Ša­rû­nas STA­SIU­LIS

Ba­lan­dá, ten­ki­nant  „S plius“ skait­me­ni­nës ir ka­be­li­nës te­le­vi­zi­jos abo­nen­tø po­rei­kius ir ge­ri­nant pa­slau­gø ko­ky­bæ, iš­plës­tas te­le­vi­zi­jos ka­na­lø spekt­ras.

Nuo šiol „S plius“ skait­me­ni­nës te­le­vi­zi­jos abo­nen­tai, be jau ápras­tø ka­na­lø, ba­zi­nia­me pro­gra­mø pa­ke­te ga­li þiû­rë­ti pra­mo­gi­ná ka­na­là ru­sø kal­ba „STS“, fil­mø ka­na­là „Show­ti­me“, re­gio­ni­nës te­le­vi­zi­jos ka­na­là „Init“, mo­te­rø pa­mëg­tà „TV8“ ir in­for­ma­ci­næ pro­gra­mà „Sei­mas – tie­sio­giai“.

Þiû­ro­vams pa­siû­ly­tas nau­jas pa­pil­do­mas skait­me­ni­nës te­le­vi­zi­jos pro­gra­mø pa­ke­tas „Fil­mai plius“, ku­rá uþ­si­sa­kæ abo­nen­tai ga­li më­gau­tis gar­siau­siais pa­sau­lio fil­mais per „TV 1000 Russ­ko­je ki­no“, „TV1000 Ac­tion“ ir „TV1000 Pre­mium“ ka­na­lus. Ba­lan­dþio më­ne­sá pa­pil­do­mà pro­gra­mø pa­ke­tà „Fil­mai plius“ skait­me­ni­nës te­le­vi­zi­jos þiû­ro­vai ga­li ste­bë­ti ne­mo­ka­mai.

Nors pa­pil­do­ma­me skait­me­ni­nës te­le­vi­zi­jos pro­gra­mø pa­ke­te „Ru­siš­kas ki­nas ir ne tik“ dël pa­si­kei­tu­siø ret­rans­lia­vi­mo sà­ly­gø ne­li­ko „TV 1000 Russ­ko­je ki­no“ ka­na­lo, fil­mø më­gë­jai ga­li dþiaug­tis pir­muo­ju Lie­tu­vo­je su­kur­tu fil­mø ka­na­lu „Bal­ti­cum Auk­si­nis“ ir pra­mo­gi­niu ka­na­lu „Star!“

Skait­me­ni­nës te­le­vi­zi­jos pro­gra­mø pa­ke­to „Vai­kams“ þiû­ro­vai dþiau­gia­si di­de­lio dë­me­sio su­lau­ku­siu ka­na­lu „LO­LO TV“. Nau­ja­sis ka­na­las skir­tas 2-14 me­tø vai­kams. Èia jau­nie­ji te­le­vi­zi­jos þiû­ro­vai ga­li þiû­rë­ti kla­si­ki­nius ani­ma­ci­nius fil­mu­kus lie­tu­viø kal­ba.

Jau ba­lan­dþio 16 d. 9 val. per­mai­nas pa­jus ir ka­be­li­nës te­le­vi­zi­jos þiû­ro­vai – bus kei­èia­mas te­le­vi­zi­jos ka­na­lø tink­le­lis ir jø iš­dës­ty­mas. „S plius“ abo­nen­tai, iš nau­jo per­de­ri­næ sa­vo te­le­vi­zo­rius, ga­lës ste­bë­ti du nau­jus ka­na­lus – „TV8“ ir „In­fo TV“. Pa­kei­tus tink­le­lá, ma­þo­jo ka­be­li­nës te­le­vi­zi­jos pa­ke­to þiû­ro­vai uþ tà pa­tá abo­nen­ti­ná mo­kes­tá ga­lës þiû­rë­ti ne 12, o 13 te­le­vi­zi­jos ka­na­lø, vi­du­ti­nio pa­ke­to – 20 ka­na­lø, o ba­zi­nio pa­ke­to – 35 ka­na­lus. Ma­þa­ja­me pa­ke­te at­si­ras nau­jas ka­na­las „TV8“, þi­niø ka­na­las „In­fo TV“ bei mu­zi­ki­nis ka­na­las „Liuks!“, ku­ris per­kel­tas iš vi­du­ti­nio pa­ke­to. Iš ma­þo­jo pa­ke­to ka­na­lai „MTV“ ir „LTV2“ bus per­kel­ti á vi­du­ti­ná pa­ke­tà. Kla­si­ki­nës mu­zi­kos ka­na­las „Mez­zo“ iš vi­du­ti­nio pa­ke­to bus per­kel­tas á ba­zi­ná pa­ke­tà.

Ma­lo­ni þi­nia lau­kia Kel­mës gy­ven­to­jø, be­si­nau­do­jan­èiø „S plius“ ka­be­li­nës te­le­vi­zi­jos pa­slau­go­mis. Kei­èian­tis trans­liuo­ja­mø pro­gra­mø tink­le­liui, dau­gia­bu­èiø na­mø gy­ven­to­jai ga­lës rink­tis vie­nà iš tri­jø ka­be­li­nës te­le­vi­zi­jos pa­ke­tø – ma­þà­já, vi­du­ti­ná ar­ba ba­zi­ná, o uþ pa­slau­gas mo­kë­ti ma­þiau. Nuo 2012 m. ba­lan­dþio 1 d. ma­þo­jo pa­ke­to abo­nen­ti­nis mo­kes­tis – 7 Lt/mën., vi­du­ti­nio – 14 Lt/mën., ba­zi­nio dau­gia­bu­èiø na­mø gy­ven­to­jams – 22 Lt/mën., in­di­vi­dua­liø na­mø gy­ven­to­jams – 26 Lt/mën. Pri­me­na­me, kad ma­þa­sis ir vi­du­ti­nis pa­ke­tai skir­ti tik dau­gia­bu­èiø na­mø, ku­riuo­se yra áreng­tas ma­þo­jo pa­ke­to tink­las, gy­ven­to­jams. In­di­vi­dua­liø na­mø gy­ven­to­jai dël tech­ni­niø sà­ly­gø ga­li þiû­rë­ti tik ba­zi­ná ka­be­li­nës te­le­vi­zi­jos pa­ke­tà.

No­ri­me in­for­muo­ti, kad te­le­vi­zi­jos pro­gra­mø trans­liuo­to­jas VIA­SAT kei­èia te­le­vi­zi­jos ka­na­lo „Via­sat Sport Bal­tic“ ir te­le­vi­zi­jos ka­na­lo „TV1000 Russ­ko­je Ki­no“ ret­rans­lia­ci­jos sà­ly­gas ir ne­be­su­tei­kia tei­sës „S plius“ ret­rans­liuo­ti šiø ka­na­lø sa­vo klien­tams ki­tuo­se pa­ke­tuo­se nei jo nu­ro­dy­ti. At­siþ­vel­giant á tai, te­le­vi­zi­jos ka­na­las „Via­sat Sport Bal­tic“ yra trans­liuo­ja­mas at­ski­ra­me spor­to aist­ruo­liams skir­ta­me spe­cia­li­zuo­ta­me skait­me­ni­nës te­le­vi­zi­jos pa­pil­do­mø pro­gra­mø pa­ke­te „Spor­tas“, ku­rá su­da­ro trys spor­to ka­na­lai: „Via­sat Sport Bal­tic“, „Via­sat Pre­mier Lea­gue“ ir „Via­sat Golf“. Ka­na­las „TV1000 Russ­ko­je Ki­no“ ati­tin­ka­mai átrauk­tas á nau­jà­já pa­pil­do­mà skait­me­ni­nës te­le­vi­zi­jos pa­ke­tà „Fil­mai plius“, ku­rá su­da­ro „TV1000 Russ­ko­je Ki­no“, „TV1000 Ac­tion“ ir „TV1000 Pre­mium“. Dël pa­si­kei­tu­siø ret­rans­lia­vi­mo sà­ly­gø „S plius“ ne­be­ga­li Kel­mës ka­be­li­nës te­le­vi­zi­jos þiû­ro­vams, be mi­në­tø ka­na­lø, to­liau trans­liuo­ti ir ka­na­lus „TV Centr“, „PBMK“, „RTVi“, „OTV“, „DI­VA“, „DTV“, „Ocho­ta i ry­bal­ka“, „RTL2“.

„S plius“ ka­be­li­nës te­le­vi­zi­jos þiû­ro­vai, pa­gei­dau­jan­tys ma­ty­ti dau­giau ka­na­lø ar iš­plës­ti tu­ri­mø pa­slau­gø ga­li­my­bes, pe­rei­ti prie skait­me­ni­nës te­le­vi­zi­jos ga­li ka­da tik pa­no­rë­jæ. „S plius“ skait­me­ni­nës te­le­vi­zi­jos abo­nen­tai ga­li rink­tis iš itin pla­taus pro­gra­mø spekt­ro ir nau­do­tis iš­skir­ti­në­mis pa­slau­go­mis – elekt­ro­ni­niu pro­gra­mø gi­du, su­btit­rais, pro­gra­mø kal­bø pa­si­rin­ki­mu ar pro­gra­mø ára­šy­mu.

Elekt­ro­ni­niø ry­šiø pa­slau­gø bend­ro­vë „S plius“ ver­ti­na kiek­vie­nà sa­vo klien­tà, to­dël vi­sa­da pa­siû­lys pa­èias pa­lan­kiau­sias sà­ly­gas ási­reng­ti tei­kia­mas pa­slau­gas. Ki­lus klau­si­mø dël pa­si­kei­ti­mø, ga­li­te kreip­tis á bet ku­rá klien­tø ap­tar­na­vi­mo sky­riø ar­ba bend­ruo­ju te­le­fo­nu 8~700 121 01. „S plius“ spe­cia­lis­tai pa­dës iš­spræs­ti vi­sus Jums rû­pi­mus klau­si­mus.

Kris­ti­na KA­TI­NAI­TË

2011 m. ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ka Šiau­liø mies­te bu­vo la­bai ne­pas­to­vi ir ner­vin­ga, ta­èiau ak­ty­vu­mas po tru­pu­tá au­ga. Þmo­niø reak­ci­ja á in­for­ma­vi­mo prie­mo­niø pa­skelb­tà in­for­ma­ci­jà dël pa­sau­lio ir Lie­tu­vos eko­no­mi­nës si­tua­ci­jos bu­vo ypaè jaut­ri ant­rà­já me­tø pus­me­tá ir ga­na smar­kiai bu­vo jun­ta­ma NT rin­ko­je. Jai la­bai di­de­lës áta­kos tu­rë­jo ir ban­ko „Sno­ras“ griû­tis bei Vy­riau­sy­bës il­gai svars­ty­tas ir ga­liau­siai priim­tas NT mo­kes­èio ásta­ty­mas. Apie Šiau­liø ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to si­tua­ci­jà kal­bë­jo­mës su UAB „Re­best“ ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to spe­cia­lis­tu Ai­va­ru Voz­gir­du.

Ypaè pa­trauk­lûs dvie­jø kam­ba­riø bu­tai mie­ga­ma­ja­me mies­to ra­jo­ne, ant­ra­me ar tre­èia­me aukš­te iš pen­kiø, su ne­bran­gio­mis šil­dy­mo iš­lai­do­mis ir su­re­mon­tuo­ti. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Kai­nø šuo­lio ne­pra­na­šau­ja

Vie­na iš la­biau­siai ap­ta­ria­mø te­mø ša­ly­je vis dar yra ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos. Kils jos ar liks sta­bi­lios? Þvel­giant á per­nai me­tø si­tua­ci­jà ma­ty­ti, kad pa­siû­la vir­ši­jo pa­klau­sà, ta­èiau su­ras­ti tik­rai la­bai pi­giø ob­jek­tø bu­vo ga­na su­dë­tin­ga. Par­da­vë­jai, ku­rie rea­liai su­pran­ta rin­kà, kai­nø ki­li­mo ne­si­ti­kë­jo ir ar­ti­miau­sio­je atei­ty­je stai­gaus ar di­de­lio kai­nø šuo­lio nie­kas ne­pra­na­šau­ja, to­dël tur­tas par­duo­da­mas tik esant rei­ka­lui. 2011 m. pir­mo­je pu­së­je daug sa­vi­nin­kø pra­dë­jo ti­kë­tis kai­nø au­gi­mo, to­dël da­lis jø nu­spren­dë su­si­lai­ky­ti – ne­par­duo­ti tur­to, ta­èiau ant­ro­je me­tø pu­së­je ma­tant eko­no­mi­næ Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos si­tua­ci­jà, vis ak­ty­viau kal­bant apie vi­suo­ti­ná NT mo­kes­èio tai­ky­mà, vis dar dve­jo­jan­tys sa­vi­nin­kai su­sku­bo tur­tà par­duo­ti, ta­èiau to­kio­mis pat nuo­tai­ko­mis gy­ve­no ir pir­kë­jai, ku­riø da­lis nu­spren­dë ne­sku­bë­ti ási­gy­ti tur­to. Tai­gi pa­siû­la išau­go, o pa­klau­sa su­ma­þë­jo.

Pag­rin­di­nis sver­tas – kai­na

Kai­nos kri­te­ri­jus la­bai svar­bus sie­kiant par­duo­ti tur­tà, ta­èiau yra ir daug ki­tø fak­to­riø, pvz., mies­to ra­jo­nas ir kai­my­nys­të, na­mo ti­pas, šil­dy­mo kaš­tai, bu­to pla­nas, aukš­tas, re­mon­tas, á ku­rias pa­sau­lio ša­lis orien­tuo­ti lan­gai, ar yra ak­ty­vi na­mo bend­ri­ja ir pan. Ypaè pa­trauk­lûs dvie­jø kam­ba­riø bu­tai mie­ga­ma­ja­me mies­to ra­jo­ne, ant­ra­me ar tre­èia­me aukš­te iš pen­kiø, su ne­bran­gio­mis šil­dy­mo iš­lai­do­mis, su­re­mon­tuo­ti, su ko­ky­biš­kais lan­gais ir du­ri­mis, jei na­me ákur­ta bend­ri­ja, yra erd­vi au­to­mo­bi­liø sto­vë­ji­mo aikš­te­lë, ne­to­li vai­kø ug­dy­mo ástai­ga ir mais­to pre­kiø par­duo­tu­ve. To­ká bu­tà uþ rea­lià rin­kos kai­nà ga­li­ma par­duo­ti net per ke­le­tà die­nø, ta­èiau di­dþio­ji da­lis tur­to nea­ti­tin­ka to­kiø idea­liø dau­ge­lio pir­kë­jø ke­lia­mø kri­te­ri­jø.

De­ry­bos – lyg ri­tua­las

Sa­vi­nin­kai vi­suo­met ti­ki­si su­ras­ti pir­kë­jà, ku­ris pirk­tø uþ di­des­næ nei rin­kos kai­nà, ta­èiau 2011 m. rin­kos pa­klau­sa ne­bu­vo di­des­në nei pa­siû­la, o pir­kë­jai tur­tà rin­ko­si la­bai at­sar­giai ir ne­sku­bë­da­mi, pui­kiai þi­no­da­mi rea­lias kai­nas.

Jei skel­bia­ma tur­to kai­na jums yra tru­pu­tá per di­de­lë, ne­rei­kë­tø iš­kart jo at­mes­ti. Lie­tu­viai vi­suo­met yra lin­kæ de­rë­tis, to­dël nu­sta­tant kai­nà daþ­niau­siai pa­lie­ka­ma šiek tiek vie­tos de­ry­boms. Yra net šioks toks ri­tua­las tarp par­duo­dan­èio­jo ir per­kan­èio­jo. De­ry­bo­se svar­bu ne tik ga­lu­ti­në pi­ni­gø su­ma – klien­tai de­ra­si ir dël pa­lie­ka­mø bal­dø ar bui­ti­nës tech­ni­kos. Ir 2011 m., ir kai­nø pi­ko ar nuo­smu­kio me­tu vi­suo­met yra tur­to sa­vi­nin­kø, ku­rie nea­dek­va­èiai ver­ti­na kai­nà, daþ­niau­siai per­ver­ti­na sa­vo tur­tà. Sie­kiant to iš­veng­ti, pir­miau­siai rei­kë­tø ge­rai iš­stu­di­juo­ti rin­kà, ob­jek­ty­viai áver­tin­ti tur­to kai­nà ir ne­si­ti­kë­ti, kad lai­mës paukš­të at­neš pir­kë­jà, ku­ris ne­skai­èiuos pi­ni­gø.

Trûks­ta bu­tø nuo­mai

Bu­tø pir­ki­mo ir par­da­vi­mo rin­ka 2011-ai­siais bu­vo ak­ty­viau­sia, o nuo­mos sek­to­riu­je fik­suo­tas pa­siû­los trû­ku­mas ir pa­di­dë­ju­sios nuo­mos kai­nos. Cent­ri­në­je mies­to da­ly­je se­no pla­no ir pie­ti­në­je mies­to da­ly­je nau­jo pla­no tvar­kin­go bûs­to par­da­vi­mo kai­nos be­veik vie­no­dos,  vi­du­ti­në to­kiø bu­tø vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro kai­na 2009 m. bu­vo 1600-1700 Lt, 2010 m. 1400-1500 Lt, o 2011 m. pa­bai­go­je 1200-1400 Lt (nei­gia­mas po­ky­tis apie 7-8 pro­c.).

Di­dþiau­sias klien­tø su­si­do­më­ji­mas tra­di­ciš­kai bu­vo se­nos sta­ty­bos vie­no ir dvie­jø kam­ba­riø bu­tais, nors šiek tiek di­des­nio dë­me­sio su­lau­kë 2 k. bu­tai mie­ga­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se, nes ten jø pa­siû­la ge­ro­kai di­des­në nei ki­tuo­se mies­to ra­jo­nuo­se. Pir­kë­jams svar­biau­sia yra vie­ta, aukš­tas, ta­èiau vis di­des­nis dë­me­sys krei­pia­mas ir á šil­dy­mo kaš­tus, to­dël la­bai pa­klau­sûs bu­tai su au­to­no­mi­niu šil­dy­mu, ku­riø kai­nos per me­tus iš­li­ko sta­bi­lios, nes jø pa­siû­la, pa­ly­gin­ti su vi­sais par­duo­da­mais bu­tais, yra la­bai ne­di­de­lë. Bu­tø su au­to­no­mi­niu šil­dy­mu në­ra daug, dau­giau­sia jø yra cent­re.

Ma­þiau­siai klien­tai do­më­jo­si ke­tu­riø kam­ba­riø ir di­des­niais bu­tais. Per­nai bu­vo jun­ta­ma per ma­þa su­re­mon­tuo­tø rea­lia kai­na par­duo­da­mø 1-3 kam­ba­riø bu­tø pa­siû­la.

2011 m. bu­tø ir na­mø nuo­mos sek­to­riu­je kai­nos ne­þy­miai ki­lo, nes pa­klau­sa vir­ši­jo pa­siû­là. Vi­du­ti­në tvar­kin­go su bal­dais mie­ga­ma­ja­me ar cent­ri­në­je mies­to da­ly­je nuo­mo­ja­mo bu­to kai­na yra 200-500 Lt/mën. Kai­nos, pa­ly­gin­ti su 2010 m., šok­te­lë­jo 100-200 Lt/mën. Nuo­mo­ja­mø na­mø yra vos ke­le­tas, tad kom­pa­ni­joms, ku­rios tu­ri dar­bø uþ­sa­ky­mø Šiau­liuo­se, su­dë­tin­ga ap­gy­ven­din­ti vie­na­me na­me ar mies­to ra­jo­ne dau­giau nei 10 dar­buo­to­jø. Tvar­kin­gø na­mø nuo­mos kai­na – nuo 800 Lt/mën., o ge­rai áreng­tø – nuo 1500 Lt/mën. Aiš­ku, klien­tø taip pat në­ra la­bai daug, ta­èiau pa­klau­sa au­ga, o ge­rai áreng­tø ar­ba nau­jos sta­ty­bos bu­tø ir na­mø ge­ro­se mies­to ra­jo­nuo­se trûks­ta. Kaip ir anks­tes­niais me­tais, 2011 m. trum­pa­lai­kës bu­tø nuo­mos rin­kos Šiau­liuo­se be­veik ne­bu­vo, t. y. in­te­re­san­tø bu­vo, o nuo­mo­to­jø – vos ke­le­tas.

Pat­rauk­liau­si ma­þi na­mai

Daug pir­kë­jø ieš­ko­jo ma­þø na­mø pa­to­gio­se mies­to vie­to­vë­se. Ak­ty­viau­siai bu­vo per­ka­mi ne­bran­gûs 150-350 tûkst. Lt. kai­nuo­jan­tys na­mai, nes þmo­nës kol kas ne­nu­si­tei­kæ op­ti­mis­tiš­kai ir ne­no­ri sko­lin­tis iš ban­kø.

Se­nos sta­ty­bos, rei­ka­lau­jan­èius in­ves­ti­ci­jø na­mus klien­tai rin­ko­si nuo 180 iki 280 tûkst. Lt, pri­klau­so­mai nuo vie­tos, skly­po dy­dþio ir, aiš­ku, na­mo bûk­lës. Nau­jos sta­ty­bos na­mø su da­li­ne ap­dai­la kai­nos pra­si­dë­da­vo nuo 150 tûkst. Lt, ta­èiau èia taip pat svar­bûs na­mo vie­tos, skly­po dy­dþio ir, aiš­ku, na­mo baig­tu­mo fak­to­riai. Da­lis sa­vi­nin­kø, ku­rie ver­të­si nau­jø pri­va­èiø na­mø sta­ty­ba eko­no­mi­kos pa­ki­li­mo lai­ko­tar­piu, vis dar ne­si­ry­þo in­ves­tuo­ti, nes pir­kë­jai daþ­nai rink­da­vo­si pa­tys sta­ty­ti, o ne pirk­ti jau pa­sta­ty­tà, va­di­na­mà­jà „dë­þu­tæ“.

Skly­pai tam­pa in­ves­ti­ci­ja

Lau­kuo­se su­for­muo­ti skly­pai, á ku­riuos sun­ku pa­tek­ti ir në­ra ko­mu­ni­ka­ci­jø, ne­su­lau­kë jo­kio klien­tø dë­me­sio. Šiau­liuo­se klien­tai ieš­ko­jo skly­pø mies­to cent­re ar ki­tuo­se pres­ti­þi­niuo­se ra­jo­nuo­se, kur yra vi­sos ko­mu­ni­ka­ci­jos, ta­èiau dël bend­ro eko­no­mi­nio nuo­smu­kio ir pa­ly­gin­ti vis dar aukš­tø to­kiø skly­pø kai­nø jø ne­bu­vo daug. Ko­mer­ci­niai, ga­my­bi­niai ar ki­tos pa­skir­ties skly­pai ne­bu­vo la­bai po­pu­lia­rûs, ta­èiau vis dël­to da­lis klien­tø pa­skai­èia­vo, kad ge­riau pirk­ti to­kius skly­pus, sta­ty­ti juo­se pa­sta­tus, nei jau pirk­ti esa­mus skly­pus su se­nais ir jiems ne vi­siš­kai tin­ka­mais pa­sta­tais. Kaip ir anks­èiau, 2011 m. di­dþiau­sià pa­klau­sà tu­rë­jo skly­pai Pra­mo­nës gat­vë­je ir ap­link jà, nors daug klien­tø nu­spren­dë in­ves­tuo­ti á skly­pus ša­lia nau­jø esa­mø ar tik nu­ma­ty­tø ap­link­ke­liø ar­ba jud­rio­se, inf­rast­ruk­tû­ros at­þvil­giu iš­vys­ty­to­se vie­to­se.

Pak­lau­siau­si bu­vo skly­pai iki 35 tûkst. Lt. Tai na­mø val­dos skly­pai be ko­mu­ni­ka­ci­jø, bet tu­rin­tys ga­li­my­bæ at­si­ves­ti elekt­ros ener­gi­jà. Di­dþio­ji da­lis par­duo­tø skly­pø – va­di­na­mie­ji in­ves­ti­ci­niai (tu­rë­jo per­spek­ty­và), t. y. pir­kë­jas ási­gi­jo juos kaip in­ves­ti­ci­jà, nes tai nau­ji ra­jo­nai, ku­riuo­se, pir­kë­jo ma­ny­mu, pa­lau­kus 1-5 m.,

bus pa­sta­ty­ta nau­jø na­mø, iš­spræs­tos ko­mu­ni­ka­ci­nës, ke­liø pro­ble­mos. Da­lis pir­kë­jø pa­si­rin­ko in­ves­ti­ci­jà á skly­pus kaip al­ter­na­ty­và ban­ko in­dë­liams dël ma­þos pa­lû­ka­nø nor­mos ar ga­li­mo ban­kø ne­sta­bi­lu­mo ar bu­tà, ku­riam pri­þiû­rë­ti rei­kia pa­stan­gø, o ir NT mo­kes­tis bau­gi­na. Bë­da ta, kad ir kai­my­nai, nu­si­pir­kæ to­ká skly­pà, gal­vo­ja pa­na­šiai, tad ne­sun­ku nu­spë­ti, kad kai­my­nys­tës, bent jau to­kios, ko­kios ti­ki­ma­si, grei­tai ne­bus. To­kiø skly­pø dau­giau­sia par­duo­ta mies­to pa­kraš­ty­je, t. y. Vinkš­në­nø gat­vë­je ar Vinkš­në­nø kai­me (Me­de­ly­no tæ­si­nys), Ver­du­liø k. (Þe­my­nos g., Spru­dei­kos g. pa­bai­ga), Rë­ky­vo­je (Nykš­èio, Jakš­tai­èiu­kø g.). Šio­se vie­to­se skly­pø kai­na 3-3,5 tûkst. Lt/a. Ki­to­se uþ mies­to esan­èio­se gy­ven­vie­të­se, pvz., Vo­ve­riš­kiø ar Bu­biø k., skly­pø kai­na yra 1-2 tûkst. Lt/a. Skly­pø su elekt­ros áva­dais uþ mies­to (Meš­kiø k.) kai­na yra jau 2500 Lt/a.

Pir­kë­jus do­mi­no ir bran­ges­ni skly­pai su vi­sais ko­mu­ni­ka­ci­jø áva­dais, ku­riø kai­na 8-9 tûkst. Lt/a. Jie rin­ko­si Ne­ries g., Ne­mu­no g., And­ri­ja­vos g., taip pat Gin­kû­nø k. (ar­èiau cent­ro), Ge­gu­þiø k. ir ne­to­li jo, Vi­jo­liø k. pra­dþio­je. Skly­pø, ku­riuo­se në­ra cent­ra­li­zuo­to van­den­tie­kio ir nuo­te­kø ka­na­li­za­ci­jos, elekt­ros, du­jø áva­dø ar jie yra ne­to­li, kai­na yra ma­þes­në – 5-7 tûkst. Lt/a.

Ne­gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties skly­pø rin­ka bu­vo ga­na van­gi, ta­èiau bu­vo jau­èia­mas vis di­des­nis klien­tø do­më­ji­ma­sis ga­li­my­be in­ves­tuo­ti á to­ká tur­tà. Pak­lau­siau­si ra­jo­nai – Pra­mo­nës, Bal­tø, Til­þës g. Skly­pø kai­na Dau­bos g. ne­to­li nau­jo­sios Bal­tø g. bu­vo 4-6 tûkst. Lt/a.

Biu­rø rin­ka at­si­gau­na

2011-ai­siais ne­gy­ve­na­mø­jø pa­tal­pø pir­ki­mas bu­vo ga­na ak­ty­vus, ta­èiau þmo­nës rin­ko­si sà­ly­gi­nai ne­bran­gius (150-400 tûkst. Lt ver­tës) ne­di­de­lius ob­jek­tus. La­biau­siai klien­tai pir­ko pre­ky­bi­nes pa­tal­pas mies­to cent­re ar to­se vie­to­se, ku­rios pa­si­þy­mi di­de­liais pës­èiø­jø ar au­to­mo­bi­liø srau­tais.

Opi, ta­èiau po tru­pu­tá vis ge­rë­jan­ti si­tua­ci­ja 2011 m. iš­li­ko Šiau­liø mies­to pës­èiø­jø bul­va­re, Vil­niaus gat­vë­je ir jos priei­go­se. Di­dþiau­sio klien­tø su­si­do­më­ji­mo su­lau­kë ne­di­de­lës (iki 150 kv. m) pre­ky­bi­nës pa­tal­pos ir ypaè pa­na­šaus dy­dþio pa­tal­pos, tin­ka­mos mai­ti­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­èioms ámo­nëms. Tos pa­tal­pos, ku­rios ne­ga­li bû­ti skai­do­mos á ma­þes­nio plo­to ar pri­tai­ko­mos mai­ti­ni­mui, taip ir li­ko lais­vos, nors me­tø pa­bai­go­je bu­vo fik­suo­tas vis di­des­nis klien­tø su­si­do­më­ji­mas ko­mer­ci­në­mis pa­tal­po­mis.

Þvel­giant á pa­tal­pø nuo­mos rin­kà, ga­li­ma iš­skir­ti ga­my­bos ir san­dë­lia­vi­mo pa­tal­pø sek­to­riø, ku­ria­me bu­vo jau­èia­mas di­dþiau­sias ak­ty­vu­mas. Rei­ka­lin­gos ma­þos (100-300 kv. m) pa­tal­pos, taip pat ge­ro­kai išau­go di­de­liø (800-2000 kv. m)

pa­tal­pø po­rei­kis. Jis bus jau­èia­mas ir 2012 m. Tai su­si­jæ su bend­ro­sios eko­no­mi­kos au­gi­mu, o eko­no­mi­kos pa­ma­tas yra pra­mo­në. Di­dþio­ji da­lis ámo­niø, ku­rios ieš­ko­jo pa­tal­pø, ver­èia­si eks­por­tu ar­ba, at­virkš­èiai, tai uþ­sie­nio ka­pi­ta­lo ámo­nës, ku­rios uþ­sii­ma im­por­tu á Lie­tu­và ar tie­siog su­ku­ria ga­my­bi­næ ba­zæ, kad su­ma­þin­tø ga­my­bos sà­nau­das, pa­ly­gin­ti su pa­ti­ria­mo­mis sa­vo ša­ly­je. Šiau­liuo­se stam­biø klien­tø, ku­riems rei­ka­lin­gos pa­tal­pos nuo 1500 kv. m, ne­bu­vo la­bai daug, ne­di­de­lë ir to­kiø ob­jek­tø pa­siû­la, ta­èiau sa­vi­nin­kai, ku­rie tu­rë­jo lais­vas tvar­kin­gas pa­tal­pas su iš­vys­ty­ta inf­rast­ruk­tû­ra ir no­rë­jo ne tik pel­no, bet ir nuo­la­ti­nio nuo­mi­nin­ko, já ga­lë­jo ras­ti. Ak­ty­ves­në to­kiø pa­tal­pø paieš­ka vy­ko iki pa­sku­ti­nio me­tø ket­vir­èio, o dël šal­to­jo se­zo­no ar­të­ji­mo ir pe­si­mis­ti­niø nuo­tai­kø ant­plû­dþio da­lis nuo­mi­nin­kø plët­rà su­stab­dë.

Per­nai po tru­pu­tá ma­þë­jo lais­vø biu­ro pa­tal­pø pa­siû­la. 2011 m. vis sun­kiau bu­vo ras­ti ge­rai áreng­tas biu­ro pa­tal­pas pa­to­gio­se mies­to vie­to­se uþ pa­trauk­lià kai­nà. Erd­vûs biu­rai ne­su­lau­kë pa­klau­sos, klien­tai la­biau orien­ta­vo­si á ne­di­de­lio plo­to (15-50 kv. m) plo­tà tu­rin­èias ka­bi­ne­ti­nës sis­te­mos pa­tal­pas. Biu­rus klien­tai nuo­mo­jo­si tik tvar­kin­gus ir pa­to­gio­se mies­to vie­to­se. Pak­lau­sios 2011 m. bu­vo biu­ro pa­tal­pos cent­re ar­ba Pra­mo­nës gat­vës ra­jo­ne. Ka­dan­gi biu­ro pa­tal­pø pa­siû­la smar­kiai vir­ši­jo pa­klau­sà, to­dël mies­to pa­kraš­èiuo­se esan­èios biu­ro pa­tal­pos su­si­do­më­ji­mo ne­su­lau­kë. Nuo­mi­nin­kai la­biau­siai do­më­jo­si pa­tal­po­mis tvar­kin­ga­me pa­sta­te su au­to­mo­bi­liø sto­vë­ji­mo aikš­te­le, nors cent­re to­kiø biu­ro pa­sta­tø në­ra daug. Vi­du­ti­në biu­ro pa­tal­pø nuo­mos kai­na bu­vo 8-14 Lt/kv. m, pri­klau­so­mai nuo biu­ro dy­dþio, áren­gi­mo ly­gio, iš­lai­ky­mo kaš­tø ir vie­tos.

Jei turite klausimø dël ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pirkimo ar pardavimo, juos ga­li­te pa­teik­ti nau­jie­nø po­rta­lo „Etap­lius.lt“ rub­ri­ko­je „Pak­lausk spe­cia­lis­to“.

Ša­rû­nas STA­SIU­LIS

Pa­va­sa­riui pra­si­dë­jus, elekt­ro­ni­niø ry­šiø pa­slau­gas tei­kian­ti bend­ro­vë „S plius“ vi­sus kvie­èia pa­si­nau­do­ti spe­cia­liais sau­lë­tais pa­siû­ly­mais ir iš mil­þi­niš­kos gau­sos  iš­si­rink­ti pa­tá pa­lan­kiau­sià.

Jau nuo ko­vo 15 d. nau­ji „S plius“ klien­tai tu­ri ga­li­my­bæ ási­reng­ti in­ter­ne­tà uþ ápras­ti­ná më­ne­si­ná mo­kes­tá, ne­pa­si­ra­šy­da­mi jo­kiø ter­mi­nuo­tø su­tar­èiø ir ne­mo­kë­da­mi 200 Lt re­gist­ra­ci­jos mo­kes­èio. Pa­si­ra­šiu­sie­ji ter­mi­nuo­tà dve­jø me­tø in­ter­ne­to tei­ki­mo su­tar­tá ga­li su­tau­py­ti – kas më­ne­sá uþ šià pa­slau­gà mo­kë­ti tik 24,90 Lt, o marš­ru­ti­za­to­riø, ku­rio ver­të net 120 Lt, gau­ti do­va­nø. Pa­si­ra­šæ vie­ne­riø me­tø in­ter­ne­to pa­slau­gø tei­ki­mo su­tar­tá, abo­nen­tai ga­lës taip pat nau­do­tis in­ter­ne­tu vos uþ 24,90 Lt per më­ne­sá ir ási­gy­ti marš­ru­ti­za­to­riø su ypa­tin­ga nuo­lai­da.

Nau­jø skait­me­ni­nës te­le­vi­zi­jos abo­nen­tø, pa­si­ra­šiu­siø dve­jø ar­ba vie­ne­riø me­tø pa­slau­gø tei­ki­mo su­tar­tá, taip pat lauks neei­li­nës do­va­nos. Prik­lau­so­mai nuo su­tar­ties su­da­ry­mo lai­ko­tar­pio, abo­nen­tai vie­nà ar­ba du më­ne­sius ne­mo­ka­mai ga­lës ste­bë­ti net 8 pa­pil­do­mus skait­me­ni­nës te­le­vi­zi­jos pa­ke­tus, skait­me­ni­ná ára­šan­tá im­tu­và ási­gy­ti vos uþ

1 Lt ir gau­ti do­va­nø 8 GB tal­pos USB rak­tà. Nuo šiol më­gia­mus fil­mus ar pro­gra­mas ga­lë­si­te ási­ra­šy­ti ir per­þiû­rë­ti Jums pa­to­giu me­tu, nau­do­da­mie­si vi­so­mis skait­me­ni­nës te­le­vi­zi­jos ga­li­my­bëms.

Nau­jiems ka­be­li­nës te­le­vi­zi­jos abo­nen­tams „S plius“ do­va­no­ja itin di­de­les nuo­lai­das. Pa­si­ra­šæ dve­jø me­tø ka­be­li­nës te­le­vi­zi­jos su­tar­tá, abo­nen­tai pir­mus me­tus uþ ba­zi­ná pa­ke­tà mo­kës tik 10 Lt per më­ne­sá. Sen­jo­rai, uþ­si­sa­kæ ar­ba pra­tæ­sæ ka­be­li­nës te­le­vi­zi­jos pa­slau­gas dve­jiems me­tams, su­tau­pys dar dau­giau ir pir­mus me­tus uþ ba­zi­ná pa­ke­tà kas më­ne­sá mo­kës vos 6 Lt.

Pri­va­èiø na­mø gy­ven­to­jams, ku­riø ne­pa­sie­kia ápras­ti­niai ka­be­li­niai tink­lai, siû­lo­ma ási­reng­ti itin spar­tø be­vie­lá in­ter­ne­tà. No­rin­tiems in­ter­ne­tà iš­ba­dy­ti su­tei­kia­mas 1 mën. ban­do­ma­sis lai­ko­tar­pis. Be to, jam pa­si­bai­gus, var­to­to­jø lau­kia iš­skir­ti­nis pa­siû­ly­mas – be­vie­lá marš­ru­ti­za­to­riø jie ga­lës ási­gy­ti su di­de­le nuo­lai­da. Spar­èiu „S plius“ be­vie­liu in­ter­ne­tu jau nau­do­ja­si Ge­gu­þiø, Luk­šiø, Þa­liû­kiø,Vo­ve­riš­kiø kai­miš­kø­jø vie­to­viø gy­ven­to­jai. Be­vie­lis in­ter­ne­tas ádieg­tas Rad­vi­liš­ky­je ir Kur­šë­nuo­se bei jø ap­skri­ty­se – vi­sà be­vie­lio in­ter­ne­to ap­rëp­ties zo­nà ga­li­te ras­ti mû­sø in­ter­ne­to tink­la­la­py­je www.splius.lt.

„S plius“ pri­me­na, kad fik­suo­to te­le­fo­no ry­šio abo­nen­tai, pa­keis­da­mi sa­vo ope­ra­to­riø á „S plius“, ga­li smar­kiai su­tau­py­ti, su­ma­þi­næ sa­vo iš­lai­das fik­suo­to te­le­fo­no ry­šio pa­slau­goms. Pa­si­rin­ku­siam pla­nà „60“, ku­rio abo­nen­ti­nis mo­kes­tis sie­kia vos 15 Lt per më­ne­sá, abo­nen­tui su­tei­kia­ma va­lan­da ne­mo­ka­mø po­kal­biø á vi­sus Lie­tu­vos fik­suo­to ir mo­bi­lio­jo ry­šio tink­lus. Mëgs­tan­tys kal­bë­ti dau­giau vos uþ 19,90 Lt/mën. gau­na net 22 val. ne­mo­ka­mø po­kal­biø á vi­sus Lie­tu­vos fik­suo­to te­le­fo­no ry­šio tink­lus. Sen­jo­rams uþ tà pa­tá 19,90 Lt/mën. mo­kes­tá su­tei­kia­ma net 32 val. ne­mo­ka­mø po­kal­biø á vi­sus Lie­tu­vos fik­suo­to te­le­fo­no ry­šio tink­lus. Pa­si­rink­ti „S plius“ fik­suo­to te­le­fo­no ry­šá ver­ta dar ir to­dël, kad iš­sau­go­mas se­na­sis nu­me­ris, o vi­sus ju­ri­di­nius for­ma­lu­mus aki­mirks­niu su­tvar­kys klien­tø ap­tar­na­vi­mo sky­riaus spe­cia­lis­tai, tad dau­giau nie­kuo ne­rei­kës rû­pin­tis.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie vyk­do­mas ak­ci­jas ir jø sà­ly­gas su­þi­no­si­te ap­si­lan­kæ „S plius“ klien­tø ap­tar­na­vi­mo sky­riuo­se, in­ter­ne­to sve­tai­në­je www.splius.lt ar­ba pa­skam­bi­næ te­le­fo­nu 8~700 121 01. Pri­me­na­me, kad „S plius“ pa­slau­gos tei­kia­mos Šiau­liuo­se, Rad­vi­liš­ky­je, Kur­šë­nuo­se, Jo­niš­ky­je ir Kel­më­je.

Nors išil­gai Šiau­rës Lie­tu­vos yra vos ke­li šim­tai ki­lo­met­rø, èia esan­èiø sa­vi­val­dy­biø eko­no­mi­niai ir so­cia­li­niai ro­dik­liai – la­bai ne­vie­no­di. Ak­me­nës ra­jo­no gy­ven­to­jams sun­kiai se­ka­si ko­vo­ti su ne­dar­bu ir emig­ra­ci­ja, ta­èiau jie ga­li pa­si­gir­ti vie­nu di­dþiau­siø ša­ly­je vi­du­ti­niø at­ly­gi­ni­mø. Rad­vi­liš­ky­je at­ly­gi­ni­mai ne­di­de­li, daug pra­dels­tø mo­kë­ji­mø, ta­èiau be­dar­biø skai­èius ne­vir­ši­ja ša­lies vi­dur­kio. Ma­þei­kiuo­se kles­ti ne­dar­bas, ta­èiau vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas – šeš­tas pa­gal dy­dá Lie­tu­vo­je.

Ak­me­në­je di­des­ni at­ly­gi­ni­mai nei Šiau­liuo­se

Vie­nas svar­biau­siø kri­te­ri­jø, pa­gal ku­rá ver­ti­na­ma gy­ven­to­jø fi­nan­si­në si­tua­ci­ja ir gy­ve­ni­mo ge­ro­vë, – pa­ja­mos. Di­dþiau­sià vi­du­ti­ná at­ly­gi­ni­mà Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas fik­suo­ja to­se Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bë­se, ku­rio­se gy­ve­na dau­giau­sia aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jø ir ási­kû­ræ Lie­tu­vos vers­lo gi­gan­tai. Dël šios prie­þas­ties 2011 m. III ket­vir­tá dau­giau uþ ša­lies vi­dur­ká (1645 Lt) uþ­dir­bo ne tik Vil­niaus ir Klai­pë­dos mies­to, bet ir ki­tø ke­tu­riø sa­vi­val­dy­biø, tarp ku­riø ir Ma­þei­kiø ra­jo­no, gy­ven­to­jai. Šeš­tà di­dþiau­sià vi­du­ti­ná at­ly­gi­ni­mà Ma­þei­kiuo­se le­mia èia ási­kû­ru­si naf­tos per­dir­bi­mo ga­myk­la, ku­rio­je dir­ba daug ge­rai ap­mo­ka­mø aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tø.
Ket­vir­to­je pa­gal gy­ven­to­jø skai­èiø Šiau­liø mies­to sa­vi­val­dy­bë­je vi­du­ti­nis at­ly­gis te­sie­kia 91 pro­c. ša­lies vi­dur­kio. Sau­lës mies­tà len­kia ne tik Ma­þei­kiai, bet ir Ak­me­nës ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë, ku­rios gy­ven­to­jai „á ran­kas“ vi­du­ti­niš­kai gau­na 1582 Lt per më­ne­sá.

Pen­si­jas uþ­tik­ri­no praei­ties pra­mo­nës lai­më­ji­mai

Nuo so­vie­ti­niø lai­kø Šiau­rës Lie­tu­vos re­gio­ne bu­vo su­telk­ta daug pra­mo­nës ámo­niø, ku­rios tuo­met gy­ven­to­jams lei­do dau­giau uþ­dirb­ti, o da­bar – gau­ti di­des­nes se­nat­vës pen­si­jas. Neat­si­tik­ti­nai Šiau­liø mies­te, Pak­ruo­jo, Ak­me­nës ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­nuo­se sen­jo­rø pa­ja­mos yra vie­nos so­li­dþiau­siø ša­ly­je. Jas lë­më stip­ri mais­to, te­le­vi­zo­riø, stak­liø, ce­men­to, ge­le­þin­ke­liø ir ki­tø ša­kø pra­mo­ni­në veik­la praei­ty­je.
Kel­mës ra­jo­no sen­jo­rai sa­vo pi­ni­gi­nes kas­met pa­pil­do be­veik 80 Lt ma­þes­ne su­ma nei šiau­lie­èiai. Vie­nas kuk­liau­siø pen­si­jø kel­miš­kiams lë­më tai, kad di­dþià­jà sa­vi­val­dy­bës te­ri­to­ri­jos da­lá su­da­ro kai­miš­kos vie­to­vës, to­dël vie­ti­niai sen­jo­rai praei­ty­je tu­rë­jo ma­þiau ga­li­my­biø dirb­ti la­biau kva­li­fi­kuo­tà ir ge­riau ap­mo­ka­mà dar­bà nei jø kai­my­nai did­mies­èiuo­se ar pra­mo­nës cent­ruo­se.

Ko­vo­ti su ne­dar­bu „pa­dë­jo“ emig­ra­ci­ja

Nors Ma­þei­kiai dau­ge­lá sa­vi­val­dy­biø len­kia pa­gal dar­bo uþ­mo­kes­èio dy­dá, ne­dar­bas èia yra vie­nas di­dþiau­siø (16,9 pro­c.). Jo ne­su­ma­þi­na net ga­na daug, pa­ly­gin­ti su ap­lin­ki­në­mis sa­vi­val­dy­bë­mis, vers­lo ámo­niø – 1330. To­kià iš pir­mo þvilgs­nio pa­ra­dok­sa­lià si­tua­ci­jà ga­li­ma paaiš­kin­ti sa­vi­val­dy­bë­je pa­sta­rai­siais me­tais be­si­kei­tu­sia vers­lo si­tua­ci­ja. 2010 m. ámo­niø ma­þë­jo, tai­gi ny­ko ir dar­bo vie­tos. Nors 2011-ai­siais pa­gau­së­jo ámo­niø, tu­rin­èiø iki ke­tu­riø dar­buo­to­jø, ta­èiau di­des­niø ûkio su­bjek­tø su­ma­þë­jo.
Šiek tiek dau­giau uþ ša­lies vi­dur­ká be­dar­biø ga­li­ma su­tik­ti ir Kel­më­je bei Ak­me­në­je, kur ne­dar­bas ati­tin­ka­mai sie­kia 14,5 ir 15,1 pro­c.
Þvel­giant á vi­sos Lie­tu­vos dar­bo rin­kos þe­më­la­pá, ga­li­ma kons­ta­tuo­ti dþiu­già þi­nià – re­gist­ruo­tø be­dar­biø per­nai su­ma­þë­jo vi­so­se sa­vi­val­dy­bë­se. Su ne­dar­bo pro­ble­ma pa­gir­ti­nai ko­vo­ta Šiau­liø mies­te. Èia dar­bo paieš­kos sëk­min­gai pa­si­bai­gë be­veik kas de­šim­tam be­dar­biui. Ki­ta ver­tus, sta­tis­ti­ná ne­dar­bà ma­þi­na ir di­de­lis emig­ran­tø srau­tas – Šiau­liø re­gio­nas pa­gal emig­ra­ci­jos mas­tus pir­mau­ja ša­ly­je.
Vie­na iš prie­þas­èiø, lë­mu­siø ne­dar­bo su­ma­þë­ji­mà Lie­tu­vo­je, – be­si­kei­èian­ti dar­bo rin­kos struk­tû­ra. Ša­lies gy­ven­to­jai per­nai ta­po vers­les­ni. Apie tai liu­di­ja be­veik ket­vir­ta­da­liu išau­gæs dir­ban­èiø pa­gal vers­lo liu­di­ji­mà skai­èius. Be­veik 15 pro­c. pa­dau­gë­jo be­si­ver­èian­èiø­jø in­di­vi­dua­lia veik­la, o dir­ban­èiø ne vi­sà dar­bo die­nà gy­ven­to­jø pa­dau­gë­jo net 25 pro­c. Tie­sa, Šiau­rës Lie­tu­vo­je pa­stan­gos pa­pil­dy­ti na­mø ûkiø biu­dþe­tus in­di­vi­dua­lios veik­los pa­ja­mo­mis në­ra ypaè po­pu­lia­rios. Pak­ruo­jo, Rad­vi­liš­kio ir Ak­me­nës ra­jo­nuo­se vers­lo liu­di­ji­mø skai­èius tûks­tan­èiui gy­ven­to­jø – ma­þiau­sias Lie­tu­vo­je.

Ásis­ko­li­ni­mai uþ po­kal­bius te­le­fo­nu vir­ši­ja mi­ni­ma­lià al­gà

Itin lë­tai di­dë­jan­tys at­ly­gi­ni­mai ir au­gan­èios kai­nos gy­ven­to­jus kar­tais ver­èia pri­si­dur­ti sko­li­nan­tis. Apie tai ga­li­ma spræs­ti iš pra­dels­tø mo­kë­ji­mø naš­tos au­gi­mo. Lie­tu­vos gy­ven­to­jø pra­dels­tos sko­los per me­tus išau­go 51 pro­c. – 2011 m. gruo­dþio 1 d. sie­kë 2,74 mlrd. Lt.
Šiau­rës Lie­tu­vo­je pra­sèiau­sia si­tua­ci­ja Jo­niš­kio ir Pak­ruo­jo ra­jo­nø sa­vi­val­dy­bë­se, kur vi­du­ti­niai pra­dels­ti mo­kë­ji­mai vir­ši­ja vi­du­ti­ná dar­bo uþ­mo­kes­tá net ke­tu­ris kar­tus. Pak­ruo­jiš­kiai per me­tus sa­vo pra­dels­tø mo­kë­ji­mø su­mà „uþau­gi­no“ net 200 pro­c. Tie­sa, šie ro­dik­liai në­ra to­kie grës­min­gi, pa­ly­gin­ti su Pa­lan­ga, kur vi­du­ti­në pra­dels­ta sko­la vir­ši­ja me­ti­ná dar­bo uþ­mo­kes­tá. Ta­èiau au­gan­ti sko­lø naš­ta su­fle­ruo­ja, kad gy­ven­to­jai sun­kiai su­si­tvar­ko su fi­nan­si­niais ási­pa­rei­go­ji­mais.
Rad­vi­liš­kio, Ak­me­nës ir Jo­niš­kio ra­jo­nø sa­vi­val­dy­bës „pir­mau­ja“ pa­gal pra­dels­tø mo­kë­ji­mø at­ve­jus. Jo­se 1000 gy­ven­to­jø ten­ka dau­giau nei 160 pra­dels­tø mo­kë­ji­mø.
Daþ­niau­siai ási­sko­li­na­ma fi­nan­si­niam sek­to­riui (44 pro­c. at­ve­jø). To­kios sko­los, kaip ir pra­dels­ti mo­kë­ji­mai uþ ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, pa­si­þy­mi di­de­lë­mis su­mo­mis, tad su­si­for­muo­ja esant sun­kiai fi­nan­si­nei si­tua­ci­jai. To ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie mo­kë­ji­mus te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jø bend­ro­vëms, pvz., Pak­ruo­jy­je vi­du­ti­nis pra­dels­tas mo­kë­ji­mas uþ šio sek­to­riaus ámo­niø pa­slau­gas vir­ši­ja 800 Lt. Ten­ka pri­pa­þin­ti, kad mi­ni­ma­lø dar­bo uþ­mo­kes­tá vir­ši­jan­ti sko­la uþ te­le­fo­no ry­šá yra sva­rus neat­sa­kin­go as­me­ni­niø fi­nan­sø val­dy­mo po­þy­mis.
Kaip iš­si­va­duo­ti nuo ási­sko­li­ni­mø, pa­kruo­jiš­kiai ga­lë­tø kreip­tis pa­ta­ri­mo á Kel­mës ra­jo­no ir Šiau­liø mies­to gy­ven­to­jus, ku­rie su pra­dels­tais mo­kë­ji­mais per­nai tvar­kë­si ryþ­tin­gai. Kel­miš­kiø pra­dels­tø mo­kë­ji­mø su­ma per­nai su­ma­þë­jo dau­giau nei 16 pro­c., o abi šios sa­vi­val­dy­bës pa­te­ko tarp sep­ty­niø, ku­rio­se pra­dels­tø mo­kë­ji­mø at­ve­jø yra ma­þiau­sia.

Ke­ly­je ne­ma­þai iš­šû­kiø

Nors sunk­me­èio pëd­sa­kai ryš­kûs vi­so­se ša­lies sa­vi­val­dy­bë­se, Šiau­rës Lie­tu­va tu­ri ne­ma­þai ga­li­my­biø ke­ly­je á fi­nan­si­ná sta­bi­lu­mà. To­kiam po­ten­cia­lui pa­grin­do su­tei­kia vers­lui pa­lan­ki inf­rast­ruk­tû­ra ir ga­na kva­li­fi­kuo­ta dar­bo jë­ga.
Šiau­liø mies­to, Ma­þei­kiø, Ak­me­nës, Tel­šiø ir Pak­ruo­jo sa­vi­val­dy­bës, ge­rin­da­mos eko­no­mi­næ pa­dë­tá, ga­li at­si­spir­ti nuo aukš­tes­nio vi­du­ti­nio dar­bo uþ­mo­kes­èio nei dau­ge­lis ki­tø kai­my­ni­niø re­gio­nø. Þi­no­ma, sie­kiant kil­ti ge­ro­vës laip­te­liais, šiø sa­vi­val­dy­biø lau­kia ne­ma­þai iš­šû­kiø – vers­lo ir in­ves­ti­ci­jø ska­ti­ni­mas, ko­va su emig­ra­ci­ja bei gy­ven­to­jø pra­dels­tais mo­kë­ji­mais. Ryþ­tin­gai spren­dþiant šiuos klau­si­mus, ga­li­ma pa­grás­tai ti­kë­tis, kad eko­no­mi­nio at­si­ga­vi­mo ban­ga tu­rës áta­kos ne tik šioms, bet ir gre­ti­moms sa­vi­val­dy­bëms, tu­rin­èioms dau­giau kai­miš­kø vie­to­viø.
„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Ro­ber­ta SAU­DAR­GY­TË

Nors dar­bo bir­þos spe­cia­lis­tai tei­gia, kad ne­dar­bo ly­gis Šiau­liø ap­skri­ty­je ma­þë­ja, ieš­kan­tie­ji dar­bo kal­ba ki­taip. Pa­dë­jæs dip­lo­mus á stal­èius, jau­ni­mas su vil­ti­mi dai­ro­si á ki­tus mies­tus ar­ba krau­na­si la­ga­mi­nus á uþ­sie­ná.

Ge­ri spe­cia­lis­tai re­tai ka­da uþ­su­ka á dar­bo bir­þà. Jie daþ­niau­siai yra dir­ban­tys ir vis su­lau­kia nau­jø dar­bo pa­siû­ly­mø iš kon­ku­ren­tø ámo­niø. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Dip­lo­muo­ta spe­cia­lis­të – dar­bo bir­þos klien­të

23 me­tø rad­vi­liš­kie­të Vio­le­ta per­nai Šiau­liø uni­ver­si­te­te ági­jo lie­tu­viø fi­lo­lo­gi­jos ir ry­šiø su vi­suo­me­ne spe­cia­ly­bæ. Ne­ga­lë­da­ma sa­va­ran­kiš­kai ras­ti dar­bo, nuo lie­pos më­ne­sio mer­gi­na uþ­si­re­gist­ra­vo Rad­vi­liš­kio dar­bo bir­þo­je.

Pak­laus­ta apie ga­li­my­bes ras­ti dar­bà pa­gal spe­cia­ly­bæ, Vio­le­ta tik nu­si­juo­kë. Mer­gi­nos nuo­mo­ne, dar­bo bir­þo­je dau­giau dar­bø siû­lo­ma vy­rams: elekt­ri­kams, sta­liams. Vie­nin­te­lis pa­siû­ly­mas, ku­rá jai pa­tei­kë dar­bo bir­þos kon­sul­tan­të, bu­vo pu­sës eta­to ad­mi­nist­ra­to­rës dar­bas kai­me uþ Rad­vi­liš­kio. Mer­gi­nos tei­gi­mu, va­þi­në­ti á dar­bà tek­tø pa­klo­ti vi­sà al­gà, to­dël uþ­dar­bio ne­lik­tø. Vio­le­tai bu­vo pa­siû­ly­ta dirb­ti ir par­da­vë­ja-kon­sul­tan­te op­ti­ko­je, ta­èiau ten nu­vy­kus jai pra­ne­šë, kad þmo­gus á tà vie­tà jau yra priim­tas.

Be­dar­bë gau­na 315 li­tø so­cia­li­næ pa­šal­pà. Nors yra re­gist­ruo­ta dar­bo bir­þo­je, be­dar­bio pa­šal­pos ne­gau­na, nes ne­tu­ri dar­bo sta­þo. Vio­le­ta šiuo me­tu gy­ve­na pas të­vus, ku­rie jai ne­ma­þai pa­de­da, ki­taip iš­gy­ven­ti bû­tø neá­ma­no­ma. Kva­li­fi­ka­ci­jos kei­ti­mo ar pa­na­šiø kur­sø dar­bo bir­þa ne­siû­lo, ne­bent kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo, ta­èiau já mer­gi­na pui­kiai iš­ma­no. „Sup­ra­tau, kad be pa­þin­èiø dar­bo ras­ti be­veik neá­ma­no­ma“, – ne­links­mai sa­kë mer­gi­na. Vio­le­ta vis daþ­niau pa­gal­vo­ja apie iš­vy­ki­mà á uþ­sie­ná, nes Lie­tu­vo­je ne­ma­to atei­ties, bent jau kol kas.

To­ká pat iš­si­la­vi­ni­mà ági­ju­si 23 me­tø Si­gi­ta iš Kel­mës tei­gë, kad sto­jo á dar­bo bir­þà në ne­si­ti­kë­da­ma ras­ti dar­bo, la­biau to­dël, kad ne­rei­kë­tø mo­kë­ti so­cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­èio. Dar­bo pa­siû­ly­mø ne­si­ti­ki, nes pa­teik­da­ma duo­me­nis pa­ra­šë, kad ieš­ko dar­bo tik pa­gal spe­cia­ly­bæ.

„Gy­ve­nu Kel­më­je. Mies­tas ne­di­de­lis, to­dël ir dar­bo pa­siû­ly­mø la­bai ne­daug“, – sa­ko ji. Mer­gi­nos tei­gi­mu, ras­ti dar­bo ma­þa­me mies­te be­veik neá­ma­no­ma, to­dël pa­de­da­ma drau­gø ban­do ieš­ko­ti jo Vil­niu­je – ti­ki, kad ten yra dau­giau ga­li­my­biø.

24 me­tø be­dar­bë Dai­va iš Kel­mës bai­gë siu­vi­mo vers­lo or­ga­ni­za­vi­mà Klai­pë­dos siu­vi­mo pa­slau­gø mo­kyk­lo­je. Dar­bo Lie­tu­vo­je ieš­ko­jo sa­va­ran­kiš­kai, á dar­bo bir­þà ne­si­re­gist­ra­vo, nes ne­si­ti­kë­jo jo gau­ti. Šiuo me­tu ji dir­ba Ang­li­jo­je ir në ne­gal­vo­ja su­gráþ­ti. „Ági­jus pro­fe­si­ná iš­si­la­vi­ni­mà, dar­bo ga­li­my­bës Lie­tu­vo­je ne­ko­kios ir ne­pla­nuo­ju su­gráþ­ti“, – tei­gë mer­gi­na.

Svar­biau­sia pa­si­ti­kë­ti sa­vi­mi

Ka­ro­li­nos Klei­no­tai­tës-Go­rod­ni­èen­ko, Šiau­liø te­ri­to­ri­nës dar­bo bir­þos, dar­bo iš­tek­liø sky­riaus ve­dë­jos, tei­gi­mu, Šiau­liø ap­skri­ty­je ne­dar­bas ma­þë­ja, šiuo me­tu sie­kia 9,9 pro­c. Pa­ly­gin­ti su per­nai me­tais, ne­dar­bas su­ma­þë­jo 4,3 pro­cen­to. Di­dþiau­sias ne­dar­bas šiuo lai­ko­tar­piu Kel­më­je – 14,4 pro­c., ma­þiau­sias Šiau­liuo­se – 8,4 pro­c.

Spe­cia­lis­tës tei­gi­mu, pa­klau­siau­sios yra par­da­vi­mø, pro­duk­tø va­dy­bi­nin­kø, ad­mi­nist­ra­to­riø ir elekt­ros in­þi­nie­riø pro­fe­si­jos. Kal­bant apie kva­li­fi­kuo­tus dar­bi­nin­kus, la­biau­siai ieš­ko­ma par­da­vë­jø ir siu­vë­jø. Pa­sak K. Klei­no­tai­tës-Go­rod­ni­èen­ko, svar­biau­sia ieš­kant dar­bo yra tin­ka­mai pri­si­sta­ty­ti darb­da­viui. „Ne vi­si dar­buo­to­jai pa­si­ti­ki sa­vo jë­go­mis. Tai po­kal­bio me­tu darb­da­viai pa­ste­bi“, – tei­gë spe­cia­lis­të.

Da­bar darb­da­viai vis daþ­niau nau­do­ja­si pro­gra­ma, ku­rio­je da­ly­vau­jant dar­bo bir­þa fi­nan­suo­ja da­lá at­ly­gi­ni­mo. Darb­da­viams tai mo­ty­va­ci­ja priim­ti dar­buo­to­jà iš dar­bo bir­þos. Spe­cia­lis­tai pa­ste­bi ten­den­ci­jas, kad dar­bi­nin­kai ro­do mo­ty­va­ci­jà ir, pa­si­bai­gus pro­gra­mai, lie­ka dirb­ti ámo­në­je.

Jau­niems spe­cia­lis­tams, kà tik bai­gu­siems stu­di­jas, dar­bo bir­þos spe­cia­lis­tai pa­de­da ieš­ko­ti dar­bo pa­gal spe­cia­ly­bæ. Perk­va­li­fi­ka­vi­mas ar kur­sai pa­siû­lo­mi tik tuo at­ve­ju, jei­gu per me­tus nie­ko ne­ran­da­ma.

Ieš­ko jau­nø spe­cia­lis­tø

Lei­dyk­los „Lu­ci­li­jus“ lei­dy­bos va­do­vë Dan­guo­lë Va­si­liaus­kie­në pa­si­nau­do­jo dar­bo bir­þos pro­gra­ma ir šiuo me­tu vyks­ta tre­èio kan­di­da­to, ku­rá rem­tø Dar­bo bir­þa, at­ran­ka.

Va­do­vës tei­gi­mu, ámo­në, dir­ban­ti kû­ry­bi­ná dar­bà, tu­ri ieš­ko­ti bû­tent jau­nø spe­cia­lis­tø, ku­riø màs­ty­mas dar ne­pri­si­tai­kë prie esa­mø sà­ly­gø, kol jau­nat­viš­kas mak­si­ma­liz­mas dar neišb­lë­sæs. Ámo­nës ad­mi­nist­ra­ci­ja tu­ri ne­truk­dy­ti ágy­ven­din­ti su­ma­ny­mø, ne­tram­dy­ti ini­cia­ty­vos.

D. Va­si­liaus­kie­nës tei­gi­mu, ne­dar­bas – blo­gas reiš­ki­nys ne tik be­dar­biui, bet ir vers­li­nin­kui. Já di­di­na ne­tik­ru­mo jaus­mas. Vers­li­nin­kai, ypaè smul­kie­ji, ne­jau­èia sta­bi­lios vers­là re­mian­èios po­li­ti­kos, to­dël nors ir ga­lë­tø kur­ti nau­jas dar­bo vie­tas, sten­gia­si iš­si­vers­ti esa­mo­mis sà­ly­go­mis.

„Ma­nau, kad në vie­na aukš­to­ji mo­kyk­la ne­pa­rengs spe­cia­lis­to konk­re­èiai dar­bo vie­tai. Tik nuo ab­sol­ven­to pri­klau­so, ar jis ge­bës pa­nau­do­ti ágy­tas þi­nias ir ge­bë­ji­mà ási­tvir­tin­ti dar­bo rin­ko­je“, – sam­pro­ta­vo lei­dy­bos va­do­vë.

