�IAULIAI plius - Archyvas

(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2010-07-23

Aktualijos

Did�dvarie�iui - stipendija mokytis JAV

Šiauli� Did�dvario gimnazijos aukl�tiniui Andriui Sakalauskui ir dar trims moksleiviams iš Lietuvos mokykl� JAV ambasador� Anne E. Derse �teik� stipendijas mokytis Jungtin�se Amerikos Valstijose.

Moksleiviai buvo atrinkti gie�to konkurso metu �vertinus j� akademinius rezultatus ir angl� kalbos �inias. Finaliniame atrankos etape dalyvavo 12 pretendent�, atrinkt� iš 130 pareiškusi�j� nor� dalyvauti naujojoje JAV ambasados inicijuojamoje programoje ExCEL (Exchanges for Culture, Education and Leadership). A. Sakalauskas ateinan�ius 2010/2011 mokslo metus praleis gyvendamas amerikie�i� šeimose ir �ia mokysis dešimtojoje klas�je.

"Šiauliai plius" informacija

Vyriausyb�je pasveikinti keturi �iauli� �imtukininkai

Tre�iadien� Vyriausyb�je pagerbti daugiausia "šimtuk�" ir aukš�iausius �vertinimus iš profesin�s kvalifikacijos egzamino gav� 55 moksleiviai. 8 moksleivius, gavusius po keturis šimto bal� valstybini� brandos egzamin� �vertinimus, ir 32 abiturientus, kuri� �inios �vertintos trimis "šimtukais", sveikino ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Šiemet per brandos egzamin� sesij� po keturis šimto bal� �vertinimus surinko Lukas Vai�iulis iš Šiauli� universiteto gimnazijos ir Lukas Bielskis, Šiauli� Did�dvario gimnazijos Tarptautinio bakalaureato mokinys. Po tris šimtukus gavo J. Janonio gimnazijos abiturient� Beatri�� Vilkonyt� ir Did�dvario gimnazijos Tarptautinio bakalaureato mokinys Simonas Makštutis.

Premjeras taip pat pasveikino 15 profesinio mokymo �staig� absolvent�, pelniusi� aukš�iausius �vertinimus iš profesin�s kvalifikacijos egzamino.

Iš viso šimto bal� �vertinimus Lietuvoje gavo 864 abiturientai. Pernai aukš�iausiais balais buvo �vertintos 709 abiturient� �inios.

"Šiauliai plius" informacija

Nema��ja nukent�jusi�j� nuo gyv�n� �kandim�

Šiauli� visuomen�s sveikatos centras (ŠVSC) informuoja, kad per ši� met� sausio–bir�elio m�nesius � medikus kreip�si net 337 Šiauli� apskrities gyventojai (242 suaugusieji ir 95 vaikai), apkand�ioti ar tur�j� kitoki� kontakt� su �vairiausiais naminiais ir laukiniais gyv�nais. Tai 37 atvejais daugiau, nei pernai tuo pa�iu laikotarpiu.

Pasak U�kre�iam�j� lig� profilaktikos ir kontrol�s skyriaus ved�jos Editos Samulyt�s, nukent�jusi�j� padaug�jo visoje Šiauli� apskrityje, išskyrus Pakruojo ir Akmen�s rajonus. 126 asmenims buvo skirta imunoprofilaktika nuo pasiutlig�s. Ne�vertindami galim� pasiutlig�s pasekmi�, skiepytis atsisak� arba patys savavališkai nutrauk� prad�t� skiepijimo kurs� 32 asmenys.

Dagiausiai gyventoj� (270) � medikus kreip�si apkand�ioti, apseil�ti ar apdraskyti šun�. D�l ka�i� padaryt� su�alojim� � medikus kreip�si 51 asmuo, 12 asmen� nukent�jo nuo ne�inom� ka�i�. �iurk�s apkand�iojo 4 asmenis. �mones apkand�iojo ar kitaip su�alojo laukiniai gyv�nai: us�rinis šuo, lap�, kiaun�, 2 asmenys nukent�jo nuo ne�inom� gyv�n�. Kiti asmenys nukent�jo nuo kiaul�s, arklio.

Pasiutlig� yra viena seniausi� ir pavojingiausi� infekcini� lig�. Jei u�sikr�t�s �mogus laiku nepaskiepijamas, jis miršta.

"Šiauliai plius" informacija

Sosnovskio bar�t� rekomenduojama naikinti jau �i� savait�

Sosnovskio barštis – �mogui itin pavojingas augalas. Šis augalas s�klas prad�s m�tyti jau po savait�s, tod�l naikinti j� rekomenduojama nedelsiant.

