Oksana LAURUTYTĖ
Renovuoto būsto šeimininkų sąskaitos už šildymą - gerokai mažesnės nei jų kaimynų, tačiau šiuo metu daugiabučių gyventojų noras renovuoti namus - tarsi miražas dykumoje. Valstybė užsimojo dar šiemet renovuoti šimtus daugiabučių, tačiau vasara jau baigiasi, o darbai net nepajudėjo. Problema ta, kad seniai gavusios palaiminimą renovuoti daugiabučius bendrijos yra nei pakartos, nei paleistos - jos nesulaukia pinigų. Naujos paraiškos taip pat kybo ore, tačiau jų svarstymas turėtų būti pradėtas, mat prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pasirašė įstatymą, pagal kurį Vyriausybė žada padengti iki 15 proc. renovacijos darbų kainos.
 |
Pernai Šiauliuose renovuoti 2 proc. daugiabučių. Šiemet, panašu, nebus nė vieno, tad bendrijų gyventojai, jau parengę visus reikalingus dokumentus renovacijai, neteks galimybės mažiau mokėti už butų šildymą. |
Bendrijų gyventojai - tarp dangaus ir žemės
"Tikėjomės jau šią žiemą gyventi šiltai, bet kasdien vilčių vis mažiau. Kaimyninio renovuoto namo gyventojai už šildymą kas mėnesį mokės per 100 litų mažiau, o mes - ne, ir dar gyvensime šalčiau. Su namo gyventojais susitarti dėl renovacijos prireikė kelerių metų, o dabar net nežinau, ką jiems pasakyti. Aplinkiniai namai tvarkosi, keičia savo lėšomis langus, duris, balkonus, o mes negalime - esame lyg tarp dangaus ir žemės. Laukiame, kada tie renovacijos darbai prasidės", - nusiminęs kalba Sevastopolio g. 5 namo bendrijos pirmininkas Česlovas Martinaitis.
Šio daugiabučio gyventojai norą renovuoti daugiabutį Būsto plėtros agentūrai pareiškė dar 2007-ųjų lapkritį. 2009-ųjų pradžioje jų investicinis projektas buvo patvirtintas. Šią savaitę iš agentūros jie sulaukė žinios, kad lėšas bankas renovacijai skirs kitą savaitę, tačiau nežinia kuo viskas baigsis.
Anot Č. Martinaičio, valstybė už 1 kv. m remonto darbus jiems žada kompensuoti po 140 litų, šildymo sistemos renovacija kainuos patiems gyventojams. "Kančių kelius nuėjome, o darbų pradžios vis nėra. Bet, kaip sakoma, viltis - kvailių motina", - apgailestavo bendrijos pirmininkas.
Aido g. 17 namo bendrijos pirmininkas Kazys Lietuvininkas itin pasipiktinęs tuo, kad žmonės priversti tiek metų laukti, kol prasidės renovacija. Dokumentai renovacijai pateikti dar tada, kai valstybė žadėjo kompensuoti 50 proc. lėšų. "Pusę milijono mums žada kompensuoti, 40 tūkst. sukišta į popierius, pinigus vis kraunam į popierius, žmonėms nusibodo laukti, pasiruošę patys pinigus sunešti, o niekaip pradėti negalime. Pernai Šiauliuose 2 proc. namų renovuota, šiemet nebus nė vieno. Užmušk žmogui tikėjimą ir viskas pasibaigs", - piktinosi bendrijos pirmininkas.
Bendrovės "Cedora", renovavusios kelis daugiabučius Panevėžyje ir Tauragėje, direktorius Antanas Silius įsitikinęs, kad dabar didžiausias dėmesys turi būti skiriamas prieš kelerius metus daugiabučius norėjusioms renovuoti bendrijoms, nes jos - pačioje kvailiausioje padėtyje. Šiaulių apskrityje agentūra buvo patvirtinusi 29 bendrijų paraiškas dėl renovacijos finansavimo, bet žmonės buvo apgauti du kartus. Keitėsi tvarka, mažėjo Vyriausybės siūloma parama. Valstybei atsisakius kompensuoti pusę reikalingų lėšų, gyventojai sutiko su kaina - 140 litų už vieną kvadratinį metrą. Vis dėlto ne visos bendrijos su tarpiniu variantu sutiko - iš 29 liko vos 14.