Be­dar­biø klai­dos

Si­mo­na Ja­së­nai­të, Šiau­liø per­so­na­lo val­dy­mo gru­pës di­rek­to­rë, kal­bë­da­ma apie ne­dar­bà Šiau­liuo­se, sa­ko: „Kol kas vyks­ta na­tû­ra­lus ju­dë­ji­mas. Ma­si­niø at­lei­di­mø në­ra, bet ir at­ly­gi­ni­mo di­di­ni­mo dar ne­nu­si­ma­to. Kaip vi­sa­da trûks­ta kva­li­fi­kuo­tø dar­buo­to­jø ir ge­rø sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tø. Kva­li­fi­kuo­tø dar­buo­to­jø sty­giø ypaè jau­èia ga­my­bi­nës ámo­nës: bal­dø, me­ta­lo ap­dir­bi­mo pra­mo­në ir kt. Ko­mer­ci­jos sky­riuo­se trûks­ta eks­por­to va­dy­bi­nin­kø, tu­rin­èiø pa­tir­ties ir mo­kan­èiø uþ­sie­nio kal­bø. Tarp­tau­ti­niø per­ve­þi­mø kom­pa­ni­jos ieš­ko to­li­mø­jø rei­sø vai­ruo­to­jø, lo­gis­ti­kos va­dy­bi­nin­kø ir tech­ni­nio ap­tar­na­vi­mo spe­cia­lis­tø: me­cha­ni­kø, šalt­kal­viø, su­vi­rin­to­jø.“

Anot di­rek­to­rës, ge­ri spe­cia­lis­tai vi­sa­da yra lau­kia­mi. Jie daþ­niau­siai yra dir­ban­tys ir vis su­lau­kia nau­jø pa­siû­ly­mø. Jiems te­rei­kia su­dë­lio­ti pri­va­lu­mus ir trû­ku­mus bei ap­si­spræs­ti, ar pa­si­lik­ti ámo­në­je, ar sa­vo kar­je­rà tæs­ti nau­ja­me dar­be.

Daþ­na prie­þas­tis, ko­dël dar­buo­to­jai ne­gau­na dar­bo, – jø dar­bi­në pa­tir­tis yra la­bai siau­ros spe­cia­li­za­ci­jos. Su tuo ten­ka su­si­dur­ti þmo­nëms, ku­rie dir­bo di­de­lë­se ámo­në­se ir il­gai at­li­ko tam tik­rà spe­ci­fi­ná dar­bà. Nau­jas darb­da­vys bi­jo, kad dar­buo­to­jai ne­ge­bës at­lik­ti pla­tes­niø funk­ci­jø.

Ki­ta prie­þas­tis – blo­gas sa­vo dar­bo funk­ci­jø at­li­ki­mas anks­tes­nia­me dar­be. Darb­da­viai daþ­niau­siai su­si­ren­ka re­ko­men­da­ci­jas iš bu­vu­siø dar­bo­vie­èiø ir blo­gi at­si­lie­pi­mai apie pro­fe­si­næ pa­tir­tá ar­ba as­me­ny­bës pro­ble­mas tam­pa il­ga­lai­kio ne­dar­bo prie­þas­ti­mi.

Pa­tir­tis dar ne vis­kas

Anot S. Ja­së­nai­tës, jau­nas dar­buo­to­jas tu­ri tu­rë­ti ma­þiau rei­ka­la­vi­mø darb­da­viui ne­gu ámo­në­je il­gai dir­ban­tys as­me­nys. Bë­gant lai­kui ágy­da­mas pa­tir­ties, þi­niø ir ágû­dþiø, su­kû­ræs pri­dë­ti­næ ver­tæ ir da­væs nau­dos ámo­nei, jis ga­li ti­kë­tis áver­ti­ni­mo ir di­des­nio at­ly­gio. No­rint bû­ti pri­pa­þin­tu dar­be, rei­kia dirb­ti 110 pro­c. pa­jë­gu­mu.

Kam pa­si­se­ka ras­ti dar­bà ne­tu­rint pa­tir­ties? Anot spe­cia­lis­tës, daþ­niau­siai tiems, ku­rie tu­ri iš­skir­ti­niø ge­bë­ji­mø. „Aš vi­sa­da stu­den­tams pri­me­nu, kad kar­je­ros pla­na­vi­mas pra­si­de­da ne ta­da, kai gau­ni dip­lo­mà, o ge­ro­kai anks­èiau. Stu­di­jø me­tais rei­kia in­ves­tuo­ti á sa­ve ir mo­ky­tis ne tik pa­gal stu­di­jø pro­gra­mà pri­va­lo­mø da­ly­kø, bet ir to­bu­lë­ti pa­pil­do­mai: mo­ky­tis ko­kios nors re­tes­nës uþ­sie­nio kal­bos, iš­mok­ti dirb­ti su­dë­tin­go­mis pro­gra­mo­mis, ug­dy­ti as­me­ni­niø sa­vy­biø rin­ki­ná: ly­de­rys­tæ, vers­lu­mà, ge­bë­ji­mà bend­rau­ti, pla­nuo­ti lai­kà ir t. t. Tik pa­pil­do­mos þi­nios pa­da­rys ta­ve iš­skir­ti­ná tarp bend­raam­þiø ir pa­di­dins ga­li­my­bæ ras­ti pa­gei­dau­ja­mà dar­bà“, – sa­ko pa­šne­ko­vë.

Šiau­liø pra­mo­ni­nin­kø aso­cia­ci­ja dis­ku­si­jai pa­si­kvie­të Fi­nan­sø ir eko­no­mi­kos bei Mies­to ûkio ir plët­ros ko­mi­te­tø pir­mi­nin­kus. Mies­to pra­mo­ni­nin­kai su­ne­ri­mæ – sie­kia iš­siaiš­kin­ti, ko­kia pra­si­sko­li­nu­sios Šiau­liø mies­to sa­vi­val­dy­bës stra­te­gi­ja atei­nan­èiais me­tais.

Ko­kios stra­te­gi­jos im­sis po­li­ti­kai – ne­þi­nia. Vie­šo­je erd­vë­je pa­si­gir­dæ sie­kiai mies­tà gel­bë­ti di­di­nant pa­ja­mas su­kë­lë vers­lui ne­ri­mà. Mies­to ûkio ir plët­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas ne­ga­lë­jo at­vyk­ti, Fi­nan­sø ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas ási­ti­ki­næs, kad sko­li­ni­mo­si li­mi­tà išeik­vo­ju­siø Šiau­liø gel­bë­ji­mo ra­tas – iš­lai­dø ma­þi­ni­mas, ku­rio rei­kë­jo im­tis prieš 5-8 me­tus. Pa­sak Þil­vi­no Ši­lë­no, Fi­nan­sø ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko,  aki­vaiz­du, kad pa­grin­di­nes sko­lø bei iš­lai­dø pa­den­gi­mo pro­ble­mas spræs­ti bus kliû­èiø. Po­li­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo iš­kart su­lau­kia net ir ne­di­de­lës per­tvar­kos, pvz., mo­kyk­lø sar­gø kei­ti­mas ap­sau­gos kom­pa­ni­jo­mis. Pra­mo­ni­nin­kai sa­ko, kad Šiau­liø po­li­ti­kai tu­rë­tø prieš sko­lin­da­mie­si áver­tin­ti in­ves­ti­ci­niø pro­jek­tø tæs­ti­nu­mà.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Lapk­ri­èio 24-26 d. Šiau­liø are­no­je vyks tarp­tau­ti­në vers­lo ir pa­sie­ki­mø pa­ro­da „Šiau­liai 2011“. Še­šio­lik­tà kar­tà vyk­sian­ti pa­ro­da ne­bus spe­cia­li­zuo­ta, ta­èiau šie­met jos svar­biau­sias ak­cen­tas bus ener­ge­ti­ka, eko­lo­gi­ja ir eko­no­mi­ja. „Pa­ro­dos ak­cen­tas – 3 E, va­di­na­si, la­bai lau­kia­mos ámo­nës, ku­rios spe­cia­li­zuo­ja­si sau­lës, vë­jo, van­dens, bio­ku­ro pa­nau­do­ji­mo ener­gi­jai ga­min­ti, eko­lo­giš­ko mais­to ga­my­bos, pa­sta­tø šil­ti­ni­mo ir tech­no­lo­gi­jø sri­ty­se“, – sa­ko pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­riø Šiau­liø pre­ky­bos, pra­mo­nës ir ama­tø rû­mø ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Alf­re­das Jo­nuš­ka.

Šiau­liø pre­ky­bos, pra­mo­nës ir ama­tø rû­mø ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Alf­re­do Jo­nuš­kos tei­gi­mu, pa­ro­da – tai pui­ki ga­li­my­bë pri­sta­ty­ti sa­ve, tei­kia­mas pa­slau­gas, nau­jau­sius ga­mi­nius ar vers­lo spren­di­mus. „Sus­tip­rin­ki­me kon­tak­tus su esa­mais ir nau­jais klien­tais, ša­lies bei uþ­sie­nio ámo­në­mis“, – sa­ko jis. Alf­re­do JO­NUŠ­KOS as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Kon­cer­tai, pri­sta­ty­mai, tarp­tau­ti­nës kon­fe­ren­ci­jos

Nes­pe­cia­li­zuo­to­je tarp­tau­ti­në­je vers­lo ir pa­sie­ki­mø pa­ro­do­je „Šiau­liai 2011“ lau­kia­ma itin gau­saus da­ly­viø bû­rio. Anot

A. Jo­nuš­kos, spë­ja­ma, kad šie­met ámo­niø da­ly­vaus dau­giau nei per­nai, nes re­gist­ra­ci­ja vyks­ta itin in­ten­sy­viai. Net svars­to­ma, ar dël plo­to trû­ku­mo vi­si no­rin­tys ga­lës pa­ro­do­je da­ly­vau­ti. „Lau­kia­me ne tik ámo­niø iš Lie­tu­vos. Da­ly­vau­ti pa­ro­do­je pa­no­ro sve­èiai iš Pran­cû­zi­jos, Vo­kie­ti­jos, Len­ki­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Ru­si­jos. At­vyks ir ámo­niø at­sto­vai, ir de­le­ga­ci­jos iš šiø ša­liø. Lau­kia­ma am­ba­sa­dø, sa­vi­val­dos ir ša­lies val­dþios at­sto­vø“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Sve­èiai iš uþ­sie­nio þi­no, kad pa­ro­dos ak­cen­tas – 3 E, tad Šiau­liuo­se þa­da pri­sta­ty­ti bû­tent ener­ge­ti­kos, eko­no­mi­jos ir eko­lo­gi­jos vers­lo sfe­ras.

„Pa­ro­dos me­tu bus ren­gia­mi pa­si­ro­dy­mai, pri­sta­ty­mai, tarp­tau­ti­nës kon­fe­ren­ci­jos. Vi­sa tai bus trans­liuo­ja­ma lan­ky­to­jams di­de­lia­me ek­ra­ne. Pa­ro­do­je kon­cer­tuos me­no mo­kyk­lø auk­lë­ti­niai, tad atë­ju­sie­siems bus tik­rai ne­nuo­bo­du, vi­si pa­jus šven­tæ“, – sa­ko A. Jo­nuš­ka.

Vyks dvi tarp­tau­ti­nës kon­fe­ren­ci­jos: „Ant­ro­ji fi­nan­si­nës kri­zës ban­ga?“ ir „In­ves­ta­vi­mas glo­ba­lio­se kryþ­ke­lë­se: kur su­si­tin­ka ry­tai ir va­ka­rai.“

Šiau­liø pre­ky­bos, pra­mo­nës ir ama­tø rû­mai pa­ro­dà ren­gia kar­tu su Šiau­liø mies­to sa­vi­val­dy­be. A. Jo­nuš­ka dþiau­gia­si, kad ge­ra­no­riš­kai pri­si­de­da re­gio­no sa­vi­val­dy­bës, ku­rios ne tik ra­gi­na sa­vo ra­jo­nø ámo­nes da­ly­vau­ti, bet ir pa­kvie­të par­tne­rius iš uþ­sie­nio.

„Re­gio­nø sa­vi­val­dy­biø dë­ka dau­ge­lis ámo­niø at­vyks­ta á pa­ro­dà. Kai dir­ba­ma drau­ge, ir ren­gi­nys pa­vyks­ta pui­kiai“, – šyp­so­si ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius.

Lau­kia pa­ro­da, no­mi­na­ci­jos ir dip­lo­mai

Kas­me­të vers­lo pa­ro­da su­tei­kia pui­kià ga­li­my­bæ pa­de­monst­ruo­ti Šiau­liø ir ki­tø Lie­tu­vos re­gio­nø pra­mo­nës, smul­kaus bei vi­du­ti­nio vers­lo po­ten­cia­là ir ápras­min­ti per me­tus nu­veik­tus dar­bus.

Per­nai are­no­je vy­ku­sio­je ju­bi­lie­ji­në­je tarp­tau­ti­në­je vers­lo ir pa­sie­ki­mø pa­ro­do­je da­ly­va­vo net 182 da­ly­viai, su­lauk­ta 13 tûkst. lan­ky­to­jø.

Ámo­nës pa­ro­do­je da­ly­va­vo be­si­ti­kë­da­mos ne tik par­duo­ti, bet ir uþ­megz­ti nau­jø ry­šiø bei pa­gar­sin­ti sa­vo pa­sie­ki­mus. Per­nai pra­de­dan­tiems vers­lo nau­jo­kams pri­si­sta­ty­ti pa­dë­jo pen­kios sa­vi­val­dy­bës, iš sa­vo biu­dþe­tø fi­nan­sa­vu­sios jø iš­lai­das pa­ro­do­je. Da­ly­va­vo ne tik mû­sø ša­lies, bet ir Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Pran­cû­zi­jos vers­lo ámo­nës.

Pa­ro­dos me­tu bu­vo tei­kia­mos no­mi­na­ci­jos ir dip­lo­mai uþ gra­þiau­sià sten­dà, ga­mi­ná bei pa­slau­gà. No­mi­na­ci­jos ir dip­lo­mai pa­ro­dos da­ly­viams bus tei­kia­mi ir šie­met.

Šiø­me­të­je pa­ro­do­je lan­ky­to­jai ne tik ga­lës ási­gy­ti pro­duk­ci­jos. At­vy­ku­siuo­sius á are­nà pa­si­tiks ga­mi­niø pa­ro­da – bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti elekt­ri­ná dvi­ra­tá, elekt­ro­mo­bi­lá, vë­jo, sau­lës ko­lek­to­rius ir kt.

Pa­ro­dø Lie­tu­vo­je iš­ta­kos – Šiau­liuo­se su­reng­ta pir­mo­ji þe­mës ûkio pa­ro­da

Prieš dau­giau nei šimt­me­tá pre­ky­bos ir pra­mo­nës pa­sie­ki­mai vi­suo­me­nei pra­dë­ti pri­sta­ti­në­ti va­di­na­mo­sio­se þe­mës ûkio pa­ro­do­se. Pir­mo­ji þe­mës ûkio pa­ro­da Lie­tu­vo­je su­reng­ta 1875 ar 1876 m. Šiau­liuo­se, vë­liau Lie­tu­vos mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se nu­si­drie­kë iš­ti­sa pa­ro­dø vir­ti­në.

Šiau­liuo­se gra­fo Ni­ko­la­jaus Zu­bo­vo pa­stan­go­mis, ak­ty­viai da­ly­vau­jant ap­skri­ties dva­ri­nin­kams, XIX a. II pu­së­je se­na­ja­me par­ke, di­de­lë­je aikš­të­je prie Min­tau­jos ke­lio or­ga­ni­zuo­ja­mo­se þe­mës ûkio pa­ro­do­se, bu­vo eks­po­nuo­ja­mi þe­mës ûkio áran­kiai, ma­ši­nos, ark­liai, gal­vi­jai, paukš­èiai, vai­siai, dar­þo­vës, ja­vai, na­mø au­di­niai ir ki­ti pro­duk­tai. Eks­po­na­tai bu­vo at­ve­þa­mi ne tik iš Kau­no, bet ir iš Vil­niaus, Vi­tebs­ko, Mins­ko, Su­val­kø, Kur­šo gu­ber­ni­jø. Pa­ro­dos bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mos vi­du­ti­niš­kai kas tre­jus me­tus.

Pa­ro­dos šiau­lie­èiams bu­vo di­dþiu­lis ávy­kis, jos vyk­da­vo su itin di­de­le „po­mpa“, an­tai á 1910 m. pa­ro­dà bu­vo par­duo­ta 19 tûkst. bi­lie­tø.

Ieva SCIURAITË

Jau daug metø lyderio pozicijas Šiauliø regione uþimanti ámoniø grupë "S PLIUS" , teikianti interneto, kabelinës ir skaitmeninës televizijos bei fiksuoto ryšio paslaugas, pleèia savo veiklà. Nuo rugpjûèio 1-osios á šià grupæ ásiliejus Kelmës kabelinei televizijai, maloniø permainø sulauks ir televizijos þiûrovai bei interneto vartotojai.

Dešimtis kartø greitesnis internetas

Kelmës kabelinës televizijos þiûrovø ir interneto vartotojø laukia naujovës. Jau pradëti apie tris mënesius truksiantys interneto ir kabelinës televizijos tinklo modernizacijos darbai, kuriuos atlikus iki šiol buvusi 2-5 Mbps interneto greitaveika padidës net iki 100 Mbps. Maloni þinia ta, kad uþ greitesná ir kokybiškesná internetà nereikës mokëti në cento daugiau nei iki šiol - abonentinis mokestis bus tas pats.

Kabelinë, skaitmeninë televizija ir fiksuotas ryšys

Permainas pajus ir kabelinës televizijos abonentai. Jie galës dþiaugtis geresne vaizdo ir garso kokybe, þiûrëti daugiau kanalø. Modernizavus tinklà, kelmiškiams bus pasiûlyta ir skaitmeninës televizijos paslauga. Jos privalumus jau išbandæ "S plius" vartotojai dþiaugiasi turëdami elektroniná programø gidà, didesná kalbø pasirinkimà, galimybæ matyti apie 100 televizijos kanalø.

Kelmiškiams netrukus bus pasiûlyta ir fiksuoto ryšio paslauga itin palankiais tarifais. "S plius" paslaugos bus prieinamos ne tik daugiabuèiø gyventojams, bet ir nuosavuose namuose gyvenantiems þmonëms.

Populiarus savaitraštis nemokamai

Kelmës kabelinës televizijos ir interneto paslaugomis besinaudojantys abonentai nuo šio penktadienio bus maloniai nustebinti, nes net du mënesius galës nemokamai skaityti Šiauliø regione didelio populiarumo sulaukusá savaitraštá "Šiauliai plius", kuris Šiaurës Lietuvoje spausdinamas didþiausiu tiraþu. Savaitraštyje nagrinëjamos Šiauliø regiono aktualijos, pateikiama savaitës televizijos programa, ádomios áþvalgos. Tiems, kurie turi arba keltina uþsisakyti tik vienà paslaugà, savaitraštis po dviejø mënesiø kainuos simboliná lità kas mënesá, o besinaudojantys ir kabelinës televizijos, ir interneto paslaugomis savaitraštá nuolat gaus nemokamai.

Ámoniø grupë "S plius" išsiskiria aukšta klientø aptarnavimo kokybe. Klientø patogumui nuo šiol gedimai registruojami visà parà bendruoju tel. 8~700 121 01 arba darbo valandomis tel. (8~427) 611 10. Paskambinus bendruoju telefono numeriu, taip pat galima išsakyti pageidavimus ar pasiûlymus bei uþsakyti paslaugas. Atstovybës adresas išlieka tas pats: Pievø g. 4-2, Kelmë.

Ar kada nors susimàstëte apie tai, kas lemia verslo sëkmæ? Ko gero, galëtumëte išvardyti aibæ veiksniø, nepamiršdami paminëti verslaus lyderio, grieþto vadovavimo, sumanios strategijos ir sunkaus darbo. Taèiau ar neliktø pamirštas elementariausias faktorius – nuolatinis ryšys su verslo partneriais ir ištikimiausiais klientais? Toká ryšá padës uþtikrinti bendrovë "S plius", kuri jau daugiau nei pusæ dešimtmeèio teikia fiksuoto ryšio paslaugas. Tapæ "S plius" vartotoju, turësite ne tik kokybiškà ir nepertraukiamà ryšá, bet ir galësite gerokai sumaþinti savo išlaidas.

Išskirtinës galimybës fiksuoto ryšio abonentams

Nemokami pokalbiai savame tinkle – tai tik maþa dalis to, kuo gali pasinaudoti "S plius" fiksuoto ryšio abonentai. Ámonës, panorëjusios senàjá ryšio operatoriø pakeisti á "S plius", tai galës padaryti vos per vienà darbo dienà. Specialistai ne tik padës išsirinkti optimalø telekomunikacijø sprendimà, bet ir drauge su uþsakovu jam patogioje vietoje pasirinktu laiku uþpildys paslaugø uþsakymo sutartá. Klientams, keièiantiems operatoriø, suteikiama galimybë išsaugoti senàjá numerá arba rinktis naujà geografiná (prasidedantá miesto kodu) ar individualø (prasidedantá skaièiais 8~700) numerá.

"S plius" siûlo ir šiuo metu populiarëjanèià virtualios telefonø stotelës (IP PBX) paslaugà. Pasirinkusi šià paslaugà, ámonës turi galimybæ neprisirišti prie telefono numeriø kiekio ar geografinës padëties, todël atskiruose pastatuose ar net skirtinguose miestuose esanèius ámonës filialus galima sujungti á vienà ámonei priklausantá uþdarà telefonø tinklà. Ámonë gali pasirinkti naudotis vienu bendru telefono numeriu, o jos darbuotojai tarpusavyje gali susisiekti trumpaisiais vidiniais numeriais ir tarpusavyje bendrauti nemokamai.

Besinaudojanèiai "S plius" virtualios telefonø stotelës paslaugomis ámonei nereikës investuoti perkant naujà telefono stotelæ bei mokëti uþ jos prieþiûrà. Virtualià telefonø stotelæ sukonfigûruos kompetentingi "S plius" specialistai, o tolimesnis pasirinktø paslaugø valdymas gali bûti atliekamas paèios ámonës jai priskirtoje valdymo panelëje, kuri pasiekiama per interneto prieigà. Klientams suteikiama galimybë matyti, keliais numeriais disponuoja ámonë, kokius trumpuosius ir ilguosius numerius turi, keisti teikiamø paslaugø parametrus bei valdyti papildomas funkcijas. Papildomai galima uþsisakyti automatinio balso palydovo, pokalbiø árašymo, virtualaus fakso ir begalæ kitø funkcijø.

Balso palydovas skambinanèiajam suteiks galimybæ vienu mygtuko paspaudimu pasirinkti pageidaujamà skyriø ar filialà. Naudojantis pokalbiø árašymo paslauga, galima bet kada perklausyti pasirinkto telefono numerio pokalbiø árašus. Virtualaus fakso paslauga leis kompiuteryje perþiûrëti fakso siuntimo ataskaitas bei atsiøstus dokumentus.

Lanksèiausia tarifø sistema

"S plius" pagal kiekvienos ámonës poreikius gali pasiûlyti vienus geriausiø pokalbiø tarifø mieste, uþmiestyje ir uþsienio šalyse. Išskirtinë tarifø sistema jau sugundë ne vienà privaèià ámonæ ir valstybinæ ástaigà.

Maþesnëms ámonëms bendrovë "S plius" siûlo mokëjimo planà "Pliusas verslui". Vos uþ 16 litø mënesiná mokestá ámonës darbuotojai piko metu (nuo 7 iki 20 val.) á fiksuoto ryšio telefonus skambins uþ 9 ct/min., o pokalbiai su mobiliojo ryšio tinklais kainuos 19 ct/min. Á keliasdešimt uþsienio šaliø fiksuoto ryšio tinklø šio plano abonentai skambins uþ 17 ct/min.

Ámonëms, turinèioms didesniø poreikiø, rekomenduojama uþsisakyti planus su minimaliais 35 arba 45 litø prakalbamais mënesiniais mokesèiais. Ámonës skambuèiø kainos á fiksuoto ryšio telefonus ištisà parà sieks atitinkamai 8 arba 9 ct/min. Abiejø planø vartotojai á mobiliojo ryšio tinklus galës skambinti uþ 19 ct/min. Skambuèiai á Airijos, Danijos, Didþiosios Britanijos, Italijos, Norvegijos, Prancûzijos, Švedijos ir kitø uþsienio šaliø fiksuoto ryšio tinklus atsieis tiek pat, kiek kainuotø pokalbiai Lietuvoje – 7 ct/min. Pasirinkusios šá planà, sumaþëjusiomis sàskaitomis uþ fiksuoto telefono ryšio paslaugas dþiaugiasi ne viena transporto, logistikos bei daugelis kitø ámoniø, bendradarbiaujanèiø su uþsienio šaliø ámonëmis.

Jeigu ámonës turi išskirtiniø pageidavimø ar neeiliniø poreikiø, elektroniniø ryšiø paslaugø bendrovë "S plius" pasirengusi ágyvendinti bet kokius klientø lûkesèius ir pasiûlyti geriausius tarifus maþiausiomis skambuèiø kainomis.

"Spykas plius" – išeitis keliaujantiems

Ámoniø atstovai, keliaujantys po pasaulá arba daþnai skambinantys á sveèias šalis, galës nebesirûpinti dël dideliø mokesèiø uþ tarptinkliná ryšá. "Spykas plius" paslauga skirta abonentams, turintiems mobiløjá telefonà, kuriame yra bevielio interneto (Wi-Fi, WLAN) funkcija. Telefonu prisijungus prie bevielio interneto zonos, pokalbiai per "Spykas plius" kainuoja tarsi skambinant Lietuvoje. Negana to, pokalbiai tarp "Spyko" ir "S plius" fiksuoto ryšio tinklo vartotojø abonentams nekainuos në cento.

Ámonës, norinèios uþ minimalø mokestá þemiausiais tarifais skambinti á uþsienio šalis, gali "Spyko" paslaugà ádiegti savo kompiuteriuose. Naudojantis kompiuterine "Spyko" programa, abonentams suteikiamas realus telefono numeris, todël internetu, turint ausines su mikrofonu, á Europos šalis galima skambinti nuo 7 ct/min.

Naudojant "Spykà", galima skambinti á bet kurià pasaulio šalá, nepriklausomai nuo to, kur yra skambinantysis. Naudojant šià programà uþsienyje, priimami skambuèiai iš kitø tinklø nekainuoja. Pokalbiø sàskaitas galima apmokëti per internetinæ mokëjimo sistemà arba atvykus á "S plius" klientø aptarnavimo skyrius.

Daugiau informacijos apie juridiniams asmenims teikiamas fiksuoto ryšio paslaugas suþinosite apsilankæ "S plius" verslo klientø aptarnavimo skyriuje, interneto svetainëje www.splius.lt arba paskambinæ telefonu (8~700) 050 00.

Stasys ŠLIOÞA

Kasdien skubantys ir kišenëse mobiliuosius telefonus besinešiojantys þmonës fiksuotà ryšá neretai laiko atgyvena ir në nesusimàsto, kad naudojantis tokio ryšio paslauga galima sutaupyti. Taèiau dauguma vyresnio amþiaus þmoniø, tebesinaudojanèiø fiksuotu ryšiu kaip pagrindine susisiekimo priemone su savo artimaisiais, kaimynais ar ávairiomis ástaigomis, vertina šià paslaugà ir neásivaizduoja savo kasdienybës be jos. Elektroniniø ryšiø paslaugø bendrovë „S plius“ jau daugiau nei pusæ dešimtmeèio bendradarbiauja su fiksuoto ryšio operatoriumi - „Nacionaliniu telekomunikacijø tinklu“ (NTT) - ir teikia IP telefonijos paslaugas. „S plius“ siûlomø fiksuoto ryšio paslaugø tarifai leidþia gerokai sumaþinti bendravimo išlaidas.

Kodël verta keisti tradiciná fiksuoto ryšio operatoriø?

Daþnas, besinaudojantis fiksuotu telefono ryšiu, net nepagalvoja, kad galbût vertëtø perþiûrëti savo gaunamas sàskaitas uþ pokalbius ir nemokëti iš ápratimo. Tradicinio fiksuoto ryšio operatoriaus keitimas yra puiki proga sutaupyti. Tikriausiai kiekvienas yra gavæs tikrai gerà pasiûlymà, taèiau ne kiekvienas išdráso juo pasinaudoti. „S plius“ siûlo nebijoti pokyèiø - nemokamai persikelti savo turimà fiksuoto telefono numerá á „S plius“ ir kalbëti su savo artimaisiais paèiais palankiausiais tarifais.

„S plius“ darbuotojai klientams patogiu metu padës sutvarkyti visus reikiamus registracijos dokumentus. Jeigu klientai negali atvykti á „S plius“ aptarnavimo skyriø, tada bendrovës darbuotojas atvaþiuos á kliento namus ir paslaugø uþsakymo sutartá uþpildys drauge su uþsakovu.

„S plius“ fiksuotas ryšys ádiegiamas nepriklausomai nuo to, ar klientas naudojasi kito fiksuoto ryšio operatoriaus paslaugomis. Abonentinæ linijà, atsiþvelgiant á kliento poreikius, galima árengti ávairias bûdais – per esamà duomenø perdavimo linijà, kabelinës televizijos tinklus arba ávedant atskirà linijà. Pereinant iš kito fiksuoto ryšio operatoriaus, dokumentai sutvarkomi akimirksniu, numeris perkeliamas per vienà darbo dienà, o ši paslauga suteikiama nemokamai.

Numerio perkëlimas – tai galimybë fiksuoto telefono ryšio abonentams pakeisti esamà operatoriø išsaugant senàjá telefono numerá. Tapus „S plius“ abonentu, išvengiant nepatogumø, ir toliau bûtø naudojamas senasis numeris.

NTT fiksuotas ryšys teikiamas keliose dešimtyse Lietuvos miestø, todël „S plius“ klientai su draugais, paþástamais ar partneriais, kurie taip pat naudojasi NTT ryšiu, gali bendrauti nemokamai visoje šalyje. Negana to, siûlomi gerokai pigesni tarpmiestiniai skambuèiai á kitø operatoriø, mobiliojo ryšio bei uþsienio tinklus.

Fiksuoto ryšio planai – kiekvienam pagal poreikius

Palankiausià fiksuoto ryšio mokëjimo planà klientams padës išsirinkti kvalifikuoti „S plius“ specialistai. Bendrovë siûlo itin lanksèià mokëjimo planø sistemà, pritaikytà kiekvieno vartotojo poreikiams ir išsiskirianèià þemais pokalbiø tarifais. Nepriklausomai nuo pasirinkto plano, abonentams suteikiama keliasdešimt valandø nemokamø pokalbiø á visus Lietuvos fiksuoto ryšio tinklus.

„Senjorai“ – populiariausias „S plius“ siûlomas mokëjimo planas. Tai specialiai pensinio amþiaus gyventojams pritaikytas planas, kuris suteikia galimybæ pagyvenusiems þmonëms uþ 19,90 Lt mënesiná mokestá nemokamai kalbëti 32 valandas. Senjorai, prakalbëjæ tris dešimtis nemokamø valandø, ir toliau galës bendrauti palankiausiais tarifais – skambuèiai á fiksuoto ryšio tinklus ne piko metu kainuoja vos 3 ct/min., o pokalbiai savame tinkle visada nemokami. Tai pigiau, nei dauguma moka tradiciniam fiksuoto ryšio operatoriui.

Pasirinkæ planà „Šeima“, abonentai uþ dvidešimties litø nesiekiantá mënesiná mokestá gali 22 valandas kalbëti nemokamai. Vartotojams suteikiama 20 valandø nemokamø pokalbiø á fiksuotus ryšio tinklus visoje Lietuvoje ne piko metu (nuo 20 iki 7 val.) darbo dienomis, švenèiø dienomis ir laisvadieniais bei 2 valandos nemokamø pokalbiø piko metu (nuo 7 iki 20 val.) darbo dienomis. Išnaudojus nemokamø valandø limità, nevertëtø sukti galvos, nes á fiksuoto ryšio tinklus ne piko metu galima skambinti uþ 3 ct/min., pokalbiai su mobiliojo ryšio abonentais kainuoja vos 11 ct/min.

Gyventojams, turintiems artimøjø uþsienyje, „S plius“ turi vienà palankiausiø pasiûlymø šalyje. Uþsisakæ planà „60 plius“, abonentai vos uþ 15 litø mënesiná mokestá maþiausiais tarifais galës skambinti á uþsiená išvykusiems artimiesiems. Uþ 7 ct/min. „S plius“ abonentai galës skambinti á Airijos, Danijos, Didþiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos, Norvegijos, Švedijos ir daugybës kitø šaliø fiksuoto ryšio tinklus. Šio plano abonentams taip pat suteikiama 60 nemokamø minuèiø á visus tiek fiksuoto ryšio, tiek mobiliuosius Lietuvos tinklus.

„Spykas“ – alternatyva fiksuotam ryšiui

„Spykas“ – tai telefonas, ádiegiamas á abonento kompiuterá. Naudodami toká telefonà, vartotojai gali kalbëtis su visais telefono ryšio abonentais bet kurioje pasaulio vietoje itin maþais tarifais. „Spyko“ abonentams suteikiamas realus telefono numeris, todël norint bendrauti su šeimos nariais, draugais ar kolegomis uþtenka kompiuterio, interneto ir ausiniø su mikrofonu.

„Spykui“ netaikomas abonentinis mokestis, todël vartotojai, papildæ sàskaità minimalia 5 litø suma, galës skambinti á Europos šalis tik nuo 7 ct/min., o NTT tinkle bendrauti nemokamai. Toks pasiûlymas aktualus tiems, kurie nesinaudoja fiksuoto ryšio paslaugomis, bet norëtø á uþsiená skambinti þemiausiais tarifais.

Naudojant „Spykà“, galima skambinti á bet kurià pasaulio šalá, nepriklausomai nuo to, kur yra skambinantysis. Naudojant šià programà uþsienyje, priimami skambuèiai iš kitø tinklø nieko nekainuoja – vartotojams nereikia mokëti uþ tarptinkliná ryšá. Pokalbiø sàskaitas galima apmokëti per internetinæ mokëjimo sistemà në kojos iš namø neiškëlus arba atvykus á „S plius“ klientø aptarnavimo skyrius.

Dar viena „S plius“ siûloma paslauga – „Spykas plius“. Ši paslauga suteikia galimybæ „Spyko“ programa naudotis mobiliajame telefone – suteikiamas antras numeris, naudojamas skambinti internetu. Paslauga galima naudotis turint mobiløjá telefonà, kuriame yra bevielio interneto (Wi-Fi, WLAN) funkcija.

Daugiau informacijos apie fiksuotà ryšá suþinosite apsilankæ „S plius“ verslo klientø aptarnavimo skyriuje, interneto svetainëje www.splius.lt arba paskambinæ telefonu (8~700) 050 00.

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Šiauliø skyriuje pradeda veiklà naujai išrinkta valdyba. Skyriaus valdybos nariais vieneriø metø kadencijai tapo VšÁ "Šiauliai plius" direktorius Rimantas Šimaitis, laisvai samdoma marketingo specialistë Jurga Šarauskaitë-Èerniauskienë, UAB "Šiauliø kraštas" reklamos skyriaus projektø vadovë Dalia Šidiškienë, þenklodaros kompanijos vykdantysis partneris Darius Urlakis, Šiauliø banko rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorë Daiva Grikšienë, kuri išrinkta ir valdybos pirmininke.

Išrinkta nauja LiMA Šiauliø skyriaus valdyba.

"Palyginti greitai pavyko suburti nemaþai Šiaurës Lietuvos marketingo specialistø, paskatinti juos diskutuoti bei dalytis geràja patirtimi", – sako antrà kadencijà iš eilës eisianti LiMA Šiauliø skyriaus valdybos pirmininkës pareigas D. Grikšienë pabrëþdama, kad profesinis tobulëjimas šioje srityje yra beribis. Jos teigimu, šiais metais bus siekiama stiprëti visose marketingo srityse, dalytis þiniomis ir patirtimi, mokytis, kartu ieškoti ádomiø ir novatoriškø marketingo sprendimø, kûrybiniø idëjø, patiems tobulëti savo darbe. "Viliuosi, kad per ateinanèius metus mûsø skyrius dar labiau sustiprës ir suburs dar daugiau bendraminèiø po LiMA vëliava", – sako ji.

2004 m. ákurta Marketingo specialistø asociacija po ketveriø metø tapo Lietuvos marketingo asociacija (LiMA). Asociacijos ástatai numato kasmeèius LiMA valdybos rinkimus, vykstanèius visuotinio nariø suvaþiavimo metu. Šiø metø geguþæ LiMA nariais išrinkti UAB "Omnitel" elektroniniø pardavimø grupës vadovas Mantas Vinkus, UAB "Sustainable Business Solutions" verslo plëtros vadovas Mindaugas Èaplinskas, ryšiø su visuomene agentûros "Ad verum" vadovë Ieva Naujalytë, reklamos agentûros "Onyx BMT" vadovas Saulius Kazlauskas, UAB "Senukø prekybos centras" rinkodaros ir rinkotyros direktorius Rytis Buraèas, UAB "Import line" direktorius, prodiuserinës kompanijos "Prodiuseris.lt" vadovas Linas Stankevièius ir Vilniaus oro uosto komercijos departamento direktorius Simonas Bartkus, kuris treèià kartà iš eilës perrinktas asociacijos valdybos pirmininku.

Šiuo metu LiMA vienija apie 300 šalies marketingo specialistø. Kiekvienas asociacijos narys per metus dalyvauja daugiau nei 20 nemokamø renginiø: marketingo seminaruose, mokymuose, nariø suvaþiavimuose ir kt., taip pat nuolat bendrauja uþdaroje, tik nariams skirtoje, interneto diskusijø grupëje.

Daugiau informacijos:

Daiva Grikšienë LiMA Šiauliø skyriaus valdybos pirmininkë Tel. 8~615 61 515. El. p. daiva.griksiene@gmail.com

Kontaktai þiniasklaidai:

Lina Andrijauskaitë RsV agentûra AD VERUM Tel. 8~692 77 725. El. p. lina@adverum.lt

Asta ŠIUKŠTERIENË

Europos informacijos centro kvietimu á Šiaulius atvykusios socialiniø mokslø daktarës Aušros Maldeikienës paklausyti atëjo daugiau nei šimtas þmoniø – Verslo inkubatoriaus salë buvo sausakimša norinèiøjø išgirsti ekonomistës nuomonæ, ar skiriasi Lietuvos ir Europos Sàjungos ekonominë politika.

A. Maldeikienë sako, kad Lietuva priima daug neprotingø sprendimø todël, kad nëra aiškiai apsisprendusi, ko nori. Lietuviai noriai ima tik Europos Sàjungos pinigus, o vertybiø - ne. ES gyventojai, anot jos, nori turëti subalansuotà ekonomikà, kurios tikslas – padidinti gerovæ. Mes norime greito ekonomikos augimo, o gerovæ pasidedame ateièiai, nors reikëtø tai daryti kartu.

A. Maldeikienë sako, kad nelogiški valdþios sprendimai sunkmeèiu sumaþinti ar atimti pašalpas ir išmokas, darbdavio – algas, vëliau verèia stebëtis, kodël didëja emigracija ar kontrabanda ir nëra specialistø. Bûtø tas pats, jei ûkininkas rudená arkliui paaiškintø, kad buvo nederlingi metai ir jis neturi pašaro, o po to stebëtøsi, kodël arklys pabëgo, eina šieno parupšnoti pas kaimynà, o pavasará, kai jau reikia dirbti, - nugaišo.

Greitø receptø ekonomistë nesiûlo, bet pataria sutvarkyti bedarbiø problemà, t. y., nustoti krizæ išgyvenanèioje Lietuvoje neturinèius darbo þmones vadinti tinginiais. "Jie - þmonës, kurie mokëjo ámokas. Mes ásivaizduojame, kad mûsø arklys ir turi sëdëti neëdæs, – sako ji. Dël progresiniø mokesèiø ávedimo A. Maldeikienë yra kategoriška – ji ásitikinusi, kad labiausiai jø naštà pajustø vidutiniokai, o gaunantys dideles pajams moka ástatymus apeiti.

Išsamus interviu su Aušra Maldeikiene - naujienø portale www.etaplius.lt

Osvaldas JOKUBAITIS

Šiauliø miesto ir Šiauliø rajono darbdaviai, šiemet pakviesti dalyvauti jau ketvirtà kartà rengiamuose patraukliausio darbdavio rinkimuose, yra kur kas aktyvesni negu ankstesniais metais. Anot rinkimus vykdanèios UAB "Šiauliø personalo valdymo grupë" direktorës Sonatos Jasënaitës, besikeièianti darbo rinkos situacija ir aukštos kvalifikacijos specialistø trûkumas vël skatina darbdavius tobulinti personalo valdymo sistemà bei rûpintis išoriniu ámonës ávaizdþiu.

Sonatos Jasënaitës teigimu, toms ámonëms, kurios nesusigadino savo išorinio ávaizdþio, dabar gerokai lengviau rasti specialistø. Autoriaus nuotr.

Konkurso "Patraukliausias Šiauliø darbdavys 2010" rengëjos - UAB "Šiauliø personalo valdymo grupë" ir tarptautinë studentø organizacija "AIESEC" - rinkimø rezultatus paskelbs lapkrièio 23 dienà, o dabar – pats rinkimø karštymetis.

"Šiemet konkursà vykdome keturiuose skirtinguose ámoniø veiklos sektoriuose: gamybos, prekybos, paslaugø bei finansø ir draudimo. Tradiciškai apdovanojimas bus áteiktas ir "Studentø svajoniø darbdaviui 2010". Ádomu tai, kad jau tradicija tapæ rinkimai šiemet susilaukë gerokai didesnio ámoniø susidomëjimo, o rinkimø naudà ávertinusios ámonës aktyviai skatina dalyvauti partnerius ir kolegas. Šalies ekonomika lëtai gerëja. Atlikdami aukštesnës grandies darbuotojø bei specialistø atrankas, pastebime gerokai pakitusià situacijà. Á vienà laisvà darbo vietà nebesulaukiame keliø šimtø gyvenimo aprašymø, á skelbimà atsiliepia vos keletas kandidatø. Šis lûþis, pasireiškæs kvalifikuotø darbuotojø trûkumu, išryškëjo jau kovà", – pasikeitusià darbo rinkos situacijà apibûdina S. Jasënaitë.

Direktorës teigimu, per krizæ praradæ darbà jauni išsilavinæ þmonës arba emigravo á uþsiená, arba išvaþiavo iš Šiauliø. Todël gero specialisto paieškos trunka 4–5 savaites, kartais net ilgiau. S. Jasënaitë teigia, kad po keleriø metø pertraukos ji pagaliau vël išgirdo iš darbdaviø prašymø surasti gerà þmogø nors ir be patirties – já išsiugdys patys. Naujas darbo vietas daþniausiai steigia pamaþu atsigaunanèios gamybinës ámonës, kurios savo produkcijà eksportuoja, o paslaugø ir prekybos sektoriuje dar jauèiamas sàstingis.

"Toms ámonëms, kurios ekonominio nuosmukio metu teisingai elgësi su savo darbuotojais, šiandien gerokai lengviau rasti specialistø. "Teisingai" reiškia, kad ir per krizæ darbdaviai neþemino savo pavaldiniø, nedarë jiems spaudimo, nepagrástai nemaþino atlyginimø, elgësi pagarbiai ir nesusigadino savo ámonës išorinio ávaizdþio. Mums malonu, kad patraukliausio darbdavio konkursas ágijo prasmæ. Jis yra vertinamas ir darbdaviø, ir ieškanèiøjø darbo – ámonës áþvelgia naudà, nes turi galimybæ suþinoti savo stipriàsias ir silpnàsias puses, palyginti save su kitomis tos paèios srities ámonëmis, o ieškantys darbo þmonës domisi objektyviais ámoniø ávertinimais", – sako S. Jasënaitë.

Šiemet ámonës bus vertinamos pagal devynis kriterijus: atlyginimas, darbo sàlygos, vadovavimas, tarpusavio santykiai, vidinis organizacijos ávaizdis, išorinis organizacijos ávaizdis, karjera ir tobulëjimas, darbuotojø lojalumas ir socialinë atsakomybë.

Paraiškø dalyvauti konkurse "Patraukliausio Šiauliø darbdavio rinkimai 2010" rengëjai laukia iki spalio 28 dienos.

Pernai konkursà nugalëjo UAB "Hampidjan Baltic", UAB "Specus Šiauliai" ir UAB "Omnitel", o "Studentø svajoniø darbdaviu" išrinkta UAB "Telerena" ("S plius").

Milda LEVICKAITË

Kai Mokytojø namø galerijoje "Laiptai" buvo pristatoma Rièardo Jakuèio knyga "Lietus krypsta á kairæ", vienu iš knygos rëmëjø autorius ávardijo Vilniaus verslo teisës akademijos rektoriø Edmundà Trasauskà.

Knygà, kurioje nemaþas pluoštas ir savaitraštyje "Šiauliai plius" spausdintø komentarø, parëmæs E. Trasauskas vadovauja su groþine literatûra ne itin susijusiai mokymo ástaigai - Verslo ir teisës akademijai. Verslo teisininkas – dar reta sàvoka. Šios akademijos rektorius Edmundas Trasauskas sutiko atsakyti á "Šiauliai plius" klausimus.

- Kas yra tie verslo teisininkai, t. y. specialistai, kuriuos Jûsø akademija ruošia?

- Vilniaus verslo teisës akademija yra nevalstybinë universitetinë aukštoji mokykla, vykdanti universitetines vientisàsias magistrantûros studijas, suteikianti teisës magistro kvalifikaciná laipsná ir išduodanti magistro diplomà.

Akademija ákurta 2003 metais ir jau yra išleidusi dvi absolventø laidas (nuolatiniø ir ištæstiniø studijø). Á akademijà priimami studentai, turintys viduriná ar jam prilygintà išsilavinimà bei baigæ universitetines ir neuniversitetines aukštàsias mokyklas. Baigusiems aukštàsias mokyklas áskaitomi akademijos mokymo programà atitinkantys dalykai ir leidþiama studijuoti pagal individualius studijø planus bei greièiau baigti studijas. Studentai, baigæ aukštàsias universitetines ir neuniversitetines mokyklas, pasirinkæ ištæstines (neakivaizdines) studijas, gali bûti priimami á aukštesnius kursus. Nuolatinës (dieninës) studijos trunka 5 metus, ištæstinës (neakivaizdinës) – 6 metus.

Akademijos absolventams suteikiama teisë dirbti visose teisinëse institucijose, taip pat verslo, finansø, draudimo ir kitose organizacijose. Mûsø studentai – bûsimieji verslo teisininkai – tai specialistai, ne tik gerai išmanantys teisës dalykus, bet ir daug laiko studijuojantys ekonomikos, vadybos, finansø, buhalterinës apskaitos, audito dalykus, be kuriø neámanomas sëkmingas darbas verslo ámonëse.

- Kuo skiriasi verslo teisës specialistø paruošimas Jûsø mokykloje nuo teisininkø paruošimo Vilniaus universiteto Teisës fakultete ar Mykolo Romerio universitete. Ar nëra tai tø aukštøjø mokyklø dubliavimas?

- Tai nëra studijø su kitomis aukštosiomis mokyklomis dubliavimas. Nei Vilniaus, nei Mykolo Romerio universitetai neruošia verslo teisininkø.

Dabartinis laikmetis iš kiekvieno mûsø reikalauja daug daugiau þiniø ir gebëjimø. Teismuose nagrinëjama daug ekonominio pobûdþio bylø. Todël teisëjai, advokatai ir ámoniø teisininkai, be teisiniø þiniø, privalo išmanyti finansø, ekonomikos, buhalterinës apskaitos, vadybos, audito ir kitas sritis. Studentas, pasirinkæs bendro profilio teisës studijas, ateityje bus priverstas gilinti savo þinias, gal net vël stoti á kità aukštàjà mokyklà. Visa tai uþima laiko ir kainuoja daug papildomø lëšø. Tik aukštos kvalifikacijos verslo teisininkai gali dirbti dinamiškos rinkos ir sparèios technologijø kaitos sàlygomis.

- Kokie dëstytojai dirba Jûsø verslo akademijoje? Pagal kokius kriterijus jie atrenkami?

- Vilniaus verslo teisës akademijoje 50 procentø darbuotojø turi mokslo vardà. Akademijoje dësto aukštos kvalifikacijos dëstytojai, profesoriai, docentai, teisininkai–praktikai (teisëjai, advokatai, notarai, savivaldybiø ir ministerijø specialistai) ir kt. Dëstytojai atrenkami pagal tuos paèius kriterijus, kaip ir visose kitose universitetinëse aukštosiose mokyklose, t. y. atsiþvelgiant á kvalifikacijà, patirtá, mokslo laimëjimus, gebëjimà dirbti su studentais.

Vilniaus verslo teisës akademijoje laukiamas kiekvienas, kuris pasirengæs daug mokytis, bûti atviras naujovëms ir siekti uþsibrëþto tikslo. Dokumentai studijuoti nuolatinëse (dieninëse) studijose priimami iki 2010 m. rugpjûèio 27 d., o ištæstinëse (neakivaizdinëse) - iki rugsëjo 10 d.

Laura AUKSAITYTË

Šiauliuose stebimas pasaulyje seniai populiarus reiškinys - naudotø, taèiau gerà vardà turinèiø kokybiškø drabuþiø, aksesuarø, interjero puošybos elementø keliavimas iš vienø šeimininkø pas kitus per tarpininkus - komisà, sendaikèiø parduotuvëles, "blusø" turgø. Maþdaug mënesá priešais buvusià Šiauliø universalinæ parduotuvæ duris atvërusioje "Šampanës krautuvëlëje" laukiami tie, kurie ieško išskirtinës kokybës drabuþiø, avalynës, aksesuarø, dþiuginanèiø ir savo kaina, ir garsiu vardu.

"Šampanës krautuvëlëje" dvelkia Prancûzija, rafinuotu subtiliu skoniu - parduotuvës savininkai ádëjo daug darbo ir širdies, kad èia bûtø miela uþsukti. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Nusileidæs laiptais á parduotuvëlæ romantišku pavadinimu "Šampanës krautuvëlë" pasijunti lyg áþengæs á rafinuotos damos namus. Galybë originaliø bateliø, basuèiø, klumpaièiø, rankiniø, rûbø, papuošalø, kitokiø dailiø niekuèiø.

"Èia visada uþsuka klientës, kurios ieško kitokio daikto, rûbo, nori atrodyti originaliai, nori gyventi nekasdieniškoje aplinkoje", - sako parduotuvëlës savininkë. Bûtent todël parduotuvës pavadinimas parinktas skoniu ir þavesiu garsëjanèio Prancûzijos regiono vardu. "Prancûzës juk niekada nebuvo kritikuojamos kaip išskirtinio skonio neturinèios damos ar panelës", - šmaikštauja parduotuvës šeimininkë.

Pašnekovë sako, kad nors "Šampanës krautuvëlëje" yra širdþiai mielø sendaikèiø, didþioji dalis prekiø - naujos, atveþtos iš Italijos, Vokietijos, Ispanijos garsiø parduotuviø. Asortimentas atnaujinamas kelis kartus per mënesá.

Ádomu tai, kad "Šampanës krautuvëlëje" priimami daiktai komiso pagrindais. "Yra poniø, kurios niekada antràkart nedëvës originalios brangios suknelës. Kodël jos neatnešus mums ir nepardavus uþ sutartà kainà?" - šypsosi šeimininkë.

Pašnekovë sako, kad stora piniginë niekada nelëmë, ar þmogus atrodys puikiai. Kartais prie paprastos suknelës parinktas papuošalas moterá paverèia þavia, skoná ir neþabotà fantazijà turinèia originalia dama. Tiesa, á krautuvëlæ gali uþsukti ir vyrai - originaliø kaklaraišèiø èia apstu.

O gal norite ásigyti net 120 metø senumo niekada nedëvëtas pirštinaites? Subëkite á "Šampanës krautuvëlæ". Pirmadieniais ir sekmadieniais neikite - krautuvëlë nedirba.

Eva JAGMINAITË

Iš Europos vadovø tarybos (EVT) susitikimo gráþusi prezidentë Dalia Grybauskaitë pareiškë, kad Vyriausybës parengti kovos su kontrabanda siûlymai tëra popieriniai ir neveiksmingi. Valstybës vadovë ásitikinusi, jog tiems, kurie kovoja prieš valstybæ reikia smogti atitinkamà atsakà.

A. Šemeta ásitikinæs, kad Europos vadovø tarybos padiktuotos sàlygos šalims narëms padës Lietuvai išbristi iš duobës. Autorës nuotr.

Faktà, kad kontrabandos mastai didëja, árodyti nesunku. Per šiø metø pusmetá konfiskuoti šeši milijonai kontrabandiniø cigareèiø pakeliø, t.y. beveik tiek pat, kiek per visus 2009-uosius. ES šaliø vadovai pritaria, kad visos šalys valstybiná deficità gali sumaþinti kovodamos aktyviau su kontrabanda. Skaièiuojama, kad per metus kontrabandininkai iš valstybës iþdo "pavagia" apie 500 milijonø litø. Kad Lietuvoje yra per silpna sienø apsauga, o kova su kontrabanda vyksta pasyviu greièiu, pritaria ir eurokomisaras Algirdas Šemeta, Europos Komisijoje kuruojantis Audito, kovos su sukèiavimu, mokesèiø ir muitø sàjungos portfelá. Po EVT susitikimo, atsakydamas á þurnalistø klausimus, A. Šemeta teigë, kad Lietuvos ir kitø šaliø biudþeto deficitus sumaþinti ámanoma, tereikia tuoj pat imtis grieþtø veiksmø.

- Apie kovà su kontrabanda kalbama metø metus, taèiau jos mastai tik didëja. Ar yra bûdø su ja kovoti, ar tai iš tiesø nevaldomas procesas?

- Pirmiausia reikëtø pagalvoti apie stipresnæ sienø apsaugà, galbût pasitelkti papildomas pajëgas šiuo tikslu. Reikia didinti ne tik pareigûnø, bet ir pajamø, turto kontrolæ bei baudas. Yra bûdø išsiaiškinti ir platintojus, ir sandëlius, taèiau kiekviena valstybë turi individualiai parengti bûdus kaip tai padaryti. Gal net reikëtø iš ámoniø, kuriø vilkikuose aptikta kontrabanda, atimti licencijà, padidinti baudas. Tiesa, jau prabilta apie elektroniná mechanizuotà muitiniø darbà, tuomet pavyktø išvengti þmogiškøjø klaidø.

- Ar omenyje turite sukèiavimà ir nesàþiningà muitininkø darbà?

- Kiek þinau, dël nesàþiningo muitininkø ir pasienieèiø darbo yra pradëta apie 20 ikiteisminiø tyrimø, taèiau kontrabandos mastø tai nemaþina. Tyrimai vyksta vangiai, reikëtø juos gerokai paspartinti, nes garbës valstybei tai nedaro. Todël ir reikia kurti bendrà sistemà. Nesvarbu, kur keliauja prekë ar kiek sienø pervaþiuoja, kuo maþiau þmoniø bus átrauka á toká darbà, tuo sàþiningiau šis darbas bus atliktas. Elektroniniam prietaisui juk kyšio nepaduosi.

- Ar tokia sistema padëtø išvengti eiliø, kurios 2009-aisiais netikëtai nusidriekë Latvijos ir Rusijos pasieniuose?

- Apkritai, kad tokios situacijos nepasikartotø, turi bûti valstybëms taikomos sankcijos uþ panašius netikëtus triukus. Apie bet koká pasikeitimà verslininkai turi þinoti iš anksto, kad spëtø pasiruošti. Turi bûti vidiniai ir tarptautiniai susitarimai, kuriuos paþeidusioms valstybëms bûtø taikomos atitinkamos grieþtos sankcijos. Išimèiø jas taikant neturëtø bûti, jos turëtø bûti taikomos visiems vienodai, nepaisant dydþio ir átakos. Vis dëlto reikëtø, kad sankcijos dar labiau nepablogintø situacijos, paprasèiau tariant, jas taikant ar kuriant reikëtø nepersistengti.

- Galbût viena sankcijø galëtø bûti balsavimo teisës valstybei atëmimas?

- Ne, balsavimo teisë yra sutarties dalykas, ji negali bûti atimta. Sankcijos turëtø bûti sàlyginë nuostata, kuri netaptø vien tik neišvengiamu "Damoklo kardu".

- Nemanote, kad Lietuva papildomø pajamø galëtø gauti ne tik stiprindama kovà su šešëline ekonomika, bet ir didindama baudas mokesèiø vengianèioms ar fiktyviai bankrutuojanèioms ámonëms?

- Sukèiavimas mokesèiø srityje – ne tik Lietuvos problema. Yra buvæ, kad kartà nustebinau pašnekovà pasakæs, kad "iš rankø" nepirksiu, nes pigiau. Jei visi suprastume, kad pirkdami "pigiau" vagiame iš savo paèiø kišenës, tikiu, kad ši problema bûtø bent iš dalies išspræsta. Deja, krizës metu daug kas ieško pigiau ir tai suprantama. Tam, kad bûtø nubausti vengiantys mokëti mokesèius, pirmiausia turime sukurti verslui patrauklià ir palankià mokesèiø sistemà, padaryti vidaus rinkà efektyvià. Nuolat kaitaliojama mokesèiø sistema nëra patraukli nei vietiniams, nei uþsienio investuotojams. Uþsienieèiai kurti Lietuvoje verslà šiuo metu bijo, juk kam investuoti pinigus á neaiškià perspektyvà, jei yra šaliø, kurios juos priims išskëstomis rankomis, gal net taikydamos verslo ákûrimo lengvatas. ES nediktuos, kokias lengvatas ar mokesèius taikyti. Tai kiekvienos valstybës individualus reikalas. Priëmus vieningà sprendimø paketà, reikëtø su juo supaþindinti visuomenæ ir investuotojus.

- Ar nevertëtø kurti draugiškesniø priemoniø savo šalies verslininkams, kad ámonës masiškai nebankrutuotø?

- Visuomet rinkèiausi alternatyvà atidëti ámonei mokesèius, uþuot jà "uþsmaugus", nes vëliau iš jø atidëtus mokesèius galima atgauti. Jei kalbëtume apie mokesèiø sistemos analizæ, imtis priemoniø surenkamø pajamø srityje bûtina, o jei siekiame, kad tos priemonës bûtø draugiškesnës ir skatintø ekonominá augimà, tinkami kandidatai bûtø nekilnojamasis turtas, aplinkosauga, vartojimo mokesèiai. Vis dëlto pasikartosiu, jog Lietuva, kaip ir kitos šalys narës, prisiëmë ásipareigojimus, kuriuos privalo ávykdyti. Kokiomis priemonëmis, èia jau galvosûkis Vyriausybei.

- EVT pritarë Europos semestrui. Kas tai?

- Europos semestro nereikia bijoti. Reikëtø suprasti, jog labiau kiekvienai šaliai paèiai reikia pasirinkti, kad nenutiktø, kaip dabar – biudþeto pajamos prapuolë, o išlaidos liko. Reikëtø nustoti iš konteksto ištraukinëti atskiras sritis ir daryti išvadas, o kurti bendrà vieningà planà, já analizuoti ir vertinti. Semestras – tai labiau drausminë priemonë kiekvienai šaliai. Já bus privalu pateikti ir viešai. Jis ávedamas, kad bûtø galima labiau kontroliuoti valstybës skolà ir kad neuþkrautume nepakeliamos skolos naštos ateities kartoms. Galiu jus uþtikrinti, jog rezervø mokesèiø administravimo srityje tikrai yra. Lietuva yra ásipareigojusi sumaþinti deficità iki 3 proc. Dalá pavyko surinkti sumaþinus pašalpa ir pensijas, kita dalis galbût bus surinkta sugrieþtinus kontarabandos kontrolæ ir atsigaunant ekonomikai. Tam, kad pasirengtume naujai finansinei perspektyvai, pirmiausia turime išlipti iš dabartinës balos. Visos šalys susidûrë su bendra problema – per daug klaidø dëliojant išlaidas. Neveiksminga sanglaudos politika, neaiškus struktûriniø fondø panaudojimas, išlaidø teisëtumo ir kokybës spragos atvedë á dabartinæ situacijà, kai atrodytø, jog formaliai viskas atliktai puikiai ir be klaidø, o rezultatas niekam nereikalingas. Taip tæstis nebegali.

Dovilë URMONAITË

Neapsiriksime pasakæ, jog daugeliui vasaris – meilës mënuo. Liejasi emocijos, jausmai, svajonës, gal net troškimai. Vasario 14-àjà, sekmadiená, arbatinë "Rasi èia" (Vilniaus g. 199) kvieèia apsilankyti ir sukurti paèià graþiausià dviejø þmoniø susitikimo akimirkà: þvakiø šviesoje pasimëgauti karšta meilës eliksyro arbata, meilës prieskoniais pagardintu desertu bei daugeliu kitø gërimø ir patiekalø. Arbatinës šeimininkai Rasa ir Sigitas Mieþiai prasitaria, jog ásimylëjusiø porø laukia netradicinës širdþiai malonios staigmenos.

Nuotaikinga arbatinës "Rasi èia" komanda kvieèia Šv. Valentino dienà švæsti drauge. Autorës nuotr.

"Kaip švæsime Šv. Valentino dienà, priklauso nuo mûsø paèiø fantazijos ir nuotaikos. Netradicinës, intriguojanèios idëjos, gera nuotaika, šilti þodþiai mylimam þmogui ir noras nustebinti já – sëkmës receptas. Meilës dienos dvasià galite susikurti nuo pat ankstaus ryto. Visuomet tiks kvapnios kavos puodelis ar "þydinti" arbata á lovà. Norinèius atitrûkti nuo áprastø pusryèiø namuose maloniai kvieèiame á mûsø arbatinæ. Specialûs šventiniai patiekalai, malonios ir netradicinës staigmenos bei gyvos muzikos skambesys pavers šià dienà ypatinga ir Jums, ir Jûsø mylimam þmogui. Ásimylëjusios poros arba ieškantys savo antrosios pusës èia galës pasmaliþiauti siûlomo meilës pyrago, pasimëgauti "Liepsnojanèios aistros" arbata ar karšto vyno taure", – šypsodamasi pasakoja ponia Rasa.

Arbatinës šeimininkai pabrëþia, kad sukurtos meilës dienos akimirkos pailgëtø dar keliomis sekundëmis ir taptø labiau ásimintinos, jeigu romantiškam vakarui pasirûpintume afrodiziakais. Jie puikiai suþadins visus, kartais net prigesusius jausmus ir suteiks ypatingos energijos. Þenšenis, šafranas, èili pipirai, gvazdikëliai, imbieras, rozmarinas, kaip ir daugelis kitø aromatiniø prieskoniø, anot Rasos, puikiai nuteikia aistrai.

Mëgstantiems šiltus ir romantiškus pokalbius nepakartojamà atmosferà sukurs "Neblëstanèios meilës", "Meilës eliksyro" ar "Aistros" arbatos aromatas. Pasak R. Mieþienës, ir patiekalus, ir karštuosius gërimus svarbu ruošti su meile. Juk meilë - tarsi sudedamoji dalis, kuri dar nesugadino në vieno patiekalo.

Arbatinë "Rasi èia" meilës šventei pasirengusi ypatingai – interjere dominuojanti raudona spalva, þvakës, širdelës bei šiai šventei tinkanti kita atributika sukurs aplinkà, kurioje ištarti þodþiai, paragauti išskirtiniai patiekalai, sutikti geri draugai ir maþos dovanëlës ásimins ilgam.

"Dþiaugiamës, kad miesto bulvare prieš pat Naujuosius metus duris atvërusià arbatinæ "RASI ÈIA" jau pamëgo ir šiaulieèiai, ir miesto sveèiai. Sigito spurgos, kvepianèios švieþios bandelës, didþiulis kavos bei arbatos rûšiø pasirinkimas traukia þmones. Nuostabu, kad mûsø lankytojai noriai dalijasi su mumis savo pamëgtais receptais, išsako savo pageidavimus, mums nuoširdþiai pataria. Tikiuosi, kad jaunas, geros nuotaikos ir energijos nestokojantis arbatinës kolektyvas nenuvilia èia apsilankanèiøjø. Todël ir Valentino dienà lauksime visø su meile. Padarysime viskà, kad patirtumëte paèiø graþiausiø akimirkø, kad meilë sušildytø kiekvienà mûsø. O abejojantys savo sëkme galës jà pasitikrinti išklausæ bûrëjos, kuri Valentino dienos popietæ arbatinës lankytojams sakys tik tiesà," – sako R. Mieþienë.