Sosnovskio barštis yra vienintel� augal� r�šis Lietuvoje, �traukta � Kenksming� ir naikintin� laukini� augal� ir gryb� r�ši� s�raš�. Gyventojai, �em�s savininkai, suinteresuotos �inybos, �inodami šio augalo kenksmingum�, tur�t� nepamiršti, kad b�tina j� naikinti.

Sosnovskio barš�ius šiuo met� laiku patariama naikinti mechaniniu b�du. Augalus galima nupjauti, ta�iau vieno pjovimo neu�teks, nes at��l� jie v�l gali su�yd�ti. Augalams išaugus iki 50 cm, juos teks pjauti dar kart�.

Sosnovskio barš�i� negalima pjauti benzininiu pj�klu ne tik d�l technini� prie�as�i�, bet ir d�l šio augalo išskiriamo didelio nuodingo skys�io kiekio. Augalus galima naikinti kapojant j� šaknis kastuvu. To geriausia imtis ankstyv� pavasar�, kai pradeda augti pirmieji lapai, ta�iau tinka pakartoti ir vasaros viduryje. Šaknis reikia nukirsti 10 cm gylyje. Kaip veiksminga naikinimo priemon� tinka gilusis arimas (iki 24 cm gylio), nes tokiame gylyje s�klos negali sudygti. Iškirstas šaknis reikia sunaikinti.

Naikinant Sosnovskio barš�ius, reikia vilk�ti neperšlampamus drabu�ius, d�v�ti pirštines, akinius. Patekusias ant odos augalo sultis b�tina nedelsiant nuplauti vandeniu su muilu, o esant reikalui, kuo skubiau kreiptis � gydytoj�.

Sosnovskio barštis u�auga iki 3 ir daugiau metr� aukš�io. Šis augalas pavojingas �moni� sveikatai, nes sukelia alergij�. Visose augalo dalyse susikaupia daug med�iagos – furanokumarino. Augalus skinant, šienaujant ar per arti prisiartinus, jie gali smarkiai apdeginti neapsaugot� od�, sukelti itin stipri� alergin� organizmo reakcij� – paraudimus, dideles vandeningas p�sles, kurios plyšta ir virsta ilgai negyjan�iomis �aizdomis.

Sosnovskio barštis plinta labai spar�iai, sunkiai išnaikinamas, nes išaugina ir subrandina daug s�kl�.

�em�s �kio ministerijos informacija

Mokykloms au�ta bedarbi� rytas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Ruden� kaime skai�iuojami viš�iukai, o mokyklose - pirmokai. Šiemet j� gerokai ma�iau. Darbo gali netekti septyni pradinuk� mokytojai. Preliminariais duomenimis, vaik� Šiauliuose ma��s dar iki 2014 met�.

Rugs�jo pirmosios Šiauliuose laukia beveik t�kstantis b�sim�j� pirmok�, kurie mokysis 23 mokyklose. Šiemet Šiauli� mokyklose buvo 56 ketvirtok� klas�s, pirm� klasi� planuojama sukomplektuoti 49. Vadinasi, septyni pradini� klasi� mokytojams, kurie išleido ketvirtokus, gali tekti ieškotis darbo kitur.

Šiauli� švietimo skyriaus ved�jos pavaduotojas Rimas Marcinkus teigia, kad kai kurios mokyklos prival�s atleisti ir dalykinink�, vyresni� klasi� mokytoj�. Tiesa, jiems bus bandoma ieškoti darbo. Daugiausia mokytoj� atleid�ia Gytari� vidurin� mokykla — net 12.

Pradini� klasi� mokytojams darbo alternatyva nenumatoma. Teks ieškoti patiems. Pradinuk� mokytojams Šiauliuose darbo rasti beveik ne�manoma. Darbo bir�oje mokytoj� bedarbi� jau yra per pus� t�kstan�io, o � pensij� išeina vienetai.

Pagrindin�s mokyklos tarsis su asocijuotomis mokyklomis ir gimnazijomis, su kuriomis turi bendradarbiavimo sutartis. Mokykl� direktoriai �pareigoti t� problem� spr�sti.

Darbo bir�oje u�siregistrav� beveik šimtas pradinio ugdymo pedagog�, 40 — dail�s mokytoj�, 19 — angl� kalbos mokytoj�, 15 — muzikos. Ieško darbo ir 12 lituanist�, 28 k�no kult�ros mokytojai, 22 ikimokyklinio ugdymo pedagogai ir 18 socialini� pedagog�. Šiauli� mieste ir rajone mokytoj� bedarbi� jau �registruota 530 (mieste — 420).

R. Marcinkus patikslina, kad atleistiems mokytojams bus bandoma mokyklose rasti kit� darb�: "Kito kelio n�ra - arba mokytojai atleid�iami, arba ma�inami mokytoj� kr�viai. Galimas daiktas, kad ruden� miesto Taryba tur�s spr�sti, kurias neišsilaikan�ias mokyklas u�daryti."

