Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt
Nepriklausomybės Akto signatarai kovo 11-ąją prisimena ne kaip politinį lūžį, bet kaip nepamatuotai drąsų žingsnį. Lūžis buvo vėliau – kai tankai traiškė žmones. Prieš dvidešimt metų kiekvieną akimirką Lietuvos likimas galėjo pasisukti netikėta linkme. Gal į pražūtį, o gal vėl į okupantų rankas. Tačiau viskas baigėsi kitaip. Pasaulio politologai mūsų nepriklausomybės atkūrimą vadovėliuose apibrėžia kaip unikalų atvejį.
Baimė ir užsidegimas
Anuometėje Lietuvos TSR Aukščiausioje taryboje buvo šeši šiauliečiai. Penki iš jų – Sąjūdžio deleguoti: Virgilijus Kačinskas, Donatas Morkūnas, Romualdas Ozolas, Kęstutis Lapinskas ir Algimantas Sėjūnas. Vienas iš Lietuvos komunistų partijos – Mindaugas Stakvilevičius. Tik pastarasis iš minėtųjų nėra pasirašęs Nepriklausomybės Akto, tačiau taip pat prilyginamas signatarams. Dabar Šiauliuose iš signatarų gyvena A. Sėjūnas ir D. Morkūnas. Taip pat ir M. Stakvilevičius.
A. Sėjūnas dvidešimties metų senumo įvykius prisimena kaip daugybės laimingų atsitiktinumų virtinę. Dalis Aukščiausiosios tarybos narių su Vytautu Landsbergiu priešakyje buvo už greitą ir nediskutuotiną atsijungimą nuo Sovietų Sąjungos. Kiti taip pat buvo už tai, tačiau siūlė tai daryti nuosekliau.
Signataras A. Sėjūnas prisimena pajuodusį A. Brazausko veidą, kai už valstybės vairo stojo V. Landsbergis. Anot pašnekovo, tai nebuvo pavydas ar pyktis, o baimė ir atsakomybė. Jis jau buvo valdęs Lietuvą, žinojo KGB metodus ir Rusijos nusistatymus nepriklausomybės klausimu. Jam iš tiesų buvo baisu dėl galimų padarinių.
Anot A. Sėjūno, A. Brazauskas, nors ir buvo Maskvai pavaldus ir lojalus žmogus, palaikė nepriklausomybę. Visi pritariantys ir abejojantys jautėsi Lietuvai siekiantys tik gero. Visai kiti santykiai buvo su "jedinstvenininkais", kurie labai organizuotai siekė sunaikinti nepriklausomybės daigelius.
Kas yra signataras dabar?
"Pasirašytas Nepriklausomybės Aktas. Rusija pasikliovė savais autoritetais Lietuvoje ir galvojo, jog lengvai palauš mūsų norą atsiskirti. Tačiau per tuos metus mes ne tik mojavome Aktu, bet ir statėme naujos valstybės pamatus. Kitų metų sausio 8 dieną Kremlius paskelbė ultimatumą grįžti į Sovietų sąjungos sudėtį. Nauja Lietuvos valdžia nesutiko net derėtis, nepakluso ir nuo tada nakvojo Parlamento rūmuose", - pasakojo signataras.
"Visų pirma signatarai yra nugalėtojai", - atsako A. Sėjūnas. Jis tai kartoja tiems, kurie nepamena anų laikų – buvo maži arba gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje. Signataras priduria, jog pasirašiusieji Nepriklausomybės Aktą buvo ir naujos laisvos valstybės kūrėjai. Tokio atvejo Lietuvos ar net apskritai pasaulio politikoje nėra buvę.
Dabar mažai kas akcentuoja, jog visas pasaulis buvo nepalankiai nusistatęs Lietuvai. Tų pačių metų birželį moratoriumu buvo teisiškai sustabdytas Nepriklausomybės Akto galiojimas 100 dienų. Tačiau ir tuo metu vyko intensyvus valstybės kūrimas ir, žinoma, aršus "jedinstvenininkų" priešinimasis Lietuvos laisvėjimui.