Arbatinëje "Rasi èia" svetingai bûsite priimti ir uþsukæ trumpam – ir puodelio kavos, arbatos ar paskanauti tradicinio arbatinës torto, ir uþsukæ visai graþiai popietei ar ilgam romantiškam vakarui.

Linksmintis arbatinë tà dienà kvieèia iki pat vidurnakèio, tad nusiteikite romantiškam ir svajingam vakarui. Stalelá iš anksto galima rezervuoti telefonu 8~612 930 88.

Arbatinëje "Rasi èia" graþiausi prisiminimai...

Artûras MILAŠIUS, UAB "Geras prekybos partneris" direktorius

Kovo 26–27 d. Šiauliø arenoje šurmuliuos mugë. Ir ne bet kokia, o tikra "Terbakrauskio mugë"!

Turbût ne vienam iškart kilo klausimas – o kodël Terbakrauskio, kas jis toks? Terbakrauskis – vienas mûsø literatûros klasikës, XIX a. lietuviø rašytojos Þemaitës literatûriniø personaþø. Sako, jis terbas kraustydavo...

Kvieèiame ir mes visus kraustyti terbas, spintas, sandëlius, tik, þinoma, ne svetimus, o savus, ir visa, kas jau nebereikalinga, atitempti á pavasarinæ mugæ bei pasiûlyti pirkëjams.

Mugëje siûlome dalyvauti firmoms, organizacijoms, privatiems asmenims - išdëlioti ant prekystaliø ávairius jau, atrodytø, nebereikalingus rakandus ar daiktus. Juk kiekvienoje ámonëje prisikaupia ávairiausio "turto", kuris dar puikiausiai galëtø tarnauti ne vienerius metus, bet jau yra nebereikalingas. Sena kompiuterinë technika, biuro baldai, komunikacijos priemonës, ávairûs likuèiai, nekondicinës prekës – siûlome visa tai atveþti kovo 26–27 d. á Šiauliø arenà bei pasiûlyti mugës lankytojams. Juk mugëje bus galima apþiûrëti dominanèias prekes, pasiderëti. Pardavëjas bus patenkintas sëkmingai pardavæs, o pirkëjas dþiaugsis naudingu pirkiniu.

Smulkieji verslininkai taip pat laukiami pavasarinëje "Terbakrauskio mugëje". Ne vienas jø vaþiuoja á Vakarø Europà bei parveþa naudotø, bet puikios kokybës baldø, namø apyvokos daiktø, dviraèiø, ávairiø árankiø... Parveþti naudoti daiktai suranda naujus šeimininkus.

Senos slidës, nebereikalingas vaikiškas veþimëlis, lempinis televizorius ar plokšteliø grotuvas turbût dulka ne pas vienà sandëliuke ar namo palëpëje. Jei nedràsu vienam pardavinëti senà savo turtà, išsinuomokite prekybiná plotà kartu su draugu ar kaimynu - bus ir smagiau, ir naudingiau abiems!

Mugëje laukiami tautodailininkai, liaudies menininkai, amatininkai.

"Terbakrauskio mugës" lankytojai galës nusipirkti gardþiausiø pyragø, tikro naminio alaus, ekologiškø produktø, ávairiausiø rankø darbo suvenyrø. Maþieji mugës sveèiai, kol tëveliai vaikšèios tarp gausiai siûlomø prekiø, jei tik norës, siaus èia pat Šiauliø arenoje árengtuose atrakcionuose.

Ir pirmàjà, Ir antràjà mugës dienà vyks muzikiniai pasirodymai. Dideliø "þvaigþdþiø" neþadame, taèiau pradedanèiø kolektyvø bei atlikëjø gausa tikrai neteks skøstis. Vaikø šokiø kolektyvai, jaunimo grupës, liaudies kolektyvai, atlikëjai – visi savo kûrybà pateiks klausytojø teismui. Kai pilnos rankinës pirkiniø, galima pasëdëti, pailsëti ir paþiûrëti pasirodymus ant scenos.

Pirmàjà dienà, penktadiená, mugë veiks nuo 12 iki 20 valandos, tad net ir nedaug laiko turintys šiaulieèiai bei miesto sveèiai galës jà aplankyti. Šeštadiená pirmuosius lankytojus uþsukti á didþiàjà Šiauliø arenos salæ pakviesime 10 valandà ryto. Mugë bus uþdaryta šeštadiená 18 valandà.

Mugë vyks paskutiná savaitgalá prieš Velykas, tad bus puiki proga nupirkti ávairiø dovanëliø.

Prieš mugæ bus išleistas nemokamas skelbimø laikraštis "Terbakrauskio mugë". Jame kvieèiame reklamuotis ne tik mugës dalyvius, bet visus norinèius. Laikrašèio 10 tûkst. vienetø tiraþas bus nemokamai išplatintas Šiauliø mieste.

Visus, norinèius prekiauti mugëje, pasirodyti ant scenos ar reklamuotis leidinyje, kvieèiame apsilankyti tinklalapyje www.skelbimaixxl.lt ir susipaþinti su renginio taisyklëmis, prekybinio ploto nuomos kainomis. Taip pat informacija apie mugæ teikiama telefonais (8~41) 524 949, 8~672 999 19 arba elektroniniu paštu.

LANKYTOJAMS ÁËJIMAS Á MUGÆ - NEMOKAMAS! Iki susitikimo "Terbakrauskio mugëje"!

Dovilë URMONAITË

Gruodþio viduryje, prieš pat švenèiø šurmulá, Šiauliø bulvare (Vilniaus g. 199) duris atvërë nauja arbatinë "Rasi èia". Šiaulieèius ir miesto sveèius arbatinë pasitinka švieþiomis "Sigito" spurgomis, prancûziškomis bandelëmis, išskirtine arbata ir kava, desertais bei daugybe kitø gardumynø, kuriø ypatingas skonis privers sugráþti èia ne kartà.

"2010–aisiais bus dešimt metø, kaip uþsiimame arbatos, kavos ir prieskoniø verslu. Per tiek metø ágijome nemaþai patirties ir þiniø, todël, nepabijojæ sunkmeèio, pasiryþome ágyvendinti ilgai puoselëtà svajonæ – atidaryti arbatinæ "Rasi èia". Arbatinëje esami ir bûsimi klientai galës pasimëgauti švieþiomis "Sigito" spurgomis, kuriø virimo procesà galës matyti patys, prancûziškomis bandelëmis, desertais, kurie dvelkia prisiminimais, gardþia kava bei arbatos kokteiliais. Norime, kad arbatinëje atgytø prisiminimai ir senos gaminimo tradicijos", – sako arbatinës "Rasi èia" šeimininkai Rasa ir Sigitas Mieþiai.

Pernelyg aprimusiam Šiauliø bulvarui verslininkai tikisi suteikti jaukumo ir išskirtinës dvasios. Anot jø, bulvare þmoniø srautas didelis: vieni skuba á darbà, kiti išëjæ pirkiniø, treti – pasivaikšèioti... Arbatinë pritaikyta jiems visiems: skubantis miesto þmogus èia gali trumpam uþbëgti išgerti kavos ir uþkàsti, o itin skubantiems siûloma galimybë tiesiog nusipirkti puodelá kavos ar rytinës sriubos ir išgerti já pakeliui. Turinèiøjø daugiau laiko laukia jauki arbatinës salë su staleliais ir patogiais krëslais, maloni aplinka ir didelis uþkandþiø ar gërimø pasirinkimas.

Pasak R. Mieþienës, ákuriant arbatinæ siekta originalumo ir išskirtinumo. Todël arbatinës interjere vyrauja provanso stilius – šilta balta sienø spalva, šviesûs baldai, dideli langai, aukštos lubos ir kitos interjero detalës, kurios sukuria vientisà jaukià erdvæ. Jos manymu, tokioje erdvëje þmogus gali atitrûkti nuo sunkiø kasdieniniø darbø ir bent trumpai pailsëti prie puodelio kavos, arbatos ar tiršto ir saldaus šokoladinio deserto.

"Per visus tuos metus stengëmës savo klientams pasiûlyti kuo daugiau naujoviø, kuo didesná arbatos, kavos ir prieskoniø asortimentà. Šiuos savo sumanymus galime nesunkiai ágyvendinti, nes patys iš uþsienio veþamës produkcijà, kurià tiekiame ir kitiems", - sako R. Meiþienë.

Naujoji kavinë paèiame miesto centre, Vilniaus g. 199, – lyg graþi kalëdinë dovana miestui, nes ákurtuviø dabar jame bûna gana maþai. Arbatinës šeimininkai þada dþiuginti šiaulieèius ne tik per šventes, bet ir netikëtomis progomis.

"Mums išradingumo tikrai nepristigs. Dabar laukiame visø su kalëdinëmis dovanëlëmis, þadame visuomet bûti aktyvûs ir matomi bulvare. Klientams arbatà ir kavà siûlome pagal orà, nuotaikà bei metø laikà. Štai spaudþiant šaltukui arbatinëje "Rasi èia" galima pasimëgauti juoda arbata su imbieriniu vynu. Tai išties subtilus ir nepaprastas duetas. Kaitros teikiantis gërimas sušildys ir suteiks energijos. Šventëms siûlome arbatos "Šampano purslai", "Stebuklinga kalëdinë naktis", "Baltoji vyšnia", "Deivës šventovë". Jos itin tinka linksmai kompanijai. Kavos gurmanams specialiai arbatinës atidarymo proga iš Portugalijos parveþëme švieþios "Caravela" kavos. Šiaulieèiai gali pasimëgauti ir tradicine lietuviø giliø kava. Be to, èia kiekvienas gali rasti savo brangiam þmogui šiltà ir kvapnià dovanëlæ. Dovanas komplektuojame pagal pirkëjo norus ir galimybes, variantø gali bûti ávairiausiø. Galima ásigyti ir "Rasi èia" dovanø kuponø, paliekant þmogui malonumà paèiam išsirinkti mëgiamà arbatà ar kavà", – šypsodamasi pasakoja arbatinës "Rasi èia" direktorë R. Mieþienë.

Eva JAGMINAITË

Kalbos apie krizæ pritilo. Greièiausiai taip nutiko todël, kad visi priverstinai arba savo laisva valia susiverþë dirþus, susitaikë su kišenëse švilpaujanèiais vëjais ir laukia geresniø laikø, liaudiškai tariant - "šviesos tunelio gale", vildamiesi, jog tai nebus atvaþiuojantis metro traukinys.

Daug metæ bankuose dirbæs olandas H. Hustinga ásitikinæs, krizë - yra sunkus egzaminas ir pilieèiams, ir valdþiai. Autorës nuotr.

Absurdiški Vyriausybës veiksmai kovojant su krizës baubu stebina ne tik tautieèius, bet ir sveèius iš uþsienio. Šie negali patikëti profsàjungø neveiksnumu, pensininkø "smaugimu" ir vidutiniosios klasës naikinimu.

Prieš dešimt metø pirmà kartà Lietuvoje apsilankæs olandas Hermanas Hulsinga šiuo metu sako esàs laimingas pensininkas. Jo automobilá puošia lipdukas "Išëjæs á pensijà ir besimëgaujantis gyvenimu". Ar jums kada nors teko toká lipdukà matyti Lietuvoje?

Didþiausia klaida - veiksmø atidëliojimas

"Šá kartà atvykæs á Lietuvà išgirdau tai, kas mane apstulbino - be jokiø svarstymø sumaþintos ávairiø srièiø specialistø algos. Suprantu, kad tai buvo padaryta "pasakyk taip, arba bûsi nuþudytas" bûdu, kai þmonës tiesiog neturëjo pasirinkimo. Man tai visiškai nesuprantama", - sako H. Hulsinga. Jis pasakoja, kad Olandijoje maþos ámonës taip pat susiduria su sunkumais, taèiau finansinës problemos sprendþiamos visiškai kitaip. Olandas ásitikinæs, kad didþiausia Lietuvos bei daugumos kitø ES šaliø klaida - priemoniø krizei áveikti atidëliojimas iki 2010-øjø ar net iki 2011 metø. Kai kuriose šalyse tai tiesiogiai susijæ su rinkimais, tokiu bûdu sunkmeèio problemos perkeliamos naujai išrinktai valdþiai ant peèiø.

"Manau, kad veiksmø turime imtis nedelsiant, nes labai daug kainuoja kiekviena prarasta diena. Kitamet jau reikës imtis kitø veiksmø. Kà galima padaryti tuoj pat, ir turi bûti daroma tuoj pat, tada ir krizæ galima bus áveikti greièiau, o ne atidëliojant, - teigia ne vienerius metus ávairiuose bankuose dirbæs ir finansø sistemà puikiai išmanantis H. Hulsinga. - Tiesa, girdëjau, kad kai kuriø išmokø maþinimas Lietuvoje, kaip ir Olandijoje, bus nuo kitø metø. Pritariu, kad kai kuriuos pakeitimus bûtø sunku padaryti metø vidury, ypaè paskutiná ketvirtá, taèiau pasikartosiu, kad ne viskà galima atidëlioti."

Išmokos jaunoms mamos turi bûti maþinamos

Finansø specialistas sako nudþiugo išgirdæs, jog bus maþinamos išmokos maþameèius vaikus auginanèioms mamoms. "Mokëti visà algos dydþio pašalpà pirmuosius metus ir tik šiek tiek maþesnæ antruosius vaiko auginimo metus yra prabanga. Olandijoje pašalpa mokama tik šešias savaites iki vaiko gimimo ir šešias savaites jam gimus. Šià išmokà moka darbovietë. Vëliau, jei nori neprarasti darbo, turi gráþti á já, - teigia olandas. - Turiu devynis anûkus, todël iš savo patirties galiu pasakyti, kad jokiø problemø tokia tvarka nesukelia." Gráþusios á darbà olandës mamos vaikus palieka priþiûrëti seneliams, auklëms arba kûdikiø lopšeliuose-darþeliuose. Pasak H. Hulsingos, anksèiau kai kurios moterys vis dëlto išeidavo iš darbo ir paèios augino vaikus, taèiau krizës metu stengiamasi neprarasti darbo vietos ir mamos netrukus gráþta dirbti.

Stipriausios kovotojos - profsàjungos

H. Hulsinga pasakoja, kad sunkmeèiu profsàjungos praranda nemaþai nariø, mat krizës ištikti darbuotojai neišgali susimokëti nario mokesèio. Vis dëlto tai visiškai neturi átakos profsàjungø veiklai ir aktyvumui. "Dabar, kai mes su jumis kalbamës, ruošiamasi visuotiniam streikui, kuris prasidës po valandos. Bus protestuojama prieš vyriausybës norà keisti valstybinës pensijos ástatymà", - sako olandas. Nesvarbu, kiek metø Olandijos pilietis yra išdirbæs metø ir net jei visiškai nedirbæs, taèiau 65-eriø jam yra skiriama valstybinë pensija. Tiesa, jei po to, kai sukanka 25-eri, išvyksti iš Olandijos gyventi svetur, ši pensija yra sumaþinama. "Valstybinës pensijos mokëjimas labai brangiai atsieina, todël vyriausybë siûlo jà mokëti nebe nuo 65-eriø, o dviem metais vëliau - nuo 67-eriø. Þinoma, tai sukëlë profsàjungø pasipiktinimà ir buvo nuspræsta visuose didþiuosiuose miestuose surengti simboliškà 65 minuèiø streikà", - sako H. Hulsinga. Jis ásitikinæs, kad þmonës turi bûti išmintingi ir leisti valstybei imtis protingø veiksmø krizei áveikti. "Nepritariu chaotiškam maþinimui. Reikia labai protingø sprendimø, taèiau reikia nepamiršti, kad ir valdþia sunkmeèiu yra nepavydëtinoje situacijoje", - sako olandas.

Didesnëms kompanijoms - valstybës parama

Olandijos valdþia susirûpino, kad nebankrutuotø didesnës kompanijos, mat tuomet jø darbuotojai papildytø bedarbiø gretas. Šiuo metu didesnës ámonës gali teikti paraiškas. Jei atitinka keliamus reikalavimus, joms leidþiama dirbti pusæ darbo dienos, o atlyginimø naštà pasidalija ámonë ir valstybë. "Tai labai išmintingas þingsnis. Juk krizë dešimt metø nesitæs, o pagerëjus ekonominei situacijai ámonë nebus praradusi savo darbà gerai išmananèiø specialistø. Tai garantuoja jai sëkmæ ir greitesná išbridimà iš finansiniø sunkumø, - sako H. Hulsinga ásitikinæs, kad senas ámonës darbuotojas visuomet vertingesnis uþ savo darbà puikiai išmanantá naujai atëjusá specialistà. - Vyriausybë suvokia, kad geriau visus išlaikyti savo darbo vietose. Tai naudinga ne tik ámonëms, bet ir šaliai."

Tiesa, darbo netekæ olandai pirmaisiais nedarbo metais gauna pašalpà, kuri siekia iki 70 proc. jø buvusio atlyginimo. Pašalpos dydis priklauso nuo darbo staþo. "Jei dirbote tik tris mënesius, pašalpa bus nedidelë ir bus skirta maþiau nei metams. Jei dirbote penkis ar daugiau metø, pašalpa priklausys ilgiau", - pasakoja olandas. Jis pripaþásta, kad pašalpas mokëti savo šalies bedarbiams pilieèiams yra bûtina, taèiau pastaraisiais metais á Olandijà atvyko daug imigrantø, kurie tarsi išmaldos prašo pašalpos. "Manau, tiesiog nenormalu, kad jie atvaþiuoja, susiþeria visas ámanomas pašalpas ir në nesivargina dirbti. Taip neturëtø bûti. Esate laiminga valstybë, kad neturite tiek imigrantø," - sako H. Hulsinga.

"Mano pensija gal kiek ir per didelë"

Kasmet Lietuvoje besilankantis "Lions" klubo mecenatas sako, jog labiausiai já erzina tai, kad maþai šiaulieèiø kalba angliškai. "Neseniai bandþiau nusipirkti pašto þenklà ir eiliná kartà teko ásitikinti, kad lietviø anglø kalbos þinios yra prastos. Bijau net pagalvoti, kas nutiktø, jei sunegalavæs patekèiau á ligoninæ, kur vargu kas angliškai su manimi kalbëtøsi, o juk be uþsienio kalbos dabar - në iš vietos. Manau, Lietuvai bûtø labai naudinga, jei jos pilieèiai kalbëtø laisvai uþsienio kalbomis", - teigia H. Hulsinga.

Olandas sako, kad Olandijoje pensininkai gali gauti tris pensijas arba bent vienà iš jø - valstybinæ, paèiø sukauptà bei darbovietës mokamà. "Prisipaþástu, mano pensija nëra maþa, gal net šiek tiek per didelë, taèiau savo buvusiems viršininkams to niekada nesakiau", - juokauja olandas, 28-eris metus dirbæs bankø sistemoje. Daug keliaujantis pensininkas šiuo metu planuoja kelionæ á Kinijà, daug laiko skiria labdaringam darbui. Jis yra Šiauliø moterø "Lions" klubo rëmëjas, remia kelis Olandijos muziejus, sunkiai serganèiøjø organizacijas. "Ant mano automobilio puikuojasi uþrašas: "Išëjæs á pensijà ir besimëgaujantis gyvenimu!" Tai puikus mano dabartinio gyvenimo apibûdinimas", - teigia H. Hulsinga.

Eva JAGMINAITË

Bûsto pirkimo karštinë, kurios retas sugebëjo išvengti ekonominio klestëjimo metu, šiuo metu jau aprimusi. Kurá laikà visiškoje stagnacijoje buvusi nekilnojamojo turto rinka pamaþu ágyja pagreitá, tik šákart su realiom, o ne dirbtinai išpûstom kainom. Ekonominis sunkmetis - stiprus šaltas dušas visiems, todël delnus dabar trina nepasidavæ masinei pirkimo psichozei, mat namà ar sklypà dabar gali ásigyti gerokai pigiau. Tiesa, vienintelis sunkumas - bankai vis dar neatveria plaèiai savo seifo ir dosniai neþarsto bûsto paskolø.

Namus perkantys šiaulieèiai daþniausiai apþiûri prabangius kotedþus prestiþiniuose Šiauliø rajonuose. REBEST archyvo nuotr.

Maþiausiai pigo naujos statybos namai

Namø kainos per metus sumaþëjo beveik perpus - naujos statybos bûstas atpigo nuo 2000 iki 1200 Lt/m2. Labiausiai atpigo seniau statyti namai, kuriuose daug nereikalingo ar neišnaudoto ploto, t. y. namai su didþiuliais pusrûsiais, palëpëmis. Šiuo metu tokio namo kvadratinio metro kaina nesiekia në 1000 litø.

"Namø kainà sàlygoja vieta. Nepopuliarûs atokiau nuo centro esantys ir gero viešojo transporto susisiekimo su centru neturintys rajonai. Tiesa, yra ir namø, kuriø kainos beveik išliko tokios pat ir kuriø ne itin veikia ekonominis sunkmetis", - sako bendrovës REBEST nekilnojamojo turto ekspertas Aivaras Vozgirdas. Maþai nukrito tik tø namø, kuriuose yra kokybiška apdaila, gerai išvystyta infrastruktûra, graþi aplinka, prestiþinis rajonas, kainos. Tokiø namø kaina ir dabar siekia apie 4000 Lt/m2. Kotedþai, kuriuose iš dalies atlikta apdaila, o patys pirkëjai ásigijæ bûstà išdaþo, išklijuoja plyteles, pakloja dangà, susitvarko sanitarinius mazgus - kainuoja nuo 2800 Lt uþ m2.

Rinkdamiesi namà þmonës atkreipia dëmesá á namo planà, árengimà, sklypo plotà. Jaunoms šeimoms daþnai aktualu, kad šalia bûtø ir vaikø ugdymo ástaigos. Senus namus perkantiesiems svarbu, kiek kainuos renovacija.

Lietuviai pamëgo britiškus "bungalow"

Šiaulieèiams šiuo metu patraukliausi yra vieno aukšto su árengta mansarda, iki 230 m2 bendro ploto ir stovintys 7-10 arø sklype namai. Tokius namus ypaè mëgsta britai, kurie juos vadina "bungalow". Šiauliø gyventojai, pirkdami namà, pageidauja, kad šalia bûtø tvarkinga ir jauki aplinka, erdvus kiemas. Kai kurie pageidauja, kad bûtø ir þeldiniø arba sodas.

"Prieš pirkdami šiaulieèiai linkæ išsiaiškinti viskà apie namo ar sklypo komunikacijas, ypaè aktualu - elektros pasijungimo galimybës. Šiuo metu ypaè didelis susidomëjimas naujais namais su visa apdaila. Paradoksalu, kad populiariausi ir daþniausiai apþiûrimiausi - brangiausi namai. Deja, ne visi gali juos ásigyti", - teigia NT bendrovës REBEST ekspertas Vaidotas Misius. Tokiø namø kainos svyruoja nuo trijø iki keturiø šimtø tûkstanèiø litø. Paklausûs ir autentiškos, medinës sodybos, ir namai prabangiuose prestiþiniuose Šiauliø rajonuose.

Vis dëlto, bankams sugrieþtinus paskolø išdavimo sàlygas, nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad ne visi gali ásigyti norimà bûstà, tad daþnai tenka pirkti ne patikusá, o pigiausià.

Nori gyventi prie vandens

Perkamiausi namai šiuo metu yra ten, kur gerai išvystyta infrastruktûra, daug naujos statybos namø, taèiau perkantiems svarbu, kad šalia esantys namai jau bûtø pastatyti. Maþiau domimasi namais kà tik suformuotuose rajonuose. "Ne paslaptis, kad ekonominio klestëjimo metu ëmë dygti gyvenamieji namai sodø bendrijose. Šiuo metu sodus ásigyti labiausiai norima Rëkyvoje, sodybas perka arèiau vandens telkiniø - Bubiø pusëje. Namus šiaulieèiai noriai perka arèiau miesto centro", - teigia REBEST ekspertas A. Vozgirdas.

Kas geriau - sklypas ar namas?

Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad bendros formulës visiems - pirkti sklypà ir statyti namà ar pirkti jau pastatytà namà - nëra. Anot V. Misiaus, tai priklauso nuo paties þmogaus. "Jei turite laiko uþsiimti statybomis, þinoma, geriau statytis savo svajoniø namà pagal pageidaujamà projektà. Taèiau šiuo metu, kai pasiûla didelë, galima nebrangiai ásigyti jûsø lûkesèius atitinkantá namà, - teigia V. Misius. - Statybos darbø ir medþiagø kainos gerokai sumaþëjusios, todël kiekvienas gali nuspræsti, ar namà pirkti, ar paèiam statyti."

Anot nekilnojamojo turto ekspertø, namø kainos labai nebekis. Ten, kur neišvystyta infrastruktûra ar nekokybiškai pastatyti namai, kainos dar gali kristi iki 15 proc. Þemës sklypai pigti nebeturëtø, gali atpigti sklypai uþmiestyje. "Miesto ribos nedidëja, o plotas - neguminis, visiems neuþteks. Todël þemës sklypai mieste nepigs", - teigia A. Vozgirdas.

Apþiûrëkite ir lyjant

Perkant namà, bûtina pasitarti su statybas išmananèiu þmogumi. "Reikia nebijoti atvaþiuoti á pageidaujamà sklypà smarkiai lyjant, nes tuomet matyti, ar sklypas nepatvinsta, ar nevarva vanduo, - sako V. Misius. - Bûtina išbandyti šildymo, vandentiekio sistemas, pasikalbëti su kaimynais. Jei namas naujai pastatytas, išsiaiškinkit, ar buvo kokybiškai statomas, ar nebuvo naudojamos senos medþiagos, paskaièiuokite sienø varþà, tuomet tiesiog pasiimkite lapà, susirašykite privalumus ir trûkumus." Ekspertai tikina, kad daþnai þmonës vengia pirmieji ásigyti bûstà naujame kvartale, ir pataria, kad uþuot pasitelkæs stereotipiná màstymà, jog pirmasis perkantis permoka, geriau pamàstytø apie tai, kad jis turi didþiausià pasirinkimo laisvæ.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Šiauliø arena miesto ir savo gimtadienio proga jaunimui siûlo áspûdingà naktináæelektroninës muzikos fiestà "Spectrum". Rugsëjo ketvirtàjà naujàjá sezonà pradeda ávairiø šaliø didþëjai. Tai pirmà kartà tokio aukšto lygio šiaurës vakarø Lietuvoje vyksiantis renginys. Vakarëlio "vinis" - geriausiuose pasaulio klubuose grojantis ir su átakingiausiais elektroninës šokiø muzikos atlikëjais dirbantis švedø didþëjus Zoo Brazil, išleidæs daugiau nei 100 singlø.

Nešæ þmonas - á muzikos vakarëlá

Šiauliø arenos operatorës "Pramogø salos" generalinis direktorius Gintaras Radavièius sako, kad elektroninës muzikos vakarëlis vyks trijose erdvëse. Hip-hopo, soul, jazz, funk, disco, electro ir house stiliaus muzikà gros geriausias latviø didþëjus AG & Raitis, grojantis su atlikëjais kaip Moby, Westbam, Cassius, De La Soul. House muzikos kûrinius gros kiti Latvijos didþëjai Rxd, Esoniq, Guretsky.

Elektroninæ muzikà paskanins lazeriai, breiko, go go šokëjai, putø šou, konfeti patrankos, drebins 40 kW stiprumo garsas, stebins šviesos efektai. Renginys tæsis nuo dešimtos vakaro iki penktos ryto. Tai puiki proga pasiausti, atitrûkti nuo rûpesèiø ir kasdienybës uþ nedidelæ kainà - bilietas kainuoja tik 15 litø, paskutinæ savaitæ kaina pakils iki 20. Á vakarëlá bus áleisti vyresni nei šešiolikos metø amþiaus jaunuoliai. Nepilnameèiai bus paþenklinti, kad prie baro negalëtø ásigyti alkoholio. Didelá dëmesá organizatoriai skirs apsaugai. Gintaras Radavièius tikisi, kad renginys taps tradiciniu.

Tà paèià dienà šeštà valandà vakaro vyks tradicinës þmonø nešimo varþybos, á kurias kvieèiami visi sportuojantys þmonës. Savo draugæ, kaimynæ, paþástamà ar bendradarbæ reikës nešti kaip patogiau 314 metrø - bûtent toks atstumas yra aplink arenà. Taisyklës panašios á Suomijoje rengiamo pasaulio èempionato - mergina turi bûti ne jaunesnë nei 17 metø ir sverti ne maþiau nei 49 kilogramus.

Visi dalyvavæ þmonø nešimo varþybose gaus kvietimà á elektroninës muzikos renginá "Spectrum", o prizininkai bus apdovanoti rëmëjø ásteigtomis vertingomis dovanomis, "S-sporto" firmos savininko, varþybø idëjos autoriaus Svajûno Ambrazo ásteigtu prizu. Jam su þmona Aine priklauso þmonø nešimo rekordas. Pagerinusiojo rekordà laukia specialus prizas.

Gausu kultûriniø ir sporto renginiø

Šá sezonà Šiauliø arena, nepaisant sunkmeèio, þada nemaþai renginiø, bent jau nemaþiau nei pernai. "Madonos á Šiaulius neatsivešime, bet dël kitø projektø dar tariamës, deriname. Norëtøsi, kad sutiktø atvykti Ala Pugaèiova. Ji rengia atsisveikinimo turà ir koncertuos Vilniuje, tad tikimës, kad atras galimybæ atvykti ir á Šiaulius", - viliasi Gintaras Radavièius.

Naujàjá sezonà Šiauliø arenoje þiûrovai išvys unikalø pasaulio cirkà, kuriame pasirodys plëšrieji gyvûnai albinosai, t. y. baltieji tigrai ir liûtai, kuriø pasaulyje tëra šeši - tris jø pamatys šiaulieèiai. Šiemet vël atvyks ástabusis Kinijos cirkas, þavës èiuoþëjø ant ledo šou, baletas "Spragtukas", roko opera "Jëzus Kristus - superþvaigþdë". Rudená þadamas kapelø festivalis, grupës "Vairas" 50-meèiui skirtas koncertas, Kastyèio Kerbedþio jubiliejinis vakaras, pavasará jau sutarta surengti muzikiná projekto "Triumfo arka" koncertà. "Orientuosimës ir á proginius renginius, skirtus, pavyzdþiui, Valentino dienai, moksleiviø išleistuvëms", - sako G. Radavièius.

Be abejo, Šiauliø arena pakvies ir sporto aistruolius. Rugsëjo 11-12 dienomis vyks netradiciniø imtyniø sporto šakø festivalis. Krepšinio gerbëjai prieš krepšinio sezonà galës susipaþinti su naujos ambicingos "Šiauliø" krepšinio klubo komandos nariais, uþduoti jiems klausimø ir laimëti metø abonementà á krepšinio rungtynes (beje, šiemet abonementas kainuos 100 Lt pigiau). Þiûrovai, be áprastø ávairiø krepšinio lygø varþybø, išvys arba "Þvaigþdþiø dienos", arba finalinio ketverto krepšinio rungtynes. Sausá planuojamos salës futbolo varþybos. Praëjusiais metais pavyko surengti moterø salës futbolo varþybas, šiemet viliamasi organizuoti vyrø arba vaikø.

Laura AUKSAITYTË

Tëvams, nerimaujantiems, kad jø vaikai ištisà dienà naršo internete, pamiršæ savo pareigas, skelbiama dþiugi naujiena. Nuo rugsëjo pirmosios elektroniniø paslaugø bendrovë "S plius" pateikia naujà visai nemokamà paslaugà "Stopas", kurios dëka interneto ryšys abonento namuose gali bûti laikinai nutrauktas.

Paslaugos, kuri leistø laikinai nutraukti interneto tiekimà, poreiká elektroniniø paslaugø bendrovë "S plius" pajuto intensyviai daugëjant interneto vartotojø. Vis daugiau tëvø, prašydami ávesti internetà, išsakydavo savo bûgštavimus, kad jiems bûnant darbe vaikai neribotà laikà naršys internete. Interneto ryšys šiais laikais nebe prabanga, o bûtinybë aktyviam þmogui, bet rûpestingi tëvai klausdavo, ar galima kaip nors kontroliuoti vaikø "mirkimà" internete.

"S plius" darbuotojai pamàstë ir rado išeitá - sukûrë naujà paslaugà "Stopas". Abonentai, norintys, kad jø namuose bûtø galimybë laikinai nutraukti interneto ryšá, turi kreiptis á "S plius" klientø aptarnavimo skyriø ir uþregistruoti savo telefono numerá. Paskambinæ numeriu 8~700 121 77, abonentai išgirs pranešimà, kad interneto prieiga jø kompiuteryje yra laikinai sustabdyta jø paèiø prašymu, o kompiuterio ekrane atsiras uþrašas apie aktyvuotà paslaugà "Stopas".

Norint, kad interneto ryšys atsinaujintø, reikia paskambinti tuo paèiu numeriu, ir interneto paslauga bus nedelsiant aktyvuota. Atjungus interneto ryšá, já galima atnaujinti ne anksèiau kaip po 15 minuèiø.

Beje, uþregistruoti telefono numerá ir kontroliuoti vaiko naršymà neribotà laikà internete gali abu tëvai, uþregistravæ savo numerius.

Ádomus dalykas - tëvai, pageidaujantys paslaugos "Stopas", gali uþsakyti ir specialø tekstà, kuris atsirastø monitoriaus ekrane, laikinai sustabdþius interneto tiekimà. "Laikas ruošti pamokas, mielasis:)", "Ar jau suplovei indus?" ar panašus tekstas gali nustebinti jø atþalas.

Gyvenime nutinka visokiø dalykø - prarandami mobilieji telefonai, jie genda, tad gali kilti klausimas, kaip abonentai atnaujins interneto prieigà, jei, pavyzdþiui, neteks telefono. "S plius" specialistai pagalvojo ir apie tai - interneto ryšys abonento namuose atnaujinamas automatiškai, praëjus aštuonioms valandoms.

Paslauga "Stopas" "S plius" abonentams teikiama nemokamai. "S plius" dar kartà árodo, kad ne tik nedidina kainø, bet ir nuolat gerina paslaugø kokybæ.

Informacija apie naujàjà paslaugà teikiama telefonu 8~700 121 01 ir "S plius" klientø aptarnavimo skyriuose "Saulës mieste" (Tilþës g. 109) ir "S plius" ámonëje (Tilþës g. 74).

Eva JAGMINAITË

Butø kainos Šiauliuose per metus nukrito daugiau nei perpus, o nuo metø pradþios sumaþëjo ketvirtadaliu. Nekilnojamojo turto pardavimo ekspertai tikina, kad kainos þymiai nebekris, daugiausia galëtø sumaþëti apie 10 proc. Nedidelis kainø kritimas gali bûti prasidëjus šildymo sezonui ar ástaigoms bei ámonëms dar labiau sumaþinus atlyginimus. Vis dëlto didþioji butø dalis Šiauliuose ásigyta ámant paskolas, todël finansiniai ásipareigojimai neleidþia savininkams parduoti bûsto uþ maþesnæ kainà. Butø atpigimu suskubo pasinaudoti uþsienyje gyvenantys lietuviai. Bûsto pardavimais, nuoma bei keitimu uþsiimanèios nekilnojamojo turto bendrovës REBEST ekspertai teigia, kad artimiausià pusmetá kainos neturëtø kilti, o kaip bus vëliau, prognozuoti dar anksti.

Nekilnojamojo turto specialistai teigia, kad dabar palankiausias metas butui pirkti ar pakeisti.

Reikia nustoti gyventi praeitimi

Šiuo metu butus parduoti pasiseka tik tiems savininkams, kurie geba realiai, pagal nûdienos situacijà ávertinti savo turtà. Aklagatvyje atsiduria tie, kurie gyvena praeities atsiminimais ir viliasi, kad netikëtas pirkëjas jø bûstà nupirks uþ neátikëtinai didelæ kainà.

Paklausa nëra didelë, o pasiûla - milþiniška, todël ir pirkëjai išrankûs. Populiariausi - vieno, dviejø ir trijø kambariø kambariø butai. Nors prabangûs butai gerokai maþiau domina pirkëjus, vis daugiau dëmesio sulaukia renovuoti butai. Labiausiai atpigo butai blokiniuose namuose, kuriø kainos prieš keletà metø buvo nepagrástai išpûstos. "Dëmesio galbût sulauktø butai naujos statybos daugiabuèiuose, taèiau tokiø rinkoje beveik nëra, o statyti naujus kol kas maþai kas ryþtasi", - teigianekilnojamo turto bendrovës REBEST ekspertas Aivaras Vozgirdas.

Masina uþsienieèius ir emigrantus

Krizës laikotarpiu visuomet geba pasinaudoti sumaniausi ir santaupø turintys - vieni pasigerina gyvenimo sàlygas, kiti - investuoja á ateitá. "Šiuo metu vienai Skandinavijos kompanijai tarpininkaujame ásigyjant nekilnojamojo turto Lietuvoje. Tai, kad uþsienieèiai pajuto kainø dugnà, leidþia ir mums optimistiškiau þvelgti á ateitá", - sako NT ekspertas Vaidotas Misius. Bendrovë REBEST kas savaitæ sulaukia ir skambuèiø iš emigrantø, kurie nori tëvynëje ásigyti butà ar namà. Šiuo metu butø kainos, nurodytos skelbimuose, yra gerokai didesnës nei realiø sandoriø vertë. Neretai pasitaiko, kad finansiniø sunkumø ištikti savininkai buto kainà labai sumaþina.

Nuomininkø poreikiai pasikeitë

Dël išaugusiø butø išlaikymo kaštø ir sumaþëjus naujø statybø sumaþëjo ámoniø, nuomojanèiø butus Šiauliuose dirbantiems ar nuolat èia komandiruojamiems darbuotojams. Nuomininkai daþniau ryþtasi keisti bûstà, nes padidëjusi nuomojamø butø pasiûla sumaþino nuomos kainà. Sàstingá patiria prabangiø butø savininkai, iki šiol sëkmingai juos nuomavæ. Tiesa, šá mënesá nuomojamø bûstø sumaþëjo ir dël studentø antplûdþio. Kainos svyruoja, priklausomai nuo buto vietos, namo, šildymo kainos, esamos baldø, buities technikos.

Siûlo derëtis ir keisti

Bendrovës REBEST specialistai pataria perkant bûstà neskubëti, apþiûrëti visus ámanomus variantus ir, þinoma, derëtis. Butø nuomos sutartis geriau suderinti su profesionalais, kad vëliau nekiltø keblumø. Keièiantiems butus reikëtø pirmiausiai ávertinti kainø skirtumà, mat pasitaiko, kad pernelyg optimistiškai ávertinæ savo butus nori 2 kambariø butà pakeisti á namà be jokios priemokos.

Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad be priemokos iš maþesnio á didesná pakeisti butà sunku, taèiau ámanoma. Daþniausiai þmonës apie buto keitimà susimàsto šeimos pagausëjimo ar sumaþëjimo atveju, vaikams išvykus á uþsiená ar tiesiog norëdami sumaþinti mokesèius. Pavyzdþiui, suremontuotas dviejø kambariø butas patrauklioje vietoje gali kainuoti panašiai, kaip trijø kambariø prastesnis, tuomet keitimas priklauso nuo sandorio dalyviø poreikiø ir susitarimo. Šiuo atveju svarbus nepriklausomo tarpininko vaidmuo, mat jis geriausiai þino, kaip, pavyzdþiui, notaro išlaidas sumokëti ne uþ dviejø asmenø turtø, o tik uþ vieno.

Eva JAGMINAITË

Ekonominis sunkmetis iš peties kirto net stipriausiems. Dosniai bûsto bei vartojamàsias paskolas bei kreditines korteles dalijæ bankai dabar ieško tik patikimø, turtingø, laiku susimokëti galinèiø klientø. "Swedbank" ekspertai klientams, kurie nujauèia, jog netrukus jø pajamos gali sumaþëti ir jie negalës vykdyti finansiniø ásipareigojimø, pataria nedelsiant kreiptis á banko specialistus.

Bûsto pardavimo brokeriai kaltina bankus

Per pirmàjá šiø metø ketvirtá bûsto finansavimo rinka sumaþëjo keturiskart. Finansø analitikai bei bûsto kreditavimo ekspertai pastebi, kad labiausiai išpûstos buvo senos statybos butø kainos - jos per dešimt metø išaugo keturiskart, nors naujoji statyba per tà patá laikotarpá pabrango tik trigubai.

Šiauliuose senø butø kaina per metus sumaþëjo beveik perpus, taèiau bendrai bûsto kaina nukrito vos 14 proc. Vis dëlto bûstà ketinantys pirkti šiaulieèiai ne visada gauna banko paskolà bûstui, o bûsto paskolø brokeriai bankus kaltina dël sàstingio bûsto pardavimo rinkoje. "Klientas privalo turëti gerà skolinimosi istorijà, bûti uþtikrintas dël savo ir šeimos finansiniø galimybiø bei ateities perspektyvø, ketinti ásigyti ar ákeisti kokybiškà turtà, turëti pradiná ánašà arba gali pateikti ar ákeisti papildomà turtà. Ávertinamas ir perkamo bûsto ilgaamþiškumas, kokybë", - reikalavimus perkantiems bûstà vardijo "Swedbank" finansavimo departamento direktorë Jûratë Gumuliauskienë.

Finansø ekspertai, ieškodami patikimø klientø, áspëja, kad kiekvienas, šiuo metu planuojantis ásigyti bûstà, turi ávertinti savo galimybes. Finansiniai ásipareigojimai bankui turëtø bûti ne daugiau nei 40 proc. bendrø šeimos pajamø, kitaip paskolos gali tapti neáveikiama našta. "Lietuviai tampa vis atsargesni, draudþia ákeièiamà turtà turto ar civilinës atsakomybës draudimu, renkasi apsaugotas bûsto paskolas. Taip jie apsidraudþia, kad atsitikus nelaimei didesnë finansinë našta nekristø ant jø artimøjø peèiø", - teigia J. Gumuliauskienë.

Galvos skausmas - skolininkai

Banko darbuotojai pasakoja, kad klientai panašiai reaguoja á iškilusius finansinius sunkumus. Pirma reakcija bûna emocinë: þmogus vengia þiûrëti á akis, pyksta ant darbdavio, Vyriausybës ir net artimøjø, pradeda skaièiuoti, kiek likvidaus turto jis dar turi, ir patiria depresijà. "Natûralu, kad su problema susidûræs klientas pirmiausia neigia jà ir vadovaujasi emocijomis, tik vëliau susitaiko su situacija ir ima racionaliai ir konstruktyviai màstyti", - iš savo patirties bendraujant su nemokiais klientais pasakoja J. Gumuliauskienë.

Specialistai perspëja, kad itin pavojinga papildomai skolintis pinigø esamiems ásiskolinimams padengti. Verèiau jie siûlo perþiûrëti šeimos išlaidas, reguliariai stebëti šeimos biudþetà, imtis veiksmø, artimiausioje ateityje galinèiø subalansuoti pinigø srautus, taupyti ir atsisakyti nebûtinø išlaidø.

Kas dešimtas nemokus klientas teigia finansiniø ásipareigojimø negalintys vykdyti dël asmeniniø prieþasèiø, pavyzdþiui, ligos ar nenumatytø išlaidø. Penktadalis nustoja išmokëti paskolà netekæ darbo, þlugus verslui ar dël kitø prieþasèiø sumaþëjus pajamoms. Kas ketvirtas "Swedbanko" klientas nesusimoka dël neatsakingo elgesio - pamiršta ásipareigojimus, laiku neperveda pinigø á sàskaità. Treèdalis skolininkø nurodo trumpalaikes pinigø srauto problemas - darbo uþmokesèio vëlavimà, nepastovias pajamas.

Skolinasi daugiausiai vartojimui

"Swedbank" vartojamøjø paskolø rinkos portfelis, keletà metø sparèiai augæs, šiemet patyrë nedidelá fiasko - nuo 3,34 mln. sumaþëjo iki bemaþ 3 mln. litø. Tiesa, daugëja lietuviø, norinèiø ásigyti kreditiniø korteliø. Beveik pusæ visø kreditiniø korteliø šalyje išduodanèio "Swedbanko" specialistai toká jø populiarumà paaiškina paprastai - visose išsivysèiuosiose Europos šalyse gyventojai neásivaizduoja savo kasdienybës be kreditinës kortelës. Jomis patogu atsiskaityti uþsienio šalyse, susimokëti uþ internete perkamas prekes.

"Pasinaudojus kreditine kortele, galima per 30 dienø gràþinti išnaudotà limità visiškai nemokant palûkanø, o vëliau gràþinant limità palûkanos skaièiuojamos tik nuo išnaudotos sumos. Kreditinës kortelës turëtojas ir jo šeimos nariai yra apdraudþiami kelioniø á uþsiená metu, bankas ásipareigoja atlyginti nuostolius, patirtus per 24 valandas nuo uþregistruoto pranešimo apie kortelës blokavimà", - sako J. Gumuliauskienë.

Povilas LUNGË

Savaitraštis "Šiauliai plius" populiarëja ir tarp skaitytojø, ir tarp reklamos uþsakovø. Didþiausios Lietuvoje rinkos tyrimø ir konsultacijø kompanijos "TNS Gallup" duomenimis, pernai vidutinë savaitrašèio skaitytojø auditorija buvo 43 procentai, o šiø metø pavasará ji šoktelëjo net iki 68,2 procento. Abejojantiems tokiø tyrimø patikimumu reikëtø þinoti, kad "TNS Gallup" tyrimus atlieka ne leidëjø uþsakymu, o siekdama nustatyti realià šalies laikrašèiø ir þurnalø skaitytojø auditorijà.

Populiarumas šoktelëjo kone dvigubai

Šá mënesá savaitraštis "Šiauliai plius" švenèia penkeriø metø jubiliejø. Pati geriausia dovana palyginti jaunam laikrašèiui - "TNS Gallup" atlikti tyrimai. Kone 70 procentø skaitytojø auditorija Šiauliuose - dþiuginantis rodiklis. Vis dëlto tai nëra keista - savaitraštis yra leidþiamas 21. 500 tiraþu, taèiau já perskaito gerokai daugiau skaitytojø. Juk savaitraštis keliauja ir á butus, ir á ámones. Vadinasi, laikraštá perskaito apie 70 tûkstanèiø skaitytojø.

Viešosios ástaigos "Šiauliai plius" reklamos skyriaus vadovës Aušros Vaitkevièienës teigimu, gausus skaitytojø bûrys ir laikrašèio populiarumas pritraukia ir itin daug reklamos uþsakovø. Ne iš vieno reklamos uþsakovo išgirstama, kad reklama, išspausdinta savaitraštyje "Šiauliai plius" - itin efektyvi. Ne iš vieno verslininko teko išgirsti, kad reklamos efektyvumà jie junta net kelis mënesius, tad uþsakovai nuolat sugráþta.

Reklama savaitraštyje efektyvi ir todël, kad jis skaitytojams reikalingas visà savaitæ - jame spausdinamos savaitës televizijos programos. Dienraštis paprastai ant stalo guli vos dienà - neperskaitæs jo išleidimo dienà, daugiau nebepaimsi dël pasenusiø þiniø. O savaitraštyje bûna ir savaitës renginiø apþvalga, spausdinama ávykiø apþvalga, akcentuojama tai, kas gyventojams rûpi savaitæ, tad uþ išspausdintos reklamos skaitytojo akis uþkliûva.

"Šiauliø naujienos" tyrimus "varto" kaip patogiau

"TNS Gallup" nacionaliná skaitytojø tyrimà atlieka kas ketvirtá. Jo tikslas - ne átikti kokiam nors leidiniui, o nustatyti realià laikrašèiø ir þurnalø skaitytojø auditorijà. Tyrimo duomenys leidþia ávertinti leidiniø vidutinæ vieno numerio ir bendrà skaitytojø auditorijà, skaitytojø auditorijos persidengimà bei leidiniø skaitytojø segmentus.

Apklausos vyksta respondentà pasirenkant atsitiktinai, interviu metodu respondentø namuose. Klausimai ir atsakymai pateikiami kompiuterio ekrane, matant respondentui.

Šalyje leidiniø tyrimus atlieka daugiau ámoniø. Dienraštis "Šiauliø naujienos" spausdina rinkos analizës ir tyrimø grupës UAB RAIT tyrimus ir skelbia esantis neva objektyvausias, populiariausias mieste.

Kadangi "Šiauliø naujienø" spausdintame tyrime minimas ir savaitraštis "Šiauliai plius", VšÁ "Šiauliai plius" direktorius Vaidas Rutkauskas kreipësi á UAB RAIT, mëgindamas išsiaiškinti, kokiu bûdu pastarieji nustatë leidinio populiarumà.

Paaiškëjo, kad tyrimas buvo atliktas "Šiauliø naujienø" uþsakymu, apklausus tik šá laikraštá perkanèius ar prenumeruojanèius þmones. Šio laikrašèio skaitytojai ir pareiškë pasitikintys ar nepasitikintys "Šiauliø naujienomis".

UAB RAIT vadovai labai nustebo, kad patikimiausiu mieste save vadinanèios "Šiauliø naujienos", skelbdamos tyrimo rezultatus, nenurodo, kokia iš tiesø auditorija buvo tirta, nors tai daryti ápareigoja Visuomenës informavimo ástatymas.

Tiesa, "Šiauliø naujienos" dabar "pasitaisë" - rašo apie kaþkoká "VÞ" skelbtà tyrimà, o šalia spausdina RAIT lentelæ. "Šiauliø naujienos" metrikoje jau nurodo, kad tyrimo metu buvo apklausta 112 jø laikraštá skaitanèiø asmenø.

Jei nurodoma, kad "Šiauliø naujienas" objektyviomis laiko 55 procentai jø skaitytojø, vadinasi, net 45 procentai jø objektyviu laikrašèiu nelaiko...

Vienas Šiauliø regiono plëtros agentûros tikslø – dalyvauti veikloje, susijusioje su Šiauliø regiono socialiniø ir ekonominiø problemø sprendimu. Vadovaudamasi šiuo tikslu, viešoji ástaiga prašo Jûsø nebûti abejingais ir kvieèia dalyvauti rengiamoje labdaros akcijoje, kuria siekiama paremti likimo nuskriaustø vaikø vasaros poilsio organizavimà.

Labdaros seminaras

KAIP IŠGYVENTI KRIZËS METU?

vyks 2009 m. geguþës 20 d., treèiadiená,

Šiauliø regiono plëtros agentûros konferencijø salëje

(Vilniaus g. 100, Šiauliai).

Seminarà ves lektorius Algirdas KARALIUS, neurolingvistinio programavimo treneris, tarptautinio mokymø centro UAB "Verslo poligonas" vadovas.

Suþinosite, kodël krizë yra objektyviausia sëkmës ávertintoja, kaip reaguoti á sunkumus, paversti juos motyvacija, išmoksite sustiprinti savo atsparumo koeficientà.

Seminaro kaina – pagal Jûsø galimybes: nuo 100 iki 300 Lt (be PVM).

Jûsø dalyvavimas mums labai svarbus. Padëkime tiems, kuriems labiausiai reikia mûsø paramos!

Seminaro metu gautos pajamos bus skirtos Šiauliø vaikø globos namams "Šaltinis" paremti. Prie paramos prisidës ir lektorius, pats pasiûlæs jam priklausantá uþmokestá paaukoti vaikams ir seminarà vesti nemokamai.

Renginio partnerë – UAB "Komunikacijos vartai".

Informaciai rëmëjai – Šiauliø regiono televizija "S plius" ir savaitraštis "Šiauliai plius".

Apie dalyvavimà prašome pranešti iki geguþës 18 d.

tel.: (8~41) 525 101, 8~615 356 14 arba el. p. mokymai@srpa.lt

Trumpai apie lektoriø

"Kuo aukšèiau á kalnà – tuo stipresnis vëjas. Siekiant kuo geresniø rezultatø, tenka susidurti ir su sunkumais bei kasdien didëjanèia nervine átampa. Vienas svarbiausiø veiksniø, lemianèiø sëkmæ ir rezultatus – atsparumo koeficientas, t. y. gebëjimas atlaikyti gyvenimo smûgius", - teigia Algirdas Karalius.

Sëkmës mokytojas Algirdas Karalius – mokymø kompanijos "Verslo poligonas" direktorius, mokymø bei seminarø vedëjas, korporaciniø mokymø, neurolingvistinio programavimo (NLP) treneris, motyvaciniø seminarø moderatorius, tarptautinës treneriø asociacijos narys, sertifikuotas Kanados NLP instituto treneris, turintis penkiolikos metø trenerio patirtá milþiniškoms auditorijoms keturiolikoje pasaulio šaliø, sëkmës knygø autorius.

Iš A. Karaliaus interneto svetainës:

"Esu lietuvis, taèiau gimiau Kazachijoje, nes mano tëveliai anuomet buvo ištremti kaip politiniai kaliniai. Mamytë kilusi iš Þemaitijos, o tëvelis – iš Birþø. Á Lietuvà atvykau bûdamas 12 metø.

Esu baigæs Kauno medicinos akademijà, Gydomàjá fakultetà.

Per pastaruosius 20 metø aplankiau apie pusšimtá pasaulio šaliø ir padariau išvadà – Lietuva pati graþiausia! Esu vedæs, turiu du puikius sûnus.

Esu laimingas þmogus, nes turiu viskà, ko tam reikia: pakankamà kieká problemø, tvirtà šeimà, gerus draugus, gyvenu ten, kur visuomet norëjau. Tikiuosi, kad turiu dar šiek tiek laiko ágyvendinti pagrindiná savo gyvenimo tikslà - norëèiau padëti kuo daugiau þmoniø ágyvendinti jø svajones."

Vietoj Motinos dienos jie švenèia Padëkos dienà

Šiauliø vaikø globos namuose Šaltinis" nuolat gyvena daugiau kaip 80 globotiniø nuo 3 iki 18 metø amþiaus. "Šaltinio" gyventojai – sveikatos problemø turintys vaikai. Neatsiþvelgdamas nei á šià aplinkybæ, nei á kitus vaikø nepagailëjusio likimo kirèius, sunkmetis šios ástaigos neaplenkë. "Kaip išgyvensime? Neþinau, neásivaizduoju. Mums ir vienas tûkstantis, ir penki šimtai litø labai reikalingi. Batai plyšta kasdien", – su nerimu sako ilgametë "Šaltinio" vadovë Marija Makarovienë.

Geguþës pradþia, kai visi ruošiasi sveikinti savo mamas, "Šaltinio" globos namø vaikams sunki. Jie niekada nešvenèia Motinos dienos. Pasak direktorës, kai në pas vienà iš 82 vaikø neateina mama, vaikams labai skaudu. Iš daugiau kaip 80 šiø namø globotiniø tikrø našlaièiø tëra penkiolika. Visø kitø tëvai ar bent vienas jø – gyvi, taèiau tik keletas vaikø su jais palaiko ryšá.

Vietoj šios šventës "Šaltinio" vaikai mini Padëkos dienà. Padëkos visiems tiems, kuriems jie nors truputá rûpi.

"Šaltinio" globos namuose vaikai daþniausiai apsigyvena bûdami trejø – tiesiai iš kûdikiø namø. Iki pat pilnametystës jø gyvenimas sukasi tarp šiø namø sienø. Ikimokyklinio amþiaus vaikø "Šaltinyje" – trylika. Daugiausia globotiniø – nuo 7 iki 17 metø amþiaus. Dešimèiai auklëtiniø jau po 17–18 metø. Nuo 1968-øjø èia dirbanti direktorë Marija Makarovienë þino savo globotiniø problemas, kasdienio ástaigos gyvenimo sunkumus. "Mûsø vaikams, kaip ir visiems, reikia ir batø, ir mokymo priemoniø, ir higienos reikmenø. Ir mums, neišskiriant iš kitø, maþinamos lëšos, o išgyventi reikia", - sako ástaigos vadovë.

Direktorës nerimas – dvigubas: ir kaip vaikus mylinèios globëjos, ir kaip ástaigos vadovës. "Juk mûsø mergaitës augina kasas, o balandþio pabaigoje mes nebeturëjom uþ kà šampûno nupirkti. Trûko pinigø muilui, skalbikliui, rûbams", - vardija M. Makarovienë. Pasak direktorës, jau èia pat ir vasara. Norëtøsi, kad nors po savaitëlæ vaikai galëtø pabûti kokioje nors stovykloje – juk jie be šiø namø daugiau nieko neturi.

Eva JAGMINAITË

Ar vyskupas ar kunigas sutiks palaidoti kremuotus palaikus? Ar gandai, jog planuojamose Dausiškiø kapinëse bus kolumbariumas, yra pagrásti? Ar Šiauliai taps pirmuoju Lietuvos miestu, pasistaèiusiu krematoriumà? - Tokie klausimai á redakcijà pasipylë tuomet, kai savaitraštyje "Šiauliai plius" (Nr. 251, Nr. 253) buvo išspausdinti straipsniai, kuriuose išsamiai išdëstëme krematoriumø ir kolumbariumø privalumus.

Ko gero, vakarietiškos kultûros paveikti vis pasvarstome, ar po mirties norëtume, kad mûsø palaikai bûtø sudeginti. Nors išsivysèiusiose šalyse krematoriumai yra netoli gyvenamøjø namø ir jau seniai niekam nebekyla abejoniø, kad šis palaikø laidojimo bûdas yra ekologiškas ir patogus, Lietuvoje vis dar atsiranda skeptikø, kuriems atrodo, jog krematoriumas yra pragaro mašina, o kolumbariumuose uþmûryti velionys maþø maþiausiai yra laidotuviø ceremonijos išniekinimas.

Prie kolumbariumo nišø daþniausiai nevysta gëlës.

Daugiausiai kremuotøjø - iš uþsienio

"Šiauliai plius" jau rašë, kad palaikø laidojimas kolumbariumuose - ekologiškiausias, švariausias ir aplinkos neteršiantis laidojimo bûdas. Jis drauge ir ekonomiškas, mat nedidelio ploto kolumbariumuose galima palaidoti šimtus þmoniø. Neginèytina tiesa ir tai, kad krematoriumai nekelia pavojaus aplinkai, tuo labiau jos neteršia. "Baþnyèia yra atvira, todël draudimo kremuoti palaikus ar laidoti kolumbariumuose nëra. Taèiau kol kas galëtume laikytis senos tradicijos, laidoti mirusájá karste, nuleidþiant á kapo duobæ, o apie vakarietiškus laidojimo bûdus galvoti tuomet, kai jau nebebus vietos mums áprastoms kapinëms. Þmonëms kol kas taip paprasèiau, humaniškiau, - sako Šiauliø vyskupas Eugenijus Bartulis. - O kai degina, lyg ir kyla jausmas tarsi mirusájá atskiriame. Mums kol kas tai neáprasta. Manau, kad neskubëkime ir kol turime þemës puoselëkime savo senas laidojimo tradicijas." Nors Ginkûnø kapinëse greitai gali nelikti laidojimo vietø, vyskupas neabëjoja, kad kitoms, áprastoms kapinëms vietos tikrai atsiras. Juk jau planuojamos naujosios Dausiškiø kapinës.

Pasak E. Bartulio, tikëjimo šviesoje Viešpats prikels visus ar iš dulkiø, ar iš pelenø. "Ar sudegæs gaisro metu, ar skenduolis, ar kremuoti palaikai - prikeltas bus kiekvienas, - sako Šiauliø vyskupas. - Asmeniškai aš nenorëèiau bûti kremuotas ar palaidotas kolumbariume, nenorëèiau ir savo artimøjø taip laidoti. Nebent jei þmogus þûva gaisre ar kraupioje avarijoje, galbût ir vertëtø kremuoti, taèiau jei mirë natûralia mirtimi, niekada nekremuoèiau."

Vyskupas sako, jog tarp kolegø dvasininkø nëra buvæ rimtos diskusijos apie krematoriumø ar kolumbariumø atsiradimà Lietuvoje, taèiau pabrëþia, kad aršiai šiai idëjai prieštaraujanèiø nëra. Visiškai ir nesiskirtø laidojimo apeigos, tik laidojant á kolumbariumà pašventinama ne kapo duobë, o niša, kur laidojamas þmogus. Kremuotø palaikø dëþutë atsisveikinimo su velioniu metu, skirtingai nei karstas, yra uþdaryta.

Laidoti kremuotus velioniø palaikus vyskupui jau yra tekæ. "Jausmas tikrai keistas, kadangi dauguma mano palaidotø kremuotøjø buvo atveþti iš uþsienio, tai atrodo, kad viskas labai nutolæ, svetima, šalta. Laidojant nekremuotà velioná, kuomet matai jo kûnà karste, viskas labai jautru ir artima. Artimieji gali paskutinákart prisiliesti prie mirusiojo. Galbût, kremavimo tradicijai Lietuvoje prigijus, taip pat atrodys ir kremuotojo laidotuvës", - sako vyskupas.

Ieškoti naujø laidojimo bûdø - bûtina

Krikšèioniškos þiniasklaidos tarnybos atstovas Juozas Dapšauskas sako, kad dabar, kai opia problema tapo vietos laidoti Šiauliuose trûkumas, kremavimas ir kolumbariumai yra puiki alternatyva áprastiniam laidojimo bûdui. Tik, þinoma, reikëtø urnà su velionio palaikais palaidoti šeimos kape ar kolumbariume, taèiau jokiu bûdu nelaikyti namuose, lentynoje ar spintoje. "Palaikai neturi bûti artimøjø pašonëje. Teko lankytis Milano kapinëse, kur vyrauja tendencija mirusiojo vardà ir pavardæ, gimimo ir mirties datà árašyti kuo maþesnëje lentelëje, kad ši uþimtø maþiau vietos, - sako J. Dapšauskas. Tikinèiuosius dël kûno iš numirusiøjø prisikëlimo ramino net popieþius. "Juk sakoma - dulke buvai, dulke ir pavirsi, tad nëra jokio skirtumo, ar busi sudegintas, ar kûnas supus þemëje. Dievas visus prikels kitokio pavidalo kûnu - ne þemiškuoju, kaip mums áprasta matyti," - teigia J. Dapšauskas.

Bus, jei atsiras investuotojø

Pasak Šiauliø miesto mero G. Mikšio, norinèiøjø statyti krematoriumà buvo, taèiau vëliau pasirodë, kad jø kalbos buvo tušèios, mat verslininko, norinèio investutuoti á krematoriumo statybas, taip ir neatsirado. "Savivaldybë tokiai statybai lëšø neturi, o privatininkui statyti galbût neapsimokëtø, nes didelio pelno nebûtø, - sako meras. - Mes tirkai sudarysime sàlygas ir bus numatyta vieta tiek kolumbariumui, tiek krematoriumui prie naujøjø dausiškiø kapiniø, taèiau ar jie atsiras, kas juos panorës statyti, kol kas neaišku."

Meras neabejoja, kad Šiauliams kolumbariumo ir krematoriumo reikia, nes tai suteiktø þmonëms didesná pasirinkimà, kur jø artimieji atguls amþino poilsio. "Man yra tekæ matyti nuotraukø, kaip Ispanijoje ne tik kremuotøjø urnos, bet ir karstai yra laidojami kolumbariumuose, bet vëlgi tam reikia sukurti struktûra", - sako meras. Pats meras sako labiau esantis tradiciniø paþiûrø ir norintis bûti palaidotas karste, uþkasant á þemæ. Vis dëlto meras prisipaþásta turintis artimøjø, kurie jau palaidoti kremuoti ar norëtø amþino poilsio atgulti kolumbariume.

Benjaminas TAMULIS

Privaèiø saugos firmø vadovai trina rankas iš dþiaugsmo - išsipildë sena jø svajonë paþaboti pagrindinius ir, regis, nenugalimus konkurentus. Ne šiaip eilinius varþovus - paèià policijà.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbë, jog policija, siûlanti asmens bei turto apsaugos paslaugas, nesàþiningai konkuruoja su privaèiomis saugos bendrovëmis, nes turi išskirtines sàlygas. Toks galutinis ir neskundþiamas verdiktas reiškia, kad teks naikinti vadinamuosius apsaugos policijos skyrius arba gerokai apriboti juose dirbanèiø pareigûnø galias.

Asmenø ir turto apsaugos paslaugà teikianèiai policijai, kad nebûtø nusiþengta Konkurencijos ástatymui, teks dirbti be švyturëliø ir kitø privilegijø.

Išskirtinës sàlygos

Privaèios saugos tarnybos seniai skundësi, jog asmenø bei turto apsaugà siûlanti policija þaidþia ne pagal taisykles. Tiksliau – turi išskirtines sàlygas, kurios nepasiekiamos privatininkams.

Apsaugos policija vaþinëja specialiais automobiliais su švyturëliais, kurie suteikia pareigûnams pirmenybæ prieš kitus automobilius. Švyturëlius ásijungæ pareigûnai gali nesilaikyti Keliø eismo taisykliø ir kur kas greièiau atvykti á ávykio vietà. Privaèios saugos tarnybos turi mašinas su oranþiniais švyturëliais, kurie jokios pirmenybës ir privilegijø nesuteikia, tik perspëja kitus eismo dalyvius.

Policijos pareigûnai gali bet kuriuo paros metu áeiti á fiziniams ar juridiniams asmenims priklausanèias gyvenamàsias ar negyvenamàsias patalpas bei teritorijas, stabdyti transporto priemones ir patekti á jas, pareigûnø nurodymams privaloma paklusti. Privaèiø saugos firmø darbuotojai apie tokias galias gali tik pasvajoti.

Kitaip tariant, apsaugà siûlantys policijos pareigûnai yra kur kas mobilesni ir galingesni nei jø konkurentai privatininkai. Tai reiškia, kad jø siûlomos paslaugos klientams gali atrodyti gerokai patrauklesnës.

Teismas po teismo

Tokia padëtimi pasipiktinusi viena saugos firma dar 2005 metais kreipësi á Konkurencijos tarnybà. Tyrimà atlikusi Konkurencijos tarnyba 2006-øjø sausá konstatavo, jog skundas pagrástas. Tarnyba ápareigojo Policijos departamentà per tris mënesius pakeisti generalinio komisaro ásakymo nuostatas, kad teikdama apsaugos paslaugas policija turëtø tokias pat teises bei ágaliojimus kaip ir privaèios saugos bendrovës.

Policija tarnybos nutarimà apskundë Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT). Šis nutarë, kad su konkurencija – viskas gerai. Tuomet Konkurencijos tarnyba kreipësi á LVAT. Šis gràþino skundà á VAAT, kuris po pakartotinio skundo nagrinëjimo nusprendë, jog visgi su konkurencija èia ne viskas gerai, ir policijos skundà atmetë. Tada VAAT verdiktà savo ruoþtu apskundë Policijos departamentas.

Paþeidë ástatymà

Konkurencijos tarnybos atstovë spaudai Palmira Kvietkauskienë informavo, jog kà tik LVAT uþbaigë daugiau nei trejus metus trukusá teisminá ginèà. LVAT konstatavo, jog Konkurencijos ástatymas ápareigoja valstybës valdymo ir savivaldos institucijas uþtikrinti sàþiningos konkurencijos laisvæ. Šioms institucijoms draudþiama priimti teisës aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ûkio subjektus ar jø grupes ir dël kuriø atsiranda (gali atsirasti) konkurencijos sàlygø skirtumø atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems subjektams.

LVAT pritarë Konkurencijos tarnybos išvadoms, jog Apsaugos policija ir privaèios saugos tarnybos, teikdamos komercines asmens ir turto apsaugos paslaugas, rinkoje veikia skirtingomis konkurencijos sàlygomis.

Dirbs ir toliau

Policijos departamentas, reaguodamas á LVAT verdiktà, paskelbë, jog Apsaugos policija (oficialiai besivadinanti Viešosios policijos apsaugos tarnyba) ir toliau teiks savo paslaugas.

Policija pabrëþë: nei Konkurencijos tarnyba, nei teismai neuþdraudë pagal sutartis teikti juridiniø ir fiziniø asmenø turto ir fiziniø asmenø apsaugos paslaugø. Priešingai - konstatuota, jog absoliutaus draudimo teikti asmenø bei turto apsaugos paslaugas negali bûti. Todël policija paslaugas teiks ir toliau, vykdys visus prisiimtus ásipareigojimus.

Taèiau nuo šiol šioje srityje policijai teks dirbti taip, kad nebûtø nusiþengta Konkurencijos ástatymui. tai reiškia - jokiø švyturëliø ir kitø privilegijø. Kaip tai bus ágyvendinta praktiškai, Policijos departamentas nedetalizavo. Tik uþsiminë, jog dabartinë tvarka turi bûti pakeista per tris mënesius.

Eva JAGMINAITË

Nekilnojamojo turto burbulo reiškiná Lietuvoje ilgai neigæ nekilnojamo turto specialistai dabar jau pripaþásta - kainos buvo išpûstos, o paklausa - beribë. Greièiausiai bûtent todël dabar NT rinka patiria sàstingá. Vis dëlto nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad sunkmeèiu ásigijæ bûstà nepasigailës, taèiau problema ta, kad bankai nenori skolinti pinigø.

Šiame moderniame V. Kudirkos g. 26 name ir sunkmeèiu butai paklausûs, taèiau parduota vos treèdalis butø, nes potencialiems pirkëjams bankai atsisako skolinti pinigø. Autorës nuotr.

Palankus metas pirkti

Ekspertø manymu, Lietuvoje NT rinkos padëtis nëra labai tragiška, tiesiog nekilnojamojo turto rinka išgyvena ekonominës krizës padiktuotus išbandymus. NT ekspertai ásitikinæ - šie metai palankiausi namui ar butui pirkti. Susiklosèiusioje situacijoje laimëjo tie, kurie luktelëjo ir nepasidavë visuotinei bûsto pirkimo psichozei dar labiau puèiant nekilnojamojo turto burbulà. Dabar jie turi galimybæ pusvelèiui ásigyti šimtus tûkstanèiø kainavusá bûstà, mat nekilnojamojo turto pardavëjai galimus pirkëjus vilioja neátikëtinomis nuolaidomis, apmokëdami dalá mokesèiø ir patys siûlydami derëtis.

Pirktø, jei bankai skolintø

"Kai bankai suskaièiuos savo turtà ir ávertins savo galimybes skolinti, tuomet NT rinka turëtø išsijudinti. Kol kas sunku daryti bet kokias prognozes, - teigia nekilnojamojo turto specialistas Giedrius Valiulis. - Visas pasaulis susiduria su problema, kad bankai nebeskolina pinigø. Net tolimøjø reisø vairuotojas, gaunantis 6000 litø atlyginimà, negali gauti paskolos iš banko bûstui ásigyti." Pasak jo, lietuviai nëra tokie turtingi, kad galëtø bûstà ásigyti nesiskolindami iš banko, o bankai yra maksimaliai sumaþinæ galimybæ skolintis ir nori vien patikimø, pinigingø skolininkø.

Vienas iš keturiø Lietuvoje

V. Kudirkos g. 26 numeriu paþymëtas namas - šiek tiek neáprastas šiaulieèiams. Butus jame parduodantis "A. Daukšio individualioje ámonëje" dirbantis NT vyriausiasis vadybininkas G. Valiulis sako, kad butø èia seniai nebûtø likæ, jei ne bankø nenoras skolinti pinigø. Per trisdešimt šiame name esanèiø butø plotas yra nuo 36 m2 iki 76 m2, t. y. nuo vieno iki keturiø kambariø su terasomis, puikios kokybës penkiø kamerø langais bei ástiklintais balkonais. Kol kas šiame name G. Valiuliui pavyko parduoti jau treèdalá butø, taèiau norinèiøjø pirkti yra daugiau, nei yra butø. "Jiems leidþiame uþ pradiná ánašà ásikelti á naujos statybos namà ir metus bandyti gauti paskolà butui išsipirkti, - pasakoja NT vyriausiasis vadybininkas. - Þmonës nebeperka senø namø, o štai nauja statyba paklausi. Tuo labiau, kad šiame name árengta kokybiška ventiliacija ir oro kondicionavimo sistema, geros kokybës šarvuotos durys. Árengtos poþeminës automobiliø stovëjimo aikštelës, kuriose vaizdo kameros veikia visà parà, bei aikštelës automobiliams prie pat namo." Butuose árengti ir dviejø tarifø elektros skaitikliai, taigi naktá uþ elektrà mokama maþiau.

Namas puikioje strateginëje vietoje, netoli miesto centras, mokyklos, vaikø darþeliai.

Nauja statyba - maþesnë sàskaita uþ šildymà

Pasak G. Valiulio, tai tik ketvirtas namas Lietuvoje, kuriame yra itin moderni, garso ir šilumos izoliacija. Kone didþiausias namo privalumas - autonominis dujinis šildymas. "Nori ir kûreni - taip paprastai galima apibûdinti autonominá šildymà. Jei išvykstate kur nors, tiesiog uþsukate šildymà arba paliekate budëjimo reþimu, - aiškina vadybininkas. - Atlikau eksperimentà: 61 m2 bute 21 laipsnio temperatûrai palaikyti per mënesá sunaudojau apie 100 m3 dujø, dabartinëmis kainomis tai kainuoja apie 160 litø. Šiaulieèiai uþ tokio ploto bûsto šildymà moka nuo 300 iki 400 litø." Šildantis autonominiu šildymu, nëra "gyvatuko mokesèio", nereikia mokëti uþ karštà vandená, nes jis gaunamas pašildant šaltàjá autonominiu šildymu. "Tokiu principu šildomi privatûs namai. Dauguma daugiabuèiø Šiauliuose pastatyti valstybinëje þemëje, o šiame name ásigijæ bûstà þmonës ágyja teisæ á 0,33 dalá privaèios þemës", - sako G. Valiulis.

Sena statyba - nepopuliari, taèiau ákandama

Lëèiausiai pinga naujos statybos namai, nes juos staèiusios bendrovës nepasiryþusios jø parduoti nuostolingai ir siekia pasidengti bent statybos išlaidas. G. Valiulis sako, kad visi butai atpigo apie 30 procentø, o greitai norintys parduoti nekilnojamàjá turtà šiaulieèiai kainà nuleidþia net perpus. "Pigiai bûstà parduoda paveldëtojai ar netikëtai teisæ á nuosavybæ ágijæ þmonës, kuriems neaktualu gauti kuo didesná pelnà iš buto ar namo. Kiti pardavëjai, net metus nepardavæ bûsto, vos tenuleidþia kainà, - teigia nekilnojamojo turto agentas. - Šiauliuose dabar vieno kambario butà galima ásigyti uþ 90, dviejø kambariø - uþ 120, trijø kambariø uþ 140, o keturiø kambariø bûstà - uþ 150 tûkstanèiø litø, taèiau tikroji jø vertë yra dar maþesnë." Vis dëlto NT rinkos specialistai pataria vengti senos statybos bûstø, mat jiems daþnai reikalingas kapitalinis remontas, modernizavimas, renovacija, o tai gali kainuoti kur kas daugiau nei naujos statybos butai. "Sunkiausia butus bus parduoti devynaukšèiuose. Populiariausi kol kas yra antrame ir treèiame penkiaaukšèiø aukštuose esantys butai, - sako G. Valiulis. - Šiuo metu, sustojus statybos bei NT verslui, bankrutuoja langø bei apdailos ámonës, o situacija per artimiausius tris metus nepasikeis."

Individualios veiklos pajamø apmokestinimo tvarkos pakeitimai

1. Individuali veikla, ásigijus verslo liudijimà

Gyventojø pajamø mokestis

Gyventojø pajamø mokesèio ástatyme (toliau – GPMÁ) numatyta, kad 2009 metais savivaldybiø tarybø nustatytas fiksuotas pajamø mokestis negali bûti maþesnis uþ pajamø mokestá, apskaièiuojamà iš 12 minimaliø mënesiniø algø, galiojusiø 2008 m. spalio 1 d., sumos atëmus 3840 litø ir pritaikius 24 proc. tarifà.

2010 m. ir vëlesniais metais savivaldybiø tarybos negalës nustatyti maþesnio fiksuoto pajamø mokesèio, apskaièiuojamo iš 12 minimaliø mënesiniø algø, galiojusiø mokestinio laikotarpio, esanèio prieš mokestiná laikotarpá, kuriam ásigyjami verslo liudijimai, spalio 1 d., sumai pritaikius mokestinio laikotarpio sausio 1 d. galiosiantá GPMÁ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytà pajamø mokesèio tarifà.

GPMÁ 6 straipsnyje nustatytos lengvatø rûšys, kurioms savivaldybiø tarybos gali nustatyti maþesnius fiksuoto pajamø mokesèio dydþius, išlieka, t. y. maþesnis fiksuoto pajamø mokesèio dydis gali bûti nustatytas:

1) neágaliems asmenims,

asmenims, sukakusiems senatvës pensijos amþiø,

tëvams (átëviams), auginantiems tris ir daugiau vaikø (ávaikiø) iki 18 metø, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninëse bendrojo lavinimo mokyklose, profesiniø ar aukštøjø mokyklø dieniniuose skyriuose,

tëvams (átëviams), auginantiems neágalø vaikà (ávaiká) iki 18 metø, taip pat vyresná neágalø vaikà (ávaiká), kuriam nustatytas specialusis nuolatinës slaugos poreikis,

motinai (ámotei) arba tëvui (átëviui), kuris (kuri) vaikà (ávaiká) iki 18 metø, taip pat vyresná, jeigu šis mokosi dieninëje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinës ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, augina vienas (viena),

bendrojo lavinimo, profesiniø, aukštøjø mokyklø dieniniø skyriø moksleiviams ir studentams,

bedarbiams, kurie nustatyta tvarka áregistruoti teritorinëse darbo birþose;

2) asmenims, ásigyjantiems verslo liudijimà verstis verslo liudijime nurodytos rûšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipëdos, Palangos, Panevëþio, Šiauliø, Vilniaus miestø savivaldybiø ir Marijampolës bei Neringos savivaldybiø teritorijas, arba konkreèios savivaldybës teritorijoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipëdos, Palangos, Panevëþio, Šiauliø, Vilniaus miestø savivaldybiø ir Marijampolës bei Neringos savivaldybiø teritorijas;

3) asmenims, ásigyjantiems verslo liudijimà verstis tradiciniø amatø veikla;

4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam ásigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jø esmæ atitinkanèiais santykiais susijusiø pajamø.

2. Individuali veikla, neásigijus verslo liudijimo

Gyventojø pajamø mokestis

Atsiþvelgiant á tai, kad GPMÁ pakeitimo ástatyme numatoma visoms pajamoms taikyti vienà pajamø mokesèio tarifà, siûloma gyventojams, vykdantiems individualià veiklà, iš kurios gautos pajamos nëra apmokestintos ásigijus verslo liudijimà, 15 proc. pajamø mokesèio tarifà taikyti pajamoms, iš kuriø atimti nustatyti leidþiami atskaitymai. Be to, nustatoma, kad nuo 2010 m. gyventojai individualios veiklos (išskyrus, atlikëjø, sportininkø veiklà ar veiklà, pajamos iš kurios apmokestinamos ásigijus verslo liudijimà), pajamas pripaþásta pagal kaupimo principà, jeigu šis gyventojas yra áregistruotas pridëtinës vertës mokesèio mokëtoju arba savo tokiai veiklai priskiria ir naudoja ilgalaiká turtà. Individualià veiklà vykdanèiø gyventojø, kurie pajamas pripaþins pagal kaupimo principà, susidaræ mokestinio laikotarpio nuostoliai galës bûti perkeliami á kitus mokestinius metus GPMÁ pakeitimo ástatymo 181 straipsnyje nustatyta tvarka. Kitø individualià veiklà vykdanèiø gyventojø leidþiamø atskaitymø suma negali viršyti per tà mokestiná laikotarpá gautø individualios veiklos pajamø.

GPMÁ pakeitimo ástatyme numatyta, kad gyventojai, kurie verèiasi individualia veikla ir yra áregistruoti pridëtinës vertës mokesèio mokëtojais arba savo individualiai veiklai yra priskyræ ir joje naudoja ilgalaiká turtà, gali pasirinkti kaupimo apskaitos principà taikyti apskaièiuodami bei deklaruodami ir 2009 metø apmokestinamàsias pajamas. Pasirinkus kaupimo apskaitos principà taikyti apskaièiuojant ir deklaruojant 2009 m. apmokestinamàsias pajamas, leidþiamiems atskaitymams gali bûti priskiriamos 2008 m. mokestiniu laikotarpiu patirtos Gyventojø pajamø mokesèio ástatymo 18 straipsnyje nurodytos su uþdirbtomis pajamomis susijusios išlaidos.

AKTUALÛS KLAUSIMAI

Kokiu pajamø mokesèio tarifu apmokestinamos individualios veiklos pajamos?

Gyventojo, kuris verèiasi individualia veikla (išskyrus veiklà, iš kurios gautos pajamos apmokestinamos ásigyjant verslo liudijimà), nuo 2009 m. sausio l dienos gautos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamø mokesèio tarifà, atëmus iš gautø pajamø leidþiamus atskaitymus.

Ar individualia veikla besiverèiantys gyventojai privalo teikti metinæ pajamø mokesèio deklaracijà?

Gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo áregistravæs individualià veiklà, privalo pateikti metinæ pajamø mokesèio deklaracijà net ir tuo atveju, jeigu individualios veiklos pajamø negavo.

Privalomojo sveikatos draudimo ámokos

1. Privalomojo sveikatos draudimo ámokø mokëjimas kas mënesá

Dirbantieji pagal darbo sutartis, valstybës tarnautojai, politikai moka 6 proc. nuo pajamø, nuo kuriø skaièiuojamos socialinio draudimo ámokos (t. y. nuo darbo uþmokesèio ir kitø su darbo santykiais susijusiø pajamø) bei 3 proc. nuo šiø pajamø uþ minëtus asmenis moka draudëjas (juridinis asmuo). Šie ámokø dydþiai (6 proc. ir 3 proc.) taikomi ir tais atvejais, kai asmuo gauna autoriná atlyginimà, sporto veiklos ir atlikëjø pajamas. Minëtø draudþiamøjø kategorijø PSD ámokos administruojamos LR Valstybinio socialinio draudimo ástatymo nustatyta tvarka (ámokas á socialinio draudimo biudþeto sàskaità perveda draudëjai), VMI šias ámokas administruoja tik tiek, kiek tai susijæ su jos kontrolës bei ginèø nagrinëjimo funkcijomis.

Fiziniai asmenys, vykdantys individualià veiklà, ûkiniø bendrijø nariai, individualiø ámoniø savininkai bei savarankiškai besidraudþiantys asmenys kas mënesá moka 9 proc. minimaliosios mënesinës algos, galiojanèios mokëjimo dienà (toliau – MMA), dydþio PSD ámokas. Ámoka sumokama iki to mënesio paskutinës dienos.

Paþymëtina, kad PSD ámokø kas mënesá mokëti neprivalo asmenys, kurie dar patenka ir á draudþiamøjø valstybës lëšomis kategorijà ir (ar) gauna darbo uþmokesèio pajamas.

Gyventojai, ásigijæ verslo liudijimà pernai, galiojantá visus 2009 metus, PSD ámokø pagal naujàjà tvarkà mokëti neprivalo.

Atkreipiame dëmesá, kad asmenys, gaunantys kitas, negu nurodytos, pajamas, nuo kuriø gyventojø pajamø mokesèio (toliau – GPM) ástatymo nustatyta tvarka turi bûti išskaièiuotas ir (ar) sumokëtas gyventojø pajamø mokestis, nuo šiø pajamø moka 6 proc. dydþio PSD ámokas. Jei tai B klasës pajamos, PSD ámokà sumoka pats asmuo iki kitø metø geguþës 1 d.; jei tai A klasës pajamos, PSD ámokà apskaièiuoja ir sumoka šias pajamas išmokantis asmuo GPM ástatyme nustatytais terminais.

2. Privalomojo sveikatos draudimo ámokø perskaièiavimas metams pasibaigus

Asmenys, gaunantys autoriná atlyginimà, sporto veiklos ir atlikëjø pajamas, pasibaigus kalendoriniams metams (iki geguþës 1 d.) perskaièiuoja PSD ámokas ir, jei reikia, primoka skirtumà, kad jø PSD ámoka sudarytø 6 proc. nuo tokiø pajamø. Šiø asmenø metinë PSD ámoka negali bûti maþesnë kaip 9 proc. 12 MMA, išskyrus asmenis, draudþiamus valstybës lëšomis, bei pagal darbo sutartis dirbanèius asmenis (áskaitant politikus, valstybës tarnautojus).

Asmenys, vykdantys individualià veiklà neásigijæ verslo liudijimo, pasibaigus kalendoriniams metams (iki geguþës 1 d.) perskaièiuoja PSD ámokas ir, jei reikia, primoka skirtumà, kad jø PSD ámoka sudarytø 9 proc. nuo per kalendorinius metus gautø individualios veiklos gyventojø pajamø mokesèiu (toliau – GPM) apmokestinamøjø pajamø. Šiø asmenø metinë PSD ámoka negali bûti maþesnë kaip 9 proc. 12 MMA, išskyrus asmenis, draudþiamus valstybës lëšomis, bei pagal darbo sutartis dirbanèius asmenis (áskaitant politikus, valstybës tarnautojus).

Asmenys, kurie, vykdydami individualià veiklà GPM sumoka ásigydami verslo liudijimà, pasibaigus kalendoriniams metams (iki geguþës 1 d.) perskaièiuoja PSD ámokas ir, jei reikia, primoka skirtumà, kad jø PSD ámoka sudarytø 9 proc. nuo per kalendorinius metus gautø GPM deklaracijoje deklaruotø individualios veiklos pajamø. Šiø asmenø metinë PSD ámoka negali bûti maþesnë kaip 9 proc. 12 MMA, išskyrus asmenis, draudþiamus valstybës lëšomis, bei pagal darbo sutartis dirbanèius asmenis (áskaitant politikus, valstybës tarnautojus).

Ûkiniø bendrijø nariai ir individualiø ámoniø savininkai pasibaigus kalendoriniams metams (iki geguþës 1 d.) perskaièiuoja PSD ámokas ir, jei reikia, primoka skirtumà, kad jø PSD ámoka sudarytø 9 proc. nuo per kalendorinius metus iš tokios ûkinës bendrijos ar individualios ámonës apmokestinto pelno gautø pajamø. Šiø asmenø metinë PSD ámoka negali bûti maþesnë kaip 9 proc. 12 MMA, išskyrus asmenis, draudþiamus valstybës lëšomis, bei pagal darbo sutartis dirbanèius asmenis (áskaitant politikus, valstybës tarnautojus).

Asmenys, gaunantys kitas, negu nurodytos, pajamas, nuo kuriø GPM ástatymo nustatyta tvarka turi bûti išskaièiuotas ir (ar) sumokëtas gyventojø pajamø mokestis, pasibaigus kalendoriniams metams (iki geguþës 1 d.) perskaièiuoja PSD ámokas ir, jei reikia, primoka skirtumà, kad jø PSD ámoka sudarytø 6 proc. nuo apmokestinamøjø pajamø. Šiø asmenø metinë PSD ámoka negali bûti maþesnë kaip 9 proc. 12 MMA, išskyrus asmenis, draudþiamus valstybës lëšomis, bei pagal darbo sutartis dirbanèius asmenis (áskaitant politikus, valstybës tarnautojus).

3. Ûkininkø PSD ámokos

Ûkininkai ar kiti asmenys, kuriø þemës ûkio valdos dydis yra didesnis nei 14 europinio dydþio vienetø (toliau - EDV), kas mënesá moka 9 proc. MMA dydþio PSD ámokas. Taèiau tokie asmenys pasibaigus kalendoriniams metams perskaièiuoja savo PSD ámokas ir, jei reikia, (iki geguþës 1 d.) primoka skirtumà, kad jø PSD ámoka sudarytø 9 proc. nuo per kalendorinius metus gautø individualios þemës ûkio veiklos gyventojø pajamø mokesèiu apmokestinamø pajamø. Šiø asmenø metinë PSD ámoka negali bûti maþesnë kaip 9 proc. 12 MMA, išskyrus asmenis, kurie kartu yra draudþiami valstybës lëšomis ir (ar) gaunantys darbo uþmokesèio pajamas (áskaitant politikus, valstybës tarnautojus, teisëjus ir pan.). Kadangi šiø asmenø pajamoms apmokestinti gyventojø pajamø mokesèiu GPM ástatyme yra nustatytos pereinamosios nuostatos, numatytos pereinamosios nuostatos ir PSD ámokoms mokëti. T. y. ûkininkø, kuriø pajamoms 2009 metais taikomas 5 proc. gyventojø pajamø mokesèio tarifas, PSD ámokø dydis uþ 2009 metus yra 3 proc. nuo per kalendorinius metus gautø individualios þemës ûkio veiklos pajamø, bet per metus ne maþiau kaip 9 proc. 12 MMA; ûkininkø, kuriø pajamoms 2010 metais taikomas 10 proc. gyventojø pajamø mokesèio tarifas, PSD ámokø dydis uþ 2010 metus yra 6 proc. nuo per kalendorinius metus gautø individualios þemës ûkio veiklos pajamø, bet vëlgi per metus ne maþiau kaip 9 proc. 12 MMA.

Ûkininkai ar kiti asmenys, kuriø þemës ûkio valdos dydis yra 14 EDV ir maþiau, bet daugiau nei 2 EDV kas mënesá moka 9 proc. MMA dydþio PSD ámokas (per metus PSD ámoka turi sudaryti ne maþiau 9 proc. 12 MMA).

Ûkininkai ar kiti asmenys, kuriø þemës ûkio valdos dydis yra 2 EDV ar maþiau, kas mënesá moka 3 proc. MMA dydþio PSD ámokas (per metus PSD ámoka turi sudaryti ne maþiau 3 proc. 12 MMA).

4. PSD galiojimas

Asmenø, kuriems yra mokamas darbo uþmokestis (áskaitant politikus, valstybës tarnautojus, teisëjus ir pan.), PSD ásigalioja nuo tos dienos, kurià uþ juos buvo pradëtos mokëti arba jie patys pradëjo mokëti PSD ámokas. Asmenø, kurie gauna autorinius atlyginimus, sporto veiklos, atlikëjø pajamas, vykdo individualià veiklà, ûkiniø bendrijø nariø, individualiø ámoniø savininkø, asmenø, besidraudþianèiø savarankiškai, ûkininkø bei asmenø, gaunanèiø kitas gyventojø pajamø mokesèiu apmokestinamas pajamas, PSD ásigalioja po 3 mënesiø nuo tos dienos, kai 3 mënesius iš eilës uþ juos buvo mokamos arba jie patys mokëjo PSD ámokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 MMA dydþio PSD ámokà. 3 MMA dydþio ámokos sumokëjimas neatleidþia asmens nuo pareigos mokëti 9 proc. MMA dydþio PSD ámokas kas mënesá, jeigu toks asmuo nepatenka á jokias kitas PSD draudþiamøjø asmenø kategorijas.

AKTUALÛS KLAUSIMAI

Sveikatos draudimo ástatymo 17 str. 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas ámokas administruoja "Sodra". Kokia tvarka, kokiais terminais, kokiu sàskaitos numeriu ir kokiais šiø ámokø kodais turi buti pervedamos aukšèiau minëtos privalomojo sveikatos draudimo ámokos "Sodrai"?

Privalomojo sveikatos draudimo ámokos mokamos tokia pat tvarka ir terminais kaip ir valstybinio socialinio draudimo ámokos, t. y.:

1) Valstybinio socialinio draudimo ámokas privalo mokëti draudëjai ir apdraustieji. Draudëjo ir apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo ámokas á fondà priskaièiuoja, išskaito ir moka draudëjas nuo tos dienos, kurià apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsiþvelgdamas á draudëjo áregistravimo teritorinëje valstybinëje mokesèiø inspekcijoje datà.

2) Draudëjai apskaièiuotas valstybinio socialinio draudimo ámokas sumoka á fondo biudþetà ne vëliau kaip iki kito mënesio 15 dienos.

3) Ámokos mokamos á valstybinio socialinio draudimo lëšø surenkamàsias sàskaitas, kuriø sàrašas yra "Sodros" interneto puslapyje.

4) Ámokos kodas 252. Privalomojo sveikatos draudimo ámokos mokamos vienu mokëjimo pavedimu kartu su valstybinio socialinio draudimo ámokomis.

Nuo kokios bazës skaièiuojamos privalomojo sveikatos draudimo ámokos nuo darbo uþmokesèio?

6 proc. privalomojo sveikatos draudimo ámokos skaièiuojamos nuo bruto darbo uþmokesèio (t. y. nuo visos sumos), pavyzdþiui, asmuo gauna 400 Lt atlyginimà. Pritaikius NPD, gyventojui nebelieka gyventojø pajamø mokesèiu apmokestinamøjø pajamø, taèiau privalomojo sveikatos draudimo ámoka skaièiuojama nuo 400 Lt.

Ar asmuo, kuris privalo pats uþ save kas mënesá mokëti privalomojo sveikatos draudimo ámokas, gali šias ámokas sumokëti vienu pavedimu uþ visus metus?

Gali, taèiau jeigu jis anksèiau nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, o 2009 metø sausio mënesá sumoka mënesines privalomojo sveikatos draudimo ámokas uþ visus 2009 metus á prieká, toks asmuo apdraustu privalomuoju sveikatos draudimu vis tiek bus laikomas tik nuo 2009 metø balandþio mënesio (Sveikatos draudimo ástatymo 8 str. 2 dalis).

Ar nuo 2009 metø sausio mënesá išmokëto, taèiau uþ 2008 metu gruodþio mënesá ir ankstesnius laikotarpius apskaièiuoto darbo uþmokesèio privalu (išmokant šá darbo uþmokestá) išskaièiuoti 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo ámokà?

Nuo 2009 metø sausio mënesá išmokëto, taèiau uþ 2008 metø gruodþio mënesá apskaièiuoto darbo uþmokesèio 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo ámokos neišskaièiuojamos. 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo ámokà privalu išskaièiuoti tik iš darbo uþmokesèio, apskaièiuoto uþ laikotarpius nuo 2009 metø sausio 1 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasi Sveikatos draudimo ástatymo 17 str. 8 dalimi ir 18 str. 6 dalimi, valstybinio socialinio draudimo pašalpas (ligos, motinystës, motinystës (tëvystës), tëvystës), apskaièiuotas uþ 2008 m. gruodþio ir (ar) ankstesnius mënesius, išmokamas po 2008 m. gruodþio 31 d., apmokestins 15 proc. GPM ir išskaièiuos 6 proc. sveikatos draudimo ámokas. Ir 15 proc. GPM, ir 6 proc. sveikatos draudimo ámokos bus apskaièiuotos nuo tos paèios bazës (NPD nebus taikomas).

Taip pat apmokestinamos darbdavio išmokamos pašalpos uþ pirmàsias dvi nedarbingumo dienas, buvusias gruodþio ir (ar) ankstesniais mënesiais, t. y. darbdavys privalo išskaièiuoti 15 proc. gyventojø pajamø mokestá ir 6 proc. dydþio privalomojo sveikatos draudimo ámokas, remdamasis Sveikatos draudimo ástatymo 17 str. 8 dalimi bei 18 str. 6 dalimi, ir pervesti VMI.

Daugiau informacijos apie mokesèiø teisës aktø pasikeitimus, jø taikymà, mokesèiø apskaièiavimà, deklaravimà bei sumokëjimà galima rasti VMI interneto svetainëje www.vmi.lt, skyriuje "Mokesèiø pasikeitimai 2009 metais". Ši informacija nuolat atnaujinama, atsiþvelgiant á aktualijas, mokesèiø mokëtojø pateikiamus klausimus. Informacija apie mokesèiø teisës aktø pasikeitimus taip pat teikiama Mokesèiø informacijos centro (MIC) telefonu 1882.

Šiauliø apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos Švietimo ir konsultavimo skyrius

Á kokius mokslinius ieškojimus dabar pasinëræ Šiauliø universiteto mokslininkai ir kaip bankai reaguoja á naujausiø technologijø panaudojimà bankinëms paslaugoms vystyti, buvo diskutuojama Šiauliø banke surengtame moksliniame-praktiniame seminare "Informacinës technologijos bankininkystëje".

Pasaulyje kilusi finansinë krizë skatina ne tik apþvelgti jau egzistuojanèias galimybes, bet ir ieškoti naujø rezervø, moderniø sprendimø - apie tai diskutuota Šiauliø banke surengtame seminare. Povilo LUNGËS nuotr.

Vienas šio seminaro iniciatoriø Šiauliø universiteto Informatikos katedros profesorius habilituotas mokslø daktaras Leonidas Sakalauskas suformulavo pagrindinius informaciniø technologijø taikymo bankininkystëje uþdavinius, aptarë galimus jø sprendimo bûdus.

Kauno technologijos universiteto Panevëþio instituto vadybos ir administravimo fakulteto docentas, Matematikos ir informatikos instituto absolventas Donatas Bakšys skaitë pranešimà apie tarpbankiniø atsiskaitymø imitaciná modeliavimà ir valdymà. Jis nagrinëjo piniginiø atsiskaitymø spartinimo bei patikimumo didinimo problemas, remdamasis bendradarbiavimo su Lietuvos ir Suomijos centriniais bankais patirtimi.

Piniginiø lëšø ir investicijø valdymo aktualijas gvildeno Matematikos ir informatikos instituto doktorantë Ana Ušpurienë. Jos teigimu, mokslinëje literatûroje yra þinoma daug pavyzdþiø, kai finansø modeliavimo ir optimizavimo metodø taikymas gerokai padidino investicijø efektyvumà. Doktorantë nagrinëjo galimybæ sukurti banko ir kitø finansiniø institucijø investicijø planavimo algoritmus bei juos pritaikyti Lietuvoje.

Seminare dalyvavæ Šiauliø banko padaliniø vadovai, Šiauliø universiteto matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos katedros dëstytojai, Matematikos ir informatikos instituto darbuotojai aktyviai pasinërë á diskusijas. Akivaizdu, kad pasaulyje kilusi finansinë krizë skatina ne tik apþvelgti jau egzistuojanèias galimybes, bet ir ieškoti naujø rezervø, moderniø sprendimø bei racionaliø jø panaudojimo bûdø. Anot seminaro dalyviø, vienas tokiø plaèiai pasaulyje diegiamø bûdø galëtø bûti universalesnis šiuolaikiniø informaciniø technologijø taikymas.

Siekiant plëtoti mokslininkø, verslo struktûrø bei finansø srities darbuotojø bendradarbiavimà, vieningai sutarta rengti daugiau panašiø seminarø, siekti, kad tokios diskusijos bûtø organizuojamos periodiškai, kad jose galëtø dalyvauti kuo daugiau ir kuo didesnës erudicijos þmoniø.

"Šiauliai plius" informacija

Nepanaudotà NPD gyventojai galës susigràþinti metams pasibaigus

Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad sulaukdama daug klausimø dël neapmokestinamojo pajamø dydþio (toliau – NPD) taikymo gaunamoms pajamoms ir atsiþvelgdama á Mokesèiø administravimo ástatyme átvirtintus protingumo ir teisingumo kriterijus, kitus principus bei nuostatà, kad mokesèiø teisës aktø neaiškumai aiškinami mokesèiø mokëtojø naudai, patikslina: gyventojai metiná NPD nuo su darbo santykiais ar jø esmæ atitinkanèiais santykiais susijusiø pajamø galës prisitaikyti ir susigràþinti per daug išskaièiuotà pajamø mokestá pateikdami metinæ pajamø mokesèio deklaracijà iki 2010 m. geguþës 1 d. Ši nuostata suderinta su Lietuvos Respublikos finansø ministerija.

"Galimybæ susigràþinti pajamø mokestá turës gyventojai, kuriems NPD buvo taikyti ne visus metus arba tik iš dalies. Pavyzdþiui, darbdavys iš viso nepritaikë NPD arba pritaikë per maþai, nes darbuotojas gavo maþesná darbo uþmokestá nei NPD ir pan. Nuostata taikoma neatsiþvelgiant á tai, ar darbuotojas dirbo visus kalendorinius metus, ar trumpesná laikotarpá.

Konkretus per mënesá taikytinas NPD nustatomas atsiþvelgiant á gyventojo pajamas vadovaujantis principu, kad didëjant pajamoms taikomas vis maþesnis NPD. Pajamoms, viršijanèioms 3150 litø per mënesá, NPD netaikomas.

Metinis NPD skaièiuojamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, atsiþvelgiant á kitas ne tik su darbo santykiais gyventojo gautas pajamas, todël teikdami prašymà taikyti NPD mokesèiø mokëtojai turëtø ávertinti šá faktà, nes tokiu atveju, jei uþ 2009 m. mokestiná laikotarpá priklausantis metinis NPD yra maþesnis nei taikytas, gyventojas turës pateikti metinæ pajamø mokesèio deklaracijà ir sumokëti pajamø mokesèio skirtumà iki 2010 metø geguþës 1 d.

Pajamø mokesèio lengvatos

Ar visos gyventojø pajamø mokesèio lengvatos liko?

1. Gyventojø pajamø mokesèio ástatymo (toliau – GPMÁ) pakeitimo ástatyme atsisakyta pajamø mokesèio lengvatos palûkanoms uþ paimtà kredità gyvenamajam bûstui statyti ar jam ásigyti (taèiau, atsiþvelgiant á teisëtus lûkesèius, gyventojams suteikta teisë atimti iš pajamø palûkanas uþ bet kurá vienà iki 2009 m. sausio 1 d. paimtà kredità gyvenamajam bûstui statyti ar jam ásigyti).

2. Atsisakyta nuostatø, suteikianèiø gyventojams teisæ iš pajamø atimti išlaidas uþ vienà ásigytà asmeniná kompiuterá ir (arba) interneto prieigos árengimà, uþtikrinant galimybæ iš pajamø atimti uþ 2004-2008 m. pagal lizingo sutartá ásigytà kompiuterá 2009 metø ir vëlesniais mokestiniais laikotarpiais faktiškai apmokëtà kainos dalá, neviršijanèià nustatytø dydþiø.

3. Nuo 2009 metø leidþiama atskaityti iš gyventojo apmokestinamøjø pajamø sumas, sumokëtas uþ profesiná mokymà ar studijas tik tuo atveju, jei juos baigus ágyjamas pirmas atitinkamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat uþ pirmas doktorantûros bei meno aspirantûros studijas.

Pereinamosios nuostatos

Ámokos uþ studijas ir (ar) profesiná mokymà uþ 2008-2009 m. rudens semestrà, atsiþvelgiant á Gyventojø pajamø mokesèio ástatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktà, iš pajamø gali bûti atimamos neatsiþvelgiant á tai, kelintas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija ágyjama baigus šias studijas ir (ar) mokymà. Vadinasi, ásigaliojus GPMÁ pakeitimo ástatymui, po 2009-01-01 sumokëtas uþ paminëtà semestrà sumas (ne uþ pirmàjá aukštàjá išsilavinimà ir (ar) pirmàjà kvalifikacijà) galima bus atimti iš 2009 m. gautø apmokestinamøjø pajamø.

AKTUALÛS KLAUSIMAI

Ar taikoma pajamø mokesèio lengvata 2009 metais nuolatinio Lietuvos gyventojo ásigytam asmeniniam kompiuteriui?

2009 m. ásigytam asmeniniam kompiuteriui pajamø mokesèio lengvata netaikoma. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 m. ir vëlesniais mokestiniais laikotarpiais galës iš savo metiniø apmokestinamøjø pajamø atimti tik sumokëtas kainos dalis (be palûkanø) uþ 2004-2008 metais pagal lizingo sutartá ásigytà asmeniná kompiuterá.

Ar taikoma pajamø mokesèiø lengvata palûkanoms, mokamoms nuolatinio Lietuvos gyventojo uþ 2009 m. paimtà kredità gyvenamajam bûstui statyti ar jam ásigyti?

Pajamø mokesèio lengvata palûkanoms, mokamoms uþ 2009 m. paimtà kredità gyvenamajam bûstui statyti ar jam ásigyti, nebus taikoma. Šia pajamø mokesèio lengvata galës ir toliau naudotis tik tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie iki 2009 m. sausio 1 d. paëmë kredità gyvenamajam bûstui statyti ar jam ásigyti. Taèiau šie nuolatiniai Lietuvos gyventojai iš savo metiniø apmokestinamøjø pajamø galës atimti tik uþ vienà kredità mokamas palûkanas.

Ar 2009 m. sumokëtos ámokos uþ studijø 2008-2009 m. rudens semestrà maþins apmokestinamàsias pajamas?

GPMÁ pakeitimo ástatymo 23 str. 8 dalyje numatyta, kad ámokos uþ studijas ir (ar) profesiná mokymà uþ 2008–2009 m. rudens semestrà, atsiþvelgiant á GPMÁ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktà, iš pajamø gali bûti atimamos neatsiþvelgiant á tai, kelintas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija ágyjama baigus šias studijas ir (ar) mokymà. Vadinasi, po 2009-01-01 nuolatinis Lietuvos gyventojas sumokëtas uþ rudens semestrà sumas (neatsiþvelgiant á tai, ar sumos buvo sumokëtos uþ pirmàjá aukštàjá išsilavinimà ir (ar) pirmàjà kvalifikacijà, ar pirmas doktorantûros bei meno aspirantûros studijas) galës atimti iš 2009 m. gautø apmokestinamøjø pajamø.

Ar galës atimti ámokas uþ studijas ir (ar) profesiná mokymà brolis ir (ar) sesuo, jei pats studijuojantis (besimokantis) nëra pajamø mokesèio mokëtojas arba neturi galimybiø pasinaudoti minima lengvata?

Tais atvejais, kai gyventojas, kuris mokosi ar studijuoja, nëra pajamø mokesèio mokëtojas arba neturi galimybiø pasinaudoti teise iš pajamø atimti sumokëtas uþ profesiná mokymà ar studijas išlaidas, šias išlaidas gali iš savo pajamø atimti tik tëvai (átëviai), globëjai, rûpintojai ir (arba) sutuoktinis. Broliai ir (ar) seserys, kaip ir sugyventiniai, nebegalës pasinaudoti gyventojø pajamø mokesèio lengvata ir iš savo pajamø atimti nuo 2009 m. sumokëtas išlaidas uþ studijas ar profesiná mokymà.

Aktualiausi paaiškinimai dël pasikeitusiø mokesèiø ástatymø skelbiami interneto svetainëje www.vmi.lt, skyrelyje "Mokesèiø pasikeitimai 2009 metais". Èia pateikiama informacija apie Pridëtinës vertës mokesèio, Gyventojø pajamø mokesèio, Sveikatos draudimo ámokø, Pelno mokesèio, Akcizø, Loterijø ir azartiniø lošimø mokesèio, Mokesèio uþ valstybës turto naudojimà patikëjimo teise tarifø, deklaravimo bei sumokëjimo pasikeitimus. Informacija atnaujinama kasdien, atsiþvelgiant á naujausius pasikeitimus bei aktualijas, mokesèiø mokëtojø pateikiamus klausimus.

Informacija apie mokesèiø teisës aktø pasikeitimus taip pat teikiama Mokesèiø informacijos centro (MIC) telefonu 1882.

Parengë Šiauliø AVMI

Dël neapmokestinamojo pajamø dydþio taikymo

Vadovaujantis Gyventojø pajamø mokesèio ástatymo (toliau – GPMÁ) pakeitimais nuo 2009 m. sausio 1 d. iš esmës keièiama neapmokestinamojo pajamø dydþio (toliau – NPD) taikymo tvarka.

1. Didëja pajamos – maþëja NPD

NPD nuolatiniam Lietuvos gyventojui numatyta taikyti tik su darbo santykiais ar jø esmæ atitinkanèiais santykiais susijusioms pajamoms, o konkretø taikytinà NPD nustatyti atsiþvelgiant á gyventojo pajamas vadovaujantis principu, kad didëjant pajamoms taikomas vis maþesnis NPD, o tam tikrà lygá viršijanèioms pajamoms numatoma NPD netaikyti.

NPD kalendoriniais metais pasirinktoje darbovietëje pagal gyventojo pateiktà prašymà taikomas tokia tvarka:

1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jø esmæ atitinkanèiais santykiais susijusios pajamos neviršija 800 litø per mënesá, taikomas 470 litø mënesio NPD;

2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jø esmæ atitinkanèiais santykiais susijusios pajamos viršija 800 litø per mënesá, taikytinas mënesio NPD apskaièiuojamas pagal formulæ: gyventojui taikytinas mënesio NPD = 470 – 0,2* (gyventojo mënesio su darbo santykiais arba jø esmæ atitinkanèiais santykiais susijusios pajamos – 800). Kai pagal pateiktà formulæ apskaièiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.

2. Skaièiuojamas metinis NPD

Atkreipiame dëmesá, kad gyventojo prašymu NPD gali bûti taikomas mokestiniui laikotarpiui vienoje pajamø, susijusiø su darbo santykiais arba jø esmæ atitinkanèiais santykiais, gavimo vietoje, taèiau mokestiniam laikotarpiui pasibaigus metinis pagrindinis NPD turëtø bûti perskaièiuotas, atsiþvelgiant á metines gyventojo pajamas. Metinis NPD (toliau – MNPD) negali bûti didesnis nei:

1) 5640 litø, jeigu gyventojo metinës pajamos (toliau – GMP) neviršija 9600 litø;

2) jeigu GMP viršija 9600 litus, MNPD negali bûti didesnis nei suma, apskaièiuota pagal analogiškà formulæ: gyventojui taikytinas MNPD = 5640 – 0,2* (GMP – 9600).

Paþymëtina, kad, apskaièiuojant metiná NPD, á metines nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas (GPM) áskaitomos mokestiniu laikotarpiu gautos ne tik su darbo santykiais arba jø esmæ atitinkanèiais santykiais susijusios pajamos, bet ir motinystës, motinystës (tëvystës) pašalpos, individualios veiklos pajamos, ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybën pajamos, turto nuomos pajamos, palûkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, neribotos civilinës atsakomybës vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, autoriniai atlyginimai, honorarai, metinës išmokos (tantjemos) valdybos ir stebëtojø tarybos nariams, pensijos ir rentos, teismo priteistas arba pagal sutartá gautas išlaikymas, išmokos pagal gyvybës draudimo sutartis, pensijø anuitetai, loterijø ir azartiniø lošimø laimëjimai, sporto varþybø prizai. Todël nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam priklausantis metinis NPD yra maþesnis nei pritaikytas, turës pateikti metinæ pajamø mokesèio deklaracijà ir iki deklaracijos termino pabaigos (geguþës 1 d.) sumokëti pajamø mokesèio skirtumà.

3. Auginantiems vaikus – papildomas NPD

Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, auginantiems vaikus, nustatyti papildomi NPD: uþ pirmàjá vaikà – 100 litø, uþ kiekvienà paskesná – 200 litø. Papildomo NPD taikymas nëra siejamas su pajamø, susijusiø su darbo santykiais ar jø esmæ atitinkanèiais santykiais, atitinkamais dydþiais. Papildomi NPD kalendoriniais metais taikomi tëvams per pusæ.

Aktualûs klausimai

Gyventojas sausio mënesá gauna 2000 litø su darbo santykiais susijusiø pajamø (neatëmus sveikatos draudimo ámokø, socialinio draudimo ámokø, pajamø mokesèio). Kokio dydþio NPD jam taikytinas?

Gyventojui taikytinas mënesio NPD apskaièiuojamas taip:

1) 2000 – 800 = 1200 Lt,

2) 1200 X 0,2 (koeficiento) = 240 Lt,

3) 470 – 240 = 230 Lt.

Vadinasi, šiam gyventojui sausio mënesá gali bûti pritaikytas 230 Lt NPD.

2009 m. sausio 10 d. išmokamas 1000 Lt atlyginimas uþ 2008 m. gruodþio mënesá. Kaip apmokestinamas sausio mënesá išmokamas 2008 metø gruodþio mënesio atlyginimas?

Sausio mën. išmokamas 2008 m. gruodþio mën. darbo uþmokestis apmokestinamas pagal nuo 2009 m. sausio 1 d. ásigaliojusià gyventojø pajamø apmokestinimo tvarkà, t. y. taikomas gyventojui sausio mën. priklausantis NPD, o gyventojø pajamø mokestis apskaièiuojamas taikant 15 proc. pajamø mokesèio tarifà.

Svarbu tai, kad nuo 2009 metø sausio mënesá ir (ar) vëlesnius laikotarpius išmokëto, taèiau uþ 2008 metø gruodþio mënesá ir (ar) ankstesnius laikotarpius apskaièiuoto darbo uþmokesèio 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo ámokos neišskaièiuojamos. 6 proc. PSD ámokà privalu išskaièiuoti tik iš darbo uþmokesèio, apskaièiuoto uþ laikotarpius nuo 2009 metø sausio 1 d.

Gyventojas 2009 m. kas mënesá gavo po 2000 litø su darbo santykiais susijusiø pajamø (neatëmus sveikatos draudimo ámokø, socialinio draudimo ámokø, pajamø mokesèio). Kitokiø pajamø per mokestinius metus gyventojas negavo. Kokio dydþio metinis NPD jam taikytinas?

Jam taikytinas metinis NPD apskaièiuojamas taip:

1) 24000 (2000 x 12 mën.) – 9600 = 14400 Lt,

2) 14400 x 0,2 (koeficiento) = 2880 Lt,

3) 5640 – 2880 = 2760 Lt.

Vadinasi, šiam gyventojui kalendoriniais metais gali bûti pritaikytas 2760 Lt metinis NPD.

Pensininkas gauna pensijà (600 Lt) ir dirba darbo sutarties pagrindu, kur kas mënesá gauna 800 Lt atlyginimà. Darbovietë pagal gyventojo pateiktà prašymà nuo darbo uþmokesèio skaièiuoja pajamø mokestá, pritaikydama jam priklausantá NPD (470 Lt). Kaip mokestiniam laikotarpiui pasibaigus metinis pagrindinis NPD turëtø bûti perskaièiuotas?

Mokestiniam laikotarpiui pasibaigus metinis pagrindinis NPD turëtø bûti perskaièiuotas atsiþvelgiant á metines gyventojo pajamas, kurias apskaièiuojant áskaitomos ir pensijos. Vadinasi, metams pasibaigus gyventojui taikytinas metinis NPD apskaièiuojamas pagal formulæ: gyventojui taikytinas MNPD = 5640 – 0,2* (GMP – 9600).

1) Gyventojo metinës pajamos (GMP) 16800 Lt, t. y. metinis atlyginimas 9600 Lt ir per metus gauta pensija 7200 Lt,

2) 16800 – 9600 = 7200 Lt,

3) 7200 x0,2 (koeficiento) = 1440 Lt,

4) 5640 – 1440 = 4200 Lt.

Gyventojui per metus buvo pritaikytas (per metus kas mënesá pritaikyta po 470 Lt, t. y. 5640) didesnis metinis NPD, nei apskaièiuotas priklausantis metinis NPD – 4200 Lt. Vadinasi, gyventojas turës pateikti metinæ pajamø mokesèio deklaracijà ir iki deklaracijos termino pabaigos (geguþës 1 d.) sumokëti pajamø mokesèio skirtumà.

Tëvas ir motina, abu dirbantys darbo sutarties pagrindu, turi vaikà, kuriam yra 19 metø. Jis mokosi Vilniaus universiteto dieniniame skyriuje. Ar nuo 2009 metø tokiam tëvui ir motinai gali bûti taikomas papildomas NPD uþ šá vaikà?

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojø pajamø mokesèio ástatymo (Þin., 2002, Nr. 73-3085; toliau – GPMÁ) 20 straipsnio 8 dalá papildomas NPD taikomas nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tëvams arba átëviams), auginantiems vaikus (ávaikius) iki 18 metø, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninëse bendrojo lavinimo mokyklose. Vadinasi, kadangi vaikui daugiau nei 18 metø ir jis nesimoko dieninëje bendrojo lavinimo mokykloje, tëvams papildomas NPD uþ já negali bûti taikomas.

Motina iš pirmosios santuokos augina 15 metø vaikà, kuris mokosi dieninëje bendrojo lavinimo mokykloje. Iš antrosios santuokos ji turi 3 metø vaikà, kuris auginamas kartu su antruoju sutuoktiniu, to vaiko tëvu. Pirmojo (15 metø) vaiko antrasis sutuoktinis neávaikinæs. Motina dirba darbo sutarties pagrindu, antrasis sutuoktinis visus 2009 metus niekur nedirba ir apmokestinamøjø pajamø neturi. Kokio dydþio papildomo NPD sumà nuo 2009 metø motinai galima pritaikyti apmokestinant su darbo santykiais susijusias pajamas? Kokio dydþio papildomo NPD sumà, nepanaudotà sutuoktinio uþ 3 metø vaikà, gali panaudoti motina, pildydama metinæ GPM deklaracijà uþ 2009 metus?

Motinai darbovietëje apskaièiuojant su darbo santykiais susijusias pajams gali bûti pritaikytas 200 Lt dydþio papildomas NPD per mënesá. Iš jø 100 Lt uþ 15 metø vaikà, kurá papildomo NPD taikymo tikslais laikoma, kad ji augina viena, ir 100 Lt (200/2) uþ 3 metø vaikà auginamà santuokoje.

Motina, pildydama metinæ GPM deklaracijà uþ 2009 metus, galës pasinaudoti ir sutuoktinio nepanaudota papildomo NPD dalimi uþ 3 metø vaikà, t. y. 100 Lt x 12.

Nepilnameèiams vaikams mokama našlaièio pensija (mirus tëvui). Ar skaièiuojant jø motinos metiná neapmokestinamàjá dydá pagal GPMÁ 20 str. 7 d. bus áskaièiuojamos ir šios vaikams mokamos našlaièiø pensijos?

Pagal GPMÁ 20 str. 7 punktà, apskaièiuojant metiná NPD, pensijos yra áskaitomos á mokestinio laikotarpio GMP.

Ámonës darbuotoja yra motinystës atostogose (2 m.), taèiau iš darbdavio gauna dovanà - abonementà á sporto klubà. Ar tokias išmokas galima traktuoti kaip susijusias su darbo santykiais ir ar galima jas išmokant taikyti NPD.

Išmokant motinystës pašalpà, pašalpos suma apmokestinama pajamø mokesèiu, taikant gyventojai priklausantá pagal formulæ apskaièiuotà NPD ir (arba) PNPD. Darbdavio suteikta dovana turës átakos apskaièiuojant metines gyventojos pajamas. Dovanos (šiuo atveju – abonemento á sporto klubà vertë) bus áskaièiuojama á metines pajamas, kaip susijusios su darbo santykiais ar jø esmæ atitinkanèiais santykiais susijusios pajamos.

2009 m. gyventojo darbo uþmokestis yra 2000 Lt. Jis iš darbdavio gavo 1000 Lt vertës prizà. 700 lt – prizo dalis, priskirta neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMÁ 17 str. 39 p. Ar NPD bus skaièiuojamas nuo 2300 Lt, ar nuo 3000 Lt?

NPD skaièiuojamas nuo darbo uþmokesèio – 2000 Lt. Mënesio pajamos, apskaièiuojant taikytinà NPD, - 2000 Lt.

Prizo vertë, viršijanti 700 Lt, apmokestinama taikant 15 proc., neatëmus NPD.

Pagal GPMÁ 20 str. 4 punkto nuostatas, mokestiniu laikotarpiu turi bûti atsiþvelgiama tik á visas kas mënesá mokamas išmokas (pagrindiná darbo uþmokestá, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jø esmæ atitinkanèiais santykiais.

Kaip taikyti NPD 2009 m., jei išmokëti bûtø dienpinigiai, kurie pagal GPMÁ bûtø neapmokestinami GPM? Ar pridëti dienpinigius prie darbo uþmokesèio ir tada nuo bendros sumos taikyti NPD? Ar reikëtø juos deklaruoti FR0572?

Dienpinigiai yra patirtø komandiruotës išlaidø kompensavimas. Prie darbo uþmokesèio jie nepridedami ir nedeklaruojami.

Labiausiai á mokesèiø pasikeitimus dëmesá turëtø atkreipti dirbantys pensininkai

Nuo sausio 1 d. ásigaliojus ástatymø pakeitimams, dirbanèiø pensininkø neapmokestinamojo pajamø dydþio metiniam rezultatui átakos turës ir gaunama pensija.

Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos (toliau – VMI) atkreipia dëmesá, kad, pasikeitus LR Gyventojø pajamø mokesèio ástatymo nuostatoms, nuo šiø metø nustatyta nauja neapmokestinamojo pajamø dydþio (toliau – NPD) taikymo tvarka, kuri kiekvienam gyventojui taikoma individualiai, priklausomai nuo jo gaunamø pajamø.

Pagal GPMÁ, pensijos, gaunamos iš valstybës, savivaldybiø ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþetø, taip pat tarptautiniø organizacijø ir uþsienio valstybiniø fondø, nëra apmokestinamos gyventojø pajamø mokesèiu. VMI primena, kad NPD taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms, taèiau metiniam jo taikymo dydþiui átakos turi ir kitos gautos pajamos, pvz., pensijos. Jeigu pensininkas gauna darbo uþmokestá, tai mënesio NPD yra taikomas atsiþvelgus tik á mënesio darbo uþmokesèio (su priedais, priemokomis) dydá. NPD darbovietëje taikomas, kai yra pateiktas prašymas.

VMI primena, kad konkretus per mënesá taikytinas NPD nustatomas atsiþvelgiant á gyventojo pajamas, vadovaujantis principu, kad didëjant pajamoms taikomas vis maþesnis NPD. Pajamoms, viršijanèioms 3150 litø per mënesá, NPD netaikomas. Šiandien VMI tinklalapyje www.vmi.lt jau veikia atnaujinta NPD skaièiuoklës versija, kurioje gyventojai, ávedæ savo duomenis, gali suskaièiuoti, koks jiems taikytinas mënesinis NPD, atsiþvelgiant á gaunamas pajamas.

"Jei asmuo gauna 800 litø atlyginimà, jam taikomas NPD per mënesá sudaro 470 litø. Taèiau mokestinio laikotarpio pabaigoje, apskaièiuojant per metus taikytinà NPD, á gyventojo pajamas átraukiama ir gauta pensija, kuri gali sumaþinti taikomo NPD dydá. Jeigu pensijà gaunantis gyventojas, dirbæs visus metus, naudosis NPD visus kalendorinius metus, jam gali bûti pritaikyta per didelë metinio NPD suma, kuri priklauso nuo per metus gaunamos pensijos ir darbo uþmokesèio sumos. Tuomet gali atsirasti pareiga pateikti metinæ pajamø mokesèio deklaracijà ir sumokëti joje apskaièiuotà pajamø mokestá", - aiškino VMI Teisës departamento direktorë Vilma Vildþiûnaitë.

Svarbu tai, kad, apskaièiuojant metiná NPD á metines nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas áskaitomos mokestiniu laikotarpiu gautos ne tik su darbo santykiais arba jø esmæ atitinkanèiais santykiais susijusios pajamos, bet ir motinystës (tëvystës) pašalpos, individualios veiklos pajamos, ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybën pajamos, turto nuomos pajamos, palûkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, neribotos civilinës atsakomybës vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, autoriniai atlyginimai, honorarai, metinës išmokos (tantjemos) valdybos ir stebëtojø nariams, pensijos ir rentos, teismo priteistas arba pagal sutartá gautas išlaikymas, išmokos pagal gyvybës draudimo sutartis, pensijø anuitetai, loterijø ir azartiniø lošimø laimëjimai, sporto varþybø prizai.

Daugiau informacijos apie mokesèiø teisës aktø pasikeitimus, jø taikymà, mokesèiø apskaièiavimà, deklaravimà bei sumokëjimà galima rasti VMI interneto svetainëje www.vmi.lt, skyriuje "Mokesèiø pasikeitimai 2009 metais". Ši informacija nuolat atnaujinama, atsiþvelgiant á aktualijas, mokesèiø mokëtojø pateikiamus klausimus. Informacija apie mokesèiø teisës aktø pasikeitimus taip pat teikiama Mokesèiø informacijos centro telefonu 1882.

Kaip apmokestinamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos?

1. Terminas - 3 metai.

Nuo 2009 metø sausio 1 dienos pagal Gyventojø pajamø mokesèio ástatymo (toliau – GPMÁ) pakeitimo ástatymà išliko nuostata, kad ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos neapmokestinamos pajamø mokesèiu, jeigu toks turtas yra ásigytas anksèiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo.

2. Terminas - 2 metai. Palankesnës sàlygos gyventojams.

Atkreipiame dëmesá, kad GPMÁ pakeitimo ástatymu nustatytos palankesnës sàlygos gyventojams, parduodantiems jiems priklausantá (ne individualios veiklos turtà) gyvenamàjá bûstà (áskaitant susijusià þemæ). Pagal nuo 2009 m. sausio 1 d. ásigaliojusias GPMÁ nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pajamos, gautos perleidus gyvenamàjá bûstà (áskaitant susijusià þemæ), kuriame gyventojas 2 metus iki bûsto perleidimo buvo deklaravæs gyvenamàjà vietà.

Taip pat nustatoma, jog tais atvejais, kai gyventojas perleidþia gyvenamàjá bûstà (áskaitant susijusià þemæ), kuriame gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tokios pajamos neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tik tuo atveju, jeigu gyventojas jas per 1 metus panaudoja kitam gyvenamojam bûstui, kuriame bûtø deklaruota jo gyvenamoji vieta, ásigyti.

3. Apmokestinimas.

Jei šios išvardytos sàlygos netenkinamos, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojø pajamø mokesèio tarifu. Ne individualios veiklos turto (toliau – turto) pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybën pajamos apskaièiuojamos iš gautø turto pardavimo pajamø atëmus turto ásigijimo kainà, sumokëtus su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybën susijusius teisës aktuose nustatytus privalomus mokëjimus.

Nauja tai, kad gyventojai, gavæ šiuo atveju nekilnojamojo turto pardavimo pajamø, nuo kuriø skaièiuojamas gyventojø pajamø mokestis, privalo mokëti ir 6 proc. dydþio privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) ámokas. Šiuo atveju PSD apmokestinamoji bazë sutampa su gyventojø pajamø mokesèio apmokestinamàja baze. Vadinasi, gyventojas PSD ámokas skaièiuos nuo tos paèios gautø pajamø sumos, nuo kurios skaièiuojamas ir gyventojø pajamø mokestis (nuo pardavimo ir pirkimo kainos skirtumo).

4. Pastabos ir informacija.

Paþymëtina, kad minimos nuostatos galioja apmokestinant neindividualios veiklos nekilnojamàjá turtà. Vadinasi, gyventojø, vykdanèiø nekilnojamojo turto prekybos individualià veiklà, gaunamos pajamos apmokestinamos pagal GPMÁ nustatytà individualios veiklos pajamø apmokestinimo tvarkà.

Daugiau informacijos apie mokesèiø teisës aktø pasikeitimus, jø taikymà, mokesèiø apskaièiavimà, deklaravimà bei sumokëjimà galima rasti VMI interneto svetainëje www.vmi.lt, skyriuje "Mokesèiø pasikeitimai 2009 metais". Ši informacija nuolat atnaujinama, atsiþvelgiant á aktualijas, mokesèiø mokëtojø pateikiamus klausimus. Informacija apie mokesèiø teisës aktø pasikeitimus taip pat teikiama Mokesèiø informacijos centro (MIC) telefonu 1882.

Šiauliø apskrities VMI Švietimo ir konsultavimo skyrius

Eva JAGMINAITË

Á pirmàjá ámoniø vadovø pasitarimà susirinkæ savivaldybei priklausanèiø ámoniø vadovai aptarë pernykšèius metus ir išsakë šiø metø lûkesèius. Deja, ne visø nuotaikos buvo optimistinës.

UAB "Šiauliø kelias" nuogàstavo, jog iki metø pabaigos taip ir nesulaukë savivaldybës pinigø uþ suteiktas paslaugas. Skola kelinininkams jau perkopë du milijonus litø. Taèiau ámonës vadovas Romanas Kanèauskas pasidþiaugë, kad netikëtai atëjus þiemos speigams ir siauèiant pûgoms pavyksta sutvarkyti miestà. Iškritus gausiam sniegui, miesto gatves ëmë valyti ir bendrovë "Specializuotas transportas". Pastarajai bei "Šiauliø apþeldinimo" ámonei savivaldybë skolinga taip pat kone po tris milijonus litø. ŠRATC'as savivaldybei taip pat priminë apie skolas, mat negaunanti pinigø ámonë pati grimzta skolon ir apie pusæ milijono skolinga veþëjams, kone šimtà tûkstanèiø - "Šiauliø apþeldinimui".

Tiesa, prasidëjus metams, komunalininkai pateikë didesnius ákainius uþ teikiamas paslaugas. Miesto tvarkymas mechaniniu bûdu gali brangti net iki 30 procentø, kitos paslaugos šiek tiek daugiau nei dešimèia procentø.

