�IAULIAI plius - Archyvas

(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2010-07-02

Aktualijos

Lietuva atsisveikino su Prezidentu Algirdu Brazausku

Liepos 1-�j� am�inojo poilsio Antakalnio kapin�se atgul� pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Buvus� valstyb�s vadov� � paskutin� kelion� išlyd�jo artimieji, prezident� Dalia Grybauskait�, Seimo pirminink� Irena Degutien�, premjeras Andrius Kubilius, parlamentarai, Ministr� kabinetas, garbingi u�sienio sve�iai, diplomatai, t�kstan�iai �moni�.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentas, dvyliktosios ir tryliktosios Lietuvos Vyriausybi� vadovas po ilgos ir sunkios ligos mir� bir�elio 26-osios vakar�.

Velionis buvo pašarvotas Prezident�ros Kolon� sal�je. Joje tre�iadien� giedojo Šiauli� valstybinis kamerinis choras "Polifonija".

U� velionio Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko v�l� šv. Mišios buvo aukojamos ir Šiauli� katedroje. Jose giedojo Šiauli� berniuk� choras "Dagil�lis".

Kilus pasipiktinimui ir diskusijoms po to, kai mirusio Prezidento karsto Ba�ny�ia neleido �nešti � Vilniaus arkikatedr�, Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis dal� šv. Miši� laiko skyr� aistroms malšinti. Jo teigimu, prieš Diev� visi �mon�s yra lyg�s ir negalima daryti išim�i� d�l to, kad tas �mogus - Prezidentas.

"Šiauliai plius" informacija

Vyriausyb�s atstovas panoro vir�ininko kabineto

Irena BUDRIEN�

Gera vieta tuš�ia neb�na, – sako liaudies išmintis. Ir tikrai – � ištušt�jusius apskrities tarnautoj� kabinetus jau ver�iasi kiti valdininkai. Vienas j� – Vyriausyb�s atstovas Šiauli� apskrityje Vaclovas Volkovas, nusprend�s, kad tinkamiausios patalpos jo tarnybai – apskrities pastate, o geriausia vieta jam pa�iam – erdviame viršininko kabinete.

Ar išsipildys V. Volkovo svajon�s, dar neaišku, juolab, kad pretenduojan�i�j� � apskrities pastat� yra ir daugiau, pavyzd�iui, Šiauli� teismai.

Nuo liepos pirmos dienos panaikinta apskrities viršininko administracija buvusias savo patalpas perdav� Turto fondui.

Šiauli� rajono ir miesto �em�tvarkos skyriai – sujungti

Nacionalin� �em�s tarnyba prie �em�s �kio ministerijos per�m� iš apskrities �em�tvarkos skyrius ir toliau organizuoja j� darb�. Skyri� ved�j� �galiojimai ir atsakomyb� nuo šiol bus didesni, tod�l skyriai pastiprinti iš apskrities administracijos perimtais juristais ir finansininkais. Taupant administracines išlaidas, Šiauli� miesto ir rajono �em�tvarkos skyriai sujungti � vien�, o jam vadovauti numatytas buvusio apskrities �em�tvarkos departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Varnas. Šiauli� rajono �em�tvarkos skyriaus ved�jos Reginos Rimeikien�s �galiojimai, �inia, yra sustabdyti d�l jai pareikšt� �tarim�. Buvusio Šiauli� miesto �em�tvarkos skyriaus ved�jas Vladas Kibildis pats nusprend� nebepretenduoti � naujas pareigas. Buv�s �em�tvarkos departamento direktorius V. A. Pupelis vadovaus �em�tvarkos kontrolei regione. Sujungtame �em�tvarkos skyriuje dirbs apie 30 �moni�. J� darbo vietos, jei nebus nuspr�sta kitaip, lieka apskrities pastato pirmame aukšte.

Sekretorius – � sekretoriat�

Keturias darbo vietas išsaugoj� valstybin�s švietimo prie�i�ros specialistai tapo pavald�s Švietimo ir mokslo ministerijai. Taip pat keturios darbo vietos �kurtos ir Vidaus reikal� ministerijai pavald�iame regiono taryb� aptarnausian�iame sekretoriate, kuriam vadovaus buvusi Šiauli� apskrities regionin�s pl�tros departamento direktor� Dalia Dijokait�. Apskrities sekretorius Vytautas Simelis nuo šiol eis eilinio tarnautojo pareigas sekretoriate, kitaip tariant, ir toliau bus sekretorius, tik su ma�esniais �galiojimais. Pasak vidaus reikal� viceministro S. Šiupšinsko, sekretoriatas atliks tik technines funkcijas. Apie 60 buvusi� apskrities tarnautoj� neteko darbo. Darbo bir�oje ketina registruotis ir viršininko pavaduotojas Vidmantas Jarulis.

Apskritys panaikintos – tegyvuoja regionai

Buv�s apskrities viršininkas, nuo šiol premjero patar�jas regioniniais klausimais Rimundas Domarkas mano, kad nereik�t� revizuoti Seimo sprendimo panaikinti apskritis, kuris buvo priimtas bals� dauguma. "Gyvenimas parodys, ar jos reikalingos", – mano R. Domarkas. - "Nebaigta kalba ir d�l region� steigimo. Manau, kad bus �gyvendinta id�ja �kurti regionus, tik gal su kitomis funkcijomis, nei tur�jo apskritys."

Problemas p�s�i�j� bulvare "gesina" darbo grup�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Darbo grup�, svarstanti, kaip atgaivinti miestui svarbias teritorijas, centrin� dal�, tiksliau, tušt�jan�i� Vilniaus gatv�, �vardijo "gaisro zona", kuri� "gesinti" si�lys ma�esniais mokes�iais.

Šiauli� pasidid�iavimas – pirmoji šalyje p�s�i�j� gatv� – merdi: turist�, praeivi� vos vienas kitas, parduotuv�s, kavin�s ir barai vos išsilaiko, nuomininkai da�nai kei�iasi, o kai kur patalpos yra tuš�ios. Darbo grup�, svarstanti, kaip atgaivinti miestui svarbius objektus ar teritorijas, Vilniaus gatv� ir jos prieigas �vardijo "gaisro zona", tad reikia skubi� sprendim�. Planuojama, kad jau š� rugs�j� Šiauli� miesto taryba gal�t� priimti sprendim� maksimaliai suma�inti nekilnojamojo turto ir �em�s nuomos mokes�ius šiose teritorijoje arba atvirkš�iai – taikyti maksimal� koeficient� laikantiems tuš�ias patalpas.

Kokio dyd�io NT mokes�io koeficient� (nuo 0 iki 1) taikyti, gali nustatyti kiekviena savivaldyb�. Šiauli� mieste šiais metais nustatytas koeficientas 0,6. Jis šiek tiek skiriasi 27 zonose. Tad manoma, kad lengvata bulvare ir jo prieigose gal�t� b�ti koeficientas 0,01, o vadinamasis mokes�i� botagas - koeficientas, lygus 1.

Besvarstant, kas dar gal�t� pagyvinti p�s�i�j� bulvar�, kilo id�ja, kad po atviru dangumi dirbantys amatininkai (pavyzd�iui, gatv�s fotografas, knyg� pardav�ja ar pan.) Vilniaus gatv�je gal�t� b�ti visiškai atleisti nuo patento mokes�io. Tok� sprendim� Savivaldyb�s administracija irgi bandys teikti Tarybai.

Skai�iuojama, kad d�l negauto nekilnojamojo turto mokes�io biud�etui �ala neb�t� didel� - bulvare veikiantys 107 verslininkai sumoka 53 t�kstan�ius lit� per metus ir 133 t�kstan�ius lit� �em�s nuomos mokes�io. Jei tokios sumos pad�s verslui išlikti ir išsaugoti darbo vietas bulvare, manoma, kad auka - nedidel�.