"Spaudoje tarsi kalbama, kad žmonės lyg nenori ir bijo renovuotis, bet tai netiesa - ir nori, ir yra. Problema ta, kad visi pakibę ore - bankai bendrijoms neduoda kreditų", - sako A. Silius.
Pašnekovo teigimu, bankai nesuteikia bendrijoms paskolų, nes pastarųjų nedraudžia draudimas, tiesa, bankai ir draudimu nelabai pasitiki. Taigi iškilo problema - valstybė lyg ir už, bet bankai paskolų neduoda. "Dabar svarbiausia ne naujojo įstatymo pataisos. Reikia spręsti jau visus dokumentus parengusių ir nežinioje paliktų bendrijų bėdą. Jie viską padarė, daug pinigų išleido, o panašu, kad liks gale", - sako A. Silius.
Sumažėjus valstybės paramai, atsisakoma ir renovacijos
Prieš kelerius metus valstybė buvo įsipareigojusi iki pusės renovacijos investicinio projekto lėšų gyventojams kompensuoti. Kitą dalį jie turėjo sukaupti patys arba pasiskolinti iš bankų. Tačiau Seimas gyventojus išgąsdino - pritarė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pataisoms. Jos numato, kad Vyriausybė tokių namų gyventojams kompensuos tik iki 15 proc. projekto kainos.
 |
Renovuotų daugiabučių gyventojai gyvena šiltai ir už būstų šildymą moka 100-150 litų mažiau. Jolantos ŠIDLAUSKIENĖS nuotr. |
Daugiabučius renovuoti apsisprendę gyventojai galės gauti lengvatines paskolas, kurių palūkanos sieks 3 proc. Tiesa, nors valstybė kompensuos gerokai mažiau nei ankstesniais metais, tvirtinama, kad ilgalaikėje perspektyvoje parama išliks kone ta pati, mat 50 proc. bus dengiamas dokumentų sutvarkymas, kuris bendrijai paprastai kainuoja apie 50-70 tūkst. litų.
Šiauliuose yra apie tūkstantį daugiabučių, renovuotų namų pavyzdžiu nori pasekti nemažai organizuotų namų, tačiau jau pernai rudenį renovacijos reikalai buvo sustabdyti. Pastaruoju metu mieste įvyko keli konkursai statybos bendrovėms, galinčioms renovuoti daugiabučius, tačiau darbų starto vis nebuvo.
Bendrovė "Bodesa" prieš pusantrų metų įkūrė statybos padalinį ir paskelbė, kad yra pasiruošusi atlikti visus renovacijos darbus. Darius Sakalauskas, "Bodesos" direktoriaus pavaduotojas, sako, kad įmonė, įkūrusi padalinį, renovavo penkis daugiabučius. Jo žiniomis, kelios miesto bendrijos, sužinojusios, kad valstybė kompensuos vos 15 proc. lėšų, atsisakė sumanymo renovuoti namus.
Nukritusios kainos - puikus laikas renovacijai
Šiuo metu statybos darbų kainos 40-50 proc. nukritusios, daugiabutį nusprendę atsinaujinti gyventojai, nors ir gaudami menkesnę valstybės paramą, iš bankų skolinsis mažesnes sumas nei bendrijos prieš porą metų, kai kainos buvo dirbtinai iškeltos. "Dabar būtų pats geriausias metas pasiryžti renovuoti namus. Tie, kurie dabar suskubtų - išloštų, nes natūralu, kad sunkmečiui praėjus kainos kils. Jau juntamas kai kurių prekių kainų kilimas, o įmonės, kurioms grėsė bankrotas, jau bankrutavo", - sako D. Sakalauskas.