"Bendrabuèio" vadovas padëkojo "Šiauliø energijai", kurios darbuotojai per šventes operatyviai atnaujino nutrûkusá šildymà Eþero g. 29 bendrabutyje. "Šiauliø energijos" specialistai sako, kad šalèiai jø neišgàsdino ir šaltesniam orui jie buvo pasiruošæ, taèiau perspëjo, kad per speigus problemos dël šildymo kilti gali dingus elektrai.

"VST" ir "Šiauliø vandenys" dþiaugësi, kad per šventes pavyko išvengti didesniø gedimø, mat pernai vandená šiaulieèiams per šventes dël techninës avarijos teko tiekti maþesniu slëgiu.

"Gatviø apšvietimo" darbuotojai sakë per šventes turëjæ daugiau darbo nei áprasta, mat gedimø buvo dël vairuotojø, atsitrenkusiø á šviesoforus ir apšvietimo stulpus. Šiais metais, taupant lëšas, Šiauliø miesto gatvës bus prasèiau apšviestos, mat planuojama išjungti kai kuriuos gatvës þibintus.

Šiauliø bei Pabaliø turgûs pernai turëjo pelno. Pelningiausia savivaldybës ámonë pernai buvo Šiauliø oro uostas.

Ieva SCIURAITË

Elektroniniø ryšiø bendrovë "S plius" drauge su UAB "Duomenø centras", iki šol gyvavusi "Informacijos alëja" vardu, pristato naujà, Lietuvoje iki šiol neteiktà interneto paslaugà - portalà www.failai.lt. Šis portalas - tai nemokamas dalijimasis bylomis su savo draugais, bièiuliais ir kolegomis.

Portalas leis ádëti norimas bylas internete ir keistis jomis tarpusavyje. Jo lankytojai galës ádëti, o prireikus parsisiøsti savo bylas. Besinaudojantys www.failai.lt paslauga galës forume paviešinti arba konkreèiam asmeniui nusiøsti bylos nuorodà. Byla bus prieinama tik þinantiems nuorodà www.failai.lt. Internetiniame portale esantys duomenys bus apsaugoti nuo nepageidautino naudojimo, nes paimti bylas galës tik asmenys, þinantys nuorodà. Pageidaujantiems apsaugoti savo bylas bus suteikta galimybë sukurti bylø slaptaþodþius.

Anot kompanijos "Duomenø centro" direktorius dr. Remigijaus Lauruèio, tokie portalai yra populiarûs uþsienio šalyse. Taèiau www.failai.lt meta dràsø iššûká analogiškiems uþsienio portalams - naudoja lietuviškus interneto srautus, yra Lietuvoje, todël bylø išsiuntimas ir atsiuntimas mûsø šalies gyventojams yra greitesnis nei naudojantis uþsienio portalais. Portalas www.failai.lt yra lietuviø kalba, aiškus ir paprastas naudoti net ir tiems, kurie puikiø darbo kompiuteriu ágûdþiø.

Svetainëje www.failai.lt nereikia gaišti laiko registracijai, paslauga yra nemokama. Pateikiamø bylø kiekis nëra ribojamas, nereikalauja kompiuteryje ádiegti papildomø programø. Byloms saugoti portale netaikomi laiko apribojimai. Automatiškai bus ištrinamos labai apkrautos bylos, bus galima pasiþiûrëti bylø populiarumo statistika.

Elektroniniø paslaugø ámonës "S plius" lojalumo programos klientams www.failai.lt sparta bus neribota. Likusiems vartotojams bus suteikiama maþesnë sparta, taèiau visomis kitomis funkciojomis bus toks pats galës naudotis kaip ir lojalumo programos klientai.

Ieva SCIURAITË

Metø pabaigoje elektroniniø ryšiø bendrovë "S plius" siûlo savo klientams sutaupyti. Galimybe iš anksto susimokëti uþ skaitmeninæ, kabelinæ televizijà ir internetà pasinaudoja kone kas antra "S plius" abonentø šeima. Uþ sutaupytus pinigus moterys þada pasidaryti šventiná manikiûrà, vyrai - nupirkti daugiau maisto šventëms.

Dovana - mënesá nemokamas internetas mënesiui

Vis daþniau elektroniniø ryšiø bendrovës "S plius" abonentai uþ ámonës teikiamas paslaugas pageidauja susimokëti iš anksto. Gerbdama toká klientø pasirinkimà, ámonë jiems taiko nuolaidas. Tiems, kurie iškart sumoka uþ vienuolika naudojimosi internetu mënesiø, dovanø gauna galimybæ dvyliktà mënesá internetu naudotis nemokamai. Pernai pirmàkart surengus išankstinio mokëjimo akcijà uþ internetà, "S plius" klientø aptarnavimo skyriaus specialistai ásitikino, kad klientai yra taupûs ir pasinaudoja taikomomis nuolaidomis.

Uþ kabelinæ televizijà iš anksto mokëti jau áprasta

Kabelinës televizijos baziniu paketu namuose besinaudojantys šiaulieèiai jau yra ápratæ uþ "šià paslaugà sumokëti vienerius metus á prieká. Nuolaidas mokantiems iš anksto uþ kabelinës televizijos baziná paketà "S plius" taiko jau daugiau nei penkerius metus. Kiekvienam, sumokëjusiam uþ šešis ar daugiau mënesiø, suteikiama vieno lito nuolaidà uþ kiekvienà mënesá. Mokantys uþ metus sutaupo dvylika litø.

Naujiena šiemet ta, kad uþ kelis mënesius iš anksto sumokëti ir nuolaida pasinaudoti gali skaitmeninës televizijos bazinio paketo abonentai.

Reikëtø paskubëti

Galimybe sutaupyti apie pusšimtá litø skuba pasinaudoti kone kas antra "S plius" abonentø šeima. Taèiau elektroniniø ryšiø bendrovës "S plius" rinkodaros skyriaus vadovë Inga Karickienë primena, kad keliø metø patirtis parodë, jog ypaè daug þmoniø á klientø aptarnavimo skyrius suskuba tik paskutinëmis akcijos dienomis. "Patariu norintiems pasinaudoti nuolaidomis nedelsti. Akcija baigsis sausio penkioliktàjà ir nebus pratæsta. Kaskart ásitikiname, kad paskutinëmis nuolaidø dienomis "S plius" klientø aptarnavimo skyriuose nusidriekia milþiniškos eilës, todël þmonës piktinasi. Akcija jau vykta, todël visi gali pasinaudoti nuolaidomis negaišdami laiko eilëse", - sako I. Karickienë. Ji pastebi, kad nuolaidos taikomos mokantiems uþ paslaugas "S plius" klientø aptarnavimo skyriuose: "S plius" administracinio pastato pirmajame aukšte (Tilþës g. 74), mados ir laisvalaikio centre "Saulës miestas" (Tilþës g. 109) ir centriniame pašte (Aušros al. 42). "Saulës miesto" klientø aptarnavimo skyriaus darbo laikas ilgiausias - iki 21 val.. Èia klientai aptarnaujami ir savaitgaliais, tiesa, tada skyrius dirba viena valanda trumpiau - 20 val..

Pigiausia mokëti klientø aptarnavimo skyriuose

I. Karickienë primena, kad klientai, uþ paslaugas mokantys "S plius" klientø aptarnavimo skyriuose, sutaupo ne tik pasinaudodami nuolaidomis. Abonentai išvengia ir bankø komisinio mokesèio uþ grynøjø pinigø priëmimà, kuris gali seikti net keturis litus uþ vienà ámokos lapelá. Komisinis mokestis daþnai taikomas net ir naudojantis internetinës bankininkystës paslauga.

Naudotis nuolaidomis skatina ekonominë situacija

Ištikima "S plius" abonentë Neringa Kairienë bendrovës paslaugomis pradëjo naudotis prieš trylika metø, taèiau iki šiol mokestá uþ paslaugas mokëdavo kas mënesá. "Šiemet pirmàkart nusprendëme pasinaudoti taikomomis nuolaidomis ir susimokëti uþ visus metus iškart. Kadangi namie turime ir kabelinæ televizijà, ir internetà, paskaièiavome, kad turëtume sutaupyti apie penkiasdešimt litø. Þinant, kokia sunki dabar ekonominë situacija, tai nemenka nuolaida", - sako šiuo metu nedirbanti ir maþametá vaikà auginanti šiaulietë. Ji neslepia, kad svarbiausias namams yra internetas, mat nuolat bûnanti namie Neringa daþnai juo naudojasi.

Sutaupë manikiûrui

Jelena Maèiulskienë "S plius" paslaugomis naudojasi nuo 1995 metø. Jau treèius metus ji sutaupo uþ kabelinæ televizijà, mokëdama iš anksto uþ visus metus. Valytoja dirbanti moteris sako, kad akcijos dëka sutaupytus pinigus panaudos šventiniam manikiûrui. "Namie turime ir internetà, ir televizijà. Tiesa, aš turiu tik keletà mëgiamø kanalø ir laidø, daþniau skaitau knygas, klausausi radijo. O štai mano vyrui kabelinë televizija labai svarbi. Jis negali në dienos išgyventi nepaþiûrëjæs televizoriaus", - sako moteris. J. Maèiulskienë dþiaugiasi, kad krizës metu bendrovë netaupo klientø sàskaita ir taiko ávairiø nuolaidø.

Laura AUKSAITYTË

Viešoji ástaiga "Šiauliai plius", leidþianti savaitraštá "Šiauliai plius", ákûrë Platinimo tarnybà. Šios tarnybos dëka savaitraštis kiekvienà penktadieni pasiekia net 21 tûkstantá abonentø. Platinimo tarnyba ákurta birþelá, o nuo lapkrièio ji siûlo naujà paslaugà - juridiniø asmenø korespondencijos platinimà Šiauliuose, Lietuvoje ir uþsienyje.

Pasak viešosios ástaigos "Šiauliai plius" vadovo Vaido Rutkausko, viešajai ástaigai yra tekæ susidurti su sàskaitø pristatymo problemomis, todël ir nuspræsta ákurti savo Platinimo tarnybà. Joje dirba patyræs dvidešimt trijø patikimø darbuotojø kolektyvas, kuris pasirûpins, kad juridiniø asmenø korespondencija - registruoti ir neregistruoti laiškai, dokumentai, sàskaitos ir kitos siuntos - pasiektø adresatà kiek galima operatyviau. Siuntos iš uþsakovø paimamos nemokamai.

Šiauliuose siuntos pristatomos tà paèià dienà, o jei uþsakymas priimtas antroje dienos pusëje - kità dienà. Lietuvoje siuntos adresatus pasiekia per 2-3 dienas. Svarbu ásidëmëti, kad siuntø pristatymas Šiauliuose yra pigesnis nei šalyje (siuntø pristatymo ákainiai - þr. lentelæ).

Išsamesnæ informacijà dël juridiniø asmenø siuntø pristatymo suteiks reklamos vadybininkas Paulius Morkûnas telefonu 8~640 200 57 arba el. paštu.

Viešosios ástaigos "Šiauliai plius" vadovas V. Rutkauskas dþiaugiasi, kad skaitomiausias mieste laikraštis "Šiauliai plius" pasiekia ne tik 21 tûkstantá skaitytojø. Tyrimø ir verslo konsultacijø grupës "TNS gallup" šiø metø treèiojo ketvirèio nacionalinio skaitytojø tyrimo duomenimis, "Šiauliai plius" pagal vidutinæ skaitytojø auditorijà mieste yra pirmoje vietoje. Savaitraštá perskaito net 39,5 procento šiaulieèiø.

1. Registruoto laiško áteikimo šaknelës gràþinimas klientui – 0,70 Lt.
2. Jei siunta siunèiama á kaimo vietoves ar miestelius, ji apmokestinama prie AB „Lietuvos paštas“ tarifo pridedant 0,15 Lt arba 0,2 Lt (registruotoms siuntoms).
3. Jei siunta siunèiama á uþsiená, ji apmokestinama prie AB „Lietuvos paštas“ tarifo pridedant 0,3 Lt.

Eva JAGMINAITË

Ar ámanoma graþiuoju susitarti bankrutuojanèios ámonës vadovui ir iš darbo išeinantiems darbininkams? Šiandien tai opus klausimas šiaulieèiams. Bedarbiø daugëja, o išnykstanèiø ámoniø mûsø mieste katastrofiškai daugëja. Skaudus smûgis miestui - "Ventos" veiklos sustabdymas.

Lietuvos profesinës sàjungos "Solidarumas" pirmininkë Aldona Jašinskienë prie diskusijø stalo su miesto vadovu Genadijumi Mikšiu "Ventos" problemas aptaria ne pirmàkart. Moteris sako, kad profsàjungos yra laikomos monstrais ir baubais, kelianèiais pavojø darbdaviams, nors tëra kuriamos darbuotojø teisëms ginti. Autorës nuotr.

Dar prieš metus atrodë, kad savo ištakas nuo 1931-øjø kildinanti mediniø baldø gamybà uþsiimanti AB "Venta" atrodë viena sëkmingiausiai ir pelningiausiai dirbanèiø Šiauliø baldø ámoniø. Todël kai kurie nepatikëjo išgirdæ, kad per maþiau nei metus iš "Ventos" atleista kone pusë tûkstanèio darbininkø. Situacija "Ventoje" paskatino miesto merà Genadijø Mikšá, profsàjungø atstovus ir ámonës darbuotojus susësti bendrai diskusijai. Socialinis dialogas apie darbo etikà ekonominës krizës metu simboliškai vyko treèiadiená likus vos valandai iki Verslo dienø pradþios. Deja, darbininkø nuoskaudø ir pasipiktinimo neišklausyta, daugiau kalbëta apie galimybes taikiai išspræsti iškylanèius darbdavio ir darbininko konfliktus, iškilus ámonës uþdarymo ar bankroto pavojui.

Profsàjungø atstovai tikina, kad dauguma darbdaviø siekia greito pelno savo asmeniniams poreikiams patenkinti. Jie ásitikinæ, kad darbdaviai, net ir stovëdami ant bankroto slenksèio, verèiau ásigys naujà automobilá, uþuot išmokëjæ algas. Neretai tokie darbdaviai nepriklauso jokiai pramonininkø asociacijai. Tiesa, profsàjungininkai sako, daþnai išgirstantys kaltinimus, kad patys yra pilietiškai neaktyvûs ir nemokantys ginti savo interesø. Nors per maþiau nei metus iš "Ventos" atleista kone pusë tûkstanèio þmoniø, nei ámonëje dirbæ þmonës, nei Šiauliø miesto darbo birþa nebuvo áspëti apie masiná atleidimà. Tai piktina ir profsàjungininkus, ir paèius darbuotojus, mat informavus apie masiná atleidimà darbo birþa iškart galëjo imtis prevenciniø priemoniø ir pasiruošti bedarbiø antplûdþiui. Didþioji dalis darbuotojø, sustabdþius gamybà, oficialiai išëjo savo noru, taèiau dešimt atkakliausiøjø nesutiko savo noru išeiti iš darbo ir iki šiol dirba "Ventoje". "Dabar mûsø darbas toks, kad ateiname atsiþymëti, o aštuonias valandas atsidëjæ išeiname namo. Tiesa, šiandien buvo pasiûlyta tvarkyti aplinkà, tai darbuosiuos su šluota kieme. Vis dëlto sunku pasakyti, kà darysim ryt ar po savaitës", - sako "Ventos" darbuotoja Laimutë Jonauskienë.

Šiauliø miesto meras Genadijus Mikšys tikino suprantàs "Ventos" darbuotojø problemas ir yra ne kartà su jais diskutavæs. Miesto vadovas pritaria, kad masinis atleidimas turëjo bûti paviešintas anksèiau, taèiau supranta ir "Ventos" vadovà, kuris, uþuot skelbæs bankrotà ir uþtikrinæs likusias išmokas darbuotojams, nutarë tik sustabdyti gamybà. "Ásivaizduokit, kaip ámonë gali veikti ir kam ji turi gaminti, jeigu jos produkcijos niekas nebeperka. Vadovas, þinoma, prarado darbuotojus, taèiau jis viliasi, kad neuþdarius ámonës, o tik laikinai sustabdþius gamybà, yra vilèiø vëliau tà darbà atnaujinti", - sako miesto vadovas.

Maþiau optimistiška nuomonë pasigirdo iš Šiauliø miesto pramonininkø asociacijos prezidento pavaduotojo Arûno Rupšio lûpø. "Bankrutuojanèiø ámoniø Šiauliuose ir aplink juos katastrofiškai daugëja. Galiu jus uþtikrinti, kad AB "Venta" - ne vienintelë ámonë, kurià ištiko toks liûdnas likimas. Tokiø bendroviø bus gerokai daugiau. Taèiau ekonominës krizës metu privalome išlaikyti þmogiškumà ir elgtis pagal ástatymus. Verslo etika ir yra ta, kad privalome bûti þmonëmis ir laikytis ástatymø. Visi stebëjosi Kinijos fenomenu ekonominës krizës metu, bet jis kà tik sugriuvo. Latvija ir Estija jau patiria recesijà, kuri netrukus bus ir mûsø šalyje. Galiu jus uþtikrinti, kad iki 2011 metø bus sunku išgyventi net didelëms ámonëms. Þinau ne vienà didþiulæ kompanijà, stovinèià ant bankroto ribos", - socialinio dialogo dalyviams dideliø vilèiø neteikë A. Rupšys.

Laura AUKSAITYTË

Nuo rugpjûèio 18 dienos nauji "S plius" interneto vartotojai gali uþsisakyti paslaugas itin patraukliomis sàlygomis, o esamø klientø nuo rugsëjo 1-osios laukia dþiugûs pasikeitimai.

Greièiau ir nemokamai

"S plius" internetu naudojasi daugiau nei 20 tûkstanèiø interneto vartotojø, kuriø kasdien daugëja. "S plius" internetà pasirenka vis daugiau šiaulieèiø ir radviliškieèiø todël, kad interneto vartotojai nuolat dþiuginami naujomis paslaugomis, stabiliomis paslaugø kainomis, didëjanèiu nemokamø megabaitø kiekiu ir vis spartesne interneto greitaveika.

Lietuvoje "S plius" interneto greitaveika optiniais tinklais yra iki 15 Mbps, o nuo rugsëjo pirmosios ji bus net iki 30 Mbps. Interneto neoptiniais tinklais greitaveika Lietuvoje yra 2,5 Mbps, nuo rugsëjo 1-osios ji bus 3,2 Mbps.

Norime "S plius" interneto vartotojams priminti, kad naršant Lietuvos tinklalapiuose ar siunèiant informacijà iš serveriø, esanèiø Lietuvoje, megabaitai neskaièiuojami. Be to, nuo rugsëjo 1-osios visiems interneto planams didinamas nemokamø megabaitø kiekis naršant uþsienyje. Pavyzdþiui, populiariausiøjø planø A1 ir OA1 nemokamø megabaitø kiekis didinamas nuo 30 tûkstanèiø iki 80 tûkstanèiø. Interneto vartotojams siûloma net 14 optinio interneto ir 18 neoptinio interneto planø, tad interneto vartotojams tikrai yra iš ko pasirinkti.

"S plius" itin nudþiugins lojaliausius klientus, tai yra tuos, kurie naudojasi OL arba L planu. Šiems klientams niekada nebuvo taikytas megabaitø limitas, o nuo rugsëjo 1-osios jiems didinamas interneto greitis. Optinio interneto vartotojams Lietuvoje jis bus iki 30 Mbps, o neoptinio - iki 3,2 Mbps. Naršant uþsienyje optinio interneto vartotojams interneto greitaveika bus iki 15 Mbps, o neoptinio - 3,2 Mbps.

Pasitikslinti, ar jûsø name jau ádiegtas optinis "S plius" interneto tinklas, galite interneto tinklalapyje www.splius.lt arba paskambinæ telefonu 8~700 121 01.

Akcija studentams ir kitiems internautams

Nuo rugpjûèio 18 dienos "S plius" skelbia akcijà, kuri turi itin sudominti studentus. Jiems siûloma pasirašyti vieneriø metø trukmës sutartá, tada internetas jiems bus ávestas nemokamai, o internetu net keturis mënesius bus galima naudotis nemokamai. Ši akcija skirta dieninio ir vakarinio skyriø studentams.

Internetas nemokamai ávedamas ir nuomojamuose butuose gyvenantiems studentams, gavusiems savininko sutikimà bei turintiems galiojantá studento paþymëjimà ar paþymà iš mokymo ástaigos, patvirtinanèià, kad asmuo yra studentas.

Visiems kitiems, kurie norëtø ásivesti internetà, "S plius" siûlo pasirašyti 2,5 metø trukmës sutartá ir vienerius metus naudotis internetu uþ 1 lità per mënesá.

Abi akcijos truks visà rugsëjo mënesá.

Paslaugas reikia rinktis atidþiai

"S plius", vertindama savo klientø pasitikëjimà ir lojalumà, visada visà informacijà apie paslaugas pateikia aiškiai ir be jokiø uþslëptø ásipareigojimø. Ne veltui bendrovës dešimtmeèio veiklos šûkis - "Mes garbingi". Interneto vartotojai, norintys naudotis kuo geresnëmis paslaugomis, turëtø itin atidþiai perskaityti interneto tiekëjø siûlomas sàlygas. Pasitaiko atvejø, kad klientams siûloma didesnë greitaveika, taèiau paskaièiavus paaiškëja, kad ji tëra mitas. Pavyzdþiui, vieni interneto tiekëjai siûlo iki 34 Mbps greitaveikà, taèiau jà sudaro iki 24 Mbps greitaveika Lietuvoje ir iki 10 Mbps greitaveika uþsienyje. Palyginti, "Splius" siûlo iki 30 Mbps greitaveikà vien tik Lietuvoje ir iki 20 Mbps greitaveikà uþsienyje. Klientui reikëtø atidþiai paskaityti sàlygas, kad po to nenusiviltø gauta paslauga.

Reikëtø ásigilinti, norint uþsisakyti keliø siûlomø paslaugø paketà. Pavyzdþiui, susiþavëjus viena itin patrauklia paslauga pasirašomos ir kitø paslaugø ilgalaikës sutartys, kuriø klientui nereikia. O atidþiau panagrinëjus rinkà paaiškëja, kad buvo galima sutaupyti ir uþsisakyti tikrai reikalingas paslaugas.

Daugiau informacijos apie teikiamas paslaugas bei vykdomas akcijas galite gauti paskambinæ telefonu 8~700 121 00.

Sveikiname esamus ir bûsimus klientus su Mokslo ir þiniø diena - Rugsëjo 1-àja. "S plius" visada padës siekiantiems mokslo aukštumø!

Eva JAGMINAITË

Ar kada parduotuvëje pagriebæ alaus skardinæ susimàstëte, kad netrukus skanausite vieno seniausiø pasaulio gërimø. Alaus gamybos pradþia kildinama iš senovës Egipto ir Mesopotamijos, o štai 3500 m. pr. Kr. gyvenæ šumerai jau turëjo patarlæ: "Neþinosi alaus - nepaþinsi dþiaugsmo." Kada Lietuvoje pradëtas gaminti naminis alus, pasakyti bûtø sunku, taèiau pirmasis alaus bravoras kildinamas iš XVII amþiaus. Tuomet istoriniuose archyvuose pirmàkart paminëtas Šiauliø dvare buvæs bravoras šiandien yra "Gubernijos" alaus darykla.

"Gubernijos" generalinis direktorius Povilas Stumbrys dþiaugiasi, kad gali pasiûlyti platø gaminiø asortimentà ne tik alaus, bet ir giros megëjams.

Ámonës nuosmukis - praeitis

Ilgai netilusios kalbos apie prastà "Gubernijos" ámonës padëtá pamaþu slopsta. Per maþiau nei pusæ metø ámonë ne tik ágyvendino savo pagrindinæ uþduotá ir atstatë nuosavà kapitalà, bet ir stabilizavo gamybà. Pakilo ir ámonës akcijø kaina rinkoje. Bendrovës generalinis direktorius Povilas Stumbrys dþiaugiasi, kad be áprastiniø "Gubernijos" produktø jau gali pasiûlyti klientams ir naujø gaminiø - prieš mënesá prekyboje pasirodë alus GUBERNIJA ANNO 1665. Šá gaminá ámonë išleido, siekdama pabrëþti savo unikalumà bei istoriškumà. Ne paslaptis, jog "Gubernija" yra seniausia alaus darykla Lietuvoje, bei viena seniausiø mûsø šalies ámoniø. Nuo vasaros vidurio jau galima paskanauti ir naujos VALSTIEÈIØ GIROS, o netrukus "Gubernijos" gërimø sàrašà papildys GUBER COLA. Itin didelio populiarumo sulaukë "Gubernijos" DVARO MIŠAS – alaus ir giros mišinys, 2007 metais pelnæs Lietuvos metø gaminio titulà.

Istoriškumas ápareigoja

Šiandien apie dvylika alaus bei penkias giros rûšis gaminanèios ámonës vadovas Povilas Stumbrys didþiuojasi "Gubernijos" gërimø išskirtinumu, mat kiekvienas gaminys "Gubernijoje" paruošiamas pagal atskirus, unikalius receptus. Ámonës darbuotojø nesuþavëjo šiuo metu itin populiari technologija, kuomet silpnesnio alaus rûšys gaminamos paprasèiausiu bûdu – skiedþiant stipresná alø vandeniu. Matyt, ne be reikalo net keturios "Gubernijos" alaus rûšys - KVIETINIS, EKSTRA, ÞALGIRIS ir LEDO - yra pelnæ aukšèiausius pasaulinius apdovanojimus. Šias alaus rûšis Amerikos gërimø degustavimo institutas pripaþino geriausiomis pasaulyje. "Gubernijos" vardà yra išgarsinusi ir DUONOS GIRA. Tai vienintelë Lietuvoje duonos gira, apdovanota Lietuvos metø gaminio ir "Agrobalt'98" medaliais.

Nepamiršta ištikimiausiø

Šiaulieèiai dar gerai pamena "Gubernijos" kasmet organizuotas áspûdingas oro balionø šventes. Tæsiant oreivystës tradicijas, šià vasarà AB "Gubernija" surengë DUONOS GIROS konkursà radijo stoties "Lietus" klausytojams ir suteikë laimëtojui galimybæ su dviem draugais pakilti "Gubernijos" oro balionu virš jo pageidaujamos vietovës. Konkursà laimëjæs vilnietis Edvardas Luikonavièius panoro pasigroþëti virš Trakø atsiverianèiais panoraminiais vaizdais. Tai jau nebe pirmas kartas, kai "Gubernija" dovanoja skrydá oro balionu savo ištikimiausiems klientams. Tiesa, šiemet pirmàkart dël galimybës skristi oro balionu varþësi ne "Gubernijos" alaus, o giros mëgëjai.

"Gubernija" nepamiršta savo ištikimiausiøjø, kuriuos jau ne pirmà kartà yra skraidinusi nuosavu oro balionu.

Atvërë duris lankytojams

Šià vasarà "Gubernija" pasiûlë ne tik naujø gaminiø, bet ir išskirtinæ paslaugà - "Gubernijos" gamyklà gali aplankyti visi pageidaujantys. Èia organizuojamos ekskursijos suaugusiesiems trunka apie tris valandas. Jø metu išsamiai paaiškinamas ir parodomas alaus gamybos procesas - vandens paruošimas, alaus virimas ir brandinimas bei išpilstymas - bei atskleidþiamas senasis aludarystës paveldas. Vëliau lankytojams siûloma paragauti ávairiø rûšiø alaus, patiekiamo su gardþiais uþkandþiais, o vaikai tuo metu gali supaþindinti su giros gamybos ypatumais ir jos paskanauti. Ir suaugusiø, ir vaikø grupëms nuo šiø metø vidurvasario duris atvërë unikalûs áspûdingi rûsiai. Šie autentiški skliautiniai rûsiai 2000 m. buvo árašyti á Kultûros, architektûros ir pramonës vertybiø registrà. Šiuose rûsiuose senovëje buvo sandëliuojamas alus, kur nuolatinei devyniø laipsniø temperatûrai palaikyti iš Talkšos eþero þiemà bûdavo išpjaunami ir atgabenami didþiuliai ledo luitai.

Didelis dëmesys eksportui

1682 metais karališkojo stalo GUBERNIJOS daryklos alus keliavo á Minskà, Pskovà, Varšuvà. Pastaraisiais metais "Gubernijos" ámonei pavyko surasti ne vienà gero oro kraštà, kur nuolat norisi atsigaivinti alumi. Nemaþas "Gubernijos" alaus eksporto srautas šiuo metu nukreiptas á Afrikos šalis. Taip pat jau ne pirmus metus seniausios Lietuvos alaus daryklos produkcija gali mëgautis Amerikos, didþiosios dalies Europos, Artimøjø Rytø bei Kaliningrado srities gyventojai. AB "Gubernija" generalinis direktorius Povilas Stumbrys dþiaugiasi, kad jo vadovaujamos ámonës alø vertina pasaulyje pagarsëjæ alaus mëgëjai vokieèiai, kurie kartà net yra prasitaræ, kad reikëtø ir vokieèiams išmokti gaminti toká pat skanø alø kaip "Gubernijos".

Ateities planai – mineralinis vanduo

"Gubernija" Lietuvos vartotojams kasmet pasiûlo naujoviø. 2009 metais alaus darykla, be naujø alaus rûšiø, tikisi paruošti vartotojams dar vienà staigmenà – atnaujinti mineralinio vandens gamybà. "Gubernijai" priklauso vienas giliausiø vandens græþiniø Lietuvoje, kurio gylis siekia beveik aštuonis šimtus metrø. Jo gelmëse glûdi stipriai mineralizuotas vanduo, kurá, gavus visus reikiamus leidimus, bûtø galima išvysti parduotuviø lentynose.

Lina ZDANEVIÈIÛTË

Miestieèiai noriai mëgaujasi gamtos ramybe. Šiuo metu tapo áprasta, kad þmonës, norëdami pailsëti, kaip vienà iš laisvalaikio praleidimo bûdø renkasi kaimo sodybà, t. y. kaimo turizmà. Kaimo plëtrai skiriama namþai lëšø, taèiau finansinæ paramà ne taip lengva gauti.

Kaimo plëtros programa

Praëjusià savaitæ Šiauliuose ávyko informacinis renginys, skirtas supaþindinti ûkininkus, kaimo gyventojus, uþsiimanèius bei ketinanèius uþsiimti kaimo turizmu, bei miestelënus su Kaimo plëtros programa (KPP). Viena jos daliø - programa "Lietuvos kaimo plëtros aktyviosios veiklos kaime". Programos tikslas - gerinti gyvenimo kokybæ kaime ir didinti gyventojø uþimtumà kaimo gyvenamosiose vietovëse. Pagal šià programà skatinamas perëjimas prie ne þemës ûkio veiklos, ypaè - prie kaimo turizmo, kai maþos ámonës gauna paramà verslui kurti ir plësti.

Parama - tik kvalifikuotiems

Projekto ágyvendinimo vieta turi bûti kaimo vietovë, t. y. kaimas, miestelis ar miestas, kuriame gyvena iki 6000 gyventojø, išskyrus kaimo turizmà: šiam verslui taikomas reikalavimas - iki 3000 gyventojø. Kiti reikalavimai: turi bûti áregistruota þemës ûkio valda, reikalinga buhalterinë apskaita bei verslo planas. Pareiškëjas privalo nurodyti savo kvalifikacijà, patirtá. Neturintys kvalifikacijos ar bent vieneriø metø patirties privalo iki projekto ágyvendinimo pabaigos išklausyti specializuotus kursus, susijusius su verslumo ugdymu. Bûtinas projekto finansavimo šaltinio uþtikrinimas, todël turimas ar skolintas bei iš veiklos gaunamas lëšas privaloma patvirtinti verslo plano duomenimis.

Skatinama kaimo turizmo veikla

Paramos gali kreiptis ûkininkai arba kaimo gyventojai. Ûkininkas ir kaimo gyventojas skiriasi tuo, kad ûkininkas yra asmuo, kuris ásiregistravæs þemës ûkio valdà ir ûká, o kaimo gyventojas - tai asmuo, kuris ne maþiau nei dvejus metus deklaruoja kaimo vietoje gyvenamàjà vietà ir yra áregistravæs þemës ûkio valdà.

Pagal KPP daþniausiai remiamos kaimo plëtros sritys - kaimo turizmas, amatø plëtra kaimo turizmo sodyboje, stovyklavieèiø ákûrimas bei plëtra (išskyrus miško vietovëje).

Naujai besikurianèiam kaimo turizmui taikomas reikalavimas - þemës valdos plotas privalo bûti ne maþesnis nei 0,7 ha. Turi bûti laikomasi 0,5 km atstumo nuo kaimo turizmo sodybos iki magistraliniø keliø. Sodyboje galima árengti ne daugiau nei dvidešimt kambariø. Jei kaimo turizmui naudojamas individualus gyvenamasis namas, tai savininko gyvenamosios ir higienos patalpos turi bûti atskirtos.

Nors finansuojama iki 50 proc. projektø išlaidø, didesnæ dalá gauna kaimo turizmas ir amatø plëtra kaime.

Kaimo atnaujinimas

Parama teikiama ir viešøjø pastatø rekonstrukcijai, viešai infrastruktûrai sutvarkyti ar sukurti, istorinæ, etnokultûrinæ, architektûrinæ vertæ turintiems kaimo paveldo objektams ir kraštovaizdþio komponentams išsaugoti bei atnaujinti.

Kaimo atnaujinimu rûpinasi kaimo bendruomenës. Parengus projektà, viena savivaldybë gali gauti numatytam laikotarpiui skirtà 1,35 mln. Lt paramà arba dviem projektam po 690 tûkst. Lt. Maksimali parama projektui išduodama, kai remiama labai maþa ámonë. Kai remiamas kaimo gyventojo individualus verslas, maksimali parama projektui siekia 138 112 Lt.

Per pirmuosius šešis mënesius metinë infliacija pakilo iki 11,4 proc., o antràjá šiø metø pusmetá infliacija bus dar aukštesnë ir vidutiniškai sieks apie 12 proc., prognozuoja "Hansabanko" analitikai.

Banko specialistai pabrëþia, kad nors didelæ dalá infliacijos lemia išorinës, nuo Lietuvos nepriklausanèios, prieþastys, apie pusæ infliacijos lemia vidiniai veiksniai, kuriuos bent iš dalies gali paveikti tinkama šalies ekonominë politika.

Kaip treèiadiená paskelbë Statistikos departamentas, birþelá metinë infliacija sudarë 12,5 proc. ir buvo 0,6 proc. didesnë nei geguþæ. Pirmàjá šiø metø pusmetá metinë infliacija Lietuvoje vidutiniškai buvo 11,4 proc.

"Mënesinës infliacijos sulëtëjimas birþelá yra tik laikinas reiškinys, kurá lemia sezoniniai veiksniai - vasarà paprastai atpinga kai kurie maisto produktai, pavyzdþiui, vaisiai, darþovës. Taèiau jau artimiausiu metu daugelyje savivaldybiø brangs centralizuotai tiekiama šiluma ir infliacijos tempas vël paspartës. Iš pradþiø brangs karštas vanduo, o rudená gyventojus pasieks ir gerokai didesnës sàskaitos uþ centriná šildymà. Todël antràjá šiø metø pusmetá prognozuojame dar didesnæ infliacijà nei per pirmuosius šešis 2008 metø mënesius. Manome, kad ji vidutiniškai sieks 12 procentø", - sako "Hansabanko" analitikë Jurgita Jurgutytë.

"Hansabanko" analitikø skaièiavimu, išorinës prieþastys - naftos ir maisto produktø kainø augimas pasaulio rinkose - lemia apie pusæ Lietuvos infliacijos augimo.

"Skaièiuojant JAV doleriais, nafta šiuo metu yra daugiau nei 80 proc. brangesnë, nei buvo prieš metus, eurais - apie 60 procentø. Kartu su kitø þaliavø kainø augimu visame pasaulyje, áskaitant maistà, tai prideda apie 7 proc. prie dabartinës Lietuvos infliacijos", - sako J. Jurgutytë.

"Hansabanko" analitikë nelabai tikëtina vadina prognozæ, kad pasaulinës naftos kainos gali pakilti iki 250 JAV doleriø uþ barelá, nes vis didëja susirûpinimas dël pernelyg aukštø naftos kainø. "Vis dëlto, jei toks šuolis ávyktø, infliacija Lietuvoje 2009 metais, kurià dabar numatome apie 8,7 proc., išaugtø 1,5 karto ir viršytø 13 procentø", - prognozuoja J. Jurgutytë.

"Hansabanko" specialistai pabrëþia, kad nors nepalankios pasaulinës tendencijos spartina infliacijà, apie pusæ šalies infliacijos lemia vidiniai, šalyje susiformavæ, veiksniai. Juos bent iš dalies galima paveikti pasirinkus tinkamà ekonominæ politikà.

"Deja, pastarieji sprendimai, pavyzdþiui, ástatymas, numatantis socialiniø išmokø ir minimalaus darbo uþmokesèio indeksavimà, ne kovoja su infliacija, o, atvirkšèiai, jà skatina, nes á ástatymà yra "árašoma" jau ásisukusi darbo uþmokesèio ir kainø augimo spiralë", - sako "Hansabanko" analitikë J. Jurgutytë.

ELTOS informacija

Darius LINKEVIÈIUS,
UAB "Þalia linija" dizaineriø grupës vadovas, ŠU Dizaino katedros lektorius

– Man reikalinga reklama. Padarykite "kaþkàtaigraþaus", – sako verslininkas, uþsakantis reklamà.

Kai kuriø verslininkø pageidavimai dar konkretesni – reikia þenklo, plakato, lankstuko ar pan. Kartais net pavyzdá nurodo, pagal kurá reikëtø daryti "kaþkàpanašaus". Puikumëlis. Greitai (gal ne iš pirmo karto pavyksta, nes produktas – kûrybinis) uþsakovui pateikiamas "kaþkaspanašaus".

Rezultatu verslininkas ir kûrëjai patenkinti. Net generalinio sekretorë, kurios draugë mokosi Dailës akademijoje, patenkinta. Visi, kurie nors šiek tiek dalyvavo to "kaþkotaigraþaus" gimime, tikisi stebuklo – gyvensime geriau.

Lemtingi þenklai

Pirmas þenklas, kad uþsakytoji reklama nëra labai gera, yra draugo nuomonë – "maèiau graþesnæ".

Tada þaibu nusmelkia pranašiška mintis – "apgavo!", kurià patvirtina pirmadiená buhalterës pateikta pelno ataskaita. Kodël taip atsitiko? Prasti reklamos kûrëjai. Ieškosite rimtesnës firmos. Geresni dizaineriai sukurs "kaþkàtaidauggeriau". Po ilgø diskusijø pasirašysite didesnæ, nei ankstesniu atveju, sàskaità. Skirtumas tarp "kaþkàtaigraþaus" ir "kaþkàtaidauggeriau" akivaizdus, todël šá kartà rezultatas bus!

Išleisdami atostogø rinkodaros skyriaus viršininkà, Jûs pagaliau suprasite, kad prigimtinë Jûsø nuojauta pasitvirtino dar kartà – pardavimai tokie pat. Jûs jausitës vël apgautas. O gal apsigavæs?

Ásipareigojimai

Jokiu bûdu nesakau, kad dël nevykusiø rezultatø atsakingi tik uþsakovai. Pripaþástu, kad dizaineriai dël kûrybiniø sugebëjimø ar dël atsakomybës stokos nepatenkina uþsakovo lûkesèiø. Aptarus abiejø pusiø (uþsakovo ir vykdytojo) ásipareigojimus, sumaþëja konfliktiniø situacijø rizika, darbas vyksta sklandþiau.

Kuriant (gaminant) reklamà galioja abipusio bendradarbiavimo pricipai, reikia laikytis abipusiø ásipareigojimø. Reklamos gamintojas turi pateikti produkcijà laiku ir kokybiškà, uþsakovas turëtø laiku pateikti aiškiai suformuotà uþduotá ir projektui reikalingà medþiagà. Ir jos nebekeisti (arba keisti tik smulkmenas).

Reklama kuriama greitai. Kad bûtum pirmas su savo pranešimu vartotojui. Èia kaip futbole. Nemuši ávarèio tu – muša tau. Taèiau "greitai" nereiškia "skubotai". Ruošiant medþiagà (tekstai, jø vertimai, statistika, nuotraukos ir t. t.) ir uþduotá tenka susitaikyti su bûtinomis laiko sànaudomis. Penkiø minuèiø pokalbio mobiliuoju neuþteks.

Jei uþduotis buvo paruošta skubotai, pateikus pirmus kûrybinius pasiûlymus uþsakovas ima teikti papildymus ir patikslinimus. O laikas? Darbà tenka daryti iš naujo. Bet produkto reikia konkreèià dienà, todël darbo atlikimo data nesikeièia. Nukenèia kokybë.

Tik þinodamas, kà verslininkas nori apie savo verslà (produktà) pranešti, dizaineris gali siûlyti, kaip originaliau tai padaryti. Negalima abiem pusëms kurti vienu metu ar "keistis" vietomis.

Reklama – prekës þenklui stiprinti

Paplitusi nuomonë, kad reklama yra "kaþkastokio" ir kad to "kaþkastokio" galima atsisakyti sudëtingos ekonominës situacijos atveju. Tokia nuomonë yra susidariusi todël, kad labai daþnai reklama naudojama ne pagal paskirtá, jos poveikis menkai juntamas.

Teisingausia bûtø þvelgti á savo verslà kaip á prekës þenklà.

Rinkodaros kompanijos "Stratimark Consulting" prezidentas Williams F. Arens ("Kreativ", 2004 m.) pirmiausia išskiria tai, kad reklama naudojama tam, kad bûtø sukurtos ilgalaikës asociacijos apie produktà (arba Jûsø verslà) vartotojo sàmonëje. Teisingas pozicijos parinkimas konkurencinëje rinkoje yra bûtinas. Tai yra sàlyga, kuri sudaro galimybæ kurti vienas kità papildantá ir vientisà pranešimà apie produktà konkreèiai vartotojø grupei.

Nemanykime, kad reklama parduoda. Pardavimai yra rinkodaros reikalas. Reklama apibûdina produktà, kuria jo patrauklumà. Reklamos dëka produktai tampa atpaþástami pasiûlos jûroje, t. y. reklama padeda parduoti prekæ. Reklama apima daug didesnæ auditorijà nei rinkodaros skyrius, todël maþina (sunku patikëti, bet taip yra) pardavimo išlaidas.

V. Pelevinas romane "Generacija "P", aprašydamas reklamos kûrimo ypatumus, ironiškai pastebi, kad "pas juos" (turi galvoje vakarietiškà uþsiená) reklama siekia uþkariauti vartotojo sàmonæ, o "pas mus" (turi galvoje Rusijà) reklama siekia uþkariauti uþsakovo sàmonæ.

Manau, kad reklama neturi bûti kuriama asmeniškai verslininkui (kad pasipuikuotø tarp draugø). Kurkime reklamà prekës þenklui stiprinti, jo atpaþástamumui didinti. Kurkime emociná ryšá tarp vartotojo ir Jûsø prekës þenklo.

Abipusis pasitikëjimas

Vienai transporto ámonei, uþsiimanèiai biriø produktø perveþimu, prieš keletà metø buvome sukûræ ámonës þenklà ir identifikuojanèià grafikà (firminá stiliø: dokumentacijà, automobiliø áforminimà ir t. t.). Pateikta uþduotis buvo aiškiai suformuluota, darbas vyko sklandþiai, rezultatai nenustebino: darbas atliktas laiku ir gerai.

Ámonës ambicijos siekë toliau: jie uþsibrëþë bûti rinkos lyderiø gretose. Siekdama lëšas vartoti tikslingai ir racionaliai (turtingi pinigø nemëto), kreipësi á rinkodaros kompanijà, kuria pasitiki. Tada buvo parengtas ir ádiegtas rinkodaros strateginio valdymo planas. Suformuluota veiklos vizija ir misija. Numatytas reklamos ir komunikacijø priemoniø planas.

Dalis finansiškai stipriø ámoniø elgiasi kitaip – savo nuoþiûra uþsisako reklaminæ kampanijà ir reklamuojasi taip, kaip joms atrodo teisinga. Minëta ámonë pasielgë kitaip. Rezultatø sëkmë akivaizdi – ásimenantis grafinis sprendimas, kuris išskiria ámonës automobilius ir jie labai matomi gatvëje, patogi ir naudinga vartotojui interneto svetainë, vientisas paslaugos pristatymas vartotojø grupei, sutaupytos lëšos, atsisakant investicijø á neefektyvias reklamos priemones.

Ir svarbiausia – jie yra lyderiai.

Darius URLAKIS,
UAB "Þalia linija" rinkodaros projektø vadovas

Ar verta prekës þenklà kurti ir stiprinti ekonominës krizës metu? Kodël vieni prekës þenklai nesukelia mums jokiø emocijø, o kiti, net ir ekonomikos augimui lëtëjant, sukelia norà vartoti, ásigyti prekæ?

Kà daryti, kai visiems sunku?

Verslo bendruomenëje vis labiau sklando pesimistinës nuotaikos dël šalies ekonomikos. Þiniasklaidoje vis daþnesni pranešimai apie bankø ruošimàsi galimam ekonomikos augimo lëtëjimui ir šio proceso ekonominiams bei socialiniams padariniams. Nedþiugina ir Statistikos departamento pranešimai. 2008 metø pirmojo ketvirèio bendras vidaus produktas (BVP) palyginti su ankstesniu ketvirèiu, sumaþëjo 0,2%. Tai pirmas kartas nuo 1999 metø treèiojo ketvirèio, kai BVP smuktelëjo.

Šioje situacijoje verslo kompanijø vadovams kyla natûralus klausimas: kokios pozicijos laikytis investicijø á rinkodaros komunikacijà atþvilgiu?

Galimi keli variantai: sustabdyti visas programas, kruopšèiai rinktis, kurias priemones ágyvendinti atsiþvelgiant á jø originalumà, rinktis tik tas priemones, kuriø efektyvumà galimà nedelsiant išmatuoti, situacijà išnaudoti konkurenciniam pranašumui stiprinti – didinti aktyvumà tuo metu, kai visiems sunku.

Strategijos pasirinkimas tampa aiškesnis á situacijà paþvelgus þenklodaros – prekës þenklo ir jo unikaliø poþymiø, pagal kuriuos vartotojas já atpaþásta - kûrimo ir vystymo proceso poþiûriu.

Kaip išsaugoti konkurenciná pranašumà?

Prekës þenklas ir þenklodara – tai, ko gero, greièiausiai populiarëjantys rinkodaros terminai, kuriuos vis daþniau ištaria ávairaus dydþio ámoniø direktoriai susirinkimø metu. Mûsø sukaupta patirtis sako, kad ne visose kompanijose aiškiai suprantama šiø sàvokø reikšmë.

Daþniausiai prekës þenklas painiojamas su jo išraiškos elementais. Su tuo, kà galima "paèiupinëti rankomis ir pamatyti": logotipu, pakuote, reklamos maketu. Mûsø supratimu, prekës þenklas – tai prekës arba paslaugos jausmais nuspalvintas vaizdinys. Jis atsiranda kiekvieno mûsø galvoje, tiksliau – sàmonëje. Vaizdinys išnyra visada, kai susiduri su já sukelianèiais stimulais: reklama, pakuote parduotuvëje, vartojant, dëvint. Bûtent jis ir lemia mûsø vartojimo pasirinkimà konkreèioje prekiø ar paslaugø ir kainø kategorijoje.

Savo esme prekës þenklas – tarsi ámonës paþadas vartotojui. Kuo vaizdinys aiškesnis, tuo maþiau pastangø vartotojui reikia jam suprasti. Stiprus prekës þenklas – tesëtas paþadas vartotojui. Taip uþsimezga emocinis ryšys tarp prekës ar paslaugos ir vartotojo.

Spartaus ekonomikos augimo ciklo metu stipraus prekinio þenklo reikšmë yra tarsi "uþtušuojama" visuotinës euforijos. Daugumos ámoniø savininkai arba vadovai nesuvokia, kad pelno, apyvartos, akcijø vertës rodikliai gerëja ne tik dël priimtø efektyviø strateginiø sprendimø, bet, svarbiausia, dël auganèio vartojimo. Tada saulë švieèia visiems. Elgiamasi taip, tarsi nebûtø svarbu atimti rinkos dalá iš konkurentø, nes... paþiûrëkite á uþ durø stovinèiø klientø eilæ!

Vartotojas balsuoja pinigais. Maþëjant vartotojø perkamajai galiai, iš pirkiniø krepšelio greièiausiai dingsta maþiausiai emocionaliai sodrûs ir reikšmingi þmogui prekës þenklai (þinoma, visada buvo ir bus þmoniø, kurie "balsuoja uþ kainà"). Todël stagfliacijos (kai ekonomika auga lëtai, o infliacija yra didelë) metu ypaè ryškiai atsiskleidþia ámoniø, kurios kuria ir valdo stiprius prekinius þenklus, pranašumai.

Kaip nenuskæsti reklamos jûroje?

Tiesiog šios kompanijos išvengia labiausiai paplitusios esminës klaidos. Jø vadovai, atsakingi uþ efektyvià rinkodaros komunikacijà, neperšoka prekës þenklo koncepcijos sukûrimo etapo. Jie nepuola gaminti maketø, lankstukø, video-klipø, tinkllaapiø, kol nëra juodai ant balto surašytas trumpas, bet átikinamas þenklo aprašymas. Kol nëra skiriamøjø bruoþø, kurie leis atpaþinti þenklà. Kol nëra aiškiai nustatyti privalumai, kuriais bus siekiama išsiskirti rinkoje, jausmai, kuriuos bus siekiama sukelti. Kol nëra apibrëþtos prekës þenklo charakterio savybës – lyg þenklas bûtø þmogus. O svarbiausia - nëra prekës þenklo esmës – vartotojui vertingo paþado, kurá bus stengiamasi trûks plyš tesëti.

Taip atsiranda vaizdas to, kaip norima, kad þenklas bûtø suvoktas rinkoje. Tik tuomet tampa aktualu atrasti tokias þenklo išraiškos priemones, kurios vartotojø sàmonëje áterptø koncepcijà atitinkantá vaizdiná.

Nuosekliø veiksmø dëka tai daþnai pavyksta. Tuomet galima dþiaugtis saldþiais efektyvios þenklodaros vaisiais, þema antkainiø erozija arba net jos nebuvimu. Sutrumpëjusiu sprendimo "pirkti dar kartà" priëmimo laiku. Ištikimais klientais. Galimybe ne tik uþimti, bet ir išlaikyti rinkos dalá. Tuomet galima dþiaugtis ir vartotojais – prekës þenklo ambasadoriais, ir sukurta platforma, leidþianèia naujus produktus ar paslaugas ávesti á rinkà.

Ir tai tik išoriniai privalumai, leidþiantys sustiprinti pozicijas rinkoje.

Kaip maþiau priklausyti nuo pokyèiø rinkoje?

Dar daugiau naudos gauna tos ámonës, kurios prekës þenklà áterpia ne tik rinkoje, bet ir organizacijos viduje. Tuomet kiekvienas ámonës darbuotojas, nepriklausomai nuo uþimamø pareigø, suvokia atstovaujamo prekës þenklo išskirtines savybes konkurentø þenklø atþvilgiu.

Esminio vertingo paþado vartotojui ásisàmoninimas nukreipia visø darbuotojø pastangas, kad bûtø ágyvendinti þenklo privalumai, nes jie þino, kodël jie yra rinkoje, o ne vien tik kà gamina arba parduoda.

Šià pamokà yra gerai išmokæ didþiausi švieþio pieno produktø rinkos dalyviai. Todël jie egzistuoja rinkoje tam, kad pasiûlytø ne tik ávairiø produktø, bet "daugiau nei skoná", "sveikà gyvenimà", "kasdien ir kiekvienam" ir net "pieniškø malonumø".

Taip ágyjama aiškiai apibrëþta ir nuosekli strateginë kryptis, kuri nepriklauso arba menkai priklauso nuo pokyèiø rinkoje, pranešimai rinkai kuriami ir siunèiami nuosekliai, o darbuotojai tampa ištikimesni ámonei ir nebijo rodyti iniciatyvos.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Antradiená mieste lankësi verslininkø delegacija, lydima Estijos ambasadoriaus Lietuvoje Andresso Troppo. Sveèius domino sàlygos investicijoms ir Šiauliø ámoniø veikla.

Savivaldybës salëje sveèiams iš Estijos buvo pristatyta trumpa Šiauliø istorija, papasakota apie miesto pramonæ, ketinamus ágyvendinti arba jau pradëtus projektus, susijusius su Talkšos eþeru ir ketinama árengti tarptautine irklavimo baze, "Elnio" teritorijoje planuojamu Kultûros fabriku, Zokniuose statomu Industriniu parku ir kitais.

Estijos ambasadorius Andressas Troppas pasidþiaugë, kad sparèiai vystosi Lietuvos sostinë, taèiau to negali pasakyti apie visà šalá. Jis palygino Olandijà, kurioje gyvena 15 milijonø gyventojø, iš kuriø 13 milijonø vaþinëja dviraèiais, ir dviraèiø miestu vadinamus Šiaulius, kuriø gatvëse nematyti në vieno dviratininko. Priminë ir didþiausià Estijos ir Lietuvos projektà - naujà atominæ elektrinæ.

Verslininkams buvo ádomu, kiek þemës jau sugràþinta savininkams, ar oro uosto þemë turi savininkà, stebëjosi suþinojæ, kad šis yra ne visiškai karinis. Sveèiai domëjosi smulkiaisiais verslininkais, stambiomis, daugiausia darbo vietø sukûrusiomis ámonëmis, dviraèiø gamykla "Baltik vairas".

Ne vienas sveèiø tampriai susijæs su didþiaisiais Lietuvos miestais ar kaimynine Latvija - turi èia savo verslà arba yra sukûræ šeimas, taèiau apie Šiaulius jie þinojo nedaug.

Miesto meras Genadijus Mikšys, paklaustas, ar Šiauliuose verslo sàlygos patrauklios kitø šaliø verslininkams, tikino: "Kai þemës sklypai ir darbuotojø atlyginimai ne kà maþesni uþ europietiškà vidurká, uþsienio investuotojai didelæ reikšmæ teikia ástatyminei bazei ir daþnai nusivilia, kai suþino, kad èia þemës dokumentams tvarkyti, detaliesiems planams rengti ir tvirtinti sugaištama net aštuonis mënesius."

Modesta JURGAITYTË

Reklamos gamintoja šiauliškë ámonë "Pramuštgalvis" veikia jau 14 metø. Tai didþiausia reklamos ámonë Šiaurës Lietuvoje. Ámonës generalinis direktorius Darius Balèiûnas sako, kad Šiauliai yra tinkamas miestas verslui plëtoti, ir pabrëþia gerà Šiauliø geografinæ padëtá – lengvà susisiekimà su kitais miestais. Èia šiek tiek maþesni atlyginimai nei sostinëje, o tai didina ámonës konkurencingumà – 10-15 procentø maþesnæ gaminio kainà. Taèiau verslininkams ima stigti gerø darbuotojø.

Naujose patalpose ásikûrusio reklamos gamintojo "Pramuštgalvis" generalinis direktorius Darius Balèiûnas sako, kad pleèiantis ámonei atsirado profesionaliø darbuotojø stygius. Šiauliuose "Pramuštgalvis" ádarbintø apie 10, Vilniuje - apie 3-4 darbuotojus. Autorës nuotr.

Šiauliams tenka tik dešimtadalis "Pramuštgalvio" produkcijos

14 metø Šiauliuose veikianèios, filialà Vilniuje ásteigusios ámonës "Pramuštgalvis" pagrindinës veiklos sritys yra reklama ir poligrafija. Nors pagrindinë ámonës gamybos bazë yra Šiauliuose, mûsø miesto ámonëms tenka tik apie 10 procentø "Pramuštgalvio" gaminamos produkcijos. "Ámonës klientai yra gana stambios ámonës iš Lietuvos, taip pat Latvijos, Estijos, Anglijos, Švedijos ir Norvegijos. Dabar deramasi dël stambaus projekto su vokieèiø kompanija", - apie ámonës veiklà pasakoja generalinis direktorius.

Anot D. Balèiûno, á uþsiená eksportuojama apie 10-15 procentø "Pramuštgalvio" gaminiø. Jeigu bus pasirašyta sutartis su vokieèiø kompanija, šie skaièiai išaugs iki 30 procentø. 2007 metais ámonë "perlipo" keturiø milijonø apyvartà ir antràkart uþ verslo pasiekimus gavo "Gazelës" apdovanojimà. "Lietuvoje pagal reklamos gamybos ir kûrybos pajamas esame trylikta ámonë", - pasakoja D. Balèiûnas.

Darbuotojø trûksta ir Šiauliuose, ir Vilniuje

"Pramuštgalvyje" dirba 51 darbuotojas. "Paklausa padidëjo. Seniau, prieš 3-4 metus, uþteko 35 darbuotojø, dabar jau reikia 51", - sako D. Balèiûnas. Ir jeigu dar yra sakanèiø, kad Šiauliuose trûksta darbo vietø, "Pramuštgalvio" direktorius jiems prieštarauja – trûksta ne darbo vietø, o profesionaliø darbuotojø. "Dþiaugiuosi, kad gráþta emigrantai. Mums trûksta normaliø, profesionaliø darbuotojø. Ypaè pardavimø vadybininkø", - sako D. Balèiûnas. Vilniuje ámonë ádarbintø 3-4, Šiauliuose – apie 10 þmoniø. Darbuotojø stygius ámonëje atsirado pleèiant ámonæ, jos patalpas. Be to, bus pradëtas plësti maþmeninis – verslo dovanomis prekiaujanèiø parduotuvëliø – tinklas.

Kalbëdamas apie darbo uþmokestá, D. Balèiûnas pabrëþia jo skaidrumà ir mano, kad Šiauliuose algø vokeliuose problema vis dar yra aktuali. "Mûsø ámonë garantuoja skaidrias ir konkurencingas algas", - sako jis. Reklamos gamintojai šioje ámonëje uþdirba nuo pusantro iki pustreèio tûkstanèio litø. Algos dydis priklauso ir nuo darbuotojo profesionalumo, atliktø darbø. Dar viena problema, kad jokia mokymo ástaiga neruošia reklamos gamintojø. Šio darbo specifikos išmokstama tik jau dirbant ámonëje, gaminanèioje reklamà. Šiuo metu "Pramuštgalvyje" reklamà gamina profesionali komanda, turinti 7-8 metø patirtá.

D. Balèiûnas sako, kad "Pramuštgalvis" aktyviai – 3-4 kartus per metus – lankosi parodose, priklauso tarptautinei PSI (verslo dovanø) organizacijai, o tai padeda rasti naujø klientø. "Turime daug daugiau privalumø negu Vilniaus ámonës. Gera geografinë ámonës padëtis Lietuvoje:ir Vilnius, ir Kaunas, ir Panevëþys – viskas arti. Be to, ir Latvija šalia, tad maþesnës sànaudos. Šiauliuose algos yra maþesnës nei sostinëje. Tai lemia ir 10-15 procentø maþesnæ produkto kainà", - toliau pasakoja "Pramuštgalvio" direktorius. "Dþiaugiuosi, jog miestas sublizgëjo - nors ir prekybos centrais. Antri Lietuvoje pasistatëme sporto arenà. Šiauliuose tvarkoma miesto infrastruktûra", - kitus Šiauliø patrauklumo aspektus vardija generalinis direktorius. Anot jo, ámonei naudinga, kad mieste atsiranda naujø verslo, prekybos objektø.

Lietuviams - groþis, uþsienieèiams - dydis

Pasak D. Balèiûno, pasikeitë uþsakovø suvokimo lygis. "Klientai lietuviai orientuojasi á labai graþø, estetiškà daiktà. Uþsienieèiai - ne rekalmà kaip meno kûriná, o á reklamos dydá. Varšuvoje kabo nerealaus dydþio reklaminiai tentai. O pas mus labai maþos iškabëlës - lyg juvelyrikos parduotuvës – vyrauja nudailinimas", - pastebi reklamà gaminanèios ámonës vadovas. D. Balèiûnas apgailestauja, kad dar daug lietuviø verslininkø reklamà suvokia kaip išlaidas, o ne kaip investicijà.

"Në vienas klientas nenori laukti. Nori, kad viskas bûtø atlikta šiandien. Tad per 2-3 savaites tenka "aprengti" prekybos centrà", - su darbo specifika supaþindina D. Balèiûnas. Anot jo, "Pramuštgalvis" árenginëjo naujuosius Šiauliø prekybos centrus - "Bruklinà", "Tilþæ", Panevëþyje – statybiniø prekiø parduotuvæ "Bauhof". Kol kas Lietuvoje klientams labai svarbi gaminio kaina - svarbiau ne marškinëliø išvaizda, o kiek jie kainuoja. "Išskyrus didþiàsias ámones, kurioms reikia inovacijø", - sako D. Balèiûnas. Anot jo, vadybos atþvilgiu lengviau dirbti su didþiulëmis ámonëmis nei vienà šviesdëþæ norinèiu uþsisakyti klientu. "Be to, stambieji mato plaèiau", - pastebi ámonës direktorius.

Uþsienieèiai, anot D. Balèiûno, yra labai atsargûs, jie bijo galimø klaidø. Taèiau dirbti su jais paprasta, nes jie iškart pateikia savo "brandbook", kuriame surašyta visa, kà reikia þinoti naudojant jø logotipà. "Brandbook" - tai knyga apie ámonës firminá stiliø. Joje nurodomos ámonës logotipui naudojamos spalvos ir panašiai. "Brandbook" gali bûti net 52 puslapiø", - sako D. Balèiûnas. Taip palengvinamas ir uþsakovo, ir gamintojo darbas – sutaupoma laiko. "Juk paletëje yra tiek daug besiskirianèiø spalvø. Kartais nurodomas ne tik daþø kodas, bet ir konkretus daþø tiekëjas", - apie "brandbook" toliau pasakoja "Pramuštgalvio" direktorius. Lietuvoje ámoniø, turinèiø tokius aprašymus – vienetai.

Milda MORKÛNAITË

Skolos tarp ámoniø – opi problema. Pasirodo, mëgstanèiø ásiskolinti ámoniø nemaþëja, nors prieš jas pasitelkiamos ávairios skolø kontrolës ir administravimo priemonës. Mëgstanèios ásiskolinti ámonës yra viešinamos, griaunamas jø ávaizdis ir raginama su tokiomis nebendradarbiauti, taèiau apmokëjimus vilkinanèiø ir ásiskolinusiø bendroviø tik daugëja. Nors susigràþinti skolà nëra beviltiška, pagal atsiskaitymo vëlavimus ir skolø neišmokëjimus skolininkai skirstomi á du tipus: piktybinius skolininkus, kurie tikrai nesiruošia sumokëti skolø (jie sudaro apie 12% visø skolininkø), ir nepiktybinius, kurie sudaro didþiausià ásiskolinusiø ámoniø dalá.

Lietuva yra maþas kraštas, o verslininkai atitinkamose verslo sektoriuose daþniausiai paþásta savo klientus arba verslo partnerius. Nors informacija apie ásiskolinanèias ámones greitai migruoja, skolininkø sàrašà didina tas pats faktorius, kad Lietuva yra gana maþa ir verslo sektoriai yra susijæ. Tad nenuostabu, kad kreditoriaus klientas daþniausiai tampa skolininku vien dël to, kad ir pats turi ásiskolinusiø klientø. Taip susidaro ištisa á skolas áklimpusiø ámoniø grandinë.

Situacijà paaštrina naujø besisteigianèiø ámoniø augimo skaièius. Dël jø proporcingai daugëja ir skolingø ámoniø.

Lietuvoje vyrauja trys pagrindinës atsiskaitymø sutrikimø kontroliavimo paslaugos: ámonës patikimumo tikrinimas, skolos administravimas bei jos išieškojimas ir sàskaitø kontrolës spaudo naudojimas.

Lietuvoje yra stiprus þmogiškumo faktorius, kai ámonës þmogiškai pasikliauja tuo, kà joms teigia, ar kuo átikinëja naujas verslo partneris. Kad išvengtume didesniø nuostoliø, apgavikø ir problemiškø verslo santykiø, reikia pasidomëti, kas yra tas asmuo, prisistatantis kaip patikimas ir turtingas verslo partneris.

Skolø išieškojimu ir administravimu uþsiimanti ámonë "Ekskomisarø biuras" pastebi, kad kiekvienas skolos išieškojimo atvejis yra individualus ir skolø sumos bûna labai ávairios. Daþniausia skolos suma yra apie 30 tûkst. litø. Tai didelë pinigø suma, kreditoriui galinti "uþdirbti" papildomø lëšø apyvartai didinti bei ámonei plëtotis.

Vienas svarbiausiø skolø administravimo ypatumø – gerø verslo santykiø tarp kreditoriaus ir ásiskolinusios ámonës išlaikymas. Skolininko ásitikinimas, kad santykiai su kreditoriumi vis tiek jau sugadinti, labai apsunkina skolø sureguliavimà. Todël siekiama išsaugoti kreditoriaus pasitikëjimà skolininku ir nenutraukti tolesnio ásiskolinusios ámonës bendradarbiavimo su kreditoriumi galimybës. "Kai dirbama su kreditoriams ásiskolinusiomis ámonëmis, tai nereiškia, kad jie jau nebebus kreditoriø partneriai. Mes tikriname, kad mokëjimai vyktø sklandþiai, išnyktø skolos ir kad ši problema kuo maþiau turëtø átakos bendradarbiavimui ir pagarbai tarp mûsø klientø ir ásiskolinusiø ámoniø", – pasakoja "Ekskomisarø biuro" projektø vadovas Arnoldas Grakauskas.

Kita unikali galimybë atsiskaitymø sutrikimams kontroliuoti ir vëluojantiems mokëjimams pagreitinti – tai sàskaitø kontrolës spaudas. Tai prevencinë paslauga-priminimas, kuriuo sukoncentruojamas uþsakovo dëmesys á sàskaitø apmokëjimà. Taip ne tik išvengiama nemaloniø aiškinimøsi, bet ir parodoma pagarba verslo sandoriams ir bendradarbiavimui. "Klientui tereikia paþymëti sàskaitas, sutartis, laiškus ir kitus svarbius dokumentus "Ekskomisarø biuro" spaudu. Disponavimas juo uþtikrina nuolatiná kreditoriaus á priminimà klientui apie finansinius ásipareigojimus ir parodo kreditoriaus rûpinimàsi, kad lëšos gráþtø laiku", – paslaugà pristato "Ekskomisarø biuro" projektø vadovë Gabija Mauliûtë.

Pasinaudokite galimybe nebemokëti abonentinio mokesèio uþ fiksuotà ryšá!

Rûta VAIDAUSKAITË

Pastovumas nëra vertybë, jei jis kenkia jûsø kišenei. NTT partneris Šiauliuose elektroniniø ryšiø paslaugas teikianti bendrovë "S plius" kvieèia nebijoti pokyèiø ir siûlo geresná pasirinkimà - fiksuotà telefono ryšá be abonentinio mokesèio.

Lietuviams bûdingas pastovumas, net jei jis jiems kainuoja. Ne vienas keiksnoja namuose esantá telefono aparatà, nes jis per mënesá "suvalgo" daugiau nei 30 litø. Þinoma, telefonas èia niekuo dëtas. Pykstama uþ maþdaug 25 litus kainuojantá abonentiná mokestá, kurá reikia sumokëti bet kokiu atveju. Kas iš to, kad tà mënesá atostogavai kur nors toli nuo namø ir nuo telefono porà kartø tik dulkes nuvalei - 25 litus uþ já vis tiek teks pakloti.

Padûsaujama, kad tokia auka neišvengiama, nes telefonas namie reikalingas, juk numeris geras, já visi atsimena. Bet laikai keièiasi! "Persikelkite savo turimà fiksuoto ryšio telefono numerá á mûsø tinklà ir abonentinio mokesèio nebereikës mokëti. Fiziniams ir juridiniams asmenims yra nustatytas tam tikras nedidelis mënesio mokestis, bet jis yra prakalbamas", - sako "S plius" verslo klientø aptarnavimo skyriaus vadovë Inesa Suvorova, pristatydama akcijà "Mokëk maþiau - kalbëk daugiau". Akcija tæsis dar visà mënesá - iki balandþio 1 d.

Kokie "S plius" fiksuoto ryšio privalumai?

Ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, be to, kad nëra abonentinio mokesèio, su draugais, paþástamais ar partneriais, turinèiais NTT fiksuotà ryšá, galima kalbëtis nemokamai.

Yra vienoda pokalbiø kaina skambinant tiek savame mieste, tiek visoje Lietuvoje. Pigesni, nei siûlo fiksuoto ryšio monopolá turëjusi bendrovë, pokalbiø tarifai skambinant á uþsiená. Ir su fiziniais, ir su juridiniais asmenimis sudaromos neterminuotos sutartys. Be to, abiem atvejais 100 procentø kompensuojamos išlaidos, perkeliant numerá iš kito fiksuoto ryšio operatoriaus.

Daug kam aktualus klausimas, kas rûpinsis numerio perkëlimu. "Jei nuspræsite pasirinkti "S plius" fiksuotà ryšá, jums tereikës apsilankyti mûsø verslo klientø aptarnavimo skyriuje ir uþpildyti prašymà. Mes patys kreipsimës á jus iki tol aptarnavusá senàjá operatoriø ir sutvarkysime visus bûtinus dokumentus", - aiškina Inesa Suvorova.

Kai kurios akcijos sàlygos juridiniams ir fiziniams asmenims skiriasi. Fiziniams asmenims nustatyta minimali mënesio prakalbama suma - 16 Lt. Juridiniams asmenims ši suma šiek tiek didesnë - 24 Lt, taèiau juridiniai asmenys gauna 50 procentø nuolaidà naujai linijai ásirengti ir dar dovanà - telefono aparatà.

Kà reikëtø þinoti apie NTT ryšá?

Visø pirma šiam ryšiui specialaus telefono aparato nereikia. Tinka tas, kuriuo naudojatës iki šiol.

Kai 2003 metais buvo liberalizuota fiksuoto ryšio rinka, dvylika kabelinës televizijos bendroviø ákûrë bendrovæ "Nacionalinis telekomunikacijø tinklas" (NTT). "S plius" yra viena iš 17 kabelinës televizijos ir interneto paslaugø teikëjø, savo veiklà plëtojanèiø 21-ame Lietuvos mieste. Paskaièiuota, kad NTT ryšiu besinaudojantys klientai išleidþia per 20 procentø maþiau, nei mokëtø rinkoje dominuojanèiam operatoriui. Priklausomai nuo uþsakomø paslaugø, sutaupyti galima ir keliskart daugiau.

NTT ryšio privalumai:

• Nemokami skambuèiai NTT tinkle.

• Numerio perkëlimo iš kito fiksuoto telefono ryšio operatoriaus galimybë.

• Ypaè pigûs tarpmiestiniai skambuèiai, skambuèiai á mobiliojo ryšio bei á uþsienio tinklus.

• Geografiniai numeriai analogiški AB "TEO LT" numeriams (8~41) XXXXXX. Skambinant tame paèiame mieste, nereikia rinkti jokio kodo.

• Personaliniø numeriø 8~700 XXXXX, kuriuos galima perkelti á bet kurià kità vietà, suteikimas.

• Konsultacijos dël optimaliausiø telekomunikaciniø sprendimø pritaikymo.

• Išskirtiniai pasiûlymai ámonëms pagal individualius poreikius.

• Visas fiksuoto ryšio paslaugø spektras – skambuèiai bei fakso pranešimai á visus fiksuoto ir mobiliojo ryšio tinklus Lietuvoje ir uþsienio šalyse.

"Spykas" - telefonas jûsø kompiuteryje

Dar vienas "S plius" fiksuoto ryšio privalumas - internetinës telefonijos programa "Spykas". Tai nuotaikingas programinis telefonas jûsø kompiuteryje. Šá telefonà naudodami galite kalbëtis su kitais telefono ryšio abonentais visame pasaulyje fantastiškais tarifais.

"Spykas" - patogus bûdas susisiekti su draugais, šeimos nariais ar kolegomis visame pasaulyje. Norint pradëti naudotis "Spyko" programa, tereikia turëti kompiuterá su ádiegta "Windows XP" operacine sistema, interneto ryšá ir ausines su mikrofonu. Keletas paprasto diegimo minuèiø ir jau galite skambinti ir priimti skambuèius. Susikurti darbo vietà dar niekada nebuvo taip greita ir paprasta!

• Skambuèiai á Europà, Rusijà, JAV tik nuo 7 ct/min.

• Pokalbiai tarp "Spyko" vartotojø - nemokami.

• Skambuèiai á visà NTT fiksuotà tinklà taip pat nemokami.

• Pigûs skambuèiai á visus Lietuvos tinklus.

• Nëra abonentinio mokesèio, o minimali prakalbama mënesinë suma tik 5 Lt (su PVM).

• Neterminuota sutartis.

• Ausines gaunate dovanø!

Naudojantis programine áranga "Spykas" galima skambinti á bet kurià pasaulio šalá, nesvarbu kur esate - Lietuvoje ar uþsienyje. Naudodamiesi šia programa uþsienyje, priimate skambuèius iš kitø tinklø (taip pat ir iš NTT) nemokamai - nereikia mokëti uþ tarptinkliná ryšá (ang. roaming)! Uþ pokalbius pagal gautà sàskaità-faktûrà galima atsiskaityti neišeinant iš namø per internetines mokëjimo sistemas arba atvykus á aptarnavimo centrus.

Visà informacijà apie šiuo metu vykstanèià fiksuoto ryšio akcijà galite gauti telefonu 8~700 050 00 arba "S plius" verslo klientø aptarnavimo skyriuje (Tilþës g. 74).

Asta ŠIUKŠTERIENË

Nuo kainø pasiutpolkës pavargæ šiaulieèiai iš susitikimo su ekonomistu Raimondu Kuodþiu išëjo išgirdæ viltingà prognozæ, kad metø pabaigoje infliacija turëtø pradëti maþëti, jei nieko blogo nenutiks. Nors prognozës - dalykas rizikingas, tikëti norisi, juolab kad jas išsakë Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius dr. Raimondas Kuodis, vienas pirmøjø (dar 2004 metø pradþioje) išpranašavæs nekilnojamojo turto "burbulà" ir áspëjæs apie jo sprogimo pasekmes ekonomikai.

Infliacijos mitas

Dël kainø aimanuojanèius þmones daþnai bandoma paguosti, esà nieko nepadarysi – ES rinka atsivërë, mûsø gamintojai gali pardavinëti savo produkcijà uþsienyje brangiau, tad kodël jie Lietuvoje turëtø prekiauti pigiau. Taèiau dr. R. Kuodis atkreipia dëmesá, kad ne visas prekes galima išveþti, pavyzdþiui, gendanèiø prekiø eksportavimas labai brangus ir neapsimoka. Taèiau gamintojai puikiai išnaudoja bet kokià situacijà. Pavyzdþiui, pienas Europoje pabrango todël, kad Kinijoje buvo priimtas ástatymas, jog visiems vaikams privaloma gerti pienà. Padidëjus jo paklausai, kilo ir natûralaus pieno, ir pieno milteliø kainos. Šá faktà išnaudojo Europos gamintojai – pieno kainos kilo. Taèiau Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – šis kilimas buvo gerokai didesnis nei kitose šalyse ir prasidëjo 2007 metø liepà. Tai sukëlë átarimø dël karteliniø pienininkø susitarimø.

Kas paþabos kainas?

Valdþia sako, kad nieko negali padaryti dël kylanèiø kainø, bet tai netiesa, - uþginèija dr. R. Kuodis. Valdþia leido monopolininkams branginti elektrà, šildymà, keliones viešuoju transportu. Iki šiol nepataisytas 2004 metø Energetikos ástatymas, kuris suteikë galimybæ beveik dvigubai didinti kainas. Nemokšiška ekonomistui atrodo ir tai, kad nuspræsta reguliuoti ne pelnà, o antkainius. Þaidimai akcizais, anot jo, yra labiau rinkiminis triukas nei reali nauda. Kad ir sumaþintas akcizas švieþioms darþovëms ir vaisiams: padidës tik augintojø pelnas, biudþete atsiras dar viena skylë šalia gausybës kitø, o pirkëjai nieko nepajus.

NT "burbulas"

Nekilnojamojo turto "burbulas" rinkoje ëmë pûstis prieš penketà metø. Valdþia tik þiûrëjo ir nesiëmë aktyvesnës politikos, nors šá procesà buvo galima sustabdyti. Pirmiausia reikëjo išstumti iš rinkos spekuliantus, juos apmokestinant, taèiau turto mokestis nebuvo ávestas. Nebuvo apmokestintas ir pelnas iš nekilnojamojo turto. "Burbulo" proceso nestabdë ir tai, kad valdþia subsidijavo paskolas, taip skatindama gyventojø skolinimàsi. Kà jau bekalbëti apie bankus, kurie su malonumu šá šou finansavo. Buvo ir biurokratiniø árankiø – supaprastinus statybos sàlygø, detaliøjø planø ir leidimø tvarkà bûtø išvengta sklypø deficito, galimo kyšininkavimo uþ greitesná darbà, o tai dar labiau išaugino NT kainas. Besipuèiantis "burbulas" - statybininkø algø pasekmë: šie ëmë reikalauti didesnës dalies sau. Nesustabdþiusi šio proceso, valdþia netiesiogiai paskatino emigracijà. Neáperkamam bûstui þmonës vaþiuoja uþsidirbti á uþsiená. Iškilusi darbo jëgos trûkumo problema sukëlë paslaugø kainø infliacijà.

Kas laimi iš infliacijos?

Pernai metø infliacija buvo 8,2 procento. Tokios infliacijos nebuvo kelis dešimtmeèius. Taèiau ne visiems ji - blogas dalykas. R. Kuodis sako, kad iš infliacijos išlošë turtingieji – jø turto vertë dar labiau padidëjo. Išlošë gamintojai bei ûkininkai, kuriø pajamos dël infliacijos, gero derliaus ir subsidijø per metus išaugo 40 procentø.

Prognozës – pesimistinës

Anot dr. R. Kuodþio, šiemet kainos ir toliau augs dël pabrangusiø dujø. Dujas naudoja visi: gyventojai maistui ir šildymui, verslininkai – paslaugoms ir gamybai. Pastarieji netruks perskaièiuoti ir pakelti kainas dël padidëjusiø sànaudø. Tai, anot ekonomisto, turëtø nutikti pavasará ar vasarà. Skaudþiausias smûgis ištiks rudená, po rinkimø, kai bus perskaièiuota šildymo kaina. Dujø kaina – daugelio gamybos sànaudø dalis. Bet dël dujø brangs ir þemës ûkio produkcija. Mat dujos – svarbi technologinë dalis tràšø gamyboje – didins ir tràšø kainà. Nuo pigesniø rusiškø tràšø þemdirbius "apsaugos" antidempingo programos. Politikai, kurie staèiai ignoruoja biudþeto skyles ir toliau vykdo gyventojø ir verslo mokesèiø maþinimo programas, nugyvens viešàjá sektoriø – gydytojai ir toliau gelbësis pacientø "dëkingumo" dëka, mokytojai, kultûros darbuotojai bus guodþiami maþyèiai priedais, o pensininkai atsidurs ant skurdo (kartais net bado) ribos. Gali pasitvirtinti scenarijus, jog prasiskolinusi valdþia paleis iš rankø tam tikrø sektoriø valdymà: áves mokesèius uþ aukštàjá mokslà ir papildomà sveikatos draudimà.

Viena prognozë – guodþianti

Nepaisant gàsdinanèiø dr. R. Kuodþio áþvalgø, viena prognozë – labai dràsi, netikëta ir guodþianti – infliacija turëtø pradëti maþëti metø pabaigoje, jei nieko bloga nenutiks. O "bloga" stovi uþ durø: tereikia kibirkšties, kad kiltø karas Rytuose ir šoktø naftos kainos. Bet èia tik "jeigu".

Modesta JURGAITYTË

Kalëdas ir Naujuosius kiekvienas švenèia savaip. Per Kalëdas daþniausiai norima pabûti su šeima, artimaisiais, susësti prie bendro vaišiø stalo. Tai patvirtina ir kelioniø organizatoriai – keliaujanèiø per Kalëdas nedaug. Šiauliuose dirbanèiø kelioniø agentûrø atstovai teigia, kad po Kalëdø, per Naujuosius keliaujanèiø padaugëja. Kur, uþ kiek ir su kuo keliauja šiaulieèiai? Skirtingos kelioniø agentûros pateikia skirtingus duomenis.

Kasmet šventiniu laikotarpiu populiarios kelionës á Laplandijà - Kalëdø Senelio gimtinæ, nors šiaulieèiai jau ima keliauti ir á egzotinius kraštus - Tailandà.

Šiaulieèiai skuba ar snaudþia?

"West Express" kelioniø konsultantë Laura Mirnaja sako, kad šiemet šventiniu laikotarpiu keliauja nemaþai šiaulieèiø - beveik 20 procentø daugiau nei pernai. Ir dar viena naujovë - keliones jie uþsisakë jau sezono pradþioje – rugsëjá ar spalá. Taèiau Nijolës kelioniø agentûros vadybininkë Vilda Þukaitë pasakoja, kad šiaulieèiai keliauti neskuba, o šiemet ir keliaujanèiøjø maþiau.

Tà patá patvirtina Jovitos turizmo agentûros turizmo vadybininkë Ligita Gþimailienë: "Šiaulieèiai visada ilgai miega. Jau pradeda atsibusti, bet palyginti su pernai – maþai. Þinom, kad dar atsibus, iš anksto palikom vietø." Tuo tarpu, anot moters, vilnieèiai ir kaunieèiai keliones uþsisako spalá ar lapkritá. Nijolës kelioniø agentûros atstovës nuomone, maþesná keliaujanèiø šiaulieèiø skaièiø nulëmë nuolat kylanèios prekiø ir paslaugø kainos, kurios verèia þmones riboti savo poreikius.

"Kelioniø centro" vadovë Jovita Mirošnièenko sako, kad per Kalëdas në neapsimoka organizuoti išvykø, nes lietuviai Kalëdas mëgsta švæsti namie su šeima. Tai patvirtina ir kitø kelioniø agentûrø atstovai. Naujametës kelionës populiaresnës, á jas daþniau vykstama poromis, be vaikø. Jovitos turizmo agentûtos atstovës duomenimis, esama tokiø, kurie á keliones išvaþiuoja ir per Kalëdas, ir per Naujuosius, palikdami visà šventiná šurmulá. Daþniausiai keliauja 35-50 metø þmonës.

"Busturo" vadybininkë Diana Jokubauskienë teigia, kad populiaresnës yra trumpesnës - 3-4 dienas trunkanèios kelionës. Pašnekovës nuomone, þmonës nori, kad šios kelionës netruktø ilgiau, nei jie turi laisvadieniø per šventes. Jeigu kelionë truktø savaitæ, jau reikëtø imti atostogas, o to daryti nesinori. Nijolës kelioniø agentûros atstovë V. Þukaitë sako, kad á ilgesnes keliones daþniausiai vaþiuojama jau po švenèiø – sausá ar vasará. Mëgiamos susibûrusiø draugø kelionës – po 8 asmenis.

Slidinëjimas ir Laplandija

"West Express" atstovës L. Mirnajos teigimu, dalis þmoniø tarpušvenèiu vaþiuoja slidinëti. Taèiau šiauliškis "Busturas" šioje srityje nesispecializuoja. Anot vadybininkës D. Jokubauskienës, vien Šiauliuose surinkti didelæ grupæ slidinëti uþsienyje yra beveik neámanoma. Grupes surinkti lengviau toms agentûroms, kurios atstovybes turi keliuose Lietuvos miestuose. "West Express" kelioniø konsultantës L. Mirnajos teigimu, slidinëti daþnai vaþiuojama su draugais – iki 10 þmoniø. Dabar slidinëjimo kurortuose sudarytos sàlygos ir maþiausiems – yra slidinëjimo mokyklëlës, tad ir su vaikais vaþiuoti slidinëti jau ne problema. Jeigu þmonës keliauja savo mašina, jie renkasi artimesnes slidinëjimo vietas – Slovakijà, Èekijà, jeigu lëktuvu – Italijà, Austrijà, Šveicarijà.

Ypaè populiarëja kelionës á Laplandijà – Kalëdø Senelio gimtinæ. "West Express" atstovës teigimu, tëvai daþniausiai ten vyksta dël vaikø – nori juos nuveþti pas Kalëdø Senelá, kad šie pasivaþinëtø elniais kinkytomis rogëmis. Á Laplandijà vykstama ávairiais bûdais – lëktuvais, autobusais, nuosavu automobiliu. "Nors Skandinavija - brangus kraštas, þmonës ryþtasi vaþiuoti", - pasakoja kelioniø konsultantë. Tà patá sako ir "Busturo" vadybininkë D. Jokubauskienë: "Ši kelionë populiari kasmet, á jà po vienà beveik nevaþiuojama. Visuomet su šeima – po 3-4 asmenis." Kelionë á Kalëdø Senelio gimtinæ "Busture" kainuoja apie 1000 litø.

Vienø akimis šiaulieèiai pinigus taupë, kitø - ne

"West Express" kelioniø konsultantë L. Mirnaja sako, kad þiemà nëra labai didelio kelioniø pasirinkimo, tad vykstama á tokiu metu áprastas vietas. Šioje agentûroje populiariausia buvo kelionë á Egiptà. Maþiau šiemet vaþiuojanèiø poilsiauti á Kanarø salas. Anot pašnekovës, jeigu vasarà vaþiuodami, tarkime, á Turkijà klientai rinkosi brangesnius, aukštesnës klasës viešbuèius, tai dabar pasirenkami pigesni, vidutinës klasës viešbuèiai. Taèiau þmonës nori kuo geresnio aptarnavimo.

"Olala kelioniø" vyriausioji vadybininkë Ligita Apinienë pasakoja, kad Lietuvoje dabar populiarios kelionës á Budapeštà, naujameèiai kruizai. Ypaè populiarus kruizas Talinas-Helsinkis-Stokholmas. Þmonëms atsibodusios Naujøjø sutiktuvës aikštëse, tad jie renkasi Naujuosius sutikti ant vandens. Taèiau šiaulieèiai neatitinka visos Lietuvos tendencijø ir naujameèiams kruizams pinigø nešvaistë. "Šiaulieèiai daugiau renkasi paþintines keliones – verslo Krokuvà, maršrutà Ryga-Talinas", - pasakoja L. Apinienë.

Nedaug šiaulieèiø šioje agentûroje uþsisakë ir poilsines keliones á Egiptà - prieš ir per Naujuosius kelioniø á Egiptà kainos pakilo nuo 500 iki 1000 litø. Tad þmonës jas rinkosi maþiau. Taèiau, anot Jovitos kelioniø agentûros atstovës L. Gþmailienës, šiemet šventinës kelionës palyginti nebrangios – á Egiptà galima nuvaþiuoti uþ 1000 litø. Taèiau susidomëjimo šiemet jomis išties maþiau negu anksèiau.

"Jeigu vidutiniškai lietuviai naujametëms kelionëms išleido nuo 600 iki 1000 litø, tai šiaulieèiai maþdaug 200 litø maþiau – nuo 500 iki 800",- teigia "Olala kelioniø" atstovë L. Apinienë.

Nijolës kelioniø agentûros duomenimis, šiaulieèiai mielai renkasi kruizus Baltijos jûra. "Kelioniø centro" vadovë J. Mirošnièenko taip pat sako, kad sudarytos dvi kruizo Talinas-Stokholmas–Talinas grupës. "Nepuola šiaulieèiai á pigesnes keliones. Maþdaug septynis šimtus kainuojantá kruizà þmonës rinkosi geriau nei keliones po Lietuvà", - pasakoja J. Mirošnièenko. Tuo pat metu pernai kruizas Baltijos jûra dar nebuvo uþpildytas. Pernai šiaulieèiai labiau rinkosi pigesnes išvykas – buvo surinkti trys á Palangà vaþiuojantys autobusai. Šiemet dar nesurinktas pirmasis...

Jaunimas renkasi pigesnes keliones

"Busturo" vadybininkë D. Jokubauskienë pasakoja, kad šiemet, be Laplandijos, šiaulieèiai rinkosi keliones á Krokuvà, Berlynà, Vengrijà. Taèiau þmoniø nesurinko anksèiau buvusios populiarios kelionës á Paryþiø, Slovakijà, Prahà. Dar nesurinkta grupë á Romà. "Pasirinkimà lemia kaina, be to, šias šalis ir miestus daug kas aplanko vasarà. Uþsienyje sutikti Naujøjø daugiausia vyksta jaunimas, o jis renkasi pigesnes keliones", - mano D. Jokubauskienë. Tad ir renkasi jis daugiau nei 300 litø kainuojanèias keliones á Berlynà, Krokuvà.

"Busturo" turizmo organizatorë Irena Þymantienë pasakoja, kad iš trumpesniø kelioniø šiaulieèiai mielai renkasi naujametæ Rygà, Talinà ir Ventspilá. Á Rygà jau surinkti du autobusai. Á kitus du miestus grupës taip pat beveik surinktos. Naujametës kelionës á Vilniø ir Palangà šiemet šiaulieèiø nesuviliojo. "Kelioniø centro" vadovë sako, kad þmonës išties mielai renkasi keliones á Ventspilá, Rundalës pilá. Maþiausiai dëmesio sulaukia organizuojama kelionë á Kaunà.

Panaši informacija pateikiama ir Nijolës kelioniø agentûroje – populiarios kelionës autobusu, kurios kainuoja apie 200 litø. Kas gali sau leisti daugiau - vaþiuoja á Egiptà, Tenerifæ. Nors tai reti atvejai, šiemet šiaulieèiai Naujuosius sutikti vaþiuoja á Tailandà. V. Þukaitë sako, kad egzotiniø kelioniø uþsakymø pamaþu daugëja – vykstama á Šri Lankà, Meksikà, Vietnamà, Pietø Afrikà.

Prieškalëdinës moksleiviø ir darbo kolektyvø kelionës

"Busturo" turizmo organizatorë Irena Þymantienë sako, kad moksleiviø prieškalëdinës išvykos tæsiasi nuo gruodþio 17 iki 22 dienos. Šiemet populiariausia kelionë á Stulgiø kaimà, kur susitinkama su kunigu, kalbama apie Kûèias, Kalëdas, aplankoma baþnyèia. Gráþtant uþsukama á Kelmës dvarà, kur vaikai susipaþásta su Kalëdø burtais. Maþiau populiarios kelionës á etnografiná Dargaièiø kaimà, "Þvërinèiø".

Jovitos turizmo agentûros atstovë pasakoja, kad populiarëja netolimos kelionës, á kurias vyksta vienos ámonës kolektyvas ir pan. Kartais norima ir šventinës vakarienës, specialios aplinkos. "Ateina tokiø, kurie sako – buvom ten ir ten, dabar norëtume kitur", - pasakoja L. Gþimailienë.

Laura AUKSAITYTË

Mados ir laisvalaikio centras "Saulës miestas" pasielgë išties išmintingai - sukûrë dovanø kuponus, su kuriais galima pirkti prekes ar naudotis paslaugomis kone visose parduotuvëse, esanèiose po vienu "Saulës miesto" stogu. Argi šis sprendimas neprilygsta išmintingojo Kalëdø Senelio sprendimui? Juk kiekvienas dovanø kuponu apdovanotasis išsirinks sau tokià dovanà, kokios tik pageidauja!

Uþ 100, 50 ar 20 litø vertës kuponus galite ásigyti vertingø dovanø.

Mados ir laisvalaikio centro "Saulës miestas" informacijos centras, kur galima ásigyti dovanø kuponus, yra pirmajame aukšte. Povilo LUNGËS nuotr.

Kalëdos - ne tik laikas, kai išpakuojame po eglute padëtas dovanas ir švytime iš laimës. Kalëdos - tai ir šventë, kada dovanø nešëjas, kaip apmaudþiai beskambëtø, palaikomas maþø maþiausiai neišmanëliu, nes dovana - ne ta, kokios tikimasi.

Bûtent dël šio jausmo - nelikti neišmanëlio vietoje - ir malamës prieš šventes po parduotuves. Suplukæ, sušilæ ir netgi dar blogiau - susinervinæ. Juk sugalvoti, kà padovanoti mamai, tëèiui, broliui, sesei, jø antrosioms pusëms ir galybei sûnënø bei dukterëèiø nëra taip jau paprasta. Juk nesame aiškiaregiai, tad atspëti, ko geidþia artimøjø ir mylimøjø širdys - ne mûsø jëgoms.

Na, galite sakyti, kad artimieji tam ir yra artimieji, kad þinotume, ko trokšta jø širdys. Ir nupirkti jiems dovanas - elementaru. Bet sutikite, kad darbdaviams ar kolegoms þinoti, kà nori gauti dovanø ávairaus amþiaus ir skirtingø lyèiø kolektyvo darbuotojai, tikrai nëra paprasta. Vienas jø gal svajoja apie kvepalus, o kitas mielai atsipûstø boulingo klube ar pasilepintø soliariume.

Dël šiø prieþasèiø, tiksliau, norint išvengti nemaloniø akimirkø, ir verta uþsukti á "Saulës miestà". Niekur kitur Šiauliuose, tik mados ir laisvalaikio centro "Saulës miestas" pirmajame aukšte esanèiame informacijos centre ir galima ásigyti dovanø kuponus, kurie galioja kone visose po vienu stogu esanèiose centro parduotuvëse, paslaugø, pramogø vietose. Dovanø kuponà gavæ laimingieji galës ne tik ásigyti apèiuopiamà daiktà, bet ir pasirinkti norimà áspûdþio dovanà - apsilankyti kavinëse, apsikirpti, pasilepinti soliariume ar paþaisti boulingà.

"Saulës miestas" siûlo ásigyti 100, 50 ar 20 litø vertës dovanø kuponus. Jei norite dovanoti brangesnæ dovanà, galite pirkti kelis kuponus.

Kuponai išvaizdûs, taèiau juos galite ir skoningai supakuoti mados ir laisvalaikio centro dovanø pakavimo vietose. O gal tiesiog èeká-dovanà ákiškite á Kalëdø dovanoms skirtà kojinæ ir padëkite po eglute? Juk taip smagu bûti išmintingu ir dosniu Kalëdø Seneliu. O tai padaryti Jums visada padës "Saulës miestas".

Osvaldas JOKUBAITIS

Kas skatina palankumà, pardavimus, o galø gale ir lojalumà? Didþiojoje rinkodaros realybëje daugelis priemoniø veikia ir daugelis jø išnaudojama. Mums, vartotojams, iš visos painios ir sudëtingos komunikacijos labiausiai pastebima ir suprantama tai, kas apèiuopiama. Dovanos, suvenyrai, smulkmenos, gaunamos perkant produktus ar dalyvaujant pardavimo akcijose, dþiugina kiekvienà.

Juk Kalëdos - dovanø metas.

Dþiûgaujantys sporto sirgaliai su "Giftikos" pagamintomis triukšmalazdëmis. UAB "Giftika" archyvo nuotr.

Idëjos gimsta visur, o ágyvendinimas - šalia

Šiauliuose ásikûrusi UAB "Giftika", subûrusi reklamos specialistø kolektyvà, sutvirtinusi tiesioginius ryšius su tiekëjais, áspûdingai greitai ir sëkmingai þengia á Lietuvos reklamos rinkà. Kompanija dar nesibaigus metams stebi didelá apyvartos augimà ir nelieka nepastebëta klientø bei konkurentø. Daugelis didþiøjø Lietuvos kompanijø dþiaugiasi atsakingai ir orginaliai ágyvendintais šios bendrovës projektais. "Turime kuo didþiuotis, kai tarp mûsø aptarnaujamø klientø tokie vardai, kaip "Omnitel", "Alita distribution", "Fly LAL", "MTV Baltic", "LNK", "Švyturys-Utenos alus", - sako pardavimø vadovas Renatas Porakis.

Pagarbus poþiûris á uþsakovà, teisingas poreikiø išsiaškinimas ir tinkamai valdomi procesai - tokiomis stiprybëmis alsuojantis kolektyvas nevengia iššûkiø.

"Glaudus bendradarbiavimas su uþsienio partneriais suteikia galimybes operatyviai ir uþ konkurencingai priimtinà kainà ágyvendinti ámantriausiø verslo dovanø paieškà", - teigia "Giftikos" vadovas Kæstutis Vileikis. Kompanijos personalas, stebintis verslo dovanø tendencijas ir tiesiogiai dalyvaujantis Europos reklaminiø priemoniø tiekimo rinkoje, nuo šiol savo svetainëje www.giftika.lt siûlo susipaþinti su didele pasiûla ir išsirinkti tinkamas idëjas.

Nauji bûdai firmos vardui populiarinti

Novatoriškais sprendimais jau nustebinæs ne vienà rinkodaros specialistà, pardavimø vadovas R. Porakis nestokoja idëjø ir tikina rasiantis originaliø, dar nepanaudotø bûdø firmø vardui populiarinti. "Giftika" pirmoji Lietuvos rinkai pristatë sporto sirgaliø pamëgtas triukšmalazdes, pirmoji pagamino ir popierines tarškynes, naudojamas sirgaliø futbolo varþybø metu, pirmoji pasiûlë renginiø organizatoriams publikai identifikuoti idealiai tinkanèias kontrolines juosteles.

Jau dabar ámonëje derinami novatoriški projektai, kurie vartotojus pasieks pavasario akcijø metu. Šiuo metu startuoja ir naujos teminiø gaminiø svetainës, leisianèios ámoniø rinkodaros specialistams išsirinkti priimtiniausias ir puikiai veikianèias reklamos priemones: rašiklius, þiebtuvëlius, reklaminæ tekstilæ.

Jau metus ámonë "Giftika" atstovauja vokiškam "Promodoro" prekiniam þenklui. Tai išskirtinai kokybiški ir stilingi rûbai personalui bei firmø reklamos reikmëms skirta apranga.

"Partneriai iš Èekijos pasirinko mus kepuraitëms "Cofee" platinti rinkoje. Tikimës kità sezonà deramai atstovauti partneriams ir dar labiau populiarinti klasikines ir madingas aprangos detales reklamos rinkoje", – komandos siekius dësto K. Vileikis.

Kam reikalingos verslo dovanos?

Pasak pašnekovø, kalëdinis laikotarpis – pats darbymetis, kai dovanos su ámoniø atributika ypaè paklausios. Pagal ámoniø veiklos kryptá, pagal numatytà auditorijà, pagal vertæ ar net spalvà kiekvienai firmai paruošiamos išskirtinës verslo dovanø idëjos.

Kam reikalingos verslo dovanos? Daþnas ámonës vadovas apie tai susimàsto tik tuomet, kai jau þengia pro duris á susitikimà su partneriais ar ypaè svarbiais klientais. Bûti ásimintiniems ir prisimenamiems, kai reikia jûsø paslaugø ar produktø - tai jûsø verslo sëkmës ir augimo pagrindas. Milijonai priemoniø naudojama siekiant auditorijos pripaþinimo.

Dovanos su jûsø þenklu turi perteikti tinkamà áspûdá, bûti atpaþástamos ir išskirti jûsø kompanijà. Taigi svarbu, kad jos yra dalis apgalvotos verslo strategijos. "Mûsø stiprybë – patirtis ir þinios, suteikiant išsamià konsultacijà apie reklaminiø priemoniø pasirinkimà, pristatymà ir idëjos ágyvendinimà", - sako K. Vileikis.

Ateityje - ambicingi planai

Ateinanèius metus UAB "Giftika" vadovai planuoja dar ambicingiau. Jau uþmegzti ryšiai su partneriais Azijos šalyse, gausinamas bendradarbiø ratas ir derinamos dar patrauklesnës bendradarbiavimo subtilybës. Tai leis išryškinti pranašumus konkurencinëje reklamos priemoniø gamybos rinkoje.

Bendrovës misija - rasti tinkamus sprendimus klientø sëkmingam komunikacijos planavimui. "Mes jauni, mes turime tikslà, mes turime vizijà", - skelbia novatoriai, kuriantys naujo aktyvaus veiklos sezono strategijas.

UAB "Giftika", www.giftika.lt, (8~41) 511 003.

Per Vëlines privaèiø gëlininkø produkcijos paklausa viršijo pasiûlà

Modesta JURGAITYTË

Po ilgojo savaitgalio, lapkrièio penktàjà nuvaþiavus á Ginkûnø kapines, teko nustërti – èia nebuvo në vieno prekybininko gëlëmis ar þvakutëmis, nors prieš ir per Vëlines èia virë tikras turgus. Matyt, prekybininkai ilsëjosi po átemptos prekybos. Gëlininkø tà dienà pavyko rasti turguje. Kokios šios Vëlinës buvo þmonëms, kuriø verslas susijæs su šia švente?

Po ilgojo savaitgalio lapkrièio 5-àjà prekyvietëje prie Ginkûnø kapiniø - në gyvos dvasios, nors švenèiø dienomis Šiauliø gëlininkai nespëjo suktis - gëliø paklausa buvo 3-4 kartus didesnë nei paprastà šeštadiená.

Gëliø parduodama 3-4 kartus daugiau

"Šiauliø turguje" gëlëmis ir gëliø puokštëmis prekiaujanti Irena Ulèinienë sako, kad patenkinti tokià paklausà, kokia ji bûna per Vëlines Šiauliuose – neámanoma. Kasmet prekybininkai tiesiog nespëja gaminti gëliø kompozicijø. "Niekada nepadarysi tiek, kad visam miestui uþtektø. Gëlininkø nedaug, o miestas šimtatûkstantinis", - sako ji. Šiø švenèiø metu gëlininkës pajauèia, kad þmogaus fizinës galimybës ribotos.

"Kiekvienam þmogui reikia gëliø. Ir ne vienam, o dviem-keturiem kapam. Gali turëti begaliná puokšèiø kieká, viskà išpirktø, bet rankos ne keturios – tik dvi", - pasakoja gëlininkë I. Ulèinienë. Pirkimo pikas prasideda iki Vëliniø likus maþdaug 2-3 dienoms ir tæsiasi iki lapkrièio treèiosios. Daugiausia parduodama lapkrièio pirmàjà.

Tomis dienomis parduodama maþdaug tris-keturis kartus daugiau gëliø nei paprastà šeštadiená. "Vëlinës yra vienintelë šventë, kai þinai, jog viskas tikrai bus parduota", - sako gëlininkë. Anot jos, daugiausia perkami ne gëliø þiedai, o puokštelës.

Kita gëlininkë, jau dvidešimt metø gëlëmis prekiaujanti Zita Saugûnienë sako, kad šiemet daugiau buvo nupirkta dirbtiniø gëliø kompozicijø, nors paklausios buvo ir gyvos gëlës, ypaè paskutinæ prekybos dienà – lapkrièio antràjà.

Kai pasirinkimo nëra - viskas populiaru

Gëlininkës pasakoja, kad labiau perkamos yra pigesnës - 5, 7, 10 litø kainuojanèios puokštelës. 20-25 litus kainuojanèios gëliø kompozicijos maþiau paklausios. Dël to prekybininkai dideliø puokšèiø stengiasi nedaryti. Be to, jø ir gamyba uþtrunka.

Populiariausia tebëra balta gëliø spalva. "Kai pasirinkimo nëra – viskas populiaru", - sako gëlininkës. Raudonos spalvos gëliø vis dar baidomasi. Vis dar sakoma, kad tai - komunistinë spalva. Z. Saugûnienës teigimu, daþniau spalvotas gëles renkasi vyresni þmonës. Šiø pirkëjø nuomone, net apsnigus bus aišku, kad kapas papuoštas, padëta gëliø - spalvotos gëlës bus matyti ir po sniegu.

"Šiauliø turguje" prekiaujanti gëlininkë Zita Saugûnienë sako, kad Vëliniø šventei ruoštis pradeda maþdaug spalio vidury - ruošia krepšelius, þalumynus, iš anksto riša kaspinëlius, perka kempines. Autorës nuotr.

Populiariausios Vëliniø gëlës yra chrizantemos, taèiau perkamos ir lelijos bei kalijos. Chrizantemø populiarumà patvirtina tai, jog per Vëlines Šiauliuose jø nusipirkti buvo sudëtinga.

Ar esama kapiniø puokšèiø madø? "Þmonës nori grakštesniø, tobulesniø, ávairesniø krepšeliø, puokšèiø", - sako Z. Saugûnienë. Anot jos, Vëliniø šventei ruoštis reikia pradëti maþdaug nuo spalio 15 dienos – pasiruošti krepšelius, þalumynus, vienà kità kaspinëlá susirišti, susipirkti kempines.

"Paprastà dienà gali fantazuoti, daugiau kûrybos ádëti, o per šventes vyksta gamyba, puokštes darai kaip robotas", - tokià gëlininkiø Vëliniø kasdienybæ atskleidþia I. Ulèinienë. Taèiau, pasak moters, tik kelios dienos bûna tokios intensyvios, paskui laiko kûrybai lieka soèiai.

Kas yra pagrindiniai "Šiauliø turguje" prekiaujanèiø moterø konkurentai? Anot gëlininkiø, tai turguje gëlëmis prekiaujanèios bobutës. Taèiau tai jos vadina natûralia, sveika konkurencija. Aišku viena, kad dabar gëlininkø maþiau. Todël ir gaminiai greièiau parduodami. Gëlininkai vienas po kito atsisako šio verslo dël didëjanèiø šiltnamiø šildymo kainø.

Prekybininkës sako, jog gëliø parduotuvës nesiima daryti puokšèiø Vëlinëms, nes neapsimoka. "Kas imsis daryti, kai nuo 5 litus kainuojanèios puokštelës lieka 2 litai", - kalba prekiautojos gëlëmis. Z. Saugûnienë sako, kad tai, kiek gëliø yra perkama prieš ir per Vëlines, rodo, kad lietuviai artimøjø kapus priþiûri entuziastingai.

Perkamos šiek tiek daugiau nei lità kainuojanèios þvakës

Dar viena ypaè populiari Vëliniø prekë - þvakës. Nors jomis prekiauja ir pavieniai asmenys, daugiausia jø parduodama prekybos centruose, kur joms taikomos ávairios nuolaidos. Be to, prekybos centruose per Vëlines þmonës perka ne tik þvakes, bet ir maisto produktus, alkoholá. Ypaè, jeigu švenèiø dienø bûna daugiau.

Prekybos centro "Maxima" atstovas Giedrius Juozapavièius pasakojo, kad þvakiø šiemet buvo parduota maþdaug 30 procentø daugiau nei pernai. Šis prekybos centras daugiausia turëjo baltø, permatomø þvakiø, nes jos labiausiai mëgiamos pirkëjø. "Maximoje" buvo galima ásigyti ir lietuviškø, ir lenkiškø þvakuèiø, pagamintø iš plastiko ar stiklo. Jø kaina svyravo nuo keliolikos centø iki keliolikos litø. Þmonës labiau rinkosi brangesnes, taèiau ilgiau deganèias. Perkamiausios buvo þvakutës, kuriø kaina šiek tiek daugiau nei litas.

Per Vëlines prekybos centruose þvakuèiø buvo galima ásigyti ir dar pigiau, nes prekybininkai jø atsargø nenori pasilikti - nëra vietos joms sandëliuoti. "Maximos" atstovas G. Juozapavièius sako, kad pagrindiniai Vëliniø þvakëmis prekiaujantys konkurentai – kiti maþmeninës prekybos centrai ir turgaus prekiautojai. Anot jo, maþdaug pusë prie turgaus stovëjusiø bobuèiø prekiavo "Maximoje" pirktomis þvakëmis.

Prekiauti Vëlinëms reikalingais daiktais prekybos centre buvo pradëta pirmà spalio savaitæ. Anot G. Juozapavièiaus, "Maxima" stengësi pasiûlyti viskà, ko þmogui gali prireikti tvarkant, puošiant kapines - dirbtiniø gëliø, pušies šakø, grëbliukø, vazeliø, þemës. Šiemet šio prekybos tinklo parduotuvëse buvo nupirkta ir gyvø gëliø.

Per Vëlines þmonës valgo pyragus

Anot "Maximos" atstovo, per Vëlines, o ypaè kai švenèiø dienø bûna daugiau, natûraliai išauga ir kitø prekiø paklausa, ypaè kulinarijos, konditerijos gaminiø. Aplankæ mirusiuosius kapinëse, þmonës uþsuka á sveèius pas gimines, tad veþasi ir vaišiø, sëda prie vakarienës stalo. Tortø, pyragø švenèiø dienomis parduodama maþdaug 50 procentø daugiau.

Palyginti su áprastomis dienomis, švenèiø metu parduodama maþdaug nuo 15 iki 50 procentø daugiau prekiø. Alkoholio paklausa išauga 10-15 procentø, daugiau parduodama vaisiø, darþoviø, kavos. G. Juozapavièius pastebi, kad prieš Vëlines suaktyvëja ir vaikiškø prekiø - kojiniø, šalikø, pirštiniø - prekyba.

Artimøjø kapais pasirûpina iš anksto

Kapus priþiûrinèios, juos tvarkanèios, taip pat paminklus daranèios ir juos statanèios benrovës atstovë sakë, kad Vëlinës šiam verslui átakos nedaro ir uþsakymø tuomet nepadaugëja. Verslininkai suspëja patenkinti visus þmoniø uþsakymus bei pageidavimus. Rûpestingi þmonës savo artimøjø kapais prieš Vëlines pasirûpina iš anksto - maþdaug prieš du tris mënesius. Prieš Vëlines kainø verslininkai nekelia, jos išlieka tokios pat, kokios buvo ir prieš Vëlines. Paklausta, ar prieš Vëlines statoma daugiau paminklø, moteris atsako, kad daug uþsakymø bûna ištisus metus.

Keleivius taksi automobiliais ir mikroautobusais veþanèios ámonës atstovë pasakojo, kad per Vëlines taksi paslaugos nepopuliarios. Á kapines þmonës daþniausiai vaþiuoja nuosavu arba visuomeniniu transportu. Šios ámonës mikroautobusai þmones á kapines veþa tik gavæ Savivaldybës leidimà, nes paprastomis dienomis šiuo maršrutu ámonei priklausantys mikroautobusai nevaþiuoja. Švenèiø dienomis þmoniø srautas á kapines išties didelis, tad, gavus leidimà, mikroautobusø vairuotojai vaþiuoja tiek, koks yra poreikis. Daugiausia vaþiuojanèiø yra lapkrièio 1-2 dienomis.

Šiaulieèiø nebegàsdina didelës patiekalø kainos, taèiau jie nori valgyti sotø, o ne estetiškà maistà

Modesta JURGAITYTË

Nors, palyginti su ankstesniais metais, Šiauliuose gyventojø maþëja, šiemet mûsø suskaièiuojama apie 129 tûkstanèius (kiti nurodo maþesná skaièiø - 118 tûkstanèiø), taèiau tai, rodos, nieko nereiškia restoranø plëtrai mûsø mieste. Vien "Saulës miestas" kavinëse pasiûlë beveik 900 sëdimø vietø. Prekybos centro direktoriaus Eligijaus Baristos teigimu, nors skaièiai ir nemaþi, þmoniø kavinëse netrûksta. Apie bulvaro vizijà kalbinti pašnekovai tarsi susitaræ šnekëjo apie kaviniø trûkumà Šiauliuose. Susidaro áspûdis, kad Šiauliuose restoranø ir kaviniø verslas turëtø klestëti. Ar taip yra?

Vasarà "Kapitono Morgano" kavinëje sëdëti gali apie 170 þmoniø. Ir nors šios kavinës kainos, palyginti su kitomis Šiauliø maitinimo ámonëmis, gana aukštos, þmoniø èia niekada netrûksta. Jolantos ŠIDLAUSKIENËS nuotr.

Ne visada kavinës pilnos ir pelningos

Licencijas viešojo maitinimo ástaigoms išduoda Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Ekonomikos skyrius nuo 2002 metø. Vyresniosios specialistës Kristinos Bernotienës teigimu, sakyti, kad kaviniø, restoranø, barø Šiauliuose sparèiai daugëja, - negalima. 2005 metais buvo išduota 11 licencijø, 2006-aisiais - 14, taèiau trys iš šiø kaviniø uþsidarë. Šiemet išduota 12 licencijø. Iki šiø metø pabaigos atsidaryti ketinantis prekybos centras "Tilþë", kuriame bus maitinimo ástaigø, be abejo, šiuos skaièius pakoreguos.

Restoranas-picerija "Brodvëjaus pica" Šiauliuose ásikûrusi trijose vietose - bulvare, Pramonës gatvëje ir "Saulës mieste". Po vienà "Brodvëjaus picà" galima rasti ir Klaipëdoje bei Panevëþyje. Bulvaro "Brodvëjuje" yra 130, Pramonës gatvës - 160, "Saulës miesto" - 160 sëdimø vietø. Šis kaviniø tinklas turëtø bûtø sëkmingas ir pelningas, taèiau "Brodvëjaus picos" direktorë Raimonda Bruzinskienë daugelá dalykø paneigia.

"Darbas dël darbo", - taip situacijà apibûdina R. Bruzinskienë. Ji sako, kad pelnas dabar nedidelis. Patiekalai "Brodvëjaus picoje" brangsta todël, kad brangsta produktai, darbuotojams reikia didesniø atlyginimø. "Kaviniø Šiauliuose yra per daug", - mano verslininkë. Ji pasakoja, kad kai atsidarë pirmasis "Brodvëjus", kaviniø buvo nedaug - "Grantas", "Pizza Americana", "Prie teatro", o dabar konkurencija didþiulë. Daug naujø kaviniø "vardø" ateina iš kitø miestø, kurie, turëdami savo meniu, pritraukia ir klientus.

Taèiau juk lankytojø Šiauliø kavinëse netrûksta? "Nepasakyèiau, kad kavinës pilnos þmoniø. Ne visada", dar vienà teiginá paneigia "Brodvëjaus picos" direktorë. Daugiausia klientø kavinës sulaukiama pietø metu ir po darbo. Dienà èia laikà leidþia mamos su vaikais, jaunimas ar laisvu darbo grafiku dirbantys þmonës.

Pelningiausia - "Saulës mieste" dirbanti picerija

O kuri "Brodvëjaus picos" picerija populiariausia, pelningiausia? "Anksèiau buvo Pramonës gatvës "Brodvëjaus pica", dabar - esanti "Saulës mieste", - sako R. Bruzinskienë. Jos manymu, "Saulës miesto" paslaptis ta, kad prekybos centras susisiekimo poþiûriu yra labai patogioje vietoje.

"Brodvëjaus pica" orientuojasi á vidutines pajamas gaunantá þmogø. Aukšto lygio restoranø, verslininkës nuomone, Šiauliuose pakanka, nes á juos einama retai, o ir ten besilankanèiø þmoniø yra nedaug, nes ši erdvë ápareigoja. "Þmonës nori laisvo stiliaus", - mano R. Bruzinskienë. Á kavinæ jie ateina pasëdëti, susitikti su draugais, pabendrauti. Todël dauguma Šiauliø kaviniø ir orientuojasi á vidutiniø pajamø ir vidutiniø poreikiø lankytojà.

"Brodvëjaus picos" strategija - siûlyti toká maisto asortimentà, kad klientas á restoranà-picerijà uþsuktø pavalgyti. "Arèiau naminio maisto", - tarsi kavinës koncepcijà išsako direktorë. Paprastam šiaulieèiui yra svarbiau skaniai ir soèiai pavalgyti, nei lëkštëje matyti ekskliuzyviškai išdëliotas darþoves. Juk jis vis tiek paprašys bulviø ir padaþo. "Mes esame lietuviai, niekur nuo to nepabëgsi", - mano R. Bruzinskienë.

"Brodvëjaus picos" direktorës Raimondos Bruzinskienës teigimu, iš trijø mieste esanèiø picerijø populiariausia yra ne miesto širdyje, bulvare esanti, o prekybos centre "Saulës miestas".

Kasdien atleidþiami ir priimami du darbuotojai

"Brodvëjaus picos" direktorë sako, kad kavinë visada siekia suteikti kokybiškas paslaugas, taèiau kalbëti apie aukštà aptarnavimo kultûrà sudëtinga, nes vyksta didþiulë darbuotojø - padavëjø, virëjø, indø plovëjø - kaita. Dalis darbuotojø, ieškodami geriau apmokamo darbo, išvaþiuoja á uþsiená. Skaièiai išties stulbinantys - per dienà "Brodvëjaus pica" iš darbo atleidþia ir priima po du darbuotojus. "Prekybos mokykla nebesurenka darbti tinkamø darbuotojø. Kà uþsiauginome, tà ir turime", - sako R. Bruzinskienë. O naujas darbuotojas vienà dienà á darbà gali ir nebeateiti.

Tad paklausta apie galimà kaviniø plëtrà Šiauliuose moteris nuogàstauja: "Kaviniø daugëti gali, bet neásivaizduoju, kas jose dirbs".

Kaviniø ir toliau daugës, tik ar ne per daug?

Kavinës "Kapitonas Morganas" ir naktinio klubo "Martini" bendrasavininkis Redas Misiulis, paklaustas, kodël Šiauliuose kaviniø daugëja, o þmoniø jose nemaþëja, atsako, kad tai - natûralus procesas, jø ir toliau daugës. "Þmoniø gyvenimas gerëja, po truputá kyla atlyginimai, o tai suteikia galimybæ dalá savo pajamø skirti savo malonumui - kavinëms, klubams, boulingui", - mano R. Misiulis. Taèiau kai Šiauliuose bus pastatyti visi prekybos centrai, kuriuose paprastai yra po 3-5 maitinimo ástaigas, kaviniø Šiauliuose gali bûti ir per daug. Klubø rinka mûsø mieste, verslininko nuomone, jau uþpildyta.

Kavinë "Kapitonas Morganas" dirba šeštus metus. Jos viduje yra apie 70, vasarà, su lauko kavine - apie 170 sëdimø vietø. Klube "Martini" linksmintis gali apie 350 þmoniø, sëdëti - apie 250.

Verslininkas pakartoja "Brodvëjaus picos" direktorës išsakytà mintá apie nedidëjantá kaviniø pelnà. Apyvarta didëja, taèiau jà lemia auganèios patiekalø, þaliavø kainos. Vis dël to R. Misiulis neneigia, kad kavinës, restoranai - pelningas verslas. "Prieš 10 metø Šiauliuose kaviniø nebuvo, "Grantas" buvo pionierius. Jo pavyzdys leido pastebëti, kad šioje srityje galima daryti bizná", - apie savo kaviniø verslo uþuomazgas pasakoja dviejø viešojo maitinimo ástaigø bendrasavininkis. Jis pastebi, kad iš tiesø á kavines þmonës pradëjo plûsti.

Didesnës kainos šiaulieèiø nebegàsdina

Verslininkas sako, kad kavinë "Kapitonas Morganas" laikosi stabiliai - èia niekada netrûkta klientø. O þmonës visada pasëdëti eina ten, kur yra þmoniø. Taip ir sukasi uþburtas ratas. Jo nuomone, panaši situacija yra kavinëse "Arkos" "Brodvëjus", "Pegasas". Nors "Kapitone Morgane" kainos šiek tiek aukštesnës nei kitose Šiauliø kavinëse, þmoniø tai neatbaido. "Kaina riboja kontingentà, suteikia garantijà, kad pasisëdëjimas bus kultûringas", - mano R. Misiulis. Á kavinæ atëjæs þmogus gali nebijoti, kad šalia sëdës asocialûs ar triukšmingi þmonës.

"Kapitonas Morganas" klientus vilioja kokybiškais patiekalais, nemaþomis porcijomis. Èia uþsuka þmonës, kurie pietums išleidþia maþdaug 50 litø. "Studentø ir moksleiviø pas mus nëra", - sako R. Misiulis. Jo nuomone, jaunimui patrauklesnës tos kavinës, kuriose galima uþsisakyti picà, nes jos kaina jau prieinama - daugiau negu 10 litø.

Bulvaro kavinës - tikslingo poilsio vietos

Klubas "Martini" orientuojasi á brandesná klientà, kuriam per 30. R. Misiulis sako, kad jie specialiai tokios klubo koncepcijos negalvojæ, tiesiog išlaikæ buvusio restorano "Šiauliai" tradicijas. Klubø rinka Šiauliuose natûraliai pasiskirstë - "Max'as" traukia jaunimà, "Pegasas" yra ávairiems þmonëms patraukli vieta, o "Martini" - brandesniems šiaulieèiams ir miesto sveèiams.

Klubø, kaviniø lankytojai lemia ir jø interjerà, grojamà muzikà. Kadangi á "Martini" daugiausia renkasi brandesni þmonës, èia vyrauja šiltas ir jaukus interjeras, groja jiems patinkantis popsas. Beje, jaunimas kartais priekaištauja, kad klube negrojama techno muzika.

Kalbëdamas apie ateitá vyras sako, kad verslas vystysis á gera - Šiauliuose atsidarys dar daugiau klubø, kaviniø. Daug jø "atkeliaus" su prekybos tinklais, kaip á mûsø miestà atëjo "Mambo", "Fortas". O konkurencijos, ypaè prekybos tinklø, verslininkas nebijo. "Prekybos tinklai klientus "nusiurbia" nuo kitø prekybos tinklø. Þmogus, pasirinkdamas vienà ar kità prekybos centrà, pasirenka ir jo kavines. O á kavines bulvare þmonës eina tikslingai pailsëti", - mano R. Misiulis.

Pabaigoje - Šiauliø pramonës, prekybos ir amatø rûmø Uþsienio ryšiø ir informacijos skyriaus vedëjo Ado Sutkaus nuomonë apie kaviniø verslà Šiauliuose. Anot jo, Šiauliuose verslininkai labai maþai "þaidþia" muzika, kuri, tyrimais árodyta, pritraukia apie 70 procentø þmoniø. Juk malonu bûtø Šiauliuose nueiti á teminæ - dþiazà, rokà ar klasikinæ muzikà grojanèià - kavinæ. Gal kada nors ši idëja bus ágyvendinta ir mûsø mieste?

Kebabø Šiauliuose kasmet parduodama vis daugiau

Modesta JURGAITYTË

Susidarë áspûdis, kad Šiauliuose vis daugëja kebabiniø ar kebabais prekiaujanèiø maitinimo ástaigø. Ir lengviau suskaièiuoti ne kebabines mûsø mieste, o kokiø šaliø virtuviø kebabai Šiauliuose kepami. Redakcijai þinomos trys Šiauliuose kepamø kebabø rûšys – libanietiškas, turkiškas ir graikiškas. Verslininkai neslepia: kebabø paklausa didëja, kasmet jø parduodama vis daugiau. Kebabai uþsakomi net vaikø gimtadieniø šventëms. Ypaè jie perkami naktá.

Kaip ir kituose Lietuvos miestuose, Šiauliuose kebabai uþkariauja greitojo maisto rinkà. Mûsø mieste jau galima suvalgyti turkiškà, libanietiškà ar graikiškà kebabà. Verslininkø teigimu, daugiausia šiuo maistu maitinasi jaunimas iki 30 metø, kuris namuose maisto negamina, ir daug dirbantys, skubantys þmonës. Šio patiekalo populiarumo paslaptis - greitas paruošimas, be to, kebabe esama ir darþoviø. Prekybos vietos, kurios kebabais prekiauja visà parà, daugiausia klientø sulaukia ne dienà, o naktá.

Ypatingø paþeidimø neuþfiksuota

Šiauliø apskrities valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Edmundas Selvenis pasakoja, kad Šiauliuose yra áregistruotos keturios stacionarios ir dvi mobilios kebabinës. Taèiau ámonës turi ne po vienà, o po kelias prekybos vietas. Pavyzdþiui, pirmoji Šiauliuose libanietiškais kebabais pradëjusi prekiauti UAB "Pikadelli" Šiauliuose turi tris prekybos vietas ir vienà Radviliškyje. Maisto ir veterinarijos specialistas pastebi, kad šis verslas pamaþu populiarëja.

Kebabais prekiaujanèios ámonës gauna maisto pusgaminius, kuriuos prekybos vietose tik kepa, ruošia – prideda darþoviø, apipila padaþu. Kebabinëse uþfiksuojami paþeidimai yra tokie pat, kaip ir kitose maitinimo ástaigose – higienos normø nepaisymas, temperatûros paþeidimai ir pan. Taèiau dideliø paþeidimø šiose greito maisto prekybos vietose neaptikta. Maisto ir veterinarijos tarnybà pasiekia pavieniai nusiskundimai kebabiniø tiekiamu maistu.

E. Selvenis sako, kad ne visi ir valgo šá maistà. "Tai - greitasis maistas", - taip kebabus apibûdina maisto ir veterinarijos specialistas. Ar sveikas? "Jeigu komponentai laikomi tinkamai, tai – saugus maistas, kuris neturëtø kenkti þmogaus sveikatai", - atsako jis.

Nurungë amerikietiškus mësainius?

Libanietiškais kebabais prekiaujanèios UAB "Pikadelli" savininkas Mohammad El-Merhebi sako, kad kebabus galima palyginti su amerikietiškais mësainius, nes tai - taip pat greitasis maistas. Libanietiškas kebabas vadinamas šavarma. Nuo turkiško jis skiriasi prieskoniais, padaþo skoniu, jo pagrindas yra ne bandelë, o lavašas. Šavarmoje yra ir skrudintø bulvyèiø. UAB "Pikadeli" parduodamos šavarmos yra gaminamos tik iš vištienos.

Lietuvoje prekiauti kebabais libanietis nutarë norëdamas lietuvius supaþindinti su labai skania libanietiška virtuve. Be to, M. El-Merhebi su maisto gamyba susijæs darbas visàlaik patiko. Šio libanieèio UAB‘as buvo pirmasis 2003 metais Šiauliuose pradëjæs prekiauti kebabais. "Šavarma nëra tradicinis libanieèiø patiekalas. Kaip lietuviai gamina èeburëkus, taip libanieèiai - šavarmà. Tradicinis nacionalinis valgis yra kitas, o tai – greito maisto uþkandis", - sako kebabais prekiaujanèios ámonës savininkas.

Kasmet kebabø parduodama 3-5 procentais daugiau

M. El-Merhebi teigia, kad daugiausia šá maistà renkasi jaunimas, kuris nenori jo gaminti namie bei daug dirbantys, skubantys þmonës. Ar nebaisu, kad daugëja konkurentø? "Kuo daugiau konkurentø, tuo geriau. Klientai pabando kitø kebabø skoná, produktø kokybæ ir vëliau gráþta", - sako pašnekovas.

Anot jo, greitojo maisto poreiká rodo ir tai, jog kasmet šavarmø parduodama vis daugiau. Per ketverius prekybos metus M. El-Merhebi pastebëjo, kad kasmet jø parduodama maþdaug 3-5 procentais daugiau negu praëjusiais metais. Tai verslininkui tapo pretekstu plësti verslà - dabar jis turi net keturias pardavimo vietas. Be to, ir prekyba šiuo greituoju maistu yra pastovi - nesama mënesiø, kad šavarmø bûtø parduodama maþiau.

Verslininkui priklauso ir iki 2 val. nakties, ir visà parà kebabais prekiaujanèios uþkandinës. Verslininkas sako, kad kebabø naktá parduodama dar daugiau. Šiuo paros metu daugiausia jø perka jaunimas.

Kebabø verslas domina ir mûsø tëvynainius

Kebabø verslo populiarëjimà, pelningumà rodo ir tai, kad jo imasi ne tik atvykæ kitatauèiai, bet ir vietiniai. Individualios ámonës "Kvietys" savininkas Antanas Banys patalpas nuomojasi ir kebabus kepa "Max’e". Šiuo greituoju maistu šiaulietis susidomëjo pastebëjæs, kad kebabai sparèiai populiarëja, didëja jø poreikis, o Šiauliuose ši niša dar nëra perpildyta. A. Banys kebabais prekiauja pusmetá, tad kol kas apie pelnà negali kalbëti, taèiau sako, kad šis verslas nuteikia optimistiškai, nors išsilaikyti rinkoje nëra lengva.

A. Banio ámonës kebabais ne tik prekiaujama vietoje, bet ir teikiama maisto á namus paslauga. Ir ji kur kas populiaresnë nei stacionari prekyba. Kodël kebabai tokie populiarûs? Verslininkas sako, jog dalis jaunimo laikà leidþia kavinëse. Tie, kurie turi maþiau pinigø, lieka namuose ir, uþsinorëjæ valgyti, uþsisako kebabø. Jø populiarumà lemia ir tai, jog jaunimas nemëgsta vargintis ir maisto negamina. Taigi verslininkas patvirtina, jog pagrindinis kebabø pirkëjas – jaunimas iki 30 metø. Kebabø uþsakymø pikas – pietø metas, laikas po 18 valandos ir penktadieniai bei šeštadieniai.