Darbo grup�je dalyvav� verslininkai palaiko šias id�jas, ta�iau sako, kad tokios lengvatos efektyvios tik vadinamojo "gaisro" atveju. Bulvaras konkurencin�je kovoje pralaimi prekybos centrams, kurie turi ir dideles automobili� aikšteles, ir geras oro s�lygas bet kokiu sezonu. Kol neišspr�stas automobili� stov�jimo aikšteli� centre klausimas, n�ra ko tik�tis, kad � bulvar� pl�s �mon�s, o kartu ir pinigai.

Kad sp�t� parengti sprendimus rugs�jo Tarybai, tartis d�l lengvat� bulvare darbo grup� susitiks po dviej� savai�i�. D�l ilgalaiki� verslo skatinimo priemoni� kol kas neapsispr�sta.

Manoma, kad mieste tur�t� b�ti �vardytos teritorijos ir objektai (pavyzd�iui, dvi zonos Pramon�s gatv�je, Vilniaus gatv�, plaukimo baseinas), kur investuojantys verslininkai gaut� mokes�i� lengvat�. Kol kas jos taikomos tik investuotojams Industrinio parko teritorijoje.

Europos S�jungos institucijose �iauliet�s nuomon� buvo i�girsta

Europos S�jungos region� komitet� veikloje dalyvaujanti Šiauli� miesto mero pavaduotoja Daiva Matonien� su Pag�gi� meru Virginijumi Komskiu ir Panev��io apskrities viršininku Viktoru Trofimovu dalyvavo ketvirtajame aplinkos, klimato kaitos ir energetikos komisijos (ENVE) išva�iuojamajame pos�dyje Kipre.

Šio pos�d�io metu buvo svarstyta nuomon� d�l komunikato "BVP ir kiti rodikliai pa�angai kintan�iame pasaulyje vertinti". Praneš�jas - Ast�rijos kunigaikštyst�s autonomin�s bendruomen�s pirmininkas Vincente Alvarez Arece - rekomendavo, kad rodikliai ir j� turinys b�t� pasirenkami naudojantis principu "Iš apa�ios � virš�", t. y. pasirinkimo proced�ra b�t� rengiama bendruomeni�, region�, valstybi� nari�, ES atstov� iniciatyva. Šiai nuomonei buvo pateikta 15 pakeitim�. Vien� j� pateik� Lietuvos delegacijos nar� D. Matonien�. Ji pasi�l� renkantis rodiklius atsi�velgti ir � aplinkosaugin� aspekt�. Šiam pakeitimui praneš�jas ir ENVE komisijos nariai pritar�.

Ypa� daug diskusini� klausim� ir rekomendacij� buvo pateikta d�l naujo energetikos veiksm� plano. Perspektyvin�je nuomon�je buvo iškelti diskusiniai klausimai, akcentuota vietos ir region� vald�ios institucini� paj�gum� svarba ir j� turimos Europos energetikos strategijos �gyvendinimo priemon�s. Lietuvos delegacijos atstov� D. Matonien� teig�, kad pirmiausia b�tina išspr�sti priemoni� finansavimo klausimus, prioritet� teikti projektams, kurie ma�iausiomis s�naudomis duot� did�iausi� efekt�. Galutin� nuomon� d�l naujo energetikos veiksm� plano numatoma priimti 2010 m. gruod�io 1-2 d. plenarin�je sesijoje.

"Šiauliai plius" informacija

� Jaunimo mokykl� norima vilioti pusry�iais

Asta ŠIUKŠTERIEN�, www.etaplius.lt

Jaunimo mokyklos moksleiviams vieninteliams Šiauli� mieste norima skirti nemokamus pusry�ius, neatsi�velgiant � šeimos pajamas. Mokyklos administracijos manymu, šiltas maistas gal�t� b�ti vienas iš motyv� ateiti � pamokas laiku.

Šiauli� Jaunimo mokykloje mokosi šimtas vaik� nuo šeštos iki dešimtos klas�s, turin�i� mokymosi sunkum�, motyvacijos sutrikim�. Nemokamas maitinimas buvo skiriamas 57 Jaunimo mokyklos aukl�tiniams iš šimto. Ta�iau ir daugelio kit� vaik� šeimos finansin� situacija sud�tinga, da�nas � pamokas ateina tuš�iu pilvu. Tod�l mokyklos administracija mano, kad šiltas maistas gal�t� b�ti vienas iš motyv� lankyti mokykl�, ateiti � pamokas laiku.