Tarybos sprendimu buvo u�daryta tik viena miesto mokykla - Šventupio. Kit� mokykl� u�darymui Taryba nepritar�.

Burbulai v�l d�iugino �iaulie�ius

Alvydas JANUŠEVI�IUS www.etaplius.lt

Paskutin� pavasario pirmadien� šalyje prasid�jusi "Burbuliatoriaus" akcija, nenutr�ksta. Miest� aikšt�se renkasi �mon�s pasid�iaugti �vairiaspalviais muilo burbulais. "Burbuliatorius" vyksta keliuose miestuose vienu metu - kas antr� pirmadien� 18:30 val. "burbuliuojama" ir Šiauliuose, skverelyje prie Savivaldyb�s.

Šiauliet� Kristina apie "burbuliatori�" Šiauliuose su�inojo viename socialiniame portale. V�liau paskambino draug� iš Vilniaus ir pasi�l� dalyvauti. "Buvo nedaug �moni�, ta�iau nuotaika - nuostabi. Tokios akcijos tik praskaidrina �moni� nuotaik�. Tai -d�iaugsmo doz� bet kokio am�iaus �mon�ms", - sak� Kristina.


Muilo burbulai - tai d�iaugsmas ir šypsena ma�iems ir dideliems.		Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Mergina tvirtino ir po dviej� savai�i� dalyvausianti "Burbuliatoriuje". Jai akivaizdu, kad apie akcij� �inojo ir daugiau �moni� - jie at�jo patogiai pas�d�ti ant suoliuk� ir pa�i�r�ti. Gal kit� kart� atsineš ir muilo burbul�.

"Dalyvavimas tokioje akcijoje - savotiškas išsiskyrimas iš minios. Vieniems tam reikia daugiau dr�sos, ta�iau aš galiu eiti gatve ir ramiai p�sti burbulus. Gal� gale - juk tai taip gra�u - vaikai aplinkui šokin�ja ir ploja rankomis. Kur� laik� tampi geresniu �mogumi." Vilniuje studijuojanti Greta "Burbuliatoriuje" dalyvauja ne pirm� kart�, ta�iau anks�iau burbulus p�sdavo Vilniuje, Lukiški� aikšt�je.

Mergina tikina, kad sostin�je ši akcija nepalyginamai galingesn�: "Susirenka pilna Lukiški� aikšt� ir visi pu�ia burbulus. Nuotaika tikrai nepakartojama. Šiauliuose tik dešimt �moni�, o ten - minios visiškai atsipalaidavusio jaunimo. Tikiuosi ir Šiauliuose akcija išpopuliar�s."

Socialiai remtin� - triskart daugiau

Karolis BU�AS

Šiauliuose, palyginti su pernykš�iu tuo pa�iu laikotarpiu, socialini� pašalp� išmok�ta triskart daugiau šeim�. Toks socialiai remtin� šeim� antpl�dis �vyko d�l masinio atleidimo iš darbo.

Vida Rimšien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Socialin�s paramos skyriaus Socialini� išmok� poskyrio ved�ja, paskai�iavo, kad liep� u� pra�jus� m�nes� socialin� pašalpa išmok�ta 3372 šeimoms. Pašalpas gavo 6040 asmen�. Pernai per t� pat� laikotarp� socialin�s pašalpos buvo išmok�tos 925 šeimoms - 1761 asmenims.

Vien sausio m�nes� socialin� pašalpa buvo išmok�ta 2286 šeimoms. Iki liepos šis skai�ius išaugo bent pora t�kstan�i�. Toks "progresas" galimai �vyko d�l masinio �moni� atleidimo iš darbo.

Socialin� pašalpa mokama toms šeimoms, kuri� pajamos neviršija 350 lit�. Tai vadinamosios - valstyb�s remiamos pajamos. Tuo pa�iu reikia atitikti dar nema�ai kriterij�. Darbingi �mon�s turi b�ti pus� met� registruoti darbo bir�oje.

Pavyzd�iui, jei yra keturi� asmen� šeima, kurioje vienas sutuoktinis dirba u� minimal� atlyginim�, kitas - pus� met� registruotas darbo bir�oje, du vaikai. Pajamos - 700 lit�. Socialin�s paramos specialistai paskai�iuoja, jog šiai šeimai iki 1400 lit� - valstyb�s remiam� pajam� - tr�ksta dar 700 lit�. Ši suma kompensuojama šeimai per pašalp�, ta�iau ne visa - 90 procent�.

atgal

� prad�i� � vir��

Festivaliai ir did�iosios �vent�s

Ie�koti