(2014-04-11 Nr. 516) ŠIANDIEN 2014 Balandžio 16 D. Trečiadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Archyvas
2008-02-22
Pirmas puslapis
Moterys, pakentėkite iki rudens

Šiaulių gimdymo namai moteris gąsdina suskilusiom sienom ir kiaurais langais

Oksana LAURUTYTĖ

Sausį kūdikio Šiaulių gimdymo namuose susilaukusi moteris negalėjo atsistebėti - per dešimtmetį gimdymo namai ir sąlygos gimdyvėms nė kiek nepasikeitė. Kaip ir prieš dešimt metų žmonai čia patekus, taip ir dabar vyrui teko skubėti naujagimį su mama gelbėti nuo šalčio. Vyras palatoje užkalė langus polietilenu, kad į palatą pro kiaurymes nešvilpautų vėjas ir nepripustytų sniego. Kaip prieš dešimtmetį, taip ir dabar vyras žmonai maistą vežė iš namų, nes gimdyvė valdiško maisto negalėjo valgyti.

Jolantos ŠIDLAUSKIENĖS nuotr.

Pasaulis keičiasi neįtikėtinu greičiu, tačiau naujagimių pirmosios dienos Šiauliuose prasideda griūvančiame praėjusio amžiaus pastate. Įdomiausia, kad norėdami nufotografuoti gimdyvių gyvenimo sąlygas palatose "Šiauliai plius" susidūrė su sovietmečiu būdingais draudimais. Leidimo fotografuoti kiaurus langus medikai prašė paties Šiaulių apskrities viršininko Alvydo Šedžiaus.

Gyvenimas - siaučiant skersvėjams

Pirmosiomis sausio dienomis sūnų pagimdžiusi moteris buvo labai laiminga - berniukas gimė sveikas, tačiau susirgo naujagimių gelta. Atskirtas nuo motinos kūdikis buvo gydomas kvarco lempomis, o motina stebėjosi: "Patalpos, kur buvo gydomas jos Andriukas, langai atrodė tragiškai - užkamšyti, užklijuoti". Moteris spėja, kad langus užsikamšė pačios sesutės. Nes jei jos nebūtų pasistengusios, patalpoje būtų maždaug 10 laipsnių šilumos - tiek, kiek buvo palatoje, kur gulėjo ji pati.

"Radiatoriai buvo karščiausi, o mano palatoje - šalta, nes vėjas košė pro seną langą. Vyras iškart atvežė man šildytuvą, o langą užkalė polietilenu. Tada pasidarė taip karšta, kad teko polietileno kampą atplėšti", - prisimena moteris.

Koridoriuose, anot pašnekovės, taip pat švilpavo vėjai, tad sesutės, veždamos naujagimius koridoriumi, juos užklodavo antklode, kad skersvėjai nesusargdintų. "Kiek pinigų pro kiaurus langus išleidžiama. Ir dar - gimdymo namuose", - stebėjosi mama.

Kai ji norėjo pasinaudoti dušu ir užsuko į dušo kambarį - apstulbo, nes dušai buvo be dušo galvučių - vien vamzdžiai, iš kurių viena čiurkšle, lyg iš čiaupo, bėgo vanduo. Po tokiu dušu skaudėjo maudytis - iš aukštai krentanti vandens srovė daužė galvą, pečius. Ir tokios sąlygos suteikiamos moteriai po gimdymo, patyrusiai Cezario pjūvį.

Akušerijos-ginekologijos skyriaus laikina vadovė Angelė Jurgaitienė ir Akušerijos skyriaus vedėjas Jonas Anužis teigė, kad gimdymo namai neremontuoti daug metų todėl, kad visi laukia Motinos ir vaiko klinikos statybos pabaigtuvių. Ir taip - jau penkiolika metų.