"Bodesos" direktoriaus pavaduotojo paskaičiavimais, 60 butų daugiabučio renovacija tikrai neužkrautų didelės naštos butų savininkams - sienų, stogų apšiltinimas, langų, šilumos mazgo pakeitimas iš viso butui kainuoti apie 16 tūkstančių litų. "Tai tikrai nėra kosminė suma. Pernai vienam butui būtų tekę mokėti apie 40 tūkst. litų", - sako jis.
Per mėnesį renovuotų namų butuose gyvenantys šeimininkai už šildymą sutaupytų apie 150 litų, kuriuos ir galėtų skirti paskolai už renovaciją.
"Deja, gyventojai dabar pasimetę. Jau nuo praėjusių metų rudens projektai nebetvirtinami, "damušinėjami" senieji, naujų nėra. Kurie spėjo iki rudens, tiems pasisekė, - sako D. Sakalauskas.
Iš mirties taško pajudėjusios renovacijos nauda būtų ir ta, kad ji galėtų išspręsti nemažą dalį nedarbo problemų. Statybinės organizacijos laukia, kol pasipils konkursai. "Vyriausybė žadėjo, kad bus renovuojami tūkstančiai namų, bet kelių šimtų šiuo metu pakaktų", - sako pašnekovas.
A. Silius teigia, jog formuojama neigiama nuomonė statybininkų atžvilgiu. Piktinamasi, kodėl valstybė taip nori palaikyti statybų verslą, statybininkai laikomi priešais. "Statybininkai juk ne pašalpų prašo ir dirba ne už "ačiū". Pamirštama, kad tas pats statybininkas yra ir medicinos seselės ar pardavėjos vyras, šeimos maitintojas", - kalba pašnekovas.
Kuo prastesni nuosavų namų gyventojai?
D. Sakalauskas įžvelgia ir dar veną problemą - bendrijų skelbiami konkursai daugiabutį renovuoti galinčiai bendrovei parinkti dažnai būna niekiniai. Nors bendrijos galėtų pasirinkti įmonę, siūlančią mažiausią kainą, pasirenka, kurią nori. Šis pasirinkimas kažkodėl nereguliuojamas.
Didelis renovacijos trukdis buvo daugiabučio gyventojų nesutarimas. Dabar įstatyme numatyta, kad daugiabučio renovacijai pradėti užteks pusės gyventojų palaikymo, o socialiai remtiniems bus kompensuojamos visos įmokos.
Dalis gyventojų piktinasi, kodėl kompensacija iš mokesčių mokėtojų pinigų skiriama tik daugiabučių renovacijai. Juk privačių namų savininkai taip pat modernizuoja pastatus ir taupo energiją. "Visi esame mokesčių mokėtojai, tad renovuojant namus visi turime būti lygūs, turi būti kažkokie svertai. Daugiabučių gyventojai gauna kompensacijas už šildymą, karštą vandenį, o privačių namų savininkai nieko iš valstybės negauna. Juk jie taip pat gauna paskolas būstui, o turi renovacija rūpintis be valdžios paramos. Būstų renovacijai iš biudžeto skiriamas "krepšelis" galėtų būti visiems vienodas, renovacija galėtų būti privaloma", - svarsto D. Sakalauskas.
A. Siliaus nuomone, pakaktų, kad valstybė būstų savininkams renovacijai garantuotų 3 proc. palūkanas - tai būtų labai didelė paspirtis. Yra nemažai 3-4 butų namų, kurių gyventojai neturi jokios minties burtis į bendrijas ir prašyti lėšų renovacijai. Jie žino, kad žiemą turės naudos, tad šiltinasi namus be niekieno pagalbos. "Valstybė, garantuodama 3 proc. palūkanas renovacijai, padėtų ir privačių namų gyventojams. Žmonės yra bauginami, išgirdę, kad valstybė nebeskira 50 proc., kad skirs tik 15 proc. lėšų, bet reikia pradėti kitaip mąstyti - suprasti, kad esi namų šeimininkas, nesvarbu, kur gyveni, ir imti būstu rūpintis", - sako A. Silius.