Nemokam� pusry�i� visiems, neatsi�velgiant � šeimos pajams, id�ja buvo pristatyta Šiauli� miesto tarybos Finans� ir ekonomikos komitetui. Politikai iš prad�i� skeptiškai reagavo � toki� išimt� vienai mokyklai, ta�iau atly�o �vertin�, kad šie vaikai ateina iš kit� mokykl�, išsinešdami ir problemas. Tai neb�t� perd�ta šiaulie�i� iniciatyva, tokia praktika jau taikoma Jonavos jaunimo mokykloje. Švietimo ministro patvirtintoje Jaunimo mokykl� koncepcijoje yra numatytas nemokamas maitinimas visiems. Beje, Šiauli� Jaunimo mokykloje n�ra valgyklos, šiltas maistas atve�amas tik pagal sutart� nemokamai valgantiems pietus, kiti gali nusipirkti bandeli� ir arbatos bufete.

Komitetas pritar�, kad nemokamus pusry�ius gaut� visi Jaunimo mokyklos aukl�tiniai jau nuo spalio. Reikia dar Tarybos sprendimo ir ši� met� biud�ete rasti 17 t�kstan�i� lit� (viena pusry�i� porcija kainuoja du litus 60 cent�). Kitiems metams nemokamiems Jaunimo mokyklos aukl�tini� pusry�iams reik�t� 57 t�kstan�i� lit�.

Politikai "imasi" naktini� bar�-parduotuvi�

Smulkieji verslininkai rado, kaip teis�tai apeiti Alkoholio kontrol�s �statymo pataisas, draud�ian�ias prekiauti alkoholiu vis� par� – parduotuv�se �steig� barus. Toki� butaforini� naktini� bar� darbo laik� m�ginama trumpinti d�l prast�jan�ios kriminogenin�s situacijos aplink juos.

D�l da�n� neramum�, policijai prašant, sutrumpintas darbo laikas parduotuv�je–bare "�ibut�". "�ibut�" �vej� skersgatvyje dirba vis� par�. Dien� tai nediduk� b�tin� preki� parduotuv� tarp gyvenam�j� nam�, o nakt� – baras, kur� atstoja tik vienas stalas ir galimyb� naudotis tualetu. Visi lankytojai alkoholinius g�rimus paprastai išsineša. Aplinkiniai gyventojai ken�ia nuo girtuokli� š�kavim�, jau�iasi nesaug�s d�l nepa��stam� praeivi�. Buvo apipl�štas ir pats baras. Vien šiemet policija �ia u�registravo 14 nusikaltim�.

Policijai rekomendavus, Šiauli� miesto taryba tre�iadien� pri�m� sprendim� sutrumpinti "�ibut�s" baro darbo laik� – jis tur�s dirbti nuo aštuntos ryto iki dešimtos vakaro kaip ir parduotuv�. Š� bar� valdanti bendrov� "Aldira", turinti dar tris tokius ir ketvirt� besiruošianti atidaryti, tai laiko konkurent� u�sakytu susidorojimu.

Savivaldyb� pasiry�usi sutrumpinti ir kit� bar� mieste darbo laik�, atsi�velgdama � policijos rekomendacijas. Rugpj�t� ketinama Tarybai teikti sprendim�, kad b�t� sutrumpintas dar dviej� bar� darbo laikas: "Dominikos" Liepori� gatv�je ir Boriso Pokotylo �mon�s (parduotuv�-baras "Magija") Til��s gatv�je.

Iš viso Šiauli� mieste veikia dešimt parduotuvi� patalpose �steigt� bar�, dar vien� ketinama atidaryti centre netoli Savivaldyb�s.

"Šiauliai plius" informacija

atgal

� prad�i� � vir��

Festivaliai ir did�iosios �vent�s

Ie�koti