Patalynės, drabužių stygiaus moteris sako nejutusi. Paslaugus personalas atnešdavo marškinių, paklodžių ir palučių tiek, kiek reikia. Tačiau gimdyvę labai nustebino maistas, nes tokio bjauraus skonio patiekalų jai neteko ragauti. "Mano mama tris gurkšnius man atnešto sultinio atsigėrė, tai skundėsi, jog visą dieną nieko valgyti negalėjo - burnoje jautė kažkokį bjaurų prieskonį. Niekaip nesuprantu, ką reikia padaryti maistui, kad jis toks bjaurus būtų. Nė vieno skanaus patiekalo nebuvo. Bet džiugu, kad šaukštus, šakutes ir puodelius gavau. Seniau stalo įrankius reikėdavo pačiai į gimdymo namus atsivežti", - teigė pašnekovė.

Moteris džiaugėsi tik dėl vieno - kad visos slaugytojos ir medikai, su kuriais ji susidūrė, buvo malonūs.

Langų ir sienų plyšiams kamšyti - "vata, bintas, gipsas"

Angelė Jurgaitienė, laikinai vadovaujanti Akušerijos-ginekologijos klinikai, pripažino, kad pastatas, kuriame gimdo moterys, yra morališkai ir fiziškai susidėvėjęs. "Tai didelė problema, bet jau rudenį jos nebebus - šalia atsidarys Motinos ir vaiko klinika. Iki rudens dar reikės pakentėti, juk skirti lėšų naujiems langams sudėti ir pastatui rekonstruoti nėra jokios prasmės", - teigė pašnekovė.

A. Jurgaitienė sakė, jog Akušerijos-ginekologijos klinika pastatyta prieš dvidešimt metų, sovietmečiu, ir pastatyta labai blogai. Per dvidešimt metų sutrūnijo vamzdynai, ėmė trūkinėti sienos. Pastatą visada norėta remontuoti, tačiau akys viltingai krypdavo į šalia statomą Motinos ir vaiko kliniką. Juk dviem pastatam pinigų skirti neapsimoka. Jeigu Gimdymo namus reikėtų eksploatuoti toliau, neatidėliotinam remontui reikėtų apie 15 milijonų litų.

Su viltimi į naująjį pastatą žiūrėta tol, kol senasis nusidėvėjo beviltiškai. Medikai dabar labai bijo šventinių dienų - tokių, kai nedirba santechnikai. Nes dėl vandentiekio ir kanalizacijos avarijų pagalbos gali tekti laukti labai ilgai.

Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovė teigė, kad personalas ką turi, tuo ir kamšo skilinėjančias sienas, senus langus, o šios turimos priemonės - "vata, bintas, gipsas". Ir gimdyvių artimieji užkamšo langus, tačiau situacija tokia, kad išvykus vienai gimdyvei personalas patalpas privalo išvėdinti, išvalyti. Užkamšyti langai atidaromi ir visi užkamšymai būna perniek.

Didelė problema, kad pastatas yra pastatytas vietoje, kur siaučia vėjai. Senovėje žmonės buvo protingesni nei sovietmečiu - šaltiniuotoje dykvietėje pastatė vėjo malūną, o ne namus. Dėl blogo drenažo pastato pamatai suskilinėję, tad nenuostabu, kad pamažu byra ir pats statinys.

A. Jurgaitienė pripažino, kad kai maistas gimdyvėms buvo ruošiamas klinikos virtuvėje, jis buvo skanesnis, nes buvo gaminamas pagal šeimų tradicijas. Tačiau jau kelerius metus maistą tiekia konkursą laimėjusi įmonė "Dussmann". Ši įmonė maistą gamina laikantis nustatytų standartų. "O dietiškas maitas ne visada yra skanus", - sakė medikė.

A. Jurgaitienė sakė galinti pasidžiaugti tuo, kad Šiaulių akušerijos-ginekologijos klinikoje dirba profesionalūs medikai, slaugytojos. Naudojamasi naujausia medicinos technika, aparatūra tik jos reikėtų turėti daugiau. "Pastato būklė - ne medikų problema, o profesionalumu mes nenusileidžiame Kauno klinikoms", - sakė gydytoja.

  

Šį plyšį gimdymo namų sienoje medikai parodė pačiam Algirdui Brazauskui. Jį išvydęs premjeras tekinom nubėgo Vaikų ligų klinikos link.

 

Akušerijos-ginekologijos klinikos Priimamojo skyriaus "vizitinė kortelė" - byrantis tinkas virš galvos.