"Mes pamëgdþiojame uþsiená. Seniau pica buvo naujiena, dabar - kebabai. Svarbiausia, kad kebabai labai greitai pagaminami", - mano A. Banys. Verslininkas pasakoja, kad net tëvai á vaikø gimtadiená atëjusiems sveèiams - vaikams - uþsako kebabø.

Kokius kebabus kepa lietuvis? Libanietiškus, turkiškus ar graikiškus? Verslininkas sako, jog tiksliai ávardyti negalëtø. Tai tiesiog kebabai. Anksèiau jis bandë kebabus kepti iš jautienos, taèiau ši mësa jam nepatiko ir apsistojo ties vištiena. IÁ "Kvietys" kebabai patiekiami lavaše, su darþovëmis, padaþu. Bûten padaþas ir yra gero, skanaus kebabo paslaptis, nes mësà visi iškepti gali panašiai. Pats A. Banys, ieškodamas tinkamo skonio, padaþà maišë, ragavo maþdaug du mënesius.

Verslininkas sako, kad visko šiame versle neverta daryti paèiam. Mësos "kokonà", kuris kepamas maisto gaminimo vietoje, jis perka iš "Kaišiadoriø paukštyno". Dalá lavašø kepa patys, dalá - perka. Vyras pasakoja, kad individualus kebabø skonis ir yra pagrindinis veiksnys, dël kurio vieni kebabus perka vienur, kiti – kitur. Dël to savo klientà reikia uþsiauginti, nuolat investuoti á gamybà, patiekti tik švieþius produktus. Norëdama pritraukti daugiau klientø ámonë rengia akcijas, teikia ávairias nuolaidas. A. Banys sako, kad verslas ásibëgëja, taèiau pusmetis - per maþai laiko, kad bûtø galima daryti rimtas išvadas. Taèiau jeigu atsirastø ámonë, kuri sudarytø rimtà kokurencijà – pasiûlytø maþesnes kainas ir panašiai, tai išsilaikyti bûtø sunku.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Vienoje didþiausiø Lietuvoje struèiø fermø struèiai auginami ne tik mësai. Gurmanus pasiekia ávairiausi rûkytos, vytintos strutienos gaminiai, pirkëjai gali ásigyti batø, odinës galanterijos iš struèio odos bei suvenyrø iš šiø paukšèiø kiaušiniø. Nors Rièardo Reikerto struèiø ferma Tiskûnuose (Këdainiø raj.) gyvuoja ne taip seniai, jos vardas jau þinomas, o struèiai ir iš jø gaunama produkcija Lietuvos didþiuosiuose miestuose turi paklausà. Ádomu, kad šiaulieèiai - vieni geriausiai strutienà vertinanèiø vartotojø.

Struèiø bandos instinktas - labai didelis. Jeigu vienas pasibaido, bëga visi.

Strutiena jau turguje

Struèiø verslà plëtoti ûkininkas Rièardas Reikertas pradëjo prieš ketverius metus nuo keliø struèiø šeimø, o produkcijà realizuoti pradëjo prieš pusantrø metø. Apyvarta kasmet didëja. Dabar Tiskûnø fermos aukštos kokybës strutienos uþsisako didþiøjø Lietuvos miestø aukštos klasës restoranai, kavinës, barai ir ávairûs prekybos tinklai. Šiaulieèiai jau gali strutienos ásigyti ne tik parduotuvëse, bet ir "Dvaro" turguje, o patiekalø paragauti gali uþsukti á "Martini", "Arkas", "Savanà" ar "Arenos barà". Prekybos centruose gurmanai jau gali ieškoti naujo produkto - marinuotø, porcijomis supjaustytø, šaldytø kepsniø, parduodamø vakuuminëse pakuotëse.

Struèiai nëra lepûs ir ypatingos prieþiûros reikalaujantys paukšèiai. Pasaulyje nëra uþfiksuota në vieno atvejo, kad struèiai bûtø susirgæ paukšèiø gripu ar išplatinæ kokià nors ligà. Jie gyvena šeimomis - vienas patinas su keliom patelëm. Didþiausiø pasaulyje paukšèiø gyvenimo trukmë labai panaši á þmogaus - gyvena iki 70 metø. Suaugæs patinas sveria apie pusantro šimto kilogramø ir išauga kone iki 3 metrø aukšèio.

Lietuvoje viena patelë nuo ankstyvo pavasario iki vëlyvo rudens padeda nuo 30 iki 100 kiaušiniø. Struèiukas išsirita po 40 dienø, po metø jis jau sveria apie 100 kilogramø ir tinka parduoti mësai, o subræsta ir dëti kiaušinius pradeda po ketveriø metø.

Parduodamos net blakstienos

Šiuo metu Tiskûnø struèiø fermoje auginama daugiau nei dešimt šeimø, t. y. per 500 struèiø. Paukšèiai auginami ne tik mësai. Vykdoma jø selekcija - atrenkami produktyviausi. Perdirbus mësà, struèiø augintojai gaminius realizuoja patys.

Lietuvoje dar vienas stambus struèiø ûkis ásikûræs Kauno rajone, taèiau konkurencijos kitoje rinkoje ásitvirtinusi Tiskûnø struèiø ferma nejauèia. Struèiø auginimo bumas šiek tiek atslûgo Lenkijoje, o kaimyninëse Baltijos šalyse juos augina smulkûs ûkininkai.

"Didþiulëse fermose struèiai auginami šiltø kraštø šalyse: Turkijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Afrikoje, Australijoje bei Pietø Amerikoje. Daugiausia strutienos suvartoja vokieèiai. Strutis, ko gero, vienintelis paukštis, kurio kone visos dalys sunaudojamos pramonëje. Iš jø gaminamos rûkytos dešrelës, šalto rûkymo filë, paštetai, vytinti kumpeliai ir dešros. Plunksnos naudojamos rûbams puošti, aksesuarams, šluotelëms gaminti, kiaušinis gali tapti šviestuvu ar išmargintu Velykø akcentu, o lukštas - menišku papuošalu. Iš struèio blakstienø gaminami kosmetiniai teptukai, iš odos - rankinës, piniginës, batai, dirþai, o riebalai tampa ávairiø kremø pagrindu, - vardija Virgilijus Kakta, Rièardo Reikerto "Struèiø fermos" komercijos direktorius. - Mes kol kas realizuojame strutienà ir mësos gaminius, parduodame kiaušinius, marguèius, lukštus, ávairaus amþiaus struèius, jø plunksnas ir odà".

Smegenys maþesnës uþ aká

Visi padëti kiaušiniai perinami, tik nedidelë dalis jø parduodama pagal specialø uþsakymà. Daugiausia jø nuperkama prieš Velykas. Vienà, 1,5-2 kilogramus sveriantá kiaušiná galima ásigyti uþ 100 litø. Ádomu, kad išsiritæs struèiukas sveria tiek pat kiek kiaušinis.

Jaunikliai perinami inkubatoriuose, kur palaikoma nuolatinë 37-38 laipsniø temperatûra ir drëgmë, o suaugusieji laikomi atskiruose garduose ir á laukà išleidþiami pabëgioti, nesvarbu koks metø laikas bûtø, todël netoli fermos plyti daugybë hektarø þemës.

"Struèiams judëjimas yra ypaè svarbus. Jie gali išvystyti iki 70 kilometrø per valandà greitá ir ilgai bëgti. Gamtoje pajutæ pavojø struèiai neslepia galvos smëlyje, kaip áprasta manyti, taèiau imasi ádomaus þaidimo. Pirmiausiai á kovà stoja patelë. Ji jauniklius gina, stengdamasi suvaidinti suþeistà ir taip nukreipti priešo dëmesá. Jeigu planas nepavyksta, tada prisijungia agresyvus ir bebaimis patinas. Galingu kojos spyriu strutis gali uþmušti net þmogø. Struèiai tampa ypaè agresyvûs perëjimo metu. Kiaušinius saugo ir peri ne tik patelës", - apie struèius pasakoja Virgilijus Kakta.

Nors struèio smegenys maþesnës uþ þmogaus akies obuolá ir atmintis labai trumpa, jis atpaþásta nuolat matomus þmones. Vis dëlto pasitaiko atvejø, kai struèiai puola ir fermos priþiûrëtojus. Tada tenka imtis gudrybiø - rankose laikoma didelë kartis paukšèiui tampa grësmingu priešu.

Vertinga, skani ir lengvai paruošiama

Iš vieno struèio kiaušinio iškepta kiaušinienë prilygsta iš 6-8 vištos kiaušiniø iškeptai kiaušinienei.

Lietuviams delikates - nebe naujiena. Þmoniø negàsdina ir didelës strutienos kainos.

"Ásivaizduokite, kiek kainuoja patiekalas ar mësos gaminiai, jeigu þalios mësos kilogramo kaina - 50-60 litø. Taèiau atsiþvelgiant á tai, kad strutiena turi maþiausiai riebalø, cholesterolio, daugiausia - geleþies, mikroelementø ir jà lengva paruošti, kaina nebeatrodo tokia aukšta. Þvërienà primenanti, skani, minkšta ir sultinga strutiena tinka net mësos netoleruojantiems þmonëms. Vytinti gaminiai išlaiko vertingiausias mësos savybes. Kepant beveik nebûna kepimo nuostoliø, mësa išlieka švelni ir sultinga. Jà valgyti dietologai rekomenduoja net tiems, kurie netoleruoja mësos. Strutiena tinka visø kraujo grupiø þmonëms. Paruošti tinka bet kokie prieskoniai ir padaþai. Mësà ruošti galima ávairiais bûdais: kepti keptuvëje, orkaitëje, ant groteliø, troškinti ar virti", - tikina Virgilijus Kakta.

Pašnekovo mëgiamiausias patiekalas - troškintos kepenëlës su padaþu, o sveèius jis visada pavaišina kepsniu, kurá labai greitai galima paruošti. Iš šaldiklio ištrauktà kepsná iškepti uþtrunka vos dešimt minuèiø. Sugadinti patiekalà sunku, nebent per ilgai keptumëte.

Strutienà Šiauliuose populiarinti padëjo kavinës-baro "Arkos" virtuvës šefas Gintaras Ropeika. Jo þodþiais, vasara - sudëtingesnis metas, jauèiamas sezoniškumas ir strutienos daugiau suvartojama pajûryje, o kitu laiku jos daugiau suvalgoma kavinëse ir baruose. Strutienos daþniausiai uþsisako tas pats kontingentas lankytojø, taèiau šiaulieèiai þino apie strutienà ir mielai jà renkasi.

Štai koká strutienos troškinio receptà siûlo kulinaras Gintaras Ropeika:

Produktai: alyvuogiø aliejus, morkos, geltonoji paprika, strutienos filë, porai, "Porto" vynas, citrinos þievelës ir sultys, èili pipirai, èesnakas, petraþolës, saliero lapai, švieþias jautienos sultinys, sojos padaþas, ryþiai.

Morkas, paprikà supjaustyti šiaudeliais, pilti á keptuvæ ir apkepti alyvuogiø aliejuje. Strutienà supjaustyti šiaudeliais ir kepti penkias minutes kartu su darþovëmis. Pilti vynà ir já nuvirinti. Susmulkinti citrinos þieveles, ádëti šiaudeliais pjaustytus porus, èili pipirus, èesnakà, petraþoles ir saliero lapus, áspausti citrinos sulèiø, ápilti jautienos sultinio ir viskà uþvirinti. Pagardinti sojos padaþu, pipirais ir druska. Tiekti su ryþiais.

Virgilijus Kakta ir Gintaras Ropeika ásitikinæ, kad iš strutienos galima pagaminti ir áprastus, ir gurmaniškus patiekalus.

Geguþës 31-birþelio 4 dienomis Prancûzijos pietuose, Manosque mieste, rengiama tarptautinë Euromugë, á kurià kvieèiami dalyvauti ir lietuviø verslininkai bei amatininkai. Mugëje dalyvauti kveièia lietuviø asociacija "Baltelatino", ásikûrusi pietø Prancûzijoje.

Mugæ kasmet aplanko apie 4000 pirkëjø, jà išvysta daug turistø iš ávairiausiø šaliø. Pasak asociacijos "Baltelatino" prezidentës Rasos Misevièiûtës, tai puiki galimybë pristatyti savo produkcijà uþsienyje ir uþmegzti svarbius tarptautinius ryšius. Manosque miesto savivaldybë mugæ organizuoja centrinëje miesto aikštëje, aprûpina mugës dalyvius gyvenamàja vieta, apmoka maitinimosi išlaidas bei parûpina norimo dydþio stendus.

Norintiems dalyvauti tarptautinëje mugëje belieka pasirûpinti kelionës išlaidomis ir šimto eurø dalyvio mokesèiu.

Lietuviai, susibûræ á asociacijà, ketina padëti verslininkams ir amatininkams. Jie suteiks vertëjavimo, logistikos paslaugas ar padës susirasti reikiamos informacijos. Kreiptis galima telefonu 06 60 07 50 95 arba rašyti el. paštu balte_latino@yahoo.fr.

"Šiauliai plius" informacija

Jurgita GERULYTË

Pavasará lauke pakvipo þibutëmis, o rinkoje – pinigais. Šià savaitæ pradëti gràþinti atkurti rubliniai indëliai paskutiniosios – ketvirtosios – grupës indëlininkams, kuriems iki šiol nuvertëjusios santaupos nebuvo atkurtos.

Þmoniø rankose - milijardai

Finansø ministerijos duomenimis, šalyje iš viso daugiau negu milijonui rublinius indëlius turëjusiø þmoniø atkuriamø santaupø suma sudaro per pusketvirto milijardo litø. Didþioji šiø pinigø dalis gyventojus jau pasiekë, o šià savaitæ iš Vyriausybës "pliumptelëjo" paskutinis milijardas.

Vyriausybës planai aiškûs - tikimasi, kad nuvertëjusiø rubliniø indëliø gràþinimas padës pasirengti euro ávedimui 2010 metais ir prisijungti prie euro zonos. Taip pat viliamasi, kad kompensacijos uþ turëtas santaupas paskatins ekonomikos augimà ir paþabos infliacijà.

Ar galësime po metø uþ šimtà litø nupirkti tai, kas tiek pat kainuoja šiandien? Galësime, sako finansø analitikai, bet su viena sàlyga – jeigu litai nebus paprasèiausiai "pravalgyti". Tai yra gyventojai turëtø pasirinkti bûdà, kaip valdyti staiga jø rankose atsiradusius laisvus pinigus.

Bankai padidino indëliø palûkanas

Pinigai á rinkà paprastai patenka per bankus, todël faktiškai jie pirmieji ir ëmësi reguliuoti "naujø" pinigø srautus. Visi bankai padidino indëliø palûkanas ir indëlius atgavusiems gyventojams ëmë siûlyti ávairius investavimo instrumentus. "Tai labai konkurenciniai bankø veiksmai, - sako Šiauliø banko valdybos pirmininko pavaduotojas Donatas Savickas. – Bet þmonëms tai naudinga - jie skatinami taupyti ir tokiu bûdu ateityje padidinti dabar turimø laisvø piniginiø lëšø perkamàjà galià". Anot bankininko, indëlis – konservatyvi, ne tokia dinamiška, taèiau tikrai neatgyvenusi taupymo forma, be to, labai aiški, stabili ir saugi.

"Vasario pabaigoje nuo Azijos prasidëjusi ir visà pasaulá sukrëtusi akcijø rinkø griûtis neaplenkë ir Vilniaus vertybiniø popieriø birþos rinkos – smuko net birþoje aukštai kotiruotos bendroviø akcijos. Per savaitæ jos nuvertëjo beveik aštuoniais procentais. Sumaištis kilo ir investiciniuose fonduose, - paskutines finansø sektoriaus tendencijas primena D. Savickas. - Tuo tarpu gyventojai, savo santaupas laikantys indëliuose, jokios rizikos nepajuto – indëliai savo šeimininkams iš palûkanø uþdirbo garantuotas ir stabilias pajamas". Bankininkas sutinka, kad gyventojams gràþinti rubliniai indëliai bankus šiuo metu verèia dar aktyviau ieškoti bûdø, kaip pritraukti rinkoje atsiradusiø laisvø pinigø, todël kai kuriose kredito ástaigose palûkanos šià savaitæ šoktelëjo net 0,7-0,9 procentinio punkto.

Pinigus "ádarbinkite"

Kylanèios ar maþëjanèios indëliø palûkanos nerodo banko bûklës ir koreguojamos ne dël šios prieþasties. Lietuvos bankai šiandien gana stiprûs ir palankiai vertinami tarptautiniø reitingø agentûrø. Be to, indëliø draudimas garantuoja indëliø saugumà ir gana dideles išmokas, atsitikus bëdai. Þinoma, investavimas á akcijas sëkmës atveju gali bûti nepalyginamai pelningesnis negu indëlis banke, bet ir rizikos laipsnis èia gerokai aukštesnis. Tuo tarpu bankui patikëtos santaupos indëliuose dirba palengva, bet uþtikrintai. Be to, siûlomos ávairios indëliø rûšys leidþia pasirinkti patogiausià taupymo formà, norimà valiutà, prireikus dalá lëšø ar visà indëlá, net neprarandant sukauptø palûkanø, galima pasiimti anksèiau termino.

Niekada negalite bûti tikri, kad neuþkibsite ant sukèiø kabliuko. Kaip ir daugelis Europos pilieèiø, mes vis daþniau tampame apgavikø aukomis. Apgavystës bûna ávairiø formø: laiškai apie tariamus laimëjimus loterijose, elektroninio pašto pranešimai, telefono skambuèiai ir trumposios tekstinës þinutës.

Pastebëta, kad daugelyje šaliø sukèiai naudoja panašius apgaudinëjimo metodus, todël jau ne pirmus metus Europos valstybës rengia informacines kampanijas, skirtas apgavysèiø prevencijai.

Vasario mënuo buvo skelbiamas apgavysèiø prevencijos mënesiu. Tai tarptautinio lygio veikla, kilusi Tarptautiniame vartotojø apsaugos ir gynimo tinkle (ICPEN, www.icpen.org), kuriame dalyvauja daugiau negu 30 pasaulio valstybiø, tarp jø ir Lietuva, atstovaujama Nacionalinës vartotojø teisiø apsaugos tarybos. Lietuvoje apgavysèiø prevencijos kampanija šiemet vykdoma vasario ir kovo mënesiais.

Prisidëdamas prie šios iniciatyvos, Vartotojø švietimo centras kovo pradþioje išleidþia 2007 m. kalendoriø "Nebûk apgautas!", kuriame bus galima rasti naudingos informacijos apie daþniausiai pasitaikanèias apgavystes ir patarimø, kaip jø išvengti. Kalendorius bus platinamas Lietuvos regionuose bei skelbiamas Vartotojø švietimo centro interneto svetainëje www.vscinfo.lt.

Rekordinis sukèiø "laimikis" – 50 000 litø

Pastaruoju metu nuolat girdime apie naujas sukèiø aukas, iš kuriø išviliojami tûkstanèiai litø tariamai gelbstint artimuosius, šeimos narius ar draugus. Apgavysèiø scenarijus paprastai bûna toks: telefonu paskambina nepaþástamasis, kuris praneša jums apie jûsø šeimos nará (daþniausiai sûnø ar dukrà) neva ištikusià nelaimæ (avarijà, padarytà nusikaltimà). Kad "išgelbëtumëte" savo artimà jûsø prašoma atiduoti atvykusiam asmeniui tam tikrà pinigø sumà arba pervesti pinigus á nurodytà sàskaità. Daþniausiai savo aukomis sukèiai pasirenka senyvo amþiaus þmones, kurie, sulaukæ tokio skambuèio, sutrinka, išsigàsta ir, dar neatsitokëjæ po patirto šoko, atiduoda savo santaupas. Jie suþino, kad buvo apgauti, vëliau, kai paskambina savo artimiesiems.

Šiuo metu, kai nemaþai jaunø þmoniø yra išvykæ dirbti á uþsiená, sukèiø "taikiniu" vis daþniau tampa jø tëvai, gyvenantys Lietuvoje. Apgavikai jiems paskambina ir praneša apie jø atþalø padarytas tariamas avarijas, þalà ir reikalauja sumokëti pinigus, kurie turi padëti išvengti problemø. Kartais apgavikai tëvus netgi áspëja neskambinti savo vaikams aiškindami, kad jie negalës atsiliepti, pavyzdþiui, dël to, kad tuo metu yra policijoje.

Rekordinë pinigø suma, išviliota iš pagyvenusios moters, kuri "gelbëjo" savo sûnø, buvo 50 000 litø! Nors apie tokias apgavystes kalbama ir rašoma, vis didëjanti apgavysèiø statistika rodo, kad informacijos šia tema dar trûksta - jos ypaè reikia kaimuose ir atokiose vietose gyvenantiems asmenims.

Sukèiai naudojasi vaikø patiklumu

Áprastu reiškiniu jau tampa ir vaikø apgavystës. Vaikai gal ir yra girdëjæ apie apgautus senyvo amþiaus þmones, taèiau net neátaria, kad jiems gali paskambinti nepaþástamas asmuo ir meluoti apie jø tëvus ištikusià nelaimæ. Bûtina su vaikais kalbëtis apie tai. Reikia jiems paaiškinti, kad bûdami vieni namuose jie neatidarinëtø durø nepaþástamiems asmenims ir nevykdytø jokiø svetimø þmoniø nurodymø, pavyzdþiui, atnešti pinigus á nurodytà vietà, perduoti kokius nors vertingus daiktus. Tëvai vaikams matomoje vietoje turëtø palikti šeimos nariø ir kitø artimøjø telefonø numerius, kad prireikus šie galëtø jiems paskambinti ir suþinoti, ar jiems nieko neatsitiko. Vaikai, supratæ, kad buvo apgauti ir dël to padaræ þalà tëvams, gali patirti rimtø psichologiniø traumø.

Kà daryti sulaukus nepaþástamojo skambuèio?

* Nepasiduokite skambinanèiojo psichologiniam spaudimui.

* Paskambinkite savo artimajam ir išsiaiškinkite, ar jis iš tiesø pateko á nelaimæ ir ar jam reikalinga pagalba.

* Neskubëkite vykdyti nepaþástamøjø nurodymø, t. y. atiduoti pinigø á namus atvykusiam asmeniui ar pervesti juos á nurodytà sàskaità.

* Jeigu kyla átarimø dël skambinanèiojo ketinimø, kreipkitës á policijà telefonu 02 arba nemokama mobiliàja pagalbos linija 112.

Asmenys, nukentëjæ nuo apgavikø, raginami siøsti savo istorijas el. paštu adresu apgaules2007@nvtat.lt. Šios istorijos bus skelbiamos informacinës kampanijos metu, siekiant padëti Lietuvos gyventojams atpaþinti apgaules ir jø išvengti.

Daugiau informacijos apie apgavystes galima rasti šiose interneto svetainëse:

www.vartotojoteises.lt ,

www.vscinfo.lt ,

www.esaugumas.lt .

Vartotojø švietimo centro informacija

Nauja "S plius" paslauga padës sutaupyti ir laiko, ir pinigø

Osvaldas JOKUBAITIS

Verslininkai, kurie taupo klientø laikà ir savo pinigus, turëtø susidomëti nauja "S plius" paslauga, bûtina verslo ámonëms, naudojanèioms mokëjimo korteliø skaitytuvus. "S plius" siûlo specialià paslaugà, leidþianèià susisiekti su bankais internetu, o ne telefono linijomis. Toks ryšys gerokai greitesnis ir patikimesnis. Naujos paslaugos, pradëtos teikti nuo vasario, kokybe ásitikino jau ne viena Šiauliø ámonë.

"Þiburio" knygyne klientams, atsiskaitantiems mokëjimo kortele, nebetenka laukti. Mindaugo JUKNEVIÈIAUS nuotr.

Populiarëjant mokëjimo kortelëms, daþnai verslininkai netenka klientø, jei jø ámonëse, ástaigose ar prekyvietëse negalima atsiskaityti mokëjimo kortele. Nuostoliø patiriama ir tada, kai ši paslauga nekokybiška - kai atsiskaitant mokëjimo kortele tenka ilgai laukti. Keletà kartø dël to sugaišæ, vëliau klientai á tokias parduotuves nebeuþsuka, rinkdamiesi tas, kuriose atsiskaityti mokëjimo kortelëmis nëra problemø. Pavyzdys - "Lyros" prekybos centras. Ápratæ èia atsiskaityti mokëjimo kortelëmis pirkëjai šiomis dienomis turëjo rinktis kitas parduotuves, nes "Lyros" prekybos centre tokiu bûdu kurá laikà nebuvo galima atsiskaityti.

Dar neseniai ir "Þiburio" knygynas buvo viena iš tø vietø, kuriose kildavo problemø atsiskaitant mokëjimo kortele. Dabar jau daugiau negu mënuo padëtis yra pasikeitusi. "Atsiskaitantys kortele pas mus aptarnaujami netgi greièiau nei tie, kurie atsiskaito grynaisiais, - sako UAB "Þiburio" knygynas direktorë Irma Šambarienë. - Mokant kortele, dabar uþtenka keliø sekundþiø - perbraukti per skaitytuvà, jei reikia, duodi pasirašyti èeká ir viskas. Atsiskaitant grynaisiais, daþnai uþtrunkama ilgiau, nes reikia dar ir gràþos ieškoti".

Direktorë pasakoja, jog problemos dël gaišaties su mokëjimo kortelëmis nebekamuoja, uþsisakius specialià "S plius" paslaugà. "Iš pradþiø naudojomës telefoninio ryšio paslauga, bet ji pastaruoju metu vis strigo. Kartais pirkëjas, atsiskaitantis mokëjimo kortele, prie kasos turëdavo sugaišti po penkias ir daugiau minuèiø. Laukimas vargindavo ne tik klientà, bet ir kitus eilëje. Pasitaikydavo, jog dël gaišaties þmonës atsisakydavo ketinimo kà nors pirkti. Beje, bûdavo ir taip, kad dël prasto ryšio mokëjimo kortelëmis atsiskaitanèiø klientø aptarnauti net negalëdavome", - dalijosi patirtimi Irma Šambarienë.

Direktorë sakë iškart suklususi, kai jai buvo pasiûlyta pabandyti naujà "S plius" paslaugà - ryšá internetu. "Iš pradþiø nustebau, kad siûloma paslauga - pigesnë. Áprasta manyti, kad kokybiškesnë prekë ar paslauga turi bûti brangesnë. Siûlomos "S plius" paslaugos ákainis buvo gerokai maþesnis. Iki tol kiekvienà mënesá uþ telefono ryšá su bankais tekdavo mokëti po kelis šimtus litø per mënesá. Dabar prie "S plius" abonentinio mokesèio prisidëjo vos keletas litø. Ir jokiø papildomø mokesèiø. Negaliu atsistebëti, kad taip dar bûna - ir paslauga gerokai kokybiškesnë, ir pinigø sutaupai. Svarbiausia, jog viskas - ir paslaugos kokybë, ir mokestis - yra tokie, kokie ir buvo þadëti", - dþiaugësi Irma Šambarienë. Pasak jos, svarbu dar ir tai, kad kilus kokiam nors nesusipratimui pagalbos galima tikëtis itin greitai: "Šioje ámonëje dirba jauni malonûs þmonës, kurie visada dirba profesionaliai".

"S plius" marketingo direktorius Vaidas Rutkauskas sako, jog nuo vasario pradëta teikti specialia paslauga gali naudotis ne tik "S plius" interneto vartotojai. Jà uþsisakyti gali ir tie verslininkai, kuriems "S plius" internetas nereikalingas. Pageidaujantiems šios paslaugos tiesiog ávedama speciali interneto linija, skirta tik mokëjimo korteliø duomenims perduoti, ir greitesnis atsiskaitymas mokëjimo kortelëmis yra garantuotas. Pasak V. Rutkausko, svarbu ir tai, kad teikiant šià paslaugà internetu ámonei netaikomas transakcijø sujungimo mokestis. Naujos "S plius" paslaugos mënesinis mokestis - vos 25 litai (su PVM).

Klientø patogumui "S plius" ádiegë "vieno numerio" sistemà, todël visà informacijà apie "S plius" teikiamas paslaugas bei pagalbà iškilus problemoms galite gauti paskambinæ šiais telefonais: 8~41 55 33 22 arba 8~700 121 01.

Oksana LAURUTYTË

"Va èia prasideda aviacinë logistika!" - šûkteli Šiauliø oro uosto direktorius Romas Mikšys, drauge su kolegomis ir þurnalistais pakilæs á 5 metrø 60 centimetrø aukštá. Á toká aukštá mus iškelia prieš keturis mënesius oro uosto ásigytas galingas keltuvas. Šiuo keltuvu á visø tipø "Boingà" galima pakelti ir iš jo iškrauti net 20 tonø sveriantá kroviná. Dabar Šiauliø oro uostas jau gali konkuruoti su Kauno oro uostu, taèiau iki visiško funkcionavimo dar trûksta daug dalykø, pavyzdþiui, modernaus trapo. Dabartinis yra dar iš tø laikø, kai á Šiaulius buvo atskridæs tuometis Sovietø Sàjungos vadovas Michailas Gorbaèiovas.

"Gorbaèiovo" trapas pasenæs ir morališkai, ir fiziškai.

Nebëra ko gëdytis

"Kai reikia išlaipinti ar álaipinti keleivius, septyniese stumiame trapà prie lëktuvo, net gëda. Leidþiame lipti vos po du þmones. Rusai á tai nereaguoja, o uþsienieèiai traukia fotoaparatus ir ima mus fotografuoti - jiems tai egzotika", - apmaudþiai kalba Vytautas Navickas, Šiauliø oro uosto orlaiviø aptarnavimo pamainos viršininkas.

Ne tik jo, bet ir viso oro uosto kolektyvo svajonë bûtø, kad oro uostas pagaliau gautø pakankamai lëšø ir ásigytø normalià árangà bei technikà. Þinoma, dabartinis trapas istoriškai labai ádomus - atveþtas èia, kai maþdaug prieš septyniolika metø Šiauliuose viešëjo Michailas Gorbaèiovas. Trapas taip ir pasiliko, yra naudojamas iki šiol, bet ar šimtams keleiviø, kurie galëtø atskristi á Šiaulius ir èia palikti pinigus, pasiûlysi tokià egzotikà? Pasaulio pilieèiams juk reikia patogumo, o svarbiausia - saugumo.

Kai á oro uostà atskrenda lëktuvas su þmonëmis, "Gorbaèiovo" trapà traktorius prie lëktuvo turi tempti apie pusæ kilometro. Paskui tempia atgal. Vis geriau, nei nieko - þmonës išlaipinami. Taèiau oro uostas jau gali pasigirti turintis árangà ir technikà, reikalingà kroviniams á lëktuvus pakrauti ir iškrauti.

Šiauliø oro uosto direktorius Romas Mikšys dþiaugiasi, kad miesto savivaldybë skyrë lëšø ir leido dar šiek tiek pasiskolinti. Uþ skolintus pinigus oro uostas uþ 350 tûkstanèiø litø ásigijo galingà keltuvà. Keltuvas pagamintas 1993 metais, naujas kainuoja pusantro milijono litø.

"Bet gëdos jau dabar nebëra. Kauno oro uostas toká pat turi. Jei reikëtø iškrauti, pavyzdþiui, visø tipø "Boingo" lëktuvø atskraidintà kroviná, jokios bëdos nebebûtø. Jau ir prancûzø kariškai, kovo mënesá pakeisiantys belgø kariø misijà, susidomëjo lëktuvø krovimo tecnika ir krovinius, reikalingus misijai vykdyti, atskraidins", - patenkintas R. Mikšys.

Lipame ant keltuvo - jis kelia mus á beveik šešiø metrø aukštá. "Krovinys uþdedamas ant aviacinës paletës, tada slenka tiesiai á lëktuvà. Bûtø gerai, jei áranga bûtø nauja, bet gerai ir taip", - šypsosi oro uosto vadovas. Vadinasi, jei á Šiauliø oro uostà bûtø atskraidinta 20 tonø bananø, keltuvas vienu ypu juos iškrautø? "Lëktuvas ir 120 tonø bananø gali atskraidinti, bet kur juos sukrauti? Ne tik bananai pas mus atskristø, jei bûtø terminalas, sukurtas logistikos centras. Apie kà aš visus metus kalbu? Kodël nesukûrus stipraus Šiauliø oro uosto?" - uþsidegæs kalba R. Mikšys.

"Piramidë" nesugrius

R. Mikšys vedasi á kità angarà, kur sustatyti veþimëliai aviacinëms paletëms. "Naudotus veþimëlius pirkome iš Prancûzijos Šarlio de Golio oro uosto. Uþ vienà mokëjome po pustreèio tûkstanèio eurø, o nauji kainuotø po septynis tûkstanèius", - paaiškina direktorius ir tæsia, kad Šiauliø oro uostas ásigijo automobilá, kuris pasitinka ir palydi lëktuvus ir kuriame yra sumontuota visa reikalinga áranga šiai funkcijai atlikti. Pinigus šiam automobiliui pirkti oro uostas skyrë iš savo biudþeto. Seniau automobilis, skirtas pasitikti orlaivá, buvo naudojamas ir administracijos reikmëms, o to neleidþia aviacinio saugumo ástatymai.

Šiauliø oro uostas jau gali pasigirti turintis árangà ir technikà, reikalingà kroviniams á lëktuvus pakrauti ir iškrauti. Oro uosto direktorius Romas Mikšys dþiaugiasi, kad oro uostas ásigijo galingà keltuvà, kuris gali aptarnauti visø tipø "Boingus", aerobusus ir kitus lëktuvus, pagamintus vakarø valstybëse.

"Norime tapti atsarginiu Rygos oro uosto veþëjams. Bet tam reikia mašinos, galinèios atlikti geriamo vandens padavimo ir fekalo paëmimo funkcijà. Dar ir autobusas keleiviams veþti verkiant reikalingas, juk nuo pakilimo tako iki perono yra 2,5 kilometro. Dar reikia šiuolaikinës kuro mašinos, þodþiu, daug ko reikia, bet daug ir padaryta per tuos metus", - nusišypso R. Mikšys.

Þinoma, oro uostas kasdien turi darbo - aptarnauja karinius lëktuvus, pavyzdþiui, specialia nuledinimo mašina paruošia lëktuvà skrydþiui, atliekami kiti darbai. "Sako, pas mus lëktuvai neskrenda. Kauno oro uostas turi didelá peronà, lëktuvai gali lengvai apsisukti, šalia yra keleiviø terminalas, automobiliø stovëjimo aikštelë, kursuoja maršrutinis autobusas. Ir Kauno oro uostas plëtosis - jis jau susiformavæs. Jiems maþiau galva skauda, o pas mus dar daug ko trûksta - lëktuvai dël nesuremontuoto B takelio priversti perone apsiskukti, o peronas yra per siauras. Kariškiai perono ir B tako neremontuos, todël riekia remontuoti patiems", - kalba direktorius.

R. Mikšys Šiauliø oro uostui vadovauja metus, o per tuos metus padaryta tikrai daug. "Šiauliø oro uostas dar tik kuriamas ir, reikia pripaþinti, kad oro uostà po to, kai já po bankroto perëmë kariškiai, reikia vël formuoti iš naujo. Savivaldybës ámonë "Šiauliø oro uostas" neturëjo kur kurti uosto infrastruktûros. Turint tik licencijà aptarnauti orlaivius dar nereiškia, kad jis gali plëtotis", - sako oro uosto vadovas.

Šiauliø oro uostui reikia ne tik infrastruktûros. Reikia statyti pastatus, turëti plëtros planus, projektus, þemæ. Ir visus pastaruosius metus šiø darbø pagrindas yra kuriamas. Kai oro uostas buvo uþdarytas, jo darbuotojai remontavo technikà, formavo kolektyvà. Šiandien šis kolektyvas - 20 þmoniø. Sustiprintas autoûkis, kuris tiesiogiai aptarnauja orlaivius: ápila kuro, teikia elektrà, pristato keleiviø trapà, nuledina orlaivius - viskà priþiûri kvalifikuoti darbuotojai. Dabar oro uoste dirba ir aštuoni licencijuoti aviacinio saugumo specialistai. "Man atëjus vadovauti to nebuvo - viskas buvo "pakabinta" ant vieno þmogaus. Dabar galime bûti ramûs, kad jei koks nors darbuotojas susirgtø, piramidë nesugriûtø", - dþiaugiasi R. Mikšys.

Reikia suspëti á "Šengeno traukiná"

Anot Šiauliø oro uosto vadovo, pastaràjá pusmetá, kai oro uostas nedirbo, buvo uþsakytas terminalo dujofikavimo projektas. Itin rûpinamasi, kad oro uostas atitiktø Šengeno reikalavimus, todël parengti net keli projektai. "Šio mënesio pabaigoje atvaþiuos specialistai iš Pasienio departamento. Jau þinau, kad Šengeno projektui bus pritarta, beliks tik já ágyvendinti. Savivaldybei tereikës apsispræsti dël lëšø, mat terminalà, kuris yra kariškiø nuosavybë, reikia plësti", - sako R. Mikšys.

Kariškiai Šiauliø oro uostui terminalo pastato neatiduoda, taèiau vis tiek reikia á já investuoti. Kitàmet kovo mënesá ásigalioja Šengeno šaliø sutartis. "Jei pastatà rekonstruotume, taptume Šengeno šaliø oro uostu ir neprarastume tarptautinio oro uosto statusà. Jei nerekonstruotume, taptume tik vidiniu oro uostu", - prognozuoja oro uosto vadovas teigdamas, kad privalu atitikti Šengeno reikalavimus, nes niekas neþino, kiek gali uþtrukti, norint prarastà statusà susigràþinti.

"Jau ir taip esame atsilikæ, matome, kad kiti oro uostai pleèiasi, dirba. Tai jiems lengva daryti, nes jie turi savo þemæ, savo planus, projektus, o Šiauliai dar þemës neturi, bet turi galutinai suderintà projektà, kurá ruošëme su Savivaldybe. Gavome Krašto apsaugos ministro raštà, kuriame konkreèiai nurodyta, kokius þemës plotus kariškiai atiduoda Šiauliø oro uostui", - pasakoja direktorius.

R. Mikšys sako, kad miesto savivaldybëje projektuotojai jau rengia sàlygas dël oro uosto detaliojo plano. Projekte bus nurodyta oro uosto þemë. "Jau kitàmet bus kuriamas oro uosto plëtros planas. Šis planas bûtinas, be jo oro uosto nesukursi. Savaime suprantama, kad norint pritraukti investuotojus be plano nieko nebus", - uþsidegæs kalba direktorius.

Anot jo, oro uostas gavo visas prieigas prie šiaurinio perono ir G tako šiaurinës dalies. Šiame take galëtø bûti lëktuvø angarai, jie bûtø aptarnaujami, remontuojami, valomi, plaunami. Vëliau bûtø galima numatyti, kur statyti sandëlius, keleiviø terminalà.

Šiauliø oro uostas, dël bendradarbiavimo su kariškiais dirba pelningiau, bet plëstis iš savo uþdirbamø lëšø negali - jø per maþai. R. Mikšio ásitikinimu, Šiauliø oro uostas ir jo problemos niekur nedings - jam plëtoti reikia skirti lëšø, antraip miesto valdþiai oro uostas bus nuolatiniu galvos skausmu.

Birutë VALEIKYTË

Šiauliø universiteto Menø fakulteto dailës ir dizaino specialybës penktakursiai dþiaugiasi, jog studijø metu turëjo, anot jø, tikrà darbà. Taip studentai ávertino savo dalyvavimà bendrame universiteto ir Šiauliø banko lizingo projekte "Idëja ámonës šventei".

Projekto "Idëja ámonës šventei" dalyviai rezultatais liko patenkinti.

Projekte dalyvavo penkiolika Šiauliø universitete studijuojanèiø bûsimøjø dizaineriø, kuriems vadovauja dëstytoja Graþina Šimoliûnienë. Penktadiená Šiauliø banko lizingo salëje buvo surengta projekto darbø ekspozicija. Anot Šiauliø banko lizingo direktorës Verutës Vitkevièienës, studentai savo idëjomis ir pasiûlymais pranoko verslininkø lûkesèius – darbai ádomûs, kruopšèiai atlikti ir kûrybiški. Patys studentai dþiaugësi, kad jie turëjo ne kokià nors abstrakèià, bet labai konkreèià uþduotá – reikëjo ávertinti ir firmos reikalavimus, ir verslo taisykles, ir realias galimybes idëjai ágyvendinti.

"Manome, kad Dailës fakultetas, kuriame sklando tiek daug puikiø idëjø, kuriame dirba tiek daug talentingø þmoniø, iki šiol miesto ámoniø buvo lyg nepastebëtas. Dabar iš savo kolegø verslininkø jau girdþiu, kad mûsø bendradarbiavimas su studentais sukëlë daug minèiø ir jiems", - dþiaugiasi V. Vitkevièienë.

Visi projekte dalyvavæ studentai buvo apdovanoti dovanomis bei padëkos raštais, kurie suteikia jiems galimybæ kreiptis á Šiauliø banko lizingà rekomendacijos ieškant darbo. Geriausiais buvo pripaþinti Ligitos Guginytës, Irmanto Mauruèo, Vikos Klemenytës, Nerijaus Šimkaus ir Rasos Sabutytës darbai.

Laura AUKSAITYTË

Vasario 1-oji - gera diena "S plius" interneto vartotojams. Kodël? Todël, kad nuo šios dienos visi interneto abonentai gauna puikià dovanà - naršymas Lietuvos tinklalapiuose ir informacijos siuntimas iš lietuviškø serveriø yra nemokamas.

Greièiau ir nemokamai

"S plius" internetu naudojasi daugiau nei 17 tûkstanèiø interneto vartotojø, kuriø kasdien daugëja. Visi mûsø interneto vartotojai nuolat yra dþiuginami naujomis paslaugomis, stabiliomis paslaugø kainomis ir vis spartesne interneto greitaveika.

Nuo vasario 1-osios skelbiama dar viena dþiugi þinia - visø interneto planø, kuriuose buvo skaièiuojami megabaitai uþ siøstà ar priimtà informacijà, abonentams nuo šiol nereikës sukti galvos naršant Lietuvoje, nes naršant Lietuvos tinklalapiuose ar siunèiant informacijà iš serveriø, esanèiø šalyje, megabaitai nebeskaièiuojami.

"S plius" interneto vartotojams visada siûlë patrauklius planus geromis kainomis. Nuo vasario 1-osios populiariausi planai tampa dar patrauklesni, nes padidëjo interneto greitaveika, pavyzdþiui, "Kokybinio plius" plano AN1 greitaveika nuo šiol yra iki 2,5 Mbps.

Modernusis "S plius" optinis interneto tinklas nuolat pleèiamas

"S plius", gerindamas interneto paslaugø kokybæ, diegia optinio tinklo technologijas, kad bûtø galima sparèiau ir kokybiškiau perduoti duomenis. Šiuo metu optinis tinklas yra ádiegtas šiose gatvëse: Gytariø, Geguþiø, Kvieèiø, K. Korsako, Aido, Dainø, Architektø, Lyros, Gardino, Lieporiø, S. Dariaus ir S. Girëno, Saulës take, Gvazdikø take, Sevastopolio, Krymo, V. Grinkevièiaus, Birutës, Paukšèiø take, Tilþës, Skalviø, Statybininkø. Verslo atstovams optiná "S plius" internetà jau dabar galime pasiûlyti "Šiauliø verslo inkubatoriuje", mados ir laisvalaikio centre "Saulës miestas", UAB "Šiauliø verslininkø rûmuose" (buvæs "Projektavimo institutas").

Pasitikslinti, ar jûsø name jau yra optinis "S plius" interneto tinklas , galite interneto tinklalapyje www.splius.lt arba paskambinæ telefonu 8~41 55 33 22.

Optinis interneto tinklas nuolat pleèiamas, todël "S plius" interneto abonentus, kuriø name jau yra optinis tinklas, kvieèiame pasirinkti tinkamiausià jiems optinio tinklo planà. Šiø planø nuo vasario 1-osios yra net keturiolika, pavyzdþiui, itin patrauklus yra "Optinis plius" planas OA1. Besinaudojantys šiuo planu interneto vartotoji vos uþ 35 litus per mënesá 30 tûkstanèiø megabaitø informacijos gali siøsti net iki 10 Mbps sparta. Primename, kad informacijà siunèiant iš lietuviškø serveriø megabaitai neskaièiuojami.

Optinio interneto tinklo vartotojams siûlomi ir "Optiniai ekonominiai" bei "Optiniai kiekybiniai" planai.

Nauja paslauga verslo atstovams

"S plius" pradëjo teikti itin patogià paslaugà verslo ámonëms, naudojanèioms mokëjimo korteliø skaitytuvus. Ja turëtø susidomëti verslininkai, kurie nori taupyti ir greièiau aptarnauti pirkëjus.

Šia paslauga gali naudotis ir "S plius" interneto vartotojai, ir nesinaudojantys "S plius" internetu. Visiems pageidaujantiems bûtø ávesta speciali interneto linija mokëjimo korteliø duomenims perduoti. Klientai galëtø daug greièiau atsiskaityti mokëjimo kortelëmis, o ámonei nebûtø taikomas transakcijø sujungimo mokestis. Šios paslaugos mënesinis mokestis - vos 25 litai (su PVM).

"S plius" ádiegë "vieno numerio" sistemà, tad visà informacijà apie "S plius" teikiamas paslaugas bei pagalbà iškilus problemoms galite gauti paskambinæ telefonais: 8~41 55 33 22 arba 8~700 12101.

Stokojantiems ryþto pradëti verslà – nemokami ekspertø patarimai

Verslo plano turnyras (VPT) Lietuvoje jau treèià kartà skelbia verslo idëjø paieškà. Europos Komisijos pripaþintas vienu iš dviejø geriausiø verslumà skatinanèiø iniciatyvø Lietuvoje, turnyras suteikia galimybæ asmenims, brandinantiems verslo idëjà, parengti efektyvø verslo planà, nemokamai padedant profesionalams.

Dël 70 tûkstanèiø litø vertës prizinio fondo besivarþantys VPT dalyviai verslo planà rengs etapais, nemokamai dalyvaudami praktiniuose mokymuose, verslo klubuose. Jiems bus suteikiamos individualios konsultacijos. Verslo planp turnyrà treèius metus iš eilës rengia VšÁ Šiaurës miestelio technologijø parkas, šiemet partneriu pasikvietæs SEB Vilniaus bankà, kurio ekspertai dalyvaus verslo klubuose – diskusijose su turnyro dalyviais. Verslo planø efektyvumà ir ágyvendinimo galimybes vertins sëkmingai Lietuvoje veikianèiø ámoniø vadovai, turintys ilgametæ patirtá versle, banko darbuotojai, verslo konsultantai, universitetø dëstytojai, verslo paramos organizacijø atstovai, technologijø ekspertai bei kiti kompetentingi asmenys.

Šiemet turnyro naujiena – išsiplëtusi jo geografija. Pirmà kartà VPT vyks ne tik Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje ir Šiauliuose, bet ir Panevëþyje bei Alytuje. "Siekiame išplësti dalyviø ratà, kadangi gerø idëjø tikrai yra, o þiniø ir dràsos trûksta visose amþiaus grupëse bei regionuose", – teigia Šiaurës miestelio technologijø parko direktorius Gediminas Pauliukevièius.

Pasak SEB Vilniaus banko Verslo plëtros departamento direktorës Deimantës Bareikienës, parengti kokybiškà verslo planà asmeniui arba þmoniø grupei nëra labai paprasta, nes tai reikalauja daug finansiniø, verslo rizikos valdymo ir kitø þiniø, ávairiø srièiø išmanymo. "Vis dëlto svarbiausia gera verslo idëja, kurià galima bûtø nukreipti teisinga linkme. Verslumo ágûdþiø galima ágyti tam skiriant laiko ir pastangø", – sako D. Bareikienë. Pasak jos, bankas ne tik tapo finansiniu projekto partneriu, bet ir prisidës patardamas, vertindamas rengiamus verslo planus, banko grupës ekspertai mokymø metu pasidalys savo patirtimi ir þiniomis, kurios pravers dalyviams realioje verslo veikloje.

Kita šiø metø naujovë – SEB Vilniaus banko grupës ámonë "SEB Enskilda" ásteigë naujà prizà – verslo vizità á JAV, kurio metu savo verslo planà bus galima pristatyti uþsienio investuotojams. Po kiekvieno turnyro etapo geriausieji bus skatinami piniginiais prizais, o trys geriausiø verslo planø ir inovatyviausio verslo plano, kuriam UAB "Invega" ásteigë 15 tûkstanèiø litø piniginá prizà, autoriai paaiškës rugpjûèio 30 dienà.

Organizatoriai pabrëþia, kad dalyvauti ir registruotis bet kuriame etape gali visi, brandinantys verslo idëjas, arba tie, kurie jau turi verslà, taèiau dar neturi išsamaus verslo plano. 2006 m. VPT pirmàjà vietà iškovojusi Augusto Alešiûno, Justo Šeškevièiaus, Aleksandro Èirgelio ir Sigitos Banevièiûtës komanda "Groþis.net" dalyvavo jau turëdama veikiantá groþio paslaugø portalà, taèiau dar neparuošusi veiklos strategijos. Nuskynusi laurus VPT, ji sëkmingai ir kryptingai plëtoja savo veiklà.

Registracija á VPT – www.versloturnyras.lt

Parengë Irena Urbonavièienë

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Ar galëtumëte patikëti, kad kai kurie þaislai yra valgomi? Þinoma, jie skirti ne tam. "Lipo" þaislai lavina vaizduotæ ir suteikia atradimo dþiaugsmà, kai prieš akis kyla pilys, mašinos, medþiai ir kitos groþybës. Vienintelë Lietuvoje, Kuršënuose ásikûrusi, antrus metus skaièiuojanti ámonë "Biopakas" šià lavinamàjà priemonæ vaikams gamina iš krakmolo ir maistiniø daþø. Þaislas atitinka Europos sàjungos keliamus reikalavimus, pripaþintas tarptautinëse parodose ir paklausus uþsienio rinkose.

Pastelinës "Lipo" granuliø spalvos laikui bëgant taps ryškesnës, o detaliø kiekis pakuotëse bus ávairus, tad vaikai galës pasirinkti - kurti vienà personaþà arba statyti ištisà miestà.

Neteršia gamtos

"Þaislà pamatëme Vokietijoje. Mums patiko ádomus produktas. Pirmiausia já išbandë paþástamø vaikai. Kai išvydome dideles deganèias jø akis, nusprendëme imtis šiø þaislø gamybos. Ásigijome technologijà, specialià árangà ir jau baigiame sëkmingai ásitvirtinti Lietuvos bei uþsienio rinkose. Kol kas produktà eksportuojame á Lenkijà, Latvijà ir Rusijà. Turime ir daugiau uþmegztø rimtø kontaktø, todël pleèiamës. Daug vaþinëjame po ávairias Lietuvos ir tarptautines parodas. Didþiausias laimëjimas - diplomas ir pripaþinimas pernai Rusijoje vykusioje garsiausioje tarptautinëje þaislø parodoje "Vaikystës pasaulis", - apie verslo subtilybes kalba UAB "Biopakas" direktorius Albertas Mukulys, vadovaujantis vos keturiø darbuotojø kolektyvai.

Bendrovë iš biomedþiagø gamina ne tik þaislus. Vartotojus jau pasiekia Europoje naudojami pakuoèiø uþpildai iš bioplastiko - medþiagos, pagamintos iš natûraliø, gamtoje suyranèiø þaliavø. "Dauguma þino biodyzelinà, bioetanolá, taèiau iš tikrøjø yra kur kas daugiau gamtos neteršianèiø produktø. Biotechnologijos vystysis ir joms priklauso ateitis. Þaislas iš bioplastiko - pirmas þingsnis á gana didelæ naujø produktø gamà", - dësto pašnekovas.

Be kvapo, be skonio, be konkurencijos

"Lipo" - tai granulës, pagamintos iš maistinio krakmolo su specialiais priedais, kurios sudrëkintos limpa viena prie kitos, prie stiklo, popieriaus ar kitokio neriebaus paviršiaus. Taip išnaudojama krakmolo savybë - ji, sugëræs drëgmæ, tampa lipnus. Á pakuotæ ádedama sintetinë servetëlë, kuri naudojama detalëms sudrëkinti.

Kadangi granulës yra spalvotos, vaikams knieti jø paragauti, taèiau ir jø paragavus nekils grësmë vaiko sveikatai. Visos þaliavos, neturinèios nei kvapo, nei skonio, yra maistinës. Paragauti þaislo - tas pats, kas krakmolà šaukšteliu kabinti. Tik koks vaikas su malonumu já valgys?

Jeigu þaislà ámesite á vandená, jis ištirps. Tai gana stabili medþiaga, kuri normaliomis atmosferos sàlygomis ilgai išsilaiko nepakitusi. Sudþiuvusià jà galima sulauþyti, supjaustyti plastikui skirtu peiliu ir naudoti keletà kartø. Vis dëlto ši medþiaga nëra amþina.

"Konkurentø neturime. Analogu galima bûtø pavadinti plastilinà, bet tai šiek tiek kitokia medþiaga. Labiau jauèiame sezoniškumà. Vasarà išauga paplûdimiui skirtø þaislø prekyba, nes vaikai nori lakstyti, þaisti, maudytis, statyti smëlio pilis, aktyviai sportuoti, o mûsø gaminamam þaislui reikia dëmesio. Tik jeigu vaikas turi kûrybinæ gyslelæ, já nuo mûsø þaislo sunku bus atitraukti bet kokiu metø laiku. Dalyvaudami parodose, prie savo stendo leidþiame vaikams šiais þaislais paþaisti. Kartais dël to tëvams tenka palikti mums vaikà, apeiti visà parodà ir gráþus jo niekaip nuo þaidimo nenusivilioti. Beje, þaislø pasaulyje taip pat egzistuoja mados. Jeigu populiari tapo kokia nors lëlë, tai visiems jos reikia. Þaislà populiarina ir reklama, nors jeigu vaikams þaislas netiks, tai ir geriausia reklama nepadës", - ásitikinæs A. Mukulys.

Suburia šeimà

Direktorius sako, kad "Lipo" þaislas skiriamas vaikams nuo trejø metø iki paauglystës. Jo nuomone, maþylis iki trejø metø savarankiškai dar negeba kurti, o ir vëliau bent iš pradþiø šalia vaiko turëtø bûti suaugæs asmuo. Taip šeima gali leisti laikà kartu, bendrauti. "Lietuviams rûpi nupirkti vaikui þaislà, kurá padavus jis dvi tris valandas galëtø þaisti vienas. Suprantu, kad gyvenimo sparta didelë ir labai patogu pasodinti vaikà prie kompiuterio. Juo labiau, kad vaikai apie juos neretai išmano daugiau nei suaugusieji, taèiau atsainus tëvø poþiûris á vaikø lavinimà stebina. Sakome, kad uþ Rusijà á Europà esame paþengæ toliau, taèiau ten lavinamieji þaislai gerokai paklausesni, o vaikø lavinimo bûreliai aktyviai pleèiasi", - mano "Biopako" vadovas.

A. Mukulys sako þaislø sritimi susidomëjæs neatsitiktinai. Bûdamas chemikas, vadovas pats dalyvauja kuriant þaislus, domisi paèia technologija ir þavisi originaliu, nepanašiu á kitø ámoniø gaminamus, þaislu. Tiesa, direktoriaus nuomone, bet kokia ekonominë veikla negali egzistuoti remdamasi vien altruizmu, ji turi duoti pelno, bet viena, kai uþdirbi pinigus tik tam, kad uþdirbtum, ir visai kas kita, kai dirbi su malonumu.

Asta ŠIUKŠTERIENË

Šiauliai, kadaise buvæ pramonës centru, pamaþële atsigauna. Nors pagal bendrojo vidaus produkto rodiklá Šiauliai atsilieka nuo kitø Lietuvos didmiesèiø, sumanûs miesto verslininkai ir perspektyvios ámonës bando uþimti lyderio pozicijas. Kai kam tai pavyksta. Visi nacionaliniai konkursai neapsiëjo be Šiauliø vardo paminëjimo.

Geriausi šalyje

Dukterinë AB "Neaustiniø medþiagø fabrikas" ámonë "Trivilita" apdovanota uþ tai, kad per metus eksportà padidino 158 procentais. Per tris šiø metø ketvirèius šiaulieèiai eksportavo savo pagamintø èiuþiniø ir kušeèiø daugiau negu uþ 20 milijonø litø.

"Lietuvos eksporto prizas"

Iš prezidento Valdo Adamkaus rankø "Lietuvos eksporto prizà" atsiëmë šiauliškës UAB "Trivilita" generalinis direktorius Eugenijus Gvalda. Dukterinë AB "Neaustiniø medþiagø fabrikas" ámonë "Trivilita" apdovanota uþ tai, kad per metus eksportà padidino 158 procentais. Per tris šiø metø ketvirèius šiaulieèiai eksportavo savo pagamintø èiuþiniø ir kušeèiø daugiau negu uþ 20 milijonø litø. Uþsienyje "Trivilita" dabar parduoda daugiau nei pusæ savo produkcijos. Ámonë gamina èiuþinius, kušetes, spyruoklinius blokus, antklodes, pagalves, impilus, patalynës uþvalkalus, lovatieses. Sëkmingà eksporto augimà šiemet lëmë uþkariautos naujos rinkos, ádiegtos naujos gamybos technologijos bei árengimai.

"Lietuvos eksporto prizà" jau šeštus metus teikia Lietuvos prekybos, pramonës ir amatø rûmø asociacija su regioniniais prekybos, pramonës ir amatø rûmais.

"Inovacijø prizas"

UAB "Putokšnis" tapo prizininku nacionalinio konkurso "Inovacijø prizas" inovatyviø ámoniø kategorijoje. Plastikinæ tarà gaminanti šiaulieèiø bendrovë rinkai pateikë moderniausius Baltijos šalyse QPET ruošinius ir butelius, kurie pasiþymi ypaè geromis barjerinëmis savybëmis ir ilgiau išlaiko produktà švieþià. "Putokšnis" pernai atnaujino gamybos technologijas, investavo á ámonës plëtrà, diegdamas naujoves bendradarbiauja su uþsienio partneriais. Anot bendrovës generalinio direktoriaus Alvydo Stulpino, laimëti "Inovacijø prizà" padëjo viso kolektyvo poþiûris. "Visi - nuo darbuotojø prie árenginio, technologø iki vadybininkø ir vadovø – suvokia, kodël tai daroma, o kai sukuriamas toks gaminys, kuris gali konkuruoti uþsienio rinkose, ir klientas patenkintas – tai visø pasiekimas. Laimëjæ jauèiamës gerai – tai pripaþinimas ir pridëtinë mûsø biznio vertë", - neabejoja A. Stulpinas.

Inovatyvaus gaminio kategorijoje prizo siekë trys šiaulieèiø ámonës. Nors jos jo ir nelaimëjo, taèiau buvo ávertintos ir tapo konkurso laureatais. Bendrovë "Ergolain baldai" ávertinta uþ vadovo biuro baldø serijà, kurioje netradiciškai panaudotos medþiagos - ekologiško lino pluošto plokštës bei unikaliai suderinta oda ir mediena. Barono TÛB "Salda", naudodama naujausius vëdinimo pramonës išradimus, sukûrë ekonomiškà, paprastai valdomà vëdinimo ir šildymo árenginá. O UAB "Šiauliø tauro kalvis" pagamino Lietuvos rinkoje analogø neturintá þidiná šiuolaikinio dizaino marmuro apdaila, valdomà distanciniu pulteliu.

Anot Jurgio Damkaus, Lietuvos inovacijø centro atstovo Šiaurës Lietuvoje, inovacijos – tai versle pritaikomos naujovës, kurios turi komercinæ naudà. Jas bûtina skatinti, nes inovacijos - konkurencingumo pagrindas, kai nuolat brangsta darbo jëga ir ištekliai. Todël pernai ir buvo sugalvotas konkursas "Inovacijø prizas". Šio konkurso populiarumas auga: pernai buvo gauta tik 15 paraiškø iš visos šalies, o šiemet 68 – keturis kartus daugiau.

Šiauliuose vykusioje þemës ûkio parodoje "AgroBalt" bendrovë "Gubernija" uþ alø "Gubernija Stella" buvo apdovanota aukso medaliu. Anot bendrovës generalinio direktoriaus Romualdo Dunausko ir komunikacijos direktorës Violetos Dunauskienës, tai labai kokybiškas natûralus produktas.

"AgroBalt 2006" medalis

Šiemet pirmà kartà Šiauliuose vykusioje þemës ûkio parodoje "AgroBalt" aštuoni eksponatai apdovanoti aukso medaliais, iš jø keturi maisto produktai ir tik vienas gërimas. Šis medalis skirtas UAB "Gubernija" uþ alø "Gubernija Stella". Ávertinimas alaus daryklos vadovams buvo laukta nominacija, nes, anot bendrovës komunikacijos direktorës Violetos Dunauskienës, tai labai kokybiškas natûralus produktas, ekspertø pripaþinimà pelnæs tuo, kad natûralios fermentacijos bûdu pasiektos tokios aukštos skonio savybës. "Tai šviesus, lengvas ir gaivus alus, gaminamas iš specialiai alui virti paruošto vandens, itin aukštos kokybës šviesiojo mieþiø salyklo, aromatiniø apyniø ir ryþiø. Kita vertus, tai brangiausias alaus produktas Lietuvoje. Ar populiarus? Kadangi tai aukšèiausios klasës produktas, kurio kaina didelë, tai jo pardavimai pateisina mûsø lûkesèius", - nenusivilia V. Dunauskienë.

Šiauliø alaus darykla "Gubernija" yra ketvirta pagal parduodamo alaus kieká šalyje, o dël eksportuotojo pozicijø galëtø ir pasiginèyti. "Kartais bûname patys didþiausi eksportuotojai, kartais – maþesni. Mus gali aplenkti tie didieji fabrikai, kurie turi ámones kitose šalyse ir veþa produkcijà iš sandëlio á sandëlá. Jie áformina tai kaip eksportà, o iš tikrøjø tiesiog atiduoda produkcijà savo dukterinei ámonei. Mes nesame korporatyvinë ámonë ir neturime tokiø galimybiø manipuliuoti, todël mûsø eksportas yra tikrasis eksportas. Todël drástu teigti, kad esame didþiausi alaus eksportuotojai Lietuvoje", - ásitikinusi V. Dunauskienë.

Šiauliø ámonëms – šeši "Metø gaminio" aukso medaliai

Viename svarbiausiø pagal verslo bendruomenës pripaþinimà jubiliejiniame – dešimtame - konkurse "Lietuvos metø gaminys" aukso medalius pelnë šešios Šiauliø ámonës.

Auksu ávertintas AB "Šiauliø duona" populiarusis lyg namuose keptas "Varškës pyragas".

UAB "Rûta" vertinimo komisijà suþavëjo iš šokolado išlietu Lietuvos þemëlapiu ir pelnë medalá uþ saldainiø rinkiná "Lietuva". Toks "Rûtos" sumanymas buvo netikëtas net stambiam formeliø gamintojui Belgijoje, kur buvo uþsakytos šalies þemëlapio formos šokoladui lieti. Šalies þemëlapis išlietas iš itin aukštos kokybës, kartoko, 70% kakavos sausøjø medþiagø turinèio šokolado. Gaminys unikalus rankø darbo šokoladiniais saldainiais. Originaliø formø ir puošimo juodojo ir baltojo šokolado kûriniai su smulkintais kakavos vaisiais, juodaisiais serbentais, vynu "Marsala", šampanu bei kitais subtilaus skonio ádarais turëtø átikti net labai išrankiam vartotojui. Su saldainiais á dëþutæ ápakuojamas atvirukas su áþymiausiais Lietuvos vaizdais bei lankstukas apie šalá.