Žiūrint iš dabarties taško, pasak A. Sėjūno, galima visus įvykius traktuoti mums naudingai. Lietuvių susiskaldymas apgavo Maskvą. Vėliau Rusijoje taip pat vyko demokratijos procesai su B. Jelcinu priešakyje. Pasaulis pakeitė nuomonę apie Lietuvą po kruvinų sausio įvykių. Baltijos kelias. Kiekvienas šių įvykių Lietuvai – daugiau nei stebuklas.
Ko verta laisvė?
"Ar už tokią Lietuvą kovojome? Ne! Norite turtingos, sąžiningos Lietuvos? O gal tai bus amerikietiška, o ne lietuviška šalis? Kadangi niekas mums Amerikos Lietuvoje nesukūrė, mes išlėkėme į pačią Ameriką? O šalyje liko vien vagys, kvailiai ir pedofilai? Tai ne mano klausimai ir ne mano atsakymai", - sako Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Morkūnas, siūlantis pirma kiekvienam savo širdyje mylėti Lietuvą, branginti jos laisvę. Visa kita – laikui bėgant.
 | |  |
| Algimantas Sėjūnas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įvykius vadina stebuklu. | | Signataras Donatas Morkūnas pastebi, kad tikrų partijų šalyje nebėra – vien liberalai, pasiruošę būti tokiais, kokių prireikia rinkimams laimėti. Autoriaus nuotr.
|
"Anuomet troškome būti laisvi bet kokia kaina, o dabar ar mokame laisvę vertinti?" - tokį klausimą kėlė signataras D. Morkūnas ir priminė, kad valdžia dabar yra kaip niekad nekenčiama. Net 95 procentai gyventojų nepasitiki valdžios institucijomis. Pagal politines teorijas esame ant ribos. Demokratinė šalies valdymo sistema gali subyrėti, o ją gali pakeisti tik autoritaras. Tokią grėsmę D. Morkūnas įvardijo kaip realią.
Išeitis yra – stoti į partijas ir keisti jas iš vidaus. Eiti į rinkimus ir versti netinkamą valdžią. Visuomenė turi pajusti jėgą. Turi suvokti, kad niekas kitas šioje žemėje nėra šeimininkai – tik mes. Tokia būsena mus tarsi už rankos vedė ir prieš 20 metų. Dabar dažnai Lietuvą maišome su purvais – tarsi kokį nevykusį projektą. Signataras priminė Justino Marcinkevičiaus poemą "Mindaugas", kurioje valdovas kartojo – Lietuvą reikia nuolat kurti ir lipdyti.
Triguba transformacija
D. Morkūnas priminė, kad prieš 20 metų Lietuvai teko patirti trigubą transformaciją. Tokio reiškinio pasaulyje niekur nėra buvę. Pirma – finansinė sistema iš suvaržytos buvo keičiama į laisvąją rinką. Antra – centralizuota valdymo forma virto demokratine. Trečia – abu šie procesai buvo vykdomi kuriant naują nepriklausomą valstybę, kitaip tariant – okupantui nepritariant.
Lietuvos pavyzdžiu tuomet pasekė dar šimtas pasaulio šalių. 20 iš jų tapo nepriklausomomis, 80 pasiliko prie tarpinio varianto - dalinės priklausomybės nuo okupanto. Grįžo žingsnį atgal į pilkąją zoną. Latvija ir Estija, mūsų likimo seserys, nebuvo tokios drąsios kaip Lietuva. Jos nepriklausomybę paskelbė tik tuomet, kai Maskvoje įvyko pučas.
D. Morkūnas pabrėžia, kad valstybė iki šiol serga. Valdžioje turime ne bendradarbius, o priešus. Visos partijos tapo liberaliomis, nes taip lengviausia laimėti rinkimus. Pakanka peržiūrėti partijų programas ir viskas lyg ant delno – kairieji žada skatinti verslą, dešinieji planuoja didinti pensijas. Prieš žmones – visi socialistai. Prieš verslo atstovus – kapitalistai. Toks veidmainiavimas sukėlė visišką nepasitikėjimą valdžia.
Signataras pastebi, kad iki šiol net Seimo rūmuose sklando komunizmo šmėkla. Baisiausia, kad yra nemažai šio vaiduoklio medžiotojų.
