Pablog�jus E. �ivinsko sveikatos b�klei, medikai �m� kalb�ti ir apie inkst� persodinim�.

Romo Dambrausko bei kit� koleg� muzikant� iniciatyva buvo prad�tos rinkti l�šos operacijai ir reabilitacijai. Vietoj jubiliejinio "Vairo" koncerto buvo prad�tas paramos koncert� turas.

Ma�eikiuose buvo surinkta per 12 t�kstan�i� lit�, Klaip�doje - daugiau nei 11. Antradien� Šiauli� arenoje vykusio paramos koncerto metu u� bilietus ir auk� d��ut�je surinkta apie 9000 lit�. Koncertavo Romas Dambrauskas, grup� "Vairas" "Kitava", Gytis Paškevi�ius, Irma Jurgelevi�i�t�. Scenoje buvo pad�ta Edmondo �ivinsko gitara.

�iauli� ugniagesiai gavo naujos �rangos

Irena BUDRIEN�

Nuo šiol � gaisrus ar kitas gelb�jimo operacijas Šiauli� ugniagesiai skub�s apsir�pin� geresne technika. Apskrities priešgaisrin�s gelb�jimo valdybos �sigytos �rangos vert� – daugiau nei 1,3 milijono. Šiauli� ugniagesiai pasinaudojo galimybe gauti l�š� iš ES pagal bendradarbiavimo su latviais program�.

Du konteinerve�iai ir ant j� tvirtinami vandens, štabo, cheminis arba put� konteineriai bus pasirenkami priklausomai nuo to, kokie gelb�jimo darbai reikalingi konkre�iu atveju. Degant automobiliams, bus naudojama nauja cisterna su vandeniu, naftos produktams gesinti – putokšlio konteineris, o liepsnojant miškui ant nauj� mašin� bus sumontuota cisterna su vandeniu. Chemini� avarij� atveju pravers speciali j� likvidavimo �ranga arba ryši� štabas.

Moderni� priešgaisrin� �rang� pagamino Šiauli� bendrov� "�aibas".

Pasak naujosios technikos oficialiame pristatyme dalyvavusio Latvijos priešgaisrin�s gelb�jimo tarnybos vadovo Ainaro Pencio (Ainars Pencis), t�siant kaimynini� šali� bendradarbiavimo projekt�, tokia pati gelb�jimo �ranga netrukus pasieks ir Jelgavos miesto ugniagesius.

Generolui iš Latvijos apskrities viršininkas Rimundas Domarkas �teik� Šiauli� apskrities progin� �enkl� "U� nuopelnus Priešgaisrinei gelb�jimo tarnybai".

Lietuvos ir Latvijos priešgaisrin�s tarnybos bendradarbiauti prad�jo prieš dešimt met�. Projektas �gyvendinamas dviem etapais: "Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo t�stinumas pasienio regione, siekiant u�tikrinti gyventoj� ir aplinkos priešgaisrin� apsaug�" ir "Pasienio region� bendradarbiavimas kuriant rizikos vadybos sistem�".

Projekto pirmojo etapo, kurio iniciator� Šiauli� APGV, bendrasis biud�etas – beveik du milijonai eur�. Projekto �gyvendinimo metu siekiama ne tik apr�pinti priešgaisrines gelb�jimo tarnybas nauja technika, bet ir pasidalyti patirtimi bei �iniomis tarp Latvijos ir Lietuvos priešgaisrini� gelb�jimo tarnyb� apie �vairi� incident� likvidavim�.

Antrajame etape, kurio biud�etas – beveik 1,8 mln lit� – iniciatyv� perims Jelgavos miesto taryba. Bus dirbama rizikos valdymo sistemos, teisin�s ir institucin�s pl�tros srityse, atnaujinti ir sukurti ekstremali� situacij� likvidavimo planai region� ir savivaldybi� lygmeniu, patobulinta rizikos valdymo informacijos sistema, rizikos valdymo aparatin� ir programin� �ranga, greitosios pagalbos transportas, gelb�jimo �ranga operacijoms vandenyje.

Šiaulie�i� gauta priešgaisrin� technika šiuo metu yra viena moderniausi� šalyje. Geras ugniagesi� pavyzd

Kul­t�­ros da­ly­kas

Ken­�ia ir vai­ruo­to­jai

At­si­sa­k� nu­trauk­ti su­tar­t�

Ar­gu­men­tai ir kont­rar­gu­men­tai

Teis­m� ma­ra­to­nas

Su­reng­tas neei­li­nis da­li­nin­k� su­si­ti­ki­mas

Ieš­ko kal­t�

Ma­�os ir di­de­l�s le­de su­stin­gu­sios pa­slap­tys

Da­ly­va­vo ir Šiau­li� uni­ver­si­te­to stu­den­tai

Tarp lau­rea­t� – ir lie­tu­viai

Ne�­kai­no­ja­ma pa­tir­tis

Vie­ni­ja in­ten­sy­vus dar­bas

Cho­ris­tas su kir­p�­jo ta­len­tu

Ener­gi­ja lie­ja­si per kraš­tus

Pas­ta­bos ver­�ia to­bu­l�­ti

U� sa­vo mies­t� ko­vo­ki­me kar­tu!

Ky­la �ta­ri­m�

Pa­de­da �mo­n�s

Svar­bus ne tik bal­sas, bet ir plas­ti­ka

�ro­dy­ki­me, kad Šiau­liai – vie­nin­gi

Sir­ga­liams – du kon­kur­sai

Ga­li vyk­dy­ti tik ma�­me­ni­n�s pre­ky­bos veik­l�

Su­ra­šy­tas pro­to­ko­las

Bau­d�ia vie­ni, li­cen­ci­j� ati­ma ki­ti

„My­li-ne­my­li?“

Be­je...

Gau­dys sig­na­lus

„Triukš­mau­to­j�“ ieš­ko ir va­�iuo­da­mi

Va­�iuok l�­tai ir pro­ble­m� ne­bus

Pra­šo pra­neš­ti bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu

Aps­nig­ti au­to­mo­bi­liai truk­do eis­mui

Kol kas sta­bi­lu

Si­tua­ci­ja sun­kiai nu­sp�­ja­ma

Ne­di­de­l� mo­kyk­la – pri­va­lu­mas

Kol kas konk­re­�i� pla­n� n�­ra

Do­ta­ci­jos ma­��s

Ma­��­jan­tis gims­ta­mu­mas ir emig­ra­ci­ja

Ant­kai­nis vis tiek ne­di­de­lis

Fi­nan­suo­ja tik da­l� eta­t�

Tre�­da­lis val­go ne­mo­ka­mai

Ga­li val­gy­ti mo­kyk­los bend­ruo­me­n�

Me­n� in­ku­ba­to­riui – �a­lia švie­sa

Mo­ki­ni� pie­t�s ga­li brang­ti ket­vir­ta­da­liu

L�­šas at­gaus vi­si in­d�­li­nin­kai

Re­gist­ruo­tis ga­li­ma in­ter­ne­tu

Nu­teis­ta­sis spren­di­m� ap­skun­d�

Bu­vo vi­siš­kai gir­tas

„Sno­ras“ ne­si­lei­do � kal­bas

Pa­dau­g�­ja va­gys­�i�

Pa­vo­jin­ga puoš­me­na

„Sod­ros“ r�­pes­�iai

In­d�­li� iš­mo­k�­ji­mo pro­ce­d�­ra

Kel­m�­je pi­ni­gus ga­l�s at­siim­ti pa­šte

Nau­jie­n� po­rta­lo Šiau­r�s Lie­tu­vai rei­k�­jo

Per dve­jus me­tus – š�s­nis per­mai­n�

„Etap­lius.lt“ ko­man­da tri�­sia iš­si­juo­su­si

No­rin­�i�­j� sto­ti prie nau­jie­n� po­rta­lo štur­va­lo – ne­daug

Pa­ra­ko u�­teks dar ke­le­rius me­tus

Taip bai­gia­si trum­pas

Tei­sia­mas ne­be pir­m� kar­t�

„Di­dy­sis raz­bai­ny­kas“ m�gs­ta bu­�iuo­tis

Nau­ja­sis Ta­das Blin­da – iki Vy­tau­to Tom­kaus

Pro­tas vaikš­�io­jo iš pa­skos

Mo­ko vi­sais at­ve­jais

Moter� futbolas

�ol�s riedulys

Vyr� futbolas

Gyn� moter�

Avarija

Nu�udyta moteris

Paskelbtas nuosprendis

Ieškomas vyras

Atskleid� �mog�udyst�

Sulaikytas vagis

�alias krioklys

Trasose ieškoma silpn� viet�

Tenka gr�dintis

Tikimasi išguiti augal� iš miesto

Nudegina lyg ugnimi

Panika

Kult�ros dalykas

Ken�ia ir vairuotojai

Atsisak� nutraukti sutart�

Argumentai ir kontrargumentai

Teism� maratonas

Surengtas neeilinis dalinink� susitikimas

Ieško kalt�

Ma�os ir didel�s lede sustingusios paslaptys

Dalyvavo ir Šiauli� universiteto studentai

Tarp laureat� – ir lietuviai

Ne�kainojama patirtis

Vienija intensyvus darbas

Choristas su kirp�jo talentu

Energija liejasi per kraštus

Pastabos ver�ia tobul�ti

U� savo miest� kovokime kartu!

Kyla �tarim�

Padeda �mon�s

Svarbus ne tik balsas, bet ir plastika

�rodykime, kad Šiauliai – vieningi

Sirgaliams – du konkursai

Gali vykdyti tik ma�menin�s prekybos veikl�

Surašytas protokolas

Baud�ia vieni, licencij� atima kiti

„Myli-nemyli?“

Beje...

Gaudys signalus

„Triukšmautoj�“ ieško ir va�iuodami

Va�iuok l�tai ir problem� nebus

Prašo pranešti bendruoju pagalbos telefonu

Apsnigti automobiliai trukdo eismui

Kol kas stabilu

Situacija sunkiai nusp�jama

Nedidel� mokykla – privalumas

Kol kas konkre�i� plan� n�ra

Dotacijos ma��s

Ma��jantis gimstamumas ir emigracija

Antkainis vis tiek nedidelis

Finansuoja tik dal� etat�

Tre�dalis valgo nemokamai

Gali valgyti mokyklos bendruomen�

Men� inkubatoriui – �alia šviesa

Mokini� piet�s gali brangti ketvirtadaliu

L�šas atgaus visi ind�lininkai

Registruotis galima internetu

Nuteistasis sprendim� apskund�

Buvo visiškai girtas

„Snoras“ nesileido � kalbas

Padaug�ja vagys�i�

Pavojinga puošmena

„Sodros“ r�pes�iai

Ind�li� išmok�jimo proced�ra

Kelm�je pinigus gal�s atsiimti pašte

Naujien� portalo Šiaur�s Lietuvai reik�jo

Per dvejus metus – š�snis permain�

„Etaplius.lt“ komanda tri�sia išsijuosusi

Norin�i�j� stoti prie naujien� portalo šturvalo – nedaug

Parako u�teks dar kelerius metus

Taip baigiasi trumpas

Teisiamas nebe pirm� kart�

„Didysis razbainykas“ m�gsta bu�iuotis

Naujasis Tadas Blinda – iki Vytauto Tomkaus

Protas vaikš�iojo iš paskos

Moko visais atvejais