UAB "Rûta" pardavimø ir rinkotyros skyriaus vadovë Diana Zvëgienë: "Mûsø tikslas buvo ne tik sukurti gardþiø saldainiø rinkiná. Siekëme, kad saldainiø rinkinys "Lietuva" taptø suvenyru, formuojanèiu patrauklø Lietuvos ávaizdá".		UAB "Šiauliø tauro televizoriai" aukso medaliu apdovanoti uþ 32 colø ástriþainës televizoriø "Angel" skystøjø kristalø ekranu.
Bendrovës "Šiauliø duona" "Varškës pyragas" gavo ne tik "Metø gaminio" aukso medalá - jis buvo apdovanotas tarptautinëje maisto produktø ir gërimø parodoje "BaF 2006".

AB "Naujoji rûta" buvo apdovanota uþ saldainius "Mini griliaþas".

UAB "Stilsas" aukso medaliu apdovanota uþ virtas pieniškas dešreles.

UAB "Šiauliø tauro televizoriai" aukso medalio þenklu nuo šiol galës puošti spalvotà 32 coliø ástriþainës televizoriø "Angel" skystøjø kristalø ekranu.

Statybos karštinëje UAB "Arkada" gebëjo pastatyti toká namà, uþ kurá buvo apdovanota aukso medaliu. Juo ávertintas devyniø aukštø 53 butø gyvenamasis namas su poþemine automobiliø stovëjimo aikštele Klaipëdoje.

Šiemet vertinimo komisija, atstovaujanti ávairioms pramonës ir verslo šakoms, apibendrinusi ekspertø išvadas nominavo 77 gaminius. Aukso medalius pelnë 55 gaminiai, sidabro – 22.

Geriausi Šiauliuose

Uþ investicijas á verslà 2006 metais Garbës diplomas áteiktas Barono TÛB "Salda". Ventiliacijos ir šildymo sistemas gaminanti bendrovë administraciniø, gamybos patalpø plëtrai ir naujam staklynui pirkti šiemet išleido beveik aštuonis milijonus litø. Nuotraukoje - skardos pjovimo staklës.		Garbës diplomu uþ didþiausià augimà ir darbo vietø sukûrimà apdovanota švedø kapitalo ámonë "DIAB", per metus padvigubinusi darbuotojø skaièiø iki pusšimèio etatø, o apyvartà – 15 kartø.

Á kalëdiná vakarà susirinkæ Šiauliø pramonininkø asociacijos (ŠPA) nariai pagerbë puikiø rezultatø šiemet pasiekusius kolegas - išdalytos "Sëkmingai dirbanèios ámonës 2006" nominacijos ir áteiktas vienas garbingiausiø titulø versle "Profesijos riteris".

Tradicinis ŠPA "Profesijos riterio" diplomas uþ ilgalaikæ veiklà ir aukštà profesionalumà áteiktas Barono TÛB "Salda" vyriausiajam konstruktoriui Dariui Matuzui. Trisdešimt trejø metø inþinierius jauèiasi pamalonintas tokiu ávertinimu. Kuo konkreèiai jo nusipelnë, sunku pasakyti, tiesiog stengësi nuoširdþiai dirbti. Dariaus Matuzo kredo – naujø produktø kûryba. Vyras sakë labai nemëgstàs monotonijos, todël naujos uþduotys, sprendimø paieška - tai darbas, artimas sielai. Kaip inþinierius konstruktorius, jis svajoja sukurti ir kà nors unikalaus, bet tai ilgas procesas, nors minèiø visokiø yra. "Iš tiesø nenoriu susirgti didybës manija, - juokësi Profesijos riteris. - Norëèiau, kad ne mano, gal mûsø firmos arba Lietuvos (esu patriotas) gaminys bûtø mûsø paþiba. Kad Europoje ištarus Lietuvos vardà jau bûtø reklama. Kuo bûèiau, jei nebûèiau inþinierius? Daug turiu pomëgiø - patinka archeologija, istorija, ypaè Lietuvos. Gal dirbèiau toje srityje".

ŠPA, turinti per 60 nariø nuo pramonës, statybos iki paslaugø ámoniø, tradiciniame konkurse vadovavosi standartiniais visam verslo pasauliui suprantamais kriterijais: apyvarta, pelnu, investicijomis á verslo plëtrà ir þmogiškuosius išteklius, darbuotojø, naujø darbo vietø skaièiumi. "Sëkmingai dirbanèios ámonës" konkurso tikslas – ávertinti tas ámones, kurios augo labiausiai, kurios nusipelnë Šiauliø regionui ir kurios turi perspektyvà.

Garbës diplomu uþ didþiausià augimà ir darbo vietø sukûrimà apdovanota švedø kapitalo ámonë "DIAB", per metus padvigubinusi darbuotojø skaièiø iki pusšimèio etatø, o apyvartà – 15 kartø. Vëjo malûnø sparnus gaminanti ámonë Šiauliuose ásikûrë prieš dvejus metus. Ámonës direktorë Rima Þurauskaitë prisimena, kad ámonë dirbti pradëjo turëdama vos daugiau nei dvidešimt darbuotojø, o dabar jø turi per pusšimtá - tai yra, darbuotojø padaugëjo daugiau nei dukart. "Augom kartu su ámone, kartu su klientais ir auganèia rinka. Pernai buvusi dviejø milijonø litø apyvarta šiemet siekia jau trisdešimt milijonø", - sakë vadovë.

Uþ investicijas á verslà 2006 metais Garbës diplomas áteiktas Barono TÛB "Salda". Ventiliacijos ir šildymo sistemas gaminanti bendrovë administraciniø, gamybos patalpø plëtrai ir naujam staklynui pirkti šiemet išleido beveik aštuonis milijonus litø. Pasak bendrovës vadovo Petro Barono, kasmet investuojama panašiai, pleèiamasi vienu-dviem tûkstanèiais kvadratiniø metrø. Pavyzdþiui, pernai išleisti beveik šeši milijonai litø. Nelygu, ko reikia – tokios ir išlaidos. "Jei reikia stogo - statome stogà, jei po stogu galime statyti stakles – perkame jas, - sakë "Saldos", kurianèios specifinius produktus, gamybos direktorius Rimvydas Genius. - Šiemet sukûrëme vëdinimo ir šildymo produktà, kuris yra ir ekonomiškas, ir graþus, ir taupus, ir pigus. Aišku, daug investavome á gamybà – apie keturis–penkis milijonus litø. To reikia, nes turime senà palikimà – senus árengimus, kuriuos privalome pakeisti. Mes negalime atsilikti nuo kitø Europos šaliø, turime tobulëti, judëti á prieká ir aplenkti. Kai kuriose srityse mes jau esame ir aplenkæ, jei palygintume tà patá gaminanèià uþsienio ámonæ, turinèià 40 metø patirtá, ir mûsø jaunà 16 metø ámonæ".

UAB bendrovë "Dolomitas" ávertinta uþ verslo stabilumà. Vertinimo komisijai imponavo stabilus kryptingas augimas. Ámonë kasmet pleèiasi po truputi, didina gavybos ir eksporto apimtis. Per šiuos metus ámonë išaugo beveik ketvirtadaliu.

Nominacija uþ investicijas á þmogiškuosius išteklius teko Šiauliø bankui, finansuojanèiam Šiauliø universiteto studentø premijas uþ "Geriausià idëjà miestui ir verslui". Daiva Kiburienë, AB Šiauliø bankas administracijos vadovo pavaduotoja, sako, kad bankas investuoja á bûsimø jaunø verslininkø, dabartiniø studentø idëjas. Anot jos, gerosios idëjos atsiranda jaunimo galvose, tereikia jas pastebëti ir ávertinti. Skiriama piniginë premija, kad ir nedidelë, gali bûti pagrindas ásteigti savo ámonæ ar pradëti maþytá verslà - taip jaunimas pratinasi prie verslo aplinkos.

Pasirengimas didþiausioms metø šventëms – Kalëdoms ir Naujiesiems metams - baigia ásukti kiekvienà iš mûsø – perkame dovanas, tvarkome namus, kvieèiame sveèius, planuojame susitikimus.

Taèiau ar visuomet šventës palieka tik malonø áspûdá? Ar nebûname pernelyg išlaidûs, o paskui kelis mënesius keiksnojame visas santaupas ir pasiskolintus pinigus surijusias šventes?

Šiauliø banko lizingo direktorë Veronika Vitkevièienë ásitikinusi, kad dëmesys þmogui vertingesnis nei brangi dovana.

Apie tai kalbamës su Šiauliø banko lizingo direktore Veronika Vitkevièiene, kuri siûlo itin atidþiai skaièiuoti šventinio šurmulio metu ir nepasiduoti pagundoms.

- Skaièiuojate ne tik savo pinigus, bet ir mûsø, tai yra tø, kurie skolinasi ir perka. Kà galëtumëte pasakyti apie prieššventines tendencijas išlaidauti?

- Gruodis iš tiesø yra išskirtinis pinigø leidimo mënuo. Þinoma, itin malonu þioti ir girdëti, kad Lietuvos þmoniø, kartu ir šiaulieèiø perkamoji galia kasmet didëja. Kalëdos – stebuklø metas, o tuos stebuklus daþnai sukuriame vieni kitiems. Todël nenuostabu, kad norisi nudþiuginti artimà þmogø, vaikus, draugus graþia dovanële, norisi atnaujinti namus. Tiems, kurie turi pakankamai pajamø, gruodis iš tiesø yra puikus metas ne tik ásigyti norimà daiktà, bet ir sutaupyti – tokiø nuolaidø, kokios siûlomos gruodá, kitu metø laiku nebûna. Todël pirkdama didesná daiktà gali pasinaudoti gauni prekybininkø siûloma nuolaida, lizingo bendrovës taip pat yra sumaþinusios palûkanø normas, be to, kai kurie bankai dovanoja vieno mënesio palûkanas. Tad ásigydamas didesná daiktà gali sutaupyti kelis šimtus litø, kurie ir bus skirti šventiniam stalui. Tiems, kurie planuoja ir gali pirkti, tikrai patarèiau tø planø neatidëlioti – laikas yra palankus.

- Taèiau yra þmoniø, kurie negali sau leisti itin išlaidauti. Kaip atsispirti pagundai, kai visi lyg išprotëjæ perka?

- Iš tiesø kai kurie þmonës dar labai neatsargiai elgiasi su pinigais. Pinigus reikia visuomet skaièiuoti! Pirmiausia nuoširdþiai norëèiau, jog kiekvienas suskaièiuotø realias savo pajamas ir neuþmirštø, jog bûtina atsidëti pinigø áprastoms gyvenimo išlaidoms. Konkurencija labai didelë, visi siûlo nuolaidas, gundo skolintis ir pirkti, vilioja ávairiausiais bûdais, taèiau aklai pasiduoti tiems gundymams nereikëtø. Norëèiau priminti, jog antstoliai ir bankai nëra tokie malonûs, kai nori susigràþinti paskolintus pinigus. Ekspertai yra suskaièiavæ, kad du vaikus turinti šeima, imdama paskolà, turi pragyventi pasilikti po 1200 litø per mënesá. Tuomet ji nepatirs diskomforto.

Kartais atrodo, jog pakentësim, susispausim, labiau pataupysim. Taèiau tas "susispaudimas" tæsiasi ne mënesá, o kelis, todël situacija visus ima varginti, kyla pykèiai, iš nevilties vël imama skolintis, taip tik dar labiau apsunkinant savo gyvenimà.

Ne visuomet pasiseka bûti protingam ir viskà suskaièiuoti. Kà daryti, jeigu realiai tø skolø nebeišgali gràþinti?

Jeigu papuolei á bëdà, nereikia apsimesti, kad tos bëdos nëra, nereikia delsti. Bankas vertina þmones, kurie elgiasi sàþiningai. Negali sumokëti lizingo, negali laiku atsiskaityti uþ paskolà, tuojau skambink ar uþeik á tau paskolinusià ámonæ. Nereikëtø uþmiršti, kad bankø delspinigiai yra labai dideli, todël iš karto reikia informuoti, kada realiai galësi gràþinti pinigus, reikia tartis, kad bûtø perþiûrëtas paskolos ar lizingo gràþinimo grafikas, sumaþinti delspinigiai ir panašiai. Klaidinga pozicija – sëdëti ir laukti. Bankai ir lizingo bendrovës skolina þmonëms ir nori, kad tie pinigai padëtø tvarkyti gyvenimà, o ne já þlugdytø, todël visuomet ieškoma þmogui palankiausiø sprendimø.

- Šventës pasibaigia, sugráþta kasdienybë. Ar sausis – irgi išskirtinis "sausas" mënuo?

- Sausá jauèiamas pirkimo atoslûgis, nes visi bûname sotûs nuo pirkiniø. Tikriausiai tai susijæ ir su pinigø stygiumi. Po švenèiø pajuntame, jog populiari tampa mûsø pirkimo išsimokëtinai kortelë BIS, kuria galima uþmokëti uþ paslaugas, pirkti reikalingus daiktus ir pan. Taèiau noriu pasakyti, jog nebûtina skolintis tiek pinigø, kiek leidþia limitas - skolinkitës tiek, kiek bûtinai reikia. Tuomet išvengsite nemalonumø, nereikës gailëtis dël išlaidavimo.

Kaip Šiauliø miesto moterø asociacijos vadovë ir kaip mama galiu teigti, jog mes daþnai klystame, norëdami draugus ar artimuosius nudþiuginti nupirkta dovana. Dukra man prieš penkiolika metø padovanojo ant paprasto popieriaus nupieštà atvirukà su dar darþelinukës ranka išvedþiotais sveikinimo þodþiais. Tà kalëdiná sveikinimà visuomet turiu su savimi. Manau, jog visiems ypaè svarbus bendravimas. Esame be proto pasinëræ á savo darbus, todël bandome daug kà kompensuoti pinigais – perkame brangias dovanas, išlaidaujame. Vaikams pabûti su tëvais – didþiausia dovana. Verslas, pinigai, dalykiniai susitikimai tikrai palauks, o štai kelionë su tëèiu ir mama á Vilniø prie šalies kalëdinës eglës vaikui gali palikti áspûdá visam gyvenimui.

Kalbino Nijolë Andrulytë

Šiauliø "Aušros" muziejaus fondus papildys graþi dovana - šiandien, gruodþio 8 d., vyksianèioje iškilmingoje ceremonijoje alaus darykla "Gubernija" muziejui dovanos 490 ekslibrisø kolekcijà. Renginys ávyks unikaliuose istoriniuose skliautuotuose alaus daryklos rûsiuose.

Šventinë ceremonija vyks istoriniuose skliautuotuose alaus daryklos rûsiuose.

238 autoriø iš 44 pasaulio šaliø maþosios grafikos lakštai skirti Šiauliø miesto ir "Gubernijos" istorijai áamþinti. Tarptautinis konkursas "EX LIBRIS. GUBERNIJA. SAULËS ÞIEDU NUO 1665" buvo paskelbtas 2005-aisias. Kompetetinga tarptautinë vertinimo komisija, susidedanti iš pripaþintø dailininkø ir ekslibriso tyrinëtojø iš Lietuvos bei Latvijos, perþiûrëjo ir ávertino daugiau negu 500 darbø. Geriausi kûriniai buvo pristatyti ekslibrisø parodoje, 272 iš jø pateko á "Gubernijos" lëšomis 2006 metais išleistà parodos katalogà. Šis katalogas bus pristatytas iškilmingoje dovanojimo ceremonijoje.

"Gubernijos" dovana muziejui - prasmingas ir sektinas pramonininkø kultûrinës veiklos pavyzdys.

"Šiauliai plius" informacija

Laura AUKSAITYTË

Šiandien šiauliškei bendrovei "Bodesa", gaminanèiai stiklo paketus ir langus, sukanka dešimt metø.

Garbingo jubiliejaus proga ámonë þada ne trankiai švæsti, bet pagerbti savo kolegas ir partnerius bei pasidþiaugti tuo, kà bendromis pastangomis pavyko nuveikti per dešimtmetá.

"Bodesos" direktorius Rolandas Gabrielaitis: "Dëkojame savo klientams ir partneriams, be kuriø pasitikëjimo niekada nebûtume pasiekæ puikiø rezultatø".

Per dešimtmetá - tik á kalnà

J. Basanavièiaus gatvës pabaigoje pastatyto milþiniško pastato, kuriame ásikûrusi stiklo paketus ir langus gaminanti bendrovë "Bodesa", neámanoma nepastebëti. Vienà iš pastatø, kaþkada priklausiusiø Šiauliø mësos kombinatui, ámonë atnaujino neatpaþástamai ir per gana trumpà laikà - gerà pusmetá. Vasarà á naujas patalpas ásikëlusios ámonës pajëgumas labai padidëjo, o ámonës direktorius Rolandas Gabrielaitis sako, jog tai dar ne pabaiga. "Dabar pagaminame 900 kvadratiniø metrø stiklo paketø per pamainà. Nemanome, kad pasiekëme viskà - verslà dar plësime", - šypsosi ponas Rolandas.

Vienintelës Šiauliø apskrityje ámonës, kuri gamina stiklo paketus, vadovas sako, kad dabar gamybai ir verslui plëtoti turi pakankamai ploto - net 2,5 tûkstanèio kvadratiniø metrø. O kur dar trys "Bodesos" skyriai, ásikûræ Pramonës, Dubijos gatvëse ir Kuršënuose! Bendrovëje šiuo metu dirba net 80 darbuotojø.

O kaþkada "Bodesa" buvo... vos penki darbuotojai, áskaitant direktoriø, o ámonë glaudësi vos 70 kvadratiniø metrø patalpose viename Šiauliø daugiabutyje.

"Penkiese gaminome stiklo paketus. Tada dar neturëjome árangos, kuri leistø konkuruoti su kitais stiklo paketø gamintojais. Gamindami stiklo paketus naudojome vos kelis šimtus litø kainuojanèius árankius, daug dirbome rankomis. Ar blogai dirbome? Manau, kad ne", - juokiasi "Bodesos" direktorius ir paaiškina, kad prieš dešimt metø Šiauliuose buvo kelios ámonës, besiverèianèios stiklo paketø gamyba. Visos jos kaþkur prapuolë, o "Bodesa" išaugo, vadinasi, klientai ámonës darbu tikrai nenusivylë.

Šiauliškë bendrovë "Bodesa", gaminanti stiklo paketus ir langus, per dešimtmetá stipriai išaugo ir ásikûrë naujame pastate.

Sulaukë rimtø ávertinimø

2000-aisiais "Bodesa" ásikëlë á didesnes patalpas buvusioje Šiauliø televizoriø gamykloje, kur gamybai plëtoti turëjo 600 kvadratiniø metrø ploto, ámonëje dirbo jau 50 darbuotojø. Pastaruosius šešerius metus ámonës apyvarta šoktelëjo tiek, kad "Bodesa" sulaukë rimto pripaþinimo ir ávertinimo. Dienrašèio "Verslo þinios" projekte smulkiajam ir vidutiniam verslui "Gazelë" "Bodesa" 2004-aisiais ir 2005-aisiais yra pripaþinta viena sëkmingiausiai dirbanèiø ir sparèiausiai besiplëtojanèiø Lietuvos bendroviø.

Ponas Rolandas sako, kad bendrovës "Bodesa" kokybës rodikliai tenkina nustatytus standartus. Automatizuotos gamybos ir dešimties metø patirties dëka uþtikrinamas stiklo paketø matmenø tikslumas ir hermetiškumas, o ádiegta kontrolës sistema nepraleidþia gaminiø, kuriuose matyti brokas - taškai ar šlako dalelës.

Stiklo paketai nuolat atestuojami, ámonëje diegiama kokybës valdymo sistema "ISO 9001" klientui garantuoja tinkamà uþsakymø valdymà, gamybà ir logistikà.

Ámonei yra suteiktas atestatas, patvirtinantis teisæ dirbti ypatingos svarbos objektuose. Šis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduodamas sertifikatas liudija apie "Bodesos" kompetencijà atlikti didelës apimties, sudëtingus uþsakymus.

"Bodesai" išduotas ir Atitikties sertifikatas, kuris reiškia garantijà, kad produktas atitinka teisës aktø keliamus reikalavimus. Produkto sertifikavimo þenklas "PSZ-01" þymi sertifikuotà produktà, kad vartotojai já lengvai atskirtø nuo kitø produktø, kuriø kokybë nebuvo ávertinta.

Laura AUKSAITYTË

Lapkrièio 30-gruodþio 2 dienomis Šiauliø teniso kortuose (Gardino g. 8) rengiama verslo paroda "Šiauliai 2006". Bendrovë "S plius", nuolat parodos lankytojus stebinanti naujomis paslaugomis, šiemet pristatys "Spykà" bei skaitmeninæ televizijà.

Kas yra "Spykas"?

Anot "S plius" marketingo direktoriaus Vaido Rutkausko, "Spykas" - tai internetinës telefonijos programa. Tai nuotaikingas programinis telefonas kompiuteryje, kurá naudodami galite kalbëti su kitais telefono ryšio abonentais visame pasaulyje tiesiog fantastiškai maþais tarifais!

"Spykas" – itin patogus bûdas susisiekti su draugais, šeimos nariais ar kolegomis visame pasaulyje. Norint pradëti naudotis "Spyko" programa, tereikia turëti kompiuterá, kuriame ádiegta "Windows XP" operacinë sistema, interneto ryšá ir ausines su mikrofonu. Keletas paprasto ádiegimo minuèiø, ir jau galite skambinti ir priimti skambuèius.

Kokie "Spyko" privalumai? Anot V. Rutkausko, privalumø begalë. Vienas jø - skambuèiai á uþsiená - nuo 7 centø uþ minutæ. Maþa to, pokalbiai tarp "Spyko" vartotojø nemokami, o skambuèiai visame NTT fiksuoto ryšio tinkle - taip pat nemokami! Be to, pigûs skambuèiai á visus Lietuvos tinklus.

Norint pasinaudoti su šiais privalumais, tereikia pasirašyti abonentinæ sutartá su NTT atstove Šiauliuose - bendrove "S plius".

Naudojantis programine áranga "Spykas", galima skambinti á bet kurià pasaulio šalá, nesvarbu kur esate – Lietuvoje ar uþsienyje. Naudodamiesi šia programa uþsienyje, priimate skambuèius iš kitø tinklø (taip pat ir iš NTT) nemokamai – nereikia mokëti uþ tarptinkliná ryšá (angl. roaming).

Taupyk su "Spyku"

Tik keletà minuèiø uþtrunkàs naujos telefono linijos árengimas, ir turime galimybæ programiná telefonà naudoti visur, kur yra interneto ryšys. Tai priimtiniausias sprendimas "nesëdinèiam biure" darbuotojui, ar þmogui, norinèiam maþiau mokëti uþ pokalbius.

Su "Spyko" programa klientui bus nemokamai suteiktas telefono numeris ir á jo internetiná telefonà bus galima skambinti ir iš fiksuotojo, ir iš mobiliojo ryšio telefonø.

"Spyko" programa gali naudotis ir saugai aukštus reikalavimus kelianèios ámonës, kadangi pokalbis tarp dviejø "Spyko" vartotojø nevyksta kitø vartotojø kompiuterius, kaip kad bûna ádiegus kitas programas.

Paslaugà bus galima išbandyti

Pernai parodoje bendrovë "S plius" buvo pristaèiusi NTT fiksuoto ryšio paslaugà ir lankytojai galëjo išbandyti nemokamai skambindami á bet kurià pasaulio šalá. Šiemet "S plius" taip pat suteiks galimybæ išbandyti naujàjà paslaugà - ámonës stende stovës du kompiuteriai ir lankytojai, naudodamiesi "Spyko" paslauga, galës skambinti á bet kurá pasaulio kraštà nemokamai.

Skaitmeninë televizija - þingsnis tobulumo link

Dar viena paslauga, kurià parodoje pristatys "S plius" - tai skaitmeninë televizija. Visi "S plius" skaitmeninës televizijos abonentai gali þiûrëti net 39 kanalus. Skirtingai nei baziniame pakete, skaitmeniniame pakete rodomi šie kanalai: NST (humoristinis kanalas rusø kalba), RBK (verslo kanalas rusø kalba), UTR (kanalas ukrainieèiø kalba), "A-one" ir "Neo TV" (muzikos kanalai rusø kalba), "BBC World" (informacinis kanalas anglø kalba), "TV Polonia" (kanalas lenkø kalba), "5 kanalas" (pramoginis kanalas lietuviø kalba) bei seniai lauktas "MTV Lietuva".

Skaitmeninës televizijos abonentai jau pajuto, kuo ši televizija pranašesnë uþ analoginæ: televizoriaus ekrane jie mato aiškesná vaizdà, girdi geresnës kokybës garsà, gali pasirinkti garso kanalo ir subtitrø kalbà, naudotis daugeliu papildomø funkcijø, pavyzdþiui, "vaizdo uþšaldymu", t. y. norëdami uþsirašyti dominanèià rodomà informacijà, pvz., telefono numerá ar adresà, gali sustabdyti vaizdà ekrane.

Skaitmeninës televizijos vartotojai gali apsaugoti savo vaikus nuo nuolatinio sëdëjimo prie televizoriaus ekrano ar suaugusiesiems skirtø laidø þiûrëjimo. Skaitmeninës televizijos imtuvà nesunku uþprogramuoti, kad kai kurios programos bûtø matomos tik ávedus slaptaþodá.

Skaitmeniniu formatu jau transliuojamos ne tik televizijos, bet ir radijo programos "Pûkas", "Pûkas 2", LR1 ir LR2.

Marketingo direktorius V. Rutkauskas nori priminti šiaulieèiams, besinaudojantiems "S plius" kabelinës televizijos baziniu paketu, jog skaitmeninæ televizijà jie gali þiûrëti nemokamai. Tereikia ásigyti arba išsinuomoti skaitmeninës televizijos imtuvà. "Tie, kurie nesinaudoja kabeline televizija, taip pat gali þiûrëti skaitmeninæ televizijà.

Skelbiama akcija

"S plius" skelbia akcijà: nuo gruodþio 1-osios iki sausio 6-osios, kiekvienam daugiabuèio gyventojui, dar nesanèiam "S plius" televizijos abonentu, bet norinèiam þiûrëti kabelinæ ar skaitmeninæ televizijà - staigmena. Sumokëjus trijø mënesiø mokestá uþ kabelinæ televizijà, ši bus ávesta nemokamai. Na, o norintiems þiûrëti ir skaitmeninæ televizijà, tereiks ásigyti ar išsinuomoti skaitmeninës televizijos imtuvà.

Naujø klientø laukia dovanos

Kvieèiame šiaulieèius ir miesto sveèius apsilankyti lapkrièio 30-gruodþio 2 dienomis Šiauliø teniso kortuose (Gardino g. 8) vyksianèioje verslo parodoje "Šiauliai 2006". Visø, parodos metu sudariusiø sutartis su "S plius", laukia mielos dovanos.

Parodos darbo laikas: lapkrièio 30-gruodþio 1 dienomis nuo 11 iki 19 valandos, gruodþio 2 d. nuo 10 iki 18 valandos.

Osvaldas JOKUBAITIS

Šiaulieèiai garsëja ne tik rolls-roysais. Jie jau senokai þvalgosi á apartamentus ir vilas uþsienio šalyse. Tarp jø - ir á Turkijà, kur per metus bûna 300 saulëtø dienø.

Nekilnojamasis turtas Turkijoje laikomas ne tik prieglobsèiu nuo lietingø Lietuvos orø, bet ir gera investicija, o bûstà šioje šalyje pajëgûs ásigyti ne tik milijonines pajamas gaunantys mûsø tautieèiai.

Viena iš vilø, kurias Alanijoje perka lietuviai.

Turkijos nekilnojamojo turto registre - ne viena lietuviška pavardë. "Norisi saulës ir šiltos jûros, norisi vietos, kur bûtø galima bet kada atvykti ir ramiai bei patogiai pasiilsëti", - aiškino savo sprendimà nusipirkti apartamentus šiuolaikiniame gyvenamajame komplekse Alanijoje šiaulietis verslininkas.

Šiaulietis uþ 65 tûkstanèius eurø ásigijo apartamentus, kuriuos sudaro du miegamieji ir svetainë, yra árengta virtuvë ir vonia.

Gera investicija

Pasak nekilnojamuoju turtu uþsienyje prekiaujanèios bendrovës "Burbonas" rinkodaros vadovo Lino Savicko, bûstas Turkijoje - gera investicija: nuo vasaros likvidaus nekilnojamojo turto kainos šioje šalyje pakilo dešimtadaliu, o per metus kainos padidëja iki 20 procentø.

"Šiuo metu nekilnojamojo turto kainos dar kelis kartus maþesnës nei Ispanijoje, o paslaugø kokybë tikrai geresnë", - sakë L. Savickas.

Pasak jo, nekilnojamojo turto kainos kyla nuolat ir dar laukiamas kilimo bumas, kai Turkijos bankai sumaþins palûkanø normà bûstui ásigyti.

"Dabar Turkijos bankø palûkanø norma bûstui ásigyti yra 13-18 procentø, taèiau po keleriø metø jos kris iki vienþenklio skaièiaus, - sakë "Burbono" rinkodaros vadovas. - Tada vietos gyventojams atsiras geresnë galimybë pirkti bûstus, tad kils ir kainos. Dabar Turkijoje tik apie pusæ gyventojø turi savo bûstà, o kiti nuomoja, kai tuo tarpu Lietuvoje apie 95 procentus gyventojø gyvena privaèiuose bûstuose".

Alanijoje kuriasi uþsienieèiai

Lietuvius ypaè vilioja kompleksas "Alanya Crown Resort", esantis pietinëje Turkijos pakrantëje, Alanijos kurorte. Šiame komplekse vilas ir apartamentus jau ásigijo septynios lietuviø šeimos.

Apartamentø ir atskirø vilø kaina svyruoja nuo 96,8 tûkstanèio iki 229 tûkstanèio eurø.

Tarp 100 tûkstanèiø Alanijos gyventojø vis daugiau yra vakarieèiø, ásigijusiø šiame kurorte nekilnojamojo turto. Manoma, kad dabar šiame mieste, esanèiame saugioje seisminëje zonoje, bûstus turi jau apie 12 tûkstanèiø uþsienieèiø.

Uþsienieèiai Turkijoje perka antruosius namus, gyvena nuolat, poilsiauja arba tiesiog investuoja á nemaþai pelno duodantá nekilnojamàjá turtà.

Kai negyvena, nuomoja

Bûstus kurortiniame Turkijos mieste ásigijæ gali susigràþinti dalá sumokëtø pinigø nuomodami ásigytus apartamentus. Tiesa, kai kurie bijo, kad neþinant Turkijos ástatymø vietos bendrovës gali juos apgauti.

"Tokiems klientams mes padedame, patys pasirûpindami nuoma – taip jiems sumaþëja ir rûpesèiø, ir baimës bûti "išdurtiems", - aiškino L. Savickas.

Specialistø teigimu, sezono metu išnuomojus bûstà galima per metus atgauti apie penkis procentus turto kainos.

Lietuviai – reiklûs pirkëjai

"Lietuviai – ypaè reiklûs pirkëjai. Vienas svarbiausiø kriterijø jiems – statybø kokybë. Neatsitiktinai toks populiarus tarp jø "Alanya Crown Resort" kompleksas. Þmonës matë kitus šá kompleksà statanèios bendrovës objektus, kurie jiems padarë áspûdá", – sakë L. Savickas.

Daþnai nusipirkæ bûstà Turkijoje lietuviai prašo keisti interjerà.

"Vieni pageidauja didesniø langø, kiti – rûsio po apartamentais. Visa tai bûna ágyvendinta", – pasakojo UAB "Burbonas" rinkodaros vadovas.

Išlaikymas nëra brangus

Per mënesá apartamentø Alanijoje, kurioje nëra smarkiai lietuviø kišenes lengvinanèio šildymo sezono, išlaikymas šeimai kainuoja apie 50 eurø. Taèiau gyventojai gali naudotis kompleksui priklausanèiu paplûdimiu bei gauti nuolaidø vienoje geriausiø Alanijos kaviniø.

Minëtas kompleksas "Alanya Crown Resort" kyla 3,5 hektaro teritorijoje, kurortà supanèiuose Tauro kalnuose. Nuo Vidurþemio jûros jis nutolæs apie penkis kilometrus, o virš jûros lygio pakilæs beveik 500 metrø.

Vieno, dviejø ir trijø aukštø vilø bei apartamentø komplekse, kurá uþbaigti numatoma 2007 metø vasarà, bus sporto centras, krepšinio aikštelë, pirtis, lauko bei dengtas baseinai, parduotuvë. Komplekso aplinka bus nuolat priþiûrima ir saugoma.

Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos (VMI) primena, kad nuo šiø metø spalio 19 dienos lengvatos taikomos tik vienam kreditui bûstui statyti arba ásigyti.

Ásigaliojus Gyventojø pajamø mokesèio ástatymo pakeitimams, iš gyventojo pajamø gali bûti atimamos palûkanos uþ pirmàjá paimtà kredità. Jeigu gyventojas paima daugiau negu vienà kredità gyvenamajam bûstui statyti ar ásigyti arba jeigu sudaro daugiau negu vienà gyvenamojo bûsto finansinës nuomos (lizingo) sutartá, jis iš pajamø gali atimti palûkanas uþ pirmàjá paimtà kredità arba palûkanas pagal pirmàjà sudarytà finansinës nuomos (lizingo) sutartá.

Jeigu gyventojas iki šio ástatymo ásigaliojimo buvo paëmæs daugiau negu vienà kredità gyvenamajam bûstui statyti ar buvo sudaræs daugiau negu vienà finansinës nuomos (lizingo) sutartá, jis iš pajamø gali atimti palûkanas visà šiø kreditø ar finansinës nuomos (lizingo) sutarèiø galiojimo laikotarpá.

Papildytame Gyventojø pajamø mokesèio ástatyme prie gyventojo neapmokestinamø pajamø priskiriamos pensijos ir rentos, gautos iš tarptautiniø organizacijø, dovanojimo bûdu gautos pajamos iš seneliø, loterijø laimëjimai, jeigu juos išmoka Europos ekonominës erdvës valstybiø nariø vienetai, kurie šiø valstybiø teisës aktø nustatyta tvarka moka mokestá nuo loterijø apyvartos.

VMI informacija

Visos AB "Šiauliø banko" grupei priklausanèios ámonës per devynis 2006 metø mënesius uþdirbo 39,952 mln. Lt grynojo pelno (duomenys neaudituoti).

"Šiauliø banko" grupei tenkanti grynojo pelno dalis - 20,570 mln. Lt. Palyginti su praëjusiø metø tuo paèiu laikotarpiu ši dalis padidëjo 3,3 karto. Išaugusiam pelnui daugiausia átakos turëjo dukterinës ámonës UAB "Šiauliø banko turto fondas" ánašas, kuris, realizavus keletà nekilnojamojo turto projektø, sudarë daugiau negu 11 mln. Lt.

"Nuolat augantys rodikliai - tai árodymas, kad "Šiauliø bankas" labai natûraliai, organiškai ir kasdien vis smarkiau integruojasi á þmoniø gyvenimà. Akivaizdu, kad beveik visi šiø metø planuoti rodikliai bus viršyti. Todël, norëdami patenkinti ávairiø savo klientø poreikius, ir toliau turime dirbti áþvalgiai ir, þinoma, efektyviai", - sako AB "Šiauliø bankas" valdybos pirmininkas Algirdas Butkus.

AB "Šiauliø bankas" per tris šiø metø ketvirèius uþdirbo 11,623 mln. Lt neaudituoto grynojo pelno. Palyginti su praëjusiø metø tuo paèiu laikotarpiu, banko grynasis pelnas padidëjo 65 procentais, o planuotas grynojo pelno rodiklis viršytas 6,6 procento (per tris šiø metø ketvirèius "Šiauliø bankas" planavo gauti 10,901 mln. Lt grynojo pelno). Banko kreditø grynàja verte portfelis padidëjo 29 procentais. Banko indëliø ir akredityvø padaugëjo 33 procentais.

"Šiauliø bankas" 2006 metais planavo gauti 12 mln. Lt grynojo pelno, t. y. pusantro karto daugiau negu praëjusiais metais.

AB "Šiauliø bankas" turtas per pastaruosius penkerius metus padidëjo 6,4 karto ir šiuo metu siekia 1302,9 mln. Lt, ástatinio kapitalo dydis - 94 mln. Lt.

"Šiauliø banko" informacija

Šiauliø sporto arenos ákurtuvës vëluos apie du mënesius, taip teigia arenos projekto vadovas Edvardas Peleckas. Pasak projekto vadovo, atsiradus arenos operatoriui ir nuomininkams, pagal jø pageidavimus yra perprojektuojami visi arenos aukštai.

"Techniniame projekte buvo numatyta galimybë árengti patalpas, o dabar nuomininkai turi konkreèius pageidavimus. Kai bus suderinti arenos vidaus pakeitimai, kreipsimës á Panevëþio statybos trestà, kuris ir pasakys, per kiek laiko darbai bus atlikti. Manau, kad tai pabaigtuves nukels du mënesius", - sako E. Peleckas.

Pabaigtuviø termino pasikeitimas, pasak E. Pelecko, neturës átakos panaudojant Europos Sàjungos struktûriniø fondø paramos lëšas.

Šiuo metu dengiamas arenos stogas ir stiklinamos lauko sienos, po mënesio arena jau bus sandari.

Arenos viduje numatyta árengti dvylika loþiø, kuriose bus nuo 10 iki 16 vietø, ir vienà didelæ 50 vietø.

"Atsiþvelgiant á kitø arenø patirtá, nuspræsta árengti vienà didelæ loþæ, kad joje galëtø tilpti visas darbo kolektyvas. Arenos operatorius bendradarbiauja su Rygos arenos atstovais. Šioje arenoje yra trys didelës loþës, kurios labai populiarios. Šiauliuose didþioji loþë neturës nuolatinio nuomininko. Jau dabar yra Šiauliø firmø, kurios pageidauja jà nuomotis, kai arena pradës veikti", - sako E. Peleckas.

Dar viena šiuo metu projektuojama naujovë - informacinis kubas, kurio pradëjus statyti dël pinigø stygiaus buvo atsisakyta. Vëliau miesto taryba sutiko kubui árengti skirti papildomus pusæ milijono litø.

Kubas, kuriame þiûrovai galës stebëti salëje vykstanèias rungtynes ir koncertus, bus pradëtas montuoti likus pusei mënesio iki arenos atidarymo.

Arenos operatorius Darius Balèiûnas sako, kad šiuo metu yra išnuomota apie 90 procentø nuomojamø patalpø.

Arenos patalpose ásikurs trys sporto mokyklos, sporto klubai, treniruokliø, fitneso salë, baras, groþio salonas ir SPA centras, saugos kompanija, dviejø kompanijø bilietø kasos, sporto prekiø parduotuvë, telekomunikacijø firma, sportiniø suvenyrø ir atributikos parduotuvë.

Arenoje turëtø veikti sporto muziejus, kuriame bus nuolatinë ekspozicija. Pasak D. Balèiûno, siûloma sukurti kompiuterizuotà sporto muziejø, kuriame bûtø pateikiama ir vaizdo medþiaga. Muziejuje bus pagerbti varþybose apdovanojimus iškovojæ Šiauliø sportininkai.

ELTOS informacija

Antradiená pradëjo veikti pirmasis Šiauliuose grynuosius pinigus priimantis "Hansabanko" bankomatas (angl. cash-in). Naudodamiesi banko kortelëmis, klientai gali ne tik padëti grynuosius pinigus á savo banko sàskaità, bet ir atlikti kitas banko operacijas.

Pir­ma­ja­me Šiau­liuo­se gry­nuo­sius prii­man­èia­me ban­ko­ma­te ga­li­ma at­lik­ti ir ki­tas ban­ko ope­ra­ci­jas.

Naujuoju bankomatu naudotis gali visi klientai, turintys visø tipø "Hansabanko" mokëjimo korteles. Be grynøjø pinigø padidëjimo ir jø pervedimo á su kortele susietà sàskaità, klientait gali suþinoti ir su kortele susijusios sàskaitos lëšø likutá (informacija pateikiama ekrane arba atspausdinama èekyje), gauti ataskaità apie penkias paskutines su kortele susietoje sàskaitoje atliktas operacijas, atblokuoti lustinæ mokëjimo kortelæ, jei ji buvo uþblokuota neteisingai surinkus PIN kodà.

Šiauliuose grynuosius pinigus priimantis bankomatas yra "Hansabanko" Saulës klientø aptarnavimo poskiryjee (Vilniaus g. 225). Šis grynøjø pinigø bankomatas yra árengtas savitarnos zonoje, á kurià, klientø patogumui, galima patekti bet kuriuo paros metu.

Grynuosius pinigus priimantis bankomatas iš išorës yra panašus, á áprastà išgryninimo aparatà, tik ant jo yra skiriamieji þenklai ir specialus langelis gryniesiems pinigams. Bankomatas priima visø kupiûrø litø banknotus, išleistus nuo 1993-iøjø metø.

Naujasis bankomatas - treèiasis "Hansabanko" grynuosiuos pinigus priimantis bankomatas Lietuvoje. Pirmieji du bankomatai irengti "Hansabanko" padaliniuose Vilniuje - prekybos centre "BIG" (Ukmergës g. 369) ir Justiniškiø klientø aptarnavimo padalinyje (Justiniškiø g. 64). Iki 2006 m. pabaigos numatoma árengti 10 tokiø "Hansabanko" bankomatø.

"Swedbank" grupës bankai Baltijos šalyse yra pirmieji, ádiegæ grynuosius pinigus priimanèius bankomatus savo šalyse. Estijoje tokie bankomatai naudojami jau nuo 2001-øjø metø, šioje šalyje yra apie 40 tokiø bankomatø. Latvijoje pirmasis grynuosius pinigus priimantis bankomatas buvo ádiegtas šá rugpjûtá.

"Hansabanko" informacija

Laura AUKSAITYTË

Antrus metus "S plius" teikiama NTT fiksuoto ryšio paslauga, leidþianèia pigiau skambinti á visas pasaulio šalis, naudojasi vis daugiau klientø. Kuo klientus sudomino NTT paslauga?

NTT fiksuotas ryšys - dël ávairiausiø prieþasèiø

Kà mano pasirinkusieji "S plius" teikiamà NTT fiksuotà ryšá?

"Geguþiø vaistinës" komercijos direktorë Daiva Kazlauskienë:

- NTT fiksuotu ryšiø esame patenkinti, juo naudojamës keturiuose vaistinës filialuose, todël darbuotojai tarpusavyje kalbasi nemokamai. Iš pradþiø, pradëjus naudotis šia paslauga, buvo nesklandumø, nutrûkdavo ryšys, taèiau šiuo metu paslauga kokybiška ir niekuo skøstis negalime. Pradëjæ naudotis NTT paslauga, uþ ryšio paslaugas mokame 20-30 procentø maþiau nei anksèiau.

UAB "3B Baltic" apskaitininkë Alma Gvaizdikienë:

- Naudojomës "S plius" internetu, todël nusprendëme pasinaudoti ir kita paslauga - fiksuotu NTT ryšiu. Jau metus naudojamës šia paslauga ir jokiø nusiskundimø neturime. Ryšys puikus, o kiek pavyksta sutaupyti, sunku pasakyti - specialiai neskaièiavome.

Advokatas Zigmas Šatas ("Advokato Zigmo Šato kontora"):

- NTT fiksuotu ryšiu naudojuosi pusmetá ir galiu dràsiai teigti, kad paslauga pasiteisino. Skambinant á mobiliojo ryšio tinklus, uþmiestá ar á kitas šalis, pavyzdþiui, Ispanijà, kur man daþnai tenka skambinti, patiriu tikrai maþiau išlaidø nei anksèiau. Savo paþástamiems galiu rekomenduoti NTT fiksuotà ryšá, nes jis turi daug privalumø. Man patiktø, jei daugiau šiaulieèiø naudotøsi NTT ryšiu, tada su jais galëèiau bendrauti nemokamai.

Šiaulietë Laima Jasinskienë:

- NTT fiksuoto ryšio paslauga naudojuosi beveik metus ir tikrai esu ja patenkinta. Man daþnai tenka skambinti á uþsiená, todël uþ ryšio paslaugas moku net dvigubai pigiau, nei naudojantis mobiliojo ryšio paslaugomis. Juk yra skirtumas mokëti uþ pokalbius, pavyzdþiui, 300 litø arba 600 litø? Tikrai, šiuo metu NTT fiksuoto ryšio paslauga - pati geriausia, kai reikia skambinti á uþsiená. Man niekas pigesnio varianto uþ NTT fiksuotà ryšá kol kas nepasiûlë.

Galimybë persikelti telefono numerá

"S plius" partneris - UAB "Nacionalinis telekomunikacijø tinklas" (NTT) yra fiksuoto telefono ryšio operatorius, siûlantis paslaugas itin patraukliomis kainomis. NTT tinklas leidþia teikti klientams telefono ryšio paslaugas nepriklausomai nuo kitø ryšio operatoriø. Pokalbiø tarifai suteikia galimybæ gerokai sumaþinti išlaidas telefono ryšio paslaugoms.

"S plius" verslo klientø aptarnavimo skyriaus vadovë Inga Karickienë sako, kad NTT paslauga besinaudojanèiø klientø nuolat daugëja, mat paslaugos naudingos ne tik ámonëms, bet ir privatiems asmenims bei jø šeimoms.

Klientai patenkinti teikiama numerio perkëlimo paslauga. Ši paslauga - tai galimybë fiksuoto telefono ryšio abonentams pakeisti dabartiná operatoriø. Numerio perkëlimo paslauga skirta kitø fiksuoto ryšio operatoriø abonentams, ketinantiems tapti NTT abonentais ir norintiems išsaugoti ankstesná telefono numerá. Tapus NTT klientu, ir toliau naudojamas senasis numeris, taip išvengiant nepatogumø, susijusiø su numerio keitimu. Numerá naudinga perkelti todël, kad skambinant NTT tinkle abonentinis mokestis yra maþesnis - tik 16 litø per mënesá. Be to, á uþsiená skambinama palankesniais tarifais.

I. Karickienës teigimu, uþ NTT linijos árengimà perkeliant numerá klientams mokëti nereikia. Tereikia ateiti á "S plius" verslo klientø aptarnavimo skyriø ir uþpildyti prašymà. Visais formalumais pasirûpins "S plius" darbuotojai.

Paslauga naudinga visai šeimai

NTT siûlomas planas "Mobilios šalys" suteikia galimybæ klientams skambinti á uþsienio šalis savo mobiliojo ryšio telefonais NTT tinklu. Pasirinkæs šá planà klientas moka vos 5 litø abonentiná mokestá. Maþa to, planu "Mobilios šalys" gali naudotis visa kliento šeima - skambinti galima keliais mobiliojo ryšio telefono numeriais. Abonentinis mokestis dël to nesikeièia.

Ši paslauga itin praverèia tiems, kuriø artimieji gyvena uþsienyje, su kuriais daþnai bendraujama telefonu. Paslauga naudinga ir patogi nuolat keliaujantiems verslininkams, kurie daugumà verslo reikalø su uþsienio partneriais tvarko mobiliojo ryšio telefonu.

Kodo galima ir nerinkti

"S plius" klientams siûlo ne tik skaièiais 8~700 prasidedanèius telefono numerius, bet ir geografinius numerius. Šie numeriai analogiški "Teo" numeriams, o jø nauda ta, kad skambinant tame paèiame mieste nereikia rinkti jokio kodo. I. Karickienë sako, kad šia paslauga klientai itin susidomëjo, nes paprasèiau rinkti trumpesná numerá nei numerá su kodu.

Primename, kad norint uþsisakyti NTT paslaugà reikia kreiptis á "S plius" adresu Tilþës g. 74. Telefonas pasiteirauti (8~700) 050 00.

Verta ásidëmëti, kad NTT tinklo abonentai telefonu tarpusavyje kalbasi nemokamai, nëra ir tarpmiestinio pokalbiø tarifo skambinant á "Teo". Be to, á uþsiená galima skambinti daug pigiau (nuo 22 centø uþ minutæ) ir nëra jokio sujungimo mokesèio.

Asta ŠIUKŠTERIENË

Pramonës gatvëje Šiauliuose duris atvërë dar vienas automobiliø pardavimo ir aptarnavimo centras.

Kaip atrodo maþa Lietuva galingame pasaulio pinigø sraute? Ar mûsø ambicingi finansiniai siekiai ir dël euro ávedimo, ir dël gerokai didëjanèio kitø metø biudþeto išties juda tuo paèiu kaip ir kitø šaliø kliûèiø su barjerais takeliu.

Laura AUKSAITYTË

Kiekvienais metais Šiauliø kabelinë televizija "S plius", abonentams suteikianti galimybæ uþ televizijos þiûrëjimà mokëti maþiau, ir šiemet skelbia tokià pat akcijà.

Laura AUKSAITYTË

Kiekvienais metais Šiauliø kabelinë televizija "S plius", abonentams suteikianti galimybæ uþ televizijos þiûrëjimà mokëti maþiau, ir šiemet skelbia tokià pat akcijà.

Oksana LAURUTYTË

Þodis "deficitas" jau seniai dingo iš vartotojiškos visuomenës þodyno. Atrodo, kad šiais laikais gauti norimà paslaugà ar prekæ - vieni juokai. Taèiau Šiauliuose deficitas vis dëlto egzistuoja - tai auklës. "Liûdnai juokauju, kad jei galëèiau, lipdyèiau aukles pagal uþsakymus. Deja, to padaryti negaliu", - sako aukliø ádarbinimo agentûros "Šypsnys" vadovë Rasa Balvoèienë ir prasitaria, kad iš visø norinèiø dirbti auklëmis moterø agentûra tinkamomis pripaþásta vos penkis procentus.

Aukliø ádarbinimo agentûros "Šypsnys" vadovë Rasa Balvoèienë sako, kad auklëmis dirbti norinèios moterys be reikalo bijo kreiptis á ádarbinimo agentûras. "Agentûra - tai garantas, kad auklë pateks á rimtà šeimà", - sako moteris.

Norà dirbti skatina padëkos

Per pusantrø metø Šiauliø verslo inkubatoriuje ásikûrusios aukliø ádarbinimo agentûros "Šypsnys" slenkstá perþengë per tûkstantá auklëmis norinèiø dirbti moterø ir merginø. Po psichologo testø, pokalbiø, rekomendacijø ávertinimo paaiškëja, kad auklëmis dirbti dauguma moterø netinka.

"Jei per mënesá atrenkame 5-6 moteris, tinkanèias dirbti auklëmis, jau yra gerai. Bûna mënesiø, kad ir në viena besikreipianti moteris dirbti aukle nepripaþástama tinkama", - šypsosi aukliø ádarbinimo agentûros vadovë Rasa Balvoèienë.

Vadovë kalba, kad paèios sukurtas verslas tikrai nelengvas ir nepaprastai atsakingas. Kiek mûsø mieste buvo ásikûrusiø aukliø ádarbinimo agentûrø, visos kaþkur dingo. Pati Rasa, nors ir ne kartà buvo nuleidusi rankas ir svarstë, kad šio verslo reikëtø atsisakyti, vis nepasiduoda. "Tik kai paskambina laimingi tëvai, dëkodami, kad suradome puikià auklæ jø vaikui, arba paskambina pati auklë ir pasidþiaugia, kokioje puikioje šeimoje dirba, blogos mintys išsilaksto. Man patinka, kad galiu padëti kitiems, todël nelabai gàsdina, jog uþsidirbti vis nepavyksta", - sako moteris.

Aukliø ádarbinimo agentûros vadovë pati savo kailiu patyrë, kaip sunku rasti auklæ, todël po nesëkmingø bandymø á namus ásileisti svetimà þmogø nutarë savo dukras auginti pati. Ilgai namø šeimininke buvusi moteris pasiryþo ákurti aukliø ádarbinimo agentûrà.

Šiauliuose situacija yra tokia, kad auklës uþ darbà šeimose su vaiku gauna maþiausiai 2,5-3 litus uþ valandà, yra šeimø, galinèiø auklëms mokëti ir daugiau. "Manæs daþnai klausia šeimos, kiek auklei mokëti. Atsakau, kad geriausia alga yra tokia, kokia tenkina abi puses. Daugëja šeimø, kurios pasirûpina ir aukliø socialinëmis garantijomis - darbo knygele", - sako Rasa.

Agentûra - garantija šeimoms ir auklëms

Auklëms uþ surastà darbà agentûrai mokëti nereikia - net ir negalima, nes to neleidþia ástatymai. Šeimos uþ surastà auklæ agentûrai moka 200 litø. "Gal kas nors galvoja, kad tai yra labai daug, taèiau neávertina, kiek išleidþiame pinigø telefonui, transportui, psichologei, patalpoms nuomotis ir kitiems reikalams", - sako verslininkë.

Anot Rasos Balvoèienës, daugelis auklëmis galinèiø dirbti moterø be reikalo baiminasi aukliø ádarbinimo agentûros. "Agentûra yra savotiškas garantas, kad auklë pateks á rimtà šeimà. Nëra ko slëpti - yra šeimø, kurioms sunku susirasti auklæ, o kartais auklës tokiose šeimose vengia dirbti. Šiose šeimose trûksta pagarbos þmogui, supratimo. Juk auklë gerai dirbs ten, kur yra gerbiama. Juk kad vaikui bûtø gera, ir auklei turi bûti gera", - sako Rasa.

Aukliø ádarbinimo agentûros vadovë kalba, kad á agentûrà kreipiasi tikrai nemaþai puikiø studenèiø, norinèiø dirbti auklëmis. Tik šios merginos gali vaikus priþiûrëti vakare, todël surasti joms nuolatiná darbà sudëtinga.

Pasitaiko ir atvejø, kai moterys auklës darbà rasti bando meluodamos. Neturi rekomendacijø, jas paèios parašo, duoda ne šeimø, kuriose dirbo, telefonus, bet giminaièiø, draugiø. "Pokalbiø metu apgavystës išaiškëja, todël moterims sakau, kad jei neturi rekomendacijø, geriau tegul nemeluoja", - pasakoja agentûros vadovë.

"Nelengva mano verslo pradþia. Na, negaliu aš tø aukliø nulipdyti, todël kuriu ávairius planus, kuo dar galëtumëm verstis. Manau, kad gana greitai agentûra ims rengti kursus šiaulieèiams, kaip valdyti stresà, išmokti medituoti, rasti save, sustoti nuo amþino bëgimo ir atrasti gyvenimo dþiaugsmà. Norime kurti grupes vaikams, kuriose jie išmoktø pasitikëti savo jëgomis. Specialistø teikti šias paslaugas šiaulieèiams jau yra. Manau, kad nauja paslauga turës paklausà", - sako savo verslà sukûrusi moteris.

Bûsimoji Šiauliø arena, Šiauliø miesto Aukštabalio multifunkcis kompleksas, kylantis Dainø parko prieigose, J. Jablonskio gatvëje, keièiasi kasdien, nes statybos vietoje triûsia ne tik statybos generalinio rangovo Panevëþio statybos tresto darbuotojai, bet ir daugybës subrangoviniø organizacijø þmonës, kurie atlieka paèius ávairiausius darbus. Manau, jog šiaulieèiams ádomu suþinoti, kokia bus arenos vidaus áranga, kaip sprendþiamos akustikos problemos, kokias medþiagas renkasi architektai. Pasistengsime pristatyti pagrindinius arenoje atliekamus darbus, papasakoti apie priimamus architektûrinius sprendimus, naudojamas medþiagas, árangà.

Projekto vadovas Edvardas Peleckas

Teritorija – daugiau negu trys hektarai

Šiuo metu itin intensyviai tvarkoma arenos aplinka. Septyniø metrø ploèio (2800 kv. metrø plotas) juosta aplink arenà bus iš juodo klinkerio trinkeliø. Kita arenos teritorijos dalis bus išklota áprastomis betoninëmis grindinio trinkelëmis (9200 kv. metrø plotas) ir išasfaltuota (17 tûkst. kv. metrø plotas). Projekto vadovas ir vienas iš projekto autoriø architektas Eugenijus Miliûnas sako, jog juodo klinkerio juosta aplink arenà ne tik papuoš teritorijà, suteiks jai solidumo, bet ir sukurs puikø vaizdà esantiems arenos viduje. Architektas mano, kad juodas klinkeris uþ stiklo lauke tarsi pratæs arenos vestibiulá. Be to, klinkeris – itin patvari medþiaga, kuri tokios pat puikios bûklës išlieka ir po daugelio eksploatacijos metø.

Intensyviai tvarkoma Šiauliø arenos aplinka.

Šalia statinio atsiras penkios apvalios formos augalø salos, simbolizuojanèios penkis olimpinius þiedus. Keturiuose þieduose bus pasodinti medþiai, o penktame – daugiametës gëlës. Ši þaluma suteiks didþiulei arenos teritorijai (visas plotas, kuriame ásikurs Šiauliø arena – daugiau negu trys hektarai) jaukumo, arena tarsi susilies su šalia esanèiu parku.

Automobiliø stovëjimo aikštelë turëtø sutalpinti daugiau negu 500 automobiliø. Automobiliø spûsèiø renginiø metu neturëtø bûti, nes viena iš dviejø J. Jablonskio gatvës eismo juostø varþybø ar koncertø metu gali bûti pritaikyta automobiliams stovëti. J. Jablonskio gatvëje ties arena árengta papildoma eismo lëtëjimo juosta, kad renginiø metu bûtø patogiau ásukti á automobiliø stovëjimo aikštelæ.

Aplink arenà bus árengtas apšvietimas, kuris tarnaus ne tik tam, kad teritorijoje bûtø šviesu, bet ir pastato groþiui atskleisti – vakare ar naktá atitinkamai apšviestas statinys þërës kaip ir saulëtà dienà.

Prie pat arenos pagrindiniø áëjimø stovës trisdešimt stiebø vëliavoms, tad multifunkcis kompleksas bus pasirengæs vienu metu priimti daug komandø ar skirtingø šaliø rinktiniø.

Statistika

Bendras arenos plotas – 19 tûkst. kv. metrø.

Stiklo fasado plotas – 6 tûkst. kv. metrø.

Arenoje bus 3000 langø (1500 dideli, 1500 maþi).

Statybai jau sunaudota 5100 kub. metrø betono, 610 tonø armatûros.

Keturiø pagrindiniø metalo santvarø svoris – 216 tonø.

Arenoje – 692 vnt. spaustiniø poliø.

Arenoje išlieta 413 kolonø.

Linas POŠKUS

Teisingumo ministerijai ir Notarø rûmams pradëjus diskutuoti dël naujoviø, kurios turëtø pagerinti klientø aptarnavimà notarø biuruose, þmonës pradëjo labiau domëtis notarø darbo specifika. Apie notarø atliekamas pareigas bei šios specialybës ypatumus "Šiauliai plius" skaitytojams pasakoja Šiauliø notarë Ona Jarašiûnaitë.

Kokias funkcijas atlieka notarai ir kam reikalinga ši profesija?

Notarai yra teisininkai, atliekantys valstybës pavestà funkcijà – juridiškai tvirtina ávairius sandorius, sutartis, dokumentus bei jø kopijas. Notaro parašu ir antspaudu patvirtinti dokumentai bei sutartys liudija jø tikrumà, atitikimà ástatymams, kliento interesams.

Šiuo metu notarai atlieka apie 50 teisiniø veiksmø. Daþniausiai á notarus kreipiamasi dël ágaliojimø atlikti koká nors veiksmà tvirtinimo, dokumentø nuorašø ir išrašø, vertimø iš vienos kalbos á kità bei parašø dokumentuose tikrumo liudijimo perkant, parduodant ir dovanojant kilnojamàjá ar nekilnojamàjá turtà, sudarant testamentus ar siekiant gauti palikimà, steigiant naujas ámones, ástaigas ir organizacijas.

Kaip tampama notaru?

Notarus skiria ir atleidþia teisingumo ministras. Notarai á pareigas paskiriami laimëjæ viešà konkursà, išlaikæ kvalifikaciná egzaminà ir atlikæ darbo praktikà. Notaru gali tapti tik aukštàjá teisiná išsilavinimà ágijæ ir nepriekaištingà reputacijà turintys asmenys.

Prieš pradëdamas darbà notaras duoda priesaikà ir ásipareigoja sàþiningai ir nešališkai atlikti pareigas. Kadangi notarai atlieka valstybës deleguotas funkcijas, jiems draudþiama tarpusavyje konkuruoti.

Kiek Lietuvoje yra notarø?

Šiuo metu daugiau negu 200 notarø biurø dirbo apie 240 notarø. Nors jø po truputá daugëja, kai kuriuose miesteliuose neatsiranda pakankamai norinèiø dirbti šá darbà. Notarø skaièiø ir jø veiklos teritorijà nustato teisingumo ministras.

Kada atsirado ši profesija?

Viduramþiais faktines notarø pareigas atlikdavo raštininkais dirbæ vienuoliai, vëliau – valstybës raštininkai. Lietuvai esant Rusijos sudëtyje, Notariato ástatymas priimtas 1866 metais. XIX a. pabaigoje Vilniuje dirbo keturi notarai.

Tarpukaryje notarai buvo laikomi valdininkais be algos, nes jà uþsidirbdavo patys. Sovietmeèiu notarai buvo paversti valstybinës sistemos darbuotojais, išlaikomais iš biudþeto. Lietuvai atkûrus Nepriklausomybæ, notariato sistema pertvarkyta pagal Vakarø modelá.

Kas kontroliuoja notarø veiklà?

Šias funkcijas atlieka Teisingumo ministerija ir notarø savivaldos organizacija - Notarø rûmai. Ministras pasirašinëja notarø darbà átakojanèius ásakymus, stebi notarø biurø veiklà. Notarø rûmai uþsiima notarø veiklos koordinacija, kvalifikacijos këlimu, atestacija. Notarø rûmai priþiûri, kaip notarai atlieka savo funkcijas bei laikosi profesinës etikos reikalavimø, teikia pasiûlymus, kaip gerinti klientø aptarnavimà.

Notarø tarnybinius ir profesinës etikos nusiþengimus kontroliuoja Notarø garbës teismas. Nustaèius paþeidimà, notarui gali bûti skirtos ávairios nuobaudos ir papeikimai arba siûloma atleisti notarà iš pareigø.

Kokius ásipareigojimus notarai prisiima prieš klientus?

Notarai savo ágaliojimus vykdo nepaisydami valdþios institucijø átakos ir paklûsta tik ástatymams. Jie privalo uþtikrinti visø atliekamø notariniø veiksmø slaptumà.

Paþymos ir dokumentai išduodami tik asmenims, kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ir jø ágaliotiniams. Vienas iš tvirtinamø dokumentø egzemplioriø visuomet paliekamas saugoti notarø biure, todël ten bet kada galima gauti dublikatà.

Notarai draudþia savo profesinæ civilinæ atsakomybæ dël þalos, kurià gali padaryti klientui atlikdami notarinius veiksmus, o padarytà þalà, vykdant profesinæ veiklà, atlygina draudimo kompanija.

Ar notaras gali atsisakyti suteikti paslaugà?

Notarai negali tvirtinti ir liudyti dokumentø, kuriuose yra pataisymø, prirašymø, uþbrauktø þodþiø ar kitø neaptartø pataisymø, taip pat pieštuku parašytø dokumentø.

Notaras privalo atsisakyti atlikti notariná veiksmà, jeigu jis prieštarauja ástatymams, pripaþintoms visuotinëms moralës ir etikos normoms arba yra þalingas vienai iš sandorio dalyviø pusiø.

Kaip skaièiuojamas atlygis uþ notaro darbà?

Uþ notarinio veiksmo atlikimà ir kitas paslaugas notaras ima atlygá, kurá suderinusi su Finansø ministerija nustato Teisingumo ministerija. Šiuo metu galiojantys ákainiai nustatyti 1996 metais ir yra vieni maþiausiø Europos Sàjungoje valstybiø. Pavyzdþiui, Lietuvoje parašo paliudijimas kainuoja vos 3 litus, o kai kuriose Vakarø Europos valstybëse - iki 130 eurø.

Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistø jam bûti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientø aptarnavimo sàlygas, ádarbinti reikalingus darbuotojus ir turëti gerai techniškai aprûpintà biurà. Dalis atlyginimo mokesèiø pavidalu atitenka valstybei.

Kokias naujoves notarø klientai pajus artimiausiu metu?

Šiuo metu kaip tik aptariama, kaip tobulinti notarø veiklà reguliuojanèius teisës aktus. Šiais pakeitimais siekiama pagerinti klientø aptarnavimà notarø biuruose, sudaryti galimybes notarams teikti naujas paslaugas. Kol kas aišku, kad kitais metais nuo 30 iki 40 valandø per savaitæ bus pailgintas privalomas klientø priëmimo notarø biuruose laikas.