Leidimas fotografuoti gautas po paros

Vis dėlto A. Jurgaitienė, paprašyta leidimo nufotografuoti gimdyvių palatų langus ir dušo kambarį, paprašė nebeeskaluoti šios temos. Nejau skaitytojai neturi teisės žinoti, kokiomis sąlygomis gyvena gimdyvės? Tuomet A. Jurgaitienė liepė skambinti Šiaulių ligoninės direktoriui Petrui Simavičiui ir jo prašyti leidimo.

P. Simavičius, išklausęs prašymo, mūsų paprašė palaukti dar dieną. Mat jis yra išvykęs ir kitą dieną žadėjo susisiekti su Šiaulių apskrities viršininku Arvydu Šedžiumi ir su juo pasitarti, ar leisti žurnalistams fotografuoti Akušerijos-ginekologijos klinikoje.

Per tą dieną nori nenori kilo įvairių klausimų. Koks tikslas neleisti fotografuoti? Nejau pastate taip baisu, kad tai reikia slėpti nuo visuomenės? O gal Šiaulių apskrities viršininko leidimo reikia todėl, kad pastatas priklauso Šiaulių apskrities viršininko administracijai, kurios viršininkui gėda, kad pastatas yra nustekentas iki apgailėtinos būklės?

Kai rudenį atsidarys Motinos ir vaiko klinika, pastatas liks tuščias. Jį apskrities viršininko administracija turės išnuomoti konkurso būdu. O kas nuomosis pastatą, iš kurio nėra jokios naudos?

Vis dėlto vakar per pietus P. Simavičius leido fotografuoti Šiaulių akušerijos-ginekologijos klinikoje. Jis patvirtino, kad su A. Šedžiumi pasitarė ir apskrities viršininkas tam neprieštaravo.

  

Kelias gimdyklas medikai suremontavo savo išgalėmis.

 

Palatose, kur guli gimdyvės, ne tik langai kiauri. Sienose buvo atsivėrę plyšiai, byrėjo tinkas, tad Akušerijos-ginekologijos klinikos darbuotojai savo jėgomis sienas užkalė plastikinėmis lentelėmis.

Motinos ir vaiko klinika duris atvers rudenį

Jau šį rudenį situacija turi pasikeisti - Šiaulių apskrities gyventojos turėtų gimdyti ir gyti po gimdymų naujomis sąlygomis. Praėjusių metų pabaigoje penkiolika metų statomai Motinos ir vaiko klinikai iš Valstybės investicijų programos pagaliau skirti 28 milijonai litų. Pinigai skirti klinikos A korpusui užbaigti, modernioms operacinėms ir reanimacinės pagalbos patalpoms įrengti. Dar apie 20 milijonų reikėtų medicinos technikai.

Šiaulių ligoninės atstovės spaudai Nijolės Jurgilienės teigimu, ilgiausiai šalyje statomam sveikatos apsaugos objektui - Motinos ir vaiko klinikai - per 15 metų jau išleista 28,37 mln. litų. Statybos ištakos siekia 1992 metus, kai pradėtas statyti tuometės Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos korpusas, vėliau perprojektuotas į Moters ir vaiko kliniką. Dėl nepakankamo statybos finansavimo pastatas ilgai laiką buvo užkonservuotas.

2005 metų pavasarį atidarytas vienas iš trijų statomos Moters ir vaiko klinikos korpusų. Užbaigus projektą, į Moters ir vaiko kliniką bus integruotos Akušerijos-ginekologijos ir Vaikų ligų klinikos. Naujajame komplekse numatoma įrengti 54 lovų Vaikų chirurgijos, 10 lovų Vaikų ir naujagimių reanimacijos bei intensyviosios terapijos, 32 lovų Akušerijos, 44 lovų Naujagimių ir 38 lovų Ginekologijos skyrius. Iš viso Moters ir vaiko klinikoje būtų 280 lovų, 7 operacinės ir 9 gimdyklos.

Nepateisinamai užsitęsusi Moters ir vaiko klinikos statyba buvo tapusi rakštimi politikams ir sveikatos strategams. Į klinikos statybą daug dėmesio kreipė politikai, medikai, žiniasklaida.

   atgal



Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti