�IAULIAI plius - Archyvas - Pirmas puslapis -

(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2010-07-%7barticle_url%7d

Pirmas puslapis

55 �ant� 151, ar�ba �iau�liuo�se puo�dus lip�do �ven�tie�ji?

Oksana LAURUTYT�

Ar privatininkas, kurio �mon�je yra, pavyzd�iui, 150 darbinink�, paskirt� j� darb� administruoti ir pri�i�r�ti 50 administracijos darbuotoj�? Po vien� „vad�“ trims darbuotojams? Neracionalu, nelogiška ir neefektyvu – atsakyt� verslininkas. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos K�no kult�ros ir sporto skyriaus �staigose tokia situacija s�kmingai klesti. 151 treneriui 9 mokyklose ir pa�iame skyriuje „vadovauja“ 55 administracijos darbuotojai. Treneriai d�l suma�int� alg� b�ga iš Šiauli�, o jiems vadovaujan�iam administracijos aparatui išlaikyti kasmet atriekiama apie 1,5 mln. Lt. Panev��ys dalies sporto mokykl� biurokrat� atsikrat� jau prieš šešerius metus.

B�tent nuo trenerio priklauso, ar vaikai pasieks sporto aukštum�, bet miesto sporto mokyklose svarbesn� yra administracija.

Ma�inti algas ar optimizuoti valdym�?

Šiauliuose vaik� katastrofiškai ma��ja, tod�l kuriami mokykl� jungimo planai, ta�iau sporto mokykloms, panašu, tai negresia. Mieste ir toliau gyvuoja devynios sporto mokyklos, kurioms vadovauja Savivaldyb�s administracijos K�no kult�ros ir sporto skyrius. Pastarajame buvo 7 etatai, liko 6, o devyniose sporto mokyklose yra 55,5 administracijos etato: vadovai, j� pavaduotojai, instruktoriai, specialistai, buhalteriai.

Plaukimo mokykloje „Delfinas“ yra 5 administracijos etatai, „Saul�je“ – 8, „Kleve“ – 4, „Dubysoje“ – 5, K�no kult�ros – 8, „At�alyne“ – 4,5, Futbolo akademijoje – 6,5, Lengvosios atletikos – 3,5, Teniso mokykloje – 4. Šiose mokyklose iš viso dirba 151 treneris, o tai reiškia, kad trims treneriams virš galvos – vienas administracijos darbuotojas.

Juk b�tent treneri� d�ka išugdomi sportininkai, ta�iau susiklos�iusi pad�tis rodo, kad administracija išties labai reikalinga. Tarsi šventieji puodus lipdyt�. Juk jei b�t� priešingai, protingieji miesto vadovai ieškot� išei�i�, kaip biurokrat� suma�inti – kokias mokyklas sujungti, kokius etatus naikinti. Ta�iau dabar mieliau pasirenkamas skurdinimo variantas – ma�inamos algos, o valdymo aparatas – ne. Ar kiekyb� svarbiau u� kokyb�?

Paskai�iavus administracijos ir treneri� bei aptarnaujan�io personalo kiek�, aišk�ja li�dna tiesa – yra mokykl�, kur administracija ir aptarnaujantis personalas u�ima pus� �staigos darbo viet�. �staigos pagrindin� u�davin� – ugdyti sportininkus – atlieka vos pus� ar net ma�iau mokyklos darbuotoj�, t. y. treneri�, pvz., „Delfine“ treneriai sudaro 46,6 proc. etat�, „Saul�je“ – beveik 58, „Kleve“ – 62, Dubysoje – beveik 69, K�no kult�ros mokykloje – vos 14, „At�alyne“ – 61, Futbolo akademijoje – beveik 52, Lengvosios atletikos mokykloje – 68, Teniso mokykloje – 49.

Vienos sporto mokyklos vadovo, jo pavaduotoj�, instruktori�, buhalteri� ir kt. administracijos darbuotoj� išlaikymas per metus kainuoja nuo 100 iki 200 t�kst. Lt.

Panev��io savivaldyb�je sporto skyriaus išvis n�ra

Panev��ys jau seniai optimizavo sporto skyriaus ir mokykl� valdym�. Šio miesto savivaldyb�s administracijoje sporto skyriaus ar sport� kuruojan�io valdininko neb�ra. Prieš kelerius metus �ia buvo �kurtas Panev��io k�no kult�ros ir sporto centras, kuris ir �m� administruoti visas sporto mokyklas.

Optimizavus sporto �staig� valdym�, joms liko vadovauti vos 10 administracijos darbuotoj�. Mokyklose šiuo metu dirba 67 treneriai.

Panev��io k�no kult�ros ir sporto centro vadovas Bronislovas Pliavga sako, kad sporto mokykl� tinklo optimizavimas �vykdytas 2004 metais. „Gal ir Šiauliams tinka toks variantas, kaip mes padar�me? Miestai juk panaš�s. �inoma, dirbti sunkiau, darbo daugiau, bet administracijos labai suma��jo“, – sako jis.

B. Pliavga �m�si tinklo pertvarkos, kai jam buvo pasi�lyta vadovauti Panev��io savivaldyb�s administracijos Sporto skyriui. Iki tol jis vadovavo sporto mokyklai.

Pašnekovo teigimu, Panev��iui 2000-�j� prad�ia buvo gana sunki, tad reik�jo ieškoti išei�i�, k� daryti, kaip taupyti.

Prad�j�s vadovauti skyriui, jis ir pasi�l� visas sporto mokyklas sujungti � centr� ir panaikinti Savivaldyb�s administracijos Sporto skyri�. Toks optimizavimas pasirinktas ir tod�l, kad K�no kult�ros ir sporto departamentas šalies savivaldyb�ms si�l� tok� tinklo optimizavimo variant�.

Prad�jus pertvark�, sporto mokykl� Panev��yje nebeliko. J� vadovai tapo K�no kult�ros ir sporto centro skyri� vadovais, ta�iau administracinis aparatas gerokai suma��jo. Nebeliko direktori� pavaduotoj�, paties Savivaldyb�s administracijos Sporto skyriaus su visais jo darbuotojais, buhalteri�, metodinink� ir pan.

„Dabar viskas vienose rankose. Turime savo bendrabut�, transport�. Reikia, pavyzd�iui, sportininkams kur nors vykti, išsyk transporto problema sprend�iama. Reikia k� nors paremontuoti – siunti santechnik� ar elektrik�. Seniau juk kiekviena mokykla juos tur�jo, o dabar viskas optimizuota“, – teig� centro vadovas.

B. Pliavga sako, kad teko gerokai padirb�ti, kol politikams �rod�, jog tokios pertvarkos reikia. Dabar politikai tik strategij� numato.

„J�s, Šiauliai, labai gerai gyvenate. �inoma, mokos fondo visada tr�ksta, bet mes laiku pertvark� atlikome. Iš viso per metus algoms ir veiklai pl�toti gauname 7 mln. Lt“, – sako pašnekovas.

Sporto centr� vadovai sako, kad rengti var�ybas ir valdyti �k� po optimizacijos tapo papras�iau.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Teorini� pasvarstym� yra

Jei Šiauli� miesto k�no kult�ros ir sporto mokykl�, K�no kult�ros ir sporto skyriaus biud�et� palygintume su kult�ros �staig� biud�etu, paaišk�t�, kad kult�ros darbuotojams išlaikyti tenka perpus ma�iau l�š�. Mieste yra penkios kult�ros �staigos (sporto – 9), iš viso kult�ros darbuotoj� algoms per metus iš savivaldyb�s biud�eto tenka 2,8 mln. Lt, kai sporto �staig� darbuotoj� algoms – 5,8 mln. Lt. O kur dar milijonai veiklai pl�toti?

Ar Šiauli� miesto vald�ia nesvarsto optimizuoti sporto mokykl� tinklo?

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups sako, kad teorini� pasvarstym� d�l sporto mokykl� yra, ta�iau rimtai apie tai dar nekalb�ta.

V. Strups teigimu, Panev��ys ma�esnis u� Šiaulius, ten ma�iau gyventoj� ir sportuojan�i� vaik�. „Visos sporto mokyklos yra reikalingos, turime daug puiki� pasi�ymin�i� sportinink�. Prieš dešimt met� buvo bandym� Šiauliuose tok� sporto centr� kurti, bet jis nepasiteisino ir v�l buvo gr��ta prie �prast� sporto mokykl�“, – sak� administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Suma��t� su vaikais nedirban�i� �moni�

Joniškyje Sporto centras �kurtas prieš dvejus metus. Jo vadovas Tomas Aleknavi�ius sako vienareikšmiškai besid�iaugiantis, kad toks centras yra. Tapo lengva kuruoti visas funkcijas, rengti var�ybas. „Seniau b�davo, kad vienas Sporto skyriaus specialistas kuruoja, pvz., vaik� sport�, kitas – suaugusi�j�. Reik�davo labai daug derinti, aiškintis d�l sali� u�imtumo ir panašiai. Dabar viskas vyksta viename kabinete ir visi finansai m�s�. Švietimo ir sporto skyriuje yra vienas specialistas, kuris tik strategij� brai�o ir yra tarpininkas tarp centro ir administracijos bei tarybos“, – teig� pašnekovas.

Anot T. Aleknavi�iaus, atsiradus Sporto centrui, darbuotojai nebuvo atleid�iami – j� prireik� daugiau, nes prisid�jo daugiau funkcij�. Sporto mokyklose buvo kelios sporto šakos, o centrui prisid�jo �vairi� klub� veikla, suaugusi�j�, vaik�, veteran� sporto var�ybos ir kt.

„Ma�uose miesteliuose sporto centrai – privalumas. Akmen�je, Pakruojyje po tok� yra, mes j� pavyzd�iu r�m�m�s. Dideliuose miestuose mokyklos kovoja d�l vaik�, tad ne�inau, ar Vilniuje arba Kaune toks optimizavimas pasiteisint�, bet �k�rus centrus suma��t� nedirban�i� su vaikais �moni�“, – sak� T. Aleknavi�ius.

Sporto mokyklose reikia rimto audito

Vienos miesto sporto mokyklos treneris (vardas ir pavard� redakcijai �inomi – aut. past.) savaitraš�iui „Šiauliai plius“ sak�, kad sporto mokyklas privalo patikrinti rimti auditoriai, nes jose klesti principas – ranka rank� plauna.

„Vadovas � darb� savo pavaduotojais, sargais, kitais darbuotojais priima gimines ir draugus. Mokykloje atsirado ka�koki� metodinink�-instruktori�, kurie visiškai neaišku kuo dirba. Senus patyrusius darbuotojus atleid�ia, o priima savus �mones, kurie net tinkamo išsilavinimo neturi. Tiksliau, ne atleid�ia, o s�lygas sudaro tokias, kad jie patys išeit�. Treneriai darbo daug turi, bet j� sporto mokyklose liko ma�uma. Daugiausia darbuotoj� – vadovo gimin�s ir artimieji“, – teig� jis.

Pasak trenerio, Savivaldyb�s administracijos K�no kult�ros ir sporto skyrius prieš toki� netvark� yra u�merk�s akis. Ne�inia, kas turi atsitikti, kad tiesa paaišk�t�. „Reikia tvirtos rankos, pertvarkos, kad treneriai gal�t� ramiai dirbti su vaikais, nes kr�viai did�ja, o algas gauna ne tie, kurie iš tikro dirba“, – teig� pašnekovas.

Ne�ci�vi�li�zuo�ta ci�vi�li�za�ci�ja Pa�ba�liuo�se

Oksana LAURUTYT�

Pabali� rajono gyventojai baland�io 1-�j� sulauk� iki ašar� „juokingo“ Šiauli� miesto savivaldyb�s pokšto – buvo u�blokuotas vienintelis rajono geriamojo vandens šaltinis – vandens kolon�l�. Taip valdininkai tikisi priversiantys gyventojus jungtis prie nutiest� vandentiekio tinkl�, ta�iau gyventojai tok� elges� vadina šanta�u. Prisijungti prie vandentiekio tinkl� kainuoja nema�ai pinig�, tad skurstantys �mon�s semia vanden� iš šulini�, kuriuose nitrat� kiekis 2-3 kartus viršija norm�.

Liaudies išmintis skelbia, kad pasaul� valdys tas, kuris tur�s vandens. Išgirdus š� posak�, galvoje iškyla pasaulio pabaigos vaizdai, ta�iau pasaulio pabaiga, panašu, pirmiausia at�jo � Pabalius.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Problema – l�šos

Daugelis suaugusi�j� prisimena vaikus s��iningumo ir doros mokius� animacin� filmuk� apie sald� vanden�. Asiliukas � kaim� atnešdavo vandens, j� pardavin�jo, o šernas �inojo, kad kaime vandens yra, ta�iau šaltin� u�gul� ir niekam jo nerod�. Su�inojusiems netgi grasino: „Iltis matai? Kanopas matai? Vaikš�ioti moki?“ Ir neduodavo vandens.

Panaši situacija susiklost� Pabali� mikrorajone, tik �ia gyventojai patys tapo asiliukais – priversti vanden� pirkti prekybos centruose ir kaip išmano tempti � namus – mašinomis ar ant kupros. Vandens šaltinis rajone yra, ta�iau jis tarsi riebaus šerno u�gultas ir paprastas �mogiškumas jo patraukti negali.

Pabali� rajone gyvenanti Rasa sako, kad kovo 1-�j� prie kolon�l�s buvo pakabintas skelbimas, jog Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos sprendimu baland�io 1-�j� vandens kolon�l� bus u�blokuota.

Baland�io 1-oji buvo sekmadienis, tad akivaizdu, kad toki� dien� pokšto valdininkai neiškr�t� – vanden� iš gyventoj� at�m� baland�io 2-�j�. Rad� u�blokuot� kolon�l� gyventojai suvok�, kad skelbimas – tikrai ne Juok� dienos pokštas. Grei�iau – �iaurus pasity�iojimas. Tokiu b�du valdininkai tikisi priversti gyventojus prisijungti prie centralizuot� vandentiekio ir nuotek� vamzdyn�.

Pabali� mikrorajone vamzdynas buvo nutiestas prieš kelet� m�nesi�. Jei visi gyventojai prie jo prisijungt�, bendrov� „Šiauli� vandenys“ sulaukt� net 570 potenciali� vartotoj�. O gyventojai nesijungia ir gana.

Geriamojo vandens netekusi Rasa sako su did�iausiu d�iaugsmu prisijungt� prie vandentiekio. Kas nenori, kad iš �iaupo namuose tek�t� vanduo ir jo nereik�t� t�syti kibirais? Vienintel� problema – jos vyras išvyk�s dirbti � u�sien�, o namuose likusiai moteriai nelabai aišku, nuo ko tokius �kiškus darbus prad�ti.

Šeima prie nuotek� tinkl� jau prisijung�, darbai kainavo apie t�kstant� lit�. Prie vandentiekio prisijungti kainuot� daugiau. Pabaliuose yra nam� savinink�, kuriems prisijungimas prie nuotek� ir vandentiekio tinkl� kainavo net kelis t�kstan�ius lit�. �mon�s toki� l�š� neturi.

Vanduo šuliniuose – u�terštas nitratais

Lik� be vandens gyventojai stveriasi u� galvos. Ve�asi j� iš prekybos centr�, nes iš šulini� jo gerti negali. Pasak Rasos, specialistai tikrino šulini� vanden� ir nustat�, kad yra toki�, kuriuose nitrat� kiekis 2-3 kartus viršija norm�. Tok� vanden� gerti – rizikuoti gyvybe.

„Prisijungti prie vandentiekio per m�nes� – sud�tingas dalykas. Juk reikia traktori� samdyti, gauti skubiai iš kur nors l�š�. Senesni �mon�s numojo ranka – nieko nedarys“, – teigia moteris.

Rasa sako skambinusi � Šiauli� miesto savivaldyb�s administracij�. Jai buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo paskambinus niekas neatsiliep�, tad moteris irgi numojo ranka.

Pašnekov� sako suprantanti, kad vandens kolon�le seniau naudodavosi ir ne rajono gyventojai – atva�iuodavo iš kaim�, prisipildavo vandens dar�ams laistyti, kitoms reikm�ms. Ta�iau šanta�uoti visiškai atimant vanden� – nes��ininga. Juk buvo galima ne išdraskyti, kas buvo sukurta, bet suteikti galimyb� sumok�ti u� iš kolon�l�s gaunam� vanden�.

„Rajonuose, kur yra vandens kolon�l�s, gyventojai gauna raktus. Ateina, atsirakina, prisipila vandens, kiek reikia, sumoka nustatyt� mokest�. Ir mes taip nor�tume, bet apie toki� galimyb� niekas iš vandens tiek�j� nekalba ir jos nesi�lo“, – sak� moteris.

„Gal ir buvo paskub�ta“

Šiauliuose daug met� buvo 29 vandens kolon�l�s, o dabar paliktos tik dvi – Merkin�s ir Vaidoto bei Lydos ir S. Daukanto gatvi� sankry�ose. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyriaus specialist� J�rat� Sodien� sako, kad gal ir buvo paskub�ta atjungti kolon�l� Pabaliuose.

„Jau spalio m�nes� vandentiekio ir kanalizacijos tinklai buvo nutiesti, tad gyventojai gali prie j� prisijungti. Administracija papraš� „Šiauli� vanden�“ pakabinti skelbim�, kad po m�nesio vanduo kolon�l�je bus atjungtas, bei atlikti atjungimo darbus“, – sako specialist�.

Kolon�l�, esanti prie Jaunimo mokyklos Pabaliuose, yra �traukta � Švietimo skyriaus balans�. U� eksploatacij�, elektr� Miesto �kio skyrius perveda pinigus Švietimo skyriui. Pernai per metus gyventoj� sunaudotas vanduo savivaldybei kainavo kone tris t�kstan�ius lit�. Taupant biud�eto l�šas, kolon�l� ir buvo u�rakinta.

„Dabar kone visur pakloti tinklai, parengti projektai, tereikia prisijungti. �inoma, gyventojams kyla problem� d�l finans�. Seniau „Šiauli� vandenys“ u� atitinkam� mokest� duodavo gyventojams raktus ir jie naudojo vanden�. Dabar tokios praktikos netaiko – apskaita sud�tinga, sulau�ydavo“, – teig� J. Sodien�.

„Šiauli� vandenys“ sudarys s�lygas prisijungti išsimok�tinai?

Savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras visiškai sutinka su tuo, kad buvo paskub�ta gyventojams nutraukti vandens tiekim�. M�nuo – išties itin trumpas laikas prisijungti prie centralizuot� tinkl�.

V. Vingras teigia, kad susiklos�iusioje situacijoje skaudesn� socialin� pus�. Jis kalb�josi su �mon�s „Šiauli� vandenys“ vadovais ir išgirdo pa�ad�, kad gyventojams bus suteikta galimyb� išsimok�tinai prisijungti prie vandentiekio ir nuot�k� tinkl�.

�domu, ar pa�adas bus tes�tas, nes savaitraš�iui „Šiauliai plius“ �mon�s atstovai pa�ado netes�jo. Savaitraštis dar tre�iadien� „Šiauli� vandenims“ išsiunt� klausimus, ta�iau iš skyriaus skambiu pavadinimu Komunikacijos departamentas atsakymo nesulauk�. Jo vadov� kelis kartus �ad�jo pakomentuoti susiklos�iusi� situacij�, ta�iau v�liau telefono ragelio nebek�l� ir elektronio laiško su atsakymais nebeatsiunt�.

Kas nenori, kad iš �iaupo namuose tek�t� vanduo ir jo nereik�t� t�syti kibirais?

Gunter MULLER nuotr.

Atjungti vanden� b�t� drastiška

Radviliškyje šiuo metu yra keturios vandens kolon�l�s, ta�iau ateityje j� neliks, kai mieste visur bus nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. �mon�s „Radviliškio vanduo“ vadovas Juozas Ju�as teig�, kad Maironio rajone tinklai jau nutiesti, ta�iau kolon�l� vis dar veikia. „Prašo �mon�s palikti, nes tr�ksta pinig�li� jiems prisijungti, tod�l dar nepanaikiname“, – teig� jis.

Jau yra parengtas projektas nutiesti vandens ir kanalizacijos tinklus 12 gatvi� turin�iame Gra�inos kvartale, tad ir ten ateityje kolon�l� bus u�daryta. „Neliks mieste kolon�li�. D�l vieno �mogaus jos nelaikysime. Jei �mogus neturi pinig� – b�da, o �monei kolon�l� išlaikyti – nuostoliai. �iem� ji u�š�la, spynel�s b�na nudraskomos. Bet u�daryti kolon�les, kad gyventojai grei�iau jungt�si prie centralizuot� tinkl�, b�t� drastiška“, – teig� J. Ju�as.

Kelm�je vandens kolon�li� taip pat ateityje neliks, nes jas išlaikyti ir eksploatuoti – didel�s išlaidos. Pasak „Kelm�s vandens“ atstovo Vygaudo Ambrulio, kol kas nenuspr�sta, kada jos bus panaikintos, ta�iau jos bus naikinamos civilizuotai. Pirmiausia bus padedama gyventojams �sivesti vandentiek�, tik tada kolon�l�s išnyks. Dabar Kelm�je vienas �mogus u� naudojim�si kolon�l�s vandeniu moka 8 litus per m�nes�.

Joniškyje yra vienintel� vandens kolon�l�. Ja gyventojai naudosis tol, kol visame mieste nebus nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Pasak „Joniškio vanden�“ vadovo Raimundo Tiškevi�iaus, kolon�l�s eksploatacija n�ra brangi, jos vandeniu besinaudojantys gyventojai gauna rakt�, o per m�nes� u� vanden� sumoka 3 Lt 26 ct. „Šiemet baigsime du tinkl� tiesimo projektus, visame mieste vandentiekis bus gal 2020 metais. Kada gyventojai gal�s prisijungti prie tinkl�, tada ir galvosime apie kolon�l�s naikinim�“, – sak� R. Tiškevi�ius.

Apskrities rajon� vandens tiek�jai suteikia galimyb� gyventojams naudotis kolon�li� vandeniu, o „Šiauli� vandenys“ – ne. Turb�t �moniškumas ir s��iningumas – tik nieko nereiškian�ios fraz�s, skirtos pasakas �i�rintiems vaikams mulkinti.

Mo�te�r� pro�sti�tu�ci�ja�� vy�r� pro�ble�ma

Oksana LAURUTYT�

Kai visuomenei pateikiama informacija apie XXI a. tragedij� – prekyb� �mon�mis prostitucijai, pagalb� sekso vergij� kentusioms moterims teikian�ios „Lietuvos Caritas“ darbuotojos stveriasi u� galv�. Neretai informacija pateikiama dviprasmiška, su lengva šypsena, neva prostitucijoje atsid�rusios merginos pa�ios kaltos, o informacij� palydi vulgarios nuotraukos.

Prostitucija yra susikaupusi� moters problem� – skurdo, smurto – pasekm�. Neretai per kelerius metus prostitucijoje moteris b�na taip su�alota, kad net suteneriams b�na nebereikalinga.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S fotomonta�as

„Ka�kod�l nutylima, kad iš tikro ant�mogiai ir dvasios skurd�iai yra b�tent suteneriai, prekyb� �mon�mis organizuojantys vyrai ir moterys. � suteneri� tinklus patenkama ir per vien� dien�, o tai, k� merginoms tenka kasdien patirti iš jomis besinaudojan�i� vyr� – neapsiver�ia lie�uvis pasakoti. Prostitucija – vyr� problema. Kol visuomen� j� toleruos, tol apie lygias vyr� ir moter� teises kalb�ti negal�sime“, – sako Maryt� Puidokien�, „Lietuvos Caritas“ koordinator� Šiauli� regionui.

Prostitucija – taip pat prekyba �mon�mis

Kasmet � projekt� „Pagalba prostitucijos ir prekybos �mon�mis aukoms“ �gyvendinant� „Lietuvos Caritas“ Šiauli� skyri� pagalbos kreipiasi 20 nauj� prostitucijos auk�. Vienas merginas susiranda pa�ios darbuotojos, kitas nukreipia kit� tarnyb� specialistai arba atveda pagalb� jau gaunan�ios draug�s. Iš sekso vergijos ištr�kusios moterys atvyksta su�alotos fiziškai ir psichologiškai, tad pirmiausia joms teikiama medicinin� ar psichologin� pagalba, socialin� parama. Prostitucijoje išnaudotas moteris tenka palyd�ti pas �vairi� lig� gydytojus, pad�ti atsigauti psichologiškai, pasir�pinti j� saugumu, atstatyti nutr�kusius ryšius su šeima, o v�liau pad�ti �sigyti specialyb�, rasti darb�.

„Lie�uvis neapsiver�ia pasakoti, k� moterims padaro suteneriai ir jomis besinaudojantys vyrai. Jos paver�iamos alkoholik�mis, narkoman�mis, yra prievartaujamos �vairiais b�dais, pjaustomos, kand�iojamos, plakamos, ant j� šlapinamasi. Ne viena prostitucijos su�lugdyta moteris pasakojo, jog prisigerdavo, kad nieko nebejaust�, kol ja naudojamasi“, – sako Maryt� Puidokien�, „Lietuvos Caritas“ koordinator� Šiauli� regionui.

Anot pašnekov�s, kai visuomenei pateikiama informacija apie prostitucij�, ji pateikiama tarsi su šypsena, neva moterys pa�ios nori tuo u�siimti. „Šiauli� regione nebuvo n� vieno atvejo, kai moteris pati nor�jo b�ti kokio nors sutenerio nuosavyb�, pardavin�jama, �eminama. Labai retai pavieniai asmenys parduoda moter� � sekso vergij�. Da�niausiai tai organizuota nusikalstama veika, ištisa sekso industrija. Suteneriai ir prekiautojai �mon�mis – itin �iaur�s �mon�s, puikiai išmanantys aukos psichologij� ir tuo besinaudojantys“, – sako M. Puidokien�.

Prekyba �mon�mis prostitucijos tikslais – viena populiariausi� nusikalstamumo form� Lietuvoje, ta�iau pastaruoju metu atsiranda ir nauj� prekybos �mon�mis form�. � u�sien� jau parduodami vaikai, paaugliai, kurie ver�iami tapti išmaldos prašytojais ar vagimis. Net prostitucij� savo šalyje M. Puidokien� vadina prekyba �mon�mis. Nes tai – smurto forma.

M. Puidokien� sako, kad merginos � sekso vergij� gali patekti per vien� dien�, ta�iau pad�ti atsistoti joms ant koj� prireikia ne vieneri� met�. Prostitucija iš moters atima ne tik k�n�, bet ir siel�. Moteris b�na pal��usi, sutrypta, bej�g� ir jai pad�ti reikia itin daug pastang�. Po keleri� met� prostitucijos moteris netenka socialini� �g�d�i�, pasitik�jimo savimi ir kitais �mon�mis, netiki, kad jai pasiseks gr��ti � normal� gyvenim�. Jai tenka mokytis gyventi iš naujo.

„Neretai pasitaiko, kad merginos, �trauktos � prostitucij�, net prisiriša prie savo kankintoj�. Nenori j� atskleisti policijai, paviešinti vard�, nes joms gaila sutenerio šeimos – �monos, vaik�. Tai, kad ji patyr� baisi� traum�, buvo prievartauta, �eminta, dau�yta, tarsi pamiršta“, – sako darbuotoja.

Ne paslaptis, kad � prekybos �mon�mis pinkles patenka labiausiai socialiai ir psichologiškai pa�eid�iamos nepilnamet�s, moterys. Dar vaikyst�je jos yra patyrusios seksualin� ar fizin� prievart� šeimoje, ekonomin� nepritekli�, da�nai net neturin�ios artim�j�. Mergina neretai net nesuvokia, kad buvo pa�eistos jos teis�s, kad ji buvo apgauta.

Suteneriai – dvasios skurd�iai

Visuomen� neretai smerkia merginas, patekusias � prostitucij�, ta�iau prieš k� nors smerkiant reikia apsimauti jo batus ir nueiti t� keli�, kur� pastarasis nu�jo.

„Suteneriai, prekeiviai moter� k�nais, vyrai, gaunantys peln� iš kit� �moni� skausmo, gyvena tarp m�s�, yra kieno nors t�vai, kieno nors vaikai, ta�iau kalbant apie prostitucij� jie tarsi pamirštami. Visuomenei atrodo savaime suprantama, kad moteris yra skirta vyro �geid�iams tenkinti, tarsi ji b�t� daiktas, kur� galima pirkti ir parduoti“, – sako pašnekov�.

Koordinator�s teigimu, vyrams net iš kartos � kart� perduodama �inia, kad moter� galima pirkti. „Vyrus prekiauti �mon�mis skatina noras u�dirbti daug pinig�. Vyrams – vertybi� sumaištis, jie tikri dvasios skurd�iai. Socialin�s rizikos šeimoje gyvenan�i� mergait� nuo vaikyst�s slegia �vairios problemos ir tuo gudriai pasinaudojama. Prostitucija – tai susikaupusi� problem� – skurdo, smurto – pasekm�. Pasinaudojama nuskriausta moterimi ir per kelerius metus ji b�na taip su�alojama, kad net patiems suteneriams b�na nebereikalinga“, – sako M. Puidokien�.

Pasak pašnekov�s, ypa� skaudu, kai � prostitucijos li�n� �traukiamos 13-14 met� mergait�s. „Kokie tie vyrai, kurie taip elgiasi? Kas palaiko tuos asmenis, daran�ius nusikaltimus? �ia jiems reikia pagalbos“, – sako pašnekov�.

Socialinei darbuotojai Astai Lu�inskienei, taip pat dirban�iai šiame skyriuje su nukent�jusiomis moterimis, ypating� nuostab� kelia vis pasigirstan�ios kalbos apie prostitucijos legalizavim�. Juk tai vyr� prieš moteris viršenyb�s �teisinimas. Juk tada apie ly�i� lygyb� negalima net kalb�ti. Tai b�t� valstyb�s dovana suteneriams, �moni� pardav�jams ir nusikalt�li� pasauliui.

Buvo atlikti tyrimai. Paaišk�jo, kad retas kuris nori, jog j� artimas �mogus u�siimin�t� prostitucija. 75 proc. moter� ir 52 proc. vyr� pasisako prieš prostitucijos legalizavim�.

Pasak A. Lu�inskien�s, šalyse, kur prostitucija buvo legalizuota, tik pablog�jo kriminogenin� situacija, padaug�jo išnaudojimo form�, nelegalios nusikalstamos veikos – dokument� klastojimo, prekybos narkotikais, moter� ve�imo prostitucijai iš tre�i�j� šali�.

Eina pas prostitutes, nes neken�ia moter�?

Kalbant apie prostitutes, da�nai vartojamas �odis „malonumai“, ta�iau psichologai sako, jog iš ties� reik�t� kalb�ti apie skausm�, li�des�, širdg�l�, pagie�� ir nesibaigian�i� savigrau��.

Mokslinink� atlikti tyrimai skelbia, kad vyr�, kurie lankosi pas prostitutes, skai�ius skiriasi priklausomai nuo šalies, kurioje jie gyvena. Pavyzd�iui, JAV perkamo sekso paslaugomis naudojasi 16 proc., Tailande – net 90 proc. vyr�. Daugelyje kit� pasaulio šali� šie skai�iai svyruoja tarp 16 ir 39 proc.

Dalis vyr� lankosi pas prostitutes d�l nenumaldomo sekso poreikio, ta�iau yra toki�, kuriems rimti santykiai atrodo per daug rizikingi, juos g�sdina intymumas. Prostitut� nereikalauja jokio gr��tamojo emocinio ryšio ir tam tikra prasme „ramina vyro psichik�“.

Kai kurie ekspertai yra �sitikin�, kad lankytis pas prostitutes vyrus skatina mizoginija – neapykanta moterims. Pasak j�, vyrai, kurie da�nai perka sekso paslaugas, neken�ia moter�. Šie vyrai trokšta, kad moterys jiems paklust�, ir sekso metu da�nai jas �emina.

Psichologas Ar�nas Norkus sako, jog negalima sakyti, kad prostitu�i� paslaugomis besinaudojantys vyrai yra psichiškai nesveiki, problemiški ir t. t. Jie gali ir netur�ti joki� psichologini� problem�, tiesiog tai gali b�ti impulsyvus �gimto labai stipraus instinkto patenkinimas.

„Tokie atvejai da�nesni, kai vartojamas alkoholis ar kiti svaigalai. Tai patvirtina neseniai kil�s skandaliukas d�l vieno garsaus politiko elgesio. Kalbant apie tokius vyrus, da�niau susiduriama su nepakankamais socialiniais �g�d�iais: nemok�jimu bendrauti, u�megzti santykius su moterimi, negeb�jimas �sipareigoti ir pan. Kita vertus, visa tai, kas išvardyta, gali b�ti atsirad� d�l vaikyst�s patir�i�, pernelyg grie�to aukl�jimo, vidinio menkavertiškumo jausmo, bendro nerimastingumo, pasaulio suvokimo kaip nesaugaus ir t. t.“ – sako jis.

A. Norkaus teigimu, skirtingais atvejais gali suveikti skirtingi veiksniai, �ia sunku nustatyti bendr� d�sningum�. Vis d�lto bendra tendencija tikrai yra – kad pasinaudot� moterimi u� pinigus, vyras turi perlipti per savo moralin� slenkst� arba, anot specialist�, �veikti „superego konflikt�“. Vien� tas slenkstis yra aukštesnis, kit� – �emesnis.

Egocentriški, agresyv�s, abejingi kitiems

Psichologas sako, kad prekiautojus �mon�mis galima apib�dinti kitaip. „Tyrimai rodo, kad tokiems asmenims (ir vyrams, ir moterims) b�dingas stipriai išreikštas psichotiškumo bruo�as. J� nusako egocentrizmo, agresyvumo, abejingumo kitiems po�ymiai. Tokie �mon�s nelink� derintis prie kit�, da�nai b�na priešiškai nusiteik� kit� at�vilgiu, �iaur�s, bejausmiai, link� � rizik� ir neigiantys pavoj�. Paprastai jie vengia artim� asmenini� santyki�, pirmenyb� teikia „nuasmenintam“ seksui, pasi�ymi rizikinga seksualine elgsena, pvz., seksas su biseksualais ir grupinis seksas“, – sako jis.

Pasak psichologo, tokiems �mon�ms sunku suprasti kito asmens jausmus, jie neturi empatiškumo. Tokia asmenyb� da�niausiai susiformuoja d�l emociškai nepalanki� s�lyg� ankstyvoje vaikyst�je, kai vaikas nepatiria mamos meil�s, artumo, menkai tenkinami ar visai netenkinami jo prisirišimo, priklausomyb�s, meil�s poreikiai.

Kod�l prostitut�s prisiriša prie kankintoj�, ima net juos ginti?

A. Norkus sako, kad dar Markas Tvenas � savo ��ymiojo herojaus Tomo Sojerio l�pas �d�jo mint�, jog belaisvi� moter� �udyti negalima – jas reikia laikyti urve ir b�ti mandagiam. Tada po kurio laiko jos pagrob�j� pamils ir jokiu b�du nenor�s gr��ti namo.

„Tik po keli� dešimtme�i� šved� psichiatrai š� reiškin� pavadino Stokholmo sindromu. Tai paradoksalus psichologinis reiškinys, kai savo skriaud�jui pradedami jausti teigiami jausmai. Iš principo tai yra gynybin� pas�mon�s reakcija, kylanti d�l prievartos ir pavojaus gyvybei gr�sm�s. Stipraus emocinio šoko s�lygomis �kaitai, belaisviai (b�tent tokios yra prievarta � prostitucij� �trauktos moterys) tarsi susitapatina su savo skriaudikais, ima teisinti j� elges�, netgi perima j� po�i�r�“, – sako jis.

Kuo didesn� asmens izoliacija, tuo grei�iau ir intensyviau formuojasi Stokholmo sindromas. Iš prad�i� moter� pas�mon� liepia joms nesipriešinti ir tokiu b�du išvengti fizinio smurto, v�liau susiformuoja iškreipta nuostata, kad nusikalt�lis nepakenks aukai, jei bus veikiama išvien. Taip palaipsniui pradedama siekti smurtautojo globos. Išlaisvintos tokios moterys gali r�pintis, kad b�t� suma�inta bausm� skriaudikui, linkusios intensyviai su juo bendrauti.

De�tok�si�ka�ci�ja sle�pia vi�suo�me�n�s b�dࠖ al�ko�ho�liz�m�

Oksana LAURUTYT�

Sekmadieniais vakarais, pirmadieniais rytais ar po šven�i� � priva�ias ar valdiškas medicinos �staigas, prašydami konkre�ios pagalbos – detoksikacijos, kreipiasi vis daugiau �moni�. Nebesugebantys išeiti iš u�burto rato, vadinam�j� „daugiadieni�“ u�g�rim�, šiaulie�iai moka kelis šimtus lit�, kad medikai jiems pad�t�. Stres� alkoholiu slopinan�i� �moni� daug�ja, ta�iau detoksikacija problemos nesprend�ia, tik maskuoja tautos g�rimo mast�.

Kas m�nes� � ligonin� detoksikacijos kreipiasi daugiau nei 200 �moni�. Nelegaliai ar priva�iai toki� proced�r� atliekama dar daugiau. Girtavimo mastas šalyje visuose visuomen�s sluoksniuose mil�iniškas, bet, atrodo, tai niekam ner�pi.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Starto linija v�l girtauti

Nerimas, drebulys, mirties baim�, emocij� labilumas, stiprus širdies plakimas, veriantis skausmas širdies plote, silpnumas, pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, kalt�s jausmas – tokios b�senos, ilgai vartojus alkoholio, kamuojami �mon�s kreipiasi pagalbos � medikus. Pagalb� „daugiadieni�“ išvargintiems �mon�ms teikia ir Respublikin� Šiauli� ligonin�, ir privat�s gydytoj� kabinetai, ir medicinos seserys, besiver�ian�ios priva�ia detoksikacijos praktika.

Šeimos gydytojas Darius Krištaponis sako, kad alkoholikai negali ir bijo liautis gerti, bei ne�ino, kaip tai padaryti. Detoksikacija tik išgelb�ja k�n�, bet nepakeit�s gyvenimo b�do �mogus v�l ima gerti.

Pernai vien sausio m�nes� � Šiauli� ligonin�s Pri�mimo skyri�, prašydami detoksikacijos, kreip�si 234 �mon�s, šiemet – 221. Kitais m�nesiais panašiai – kas m�nes� detoksikacijos prašo apie 200 �moni�, t. y. ma�daug septyni per par�.

Tokie mil�iniški skai�iai – tik Šiauli� ligonin�je, o kiek dar kreipiasi � priva�ius gydymo centrus ar slaugytojas, legaliai ar nelegaliai teikian�ias toki� paslaug�.

Šeimos gydytojas Darius Krištaponis sako, kad alkoholio šalinimas iš organizmo neretai išgelb�ja gyvyb�, bet šis metodas nepadeda �veikti priklausomyb�s. „Detoksikacijos alkoholikas ar jo artimieji prašo tada, kai

pats geriantysis nebesugeba išeiti iš u�burto rato, geria savait�mis ar net pusmet�. Vakare puslitris degtin�s, ryt� – alus. Ryt� neišgerti jis negali, nes apima panika, baim� mirti. �mogus išg�r�, atsipalaidavo, atidirbo dien� ir v�l vakare geria. Valios pastangomis po „daugiadieni�“ liovus� gerti �mog� d�l abstinencijos gali ištikti epilepsijos priepuolis“, – sako jis.

Detoksikacijos paslaug� prašo geriantys, �tempt� darb� dirbantys �mon�s – verslininkai, valdininkai, advokatai, �urnalistai, aktoriai. Alkoholikas �ino, kad ryt� teks nudirbti daug darb�, reik�s vairuoti, tad ir kreipiasi � medikus.

Pasak gydytojo, detoksikacijos metu per 2-5 valandas organizmas išvalomas nuo toksin�, skiriama raminam�j� vaist�. �mogus gali vairuoti, kur� laik� nerimo nejau�ia, ta�iau v�liau tampa piktas. J� visi nervina, erzina besikaupiantys darbai, �mogus kaltina aplink� ir v�l ima gerti. „Detoksikacija tok� v�l pastato prie alkoholio vartojimo „starto“ linijos“, – sako D. Krištaponis.

Kod�l vieni �mon�s tampa alkoholikais, o kiti nuolat alkohol� vartoja, bet netampa priklausomi nuo svaigal�? D. Krištaponio teigimu, tai priklauso nuo kepen� fermento. Vieni �mon�s jo turi daugiau, kiti visai neturi.

Nuo ferment� priklauso, ar greitai organizmas pašalins alkohol�. Retai ir ma�ai išgeriantys �mon�s apsvaigsta grei�iau, nes j� organizme min�ti fermentai ne tokie aktyv�s. Greitai pasigeriantys �mon�s ši� ferment� gali tur�ti ma�iau iš prigimties. Tokie �mon�s rizikuoja tapti grei�iau priklausomi nuo alkoholio. Alkoholizmui progresuojant ferment� nebelieka, tod�l �mogus nebegali valios pastangomis sustoti gerti.

Sunkaus girtumo �mog� reikia reanimuoti

Šiauli� priklausomybi� lig� centre pacientui prašant atliekama ambulatorinio anoniminio išblaivinimo paslauga. Jam palatoje atliekama medikamentin� detoksikacija ir gali b�ti suteikta psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacija. Išblaivinimas n�ra nemokamas – kainuoja 226 Lt.

Priklausomybi� lig� centro vadovas Elmantas Zevertas sako, kad � skyri� gali b�ti priimami tik tie pacientai, kuri� girtumas yra lengvas ar vidutinis. Esant sunkiam girtumui ir kai trinka paciento širdies ritmas, detoksikacijos metu �mogus gali mirti.

Pasak E. Zeverto, atliekant detoksikacij�, gydymo �staigoje turi b�ti reanimacijos palata. Kilus pavojui gyvybei, �mus stoti šird�iai, tik reanimuojant pacient� b�t� galima išgelb�ti. Toki� atvej� šalies gydymo �staigose yra buv�. D�l paciento mirties paprastai kaltinami medikai, ta�iau jie tikrai nekalti. „Tai absoliutus marazmas. Pats geriantysis prived� save iki tokios b�senos, pats prisišauk� b�d�“, – sako gydytojas.

Centro vadovas piktinasi, kad Lietuvoje situacija d�l alkoholik� gydymo yra tragiška. Ligonin�s nebepriima detoksikuoti alkoholik�, kuri� girtumas, pavyzd�iui, 5 promil�s. Išvaro išsiblaivyti ir tada eiti � Priklausomybi� lig� centr� gydytis. Centras – ne blaivykla, o gydymo �staiga. Jei šalyje reikia blaivykl�, tai jose turi b�ti reanimacijos palatos.

„Vaiko t� �mogel�, niekas nesupranta ligos. Palikt� be prie�i�ros �mog� gali ištikti epilepsijos priepuolis, jam sustoja širdis. Mes neturime reanimacijos palatos, neturime teis�s detoksikuoti sunkaus girtumo asmen�. Detoksikuojame tik tada, jei normalus širdies ritmas, yra atlikti tyrimai“, – sako E. Zevertas.

Gydytojo teigimu, licencijas turintys detoksikacija besiver�iantys asmenys labai rizikuoja, besiversdami tokia veikla, nes tekt� prisiimti atsakomyb�, jei �mogu mirt�.

Šiauli� priklausomybi� lig� centro vadovas Elmantas Zevertas sako, jog sergantis alkoholizmu turi tiesiog suprasti, kad privalo gyventi kitaip. Svarbu susipa�inti su anonimini� alkoholik� programa, išmokti be svaigal� d�iaugtis, myl�ti, li�d�ti.

Girtavimo mastas – mil�iniškas

Jei ketvirtadien�, prieš por� savai�i�, � Šiauli� priklausomybi� lig� centr� b�t� at�j�s pagalbos prašantis alkoholikas, � skyri� jis neb�t� priimtas. Nebuvo viet�. Penktadien�, išvykus dešim�iai ligoni�, viet� jau atsirast�. E. Zevertas sako, kad skyriui šiemet skirta kone 250 t�kst. Lt ma�iau, tod�l pad�ti �mon�ms itin sunku. Centre yra 20 viet� ligoniams, gydomi 27, ta�iau tr�kstama medik�. Koks gydytojas eis dirbti, „ant popieriaus“ gaudamas 1830 Lt alg�?

Valstyb�, gydytojo teigimu, siekia surinkti pinig� iš prekybos svaigalais, tod�l toleruoja pa�ios baisiausios psichotropin�s med�iagos – alkoholio – vartojim�. „Norima pasipinigauti iš vargš� �moni�. Leid�iama gerti, o pagalba susirgus neteikiama – špyg� taukuot� pakiša“, – piktinasi medikas.

E. Zeverto teigimu, Priklausomybi� lig� centrai valstybei nereikalingi, nes trukdo alkoholio gamintojams pasipelnyti. „Girtavimo mastas šalyje mil�iniškas, o pagalba – minimali. 36-erius metus kartoju t� pat�, bet situacija nesikei�ia“, – sako gydytojas.

Turi susitvarkyti dvasin� gyvenim�

Alkoholikai priklausomybei �veikti renkasi �vairius b�dus, neretai psichologin� ar chemin� kodavim�. Kur� laik� tai padeda �mogui gyventi be taurel�s, bet kodavimas neduoda didel�s naudos. �mogus gali negerti pusmet� ar kelerius metus, ta�iau neretai laikui baigiantis jis neatsispiria pagundai. Pails�j�s organizmas geba toleruoti didesn� alkoholio kiek�, tad geriama dar daugiau. Ir v�l patenkama � u�burt� rat�.

Problema ta, kad priklausomyb� nuo alkoholio n�ra išgydoma. Ši liga išlieka iki paskutin�s gyvenimo dienos. Liov�sis vartoti alkohol� �mogus niekada gyvenime nebegali pakelti taurel�s, nes n�ra sukurta medikamento, kur� vartojant �manoma pasveikti ir v�l saikingai vartoti alkohol�.

Alkoholizmu sergantis �mogus negali gerti ma�iau, nes alkoholio trauka yra stipresn� u� prot� ir vali�. Juk kaip negalima sukaupti valios ir nenueiti � tualet� viduriuojant, taip ir alkoholikui negalima sukaupti valios ir gerti ma�iau.

Priklausomybi� centrai neišgyd� n� vieno alkoholiko. Sergantysis turi tiesiog suprasti, kad reik�s gyventi kitaip, keisti gyvenimo b�d�. Ligoniams svarbu susipa�inti su anonimini� alkoholik� programa, kuri n�ra gydymas, o gyvenimo b�das. Tereikia išmokti be svaigal� d�iaugtis, myl�ti, li�d�ti.

„Klausiu pacient�, kod�l jie nekiša piršt� � elektros lizd�. Juk aišku, kad elektra nutrenks mirtinai. Taip ir alkoholikas turi saugotis alkoholio, nes jis jam – mirtinas. �mogus turi susitvarkyti dvasin� gyvenim�. Fizinis k�nas – antraeilis dalykas“, – sako E. Zevertas.

Gri��van�tis ba�sei�nas lo�po�mas pa��a�dais

Oksana LAURUTYT�

� savaitrašt� „Šiauliai plius“ kreip�si keli vaik�, besitreniruojan�i� Šiauli� baseine „Delfinas“, t�vai, prašydami pagalbos. Pasak j�, pastatas ir pats baseinas yra apgail�tinos b�kl�s, nuo lub� � vanden� krenta plokšt�s, veši pel�sis, o s�lygos profesionaliai treniruotis vaikams kasdien prast�ja. „Delfino“ vadovas Valerijus Belovas t�v� priekaišt� neatmeta, mat jau ketverius metus šalies ir miesto vald�ia kur�ia jo prašymams basein� remontuoti. Kurtumo pasekm� – Šiauliuose nebevyksta respublikin�s var�ybos, o vasar� vyksian�i� TAFISA �aidyni� sportininkai var�ysis Pr�delyje, kuriame vasar� apatinius skalbia benamiai.

�iem� Šiauli� plaukimo mokyklos „Delfinas“ siena pasipuošia turb�t did�iausiu šalyje lediniu „stalaktitu“. Varvekliui nutirpus ima byr�ti tinkas, skeld�ti plytos.

Ne rimtos treniruot�s, o vaik� �aidimai

Prieš kelis m�nesius sportininko karjer� baig� „Delfino“ aukl�tinis Lietuvos rekordininkas Paulius Viktoravi�ius. Viena prie�as�i�, kod�l perspektyvus plaukikas liov�si treniruotis – 50 metr� ilgio plaukimo baseino Šiauliuose nebuvimas ir prastos treniravimosi s�lygos.

Alytuje, Vilniuje ir Elektr�nuose jau seniai pastatyti 50 metr� ilgio baseinai, Klaip�da šalia arenos j� greitai tur�s. Kaune baigiamos 50 m ilgio baseino statybos – pastarasis bus po vienu stogu su 25 m baseinu. 25 m baseinai pastatyti ar renovuoti Anykš�iuose, Kaune, Utenoje, Ignalinoje, K�dainiuose, Telšiuose, o Šiauliai vis dar did�iuojasi pel�siais ir „stalaktitais“ besipuošian�iu pastatu.

� savaitrašt� kreip�si „Delfine“ besitreniruojan�i� vaik� t�vai neramiai kalba apie pastato b�kl�. Nuo lub� krinta plokšt�s, prasta kondicionavimo ir v�dinimo sistema, tarp plyteli� veisiasi pel�sis, o siekti ger� rezultat� vaikams s�lygos tikrai n�ra idealios.

Baseino vidus išklotas pl�vele, kuri suplyšusi ir atšokusi nuo pagrindo. Po pl�vele susidariusios oro ir vandens „pagalv�s“, � kurias atsispyrus amortizuojama, prarandamas laikas, nes atsispirti nepavyksta. „Delfine“ vyksta ne rimtos treniruot�s, o vaik� �aidimai. Jo vadovas vis �ada, kad situacija pasikeis, ta�iau prošvais�i� nematyti“, – skund�si t�vai.

Pa�adai – ketverius metus

„Delfino“ vadovas Valerijus Belovas t�v� priekaišt� neneig�. Jo teigimu, baseine pl�vel� buvo paklota prieš septynerius metus. �ad�ta, kad ji paklota laikinai, nes tinkama tik ma�iems baseinams, bet u�sibuvo... Pl�vel� yra susid�v�jusi, plyšta, pavirši� sunku valyti. Siekiant išvengti „pagalvi�“, baseino dugnas vandeniui išleisti buvo pragr��tas. Toks, švelniai tariant, „techninis sprendimas“ tik iš dalies gelb�ja plaukimo treniruotes.

„D�l po pl�vele susidariusi� oro „pagalvi�“ jau dvejus metus nebevyksta respublikin�s plaukimo var�ybos – federacija atsisak� Šiauliuose jas rengti, nes sportinink� rezultatai neatitinka tikrov�s“, – sak� V. Belovas.

Pastatas, kaip ir stogas, yra neapšiltintas, tad kiekvien� �iem� baseino pastato siena pasipuošia gra�iausiu Lietuvoje „stalaktitu“ – mil�inišku varvekliu. Tai kenkia sien� konstrukcijoms, dr�ksta vakarin� ir šiaurin� išorin�s statinio sienos. Tr�kin�ja ir krenta fasado tinkas, o dr�gnas oras iš baseino skverbiasi � kitas patalpas.

Pasiteiravus Nacionalin�s visuomen�s sveikatos ir prie�i�ros laboratorijos apie atlikt� profesin�s rizikos �vertinim� „Delfine“ paaišk�jo, kad oro dr�gm� baseino patalpose d�l prastos šildymo ir v�dinimo sistemos 20 proc. viršija norm�.

Dr�gnas oras basein� patalpose gali b�ti pavojingas astma sergantiems ir chlorui jautriems, alergiškiems �mon�ms. Juk sportininkai besitreniruodami kv�puoja giliai – dr�gnas oras nuolat patenka � plau�ius, k� bekalb�ti apie kenksming� sveikatai pel�s�. Kai kurie pel�siniai grybeliai didel�s �alos �mogui nedaro, ta�iau dalis j� gali sukelti �vairias ligas, apsinuodijim� arba kitoki� negalavim�. Pel�si� išskiriamos med�iagos ypa� pavojingos vaikams, kuri� imunin� sistema n�ra gera.

D�l prasto šildymo ir v�dinimo sistemos baseino pastato sienos pelija, tad sportininkai kv�puoja kenksmingu oru.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Vyksta � kitus miestus

Liepos 5-11 d. Šiauli� regione vykstant 5-osioms pasaulio sporto visiems �aidyn�ms (TAFISA) „Šiauliai 2012“, Lietuvos plaukimo federacija atsisak� rengti plaukimo var�ybas baseine „Delfinas“. Pasiteiravus Lietuvos plaukimo federacijos generalinio sekretoriaus Gintauto Bartkaus, kod�l atsisakyta organizuoti plaukimo var�ybas tokio didelio masto renginyje, atsakyta, kad „Šiauli� plaukimo mokyklos „Delfinas“ baseino b�kl� nereprezentuot� nei šalies, nei Šiauli�, nei Lietuvos plaukimo“. Sportininkai var�ysis tik atviro vandens plaukimo var�ybose, kurios vyks Pr�delyje.

Kod�l V. Belovas nesiima joki� veiksm� baseino patalpoms gerinti? Anot direktoriaus, jis jau ketverius metus iš miesto ir šalies vald�ios tegirdi pa�adus pastat� renovuoti.

Jau yra parengtas baseino pastato renovacijos projektas. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Statybos skyriaus specialistai paskai�iavo, kad pastatui renovuoti reik�t� dviej� milijon� lit�. Šiauli� miesto mokykl� renovacijai l�š� vis atsiranda, o „Delfinui“ ka�kod�l ne.

Apskritai sportininkams var�yboms ruoštis reikalingas ne 25, o 50 metr� ilgio baseinas. Pasiruošti svarbiausioms Lietuvos, Europos ar pasaulio var�yboms yra organizuojamos mokomosios treniruo�i� stovyklos. Jos vyksta 50 m ilgio baseinuose kituose miestuose, tam yra skiriama nema�ai l�š�.

„Delfine“ dabar treniruojasi apie 600 vaik�. Baseinu naudojasi ir iš kit� miest� bei rajon� mokykl�, net Joniškio, Radviliškio atvykstantys vaikai, laisvalaik� leid�ia ir sportuoja nema�ai suaugusi� miesto gyventoj�.

Šiauliams reik�t� net penki� basein�, nes pagal normas vienas baseinas miestuose turi b�ti 20-�iai t�kstan�i� gyventoj�.

Ar iki 2014-�j� nesugrius?

Dar 2008-aisiais Lietuvos Respublikos Vyriausyb� patvirtino Vaik� mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose program�, kurioje nurodyta, jog savivaldyb�s turi skirti l�š� programai �gyvendinti. Kol kas pastatas remontuojamas ir did�iausios baseino b�dos šalinamos paties „Delfino“ l�šomis. Tuo tarpu kiti Lietuvos miestai s�kmingai vykdo ši� program�.

„Kai bloga miesto finansin� situacija, sunku kalb�ti apie investicijas. Tik nuo 2014 m. numatoma gauta l�š� sporto objektams renovuoti“, – sako Šiauli� meras Justinas Sartauskas.

Paprašytas pakomentuoti situacij�, J. Sartauskas prisipa�ino nelabai pamenantis „Delfino“ problem�. „Buvo raštas, kad baseinas neatitinka reikalavim�, bet palikome j� d�l sunkios finansin�s situacijos, o šiuo metu finansin� situacija yra išties bloga“, – sak� jis.

Švietimo ministerija skiria l�š� mokykloms renovuoti, ta�iau l�š� neskiriama sporto objektams tvarkyti. „Sporto departamentas mums skiria l�š�, gauname j� iš šalies, ta�iau problema yra kompleksin�. Remontuoti reikia daug sporto objekt� – manie��, Teniso kortus“, – sako jis.

J. Sartauskas teig� pasidom�siantis baseino b�kle. „Reikia keisti jo dang�, iš ties� nebegali vykti tarptautin�s var�ybos, bet jos turb�t vyksta kitur“, – sak� jis.

Vals�ty�b� ar mes esa�me pra�sti bu�hal�te�riai?

Povilas LUNG�

Nuolatinis Lietuvos gyventojas kasmet iki gegu��s 1 d. gali pateikti metin� pajam� mokes�io deklaracij� u� pra�jusius metus. Teritoriniai Valstybin�s mokes�i� inspekcijos skyriai kasmet organizuoja „šou“ – susikvie�ia vis� �manom� �iniasklaidos priemoni� atstovus, kad pranešt� naujien� – jau galima deklaruoti. Pompastiškai pristatoma, kad valstyb� „suteiks malon�“ – gr��ins gyventojams vien� kit� jiems priklausant� lit� – šiemet, kaip ir pernai, daugiau nei 200 milijon�. Apie j� skolas nutylima, nes, pasirodo, pinig� geraširdei valstybei nereikia.

Šalyje prasidedant elektroniniam deklaravimui, apie 50 t�kst. gyventoj� buvo skolingi apie 16 mln. Lt. Jei visi tie gyventojai b�t� nepareigingi ir skolos nesumok�t�, per kelerius metus susidaryt� milijonai delspinigi�!
Aurelijos PAULAUSKAIT�S fotomonta�as

Gr��ina, bet neišsireikalauja pati

Taigi, jei vis d�lto deklaravus pajamas paaišk�t�, kad esi prastas buhalteris, blogai išmanai, kaip apskai�iuojamas tavo atlyginimas, ir tau pa�iam dabar teks kelias dešimtis ar net šimtus sumok�ti valstybei? Tu ne vienintelis toks! Yra �moni�, to nepadariusi� ne tik u� praeitus, bet ir u� daugiau met�. Jie tvarkingai kasmet deklaruoja pajamas Elektronin�je deklaravimo sistemoje, mato, kad yra skolingi valstybei, laukia pranešim� iš Mokes�i� inspekcijos ir nesulaukia, kol ateina kiti metai ir v�l reikia deklaruoti. Arba jie niekada nedeklaravo savo pajam�, nes tai jiems neaktualu, ir net ne�ino, kad yra skolingi.

Dar kovo vidury Valstybin� mokes�i� inspekcija d�iaugsmingai praneš�, kad 920 t�kstan�i� gyventoj�, deklaruojan�i� pajamas ir turt� u� 2011 m., Elektronin�je deklaravimo sistemoje jau yra suformuotos preliminariosios gyventoj� pajam� mokes�io (toliau – GPM) deklaracijos. Gyventoj� pajam� mokes�io permokas, kuri� preliminariai planuojama gr��inti panašiai kaip ir pernai – daugiau nei 200 mln. Lt, Valstybin� mokes�i� inspekcija prad�s gr��inti kovo pabaigoje.

Kita medalio pus�, t. y. tai, kas neakcentuojama – šalyje prasidedant elektroniniam deklaravimui, apie 50 t�kst. gyventoj� buvo skolingi apie 16 mln. Lt. Neatrodo, kad t� pinig� kam nors labai reik�t�, nes nedaroma joki� �ingsni� skolai susigr��inti.

„�inau, kad esu skolinga VMI. Gird�jau, kad turi b�ti skai�iuojami delspinigiai, bet joki� pranešim� ar paraginim� nei paprastu, nei el. paštu negavau. Deklaruodama pajamas, nurod�iau ir adres�, ir el. pašt�. Negi sunku informuoti? Kod�l turiu skambinti Mokes�i� inspekcijai ir teirautis, ar nesu skolinga? Juk daug �moni� apskritai nedeklaruoja pajam� ir net ne�sivaizduoja, kad gali b�ti skolingi. Juk neturiu pati skambinti ir klausti policijos, ar neprivalau ats�d�ti par�? – svarst� šiauliet�. – Valstyb� tuoj sprogs besipuikuodama, kiek milijon� gr��ins, bet pati n� piršto nepakrutina, kad išsireikalaut� tai, kas jai priklauso – skolas iš gyventoj�.“

Kaip apskritai gal�jo susidaryti skola? Kas paskai�iuoja darbuotojui atlyginim� – jis pats ar �staiga, kurioje dirba?

Turi sumok�ti skirtum�

Pasirodo, kaltininkas – neapmokestinam�j� pajam� dydis. B�tent d�l pastarojo kilo ir tebekyla daug neaiškum� gyventojams. Juokaujama, kad turi b�ti pats pusiau buhalteris, kad suprastum, kaip yra paskai�iuojamas atlyginimas, kas ir kokio dyd�io yra visi tie GPM, NPD, PNPD ir kt., kada jie taikomi ir ar apskritai taikomi. Pasirodo, jei gyventojas pasinaudojo per dideliu NPD, tur�t� pateikti deklaracij� ir nepriemok� sumok�ti iki gegu��s 1 d. (u� 2011-uosius – iki 2012 m. gegu��s 2 d.).

O jei nesumok�s, kas tada? Juk yra �moni�, to nepadariusi� ne tik u� pra�jusius, bet ir daugiau met�. Ir nieko. Joki� pranešim�, �sp�jim�, baud�. Anot Loretos Milašauskait�s, Šiauli� apskrities valstybin�s mokes�i� inspekcijos Mokestini� prievoli� departamento direktoriaus pavaduotojos, VMI tik nuolat primena ir ragina gyventojus, ne�vykd�iusius prievol�s pateikti pajam� deklaracij�, tai padaryti. Susidaro �sp�dis, kad privalu tik deklaruoti, o skola inspekcijai neber�pi. Gal pasimirš ar sueis senaties terminas?

Specialist� teigia, kad tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kuriems per mokestin� laikotarp� buvo pritaikytas per didelis NPD, tod�l buvo išskai�iuota per ma�ai pajam� mokes�io, pateikdami metin� pajam� deklaracij� turi papildomai sumok�ti � biud�et� pajam� mokest�. „Jei jie to nepadarys iki 2012 gegu��s 2 d., VMI jiems išsi�s priminimus el. paštu apie tai, kad d�l pritaikyto per didelio MNPD jie privalo pateikti gyventoj� pajam� deklaracij�. Jeigu paaišk�s, kad gyventojas skolingas pajam� mokes�io ne d�l MNPD ir neatliks prievol�s laiku, tokius gyventojus taip pat pasieks mokes�i� administratoriaus priminimai apie ne�vykdyt� prievol�“, – tvirtina pavaduotoja.

Nustatyta atsakomyb�

K� gi, pa�i�r�sime, galb�t šiemet pagaliau gausime bent ka�koki� �inut�, kad privalome sumok�ti valstybei skol�. Yra teigian�i�, kad tok� VMI paraginim� gav� tik po dvej� met�. Su visais delspinigiais. Ta�iau kiek yra negavusi�? Gal kai kurios Elektronin�s deklaravimo sistemos funkcijos stringa?

Deklaracijoje apskai�iuoto mokes�io nesumok�jus iki gegu��s 2 d., skai�iuojami delspinigiai. Mokes�i� administravimo �statyme numatyta, kad delspinigiai mokes�i� mok�tojui skai�iuojami u� nesumok�t� arba pav�luotai � biud�et� sumok�t� mokes�i� mok�tojo deklaruot� mokest� arba mokes�i� mok�tojo (atitinkamo mokes�io �statyme numatytu atveju – mokes�i� administratoriaus) apskai�iuot� nedeklaruojam� mokest�. Taip pat yra numatyta, kad delspinigi� dyd� ir jo apskai�iavimo tvark� nustato finans� ministras, atsi�velgdamas � vidutin� pra�jusio kalendorinio ketvir�io aukciono b�du išleist� litais Lietuvos Respublikos valstyb�s i�do vekseli� metin�s pal�kan� normos svertin� vidurk�. Delspinigi� dydis nustatomas min�t�j� pal�kan� norm� padidinus 10 procentini� punkt�.

Turb�t tur�tum b�ti ne tik geras buhalteris, bet ir finans� ministras, kad suprastum. Papras�iau – 2012 m. I ir II ketv. u� ne laiku sumok�tus mokes�ius ir baudas nustatytas delspinigi� dydis – 0,03 proc. u� dien�. Delspinigiai pradedami skai�iuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojan�ius mokes�i� teis�s aktus tur�jo b�ti sumok�tas � biud�et�.

Daug �moni� apskritai nedeklaruoja pajam� ir net ne�sivaizduoja, kad gali b�ti skolingi. Juk neturime patys skambinti ir klausti policijos, ar neprivalome ats�d�ti par�?

Miguel SAAVEDRA muotr.

Anot Loretos Milašauskait�s, šalyje prasidedant elektroniniam deklaravimui, apie 50 t�kst. gyventoj� buvo skolingi apie 16 mln. Lt. Gal ir negra�u skai�iuoti svetimus pinigus, tuo labiau skolas, bet delspinigiai u� jas ne tokie jau menki – jei visi tie gyventojai b�t� nepareigingi ir skolos nesumok�t�, per kelerius metus susidaryt� milijonai! Iškart kyla klausimas – gal VMI apie skolas gyventoj� neinformuoja ty�ia? Delspinigiai nema�i, galima ne vien� inspekcijos ar net miesto biud�eto skyl� u�lopyti. Be to, kur yra delspinigi� riba?

Mokes�i� administravimo �statyme nurodyta, kad delspinigiai skai�iuojami ne ilgiau nei 180 dien� nuo teis�s priverstinai išieškoti mokestin� nepriemok� atsiradimo dienos, o mokes�i� mok�tojui nesumok�jus jo apskai�iuoto nedeklaruojamo mokes�io, – ne ilgiau nei 180 dien� nuo atitinkamo mokes�io �statyme numatyto sumok�jimo termino. Nuo pernai met� gegu��s 1-osios gerokai daugiau vandens nutek�jo...

Beje, � redakcij� besikreipusiam gyventojui, pernai nesumok�jusiam 287 Lt valstybei, šiemet pagal VMI duomenis, be šios skolos, jau teks sumok�ti ir 17,71 Lt delspinigi�. Keista tik tai, kad kiek beskai�iavome, niekaip negavome 180 dien�. Atrodo, kad delspinigiai paskai�iuoti u� 205-ias.

Ar jau deklaravai pajamas?

Pajamas ir turt� privalo deklaruoti valstyb�s politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, kiti asmenys, išvardyti Lietuvos Respublikos gyventoj� turto deklaravimo �statymo 2 straipsnyje, ir j� šeimos nariai. Deklaracijas privalo pateikti ir individualiai dirbantys gyventojai, t. y. tie, kurie VMI buvo �registrav� individuali� veikl� pagal pa�ym� arba �sigij� verslo liudijim�, nesvarbu, ar gavo jie pajam�, ar – ne. Pajamas deklaruoti privalo �kininkai ir j� partneriai.

Nuo ši� met� turto ir pajam� deklaracijas pateikti privalo kredito �staig� taryb� ir (ar) valdyb� nariai, administracij� vadovai, pavaduotojai ir j� šeim� nariai, viešosios informacijos reng�jo ir (ar) skleid�jo taryb� ir (ar) valdyb� nariai, vadovai, j� pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, j� pavaduotojai, redaktoriai, j� pavaduotojai ir j� šeim� nariai, taip pat tie gyventojai, kurie politin�s kampanijos dalyviui (-iams) per pra�jusius metus paaukojo daugiau nei 40 Lt.

Deklaruoti pajamas gali ir tie gyventojai, kurie nori pasinaudoti mokes�io lengvata ir susigr��inti dal� patirt� išlaid�, pvz., jei 2011 m. mok�jo gyvyb�s draudimo, pensij� �mokas, taip pat u� pirmas studijas ir (ar) pirm� profesin� mokym�, pal�kanas u� vien� iki 2008 m. gruod�io 31 d. paimt� b�sto kredit�.

Sko�la neu��gis

Povilas LUNG�

Gyventoj�, neišgalin�i� iškart susimok�ti u� �vairius komunalinius patarnavimus, daug�ja. B�da ta, kad brangstant paslaugoms skolos tik did�ja. Daug�ja ir pradelst� mok�jim� bankams. Neatsakingiai � pastaruosius �i�ri jaunuoliai. Ar jaunimo susigadinta kredito istorija nepakenks j� pa�i� ir Lietuvos atei�iai, skolinantis studijoms ar verslui kurti?

Informacija apie nepadengt� pradelst� skol� kredit� biure saugoma vis� asmens gyvenim�, kol jis u�delsto mok�jimo nepadengia, ir dar dešimt met� po to, kai skola yra padengta. Kitaip tariant, laiku nesumok�ta skola ar �mokos gali ilgam atimti iš gyventojo galimyb� skolintis bei �sigyti preki� ir paslaug� išsimok�tinai.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Did�iausi pradelsti mok�jimai – bankams

Per pra�jusius metus Lietuvos gyventoj� pradelsti mok�jimai išaugo beveik 890 mln. Lt ir siek� 2,76 mlrd. Lt. Spar�iausiai u�delsti mok�jimai did�jo bank� sektoriui, l��iau �siskolinimai augo telekomunikacij�, komunalini� paslaug�, vartojimo kredit� sektori� �mon�ms. Šiuo metu pradelst� skol� turi 231 t�kst. fizini� asmen�. Pastar�j� per metus padaug�jo net 8 proc.

Šiuo metu vyrams tenka 72 proc. vis� Lietuvos gyventoj� pradelst� skol�, moterims – 28 proc. Vidutin� vyro pradelsta skola siekia 7553 Lt, moters – 4717 Lt.

Anot Mariaus Zaikausko, asmenin�s kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ projekto vadovo, per ketverius metus gyventoj�, kurie tur�jo arba turi neigiam� �raš� kredito istorijoje, padaug�jo pusantro karto – nuo 457 iki 694 t�kst. „Kitaip tariant, per pra�jusius kelerius metus neatsakingai savo finansinius �sipareigojimus vykdan�i� gyventoj� šalyje padaug�jo beveik tokia dalimi, kiek j� gyvena Šiauliuose, – teigia

M. Zaikauskas. – Per š� laikotarp� bendra šiaulie�i� pradelst� mok�jim� suma pasiek� beveik 36 mln. Lt., t. y. padid�jo 14 proc.“

Anot M. Zaikausko, itin prasta 18-24 m. am�iaus gyventoj� grup�s situacija. J� pradelst� mok�jim� suma per pra�jusius metus padid�jo net 71 proc. ir siekia 1,2 mln. Lt.

Prasta kredito istorija – sugadinta ateitis?

„Jaunimas nesupranta, koki� neigiam� �tak� daro bloga kredito istorija, tod�l da�nai pro pirštus �i�ri � susidariusius pradelstus mok�jimus, – teigia „Manocreditinfo.lt“

projekto vadovas. – Da�nai jaunuoliai ne�vertina fakto, kad bloga kredito istorija gali atimti galimyb� ateityje gauti finansavim� naujam verslui, teikiant prašym� studijoms finansuoti ir t. t. Jaunimas – m�s� šalies ateitis, bet turint blog� kredito istorij� perspektyva atrodo li�dnai. Vyresni �mon�s yra link� ne tik atsakingiau tvarkyti finansus, bet ir tur�ti ma�iau finansini� �sipareigojim�.“

Blogos kredito istorijos prie�astys yra pirmiausia neatsakingi jaunuoli� sprendimai prisiimant finansinius �sipareigojimus. �sidarbinus laikinai ar jaunoje �mon�je, iš prad�i� reik�t� susikoncentruoti � stabilum�, patirties kaupim�, o ne pirkti daiktus, kurie gal net n�ra prieinami �vertinus paprast� pajam� ir išlaid� balans� – at�mus visas b�tiniausias išlaidas pragyvenimui turi likti tiek, kad nereik�t� skolintis.

Ypa� svarbu pabr��ti tai, kad �rašai asmens kredito istorijoje niekur nedingsta. Informacija apie nepadengt� pradelst� skol� kredit� biure saugoma vis� asmens gyvenim�, kol jis u�delsto mok�jimo nepadengia, ir dar dešimt met� po to, kai skola yra padengta. Kitaip tariant, laiku nesumok�ta skola ar �mokos gali ilgam atimti iš gyventojo galimyb� skolintis bei �sigyti preki� ir paslaug� išsimok�tinai.

Ar pradelstas mok�jimas nepakiš kojos?

Neretai tenka susidurti su nuomone, kad nedidel� suma „rimta“ skola negali b�ti, tod�l n�ra ko skub�ti j� padengti. Iš tikr�j� u�delstas net ir keli� dešim�i� lit� �siskolinimas gali sukelti kli��i� imant kredit�, �sigyjant preki� ar paslaug� išsimok�tinai. Tokiais atvejais, nor�damas apsidrausti, kreditorius gali pabloginti kredito suteikimo s�lygas, pvz., 50 Lt skola gyventojui gal ir nesutrukdys gauti didel�s paskolos iš banko, ta�iau ji gali lemti didesnes pal�kanas arba trumpesn� kreditavimo sutart�, o tai reiškia didesnes �mokas kas m�nes�.

Net ir gavus kredit�, pvz., kreditin� kortel�, neder�t� pamiršti laiku mok�ti �mok� u� kitas paslaugas. Tarkim, gyventojas delsia atsiskaityti u� komunalines ar kitas paslaugas, bet bankai pagal jiems nustatytas taisykles domisi, koks yra j� klient� mokumas, tod�l, atsiradus neigiam� �raš� kredito istorijoje, gali b�ti priversti ma�inti kredito limit�.

Pirmiausia �mogus gauna iš banko ar kitos institucijos pranešim� apie susidariusi� skol�. Jei jis j� padengia iki pranešime nurodyto termino, institucija duomen� apie asmens �siskolinim� neperduoda kredit� biurui. Neigiama kredito istorija susiformuoja tada, kai asmuo delsia padengti �siskolinim� nuo 30 dien�. �mogus, padeng�s savo skol� per 30 dien� nuo pranešimo apie j� išsiuntimo, gali b�ti tikras, kad neigiamo �rašo apie j� kredit� biure neatsiras. Kita vertus, šiuo atveju visada geriausia laikytis principo „kuo grei�iau, tuo geriau“.

Sanja GJENERO nuotr.

Skolos komunalininkams – daugiausia šildymo sezonu

L�tai augant ar net apskritai ma��jant atlyginimams, daugeliui gyventoj� ne tik paskolos bankams, bet ir komunalini� paslaug� kainos tapo itin jautria tema. Per�velgus centralizuot� šilumos energij� šildymui ir karštam vandeniui ruošti tiekian�ios AB „Šiauli� energija“ pateiktus duomenis, � ak� krinta tai, kad šiaulie�i� skola bendrovei per š� šildymo sezon� išaugo beveik 400 t�kst. Lt – 2011 m. spalio 1 d. ji buvo 5,19 mln. Lt, o 2012 m. vasario 10 d. jau siek� 5,57 mln. Gyventoj� �siskolinim� l�m� itin išaugusi šildymo kaina. Tiesa, palyginti su pernai met� vasariu, skola nelabai pasikeit� – 2011 m. vasario 10 d. ji buvo netgi šiek tiek didesn� (5,65 mln.). Matyt, šiemet gyventojai „pasispaud�“ – šalyje dar prieš šildymo sezon� daug diskutuojant apie itin pabrangsiant� šildym�, pasitaup� „juodai dienai“ arba apribojo savo poreikius.

Skolingi miestie�iai ir u� šalt� vanden�. 2011 m. sausio 1 d. j� skolos (be einamojo m�nesio priskaitym�) sudar� 776 t�kst. Lt, t. y. 74 proc. bendrov�s skol�, o ši� met� sausio 1-�j� jau siek� 804 t�kst. Lt, t. y. sudar� 73 proc. bendrov�s skol�. Anot D�iuljetos Martinaitien�s, UAB „Šiauli� vandenys“ ryši� su visuomene atstov�s, nors pernai gyventoj� skolos padid�jo 3,6 proc., pa�i� skolinink� suma��jo 76-iais.

Jei šildymo, karšto ar šalto vandens prasiskolinusiems gyventojams taip greitai „neu�suksi“, tai telekomunikacij� bendrov�s savo paslaugas gali nutraukti akimirksniu, kur reikia kompiuteryje pad�jusios varnel�. Galb�t d�l šios prie�asties, anot telekomunikacij� �mon�s TEO atstovo Antano Bubnelio, pastaraisiais metais u� TEO paslaugas �siskolinusi� klient� skai�ius kito itin nedaug. „Nedideli svyravimai vyksta tik �iem�, šildymo sezono metu, ir vasar�, kai klientai u� paslaugas pav�luoja sumok�ti d�l atostog�“, – teigia jis. Kita vertus, klientai yra link� pirmiausia sumok�ti b�tent u� telekomunikacij� paslaugas tod�l, kad daugeliui �moni� jos yra gyvybiškai b�tinos veiklai u�tikrinti, juk esant �siskolinimui galima papras�iausiai apriboti paslaugos teikim�.

Nesud�tinga prasiskolinusiems gyventojams ir „nukirpti“ elektros laidus. Lietuvos elektros skirstom�j� tinkl� operatoriaus AB LESTO klient� skolos 2011 m. pabaigoje sudar� apie 60 mln. Lt, t. y. 15 proc. ma�iau nei 2010 m. pabaigoje. Priva�i� klient� skolos bendrovei 2011-�j� pabaigoje sudar� šiek tiek ma�iau nei 22 mln. Lt. Vidutin� gyventojo skola met� pabaigoje sudar� 91 Lt. Šiauliuose bendra priva�i� ir verslo klient� skola 2011 m. pabaigoje sudar� 1,4 mln. Lt ir buvo 23 proc. didesn� nei prieš metus. Ši� met� sausio pabaigoje šiaulie�i� skolos sudar� 1,33 mln. Lt – per m�nes� suma��jo 6 proc. Šiauli� priva�i� gyventoj� skola šiemet kovo 1 d. sudar� 0,59 mln. Lt ir buvo panaši kaip ir tuo pa�iu laikotarpiu prieš metus (2011 m. kovo 1 d. – 0,58 mln. Lt). Anot Ernesto Naprio, AB LESTO atstovo ryšiams su visuomene, �iem�, ypa� sausio-vasario m�nesiais, priva�i� klient� skolos d�l sezoniškumo išauga vidutiniškai nuo 5 iki 10 proc.

AB „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento Šiauli� skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje (Akmen�, Kurš�nai, Plung�, Pakruojis, Radviliškis, Telšiai, Šiauliai) yra per 76 t�kst. buitini� vartotoj�. Kai kurie taip pat yra �siskolin�. Tiesa, per metus skoling� vartotoj� suma��jo – pernai kovo 1 d. skoling� vartotoj� (skola u� gamtines dujas nuo 5 Lt) buvo 10,7 t�kst. (skola sudar� daugiau nei 801 t�kst. Lt), o šiemet kovo 1 d. j� bebuvo 9,6 t�kst. (skola sudar� 710 t�kst. Lt). Tiesa, yra net 90 vartotoj�, skoling� daugiau nei 1000 Lt (bendra skola sudaro daugiau nei 325 t�kst. Lt). Anot Sigitos Petrikonyt�s-Jurk�nien�s, AB „Lietuvos dujos“ atstov�s spaudai, gamtini� duj� tiekimo u� skolas nutraukimas – kraštutin� priemon�. Per 2011 m. net 138 vartotojams buvo nutrauktas gamtini� duj� tiekimas. Per t� pat� laikotarp� 95 vartotojams buvo atnaujintas gamtini� duj� tiekimas, sumok�jus �siskolinim� u� dujas ir atjungimo bei prijungimo išlaidas. Per 2012 m. saus�-vasar� gamtini� duj� tiekimas u� skolas buvo nutrauktas 13 vartotoj�, atnaujintas – septyniems. „Tikim�s, kad pasibaigus šildymo sezonui gamtini� duj� vartotojai suskubs sumok�ti skolas ir tai padarys dar neprasid�jus naujajam šildymo sezonui“, – vyl�si atstov� spaudai.

Susidaro �sp�dis, kad daugumos �siskolinim� bendrov�ms prie�astis – tas nelemtas šildymo sezonas, gerokai patuštinantis Lietuvos gyventoj� pinigines. Tiesa, gyventojai – buitini� paslaug� vartotojai, tur�t� nepamiršti, kad galutin� s�skait� u� �vairi� bendrovi� suteiktas paslaugas lemia ne vienos ar kitos teikiamos paslaugos tarifai, o suvartojimas, tiesa, jei taupant galima ma�iau prapliurpti telefonu ar išleisti vandens, tai suvartoto šildymo kiek� galima pakoreguoti tik minimaliai arba griebusis dideli� investicij� – apšiltinus nam�, pakeitus langus ir kt.

Vi�to�mis r��pi�na�ma�si la�biau nei mo�ki�niais?

Povilas LUNG�

Kiaušini� pabrangimo prie�astis – pagerinta višt� gyvenamoji, tiksliau, egzistavimo aplinka. Tikinama, kad vartotojai pajus to naud� – kiaušiniai bus skanesni. Panašiai miesto vald�ia imasi pertvarkyti mokykl� tinkl� – irgi tikisi pagerinti s�lygas, tik ne „viš�iukams“, o sau. Savivaldyb�s biud�etui tai bus naudinga, bet ar pager�s mokini� ugdymo s�lygos?

Europos S�junga r�pinasi savo višt� gerove - padidino j� narvelius. �domu, apie k� galvojo miesto vald�ia, pertvarkydama mokykl� tinkl� sugr�dusi dviej� mokykl� moksleivius � vien�?
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Višt� gerov�

Nuo 2012 m. prad�ios Europos S�jungos šali� paukštynuose vištos dedekl�s turi b�ti laikomos kitaip nei anks�iau. Pagal naujas taisykles gardai prival�jo b�ti pakeisti � „praturtintus“ arba pasirinktas kitoks auginimo b�das. „Praturtintuose“ narvuose vištoms skirta šiek tiek daugiau vietos, �rengtas „lizdas“, „lakta“ ir „vieta kapstytis“.

Taigi kiekvienai vištai skirta 9 proc. daugiau vietos nei anks�iau – 600 cm2 vietoj buvusi� 550-ies (palyginkite – A4 lapo plotas yra 620 cm2). Narvuose atsirado ir „laktos“ – kelis centimetrus nuo gardo apa�ios pakelti vamzd�iai, bei „lizdai“ – atitverti kampeliai, kur vištos gali d�ti kiaušinius atskirai nuo kit� paukš�i�. Dalis gardo pagrindo padengta med�iaga, kad višta gal�t� „kapstytis“. D�l atsiradusios „laktos“ nuo 40 iki 45 cm padid�jo ir narvo aukštis. Kaip gerai, kurortas! Gal dabar dedekl�s gal�s ir atsistoti?

Visi šie „pagerinimai“ atsirado d�l 1996 m. ES sudaryto mokslinink� ir veterinar� komiteto atlikto tyrimo, kurio išvadose teigiama: „vištos turi stipr� poreik� d�ti kiaušinius lizde“, „vištos turi stipr� poreik� kapstyti �em� ir maudytis dulk�se“ ir „vištos turi stipr� poreik� tup�ti ant šakos ar laktos, ypa� nakt�“.

Ar vištos naujuose narvuose laimingos, jos tikrai neatsakys. O ar laimingi sujungiam� mokykl� mokiniai, miesto vald�ios sprendimu sugr�dami � vien� pastat�? Jie gal ir pasakyt�, bet kam tai r�pi... Taigi ar visose miesto mokyklose mokiniams pakanka vietos po saule?

Biud�eto gelb�jimas?

Nuo 2012 m. rugs�jo 1 d. Šiauli� miesto tarybos sprendimu Auštabalio pradin� mokykla bus prijungta prie „Rasos“ progimnazijos, Dain� pradin� – prie Dain� progimnazijos, o Dubijos pagrindin� – prie Salduv�s progimnazijos.

Nuo 2013 m. rugs�jo 1 d. planuojama reorganizuoti dar tris pradines mokyklas: Centro pradin� b�t� prijungta prie Jovaro progimnazijos, Liepori� – prie Gegu�i�, „Saul�s“ – prie „Romuvos“ progimnazijos.

Taigi 2012 m. jau reorganizuojamos trys Šiauli� miesto mokyklos – Šiauli� Dain� pradin� (bus sutaupyta apie 355 t�kst. Lt) , Šiauli� Dubijos pagrindin� (bus sutaupyta apie 682 t�kst. Lt) ir Šiauli� Aukštabalio pradin� (bus sutaupyta apie 416 t�kst. Lt). Vadinasi, šiemet Šiauli� mieste neliks trij� mokykl�, o Šiauli� miesto biud�ete atsiras per milijon� lit�. Milijonas tai atsiras, bet ar pager�s mokymosi s�lygos t� mokykl�, prie kuri� bus prijungtos kitos?

„Viš�iuk�“ gerov�

Nagrin�jant Šiauli� miesto savivaldyb�s bendrojo ugdymo mokykl� tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendr�j� plan�, galima rasti �domi� dalyk�. Siekiant �vertinti mokykl� patalp� panaudojimo efektyvum�, atsi�velgiant � mokyklos galimybes tuo pa�iu metu organizuoti ugdymo proces� visiems mokyklos mokiniams, buvo apskai�iuotas optimalus pradini�, progimnazij� ir pagrindini� mokykl� bei gimnazij� patalp� plotas, tenkantis vienam vaikui. Pradin�ms, progimnazijoms ir pagrindin�ms mokykloms rekomenduojamas patalp� plotas vienam mokiniui – 9 m2, gimnazijoms – 11 m2.

Paskai�iuokime, kiek ploto tenka mokiniui, besimokan�iam mokykloje, prie kurios bus prijungta kita.

Salduv�s progimnazijoje vienam mokiniui 2011 m. rugs�jo 1 d. teko truput� daugiau nei 10 m2, t. y. tik vienu kvadratiniu metru daugiau, nei rekomenduojama. � progimnazij� at�jus mokytis Dubijos pagrindin�s mokyklos moksleiviams, tas plotas vargiai sieks rekomenduojam�. Paskai�iuokime: Salduv�s progimnazijoje mokosi 367 mokiniai, mokyklos plotas 3787 m2, Dubijos mokykloje mokosi ma�daug 300 mokini�. Kadangi ši mokykla yra pagrindin� – mokosi vaikai iki 10 kl., o progimnazijoje mokosi vaikai tik iki 8 kl., visi mokiniai iš Dubijos � Salduv�s mokytis neis, geriausiu atveju – 180. Dubijos pagrindin�je vienam vaikui teko apie 16 m2, tad j� s�lygos tik pablog�s – sujungus mokyklas teks tik 7 m2.

Tai, kad 2007 m. gimnazij�, kuri� patalp� plotas vienam vaikui viršijo rekomenduojam� 11 m2 rib�, buvo tik viena (Šiauli� universiteto), o 2011 m. yra jau penkios, rodo, kad mokini� skai�iaus ma��jimas pasiek� ir gimnazijas.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Dain� progimnazijos situacija geresn� – vienam mokiniui tenka apie 13 m2. Prie jos prijungiamos Dain� pradin�s mokyklos s�lygos mokiniams mokytis yra dar geresn�s. Pradinukui �ia tenka net apie 17 m2. Tiesa, anot Švietimo skyriaus specialist�, mokykl�, kurios plotas vienam vaikui viršija rekomenduojam� plot�, galima b�t� �vardyti kaip neefektyviai panaudojan�i� mokyklos patalpas. Keista, nes juk puikiai �inome, kad laisvai lakstan�i� višt� kiaušiniai maistingesni u� auginam� vištid�se narvuose... Logiškai m�stant, laisvai lakstantys vaikai tur�t� b�ti laimingesni ir sveikesni, ma�esnis ir infekcij� plitimo greitis. Taigi progimnazijos plotas 7976 m2, mokosi 611 mokini�, prie kuri� prisijungus 145-iems pradin�s mokyklos mokiniams, vienam vaikui teks 10,5 m2 – gerokai ma�iau nei prieš tai. Bet sutilps.

„Rasos“ progimnazijos situacija ploto at�vilgiu – pati geriausia. �ia vienam mokiniui tenka net daugiau nei 20 m2, tad prie jos prijungtos Aukštabalio mokyklos vakams bus kur paš�lti – vienam teks net 13,4 m2.

Tiesa, anot vienos miesto progimnazij� direktori�, keistai skai�iuojamas plotas, tenkantis vienam moksleiviui. „Logiška b�t�, jei skai�iuot� tik ugdymo erdvi� plot�. Dabar imamas visas Registr� centro patvirtintas plotas. Ar turi ugdymo kokybei �takos, jei mokyklos r�siai – lyg akt� sal�s?“ – svarst� ji.

Pasikartosime – optimalus plotas, tenkantis vienam vaikui, buvo paskai�iuotas atsi�velgiant � mokyklos galimybes tuo pa�iu metu organizuoti ugdymo proces� visiems mokyklos mokiniams. R�siuose u�si�mimai tikrai nevyksta...

Presti�as svarbiau u� komfort�?

Pras�iausia miesto centre esan�i� mokykl� situacija. �ia jos tiek prigr�stos mokini�, kad mokiniams tikrai tenka pakovoti d�l vietos po saule.

Vienam vaikui tenkan�io ploto „lyder�“ mieste yra Jovaro progimnazija, kur mokiniui tenka vos apie 6 m2. „Sandoros“ mokykloje mokiniui tenka šiek tiek daugiau. Nepakanka vietos mokiniams ir „Juventos“, Gegu�i�, „Romuvos“ mokyklose – rekomenduojami 9 m2 �ia nesiekiami.

Ma�iausiai ploto pradinukams tenka Cento pradin�je – iki 7 m2, tad t�vai, vaikydamiesi presti�o ar patogumo vedini, tr�ks plyš siekdami savo vaik� vesti b�tent � ši� mokykl�, tur�t� gerai pagalvoti, ar j� „viš�iukams“ bus erdvu.

Ploto mokiniams tr�ksta ir visose presti�in�se miesto centre esan�iose gimnazijose – rekomenduojam� 11 m2 nesiekia nei J. Janonio, nei Did�dvario, nei S. Šalkauskio gimnazija (7-9 m2).

Par�ko�ma�tai i�va�lys mies�to cent�r� nuo au�to�mo�bi�li�?

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybai jau du kartus nes�kmingai bandoma pateikti sprendimo projekt� d�l nauj� parkomat� pastatymo mieste ir viet� jiems statyti nustatymo. Sprendimo projekt� svarstan�i� komitet� nari� nuomon� nesutampa – vieni teigia, kad parkomatai itin pakenks smulkiajam verslui ir tikrai neprisid�s prie plan� reanimuoti bulvar�, kiti, priešingai, teigia, kad � biud�et� �byr�s papildom� pajam�. Ar 7000 Lt, kuriuos per m�nes� gaus biud�etas, neprisid�s prie bulvaro marinimo?

Stov�jimo kaina centre – vienoda

Savivaldyb�s vieš�j� pirkim� komisija rengia ir koreguoja konkurso s�lygas, pagal kurias mieste bus išaiškintas naujas rangovas, kuris bus �pareigotas pastatyti ma�iausiai 20 nauj� parkomat�. Pagal rengiamus planus miesto centras nebus suskirstytas � tam tikras zonas – mokestis u� stov�jim� visur bus vienodas.

Pirmieji 25 parkomatai mieste buvo pastatyti

2000-aisiais. Jiems buvo išleista 600 t�kst. Lt, kurie atsipirko per pirmus kelerius metus. V�liau parkomatams �mus gesti, juos da�nai teko taisyti, tad dabar veikia vos 10. Pasak Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyriaus vadovo Ar�no Adomai�io, pernai parkomatai „atneš�“ 86 t�kst. Lt – ma�daug po 7000 per m�nes�.

Pagal rengiamas konkurso s�lygas nustatyta, kad rangovas tur�s savo l�šomis pastatyti parkomatus, juos pri�i�r�ti, �enklinti aikšteles ir u�tikrinti rinkliavos surinkim�. A. Adomaitis sako, kad rangovas turi �sipareigoti, kad esant reikalui mieste pastatys iki šimto parkomat�.

Iš prad�i� komitetams svarstyti pateiktame sprendimo projekte buvo nurodyta, kad miesto centre bus 350 apmokestint� viet�, ta�iau dabar j� ketinama padvigubinti – apmokestinti 700 viet�. „Tai nereiškia, kad bus pastatyta daugiau parkomat�. Jei apmokestintoje vietoje nuo vieno parkomato iki kito tekt� eiti 50 metr�, tuomet bus statoma daugiau parkomat�“, – sak� skyriaus vadovas.

� Šiauli� miesto savivaldyb�s biud�et� saus� ir vasar� parkomatai „atneš�“ vos 8 t�kstan�ius lit� pajam�. Ar Šiauliams tikrai reikia apmokestinti automobili� stov�jim� gatv�se?

Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Pasigesta sistemos

Ar Šiauliams apskritai reikia parkomat�? Ar n�ra taip, kad sprendimo projektas kuriamas b�tent parkomat� statytojo – investuotojo – verslui paremti?

Sprendimo projektas komitetams svarstyti bus pateiktas kovo 12-�j�, ta�iau neaišku, ar politikai jo v�l neatmes. D�l parkomat� reikalingumo nesigin�ijama, ta�iau pasigesta papras�iausios sistemos.

Tarybos narys Genadijus Mikšys sako, kad smulkiojo verslo parkomatai tikrai ne�lugdys. Problema – sprendimo projekto reng�jai nepasako konkre�iai, kod�l vienoje vietoje turi b�ti parkomatas, o kitoje – ne.

„Buvo numatyta vienoje Draugyst�s prospekto pus�je pastatyti parkomatus, o kitoje – ne. Kod�l ne abiejose? Niekas nepaaiškina. Jei parkomatus pastatysi vienoje Draugyst�s prospekto pus�je, ten n� viena parduotuv�l� neatsidarys“, – sak� G. Mikšys.

Pašnekovo teigimu, turi b�ti labai aiškiai pasakyta, kod�l vienose vietose turi b�ti pastatyti �enklai, draud�iantys stov�ti, o kitose – parkomatai. „Reikia pagr�sti, kod�l parkomato reikia, pavyzd�iui, „Verpsto“ kieme, o kod�l – ne. Pastatys parkomat� Draugyst�s prospekte, o �mon�s automobilius statys „Maximos“ aikštel�je ir tiek naudos“, – sak� jis.

Politikai nuolat garsiai kalba, kad b�tina gaivinti merdint� bulvar�. Ar parkomatai miesto centre neprisid�s prie to, kad bulvaras visai „u�silenks“? Juk u�uot vaikštin�j� po bulvaro parduotuves, pasistat� automobil� ir sumok�j� pinigus, šiaulie�iai ir miesto sve�iai vyks � prekybos centrus, kur automobili� statymas erdviose aikštel�se yra nemokamas.

Šiauli� savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotas Vaclovas Vingras sako, kad bulvaras tikrai nenukent�s. Automobilius statyti nemokamai bus galima šeštadieniais ir sekmadieniais bei po darbo nuo 18 val. vakaro iki 8 val. ryto.

Parkomat� mieste reikia ir, anot V. Vingro, j� tikslas tas, kad miesto centre neturi b�ti prigr�sta automobili�: „Atva�iuoja �mon�s � darb� ir vis� dien� palieka automobil� gatv�je. O jei automobilis paliekamas prie �staig�, pvz., teismo, advokatai, su reikalais � šias �staigas atvyk� šiaulie�iai ar miesto sve�iai neturi kur automobilio pastatyti. Tod�l ir reikia stov�jim� apmokestinti.“

„Gatv�s neturi tapti automobili� laikymo aikštel�mis. Toki� automobili�, kurie m�nesi� m�nesius stovi nejudinami, ypa� padaug�ja �iem�. Gatv�s prie viešosios paskirties �staig� neturi b�ti u�statytos“, – sak� V. Vingras ir prid�r�, kad parkomat� miesto centre turi b�ti kuo daugiau, tik reikia protingai pasirinkti – pastatyti ten, kur tikrai reikia.

Kai�muo�se at�gims�ta ver�go�vi�n� san�tvar�ka

Oksana LAURUTYT�

„Baisi p�ga, 20 laipsni� šal�io, šunys iš b�dos tokiu oru nelenda. Atidarau duris – stovi „saliarka“ visas sulietas, batai kiauri, galvoj �emi� tiek, kad rasod� gali sodint. Nurengiau praust – toks k�das, kad per alk�nes s�nariai matosi, šonkauliai lyg tvora“, – pasakoja vieno Kelm�s rajono vienkiemio gyventojas, pas kur� at�jo vietinio �kininko samdinys Algiukas. Jis nebeiškent� vergov�s pas stamb� �kinink� ir ieškojo pagalbos. „Daug kur dirbau, bet tokiose baisiose s�lygose dar nesu buv�s. Jei neb�t� nustipusi �kininko karv�, mes b�tume badu numir�“, – sako pats Algiukas. Ar vergovin� santvarka Lietuvos �kiuose klesti „kaimo turistais“ vadinam� benami� d�ka?

Pas šalies �kininkus darbo ir maisto at�j� prašyti „bom�ai“ neretai patenka � vergov� – b�na apgyvendinti fermose, mušami ir marinami badu.
�idr�no BUDZINAUSKO nuotr.

� kaimus pl�sta „turistai“

„Darbui pieno �kyje reikalingi darbuotojai. Apgyvendiname, suteikiame socialines garantijas“, – panašaus turinio skelbimai mirga šalies laikraš�iuose. Vasar� ir �iem� � šiuos skelbimus atsiliepia ne tik nuolatinio darbo ieškantys tvarkingi bedarbiai, bet ir „bom�ais“ vadinami butelio nevengiantys tautie�iai. �kininkai neretai ir be skelbim� sulaukia vadinam�j� „kaimo turist�“, „b�dist�“ (gyvenan�i� b�doje, – aut. past.) vizit�. Nebeišgyvenantys miestuose, nam� ir darbo neturintys �mon�s meld�ia �kinink� maisto, darbo.

„Ateina toki�, kurie net savo pavard�s ne�ino. Prašo duoti pavalgyti, padirb�ti, tai ir pagaili. Buvo toks Petras, buvo Svajuks. Svajuks penkias dienas padirbo, bet jam li�dna pasidar� – diskotekos u�siman�. Petras draug� susirado. „Pasi�m�“ mano dvirat� ir išva�iavo. Tokie tie darbininkai“, – sako Kelm�s rajono �kininkas �eslovas, �kyje laikantis apie 100 karvi�.

Stamb� �k� turin�iam vyrui darbinink� reik�t�, ta�iau ger� vargiai pavyksta rasti. „Kaimo turistai“, at�j� prašyti darbo, net asmens dokument� neturi, tad �kininkas negali j� oficialiai �darbinti. Ir k� ten �darbinsi? Juk jie, anot vietini�, – „pašalusiom“ galvom. Eina iš kaimo � kaim�, geria, kei�ia vien� �kinink� kitu, tik�damiesi lengvesnio darbo ir didesnio u�darbio.

Kod�l �eslovas � darb� nepriima vietos gyventoj� – savo kaimyn�? „Gal 40 procent� kaimo trob� girtaujama. Tikrai nebuvo taip prie ruso, kaimo gyventojai visi buvo �darbinti. O dabar kas? Alus – 9,5 procento stiprumo. Pasi�m� dviese bambal� ir eina patreš�“, – sako �kininkas.

�eslovas sako, kad itin didel� blogyb� ta, kad kaimo parduotuv�s ir barai duoda alkoholio „bargan“. Išauga �moni� skolos kelis kartus. Kai gauna pašalpas, atiduoda ir v�l ratas sukasi iš naujo.

„Ir moterys labai daug geria. Šešiasdešimt met� nugyvenau ir tik pastaraisiais metais matau vaizdus, kaip girtos moterys griovy guli. Eina keliu visa girta, vaik� ant pe�i� pasisodinus, ir tabaluoja, nei k� pasakyt. �i�riu vien� dien�, eina moteris, vienoj rankoj butelis, kitoj – keln�s �eme velkasi. Ir dar pyksta klausdama: „Tu galvoji, kad aš esu alkoholik�?“ Nieko negali pasakyt, puola muštis. Kaimas tamsumoj paskend�s. Nenori kaimie�iai dirbt. Jie gauna pašalpas, maisto paketus. Mes, dirbantys, turim u�dirbti pašalpas bom�ams“, – sako �kininkas.

Gyveno blogiau u� gyvulius

Iš �kininko pab�g�s Algiukas apie tai, kaip šalies �kininkai „myli“ samdinius, turi savo ties�. Ketverius metus iš didmies�io kil�s vyras bando išgyventi dirbdamas pas �kininkus. D�l pom�gio degtinei Algiukas iki konteinerio buvo nusirit�s. Prad�jus gelb�tis, atsakomyb�s ir pareigos jausmo jam vis pritr�ksta. Padirba pas �kinink� m�nes� kit�, susipyksta, u�geria, eina kito �kininko ieškot. Nemoka jis spr�st problem�. Vos susiduria su kokia – puola sl�ptis butely.

„Negalvojau, kad tokios baisios gyvenimo s�lygos gali b�ti. Ieškojau kaip geriau, nuo vilko ant meškos u�šokau“, – apie prieš ger� savait� iš stambaus �kininko iš�j�s atvirauja Algiukas.

Pagal skelbim� jis �sidarbino viename Kelm�s rajono �ki�. Gavo kur gyventi, gero maisto ir 25 Lt alg� per dien�. Dirbo prie mel�iam� karvi�, bet susipyko su šeimininku. �kininkas j� ir kitus samdinius neva debilais ir bepro�iais pravard�iavo.

Nu�jo pas kit� �kinink� ir labai pasigail�jo. Algiuko teigimu, apie 1,5 t�kstan�io karvi� ir miško turintis �emvaldys samdinius laik� blogesn�mis s�lygomis nei galvijus. Teko gyventi fermoje, miegoti purvinuose pataluose. Valgyti gaudavo labai ma�ai – ka�kokios kruop� koš�s.

„Muilo per m�nes� n� karto nema�iau. Duona tapo skanesn� u� pyrag�. Dirbome šešiese: aš, moteris ir keli protin� negal� turintys �mon�s. Reik�jo keltis ketvirt� valand� ryto, miegodavom vos 4-5 valandas. Pusry�i� negaudavom, duodavo ka�koki� sušalusi� bulvi�. Nustipo �kininko karv�, tai badu nemir�me. Keturiese j� valg�m, vir�m m�s�, kep�m. Viduriavom velniškai“, – pasakoja benamis.

Vyras teig�, jog �kininkas jam algos nemok�jo, cigare�i� tik numesdavo. Dviem ilgame�iams darbuotojams mok�davo po t�kstant� lit� per m�nes�, o su kitais elg�si �iauriai. Samdinei moteriai plaukus nukirpo, muš�, � r�s� buvo u�rakin�s. Aplink miškai, pab�gti sunku.

„Mušdavo, kad �ymi� veide neb�t�. Pab�gau vien� dien�, visus r�bus palikau jiems. �darbina oficialiai? Koks oficialiai? Nesu dar mat�s �kininko, kuris oficialiai �darbint�. Kai atva�iuoja tikrinti �kio, šeimininkas liepia visiems išsislapstyt“, – sak� Algiukas.

Prasig�rusiuose kaimuose „kaimo turistais“ vadinami benamiai – priklausomi nuo alkoholio, tad �kininkams dirba u� maist�, cigaretes ir butel�.

ELTOS nuotr.

Ger� darbuotoj� gaut� u� ger� alg�

„Ger� darbinink� �kininkai � p�g� neišleid�ia“, – sako Algiuk� laikinai priglaud�s vienkiemio savininkas, neteisinantis nei vergvald�iais tapusi� �kinink�, nei vergais tapusi� benami�. Nuo �iauraus �kininko nukent�j�s Algiukas turi problem� d�l alkoholio vartojimo. Negeria m�nesiais, o tada pal��ta. Jis vis nusprend�ia stotis ant koj�, bet, pasak pašnekovo, galv� pasikiša po pa�astimi ar prisiklijuoja prie u�pakalio. Imasi darbo, bet u�geria ir v�l atsiduria prie konteinerio...

Pasak vyro, �kininkai neretai laikosi „ant kaimo turist�“, nes gaili pinig� geriems darbuotojams. Vyrauja mada mok�ti samdiniui 20 Lt per dien�. Koks geras darbininkas, turintis šeim�, kuri� reikia išlaikyti, u� toki� alg� sutikt� dirbti pas �kinink�?

„Kaimuose daug tuš�i� trob�. Nupirkt� �kininkas nam�, �keldint� ten tvarking� šeim�, �darbint� ir mok�t� tris t�kstan�ius lit� per m�nes�. Tur�t� ger� darbinink� ir kaimas atsigaut�. Bet ne – gaila. Yra �kinink�, jau apie pab�g�lius galvojan�i�. Atrodo, kad �kininkui geriau mokytis kin� kalb� ir kinus �darbinti, nei saviems normali� alg� mok�ti“, – sako jis.

Pasak pašnekovo, �kininkams tikrai reikia ger� darbuotoj�. Stambi� �ki� šeimininkai per m�nes� vien u� pien� gauna po keliasdešimt t�kstan�i� lit�, o netur�dami kam palikti �ki�, net prie j�ros išva�iuoti pails�ti negali. „Sukurtas u�daras ratas, kurio niekas pralau�ti nedr�sta“, – mano jis.

Anot pašnekovo, problem� b�t� galima išspr�sti paprastai. Susiburt� mobili keturi�-šeši� darbš�i� �moni� komanda, kuri� �kininkai gal�t� samdyti laikiniems darbams. Reikia išva�iuoti �kinink� šeimai atostog� – perduoda �k� komandai, parodo darbus, sutaria atlyg� ir išvyksta ils�tis. Tokia id�ja gal�t� pasinaudoti apsukr�s �mon�s – parašyt� ES projekt�, gaut� finansavim� ir darbo Lietuvoj jiems tikrai netr�kt�.

Skurdo ir benami� problemas sprend�ia visos bendruomen�s. Ta�iau šie �mon�s yra labai nevienodi. Vieni � skurd� �krito d�l ekonomini� prie�as�i�, kiti – d�l priklausomybi� alkoholiui, narkotikams. Europos S�junga deklaruoja siekianti ma�inti socialin� atskirt�, finansuoja �vairias programas, bet ar �manoma pad�ti tam, kuris pats sau pad�ti nenori?

Mo�ky�to�jai sen�jo�rai ne�sku�ba u��leis�ti vie�tos jau�niems

Oksana LAURUTYT�

Šalies mokyklose dirba nema�as b�rys pensinio am�iaus pedagog�, kurie � u�tarnaut� poils� neskuba trauktis. Mokykl� vadovai nesiry�ta j� atleisti d�l kilsian�i� finansini� sunkum�. Juk iš mokykl� biud�eto dirban�iam pensininkui gali tekti sumok�ti net 25 t�kst. Lt dyd�io išeitin� kompensacij�. Situacija b�t� kita, jei su � pensij� iš�jusiu mokytoju b�t� galima sudaryti terminuot� sutart�, ta�iau mokyklos toki� sutar�i� sudaryti neturi teis�s. Nepopuliaraus sprendimo politikai, panašu, neskub�s priimti. Art�ja rinkimai, o pensininkai – aktyviausi rink�jai.

Kasmet vien tik Šiauli� universitet� baigia apie du t�kstan�ius absolvent�, dalis kuri� turi pedagogin� išsilavinim�. Kiek jaun�j� pedagog� sulaukia galimyb�s dirbti pagal specialyb�?
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Darbo neturi kas tre�ias jaunuolis

Šiauli� mieste dirba 1644 mokytojai, iš kuri� 8,5 proc. (140 mokytoj�) – 60-65 met� ar vyresni. Šiauli� rajone dirba 36 pensininkai mokytojai, t. y. apie 6 proc. rajono pedagog�. Lietuvos darbo kodeksas nenumato, kad pensinio am�iaus sulauk� pedagogai privalo išeiti iš darbo. Skandinavijos šali� praktika kita – yra nustatyta am�iaus riba, tad atitinkamo am�iaus sulauk�s pedagogas garbingai išleid�iamas � u�tarnaut� poils�.

Nema�os dalies pensinio am�iaus sulaukusi� ir darb� norin�i� palikti pedagog� mokykl� vadovai prašo likti dirbti. Šiauli� rajono kaimo mokyklose dirba net dvi mokytojos, kuri� am�ius – 73 metai. Pasak Šiauli� rajono savivaldyb�s administracijos Švietimo ir sporto skyriaus ved�jos Juditos Šertvytien�s, šios mokytojos daugiau dirba visuomeniniais pagrindais, nes turi labai nedidel� darbo kr�v�. Vykti � kaimus d�l 3-4 pamok� n�ra norin�i�j�. Gaunamas atlygis da�nai yra ma�esnis nei patiriamos kelion�s � darb� išlaidos.

„�mogus �mogui nelygu“, – sako J. Šertvytien� teigdama, kad yra mokytoj� pensinink�, kuri� nei kompetencija, nei geb�jimais neabejojama. Vis d�lto yra ir toki�, kuriuos mokykl� vadovai mielai atleist�, ta�iau per prievart� to padaryti negali. Ne paslaptis, kad pensijos sulauk�s pedagogas lieka dirbti vien tod�l, kad prisidurt� prie pensijos.

Jei mokyklos vadovui su mokytoju nepavyksta gra�iai susitarti d�l iš�jimo ir kompensacijos, atleid�iamajam tenka išmok�ti šeši� m�nesi� algos dyd�io išmok�, neretai – net 25 t�kst. Lt. Jei atleisti ketinama kelis mokytojus, mokyklai, gyvenan�iai iš „mokini� krepšeli�“, netekti apie 100 t�kst. Lt – didelis sm�gis.

Kaip su dirban�iais pensininkais elgiasi mokykl� vadovai, kai mokykla gauna nurodym� suma�inti išlaidas ir darbuotoj�?

Atleidim� iš darbo darbdavio iniciatyva, kai n�ra darbuotojo kalt�s, reglamentuojantis Darbo kodeksas aiškiai nurodo, kad darbuotojo am�ius negali b�ti teis�ta prie�astis nutraukti darbo santykius. Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo senatas išaiškino, kad „aplinkyb�, susijusi su asmens am�iumi, svarbia prie�astimi nutraukti darbo sutart� gali b�ti tik esant visoms šioms s�lygoms: darbuotojas yra sukak�s pensin� am�i�; d�l tokio am�iaus jis negali ar yra netinkamas vykdyti pavestas darbo funkcijas; darbuotojas turi teis� � vis� senatv�s pensij� arba j� gauna“.

Jei atleistas pensinio am�iaus mokytojas kreipsis � teism�, mokyklos direktoriui teks �rodyti, kad pedagogas d�l savo am�iaus negal�jo ar buvo netinkamas dirbti mokytoju. Kadangi tai �rodyti nelengva, labai tik�tina, kad teismo sprendimas bus palankus ieškovui ar ieškovei ir skausmingas mokyklos biud�etui.

Pensininkai dirba, jaunimas išvyksta

Mokytojai n�ra valstyb�s tarnautojai, tad su jais sudaryti terminuot� sutar�i�, iš�jus � pensij�, mokykl� administracijos negali. Jei b�t� pakeistas Darbo kodeksas ir tokia tvarka b�t� numatyta, � pensij� iš�j� pensininkai gal�t� sulaukti si�lym� iš mokykl� vadov� dirbti toliau arba išeiti. Jei pensinio am�iaus mokytoj�, su kuriuo sudaryta terminuota darbo sutartis, b�t� nuspr�sta atleisti, jam išeitin�s kompensacijos mok�ti nereik�t�.

Violeta Damskien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�ja, sako, kad Šiauliuose yra nema�ai pensinio am�iaus mokytoj�, kurie puikiai dirba, yra jaunatviški, tad gali dirbti toliau. Jei mokytojas nebepageidaujamas, su juo administracija tegali tartis d�l kompensacijos dyd�io. „Išeitin� kompensacija atleid�iamam pensininkui privalo b�ti išmok�ta. Tokie �statymai“, – sako V. Damskien�.

Šalyje pedagog� nedarbas yra didelis. Jei miesto ir rajono pensininkai palikt� mokyklas, darb� gaut� apie 180 jaun� pedagog�. „Gal ir b�t� galima diskutuoti d�l tokio modelio“, – sako J. Šertvytien�. Vis d�lto, kol �statymas ne�pareigoja pensinink� palikti mokykl�, jaunimas priverstas keisti kvalifikacij�, ieškoti darbo u�sienyje.

Lietuva pagal jaunimo nedarb� ES yra ketvirta nuo galo – didesnis jaunimo nedarbas tik Slovakijoje, Graikijoje ir Ispanijoje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jaunimo (15-24 m. asmen�) nedarbas tre�i� 2011 m. ketvirt� buvo 31,7 proc. Turin�io aukšt�j� išsilavinim� jaunimo nedarbas gerokai ma�esnis. Tai reiškia, kad jaunuolis, turintis aukštojo mokslo diplom�, dirba valytoju, pardav�ju ir pan.

Politikai gal�t� inicijuoti �statymo pataisas d�l pedagog�, sulaukusi� pensinio am�iaus atleidimo iš darbo, bet panašu, kad greitai to nebus. Artinasi Seimo rinkimai, pensininkai yra aktyviausi rink�jai, tad priimti nepopuliar� sprendim� tolygu išsikasti duob�.

� pensij� nori anks�iau

Yra ir kita medalio pus�. Kai vieni mokytojai pensininkai neskuba palikti darbo viet�, kiti nor�t� � pensij� išeiti jau 55 met�. Dabar Lietuvoje senatv�s pensijos am�ius moterims – 60 met�, vyrams – 62,5.

Prieš trejus metus Seimui svarstyti buvo pateiktos Valstybini� socialinio draudimo pensij� �statymo pataisos. Buvo si�lyta mokytojams, turintiems 30 m. mokini� ugdymo darbo sta��, senatv�s pensijos am�i� sutrumpinti iki 55-eri�, ta�iau pataisos nebuvo patvirtintos. Vyriausyb� išim�i� pedagogams nusprend� nesuteikti. Mokytojai, turintys b�tin�j� sta��, b�t� gal�j� rinktis išeiti � pensij� ar dirbti iki senatv�s pensijos am�iaus.

Pernai bir�el� Seimas patvirtino �statymus d�l pensinio am�iaus atitolinimo. Pagal j� nuo 2012 m. senatv�s pensinis am�ius bus palaipsniui nukeliamas, kad 2026 m. ir vyrai, ir moterys išeit� � pensij� b�dami

65-eri�. Moterims, iki šiol � pensij� išeidavusioms 60-ies, senatv�s pensinis am�ius kasmet bus tolinamas keturiais m�nesiais, o vyrams, pensininkais tapdavusiems 62,5 m., – dviem. Lengvat� pedagogams nenumatyta.

Mokytojai itin skaud�iai reagavo � pensinio am�iaus nuk�lim�. Pernai spal� Mokytojo dienos proga Lietuvos švietimo sistemos darbuotoj� profesin�s s�jungos centras išplatino pranešim�, kad pensinio am�iaus ilginimas pedagogin� darb� dirbantiems Lietuvos pilie�iams neturi b�ti taikomas, nes pedagoginis darbas pripa�intas padidintos emocin�s �tampos darbu, o d�l atsakomyb�s ne tik u� �ini� perteikim� ugdytiniams, bet ir d�l nuolatinio r�pes�io j� kasdienybe bei ateitimi, mokytojai išgyvena nuolatin� stres� ir �tamp�.

Švietimo darbuotojai tikina, kad tikrai ne anekdotai yra kalbos, jog Japonijoje pedagogai jau po keliolikos met� darbo yra nepakaltinami. Nustatyta, kad psichin� pagalb� teikian�iose �staigose ligas gyd�si ma�daug kas devintas dešimtas pedagogas, t. y. gerokai daugiau nei pagal bendr� lyg� visuomen�je.

D�l nuolatin�s �tampos ir streso pedagogai gerokai da�niau u� kitus suserga širdies ir kraujagysli�, galvos smegen�, onkologin�mis ligomis, turi emocini� sutrikim�. „Vyresnio am�iaus pedagogus ypa� kritiškai ima vertinti ugdytiniai bei j� t�vai, da�nai netolerantiškai reaguodami � menkiausias smulkmenas. Tai kenkia pedagoginio darbo kokybei ir pedagogo psichologijai“, – teigiama pranešime.

Anot švietimo sistemos darbuotoj�, pedagogas, visas savo �inias, geb�jimus ir energij� atidav�s jaunajai kartai ugdyti, nusipelno tokios pagarbos, kuri leist� mokyklos duris u�verti oriai pakelta galva. Lietuvos ugdymo �staigose drastiškai ma��jant mokytoj� darbo viet�, pedagog� pensinio am�iaus ilginimas dirbtinai stabdo nat�rali� kart� kait�.

Atjaun�jusi pedagogin� visuomen� duot� ne tik kokybin�s, bet ir ekonomin�s naudos valstybei – padaug�t� mokes�i� mok�toj�. Tik ar iš ties� taip nutikt�? Ar sulauk� teis�s anks�iau išeit� � pensij� mokytojai ir toliau nesinaudot� teise dirbti mokykloje iki mirties?

Europos šali� patirtis

Lenkijoje nustatytas mokytojo darbo laikas – ne daugiau nei 40 val. per savait�. Kart� per metus jam priklauso papildomas metinis atlyginimas. Išdirbusiam 7 metus mokytojui suteikiamos atostogos sveikatai sustiprinti. J� metu mokytojas gauna pagrindin� atlyginim� ir atitinkamus priedus, išmokas.

Išeidamas � pensij�, mokytojas u� 20 m. darbo sta�� gauna trij� atlyginim� dyd�io išeitin� pašalp�. 30 m. darbo sta�� turintis pedagogas, kuris dirbo specialiose, pataisos �staigose, savo noru gali išeiti � pensij�. U� ilgalaik� darb� mokytojams skiriama premija: u� 20 m. darbo sta�� jis gauna 75 proc. m�nesinio atlyginimo dyd�io premij�, 25 m. – 100 proc., 30 m. – 150 proc., 35 m. – 200 proc.

Pranc�zijoje mokytojai yra valstyb�s tarnautojai ir turi teis� išeiti � pensij� nuo 60 met�, pradinio lavinimo mokytojai – nuo 55-eri�.

Pradinio lavinimo mokytojams taikomas 26 val. darbo kr�vis per savait�, mokama bazin� alga ir kitos išmokos. Vasaros atostog� metu mokama tik bazin� alga. Vidurinio lavinimo mokytojai dirba 15-20 val. per savait�.

Suomijos mokytojai � pensij� išeina 60-65 met�. J� atlyginimai did�iuosiuose miestuose ir atokiose vietov�se yra 3 proc. didesni negu kitur dirban�i� mokytoj�. Pagrindinis atlyginimo prieaugis priklauso nuo sta�o. Mokytojas neprivalo b�ti mokykloje, kai neturi pamok�. Atostog� trukm� – kaip valstyb�s tarnautoj�.

Nei�mok�tos vie��j� pir�ki�m� pa�mo�kos

Povilas LUNG�

Šiauli� miesto savivaldyb�s tinklalapyje galima rasti informacij� apie 2011 m. sudarytas vieš�j� pirkim� sutartis. Pateikiamos net 55-ios pernai sudarytos, aišku, tik stambiosios – rašikli� pirkimas, palyginti su mokykl� renovacija, juk atrodyt� niekniekis. Vieš�j� pirkim� specialistai teigia, kad net 90 proc. vieš�j� pirkim� galima pakreipti norima linkme. Atlygis u� garantij� juos laim�ti �vairiose veiklos sferose da�niausiai siekia nuo 6 iki 10 proc. pirkimo sutarties vert�s.

Organizuojant vieš�j� konkurs�, svarbiausia tinkamai parengti s�lygas, kurias atitikt� tik proteguojama �mon�.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Vieš�j� pirkim� lyder�s – statyb� bendrov�s

Panagrin�jus vieš�j� pirkim� dalyvi�, su kuriais pasirašytos sutartys, s�raš�, galima pasteb�ti, kad daugiausia j� pasirašyta su statyb� bendrov�mis. Nenuostabu, nes buvo renovuojamos ar rekonstruojamos miesto mokyklos ir dar�eliai, tvarkoma Talkšos e�ero pakrant�, rekonstruojamas Lengvosios atletikos manie�as, viadukas ir kt.

Vieš�j� pirkim� lyder� – statyb� bendrov� UAB „Rotonda“, pasirašiusi su Savivaldybe sutar�i� u� daugiau nei 8,65 mln. Lt. Nuo jos nedaug atsiliko kita statyb� bendrov� – UAB „CCM Baltic“, sutar�i� sudariusi u� daugiau nei 8,01 mln. Lt.

Nuo j� atsilieka, bet vis tiek milijonines sutartis pasiraš� UAB „Statyb� techniniai sprendimai“ (1,9 mln.), UAB „Statyb� srautas“ (1,5 mln.), UAB „�emaitijos keliai“ (1,3 mln.), UAB „K�daini� melioracija“ (1 mln.), UAB „Limega“ (900 t�kst. Lt).

Dauguma ši� �moni� registruotos m�s� mieste, tad belieka pasid�iaugti, kad j� mokami �vair�s mokes�iai gr��ta � Šiauli� miesto savivaldyb�s biud�et�. Kita vertus, nuolat vieš�j� pirkim� konkursuose dalyvaujan�ios �mon�s gali si�lyti darbus atlikti u� itin ma�� kain�, tod�l nuolat juos laimi. Atsi�velgiant tik � ma�iausi� pasi�lyt� kain�, kyla rizika, kad �mon� atliks darbus nekokybiškai ar pav�luotai. Jei tokios �mon�s pasi�lym� atmestum, ji tuoj pat gali pateikti pretenzij�, kreiptis � Vieš�j� pirkim� tarnyb�, u�t�syti teismuose...

Trumpa atmintis

Nema�ai problem� dar 2010 m. kilo d�l keturiems miesto lopšeliams-dar�eliams langus kei�ian�ios bendrov�s UAB „Magirnis“ v�luojam� atlikti darb�. Kadangi bendrov� v�lavo pakeisti langus, lopšeliuose-dar�eliuose „Dainel�“, „�ibut�“ ir „E�er�lis“ mokslo met� prad�ia buvo nukelta, o lopšelyje-dar�elyje „�iogelis“ lang�, nors jie ir buvo pagaminti, Savivaldyb� �monei nebeleido keisti. Zokni� pagrindin�s mokyklos renovacijai buvo skirta apie 2 mln. Lt, ta�iau renovacija dar nebuvo prad�ta iki mokslo met� prad�ios likus savaitei.

Tuomet Savivaldyb�s administracijos direktorius V. Damulevi�ius sak�, kad lopšeliuose-dar�eliuose langus v�luojan�i� pakeisti bendrov� baus grie�tai ir tikriausiai su ja bus nutrauktos sutartys. „Bausm�“ – pernai rugs�jo pirm�j� Šiauli� miesto vaik� ugdymo �staig� lang� ir dur� keitimo darbams atlikti su UAB „Magirnis“ pasirašyta beveik 142 t�kst. Lt vert�s sutartis. Trumpa ta Savivaldyb�s valdinink� atmintis...

Pernai istorija kartojosi spirale. Vos prad�j� dirbti Šiauli� miesto taryboje politikai nesutar� d�l papildom� l�š�, reikaling� mokykloms remontuoti. Konkursai parod�, kad statybos darb� kainos kyla, o statybos bendrovi�, dalyvaujan�i� konkursuose, ma��ja. Šiauliuose remonto pernai lauk� aštuonios švietimo ugdymo �staigos, iš kuri� keturios mokyklos. Savivaldybei teko stabdyti konkursus rangovams parinkti, nes statybos darb� kainos kai kuriais atvejais išaugo beveik 2 mln. Lt. Pagal Vieš�j� pirkim� �statym� antrojo konkurso metu galima tiesiogiai kviestis rangov� deryboms. Taip nutiko renovuojant buvusi� Šventupio mokykl�.

Šiauli� miesto politikai raudonavo Savivaldyb�s taryb� komitetuose, pyko, kad remontas per brangus, gin�ijosi, kiek mokykloje reikia tualet�, kiek kainuoja elektros lizdai ir panašiai. Kai kurie politikai atvirai d�st� apie galimus Savivaldyb�s ir statybos bendrovi� susitarimus, apie tai, kad vienas Tarybos nari� iš savo prekybos centro tiekia daugum� statybini� med�iag�...

Mokiniai ir mokytojai renovacijos �kaitais tapo ir kitose mokyklose. „Romuvos“ pagrindinei teko ieškotis kitos pastog�s, nes mokyklos renovacija nebuvo baigta net spalio viduryje. �kaitais buvo tap� ir statybininkai, negaunantys atlyginim�.

Iš esm�s pernai buvo renovuojami trij� Šiauli� miesto mokykl� pastatai: Šiauli� universiteto gimnazijos, „Romuvos“ pagrindin�s mokyklos ir Gytari� pagrindinei mokyklai priklausantis buvusios Šventupio mokyklos pastatas. Pastar�j� dviej� mokykl� pastatus renovuojanti UAB „Rotonda“ darbus v�lavo atlikti.

2011 m. vieš�j� pirkim� konkurs� lyder�-nugal�toja „Rotonda“ pernai � su Savivaldybe sudar� sutar�i� u� daugiau nei 8,65 mln. Lt. �domu, ar Savivaldyb�s klerkai jau padar� išvadas? O gal tikrai n�ra taisykli� be išim�i�?

Kaip danguje taip ir ant �em�s

Problematiškiausia situacija rajone pernai buvo susidariusi Kurš�nuose. Est� bendrov� „Water Ser“, laim�jusi konkurs�, darbus vykd� 2010 m. Pernai ji pareišk�, kad bankrutuoja ir nebegali atlikti gerb�vio darb�, tad gatv�s, kuriose buvo klojami vamzd�iai, buvo paliktos nesutvarkytos. Kita šiuos darbus apsi�musi t�sti statybos organizacija – UAB „Telši� statyba“ – taip pat neatliko darb� laiku d�l nenumatyt� kli��i�.

Darbai v�lavo ir Kairiuose bei Gink�nuose, kur juos baigti trukd� ir neaktyv�s gyventojai, neapsisprend�iantys d�l jungimosi prie tiesiam� tinkl�.

U� Europos S�jungos pinigus centralizuoto vandentiekio ir nuotek� tinklus Šiauli� mieste, Pabaliuose ir K. Donelai�io gatv�s kvartale, tiesianti bendrov� „�emda“ darbus atlikti v�lavo kelet� m�nesi�. Darb� u�sakovas rangov�s darbu buvo nepatenkintas ir prad�jo skai�iuoti delspinigius. Bendrov�s direktorius pripa�ino, kad „�emda“ nuo pirmos projekto �gyvendinimo dienos blogai organizavo ir atliko darb�, nekontroliavo subrangov�s – bendrov�s „Mitnija“, pridar� daug broko.

Tuomet prabilta apie rengiam� vieš�j� konkurs� s�lygas. Paprastai konkursus laimi tos bendrov�s, kurios pasi�lo ma�iausi� kain�. Jei darbai vyksta kelet� met� ir kasmet kyla realios darb� atlikimo kainos, tos bendrov�s nebeišgali nei pa�ios atlikti darb�, nei pasamdyti sub-rangov�.

Stamb� pirkim� išskaid�s � smulkesnius, nebetur��iau jo skelbti viešai.

Vakar draugas kaip tik sak�, kad jo �monei tr�ksta u�sakym�. Nupirk�iau iš jo ir tur��iau u� k� skristi atostog�...

Vy�io SNARSKIO iliustracija

„D�l aki�“

Susidaro �sp�dis, kad vieš�j� pirkim� konkurs� tvarka yra bloga. Negi n�ra b�d� tokioms �mon�ms u�kirsti keli� laim�ti? Anot kalbintos vieš�j� pirkim� specialist�s, savotiškas „saugiklis“ gal�t� b�ti prašymas, be kainos, pagr�sti ir ekonomin� naudingum�. �mon�s pateikti duomenys tuomet paver�iami balais, kurie �rašomi � tam tikras formules ir gaunamas rezultatas. Vertinama, kaip �mon� atliks tam tikrus darbus, kokius specialistus kviesis ir t. t. Deja, ir tokia tvarka 100 proc. negarantuoja, kad viešasis pirkimas bus skaidrus. Konkurse dalyvaujanti �mon� gali pateikti netikslius duomenis.

„Kita prie�astis – �mogiškasis faktorius. Grie�t� kriterij�, kiek vertas vienas ar kitas �mon�s rodiklis, n�ra, tad �mones �vertinantis �mogus gali savo nuo�i�ra joms u� viena ar kita skirti daugiau ar ma�iau bal�. Taigi proteguojama �mon� v�l gali laim�ti“, – teig� specialist�.

Skaldyk ir valdyk

Dar vienas neišsemiamas katilas – supaprastinti viešieji prikimai. Norint išvengti viešo konkurso, kuriame nety�ia gali laim�ti „pašalin�“ �mon�, didel�s vert�s pirkin� tereikia išskaidyti dalimis. Tada pirkimo vert� bus ma�esn� ir jo nereik�s skelbti viešai, bus galima apklausti tik pasirinktas �mones.

Supaprastinti ma�os vert�s viešieji pirkimai vyksta tada, kai norima �sigyti preki� iki 100 t�kst. Lt be PVM arba rangos darb� iki 500 t�kst. Norint �sigyti preki�, tarkim, u� iki 10 t�kst. Lt sum�, reikia atlikti tik apklaus� �od�iu, pvz., telefonu. B�tina apklausti ma�iausiai tris �mones. Realiai kainos pasi�lymas n�ra fiksuojamas, tod�l labai paprasta proteguoti reikiam� firm�.

„Pakanka „d�l aki�“ paskambinti vienai kitai �monei, o simpatizuojamai tre�iai pašnib�d�ti, koki� kain� reikia si�lyti. Galima netgi internete pa�i�r�ti, kokias kainas �mon�s si�lo savo interneto parduotuv�se. To u�tenka kainai pagr�sti. U�pildant apklausos lentel�, galima �rašyti k� tik nori...“ – šypsojosi vieš�j� pirkim� specialist�.

Atliekant apklaus� raštu, siun�iamas kvietimas dalyvauti vieš�j� pirkim� konkurse – prašoma iki tam tikros dienos pateikti kain� pasi�lym�, nurodomos s�lygos ir kt.

Tualetinis popierius – ma�os vert�s pirkinys

Ar visi pirkimai turi b�ti skelbiami viešai? Pasirodo, tik u� 50 proc. j� vert�s, pvz., jei yra �vairi� projekt� u� 200 t�kst. Lt, tai tik u� pus� šios sumos tereikia skelbti viešai. Aišku, yra numatyta, kuriuos privaloma skelbti viešai. Taigi tampa aišku, kod�l Šiauli� miesto savivaldyb�s tinklalapyje paskelbti daugiausia tik didel�s vert�s pirkimai – rašikli� ar tualetinio popieriaus �sigijimo sutar�i� ten nerasime.

�i�rint � Savivaldyb�s tinklalapyje pateiktus duomenis, galima susidaryti �sp�d�, lyg b�tum parduotuv�je – kai kuri� sutar�i� kaina labai jau m�s� akiai �prasta: 2999,59 Lt, 49 998 Lt, 99 825 Lt.

„Pastar�j� pirkim�, dar nesiekiant� 100 t�kst. Lt, buvo galima atlikti neskelbus vieš�j� pirkim� sistemoje. Pakako parengti pirkimo s�lygas, tiek�jai tur�jo pateikti pasi�lymus, Vieš�j� pirkim� skyrius u�protokolavo ir viskas“, – sak� specialist�.

Paslaug� pirkimas iki 3 t�kst. netgi galimas iš vieno tiek�jo (viešojo dail�s k�rinio „Jud�jimas“ naujos vietos plano parengimo paslauga, Dariaus Augulio �mon�, 2999,59 Lt; nauj� menini� priemoni� valstybin�ms ir miesto švent�ms puošti id�j� suk�rimas, Dariaus Augulio �mon�, 2999,59 Lt; meninio dekoratyvinio akcento „Iš kur varp� balsai pareina“ projektavimo paslauga, Dariaus Augulio �mon�, 9680,0 Lt – taip pat pakako tik apklausos �od�iu).

Ma�os vert�s pirkim� atveju perkan�ioji organizacija neprivalo kreiptis � tiek�j� d�l ne�prastai ma�os kainos pagrindimo. Perkan�ioji organizacija neprivalo informuoti suinteresuot� kandidat� ir suinteresuot� dalyvi� apie pirkimo rezultatus, kai supaprastinto pirkimo sutarties vert� ma�esn� nei 10 t�kst. Lt (be PVM)

Atlygis u� garantij� laim�ti – 10 proc. pirkimo sutarties vert�s

Vieš�j� pirkim� tarnybos atliktas tyrimas rodo, kad neskaidriausios vieš�j� pirkim� sritys, tiek�j� nuomone, yra b�tent statyba ir medicina, o atlygis u� garantij� laim�ti viešuosius pirkimus �vairiose veiklos sferose da�niausiai siekia nuo 6 iki 10 proc. pirkimo sutarties vert�s.

Gal ir negra�u skai�iuoti pinig� svetimoje kišen�je, bet nuolat Vieš�j� pirkim� tarnybos keliama ši� pirkim� skaidrumo problema neju�ia ver�ia galvoti apie bendrovi�, dalyvaujan�i� vieš�j� pirkim� konkursuose, susitarimus, koki� kain� si�lyti. Juk jei mieste yra 2-3 t� pa�i� paslaug� teikian�ios �mon�s, kas gali �rodyti, kad jos nesusitar�, kad vien� konkurs�, sutarus si�lom� paslaugos kain�, laim�s viena, kit�kart – jau kita.

„Knaisiotis galima iki negal�jimo, visur atrasi visko. K� reiškia „nustat� neskaidr� pirkim�“? Kadangi reikia u�pildyti begal� popieri�, pasitaiko, kad suklysta dat� u�rašyti ar dar k� nors. Pirkimas vyko šiandien, o protokolas surašytas vakar. Papras�iausia klaida, bet pirkimas iškart neskaidrus. Juk nedirbi su vienu viešuoju pirkimu – j� t�kstan�iai, dar kiti darbai. Popierius su popierium ir dar pateptas popierium, – sak� vieš�j� pirkim� specialist�. – Kita vertus, jei tam tikra firma pasitikima, kod�l jai nepasi�lyti u�sakym�? Juk jei perkame tam tikr� duon� tam tikroje parduotuv�je, abejoju, ar dr�siai pirktume kitos r�šies neragaut� neaiškioje parduotuv�je.“

Turi nusišalinti

Net 90 proc. Vieš�j� tyrim� tarnybos organizuotoje apklausoje dalyvavusi� apklaust�j� nurod�, kad labiausiai korupciniai sand�riai tik�tini rengiant kvalifikacinius reikalavimus. Da�niausiai vieš�j� pirkim� organizatoriai taip suformuluoja reikalavimus, kad juos atitikt� tik j� proteguojama �mon�. Ypa� toki� sand�ri� tikimyb� ��velgia viešinimo paslaug� atstovai. Ieškiniai teismui da�niausiai buvo teikiami ir d�l kvalifikacijos vertinimo.

Štai Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija pernai met� rugpj�t� buvo paskelbusi konkurs� Šiauli� pramoninio parko logotipo ir firminio stiliaus suk�rimo paslaugai pirkti. Reikalavim� – devynios galyb�s, pavyzd�iui, pateikti firmin� stili� (eskizus, maketus) arba grafiškai perteiktas ši� pramoninio parko rinkodaros priemoni� id�jas: leidinio, pristatan�io pramonin� park�, interneto svetain�s, mobilaus parod� stendo ir kt. Terminas – 12 kalendorini� dien�. Anot vienos did�iausi� Lietuvos dizaino agent�r�, �steigusi� filialus Vilniuje, Kaune, Klaip�doje, Šiauliuose, Alytuje, Palangoje, Druskininkuose ir net Rygoje, atstov�s, netgi �mon�s logotipas per tiek dien� nesukuriamas. Peršasi išvada, kad kokia nors firma apie konkurs� buvo informuota iš anksto, kad jame sublizg�t�.

„Prieš prad�damas dirbti su viešaisiais pirkimais turi pasirašyti nešališkumo deklaracij� objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis vis� tiek�j� lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripa�inimo ir skaidrumo principais, atlikti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas. Nusišalinti turi paaišk�jus, kad pirkimo proced�rose kaip tiek�jas dalyvauja asmuo, susij�s santuokos, artimos giminyst�s ar svainyst�s ryšiais arba jei gauni iš pirkimo proced�rose dalyvaujan�io juridinio asmens bet kokios r�šies pajam� ir t. t. – sak� vieš�j� pirkim� specialist�. – Iš tikr�j� beveik visus viešuosius pirkimus galima pakreipti taip, kad laim�t� proteguojama �mon�. Ne 100 proc., bet 90 tai tikrai.“ Tereikia tinkamai paruošti pirkimo s�lygas, kurias atitikt� tik proteguojama �mon�, o paskui galima ramia s��ine, kaip reikalauja �statymas, nusišalinti. Tegul sprendimus priima „nešališki“ kolegos, jie juk nelabai tur�s iš ko rinktis.

100 Lt u� ku�bi�n� met�r� van�dens�� ne ri�ba?

Povilas LUNG�

Manote, kad daug mokate u� vanden�? Mieste yra gatvi� ar teritorij�, kur iš �iaupo b�gan�io vandens kaina beveik prilygsta prabangiam vynui, iškeltam iš nuskendusio „Titaniko“. „Nueiti � tualet� kainuoja kelis litus, jei vanden� nuleidi. Iš parduotuv�s pirkti geriam�j� vanden� ir plauti rankas pigiau negu iš vandentiekio“, – šmaikštavo verslininkas, pl�tojantis versl� Vairo gatv�je. Kiek gi tuomet kainuoja stiklin� vandens atsigerti?

Vairo gatv�s verslininkai niekada ne�ino, kiek u� kubin� metr� vandens ir nuotekas jiems teks mok�ti kit� m�nes� – suma priklausys nuo bendros Lietuvos ir Baltarusijos �mon�s atlikt� remonto darb�.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

„Stebuklinga“ kaina

Visi esate gird�j� istorij�, kaip Kristus pavert� vanden� vynu. Pasirodo, šiais laikais „stebukl�“ irgi b�na. Tereikia �sigyti vandentiekio atkarp�, tiekti vanden� ir atlikti vamzdyn� prie�i�ros bei remonto darbus. Tokia vieta mieste – ne tik Vairo gatv�, bet buvusi „Nuklono“ gamykla.
Paklausite, kaip gi �ia yra, jei visi moka t� pa�i� kain�. Juk vandens kain� nustato Šiauli� miesto savivaldyb�s taryba, suderinusi su Valstybine kain� ir energetikos kontrol�s komisija. Dabar galiojanti vieno kubinio metro šalto vandens kaina gyventojams yra 5,48 Lt (be PVM), �mon�ms ar organizacijoms – 5,38 Lt (be PVM).
Vanden� miesto gyventojams ir �mon�ms tiekia bendrov� „Šiauli� vandenys“. Jai pasipelnyti lyg ir n�ra kaip, nebent skatinti gyventojus vartoti kuo daugiau vandens. Vairo gatv�je gyventoj� n�ra – ten �sik�rusi galyb� �moni�, kurios tikrai nesuinteresuotos vartoti vandens netgi higienos reikm�ms. Kod�l?
Vairo gatv�je �sik�rusios UAB „Sileka“ vadovas Sigitas Tvarijonavi�ius parod� apmok�t� s�skait� u� per m�nes� suvartot� šalt� vanden�. S�skaita nemenka – suvartota 17 kub. m vandens, mok�tina suma 1914,72 Lt (su PVM). Padalij� gauname vieno kubinio metro kain� – 112,63 Lt. „Greta patalpas turintis �mogus suvartoja tik vien� kubin� metr�, bet u� j� moka dar daugiau“, – steb�josi verslininkas.
Kaip taip gali b�ti? Pasirodo, did�i�j� kainos dal� sudaro ne išlaidos u� suvartot� vanden� ir nuotekas, bet tinklo eksploatacijos darbai ir kt.

Kaina u� vanden� – tik ma�yt� s�skaitos dalis

„Yra netektys – mok�kite! atliktas remontas – mok�kite! Pagal tas s�skaitas, kiek mes sumokame, visas vamzdynas tur�t� b�ti vien sklend�s. Priešais b�go vanduo. Iš greta esan�io autoserviso praneš� apie gedim�. Remontuoti neatvyko tris dienas! Aišku, s�skaitoje sumel� nemenka po to buvo. Darbus atliko ka�kokia bendra Lietuvos ir Baltarusijos �mon�, nors buvo atva�iav� „Šiauli� vanden�“, po to – „City Service“ automobiliai. Tos kas m�nes� vandentiek� vis remontuojan�ios �mon�s s�skaitas ir reikia apmok�ti. Fantastiškas verslas! Bepigu tris dienas neva�iuoti remontuoti, juk nuostoliai vis tiek bus padengti. Reik�t� ir man vandentiekio dal� �sigyti“, – svarst� S. Tvarijonavi�ius.
S�skaitas u� suvartot� vanden� Vairo gatv�s verslininkams pateikia UAB „Saul�s valda“, kuri ir aptarnauja min�tus vandentiekio tinklus.
„Daug kart� band�me susisiekti su bendrov�s direktoriumi, deja, nepavyko – sekretor� vis patikindavo, kad jis „objekte“. Band�me eiti � Savivaldyb�, „Šiauli� vandenis“ aiškintis situacijos. Jie nieko negali padaryti, nes ne j� tinklai“, – sak� Andrius – labiausiai skriaud�iamas Vairo gatv�je patalp� turintis verslininkas, u� vien� kubin� metr� mokantis daugiau nei 120 Lt.
Verslininkai niekada ne�ino, kiek u� kubin� metr� vandens ir nuotekas jiems teks mok�ti kit� m�nes� – suma priklausys nuo bendros Lietuvos ir Baltarusijos �mon�s atlikt� remonto darb�.
„Buvo atliekami remonto darbai Architekt� gatv�je, bet s�skait� turi apmok�ti ir Vairo gatv� – suma padalinta visiems abonentams“, – piktinosi verslininkai.

Neišdeg�s planas?

Pasidom�jome, kam gi priklauso Vairo gatv�s vandentiekio tinklai. Pasirodo, jie beveik iki 2000-�j� priklaus� UAB „Šiauliai QUINGQI“ (buvusiai valstybinei �monei „Šiauli� vairas“), kuriai 1995 m. nuspr�sta prad�ti bankroto proces�. Anot bankroto proced�r� vykd�iusio asmens, Vairo gatv�je esantys vandentiekio, nuot�k�, lietaus nuot�k� tinklai pirmiausia buvo u� simbolin� kain� pasi�lyti �sigyti „Šiauli� vandenims“.
„Bendrov� kategoriškai atmet� pasi�lym� u� 1000 Lt �sigyti tuos tinklus, es� jiems reikia daug investicij�. Tuomet tinklus �sigijo UAB „Atidumas“. Skland� gandai, kad ketinama praplauti nema�ai pinig� – v�liau parduoti tuos pa�ius tinklus savivaldybei, t. y. tiems patiems „Šiauli� vandenims“. Deja, vald�iai pasikeitus, tinklai liko „Atidumo“ nuosavyb�. Ta pati bendrov� tuomet �sigijo vandentiekio tinklus ir kit� bankrutavusi� ar reorganizuot� �moni� teritorijose – „Nuklone“ ir kitur“, – teig� UAB „Šiauliai QUINGQI“ bankroto proced�r� vykd�s asmuo.
UAB „Atidumas“ v�liau tapo UAB „Saul�s valda“, kuri priklauso AB „City Service“ �moni� grupei.

Sutartiniai santykiai

UAB „Saul�s valda“ direktor� Roma Janušonien� patvirtino, kad bendrov� anuomet nebrangiai iš bankroto administratori� �sigijo sen�j� gamykl� – „Vairo“, „Nuklono“ – teritorijose buvusius vandentiekio ir nuot�k� tinklus.
„Tie tinklai jau tuomet buvo 30-35 met� senumo. Avarij� tik daug�ja. B�na tam tikri „p�linukai“, ypa� pavasar�, kai išeina �šalas“, – teig� direktor�. Anot jos, Vairo gatv�je viso labo yra apie devynis abonentus, Architekt� gatv�je – apie 25, kuriems „Saul�s valda“ tiekia vanden�.
„Abonentams vanden� parduodame u� toki� kain�, koki� yra patvirtinusi Šiauli� miesto savivaldyb�. S�skaitas pateikia „Šiauli� vandenys“. Didel� suma susidaro tod�l, kad b�na atliekami remonto darbai. Šias išlaidas paskirstome proporcingai suvartotam vandens kiekiui per tris m�nesius – paskai�iuojame vidurk�. Tiems, kurie suvartoja daugiau vandens, remonto kaina ir b�na didesn�. Kai kuriuos nuostolius padengiame patys. Tai sutartiniai dalykai. Yra kaip yra“, – teig� R. Janušonien�.
Tai kod�l tuomet vieno kubinio metro vandens kaina toje pa�ioje gatv�je �sik�rusiems verslininkams skiriasi?
„Pasitelkiamas lygiateisiškumo principas. Magistral� turi daug atšak�. Jei kokioje nors atšakoje �vyko avarija, tiems vartotojams s�skaita ir pateikiama. Remonto darbus atlieka �mon�, turinti ger� �rang� ir paslaugas teikianti pigiau, – sak� UAB „Saul�s valda“ direktor�. – Vairo gatv�je yra dideli vandens nuostoliai. Pavasar� ieškosime, kur yra problema. Sunku patekti pas savininkus, jie da�nai b�na ne�registruoti. Nor�tume tuos tinklus parduoti, bet pirk�j� n�ra. Gal kas norite?“

Brangi išeitis

UAB „Šiauli� vandenys“ generalinis direktorius Jonas Matkevi�ius, paklaustas, ar bendrov� neketina �sigyti ši� vandens ir nuotek� tinkl�, toki� galimyb� atmet� teigdamas, kad jiems reikia labai daug investicij�.
Ar nesvarst� Vairo gatv�je esan�ios �mon�s prisijungti prie AB „Šiauli� vandenys“ tinkl�?
„Paskai�iavome, kad prisijungdami prie Giruli� gatv�s, kurioje yra artimiausia „Šiauli� vanden�“ vandentiekio ir nuotek� atkarpa, tur�tume investuoti apie 60 t�kst. lit�“, – galimyb� prie šios �mon�s tinkl� prisijungti atmet� UAB „Sileka“ vadovas. Šioje gatv�je �sik�rusioms �mon�ms tokios investicijos – tikrai per didel�s.

Kiek tiks�l�s yra skai�tik�liai

Povilas LUNG�

Tur�ti skaitikl� naudinga ir gyventojams, ir bendrov�ms, tiekian�ioms karšt� ar šalt� vanden�. �sireng� skaitikl� gyventojai gali savo nuo�i�ra vartoti tiek vandens, kiek reikia, taigi atitinkamai mok�ti tik u� savo pa�i� suvartot� vanden�. Bendrov�ms skaitikliai taip pat naudingi, nes tai lyg savotiška prevencin� priemon�, u�kertanti keli� vagyst�ms. Taigi apskaitos prietaisai naudingi ir vieniems, ir kitiems, bet u� j� aptarnavim�, kurio da�nai taip ir nesulaukia, moka tik gyventojai.

Vandens skaitikli� verslas primena �aidim� „Kas k� apgaus?“
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Nemenka sumel�

2012 m. sausio 1 d. duomenimis, iš viso mieste yra 50654 bendrov�s „Šiauli� vandenys“ abonentai. Daugiabu�i� nam� butuose ir individualiuose namuose yra �rengti 51095 šalto vandens skaitikliai.
Anot UAB „Šiauli� vandenys“ ryši� su visuomene atstov�s D�iuljetos Martinaitien�s, daugiabu�i� nam� butuose ir priva�iuose namuose �rengti šalto vandens skaitikliai (diametras 15 mm ir 20 mm) kei�iami kas ketverius metus. Taigi nesunku suskai�iuoti, kiek toks skaitiklis atsieina gyventojui, kas m�nes� mokan�iam po 2,89 Lt. Tai pardavimo kaina vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabu�io namo bute, kai apskaitos prietaisas priklauso vandens tiek�jui. Per ketverius metus susidaro nemenka suma – 138,72 Lt. �inodami, kiek skaitikli� yra mieste, galime paskai�iuoti, kiek pinig�li� u� j� prie�i�r� per metus susi�eria „Šiauli� vandenys“ – daugiau nei 1,7 mln. Lt! Kiek kainuoja skaitiklis? Kiniškas – viso labo 30 Lt, geresnis – iki 70. Tai ma�menin� kaina, didmenin� – gerokai ma�esn�. Aišku, jie turi b�ti sertifikuoti. Skaitiklio savikaina be vis� parduotuvi� antkaini� – 15 Lt.
Mok�damas skaitiklio abonentin� mokest�, gyventojas padengia jo �sigijimo vert�. Keista, jei skaitiklis priklauso vandens tiek�jui, tai kod�l gyventojai turi padengti jo vert�? � mokest� �trauktos ir �rengimo, keitimo ar tikrinimo s�naudos, su skaitikli� prie�i�ra susijusios kontrolieri� transporto išlaidos, j� darbo u�mokestis. Skaitikliai tikrinami kart� per metus. Ta�iau tikrai ne kiekvienas gyventojas kasmet sulaukia tikrintoj�, be to, pastarieji tikrina ne tai, ar tiksliai skaitiklis rodo, bet jo rodmenis ir ap�i�ri vizualiai. Kad skaitiklis b�t� nepa�eistas ir jo rodmenys sutapt� su deklaruojamu vandens kiekiu – svarbu vandens tiek�jui, kuris, atrodyt�, ir tur�t� r�pintis šios patikros išlaid� padengimu. Juk tai komercinis atsiskaitymo prietaisas, lygiai toks pat, kaip, pavyzd�iui, svarstykl�s parduotuv�je. Ta�iau nu�j� pirkti mes neturime atskirai periodiškai mok�ti u� svarstykli� prie�i�r� ir patikr�. Tai u� k� kasmet mokame tuos 138 litus?

Nieko am�ino n�ra

„Šiauli� vanden�“ atstov�s teigimu, vandens skaitikliai kei�iami kas ketverius metus. Metrologijos �statyme teigiama, kad skaitikliai turi b�ti tikrinami taip pat kas ketverius metus.
Ne paslaptis, kad miesto geriamajame centralizuotai tiekiamame vandenyje esantys mineraliniai priedai – kalk�s – nus�da ne tik ant arbatinuk� dugn�, bet ir vamzd�iuose bei tuose pa�iuose skaitikliuose. Ar tai turi �takos j� tikslumui?
Prieš por� savai�i� �ini� radijo laidoje Vilniaus apskrities metrologijos inspekcijos viršininkas Igoris Tka�enko ir buv�s Metrologijos tarnybos viršininkas Ignas Stankovi�ius išsak� gana �domi� min�i�. Pasak j�, tiksl�s skaitiklio rodmenys visu garantiniu laikotarpiu priklauso nuo vandens kokyb�s, tad gali b�ti, kad jau po poros eksploatacijos met� jo rodomi duomenys bus nebetiksl�s – d�l vandenyje esan�i� pried�, nors jie ir neviršija norm�, skaitikliai apsineša ir pradeda rodyti daugiau. Taip yra tod�l, kad d�l nuos�d� ma��ja diametras, o skaitiklis sukalibruotas tam tikram sparnuot�s s�kiui duotam diametrui.
Aišku, �tar�s, kad skaitiklis rodo netiksliai, gyventojas gali paprašyti neeilin�s pastarojo patikros, ta�iau kas garantuos, kad skaitiklis patikrai � Metrologijos tarnyb� bus pateiktas neiš-
plautas – išvalytu diametru – ir �mogus neliks kvailio vietoje? Be to, jei pasirodys, kad skaitiklis rodo teisingai, gyventojui u� jo patikr� teks sumok�ti apie 30 lit�. V�l kyla klausimas – u� k� mokame kasmet tuos 138 litus?
Beje, pasak Metrologijos tarnybos specialist�, skaitiklio vamzd�io diametras gali suma��ti ir tod�l, kad skaitiklis netinkamai �montuotas. Jei elastingos tarpin�s, kurios yra tarp vamzd�io ir skaitiklio antvamzd�io, perver�iamos, jos ištrykšta � vamzd� ir suma�ina pastarojo diametr�, tad skaitiklis suksis grei�iau. Nuimtas ir nuve�tas tikrinti toks skaitiklis bus tvarkingas. Š� defekt�, kaip ir u�kalk�jim�, gana lengvai ir greitai galima nustatyti atlikus skaitiklio rodymo patikr� tiesiog eksploatacijos vietoje eilin�s patikros metu, ta�iau ka�kod�l tai n�ra daroma.
Anot Marijampol�je santechniku dirban�io Gedimino Katinai�io, per tiek met� prisi�i�r�jusio � kei�iam� vamzd�i� vidaus turin�, jie iš tikr�j� b�na priaug� �vairi� gro�ybi�. „Priklausomai nuo to, kas tiekia vanden�, skiriasi nuos�dos vamzd�iuose, pavyzd�iui, Vilniaus vamzd�iuose nus�da kalk�s, o Marijampol�je j� vidus b�na sur�dij�s – per penkerius metus sienel�s pasidengia 4-5 mm r�d�i� sluoksniu“, – teigia 18 met� santechniko darbo patirt� turintis vyras.
G. Katinaitis tik juokiasi išgird�s �vairi� pasvarstym�, kod�l skaitikliai „prisuka“ daugiau vandens, negu iš tikr�j� išb�ga. Anot jo, b�na, kad skaitikliai parodo didesn� vandens kiek�, bet prie�astys yra kitos.
„Kalk�s nus�da ant tam tikr� detali�, vanduo neprab�ga iki galo, bet skaitiklis sukasi. Tai viena iš prie�as�i�, kod�l skaitikliai rodo didesn� suvartoto vandens kiek�. Kita prie�astis – skaitikliai gaminami iš plastiko. Plastikas dyla, tod�l vandens pralaidumas b�na didesnis, – teigia
G. Katinaitis. – Realiai skaitiklius reik�t� keisti kas dvejus metus, deja, �statymas numato kas ketverius. B�t� galima iš Lenkijos atve�ti dešimt kart� pigesni� kokybišk� skaitikli�, kuriems teikiama garantija. Deja, jie Lietuvoje nesertifikuoti. Matyt, yra ka�kokios sutartys ar susitarimai.“

Toks skaitiklis kasmet mums kainuoja po 138 Lt. U� j� prie�i�r� „Šiauli� vandenys“ per metus susi�eria daugiau nei 1,7 mln. Lt!

Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Dauguma skaitikli� atitinka reikalavimus

Anot Vidos Bal�i�nien�s, Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiauli� apskrities skyriaus viršinink�s, 2011 m. Šiauli� apskrityje buvo patikrintos šešios bendrov�s, tiekian�ios šilumos energij� bei karšt� vanden� daugiabu�iams gyvenamiesiems namams, ir aštuonios bendrov�s, tiekian�ios šalt� vanden�.
Inspekcijos duomenimis, 2011 m. pabaigoje Šiauli� apskrityje 82,06 proc. vandens ir energetini� ištekli� apskaitos matavimo priemoni� atitiko teisin�s metrologijos reikalavimus, t. y. buvo metrologiškai patikrintos. „Pagal pateiktus bendrovi� duomenis daugiausia nepatikrint� karšto vandens skaitikli� naudojo UAB „Litesko“ filialas „Kelm�s šiluma“ (97,53 proc.), AB „Šiauli� energija“ (33,11 proc.). Geriausia pad�tis yra bendrov�je „Radviliškio šiluma“, kur tik 0,21 proc. nepakeist� skaitikli�. Prie�astis – negalima �eiti � butus, nes gyventojai išvyk�“, – teig� V. Bal�i�nien�.
Bendrov�s pagal sudarytus ir patvirtintus savivaldybi� karšto vandens skaitikli� keitimo planus bei grafikus iki 2012 m. gruod�io 31 d. turi pakeisti likusius skaitiklius � metrologiškai patikrintus. Iš šalto vandens tiek�j� blogiausia pad�tis UAB „Akmen�s vandenys“. Ši bendrov� atsiskaitymui u� sunaudot� šalt� vanden� su vartotojais atsiskaito pagal 10184 šalto vandens skaitikli� rodmenis, iš kuri� 4452 (43,7 proc.) skaitikliai naudojami metrologiškai nepatikrinti. Geriausia pad�tis – bendrov�je „Šiauli� vandenys“, kuri u� suvartot� šalt� vanden� atsiskaitymui su vartotojais naudoja 51336 šalto vandens skaitiklius, kurie visi naudojami metrologiškai patikrinti. Ta�iau tai tik oficiali statistika. Ja b�t� galima pasitik�ti, jei tiekiamas vanduo b�t� be joki� „pagerinimo“ pried�, kurie nus�da vamzd�iuose ir skaitikliuose.
Kitas �domus faktas – skaitiklis laikomas tvarkingu, jei atlikus patikr� eksploatacijos vietoje nuokrypis yra ne didesnis nei 10 proc. (metrologijos patikros metu 5 proc.). Remiantis anks�iau išsakytomis nuomon�mis, kyla ma�ai abejoni�, � kuri� pus� b�t� šis nuokrypis did�iojoje dalyje but�, jei šiandien juos patikrint�. Tad net jei skaitiklis metrologiškai tvarkingas, o vidutiniškai šeima per m�nes� išnaudoja, pavyzd�iui, po 4 kub. metrus šalto ir karšto vandens, tai per metus leid�iamas nuokrypis gali siekti apie 9 kub. metrus.

Nekokybišk� duj� skaitikli� – itin ma�ai

Šiaulie�i� namuose yra ir daugiau skaitikli� – elektros ir duj�. Mok�dami u� dujas, mokame ne tik kintam�j� tarifo dal� (vieno kubinio metro kaina), bet ir pastovi�j� tarifo dal� m�nesiui – 1,95 Lt. Mok�dami u� elektr�, mokame tik u� sunaudot� elektros kiek� – n�ra jokio skaitiklio mokes�io.
Ko gero, ma�iausiai nusiskundim� sulaukiama d�l netiksli� duj� skaitikli� rodmen�. Matyt, jos, palyginti su vandeniu ar dujomis, dar n�ra tokios brangios, kad gyventojai, naudodami jas buitin�ms virykl�ms, skai�iuot� kiekvien� cent�.
AB „Lietuvos dujos“ atlieka buitini� membranini� duj� skaitikli� atrankin� metrologin� patikr� – tikrinami ne visi skaitikliai, o tik tie, kurie pateko � sudarytos vienod� skaitikli� kontrolin�s grup�s atsitiktinai suformuot� imt�. Skaitikliai yra išmontuojami, vietoj j� �montuojami kiti. Seni skaitikliai po patikros n�ra v�l �montuojami.
Duj� skaitikli� nu�mimas, pakeitimas, patikra atliekami AB „Lietuvos dujos“ s�skaita. Bendrov�, pasibaigus metrologin�s patikros galiojimo terminui, per 2009-2010 m. atliko metrologin� 286 560 membranini� duj� skaitikli� patikr�. Tik 1549 vnt. skaitikli�, t. y. viso labo 0,54 proc., neatitiko taisykl�se keliam� reikalavim�.

Elektros skaitikliai gali galioti 16 met�!

Nors n�ra nustatyto elektros skaitiklio aptarnavimo mokes�io, anot Ernesto Naprio, AB LESTO atstovo ryšiams su visuomene, visos s�naudos, susijusios su j� aptarnavimu ir keitimu, yra �trauktos � bendr� elektros energijos tiekimo tarif�, tod�l vartotojams skaitikli� keitimas ar aptarnavimas papildomai nekainuoja. „Elektros skaitiklis d�l tarif� keitimo kei�iamas nemokamai – gyventojai turi galimyb� pakeisti j� ir kartu tarif� ne da�niau nei kart� per metus“, – teigia E. Naprys.
LESTO šiuo metu aptarnauja daugiau nei 1,5 mln. šalies teritorijoje gyvenan�i� elektros vartotoj�. 2011 m. bendrov� sulaukdavo vidutiniškai po 19 vartotoj� u�klaus� per m�nes�, ta�iau n�ra informacijos, kiek j� kreip�si b�tent d�l netiksli� skaitikli� rodmen�.
Anot bendrov�s atstovo, elektros skaitikliai kei�iami pasibaigus metrologinei patikrai arba sutrikus j� funkcionavimui. Metrologin�s patikros vienfaziams indukciniams elektros skaitikliams galiojimo laikas – 16 met�, trifaziams indukciniams ir elektroniniams skaitikliams – 8 metai. Nejaugi jie taip ilgai negenda? Juk net garsiausios pasaulio firmos savo gaminiams suteikia gerokai ma�esn� – 3-5 met� – garantin� laikotarp�. Pasirodo, ir elektros skaitikliai dyla.
„Nors vizualiai ap�i�r�jus kei�iam� skaitikl� joki� pakitim� nematyti, jo detal�s susid�vi mechaniškai, tod�l suvartojamos elektros kiekis apskai�iuojamas netiksliai. Klaidinga manyti, kad senasis skaitiklis suvartojamos elektros kiek� fiksavo tiksliau nei naujasis. Naujai diegiami elektroniniai elektros energijos skaitikliai yra du kartus tikslesni bei jautresni nei senieji, – sak� Ernestas Naprys. – Steb�damiesi d�l padid�jusio suvartojamos elektros kiekio gyventojai neatsi�velgia � tai, kad kai kurie naujai �sigyti buities prietaisai arba padid�j�s j� kiekis namuose lemia ir didesn� suvartojamos elektros kiek�. Perkant naujus buities prietaisus ar �rang�, verta atkreipti d�mes�, kiek elektros energijos jie naudos ir ar da�nai jais bus naudojamasi.“
Jei elektros apskaitos prietaisas buvo sugadintas d�l elektros vartotojo kalt�s, �al� atlygina elektros vartotojas. �ala apskai�iuojama sudedant elektros apskaitos prietaiso remonto kain� ir jo pakeitimo paslaugos �kain�.

Gal�vos skaus�mas d�l dau�gia�bu��i� �il�dy�mo punk�t�

Oksana LAURUTYT�

„Devynios aukl�s – vaikas be galvos“, – skelbia liaudies išmintis. Ši� išmint� savo kailiu greitai pajus ne vienas miesto daugiabutis, nes nebe „Šiauli� energijos“ specialistai, o patys daugiabu�i� but� savininkai pri�i�r�s ir reguliuos šildymo ir karšto vandens sistemas. Vakar Šiauli� miesto taryba, atsi�velgdama � Šilumos �kio �statym�, tur�jo patvirtinti maksimalius sistem� eksploatavimo tarifus, kurie kone dvigubai didesni, nei yra dabar, ta�iau klausimo svarstym� atid�jo – per daug neaiškum�. Daugiabu�i� bendrij� pirmininkai stveriasi u� galv�, kaip reik�s patiems remontuoti ir kur rasti šilumos punktus pri�i�r�sian�i� specialist�.

Šiauliuose yra daugiabu�i�, kuri� gyventojai jau dabar patys eksploatuoja šilumos mazgus. Vis d�lto jie irgi ne�ino, kiek gali tekti sumok�ti, jei reik�s šilumos mazg� nusipirkti.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Maksimalus tarifas – dvigubai didesnis

Ne tik Šiauli�, bet ir visos šalies daugiabu�i� bendrasavininkiai, šilum� ir kašt� vanden� gaunantys iš centralizuot� sistem�, pasikeitus Šilumos �kio �statymui tur�s patys eksploatuoti daugiabu�iuose esan�ius šildymo ir karšto vandens punktus bei sistemas.
Dabar daugiabu�i� but� savininkai u� šilumos perdavim� per m�nes� moka po 10 ct u� 1 kv. metr�. Penki centai skirti šilumos punktui eksploatuoti, kiti penki – šildymo ir karšto vandens sistemai eksploatuoti. Toks tarifas galioja jau 15 met� ir j� moka visi daugiabu�iai, kuriems šilum� tiekia bendrov� „Šiauli� energija“.
Prieš perduodama šildymo punktus bendrijoms eksploatuoti, Savivaldyb�s taryba prival�jo nustatyti maksimalius tarifus. Politikams pateiktame sprendimo projekte šis tarifas buvo nurodytas kone dvigubai didesnis, nei buvo iki šiol – 16,5 ct u� kv. metr�.
Jei daugiabutis nedidelis – iki t�kstan�io kvadratini� metr� ploto, o jo šildymo sistema senesn� nei 30 met�, tai maksimalus tarifas gal�s siekti beveik 24 ct u� kv. metr�. Ma�esnis tarifas gal�s b�ti taikomas tik dideliems daugiabu�iams – šimtabu�iams, kuri� šildymo sistemos naujesn�s nei 10 met�. Ši� sistem� pri�i�r�tojai iš bendrasavininki� gal�s prašyti ne daugiau nei 9 ct u� kv. metr�.

Šilumos punktus teks pirkti gyventojams?

Šiauli� miesto tarybos narys Art�ras Visockas sak�, kad balsuoti prieš Vyriausyb�s patvirtint� �statym� ne�manoma, ta�iau balsuoti u� tok� sprendimo projekt�, kuriuo nustatytas tarifas kone du kartus didesnis – negalima. „Akivaizd�iai pabloginsime gyventoj� situacij�. Si�lau Tarybos nariams susilaikyti. Taip mes duosime �enkl� Vyriausybei, Seimui, kad reikia parengti aiški� teisin� baz�“, – sak� jis.
Problema ir ta, kad savivaldyb�s perduoda šilumos punktus daugiabu�iams, ta�iau gyventojams ateityje teks juos nusipirkti arba išnuomoti. Toma Grikštien�, bendrov�s „Šiauli� energija“ atstov� spaudai, sako dar nieko negalinti pasakyti, nes ne�inanti. Energetikos ministerija dar tik rengia punkt� išpirkimo tvark�, ta�iau neaišku, ar gyventojai tuos punktus prival�s išpirkti, ar – ne.
Energetikos ministerija yra suskai�iavusi, kad gyventojams u� perpirkim� tekt� mok�ti nuo 1 iki 8 Lt per m�nes�, priklausomai nuo to, koks punkt� susid�v�jimas. Paskai�iuota, kad naujesni punktai vidutinio dyd�io daugiabu�iui kainuot� nuo 15 iki 30 t�kst. Lt.
Šilumos punkt� perpirkimo tvark� rengiantys valdininkai ir patys nelabai �ino, kaip paskai�iuoti sum�. Seniau buvo u�siminta, kad gyventojai gali išpirkti punktus išperkamosios nuomos b�du arba tiesiog nuomoti.
Kol Energetikos ministerija rengia apraš�, gyventojai jau kyla � kov�. Vilniaus ir Šiauli� gyventoj� bendruomen�s neseniai kreip�si � šalies prezident� Dali� Grybauskait�, kad ši nepritart� rengiamam Energetikos ministerijos aprašui. Šiaulie�iai praš�, kad šilumos tiek�jai gr��t� � šilumos punktus, nes gyventojams iš savo kišen�s reik�s sukaupti t�kstan�ius lit� šilumos punktams remontuoti, o paskui juos išpirkti.

Šiluma pabrangs ma�iau, nei tur�t�

Prieš pakei�iant Šilumos �kio �statym�, šilumos tiek�jui nuosavyb�s teise priklausan�i� šilumos punkt� prie�i�ros s�naudos buvo �skai�iuojamos � šildymo ir karšto vandens vidaus sistem� prie�i�ros tarif�. Pakeitus �statym� numatyta, kad nuo ši� met� liepos 1 d. šilumos tiek�jai nebegal�s b�ti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos pri�i�r�tojais. � šilumos ar karšto vandens kainas nebegal�s b�ti �traukiamos jokios s�naudos, susijusios su pastat� vidaus šildymo (�skaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.
Ar gyventojams patiems �mus eksploatuoti šilumos punktus šiluma ir karštas vanduo pigs?
Bendrov�s „Šiauli� energija“ atstov� spaudai Toma Grikštien� informavo, kad šiluma gyventojams d�l išimt� šilumos punkt� s�naud� pigs nuo vasario 1-osios 1,5 proc. Kadangi gruod� duj� kaina šilumai gaminti pakilo 2,89 proc., tai �vertinus šilumos kainos suma��jim� d�l išimt� šilumos punkt� s�naud� aišk�ja, kad vasar� šilumos kaina did�s 0,6 proc.

Punkt� pri�i�r�tojai turi tur�ti sertifikatus

Šiauli� mieste iš viso daugiabu�iuose gyvenamuosiuose namuose yra 890 šilumos punkt�, iš kuri� apie 400 pri�i�ri AB „Šiauli� energija“, 70 – UAB „Šiauli� nam� valda“ ir kiti nam� administratoriai ar bendrijos, samdan�ios sistem� pri�i�r�tojus individualiai.
Tarybai buvo teiktas ir sprendimo projektas, kaip daugiabu�iai gal�s eksploatuoti šilumos punktus bei karšto vandens sistemas. Tvarka tokia, kad daugiabu�io namo šildymo ir karšto vandens sistemos pri�i�r�toj� gal�s patys pasirinkti daugiabu�io namo but� ir kit� patalp� savininkai, daugiabu�io namo bendrija. Jeigu šie nepri-ima sprendimo, šilumos punkt� eksploatuos bendrojo naudojimo objekt� administratorius.
Keliama s�lyga, kad daugiabu�io namo šildymo ir karšto vandens sistemos pri�i�r�toju negali b�ti šilumos tiek�jas ar asmenys, susij� su šilumos tiek�ju darbo santykiais ar kitais b�dais. Pati bendrija gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjekt�, turin�i� atitinkam� kompetencij�, technines priemones ir geb�jimus. Šis administratorius turi tur�ti energetikos �renginiams eksploatuoti išduot� galiojant� atestat�.
Tvarka išd�styta, ta�iau bendrij� pirmininkai �sibaimin� ir stveriasi u� galvos. Jau nuo liepos 1-osios jie turi rasti punkt� pri�i�r�tojus, ta�iau visiškai neaišku nei kaip, nei kur j� ieškoti.
Tuš�ia vieta ilgai laisva neb�na. „Šiauliai plius“ jau raš�, kad „Šiauli� energija“ ketina atleisti apie 20 darbuotoj�. Galb�t šie kvalifikuoti �mon�s gal�s pri�i�r�ti daugiabu�i� šilumos punktus?
Tatjana Vaigauskien�, E�ero g. 31A bendrijos pirminink�, sako paskai�iavusi, kad „Šiauli� energijai“ u� šilumos punkto eksploatacij� atitekdavo kas m�nes� apie 120 Lt. Ar atsiras �mogus, kuris u� toki� pat pinig� sum� sutikt� pri�i�r�ti daugiabu�io šilumos punkt�? Juk jis prival�t� atvykti � daugiabut� net nakt�, jei kas nors sugest�, be to, prival�t� atvykti da�nai, jei bendrijos nariai pageidaut� suma�inti ar padidinti šilum�.
Kita problema – bendrijos eksploatuos ne pa�ios geriausios b�kl�s šilumos punktus.
T. Vaigauskien� sako kreipusis � „Šiauli� energij�“, kad kol atsiras �mogus punktui eksploatuoti, sur�dijusi �ranga b�t� suremontuota. Remonto nesulaukta, tik spyna buvo pakeista, pirminink� � šilumos punkt� net patekti negal�jo.
„Bendrijos gyventojams bus tik blogiau – teks alg� pri�i�r�tojui mok�ti, o jei kas nors suges, u� dyk� detali� juk negausime“, – sak� ji.
Savivaldyb�s tarybai si�lyti patvirtinti tarifai buvo nustatyti maksimal�s. Šilumos punkt� pri�i�r�tojai – bendrij� pirmininkai ar samdyti specialistai – gal�s der�tis su bendrijomis d�l j� dyd�io. Tai neguod�ia, nes akivaizdu, kad perdavus šilumos punktus bendrijoms išlaid� gyventojams tik padaug�s.

Nau�ju sto�gu pa�ra�mos tr��ku�m� neu��deng�si

Povilas LUNG�

Kaimiškosiose šalies vietov�se net 80 proc. gyvenam�j� nam� padengta asbesto danga - šiferiu. Norintys gyventi nerizikuodami savo sveikata jau gali teikti paraiškas dalyvauti asbesto stog� keitimo programoje, ta�iau sambr�zd�io n�ra. Daugelis neatitinka kriterij� paramai gauti, kiti galb�t bijo pasikabinti akmen� po kaklu, nes gavus param� atsiranda begal� apribojim�.

Nuo 1961 m. Lietuvoje buvo panaudota apie 700 t�kst. ton� asbesto �aliavos.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Suskubs paskutin� minut�?

Prieš pat Naujuosius, gruod�io 27-�j�, �em�s �kio ministras patvirtino naujas asbesto stog� dangos keitimo taisykles. Kaimo vietov�se esantiems stogams renovuoti bus skirta 60 mln. lit�, numatant did�iausi� paramos sum� vienam projektui 10 t�kst. Paraiškas finansinei paramai gauti buvo galima prad�ti teikti š� pirmadien�, sausio 16 d.
Nacionalin�s mok�jimo agent�ros prie �em�s �kio ministerijos Šiauli� teritorinio skyriaus ved�jos Lidijos Rusteikien�s pasiteiravus, ar nebuvo skyriuje sujudimo – ar nesuskubo Šiauli� apskrities gyventojai pateikti paraišk�, sulaukta kategoriško atsakymo – vis� reikiam� informacij� teikia Nacionalin� mok�jimo agent�ra Vilniuje. Šios agent�ros Komunikacijos skyriaus Vieš�j� ryši� poskyrio ved�ja Aist� Mileikait�, suteikti konkre�ios informacijos taip pat negal�jo. „Dar tik pirmosios dienos, kai gyventojai gali pateikti paraiškas, tod�l didelio antpl�d�io nepastebime“, – teig� ji. Neskubama, matyt, d�l lietuvi� b�do visk� pasilikti paskutinei minutei. O gal yra kit� prie�as�i� delsti?

Taisykl�s jau kei�iamos

Skubantys kreiptis d�l paramos kaimo vietovi� gyventojai tur�t� atkreipti d�mes�, kad sausio 13-�j�, paskutin� dien� prieš paraišk� teikimo prad�i�, buvo pakeistos veiklos srities �gyvendinimo taisykl�s, kuriose numatoma paramos teikimo tvarka ir s�lygos. Nejau tiek ilgai aptartas ir vis niekaip neprad�tas �gyvendinti projektas, tur�j�s b�ti iki smulkmen� išlai�ytas, vis dar turi tr�kum�?
Vienas svarbiausi� pakeitim� – paramos gali kreiptis ne tik vienbu�i�, bet ir dvibu�i� ar daugiabu�i� nam� savininkai, tiesa, reikalingas vis� j� sutikimas stogui keisti. Pakeista ir paramos paraiškos forma, tad gyventojams reik�t� b�ti atidiems ir nepildyti pirmin�s patvirtintos.
Truput� išple�iant parama galin�i� pasinaudoti gyventoj� rat�, matyt, pagalvota apie tai, kad t� gyventoj�, ne norin�i�, bet galin�i� realiai dalyvauti asbesto stog� keitimo programoje, gali b�ti ne tiek ir daug. Prie�astys? J� daug.

Primena viešuosius pirkimus

Panagrin�jus �em�s �kio ministerijos pateiktas Lietuvos kaimo pl�tros 2007-2013 m. programos priemon�s „Kaimo atnaujinimas ir pl�tra“ veiklos „Asbestini� stog� dangos keitimas“ �gyvendinimo planavimo b�du taisykles, galima susidaryti �sp�d�, kad šia parama gal�s pasinaudoti nedaug gyventoj�.

Viena iš s�lyg� – paraiškos teik�jas negali b�ti dalyvav�s bet kokioje kitoje Europos S�jungos teikiamoje paramoje, ta�iau did�ioji dalis kaimo gyventoj� – smulkieji ar stambieji �kininkai – tikrai yra pasinaudoj� kokia nors ES parama. Tiesa, v�liau �em�s �kio ministerijos atstov� patikslino, kad šiems �mon�ms parama stogams bus teikiama, tiesiog jie netur�s pirmumo teis�s.Iš fondo remiama 50 proc. vert�s ir skiriama ne daugiau nei 10 t�kst. lit� suma. Finansavimas bus skiriamas asbesto atliek� transportavimo ir utilizavimo paslaugai pirkti, statybin�ms – stogo keitimo – med�iagoms �sigyti. Statybos darbai, atliekami �kio, rangos ar mišriuoju b�du, nebus finansuojami. Apmok�jimai bus atliekami dviem etapais – �sigijus med�iagas ir atlikus darbus, tod�l gyventojams iš prad�i� reik�s tur�ti gana apvali� sum� senam stogui pasikeisti.Prieš �sigyjant med�iagas nereik�s organizuoti savotiško „viešojo pirkimo“, kad b�t� u�tikrinta, jog stogo danga ir jos pakeitimo darbai perkami ma�iausia kaina, nes yra nustatytos maksimalios kainos, kuri� dal� dengs programa.
Pinigai u� nupirktas med�iagas bus gr��inti jau atlikus darbus, siekiant išvengti j� panaudojimo kitoms reikm�ms.
Atsirado ir svarstan�i�j�, jog jei jau viskas turi b�ti atliekama grie�tai laikantis ES �gyvendinam� projekt� taisykli�, tai prie namo tur�t� b�ti pastatytas stovas, kuriame tur�t� b�ti u�rašas „Projekt� iš dalies finansuoja ES“, nurodytas projekto �gyvendinimo terminas.
Gyventojai teigia, kad jiems duota per ma�ai laiko paraiškoms pateikti. Tie, kurie tam iš anksto reng�si, gal ir susp�s, nes j� nekilnojamasis turtas, � kur� bus investuojama, yra inventorizuotas pagal Asbesto turin�i� gamini� inventorizacijos tvarkos apraš�. Toki� pastat� Šiauli� rajone yra apie 2500.
Senyvo am�iaus �mon�s vargu ar sugeb�s u�pildyti sud�ting� paraiškos form�, tod�l jiems gali prireikti profesionali� konsultant� pagalbos, aišku, mokamos.
Paramos gav�jai tur�s ir tam tikr� �sipareigojim�, vienas kuri�, bene labiausiai keliantis nerim� kaimo gyventojams, – per artimiausius penkerius metus neparduoti savo gyvenamojo namo. Ministerijos atstov� teig�, kad šis kriterijus irgi n�ra labai grie�tas: „Nebus galima šio turto nei parduoti, nei �keisti, tiesa, jei gyventojui susiklostyt� tam tikros aplinkyb�s, jis turi kreiptis � Nacionalin� mok�jim� agent�r� su motyvuotu prašymu, kod�l nori parduoti b�st�. Kitas svarbus dalykas, d�l kurio nor��iau nuraminti visus, – programoje dalyvaujantiems gyventojams nereik�s apdrausti b�sto, nors daugelyje kit� program� tai yra privaloma.“

Statyb� bendrov�s u�uod� pinigus?

Iki 2009 m. nuolatinis Lietuvos gyventojas tur�jo galimyb� kompiuter� ir kit� jo �rang� �sigyti pigiau – Vyriausyb� buvo numa�iusi lengvat�, kuria gyventojas gal�jo pasinaudoti u� vien� kart� per penkerius metus �sigyt� asmenin� kompiuter�. 2009 m. sausio 1 d. ši lengvata buvo panaikinta. Kompiuteriai tuomet iškart itin atpigo...
Kas tokiais atvejais iš tikr�j� gauna param�? Formaliai – gyventojai, realiai – prekeiviai. Ar neatsitiks panaši situacija, prad�jus veikti asbesto stog� keitimo programai?
Interneto paieškos laukelyje �rašius „asbesto stog� keitimo programa“ galima �sitikinti, kad reklama, t. y. verslas, karaliauja, nors tikimasi rasti informacijos apie dalyvavimo programoje kriterijus, terminus ir kt. dominan�ius dalykus. Pirmi pateikti rezultatai – �moni�, si�lan�i� pasikeisti stogo dang�. Pateikiama ir jos kaina. Tiesa, pateikiama ir maksimali kompensuojama kaina, pvz., u� vien� plienini� �erpi� imitacijos dangos kvadratin� metr� (�skaitant izoliacin� sluoksn�, skardos profili� kraigus, v�jalentes, laštakius, lietaus nuvedimo sistemos latakus ir lietvamzd�ius, sniego u�tvaras) galima mok�ti iki 60 Lt, tad stog� dangomis prekiaujan�ioms firmoms dar yra kur kainas kelti.
Pavar�ius pernai met� statybini� med�iag� parduotuvi� preki� katalogus, nesunku rasti �vairi� stog� dang� pasi�lym�, pavyzd�iui, plienin� stog� dang� „Stratos“ rugpj�t� prekybos centre „Bauhof“ buvo galima �sigyti u� 22,99 Lt / kv. m. Pasidom�j� �vairiose firmose, kiek tokia danga dabar kainuoja, su�inojome, kad ji šiuo metu brangesn� keletu ar keliolika lit�. Su�inojome ir tai, kad firmos ima ir tam tikr� mokest� u� stogo ploto išmatavim�. „Pagalvokite patys – reikia vykti � rajonus, kartais net labai toli. Kainuoja degalai, gaištamas laikas. O jei klientas persigalvos ir atsisakys u�sisakyti pas mus stog�?“ – teig� vienos iš stog� dangas parduodan�i� firm� vadybinink�.

Pinigai u� nupirktas med�iagas bus gr��inti atlikus darbus, siekiant išvengti j� panaudojimo kitoms reikm�ms.

Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Miestie�iai nusivyl�

Pagal program� bus finansuojamas tik gyvenam�j� nam� sen� šiferio stog� dang� keitimas gyvenantiesiems kaime. Bet ir �ia nustatyta tam tikr� apribojim�, pvz., parama teikiama tik tiems gyventojams, kurie ne ma�iau nei penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatin� gyvenam�j� viet� buvo deklarav� kaimo vietov�je, kurios gyventoj� skai�ius neviršija 6 t�kst. Bet kod�l tada pirmumas taikomas pareišk�jui, gr��usiam iš emigracijos? Jeigu jis buvo deklarav�s emigracij�, tai jo nuolatin� gyvenamoji vieta buvo u� j�r� mari�.
Šiauliuose gyvenam�j� viet� deklarav�s, bet �emaitijos vidury jau beveik 15 met� gyvenantis vyras piktinasi, kad negali pretenduoti � param�. „Rašiau laišk� ministerijai, argumentavau, kod�l gyvenam�j� viet� deklaravau mieste. Jie net nesileido � kalbas – aklai vadovaujasi nustatytomis taisykl�mis“, – guod�si jis.
„Ne paslaptis, kad nema�ai kaimo gyventoj� neturi pinig� net elementariausiems poreikiams patenkinti, taupo kiek �manydami, juk kaime labai opi nedarbo problema. Iš kur jie tur�s pinig� stogui pasikeisti, jei sienos ir langai kiauri? – svarst� šiaulietis. – Jie nei remontavo t� stog�, nei remontuos, kaip gyveno, taip ir gyvens su šiferiniais.“
Anot �emaitijos gyventojo, tinkamumo kriterijai paramai gauti nustatyti nelabai logiškai. Kod�l reikia ne ma�iau nei penkerius metus b�ti deklaravus gyvenam�j� viet� kaimo vietov�je, kod�l toje vietoje turi b�ti ne daugiau nei 6 t�kst. gyventoj�, kod�l diskriminuojamos sod� bendrijos ar savivaldyb�s centrai, kod�l pirmumas taikomas pareišk�jui, gr��usiam iš emigracijos, pasiteiravome �em�s �kio ministerijos. Atsakymo sulauk�me iškalbingo...

„Ty�iotis negarbinga...“

„Vis� reikaling� informacij� apie stog� keitim� galite rasti �em�s �kio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt. Reikia atkreipti d�mes�, kad stog� atnaujinimo programa vykdoma iš Lietuvos kaimo pl�tros 2007-2013 m. programos priemon�s „Kaimo atnaujinimas ir pl�tra“, tad naudos gav�jai, suprantama, yra kaimo �mon�s, o ne miestel�nai, norintys atnaujinti savo sodyb� ar sodo namel�.... Ty�iotis ir koneveikti kaimo gyventojus labai jau negarbinga, juolab pa�iam �sigijus sodyb� kaime. Programos paramos priemon�s ir taisykl�s daugiau nei pus� met� buvo derinamos visose ES atsakingose institucijose, tod�l manome, jog komentarai, kad „nelogiški prioritetai“, kad „programa pasmerkta �lugti“ ir kad „neapsimoka“, yra nekorektiški, tod�l suteikti papildomos informacijos nematome galimybi�. �mon�s visuomet gali tur�ti savo nuomon� ir turi galimyb� rinktis dalyvauti programoje arba ne. Na, o nusivylusiems miesto gyventojams belieka pasi�lyti kreiptis � Aplinkos ministerij�...“ – atsak� Vilius Rekevi�ius, �em�s �kio ministerijos Vieš�j� ryši� skyriaus ved�jas.
Atsiprašome, jei iš tikr�j� ��eid�me kaimo gyventojus, neišgalin�ius dalyvauti asbesto stog� keitimo programoje. Kita vertus, jau�iam�s, lyg b�tume ��eid� ir �em�s �kio ministerij�. O gal ji pati suvokia, kad ne viskas asbesto keitimo programoje aišku ir skaidru?
Kad gyventojams b�t� aiškiau, �em�s �kio ministerija organizuoja seminar� visose šalies savivaldyb�se cikl�. Šiauli� rajono savivaldyb�je toks susitikimas �vyko vakar. Susidom�jimas buvo mil�iniškas – sal�je pritr�ko viet�. Kelm�s rajono savivaldyb�s �em�s �kio skyriaus sal�je seminaras vyks sausio 26 d. 10 val., Naujosios Akmen�s rajono savivaldyb�s sal�je – vasario 2 d. 14 val., Joniškio rajono savivaldyb�s did�iojoje sal�je – vasario 3 d. 11 val., o Pakruojo rajono savivaldyb�s did�iojoje sal�je – vasario 3 d. 14 val.

Asbestas gamintas masiškai

Asbest� d�l kenksming� sveikatai savybi� 1976 m. Tarptautinis v��io tyrimo centras �raš� � kancerogenini� veiksni� s�raš� kaip v�� sukelian�i� med�iag�. Teis�s aktais Lietuvoje, kaip ir visoje ES, naudoti asbest� yra u�drausta, ta�iau vis dar daug �moni� gyvena jo turin�ioje aplinkoje.
Nuo 1961 m. Lietuvoje buvo panaudota apie 700 t�kst. ton� asbesto �aliavos. Tuomet naujojoje Akmen�je veikianti gamykla, kaip ir kiti stog� dang� gamintojai, masiškai gamino asbesto stog� dang� – šifer�. Šios med�iagos yra beveik visuose sovietme�iu statyt� pastat� stoguose, katilin�se, šilumin�se trasose.
Nustatyta, kad asbestas pavojingiausias renovuojant namus, nes did�iausi� pavoj� kelia asbesto dulk�s, susidaran�ios kei�iant ar taisant stog�.

�ai�di�mas ��il�ta-�al�ta�

Povilas LUNG�

� savaitrašt� „Šiauliai plius“ kreip�si vienos miesto daugiabu�i� savinink� bendrij� pirminink�, prašiusi, kad jos pavard� ir bendrijos adresas neb�t� minimi. „Nenoriu, kad pas mane � nam� prad�t� eiti tikrinti visoki� instancij� atstovai. Nor�damas gali ir prie stulpo prikibti“, – apsidrausdama šmaikštavo moteris. Š�kart pabandysime papasakoti, k� vis d�lto galima padaryti, kad s�skaitos u� šildym� neg�sdint�, ir koki� naud� turi bendrov� „Šiauli� energija“, suma�inusi tiekiamo termofikato temperat�r�.

Reguliuoja nuotolinio valdymo pulteliu

Bendrijos pirminink� redakcijai paskambino perskai�iusi pra�jusi� savait� „Šiauliai plius“ publikuot� straipsn� „U� gruod�io šildym� mok�sime ma�iau?“ ir ši� savait� gavusi s�skait� u� min�to m�nesio šildym�.

„Negal�jau patik�ti savo akimis. Bendrija taupo kiek tik gali. Darau visk�, kad tik �mon�ms tekt� mok�ti kuo ma�iau“, – pasakojo moteris. Paklausta, kaip ji tai galinti padaryti, pirminink� šiek tiek sutriko, bet atskleid�: „Jokia �ia paslaptis. Jei n�ra reikalo daug šildyti, nusileid�iu � r�s� ir suma�inu šilum�.“

Namo šilumos punkte yra prietaisas, kur� nuotolinio valdymo pulteliu galima pareguliuoti, tiksliau, nustatyti pageidaujam� namo šildymo sistemoje esan�io vandens temperat�r�. Bendrijos pirminink� turi energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestat�, leid�iant� atlikti šilumos �rengini� (daugiabu�i� gyvenam�j� nam� centralizuot� šildymo sistem�) eksploatavimo ir technologinio valdymo darbus. Tai k� gi ji ten gali pareguliuoti?

Vadovaudamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykl�mis, AB „Šiauli� energija“ yra parengusi ir su Šiauli� miesto savivaldybe bei Valstybine energetikos inspekcija suderinusi bendrov�s aptarnaujam� katilini� šilumnešio parametr� grafikus šilumos vartotojams. Tokius grafikus ji nustato kasmet. Juose nurodyta, kokia vidutin� paros paduodama ir rekomenduojama po pamaišymo siurblio termofikato temperat�ra turi b�ti, esant tam tikrai lauko oro temperat�rai. Kad b�t� papras�iau suprasti, pateiksime pavyzd�: esant lauke –5°C, iki namo turi atb�gti 78°C kar�io vanduo, kuris, prab�g�s pro pamaišymo siurbl�, namo sistemoje turi u�tikrinti 56 laipsni� temperat�r�, o � miesto tinklus turi gr��ti +42°C temperat�ros.

„Kadangi vandens temperat�ra namo sistemoje yra tik rekomenduojama, vadinasi, galiu šio grafiko grie�tai nesilaikyti, tod�l nustatau keliais laipsniais ma�esn�, – pasakojo pirminink�. – Aišku, tai vargas, nes b�na, kad per dien� kelis kartus tenka leistis � r�s� nustatyti parametr�. B�na, kad saulei plieskiant butuose pakyla oro temperat�ra, tada suma�inu j� sistemoje. B�na, kad kilus stipriam v�jui, o gruodis b�tent ir buvo labai v�juotas, pamatau, kad sistemoje �m� smarkiai kristi temperat�ra, tada j� trumpam pakeliu – pakaitinu, kad butai sušilt�. Tai savotiškas �aidimas, bet bendrijos gyventojai jau�ia naud� – m�s� name u� šildym� s�skaitos b�na ma�esn�s nei aplinkiniuose.“

Nuotolinio valdymo pultelio mygtuk� maigymas, norint nustatyti pageidaujam� temperat�ra, anot bendrijos pirminink�s, n�ra problema, nes šis geras darbas �vertinamas namo gyventoj�, d�king� moteriai u� pastangas pad�ti taupyti. Moteris puse l�p� u�simena, kad taip pat daro ir kit� bendrij� pirmininkai. Tiesa, pirminink�s nuomone, b�t� galima sutaupyti dar daugiau, jei ne �domus dalykas – tie patys šilumnešio temperat�r� grafikai.

Suma�ino termofikato temperat�r�

„� tuos grafikus niekada per daug d�mesio nekreipdavau, kol šiemet namo šilumos punkte neapsilank� bendrov�s „Šiauli� energija“ in�inier�. Pama�iusi, kad segtuve turiu tvarkingai �segtus septyneri� met� grafikus, ji senesnius pasi�m� teigdama, kad kam �ia tie seni bereikalingi, – prisimena moteris. – Tur�jau pasidariusi kopijas, tad gr��usi �miau tuos grafikus tyrin�ti. Ir pasteb�jau �dom� dalyk�.“

Anot bendrijos pirminink�s, lyginant septyneri� pastar�j� met� šilumnešio temperat�ros grafikus galima pasteb�ti, kad vidutin� paros paduodama temperat�ra kas kelerius metus buvo patvirtinama vis ma�esn�, nors rekomenduojama po pamaišymo siurblio išliko tokia pat, pavyzd�iui, esant 22 laipsniams šal�io, 2005-2006 m. vidutin� paros paduodama temperat�ra patvirtinta +115°C, 2007-2008 m. +105°C, 2009-2010 m. jau tik +95°C. Termofikato temperat�ra suma�inta netgi 20 laipsni�!

„Kita vertus, nesuprantu, kam reikia tuos temperat�r� grafikus kasmet vis tvirtinti, – stebisi moteris. – Juk prieš penkerius metus lauke buv� penki laipsniai šal�io yra lygiai tokie pat penki laipsniai šal�io šiemet.“

Pirminink� daro prielaid�, kad � nam� tiekiamo termofikato temperat�ros suma�inimas yra naudingas šilumininkams. „Pagalvokite – iš miesto atb�ga v�sesnis vanduo, bet namo sistemos temperat�ra patvirtinta ta pati. Ta pati palikta ir gr��tama atgal � miesto tinklus, – svarsto moteris. – Taigi norint palaikyti tam tikr� temperat�ra sistemoje reikia, kad to v�sesnio termofikato pro siurbl� prab�gt� daugiau. Daugiau vandens prab�ga, daugiau šilumos suvartojama, taigi daug daugiau kilovatvaland�i�. Kad jo prab�ga tikrai daugiau, �sitikinau pati – jei norint palaikyti pageidaujam� temperat�r� sistemoje anks�iau pratek�davo, tarkim, du kubiniai metrai karštesnio termofikato, tai dabar dvigubai daugiau. Sunaudojama ir atitinkamai daugiau energijos. Gal prisigalvoju, bet man atsakymo niekas nepateik�. Buvau surašiusi netgi rašt� Savivaldyb�s administracijos direktoriui Vladui Damulevi�iui, deja, atsakymo nesulaukiau.“

Mokyklinis u�davinys

Ar namo bendrijos pirminink�s prielaidos yra teisingos, pasiteiravome Šiauli� universiteto Technologijos fakulteto docento Mykolo Pelikšos.

Anot jo, namo �vade esantys šilumin�s trasos vamzdynai bei pietin�je katilin�je esantys cirkuliaciniai siurbliai yra paj�g�s patiekti � šilumos punkt� bet kokius vandens debitus – pratekan�io termofikacinio vandens kiek�, o namo šilumos punkto automatika pasiima tiek, kiek ji u�programuota (�prastai automatika nustatoma pagal vartotojo poreik�). Namo šildymo sistemoje ir namo karštajame vandentiekyje �montuoti cirkuliaciniai siurbliai taip pat gali pagal vartotojo poreikius patiekti �vairius debitus, o siurbli� darbui b�tinos elektros energijos s�naudos kinta labai ne�ymiai ir nuo vis� daugiabu�io namo šilumos s�naud� neviršija vieno procento (siurbli� darbui vartojama ne šilumin�, bet elektros energija).

„D�l ši� prie�as�i� šilumos tiek�jas n�ra suinteresuotas tiekti pa�emintos temperat�ros vanden�. Tai mums, vartotojams, naudinga gauti �emesn�s, bet pakankamos temperat�ros termofikacin� vanden�“, – sako docentas.

Tai d�l koki� prie�as�i� termofikato temperat�ra buvo suma�inta? Anot Mykolo Pelikšos, toks temperat�ros grafiko pakeitimas did�iausi� naud� dav� visiems šilumos vartotojams, kartu ir gyventojams, nes suma��jo šilumos nuostoliai šilumin�se trasose, taigi suma��jo ir pagamintos šilumos kiekis bei apskaitytos šilumos savikaina (pagamintos vienos kilovatvaland�s kaina).

„Be abejo, tai šiek tiek naudinga ir Šiauli� miesto savivaldybei, nes ji kompensuoja u� šilum� ir karšt� vanden�. Viešojo intereso gynimo aspektu ir momentinio (trumpalaikio) pelno prieaugiu tai naudinga ir „Šiauli� energijai“, nors pastaroji, pelno siekianti �mon�, gal�t� tik didinti šilumos s�naudas, t. y. tiekti karštesn� termofikacin� vanden�“, – teigia Šiauli� universiteto d�stytojas.

�mon�s su baime �i�ri or� prognozes, ypa� kai pranašaujamas atšalimas. Ne tod�l, kad ne�inot� k� apsirengti – juos g�sdina nenusp�jamos s�skaitos u� šildym�.

Sue Byford nuotr.

Taigi vartotojui (gyventojui) visiškai nesvarbi tiekiamojo termofikacinio vandens temperat�ra, jeigu ji yra pakankama palaikyti normal� mikroklimat� patalpose (ma�daug 20°C) ir paruošti karšt�j� vanden� (ma�daug 55°C).

Kiekviename Šiauli� miesto name esantis šilumos skaitiklis matuoja namo šilumos s�naudas pagal termofikacinio vandens prarast� šilumos kiek� namo šilumos punkte. „Iš elementariosios fizikos �inoma, kad šilumos kiekis yra lygus trij� parametr� sandaugai: vandens mas�s, vandens temperat�ros poky�io (akcentuoju, ne vandens temperat�ros, o jos poky�io, t. y. atv�simo) ir vandens savitosios šilumos, t. y. praktiškai nekintamo vandens šilumin�s talpos koeficiento. Tod�l reikaling� namui šilumos kiek� šilumos punkto automatika, priklausomai nuo esamos termofikacinio vandens temperat�ros, patiekia keisdama pratekan�io termofikacinio vandens kiek�. Taigi vartotojas iš šilumin�s trasos gali pasiimti bet kok� jam reikaling� šilumos kiek�, tod�l diskusijos apie termofikacinio vandens temperat�ros grafik� da�niausiai yra gyventoj� nekompetencijos apraiška“, – sak� universiteto docentas.

Teat�ro va�do�vas len�kams �pa�ki��o kiau�l�

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� dramos teatras metus �ad�jo kolegoms iš Lenkijos E. Sevruko vardo Elblongo teatro dalyvauti bendrame lietuvi�, lenk� ir šved� teatral� projekte, ta�iau paskutin� minut� �m� ir „išgaravo“. �skaudinti ir išduoti lenkai svarst� apie galimyb� su teatro vadovais bylin�tis teisme, ta�iau pasirinko kitus partnerius iš Lietuvos – Klaip�dos muzikin� teatr�. „Mes ir patys ne�inome, kas nutiko. �ad�j�s dalyvauti projekte A. Venckus v�liau telefono ragelio nebek�l�. Taip elgtis nes��ininga. Mums labai nemalonu. Su Šiauli� teatru daugiau projektuose nebedalyvausime“, – sako Miroslaw Siedler, Elblongo teatro vadovas.

Šiauli� dramos teatro direktorius Antanas Venckus spaudoje gyr�si apie vykdomus tarptautinius projektus, ta�iau realiai j� vykdyti nepanoro. Galb�t tarptautini� projekt� deklaravimas jam net pad�jo laim�ti Kult�ros ministerijos konkurs� d�l teatro vadovo posto.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Oficialus atsisakymas –

met� pabaigoje

2010-�j� rugpj�t� Šiauli� dramos teatro vadovas Antanas Venckus spaudoje gyr�si, kad teatras intensyviai rengiasi tarptautiniam projektui su kaimynini� šali� teatrais. Grandiozinio plano id�ja gim� Šiauli� dramos teatro bi�iuliui – Elblongo miesto teatrui ir jo vadovui M. Siedleriui.

Šio projekto iniciatoriai lenkai, be lietuvi�, bendradarbiauti buvo pakviet� ir šved� k�r�jus. Projektas skirtas kaimynini� Piet� Baltijos region� komunikacijai aktyvinti. Galutinis bendros k�rybos ir bendradarbiavimo tikslas – muzikinis spektaklis, kuriame dalyvaus po penkis kiekvienos šalies aktorius ir po vien� re�isieri� iš kiekvienos šalies. Spektaklio pagrindas – kiekvienos šalies dainuojamoji poezija, kuri� išverst� atliks kitos šalies atlik�jai. Lietuvi� dainas švedai atliks šved� kalba, o lietuviai lietuviškai dainuos lenk� arba šved� dainas, ir atvirkš�iai. Projektas, turintis ir edukacini� tiksl�, tur�t� apkeliauti visas tris šalis.

„Su Šiauli� dramos teatro vadovu A. Venckumi apie bendr� tarptautin� projekt� �m�me kalb�tis susitik� Palangoje 2009 ar 2010 metais. Labai d�iaug�m�s, kad šiaulie�iai sutiko dalyvauti m�s� organizuojamame projekte. Ten ir pinigai dideli, ir labai daug darbo reik�jo �d�ti. Šiaulie�iai sutiko ir su tuo, kad prie projekto turi prisid�ti 16 t�kstan�i� eur�“, – „Šiauliai plius“ telefonu sak� M. Siedler.

Šiauli� dramos teatro darbuotojai daug darbo �d�jo, kol pareng� projekt�. Jis buvo palaimintas, buvo gautas finansavimas, A. Venckus sutart� net du kartus pasiraš�.Ma�daug metus lenkai tik�jo, kad projektas taps k�nu. Tik�jo ir Šiauli� teatralai – pernai rugs�j� šalies spaudoje publikuotas ir straipsnis, kuriame girtasi, jog ruden� Šiauli� dramos teatras pirm� kart� �sitrauks � tarptautin� projekt� pagal Piet� Baltijos bendradarbiavimo per sien� program�.Pernai rugs�jo viduryje Šiauli� dramos teatro delegacija vieš�jo Lenkijoje, kalb�jo su projekto partneriais. Pasak m. Siedler, apie jok� atsitraukim� nebuvo n� kalbos. „O po vizito taip ir nesu�inojome, kas atsitiko. Teatro vadovas mus �m� ignoruoti. Skambinau jam visais �manomais telefono numeriais, bet jis telefono ragelio nek�l�. Tik lapkri�io 29-�j� sulauk�me oficialaus atsakymo, kad Šiauli� dramos teatras projekte nebedalyvauja“, – sak� m. Siedler.

Nemaloniai nustebino ignoravimas

Projekto sumanytojai lenkai itin rimtai �i�r�jo � �gyvendinam� tarptautin� projekt�. Jie ieškojo dain�, k�r� muzik�, raš� scenarij�. „Mes atsakingi u� jo �gyvendinim�, tod�l mums visiškai nesuprantamas Šiauli� teatro vadovo elgesys. Suprantame, kad gali nutikti �vairi� dalyk�, ta�iau apie tai, kokia pinig� suma reik�s prisid�ti, A. Venckus �inojo jau projekto prad�ioje“, – apmaud�iai kalb�jo Elblongo teatro vadovas.

M. Siedler� labiausiai nustebino ne paskutin� minut� sulauktas šiaulie�i� atsisakymas dalyvauti projekte, bet b�tent A. Venckaus elgesys ir pozicija – visiškas ignoravimas ir slapstymasis.

„Ne�inome, kaip tai paaiškinti, tai labai nemalonu. D�l Šiauli� dramos teatro pasitraukimo iš projekto mums kilo daug problem�. Juk mes atsakingi u� projekt� ir u� tai, kad jis bet kokiu atveju b�t� �gyvendintas. Keista, kad apie m�s� situacij� ir atsakomyb� A. Venckus nepagalvojo“, – sak� m. Siedleris.

Elblongo teatro vadovas teigia, kad su Šiauli� dramos teatru ir kolegomis iš Kaliningrado ketino �gyvendinti dar vien� tarptautin� projekt�. Jo metu vis� trij� šali� teatr� aktoriai tur�jo statyti spektakl� „Romeo ir D�iuljeta“. „Projektas b�t� buv�s labai reikšmingas ir �domus visos trims šalims, ta�iau dabar po tokio Šiauli� dramos teatro vadovo poelgio atsisakome bet kokio bendradarbiavimo su šiaulie�iais“, – sak� Elblongo teatro vadovas.

Direktorius ginasi per v�lai su�inoj�s apie pinigus

„Taip tikrai nebuvo, aš nesislaps�iau“, – telefonu „Šiauliai plius“ paaiškino Šiauli� dramos teatro vadovas A. Venckus. Jo teigimu, su lenkais buvo tartasi d�l bendro projekto, kuriame dalyvaut� ir Kaliningrado srities teatralai. Anot A. Venckaus, projektas su švedais ka�kaip buvo „prikabintas“ v�liau. Su�inojus, kad teks prisid�ti 16 t�kstan�i� eur�, buvo prad�ta ieškoti finansavimo šaltinio. Jo neradus ir buvo atsisakyta dalyvauti tarptautiniame projekte.

A. Venckus tikino tikrai nesislapst�s nuo koleg� iš Lenkijos. Jam neva buv�s sud�tingas laikotarpis – baig�si jo kadencija, paskui teko dalyvauti Kult�ros ministerijos skelbtame konkurse d�l Šiauli� dramos teatro vadovo posto. „Prieš kadencijos pabaig� išlindo tas „švediškas“ projektas prikabintas. D�l to ir vyko rugs�ji teatro atstovai pas lenkus aiškintis. Suvok�, kad finansiškai mums tai nepakeliama, atsisak�me“, – teig� teatro vadovas.

�domu tai, kad konkursas d�l Šiauli� dramos teatro vadovo posto vyko pernai bir�elio pabaigoje, o atsisakym� dalyvauti bendrame projekte šiaulie�iai lenkams nusiunt� tik po penki� m�nesi� – lapkri�io pabaigoje.

„Kain� mes su�inojome tik rugs�j�“, – sak� A. Venckus. Keista, kad teatro vadovas ne�ino, kokius dokumentus pasirašo. „Šiauliai plius“ turi dokumento kopij�, kurioje aiškiai matyti A. Venckaus parašas. Dokumentas, kuriame nurodyta 16 t�kstan�i� eur� suma, pasirašytas dar 2010 met� gruod�io 14-�j�.

Šiauli� dramos teatro direktoriaus Antano Venckaus atmintis „sušlubavo“. Direktorius teigia, kad apie l�šas, reikalingas projektui, su�inojo tik pernai ruden�, ta�iau dar 2010 m. bir�el� jis pasiraš� dokument�, kur reikalinga suma buvo nurodyta.

Kas paneigs, kad teatro vadovo deklaravimas apie dalyvavim� tarptautiniuose projektuose nepad�jo jam nugal�ti Kult�ros ministerijos rengto konkurso Šiauli� dramos teatro vadovo pareigoms u�imti?

Konkurse A. Venckus pristat� Šiauli� dramos teatro penkeri� met� perspektyvin� k�rybin�s veiklos program�, parodan�i� teatro nuostatuose numatyt� tiksl� bei u�davini� �gyvendinim�. Programoje tur�jo b�ti pristatytas ir Lietuvos kult�ros ir meno pristatymas u�sienio šalims bei analogiškos srities u�sienio šali� kult�ros ir meno pristatymas Lietuvos visuomenei, numatomi bendri projektai ar dalyvavimas teatrui aktualiuose projektuose.

A. Venckus abu tarptautinius projektus su lenkais ir švedais bei su lenkais ir kaliningradie�iais buvo numat�s ir 2011 met� Šiauli� dramos teatro k�rybin�s veiklos programoje. Ši� program�, patvirtint� direktoriaus parašu, teatras pateik� Kult�ros ministerijai. Ministerija j� patvirtino.

Ar d�l ne�vykdyto veiklos plano teatro vadovui gr�s kokia nors atsakomyb�?

Tiesa, šiemet gruod�io prad�ioje A. Venckus išrinktas vadovauti visuomeninei Šiauli� miesto kult�ros tarybai. U� nuopelnus kult�rai?

Mo�kes��iai ki�t�met

Elektra

Lapkri�io 25 d. Valstybin� kain� ir energetikos kontrol�s komisija (VKEKK) paskelb� elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus bei j� taikymo tvark� 2012 metais. Visuomenin�s elektros energijos kainos gyventojams nuo 2012 m. vidutiniškai did�s apie 1,4 ct/kWh (su PVM) arba apie 3 proc. – nam� �kiui, vidutiniškai per m�nes� sunaudojan�iam apie 144 kWh, išlaidos u� elektros energij� kit�met padid�s apie 2 Lt (su PVM) per m�nes�.

Dujos

2011 m. lapkri�io 30 d. Valstybin� kain� ir energetikos kontrol�s komisija patvirtino AB „Lietuvos dujos“ valdybos 2011 m. lapkri�io 18 d. sprendimu nustatytas gamtini� duj� perdavimo ir skirstymo paslaug� kainas bei tarifus buitiniams vartotojams, galiosian�ius nuo 2012 m. sausio 1 d. AB „Lietuvos dujos“ valdyba nustat�, kad gyventojams tarifai nekei�iami, tai yra nuo 2012 m. sausio 1 d. taikomi 2011 m. antr�j� pusmet� galiojantys tarifai.

Šildymas ir karštas vanduo

Nuo 2012 m. sausio 1 d. šilumos ir karšto vandens kainos Šiauli� miesto ir rajono vartotojams nesikeis – galios nustatytos nuo 2011 m. lapkri�io 1 d.

Šaltas vanduo

2011 m. gruod�io 22 d. vykusio Šiauli� miesto tarybos pos�d�io metu nuspr�sta taikyti dabar galiojan�ias šalto vandens tiekimo, nuotek� tvarkymo ir pardavimo paslaug� kainas ir kit�met.

Kalbant apie vandens kain�, sumaišties suk�l� tai, kad Seimas pritar� mokes�i� didinimui u� dal� iš �em�s išgaunam� ištekli�, tarp kuri� yra ir juridini� asmen� komerciniais tikslais naudojamas po�eminis vanduo. Iki šiol po�eminis vanduo b�davo apmokestinamas 0,06 Lt u� kubin� metr�, jo mokestis nepriklaus� nuo to, ar jis naudojamas komerciniais tikslais, ar nam� �kio reikm�ms bei patalpoms šildyti. Pakeitus teis�s akt�, po�eminis vanduo nam� �kio reikm�ms ir patalpoms šildyti kainuos tiek pat, o juridini� asmen� komerciniais tikslais naudojamo vandens, pilstomo � tar�, kaina padid�s iki 10,8 Lt u� kub. metr�. Viso kito po�eminio vandens kaina sieks 0,24 Lt u� kub. metr�.

Nesikeis kit�met ir komunalini� atliek� rinkliavos dydis.

Verslo liudijimai

Nuo 2012 m. sausio 1 d. brangs verslo liudijimai. Minimali verslo liudijimo kaina šiaulie�iams bus 1440 Lt per metus, t. y. 120 Lt daugiau nei šiemet. Kit�met stambinamas ir veikl�, kuriomis verstis reikia �sigyti verslo liudijim�, s�rašas. Iš šiuo metu galiojan�i� 105 veiklos r�ši� s�raše liks tik 90, panaikinamos �em�s �kio veiklai priskiriamos veiklos sritys, iš esm�s kei�iamos statybos veiklos.

Nuo Nauj�j� met� tikslinama ir patalp� nuomos r�šis, kuri leid�ia verstis tik gyvenamosios paskirties patalp� nuoma. Iki šiol galiojusios aštuonios prekybin�s veiklos r�šys stambinamos � dvi: „Prekyba tik ne maisto produktais“ ir „Prekyba“.

Me�t� ren�gi�niai

Miesto gimtadienis ir „EuroBasket 2011“

Rugpj��io 31-rugs�jo 5 d. Šiauliams teko atlaikyti did�iul� išbandym� – šalyje vyko did�iausias vis� laik� tarptautinis renginys „EuroBasket 2011“. � var�ybas Alytuje, Klaip�doje, Panev��yje, Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune atvyko 24 stipriausios Europos krepšinio rinktin�s. Šiauliuose sulaukta keliolikos t�kstan�i� �moni� antpl�d�io, nes rugs�j� � mokymo �staigas gr��o ir studentai bei atvyko sve�i� � rugs�jo 2-3 d. vykus� miesto gimtadien�.

Kasdien Europos krepšinio �empionato B grup�s rungtynes Šiauli� arenoje �i�r�davo apie 4 t�kst. aistruoli�. Informacij� apie �empionat� teik� 203 akredituoti �iniasklaidos atstovai, saugumu r�pinosi apie 100 pareig�n�, organizatoriams talkino 150 savanori�.

Vidutiniškai � vienos dienos rungtynes Šiauliuose buvo parduodama apie 3 t�kst. biliet�. Dar ma�daug t�kstantis asmen� � sal� ateidavo su kvietimais, akreditacijomis.

Did�iausio susidom�jimo Šiauliuose sulauk� Pranc�zijos ir Vokietijos rungtyn�s, kurias arenoje steb�jo apie 5 t�kst. �moni�.

Kartu su krepšinio �empionatu trankiai pra��s Šiauli� gimtadienis nud�iugino miesto vald�i� – šventei surengti iš biud�eto skirta 100 t�kst. lit�, per 130 t�kst. lit� skyr� miesto verslininkai, dar 50 t�kst. surinkta iš prekybinink�. Organizatoriai miesto gimtadienio švente buvo patenkinti – išnaudota daug miesto erdvi�, pasirod� kaip niekad daug miesto kolektyv�.

Švent�s metu paaišk�jo ir kita tiesa – kai vieni r�m�, kiti šven�ian�iuosius apipl�šin�jo. Kai kuriose miesto kavin�se u� puodel� kavos su pienu verslininkai praš� 10 Lt, alaus bokalas Šiauli� kavin�se kainavo 10, sidro – 18, kiaulienos karbonadas – 25, negazuoto vandens buteliukas – 4 Lt.

Miesto gimtadienis, vyk�s Europos krepšinio �empionato metu, parod�, kurie miesto verslininkai negerbia savo nuolatini� klient� ir �sivaizduoja, kad gali mulkinti u�sienie�ius. Prie Panev��io arenos pardavin�tas alus kainavo 6, pus�s litro kokakolos stiklin� – 5 Lt.

Politikai �m� svarstyti, ar bus pelningos TAFISA �aidyn�s Šiauliuose, nes per Europos krepšinio �empionat� viskas �jo „� minus�“.

Su „Saul�s �iedu“ susitiksime po dvej� met�

Liepos viduryje Šiaulius sudrebino IV tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saul�s �iedas“. Jis miesto gyventojus ir sve�ius supa�indino su tolim� ir artim� šali� kult�ra. � konkurs� atvyk� vienuolikos u�sienio šali� ir b�rys Lietuvos kolektyv� prisistat� šventin�je „Saul�s �iedo“ eisenoje. Joje dalyvavo Karelijos (Rusija), Austrijos, Slovakijos, Lenkijos, Latvijos, Nepalo, Slov�nijos, Sicilijos (Italija), Baltarusijos ir Lietuvos atstovai, pasipuoš� tautiniais r�bais. Sve�i� tur�jo b�ti daugiau, ta�iau kolektyvai iš Nigerijos, Kolumbijos, Jordanijos ir Serbijos neatvyko, nes negavo viz�.

Tarptautinis folkloro konkursas-festivalis unikalus tuo, kad jo metu dalyviai ne tik koncertuoja, bet ir dalyvauja vieninteliame Ryt� Europoje rengiamame konkurse. Šiame konkurse kolektyvai rungiasi d�l „Grand Prix“, kuris šiemet kartu su 1500 eur� atiteko Slovakijos folkloro ansambliui „Devin“.

Šiauli� dramos teatro jubiliejui – knyga ir premjera

Rugs�jo 23 d. Šiauli� dramos teatras pamin�jo 80-met�. Šia proga pristatyta �sp�dinga premjera – Jevgenijaus Švarco trij� veiksm� pasaka „Šeš�lis“. Be jo, šiemet �i�rovams teatras pasi�l� dar dvi premjeras: „Iguanos nakt�“ ir kal�din� spektakl� vaikams „P�kuotuko pasaka“.

„Šeš�l�“ re�isavo JAV gyvenanti re�isier� Nataša Ogaj Ramer, kostiumus ir scenografij� k�r� dailinink� Olga Krav�enia ir Aleksandras Vasiljevas, choreografij� – Borisas Moisejevas. Spektaklyje vaidina ne tik visi 30 teatro aktori�, bet ir pagalbinis personalas.

Specialiai Dramos teatro jubiliejui pamin�ti išleista knyga „Šiauli� dramos teatras nuo 1931 met� rugs�jo 23 dienos“. Iš tikro teatro �k�rimo diena – 1931 m. rugpj��io 1-oji. Tada buvo �steigtas Valstyb�s teatro Šiauli� skyrius, ta�iau kadangi pirmoji premjera – spektaklis „Princes� Turandot“ – dienos švies� išvydo rugs�jo 23-i�j�, ši diena ir laikoma teatro gimimo diena. Ateityje ketinama išleisti dar vien� knyg�, kurioje bus ap�velgtas teatro gyvenimas 1931-1945 m., bei prisiminim� knyg� apie anapilin iškeliavusi� aktor� R�t� Stalili�nait�.

Šiauli� dramos teatras per 80 met� kelis kartus keit� pavadinim�. Jis buvo Šiaur�s Lietuvos teatras, Valstyb�s teatro Klaip�dos skyrius, Šiauli� miesto teatras, o nuo 1944 m. tapo Šiauli� dramos teatru. Nuo 1931 m. jame buvo pastatyti 426 spektakliai.

Me�t� gal�vap�j��t�

Šie metai, ypa� met� pabaiga, supurt� regiono rajon� mer�, politik� k�d�i� pamatus.

Radviliškis

Radviliškyje itin pasidarbavo STT Šiauli� skyriaus pareig�nai. Korupcijos kamuol� �m� narplioti teis�tvarkininkai sulaik� šešis �tariamuosius. Pirmi � areštin� pateko Radviliškio konservatori� lyderiai – rajono meras Antanas �epononis ir tarybos narys medikas Aloyzas Juodis. A. �epononis yra konservatori� Radviliškio skyriaus vadovas, A. Juodis – jo pavaduotojas. Politikai �tariami piktnaud�iavimu tarnyba, dokument� klastojimu ir suk�iavimu. Šiauli� teismas mer� iš prad�i� leido suimti septynioms paroms, v�liau su�mimas prat�stas m�nesiui. Išvakar�se 14 dien� buvo suimtas A. Juodis. Abu pus� met� nušalinti nuo pareig� savivaldyb�je. Konservatori� lyderiai skubomis paskelb�, jog stabdoma A. �epononio, A. Juod�io ir K�stu�io �i�daro naryst� partijoje. Sulaikytas ir bendrov�s „Leo statyba“ darb� vykdytojas Leonardas Šeštokas.

�tarimai pareikšti ir Radviliškio tarybos nariui konservatoriui Gintarui �il�nui. Jis sulaikytas kitoje – Panev�� kre�ian�io korupcijos skandalo byloje. Joje viena �tariam�j� – �takingo konservatoriaus Vito Matuzo �mona Danut�.

Gruod�io 22-�j� � areštin� dviem paroms buvo u�daryta šeštoji �tariamoji – buvusi �mon�s „Leo statyba“ direktor� konservator� Vilma Adomaitien�.

Prad�ti ikiteisminiai tyrimai d�l Radviliškio rajono savivaldyb�s galimai neskaidriai �gyvendinam� projekt� – Radviliškio rajono Šaukoto Šv�. Trejyb�s ba�ny�ios restauravimo ir Radviliškio miesto Obel�l�s gatv�s rekonstravimo darb�.

STT kilo �tarim�, kad atliekant vieno iš Radviliškio miesto kult�ros centro pastat� – sand�lio – rekonstrukcij� buvo sudarytos išskirtin�s s�lygos �monei laim�ti vieš�j� pirkim� konkurs�. U� 360 t�kst. Lt darbus atlieka „Leo statyba“, kurios abu pagrindiniai akcininkai ir yra sulaikytieji G. �il�nas ir A. Juodis.

Be to, STT �taria, kad rekonstruojant sand�l� es� buvo klastojami dokumentai ir buvo siekiama apgaule u�valdyti didel�s vert�s Europos S�jungos ir savivaldyb�s biud�eto l�šas. Š� projekt� Radviliškio rajono savivaldyb� �gyvendina kartu su latviais.

Pakruojis

Pakruojo politikai gruod�io 7 d. vykusiame neeiliniame rajono savivaldyb�s tarybos pos�dyje nusprend� Sauli� Gegieck� atleisti iš mero pareig�. Jas, kol bus išrinktas naujas Pakruojo rajono savivaldyb�s meras, pavesta eiti mero pavaduotojui Romui Medzveckui.

Nepasitik�jim� S. Gegiecku pareiškusi valdan�ioji dauguma balsuodama nebuvo vieninga. U� mero atleidim� balsavo 13, prieš – 2 valdan�iosios daugumos atstovai. Toks sprendimas argumentuotas tuo, kad d�l netinkamo mero elgesio interpeliacij� opozicijos atstovai inicijavo dar 2009 m. Jie d�l mero girtavimo, neblaivaus pasirodymo viešuose renginiuose politikams išsak� pastabas ir šiemet, ta�iau tuomet � tai kolegos numojo ranka.

Mero pareigas S. Gegieckas u��m� jau tre�i� kadencij�: pirm�kart buvo išrinktas 2004 m., perrinktas 2007 m. ir šiemet. Pakruojo miesto taryboje jis dirbo nuo 1995 m.

Kelm�

Kelm�s rajono apylink�s prokurat�ra atlieka tyrim� d�l Kelm�s Darbo bir�oje dirban�io Kelm�s rajono tarybos nario Rimanto Motuzo galimos nusikalstamos veikos. Politikas �tariamas suk�iav�s – fiktyviai registrav�s bedarbio apsilankymus. Ikiteisminio tyrimo metu �tarimai niekam nepareikšti, ta�iau tyrimo eigoje specialistams paskirtos u�duotys.

Ikiteisminis tyrimas prad�tas gavus pranešim� apie Kelm�s Darbo bir�oje registruojam� nesam� bedarb�. Paaišk�jo, kad bir�os bedarbi� s�rašuose yra jau kur� laik� Švedijoje dirbantis 35 m. kelmiškis, o Darbo bir�oje rasti neva jo parašai, es� jis laiku lankydavosi pas �darbinimo specialist� R. Motuz�.

Tariamas klientas Kelm�s skyriuje registruotas apie trejus metus. R. Motuzas š� bedarb� aptarnavo nuo 2010 m. spalio. Tariamas klientas nedarbo draudimo išmokos iš Kelm�s skyriaus pastaruoju metu negavo. Tik�tina, kad b�ti fiktyviu bedarbiu jam buvo naudinga d�l socialini� garantij�. �tarim� suk�l� kliento parašai bedarbio steb�senos lape, tad bus tiriama, ar jie nebuvo klastojami.

Darbo bir�oje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, jo med�iaga perduota prokurat�rai.

� skandal� �siv�lusiam Rajono tarybos nariui R. Motuzui Lietuvos socialdemokrat� partijos Kelm�s skyriaus vadovyb�s susitikime buvo si�loma sustabdyti naryst� partijoje, ta�iau jis atsisak�, sakydamas, jog Darbo bir�os kaltinimai yra nepagr�sti ir jis es�s nekaltas.

Nutarta palaukti Kelm�s rajono apylink�s prokurat�ros išvad�. Prokurat�ra, pasak Šiauli� apygardos prokurat�ros atstovo spaudai Martyno Povilai�io, �tarim� kol kas niekam nepareišk�. Vyksta tyrimas, paskirta rašysenos ekspertiz� ir kitos specialios u�duotys.

R. Motuzas kol kas dirba Darbo bir�oje, kaip ir dirb�s. Šiauli� teritorin�s darbo bir�os direktorius Rimundas Domarkas „Šiauliai plius“ teig� taip pat laukiantis prokurat�ros išvad�. Tik tuomet bus sprend�iamas klausimas d�l nuobodos R. Motuzui. Jei �tarimai pasitvirtins, specialistui teks atsisveikinti su tarnyba.

R. Motuzas darbo bir�os padalinyje Kelm�je dirba daugiau nei dešimtmet�. 2007 m. jam buvo skirtas papeikimas u� aplaid� darb�.

Per pastaruosius por� dešimtme�i� iš darbo bir�os padalinio Kelm�je d�l analogišk� pa�eidim�, kurie prilyginami šiurkštiems, atleisti du darbuotojai.

Me�t� sta�tis�ti�ka

Suma��jo gyventoj�

Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinis gyventoj� ir b�st� surašymas vyko kovo-gegu��s m�n. Pirm� kart� gyventojai gal�jo atsakyti � surašymo klausimus internetu (tokia galimybe pasinaudojo apie 32% gyventoj�). El. b�du nesusirašiusius asmenis lank� surašin�tojai.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais 2011 m. visuotinio gyventoj� ir b�st� surašymo duomenimis 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 54 t�kst. nuolatini� gyventoj�. 2001 m. visuotinio gyventoj� surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 mln. 484 t�kst. gyventoj�, taigi per dešimtmet� j� suma��jo 12% (430,2 t�kst.). Labiausia gyventoj� suma��jo d�l emigracijos (76%) – per pastar�j� dešimtmet� iš šalies išvyko 328,3 t�kst. gyventoj�, o atvyko 64,2 t�kst.

2001-2011 m. daugiausia gyventoj� suma��jo Utenos (19%), Taurag�s (18%), Šiauli� (17%) ir Alytaus (16%) apskrityse. Ypa� gyventoj� suma��jo Visagino (25 %), Akmen�s raj. ir Pag�gi� (22 %) savivaldyb�se.

Apie 40% šalies gyventoj� gyvena did�iuosiuose miestuose. Vilniaus mieste gyventoj� skai�ius kito ne�ymiai (suma��jo 2,7%), Kaune, Klaip�doje, Šiauliuose ir Panev��yje suma��jo nuo 13 iki 16%.

2011 m. moterys sudar� 54% šalies gyventoj�. Moter� buvo 238 t�kst. (17%) daugiau negu vyr� (2001 m. – 225,6 t�kst. arba 14% daugiau). Šiauli� apskrityje buvo 17% daugiau moter� nei vyr�.

Ma��jant bendram gyventoj� skai�iui, j� tankis suma��jo nuo 53,4 (2001 m.) iki 46,8 (2011 m.) �moni� viename kvadratiniame kilometre. Tankiausiai gyvenama Panev��io miesto savivaldyb�je – 2071 gyventojas viename kvadratiniame kilometre, Kauno – 2046, Klaip�dos –1646, Alytaus – 1515, Šiauli� –1397, Vilniaus –1344 – miest� savivaldyb�se.

Šiauli� apskrityje gyventoj� suma��jo 17,4% (2001 m. buvo 370096, 2011 m. – 305792). Daugiausia gyventoj� suma��jo Akmen�s raj. savivaldyb�je – 22 proc. (nuo 30221 iki 23584). Joniškio raj. savivaldyb�je gyventoj� suma��jo 18 proc. (nuo 31922 iki 26170), Kelm�s raj. – 21,3 proc. (nuo 40844 iki 32164), Pakruojo raj. – 19,9 proc. (nuo 29458 iki 23587), Radviliškio raj. – 19,4 proc. (nuo 52148 iki 42027), Šiauli� miesto – 15,5 proc. (nuo 133883 iki 113143), Šiauli� raj. – 12,6 proc. (nuo 51620 iki 45117).

Išankstiniai surašymo duomenys, pateikti 2011 m. gruod�io 2 d., gali skirtis nuo galutini�.

Regione daugiau mir� nei gim�

Šiemet Šiauliuose mir� 1331 �mogus, gim� – 1303. Sulaukta 14 dvynuk� por�.

Kelm�je mir�i� u�registruota gerokai daugiau nei gimim�. Šiemet rajone mir� 476, gim� – 316. Manoma, kad situacija kit�met pager�s, nes išsituok� 82 poros, o susituok� net 183.

Radviliškis šiemet sumuš� gimstamumo rekordus. Šiemet mieste mir� 385 radviliškie�iai, gim� – 410. Radviliškyje susituok� 207 poros, išsituok� 144.

Joniškyje mir�i� u�registruota dvigubai daugiau nei gimim�. Šiemet Joniškio rajone mir� 422, gim� 247 joniškie�iai. Nors gimim� gerokai ma�iau, rajon� nud�iugino trynukai.

2011 m. regione b�ta ir rekord�. Baland�io 4 d. Šiauliuose gim� ma�ylis-mil�inas. Berniuk� pagimd� 35-eri� Joniškio raj. gyventoja Egl� Kudulien�. Naujagimio svoris buvo 5,255 kg, �gis – 59 cm. Naujagimis pavadintas Eigardu. Jis – did�iausias per pusantr� met� mieste gim�s k�dikis. Lietuvoje yra u�registruotas 6,8 kg svorio naujagimis, ta�iau jis gim� atlikus Cezario pj�v�. E. Kudulien� k�dik� pagimd� pati, po gimdymo jaut�si gerai, joki� sveikatos sutrikim� nenustatyta ir naujagimiui.

Nau�jos i�lai�dos

Lopšeliuose-dar�eliuose – abonentinis mokestis

Nuo Nauj�j� t�vai tur�s kas m�nes� mok�ti 25 Lt abonentin� mokest� u� ugdymo aplinkos išlaikym� ir kasdien 2 Lt u� patiekal� gamyb�.

T�vai turi teis� pasirinkti ugdymo trukm� (nuo 4 iki 24 val.) ir maitinim� skai�i� (ne daugiau nei 4 maitinimai arba be maitinimo) per dien�. Pasirinkus ne ilgesn� nei 4 val. trukm�s ugdym� per dien� be maitinimo, atlyginimas u� maitinimo paslaugas yra nemokamas – mokamas tik m�nesinis atlyginimas u� ugdymo aplinkos išlaikym�.

Pavyzd�iui, lopšelio grup�s vaikams nustatytas 165,5 Lt mokestis, jei jie valgys 2 kartus (pietus ir pavakarius); 197,7 Lt – jei valgys 3 kartus (pusry�ius, pietus, pavakarius). Dar�elio grup�s vaikams nustatytas 178,4 Lt mokestis, jei jie valgys 2 kartus; 214,9 Lt – jei valgys 3 kartus (pusry�ius, pietus, pavakarius).

Piet�s mokykloje

Šiauli� miesto savivaldyb�s taryba patvirtino nauj� maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose apraš�, pagal kur� mokyklos pa�ios spr�s, u� koki� kain� maitinti moksleivius pietumis.

Šiauli� miesto mokyklose iki šiol piet�s kainuodavo vidutiniškai 3,30 Lt, kai kuriose – iki 5 Lt. Kadangi dabar gamybos išlaidos sudaro apie 1,63 Lt, skai�iuojant visas s�naudas, piet� kaina išauga iki 5 Lt.

Ar didinti piet� kain�, spr�s pati mokykla. Nemokam� piet� kaina išlieka 4,68 Lt.

Brango visuomeninis transportas

Nuo liepos 15 d. šiaulie�iai u� va�iavim� miesto viešuoju transportu turi mok�ti daugiau – bilietas spaudos kioske pabrango nuo 1,40 Lt iki 1,70 Lt. Mikroautobuso bilietai nuo 1,80 Lt pabrango iki 2 Lt. Nuolatinis bilietas pabrango nuo rugpj��io 1 d. – kainuoja 97 Lt.

Nors kai kurie politikai suabejojo kain� ir skai�i� pagr�stumu, praš� atid�ti sprendimo pri�mim� ar laik�, nuo kada bilietus branginti, daugumai labiau r�p�jo, kaip gelb�ti „Bustur�“, o ne pad�ti šiaulie�iams. Iš 27 politik� biliet� branginimui pritar� 19.

Iš trij� pasi�lyt� biliet� branginimo variant� buvo pasirinktas tas, kuris labiausiai tinka išaugus „Busturo“ s�naudoms d�l pabrangusio kuro. � biliet� kain� buvo �skai�iuotas ir 1 mln. Lt. Jo reik�j� �gyvendinant ES finansuojam� projekt�, kurio d�ka bus �sigyti aštuoni nauji dujomis varomi autobusai.

Po keli� m�nesi� šiaulie�iai jau gal�jo �sigyti m�nesinius bilietus va�iuoti bendrov�s „Busturas“ autobusais tik darbo dienoms. Bilietas kainuoja 85 litus.

Pasak „Busturo“ atstov�, m�nesinis bilietas tik darbo dienoms n�ra populiarus. Lapkrit� buvo parduota vos 170 toki� biliet�. Kone 100 Lt kainuojant� m�nesin� biliet� �sigyja apie 1,1 t�kst. šiaulie�i�, o vienkartini� biliet� kioskuose nuperkama itin gausiai – apie 270 t�kst. Vairuotojai per m�nes� parduoda apie 110 t�kst. biliet�.

Spalio 13 d. UAB „Busturas“ teritorijoje buvo oficialiai atidaryta ir prad�jo veikti pirmoji susl�gt� gamtini� duj� degalin� (kompresorin� stotis).

Kylan�ios maisto kainos

Kylan�ios maisto produkt� kainos stebino ir šiurpino šiaulie�ius visus metus. Deja, augimo neišvengsime ir metams baigiantis. Šiemet labiausiai brango m�sa, �uvis ir pieno produktai. Pasak gyventoj�, kai kuriuos maisto produktus d�l spartaus kain� šuolio tenka visiškai išmesti iš raciono. Statistikos departamento duomenimis, varšk� pabrango apie 13 proc., s�dytos silk�s fil� – apie 38, smulkus baltasis cukrus – apie 30, jautiena – daugiau nei 14, duona – 7 proc. Pigo tik dar�ov�s, pvz., svog�nai ir pomidorai – apie tre�dal�. Gyventoj� perkam�j� gali� suma�ino ir pabrangusi šiluma bei išaugusios kuro kainos – dyzelinis kuras šiemet pabrango beveik 15 proc.

Me�t� nuo�spren�dis

Daušiški� kapin�s – duob�je

Šiauliams šiemet taip ir nepavyko �kurti naujos am�inyb�n iš�jusi�j� laidojimo vietos. Gink�n� kapin�se viet� laidoti met� pabaigoje nebeliko, tad �mon�s laidojami naikinant �ali�sias juostas, tarp med�i� ar vietose, kur med�iai buvo išrauti.

Nauj� miesto kapini� istorija pasid�jo dar 2009 m. ruden�. Tada Šiauli� miesto savivaldyb�s politikai susigin�ijo d�l paskolos, kuri b�t� panaudota kapin�ms reikalingai �emei iš priva�i� asmen� išpirkti, dyd�io. Iš prad�i� buvo ketinama imti

6 mln. Lt ilgalaik� paskol�, iš kurios apie 4,5 mln. Lt b�t� skirta kapini� �emei pirkti. U� tiek ketinta išpirkti apie 40 ha. Paskui tapo aišku, kad visai reikiamai �emei iš savinink� išpirkti reikia kur kas daugiau – 8,6 mln. Aistros dar labiau �kaito paaišk�jus, kad Daušiški� kaime net 11 ha nuosavyb�s teise priklaus� buvusio miesto mero G. Mikšio artimiesiems ir 6 ha iš to ploto pateko � kapin�ms išperkam� �emi� teritorij�. Vieno aro kaina ten buvo skai�iuojama nuo 1230 iki 1370 Lt, tad vien mero artimiesiems reik�jo išmok�ti per 800 t�kst. Lt.

Prieš 2010 m. Kal�das Šiauli� miesto savivaldyb� gavo galutin� ir neskund�iam� teismo sprendim�, kuris patenkino priva�i� asmen� skund� ir panaikino Daušiški� kaimo detal�j� plan�, nes kapin�ms numatyta daugiau �em�s, nei leid�iama teis�s aktuose. Šiauli� miesto savivaldyb�, rengdama detal�j� plan�, neatsi�velg� � 2009 m. kov� �sigaliojus� �statym�, kuriame nurodoma, jog kapin�s turi b�ti ne didesn�s nei 40 ha. Tuo metu �em� jau buvo išpirkta ir buvusiems jos savininkams jau buvo sumok�ta beveik 9 mln. Lt. Be reikalo, paaišk�jo, buvo išleista apie 3 mln. Lt.

Detal�j� kapini� plan� per teismus panaikino kaunietis. Jo �em� pateko � kapini� sanitarin� zon� ir jam nebuvo išmok�ta kompensacija, nors jo �em�, savininko teigimu, d�l tokios kaimynyst�s nuvert�jo. B�tent ši byla ir atskleid�, kad detalusis planas neatitinka �statym� reikalavim�, o suplanuota teritorija yra net 20 ha didesn�, nei leid�iama.

Teismo panaikintam detaliajam planui rengti buvo išleista daugiau nei 200 t�kst. Lt. Tiek j� reik�s ir rengiant nauj� plan�.

Iškilus viešumon, kad iš tuome�io miesto mero G. Mikšio artim�j� buvo išpirkta per 6 ha �em�s ir sumok�ta per 800 t�kst. Lt, G. Mikšys tur�jo reikal� su Vyriausi�ja tarnybin�s etikos komisija (VTEK). Pastaroji pripa�ino, kad G. Mikšys pa�eid� Vieš�j� ir priva�i� interes� derinimo valstybin�je tarnyboje �statymo reikalavimus, nes dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su savo šeima.

Dabartinis meras Justinas Sartauskas ir administracijos direktorius V. Damulevi�ius, lydimi Seimo nario Valentino Mazuronio, nuvyko � Seim�, kur Seimo Sveikatos reikal� komiteto narius band� �tikinti, kad b�tina �teisinti Daušiški� kapini� pa�eidimus, bet bals� dauguma nebuvo pritarta �teisinti �statym� pa�eidimus atgaline data.

Nei merui, nei administracijos direktoriui Seime taip ir nepavyko �tikinamai argumentuoti, kod�l nuo 30 ha per kelerius planavimo metus kapini� teritorija išsipl�t� iki 60 ha.

Išpirkt� sklyp� savininkai dabar tur�t� gr��inti pinigus savivaldybei. Taigi daugiau nei penkmet� trukusios nauj� kapini� paieškos gr��o � pradin� tašk�, nors joms išleisti milijonai.

Me�t� ne�lai�m�s

Susid�r� orlaiviai

Rugpj��io 30 dien�, atliekant suplanuot� treniruot�, susid�r� Lietuvos karini� oro paj�g� orlaivis L-39 ZA „Albatross“ ir Pranc�zijos naikintuvas „Mirage 2000C“. Avarijos metu buvo pa�eistos „Albatross“ l�ktuvo konstrukcijos, tod�l jis nukrito šalia R�kyvos e�ero ir apdeg�. Buvo pa�eista ir naikintuvo „Mirage“ viršutin� kilio dalis, liemens kair� pus� ir kairysis sparnas. Po susid�rimo orlaivis t�s� skryd� ir nut�p� Šiauli� kariniame aerodrome. Lietuvos orlaivio pilotai s�kmingai katapultavosi, v�liau juos � Karini� oro paj�g� Aviacijos baz� Šiauliuose išskraidino Karini� oro paj�g� paieškos ir gelb�jimo sraigtasparnis Mi-8.

L�ktuvo „Albatross“ juodoji skryd�i� d�� sudeg� per gaisr� l�ktuvui sudu�us, tod�l neišliko duomen� apie skryd�io parametrus. Bendradarbiaujant su Pranc�zijos gynybos ministerija, buvo išanalizuoti Pranc�zijos karinio orlaivio „Mirage“ skryd�io parametr� registravimo �rengini� duomenys.

Nustatyta, kad per treniruot� (dalyvavo Lietuvos lengvasis atakos l�ktuvas „Albatross“ ir du NATO oro policijos misij� atliekantys Pranc�zijos naikintuvai „Mirage“) „Albatross“ ir vienas iš naikintuv�, atlikdami orlaivio atpa�inimo bei gaudymo proced�ras ir dideliu grei�iu skrisdami grup�je, pavojingai suart�jo ir susid�r� ore. Tai �vyko tod�l, kad abiej� orlaivi� pilotai skirtingai interpretavo skryd�io eig�. Kadangi toki� pratim� metu orlaiviai paprastai skrenda labai arti vienas kito, net menkiausias tarpusavio veiksm� skirtumas tarp orlaivi� skrendant grup�je gali sukelti susid�rim�.

Komisijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad l�ktuvas „Albatross“ buvo parengtas skryd�iui pagal reikalavimus ir buvo techniškai tvarkingas. Taip pat konstatuota, kad orlaivi� pilotai laik�si nustatyt� proced�r� avarijos atveju.

Remiantis NATO susitarimu d�l karini� paj�g� statuso, �alos atlyginimo klausimas tarp Pranc�zijos ir Lietuvos nekeliamas. Pranc�zija yra viena aktyviausiai NATO oro policijos misijoje Baltijos valstyb�se dalyvaujan�i� šali�. Nuo NATO oro policijos misijos prad�ios 2004 m. Pranc�zijos kariai misij� vykd� tre�i� kart�.

Lietuvos kariuomen�s Karin�s oro paj�gos turi dviej� modifikacij� sraigtasparnius Mi-8: Mi-8MTV (Mi-17) ir Mi-8T, tris transportinius l�ktuvus C-27J „Spartan“, du transportinius l�ktuvus L-410 UVP „Turbolet“, du lengvuosius atakos l�ktuvus L-39 ZA, tris transportinius-keleivinius l�ktuvus An-2, vien� mokom�j� l�ktuv� JAK-18T ir du mokomuosius l�ktuvus JAK-52.

Siaut�jo uraganas

Liepos pabaigoje Šiauli� apskrityje siaut�s viesulas rov� ne tik elektros linijas, bet ir med�ius bei paminklus.

Radviliškio rajone viesulas siaut�jo Aukštelk� seni�nijoje. Kalnelio Gra�ioni�, Kaulini� ir �i�ron� kaimuose nupl�šti dviej� gyvenam�j� ir šeši� �kini� pastat� stogai, Alksnupi� kaime išversta apie 10 ha miško. Taip pat išvartyti paminklai vietos kapin�se, nupl�šti keturi gyvenam�j� nam� stogai, nukent�jo vietos �kininkai.

Gink�n� seni�nijoje viesulas nutrauk� aukštos �tampos elektros linijos laidus, tod�l laikinai buvo sutrik�s elektros tiekimas t�kstan�iams vartotoj�. Buvo smarkiai apgadinti Gink�n� �em�s �kio bendrov�s pastatai: dvi dar�in�s, karvid�, gara�ai ir juose buvusi �em�s �kio technika, kiti gamybiniai pastatai. Apgadinti ir bendrov�s „Egmila“ gamybiniai pastatai.

Nuo viesulo nukent�jo ir Gink�n� gyvenviet� bei jos gyventoj� sodybos: nupl�šti dviej� daugiabu�i� ir septyni� priva�i� nam� stogai, nuverstos kelios dar�in�s ir šiltnamiai, apgadinta keletas lengv�j� automobili�, išversta keliolika med�i�.

Spal� specialiai sudaryta komisija �vertino liepos m�nes� v�tros padarytus nuostolius ir nuo jos nukent�jusiems gyventojams išdalijo beveik 23 t�kst. lit�.

„Snoro“ bankrotas

Šiauli� mieste ir rajone d�l bankrutavusio banko „Snoras“ nukent�jo per 3000 pensijas gaunan�i� �moni� ir nema�ai �moni�. Lapkri�io viduryje vadovaudamasi Finansinio tvarumo �statymo nuostatomis, �pareigojan�iomis laiku imtis priemoni� u�tikrinti šalies finans� stabilum� ir siekdama apsaugoti ind�linink� l�šas, atsi�velgdama � Lietuvos banko išvadas ir si�lym� bei visuomen�s interesus, Vyriausyb� nutar� paimti visuomen�s poreikiams banko „Snoras“ akcijas. Banko nacionalizavimas pristabd� dalies �moni� veikl�, buvo �šaldytos gyventoj� santaupos. Manoma, kad tai tur�s �takos ir šalies ekonomikos augimui.

Gruod�io viduryje prad�jus mok�ti ind�li� draudimo išmokas gyventojams, šie suskubo � SEB‘�, kurio apgultis nesiliauja iki šiol – kas ryt� prie banko filial� išsirikiuoja eil�s �moni�.

Bankrutav�s „Snoro“ bankas sumenkino pilie�i� pasitik�jim� Lietuvos komerciniais bankais – j� visuomeninis reitingas smuko perpus, pastebimai sumenkindamas ir pasitik�jim� Lietuvos banku.

Me�t� sta�ty�bos

UAB „Ba�ny�ia“ veikla

Šiauli� rajono tarybos dauguma nusprend� pritarti Kry�i� kalno detaliojo plano koregavimo Šiauli� rajone, Meškui�i� seni�nijoje, Domant� kaime, koncepcijai. Taigi buvo sudarytos visos galimyb�s �ia statyti ba�ny�i�. 14 Tarybos nari� balsavo u�, keturi buvo prieš, kiti nebalsavo arba susilaik�.

Prieš tai atliktos apklausos, sulaukta Šiauli� vyskupijos kurijos nuomon�s – buvo teigiama, kad dauguma �moni� nor�t� ba�ny�ios prie Kry�i� kalno. Tarybos nariams buvo išplatintas ir ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus raštas, jie supa�indinti su kult�ros ministro Ar�no Gel�no, kit� šalies atsaking� pareig�n� nuomon�mis.

Ba�ny�ios prie Kry�i� kalno statyboms nepritar� dalis šiaulie�i�. Patariam�j� bals� turinti Kult�ros paveldo komisija steb�josi Šiauli� savivaldyb�s ir dvasinink� sprendimais, es� su ba�ny�ios atstovais kalb�ta dar prieš ketverius metus ir m�ginta juos �tikinti, kad ba�ny�ia šioje vietoje ir netinka, ir yra nereikalinga. Kry�i� kalnas, kaip išskirtin�s vert�s ir reikšm�s kompleksas, išimtine nuosavyb�s teise priklauso Lietuvai, o ne ba�ny�iai, tod�l, pasak paveldosauginink�, tur�t� b�ti išsaugota sakralin� šios vietos erdv� ir apgintas viešasis interesas.

Dešimt met� nerimstant aistroms d�l ba�ny�ios šalia Kry�i� kalno statyb�, buvo kei�iama ir galima jos vieta, ir dydis. Kult�ros paveldo departamentas teigia, kad neleido statyb� Kry�i� kalno teritorijoje, ta�iau negali j� u�drausti šalia, vizualin�s apsaugos zonoje, tod�l apribojo tokios ba�ny�ios aukšt� iki 8 metr� su kry�iumi. Atrodo, kad apetitas did�ja bevalgant ir tuo pasitenkinta nebus – atsirado nuomoni�, kad ba�ny�ia turi b�ti gerokai aukštesn� ir nereikia riboti architekt� fantazijos. Be to, anot Lietuvos piligrim� bendrijos, sakralini� pastat� kompleksas prie Kry�i� kalno tur�t� b�ti netgi ple�iamas, �inoma, nesugadinant Kry�i� kalno vizualumo ir sakralumo. U�sienio ir Lietuvos piligrimai laukia ir kit� jiems aktuali� statini�: didel� po�emin� ba�ny�ia leist� organizuoti prie Kry�i� kalno masinius renginius ir �iem�, be to, norima, kad aplink Kry�i� kaln� b�t� �rengtos Kry�iaus kelio stotys.

Kitas daug diskusij� tebekeliantis objektas – Šiauli� katedros pašon�je kylantis vyskupijos pastoracinis centras. Naujas pastatas statomas šalia katedros palei Til��s gatv�. Miesto bendruomen� nepatenkinta tuo, kad jis u�stoja katedr�, u�v�r� šalia jos esan�i� erdv�. Dviej� aukšt� su mansarda pastoracinio centro pastato aukštis sieks 12 metr�. Katedros aukštis iki kraigo yra 30 metr�.

Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis sak�, kad pastoracinis centras, kuriame �sikurt� šeimos, jaunimo, katechetikos, evangelizacijos centrai, jaunai Šiauli� vyskupijai yra b�tinas. Dabar tokie centrai veikia nuomojamose patalpose. � pastoracin� centr� tur�t� persikelti ir Šiauli� vyskupijos kurija. Vyskupas išreišk� vilt�, kad �kurtuv�s bus šven�iamos jau kit� ruden�.

Pastoracinio centro projekt� pristat�s vienas jo bendraautori� sak�, kad šio ploto u�statymas buvo numatytas ir detaliajame Šiauli� miesto plane. D�l statybos šalia katedros priekaišt� netur�jo ir paveldosaugininkai. Tai, kad nema�ai šiaulie�i� piktinasi d�l vykdom� statyb�, anot architekt�, yra normali �moni� reakcija � vykstan�ius poky�ius.

Me�t� pro�jek�tai

Rekonstruojamas kelias Radviliškis-Šiauliai

Baigtas pirmasis kelio Panev��ys-Šiauliai rekonstrukcijos etapas – Radviliškio aplinkkelio tiesimo ir modernizavimo darbai. Kelio ilgis 6,5 km. Bendra darb� vert� – 76,5 mln. Lt. Vien� did�iausi� Lietuvoje keli� A9 Panev��ys-Šiauliai rekonstruoti bendrov� „Šiauli� plentas“ prad�jo 2009 m. rugs�j�.
Kelyje �rengta pirmoji Lietuvoje dviej� eismo juost� „turbo“ �iedin� sankry�a – pats saugiausias ir pralaid�iausias vieno lygio sankry�os tipas. Šni�rai�i� sankry�oje �rengtas vienas did�iausi� Lietuvoje tunelini� viaduk� iš gofruot� lakšt� ant monolitini� betonini� pamat�. Be to, šioje sankry�oje �rengta po�emin� p�s�i�j� per�ja. Vietinius kelius, sodybas, dirbamus laukus jungia jungiamieji keliai, esantys abiejose magistral�s pus�se. Bendras j� ilgis šiame ruo�e – 10 km.
Daug d�mesio skirta ir aplinkosaugos priemon�ms: pakeisti šalia kelio esan�i� nam� langai, Šni�rai�iuose pastatyta akustin� triukšm� ma�inanti siena, varliagyviams apsaugoti �rengta metalin� tvorel� ir pan.

Naujas senasis viadukas

Šiauli� m. savivaldybei pasirašius sutart� su UAB „�emaitijos keliai“, buvo prad�tas rekonstruoti Til��s gatv�s viadukas. Bendrov� buvo �sipareigojusi u� 8,2 mln. Lt j� rekonstruoti iki ši� met� rugpj��io 31 d. Kad darbai vykt� grei�iau, darb� vykdytojas pasiraš� jungtin�s veiklos sutart� su šiauliške bendrove „Šiauli� plentas“ ir latvi� bendrove „Tilts“.
�gyvendinant projekt�, va�iuojamoji dalis buvo paplatinta iki keturi� eismo juost� (buvo tik dvi), suremontuota perdanga, �rengti deformaciniai pj�viai, p�stiesiems suremontuoti šalitil�iai su apšvietimu, laiptai.
1962 m. statyto viaduko remonto nebuvo galima atid�lioti. Jo danga d�l šal�io buvo sutr�kin�jusi, patek�s vanduo ir šaltis deformavo va�iuojam�j� kelio dal�, teko riboti eismo greit�. Paskutin� kart� viadukas buvo remontuotas 1990 m., tad klotos dangos terminas (12 m.) seniai buvo išsek�s.

Tebetvarkoma Talkšos pakrant�

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija prad�jo �gyvendinti projekt� „Šiauli� miesto Talkšos e�ero šiaurin�s dalies valymas ir prieig� sutvarkymas“. Projektas finansuojamas iš Europos regionin�s pl�tros fondo ir �kainotas daugiau nei 6 mln. lit�. Rangos darbus atlieka UAB „Pasvalio melioracija“, jungtin�s veiklos sutarties pagrindu veikianti su V� Vidaus vandens keli� direkcija.
�gyvendinant projekt�, 2011-2012 m. numatyta išvalyti e�erus jungian�i� pelk�, ištraukti e�ere nuskendusias statybinio ir kitokio lau�o liekanas bei šiukšles, iškirsti ir utilizuoti kr�mus tarpe�erio zonoje, sutvarkyti pakran�i� teritorij� pasitelkus daugiafunkces �emsiurbes, ekskavatorius ir kitus mechanizmus, pašalinant dal� grunto ir išvalant 10,3 ha e�ero ploto.
Tvarkomos ir Pr�delio prieigos. Senoji prie Pr�delio esanti gelb�jimo stotis šiemet visiškai pasikeit�. Pagal projekt� pastato rekonstrukcija gali kainuoti daugiau nei 600 t�kst. lit�. Savivaldyb�s administracijos vadovai nurodo, kad bus sutvarkytas ne tik pastatas, bet ir aplinka: �rengta tinklinio aikštel�, takai, apšvietimas ir papl�dimiai, bus nutiesti centralizuoti vandentiekio ir nuotek� tinklai.
Talkšos ir Pr�delio e�er� pakrant�s bei gelb�jimo stotis tvarkomos u� Europos S�jungos ir Šiauli� miesto savivaldyb�s pinigus. ES turizmo objekt� pl�trai skyr� milijon� lit�, savivaldyb� – 180 t�kst. lit�.

Vandentvarkos darbai

Mieste �gyvendinamas projektas „Vandens tiekimo ir nuotek� tvarkymo infrastrukt�ros pl�tra Šiauliuose“. Projekto tikslas – u�tikrinti viešai tiekiamo tinkamos kokyb�s geriamojo vandens ir tvarkom� nuotek� paslaug� pl�tr� Šiauli� mieste.
�gyvendinant pirm�j� projekto etap�, u� 44,45 mln. Lt (be PVM) buvo nutiesti nauji vandentiekio ir nuotek� tinklai Medelyno ir Kalniuko mikrorajonuose bei rekonstruotos trys esamos nuotek� perpumpavimo siurblin�s.�gyvendinant antr�j� projekto etap�, nauji vandentiekio ir nuotek� tinklai nutiesti Pabali� mikrorajone ir Til��s, Verduli�, Kanapi�, Giruli� gatvi� kvartale. Darb� vert� – 8,9 mln. Lt (be PVM). Statybos u�baigimo komisija spalio 6-11 d. �vertino rangov�s UAB „�emda“ atliktus tinkl� statybos darbus Pabali� mikrorajone ir pripa�ino, kad statyba baigta ir objektas yra tinkamas eksploatuoti.
Darbus bendrov� „�emda“ tur�jo baigti dar liep�, ta�iau u�dels�. Nuo spalio 1 d. bendrovei buvo prad�ti skai�iuoti delspinigiai.

Me�t� tau�py�mai

Miestas – kiauromis kišen�mis

2011-ieji Šiauliams gali baigtis su 7 mln. Lt skyle. Atlyginimams mok�ti l�š� jau neb�ra, o iš biud�eto išlaikom� �staig� darbuotojai netenka darbo.

Ši� met� biud�etas buvo apkarpytas beveik 20 mln. Lt. Nesurenkamas biud�etas, tad prognozuojama, kad tr�ks 7 mln. Lt planuot� pajam�. D�l šios prie�asties Savivaldyb�s ir jos išlaikom� �staig� specialistai atlyginim� u� gruod� sulauks tik saus�.

Vakar, gruod�io 29 d., paskutinis ši� met� Šiauli� miesto tarybos pos�dis virto pigiu spektakliu, o valdan�ioji koalicija, priimdama sprendimus, susijusius su taupymu, akivaizd�iai parod�, kad byra. Pirm� kart� per Šiauli� miesto tarybos gyvavimo istorij� pos�dis buvo nutrauktas, o miesto merui politikai negail�jo replik�, kad jis nevaldo situacijos.

Vakar svarstyti itin svarb�s miestui klausimai d�l mokestini� lengvat� sporto ir kult�ros r�m�jams, biud�eto taupymo, valstyb�s dotacij� perskirstymo. Politikai savo susiskaldym� parod� prieš pat priimdami klausim� d�l taupymo. Savivaldyb�s administracija planuoja suma�inti net 36 etatus. Dabar joje yra 276 etatai. Savivaldyb� planuoja atleisti sargus ir valytojus – 17 �moni�. Politikai susigin�ijo, ar taupoma ten, kur reikia. U� sprendimo projekt� ir koalicijos �sipareigojim� taupyti balsavo tik 14 iš 29 Tarybos nari�, 5 buvo prieš, 10 susilaik�. Pasigirdo replik�, kad koalicija kaišo sau pagalius � ratus, miesto meras kilus panikai paskelb� 10 minu�i� pertrauk�.

Po pertraukos Tarybos pos�dis buvo nutrauktas, nes politikai išsiskirst�. D�l sprendimo taupyti nustatant valstyb�s tarnautoj� ir darbuotoj� pagal darbo sutartis skai�i� susiskald� socialdemokrat� frakcija, Darbo partija. Koalicija pakriko, jos sudarytas taupymo planas nebegalioja. Po pertraukos Šiauli� miesto taryba pri�m� sprendim� d�l valstyb�s dotacij� perskirstymo, taip pat d�l Tarybos veiklos reglamento ir komitet�.

Met� pabaigoje paaišk�jo, kad miesto skola šiuo metu yra 130 mln. Bandydama gelb�ti miest� nuo bankroto, valdan�ioji koalicija pasiraš� moralin� susitarim�, kad biud�etin�s �staigos tur�s išgyventi 20-30 proc. ma�esn�mis pajamomis. Tikimasi sutaupyti 15-17 mln. Lt.

Nuo 2009 m. savivaldyb�s biud�eto pajam� rodiklius Finans� ministerija suma�ino 31 proc. Savivaldyb� savarankiškoms funkcijoms vykdyti gaudavo 161 mln. Lt, o kit�met gaus tik 108 mln. Tarybos nari� kanceliarin�s išmokos bus suma�intos vidutiniškai 30 proc.

Savivaldyb�s kontrol�s ir audito tarnyba kit�met skiriamas l�šas prival�s suma�inti 25 proc. Savivaldyb�s administracija tur�s sutaupyti 25 proc. l�š�.

Savivaldyb� šiemet investavo � miestui svarbius projektus, tod�l susidar� kreditinis �siskolinimas. Paskoloms gr��inti reik�s 15 mln. lit�.

Investicini� projekt�, finansuojam� ES l�šomis, atsisakyti neketinama. Jie bus �gyvendinami imant paskolas, biud�eto l�šos nebus naudojamos.

Kit�met ketinama tiesti dvira�i� takus, bus tvarkomos Talkšos e�ero prieigos, �rengiamos vaik� �aidim� aikštel�s, kuriamas Men� inkubatorius. Projektai bus �gyvendinami ES l�šomis, nors teks prisid�ti ir savivaldybei. Ketinama „�tilpti“ � pasiskolintus 10 mln., o Men� inkubatori� prad�ti statyti tik 2013 m.

Taupyti prival�s ir kult�ros, socialini� paslaug� bei švietimo �staigos.

Finans� ministerijos duomenimis, 2011 m. kovo 31 d. buvo praskolinta 41,6 proc. Šiauli� miesto biud�eto. Auditoriai nustat�, kad šiemet suplanuotos 163 mln. Lt �plaukos net 35,9 proc. viršija pagal Metodikos �statym� sudaryt� prognoz�, ir pripa�ino, kad tikrasis miesto biud�eto pajam� ir skol� santykis jau siekia net 84 proc. – bankroto riba seniai per�engta. Per�engtas ir skolinimosi limitas – savivaldyb�ms leid�iama 40 proc. riba.

Rugpj��io 25 d. Šiauli� miesto taryba buvo priversta pakeisti biud�et�. Per pusmet� nesurinkus beveik 9 mln. Lt pajam�, biud�eto pajamos buvo suma�intos 17 mln. – nuo 287 iki 266 mln. Išlaidos vis tiek liko didesn�s u� pajamas daugiau nei 20 mln. Lt.

�inoma, buvo sudarytas ir ma�inim� s�rašas – daugiau nei 20 punkt�. 11,5 mln. Lt suma�intos biud�eto pajamos iš gyventoj� pajam� mokes�io, nes jo nesurenkama daugiausia. Biud�etini� �staig� darbuotoj� l�šos u�mokes�iui suma�intos daugiau nei 24 mln. Lt.

Ketinamos sujungti mokyklos

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos komisija ruden� paskelb� savo verdikt� – ma��jant mokini�, ketinama u�daryti šešias miesto mokyklas. Permain� bendrojo lavinimo �staigose norima imtis, nes mieste 10 t�kst. suma��jo mokini�.

Savivaldyb�je sudaryta bendrojo ugdymo mokykl� tinklo pertvarkos laikinoji komisija pasi�l� nuo 2012 m. reorganizuoti tris mokyklas: Aukštabalio pradin� prijungti prie „Rasos“ progimnazijos, Dain� pradin� – prie Dain� progimnazijos, Dubijos pagrindin� – prie Salduv�s progimnazijos. Nuo 2013 m. si�loma Centro pradin� mokykl� prijungti prie Ragain�s progimnazijos, Liepori� pradin� – prie Gegu�i� progimnazijos, o „Saul�s“ pradin� – prie „Romuvos“ progimnazijos. Kiti mokykl� tinklo optimizavimo veiksmai b�t� numatyti ugdymo mokykl� tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrajame plane.

Pagal parengt� grafik� Savivaldyb�s atstovai vyko � mokyklas susitikti su j� bendruomen�mis. Nors mokykl� bendruomeni� nariai buvo kvie�iami aktyviai dalyvauti susitikimuose, mokykl� atstovai teig�, kad pertvarkos planai tarsi buvo slepiami nuo visuomen�s. Direktoriams netgi buvo nurodyta, kiek bendruomen�s nari� gali dalyvauti susitikimuose su miesto vald�ios atstovais, tiesa, v�liau leista ateiti visiems norintiems.

Nuskriaust�j� mokykl� bendruomen�se u�vir� aistros – kod�l b�tent jas ketinama prijungti prie kit� ugdymo �staig�? Pra�jus keliems m�nesiams, mokykl� bendruomen�se aistros d�l mokykl� sujungimo aprimo.

�luo�jant 2011-�j� aruo�dus � svar�biau�si �vy�kiai ir spren�di�mai

Povilas LUNG�, Oksana LAURUTYT�

„Premjeras sak�, kad po Jonini� gyvenimas pager�s, bet taip ne�vyko. Išgyvenome susikaupimo, racionali� sprendim� metus, kuriuos baigiame su ne�vykdytu biud�etu“, – sako Šiauli� miesto meras Justinas Sartauskas. Besibaigian�ius metus vald�ia vertina kaip sunki�, bet reikaling� sprendim� laikotarp�. Deja, ir kiti nebus lengvesni, nes � juos nukelti neatlikti darbai, o finansavimas ma�inamas kone tre�daliu.

Jubiliejin�s „Šiauli� dienos“, lydimos krepšinio �empionato nuotaik�, – vienas šviesesni� ir šventiškesni� ši� met� �sp�d�i� Šiauliuose, kaip ir miest� prieš tai nuspalvin�s tarptautinis festivalis „Saul�s �iedas“. Met� prad�ioje patvirtint� iki 306 mln. Lt išp�st� miesto biud�et� teko karpyti tris kartus, kiekvien�kart atimant dal� skirto finansavimo �staigoms, miestui tvarkyti, švietimui ir kult�rai, ma�inant darbuotoj� algas. Praeinan�ius metus ap�velgdami miesto vadovai suskai�iavo, kad jiems teko susprogdinti net 40 mln. Lt burbul� – tiek per didelio miesto i�do tik�tasi. Be to, teko u�baigti prad�tus projektus: renovuoti mokyklas, sen�j� miesto viaduk�, sutvarkyti Pr�delio papl�dim� ir Talkšos pakrant�. 2012-ieji ne�ada b�ti lengvesni: teks tes�ti pa�adus remontuoti gatves, �rengti išardytas vaik� �aidim� aikšteles, tvarkyti miesto parkus.

„Sunkiausias dalykas, kliuv�s prad�jus dirbti – mokykl� renovacija, – prieš pusmet� teig� meras. – Vaik� ma��ja, tod�l turime pagalvoti ir apie ma�iau mokykl�.“ Mero �od�iai �gijo k�n� – ruden� paskelbta apie ketinamas prijungti mokyklas, centralizuot� apsaugos paslaugos pirkim�, atsisakant sarg� etat� mokyklose ir lopšeliuose-dar�eliuose. Centralizuotos buhalteri� paslaugos atsisakyta suabejojus jos nauda. Išsaugoti ir vir�j� etatai, tiesa, pak�lus mokest� u� vaiko lopšelio-dar�elio mokest�, pabranginus pietus mokyklose.

Tad kokie gi buvo svarbiausi 2011-�j� �vykiai?

Savivaldybi� taryb� rinkimai ir naujasis meras

2011 m. vyko savivaldybi� taryb� rinkimai. Šiauli� mieste dalyvavo 36996 (39,43%) rinkim� teis� turintys pilie�iai. Lietuvos socialdemokrat� partija gavo 10 mandat� Taryboje, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 4, T�vyn�s s�junga-Lietuvos krikš�ionys demokratai – 4, Naujoji s�junga (socialliberalai) – 3, Darbo partija – 3, Liberal� ir centro s�junga – 3, Lietuvos Respublikos liberal� s�j�dis – 2 mandatus. Išrinkti patys save išsik�l� Art�ras Visockas ir Stasys Tum�nas.

Šiauli� rajone dalyvavo 15091 (39,59%) rinkim� teis� turintis pilietis. Lietuvos valstie�i� liaudinink� s�junga gavo 7 mandatus Taryboje, Lietuvos socialdemokrat� partija – 7, Darbo partija – 4, T�vyn�s s�junga-Lietuvos krikš�ionys demokratai – 3, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 2, Lietuvos Respublikos liberal� s�j�dis – 2 mandatus.

Baland�io 5 d. Šiauli� miesto savivaldyb�je �vyko pirmasis 2011-2015 m. kadencijos Tarybos pos�dis. Jo metu buvo išrinktas meras, patvirtintos mero pavaduotojos ir Administracijos direktorius. Pirm� kart� per 21-erius savivaldos istorijos metus Tarybos nariai tur�jo duoti priesaik�.
Slaptu balsavimu Šiauli� miesto meru išrinktas socialdemokratas Justinas Sartauskas. Taryba mero pavaduotojomis patvirtino partijos „Tvarka ir Teisingumas“ atstov� Daiv� Matonien� bei Darbo partijos nar� Danguol� Martinkien�. D. Matonien� vicemer�s pareigas eina jau antr� kadencij� iš eil�s, o D. Martinkien� dirbo buvusio mero G. Mikšio patar�ja. Administracijos direktoriaus pareigas eiti paskirtas konservatorius Vladas Damulevi�ius, pasibaigusi� kadencij� taip pat vadovav�s Savivaldyb�s administracijai.

Met� taupymai

Met� projektai

Met� statybos

Met� nelaim�s

Met� nuosprendis

Naujos išlaidos

Met� statistika

Met� galvapj�t�

Met� renginiai

Mokes�iai kit�met

�gy�ven�di�nant ES pro�jek�tus at�si�tik�ti�nu�m� ne�b��na?

Oksana LAURUTYT�

Kai kurios Šiauli� regiono savivaldyb�s nusipeln� ra�o ir sankcij�. Tokia fraz� lyg kaltinimas mesta Pakruojo, Joniškio, Akmen�s ir Kelm�s savivaldybi� atstovams u� tai, kad jie kone pras�iausiai šalyje �sisavina ES strukt�rini� fond� l�šas. Radviliškis, Šiauli� miestas ir rajonas �sisavina vidutiniškai pus� ES skiriam� l�š�, o Pakruojis – paskutinis šalyje, nes geba �sisavinti vos 9,5 proc. Regiono savivaldybi� atstovai netyli – �sisavinti l�šas trukdo nelankst�s ES si�lomi projektai ir netobulas vieš�j� pirkim� �statymas. ES atstovai argument� negirdi. Kod�l?

Šiauli� savivaldyb� giriama u� geb�jim� �sisavinti europines l�šas. Kelerius metus buvo tvarkomos Talkšos e�ero prieigos ir valomas pats e�eras, darbai bus t�siami ir kit�met.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

L�šos socialiniam b�stui – problemai „nupudruoti“

Gruod�io prad�ioje � Šiauli� regiono pl�tros tarybos pos�d� atvyk� Vidaus reikal� ministerijos Region� politikos departamento atstovai keliems rajon� vadovams buvo grie�ti. Pagyr� Radvilišk�, kuris 2007-2013 m. sugeb�jo �sisavinti net 60 proc. l�š�, bet bar� Pakruoj�, o Joniškiui, Kelmei ir Akmenei �ad�jo taikyti sankcijas.
Pagal regiono projekt� �gyvendinimo rezultatus Šiauli� miesto ir Radviliškio rajono savivaldyb�s pirmauja ne tik Šiauli� regione, bet ir gerokai lenkia šalies vidurk� pagal sudaryt� sutar�i� ir išmok�t� paramos l�š� procentin� dal�.
Iš viso Šiauli� regiono socialinei ir ekonominei pl�trai skatinti 2007-2013 m. laikotarpiu skiriama 209 mln. Lt ES ir valstyb�s biud�eto paramos pagal �vairi� institucij� administruojamas priemones. Pagal VRM administruojamas investicines priemones regionui tenka per 108 mln. Lt ES ir valstyb�s biud�eto paramos.
Joniškio ir Kelm�s savivaldybi� atstovai prastus rodiklius �sisavinant ES l�šas link� atmesti. Problema ta, kad šias l�šas galima panaudoti tik labai grie�tai, pagal atitinkamai si�lomus �gyvendinti projektus. Išties reikaling� projekt� regionams net nesi�loma, pavyzd�iui, neduodama l�š� socialiniam b�stui �emdirbiškuose rajonuose. rekonstruoti.
Anot Kelm�s rajono mero Kosto Arvasevi�iaus, panaudoti ES l�š� socialiniam b�stui rekonstruoti ne�manoma, nes n�ra toki� objekt� – mokykl�, bendrabu�i�, kuriuos b�t� galima rekonstruoti ir pritaikyti socialiniam b�stui. Šie pastatai jau seniau buvo sutvarkyti, tad ES l�šas teks gr��inti.
Kitas dalykas – mieste yra beprasmiška kurti socialin� b�st�. Pagal program� socialin� b�st� Kelm�s rajone galima rekonstruoti tik Kelm�je ir Tytuv�nuose. �k�lus socialiai remtinus �mones � suremontuotus butus, po pusme�io d�l skol� u� komunalinius patarnavimus šeimas tenka iškeldinti. Ir v�l tenka sukti galv�, k� su jais daryti.

Jei b�t� suteikta galimyb� kaimuose ES l�šomis rekonstruoti socialin� b�st�, šeimos gal�t� dar�uose dar�ovi� u�siauginti, galvij� laikyti, malkomis k�renti butus.
Joniškio rajono tarybos narys Eugenijus Butkus sako, jog rajonas labiau nor�t�, kad ES l�šas b�t� galima naudoti daugiabu�iams, kuriuose yra socialinis b�stas, renovuoti. Aps-kritai, �gyvendinant projektus, susijusius su socialiniu b�stu, norima daugiau lankstumo. Savivaldyb�s nori tur�ti galimyb� pasirinkti naudoti l�šas ten, kur labiausiai reikia. Vis d�lto daugiausia l�š� reik�t� skirti darbo vietoms kurti. Jei �mon�s tur�t� darbo, neprireikt� ir socialini� b�st�.
„Buvo rengiamas projektas �sisavinti 2 mln. lit� ir �agar�je renovuoti daugiabut�, kuriame yra 15 but�. Savivaldybei b�t� reik�j� prisid�ti 300 t�kst. lit�. Paskai�iavome, kad renovavus butus vieno j� kaina b�t� 200 t�kst. lit�. Mes u� tuos 300 t�kst., kuriais tur�tume prisid�ti, Joniškyje daugiau but� galime nupirkti. Renovuoti butus u� toki� kain� – absurdiška“, – teig� E. Butkus.
Tarybos nario teigimu, Joniškio meras Gediminas �epulis antradien� lank�si Vidaus reikal� ministerijoje ir der�josi, kad u� tas l�šas b�t� galima daugiabu�ius renovuoti.
Peršasi išvada, kad ES klerkai nenori matyti, jog Lietuvoje vis daug�ja skurstan�i� �moni�, kad d�l nedarbo vis daugiau šeim� neišgali prasimaitinti, išlaikyti b�sto. Kaip kitaip galima paaiškinti fakt�, jog duodant l�šas socialiniam b�stui jos skiriamos ne toms sritims, kurios realiai pad�t� ES pilie�iams, o toms, kurios tik „nupudruot�“ b�d� – j� pasl�pt�?

Viešieji pirkimai nuveja � teismus

Kita problema, su kuria susiduria regiono savivaldyb�s – viešieji pirkimai. Paskelbdamos konkurs� rangovui, savivaldyb�s priverstos nugal�toja skelbti t� �mon�, kuri pasi�lo ma�iausi� kain�. Neretai nugali �mon�s, kurios negeba nei kokybiškai, nei laiku atlikti darb�.
�domu tai, kad ma�iausi� kain� pasi�liusios �mon�s laimi konkursus vykdant kone visus projektus regione, o su darbais nesusitvarko. Savivaldyb�s su tokiomis �mon�mis �sivelia � teism� maratonus. Prad�ti darbai sustoja, projektai nevykdomi, tod�l pasipila galyb� problem�.
Pakruojo rajono tarybos narys Algirdas Vepštas sako, kad Vieš�j� pirkim� �statymas turi b�ti koreguojamas. Reikia sudaryti ir nepatikim� rangov� s�raš�. Jei �mon� laiku ne�vykd� �sipareigojim�, b�tina jai u�drausti dalyvauti konkursuose kelerius metus projektams atlikti. Juk jei �mog� meistrai nuvyl�, jis j� daugiau nekvie�ia dirbti. Ta�iau valstyb� leid�ia gaminti brok� ir nesilaikyti �sipareigojim� atliekant valstybinius u�sakymus net nepatikimoms ir ne kart� „pasišiukšlinusioms“ statyb� bendrov�ms.
Patik�jus darbus konkurse laim�jusiai ma�iausi� kain� pasi�liusiai �monei, kyla ir daugiau b�d�. Juk tos �mon�s darbuotojai u� darb� gauna ir itin ma�� alg�. Tai reiškia, kad valstybei mokes�i� forma gr��ta itin nedaug l�š�, o darbininkai yra nustekenami.
Vokietijoje, pavyzd�iui, konkursuose dalyvaujan�ios �mon�s privalo nurodyti, kokio dyd�io alga bus mokama darbuotojams, atliekantiems darbus. Latvijoje rengiant konkursus pasi�lyta darb� kaina n�ra svarbiausia – pirmiausia vertinama �mon�s darbuotoj� kvalifikacija, patikimumas.
Anot A. Vepšto, netobulas vieš�j� pirkim� �statymas – šalies b�da. Aplinkos ministerija ir Savivaldybi� asociacija tur�t� labiau akcentuoti š� klausim�, spr�sti problem�, kad savivaldyb�s su konkursus laim�jusiomis �mon�mis neatsidurt� teismuose ir projekt� �gyvendinimas ne�strigt� kelerius metus.

L�šos – ir problemini� teritorij� pl�trai

Nuomon�, kod�l laiku ne�sisavinamos l�šos ir kas trukdo jas �sisavinti, išsak� ir Šiauli� prekybos, pramon�s ir amat� r�m� vadovas bei savivaldyb�s tarybos narys Vidmantas Japertas. Jo teigimu, kartais parengta ir projekto vertintojams nusi�sta paraiška b�na vertinama metus ar net dvejus, nors teis�s aktai �pareigoja paraišk� �vertinti per m�nes�. D�l šios prie�asties savivaldyb�s laiku negauna l�š� projektams �gyvendinti, nukeliami darbai.Pakruojo rajono tarybos narys Algirdas Vepštas sako, kad šio miesto savivaldyb� niekaip negali „pramušti“ projekt� per agent�ras. Jau kone pusantr� met� yra �strig�s projektas d�l Pakruojo dvaro atstatymo, �sikišusi net prokurat�ra. „Labai ilgai trunka projekt� tikrinimas. Privalo per m�nes�, o vis paprašo papildyti, v�l tikrina – tvirtinimas u�sit�sia metus ar daugiau“, – sak� jis.Dar viena problema, kod�l savivaldyb�s nenori rengti kai kuri� projekt� ES finansavimui gauti – keistai suformuluoti si�lom� �gyvendinti projekt� pavadinimai, pavyzd�iui, „Problemini� teritorij� pl�tra“. „Mes nenorime pl�sti problemini� teritorij�“, – teig� V. Japertas.

Kompetencij� netr�ksta

Kod�l vienos regiono savivaldyb�s geba pasiimti ES �arstomus pinigus, o kitoms sekasi sunkiai? Kas kaltas – tinginyst�, netik� si�lomi projektai ar abejingas regiono savivaldybi� valdinink� po�i�ris?
Radviliškio savivaldyb� pagal ES l�š� �sisavinim� lyder� yra ne tik Šiauli� regione, bet ir šalyje. Rajono meras Antanas �epononis, dar prieš sulaikant STT pareig�nams, �tariant j� suk�iavimu ir dokument� klastojimu, „Šiauliai plius“ sak�, kad n�ra jokios paslapties, kod�l jiems sekasi.
„Reikia kiekvien� dien� kiekvien� savait� �vertinti nuveiktus darbus pagal grafik�. Šis procesas n�ra formalus, o organiškas ir gyvas. Jei koks nors darbas ar projektas nors savait� v�luoja, ieškome prie�asties, skatiname, raginame. Taip dirbame metodiškai kas savait�, kiekvienas dirba savo darb�“, – sak� jis.
A. �epononio nuomone, kompetencijos tikrai visiems pakanka, tik neretai b�tent jos tr�kumu ir dangstomasi. Juk jei pavyksta projekt� atiduoti v�liau, vadinasi, kompetencij� yra, tik ma�iau d�mesio tam darbui buvo skirta ar suveik� �mogiškasis faktorius.
„Kiekvien� pirmadien� per gamybinius susitikimus klausiu, koki� problem� d�l projekt� kilo. Joms iškilus, telkiame visas paj�gas, šaliname tr�kumus. Turi dirbti komanda, nes jei nematai visumos, jei kas nors pritingi, viskas sušlubuoja“, – sak� meras.
A. �epononio �sitikinimu, �gyvendinant ES projektus atsitiktinum� neb�na. Paslaptis – tik kruopštus darbas.

Id��e fi�xe: kaip at�si�jung�ti nuo �il�dy�mo sis�te�mos

Povilas LUNG�

Daugelis centralizuotai tiekiamos šilumos vartotoj� jau �ino, kiek jiems teks suploti u� lapkri�io m�nesio šildym�. Daugelis tikrai pagalvojo, kad ta s�skaita, atsi�velgiant � šilt� lapkrit�, ka�kod�l ne tokia jau ma�a. Daugelis turb�t pasvarst�, kad jau geriau nusipjauti radiatorius, nusipirkti „bur�uik�“, iškišti kamin�l� pro orlaid� ir k�rentis patiems – atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos.

Neteis�tai atsijung�, kiek galima grei�iau išmokite laiptin�je sutik� kaimyn� nustatyti „kiaul�s akis“, jei jie papriekaištaut� d�l išderintos namo šildymo sistemos ir išreikšt� nepasitenkinim� d�l visai nekaimynišk� savavališk� veiksm�.
Aurelijos Paulauskait�s nuotr.

Chuliganiškas planas

Pasirodo, atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galima labai paprastai. Tereikia „pagooglinti“... O ten – patarim� begal�. Pavyzd�iui, si�lomas toks veiksm� planas: pirmiausia reikia pranešti namo administratoriui, kad bute bus kei�iami radiatoriai arba tiesiog kad vienas iš j� prakiuro, tod�l norint j� suremontuoti reikia iš radiatori� sistemos išleisti skyst�. Tada nieko nelaukiant reikia juos visus nupjauti. Jei esate tvirtai nusprend� imtis tokio chuliganiško plano, kad v�liau nupjov� radiatorius negaištum�te laiko, prieš tai pasiruoškite med�iagas stovams apšiltinti ir tvarkingai pasl�pti po gipso kartonu. Jei reikia, elektros galingum� bute padidinkite iki 7 kW, �sirenkite elektrin� šildym� ir kaitintuv� karštam vandeniui paruošti. Tada registruotu laišku praneškite centralizuoto šildymo paslaug� teikian�iai bendrovei ir namo administratoriui (jei �steigta bendrija – pirmininkui), kad vamzd�iai yra nupjauti ir bute n�ra radiatori�, ir pareikalaukite, kad namo administratorius ar pirmininkas atvyk�s surašyt� akt�. Kartu atvyks ir paslaug� teikian�ios bendrov�s atstovas. Nuo akto surašymo momento butas yra oficialiai atjungtas nuo šildymo!

Aišku, tuoj pat gausite iš centralizuoto šildymo paslaug� teikian�ios bendrov�s grasinant� laišk�, kad esate atsakingas u� visas pasekmes ir t. t. Laiško pabaigoje bus parašyta, kad nuo akto surašymo momento butui nebus skai�iuojamas mokestis u� šildym�. Gali likti simbolinis mokestis u� bendro naudojimo patalp�, pavyzd�iui, laiptin�s, šildym�.

Be to, galite sulaukti skambu�io iš Energetikos inspekcijos ir gauti baud� u� šilumos vartojimo taisykli� pa�eidim�. Belieka tik�tis, kad inspekcija protokolo nesurašys per šešis m�nesius ir sueis senaties terminas.

Manote, kad šilum� tiekianti bendrov� ir toliau pateiks s�skaitas u� šildym�? Lietuvoje jau yra buv� atvej�, kai tokios bendrov�s nelaim�jo byl�, bandydamos skai�iuoti mokest� u� šilum� atsijungusiems butams, ta�iau teismas nusprend�, kad negalima reikalauti mok�ti u� nepatiekt� energij�, o patiekti ne�manoma, nes n�ra radiatori�. Juk niekas negali priversti vartotoj� vartoti jiems nereikaling� preki� ar paslaug�.

Štai taip patariama interneto svetain�se. Aišku, reik�t� kiek galima grei�iau išmokti laiptin�je sutikus kaimynus �jungti „kiaul�s akis“, jei jie papriekaištaus d�l išderintos namo šildymo sistemos ir išreikš nepasitenkinim� d�l visai nekaimynišk� savavališk� veiksm�.

Anot Tomos Grikštien�s, AB „Šiauli� energija“ atstov�s spaudai, ir pagal teisin� reglamentavim� (LR Šilumos �kio �statymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykl�s, LR Statybos �statymas ir kt.), ir pagal Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo praktik� civilin�se bylose (pvz., 2007-10-24 LAT nutartis civilin�je byloje Nr. 3K-7-359/2007) but� savininkams �tvirtinta teis� atjungti savo buto šildymo sistem� nuo bendros daugiabu�io namo šildymo sistemos, ta�iau �gyvendindami ši� teis� jie turi laikytis teis�s akt� nustatytos tvarkos. „LR Civiliniame kodekse nustatyta, kad draud�iama piktnaud�iauti savo teise, t. y. draud�iama �gyvendinti civilines teises tokiu b�du ir priemon�mis, kurios be teisinio pagrindo pa�eist� ar var�yt� kit� asmen� teises ar �statym� saugomus interesus ar daryt� �alos kitiems asmenims“, – sak� ji.

Min�tuose teis�s aktuose �tvirtinta ir nuostata, kad pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabu�io namo buto ar kit� patalp� šilumos vartojimo �renginiai pripa��stami atjungti tik nuo atjungimo akto ir susitarimo d�l šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip.

Šiaulie�iai taip pat nekvaili?

Kaip gi nutiko, kad name šildomas kas antras aukštas? Pasirodo, pirmame aukšte esan�ios patalpos nešildomos, nes nevyksta jokia komercin� veikla, o tre�io aukšto buto savininkai, anot paskambinusios moters, matyt, paskai�iav�, kad gyventi nuosavame name vaizdingoje vietoje u�miestyje ir dar išlaikyti tuš�i� but� miesto centre yra per brangu, taip pat grieb�si „plano chuligano“. Jie praneš� centralizuot� šildym� mieste tiekian�iai bendrovei „Šiauli� energija“, kad nori pasikeisti radiatorius. Davusiems leidim� ir v�liau atvykusiems priimti atlikt� darb� bendrov�s specialistams teko konstatuoti – surašyti akt�, kad seni radiatoriai nuimti, o nauji... neu�d�ti. „Šiauli� energija“, savaime suprantama, ir toliau siunt� s�skaitas u� šildym� buto savininkams, kurie jas tiesiog ignoravo. Susidarius nemenkai „skolai“, savininkai atsid�r� teisme. Ir pateik� dokument� – „Šiauli� energijos“ surašyt� akt�, kad radiatori� j� bute n�ra, vadinasi, paslauga neteikiama, taigi ir mokes�io u� šildym� mok�ti nereik�t�...

Bet kuris logiškai m�stantis šiaulietis supras, kad bendrov� šiuo atveju tikrai nuostoli� nepatirs – išdalys juos ant kit� mokes�i� mok�toj� pe�i�. Kas buvo nubaustas? Anot namo gyventojos – „kraštinis“ – nam� administruojanti UAB „M�s� butas“.

Kry�iaus keliai

„Monopolis yra monopolis. Valdinink� argumentas buvo tas, kad teršime or� miesto centre. Bet juk mes ir taip dujomis kasdien vanden� šildome – kiekviename bute yra po dujin� vandens šildytuv�. Nereik�jo nei didesnio diametro vamzd�i�, � senus kaminus buvo �d�ti nauji �d�klai. Atrodo, joki� kli��i� netur�jo b�ti, bet proced�ra u�truko kelerius metus“, – pasakojo namo gyventoja.

Varpo g. 17 namo gyventojai tuoj šv�s pergal� – po trej� met� bandymo pereiti prie autonominio šildymo beliko pasirašyti �rengini� pri�mimo akt�, kiti darbai jau atlikti.

Ta�iau ne visiems gyventojams tenka taip ilgai kovoti u� savo teis� � pigesn� šildym�. Gumbin�s g. 75 daugiabu�io namo savinink� bendrija savo tiksl� jau pasiek�. Kokia tokios greitos s�km�s formul�? Namas tiesiog yra paskutinis šildymo trasoje, turb�t tod�l „Šiauli� energijai“ nebuvo jokio skirtumo, kur u�sukti „kraniuk�“ – prieš nam� ar u� jo.

„Planuojame sutaupyti apie 30 proc. Aišku, labai daug investavome, – teig� namo bendrijos pirminink�. – S�skaitas u� šildym� ir „gyvatuko“ mokest� dabar paskai�iuojame patys.“

Komercini� patalp� nešildo?

VEI buvo gavusi prašymus, kuriuose informuojama apie daugiabu�io gyvenamojo namo Vilniaus g. 158 pirmame aukšte esan�i� negyvenam�j� patalp� atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos aplinkybes, prašoma patikrinti atjungimo teis�tum� ir paaiškinti galimas atjungimo pasekmes bei �tak� name likusiems centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams. K� gi VEI nustat�? Pasirodo, kai kurie atsijungimo iniciatori� veiksmai visiškai neatitiko Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykli� reikalavim�. Namo bendrojo naudojimo objektus administruojanti UAB „M�s� butas“ �statym� nustatyta tvarka neorganizavo namo bendrosios dalin�s nuosavyb�s savinink� susirinkimo, kurio metu jie tur�jo priimti sprendim� ir leisti pakeisti patalp� šildymo b�d� susirinkimo nutarimu aptartomis s�lygomis. Savivaldybei nebuvo pateiktas privalomas prašymas išduoti rašytin� pritarim� pastato paprastojo remonto projektui ir privalomais dokumentais ir atitinkamai taisykli� nustatyta tvarka nebuvo gautas Savivaldyb�s rašytinis pritarimas projektui.

Atsi�velgdama � nustatytas faktines aplinkybes VEI konstatavo, kad patalpos nuo centralizuoto šildymo atjungtos nesilaikant taisykli� nustatytos tvarkos. Akcentuojama, kad atjungimo iniciatoriai, teikdami prašym� Savivaldybei, privalo prid�ti nam� administruojan�ios bendrov�s pa�ym�, pagr�st� techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad d�l pakeisto buto ar kit� patalp� šildymo b�do bus nepa�eid�iamos ar pa�eid�iamos kit� daugiabu�io namo but� ir kit� patalp� savinink� teis�s ar teis�ti interesai.

Karas?

Kod�l Vilniaus g. 158 namo gyventojai taip pasipriešino pirmo aukšto patalp� savinink� u�ma�ioms atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos? Ogi d�l skaud�ios patirties. Pasirodo, vienas namo but� jau yra nuo sistemos atsijung�s. „Atsijung� tuomet Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos pirmininku buv�s Jonas Tru�inskas. Išgriov� lubas � pal�p�, laiptus �reng�. Šild�, kol gyveno.

Anot politiko A. Mockaus, nesutikti jam leisti šildytis elektra yra gyventoj� principo reikalas. „Man sako – kam kariauji? Aš nekariauju, aš esu okupuotas. Nupirkau �rang�, kuri kainavo apie 13 t�kstan�i�. T� �rang� dar reikia pakabinti, tai dar kainuos tris t�kstan�ius. Neturiu leidimo, – pasakoja Savivaldyb�s tarybos narys. – Jei gyventojams r�p�t� šildymas, jie vienaip ar kitaip eit� � kontakt�. Juk u� papildomas šildomas patalpas sutikau mok�ti pagal pat� did�iausi� koeficient�.“

Anot A. Mockaus, susitarti galima susirinkime, kitu atveju jis mato tik galimyb� kreiptis � teism�. „Gyventoj� aš atsiprašiau, nors nemanau, kad tai mano kalt�, tiesiog – pamoka, kad reikia patikrinti, ar viskas padaryta. Kita vertus, jei b��iau tikrin�s, b�t� sak�, kad kišuosi kaip Tarybos narys. Visk� buvau palik�s savo eigai. Maniau, kad �mon�s �ino, juk tokia grandin� negali suklysti“, – teig� jis.

Anot Lietuvos teisinink� draugijos Šiauli� skyriaus vicepirminink�s Egl�s Šimkevi�ien�s, 2010 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykl�s buvo pakeistos vartotojo naudai – leid�ia pakeisti šildymo b�d� pasitelkiant ekologiškas sistemas, ta�iau šildymo b�d� norintis pakeisti asmuo turi laikytis teis�s aktuose numatyt� reikalavim�. „Kita vertus, gyventojai neturi teis�s neleisti atsijungti, ta�iau jie turi nuspr�sti, kokiomis s�lygomis bus atsijungta, – sako ji. – Galima daryti išvad�, kad šiuo atveju ne visi dokumentai buvo pateikti – nebuvo laikytasi imperatyvi� teis�s norm�, aprašyt� taisykl�se. Savivaldyb� gal�jo prašym� atmesti. Tada atjungimo iniciatorius gal�jo kreiptis dar kart�, �vykd�s visus reikalavimus.“

Tre�iadienio vakar� Vilniaus g. 158 namo laiptin�je �vyko susirinkimas, kuris pagal taisykles tur�jo b�ti organizuotas gerokai anks�iau. Namo gyventoj� teigimu, jis buvo labiau panašus � bendrov�s „Nordlita“ produkcijos pristatym�. Tos pa�ios, kuri projektavo A. Mockui priklausan�i� pirmo aukšto patalp� šildymo sistem�.

Pagrasinus vieni kitiems teismais, buvo prieita bendra nuomon�, kad ne�vykdyti visi inspekcijos reikalavimai, tod�l balsavimas d�l pirmo aukšto atjungimo nuo šildymo buvo atid�tas.

AB „Šiauli� energija“ nerenka detalios informacijos, kiek gyventoj� atsijungia nuo centralizuoto šildymo.

Andriaus Tverijono nuotr.

Kokioje zonoje gyvenate?

Paklausta, kiek nam� ar gyventoj� pastaruoju metu atsijung� nuo centralizuoto šildymo sistemos, bendrov�s atstov� spaudai teig�, kad tokia informacija �mon�s n�ra renkama. Ji patar� kreiptis � Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyri�, deja, jo specialistas taip pat negal�jo suteikti tokios informacijos. O gal ji nepatogi šildymo paslaug� teikian�iai bendrovei ir valdininkams?

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Juozas Varapnickas apie atsijungusi�j� statistik� negal�jo pasakyti nieko, nes „niekas neskai�iuoja toki� dalyk�“. Kad vis daugiau gyventoj� pageidauja atsijungti nuo centralizuoto šildymo, specialistas taip pat negal�jo patvirtinti, nes n�ra statistikos. „Per ketverius metus, kiek dirbu Savivaldyb�je, pasteb�jau, kad prašym� leisti atsijungti pagaus�ja pasibaigus šildymo sezonui, ta�iau kad tai did�janti tendencija – negal��iau pasakyti. Tokiam �ingsniui gali ry�tis tik labai daug kantryb�s turintys �mon�s, kadangi proced�ra yra ilga ir da�niausiai varginanti. Tiesa, vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad teis�s akt�, reglamentuojan�i� atsijungimo proces�, nuostatos sudaro gerokai paprastesnes ir lengvesnes s�lygas atsijungti, naudojant �ali�j� energij�“, – teig� jis.

Pabaigoje nor�t�si u�tarti visus tuos, kurie suk�stais dantimis apmoka s�skaitas u� šildym�. Kita vertus, nor�t�si u�tarti ir centralizuot� šildym�. Nuosav� gyvenam�j� nam� gyventojai tikrai nepaneigs, kad �sivyravus šaltiems dr�gniems orams j� gyvenamuosiuose rajonuose tvyro smogas, tad galima teigti, kad centralizuotas šildymas yra gana ekologiškas. Ir kaip centralizuotai teikiama paslauga tur�t� b�ti gana pigi, nors pa�velgus � s�skaitas tokia neatrodo.

Id��e fi�xe: kaip at�si�jung�ti nuo �il�dy�mo sis�te�mos

Povilas LUNG�

Chuliganiškas planas

Naršant interneto tyruose, galima rasti �vairi� patarim�, kaip atsijungti nuo šildymo sistemos. Patariama apsišarvuoti kantrybe, nes ši proced�ra gali u�trukti kelerius metus, arba si�loma tai padaryti papras�iausiai gudraujant ir pa�eid�iant �statymus. Kaip?
Pasirodo, atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galima labai paprastai. Tereikia „pagooglinti“... O ten – patarim� begal�. Pavyzd�iui, si�lomas toks veiksm� planas: pirmiausia reikia pranešti namo administratoriui, kad bute bus kei�iami radiatoriai arba tiesiog kad vienas iš j� prakiuro, tod�l norint j� suremontuoti reikia iš radiatori� sistemos išleisti skyst�. Tada nieko nelaukiant reikia juos visus nupjauti. Jei esate tvirtai nusprend� imtis tokio chuliganiško plano, kad v�liau nupjov� radiatorius negaištum�te laiko, prieš tai pasiruoškite med�iagas stovams apšiltinti ir tvarkingai pasl�pti po gipso kartonu. Jei reikia, elektros galingum� bute padidinkite iki 7 kW, �sirenkite elektrin� šildym� ir kaitintuv� karštam vandeniui paruošti. Tada registruotu laišku praneškite centralizuoto šildymo paslaug� teikian�iai bendrovei ir namo administratoriui (jei �steigta bendrija – pirmininkui), kad vamzd�iai yra nupjauti ir bute n�ra radiatori�, ir pareikalaukite, kad namo administratorius ar pirmininkas atvyk�s surašyt� akt�. Kartu atvyks ir paslaug� teikian�ios bendrov�s atstovas. Nuo akto surašymo momento butas yra oficialiai atjungtas nuo šildymo!
Aišku, tuoj pat gausite iš centralizuoto šildymo paslaug� teikian�ios bendrov�s grasinant� laišk�, kad esate atsakingas u� visas pasekmes ir t. t. Laiško pabaigoje bus parašyta, kad nuo akto surašymo momento butui nebus skai�iuojamas mokestis u� šildym�. Gali likti simbolinis mokestis u� bendro naudojimo patalp�, pavyzd�iui, laiptin�s, šildym�.
Be to, galite sulaukti skambu�io iš Energetikos inspekcijos ir gauti baud� u� šilumos vartojimo taisykli� pa�eidim�. Belieka tik�tis, kad inspekcija protokolo nesurašys per šešis m�nesius ir sueis senaties terminas.
Manote, kad šilum� tiekianti bendrov� ir toliau pateiks s�skaitas u� šildym�? Lietuvoje jau yra buv� atvej�, kai tokios bendrov�s nelaim�jo byl�, bandydamos skai�iuoti mokest� u� šilum� atsijungusiems butams, ta�iau teismas nusprend�, kad negalima reikalauti mok�ti u� nepatiekt� energij�, o patiekti ne�manoma, nes n�ra radiatori�. Juk niekas negali priversti vartotoj� vartoti jiems nereikaling� preki� ar paslaug�.
Štai taip patariama interneto svetain�se. Aišku, reik�t� kiek galima grei�iau išmokti laiptin�je sutikus kaimynus �jungti „kiaul�s akis“, jei jie papriekaištaus d�l išderintos namo šildymo sistemos ir išreikš nepasitenkinim� d�l visai nekaimynišk� savavališk� veiksm�.
Anot Tomos Grikštien�s, AB „Šiauli� energija“ atstov�s spaudai, ir pagal teisin� reglamentavim� (LR Šilumos �kio �statymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykl�s, LR Statybos �statymas ir kt.), ir pagal Lietuvos Aukš�iausiojo Teismo praktik� civilin�se bylose (pvz., 2007-10-24 LAT nutartis civilin�je byloje Nr. 3K-7-359/2007) but� savininkams �tvirtinta teis� atjungti savo buto šildymo sistem� nuo bendros daugiabu�io namo šildymo sistemos, ta�iau �gyvendindami ši� teis� jie turi laikytis teis�s akt� nustatytos tvarkos. „LR Civiliniame kodekse nustatyta, kad draud�iama piktnaud�iauti savo teise, t. y. draud�iama �gyvendinti civilines teises tokiu b�du ir priemon�mis, kurios be teisinio pagrindo pa�eist� ar var�yt� kit� asmen� teises ar �statym� saugomus interesus ar daryt� �alos kitiems asmenims“, – sak� ji.
Min�tuose teis�s aktuose �tvirtinta ir nuostata, kad pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabu�io namo buto ar kit� patalp� šilumos vartojimo �renginiai pripa��stami atjungti tik nuo atjungimo akto ir susitarimo d�l šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip.

Šiaulie�iai taip pat nekvaili?

Gudragalvi�, pasinaudojusi� tokiu pat ar panašiu planu, yra ir m�s� mieste. Savaitraš�io „Šiauliai plius“ redakcijai paskambinusi šiauliet� steb�josi nam� šildymo ypatumais. Anot jos, Til��s gatv�je centre esan�io namo pirmas aukštas nešildomas, antras šildomas, tre�ias nešildomas, ketvirtas v�l šildomas, o penktas – pal�p� – v�l nešildomas. „M�s� namas – kaip sluoksniuotas pyragas, tik tie sluoksniai greitai pel�siu pasidengs“, – pasakojo moteris.
Kaip gi nutiko, kad name šildomas kas antras aukštas? Pasirodo, pirmame aukšte esan�ios patalpos nešildomos, nes nevyksta jokia komercin� veikla, o tre�io aukšto buto savininkai, anot paskambinusios moters, matyt, paskai�iav�, kad gyventi nuosavame name vaizdingoje vietoje u�miestyje ir dar išlaikyti tuš�i� but� miesto centre yra per brangu, taip pat grieb�si „plano chuligano“. Jie praneš� centralizuot� šildym� mieste tiekian�iai bendrovei „Šiauli� energija“, kad nori pasikeisti radiatorius. Davusiems leidim� ir v�liau atvykusiems priimti atlikt� darb� bendrov�s specialistams teko konstatuoti – surašyti akt�, kad seni radiatoriai nuimti, o nauji... neu�d�ti. „Šiauli� energija“, savaime suprantama, ir toliau siunt� s�skaitas u� šildym� buto savininkams, kurie jas tiesiog ignoravo. Susidarius nemenkai „skolai“, savininkai atsid�r� teisme. Ir pateik� dokument� – „Šiauli� energijos“ surašyt� akt�, kad radiatori� j� bute n�ra, vadinasi, paslauga neteikiama, taigi ir mokes�io u� šildym� mok�ti nereik�t�...
Bet kuris logiškai m�stantis šiaulietis supras, kad bendrov� šiuo atveju tikrai nuostoli� nepatirs – išdalys juos ant kit� mokes�i� mok�toj� pe�i�. Kas buvo nubaustas? Anot namo gyventojos – „kraštinis“ – nam� administruojanti UAB „M�s� butas“.

Kry�iaus keliai

Gyventojams ar j� bendrijoms, norin�ioms atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos, kartais tenka nueiti kry�iaus kelius, kad pasiekt� savo tiksl�. Varpo g. 17 namo gyventojai net trejus metus myn� �vairi� valdinink� slenks�ius, kad namui b�t� leista šildytis autonomiškai. Atrodo, nieko sud�tingo netur�jo b�ti – 1957 m. statytame name seniau netgi buvo k�renta malkomis, yra kaminai, vamzd�iai – taip pat tinkamo diametro, tod�l atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos netur�jo b�ti sud�tinga. „Sud�tinga“ pasirod� valdininkams, galb�t papras�iausiai nenorintiems to namo atjungti. Kod�l? Galb�t vadovaujamasi posakiu, kad „blogas“ pavyzdys yra u�kre�iamas ir gyventojai, pajut� autonominio šildymo naud�, puls masiškai atsijungti nuo sistemos, centralizuoto šildymo paslaug� mieste teikianti bendrov� patirs nuostoli� ir t. t.
„Monopolis yra monopolis. Valdinink� argumentas buvo tas, kad teršime or� miesto centre. Bet juk mes ir taip dujomis kasdien vanden� šildome – kiekviename bute yra po dujin� vandens šildytuv�. Nereik�jo nei didesnio diametro vamzd�i�, � senus kaminus buvo �d�ti nauji �d�klai. Atrodo, joki� kli��i� netur�jo b�ti, bet proced�ra u�truko kelerius metus“, – pasakojo namo gyventoja.
Varpo g. 17 namo gyventojai tuoj šv�s pergal� – po trej� met� bandymo pereiti prie autonominio šildymo beliko pasirašyti �rengini� pri�mimo akt�, kiti darbai jau atlikti.
Ta�iau ne visiems gyventojams tenka taip ilgai kovoti u� savo teis� � pigesn� šildym�. Gumbin�s g. 75 daugiabu�io namo savinink� bendrija savo tiksl� jau pasiek�. Kokia tokios greitos s�km�s formul�? Namas tiesiog yra paskutinis šildymo trasoje, turb�t tod�l „Šiauli� energijai“ nebuvo jokio skirtumo, kur u�sukti „kraniuk�“ – prieš nam� ar u� jo.
„Planuojame sutaupyti apie 30 proc. Aišku, labai daug investavome, – teig� namo bendrijos pirminink�. – S�skaitas u� šildym� ir „gyvatuko“ mokest� dabar paskai�iuojame patys.“

Komercini� patalp� nešildo?

Daug komercini� patalp� miesto centre naudojasi autonominiu šildymu. Esant sunkme�iui, kai kurios iš j� tiesiog stovi tuš�ios nešildomos. Virš j� esan�i� but� gyventojams tenka šalti. Išsigand�, kad taip nenutikt� ir jiems, kad neb�t� išbalansuota namo šildymo sistema ir kad nepadid�t� mokestis u� šildym�, Vilniaus g. 158 namo gyventojai puol� priešintis patalp�, esan�i� pirmame aukšte, savinink� u�ma�ioms šildytis elektra. Atrodo, kad pirmo aukšto patalp� savininkas Šiauli� miesto tarybos narys socialdemokratas Arvydas Mockus visk� dar� teis�tai, ta�iau Valstybin�s energetikos inspekcijos Šiauli� skyrius (toliau – VEI) nustat� pa�eidim�.
VEI buvo gavusi prašymus, kuriuose informuojama apie daugiabu�io gyvenamojo namo Vilniaus g. 158 pirmame aukšte esan�i� negyvenam�j� patalp� atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos aplinkybes, prašoma patikrinti atjungimo teis�tum� ir paaiškinti galimas atjungimo pasekmes bei �tak� name likusiems centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams. K� gi VEI nustat�? Pasirodo, kai kurie atsijungimo iniciatori� veiksmai visiškai neatitiko Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykli� reikalavim�. Namo bendrojo naudojimo objektus administruojanti UAB „M�s� butas“ �statym� nustatyta tvarka neorganizavo namo bendrosios dalin�s nuosavyb�s savinink� susirinkimo, kurio metu jie tur�jo priimti sprendim� ir leisti pakeisti patalp� šildymo b�d� susirinkimo nutarimu aptartomis s�lygomis. Savivaldybei nebuvo pateiktas privalomas prašymas išduoti rašytin� pritarim� pastato paprastojo remonto projektui ir privalomais dokumentais ir atitinkamai taisykli� nustatyta tvarka nebuvo gautas Savivaldyb�s rašytinis pritarimas projektui.
Atsi�velgdama � nustatytas faktines aplinkybes VEI konstatavo, kad patalpos nuo centralizuoto šildymo atjungtos nesilaikant taisykli� nustatytos tvarkos. Akcentuojama, kad atjungimo iniciatoriai, teikdami prašym� Savivaldybei, privalo prid�ti nam� administruojan�ios bendrov�s pa�ym�, pagr�st� techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad d�l pakeisto buto ar kit� patalp� šildymo b�do bus nepa�eid�iamos ar pa�eid�iamos kit� daugiabu�io namo but� ir kit� patalp� savinink� teis�s ar teis�ti interesai.

Karas?

Dabar bute gyvenanti moteris nešildo. Buvau nu�jusi, tai elektrin� šildytuv� �sijungusi, dviem chalatais apsirengusi. Kartais �idin� u�sikuria. Ir A. Mockus pirmo aukšto naktimis tikrai nešildys, – teig� namo gyventoja. – Netur�tume po vien� atsijungti. Taip tik išbalansuosime šildymo sistem�. Kit�met planavome atsijungti, b�t� visi skaitiklius susid�j�. Mes ne prieš namo restauravim�, tvarkym�, tik reikia atsi�velgti � kitus.“
Anot politiko A. Mockaus, nesutikti jam leisti šildytis elektra yra gyventoj� principo reikalas. „Man sako – kam kariauji? Aš nekariauju, aš esu okupuotas. Nupirkau �rang�, kuri kainavo apie 13 t�kstan�i�. T� �rang� dar reikia pakabinti, tai dar kainuos tris t�kstan�ius. Neturiu leidimo, – pasakoja Savivaldyb�s tarybos narys. – Jei gyventojams r�p�t� šildymas, jie vienaip ar kitaip eit� � kontakt�. Juk u� papildomas šildomas patalpas sutikau mok�ti pagal pat� did�iausi� koeficient�.“
Anot A. Mockaus, susitarti galima susirinkime, kitu atveju jis mato tik galimyb� kreiptis � teism�. „Gyventoj� aš atsiprašiau, nors nemanau, kad tai mano kalt�, tiesiog – pamoka, kad reikia patikrinti, ar viskas padaryta. Kita vertus, jei b��iau tikrin�s, b�t� sak�, kad kišuosi kaip Tarybos narys. Visk� buvau palik�s savo eigai. Maniau, kad �mon�s �ino, juk tokia grandin� negali suklysti“, – teig� jis.
Anot Lietuvos teisinink� draugijos Šiauli� skyriaus vicepirminink�s Egl�s Šimkevi�ien�s, 2010 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykl�s buvo pakeistos vartotojo naudai – leid�ia pakeisti šildymo b�d� pasitelkiant ekologiškas sistemas, ta�iau šildymo b�d� norintis pakeisti asmuo turi laikytis teis�s aktuose numatyt� reikalavim�. „Kita vertus, gyventojai neturi teis�s neleisti atsijungti, ta�iau jie turi nuspr�sti, kokiomis s�lygomis bus atsijungta, – sako ji. – Galima daryti išvad�, kad šiuo atveju ne visi dokumentai buvo pateikti – nebuvo laikytasi imperatyvi� teis�s norm�, aprašyt� taisykl�se. Savivaldyb� gal�jo prašym� atmesti. Tada atjungimo iniciatorius gal�jo kreiptis dar kart�, �vykd�s visus reikalavimus.“
Tre�iadienio vakar� Vilniaus g. 158 namo laiptin�je �vyko susirinkimas, kuris pagal taisykles tur�jo b�ti organizuotas gerokai anks�iau. Namo gyventoj� teigimu, jis buvo labiau panašus � bendrov�s „Nordlita“ produkcijos pristatym�. Tos pa�ios, kuri projektavo A. Mockui priklausan�i� pirmo aukšto patalp� šildymo sistem�.
Pagrasinus vieni kitiems teismais, buvo prieita bendra nuomon�, kad ne�vykdyti visi inspekcijos reikalavimai, tod�l balsavimas d�l pirmo aukšto atjungimo nuo šildymo buvo atid�tas.

Kokioje zonoje gyvenate?

Anot AB „Šiauli� energija“ atstov�s spaudai Tomos Grikštien�s, miestas yra padalytas � tam tikras zonas, kuriose numatytas tik tam tikro pob�d�io šildymas. Vienose zonose galimas tik centralizuotas šildymas, kitose – pasirinktinai. „�aliuoju b�du, pavyzd�iui, elektra, norintys šildytis �mon�s turi daugiau galimybi� atsijungti nuo centralizuotos sistemos. Dujos n�ra ekologiškiausias b�das šildytis, nes teršiama aplinka“, – sak� ji.
Paklausta, kiek nam� ar gyventoj� pastaruoju metu atsijung� nuo centralizuoto šildymo sistemos, bendrov�s atstov� spaudai teig�, kad tokia informacija �mon�s n�ra renkama. Ji patar� kreiptis � Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyri�, deja, jo specialistas taip pat negal�jo suteikti tokios informacijos. O gal ji nepatogi šildymo paslaug� teikian�iai bendrovei ir valdininkams?
Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Juozas Varapnickas apie atsijungusi�j� statistik� negal�jo pasakyti nieko, nes „niekas neskai�iuoja toki� dalyk�“. Kad vis daugiau gyventoj� pageidauja atsijungti nuo centralizuoto šildymo, specialistas taip pat negal�jo patvirtinti, nes n�ra statistikos. „Per ketverius metus, kiek dirbu Savivaldyb�je, pasteb�jau, kad prašym� leisti atsijungti pagaus�ja pasibaigus šildymo sezonui, ta�iau kad tai did�janti tendencija – negal��iau pasakyti. Tokiam �ingsniui gali ry�tis tik labai daug kantryb�s turintys �mon�s, kadangi proced�ra yra ilga ir da�niausiai varginanti. Tiesa, vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad teis�s akt�, reglamentuojan�i� atsijungimo proces�, nuostatos sudaro gerokai paprastesnes ir lengvesnes s�lygas atsijungti, naudojant �ali�j� energij�“, – teig� jis.
Pabaigoje nor�t�si u�tarti visus tuos, kurie suk�stais dantimis apmoka s�skaitas u� šildym�. Kita vertus, nor�t�si u�tarti ir centralizuot� šildym�. Nuosav� gyvenam�j� nam� gyventojai tikrai nepaneigs, kad �sivyravus šaltiems dr�gniems orams j� gyvenamuosiuose rajonuose tvyro smogas, tad galima teigti, kad centralizuotas šildymas yra gana ekologiškas. Ir kaip centralizuotai teikiama paslauga tur�t� b�ti gana pigi, nors pa�velgus � s�skaitas tokia neatrodo.

Tau�po�me ri�zi�kuo�da�mi su�si�rgti?

Povilas LUNG�

Dabar madinga taupyti. Tai daroma visur – biud�etin�se �staigose, priva�iose �mon�se, parduotuv�se ir net namie. Tik ar visada taupumas duoda laukiam� rezultat�? Kartais jis gali kainuoti netgi gyvyb�.

Nustato ma�esn� temperat�r�

Savaitraš�io „Šiauliai plius“ redakcijai paskambin� daugiabu�i� gyventojai teig�, kad naktimis, paprastai po vidurnak�io, iš �iaupo b�ga v�sesnis vanduo. „Sugalvojau po dvyliktos pal�sti po dušu ir buvau nemaloniai nustebintas, kai besiprausiant vietoj mano nustatyto v�saus �m� b�gti visai šaltas vanduo. Pasukin�j�s „kraniukus“ supratau, kad gerokai suma��jo karšto vandens temperat�ra“, – telefonu pasakojo šiaulietis.

Vieno daugiabu�io savinink� bendrijos pirmininkas patvirtino, kad name nuo 24 iki 5 val. ryto tiekiamas v�sesnis vanduo. „Naktimis b�ga 45 laipsni� temperat�ros vanduo, o dienomis – 50, – teig� jis. – Ne aš taip sugalvojau, o namo gyventojai nusprend�. Stengiam�s taupyti kur tik galime.“

Kitos bendrijos pirminink� teig� karšto vandens temperat�ros nereguliuojanti – nusta�iusi 48°C. „Jei nustaty�iau daugiau, tai rankas nusiplikytum�te. Vasar� dar labiau suma�inu temperat�r� – praustis šilumos u�tenka. Daug bendrij� taip daro, nesame mes išskirtiniai“, – sak� ji.

Deja, toks taupymo b�das suk�l� gyventoj� nepasitenkinim� – jie mano esantys apgaudin�jami ir tikina, kad teikiama prastos kokyb�s paslauga. „Niekaip nesuprantu, k� jie ten taupo, nes karšto vandens kaina yra nustatyta visam miestui vienoda, tai kod�l aš tada u� drungn� vanden� turiu mok�ti tiek pat?“ – pyko savaitraš�io redakcijai paskambin�s šiaulietis.

Anot daugiabu�i� pirminink�, suma�inus karšto vandens temperat�r�, sutaupoma šilumos energija. „Suma�indami temperat�r�, sunaudojame ma�iau energijos karštam vandeniui paruošti. Kadangi �iem� „gyvatuko“ mokestis visiems vienodas, tai sumokame u� šildym� ma�iau, o vasar� „gyvatuko“ mokestis b�na ma�esnis. Nors kubinis metras vandens kainuoja ir tiek pat, sutaupoma kitur, – teigia jie. – Jei kas nors abejoja viso to nauda, tegul pareikalauja iš „Šiauli� energijos“, kad patiekt� namui 60 laipsni� karš�io vanden�, ir tegul tada pasi�i�ri � s�skait�.“

Gyventojai patys da�nai nusprend�ia, kad name b�t� tiekiamas v�sesnis vanduo, n� nepagalvodami, kad gali u�sikr�sti mirtina liga legionelioze.

Saskia MASSINK nuotr.

Sukelia mirtin� lig�

Drungnas vanduo duše ne tik sukelia diskomfort�. Pagrindin� problema, kuri gali kilti d�l netinkamos centralizuotai tiekiamo vandens temperat�ros, anot J�rat�s Karalevi�ien�s, Šiauli� visuomen�s sveikatos centro Visuomen�s sveikatos saugos skyriaus ved�jos, yra tikimyb� susirgti legionelioze.

Spalio m�nes� legionelioz� diagnozuota 38-eri� met� kaunietei. Jos buto vonioje visuomen�s sveikatos specialistai aptiko legioneli�, ta�iau negalima tvirtinti, kad moteris u�sikr�t� b�tent savo namuose, nes jos lig� suk�l� kitos grup�s bakterijos, nei rastos atlikus susirgusios moters buto vandens tyrimus.

Kur moteris u�sikr�t� liga, vos nesibaigusia mirtimi, epidemiologai nenustat�, bet atlik� vandens tyrim� jie akcentavo, kad moters butui, kuris yra

12-ame aukšte, tiekiamas netinkamos, t. y. �emesn�s temperat�ros vanduo.

Idealios s�lygos daugintis

„Palankiausia vandens temperat�ra legionel�ms daugintis yra 20-45°C. Vandentiekio vandens temperat�ra turi neleisti legionel�ms daugintis: šalto vandens temperat�ra turi b�ti ma�esn� nei 20°C, o karšto vandens – didesn� nei 60°C, – teigia skyriaus ved�ja. – Jei nustatoma, kad legionelioz�s prie�astis yra u�terštas tiekiamas vanduo, b�tina pakelti vandens temperat�r� daugiau nei 66°C ir išlaikyti ne ma�iau kaip 25-30 min., tuomet legionel�s �us.“

Labai svarbu neleisti vandeniui u�sistov�ti, tod�l bandantiems „apgauti“ senesnius skaitiklius – leid�iantiems j� labai silpna srovele, kad skaitiklis nesisukt� – reik�t� prisiminti, kad tokiu b�du sukuriamos palankios s�lygos legionel�ms daugintis.

Lietuvoje legionelioz�s atvej� u�registruojama gana retai, ta�iau atliekami tyrimai rodo, kad šios ligos suk�l�jas m�s� aplinkoje egzistuoja. Legionelioze da�niausiai u�sikre�iama �kv�pus legionel�mis u�kr�sto oro, kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose bei ši� patalp� kondicionavimo sistemose. Da�niausiai u�sikre�iama viešbu�iuose, ligonin�se, darbo vietose, sporto klubuose �rengtose maudymosi patalpose.

Pa�eid�ia Higienos norm�

Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokyb�s reikalavimai“ nustatyta, kad pastato karšto vandens sistemoje vandens temperat�ra turi b�ti 50-60°C. Koki� temperat�r� palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusi�engiant šiam teis�s aktui, pasirenka namo gyventojai, apie savo sprendim� informuodami namo vidaus šildymo sistem� pri�i�r�toj�.

nam� savinink� bendrij� pirmininkai, kurie, atrodo, nepa�eid�ia Higienos normos reikalavim� – yra nustat� 50 laipsni� karšto vandens temperat�r�, iš dalies vis tiek j� pa�eid�ia. „Yra nustatyta, kad tokia temperat�ra b�t� b�tent visoje pastato karšto vandens sistemoje, o ne tik prie termometro. Jei vanduo ir pašildomas iki 50°C, tai kol jis atb�ga iki mano buto, ataušta 2-3 laipsniais, vadinasi, legionel�s gali s�kmingai sau daugintis“, – teig� vieno iš daugiabu�i� gyventoja mama, vaikišku vandens termometru nusta�iusi iš �iaupo b�gan�io vandens temperat�r� +48°C.

Anot Tomos Grikštien�s, AB „Šiauli� energija“ atstov�s spaudai, bendrov� be pastato šildymo ir karšto vandens sistemos pri�i�r�tojo (bendrijos pirmininko, nam� administruojan�ios �mon�s, asmens, atsakingo u� pastato šilumos �k�) �inios nieko nenustato – kiekvienam daugiabu�iui yra parenkamas individualus, t. y. to namo gyventoj� poreikius atitinkantis šilumos tiekimo grafikas.

„Jeigu tiekiamo karšto vandens kokyb� neatitinka teis�s aktuose nustatyt� kokyb�s reikalavim�, vartotojai turi teis� kreiptis � daugiabu�io gyvenamojo namo vidaus šildymo sistem� pri�i�r�toj� arba karšto vandens tiek�j�, kad šie u�tikrint� tinkamos kokyb�s karšto vandens tiekim�, – pataria T. Grikštien�. – Paprastai karšto vandens temperat�r� daugiabu�iuose nustato pirmininkai, tad pirmiausia reik�t� kreiptis � juos. Jei daugiabu�io gyvenamojo namo pri�i�r�tojas yra AB „Šiauli� energija“, vartotojai tur�t� kreiptis � Abonent� aptarnavimo tarnyb�, jei ne – ši tarnyba suteiks informacij�, � k� kreiptis“.

Pastato šildymo ir karšto vandens vidaus sistemos yra to pastato savinink� nuosavyb�, kuriai pri�i�r�ti pasitelkiamas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos pri�i�r�tojas. Taigi u�tikrinti racionali� šilumos �kio prie�i�r� ir yra jo pareiga.

Anot bendrov�s atstov�s spaudai, prie�as�i�, kod�l tiekiamas �emesn�s temperat�ros karštas vanduo, gali b�ti ir daugiau, pavyzd�iui, cirkuliacijos sutrikimai karšto vandens stovuose (u�sineš� stovai), cirkuliacinio siurblio gedimai ir pan. Konkre�ias prie�astis nustato pastato šildymo ir karšto vandens sistemos pri�i�r�tojas arba jo pasitelkti specialistai.

Dezinfekuoja tik reikalui esant

Dalyje Klaip�dos daugiabu�i� nam� karšto vandens sistem� periodiškai atliekama termin� dezinfekcija, kad vamzd�iuose nesikaupt� legionel�s. Proces� kontroliuoja karšto vandens ir šilumos sistem� pri�i�r�tojai. Klaip�doje n�ra buv� atvej�, kad vandenyje b�t� aptiktos šios bakterijos. O Šiauliuose?

2004-�j� liep� „Šiauli�“ viešbutyje rastos legionelioz�s bakterijos išg�sdino Baltijos šali� oro erdv� saugojusi� Danijos karini� oro paj�g� karius. D�l netvarkos viešbutyje 35 kariai tuomet išsik�l� iš Šiauli� ir apsigyveno Panev��yje.

AB „Šiauli� energija“ atstov� spaudai T. Grikštien� aiškino, jog norint, kad nesikaupt� legionel�s, vamzd�iuose esan�io karšto vandens temperat�r� reikia padidinti iki 55 laipsni�. Tiesa, ji u�simin�, kad tokia termin� dezinfekcija atliekama tik tuomet, kai yra poreikis – nustatoma legionel�s bakterij�.

„Atliekant dezinfekcij� namo gyventojai turi atsukti absoliu�iai visus vandens �iaupus, – pabr��ia T. Grikštien�. – Jei bent vienas gyventojas nepaleis vandens, tarkim, pro dušo galvut�, tai joje esan�ios legionel�s v�l paplis po vis� namo vandentiekio sistem�.“

Ku�ri re�gio�no sa�vi�val�dy�b� yra �vais�t��n�?

Povilas LUNG�

Skolose sk�stan�iai Šiauli� miesto savivaldybei griebusis paskutinio šiaudo – drastiškai suma�inus švietimo �staig� darbuotoj� ir pak�lus mokest� u� lopšelio-dar�elio lankym�, pasigirsta vis daugiau kalb�, kad patys savivaldyb�s tarnautojai pilv� tikrai neskuba ver�tis. Savaitraštis „Šiauliai plius“ paband� palyginti, kiek u� automobili� eksploatacij� ir telefono pokalbius moka Šiauli� miesto ir rajono, Radviliškio ir Joniškio rajon� bei Panev��io miesto savivaldybi� tarnautojai. Kelm�s rajono savivaldyb� informacijos pateikti ka�kod�l nepanoro.

Trejus metus ne pagal kišen� gyvenusi Šiauli� miesto savivaldyb� kit�met tur�s sutaupyti 40 mln. lit�. Ta�iau atrodo, kad auto�kio išlaidos nema��ja.
Alvydo Januševi�iaus nuotr.

Kas m�gsta pasiva�in�ti?

Anot Šiauli� miesto savivaldyb�s atstov�s spaudai J�rat�s Rauduvien�s, administracijai priklauso 15 automobili�, iš kuri� du mikroautobusai ir furgonas „VW Caddy“. Dyzelin� naudoja b�tent šie trys automobiliai, kiti varomi benzinu. Savivaldyb�je dirba keturi vairuotojai. Automobiliams išlaikyti ir kurui šiemet išleista apie 130 t�kst. Lt. Atstov� spaudai atkreipia d�mes�, kad šiais automobiliais naudojasi ne tik savivaldyb�s darbuotojai – mikroautobusai da�nai skiriami �vairi� nevyriausybini� organizacij� kelion�ms, ve�a sportininkus, kult�rininkus � �vairius renginius kituose miestuose, miesto sve�ius, perve�a reikaling� �rang� ir pan.
Gyventoj� skai�iumi nuo Šiauli� ma�ai atsiliekan�io ir su m�s� miestu nuolat verslo ir kitose srityse konkuruojan�io Panev��io miesto savivaldyb� turi 11 automobili�, iš kuri� keturi yra nuomojami. Vienas – Vaiko teisi� skyriaus – gautas iš Socialin�s apsaugos ministerijos, kiti priklauso savivaldybei. Vienas automobilis yra dyzelinis, kiti – benzininiai. Palyginti su Šiauliais, �ia dirba išties daug vairuotoj� – net septyni. Degalams iki lapkri�io m�nesio išleista apie 75 t�kst. Lt, automobiliams pri�i�r�ti – apie 12 t�kst., iš viso – 87 t�kst. Lt.
Šiauli� rajono savivaldyb�s administracija turi net 17 automobili�, dar 14 yra seni�nijose. Atrodyt�, daug, ta�iau reik�t� nepamiršti, kad rajono savivaldyb�s teritorija yra gerokai didesn� negu miesto, tenka vykti � atokiausius rajono kampelius, nes, anot Šiauli� rajono savivaldyb�s atstov�s spaudai Gitanos Kudulien�s, „kabinete reikal� nesutvarkysi“. Rajone yra 11 seni�nij�. Did�iausios – Šiauli� kaimiškoji ir Kurš�n� miesto bei kaimiškoji - tui po du automobilius.

Visiems šiems automobiliams eksploatuoti – kurui, remontui ir draudimui – per metus išleisti 339 t�kst. Lt. Atstov� spaudai nurod�, kad kuras perkamas „Lukoil“ degalin�se. Daugiausia savivaldyb� va�in�ja dyzeliniais automobiliais, dujomis varom� n�ra. Rajono savivaldyb�je, palyginti su Šiauli� ir Panev��io miest� savivaldyb�mis, dirba tik trys vairuotojai – išties ma�ai. Anot savivaldyb�s atstov�s, jie n�ra priskirti konkretiems tarnautojams, nes daugelis savivaldyb�s darbuotoj� gali vairuoti patys. Vairuotoj� r�pestis – pri�i�r�ti automobilius ir reikalui esant ve�ti �moni� grupes � ekskursijas ar kt. Šiauli� rajono savivaldyb�s parkas atnaujintas 2007-2008 m. Naujausias automobilis – 2008 m. „VW Passat“, kuriuo va�in�ja rajono meras Algimantas Gaubas.
Radviliškio rajono savivaldyb�s administracijos automobili� park� sudaro 14 automobili�, tarp kuri� yra sunkve�imis ir ma�asis autobusas. Iš 14 automobili� devyni yra dyzeliniai. Administracijoje dirba trys vairuotojai, pave�antys tarnautojus. Radviliškio rajono savivaldyb�s atstov� nenurod�, kiek automobili� priklauso seni�nijoms. Jos u� automobilius moka atskirai, o savivaldybei ataskaitas privalo pateikti kas tris m�nesius. Atstov� pateik� tikslias Radviliškio rajono savivaldyb�s administracijos automobili� parkui išleistas sumas. Anot jos, 2011 m. sausio-spalio m�nesiais Savivaldyb�s administracija tarnybiniam autotransportui panaudojo 97 877,61 Lt, iš kuri� degalams – 68 896,58 Lt, atsargin�ms dalims ir prie�i�rai – 21 316,31 Lt, automobili� draudimui – 7 664,72 Lt.
Joniškio rajono savivaldyb�s administracija ir 10 seni�nij� naudoja 20 automobili�. Jiems pri�i�r�ti 2010 metais išleista 15 t�kst. Lt, kurui – 60 t�kst. Ši savivaldyb� turi 17 benzinini� ir tris dyzelinius automobilius. Anot Joniškio rajono savivaldyb�s administracijos kult�ros ir vieš�j� ryši� vyr. specialist�s Editos Jonaityt�s, pagal darbo sutartis dirba trys vairuotojai, kurie pri�i�ri devynis automobilius. Kitus automobilius pri�i�ri seni�nij� �kved�iai. Ši� met� duomen� savivaldyb� nepateik�.
Pabandykime paskai�iuoti, kuri savivaldyb� yra did�iausia išlaid�n� – daugiausia sumoka vieno automobilio prie�i�rai, eksploatacijai, nuomai ir draudimui. Kadangi ne visos savivaldyb�s nurod�, per kiek m�nesi� išleido min�tas sumas, manysime, kad jos tai padar� iki ši� met� lapkri�io, o Joniškio rajono savivaldyb� – per 12 pernai met� m�nesi�.
Jei savivaldyb�s savo išlaidas pateik� tiksliai, tai did�iausia išlaid�n� tarp j� – Šiauli� rajono savivaldyb�, per m�nes� vienam automobiliui išleid�ianti 1093,54 Lt. Šiauli� ir Panev��io miest� savivaldyb�s išlaidauja ma�daug taip pat: pirmoji vienam automobiliui išlaikyti per m�nes� skiria 866,66 Lt, antroji – 790,90. Nedaug nuo j� atsilieka ir Radviliškio rajono savivaldyb� (699,12 Lt automobiliui), na, o taupiausia – Joniškio rajono savivaldyb�, vienam savo administracijos automobiliui išleid�ianti tik 312,50 Lt.

O kas m�gsta papliurpti?

Šiauli� miesto savivaldyb�s tarnautojai naudojasi bendrov�s „TEO“ fiksuoto ryšio ir UAB „Bit�“ mobiliojo ryšio paslaugomis. Paslaugos perkamos viešojo pirkimo b�du. Fiksuoto ryšio paslauga savivaldyb�je naudojasi 240 abonent�, per m�nes� sumokama apie 9200 Lt („Verslo planas“), u� 86 mobiliojo ryšio abonentus – apie 1900 Lt („Valstybinis planas“).
Panev��io miesto savivaldyb�s tarnautojai – ne tokie „mobil�s“: mobiliojo ryšio abonent� yra apie 60, o fiksuoto – 250. Nuo lapkri�io 18 d. savivaldyb� prad�jo naudotis „Tele2“ paslaugomis (anks�iau – „Omnitel“), o fiksuoto ryšio paslaugos teik�ja visuomet buvo bendrov� „TEO“. Mobiliojo ryšio tarifai: 15 Lt be PVM, o pokalbiai ir SMS nemokami � visus tinklus (paslauga pirkta per Centrin� perkan�i�j� organizacij�). Anot Panev��io savivaldyb�s atstov�s spaudai, anks�iau „Omniteliui“ savivaldyb� mok�davo apie 4 t�kst. Lt, „Teo“ – 6,5 t�kst. Lt per m�nes�, o dabar tikimasi u� mobil�j� ryš� mok�ti kur kas ma�iau – apie 1,1 t�kst. Lt.
Šiauli� rajono savivaldyb�s administracijoje yra 70 mobiliojo ryšio abonent�, kurie naudojasi „Bit�s“ paslaugomis. 2011 m. buvo skelbtas konkursas mobiliojo ryšio paslaugai pirkti, kuriame dalyvavo ir operatorius „Omnitel“. Dabar rajono savivaldyb�s tarnautojai moka 5 centus u� minut�, skambindami � bet kur� telefono tinkl�, o tarpusavyje kalbasi nemokamai.
Radviliškio rajono savivaldyb�s administracija vidutiniškai (3 m�n. vidurkis) išleid�ia 1137,73 Lt mobiliojo ryšio paslaugoms ir 3459,33 Lt fiksuoto ryšio paslaugoms. Savivaldyb�s administracijoje yra 42 mobiliojo ryšio („Omnitel“) ir 78 fiksuoto ryšio („TEO“) abonentai. Anot Radviliškio rajono savivaldyb�s atstov�s, vadovaujantis su UAB „Omnitel“ ir AB „TEO“ pasirašytomis komunikacini� paslaug� teikimo sutartimis, kuriose �tvirtinta konfidencialumo s�lyga neskleisti sutar�i� turinio tretiesiems asmenims, savivaldyb� neturi galimyb�s atskleisti pokalbi� �kaini�.
Joniškio rajono savivaldyb�s administracija u� fiksuotojo ryšio paslaugas sumoka 3100 Lt per m�nes�, o mobiliojo ryšio paslaugas – 2300 Lt. Fiksuoto ryšio išorini� telefonini� numeri� yra 52, vidini� – 128. Mobiliojo ryšio abonent� yra 85. Naudojamasi „TEO“ ir „Omnitel“ paslaugomis. Mobiliojo ryšio tarifai: „Sava komanda“ – 0,00 Lt/min., „Savas tinklas“ – 0,09 Lt/min., kiti tinklai – 0,18 Lt/min. Minimalus prakalbamas m�nesio paslaugos mokestis – 19 Lt abonentui.
Palyginus duomenis pateikusi� savivaldybi� išlaidas u� mobil�j� ryš� galima daryti išvad�, kad daugiausia u� j� (66 Lt per m�nes�) mok�jo Panev��io miesto savivaldyb�, tiesa, nuo lapkri�io ji pasirinko kit� operatori�. J� pasirinkusi savivaldyb� tikrai sutaupys – kas m�nes� mok�s ma�daug 18 Lt u� abonent�. Radviliškio rajono savivaldyb� taip pat nema�ai mok�jo u� mobil�j� ryš� – net 27 Lt per m�nes� u� abonent�. Šiauli� miesto savivaldyb� mok�jo 22 Lt, Joniškio rajono – 18 Lt per m�nes� u� abonent�.

T�vai mo�k�s al�gas val�gyk�l� dar�buo�to�jams?

Oksana LAURUTYT�

Po Nauj�j� met� Šiauli� miesto mokyklas lankantys vaikai u� maist� mokykl� valgyklose mok�s daugiau. Šiuo metu antkainis maistui yra 10, o kit�met gali šoktel�ti net iki 40 proc. Padidin� maisto kainas, valdininkai tikisi gauti l�š� valgykl� darbuotoj� etatams išlaikyti. T�vai stveriasi u� galv�, o mokyklos, galin�ios nemokamai vaikus girdyti pienu ir maitinti vaisiais bei dar�ov�mis, atsikalbin�ja ir nenori dalyvauti ES finansuojamose programose.

Sm�gis t�vams

Šiauli� mokykl� vadov� susitikime Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius išd�st�, kad mokykl� valgyklose nuo kit� met� antkainis u� maist� gali b�ti didesnis 40 proc. Es� u� gautus papildomus pinigus mokykl� valgyklose gali b�ti �kurtas naujas etatas, nes šiuo metu valgykl� darbuotoj� kr�viai yra mil�iniški. Gavus papildom� l�š�, iš biud�eto nereik�t� skirti pinig� valgykl� darbuotoj� algoms.

Maisto antkain� tur�t� sumok�ti vaik�, kurie negauna nemokamo maitinimo, t�vai. Tiems vaikams, u� kuri� nemokam� maitinim� sumoka valstyb� iš šalies biud�eto, antkainis nedid�t�.

Kyla klausimas – kuo miesto vald�iai nusikalto dirbantys, pašalp� neprašantys ir vaikus gebantys � mokyklas leisti t�vai? Juk neretai menkas atlyginimas vos litu viršija rib�, kad t�vai gal�t� gauti �vairias kompensacijas u� komunalines paslaugas ir nemokamam vaik� maitinimui ugdymo �staigose. Ar mokyklas lankan�i� vaik� t�vai gali rasti atliekam� lit�, kad „atlaikyt�“ kylan�ias kainas? Juk tai reiškia, kad t�vai ne tik mok�s daugiau u� savo vaik� maist�, bet, mok�dami mokes�ius, sumok�s ir u� vargingiau gyvenan�i� šeim� vaik� maist�.

Mokytojai sako matantys, kad neretai tie vaikai, kurie mokyklose gauna nemokamus pietus, tikrai nebadauja. Badaujantis vaikas suvalgyt� visa, kas ant stalo pad�ta. „Palieka vaisius, nepaliestus patiekalus. Ma�daug tre�daliui vaik� nemokamas maitinimas tikrai skiriamas be reikalo. Susitvarko t�vai popierius, o su „mersais“ vaikus � mokyklas atve�a. Na, ne�inome, kokia reali pad�tis šeimoje, bet tokius faktus pastebime“, – sak� vienos iš miesto mokykl� direktor�.

„Paskambino mama, kurios vaikas gauna nemokam� maitinim�, ir �sp�jo, kad vaikas � mokykl� kelias dienas neatvyks – jie atostogauja Ispanijoje. Nemokamas maitinimas da�nai b�na skiriamas neb�tinai tiems, kuriems jo iš tikr�j� reikia“, – kalb�jo pradini� klasi� mokytoja.

Ar t�vai turi nukent�ti finansiškai tod�l, kad biud�ete tr�ksta l�š� mokykl� darbuotoj� atlyginimams? Gal t�vams ateityje teks dar ir mok�ti algas mokytojams?

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Išlaikyti etatus – t�v� r�pestis?

Nemokamus pietus Šiauli� mokyklose gauna per penkis t�kstan�ius vaik�. Mokiniai turi teis� � nemokamus pietus ir param� mokinio reikmenims �sigyti, jeigu vidutin�s pajamos vienam šeimos nariui per m�nes� yra ma�esn�s nei 525 Lt. Jei šeimos pajamos vos litu didesn�s, vaikai mokyklose maist� perka.

Šiuo metu pradinuko pusry�iams ir pietums t�vai per 20 dien� išleid�ia apie 150 lit�. Jei maisto mokyklose antkainis šoktel�s 50 proc., vaiko pusry�iai ir piet�s kainuos per 200 Lt.

„Tikrai nebepirksiu maisto. �d�siu � d��ut� sumuštini�, nes neišgal�siu tiek sumok�ti. Auginame du vaikus, maisto kainos kyla lyg ant mieli�, algos nedid�ja. Tai b�t� skaudus sm�gis šeimos biud�etui“, – „Šiauliai plius“ teig� mama.

Mokykl� direktoriai, susitikdami su V. Damulevi�imi, išsak� savo nuog�stavimus d�l numatomo maisto mokyklose branginimo. Dauguma tam nepritaria. Sprendimo projektui dar turi pritarti Savivaldyb�s taryba.

Šiauli� Salduv�s progimnazijos direktor� Natalija Kaunickien� teigia nepritarianti maisto branginimui mokyklose. Jos nuomone, akivaizdu, kad politikai antkain� padidins, bet gal ne 50 proc., o ma�iau.

Ragain�s progimnazijos direktor� Dinara Vitkuvien� sako, kad šiuo metu per m�nes� iš 10 proc. antkainio valgykla u�sidirba apie t�kstant� lit�. Pagal �statym� u�dirbtas l�šas galima naudoti tik valgyklos reikm�ms, tad pinigai b�na panaudojami �rangai atnaujinti, indams nupirkti. „Jei padidinus antkain� l�šos bus skiriamos darbuotoj� algoms, nebetur�sime iš ko nupirkti ind�. Aps-kritai neaišku, kiek vaik� išgal�s maitintis mokyklose, kai maitinimas pabrangs. Ar bus surinkta tiek l�š�, kiek reik�t� algoms?“ – svarst� direktor�.

Vis d�lto mokykl� vadovai sako, kad yra nes��ininga atsakomyb� d�l skyl�to miesto biud�eto u�krauti ant dirban�i� t�v� pe�i�. Ar t�vai turi nukent�ti finansiškai tod�l, kad biud�ete tr�ksta l�š� mokykl� darbuotoj� atlyginimams? Gal t�vams ateityje teks dar ir mok�ti algas mokytojams?

Nemokami produktai – nauda ir r�pestis

Šiauli� mokyklos turi galimyb� moksleivi� racion� nemokamai papildyti pieno produktais ir vaisiais bei dar�ov�mis, ta�iau tuo naudojasi vos tre�dalis mokykl�. Vaiko teisi� kontrolierei pasidom�jus, kod�l mokyklos vengia dalyvauti Europos S�jungos finansuojamoje programoje, šiaulie�i� mokykl� argumentai Savivaldybei pasirod� ne�tikinami.

Salduv�s vidurin� mokykla ne vienerius metus dalyvauja Europos S�jungos vykdomose programose, skatinan�iose sveikesn� vaik� mityb�: vaikai nemokamai gauna pieno produkt�, kuri� porcijos vert� – 1,15 lito, ir 200 gram� vaisi� ar dar�ovi�. Tai gal�t� daryti visos mokyklos – abi programos yra nemokamos.

Deja, iš 32 Šiauli� mokykl� programoje vaisiams ir dar�ov�ms gauti dalyvauja dešimt, o pieno produktams – tik aštuonios. Vaiko teisi� kontrolierei pasidom�jus, kod�l yra tokia situacija, mokyklos išd�st� �vairius motyvus. Nors mokykl� administracijos pripa��sta, kad vaikai programas m�go, j� buvo atsisakyta.

Monika Daniel�, Ragain�s progimnazijos visuomen�s sveikatos prie�i�ros specialist�, teig�, kad pradinukai noriai valg� pieno produktus, g�r� j�, bet programos nebevyksta mokyklose d�l... didelio popierizmo. Anot M. Daniel�s, iš prad�i� program� reng�jai teig�, kad reik�s vienos ataskaitos, o paskui teko pildyti kr�v� j� ir prisiimti atsakomyb�, jei ataskait� laiku nepateiktum.

Ragain�s progimnazijos direktor� D. Vitkuvien� sak�, kad darbuotojai, pildan�iai ataskaitas, suklydus ji sulaukusi grasinim� baudomis. Baudos – net 5-10 t�kst. lit�. Mokyklai tai b�t� pragaištinga. „Kart� pag�sdino, kit� – išsigandau. Ieškome kit� b�d�, kaip vaikams nemokam� produkt� gauti“, – sak� direktor�.

Salduv�s mokyklos direktor� N. Kaunickien� sako, kad jos vadovaujamos mokyklos darbuotojai nesiskund�ia dideliu popierizmu, n� karto nesulaukta ir �sp�jim� d�l ataskait� netinkamumo. „Patys mokyklos darbuotojai sugalvojo pasinaudoti tokia ES parama“, – teig� ji.

Atsisakymo motyv� yra ir daugiau: mokykl� atstovai teigia neturintys sand�lio produktams, per ma�ai darbuotoj� maistui dalinti, teigta, kad vaikai nenori sveikiau maitintis.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija tokius argumentus vertina kaip atsikalbin�jim� ir nenor� dirbti. Viktoras Strups, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojas, sako, kad pirmiausia reikia dirbti, o iškilus problemoms tobulinti darb�. Savivaldyb� �ada ieškoti priemoni�, kaip motyvuo�iau paraginti �staigas naudotis šiomis programomis.

Šiauli� vaikams per metus numatyti 2 mln. lit� pieno produktams ir 800 t�kst. lit� vaisiams ir dar�ov�ms pirkti.

��al�dy�tos s�skai�tos, ne�ri�mas ir iki�teis�mi�nis ty�ri�mas

Sustabdyta banko „Snoras“ veikla suk�l� nerim� bei nepatogum� einam�sias s�skaitas jame turintiems gyventojams ir �mon�ms. Ribot� veikl� bankas atnaujins šeštadienio ryt�, o ne pirmadien�, kaip buvo skelbta. Pirmieji nerim� numalšino „Snoro“ mok�jimo korteli� tur�tojai, jau ketvirtadienio pavakar� gal�j� iš bankomat� pasiimti po 500 lit�. Tolesni� sprendim� laukia verslo �mon�s, kuri� s�skaitos �šaldytos, ir ind�lininkai. Kai kurie v�l prisimin� 20 met� senumo �vykius.

Situacija dabar yra kaip laive, tad visi turi ma�iau jud�ti, kad tas laivas nepakrypt� ir kuo ma�iau sk�st�. �moni� nerimas ir skuba atsiimti ind�lius tik pablogint� pad�t�.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Po 500 Lt per dien�

Ketvirtadien� vis� dien� prie pagrindinio banko „Snoras“ Šiauli� filialo �jo �mon�s. Deja, durys buvo u�rakintos. Iškabinta informacija juos tur�jo paguosti – bankas „Snoras“ yra valdomas laikinosios administracijos ir n�ra nemokus, o ribot� veikl� atnaujins per par�. Einamosios s�skaitos buvo paraly�iuotos. B�tent d�l situacijos �kaitais tapusi� gyventoj� laikinasis administratorius pri�m� sprendim� – nuo piet� � darb� iškviesti banko inkasatoriai papild� pinigais visus bankomatus, tad jau pavakar� kiekvienas kortel�s tur�tojas gal�jo pasiimti po 500 lit�.

Verslui – ne pyragai

Deja, s�skaitas „Snore“ turin�ioms �mon�ms tokio sprendimo dar teks palaukti. Ribota veikla �adama nuo pirmadienio. Labiau pasisek� toms �mon�ms, kurios turi s�skait� keliuose bankuose.

Keblioje situacijoje atsid�r� tie verslininkai, ypa� smulkieji, kurie turi tik vien� s�skait� – negali vykti jokie atsiskaitymai. Kiek toki�, kol kas neaišku, bet jei jie patirs nuostoli�, neatmetama ir teisminio gin�o galimyb�. Verslininkai, jei ir pritaria banko veiklos sustabdymui kaip prevencinei priemonei, vis tiek j� laiko kraštutine. Vyriausyb� nutar� visuomen�s poreikiams perimti 100 proc. banko „Snoras“ akcij�. Ekspertai tai vertina teigiamai – Vyriausyb� yra patikimas akcininkas. Kita vertus, tai kelia nepasitik�jim� nedideliais bankais. Šiauli� bankas, nors ir sulauk� susir�pinusi� klient�, isterijos išveng� – tikina, kad finansin� situacija yra stabili, niekas nepuol� atsiimti ind�li�, o šiomis dienomis net sulauk� nauj� s�skait� ir ind�linink�, ta�iau prevencijos priemoni� �m�si.

„Snoro“ banko Šiauli� filialui savo pinigus yra patik�j� apie t�kstant� juridini� asmen� ir 35 t�kst. fizini�. B�tent gyventojai jau�ia did�iausi� nerim� d�l asmenini� pinig�, vis� gyvenim� juodai dienai kaupt� l�š� ir nediduk� ind�li�, iš kuri� pal�kan� jie gyvena. Banko veiklos sustabdymo �mon�s nesitik�jo. Nors daugelis yra susir�pin�, bet mano, kad situacija stabilizuosis.

Prad�tas ikiteisminis tyrimas

Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera sako, kad ikiteisminis tyrimas d�l „Snoro“ banko atliekamas pagal daug Baud�iamojo kodekso straipsni�.

„Ten yra ir buhalterin�s apskaitos aplaidus tvarkymas, ir dokument� klastojimas, piktnaud�iavimas, ir pinig� plovimas – visas spektras Baud�iamojo kodekso straipsni�“, – �urnalistams sak� A. Nevera, ketvirtadien� Seime susitik�s su opozicin�mis frakcijomis.

Generalin� prokurat�ra ir Finansini� nusikaltim� tyrimo tarnyba sieks apklausti banko vadovus ir pagrindinius akcininkus. Tai norima padaryti atliekant tyrim� d�l Lietuvos banko informacijos apie banke „Snoras“ patikrinimo metu nustatytus galimus pa�eidimus.

Anot Generalin�s prokurat�ros, teis�saugos pareig�nai imasi vis� priemoni� d�l bankui galimai �al� padariusi� asmen� turto paieškos Lietuvoje ir u�sienyje bei taiko turto areštus.

Ragina atsi�velgti ne tik � ind�linink� interesus

Investuotoj� asociacija teigia, kad skaidant bank� „Snoras“ � „ger�“ ir „blog�“, turi b�ti atsi�velgta � vis� kreditori� – ne tik ind�linink� – interesus.

Primename, kad Vyriausyb� lapkri�io 16 d. nutar� visuomen�s poreikiams perimti 100 proc. banko „Snoras“ akcij�, nes banko turtas gali b�ti ma�esnis nei �sipareigojimai. Vadinasi, perimamos ne tik pagrindini� „Snoro“ akcinink� – Vladimiro Antonovo (68,1 proc.) ir Raimondo Baranausko (25,31 proc.), bet ir su jais nesusijusi� 3,7 t�kst. smulki�j� akcinink� (6,59 proc.) akcij�. Banko akcij� kapitalizacija, skai�iuojant pagal j� kain� NASDAQ OMX Vilniaus bir�oje, buvo 109,5 mln. eur�, iš kuri� vien priklausan�i� smulkiesiems akcininkams – 7,2 mln. eur�. Tok� banko problem� sprendimo b�d� Vyriausybei pasi�l� Lietuvos banko valdyba. Akcij� per�mimas grind�iamas siekiu apsaugoti ind�linink� l�šas, kurioms buvo iškilusi gr�sm� d�l suma��jusio „Snoro“ turto. Visi banko ind�liai iki 100 t�kst. eur� yra apdrausti, j� saugum� garantuoja valstyb�.

Akcijas valstyb� nusavina nedelsiant, tod�l, asociacijos nuomone, jei investuotojas jas buvo pardav�s bir�oje, ta�iau atsiskaitymas d�l j� dar ne�vyk�s (atsiskaitymai vyksta tre�i� darbo dien� po sandorio), sandoris netur�t� �vykti. Vadinasi, akcijas ši� savait� pirk� investuotojai l�š� nepraras, nes u� jas dar neatsiskaityta, tuo tarpu jas pardav� laukt� pinig� negaus.

Etikos sargai sujudo

Kilus s�myšiui, Seimo Etikos ir proced�r� komisijos prašoma išsiaiškinti, ar kuris nors iš Seimo nari� šiomis dienomis skubiai neatsi�m� ind�lio iš problemiško „Snoro“ banko. Tok� pasi�lym� etikos sargams ketvirtadien� pateik� Seimo pirminink� Irena Degutien�.

Parlamento vadov�s nuomone, b�t� gerai išsiaiškinti, ar tarp aktyviai diskusijose Seime dalyvaujan�i� politik� n�ra suinteresuot� asmen�. I. Degutien� nor�t� �inoti, ar tie Seimo nariai arba j� šeim� nariai per min�t� period� atsi�m� ind�lius iš banko ne eil�s tvarka.

I. Degutien� taip pat pakviet� kolegas, turin�ius akcij� ar ind�li� „Snoro“ banke, nusišalinti ir nuo diskusij�, ir nuo pasisakym�, ir tuo labiau nuo balsavimo.

Parlamentaras Andrius Šed�ius tikino tikrai �in�s, kad tarp Seimo nari� yra toki�, kurie savo ind�lius iš „Snoro“ perved� � kitus bankus. Politikas mano, kad tokie parlamentarai nusipeln� apkaltos.

Valstyb�s �inion perimto banko akcij� tur�jo Seimo narys „darbietis“ Me�islovas Zas�iurinskas. Tai nustat� Seimo Etikos ir proced�r� komisija, per�i�r�jusi vis� Seimo nari� ir j� šeim� vieš�j� ir priva�i� interes� deklaracijas.

Seimo narys Algimantas Salamakinas sak�, kad m. Zas�iurinskas turi pats apsispr�sti d�l dalyvavimo Seime priimant su „Snoro“ banku susijusius �statymus.

Atsakymai � klient� klausimus – telefonu

Banko „Snoras“ klientai atsakymus � klausimus, kada ir kaip bus atnaujintas paslaug� teikimas, apie ind�lius, l�šas s�skaitose ir apie kit� banko veikl� gali gauti paskambin� banko telefono numeriu Vilniuje (8~5) 239 22 39. Informacija teikiama ir Lietuvos banke telefonu Vilniuje (8~5) 268 00 29 arba 268 00 30.

Socialini� išmok� gav�jai, turintys s�skaitas banke „Snoras“, tur�t� arba laukti, kol bus atnaujinta banko veikla, arba gali atsidaryti s�skait� kitame Lietuvoje veikian�iame komerciniame banke.

„Šiauliai plius“, „Eltos“ informacija

Veiksmams pritaria, ta�iau bijo nuostoli�

Šiauli� pramoninink� asociacijos prezidentas Ar�nas Rupšys sako, kad verslo atstovai palaiko Lietuvos banko veiksmus banko „Snoras“ at�vilgiu, ta�iau tokius poelgius vadina kraštutine priemone, nes pakertamas vartotoj� pasitik�jimas bankais. A. Rupšys �sitikin�s, kad �mon�s, d�l �šaldyt� s�skait� galimai patirsian�ios nuostoli�, gali kreiptis � teism�.

„Šokas visada yra blogai. Kai kuriems �mon�ms yra nelaukta, o mes �inome lietuvi� nat�r� – jei kalbama puse l�p�, vadinasi, tas ka�kas vyksta labiau, nei apie tai kalbama“, – sak� A. Rupšys.

Asociacijos prezidento teigimu, vertinant smulkius vartotojus – tuos, kurie banke laiko tik atlyginimus – aišku, kad sustabdyta ne tik banko, bet ir šeim� veikla. „Many�iau, kad ir verslas d�l to nukent�s, nes jei šeima negal�s nusipirkti duonos, suma��s verslo finansiniai srautai“, – sak� jis.

A. Rupšys teigia norintis tik�ti, kad banko s�skait� �šaldymas netruks ilgai ir finansin�s operacijos bus visiškai atnaujintos. „Jei tai �vykt�, gal�tume spr�sti, ar Lietuvos banko �ingsnis buvo tikslingas. Tik ateitis gali parodyti, ar nebuvo kit� priemoni�. �moni� nepasitik�jimas kilt� ir kitais nedideliais bankais. Tas nepasitik�jimas sukelia �moni� nor� susitvarkyti savo finansus labai greitai ir kitur. O tas „kitur“ – baugina“, – teig� jis.

A. Rupšys sako, kad n� vienas ne�ino tikslios informacijos, kaip buvo, nes ji dalijama saikingai. Tik Lietuvos bankas gali pasakyti, ar „Snoras“ tikrai buvo nemokus. „Many�iau, kad bankas gal�jo tur�ti kit� priemoni�, nei kirsti iš peties. Banko per�mimas yra kraštutin� priemon�. Veiklos sustabdymas �statymiškai leid�iamas iki dviej� m�nesi�. Jei tai truks par� – gerai, tik svarbu, kad nekilt� grandinin� reakcija. Banko veiklos atk�rimas u�ims daugiau laiko ir tai yra problema. „Snoras“ turi daug smulki� vartotoj� ir �mon�s gelb�s savo pinigus“, – sak� A. Rupšys.

„Šiauliai plius“ informacija

D. Grybauskait�: „Tai buvo ��li ataka prieš Lietuvos bank� sistem� ir Lietuvos �moni� interesus“

Prezident� Dalia Grybauskait� palaiko Centrinio šalies banko ir Vyriausyb�s veiksmus perimant banko „Snoras“ akcijas. Šio banko vadovyb�s veiksmus ji pavadino ��lia ataka ne tik prieš Lietuvos bank� sistem�, bet ir Lietuvos �moni� interesus.

„Informacija, kuri man buvo pateikta, suteikia man galimyb� pasakyti, kad visiškai palaikau Lietuvos banko ir Vyriausyb�s veiksmus perimant „Snoro“ banko akcijas valstyb�s reikm�ms. Šie veiksmai buvo atlikti operatyviai, laiku ir buvo b�tini. Tai pigiausias b�das, kaip valstyb� gal�jo apsaugoti Lietuvos bank� sistem� ir Lietuvos �moni� nuosavyb�. Šis veiksmas pad�jo sustabdyti ��li� atak� prieš Lietuvos bank� sistem� ir prieš Lietuvos �moni� interesus“, – sak� D. Grybauskait�.

Prezident� paragino Seim� kuo skubiau priimti Vyriausyb�s teikiam� �statym� paket�, kuris u�tikrint� bank� sistemos stabilum�.

D. Grybauskait� teigiamai �vertino, kad pavyko u�kirsti keli� galimai finansinei manipuliacijai valstyb�s ir �moni� pinigais. Pasak jos, šis precedentas rodo, kad ateityje Lietuvoje nebus vietos nei lietuviškiems, nei tarptautiniams ar iš u�sienio atvykusiems finansiniams spekuliantams ir manipuliatoriams.

Pasiteiravus, kaip ši situacija gali paveikti Lietuvos vertinim� tarptautin�se rinkose, galimyb� skolintis, D. Grybauskait� teig� �velgianti pozityviai, nes tai es� ne sistemin� problema, o vieno banko �tariamai nusikalstama veika, ir kad sprendimas valstybei perimti banko akcijas buvo operatyvus. Prezident� atmet� teiginius, kad Lietuva prašys pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo arba Europos S�jungos.

Pasak prezident�s, tai buvo s�moninga ataka prieš Lietuvos banko sistem�. „Taip. Asmeniškai many�iau, kad taip, nes faktai, rodantys, jog šios savait�s prad�ioje dvi dienas itin pagreit�jo pinig� išvedimas iš Lietuvos, parodo, kad ataka buvo s�moninga“, – teig� D. Grybauskait�.

Kalb�dama apie banko vadov� atsakomyb� D. Grybauskait� sak�, kad prokurorai yra prad�j� ikiteismin� tyrim�, vadovai bus kvie�iami � apklaus�.

Bankas „Snoras“, D. Grybauskait�s teigimu, negali b�ti vadinamas lietuvišku banku. Taip ji paneig� �iniasklaidoje ši� savait� pasirod�iusi� informacij� apie siek� sunaikinti lietuviškus bankus.

Lietuvišku š� bank�, anot prezident�s, pavadinti turb�t sunku, nes 68 proc. akcij� priklauso Rusijos pilie�iui ir bankas realiai buvo valdomas ir buvo nuosavyb� tik dviej� asmen�.

Prezident� taip pat nuramino, kad Vyriausyb� ir Lietuvos bankas turi pakankamai l�š�, kad visiems ind�lininkams b�t� garantuota draud�iamoji suma – 350 t�kst. lit�.

„Eltos“ informacija

Andrius �IUG�DA, „Šiauli� banko“ administracijos vadovas

- Ar sustabdyta banko „Snoras“ veikla paveik� Jus – vietin� bank�? Ar jau�iate kok� nors �moni� susir�pinim�?

- Turb�t paveik� visus. Tokia naujiena negali nepaveikti. Aišku, tie �mon�s, kurie susir�pin�, sunerim�, daug skambina, daug klausia. Daugelis �moni� skuba ateiti � bank�, pasikalb�ti su specialistais. Daugelis atidaro nauj� s�skait�, kad tur�t� galimyb� gauti atlyginim� ar pensij�.

„Šiauli� bankas“ jau�iasi saugiai, tvirtai. M�s� pagrindinis akcininkas yra tarptautin� finans� institucija – Europos rekonstrukcijos pl�tros bankas, tod�l norime u�tikrinti ir nuraminti savo klientus, kad j� pinigai yra saug�s.

- Kaip vertinate Lietuvos banko pasirinkt� priemon� – veiklos sustabdym�? Ar tai nepakerta pasitik�jimo bank� sistema?

- Vyriausyb� jau praneš�, kad per 24 val. bent jau dalis operacij� banke „Snoras“ tur�t� b�ti atnaujinta. Dar ne�inome, kokios jos, ta�iau reikia viltis, kad �mon�s gal�s pasinaudoti bent jau dalimi savo pinig�, esan�i� kortel�se.

- Kaip vertinate tok� �ingsn�?

- Sunku vertinti ne�inant informacijos. �ingsnis dr�sus, tvirtas. Galb�t po jo bus daugiau pasitik�jimo kitais bankais.

- O kaip tarpbankiniai �sipareigojimai? Ar J�s� bankas netur�jo toki� su „Snoru“?

- Mes netur�jome n� cento banke „Snoras“, joki� vertybini� popieri�, joki� ind�li�, joki� liku�i�.

- Ar po šio �vykio nejau�iate didesnio Lietuvos banko ar koki� nors tikrinan�i� institucij� d�mesio b�tent vietin�s kilm�s bankams?

- Mus nuolat tikrina ir Lietuvos bankas, ir kitos institucijos. Visai neseniai buvo toks patikrinimas. Stengiam�s b�ti labai skaidr�s, s��iningi, laikytis vis� �statym�, vis� tvark�.

- Kaip vertinate banko nacionalizavim�? K� tai reiškia? Ar d�l to �mon�ms reik�t� sunerimti?

- Nerimas, manau, yra neišvengiamas. Kai banke „u�š�la“ ar u�stringa pinigai, be abejo, visi jaudinasi ir nerimauja. Kai Vyriausyb� paruoš plan�, tai reikš, kad bankas turi stipresn� akcinink�, nes Vyriausyb� dabar yra patikimas akcininkas, kuris pasir�pins, kad �mon�s atgaut� savo pinigus. Reik�t� laukti to veiksm� plano, kur� tur�t� patvirtinti Lietuvos bankas ir Vyriausyb�. Tai jie �ad�jo padaryti iki sekmadienio. Penktadien� �adama atnaujinti bent jau dal� operacij�. Manau, kad jie elgiasi protingai, operatyviai ir �mon�s gal�s naudotis savo pinigais jau greitai.

Jolanta BANYT�-GAU�IEN�, finans� specialist�

Pirmiausia, mano nuomone, nor��iau pabr��ti, kad šito banko problemos n�ra tendencingos ir b�dingos visai dabartinei Lietuvos bank� sistemai. Ne�inau, kokios yra valstyb�s galimyb�s šiandien, bet priemon�s, kuriomis kontroliuojami bankai, pri�i�rima j� veikla, yra aukš�iausio lygio. Nors visi ir kritikuojame bankus kriz�s metu, bet juos reik�t� ir pagirti, nes n� vienas iš j� nebankrutavo. Atvirkš�iai, iš kriz�s dabar pama�u išeinama. Labai svarbus rodiklis yra tai, kad Centrinis bankas turi grie�tas kontrol�s priemones. Mano nuomone, šios priemon�s ateityje bus dar grie�tinamos. Kitas svarbus rodiklis yra �sipareigojim� padengimas turtu, kuris ir yra „Snoro“ banko problema. Problema ne tod�l, kad ka�ko ka�kas nesukontroliavo, bet kad bankas nusl�p� teising� informacij�. Vadinasi, tai yra konkretaus banko konkreti problema. Mano nuomone, tai n�ra jokia bank� gri�ties tendencija ir nesusij� su krize – tik su tam tikr� asmen� neteisingais sprendimais.

Kaip šioje situacijoje reik�t� elgtis, pasakyti sunku. Prisiminkime „Parex“ banko nacionalizavim� Latvijoje. Tai did�iulis, ka�kada buv�s valstybinis bankas, kuris tur�jo labai didel� rink�. Lietuvoje „Snoras“ turi apie 10 proc. rinkos, tad j� „ištraukti“ sunku nebus, nes n�ra toks didelis, tik kiek bus verta tai daryti.

Situacija dabar yra kaip laive, tad visi turi ma�iau jud�ti, turiu galvoje konkre�iai „Snoro“ klientus, kad tas laivas nepakrypt� ir kuo ma�iau sk�st�. �moni� nerimas ir skuba atsiimti ind�lius tik pablogint� situacij�. Bankas juk yra paskolin�s ne savo pinigus, o tuos, kurie yra pasiskolinti, tokia yra jo veiklos esm� – skolinti paskolintus. Jis yra tarpininkas – tas, kuris, surenka iš daug smulki� klient� ir paskolina didesniems, tokiu b�du pumpuoja ir augina ekonomik�. Bet kuris bankas, nor�damas atiduoti tai, k� pasiskolino, ir tai, k� paskolino, turi u�sidaryti. Taigi panikavimas tai apsunkina.

Jeigu kalb�ti apie nacionalizavim�, tai manau, kad viskas vyksta paprastai. Savininkas buvo fizinis asmuo arba verslo atstovas, dabar tuo savininku tampa valstyb�. Klientams jokio skirtumo, kas yra savininkas, nes bankas toliau veikia. Valstyb� prisiima atsakomyb� ir l�šomis, ir kitais dalykais. Klientams bus apribojami ind�li� atsi�mimai d�l panikos, kuri gali pabloginti problem�. Bankas toliau veikia, pasikeit� tik akcininkas.

Taigi nereik�t� panikuoti, nes tai n�ra kriz�s pasekm�, o konkretaus banko problema. Ta�iau kaip garsiai beb�t� kalbama, kad nereikia panikuoti ir atsiimti ind�li�, v�lgi kiekvienas paisys savo interes�. Man visame tame procese labai nor�t�si skaidrumo.

Su�lai�ky�tas ne�blai�vus mo�kes��i� ins�pek�ci�jos va�do�vas ir bu�v�s mies�to po�li�ci�jos va�das

Oksana LAURUTYT�

Tre�iadien� ryt� Šiauliuose sulaikytas Šiauli� apskrities valstybin�s mokes�i� inspekcijos (VMI) viršininkas, Šiauli� savivaldyb�s tarybos ir Lietuvos socialdemokrat� partijos Šiauli� skyriaus narys 37 met� Evaldas Vaineikis ne tik �tariamas bandymu papirkti Šiauli� apygardos prokurat�ros Baud�iamojo persekiojimo skyriaus prokuror�. Darbe jis buvo neblaivus. Speciali�j� tyrim� tarnybos (STT) Šiauli� valdybos pareig�nams t�siant ikiteismin� tyrim� d�l pasik�sinimo papirkti, buvo sulaikytas ir buv�s Šiauli� miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vidas Maigys.

Kaip STT Šiaulius �m�: valstyb�s tarnautojas ir buv�s pareig�nas – �tariamieji bandymo papirkti byloje.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Nustatytas lengvas girtumas

Tre�iadien� apie 9 val. ryto � Vilniaus gatv�je �sik�rusios Šiauli� apskrities valstybin�s mokes�i� inspekcijos (VMI) viršininko kabinet� u��jusiems STT Šiauli� valdybos pareig�nams kilo �tarim�, kad E. Vaineikis yra neblaivus. Pasi�lius pasitikrinti girtum� alkotesteriu, E. Vaineikis tai padaryti atsisak�. Pakeliui � STT Šiauli� valdybos b�stin� E. Vaineikis buvo nugabentas � ligonin� kraujo m�giniui paimti.

Medikai �tariamojo kraujyje nustat� 1,06 promil�s etilo alkoholio – nustatytas lengvas girtumas. Kraujo tyrimas jam buvo atliktas tarp 11 ir 12 val.

Vakarop po apklausos STT b�stin�je �tariamasis paleistas. STT kreip�si � teism� ir Šiauli� miesto apylink�s teismo sprendimu E. Vaineikis du m�nesius nušalintas nuo pareig� Mokes�i� inspekcijoje. Jai laikinai paskirta vadovauti viršininko pavaduotoja Zon� Lapien�.

STT pareig�nai pas E. Vaineik� atvyko tod�l, kad jis �tariamas bandymu papirkti Šiauli� apygardos prokurat�ros Baud�iamojo persekiojimo skyriaus prokuror�. Ikiteisminis tyrimas buvo prad�tas pra�jusi� savait�, kai � STT kreip�si pats šio skyriaus prokuroras.

Tyrimo duomenimis, � prokuror� E. Vaineikis pra�jusi� savait� kreip�si d�l palankaus sprendimo baud�iamojoje byloje. Mokes�i� inspekcijos vadovas u� �adam� atlyg� siek�, kad sprendimas b�t� švelnus pa��stamam verslininkui, kuris yra �tariamas 2,7 mln. lit� svetimo turto pasisavinimu.

E. Vaineikiui pareikšti �tarimai pagal Baud�iamojo kodekso 227 straipsnio 2 dal� (joje kalbama apie si�lym� duoti kyš�, didesn� nei 250 MGL – 32 500 lit�).

Jei nusikalstama veika bus �rodyta, E. Vaineikiui gresia bauda, areštas arba laisv�s at�mimas iki penkeri� met�.

T�siant ikiteismin� tyrim�, lapkri�io 10 d. d�l pasik�sinimo papirkti buvo sulaikytas buv�s Šiauli� miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vidas Maigys. Jam pareikšti �tarimai d�l kurstymo piktnaud�iauti (Lietuvos Respublikos baud�iamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalis).

Neatmetama, kad tarp �tariam�j� gali b�ti ir visuomenei gerai �inom� asmen�. Pasak šaltini�, byla yra gana aiški ir jos tyrimas netur�t� ilgai u�trukti.

Valstybin�s mokes�i� inspekcijos viršininko pavaduotojas Vytautas Vitkevi�ius teig�, kad nusiskundim� d�l E. Vaineikio elgesio nebuvo gauta, ta�iau pastaruoju metu jo darbo kokyb� VMI netenkino.

Neteks naryst�s partijoje ir Tarybos nario mandato?

Šiauli� apskrities valstybinei mokes�i� inspekcijai vadovaujantis E. Vaineikis yra Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos narys.

Socialdemokrat� partijos Šiauli� skyriaus vadovas Edvardas �akaris informavo, kad vyksian�iame eiliniame partijos pos�dyje bus svarstomas klausimas d�l E. Vaineikio naryst�s sustabdymo partijoje.

Šiaulietis E. Vaineikis 1998 m. Kauno technologijos universitete �gijo vadybininko specialyb�, o 2002-aisiais Lietuvos teis�s universitete – teisininko specialyb�.

1998-1999 m. jis dirbo AB „Šiauli� pienas“ marketingo skyriaus viršininku, 1999-2001 m. – Šiauli� apskrities viršininko administracijos Regiono pl�tros departamento Regiono ekonomikos ir socialinio vystymo skyriaus ved�ju. 2001 m. pirm�j� pusmet� buvo Šiauli� miesto savivaldyb�s administratoriaus pavaduotojas ekonominei pl�trai, 2001-2004 m. – Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Juridinio skyriaus ved�jo pavaduotojas, Šiauli� apskrities viršininko administracijos Teis�s departamento vadovas, Šiauli� apskrities Teis�s departamento Juridinio skyriaus ved�jas.

Šiauli� apskrities valstybinei mokes�i� inspekcijai E. Vaineikis vadovavo nuo 2006 m. baland�io m�nesio.

Miesto policijai vadovavo aštuonerius metus

Miesto policijai Vidas Maigys vadovavo nuo 2000-�j� liepos. Tada jam buvo 39-eri. Prieš paskyrim� šis pareig�nas dirbo vyresniuoju komisaru Var�nos pasienio policijos rinktin�je.

V. Maigys savo tarnyb� Vidaus reikal� sistemoje prad�jo 1981 m., kai gr��o iš tarnybos armijoje. Iš prad�i� jis dirbo milicininku Joniškyje. 1986 m. V. Maigys baig� Minsko aukštosios milicijos mokyklos Vilniaus filial� ir atliko praktik� Šiauli� vidaus reikal� skyriaus Kriminalin�je milicijoje. Po to jis kur� laik� vadovavo Joniškio kriminalinei milicijai.

1991 m. V. Maigys paskirtas Var�nos rajono policijos vadovu. Šias pareigas jis �jo iki 1999 m. liepos, kai buvo pervestas � Pasienio policijos rinktin�. Iš ten atvyko � Šiaulius.

Šiauli� policijai V. Maigys vadovavo iki 2008-�j� gruod�io.

Kas liks prie su�ski�lu�sios gel�dos?

Povilas LUNG�

Mokykl� karai jau prasid�jo. Kelis m�nesius dirbusi Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos komisija prieš kelias savaites paskelb� savo verdikt� - ma��jant mokini�, ketinama u�daryti šešias miesto mokyklas. Nuskriaust�j� mokykl� bendruomen�se u�vir� aistros - kod�l b�tent jas ketinama prijungti prie kit� ugdymo �staig�? Kad išlikt�, mokyklos imasi ir ne visai gra�i� kovos u� b�v� b�d�.

Optimizavus mokykl� tinkl�, likusioms teks iš naujo priskirti miesto teritorijas, iš kuri� � jas eis mokiniai.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Permain� bendrojo lavinimo �staigose siekiama imtis, nes mieste 10 t�kstan�i� suma��jo mokini�. Siekiama, kad biud�eto l�šos b�t� skiriamos ne ištušt�jusiems mokykl� pastatams ir personalui išlaikyti, bet vaik� ugdymo kokybei u�tikrinti.

Susitikimai su bendruomen�mis

Šiauli� miesto savivaldyb�je sudaryta bendrojo ugdymo mokykl� tinklo pertvarkos laikinoji komisija si�lo nuo 2012 m. reorganizuoti tris mokyklas: Aukštabalio pradin� prijungti prie „Rasos“ progimnazijos, Dain� pradin� – prie Dain� progimnazijos, Dubijos pagrindin� – prie Salduv�s progimnazijos.

Nuo 2013 m. si�loma Centro pradin� mokykl� prijungti prie Ragain�s progimnazijos, Liepori� pradin� – prie Gegu�i� progimnazijos, o „Saul�s“ pradin� – prie „Romuvos“ progimnazijos. Kiti mokykl� tinklo optimizavimo veiksmai b�t� numatyti ugdymo mokykl� tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrajame plane.

Parengtas ir grafikas, pagal kur� Savivaldyb�s atstovai vyksta � mokyklas susitikti su j� bendruomen�mis. Nors mokykl� bendruomeni� nariai kvie�iami aktyviai dalyvauti susitikimuose, mokykl� atstovai teigia, kad pertvarkos planai tarsi slepiami nuo visuomen�s. Direktoriams netgi buvo nurodyta, kiek bendruomen�s nari� gali dalyvauti susitikimuose su miesto vald�ios atstovais, tiesa, v�liau leista ateiti visiems norintiems.

Karas spaudoje

Panašu, kad u�uot susivienijusios, mokyklos �m� viena priešais kit� mosuoti ginklais. Mokymo �staig� kova u� viet� po saule persik�l� net � respublikin� spaud�. Ši� savait� „Lietuvos rytas“ išspausdino straipsn� „Mokykloms – tiesos dieta ir mirtis“, kuriame lyg ir išaukštinama Centro pradin�. Teigiama, kad Ragain�s progimnazija, prie kurios ir ketinama prijungti pradin�, yra net u� poros kilometr� nuo pastarosios. �inant tai, kad patogumo sumetimais � Centro pradin� mokykl� savo at�alas ve�a miesto centre dirbantys t�vai ar net tie, kurie gyvena u�miesty, susidaro keistas �sp�dis, kad jiems tuos por� kilometr� sud�tinga pakeliui � darb� pava�iuoti.

Respublikiniam dienraš�iui, tiksliau, jo kalbintam verslininkui, vedan�iam du savo vaikus � Centro pradin�, u�kliuvo net „prast� reputacij� turinti“ Vijoli� vidurin�. Teigiama, kad � j� „niekas nenori leisti savo vaik�, šiemet ji sulauk� tik devyni� pirmok�“. Pasipiktinusi straipsniu Vijoli� vidurin�s mokyklos bendruomen� išplatino vieš� kreipim�si, kuriame teigia, kad pirmoji klas� buvo sukomplektuota visa: „Mokini� skai�iaus ma��jimas, palyginti su pra�jusiais mokslo metais ir bendru šalies mokini� ma��jimo vidurkiu, n�ra didelis. Šiemet mokykloje mokosi iš viso 434 mokiniai, t. y. tik 23 mokiniais ma�iau negu pernai.“

Gal netikslios ar „reikalingos“ informacijos pateikimas lyg savotiška reklama savo egzistencijos pabaig� nujau�ian�ioms mokykloms, kad šios išlikt� kiek �manoma ilgiau?

Nujausdama savo gal�, Dubijos pagrindin�s mokyklos bendruomen� �m�si �ygi� – rinko parašus u� mokyklos išlikim�. Iniciatyva gra�i, bet �domu tai, kad parašai buvo renkami ne tik mokyklai priskirtoje teritorijoje, bet ir miesto pietin�je dalyje, centre esan�ioje stotel�je. Stebino ir paraš� rink�jai – � namus u�suko ketvirtok�.

Šuo loja, karavanas eina

„Rasos“ progimnazijoje pastarosios ir prie jos ketinamos prijungti Aukštabalio pradin�s mokyklos bendruomeni� susitikimas pra�jus� ketvirtadien� pra�jo ramiai. Tuo tarpu š� tre�iadien� Salduv�s progimnazijoje, galima sakyti, �vanginta ginklais. Ir t�vai, ir pedagogai reišk� nepasitenkinim�, konstruktyvios diskusijos pasiekti nepavyko, kalb�ta emocijomis. Labiausiai nepasitenkinim� reišk� Dubijos pagrindin�s mokyklos atstovai, bet tai suprantama, nes juk ši� �staig� ketinama prijungti prie Salduv�s progimnazijos.

Savivaldyb�s tarybos nar� Nijol� Budryt� ramino susirinkusiuosius, kad n�ra �pratusi kalb�ti „urmu“, ir konkretizavo: „2012 m. numatyta Dubijos renovacija stabdoma. Jei mokyklai nepakanka l�š�, ji negali egzistuoti. Juk jei neturiu lito septyniasdešimt kišen�je, negaliu autobusu va�iuoti.“

Anot miesto mero Justino Sartausko, d�l susiklos�iusios situacijos kaltas politik� delsimas, nes laiku nebuvo priimti sprendimai: „Sujungus mokyklas verks abi pus�s, nes pirmaisiais metais nebus gerai abiem.“

Prakalbus apie mokytoj� atleidim� iš darbo, V. Damskien� sak�, kad j� reik�s tiek, kiek bus mokini�: „Ko vertas mokytojas be mokini�? Kiek ateis mokini� iš Dubijos, tiek reik�s ir mokytoj�. Viena ateinanti klas� atsives ir 1,8 mokytojo.“

Mama, vedanti vaik� � Dubijos mokykl�, pareišk�, kad gyvename demokratin�je visuomen�je, tod�l bus kovojama – jei reik�s, bus kreipiamasi � šalies ar net tarptautines institucijas.

�velgiant iš šalies susidar� �sp�dis, kad besivaidijantys mokykl� mokytojai turb�t pamiršo, jog anks�iau ar v�liau, sujungus mokyklas, vis tiek teks dirbti kartu, tad u�uot pyl� pamazgas vieni ant kit� tur�t� pagalvoti, kad po met� kit� teks dirbant �i�r�ti vienas kitam � akis ir bendradarbiauti.

Did�iausias galvos skausmas, anot po mokykl� bendruomeni� susitikimo kalbintos Salduv�s progimnazijos direktor�s Natalijos Kaunickien�s, tas, kad prijungus Dubijos mokykl� prie Salduv�s progimnazijos � pastar�j� ateis beveik pensinio am�iaus mokytoj�. „Darbo kodekse tokiems �mon�ms yra numatytas „saugiklis“ – likus keleriems metams iki pensijos j� negalima atleisti, – teigia direktor�. – Jie s�di ram�s, nes jiems jokia mokykl� reorganizacija nebaisi. O k� man pasakyti saviems mokytojams? Kaip juos atleisti? Juk �ia ne pensionas ar kokia nors socialin� prieglauda.“

Prijungti, sujungti, u�daryti?

K� reiškia „u�daryti“, tur�t� b�ti visiems suprantama, o štai d�l sujungimo ir prijungimo mokykl� administracijoms, pedagogams ir kitiems darbuotojams kilo daug klausim�. Baugina ne�inia, ar prijungus mokyklas pedagogai tur�s tok� pat darbo kr�v�, ar neteks atleisti besidubliuojan�i� administracijos darbuotoj�, kit� specialist� ar darbinink�.

Laura Steponkien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Teis�s skyriaus ved�ja, mano, kad kiekvienu konkre�iu mokykl� sujungimo, prijungimo ar u�darymo atveju reik�t� vertinti situacij� individualiai ir spr�sti kilusius klausimus. Ved�ja pateik� bendro pob�d�io informacij�, remdamasi LR teis�s akt� nuostatomis.

Vadovaujantis LR CK 2.97 straipsnio 1 dalimi, juridiniai asmenys gali b�ti reorganizuojami jungimo ir skaidymo b�du. Pagal to paties straipsnio 2 dal� jungimo b�dai yra du – sujungimas ir prijungimas.

Vienos miesto mokykl� direktor� lituanist�, paklausta, kuo skiriasi šie �od�iai, sako, kad lietuvi� kalbos �odyne nurodomos panašios ši� �od�i� reikšm�s, tik „prijungti“ labiau reiškia „pridurti“, „prid�ti“, „priskirti“, o „sujungti“ – „susieti“, „suvienyti“.

Teisiškai prijungimas yra vieno ar daugiau juridini� asmen� prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo asmens teis�s ir pareigos. Sujungimas – tai dviej� ar daugiau juridini� asmen� susivienijimas � nauj� juridin� asmen�, kuriam pereina visos reorganizuot� asmen� teis�s ir pareigos.

Reikia reorganizavimo s�lyg�

Vadovaujantis LR CK 2.99 straipsniu, reorganizavime dalyvaujan�i� juridini� asmen� valdymo organai privalo parengti juridinio asmens reorganizavimo s�lygas, kuriose turi b�ti informacija apie pa�ius reorganizavime dalyvaujan�ius juridinius asmenis, reorganizavimo b�das, pasibaigiantys ir po reorganizavimo veikl� t�siantys juridiniai asmenys, reorganizuojamo juridinio asmens dalyvio tapimo t�sian�io veikl� po reorganizavimo juridinio asmens dalyviu tvarka, s�lygos ir terminai, išmokos juridinio asmens dalyviams, momentas, nuo kurio pasibaigian�io juridinio asmens teis�s ir pareigos pereina t�sian�iam veikl� po reorganizavimo juridiniam asmeniui ir pan.

Šio straipsnio nuostatos aiškiai parodo, kad turi atsirasti pagrindinis dokumentas – reorganizavimo s�lygos, kuriose ir bus aptarti mokykl� sujungimo ar prijungimo klausimai.

Darbdavys privalo laikytis reikalavim�

Juridinio asmens likvidavim� (šiuo atveju mokyklos u�darym� – aut. past.) reglamentuoja LR CK 2.106 straipsnis, kurio 1 dalies 1 punktas numato, kad juridinio asmens dalyvio sprendimu juridinio asmens veikla gali b�ti nutraukta, t. y. juridinis asmuo gali b�ti likviduojamas.

Vadovaujantis LR Darbo kodekso 129 straipsniu, darbo sutartys su darbuotojas gali b�ti nutrauktos darbdavio iniciatyva. To prie�astis gali b�ti darboviet�s strukt�riniai pertvarkymai. Tokiu atveju darbdavys privalo laikytis reikalavim�, vienas kuri� – vadovaudamasis LR DK 130 straipsniu privalomai turi pateikti �sp�jim� apie galim� atleidim� iš darbo. Po to sekt� išeitini� išmok� bei kompensacij� u� nepanaudotas kasmetes atostogas mok�jimas.

Lapkri�io 7 d. (pirmadien�) 14 val. tiesiogin�s naujien� portalo „Etaplius.lt“ konferencijos metu Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�ja Violeta Damskien� ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups pristatys mokykl� tinklo optimizavimo plan� ir atsakys � miestie�iams aktualius klausimus.

U�uot su�si�ver��u�si pil�v�, sa�vi�val�dy�b� kil�p� ne�ria ki�tiems

Povilas LUNG�

Kit� met� miesto biud�etas – varganas. Skolintis iš bank� nevalia, nes skolinimosi limitas seniai išnaudotas. Yra išeitis – u�daryti ar sujungti mokyklas, atleisti sargus ir valytojas, centralizuoti buhalterij�, suma�inti administracij�, padidinti mokes�ius u� lopšelius-dar�elius, neformaliojo ugdymo paslaugas teikian�ias muzikos, dail�s ir sporto mokyklas, pirkti pigesn� elektros energij�. O gal savivaldybei der�t� prad�ti taupyti nuo sav�s pa�ios?

Besigelb�dama nuo bankroto, miesto vald�ia ketina sutaupyti ma�indama švietimo �staig� darbuotoj� etat�, u�uot prad�jusi nuo sav�s.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Panašu, kad politikai finansin� našt� numes miestie�iams ant pe�i�. Išgelb�ti nuo bankroto gali tik grie�tos taupymo priemon�s. 2012 m. išlaidas teks suma�inti 19 mln., dar kit�met – net 29 mln. lit�.

�inojo, bet dels�

Pasirinkusi nepriklausom� elektros energijos tiek�j�, savivaldyb� per metus ketina sutaupyti apie milijon� lit�. Nuo lapkri�io pirmosios Šiauli� miesto savivaldyb� skelbs konkurs� d�l centralizuoto elektros energijos tiekimo švietimo, sporto ir kult�ros �staigoms. Ji jau sp�jo pasigirti, kiek sutaupys, bet kod�l to nepadar� tada, kai buvo liberalizuota rinka ir didieji elektros energijos vartotojai gal�jo laisvai rinktis, iš ko pirkti elektr�?

2009 m. gruod�io 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos �statymo pakeitimo ir papildymo �statymas, kuriame buvo numatyta, kad reguliuojamos elektros energijos kainos nebus taikomos verslo klient� objektams, kuri� leistinoji naudoti galia 2009 m. liepos 31 d. (arba v�liau) buvo lygi arba didesn� nei 400 kW, tada reguliuojamos elektros energijos kainos b�t� nebetaikytos nuo 2010 m. sausio 1 d.

Savivaldyb� tai �inojo, bet dels�. Juk AB „LESTO“, iš kurios ji perka elektr�, yra tik Lietuvos elektros skirstom�j� tinkl� operatorius, kurio viena pagrindini� funkcij� – elektros persiuntimas vartotojams skirstymo tinklais. Kitaip sakant, tai „fura“, kuri tik perve�a krovin� iš vienos vietos � kit�. Savivaldyb� jau prieš por� met� tur�jo galimyb� pasirinkti, iš ko t� „krovin�“ pigiau pirkti.

�vertinti, kiek savivaldyb� gal�jo per t� laik� sutaupyti, sunku, bet paskai�iuoti galima, juk pasirinkusi nepriklausom� elektros energijos tiek�j� ji per metus ketina sutaupyti apie milijon� lit� ar net daugiau.

Saugos centralizuotai?

Itin suma��jus mokini�, per kitus dvejus metus planuojama u�daryti po tris mokyklas kasmet, ma�inti administracijos darbuotoj�, centralizuotai pirkti sarg� paslaugas.

Biud�etin�se �staigose dirba 329 sargai, kuriems per metus išlaikyti reikia 5,1 mln. lit�. Anot Savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojo Viktoro Strups, lopšelis-dar�elis per m�nes� trij� sarg� atlyginimams išleid�ia beveik 5 t�kst. lit�. Jeigu b�t� �diegta apsaugos sistema, tiek tekt� mok�ti per metus, vadinasi, teoriškai paslauga atpigt� 12 kart�. Jei b�t� atsisakyta sarg� paslaug�, b�t� pasitelkta centralizuota saugos sistema.

Ryt� šluostys ašaras?

Pakalbintas saugos firmos atstovas mano, kad ekonomin� sarg� atsisakymo nauda b�t�: „Neb�ra sargo, lieka elektronin� saugos sistema. Jai �sijungus va�iuotume, �i�r�tume, kur koks langas išdau�tas ar durys išlau�tos.“ Anot atstovo, kilt� vienintel� problema – b�t� saugomas tik patalp� vidus, o šalia lauko teritorijos tur�t� stov�ti ekipa�as. Arba tas pats sargas.

Aišku, galima ugdymo �staigas aptverti dviej� metr� tvora, kuri taip pat b�t� investicija, bet kas tam skirs l�š�, jei planuojama taupyti? Mokyklos ir dar�eliai daugiausia stovi apsupti gyvenam�j� nam�. Pasta�ius tvor�, ši� �staig� teritorijose nebevaikš�iot� keli� namo norintys sutrumpinti ar savo augintini� paved�ioti iš�j� �mon�s, tod�l nebereik�t� saugoti lauko inventoriaus, o �vykus vagystei ar vandalizmo aktui – ryt� braukti ašar�.

Tiesa, yra išeitis – brangios vaizdo kameros. Pastar�j� reik�t� prie pastato tikrai ne po vien� – ma�iausiai keturi�. „Kiekvienas namas turi keturis kampus, o ugdymo �staigos – net daugiau. Yra visoki� u�kabori�, kuriems steb�ti taip pat reik�t� kamer�, – sako saugos tarnybos atstovas. – Kita vertus, kas steb�s visus kamer� transliuojamus vaizdus? Paskai�iuokite, kiek mieste yra ugdymo �staig� – lopšeli�-dar�eli�, mokykl�. Reik�t� keli� �moni�, kad jie gal�t� steb�ti kamer� transliuojam� med�iag� ir teritorij� apsaugoti 100 proc. Ne�inau, kuri saugos tarnyba apsiimt� tai daryti.“

Signalizacija suveik� d�l gamtini� dalyk�

Salduv�s progimnazija saugos tarnybos paslaugomis naudojasi nuo 2008 m. rugpj��io m�nesio. Anot atokiau nuo centro ir judri� gatvi� �sik�rusios progimnazijos direktor�s Natalijos Kaunickien�s, anks�iau mokykla keturiem sargam atlyginimams per m�nes� išleisdavo per 3 t�kst. lit�. „Atsisakius naktini� sarg�, per trejus metus teko išsipirkti saugos tarnybos sumontuot� �rang�. Per m�nes� tai atsieidavo truput� daugiau nei 1000 lit�. Nuo ši� met� rugs�jo kas m�nes� mokame jau tik u� paslaug� – po 180 lit�“, – sako direktor�.

Paklausta, ar per trejus metus n� karto nepasigail�ta, kad mokykloje n�ra sargo, N. Kaunickien� sako, jog kelet� kart� signalizacija buvo �sijungusi, bet tik d�l gamtini� dalyk�. „Gal v�jas, gal ledas prišal�s sujudino lang�, gal koks rup��okas praropojo“, – juokiasi ji.

Juodasis s�rašas

Savivaldyb�s administracija paskai�iavo, kad tikslinga b�t� atsisakyti ir valytoj� etat�, o ši� paslaug� pirkti centralizuotai. Miesto biud�etin�se �staigose dirba apie 150 buhalteri� ir apskaitininki�. Apskaitos paslaugas teikiant centralizuotai, ši� pakakt� tik tre�dalio. Vis d�lto ši� savait� ma�inti buhalteri� atsisakyta.

Anot vienos iš miesto mokykl� direktori�, atsisakyti nuolatini� valytoj� – labai blogai. „Tai m�s� �mon�s, gerai dirbantys savo darb�, puikiai pa��stantys vaikus, – teigia ji. – Samdytos �mon�s darbininkai tik atliks savo darb� ir išeis. Kita vertus, k� aš gal��iau svetimam �mogui pasakyti? Jis neb�t� m�s� kolektyvo narys. Juk �mon�s sukuria organizacijos kult�r�.“

Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius teigia, kad jei b�t� atleid�iamos valytojos ir b�t� samdoma valymo paslaugas teikianti �mon�, sutartyse b�t� keliama s�lyga, kad atleisti valytojai b�t� priimami dirbti šioje �mon�je.

Ar tikslinga atleisti ir visus lopšeli�-dar�eli� vir�jus, dar skai�iuojama. Pirmiausia nuspr�sta pakelti mokest� u� vaiko išlaikym� dar�elyje. Savivaldyb� suskai�iavo, kad dabar t�v� mokami ma�daug 150 lit� – tik išlaidos u� vaik� maitinim�, o �vertinus kitas išlaidas mokestis tur�t� did�ti iki 220. Pak�lus maitinimo dar�eliuose ir mokyklose kain�, vir�j� atleisti nebereik�t�. „Jei b�t� nustatyta tinkama kainodara – klientai susimok�t� vis� kain�, tada vir�jos b�t� išlaikomos 100 proc., – teigia V. Damulevi�ius. – Dabar sumokama tik maisto produkt� vert�, bet ne darbo, energijos resursai.“

Politikai ketino naikinti ir mokes�io lengvatas vienišiems, studijuojantiems ir karin� tarnyb� atliekantiems t�vams, kuri� vaikai lanko lopšel�-dar�el�. Tokiu b�du papildomai planuota surinkti po 20 t�kst. lit� kas m�nes�.

Vakar vykusiame Šiaul� miesto tarybos pos�dyje klausimas d�l mokes�io u� vaiko išlaikym� savivaldyb�s ikimokyklinio ugdymo �staigose nustatymo tvarkos aprašo pakeitimo nebuvo svarstytas. Lengvatos yra patvirtintos Vyriausyb�s sprendimu, tod�l Savivaldyb� neturi teis�s j� keisti.

Kiek �moni� liks be darbo, kol kas skai�iuojama. „Apie t�kstan�ius mes nekalbame, bet kai kurias funkcijas biud�etin�se �staigose galima nusipirkti rinkoje arba kreiptis � specialias paslaugas teikian�ias �mones ir nelaikyti t� �moni�, kurie dirba ne visai efektyviai“, – sako V. Damulevi�ius.

Taupyti dar yra kur!

Iš mokes�i� mok�toj� pinig� išlaikomos savivaldyb�s �staigos smarkiai permoka ir u� mobil�j� ryš�, o mokes�iams u� komunalines paslaugas – šilum�, elektr� ir vanden� – finansavim� gauna pagal trej� met� vidurk�. V. Damulevi�ius sako, kad �staigos renovuojamos, ta�iau energijos išnaudoja tiek pat, kiek ir prieš renovacij�, tod�l kit�met �adama patvirtinti skatinimo taupyti taisykles.

Anot Savivaldyb�s administracijos direktoriaus, kiek l�š� bus u� vanden� ar šilum� sutaupyta, tiek liks �staigai ir vadovai tur�s teis� su kolektyvu nuspr�sti, galb�t skirti atlyginimo daliai padidinti.

Lopšeliams-dar�eliams ir toliau keliami nereal�s taupymo planai – ketvirtadaliu suma�inti biud�et�. Anot Antaninos Il�iukien�s, lopšelio-dar�elio „Voverait�“ direktor�s, pa�ios direktor�s turi �i�r�ti, pa�ios turi taupyti: „Kit� met� finansavimas suma��s 25 proc., o tiek sutaupyti ikimokyklin�se �staigose ne�manoma.“ Ma�daug 15 proc. planuojama didinti mokes�ius u� b�relius.

Pa�vo�jin�ga che�mi�ja vais�ti�n�l�je

Povilas LUNG�

Jei atid�iai per�i�r�tum�te savo vaistin�l�je sukaupt� vaist� galiojimo laik�, tre�dalis j� pasirodyt� nebetinkami vartoti. Kur saugiai atiduoti stal�iuose dešimtme�ius kauptus vaistus ar sudu�usius gyvsidabrio termometrus? Bijodami, kad neapsinuodyt� vaikai, gyventojai medikamentus išmeta kartu su šiukšl�mis, išpila � kanalizacij�, u�kasa ar sudegina. Kartais taip elgiamasi ir su gyvsidabriu iš termometr�.

Jei „m�gstate“ sirgti ir dar turite �prot� kaupti vaistus, tai j�s� vaistin�l�je tikrai galima rasti pasenusi� ar nebereikaling� medikament�.
Gunter MULLER nuotr.

Kur d�ti?

„O kur tas vaistininkas d�s?“ – nešini sandariai u�darytu indu, kuriame – sudau�ytas gyvsidabrio termometras, išgirdome u��j� � pirm� pasitaikiusi� vaistin�. Pagalvojome, kad jei jau vaistin�je pirkome, tai ji ir tur�t� pasir�pinti termometro „pogarantiniu aptarnavimu“. „Jau daugiau nei dvejus metus neprekiaujame tokiais, tai nusiimame ir atsakomyb�, – toliau m�s� atnešto „krovinio“ krat�si vaistinink�. – Negi mes dabar t� d��ut� pasid�j� metus uostysim? Ne m�s� kompetencija.“

Bet � konteiner� juk nemesi, o namie „kolekcionuoti“ irgi nesinori. „Neškite � didesnes vaistines arba kreipkit�s � gamtos apsaug�“, – patar� vaistinink�. „Giliai u�kaskite � �em� arba sudeginkite“, – patarim� negail�jo ir vaistin�je greta stov�jusi pagyvenusi moterišk�. Esame „�ali“, gamtos teršti nenorime, tod�l pradedame savo ilg�, nors iš prad�i� taip neman�me, kelion� per �staigas.

Pakeliui u�sukame � „didesn�“ vaistin�, anot vaistinink�s, priklausan�i� dideliam tinklui. „Nepriimame. Anks�iau, prieš kokius dvejus metus, priimdavom tik sveikus termometrus, – su�inojusi, ko at�jome, sak� vaistinink�. – Ten pas gaisrininkus ka�kur priima.“ Nutariame kreiptis „oficialiau“.

Skambiname � Šiauli� miesto savivaldyb�s Visuomen�s sveikatos biur�. Mus maloniai nukreipia � Visuomen�s sveikatos centr�. Paskambin� ten išgirstame, kad tur�tume kreiptis � Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centr�. Prieš tai dar pasidomime Šiauli� regiono aplinkos apsaugos departamente, kuris pasi�lo kreiptis � „Toksik�“.

Atrodo, šviesa tunelio gale jau matyti. „Pas mus mokama“, – išgirstame paskambin� � �mon� labai jau toksišku pavadinimu. – Priklauso nuo svorio. Sveriame vis� termometr�, gyvsidabrio nekrapštome.“ Pasirodo, norint atsikratyti savo toksiško termometro, tekt� sumok�ti ma�daug penkis litus. Be to, �mon� �sik�rusi Aukštrakiuose, Šiauli� rajone, o mums tai visai ne pakeliui. „Susisiekite su Šiauli� miesto savivaldyb�s ekologais. Ji taip pat turi �rengusi pavojing� atliek� surinkimo aikštel�. Nemokam�“, – pataria.

Skambiname � Savivaldyb�s administracijos Aplinkos skyri�. Jo ved�jas Romaldas Šemeta pagaliau u�baigia m�s� odis�j�: „Prie Kairi� s�vartyno yra �rengtas pavojing� atliek� surinkimo punktas. Kol kas tokia aikštel� prie Šiauli� vienintel�, bet ketiname j� �rengti mieste ir daugiau.“

Pasirodo, iš karto ir reik�jo skambinti „ten pas gaisrininkus ka�kur“. Man�me, kad bendruoju pagalbos telefonu 112 atsiliepiantys pareig�nai labiau r�pinasi �moni� gyvyb�mis atsitikus rimtai nelaimei, o ne tokiais menkniekiais. Atsiliep�s vyrukas iškart paslaugiai patar� m�s� pavojing� krovin� nuve�ti � prie Kairi� s�vartyno esant� pavojing� atliek� surinkimo punkt�, netgi telefono numer� padiktavo. Tik neturint nuosavo automobilio ten nusigauti beveik ne�manoma, nebent nup�dinti vaizdingomis Aleksandrijos kalvomis.

Kenksmingi garai

Dar visai neseniai d�l savo ypating� savybi� gyvsidabris gausiai buvo naudojamas termometruose ir kituose matavimo prietaisuose, plomboms gaminti, kalnakasyboje ar net laikraš�iams spausdinti naudojamiems da�ams gaminti. O kiek sovietme�iu jo išviet�se � minkšt�j� buvo �trinta...

Gyvsidabris – vienintelis metalas, kuriuo galima apsinuodyti �prastin�mis s�lygomis – jis pavojingas net kambario temperat�roje. Nors termometre gyvsidabrio n�ra daug, net ir toks kiekis, esant aukštesnei temperat�rai, gali sukelti rimt� padarini� sveikatai. Esant

30-40 laipsni�, gyvsidabris pradeda smarkiai garuoti.

Atsitiktinai prarijus gyvsidabrio, jis be didesn�s �alos pasišalins su išmatomis, ta�iau jei gyvsidabrio lašelis nuried�t� kur nors po spinta, tai ilgainiui garuodamas pridaryt� daug nemalonum�. Net 1 mg/m3 gyvsidabrio koncentracija ore gali pa�eisti plau�ius, o didesn� – baigtis mirtimi. Apsinuodijus organiniais gyvsidabrio junginiais, da�niausiai pa�eid�iama nerv� sistema, atsiranda regos, klausos, psichikos sutrikim�, išsivysto paraly�ius. Apsinuodijus neorganiniais gyvsidabrio junginiais, atsiranda v�mimas, viduriavimas, stipr�s pilvo skausmai, sutrinka inkst� veikla.

Jokio siurblio!

Sudu�us termometrui daugelis ne�ino, k� daryti su ištek�jusiu gyvsidabriu. Vieni j� tiesiog sušluosto dr�gnu skuduru ir išmeta, kiti susiurbia siurbliu.

Sudu�us termometrui, jokiu b�du neišmeskite gyvsidabrio � šiukšli� d�� ar unitaz�. Nevalykite gyvsidabrio šluoste, tada tik dar labiau j� paskleisite ir padidinsite garavimo pavirši�. Paskambinkite telefonu 112 – atva�iav� ugniagesiai specialiomis priemon�mis surinks išsiliejus� metal�.

Jei nenorite trukdyti gyvybi� gelb�jimu u�si�musi� gaisrinink� ar gyvenate nuošaliai, gyvsidabr� surinkti galite patys. Did�iausius gyvsidabrio lašus metaline arba stikline lazdele sustumkite ant popieriaus lapo ir supilkite � butel�. Ma�esnius lašus susiurbkite gumine kriauše ir išp�skite � butel� su vandeniu. Pa�ius ma�iausius surinkite lipnia juosta ar klijais išteptu popieriaus lapu. Pavirši�, ant kurio buvo išsiliej�s gyvsidabris, nuvalykite kalio permanganato tirpalu. Patalpas išplaukite ir gerai išv�dinkite. � butel� surinkt� gyvsidabr� sandariai u�darykite.

Nors termometre gyvsidabrio n�ra daug, net ir toks kiekis, jam sudu�us, gali sukelti rimt� sveikatos negalavim�.

Evelinos RIMKUT�S nuotr.

Tik ne � šiukšliad��

Jei „m�gstate“ sirgti ir dar turite bjaur� �prot� kaupti vaistus, tai j�s� talpioje vaistin�l�je tikrai galima rasti pasenusi� ar nebereikaling� vaist�. K� su šiais vaistais daryti? Dauguma juos tiesiog išmeta � šiukšliad�� ar „pas�ja“ kur nors pievoje.

Pasen� vaistai pavojingi d�l susidaran�i� kenksming� chemini� med�iag�. Jei tokie vaistai atsiduria s�vartyne, tai chemin�s med�iagos patenka � dirvo�em�, augalus, kuriuos su�da gyv�nai, tokiu b�du sugr��ta �aloti m�s� sveikatos.

Vaist� jokiu b�du negalima mesti � šiukšli� kibir�. Vaistin�s Farmacijos �statymo yra �pareigotos priimti iš gyventoj� naikintinus vaistinius preparatus (nekokybiškus, pasibaigusio tinkamumo laiko, falsifikuotus ir kt.). Taigi tokius vaistus kuo grei�iau, kol d�l neapdairumo j� neprarijo šeimos nariai, tur�tum�te nunešti � vaistin�.

Paskambinus � kelias atsitiktines vaistines vaistinink�s patvirtino, kad tokia paslauga yra teikiama, tiesa, atnešan�i�j� vaist� t�ra vos vienas kitas. Vaistus, sumok�jus tam tikr� mokest�, priima ir „Toksika“. Kaina priklauso nuo svorio.

Ma�ai gyventoj� atneša pasenusi� vaist�, nes yra menkai informuoti apie toki� galimyb� ir apie netinkamo vaist� naikinimo �al� gamtai bei sveikatai. Vaistin�s to nedaro, nes u� informavim� ir gyventoj� atnešt� vaist� utilizavim� yra priverstos mok�ti pa�ios.

„Purvini“ vaistai

Anot kalbintos vaistinink�s, gyventoj� atnešti vaistai supakuoti perduodami didmenininkui, tiekian�iam vaistinei vaistus. Yra nustatytas tam tikras svoris, kur� viršijusi vaistin� privalo sumok�ti iš savo kišen�s. Vyriausyb� ver�ia farmacininkus savo l�šomis iš gyventoj� rinkti bei utilizuoti pasenusius medikamentus, bet vaistin�ms nekompensuoja d�l to patirt� išlaid�.

Kol nepatvirtinta Farmacijos �statymo 42 str. 1 d. numatyta tvarka, vaistin�s turi pa�ios apmok�ti u� iš gyventoj� surinkt� naikintin� vaistini� preparat� tvarkym�. Min�ta tvarka bus parengta iki 2012 m. Patvirtinus j�, u� naikintin� vaist�, surinkt� iš gyventoj�, tvarkym� bus apmokama iš valstyb�s biud�eto.

„Valstyb� ne taip daro. Tur�t� b�ti tam tikri konteineriai, � kuriuos gyventojai gal�t� išmesti nebereikalingus vaistus, kaip išmeta panaudotas baterijas, – pasakojo pakalbinta vaistinink�. – Gyventoj� atneštas tabletes turime išr�šiuoti, nurodyti tiksl� j� kiek� ir kt. Jei atneša psichotropini� med�iag�, turime u�rašyti atnešusiojo asmens duomenis, u�registruoti. N�ra malonu imti „purvinus“ vaistus – negali �inoti, kas ten kuo sirgo.“

Deja, vaistin�s privalo priimti tik naikintinus vaistus, bet ne medicinos prietaisus, pvz., termometrus. „Atneš� moterišk� gyvsidabrio termometr� ir numet� mums ant prekystalio. Patys ne�inojome, kur j� d�ti, tai supakavome kartu su pasibaigusios realizacijos vaistais ir atidav�me �monei, tiekian�iai vaistus“, – sak� vaistinink�.

Farmacijos departamentas teigia, kad vaistin�ms speciali� baud� u� atsisakym� priimti iš gyventoj� naikintinus vaistus n�ra. Ta�iau jei �mogus kreip�si � vaistin� d�l farmacini� atliek� surinkimo ir j� nepri�m�, jis turi teis� parašyti skund� vaistin�s administracijai ir Valstybinei vaist� kontrol�s tarnybai. Kokios sankcijos bus taikomos vaistinei, sprend�ia ši tarnyba, �vertinusi pa�eidim�.

Der�t� nepamiršti, kad terš�jas irgi moka – atsakomyb� u� tarš� ir gamtai padaryt� �al� tenka vartotojams, t. y. mums visiems, išmetusiems � patvor� pasenusius vaistus ar išpylusiems gyvsidabr� � kanalizacij�.

�e��e�tas mo�kyk�l� pa�te�ko val�d�ios ne�ma�lo�n�n

Povilas LUNG�

Kit� did�i�j� Lietuvos miest� politikai seniai pertvark� mokykl� tinkl�, o Šiauli� nesiry�ta. Mokyklos siekia išlikti, mokytojai bijo netekti darbo. Politikai teigia, kad pertvarkos yra b�tinos, nes 2001 m. Šiauli� bendrojo lavinimo mokyklose buvo 23 t�kst., šiemet – jau tik 15 t�kst. mokini�.

Šeši� mokykl� bendruomen�s jau sp�jo „palaidoti“ savo ugdymo �staigas, nors komisija pristat� tik j� pertvarkos projekt�.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Parengtas projektas

Kelis m�nesius dirbusi Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos komisija per dvejus mokslo metus si�lo u�daryti šešias miesto mokyklas: nuo 2012 m. rugs�jo 1 d. Aukštabalio pradin� mokykl� prijungti prie „Rasos“ progimnazijos, Dain� pradin� – prie Dain� progimnazijos, Dubijos pagrindin� – prie Salduv�s progimnazijos, nuo 2013 m. rugs�jo 1-osios Liepori� pradin� prijungti prie Gegu�i� progimnazijos, Centro pradin� – prie Ragain�s progimnazijos, „Saul�s“ pradin� – prie „Romuvos“ progimnazijos, o kitus mokykl� optimizavimo veiksmus numatyti bendrojo ugdymo mokykl� tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrajame plane.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos parengt� projekt� pirmadien� svarst� speciali Šiauli� miesto tarybos nari� komisija, kuriai vadovauja meras Justinas Sartauskas.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�ja Violeta Damskien� nurod�, kad komisija nevertino tik gimnazij�. Kitos mokyklos buvo vertinamos pagal 11 kriterij� – atsi�velgta � mokini� skai�i�, l�šas ir mokyklos pastato b�kl�. Iš viso teigiamais ir neigiamais balais �vertintos 23 mokyklos.

Pliusiukai ir minusiukai

Maksimal� teigiam� bal� skai�i� (11) peln� Gegu�i� progimnazija, po 10 – „Juventos“ ir „Romuvos“ progimnazijos, 9 – Jovaro progimnazija. Nedaug nuo j� atsiliko Dain�, Salduv�s ir „Sandoros“ progimnazijos.

Daugiausia neigiam� bal� (10) surinko Dain� pradin�, 9 balus – Dubijos pagrindin�, trys mokyklos (Aukštabalio pradin�, R�kyvos progimnazija ir Gytari� progimnazija) – po 8, Liepori� pradin� ir T�vo Benedikto Andruškos pradin� – po 7 neigiamus balus.

Daugiausia mokykl� (18) neatitiko „mokinio krepšelio“ l�š� papildymo, at�jusi� � pirm� klas� ir potenciali� mokyklos teritorijos pirmok� santykio (13), vidutinio mokini� skai�iaus 1-12 klas�se (13), savivaldyb�s biud�eto l�š�, tenkan�i� 1 kv. m mokyklos ploto (12), kriterij�. Geriausiai �vertintas mokini� ir pirm�j� klasi� skai�ius – tik šešios mokyklos �vertintos neigiamai.

Mokytojams nevert�t� nerimauti?

„Mokyklos vertintos pagal kriterijus, kuriais matuojamas švietimas – tai mokiniai, l�šos mokyklai ir pastatas. Netgi buvo vertinamas mokyklos patrauklumas pagal tai, kiek rajone buvo pirmok� ir kiek j� realiai at�jo � pirm� klas�. Pastatai vertinti pagal tai, � kuriuos yra investuota, kuriuose nieko nedaryta ir ar apskritai verta daryti, – teig� Švietimo skyriaus ved�ja

V. Damskien�. – Mokykla gali b�ti ir dviejuose pastatuose, gali tur�ti skyri�.“

Mokyklos prijungimas �steigiant skyri� labiau pavojingas administracijai, nes vietoj dviej� direktori� bereikia vieno, nebereikia besidubliuojan�io personalo, o mokiniams ir mokytojams pavojaus n�ra. Dar nesuskai�iuota, kiek �moni� bus atleista, bet, anot skyriaus ved�jos, tai galima labai paprastai padaryti: „Viena klas� yra 1,5 mokytojo. Jei suma��t� 1000 mokini�, tai ma�daug 90 mokytoj� netekt� darbo. Jau keleri metai per metus tik apie 40 mokytoj� netenka darbo, vadinasi, mokyklose jie persiskirsto pamokas, dirba ma�esniu kr�viu. Prijungus mokyklas, reik�s konkre�iai suskai�iuoti, kiek yra mokytoj�, ar suma��s klasi�.“

Vert�t� mokytojus nuraminti, kad mokykl� prijungimas jiems garantuoja j� teisi�, mokytojo darbo vietos per�mim�, o toliau, jei mokini� ma��t�, mokytojai b�t� bendra tvarka atleid�iami pagal Darbo kodeks� ir kitus teis�s aktus.

L�šos ne suaugusiesiems, o vaikams

Anot švietimo viceministro Vaidoto Bacio, mokykloms skiriamos l�šos vis� pirma skirtos mokiniams, o ne suaugusiesiems – personalui ar mokytojams. „Tokie sprendimai n�ra populiar�s, nes u�darymas n�ra malonus dalykas. Švietimo skyrius pasi�l� racionalius sprendimus. Pasi�lytas prijungimo b�das leid�ia maksimaliai išsaugoti darbuotoj� teises, socialines garantijas. Ne prie pastato mes prisirišame, o prie mokini�. B�tent j� poreikiai yra aukš�iau mokykl� vadov�, politik�, partij�, personalo interes�“, – teig� jis.

Svarstant mokykl� pertvarkos projekt�, nebus vengiama viešumo – bus vykstama � mokyklas, diskutuojama su bendruomene ir tik tada imamasi pertvar�. „Pastatai bus parduoti arba išnuomoti. Tai nuspr�s Savivaldyb�je sudaryta darbo grup�. Tik racionaliai naudodami resursus gal�sime pagerinti ugdymo kokyb�“, – teig� Šiauli� miesto meras Justinas Sartauskas.

Beveik visi kalbinti valdininkai, mokykl� direktoriai ar pedagogai akcentavo, kad ne mokyklos pastatai yra svarbiausia. Svarbiausia - vaikai ir j� poreikiai.

Aleksandro OSTAŠENKOVO nuotr.

Vienintel� mieste

Visiškai neaiškus vienintel�s mieste likusios vidurin�s – Vijoli� mokyklos – likimas. Jos siekis yra tapti sporto gimnazija. Šios mokyklos likimas bus nulemtas bendrojo ugdymo mokykl� tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrajame plane. Vijoli� vidurin� yra baig�s ir Šiauli� miesto meras J. Sartauskas.

Paklausta apie mokyklos perspektyv�, Vijoli� vidurin�s mokyklos direktor� Irma Abromaitien� pabr��, kad ugdan�i� aukšto sportinio meistriškumo mokinius mokykl� Lietuvoje n�ra daug – Vijoli� mokykla, sportines klases formuojanti nuo 2004 m., yra viena iš trij� toki� mokykl� (kitos dvi – Kauno Gedimino sporto sveikatinimo mokykla ir Vilniaus Ozo vidurin�).

Mokyklos geografin� pad�tis patogi sportininkams, lankantiems rytines treniruotes Futbolo akademijoje, Lengvosios atletikos sporto mokykloje, �ol�s riedulio stadione. Didelis ir mokyklos stadionas, kuriame �rengta dirbtin�s dangos zona futbolui. Mokykla sujungta koridoriumi su Vaik� globos namais, kuri� viršutiniame aukšte �rengtas sportinink� bendrabutis. Patyrusiems traum� nereikia nutraukti mokslo, mokytojai ateina � bendrabut�.

„Planuojam� iškelti globos nam� pastate b�t� galima apgyvendinti daugiau sportinink� iš Šiauli� regiono, norin�i�j� yra, bet šiuo metu bendrabutyje n�ra viet�. Manau, b�t� puikios s�lygos ištušt�jusiose globos nam� patalpose �kurti sporto kompleks�“, – sak� vidurin�s mokyklos direktor�.

Kyla aistros

Centro pradin�s mokyklos direktorius Edmundas Valuckas teigia, kad mokykloje mokosi net 50 proc. vaik� iš kit� miesto rajon�. „Vieni sako, kad tai yra mokyklos tr�kumas, mes manome, kad privalumas“, – sako jis. Šiemet mokykloje suformuotos trys pirmosios klas�s. Si�loma Centro pradin� prijungti prie Ragain�s progimnazijos. „T�vai neves vaik� � an� pus� gele�inkelio“, – sako mokyklos direktorius.

Dubijos pagrindin�s mokyklos bendruomen� yra �sitikinusi, kad mokykl� norima u�daryti tik d�l prastos pastato b�kl�s, nors ji yra �traukta � 2012 m. renovuotin� mokykl� s�raš�. Ši� mokykl� ketinama prijungti prie Salduv�s progimnazijos. „Kod�l pastatas, kuriame gali tilpti daugiau mokini�, negali pasitarnauti Salduv�s mokyklos prijungimui prie Dubijos, j� renovavus?“ – klausia Dubijos pagrindin�s mokyklos direktor� Dain� Bagdonait�.

Salduv�s progimnazijos direktor� Natalija Kaunickien� teigia, kad perk�lus Dubijos mokyklos mokinius � Salduv�s, mokini� skai�ius neb�t� viršytas, be to, b�t� sutaupyta l�š� vienos mokyklos renovacijai. „Dubijos mokykloje šiemet mokosi 313 mokini�, kit�met liks tik apie 250, o Salduv�s progimnazijoje mokini� kasmet ma�daug 360. Logiška b�t� ma�esn� jungti prie didesn�s, juk ne pastatas esm�“, – teigia ji.

Su�inojo iš �iniasklaidos

Šiauli� miesto pradini� mokykl� vadov� asociacijos pirminink� Regina Mie�ien� sako, kad mokykloms pritr�ko informacijos apie planuojamas pertvarkas. Jos j� su�inojo tik iš �iniasklaidos. Jokios informacijos nebuvo pateikta nei Šiauli� miesto savivaldyb�s tinklalapyje, nei atsi�sta elektroniniu paštu. Iki šiol mokykl� oficialiai neinformavo Savivaldyb�s administracijos komisija.

„M�s� vis� tikslas yra viskas vaikui, t. y. paslaugos kokyb�s gerinimas“, – sako R. Mie�ien�.

D�l mokykl� u�darymo sprendimas nepriimtas. Pasi�lym� svarstys bendruomen�s, atsargiai j� vertina ir politikai, nes kit� met� ruden� organizuojami rinkimai.

Ka�pi�ni� pro�ble�m� i�spr�s�t� ko�lum�ba�riu�mas

Oksana LAURUTYT�

Pati išsikasusi sau duob�, beplanuodama �rengti naujas kapines Daušiškiuose ir � t� duob� �metusi net 9 mln. lit�, Šiauli� vald�ia naujas kapines gal�s pasi�lyti geriausiu atveju po dvej� met�. Šiauliuose kasmet vidutiniškai palaidojama 1,5 t�kst. �moni�, o viet� kapin�se beveik neb�ra. Kod�l nepagalvojama apie alternatyv� – kolumbarium�? Klaip�doje dar iki V�lini� prad�s veikti pirmasis šalyje privatus kolumbariumas. Gink�n� kapini� siena idealiai tikt� urnoms laikyti, o krematoriumas yra ne tik Rygoje – jis atidarytas ir K�dainiuose.

Išmoningai �rengti kolumbariumai ne tik taupo kapini� plot�, bet ir gali tapti šeim� kapaviet�mis.
Gunter Muller nuotr.

Byla gr��inta nagrin�ti iš naujo

Vasar� Gink�n� kapin�se bebuvo likusios 106 laisvos dviviet�s kapaviet�s, dabar planini� viet� neb�ra. Problema, kur laidoti �mones, sprend�iama �ali�j� plot�, med�i� s�skaita – jie naikinami kapaviet�ms. K. Donelai�io kapini� panteone, kur laidojami ��ym�s �mon�s, likusios 164 laisvos vietos. Šiose kapin�se yra paruošta ir 781 dviviet� kapaviet�, ta�iau tai – rezervas. Jose bus prad�ta laidoti tik išnaudojus visas Gink�n� kapini� laidojimo vietas. O kas tada? Kur bus laidojami šiaulie�iai?

Akivaizdu, kad šiemet ruden� planuot� �rengti kapini� Daušiškiuose tikrai nebus. Kapin�s paskendo skandaluose.

Nauj�j� Šiauli� kapini� detalusis planas teismo sprendimu panaikintas, nes neatitiko �moni� palaik� laidojimo �statymo nuostat�. �statyme nurodyta, kad nauj� kapini� plotas miestuose neturi b�ti didesnis nei 40 ha.

Daušiški� kapini� detalusis planas buvo parengtas beveik 60-iai hektar�, nes anks�iau kapini� plotas nebuvo ribojamas. �statymas �sigaliojo 2010 m. kov�, o detalusis kapini� planas, rengtas kelet� met�, buvo patvirtintas po keli� m�nesi�.

Visai neseniai, rugs�jo 1-�j�, Generalin� prokurat�ra pri�m� nutarim� t�sti tyrim� d�l Daušiški� kapini�. Toks nutarimas priimtas po to, kai � Generalin� prokurat�r� kreip�si Seimo nariai Edvardas �akaris, Valerijus Simulik, Jonas Juozapaitis ir Evaldas Lementauskas.

Pavasar� Šiauli� apygardos prokurat�ra nagrin�jo aplinkybes d�l galimai pa�eisto viešojo intereso – d�l �em�s pa�mimo visuomen�s poreikiams projekto parengimo ir teisiško pagrindimo, d�l nepagr�stai didelio atlyginimo �em�s savininkams u� visuomen�s poreikiams paimt� �em�. Šiauli� apygardos prokurat�ra atsisak� kreiptis � teism� d�l viešojo intereso gynimo.

„� Seimo narius kreip�si pasipiktin� miesto bendruomen�s atstovai. Pritariame jiems ir manome, kad Šiauli� apygardos prokurat�ra neatsi�velg� � visas aplinkybes Daušiški� kapini� istorijoje, kad šioje istorijoje yra pa�eistas viešasis interesas ir �statymai, tod�l kreip�m�s � Generalin� prokurat�r�“, – teigia kreipim�si pasiraš� Seimo nariai.

Generalin� prokurat�ra panaikino Šiauli� apygardos prokurat�ros nutarim�. „Nutarimas panaikintas ir med�iaga gr��inta Šiauli� apygardos prokurat�rai papildomam tyrimui atlikti, siekiant patikrinti vis� �em�s sklyp� pa�mimo visuomen�s poreikiams (Šiauli� miesto kapin�ms) Daušiški� kaime pagr�stum� bei teis�tum�, atkreipiant d�mes� � min�t� �em�s sklyp� vertinim�“, – teigiama Generalin�s prokurat�ros nutarime.Jei papildomo tyrimo metu bus nustatyta pa�eidim�, Generalin� prokurat�ra nurod� kreiptis � teism� d�l restitucijos galimyb�s – vis� sandori� panaikinimo. Tai reikšt�, kad visos l�šos – apie 9 mln. lit� – b�t� gr��intos � Šiauli� miesto biud�et�.

Alternatyva – kolumbariumas?

Kod�l Šiauli� miesto vald�ia nesvarsto alternatyvos – kolumbariumo �rengimo? Gink�n� kapini� tvora idealiai tikt� urnoms.

Kolumbariumas (lot. columbarium, pa�od�iui „karvelid�“) – urn� su mirusiojo palaikais laikymo patalpa, statinys ar sal�. Pastog�se su arkomis aplink kapines yra paminklin�s lentel�s. Lietuvoje valdiški kolumbariumai veikia Klaip�doje, Kaune ir Vilniuje, o Klaip�doje, Jonišk�s kapin�se, dar iki V�lini� tur�t� prad�ti veikti pirmasis Lietuvoje privatus kolumbariumas.

„Labai norime sp�ti iki V�lini�. Kolumbariumo poreikis tikrai yra – jau dvidešimt �moni� išreišk� pageidavim�, registruojame juos“, – savaitraš�iui „Šiauliai plius“ teig� priva�ios bendrov�s, statan�ios kolumbarium� šalia savo laidojimo nam� ir kapini� tvoros, vadov� Vitalija Rumbaitien�.

Kolumbariume, �rengtame dviejose šalia Jonišk�s kapini� esan�iose sienose, bus 162 ir 260 kript� urnoms saugoti. Vienoje kriptoje tilps iki šeši� ar net aštuoni� urn�, tad kriptos puikiai gali tapti šeimos kapais.

Pirmojo kolumbariumo Lietuvoje, �rengto 2007 m. Klaip�dos L�bart� kapin�se, statyba kainavo daugiau nei 320 t�kst. lit�. �ia vieta urnai laikyti b�davo suteikiama nemokamai ir vos per dvejus metus visos 168 vietos šiame kolumbariume buvo u�pildytos, tad urnas klaip�die�iams v�l teko laidoti kapuose arba laikyti namie.

Bendrovei mintis kurti privat� kolumbarium� kilo, kai buvo nuspr�sta remontuoti šalia laidojimo nam� esan�i� tvor�, kuri pasirod� labai tinkama pastarajam.

„Paprasta nebuvo. Teko ilgai derinti su savivaldybe detaliuosius planus. Problemos tik d�l dokumentacijos. Kol kas negalime pasakyti, kiek kolumbariumas kainavo, nes darbai dar nebaigti, ta�iau išleista suma – ne dešimtys t�kstan�i�, bet ir ne milijonai – keli šimtai t�kstan�i�“, – sak� V. Rumbaitien�.

Anot pašnekov�s, �mon�s tampa vis tolerantiškesni kremavimui, ta�iau neturi kur laikyti urn�. Da�niausiai laiko jas namie. „Dalis nor�s susideginti, dalis – ne, ta�iau kolumbariumo poreikis yra. Jau dabar sulaukiame skambu�i� iš visos Lietuvos. Viet� u�sisako pagyven�, artim�j� neturintys �mon�s“, – sak� pašnekov�.

Kolumbariumai atsiranda ir kitose šalies vietov�se. Pernai 450 viet� kolumbariumas �rengtas Kretingos rajono Darb�n� seni�nijos Baltkalnio kaime. Vieta urnoms su mirusi�j� kremuotais palaikais laikyti baigiama �rengti ir Obeliuose, Rokiškio rajone. Kolumbarium� civilin�se kapin�se esan�ioje koply�ioje ketina �rengti ir Neringos savivaldyb�.

Gali tapti ir šeimos kapais

Naujien� portalas „Etaplius.lt“ skaitytoj� klaus�, ar pastarieji nor�t�, kad po mirties jie ar j� artimieji b�t� kremuoti. Net 82 procentai dalyvavusi� apklausoje �moni� � klausim� atsak� teigiamai.

Vien� Šiauli� laidojimo nam� vadovas Ernestas Pilka sako, kad Lietuvoje ir apskritai pasaulyje kremacija populiar�ja. Jo nuomone, po dešimties met� Lietuvoje bus kremuojama apie 20 proc. mirusi�j�.

„Da�niausiai �mon�s patys išreiškia nor�, kad b�t� kremuoti po mirties. Jie nenori, kad aplinkiniai matyt� j� gendant� k�n�“, – sak� E. Pilka. Vis d�lto laidojimo nam� vadovas sak� nemanantis, kad Gink�n� kapini� siena b�t� tinkama vieta kolumbariumui �rengti vien tod�l, kad nuo seno buvo �prasta, jog prie kapini� tvoros ar u� jos b�davo laidojami nusikalt�liai, savi�ud�iai.

„Kolumbariumas tvoroje gal tikt� tiems, kurie neturi pinig� b�ti iškilmingai palaidoti. Pasaulyje turtingi �mon�s turi atskirus pastatus – kolumbariumus, nuosavas kapines, šeimos kapines. Kolumbariumas sienoje – pigus variantas, bet juk laidotuv�s – ne šiaip mirusiojo u�kasimas. Tai ir pagarbos mirusiajam išraiška“, – sak� jis.

E. Pilka sako, kad kiekvienam miestui tur�ti kolumbarium� yra gerai, ta�iau mano, kad nuosavus kolumbariumus kapo sklypuose gali �sirengti kiekviena šeima. Tai gal�t� b�ti ir siena urnoms sud�ti, ir išbetonuota anga su dang�iu, priklausomai nuo kiekvieno fantazijos. Tokiu atveju šeim� nariams nebereik�t� sukti galvos d�l viet� kapin�se. Viename sklype b�t� vis� gimin�s mirusi�j� urnos su pelenais.

Buvo numatytas

K� tik K�dainiuose baigtas statyti pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Po m�nes� truksian�i� bandom�j� deginim� jame bus prad�ti kremuoti mirusieji. Krematoriume mirusysis pelenais pavirs per 45 minutes, o Lenkijos ir Latvijos krematoriumuose, � kuriuos kremuoti paprastai gabenami m�s� krašto mirusieji, ši proced�ra trunka dvigubai ilgiau.

Krematoriumas pastatytas K�daini� pramoniniame parke, zonoje, kur per gerus tris kilometrus n�ra n� vieno gyvenamojo namo. Jame sumontuota viena krosnis. Palaikai bus priimami pašarvoti, o gr��inami – kapsul�je. Mirusio �mogaus artimieji gal�s pasirinkti, k� su ja daryti toliau. Jei mirusysis � krematorium� bus atve�tas lavonmaišyje ir neparengtas laidotuv�ms, kremuoti bus atsisakoma, nes mirusiajam turi b�ti rodoma pagarba.

Ar Šiauli� savivaldyb�je nesvarstoma galimyb� �rengti kolumbarium� Gink�n� kapin�se? Elena Jakaitien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyriaus vyriausioji specialist�, informavo, kad pirmajame kapini� Daušiškiuose plane kolumbariumas buvo numatytas. „Kadangi rengiamas naujas planas, ši id�ja tur�t� išlikti“, – sak� ji.

Kadangi visiškai neaišku, kada kapin�s Daušiškiuose d�l nagrin�jam� byl� bus �rengtos, kolumbariumo teks palaukti. Ar nesvarstoma galimyb� j� �rengti Gink�n� kapin�se? Anot E. Jakaitien�s, pagal �statym� kapaviet�s turi b�ti skiriamos nemokamai, tod�l kilt� klausim� d�l privatinink� �rengto kolumbariumo valdiškose kapin�se juridinio �teisinimo. Valdininkai patys tokio varianto nesvarst�.

Ne�vai�ki�ki vai�k� �ai�di�mai

Povilas LUNG�

M�s� politikai vaik� ugdymu r�pinasi formaliai. Deklaruojama, kad svarbu išugdyti asmenyb� dor�, ta�iau ma�ai kas daroma, kad vaikai nebesišlaistyt� gatv�mis ar valand� valandas nekiurksot� prie kompiuterio. Mokyklos ar kitos ugdymo �staigos si�lo daug neformaliojo ugdymo form�, ta�iau ne paslaptis, kad galyb� pristeigt� b�reli� ar rateli� veikia tik „popieriuje“, realiai nevykdant jokios veiklos. Visai kitoks „ugdymas“ vyksta t�v� ir mokytoj� panos�je – iš pa�i�ros nekaltuose kompiuteri� �aidimuose slypi seksualin�s u�uominos, prievarta ar �iaurumas.

Tai, kas vyksta kompiuterio ar televizoriaus ekrane, vaikai stengiasi perkelti � gyvenim�. Juk jie mokosi tam tikro elgesio steb�dami kitus.
Andriaus TVERIJONO fotomonta�as

Pirmoji patirtis

„Esu šokiruotas, – � redakcij� paskambin�s prad�jo pasakoti vyras. – Visada maniau ir manysiu, kad kompiuteri� �aidimai nieko gero neduoda. Tik kai iš dar�elio gr��s s�nus �m� guostis, kad jo draugai kalbasi apie kompiuteri� �aidimus, o jis nieko apie tai neišmano ir jam d�l to li�dna, pamyniau savo principus ir vaiko labui �jungiau kompiuter�.“

Tai, k� teko patirti ma�ame�io t�vui, turb�t šokiruot� daugel�. Vyras pasakoja elg�sis taip, kaip rekomenduoja vaik� ugdymo specialistai – m�gin�s patikrinti �aidimus, kad juose neb�t� vaikams netinkamo turinio.

„Google“ paieškos laukelyje �rašiau „�aidimai vaikams“. Buvo pateikta galyb� tinklalapi� pasi�lym�, pasirinkau pat� pirm�j�, lietuvišk�. Ir buvau tikrai nemaloniai nustebintas, – pasakojo vyras. – Tarp t� „k�dikišk�“ �aidim� buvo toki�, kuriuos �aid�iant reik�jo, kad mergina ir vaikinas, s�dintys autobuse, slapta kuo daugiau pasibu�iuot�, kad niekas nepamatyt�. Tas „niekas“ – autobuso vairuotojas, pamat�s, kas vyksta jam u� nugaros, taip staiga sustabd� autobus�, kad vargšas vaikinas sta�ia galva išl�k� pro priekin� autobuso stikl� visas kruvinas...“

Kyla klausimas, kas kontroliuoja toki� �aidim� turin� internete. Juk �aidim� k�r�jai patys tur�t� nurodyti, kokio am�iaus vaikams �aidimai yra tinkami.

Ne „N-7“, o „S“!

Anot vaiko teisi� apsaugos kontrolieriaus patar�jo Egidijaus Meilaus, informacij�, atitinkan�i� Nepilname�i� apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio �statymo nustatytus kriterijus (erotinio, smurtinio pob�d�io ir kt.), draud�iama tiesiogiai skelbti ar platinti nepilname�iams ir ji gali b�ti skelbiama tik vietose, � kurias nepilname�iai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilname�iai negal�t� ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones yra sudaromos s�lygos atsakingiems u� vaik� aukl�jim� ir prie�i�r� asmenims u�tikrinti galimyb� riboti tokios informacijos pasi�l� nepilname�iams.

Patar�jas atkreipia d�mes�, kad �statymas nustato pareig� �ym�ti kompiuteri� �aidimus, platinamus ir viešuosiuose kompiuteri� tinkluose (internete), pagal vartotoj� am�iaus cenz� Vyriausyb�s nustatyta tvarka. Kompiuteri� �aidimai turi b�ti klasifikuojami � grupes pagal am�iaus cenz� – atitinkamai �ymimi „N-3“, „N-7“, „N-12“, „N-16“, „S“. �aidim�, kuriuos galima �aisti internete, indeksai turi b�ti pateikiami prieš �aidimo prad�i�.Visuomen�s informavimo priemon� pati turi �vertinti ir pa�ym�ti televizijos laid�, �aidim� ir kt. Jeigu ji neteisingai pa�ym�jo laid� ar jos anons�, gresia sankcijos (�sp�jimas, administracin� nuobauda).

Šiemet – vienintelis nusiskundimas

Anot vaiko teisi� apsaugos kontrolieriaus patar�jo, d�l kompiuteri� �aidim� viešuosiuose kompiuteri� tinkluose (internete) 2011 m. buvo gautas vienintelis kreipimasis. Buvo nustatyta, kad tinklalapio valdytojas netinkamai pa�ym�jo jame esan�i� informacij� (ekspert� grup� nustat�, kad pateikta informacija skirta asmenims nuo 18 met�) ir �urnalist� etikos inspektor� �pareigojo pašalinti �statymo pa�eidimus.

Kadangi t�vai yra atsakingi u� vaiko prie�i�r� ir aukl�jim�, veikianti viešosios informacijos �enklinimo sistema yra pirmiausia skirta t�vams (glob�jams, r�pintojams). Programos, laidos ir kt. �ymimos pagal am�iaus cenz� arba turin� tam, kad pirmiausia b�t� �sp�ti suaugusieji. T�vai, b�dami r�pestingi ir pareigingi, privalo dom�tis, kokia informacija naudojasi vaikai. Apsaugoti vaikus nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio gali pad�ti kitos priemon�s (televizoriuje veikianti funkcija, leid�ianti „u�rakinti“ tam tikras laidas; interneto turinio filtravimo programos ir kt.).

„Sekmadieniniuose filmuose vaikai myli ir bu�iuojasi“

Egidijus Meilus informavo, kad vaiko teisi� apsaugos kontrolier� d�l savaitraš�io pateiktos informacijos �vertinimo kreip�si � �urnalist� etikos inspektoriaus tarnyb�, ir pad�kojo dar�elinuko t�veliui u� r�pest� ir neabejingum� vaik� problemoms.

O kaip reagavo pats tinklalapis, kuriame rasti min�ti �aidimai?

„Tur��iau pripa�inti, kad J�s� pasteb�ti �aidimai gali b�ti šiek tiek dviprasmiški, tod�l juos iš�m�me iš �aidim� vaikams kategorijos. – teig� Vytautas Girg�dys, tinklalapio projekt� vadovas. – �keldami �aidimus stengiam�s, kad �aidimas b�t� priskirtas tinkamai kategorijai, ta�iau n�ra lengva juos visus per�aisti. Jei nor�jote paklausti, ar nemanome, kad tokie �aidimai daro neigiam� �tak� vaikams, tai juk jie tikrai n�ra blogesni u� sekmadieninius filmus vaikams, kur vaikai myli ir bu�iuojasi...“

Labai veiksmingas mokytojas

Psichologas Ar�nas Norkus, paklaustas, koki� �tak� tokie „�aidimai“ daro vaikams, teigia, kad bet kuris kompiuteri� �aidimas yra ne kas kita, tik simuliacija.

„Šiuolaikin�s technologijos leid�ia simuliuoti ne tik l�ktuvo ar automobilio valdym�, bet ir �moni� santykius ar netgi u�siimti virtualiu seksu. Kartu kompiuteri� �aidimas yra ir labai veiksmingas mokytojas – kad progresuotum, �aisdamas turi daug kart� atlikti t� pat� veiksm�. Tai reiškia, kad tai, k� vaikas �aisdamas daro, jis neišvengiamai �sisavina, �sis�monina ir da�nai panaudoja realiame gyvenime“, – teigia A. Norkus.

Psichologas primena daugiau nei prieš dešimtmet� JAV nuskamb�jusi� istorij�, kai Kolorado valstijoje du mokiniai nušov� 13 mokini�, dar 23 su�eid�, o paskui nusi�ud� patys. Psicholog� manymu, viena iš tragedijos prie�as�i� buvo �iaurus kompiuteri� �aidimas „Doom“, kur� m�go �aisti min�ti ma�ame�iai.

�aidimus perkelia � gyvenim�

Anot A. Norkaus, jei smurt� propaguojantys �aidimai skatina agresyvum�, tai su seksualiniu elgesiu ir netgi seksualin�mis var�ybomis susij� �aidimai neišvengiamai skatina seksualum�.

„Visi �mon�s yra seksual�s, jie tokie gimsta, ta�iau per ankstyvas dirbtinis seksualumo propagavimas gali tur�ti itin nemaloni� pasekmi�. Vis� pirma tai, kas vyksta kompiuterio ekrane, visada stengiamasi perkelti � gyvenim�. Tiesiog suveikia socialinio išmokimo procesas – �mogus mokosi tam tikro elgesio steb�damas kitus, modeliuodamas t� elges� ir j� pritaikydamas savo gyvenime. Tod�l jau pasigirsta kalb� apie penktok� rengiamus bu�iavimosi �empionatus, lytini� santyki� var�ybas tarp paaugli� ir pan. Seksualinio gyvenimo elementai iš kompiuterio perkeliami � realyb�“, – pasakoja psichologas.

Kompiuteri� �aidimuose n�ra moralin�s atsakomyb�s u� savo veiksm� (juk j� visada galima pakartoti), tod�l neišmokstama atsakomyb�s prisiimti ir realiuose santykiuose. Virtualios ir realios atsakomyb�s nebuvimas skatina nuostat�, kad viskas galima. Tai ypa� aktualu tais atvejais, kai � kompiuteri� �aidimo scenarij� yra �traukti apdovanojimai u� tam tikrus veiksmus, pvz., per�jimas � aukštesn� lygmen�, tašk� ar bal� rinkimas ir pan. Faktiškai tai yra ne kas kita, tik s�lyginio reflekso ugdymas. „B�si šaunesnis, jei surinksi daugiau bu�ini�, meil�s �rodym� ir pan. Realiame gyvenime toks s�lyginis refleksas gali tur�ti nenusp�jam� pasekmi�. Nesena tragedija Vilniuje, kai paauglys, per pirm� pasimatym� siekdamas lytini� santyki�, nu�ud� draug� – akivaizdus to pavyzdys“, – teigia A. Norkus.

Daugeliui �aid�ian�i�j� kilt� noras ne aprengti, o nurengti ši� mergin�. Pranešus apie galim� pa�eidim�, �aidimas buvo pašalintas iš tinklalapio.

Autoriaus nuotr.

„Man jau yra 18“

Psichologas tai, kad vaikams si�lomi su seksualiniu elgesiu ir netgi seksualin�mis var�ybomis susij� �aidimai, vis� pirma vertina kaip neetišk� suaugusi�j� elges�. Psichologai, reklamos specialistai ir vadybininkai puikiai �ino, kad vienas patraukliausi� ir efektyviausi� stimul� bet k� parduodant – seksualinis. Kartu su �aidimu tinklalapyje gausu �vairios reklamos, taigi vaikais yra manipuliuojama kaip potencialiais pirk�jais ar vartotojais.

Apsisaugoti nuo to galima sudarant kuo ma�esnes galimybes b�ti anonimu. Ta�iau apie tai negalvoja nei did�ioji dalis naujien� portal�, nei �vairios svetain�s, kuriose jos lankytojus nuo vaikams netinkamos informacijos skiria tik pel�s spragtel�jimas. „Netgi trej� met� vaikas gali nety�ia pele bakstel�ti u�raš� „Man jau 18”. Šiek tiek vyresnis b�tinai bakstel�s t� nuorod�, vedamas �gimto smalsumo. Ne k� veiksmingesn�s yra registracijos, nes niekas netrukdo vienuolikme�iui � pateikt� anket� �rašyti bet koki� gimimo dat�. Galb�t labiau pad�t� IP adreso nustatymas ir tikrinimas, kieno ir kokio am�iaus vardu jis registruotas, ar kita panašaus pob�d�io identifikacija, ta�iau veikiausiai n�ra vienintelio efektyvaus b�do, leid�ian�io apsaugoti vaik� nuo neigiamos informacijos, – svarsto psichologas. – Daug daugiau prie to tur�t� prisid�ti ir t�vai, tikrinantys, k� vaikas veikia prie kompiuterio, ir blokuojantys tam tikrus puslapius, ir �vairi� tinklalapi� savininkai bei k�r�jai.“

Atmintin� t�vams

T�vams, nerimaujantiems, kad j� vaikai niekaip neišsirenka u�klasin�s veiklos ir ištis� dien� naršo internete, pagalbos rank� tiesia ir pa�ios interneto paslaug� teikian�ios bendrov�s.

„Vis daugiau t�v� išsako savo b�gštavimus d�l to, kad jiems b�nant darbe vaikai neribot� laik� naršo internete ir nenori u�siimti jokia kita veikla. Abonentai, norintys, kad j� namuose b�t� galimyb� laikinai nutraukti interneto ryš�, gali bet kada pasinaudoti, pavyzd�iui, m�s� teikiama paslauga „Stopas“. Tereikia paskambinti ir internetas bus u�blokuotas arba v�l tiekiamas. �domu tai, kad t�vai, pageidaujantys paslaugos, gali u�sakyti ir special� tekst�, kuris atsirast� monitoriaus ekrane, laikinai sustabd�ius interneto tiekim�, pvz., „Ar jau paruošei pamokas?“ – sako interneto paslaugas teikian�ios bendrov�s marketingo direktor� Inga Karickien�. – Tokia paslauga gali tapti pagalbininke siekiant vaik� sudominti naudingesniais laisvalaikio leidimo b�dais, gal net kokiu nors b�reliu ar kitokiu u�si�mimu.“

T�vai tur�t� paaiškinti vaikams, kad bendraujant internetu nereik�t� atskleisti informacijos, susijusios su asmens duomenimis. T�vai turi dom�tis, k� vaikas veikia ir kuo domisi, nepa�eisdami vaiko teis�s � privat� gyvenim�. Patarim� vaikams, j� t�vams apie saug� internet� galima rasti tinklalapyje www.draugiskasinternetas.lt, www.esaugumas.lt ir kt.

Gir�tuok�liai pra�len�da pro �sta�ty�mo spra�g�

Oksana LAURUTYT�

Lietuva – pavoj� �moni� gyvybei kelian�i� girt� vairuotoj� rojus. Sulaiko policija girt� vairuotoj�, pasibaisi girtumu ir... pagr�moja pirštu. Vairuotojas ir toliau s�kmingai va�in�ja. Tokie �statymai. Vairuotojo pa�ym�jim� atima tik teismas. O iki jo, oi, kaip toli.

Sulaikytas girtas vairuotojas gauna laikin� vairuotojo pa�ym�jim� ir, pers�d�s � kit� automobil�, gali va�iuoti toliau.
Rolando PARAFINAVI�IAUS nuotr.

Jei jus sulaik� girtut�l� u� vairo, neišgyvenkite, kad neteksite vairuotojo pa�ym�jimo. Vos tik �vykio vietoje bus surašytas administracin�s teis�s pa�eidimo protokolas, jums iškart bus išrašytas ir laikinas vairuotojo pa�ym�jimas. Automobil�, aišku, grei�iausiai paims, bet jei esate „prie pinig�lio“ ir namie turite kit� automobil� arba jei j�s� kartu švent�s draugas pasijus per daug išg�r�s, kad vairuot� savo mašin�, j�s galite iškart s�sti u� jos vairo – teis� vairuoti juk turite. Alkoholis per t� laik� iš j�s� gal dar ir neišgaravo, bet kam tai r�pi. Policininkas savo pareig� atliko – girt� sulaik�, vairuotojo pa�ym�jim� at�m�, laikin�j� išdav�. O jei v�l sulaikys girt�, tai gal ir vietoj šio laikinojo nauj� išrašys... Išsiblaivius belieka �sisukti � teism� ir apeliacij� karusel� ir nesijaudinti – sulauksite senaties termino, o pelnytos bausm�s grei�iausiai ne. Kitose šalyse su girtuokliais elgiamasi grie�tai ir negailestingai, o Marijos �em�je jiems keliuose traiškyti �mones sudaromos idealios s�lygos.

Su�alojo laukdamas teismo

Rugs�jo pabaigoje Šiauli� apygardos teismas nagrin�s nuteistojo Kornelijaus Nutauto apeliacin� skund�. Buv�s „Snoro“ banko apsaugos vadas, b�damas visiškai girtas šarvuo�iu taranav�s automobil� ir sunkiai su�aloj�s jo vairuotoj� bei jos s�n�, nusprend�, kad jam skirta per grie�ta bausm� – laisv�s at�mimas dvejiems metams šešiems m�nesiams, bausm� atliekant atvirojoje kolonijoje, ir paskirta baud�iamojo poveikio priemon� – draudimas vairuoti transporto priemon� trejus metams.

Nuteistasis gin�ija Šiauli� miesto apylink�s teismo �rodym� vertinim�. Jo manymu, teismas neobjektyviai ir neišsamiai �vertino visus byloje surinktus �rodymus, ne�vertino vis� ištirt� byloje �rodym�, be to, teismas buvo šališkas.

Savo apeliaciniame skunde nuteistasis motyvuoja tuo, kad nusikalstam� veik� padar� pirm� kart�, ir nuošird�iai gailisi ir prašo teismo panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprend� ir baud�iam�j� byl� nutraukti.

Savaitraštis „Šiauliai plius“ jau raš�, kad vis d�lto nuteistasis sistemingai pa�eidin�jo keli� eismo taisykles, yra bent keturis kartus baustas administracine tvarka u� gana šiurkš�ius pa�eidimus. Jis yra pasišalin�s iš eismo �vykio vietos, viršij�s leistin� greit�, palik�s transporto priemon� stov�ti ant šaligatvio, o 2008 m. spalio 9 d. nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemon� ir veng� patikrinti blaivum�.

U� pastar�j� �vyk� teismas K. Nutautui skyr� 3 t�kst. lit� baud�, neatimdamas teis�s vairuoti. Šiauli� vyriausiojo policijos komisariato Keli� policijos biuras teismo sprendim� apskund� Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismo prašyta panaikinti pirmosios instancijos sprendim�, nes jis per švelnus – vairuotojui pagal pritaikom� ATPK straipsn� tur�t� b�ti skirta ne tik bauda, bet ir atimta teis� vairuoti ma�iausiai dvejus metus.

2009 m. rugpj��io 28 d. teis�j� kolegija panaikino pirmosios instancijos nutarim� ir gr��ino byl� nagrin�ti iš naujo. Ta�iau nutiko nepaaiškinamas dalykas – Vyriausiasis administracinis teismas byl� nusprend� gr��inti 2009 m. rugpj��io 28 d., ta�iau ji ka�kokiu nepaaiškinamu b�du Šiauli� miesto apylink�s teismui gr��inta tik 2010 m. gruod�io 14-�j�. Po vieneri� met� dviej� m�nesi�!

Jau po trij� dien� – 2010 m. gruod�io 17-�j� – Šiauli� miesto apylink�s teismas pri�m� sprendim� nutraukti administracinio teis�s pa�eidimo byl�, su�jus administracin�n atsakomyb�n patraukimo senaties terminui.

Tokiu b�du K. Nutautas liko nenubaustas. B�tent tuo metu, kai byla ka�kur nepaaiškinamu b�du „kybojo“, 2010 m. vasario 27-�j� jis, b�damas girtas, ir r��si � moters vairuojam� automobil�. Vyras tur�jo teis� vairuoti ir gal� gale, b�damas girtas, prisiva�in�jo.

Pareig�nai situacijos nekomentuoja

Ar avarija, kurios metu su�aloti du �mon�s, b�t� �vykusi, jei byla b�t� Šiauli� miesto apylink�s teism� pasiekusi laiku ir iš K. Nutauto b�t� atimta teis� vairuoti? Tai gal�jo b�ti padaryta dar 2009-�j� pabaigoje. �vertinus teismo proces�, K. Nutautas vairuotojo pa�ym�jim� b�t� atgav�s tik šiemet.

Pasiteiravome Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keli� policijos biuro viršininko K�stu�io Di�iaus, kod�l pareig�nai, apskund� nutart�, nepasidom�jo bylos baigtimi.

„Nesu �galiotas komentuoti teismo nutarim� ir nutar�i�. Teis�s vairuoti transporto priemones at�mimo vykdymas (administracin�se bylose) yra aptartas Administracini� teis�s pa�eidim� kodekse“, – atsak� pareig�nas.

�domu tai, kad kol „Snoro“ šarvuo�io vairuotojo K. Nutauto byla buvo nagrin�jama teisme, paaišk�jo, kad buv�s banko darbuotojas, nors ir atleistas iš banko, toliau dirbo vienoje �mon�je vairuotoju. Nors tai, kad K. Nutautas vairavo girtas, paaišk�jo iškart po avarijos, teis� vairuoti iš jo nebuvo atimta.

Ar egzistuoja Lietuvoje teisingumas ir kiek reikia laiko, kad girtas vairuotojas netekt� teis�s s�sti u� automobilio vairo?

Transporto priemon�s vairavimas b�nant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didel� neatsargum� ir abejingum� ne tik �statym� reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Juk b�damas apsvaig�s nuo alkoholio ir s�sdamas prie automobilio vairo asmuo suvokia, kad d�l alkoholio vartojimo jo d�mesys ir orientacija susilpn�jusi ir tai padidina eismo �vykio kilimo tikimyb�. Tod�l veika, kurios metu asmuo, b�damas apsvaig�s nuo alkoholio, pa�eid�ia Keli� eismo taisykles, kai ��va ar su�alojami �mon�s, yra daug pavojingesn� u� veik�, kai analogiškas pasekmes, pa�eisdamas šias taisykles, sukelia blaivus vairuotojas.

Emigrantai vairuotojai Lietuvoje gerti gali

Svetur emigrav� tautie�iai, gr�� pasisve�iuoti � gimtin�, taip pat s�da prie vairo išg�r�, nebijodami, kad �klius policijai. Sumok�j� baud�, prarast� vairuotojo pa�ym�jim� jie gali iš karto gauti kitoje valstyb�je.

Tiesa ta, kad ES šalys neturi bendros duomen� baz�s, kurioje gal�t� keistis informacija apie vairuotoj� padarytus Keli� eismo taisykli� (KET) pa�eidimus ir matyt�, kokios nuobaudos skirtos pa�eid�jams vienoje ar kitoje Bendrijos valstyb�je.

Kod�l informacijos pasikeitimo mechanizmas netaikomas vairuotojo pa�ym�jimams? Specialistai Lietuvoje dar 2005 m. prad�ioje si�l� politikams patvirtinti konvencij� d�l vairuotoj� pa�ym�jim� at�mimo. Kitaip sakant, buvo si�loma, kad nusi�engim� padariusiam vairuotojui taikytina atsakomyb� galiot� visoje ES. Europos Komisija dabar rengia nauj� direktyv�, kuri� patvirtinus vairuotojai, padar� KET pa�eidim� vienoje valstyb�je, neb�t� reabilituoti atsid�r� kitoje šalyje.

Kas pakeis �statym�?

„Šiauliai plius“ pasiteiravo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus specialist�, kod�l m�s� šalies policijos pareig�nai neturi teis�s girtam vairuotojui atimti teis�s vairuoti. Pasiteirauta ir d�l perspektyv� – galb�t Lietuvoje ketinama pakeisti situacij�?

Atsakymo sulaukta „išsamaus ir iškalbingo“: „Lietuvoje, vadovaujantis galiojan�iais teis�s aktais, tais atvejais, kai u� padaryt� pa�eidim� numatytas teis�s vairuoti at�mimas, vairuotojo pa�ym�jimas yra sulaikomas (paimamas), kol bus išnagrin�ta administracin� byla. Šiam laikotarpiui išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. Toks asmuo iki teismo sprendimo pri�mimo nelaikomas baustu u� š� pa�eidim� (nekaltumo prezumpcija), tod�l teis� vairuoti turi.“

Kiek laiko galioja laikinas vairuotojo pa�ym�jimas? Dveji metai yra laikina? Ar su laikinu vairuotojo pa�ym�jimu galima vykti � u�sien�? Per tok� laikinum� gali nutikti dar ne viena avarija.

Lorenas Dainauskas, Šiauli� apskrities VPK Keli� policijos biuro Administracin�s veiklos ir eismo �vyki� tyrimo poskyrio viršininkas, sako, kad sulaikius girt� vairuotoj� iš jo vairuotojo pa�ym�jimas yra atimamas ir, kai surašomas protokolas, iškart išduodamas laikinas leidimas vairuoti. Jis galioja iki teismo.

Kod�l viena teis� vairuoti pa�eid�jui atimama ir išsyk suteikiama kita? Ar tai ne absurdiška?

„�ia yra �statymo spraga. Mes pa�eid�jui v�l leid�iame vairuoti. Ta�iau policija nekuria �statym�, o juos vykdo. �statymus leid�ia Seimas“, – paaiškino pareig�nas.

Sa�vi�val�dy�b� s�do �ant ada�tos�

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� savivaldybei sunkmetis, atrodo, baig�si. �vertinus valdinink� gaunamus atlyginimus, kurie viešai skelbiami savivaldyb�s interneto svetain�je, matyti, kad algos keliamos. Atitinkamai kyla ir valdinink� gaunami priedai prie atlyginim�. Jie, pasirodo, skiriami ne u� darb�, ne u� nuopelnus, o tiesiog šiaip, u� gra�ias akis. Paradoksalu, kad bankroto riba jau seniai per�engta, biud�etas ma�inamas, o vald�ios vyrai turt�ja. Skurstan�ios visuomen�s nuomon�s, koki� alg� nusipeln� j� tarnai, niekas neklausia.

Dirbi ar nedirbi viršvaland�i� Savivaldyb�je – nesvarbu, nes pinig�liai � s�skait� vis tiek kapsi.

Ri�ardo DAILID�S nuotr.

Biud�etininkai pasispaus tik gruod�

Finans� ministerijos duomenimis, 2011 met� kovo 31-�j� buvo praskolinta 41,6 proc. Šiauli� miesto biud�eto. Auditoriai nustat�, kad šiemet suplanuotos 163 mln. lit� �plaukos net 35,9 proc. viršija pagal Metodikos �statym� sudaryt� prognoz�, ir pripa�ino, kad tikrasis miesto biud�eto pajam� ir skol� santykis jau siekia net 84 proc. – bankroto riba seniai per�engta. Per�engtas ir skolinimosi limitas – savivaldyb�ms leid�iama 40 proc. riba.

Miesto biud�etin�ms �staigoms savivaldyb�s vadovai jau liep� apsikarpyti ši� met� biud�et� dešimtadaliu, ta�iau sav�s nenuskriaud� – buvo padidinti valdinink� atlyginimai.

Rugpj��io 25-�j� Šiauli� miesto taryba buvo priversta pakeisti biud�et�. Per pusmet� nesurinkus beveik 9 mln. lit� pajam�, biud�eto pajamos buvo suma�intos 17 mln. lit� – nuo 287 iki 266 milijon�. Išlaidos vis tiek liko didesn�s u� pajamas daugiau kaip 20 mln. lit�.

�inoma, buvo sudarytas ir ma�inim� s�rašas – daugiau nei 20 punkt�. 11,5 mln. lit� suma�intos biud�eto pajamos iš gyventoj� pajam� mokes�io, nes jo nesurenkama daugiausia. O kaip surinks? Šiaulie�iai juk valdinink� gaunam� alg� dyd�iu pasigirti negali.

Smogta ir per algas. Biud�etini� �staig� darbuotoj� l�šos u�mokes�iui suma�intos daugiau nei 24 mln. lit�. Tai reiškia, kad gruod� ir savivaldyb�s, ir kit� biud�etini� �staig� darbuotojai negaus alg� – tik avansus. Saus� jau bus patvirtintas naujas miesto biud�etas, tad ir algos bus patvirtintos naujos. Neilgai biud�etininkai pasispaus – vos paskutin� met� m�nes�, nors biud�etas perskirstytas rugpj�t�.

Savaitraš�iui „Šiauliai plius“ prad�jus dom�tis, kiek u�dirba Šiauli� valdininkai, paaišk�jo, kad j� algos 2010 m. buvo suma�intos, ta�iau šiemet padidintos. Jei pernai miesto meras vidutiniškai „popieriuje“ per m�nes� u�dirbo 5248 Lt, tai šiemet net 400 lit� daugiau – 5664 Lt.

Vicemer�ms ka�kod�l algos suma��jo, tiesa, tik 50 lit�. Pernai jos vidutiniškai u�dirbo po 4368 Lt, šiemet – 4316 Lt.

Ta�iau ne meras, miesto galva, pasirodo, gauna did�iausi� alg�. Administracijos direktorius ir net retai girdimas savivaldyb�s kontrolierius �vertinami dosniau. Administracijos direktorius pernai „popieriuje“ gavo 5698 Lt, šiemet – net 6020 Lt. Ne ma�iau u�dirba ir savivaldyb�s kontrolierius – pernai jis gavo 5641 Lt, šiemet – 5669 Lt.

Priedai – ne u� konkre�ius darbus

Merui Justinui Sartauskui ir vicemer�ms Daivai Matonienei bei Danguolei Martinkienei priedai u� papildom� darb� nemokami. Ta�iau priedus gauna administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius ir du jo pavaduotojai – Vaclovas Vingras ir Viktoras Strups.

Prad�jus dom�tis, kiek ir u� kokius konkre�ius darbus administracija gauna priedus, kilo nema�ai klausim�. Savivaldyb�s atstov� spaudai J�rat� Rauduvien� informavo, kad konkre�i� pinig� sum� ji �vardyti negalinti, nes, vadovaujantis Asmens duomen� teisin�s apsaugos �statymo nuostatomis, visuomen� turi teis� gauti informacij�, ta�iau ji turi b�ti teikiama apibendrintai.

J. Rauduvien� informavo, kad Tarybos sprendimu Vladui Damulevi�iui yra mokamas 40 proc., o Vaclovui Vingrui ir Viktorui Strups – 25 proc. darbo u�mokes�io priedas u� �prast� darbo kr�v� viršijan�i� veikl�.

Šiauli� rajone situacija šiek tiek kitokia. Šiauli� rajono savivaldyb�s administracijos direktoriui K�stu�iui Lukšui skiriamas 30 proc. algos dyd�io priedas, o pavaduotojui Gintautui Domarkui – 20 proc. Pried� dyd� nustato Taryba. Rajono politikai ka�kod�l savo administracij� „nuskriaud�“.

Politiniams vadovams pried� n�ra, o administracijos vadovams priedai skirti nuolatiniai, mokami kas m�nes� prie atlyginimo ne u� konkret� darb�, bet kaip Tarybos sprendime �vardyta: „u� �prast� darbo kr�v� viršijan�i� veikl�“.

Kokios gi pinig� sumos išmok�tos administracijai? Anot J. Rauduvien�s, administracijos direktoriui mok�ta nuo gegu��s m�n., pavaduotojams – nuo bir�elio, nes jie v�liau prad�jo dirbti. Iš viso per gegu��s, bir�elio, liepos m�n. jiems visiems „popieriuje“ išmok�ta 11 964 Lt.

„Procentus parašiau, o atlyginimai vis� yra vieši tinklalapyje www.siauliai.lt, skyrelyje „Veikla“. Taryboje, skiriant priedus, buvo komentuojama, jog tai papildomi darbai, renginiai po darbo valand� ir ne darbo dienomis“, – sak� J. Rauduvien�.

Neblogai dirbti administracijoje. Vaikštai po renginius ir dar alg� u� tai gauni... O jei nevaikštai, irgi gauni, nes priedas stabilus. Ir dar tokiu metu, kai prasiskolinusius Šiaulius dabar galima nusipirkti. Sumoki skolas ir esi Šiauli� savininkas. Tik ka�i, ar savininkas tokias algas valdininkams mok�t�. Ar, pavyzd�iui, kokios nors �mon�s vadovas, kai ši bankrutuoja, moka priedus prie alg� savo darbuotojams? Ar net ne ties bankroto riba esan�ios, o pelningai dirban�ios �mon�s savininkas mok�t� stabilius priedus prie atlyginimo ne u� nuveiktus darbus, išs�d�tus viršvaland�ius, bet tiesiog šiaip – u� potenciali� galimyb�, kad tuos viršvaland�ius gali tekti dirbti?

Jei taip elgiasi, vadinasi, nebemato perspektyvos

„Rašiau ir � Prezident�r� laiškus apie tai, kad priedai valdininkams neturi b�ti mokami. K� reiškia formuluot� „u� �prast� darbo kr�v� viršijan�i� veikl�“? Ji tereiškia, kad nesvarbu, ar dirba, ar nedirba valdininkas, pried� jis vis tiek gauna. Gauna ir u� nedarb�. Absurdas ka�koks“, – sako Tarybos narys ir verslininkas Art�ras Visockas. Jo �iniomis, nuostatos d�l pried� „u� �prast� darbo kr�v� viršijan�i� veikl�“ nebeliks nuo 2013-�j�. Kod�l ne nuo kit�? Matyt, valdininkams tokiam „sm�giui“ reikia poros met� pasirengti morališkai.

„Man g�da, kad mano miesto administracija pasitvirtino maksimalius priedus prie atlyginim�. Skyri� ved�j� atlyginimai „pritraukti“ prie did�iausi� �manom�. Ant tos „adatos“ jie ir s�di, bijodami prarasti alg�, pataikauja ir nereiškia savo nuomon�s. Visi situacij� �ino puikiai, k� reik�t� daryti – irgi �ino puikiai, bet nedaro. Nes tik taip jie gali išlaikyti savo darbo viet�. Jie ne tik neturi laisv�s veikti, bet jos jau ir nebenori. Tokia pozicija – baud�iauninko pozicija“, – sako A. Visockas.

Politikas atskleid�ia, kad � j� buvo kreip�sis dabar savivaldyb�s administratoriaus pavaduotoju dirbantis Viktoras Strups, prašydamas palaikyti. „Pasakiau jam, kad jis dabar turi „auksin�“ prog� atsisakyti priedo. Jis su tuo sutiko ir buvo nusteb�s, kad priedas jam buvo paskirtas“, – sako pašnekovas.

A. Visockas teigia niekaip negalintis suprasti, kod�l Taryba, kurioje daug verslinink�, negeba kaip �moni� savininkai �vertinti miesto biud�eto. Juk kiekvienas individualiai, jei �monei gresia bankrotas, priimt� tikrai ne tokius sprendimus, kokius priima b�rys politik�.

„Verslininkas geba iš labai toli daryti sprendimus. Dar kovo m�nes� buvo galima patvirtinti suma�int� biud�et�. Jei „chebra“ taip elgiasi, reiškia, nebemato jokios perspektyvos“, – sako A. Visockas.

Politikas dabar itin daug savo laiko skiria tam, kad b�t� suma�intos vadinamosios „kanceliarin�s išmokos“ Tarybos nariams. A. Visocko nuomone, nerealu Tarybos nariui „prava�in�ti“ 800 lit�.

„Šiauliai – per ma�as miestas tokias sumas „prava�in�ti“. Norint tiek išleisti, reikia automobilyje gyventi ir neiti � darb�. Savo automobil� kaip Tarybos narys naudoju gal du procentus. Tarybos nariai turi patys �vertinti, kiek naudoja automobil�. �manoma kompensuoti ir pateikus kvitus. Su savo pinigais kiekvienas gali daryt k� nori, bet ne su �moni� pinigais“, – sako jis ir teigia sieksiantis, kad kompensacijos Tarybos nariams b�t� ne 0,3 VDU (vidutinis darbo u�mokestis), bet 0,1.

Priedai sunkme�iu b�tini „vardan tos Lietuvos“?

Verslininkas ir politikas Vidmantas Japertas vadovauja �monei, kuriai teko išgyventi sunkmet�, ir sako, kad vienintelio recepto, kaip elgtis – n�ra. „�mon�s tikslas – išgyventi ir išlaikyti darbing� kolektyv�. Gali suma�inti algas tiek, kad neteksi �moni�, tod�l susitinki ir kalbi su jais, ar susiver�ti reikia dir�us ir dirbti, ar išsimok�ti maksimalias algas ir išsiskirstyti“, – sako jis.

Silpni kolektyvai, jo teigimu, subyra, bet vienareikšmiškai sakyti, kad išgelb�s alg� ma�inimas, negalima. „Verslininkui papras�iau – jis konkre�iai �ino, kiek samdomam �mogui u� kok� darb� gali skirti l�š�. Valstyb�s tarnyboje n�ra galimyb�s �vertinti darbuotojo sukuriamos prid�tin�s vert�s, tod�l valstyb� nusta�iusi �aidimo taisykles“, – sako V. Japertas aiškindamas, kad ir alga, ir priedai šalies savivaldyb�se nustatyti pagal �statymus. J� Taryba pati nesusigalvojo.

„Vis d�lto man atrodo �moni� klaidinimas tai, kad rodoma gaunama alga, ta�iau nerodomi sukuriami priedai, kompensacijos. Tai masiškai taikoma Lietuvoje. Versle yra susitarimai, o valstyb�s tarnyboje – priedai, nors jie ir vertinami kritiškai. Pasakyti valdininkui, kad jis gaus tarifin� atlyginim� ir tur�s dirbti vardan tos Lietuvos... Taip netoli tenueisim“, – komentuoja politikas.

Šiaulius išgelb�s �urnalistai?

„Kokio dyd�io kompensacijas gauna Tarybos nariai, aš ne�inau, nes aš jomis nesinaudoju. Bet jei aš nesinaudoju, tai negaliu sakyti, kad ir j�s visi nebevalgykite“, – sako Tarybos narys Aidas Gedvilas. Jis mano, kad Taryboje esantys verslininkai Šiauli� neišgelb�s, nes j� Taryboje per ma�ai.

Vis d�lto A. Gedvilas, pats b�damas verslininkas, vertindamas Savivaldyb�s administracijos direktoriui ir jo pavaduotojams mokamus priedus u� neaišku kok� dirbam� darb�, sako savo �mon�je priedus mok�t� atsi�velgdamas � darbuotoj� kompetencij�, u�imtum� ir rezultatus.

„Valstyb�s �staigose tai sud�tingiau sukontroliuoti, bet atsisakyti pried� – ne aukso vidurys. �inau, kad vicemer� tiek u�imta, kad namo negr��ta. O priedo negauna. Va �ia problema, netvarkos daug“, – sako A. Gedvilas.

O kas tvark� tur�t� �vesti? „�ia j�s daug galite padaryti. Aš jumis tikiu“, – atsak� politikas.

�iau�li� die�nas ap�kar�ti�no po�tvy�nis ir vers�li�nin�k� go�du�mas

Oksana LAURUTYT�

Trankiai pra��s Šiauli� gimtadienis d�iugina miesto vald�i� – šventei surengti iš biud�eto skirta 100 t�kst. lit�, per 130 t�kst. lit� skyr� miesto verslininkai, dar 50 t�kst. surinkta iš prekybinink�. Švent�s metu paaišk�jo ir kita tiesa – kai vieni r�m�, kiti šven�ian�iuosius apipl�šin�jo. Kaip kitaip galima pavadinti fakt�, kai u� kavos su pienu puodel� prašoma sumok�ti 10 lit�? Garb�s miestui nedar� ir tai, kad pra��us li��iai vos prieš kelerius metus suremontuotame Šiauli� bulvare švent�s dalyviai iki kulkšni� tur�jo stov�ti vandenyje. Kas tai – „chalt�ra“ ar tikrasis miesto veidas?

Šiauli� simboliu - Auksiniu berniuku - eisenoje sublizg�jo kult�ristas Edvinas Lukys. Ma�ai kas �ino, kad atletišk� vyro k�n� paauksuoti sumaniusi dailinink� Reda Uogintien� nemiegojo dvi paras - suko galv�, iš kur gauti speciali� da��.

U�sienie�iai nemoka skai�iuoti pinig�?

Šiauli� bulvare nuo penktadienio ryto ties prekybinink� palapin�mis sukin�josi minios pirk�j�, o šalia esan�iose pustušt�se kavin�se gal�jai pamatyti tik vyrus ir moteris �degusiais veidais ir brangiais batais. Nejau niekas iš miesto gimtadienio švent�s sve�i� nenor�jo net kavos?

Gal ir nor�jo, bet, panašu, paspringo ta kava, kai pamat� kain� – kai kuriose miesto kavin�se u� puodel� kavos su pienu verslininkai praš� 10 lit�. Juk tiek parduotuv�je kainuoja 250 gram� pakelis maltos kavos. Alaus bokalas Šiauli� kavin�se kainavo 10 lit�, sidro – 18, kiaulienos karbonadas – 25, negazuoto vandens buteliukas – 4.

Miesto gimtadienis, vyk�s Europos krepšinio �empionato metu, parod�, kurie miesto verslininkai negerbia savo nuolatini� klient� ir �sivaizduoja, kad gali mulkinti u�sienie�ius. Nejau Šiauli� verslininkai mano, kad u�sienie�iai nepasteb�s, jog kainos dirbtinai išp�stos?

Ir pasteb�jo, ir savo išvadas padar�. Juk lietuvai�iai, vykstantys � Rusij�, �ino, kokios ten patiekal� kainos. Nejau u�sienie�iai nepasidom�jo? Tie, kurie vyko � kitus šalies miestus, tikrai pamat�, kad, pavyzd�iui, prie Panev��io arenos alus kainavo 6 litus, pus�s litro kokakolos stiklin� – 5. Kiti miestai, � kuriuos pl�do sirgaliai, kain� šoko irgi neorganizavo.

Ties� sakant, nuo nenormaliai iškelt� patiekal� kain� nukent�jo ne tik sirgaliai. Seimo narys Valerijus Simulik, su draugais papietav�s vienoje miesto kavini�, kurioje da�nai lankosi, buvo priblokštas. „Pamat�me, kad yra viet�, u�sisak�me maisto. Kai atneš� s�skait� – buvo siurprizas. Sumok�jau 150 lit�, nors �prastai maistas b�t� kainav�s 60-70. Švelniai pasakius, poj�tis nelabai koks buvo. Bent �sp�j� b�t� iš anksto. Jie k�, galvoja, kad u�sienie�iai nemoka skai�iuoti pinig�? Jie dar geriau juos skai�iuoja. Ir aš pinigus skai�iuoju. Tikrai mane šokas ištiko“, – �sp�d�iais dalijosi seim�nas.

Anot V. Simulik, normalu, kad švent� suteikia verslininkams galimyb� u�sidirbti, ta�iau b�t� pateisinama tai, kad kainos kavin�se b�t� šoktel�jusios 10-15 proc. „Pakelti kainas 50 proc. – elementarios logikos nebuvimas. U�tat ir kavin�s pustušt�s. Verslininkai patys save nubaud�, nepam�st� elementari� dalyk�“, – sak� pašnekovas.

V. Simulik sak�, kad jau dabar politikai svarsto, ar bus pelningos TAFISA �aidyn�s Šiauliuose, nes per Europos krepšinio �empionat� viskas „� minus�“.

Aiškinsis d�l potvynio

Šiauli� gimtadienio švent� ištiko dar vienas netik�tumas – penktadien� po 17 val. prakiur�s dangus. Miestas jau buvo priprat�s, kad d�l u�sikimšusios kanalizacijos patvinsta kai kurios gatv�s, ta�iau dar nebuvo taip, kad patvint� bulvaras.

Prie Kašton� al�jos �sitais� prekybininkai ir paslaug� tiek�jai tur�jo kelias valandas stov�ti vandenyje. Buvo iškil�s net rimtas pavojus – kiosk� savininkai � palapines buvo atsived� elektros laidus, kurie paskendo vandenyje.

Šiauli� bulvaras suremontuotas vos prieš kelerius metus. Kas atsitiko – blogai sumontuota nuotek� sistema, u�sikišo kanalizacija? K� darys miesto vald�ia d�l tokio akibrokšto – ieškos kalt�, prašys ištaisyti brok�?

Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jas Ar�nas Adomaitis sako apgailestaujantis, kad b�tent tuo metu, kai dalis bulvaro buvo apsemta, specialistams niekas apie �vyk� nepraneš�. B�t� praneš�, išsyk b�t� pulta ieškoti prie�asties, kod�l neatlaiko kanalizacija. „Kreipsim�s � lietaus nuotekas eksploatuojan�i� bendrov� „Šiauli� vandenys“. Jie nustatys, kokios prie�astys. J� specialistai derino bulvaro rekonstrukcijos projekt�“, – sak� A. Adomaitis.


Šventin�s eisenos dalyviai - mokyklos, organizacijos, �mon�s, partijos ir kiti - prisistat� Šiauliams išradingai.		Motorizuotoje kolonoje �i�rovai išvydo ir „tiuninguot�“ automobili�, kurie penktadien� vakare buvo eksponuojami Talkšos e�ero pakrant�je.

Parinktas netinkamas laikas

„Ši Šiauli� miesto švent� nebuvo skirta nei atlik�jams, nei �i�rovams. Ji tebuvo skirta funkcionieriams valdininkams, kad pliusiuk� ties eilute gal�t� pasid�ti“, – nukirto vienos vaik� muzikos grupi� vadovas (pavard� redakcijai �inoma – aut. past.).

Pašnekovo teigimu, vaik� grupi� koncertas prie nesutvarkytos Talkšos – visiškai absurdiškas variantas. Šeštadien� ryt� at�j� repetuoti vaikai rado aikštel�je purvo ir put� koš�. Nors takelis ir teritorija ties scena buvo iškloti trinkel�mis, dalyviams, norintiems u�lipti � scen�, teko rinktis du kelius – maknoti per purvyn� arba eiti prieš griaudin�ias kolon�les. „Vienas trimetis taip išsigando, kad prad�jo verkti ir atsisak� lipti � scen�. Apie vaik� sveikat� nebuvo pagalvota“, – sak� pašnekovas.

Muzikos grup�s vadovas �sitikin�s, kad Šiauli� dien� data parinkta labai neatsakingai. Šiauli� kolektyv� vadovams ir vaik� t�vams jau ma�iausiai prieš dvi savaites tenka susirinkti � repeticijas. Vaikams atostog� met� repeticijos – trauma. „Gal miesto vadovai tik�josi, kad u�sienie�iai, atvyk� � �empionat�, puls pirkti suvenyr�, bet taip neatsitiko. Šeštadienio koncertas prie Talkšos tebuvo �domus koncertuojan�i� vaik� t�vams. Koncertui pasibaigus ir � scen� u�lipus TV persona�ui Gustavui, �i�rov� buvo lik�


Kašton� al�joje sen�j� amat� mok� �emaitijos, Utenos rajono, Panev��io ir Vilniaus miest� bei Šiauli� apskrities tautodailininkai.		Šiauli� dien� sve�iai - krepšinio sirgaliai - atrado ne tik aren�, bet ir Talkšos prieigas.

10-20“, – teig� muzikantas.

Kyla ir klausimas, kam šov� � galv� surengti koncert� prie Talkšos tuo metu, kai Lietuvos krepšininkai �aid� su turkais.

„Išleista tiek l�š�, o visos miesto švent�s prisiminimas vienintelis – fejerverkai. Atrodo, kad miesto gimtadienio renginiai – pinig� plovykla ir nieko daugiau“, – sak� jis ir teig� man�s, kad geriausia Šiauli� dienas šv�sti rugs�jo pabaigoje, o koncertus perkelti � aren�. Tokiu atveju b�t� sutaupyta l�š�, problem� nekilt� d�l oro s�lyg�, po stogu tilpt� ir prekybininkai.

„Nereikia prisigalvoti – viskas buvo gerai. Kas nori prisikabinti, tam ir Talkša u�klius“, – pakomentavo renginio „Muilo burbulas“ ved�ja Bumc� – Lina Jokubauskien�. Jos teigimu, galima suprasti, kad visos e�ero pakrant�s iškloti trinkel�mis nebuvo sp�ta laiku. „Esu �sitikinusi, kad ateityje Talkšos prieigos bus ideali vieta renginiams“, – sak� pašnekov�.

Organizatoriai švente patenkinti

„Esame patenkinti, švent� buvo tikrai nebloga. Šiemet kaip niekad buvo išnaudota daug miesto erdvi�, pasirod� kaip niekad daug miesto kolektyv�. Itin �aviuosi Šiauli� m�g�j� meno kolektyvais – jie taip nori koncertuoti, pasirodyti, kad atrodo, jog scena jiems – vitaminai“, – sak� Šiauli� dien� švent� organizavusio Kult�ros centro direktorius Virginijus Stonkus. Jis nesl�p�, kad ši�met�s švent�s metu pasteb�ta nesklandum�, kuri� bus bandoma išvengti kit�met.


Amfiteatre vykusio festivalio „Big Band festival Šiauliai 2011“ dalyviai Lietuvos ir Latvijos bigbendai koncertavo iki v�laus vakaro.		Mušam�j� muzikos instrument� grup� „Ritmas kitaip“ - neatskiriama miesto šven�i� dalis.

Ar nevert�t� Šiauli� dien� rengti kitu laiku? V. Stonkaus nuomone, rugs�jo pabaigoje sulaukti prast� or� yra didesn� tikimyb� nei m�nesio prad�ioje. „Ar gali pykti, kad tokiu da�numu Šiauliuose vyksta Europos krepšinio �empionatas?“ – šypsojosi pašnekovas paklaustas, ar gerai, kad Šiauli� dienos sutapo su �empionatu.

Finansiškai ši�met� švent� nesiskyr� nuo seniau buvusi�. Iš biud�eto jai skirta 100 t�kst. lit�, 130 t�kst. dovanojo r�m�jai, o apie 300 prekybinink� u� suteikta plot� sumok�jo apie 50 t�kst. lit�.

Šiauli� dien� dalyviai, nors oficialiai švent� vyko dvi dienas, papluš�jo keturias – koncertus reng� ir � Europos krepšinio �empionat� susirinkusiems dalyviams bei sirgaliams. Buvo surengta daug �vairi� muzikos stili� koncert�, šok�j� pasirodym�, atidarytos kelios šiaulie�i� parodos. Šiaulie�iai b�r�si � eisen�, kurios priekyje �ygiavo tikr� tikriausias Auksinis berniukas.

„Dvi paras nemiegojau, buvo didelis stresas“, – prisipa��sta dailinink� Reda Uogintien�, kurios sumanymas buvo nupurkšti atletišk� vyr� specialiais da�ais – sukurti Šiauli� simbol� Auksin� berniuk�. Paskutin�mis dienomis paaišk�jo, kad speciali� da��, kuri� flakonas kainuoja 35 litus, o reikia 20, – nebus.


	V�jeli p�sk, laivel� nešk.

„Panaudojau aliejuk� ir speciali� aukso pudr�. Buvo labai baisu, nes pudra gali sukelti stipri� alergij�. Per koki� valand� šiauliet� Edvin� Luk� nuda�iau. D�iaugiuosi, kad Auksinis berniukas pavyko puikiai“, – sak� dailinink�.

Šiauli� švent�je tikrai buvo kur akis paganyti ir daug k� išgirsti – riaumojo mašinos, buvo sakomos iškilmingos kalbos, šiaulie�ius sveikino muzikinis projektas, sukurtas specialiai miesto gimtadieniui. Kašton� al�joje švent�s dalyviai mok�si sen�j� amat�, Ch. Frenkelio viloje buvo u�darytas VIII tarptautinis Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalis.

Su miesto švente iki kit� met� atsisveikinta prie Talkšos e�ero baigiamuoju koncertu „Saul�s takas“. Po jo dang� nušviet� fejerverkai, kuriuos Šiauliams tradiciškai dovanojo elektronini� ryši� paslaug� bendrov� „S plius“.

Suo�l� tu�t�ji�mo me�tas

Oksana LAURUTYT�

Vakar � Šiauli� mokyklas at�jo 1030 pirmok�, ta�iau net 500 daugiau moksleivi� – 1520 – pavasar� paliks mokyklas. Suol� tušt�jimo metas akivaizdus – Šiauliuose moksleivi� ma��ja, tad nepopuliarius sprendimus, kaip organizuoti mokym� ir ugdym�, kokius pedagogus atleisti, kokias mokyklas u�daryti, politikai ir švietimo darbuotojai anks�iau ar v�liau prival�s priimti. Taupant l�šas ir d�l ma��jan�i� mokini� skai�iaus Šiauliuose jau jungiamos mokyklos, ta�iau nauji mokslo metai prasid�s ir su kitomis b�domis – mokyklomis kiaurais langais, gelton�j� autobus�li� tr�kumu, pedagog� nedarbu.

Šiemet � Šiauli� mokyklas susirinko per 15 t�kstan�i� mokini�. Pakeitus Švietimo �statym�, mieste atsirado 11 progimnazij� ir 8 gimnazijos.

Skatins neformali� veikl�

Prieš dešimtmet� Šiauli� mokyklose mok�si 24 t�kst. moksleivi�, šiemet � klases sugu��s vos 15,4 t�kst. mokini�. Sp�jama, kad mokini� labiausiai ma��ja d�l emigracijos ir išvykimo � kitus miestus. Nebenori �mon�s gyventi Šiauliuose. Vilniuje, priešingai nei Saul�s mieste, moksleivi� nema��ja, netgi statomos naujos mokyklos. Naujuosius mokslo metus Kaune prad�s 119 pirmok� daugiau nei pernai.

Violeta Damskien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�ja, neslepia, kad mokykl� ateityje bus ma�iau. „�staig� bus ma�iau, jos stamb�s“, – teigia ved�ja.

Tai reiškia, kad dalis pedagog� neteks darbo. Pra�jusiais mokslo metais jau buvo sujungtos Šventupio ir Gytari� mokyklos, J. Lau�iko ir Ringuvos specialioji mokykla. Kol kas neaišku, kiek l�š� bus sutaupyta, ta�iau akivaizdu, kad švietimo reikm�ms iš miesto biud�eto pinig� tenka vis ma�iau. Jei 2009-aisiais švietimui skirta dalis biud�ete buvo 58,7 proc., tai 2011-aisiais ji suma��jo iki 55,2 proc.

�dom� tai, kad šiemet atsirado ikimokyklinio ugdymo „krepšelis“. Švietimo viceministras Vaidas Bacys teigia, kad „krepšelis“ bus skiriamas kiekvienam vaikui neformaliojo ugdymo srityje. Šioms reikm�ms šalyje bus skirta 20 mln. lit�, kiekvienam vaikui – po 100 lit�. Šiuo metu toks eksperimentas vyksta Anykš�iuose, Klaip�doje, Panev��io mieste ir rajone. „Stojant � aukšt�j� mokykl�, ne tik turi b�ti svarbu, kaip vaikas mok�si, bet ir k� nuveik�, tad neformali popamokin� veikla yra labai svarbi“, – teig� viceministras.

Pro kiaurus langus „išskris“ šimtai t�kstan�i�

Dar bir�el� miesto lopšeliuose-dar�eliuose buvo 39 laisvos vietos, „Rugiag�l�je“ ir „�irniuke“ buvo atidarytos dvi papildomos grup�s vaikams. Savivaldyb� rado l�š� apšiltinti septyni� ikimokyklini� �staig� stogus. Visose �staigose buvo pakeisti langai ir išor�s durys.

Mieste veikia 8 gimnazijos, 3 vidurin�s mokyklos, 11 progimnazij�, 4 pagrindin�s mokyklos, jaunimo mokykla, 6 pradin�s mokyklos, 6 specialiosios mokyklos, 29 lopšeliai-dar�eliai ir 8 neformaliojo ugdymo �staigos. 2010-2011 m. modernizuota 16 mokykl�, rekonstruojami dar 5 mokykl� pastatai. Nors d�l renovacijos d�iaugtis mokyklos ir gali, kai kuri� mokykl� vaikai statybin�mis dulk�mis kv�puos net iki Kal�d�. Tik Šiauli� universiteto gimnazijoje renovacijos darbai buvo baigti prieš mokslo met� prad�i�, tiesa, fasadas rugs�jo 1-�j� dar nebuvo baigtas remontuoti.

„Nor�jome kaip geriau, o gavosi kaip visada“, – laiku nesibaigusius renovacijos darbus komentuoja miesto meras Justinas Sartauskas. Jo teigimu, statybininkai buvo �od�iu pa�ad�j�, kad darbus baigs prieš rugs�jo 1-�j�, bet faktas kaip blynas – to n�ra. Meras sako, kad savivaldyb�, matyt, pasirinko netikusius statybininkus. „Tai priekaištas mums patiems, ta�iau kit� statybinink� pagal Viešojo pirkimo �statym� mes negal�jome pasirinkti“, – sako meras.

Švietimo viceministras Vaidas Bacys sako nemat�s n� vienos mokyklos Europoje, kurioje renovacijos darbai b�t� baigti vos per 3 m�nesius. „Estijoje vaikus iš renovuojam� mokykl� iškelia visiems metams. Gal ir mums toki� praktik� taikyti?“ – klaus� jis.

Tiesa, dejuoti d�l laiku nesibaigsian�i� remont� neverta, ta�iau Šiauli� Ragain�s, Vijoli�, Dubijos, „Santarv�s“ ir dar penkiose pradin�se mokyklose pro kiaurus langus „išskris“ šimtai t�kstan�i� lit�.

Ragain�s mokyklos direktor� Dinara Vitkuvien� informavo, kad mokykloms, kuriose nepakeisti langai, vieno kvadratinio metro šildymas per m�nes� kainuoja 6-7 litus. Mokykl�, kuri� pakeisti langai, vieno kvadratinio metro šildymo kaina – apie 3 litus.

Jei mokyklos plotas 5 t�kst. kv. m, nesunku suskai�iuoti, kad per m�nes� miesto biud�etui vienos neremontuotos mokyklos šildymas atsieina 35 t�kst. lit�. „Pakeitus langus, m�s� mokyklos šildymas per m�nes� kainuot� 15-19 t�kst., vadinasi, per šildymo sezon� savivaldyb� sutaupyt� apie 100 t�kst. lit�. Akivaizdu, kad nauji langai atsipirkt� vos per kelerius metus“, – sako D. Vitkuvien�.

Gelton�j� autobusiuk� pakaks ne visiems

Švietimo viceministras vienu šalies švietimo sistemos prioritet� laiko švietimo prieinamum�, ta�iau Lietuvoje ma�os mokyklos u�daromos, nors, pavyzd�iui, Suomijoje valstyb� išlaiko net tas, kurias lanko vos 10-15 vaik�.

Pati ma�iausia Šiauli� rajono mokykla – Kurtuv�n� pradin�. J� pernai lank� vos 20 vaik�. Šil�n� pagrindin� mokykl� pernai lank� 62 vaikai. Kiek šiemet rajone bus moksleivi�, dar nesuskai�iuota, ta�iau � rajono mokyklas ateis tik 400 pirmok�li�.

Pasak Šiauli� rajono savivaldyb�s Švietimo ir sporto skyriaus ved�jo pavaduotojos Juditos Šertvytien�s, per dešimt met� vaik� suma��jo ma�daug tre�daliu. Nepaisant to, stengiamasi mokyklas išsaugoti, �sigyti autobus�, kad vaikai patogiai ir saugiai pasiekt� mokyklas.

Švietimo ir mokslo ministerija praneša, kad šiemet atviro konkurso b�du nupirko 43 mokyklinius autobusus po 19 s�dim� viet� mokiniams. Penkiuose yra speciali �ranga ne�galiems vaikams su ve�im�liais ve�ti. 41 autobusas bus perduotas rajon� savivaldyb�ms, 555-asis autobusas atiteko Zaras� savivaldybei. Geltoniesiems autobusams pirkti šiemet skirti 5 mln. lit�.

Mokyklinius autobusus Švietimo ir mokslo ministerija perka ir perduoda savivaldyb�ms nuo 2000 met�. Iš viso Lietuvos keliais šiais mokslo metais va�in�s 562 geltonieji autobusai. Jais mokiniai ne tik pasiekia mokykl�, bet ir keliauja � ekskursijas, sporto var�ybas, konkursus.

Šiemet Šiauli� rajono savivaldyb� iš ministerijos gavo vien� nauj� autobusiuk�. Jis atiteks Bubi� pagrindinei mokyklai. Pasak J. Šertvytien�s, iš viso Šiauli� rajono mokyklos gavo septynis autobusiukus, devynis �sigijo patys. „Turime 23 mokyklas, tad autobusiuk� tr�ksta. Naudojam�s Kurš�n�, Šiauli� autobus� park�, priva�i� ve��j� paslaugomis. Jei vaikai vyksta � olimpiadas, kitus Švietimo ministerijos rengiamus renginius, kelion�s išlaidos jiems kompensuojamos“, – sak� pašnekov�.

Studentams – daugiau transporto lengvat�

D�l moksleivi� va�iavimo traukiniais ir autobusais ne pirmus metus verda diskusijos. Moksleiviai dalyvauja ne tik �vairiose olimpiadose – populiar�jant televizijos šou talentingi vaikai traukiniais ar autobusais vyksta � sostin� ir perka bilietus. Tarpmiestiniais autobusais vykstantiems vaikams nuo 10 m. 50 proc. nuolaidos bilietui neb�ra. Nuolaida taikoma tik konservatorij� lankantiems moksleiviams.

Kartais mokyklos, kuri� garb� vaikai gina televizij� laidose, randa b�d� kompensuoti kelion� traukiniu, ta�iau da�niausiai kelion�s smogia moksleivi� t�vams per kišen�.

Studentams geriau – nuo rugs�jo 1-osios transporto lengvatas suteiks studento status� patvirtinanti pa�yma, o pirmakursiai gal�s gauti studento pa�ym�jim�, galiojant� iki studij� pabaigos, o ne metus. Kadangi ne visiems pirmakursiams iki rugs�jo 1 d. gali b�ti sp�ta pagaminti naujuosius Lietuvos studento pa�ym�jimus, aukštosios mokyklos išduos laikin� – m�nes� galiojant� – dokument�.

Pirmakursiai jau rugs�jo m�nes� gal�s s�kmingai naudotis jiems priklausan�iomis transporto lengvatomis. Naujojo pa�ym�jimo nebereik�s prat�sti kasmet, tod�l atpigs jo �kainiai. Jo kaina tiesiogiai priklausys nuo norimos galiojimo trukm�s: trej� met� pa�ym�jimas kainuos 30 lit�, ketveri� – 40 lit�.

� naujos kartos pa�ym�jim� yra integruotas mikroprocesorius, kuris gal�s atlikti �vairias funkcijas. Pa�ym�jim� bus galima naudoti kaip elektronin� miesto transporto biliet�. Aukštosios mokyklos numato j� pritaikyti ir kaip ��jimo � bendrabut� rakt� ar kortel� kopijavimo aparatams, �diegti kitas studentams naudingas paslaugas.

Ma��jant mokini�, Šiauliuose ketinama sujungti kai kurias mokyklas. Mokymo �staig� ma��s, bet jos stamb�s.

Suma��jo bedarbi� mokytoj�

Lietuvos darbo bir�os specialistai paskai�iavo, kad šiemet bedarbi� mokytoj� 15 proc. ma�iau nei pernai, ta�iau ne visi �sidarbinusieji ir toliau kremta pedagogo duon�. Atsi�velgdama � suma��jusi� pedagog� paklaus� darbo rinkoje, Lietuvos darbo bir�a bedarbiams mokytojams, �gijusiems aukšt�j� išsilavinim�, skyr� didel� d�mes�. Jiems buvo pasi�lyta �gyti nauj� kompetencij�. Pasi�lius persikvalifikuoti, daugiausia pedagog� rinkosi lankyti verslo paslaug� vadybininko, finansininko, verslo administratoriaus, ap�eldinimo techniko, socialinio darbuotojo kursus. Iš norin�i� persikvalifikuoti bedarbi� kas penktas – pedagogas.

Iš viso rugpj��io 1 d. šalyje buvo u�registruota per 2 t�kst. bedarbi� mokytoj�. Nuo met� prad�ios gauta 250 darbo pasi�lym� pedagogams – 17 proc. ma�iau nei 2010 m. Daugiausia laisv� darbo viet� yra papildomojo ugdymo dalyk�, chemijos, angl� ir lietuvi� kalb�, dail�s mokytojams Vilniaus, Klaip�dos ir Kauno regionuose. Šiauliuose situacija šiek tiek kitokia.

Šiauli� teritorin�s darbo bir�os duomenimis, šiemet mokyklos ieškojo septyni� lietuvi� kalbos, šeši� angl� kalbos, penki� pradinio ugdymo, trij� socialini� pedagog�. Šiauli� teritorin�s darbo bir�os Šiauli� skyriuje buvo u�registruoti 206 mokytojai. Daugiausia darbo ieškojo specialieji ir socialiniai pedagogai, pradinio ugdymo mokytojai.

Ma��ja studijuoti norin�i� vaikin�

Studijas Šiauli� universitete, �skaitant bakalauro, magistro, t�stini� studij� programas, šiais mokslo metais prad�s 1555 nauji studentai, t. y. apie 50 student� ma�iau negu 2010-aisiais. Bakalauro studijoms gautos 267 valstybin�s vietos („krepšeliai“), t. y. 15 proc. ma�iau negu pernai.

Daugiausia valstybini� viet� gavo Technologijos fakultetas – 56. Po 43 valstyb�s finansuojamas vietas gavo Men� bei Socialin�s gerov�s ir negal�s studij� fakultetai, 36 – Edukologijos, 35 – Humanitarinis, 26 – Matematikos ir informatikos, 22 – Socialini� moksl�, tik 6 – Gamtos moksl� fakultetas.

� mokamas bakalauro studij� programas priimti 535 studentai. Populiariausios mokamos studij� programos: kineziterapija (62), k�no kult�ra (59), viešasis administravimas (45), ekonomika (43), verslo administravimas (40), angl� filologija (17).

Šiauli� valstybin� kolegija studijuoti pri�m� 1033 studentus. 663 u� studijas nemok�s, o 370 student� teks pasukti galv�, iš kur gauti pinig� sumok�ti u� moksl�. Per metus u� studijas tenka sumok�ti 3200 lit�, o biomedicinos studijos kainuoja 5200 lit�.

Šiauli� valstybin�s kolegijos bendrabu�iuose yra 380 viet�, net 100 student� bendrabu�io kambario negavo. Tikimasi, kad iki pavasario laisv� viet� atsiras.

U� gyvenim� bendrabutyje, kuriame yra internetas, kolegijos studentai per m�nes� moka 150 lit�. Labai gerai besimokantys studentai gauna 130-260 lit� dyd�io stipendij�. Po trejus metus trukusi� studij� kas penktas kolegijos absolventas t�sia mokslus universitetuose.

Valstyb� siekia, kad kuo daugiau jaunuoli� rinkt�si studijas profesinio rengimo mokyklose, tod�l beveik tiek pat „krepšeli�“ skiria kolegijoms ir universitetams. Vis d�lto šiemet universitetams buvo skirta 9580 „krepšeli�“, o kolegijoms – 8674, tad liko neišdalyt�. Ver�ia susir�pinti tai, kad kolegijose ma��ja besimokan�i� vaikin�. Šiauli� kolegijoje šiemet panoro mokytis 5 proc. ma�iau vaikin� nei anks�iau.

Šiemet Šiauli� abiturientai geriau nei pernai išlaik� valstybinius egzaminus, ta�iau �domu tai, kad pra�jusiais mokslo metais suma��jo jaunuoli�, �gijusi� pagrindin� ir vidurin� išsilavinim�. Sp�jama, kad jaunuoliai, ne�gij� n� pagrindinio išsilavinimo, išvyksta iš Lietuvos.

B�s�to rin�ka kri�z�s ne�bi�jo

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Kol pasaulis pranašauja antr� kriz�s bang�, nekilnojamojo turto rinkos specialistai ramiai miega. Jie �sitikin�, kad ekonominio kracho j� srityje nebus. Bent jau ne tokio, koks buvo prieš por� met�.

Autoriaus nuotr.

Kainos stabilios - kriz� nebaisiStatistikos duomenimis, pirm� ši� met� ketvirt� sostin�je per m�nes� buvo parduota arba pirkta beveik pus� t�kstan�io b�st�. Šiauliuose - kone penkiskart ma�iau. Kaune ir Klaip�doje kartu pa�mus - tiek pat kiek Vilniuje. Tokie statistiniai duomenys nekinta beveik dvejus metus. Anot nekilnojamojo turto specialist�, kainos stabilizavosi ir yra gana „teisingos“.Neseniai vykusio gyventoj� ir b�st� surašymo metu viešojoje erdv�je ne kart� buvo lyginami Šiauliai ir Panev��ys, teigiama, kad pastarasis vejasi, o gal net pralenks Šiaulius pagal gyventoj� skai�i� bei ekonomik�. Linas Juozaitis, nekilnojamojo turto bendrov�s Vakar� Lietuvos regiono vadovas, neigia, kad Panev��ys vejasi Šiaulius: „Ten situacija net prastesn�. Šiauliuose pastaraisiais metais laikosi stabilios b�sto kainos, o pastaraisiais m�nesiais stebimas pagyv�jimas. �mon�s vis da�niau domisi but� kainomis ir galimyb�mis juos �sigyti.“
But� kaina per pastaruosius dvejus metus laik�si stabiliai ir šokin�jo vos dešimt procent�. Kain� skirtumas tarp tvarkingo dviej� kambari� ir apleisto keturi� kambari� buto - simbolinis. B�sto vert� nuo jo ploto ma�ai priklauso tod�l, kad spar�iai kilo mokes�iai u� šildym�.
Specialist� duomenimis, Šiauliuose trij� kambari� butas tradiciniame daugiabutyje pietiniame miesto rajone kainuoja apie 100 t�kst. lit�. Centre kainos �vairios, ta�iau tvarkingas panašaus dyd�io butas p�s�i�j� bulvare gali kainuoti apie 200-250 t�kst. lit�. S�lyginai naujuose daugiabu�iuose, pavyzd�iui, �emait�s gatv�je esan�iuose raudon� plyt� namuose, trij� kambari� butas vertas 150 t�kst. lit�, ta�iau pastarasis turi b�ti nepriekaištingos b�kl�s.
„Did�iausia kaina Šiauli� mieste, koki� esu gird�j�s - 3500 lit� u� kvadratin� metr�. Šiauliuose nauj� daugiabu�i� statyb� nedaug, tod�l but� pasi�la nesikei�ia, o kainos nekrinta. Stabilias kainas palaiko ir tai, kad nema�ai but� buvo brangiai nupirkta arba �keista bankams u� paskolas. Savininkai nenori prarasti pinig� ir pigiai parduoti“, - nekilnojamojo turto aktualijas d�sto pašnekovas.
Atsikratys nereikalingo turto
Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad akylai seka pasaulines ekonomikos tendencijas, ta�iau dar viena kriz� sumaišties netur�t� sukelti. Situacija valdoma, nes kainos n�ra išp�stos, o eiliniams pirk�jams paskol� dalijimas gerokai apkarpytas. „Rinka nusistov�jo. Nedidel� but� Šiauliuose galima nusipirkti u� 45-60 t�kst. lit�. Panašiai tiek pat kainuoja ekonomin�s klas�s automobilis. Jei �mogus �perka toki� mašin�, kod�l jis tur�t� gail�ti panašios sumos b�stui �sigyti“, - rinkos logik� aiškina L. Juozaitis.
Kita stabilum� �rodanti aplinkyb� - vidutinio dyd�io butas kainuoja tiek pat, kiek nedidelis namas u�miestyje ar sod� bendrijoje. Tokiuose mikrorajonuose kaip Medelynas, kuriuose vadinamaisiais „štukinink�“ laikais pridygo triaukš�i� neekonomišk� pilai�i�, nam� galima �sigyti ir u� 200 t�kstan�i�, ta�iau jis reikalaus nema�ai remonto. Gyventi tinkam� nam� kainos prasideda nuo 250 t�kst. lit�.
Nekilnojamojo turto specialistas L. Juozaitis mano, kad b�sto kainos nebetur�t� labai ma��ti d�l galimos naujos ekonomin�s kriz�s. Grei�iausiai atpigs vadinamasis antrinis turtas - butai, kuriuos turi namus pasista�iusieji, arba sodybos, � kurias investavo butuose gyvenantys miestie�iai. „Grei�iausiai bus atsikratoma nelabai reikalingo turto, tod�l tik�tina, jog kai kurie butai ir sodybos truput� pigs. Ta�iau tai menkai paveiks dabar nusistov�jusias kainas“, - teigia specialistas. Pasak jo, � sod� bendrijas �mon�s pab�ga tik vasar�, nes daugelyje j� n�ra sutvarkytos komunikacijos, toli geriamasis vanduo, �iem� nevalomi keliai. Sodai d�l ši� prie�as�i� vadinami „Afrika“, tad retas kuris toki� sod� savininkas stengiasi atsisakyti savo buto, nes jis yra reikalingas.

Nusistov�jusi but� nuomos kaina taip pat yra stabilumo po�ymis. Net art�jantis Europos krepšinio �empionatas nuomos kain� praktiškai nepadidino - nuomotojai mieliau renkasi ilgalaikes pajamas nei trumpalaik� peln�.Šiauliuose but� nuomos kainos svyruoja nuo 200 iki 500 lit�, priklausomai nuo buto dyd�io ir vietos, ta�iau galima išsinuomoti ir u� 100 lit�. Tiek u� nuom� da�niausiai moka studentai, kurie butuose gyvena po 3-4.NT kryptis - BubiaiNekilnojamojo turto specialistai sutartinai pripa��sta, kad 2009-aisiais b�sto kainos buvo katastrofiškai ma�os. Galima sakyti, kad tuomet ma�ai kas išvis nor�jo pirkti b�st�, nesvarbu kokia kaina buvo prašoma. Akmen�s rajone but� buvo galima �sigyti ir u� dyk�, sumok�jus mokes�i� skol�. �takos �moni� pasirinkimui tur�jo ir grie�tesni bank� reikalavimai.Sakoma, kad stovintis vanduo pašvinksta. Ar tas pats nutiko ir b�st� rinkai? L. Juozaitis �sitikin�s, kad situacija n�ra bloga, tik ji nekunkuliuoja kaip prieš kriz�. „Miesto pl�tra - ne visada nusp�jamas dalykas. Daugelis man�, kad miestie�iai, pablog�jus finansinei situacijai, prad�s trauktis � R�kyv�, ta�iau taip nenutiko. R�kyva netapo Šiauli� „Šveicarija“. E�eras yra, ta�iau pri�jimas prie jo ne toks ir erdvus. Ten esan�ius med�ius galima pavadinti parku, ta�iau � j� netraukiama pails�ti“, - aiškino L. Juozaitis tikindamas, kad nors R�kyvos gyventojai ir gyvena prie e�ero, ta�iau d�iaugsmo iš to ma�ai.

Kry�i� kalno, Akmen�s ir Panev��io kryptys taip pat yra pasmerktos ir apribotos kapin�mis, oro uostu, pramone, tad jei Šiauliai kurt� nauj� mikrorajon�, jis tur�t� išdygti netoli Vaiko ir ir moters klinikos kitoje Architekt� gatv�s pus�je. �ia viskas šalia: komunikacijos, susisiekimas, praktiškai n�ra pramon�s. Priva�i� nam� tur�t� pridygti Voveriški� gyvenviet�s link.

Rekreacijos m�g�jai akivaizd�iai patrauks Bubi� link. Jau dabar stebima, kaip �mon�s �sikuria kol kas laukiniuose plotuose netoli Šiauli� j�ros. Gra�ios apylink�s, puikus vandens telkinys, o Kurtuv�n� miškai vos u� keli� kilometr�. Beje, iš �ia iki miesto centro nusigausi gerokai grei�iau nei iš R�kyvos.

B�sto rinkos kainos dabar stabilios, tod�l galimas dar vienas pasaulinis ekonominis nuosmukis netur�t� pridaryti �alos kaip prieš por� met�.

Est�ra�da ir at�rak�cio�nai ant be�dug�n�s kra�to

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauli� Centriniame parke esantys atrakcionai šiemet girg�d�jo tik nuo v�jo, o ne nuo pramogautoj�. Šalia esan�ioje estradoje taip pat dar nešurmuliavo jokia švent�. Šiek tiek apkapoti kr�mokšniai bei prieblanda vakarais jaukumo nekelia. Ar š� Šiauli� kampel� jau galime per�egnoti?

Elektrin�s mašin�l�s virto g�li� klombomis.
Autoriaus nuotr.

Li�dnas vaizdelis

Šiauli� atrakcion� parkas privatizuotas prieš gerus penkiolika met�. Kiekvienais metais pramog� jame vis ma��ja. Elektrin�s mašin�l�s virto g�li� klombomis, skardiniai l�ktuv�liai sur�dijo. Vis dar liko miniati�riniai linksmieji kalneliai ir „Velnio ratas“. Tiesa, n� vienas nepajud�jo nuo pernai vasaros, kuomet nurimo paskutinis, šalia esan�ioje estradoje vyk�s renginys.

Savivaldyb� seniai u�miršo, kad mieste egzistuoja atrakcionai, nes tai tapo priva�iu reikalu. Priva�iu ir labai nepelningu. Be dokument� pak�limo niekas taip ir neprisimin�, kas, kam ir u� kiek buvo parduota. Tiesa, vienos atsakomyb�s savivaldyb� niekaip nenusiplaus – parko �em� yra valstybin�. Savivaldyb� yra atsakinga u� tokias teritorijas ir privalo pasir�pinti, kad ten b�t� saugu ir tvarkinga.

Ta�iau centriniame parke nei saugu, nei tvarkinga – einant pro šal� norisi kuo grei�iau j� praeit� ir atsidurti civilizuotame mieste. Dien� �ia jauku tik pensininkams, kelioms vietin�ms mamyt�ms su ve�im�liais ir neturin�iam k� veikti jaunimui. Vakarais �ia renkasi išgerti m�gstan�ios kompanijos – nuo jaunimo iki benami�.

Plakatas ant sienos skelbia, kad atrakcion� parkas parduodamas. Prekin� išvaizda – „pus� velnio“: da�ai šiek tiek atsilup�, atrakcionai tikrai dar tinkami parduoti � metal�, o pievel� greitai bus nušienauta antr� kart�.

Ši parko vieta kadaise buvo stipriausias traukos centras pramogautojams. �ia vyko miesto renginiai. Sovietme�iu vyko net vakaron�s, kuriose grodavo d�d� orkestrai.

N�ra rengini� – nesisuka ratas

Savaitraš�iui „Šiauliai plius“ prad�jus dom�tis ar pasitiks � �empionat� atvykusius miesto sve�ius spalvingi laiveliai paišk�jo, kad parke esanti estrada prieš kelet� met� atiteko Šiauli� kult�ros centro �inion, o atrakcion� parko savininkas – UAB „Šiauli� atrakcion� parkas“, kurios direktorius Egidijus Varneckas. Pasak jo bent šiek tiek pri�i�r�ti aplink� stengiamasi, ta�iau daugiau jokios veiklos vystyti neapsimoka: „Niekada nebuvome labai pelningi. Pagrindines pajamas gaudavome per renginius, vykstan�ius šalia esan�ioje estradoje. Kitomis dienomis tik išgyvendavome. Pernai parkas ištušt�jo po paskutinio nepavykusio renginio – u�klupo lietus.“

Direktorius tikina, kad parke esan�ius �rengimus nurašyti � metalo lau�� ankstoka: „Viskas techniškai tvarkinga. Po �iemos lankytojams atrakcionus parengiame ir aplink� sutvarkome grei�iau nei per dvi savaites.“

E. Varneckas nemano, kad nauji atrakcionai priviliot� daugiau lankytoj�. Jo �iniomis, keliaujantys atrakcionai vos surenka reikiam� kiek� nuotyki� m�g�j�. Jei anks�iau prie j� buriuodavosi �mon�s, tai dabar prieina pavieniai. Ka�in ar situacija labai pasikeist�, jei parke b�t� �rengtas toks „disneilendas“, koks yra prie Pary�iaus.

„Verslininko logika neleid�ia �ia investuoti. Gerai, jei akcininkai skiria pinig� aplinkos tvarkymui. Da�niausiai norisi visk� priduoti � metal�. Mes palyginus dar ilgai išsilaik�me. Panev��yje analogiškas parkas nebeveikia jau kelet� met�“, – teigia atrakcion� parko direktorius.

E. Varneckas tikina, kad šiuo metu b�t� svarstomi visi pasi�lymai, id�jos ir investicijos, ta�iau kol kas vyrauja li�dnoka nuotaika. Sugriauti lengva, ta�iau pastatyti v�l tokius pat kainuot� nema�ai pinig�.

Direktorius akcentavo, kad metalo vagys nulupin�ja ir nupjauna visk�, k� tik �manoma pakelti ir priduoti. Pasitaiko nema�ai vandalizmo atvej�, kai atrakcionai tiesiog apgadinami be jokio tikslo pasipelnyti. Dar niekada parkas nebuvo taip siaubiamas metalo vagiši�, kaip per pastaruosius dvejus metus.

Estrada virs antikiniu amfiteatru

Visai tik�tina, kad dar šiame am�iuje � Šiaulius u�suk� turistai klausin�s, ar šis amfiteatras antikinis? Deja, parko estrada nebuvo suremontuota net po gaisro, kuris vyko prieš 16 met�. Tik truput� buvo aptvarkyti �i�rovams skirti mediniai suoliukai.

Šiauli� kult�ros centro direktorius Virginijus Stonkus teigia, kad vienas renginys šiemet estradoje tikrai vyks. Tai d�iazo muzikos festivalis, kuris numatomas rugs�jo prad�ioje, per Šiauli� dienas.

„Pernai estradoje buvo du koncertai ir abu nes�kmingi – u�klupo lietus, – sako direktorius. – Nuoma sumok�jo, o pelno negavo. Koks varslininkas ar organizacija ryšis rizikuoti ir organizuoti rengin� po atviru dangumi? Priklausyti nuo oro – rizikinga. D�l krituli� net ir labai geras renginys gali patirti visišk� fiasko.“

V. Stonkus sako pamenantis, kad savivaldyb�je ka�kuriuose stal�iuose tur�t� dulk�ti jau parengtas estrados rekonstrukcijos techninis planas. Ten buvo numatytos visos komunikacijos, lietaus vandens nutek�jimas, scenos u�dengimas. Pasikeit� laikai, pasikeit� ir po�i�ris � ši� miesto viet�. Iš traukos centro parkas ilgainiui virto savotiška „pelke“.

Gal šios parko pragaišties kaltininkas gal�t� b�ti stiklu tviskanti Šiauli� arena? Pastarosios �staigos direktorius Darius Bal�i�nas administravo parko estrad� prieš j� perduodant Kult�ros centrui.

Pasak D. Bal�i�no, estradoje buvo organizuojami trys tradiciniai renginiai: ugniagesi� švent�, rugs�jo pirmoji ir baikeri� švent�. Reikia pripa�inti, kad visos min�tos švent�s gerokai išsikv�p�. Švento Florijono arba ugniagesi� švent� nelabai pasiteisino net perk�lus j� � Radviliškio ar Joniškio park�.

Arenos direktorius prisimena, kad estradoje buvo ir puikiai pavykusi� rengini�, ta�iau kart� � �ilvino �vagulio koncert� susirinko vos 200 �moni�.

„�ia panašiai kaip su did�iaisiais prekybos centrais. Stebiname j� gausa, ta�iau pelningi vos du, – lygina vis dar Pilypuku vadinamas verslininkas D. Bal�i�nas. – Iš praktikos galiu pasakyti, kad Šiauliuose yra apie pusantro t�kstan�io �moni�, kurie ateina � mokamus masinius renginius. �mon�s renkasi, kur išleisti savo pinigus. Jei pirko biliet� Šiauli� arenoje ar Saul�s koncert� sal�je, � estrad� grei�iausiai jis nebeis.“

D. Bal�i�nas mano, kad net ir atsiradus did�iuliam finansavimui, dar reik�t� gerai pasukti galv�, kaip atgaivinti parko zon�, estrad�, atrakcionus: „Vis� pirma sutvarkykime apšvietim� ir aplink�. Tegul ten b�na jauku ir saugu. Aš pats augau prie to parko ir man nuošird�iai gaila šios vietos. Tuomet nebuvo jokios konkurencijos, klest�jo tradicijos, kuri� seniai neb�ra.“ Vyresni šiaulie�iai pamena anks�iau kone kiekvien� savaitgal� ten vykusius smulkius koncertus, kuriuose apsilankydavo bent pora šimt� �moni�. Šiandien D. Bal�i�nas si�lo park� „atiduoti“ jaunimui. Lai jie ten laisvai pildo savo id�jas, lai vyksta studentiški renginiai. „Mes, senieji vilkai, jau esame atbuk� nuo rengini�, tod�l nedaug k� sugalvojame.“, – sako D. Bal�i�nas.

Bankrutuoti negalima skolintis

Mindaugas MALCEVI�IUS

Ši� savait� šalies spaudoje Panev��io miesto meras Povilas Vadopolas pareišk� tiesiai - Šiauliai per toli nuva�iavo, miestas prasiskolino ir grimzta � nemokumo duob�. B�t� galima manyti, kad P. Vadopolas tik bando nukreipti Finans� ministerijos �vilgsn� nuo sav� problem�, rodydamas kit� "nuog� karali�", jei ne baland� atliktas patikrinimas, po kurio valstyb�s auditoriai pripa�ino, kad Šiauli� biud�eto pajam� ir skol� santykis siekiantis 84 proc., tad miestas bankroto rib� senai per�eng�. Tuo tarpu Savivaldyb�s finansininkai sako, kad Šiauliai, kuri� biud�etas šiemet gali b�ti ne�vykdytas 15-20 mln., šiemet dar turi galimyb� skolintis. Miesto paskol� portfelis iš bank� siekia apie 67 mln. lit�, planuojama paimt dar 12 mln. lit� paskol�, tad kit� met� prad�ioje savivaldyb�s skola sieks 80 mln. lit�. Savivaldyb�s finansininkai nebeslepia, kad alg� šiemet nebesumok�s. Taigi kur d�ti kablel�?

Šiemet miestas tikisi pasiskolinti dar 12 mln. lit� senoms skoloms kamšyti, ta�iau pinig� algoms met� pabaigoje vis tiek neu�teks.

Pastaruoju metu viešumon iškilusi tikroji Šiauli� miesto finansin� b�kl� ver�ia nerimauti. 2011 m. sausio 12 d. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Finans� skyriaus sprendimo "D�l Šiauli� miesto savivaldyb�s 2011 met� biud�eto patvirtinimo" projekto aiškinamajame rašte skelbiami duomenys rodo, kad 2011 m. savivaldyb�s biud�eto asignavimai planuojami per 300 mln. lit�, iš kuri� išlaidoms – per 270 mln. lit�, arba beveik 90 proc. vis� asignavim�, turtui �sigyti – per 32 mln. lit�, arba daugiau negu 10 proc. Asignavimai viršija pajamas daugiau negu 22 mln. lit� iš planuojam� skolintis l�š� investicij� projektams finansuoti.

Dabartin� Šiauli� finansin� b�kl� tokia, kad � miesto biud�et� nesurinkta daugiau negu 8 mln. planuot� pajam�, miestas skendi skol� li�ne. 2011 m. Savivaldyb�s kreditinis �siskolinimas, ilgesnis negu 45 dienos, sudaro 26 mln. lit�, iš kuri� 18 mln. lit� �siskolinimas u� komunalines paslaugas (šildym�), daugiau nei 4 mln. lit� �siskolinimas u� miesto tvarkymo darbus, 0,7 mln. lit� �siskolinimas u� lengvatin� keleivi� perve�im�. Beveik 1 mln. lit� l�š� negauta iš Keli� prie�i�ros programos.

Tiesa, nors meras Justinas Sartauskas pripa��sta, kad miestas turi skol�, tragiškos pad�ties jis ne��velgia.

�vilgsnis iš šalies

Auditori� išvados ne tokios optimistin�s kaip dabartinio Šiauli� miesto vadovo. Jie nustat�, kad miesto biud�eto pajam� ir skol� santykis siekia 84 proc., tod�l bankroto gr�sm� miestui – daugiau nei reali. Panev��io miesto meras Povilas Vadopolas dienraštyje "Panev��io balsas" irgi buvo pareišk�s, kad Šiauli� miestui gresia nemokumas. Jo teigimu, Šiauliai – praskolintas miestas. Savaitraš�io "Šiauliai plius" paprašytas pakomentuoti tokius savo pareiškimus, Panev��io meras sako tur�s sudar�s abiej� miest� lyginam�j� lentel�, kurioje matyti, kad Šiauli� miesto finansin� pad�tis daug prastesn� nei Panev��io, kuris, beje, irgi turi dideli� sunkum�. "Visada biud�etus paskai�iuoja Finans� ministerija. Panev��io miestui savarankiškoms funkcijoms buvo numatyta 85,2 mln., o Savivaldyb�s taryba patvirtino 113 mln. Skirtumas akivaizdus. Šiauli� miesto rodikliai dvigubai prastesni. Iš viso to galima daryti išvad�, kad prieš rinkimus politik� populizmas, noras laim�ti priveda prie neger� dalyk�, kurie dabar ir vyksta. Tiek Šiauli�, tiek Panev��io tuomet�s valdan�iosios daugumos patvirtino tokius biud�etus, kad dabar miestai turi labai daug problem�", - sak� P. Vadopolas.

Taupys sporto mokykl�, ugdymo �staig� s�skaita

Šiauli� meras J. Sartauskas ��velgia kitokias susidariusi� finansini� sunkum� prie�astis. Jo teigimu, kaltas ne išp�stas priešrinkiminis biud�etas, o pati savivaldyb�, kuri neekonomiškai tvarko savo �k�. Pasak mero, ugdymo �staigos per daug moka u� patarnavimus ir aplink�, tod�l susidaro nepagr�stai didel�s išlaidos.

Miesto vadovas J. Sartauskas mano, kad Šiauliuose gyventoj� ir besimokan�i�j� ma��ja, tod�l reikia prad�ti taupyti �vairi� ugdymo �staig�, sporto mokykl� s�skaita. Tam artimiausiu metu ruošiama politin� direktyva. "Mokyklos bus sujungiamos, kai kurios veiks po vienu stogu, kitos bus likviduotos", - ateities planus vardijo meras. Pasak J. Sartausko, tai neišvengiamas procesas, kadangi miestas "traukiasi".

"Šiuo metu daug kalbame apie miesto biud�et� tod�l, kad b�tina ne tik renovuoti, rekonstruoti pastatus ar infrastrukt�r�, bet ir realiai �velgti � n�dienos išš�kius – miesto gyventoj�, palyginti su 2000 metais, suma��jo apie 20 t�kst., o mokini� - nuo 20 t�kst. iki 14 t�kst., t. y. apie 30 proc., taip pat mieste daug�ja senjor�. Tod�l turime ma�inti mokymo �staig� ir didinti �staig�, teikian�i� paslaugas pagyvenusiems �mon�ms, skai�i�. Tikiu, kad dabartin� Savivaldyb�s taryba kartu su miesto bendruomene ras geriausius sprendimus šiems išš�kiams išspr�sti", - sak� meras.

Nors aplinkui vis garsiau sakoma, kad „karalius nuogas“, politikai tikina, kad viskas atrodo neblogai, miestas saugiai vairuojamas � priek�, darbai vyksta ir nesvarbu, kad vienur kitur prabuksuoja.

Ir toliau bus "gelb�jamasi" skolinantis ir karpant

Pasak Šiauli� finansinink�, miesto biud�etas šiemet gali b�ti ne�vykdytas 15 ar net 20 mln. lit�, ta�iau miestas dar turi galimyb� skolintis. Mero J. Sartausko paklausus, ar dabartinis miesto biud�etas yra realus ir "atitinkantis tikrov�", kaip ir iš ko j� planuojama surinkti, miesto vadovas nesl�p�, kad b�tini tam tikri biud�eto apkarpymai.

"Šiauli� miesto savivaldyb�s 2011 m. biud�eto pajamos patvirtintos didesn�s, negu faktiškai gauname pajam�. Per septynis ši� met� m�nesius negavome 8,3 mln. lit� planuot� mokes�i�, iš kuri� 4,5 mln. gyventoj� pajam� mokes�io, 2,3 mln. lit� nekilnojamojo turto mokes�io, 1,1 mln. lit� gyventoj� pajam� mokes�io savivaldybi� išlaid� strukt�ros skirtumams išlyginti, kuris pervedamas iš Finans� ministerijos, 0,2 mln. lit� rinkliav�. Prognozuojame, kad iki met� pabaigos galime negauti 15-20 mln. lit� planuot� pajam�. Savivaldyb�s tarybos rugpj��io m�n. pos�d�iui rengiamas sprendimas d�l savivaldyb�s biud�eto tikslinimo – apie 9-10 mln. lit� bus ma�inamas savivaldyb�s biud�eto pajam� planas ir savivaldyb�s biud�eto asignavim� planas", - sak� J. Sartauskas.

Nepaisant to, kad planuojama apkarpyti biud�et�, ateityje numatoma paimti apie 18 mln. paskol� investiciniams projektams. "Tarybos sprendimu dabar planuojama paimti 5,6 mln. paskol�. Be to, jau anks�iau paimta 12 mln. lit� paskola investiciniams projektams. Kit� met� prad�ioje savivaldyb�s skola sudarys 80 mln. lit�", - pasakojo Šiauli� miesto savivaldyb�s Finans� skyriaus ved�ja Regina Janušauskien�.

Kyla klausimas, kiek dar bus bandoma �sisen�jusias skolas kamšyti naujomis paskolomis, jei, anot dienraš�io "Panev��io balsas", Finans� ministerijos pateikti duomenys rodo, kad Šiauliai skolinimosi rib� jau seniai per�eng�.

Meras J. Sartauskas tikina, kad ši informacija yra klaidinga. "Šiauli� miesto savivaldyb�s skola 2011 m. bir�elio 30 d. sudaro apie 67 mln. lit�, arba apie 42 proc. Savivaldyb�s tarybos patvirtint� 2011 met� biud�eto pajam�, kurios yra beveik 160 mln. lit�, ne�skaitant iš valstyb�s biud�eto savivaldybei skiriam� speciali�j� tikslini� dotacij�. Šiauli� miesto savivaldyb�s skola, atsi�velgiant � 2011 met� patvirtintas biud�eto pajamas, gali b�ti 111 mln. lit� (su papildomu 30 proc. limitu). Savivaldyb�s skola neviršija Lietuvos Respublikos 2011 met� valstyb�s biud�eto ir savivaldybi� biud�et� finansini� rodikli� patvirtinimo �statymo 11 straipsnyje nustatyt� skolinimosi limit�", - tikina meras. Ta�iau meras "pamiršta", kad papildomas 30 proc. limitas yra skiriamas tik investiciniams projektams.

Alg� šiemet nebesumok�s

Šiauli� miesto finansininkai nebeslepia, kad alg� šiemet nebesumok�s. "Planuojama, kad 4,2 proc. ma�insime suplanuot� darbo u�mokes�io fond�, t. y. pus� m�nesio darbo u�mokes�io. Gruod�io m�nes� �staigos išsimok�s tik avansus, o likusi� atlyginimo dal� gal�s išsimok�ti sausio m�nesio prad�ioje", - sak� Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Finans� skyriaus ved�ja R. Janušauskien�.

Visas ši� met� Šiauli� miesto biud�etas - apie 304 mln., iš kuri� per 160 mln. skirta Savivaldyb�s savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Likusios l�šos – valstyb�s dotacijos. Planuojamas kit� met� Šiauli� miesto biud�etas – 120 mln. Lt.

Panaši situacija ne tik Šiauliuose

Anot Panev��io mero P. Vadopolo, netes�t� priešrinkimini� pa�ad� pasekm�s, nepagr�stai išp�sti biud�etai – ne tik Šiauli� mieto, bet ir visos Lietuvos problema. "Per pirmus šešis ši� met� m�nesius Panev��io miestas � biud�et� negavo 10,7 mln. lit�. Akivaizdu, kad mes ne�vykdome biud�eto ir negalime to padaryti, nes jis neatitinka trikov�s. Visa tai – priešrinkimini� pa�ad� pasekm�s. Pa�ad� buvo daug, o dabar rezultatas toks, kok� turi tiek Šiauliai, tiek Panev��ys. Dar daugiau – ta "mada" yra visos Lietuvos. Did�ioji dalis Lietuvos savivaldybi� paskendusios skolose", - kalb�jo Panev��io miesto meras P. Vadopolas.

Reikia dirbti, o ne dejuoti

Buv�s miesto meras Genadijus Mikšys, iš kurio miesto vair� � savo rankas per�m� dabartinis Šiauli� miesto meras J. Sartauskas, teigia, kad situacija n�ra labai bloga. Paklaustas, ar nesijau�ia atsakingas u� miestui gresiant� bankrot�, G. Mikšys tvirtina, kad dabar reikia ne dejuoti, o darbus dirbti.

"2007-2011 m. buvo kriziniai metai. Mes Šiauliuose dar�me darbus. Taip, visos savivaldyb�s turi tokias skolas, tik kiti nešaukia, kad bankrutuoja. Jeigu j�s paimtum�te dokumentus, pamatytum�te, kad Vilniaus savivaldyb�s �siskolinimai - 69 proc., Druskinink�, kur pavyzdinis miestas, - 47 proc., Šiauli� - 41 proc. Mano nuomone, jeigu vyrai negeba šiandien tvarkytis ir nesupranta, k� daro, ir pradeda dejuoti, kad buvo blogai, tai �ia jau j� problema. Reikia dirbti, o ne dejuoti. Jeigu �mon�s nesupranta, k� jie �ia daro, tada nereikia visko versti ant buvusios vald�ios", - sako eksmeras G. Mikšys.

Panašiais �od�iais teisinasi ne vienas Lietuvos miesto meras. Jie pamiršta, kad Vilnius - šalies sostin�, � kuri� visada ma�esne ar didesne vorele trauks investuotojai, o Druskininkai skolintas l�šas investavo � miesto ateit�, kurorto �vaizd� bei patrauklum� investuotojams. Šiauliai - nei sostin�, nei kurortas, o miesto ateities vizija niekaip neiškyla iš tiršt� migl�.

Kalt� tokiose situacijose niekuomet neb�na. Tiesa, jie yra, ta�iau negi kuris nors politikas ims ir prisipa�ins kur nors suklyd�s ar k� nors padar�s ne visai taip, kaip der�jo? Dabartiniam Šiauli� merui J. Sartauskui pateikus klausimus apie esam� finansin� miesto pad�t�, atsakym� teko palaukti por� dien�. Tiesa, atsakymai buvo gauti tokie, koki� ir buvo galima tik�tis iš politik� – viskas atrodo neblogai, miestas saugiai vairuojamas � priek�, darbai vyksta ir nesvarbu, kad vienur kitur prabuksuoja.

Ir, �inoma, ko �ia jaudintis, juk visuomet galima iš ko nors k� nors atimti, kur nors k� nors suma�inti... Gal ir teisus eksmeras G. Mikšys sakydamas: "Nebankrutuos tie Šiauliai, nereikia �ia taip g�sdinti." Bankrutuoti gal ir nebankrutuos, bet kieno s�skaita?

Visa tai – priešrinkimini� pa�ad� pasekm�s. Pa�ad� buvo daug, o dabar rezultatas toks, kok� turi tiek Šiauliai, tiek Panev��ys. Dar daugiau – ta "mada" yra visos Lietuvos. Šiuo metu did�ioji dalis Lietuvos savivaldybi� paskendusios skolose.

Kitaip atrodantis - blogio s�klos ne�iotojas?

Oksana LAURUTYT�

"17-met� tamsiai reng�si, buvo panaši � got�", "�mog�udyst�s byloje �tariamasis buvo ilgaplaukis", - tokios antrašt�s ir tekstai pastarosiomis dienomis mirg�jo pirmuosiuose šalies laikraš�i� puslapiuose. �iniasklaida informuoja, o skaitytojai aik�ioja: "To ir reik�jo tik�tis." Juodi r�bai, ilgi vyro plaukai visuomenei tarsi skelbia �ini� - blogis. Bet �m� ir nutiko priešingai – kone šimt� �moni� Norvegijoje nu�ud�s vyras, pasirodo, niekuo neišsiskyr�. "Niekuo neišsiskiriantis intravertas k�r� makabriškus planus", "Šviesiaplaukis velnias", "Naujas teroro veidas - šviesiaplaukis �ydraakis", - v�l pasipyl� antrašt�s.

Kod�l visuomen� linkusi taip sureikšminti išvaizd�? Kod�l toks gajus stereotipinis m�stymas - �udikas b�tinai turi b�ti atgrasaus veido?

Stereotip� s�lygojami �mon�s link� kitaip atrodantiems priskirti neigiamas charakterio savybes.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Gotai nepadaro daugiau nusikaltim� nei kiti

JAV gyvenantis šiaulietis filosofas Geraldas Jankauskas sako, kad be vizualini�, estetini� po�ymi� dar yra garsiniai, loginiai, kalbiniai stereotipai ir kliedesiai. Jie "maitina" �monij� jau daugel� met� ir apie juos daug prirašyta.

"�mon�s papras�iausiai susikuria fantazij� ir kliedesi� narv�, kuriame jiems patogu ir jauku gyventi. Viskas tampa "aišku". Jeigu tu nesutinki su tos grup�s fantazij� ir kliedesi� normatyvais, tampi KITOKS. SVETIMAS. O NESAVI baugina. Jei vyksta kokie nors socialiniai sukr�timai, viskas "nurašoma" svetimiems, kitokiems - sektantams, religin�ms, tautin�ms, seksualin�ms ma�umoms. Taip lengviau ir patogiau. Min�tas Šiauli� got� atvejis yra tipiška iliustracija. Nusikaltim�, sp�jama, �vykd� got� grup�s merginos, tod�l kalt� permetama ant bauginan�io jud�jimo, j� �vaizd�io, simbolikos ir estetikos. Senas manevras. Aš prid��iau, kad dabar reik�t� u�drausti ne tik juodus paltus ir ilgus plaukus, bet ir peilius su dvira�iais. Juk jais buvo pjaustomos ir ve�iojamos aukos k�no dalys. Skamba absurdiškai? Taip. Bandymai pagal išvaizd� vertinti �mogaus poelgius yra, liaudiškai tariant, prietarai", - sako G. Jankauskas.

Anot pašnekovo, gotai yra nedidesni �udikai nei �vejai, taksistai ar krepšinio sirgaliai. "Neogotai dabar - �vairi� mokym� mišrain�, miksas: gotikinis misticizmas, viduram�i� romantizmas, XVIII-XIX a. mirties, baim�s, siaubo poemos, šiuolaikiniai vampyrizmo, demonizmo, okultikos mokymai, sadomazo filosofija, Bauhaus'o grup�, mirties romantizavimas, transgenderi�, g�j� estetika ir filosofija. Vis d�lto pasaulin� kriminalin� praktika sako, kad n�ra joki� �enkl�, kad gotai padaro daugiau nusikaltim� nei kiti pilie�iai", - aiškina G. Jankauskas.

O jei �mogus rengiasi ro�iniais r�bais, tai, m�s� visuomen�s vertinimu, jo laukia ro�in� lemtis? "Jei haliucinuojanti ir kliedinti grup�-bendruomen� priims tai kaip ne�kainojam� vertyb� ir �tik�s ja, be abejo, tai paskatins tok� gyvenim�. G. Deleuze'as su F. Guattari'u, R. Laing'as, antipsichiatrai, egzistencin�s analiz�s atstovai, pirmieji paskelb� apie �moni� susitarimus, fantazij� susitarimus, kliedesi� ir "bried�" sistemas visuomen�je. Jei visuomen� susitars, priims, �tik�s kokia nors tiesa, taip ir vertins", - komentuoja filosofas.

Provokuojantis �vaizdis veda iš pusiausvyros net sant�r� �mog�

Neseniai knyg� "Kaip gyveni, taip ir atrodai" išleid�s rašytojas Šar�nas Navickis, kalb�damas apie stereotipus, nelink�s vartoti �od�io "banda". Jo teigimu, tokia formuluot� rodo išankstin� nuostat�, tarsi menamai aukštesnis kalb�t� apie, jo nuomone, �emesnius. "Juk lygiai tokia pati nuostata sukuria t� bjaurok� terp�, kai iš anksto, vien d�l specifinio makia�o ar aprangos, "nuteisiame" kitaip nei mes patys atrodan�ius �mones", - sako jis.

Š. Navickiui juodai apsirengusi paaugl� got� neatrodo potenciali nusikalt�l�, lygiai taip pat kaip reklam� "persivalgiusi" šešiolikmet�, kuri, kaip vulgariai besida�yt�, neb�tinai yra rytdienos palaid�n�. Nors, jo nuomone, rizikos koeficientas galimai did�ja.

"Man atrodo, kad dabar iš principo daugumai visiškai "dzin", kieno plaukai kokio ilgio. Mano jaunyst�je ilgi plaukai reišk� nepaklusnum�, netgi beveik politin� protest�. Dabar to, mano nuomone, n�ra. Nori b�ti skusta galva - b�k, nori pintis kasas - tavo reikalas. Na, o kad toks paviršutiniškas "prisirašymas" prie vienoki� ar kitoki� iš esm�s bereikšmi� socialini� grupi� visuomenei reikšt� bent kiek daugiau, negu šildymo kaštai, nepasteb�jau. Nebent gyvenimas taip smarkiai eina pro šal�, kad kit� problem� n�ra arba jos nesuvokiamos", - svarsto jis.

Š. Navickio nuomone, stereotipai leid�ia jaustis saugiai ir nereikalauja m�styti. "Tod�l kai reikia vertinti k� nors tokio, kas netelpa � �prastinius r�mus, ima nervai. Tokioje situacijoje ma�iau nei vienas �ingsnis iki priešiškumo - "kod�l jie turi mane nervinti"? Beje, taip elgiasi toli gra�u ne vien pagyven� �mon�s. Veikiau tie, kuriems tr�ksta smegen� judrumo, kitaip - neišsilavin�, nekult�ringi. Kita vertus, išskirtinai provokuojantis �vaizdis, kaip ir elgesys, gali išvesti iš pusiausvyros net ir sant�r� �mog�. Ar kam nors patinka va�iuoti sausakimšame metro, prispaustam prie prakaitu ir vakarykš�iu alumi dvokian�io tipo? Dabar prid�kime, kad pus� jo galvos skusta, kita - da�yta ryškiai oran�ine spalva, o nosyje daugiau knied�i�, negu striuk�je. Palengv�jo?" - šypsosi pašnekovas.

Taigi kraštutinumai su tolerancija norom nenorom sudau�ia kaktom ir abiejose pus�se ima kilti guzai. "Jei procesas nuolat kartojamas, guzai gali išaugti iki rag�, o j� tur�tojai tampa panaš�s nebe � �mones, o � ka�k� gretutinio. To pavyzd�i�, deja, vis daugiau", - sako rašytojas.

Išsiskiriantis paauglys siun�i� �ini� apie vienišum�

Š. Navickis savo knygoje kalba apie tai, kad �mogaus k�nas �gyja jo gyvenimo b�d� atitinkan�ias formas ir kondicij�, tod�l jis gina teigin�, kad kaip �mogus gyvena, taip ir atrodo. "Juk veiksmas sukuria pasekm� (produkt�), o ne priešingai. Tai nesunkiai atseksime ir kalboje, pavyzd�iui, veiksma�odis sukuria daiktavard�: kas b�ga - tas b�gikas, kas moko - tas mokytojas ir pan." - sako jis.

Rašytojo teigimu, gyvenimo b�das nat�raliai kuria tam b�dui labiausiai tinkam� k�n�. Tai vadinama adaptacija ir lengviausiai tai pastebima tarp sportinink�. "Juk nereikia ypatingos ��valgos, kad bent apytikriai numanytume, kuris yra krepšininkas, o kuris - sunkum� kilnotojas, ar ne? �inoma, �ia pamin�jau labiausiai pastebimus pavyzd�ius, bet ir kitur šis d�sningumas veikia, tik gal ne taip vaizd�iai", - sako jis.

Anot rašytojo, ir balerina, ir buhalteris yra tam tikros su profesija susijusios veiklos atstovai ir b�tent veikla, o ne rengimosi stilius sukuria vienai ar kitai veiklai reikalingas k�no ypatybes, o kartu ir išvaizd�.

"Juk suprantama, kad scenoje "skraidanti" šok�ja ir po aštuonias valandas "ant u�pakalio" praleid�iantis s�skaitininkas išsiugdo skirtingas savybes bei fig�r�. Juodai, raudonai ar dar kaip nors apsivilk�s ir iš bendro konteksto išsiskiriantis paauglys grei�iausiai siun�ia mums �ini�, kad yra vienišas ir kad jam tr�ksta d�mesio. B�da ta, kad vieniši jau�iasi dauguma �moni�, tik jie rengiasi "kaip visi", tod�l apie išsiskirian�ius sakoma, kad šie "darkosi". �sigilinti vengiama, nes juk ne naujiena, kad ir sav� problem� - nors ve�imu ve�k", - kalba pašnekovas.

Psichologai sako, kad nors pirmas �sp�dis da�nai yra šiek tiek teisingas, nevert�t� jo susidaryti pagal �mogaus išvaizd�. Rausvos spalvos r�bais apsirengusios moters gyvenimas neb�tinai ro��mis klotas, o kariška uniforma apsireng�s vyrukas neb�tinai turi polinki� � agresyvum�.

David HEWITT nuotr.

Reikia "neiškirpti kadro" iš konteksto

Psichologas Ar�nas Norkus teigia, kad susid�r�s su kitoniškumu, pavyzd�iui, kitos socialin�s grup�s atstovais, ne�prastais poelgiais ar reiškiniais, �mogus patenka � neaiški� situacij�. Jis ne�ino, kaip reikia t� kit� vertinti, ko iš jo tik�tis, neturi bendravimo su juo patirties.

"Toks neapibr��tumas d�l psichologinio saugumo poreikio yra sunkiai toleruojamas, tod�l stengiamasi ��tb�t gauti bet kokios informacijos, kuri leist� apie t� kit� padaryti bent menkiausias išvadas. Lengviausiai prieinama informacija yra �mogaus išvaizda, tod�l ja da�niausiai ir pasiremiama, darant vienokius ar kitokius apibendrinimus. Kad b�t� lengviau ir nereik�t� ilgai sunkiai analizuoti, � pagalb� pasitelkiami stereotipai. Tai tarsi "paveiksl�liai galvoje" - standartin�s schemos, supaprastinan�ios vertinimus ir leid�ian�ios nesunkiai, pasiremiant vien tik savo �sitikinimais ir l�kes�iais, vertinti �mones ir reiškinius. Pamatei vaizd�, palyginai su "paveiksl�liu" – ir viskas aišku", - komentuoja psichologas.

A. Norkaus nuomone, pats savaime stereotipizavimas n�ra blogas dalykas, jis leid�ia iš dalies patenkinti aiškumo poreik�. "B�da ta, kad stereotipais paremti vertinimai da�niausiai b�na netiksl�s, paremti tik subjektyviais po�ymiais. Vertinimas pagal išvaizd� (pvz., visos blondin�s yra kvailos) yra �emiausias ir pats netiksliausias stereotipizavimo lygmuo. Aukštesnis lygmuo b�t� vertinimas pagal socialinius po�ymius: profesij�, pareigas, ekonomin� status�", - sako jis.

Anot pašnekovo, bet kuriuo atveju stereotipinis vertinimas paremtas turima patirtimi. Jei juoda spalva visuomen�je siejama su mirtimi, gedulu, dvasiniu skausmu, kan�ia, tai nuo galvos iki koj� juodai apsirengusi mergina ir siejama jeigu ne tiesiogiai su mirties reiškiniu, tai bent su jud�jimu, garbinan�iu skausm� ir mirt�. Supykusio ar �t��usio �mogaus mimika pasikei�ia, �gyja specifin� išraišk�, tod�l bet kuriam grubi� veido bruo�� mogui da�nai linkstame priskirti pyk�io, blogio, agresyvumo, polinkio � nusikaltimus savybes. Naci� esesininkai, �ud� �mones koncentracijos stovyklose, da�niausiai buvo aukšti, tvirtai sud�ti m�lynakiai blondinai – tiesiog tokie buvo atrenkami � SS organizacij�. Po �vyki� Norvegijoje šie bruo�ai kai kurioje �iniasklaidoje ir visuomenin�je s�mon�je buvo susieti su �iaurumu, ne�moniškumu. "Bet juk remiantis tokiu stereotipu, ir m�s� u�sienio reikal� ministr� galima priskirti terorist� klanui", - sako jis.

Nors pirmas �sp�dis da�nai yra ka�kiek teisingas, psichologo nuomone, nevert�t� jo susidaryti pagal �mogaus išvaizd�. Ro�in�s spalvos r�bais apsirengusios moters gyvenimas neb�tinai ro��mis klotas, o kariška uniforma apsireng�s vyrukas neb�tinai turi polink� � agresyvum�. Gal jis papras�iausiai gr��ta iš �vejybos ar da�asvyd�io �aidimo? Visada reikia �velgti pla�iau, "neiškirpti kadro" iš konteksto.

Stereotipus sulau�o moksliniai tyrimai

Anglijoje išleistos knygos "Moterys nemoka "parkuotis", o vyrai - tvarkytis" autorius Jeffas Rollsas išanalizavo labiausiai paplitusius stereotipus ir pateik� išvadas, paneigian�ias susiklos�iusi� nuomon�.

Manoma, kad mergait�s m�gsta ro�in� spalv�, ta�iau XX a. prad�ioje vienas populiariausi� �urnal� moterims "Lady Home Journal" raš�, kad ro�in� - stipresn�, vyriškesn� spalva, tod�l labiau tinka berniukams, o �ydra - švelni ir moteriška, tod�l geriau tiks mergaitei.

Paplitusi nuomon�, kad visos bibliotekinink�s - senmerg�s, grie�tos ir su akiniais. Paaišk�jo, kad 84 proc. bibliotekininki� yra ištek�jusios ar turi gyvenimo partner� ir net 11 proc. bibliotekininki� yra pasidariusios tatuiruotes.

Egzistuoja stereotipas, kad gra�ioji lytis patologiškai nemoka pastatyti automobilio, o moteris u� vairo - m�giamas vyr� pašaip� objektas.

Britanijos mokslininkai nustat�, kad moterims iš ties� sunkiau pasistatyti mašin�, ypa� statant lygiagre�iai. Moterims neb�dingi tam tikri m�stymo ypatumai, kurie vyrams padeda priimti ir interpretuoti konkre�ius vizualinius duomenis.

Egzistuoja stereotipas, kad lieknos moterys - seksualesn�s, ta�iau atliktas tyrimas parod�, kad esminis parametras, lemiantis moters patrauklum�, yra talijos ir klub� apimties santykis, tai yra kuo plonesn� talija ir platesni klubai, tuo moteris vyrui yra patrauklesn�.

Egzistuoja ir stereotipas, kad ištek�jusios moterys yra laimingesn�s ir tarsi "aukš�iau" u� netek�jusias. Neseniai mokslininkai �rod�, kad ne nuo socialinio statuso priklauso moters laim�. Pasirodo, ji priklauso ne tiek nuo asmenini� �sitikinim�, kiek nuo visuomen�s, kurioje jos gyvena, po�i�rio. Stereotipais besivadovaujanti visuomen� pati savo pilie�ius priver�ia jaustis nelaimingais.

Remiantis tokiu stereotipu, ir m�s� u�sienio reikal� ministr� galima priskirti terorist� klanui.

Ko �ol� neu��l�, arba 100 mero par�

Povilas LUNG�

Miestui reikia tvirtos rankos. Reikia gero �kved�io, kad b�t� tvarka ir švara, kad mieste b�t� gera ir saugu gyventi. "Buvau ir administratorius, ir direktorius, ir Tarybos narys, tod�l miesto problemos man �inomos", - teigia jau daugiau nei 100 dien� Šiauli� miesto mero k�d�je s�dintis socialdemokratas Justinas Sartauskas. Tik ar miestas brenda iš s�stingio li�no, ar atsigauna verslas ir kult�ra, ar problemos sprend�iamos tinkamai? Ar nepaskub�jo Šiauli� miesto taryba pirmoji iš did�i�j� šalies miest� išsirinkti mero?

Baland�io prad�ioje per pirm�j� naujai išrinktos Šiauli� miesto tarybos pos�d� � miesto mero post� buvo pasi�lyta vienintel� Justino Sartausko kandidat�ra.
Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Mero šlepet�s

B�sim� pirmok� t�vai gudrauja nor�dami, kad j� vaikai mokyt�si presti�in�se miesto mokyklose - deklaruoja gyvenam�j� viet� joms priskirtose teritorijose. Justinas Sartauskas turb�t taip pat neb�t� gal�j�s b�ti miesto meru, jeigu b�t� nurod�s tikr�j� savo gyvenam�j� viet�, pagal kuri� jis gal�t� b�ti tik Šiauli� rajono politiku. Valdas Adamkus juk taip pat prieš tapdamas prezidentu kelerius metus buvo palik�s šlepetes Šiauliuose.

Šiauli� meras gyvena Kurtuv�nuose, Šiauli� rajone. Gyvenam�j� viet� deklaravo Šiauliuose, nuosavame bute. Ar gyvenimas kitur netrukdo merui b�ti Šiauli� aktualij� �inovu? Taigi, apie duotus pa�adus, nuveiktus darbus, ateities vizijas ir daugel� kit� miestui aktuali� dalyk� - m�s� �vilgsnis ir mero komentaras.

Kiaul�-taupykl�

Teigiama, kad per pastaruosius 10 met� gyventoj� mieste suma��jo 20-30 t�kstan�i�. Tai daugiau ar ma�iau �takoja ir miesto finansines galimybes. "Turime atsi�velgti � demografinius poky�ius. Suma��jus gyventoj�, nebegauname �plauk� � miesto biud�et� - nesurenkame fizini� asmen� pajam� mokes�io. Reikia pereiti prie grie�tos taupymo politikos", – sako meras.

Tik koks tas taupymas, kai gyventoj� suma��jo, bet valdinink�, panašu, ne. Buv� miesto merai Vytautas Juškus ir Alfredas Lankauskas netur�jo pavaduotoj�, o dabartinis meras iš šon� pasistat� net dvi vicemeres. Administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius taip pat turi du pavaduotojus. Negi savivaldyb�je dvigubai padaug�jo darbo, o gal specialiai sukuriamos darbo vietos partie�iams ar kitiems "reikalingiems" �mon�ms? Juk pats meras prasitar�, kad "yra �mogus, atsiras ir darbo". Štai tau ir taupymo politika.

"Komandoje yra ir neseniai dirban�i�, ir jau patyrusi� �moni�. Reikalingos naujos id�jos: miesto puošybos darbai, šven�i� organizavimas, turizmo skatinimas... Juk tiek �moni� iš miesto išva�iavo, tai turime kaip nors tuos netektus pinigus susigr��inti, reikia kuo daugiau �moni� � miest� pritraukti, skatinti turizm�", - vardija miesto meras.

�domu, k� �ia pritrauksi, jei savo kiem� – skverel� priešais Savivaldyb� – nusišienauji, kad aki� neišsibadytum, o u� savo "tvoros" jau nieko nebematai. Dar visai neseniai – beveik iki bir�elio vidurio - �alieji miesto pikt�olynai veš�jo pa�jus vos kelis metrus nuo Savivaldyb�s. Panašu, kad 15 met� netvarkytas centrinis miesto parkas dar 4-erius metus bus nešienaujamas, kol baigsis kadencija. Ma�iausiai. Tiesa, Savivaldyb�je sudaryta speciali komisija, kuriai vadovauti paskirta vicemer� Daiva Matonien�, kuri privalo r�pintis �olyn� šienavimu.

Palaidoti šimtai t�kstan�i�

Vienas sunkiausi� buvusios Šiauli� miesto tarybos palikt� darb�, anot J. Sartausko, yra miesto kapini� Daušiškiuose �rengimas. Kapini� u� miesto aplinkkelio �rengimo istorija jau apaugusi skandalais.

Vyriausioji tarnybin�s etikos komisija pripa�ino, kad buv�s Šiauli� miesto meras liberalcentristas Genadijus Mikšys supainiojo viešuosius ir priva�ius interesus, spr�sdamas klausimus d�l �em�s išpirkimo kapin�ms.

Kas naujo šioje "šventoje" �em�je? Kol kas savivaldyb� bando atnaujinti byl� d�l Daušiški� detaliojo plano panaikinimo – kreiptasi � Vyriausi�j� administracin� teism�. Kapini� detalusis planas, kainav�s per 200 t�kst. lit�, parengtas, kai dar nebuvo apribojim� kapin�ms skirti ne didesn� nei 40 hektar� plot�. Iš Vyriausyb�s nesulaukiama �statymo pakeitim�, kad d�l kapini� ploto spr�st� pa�ios savivaldyb�s. Panašu, ir nebus sulaukta. Šiauli� miesto savivaldyb� tur�s projektuoti naujas kapines savo išpirktoje teritorijoje, kuri neu�kloja savinink� turim� plot�.

"Tik�jausi, kad su senuoju Daušiški� detaliuoju planu bus galima vykdyti tai, k� numat� senoji Taryba. Deja. Savivaldyb� tikisi per devynis m�nesius parengti detal�j� kapini� plan�. Pusantr� met� u�trukt� parengti technin� projekt�. Gera �inia ta, kad inventorizuotos visos miesto kapin�s, suskai�iuotos vietos, kur galima laidoti. Kol kas laidoti Gink�n� kapin�se vietos yra. Dvejus metus kap� dar tikrai u�teks", - nuramina meras. Tik nutyli, kad naujasis kapini� detalusis planas taip pat ne ma�iau kainuos...

Zuiki� daug�s?

Per pirm�sias 100 dien� Šiauli� miesto tarybai teko priimti ir nepopuliar� sprendim� - buvo pabrangintas va�iavimas maršrutiniais miesto autobusais - taigi papalonintos miestie�i� pinigin�s.

"Ši Taryba n�ra kuo nors blogesn� u� buvusi�j�. Senoji �m� dirbti 2007 m., o 2008 met� kov� pabrangino va�iavim� miesto autobusais, - prisimena J. Sartauskas. - Pabrangus kurui ir po "naktin�s mokes�i� reformos" panaikinus PVM lengvat�, "Busturas" dirbo nuostolingai. Kai �mon�s vadovai informavo, jog prašys Tarybos per�i�r�ti keleivi� perve�imo �kainius, buvo iškeltas reikalavimas pirmiausia informuoti visuomen� ir pagr�sti pabranginimo b�tinum�. Yra tam tikra metodika, pagal kuri� paskai�iuojama va�iavimo kaina, tik galiu pasakyti, kad padarytas kompromisas - m�nesiniai bilietai va�iuoti darbo dienomis ir moksleiviams tur�jo kainuoti gerokai daugiau. Keleivi� perve�imo �kainiai padidinti tiek, kad �mon� išgyvent�."

Mir�s bulvaras

Kirsta ne tik per paprast� miestie�i� kišen� - po rinkim� politikai suman� suma�inti miesto centre �sik�rusiems verslininkams �ad�tas mokes�i� nuolaidas. Mokes�i� lengvatomis sp�s pasinaudoti vos trys bulvare dirbantys verslininkai, dešimteriopai daugiau j� investicijos neatsipirks. Taryba perpus suma�ino ankstesni� politik� patvirtintas versl� tušt�jan�iame bulvare tur�jusias skatinti nekilnojamojo turto ir nuomos mokes�io u� valstybin� �em� lengvatas, tiksliau, paliko galioti tokias pat, tik pus� gautos nuolaidos verslininkus �pareigojo išleisti kult�ros ar sporto renginiams arba pervesti � Smulkaus verslo r�mimo fond�.

Politikai sako, kad verslininkai, pinigus skyr� kult�ros ir sporto renginiams, es� � bulvar� pritrauks daugiau lankytoj�. Deja, pakeistas Šiauli� miesto p�s�i�j� bulvaro ir centrin�s miesto dalies gaivinimo projektas, anot verslinink�, pakerta pasitik�jim� Tarybos sprendimais, o skambiai vadintas mirštan�io bulvaro gaivinimas tebuvo priešrinkiminis triukas.

"Did�iausia problema ta, kad m�s� verslininkai, jei tik gali nemok�ti mokes�i�, tai ir nemoka. �mogus turi pats jausti atsakomyb� mok�ti mokes�ius, tuomet neteks pavyd�iai �i�r�ti � Švedijos socialin� sistem�", - baland�, vos savait� pabuv�s miesto meru, savaitraš�iui "Šiauliai plius" teig� J. Sartauskas.


Buv�s miesto meras Genadijus Mikšys kritikuoti dabartinio mero veiklos nenori: „Noriu jam palink�ti stipryb�s, tvirtyb�s ir sveikatos, nes darbas labai sunkus. Esame su J. Sartausku dirb� kartu, �inau jo galimybes. Sudaryta šeši� partij� koalicija, tod�l dirbti labai sunku.“		„Did�iausia problema ta, kad m�s� verslininkai, jei tik gali nemok�ti mokes�i�, tai ir nemoka“, – teigia J. Sartauskas.

Eiliniai darbai

Išrinktas miesto meru J. Sartauskas pristat� Taryboje sudarytos koalicijos veiksm� programos projekt�, kuriame labiausiai akcentuojamos švietimo, kult�ros ir sporto sritys.

Miesto vald�ia u�darame pos�dyje pri�m� sprendim�, kad sporto kompleks� Dain� parke reikia statyti viešosios ir priva�ios partneryst�s b�du, t. y. kad j� statyt� ir valdyt� privatus investuotojas, o savivaldyb� pastarajam mok�t� koncesijos mokest�. Ar neatsitiks taip, kaip nutiko su Šiauli� arena – savivaldyb�, mok�dama koncesijos mokest�, realiai j� išlaiko? "Visi sprendimai šiuo klausimu bus vieši. Reikia, kad visuomen� �inot� ir diskutuot�, tik tada bus balsuojama", - visuomen�s informavim� ir viešum� akcentavo meras.

"Sunkiausias dalykas, kliuv�s prad�jus dirbti - mokykl� renovacija. Pra�jusi kadencija buvo tam nepasirengusi. Galb�t �takos tur�jo priešrinkiminis periodas. Mokykloms remontuoti sudaryta eil�, patvirtinta Tarybos. J� sudarant, atsi�velgiama � energetin� ir kitus mokykl� kriterijus, - pasakoja meras. – Vaik� ma��ja, tod�l turime pagalvoti ir apie ma�iau mokykl�."

Ma��jant jaunimo, daug�ja pagyvenusi� �moni�. "Dar šiemet atidarysime Savarankiško gyvenimo namus, prad�sime statyti globos namus pagyvenusiems �mon�ms. To neu�tenka – reikia pasir�pinti ir j� u�imtumu – laisvalaikiu, Tre�iojo am�iaus universitetu, kult�riniais renginiais ir kt." – sako meras.

Lentos strategas

Atiduota duokl� ir kult�rai. Paskutin� tarptautinio konkurso-festivalio "Saul�s �iedas" dien� Europos šachmat� �empion� Viktorija �milyt� met� išš�k� šiaulie�iams - miesto bulvare sureng� simultan�. Su didmeistre susirungti panoro ir meras J. Sartauskas, Šiauli� miesto šachmat� federacijos prezidentas. Simultan� su juo šachmat� �empion� baig� korektiškai - lygiosiomis.

"Simultanas - tai šou. V. �milyt� tikrai nenor�jo man �siteikti. Ji suklydo atlikdama ma�daug 30-t� �jim� ir tuo metu dar nebuvo aišku, kas laim�s. - pasakoja meras. - Šachmat� išmanymas padeda valdyti miest� - priimant politinius sprendimus padeda numatyti du �jimus � priek�."

Titulas suteikiamas u� darbus

Geriausiu 2011 met� meru išrinktas Ignalinos rajono meras Bronis Rop�. Antrasis – Radviliškio rajono meras Antanas �epononis, tre�iasis – � Daušiški� kapini� skandal� �siv�l�s, met� vald�ios "Kugeli� kugeliu" tap�s buv�s Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys. Ar pavyks dabartiniam Šiauli� miesto merui Justinui Sartauskui u�imti geriausiojo pozicij�? Iš šalies �velgiant atrodo, kad kitos šalies savivaldyb�s tvarkosi gerokai geriau.

Buv�s miesto meras Genadijus Mikšys kritikuoti dabartinio mero veiklos nenori: "Noriu jam palink�ti stipryb�s, tvirtyb�s ir sveikatos, nes darbas labai sunkus. Esame su J. Sartausku dirb� kartu, �inau jo galimybes. Sudaryta šeši� partij� koalicija, tod�l dirbti labai sunku."

Justinas Sartauskas baig� Vilniaus universitet�, �gijo matematiko specialyb�. Dirbo d�stytoju Šiauli� pedagoginiame institute. Šiauli� miesto savivaldyb�je �jo administracijos direktoriaus pareigas, pastaruosius kelerius metus vadovavo Šiauli� apskrities televizijai. Baland�io prad�ioje per pirm�j� naujai išrinktos Šiauli� miesto tarybos pos�d� � miesto mero post� buvo pasi�lyta vienintel� jo kandidat�ra.

�domu, k� �ia pritrauksi, jei savo kiem� – skverel� priešais Savivaldyb� – nusišienauji, kad aki� neišsibadytum, o u� savo "tvoros" jau nieko nebematai.

Vienas litas, arba Kaip u�valdyti didel�s vert�s turt�

Povilas LUNG�

�iniasklaidos priemon�s retkar�iais paviešina vien� kit� didel�s vert�s turto u�valdymo atvej�. Ta�iau š�kart svarbiausi ne pinigai, nes j� juokingai ma�ai, o tai, kuo mes vaikštome - asfaltas ir �em� po juo.

Tas asfaltas ir �em� - centriniame miesto turguje. Ten pat, kur prekiaujama �vairiomis sodo ir dar�o g�ryb�mis. Gardus k�snelis pa�iame miesto centre, kur �moni� daugiau nei ba�ny�ioje per did�i�sias šventes. Bet ne apie dvasiškus dalykus �ia, o kaip tik apie labai �emiškus.

�domu, koki� veiksm� bus imtasi, kad pa�eisti viešieji interesai b�t� atstatyti, o galimai neteis�tos sutartys – nutrauktos.

Sumenko turtas

� Seimo nar� Valentin� Mazuron� kreip�si advokatas Ar�nas Koskus net 14 �kio subjekt� vardu d�l galimai neteis�to u�dar�j� akcini� bendrovi� "Senasis dvaras" ir "Imondesima" sandorio. K� tokio šios bendrov�s suder�jo? Ogi viena perdav� kitai turt�, kuris jai net nepriklaus�. Kam tas turtas priklaus�? Ogi visiems mums – valstybei arba Šiauli� miesto savivaldybei, kurios Taryba yra UAB Šiauli� turgus steig�ja.

Pareišk�j� teigimu, šis sandoris pa�eid�ia ne tik vieš�j�, bet ir pa�ios Šiauli� miesto savivaldyb�s interes�. Netekus dalies turto – valstybin�s �em�s, sumenko ir Šiauli� turgaus vert�, vadinasi – ir savivaldyb�s turtas.

Siekiant išsiaiškinti min�to sandorio teis�tum�, Šiauli� apygardos prokurat�roje prad�tas ikiteisminis tyrimas - kreiptasi � Šiauli� apygardos teism�. Taryba, Šiauli� turgaus steig�ja, tur�t� ginti savo interesus, bet ka�kod�l juos gina Seimo narys.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius teigia, kad Taryba šiuo klausimu n�ra nieko pri�musi.

Viešas interesas

D�l viešo intereso gynimo kreiptasi � Lietuvos Respublikos generalin� prokuror�. Nurodoma situacija d�l galimai neteis�tai � priva�ias rankas perleistos Šiauli� miesto centre esan�ios valstybin�s �em�s. �domu, koki� veiksm� bus imtasi, kad pa�eisti viešieji interesai b�t� atstatyti, o galimai neteis�tos sutartys - nutrauktos.

Prokuroras ieškiniu prašo taikyti restitucij� ir �pareigoti UAB "Imondesima" gr��inti valstybei 3590 kv. m kiemo aikštel�, o UAB "Senasis turgus" - gr��inti "Imondesimai" pinigus, gautus u� min�t� aikštel�. Restitucija - negaliojan�io sandorio šali� turtin�s pad�ties, buvusios prieš j� sudarant, visiškas arba dalinis atk�rimas.

Kokia ta pad�tis, kuri� reik�t� atkurti? Apie visk� – nuo prad�i�.

Daug �adanti prad�ia

Prieš dešimt met� - 2001 m. rugpj��io 14 d. - Šiauli� miesto savivaldyb�s valdyba pri�m� sprendim� d�l centrin�s turgaviet�s subnuomos s�lyg� nustatymo. Nuspr�sta 25 metus leisti Šiauli� turgui 1,7737 ha �em�s sklype subnuomoti u�darajai akcinei bendrovei "Senasis dvaras" sklypo dal� (1,3806 ha).

Numatyta aplink nauj�j� g�li� prekybos paviljon� palikti neu�statom� keturi� metr� plo�io zon�, pavesti "Senajam dvarui" eksploatuoti ir remontuoti centrinei turgavietei priklausan�ias tvoras ir vartus bei bendro naudojimo prava�iavim�, nesudaryti kli��i� jais naudotis kit� sklyp� savininkams ir nuomininkams, suprojektuoti ir savo l�šomis �rengti išva�iavim� � J. Basanavi�iaus gatv� ir t. t.

�pareigojim� tikrai daug. Dar vienas - �pareigoti "Sen�j� dvar�" vietoj senosios asfalto dangos pakloti nauj�, kuri�, pasibaigus subnuomos terminui, jis privalo neatlygintinai perduoti Šiauli� turgui. Savo ruo�tu Šiauli� turgaus administracija �pareigota nurašyti � savo nuostolius aikšt�s asfalto dang� (likutin� vert� 2001 m. rugs�jo 1 d. - 31592,47 Lt).

Nusta�ius centrin�s turgaviet�s subnuomos s�lygas, netrukus buvo sukirsta rankomis - 2001 m. rugpj�t� UAB Šiauli� turgus ir UAB "Senasis dvaras" sudar� sutart� d�l valstybin�s �em�s subnuomos (nominaliai indeksuota �em�s sklypo 1,3806 ha vert� - 500 267 Lt).

Ir virš�n�l�s, ir šaknel�s

Toliau �vykiai rutuliojasi �aibiškai. Nepra�jus n� dviem savait�m, Šiauli� miesto savivaldyb�s valdyba pakeit� centrin�s turgaviet�s subnuomos s�lygas - leido Šiauli� turgaus administracijai parduoti "Senajam dvarui" nurašyt� aikšt�s asfalto dang� u� 1 lit�.

O dabar - �domiausia. Pra�jus savaitei Šiauli� turgus, sutinkant Šiauli� miesto valdybai, pardav� "Senajam dvarui" 13658,16 kv. m kiemo aikštel�. Pastaroji parduota u� 1 lit� (pagal pateiktus turto vertinimo dokumentus kiemo aikštel�s vidutin� rinkos vert� buvo 74 100 Lt).

Tai kaip �ia dabar išeina? Tur�jo parduoti asfalt�, o pardav� �em� po juo. Taip sakant, kvie�ius su visu lauku.

Pra�jus 8-eriems metams – 2009-�j� liep� - UAB "Imondesima" �sigijo nuosavyb�s teises � visus Vilniaus g. 212 UAB "Senasis dvaras" tur�tus statinius. Sakysite – na ir kas? "Imondesima", tre�ioji šalis, �sigijusi turto, tur�jo �gyti teis� naudotis atitinkama �em�s sklypo dalimi tokiomis pat s�lygomis kaip ir "Senasis dvaras" - tur�jo �gyti subnuomos teis�. Pasekm� - pirk�jas nebevykdo �pareigojim�, numatyt� subnuomos sutartyje, o "Senasis dvaras" taip pat nusikrat� j�, nors buvo �sipareigoj�s 25-eriems metams.

Kuo toliau – tuo gra�iau

Ši� met� gegu�� Šiauli� �em�tvarkos skyrius Šiauli� turgui pateik� rašt�, kuriame teigia, kad 2011 m. liepos 28 d. nutrauks 1999 m. rugs�j� Šiauli� apskrities viršininko administracijos ir UAB Šiauli� turgus pasirašyt� sutart�.

Rašte teigiama, kad valstybin�s �em�s sklypo 1,7737 ha dalis yra u�statyta UAB "Imondesima" nuosavyb�s teise priklausan�iais statiniais ir yra b�tina jiems eksploatuoti. Šiauli� turgus šio �em�s sklypo nenaudoja, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomen� banko išrašo duomenimis, joki� pastat� ir kit� statini� nuosavyb�s ar nuomos teise nuo 2001 met� šiame sklype neturi...

Interes� protegavimas

Šiauli� turgus nepasiduoda - bir�elio prad�ioje �em�tvarkos skyriui taip pat pateikia rašt�. Jis teigia, kad vienašališkas valstybin�s �em�s nuomos sutarties, kuri panaikina visus nebaigtus vykdyti subnuomininko �sipareigojimus, nutraukimas yra vienos šalies interes� protegavimas. UAB Šiauli� turgus netenka 4 m plo�io 1,7737 ha sklype suformuoto priva�iavimo prie 56 kiosk� - tai sukels neprognozuojamas pasekmes �kinei komercinei veiklai ir pastatui eksploatuoti.

Šiauli� turgus teigia, kad spr�sti klausim� d�l valstybin�s �em�s nuomos nutraukimo b�t� tikslingiau, kai Šiauli� miesto prokurat�ra išnagrin�s iškelt� civilin� ieškin� d�l UAB Šiauli� turgus ir UAB "Imondesima" sandorio teis�tumo.

Yla lenda iš maišo

"Vyksta �vair�s teismai. Vienas iš variant� b�t� taikos sutartis, kuria b�t� nustatyta, kad tas prava�iavimas yra miesto nuosavyb�. Jei bus panaikinta subnuomos sutartis, reik�s suformuoti �em�s sklypus prie bendrov�s "Imondesima" ir g�li� paviljono", - teigia Vladas Damulevi�ius, Savivaldyb�s administracijos direktorius.

Su UAB "Senasis dvaras" direktoriumi Feliksu Andruliu pavyko susisiekti, ta�iau prisista�ius, iš kur skambiname, direktoriui ryšis staiga ka�kod�l tapo itin blogas, tad susišnek�ti nepavyko. Nepavyko prisiskambinti ir bendrovei "Imondesima".

Lietuvos teisinink� draugijos Šiauli� skyrius informavo, kad pagal Civilin� kodeks� nuomos sutarties pagrindinis bruo�as yra tai, kad ja nuomotojas perduoda nuomininkui daikt� ne nuosavyb�n, o tik laikinam valdymui ir naudojimui, t. y. nesikei�ia daikto savininkas. Kodekse yra �tvirtintas ir subnuomos institutas, tod�l galima teigti, kad išnuomoti nuosavyb�s teise nepriklausant� daikt� galima tik tada, kai jis gautas nuomos b�du ir yra nuomotojo sutikimas.

Patvirtino Vilniaus notar� biuras

Ar nurašyta aikštel� (tiksliau – asfalto danga) gal�jo b�ti parduota kaip kiemo aikštel�, turinti unikal� numer�?

V� Registr� centras atstovas spaudai Aidas Petrošius teigia, kad daiktas � nekilnojamojo turto kadastr� �rašomas tik gavus dokumentus, pagrind�ian�ius jo teis�t� atsiradim�.

Absoliu�ia dauguma atveju tokie dokumentai yra statybos inspekcijos pa�yma ir statinio pripa�inimo tinkamu naudoti aktas.

"Pagal galiojan�ius Lietuvos Respublikos teis�s aktus, nekilnojamojo turto sandorius savo parašu tvirtina notaras, kuris nustato, ar sandoris gali b�ti sudarytas. Gav�s notaro pranešim� apie �vykus� sandor� ir notaro parašu patvirtintus sandorio dokumentus, Registr� centras privalo nedelsdamas u�fiksuoti �vykusio sandorio fakt� ir �registruoti pirk�jo teises � �sigyt� nekilnojam�j� turt�", - teigia A. Petrošius.

Tik �domu, kod�l patvirtinti dokument� vykta netgi � Vilni� - Vilniaus miesto 31-�j� notar� biur�. Negi Šiauliuose notar� ma�ai? Ar UAB "Senasis dvaras" gal�jo tre�iajai šaliai perduoti min�t� turt� be nuomininko sutikimo ir vengdamas ateities �sipareigojim�, pasibaigus subnuomos sutarties terminui?

U� vien� lit� u�valdyta turgaus teritorija.

�domu, kod�l patvirtinti dokument� vykta netgi � Vilni� - Vilniaus miesto 31-�j� notar� biur�. Negi Šiauliuose notar� ma�ai?

Apsk�ri��i� ad�mi�nist�ra�ci�jos i�ny�ko, biu�rok�ra�tai�� ne

Oksana LAURUTYT�

Prieš metus ištušt�jo šalies apskri�i� viršinink� administracijos patalpos. Formaliai apskri�i� viršininkai ir j� vadovaujamos administracijos buvo panaikintos, ta�iau pa�ios apskritys išliko kaip teritoriniai-administraciniai vienetai. Buvo �adama, kad atsisakius šios institucijos bus sutaupyta apie 30 milijon� lit�. Ar neatsitiks taip, kad apskri�i� veikl� koordinuojantys administratoriai po keleri� met� v�l atsiras?

Per dešimtmet� valstybini� �staig� suma��jo, ta�iau darbuotoj� skai�ius beveik nepakito - u�darius vien� �staig�, tarnautojai tiesiog migruoja � kit�.
Kristinos KAVALIAUSKAIT�S nuotr.

Sutaupyta 15 proc. l�š�, skirt� algoms

Liepos m�nuo - jubiliejinis. Sukako dveji metai, kai Lietuvai vadovauja prezident� Dalia Grybauskait�, pa�ym�ta generalinio prokuroro Dariaus Valio vieneri� darbo met� sukaktis. Liepos pirm�j� sukako ir metai, kai šalyje panaikintos apskri�i� administracijos.

Prieš metus d�l naikinam� apskri�i� viršinink� administracij� atleidimo lapelius gavo 2,5 t�kst. jose dirbusi� �moni�. �staig� funkcijoms atlikti buvo palikta apie 1,1 t�kstan�io darbuotoj�, kai kurias ši� �staig� funkcijas per�m� savivaldyb�s arba ministerijoms pavald�ios �staigos.

Pirmiausia buvo panaikinti tie etatai, kurie dubliuoja kit� institucij� funkcijas, tod�l dalis dirbusi� asmen� buvo pervesta iš vienos valstyb�s tarnybos � kit�.

Lietuvoje buvo dešimt apskri�i�. Manoma, kad baigus reform� d�l suma��jusio tarnautoj� skai�iaus per metus bus sutaupyta apie 30 mln. lit�, kurie tekdavo atlyginimams. Paskai�iuota, kad reformos išlaidos - 14 milijon� lit�. L�šos skirtos išeitin�ms darbuotoj� kompensacijoms, kurios kai kuriems buvo net u� penkis m�nesius. Ta�iau ar tikrai viskas taip gra�u, kaip oficialiai teigiama?

Vidaus reikal� ministerijos duomenimis, visai atleisti šalyje buvo tik 377 �mon�s. Mat panaikinus apskri�i� administracijas teko �steigti 946 naujas pareigybes, atliekan�ias buvusi� administracij� funkcijas.

�domus dalykas - šalyje kovojama su biurokratiniu aparatu, o valdinink� nema��ja. M�s� liko vos trys milijonai, o valdininkai, panašu, neemigruoja.

Valstyb�s tarnybos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu valstyb�s ir savivaldybi� institucijose bei �staigose, finansuojamose iš valstyb�s ir savivaldybi� biud�et�, yra 73 360 darbuotoj�.

2003 metais vienoje iš biud�eto finansuojamoje institucijoje dirbo vidutiniškai 45 darbuotojai, pernai - 63. Institucijos naikinamos, ta�iau valdininkai migruoja iš vienos vietos � kit�, tod�l j� nema��ja.

Buv�s Šiauli� apskrities viršininkas Rimundas Domarkas sako, kad jo vadovaujamoje �staigoje dirbo apie 240 �moni�. Po antrojo darbuotoj� atleidimo etapo buvo lik� dirbti 60 darbuotoj�.

„Daug �em�tvarkinink� atleista. Daug �moni� per�jo � kitas institucijas. Apie 40 darbuotoj� liko be darbo. Panašiai 15 procent� l�š�, kurios buvo skirtos administracijoje dirbusi� �moni� algoms, buvo sutaupyta“, - sako R. Domarkas.

�em�s tvarkymas buvo bene svarbiausias darbas apskri�i� atsakomyb�s srityse. �em�s tvarkymo reikalai perduoti Nacionalinei �em�s tarnybai ir jos filialams apskrityse, Statyb� inspekcija per�jo Aplinkos ministerijos �inion, civilin� sauga atiduoda ugniagesiams. Apskri�iai pavald�ios buvusios kai kurios globos, švietimo, socialines paslaugas teikian�ios �staigos atiteko savivaldyb�ms, Šiauli� ligonin� - ministerijai.

„Tai buvo politinis sprendimas. Politikai nuolat kalb�jo, kad apskri�i� administracijas reikia naikinti. Konservatoriai ir panaikino“, - sako pašnekovas.

Po reformos paaišk�jo b�dos

Apskri�i� reform� koordinavusios vidaus reikal� ministerijos vadovas Raimundas Palaitis pranešime teig�, kad apskritys panaikintos pelnytai. Anot jo, did�ioji dalis netvarkos b�tent ir pasirod� po liepos 1-osios. Tuomet išryšk�jo šioje valstyb�s institucijos grandyje �ioj�jan�ios skolos, valdyto turto apskaitos tr�kumai, archyv� netvarka, kitos ne�kiškumo apraiškos.

Pastatas, kuriame buvo �sik�rusi Šiauli� apskrities viršininko administracija, buvo perduotas Valstyb�s turto fondui. Šiame pastate liko Šiauli� rajono savivaldyb�, �sik�r� Vyriausyb�s atstovo tarnyba, Regionin�s pl�tros departamento Šiauli� apskrities skyrius, Nacionalin� �em�s tarnyba.

„Kai kuri� apskri�i� viršinink� darbe b�ta ir nenoro daryti tai, kas jiems buvo pavesta prad�jus eiti šias pareigas, ir aplaidumo. D�l kai kuri� viršinink� veiksm� praš�me paaiškinti prokuror�, ar jie teis�ti“, - sak� ministras R. Palaitis.

R. Domarkas sak� politiniam sprendimui nesipriešin�s. Nejau buvo �manoma, kai yra sprendimas? „Visi �mon�s turi savo nuomon�, taip jau yra“, - sak� R. Domarkas.

R. Palai�io teigimu, buvo panaikinta did�ioji dalis – net 58 – apskri�i� vykdyt� funkcij�, iš kuri� 30 perduota kitoms institucijoms ir taip suma�inta šalies �mon�ms tenkanti administracin� našta. Valstybei gr��o apskri�i� valdytas 6,1 mlrd. lit� vert�s turtas.

Savivaldyb�ms teko finansiniai r�pes�iai

Šalies savivaldyb�s liko nusivylusios reforma. Reforma joms dav� tik priskirtas švietimo, mokslo, sveikatos �staigas, kurias tenka išlaikyti iš skyl�t� biud�et�. Lietuvos savivaldybi� asociacijos duomenimis, vietos vald�iai perduota per 100 švietimo, socialini� ir sveikatos �staig�.

Pasak Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Finans� skyriaus laikinosios ved�jos Reginos Janušauskien�s, Šiauli� savivaldybei atiteko šešios �staigos - trys švietimo, dvi sveikatos prie�i�ros ir viena socialini� paslaug�. Per metus joms išlaikyti valstyb� skyr� per 9 mln. lit�. Per 3 mln. lit� skirta „mokinio krepšeliui“. Pati savivaldyb� gautoms �staigos išlaikyti iš biud�eto tur�jo skirti beveik 314 t�kst. lit�.

Problem� iškilo ir d�l �em�s gr��inimo. Jei valstybin� �em� miestuose b�t� vald�iusios savivaldyb�s, dokument� tvarkymas gyventojams trukt� apie 3-4 m�nesius. Dabar, �em�s valdym� patik�jus Nacionalinei �em�s tarnybai, d�l atsiradusi� tarpinink� procesai trunka metus ar ilgiau.

Po reformos � savivaldybes da�nai ateina sutrik� ir pikti �mon�s, tvarkantys �em�s nuosavyb�s dokumentus. Jie ne�ino, kur kreiptis, teiraujasi, kada bus matuojama �em�, atliekami kiti darbai.

Ar nebuvo galima apsieiti be dideli� reformos išlaid� ir daug ramiau �gyvendinti permainas? Ar nebuvo galima palaipsniui perduoti funkcijas savivaldyb�ms, ministerijoms? Taip apskritys b�t� nat�raliai u�baigusios savo gyvavim� ir nereik�t� vienu metu tiek daug l�š� darbuotoj� išeitin�ms kompensacijoms.

R. Domarko nuomone, apskri�i� administracijas reik�jo ne naikinti, o reorganizuoti, �kurti koki� nors �staig�, kuri administruot� region� veikl�.

Apskrityse, pavyzd�iui, liko region� pl�tros tarybos, kuri� pagrindinis �galiojimas - ES pinig� paskirstymas. „Yra bendr� dalyk� tarp rajon�, kaimynini� šali�, toki�, kaip aplinkosauga, teritorij� planavimas. Kaimynai turi derintis. Manau, kad tur�jo išlikti valstybin� institucija ir tik laiko klausimas, kada koks norss darinys atsiras. �i�r�sim, kokia bus politik� valia. Gal bus trys apskritys, gal penkios. Aš - u� penkias, nes nat�raliai šalyje penki didieji miestai yra“, - teig� jis.

Keleiviai - "Busturo" �kaitai

Oksana LAURUTYT�

Nuo liepos 15 d. šiaulie�iai u� va�iavim� miesto viešuoju transportu mok�s daugiau - bilietas spaudos kioske kainuos 1,70 Lt. Nuolatinis bilietas brangs nuo rugpj��io 1-osios - kainuos beveik šimt� lit�. Tokiam sprendimui vakar pritar� Šiauli� miesto savivaldyb�s taryba. Nors kai kurie politikai suabejojo kain� ir skai�i� pagr�stumu, praš� atid�ti sprendimo pri�mim� ar laik�, nuo kada bilietus branginti, daugumai labiau r�p�jo, kaip gelb�ti "Bustur�", o ne pad�ti šiaulie�iams - savo rink�jams. 19 iš 27 politik� pritar� branginti bilietus.

Bendrov� "Busturas" bilietus praš� pabranginti, ta�iau ne�ad�jo, kad gerins paslaug� kokyb�. Ir toliau pigesniais bilietais bus prekiaujam tik kioskuose, tad keleiviams teks pirkti brangesnius pas vairuotojus.

Brangina, bet paslaug� negerina

Šiauli� miesto taryba vakar pritar�, kad u� va�iavim� viešuoju transportu šiaulie�iai brangiau mok�s jau nuo liepos vidurio.

Vienkartinis autobuso bilietas, perkamas spaudos kioske, kainuos 1,70 Lt. Dabar jis kainuoja 1,40 Lt. Vienkartinis bilietas, perkamas autobuse, kainuos tiek, kiek dabar kainuoja mikroautobuso bilietas - 1,80 Lt. Mikroautobus� vienkartinio bilieto kaina bus 2 litai.

Pabrangsta ir dabar 73,50 Lt kainuojantis m�nesinis autobuso bilietas. Jis kainuos 97 Lt.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Ekonomikos skyriaus ved�jo pavaduotoja Rasa Macien� savaitraš�iui "Šiauliai plius" teig�, kad iš trij� pasi�lyt� biliet� branginimo variant� buvo pasirinktas tas, kuris labiausiai tinka išaugus "Busturo" s�naudoms d�l pabrangusio kuro. "� biliet� kain� �skai�iuotas ir vienas milijonas lit�. Jo reikia �gyvendinant ES finansuojam� projekt�, kurio d�ka bus �sigyti aštuoni nauji dujomis varomi autobusai", - sak� ved�jo pavaduotoja.

R. Macien�s teigimu, "Busturas" dabar neišgyvena. Bendrov�s s�naudos padid�jo 18 procent�, tad ieškoti išeities b�tina.

O kaip pasibaig� ketinimas mieste �diegti elektronin� biliet�? "2008-aisiais buvo toks projektas, ta�iau d�l sunkme�io jo �gyvendinimas buvo sustabdytas ir dabar jis yra �šaldytas", - teig� ved�jo pavaduotoja.

Sprendimas - skubotas

"Busturas" autobus� bilietus papraš� branginti bir�elio 7 dien�. Pra�jus vos 21 dienai, politikams jau buvo pasi�lytas sprendimo projektas. Ar pakanka tokiam klausimui aptarti 21 dienos?" - teiravosi Jonas Zolubas ir klaus�, ar pagr�sti "Busturo" pateikti skai�iai - ar jie real�s? J. Zolubas primin� Tarybai, kad 2009 metais "Busturo" pateikti skai�iai bilietui branginti buvo pateikti nepagr�sti, ir kalb�jo apie audit�. "Turi b�ti analiz� ir jautrumams �mon�ms, priimant tokius sprendimus", - sak� J. Zolubas.

Tarybos nariams šis pranešimas, panašu, buvo n� motais.

Dar prieš Tarybos sprendim� savaitraštis "Šiauliai plius" darbo grup�s teiravosi, ar kam nors kilo klausimas, ar nevert�t� pabranginus bilietus �pareigoti "Bustur�" tapti lankstesniu ir gerinti paslaug� kokyb�. Juk šiuo metu vienkartinius bilietus galima �sigyti tik spaudos kioskuose. Kiosk� n�ra Zokniuose, j� labai ma�ai pietiniame miesto rajone. Ma�a to, kioskai trumpiau dirba savaitgaliais, o �prastomis dienomis langel� u�veria jau 17 valand�. Kod�l bilietais neprekiauja prekybos centrai? Kod�l j� negalima �sigyti, pavyzd�iui, "Perlo" terminaluose?

Norintys taupyti miestie�iai netenka galimyb�s to daryti - perka brangesnius bilietus autobusuose. �inoma, jei pavyksta prasibrauti per keleivi� gaus� iki vairuotojo. Gal menkos galimyb�s �sigyti pigesnius bilietus naudingos "Busturui"?

Visuomeniniu transportu besinaudojantys šiaulie�iai neturi galimyb�s pirkti ir nuolatini� biliet� tik darbo dienoms, savait�ms. Seniau tokia galimyb� buvo suteikta. Kituose miestuose gyventojai gali pasirinkti, kok� biliet� �sigyti, o šiaulie�iams si�lomas vos vienas variantas - m�nesinis bilietas.

Darbo grup�s vadov� atsak�, kad niekas nepasi�l� �pareigoti bendrov� klientams si�lyti daugiau biliet� variant�, palengvinti j� �sigijim�, tod�l toks klausimas ir nesvarstytas. �domu, kod�l valdininkams patiems toki� min�i� nekilo? Reikia, kad kas nors pirštu pabaksnot�?

"Gaisrinink�" sprendimas

Politikas Art�ras Visockas ragino Taryb� pirma išspr�sti biliet� �sigijimo klausim� ir klaus�, kiek politik� va�in�ja autobusais. � š� klausim� sal� reagavo juoku. A. Visockas teiravosi, ar keleiviai tur�s galimyb� �sigyti ne tik m�nesin� biliet�, bet ir savaitin� ar skirt� tik darbo dienoms. Klausim� prista�iusi praneš�ja pa�ad�jo, kad bus kuriama darbo grup�, kuri šiuos klausimus spr�s v�liau.

Pasigirdo si�lym� sprendimo projekt� priimti, ta�iau bilietus branginti nuo kit� met� sausio m�nesio. Diskusijoms u�sit�sus Jonas Bartkus, T�vyn�s s�jungos-Lietuvos krikš�ioni� demokrat� atstovas, pasi�l� tausoti laik� ir aiškino, kad buvo galima anks�iau rim�iau diskutuoti, o ne gilinti �inias per pos�d�. U�sit�susios diskusijos nepatiko ir socialdemokratui Vytautui Juškui, kuris �m� mokyti politikus, kiek kart� šie turi teis� per pos�d� pasisakyti ir kiek - replikuoti.

Politikai pasijuok� ir v�l diskutavo, kad reikia strateguoti "Busturo" veikl�, su�inoti tiksliai, kiek pasiteisins biliet� brangimas. "Darbietis" Aidas Gedvilas pasi�l� bilietus branginti ribotam laikui, pavyzd�iui, iki kit� met�, ir tada �vertinti situacij�.

Socialdemokratas Arvydas Mockus si�lom� sprendimo projekt� pavadino "gaisrinink�" sprendimu. Jo nuomone, b�t� verta susim�styti, ar nereikia ma�inti biliet� kain�. Tokiu atveju reik�t� ma�iau kompensuoti moksleiviams ir pensininkams u� naudojim�si miesto transportu.

A. Mockus teig�, kad klausimas d�l autobus� biliet� brangimo išnagrin�tas neišsamiai. "Tvarkietis" Alfredas Lankauskas pasigedo paties "Busturo" strateginio po�i�rio. "Perkame senus autobusus, išmetame senesnius. Aš negird�jau, kad "Busturas" rašyt� projektus, kuriuos finansuot� ES. M�s� autobusai - bais�s. G�da bus per Europos krepšinio �empionat�", - sak� jis.

Kone valand� pasikalb�j� politikai vis d�lto pritar�, kad autobus� bilietai brangs. Iš 27 Tarybos nari� tam pritar� 19 politik�, keturi nebalsavo, kiti susilaik�.

So�cia�liai rem�ti�n� �eim� vaikai�� ly�ges�ni u� ki�tus?

Oksana LAURUTYT�

Apie dvidešimt ma�ame�ius vaikus auginan�i� šiaulie�i� šeim� ketina kreiptis � Šiauli� miesto taryb�, prašydamos atšaukti dar 2008-�j� lapkrit� priimt� sprendim�, kuriuo nustatyta, kad � lopšelius-dar�elius pirmumo teise priimami socialiai remtin� šeim� ir vieniš� mam� vaikai. Padid�jus gimstamumui ir pablog�jus finansinei šeim� situacijai, piln� ir dirban�i� šeim� vaikams lopšeli�-dar�eli� durys u�trenkiamos. "Jungtini� Taut� Vaiko teisi� konvencijoje pabr��iama, kad vaikai negali b�ti diskriminuojami pagal t�v� socialin� status�. Socialiai remtiniems reikia pad�ti, bet kod�l reikia skriausti kitas šeimas?" - klausia diskriminuojamas šeimas burianti teisinink� Diana Latotina Micevi��. Nepavykus sulaukti palankaus Tarybos sprendimo, šeimos savo teises �ada ginti teisme.

� dar�elius pirmiausia priimami pašalp� gav�j� vaikai, o dirban�i� t�v� at�alos diskriminuojamos.

Grup�se - vien pašalp� gav�j� vaikai

Gegu��s 27-�j� savaitraštyje "Šiauliai plius" spausdintas straipsnis "Pašalp� gav�j� burbulas pu�iamas vaik� s�skaita" sulauk� atgarsio. Pasirodo, su problema, kai � miesto lopšelius-dar�elius priimami vaikai tik iš socialiai remtin� šeim�, susiduria didel� dalis šiaulie�i� šeim�.

"Susib�r�me apie dvidešimt ma�ame�ius vaikus auginan�i� šeim� ir �adame raštu kreiptis � politikus. Vieš�j� interes� gal�t� ginti prokurat�ra, d�l pa�eid�iam� teis� galima ir bylin�tis", - sako jauna mama Diana Latotina Micevi��.

Beveik dviej� m�nesi� s�nel� s�puojanti moteris sako k�dik� � dar�el� panoro u�registruoti, kai jam buvo vos dvi savait�s. "Kreipiausi � tris dar�elius, s�raše esu penkta šešta. Dviejuose dar�eliuose iš trij� man pasak�, kad, deja, vaikas � lopšel� po dvej� met� nepateks. Pirmumo teis� turi pašalpas gaunan�i� šeim� ir vieniš� mam� vaikai, o toki� dabar labai daug. Tai man dabar gal išsituokti reikia, kad mano vaikas patekt� � lopšel�?" - klausia Diana.

Moteris sako su�inojusi, kad Šiauliuose jau yra grupi�, kuriose vaikai - vien iš socialiai remtin� šeim�. O k� daryti kitiems? Kur paaugusius ma�ylius palikti šeimoms, kuri� abu t�vai dirba? Juk minimali alga labai ma�ai skiriasi nuo pašalpos dyd�io. Kod�l darb� turin�i� t�v� vaikai diskriminuojami?

Susiklosto situacija, kad jei vaiko gimimo liudijime ne�rašytas t�vas, t�vai yra bedarbiai ir socialiai remtini, valstyb� vaiku pasir�pins. Jei turi normali� šeim� ir nori dirbti - vaik� dar�elio durys tau bus u�trenktos prieš nos�.

Konvencija valstyb� �pareigoja nediskriminuoti ir r�pintis

Diana su vyru yra teisininkai, tod�l prad�jo dom�tis, ar Tarybos sprendimas, kuriuo socialiai remtin� šeim� vaikai turi pirmumo teis� patekti � lopšelius-dar�elius, nepa�eid�ia galiojan�i� �statym�.

"Šit� pikt�aizd� reikia rauti iš pagrind�. Tarybos sprendimas pa�eid�ia m�s� šalies �statym�, kuriuo buvo ratifikuota Jungtini� Taut� Vaiko teisi� konvencija", - sako Diana.

Konvencijoje parašyta, kad valstyb�s dalyv�s gerbia ir garantuoja visas Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausan�iam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo t�v� arba teis�t� glob�j� ras�s, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politini� ar kitoki� pa�i�r�, tautyb�s, etnin�s ar socialin�s kilm�s, turto, sveikatos, luomo ar koki� nors kit� aplinkybi�.

Konvencija taip pat numato, kad valstyb�s imasi vis� reikiam� priemoni�, kad vaikas b�t� apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos ar bausmi� d�l vaiko t�v�, teisi� glob�j� ar kit� šeimos nari� statuso, veiklos, pa�i�r� ar �sitikinim�.

Valstyb�s dalyv�s deda ir visas pastangas, kad b�t� pripa�intas bendros ir vienodos abiej� t�v� atsakomyb�s u� vaiko aukl�jim� ir vystym�si principas. T�vams arba glob�jams tenka pagrindin� atsakomyb� u� vaiko aukl�jim� ir vystym�si. Pagrindinis j� r�pestis turi b�ti vaiko interesai.

Siekdamos garantuoti šioje Konvencijoje išd�styt� teisi� �gyvendinim� ir nor�damos prie to prisid�ti, valstyb�s dalyv�s teikia t�vams ir teis�tiems glob�jams param�, reikaling� tinkamai aukl�ti vaikus, ir r�pinasi vaik� �staig� pl�timu.

Valstyb�s dalyv�s imasi vis� reikiam� priemoni�, kad vaikai, kuri� t�vai dirba, tur�t� teis� naudotis jiems skirtomis vaik� prie�i�ros tarnybomis ir �staigomis.

Prokurat�ra turi ginti vieš�j� interes�

"Jei mes kreipiam�s � lopšelius-dar�elius gimus vaikui, kod�l ir socialiai remtini negali to padaryti? R�pinimasis vaikais privalomas visiems t�vams, bet aišk�ja, kad socialiai remtini yra lygesni. J� vaikai pateks � dar�elius, nesvarbu, kada šie kreip�si, o t�v�, besir�pinan�i� vaiku nuo gimimo, - ne", - kalba Diana.

Jauna mama sako norinti, kad jos vaikas kuo anks�iau socializuot�si, bet dabar, kai t�vams reik�s dirbti, jis bus paliktas su aukle, kuri negal�s u�tikrinti, kad vaikas bendraut� su kitais vaikais. "T�vai r�pinasi, o valstyb� kenkia. Tai šitaip laikomasi Konvencijos - valstyb� pasiima mokes�ius, ta�iau savo pareig� nevykdo", - kalba Diana.

Neabejojama, kad reikia pad�ti skurstantiems, bet ar tokiu atveju galima kenkti kitiems? Ar politikai iš tikro tarnauja �mon�ms? Kaip tokioje situacijoje pasielgt� verslininkas? Ar nesureaguot� lanks�iai, nespr�st� situacijos, juk antraip nukent�s jo verslas.

Diana Latotina Micevi�� vos dviej� savai�i� k�dik� u�registravo � tris dar�elius, nes mamai buvo pasakyta nesitik�ti, kad po dvej� met� vaikas bus priimtas. Pirmumo teis� turi pašalp� gav�j� vaikai.

Autor�s nuotr.

Pasak Dianos, Civilin�s metrikacijos skyrius gali pateikti gimusi� vaik� skai�i� atsakingiems valdininkams. Nejau per dvejus metus, kai vaikai priimami � lopšelius-dar�elius, ne�manoma sugalvoti, kaip visus vaikus priimti � ugdymo �staigas?

�mogaus teis�s ir laisv�s yra prigimtin�s. Teisinink� šeima sako mananti, kad Taryba, priimdama diskriminacin� sprendim�, pa�eid� �mogaus teises. Šiuo faktu tur�t� pasidom�ti prokurat�ra. Juk ji turi ginti vieš�j� interes�. O kas yra svarbiau, jei ne vaikai.

Kyla klausimas - k� veikia vaik� teises turin�ios ginti institucijos? K� veikia patys vaik� teisi� gyn�jai?

Diana Latotina Micevi�� prašo šeim�, kurios susid�r� su problema, kai j� vaikai nepateko ar nepatenka � dar�el� d�l pirmumo teis� turin�i� socialiai remtin� šeim� vaik�, paskambinti jai telefonu 8~613 30 000. Kuo daugiau �moni� susiburs, kuri� teis�s pa�eistos, tuo didesn� tikimyb� sulaukti teisingumo.

Politikai ieško išeities

Šiauli� tarybos Švietimo, kult�ros ir sporto komiteto pirminink� Angel� Kavaliauskien� sako, kad šiuo metu pagrindinis komiteto darbo baras kaip tik ir yra spr�sti problem�, kaip atrasti vaikams viet� dar�eliuose.

"Diskutuojame, k� daryti, kad � dar�elius patekt� vis� t�v� vaikai. Turime vis� norin�i�j� s�rašus, svarstome, kokiuose dar�eliuose �kurti papildomas grupes. Juk šiuo metu mokyklose vaik� tr�ksta, dar�eliuose viet� n�ra. B�t� galima ikimokyklinukus perkelti � mokyklas. Tokiu atveju dar�eliuose atsirastu tuš�i� grupi�, atsilaisvint� viet�", - teig� A. Kavaliauskien�.

Komiteto pirminink� sako priimanti pretenzijas, kad yra pa�eid�iamos �moni� teis�s, priimant � dar�elius pirmiausia pašalp� gav�j� vaikus. "Vieniems darant gera, tikrai neturi nukent�ti kiti", - sak� A. Kavaliauskien�.

Jei mes kreipiam�s � lopšelius-dar�elius gimus vaikui, kod�l ir socialiai remtini negali to padaryti? R�pinimasis vaikais privalomas visiems t�vams, bet aišk�ja, kad socialiai remtini yra lygesni. J� vaikai pateks � dar�elius, nesvarbu, kada šie kreip�si, o t�v�, besir�pinan�i� vaiku nuo gimimo, - ne.

Vasarotojai linksmyb�mis tur�s pasir�pinti patys

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Kur miestie�iui praleisti savaitgal�? Juk norisi pails�ti po darb�, pasimaudyti, u�sikurti lau��. Faktas - miestie�i� poilsis yra j� pa�i� reikalas. U� miesto esantys vandens telkiniai laukia lankytoj�, ta�iau gali pasi�lyti tik retkar�iais nušienaujam� piev�, vandens ir saul�s.

Šiauli� poilsiaviet�s labiau pritaikytos skautams ir robinzonams, poilsiautojai pramog� turi susigalvoti patys.

Vasara u�klupo netik�tai

Keliaujant po papl�dimius susidaro �sp�dis, kad tropiniai karš�iai u�klupo netik�tai. �ol� papl�dimiuose tik dabar šienaujama, o gelb�tojai dar pasisl�p� tarsi po �iemos miego nepabud� meškinai.

Šiauliai papl�dimi� prie�i�r� yra patik�j� sporto mokyklai "At�alynas". Papl�dimi� prie�i�ros ir gelb�jimo tarnybos viršininkas Vidutis Bikinas sako, kad miestui tenka pri�i�r�ti Pr�delio ir R�kyvos papl�dimius, iš dalies - Bubi� ir Geluvos maudymvietes. Šiek tiek pri�i�rimas neoficialus Ba�i�n� plia�as. �ia pastatyti konteineriai šiukšl�ms.

V. Bikinas pamin�jo, kad viešuose papl�dimiuose pramog� nedaug, ta�iau yra gra�i� ateities plan�. Prie Pr�delio dabar dirba bendrov�, kuri suremontuos gelb�toj� namel� ir pritaikys j� sportininkams. Bus �rengtos dar dvi papl�dimio tinklinio aikštel�s.

Prie R�kyvos daugiau d�iaugsmo yra ma�iesiems, nes �ia �rengta �vairi� medini� karstyni�. Šalia papl�dimio esantis dvaro pastatas, kuriame buvo tikimasi �rengti pakrant�s kavin�, jau pradeda gri�ti.

Talkšos e�ere �ad�tas �rengti papl�dimys ir toliau lieka valdinink� rinkiminis pa�adas. Prie Geluvos e�ero anks�iau �mon�s nuomodavo valtis, ta�iau dabar jose tyvuliuoja vanduo. Šalia gelb�toj� namelio pastatyta gana didel� suvirinta šašlykin�, kuri� poilsiautojai gali naudoti savo reikm�ms. Bubi� tvenkinyje priva�ia iniciatyva prad�ta val�i� nuoma.

V. Bikinas primena, kad kepti šašlyk� ar kitus ant ugnies šildomus patiekalus galima bet kurioje poilsiaviet�je, ta�iau tai teks daryti šašlykin�je arba ant groteli�. Kurti lau�� ant �ol�s grie�tai draud�iama. Ypa� priešgaisrini� taisykli� der�t� laikytis R�kyvos m�g�jams, kurie poilsiui ieško ramesni� pakran�i�. R�kyvos pakrant�s - durpingos, tod�l �ia kasmet kyla nema�� gaisr�.

Pramogomis pasir�pinkite patys

Savaitgaliais šiaulie�iai daugiausia patraukia � Kelm�s pus�, kur yra pagrindiniai m�s� apylinki� rekreaciniai objektai. Vieni sustoja iškart u� penki� kilometr� prie Šiauli� j�ros, kiti pasiekia Bubi� tvenkin�. M�gstantys gamt� ieško prieglobs�io Kurtuv�n� regioninio parko e�eruose. Kai kurie poilsiautojai apsieina ir be vandens. Jie tiesiog išsikepa dešreli�, sustoj� Bubi� apylink�s miškeliuose. Populiaru ils�tis Dengtil�iu vadinamoje vietov�je šalia Dubysos. Poilsiaviet�s viena po kitos išsid�s�iusios išilgai up�s.

Reikia pripa�inti, kad Šiauli� j�ra vadinamas tvenkinys poilsiui dar menkai išnaudojamas. Da�niausiai telkinio prieigose s�di �vejai, o ne turistai. Sod� bendrijose ir u� Aukštelk�s gyvenviet�s galima rasti gra�iai sutvarkyt� maudymvie�i�. Kai kuriose vietiniai gyventojai �sireng� tiltelius. Pasitaiko, kad pakran�i� gyventojai išveja poilsiautojus,sakydami, kad tai privati teritorija. Da�niausiai taip daroma tod�l, kad poilsiautojai prišiukšlina ir girtauja, o v�liau vietiniams tenka visk� sutvarkyti.


Vandens telkiniuose maudyti šunis galima tik tuomet, kai n�ra �moni�, ir tik ten, kur n�ra draud�iam�j� �enkl�.		Gelb�toj� šiemet tr�ksta.

Tokiais atvejais der�t� nesipykti, tiesiog susitarti. Vietinis gyventojas netrukdys poilsiauti, o j�s - nešiukšlinkite. Pagal Lietuvos �statymus visi neprivat�s vandens telkiniai yra vieši ir pri�jimas prie bet kurios maudymviet�s yra laisvas.

Kurtuv�n� regioniniame parke poilsiautojai irgi patys tur�s pasir�pinti vasariškomis pramogomis. �ia j� laukia nesugadinta gamta ir jokios civilizacijos. Visa kita - pa�i� poilsiautoj� reikalas. Tiesa, Pašvinio e�ere puikiai sutvarkytas priva�iavimas automobiliu. Papl�dimys išpiltas sm�liu, sur�stas tiltas. Gelb�tojai �ia dirba tik kelias dienas per savait�, nes šios garbingos profesijos atstov� papras�iausiai tr�ksta.

Dalis šiaulie�i� mielai maudosi Gudeli� e�ere, kuris pasi�ymi itin švariu vandeniu. Maudymviet�s išsid�s�iusios aplink vis� e�er�. �ia veikia nat�ral�s tvarkos d�sniai. Da�niausiai poilsiautojai sutvarko savo šiukšles ir net surenka svetimas. �mon�s atvyksta tiesiog pails�ti: atsive�a maisto, susikuria ma�us lau�elius, kepa šašlyk�. Viename krante �rengti keli suoliukai.

K�renti lau�us ant �ol�s draud�iama, ta�iau tokiomis lau�aviet�mis nus�tas visas padubysys.

Autoriaus nuotr.

Privatus sektorius tenkinasi �vejyba

Priva�i� papl�dimi� arba tvenkini� savininkai negali pasi�lyti nieko geresnio. Prie Bijot�s e�ero esan�iame papl�dimyje u� keli� lit� mokest� galima pasistatyti automobil�, �sirengti stovyklaviet�, pasinaudoti tualetu.

Pramog� atstovai V. Bikinui yra si�l� prie vandens telkini� atvesti elektr�, tuomet b�t� galima poilsiautojams pasi�lyti pripu�iamus kamuolius, � kuriuos gali �l�sti �mogus. Vasarai �sib�g�jus, atsiranda daugiau val�i� nuomotoj�. Kai kurie lygiagre�iai reklamuoja ir pelningesnes paslaugas - si�lo nuomotis baidares ir keliauti Dubysos ar Ventos up�mis. Baidari� nuoma Dubysos up�je u�siima net kelios �mon�s. M�gstantiems pairkluoti rim�iau si�loma nuvykti iki �los, Merkio, �eimenos ar Gaujos up�s Latvijoje.

R�kyvos e�ere išskleisti bures gali tik tie, kurie patys turi jacht� ar j�gos aitvar�. Atsiranda ir toki�, kurie praskrieja e�eru nuosavu vandens motociklu, kateriu ar vandens slid�mis.

Prabangesnio poilsio m�g�jai suoliuk� ir pastogi� gali rasti ne tik Kurtuv�n�, bet ir Tytuv�n� ar �agar�s regioniniuose parkuose. Šalia Tytuv�n� veikia poilsiaviet� "Sedula", kurioje galima pernakvoti. Šalia �agar�s esan�io tvenkinio �rengtos kelios poilsiaviet�s bei naujas pa�intinis takas turistams.

Šiek tiek geriau �vejams, kurie gali u�merkti meškeres ne tik tuose vandens telkiniuose, kuriuos nurodo j� �vejo bilietas, bet ir priva�iuose tvenkiniuose. Priva�iuose Kurtuv�n�, Šilo Pav��upio ir Kurš�n� tvenkiniuose u� nustatyt� mokest� galima pagauti karpi�, kuoj�, lydek�.

�nip� valstyb� - paranoja ar atsargumas?

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Pastarosiomis savait�mis viešumon iškilo tai, kad valstyb� kasmet pasiklauso per 85 t�kst. savo pilie�i� telefonini� pokalbi�. Tai suk�l� visuotin� pasipiktinim�. Ta�iau niekas nekalba, kad tai tik viena medalio pus� - n�ra �inoma, kiek darbdavi� seka savo darbuotojus, kiek sutuoktini� persekioja antr�sias puses, kiek �moni� šnipin�ja savo konkurentus. Sekimo �ranga rinkoje populiari, j� �sigyti lengva, o kiek jos parduodama, niekas neatskleid�ia. Beje, kone kiekvienas savanoriškai nešiojam�s sekimo �rank� - mobil�j� telefon�. Šiais jus "girdi" net tada, kai su niekuo nekalbate.

Na na, ir k� �ia darai? Gyvename sekli� šalyje, kuriose sekami beveik visi - jei ne policin�s valstyb�s tai kompleksuoto darbdavio.
Josh Boehm nuotr.

Valstyb� seka pilie�ius...

Europos Parlamento komisija paskelb�, kad Lietuvos pareig�nai 2008 metais 85 315 kart� komunikacijos operatori� praš� suteikti slaptos informacijos apie priva�i� asmen� naudojim�si komunikaciniais tinklais. Iš j� net 84 550 kart� - d�l slaptos informacijos apie mobil�j� ryš�.

Šie skai�iai atrodo dar baisesni, kai pagalvojame, kad m�s� vos trys milijonai. Vokietija, kurioje yra 82 mln. gyventoj�, d�l tokios informacijos kreip�si 12 684 kartus. Graikija, kurioje gyvena per 11 milijon�, - vos 584 kartus. Suomija (5,2 mln. gyventoj�) - 4008 kartus. Austrija (8,3 mln. gyventoj�) - 3093 kartus. Estija (1,3 mln. gyventoj�) - 4490 kart�. Latvija (2,2 mln. gyventoj�) - 16 892 kartus.

Viena ES direktyv� nurodo, kad tokia slapta informacija gali b�ti gaunama �statym� nustatyta tvarka tik tiriant sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. 2008 metais Lietuvoje buvo u�registruoti 3518 sunki� nusikaltim�.

...pilie�iai seka vieni kitus

Galima sakyti - kokia valstyb�, tokie pilie�iai. Sekimo priemones pardavin�ja ne tik priva�iais detektyvais besivadinan�ios �mon�s, bet ir eiliniai prekeiviai.

Papras�iausi� pasiklausymo "blak�" galima nusipirkti u� 40 lit�. Tolimo veikimo blak�, perduodanti gars� u� dviej� kilometr�, kainuos apie 450 lit�. U� 400 lit� galite nusipirkti rankin�, kurioje pasl�pta filmavimo kamera. Tiesa, rankin� - ne iš grynos odos. Telefon� su sekimo programa galima rasti papras�iausiame skelbim� tinklalapyje ar laikraštyje.

Telefonas - vis modern�janti "blak�"

Vienos saugos tarnybos vadovas teig�, kad ma�ai verslinink� šnipin�ja savo pavaldini� asmenin� gyvenim�, ta�iau, jo nuomone, tai b�tina - savininkas turi steb�ti, ar jo turimas turtas tinkamai naudojamas, ar nevagiama iš sand�li�.

Tiesa, darbdaviai, �dieg� brangi� steb�jimo ar darbo automobili� sekimo sistem�, po pusme�io praranda nor� ja naudotis, nes steb�ti reikia samdyti atskir� �mog�.

Bene daugiausia � saugos tarnybas kreipiasi t�vai, susir�pin� savo vaik� saugumu. Galima sekti vaiko telefono buvimo viet� ar net pasiklausyti jo pokalbi�, gauti jam rašytas �inutes. Da�nai vaikams si�lomi special�s si�stuvai - pavojaus mygtukai. Paspaudus tok� mygtuk�, automatiškai paskambinama t�vams. Pagal š� aparat� galima nustatyti vaiko buvimo viet�.

Pašnekovas primin�, kad darbo kompiuteriai, elektronin�s spynos taip pat gali tarnauti kaip sekimo aparatai. Tiesa, darbdaviams ma�ai r�pi, ar s�dite darbo metu socialiniuose tinkluose. Daug svarbiau, kad nenutekintum�te konfidencialios informacijos.

Reikia pripa�inti, kad šiuolaikiniame pasaulyje p�dsak� sekliams kone kiekvienas paliekame interneto erdv�je. Visagalis "Google" gali daug pasakyti apie �mog�, vien �vedus, atrodo, nekalt� anonimin� slapyvard�. Panašiai yra ir su socialiniu tinklu "Facebook". Nesenai policija b�tent pagal šio tinklo profilyje patalpint� nuotrauk� susek� senai ieškom� nusikalt�l�.

Kitas technikos stebuklas - telefonas. Tai tarsi prisegta "blak�", kuri� visi savanoriškai nešiojam�s. �inant jos galimybes, bet kokios s�mokslo teorijos šalininkas pasakys, kad nebereikia joki� po oda ar kitaip �montuojam� mikroschem�, leid�ian�i� visus steb�ti. Naujausios kartos išmanieji telefonai gali b�ti puiki pasiklausymo ir sekimo aparat�ra. Kiekviename telefone yra si�stuvas ir imtuvas, kurie veikia, net jei nekalbate. Ne visada padeda ir išimta baterija, nes egzistuoja papildomas energijos šaltinis, palaikantis telefono atmint�. Kelias minutes panaršius internete, galima su�inoti tiek nauj� telefono-šnipo funkcij�, kad ne vienam plaukai pasišiauš. Beje, telefonas jus gali "gird�ti" net iki 5 metr� atstumu.

Saugos tarnybos vadas akcentavo, kad sulaukia prašym� patikrinti �moni� pastatus, ar šiuose n�ra �montuota blaki�, ta�iau šis darbas yra nepigus. Vieno kvadratinio metro patikrinimas kainuoja nuo 20 lit�: "Aš asmeniškai esu prieš asmens steb�jim�, ta�iau jei darbdavys tai daro, b�t� s��ininga apie tai pranešti stebimajam. Gamybines patalpas sekti b�tina. Juk net prekybos centruose esame nuolat stebimi."

Sekamasis turi teis� �inoti

�mogaus teisi� steb�jimo instituto direktorius Henrikas Mickevi�ius primena, kad ES duomen� apsaugos institucijose išreikšta bendra nuomon� - �mogus net ir darbo vietoje netur�t� b�ti stebimas. �mogaus privatumas tur�t� b�ti svarbiau u� darbdavio galimyb� kontroliuoti darbuotoj� d�l veiklos efektyvumo.

Direktorius �ino, kad �vairi� elektronini� sekimo aparat� pardavim� mastas - mil�iniškas, ta�iau duomen� apie tai n�ra. Vienas kit� seka ne tik verslininkai, bet ir sutuoktiniai, draugai, kolegos.

Darbdaviai da�nai imasi ne tik slapta filmuoti ar klausytis, bet ir stebi asmeninius susirašin�jimus socialiniuose tinkluose, elektronin� pašt�. Tai, anot �mogaus teisi� sargo, per�engia visas ribas.

Tiesa, darbdavys, anot H. Mickevi�iaus, taip pat turi teis� �inoti, kaip naudojamas �mon�s turtas, ar nevagiama, ar neplatinama konfidenciali informacija. Jei situacija priver�ia darbdav� imtis sekimo, privaloma apie tai informuoti darbuotoj� ir gauti jo raštišk� sutikim�. Darbdaviui der�t� suprasti, kad �mogus nori jaustis laisvai. Kam patikt� b�ti stebimam, jei kabinete nuspr�st� persirengti?!

Pasirodo, šalyje asmens sekimo nereglamentuoja jokie teis�s aktai. Remiamasi kit� šali� patirtimi arba ES direktyvomis. Konstitucijos 22 straipsnyje u�simenama, kad �mogaus privatus gyvenimas yra nelie�iamas. Asmens susirašin�jimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susi�inojimas irgi nelie�iami. Informacija apie privat� asmens gyvenim� gali b�ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal �statym�. Ta�iau tai vien skamb�s �od�iai, kol n�ra priimti konkret�s teis�s aktai.

Auka ir grobuonis

Psichologas Ar�nas Norkus si�lo išskirti du aspektus – kai �mogus �ino es�s sekamas ir kai �taria. Pirmasis gana da�nai pasitaiko aptarnavimo sferoje. Darbdaviai tokiu b�du siekia daryti socialin� �tak� savo darbuotojams, vedami pagrindinio, j� manymu, tikslo – didinti klient� aptarnavimo kult�r�.

Situacijose, kai �mogaus darbas yra stebimas, pasireiškia socialin�s fasilitacijos efektas. Kit� asmen� buvimas šalia, nepriklausomai nuo to, ar jie stebi atliekam� veikl� realiai, ar - per kamer�, su�adina �mog�. Kei�iasi jo darbingumas, atsiranda siekis u�duot� atlikti geriau. Jei u�duotis lengva, pasireiškia veiklos pager�jimas. Ta�iau tais atvejais, kai u�duotis sud�tinga, b�na veiklos pablog�jimas. Stebint kitiems asmenims, yra ribojamas k�rybiškumas, nes d�mesys nukreipiamas ne tik � u�duot�, bet ir � suvokim�, kad esi stebimas, vertinamas.

Jausmas, kad esi sekamas, visada sukelia emocin� �tamp� ir gynyb�, padid�ja sekamojo budrumas. Taip atsitinka tod�l, kad �mogui b�dinga tam tikra viešumo baim�. �tarimas, kad esi sekamas darbe, t� baim� dar padidina. Bet kuriuo atveju tokie neigiami jausmai trukdo dirbti: blaško d�mes�, sunkiau susikaupti, ma��ja darbin� motyvacija.

Psichologas tvirtina, kad tapti sekliu skatina ir didelis, da�niausiai ne�sis�monintas nepasitik�jimas savimi. Paslap�ia gaunama informacija tarsi padidina seklio gali�, u�pildo j� tariama stiprybe, leid�ia pajusti, kad seklys gali valdyti situacij�.

Kaip vertinti visuomen�, kurioje kone kiekvienas gali vienas kit� sekti? "Kaip nesaugi� ir kompleksuot�. Siekis sekti kitus kyla iš nepasitik�jimo savimi ir kitais. Tokia situacija b�dinga ne tik mums, bet ir visoms posovietin�ms valstyb�ms. Gyvenant totalitarinio re�imo s�lygomis, kolektyviniame m�styme atsirado nesaugios ir nepatikimos aplinkos suvokimas. Padid�jo ne�sis�monintas agresyvumas, pasireiškiantis siekiu kontroliuoti pad�t�: sekti, klausytis, steb�ti, reguliuoti. Tokie dalykai sudaro tariamo saugumo poj�t�", - aiškina psichologas A. Norkus.

�vairi� elektronini� sekimo aparat� pardavim� mastas - mil�iniškas, ta�iau duomen� apie tai n�ra. Vienas kit� seka ne tik verslininkai, bet ir sutuoktiniai, draugai, kolegos. Darbdaviai da�nai ne tik slapta filmuoti ar klausytis, bet ir stebi asmeninius susirašin�jimus socialiniuose tinkluose, elektronin� pašt�.

Ba�ny�ia pajuto �emi�k� sunkmet�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Vyskupai garsiai prabilo apie tai, kad sovietme�iu nacionalizuota j� �em� buvo sugr��inta �mon�ms, o ne tikrajam savininkui - Ba�ny�iai. Šventajam sostui nereikia �em�s, ta�iau jis nor�t� finansin�s kompensacijos u� prarast� turt� – apie ketvirt� milijardo lit�. �em�s kompensavimo klausim� Vyskup� konferencijoje išk�l�s Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis tikina, kad dabar jo vadovaujama vyskupija skursta ir vos paj�gia išlaikyti samdomus darbuotojus.

Šiauli� katedra iki šiol priklauso dar sovietme�iu veikusiai darbo �moni� deputat� tarybai.

Autoriaus nuotr.

Vyskupas ver�iasi dir��

Šiauli� vyskupija gegu��s pabaigoje min�jo 14 met� �kurtuvi� metines. Ši� švent� vyskupas Eugenijus Bartulis sutiko su finansin�mis b�domis. Jis tikina, kad vos suduria gal� su galu. Vyskup� konferencijoje dvasininkas išk�l� sovietme�iu nacionalizuotos ir negr��intos Ba�ny�ios �em�s klausim�. Savo poelg� vyskupas motyvavo tuo, kad ieško išeities iš finansin�s duob�s, nes vadovauja pa�iai skurd�iausiai ir jauniausiai šalyje vyskupijai. "Esame jauna vyskupija, neturinti savo nekilnojamojo turto. Juokinga, kad iki šiol Katedra priklauso sovietinei darbo �moni� deputat� tarybai. Ba�ny�ios tarsi kabo ore, nes po jomis esanti �em� joms nepriklauso", - sako jis.

Valstyb� kasmet padalija apie tris milijonus lit� vyskupijoms. "Tokie pinigai - lašas j�roje. Tai ne taip svarbu Vilniaus ar Kauno vyskupijoms, kurios gauna l�š� iš nuomojamo turto, ta�iau Šiauliai tokio pajam� šaltinio neturi. Mes patys nuomojam�s patalpas krikš�ioniškiems centrams", - teig� E. Bartulis. Vyskupija samdo kelet� �k� pri�i�rin�i� �moni�, šeimos, jaunimo, katechetikos centr� vadovus ir j� pad�j�jus.

Vyskupas svarsto, kad valstybei sudarius kok� nors fond� ir kasmet gr��inant bent po dal� skolos Ba�ny�ia atsigaut�. Ta�iau ka�kod�l neakcentuojama, kad valstyb� kasmet finansiškai remia Ba�ny�i� u� tai, kad n�ra sugr��intas visas jos turtas, skiria l�š� jos valdomiems paveldo objektams pri�i�r�ti, konservuoti ar restauruoti. Kyla klausimas, ar tai bus išskai�iuota iš Ba�ny�ios prašomos kompensacijos sumos.

Ba�ny�ios turtas – valstyb�s pasidid�iavimas

Vyskupo pasi�lymas d�l �em�s kompensavimo pakurst� kalbas apie dešini�j� vald�ios atstov� (TS-LKD) palankum� Ba�ny�iai. Kiti sujudo kalb�ti apie valstyb�s ir Ba�ny�ios suokalbio teorijas. Gin�ytis sunku, ta�iau E. Bartulis neabejoja, kad socdemai Šventajam Sostui pasitarnavo daug daugiau nei krikdemai.

Iki šiol socialdemokratai apie Ba�ny�i� n�ra pasak� blogo �od�io. Meras Justinas Sartauskas savo kadencijos prad�ioje pareišk�, kad pietiniame miesto rajone numatoma statyti dar vien� ba�ny�i�. Detaliajame plane šventovei jau numatyta vieta Lieporiuose. Tai išgird� kai kurie šiaulie�iai v�l prisimin� keleri� met� istorij� apie vyskupo verslo geb�jimus, kai Šiauli� vyskupija pardav� tur�t� �em�s sklyp� prekybos centrui, ta�iau viet� naujajai ba�ny�iai gavo iš valstyb�s.

Vyskupas sako, jog nesvarbu, kuri partija labiau "tiki". Ba�ny�ioms pri�i�r�ti, remontuoti ar restauruoti prašoma pinig� iš bet kurios vald�ios. E. Bartulis akcentavo, kad kalbant apie Ba�ny�ios turt� reik�t� neu�miršti, jog visa tai yra ir valstyb�s bei tautos pasidid�iavimas, dvasin� vertyb�.

Ba�ny�ia - valstyb�s ar Vatikano?

Daugeliui kyla klausimas – jei Ba�ny�ia yra atskirta nuo Valstyb�s, kod�l pastaroji tur�t� duoti bent lit� Vatikano nuosavybei išlaikyti? Vyskupas ramina, kad Vatikanas n� vienos ba�ny�ios iš šalies neišsiveš, neparduos ar kitaip nesunaikins. Ba�ny�ios kaip turtas priklauso vyskupijoms, ir ne tik kardinolas, bet ir popie�ius nenurodin�ja, kaip su tuo turtu elgtis.

Tiesa, vyskupai, neatsiklaus� Vatikano, gali disponuoti ribotos vert�s turtu. Jei norima pirkti ar parduoti objekt�, brangesn� nei milijonas lit�, tenka atsiklausti Popie�iaus institucijos. Vyskupijos taip pat turi mok�ti Vatikanui tam tikrus mokes�ius, Šiauli� vyskupija yra atleista nuo šios naštos.

Nors ir skund�iasi, kad sunkiai išgyvenanti, pastaraisiais metais Šiauli� vyskupija prad�jo �sigyti tikro savo turto. Nauja ba�ny�ia pietiniame miesto rajone jau veikia pusantr� met�. Pastoraciniam centrui dar tik ruošiami pamatai. Am�iaus verslininku ir did�iausiu Šiauli� statybininku pravard�iuojamas vyskupas prisipa��sta, kad naujajam Šeimos centrui prie Katedros statyti iš vyskupijos nepa�m� n� lito. Darbai atliekami u� �vairi� krikš�ionišk� fond� l�šas, aukoja turtingos kit� šali� vyskupijos.

Tai kur iš statyb� u�dirbti vyskupo milijonai? E. Bartulis prisipa�ino, kad vyskupija neseniai �sigijusi automobil� "Škoda", ta�iau tikslios mark�s neatsimenantis. Anks�iau vairavo kariški� skolint� automobil�, nes buvo Lietuvos kariuomen�s kapelionas. Ta�iau gara�� "Škodai" tur�s tik tuomet, kai bus pastatytas Pastoracinis centras. "Kiekviena vyskupija savaip tvarkosi. Kauno vyskupija viešai teikia ataskait� apie savo finansinius reikalus, o aš neturiu k� pateikti", - sako E. Bartulis.

Kieno vald�ia tikresn� - Dievo ar valstyb�s?

Reik�t� pabr��ti, kad Ba�ny�ios turtas yra sunkiai pamatuojamas ir �vertinamas. Pavyzd�iui, Prezident�ros pastatas kadaise priklaus� Vilniaus vyskupui. Pri�mus krikšt�, Jogaila �steig� Vilniaus vyskupij� ir jai padovanojo sklyp�. Vyskupo �em� tur�jo b�ti dabartini� r�m� ansamblio teritorijoje. Pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius Vasila (1388-1398) �ia pastat� r�mus. Paskutinis r�muose gyven�s vyskupas buvo I. Masalskis (1730-1762). Mums, galima sakyti, pasisek�, kad šie r�mai "valstyb�s" �inion perimti dar Rusijos imperatoriaus laikais. Kitaip prezidentei tekt� ieškotis naujos rezidencijos.

Kult�ros paveldo departamentas (KPD) konstatuoja, kad Ba�ny�ios turtas valstybei ir priklauso, ir nepriklauso. Akivaizdu, kad nuosavyb�s dokumentai dar tikrai nesutvarkyti. Yra ba�ny�i�, kurios priklauso sovietiniams vykdomiesiems komitetams. Kai kurios iš j� ne�trauktos � kult�ros paveldo registr�.

Jei ba�ny�ia yra kult�ros paveldo registre, u� jos neprie�i�r� iš Ba�ny�ios galima reikalauti atsakomyb�s. Tiesa, toki� atvej� praktiškai nepasitaiko, nes šeiminink� turin�ios šventov�s b�na pri�i�rimos. Didesn� pavoj� kelia neregistruot� ba�nytini� vertybi� grobstymas.

Istorikai tvirtina, kad Ba�ny�ia turi teis� atgauti savo turt�, kuris kadaise buvo sekuliarizuotas - suvalstybintas, o v�liau restitucijos b�du sugr��intas. �em�, kaip ir ba�ny�i� pastatai, tur�t� b�ti gr��inta arba kompensuota.

Belieka priminti, kad min�ti pasaulietin�s ir dangiškosios vald�ios ryšiai yra aptarti konkordate tarp Vatikano valstyb�s ir Lietuvos Respublikos. Ba�ny�iai yra sudarytos išskirtin�s s�lygos, ji atleista nuo daugyb�s mokes�i�, kartu ir nuo �em�s mokes�io. Kunigus valstyb� draud�ia privalomuoju socialiniu draudimu.

Pa�alp� gav�j� burbulas pu�iamas vaik� s�skaita

Oksana LAURUTYT�

"Jei vaiko gimimo liudijime ne�rašytas t�vas, esi bedarb� ir socialiai remtina, valstyb� tavimi pasir�pins. Jei turi normali� šeim� ir nori dirbti - vaik� dar�elio durys tau bus u�trenktos prieš nos�", - sako šiauliet� Inga, su siaubu suvokusi, kokiu keliu suka m�s� valstyb�. Gimus dukrai, moteris iškart j� u�raš� � lopšel�-dar�el�. Buvo garantuota vieta, ta�iau paskutin� akimirk� šiauliet� su�inojo, kad vietos dar�elyje negaus, nes pirmenyb� - pašalp� gav�jams.

Daniel NOWACK nuotr.

Prabanga - tik socialiai remtinoms šeimoms?

Šiauliet� Inga prieš savait� pasigail�jo, kad turi šeim�, du aukštojo mokslo baigimo diplomus ir dar nepasibaigus motinyst�s atostogoms ketina eiti dirbti, s��iningai mok�ti mokes�ius valstybei. Nes ji nebe�ino, kur reik�s palikti dvej� met� neturin�i� dukr� - dar�elio "Rugiag�l�" durys jai buvo u�trenktos. Jaunai mamai paaiškinta, kad � dar�el� be eil�s priimami socialiai remtin� šeim� vaikai. Tvarkingai gyvenantys ir norintys dirbti �mon�s tokia "prabanga", kurios vardas "dar�elis", nebegali m�gautis.

Inga pasakoja, kad prieš por� met� gimus dukrai jau po trij� savai�i� ji kreip�si � dar�el� "Rugiag�l�" - paraš� prašym�, kad šiemet rugs�jo 1-�j� jos dukr� priimt� � grup�. Visi t�vai �ino, kad vos gimusius vaikus reikia u�rašyti � dar�el�, antraip v�liau bus problem�.

Po met� mama paskambino � dar�el�, su�inojo, kad jos vaikas yra 22-as eil�je, ir sulauk� garantij�, kad kai dukrai bus dveji, ji bus priimta � grup�. Netik�tumai prasid�jo visai neseniai, kai moteris, atnešusi, kaip ir buvo liepta, visas pa�ymas sekretorei, išgirdo: "Nepatenkate, nes nesate socialiai remtina."

"Argi dabar reikia pasakyti? Aš nuo bir�elio 1-osios einu dirbti. Dukra jau nuo rugs�jo 1-osios tur�jo b�ti grup�je", - pasipiktino mama ir papraš� pakviesti dar�elio vadov�.

Inga su�inojo, kad socialiai remtin� šeim�, vieniš� mam� vaikai Šiauli� miesto tarybos sprendimu � dar�el� priimami be eil�s. D�l šios prie�asties eil� pasislenka, tod�l dirbantys t�vai, � dar�el� u�raš� vos gimusius savo vaikus, lieka it mus� kand�.

Inga sako, kad su problema, kai vos gim� � dar�el� u�rašyti vaikai at�jus laikui � j� nebepatenka, kilo ne jai vienai. "Bendraujame aštuonios šeimos, auginan�ios panašaus am�iaus vaikus. Visos susid�r�me su šia problema. Turime pa�in�i�, jomis pasinaudosime. Juk ne paslaptis, kaip šiais laikais �mon�s patenka ir � dar�elius, ir pas gydytojus", - sak� Inga.

Moteris teig�, jog gr��usi � darb� gausianti 1,5 t�kstan�io lit� alg�, bet kone pus� algos tur�s atiduoti auklei. Tokiu atveju jos pa�ios pajamos liks lyg socialiai remtinos, bet to �rodyti mama negal�s. Juk aukl�, �inoma, jos namuose dirbs nelegaliai, nemok�s mokes�i� valstybei.

Tad kyla klausimas - ar b�tent toki� veikl� skatina m�s� valstyb�? Deklaruodama, kad kovoja su nelegaliu darbu, realiai nedaro nieko, kad nelegaliai dirban�i� �moni� neb�t�.

U�sirašyti eil�je - dar ne garantija

Šiauli� taryba tvark�, pagal kuri� priimant � dar�elius pirmenyb� teikiama socialiai remtin� šeim� ir vieniš� mam� vaikams, pri�m� dar 2008-�j� lapkrit�. Lopšelio-dar�elio "Rugiag�l�" vadov� Galina Stepanovien� sako, kad t�vai �ino ši� tvark�, tod�l at�j� � dar�el� išsyk pasako, kad yra socialiai remtini ir reikalauja priimti vaik�. Nepriimti vaik� iš socialiai remtin� šeim� dar�elis negali, tod�l t�vai, vaik� u�raš� � dar�el� vos gimus�, turi vis laukti eil�je.

Šiuo metu iš 30-ies vaik�, dar�el� prad�sian�i� lankyti nuo rugs�jo 1-osios, vos 11 priimta pagal eil�, o 19 - iš socialiai remtin� šeim�. Dabar dar�el� lanko 219 vaik�. Daugiau nei tre�dalis j� - iš socialiai remtin� šeim�.

G. Stepanovien� sako suvokianti, kaip skriaud�iamos dirban�ios šeimos, ta�iau suprantanti, kad b�tina pad�ti socialiai remtin� šeim� vaikams. Ji prisimin� atvej�, kai � dar�el� at�jo dvi mamos - nevieniša ir vieniša. Pastaroji praš� priimti � lopšel� broliukus - 11 m�nesi� ir 2 met�.

"Nu�jome aplankyti tos vienišos mamos. Duris atidar� buto šeiminink�, kuri parod� du berniukus, �aid�ian�ius ant grind� tarp aplink išd�liot� pagalvi�. Buto šeiminink� paaiškino, kad mama dirba, o ji prie vaik� prieinanti, kai jie verkia. Išsyk pri�m�me tuos vaikus. Be prie�i�ros nuolat buv�s 11 m�nesi� k�dikis greitai atsigavo, jo raida tapo normali, o dvej� met� vaikui ir mokykloje sunkiai sek�si", - sako dar�elio vadov�.

Sud�tinga situacija d�l dar�eli� susiklost� tod�l, kad valstyb� buvo �musi skatinti gimstamum�, mok�dama dideles motinyst�s pašalpas. Dabar gimstamumas ma��ja, ta�iau apie tai, kur t�vams d�ti gimusius vaikus, nepagalvota. "Penkiame�i� vaik� eil�s dar�elyje n�ra. Buvo laikas, kai eidavome � poliklinikas vaik� ieškoti, kad grup�s susidaryt�. Po keleri� met� v�l tiek norin�i�j� patekti � dar�elius nebebus", - sak� G. Stepanovien�.

Valstyb� neskatina dirbti

Susiklosto paradoksali situacija - u� vaiko ugdym� dar�elyje socialiai remtinos šeimos nemoka arba moka pus� nurodytos sumos. Šiuo metu viena vaiko buvimo dar�elyje diena t�vams kainuoja 6 litus 61 cent�.

Šeimos, kuriose abu t�vai dirba, sumok�t� vis� sum�, ta�iau j� vaikai � dar�el� nepatenka. Vadinasi, ir � biud�et� nepatenka pinigai. Jei b�t� suformuota daugiau grupi�, � darb� b�t� priimta daugiau �moni� - aukl�toj�, vir�j�, šeiminink�li� ir kit�.

Dar�elis "Rugiag�l�" yra pateik�s Savivaldybei dokumentus d�l papildomos grup�s dar�elyje atidarymo. Joje papildomai gal�t� b�ti ugdoma 15 vaik�. Grupei �rengti reikia ma�iausiai 25 t�kstan�i� lit�, o darbuotoj� algoms - 50 t�kstan�i� lit�. Kol kas aiškaus atsakymo d�l grup�s dar�elio vadovai iš valdinink� nesulauk�.

Šiauliuose yra 29 lopšeliai-dar�eliai, kuriuose šiuo metu yra 124 laisvos vietos dar�elinukams. Daugiausia laisv� viet� yra lopšelyje dar�elyje "Salduv�" ir "Varpelis". N� viename miesto lopšelyje-dar�elyje šiuo metu n�ra laisv� viet� lopšelinukams.

Šiauli� savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus vyresnioji specialist� Violeta Damskien� �ada, kad nuo ši� met� rudens bus atidarytos dvi lopšelinuk� grup�s dar�elyje "Rugiag�l�" ir "�irniukas". "Kas savait� renkame informacij� apie poreik�. Jei tr�ks viet�, �i�r�sime, k� daryti", - teig� ji.

V. Damskien� sako, kad šiuo metu stebima nauja tendencija - iš dar�eli� t�vai visam laikui atsiima vaikus teigdami, kad emigruoja. Seniau toks reiškinys buvo stebimas tik mokyklose.

"�inoma, šeim� finansin� pad�tis prast�ja. Daug�ja šeim�, gaunan�i� socialines pašalpas. Tokios šeimos atleid�iamos nuo mokes�i� u� dar�el�. Ne naujiena, kad m�s� valstyb� neskatina �moni� dirbti, o gyventi iš pašalp�. Matyt, labai ma�as skirtumas yra tarp algos ir pašalp�", - teig� Švietimo skyriaus ved�ja.

� dar�el� be eil�s priimami socialiai remtin� šeim� vaikai. Tvarkingai gyvenantys ir norintys dirbti �mon�s tokios "prabangos", kurios vardas "dar�elis", s��iningai sau leisti nebegali.

Kaip krep�ininkai ir kari�kiai dalinsis lova?

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Merui Justinui Sartauskui ramyb�s neduoda Europos krepšinio �empionatas, kuris sutampa su NATO misijos pasikeitimu Karin�je oro baz�je. Meras tikisi, kad viešbu�i� savininkai skirs deram� d�mes� krepšinio šventei, o ne didesn� peln� duodantis kariškiams. Krepšinio federacij� atstovai d�iaugiasi viešbu�iais ir arena, ta�iau ne�ino, kad sportininko, gr��usio vakare po var�yb� � kambar�, lovoje jo jau gali laukti kariškis.

Tr�kum� nerasta

Šiauliuose lank�si Italijos, Pranc�zijos, Vokietijos, Serbijos ir Izraelio krepšinio federacij� atstovai. Latvijos atstovai Šiaulius ap�i�r�jo jau anks�iau.

Sve�iai netur�jo priekaišt� nei Šiauli� arenai, nei viešbu�iams, kuriuose, tikimasi, apsistos sportininkai. Pranc�zijos atstovui Patrick Beasley pasirod�, kad kambariai gal�t� b�ti erdvesni, ta�iau visi supranta, kad sien� neperstumsi.

Vis� šali� atstovus tenkino "Šiauli�" ir "Šaulio" viešbu�i� bei "Med�iotoj� u�eigos" teikiamos gyvenimo s�lygos. Dar n�ra aišku, ar sportininkai atvyks � Šiaulius iš kit� Lietuvos ir Latvijos oro uost�, ar skryd�iai bus tiesioginiai. Šiauli� oro uostas gali priimti tik u�sakomuosius reisus.

�urnalistams primygtinai prašant atskleisti pasteb�tus tr�kumus ir priminus nesusipratimus Lenkijoje prieš por� met�, Izraelio krepšinio federacijos atstovas Shlomo Lutsky nuramino: "Esame viskuo labai patenkinti. D�iaugiam�s, kad �empionatas vyks Lietuvoje, nes lietuviai – krepšinio dievai. Šiauli� arena - viena geriausi� mano matyt�."

Serbijos atstovas Goran Vojkic tvirtino, kad Lietuvoje viskas bus gerai, nes visi sirgaliai �inos, ko susirinko. Nakvyn� ir kitos pramogos - ne patys svarbiausi dalykai.

Krepšiniui - �ali� švies�!

Ar tikrai viskas vyksta skland�iai? Šiauli� miesto meras J. Sartauskas šiuo metu paskend�s r�pes�iuose d�l kariški� ir sportinink� apgyvendinimo miesto viešbu�iuose. Krepšininkai �sitikin�, kad gyvens "Med�iotoj� u�eigoje", "Šaulio" bei "Šiauli�" viešbu�iuose.

Kariškiai apie tai, kad savo lovas teks u�leisti krepšininkams, atrodo, n� nenutuokia. Patys viešbu�iai irgi nelabai �ino, kaip jiems elgtis. Kariškiai viešbu�iams garantuoja keturis m�nesius stabili� pajam�. Krepšininkai bei sirgaliai, nors ir mok�s daugiau, mieste lankysis vos savait�.

Nors viešbu�i� atstovai sako, kad apie sportinink� duodam� peln� jiems neleid�ia kalb�ti pasirašyta sutartis, pavyko su�inoti, kad atvykusiam sportininkui naktis viename Šiauli� viešbu�i� kainuos apie 100 eur�. � ši� sum� �skai�iuotas ir maitinimas keturiskart per dien�. NATO kariškiai u� nakt� moka apie 80 lit�, ta�iau maitinimo da�niausiai atsisako.

Miesto meras �sitikin�s, kad net ir "Med�iotoj� u�eiga", kuri jau baigia specialiai krepšinio �empionatui skirt� priestat�, paskutin� minut� gali persigalvoti - vietoj krepšinink� pri�musi kareivius ji finansiškai išloš. Nerealu, kad kurie nors viešbu�iai pasiaukos d�l krepšinink�, atsisakydami priimti keturis m�nesius solid�ias pajamas garantuojan�ius kariškius. Kas bus, jei kariškiai kategoriškai u�simanys "Šaulio" viešbu�io arba naujojo "Med�iotoj� u�eigos" korpuso? "Verslininkus �manoma suprasti, ta�iau tokios minties aš net neprisileid�iu", - sako J. Sartauskas primindamas, kad d�l viešbu�i� pelno siekimo ne jie, o miestas ir valstyb� patirt� g�d� tarptautiniu mastu.

Tai k� rinksis viešbu�iai?

"Med�iotoj� u�eiga" toliau dirba ta pa�ia linkme ir nesiblaško - baigia �rengti priestat�, kuriame priims gyventi keturias komandas. Latvijos ir Italijos komandos apsigyvens "Šiauli�" viešbutyje.

"Šaulio" viešbutis � š� klausim� atsak� paprastai: "N�ra k� komentuoti." Verslininkus galima suprasti, nes j� tikslas - pelnas, o ne auka miestui.

Viešbu�i� savininkai grei�iausiai yra suinteresuoti vilkinti laik�, kad miesto vald�ia, nebetur�dama kur d�tis, papildomai sumok�t� u� krepšinio treneri� ir federacij� atstov� apgyvendinim�.

Ta�iau net ir viešbu�iams laikantis savo �od�io, merui teks išspr�sti dar vien� galvos�k� - kur gyvens vis� komand� federacij� atstovai bei krepšinio komisarai?

J. Sartauskas teigia, kad bus bandoma tartis su Pranc�zijos kariškiais, aš šie nesutikt� kelias dienas pagyventi kitame viešbutyje ir atlaisvinti patalpas "Šaulio" viešbutyje. Kadangi �empionato metu keisis NATO misij� vykdan�ios šalys, Danijos kariški� taip pat bus prašoma, kol baigsis krepšinio �empionatas, laikinai apsigyventi kituose viešbu�iuose.

Svarstomas ir kitas variantas - paankstinti arba pav�linti NATO misijos rotacij�. Šis procesas, anot mero, n�ra paprastas - teks valstybiniu lygiu der�tis su Pranc�zijos ir Danijos ambasadomis, kad b�tent krepšininkams, o ne kariškiams b�t� u�degta �alia šviesa.

"Mes norime u�b�gti �vykiams u� aki�. Tikim�s, kad savait� kariškiai supras miesto reikmes. Gal jie sutiks kur� laik� pagyventi "Šiauli�" viešbutyje?" - sako meras J. Sartauskas. Jis primin�, kad ne tik Šiauliai, bet ir visa Lietuva turi tarptautini� �sipareigojim� krepšininkams.

Kariškiai ir viešbu�iai nekelia panikos

Karini� oro paj�g� Aviacijos baz�s vado pad�j�ja Ieva Gulbinien� tikina, kad baz�je niekas nekelia diskusij� apie kariški� apgyvendinim�. Akivaizdu, kad kariškiai tur�s ka�kur gyventi. Tikima, kad bus surastas teisingas sprendimas.

"Šiauli�" viešbu�io direktor� Diana Paulauskas mano, kad problema keliama be prie�asties: "Jei mes nepriimsime n� vieno sirgalio, tai laisvai apgyvendintume dvi komandas ir visus NATO kariškius."

Pasak direktor�s, NATO kariškiai n�ra jau toks vertingas k�snis. "Jie labai derasi d�l kainos. NATO - gerokai nupliuškusi piniginiu at�vilgiu. Nori komforto, pramog�, poilsio kambari�, ta�iau mok�ti teikiasi gana nedaug", sako ji. Viešbutis grei�iausiai mielai priimt� daugiau mokan�ius sirgalius, bet pagal reikalavimus tame pa�iame pastate negali gyventi sportininkai ir �i�rovai.

Viešbutis jau suplanavo tre�i� ir ketvirt� aukštus skirti sportininkams, o visus likusius - kariškiams. Saugumo sumetimais ��jimas per r�s� bus atrakinamas tik tuomet, kai reik�s �leisti sportininkus ar kariškius. Jau gauta ir dalis apmok�jimo u� krepšinink� apgyvendinim�. Šiuos pinigus viešbutis investavo � gerov�.

Sirgaliams lovos dar nepaklotos

Meras J. Sartauskas teigia, kad sirgaliai taip pat laukiami Šiauliuose. Jei jie netur�s kur gyventi, miestas gaus ma�iau pelno. Tai dar viena prie�as�i�, d�l kurios NATO kariški� Šiauliuose geriau neb�t�.

Krepšinio �empionato metu visi viešbu�iai jau rezervuoti. Norintiems rasti viet� apsistoti belieka atid�iai sekti pakel�s moteli�, sve�i� nam� ar priva�i� nuomotoj� teikiam� informacij�. Jau prieš por� m�nesi� tinklalapiuose buvo nema�ai skelbim�, si�lan�i� apgyvendinim� �empionato dienomis.

Šiauli� turizmo informacijos centras (TIC) irgi nusprend� savo interneto svetain�je talpinti skelbimus, skirtus b�tent �empionato sirgaliams apgyvendinti.

Šiuo metu TIC tinklalapyje galima rasti nakvyn�s pasi�lym� nuo 35 lit� iki 100 eur� u� nakt� vienam asmeniui. Skelbime informuojama, kiek minu�i� tekt� sugaišti, norint pasiekti Šiauli� aren� automobiliu. Beveik visos nakvyn�s vietos u� t� pa�i� kain� si�lo pusry�ius.

TIC informacijos specialist� Asta �emrietait� primin�, kad kambari� reikia ieškoti angliškoje tinklalapio versijoje. Skelbimo kaina - 35 litai.

A. �emrietait� teigia, kad prieš �empionat� bus skambinama visiems b�st� nuomotojams ir tikrinama, kiek iš ties� laisv� viet� yra. Nema�ai nuomotoj� ši� paslaug� teiks pagal verslo liudijim�.

"Kemperiams" dar nepasiruošta

Kol kas sunkiai juda "kemperi�" ir palapini� miesteli� steigimas. B�tent tokios nakvyn�s vietos išgelb�t� Šiaulius per �empionat�, ta�iau poreikis joms kol kas nejau�iamas. Tikimasi, kad stovyklavie�i� m�g�jai prad�s teirautis nakvyn�s paskutin�mis savait�mis prieš �empionat�.

A. �emrietait� tikina, kad opesn� problema yra transportas, o ne nakvyn�. Ve��jai tur�s labai pasistengti, kad paj�gt� nuve�ti ir parve�ti sirgalius � j� nakvyn�s viet�.

Beje, visiems vert�t� nepamiršti visk� stebin�ios Valstybin�s mokes�i� inspekcijos(VMI). Šiauli� apskrities valstybin�s mokes�i� inspekcijos viršininko pavaduotoja Zofija Brazaitien� sako, kad inpekcija pad�s s��iningam verslui bei gyventojams, norintiems legaliai vykdyti veikl�, teikdama konsultacijas, praktin� informacij�, kaip teisingai deklaruoti ir sumok�ti mokes�ius, kada b�tina registruoti veikl�, informuos, k� tur�t� �inoti skirtingas paslaugas �empionato metu norin�ios teikti bendrov�s ir gyventojai. Nors joki� speciali� akcij�, kurios gal�t� trukdyti verslui, VMI neplanuoja, bet �ada operatyviai reaguoti � pranešimus apie daromus mokestinius pa�eidimus, steb�ti ir analizuos tiek �moni�, tiek ir gyventoj� veikl� prieš �empionat� ir jo metu.

Europos vyr� krepšinio �empionatas vyks rugpj��io 31-rugs�jo 18 dienomis šešiuose Lietuvos miestuose. Dalyvaus 24 komandos. Grupi� var�ybos bus rengiamos Alytuje, Klaip�doje, Panev��yje ir Šiauliuose, antrasis etapas - Vilniuje, o finalinis – Kaune. Prognozuojama, kad Šiauliuose vyks vienos nuo�miausi� kov�.

Autoriaus nuotr.

�eima - jausmas, antspaudas ar susitarimas?

Oksana LAURUTYT�

"Naujas šeimos s�vokos apibr��imas tur�t� didesn� prasm�, nes šiuo metu gyvename per daug liberaliai", – pareišk� Seimo pirminink� Irena Degutien�, komentuodama nauj� Šeimos politikos pagrind� �statymo projekt�, kuriuo si�lom� apibr��ti šeimos s�vok�. Naujausiame projekte, kuris bus teikiamas Vyriausybei, šeima laikomi t�tis, mama ir vaikai arba bevaikiai sutuoktiniai. O kas tuomet yra mama ir vaikas, t�tis ir vaikas, našl�(-ys) ir vaikas, senus t�vus karšinantis vaikas ar an�k� auginantys seneliai? Marginalai? Kas iš tikro yra šeima - spaudas, jausmas, bendras �kis? Ar šalies politik� noras apibr��ti, kas yra šeima, n�ra mil�iniškas �mogaus teises ir laisves gerbian�io liberalaus pasaulio �ingsnis atgal?

"Ar m�s� Seimas apskritai �galus spr�sti tokius klausimus?"

�statymo reng�jai tikina, kad su �statymu siejama daug kilni� nor� – tikimasi, kad jis sustiprins šeimos pozicijas visuomen�je ir suteiks galimyb� šeimoms dalyvauti kuriant šeimos politik�. Pri�mus �statym�, numatoma �kurti Nacionalin� šeimos taryb� ir visuomeniniais pagrindais savivaldyb�se veikian�ias institucijas, kurios u�tikrint�, kad b�t� atsi�velgiama � šeim� nuomon�.

Vadinasi, tie "objektai" - mamos su vaikais, t��iai su vaikais, seneliai su vaikais, našliai, homoseksual�s �mon�s - visi tie, kurie nepatenka � "r�mus" - yra ignoruojami kaip neturintys teis�s pasakyti savo nuomon�s? Ar jie - ne valstyb�s pilie�iai?

Adolfas Juodraitis, Šiauli� universiteto socialini� moksl� (psichologija) daktaras, docentas, katedros ved�jas nukerta: "Ne Seimo kompetencija yra apibr��ti, kas yra šeima, kiek ji yra gerbtina, nes patys mokslininkai iki šiol gin�ijasi, kas yra šeima."

Anot A. Juodrai�io, mokslininkai aptarin�ja šeim� ir jos funkcijas �vairiai, vertina jos form�, aiškinasi, kokios jos funkcijos: ugdomoji, ekonomin�, rekreacin�, seksualin�. Gyvena, pavyzd�iui, penki� asmen� šeima. �statym� ji bus �vertinta kaip šeima, bet ar joje atliekamos visos funkcijos? Gal joje yra ne visai priimtino socialinio elgesio form� apraišk�, gal joje visai nesir�pinama vaikais? O vieniša mama, kuri nutar�, kad vyras jai reikalingas tik kaip reproduktorius, gali išaukl�ti puik� visuomen�s nar�. Tuomet kas yra šeima - ta, kuri atlieka jos funkcijas, ar ta, kuri neatlieka?

"Ar m�s� Seimas apskritai �galus spr�sti tokius klausimus? Ar ten s�di tik dori, atsakingi, garbingi, neišsituok�, nepaleistuvaujantys, nevagiantys, neteisti ir daro visk�, kad valstybei b�t� geriau? Dar nebuvo tokio Seimo, kur� lyd�t� tiek skandal� - vairuoja girti, sukelia avarijas, turi meilu�i�, neaišku kokiais b�dais tampa milijonieriais. Turint omeny visuomen�s pasitik�jim� Seimu... Ir tokie �mon�s nuspr�s, kas yra šeima?" - šypsosi docentas.

Ar valstybei bus geriau, jei Seimas apibr�š, kas yra šeima, ta�iau antikorupciniai �statymai gul�s stal�iuose? "Valstyb� privalo r�pintis savo pilie�iais. Išsituokusiais, ne�galiais, šiukšlyno �mon�mis, protingais ir nelabai, nes b�tent �mon�s - valstyb�s turtas. Nei antspaudas, nei Ba�ny�ia negali garantuoti, kad šeimoje bus meil�, santarv�, r�pestis, pasitik�jimas. Ar tuos, kurie "ne šeima", reikia eliminuoti? Ir tai nuspr�s 141 �mogus? Reikia prisiminti, kad balsuoja tikrai ne 141 seim�nas, nes vienas susitinka su rink�jais, kitas remontuoja mašin�, tre�ias komandiruot�je gvildena "itin svarbius" m�s� valstybei kosmoso klausimus", - kalba pašnekovas.

�statymas sukurs s�lygas bylin�tis su Lietuva

A. Juodrai�io nuomone, reikia pasiklausti pa�i� �moni�, kas yra šeima. Kitose valstyb�se b�t� rengiamas referendumas. Juk svarbiausia �mon�ms �inoti, kad jie - reikalingi valstybei. Štai bus priimtas �statymas ir tie, kurie eliminuoti, susikraus lagaminus. Iškeliaus, kur niekam ner�pi, ar jie susituok�, ar - ne. Jie dirbs, augins vaikus ir gaus visas socialines garantijas. "Marijono daina apie tris milijonus taps istoriniu priekaištu. Išvyks darbšt�s, protingi, dori, intelektual�s ten, kur juos gerbs kaip asmenybes", - kalba docentas.

Jei Seimas priims �statym�, kad privalu myl�ti t�vyn�, ar išsyk visi j� myl�s? Anot A. Juodrai�io, šis jausmas turi kilti viduje. Valstyb� turi sudaryti prielaidas šiam jausmui kilti. �mogaus filosofija nuo �statymo nepasikeis.

"Seim�nai pamiršo, kad mes esame Europos S�jungoje. Joje galioja �statymai, kad �mogus negali b�ti diskriminuojamas d�l seksualin�s orientacijos. Juk gali b�ti ir homoseksual� šeimos. Kaip tur�s elgtis tokie �mon�s? Kreiptis � Strasb�r�? �sivaizduojate, kiek pinig� Lietuva jiems sumok�s d�l pa�eist� �mogaus teisi�?" - klausia A. Juodraitis.

O gal kaip tik homoseksualai inicijuoja tokio �statymo pri�mim�? Juk tokiu atveju jie gal�s bylin�tis ir gauti daugiat�kstantines išmokas.

"Visai galimas variantas. Kiekvienoje populiacijoje yra tam tikras procentas homoseksual�. J� yra Europos Parlamente, Seime - nuo gyvenimo nepab�gsi", - sako pašnekovas.

Kyla klausimas, k�, pri�musi �statym�, darys Lietuva, kai �ia prad�s masiškai va�iuoti emigrantai. Atva�iuos gyventi šeichas su keturiomis �monomis. Ar tai - ne šeima? "�statymai, kurie tiko aštuonioliktame am�iuje, netiks dvidešimt pirmajame. Visko � priek� numatyti ne�manoma", - sako pašnekovas.

O kaip turi jaustis vaikai, kurie, anot seim�n�, augs ne šeimoje? "Vaikai bus pa�eminti, j� orumas - sutryptas. Ir tok� dalyk� m�s� vald�ia nori �teisinti �statymu", - stebisi docentas.

Valstyb� šeimos nesukuria

"�ia viskas aišku, �ia dešini�j� pinkl�s. Pirmiausia jie apibr�š šeim�, nustatys jos ribas ir normas, paskui prastums kokius nors "gra�uliškus" �statymus, "saugan�ius" tas šeimos ribas, normas ir teises, kad atitraukt� d�mes� nuo ekonomini� šalies problem�. Konservatoriai greitai imasi moral�s ir dorov�s problem�, kai reikia atsakyti � kokius nors aktualius ir reikšmingus ekonominius klausimus. Tai - sena taktika", - sako buv�s šiaulietis filosofas Geraldas Jankauskas.

Jis klausia - o kas buvo tas darinys pirmykšt�se bendruomen�se, kai nebuvo "zaks�", nebuvo ba�ny�i�? Tada nebuvo šeim�?

Anot pašnekovo, santuoka reikalinga valstybei. Tai - valstybin� šeimos registracija. Esm� ta, kad valstyb� šeimos nesukuria. Geriausiu atveju - tik registruoja ir �statymais bei min�i� ir elgesio normatyvais reguliuoja jos saugum�.

"Nustatant �statymais šeim�, galima prastumti daug fašistuojan�i� projekt�. Tauta ir šeima - konservatyv�s dariniai. Tai suteikia pagrind� priimti antiemigracinius, rasistinius, homofobiškus, antig�jiškus �statymus. Tada labai lengva nukreipti inertišk� mas�, kad ji klykaut� ne prie Seimo, o prieš g�j� paradus. Nors šioje situacijoje g�jai - buv� nebuv�", - sako jis.

"Vis d�lto šeima yra vyro ir moters susitarimas. Kai kuriose aukštesn�se kult�rose �manomos g�j� šeimos. Tik ne pas mus", - sako filosofas.

Ba�ny�ia gal�s mokyklose rengti vaikus šeimai?

"�ia tragedija, net ne �ingsnis atgal. Toks �statymas - labai apgalvotas. Kod�l Lietuvoje visi �statymai per�i�rimi šv. Sosto? Daugyb� gerai apgalvot� dalyk� slepiasi po šiuo �statymu", - teigia prisistatyti nenor�jusi ŠU socialini� moksl� daktar�.

Verta pam�styti, gal b�tent Ba�ny�iai naudingas valdan�i�j� konservatori� si�lomas Šeimos politikos pagrind� �statymas?

Ar neatsitiks taip, kad �statymas Ba�ny�iai atvers keli� perimti vaik� rengim� šeimai mokyklose? Juk atsivert� galimyb� �gyvendinti Rengimo šeimai ir lytinio ugdymo program�, kuri� finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Nors mokiniams d�styti gali tik pedagogo kvalifikacij� turintis asmuo, Lietuvoje yra ba�ny�ios tarn�, �gijusi� edukologijos magistro laipsn�.

Šiauli� universiteto kapelionas Rimantas Pranckaitis sako nieko negird�j�s apie naud� Ba�ny�iai, jei b�t� �statymu �tvirtinta šeimos s�voka. "Ba�ny�ia neatstumia n� vieno �mogaus. Vaikas n�ra kaltas, jei t�vai neturi santuokos sakramento, t�v� jis negali pasirinkti. B�t� paradoksalu, jei apie šeim� ir jos vert� vaikams aiškint� išsituok�s �mogus. Net nesusituokusi� t�v� vaik� galima pakrikštyti ir v�liau toks vaikas paragint� t�vus priimti santuokos sakrament�. Vaikui šeima visada bus tie �mon�s, su kuriais jis auga. Nemanau, kad �teisinus s�vok� kilt� rizika nuvertinti tuos, kurie auga su vienu iš t�v� ar su seneliais", - sako kapelionas.

R. Pranckai�io nuomone, n�ra blogai, kad norima apibr��ti, kas yra šeima. "�mogus yra toks, kad nori apibr��ti �vairius dalykus. Gyvename juridin�je visuomen�je, tod�l toks apibr��imas praverst�, jei reik�t� k� nors teisiškai �forminti", - sako jis.

Vis d�lto R. Pranckaitis sako manantis, kad vert�t� nustatyti ne tai, kas yra šeima, o tai, kas yra pilna arba nepilna šeima. Tokiu atveju niekam nekilt� problem� ir niekas nesijaust� atstumtas.

Nenor�j�s skelbti pavard�s advokatas patikino, kad �teisinus šeimos s�vok� pasikeist� ir juridin�s kalbos reikšm�, nes santuoka ir šeima nebebus lygiagre�ios s�vokos, nors da�nai (yra išim�i�) taip yra traktuojama. Nusta�ius, kas yra šeima, pasikeist� tos pa�ios lyties susituokusi� asmen� santuokos juridinis traktavimas. Ypa� tada, jei jie �sivaikint� vaik�.

"�mogus gim� laisvas ir turi gyventi laisvas"

Seimo nar� Aušrin� Marija Pavilionien� pasibais�jusi Lietuvos vald�ios ketinimais �teisinti, kas yra šeima. "Tai diskriminaciniai dalykai tod�l, kad riboja pagrindin� �mogaus laisv� kurti šeim� toki�, kokios jis nori. Mes, b�rys pa�angiai m�stan�i� moter�, mokslinink� ir kit� išsilavinusi� �moni�, su tokia koncepcija kovojame jau nuo anos Seimo kadencijos. Ši koncepcija gim� remiant katalik� ba�ny�iai, o konservatoriai seka Vatikano pozicija", - sako pašnekov�.

Anot A. M. Pavilionien�s, jau nuo XX a. antros pus�s šiuolaikin�je visuomen�je pripa��stama �vairi� form� - vieniš� t�v�, vieniš� mam�, kelis kartus vedusi� ir turin�i� vaik� iš kit� santuok�, vienos lyties asmen� - šeima.

"Tarptautiniai dokumentai pripa��sta, kad u�sienyje u�registruotos vienos lyties asmen� santuokos turi b�ti pripa��stamos ir kitur. M�s� vald�ios si�lymas - visiškai neatitinkantis tikrov�s. Negalima riboti �mogaus laisv�s. Šeimos gyvenimas yra privatus, valstyb� � j� negali kištis. Ji gali �sikišti tik tada, kai šeimoje vyksta nusikaltimai. Jei šeimoje smurtaujama, valstyb� turi gelb�ti skriaud�iam�j�, nes smurtas �lugdo asmenyb�", - sako Seimo nar�.

A. M. Pavilionien�s nuomone, �teisinimas, kas yra šeima, - visiškas absurdas, �mogaus asmenyb�s sutrypimas. "�mogus turi b�ti laisvas, nes jis gim� laisvas ir turi gyventi laisvas", - teigia ji.

�teisinus šeimos s�vok�, pasikeis ir juridin�s kalbos reikšm�. Nes santuoka ir šeima nebebus lygiagre�ios s�vokos, nors da�nai (yra išim�i�) taip yra traktuojama. Nusta�ius, kas yra šeima, pasikeist� tos pa�ios lyties susituokusi� asmen� santuokos juridinis traktavimas.

�eima - jausmas, antspaudas ar susitarimas?

Oksana LAURUTYT�

"Ar m�s� Seimas apskritai �galus spr�sti tokius klausimus?"

�statymas sukurs s�lygas bylin�tis su Lietuva

O gal kaip tik homoseksualai inicijuoja tokio �statymo pri�mim�? Juk tokiu atveju jie gal�s bylin�tis ir gauti daugiat�kstantines išmokas.

"Visai galimas variantas. Kiekvienoje populiacijoje yra tam tikras procentas homoseksual�. J� yra Europos Parlamente, Seime - nuo gyvenimo nepab�gsi", - sako pašnekovas.

Valstyb� šeimos nesukuria

Jis klausia - o kas buvo tas darinys pirmykšt�se bendruomen�se, kai nebuvo "zaks�", nebuvo ba�ny�i�? Tada nebuvo šeim�?

"Vis d�lto šeima yra vyro ir moters susitarimas. Kai kuriose aukštesn�se kult�rose �manomos g�j� šeimos. Tik ne pas mus", - sako filosofas.

Ba�ny�ia gal�s mokyklose rengti vaikus šeimai?

Verta pam�styti, gal b�tent Ba�ny�iai naudingas valdan�i�j� konservatori� si�lomas Šeimos politikos pagrind� �statymas?

"�mogus gim� laisvas ir turi gyventi laisvas"

Dviratininkams �viesa - tunelio gale

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Vairuotojai dviratininkus vadina "k�gliais" ir signalizuodami veja nuo kelio. Galima did�iuotis, kad turime dvira�i� takus � Kry�i� kaln� ir Bubius, ta�iau jie jau skilin�ja, o ir mieste be specialaus fizinio pasirengimo sunkiai prava�iuosi. �adama, kad po pusantr� met� dviratininkai gal�s atsikv�pti, nes u� ES fond� l�šas planuojama �rengti ir rekonstruoti nema�ai dvira�i� takeli�.

Dvira�i� miesto legenda jau seniai išbl�so, ta�iau po met� bus prad�ti rekonstruoti dvira�i� takai.

Autoriaus nuotr.

Dvira�iams reikia vikšr� ir sparn�

Dvira�i� miesto etiket� Šiauliams jau seniai nelimpa. Dvira�i� takai neprava�iuojami, arba j� visai n�ra, šaligatvi� plytel�s išklaipytos.

Dvira�i� išrad�ju vadinamas šiaulietis Rimantas Martink�nas sako, kad prastos va�iavimo s�lygos - dar ne blogiausia. Didesn� blogyb� - ne- koks vairuotoj� ir p�s�i�j� po�i�ris � dviratininkus. Manoma, kad dviratininkas tik trukdo eismui. Pats R. Martink�nas išvengia pikt� �vilgsni� vien d�l to, kad rieda netradiciniais dvira�iais, kurie da�niau kelia smalsum� nei pasipiktinim�.

Meistras tikina, kad mieste dviratininkams s�lygos kasmet prast�ja: "Nor�damas perva�iuoti miest�, dviratininkas turi b�ti atletu. Teks šokin�ti per duobes ir bordi�rus, varyti dvirat� pro �moni� sp�st�, praleisti visus automobilius, su kuo nors susipykti ir gerokai apgadinti dvirat�."

Savo rankomis velomobilius ir originali� konstrukcij� dvira�ius konstruojantis, R. Martink�nas Šiauli� gatv�ms pagamint� vikšrin� arba sparnuot� dvirat�. Meistras �sitikin�s, kad prast� situacij� gali pakeisti tik meras ir vald�ia.

Prieš kelet� met� miesto dviratinink� bendruomen� buvo sujudusi ir privert� vald�i� bent �teisinti dvira�i� takus, sudaryti j� plan�. Tuomet buvo pastatyti �enklai, nubr��tos linijos. Nesvarbu, kad dvira�i� takams atiteko visi med�iai, stulpai ir sm�lio d��s, ta�iau ekologiško transporto puosel�tojai d�iaug�si - nuo tada jie šaligatviais va�in�ja teis�tai.

Dvira�i� miesto griuv�siai

R. Martink�nui Šiauliai ir visa Lietuva kvepia visuotiniu susidorojimu su ekologišku transportu. Gal tik Klaip�dos pozicija kiek kitokia. Jam nesitiki, kad situacija pager�s net ir po ES fond� l�š� panaudojimo. Jau dabar jis mato klaidas, kurios lyg šaukštas deguto sugadins vis� statin� medaus.

Rekonstruojamo viaduko p�stiesiems ir dvira�iams skirta dalis bus per siaura - dvira�iai neprasilenks. Pietiniame miesto rajone takus iškilnojo med�i� šaknys. Jais sunku ne tik va�iuoti, bet ir vaikš�ioti.

Dvira�i� meistras teigia, kad miesto pasidid�iavimas - dvira�i� takas nuo Šiauli� iki Bubi� - jau pradeda skilin�ti. Jei jis nebus remontuojamas - po met� ar dviej� teks tiesti iš naujo. Kadaise mišku buvo nutiestas puikus takas nuo Bubi� iki Kurtuv�n�. Dabar jo n� �ym�s neliko.

Pašnekovas baiminasi, kad atsiradus l�š� tak� rekonstravimui nutiks kaip visada. L�šos bus panaudotos neefektyviai, o �mon�ms vis tiek nebus patogu kasdien dvira�iu va�iuoti � darb�.

Prieš 23 metus �vyko savotiška dvira�i� revoliucija. Surengtas legendinis maratonas "Vilnius–Šiauliai", kuriame dalyvavo per 30 ekipa��. Tuomet d�l alinan�io karš�io Šiaulius pasiek� tik tre�dalis. 220 kilometr� atkarp� grei�iausiai �veik� Sergejus Daševskis iš Rusijos. Jis � Šiaulius atva�iavo per 6 valandas 20 minu�i�. R. Martink�nas kartu su broliu dvivie�iu velomobiliu tiksl� pasiek� daugiau nei per 8 valandas.

"Tuomet Šiaulius ir pramin� dvira�i� miestu. Dabar iki šio titulo labai toli, - konstatuoja R. Martink�nas. - Ar ekologiškas transportas Šiauliuose atsigaus? Tai priklauso nuo vald�ios ir mero."

Pagal infrastrukt�ros taisykles, dvira�i� takus rengti arba remontuoti b�tina, jeigu jais per dien� prava�iuoja 80 dvira�i�. O jei prava�iuoti sunku ar ne�manoma? Tuomet dvira�i� takus matysime kaip savo ausis?

Dviratininkas R. Martink�nas sako, kad miesto dvira�i� tak� b�kl� nuolat prast�ja.

Dvirat� išradin�ja kasdien

R. Martink�nas jau sukonstravo per 30 velomobili�. Juos pavadino vabzd�i� ir drugeli� vardais: "Boru��", "Spung�", "Tachina" (mus�), "Sfinksas" (naktinis drugelis).

Pirm�j� velomobil� pagamino 1986 metais. Prieš tai buvo aistringas dvira�i� gerb�jas: "Velomobilis daug pranašesnis ne tik komfortu, bet ir grei�iu. Guls�ia k�no pad�tis gerokai suma�ina oro pasipriešinim�. D�l to, palyginti su dvira�iu, greitis padid�ja 10-15 procent�. U�d�jus aerodinaminius gaubtus, greitis padid�ja dar 10-25 procentais."

Velomobiliai sumuš� daugyb� pasaulio rekord�, priklausiusi� dvira�iams. Tarptautin� dvira�i� federacija panaikino velomobili� rekordus ir u�draud� šioms "konstrukcijoms" lenktyniauti kartu. Draudimas galioja ir šiandien. R. Martink�nas tiki, kad tai tik viena iš prie�as�i�, kod�l velomobiliai nepopuliar�s.

"Netiesa, kad dviratis neturi ateities", – tvirtina muziejininkas ir aistringas dviratininkas Algirdas Zaukas. Jis kasdien kiaurus metus mina � darb� – � Dvira�i� muziej�. A. Zaukas d�l savo pom�gio da�nai vadinamas keistuoliu, ta�iau jis nesutinka: "Jie patys keistuoliai. Kur tu mat�s – ve�asi � darb� pusantros tonos metalo lau�o. Man dviratis – ne tik poilsis, bet ir transporto priemon�."

Muziejininkas �sitikin�s, kad dviratis turi ateit� net Šiauliuose. Jis laukia šiltesni� or�, kada gal�s v�l išsitraukti savo trirat�, kuriuo p�s�i�j� bulvare ve�ioja turistus, o taip pat ir vietinius. "Bulvare b�tinai reikia ekologiško transporto. Kiekvienas turime suprasti, kad automobilis nuodija miest�, o numyn�s por� kilometr� tikrai per daug nesuprakaituosi."

Šviesa tunelio gale

Investicij� ir miesto pl�tros skyriaus vyriausioji specialist� Ija Jencien� informavo, kad po met� mieste turi prasid�ti dvira�i� tak� atgimimas. 2010 met� gruod�io 1 dien� buvo patvirtintas Šiauli� miesto savivaldyb�s projektas. Iš ES fond� l�š� buvo skirta 6,7 milijono lit� ekologiniam transportui mieste gerinti.

Per šiuos metus tikimasi parengti techninius planus ir galimybi� studijas, o kit� pavasar� prad�ti darbus. Dvira�i� tak� rekonstrukcijai ir nauj� tak� tiesimui preliminariai skiriama 4 milijonai lit�. Bus rekonstruojami takai Til��s, Architekt�, �emait�s, Jablonskio gatv�se, Dain� parke. Bus tiesiama ne ma�iau kaip 5 kilometrai visai naujo tako su apšvietimu ir �enklinimu. Jis, tikriausiai, bus tiesiamas nuo Šiauli� universiteto Socialini� moksl� fakulteto iki miesto centro.

2,5 milijono lit� bus skirta miesto viešojo transporto �va�oms �rengti. Planuojama suremontuoti ir �rengti 41 �va�� stoteles. I. Jencien� teigia, kad dabar nema�ai �va�� yra netvarkingos, o kai kuriose stotel�se j� išvis n�ra.

Galimybi� studijai parengti jau paskelbtas konkursas. Šiam darbui skirta 40 t�kst. lit�. Galimybi� studija tur�t� detaliai nustatyti, kokie yra b�tiniausi dviratinink� poreikiai Šiauliuose. Apie 200 t�kst. lit� skirta b�sim� darb� techniniams projektams parengti.

Rodos, kad miesto dviratinink� laukia gan ro�in�s perspektyvos. Belieka laukti. Ir tik�tis, kad š�syk neteks sakyti : "Nor�ta kaip geriau, o iš�jo kaip visada".

�iauli� oro uostas vizija be ro�ini� akini�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauli� oro uostas savo strateginiuose planuose numato 2027-aisias per metus priimti ir išleisti milijon� keleivi�, išpl�sti krovini� gabenimo sektori�. Uosto direktorius mano, kad tai �manoma, ta�iau b�tinas savivaldyb�s ir valstyb�s d�mesys bei parama. Dabar ši strategin� Šiauli� kompanija kapstosi savomis j�gomis.

Tikimasi, kad šiais metais oro uoste nut�ps 40 proc. daugiau l�ktuv�, nei pernai.

Savivaldybei sparnai per sunk�s

Šiauli� oro uosto direktorius Romas Mikšys �sitikin�s, kad Šiauli� savivaldybei jo vadovaujamas objektas yra per sunkus. Šiauliams smagu pasipuikuoti, kad �ia tupia ir kyla l�ktuvai, ta�iau skirti tam biud�eto pinig� nesiry�ta. "Jei skirt� tok� r�mim� kaip Šiauli� arenai, tada tikrai jaustume paspirt� ir gal�tume spar�iau vystytis", - sako R. Mikšys.

Oro uosto vadovas nesistebi, kad miesto savivaldybei sud�tinga prisiimti atsakomyb� u� tok� objekt�. Kart� �ia vienu metu nut�p� ir pakilo du did�iuliai "Boeing" laineriai. Abu jie kainuoja apie 500 mln. doleri�. Tai yra keturi metiniai Šiauli� biud�etai. Kas nutikt�, jei kuris sudu�t�?

Oro uostas turi dvi pagrindines veiklos grandis, ant kuri� laikosi visas civilin�s aviacijos banginis. Tai infrastrukt�ra, gebanti priimti ir išleisti orlaivius bei sistema, kuri gali priimti ir paruošti krovinius skryd�iui. U� šias grandis pagal pasaulio praktik� b�na atsakinga valstyb� ir savivaldyb�. Tad direktorius da�nai kartoja, kad oro uostas – ne bandeli� kepykla, o strateginis regiono ar šalies objektas.

Šiai dienai Šiauliai neturi nei pirmosios nei antrosios grandies. Tik �vykdo minimalius reikalavimus. Oro uoste gali leistis did�iausi l�ktuvai. Tokius Baltijos šalyse gali priimti tik Šiauli�, Kauno ir Talino oro uostai. Ta�iau išvysti tokius l�ktuvus �ia- retenyb�.

"Dirbame su ma�iausiais resursais, ta�iau jau šiemet planuojame padidinti aptarnaujam� l�ktuv� sraut� 40 proc. Paskai�iavus, Šiauliuose po l�ktuv� leisis kas savait�", - pabr��ia direktorius.

Did�iausias savivaldyb�s darbas, anot direktoriaus, pasistengti, kad Šiauli� oro uosto galimyb�s susilygint� su kit� uost� galimyb�mis. Valstyb� remia tris oro uostus: Vilniaus, Kauno ir Palangos. Šiauliai ne tik negauna valstyb�s paramos, bet turi ribotas galimybes naudotis ES fond� l�šomis.

Specialistai moko, bet nebara

Š� tre�iadien� Šiauli� oro uoste lank�si Civilin�s aviacijos administracijos (CAA) atstovai, kurie nuolat tikrina vis� civilini� oro uost� b�kl�. Pri�i�ri, kad b�t� laikomasi taisykli� ir rekomendacij�.

CAA specialistas Ar�nas Stankevi�ius pripa�ino, kad Šiauliai turi puik� ir gana didel� oro uost�, kuris yra ne tik civilin�s, bet ir karin�s paskirties. CAA nesikiša � karini� objekt� tvark�, ta�iau akivaizdu, kad NATO kariški� buvimas turi teigiam� poveik�: t�pimo takas pri�i�rimas ir apšvie�iamas, saugumas atitinka visus reikalavimus.

"Puikiai suprantame, visiems tr�ksta l�š�, ta�iau nor�dami gabenti keleivius ir krovinius, turime u�tikrinti minimalius saugumo ir bendros tvarkos reikalavimus. Kai paskutin� kart� �ia buvome, oro uosto administracinis pastatas dar buvo rengiamas keleiviams", - pasakoja A. Stankevi�ius.


Tikimasi, kad planuojamas viešasis logistikos centras nevirs sand�liu u� tvoros. B�tinas tiesioginis ryšys su oro uostu.		Oro uostas jau pasireng�s sutikti keleivius.

Specialistas, ap�i�r�j�s nuveiktus darbus, pripa�ino, kad oro uostas yra puikiai prisitaik�s priimti ne tik kai kuriuos krovinius, bet ir keleivius. Viskas pritaikyta nedideliam srautui. Vienu metu galima aptarnauti apie 50 keleivi� - vien� vidutinio dyd�io l�ktuv�.

A. Stankevi�ius patar� iš laukiamojo išimti dal� k�d�i�, nes �mon�ms labiau reikia erdv�s, nei galimyb�s pris�sti. Reik�t� panaikinti vien� pastato laiptin�. Biliet� registracij� �rengti keleivi� sal�je. Atitverti baga�o linij� nuo keleivi�.

CAA specialistas �sitikin�s, kad Europos krepšinio �empionatas Šiauli� oro uostui bus did�iulis išbandymas ir puiki pamoka. Jei �ia bus skraidinamos komandos ir sirgaliai, darbuotojai �gis praktikos.

Oro uosto prie�i�ros ir orlaivi� aptarnavimo skyriaus vadovas Art�ras Jurkevi�ius primin�, kad uosto vystymo plane numatoma keleivi� terminal� perkelti ar�iau l�ktuv� nusileidimo vietos. Baga�o ir keleivi� patikros �ranga bei transporteriai yra lengvai išmontuojami ir gabenami. Toks �ingsnis išspr�st� ne tik keleivi� pav��jimo problem�. Civilin� oro uosto dalis b�t� aiškiau atskirta nuo karin�s dalies.

Logistikoje tr�ksta logikos

Oro uosto direktorius R. Mikšys mano, kad miesto vald�ia gal� gale turi apsispr�sti, ar Šiauliams reikalingas oro uostas? "Pats uostas neišsivystys, jei tai nebus skatinama. Reikia pripa�inti, kad esame šalis su labai silpna ekonomika. N�ra lengva krovinius nukreipti nuo kit� šali� per Lietuvos oro uostus", - tikino direktorius.

R. Mikšys atvert� aplank�, kur� išleido Šiauli� savivaldyb�. Jame nurodomi trys objektai, kuriais viliojami vietiniai ir u�sienio investuotojai: industrinis parkas, viešasis logistikos centras ir oro uostas.


Šiauli� oro uosto direktorius Romas Mikšys mano, kad Šiauliai turi did�iuotis, kad gali priimti ir išlyd�ti orlaivius.		CAA specialistas Ar�nas Stankevi�ius mano, kad Šiauli� oro uostas jau pasireng�s priimti keleivinius l�ktuvus.

Direktorius ver�ia lapus ir rodo pirštu: "Štai �ia bus logistikos centras, o u� tvoros - oro uostas. Mano nuomone, pirmiausia reikia stiprinti oro uost�, o prie jo kurti infrastrukt�r�. Pagal dabartinius planus logistikos centre oro uostui vietos n�ra. Juk kroviniai pirmiausia turi patekti � aviacinio saugumo zon�. Juos reik�s perpakuoti ir pritaikyti gabenti l�ktuvais. Tam privalomas specialus terminalas, iš kurio b�t� patogu pakrauti l�ktuvus."

Vadovas pasteb�jo, kad planuojama iki logistikos centro atvesti gele�inkel�, ta�iau niekas nepagalvoja, kaip kroviniai pasieks l�ktuv�. Direktorius pad�jo ant stalo du lapus. Juose pavaizduotas ma�asis Frankfurto oro uostas ir jo ateities vizija. Ten visa logistikos sistema derinama prie oro uosto, ta�iau � teritorij� atvesti ir gele�inkelio b�giai. Direktoriaus nuomone, pas mus viskas pradedama nuo antro galo.

Oro uostui b�t� gerai, jei iki logistikos centro atvesti gele�inkelio b�giai �ia nesibaigt� ir, darydami kilp�, v�l �sijungt� � pagrindin� gele�inkelio linij�. Tuomet kroviniai daug patogiau b�t� atgabenami. Gal�t� veikti traukini� stotel� "Oro uostas". Tuomet grei�iausiai padaug�t� ne tik krovinini�, bet ir keleivini� skryd�i�.

Gal mes kalbame apie Ostapo Benderio Vasiukus? "Nieko panašaus, tiesiog daug pigiau yra iškart padaryti gerai, o ne paskui taisyti klaidas. Toki� objekt� planavim� išmano nedaugelis specialist�. Tai miesto vizitin� kortel�. Jei tokiuose objektuose visos sistemos veikia puikiai, vadinasi miestas ekonomiškai stiprus ir tvarkingas", - tvirtina direktorius R. Mikšys.

Respublikin� spauda savotiškai ty�iojasi, jog Šiauli� oro uostas skirtas tik veršeliams gabenti. Oro uoste jau kelerius metus s�kmingai vyksta veršeli� eksportas � Izrael�. Direktorius tvirtai apsigina nuo pašaip�: "Veršeliai - vienintel� prek� Lietuvoje, kuri pilnai u�pildo krovinin� l�ktuv�. Tokiu �dirbiu negali pasigirti kiti oro uostai. Skryd�iai su g�l�mis ir prieskoniniais augalais buvo bandomieji, ta�iau jie bus vykdomi. Kiekvienai prekei - skirtingos pakrovimo ir iškrovimo taisykl�s."

Viešojo logistikos centro plane pa�ym�tas gele�inkelis, ta�iau oro uostas lik�s u� tvoros.

Alvydas JANUŠEVI�IUS

�ada nepalikti nuošalyje

Šiauli� miesto savivaldyb�s Investicij� ir miesto pl�tros skyriaus ved�ja Aist� �alevi�ien� ramina �siplieskusias aistras, nes viešojo logistikos centro projektavimas dar tik prasideda. Šiame centre turi susikirsti vis� �manom� transporto priemoni� linijos. Centras netur�t� b�ti aviacinio saugumo zonoje. Tiesiog reik�t� sudaryti s�lygas paruošti krovinius skryd�iui ir pakrauti l�ktuv�.

A. �alevi�ien� tikino, kad visi trys investuotojus viliojantys objektai - Šiauli� oro uostas, logistikos centras ir industrinis parkas - turi s�veikauti. Industriniame parke turi susiburti �mon�s, kurioms yra parankus ir svarbus logistikos centras. Jei logistikos centre bus akcentuojama tik viena transporto r�šis, o ne visos, sistema neveiks ir nebus patraukli investuotojams.

"Vienintel� ir pagrindin� problema - surasti krovini� sraut�. Tuomet atsirast� ir krovos kompanija. Vokie�iai krovinius iš vilkik� vis da�niau perkelia � gele�inkelio transport�. Taip ekonomiškiau ir ekologiškiau. Tokia praktika pasieks ir mus. L�ktuvais da�niausiai gabenami itin brang�s kroviniai, kuri� n�ra tiek daug", - samprotavo skyriaus ved�ja.

A. �alevi�ien� mano kad Šiauliai turi unikali� galimyb� tapti tranzito koridoriumi tarp Kinijos ir Europos. Lietuvoje yra numatomi keturi panaš�s logistikos centrai, ta�iau real�s yra tik du - Vilniaus ir Šiauli�. M�s� zona vertinga tuo, jog �ia n�ra priva�ios �em�s, yra geras oro uostas, arti gele�inkelio linija. Sovietme�iu šioje vietoje šeimininkavo kariškiai. Po to nes�kmingai planuota �kurti laisv�j� ekonomin� zon�. Verslinink� iki šiol šie plotai nevilioja, ta�iau miesto vald�ios optimizmas neišsenka.

Ved�ja �sitikinusi, kad in�inieriai ras sprendimus, tinkan�ius visoms transporto r�šims, o preki� tranzito koridorius iš Kinijos � Europ� eis b�tent per Šiaulius.

Nekalt�j� nuostoliai - draudik� pelnas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Kiekvienas vairuotojas privalo apdrausti savo automobil� civilin�s atsakomyb�s draudimu, ta�iau net b�damas nekaltas d�l eismo �vykio, gali patirti nema�ai nuostoli�. Kam �ala, o kam pelnas? Brokeriai teigia, kad draudimas - toks pat verslas kaip ir turgus - jei neb�si budrus, apgaus.

Privalomas civilin�s atsakomyb�s draudimas ne visada padengia vairuotj� patirtus nuostolius.

autoriaus nuotr.

Nuken�ia ir nekaltas

Šiaulietis Vytautas ankst� vasario ryt� savuoju "Ford Galaxy" išskub�jo � Klaip�d�. Š� automobil� vyras nusipirko prieš pusmet� u� 14 t�kst. lit�. Neskub�jo, nes buvo šiek tiek pašal�, ta�iau kelion�s tikslo nepasiek�.

Asfalt� deng� plikledis. Priešais atl�k� nevaldomas "SAAB" mark�s automobilis su vasarin�mis padangomis ir trenk�si beveik kaktomuša. Vairuotojai per stebukl� sveiki, ta�iau automobiliai nepataisomi. Autoserviso specialistai pasi�l� u� sumaitot� "ford�" 500 lit�.

Draudimo kompanijos atstovai atlygino apie 7000 lit� �alos, atskai�iav� likutin� vert�. Vytautas nusteb�s - jis nekaltas, ta�iau nukent�jo ne ma�iau nei kaltasis. Band� aiškintis su draudikais, o šie atsak�, kad viskas teis�ta - apmok�ta tiksliai pagal oficiali� automobilio vidutin� rinkos vert�.

Šiaulietis �niko � automobili� pardavimo tinklalapius - nejaugi jo mašina taip atpigo per pusmet�? �i�r�jo keliuose šaltiniuose, ta�iau pigiausias toks automobilis kainavo apie 11 t�kst. lit�. Tokios pat komplektacijos - su šildomu priekiniu stiklu, kondicionieriumi, garso aparat�ra, signalizacija, variklio savyb�mis, k�bulo stoviu - kainavo ne ma�iau nei 13 t�kst. lit�.

Kreip�si � draudik�, kuris atsak� nieko negalintis pad�ti - kainos sutartinai nustatomos tik pagal www.emprekis.lt ir UAB "Ma�asis prekeivis" skai�iuokles. Šios instancijos sudaro m�nesinius leidinius, kurie apima naudot� transporto priemoni� vidutines kainas. Vertinami iki trisdešimties met� senumo automobiliai. Deklaruojama, kad vidutin�s kainos nustatomos �vertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraš�iuose ir automobili� pardavimo vietose. T� pat� puslap� nurodo ir Valstybin� mokes�i� inspekcija.

Vytautas nuleido rankas ir nusprend� u� gautus pinigus pabandyti "prikelti" automobil� naujam gyvenimui. Gal pavyks parduoti ir atsiimti bent dal� nuostoli�.

Vertinimo svertai kelia abejoni�

Vienas Šiauli� draudimo brokeris, panor�j�s likti ne�inomu, u�tikrino, kad Vytautui ir panašaus likimo vairuotojams dar ne viskas prarasta. Jie gali reikalauti pakartotinai �vertinti �al�, samdyti nepriklausomus vertintojus, sk�sti draudikus teismui. "�mogui �ala turi b�ti atlyginta, ta�iau draudimas juk taip pat verslas - kuo ma�iau išmoki nukent�jusiam, tuo daugiau u�dirbi", - teig� brokeris.

Pašnekovas patvirtino, kad draudikai, vertindami automobilio vert�, remiasi jau min�tais dviem šaltiniais. Ne�inia, ar galima �ia ��velgti korupcij�, ta�iau net nepriklausomi �alos vertintojai turi jais vadovautis, nors Lietuvoje yra ir daugiau panaši� šaltini�. Šiomis skai�iuokl�mis nesinaudoja muitin�. Ji pasitiki tik Transporto mokslinio tiriamojo centro duomenimis.

Brokeris mano, kad jo profesijos �moni� draudikai šiek tiek bijo. Jei draudikai vertina automobilius, tai brokeriai vertina draudikus. � juos �mogus gali kreiptis, nor�damas pasirinkti kompanij�, kurioje geriausia draustis. "Su mumis ir m�s� klientais draudikams labiau apsimoka draugauti, nei pyktis. Daugumai �moni� reik�t� pasitarti su brokeriu. Gal jam draudimas kitoje kompanijoje kainuot� dvigubai pigiau", - sako brokeris.

Lietuvos draudik� asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, kad civilin�s atsakomyb�s draudimas neb�tinai atlygina visus nuostolius, o tik sušvelnina �al�.

A. Romanovskis primin�, kad privalomasis civilin�s atsakomyb�s draudimas yra kruopš�iai pri�i�rimas Valstyb�s. Visai kita kalba, kai automobilis draustas dar ir kasko draudimu. Tuomet nukent�jusiam iškart atlyginama pagal kasko draudimo sutart�, o draudimo bendrov�s toliau situacij� aiškinasi tarpusavyje. "Ne veltui kasko draudimas kainuoja daug brangiau nei privalomasis", - paaiškino asociacijos direktorius.

Kada draudikas geras?

Kalbintas brokeris sako, kad yra nedaug atvej�, kai draudikas kalba su jumis maloniai. Viena - kai j�s sudarin�jate su kompanija sutart�, o kita - kai � j�s� automobil� atsitrenk� neapsidraud�s vairuotojas. Tada �ala skai�iuojama be gailes�io, nes sumokama iš Lietuvos transporto priemoni� draudik� biuro. Kiekviena draudimo kompanija, draud�ianti automobilius civilin�s atsakomyb�s draudimu, moka šiai �staigai �mokas, kuriomis padengiami panaš�s atvejai.

Pašnekovas neabejoja - jei pirm�kart patekai � eismo �vyk�, draudikai tave tikrai "išdurs". Toks j� darbas. Amerikoje ir kai kuriose Europos šalyse draudikai mokomi, kaip pad�ti psichologiškai su�lugdytam �mogui. Jie moka sudaryti besir�pinan�io �mogaus �vaizd�. M�siškiai puikiai �ino, kad gerumas gali kirsti per atlyginim� pa�iam draudikui.

Draudikas gali tapti geras, kai reikal� imasi nepriklausomi �alos vertintojai. Tai savotiška kasta, � kuri� patenka ne kiekvienas. Ne vienas draudikas arba brokeris svajoja tapti nepriklausomu �alos vertintoju, ta�iau šiame klane naujok� b�na ma�ai.

Nepriklausomi �alos vertintojai - dar vienas saugiklis draudimo �aidime, kuriuo gali pasinaudoti vairuotojai, nesutinkantys su draudik� vertinimu. Vertintojo paslaugos kainuoja apie 500 lit�, ta�iau galima atgauti �ymiai daugiau.

Draudikai da�niausiai automobilio vert� nustato pagal vieno tinklalapio skai�iuokl�, kurios parodymai neatininka realios rinkos vert�s.

�ala - konkretus dalykas

�alos vertintojas Domas Grunskis tikina, kad beveik visais atvejais jis apskai�iuoja didesn� �al�, nei nustat� draudikas. Tai lengvai paaiškinama - draudikas itin kruopš�iai skai�iuoja detali� nusid�v�jim�. Be to, paties automobilio kainos vertinimas da�nai b�na neobjektyvus. Nepriklausomas vertintojas atkreipia d�mes� � visus automobilio privalumus, galimybes suremontuoti iki priešavarinio stovio ar nusipirkti panašios vert�s automobil�.

Apie Vytauto atvej� D. Grunskis pasak�: "�iauroka situacija". Vertintojas neskuba kaltinti draudik�. Gal iš ties� automobilis buvo �sigytas brangiau, nei jo vidutin� rinkos vert�. Neatmetama galimyb�, kad draudikas tinkamai ne�vertino �alos. Neb�tinai siekdamas savo kompanijai naudos. "Kiekvienas atvejis individualus. Suklysti gali visi. Nepriklausomus vertintojus samdo ne tik susir�pin� vairuotojai, bet ir pa�ios draudimo bendrov�s. Joms taip pat da�nai apsimoka su�inoti tikr�j� �al�."

D. Grunskis pritaria, kad draudikai gali siekti ma�esni� išmok�: "Jie tarsi parduoda �al� kuo pigiau. Ta�iau piknaud�iauti tuo neder�t�. Juk ne�rodysi, kad �em� yra lagamino formos, kai kainos ir padariniai akivaizd�s. Taikant �vairius vertinimo metodus, tikroji �ala nustatoma gana tiksliai."

�alos vertintojas pastebi, kad naudot� automobili� kainos kei�iasi. Rinka svyruoja ir nuo pad�ties kaimynin�se šalyse. Pavyzd�iui, jei Baltarusija ar Kazachija pagrasina didinti muito mokes�ius, automobili� kainos kyla. Tad automobilio vert� jo �sigijimo metu ir avarijos dien� gali skirtis gana daug.

Pašnekovas akcentavo, kad www.emprekis.lt duomenimis remiamasi tik dešimtadaliu atvej�. Apie 90 procent� � eismo �vykius patekusi� automobili� b�na ne visiškai sugadinti. Juos dar apsimoka remontuoti. Tuomet svarbu tinkamai �vertinti �al�, kad pakakt� l�š� remontui.

D. Grunskis bent kart� per savait� sulaukia vairuotojo, pasipiktinusio draudik� vertinimu. Tenka j� raminti, kad dar ne viskas prarasta. Nukent�jusysis bet kada gali reikalauti papildom� išmok� iš draudimo kompanijos, jei remontui skirt� pinig� nepakako.

L�ktuvai atskraidino �vie�i� g�li�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauliuose yra švie�esni� g�li� nei bet kada. Šiauli� oro uoste vakar nusileido du "Boeing-747" l�ktuvai iš Izraelio su g�l�mis, nuskintomis vos prieš kelias valandas. �prastu b�du g�l�s iki Lietuvos keliauja beveik savait�. L�ktuvu atgabentos g�l�s pirk�j� pasiekia per par�.

Šiauli� oro uoste nusileido "Boeing-747" su švie�iomis g�l�mis iš Izraelio.

Autoriaus nuotr.

Grei�iau ir pigiau

Šiauli� oro uosto direktorius Romas Mikšys �sitikin�s, kad atrandami nauji Europos importo ir eksporto keliai. Vienu toki� planuoja tapti Šiauli� oro uostas. Dabar svarbiausia kruopš�iai sutvarkyti toki� krovini� pri�mimo proced�ras.

Jau �prasta, kad iš Lietuvos � Izrael� l�ktuvais gabenami veršiukai, ta�iau per du m�nesius jau ketvirt� kart� buvo atskraidinta švie�iai nuskint� g�li�. Prie vienos siuntos dar buvo ir prieskonini� �oleli� - baziliko. G�l�s atgabentos vietini� verslinink� iniciatyva.

Tiesa, kol fitosanitarijos specialistai patikrino bazilik�, pra�jo beveik savait� ir jis šiek tiek apvyto. Specialist� teigimu, toks bazilikas vis tiek buvo gerokai švie�esnis nei atve�tas automobiliais.

Skai�iuojama, kad iki Olandijos l�ktuvas su g�l�mis tur�t� skristi por� valand� ilgiau. Taip pat prisideda 2000 kilometr� kelio automobiliu. Skraidinti iš Izraelio tiesiai � Šiaulius finansiškai naudingiau, o g�l�s - gerokai švie�esn�s.

R. Mikšys tvirtina, kad g�li� gabenimas Šiauli� oro uoste nestringa. Krovinys greitai patikrinamas ir per par� pasiekia pirk�j�. Manoma, kad iki šiol atgabentos g�l�s buvo parduotos Lietuvoje. Kai sistema �sib�g�s ir g�li� bus gabenama daugiau, jos iš Šiauli� bus išgabentos � Lenkij�, Latvij�, Rusij�. Tikimasi, kad greitai per Šiauli� oro uost� bus gabenamos ne tik g�l�s, bet ir kiti kroviniai. Prireiks nauj� sand�li�, nors, vadovaujantis oro uost� praktika, krovinys uoste tur�t� u�sib�ti ne ilgiau nei par�.

Reikia sanitarijos posto

Oro uosto prie�i�ros skyriaus vadovas Art�ras Jurkevi�ius patikslina, kad kroviniai dabar gabenami vadovaujantis vienkartiniais leidimais. � viet� atvyksta sanitarijos specialistai, pasiima krovinio m�ginius ir išsive�a tirti.

Šiauli� oro uostas tikisi priimti kuo daugiau krovini�. Tam reikia �steigti Pasienio veterinarijos ir fitosanitarijos kontrol�s postus. A. Jurkevi�ius teigia, kad toks sprendimas bus priimtas Vyriausyb�s lygmeniu. Kit� savait� Pasienio kontrol�s post� pl�tros komisija nuspr�s, kur ir kokie sanitarijos postai reikalingi.

Gintaras Lapinskas, Fitosanitarijos skyriaus prie �em�s �kio ministerijos ved�jas, aiškina, kad specialistai krovinio pri�mimo vietoje patikrina gabenimo dokumentus. Paskui paima kelet� d��i� g�li�, leid�ia joms atšilti. Tuo pat metu atšyla ir visi g�l�se apsigyven� gyviai. Izraelyje yra vabzd�i� ir vabal�, kurie yra pavojingi. Europos S�jungos direktyvos draud�ia juos �ve�ti, tod�l sanitarijos tarnybos paslaugos b�tinos ir neišvengiamos.

At�jusieji kei�ia nueinan�iuosius

Oksana LAURUTYT�

Šiauliai vieni pirm�j� šalyje išsirinko nauj� vald�i�. Meru tapo socialdemokratas Justinas Sartauskas, vicemer�mis - Daiva Matonien� ir Danguol� Martinkien�, administracijos direktoriumi liko Vladas Damulevi�ius. Miest� valdys pla�ioji koalicija, kurioje - šešios partijos, ta�iau did�iausias Tarybos tr�kumas - oficialios opozicijos nebuvimas.

Antradien� Tarybos pos�dyje prisiek� naujieji jos nariai.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Pla�ioji koalicija - nevieninga

Socialdemokratui Edvardui �akariui atsisakius tapti Šiauli� meru, miesto vadovo pasi�lytos kitam socialdemokratui - Justinui Sartauskui. Vienintelis kandidatas � Šiauli� miesto post� 55-eri� met� J. Sartauskas beveik 16 met� yra dirb�s Šiauli� miesto savivaldyb�je - buvo jos administratorius. Vien� kadencij� jis buvo Tarybos narys, paskutin� socialdemokrato darboviet� - Šiauli� apskrities televizija.

U� J. Sartausk� balsavo 22 Tarybos nariai, septyni biuleteniai buvo sugadinti, vienas Tarybos narys pos�dyje nedalyvavo. Išrinktas meru J. Sartauskas nesl�p�, kad sud�tinga bus dirbti ir priimti svarbius sprendimus. Juk pla�i�j� koalicij� sudaro šešios partijos: "Tvarka ir teisingumas", T�vyn�s s�junga, Liberal� ir centro s�junga, Darbo partija, Liberal� s�j�dis ir daugiausia mandat� (10) gavusi Socialdemokrat� partija.

Pla�iojoje valdan�ioje daugumoje – 26 Tarybos nariai. Trys Naujosios s�jungos nariai bus frakcijoje su socialdemokratais, ta�iau valdan�iajai daugumai nepriklausys. Naujoji s�junga nepasiskelbs oficialia opozicija.

Vienas svarbiausi� savivaldyb�je administracijos direktoriaus postas atiteko T�vyn�s s�jungos nariui Vladui Damulevi�iui. U� jo kandidat�r� balsavo 21 Tarybos narys, šeši balsavo prieš, du biuleteniai buvo sugadinti.

Pirmieji balsavimai parod�, kad pla�ioji koalicija n�ra vieninga. Abi mero pavaduotojas palaik� tik po 17 Tarybos nari�, po 10 politik� buvo prieš. Vicemer�s D. Matonien�, D. Martinkien� ir administracijos direktorius pareigas prad�s eiti gav� išvad� iš Speciali�j� tyrim� tarnybos.

Paaišk�jo dar vienas mero patar�jas

Pirm�j� darbo dien� meras J. Sartauskas susipa�ino su miesto finansine b�kle ir sprend� mokykl� renovacijos problemas.

Šis tarpuvaldis sud�tingas tuo, kad meras – jau nuolatinis, o administratorius – laikinas. Kol kas n�ra ir administracijos pavaduotoj�, nepaskirti ir dar du mero patar�jai. Sutart� su buvusio mero Genadijaus Mikšio viena patar�ja Dovile �ukauskiene J. Sartauskas prat�s�. Iki ketvirtadienio vakaro paaišk�jo dar vienas mero patar�jas. Juo bus partijos "Tvarka ir teisingumas" narys Juras Andriukaitis.

J. Sartauskas yra sak�s, kad darbuotoj� kaitos nesiekia: "Esu �mogus, kuris �ino, ir kaip vadovas, kad yra ne �moni� keitimas, o atsakomyb�s reikalavimas ir laisv�s suteikimas."

Post� nesieks

Naujosios s�jungos nar�, buvusi vicemer� Alma Javtokien� s�moningai pri�m� sprendim� nebedalyvauti rinkimuose � Taryb�. Vienuolika met� - tris kadencijas - politik�s duon� valgiusi A. Javtokien� sako, kad eidama � politik� buvo optimistiškai nusiteikusi, man�, kad gali kalnus nuversti ir daug k� pakeisti.

"Ne viskas man patinka partijoje, ne viskas patinka savivaldyb�je. Tada ir priimi sprendim�", - spaudos konferencijoje sak� buvusi vicemer�.

A. Javtokien� ketina pails�ti - vyks pas s�n� Robert�, gyvenant� Ispanijoje. Gr��usi daugiau laiko skirs savo profesijai - dirbs odontologe savo kabinete.

Buv�s miesto meras Genadijus Mikšys, nors ir pateko � Taryb�, posto Savivaldyb�je nesieks. Politikas teig�, kad rink�jai parod� savo vali�, jis suprat�s, kad pasitik�jimo, kok� tur�jo, nebeturi. "N�ra tikslo siekti posto. Esu diplomuotas in�inierius šilumininkas, dirbsiu energetikos srityje, bet ne "Šiauli� energijoje", - sak� jis.

G. Mikšys ketina tris m�nesius atostogauti, o naujam miesto merui linki t�sti prad�tus miestui reikalingus projektus, j� nevilkinant politikavimu.

Naujosios S�jungos atstovas Denis Michalenko, kone trejus metus buv�s Savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotoju, valdiško darbo dirbti nebenori. Po dviej� savai�i� atostog� jis ketina dirbti priva�iame sektoriuje. Verslo administravimo specialyb� �gij�s D. Michalenko yra dirb�s banke, Savivaldyb�s administracijos Finans� skyriuje. "Pagal �statym� man turi pasi�lyti darb� valstyb�s tarnyboje, bet aš jau nebenoriu", - sak� jis.

D. Michalenko � Taryb� pateko, tad politiko duon� valgys ir toliau.

Dvaras nyksta pri�i�rimas paveldosauginink�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Unikalus Radviliškio rajono architekt�ros objektas Šiaul�n� dvaras dar prieš kelis metus glob� po savo stogu šeimas. V�liau prad�jo spar�iai nykti, nes savininkui, anot jo, buvo u�d�ti biurokratiniai pan�iai ir pasakyta: "�kalsi vin� - b�si nubaustas." Dabar Šiaul�n� dvaras perduotas Kult�rini� iniciatyv� centrui. Dvaras yra rakštis netoliese esan�iam dan� kapitalo kiaulynui ir Kult�ros vertybi� apsaugos departamentui (KVAD) g�da.

Paveldosauginink� š�kis: "�kalsi vin� - b�si nubaustas."
Rimanto BALDIŠIAUS karikat�ra

Padovanojo stipresniems

Nuostabus Šiaul�n� dvaro kompleksas, esantis Radviliškio rajone, nebuvo �trauktas � valstyb�s saugom� objekt� s�raš�. Prieš septynerius metus iš dvaro išsik�l� gyventojai. Savininkas, tur�j�s 90 procent� dvaro komplekso, band� j� prikelti, ta�iau kult�ros vertybi� saugotojai persp�jo – jei �kalsi vin�, skirsim baud�.

Savininkas pataup� savo pinigus ir atidav� dvaro dal� neseniai �sik�rusiam Kult�rini� iniciatyv� centrui (KIC). Tai visuomenin� organizacija, burianti kult�ros paveldui neabejingus �mones. Dvaro perdavimo s�lyga ta, kad jis bus naudojamas visuomen�s reikm�ms.

KIC atstovai jau prad�jo �ygius d�l Šiaul�n� dvaro išsaugojimo. �vyko susitikimas su Kult�ros paveldo departamento direktore Diana Varnaite. Kartu � susitikim� vyko ir Šiauli� teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Zenonas Stund�ia. Buvo aptartas KIC parengtas projektas "Pasl�pti lobiai Radviliškio rajone".

KIC pirmininkas Edvardas Stonkus teigia, kad ir Seime, ir Kult�ros paveldo departamente buvo pritarta siekiui atkurti Šiaul�n� dvar�.

Vertyb� ar ne vertyb�?

E. Stonkus "Šiauliai plius" pasak� absurdišk� naujien�: 500 met� senumo Šiaul�n� dvarui apsauga n�ra paskelbta nei valstybiniu, nei regioniniu lygiu, nors � nekilnojam�j� vertybi� registr� jis �rašytas.

Dvaras pirm� kart� pamin�tas 1492 m. LDK laikais. Dabar v�jas, krituliai bei �mon�s š� dvar� spar�iai naikina. Jei dar visai neseniai �ia gal�jo gyventi �mon�s, tai dabar tai b�t� ne�manoma.

Senov�je dvarai buvo kult�ros �idiniai. Šalia k�r�si gyvenviet�s, mokyklos, �kiniai objektai. Buvo pl�tojamos naujausios technologijos: elektra, vandens mal�nai, augal� selekcija, �irgininkyst�. "Dabar skaudu �i�r�ti, kaip niokojamas ka�kada ateities kartoms kurtas turtas, tautos pasidid�iavimas", - teigia E. Stonkus. Jis �ino, kad net sovietin� santvarka nedr�so sunaikinti Šiaul�n� dvaro. �ia buvo gyventoj� butai.

KIC �iniomis, Šiaul�n� dvaras pastebimai prad�jo nykti nuo 2006 met�. Vietiniai gyventojai pasakojo, kad ka�kokie bjauryb�s �pjov� sijas, kad dvaras grei�iau nugri�t�.

Zenonas Stund�ia, KVAD Šiauli� teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius, sako, kad valstyb�s nesaugomas Šiaul�n� dvaras netur�jo galimyb�s gauti l�š� iš valstyb�s remontui. Buvus� savinink� išg�sdino tai, kad visk� teks daryti savo l�šomis. Kod�l dvaras nebuvo vertyb�, inpektorius nepaaiškino.

Dvaro agonija - d�iaugsmas kiaulynams

Z. Stund�ios nuomone, netoli dvaro �sik�rusiam UAB "Litpirma" kiauli� kompleksui nereik�jo savo veiksm� derinti su KVAD, nes nauj� pastat� iš esm�s nebuvo statoma - tik rekonstruojama.

E. Stonkus ��velgia nema�ai KVAD atstov� klaid�: "Kiaulininkai tuo ir �aid�ia - atseit tik rekonstruoja, o iš ties� ple�iasi. Šiauli� regiono aplinkos apsaugos departamentas tur�jo informuoti visas reikiamas �staigas apie kiaulid�s pl�tr�. KVAD tur�jo imtis vis� b�tin� veiksm�, nes dvaras patenka � privalom� sanitarin� apsaugos zon�."

KIC vadovas primena, kad "Litpirmai" buvo leista auginti iki 25 t�kstan�i� riestauodegi� per metus - dvigubai daugiau, nei b�davo išauginama sovietiniais laikais. Sanitarin� apsaugos zona buvo padidinta, tod�l kiaulininkai leidim� tur�jo suderinti su Šiauli� paveldosaugininkais.

E. Stonkus akcentuoja, kad netoli Šiaul�n� esantis nedidelis dvaras yra saugomas valstyb�s: "Grei�iausiai tod�l, kad j� nusipirko vienas Radviliškio savivaldyb�s �mogus ir pardav� savo giminai�iams. Dvaras gavo šiek tiek paramos, ta�iau dabar jau ir jis yra apleistas."

Netoli dvaro esanti koply�ia taip pat yra saugoma valstyb�s. Pernai jai rekonstruoti buvo skirta apie 900 t�kstan�i� lit�. Darbai tur�jo b�ti prad�ti dar pernai lapkrit�, ta�iau iki šiol nieko nenuveikta. Kod�l dvaras buvo paliktas likimo valiai, iki šiol m�sl�.

Niekas negali atsakyti, kod�l Šiaul�n� dvaras nebuvo �trauktas � valstyb�s saugom� objekt� s�raš�.

KIC archyvo nuotr.

Aplaidumas ar ty�in�s klaidos?

E. Stonkus nuosekliai renka visus Šiaul�n� dvaro dokumentus ir jam kyla daug priekaišt� daugeliui institucij�: "Kai prad�jau dom�tis tuo dvaru kaip Šiaul�n� gyventojas, ��velgiau aib� kult�rinink�, aplinkosauginink� ir Radviliškio savivaldyb�s klaid�."

KIC direktorius klausia, kur buvo aplinkosaugininkai, kai dvaras dar buvo puikios b�kl�s, o ne gri�vantis? "Septyniolika met� tylos ir draudim� bet k� daryti. Po to, kai dvarui nebeu�tenka kosmetinio remonto, jo savinink� pasiekia raštai d�l b�tino remonto. Kam draudimai ir kam raštai, jei dvaras nesaugomas valstyb�s? O jei jau siuntin�ja tokius raštus, tai kod�l nieko nedaryta d�l kiaulyno sanitarin�s zonos?"

Z. Stund�ia pripa��sta buvusiam dvaro savininkui paraš�s nurodym� d�l laikin�j� apsaugos priemoni�. Paveldosaugininkas teigia, kad kult�ros paveldo remonto darbus atlikti niekas niekada nedraud�. Tvarkyti stogus, kamšyti skyles ir saugoti nuo irimo galima be joki� suderinim�.

Z. Stund�ia nor�t�, kad KIC pavykt� nors š� t� padaryti Šiaul�n� dvaro labui. "Duok Dieve, kad jie nors truput� padaryt�. Dabar svarstau, kaip jiems pad�ti teisiniais klausimais. Juk dešimtadalis dvaro areštuota ir priklauso �mogui, kurio niekas neranda.

Vald�ios formavimas - politinis detektyvas ar komedija?

J�rat� SOBUTIEN�

Pra�jus M�nesiui po rinkim� � savivaldybi� tarybas, Šiauli� mieste tebestumdomos politin�s vald�ios k�d�s. Konservatoriai, "tvarkie�iai", liberalcentristai, Darbo partijos ir Liberal� s�j�d�io atstovai, � pla�i�j� koalicij� jungtis pakviet� daugiausia mandat� laim�jusius socialdemokratus, sutikim� patvirtinan�io j� parašo iki ketvirtadienio pavakar�s dar nebuvo sulauk�. Vald�ios formavimo iniciatyvos �m�si politikai sak� esantys pasireng� valdyti miest� ir be socialdemokrat�, nes d�l kairi�j� neapsisprendimo per savait� didesnio miesto politinio gyvenimo post�mio ne�vyko.

Iki šiol derybos d�l naujos Šiauli� miesto vald�ios nebuvo itin vaisingos.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Pirmadien� T�vyn�s s�jungos narys Vladas Damulevi�ius praneš�, kad per pietus naujoji Tarybos dauguma d�l koalicijos tarsis su socialdemokratais, ta�iau apie vyksiant� susitikim� Socialdemokrat� partijos Šiauli� skyriaus pirmininkas Edvardas �akaris tvirtino nieko ne�in�s. Anot Seimo nario, keistas pasirod� si�lymas mero post� u�imti b�tent jam, o ne si�lyti j� socialdemokratams.

Antradien� atrod�, kad E. �akario abejon�s išsisklaid� – Šiauli� miest� iš ryto pasiskelb� valdysianti pla�ioji koalicija - penkios centro dešiniosios partijos ir socialdemokratai. Patikinta, kad socialdemokrato Justino Sartausko kandidat�ra � merus priimtina visoms � Šiauli� miesto taryb� patekusioms partijoms. Ta�iau po piet� situacija pasikeit� 15 valand� prasid�jo rinkimus laim�jusi� partij�, kurios formuoja valdan�i�j� koalicij�, pos�dis, ta�iau socialdemokrat� atstovai � j� neatvyko.

Pos�dyje mero postas pasi�lytas partijai "Tvarka ir teisingumas". Pagal ši� d�lion� vicemero postas atitekt� Darbo partijai. Tik�tina, kad š� post� u�imt� Danguol� Martinkien�. � administracijos direktoriaus post� pretenduot� T�vyn�s s�jungos atstovas Vladas Damulevi�ius, po direktoriaus pavaduotojo post� atitekt� Liberal� ir centro s�jungai bei Lietuvos liberal� s�j�d�iui. Partijos nusprend� ir kuri kuriam komitetui vadovaus.

Su�inoj� apie šias dalybas, �urnalistams vieni socialdemokratai aiškino apie popietin� pos�d� nieko ne�inoj�, kiti – kad pretendentas � merus J. Sartauskas � š� susitikim� nenu�j�s, nes netur�j�s partijos vadovyb�s �galiojim�.

Tre�iadien� partijos aiškinosi, kas kokius �galiojimus turi ir koki� post� ketina siekti. Pa�ad�j� kit� dien� pakviesti � spaudos konferencij� ir pristatyti nauj� valdan�i�j� daugum�, politikai v�liau apsigalvojo.

Ta�iau ketvirtadien� politikai tvirtino, kad pla�ioji koalicija sudaryta. J� sudarys 26 Tarybos nariai: 16 centro dešini�j� j�g� koalicija ir 10 socialdemokrat�. Mero postas atitekt� socialdemokratams. � j� pretenduoja J. Sartauskas. Opozicijoje liks tris vietas Taryboje gavusi Naujoji s�junga.

Ta�iau tai – ketvirtadienio vakaro susitarimas. Ar jis nepasikeis iki penktadienio ryto, ne�inia.

Japonijos katastrofa g�sdina Lietuv�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Galingas �em�s dreb�jimas, visa griaunati cunamio banga, vandenilio sprogimai atomin�je Fukušimos elektrin�je ir branduolin�s katastrofos tikimyb�. Šie �vykiai paraly�iavo Japonij�, sudrebino did�iausias makleri� bir�as, atpigino naft� ir past�m�jo pasaul� �aliosios energijos link. Lietuvoje �mon�s jau "šluoja" iš vaistini� kalio jodido atsargas. Ar verta mums baimintis?

Protestuotojai prieš atomin� energetik� atakuoja aukš�iausias Europos vald�ios institucijas.

Pasaulis atomui sako "Ne!"

Daugyb� �moni� �vairiose pasaulio šalyse solidarizuojasi su katastrof� patyrusiais japonais. Miest� aikšt�se dega �vakel�s aukoms atminti. Branduolin�s energetikos valstyb�s sulauk� "�ali�j�" (Greenpeace) protesto akcij� d�l atomini� elektrini� ateities. Dauguma pasaulio �moni� šiandien atominei energetikai pasakyt� "Ne!"

Japonijos Fukušimos-1 atomin�je elektrin�je vykstantys procesai g�sdina pasaulio �mones ir kvie�ia kovoti prieš tokio tipo energij�. Jau ne si�loma, o reikalaujama pasitelkti atsinaujinan�ius energijos šaltinius, pakinkyti v�j�, saul� ar vandenyn� sroves. Prieš savait� Vokietijoje �mon�s susikibo � 45 kilometr� ilgio grandin�, kuri gal�jo simbolizuoti ir grandinin� reakcij�.

Naftos pramon� raukosi - paskutiniais paskai�iavimais nafta pigo keturias procentais. Japonija yra galingiausi� ekonomini� pasaulio varikli� trejete, tod�l nanuostabu, kad per kelias dienas visiškai paraly�iuota šalis pakoregavo naftos paklaus�.

Pasaulio �iniasklaida pateikia skirtingas mokslinink� išvadas. Amerikie�iai ir rusai tvirtina, kad situacija nevaldoma. Japonai raginami susitelkti ir iki paskutin�s sekund�s kovoti su stichijos padariniais bei �kaitusiais atominiais reaktoriais. Japonai taip ir daro - aukojasi. Pila vanden� iš sraigtasparni�, gabena artyn vandens patrankas, nors radiacinis fonas avarijos vietoje pavojingas gyvybei.

Nagasakis tampa prieglobs�iu

Japonijos imperatorius Akihito ragina taut� nepasiduoti ir pats lieka Tokijo centre. Japonijos sostin� yra vos u� 240 kilometr� nuo gr�smingosios Fukušimos atomin�s elektrin�s.

Tokij� palieka daug �moni�. U� japono ištek�jusi šiauliet� Simona Sobutait� taip pat pasitrauk� iš Tokijo, kuriame jau tr�ksta maisto. �mon�s stengiasi pasitraukti kuo toliau nuo Fukušimos. Simboliška, kad dauguma išvyk�li� renkasi Nagasakio miest�, kuris per Antr�j� pasaulin� kar� patyr� atomin�s bombos sprogim�. Ten išvyko ir Simona.

Šiauliet� smuikinink� Kristina Kato iš Japonijos išvyko likus kelioms dienoms iki gaivališkos nelaim�s. Ji teigia, kad japonams gamtin�s katastrofos yra nat�rali gyvenimo dalis. �em�s dreb�jimai da�ni neramioje Japonijos �em�je. "Galima tik sp�lioti, kad šios katastrofos ir nulemia japon� ramum�, nepanikavim�, disciplinuotum� ir kitas tragedijos akivaizdoje mus stebinan�ias savybes. Mirtis japonams - gyvenimo dalis", - pasakoja Kristina.

JAV gyvenantis šiaulietis filosofas Geraldas Jankauskas "Facebook" socialiniame tinkle suskubo pranešti, kad cunamio bangos pasiek� net Kalifornijos krantus. Jos sudau�� kelias jachtas, apvert� kelis katerius. Vienas �mogus �uvo. Daugiausia kliuvo Oregono valstijai. Bangos paplov� ir garsaus Amerikos "Highway 1" greitkelio atkarp�.

Ignalinos atominio kuro saugyklos.

Autoriaus nuotr.

Ar Lietuva saugi?

Valstybin� atomin�s energetikos saugos inspekcija (VATESI) ramino, kad tokio pob�d�io avarij� netur�t� �vykti Ignalinos atomin�je elektrin�je. Abu Ignalinos reaktoriai jau yra sustabdyti, iš pirmojo reaktoriaus iškrautas branduolinis kuras, kuris saugomas specialiose saugyklose.

Panaudotas branduolinis kuras turi b�ti saugomas saugyklose 50 met� (laikinas saugojimo b�das). V�liau jis turi b�ti perkeltas � vadinamuosius kapinynus, kuriuose b�t� saugomas neketinant iš ten paimti (ilgalaikis saugojimo b�das).

VATESI si�lo nelyginti �vyki� �ernobylyje 1986 metais su �vykiais Japonijos atomin�se elektrin�se. Avarija �ernobylio atomin�je elektrin�je �vyko veikian�iame reaktoriuje. Tai l�m� did�iul� momentin� radioaktyvi�j� med�iag� išmetim�. �vykus �em�s dreb�jimui Japonijoje, atomini� elektrini� darbas šioje šalyje buvo sustabdytas. Kai sustabdomas reaktoriaus darbas, jame dar lieka šilumos, kuri gali išlydyti branduolinio kuro apvalkal�.

VATESI pabr��ia, kad avarin� parengtis planuojama 1000 kilometr� spinduliu nuo atomini� elektrini�. Lietuv� ir Japonij� skiria 8000 kilometr�.

Kovojama iš paskutini�j�

VATESI informuoja, kokia yra naujausia Fukušimos atomin�s elektrin�s pad�tis. Kokios prognoz�s? Ar �manomas branduolinis sprogimas reaktoriuose? Ar tiesa, kad Fukušima - "l�tas �ernobylis"?

Informuojama, kad anks�iau pasteb�to gaisro ketvirtajame atomin�s elektrin�s bloke neb�ra. Taip pat pranešta, kad Fukušimos atomin�s elektrin�s penktajame bloke kovo 15 d. reikiamam vandens lygiui u�tikrinti planuojama panaudoti veikiant� Fukušimos atomin�s elektrin�s šeštojo bloko elektros generatori�. Informuojama, kad kovo 17 dien� Japonijos mal�nsparniai keturis kartus gabeno vanden� ant �kaitusios elektrin�s reaktori�.

Ketvirtadienio duomenimis, nukent�jusi�j� skai�ius Japonijoje art�ja prie 15 t�kstan�i�. �uvusi�j� - apie 6 t�kst. Ma�daug 550 t�kst. �moni� paliko savo namus. 80,5 t�kst. nam� apgadinta, o 4,5 t�kst. visiškai sugriauta. 1,6 mln. nam� išjungtas vandens tiekimas, dar 600 t�kst. nam� atjungta elektra. Padarinius likviduoja 80 t�kst. Japonijos pareig�n�. Humanitarin� pagalb� Japonijai pasirengusios suteikti 112 šali� ir 23 tarptautin�s organizacijos.

Mokyklos dau�omos politiniais k�jais

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Miesto mokykl� vadovai puse l�p� u�simena, kad Šiauli� miesto mokykl� dalybas ir skyrybas buvo planuota u�baigti per paskutin�j� nueinan�ios Tarybos pos�d�, kad spendimai nepakenkt� partij� reitingams. Panašiai elgiamasi ir Joniškyje. Faktas - moksleivi� ma��ja, mokykl� - taip pat. Ta�iau kyla klausimas, ar mokykl� tinklo petvarkymas n�ra vykdomas pagal pa�intis ir politines pa�i�ras.

Joniškio Mato Slan�iausko gimnazija jau nuo rugs�jo tur�s tapti pagrindine mokykla.

Mokyklos pa�ios �sivertino

Nuo kit� met� šalyje neturi likti vidurini� mokykl�. Bus tik pradin�s, pagrindin�s arba gimnazijos. Draskomos mokyklos "kraujuoja": mokiniai turi pereiti � kitas mokyklas, pedagogai netenka darbo, o netelpantiems � gimnazijas lieka tiesus kelias � �em�s �kio ar profesines mokyklas.

Nuo 2010-�j� kovo 20 dienos Lietuvoje išregistruotos 74 mokymo �staigos. Dar skai�iuojama, kad kasmet did�iuosiuose miestuose mokini� suma��ja tiek, kiek tilpt� � vien� vidutinio dyd�io mokykl�. Ma��jim� s�lygoja emigracija, ma��jantis gimstamumas.

Per pastaruosius metus teisin� status� pakeit� 115 šalies mokymo �staig�, o 17 mokykl� šiuo metu dar yra reorganizuojamos, likviduojamos, pertvarkomos.

Prieš metus did�iul�s aistros vir� d�l Šiauli� Šventupio mokyklos u�darymo, tod�l nuspr�sta "apsidrausti" - mokyklos iki vasario pabaigos tur�jo pa�ios save �sivertinti pagal pateiktus kriterijus. Vakar speciali komisija tur�jo apibendrinti gautus rezultatus, ta�iau j� su�inoti nepavyko.

Šiandien Švietimo skyriuje mokykl� direktoriai tur�jo aptarti jau min�t� mokykl� �sivertinimus. Jau iš anksto buvo juntama �tampa - vadovai atkakliai kovoja d�l savo vadovaujam� �staig� likimo.

Akivaizdu, kad pagal pateiktu kriterijus � "normas" ne�sitenka dauguma pradini� mokykl�. Pradinukai valstybei kainuoja per brangiai. Tik�tina, kad kitais metais pradini� mokykl� gali suma��ti.

Šiauliuose per daug ir gimnazij� - aštuonios. Greitai jos prad�s tušt�ti. Mieste yra apie 4000 pradinuk�. Nesunku paskai�iuoti, kad po ketveri� met� kiekvienai gimnazijai neteks n� 400 gimnazist�. Kas laim�s kov� d�l išlikimo?

Mokyklas "kapoja" politikai

Mokykl� vadovai �sitikin�, kad miesto vald�ia mokykl� tinklo pertvarkos klausimus planavo atid�ti paskutiniam Tarybos pos�d�iui, kuris vyks kovo 24 dien�. Nors mokyklos tur�jo �sivertinti pa�ios, ta�iau j� pertvark� spr�s Taryba, kitaip tariant sprendimas bus politinis.

Panašiai mano ir Joniškio Mato Slan�iausko gimnazijos pedagogai. Rajono taryba, nekreipdama d�mesio � did�iul� bendruomen�s pasipriešinim�, u�draud� mokyklai nuo ši� met� rugs�jo formuoti vienuoliktas klases. Dabar �ia vaikai mokosi nuo pirmos iki dvyliktos klas�s. Dabartiniams vienuoliktokams bus leid�iama pabaigti mokykl�.

Pedagogai dar tikisi, kad gimnazijai bus leista išlikti bent iki 2015 met�. Gimnazijos bendruomen� surinko apie 800 paraš� ir nusiunt� rajono merui, Švietimo ir mokslo ministerijai, Seimui. Viena mokyklos mokin� septyniolikmet� gimnazist� Aiva Stanevi�i�t� nusiunt� laišk� akademikui Antanui Bura�ui, kuriame išd�st� savo mintis apie mokyklos naikinim�. Ji labiausiai jaudinasi ne d�l sav�s, o d�l broliuko, kuris tik dabar pradeda eiti � mokykl�.

Gimnazijos mokytoja V. Kubilinskait� yra ir mokini� mama, ir mokytoj� profs�jungos lyder�. Ji teigia, kad Joniškyje likus vienai "Aušros" gimnazijai, visi norintys � j� netilps. Dalis moksleivi� bus priversta eiti mokytis � Joniškio �em�s �kio mokykl�, kur rengiami darbininkai. Švietimo �statymas garantuoja, kad � gimnazij� turi b�ti priimtas kiekvienas norintis, o ne gerai besimokantis ar turtingas.

Griauti lengviau

Gimnazijos direktorius Vaclovas Martinaitis sako nepriklausantis jokiai politinei partijai. Jo nuomone, taip patogiau išlikti �mogišku, besikei�iant vald�ioms. Dabar jo nepartiškumas mokyklai gal�jo pakišti koj�. Direktoriui neramu d�l suskaldytos vietos bendruomen�s ir pedagog� ateities. Jo nuomone, M. Slan�iausko gimnazija verta savo vardo.

Gimnazijos direktorius Vaclovas Martinaitis pradeda manyti, kad jo nepartiškumas gal�jo pakišti koj�, kai Tarybos nariai balsuodami kilnojo rankas.

M. Slan�iausko gimnazijos tre�iok� Aiva Stanevi�i�t� paraš� laišk� akademikui Antanui Bura�ui, kuris aktyviai kovoja prieš mokykl� naikinimo politik�.

Autoriaus nuotr.

Anks�iau Joniškio mokykl� vadovai ir pavaduotojai buvo sutar�, kad pradinukams geriausia vieta yra dabartin�s "Aušros" gimnazijos patalpose - aplinkui parkas, jaukios patalpos. Kita mokykla b�t� ideali vyresniems, o M. Slan�iausko gimnazija - vyriausiems. K� bekalb�jo mokykl� vadovai, sprendim� pri�m� politikai.

Gimnazijos pedagogai pasijuto ��eisti, kai Seimo Švietimo, mokslo ir kult�ros komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys � jam pateikt� peticij� atsak� paaukl�jimu. Savo oficialiame atsakyme jis pedagogams išaiškino, k� reiškia �odis "peticija".

Ministras G. Steponavi�ius, neseniai vieš�j�s Joniškyje, taip pat elg�si abejingai. Jis, gav�s peticij� su beveik 800 paraš�, nesiteik� susitikti su mokyklos bendruomene. Tik u� aki� pasak�, kad M. Slan�iausko gimnazija ateities neturi.

Joniškio rajono savivaldyb�s administracijos direktorius Gediminas �epulis teigia, kad situacij� s�lygoja ma��jantis moksleivi� skai�ius. Per pastaruosius trejus metus Joniškio rajonas neteko per 700 moksleivi�. Jo teigimu, M. Slan�iausko gimnazijos reorganizavimas – paskutinis pertvarkos �ingsnis. Jau likviduoti Daunoravos, Kepali�, Maldeni�, Meki�, Stupur�, Stungi�, Zini�n� pradinio ugdymo skyriai, Bari�n� ir Kalnelio pagrindin�s mokyklos.

Persitvarkymo s�j�d�io iniciatyvin� grup� ir dalis Nepriklausomyb�s Akto signatar� bendrame pareiškime d�l švietimo politikos komercializacijos yra nurod�, kad tokia politika griauna valstyb�s pamatus.

Po šiuo pareiškimu pasiraš�s akademikas Antanas Bura�as yra išd�st�s paradoksali� mint� - kai Lenkijos valstyb� min�jo savo t�kstanmet�, buvo nuspr�sta pastatyti t�kstant� nauj� mokykl�. Lietuva savo t�kstantmet� sutinka mokykl� u�darymo vajumi.

Savaranki�ki kandidatai partijoms kuria pirt�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Pirm� kart� savivaldybi� rinkimuose kandidatams buvo leista savarankiškai iškelti save. Šalyje tik 18 kandidat� iki pat rinkim� išliko nesusijung� � joki� koalicij�. Kiti b�r�si � �vairias "nepartini� partijas". Nema�ai savarankišk� kandidat� surinko daugiau bals� nei kai kurios rimtos partijos. Susijung� "vienišiai" kai kuriuose miestuose u�k�r� rimt� pirt� rinkim� favoritams.

Pasitik�jimas trigubas, mandatas vienas

Vyriausiosios rinkim� komisijos (VRK) duomenimis, save išsik�l� asmenys šalyje iškovojo 5 proc. savivaldybi� taryb� mandat�, ta�iau tik 18 �moni� buvo nesusijung� � jokias koalicijas. Dar 58 savarankiški kandidatai nebuvo tokie savarankiški ir � savivaldybes pateko �vairiuose koaliciniuose s�rašuose, skambiai pramintuose "nepartini� partijomis".

Akivaizdu, kad pavieniai asmenys, surink� dešimteriopai daugiau bals�, tur�s m�gautis keliskart ma�esne �taka. Min�ti 18 save išk�lusi� amen� bendrai surinko 60185 balsus. Tik truput� daugiau surinko Lietuvos valstie�i� liaudinink� s�junga - 71099, ta�iau iš šios partijos � miest� ir rajon� tarybas pateko 147 asmenys. Lietuvos Respublikos liberal� s�j�dis, surink�s 62816 bals�, tarybose u��m� 98 k�des.

Šiauliuose kai kurie naujieji Tarybos nariai nusipeln� keli� mandat�, ta�iau pagal nustatyt� tvark�, vienu u�pakaliu dviej� k�d�i� neu�s�si.

Šiauli� miesto rinkim� rezultatai rodo, kad du savarankiški Tarybos nariai - Art�ras Visockas ir Stasys Tum�nas - bendrai surinko 13,74 procento bals�. Jiems, vadovaujantis logiškais skai�iavimais, tur�t� priklausyti šeši Tarybos mandatai. Deja, "perteklius" proporcingai padalijamas visoms rinkimus laim�jusioms partijoms.

Individualistai maišo partij� kortas

Kauno mieste savarankiški kandidatai suk�l� politin� perversm�. Verslininkas Visvaldas Matijošaitis sub�r� nauj� valdan�i�j� koalicij� be buvusio mero Andriaus Kup�insko ir anks�iau vald�iusi� konservatori�.

V. Matijošai�io �kurta koalicija "Vieningas Kaunas" iškart po rinkim� susitar� su socialdemokratais, "darbie�iais", "tvarkie�iais" ir liberalcentristais kurti bendr� koalicij�. "Vieningas Kaunas" ir koalicijos partneriai tur�s 22 mandatus iš 41. Kauno konservatoriai, surink� daugiausia rink�j� bals� ir gav� 12 mandat�, lengvai gali likti opozicijoje.

Ma�eikiuose vienas save išsik�l�s asmuo ir dvi toki� asmen� koalicijos sugeb�jo surinki ketvirtadal� rink�j� bals� ir Taryboje m�gausis septyniais mandatais.

Šiauliuose save išsik�l�s ir � Taryb� patek�s Stasys Tum�nas surinko 2364 rink�j� balsus, t.y. - 6,39 procento bals�. S. Tum�nas �ino, kad jis ir jo bendra�ygis Art�ras Visockas Taryboje kaln� nenuvers, ta�iau politiniai ledai yra išjudinti. Pastarasis surinko dar daugiau - 2718 bals� (7,35 procento).

"Tapsime norma arba egzotika"

"Nesiver�iu � joki� koalicij�. Nor��iau tiesiog dirbti Šiaulie�iams. Esu �sitikin�s, kad savivaldyb�ms n�ra b�tinas partinis valdymas. �ia svarbiausia daryti taip, kaip geriausia �mogui ir miestui. Vald�ia turi b�ti kuo ar�iau �mogaus. Neabejoju, kad po keleri� met� bus �teisinti tiesioginiai mero rinkimai. "Politinis turizmas" klesti, o miestui svarb�s sprendimai �stringa politik� karuose d�l �takos", - tvirtina S. Tum�nas.

Buv�s Šiauli� universiteto Edukologijos fakulteto dekanas ir leid�jas S. Tum�nas mano, kad daugiausia gal�t� nuveikti švietimo ir kult�ros srityje.

S. Tum�nas sako, kad jo �jimas � Taryb� - simboliškas. Jo senelis Aleksandras Stasi�nas nuo 1918 met� buvo savarankiškas Zaras� rajono tarybos narys. Jis buvo vargonininkas, tod�l gal�jo tapti nors krikš�ioniškos partijos nariu, ta�iau išliko laisvas. Naujasis Tarybos narys apie savo senel� paraš� ir išleido knyg�.

Ar nebijo S. Tum�nas Taryboje likti "u� borto"? "Tokia pirm�j� dalia, ta�iau panašioje situacijoje jau esu buv�s. Kadaise laim�jau kone vienintelius tikrus rinkimus Edukologijos fakulteto dekano vietai u�imti. Po keleri� met� savarankiški kandidatai taps arba norma, arba egzotika. Viskas pavojingai eina � centralizuot� valdym�. Suprantu, kaip nelengva prezidentei tokius nusistov�jusius procesus išjudinti", - sako S. tum�nas.

Art�ras Visockas mano, kad ankstesn� Taryba, gausiau finansuodama sport�, nuskriaud� kult�r�.

Stasys Tum�nas mano, kad savarankiški kandidatai priartina vald�i� prie tautos.

Autoriaus nuotr.

"B�siu savarankiškas"

Šiaulietis k�no kult�ros mokytojas ir aktyvus visuomen�s veik�jas Art�ras Visockas sako dar nesulauk�s joki� pasi�lym� iš rinkimuose dalyvavusi� partij�. Tiesa, partie�iai jau "zondavo" nauj�j� Tarybos nar� - dom�josi, kokios jo politin�s pa�i�ros. "Nor��iau dirbti pozicijoje, bet tokioje, kurioje klausimai b�t� sprend�iami, o ne tvirtinami konvejeriu. Bet kokiu atveju b�siu savarankiškas savo mintimis ir veiksmais", - teigia A. Visockas.

Garsus visuomenininkas teigia, kad dabar opozicija gali nevaikš�ioti � Tarybos pos�d�ius, nes valdantieji, balsuodami pagal išankstinius sutarimus, tvirtina savo pasi�lymus be joki� diskusij�.

A. Visockas mano, kad jis gal�t� priklausyti ne tik sporto ar kult�ros, bet ir ekonomikos komitetui. Jis mano, kad šiais metais sportas, prisidengiant dideliais tarptautiniais renginiais, buvo remiamas perd�tai, tod�l nukent�jo kult�ros sektorius. Jo nuomone, paprastas �mogus pasakyt�, jog sportininkai at�m� pinigus iš kult�ros, nors rankas Taryboje kilnojo politikai.

Naujasis Tarybos narys A. Visockas abejoja, ar tiksliai paskai�iuoti milijonai Šiauli� industriniam parkui �k�rti. Jis paskai�iavo, kad hektarui tekt� apie milijon� lit�.

Rinkim� rezultatai Šiauliuose

1. Lietuvos socialdemokrat� partija – 8635 rink�j� balsai (23,34 procento), 10 mandat� (tur�jo 6);

2. Partija "Tvarka ir teisingumas" – 3451 (9,33procento), 4 mandatai (tur�jo 6);

3. T�vyn�s s�junga–Lietuvos krikš�ionys demokratai – 3139 (8,48 procento), 4 mandatai (tur�jo 5);

4. Art�ras Visockas – 2718 (7,35 procento), 1 mandatas;

5. Naujoji s�junga – 2437 (6,59 procento), 3 mandatai (tur�jo 5);

6. Darbo partija – 2401 (6,49 procento), 3 mandatai (tur�jo 2);

7. Stasys Tum�nas – 2364 (6,39 procento), 1 mandatas;

8. Liberal� ir centro s�junga – 1888 (5,10 procento), 3 mandatai (tur�jo 5);

9. Lietuvos Respublikos liberal� s�j�dis – 1595 (4,31 procento), 2 mandatai.

Rinkim� koziriai

J�rat� SOBUTIEN�, Alvydas JANUŠEVI�IUS

Vasario 27-�j� rinksime vietos vald�i�. Šiauliuose rink�jus pa�adais vilioja penkiolika partij�, kurios vienaip ar kitaip matytos politikos padang�je. Ši� rinkim� naujov� – galimyb� � vald�i� patekti neglobojant jokiai partijai. Šiauliuose savarankišk� kandidat� �registruota penkiolika. Tiesa, dešimt j�, susib�rusi� � koalicij�, dangstosi Nepartini� kandidat� koalicijos vardu, kiti penki – miesto bendruomenei gana �inomi �mon�s.

Ilgus pretendent� s�rašus u�registravusios partijos reklamuoja b�simus merus, administracijos direktorius ar vicemerus, ta�iau at�j� balsuoti prie partijos pavadinimo matysime tik vien� pavard�, o kit� teks ieškoti atskirame s�raše. Tad kas tie pirmieji, vedantys partijas � priek�, ir tie, kurie rinkimin�je kampanijoje neieškojo partij� u�uov�jos?

S�rašus tempia seim�nai

Ir socialdemokrat�, ir socialliberal� s�rašo priekyje - Seimo nariai, nors, aukš�iausi� šalies pareig�n� nuomone, tai neetiška: Seimo narys savo vardu papuošia balsavimo biuleten�, ta�iau � Taryb� ateiti planuoja tik tuo atveju, jei u�sitikrint� mero post�.

Seimo narys socialliberalas Valerijus Simulik pripa�ino, kad Tarybos gretose b�t� tik mero pozicijoje, o d�l dalyvavimo rinkimuose nejau�ia dar�s k� nors neetiško: "Aš esu vienmandatininkas - at�jau � Seim� ne su kieno nors v�liava. Be to, esu Šiauli� socialliberal� skyriaus pirmininkas. Negaliu pasakyti komandai - kapstykit�s kaip norite. Jei b�t� tiesioginiai mero rinkimai, aš, be abejon�s, juose dalyvau�iau."

Socialdemokratas Edvardas �akaris taip pat pasilikt� Taryboje tik mero poste. "Manau, kad �ia n�ra rink�j� apgaudin�jimo. Jeigu neb��iau skyriaus pirmininkas, gal b�t� ir kitaip. Jeigu savo kolektyvui neatstovauja vadovas, kaip veikti komandai?

E. �akaris atskleid�, kad su V. Simuliku ir socialliberalais jau sutarta d�l koalicijos. Daugiau bals� surinkusi partija si�lo mer�, o kita - administracijos direktori�. Seimo narys pripa�ino, kad pasisako ir u� tiesioginius mero rinkimus.

Socialdemokratai rinkim� agitacijoje dalyvauja ne vien su savo pirmuoju dešimtuku. Yra toki�, kurie reklamuojasi savo pastangomis ir l�šomis. Toki� grup� surinko eksmeras Vytautas Juškus. Tarpusavyje sutarta nekišti kojos bendrapartie�iams.

Lyderiai – tie patys

Valdan�iojoje koalicijoje esan�ios Liberal� ir centro partijos s�rašuose, palyginti su pra�jusiais rinkimais, itin radikali� rokiruo�i� n�ra. S�rašo priekyje esantis dabartinis Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys vedlys buvo ir 2007-�j� savivaldos rinkimuose. Prieš tai Savivaldyb�s administracijos direktoriumi dirbusiam G. Mikšiui rink�jai reitinguodami atidav� 3113 bals� – j� aplenk� tik Valerijus Simulik. Ar buvusias pozicijas pavyks išlaikyti �iniasklaidos nuolat taršomam (o prieš rinkimus ypa� atakuojamam) miesto merui, paaišk�s netrukus, jau š� sekmadien�.

T�vyn�s s�jungos–Lietuvos krikš�ioni� demokrat� s�raše pirmasis - Jonas Bartkus. Informatikas, vadovaujantis Šiauli� banko departamentui, tikras politikos senbuvis, Šiauli� miesto taryboje dešimt met� (su pertrauka) praleid�s konservatorius šioje rinkimin�je kampanijoje nesiafišuoja. Vietoj jo iš plakat� � praeivius �velgia bendrapartie�iai - dabartinis administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius ir gydytoja Birut� Marija Paplauskien�.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" vedlys šiuose rinkimuose, kaip ir pra�jusiuose, - verslininkas Vidmantas Japertas. Šiauli� prekybos, pramon�s ir amat� r�m� prezidentas, penkerius metus buv�s Šiauli� rajono tarybos nariu, o nuo 2002-�j� patek�s � Šiauli� miesto taryb�, tur�jo �takos, bet netur�jo posto. � aukš�iausius postus jis nepretendavo ir po 2007-�j� rinkim�, kai partija "Tvarka ir teisingumas" pateko � valdan�i�j� koalicij�. Mero pavaduotoja tapo bendrapartiet� Daiva Matonien�, "tvarkie�i�" s�raše �rašyta antr�ja.

Savo pozicij� ši partija nem�gina stiprinti Seimo nari� pavard�mis. "Manau, kad mano koleg� Seimo nari�, kelian�i� savo kandidat�ras ir savivaldyb�s rinkimuose, elgesys n�ra garbingas. �mon�s patiki, išrenka, o jie paskui sako – lieku Seime, nes negaunu mero posto. B�t� s��ininga, jei atsisakyt� savo naryst�s Seime ir tada dalyvaut� rinkimuose. Tik toki� pozicij� laiky�iau vyriškai padoria. O rink�jai tur�t� suvokti, kad politikai, darantys tokius vira�us, pirmiausia galvoja apie asmeninius interesus", - tikino "tvarkietis" Seimo narys Valentinas Mazuronis.

Darbo partijos s�raš� papuoš� Aidas Gedvilas, šios partijos Šiauli� skyriaus pirmininkas. Verslininkas, degalini� tinklo savininkas, pora met� buv�s Seimo nariu, susisiekimo viceministru, pra�jusiuose savivaldos rinkimuose savo pavarde rink�j� neviliojo. Panard�s po "gilesnius politinius vandenis" ir padar�s pertrauk�, šiuose rinkimuose savo bendrapartietes dabar valdan�iojoje koalicijoje esan�ias Angel� Kavaliauskien� ir Danguol� Martinkien� s�raše jis stumtel�jo �emyn.

Vietoj vienos partijos - dvi

Šiuose rinkimuose vietos vald�ios siekia Lietuvos valstie�i� liaudinink� s�junga ir Lietuvos liaudies partija. Dvi partijos vietoj vienos buvusios (Valstie�i� liaudinink� partijos) atsirado išsiskyrus Kazimieros Prunskien�s ir Ram�no Karbauskio keliams. Tad Šiauliuose išsiskyr� ir buvusi� bendrapartie�i� Danut�s Akaveckien�s ir Stasio Grigali�no keliai. D. Akaveckien�, Seneli� globos nam� direktor�, pirmoji �rašyta Lietuvos liaudies partijos s�raše (pirminink� K. Prunskien�). Verslininkas S. Grigali�nas – Lietuvos valstie�i� liaudinink� s�jungos lyderis Šiauliuose.

S. Grigali�nui partin�s permainos – ne naujiena. Buv�s TSKP, LDDP partijos narys, 1993 metais tap�s �kio partijos nariu, po penkeri� met� jis išband� naryst� Naujojoje s�jungoje. Po to trejus S. Grigali�nas buvo Nuosaiki�j� konservatori� s�jungos narys, metus – Socialdemokrat� partijoje. Metus pabuv�s Valstie�i� ir Naujosios demokratijos partijoje, S. Grigali�nas 2005-aisiais �stojo � Darbo partij�. Ten iškent� neilgai. 2007-aisiais � Šiauli� miesto taryb� jis pateko kaip Valstie�i� liaudinink� s�jungos narys. Iš jos buvo pašalintas, bet pasikeitus partijos lyderiui v�l tapo "valstie�iu". S. Grigali�nui Šiauliuose, ko gero, niekas negali prilygti pakeist� partij� kiekiu.

Nori vald�ios ir jos neragav�

Šiauli� rink�jai 2007-aisiais buvo maloningi septyni� partij� atstovams. Antra tiek partij� � Taryb� nori patekti šiemet.

Liberalams susiskald�ius � kelias partijas, Liberal� s�j�d�io atstovams Šiauliuose vald�ios neteko paragauti. Šiuose rinkimuose liberalai "priekines pozicijas" sustiprino Vilniuje dirban�iais šiaulie�iais. S�rašo lyderis – švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, buv�s Did�dvario gimnazijos direktorius. Antrasis s�raše – studijas JAV baig�s Laisvosios rinkos instituto konsultantas �ilvinas Šil�nas.

Liberal� s�j�dis savo atstov� turi Seime, o štai Lietuvos centro partijai nepavyko tapti nei parlamentine, nei patekti � vald�i� Šiauliuose. Pirmasis partijos s�raše – istorikas Ar�nas Gumuliauskas, ŠU docentas.

� vald�i� iki šiol nes�kmingi band� patekti Lietuvos socialdemokrat� s�junga. Šiemet spalvingo s�rašo priekyje - Edvardas Kuvikas. Piketuose aktyviai dalyvaujantis nepartinis Jungtinio demokratinio jud�jimo atstovas E. Kuvikas – vienas iš trij� šiaulie�i�, nurod�iusi� savo teistum�. Apkaltintas tarnybini� �galiojim� viršijimu šiaulietis beveik dešimt met� bylin�josi, kol 2003 metais Europos �mogaus teisi� teismas pripa�ino, kad jo teis�s buvo pa�eistos.

Krikš�ioni� partijos politikos naujoke nepavadinsi, nes jos lyderis Gediminas Vagnorius – senas politikos vilkas, ta�iau Šiauliuose � vald�i� patekti ši partija bando pirm�syk. S�raše pirmoji – buvusi Darbo bir�os direktor� Genovait� Kuprevi�ien�. Beje, ji vienintel� moteris Šiauliuose, tapusi s�rašo vedle.

Politikos fronte ne naujokas ir Socialistinio liaudies Fronto s�rašo priekyje esantis pedagogas Mindaugas Stakvilevi�ius. � Šiauli� miesto taryb� patek�s su socialdemokratais, M. Stakvilevi�ius � šiuos rinkimus veda komand�, kurioje kai kurie pretendentai jau perkop� 85-eri� met� am�iaus rib�. Tad Pensinink� partijos lyderis Šiauliuose K�stutis Kop�sta gali d�iaugtis – �mon�s j� partijos s�raše – ne patys vyriausi.

Nors Šiauliai – ne �emaitija (tiesa, gal dar yra tikin�i�, kad Til��s gatv� dalija Šiaulius � Aukštaitij� ir �emaitij�), vald�ios m�s� mieste siekia ir �emai�i� partijos atstovai. Jos vedlys dvidešimt ketveri� Evaldas �idonis – taip pat ne �emaitis, nes gim� ne Šiauliuose.

Savarankiški ir nesavarankiški kandidatai

Šiauli� mieste �registruota penkiolika savarankišk� kandidat�. Tiesa, tik penki j� iš ties� savarankiški, nes dešimt susib�r� � koalicij�.

Be partinio u�nugario � Šiauli� savivaldyb�s taryb� pretenduoja u� �vairias iniciatyvas �inomas visuomenininkas, verslinininkas Art�ras Visockas. Politinei reklamai neišleidusio n� lito A. Visocko nuomone, politikai turi konkre�iais darbais parodyti, k� daro, o jei išleidi pinigus reklamai, tai tarsi reiškia, kad nusiperki balsus.

Tarp savarankišk� kandidat� – joki� partij� s�rašuose iki šiol nefig�rav�s Šiauli� universiteto kalbininkas, pedagogas ir leid�jas docentas Stasys Tum�nas.

Savarankiška kandidate u�siregistravo Šiauli� profesini� s�jung� susivienijimo pirminink� Rasa Jasmontien�, pra�jusioje kadencijoje rinkimuose dalyvavusi Liberal� ir centro s�jungos s�raše.

Be Liberal� ir centro s�jungos partijos paramos šiuose rinkimuose dalyvauja ir dabartin�s Tarybos narys in�inierius statybininkas Edvardas Peleckas.

Miest� valdyti nori ir buvusi Šiauli� miesto mer� Vida Ska�kauskait� (V. Stasi�nait�), turinti spalving� partin� praeit�. Šiuo metu ji d�stytojauja Šiauli� universitete.

Iš socialdemokrat� partijos pašalintas ir apie ketinimus tapti Lietuvos prezidentus besiskelbiantis seim�nas Andrius Šed�ius – nepartinio jud�jimo "Demokratija ir darbas" vedlys. Spalvingame "Demokratijos ir darbo" dešimtuke – A. Šed�iaus pad�j�ja, du Šiauli� televizijos darbuotojai, buv�s Socialist� partijos narys K�stutis Vai�aitis, Europarlamento rinkimuose kaip Tautos prisik�limo partijos narys dalyvav�s Donatas Bukelis.

A. Šed�ius sako nesitikintis u�imti tre�dal� Tarybos viet�: "Nesilaikau �sikib�s Seimo nario k�d�s, ta�iau jei laim�sime tik kelias vietas, negal�sime �gyvendinti savo plan�. Tuomet naudingesnis b�siu dirbdamas Seime."

D�l etiškumo A. Šed�ius sav�s taip pat neplaka: "Mes, visi trys Seimo nariai, "atvesdami" �mones � Savivaldyb�, prisiimame u� juos atsakomyb�. Lyderiai lieka u� visk� atsakingi."

O gal kalt� teks nepartini� simboliui - meškutei Mašai, rinkiminiame plakate pakeitusiai seim�no atvaizd�? A. Šed�ius sako š� gyv�n� � rinkim� kampanij� �trauk�s, nes meška - išminties, j�gos ir Šiauli� miesto simbolis.

Nueinantieji

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Nueinantieji. Taip b�t� galima pavadinti miesto vald�i�, kuri skai�iuoja paskutines dienas. Yra toki�, kuriems ji netrukd�. Nema�ai toki�, kuriems buvusi vald�ia siejasi su ekonominiu krachu. Kiti nepamena tylesn�s vald�ios – ankstesni politikai keldavo diskusijas, o šitie tyliai sutaria d�l visko. Vertinti praeit� - nepraktiška. Geriau pabandykime pa�velgti � politik� �vairiais kampais.

Art�ja metas, kai Savivaldyb�s tarybos k�des teks u�leisti kitiems politikams.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Belyt�, bekvap�, bespalv�?

Vienas Šiauli� politikos praktik� ir teoretik� prisipa�ino, kad negali vertinti nueinan�ios vald�ios sprendim�. Kaip pilietis - gal�t�. Kaip politikas - niekada. Pagal j�, savivalda tur�t� daryti visk�, kad pilie�iai netyl�t� ir karštai vertint� kiekvien� vald�ios �ingsn�.

Dabar b�tent visuomen�s atstov� reikia klausti, k� nuveik� vald�ia savo viešpatavimo laikotarpiu. Kuo ji buvo gera, bloga, �domi, banali. "Ypa� vertinu klausim�, kuo ji buvo gera. Daugiau nieko ir neklaus�iau", - sako humoro jausmo nestokojantis pašnekovas šiaulietis Petras.

- Kod�l, Petrai? Kam ta ironija?

- Ka�kas juk turi s�d�ti vald�ioje. Jei niekas niekur nes�d�s - nei tualete, nei kal�jime, nei savivaldyb�je, tai kas bus?

- Gal mes vietoj J� atsis�sime?

- Jei jie atsistos, J�S tikrai u� tai "atsis�site". Ir ne vienerius metus. Pas�d�site ir praeis noras loti ant gerbiam� liaudies atstov�.

Humoro jausmo, ironijos ir sveiko po�i�rio netr�ksta ir kitiems m�s� pašnekovams.

Virginija Ladietien�, buvusi politik�, dabar pensinink� ir politini� es� k�r�ja, mano, kad buvusi Šiauli� vald�ia belyt� ir bespalv�: "Dar nebuvo tokios tylios vald�ios. Tarybos nariai turi garsiai kalb�ti ir diskutuoti su oponentais, pilie�iais. O dabar - u�sitrenk� duris, prisidar� viešinimo draudim�. Jei vienu �od�i�, tai buvusi vald�ia - kur�nebyl�."

V. Ladietien� aktyviai seka Šiauli� politin� gyvenim�. Jos manymu, dabartin� vald�ia tyli tod�l, kad joje labai ma�ai intelektual� ir ryški� asmenybi�.

"�mon�s ne�ino, k� rinktis. Visi sprendimai aptariami komitetuose, o Taryboje visi tik pabalsuoja. O juk Taryba - tai ir oratoryst�s trib�na. Senieji politikai �ino, kad per ugningas kalbas gali iškilti nauji jauni politikai" , -sako V. Ladietien�.

Pašnekov� klausia, kod�l turtingi �mon�s nori � politik�? Juk ten tikrai n�ra labai dideli atlyginimai. "Jie nori pirmieji su�inoti apie konkursus, juos laim�ti. Eina ne politika u�siimti, o u�s�sti šiltas k�des", - teigia V. Ladietien�.

Verslas prisitaiko ir ken�ia

Alvydas Kurtinaitis, picerijos ir naktinio klubo savininkas, apie nueinan�i� vald�i� nieko blogo pasakyti negali: "Viskas buvo gerai. Per daug netrukd�. Manau, daugiau jai ka�kas trukd�, nei ji man."

Verslininkas prisipa��sta, kad su savivaldybe reikal� daugiausia turi pradedantieji verslininkai. Tiems, kurie jau �suko savo versl�, retai tenka varstyti valdinink� duris.

Tiesa, yra mokestis, kurio neišvengsi - turto ir �em�s. Jo dyd� i6 dalies s�lygoja Tarybos sprendimai. A. Kurtinaitis pastebi, kad nueinantieji š� mokest� taik� per didel�. Verslininkui sunkme�iu teko sumok�ti per 22 t�kstan�ius lit� šio mokes�io. "Tai gana skaud�ios išlaidos kriz�s metu. Dirbu maitinimo, pramog� ir poilsio sferoje. Kai �mon�ms tr�ksta pinig�, jie pirmiausia atsisako išlaidauti pramogoms", - tikina A. Kurtinaitis.

Ar�nas Rupšys, Šiauli� pramoninink� asociacijos prezidentas, mano, kad nueinantieji nebuvo kuo nors išskirtiniai. Jo nuomone, visos vald�ios problema - nesusikalb�jimas. Strateginiai miesto projektai, kei�iantis vald�iai, neb�na skland�iai perimami. Gal tod�l Industrinis parkas, net ir nutiesus jame komunikacijas, lieka tuš�ias ir nepatrauklus.

Asociacijos prezidentas sako, jog ateinan�i� politik� u�duotis bus aiškiai apibr��ti, kaip turi augti miestas. Kur turi pl�stis pramon�, o kur - gyvenamieji rajonai. Tiesa, A. Rupšys pastebi, jog dar reik�t� galutinai apsispr�sti, ar politikai sprend�ia miesto �kinius reikalus, ar tai palieka miesto administracijai.

A. Rupšys mano, jog politkai, u�uot leid� dirbti profesionalams, labai sureikšmina savo nuomon�. Bals� dauguma da�nai pasuka sprendimus pra��tinga linkme.

Keli� � Savivaldyb� jau š� m�nes� prad�s minti daug nauj� politik�.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

"Kieti", kol turtingi

Verslininkas Laimonas Jurgilas gars�ja ir kaip visuomenininkas. Jis sako, kad nueinan�ioji vald�ia buvo bloga vien tod�l, kad buvo blogas Seimas: "�uvis p�va nuo galvos. Netrukus viskas nusileido ir � apa�i�. Netobuli �statymai skatina korupcij�. Seimas - didelis korupcijos lizdas, o Taryba - ma�as."

Verslininkas nemano, kad ankstesniais metais vald�ia buvo kitokia. Tiesiog tuomet nebuvo kriz�s. "At�jo sunkmetis ir išlindo visos blogyb�s. Gyvenome ir nieko ne�tar�me, kol pakako Europos fond� ping�. Bus dar blogiau, kai išvis j� nebegausime nuo 2014 met�", - pranašauja jis.

L. Jurgilas yra tas verslininkas, kuriam pavyko paviešinti garsi�j� korupcijos istorij� d�l Pavasario gatv�s detaliojo plano. Jis neabejoja, kad d�l šios istorijos sau didelius "pliusus" pasiraš� STT. Šiauliai išgars�jo kaip su korupcija kovojantis miestas, ta�iau situacija realiai nesikei�ia.

Kas nutiko, kai du Tarybos nariai pateko STT nemalon�n? Jie buvo akimirksniu išmesti iš partij�. Lik� Tarybos nariai, koki� partij� beb�t�, toliau veik� vieningai - susivienijo tam, kad atrodyt� skaidr�s, nesusitep�. Net d�l skandalingo mero �em�s išpirkimo miesto kapin�ms n� vienas politikas nek�l� bang�. Istorij� paviešino �mon�s, kurie taip pat tur�jo �em�s šalia mero plot�.

"Korupcija veik� visada. Kiekvienas komercinis projektas ar konkursas automatiškai apipintas kyšiais ir intrigomis. Apie Pavasario gatv�s detaliojo plano skandal� nusiunt�me informacij� visoms aukš�iausioms institucijoms. Gavome atsakym� tik iš vienos ministerijos, jog netobulo �statymo pataisos jau yra parengtos, ta�iau jos d�la Seimo stal�iuose. Matyt, dar nenaudinga jas patvirtinti", - svarsto kovingasis verslininkas.

L. Jurgilas da�nai sulaukia �moni�, kurie prašo paramos: "Suprantu, kad m�s� savivaldyb� neturi pinig� kult�rai remti, ta�iau niekas nepaviešina, kokius jie išsimoka priedus arba premijas. Pikta, kad krepšiniui šiemet skirta per 300 t�kst. lit�, o futbolui - dešimteriopai ma�iau. Kitoms sporto šakoms visai nelieka."

Mokslinis po�i�ris

Art�ras Blinstrubas, docentas ir socialini� moksl� daktaras, � politik� �i�ri mokslininko akimis. Jis d�iaugiasi, kad vyksta ka�koks procesas, kur� galima steb�ti ir po to bandyti daryti �vairias išvadas ar prielaidas. Toks po�i�ris kiekvienam pad�t� blaiviau pa�velgti � politik�. Juk visur pilna kraštutinum�.

A. Blinstrubas sako nejau�iantis jokiai vald�iai nei priešiškumo, nei artumo: "Esminis dalykas gyvenime - b�ti autonomišku. Ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai, dvasiškai. Svarbiausia � visk� �i�r�ti ramiai. Jei yra išorin� vald�ia, vadinasi, ji reikalinga. Net jei ji labiausiai reikalinga tiems, kurie ir eina � t� vald�i�."

Docentas primena, kad visuomen� nusipelno tokios vald�ios, kokios yra verta. Tai ne visuomen� menkinantis teiginys, o nat�ralus procesas. Tai reiškinys, iš kurio galime mokytis. "Jei aplinkui daugyb� �moni� šaukia, kad mums nereikia "toki�" politik�, reiškia, daugumai b�tent "toki�" ir reikia. Jei visuomen� nori iš ties� daryti �tak�, kiekvienas individualiai turi išsiaiškinti, ko nori, bet ne šaukti, ko nenori."

O ar galima sociologiniu �vilgsniu pa�velgti � rinkimus, kurie bus jau š� m�nes�? "Rimkimus vertinu teigiamai. Vis� pirma tai moko mus gerbti tai, kas nat�raliai susiklosto. Naujos santvarkos nesukursi, kur� laik� neišlaik�s senos", - teigia docentas.

Tiems, kurie galvoja, jog gyvename "vagi� valstyb�je" ir visi politikai �ia "tokie", A. Blinstrubas primena, kad �mon�s �vairiose situacijose b�na visokie: "Su krepšinio puol�ju gatv�je gali pasisveikinti ramiai šypsodamasis, bet tai padaryti bus sunkiau krepšinio aikštel�je. Jis gali tave partrenkti ant �em�s."

Mokslininkas primena, kad tik konstrukdyvus m�stymas duoda rezultat�. Kai gydytojas randa augl�, jis sprend�ia, k� daryti - operuoti ar kitaip gydyti. Ta�iau jis niekada nepradeda steb�tis - oi, kaip �ia gyvenai, kad tok� u�auginai?! Jis tiesiog daro, k� turi daryti.

Miesto valdymo ypatumai

Šeštoji Šiauli� miesto taryba savo veiklos kadencij� baigs baland�io prad�ioje. �vyks dar du Tarybos pos�d�iai, naujos vald�ios rinkim� aistros ir post� dalybos, o dabar neprošal ap�velgti šios Tarybos veiklos ypatumus. M�ginimai priva�iam verslui atiduoti amfiteatr�, kyšininkavimo byla, "suma�inusi" Tarybos nari� skai�i�, skandalai d�l nauj�j� kapini�, ketinimai nubausti "nepaklusniuosius" lopšelius-dar�elius, nubraukiant finansavim� – tai �vykiai, sulauk� atgarsio ne tik �iniasklaidoje, bet ir paskatin� bendruomen�s protestus. Bet apie visk� – nuo prad�i�.

2007-ieji. Koalicija sutverta dar prieš rinkimus

Iš trylikos partij�, m�ginusi� patekti � Šiauli� miesto taryb�, pasisek� septynioms. Daugiausia mandat� – šešis – gavusiems socialdemokratams (tiek pat viet� gavo ir liberaldemokratai, bet j� gretas v�liau suma�ino STT), tur�jo b�ti apmaudu - teko tenkintis opozicijos vaidmeniu. U� vald�ios u�ribio atsirado ir dvi Darbo partijos atstov�s.

Penki� partij� – liberalcentrist�, socialliberal�, liberal� demokrat�, konservatori� ir valstie�i� liaudinink� – sudaryta valdan�ioji dauguma nenustebino. D�l koalicijos jie tar�si dar prieš rinkimus. Meru tapo buv�s Savivaldyb�s administracijos direktorius liberalcentristas Genadijus Mikšys, jo pavaduotojomis – socialliberal� Alma Javtokien� ir liberaldemokrat� Daiva Matonien�.

� Savivaldyb�s taryb� išrinkti Seimo nariai socialdemokratas Edvardas �akaris ir socialliberalas Valerijus Simulik Tarybos nario mandato atsisak�. V. Simulik apie galimyb� palikti Seim� sak� svarstyt� tik tada, jei pretenduot� � mero post�. E. �akaris tur�jo geresn� pasiteisinim� – Seime jis nuveiksi�s daugiau, nei b�damas opozicijoje. Tarybos nario mandato teko atsisakyti konservatoriui Rimundui Domarkui, gavusiam Savivaldyb�s administracijos direktoriaus post�, ir libdemui Gintautui Miku�iauskui, tapusiam jo pavaduotoju.

Iki tol pusketveri� met� miestui vadovav�s Vytautas Juškus negail�jo kritikos naujai politinei daugumai, Seimo nariams Edvardui �akariui ir Valerijui Simulik bei buvusiems koalicijos partneriams - Liberal� ir centro s�jungos atstovams. Buv�s meras aiškino, kad naujajai Tarybai jis neparankus, nes joje daug pragmatišk� tiksl� siekian�i�, tik verslo interes� paisan�i� �moni�. V. Juškus sak� es�s �sitikin�s, jog jo siekis nema�inti nekilnojamojo turto mokes�io labai nepatiko �takingiems miesto verslininkams.

Buv�s meras prognozavo: prasid�s "Busturo" dalybos, bus privatizuotas Pabali� turgus. V. Juškaus prognoz�s neišsipild�, bet d�l verslo interes� "st�mimo" jis buvo teisus.

2008-ieji. Duokl� u� rinkimus – amfiteatras

Tik prad�jus darb� naujai Šiauli� miesto tarybai, UAB "Tikroji vaivorykšt�" direktorius Anridas Vinkleris pateik� pasi�lym� d�l miesto amfiteatro prie centrinio bulvaro pertvarkymo - vietoj jo panoro pastatyti keturi� aukšt� pastat�. Panaši� prašym� b�ta ir anks�iau. 2002 metais prašymas buvo adresuotas tuome�iam merui Vaclovui Volkovui, 2003 m. - Vytautui Juškui. Pastarojo teigimu, nepritar�s A. Vinklerio u�ma�ioms, jis u�sitrauk� nemalon� ir buvo nuolat linksniuojamas verslininkui priklausan�io laikraš�io puslapiuose.

Naujai iškepti politikai �m�si itin entuziastingai �gyvendinti verslininko u�ma�ias. Sausio pabaigoje vykusiame Tarybos pos�dyje jie pritar� amfiteatro koncesijai net ne�inodami, kokius �pareigojimus tur�s verslininkas, kiek jis prival�s investuoti, kaip išnaudos plot�, ar neu�statys 12 ar� sklypo, ar bus prieinamos pramogos gyventojams. Koncesininkui, kuris neva sutvarkyt� labai apleist� amfiteatr�, b�t� net primok�ta iš miesto biud�eto.


2008-�j� vasario 16-�j� vykus� koncerto scen� papuoš� Byvio ir Tešlagalvio laikoma sparnuota vicemer�s Almos Javtokien�s amfiteatro vizija "�ia bus gra�aus dizaino kavin�". Visi koncerto "Šv�sk šventes amfiteatre" muzikantai grojo neatlygintinai.		Prieš sprendim� atiduoti amfiteatr� koncesininkui protestuota išradingai - U�gav�ni� proga iš amfiteatro varyta ne �iema, bet besmegen� taryba.

Socialdemokratai balsavime nedalyvavo. U� tai, kad amfiteatras b�t� tvarkomas koncesijos b�du, tai yra b�t� atiduotas privatininkui, balsavo liberalcentristai Genadijus Mikšys, Vaclovas Vingras, Gintaras Karalevi�ius, Edvardas Peleckas, liberalai demokratai Daiva Matonien�, Romanas �okovas, Kristina Lementauskait�, K�stutis Bal�i�nas, "valstie�iai" Zenonas Buivydas, Stasys Grigali�nas, konservatoriai Vladas Damulevi�ius, Birut� Paplauskien�, Igoris Strupeikis, socialliberalai Leonas Strazdauskas, Vytautas Peleckis, Alma Javtokien� ir Aušra Kazlauskien�.

Balsavime dalyvav�s konservatorius Jonas Bartkus ir liberalcentristas Kazimieras Šavinis susilaik�, prieš balsuoti išdr�so vienintel� koalicinei partijai priklausanti konservator� Aldona Augutien�.

Pos�dyje nedalyvavo liberaldemokratai Alfredas Lankauskas ir Vidmantas Japertas, socialliberalas Juozas Pabr��a ir "darbiet�" Danguol� Martinkien�.

Toks politik� sprendimas sulauk� visuomen�s atsako – U�gav�ni� dien� iš amfiteatro buvo vejama ne �iema, o besmegen� taryba, o vasario 16-�j� amfiteatre vyk�s koncertas "Šv�sk šventes amfiteatre" suvienijo apie 30 Šiauli� muzikos grupi� bei atlik�j�, kuri� dauguma, spaud�iant nemenkam šaltukui, koncertavo gyvai be jokio u�mokes�io.

Miesto meras Genadijus Mikšys po tokio bendruomen�s spaudimo �m� atgailauti, kad jo sprendimas d�l amfiteatro koncesijos buvo klaida. Po kiek laiko paaišk�jo, kad amfiteatras – ne savivaldyb�s nuosavyb�, �em� – valstyb�s, tad Tarybos sprendimas buv�s neteis�tas.

2008-ieji pa�ym�ti dar vienu skandalu: suimti liberaldemokratas Romanas �okovas ir konservatorius Igoris Strupeikis. Politikams pareikšti �tarimai reikalavus kyšio priimant palank� sprendim� d�l Pavasario gatv�s detaliojo plano. Taryba pri�m� sprendim�, kad R. �okovas negali dirbti Administracin�s komisijos pirmininku, o I. Strupeikis – vadovauti Etikos komisijai. Teismo sprendimu jie neteko ir Tarybos nario mandato.


"Šiauli� miesto tarybai taupyti padeda STT, suma�inusi politik� skai�i�", - toks anekdotas pasakojamas apie Šiaulius, kai u� kyšio reikalavim� sulaikyti R. �okovas (nuotraukoje) ir I. Strupeikis.		Prieš rinkimus � Seim� politin� "šou" sureng� Andrius Šed�ius, prie Savivaldyb�s nakt� traktoriumi atitemp�s did�iul� stend�, u�tv�rus� ��jim�.

Iki šio skandalingo �vykio R. �okovas kartu su "valstie�iu" Stasiu Grigali�nu itin aktyviai "projektavo" miest� ir m�gino "stumdyti" postus. D�l populistini� postringavim� "Busturui" vos nepaskelbtas bankrotas. R. �okovas pareišk�, jog "Busturo" vadov� reik�t� "pakabinti u� vienos vietos", mat kontrolieri� samdymas kainuoja daugiau, nei šie surenka baud�. Kitam politikuotojui - Vladui Damulevi�iui - atrod�, kad "zuikiai" tur�t� labiau bijoti ne kontrolieri�, o kamer�-mulia��. S. Grigali�nas aiškino, jog "Busturas" tur�t� nusipirkti ma�esni� autobus�.

Po kyšininkavimo skandalo iš Miesto �kio ir pl�tros komiteto pirmininko posto atstatydintas S. Grigali�nas net m�gino bylin�tis, nenor�damas paklusti koalicijai priklausan�ios partijos sprendimui.

Politini� skandalist� veikla šiek tiek prislopo prieš Seimo rinkimus. "Cirko" �m�si tik milijonierius Andrius Šed�ius, prie Savivaldyb�s nakt� traktoriumi atitemp�s did�iul� reklamin� stend�, u�tv�rus� ��jim�. A. Šed�ius aiškino taip padar�s, nes neapsikent�s netvarkos mieste. Jis mat praneš�s administracijai, kad pietin�je miesto dalyje netinkamoje vietoje stovi stendas, bet nieko nesiimta.

� chuliganizm� panaš�s pokštai A. Šed�iui pad�jo – jis pateko � Seim�, antrame rinkim� ture aplank�s Daiv� Matonien�. A. Šed�i� Taryboje pakeit� kitas socialdemokratas milijonierius Arvydas Mockus.

2009-ieji. Skurdaus biud�eto ir taupymo metai

Savivaldyb�s administracija paskelb� apie taupymo vaj�. Saugant savo k�des, braukiami priedai ir einama nemokam� atostog�. Aukš�iausieji miesto vald�ios atstovai prasitaria, kad �vedus grie�t� taupymo re�im� svarstyta atleisti dal� Savivaldyb�s tarnautoj�. Vis d�lto radikali� permain� nesiimta, nuspr�sta suma�inti arba visiškai panaikinti priedus tarnautojams - per metus sutaupyti apie šimt� t�kstan�i� lit�. Atleistiems darbuotojams tekt� mok�ti išeitines konspecijas, tad ne ka�in kiek b�t� sutaupyta.

Miesto vadovai neslepia, kad koalicin�s partijos nepanoro atsisakyti politini� post�, kuri� - net 11, ir sutiko su ma�esniu atlygiu.

Nors biud�etas skurdus, ta�iau nuo 2009-�j� Tarybos nariai gauna ne tik išmokas u� kanceliarines išlaidas, bet oficialias algas.

Paaišk�jo, kad apie visiems suma�intus atlyginimus skelb�s administracijos direktorius V. Damulevi�ius apsimelavo, kalb�damas apie savo atlyg� - jo atlyginimas nukent�jo gerokai ma�iau, nei skelbta.

2009-�j� sausis. Su piketuotojais kalb�tis pabijojo administracijos direktorius V. Damulevi�ius ir jo pavaduotojas D. Michalenko. � balkon� išeiti išdr�so tik vicemer� A. Javtokien�.

Prieš skurdinim� ir naktines mokes�i� reformas prie Savivaldyb�s piketavusi� �moni� pykt� teko atremti moteriai – vicemerei Almai Javtokienei. Meras buvo išvyk�s � Vilni�, o V. Damulevi�ius ir jo pavaduotojas Denis Michalenko išeiti kalb�ti su piketuotojais neišdr�so.

Valdan�i�j� koalicij�, kuri� "aptrupino" STT (d�l kyšininkavimo Tarybos mandato neteko I. Strupeikis ir R. �okovas), papild� opozicin�s Darbo partijos atstov�s – Danguol� Martinkien� u� tai gavo mero patar�jos post�. Politin� ramyb� – svarbiau u� taupym�.

2010-ieji. Triukšmas d�l kapini� ir atlyginim� dar�eli� aukl�tojoms

"�inau, kad istorija d�l kapini� bus ypa� eskaluojama prieš rinkimus", - savaitraš�iui "Šiauliai plius" miesto švent�s proga duodamas interviu sak� meras G. Mikšys. � b�sim�j� kapini� Daušišk�se teritorij� pateko ir mero �monos giminai�i� �em�. U� valstyb�s išperkam� �em� mok�ta rinkos kaina. Dar didesnis skandalas kilo paaišk�jus, kad pasikeitus �statymams kapini� teritorija tegali b�ti 40 ha, o Daušiški� kapini� teritorija – 56 ha, tiek ir imtasi išpirkin�ti �em�s.

� skandal� pra�jusiais metais �siv�l� ir administracijos direktorius V. Damulevi�ius, kai paaišk�jo, kad šalia Apskrities ligonin�s buvusi vieno aukšto parduotuv�l�, išaugusi iki dviej� aukšt� vaistin�s, – politiko �monos verslas. �monos �mon� u� nuom� apskrities administracijai nemok�jo – � nuom� �skaitomi pinigai, išleisti pastatui remontuoti.

Negra�iai "pakvipo" ir V. Damulevi�iaus m�ginimas be atlyginim� met� pabaigoje palikti lopšeli�-dar�eli� "Voverait�" ir "�ilvitis" bei V. Kudirkos mokyklos pedagogus. V. Damulevi�ius Tarybos nariams "pakišo" balsuoti nesuderint� sprendim�. Prireik� neeilinio Tarybos pos�d�io klaidai ištaisyti. Finans� skyriaus ved�ja teisinosi technine klaida, o V. Damulevi�ius atipirko viešu atsiprašymu, kur� perskait� iš lapo.

2011-ieji. Priešrinkimin�s nuotaikos

Apie tai liudija patvirtintas deficitinis biud�etas, lengva ranka �arstyti pinigai (koš� sr�bti teks jau kitos kadencijos politikams) ir beriami kaltinimai buvusiems koalicijos partneriams ar bendrapartie�iams. Rimkimai � savivaldybi� tarybas – po 15 dien�...

"Šiauliai plius" informacija

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

2008-�j� vasario 16-�j� scen� papuoš� Byvio ir Tešlagalvio laikoma sparnuota vicemer�s Almos Javtokien�s amfiteatro vizija "�ia bus gra�aus dizaino kavin�". Visi koncerte "Šv�sk šventes amfiteatre" neatlygintinai groj� muzikantai šios id�jos nepalaiko.

Miestas laukia krep�inio mil�in�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Europos krepšinio �empionatas - tai ne tik pulkai laiming� sirgali�, alaus up�s ir viešbu�i� bei kavini� pelnas. Tai saugos specialist� galvos skausmas, maitinimo bei apgyvendinimo �staig� papildomos išlaidos, turizmo ir pramog� sektori� galvos�kis. Sirgalius kol kas ramina ma�os biliet� kainos. Biliet� greitai neliks, ta�iau tik�tina, kad bus galima j� �sigyti prieš �empionat� - keleriopa kain�.

Šiaulius sudrebins krepšinio mil�in� kovos, kurios privilios t�kstan�ius sirgali�.

Pirmiausia - saugumas

Ištraukus Europos krepšinio �empionato burtus paaišk�jo, kad Šiauli� arenoje susirems Serbija, Pranc�zija, Vokietija, Izraelis, Italija ir Latvija. Galingos komandos, ryškios �vaig�d�s ir arš�s sirgaliai.

Gintaras Radavi�ius, Šiauli� arenos direktorius, d�i�gauja, kad trib�nos bus sausakimšos: "Nebus ne�domi� var�yb�. Visos komandos atsiveš garsi� krepšinio �vaig�d�i�, � kurias bus be galo �domu pa�i�r�ti."

Šiauli� viešoji policija jau galvoja, kaip u�tikrinti sportinink�, miesto sve�i�, sirgali� ir šiaulie�i� saugum�. Juk tuo pa�iu metu, rugpj��io pabaigoje ir rugs�jo prad�ioje, m�s� mieste vyks du grandioziniai renginiai - krepšinio �empionatas ir su Šiauli� 775 gimtadieniu susiliej�s tarptautinis folkloro festivalis "Saul�s �iedas".

Vincas Urbonavi�ius, Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, teigia, kad aistros gali �siplieksti ne tik krepšinio aikštel�je, bet ir u� jos rib�: "Serbai yra emocingi �mon�s. Izraelio komandos sirgaliai ir patys �aid�jai kelia didesnius saugumo reikalavimus."

Tiesa, Izraelio atstovai paprastai atsive�a ir savo apsaugininkus. V. Urbonavi�ius neabejoja, kad atvyks nema�ai Latvijos krepšinio gerb�j�. Pareig�nas u�tikrino, kad policija �empionato metu mobilizuos visas paj�gas. Atostogauti neišleid�iamas n� vienas viešosios tvarkos pareig�nas, patrulis, taip pat ir kriminalistas.

Oro uostas planuoja priimti civilius

Antanas Sireika, "Šiauli�" krepšinio treneris, taip pat d�iaugiasi, kad Šiauliams kliuvo galingos komandos, bet apgailestavo, kad � krepšin� nebemoka �i�r�ti kaip sirgalius. Trenerio akys seka derinukus, nagrin�ja �aid�j� strategij�.

A. Sireikai jau teko kalb�ti su kai kuriais atvyksian�i� komand� treneriais. Jie teiravosi, ar Šiauliai turi oro uost�. "Italijos krepšinio legenda Dino Meneginas klaus�, ar yra oro uostas Šiauliuose. Atsakiau – yra did�iausias oro uostas, gal�sit nusileisti", - sako jis.

Šiauli� oro uostas ver�iasi per galv� ir iš apyvartini� l�š� u�baigin�ja keleivi� terminal�. Iki šiol �ia leisdavosi tik speciali� reis� l�ktuvai ir kroviniai. �arteriniai l�ktuvai ir tarptautiniai reisai - retenyb�.

Algirdas Ul�inas, bendrov�s Šiauli� oro uostas Aviacijos saugumo skyriaus vadovas, nesitiki, kad Šiauliuose leisis l�ktuvai su sirgaliais: "Fanai gali atskristi nuolatiniais reisais kituose oro uostuose, o komandos gal�t� leistis ir pakilti Šiauliuose."

A. Ul�inas teigia, kad tr�ksta apie 300 t�kst. lit�, kad b�t� u�baigtas �rengti keleivi� terminalas. Jau �rengtos visos patalpos, sutvarkytas baga�o skyrius, eskalatorius, patikros aparatai. Kabinamos paskutin�s informacin�s lentel�s.

Oro uosto vadovyb� susir�pinusi, kad sugrie�tinus saugumo reikalavimus, gali nebetikti j� turima baga�o patikrinimo �ranga. Nuolat kreipiamasi � Savivaldyb�s s��in�, kuri pastaruosius metus oro uost� pri�i�ri tarsi podukr�.

"Rimtas l�ktuvas kainuoja kaip dvej� met� Šiauli� biud�etai. Miestas mus palieka suktis savarankiškai kaip priva�i� �mon�, nors visos akcijos priklauso savivaldybei. Oro uostas n�ra vien m�s� bendrov�s privatus reikalas. Tai viso miesto turtas ir pasidid�iavimas", - primena A. Ul�inas.

Šiauli� oro uostas �empionato metu tikisi sutikti atskrendan�ius krepšininkus.

Autoriaus nuotr.

Krepšininkams jau rengiami viešbu�i� apartamentai.

Mil�inams klojamos lovos

Krepšininkai gali b�ti ram�s - j� jau laukia viešbutis "Šiauli� krašto med�iotoj� u�eiga", kuriame dabar vyksta statyb� darbai. Rengiamas keturi� aukšt� pastatas, kuriame tilps visos komandos, lydintysis personalas, treneriai. Kambariai - su paaukštintomis staktomis ir dušais. Lovos gaminamos truput� ilgesn�s. Reikalui esant, galima lovugalyje pritvirtinti specialius pailginimus. Viešbu�i� ekspertai buvo patenkinti. Tomis dienomis šiame viešbutyje gyvenantys NATO kariai tur�s u�leisti viet� sportininkams.

Gerokai sunkiau susirasti nakvyn� bus sirgaliams, ir �urnalistams. �urnalistai iš Pranc�zijos Šiauli� turizmo informacijos centre jau teiravosi apie apgyvendinimo, maitinimo, aktyvaus laisvalaikio ir transporto galimybes Šiauli� krašte. Jie tik�t�sibent 200 viet� krepšinio gerb�jams ir aukštesnius reikalavimus kelian�ioms VIP personoms.

Daugelis viet� aukštesn�s klas�s viešbu�iuose tomis dienomis jau dabar rezervuotos. Meilut� Po�emeckait�, Šiauli� turizmo informacijos centro specialist�, neabejoja, kad visiems vietos pakaks, nes bus išnaudojami visi apskrities ir aplinkini� rajon� apgyvendinimo ir maitinimo resursai, pavyzd�iui, nema�ai sve�i� gali apsigyventi Pakruojo dvaro viešbutyje.

Vietos Šiauli� viešbu�iuose išseks jau per savait�, o likusi dalis kambari� bus išgraibstyta per m�nes�. V�liau reik�s ieškoti apgyvendinimo apskrityje.

D�iuginanti �inia sirgaliams - bilietai � var�ybas Panev��yje, kur �ais Lietuvos rinktin�, kainuos nuo 89 iki 209 lit�. Kituose miestuose bilietai � tris ma�us kainuos nuo 69 iki 169 lit�. Antrojo etapo rungtyn�se teks mok�ti daugiau - nuo 129 iki 279 lit�. Finalinio etapo bilietai Kauno arenoje kainuos nuo 139 iki 349 lit�. U�sienio atstovai kritikuoja Lietuv� d�l toki� ma�� kain�, nes �empionatas Lietuvoje nutiks tik kart� gyvenime. �inant tautie�i� išradingum�, tik�tina, kad dabar supirkti bilietai prieš �empionat� bus pardavin�jami keleriopa kaina. Tam bandoma u�kirsti keli�.

Kostiumuoti kiaulininkai skandina Lietuv� srutose

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Dan� kiaulininkai Lietuv� kolonizuoja rafinuotais b�dais. Iš prad�i� suokia apie u�sienio investicijas, naujas darbo vietas. Paskui derasi d�l sanitarini� zon� suma�inimo tikindami, kad srutos kvepia. Vienos savivaldyb�s kiaulinink� pareiškimais patiki, kitos - ne. Tos, kurios stojo ginti visuomen�s nuo dvoko ir nuod�, stojo prieš teismus. Ma�eiki� rajono savivaldyb� laim�jo prieš kiaulininkus, o pakruojie�iams tenka kovoti nepalaikomiems vald�ios. Radviliškio rajono vald�ia vaidina solidarum� su gyventojais.

Mohikanai

Yra keletas �moni�, kuriuos galima pavadinti paskutiniais mohikanais, nes vargu ar kas gal�t� juos pakeisti.

Ma�eiki� rajono B�geni� kaimo bendruomen� po puspenkt� met� teism� maratono �veik� dan� kapitalo bendrov� "B�geni� agro". Tai ne sporto var�ybos, o kova d�l galimyb�s kv�puoti grynu oru, gerti vanden� be srut�, laikyti bites, nesuma�inti savo b�sto vert�s. Prieš "apkiaulinim�" kovojo ne tik B�geni� kaimo bendruomen�, bet ir Ma�eiki� rajono savivaldyb�. Tai vienintel� bendruomen�, kuriai pavyko teisiškai priversti kiaulininkus nepl�sti savo veiklos - pasitenkinti ma�u kompleksu. Nor�ta B�geniuose per metus u�auginti 46 t�kst. kiauli�.

Pakruojo rajono Rozalimo miestelyje gyvenanti 76-eri� Genovait� Val�iukien� jau šešerius metus kovoja su dan� kiaulininkais, kurie nor�jo Rozalimo, Klovaini� ir Pam�šio apylinkes paversti ištisais kiaulynais. Moteris turi �galiojimus atstovauti teisme daugybei kaim� bendruomeni�. Iš savo kišen�s teismams paaukoja kone visus pinigus. Paskai�iavo, kad išlaidos jau viršijo 20 t�kst. lit�.

Dan� kiaulininkai nesitik�jo, kad kaimo šviesuol� bus tokia atkakli. Jie dabar save ramina - juk su saule ta ragana negyvens. G. Val�iukien� tiki, kad nugal�s. Sako, jog sveikata prasta, ta�iau neturi teis�s pasiduoti: "Tai šventas reikalas. Reikia apsaugoti m�s� vaikus nuo toki� "investicij�". Tai tikra šalies kolonizacija, ta�iau ne šautuvais, o srutomis ir pinigais."

Edvardas Stonkus, Radviliškio rajono Šiaul�n� kaimo seni�naitis, - dar vienas "šašas" kurio nepavyksta papirkti ar nutildyti. Vyras sako jau�i�s atsakomyb� ne prieš Lietuv�, o savo vaikus: "Kai ketveri� metuk� mergyt� sako - t�ti, negaliu lauke b�gioti, dvokia - k� aš, t�vas, galiu padaryti? Visk�."

E. Stonkus neidealizuoja savo kovos, ta�iau dvokiant srutoms ir vald�ios bei dan� kiaulinink� suokalbyje gyventi nenori: "Nepaperkam� �moni� n�ra. Nupirkt� ir mane u� kelis milijonus, bet jiems tai neapsimoka. Gal�t� visi šiaul�niškiai b�ti ne�perkami."

Kam ir kod�l srutos kvepia?

Rozalimo šviesuol� G. Val�iukien� d�iaugiasi b�geniški� pergale. Jos nuomone, laim�jo �moni� vienyb� ir sveikas vietin�s vald�ios protas, netrumparegiškas po�i�ris.

Pakruojo rajone - atvirkš�iai. Danai kiaulininkai � "M�šos" kompleks� koj� �k�l� prieš devynerius metus. Nuo to laiko Pakruojo vald�i� tarsi ka�kas u�b�r�. Taryba 2004-�j� pabaigoje leido Rozalimo ir Klovaini� seni�nijose rengti trij� kiauli� kompleks� detaliuosius planus. Po keli� m�nesi� pritar� UAB "Saerimner" pasi�lymui statyti iki 11 kompleks�.

Pakruojo rajono gyventojams tenka kovoti ne tik prieš dan� kapital�, bet ir vald�i�, kuri� patys išsirinko. Kod�l gyventojams dan� srutos dvokia, o valdininkams - kvepia? "Matyt, kiaulininkai moka pakvepinti. Vald�ia gina ne mus, o u�sienie�ius. Per šiuos rinkimus b�tina j� pakeisti", - šypsosi nenuilstanti moteris.

Rozalimo šviesuol� Genovait� Val�iukien� sako kovojanti d�l švento reikalo - vaik� ateities.

G. Val�iukien� mato, kad vald�ia ir net dvasininkai keliaklups�iauja u�sienie�iams u� kelet� kept� paršiuk�, apmok�t� koncert� ar kitok� r�mim�. Dar labiau j� skaudina melas: "Meras Saulius Gegieckas muilina �mon�ms akis kalb�damas taip, tarsi pats dirbt� dan� kiaulid�se. Neseniai rajono vyriausiasis architektas Art�ras Šukys radijo laidoje �iulb�jo, kad kruopš�iai rengiami nauj� kiaulid�i� planai. Juk dar teismai nesibaigia, o srutos bus laistomos visame rajone."

Kiauli� kompleksai gali laistyti srutas dvi savaites per metus: vien� - pavasar�, kit� - ruden�. Nenuilstanti kovotoja paskai�iavo, kad pernai vien Pakruojo rajone srutos buvo laistomos 66 dienas. G. Val�iukien� nerimauja d�l šalies vald�ios sprendimo d�l �em�s pardavimo u�sienie�iams: "U�sienio agentai jau seniai vaikšto po kaimus. toks leidimas jiems dar labiau atrišt� rankas. Jau ir taip daug �em�s yra išnuomota 99 metams. Tai praktiškai - parduota."

Rozalimo kaimo gyventojams tenka pakovoti ir d�l savo jauno kunigo, kuris yra kritiškai nusiteik�s kiaulyn� at�vilgiu. "Jei j� iš m�s� atims, kunigaus Klovaini� kunigas, kur� dan� kiaulininkai yra apdovanoj�. Mums tokio nereikia", - kaimo subtilybes atskleid�ia G. Val�iukien�.

Tiksi ekologin� bomba

Anot �ali�j� jud�jimo vado Rimanto Braziulio, jei viskas vykt� pagal dan� kapitalo u�ma�ias, Lietuva jau prieš ketverius metus b�t� tapusi Europos kiaulide. Ne sodu ar oran�erija, bet did�iulio Europos �kio tvartu.

Šiaul�n� seni�naitis Edvardas Stonkus sako, jog kiauli� auginimas - nuostabus verslas, kur� galima dirbti su kostiumu ir baltais rankogaliais. Danija sumok�jo kiauli� augintojams u� tai, kad šie išk�l� versl� iš Danijos. Europa mielai atv�r� fond� skrynias, nes tai - verslo investicija aborigen� šalyje. Lietuva palaimina did�iuli� kompleks� statyb�. Kol �em�s negalima parduoti, savivaldyb�s išnuomoja srutoms laistyti savo laukus 99 metams. Jau ne visi �kininkai leid�ia nuodyti savo laukus. Kiaulinink� strategija aiški - kuo didesnis kompleksas bei pelnas ir kuo ma�esn� sanitarin� zona.

E. Stonkus primena, kad Šiaul�nuose �sik�r�s bendrov�s "Litpirma" kiauli� kompleksas veikia be poveikio aplinkai vertinimo. Tai draud�iama pagal Lietuvos �statymus, ta�iau bauda u� didelius pa�eidimus juokingai ma�a - 350 lit�.

Tre�dalis Šiaul�n� patenka � komplekso sanitarin� zon�. Poliklinika, mokykla, vaik� dar�elis, seni�nija ir visas kaimas ken�ia nuo srut� dvoko. Srut� rezervuarai yra vos u� 150 metr� nuo upelio, kuris teka � Nev��, o šis - � Nemun�. "Kokia ekologin� katastrofa nutikt�, jei �vykt� avarija?" - klausia sen�naitis.

Edvardas Stonkus, Radviliškio rajono Šiaul�n� kaimo seni�naitis �sitikin�s, kad vald�ia veidmainiauja ir pataikauja kiauli� verslo atstovams.

Autoriaus nuotr.

Vald�ia padeda skambiais �od�iais

Radviliškio meras Antanas �epononis viešai deklaruoja, kad savivaldyb� yra �pareigojusi bendrov� "Litpirma" atlikti poveikio aplinkai vertinim� ir Tarybos sprendimu neleido kompleksui pl�stis. "Tai gra��s �od�iai, ta�iau kompleksas dar prieš u�draud�iant buvo išpl�stas. Jame leid�iama auginti iki 12 t�kst. kiauli� per metus, ta�iau jau dabar oficialiai u�auginami 25 t�kstan�iai", - teigia E. Stonkus. Seni�naitis mano, kad tikras kiauli� skai�ius yra kone dvigubai didesnis.

E. Stonkus netiki gra�iais mero �od�iais. Prieš por� met� A. �epononis �ad�jo visomis j�gomis ginti gyventoj� interesus, ta�iau neseniai Šeduvoje vykusioje �emdirbi� švent�je �teik� pad�kos rašt� UAB "Litpirma" vadovui Jorgenui Andersenui u� gerus bendrov�s rezultatus ir kriz�s metu išsaugotas darbo vietas.

"Kiek �moni� Radviliškyje išsaugojo darbo vietas, ta�iau pamin�ti b�tent kiaulininkai. Nerim� kelia tai, kad nema�ai �moni� pal��ta ir nebekovoja. Paprasti �mon�s bijo prarasti darb�. Valdininkai d�iaugiasi keliamu šaršalu, nes kiaulininkams j� sprendimai daugiau kainuos. Apie gyvenimo kokyb� n�ra n� kalbos", - sako E. Stonkus.

Kur �e��lis - Vyriausyb�je ar u� prekystalio?

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Vyriausyb� apsisprend� turgaus m�sos prekeivius apkrauti kasos aparatais. Motyvas – bus ma�iau šeš�lini� pinig�. Patys prekeiviai �sitikin�, kad niekas nepasikeis, tik padaug�s išlaid� ir nema�ai vyresni� �moni� nebedirbs šio darbo. Dar kita nuomon� – Vyriausyb� pati veikia šeš�liniais metodais - vykdo savo �sipareigojimus r�m�jams ir sistemingai �lugdo smulkiuosius verslininkus.

M�sos pardav�jai jau seniai nepjauna gyvuli� tarpuvart�se, tod�l kasos aparatai šiame versle jokio skaidrumo neatneš.

Nema�os išlaidos

"Šeš�lyje" sukasi dideli pinigai! Prekeiviai slepia apyvart�! Mes norime jums palengvinti buhalterin� našt�! Teigiama, kad �sigijus kasos aparatus ir toliau bus galima dirbti su verslo liudijimais.

Tokiais š�kiais švaistosi Vyriausyb�, kuri, daug nediskutavusi, nusprend� apkrauti turgaus m�sos prekeivius kasos aparatais. Iš Vyriausyb�s pus�s - tik viešieji ryšiai ir jokios diskusijos su prekeiviais.

Nutylima, kad kasos aparatai ir sud�tinga buhalterija "išvarys" iš rinkos daugyb� prekeivi�. Jie patrauks � darbo bir�� arba emigruos.

Vyriausyb�s sprendimu nuo ši� met� gegu��s 1-osios turgaus m�sos prekeiviai prival�s naudoti kasos aparatus. Be to, naudojant kasos aparat�, privaloma pildyti ir kasos �urnal�. Turgaus prekeiviai prival�s tapti pusiau buhalteriais ir išmokti tvarkyti privalom� dokumentacij�.

Vyriausyb� naudoja "marketingin�" b�d�, kad �mones priverst� kuo grei�iau �sigyti kasos aparatus. Ji skyr� 2,5 milijono lit� kasos aparatams kompensuoti. Pa�ymima, kad pirmiesiems �sigijusiems kasos aparatus, bus suteikta 100 procent� kompensacija. Delsiantiems ji bus ma�esn� arba visiškai nebus.

Nutylima, kad kasos aparat� teks ir pri�i�r�ti. Per metus kasos aparato prie�i�ra, remontas, programavimas, juosteli� keitimas atsieis ne ma�iau nei 300 lit�.

Šiauli� "Dvaro" turgaviet�s direktor� Laima Kvašien� �sitikinusi, kad prekeiviams išlaidos bus dar didesn�s - vien kasos juostel�ms gali tekti pakloti apie 200 lit� per metus.

Direktor�s nuomone, kasos aparatai apsunkins prekeiviams darb�, apkraus papildomomis išlaidomis, kurias jie tur�s �skai�iuoti � parduodamos produkcijos kain�. Daug išlaid� bus ir turgaus administracijai. "Reik�s �rengti šimtus elektros lizd�, bus išeikvojama daugiau elektros energijos", - teigia L. Kvašien�.

Aparatai "išg�sdins" vyresnius prekeivius

Šiauli� turgaviet�je prekiaujanti Dalia atr�m� visus Vyriausyb�s išvardytus atvejus, kuo kasos aparatai b�t� naudingi. Finansinis šeš�lis, anot prekeiv�s, ir taip skaidrus - m�s� prekeiviai perka iš �inom� stambi� m�sos tiek�j� ir �kinink�. Privalomas produkcijos kokyb�s tyrimas. Yra daugyb� dokument�, liudijan�i� apie m�sos �sigijim�, gabenim�.

Vyriausyb� pa�ymi, kad daugumos m�sos prekeivi� metin� apyvarta viršija 100 t�kst. lit�. Viršij� ši� sum� prekeiviai turi tapti PVM mok�tojais ir mok�ti pelno mokest�.

Anot Dalios, valstybei naudos iš to nebus. Dauguma prekeivi� jau tapo PVM mok�tojais. Pelno kaip nebuvo, taip nebus. Kasos aparatai – niekam nereikalingas �moni� apsunkinimas.

�kininkas Petras Barista turi patirties, nes jo darbuotojams tenka dirbti su kasos aparatais. Jis šia technologija jau apr�pino kitus savo prekeivius. Netrukus jis planuoja prekiauti ir m�sa. Rinkos apsaugojim� nuo lenkiškos m�sos �kininkas vadina manipuliaciniu �aidimu. Jo nuomone, lenkiška m�sa niekuo nesiskiria nuo daniškose kiaulid�se u�augintos lietuviškos.

"Iš darbo išeis apie 20 procent� prekeivi�. Dauguma - vyresnio am�iaus. Su tuo susid�riau pats. Gerai bus tik �mon�ms, kurios parduos ir pri�i�r�s kasos aparatus", - sako �kininkas P. Barista.

Šiauli� turgaus prekeiviai moka b�ti vieningi. Prieš por� met� jie u�tvind� Savivaldyb�s aikšt�.

Autoriaus nuotr.

Vyriausyb� "pudrina" smegenis

Zita Sorokien�, Lietuvos smulki�j� verslinink� ir prekybinink� asociacijos pirminink�, �sitikinusi, kad vald�ia vykdo stambi�j� verslinink� u�sakym� dusinti smulkiuosius.

"To �rodymas - Vyriausyb� nelauk� m�s� darbo grup�s išvad�, neatsak� mums � klausimus, kod�l b�tina �vesti kasos aparatus. Jai nesvarbu. Vald�ia bes�lygiškai vykd� monopolist� u�sakym�", - sako Z. Sorokien�.

Asociacijos pirmininkei kasos aparat� meistrai oficialiai patvirtino - aparatai tikrai ges. Jie nepritaikyti dirbti lauko s�lygomis net ir po stogu. Be to, iš j� fiksuojam� duomen� mokes�i� inspektoriai nieko nesu�inos, tik u� kiek ir kada parduota.

Z. Sorokien� labiausiai neramina tai, jog Vyriausyb� u�siima gyventoj� smegen� "pudrinimu", propaganda. Ji skelbia, kad prekeiviai patys nori kasos aparat�, aiškina, kad bus prekeiviams papras�iau. Nutyli ne tik apie b�simas išlaidas, bet ir g�sdina - jei neskub�site �sigyti kasos aparat� - nekompensuosime!

"Daugyb� svarbi� dalyk� nepasakoma. Ta�iau nei mes, nei prekeiviai nesame tokie kvaili. Tikime, kad �mon�s bus pilietiški ir vasario 7 dien� atvyks � miting� prie Seimo r�m�. Jis rengiamas ne tik d�l kasos aparat� �vedimo, bet ir sistemingo smulki�j� verslinink� �lugdymo. Juk jau apie du tre�dalius rinkos yra monopolizuota", - teigia Z. Sorokien�.

Vienyb�s, ne�inomyb�s ir provokacij� naktis

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Prieš 20 met� rus� okupant� tankai sudrebino Vilni�. Dainomis ginkluoti �mon�s stojo prieš daugiaton� karo technik� ir... nugal�jo. Si�lome prisiminti tuos laikus dviej� laisv�s šaukli� - filosofo Arvydo Juozai�io, kuris t� nakt� s�d�jo siaubu persmelktoje Seimo sal�je ir šiaulie�io policininko kriminalisto Arvydo Augo, kuris bud�jo prie Šiauli� savivaldyb�s - akimis. Ko išveng� Šiauliai? Kas iš ties� vyko Seime? Ar yra vienas kurpalius, ant kurio tikt� tos dienos istorinis batas?

Ar to buvo galima išvengti?

Filosofas Arvydas Juozaitis - vienas Lietuvos Persitvarkymo S�j�d�io k�r�j� ir iniciatyvin�s grup�s narys, S�j�d�io seimo narys, kuris pirmuose laisvuose rinkimuose (1989 m.) � SSRS liaudies deputat� suva�iavim� S�j�d�io iškeltas prieš LKP CK I sekretori� A. Brazausk�.

Filosofas pripa��sta, kad kalb�ti apie anuos neu�mirštamus �vykius n�ra lengva vien tod�s, kad pats mat�, kaip �vykius "forsavo" ne tik rus� kareiviai, bet ir Lietuvos atstovai. Šalto proto tr�ko abiem pus�m.

"Ar �inote, kad vidaus reikal� ministras Marijonas Misiukonis grie�tai atsisak� Lietuvos milicininkams išdalyti ginklus. U� tai buvo puolamas. M�siškiams nie��jo rankos šaudyti", - prisimena filosofas.

Pasipriešinimas paraku neišvengiamai reikšt� kraujo praliejim�. Reik�jo kito ginklo, kur� tauta surado pati. Marios �moni� suprato, kad daina – geriausias kelias � laisv�.

A. Juozaitis savo rašinyje "Dangaus lašas" išd�st� ir sukoncentravo mintis apie Sausio 13-osios �vykius. Jis raš�, jog Lietuvoje savi�udiškas M. Gorba�iovo perestroikos projektas baig�si 1990 met� vasario 24 dien�, kai buvo išrinktas naujas parlamentas. � j� su�j� tautos atstovai aiškiai buvo pareišk� - jie paskelbs nepriklausomyb� nuo TSRS.

Apie Sausio 13-�j� galima pasakoti �vairiai. Filosofas klausia - ar yra vienas kurpalius, ant kurio tikt� tos dienos istorinis batas?

"1991 met� sausio 13-osios nebuvo galima išvengti. Tai tapo aišku išsyk 1990 met� kov�, kai nukirt� Kremliaus vald�ios galias tautiniai komunistai, buvo paskelbti vidaus priešais. Lietuvos parlamentas, kuriame �sivyravo radikali vald�ia, �m�si ir radikalios politikos. Kremlius, savaime suprantama, gavo puiki� prog� pa�velgti � Lietuv� kaip � Kaukaz�. Paskutinieji imperijos strategai jau buvo išband� tank� vald�i� 1989 met� baland� Tbilisyje ir 1990 met� saus� Baku. Tankai priart�jo prie Vilniaus", - rašo A. Juozaitis.

Siaubas u�klupo akimirksniu

V�l� saulio 12 dienos vakar� A. Juozaitis su �mona �jo iš Kašton� gatv�s � �v�ryn�, per Nepriklausomyb�s aikšt�. Ant Nacionalin�s bibliotekos laipt� siaut� koncertas. Šoko minia jaunimo. Pavojaus nebuvo n� kvapo.

Duslus, kartu ir šai�us kalenimas pasipyl� po valandos. Driokstel�jo sprogimai. Ten, kur dang� skrod� televizijos bokštas, tams� pjaust� švie�ian�i� kulk� papli�pos.

"Nam� telefonas �m� šok�ioti kaip u�vir�s, radijas, pastatytas ant šaldytuvo, puse garso merginos balsu šauk� SOS Lietuvai. Lietuviškai, angliškai ir, regis, rusiškai. Bangos skriejo iš Kauno. Vaidenosi karini� film� nuotrupos, t�v� ir mo�iut�s pasakojimai apie pokario metus. Radijui šiurpiai ir monotoniškai kartojant SOS ir "Lietuva u�pulta", apie pusvaland� kalb�jau telefonu, laks�iau po but�. Po trij� ketvir�i� valandos, suslapst�s dokumentus, jau stov�jau prieš aptemdytus Parlamento langus", - beria prisiminimus A. Juozaitis.

Seimo durys atsidar� vos vos - tik pasisuk�s gal�jai �l�sti. Seimo vestibiulyje A. Juozaitis pajuto benzino tvaik�. J� skleid� "Molotovo kokteiliai".

Arvydas Juozaitis prisimena ne tik did�iul� �moni� vienyb�, bet ir kai kuri� vald�ios atstov� nenumaldom� nor� "pašaudyti".

Kiek buvo ginkluot� vyr�? A. Juozaitis sako neskai�iav�s, ta�iau ginklai buvo �vair�s: u�kištas u� dir�o keistos konstrukcijos pistoletas, med�ioklinis šautuvas per pet�. Ginkluot� Kalašnikovo automatais buvo nedaug. Vaikš�iojo su automatu V. Šustauskas ir dar keli jo bendrai.

"Nakt�, gerokai po tre�ios, jis (V. Šustauskas) pri�jo prie b�relio deputat�, stoviniuojan�i� netoli did�iojo vitra�o, ir garsiai pareišk� iššaudysi�s visus Parlamente esan�ius komunistus, jeigu iš lauko � pastat� bus paleista nors viena kulka. Vyrai, stov�j� puslankiu, atsargiai paklaus� nueinan�io gyn�jo, kod�l šis pasirinko j� grupel� savo ketinimams skelbti. V�liau išgirdau, kad jis dosniai skelb� savo nusiteikimus ir kitose Parlamento vietose", - prisimena filosofas.

Seime skland� svarbiausias klausimas - puls mus armija ar nepuls?

Savo rašinyje A. Juozaitis kraupiai aprašo tuomet tvyrojusi� nuotaik�: "Plenarini� pos�d�i� sal�je deputatai s�d�jo su paltais ir striuk�mis, su radijo imtuvais. Ne tik s�d�jo, bet ir pusiau gul�jo, snaud� u�sikvemp� ant alk�ni�. Buvo atsilošusi�, sumerkusi� akis, atpl�šusi� antakius. Sal�je kartais tapdavo labai tamsu. Atrod�, kad ne �mon�s, o nerv� kamuoliai s�d�jo prie deputat� stal�, jud�jo tarp eili�, kilo � trib�n�, dar� pranešimus, skait� �uvusi�j� pavardes, skelb� kreipimusis � pasaul�. Iš �tampos linko stuburas, k�n� pl�š� eiti lauk, kur daugiau �moni�, oro. Dujokauk�s, gulin�ios ant vieno kito stalo, primin� negyvus, apanglijusius k�dikius."

�tampa kaup�si ilgai

Policijos pareig�nas Arvydas Augas pamena, kad tikr� �tamp� ir pavoj� Šiauli� �mon�s pajuto pra�jus vos kelioms dienoms po 1990 met� kovo 11-osios. Dienos, kuri pateko � istorij� kaip Lietuvos nepriklausomyb�s diena.

Kovo 17 vakar� Šiauliuose dislokuoto dalinio Nr. 5204 majoras Olegas Frolovas padaugino alkoholio ir su kolegom u�vir� karšt� diskusij� apie Vytaut� Landsberg�, Lietuvos Respublikos Aukš�iausiosios Tarybos pirminink�.

Kariškis pasi�m� automat�, pistolet�, šovini� ir nusprend� vykti � Vilni� susidoroti su V. Landsbergiu. Padaryti tvark�, nes jis nesusitaik� su mintimi, kad jau gyvena ir dirba svetimoje nepriklausomoje valstyb�je.

Majoras u�simet� ant peties automat�, pasivadino kartu eiti moter�, tuo metu dirbusi� dalinio bufete. Šiai teko paklusti. Negal�jo priešintis ir sustabdytas taksistas Vilius Valteris. �r�m�s ginkl� � galv�, karininkas pareikalavo ve�ti j� � Vilni�, tik prieš tai u�sukti � vien� but�, kuriame išband�, ar veikia jo ginklai.

Apie š�vius policija greitai su�inojo ir band� sustabdyti �sismarkavus� karinink�. Pasivijo Dubijos gatv�je ir prad�jo mirks�ti �ibintais. Majoras taksistui liep� sustoti, ta�iau ne pasiduoti, o pamokyti pareig�nus V. Grigali�n� ir V. Maskolenk�. O. Frolovas išlipo iš automobilio ir prad�jo šaudyti. Pareig�nai atsak� tuo pa�iu. Viena kulka pataik� � galv�. Majoras ligonin�je mir�.

Konfliktas neišaugo � politin� skandal�. O. Frolov� nušov� pareig�nai buvo paskatinti. Jiems taip ir nebuvo pasakyta, kurio kulka mirtinai kliud� major�.

Policijos pareig�nas Arvydas Augas prieš 20 met� su šia apranga bud�jo prie Šiauli� savivaldyb�s. Jis teigia, kad milicininkams buvo leista apsispr�sti, kam jie tarnauja - Lietuvos Respublikai ar LTSR.

Autoriaus nuotr.

Vienyb� ir narsa

A. Augas t� lemting�j� sausio dien� bud�jo prie Šiauli� savivaldyb�s. Pareig�nas pamena, jog nors �ia nebuvo tank�, ta�iau dvasia iki galo ginti savo šal� buvo tokia pat galinga, kaip prie Parlamento ar televizijos bokšto.

Be O. Frolovo incidento, per tuos metus buvo nema�ai ir niekur neu�fiksuot� �vyki�. Ka�kuriam kariškiui išdau�� langus, kit� apspjaud�. Tai gal�jo nutikti ir t� sausio 13-�j�. "Laik�m�s pozicijos, kad kariškiai nekalti, jog juos �ia atsiunt�. Dauguma kariški� �ia gyveno su šeimomis, tur�jo butus. Sunkiai nusp�jami buvo eiliniai kareiviai, kurie nesuleido �ia šakn�, o tik tarnavo", - pasakoja A. Augas.

Kai kurie �inovai teigia, kad Šiauliuose nebuvo karini� incident� vientod�l, kad lak�nai yra intelektual�s �mon�s. A. Augas mano kitaip. Papras�iausiai nebuvo duotas �sakymas pulti. Dar prieš siaubo nakt� kariniame oro uoste nusileido apie 30 l�ktuv� su desantininkais.

Iki katastrofos buvo vos milimetras. "�sigyti automat� tais laikais buvo vieni juokai. Jei b�t� prasid�j� ginkluoti susir�mimai, auk� b�t� buv� daugiau", - tvirtina pareig�nas, tais laikais mieste konfiskav�s daugyb� nelegalios karin�s amunicijos.

Šiauliuose incident� pavyko išvengti. Visi vieningai dainavo ir buvo pasiry�� plikomis rankomis apginti savo miest�: "Net mums, pareig�nams, nedav� ginkl�. Tiesa, aš tur�jau pistolet�. Rim�iau apginklavo tik tuos, kurie saugojo objektus. Minioje buvo u�drausta mojuoti ginklais. Neprovokuoti pyk�io. Niekas ne�inojo, kas b�t� nutik�, jei minioje kas nors prakalb�t� rusiškai."

Atrodo, jog nieko nereik�jo papildomai organizuoti. �mon�s buvo pamaitinti ir pagirdyti kava. J� bidonais neš�. "Skani kava buvo, su brend�iu. Spaud� stiprus šaltukas. Tik puodeli� nebuvo", - pasakoja policininkas, išsaugoj�s ir taip pat muziejui atidav�s termoso kaušel�, kuriuo t� dien� pagird� šimtus.

V�liau visi išsiskirst�, tiksliau, išvyko � Vilni� ginti dar neu�imt� objekt�. Vien iš Šiauli� � sostin� iškeliavo 40 policinink�.

�iema miest� suriet� � rag�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Prisnigo tiek, kad gyventojai patys grieb�si kastuv�, iš miesto prad�tas ve�ti sniegas, o valomose gatv�se, policijai prie�i�rint, priverstinai kilnojami automobiliai. Patartina �i�r�ti ne tik po kojomis - ant stog� kabo pavojingi varvekliai. Gamta ver�ia visus veikti sutartinai. Savivaldyb�, policija, keli� valytojai, �moni� savininkai ir gyventojai kartu kovoja prieš �iemos galyb�. Ar bus šiame kumštyje silpnoji grandis?

Gatv�se ne�manoma prasilenkti. Visk� u�klojo storas sniego sluoksnis.

Balti �iemos dantys

Mašinos ir �mon�s lyg pel�s juda baltais tuneliais. Siauresn�se gatv�se automobiliai vos prasilenkia. Ved�iojami šunys nardo pusnyse lyg delfinai. Vaikams - daug balto d�iaugsmo, o suaugusiesiems - juodo r�pes�io.

Šaligatviuose stovi šimtai automobili�, kuri� mark� galima nustatyti tik atkasus metr� sniego. Šalia tarsi sniego urvuose stovi automobiliai, kuriuos šeimininkai naudoja kasdien.

Jau kone visose daugiabu�i� laiptin�se ne kart� kabojo skelbimai apie organizuojamas talkas kiemui valyti. Bendrij� pirmininkai pastebi, kad kasti sniego susirinko daugiau �moni� nei gr�bti rudenini� lap�.

Sniegu u�versti ne tik šaligatviai, bet ir nam� stogai. Silpnesn�s konstrukcijos stogus toks sniego svoris gali deformuoti ar net sulau�yti.

Sniego tiek daug kad, j� tenka ve�ti iš miesto. AB "Specializuotas transportas" atstovas Vilmantas Petuška sako, jog miesto u�sakymu �mon� jau ve�a snieg� nuo sankry��, šaligatvi�, p�s�i�j� per�j�. Ta�iau daugiausia sniego ve�imo paslaug� u�sako priva�ios strukt�ros. Kokia kaina? Vienas kubinis metras sniego - 10 lit� be PVM. Sunkve�imyje telpa apie 13 kubini� metr�. Kiem� valymo darb� kaina prasideda nuo 90 lit� be PVM. Sniegas kaupiamas Liejyklos gatv�s pabaigoje esan�iuose laukuose. �ia jis ištirps ir kanalu nutek�s � Talkš�.

Kyšo ne�kiškumo ausys

Nam� pastog�se kabantys varvekliai kelia pavoj�. Civilin�s saugos specialistai sako, kad juos nudau�yti b�tina, ta�iau auštai esan�ius tur�t� panaikinti šio amato �inovai. Da�nai tam prireikia mašinos su kilnojamu bokšteliu. Edvinas Ma�iulis, �mon�s "Valymo meistrai" vadovas, paskai�iavo, kad tokios mašinos nuoma kainuot� apie 150 lit� u� valand�.

Maksimali sniego apkrova ant stog� yra apie 160 kilogram� vienam kv. metrui. Stogo nuvalymas kainuoja 90—120 lit�.

Jei nuo stog� karo pavojingi varvekliai, o savininkas nesiima priemoni�, jam gresia nuo 300 iki 1000 lit� bauda. Tiesa, Savivaldyb� tikina, kad neskuba apdalyti vis� baudomis. Pirmiausia paragina kuo grei�iau likviduoti pavoj�. Reikia pasteb�ti, kad varvekli� kabo ir ant Savivaldyb�s pastat�.


Kai kuri� prekybos centr� aikštel�s neišva�iuojamos.		Liejyklos gatv�s pabaigoje kyla sniego kalnai. Išve�ti vien� sunkve�im� sniego kainuoja apie 150 lit�.

Evaldas Vai�eli�nas, Statybos skyriaus ved�jas, teigia, kad dauguma �kio subjekt� buvo �sp�ta apie pavojingus varveklius. Jie turi b�ti nudau�yti arba aptverti. Jei pro Šiauli� universiteto sporto sal� (Vasario 16-osios g.) einan�iam �mogui smogs varveklis, atsakys universitetas.

� redakcij� kreip�si moteris, kuri sako negalinti pereiti nevalomos "Lyros" prekybos centro stov�jimo aikštel�s. Patikrinome, kaip atrodo kit� prekybos centr�, pavyzd�iui, "Bruklino" ar "Bauhof" aikštel�s. D�l sustumto sniego jos ma�esn�s, ta�iau nuvalytos.

"D�l stov�jimo aikšteli� nevalymo jokia atsakomyb� negresia", - sako E. Vai�eli�nas, ta�iau pripa��sta, kad iš to galima matyti, ar savininkai - �kiški �mon�s. Savininkai yra ir nehumaniški, jei nenuvalo ne�galiesiems skirt� prieva��.

Varvekliai kelia pavoj� gyvybei.

Autoriaus nuotr.

Automobiliai dar bus kilnojami

Jei ryt� nerasite savo automobilio, geriau paieškokite - gal visai u�pust�. O gal j�s� automobil� nutemp� � stov�jimo aikštel�, nes ši� snieguot� �iem� jis kelia gr�sm� eismo saugumui.

Dain�, Vytauto, Vilniaus gatv�se ir Draugyst�s prospekte buvo valomos gatv�s pasitelkus policij� ir autoservisus. Ant autove�io buvo laikinai u�kelta apie 20 automobili�. Du automobiliai buvo nutempti � stov�jimo aikštel� d�l stov�jimo draud�iamoje vietoje. Ši� automobili� savininkai tur�s sumok�ti baud� bei nutempimo išlaidas.

Gatv�se specialia technika buvo pakeliami automobiliai. Tuomet greideris nuval� snieg� ir automobiliai v�l buvo pastatyti � viet�.

Prieš tai policija u�fiksavo ilgai stovin�ius nenaudojamus automobilius ir asmeniškai �sp�jo j� savininkus, kad šie juos patraukt�.

Dar n�ra tikslaus tolimesnio gatvi� valymo grafiko. Kit� savait�, sausio 10-11 dienomis, planuojama valyti Aukštabalio gatv�. Sausio 12-13 dienomis - Lyros gatv�. Apie gatves, kuriose bus nukeliami automobiliai, informuosime naujien� portale "Etaplius.lt".

Šiauli� apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vincas Urbonavi�ius teigia, kad automobiliai priverstinai kilnojami buvo prieš kelet� met�, kai taip pat u�klupo snieginga �iema. Tuomet nebuvo reikiamos technikos - pareig�nai stumd� automobilius rankomis.

Kiek kainuoja gerumas?

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Ar lengva b�ti geram? Taip - pasakyt� tas, kuris televizijos gerumo akcijose aukoja si�sdamas trump�sias �inutes. Ne - r��t� tas verslininkas, kuris nor�jo išlikti ne�inomas ir padovanoti vargingai šeimai šaldytuv� arba pamaitinti kelias dešimtis benami�. Did�iausia b�da - niekas dorai ne�ino, kur, kam ir kokios reikia paramos. Gerumo srityje - maišatis. � vien� puod� suplakamas dvasingumas, pinigai ir konkurencija.

Gerumas da�nai tampa preke, ta�iau svarbiausia, kad jo b�t� kuo daugiau.

Autoriaus nuotr.

�mogus stipresnis u� �staig�

Šiaulietis verslininkas Laimonas Jurgilas nusprend�, kad jo vadovaujama "Grafait�s svetain�" gali darbo dienomis pamaitinti apie dvidešimt �moni�. Ta�iau kaip išsiaiškinti, kuriems to labiausiai reikia?

Laimonas kreip�si � Carito organizacij�, Šiauli� savivaldyb� ir paprast� iniciatyv� piliet� Remigij� Kalakausk�, kuris sodyboje turi �steig�s alkoholik� reabilitacijos centr�.

"Caritas nek�l� ragelio vis� darbo dien�, Savivaldyb� nesiteik� suteikti jokios informacijos ar organizuoti vargš� �moni�. Socialini� paslaug� centro nakvyn�s namuose buvo paaiškinta, kad maitinimo nelabai reikia - geriau pinigais. Vienintelis Remigijus sugeb�jo organizuoti �mones iš nakvyn�s nam�. Pabr��iu - be direktoriaus palaiminimo, be sud�ting� dokument� pildymo. UAB "VIP taksi" palankiomis s�lygomis ve�a �mones � "Grafait�s svetain�" pavalgyti", - sako Laimonas, kuris planuoja nenutraukti savo maitinimo akcijos ir kitais metais maitinti dar daugiau �moni�.

Laimonas �sitikino, kad daugumai organizacij� nusispjauti ant vargš� �moni�. Joms, anot jo, svarbiausia išsilaikyti, o katalikiškoms organizacijoms - papildyt ba�ny�ios biud�et�. "Aš si�lau u� dyk� "opel�", o man sako - jei b�t� "mersas" gal ir paimtume. Aš neturiu laiko ir informacijos labdarai organizuoti. Aš j� skiriu, o �staigos nemoka jos pasiimti", - piktinasi verslininkas.

Toki� iniciatyvi� verslinink� yra ir daugiau. Neseniai autoservisas "Ertona" padovanojo šaldytuv� nepasiturin�iai šeimai. Vyrai patys išsiaiškino, ko šeimai reikia: nupirko, u�neš� ir dar saldaini� Kal�doms dav�. Vyrai beveik nesileido � kalbas - s�do � mašin� ir nur�ko - nor�jo išlikti ne�inomi. Tik pasak�, kad j� geras darbas neteks prasm�s, jei viešai pasigirs.

Tr�ksta informacijos

Laimonas sako, kad daugumai norin�i� aukoti �moni� pirma kilusi mintis - vaik� namai. Kreipiasi ten, nes apie juos su�inojo per �vairias televizijos gerumo kampanijas. Verslininkas pripa��sta kad iki šiol ne�inojo, kur dar galima kreiptis, jei nori atlikti labdaring� �ygi�.

Be vaik� nam� Šiauliuose, galima b�t� pamin�ti dar kelet� �staig�, kurios r�pinasi vaikais, gyvenan�iais sud�tingesn�je socialin�je aplinkoje. Visuose vaik� dienos centruose lankosi per 130 vaik� nuo 7 iki 18 met�. Yra daug ger� �moni�, kurie paremia maisto produktais, ta�iau vaikams labai reikia ir kokybiško laisvalaikio. Tai vaik� dienos centras "Gelb�kit vaikus", Vš� "M�s� draugas", Gink�n� vaik� dienos centras, klubas "Tarp sav�", Šiauli� miesto savivaldyb�s dienos u�imtumo centras "Goda", Gink�n� vaik� dienos centras, Maltos ordinas, Šiauli� Šv. Apaštal� Petro ir Pauliaus katedros dienos centras, Šiauli� vyskupijos Carito vaik� dienos centras.

Vaik� dienos centro "Gelb�kit vaikus" direktor� Indr� Dambrauskien� ir Vš� "M�s� draugas" l.e.p. direktor� Loreta Naginskait� taip pat pripa�ino, kad n�ra apibendrintos informacijos �mon�ms, kurie nori nuveikti k� nors gero.

"M�s� draugas" - did�iausias iš penki� Šiauli� vaik� dienos centr�. �ia lankosi 40 vaik� iš viso miesto. Kituose centruose - po 12-15 vaik�. Vaik� dienos centrus lanko socialiai remtin� arba asociali� šeim� vaikai. �ia jie ateina po pamok� ir b�na iki vakaro. Nakvoti gr��ta � namus.

B�na, kad turtingesni �mon�s atvyksta, išsirenka vargingiausiai gyvenan�ius vaikus ir jiems nuperka drabu�i�. Ta�iau toki� geradari� pasitaiko vos kart� per metus. Dauguma nenori reklamuotis. �vairios firmos ir �kininkai dienos centrams par�pina dar�ovi� ir kit� maisto produkt�.

"Informacija apie dienos centr� veikl� daugiausia sklinda iš l�p� � l�pas. Socialinius mokslus kremtantys studentai da�niausiai ne�ino, kokios tai �staigos", - teigia Loreta Naginskait� ir viešai d�koja �monei "Citma", �kininkams Edui Sasnauskui bei Linui Šateikiui u� paaukotus maisto produktus.

Sistema veikia, bet netobulai

Šiauli� socialini� paslaug� centro direktorius Algimantas Beinoravi�ius teigia, kad verslininko Laimono parama maistu - ne pati reikalingiausia. Nakvyn�s nam� klientai ir taip maitinami. B�t� geriau, jei juos kas nors pamaitint� savaitgaliais, o ne darbo dienomis.

"Mes darbo dienomis maitiname apie 130 �moni� valgykloje, esan�ioje Stoties gatv�je. Ten pat yra ir labdaros drabu�i� punktas", - sako direktorius.

Drabu�ius �ia pristato fondas, kuris dal� drabu�i� parduoda. Direktorius teigia, kad u� parduotus drabu�ius gauti pinigai skiriami �mon�ms maitinti.

"Esame biud�etin� �staiga, tod�l param� turime priimti pagal taisykles. Jei pilietis nori teikti param� tiesiogiai konkretiems asmenims, tuomet joki� protokol� nereikia", - aiškino A. Beinoravi�ius.

Pastaraisiais m�nesiais visuomen�s informavimo priemon�se min�tas Maltos ordinas, kuris tiesiog gatv�je vaišino sriuba ir skatino visus atsisukti � labiausiai nuskriaustus visuomen�s narius.

Maltos ordino savanor� Viktorija Barkauskait� �sitikinusi - svarbiausia, kad pats �mogus nor�t� daryti gera kitiems, nesvarbu, ar jis priklauso min�toms organizacijoms, ar yra verslininkas, norintis aukoti.

"Lengviausias b�das aukoti - pervesti pinig� organizacijoms. Kitas b�das - kreiptis � organizacijas ir bandyti �gyvendinti savo id�jas", - sako Viktorija.

Šiauliuose maltie�iai daugiausia jauni, aktyv�s �mon�s, kuriems galvose knib�da daugyb� id�j�. Susirink� jie diskutuoja. Galvojama, k� galima naujo nuveikti. Tradiciškai ši organizacija visuose miestuose lanko seneli� namus arba vaik� dienos centrus, ne�galiuosius. Pagrindis maltie�i� met� renginys "Maltie�i� sriuba", neseniai vyko ir Šiauliuose.

"Geradariai" bijo blus� ir purvo

Remigijus Kalakauskas, kur� min�jo verslininkas Laimonas, did�i�j� gyvenimo dal� gelb�ja � alkoholio li�n� �klimpusius vyrus. Jis savo sodyboje Kelm�s rajone priima gyventi šiuos nelaim�lius ir padeda jiems atsitiesti. Remigijus sako, jog kitaip elgtis negali: "Man�s jau netur�jo b�ti šiame pasaulyje, tod�l kitaip elgtis negaliu."

Remigijus nema�ai bendravo su valstybin�mis, religin�mis ir priva�iomis �staigomis, teikian�iomis ar skirstan�iomis socialin� param�: "S�di �mon�s prie telefon�, gauna alg� ir nieko nenuveikia."

Vyras sako, kad m�s� šalyje populiariausias geradaryst�s b�das - televiziniai projektai: "Tai n�ra blogai. Ne tod�l, kad surenkama pinig�, bet tod�l, kad suvirpina �mon�se gerum�. Ta�iau pasaulio akimis tokia labdara atrodo kvailokai. Tai labai susij� su verslu ir reklama."

Remigijus �ino, kad Lietuvoje netr�ksta entuziast�, ta�iau �vairiose organizacijose daug �moni�, kurie bijo susitepti - ištiesti rank� vargšui: "Bijo purvo ir ut�li�. Prisi�i�ri film� ir bijo buvusi� kalini�, kad nepaimt� �kaitais. Konteineriuose besirausian�ius alkoholikus vadina tinginiais, nors jie - ligoniai."

Vieš�damas Vokietijoje jis su�inojo, kad šioje šalyje konteineriuose gyvenantys �mon�s ve�ami � reabilitacijos centrus, kuriuose veikia olimpiniai baseinai, pirtys ir restoranai. Beveik visi pakyla iš to m�šlo ir pradeda dirbti. Jie paskai�iavo, kad šios investicijos atsiperka. Alkoholikai da�niausiai yra geri darbininkai.

"Pirmiausia turime patys pakeisti po�i�r� � gyvenimo nuskriaustus �mones, o paskui stengtis jiems pad�ti. Ugdyti vaikams atsakomyb� savo pavyzd�iu. Jei išmetame šuniuk� � gatv�, tai vaikas savo t�vus paliks seneli� namuose. Svarbiausia - ir be pinig� galima daryti gera. Štai nuostabi pamokanti istorija. Pary�iuje elgetauja senut�. Pro šal� eina garsus m�stytojas su drauge. Pastaroji klausia - kod�l jai nepaaukoji? M�stytojas atsako, kad jai nereikia pinig�, ir �teikia senutei ro��. Senut� laiminga nusišypso ir savo "darbo vietoje" nepasirodo kelias dienas. Vargšams �mon�ms d�mesio reikia, u�uojautos. Kart� vieno benamio paklausiau - broli, kuo gal��iau tau pad�ti? Atsak� - tu jau ir taip daug paaukojai - pavadinai mane broliu."

Kal�dos

Viskas �vyko.

Viskas – giliai.

Sniegais apsnigo

Visi keliai.

Ant m�s� �ingsni�,

Klaid�,

Dorybi� –

Laiko tapyba.

V�jo tapyba...

Tik ši�nakt

Laikas kitoks –

Jame

V�l

�aid�ia

Vaikas

Dievo Kieme...

Genovait� �ibikien�

Naujagimiai bus lavinami jau �s�iose

Oksana LAURUTYT�

Antradien� Moters ir vaiko klinika sulauk� vieneri� met� jubiliejaus. Aštuonis m�nesius klinikai vadovaujantis Linas Rovas d�iaugiasi, kad kit�met bus renovuotas senasis korpusas, o pa�ioje klinikoje duris atvers centras, kuriame mamos bus mokomos ugdyti vaikus dar �s�iose. "Vaikus �aisti lego kalad�l�mis reikia prad�ti mokyti dar jiems b�nant mam� pilvuose. Taip gimsta genijai", - šypsosi L. Rovas.

Gerais darbais reikia d�iaugtis

Pirmosios klinikos atidarymo dienos pa�enklintos skaud�ia nelaime - prieš metus �ia buvo nudeginti naujagimiai. L. Rovas sako, kad visas kolektyvas labai išgyveno d�l nelaim�s ir iki šiol yra domimasi, ar jau met� sulaukusiems vaikams d�l patirt� su�alojim� nekyla problem�.

"D�iaugiam�s, kad neliko pasekmi�, nors klinikos vardas ir nukent�jo. Visiems teko �d�ti daug pastang�, kad �mon�s v�l patik�t�, jog klinika yra saugi ir �ia pacientai sulaukia maksimalios pagalbos, - sako L. Rovas.

Kai nutiko skaudi nelaim�, L. Rovas dar nevadovavo klinikai. Docentas, medicinos moksl� daktaras, akušeris ginekologas prieš aštuonis m�nesius dalyvavo konkurse Moters ir vaiko klinikos vadovo pareigoms eiti ir buvo pripa�intas geriausiu kandidatu.

L. Rovui apmaudu, kad �mon�s, perskait� ar išgird� �iniasklaidos pranešimus, negeba kritiškai j� �vertinti, da�nai mato tik dvi spalvas - juod� arba balt�. "Visose ligonin�se nelaimi� b�na, bet ger� darb� padaroma gerokai daugiau. �urnalistai paskelb� informacij� ir j� pamiršo, o mums tenka aiškinti, kad ne visas kolektyvas blogas, tik atsitiko b�da", - sako jis.

Dirbdamas Klaip�doje L. Rovas apie Šiauli� ligonin� da�niausiai gird�davo tik neigiamas naujienas - �iniasklaida tik jas ir pranešdavo. "Atrod�, kad nieko gero Šiauliuose nevyksta, bet kai atvykau ir pama�iau kolektyv�, klinik�, �sitikinau, kad �ia dirba švies�s ir nuošird�s �mon�s", - sako pašnekovas.

Beveik visi klinikos gydytojai yra sta�av�si u�sienio klinikose, nors jiems yra tek� investuoti ir savo l�š�. "Mane nustebino tik tai, kad gerais darbais jie nelink� girtis. Be abejon�s, girtis nereikia, ta�iau apie gerus darbus reikia pranešti ir pasid�iaugti kartu", - �sitikin�s L. Rovas.

Klinikos vadovas sako, kad pirm� kart� pamat�s �mog� jis b�na tikras, kad sutiktasis yra geras. Tod�l b�na li�dna, kai paaišk�ja, jog apsigavo. "�mon�s dabar kupini negatyvizmo. Parodykite nors vien� medik�, kuris ty�ia gydo blogai. Ateina �mogus pas gydytoj� kaip pas gelb�toj�, jei kyla problem�, lekia � teism�. Tada imu galvoti, kad �mon�s n�ra tokie jau geri, jei �vyksta toks apsivertimas", - sako gydytojas.

L. Rovas sako, kad nutikus b�dai vis� - pacient�, medik� ir �urnalist� - tikslas turi b�ti rasti atsakym�, k� daryti, kad nelaim� nebenutikt�, o ne ieškoti, k� apkaltinti ir nubausti. "Manau, kad praeis dar gal 100 met� ir tik tada supratimas ir pagarba tarp �moni� atsiras", - sako gydytojas.

Vienoje vietoje - pagalba mergaitei, n�š�iajai, mamai ir jos vaikui

Norint, kad medikai neprarast� kvalifikacijos, per metus turi gimdyti apie t�kstantis moter�. Pernai klinikoje j� buvo 2200. "Kvalifikuot� slaugytoj� ir gydytoj� yra tiek, kiek reikia. Turime pa�i� naujausi� moderniausi� �rang�. Sunku pasakyti, ar Lietuvoje yra kita taip gerai apr�pinta ligonin�, kokia yra Šiauliuose", - šypsosi gydytojas ir sako dar kart� norintis pabr��ti, kad Moters ir vaiko klinika yra ne tik moderni ligonin� - joje saugu moteriai, mamai, vaisiui, naujagimiui ir vaikui.

Moters ir vaiko klinikos vadovas Linas Rovas �sitikin�s, kad aplinka �mogaus nesusargdina, ir nereikia manyti, kad sveikat� galima nusipirkti kaip naujus batus. "Vis� tikslas turi b�ti gyventi taip, kad nereik�t� kreiptis � medikus. Išimtis, �inoma, yra n�štumas ir gimdymas, nes n�štumas - ne liga", - sako jis ir sveikina visas b�simas mamas, moteris ir mergaites su art�jan�iomis švent�mis bei linki ger�, sveik� ir optimistišk� Nauj�j� met�.

Nijol�s JURGILIEN�S nuotr.

Klinikoje teikiamos antro ir tre�io lygio ginekologijos, akušerijos, vaik� lig�, vaik� chirurgijos ir kitos paslaugos. Puikiai �rengta naujagimi� reanimacija, dirba labai stipr�s onkologai, atliekamos laparaskopin�s operacijos, genetiniai tyrimai ultragarsu bei tiriamas n�š�iosios kraujas chromosom� pakitimams nustatyti. Šiauliai vieni pirm�j� šalyje �sigijo aparat�r� naujagimi� klausai ištirti.

Kit�met bus renovuota senoji pastato dalis, kurioje bus teikiama daugiau paslaug� nei iki šiol. Jau parengtas projektas klinikoje �kurti diferencijuot� kompleksin� Psichiatrin�s pagalbos vaikui ir šeimai centr�. Klinikoje bus sustiprintos ankstyvosios korekcijos, vaik� psichiatrijos paslaugos. "Kuo anks�iau k�dikis sulauks ankstyvosios korekcijos pagalbos, tuo grei�iau atsistatys funkcijos. Ketiname teikti ir prenatalin�s psichologijos paslaugas - paaiškinsime mamai, kad jau pilve ji gali prad�ti ugdyti genij�", - sako L. Rovas.

"N�š�iosios dvasin� b�sena – tai ne tik gydytojo, bet ir jos, jos šeimos ir visuomen�s reikalas. Gydytojas n�ra kaltas, kad jai reikia brangiai mok�ti u� šilum�, kad vyras išg�rin�ja ar ma�ai u�dirba. Yra daug problem�, kuri� gydytojas išspr�sti negali, pavyzd�iui, gimsta apsigim�s vaikas arba vaisius ��va d�l neaiškios kilm�s placentos nepakankamumo. Tada gydytojas yra bej�gis pagelb�ti", - sako klinikos vadovas.

L. Rovas kalba, jog klinikoje, kurioje dirba net keturi moksl� daktarai, sukuriamos puikios galimyb�s moksliniams tyrimams atlikti. Juk pacientes galima steb�ti iki n�štumo, besilaukian�ias, v�lia j� vaikus iki 18 met�. "Kai vaikai patenka � kitas ligonines, sunku juos steb�ti, o pas mus jie gr�š", - sako medikas.

Pa�mus kyš� tampama vergu

Prad�j�s vadovauti Moters ir vaiko klinikai, L. Rovas sako pats sau galintis pavyd�ti. Ne�vyko joki� nelaimi�, naujagimi�, gimdyvi� mir�i�. "Yra situacij�, kai negali atsakyti, kod�l vaisius �uvo. Niekas negali paaiškinti apie 60 procent� vis� negyvagimi� mirties prie�as�i�. Pacient�s siekia nubausti medik�, ta�iau jis da�nai b�na ma�iausiai kaltas. Neretai d�l problem� n�štumo metu b�na kalta pati pacient�, apvaisinimo periodas ar gyvenimas prieš n�štum�", - sako pašnekovas.

Pasak gydytojo, jei naujagimis ��va gimdymo metu, reiškia, medikai ka�k� ne taip padar�. Jei vaisius ��va prieš gimdym� - gydytojai da�niausiai bej�giai.

L. Rovas negali suprasti t� pacien�i�, kurios reikalauja, kad gydymo �staigoje gyvent� lyg kurorte. "Nori moteris gul�ti ligonin�je iki n�štumo pabaigos, nes jai tada ramiau. Bet ar mes kalti, kad moteriai neramu namuose? Mes netur�tume spr�sti socialini� problem�, bet tai darome", - sako klinikos vadovas.

L. Rovas sako, kad jo vadovaujamoje klinikoje kyšiai yra netoleruojami. "Visa reikalinga pagalba pacientui suteikiama nepriklausomai nuo to, ar jis "dav�", ar "nedav�" gydytojui. Jei kas nors blogai atliks savo pareigas, bus atitinkamai nubaustas. Tas, kuris duoda kyš�, ir tas, kuris ima – abu lygiai taip pat daro negerai. Kai gydytojas paima kyš�, jis tampa paciento vergu. Gydytojo nusipirkti ne�manoma. Jo �ini� baga�as ir patirtis yra ne�kainojami. Da�niausiai pacientai � teismus kreipiasi tada, kai dav� gydytojui kyš�, ta�iau nutiko nelaim�", - kalba medikas.

Ligonis negali b�ti pajam� šaltinis

L. Rovas sako, kad gydytojo ir paciento santykiai neturi b�ti kaip pirk�jo ir pardav�jo, ta�iau dabartin� medicinos sistema b�tent tai deklaruoja. Medicinos �staigoms iškeltas tikslas u�sidirbti pa�ioms. Tai lyg ir reikšt�, kad tenka "u�sidirbti iš kito nelaim�s".

"Tur�tume d�iaugtis, kad �mon�s sveikesni, kad nebereikia ligonini�. Dabar �inai, kad jei, pavyzd�iui, nesulauksi tam tikro kiekio ligoni�, negausi ir pinig� u� j� gydym�, nebus u� k� alg� mok�ti, ligonin� šildyti ir pan. Gydyti ligonius tapo lyg amatas: pasiuvai 100 bat� - gauni pinigus, nepasiuvai – pinig� negausi", - stebisi medikas ir pasakoja, kad Švedijoje labai aiškios ir algos, ir ligonini� finansavimas. Jaunas gydytojas gauna 4 t�kst. eur�, o vyresnis - 5,3 t�kst. Alga nesikei�ia nei nuo priimt� ligoni� gausos, nei nuo atlikt� operacij� kiekio.

"Ligonin�ms skirta aiški pinig� suma. Jei ligoni� ma�iau, likutis atitenka gydytojams ar darbo s�lygoms gerinti. Ten n�ra tikslo d�iaugtis tuo, kad "šiais metais išgyd�me daugiau pacient� nei pernai", - pasakoja medikas.

�iauliai tapo slid�ia klampyne

Oksana LAURUTYT�

"Pasigail�jau, kad turiu automobil�", - purtydamas snieg� nuo striuk�s tar� � kabinet� ��eng�s kolega ir �m� barti �iem�. Vakar ji jo tikrai nenud�iugino - �iema v�l at�jo "netik�tai" ir Šiauliai pavirto didele klampia �iuo�ykla. Vienintelis d�iaugsmas - skaud�i� avarij� mieste pavyko išvengti, nes automobiliai gatv�mis jud�jo kone �ingine. Savaitgal� tokia snieginga situacija tur�t� baigtis.

Ir kas gal�jo sugalvoti sen�j� viaduk� remontuoti �iem�?

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Nekask sniego � mano teritorij� - savo turiu

"Matote, kas lauke dedasi. Išsi�sta mašina. Va�iuoja. Prie šviesoforo 10 minu�i� stovi", - paaiškina taksi operator�, kai 15 minu�i� nesulauk� taksi automobilio raginame paskub�ti. Po 25 minu�i� operator� pasako, kad taksi jau bus u� minut�s. Atvyk�s automobilis nesuka � pripustyt� kiem� - sustoja gatv�je. "Aplinkiniais keliais tur�jau va�iuot. Matote, kas dedasi. Šiandien nebus jokio u�darbio, visi pinigai degalams išeis. Pus� vairuotoj� � darb� neatvyko. Nenori savo automobiliais dirbti - tikrai aplamdys. Va, �i�r�k, po sniegu - vien ledas", - pasako vairuotojas ir ima stabdyti. Automobilis �iuo�ia 3-4 metrus.

Taksi vairuotojas sako, kad keli�, panašu, niekas nevalo. "Bet jei vairuotojai visada va�iuot� kaip šiandien, keliuose b�t� tvarka - visi laikosi saugaus 20 metr� atstumo ir vos juda", - sako vairuotojas.

Taip - �iemos pagaliau sulauk�me. Apie j� kalba ir j� keiksnoja kone kiekvienas. Vienas barasi, kad ryt� teko atsikasti savo automobil�, kitas - kad va�iuodamas prov��omis � kalniuk� tur�j�s vilties, jog nevalytame kelyje priešprieša atva�iuojan�io automobilio vairuotojas turi proto. Deja... Trauktis teko jam.

Vieni šmaikštauja, kad dabar tarp kaimyn� vyksta karas: "Nekask savo sniego � mano teritorij�, nes saviškio neturiu kur d�ti", kiti piktinasi, kad valomos tik pagrindin�s gatv�s, o jiems savo gatv�je tenka kastuvu darbuotis. "Kuo aš prastesn� u� 30 metr� nuo man�s gyvenant� kaimyn�? Aš k�, nemoku pinig� � biud�et�?" - piktinosi � redakcij� paskambinusi moteris.

�iema ir laukta, ir tik�ta

Ar gatves privalantiems valyti specialistams �iema kaip visada at�jo netik�tai? Bendrov�s "Specializuotas transportas" vadovas Rolandas Stanys juokiasi ir sako, kad šiemet �iema at�jo labai tik�tai. Specialistai �inojo, kokios p�gos ir sniego galima sulaukti, tod�l tre�iadienio pavakar� kelius pabarst� druska. "Jei b�tume nepabarst� - b�t� šak�s", - sak� jis.

Anot R. Stanio, iki 14 valandos kelius val� septyni automobiliai ir septyni traktoriai. Jie ir val�, ir šlav�, ir barst� Šiauli� bei Radviliškio gatves, Gink�nus. "Devyniolika valand� �mon�s dirba, kei�iam juos, ve�am pietus, karštos arbatos", - sak� jis.

Pasak pašnekovo, kad gatv�s b�t� geriau valomos, reik�t� dvigubai daugiau technikos, ta�iau k� ji daryt�, kai nebeb�t� toki� or�. "N�ra situacija kritin�. Susisiekimas n�ra tobulas, bet tokia ta gamta. Vakarop valymo rezultatai jau bus matytis", - sak� R. Stanys.

Kiek gi sniego privert� per par�? Šiauli� meteorologijos stoties steb�toja Silvija Prakopait� sako, kad iš viso nuo �iemos prad�ios iškrito 15 cm sniego, o pra�jusi� nakt� - net 8 cm. "Na, pasnigo, bet tai normalu gruod�. Juk ne liepa. � steb�jimo aikštel� su kastuvais einame - turime iki jos prisikasti", - sak� ji.

Ketvirtadien� kalbinta S. Prakopait� sak�, kad p�gos laukiama ir penktadienio nakt�. "Bus nemalonu, bet savaitgal� pašals, v�jas aprims, tad laukia normali �iema", - sak� ji.

Gera �inia ta, kad Šiauliuose ketvirtadien� iki keturioliktos valandos �vyko vos penki eismo �vykiai, �mon�s nenukent�jo. Pasak Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstov�s spaudai Gailos Smagri�nien�s, p�s�i�j� per�joje buvo partrenktos dvi moterys, kurios atsipirko sumušimais. P�ga privert� vairuotojus b�ti itin atsargius.

Ar gerumo turime tik prie� Kal�das?

Oksana LAURUTYT�

Gerumas - tai dalykas, kur� suteikiame kitiems, nesitik�dami atlygio. �vairi� gerumo ir labdaros akcij� itin padaug�ja per advent�. Ar gerumas mumyse prabunda tik vienintel� met� m�nes�? Jei taip, tai ar tai tikrai gerumas?

Laidos "B�d� turgus" k�r�jai apdovanoja �mones u� gerum� Mariaus Jonu�io sukurtais obuoliais. "Lietuvoje iki tol �mon�s buvo apdovanojami tik u� durnum� - "Svog�nais", - pasakoja laidos sumanytoja Edita Milda�yt�.

"B�d� turgaus" archyvo nuotr.

�mon�s nori valgyti ne tik per Kal�das

Lietuvos miest� prekybos centruose pra�� labdaros ir paramos fondo "Maisto bankas" inicijuota maisto aukojimo akcija. Iš viso "Maisto bankui" šalies gyventojai paaukojo maisto produkt� u� ma�daug 682 t�kst. lit�.

Deimant� �ebrauskait�, "Maisto banko" direktor�, sako, kad j� organizacija specialiai nerengia labdaros akcij� per Kal�das - jos vyksta ruden� ir pavasar�. "M�s� pozicija - �mon�s nori valgyti ne tik prieš Kal�das, o vaikai globos namuose gyvena ne tik gruod�", - sako ji.

D. �ebrauskait� teigia, kad �vairios nevyriausybin�s organizacijos labdaros renginius rengia gruod� tod�l, kad jau yra susiformavusi nuostata, jog prieškal�diniu laikotarpiu �mon�s link� aukoti daugiau. "Išsiaiškinome, kokia yra JAV statistika. Nevyriausybin�s organizacijos apie 20 procent� auk� surenka b�tent kal�diniu laikotarpiu. Tokia praktika neskatintina. Manome, kad �mon�s turi aukoti ne tam, kad nuramint� šird�, o kad galvot�, kaip gali pad�ti šalia esan�iajam ištisus metus", - teigia "Maisto banko" vadov�.

D. �ebrauskait�s teigimu, trump�j� �inu�i� (SMS) siuntimas yra pats primityviausias b�das šird�iai nuraminti. Aukotojai tur�t� �inoti, kad dal� l�š� u� SMS pasiima operatoriai. Jei labdaros akcijos reng�jai nesitaria su operatoriais, šie pasiima apie pus� paaukot� pinig�, idealiu atveju - 20-30 procent�. D. �ebrauskait�s �iniomis, kai vyksta vis� šal� apimantys projektai, su operatoriais susitariama, kad šie savo dalies nenusir��t�.

Kas yra pagrindiniai "Maisto banko" akcij� aukotojai? Anot pašnekov�s, da�niausiai aukoja tie, kurie patys ma�iausiai turi - pensininkai. "D�iugina tai, kad jau kelerius metus daug�ja aukotoj� - ma�daug 40 met� am�iaus �moni�, kurie u�dirba daugiau nei vidutinis šalies pilietis. Atsiranda vis daugiau toki�, kurie nori padaryti gera", - teigia pašnekov�.

�mogus iš prigimties yra geras

Gruod�io 1-�j� Lietuvoje prasid�jo tradicin� Lietuvos "Carito" ir vyskupij� "Carito" centr� organizuojama vargstan�i�j� paramos akcija "Gerumas mus vienija". Prie akcijos gali prisid�ti kiekvienas, �sigij�s speciali� Lietuvos "Carito" �vakut� ba�ny�iose ar "Carito" skyriuose, skambindami trumpaisiais telefonais ir paaukodami 5 ar 10 lit�. Anot organizatori�, akcijos metu surinktos l�šos bus skirtos skurstan�ioms šeimoms, vaikams, jaunimui, prekybos �mon�mis aukoms, seniems bei vienišiems �mon�ms pad�ti.

Prie "Carito" organizuojamos akcijos prisid�jo ir Šiauli� universiteto studentai, universiteto kapelionas Rimantas Pranckaitis pasi�l� studentams tapti savanoriais ir skleisti akcijos id�j� bei platinti �vakutes. Studentai mielai sutiko, tad antradien� Humanitariniame fakultete, o tre�iadien� - Technologij� fakultete dešimt savanori� skleid� �ini� ir ragino studentus pad�ti vargstantiems. Kit� savait� studentai apie akcij� "Gerumas mus vienija" skleis �ini� ir platins �vakutes Edukologijos fakultete ir Socialini� moksl� fakultete.

ŠU kapelionas R. Pranckaitis sako nemanantis, kad akcijoje panor� dalyvauti apie 20 savanori� - ma�ai. Jo teigimu, savanoryst� m�s� šalyje dar tik gimsta, tad geroms id�joms skleisti pakanka ir nedaug �moni�. Kapelion� nustebino tai, kad savanoriai �m� dom�tis, ar ba�ny�ia nerengia kokios nors labdaros akcijos prieš šv. Velykas. "Atsakiau, kad ne, bet pasi�liau studentams patiems savo akcij� ta proga surengti", - teigia R. Pranckaitis.

Ar normalu, kad �mon�s parodo turintys ger� šird� tik prieš Kal�das, o ne taip elgiasi ištisus metus? Dvasininkas sako, kad gerumo s�vokos tai neiškreipia. "�mogaus prigimtis yra gera, ta�iau mes patys t� gerum�, �sukti rutinos, u�spaud�iame. Padedame j� � širdies kamput� ir pamirštame", - sako jis.

Vis d�lto R. Pranckaitis sako, kad d�l gausyb�s gruod� vykstan�i� labdaros akcij� �mon�s pasimeta. Vieni prašo aukoti prekybos centruose, kiti - laikraš�iuose ar gatv�je. Per televizij� prašoma skambinti trumpaisiais numeriais ir aukoti. "�mones tai labai apsunkina, jie sutrinka, nes šird� skauda, o visiems prašantiems pad�ti juk ne�manoma", - sako kapelionas.

Edita Milda�yt� pasakoja pirma sugalvojusi, kaip gauti pagalbos, o kiti jos id�jas nuplagijav�.

"B�d� turgaus" archyvo nuotr.

"�mon�s nori valgyti ne tik prieš Kal�das", - sako "Maisto banko" direktor� Deimant� �ebrauskait�.

"Maisto banko" archyvo nuotr.

ŠU kapeliono Rimanto Pranckai�io teigimu, �mogaus prigimtis yra gera, bet gerum� u�spaud�iame.

"S plius" archyvo nuotr.

Id�ja, kai Lietuvoje buvo apdovanojama tik "u� durnum�"

2001 metais Lietuvoje �kurtas labdaros ir paramos fondas "B�d� turgus" buvo tarsi instrumentas perduoti �mon�s labdar� asmeniui. Fondas atsirado tod�l, kad prad�jus rengti "B�d� turgaus" laid� paaišk�jo, jog �mon�, remdama �mog�, nuo paramos sumos turi sumok�ti dar ir mokes�ius, o aukojant daiktais ar paslaugomis n�ra b�do juos legaliai perduoti. Taigi "B�d� turgaus" fondas atsirado ne pinigams surinkti, o jau surinktiems perduoti.

Id�jos sumanytoja Edita Milda�yt� sako mananti, kad dabar šal� kre�iantis �vairi� labdar� bumas organizacijoms atsir�gs. "Kai perpildai taur� - juk b�ga per kraštus", - sako ji.

E. Milda�yt� piktinasi, kad internete atsirado svetaini�, kurios neaišku kam priklauso, k� veikia, ta�iau jose prašoma paramos. Aferistai sukuria svetain�, prisideda vaik� nuotrauk� ir prisideng� šven�iausiais dalykais daro niekšingus darbus. Jos �iniomis, šiuo metu Finans� ministerija tiria septynis atvejus d�l tokios neteis�tos veiklos.

"Aš esu pirmoji, kuri sugalvojo, kaip gauti pagalb�, o dabar matau savo id�jas nuplagijuotas. 2000-aisiais man kilo labdaros organizacijos id�ja. Tada šal� kr�t� Rusijos kriz�, vyko Šustausko baliai, o ma�iau ka�kur vien� stor� bob� r�kian�i�, kad ji mirs iš bado. Pagalvojau, kad jai ir reikia pabadaut. Tuo metu �moni� neapykanta buvo did�iul�. � Lietuv� keliavo daug paramos iš u�sienio, ta�iau t�, kuriems labiausiai reik�jo, ji nepasiekdavo. Tai buvo diskredituotas reikalas", - sako E. Milda�yt�.

V�liau "B�d� turgus" trim Mariaus Jonu�io sukurtais mediniais obuoliais apdovanojo �mones u� gerum�. "Lietuvoje tuo metu buvo apdovanojimai tik u� durnum� - "Svog�nai", - sako ji.

SMS - "indulgencija u� griekus"

Imta galvoti, k� daryti, kad �mones labdara pasiekt� tiesiogiai, tad 2002-aisiais per Velykas �vyko "�aliojo obuolio" teikimo akcija. "B�d� turgus" reklamavo kelis maisto produktus, o gamintojai "b�d� pardav�jams" perved� 50 t�kstan�i� lit�.

Tada "B�d� turgus" savo interneto svetain�je suk�r� nuorod�, kad galima aukoti internetu. "Mes buvome pirmieji tai padar�, bet atsirado toki�, kurie skelbiasi buv� pirmesni", - sako pašnekov� ir t�sia, kad net "Maisto bankas" j� �enkl� nusikopijavo. "K� jie daro - j� reikalas, bet nieko naujo jie nesugeb�jo sugalvoti", - sako ji.

Dabar kone kiekviena televizija turi did�iules labdaros laidas. Tiesioginiame eteryje nuolat šaukiama, kiek �moni� jau paaukojo, ir ne paslaptis, kad reklamos u�sakovams televizijos �i�rov� gausa labai svarbi. "Tai rinkodaros reikalas, o �mon�s prieš Kal�das prisidaro griek� ir paraš� SMS u� 10 lit� gauna indulgencij�. Tai nieko blogo. Juk svarbiausia, kad nieko blogo jie nedaro", - kalba E. Milda�yt�.

Pašnekov� sako, kad gatv�je ji aukoja pavarg�liams, ta�iau ji turi sav� varget�. "Jei nenori, juk ir neprivalai aukoti. Jei did�iausi tinklai nenori aukoti, jie ir neaukoja, bet dabar vyrauja reiškinys, kai dideli tinklai �kuria labdaros organizacijas ir reikalauja, kad darbuotojai pervest� 2 proc. mokes�i�. Surenka pinigus ir tokiu b�du remia. Bet ir tai geriau, nei 2 proc. pervesti valstybei. Juk neaišku, kur ji juos pad�s, ir ataskaitos nebus", - sako ji.

Ar vienadienes akcijas, auk� SMS'u galima laikyti gerumu? "Sunku pasakyti, kas yra negin�ytina. Mano galva, negin�ytina tik motinos meil� vaikui ir aistros metu dviej� �simyl�jusi� �moni� patiriami jausmai. Visa kita - s�lygiška", - sako E. Milda�yt�. �mogui neretai reikia suakumuliuot� energij� iškrauti, tod�l pama�ius kok� nors graud� vaizd�, spontaniškai kyla ranka surinkti SMS. "Jei apie pamatyt� vaizd� �mogui primintum kit� dien�, jis vargiai eit� � bank� pervesti pinig�. Nors aš buvau nustebinta �mogaus, kuris po dviej� dien� kreip�si ir perved� 50 lit� radviliškie�io protezams. Tai reiškia, kad jam tikrai r�p�jo." - sako E. Milda�yt�.

Jei Tu turi maisto savo šaldytuve, r�b� apsirengti, stog� virš galvos, viet� miegui – Tu turtingesnis u� 75 procentus �moni� �em�je. Jei Tu gali skaityti ši� �inut�, Tu nesi tarp t� dviej� milijard� nerašting� �moni�!

Verslo ir pasiekim� paroda i�augo vaiki�kus mar�kin�lius

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Vakar Šiauli� arenoje atidaryta jubiliejin� – 15-oji - tarptautin� verslo ir pasiekim� paroda "Šiauliai 2010". Šiemet ji šiek tiek kuklesn�, sulaukta ma�iau dalyvi�, ta�iau vis daugiau j� atvyksta tik�damiesi ne tik parduoti, bet ir u�megzti nauj� ryši� bei pagarsinti savo pasiekimus. Pasak � parodos atidarym� atvykusio �kio viceministro Daumanto Lapinsko, ši paroda – did�iausias met� verslo �vykis Šiaur�s Lietuvoje.

Šiauli� arena tris dienas virto regiono ir net šalies verslo traukos centru. Po teatralizuoto atidarymo � scen� lip� parodos organizatoriai ir garb�s sve�iai pabr�� šio renginio, išaugusio iš kal�din�s mug�s, svarb�.

� parod� gr��o kelet� met� joje nedalyvav� stambieji miesto gamintojai. Jie pajuto, kad paroda išaugo vaikiškus mug�s marškin�lius ir dabar išgyvena 15-uosius paauglyst�s metus. Kasmet naujoves pristatantiems ištikimiausiems parodos dalyviams �teikti pad�kos raštai.

Atidarymo juostel� šeimininkams pad�j�s perkirpti �kio viceministras, nors ir pirm� kart� aplank�s Šiauli� parod�, j� �vertino kaip reikšmingiausi� Šiaur�s Lietuvos �vyk�.

Šiemet parodoje naujausius produktus, paslaugas, gaminius pristato daugiau nei 180 dalyvi�. Tilpo ne visi norintys. Pradedantiems verslo naujokams prisistatyti pad�jo penkios savivaldyb�s, iš savo biud�et� finansavusios dalyvio parodoje išlaidas. Be jau �prast� u�sienio sve�i�, pristatan�i� regionus, juos garsinan�ius gaminius, ir diplomat� iš Olandijos, Pranc�zijos, Lenkijos, Baltarusijos, vis atvyksta naujok�, pavyzd�iui, latvi�, nes tai kitoks b�das prisistatyti.

Ginta Logina, Kekovos regiono atstov�, teig�, kad daug �moni� iš Latvijos va�iuoja � Lietuv�, daug �moni� iš Lietuvos vyksta � Latvij�. "Išskyrus tai, k� pateikia turizmo agent�ros, daugiau nieko apie kaimynus ne�inome - nei apie kult�r�, rankdarbius ir kita", - sak� ji.

Paroda šurmuliuos iki pat šeštadienio vakaro. Joje kiekvienas ras sau k� nors nauja - verslo kontakt�, technologini� sprendim�, seminar�, paslaug� ar preki� palankiomis kainomis, skan�st� stalui ar tiesiog miel� dovan� Kal�doms.

Be parod� puošian�i� ir lankytojus linksminan�i� menini� program�, numatyta daug seminar�, verslo forumas apie investicijas ir logistik�, memorandumo tarp savivaldyb�s, verslo ir muitin�s pasirašymas, lankytoj� intrigai – muitin�s sulaikyt� ir konfiskuot� preki� aukcionas.

Naujieni emigrantai i�vyksta studijuoti

Alvydas JANUŠEVI�IUS

T�kstan�iai abiturient� studijas renkasi u�sienyje. Ten pigiau ir geriau. Paprastai šalys stengiasi privilioti "prot�", o Lietuvoje - atvirkštinis procesas: studentai lenda � bank� paskolas, jiems nesi�lomos kokybiškos studij� programos, jie neturi darbo perspektyv�. Galima kaltinti pasaulinius procesus, ta�iau akivaizdu, kad siekiama padaryti aukšt�j� moksl� ma�iau pasiekiam�. Kod�l? Reikia, kad rinktum�m�s profesines mokyklas ir daug negalvodami dirbtume savo darb�.

Lietuv� palieka jaunimas ne tik d�l didesnio u�darbio, bet ir d�l pigesni� studij�.

Autoriaus nuotr.

Šaknys kar�ios, vaisiai - taip pat

2009 met� duomenimis, beveik 900 student� stojo � Anglijos universitetus. Šiemet j� pagaus�jo 75 procentais.

Pastaraisiais metais student� Lietuvoje suma��jo beveik 10 t�kstan�i�. Sp�liojama, kas tam tur�jo �takos.

Universitetams finansuoti buvo pritaikyta "krepšeli�" sistema, o student� paskolos atiduotos � bank� rankas. Dabar specialistai pripa��sta, kad "krepšeliai" iš esm�s nieko bloga nepadar�, ta�iau paskolos studentams išduodamos labai nepalankia forma. Pal�kanas reikia prad�ti mok�ti dar studij� metais, o to padaryti studentai neišgali.

Lietuvos aukštosiose mokyklose ir toliau vyrauja tarybini� laik� po�i�ris, jog aukštosios mokyklos turi suteikti išsilavinim�, o ne konkre�ias �inias. Ne paslaptis, kad da�nai d�stytojai neturi praktin�s savo d�stomo dalyko patirties.

Pastaraisiais metais situacija ger�ja, ta�iau Šiauli� universitetas da�nai dar vadinamas "bedarbi� kalve". Kai kurie jo net nevadina universitetu, nes jis studij� principais nesiskiria nuo mokyklos - u�duodami ir tikrinami nam� darbai, kvie�iama prie lentos atsakin�ti.

Skai�iai kand�iojasi

Šiais metais � valstyb�s finansuojamas vietas priimta 17 780 student� (universitetuose - 9 414, kolegijose – 8 366). 12 581 studentas �stojo � mokamas vietas (atitinkamai 8 657 ir 3 924 studentai). Pernai iš viso buvo priimta 20 891 studentas � valstyb�s finansuojamas vietas, 15 483 - � mokamas studij� vietas.

Lietuvos aukštosiose mokyklose studij� kainos svyruoja nuo 3 238 lit� kolegijose iki daugiau nei 18 t�kst. lit� universitetuose per metus.

Šiemet stoti � aukšt�sias mokyklas panoro 36 t�kst. iš beveik 50 t�kst. absolvent�. Paskai�iuota, kad po abit�ros egzamin� iki rugs�jo pirmosios "ka�kur" dingo 13 t�kst. jaunuoli�. Jie nestojo � Lietuvos aukšt�sias mokyklas. Tik�tina, kad išvyko dirbti arr studijuoti � u�sien�.

U�sienyje - pigiau

Osle architekt�r� studijuojanti Rita u� semestr� moka 300 lit�. Danijoje kompiuterines technologijas studijuojantis Aurimas nemoka u� moksl� ir turi galimyb� dirbti. Simona Švedijoje studijuoja ekonomik�. Por� dien� per savait� ji tvarko b�stus. Pinig� pakanka pragyventi, studijoms ir da�noms kelion�ms namo. Londone studijavusi Laura sako, jog daugeliui jos draug� valstyb� suteik� beprocent� studij� paskol�. Kai paaišk�jo, jog paskolos gr��inti nepavyks - skolas tiesiog nuraš�.

Lietuvos student� atstovybi� s�jungos (LSAS) socialini� klausim� ir akademinio proceso reikal� koordinator� Ieva Di�monait� pastebi, kad studijos u�sienyje tikrai vilioja studentus. Did�iosios Britanijos universitetai stengiasi išlaikyti kiek �manoma aukštesn� studij� kokyb�s lyg� ir pritraukti geriausius studentus. Gal tod�l studijos šioje šalyje pastaruoju metu gerokai pabrango.

Danijoje, Škotijoje, Švedijoje, Norvegijoje studijos yra nemokamos. Ten išsilavinimas yra bet kokios profesijos �mogaus siekiamyb�.

I. Di�monait� teigia, kad šalyse, kur mokslas mokamas, sudaromos geresn�s s�lygos gauti paskolas nei Lietuvoje. Paskolos yra beprocent�s Vokietijoje ir Vengrijoje. Kitur - su labai nedidel�mis pal�kanomis (Olandijoje - apie 4 proc., Pranc�zijoje - 1-2,5 proc., Airijoje - 0-3 proc.). Taip pat paskolos daugelyje šali� n�ra atiduotos � bank� rankas

Reikia "darbo liaudies"

Reguliuojant aukštojo mokslo prieinamum�, galima šalyje sukurti darbininkišk� arba akademin� visuomen�. Panašu, kad Lietuv� stengiamasi paversti darbinink� kraštu.

Verslo magnatas Bronislovas Lubys da�nai viešai skelbia, kad Lietuvai labiausiai reikia in�inieri� ir �vairi� profesij� specialist�. Jis motyvuoja tuo, kad baig�s universitet� jaunimas nori tik dideli� atlyginim�, aukšt� pareig�, ta�iau nieko nemoka.

B. Lubio nuomon� palaikyt� ir buv�s Šiauli� universiteto rektorius profesorius Aloyzas Gudavi�ius, Jis patikino, kad reikia pakeisti po�i�r� � universitetin� išsilavinim�.

Profesorius mano, kad universitet� Lietuvoje per daug ir kad juose mokosi daug vidutiniok�, kurie gal�t� puikiausiai mokytis profesijos ir dirbti. Universitetuose tur�t� studijuoti tie studentai, kurie sieja savo gyvenim� su mokslu, akademine veikla.

Profesorius si�lo �sigilinti � pavyzd� - šalis investuoja daugyb� pinig� � jaun� medik�, o šis, baig�s studijas, išvyksta dirbti kitur. Tai did�iulis nuostolis. Kitas pavyzdys - universiteto studentas, kuris tik stumia laik�. Jis per vargus u�baigia studijas ir �sidarbina sand�lio pri�i�r�toju.

Tai kod�l Japonijoje siekiama šimtaprocentinio aukštojo išsilavinimo? A. Gudavi�ius nesistebi - jie turi technologijas ir gali pasi�lyti savo studentams veiklos, praktikos, darb�. Pas mus tas variklis niekaip neu�siveda.

Globaliniai procesai

"Moksliniam progresui reikia labai nedaug. Visuomen� turi suprasti, kad kolegijose taip pat suteikiamas aukštasis išsilavinimas su profesiniu baga�u, kuris yra naudingas šaliai. Nemanau, kad dar�elio aukl�tojai b�tinas universitetinis išsilavinimas. Kiek m�s� absolvent� dabar u�sienyje dirba paprastus darbus aptarnavimo srityje? Jie tai gal�jo daryti �ia ir u�baig� kolegijas", - sak� A. Gudavi�ius.

Profesorius tikina, kad dabar Lietuv� veikia globaliniai procesai, kuri� praktiškai nepareguliuosi. Studentai migruoja. Turtingos šalys prisivilioja gerus studentus. Lietuva n�ra turtinga.

I. Di�monait� mano panašiai: "Daugiausia abiturient� tur�t� rinktis profesines mokyklas, šiek tiek ma�iau - kolegijas, ma�iausiai - universitetus. Pasiskirstymas piramid�s principu. Šiuo metu Lietuvoje statoma apversta "išsilavinimo piramid�", kuomet daugiausia abiturient� renkasi studijas universitetuose."

�em�s gr��inimas: ma�� moni� menki reikalai

Alvydas JANUŠEVI�IUS

"�em�s reforma baigta", - optimistiškai skelbta dar tebegyvuojant apskritims. O panaikinus apskri�i� viršinink� administracijas paaišk�jo, kad b�dos d�l �em�s nesibaig� tiems, kuriems atstatant nuosavyb� buvo pamatuota per ma�ai �em�s. �em�s gr��inimo �statyme parašyta grie�tai - kompensuoti pinigais arba vertybiniais popieriais. Peršasi mintis, kad visi svarbiausi �mon�s �em� susigr��ino ten, kur jiems reikia. Eilini� pilie�i� �em�s reikalai gali b�ti lengva ranka nurašyti, o kalt� "sukarta" ant sunaikint� apskri�i�.

�em�s gr��inimo reforma – teoriškai karv�, praktiškai neatsikelia.
Autoriaus nuotr.

Galai � vanden�

Liepos 1 dien� panaikintos apskritys nedingo be p�dsako. Jos paliko neu�baigt� darb�. Ar tik apskri�i� panaikinimas nebuvo lengviausias b�das u�baigti skandalais apraizgyt� �em�s gr��inim�?

�iauliet� savaitraš�iui "Šiauliai plius" papasakojo savo b�das d�l nuosavyb�n sugr��intos �em�s. Po tikslesni� geodezini� matavim� paaišk�jo, jog jos sklypui tr�ksta 25 ar�. Šalia jos sklypo buvo reikiamas kiekis valstybin�s �em�s, tod�l planuota prie esamo sklypo "prilipdyti" reikiamus arus. Tok� sprendim� pasi�l� patys matininkai. Moteris sutiko.

Baland�io 20-�j� ji paraš� prašym� atkelti tr�kstam� sklypo dal� � laisv� �em�. Baland�io 29-�j� prašymas tur�jo b�ti svarstomas Šiauli� apskrityje, ta�iau d�l neaiški� prie�as�i� svarstymas ne�vyko. Po liepos 1 dienos moteriai buvo pasakyta: "Apskrities neb�ra. Jums kaip - pinigais arba obligacijomis?"

Visi istorijos galai � vanden�. Matininkai pripa��sta, kad kai kuri� darb� nesp�jo atlikti laiku, o pasikeitus �statymui jau per v�lu. Savo darbo neatliko ir tuomet dar veikusi Šiauli� apskrities administracija. Tokiais atvejais vienintelis kelias - ieškoti teisyb�s per teismus, ta�iau k� sk�sti teismui? Institucij�, kurios neb�ra?

Paprasti �mon�s - smulkmena

Birut� Kliorikaityt�, Nacionalin�s �em�s tarnybos (N�T) �em�s reformos skyriaus vyriausioji specialist�, pripa�ino, kad po tikslesni� geodezini� matavim� buvo rasta daug sklyp� plot� neatitikim�. Vieniems pamatuota per daug, kitiems - per ma�ai.

Specialist� teigia, kad dabar �em�s gr��inimo �statymas skamba vienpusiškai - tr�kstam� �em�s sklyp� valstyb� tur�t� kompensuoti. Jei buvo atmatuota daugiau - savininkui pasi�lyti pirkti pertekli� vidutine rinkos kaina. Šalia Vilniaus pertekli� pirkti ma�ai kas u�simano d�l didel�s kainos.

B. Kliorikaityt� teigia, kad dabar da�nai �mon�s labiau u� tr�kstam� �em� nori pinig�, ypa� jei vidutin� rinkos kaina tame sklype didel�.

N�T pareng� pasi�lym� Vyriausybei keisti min�t� istatym� arba papildyti aktu, kuriuo vadovaujantis b�t� išvengta nesusipratim�. Si�loma visiems, kurie atliko tikslius matavimus iki liepos 1 dienos ir juos �registravo Registr� centre, leisti atgauti tr�kstam� �em� ir nat�ra. "Tie reikalai turi b�ti u�baigti", - �sitikinusi specialist�.

B. Kliorikaityt� sako iki šiol gavusi tik vien� skund� d�l neatgauto �em�s tr�kumo, ta�iau toki� atvej� yra gerokai daugiau. Specialist� tikina, kad dar šiemet šalies vald�ia turi nuspr�sti, ar koreguoti �statym�, ar palikti j� paraid�iui.

Pri�i�r�toj� pri�i�r�jimas

Min�ta šiauliet� �sitikinusi, kad paprast� �moni� reikalai ma�ai kam r�pi. Ji teigia kad, kad Šiauli� �em�tvarkos skyriuje buvo palaikyta "tuš�ia vieta". Jai pasi�l� imti kompensacij� u� �em� ir nebesukti galvos. Kalba pasikeit� po to, kai moteris prisipa�ino konsultavusis su N�T specialistais Vilniuje ir teisininkais.

�em�s tvarkytojams atrodo, kad paprastiems �mon�ms vis tiek kur gyventi - nuosavoje �em�je ar varnos lizde.

Paskambinus � N�T Šiauli� skyri� paaišk�jo, kad �ia informacijos daug nesu�inosime. Reikia kreiptis � Šiauli� �em�tvarkos skyri�. "Mes juos tik pri�i�rime", - linksmai atsak� balsas telefone.

Panaikinus apskritis Šiauli� rajono ir miesto �em�tvarkos skyriai buvo sujungti � vien� institucij�. Jai vadovaujantis Vytautas Varnas informavo, kad Šiauli� apskrityje �em� sugr��inta pavyzdingai. Apie 99,5 procento �em�s atiduota tikriesiems jos savininkams, ta�iau po tiksli� geodezini� matavim� nustatyta, jog daugiau nei pusšim�iui �moni� atmatuota netiksliai.

V. Varnas neprognozuoja, koks sprendimas bus priimtas. Jo nuomone, Seimas gali nuspr�sti netaisyti �statymo ir visk� palikti taip, kaip parašyta. Tuomet visi prad�ti darbai bus sustabdyti, o �mon�ms bus išmokamos pinigin�s kompensacijos. Kitu atveju vilties susigr��inti �em� nat�ra turi tie, kurie jau �registravo patikslintus �em�s matavimus Registr� centre.

"Visi nori ar�iau miesto"

Pagal ver�i� �em�lap� aplink Šiaulius esan�ios �em�s hektaras vertas apie 6000 lit�. Kuo ar�iau miesto ir komunikacij�, tuo brangiau. Rajono gilumoje vidutin� rinkos kaina u� hektar� sukasi apie 2000 lit�.

V. Varnas paaiškino, kad per vis� �em�s gr��inimo laikotarp� šalia miesto praktiškai neliko laisv� sklyp�. Visi pageidavo �em�s kuo ar�iau. D�l šios prie�asties labai sud�tinga tr�kstam� sklypo dal� surasti šalia jau esan�io sklypo.

Šiomis dienomis sprend�iamas dar vienas opus �em�s klausimas. Pagal Konstitucin� �statym� Lietuvoje laikinai draud�iama parduoti �em� u�sienio šali� pilie�iams. Dalis politini� j�g� skatina prat�sti t� draudim�. Kiti mano, jog toks draudimas truko gana ilgai. Tiesa, �em� gal�jo ir gali pirkti u�sienie�iai, nuolat gyvenantys Lietuvoje arba vystantys �ia versl�.

Stebint vis� �em�s reform� Lietuvoje galima dr�siai teigti, kad u� �em�s pardavim� u�sienie�iams balsuos tie, kurie jau prisipirko �em�s ir tikisi j� brangiau parduoti. Prieš balsuos jau min�t� �emvald�i� konkurentai. Eiliniams patriotiškiems ma�a�emiams šis klausimas nelie�ia.

Dievo namai ir valstyb� - Siamo dvyniai

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Ba�ny�ios turtai ir pajamos ne�inomos nei visuomenei, nei mokes�i� inspekcijai. Dievo namais vadinama institucija panaši � paralelin� valstyb� - su savais �statymais, biud�etu, hierarchija. Skeptikai šiuos dvasin�s ir pasaulietin�s vald�ios organus vadina Siamo dvyniais.

Ba�ny�ia ir valstyb� - tai dvi atskirtos institucijos, tai�ua jos labai susijusios

Autoriaus nuotr.

Daugiau nei draugyst�

Pamenate ištrauk� iš Biblijos - jog visa vald�ia yra nuo Dievo? Valstyb� ir Ba�ny�ia, nors yra visiškai atskiri �kiniai vienetai, gyvuoja toje pa�ioje valstyb�je ir u�siima tuo pa�iu - valdo �mones.

Dr�s�s kritikai valstyb� ir Ba�ny�i� vadina Siamo dvyniais, kuri� ta pati kraujotaka, ta�iau visada tvirtina esantys nesusij�. Valstyb� �aid�ia demokratinius ritualus, Ba�ny�ia - religinius.

Dvasininkai leid�ia sau net prieš rinkimus iš sakyklos nurodyti �mon�ms u� k� balsuoti. O m�s� valstyb�je daugiausia ir balsuoja tie, kurie sekmadieniai kl�po ba�ny�iosje. Tai reali politin� j�ga.

Ar gali valstyb� pagr�moti Ba�ny�iai? Ar Ba�ny�ia gali �spirti valstybei? Vargu. Juk premjeras V. Kubilius visai neseniai pasak� - kas Ba�ny�ios, tas nelie�iama. Taip kalbama apie Šv. Jon� ba�ny�i�, kuri neatsiejama nuo Vilniaus universiteto. Prezident� palaiko universiteto pus�. Kas laim�s?

�mogus, kuris reguliariai moka mokes�ius valstybei ir sekmadieniais mušasi � kr�tin� u� "griekus", o yra tik paprastas zuikis miške. Ma�umos išrinkta demokratin� vald�ia yra vilkas, o pragaru grasinanti Ba�ny�ia yra lap�. Zuik� vis tiek papjaus - vilkas ar lap�. Teis�tai ar nelabai. Ši vald�ia ar kita.

Viduram�i� feodalai

Šiauli� universiteto istorikas Ar�nas Gumuliauskas mano, kad istoriniu po�i�riu Ba�ny�ia privilegijas gauna teis�tai. Ba�ny�ia turi did�iul� turt�, kuris kadaise buvo sekuliarizuotas - suvalstybintas, o v�liau restitucijos b�du sugr��intas. Ta�iau ne visas.

U� t� negr��int� turt� ir u� tai, kad Ba�ny�ia saugo architekt�ros paminklais laikomas ba�ny�ias, vyksta finansinis bendradarbiavimas. Nat�ralu, kad Dievo namai dabar yra viena turtingiausi� institucij� šalyje.

Tiesa, istorikas ne�inojo, kad Ba�ny�ia yra atleista nuo �em�s mokes�io ir kad kunigus valstyb� draud�ia privalomuoju socialiniu draudimu - kaip kariškius.

A. Gumuliauskas teigia, kad dabar bBa�ny�ia jau neturi didel�s �takos pasaulietinei vald�iai: "Popie�iaus vald�ia baig�si su frank� imperija. V�liau visi popie�iai buvo šiek tiek priklausomi. O d�l turto - nat�ralu, kad jie gina savo u�gyvent� kapital�, kaupt� per am�ius."

Istorikas primena, kad kunigija - tai tie patys stamb�s viduram�i� feodalai, kuriems ekonominiais pagrindais �vestas celibatas.

O kaip ba�ny�ia Lietuvoje �gijo turto? "Koks nors didysis kunigaikštis išleido privilegij� - skyr� Ba�ny�iai �em�s - ir tai tapo jos nuosavybe. Jokios revoliucijos nepadarysi - viskas teis�ta", - šyptel�jo istorikas.

Finansai

Kai kuriose Europos S�jungos šalyje � pajam� mokest� �skai�iuotas ir religinis mokestis. Lietuvoje deklaruojama, kad valstyb� Ba�ny�ios visai neremia ir jai nerenka jokio mokes�io iš gyventoj�.

Vokietijoje toks mokestis egzistuoja, ta�iau jo galima atsisakyti. Jei Vokietijos pilietis neatsisako šio mokes�io, u�dirbdamas apie 5000 eur�, Ba�ny�iai kas m�nes� palieka penkiasdešimtin�.

Katalik� kunigija tvirtina, kad valstyb�s ir Ba�ny�ios bendradarbiavimas yra aptartas konkordate tarp Vatikano valstyb�s ir Lietuvos Respublikos. Valstyb� da�nai skiria l�š� ba�ny�i� restauracijai, ta�iau neremia šios institucijos. Ten pat yra nurodyta, kad tikin�i�j� aukos n�ra apmokestinamos, nors šiais laikais galima aiškiai išgirsti, kiek tiksliai kainuoja krikštynos ar vestuv�s.

Ekspremjeras Gediminas Kirkilas prieš naujosios Šiauli� ba�ny�ios statyb� pavadino vyskup� Eugenij� Bartul� geriausiu verslininku. Vyskupija pardav� tur�t� �em�s sklyp�, ta�iau viet� naujajai ba�ny�iai gavo iš valstyb�s dovan�. Panašu, kad ši kritika jam kainavo nema�ai rink�j� bals�. Pastaruoju metu socialdemokratai apie bBa�ny�i� nesako blogo �od�io.

"Turiu nuomon�, bet jai nepritariu"

Buv�s kunigas Ri�ardas Jakutis �sitikin�s, kad valstyb�s ir Ba�ny�ios bendradarbiavimo istorijoje reik�t� sud�ti visus taškus ant "i": "Pabr��iu - visus. Abi institucijos tur�t� b�ti šiuolaikiškos. Tiesa, man neder�t� kalb�ti apie Ba�ny�i�, nes kadaise buvau jos dalis. Jau�iuosi kaip �ydelis iš anekdoto - turiu nuomon�, bet jai nepritariu."

Buv�s Dievo tarnas mano, kad pyktis nenaudinga nei valstybei, nei Ba�ny�iai. Kova d�l Šv. Jon� ba�ny�ios R. Jaku�iui atrodo nesolidi. Reik�t� abipusio supratimo. Reik�t� suprasti, kad ba�ny�ios yra ir valstybinis turtas, šalies pasidid�iavimas, architekt�ros paminklas, o ne kieno nors nuosavyb�.

Celibat� ekskunigas laiko atgyvena, nes kunigas jau dabar pagal �statymus gali palikti savo turt� bet kam. Pasitaiko, kad pasiturintys kunigai stato namus savo artimiesiems.

Buv�s kunigas pripa��sta, kad politin�s reklamos problema egzistuoja. Kunigams sunku išlikti neutraliems, ta�iau pagal Ba�ny�ios �statymus jie gali kištis � valstyb�s reikalus, jei tai kelia did�iul� pavoj�. Galima numanyti, kad nepalankios partijos pergal� rinkimuose ir b�t� ta blogyb�.

"Esu šioks toks dogmatikas, tod�l manau, jog Ba�ny�ia nieko bloga nepadar�, ne�leidusi prezidento A. M. Brazausko k�no � katedr�. Tai nereiškia, kad mano nuomon� teisinga", - sako R. Jakutis.

Vald�i� pasirenkame patys

Vyskupas Eugenijus Bartulis �ino, kad valstyb� ir Ba�ny�ia tarpusavio santyki� greitai neišsiaiškins. Teks draugiškai bendradarbiauti: "Neseniai Vyskup� konferencijoje diskutavome, kad valstyb�s ir Ba�ny�ios santykiai n�ra aiškiai apibr��ti, k� jau kalb�ti apie nuosavyb�. Šiauli� katedros šventorius nepriklauso Ba�ny�iai."

Vyskupui kalbos apie vald�ios ir Ba�ny�ios suokalbius tik juok� kelia: "Taip, visa vald�ia nuo Dievo. K� išsirenkame, t� ir turime. Mes pabr��iame �mon�ms, kad rinkt�si tuos, kurie neniekina šeimos ir am�in�j� vertybi�. Politikai kartais tuo pasinaudoja".

E. Bartulis neneigia, kad draugauja su val�ia. Pripa��sta visus, kuriuos išrenka �mon�s. "K� išsirenkame, t� ir turime, ta�iau kiekvienas �mogus renkasi kuo tik�ti - politikais, kunigais ar dvasia", - sako vyskupas.

Pastoracijos centras - teis�ta, bet ar moralu?

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šalia katedros planuojamas pastoracinis centras egzistuoja tik maketuose ir kompiuteri� vizualizacijose, ta�iau jau sp�jo apaugti konfliktais. Pykstasi dvi architekt� grup�s. Vieni kuria pastoracin� centr� miesto širdyje be jokio konkurso, tik sukirt� su vyskupu rankomis, kiti �ia ��velgia grupuo�i� susitarimus ir mano, jog tokie neskaidr�s veiksmai u�traukia g�d� architekt� luomui.

Šalia Šiauli� katedros planuojamo pastoracinio centro projektas parengtas be konkurso.
Autoriaus nuotr.

Tyla ir paslaptys

Šiauli� vyskupijos pastoracinio centro vizija ši� met� pavasar� dar buvo tik utopija. Tuomet vyskupas Eugenijus Bartulis min�jo, kad statyboms n�ra n� lito, niekas neremia. Vyskupas tuomet negal�jo atsakyti, ar rengs centro architekt�rin�s id�jos konkurs�, nes viskas šak�mis ant vandens rašyta.

Šar�nas Sabaliauskas, Architekt� s�jungos Šiauli� skyriaus pirmininkas, prieš kelet� m�nesi� kalb�jo, jog n�ra teisini� svert� �pareigoti vyskup� rengti konkurs�, ta�iau Šiauli� miesto taryba gal�t� tai padaryti.

Netrukus po ši� �od�i� pasirodymo spaudoje Š. Sabaliauskas buvo priimtas � architekt� komand�, kuri rengia pastoracinio centro projekt�. Dabar jis kalba truput� kitaip.

Nepra�jus n� pusme�iui po kilusi� diskusij�, projektas buvo parodytas visuomenei. J� pristat� pats Š. Sabaliauskas.

Projekt� pareng� architektai D. Jakubauskas, R. Regesas, Š. Sabaliauskas, A. Vernys ir J. Regesien�. Grupel� architekt� prisipa�ino, jog prie jo dirba jau kone por� met�. Viskas tyliai ir paslaptingai.

Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad šventoriuje ir u� jo tvoros yra kapin�s. Palaidojimai siekia XV am�i�. Kapini� teritorija b�simo centro neu�statoma.

Pristatyme miesto vald�ios atstovai ir keletas smalsi� šiaulie�i� steb�jo, kaip atrodys pastoracinis centras. Skamb�jo meditacin� muzika, slinko nuostab�s vaizdai, ta�iau tai neu�li�liavo Šiauli� urbanistu tituluojamo architekto Vytenio Rudoko. Jis garsiai išr��, kad projektas daugeliu at�vilgiu prastas, svarbiausia - "prastumtas" be jokio konkurso. V. Rudoko nuomone, pa�ioje miesto širdyje iškilsian�io statinio projektas negali b�ti bet koks, o ba�ny�ios �em� n�ra tokia jau ir privati - ji valstybin�.

Viskas teis�ta

Pristatymas buvo viešas - konfliktas Savivaldyb�s sal�je pla�iai nuskamb�jo. Kas tai? Kit� architekt� pavydas ar tikrai komercini� grupuo�i� - vyskupijos ir saujel�s architekt� - suokalbis?

Š. Sabaliauskas �sitikin�s, kad nieko nepadoraus ar nusikalstavo nevyksta. Vyskupas, tur�damas sklyp�, kreip�si � Savivaldyb� d�l leidimo statyti pastoracin� centr�. Niekas jam negali sutrukdyti statyti šioje vietoje pastato, atitinkan�io architekt�rinius reikalavimus. Architekt�rin�s id�jos paieška ar konkursas n�ra privalomas - tik rekomenduojamas. Tai vyskupo asmeninis reikalas, ar rengti konkurs�.

"Kalba eina apie priva�i�, o ne valstyb�s finansuojam� statyb�. Visa ba�ny�ios �em� yra valstybin�, ta�iau perduota ba�ny�iai patik�jimo teise. Jei vietoj vyskupo b��iau aš, man niekas nesutrukdyt� elgtis analogiškai", - aiškino Šiauli� architekt� pirmininkas Š. Sabaliauskas.

Architektas �sitikin�s, kad �statymai nepa�eid�iami, projektas �vairi� reikalaujam� architekt�rini� (aukš�io, stogo šlait�, katedros vaizdo apsaugos) reikalavim� nepa�eid�ia. "Sutinku, kad pastatas yra svarbiausioje miesto vietoje. Sutinku, kad gal�t� b�ti architekt�rin�s id�jos konkursas, ta�iau atraskite b�dus priversti investitori� t� konkurs� surengti", - toliau gyn� savo projekt� Š. Sabaliauskas.

Architektas si�l� �vertinti vyskupo E. Bartulio veikl�, kuris rado finansavim� tokiu sunkiu metu: "Vyskupas gyvena daug kukliau nei provincijos klebonas. Ar tai atitinka vyskupo status�? Manau, kad labai svarbu vyskupui �tvirtinti savo status� atitinkamu pastatu. Juk jis da�nai net neturi kur priimti sve�i�. Manau, kad konfliktas vyksta ne d�l architekt�rini� sprendim�, o d�l princip�. Nepatenkintiems si�ly�iau ir kovoti ne prieš, o u�."

Paminamas skaidrumas

Architektas Vytenis Rudokas �sitikin�s, kad pastoracinio centro projektas "stumiamas" gauj� ar grupuo�i� principu.

V. Rudokas pareišk�, kad gali raštiškai pasi�ad�ti nedalyvauti jokiame vyskupijos pastoracinio centro konkurse,. S�lyga - kad tas konkursas �vykt�. "Jei m�s� luomas gina savo garb�, reikia elgtis profesionaliai ir garbingai. Buv�s meras Vytautas Juškus klaidina sakydamas, jog tai privatus dalykas. Demagogija. Ba�ny�ios �em� yra valstybin�, o pastatas bet kokiu atveju s�lygos miesto erdv�. Tai m�s� vis�, šiaulie�i�, reikalas", - sako jis.

Architektas isitikin�s, kad Savivaldyb� gali k� nors padaryti ir turi tam svert�. Pakakt� Tarybos sprendimo ir konkursas tapt� privalomu. Tai per daug sud�tinga ir per daug atsakinga vieta, kad viskas b�t� sprend�iama pagal vien� nuomon�, vien� model�.

V. Rudok� neramina ir tai, kad n� vienas pastoracinio centro autori� n�ra urbanistas. Jis pasteb�jo, kad visi "taškai", kuriais projekto autoriai did�iuojasi, yra nereal�s. Pavyzd�iui, centro ir katedros santykis �i�rint nuo Joniškio pus�s buvo pateiktas tarsi �velgiant nuo penkiaaukš�io namo stogo. Va�iuojant ar einant Til��s gatve vaizdas ned�iugint�. "Jie net nesuvokia, k� daro. O kas bus kaltas, kai pastatas sugadins miesto erdv�? Vytenis Rudokas, kuris reng� miesto centrin�s aikšt�s detal�j� plan�?" - nerimo architektas.

Konkursas - daugiau nei b�tinas

"Kai su�inojau, kad pastoracinis centras jau yra tyliai projektuojamas, iškart prad�jau garsiai klausti - kod�l n�ra konkurso? Atsakymas - u�sakovas to nenori. Tuomet kyla klausimas - kam tai naudinga? Koks �ia pastatas bestov�t�, jis pavieks m�s� miesto erdv�, tod�l konkursas yra b�tinas", - tikino V. Rudokas.

Architektas neabejoja, kad miesto vald�ia gal�t� b�ti suinteresuota finansuoti architekt�rin�s id�jos konkurso organizavim�. Gali b�ti steigiamas prizinis fondas keliems nugal�tojams, o pat� projekt� išsirinkt� investitorius, šiuo atveju - Šiauli� vyskupija.

Neseniai baig�si Rygos nacionalinio muziejaus konkursas patalpoms pl�sti. Senovin� architekt�ra, atsakingas objektas. Konkurs� laim�jo Lietuvos architektai, pateik� ne vien� puik� darb�. "Kod�l to nebuvo galima padaryti Šiauliuose? Šiame projekte architekt�rin� id�ja turi b�ti svarbiausias dalykas", - aiškino V. Rudokas.

�ilumos kaina ta pati, bet mok�sime daugiau

Kelis m�nesius �strig�s šilumos kainos klausimas ketvirtadien� pagaliau baigtas svarstyti. Prieš m�nes� atid�jusi šilumos kainos svarstym� Šiauli� miesto taryba neleido bendrovei "Šiauli� energija" vienu centu padidinti šilumos kainos. Nors kaina išlieka ta pati, nuo lapkri�io ji vis d�lto padid�s dviem centais d�l šoktel�jusi� kuro kain�.

Prieš m�nes� duot� savo pa�ad� asmeniškai nuvykti � Valstybin� kain� ir energetikos kontrol�s komisij� aiškintis d�l šilumos kainos Šiauli� mieste meras G. Mikšys tes�jo. Pavyko išsider�ti, kad b�t� leista ne�skai�iuoti � šilumos kain� bendrov�s "Šiauli� energija" negautas pajamas. Šiauli� miesto politikai pritaria tokiam sprendimui, nes jei prognozuojama šalta �iema bus reali, bendrov�, kaip ir pernai, gerokai viršys planuojamas pajamas, tokiu b�du galb�t suma�indama negaut�sias.

Vis d�lto d�l augan�i� kuro kain� nuo lapkri�io šiaulie�iai u� šilum� mok�s aštuoniais procentais daugiau. Karštas vanduo pabrangs keturiais procentais. Šiuo metu šilumos tarifas 20,54 cento u� kilovatvaland� galioja nuo kovo, ta�iau kuro kaina per pusmet� išaugo 11 procent�, tad � kainos formul� �rašius rugs�jo kuro kain� gaunasi 22,2 cento u� kilovatvaland�. Prid�jus devyni� procent� PVM, u� šilumos kilovatvaland� teks mok�ti po 24,2 cento. Ši kaina b�t� padid�jusi dar vienu centu, jei Taryba b�t� leidusi šilumos tiek�jui vartotojams ant pe�i� u�krauti ir atsakomyb� u� negautas pajamas. Ta�iau politikai šilumos kain� leido didinti tik tiek, kiek brangsta kuras.

"Šiauli� energija" yra priversta laukti met� rezultat�. Jei pelno neb�t�, bendrov� bijo d�l paimt� banko paskol� apyvartin�ms l�šoms ir investicijoms. Politikai neabejoja, kad bendrov� per metus sugeb�s išbalansuoti su likusiais trim milijonais lit� negaut� pajam�.

"Mes tiek laiko fechtavom�s ir lau��me špagas, kad išsiaiškintume, jog kaina išlieka ta pati", - po balsavimo replikavo Tarybos narys Alfredas Lankauskas.

Naujas šilumos ir karšto vandens kainas "Šiauli� energija" privalo paskelbti spaudoje iki spalio 25 dienos.

"Etaplius.lt" informacija

Politiniai feniksai su visuomeniniais mar�kiniais

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Art�jantys savivaldybi� rinkimai - tarsi ��anga � Seimo rinkimus. Politikai imasi toki� gudrybi�, koki� iki šiol nenaudojo. Masiškai kuria visuomeninius jud�jimus ir vaizduoja iš pelen� pakilusius feniksus. Politologas profesorius Antanas Kulakauskas pasisteng� sud�lioti taškus ir atidengti apgavyst�s skraist�.

Visuomeniniai jud�jimai si�lo u�sikloti naujais lozungais, naujomis v�liavomis, ta�iau da�niausiai j� steig�jai - tie patys politikai, atskil� nuo politini� partij�.

Autoriaus nuotr.

Jud�jim� mišrain�

Jau prieš metus prasid�jo u�sl�ptas pasirengimas rinkimams. Tarsi iš po �emi� kilo nauji visuomeniniai jud�jimai, asociacijos, kuri� virš�n�se buvo pastatomi nesusitep� šviesuoliai, o u� jud�jimo šturvalo kukliai sl�p�si tautai �inomi politikai.

Politikai stoja visuomeni� organizacij� priešakyje ir eina � vald�i� tarsi naujai pa�ios visuomen�s iškelti. Ta�iau plika akimi matyti, jog ne visuomen�, o pats jud�jimas save išjudina.

Patys ankstyviausi jud�jimai susik�r� daugiau nei prieš metus. Tai nacionalinio pasipriešinimo jud�jimas "Su �algiriu - u� Lietuv�" ir JDJ - Jungtinis demokratinis jud�jimas. "�algirie�ius" "pagimd�" magnatas Vladimiras Romanovas ir "Respublikos" �iniasklaidos imperijos vadas Vitas Tomkus. Ant pjedestalo u�k�l� filosof� Arvyd� Juozait�, �teik� jam � rankas jud�jimo v�liav�, ta�iau strategij� k�r� eksseim�nai.

JDJ pasidabino nepriekaištinga teisininko K�stu�io �ilinsko mantija bei pasinaudojo jo bendravard�io K�stu�io P�ko radijo ir televizijos eteriu.

Kas toliau? Jud�jimas "M�s� reikalas" - labai neapgalvotas pavadinimas. Tiesioginis vertimas iš Italijos mafijos pavadinimo "Cosa nostra". "Kitokia Lietuva" - nuolat šaukiantys JDJ atskal�nai, kurie iki šiol garsiai r�kdavo net ir nepriklausydami jokiai organizacijai. Visuomeninio jud�jimo "Taip" (T�vyn�s atgimimas ir perspektyva) piramid�s smaigalyje - Art�ras Zuokas. Pa��stantys A. Zuok� pataisyt� - tai ne piramid�, o obeliskas, kurio virš�n�je telpa tik vienas �mogus - pats A. Zuokas.

Visuomeniniai jud�jimai "Dr�siaus kelias", "�mon�s u� gyv�nus" ir daugyb� kit� kovotoj� u� geresn� visuomen�. Jie visi iki šiol klyk�, kad nesiekia vald�ios, ta�iau yla pradeda l�sti iš maišo. Jie stengsis dalyvauti ne tik savivaldybi�, bet ir Seimo rinkimuose.

Dar nepamin�jome "Laisv�s kelio" skulpt�ros, kuri n�ra jud�jimas, ta�iau siekia suvienyti Lietuv�. Pirk u� paskutin� išeitin� pašalp� plyt� ir �m�ryk j� � keli� verslo korporacij� puosel�jamos skulpt�ros "Laisv�s kelias" sien�. Tai galima padaryti elektroniniu b�du.

"Politik� n�ra, nebuvo ir nebus"

Filosofas Arvydas Šliogeris, paprašytas pakomentuoti toki� situacij�, atsak� tvirtai lakoniškai: "Gerbiamieji, šioje vagi� respublikoje politik� nebuvo, n�ra ir nebus. Geriau neterškime šio tauraus �od�io, mums padovanoto graik�, ir šiuo metu beviltiškai sukompromituoto ne tik Lietuvoje, bet ir visame globaliniame imperiniame balagane. Klausimai beprasmiai, o mano atsakymai - ne�manomi."

Profesorius politologas Antanas Kulakauskas pripa��sta, kad A. Šliogeris teisus filosofin�s politologijos prasme, ta�iau politiniai procesai n�ra tokie nenusp�jami. Jei kuriamas jud�jimas, jis automatiškai planuoja sustipr�ti ir tapti politine partija. "Kas yra jud�jimas? Tai ta pati partija, tik su ma�esne atsakomybe", - tvirtina politologas.

A. Kulakauskas primena politologijos elementori� - demokratin�je visuomen�je partijos dalyvauja politikoje ir kovoja d�l vald�ios. Visuomeninio jud�jimo tikslas taip pat yra dalyvauti politikoje, ta�iau nesiekiant vald�ios. Tod�l da�niausiai jud�jimai b�na ekologin�s, antirasistin�s ar kitokios pakraipos.

"Sustipr�j� jud�jimai anks�iau ar v�liau virsta partijomis, nes pakeisti situacij� be vald�ios svert� da�niausiai b�na sunku. Visuomeninius jud�jimus pagimd� didelis nusivylimas politin�mis partijomis. Ta�iau tokie jud�jimai yra ne kas kita, tik tos pa�ios partijos. Savotiška rink�j� apgaul�, jei �adama nesiekti vald�ios", - aiškino politologas A. Kulakauskas.

Kas ir kod�l kuria tokius visuomeninius jud�jimus be visuomen�s? Profesorius �sitikin�s, kad tai da�niausiai politikai, nepritap� prie savo buvusios politin�s j�gos. Kuriami da�niausiai buvusi� partij� surogatai.

Jud�jimai gali b�ti reikalingi ne tik kaip naujas tramplynas senam politikui. Anot politologo - labai svarbu ir drumsti vanden�: "Drumstame vandenyje gaudyti �uv� arba netrukdomai veikti yra lengviau. Tai ne pasaulinio s�mokslo teorija, o visiems �inoma realyb�. Apie tai prirašyta daugyb� knyg�."

Vald�ia, kurios niekas nerenka

Lietuvoje ir apskritai pasaulyje yra vald�ia, kurios niekas niekada nerenka. Tai verslo interes� grup�s. Vakarai neseniai kritikavo Lietuv�, kad ši negeba suma�inti korupcijos. Apie k� jie kalba? Ne likviduoti, o suma�inti! Vadinasi, ka�koks korupcijos lygmuo yra normalus ir neiškrenta iš bendro konteksto.

Lietuvos valdymas vyksta "cosa nostra" principu. Jeigu �statymo, draud�ian�io tam tikr� veikl�, n�ra, vadinasi, viskas moralu. Štai Seimo narys A. Valinskas gr��o � televizij�. Tik�tina, kad jis visk� susitvark� pagal �statymus.

Globali ekonomin� vald�ia daro �tak� nacionalinei politik� vald�iai. Gali partijos iškelti �vairius tikslus, ta�iau ekonomin� politika radikaliai nepasikeis. Tokie pos�kiai galimi tik pasauliniu mastu.

A. Kulakauskas �sitikin�s, kad �mon�s labiau tur�t� susir�pinti savivalda, o ne valstyb�s vald�ia: "Dauguma nusivyl� vald�ia, kurios galimyb�s yra ma�esn�s nei pasaulin� �taka. Blogiau, kad Lietuvoje n�ra normalios savivaldos. Tai tur�t� b�ti bendruomen�s vald�ia, ta�iau taip n�ra."

Suprantamo pasaulio pabaiga

K� galima pakeisti, kai aukštieji politkai ir did�i�j� korporacij� vadovai met� iš metus tiesiog pasikei�ia vietomis. Gal visuomeniniai jud�jimai pad�s?

"Dabar nematau jokios galimyb�s, kad kokia nors j�ga dalyvaut� rinkimuose ir juos laim�t� - viena pati sudaryt� Vyriausyb�. Nuo 1999 met� n�ra buv�, kad vald�ia neb�t� priversta sudaryti koalicijos. Tai reiškia, kad n� viena partija neturi galimyb�s realizuoti savo programos. Jud�jimams tai padaryti dar sunkiau", - paaiškino politologas.

Visi politikos teoretikai prognozuoja pasaulio pabaig� - suprantamo pasaulio pabaig�. A. Kulakauskas primena, kad dar 1985 metais garsus Amerikos sociologas savo knygoje raš� - pasaulis tampa nesuprantamas, o tokia situacija negali gyvuoti ilgiau nei 40 met�.

Nuo to laiko ma�ai kas pasikeit�, ta�iau A. Kulakauskas nepraranda vilties: "Iš esm�s globalini� problem� niekas nesprend�ia, ta�iau bent apie tai kalba. O tai jau poslinkis iš mirties taško. Jei �i�r�tume filosofiškai - viskas turi prad�i� ir pabaig�. Visi �ino, kad mirs, bet planuoja gyventi kuo ilgiau. Koks skirtumas, kad lietuvi� tauta anks�iau ar v�liau išsivaikš�ios. Ta�iau man gaila, kad kokie nors lenkai bus, o m�s� - ne."

Lietuvos auk�tojo mokslo diplomas u�sienyje � popiergalis ar dokumentas?

Eva JAGMINAIT�

Net du aukštojo išsilavinimo diplomus turinti kurš�nišk� Irmina Jackuvien� gali netekti teis�s dirbti diplome �rašytos specialyb�s. Kod�l? Moteris su šeima prieš kelet� met� išvyko gyventi � Jungtin� Karalyst� ir buvo viena laiming�j�, galin�i� dirbti m�giam� darb� pagal Lietuvoje �gyt� specialyb�.

Emigrant� sako, kad mokytojos darbas – jos pašaukimas, tod�l ne�sivaizduoja, k� reik�t� daryti, jei jai neb�t� suteiktas kvalifikuoto mokytojo statusas.
Autor�s nuotr.

"Kol mokiausi Šiauli� universitete, d�stytojai nuolat pasidid�iuodami kartojo, kad m�s� diplomai – tiesus kelias � kvalifikuot� darb� u�sienyje pagal �gyt� specialyb�. Tik�jome, kad nekils joki� problem� d�l jo pripa�inimo u�sienio šalyse. Deja, dabar turiu eiti kry�iaus kelius, o Švietimo ministerijos atstovai man pasi�l� prad�ti mokslus iš naujo", - piktinasi biurokratini� atsakym� išvarginta moteris. Pedagogika – jos pašaukimas, ta�iau ji ne�sivaizduoja, ar bus rastas kelias iš aklaviet� jai tapusios situacijos, ar neteks papildyti emigrant� bedarbi� gret�.

Brit� atsakymas lietuvei – mandagus "Ne"

"Kai ši� met� prad�ioje �sidarbinau vienoje Londono mokykl� mokytoja, direktor� iškart papraš�, kad u�siregistruo�iau GTC (General Teaching Counsil of England – institucija, registruojanti profesin� kvalifikacij� �gijusius pedagogus ir sta�uotojus bei išduodanti sertifikatus s�kmingai �vykd�iusiems sta�uot�s program� – aut. past.). Pastarosios darbuotojai man paaiškino, kad turiu �gyti kvalifikuotos mokytojos status�. Išsiun�iau anket� bei savo diplomus patvirtinti ir laukiau", - daug painiavos suk�lusi� istorij� prisimena moteris. I. Jackuvien� sako n� neabejojusi, kad jai, �gijusiai du aukštuosius pedagogo išsilavinimus, kvalifikuotos mokytojos statusas bus suteiktas.

Po keturi� m�nesi� Irmina pagaliau gavo atsakym� iš GTC. "Visiškai rami atpl�šiau vok� ir jau ruošiausi d�iaugsmingai j� nunešti mokyklos direktorei. Ne paslaptis, kad nuo mano turimos kvalifikacijos priklauso ir man mokamas atlyginimas. Deja, paskai�iusi laišk� nust�rau - britai juodu ant balto išrait�, kad kvalifikuota mokytoja negaliu b�ti pripa�inta, nes nepavyko išsiaiškinti mano kvalifikacinio statuso Lietuvoje", - pasakoja jauna moteris.

Tiesa, laiške viltis Irminai suteikta. Pasitelk� britams b�ding� oficial�j� mandagum�, jie rašo: "Mes suprantame, kad ši �inia Jus nuli�dins, tod�l m�giname susisiekti su J�s� gimtosios šalies atitinkamomis institucijomis, kad gal�tume Jums ateityje galb�t suteikti kvalifikuotos mokytojos status�." �inant angl� b�d�, toks atsakymas – tik mandagus gestas, o ne tiesmukiškas "ne, t� status� matysi kaip savo ausis".

Lietuvos valdininkai pasi�l� ieškoti išeities Anglijoje

Nenor�dama prarasti darbo, I. Jackuvien� tuoj pat kreip�si � Lietuvos švietimo ir mokslo ministerij�. Moteris vyl�si, kad gimtosios šalies valdininkai j� nuramins. Deja - aukš�iausia Lietuvos švietimo institucija kurš�niškei �var� dar vien� šok�.

"Akademinio mobilumo ir t�stinio mokymo skyriaus vyresnioji specialist� Maryt� Spei�ien� mandagiai paaiškino, jog specialiesiems pedagogams, baigusiems Šiauli� universitet�, suteikiama tik specialiojo pedagogo kvalifikacija bei specialiojo pedagogo statusas, o diplome neparašyta, jog esi kokio nors dalyko mokytojas, tod�l tik GTC gali suteikti kvalifikuoto mokytojo status�, - teisingumo paieškas pasakoja I. Jackuvien�. - Šiuo metu britai iš Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos laukia atsakymo, koks mano statusas Lietuvoje , ta�iau man telefonu M. Spei�ien� patvirtino, jog atsakymas nuvils mano l�kes�ius."

Kurš�nišk� jau�iasi apmulkinta ir gimtosios šalies valdinink�, ir Šiauli� universiteto d�stytoj�, kurie studij� metais kartodavo, kad diplomai taps �alia šviesa dirbti ne tik gimtin�je, bet ir u�sienyje. "�inoma, šie diplomai pripa��stami, ta�iau nesuteikia visavert�s teis�s dirbti. Kam tuomet tiek met� buvome maitinami pa�adais ir švaist�me laik� aukštosiose, jei galiausiai Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai sako, kad spec. pedagogas neturi teis�s d�styti jokio dalyko bendrojo lavinimo mokykloje. Studij� metais buvo tikinama, jog m�s�, spec. pedagog�, parengimas atitinka pradini� klasi� mokytoj� parengimo reikalavimus buvome mokomi �vairi� dalyk� didaktik�, t. y. lietuvi� kalbos, matematikos, pasaulio pa�inimo, geografijos, istorijos, darb� ir dail�s. o kai reikia duoti atsakym� GTC, kok� dalyk� galiu d�styti, atsakymo nelieka", - piktinasi moteris.

Emigrant� sako, kad vienintelis logiškas ministerijos atstov�s pasi�lymas jai – papras�iau b�t� susirasti kokius nors kursus Jungtin�je Karalyst�je, nei ieškoti išeities Lietuvoje. Vadinasi, man reikia griebtis vadov�li�, kartoti jau išmokt� kurs�, pamiršti turimus diplomus", - stebisi ji.

�rodym� pakanka, bet ne mokytoja?

Kad kurš�nišk� – kvalifikuota mokytoja, abejoni� nekyla. � redakcij� ji at�jo nešina net dviem diplomais: 1998 metais Šiauli� universitete baig� specialiosios pedagogikos ir logopedijos studij� program� ir jai suteiktas socialini� moksl� (edukologijos) bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir spec. pedagogo ir logopedo kvalifikacija, o 2001-aisiais - tos pa�ios programos magistro laipsnis. "�inau, kad pedagogika ir darbas su vaikais - mano pašaukimas. Man puikiai sekasi dirbti ir su sutrikusio intelekto �mon�mis. Jei d�l biurokratini� painiav� man nebus suteiktas kvalifikuoto mokytojo statusas, kurio reikia itin reikliems ir grie�tiems britams, mokytojos plunksnakot� man gali tekti iškeisti � valytojos šluot�", - apmaudo neslepia moteris.

Kantrybe apsiginklavusi lietuv� kreip�si � M. Spei�ien�, prašydama nuorodos ar paaiškinimo, kod�l toks beviltiškas spec. pedagogo statusas Lietuvoje. Deja, konkretaus atsakymo Irmina taip ir nesulauk�.

Atsak�, bet nepasak�

M�gindama pad�ti aklaviet�je atsid�rusiai moteriai, naujien� portalo www.etaplius.lt redakcija raštu kreip�si � Švietimo ir mokslo ministerij�. "Kod�l lietuvi� filologijos kvalifikacij� turintys Lietuvos pilie�iai be problem� gauna kvalifikuoto mokytojo status� Jungtin�je Karalyst�je, o spec. pedagogams kyla sunkum�? Ar su diplom� pripa�inimo problemomis susiduria tik ŠU studentai?" - šiuos ir daugyb� kit� klausim� pateik�me valdininkams.

Vis d�lto biurokratin� mechanizm� �veikti nelengva - po daugiau nei savait�s sulauk�me ministerijos atsakym�, ta�iau ne � visus klausimus.

"ES ir kitos pasaulio šalys pripa��sta visus teis�tus Lietuvos legali� aukšt�j� mokykl� diplomus. Priklausomai nuo u�sienio šalyje nustatytos tvarkos, Lietuvoje �gyt� išsilavinim� vertina tos šalies kompetentingos institucijos", - nurodo M. Spei�ien�. Moteris persp�ja, kad norint išvykti studijuoti ar dirbti reikia susitvarkyti nema�ai dokument�. Koki� ir kiek, konkre�iai nurodo priimantis universitetas ar b�simas darbdavys. D�l informacinio rašto apie Lietuvoje �gyt� aukšt�j� išsilavinim� patariama kreiptis � Studij� kokyb�s vertinimo centr�.

Mokytojas, pedagogas ir kiti stebuklai

Švietimo �statyme nurodyta, kad mokytojas - asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. Pedagogas - asmuo, �gij�s aukšt�j� arba aukštesn�j� (special�j� vidurin�, �gyt� iki 1995 met�) išsilavinim� ir pedagogo kvalifikacij�. Pagal 2009-�j� rugpj�t� �sigaliojus� apraš�, specialiojo ugdymo specialistu laikomas asmuo, baig�s specialiosios pedagogikos arba edukologijos studij� krypties programas ir �gij�s oligofrenopedagogo, logopedo, surdopedagogo, tiflopedagogo, specialiojo pedagogo kvalifikacijas.

Baigus pedagog� rengimo studij� programas, gali b�ti suteikta mokytojo, aukl�tojo, specialiojo pedagogo ar socialinio pedagogo profesin� kvalifikacija.

Profesini� kvalifikacij�, �gyt� kitose ES šalyse, Europos ekonomin�s erdv�s valstyb�se ar Šveicarijos konfederacijoje pripa�inimo klausimai sprend�iami atsi�velgiant � Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas. Ši direktyva suteikia teis� šali� kompetentingoms institucijoms priimti sprendimus d�l profesini� kvalifikacij� lygiavertiškumo.

Tik nepamanykite, kad išprot�jau. Kiekvienas biurokratas suprast�, k� surašiau pastarosiose dviejose pastraipose. Ta�iau ar tai palengvina proced�ras lietuviams, kurie nori dirbti pagal �gyt� išsilavinim� u�sienyje? Kod�l Lietuvoje gauti aukštojo mokslo diplomai virsta bever�iu popieriaus lapu vos kirtus sien�?

M. Spei�ien� teigia, kad Londone dirbanti moteris n�ra tamsaus tunelio gale. "Sprend�iant pagal pateiktus išsilavinimo dokumentus, gerb. Irmina Jackuvien� Šiauli� universitete yra �gijusi specialiojo pedagogo profesin� kvalifikacij�, kuri jai Lietuvoje suteikia teis� dirbti mokykloje, vykdan�ioje speciali�j� pradinio ir speciali�j� pagrindinio ugdymo program�, teikti speciali�j� pedagogin� pagalb� bendrojo lavinimo mokykloje, kurioje mokosi speciali�j� ugdymosi poreiki� turintys mokiniai, - teigia M. Spei�ien�. - Jeigu laiške b�t� nurodyta, kok� pedagogin� darb� šiuo metu Anglijoje dirba gerb. Irmina Jackuvien�, b�t� lengviau paaiškinti, kod�l Did�iosios Britanijos ir Šiaur�s Airijos Jungtin�s Karalyst�s kompetentinga institucija (General Teaching Council for England) nepripa��sta Šiauli� universitete �gytos specialiojo pedagogo profesin�s kvalifikacijos lygiaverte mokytojo profesinei kvalifikacijai, t. y. nesuteikia QTS (Qualified Teacher Status)."

Patikslin�, kad šiuo metu I. Jackuvien� specialiojoje mokykloje dirba nekvalifikuota mokytoja su vaikais, turin�iais elgesio ir emocij� sutrikim�, mokymosi sunkum�, bei su vaikais autistais, iš ministerijos atsakymo lauk�me kelet� dien�. Nesulauk�me. Tik patarta I. Jackuvienei išsiaiškinti konkre�ius Anglijos agent�ros reikalavimus asmenims, atvykstantiems � Anglij� dirbti pagal reglamentuojam� mokytojo profesin� kvalifikacij�. Pasak ministerijos atstov�, b�tent Anglijos agent�ra ir turi paaiškinti, kod�l moteriai nesuteikiamas kvalifikuotos mokytojos statusas.

"Nekaltinu nei kompetenting� ministerijos darbuotoj�, nei d�stytoj�, tiesiog pikta, kad m�s� šalyje vis dar susiduriama su biurokratiniais nesklandumais ir �statym� spragomis. B�simiems studentams, ypa� tiems, kurie svajoja išvykti � u�sien�, patar�iau labai apdairiai rinktis aukštojo mokslo institucijas bei specialybes, kad netekt� antr�kart studijuoti to paties svetur. Gal iš ties� geriau tada išvykti studijuoti sve�ion šalin", - svarsto I. Jackuvien�.

Kurš�nišk� - ne vienintel� nukent�jusioji

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos atstov�, panaši� problem� kyla tuo atveju, kai asmens kitoje šalyje �gyta profesin� kvalifikacija neatitinka priiman�ios šalies keliam� reikalavim�. Priimanti šalis gali priimti sprendim� pripa�inti ar nepripa�inti profesin� kvalifikacij�, taip pat skirti kompensacines priemones (adaptacijos laikotarp� ar tinkamumo test�), jeigu reikalavimai iš esm�s nesiskiria.

"Su panašiomis profesin�s kvalifikacijos pripa�inimo problemomis buvo susid�r� asmenys, Lietuvoje �gij� trenerio kvalifikacij� ir Did�iojoje Britanijoje pageidav� dirbti k�no kult�ros mokytojais bendrojo lavinimo mokyklose. Teis� dirbti k�no kult�ros mokytoju bendrojo lavinimo mokykloje Lietuvoje turi asmenys, baig� k�no kult�ros mokytojams rengti skirtas studij� programas ir �gij� mokytojo (ne trenerio) profesin� kvalifikacij�. Trenerio kvalifikacij� �gij� asmenys gali dirbti bendrojo lavinimo mokykloje tik neformaliojo ugdymo mokytojais", - sako M. Spei�ien�.

Alkoholis ir triuk�mas - kietas rie�ut�lis politikams

Ketvirtadien� vykusiame Šiauli� miesto tarybos pos�dyje politikai nusprend� išvis nesvarstyti projekto, pagal kur� tur�jo b�ti apribotas trij� miesto centre dirban�i� naktini� klub� darbo laikas. Konstatuota, kad klausimas tinkamai neparengtas. Tarybos nariai tik pritar� pakeisti prekybos alkoholiniais g�rimais licencij� išdavimo tvark�. Pagal j� bus sudaryta nuolatin� komisija, kuri ir spr�s, kokiais kriterijais vadovaujantis bus ribojamas prekybos alkoholiniais g�rimais laikas.

"Neu�kimšo"

Daugiau nei prieš m�nes�, rugpj��io 19-�j�, miesto politikai nutar� devyniose parduotuv�se-baruose apriboti prekybos alkoholiu laik� iki 22 valandos. Š� politik� �ingsn� paskatino jauno mediko �mog�udyst� prie parduotuv�s-baro "Suopis". Verslininkai, parduotuv�se pastat� po stal� su k�de – neva tose patalpose veikia baras - sprendim� apskund� teismui ir toliau alkoholiu prekiauja vis� par�. Nelabai jie baiminasi ir naujos licencijavimo tvarkos, �pareigosian�ios baruose neparduoti g�rim� išsinešti – pardav�jai gali atkimšti butel�, o tada jau ne savininko r�pestis, kad klientas su tokiu buteliu kulniuoja kur jam reikia.

Apsiskai�iavo

Po nes�kmingo m�ginimo apriboti "vispari�" veikl� politik� �vilgsnis nukrypo � centre veikian�ius naktinius klubus "Mega", "Martinis" ir "Pegasas". Tiesa, jokia paslaptis, kad iniciatyv� apriboti bar� darbo laik� rod� ne tik d�l triukšmo besiskund�iantys gyventojai, bet ir konkurencij� ��velg� "vispari�" savininkai.

Nors gyventojai skund�si d�l triukšmo prie "Megos" ir "Pegaso", o d�l "Martinio" klubo nebuvo gautas n� vienas gyventojo skundas, Tarybai buvo parengtas projektas, kad vis� ši� trij� naktini� klub� darbo laikas b�t� sutrumpintas iki 2 val. nakties. Tiesa, mieste veikia gerokai daugiau nei trys naktiniai klubai...

Pasi�ad�jo

Svarstant š� klausim� komitet� nari� nuomon� išsiskyr�. Švietimo, kult�ros ir sporto komitetas balsavo u� tai, kad miesto naktiniai klubai veikt� taip, kaip veik� iki šiol. Finans� ir ekonomikos komitetas rekomendavo prekyb� alkoholiu sutrumpinti iki 24 valandos ir imtis priemoni� d�l triukšmo. Miesto ir �kio pl�tros komiteto nariai nusprend� balsuoti laisvai Tarybos pos�dyje. Riboti ši� klub� darbo laiko nesi�l� ir policija - Rimvydo Šlekio, Šiauli� miesto policijos komisariato viršininko, nuomone, miestas be naktinio gyvenimo likti negali - k� veikti atvykusiems sve�iams, be to, laukia ne vienas tarptautinis renginys.

Anot jo, kad aplinkiniams gyventojams suma��t� diskomfortas, daugiau �sipareigojim� tur�t� prisiimti savininkai. Pra�jusi� savait� susitik� su jais "Martinio" savininkai pa�ad�jo prie klubo �rengti keturias kameras, kuri� vaizdas bus perduodamas � policijos komisariat�, "Mega" jau �m�si priemoni� triukšmui suma�inti.

Nedirbo

Miesto ir �kio pl�tros komiteto pirmininko pavaduotojo Vidmanto Japerto teigimu, triukšmo problem� reikia spr�sti kompleksiškai: Šiauli� miestas tur�t� b�ti suskirstytas � zonas, kuriose galiot� tam tikri reikalavimai, taip pat tur�t� b�ti numatytas priemoni� planas, kaip pašalinti triukšmo šaltinius. Jis teig� tik neseniai su�inoj�s, kad darbo grup�, vadovaujama Savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojo Denio Michalenkos, tur�jusi analizuoti triukšmo problemas, per dvejus metus nieko nenuveik�.

Politikas sak�, kad jam nejauku skaityti centro gyventojo skund�, kad jis naktimis negal�s miegoti atsidar�s lango, nes �siaudrin� naktini� klub� lankytojai š�kauja. "O k� tada daryti Til��s gatv�s gyventojui, kuriam po langais nuo penktos ryto triukšmauja seni autobusai? O k� daryti gyvenantiems šalia gele�inkelio?" – steb�josi politikas. Pagal UAB "Netada", klubo "Mega" savinink�s, u�sakytus tyrimus, triukšmo lygis gerokai didesnis toliau nuo baro "Mega" nei prie jo...

Sumok�jo?

Negra�iai situacija atrodo ir politikui Arvydui Mockui, dar rugpj�t� Miesto ir �kio pl�tros komiteto pos�dyje sakiusiam, kad verslininkai da�nai tampa gyventoj� �kaitais: nori gauti gyventoj� sutikim� - mok�k. Tarsi ši� �od�i� patvirtinimas - ši� savait� pateiktas vieno R�d�s gatv�s namo gyventoj� sutikimas, kad j� name veikt� naktinis klubas "Mega". Pasiraš� ir buv�s aršiausias klubo priešininkas...

"Šiauliai plius" informacija

Gyventojai - tran��j� apsupty

"Prie m�s� nam� iškasti keturi� metr� gylio grioviai, bet jie neaptverti - baisu, kad vaikas iš kiemo � išb�g�s � griov� ne�krist�. Nejauku ir keliuku � darb� va�iuoti - o jeigu �grius?" - piktinosi � redakcij� paskambin�s Pramon�s gatv�s gyventojas, kurio ir dar keli� kaimyn� namus apsupo gilios tranš�jos.

U� tai, kad gyvenam�j� nam� pašon�je iškasti grioviai buvo neaptverti, darbo inspekcija tre�iadien� sustabd� darbus. Ketvirtadien� technika ten dar nedirbo, bet "�emda" prad�jo tverti tvoreles.
Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Anot šiaulie�io, gyventoj� pastangos išsiaiškinti, kokie darbai j� kaimynyst�je vyksta, ar yra projektai, statybos leidimai, buvo bevais�s. "Darbininkai mums pasak�, kad kitoj keliuko pus�je parduoti sklypai, prie kuri� ir vyksta darbai. Su�inojome tik, kad dirba UAB "�emda". M�ginau paskambinti tai bendrovei internete nurodytais telefon� numeriais, bet naudos buvo tiek, kiek paskambinus � M�nul�", - pasakojo vyras. Pamat�, kad šalia nam� �ioji neaptvertos gilios duob�s, individuali� nam� kvartalo gyventojai apie nesaugiai atliekamus darbus informavo Valstybin� darbo inspekcij�.

Nerad� joki� gyventojus �sp�jan�i� �enkl� apie pavoj�, inspektoriai tre�iadien� darbus sustabd�. �urnalistams nuva�iavus � viet�, "�emdos" technikos ten nebebuvo. Skund� tyrusi vyriausioji darbo inspektor� Antanina Grakavinien� sako, kad buvo nustatytas pa�eidimas – laiku neaptvertos pavojingos zonos. U� tai darbus atliekan�ios UAB "�emda" darb� vadovui skirta administracin� bauda. �urnalistams nei gyventojams buvo lengviau išsiaiškinti, kad šioje teritorijoje �gyvendinamas Ventos-Lielup�s baseino projektas - tiesiamas vandentiekio ir nuotek� tinklas.

Telefonu UAB "�emda" darb� vadovas Dainius Barzinskas nurod�, kad tiesiant vandentiekio ir nuotek� tinklus kai kuriose vietose iš ties� nebuvo pastatyt� tvor�, nes, jo teigimu, Šiauliuose atitvar� ne�manoma nei išsinuomoti, nei nusipirkti, tad tenka atsive�ti iš kit� viet�. Darb� vadovas tikino, kad paprastai jie atsi�velgia � visus gyventoj� prašymus, ta�iau š�kart nebuvo susikalb�ta.

"Šiauliai plius" informacija

"Vispari�" versliuk� reguliuoja teismai

lvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauli� apygardos administracinis teismas nebuvo palankus verslininkams, sukantiems alkoholio versliuk�. Tre�iadien� Šiauli� apygardos administracinis teismas pripa�ino, kad Tarybos sprendimas u�drausti naktin� prekyb� alkoholiu parduotuv�se-baruose gina vieš�j� interes� ir jo sustabdymas gali sukelti negr��inamas pasekmes. Ta�iau miesto gyventojai vargu ar gal�s atsip�sti nuo "snarglini�" keliam� nepatogum�, mat šis teismo sprendimas �sigalios po 7 dien�, jei tik nebus apsk�stas.

U�rašai "Vis� par�" tebešvie�ia.

Autoriaus nuotr.

Parduotuv�s nak�iai pavirsta barais

Rugpj��io pabaigoje Šiauli� miesto taryba u�draud� naktin� prekyb� alkoholiu devyniems barams, kuriuose buvo rasta �vairi� pa�eidim�. Paaišk�jo, kad tai visai ne barai, o girdyklos, prisidengusios butaforiniais bar� atributais. Pastatai por� k�d�i�, staliuk� - ir jau gali laisvai prekiauti alkoholiu vis� par�. Lietuvos �statymai draud�ia naktin� prekyb� alkoholiu išsineštinai.

Kelios �mon�s suskubo apsk�sti Tarybos sprendim�, neva jos, neprekiaudamos naktimis, patirs daug nuostoli�.

Teismas patenkino verslinink� skund� ir pritaik� laikinas apsaugos priemones, sustabdydamas Tarybos sprendimo galiojim�. Barai v�l gal�jo prekiauti alkoholiu naktimis.

Savo teise sk�sti teismo sprendim� pasinaudojo ir Šiauli� miesto savivaldyb�, tad tre�iadien� teismo sprendimu trij� �moni� - "Virdaro", "Šiauli� lyros" ir "Dominykos" - naktin� veikla v�l buvo nutraukta. Teismas išaiškino, kad visuomen�, neu�draudus naktin�s prekybos svaigalais, patirt� kur kas didesn� nuostol�, nei patirt� ši� bar� savininkai.

�mon� turi galimyb� per septynias dienas š� sprendim� apsk�sti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, ir sunku patik�ti, kad nemenk� peln� iš prekybos alkoholiu susi�eriantys verslininkai to nepadarys.

Gyvenimas prie "vispari�"

Šiauli� miesto policijos komisariato viršininko pavaduotojas Ri�ardas Šiumberevi�ius informavo, kad n� viena parduotuv�-baras nebuvo nubausta d�l prekybos naktimis: "Dar�me kelet� patikrinim�, ta�iau jie nedav� vaisi�. Savininkai tvirtino nebuv� informuoti apie Tarybos sprendim� registruotu laišku."

Tai, kad verslininkai neva nebuvo informuoti, nes negavo registruot� laišk�, nesutrukd� jiems apsk�sti Tarybos sprendimo teismui.

Pareig�nas nevynioja �od�i� � vat� - parduotuv�s tiesiog girdo visuomen�. Tokios prekybos padariniai gali b�ti stebimi ne tik prie prekybos tašk�. D�l alkoholio kyla nema�ai nusikaltim�, smurtaujama šeimose, vairuojama išg�rus. Iš to n�ra jokios naudos, tik pelnas bar� savininkams.

R. Šiumberevi�ius šiuo metu kruopš�iai renka duomenis apie kriminogenin� situacij� šalia toki� parduotuvi�-bar�, ta�iau jau matyti, kad ji n�ra gera: "Juk ten neateina blaiv�s �mon�s. Renkasi kompanijos. �odis po �od�io - muštyn�s. Vietiniai gyventojai skund�iasi ir ken�ia."

Pareig�nas prisipa�ino, kad pats b�t� u� grie�t� prekybos alkoholiu ribojim�. Sakoma, kad draudimais nieko nepasieksi. Taip manan�ius R. Šiumberevi�ius ragina si�lyti, kaip keisti situacij� iš esm�s.

Teis�tvarkos akimis, prekiauti alkoholiu degalin�se taip pat n�ra logiška. Pasitaiko atvej�, kai vairuotojas, vos nusipirk�s butel� degtin�s, u�siver�ia j� dar vairuodamas.

Spaudimas ir spragos

Savaitraš�io "Šiauliai plius" duomenimis, parduotuvi�-bar� savininkai band� daryti spaudim� Tarybos nariams, kurie pasisak� u� prekybos alkoholiu apribojim�.

Balsuodamas susilaik�s eksmeras Vytautas Juškus patikino, kad niekas jo nespaud�. Politikas suabejojo, ar kas nors iš verslinink� išdr�st� tai padaryti.

V. Juškus primin�, kad Šiauliai v�l pirmauja šalies blaivinimo srityje. Anks�iau visa Lietuva palaik� šiaulie�i� iniciatyv� nepardavin�ti alkoholio rugs�jo 1-�j�. Dabar Šiauli� pavyzd�iu seka Kaunas ir kitos savivaldyb�s. Juk naktini� girdykl� problema aktuali visur. �statymo spraga nusprend� pasinaudoti alkoholio pardav�jai visoje Lietuvoje.

Tarybos narys Vaclovas Vingras piktinosi Valstybin�s maisto ir veterinarijos tarnybos bei Visuomen�s sveikatos centro pasyvumu: "Dingsta �od�io "valstybin�" reikšm�. Visi ten šalinasi šios problemos sprendimo, nors u� tai gauna atlyginim�. Ir kod�l tyli Seimo nariai? N� vienas nesikiša � ši� problem�."

Logiška b�t� manyti, kad Seimo nariai prisid�s tuomet, kai tai nebus taip pavojinga - Savivaldyb� pramuš teisinius ledus, o politikai ateis su skambiais lozungais ir rinkimin�mis kalbomis.

Sieks pakeisti licencijas

Šiauli� savivaldyb�s administracijos Teis�s skyriaus ved�ja Laura Steponkien� primin�, kad per septynias dienas parduotuv�s barai gali apsk�sti teismo sprendim� aukštesnei instancijai. Savivaldyb� tuo pa�iu atsikirsti jau nebegal�s.

Administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius teigia, kad Savivaldyb� tiksliai �ino, k� reikia daryti - kuo skubiau bus reikalaujama pasikeisti nebegaliojan�ias prekybos alkoholiu licencijas � naujas.

Naujose licencijose bus aiškiai parašyta - "vartoti vietoje". Iki šiol juridiškai kišdavo koj� prierašas vartoti "arba išsineštinai", - aiškina jis.

Anot V. Damulevi�iaus, Taryba sieks, kad licencijoje b�t� nurodoma pardavin�ti alkohol� tik vartoti vietoje. Specialiai sudaryta komisija ruošia pasi�lymus Tarybai d�l degalini� prekybos alkoholiu apribojimo ir speciali� taisykli� tikriems naktiniams barams bei klubams. Šis klausimas tur�t� b�ti svarstomas artimiausiame pos�dyje.

"�iauli� dien�" mecenatas � "S plius"

Šiauli� miestas gimtadien� šv�s triukšmingai, gausiai ir spalvotai. Š� penktadien� ir šeštadien� vyksiantys koncertai, parodos, festivaliai ir eityn�s dovanos dain�, muzikos ir šoki� švent�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr

Šventin� eisena ir motorizuota kolona atidarys miesto švent�, ta�iau nekasdienišk� nuotaik� pajusti bus galima jau nuo ryto, kai prasid�s amat� mug�. Apie 400 tautodailinink�, originali� preki� pardav�j� šiemet u�tvindys bulvar�.

Penktadien� iš ryto prie Jaunimo centro prasid�s akcija "B�kim gyvi", o vidurdien� - kas antrus metus vykstantis vaik� ir jaunimo teatr� festivalis "Baltoji varnel�". Vakare pirm� kart� gimnazistai pakvies � lietuviškos dainos festival�. Prisik�limo aikšt�s scenoje koncertuos V. Juozapaitis ir E. Juozapaitien�, "el FUEGO", "Elektricladies", "Amberlife", amfiteatre vyks festivalis "Filmuoja Šiauliai".

Šeštadien� vis� dien� veiks knyg� mug�, kurioje dalyvaus daugiau nei 30 leidykl�. Menininkai skub�s � Dail�s galerij�, kur bus atidaryta trij� miest� - Šiauli�, Jelgavos ir Pernu - meninink� parodos. Pirm� kart� per Šiauli� gimtadien� organizuojamas bigbend� festivalis. Festivalyje "Saul�s ratu" ma�ieji atlik�jai dainuos ir šoks kartu su scenos �vaig�d�mis.

Šiemet koncertai vyks trijose scenose – Dvaro gatv�je, Prisik�limo aikšt�je ir prie Talkšos e�ero. Finalinis koncertas skiriamas Balt� vienyb�s dienai, tod�l baigiamajame koncerte prie Talkšos kartu su lietuvi� kolektyvais pasirodys latvi� grup�s – folkloro ansamblis "Auli" ir folkloro–metalo grup� "Skyforger". Koncert� vainikuos ugnies, lazeri� ir fejerverk� reginys.

Švent�s organizatorius – antr�kart konkurs� laim�j�s Šiauli� kult�ros centras. Šiauli� miesto savivaldyb� skyr� 80 t�kstan�i� lit�, r�m�j� l�šos siekia 100 t�kstan�i�.

"Šiauliai plius" informacija.

Miestas: be perversm� ir "�uoli�"

"Šiauli� dienas" Genadijus Mikšys jau ketvirt� kart� pasitiks pasipuoš�s mero regalijomis. Prieššventin�s nuotaikos ir art�janti kadencijos pabaiga - proga pa�velgti � kasdienius darbus ir šventin� šurmul�. "Šiauliai plius" skaitytojams pateikiame Šiauli� miesto mero Genadijaus Mikšio mintis.

Meras Genadijus Mikšys ir prezident� Dalia Grybauskait� rugs�jo 1-osios švent�je skverelyje prie Savivaldyb�s.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Politin� valia ir švent�s

Ši�met� situacij� savivaldyb�je �vardy�iau kaip normali�, darbing�.

Tiesa, rinkim� agitacijos kv�pavimas jau juntamas. Jokia paslaptis, kad pusmet� prieš rinkimus ir pusmet� po rinkim� savivaldyb�je darbas apmiršta, ir tie vieneri metai "iškrenta" iš aktyvaus laikotarpio. Politin�s peripetijos netur�t� s�lygoti Savivaldyb�s administracijos ir miestie�i� gyvenimo. Gaila, kad savivaldyb�je nepavyko �gyvendinti departamentin�s valdymo sistemos, tai yra, kad savivaldyb�s darbas kuo ma�iau priklausyt� nuo vald�ios pasikeitimo. Manau, kad tai tik laiko klausimas, nes did�iosiose savivaldyb�se - Vilniuje, Kaune, Klaip�doje - departamentin� strukt�ra jau yra. Tokia sistema u�tikrina daug geresn� darb�, projekt� t�stinum�. Tai - darbas naujos kadencijos vald�iai.

Dabar ruošiam�s miesto šventei. Šiais metais j� šv�sime rugs�jo 10-11 dienomis. Jau keletas met� j� rengiame anks�iau, ne rugs�jo pabaigoje, kuomet iš ties� yra miesto gimtadienis, nes norime šiltesnio oro. Kaip visada, laukiame sve�i� iš kit� miest�, su kuriais bendradarbiaujame. Pasirašysime bendradarbiavimo sutart� su Vokietijos Plaueno miestu, tad iš jo atvyks didesn� delegacija nei iš kit� miest�.

Tradiciškai rinksime miesto garb�s piliet�. Pernai buvo pakeista jo rinkim� tvarka. Vietoj devyni� �moni� komisijos, kurioje dauguma buvo politikai, garb�s piliet� dabar renka 15 �moni�, kuri� dauguma atstovauja bendruomeni�, visuomen�s interesams. Pakeista ir pati rinkim� sistema: garb�s pilie�iu tapti galima surinkus ne ma�iau nei du tre�dalius komisijos bals�.

Šiemet, jau antrus metus iš eil�s, švent� organizuoja Šiauli� kult�ros centras, pakviesiantis � gausyb� rengini�. Švent�je bus daugiau šiaulietišk� akcent�. Tikiuosi, kad AB "Gubernija" v�l suras savo viet� Šiauli� mieste. �inoma, nesu u� tai, kad b�t� girtaujama, jokiu b�du neskatinu vartoti alkohol�, bet sunku �sivaizduoti, kad Panev��io miesto švent�je b�t� prekiaujama ne "Kalnapilio", o kito miesto tokios pat �mon�s produkcija... Norisi, kad � miesto švent� �sitraukt� kuo daugiau Šiauli� �moni�, �staig� ir kad kuo daugiau �moni� �ygiuot� šventin�je eisenoje.

Švent�s praeina, darbai lieka

Šios kadencijos Tarybos nariams dar liko dirbti pusmet�, o darb� dar turime labai daug.

Šiauliams labai svarbu, kad iš "mirties taško" pajud�jo viešojo logistikos centro projektas. Daug met� tai planavome, bet Šiauliai vis buvo braukiami iš logistikos �em�lapio. Bet dabar, kadangi geriausiai atlikome nam� darbus, Šiauli� logistikos centras gali tapti Lietuvos pilotiniu projektu. Tai labai svarbus projektas, susij�s su Šiauli� oro uosto pl�tra bei Industrinio parko galimyb�mis.

Mieste daug projekt�, �gyvendinam� Europos strukt�rini� fond� l�šomis. Nema�ai darb� bus baigta dar šiemet. Did�iausias j� - miesto vidinio aplinkkelio nutiesimas - Išrad�j� gatv�s t�sinys.

Per tuos beveik ketverius metus buvo ir �vairi� gin�ytin� dalyk�, ir skandal�. Ta�iau iš esm�s darbas buvo stabilus. Vald�ios pasikeitimas - visada stresas. Ne vald�iai, o miestui. Pavyzdys - m�s� kaimynas Panev��ys, kur vald�ia per kadencij� keit�si gal tris kartus. Šiemet miesto švent�s tuo pa�iu metu vyks ir Panev��yje, ir Šiauliuose. Prekybines vietas švent�s metu pardav�me labai greitai, neliko per dien�, o Panev��yje prieš savait� jos dar nebuvo išparduotos. Politiniai perversmai sutrikdo ekonomin� gyvenim�.

Kaip ir kiekviename mieste, tr�kum� b�ta, ta�iau u�tenka vien� kart� "nuskamb�ti", pavyzd�iui, u� laiku nenupjaut� �ol�, ir s�kmingi ilgalaikiai projektai atrodo nebesvarb�s.

Auga ar atsigauna?

U�baig�me grandiozin� projekt� - sutvark�me p�s�i�j� bulvar�. D�l ekonomini� problem� tai nebuvo lengva padaryti, bet darbai baigti, šiaulie�iai bei miesto sve�iai d�iaugiasi. Labai nor�t�si sutvarkyti Prisik�limo aikšt�, bet d�l l�š� tr�kumo to negal�jome padaryti. Ta�iau ekonominio sunkme�io metu mes sugeb�jome �kurti nauj� koncertin� �staig�, kuri s�kmingai pagyvino miesto kult�rin� gyvenim�.

Kad Šiauliai atsigauna, plika akimi matyti. Gal kai kam taip ir neatrodo ir pesimistai mane gali kritikuoti u� tok� pasakym�. Tiesa, 2006-2008 metais mane kritikavo u� tai, kad Šiauliai neauga taip, kaip Vilnius ar Klaip�da. Bet mes tod�l ir nekritome taip skaud�iai, kaip tie miestai, kuriuose buvo labai didelis ekonominis augimas. Ir nedarbo lygis m�s� mieste vienas ma�iausi� tarp did�i�j� miest�. Vystom�s planingai, be joki� "pasišokin�jim�".

Vienas atsigavimo po�ymi� - š� m�nes� Industriniame parke �sikurs dar dvi �mon�s, tiesa, lietuviškos, ne u�sienietiškos. Band�me kalb�tis su u�sienio ambasadomis, bet kol n�ra stabilios �statym� baz�s, kol mokes�i� sistema nuolat kei�iasi, investuoti pas mus neskubama. Be to, pas mus brang�s energetiniai resursai, tad d�l ši� prie�as�i� dabar �i�rima � tre�i�sias šalis, o ne � ES.

D�iaugiuosi, kad visa m�s� komanda dirbo labai vieningai. Ne�inau kit� atvej�, kad penki� partij� koalicija b�t� buvusi tokia vieninga. Koalicin� programa, parengta po 2007-�j� savivaldos rinkim�, beveik šimtu procent� �vykdyta. Konstruktyvi buvo ir opozicija. Jai vadovauja Justinas Sartauskas, patyr�s politikas, daug met� dirb�s Savivaldyb�je, tad nebuvo bereikaling� šou element�.

Cirkas d�l kapini�

Ta�iau t� šou element� vis pa�eria visuomeniniais jud�jimais pasivadinusi� organizacij� atstovai. Art�jant rinkimams, man norima "prikabinti" Daušiški� kapini� sklyp� skandal�, o šis projektas apsk�stas �vairioms instancijoms. Noriu priminti, kad naujosios kapin�s n�ra mano sumanymas. Ir labai keistai atrodo, kai viena grupuot� šaukia, jog labai reikia nauj� kapini�, nes Gink�nuose neb�ra kur laidoti, o kita - jog Daušiški� kapin�s - netinkama vieta, jog reikia atsisakyti šio projekto.

Noriu priminti, kad kapini� viet� rinko ne meras (aš tuo metu ir nebuvau meru). Šiauli� miesto tarybos nariai patvirtino architekt�, laim�jusi� konkurs�, sprendim�, kuris buvo pristatin�jamas viešai ne kart�. Nuo tos dienos, kai kapin�ms buvo patvirtinta ši vieta, deklaravau, jog � teritorij� pakli�va mano �monos seneli� �em�s dalis. Ši �em� - paveld�ta, o ne perkelta iš ka�in kur. � kapini� teritorij� pateko tik pus� j� tur�tos �em�s, kita pus� - � sanitarin� zon�, kur d�l daugyb�s apribojim� ji praranda savo vert� ir n�ra paimama visuomen�s poreikiams. Jei, oponent� teigimu, b��iau band�s s�lygoti vietos parinkimo klausimus, argi b�t� taip nutik�?

Politiniai oponentai m�gina šia istorija pasinaudoti, ta�iau prokurat�ra patikrino visus faktus ir nutrauk� tyrim�. Manau, kad politikuotojai iki rinkim� "kabins" man Daušiški� kapini� reikalus.

Kalbino J�rat� Sobutien�

Rugs�jis - geriausias metas tapti "S plius" draugu

Laura AUKSAITYT�

Elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius" t�sia tradicij� - kaip ir kiekvien� rugs�j� esamiems bei b�simiems klientams ištiesia vis� gl�b� rudenišk� dovan� – atnaujint� paslaug�, akcij�. Rugs�j� patraukl�s pasi�lymai laukia interneto ir kabelin�s ar skaitmenin�s televizijos vartotoj�, tik svarbu �sid�m�ti, kad kuo anks�iau tampama "S plius" draugu, tuo laimima daugiau. Pavyzd�iui, rugs�j� pasinaudojus rudens akcija ir tapus "S plius" interneto vartotoju sudarant terminuot� sutart�, internetas �vedamas nemokamai ir metus u� internet� per m�nes� mokamas vos vieno lito mokestis.

Neribotas itin didel�s spartos internetas

Š� rugs�j� bene labiausiai bus nud�iuginti "S plius" optinio interneto vartotojai, nes interneto greitaveika Lietuvoje didinama iki 100 Mbps, u�sienyje - iki 50 Mbps, o siun�iamos informacijos kiekis nebeskai�iuojamas. Tai reiškia, kad internetas tapo kone dvigubai greitesnis, informacijos galima atsisi�sti kiek tik nori. Svarbiausia - interneto plan� kainos lieka tokios pat!

"S plius" turi naujien� ir kabelinio interneto vartotojams. Iki šiol kabelinio interneto vartotojams, besinaudojantiems 37 litus per m�nes� kainuojan�iu planu AN1, interneto greitaveika u�sienyje ir Lietuvoje buvo iki 5 Mbps. Nemokamai siun�iam� megabait� kiekis u�sienyje buvo 80 t�kstan�i�, o viršijus limit� interneto greitaveika sul�t�davo iki 128 kbps. Nuo rugs�jo 1-osios pastarasis planas bus automatiškai pakeistas � plan� EA ir bus pigesnis - kainuos 35 litus per m�nes�. Ma�a to, greitaveika Lietuvoje padvigub�s - bus iki 10 Mbps, u�sienyje liks ta pati, ta�iau siun�iam� megabait� kiekis bus neberibojamas nei u�sienyje nei Lietuvoje.

Bevielio interneto greitaveika - iki 10 Mbps

Besinaudojantiems "S plius" bevieliu internetu, interneto plan� kainos nesikei�ia, ta�iau nuo rugs�jo 1-osios taip pat yra ger� �ini�. Bevielio interneto vartotojams neb�ra siun�iamos informacijos kiekio limito nei Lietuvoje, nei u�sienyje, o pasirinkus nauj� mok�jimo plan� interneto greitaveika gali siekti net iki 10 Mbps.

Bevielio interneto apr�pties zon� galima rasti interneto svetain�je www.splius.lt .

Skaitmenin�s TV akcija - papildomi paketai rugs�j� nemokamai

Elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius" nenuvilia savo klient� - u� t� pa�i� kain� pasi�lo daugiau kokybišk� ir patraukli� paslaug�. B�tent tod�l "S plius" paslaug� vartotojais kasmet tampa vis daugiau gyventoj�.

Ir šiemet nuo rugs�jo 1-osios "S plius" skaitmenin�s televizijos vartotojais taps didelis b�rys �moni�, nes rugs�j� vyks itin patraukli akcija. Jos esm� - skaitmenin�s televizijos imtuvas, pasirašius terminuot� sutart�, kainuos vos vien� lit�. Tapus "S plius" skaitmenin�s televizijos abonentu, vis� rugs�j� bus galima nemokamai m�gautis skaitmenin�s televizijos papildomais paketais.

Sporto aistruoliai tur�t� itin susidom�ti pasi�lymu tapti "S plius" skaitmenin�s televizijos abonentu, nes iki pat rugs�jo vidurio per kanal� "Viasat Sport Baltic" transliuojamos pasaulio krepšinio taur�s var�ybos. Jas nauji skaitmenin�s televizijos abonentai gal�s �i�r�ti nemokamai. Svarbu �sid�m�ti tai, kad kuo anks�iau tampama skaitmenin�s televizijos abonentu, tuo ilgiau nemokamai galima š� paket� �i�r�ti.

Kabelin� televizija - be registracijos mokes�io

Norint tapti "S plius" kabelin�s televizijos �i�rovu, dabar pats geriausias metas tai padaryti. Rugs�j� naujiems kabelin�s televizijos abonentams nereik�s mok�ti 20 lit� dyd�io registracijos mokes�io. Tiesa, ši akcija taikoma tik daugiabu�iuose gyvenantiems šiaulie�iams, kurie nori u�sisakyti bazin� kabelin�s televizijos paket�.

Daugiau informacijos suteikiama "S plius" klient� aptarnavimo skyriuose, esan�iuose Til��s g. 74, "Saul�s mieste" ir Centriniame pašte. Informacija teikiama ir telefonu (8~700) 121 01 arba interneto svetain�je www.splius.lt .

Sveikas maistas mokyklose - pagal �iauliet�s rekomendacijas

Pat

G.PLUNG�S nuotr.
virtinus nauj� Maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos apraš�, rugs�jo pirmosios neramiai laukia valgykl� darbuotojai, mokykl� vadovai. Ta�iau apraš� reng� specialistai sako, kad baimintis nereikia. Pagal šiauliet�s Aldonos Bi�iušien�s pasi�lymus parengti pavyzdiniai valgiaraš�iai. Did�iul� patirt� turinti specialist� sako, kad vaikai mokyklose gaus �vair�, kaloring�, svarbiausia, sveik� maist�. Su Šiauli� rajono savivaldyb�s Švietimo paslaug� centro vyriausi�ja specialiste kalb�josi Nijol� Zelbait�.

Justino VISOCKO nuotr.

"Sriuba tikrai n�ra vargš� maistas", - sako Šiauli� rajono savivaldyb�s Švietimo paslaug� centro vyriausioji specialist� Aldona Bi�iušien�.

- Jums kilo mintis, jog reikia parengti special� apraš�, kad Lietuvos mokiniai ugdymo �staigose gaut� sveik� maist�.

- Pirmiausia kilo mintis, kad tur�t� b�ti technologin�s kortel�s, skirtos visos šalies mokiniams. Ypa� jos skiriasi tose mokyklose, kur vaikams maist� ruošia priva�ios bendrov�s. Ten padidinamos vadinamosios "numetimo" ir "nukepimo" normos. Tod�l ir kilo mintis, kad neb�t� skriaud�iami vaikai, kad ir privatininkai, ir savivaldyb�ms pavald�ios valgyklos gamint� tok� pat maist�.

- Kreip�t�s � �vairius specialistus, LR Seimo narius, kad b�t� sudaryta darbo grup�, kuri per�i�r�t� mokykl� valgiaraš�ius. Ar iškart buvo atsi�velgta � J�s� pasi�lymus?

- Iš prad�i� darbo grup�je rajon� technologai nedalyvavo, nes nebuvo pakviesti. Dirbo Sveiktos ministerijos specialistai. Kai mes pasirod�me su savo recept�romis, su savo technologin�mis kortel�mis, jie su malonumu bendravo ir išklaus� m�s� pasi�lymus.

- Kokie esminiai mokykl� valgiaraš�i� pakeitimai?

- Did�iausias privalumas - išvardyti visi priedai, kuri� nebus galima naudoti gaminant maist� mokiniams. Kadangi greitai rugs�jo pirmoji, jau dabar dirbame su tiek�jais, kad netinkamus maisto produktus su priedais pakeist� � sveikus.

- Koks maisto automat� likimas?

- J� mokyklose nebeliks. Apie maisto automatus buvo daug diskutuojama per konferencij� LR Seime. Mokykl� vadov� apklausa parod�, kad automatai statomi tik tod�l, kad j� savininkai padeda mokykloms išsilaikyti.

- Tai vaikai nebegal�s nusipirkti karšto šokolado ar kit� skan�st�?

- Taip. Anks�iau buvo galima nusipirkti skrudint� bulvy�i�, trašku�i�, kuri� vaikams nerekomenduojama, gaivi�j� g�rim�, kurie neleid�iami, šokoladini� saldaini�, šokoladu glaz�ruot� sausaini�, karšto šokolado. Min�ti maisto produktai �traukti � apraš� kaip negalimi. Lieka tik karameliniai saldainiai, nes mokyklose b�na šven�i�.

Šiauli� rajono mokyklose nebuvo n� vieno maisto automato, nebuvo bufet�, tod�l �ia niekada ir nebuvo prekiaujama neleistinais produktais.

- Ar bus galima nusipirkti kavos?

- Mokyklose nebebus kavos, nors aš su tokiu sprendimu nesutinku. Mokytojai, vyresni�j� klasi� moksleiviai nori jos atsigerti. Š� draudim� reik�t� panaikinti.

- Ar iš ties� mokyklose atsisakoma sriubos? Teko gird�ti, kad ministerijos specialistai sriub� pavadino vargš� maistu?

- Tai tikrai n�ra vargš� maistas. Sriubos n�ra atsisakoma, bet ji ne�traukta � apraš� kaip b�tinas produktas. Tai reiškia, kad mokyklos tur�s pa�ios apsispr�sti, kreiptis � specialistus, kad b�t� leid�iama virti sriub�. Aš manau, kad sriuba b�tina vaiko organizmui ir vaikai j� valgo noriai. Aišku, sriuba turi b�ti ne m�sos kaul� sultinyje virta, o vegetariška dar�ovi�.

- K� pietums si�lote Šiauli� rajono mokyklose?

- Ma�ose mokyklose atliekame mokini� apklausas. Jeigu did�ioji dalis mokini� nori, kad b�t� sriuba, verdame kasdien arba por� kart� per savait�. Did�iosiose mokyklose vaikams si�lomi du piet� variantai: su sriuba ir be jos. Jeigu duodama sriubos, tuomet ma�esnis antras patiekalas. Vaikai noriai renkasi pietus su sriuba.

- Ar tradiciniai lietuviški patiekalai - did�kukuliai, plokštainis, �emaitiški blynai - išliks mokykl� valgyklose?

- Taip, išliks visi tradiciniai valgiai. Vis� pirma, jie yra pam�gti, antra, neturi nukent�ti asortimentas. Dabar interneto svetain�je pateikiami 20 dien� valgiaraš�iai, n� vienas antras patiekalas nesikartoja. Per savait� por� kart� bus m�sos patiekal�, varšk�s, milt�, dar�ovi� patiekal�. Be to, parengti papildom� patiekal� valgiaraš�iai. Siekiama, kad virtuv� b�t� kuo �vairesn�.

- Ar galiu teigti, kad pagal J�s� parengt� valgiarašt� maitinsis visos Lietuvos mokiniai?

- Dabar taip. Interneto svetain�je n�ra �d�ta kit� pavyzdini� valgiaraš�i�, tik Šiauli� rajono. Pateikiami kiekvieno patiekalo technologiniai aprašymai, nurodomas svoris, gamybos trukm�, temperat�ra, kalorij�, baltym�, riebal�, angliavandeni� kiekis.

- Tai vaikas, valgydamas mokykloje, gaus tai, ko reikia jo organizmui?

- Taip yra paskai�iuota. Daugelis klaus�, kaip bus su pinigais. Pinig�, kurie skirti socialiai remtiniems vaikams, tikrai u�teks. Galima pasirinkti pigesnes sultis ir vaisius. Mokiniai gaus �vair�, kaloring� ir sveik� maist�.

- Nepatenkint� d�l naujovi� tikriausiai, kaip visada, yra?

- Jeigu n�ra tvarkingai organizuotas maitinimas, gal nauja tvarka pasirod� sud�tinga. Bet Šiauli� rajono mokyklose to n�ra. Tikiuosi, kad ir kitose Lietuvos mokyklose nekils problem�.

- Ar nereik�jo pirmiausia pavyzdinius valgiaraš�ius parengti lopšeliams-dar�eliams, o po to galvoti apie mokyklas?

- Taip, reik�jo. Ir reik�t� kuo grei�iau tai padaryti.

Sm�gis "snarglini�" verslui

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauliuose yra bent devynios vietos, kur alkoholis vis� par� pardavin�jamas pasinaudojus �statymo spraga. Alkohol� Lietuvoje draud�iama pardavin�ti nuo 22 iki 9 valandos, ta�iau, koridoriuje pasta�ius k�d� ar staliuk�, tai galima daryti vis� par�. Vakar Šiauli� miesto Tarybos pos�dyje buvo nutarta apriboti devyni� toki� "kavini�" darbo laik�.

Naktimis barais virtusiose parduotuv�se šurmuliuoja prekyba alkoholiu.
Autoriaus nuotr.

Mojuoja raštais

"Šiauliai plius" jau raš�, kaip mieste gudriai apeinamas prekybos alkoholiu �statymas. Lygiai 22 valand� parduotuv� lyg pasakoje virsta kavine, u�eiga ar kitokia viešojo maitinimo u�eiga.

O gal kaltinimai neteisingi? Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Ekonomikos skyriaus ved�jas Stanislovas Gur�jevas ši� devyni� kavini� nevadina kitaip, tik "taškais", o prekybos alkoholiu �statym� pravard�iuoja skyl�tu.

Šiauli� mero Genadijaus Mikšio vardu Seimui ir Vyriausybei buvo parašytas raštas, kuriame si�loma patobulinti prekybos alkoholiu �statym�: tiksliai apibr��ti, kas yra kavin� ar u�eiga, kokios b�tinos buitin�s instaliacijos. Taip pat reik�t� drausti nakt� išsinešti alkoholinius g�rimus - b�tina juos vartoti vietoje ir parduoti tik atkimšt�.

Savivaldyb� ir meras gavo Nacionalin�s tabako ir alkoholio kontrol�s koalicijos prezidento Aurelijaus Verygos rašt�, kuriame primenama, jog Šiauli� miesto savivaldyb� nepasinaudojo savo teise apriboti verslinink� savival�s ir leido b�ti �steigti naktiniams alkoholio taškams.

Rašte minima, kad d�l kriz�s alkoholio vartojimas suma��jo 30 procent�. Tai išgelb�jo apie 400 gyvybi�. Rašte A. Veryga ragina prekybos alkoholiu nelaikyti prioritetu , nes tai teikia daugiau �alos, nei pinigini� �plauk�.

Lietuvoje šiuo metu galioja apie 16 500 prekybos alkoholiu licencij�. Kiekvienas prekybos taškas "aptarnauja" per 200 gyventoj�. Alkoholio prieinamumas didina kriminogenin� situacij� ne tik aplink prekybos viet�.

Licencija - juokingai pigi

S. Gur�jevas primin�, kad licencija neribot� laik� prekiauti alkoholiu yra nepadoriai pigi - tik 1300 lit�. Tai skatina naktin� prekyb� alkoholiu. Ved�jas prisimena, jog prieš septynerus ar aštuonerius metus licencija prekiauti alkoholiu kainuodavo 100 t�kstan�i� lit�.

Gal tokia situacija naudinga ne tik verslininkams? "Kas dabar pasakys, ta�iau tokie �tarimai nenorom kyla. �inau, kad prieš por� met� Seimo Sveikatos komitetas band� si�lyti prekybos alkoholiu �statymo pataisas, ta�iau si�lymas buvo atmestas", - pastebi S. Gur�jevas.

Ekonomikos skyriaus ved�jas �sitikin�s, kad �statymas turi skamb�ti labai konkre�iai ir aiškiai - be joki� niuans� ar išved�iojim�: "Gird�jote, Rusija nuo rugs�jo galutinai u�draud� prekyb� alkoholiu naktimis. Gal ir mums reik�t� taip ry�tingai elgtis?"

Grotos ir tušti staliukai

Dešimt� valand� vakaro - startas. Reikia aplankyti visus alkoholio prekybos "taškus". Kokius taškus? Juk naktin� prekyba ne kavin�se u�drausta! N� velnio!

Pirma stotel� - centre esantis "Express baras", priklausantis �monei "Netada". Šis baras iš ties� ekspresinis. Ateini, nusiperki ir dingsti. Darbas vyksta tik naktimis. Dien� �ia durys b�na u�rakintos. Tai b�t� puikus "taškas" studentams, kurie � Šiaulius netrukus sugu��s.

UAB "Aldira", barai K. Korsako, J. Basanavi�iaus ir Dain� gatv�se - pustuš�iai. Stalai pastatyti tokie, kad pris�sti prie j� b�t� labai nepatogu. Geresni stalai tik J. Basavi�iaus gatv�je, kur "s�din�i�" klient� niekada ir neb�na. Pardav�jai slepiasi u� grot�. Tikrieji klientai nes�di prie stal�, nes n�ra kur s�sti, o gerti gerokai romantiškiau lauke, ant pievel�s.

Liepori� gatv�je tarp gyvenam�j� nam� pasisl�p�s UAB "Dominika" baras veikia pagal paskirt�, ta�iau �ia daugiausia s�dima ir geriama ant laipt�. Vyrai r�kauja ir svaidosi keiksmais. Gyventojai ne kart� skud�si d�l šio "taško" keliamo triukšmo. Veiksmas vyksta penkiaaukš�iams po langais. Kontingentas �ia �prastas ir kasdien tas pats. Šlapimo kvapas trenkia iš toli. Ne veltui tokios "kavin�s" liaudyje vadinamos "my�alin�mis" ir "snarglyn�mis".

Naktinis gyvenimas

Bare, priklausan�iame B. Pokotylo �monei, esan�iame parduotuv�je "Magija", verda naktinis gyvenimas. �ia vienas po kito zuja taksi automobiliai. Trumpam sustoja kompanijos, apsiperka ir dingsta.

Tiesa, staliukas šalia baro u�imtas. Baras iš ties� veikia! Tai grei�iausiai nor�t� �rodyti kiekviena "snarglin�". S�di keletas apsvaigusi� vyr� madingo alyvinio atspalvio veidais.

Der�t� priminti, kad taksi ar �vairios g�li� bei dovan� �mon�s taip pat piktnaud�iauja prekybos alkoholiu �statymu. Alkoholis gali b�ti parduodamas tik tam tikroje vietoje licencijoje nurodytu adresu. Taksi ir dovanas su alkoholiu komplektuojan�ios �mon�s perparduoda svaigalus nelegaliai.

UAB "Šiauli� lyra" baru tampa tik nuo 22 valandos. �ia vaizduojama saugi aplinka. U� grot� s�dintis apsauginis skaito laikrašt� arba pardav�jai nuo lentyn� butelius padavin�ja.

UAB "Virdaras" pagars�jo prieš por� savai�i�, kai šalia u�kandin�s, esan�ios greta Turgaus aikšt�s, buvo mirtinai sumuštas �mogus. Jaunas sportininkas mirtinai su�alojo jaun� medik�. Du nepataisomai sudau�yti gyvenimai.

O kas pasikei�ia min�tuose baruose dien�? Vieni patraukia butaforinius staliukus, kiti u�sidaro ir laukia kitos nakties, treti iš naktini� bar� v�l virsta paprastomis parduotuv�mis.

Kruvina statistika

Vakar vyk�s Tarybos pos�dis d�l min�t� "tašk�" baig�si balsavimu, nenaudingu alkoholio prekeiviams. Po savait�s sprendimas �sigalios. Tik�tina, kad verslininkai sk�s tok� Tarybos sprendim�, motyvuodami, kad tai sukels nepakeliam� finansini� sunkum� �mon�ms.

Gydytojas neurochirurgas, Šiauli� miesto garb�s pilietis ir blaivyst�s jud�jimo atstovas Albertas Griganavi�ius prisipa�ino netikintis gera Tarybos valia. Jo nuomone, sprendimai d�l prekybos alkoholiu niekada nebus pakankamai grie�ti.

A. Griganavi�ius teigia, kad alkoholis - tai prek�, turinti ma�iausi� nuostol� ir did�iausi� peln�. �mogus ne arklys - geria ne tiek, kiek reikia, o tiek, kiek mato. Be to, alkoholis yra geriausia visuomen�s kvailinimo priemon�.

Gydytojas pa�ym�jo, jog jo vadovaujamame skyriuje šiemet buvo 932 pacientai. 571 iš j� - d�l traum�. 386 iš traumuot�j� - neblaiv�s. Ne�skai�iuoti tie, kurie nukent�jo nuo neblaivi�. Iš traumuot�j� - 228 jaunuoliai nuo 18 iki 30 met� am�iaus.

Nuo 22 iki 8 valandos ryto d�l traum� paguldyti 239 asmenys. Neskai�iuojami tie, kurie traumas patyr� nakt�, tai�iau � medikus kreip�si ryt�. Nuo traum� mir� 18. Beveik visi mirusieji buvo neblaiv�s. 10-15 procent� nukent�jusi�j� liks ne�gal�s. Medikas paskai�iavo, kad kas keturiasdešimtasis butelis pa�enklintas krauju.

Verslas ginasi absurdo faktais

Ar�nas Navickas, UAB "Šiauli� lyra" direktorius Tarybos narius band� �tikinti, kad naktin� prekyba alkoholiu ma�ina nusikalstamum�. Jo duomenimis, "Šiauli� lyroje" prad�jus prekiauti alkoholiu naktimis, aplinkui suma��jo nusikaltim� ir nusi�engim� aplink �mon� net 30 kart�, o visi u�fiksuoti nusi�engimai �vyko ne prie "Šiauli� lyros", o prie kit� objekt�.

Pagal ši� statistik� turb�t reik�t� vis� miest� nugirdyti, kad ant koj� nepastov�t�. Tuomet nusikaltim� visai neb�t�.

Direktorius taip pat piktinosi, kad sprendimai d�l prekybos alkoholiu daromi slaptai, verslininkams u� aki�. Turb�t jis pamiršo, kad pats dalyvavo Finans� ir ekonomikos komiteto pos�dyje, kur buvo nagrin�jama ši problema.

Verslo atstovai taip pat reikalavo atsi�velgti � tai, kad �statymas dabar iš esm�s n�ra pa�eid�iamas, ir persp�jo, jog draudimas prekiauti alkoholiu gali tur�ti teisini� pasekmi�.

Naktimis barais virtusiose parduotuv�se šurmuliuoja prekyba alkoholiu.

Dauguma "tašk�" liaudyje vadinamos "snarglin�mis".

Autoriaus nuotr.

Pirmoko "kuprinei" - pus� t�kstan�io lit�

Oksana LAURUTYT�

Kiekvienam moksleiviui valstyb�s skirta vidutin� pinig� suma, vadinama "mokinio krepšeliu" yra 3310 lit�. Vis d�lto, leid�iant vaik� � mokykl�, nepakanka j� aprengti ir � kuprin� �d�ti sumuštin� - t�vams tenka l�sti � savo apytuštes pinigines mokinio kuprinei dar ir pripildyti. Prekybos centruose jau prasid�jo mokyklini� preki� išpardavimai, tad "Šiauliai plius" pasidom�jo, kiek šiemet kainuoja išleisti pirmok� � mokykl�.

Labai taupant, pirmokui � mokykl� išleisti reikia apie 400 lit� b�tiniausiems reikmenims nupirkti.
Autor�s nuotr.
Geras patarimas nieko nekainuoja

Jei b�simo pirmok�lio pirmoji mokytoja - apdairi ir �inanti, kaip reikia taupyti, t�vams pasisek�. Jau pavasar� susitik� su b�sim�ja mokytoja kai kurie t�vai gavo patarim�, k� ir kur pirkti, kad neišlaidaut�.

Patyr� pradini� klasi� mokytojai jau pavasar� kreip�si � leidyklas ir u�sak� pratyb� s�siuvinius primok�liams, u� kuriuos t�vams teko sumok�ti iki 80 lit�. Perkant pratyb� s�siuvinius patiems iš knygyn�, be abejo, kaina bus gerokai didesn�.

Mokytojai t�vams �teik� ir b�tiniausi� reikmen� s�raš�, kuriuos privalo tur�ti pirmok�liai. Pagrindinis patarimas - nepirkti dideli� pieštuk�, flomasteri�, guašo rinkini� - pakanka šeši� spalv�. Ir pigiau, ir vaikui nereik�s nešiotis ant pe�i� didesnio svorio. Dar mokytojai patar� pirkti vaikams sportinius batelius su lipukais. Tokia rekomendacija išsakyta tod�l, kad ne visi vaikai yra �gud� u�sirišti batraiš�ius, tad per pertrauk� bus sutaupoma laiko ir mokytojai neteks lankstytis prie kiekvieno vaiko sportini� bat� u�rišti.

S�rašas, kur� šiemet gavo pirmok�li� t�vai, yra toks: kuprin�, �d�klas s�siuviniams, pieštukin�, s�siuviniai pirmai klasei (lietuvi� kalbai ir matematikai po 5 vienetus), knyg� ir s�siuvini� aplankalai, kapsulinis rašiklis, flomasteriai, spalvoti pieštukai, grafitinis pieštukas, liniuot�, trintukas, piešimo s�siuvinis, guašas, teptukai, akvarel�, plastilinas, spalvotas popierius ir spalvotas kartonas, �irkl�s, klijai, sportin� apranga, šoki� bateliai, šokdyn� ir lauko teniso kamuoliukas. Taigi s�raš� � pinigin� ir - � parduotuves...

Svarbiausia - kuprin�

Keliuose Šiauli� prekybos centruose mokyklai skirtos prek�s jau išd�liotos prie pagrindini� ��jim�, ta�iau aiškumo tr�ksta. "Til��s" prekybos centre esan�ioje "Norfoje" mokyklin�s prek�s sukrautos lyg po karo. Kainos ant j� neu�klijuotos, tad raustis d��se n�ra nei pakankamai laiko, nei noro.

"Maximoje" taip pat netvarka - kainos u�klijuotos ne ant vis� preki�, tad tenka �d�miai studijuoti iškeltas kain� nuorodas ir bandyti sp�ti, ar nurodyta kaina yra b�tent pasirinktos prek�s, ar visiškai kitos.

Sud�tingiausia, pasirodo, rasti pirmo b�tinumo dalyk� - pirmokams skirt� s�siuvini�. Nuorodos, kur sud�ti s�siuviniai pirmokams, n�ra, tad tenka versti keli� kvadratini� metr� plote išd�liotus s�siuvinius ir ieškoti. Svarbu neapsirikti, nes ir antros klas�s s�siuviniai - keli� paryškint� linij�, ta�iau tarpai tarp ši� linij� - siauresni. S�siuvinio kaina - 35 centai. Dvylikos kaina - 4 litai 20 cent�.

Svarbiausias dalykas pirmok�liui - kuprin�. Parduotuv�se j� apstu, kainos svyruoja nuo 19 iki 250 lit�. Specialistai rekomenduoja, kad kuprin� turi b�ti tvirta, su skyreliais, � kuriuos pirmaklasis gal�t� tvarkingai susid�ti visus reikalingus daiktus. Per daug kišeni� kuprin�je taip pat n�ra gerai, nes vaikas gali ilgai ieškoti, kur k� pasid�jo. Jei erdv� viena - taip pat nepatogu, nes reikalingi dalykai trinasi ir susimaišo.

Kuprin� b�tinai tur�t� tur�ti dvi paminkštintas pla�ias petnešas ir special� pakietinim� nugarai, kad vaikui stuburas neiškrypt�. Did�iuosiuose prekybos centruose vidutiniškai kuprin� kainuoja 49 litus. Jei norima kuprin�s, papuoštos vaik� m�giam� film� heroj� atvaizdais, gali tekti pakloti apie 70 lit�.

400 lit� - ne pabaiga

Liniuot� su laikikliu - 69 centai, spalvoti penkiabriauniai pieštukai - 1 litas 99 centai, pieštukiniai klijai - 49 centai, vadov�li� aplankalai - 2 litai 99 centai, 10 s�siuvini� aplankal� - 89 centai, piešimo s�siuvinis - 1 litas 49 centai. Rodos, nedaug, ta�iau piešti skirtos priemon�s brangesn�s. Trys kokybiški teptukai - 5 litai 99 centai, guašas - 6 litai 99 centai, akvarel� - 3 litai 99 centai, flomasteriai - 1 litas 99 centai, �irkl�s 2 litai 49 centai, fluorescencinis plastilinas - 3 litai 99 centai.

Specialistai nerekomenduoja pirkti apvalaus penalo (nurieda nuo stalo), kuris kainuoja apie 4 litus, tad tenka �sigyti per 7 litus kainuojant� su daug skyreli�. Apie 7 litus kainuoja ir s�siuvini� d�klas su lipukais. S�siuvini� d�klas, fiksuojamas gumute, pigesnis - kainuoja 4 litus 99 centus.

Labai svarbu nupirkti kokybišk� kapsulin� parker�. Galima �sigyti vos kelis litus kainuojant�, ta�iau tokio plunksna gali dr�ksti popieri�. Gero rašalinio parkerio kaina - nuo 15 lit�.

Mokytojai rekomenduoja nupirkti ir priemones k�no kult�rai - šokdyn� bei lauko teniso kamuoliuk�. Šokdyn� medin�mis rankenomis pavyko rasti u� 4 litus 99 centus.

Bendra suma - apie 200 lit�. Betr�ksta sportinio kostiumo, šoki� ir sportini� bateli�. Ši� daikt� teks ieškoti sporto preki� parduotuv�se. Did�iuosiuose prekybos centruose sportinio kostiumo kaina - apie 49 litus, bet norisi aprengti vaik� kostiumu, kurio spalvos neišblunka vien� kart� išskalbus. Sportiniai bateliai taip pat turi b�ti kokybiški, tad jie ir sportinis kostiumas kainuos ma�daug po šimt� lit�. Vadinasi, pirmoko b�tiniausioms reikm�ms reikia per 400 lit�.

Be abejon�s, sportiniu kostiumu vilkin�io vaiko rugs�jo 1-�j� � mokykl� neišleisi. Kuo j� aprengti, apauti, �d�ti � kišen� nosinait� ar ne - t�v� fantazijos reikalas. Rekomenduojama pradinukams nupirkti patogi�, iš nat�rali� audini� pasi�t� drabu��li�.

Skurstan�i� šeim� daug�ja

Šiemet � Šiauli� miesto mokykl� pirm�sias klases ateis t�kstantis vienas pirmok�lis. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus duomenimis, tiek pirmok� b�na kasmet - šis skai�ius ma�ai kinta.

Iš viso šiemet � Šiauli� miesto mokykl� suolus sus�s apie šešiolika t�kstan�i� moksleivi�. Visiems jiems t�vai prival�s nupirkti mokyklai skirt� priemoni� bei skirti l�š� maitinti. Vienam vaikui tenka pakloti apie 120 lit� per m�nes�.

Jei šeima yra socialiai remtina ir vienam jos nariui tenka ma�iau nei 525 litai per m�nes�, mokyklin�ms prek�ms �sigyti ji gali gauti param�. Nuo liepos 1-osios Socialin�s paramos skyrius priima šeim�, prašan�i� skirti vienam vaikui 156 litus mokinio reikm�ms �sigyti, paraiškas.

Taip pat priimami prašymai šeim�, kurios nori, jog j� vaikas mokykloje gaut� nemokamus pietus. Nemokamai piet�s skiriami, kai vienam šeimos nariui taip pat tenka 525 litai per m�nes�.

Socialin�s paramos skyriaus specialistai sako, kad šiemet šeim�, prašan�i� paramos vaik� mokyklin�ms prek�ms �sigyti, daug�ja. Pernai min�ta parama skirta 4,3 t�kstan�io vaik�, šiemet planuojama j� skirti ma�daug 5 t�kstan�iams vaik� - skurstan�i�j� mieste daug�ja...

"Vispariai" ir toliau tykos auk�?

Oksana LAURUTYT�

Savivaldyb� jau kone por� met� turi teis� riboti alkoholiu ištis� par� prekiaujan�i� bar� veikl�, ta�iau, kaip visada, grie�t� priemoni� imamasi tik sulaukus skund� ar, kaip nutiko Šiauliuose prie "Suopio" baro, �vykus tragedijai. Tik po jos Taryba svarstys, leisti ar neleisti Šiauli� "vispariams" prekiauti alkoholiu nakt�. Ar jauno mediko nu�udymas šalia vieno toki� bar� tur�s �takos Šiauli� politik� sprendimui?

Sovietme�io plakatas, agituojantis nevartoti alkoholio.

Viliaus PURONO asmeninio archyvo iliustr.

Sprendim� projektus komitetai svarstys pirmadien�

Šiauliuose vienas po kito gali b�ti u�daryti naktiniai barai, kuriuos verslininkai �steig� savo parduotuv�l�se po vis� par� alkoholio prekyb� draud�ian�io �statymo. Rugpj��io 19-�j� Šiauli� miesto taryba spr�s, leisti ar neleisti prekiauti alkoholiu nakt� išsineštinai viešojo maitinimo �staigomis save laikan�ioms "snarglin�ms".

Iš viso Šiauli� mieste veikia dešimt toki� parduotuvi� patalpose �steigt� bar�. Dar vien� ketinama atidaryti centre netoli Savivaldyb�s.

Neseniai d�l da�n� neramum�, paprašius policijai, sutrumpintas baro "�ibut�", esan�io �vej� skersgatvyje, darbo laikas. Nors gyventojai skund�iasi kiekvienu tokiu neaiškios reputacijos baru, kuriame da�niausiai yra pora stal� ir tualetas, valdininkai j� darbo laiko iki šiol neribojo.

Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybai Ekonomikos skyrius teiks sprendimo projekt�, kad d�l padid�jusio nusikalstamumo b�t� sutrumpintas vis� dešimties neaiškios reputacijos bar� darbo laikas. Ekonomikos skyriaus ved�jas Stanislovas Gurejevas teigia, jog toks sprendimo projektas parengtas gavus policijos rekomendacijas bei �vykus tragedijai prie "Suopio baro".

Rengiamas ir dar vienas sprendimo projektas, kuriuo si�loma neišduoti licencijos naktinei prekybai alkoholiu �monei "Aldyra". Ši �mon� yra prie pat Savivaldyb�s ir, S. Gurejevo nuomone, "taškas" po Savivaldyb�s langais b�t� tikras akibrokštas.

Jau pirmadien� sprendim� projektai bus pateikti svarstyti Tarybos komitet� nariams. K� nuspr�s politikai, te�ino Dievas. Ar argumentas, jog � biud�et�, u�draudus naktin� prekyb� alkoholiu, suplauks ma�iau l�š�, nebus lemtingas? S. Gurejevas sako ne�inantis, kiek l�š� bus surenkama ma�iau, nes tai - Mokes�i� inspekcijos kompetencija. "Mano nuomone, �mogaus sveikata yra brangesn� nei tie � biud�et� u� naktin� prekyb� alkoholiu subyrantys pinigai", - sak� Ekonomikos skyriaus vadovas.

Politik� apsileidimas

Apie problem�, kad nakt� u�draudus prekyb� alkoholiu šalyje atsirado naujas reiškinys - alkoholio parduotuv�se buvo �rengti barai, kuriuose prekiaujama alkoholiu išsineštinai vis� par�, - Seimas �ino. �ino, bet nieko nedaro. O gal spraga �statyme palikta ty�ia? Seimui buvo pateiktas �statymo projektas, kuriuo viešojo maitinimo �staigos b�t� nebegal�jusios nakt� parduoti alkoholio išsinešti. Seim�nai tokiam �statymui nepritar�.

"Šiauliai plius" dar pernai pavasar� raš� apie reiškin�, kai verslininkai �m� si�lyti baruose g�rim� �sigyti parduotuv�s kainomis, o parduotuv�se šalia alkoholio skyri� �reng� naktinius barus. Vienas toki� "bar�" �rengtas prekybos centre "Šiauli� lyra".

Išspausdin�s straipsn� "Šiauliai plius" sulauk� "Šiauli� lyros" pad�kos u�... reklam�. "�inot, Lietuvoje taip yra, kad verslininkai daro pinigus iš �moni� ašar�", - komentuoja Seimo narys, gydytojas, Seimo Sveikatos reikal� komiteto narys Antanas Matulas.

Seimo nario teigimu, kol Savivaldyb�s neprad�s kovoti su did�iausia blogybe - alkoholizmu, tol šalis nieko nepasieks. "Savivaldyb�ms suteiktos visos teis�s riboti prekyb� alkoholiu nakt�. Laiku nepriimti sprendimai - Tarybos nari� ir miesto mero apsileidimas", - sak� jis.

Seimo narys, gydytojas Antanas Matulas �sitikin�s, kad šalies savivaldyb�s privalo pasinaudoti �statymu ir neleisti barams nakt� prekiauti alkoholiu.

A. Matulo teigimu, jei policija, gyventojai, �iniasklaida, bendrijos prašo u�daryti prastos reputacijos bar�, Savivaldyb�s privalo tai padaryti. "Pasvalio rajone gyventojai papraš� apriboti alaus baro laik� - savivaldyb� tai ir padar�. Baras pats u�sidar�, nes dirbti jam nebeapsimok�jo. Klaip�doje viena �mon� padav� Savivaldyb� � teism� d�l apriboto darbo laiko, ta�iau teismas pripa�ino, kad Savivaldyb� sprendim� pri�m� teis�tai", - pavyzd�ius pateikia politikas.

A. Matulas piktinasi, kad Kauno savivaldyb�s administracija išdav� leidim� alkoholiu prekiauti spaudos kioskams, nors Vilniuje tam nebuvo pritarta. "Spaudos kioskai - ma�i kult�ros �idiniai, kur gali knyg�, laikrašt� nusipirkti. Kaune jie tapo alkoholio prekybos taškais", - piktinasi gydytojas.

A. Matulo nuomone, savivaldyb� turi pasinaudoti �statym� suteikiamomis galimyb�mis. "Prastai dirba ir maisto bei veterinarijos tarnyb� specialistai, higienistai. Kaip galima išduoti leidimus alkoholiu nakt� prekiaujan�ioms �mon�ms, jei jos neatitinka reikalavim�?" - klaus� jis.

"Šiauli� politikai iškart po jauno mediko nu�udymo tur�jo sukviesti neeilin� sesij� ir apriboti naktini� bar� veikl�", - kategoriškai nukerta A. Matulas. Jo nuomone, jei Šiauli� miesto taryba neapribos miesto naktini� bar� darbo laiko, rink�jai turi labai rimtai �vertinti politik� darb�.

Pasaulio sveikatos organizacija yra nurod�iusi, kad alkoholio �mon�s vartoja ma�iau ir d�l u�draustos reklamos, ir d�l suma�into alkoholio prieinamumo. U�draudus alkoholio reklam�, šalyje labai suma��jo alkoholio vartojimas ir pardavimas, o alkoholini� psichozi� suma��jo net 12 procent�. Suma��jo ne tik alkoholiu apsinuodijusi� ar baltosios karštin�s ištikt� asmen�, bet ir � gydymo �staigas patenkan�i� alkoholiu apsinuodijusi� vaik�.

"Nejau Šiauli� miesto taryba priims sprendim�, draud�iant� prekiauti alkoholiu nakt� tik tada, kai sulauksime antros aukos?" - klausia A. Matulas.

Zokniuose "gaminami" karpia�mogiai?

Oksana LAURUTYT�

Smarv�, daug met� kankinanti Zokni� mikrorajono gyventojus, o liepos 19-20 dienomis, per pa�ius karš�ius, vertusi �iauk�ioti, gerokai �siutino �mones. Gyventojai surinko apie 300 paraš� ir kreip�si � politikus, kad šie, po galais, ka�k� daryt�. Nustatyta, kad nuotekose, kurios teka iš UAB "Odos gaminiai ir Ko", rastas chromas viršijo leistinas normas net 27 kartus. Ar odinink� kompanija Zokniuose atlieka eksperimentus su �mon�mis?

Smarv�s nenufotografuosi, ta�iau netoli nuotek� perpumpavimo stoties gyvenantys �mon�s sako, kad stoties stogas per metus nuo chemikal� jungini� sur�dijo ir prakiuro.

Autor�s nuotr.

Smarv� - chromui susimaišius su kita "chemija"

Dar keleri metai ir Zokniuose netoli "Šiauli� vanden�" nuotek� perpumpavimo stoties daugiabu�iuose gyvenantys �mon�s taps karpia�mogiais. Na, tokiais, kuri� nosys atrofuosis ir jie vaikš�ios �iop�iodami ir gaudydami or�. O gal išmoks kv�puoti ausimis?

Juokinga? Labiausiai turb�t juokinga �monei "Odos gaminiai" ir Ko. Juk nejau rimtai galima šitaip ty�iotis iš zokniški�? O gal odininkams reikia �moni� od�, kurios, gyviems dar esant, iš vidaus b�t� apdorotos �vairiais chemikalais?

B�na nakt� ir dien�, kada �mon�s savo butuose gyvena sandariai u�sidar� langus. Net per did�iausius karš�ius j� negali atidaryti, pavyzd�iui, liepos 19-20 dienomis ir naktimis pasmirdo taip, kad gyventojai neapsikent�. �iauk�iodami susirinko, suraš� rašt�, kuriame - apie 300 paraš� ir kreip�si � savivaldyb�s Aplinkos skyri� bei Šiauli� tarybos nar� Aldon� Augutien�.

Pasikliauti savo nosimi galima, bet kaip t� dvok� u�fiksuoti? Juk nenufotografuosi.

A. Augutien� kreip�si � bendrov� "Šiauli� vandenys" ir nuotekas iš "Odos gaminiai ir Ko" ištyr� specialistai nustat�, kad chromas jose viršija leistin� norm� net 27 kartus. Susimaiš�s su kitais cheminiais elementais chromas ir "pakvimpa".

"Aš suprantu, kad od� fabrikas karamele kvep�ti negali, bet jis netur�t� ir nuodyti �moni�", - sak� A. Augutien�. D�l tokio didelio normos viršijimo �mon�, jos �iniomis, sumok�s 15 t�kstan�i� lit� baud�. "Turb�t odininkams labiau apsimoka mok�ti baudas, nei susitvarkyti, nes baudas jie moka ne pirm� kart� ir dirba toliau", - svarst� politik�.

Nuotek� perpumpavimo stoties stogas prakiuro per metus

Parašus savivaldybei pateik� Radviliškio gatv�s 112, 114, 116 daugiabu�i� nam� gyventojai. Ši� nam� gyventojai, susib�r� � bendrijas, ir savo kiem� aplink� tvarko tiesiog idealiai - nušienauta �ol�, prisodinta g�li�, netgi pastatytas suoliukas Lietuvos vardo pamin�jimo t�kstantme�iui pa�ym�ti. Bet kas iš to, kad kiemas tvarkingas, jei jame - dvokia?

Kai lank�m�s pas kankinamus zokniškius, smarv� jau buvo dingusi. Ta�iau pakako prisiartinti u� šalia daugiabu�i� esan�ios, bendrovei "Šiauli� vandenys" priklausan�ios nuotek� perpumpavimo stoties, kai pakvipo tikrai ne r�tomis ar karamele. Aktyvus zokniškis, keli� daugiabu�i� nam� bendrij� pirmininkas Bachram Zeinalov, sako, kad pernai baltai da�ytos nuotek� perpumpavimo stoties skardinis stogas buvo pakeistas. Šiemet stogas jau išgrau�tas r�d�i�.

�domu, kaip ta chemija paveik� gyventoj� sveikat�. A. Augutien�s �iniomis, chromas - tikrai ne vitaminai ar maisto papildai. Jo junginiai gali pa�eisti kraujotakos sistem�, kv�pavimo takus, silpnina imunitet�.

"Kreipsiuosi � Aplinkos ministerij�, kad ši vien� kart� išaiškint�, kas privalo kontroliuoti smirdalius ir koki� priemoni� gali imtis savivaldyb�, kad pad�t� zokniškiams", - sak� A. Augutien�.

Politik� seniai r�pinasi "smird�i�" problemomis ir sak� jau gird�jusi, kad "šitai nastyrnai bobai plyta ant galvos gali nukristi."

Vieni kitus apgaudin�ja

Kokias nuotekas išleid�ia bendrov� "Odos gaminiai ir Ko" kontroliuoja bendrov� "Šiauli� vandenys". Bendrov�s technikos direktorius Vytautas Peleckis �ini� apie Zokniuose pasklidusi� smarv� gav�s nakt� apie 24 valand�. Atvyko � viet� ir, u�uod�s dvok�, iškviet� specialistus nuotek� taršai nustatyti.

"Prieš m�nes� bendrov�s "Odos gaminiai ir KO" vadovas Vytautas Bunikis mus informavo, kad stabdo gamyb�. Iš patirties �inome, kad tokiais atvejais jie valo talpas, tad bandome juos intensyviau kontroliuoti. Šalia odinink� teritorijos turime namel� su brangia aparat�ra, kuri tiria nuotekas. V. Bunikis � j� nukreip�s kamer� stebi, kada atvykstame. Kai atvykstame, nuotek� neleid�ia, daro tai naktimis. Stengiam�s juos apgauti, o jie apgaudin�ja mus. Pagaliau sekmadienio nakt� juos ir nutv�r�me. B�t� daugiau nuotek�, mok�t� apie 40 t�kstan�i� lit� baud�", - sak� V. Peleckis.

Keli� Radviliškio gatv�s daugiabu�i� nam� bendrovi� pirmininkas Bachram Zeinalov ir Tarybos nar� Aldona Augutien� ketina kreiptis � Aplinkos ministerij�, kad ši, gal� gale, spr�st� smarv�s problem� Zokniuose.

V. Peleckis sako, kad Europos šalyse jau nebenaudojama tokia od� perdirbimo �ranga ir technologija, koki� naudoja "Odos gaminiai ir K". Ji, pašnekovo teigimu, yra pigi ir pasenusi. Atnaujinus �rang�, smarv� gyventoj� nebekankint�.

Lietuvos specialistai kol kas gali ištirti tik tarš�, o kvap� intensyvumo nematuoja - neturi tokios �rangos. Kaimynin�je Latvijoje, V. Peleckio �iniomis, tokia �ranga jau yra. "Vienintelis b�das, kad iš odos perdirbimo �mon�s nesklist� smarv� - jie turi naudoti daugiau vandens. U� nuotek� kubin� metr� jie moka 6 litus, tad taupo vanden�. Panašu, kad jiems pigiau mok�ti baudas, o ne sumok�ti u� sunaudot� vanden� ir išleistas nuotekas", - sak� pašnekovas.

Aplinkosaugininkai pa�eidim� nerado

Kas gali pad�ti d�stantiems zokniškiams? Kas gali priversti UAB "Odos gaminiai ir Ko" galvoti ne tik apie savo peln�, bet ir apie aplinkini� sveikat�?

Šiauli� meras Genadijus Mikšys pernai buvo �pareigoj�s odininkus susitvarkyti taip, kad iš �mon�s nesklist� joks kvapas. Kontroliuoti š� �pareigojim� meras paved� Aplinkos skyriui. Akivaizdu, kad mero pavaldiniai �pareigojim� vykdo "puikiai".

Šiauli� regiono aplinkos apsaugos departamento Šiauli� miesto agent�ros ved�jas Alvydas Kairys teig�, kad gamt� turin�io saugoti departamento j�gos �ia nereikalingos. Jei chemikalai b�t� išleisti � aplink�, tada gamtos saugotojai ir imt�si daryti tvarkos. Kadangi odininkai nuotekas išleid�ia � bendrov�s "Šiauli� vandenys" nuotek� perpumpavimo stot�, su jais patys ir turi reikal� - vandens tiek�jai terš�jams skiria baudas ir viskas tuo baigiasi.

"Mes buvome nuva�iav� � Zoknius ir joki� pa�eidim� ten neradome", - paaiškino gamtosaugininkas.

Piligrim� dienos Kry�i� kalne

Liepos 24-25 d. Meškui�i� kaime (Šiauli� raj.) vyks tradiciniai Kry�i� kalno atlaidai, dvasin�s piligrimyst�s dienos, praneša Krikš�ionyb�s �iniasklaidos tarnyba. Pagrindin� atlaid� dien�, sekmadien�, 15 val. prie Kry�i� kalno bus šven�iamos Mišios. Joms vadovaus Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis, o pamoksl� sakys Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi. Mišias transliuos Lietuvos televizija.

Giedos jaunimo choras

Ši� met� atlaidai išsiskirs tuo, kad Mišiose giedos jaunimo choras kartu su instrumentine grupe. Krikš�ionyb�s �iniasklaidos tarnybos vadovas Juozas Dapšauskas, kuris yra šio muzikinio projekto iniciatorius, teigia: "Taip siekiama parodyti, kas šiandien Ba�ny�ioje yra sukuriama naujo, gyvo, gra�aus, kad pamaldose skamba ne tik senovin�s, bet ir šiuolaikiškesn�s giesm�s, kurios yra mielai klausomos ir giedamos jaunimo ir viduriniosios kartos. Nu�j�s � paprast� ba�ny�i� Lietuvoje išgirsi da�niausiai tikrai "naftalinu" atsiduodant� giedojim�. Tod�l ba�ny�ios yra tuštokos, o jas lanko daugiausiai pensinio am�iaus �mon�s. Ši iniciatyva yra proga parodyti, kad jaunimui tik�jimas taip pat gali b�ti jo savastis, jei leid�iama j� praktikuoti kiek naujesn�mis formomis, muzikin�mis išraiškomis".

B�tent šiems Kry�i� kalno atlaidams suburto choro vadov� Greta Staponkut� sako, kad did�ioji dauguma šiose Mišiose skamb�sian�i� giesmi� yra sukurtos jaun� lietuvi� autori� per paskutinius 20 met�.


Ši� met� atlaidai išsiskirs tuo, kad Mišiose giedos jaunimo choras kartu su instrumentine grupe.		Kry�i� kalno prad�ia supa daug legend� ir pasakojim�.

Istorija

Kry�i� kalno prad�ia supa daug legend� ir pasakojim�. Vieni šaltiniai teigia, kad �ia kry�iai atsirado jau 1831 m., kurie buvo skirti sukilimo dalyviams. Ta�iau 1850 m. Šiauli� ekonomijos dvar� i�dininkas Maurikis Hriškevi�ius apie Jurgai�i� piliakaln� u�raš� toki� istorij�: "Tas kalnas, nors niekados krikš�ioniškais kapais nebuvo lig 1847 m., nei jokio kry�iaus ant sav�s netur�damas, dabar turi apie 20 kry�i�. Pagal vietinio tyrin�jimo tas per tat atsitiko, kad vienas iš Jurgai�i� gyventoj� 1847 m. sunkiai sirgdamas Dievui pa�ad�jo, kad, jei nuo ligos gyvas liks, tai ant to kalno pastatys kry�i�. Atsitiko taip, kad anas pagijo kry�i� ten statydamas. Kaip tiktai toji �inia �moni� tarpe pasipl�t�, tai per tris metus iš tolimesni� kaim� taip daug kry�i� �ia prive�� ir pastat�, kad j� skaitlingum� dabar matome."

Kry�i� kalno piligrimini� atlaid� tradicijos prad�jo formuotis jau seniai. Ypa� didel�s �moni� minios sueidavo ar suva�iuodavo ant Kalno per Jonines. Gausyb� maldinink� sutraukdavo ir Kry�i� kalno atlaidai, vykdav� per Karmelio kalno Dievo Motinos (Škaplierin�s) švent�.

Sovietme�iu atlaid� tradicija Kry�i� kalne d�l persekiojim� nutr�ko. Atlaidai atgavinti tik popie�iui Jonui Pauliui II 1997 m. gegu��s 28 d. �k�rus Šiauli� vyskupij�. Pirmasis Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis 1997 m. liepos 20 d. dekretu atnaujino Kry�i� kalno atlaid� šventim�. Iki tol šv�stus liepos 16-�j�, Karmelio Šv�. Mergel�s Marijos (Škaplierin�s) švent�s dien�, atlaidus vysk. E. Bartulis perk�l� � paskutin� liepos sekmadien�.

"�algiris Open 2010" - kaitra ir sportas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Vakar Šiaulie�iai �sitikino, kad sportas yra gyvas ir reikalingas. Daugelis prisimin� skrajojan�i� fraz�: "Sporte, tu - taika!" Šmaikštesni ironizavo: "sporte, tu - trauma." "�algiris Open 2010" �rod�, kad sportas yra sveikata. O sportuoti galima ir neprofesionalams. Auksas - dalyvauti, o ne laim�ti.

Galingos var�ybos

Šiauli� sporto skyriaus vyriausioji specialist� Dalia Palkevi�ien� patikslino, kad galutinis �aidyni� dalyvi� skai�ius paaišk�jo tik tre�iadienio vakar�. Keletas komand� neatvyko, ta�iau u�siregistravo nauj�.

"Karštis tikrai nenumuš� entuziazmo. Dauguma neatvykusi� dalyvi� grei�iausiai negal�jo išeiti penktadien� iš darbo. Bet kokiu atveju", - teig� D. Palkevi�ien�.

Specialist� pasteb�jo, kad toki� �aidyni� Šiauliai jau seniai bemat�. Vykdavo jaunimo sporto �aidyn�s, kurios sukviesdavo panašiai tiek pat sportinink�. Ta�iau �ia dalyvauja kupini entuziazmo suaugusieji, kurie gyvenime turi ir kit� r�pes�i�.

Šiauliuose, Kelm�je ir Radviliškyje �vairiose var�ybose dalyvauja per 1500 sporto m�g�j�. Nema�ai j� - buv� profesional�s sportininkai. Teniso var�ybose dalyvauja ir pats sporto draugijos "�algiris" prezidentas Vytas N�nius.


M�g�j� krepšinis aikštel�je k�l� ne ma�esnes aistras nei profesional� kovos.		Šachmatai - taip pat sportas, kuris vargina lyg maratono b�gimas.

�algirio m�šiui atminti

Ketvirtadien� ryt� Šiauli� mieste prasid�jo sporto �aidyn�s, skirtos �algirio m�šio 600-osioms metin�ms pamin�ti. M�g�j� sporto tradicijas puosel�jan�ios �aidyn�s "�algiris Open 2010" sukviet� sportininkus iš dešimties pasaulio šali�. Jau �sib�g�jusios var�ybos truks iki šeštadienio vakaro. Sporto entuziastai bendraus ir pramogaus Šiauliuose, Kelm�je ir Radviliškyje.

Sporto �aidyn�ms "�algiris Open 2010" paruošta atributika, apdovanojimai, tikro vario medaliai. Atvyko sportinink� iš Lietuvos, kaimynini� šali� bei Vengrijos, Bulgarijos, Austrijos, Izraelio, net Brazilijos.

Tai 21-osios �algirio sporto draugijos rengiamos �aidyn�s. Jubiliejinei �algirio m�šio datai planuota sukviesti iki 6000 dalyvi�, ta�iau tam pritr�ko finansavimo.

Pasirengimas TAFISA �aidyn�ms

Tradicin�s sporto šakos šiemet papildytos papl�dimio tinkliniu ir petank�s – švininio rutulio metimo � tiksl� – sporto šaka. �aidyni� dalyvi� am�ius beveik neribojamas. Gali dalyvauti sproto m�g�jai nuo 21-eri� met�. Svarbiausia, kad dalyviai neb�t� profesionali� sporto komand� atstovai.

Sportininkai rung�si aštuoniose sporto šakose: tenisas, papl�dimio tinklinis, rankinis, stalo tenisas šachmatai, futbolas, krepšinis, petank�.

Vakar vakare Aušros al�ja pra�ygiavo �aidyni� atidarymo iškilmi� dalyviai. Linksma liaudiška muzika puikiai der�jo prie tarptautinio sporto renginio. �aidyn�ms lyg pagal u�sakym� savo muzik�, dainas bei kit� kult�rin� program� skyr� tradicinis festivalis "Ant rube�iaus".

Šiauli� miesto savivaldyb� skyr� apie 700 t�kstan�i� lit� trij� dien� sporto šventei surengti. Organizatoriai sako, kad Šiauli� miestas �aidyn�ms pasirinktas neatsitiktinai. Tai savotiškas pasirengimas 2012 metais Šiauliuose vyksian�ioms penktosioms TAFISA pasaulio �aidyn�ms "Sportas visiems".

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Universiteto naud� velniai gaudo

Irena BUDRIEN�

Tiksliau, ne velniai Universiteto naud� gaudo, o Šiauli� miesto savivaldyb�, pareiškusi, kad plotas, kuriame �rengta Humanitarinio fakulteto sporto aikštel�, yra laisva valstybin� �em� ir kad ja savivaldyb� ketina disponuoti savo nuo�i�ra.

Teisyb�s d�lei reikia pasakyti, kad Savivaldyb� atsiklaus� universiteto, ar šis neprieštarauja. Pasak studij� prorektoriaus Juozo Pabr��os, Šiauli� universitetas prieštarauja ir renka dokumentus savo prieštaravimui pagr�sti, nes aikštel�s danga, �rengta valstybin�je �em�je, priklauso Universitetui. Deja, neaišku, kaip universitetui seksis apginti savo teises, nes jurist�, kuriai pavesta ši u�duotis, šiuo metu atostogauja Ispanijoje. Kadangi m�s� valstyb� (taip pat ir savivaldybes), anot maestro Donato Katkaus, valdo buhalteriai ir technokratai, sp�ju, kad humanitarai šioje situacijoje gali likti it mus� kand�.

Apsi�valgykime, kas supa vadinam�j� Humanitarinio fakulteto sporto aikštel�. Iš vienos pus�s �sik�r�s u�uolaid� salonas, iš kitos – laisvalaikio ir pramog� klubas, dar iš kitos – pl�stis ketinantis bankas. Kas gal�t� paneigti, kad n�ra ir daugiau suinteresuot�j� �sikurti ar išpl�sti savo valdas pa�iame miesto centre?

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�jos pavaduotoja Egid� Butk� apskritai nesutiko, kad min�toje vietoje miesto centre yra sporto aikštel�, juolab, kad aikštel�s danga priklauso Šiauli� universitetui. "Tai – laisva valstybin� �em�. Kol nebus detaliojo plano, negaliu pasakyti, kokio dyd�io sklypas �ia bus suformuotas ir kokia bus jo paskirtis", – pareišk� tarnautoja. Danga n�ra universiteto, nes nei aikštel�, nei jos danga ne�registruotos Registr� centre", – dar prid�r� ji. Kai �miau sakyti, kad universitetas teigia kitka, pavaduotoja atšov�: "Tegul �rodo, kad yra kitaip."

Vis d�lto kyla klausimas - jeigu jau taip viskas aišku, tai kod�l Savivaldyb� atsiklausia universiteto, ar šis neprieštarauja? Vadinasi, pastarasis dar turi šioki� toki� galimyb� apginti savo interesus. "Mes jokiu b�du neatsisakome aikštel�s ir bandysime j� �teisinti, nors ji ir valstybin�je �em�je", – sak� Juozas Pabr��a. Jis pripa�ino, kad aikštel� šiuo metu yra apleista, danga – atsilupusi.

Paklausta, kod�l b�tent dabar Savivaldybei par�po Humanitarinio fakulteto sporto aikštel�, Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�jos pavaduotoja Egid� Butk� paaiškino, kad šiuo metu rengiamas centrin�s miesto dalies detalusis planas, kuris turi b�ti baigtas iki kit� met� pabaigos. Šiam darbui atlikti Savivaldyb� pasamd� UAB "Urbanistika", kuri ir pasi�lys sprendinius, kokio dyd�io bei kokios paskirties sklypus suformuoti laisvoje valstybin�je �em�je. "Jeigu universitetas mano kitaip, tegul pateikia tai �rodan�ius dokumentus", – sak� tarnautoja.

Skandalas d�l Pavasario gatv�s sklyp� tebesit�sia

Asta šIUKŠTERIEN�, J�rat� SOBUTIEN�

Korupcijos skandalo apraizgyto Pavasario gatv�s detaliojo plano Šiauli� miesto taryba ir v�l nepatvirtino. Sunku besuskai�iuoti kelint� kart�. Teismo �pareigota Šiauli� miesto taryba tre�iadien� vykusiame pos�dyje pakartotinai svarst� Pavasario gatv�s detal�j� plan�, ta�iau jam nepatvirtinti rado formali� prie�as�i�.

Vieta Pavasario gatv�je, kuriai parengtas detalusis planas, n�ra išskirtin� miesto teritorija. Greta – gyvenam�j� nam� kvartalas, teritorij� numatyta urbanizuoti. Detaliojo plano sprendiniai visiškai sutampa su bendruoju planu, ta�iau dauguma politik� deda visas pastangas, kad jis neb�t� patvirtintas. Du politikai - R. �okovas ir I. Strupeikis - u� korupcinius veiskmus net pateko � teisiam�j� suol�.

"B��iau dav�s kyš�, nevarg�iau..."

Peripetijos ir skandalai d�l Pavasario gatv�s detali�j� plan� prasid�jo prieš kelet� met�. Iki šiol nebaigta nagrin�ti baud�iamoji byla, kur kaltinamieji yra Tarybos nariai Romanas �okovas ir Igoris Strupeikis. Politikai kaltinami, kad u� palank� sprendim� d�l šio detaliojo plano iš verslinink� reikalavo 120-200 t�kst. lit�.

Bendrov� "Elektropolis", turinti keturis sklypus Salduv�je, Pavasario gatv�je, nor�jo juos padalyti � vienuolika sklyp� ir ketino statyti ma�aaukš�ius gyvenamuosius namus.

"B��iau tada dav�s kyš�, tiek dabar nevarg�iau, - sako "Elektropolio" �mon�s atstovas Laimonas Jurgilas. - O dabar - u�gauta politik� savimeil�, pajudinta j� klano juoda d�m�. Netvirtina detaliojo plano jau nebe�inau kelint� kart�. Kai nurodydavo tr�kumus, ištaisydavome. Bet v�liau vis tiek nepatvirtindavo, nors joki� argument� nepateikdavo. Kai prašydavau paaiškinti kod�l, atsi�sdavo tik Tarybos pos�d�io balsavimo rezultatus. O dabar tur�t� d�i�gauti - rado formali� prie�ast�."

Rado pretekst�

Prie�astis – pasibaig�s Teritorij� planavimo dokumento patikrinimo aktas. Min�tas dokumentas buvo išduotas vieneriems metams pernai bir�elio 12 dien�. Anot mero Genadijaus Mikšio, jei Taryba ir b�t� patvirtinusi detal�j� plan�, jis vis tiek b�t� negaliojantis, nes patikrinimo dokumento terminas pasibaig�s. Savivaldyb� nurod�, kad plano reng�jas, kuris tur�jo �inoti apie pasibaigusius terminus, ir tur�jo pasir�pinti j� prat�simu.

L. Jurgil� tokios politik� pretenzijos, švelniai tariant, stebina. "Mes nepateik�me Tarybai tvirtinti naujo detaliojo plano, tad nauja išvada ir nereikalinga. Teismas �pareigojo svarstyti detal�j� plan�, kuris Tarybai teikiamas jau ne pirm� kart�. Jei jis tur�jo tr�kum�, tai kod�l apskritai šis klausimas buvo svarstomas, o ne pasi�lyta juos ištaisyti. Matyt, taip padaryta specialiai, nes dabar t� klausim� Taryba gal�s svarstyti tik po trij� m�nesi�", - piktinasi verslininkas.

Klerkas �tiko politikams

Anot L. Jurgilo, 31 Tarybos narys negal�jo �inoti, koki� dokument� tr�ksta prie detaliojo plano. Tai gal�jo �inoti tik Savivaldyb�s administracija, ta�iau verslininkas sakosi joki� pastab� nesulauk�s: "Rasa Budryt�, miesto vyriausioji architekt�, ne kart� yra politikams sakiusi, kad ji negali rasti prie�as�i�, kod�l šis detalusis negal�t� b�ti tvirtinamas, nes jis sutampa su bendrojo plano sprendiniais. Kai tos pa�ios Tarybos pageidavimu pakeit�me detal�j� plan�, suma�inom sklypus, skambino vyriausiosios architekt�s pavaduotoja Egidija Butk�, susak�, kokius dokumentus reikia sutvarkyti, pakeisti. O dabar nebuvo jokios informacijos".

Beveik milijonin� nuostol� patyr� verslininkai sklypus m�gina parduoti, ta�iau to nepavyksta padaryti, nes niekaip nepavyksta patvirtinti detal�j� plan�.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Tre�iadien� vykusiame pos�dyje detal�j� plan� Pavasario gatv�je pristat� kitas vyriausiosios architekt�s pavaduotojas - Valdas Markevi�ius. L. Jurgil� jis m�gino �tikinti, kad sprendimo projekt� reng� visa Savivaldyb�s administracija ir jis �ia niekuo d�tas. "Kai po pos�d�io paskambinau jam, jis pareišk�, kad ne Savivaldyb�s reikalas r�pintis ir tikrinti, ar visi dokumentai tinkami, ir pasi�l� aiškintis su R. Budryte, kai ši gr�š iš atostog�, o jam mat skamba kiti telefonai ir jis negal�s bendrauti", - pasakoja L. Jurgilas.

Pateiks milijonin� ieškin�

"Miesto tarybos narys Vidmantas Japertas ne vien� kart� yra pareišk�s, kad joks teismo sprendimas negali j� priversti balsuoti taip, kaip nenori. Tad mums lieka vienintel� išeitis - pateikti ieškin� d�l patirt� nuostoli�. "Elektropolis" bankui turi mok�ti mil�iniškas pal�kanas, teko atleisti nema�ai darbuotoj�, o sklyp� Pavasario gatv�je ne�manoma parduoti. Kas nor�s pirkti, jei nepatvirtintas detalusis planas? Skai�iuojame, kad nuostoliai šiuo metu siekia 960 t�kstan�i�. Neturtin� �al� vertiname 200-300 t�kstan�i� lit�. Taryba padar� visk�, kad su�lugdyt� �mon�, tad tegul u� tai ir atsako", - piktinasi L. Jurgilas.

Saul� palyd�kime, rasa nusiprauskime

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Trumpiausi� met� nakt� dauguma lyg pavalkus deda Jonui vainik�, mirko �sus aluje ir šoka pagal "bum�ikus". Kai kurie šven�ia kitaip - išlydi saul� � trumpiausi� nakt�, maudosi rasoje ir kupoliauja.

Saulei nusileidus u�degamas aukuras, o nuo jo ugnis perkeliama ant lau�o.

Degantis lau�as Ras� nakt� pakei�ia saul�.

Lau�as pakei�ia saul�

Ant Gord� kalno (Kelm�s raj.) jau daugiau nei du dešimtme�ius vyksta tradicin� Rasos švent�. Netikslu rašyti "organizuojama", nes keliems šimtams �moni� iš vis� Lietuvos pakampi� Gord� kalnas be Ras� jau ne�sivaizduojamas. Jie �ia atva�iuoja nekvie�iami.

Kai kurie švent�s senbuviai sako, jog Gord�, arba Lubin�, kalnas - ideali vieta Ras� šventei. Nuo kalno atsiveria lubin� laukai, kuriuose neu�matysi n� vieno elektros stulpo. Apie civilizacij� byloja tik kelios tolumoje �ybsin�ios sodyb� šviesel�s. Nusileidus nuo kalno - tiltas per Dubys�, kurioje merginos gali plukdyti vainik�lius.

Nuo pat ryto švent�s vietoje jau renkasi �mon�s. Jie puikiai �ino, kad reik�s nušienauti kalno virš�n�, sukrauti nemenk� lau��, pastatyti vartus ir visk� aptverti lubinais papuoštais fakelais. Merginos dengia vaiši� stal� ir pinasi vainikus. Automobilius ir palapines dalyviai pastato atokiau.

Prieš saul�s laid� u�gaud�ia ragai ir daudyt�s. Skelbiama švent�s prad�ia. Visi pasitraukia u� vart�. Eidami pro juos, kiekvienas nusiprausia vandeniu iš �so�io. Tik k�niškai ir dvasiškai švarus gali �engti prie Ras� švent�s lau�o.

Skambant kankl�ms ir liaudiškoms dainoms, jaunuolis u�dega aukur�. Ne bet kaip - senoviškai. Skiltuvu braukia per titnag�. Kibirkšt� pagauna išd�iovinta med�io kempin�. Pu�iama �arija u�dega sen� ma�o paukš�io lizd�. Lau�as degamas vos saulei nusileidus. Jo ugnis simboliškai pakei�ia tikr�j� gamtos švies�.

G�li� �aidimai

Sakoma, kad trumpiausi� met� nakt� �mon�s �gyja antgamtišk� gali�. Atvirkš�iai nei per Kal�das, �mogus pats tampa raganiumi ir valdo dvasi� pasaul�.


		Rag� sutartin� palydi besileid�ian�i� saul�.

Prasideda kupoliavimas. Kupol� - iš devyni� �oli� ar g�li� surinkta puokšt�, pagal kuri� b�r�jai gali sp�ti �mogaus ateit� ir praeit�. U�simerk�s �engi devynis �ingsnius. Atsimerki ir nuskini pirm� � ak� kritusi� �ol�. Braidai po piev� tol, kol surenki devyni� skirting� augal� puokšt�.

Ryškios g�l�s - d�iaugsmas. Plat�s lapai - apsauga nuo negand�. Viena išskirtin� g�l� - gyvenimo tikslas. Pernykštis augalas - senos nuoskaudos. Išsitaršiusios smilgos - v�javaikiškos svajon�s. B�r�jai sako, kad teisingiausiai gali išsiburti pats. Tereikia pagalvoti, kod�l skynei tok�, o ne kitok� augal�. Prie b�r�j� nut�so eil�s. Kupole taip pat vadinamas g�l�mis puoštas šakotas stulpas - pasaulio med�io simbolis.

Kupol� - nuo �od�io "kupa", "kup�ti". Tai reiškia, kad pasaulis kupinas visko, kas gyva. Rudeniop pasaulyje prad�s ma��ti ir gyvyb�s. Ant šio med�io merginos ne�i�r�damos bando u�mesti savo vainik�lius. Pakibs - šiais metai ištek�si.

Švent� �sisi�buoja. Vaikinai pradeda šokin�ti per lau��, kurio šiukštu negalima u�gesinti iki pat saul�tekio. Lau�as ši� nakt� atstoja saul�. Merginos � Dubysos vanden� paleid�ia vainik�lius, o vaikinai šoka j� ištraukti. V�liau merginos turi vainik�lius išsipirkti bu�iniais, šokiais ar kitomis vaikin� u�gaidomis.

Kai �alia kriminalistas - kraujosp�dis nekyla

Oksana LAURUTYT�

Tre�i� kart� per kelerius metus sulauk� telefonini� suk�i� skambu�io, du garbaus am�iaus šiaulie�iai Bron� ir Vytautas neapsikent� - iškviet� policijos pareig�nus ir pad�jo �vilioti apgavikus � sp�stus. Nors iš prad�i� ir buvo patik�j� ir išsigand�, kad j� "an�kui" atsitiko didel� b�da, buv� mokytojai laiku susigaud�, kad juos bando apgauti. "Net kraujosp�dis nepakilo, nei širdies ritmas sutriko. Kone tris valandas bute buvo kriminalistas, ramino mus, palaik�. Jam labai norime pad�koti", - savaitraš�iui "Šiauliai plius" sak� sutuoktiniai.

"Seneliai, ar pad�site?"

Pirmadien�, bir�elio 14 d., � Šiauli� areštin� buvo u�darytas 32 met� Svaj�nas Dovidaitis. U� tai, kad pasik�sino apgaule iš Šiauliuose gyvenan�i� garbaus am�iaus sutuoktini� išvilioti 8 t�kst. lit�. Policijos išplatintame pranešime buvo teigiama, kad suk�ius sulaikytas b�tent senoli� d�ka, nes jie laiku praneš� apie melaging� skambut� ir policijai pavyko surengti pasal�.

Suk�ius jau belang�je, ta�iau tik patys artimiausi �mon�s �ino, k�, rodos, eilinio pirmadienio popiet� išgyveno 79-eri� Bron� ir 86-eri� Vytautas. "Labiausiai bijojome, kad an�kui b�da atsitiko. Paaišk�jus, kad jis gyvas ir sveikas, nebeliko jokios baim�s", - sako šiaulie�iai, kuri� bute ir �vyko suk�iaus sulaikymo operacija.

Bron� sako, kad jai jau tris kartus yra tek� kalb�ti su suk�iumi. Kart� paskambin�s vyras prisistat� � b�d� patekusiu �entu ir nurod� telefono numer�, kuriuo reikia paskambinti. Bron� nepaskambino, o dar kart� paskambin� suk�iai su jos vyru kalb�ti neišdr�so.

Kit� kart� paskambino vyras ir, prisistat�s an�ku, prabilo apie b�d�. "Ar nepa��sti, mo�iute?", - paprašytas vard� pasakyti suok� suk�ius, bet vardo, deja, jis neatsp�jo.

"Vyras paprastai neina prie telefono, tad pirmadien� su suk�iumi prad�jau kalb�ti aš. "Mo�iute, blogai man", - išgirdusi Bron� sako n� nesuabejojusi, kad skambina an�kas. Balsas buvo labai panašus. "Ar �ia tu, Pauliau?" - paklaus� moteris ir tik v�liau suprato, kad blogai pasielg�, kreipdamasi vardu. Suk�ius vard� patvirtino ir �m� suokti, kad pateko � avarij�, kad jam su�alotas veidas. "Tai dar ne viskas, aš partrenkiau mergait�. Jai l��o abi kojos, ant kapoto ji u�l�k�. Stiklo neišmuš�, bet aš � vair� trenkiausi veidu. Buvau neprisiseg�s, prakirsta l�pa, kliba keli dantys", - mo�iut� baugino "an�kas".

Apie su�alot� burn� pasakoti naudinga. Kai ji su�alota, balsas gali b�ti pasikeit�s, tad suk�iui �tikinti pašnekov� lengviau. "An�kas" tuomet perdav�s telefono ragel� "policininkui" - autoinspektoriui Vainauskui iš Vilniaus. Avarija �vykusi sostin�je, b�tent ten ir gyvena šiaulie�i� an�kas.

Itin susijaudinusiai ir išsigandusiai Bronei "inspektorius" paaiškin�s, kad su�alotos mergait�s t�vas nori gra�iuoju susitarti su "Pauliumi" ir dukrai gydyti prašo sumok�ti aštuonis t�kstan�ius lit�. "Seneliai, ar pad�site?" - labai mandagiai klausin�jo "pareig�nas".

Pa�ym�jim� tyrin�jo didinamuoju stiklu

Išgirdusi klausim� apie pinigus, susijaudinusi Bron� prie telefono pakviet� sutuoktin� - tegul jis sprend�ia, k� daryti. Pasak Vytauto, suk�iai jam papasakojo apie avarij� dar smulkiau. Kalb�jo apie an�kui sušvirkštus raminamuosius, papraš� u�sirašyti telefono numer� ir juo paskambinti, nes jis, neva - nemokamas. Štai tada šiaulie�iams ir kilo �tarimas, kad juos bandoma apgauti.

Visa dreb�dama iš susijaudinimo Bron� nul�k� pas kaimynus ir papraš� leisti paskambinti policininkams. Pareig�nas atvyko akimirksniu ir patar� sutuoktiniams kalb�tis su suk�iais kiek galima ilgiau, sutikti su visais pasi�lymais.

"At�jo toks civiliais r�bais vilkintis vaikinukas. Ranka sugipsuota, tai iš prad�i� nepatik�jome, kad jis - kriminalistas. Pa�miau jo pa�ym�jim� ir per lup� j� ištyrin�jau", - dabar jau juokiasi savo �tarum� prisiminusi Bron�.

Pareig�nas ramino susijaudinusi� moter�, u�tikrintai pa�ad�jo, kad suk�iai bus sulaikyti. Tuo metu Vytautas vis dar kalb�josi su suk�iais telefonu, nes šie reikalavo nepad�ti telefono ragelio. Matyt, bijojo, kad sutuoktiniai gali paskambinti policijai, jei k� nors �tars.

Kone tris valandas truko Vytauto pokalbis su "an�ku" ir "inspektoriumi". Šiaulietis jiems sak�, kur yra gatv�, kur gyvena, porino apie sveikat�, ar dar vairuoja automobil�. Vytautui pasakius, kad aštuoni� t�kstan�i� lit� jis neturi, suk�iams galiausiai tiko ir dviej� t�kstan�i� lit� suma.

"Suk�iai pasak�, kad pinig� atva�iuos paimti Radviliškyje dirbantis su�alotos mergait�s brolis. V�liau pasak�, kad brolis negali, tad papraš� pinigus atnešti � bank�. Nurod� net s�skaitos numer�", - prisimin� Vytautas.

Pokalb� girdintis šiaulie�i� bute esantis pareig�nas patarin�jo Vytautui nesutikti su tuo. Sakyti, kad �monos sveikata prasta, kad iš buto išeiti jis negali. Suk�iai �ad�jo net taksi iškviesti, kad Vytaut� � bank� nuve�t�, bet vyras neatly�o. Gyn�si, kad tuo metu ligotai �monai gali tekti greit�j� pagalb� kviesti.

Gal� gale suk�iai pasak�, kad su�alotosios mergait�s "brolis" pas juos atvyks. Padiktavo sutarties tekst�, kur� "brolis", pa�m�s pinigus, tur�si�s pasirašyti. Suk�iai netgi praš� surašyti kupi�r� serij� numerius. Tuos pa�ius numerius u�sirašin�jo ir bute buv�s kriminalistas.

Sulaikymo operacija - lyg filme

Kriminalistas � šiaulie�i� but� pasikviet� koleg� ir visi �m� laukti "brolio". Kai buto duris prav�r� nepa��stamas vaikinas ir prisistat� "broliu", senoliai jam padav� prašomus pinigus, pasi�l� juos perskai�iuoti. "Tik filme taip esu ma�iusi - pareig�nai �aibo grie�iu puol� prie suk�iaus, j� paguld� ant �em�s ir surakino antrankiais", - šypsosi Bron�.

Suk�i� policininkai išsived�, išsineš� ir pinigus, kuriuos pa�ad�jo greitai gr��inti. "Pareig�nai sak�, kad tam, kuris paima iš apgaut�j� pinigus, suk�iai sumoka 30 procent� sumos", - sak� šiaulie�iai.

Policininkai pad�kojo Bronei ir Vytautui u� pagalb�. "Gal�jau juk iš karto paskambinti an�kui ir paklausti, ar jam nieko nenutiko. An�kui paskambinau jau tada, kai policij� iškvie�iau", - sako Bron�.

Nenuostabu, kad apgavikus garbaus am�iaus sutuoktiniams pavyko pergudrauti. Jie buv� mokytojai: Vytautas - geografijos, Bron� - chemijos. Pensininkai nes�di u�sidar� namie - abu m�gsta skaityti, Bron� - spr�sti kry�ia�od�ius, Vytautas dainuoja keliuose choruose.

Tiesa, su sulaikytuoju Svaj�nu Dovidai�iu pareig�nams tenka susidurti ne pirm� kart�. Jis jau aštuonis kartus teistas u� vagystes ir pl�šimus. Prad�j�s savo "karjer�" 1993 metais spalvotojo metalo vagyst�mis, jis vog� iš parduotuvi�, gyvenam�j� patalp�, kiosk� arba tiesiog gatv�je j�ga atimdavo daiktus iš praeivi�.

Atlik�s bausm� u� paskutini�j� vagyst�, jis � Šiaulius gr��o ši� met� baland�. Dabar, matyt, nutar� pakeisti nusikaltim� profil�. Kriminalistai tiria, ar prieš kelias dienas iš 76-eri� met� E�ero g. gyventojos pinigus išvilioj�s vyras n�ra tas pats asmuo. T�dien moteriai paskambin�s vyras prisistat� policijos pareig�nu ir, j� �tikin�s melaginga �inia apie � nelaim� patekus� jos artim� �mog�, pasisavino 2,3 t�kst. lit�.

Gyventoj� balsas � dang� neina

"Ši� projekt� svarstymas – futbolo kamuolio kišimas � alaus butel�", - sako Aido g. 17 namo pirmininkas Sergejus Šenešeuckas.

Eva JAGMINAIT�

Verslininkai u�simojo sunaikinti du skverus mieste. Prieš nauj� daugiaaukš�i� nam� statyb� dviejuose pietinio miesto rajono skveruose beliko kovoti tik patiems gyventojams. Detali�j� Aido g. 19 ir Aido g. 33a sklyp� plan� antr�kart pristatyta koncepcija suk�l� aistras viešajame svarstyme, ta�iau UAB "Uneta" architektams leista kit�kart pristatyti jau detaliojo plano sprendinius.

"Ar liksi abejingas mano mir�iai", - tokie plakatai apjuos� kiekvien� skvero med�.

� prašym� atid�ti svarstym� neatsi�velgta

� Šiauli� miesto savivaldyb�je svarstyt� Aido g. 19 ir Aido g. 33a detali�j� plan� pristatymus aplinkini� nam� gyventojai susirinko antr�kart. Dain� g. 104- namo gyventojas Darius Ralys iškart papraš� atid�ti svarstym�, mat atostogauja aštri� pastab� per pirm�j� pristatym� architektams nepagail�jusi vyriausioji miesto architekt� Rasa Budryt�. � tok� prašym� nebuvo atsi�velgta, kadangi atostogaujan�i� valdinink� pavaduojanti pasisak� Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�jo pavaduotoja Egid� Butk�.

"J�s niekaip ne�rodysite, kad pagal statybos �statymus mes ir m�s� vaikai gausime pakankam� šviesos kiek�", - projekto autorei Rasai Bekerytei kritikos negail�jo Dain� g. 104 namo gyventojas Vladas Mizgirdas. R. Bekeryt� atr�m�, kad tokius dalykus tur�s numatyti techninis projektas, o ne detalusis planas.

Gyventojai nepatenkinti ir u�moju skvere panaikinti tak� servitutus, mat planavimo organizatoriai prašo pripa�inti juos netekusiais paskirties.

"Planuojant mikrorajon�, gretim� nam� vaikams nebuvo numatyta �aidimo aikšteli�, senyviems �mon�ms poilsio viet� b�tent tod�l, kad po langais buvo šis skveras. O dabar ir j� bandoma atimti. Tai kur b�gs vaikai ar kasdien skvere besiilsintys senoliai, savo augintinius išvedantys šeimininkai?" - tokius retorinius V. Mizdirdo klausimus susirinkusieji palyd�jo plojimais.

Vertingi med�iai virto ma�aver�iais

Gyventojai pasiskund� prokurat�rai ir gavo atsakym�, kad Aido g. 33a sklype nenumatyta pl�tra, galima tik renovacija, o dabar planuojamas pastatas. "Kaip �adate �gyvendinti priešgaisrin�s saugos reikalavimus, jei iš ties� �adate palikti 35 proc. med�i�? Pagal j�s� br��inius susidaro klaidingas vaizdas, nes pastatas atrodo nedidelis, o iš ties� jis kone dvigubai didesnis u� greta esant� Dain� g. 104-�j�", - sak� Dain� g. 104 namo pirminink� Eugenija Simaškevi�ien�.

Daugiausia abejoni� gretim� nam� gyventojams suk�l� tyrimas d�l Aido g. 19 ir Aido g. 33a sklypuose esan�i� med�i�, kuriuos prieš keliasdešimt met� sodino ir daug met� pri�i�r�jo patys gyventojai.

Aido g. 19 sklypo kaimynyst�je gyvenantys šiaulie�iai sako, kad ketinam� iškirsti med�i� s�raše yra verting� med�i� – maumed�i�, riešutmed�i�, egli�, ��uol�, kašton�. V. Mizgirdas stebisi, kad Šiauli� regiono aplinkos apsaugos agent�ra apie verslinink� u�mojus su�inojo tik iš gyventoj�, mat architektai � juos kreiptis d�l med�i� iškirtimo man� esant nereikalinga.

"Aplinkosaugininkai sako, kad Šiauliuose ir taip tr�ksta �ali�j� plot�, ypa� pietin�je miesto dalyje. Tai kaip galima iškirsti jau daug met� esam� skver�, kai mieste formuojami nauji", - sako Dain� g. 104 namo gyventojas. Prieš savait� jis su kaimynais inicijavo taiki� protesto akcij� ir skvere prie daugiabu�io kiekvien� med� apjuos� plakatais "Ar liksi abejingas mano mir�iai?" Ši taiki protesto akcija sulauk� �iniasklaidos d�mesio, ta�iau jai buvo abejingi ir architektai, ir vald�ios atstovai.


Tokia panorama Dain� g. gyventojai gro��davosi dešimtis met�. Jei bus patvirtintas detalusis planas, jiems teks �i�r�ti � gretimo namo kaimyno langus.

Transporto srautai - chaotiški

Tarybiniais laikais planuojant Dain� mikrorajon� buvo numatyta viena automobili� stov�jimo vieta kas šeštam butui (t�kstan�iui gyventoj� - 120 viet�, - aut. past.). �mus statyti š� mikrorajon� buvo paskai�iuota, kad 2000-aisiais t�kstan�iui gyventoj� reik�s 180 automobili� stov�jimo viet�, tiek j� ir �rengta. Situacija šiuo metu yra gerokai pasikeitusi, ta�iau automobili� viet� šiame rajone daugiau neatsirado.

Transporto srautams reguliuoti gyventojai išgirdo keist� pasi�lym� - Aido gatv�je padaryti vienpus� eism�. Ne ma�iau aistr� suk�l� ir pasi�lymas, kad iš po�emin�s aikštel�s automobiliai � Aido g. 33a sklyp� pateks iš Dain� gatv�s, kuri šiuo metu ir taip yra judri, automobiliai sunkiai prasilenkia, kadangi šalikel�se stato aplinkini� nam� gyventojai. "Jau dabar vakarop ir savaitgaliais Aido ir Dain� gatv�se netelpa automobiliai, sausakimši aplinkini� nam� kiemai, perpildytos mokamos automobili� stov�jimo aikštel�s. Pasta�ius t� pastat�, ši vieta taps dar avaringesn�", - �sitikin� Dain� g. 104 gyventojai.

Šalia skver� gyvenantys �mon�s sako, jog juose namus projektuojantiems verslininkams vargu ar atsipirks planuojamos statybos, o pastatytiems daugiaaukš�iams mil�inams gali gr�sti pastat� vaiduokli� likimas, o juose �sikursian�ioms prabangioms parduotuv�ms - lentyn� tušt�jimo metas, mat nauji Dain� g. 10a namo butai neparduoti, o pasta�ius "Akropol�" aplinkiniai prekybos centrai liko pustuš�iai. "Kas � tas prabangos parduotuves ir salonus eis – aplinkini� nam� gyventojai? Tai kad jie visi pensininkai. O jei �ia �sikurs paprasto vartojimo preki� parduotuvyt�s, tai did�s automobili� srautai, nebeu�teks automobili� stov�jimo viet�", - mano D. Ralys.

Gyventojai detaliojo plano reng�jams negal�jo pastab�.

Autor�s nuotr.

Vyriausiosios architekt�s pastabos - n� motais

Gretim� nam� gyventojai baiminasi, kad d�l planuojam� daugiaaukš�i� pastat� gerokai pablog�s j� gyvenimo s�lygos, nebebus p�s�i�j� tak�, padid�s oro tarša, nebeliks vietos automobiliams ir taip sausakimšuose kiemuose, o svarbiausia - bus iškirsti daug met� gyventoj� pri�i�r�ti skverai.

"Realiai � tok� sklyp� �i�r�damas supranti, kad ten ka�k� didelio ir svarbaus pastatyti tikrai n�ra kaip, geriausiu atveju - nediduk� trij� aukšt� pastat�. Tie pirk�jai, kurie iš savinink� pirko �em�, arba ne�sigilino, arba galvojo, kad gal�s �mon�ms perlipti per galvas", - pirmojo svarstymo metu sak� miesto vyriausioji architekt� R. Budryt�. Panašu, kad plano reng�jams tokie architekt�s �od�iai n� motais, nes antr�kart pristatytos koncepcijos metu � jos pastabas �gyvendinti tik ketvirtadal� u�moj� neatsi�velgta.

Gyventojai sako, kad apie tai, jog j� skverai - nebe j�, su�inoj� visai neseniai, nors Aido g. 33a sklypas parduotas daugiau nei prieš por� met�. "Jei b�tume anks�iau informuoti, seniai neb�tume tyl�j�, ta�iau viskas buvo daroma slaptai, mums ne�inant", - sako jie.

Valdininkai negali atsakyti, kod�l anuomet skveras nebuvo paimtas visuomen�s poreikiams, kod�l jame buvo atkurta nuosavyb�, kas išdav� planavimo s�lygas daugiaaukš�i� ir aukštybini� pastat� statybai skveruose. Gyventojai sako ieškoj� atsakymo visur, ta�iau taip jo ir nerad�. �inoma tik tiek, kad Savivaldyb� nenor�jo atkurti savininkui teis�s � �em� skvere, ta�iau buvo priversta tai padaryti teismo sprendimu. Tiesa, apribojimai išsaugoti geriausios b�kl�s �eldinius ir servitutus, šiuo atveju takus, buvo grie�tai numatyti. Gyventojams keista, kad Aido g. 33a sklype neva pras�iausios b�kl�s med�iai yra b�tent planuojamo statinio teritorijoje.

Vis d�lto atkakl�s gyventojai rank� nuleisti neketina. Gyventoj� parengt� peticij� prieš skvero sunaikinim� jau pasiraš� bema� pus� t�kstan�io �moni�.

Gyventojai komunalinius mokes�ius moka gurgian�iais pilvais

Oksana LAURUTYT�

K� renkasi kriz�s nepritekli� prisl�gti šiaulie�iai - pareig� atsiskaityti u� komunalinius patarnavimus ar sotesn� vakarien�? Komunalines paslaugas teikian�ios bendrov�s tikina dideli� problem� d�l gyventoj� skol� neturin�ios. Did�iausios skolinink�s - biud�etin�s �staigos. Šiaulie�i� šeimos tikina, jog komunalinius mokes�ius moka dalimis, sukandusios dantis.

Gyventojai negali sau leisti nemok�ti u� komunalinius patarnavimus tiek ilgai, kiek tai sau leid�ia biud�etin�s organizacijos.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Šeim� gelb�ja kaimas

"Pra�jus� m�nes� nemok�jau n� lito u� komunalinius patarnavimus. Investavau � vaik� ateit� - po 26 litus sumok�jau u� muzikos mokykl�, po kone 150 lit� - u� kiekvienos dukros dar�el�. Mokes�iai dar�eliui labai slegia", - sako šiaulietis, su �mona auginantis dvi dukras.

Šeimos galva �ino, kad š� m�nes� skola u� komunalinius patarnavimus jau sieks per t�kstant� lit�, tad net vasar� nepavyks atsip�sti - gr��ins skolas iki naujo šildymo sezono. "Taip sunku, kaip šiemet, dar nebuvo", - sako jis.

Keturi� asmen� šeimos pajamos per m�nes� yra apie 3,5 t�kstan�io lit�. Mokes�iai u� dar�el�, muzikos mokyklas - ir 350 lit� jau n�ra.

Šiaulie�iai moka b�sto paskol� - apie 150 lit� per m�nes�. � darb� sutuoktiniai va�iuoja miesto autobusais ar maršrutiniais taksi, tad kelionei išleid�ia dar 200 lit�.

Keturi� asmen� šeimai dar lieka 2800 lit�. Šeima gyvena dviej� kambari� bute, tad u� karšt� vanden� ir šildym� šal�iausi� m�nes� šilumos tiek�jams tur�jo atr��ti per 400 lit�. Dar apie 200 lit� tenka pakloti u� suvartot� šalt� vanden�, elektr�, dujas. Pokalbiai mobiliaisiais telefonais sutuoktiniams kainuoja apie 200 lit� per m�nes�.

Vadinasi, šeimai lieka 2000 lit�, kiekvienam - po 500 lit�, t. y., per dien� kiekvienas šeimos narys gali išleisti 17 lit�. Maistui, r�bams, buities prek�ms, pramogoms.

"17 lit� per dien� - labai ma�ai, tod�l komunalinius mokes�ius mokame, kai lieka laisv� l�š�. Dukros auga, be bat� � dar�el� nevesi. Be to, u� kai kuriuos baldus ir buities technik�, �sigyt� išsimok�tinai, per m�nes� dar turime sumok�ti po 300 lit�", - sako šiaulietis.

Šeima turi automobil�, bet juo naudojasi retai - kelionei � kaim�, iš kurio parsive�a maisto produkt�. Kaimo g�ryb�s gelb�ja - ir šiaulie�i� šeima turi k� valgyti, tad antstolio vizito d�l skol� u� komunalinius mokes�ius dar nesulauks.

Did�iausia problema - biud�etin�s �staigos

Pakalbintas šiaulietis - ne vienintelis, kuris neišgali laiku atsiskaityti u� komunalines paslaugas. Bendrov�s "Šiauli� vandenys" Komunikacij� departamento vadov� Irma Urbonait� informavo, jog gyventoj� skola iki baland�io 30 dienos - 779 t�kstan�iai lit�. Palyginus su pra�jusi� met� tuo pa�iu laikotarpiu aišk�ja, kad skola padid�jo 12 procent�.

"Pramon�s �moni� skolos u� vanden� išaugo dvigubai - šiuo metu jos sudaro 55 t�kstan�iai lit�. Tam �takos tur�jo pasikeit�s PVM tarifas bei nuo vasario 1 d. taikomos naujos geriamojo vandens ir nuotek� tvarkymo kainos", - teig� I. Urbonait�.

Šiuo metu did�iausia "Šiauli� vanden�" problema - ne gyventoj�, o biud�etini� �staig�, finansuojam� iš savivaldyb�s biud�eto, skolos. Dabar biud�etininkai u� vanden� skolingi 184 t�kstan�ius lit�. "Palyginti su pra�jusi� met� tuo pa�iu laikotarpiu, j� skola padvigub�jo", - teig� pašnekov�.

Gyventoj� skola išaugo, �moni� - suma��jo

"AB "Šiauli� energija", spr�sdama skol� mokumo problemas, vadovaujasi geranoriškumo ir šali� bendradarbiavimo principais. Kol kas ši praktika pasiteisino – dideli� sunkum� su vartotoj� mokumu bendrov� neturi", - sako šilum� tiekian�ios �mon�s teisinink� Toma Grikštien�.

Jos teigimu, iki ši� met� gegu��s did�iausios vartotoj� grup�s – gyventoj� - skola siekia 6,8 mln. Lt. Pernai gegu��s 1 dien� ji buvo ma�esn� - 5,4 mln. Lt. Tai reiškia, kad per metus gyventoj� skola išaugo 1,4 mln. Lt.

�moni� skola "Šiauli� energijai" šiuo metu yra 0,9 mln. Lt, o pernai iki gegu��s 1 dienos ji buvo 1,9 mln. Lt - per metus skola suma��jo 1 mln. Lt.

"Kiekvienas vartotojas, turintis �siskolinim� ar finansini� sunkum�, gali kreiptis ir bendrov�s darbuotojai pasistengs suderinti tokias susidariusi� skol� gr��inimo s�lygas, kokios atitiks b�tent to vartotojo finansines galimybes", - sak� T. Grikštien�.

Pašnekov�s teigimu, susidarius �siskolinimui, bendrov�s darbuotojai pirmiausia siun�ia �sp�jim�. J� gav�s vartotojas da�niausiai atvyksta � bendrov�, kur su juo yra derinamos skolos gr��inimo s�lygos. Yra sudaromi skol� mok�jimo grafikai, atitinkantys vartotojo realias galimybes.

Jei vartotojas piktybiškai vengia laikytis sudaryto skolos gr��inimo grafiko arba nereaguoja � jam siun�iamus �sp�jimus, bendrov� kreipiasi � teism�. Teismui priteisus ir vartotojui kreipiantis � bendrov�, jam suteikiama galimyb� sudaryti priteistos skolos gr��inimo grafik�. "Ir tik tada, kai vartotojas nebendradarbiauja, skolos išieškojimas perduodamas antstoliams", - teig� šilumos tiek�j� atstov� spaudai.

Be elektros - 159 šiaulie�i� šeimos

Akcin�s bendrov�s VST Šiauli� miesto skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje �siskolin� yra apie 450 �moni�, kuri� skola sudaro per milijon� lit�. U� elektr� skolingi ir apie 1900 šiaulie�i�. J� �siskolinimas siekia apie 150 t�kst. lit�.

�mon�s atstov� spaudai Giedr� Vinickien� informavo, kad sunkmetis neabejotinai tur�jo �takos gyventoj� atsiskaitymams. Nuo u�pra�jusi� met� pavasario gyventoj� �siskolinimas u� elektr� padid�jo apie 30 procent�.

"Gyventojai raginami atsiskaityti laiku, geranoriškai tariamasi su �siskolinim� pripa��stan�iais, ta�iau d�l vienoki� ar kitoki� prie�as�i� negalin�iais laiku atsiskaityti klientais. Ir tik tuomet, kai klientas piktybiškai vengia gr��inti skol�, imamasi kraštutini� priemoni� - nutraukiamas elektros tiekimas ir pateikiami dokumentai teismui. Atskirais atvejais bendrov� svarsto galimyb� apie skolos išd�stym� - atsiskaitym� dalimis ir kita", - sak� G. Vinickien�.

Šiuo metu VST Šiauli� miesto skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje did�iausia vieno gyventojo skola - beveik 7 t�kstan�iai lit�. D�l skol� elektros energija nutraukta 159 gyventojams ir 19 �moni�.

VST Radviliškio skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje skolingi yra per 70 �moni�, kuri� skola sudaro per 266 t�kst. lit�, ir apie 1200 gyventoj�. J� �siskolinimas - apie 100 t�kst. lit�. Did�iausia Radviliškio gyventojo skola – daugiau nei 2,5 t�kstan�io lit�.

D�l skol� elektros energija nutraukta 276 Radviliškio gyventojams bei vienai �monei.

Daug�ja prašan�i� atsiskaityti dalimis

"A�i� Dievui, dar moka", - d�iaugiasi bendrov�s "Lietuvos dujos" Šiauli� skyriaus tiekimo departamento skyriaus viršininkas Aleksandras Juška. Jo teigimu, miesto gyventojai ir �mon�s u� suvartotas dujas atsiskaito laiku, ta�iau stebima tendencija - ir �mon�s, ir gyventojai prašo leisti u� suvartotas dujas atsiskaityti dalimis. Nesvarbu, ar skola - 70, ar 5 t�kstan�iai lit�.

"Turime apie 76 t�kstan�ius abonent�, ta�iau yra vos per 150 vartotoj�, kurie skolingi u� dujas apie t�kstant� lit�", - sako A. Juška. Skyriaus viršininko teigimu, tikimasi, kad iki liepos 1 dienos daugelis suskubs atsiskaityti, mat nuo liepos duj� kaina pakils 20 procent�.

Pasak pašnekovo, dvidešim�iai Šiauli� �moni� duj� tiekimas išvis nutrauktas. Ši� �moni� vadovai neband� tartis, nesi�l� variant�, kaip atsiskaityti. "Duj� tiekimo nutraukimas - kraštutin� priemon�, kuri� taikome itin retai. Galime sakyti, jog situacija n�ra kritiška, o yra valdoma", - sak� A. Juška.

�eimininkai - be pavad�i�...

Mindaugas ZIMKA

Gegu��s prad�ia, šeštadienis. Šiauliet�s Dianos (vardas pakeistas - aut. past.) Dubijos gatv�je kasdienis pasivaikš�iojimas su savo augintine kalyte Tuja baig�si li�dnai – vokie�i� aviganio veisl�s kal� u�puol� ir apkand�iojo Tuj�, kuri tik per stebukl� išliko gyva... Diana band� gelb�ti terjero mišr�n�, o didelio šuns šeimininkas Olegas ("Šiauliai plius" redakcijai �inomas tikrasis šeimininko vardas), visiškai nesiskubindamas atlingav�s � �vykio viet�, ne tik nesuteik� pagalbos, bet dar pareišk�, ko Diana r�kianti, kam ta nepagr�sta "isterija".

Diana su savo kalyte Tuja, apkand�iota vilkšunio, lankosi veterinarijos klinikoje.

Dianos papasakotas �vykis - toli gra�u ne vienintelis. Susid�r� su be antsnuki� ir be pavad�li� ved�iojamais šunimis �mon�s stebisi, kod�l grie�tesni� bausmi� nesulaukia neatsakingi šeimininkai.

Pasivaikš�iojimas baig�si kruvina scena

"Ma�iau, kad art�ja didelis šuo su šeimininku, bet ne�tariau, jog mus u�puls", - teigia Diana. Pasak Tujos šeiminink�s, viskas �vyko labai greitai. "U�griuvau visu k�nu mano Tuj� kand�iojan�i� kal� ir šaukdama band�iau sutramdyti j�, - pasakoja iš naujo �vykius išgyvendama Diana. - Suvokusi, jog tai nepad�s, stv�riau vokie�i� aviganiui u� nasr� ir iš vis� j�g� stengiausi j� nors truput� pra�iodyti, kad gal��iau ištraukti savo augintin�."

"Kol at�jo šeimininkas, atrod�, jog pra�jo am�inyb�, nors pasiskubinti tikrai gal�jo", - pamena Diana. Šeimininkas, u�uot pad�j�s, vis� pirma �m� "aukl�ti" Dian�: "Ko r�ki?" Kam tos isterijos?" Ir tik tada, pl�šdamas u� u�pakalini� koj�, šiaip taip atitrauk� �niršusi� vokie�i� avigan�. Ir nu�jo. "Likau gatv�je viena, rankose laikydama sukand�iot� augintin�. Abi apsitaškiusios kraujais. Ir pa�iai didelis šuo dantimis subrai�� rank�", - prisimena Diana.

Buvo savaitgalio vakaras, tad moteris namuose pati tvarst� savo kalytei �aizdas.

Sunkus gijimo procesas

Pirmadien� nuo pat ankstaus ryto Diana suskubo ve�ti savo augintin� pas veterinar�, nes kalyt� buvo visiškai nusilpusi: ne�d�, prad�jo p�liuoti �aizdos.

Tris dienas buvo valomos �aizdos, švirkš�iami stipr�s antibiotikai, išrašytas nema�as kiekis kit� vaist�. Dianai augintin�s gydymas (vaistai, ap�i�ros, proced�ros) kainavo apie 250 Lt. Moteris teigia, jog esm� - ne pinigai, o augintin�s sveikatos b�kl�. Veterinarijos gydytojo Haroldo Petkausko teigimu, pal�k�jus dar bent pusdien� kalyt� gal�jo nugaišti.

Pareiškim� � policijos nuovad� Diana pristat� po poros dien� nuo �vykio. Moteris pasakoja, jog band� kelet� kart� skambinti �mon�ms, kuri� šuo apkand�iojo Tuj�. Susisiekti pavyko, ta�iau telefonu atsiliepusi moteris pareišk� perduosianti Dianos telefono numer� policijai ir band� apkaltinti j� psichologiniu spaudimu. "Gal�jo bent pasiteirauti, kokia mano šuns savijauta, kaip aš pati jau�iuosi, ta�iau to nepadar�", - guod�iasi Diana.

"U�sikr�tusi� šun� yra ma�ai, nes daugelis j� – paskiepyti, ta�iau gydyti šun�, apkand�iot� šuns, yra sunku: k�stin�s �aizdos gyla l�tai, p�liuoja, šlapiuoja, šuo ken�ia didel� fizin� skausm�", - sako veterinaras H. Petkauskas.

Anot H. Petkausko, Dianos augintinio situacija - ne vienintel�, per m�nes� tenka gydyti 2–3 šunelius, apkand�iotus kit� šun�. "Dianos šuo buvo vienas iš sunkiausi� atvej� nuo ši� met� prad�ios", - pripa��sta H. Petkauskas.

Administracinis teis�s pa�eidimas

Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstov� spaudai Gailut� Smagri�nien� u�tikrino, kad nukent�jusieji atsakym� su tyrimo rezultatais gauna per 20 dien� nuo pareiškimo pateikimo datos. Kalti asmenys, anot jos, bus nubausti.

Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio viršininko Tautvydo Urbonavi�iaus teigimu, aprašyta situacija - administracinis teis�s pa�eidimas. ATPK 110 str. nustatyta, kad veikos, suk�lusios gr�sm� asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, u�traukia baud� nuo keturi� iki šeši� šimt� lit�, konfiskuojant arba nekonfiskuojant gyv�n�. Jei asmens sveikatai ar turtui padaroma �ala, bauda gerokai didesn� - nuo penki� šimt� iki t�kstan�io lit�, konfiskuojant arba nekonfiskuojant gyv�n�.

"�inoma, reikalingi liudininkai, specialist� �vertinimas, tik tada priimamas galutinis sprendimas", - teigia T. Urbonavi�ius. Prevencijos poskyrio viršininkas pataria, jog protingiausia � �vykio viet� išsikviesti policijos pareig�nus ir kiek galima detaliau �sid�m�ti šeiminink�, kurio šuo u�puol�.

Nuo ši� met� prad�ios Šiauli� mieste policijos nuovadose buvo surašyta 19 protokol� u� gyv�n� laikymo pa�eidimus, �skaitant ved�iojim� be antsnukio, pavad�lio, bandym� šun� u�siundyti ant kito šuns ar net šeimininko, o Šiauli� apskrityje - net 141. Tre�dalis j� yra d�l šun�, apkand�iot� kit� šun�, kuomet nukent�jusieji šeimininkai reikalauja moralinio bei materialinio atlygio, konfiskuojant kaltinam� šun�.

Veterinarijos gydytojas Haroldas Petkauskas valo kalytei Tujai k�stines �aizdas.

Autoriaus nuotr.

Situacij� daug – prabylan�i� ma�a

Šiaulietis Stanislovas savo angl� kokerspanielio veisl�s šun� palaidojo prieš kelerius metus. "Vaikš�iojom po park�, ir netik�tai iš kr�m� iššoko didelis šuo, - pasakoja Stanislovas. - Viskas �vyko akimirksniu, mano šuniui amerikie�i� Stafordšyro terjeras perkando gerkl�. Šuo nukraujavo ir nugaišo, nebesp�jau pad�ti."

Stanislovas band� kalb�tis su šeimininku, ta�iau teišgirdo priekaištus, kad jam "neder�j�" �ia ved�ioti savo angl� kokerspanielio. Pasteb�ta, kad Dain�, Liepori� šun� ved�iojimo parkuose nuolat gausu dideli� šun�, kurie laksto be antsnukio, be pavad�lio.

Prieš savait� Dain� parke vokie�i� aviganis u�puol� Mari� ir Agn�, ved�iojusius savo augintinius. "Savo šunis pa�m�m ant rank�, - pasakoja Agn�. - Buvau net pasiruošusi u�puolikui papurkšti ašarini� duj�." Pasak j�, didelio šuns šeimininkas buvo ir pats agresyviai nusiteik�s, o savo elgesiu šun� tik provokavo.

P. Cvirkos gatv�je penkiaaukš�io namo gyventojai irgi skund�iasi, jog savo augintinius privalo "ved�ioti ant rank�". Centriniame parke jud�jimo negal� turinti Edita buvo ištikta šoko, kai jos du augintinius � gabalus sudrask� rotveileris. "Kadangi s�d�iu invalido ve�im�lyje, šunis ved�iojo brolis. Didelis šuo atb�g�s u�puol� manuosius papijon� bei nykštukini� pudeli� veisl�s šuniukus, - išgyvenimais dalijasi Edita. - Brolis band� juos gelb�ti, bet ir j� pat� su�alojo – perkando dešin�s rankos plaštak�. V�liau pasirod� šeimininkas – girtas ir vos paeinantis."

Pasak Editos, jos šeima pateik� pareiškim�, jiems buvo atlyginta �ala, o rotveileris buvo konfiskuotas. "Man reik�jo ne pinig�, o gyv� augintini�. Jie buvo m�s� šeimos nariai", - susigraudina Edita.

Stokojama atsakomyb�s

"Reik�t� atsakingiau pri�i�r�ti savo šunis, o atsitikus nelaimei pad�ti nukent�jusiesiems", - sako T. Urbonavi�ius. "Lietuvoje – tikra anarchija, kas k� nori, tas t� daro", - piktinasi Agn� ir Marius. Pasak Stanislovo, išvis pasigendama �moni� atsakomyb�s, o apie pareig� neverta n� kalb�ti. "Šuo yra nekaltas, juk jis vadovaujasi instinktais, o kalt� ir vis� atsakomyb� privalo prisiimti jo šeimininkas. Tuo ir skiriam�s nuo šun�", - mano Diana.

Archeologai prie katedros rado XV am�iaus kap�

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Nuo pirmadienio šalia katedros archeologai rausia �em�. Tikrina, ar b�simojo pastoracinio centro statyba nepasl�ps am�iams koki� nors praeities vertybi�. Rastas XV am�iaus kapas, iškastas dar prie pirmosios medin�s ba�ny�ios.

Tokie tyrimai prieš bet kokias statybas privalomi senojoje miesto teritorijoje. Prie katedros planuojamas statyti šeimos pastoracinis centras.

Šiauli� "Aušros" muziejaus archeologai prie Šiauli� katedros atlieka �valgomuosius archeologinius tyrin�jimus. Katedros kalvos pap�d�je iškasti penki šurfai - taisyklingos duob�s, kuri� turinys kruopš�iai ištyrin�jamas.

Archeologai iš prad�i� nesitik�jo rasti k� nors vertingo, nes kult�riniai sluoksniai šioje vietoje labai sumaišyti. Vakar archeolog� Audron� Šapait� viršutin�je terasoje, prie pat šventoriaus sienos, aptiko kap�. Jis grei�iausiai buvo pirmosiose katalikiškose kapin�se dar XV am�iuje prie medin�s ba�ny�ios.

Archeolog� taip pat aptiko nema�ai XIX am�iaus palikimo: buteli� su grafo Zubovo pavarde, caro laik� fabrikanto Kuznecovo gamint� fajansini� ind�. Šie indai buvo gaminami Rygoje.

Kiekvienas radinys atidedamas � šal�. V�liau bus galima tirti, kokio laikme�io šie radiniai, kuo u�si�m� �ia gyven� �mon�s. Prie katedros pluša ir geologai: vieni pap�d�je daro tiriamuosius gr��inius, kiti tampo po šventori� georadar� ir bando pa�velgti kiaurai �em�.

Per pirm�sias por� dien� archeologai ir visi pagalbininkai nieko doro nerado tik dur� kabliuk�, vyri�, glaz�ruot� plyteli�, paprast� ir juodosios keramikos detali�. Tiesa, rastas ir �alvarinis papuošalas, tik dar neaišku ar jis labai senas. Šurfuose atkasti nema�i akmenys. Tai grei�iausiai buvusi� nam� pamat� liku�iai. Archeolog� A.Šapait� teigia, kad šioje vietoje buvo gyvenamieji namai - �jo gatv�. Per kar� jie buvo sunaikinti. Gyvenimas šioje vietoje vir� nuo seniausi� laik�.

Archeolog� mano, kad nam� statybos gal�jo sunaikinti arba sumaišyti anks�iau �ia gyvenusi� �moni� palikim�. Tik�tina, kad nepaliestas kult�rinis sluoksnis slypi dar giliau, nei siekia šurfas.

A. Šapait� prieš daugiau nei dešimtmet� atliko archeologinius tyrimus šalia katedros, ta�iau ar�iau šventoriaus. Tuomet ji rado kelet� kapavie�i�, kurios, tik�tina, yra XV am�iaus vidurio. �inoma, kad medin� ba�ny�ia buvo pastatyta 1445 metais. Gerokai didesn� m�rin� katedra XVII grei�iausiai buvo pastatyta ant kapinyno. Rašytiniai šaltiniai teigia, kad m�rin� buvo prad�ta statyti šalia medin�s.

Šiauli� vyskupija katedros pap�d�je planuoja statyti pastoracin� centr�. Jau atliekami archeologiniai tyrimai. Vyskupas Eugenijus Bartulis teigia, kad tai bus apie 2000 kvadratini� metro ploto dviej� aukšt� pastatas palei Til��s gatv�. Statyboms pinig� n�ra. "Sunku dabar visiems su pinigais. Pradedame darbus ir tikime, kad viskas pavyks. Gal pad�s privat�s asmenys, gal rasime kit� finansavimo šaltin�", - sako vyskupas.

1998 metais, tvirtinant miesto detal�j� plan�, vyskupas Eugenijus Bartulis prieštaravo, kad šioje vietoje, kur dabar bus statomas pastoracinis centras, b�t� statomas vyskupijos pastatas, mat jis gal�s u�go�ti katedr�.

�moni� skirtumais galima m�gautis

Oksana LAURUTYT�

Pra�jus� savaitgal� sostin�je vyk�s pirmasis netradicin�s seksualin�s orientacijos �moni� paradas suskald� visuomen� � kelias stovyklas. � tolerantiškai nusiteikusius, netolerantiškus, bet neagresyvius, bei � tuos, kurie pasiry�� bet kokia kaina sunaikinti kitokius nei jie. Buv�s šiaulietis, filosofas Geraldas Jankauskas (D�eris) gyvena netoli San Francisko (JAV, Kalifornija) - miesto, kuris laikomas g�j� sostine. Jo teigimu, m�s� visuomen�s po�i�ris � g�jus - demokratijos lakmusas. "Patinka mums tai ar - ne, visuomen� turi suteikti laisv� savo pilie�i� saviraiškai", - sako jis.

San Franciskas - �moni� miestas.

- Kokia homoseksual� situacija yra San Franciske? Kiek saug�s jie? Ar taip pat pasitinkami su plytgaliais?

- Joki� išpuoli� prieš juos, Dieve apsaugok. N�ra jokios agresijos, jokios prievartos. Gigantiški, iki aus� ginkluoti skustagalviai ambalai policininkai per parad� nuobod�iauja sus�d� pav�syje, kramsnodami skanius g�j� kepamus šašlykus. Retsykiais geranoriškai su ironija palyd�dami praeinan�ius vyrukus su bikini... Paradas - atrakcija! Didelis didelis teatras ir pramoga visiems. Susirenka beveik milijonas �moni�, o policijos suvestin�se nerasi u�fiksuoto jokio priekabiavimo ar viešosios tvarkos pa�eidim�. Tik keli išpl�šti automobiliai, pavogtos magnetolos ar GPS navigacijos �ranga. Ir tai, matyt, m�s� tautie�i� ar lenk� darbas...

- Kaip San Franciske vyksta g�j� ir lesbie�i� paradai?

- Vienas did�iausi�, vadinamasis "San Francisco Pride Celebration & Parade", suburia beveik milijon� �moni�. Primena sovietines demonstracijas. Jos prad�ioje Market gatve va�iuoja miesto meras atviru limuzinu, apsuptas g�j�, lesbie�i� ir transeksual�. Po to seka �vairi� kompanij� atstovai, v�liau - �vairios g�j� pakraipos: "uniform", transvestitai, transgenderiai. Po j� pra�ygiuoja g�jai policininkai, ugniagesiai, baikeriai, medikai, sportininkai, dviratininkai, ba�nytininkai, o gimnastai stato gyvas piramides ir t. t. Gal� gale visi susirenka didel�je aikšt�je priešais merij�. Merijos pastatas b�na nukabin�tas vaivorykšt�s v�liavomis. Kieme stovi kelios scenos, vyksta gausyb� koncert�, susitikim� su ��ymyb�mis. Did�iul�je scenoje skaitomi politiniai pranešimai, sakomos kalbos. Aplink aikšt� �sikuria daugyb� mobili� kavinuki�, atviroje ugnyje kepami skan�stai. �od�iu, muzika, skanus maistas, šokiai. Prasideda "t�sai"...

Seksualini� ma�um� manifestacijos, protestai ir paradai gim� iš nauj�j� kairi�j�, hipi� protest�, kontrakult�ros ma�daug prieš 40 met�. Vyko arši kova u� laisv�, taik�, prieš vartotojišk� visuomen� ir kapitalizm�.

- Vadinasi, Lietuvoje dabar - kaip prieš 40 met� Kalifornijoje?

- Vadinasi...

- Ar turite pa��stam� g�j� šeim�, kurios augina vaikus?

- San Franciskas �statymais legalizavo g�j� santuokas ir �vaikinimus, ta�iau tai susikerta su federaliniais �statymais. Da�niausiai �sivaikina pasiturin�ios j� šeimos. N�ra joki� vaik� tvirkinim� ar paleistuvys�i� - tai tvarkingos šeimos. Vaikai, aug� tokiose šeimose, neb�tinai yra ar taps g�jais. N�ra �ia jokios problemos. Nemaišykime g�j� ir pedofil�. Did�ioji pedofil� dauguma - hetero.

- Ar kada nors ir Lietuvoje tai taps realybe?

- Lietuvoje to nereikia.

- Kod�l?

- Lietuvoje reikia saugoti tradicin� šeim�.

- Kaip tai?

"�ia D�eris ginasi nuo g�j� parad�", - taip savo fotografij� pakomentavo Geraldas Jankauskas.

Geraldo JANKAUSKO asmeninio archyvo nuotr.

- Na... �emait�s aprašyt�. Tai - tipiška Vingi� šeima. Tradicin� šeima. Joje dominuoja pikti, agresyv�s vyrai, trankantys stal� ir šaukiantys: "Mau�i, boba, arba gausi � dantis..." Dau�antys savo vaikus, t. y. "�kre�iantys ber�in�s koš�s", kaip m�s� seim�nai-bais�nai kalba. Neken�iantys subob�jusi� vyr�, nem�gstantys demonstruoti savo jausm�, bijantys, kad palaikys juos "o�iais" ar "gaid�iais". Ar ne "ber�in�s koš�s" vertybes reglamentuoja m�s� Seimo buduliai?

- K� reiškia agresija kitokiems?

- Tai - "ko �i�ri?" filosofija. N� su kuo nepalyginama. N� vienoje valstyb�je neišgirdau gatv�je: "Ko �i�ri? Gausi � galv�!" Neapykanta kitaip atrodan�iam, kitaip m�stan�iam, prievarta - itin �emo lygio visuomeni� elgesio forma. Negal��iau tapatinti to su skurdo visuomen�mis - Indijoje, Gvatemaloje sud�i�v� iš bado �mon�s šypsosi ir sutinka svetingai "kitok�". Manau, kiekvienos agresijos prie�astis - vidin�s baim�s ir nepasitik�jimas savimi. Bet koki� politini�, ekonomini� suiru�i�, krizi� metu �mon�ms yra baisi "kitokio" ekspansija, svetimo at�jimas.

- Prošvais�i�, kad Lietuva iš Marijos �em�s taps �moni� �eme, panašu, yra - pirmasis homoseksual� paradas juk �vyko.

- Ko gero, ne paradas. Visuomenin� politin� manifestacija, protestas gal...

- Bet kam homoseksualams reikia toki� vieš� akcij�? Gyvena kitokie, tegu gyvena tyliai...

- Manau, jie ne nuogus u�pakalius demonstruoja Lietuvoje. Jie turi teis� � viešum�, kaip ir kitos tautin�s, kult�rin�s, religin�s, politin�s ma�umos. Konstitucija garantuoja teis� � viešas manifestacijas, tad kod�l jomis nepasinaudojus? Be nuogybi� yra gausyb� socialini�, kult�rini�, politini� vertybi� ir princip�, kurias jie turi teis� išsakyti. Savotiškas "Hyde Parkas". Man keista, kad apie tai dar reikia diskutuoti Lietuvoje.

- Portalo www.etaplius.lt apklausoje kone 65 procentai balsavusi�j� patvirtino norintys, kad eityn�s b�t� u�draustos.

- Normalu. Lietuva eina Moldovos, Albanijos, Rumunijos link - ten irgi panaš�s skai�iai.

- Nejau progresas ateina iš Ryt�?

- Tada reikia rengti referendum� ir mauti lauk iš Europos S�jungos. �stodami � ES mes pasiraš�me dokumentus, �sipareigodami laikytis tam tikr� taisykli�, kartu ir tolerancijos bei neprievartos. Manau, b�t� verta išstoti iš ES, Šengeno šali� ir NATO, jei nepatinka Vakar� vertyb�s ir principai. Manau, vert�t� šlietis prie Rusijos. Bent jau atpigt� benzinas, elektra ir dujos... G�j� problema tampa politine problema. Amoralu, kai norima tik naudos iš ES - bevizio �va�iavimo � Europos šalis, prekybos lengvat�, pinig� srauto keliams, kaimui, kult�rai, leidim� keliauti ir dirbti. Norima politin�s ir karin�s apsaugos, norima b�ti europie�iais, bet savo namuose spjaudyti ant europin�s demokratijos ir bendrab�vio princip�. Tad reikia surengti apklaus� šia tema - ar likti ES, NATO, ar nešdintis lauk...

Pabandykime padaryti apklaus�, kas m�gsta Seim�, Kubili�, "Sodr�", Mokes�i� inspekcij�, šilumos tiek�jus, muitin�, "fluxus" menininkus, Guggenheimo muziej� ir Jono Meko kolekcij�. Bus panaš�s skai�iai. Ar tai reiškia, kad juos reikia u�drausti ir apm�tyti plytgaliais?

- G�j� parado Vilniuje rezultatas: 19 suimt�, su�aloti du policininkai, o du seim�nai parade su�ib�jo toli gra�u ne tolerancija.

- Nepritekliuje, šaltyje, skurde atsid�rusi visuomen� yra pikta ir �t��usi. Man d�l to li�dna. Tod�l labai lengva manipuliuoti j� pyk�iu ir nukreipti t� �moni� negatyvi� energij� ten, kur kokiai nors politinei j�gai patogiau. Jau visuomen� suskaldyta � kedofilus ir pedofilus. Prokurorams u�d�ta pedofil� markiruot�. Kas kitas? Tam tikr� finansini�-politini� j�g� �aidimai... Va, nors ir tie du Seimo chuliganai, band� daryti politik�. Tai virto elementariu chuliganizmu. Normalioje šalyje tok� elges� palaikyt� pareig�no u�puolimu, pasipriešinimu, policijos u�kard� lau�ymu, minios kurstymu prievartai. P. Gra�ulis, stumd�s ir pargriov�s policijos pareig�n� ant �em�s, b�t� gav�s gerai � kupr� nuo kokio nors riebaus juodaod�io policininko taip, kad b�t� penkerius metus u�mirš�s keli� � Seim�. Tai - papras�iausias chuliganizmas. Nesvarbu, k� jie, policininkai, saugo - �ydus, g�jus ar skinus. Teis�saugos pareig�n� nedera stumdyti ir vartyti ant �em�s. Tai - valstyb�s pa�eminimas, m�s� valstyb�s g�da. Jei tie du veik�jai liks Seime, vadinasi, eiliniai pilie�iai turi teis� elgtis taip pat.

Daugiau skaitykite portale www.etaplius.lt

Kiekvienam �urnalistui - po "granat�"

Oksana LAURUTYT�

"Na, mus �ia ir "išmaud�". Na �ia gerai "smeig�". Bet kaip rimtai dirbo, net ne�tar�me", - vakar prieš pat vidurdien� kvatojosi Šiauli� �urnalistai miesto parke. Kvatojosi tod�l, kad Šiauli� apskrities policijos pareig�nai paleido "ant�" - informavo, kad pas benam� rastos dvi granatos ir miesto parko r�siuose bus ieškoma daugiau sprogmen�. Tekini atskub�j� � �vykio viet� plunksnos broliai ir ses�s "granatas" ne tik pamat�, bet ir gavo dovan�. Tiksliau, ne granatas, o raudonus granatus. Taip išradingai apskrities pareig�nai �urnalistus pasveikino su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.

D�� su "granatomis" Šiauli� miesto parke aptiko kinologas su tarnybiniu šunimi. Geras šuo!

Autor�s nuotr.

Informacija - intriguojanti ir bauginanti

Ankst� ketvirtadienio ryt� � darb� atskub�j� Šiauli� �urnalistai buvo itin suintriguoti Šiauli� apskrities VPK suvestin�s svarbiausios �inios. �inia buvo tokia: "Gegu��s 6 d. 3.15 val. Aušros al. ir Dvaro gatvi� sankirtoje patruliai sulaik� P. A., gimus� 1957-05-07, neturint� nuolatin�s gyvenamosios vietos, kuris, pamat�s juos, band� sprukti. Asmens ap�i�ros metu P. A. striuk�s kišen�se rastos dvi granatos. Sulaikytasis nurod�, kad jas rad�s Šiauli� miesto centrin�je dalyje esan�iame apleistame po�eminiame r�syje, kuriame jis t� nakt� nakvojo. Iškviesti specialistai po�emiui specialia technika iš�valgyti ir nustatyti, ar n�ra ten daugiau sprogmen�."

�iniasklaidos atstovai puol� "skambinti varpais" ir, susirink� vis� amunicij� - fotoaparatus, vaizdo kameras, mikrofonus bei rašiklius su bloknotais - b�gti ar ratuoti atskub�jo � miesto park�.

�urnalistai buvo informuoti, kad � �vykio viet� atvyks ne tik Šiauli� pareig�nai, bet ir išminuotojai iš Vilniaus. Pasitelk� � pagalb� robot� sprogmenims ieškoti, jie ketinantys ištyrin�ti parko po�emius ir teritorij�.

"Gal Jums �domu, gal nor�site vilnie�ius pasikalbinti?" - paskambinusi � "Šiauliai plius" redakcij� intrigavo Šiauli� apskrities atstov� spaudai Gailut� Smagri�nien�. Kur gi nebus �domu? � park� sulekia visi �urnalistai, net po kelis iš kiekvienos miesto ir net šalies laikraš�i�, televizijos redakcij�.

�vykio vietoje pareig�nai pluša labai rimtai. Keli vyrai, vilkintys specialiais r�bais, raudonai geltona apsaugos juosta aptvertoje teritorijoje darbuojasi su metalo ieškikliu. "Va va, cypsi, ka�kas �ia bus", - diskutuoja jie. Tai paskatina �urnalistus dar labiau atkreipti d�mes�, kameras ir fotoaparat� objektyvus � beplušan�ius pareig�nus.

Pareig�nai išies nemeluoja - randa pistolet�, šovini�. Rodos, oras nuo �tampos �kaista. "�domu, k� �ia ras atvyk� išminuotojai iš Vilniaus? Kurgi jie, juk �ad�jo pus� dvyliktos b�ti", - nerimsta �urnalistai.

Kinologo šuo atranda granat� d��

� �vykio viet� atskuba kinologas su šunimi. Šuo puola knisti vien� viet�, kit�, staiga sunerim�s ima �nirtingai kišti snuk� � didok� duob� laukym�je. �urnalistai puola prie apsaugin�s juostos - fotoaparat� u�raktai ima sprags�ti lyg kulkosvaid�iai. Su trikojais atlekia ir operatoriai. Staiga - atradimas. Kinolog� šuo dantimis iš duob�s ištraukia �ali� apdau�yt� d�� su rusiškais u�rašais, jog �ia yra granatos.

Vieni kolegos iš �vykio vietos nesitraukia - fotografuoja, filmuoja - kaip dera atlieka pareig�. Kiti puola trauktis. O jei radinys driokstel�s taip, kad vis� kauleliai nageliai ant aplinkini� med�i� prikibs?..

Staiga prie d��s prisiartina policijos atstov� spaudai Gaila Smagri�nien�. "Na, aš atidarysiu", - taria ji, ir visi netenka amo. Net suabejojama pareig�n�s sveika nuovoka - kaip galima artintis prie sprogmen� ir kas ši� moter� apskritai �ia �leido???

G. Smagri�nien� d�� atidaro, pasigirsta audringas kvatojimas. D��je - ne granatos, o - granatai... "Su spaudos diena", - juokiasi moteris ir �urnalistai supranta, kaip fantastiškai juos pareig�nai "išmaud�".

"Jau kai komisarai � �vykio viet� prad�jo rinktis, man kilo mintis, kad ka�kas �ia ne taip", - prasitaria vienas operatorius, ta�iau ir jis netek�s amo. Niekas n� ne�tar�, kad tai - pokštas. Puikus ir itin išradingas.

Policija �urnalistus "išmaudo" ne pirm� kart�

Su Spaudos diena niekaip neatsigaunan�ius iš netik�tumo ir besijuokian�ius �urnalistus pasveikina ir Šiauli� apskrities policijos vadas Egidijus Lapinskas. Palink�j�s rašyti ties� ir nieko daugiau, išskyrus ties�, tvirtai paspaud�ia �iniasklaidos atstovams rankas.

Apdovanoti granatais ir saldainiais �urnalistai dar vaišinami kava. J� gurkšnodami ir d�kodami u� "ant�" kolegos prisimena, kaip buvo "išmaudyti" 2001-aisiais. Tuomet Spaudos dienos proga policijos pareig�nai �urnalistus buvo sukviet� prie Pr�delio. Sukviet� informav�, kad �ia rasta pavojing� chemikal�.

"Mus dar tada nubaud� keli� policija, protokolus suraš�, kad va�iuojame � �vykio viet� nepaisydami �enkl�", - kvatojasi daugiau nei dešimt met� kriminalin�mis temomis rašantys �urnalistai. Ta�iau net jie nesuprato, kad ir š�kart jiems pakišta "antis". O sako, kad šuo ir kariamas pripranta...

Sprogmen� ieškotojai iš Vilniaus taip ir neatva�iuoja. Niekas nebeabejoja, kad ir nebeatva�iuos.

Kart�lis Motinos dienos proga

Daugiausia vaik� Lietuvoje globojusi moteris jau�ia kart�l�

Sigitas STASAITIS

Motinos dien� netils Laimos Laugalien�s telefonas, nuo nešan�i�j� g�les neu�sidarys jos nam� durys. Laim� sveikins ne tik savo septyni, bet ir dešimtys beglobi� vaik�, kurie augo jos šeimynoje "Vaiko sod�ius". Prieš dešimtmet� šeimyna pakliuvo � valdinink� nemalon� ir buvo likviduota. Ta�iau geriausias teis�jas – laikas, parodantis, kas buvo teisus, o kas – ne.

Laima Laugalien�, ko gero, yra Lietuvoje daugiausia vaik� globojusi moteris.
Autoriaus nuotr.

Patys augo tarp vaik�

Laima Laugalien� u�augo vaik� namuose, o jos �mogus Vladas – 13-os vaik� šeimoje. Tad 1971 metais tuokdamiesi Vladas su Laima nutar�, jog ne tik patys gimdys daug vaik�, bet ir iš paskutini�j� pad�s našlai�iams, beglobiams.

Netoli Šiauli�, �ad�i�nuose, �sik�rusi pora susilauk� net septyni� savo at�al�. Pirmieji savi dar knerk� vystykluose, kai Laima su Vladu prad�jo atsive�ti svetim�, beglobi�. Iš prad�i� vos vien� kit� ir tik savaitgaliui, bet veikiai atsirado ir nuolat gyvenan�i� beglobi�.

Laima su Vladu neatstumdavo net toki�, kuri� visi glob�jai iš tolo purtosi - alkoholik� vaik�, sul�t�jusio vystymosi, valkatavusi�, ma�yli�, iš nepilname�i� kolonijos. Apie jokias pašalpas tada nebuvo n� kalbos, tad sutuoktiniai sukosi gyvendami �kiškai, verslinink� prašydami paramos.

Pri�mus priva�i� globos nam� �statym�, �teisinus 500 lit� param� kiekvienam globotiniui, 1996 metais Laugaliai kreip�siu prašydami u�registruoti j� šeimyninius vaik� globos namus, kuriuose tuo metu jau glaud�si per 30 globotini�.

Pakluso tik Prezidentui

Valdininkai grie�tai atsisak�, es� name tr�ksta ploto, karšto vandens, nors kai patys atve�davo beglobius, to niekada nepasteb�davo. L. Laugalien� mano, kad ne paskutinis argumentas buvo ir pašalpos, nors jas �teisinti kone visada b�davo v�luojama kelerius metus.

Šeimyniniai globos namai "Vaiko sod�ius" buvo u�registruoti 1997 metais tik po to, kai pas Laugalius apsilank� ir valdininkus sug�dino Algirdas Brazauskas. Šiek tiek v�liau Prezidentas Laimai atve�� ir priseg� Gedimino V laipsnio ordin� bei medal�, iš savo fondo skyr� 60 t�kstan�i� lit� param�. Seimas šeimynai padovanojo mikroautobus�.

U� Prezidento pinigus Laugaliai susirent� did�iul� silikatini� plyt� pastat�. Tik namas iki šiol �rengtas labai kukliai, net vargingai – vaik� globa, atrodo, n�ra pelningas verslas...

Karas sugriov� šeimyn�

Ta�iau 2000-aisiais "Vaiko sod�ius" pakliuvo � valdinink� nemalon�. Kaip da�niausiai nutinka, kalt�s b�ta iš abiej� pusi�. Laima nepatyl�jo, valdinink�s nedovanojo... Moteriškos ambicijos netrukus išaugo � ambicij� kar�, kurio tikslas tapo šeimyn� likviduoti.

"�inoma, tur�jome prieš�, pavyduoli�, apie mus �musi� skleisti visokias nes�mones, kurias noriai �iupdavo sensacij� ištrošk� laikraš�iai, - prisimena L. Laugalien�. – Raš�, kad globotiniai es� apvagiami, engiami, išnaudojami, net �aginami, plakami biz�nu ar metalo strypu, kol apsišlapina."

Laugaliams buvo iškelta baud�iamoji byla d�l "Vaiko sod�iaus" buhalterijos, L. Laugalienei pranešta, kad šeimyna likviduojama, paliekami "�statymais" leid�iami keli globotiniai, o visiems kitiems �sakyta ruoštis pas t�vus ar naujus, "geresnius" glob�jus.

Vaikai yra vaikai. Keli apsid�iaug�, kad nebereik�s dirbti šeimynos �kyje. Kiti išva�iuoti gie�tai atsisak�. Paaugl�s globotin�s net b�reliu nuvyko pas ginekolog�, iš kurio pristat� pa�ymas, jog visos dar nekaltos. Vargš�s nesuprato, kad suaugusi�j� kare pa�ymos negalioja. Netrukus "Vaiko sod�iaus" globotiniai klykiantys j�ga susodinti � autobus� ir išve�ti.

Prieš dešimtmet� L. Laugalien� buvo gerbiama, apdovanota ordinu ir medaliu, v�liau – niekinama ir šmei�iama

"Šiauliai plius" archyvo nuotr. .

M�gino net nusi�udyti

"L. Laugalienei stinga intelekto, humaniškumo", – leido sau viešai paskelbti Šiauli� miesto vaiko teisi� apsaugos tarnybos (VTAT) inspektor� Vida Kazlauskien�.

"Bet kai joms prireikdavo skubiai priglausti vaik�, tai intelekto ir humaniškumo u�tekdavo, - atsikirto Laima, pati kaltinanti VTAT valdininkes tingumu bei aplaidumu. - Kart� gr�� iš laidotuvi� kieme radome vienus paliktus dvej� metuk� Vili� ir metais vyresn� jo brol� Ma�vyd�. Valdinink�s, �inodamos, kad neatstumsime, numet� pyplius ir išr�ko. Kit� kart� policininkai atve�� vaik�, kur� papraš� pagloboti iki sekmadienio. Pra�jo net penkeri metai, kol tas sekmadienis išaušo... Kart�, pamenu, ��jo devynmet� Agn�, rankoje tiesdama Šiauli� miesto globos ir r�pybos skyriaus raštel�. Jame buvo prašoma laikinai priglausti mergait�. Ji pas mus liko... aštuonerius metus, ta�iau globos pašalpa jai buvo skirta po trej� ar ketveri� met�."

Likvidavus "Vaiko sod�i�" Laima pal��o. Nu�jusi � dar�in� moteris ant balkio u�met� virv�. Iš kilpos leisgyv� vos sp�jo ištraukti artimieji...

Ty�iojosi net iš mirusiojo

Geriausias teis�jas – laikas. Pra�jus 10 met� galima vertinti, kas ko vertas ir teisus.

Baud�iamoji byla prieš Laugalius g�dingai subliuško ir 2004-�j� saus� buvo nutraukta, visi kaltinimai panaikinti. Ta�iau keleri metai �tampos, šmei�to bei tampymo pakirto 56 met� V. Laugalio sveikat�, 2005-�j� kov� vyras staiga sukniub�s mir�.

"Paspringo ap�ioj�s per didel� k�sn�", – dienraštyje iš tragedijos ciniškai pasity�iojo šiaulietis �urnalistas.

"Vaiko sod�iaus" globotiniai u�augo, bet ne visi pritapo vaik� namuose ar pas naujuosius glob�jus. Viena toki� - Lorinta. Sulaukusi vos 21-eri�, mergina nusi�ud� - nušoko nuo Palangos tilto.

Kai � "Vaiko sod�i�" pakliuvo penkiametis �ydr�nas, jis nemok�jo vaikš�ioti, o valg� kaip šuo - iš duben�lio. Pas naujuosius glob�jus paaugliui nepatiko, jis �m� b�gti iš nam�. Pasider�j� glob�jai augintin�, lyg šuniuk�, nuved� pas kitus glob�jus.

Šeimynoje "Vaiko sod�ius" b�davo po 30 vaik�, iš viso yra aug� apie šimt�.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Globotin� pavert� �mog�ud�iu

Asocialiai girtuoklei motinai � Panev�� gr��intas Donaldas pab�go iš motinos landyn�s ir vis� vasar� valkatavo. U�suk�s � Šiauli� rajono VTAT, iš jos vadov�s A. Rusteikien�s gavo du litus ir buvo paprašytas nešdintis iš kur at�j�s. Išsinešdino � gatv� pas tokius pat. Netrukus gatv�s muštyni� metu Donaldas stojo draugo pus�n ir nud�r� u�puolik�. Skelbdami apie tragedij� �urnalistai Donald� vadino "Vaiko sod�iaus" globotiniu, nutyl�dami, kad jis jau daug m�nesi� iš šeimynos išgr�stas j�ga, pab�g�s iš motinos nam� ir tap�s benamiu. Kal�jime L. Laugalien� lank� Donald�, atlik�s bausm� jis gr��o pas j�. Dabar vaikinas gyvena ir dirba Londone.

"Tegul Dievas tinkamai atlygina visokioms rusteikien�ms ar kazlauskien�ms, kurios, prisidengusios kova u� vaik� interesus, sulau�� mano ir kit� šeimynos vaik� likimus", - prieš emigruodamas šios publikacijos autoriui pareišk� Donaldas.

VTAT tarnybos inspektor� Vida Kazlauskien� pati �siv�l� � prekybos vaikais skandal�. Išaišk�jo, jog V. Kazlauskien� buvo viena iš VTAT valdininki�, 1996 metais tarpininkavusi� neaiškios reputacijos JAV pilietei, iš Lietuvos u� pinigus �vaikinti � JAV neteis�tai išve�usiai dešimt m�s� šalies ma�ame�i�. Ta�iau seser� Vitalijos ir Sandros Rimanov� niekas ne�vaikino, o 2005 metais mergaites, patyrusias smurt� bei pamiršusias gimt�j� kalb�, apgaule paskubomis išgr�do atgal � Lietuv�. Merginos susirgo depresija, viena j� m�gino nusi�udyti. Pernai seserys iš valstyb�s prisiteis� 210 t�kstan�i� lit� kompensacij�, kuri� moka ne V. Kazlauskien�, ne kiti ambicingieji VTAT valdininkai, o mes visi.

Emigrant� vaikai � jau psichiatr� globoje

Oksana LAURUTYT�

Seksas nuo dvylikos, alkoholizmas paauglyst�je, bandymai nusi�udyti, sav�s �alojimas, nusikalstama veikla, b�gimas iš nam� – tokios nevaikiškos patirties pasis�m� vaikai vis da�niau atsiduria psichiatr� rankose. Šiauli� moters ir vaiko klinikos Vaik� psichiatrijos skyriaus specialistai sako stebintys nauj� reiškin� – vis da�niau stacionare imami gydyti emigrant� t�v� vaikai. Apleisti, nemylimi, palikti seneliams, giminai�iams ar kaimynams pri�i�r�ti berniukai ir mergait�s neina tiesiu keliu - valkatauja, vagiliauja, ima save �aloti. "Jei palikai vaik� - skol� jam prival�si gr��inti su kaupu. Ir j� gr��insi vis� gyvenim�", - sako sielos ligomis sergan�i� vaik� gydytojai.

Nemeil�s vaikai

Neseniai Moters ir vaiko klinikos pastate �rengtame Gyvyb�s langelyje paliktas pirmasis k�dikis. Sveikas pri�i�r�tas berniukas atiduotas globoti valstybei. "�inote, k�dikis nemiegojo vis� nakt�. Sveikas, pri�i�r�tas, sotus, o neu�migo", - sako Vaik� psichiatrijos skyriaus socialin� pedagog� Agn� Novikovien�.

Medikams aišku, jog k�dikis neu�migo tod�l, kad �ino siaubing� ties� - mama j� paliko. Devynis m�nesius k�dikis gird�jo, kaip plaka mamos širdis. Gim�s suprato, kad šiame pasaulyje yra visiškai vienas. J� maitins, jam pirks �aislus, j� rengs ir aukl�s svetimi. Prisiglausti ir pasijusti pa�iu reikalingiausiu, pa�iu svarbiausiu, nuostabiausiu ir pajusti, kad tave myli bes�lygiška meile, jis galimyb�s nebetur�s.

Ar šis vaikas, u�augintas valdišk� nam�, netaps nuolatiniu sielos gydytoj� pacientu? Visko gali b�ti, nes Vaik� psichiatrijos skyriuje kas m�nes� gydoma per 20 vaik�. Dalis j� - iš globos �staig�, dalis - vieniš� ar išsituokusi� t�v� vaikai, dalis - t�vus turintys vaikai.

Silva Krištaponien�, Vaik� psichiatrijos skyriaus vadov�, sako, kad vaik� depresija skiriasi nuo suaugusi�j�. Be �prast� depresijos simptom�, vaikai, sergantys depresija, ima pras�iau mokytis, b�ga iš nam�, ieško, kaip u�simiršti, tad ima r�kyti, gerti, vartoti narkotikus, �aloti save, valkatauti - siekia u�simiršti. "Patenka vaikas pas mus ir supranti, kod�l jis �ia pateko. Kalb�damasis su vaiku su�inai, kad jo t�vai emigravo, o jis patik�tas seneliams, giminai�iams ar net kaimynams", - sako S. Krištaponien�.

Skyriaus ved�ja prisimena atvej�, kai � skyri� su �iauriu randu ant kaklo paguldytas jaunuolis. Paauglys band� pasikarti, nes su draugais padar� nusikaltim� - b�damas neblaivus mirtinai sumuš� �mog�. Draugai j� iš kilpos ištrauk�, reanimacijoje jis buvo atgaivintas ir atgabentas psichiatrams. Šis vaikas papasakojo, kad jo mama dirba u�sienyje, o j� globoja seneliai.

Našlai�iai, nors t�vai - gyvi

Vaik� psichiatrijos skyriuje gydomi ne tik emigrant� palikti vaikai. Sielos ligomis serga ir asociali� t�v� auginami, vaik� globos nam� aukl�tiniai. Neretai psichiatrams juos atve�a policija. Paima girt� iš gatv�s ir atve�a. Kur j� daugiau d�ti?

Vaik� prie�i�ros darbuotojos-pedagog�s Jolanta Staškuvien� ir Daina Gustien� sako iki šiol pašiurpstan�ios išgirdusios nevaikiškas vaik� kalbas. "Varom, kol dar nesergame m�nesin�mis, nes nepastosime", - tokia patirtimi su likimo draug�ms dalijasi paaugl�s. "Viena vaik� globos nam� aukl�tin�, kuri vert�si prostitucija ir net buvo s�vadautoja, skyriuje ragino kitas mergaites dirbti prostitut�mis. Sak�, kad labai apsimoka, nes ne tik malonum� patiri, bet ir pinig� gauni", - prisimin� pedagog�.

"Aš �ia tod�l, kad namuose nenakvodavau. Kur b�davau? Pas draug�. J� pri�i�ri mo�iut�, nes jos t�vai dirba u�sienyje. Pasakom mo�iutei, kad mama leido, ji ir tiki", - sako šešiolikmet� Psichiatrijos skyriaus pacient� Monika (vardas pakeistas - aut. past.). Mergait� teigia nenorinti b�ti Psichiatrijos skyriuje, nori namo, bet mama jos nepasiima. "Mama pasak� - jei aš jos neklausiau, dabar ji man�s neklausys", - guod�iasi ji.

O kur Monikos t�tis? "M�s� vaikai t��i� neturi", - atsako S. Krištaponien�.

Pedagog�s sako girdin�ios skyriaus vaikus, aptarin�jan�ius ir alkoholio ("rašalo", "saman�s") ypatumus, skonio ir poveikio savybes, besidalijan�ius kitokia nevaikiška patirtimi. "Pirm� kart� vaikui b�na baisu pas mus patekti, bet da�nai jie pas mus sugr��ta ir net nenori išeiti, glaud�iasi vieni prie kit�. Juk jie - našlai�iai, esant gyviems t�vams", - sako pedagog�.

Kartais vaik� nerimas b�na toks stiprus, jog � kitus �mones, daiktus jie nukreipia agresij�. Prieš penkiolika met� toki� "našlai�i�" Vaik� psichiatrijos skyriuje neb�davo. Buvo gydomi vaikai su �vairiais psichikos sutrikimais.

Psichiatr� pagalbos paprašo patys

Psichiatrijos skyriaus specialistai sako, kad vaikai nemylimi b�na ir visko pertekusiose šeimose. Tokiose, kur t�v� gyvenimo tikslas - ne šeima, o pinigai.

"Ko dar jam tr�ksta? Visk� nupirkau, ko trokšta, o jis vis tiek laukais eina", - socialin�s pedagog�s kabinete piktinosi ma�ojo paciento t�vas. "Paklausiau - gal j�s�? T�vas numet� man ant stalo vizitin� ir tar�: "Paskambinkite, kai išgydysite", - pasakoja A. Novikovien�.

Septyniolikmetis Paulius (vardas pakeistas - aut. past.) � Psichiatrijos skyri� pasipraš� pats. Paauglys sako, kad gyveno visko pertek�s. Jam, šešiolikme�iui, t�vas net mašin� buvo nupirk�s. "Pilna r�ra visko buvo. U�sinor�jau daugiau tur�ti, su draugais apipl�š�me lombard�. Policija sulaik�, pusmet� s�d�jau �kalinimo namuose. Ten geriau nepakli�ti. Gr��au prieš m�nes�. Neradau ramyb�s, nemiegojau naktimis, paprašiau t�v� vaist� duoti. �ia geriu raminamuosius ir man geriau", - sako Paulius.

Pedagog�s prisimena skyriuje gul�jusi� mergait�, kuri� t�vai tiek lepino, kad ši u�augo visiškai infantili. Nieko nemok�jo dirbti, niekuo nesidom�jo. Bendraam�iai jos nepri�m�, mergait� susirgo depresija. "Savaitgaliais vaikai patys plauna palatas - taikoma tokia aplinkos terapija. Mergait� akis išp�t� - ji šluotos, kibiro n�ra ma�iusi", - stebisi J. Staškuvien�.

Vaik� sielas gelb�ja b�rys pedagog�

Kaip Psichiatrijos skyriuje bandoma pacientams pad�ti? Skiriami vaistai, skatinamas j� k�rybiškumas, su jais kalbasi psichologai-psichiatrai.

"Dainuojame karaok�, rengiame �ini�, šauniausios mergait�s, šauniausio berniuko konkursus. Lipdome, piešiame, piname. Prievartos n�ra, ta�iau vaikas mokomas sukaupti vali�, sutelkti d�mes�, padaryti darb� iki galo. Tokie geb�jimai padeda atrasti kitoki� veikl�, netgi su�inoti, kad vietoj cigaret�s vaikas gali pasirinkti knyg�, teptuk� ar u�siimti miela veikla", - sako J. Staškuvien�.

K�stutis Kup�inskas, muzikos terapeutas, �sitikin�s, kad muzika gydo - muzikos terapija padeda išeiti iš slegian�ios vienišumo b�senos, pagerina ryšius tarp asmen�, turin�i� panaši� problem�. "Muzika padeda vaikams išgyventi slegian�i� situacij�. Muzikos klausymas - ne vaistin�l�. Ji tik laikinai pagerina b�sen�, o muzikavimo terapija padeda kurti ryšius. Siela - pati skaud�iausia vieta. Vaikui reikia pad�ti atsipalaiduoti, nuraminti jo emocijas, o jau tada prasideda normalus bendravimas", - sako K. Kup�inskas.

Pas psicholog� - prieš išvykstant

Psichiatrijos skyriaus darbuotojai sutaria d�l vieno - kartu su vaikais reik�t� gydyt� ir j� t�vus. Nes b�tent jie kal�iausi, kad vaiko siela serga. Deja, t�vai neretai kurti savo vaikams. "Jei tavo gyvenimo tikslas - karjera ir pinigai, turi nuspr�sti, kad tau vaik� geriau netur�ti. Jei nusprendei vykti � u�sien�, privalai vaikus ve�tis kartu", - sako socialin� pedagog�.

Emigracija yra neišvengiama, neretai išgyventi padeda tik darbas u�sienyje. A. Novikovien�s nuomone, dar prieš išvykstant su vaiku reikia nuvykti pas psicholog�, paruošti vaik� išsiskyrimui. "Buvo atvejis, kai 11-met� berniuk� mama paliko seneliams, o šie tinkamai juo nepasir�pino - jis atsid�r� vaik� globos namuose. Gr��usi mama jo nebeatsi�m�. Kas toj vaiko širdel�j turi virti?" - klausia socialin� pedagog�.

Psichiatrijos skriaus ved�ja S. Krištaponien� sako, kad šiais laikais itin sunku ir t�vams. Prisl�gti sunkme�io b�d� jie patys su savimi nesusitvarko. Serga visa visuomen� ir neabejojama, kad sielos ligomis sergan�i� �moni� daug�s.

"Pasikeit�s vaiko elgesys - �enklas, kad jam reikia pagalbos", - sako gydytoja ir apmaud�iai kalba, kad Šiauliuose vaikams galin�ius pagelb�ti psichologus gali suskai�iuoti ant rankos piršt�. Šeimos gydytoj� galima prašyti skirti vaikui psichologo pagalb�, yra Pedagogin�-psichologin� tarnyba, ta�iau gali tekti ilgokai palaukti eil�je. Sumok�ti u� privataus psichologo pagalb� ma�ai kas gali, tad � Psichiatrijos skyri� patenka vaikai jau turintys rimt� emocij� ir elgesio b�d�.

Psichiatrijos skyriaus specialistai sako, kad vaikas - pats did�iausias m�s� turtas. Kaip galima juo nesir�pinti?..

Psichologin�s pagalbos telefonai

Psichologin�s pagalbos tarnyba	Telefono numeris	Darbo laikas
Vaik� linija www.vaikulinija.lt	8 800 11111	Kasdien 11.00-21.00
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt	8 800 28888	I-V 16.00-7.00 VI-VII vis� par�
Vilties linija, psichologin� pagalba suaugusiems www.kpsc.lt	8 800 60700	Vis� par�
Pagalbos moterims linija	8 800 66366	I-V 10.00-21.00
Linija Doverija (pagalba teikiama rus� kalba)	8 800 77277	I-V 16.00-20.00
Dingusi� �moni� šeim� paramos centras	8 800 26161 8 5 2773135	I-V 8.00-16.00 Vis� par�
Panev��io paguodos telefonas	8 45 500965	I-V 20.00-8.00
Vilniaus moter� nam� krizi� centras	8 800 22008	I-V 9.00-17.00
Vaiko raidos centras	8 5 275 75 64	Vis� par�

Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami

Lietuva tokia, kokie esame

Irena BUDRIEN�

Savivaldos dvidešimtme�io proga Savivaldyb�s pos�d�i� sal�je susirink� pirmojo šaukimo (1990-1995 m.) Šiauli� miesto tarybos nariai ne tik prisimin� prieš du dešimtme�ius buvusius �vykius, bet ir pareišk� nuomon� d�l n�dienos aktualij�. Akivaizdu, kad Sausio 13-osios ir blokados u�gr�dintiems politikams iki šiol r�pi, kokius sprendimus priima vald�ia ir kaip tai s�lygoja kiekvien� iš m�s�. Kita vertus, politikos senbuviai nemano, jog gerov� mieste ir šalyje priklauso tik nuo valdan�i�j� – Lietuva bus tokia, kokie yra jos pilie�iai.

Šiauli� miesto pirmojo šaukimo (1990-1995) Tarybos nariai.

Autor�s nuotr.

"Ar �ia ta pati trib�na?" – klausia atsakingoji S�j�d�io Šiauli� tarybos sekretor� Irena Vasinauskait�. "Ta pati", – atsako iš sal�s. "Viskas taip pat atrodo, kaip prieš dvidešimt met�, ir net voratinkliai tokie pat. Šitoje vietoje pavojinga s�d�ti, nes nuo Povilo Mork�no laik� nevalytos lempik�s", – juokauja.

"J�s� darbas buvo sunkiausias ir patikimiausias, palyginti su kitomis tarybomis, – sako I. Vasinauskait�, kreipdamasi � pirmojo šaukimo Tarybos narius. - Tai – mano, S�j�d�io �mogaus, emocionali nuomon�."

Pasisakyti apie pirm�j� Taryb� pakvie�iamas istorikas, humanitarini� moksl� daktaras Ar�nas Gumuliauskas, šiuo metu bebaigiantis išsami� monografij�, nu�velgsian�i� 1988–2007 met� Šiauli� politinio gyvenimo permainas.

Istoriko teigimu, � 1990 m. rinkimus politikai at�jo iš dviej� barikad� pusi� – S�j�d�io ir Lietuvos komunist� partijos. � v�lesnes tarybas politikai at�jo pagal partij� s�rašus, o pirmoji buvo lyg laisvamani� klubas, gal�j�s pasirinkti politines organizacijas. Šiauliai pasi�ym�jo tuo, kad vieninteliai Šiaur�s Lietuvoje neu�leido pozicij� Lietuvos demokratinei darbo partijai, v�liau susijungusiai su socialdemokratais. �ia visada gana tvirtai jausdavosi centro ir liberalios politin�s partijos, kurios su pertraukomis išlaikydavo vald�ios monopol�. Anot A. Gumuliausko, kraštutin�s j�gos – konservatoriai ir LDDP - Šiauliuose niekada netur�jo ryškios daugumos (išskyrus vien� kadencij�), daug l�m� koalicijos, susitarimai, kompromisai.

"Kaip pirmas vaikas b�na geriausias, taip ir ši Taryba buvo geriausia pagal savo darbo rezultatus ir verta pirmosios vardo. Ji išgyveno sud�tingiausias situacijas: ir Sausio 13-�j�, ir ekonomin� blokad�. Galima ši� Taryb� pasveikinti – ji atliko savo misij�, neleido sugri�ti miestui. Esant sud�tingoms s�lygoms, susirink� politiniai analfabetai – juk politikos moksl� niekas nebuvo krimt�s – gana gerai atliko savo funkcijas", – apibendrina istorikas.

Pirmosios Tarybos pirmininkas Jonas Tru�inskas � susirinkusiuosius kreipiasi labai šiltai, pavadindamas juos broliais ir ses�mis. "Nors iš 67 Tarybos nari� buvo dvidešimt LKP ir vienas TSKP narys, vis tiek jaut�m�s es� tik�jimo broliai ir ses�s. Prisimenate 1988 m. baland�io m�nes� Šiauli� dramos teatre vykusi� S�j�d�io Šiauli� skyriaus steigiam�j� konferencij� ir scenoje kab�jus� š�k�: "Dora, protas, s��in�". Mes vadovavom�s tuo š�kiu, dirbdavome 23-24 valandas per par�. Noriu visiems pad�koti - kai buvo sunku, j�s buvote �ia. Prisiminti galima daug k� - reik�davo suskai�iuoti, kiek kruop� yra mieste ir kiek kilogram� papildomai kiekvienas šiaulietis gaus š� m�nes�. Tada mums r�p�jo kiekvienas šiaulietis. Noriu palink�ti broliams deputatams, kurie dvidešimt met� s�di tose pa�iose k�d�se: eikit j�s � pensij�, u�leiskite viet� jauniems, juk prieš dvidešimt met� buvome gerokai jaunesni, veiklesni, reiklesni. Nejaugi iš m�s� pirmosios Tarybos dar yra penki, s�dintys Savivaldyb�je? Jie k�l� rank� u� Laisv�j� ekonomin� zon�, u� "Šiauli� skryd�", u� Industrin� park�, o turime šnipšt�. Neseniai spaudoje nuskamb�jo mintis – ar ne laikas b�t� tiems, u�sis�d�jusiems partij� virš�n�se Seime ir savivaldyb�se, skirti rent�, gal tai išeit� � naud� ir valstybei, ir miestui. 1990 m. Vyriausyb� ir m�s� miesto vald�ia vadovavosi priimtinomis nuostatomis. Kas vyksta dabar, aš vadinu "Du K" projektu: koks skirtumas, Kirkilas ar Kubilius – nei proto, nei s��in�s, nei doros. Noriu palink�ti b�ti aktyviems pilietin�je visuomen�je, nes j�s galite "�durti" partijai, paklausti jos. Kitaip progreso nematau – konservatori� s�rašo prad�ioje kaip buvo tie patys �mon�s, taip ir liko. O kur jaunimas?" – klausia Jonas Tru�inskas.

Pasak � diskusij� �sijungian�ios Vidos Ska�kauskait�s, pirmoji Taryba buvo neskai�iuojanti laiko, laisva, atsidavusi. O did�iausia n�dienos b�da – nesukurta integrali visuomen�. "Tiesiog neu�si�m�me �mogumi – kas aukl�ja, kas moko �mog�? Tik �mogus gali sukurti valstyb�, niekas kitas. Iš sovietme�io atsineš�me pasyv� mentalitet�: visi bijo, kad suma�ins atlyginim� arba išmes iš darbo, tai ir tyli. Esame nelaisvi viduje. Kur nu�jome besigainiodami pinig�? Kvie�iu kurti nauj� Lietuv�, perm�styti, kokia bus jos vizija. Si�lau nepalikti tos vizijos kurti valdininkams u� ES pinigus", – kvie�ia V. Ska�kauskait�.

� trib�n� pakil�s vienas iš pirmosios Tarybos patriarch� Vytenis Rimkus sako: "Keistai jau�iuosi, esu pats seniausias iš j�s�. Trisdešimt met� gyvenau nepriklausomoje Lietuvoje: dešimt met� prieš kar� ir dvidešimt dabar. Dar penkiasdešimt met� sovietme�io. Per tuos metus buvo begal� �vyki�: karai, okupacijos, bet pats did�iausias – Nepriklausomyb�s atk�rimas. Viskas atrod� nugrimzd� � neišlukštenam� praeit�, ir stebuklas �vyko: dvidešimt met� gyvename laisvi, su savo pasiekimais, laim�mis ir nelaim�mis, bet pamirštame, kas buvo, o akcentuojame tik dabartines b�das. Nedarbas. Tarybiniais metais to nebuvo tod�l, kad did�iul�s Sibiro taigos vis lauk� kirt�j�, lageriai buvo tam pastatyti. Kaip "gerai" tada buvo. Patyr�me tai vien u� Lietuvos Nepriklausomyb�s vizij�. Nukrypo m�s� siekiai ne ta linkme. Ar ne per daug laisva spauda rašo apie b�das, nepriteklius, laikraš�iai koneveikia vieni kitus. O kas stovi u� j�, o kaip iš ties� yra? Daug kas išvyksta � u�sien� – laisvi esame, galime išvykti, galime neišvykti. Da�nas išvyksta kaltindamas – k� Lietuva man dav�? O k� tu davei Lietuvai? Kod�l neišvyko tie, kurie guli miškuose prie Šil�n�? Kokius reikalavimus sau k�l� 30 t�kstan�i� Lietuvos partizan�, atidavusi� gyvyb�? U� Lietuv�. O ji bus tokia, kokie mes esame. O k� mes padar�me, kuo prisid�jome? Mielieji, kvie�iu pasid�iaukti tuo, kad gyvi esame: juk visi pavalg�, apsireng�, aš nematau n� vieno skudurais apsikaišiusio. Kur tas blogis, kod�l vien tik apie j� tešaukiame? Ger�, gra�i� met�", – palink�jimu kalb� baigia Vytenis Rimkus.

Pasisakyti pakviestas pirmosios Tarybos narys Mindaugas Kon�ius dalijasi mintimis, kuo pirmoji Taryba skyr�si nuo paskesni�: "Atstovavimo nuotaika buvo labai stipri pirmojoje Taryboje, nes deputatus �mon�s išrinko apylink�se. Nauja Taryba � vykdom�j� vald�i� �i�r�jo per atstum� – spaud�me j� ir reikalavome dirbti gyventoj� labui. Visos kitos tarybos, aišku, pagal s�rašus išrinktos, tik suokia ginsian�ios gyventoj� interesus. Iš karto po rinkim� jos susitapatina su administracija ir tampa viena ranka prieš gyventojus. Tiesioginiai mer� rinkimai - gerai ar blogai? Prezident� labai to nori – tikisi b�ti populiari. Gyventojai irgi nori, galvoja: išrinksim mer� – tur�sim savo karali�. B�dami politikai suprantame, kad taip ne�vyks. Nes neaišku, ar meras bus tarybos pirmininkas, ar administracijos direktorius. Manau, tiesiogiai išrinktas meras gal�t� tapti tarsi savivaldyb�s prezidentu ir jo galios b�t� kaip prezidento: vetuoti sprendimus, skirti pareig�nus. Mero �rankis gal�t� b�ti kontrol�s tarnyba. Kas u� tiesioginius mero rinkimus?" – kvie�ia balsuoti susirinkusiuosius. Šie balsuoja vangiai – pakyla tik kelios rankos. "Kas per rinkimus daugiausia bals� surinks, tas ir bus meras", – ka�kas replikuoja iš sal�s.

� trib�n� pakviestas Algirdas Ul�inas klausia: "Taip, mes atgavome Nepriklausomyb�, o kas toliau? Pirmoji Taryba išsiskiria iš kit�, nes jaut� atsakomyb� prieš �mones. Juk Prezident�, Seimo narys, Tarybos narys – visi jie yra m�s� tarnai, o mes – j� šeimininkai. Dabar vald�ia svarbiau nei �mogus. Partijos skirst�si ne pagal pa�i�ras, o pagal grupuotes. Tarnas tapšnoja, o šeimininkas ausis nuleid�s s�di. S�j�dis mok�jo pareikalauti, o dabar turime tarnus ir jiems pakl�stame. Savivaldyb� atsitv�r� nuo �moni�. Ar tai tarnavimas šiaulie�iams, kai ne�manoma � Savivaldyb� u�eiti, turi pereiti katakombas, kad patektum � Savivaldyb�s kabinet�? Jonas Keldušis sak� - negalvokite, kad at�jote � S�j�d�io taryb� ir �ia s�d�sit, tai – didel� atsakomyb�. Ir �mon�s jaut� t� atsakomyb�. Dabar liko tik interesai ir klan� kovos, o šiaulietis yra nustumtas. Kreipiuosi � s�j�die�ius: nereikia apkerp�ti – prisiminkite S�j�d�io dvasi� ir pakelkite tuos, kurie miega."

Vienas iš pirmosios Tarybos deputat� Zenonas Sabalys sako: "Istorija gydo �aizdas, suartina �mones. Susitaikymas seniai �vyko Vokietijoje ir Ispanijoje, kurioje skirting� barikad� pusi� kovotojai palaidoti tose pa�iose kapin�se ir vienas paminklas jiems pastatytas. At�jau �ia kaip � sen� draug� b�rel�. Mes, pirmosios Tarybos deputatai, dabar kaip gimin�s. Buvome pirmieji – kaip sugeb�jome, taip gelb�jome Šiaulius. Aišku, buvo nelengva: tada pešdavom�s, gin�ydavom�s kartais iki �t��imo, bet nuspr�sdavome pilie�i� labui. Prisimenu, man sako - nel�sk, tu politinis lavonas. Na, dar labai nesmird�iu. Pirmoje kadencijoje galima buvo pasisakyti – patirtis buvo naudinga. Neseniai mane pakviet� � universitet�. Jaunimui paaiškinu - laisv� visada kainuoja, laisv�s �idin� reikia nuolat k�renti."

T�vai mokykl� pirmokui renka ir apgaule

Karolina OZOLAIT�

B�sim� pirmok� t�veliai kovoja d�l vietos vaikui mokykloje. Tiesa, ne bet kurioje – toje, kuri nepriklauso pagal gyvenam�j� viet�, bet yra renovuota, šilta, gra�i, rekomenduota draug�s, kaimyno arba kurioje patogu palikti vaik� va�iuojant � darb�. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriui pagal b�sim� pirmok� skai�i� nusprendus, kad did�ioji dalis mokykl� komplektuos tik po dvi pirm�sias klases, o pirmiausia bus registruojami mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje gyvenantys vaikai, � did�i�sias mokyklas norintys pirmok�lius vesti šiaulie�iai griebiasi ne pa�i� švariausi� gudrybi� – fiktyviai kei�ia gyvenam�j� viet� arba pateikia išgalvot� adres�.

�vaizdis lemtingas net renkantis mokykl�

Pagal gyvenam�j� viet� b�simieji pirmok�liai � mokyklas registruoti iki baland�io 1-osios, ta�iau t�vai prašymus � mokyklas neša iki šiol, vis dar tik�damiesi, kad vietos j� vaikui atsiras. Ma�a vilties tiems, kurie tikisi, kad j� vaikas rugs�j� per�engs "Romuvos", "Juventos" ar Jovaro pagrindini� arba Centro pradin�s slenkst�. �ia prašym� pateikta jau kelis kartus daugiau, nei mokykla gali sukomplektuoti pirm�j� klasi�. Švietimo skyriaus sprendimu, šiemet did�ioji dalis mokykl� gali surinkti tik po dvi pirm�sias klases. Išimtis – Medelyno vidurin�, Liepori� ir V. Kudirkos pagrindin� mokyklos, mat ši� mokykl� aptarnaujamose teritorijose, Švietimo skyriaus paskai�iavimais, gyvena daugiau b�sim�j� pirmok�. Tris klases leista komplektuoti ir "Juventos" pagrindinei, kadangi, be dviej� iš mikrorajono vaik� renkam� klasi�, formuojama muzikos klas� iš viso miesto vaik�. Kitose 19 pradinio ugdymo program� vykdan�i� mokykl� rugs�j� tur�t� b�ti tik po dvi pirmok� klases.

"23 mokyklos, o registre yra tik 1000 b�sim� pirmok�. Vienaip ar kitaip reikia tuos vaikus padalyti", – sako Švietimo skyriaus ved�ja Violeta Damskien�. Jei vaikai b�t� registruojami � t� mokykl�, ar�iausiai kurios gyvena, problemos gal ir neb�t�. Ta�iau t�vai ver�iasi � miesto centr� – "Juventos", Jovaro pagrindines mokyklas, Centro pradin�, o kitos pradin� ugdym� teikian�ios mokyklos lieka tuš�ios. Iki baland�io pirmosios "Juventos" pagrindinei pateiktas 131 prašymas, Jovaro pagrindinei ir Centro pradinei (šios mokyklos turi bendr� aptarnaujam� teritorij�) – 181. Pirmok� klas�je tur�t� mokytis ne daugiau nei 22. Dubijos, Zokni� pagrindin�s, Gytari� vidurin�, Aukštabalio vidurin� ir pradin� iki šiol nesulauk� tiek prašym�, kad b�t� galima suformuoti bent vien� pirmok� klas�.

Did�i�j� mokykl� vadovai sako, kad j� vadovaujam� �staig� populiarum� lemia ne tik GEROS mokyklos �vaizdis, bet ir objektyvios prie�astys. "Mes esame centre, esame gana saugi mokykla, nes neturime devintok�, dešimtok�. Turime t�stinumo sutart� su Did�dvario gimnazija, vaikai visi eina ten mokytis, nes ši gimnazija yra patraukli. Mes turime šoki� klases ir mokytojus, kurie dirba ir pas mus, ir Did�dvaryje. Tai, matyt, t�vams priimtina", – teigia Jovaro pagrindin�s mokyklos direktorius Arvydas Kukanauza.

T�vai gudrauja

Pagal Šiauli� miesto savivaldyb�s nustatyt� klasi� komplektavimo tvark� pirmiausia registruojami mokyklos aptarnaujamo mikrorajono vaikai, o likusias vietas tur�t� u�pildyti t� mokykl� pasirink� kit� miesto dali� gyventojai. Ta�iau b�sim� pirmok� t�veliai bet kokia kaina siekia vaikus vesti � jiems patraukli�, bet pagal gyvenam�j� viet� nepriklausan�i� mokykl�. Šiaulie�iai sugalvojo, kaip "apeiti" nustatyt� tvark� – fiktyviai kei�ia ir deklaruoja gyvenam�j� viet�. Sausio m�nesio gyventoj� registre b�sim� pirmok� pasiskirstymas vienoks, baland� - jau visai kitoks.

"Kei�iasi mikrorajon� vaik� s�rašas, pavyzd�iui, "Juventos" teritorijoje atsirado dvigubai daugiau, negu buvo sausio m�nes�, b�sim�j� pirmok�", - teigia Violeta Damskien�. Saus� "Juventos" pagrindin�s mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje gyveno 38 b�sim� pirmok�, baland� - jau 67, Jovaro pagrindin�s ir Centro pradin�s teritorijoje ma��j� gyventoj� padaug�jo nuo 49 iki 83.

Gyvenamosios vietos deklaravimas gana liberalus. Šiauli� miesto savivaldyb�s kanceliarijos ved�jos Gendr�tos Slavinskien�s teigimu, u�tenka b�sto savininko sutikimo: "Jeigu b�stas ne j�s�, o tarkime, t�v�, giminai�i� ar kito asmens, reikia atsivesti t� �mog� su asmens dokumentais ir jis turi parašyt sutikim�." Tikrinti, ar �mogus iš ties� gyvena tuo adresu, kur� deklaruoja, Savivaldyb�s tarnautojai neturi �galiojim�.

Švietimo skyriaus specialistai teigia gird�j� kalb�, kad net laikraš�iuose pasirodo skelbim�, kur si�loma u� tam tikr� sum� keliems m�nesiams priregistruoti centrin�je miesto dalyje, k� jau kalb�ti apie t�vus, gimines, draugus ir pa��stamus.

Sumanytas ir dar lengvesnis kelias. Deklaruotos gyvenamosios vietos pa�ym� mokykl� administracijai pristatyti neb�tina, tod�l t�vai sugalvoja neegzistuojant� adres� arba tok�, kur gyvenam�j� patalp� n�ra. Neteising� adres� nurod� 47 � "Romuvos" pagrindin� arba "Saul�s" pradin� (šios mokyklos turi bendr� aptarnaujam� teritorij�) nor�j� vaikus priregistruoti šiaulie�iai, � Jovaro pagrindin� arba Centro pradin� – 30, � "Juventos" - 14. Dabar Švietimo skyriaus specialistai aiškinasi kiekvienos šeimos situacij� atskirai – ar egzistuoja j� nurodyti namai.

N�ra mokini�, n�ra mokyklos

Papildomo darbo tenka ir mokykl� vadovams. Kai kuri� b�sim� pirmok� t�vai prašymus padav� � kelias mokyklas, tod�l konkretus norin�i�j� skai�ius n�ra aiškus. U�duotis vadovams – susisiekti su kiekviena šeima ir išsiaiškinti galutin� apsisprendim�. Tada bus galima suskai�iuoti, kiek kurioje mokykloje bus, fiktyvi� ar ne, aptarnaujamos teritorijos gyventoj�. Tik tada galima tik�tis sprendim�, ar leisti populiariosioms mokykloms formuoti papildomas pirmok� klases.

Jovaro pagrindin�s mokyklos direktoriaus Arvydo Kukanauzos teigimu, j� mokykla tikrai gal�t� suformuoti tris pirmok�li� klases, juolab kad viena iš dviej�, šoki� klas�, jau surinkta iš viso miesto gyventoj�: "Tradiciškai ir ekonomiškai mums patogiausia b�t� tur�ti 3 pradinuk� klases. Mes ir patalp� turim, ir vadov�li�, ir mokytoj� kaip tik trim klas�m."

Jei vaikai sugu��s � did�i�sias mokyklas, jau ir taip pustušt�s liks it mus� kandusios: n�ra vaik�, n�ra finansavimo, nereikia ir mokyklos, ir pedagog�. Kai kuriose pagrindin�se ar vidurin�se mokosi vos per 400 vaik�, kai optimalios mokyklos mokini� skai�ius sukasi apie 700. Nesurenkan�ios reikiamo kiekio moksleivi� jau šiemet tur�t� finansiškai nebeišsilaikyti, kadangi pagal nauj�j� mokinio krepšelio metodik� nebeleid�iama l�š� perskirstyti, t. y. iš daugiau mokini�, vadinasi, ir didesn� finansavim� turin�i� mokykl�, dal� l�š� perduoti pustušt�ms.

Kaip mokykl� situacija keisis, sunku prognozuoti: mokini� Šiauli� mieste nuolat ma��ja, o bandant mokykl� tinkl� optimizuoti, t. y. mokykl� skai�i� derinti su mokini� skai�iumi, nuolat prieštarauja t� mokykl�, virš kuri� pakyla Damoklo kardas, bendruomen�s.

Mokini� skai�iaus Šiauli� mieste kitimas (ne�skai�iuojant suaugusi�j�, speciali�j� ir priva�i� mokykl�)
	2005-2006 mokslo metai	2006-2007 mokslo metai	2007-2008 mokslo metai	2008-2009 mokslo metai	2009-2010 mokslo metai
1 klas�	1309	1250	1146	1037	999
Iš viso mokini�	20541	19474	18440	17442	16373

SDAALR turtas � rageliai ir nageliai

Alvydas JANUŠEVI�IUS

"Salduv�s" viešbutis turi tarnauti vaik� ir jaunimo sportinei bei techninei veiklai, ta�iau taip n�ra. Did�iulis turtas du dešimtme�ius buvo naudojamas savanaudiškais tikslais. Skambiu pavadinimu sukurta draugija naudojo valstyb�s turt� beveik kaip privat�. Prieš pusantr� met� jau buvo nuspr�sta pad�ti tašk�, ta�iau keit�si vald�ia ir viskas liko kaip buv�. Dabar v�l viskas iš prad�i�, ta�iau akivaizdu, kad turto jo tikriesiems savininkams, vaikams, liks nedaug.

�mon�s nuomos mokest� perveda � Sporto ir laisvalaikio labdaros ir paramos fond�. A. Salamakinui nekyla abejoni�, kad fondas teoriškai ir skirtas tam, kad pinigai b�t� netrukdomai pasisavinami.

Autoriaus nuotr.

Pakvipo teismais

Dar prieš pusantr� met� Seimas nusprend� Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (SDAALR, rusiškai vadintas DOSAAF) likus� turt� suskai�iuoti - atiduoti privatizuoti arba turto fondui. Deja, besikei�ianti vald�ia tai pamiršo. SDAALR buvo did�iul� technin� baz�, rengusi profesionalius vairuotojus bei organizavusi daugyb� techninio sporto šak�.

Dabar Seimas prisimin� senus norus. Tokius �ingsnius paskatino visiška netvarka SDAALR sistemoje, trunkanti du dešimtme�ius. Seimo narys Valerijus Simulik nusprend� pakovoti d�l tos SDAALR turto dalies, kuri dar yra arba gali b�ti naudinga vaik� bei jaunimo techniniam sportui.

"Nekalbu apie "Salduv�s" viešbut�, autoservisus ar siuvyklas. Yra karting� trasa, lapi� med�iokl�s klubas, aviatori� klubai. Tegul turtas išlieka vaik� klub� rankose", - sako V. Simulik.

Šiuo metu Seimo narys savo iniciatyva renka med�iag� iš visos Lietuvos. Aiškinasi, kur dar veikia vaik� ir jaunimo klubai, �sik�r� SDAALR pagrindu. D�l pradanginto turto, anot Seimo nario, reik�t� pareikalauti turt� administruojan�ios Lietuvos techninio sporto draugijos (LTSD) atsakomyb�s. Deja, per por� dešimtme�i� pasikeit� keli jos vadovai.

Buv�s Seimo Jaunimo ir sporto reikal� komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas prisimena, kad jau buvo Seimo nuspr�sta perduoti turt� apskritims, kurios tur�jo naudojamus pagal paskirt� objektus atiduoti jaunimui, o balasto atsikratyti. Net buvo atliktas išsamus auditas. "Nor�jome kaip geriau, o atsitiko kaip visuomet", - sistemos bej�giškumu piktinasi A. Salamakinas.

A. Salamakinas taip pat mano, kad kadaise buvo padaryta klaida perleid�iant did�iul� turt� grupelei �moni�, kurie prad�jo tvarkytis tarsi savo kieme. "Ten, kur buvo visuomen�s turtas, dabar stovi gyvenamieji namai. Pastatuose daroma tai, kas visiškai nesusij� su jaunimo technin�s veiklos puosel�jimu. Ar nereik�t� iškelti baud�iam�j� byl�?" - retoriškai klausia jis.

Aferos anatomija

SDAALR turtas jau por� dešimtme�i� kaupia turt� ne visuomenei ar valstybei, o privatiems asmenims. Turtas buvo ilgai grobstytas vadovaujantis �statymu. Kalt� nerasta n� vieno.

Tiesa, vienas "atpirkimo o�ys" rastas ir skaud�iai nubaustas. Grei�iausiai u� tai, kad matydamas neteisyb� band� kovoti. Pasvalietis ilgametis vairavimo mokytojas ��uolas Aleksi�nas nu�jo kry�iaus kelius, kad grobstymui b�t� padarytas galas, ta�iau pats gavo per pakauš� teismo v�zdu.

A. Aleksi�no d�ka Pasvalyje atsirado vienos did�iausi� Soviet� S�jungoje SDAALR Šiauli� baz�s padalinys - vairavimo mokykla, šaudykla. Vyras teig� net ir dabar Pasvalyje pats darantis tai, k� tur�t� veikti LTSD - moko dešimtme�ius vaikus vairuoti moped�, ugdo vairuotojus. Savo mokykloje jis �reng� kambar�, kuriame gali pernakvoti iš tolimesni� rajono kampeli� atvyk� b�simieji vairuotojai. Visa tai - jo asmenin�se patalpose.

Principingasis pasvalietis vienintelis Lietuvoje teismo buvo priverstas sumok�ti nuom� u� tuos SDAALR pastatus, kuri� nenaudojo. Jie - avarin�s b�kl�s. Teismas apgyn� vieš�j� interes� ir kartu išteisino aferistus.

Anot buvusio LTSD vadovo, dabar, kai SDAALR turtas yra visiškai išgrobstytas, susigriebta j� inventorizuoti. Tai prilygsta niekinei "kag�bist�" liustracijai po dvidešimties laisv�s met�.

Dingo techninis pasas

SDAALR turto grobstymas prasid�jo 1990-aisiais, kai draugija buvo panaikinta. 1996 metais turtas atiduotas administruoti LTSD. �statyme buvo nurodyta, kad perduotas turtas turi b�ti naudojamas techninei sportinei veiklai ir jaunimo u�imtumui gerinti. Ta�iau diduma nekilnojamojo turto buvo išnuomota priva�ioms �mon�ms, net alubariams.

Buv�s SDAALR turtas iki galo nesuskai�iuotas. Pasigesta turto dokument� - techninio paso. Ne�inia, kur jis dingo. Be jo beveik ne�manoma nustatyti, kiek tiksliai šio turto iššvaistyta. Auditas gal�jo nustatyti tik tai, kiek to turto lik�.

LTSD priklauso valstyb�s perduotas turtas, skirtas vairuotoj� mokymo sistemai atkurti ir mokiniams apgyvendinti: Alytaus "Signalo", Klaip�dos "J�ragio", Šiauli� "Salduv�s" viešbu�iai. Kauno "Tauro" viešbutis jau priklauso kariškiams.

Šiauliuose b�ta vienos did�iausi� SDAALR bazi�. Ji išlikusi iki šiol, ta�iau �ia dabar veikia autoservisai, laidojimo namai, siuvyklos. Kas naudojasi gara�ais ir kitu palikimu, ne�ino net LTSD. Dabartiniai draugijos vadovai tikina, kad d�l vis� negand� kaltas buv�s LTSD prezidentas A. Bendinskas. Pastarasis kaltina šmei�tu ir susidorojimu. Jo namus net bandyta sprogdinti.

Donatas Katkus: "Valstyb� valdo... buhalteriai"

Svaj�nas SABALIAUSKAS

Tre�iadienio vakar� Šiauli� koncert� sal�je "Saul�" koncertavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kurio meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus. Šiaulie�iai gird�jo XII festivalio "Sugr��imai" viešnios Dalios Stulgyt�s-Schmalenberg, Aleksandros �virblyt�s ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncert�.

Prieš koncert� maestro Donatas Katkus dav� išskirtin� interviu tik savaitraš�iui "Šiauliai plius".

Maestro Donatas Katkus �sitikin�s, kad talentas nugal�s politikos vištakum�.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

- Atvykote su "Sugr��imais" � Šiaulius. Kuo svarb�s tokie sugr��imai?

- Gerai, kad išvykusieji nepamiršta Lietuvos ir gerai "�sitais�" u�sienyje �ia sugr��ta. Menininkui, pripa�intam u�sienyje, kartais nesvarbu, kur gyventi. Net egzilio nebeliko. Gali tur�ti tris butus Niujorke, Pary�iuje, Miunchene. Nebeliko ryškios "pab�gimo" vietos. Tad festivalis "Sugr��imai" – savotiškas lietuvyb�s išsaugojimas. Ypa� dabar, kai Lietuv� valdo buhalteriai, kurie nesuvokia, kas darosi u� "buhalterijos" sien�.

- Iki šiol buvo kalbama, kad Lietuva rengia muzikus u�sieniui, bet jei reik�s mok�ti 12 t�kstan�i� u� moksl�, gal nebeliks Muzikos ir teatro akademijos? Ir nebeliks profesionalaus meno?

- Dabar stengiamasi "numarinti" muzikos mokyklas. Deda did�iules pastangas, kad j� nelikt�. Kai kalbiesi su vald�ios �mon�mis, jie sako, jog stengiasi, kad to ne�vykt�... O galiausiai visk� nusprend�ia buhalteris, kuris nieko ne�ino. Kuris mato tik skai�iukus.

Muzikantas mokosi penkiolika met�, kad gal�t� koncertuoti scenoje, o Gari�n� prekiautojas, anot t� buhalteri�, lygiai toks pat Lietuvos gyventojas.

Lietuvoje visiškai nevertinamas talentas, darbas. Visi esame lyg�s. N�ra supratimo, kad gali gimti talentas, kurio nesulauksime dar šimt� met�. N�ra hierarchijos. Galiu ir aš pakalb�ti gra�iai: "Menas – m�s� prioritetas", "be meno mes esame niekas" ir taip dešimt minu�i� "blablablablabla".

- O kaip honorariniai mokes�iai, kurie galioja daugiau nei metus?

- Jei grojame Mocart�, valstyb� turi mus remti, kad j� grojame. Popsininkai daro "bizn�". "Atsisukite" bet kur� kanal�, tik "Klasika" klasik� transliuoja. O visi kiti...

- Tai valstyb�s ar kieno nors kito problema?

- Visiškas tamsumas. Politik� lygis dabar labai �emas.

- Sakote, kad menininkas turi �inoti savo vert�, o pats dalyvaujate popprojektuose, pavyzd�iui, "�vaig�d�i� duetai".

- Oi, dabar man�s jau nekvie�ia. Mano s�nus sako, kad jam g�da, jog jo t�vas tokiame š... dalyvauja...

- Maestro, tai kas laukia Lietuvos po 20 met�?

- Jei liks ši Vyriausyb�, nebus kult�rai blogai, nes jai vadovauja �mon�s su mentalitetu. Tas pats A. Kubilius vaikšto � koncertus, jo �mona – muzikant�. Jo t�vas – literat�rologas. Visose partijose yra proting� �moni�. Tad jei protas, o ne savanaudiškumas laim�s, tuomet sunkumus išgyvensime. O dabar išgyvename d�l "durnumo", nes korupcija – beprotiška.

Ugniagesiai ie�kos r�m�j�

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Šiauli� rajone dirbantys nestatutiniai ugniagesiai �ada ieškoti r�m�j�. Pirmiausia norima paprašyti �kinink� pagalbos. Pastarieji suinteresuoti, kad ugniagesiai � gaisraviet� atvykt� kuo grei�iau. Atokesn�se vietov�se nestatutiniai ugniagesiai � pagalb� atskuba grei�iau u� sukarintas koleg� paj�gas.

Autoriaus nuotr.

Valdininkams ugnis nebaisi

Penkios Šiauli� rajono ugniagesi� komandos yra ver�iamos savo noru susima�inti atlyginimus, eiti nemokam� atostog� arba išvis palikti tarnyb�. Ketvirtadien� ugniagesiai rinkosi aptarti išlikimo strategijos.

Savait�s prad�ioje ugniagesiai-gelb�tojai piketavo prie Šiauli� rajono savivaldyb�s. Jie sako, kad yra ver�iami trumpinti darbo laik�. Ugniagesiai išsitrauk� kelet� dokument�. Jei nors vieno nepasirašai, tai gali paskaityti paskutin� lap� – �sp�jim� apie atleidim� iš darbo.

Prie Šiauli� rajono savivaldyb�s administracijos pastato susib�r� pulkelis ugniagesi� su šalmais ir specialia apranga. Jie neš� plakatus, kuriuose praš� ne�lugdyti ugniagesi�.

Nestatutiniams ugniagesiams si�loma pasilikti dirbti po vien� ir tik 0,75 etato. "Tai fiziškai ne�manoma. Kop��i� vienas nepakelsi", - aiškina ugniagesiai.

Tikisi �kinink� paramos

Juozas Pocius, Šiauli� apskrities ugniagesi�-gelb�toj� profesin�s s�jungos pirmininkas, informavo, kad ugniagesiai nusprend� pritarti mero pasi�lymui du m�nesius atid�ti darbo valand� trumpinim� ir varym� nemokam� atostog�.

Kaip bus po dviej� m�nesi�, neaišku. Pagalb� �ad�jo Seimo nariai. Šiauli� rajono meras Algimantas Gaubas pa�ad�jo iš savivaldyb�s biud�eto skirti 26 t�kstan�ius lit�. Ugniagesiai tikisi �kinink� ir verslinink� pagalbos.

Art�jant vasarai gaisr� pavojus did�ja ir �kininkai baiminasi, kad vien� dien� nebesulauks ugniagesi� pagalbos.

Atskuba pirmieji

Susirink� ugniagesiai išvardijo daugyb� pavyzd�i�, kuo jie yra naudingi. Nestatutini� ungiagesi� komandos paprastai b�na ar�iausiai atoki� gaisr� viet�. Jie � nelaim� atvyksta 15 minu�i� anks�iau nei statutiniai ugniagesiai.

"M�s� darbas - sustabdyti ugnies plitim�, kol atvyks rimtos paj�gos. Tai panašu � pirm�j� pagalb�. Jei ne mes, Bazilionuose jau neb�t� parduotuv�s. Ne vien� automobil� sp�jome u�gesinti", - vienas per kit� pasakojo ugniagesiai.

Nuo baland�io 1 dienos norima sutrumpinti darbo laik�. Liepiama pasirašyti, kad jie savo noru sutinka sutrumpinti m�nesin� darbo laik� 48-iomis valandomis. Jie neu�dirbs net minimumo.

Reikia vieno šeimininko

Šiauli� apskrities ugniagesi�-gelb�toj� profesin�s s�jungos pirmininkas Juozas Pocius teigia, jog viskas lengvai išsispr�st�, jei ugniagesiai tur�t� vien� šeiminink�. Dabar nestatutiniai priklauso savivaldyb�ms ir ken�ia nepritekli�. Statutiniai tiesiogiai priklauso departamentui.

Juozas Vai�iulevi�ius, profesin�s s�jungos teisininkas, Seimo nariams Rimai Baškienei ir Valerijui Simulikui praneš�, kad vis� ugniagesi� komand� atlyginimams tr�ksta vos 30 t�kstan�i� lit� metams.

"Taupo ne ten, kur reikia", - reišk� nepasitenkinim� ugniagesi� pus�n stoj�s V. Simulik. Jis �sitikin�s, kad savivaldyb�s darbuotoj� kelion� � Moldov� kainavo brangiau.

Vokiškasis pavyzdys - tolima ateitis

Ma�esniuose Vokietijos miesteliuose veikia kitokia sistema, ta�iau Lietuvai iki jos toloka. Nupirkta naujausia technika, bet etatini� ugniagesi� ten n�ra. Savanoriai pakvie�iami tik gaisro atveju. Valstyb� tiems �mon�ms sumoka, atlygina �al� �mon�ms, iš kuri� jie išb�ga gesinti gaisro.

Vokietija turi senas savanoryst�s tradicijas. B�ti savanoriu - garb�. Ten da�nai miesto meras yra ir savanori� ugniagesi� vadas.

Savivaldyb�ms pavald�i� ugniagesi� komand� turimos ratuotos technikos "am�iaus" vidurkis – apie 30 met�. Daugiausia tai sovietinis palikimas arba labdara iš kit� Europos šali�.

Iš viso Šiauli� rajone dirba 45 ugniagesiai. Per m�nes� ugniagesys u�dirba 800 lit�. Ugniagesiais, socialini� tyrim� duomenimis, visuomen� pasitiki labiausiai. Ma�iausiai pasitikima vald�ia ir partijomis.

Dvide�imt laisv�s met�

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Nepriklausomyb�s Akto signatarai kovo 11-�j� prisimena ne kaip politin� l��, bet kaip nepamatuotai dr�s� �ingsn�. L��is buvo v�liau – kai tankai traišk� �mones. Prieš dvidešimt met� kiekvien� akimirk� Lietuvos likimas gal�jo pasisukti netik�ta linkme. Gal � pra��t�, o gal v�l � okupant� rankas. Ta�iau viskas baig�si kitaip. Pasaulio politologai m�s� nepriklausomyb�s atk�rim� vadov�liuose apibr��ia kaip unikal� atvej�.

Baim� ir u�sidegimas

Anuomet�je Lietuvos TSR Aukš�iausioje taryboje buvo šeši šiaulie�iai. Penki iš j� – S�j�d�io deleguoti: Virgilijus Ka�inskas, Donatas Mork�nas, Romualdas Ozolas, K�stutis Lapinskas ir Algimantas S�j�nas. Vienas iš Lietuvos komunist� partijos – Mindaugas Stakvilevi�ius. Tik pastarasis iš min�t�j� n�ra pasiraš�s Nepriklausomyb�s Akto, ta�iau taip pat prilyginamas signatarams. Dabar Šiauliuose iš signatar� gyvena A. S�j�nas ir D. Mork�nas. Taip pat ir M. Stakvilevi�ius.

A. S�j�nas dvidešimties met� senumo �vykius prisimena kaip daugyb�s laiming� atsitiktinum� virtin�. Dalis Aukš�iausiosios tarybos nari� su Vytautu Landsbergiu priešakyje buvo u� greit� ir nediskutuotin� atsijungim� nuo Soviet� S�jungos. Kiti taip pat buvo u� tai, ta�iau si�l� tai daryti nuosekliau.

Signataras A. S�j�nas prisimena pajuodus� A. Brazausko veid�, kai u� valstyb�s vairo stojo V. Landsbergis. Anot pašnekovo, tai nebuvo pavydas ar pyktis, o baim� ir atsakomyb�. Jis jau buvo vald�s Lietuv�, �inojo KGB metodus ir Rusijos nusistatymus nepriklausomyb�s klausimu. Jam iš ties� buvo baisu d�l galim� padarini�.

Anot A. S�j�no, A. Brazauskas, nors ir buvo Maskvai pavaldus ir lojalus �mogus, palaik� nepriklausomyb�. Visi pritariantys ir abejojantys jaut�si Lietuvai siekiantys tik gero. Visai kiti santykiai buvo su "jedinstvenininkais", kurie labai organizuotai siek� sunaikinti nepriklausomyb�s daigelius.

Kas yra signataras dabar?

"Pasirašytas Nepriklausomyb�s Aktas. Rusija pasikliov� savais autoritetais Lietuvoje ir galvojo, jog lengvai palauš m�s� nor� atsiskirti. Ta�iau per tuos metus mes ne tik mojavome Aktu, bet ir stat�me naujos valstyb�s pamatus. Kit� met� sausio 8 dien� Kremlius paskelb� ultimatum� gr��ti � Soviet� s�jungos sud�t�. Nauja Lietuvos vald�ia nesutiko net der�tis, nepakluso ir nuo tada nakvojo Parlamento r�muose", - pasakojo signataras.

"Vis� pirma signatarai yra nugal�tojai", - atsako A. S�j�nas. Jis tai kartoja tiems, kurie nepamena an� laik� – buvo ma�i arba gim� jau nepriklausomoje Lietuvoje. Signataras priduria, jog pasirašiusieji Nepriklausomyb�s Akt� buvo ir naujos laisvos valstyb�s k�r�jai. Tokio atvejo Lietuvos ar net apskritai pasaulio politikoje n�ra buv�.

Dabar ma�ai kas akcentuoja, jog visas pasaulis buvo nepalankiai nusistat�s Lietuvai. T� pa�i� met� bir�el� moratoriumu buvo teisiškai sustabdytas Nepriklausomyb�s Akto galiojimas 100 dien�. Ta�iau ir tuo metu vyko intensyvus valstyb�s k�rimas ir, �inoma, aršus "jedinstveninink�" priešinimasis Lietuvos laisv�jimui.

�i�rint iš dabarties taško, pasak A. S�j�no, galima visus �vykius traktuoti mums naudingai. Lietuvi� susiskaldymas apgavo Maskv�. V�liau Rusijoje taip pat vyko demokratijos procesai su B. Jelcinu priešakyje. Pasaulis pakeit� nuomon� apie Lietuv� po kruvin� sausio �vyki�. Baltijos kelias. Kiekvienas ši� �vyki� Lietuvai – daugiau nei stebuklas.

Ko verta laisv�?

"Ar u� toki� Lietuv� kovojome? Ne! Norite turtingos, s��iningos Lietuvos? O gal tai bus amerikietiška, o ne lietuviška šalis? Kadangi niekas mums Amerikos Lietuvoje nesuk�r�, mes išl�k�me � pa�i� Amerik�? O šalyje liko vien vagys, kvailiai ir pedofilai? Tai ne mano klausimai ir ne mano atsakymai", - sako Nepriklausomyb�s Akto signataras Donatas Mork�nas, si�lantis pirma kiekvienam savo širdyje myl�ti Lietuv�, branginti jos laisv�. Visa kita – laikui b�gant.

Algimantas S�j�nas Lietuvos nepriklausomyb�s atk�rimo �vykius vadina stebuklu.

Signataras Donatas Mork�nas pastebi, kad tikr� partij� šalyje neb�ra – vien liberalai, pasiruoš� b�ti tokiais, koki� prireikia rinkimams laim�ti.

Autoriaus nuotr.

"Anuomet troškome b�ti laisvi bet kokia kaina, o dabar ar mokame laisv� vertinti?" - tok� klausim� k�l� signataras D. Mork�nas ir primin�, kad vald�ia dabar yra kaip niekad neken�iama. Net 95 procentai gyventoj� nepasitiki vald�ios institucijomis. Pagal politines teorijas esame ant ribos. Demokratin� šalies valdymo sistema gali subyr�ti, o j� gali pakeisti tik autoritaras. Toki� gr�sm� D. Mork�nas �vardijo kaip reali�.

Išeitis yra – stoti � partijas ir keisti jas iš vidaus. Eiti � rinkimus ir versti netinkam� vald�i�. Visuomen� turi pajusti j�g�. Turi suvokti, kad niekas kitas šioje �em�je n�ra šeimininkai – tik mes. Tokia b�sena mus tarsi u� rankos ved� ir prieš 20 met�. Dabar da�nai Lietuv� maišome su purvais – tarsi kok� nevykus� projekt�. Signataras primin� Justino Marcinkevi�iaus poem� "Mindaugas", kurioje valdovas kartojo – Lietuv� reikia nuolat kurti ir lipdyti.

Triguba transformacija

D. Mork�nas primin�, kad prieš 20 met� Lietuvai teko patirti trigub� transformacij�. Tokio reiškinio pasaulyje niekur n�ra buv�. Pirma – finansin� sistema iš suvar�ytos buvo kei�iama � laisv�j� rink�. Antra – centralizuota valdymo forma virto demokratine. Tre�ia – abu šie procesai buvo vykdomi kuriant nauj� nepriklausom� valstyb�, kitaip tariant – okupantui nepritariant.

Lietuvos pavyzd�iu tuomet pasek� dar šimtas pasaulio šali�. 20 iš j� tapo nepriklausomomis, 80 pasiliko prie tarpinio varianto - dalin�s priklausomyb�s nuo okupanto. Gr��o �ingsn� atgal � pilk�j� zon�. Latvija ir Estija, m�s� likimo seserys, nebuvo tokios dr�sios kaip Lietuva. Jos nepriklausomyb� paskelb� tik tuomet, kai Maskvoje �vyko pu�as.

D. Mork�nas pabr��ia, kad valstyb� iki šiol serga. Vald�ioje turime ne bendradarbius, o priešus. Visos partijos tapo liberaliomis, nes taip lengviausia laim�ti rinkimus. Pakanka per�i�r�ti partij� programas ir viskas lyg ant delno – kairieji �ada skatinti versl�, dešinieji planuoja didinti pensijas. Prieš �mones – visi socialistai. Prieš verslo atstovus – kapitalistai. Toks veidmainiavimas suk�l� visišk� nepasitik�jim� vald�ia.

Signataras pastebi, kad iki šiol net Seimo r�muose sklando komunizmo šm�kla. Baisiausia, kad yra nema�ai šio vaiduoklio med�iotoj�.

Pavasaris � Pavasario gatv� neat�jo

Nijol� VISOCKIEN�

Pra�jusi� savait� vykusiame Šiauli� miesto tarybos pos�dyje šešt� kart� per pastaruosius dvejus metus nepatvirtintas Pavasario gatv�s detalusis planas.

Buvusio Lepši� vandenviet�s administracinio pastato sklyp� netoli Salduv�s piliakalnio nusipirkusiai bendrovei niekaip nepavyksta patvirtinti šio sklypo detaliojo plano.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�jos Rasos Budryt�s teigimu, detaliojo plano sprendiniai visiškai sutampa su bendruoju planu, ta�iau dauguma politik� balsavo prieš. Verslininkams v�l teks kreiptis � teism�. Iki šiol nebaigta nagrin�ti baud�iamoji byla. Kaltinamieji yra tarybos nariai Romanas �okovas ir Igoris Strupeikis, kaltinami u� palank� sprendim� d�l Pavasario gatv�s detaliojo plano iš verslinink� reikalav� šimtat�kstantinio kyšio.

Nepatvirtina jau kelerius metus

Ši nemaloni Šiauli� miesto tarybos nari� mundur� sutepusi istorija prasid�jo prieš ketverius metus. UAB "Elektropolis" nusipirko �em�s sklyp� su Lepši� vandenviet�s administracinio pastato griuv�siais Pavasario gatv�je netoli Salduv�s piliakalnio. U� nedidel� sklyp�, pa�m� paskol�, verslininkai sumok�jo 800 t�kstan�i� lit�. 2006 met� gegu�� tuometis Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius Genadijus Mikšys pasiraš� �sakym� d�l planavimo organizavimo teisi� perdavimo UAB "Elektropolis", o po keli� m�nesi� buvo išduotas planavimo s�lyg� s�vadas.

UAB "Elektropolis" atstovo Laimono Jurgilo teigimu, nuo tada ir prasid�jo j� vargai. Pirm�k�rt detalusis planas Šiauli� miesto tarybai pristatytas 2007 m. rugpj�t�. Planas apie 10 kart� svarstytas komitetuose, yra �vyk� penki teismai. Paskutiniojo - Vyriausiojo administracinio teismo - sprendime konstatuota, kad Tarybos sprendimai yra neteis�ti, nepagr�sti, ta�iau teismas negali �pareigoti Tarybos nari� balsuoti u� ar prieš.

Per tuos svarstym� metus politikai išsak� �vairius argumentus, kod�l jie balsuoja prieš. Pirmiausia buvo kalbama apie tai, kad negalima keisti �em�s paskirties. Politikai tvirtino, kad netoli Salduv�s piliakalnio turi b�ti tik komercin�s paskirties statinys, apie gyvenam�j� statyb�, anot j�, negal�jo b�ti n� kalbos. Verslininkui buvo si�loma statyti nedidel� viešbut�, restoran� ir taip atgaivinti Salduv�s piliakalnio prieigas.

Sklypo savininkas buvo kitos nuomon�s ir siek� �em� padalyti � smulkesnius sklypelius ir statyti koted�us.

Politikai kaltinami kyšio reikalavimu

Tuomet 2008-�j� vasar� kilo korupcijos skandalas. STT sulaik�, v�liau m�nesiui su�m� du Tarybos narius - Roman� �okov� ir Igor� Strupeik�. Jie u� palankaus sprendimo pri�mim� iš verslininko es� reikalavo nuo 120 iki 200 t�kstan�i� lit� kyšio. Iki šiol tebevyksta teismai. Kol kas kalt� ne�rodyta, ta�iau ir detalusis planas nepatvirtintas.

Tre�ius metus Savivaldyb�s ir teism� duris varstan�io L. Jurgilo teigimu, neoficialiai jam teko išgirsti, kad kol bus ši Tarybos nari� kadencija, detaliojo plano nepavyks patvirtinti.

Šiuos verslininko teiginius neigia Tarybos narys, partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas Vidmantas Japertas, ta�iau tokios hipotez�s neatmeta Justinas Sartauskas, opozicin�s Socialdemokrat� frakcijos seni�nas: "Gali b�ti, kad šiam verslininkui niekada nebus leid�iama pasitvirtinti detali�j� plan�, nes jis paband� ieškoti teisyb�s kitose institucijose."

U�simojo keisti bendr�j� plan�

2009 met� saus� Šiauli� miesto taryba patvirtino miesto bendr�j� plan�. Atsi�velgiant � jame numatytus reglamentus, Pavasario gatv�s detalusis planas buvo pataisytas, ta�iau vasario 25-�j� vykusiame pos�dyje jis vis tiek nebuvo patvirtintas. Septyni Tarybos nariai balsavo u�, aštuoni buvo prieš, devyni susilaik�.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�ja Rasa Budryt� politikus �sp�jo: "Argumentus teismui rašysite j�s, nes n�ra joki� kli��i� patvirtinti š� detal�j� plan�."

Keli miesto politikai argument� tur�jo, neva valdininkai blogai kontroliavo Bendrojo plano rengim�, sklypai prie Salduv�s tur�j� b�ti didesni, nei dabar numatyta. Jie sak� besijau�iantys apgauti ir ketina ieškoti kalt�, kuriuos atleis iš darbo, o bendr�j� plan�, pra�jus vos metams, svarstys dar kart�.

Justinas Sartauskas d�l toki� ketinim� steb�josi: "Daugiau nei metus niekas joki� pastab� nepateik�, ta�iau kai verslininkas Tarybai pateik� rezonansin� detal�j� plan�, jam v�l keliamos naujos s�lygos ir aiškinama, kad reikia keisti bendr�j� plan�.".

Vidmanto Japerto teigimu, vien� kart� per metus bendrasis planas gali b�ti kei�iamas ir ta iniciatyva bus.

Laimonas Jurgilas sako, kad dabar nebelieka kito kelio, tik d�l patirtos �alos pateikti Šiauli� miesto tarybai civilin� ieškin�. Verslininkas skai�iuoja, kad per trejus metus jau prarado 950 t�kstan�i� lit�.

Aik�t� atgaivins id�j� stovykla?

Eva JAGMINAIT�, J�rat� SOBUTIEN�

Kovo 11-13 dienomis Šiauliuose veiks k�rybin�s dirbtuv�s, kuri� dalyviai tur�s pateikti Prisik�limo aikšt�s sutvarkymo vizij� ir rasti sprendim�, kaip integruoti � aikšt�s erdv� paminkl� ar architekt�rin� akcent�, skirt� Tautos laisv�s ir nepriklausomyb�s gyn�jams pagerbti.

Miesto valdininkai tikisi, kad švie�ios id�jos iš šalies galb�t pa�adins miesto architekt� ambicijas. Prisik�limo aikšt�s detaliojo plano reng�jai sako, kad tokia id�j� paieška panašesn� � politin� šou nei � nor� rasti problem� sprendim�.

Kurs ir kit� miest� atstovai

Vyriausioji miesto architekt� Rasa Budryt� sako, kad k�rybin�ms dirbtuv�ms ruošiamasi labai rimtai - Šiauli� miesto savivaldyb� jau gavo 17 norin�i�j� dalyvauti paraišk�. "Galiu pasakyti, kad dirbtuv�s bus labai aukšto lygio, dalyvauti pareišk� nor� Panev��io, Vilniaus, Kauno ir Šiauli� architektai. Ar visi jie dalyvaus, kiek bus atrinkta, kaip bus suskirstytos dalyvi� grup�s, kol kas negaliu pasakyti", - teigia R. Budryt�. Tai paaišk�s po kovo 1-osios.

Net 10 t�kst. lit� skirta priziniam fondui – premijoms geriausi� trij� projekt� autoriams. Su pirmosios vietos nugal�toj� komanda Šiauli� miesto savivaldyb� ketina pasirašyti techninio projekto rengimo sutart�. "Tai tolimos ateities klausimas, ta�iau numatome galimyb� pasirašyti su nugal�tojais techninio plano rengimo sutart�, o toks planas bus �trauktas � rengiam� detal�j�", - sako R. Budryt�.

Profesionali� architekt� planas netinka?

Savivaldyb�s �mon�s "Šiauli� planas" parengtas Prisik�limo aikšt�s detalusis planas, kurio autoriai – architektai Algimantas �erniauskas, Vytenis Rudokas, Algis Vyšni�nas, patvirtintas 1999 metais, tebegalioja iki šiol.

Pra�jus beveik dešimtme�iui patikslinti j� buvo patik�ta konkurs� laim�jusiai UAB "Siena". Aiškinta, kad tai reik�jo padaryti d�l pasikeitusi� naujojo miesto bendrojo plano reglament�, ta�iau "tikslintojai" u�simojo kur kas daugiau ir suk�l� specialist� bei visuomen�s šurmul�.

Pra�jusi� met� saus� Lietuvos architekt� s�jungos (LAS) Šiauli� skyrius viešai išsak� pritarim� "Šiauli� plano" parengtam ir patvirtintam detaliajam planui. Architekt� teigimu, jei j� norima keisti, turi b�ti �vardytos pagr�stos prie�astys.

"Naujo detaliojo plano rengimo proced�ra "u�sukta" per Seimo rinkimus. Matyt, ka�kas ka�kam prisi�ad�jo", - teig� LAS Šiauli� skyriaus pirmininkas Šar�nas Sabaliauskas. "Politikai tur�t� neinspiruoti naujo plano rengimo, o aiškintis, kam jo prireik�, ir liepti nekišti nag� prie pagrindin�s miesto aikšt�s", - sak� architektas Algimantas �erniauskas ("Šiauliai plius", 2010-01-30, "Ar Prisik�limo aikšt� prisikels?", Eva Jagminait�).

Ar n�ra taip, kad sustabd�ius aikšt�s detaliojo plano koregavimo darbus tikimasi k�rybin�se dirbtuv�se surasti interes� grup�ms tinkam� sprendim�?

Priemon�s neatitinka tiksl�

Architektas A. �erniauskas sako, kad k�rybini� dirbtuvi� rezultatus sunku prognozuoti. "Bandau vertinti, kiek pasirinkta forma atitinka turin�, t. y. k� reikia išspr�sti ir kokiomis priemon�mis tai daroma. Rimta klasikin� aikšt�, suformuota XVIII am�iaus pabaigoje, o priemon� sm�gin� - workshop'as (k�rybin�s dirbtuv�s – aut. past.), - sako A. �erniauskas. - K�rybini� dirbtuvi� pagrindinis tikslas tur�t� b�ti id�j� suradimas, o Šiauli� atveju - k� klasikin�je aikšt�je begalvoti, k� bekurti? Aikšt� urbanistiškai suformuota, ta�iau k�rybiškai neu�baigta – tai jau kita problema, kuri� dirbtuv�s ka�in ar išspr�s."

Vis d�lto architektas viliasi, kad galb�t k�rybin�se dirbtuv�se ir atsiras stebukling� id�j�, ta�iau pats sako nedalyvausi�s. "Man dalyvauti tolygu paneigti mano su kolegomis 1998 metais atlikt� darb�. Aš jo net nesiruošiu neigti, nes j� atlikome puikiai - j� reikia �gyvendinti, o ne id�j� ieškoti", - teigia architektas. Jo manymu, išmintingiau b�t� k�rybines dirbtuves surengti buvusio "Elnio" fabriko teritorijai sutvarkyti. "Paminklo konkursas juk buvo, visi trys pateikti variantai patyr� fiasko. Galb�t politikai ne to rezultato lauk�? Panašu, kad ka�kam reikia politinius "pliusus" susirinkti, d�l to išpu�iamas labai didelis renginys", - �sitikin�s architektas.

Fontan� galima iškelti

Architektas Vytenis Rudokas taip pat sak� tik�s tuo, k� dar� su kolegomis (reng� Prisik�limo aikšt�s detal�j� plan� – aut. past.). Sutik�s dirbti k�rybini� dirbtuvi� komisijoje jis tikino negal�s likti nuošal�je: "Tam reiškiniui, kuris dabar vyksta, nepritariu. Ta�iau komisijoje sutikau dalyvauti d�l to, kad v�liau nereik�t� sav�s kaltinti, jog nieko nepadariau. � komisij� einu ginti tiesos, o ne savo darbo. Tai profesinio luomo garb�s reikalas", - sak� jis.

Kitas komisijoje sutik�s b�ti architektas - profesorius Algis Vyšni�nas - taip pat sak� nelabai �sivaizduojantis, kaip per tris dienas galima priimti argumentuotus sprendimus. "Neaišku, ar dalyviams formuluojama u�duotis - menin�, ar urbanistin�, ar politin�. Detaliuoju planu urbanistiniai klausimai išspr�sti. O kai rengiami konkursai paminklui, skirtam rezistencinei kovai, visada juntamas tylus pasipriešinimas. Taip nutiko ir d�l paminklo Vilniaus Lukiški� aikšt�je, - prisimena Prisik�limo aikšt�s detaliojo plano bendraautorius. - Komisijoje sutikau dalyvauti, nes politikai � tokius klausimus �i�ri lengvab�diškai. Profesionaliai galime spr�sti tik mes, specialistai".

Prisik�limo aikšt�s detaliajame plane vieta paminklui yra numatyta skvere priešais Savivaldyb�. Ta�iau toje vietoje dabar - fontanas. "Nematau b�dos", - sako V. Rudokas. - Tie "Litukai" tokie kosmopolitiški, kad galima juos bet kur iškelti. Esame visk� išanalizav�, geriausia vieta paminklui - skvere."

Id�jos reglament� pa�eisti negali

Viena u�duo�i�, suformuluot� k�rybin�s dirbtuv�s stovyklos dalyviams - numatyti galim� u�statymo pob�d� �vairios paskirties (visuomenin�s, komercin�s) bei dyd�io statiniais. Ta�iau jei detaliajame plane jau yra numatytas statini� aukštis, paskirtis, k� gali nuspr�sti k�rybin�s stovyklos dalyviai?

V. Rudoko teigimu, net pa�ios geriausios k�rybin�s stovyklos dalyvi� id�jos negali pa�eisti nustatyt� reglament�. "Dalyviai gal�s si�lyti, kokie konkre�iai pastatai, kokia j� funkcija gal�t� b�ti", - aiškina jis. Anot V. Rudoko, aikšt� turi tur�ti konkre�ias ribas, tod�l, atsi�velgdami � istorin� ties�, architektai ir formavo j�, numatydami statinius.

"Rengdami detal�j� plan� si�l�me galimybes, o ne �tvirtinome vien� �manom� ir nekei�iam� variant�. Atsirado Šiauli� vyskupija, tad numat�me galimyb� atsirasti vyskupijos pastatui palei Til��s gatv�. Tuomet neseniai buvo �kurtas Šiauli� universitetas, tai nurod�me, kad priešais kolegij� gal�t� atsirasti visuomenin�s paskirties, pavyzd�iui, universiteto, pastatai", - sako jis.

D�l statini� paskirties V. Rudokas n�ra kategoriškas: "Aikšt�, kad ji b�t� gyva, turi supti j� aptarnaujantys pastatai. Tad nat�ralu, kad jie gali b�ti ir komercin�s paskirties. Štai m�s� Savivaldyb� - visuomenin�s paskirties, o kas iš to? 17 val. ji u�rakinama, net ir dien� šiaip nepateksi. Roterdame nakt� net ant rotuš�s stogo buvau u�lip�s, ten kitaip �i�rima � tokius dalykus. Koncertin�s sal�s, numatytos šalia dramos teatro, viet� u��m� bankas. Tiesa, ne visame sklype, ta�iau likusioje vietoje sal�s su pagalbin�mis patalpomis jau nebepastatysi. Aukcione sklyp� �sigij�s verslininkas �pareigotas pirm�j� pastato aukšt� skirti visuomen�s reikm�ms. Gal k�rybin�s stovyklos dalyviai pasi�lys kok� nors genial� sprendim�? Labiausiai nor�t�si, kad b�t� vadovaujamasi logika, o ne interesais."

Apkartusi kaimynyst�

J�rat� SOBUTIEN�

"Daugiabu�i� kiemai prigr�sti automobili�, sunku net išva�iuoti, ta�iau u� tai, kad vakare automobilius laik�me šalia esan�ioje savivaldybei priklausan�ioje aikštel�je, teko sumok�ti baud�. M�s� automobiliai nepatiko bendrovei "Šiauli� lyra", nors jos pa�ios nuomininkai krovininiais automobiliais va�in�ja per m�s� kiemus", - "Šiauliai plius" redakcijai skund�si keletas Lyros gatv�s gyventoj�. Jie steb�josi, kod�l prie Lyros g. 13 esantys keli� eismo �enklai, ribojantys automobili� stov�jimo trukm� iki 30 minu�i�, galioja net tada, kai parduotuv�s nedirba.

"Kod�l mes negalime automobili� nakt� palikti savivaldybei priklausan�ioje aikštel�je, kai parduotuv� tokiu laiku nedirba?" - steb�josi aplinkini� nam� gyventojai, nubausti u� po 19 val. prie "Senuk�" paliktus automobilius.
Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

50 minu�i� - 50 lit�

"Dar b�t� galima suprasti, kad tokie apribojimai taikomi priva�ioje teritorijoje, ta�iau tik pusvaland� tegalima stov�ti ir nakt�, ir šventin�mis dienomis aikštel�je, kuri priklauso savivaldybei, - steb�josi Lyros g. gyventojas. - U� tai, kad automobil� gr��s iš darbo pasta�iau prie "Senuk�", tur�siu sumok�ti 50 lit� baud�. Tiek mok�s ir invalidai, ir bedarbiai aplinkini� nam� gyventojai, nes policininkai paaiškino, kad ma�esn�s nuobaudos jie negali skirti. O nubausti jie turi apie penkiasdešimt vairuotoj�, sausio 27 d. "sugaut�" po 19 val."

Gyventoj� pasakojim� patvirtino Šiauli� apskrities VPK atstov� spaudai Gaila Smagri�nien�: "� policij� kreip�si laikraš�io "Šiauli� naujienos" redaktorius, kad vairuotojai pa�eidin�ja prie bendrov�s "Šiauli� lyra" stovin�ius keli� eismo �enklus. Rašte nurodyta, kad jei policija neatliks savo pareigos ir nenubaus pa�eid�j�, redakcija kreipsis � Policijos departament� ir informuos apie tai."

Atstov�s spaudai teigimu, prie rašto yra prid�tas anstol�s surašytas faktini� aplinkybi� protokolas, kuriame u�fiksuota 50 automobili�, aikštel�je stov�jusi� ne pusvaland�, kaip nurodo kelio �enklas, bet 50 minu�i�.

Priversta tokius "pa�eid�jus" bausti policija kreip�si � Šiauli� miesto saugaus eismo komisij�, kad ši �verint�, ar tokie ribojantys �enklai tur�t� stov�ti Lyros g. 13. "Labai abejotina, ar per 30 min. �mogus gali sp�ti parduotuv�je k� nors nusipirkti. D�l ši� �enkl� teis�tumo ir tikslingumo kreip�m�s � Savivaldyb�s administracijos direktori�", - redakcijai teig� Šiauli� apskrities VPK viršininko pavaduotojas Vincas Urbonavi�ius.

�sp�jimas gyventojams?

"Gal taip m�ginama daryti gyventojams spaudim�, kad nesipriešint� "Šiauli� lyros" u�ma�ioms pl�stis valstybin�s �em�s, kurioje dabar yra automobili� stov�jimo aikštel�, s�skaita?" - svarst� vienas "Šiauliai plius" redakcijai paskambinusi� �moni�.

Priminsime, kad saus� savivaldyb�je buvo pristatyta detaliojo plano koncepcija. Joje - bendrov�s "Šiauli� lyra" ketinimai sujungti keturis turimus sklypus Lyros gatv�je ir noras prijungti du valstybin�s �em�s sklypus. Padidintame sklype numatomas naujas komercinis trij� aukšt� keturi� t�kstan�i� kvadratini� metr� statinys.

Koncepcijos pristatymo metu Architekt�ros skyriaus specialistai sak�, kad tol, kol aplinkiniai namai neturi suformuot� sklyp�, apie valstybin�s �em�s prijungim� negali b�ti n� kalbos. Prie prekybos centro visuomen�s reikm�ms u� savivaldyb�s l�šas �rengta aikštel� negali b�ti dalijama. Galimas variantas - suformavus atskir� sklyp�, j� parduoti aukcione.

"Šiauli� lyros" atstovas t�syk pareišk�, kad savivaldyb�s pretenzijos � ši� teritorij� nepagr�stos, nes automobili� aikštel�s turto registre n�ra. Tokie argumentai nustebino Turto skyriaus specialistus, paaiškinusius, kad automobili� aikštel� savivaldyb�s turtas yra nuo 1997-�j�. Savivaldyb�s turtui registruoti n�ra l�š�, ta�iau tai niekam nesuteikia teis�s � j� pretenduoti.

Kam kas r�pi

Did�iuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaip�doje, Panev��yje - savivaldybi� administracijose yra special�s skyriai, besir�pinantys eismo organizavimo klausimais. Šiauliuose, tarsi m�s� mieste arkli� traukiami ve�imai tesiva�in�t�, tokio skyriaus n�ra. Savivaldyb�s tinklalapyje pavyko aptikti vienintel� darbuotoj�, kuriam priskirti Šiauli� miesto saugaus eismo klausimai. Ta�iau Infrastrukt�ros skyriaus specialistas Vidmantas Dagis tikino, kad jis t�ra Saugaus eismo komisijos pos�d�i� sekretorius, organizuojantis komisijos darb�, o ne eism� mieste.

Komisija, kurioje - policijos, administracijos atstovai, savivaldybei pavald�i� �moni� vadovai, keli� projektuotojai bei ties�jai, dirba visuomeniniais pagrindais. O kokia tokios komisijos atsakomyb�? "Saugaus eismo komisija turi patariam�j� bals�, o sprend�ia vis tik administracija. Komisijos vadovas dabar yra Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius. Jis ir pasirašo priimtus sprendimus", - teig� V. Dagis.

K� gi, ilgai laukti nereik�s: šiandien, penktadien�, Saugaus eismo komisijos pos�dis. Po jo ir paaišk�s, kieno argumentus išgirs, kurios pus�s interesus gins administracijos direktorius V. Damulevi�ius.

Vaikai pasaul� i�girdo padedant geriems �mon�ms

Oksana LAURUTYT�

T�vams, su�inojusiems, kad j� vaikas turi vienoki� ar kitoki� negal�, po kojomis ima slysti �em�. Vis d�lto pagalbos sulauk� ir negal� gebantys pa�aboti t�vai vienareikšmiai sako, kad kaip beb�t� sunku, reikia susikaupti, nepasiduoti panikai ir ieškoti išeities. Prad�jus veikti ir ieškant pagalbos, visada atsiras toki�, kurie pad�s. Dvi šeimos, pasiekusios, kad j� negirdintiems vaikams b�t� implantuoti klausos aparatai, d�iaugiasi, kad net sunkme�iu atsirado ger� �moni�, paaukojusi� dešimtis t�kstan�i�, kad j� vaikai b�t� laimingi.

Ne�galius vaikus auginantys t�vai patyr�: paskelbus apie b�d�, ger� �moni� visada atsiranda.

ELTOS nuotr.

Apkurto nuo antibiotik�

Jei septynme�iui šiaulie�iui Dovui reik�t� skristi l�ktuvu ir praeiti pro metalo detektori�, šis imt� pyps�ti. Ne, berniukas � l�ktuv� neketina nusigabenti jokio pavojingo daikto - metalo detektorius reaguoja � nedidel� platinos gabaliuk� galvoje.

Dovas pareig�nams tuomet parodyt� pa�ym�jim�, �rodant�, kad jam prie smegen� prijungtas implantas "Nucleus freedom". Implantas reikalingas tam, kad vaikas gird�t�. Jo kaina - 78 t�kstan�iai lit�.

"Pus� l�š� implantui skyr� valstyb�, kit� paaukojo geri �mon�s, R�kyvos mokyklos bendruomen�, bendrov� "Omnitel" ir Šiauli� moter� klubas "Lions". Ger� �moni� atsiranda ir sunkme�iu, reikia tik susikaupti ir nebijoti ieškoti pagalbos", - sako berniuko t�vas Povilas. Dovui implantas operacijos metu prijungtas prie smegen� visai neseniai - lapkrit�.

Povilas sako, kad s�naus b�dos prasid�jo šiam vos gimus. Berniukas gim� sveikas, o po savait�s medikai pasak�, kad gimdymo metu vaikas patyr� traum� - buvo pa�eisti p�dos nervai, tad ji nesilankst�.

Naujagimis su mama išgabentas � Kauno klinikas. Medikai pasak�, kad Dovui reik�s nuolat lankytis ligonin�se, o t�vams liepta masa�uoti s�nui nefunkcionuojan�i� p�d�.

"Kasdien masa�avome jam p�dut� po 6-8 valandas, lank�m�s pas masa�uotojus, p�dos nervas stimuliuotas elektra. Medikai mums pasak�, kad viltis yra, tik reikia ilgai ir atkakliai dirbti", - sako Povilas.

Dovui buvo atliekami tyrimai, vaikas tuo metu gerai mat� ir gird�jo. "Kai s�nui buvo 4 m�nesiai, eilin�ms proced�roms j� paguld� � Kauno klinikas. Palatoje gul�jo paaugl�, kuriai buvo gripo komplikacij�. Gal jis nuo mergait�s u�sikr�t�, nes sukarš�iavo. Medikai �tar�, kad pa�eisti inkstai, tad skyr� toki� stipri� antibiotik�, nuo kuri� šalutinio poveikio galima apakti ir apkursti", - sako Povilas.

Kai Dovui sukako pusmetis, t�vai sunerimo - �tar�, kad vaikas negirdi. Kreip�si � medikus, o šie baisi� diagnoz� patvirtino - vaikas beveik negirdi. Vieneri� met� Dovui skirtas estiškas klausos aparatas, ta�iau t�vai �sitikino, kad jis nepadeda.

Eis � mokykl� kartu su sveikais vaikais

Šiauli� surdopedagogai Dovo t�vams patar� j� mokyti gest� kalbos. Padedant Socialin�s paramos skyriui, jam nupirkti "Siemens" klausos aparatai. Berniukas prad�tas mokyti kalb�ti, ta�iau paaišk�jo, kad su klausos aparatu jis vis tiek gerai negirdi, nepaisant to, kad mama j� nuolat mok� kalb�ti.

Otorinolaringolog� E. Gradauskien� Dovo t�vams u�simin� apie implantus. Vienas j� kainuoja 78 t�kstan�ius lit�. "Nutar�me iš prad�i� bent vien� implant� �d�ti. �mona išsigando, o aš pasakiau, kad tuos pinigus surinksiu. Atidariau s�skait�, �miau prašyti �moni� paaukoti l�š�. �domu tai, kad tie �mon�s, kurie, tik�jausi, mums pad�s ir net buvo tai pa�ad�j� - nusisuko. Surinkti pinigus pad�jo nepa��stami �mon�s - "Omnitel", Šiauli� moter� klubas "Lions", R�kyvos mokyklos kolektyvas, u�sienie�iai, gimin�s, moraliai palaik� surdopedagog� Genut� Janušien�. Ger� �moni� yra net sunkme�iu, reikia tik k� nors daryti, norint sulaukti pagalbos", - sako Povilas.

Operacija Dovui atlikta, jis dabar girdi 60 procent� gars�. "Dovas labai bendraujantis, daug kalba. Dar tenka vykti daryti audiogram�, pareguliuoti aparat�, bet s�nus jau gal�s ruden� � pirm�j� klas� eiti kartu su sveikais vaikais", - d�iaugiasi Povilas.

Dovo t�vai dabar suka galv�, iš kur gauti dar apie 7-8 t�kstan�ius specialiam aparatui, pad�sian�iam s�nui mokykloje. Tai prietaisas, kur� pamok� vedantis mokytojas u�sikabina ant kaklo. Šiam kalbant, vaik� su implantuotu klausos aparatu pasiekia garsas be joki� trukd�i�. "Jei nepasiduodi ir imi ieškoti pagalbos, visada jos sulauksi", - optimistiškai nusiteik�s Povilas.

Tiesa, Dovas dabar vaikšto puikiai - jo p�dut� mamos pastang� d�ka v�l sveika.

Prie smegen� prijungtas implantas sugr��ina � gars� pasaul�.

Klausos negal� - dviem vienos šeimos vaikam

"Mama, aš tave gird�iu, bet nesuprantu, k� tu man sakai", - tokia nepaprasta reakcija, perduota gestais, buvo m�s� aštuonmet�s dukros Kamil�s, kai jai buvo implantuotas klausos aparatas. "Ne�sivaizduojate kaip ji buvo nustebusi, kai �m� gird�ti", - d�iaugiasi Joniškio rajone, Skaistgiryje, gyvenanti Kamil�s mama Rita. Ji �ino, kad dar kart� tok� pat d�iaugsm� patirs - prieš m�nes� jos 1 met� ir keturi� m�nesi� s�nui Evaldui taip pat implantuotas klausos aparatas. Evaldo implantas kol kas sureguliuotas taip, kad garsai jo neg�sdint�, v�liau aparatas bus jautresnis. "Kai per garsiai �jung�me televizori�, pamat�me, kad s�nui tas triukšmas visai ne prie širdies", - sako Rita.

Šeimos b�dos prasid�jo tada, kai ši suprato, jog pirmagim� Kamil� - kur�ia. Kai mergaitei sukako dveji, svarstyta implanto galimyb�, ta�iau šalies medikai pasak�, kad implantas nepad�s, mat mergaitei neišsivys�iusi vidin�s ausies sraig�.

Mergaitei nupirkti klausos aparatai nedaug pagelb�jo, tad ketinta j� prad�ti mokyti gest� kalbos, atiduoti � speciali� mokykl�. "Man atiduoti vaik� � speciali� mokykl� asocijavosi su tuo, tarsi � vaik� namus atiduo�iau. Buvo labai baisu, tad nutariau padaryti visk�, kad mano vaikas gird�t�", - sako Rita.

Kart� nuvykus � Kaun� klausos aparat� suderinti, Kamil�s t�vus u�kalbino �staigos direktor�. Ji pa�ad�jo pasiteirausianti Norvegijos medik�, ar galima implantuoti klausos aparat� vaikui, kuriam neišsivys�iusi sraig�. "Po savait�s ji mums paskambino ir pasak�, kad galima. Skubiai atlikome tyrimus ir pra�jusi� met� rugs�j� Kamil� buvo operuota", - d�iaugiasi Rita.

Tiesa, tokia pat b�da ištiko ir Kamil�s broliuk� Evald�. Jis operuotas pra�jus keliems m�nesiams po sesers operacijos - pernai gruod�. "Turb�t kurtumas - paveld�ta liga, gimin�je negirdin�i� �moni� b�ta, nors m�s� tre�ias vaikas - visiškai sveikas", - sako vaik� mama.

Svarbiausia - ne laukti, o veikti

Rita sako, kad d�l kurtumo dukros Kamil�s raida sul�t�jusi, ta�iau ji gali lankyti bendrojo lavinimo mokykl�, su ja papildomai dirba mokytojai, ateinantys � namus. D�iugu, kad Evaldo raida smarkiai nesul�t�s, nes jam klausos aparatas implantuotas pa�iu laiku.

Kol sugijo �aizdos, implantas nebuvo aktyvuotas. Jis prad�jo veikti prieš savait�, tad kol kas apie s�naus atradim�, kad gyvename gars� kupiname pasaulyje, sunku k� nors pasakyti.

T�vams, kuri� vaikai turi klausos negal�, Rita sako nedelsti, nedvejoti ir pasiry�ti operacijai. "Iš prad�i� buvo baisu, ar organizmas implant� gerai priims, kilo klausim�, kaip aparatas sureaguos, pavyzd�iui, � �aibo iškrov�. Pasikalb�jome su kitais t�vais, kuri� vaikai turi implantus, tad dabar kitiems galime patarti negaišti laiko ir padaryti visk�, kad vaikas tur�t� implant� ir jo branda nel�t�t�", - sak� Rita.

Kamil�s implantas kainavo ma�iau nei Evaldo. Pinigus surinkti pavyko - vaikams po 42 t�kstan�ius skyr� valstyb�, po 25 t�kstan�ius bendrov� "Ominitel", par�m� Šiauli� moter� klubas "Lions", draugai, gimin�s, kaimo bendruomen�. Rita labai d�kinga bendruomen�s vadovei Redai Pe�kuvienei u� parodyt� ger� šird� renkat l�šas. "Nesitik�jome, kad net iš Šiauli� paramos sulauksime. Pasirodo, tereikia paskelbti apie b�d� ir ger� �moni� visada atsiras", - d�iaug�si Rita.

� auk� d��ut�, stovin�i� Šiauli� "Akropolyje", gyventojai nuo 2009 m. gruod�io 10 d. iki 2010 m. vasario 11 d. paaukojo 2166,38 Lt.

Šiauli� moter� "LIONS" klubas straipsnyje pamin�tiems vaikams operuoti skyr� 5500 Lt (2500 Lt Dovui, 3000 Lt Evaldui).

Šiauli� moter� "LIONS" klubas nuošird�iai d�koja gyventojams, neabejingiems vaik� nelaim�ms.

Rinkliavos dydis u� �iuk�les - i� lub�?

Oksana LAURUTYT�

"Terš�jas moka" - tokiu principu tur�t� vadovautis mokes�ius u� šiukšli� iš gyventoj� ir �moni� išve�im� nustatantys valdininkai, ta�iau šiuo metu ir gyventojai ir �mon�s moka rinkliav�. Nustatytas konkretus dydis, ir niekam nebe�domu, ar tu k� nors išmeti � šiukšli� d��, ar - ne. Rinkliavos administratoriai tvirtina tokiu b�du sukontroliav� gyventojus, ta�iau teisininkai ragina gyventojus reikalauti pakeisti tvark� ir mok�ti u� kiek�, o ne nuo "galvos" ar �mon�s dyd�io.

Šiauli� gyventojai u� išmestas šiukšles moka nustatyta dyd� - 56 litus per metus. Nesvarbu, kiek išmeta šiukšli�.

Ve��jams - u� svor�, gyventojams - "nuo galvos"

Šiukšles iš �moni� ir daugiabu�i� kiem� ve�an�ios šalies �mon�s stebi sunkme�io rezultat� - konteineriuose šiukšli� suma��jo. Nieko nuostabaus - �mon�s ma�iau perka, tad ma�iau ir išmeta. Panev��ie�iai, pavyzd�iui, tikina, jog šiukšli� suma��jo perpus. Keista, kad Šiauliuose šiukšli� ve��jai tikina, kad šiukšli� nesuma��jo.

Pasak did�i�j� dal� Šiauli� ir apskrities aptarnaujan�ios �mon�s "Specializuotas transportas" vadovo Rolando Stanio, u�pernai jo vadovaujama �mon� surinko beveik 137 t�kstan�ius ton� šiukšli�, pernai šiek tiek daugiau - 139 tonas.

U� atve�tas šiukšles su šiukšli� ve��jais Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centras (ŠRATC) atsiskaito pagal atve�t� šiukšli� kiek�. Kyla klausimas: jei šiukšli� ve��jams mokama pagal atgabent� atliek� svor�, kod�l gyventojai ir �mon�s priversti mok�ti ne u� real� šiukšli� kiek�, o rinkliav� - nustatyt� mokest�? Vadinasi, ma�ai šiukšli� išmetantis bedarbis Petras priverstas sumok�ti u� tai, k� išmet� pasiturintis Antanas ir gal net Maryt�.

Pagal šiuo metu galiojan�i� rinkliav�, visiškai neatsi�velgiama, ar asmuo sukaupia kok� nors kiek� atliek�, kur� reikia tvarkyti, ar - ne. Dabar terš�jas yra kiekvienas �mogus ir kiekviena �mon�. Kiekvienas priverstas mok�ti u� tai, kad yra deklarav�s gyvenam�j� viet� ir kad dirba.

Komunalinius mokes�ius mokantis asmuo �ino, kad u� dujas, vanden�, elektr�, šilum� jis mok�s tiek, kiek sunaudoja. Mokant rinkliav� u� šiukšles yra visiškai neaišku, u� k� mokama. Meti šiukšles � konteiner� ar nemeti - privalai mok�ti. Prievarta esi "padarytas" terš�ju ir tokia prievarta visiškai neskatina taupyti, tausoti gamtos.

Vienos interneto svetaines kurian�ios �mon�s vadovas sak� nesuprant�s, kod�l �mon�s, kuri beveik neturi šiukšli�, s�skaita kas m�nes� tuštinama priklausomai nuo joje dirban�i� �moni� skai�iaus. �mon�je dirba 12 �moni�, u� kuriuos kas m�nes� mokama 40 lit�.

Vairuotojus rengianti mokykla, kurioje dirba dešimt �moni�, sako per m�nes� turinti sumok�ti u� šiukšles 130 lit�. �mon� nevykdo jokios gamybos, b�simi vairuotojai mokosi prie kompiuteri� ir va�in�dami miesto gatv�mis, o � šiukšli� d�� išmeta nebent trintuk� ar vien� kit� popieriaus lap�. "Turime mok�ti u� tai, ko nedarome. Manau, kad �mon�s turi b�ti suskirstytos pagal kategorijas, o ne mok�ti nuo �moni� skai�iaus", - svarsto �mon�s vadovas.

Rodiklis - �mon�s mastai, o ne šiukšli� kiekis

Kokiu b�du rinkliav� surenkantis Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centras apskai�iavo rinkliavos dyd� ir kur nukeliauja m�s� pinigai, surinkti u� šiukšles?

Zenonas Ku�inskas, ŠRATC vieš�j� ryši� specialistas, sako, kad šiukšli� regione tikrai nema��ja. 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais metais, komunalini� atliek� iš fizini� ir juridini� asmen� Šiauli� apskrityje buvo surinkta 4 proc. daugiau. Pernai, palyginti su 2008 metais, komunalini� atliek� Šiauli� apskrityje iš gyventoj� buvo surinkta 7 proc. daugiau.

Anot Z. Ku�insko, kiekvienas Šiauli� miesto gyventojas moka 56 lit� dyd�io rinkliav� u� komunalini� atliek� surinkim� ir tvarkym� per metus. Kit� Šiauli� apskrities rajon� gyventojai moka po 60 Lt per metus. Kuo remiantis nustatyti rinkliavos dyd�iai, ŠRATC atstovas konkre�iai neatsak�. "Rinkliavos dydis skai�iuojamas pagal faktiškai susidaran�ias atliekas ir reikalingas s�naudas toms atliekoms sutvarkyti", - paaiškino.

Kokia sumok�tos rinkliavos dalis atiteko pa�iai �monei u� darb�? Pasak Z. Ku�insko, 2008 metais rinkliavai administruoti Šiauli� mieste teko 6,1 proc. rinkliavos. Kituose rajonuose, išskyrus Šiauli�, teko 11,5 proc. rinkliavos �plauk�. 2009 metais rinkliavai administruoti tekusi dalis šiuo metu dar skai�iuojama.

"�mon�s, mok�damos rinkliav� u� komunalini� atliek� surinkim� ir tvarkym�, moka ne u� darbuotojus, viet� skai�i� ar plot�. �mon�s moka u� savo atliek� surinkim� ir tvarkym�. Darbuotoj� ar viet� skai�ius ir plotas yra tik parametras, pagal kur� nustatomi ta pa�ia veikla u�siiman�ios �mon�s veiklos mastai", - sak� ŠRATC atstovas.

Administratoriai, pasirodo, �m� ir nusprend�, kad atliek� daugiau susidaro didesn�se �mon�se. "Šiauli� mieste ploto parametras yra naudojamas prekybos ir multifunkci� kompleks�, prekybos centr�, parduotuvi�, kiosk�, turgavie�i�, viešojo maitinimo �moni� veiklos mastui nustatyti", - sak� pašnekovas.

Z. Ku�inskas teigia, kad prieš �vedant rinkliav� atliek� išve�imo sutartis su ve��jais Šiauli� mieste buvo sudar� tik penktadalis �moni� ir du tre�daliai individuali� vald� gyventoj� (rajonuose šie rodikliai buvo dar blogesni). Tie, kurie netur�jo sutar�i�, savo atliekas vert� � konteinerius, pastatytus prie daugiabu�i� nam�, kuri� gyventojai ir sumok�davo u� t� atliek� sutvarkym�, arba ve�� miškus ar pagriovius, ištisas teritorijas paversdami šiukšlynais, u� kuri� sutvarkym� v�liau sumok�jo visi mokes�i� mok�tojai. "�vedus rinkliav� u� komunalini� atliek� surinkim� ir tvarkym�, kiekvienas yra priverstas sumok�ti u� savo atliek� sutvarkym�. Taip �gyvendintas principas "terš�jas moka", - teig� jis.

Rinkliava - b�das pasipinigauti nedirbant?

Advokatas, �mogaus teisi� gyn�jas, visuomen�s veik�jas, Jungtinio demokratinio jud�jimo steig�jas K�stutis �ilinskas sako, kad savivaldybi� taryb� �vestos rinkliavos pa�eid�ia �statym�. �statymas numato, kad "terš�jas moka". Tai reiškia, kad terš�jas turi sumok�ti u� tai, k� išmet�, tai yra u� kiek�.

"Rinkliavas �ved� savivaldybi� tarybos, ta�iau �statymas numato priešingai. Pasaulyje �mon�s sumoka u� išmest� šiukšli� kiek�, o savivaldyb�s pri�m� �statym�, kaip gauti pinig� nieko nedirbant. Nesvarbu, kad šiukšli� n�ra, privalai mok�ti. Moki vien u� tai, kad gyveni ir kad dirbi. Bankrutuojan�ios ar pristabd�iusios veikl� bendrov�s turi did�iulius plotus ir privalo mok�ti did�iules sumas, nesvarbu, kad nevykdo veiklos ir šiukšli� neturi", - sak� advokatas.

K. �ilinsko teigimu, rinkliavos �vedimas n�ra teis�tas, mat �statymai rinkliavos b�tinum� numato tik tais atvejais, kai n�ra kit� b�d� surinkti pinigus u� suteikt� paslaug�. Seniau gyventojai sudarydavo sutartis su šiukšles išve�an�ia �mone, o �vedus rinkliav� paslaugos kaina išaugo kelis kartus - juk administratorius su visomis j� buhalterijomis išlaikyti reikia!

Pasak K. �ilinsko, kit� miest� gyventojai d�l rinkliav� jau bylin�jasi teismuose, pavyzd�iui, Lazdij� gyventojai d�l s�skait� dyd�io u� šiukšles bylin�jasi Kauno apygardos administraciniame teisme, o šalies administraciniame teisme nagrin�jama byla d�l rinkliavos �vedimo.

Konkurencijos taryba rinkliav� yra pripa�inusi neteis�ta, pa�eid�ian�ia Konkurencijos �statym�. "Savivaldyb�s to nepaiso. Art�jant rinkimams juk reik�s pinig�, o tos monopolijos gali pad�ti j� gauti. Savivaldyb�s turi laikytis �statym�. �inoma, teismuose bylin�jantis 2-3 metai praeina, bet �mon�s gali susiburti ir padaryti �tak� savivaldyb�ms. �mon�s turi apsispr�sti, o jei tarybos nepakeis nuostat�, u� tokius politikus balsuoti nebereik�t�."

Pasak K. �ilinsko, Europa toki� dalyk�, kaip rinkliavos u� šiukšles, ne�ino. Europoje �mogus �sigyja maiš� šiukšl�ms, kurio kaina tokia, kad ja sumokama u� šiukšli� išve�im�. Paprasta apskaita ir nereikia joki� monopolij� ir buhalterij� išlaikyti.

Koj� ki�a trumpos lovos

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Lietuvai rengiantis 2011 m. Europos vyr� krepšinio �empionatui, Šiauliuose lank�si "FIBA Europe" atstovai. Jie gerai �vertino Šiauli� aren�, ta�iau konstatavo, kad n�ra tinkamo viešbu�io krepšininkams. Surengtoje spaudos konferencijoje miesto meras Genadijus Mikšys pateik� sve�i� išvadas apie Šiauli� aren� ir tris Šiauli� viešbu�ius bei kalb�jo apie galimyb� �rengti nauj� viešbut� prie "Bruklino", prašant valstyb�s paramos. Kod�l nebuvo svarstyta galimyb� išpl�sti esamus?

"Med�iotoj� u�eigos" savininkai tikina, kad išpl�tus j� viešbut� b�t� galima apgyvendinti visus krepšininkus.

Pasimok� Lenkijoje

Vienas krepšinio �empionato etap� numatytas rengti Šiauliuose. Po pernai Lenkijoje vykusio �empionato reikalavimai gerokai sugrie�t�jo. T�kart ispan� rinktin� d�l prast� s�lyg� tur�jo pakeisti viešbut�, tad dabar didesnis d�mesys skiriamas sportinink� gyvenimo s�lygoms.

"M�s� reikalavimas – geriausi viešbu�iai krepšininkams", - sak� "FIBA Europe" generalinis sekretorius Naras Zanolinas. Anot jo, Šiauliai ir Panev��ys turi puikias arenas, o tinkam� viešbu�i� tr�ksta. Viešbu�ius turintys Kaunas ir Klaip�da dar neturi aren�. Šiauli� aren�, kurioje telpa šeši t�kstan�iai �i�rov�, sve�iai �vertino kaip vien� geriausi� Europoje.

Galva remia lubas, kojos - duris

Miesto meras tvirtino, kad Šiauliuose prieš kelis m�nesius lank�si Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atstovai Vladas Garastas ir Mindaugas Bal�i�nas Šiauli� viešbu�ius �vertino palankiai, ta�iau "FIBA Europe" atstovai buvo reiklesni.

LKF atstovai rekomendavo aplankyti tris Saul�s miesto viešbu�ius: "Šiaulius", "Šaul�" ir "Med�iotoj� u�eig�". Meras kalb�jo, kad buvo pasirinkti ne ma�iau 60 kambari� turintys viešbu�iai.

Apsilank� sve�iai pareišk�, kad visos keturios pogrupio komandos tur�t� apsigyventi viename viešbutyje arba dvi komandos - dviejuose vienodo lygio viešbu�iuose.

"Šiauli�" viešbutis, kuriame yra 68 vienvie�iai 16 kvadratini� metr� ploto kambariai, netiko d�l dyd�io, per �em� vonios lub�. Sportininkai tur�jo kar�ios patirties Lenkijos viešbu�iuose, kur kambariai buv� tokie ma�i, kad pasid�j�s kelionin� krepš� krepšininkas negal�davo išlipti iš lovos. Pa�emintos vonios kambario lubos neleid�ia nusiprausti išsitiesus visu �giu, o tualete atsis�dus ant klozeto kojos remiasi � duris.

"Šaulio" viešbutis tikt� "FIBA Europe" komisijai, spaudos atstovams, �i�rovams, bet ne �aid�jams. Dviem komandom tiko tik "Med�iotoj� u�eiga".

"Med�iotoj� u�eigos" darbuotoja Asta �alpyt�: "Pasta�ius dar vien� viešbut�, b�t� sunku išsilaikyti kitiems."

Gal�t� atsirasti naujas viešbutis

Miesto meras pabr��, kad tokioje pat situacijoje atsid�r�s Panev��ys ir Alytus �m�si ieškoti patalp�, kuriose b�t� galima apgyvendinti visas keturias krepšinio komandas. Panev��ys ketina pl�sti viešbut� "Romantika", o nesp�j�s viešbu�io pasistatyti Alytus sieks �rengti j� socialinio b�sto pastate.

Šiauliuose prie "Bruklino" prekybos centro viešbutis yra pastatytas, bet d�l finansini� problem�, kurias patiria "Ogmios pulsas", dar ne�rengtas. Meras "FIBA Europe" atstovams pasi�l� �vertinti galimyb�, jog �ia gal�t� b�ti �rengta apie 140 kambari�. Keturioms komandoms apgyvendinti pakakt� 120-ies. Sve�iai su tokiu pasi�lymu sutiko. 2008 metais tokiam projektui �gyvendinti reik�jo apie 12 milijon� lit�, dabar pakakt� perpus ma�iau.

Kit� savait� miesto meras tur�t� susitikti su pasiruošimo 2011 m. Europos vyr� krepšinio �empionatui grup�s vadovais ir bus sprend�iamas klausimas, kaip �rengti tr�kstamus viešbu�ius trijuose miestuose. Vyriausyb�s darbo grup�s vadovas Raimundas Alekna �ada, jog premjero iniciatyva bus sukviesti miest� merai, finans� ir �kio ministrai ir bus parengtas aiškus planas, kad miestai gaut� vis� reikiam� Vyriausyb�s param�. Anot miesto mero, Vyriausyb� pripa��sta, kad tai visos valstyb�s problema, o Savivaldyb� l�š� tam neturi. Tiesa, Vyriausyb�s paramos nereikia suprasti tiesiogiai - ji nefinansuos privataus verslo, o tik suteiks lengvatin� kredit� arba ma�as pal�kanas banko paskolai.

Meras tikino, kad reikalavimai gali pasikeisti, jeigu pasikeist� "FIBOS" vadovyb�. "FIBA Europe" atstovai dar kart� Lietuvoje lankysis po pusme�io.

Konkurencij� pajus kiti viešbu�iai

K� apie mero sprendim� mano viešbu�i� savininkai? Ar j� nedomint� pasi�lymas pl�sti savo veikl�?

Keturi� �vaig�du�i� "Tomo" viešbutyje �rengti 46 �vairi� tip� kambariai, kuriuose gali apsigyventi apie šimt� �moni�. Kadangi Šiauli� arenoje vyksta sporto renginiai, šiame viešbutyje jau yra ne kart� apsistoj� �vairi� sporto šak� atstovai. Da�niausiai jie patys pageidaudavo b�ti apgyvendinti po du, keblum� nekildavo ir aukšta�giams krepšininkams. Dviej� metr� ilgio lovos yra be gal�. Skund� d�l lov� ar kambario ploto administracija n�ra sulaukusi. "Tomo" savininkas Romas Barauskas sako, kad viešbut� klientai mielai renkasi tod�l, kad šis yra netoli Šiauli� arenos. Kadangi �ia vyksta ne tik var�ybos, bet ir treniruot�s, tai atkrenta transporto išlaidos - sportininkai iki jos nueina p�stute.

R. Barauskas jau�iasi nuskriaustas, kad "FIBA Europe" atstovams jo vadovaujamas viešbutis nebuvo parodytas. Mero sprendim� skirti l�š� naujam viešbu�iui �rengti jis vertina neigiamai. "Atsirast� dar vienas konkurentas. Neekonomiška d�l savait�s trunkan�i� var�yb� išmesti tokius pinigus. D�l ko taip elgiamasi? D�l garb�s? Gaut� param� iš ES arba Vyriausyb�s, manau, b�t� galima panaudoti tikslingiau", - teigia viešbu�io savininkas. Jo manymu, pasibaigus var�yboms, toks didelis viešbutis nebus u�pildytas, be to, kent�s ir kiti miesto viešbu�iai. �moni� srautai es� padid�ja šiltuoju met� laiku, o visus metus jie neb�na u�pildyti.

"Pl�stis mums nebeapsimoka, nes b�t� sunku išsilaikyti. Juk didesni klient� srautai b�na laikini. Labai nepykstame, kad pas mus neapsigyvens krepšininkai. Apgyvendinsime sirgalius, teis�jus ar spaudos atstovus", - sako R. Barauskas.

Turi projekt� pl�stis

Specialiai krepšininkams n�ra pritaikytas ir "FIBA Europe" atstovams tik�s, net dvi komandas apgyvendinti pasireng�s "Med�iotoj� u�eigos" viešbutis. Keturi� �vaig�du�i� viešbutyje yra 27 kambariai. �ia vienu metu buvo apsistoj� "�algirio" ir "Lietuvos ryto" komand� krepšininkai. Pastaroji komanda š� viešbut� renkasi jau tre�i� kart�. Šiuo metu visi kambariai u�imti - �ia apsistoj� NATO kariai iš Pranc�zijos.

"Situacija Šiauliuose n�ra gera. Pasta�ius dar vien� viešbut�, sunku bus išsilaikyti kitiems. Visi NATO kariai, ko gero, rinkt�si nauj�j�. Naujasis viešbutis diktuot� naujas s�lygas ir kainas. Kod�l neišpl�tus esam� viešbu�i�?" - klausia viešbu�io "Med�iotoj� u�eiga" direktor�s pavaduotoja Asta �alpyt�.

Ji sako, kad viešbutis jau yra pareng�s projekt� viešbu�io pl�trai. Pra�jusiais metais buvo skirtas ES finansavimas, tik juo nebuvo galimyb�s pasinaudoti, nes tr�ko savo l�š�.

"Projekte numatyta pl�sti viešbut� � kiemo pus�. Padaug�t� ne tik kambari�, bet atsirast� vienintelis Šiaur�s Lietuvoje SPA centras su s�kurin�mis voniomis, baseinais, pirtimis, treniruokliais ir kita. Tai tapt� dar vienu turist� traukos objektu ir Šiauliai gal�t� sublizg�ti. Mes gal�tume pasi�lyti didesn� spektr� paslaug�, ne tik kambarius", - si�lo direktor�s pavaduotoja. Anot jos, išpl�tus viešbut�, �ia gal�t� apsigyventi visos keturios krepšinio komandos.

Bus svarstomi visi pasi�lymai

Pasiteiravus, kod�l nebuvo svarstyta galimyb� išpl�sti jau esam� viešbu�i�, Šiauli� miesto savivaldyb�s atstov� spaudai J�rat� Rauduvien� atr�m�: kod�l, kai lank�si "FIBA Europe" atstovai, viešbu�i� savininkai patys nepasak� apie savo ketinimus.

"Med�iotoj� u�eigos" savininkai teigia apie išvadas ir viešbu�i� vertinimus bei ketinimus �rengti nauj� viešbut� prie "Bruklino" su�inoj� tik iš spaudos.

Ruošiant publikacij�, redakcija sulauk� skambu�io, kad miesto meras ketina susitikti su "Med�iotoj� u�eigos" savininkais ir aptarti galimybes pl�sti viešbut�. Su�inoj�s, kad �mon� turi leidimus statybai ir parengt� technin� projekt�, kit� dien� meras paskyr� dar vien� susitikim�. Jis patikino, kad konkre�ius realius pasi�lymus pl�sti viešbut� gali pateikti visi norintys verslininkai.

Autor�s nuotr.

Perki - tikrink!

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Pirk�jai turi b�ti atidesni pirkdami maisto produkt� - atkreipti d�mes� � vartojimo termin�, laikymo s�lygas. �mones kontroliuojanti Maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad pus�je patikrint� �moni� rasta pa�eidim�.

Nuo ši� met� vaisiai ir dar�ov�s nebus tiekiami � rink�, kol nebus patikrinti, mat vis da�niau nustatoma pa�eidim� d�l padid�jusio pesticid� kiekio.
Autor�s nuotr.

Pa�eidimai nustatomi pakartotinai

"Šiauliai plius" raš�, kad prieš Naujuosius metus šiauliet� nusipirko netinkamos vartoti šaldytos �uvies. Ši prek� "Norfos" tinklo parduotuv�je K. Korsako gatv�je nedingo ir po šven�i�. Šaldytos lydekos galiojimo terminas buvo pasibaig�s prieš du m�nesius.

Parduotuv� buvo operatyviai patikrinta, rasta daugiau pa�eidim�. Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus stebino, kad toki� maisto preki� yra did�iuosiuose prekybos centruose. "Norfai" u� pakartotinius pa�eidimus buvo skirta pinigin� bauda.

Pasidom�jome, kiek iš viso pernai buvo patikrinta �moni�, kiek gauta vartotoj� skund� ir kiek u�fiksuota pa�eidim�.

Šiauli� mieste ir rajone yra 621 prekybos �mon�, iš kuri� did�ioji dalis u�siima ma�menine prekyba. Pra�jusiais metais Šiauli� apskrities maisto ir veterinarijos tarnyba parduotuves tikrino 537 kartus, kas antr� kart� rasta pa�eidim�.

Maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina planuotai ir reaguodama � gyventoj� skundus. Pernai planuotai buvo patikrinta 388 kartus, nustatyta 214 pa�eidim�. Šiaulie�iai skund�si 55 kartus, net 33 kartus pa�eidimai pasitvirtino.

Šiemet - trys skundai

Jau šiemet Maisto ir veterinarijos tarnyba gavo tris skundus, kurie visi pasitvirtino. Du iš j� - d�l "Norfos" tinklo parduotuvi� Vytauto ir K. Korsako gatv�se, vienas - d�l "Ku�i� agro�mon�s". Vytauto gatv�je esan�ioje "Norfoje" rasta mandarin� su pašaliniu kvapu, "Norfoje" Korsako gav�je rasta 15 kg �uvies ir j�r� g�rybi�, kuri� galiojimo laikas pasibaig�s, aptikti septyni kilogramai nekokybišk� vaisi�. "Ku�i� agro�mon�je" m�sos gaminiai buvo suged�, 15 kg m�sos gamini� jau buvo nebetinkami vartoti.

Pernai d�l rast� pa�eidim� Šiauli� �mon�ms iš viso skirta 26 980 lit� bauda. Iš j� viešojo maitinimo �staigoms - 7070, gamybos �mon�ms - 1520, prekybos �mon�ms - 18 390 lit� ir 31 �sp�jimas. Did�iausia bauda siek� 500 lit�.

"U� pirm� kart� nustatytus pa�eidimus bauda neskiriama - apsiribojama persp�jimu, mat pa�eidim� gali atsirasti tiesog d�l laiko stokos. Jeigu �mon�, patikrinus dar kart� pa�eid�ia, keliamus reikalavimus v�l arba tai daro piktybiškai (nutrinama sena data, perklijuojama nauja etiket� ant senos), skiriama pinigin� bauda. Tokia �mon� �traukiama � padidintos rizikos grup� ir yra tikrinama da�niau", - paaiškina Šiauli� apskities valstybin�s maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus ved�ja, maisto produkt� inspektor� Audron� Mikalauskien�.

Baudos nedrausmina

Anot ved�jos, �mon�s veikla stabdoma, kai nustatomas ne vienas pa�eidimas, dirbama antisanitarin�mis s�lygomis ir rizikuojama vartotoj� sveikata. Iš viso pernai buvo sustabdyta aštuoni� �moni� veikla. Tai penkios viešojo maitinimo �staigos, viena gamybos �mon� ir dvi prekybos �mon�s.

Parduotuv�se galima aptikti ir absurdišk� etike�i�. Duonos su �esnaku sud�tyje galima aptikti galvij� kepen�, o vafliuose su zefyro �daru - lašinuk�, kiaulienos kumpyje - šonkauli�, o šokolado skonio meduoliai gali b�ti pagaminti iš grenadieri�.

Maisto ir veterinarijos tarnybos archyvo nuotr.

Kartais d�l pa�eidim� u�daromas tik vienas parduotuv�s skyrius arba vitrina. Iš dalies buvo sustabdyta 17 Šiauli� �moni� veikla. Kai pa�eidim� nebelieka, �mon� v�l gali t�sti veikl�.

"Esu pasteb�jusi, jog baudos situacijos nekei�ia. Poveikis didesnis, kai �mon�s veikla sustabdoma arba informacija yra paviešinama. Anglijoje net yra tinklalapis, kur skelbiami naujausi Maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo rezultatai. T�vai netgi turi galimyb� su�inoti informacijos apie mokykl� ar lopšeli�-dar�eli� valgykl� b�kl�. �inoma, ten ir baudos u� pa�eidimus skiriamos gerokai didesn�s, - �sitikinusi A. Mikalauskien�. - Vartotojai turi teis� �inoti."

Vaisiuose ir dar�ov�se aptinkama pesticid�

Pernai surašius 77 sprendimus, iš viso � rink� buvo u�drausta tiekti 24 r�ši� maisto produkt� (18 422 kg): pus� tonos netinkamos m�sos, dešimt ton� nekokybišk� vaisi� ir dar�ovi�, d�l netinkamo �enklinimo - alkoholini� g�rim�, specialios paskirties produkt� su dviem tinkamumo vartoti terminais ir kiti produktai.

Prekybos �mon�se buvo paimti 62 maisto m�giniai. Iš Olandijos atve�tuose bakla�anuose rasta daug pesticid�, o UAB "Var�nos pienelio" gaminamame svieste "Baltas" rasta pašalini� riebal�.

"Kadangi parduotuv�se vis da�niau aptinkama vaisi� ir dar�ovi� su padidintu pesticid� kiekiu, grie�tinant tvark� nuo ši� met� sausio pirmosios � parduotuves nebus tiekiamos prek�s tol, kol nebus patikrintos. Tikrinimo proced�ra u�trunka iki trij� dien�", - sako Maisto skyriaus ved�ja.

Ne vis� parduotuvi� darbuotojai laikosi nustatyt� higienos reikalavim�, netinkamai laiko produktus, nesilaiko tinkamumo vartoti termin�, netinkamai �enklina prekes. Pastarasis pa�eidimas, palyginti su 2008 metais, Šiauli� apskrityje pasitaiko da�niau.

Pa�eidimas yra ir atvejis, kai po maisto preki� lentyna pabarstyta nuod� grau�ikams. Parduotuv�s darbuotojai negali patys imtis priemoni� naikinti kenk�jus. Tuo turi u�siimti profilaktin� dezinfekcija.

M�sa laikoma šilumoje

Pernai UAB "Lupra" Varpo gatv�je 12 kg šaldyt� m�sos pusgamini� rasta atšildyt�, o "Ku�i� agro�mon�je" Til��s gatv�je m�sa ir jos gaminiai vasar� buvo laikomi net +14 C temperat�roje. Prekybininkai teisinosi, kad vitrina sugedo.

Pasibaigusio galiojimo laiko produkt� Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pernai aptiko "Norfoje" �uvinink� gatv�je, UAB "Lupra" (prekybos centras "Kubas") Energetik� ir Pramon�s gatv�se, UAB "Nabat�ja" Kairiuose, A. Gedaminsko �mon�je �ar�nuose, UAB "Ku�i� agro�mon�" Ku�iuose ir Aido gatv�je esan�iose parduotuv�se.

�enklinimo, bendr� higienos reikalavim� pernai neatitiko "Norfa" �uvinink� gatv�je, "Lupra" Energetik� ir Pramon�s gatv�se ir "Ku�i� agro�mon�" Aido gatv�je.

A. Mikalauskien� pataria vartotojams b�ti atidesniems ir tikrinti prek�s galiojimo termin�. Maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukia daug skund�, kai maisto prek�s galiojimo terminas b�na pasibaig�s prieš dien�. "Tokiu atveju skub�ti pranešti tarnybai neder�t�, reik�t� iš prad�i� kreiptis � prekybinink�, kuris tur�t� prek� pakeisti arba gr��inti pinigus. Be to, �mon�s tur�t� pirkti ne iš "patvorini�" �moni�", - �sp�ja specialist�.

"Ant ledo" - ir bedarbiai, ir �darbintojai

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Pra�jusiais metais u�griuvus antrajai ekonominei šalies krizei, Šiauliai jau nebevadinami bedarbi� miestu. Ši� met� saus� Saul�s mieste nedarbo lygis ma�esnis nei šalies vidurkis. Ta�iau �mon�s tur�t� b�ti atsargesni kreipdamiesi � �darbinimo agent�ras, mat šioms nuo sausio pirmosios pagal Seimo priimtas �statym� pataisas nebereikia licencij� ir jos nebegali imti iš bedarbi� pinig� u� tarpininkavim� �darbinant u�sienyje.

Nuolat dirbti šiemet planuojama �darbinti 73 proc. bedarbi�.
Autor�s nuotr.

Kas nor�s, tas ir �darbins

�darbinimo agent�ros "Darbintera" vadov� Relona Jonaitien� �sitikinusi, kad po šios �statymo pataisos padaug�s skelbim�, kuriuose bus si�lomas darbas u�sienyje: "�darbinti imsis kas tik panor�j�s, u�teks patento. Kas sukontroliuos firmas be licencij�?! Išsi�s � u�sien� ir paliks kapstytis. Nuo to blogiau tik �mogui".

"Mes negalime pad�ti �sidarbinti net Lietuvoje. �mon�s ateina, prašo surasti darb�, si�lo sumok�ti "juodais" pinigais, o mes niekuo negalime pad�ti, belieka juos nukreipti � darbo bir��. Joks darbdavys nemok�s pinig� u� tai, kad surastume jam darbuotoj� - grei�iau pats susiras. Tai labai apsunkina �darbinimo agent�ras. Jos pasmerktos išnykti arba imtis priemoni�, kaip kitokiu b�du susirinkti pinigus. Anks�iau imdavome iš �mogaus mokest� tik tada, kai jam surasdavome darb� - sumok�davo, kai gaudavo pirm� atlyginim�. Atlikdavome profesionali� darbuotoj� atrank�, tad pas darbdavius ateidavo ne bet kas, o tinkamas darbuotojas", - tikina �darbinimo agent�ros vadov�.

Lietuvoje pernai "Darbintera" darbo surado dešim�iai �moni�, o � u�sien�, jai tarpininkaujant, išvyko per 200 šiaulie�i�. "G�da pasakyti u�sienio partneriams, kad m�s� valstyb�je taip greitai kei�iama tvarka. �statymai priimami nepasitarus su tos srities �inovais. Tenka suktis iš situacijos ir imti pinigus ne u� �darbinim�, o u� dokument� sutvarkym�", - sako ji.

Geriau informacij� patikrinti

Šiauli� darbo bir�os direktor� Genovait� Kuprevi�ien� �statymo patais� vertina atsargiai: "�darbinimo agent�ros tur�s pateikti informacij�, ataskait� darbo bir�oms, Socialin�s apsaugos ir darbo ministerija �ad�jo u�tikrinti kontrol�, bet ar tai pavyks, ne�inia. Ši naujov� mus taip pat šokiravo. Nors tai did�iul� spraga, mes negalime elgtis kitaip nei Europos S�jngoje, kur galioja b�tent tokie �statymai."

G. Kuprevi�ien�s teigimu, priva�ios �darbinimo agent�ros imdavo mokest� iš �mogaus u� darbo vietos suradim�, kai laisvas darbo vietas nurašydavo tiesiog iš darbo centro.

Direktor� tikisi, kad �mon�s nebus tokie patikl�s ir ne�klius � piktavali� pinkles, ta�iau si�lo imtis atsargumo priemoni�. Apgaul�s atvej� pasitaikydavo ir tada, kai firmos tur�davo licencij�. Dabar "likti ant ledo" tikimyb� padid�jo - �mogus ne tik pinigus praras, bet ir firmos sugr��s gali neberasti. Bedarbiams, norintiems �sidarbinti u�sienyje, nereik�t� lakstyti po �darbinimo firmeles, o reik�t� kreiptis � darbo bir��.

"Eures" biuro darbuotoja jaunimo centre susisieks su u�sienio šalimi tiesiogiai, patikrins, ar tikrai yra tokia firma ten, ar ji si�lo laisv� darbo viet�", - si�lo G. Kuprevi�ien�.

Daugiausia va�iuojan�i�j� � Anglij�

Direktor� sako, kad darbo bir�a niekuo negal�s pad�ti �mogui, besiskund�ian�iam priva�ia �darbinimo agent�ra. Jeigu agent�ra pa�m� pinigus, bet �mogaus ne�darbino, bedarbis, sumok�j�s pinigus, nuva�iavo � u�sien� ir ten nesulauk� darbo, jis gali ateiti � darbo bir�� sk�stis. Tokia informacija bus perduota ministerijai, bet realios pagalbos nukent�jusiajam suteikta nebus.

Darbo bir�os vadov� per savait� susiduria su dešim�ia �moni�, panorusi� išvykti dirbti � u�sien�. �mogus turi parašyti pareiškim�, kad išvyksta � u�sien�, o nerad�s ten darbo ir gr��s atgal v�l gali gauti pašalp�. Jeigu �mogus išvyksta savavališkai nieko nepraneš�s, gr��s darbo bir�oje gali u�siregistruoti tik po pusme�io. Pavasar� norin�i�j� išvyti dirbti svetur padaug�s. Dauguma išvyksta � Anglij�, šiek tiek ma�iau - � Airij�, dar ma�iau - � Vokietij�.

Dauguma šiaulie�i� va�iuoja dirbti sezoninio darbo, o u�sidirb� gr��ta � Lietuv�. Tik nedidel� dalis �sitvirtina u�sienyje. "Gerai, kad �mon�s per sunkmet� išva�iuoja u�sidirbti. Opesn� - socialin� problema. Blogai, kai šeimos turi laikinai išsiskirti, sutuoktiniai išvyksta, lieka vaikai", - sako G. Kuprevi�ien�.

Nedarbas ma��s

Darbo bir�os vadov� prognozuoja, kad antroje ši� met� pus�je nedarbas prad�s ma��ti. Ši� met� saus� nedarbas Šiauliuose siek� 11,4 proc., Lietuvos nedarbo lygis - 12,5 proc. Did�iausias nedarbas - Panev��yje (15,4 proc.), ma�iausias - Kaune (11 proc.). Ši� met� sausio 1-�j� Šiauli� darbo bir�oje buvo u�siregistrav� per 13,3 t�kst. bedarbi�, pernai tuo pat metu - 12,4 t�kst., t. y. trigubai daugiau nei 2008-aisiais.

Septyniolika met� vyravo moter� nedarbas, o dabar jau antrus metus daug�ja bedarbi� vyr�. Daugiausia darbuotoj� pernai buvo atleista iš firm� "Comco", "Ekomedija", "Šiauli� kelias", "Arkada", "Norfos ma�mena". Darbuotojai patys met� darb� sunkiai besivertusioje �mon�je "Asta ir li�tas", kuri dabar v�l atsigauna.

Daugiausia nauj� darbo viet� (apie 300) pernai sukurta paslaug� sferoje. Darbo viet� suteik� didieji prekybos centrai "Akropolis" ir "Til��".

Šiauli� darbo bir�os duomenimis, 2009 m. buvo u�registruota 18 815 nauj� bedarbi�, iš viso buvo aptarnauta 26 t�kst. bedarbi�. Pirm� kart� miesto istorijoje realiai pad�ta 18 t�kst. bedarbi�: 9,1 t�kst. j� gavo nedarbo išmokas, 7 t�kst. buvo �darbinti, per du t�kst. buvo �traukta � aktyvias u�imtumo programas (�darbinti � subsidijuojamas vietas, baig� kursus, �gijo profesij�, buvo skirta papildoma parama moterims, auginan�ioms vaikus, �mon�ms, kuriems iki pensijos liko penkeri metai, absolventams).

Specialist� perteklius

Didel� dal� (42 proc.) bedarbi� sudaro statybos ir pramon�s specialistai, ma�esn� - nekvalifikuoti �mon�s. "Neramina, kad daugiau nei pus� bedarbi� yra darbingo am�iaus �mon�s - nuo 25 iki 50 met�. Pernai darbo da�niau nerasdavo jaunimas. Kriz�s laikotarpiu � darbo bir�� absolventai ateidavo grup�mis. Baigusius nepaklausias profesijas perkvalifikuodavome", - teigia G. Kuprevi�ien�.

Darbo bir�os vadov� pagal darbdavi� apklausas prognozuoja, kad šiemet darbo rinkoje labiausiai tr�ks pardavimo, draudimo vadybinink�, psicholog�, statistik�, gydytoj�, vir�j�, tarptautini� krovini� ve�imo vairuotoj�, barmen�-padav�j�, m�sinink�, kep�j� konditeri�, stogdengi�, lang� montuotoj�.

Šiauliuose, kaip ir pernai, bus sunku rasti darbo ikimokyklinio, pradinio ugdymo, socialiniams pedagogams, dail�s, k�no kult�ros, angl� kalbos mokytojams, kompiuteri� sistem�, statybos, elektros, mechanikos in�inieriams, buhalteriams, ekonomistams, teisininkams, administratoriams, kirp�jams, m�rininkams, staliams, santechnikams, elektrikams, suvirintojams, šaltkalviams, automobili� meistrams, bald�iams, apdailininkams, krautuv� vairuotojams.

Nelegalus darbas klesti

Apklausus darbdavius prognozuojama, kad nauj� viet� praktiškai nebus steigiama �em�s �kio srityje, did�s terminuoto darbo paklausa.

Pus� miesto �moni� planuoja veikl� vykdyti be poky�i�, 15 proc. �moni� gamyba tur�t� išaugti, dvigubai ma�iau nei pernai �moni� ma�ins gamybos apimt�.

Kit�met ketinama gauti 8 t�kst. laisv� darbo viet� pasi�lym�, tikimasi �darbinti 7 t�kst. bedarbi�. Manoma, kad padaug�s bedarbi�, gaunan�i� papilom� param�, kas penktas bedarbis bus jaunuolis iki 25 m., kas šeštas - kaimo gyventojas arba pradedantis darbin� veikl�. Prognozuojama, kad daug�s darbuotoj�, atleist� pirm� kart�. Siauros specializacijos �mon�ms pagalba suteikiama pirmiausia - jie siun�iami perkvalifikuoti, finansuojamas darbdavys, kad suteikt� tokiam �mogui darbo. Prarasti darb� tokiam �mogui yra didelis sm�gis.

"Yra kategorija �moni�, kurie pas mus lankosi tik d�l socialini� garantij�. Jeigu stovintis darbo bir�oje tur�t� mok�ti u� gydym�, garantuoju, kad bedarbi� suma��t� 20 procent�. Mes si�lome eiti � darb�, o kai kurie bedarbiai nu�j� prašo darbdavio parašyti, kad dirbti netinka. Taip gaišinami darbdaviai. Nusiunt�me � naujai atsidariusi� kavin� dešimt vir�j�, o pasiliko tik viena. Vadinasi, atlygis yra ma�esnis nei bedarbio išmoka, o nelegalus darbas mieste did�ja", - pasakoja G. Kuprevi�ien�.

P�s�i�j� bulvaras � atidarytas

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Tre�iadienio ryt� Šiauli� bulvare šurmuliavo muzika. Šiaulie�iams švent� - neeilin� ir laukta penkerius metus. Tiek u�truko Šiauli� miesto p�s�i�j� bulvaro rekonstrukcijos darbai. Švent�je dalyvavo ne tik prie rekonstrukcijos prisid�j� �mon�s, bet ir paties bulvaro �k�r�jai.

Karališki sveikinimai

Prie kal�din�s egl�s Vilniaus gatv�je koncertavo Šiauli� universiteto liaudiškos muzikos ansamblis "Saul�", Šiauli� miesto pu�iam�j� orkestras, choreografijos studija "Aušrel�".

Rekonstruotame bulvare prie kal�din�s egl�s vykusioje švent�je miestie�ius sveikino Trys karaliai, kuriuos lyd�jo pu�iam�j� orkestras.

Pasveikinti ir pagerbti bulvaro �k�r�jai bei sumanytojai: Šiauli� miesto garb�s pilietis Vilius Kazanavi�ius, bulvar� projektavusi architekt� Virginija Taujanskien�. Pasveikinti ir ši� dien� pagrindiniai švent�s herojai: rekonstrukcijos architektai R�ta ir Rimantas Stuopeliai, darb� vykdytoja UAB "Šiauli� kelias", jos direktorius Romanas Kan�auskas, buv� ir esami miesto vadovai.

�teikti diplomai nusipelniusiems darbininkams, bendrov� "Šiauli� kelias" pad�kojo miesto merui Genadijui Mikšiui u� visapus� palaikym� ir padovanojo jam šventin� vainik�. Diplomais pad�kota ir Šiauli� universiteto Specialiojo ugdymo centrui, kuris pasi�l� naujojo fontano pavadinim� "Tiltai".

Po linksmybi� Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino bulvar�. G. Mikšys, V. Kazanavi�ius bei R. Kan�auskas perkirpo simbolin� juost�.

Seni ir nauji prisiminimai

Spaudos konferencijoje prieš iškilmes susirinko net trij� Šiauli� vald�i� atstovai. Vieni rekonstrukcij� prad�jo, kiti t�s�, dar kiti prieš daugiau nei tris dešimtme�ius �k�r� pat� bulvar�.


Anuometis miesto vadovas ir Šiauli� miesto garb�s pilietis Vilius Kazanavi�ius d�iaugiasi, kad bulvaras dabar dar gra�esnis.		Šiauli� vyskupas E. Bartulis pašventino bulvar�.

Naujojo bulvaro architektai R�ta ir Rimantas Stuopeliai d�iaugiasi, kad vis� laikotarp� problemos buvo sprend�iamos geranoriškai. Kiekvienas Šiauliuose gyvenantis supranta, kad ši gatv� yra svarbi visiems.

R. Stuopelien� �sitikinusi, kad viskas klost�si taip, kaip buvo planuota. Daug meno k�rini� iš nematom� pašali� perkelta � nauj�j� p�s�i�j� bulvar�. Nebuvo einama lengviausiu ar pigiausiu keliu.

Miesto meras G. Mikšys prisimin�, kad po pirmojo p�s�i�j� bulvaro rekonstrukcijos etapo klinkerio plytel�s šiek tiek klib�jo. Ta�iau susigul�jo. "�inojome, kad negalima sustoti net ir sunkme�iu. Jei neu�baigsime darbo, u�strigsime ilgam", - sak� jis.


Oficialiai atidarytu rekonstruotu p�s�i�j� bulvaru �eng� Trys karaliai su kelrode �vaig�de.		Bulvaro atidarymo švent�je šaltis neišg�sdino nei šok�j�, nei muzikant�.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius ir vicemer� Alma Javtokien� tikino, kad nebus u�mirštas ir pietinis Šiauli� mikrorajonas. �ia esantis p�s�i�j� takas taip pat reikalauja remonto bei menini� sprendim�.

UAB "Šiauli� kelias" direktorius Romanas Kan�auskas d�iaug�si, kad prieš atliekant darbus buvo smulkiai �vertinti meniniai ir istoriniai dalykai: "Mums beliko tik gerai dirbti."

Bulvaro rekonstrukcijos darbai kainavo 25,9 milijono lit�, pirmiesiems etapams l�š� buvo skirta iš Privatizavimo fondo. Rekonstruodamas tre�i�j� etap�, "Šiauli� kelias" dirbo avansu. Su bendrove Savivaldyb� planuoja atsiskaityti per trejus metus.

Pirmasis bulvaras Soviet� S�jungoje

Buv�s Šiauli� miesto vadovas Vilius Kazanavi�ius d�iaug�si, kad rekonstruotas bulvaras pagra��jo: "Mes suk�r�me, o j�s patobulinote".

1976 metais p�s�i�j� bulvaru tapusi Vilniaus gatv� buvo unikali Soviet� S�jungoje. Id�jos autoriui, tuome�iam miesto vadovui V. Kazanavi�iui originali mintis gim� rašant disertacij� urbanistikos klausimais bei poilsio zonas išvydus Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje.

Tuš�ias Šiauli� miesto archyvo fasadas pripa��stamas viena iš s�kmingos rekontrukcijos klaid�.

Autoriaus nuotr

Buv�s vicemeras ir keli� in�inierius Kazimieras Šavinis prisimin�, kaip buvo prad�tas statyti p�s�i�j� bulvaras. Šiaulie�iai iš anksto "pasikaust�" p�s�i�j� gatvi� k�rimo klausimais ir tik tuomet teik� pasi�lymus Maskvai. V�liau su šiaulie�i� specialistais konsultavosi Kauno Laisv�s al�jos ir Maskvos Arbato k�r�jai. K. Šavinis pripa�ino, kad atnaujintas m�s� bulvaras visomis prasm�mis atrodo geriau nei Vilniaus Gedimino prospektas ar net Palangos J. Basanavi�iaus gatv�. In�inierius primin�, kad buvo ir klaid� – miesto archyvas, u�uot puoš�s bulvar�, darko jo vaizd� aklinai u�m�rytais langais.

Rekonstrukcijos etapai

I etapas (2005-2006) – nuo Til��s iki Dvaro gatv�s (atkarpos ilgis – 226 m; tvarkomos dangos plotas – 5 222 m²; darb� vert� – 4,5 mln. Lt.).

II etapas (2006-2007) – nuo Dvaro iki Mickevi�iaus gatv�s (atkarpos ilgis – 151 m; tvarkomos teritorijos plotas – 2 728 m²; darb� vert� – 3,5 mln. Lt.

III etapas (2008-2009) – nuo A. Mickevi�iaus iki �emait�s gatv�s (atkarpos ilgis – 358 m; tvarkomos teritorijos plotas – 11 627 m²; darb� vert� – 17,9 mln. Lt).

Bulvaro rekonstrukcija nuo Til��s iki �emait�s gatv�s atlikta 2005-2009 metais. Visas rekonstrukcijos ilgis - 735 m. Visas sutvarkytos teritorijos plotas – 19 577 m². Darb� �vykdyta u� 25,9 mln. Lt.

Metus palydint

Kaip per metus pasikeit� m�s� miestas? Kaip pagra��jo, kuo praturt�jo, o ko netekom? Kokiais �vykiais, renginiais šie metai buvo turtingi, kaip pagerbti �vairiose gyvenimo srityse nusipeln� �mon�s? � praeit� grimztan�i� 2009 met� ap�valga - paskutiniame ši� met� "Šiauliai plius" numeryje.

Šiauliai šiemet švent� 773-i�j� miesto gimtadien�.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Kaip keit�si miestas

Po ilgos pertraukos XIX a. �ali�ki� medinis v�jo mal�nas po atlikt� restauravimo darb� v�l mojuoja sparnais. Tiesa, tik tam tikromis progomis ir esant palankioms oro s�lygoms.

Pietinio rajono gyventojams nebereik�s melstis poliklinikoje, kurios patalpose laikinai glaud�si. Po 21-eri� met� pertraukos šiemet iškilmingai pašventinta ir atidaryta Šv�. Mergel�s Marijos Nekalto Prasid�jimo ba�ny�ia, kuri� suprojektavo architektas Darius Jakubauskas.

Po keturiolikos met� Šiauliuose u�baigta dar viena am�iaus statyba. Gruod� pirm�sias gimdyves pri�m� Moters ir vaiko klinika. Tiesa, atidarymo ceremonija atid�ta d�l nemalonaus incidento, kai dezinfenkciniu skys�iu, kuris, kaip v�liau paaišk�jo, nebuvo skirtas odos prie�i�rai, buvo nudeginti devyni naujagimiai.

Nauj� klinik� ir ba�ny�i� šiaulie�iai turi, o laidoti �moni�, atrodo, greitai nebebus kur. Vietos Gink�n� kapin�se neu�teks metams, o naujos miesto kapin�s Daušišk�se gali b�ti prad�tos �rengti tik po 11-12 m�nesi�. Vien �emei išpirkti Savivaldyb� priversta skolintis beveik devynis milijonus, to kapin�ms �rengti pinig� miestas neturi.

Šiauli� darbo rinkos mokymo centras atidar� Ne�gali�j� profesin�s reabilitacijos centr� ir mokymo dirbtuves, kur visos Lietuvos ne�galieji gal�s �gyti paklausi� profesij� ir �ia gyventi - jiems �rengti pritaikyti kambariai, virtuv�s, medicinos kambariai, klas�s.

Kal�doms šiaulie�iai turi ne tik atnaujint�, bet ir oficialiai atidaryt� p�s�i�j� bulvar�. J� puošia meniniai akcentai: A. Toleikio skulpt�ros "Motinyst�" ir iš Šiauli� universiteto kiemelio atkeliavusi prie Did�dvario gimnazijos nut�pusi "Mergait� su d�del�mis", skulptoriaus Viktoro Tumkevi�iaus �gyvendintas Dariaus Augulio projektas - Šiauli� dramos teatro sufleris. Rekonstruoje bulvaro dalyje ak� d�iugina trys, senojoje – du fontanai. Naujam fontanui išrinktas vardas "T�kstantme�io tiltai".

Miestas šiemet Lietuvos vardo pamin�jimo t�kstantmet�io proga prad�jo puoštis dizainerio V. Purono sukurtais suoliukais su t�kstantme�io pavadinimu. Dar vasar� suoliukai išdygo prie Savivaldyb�s, ligonin�s ir "Gaid�io". V�liau tokius suoliukus su savo vardu, pageidaujamoje vietoje �m�si statyti organizacijos. Dar vienas V. Purono inicijuotas akcentas išdygo prie Talkšos e�ero - gele�in� lap� garsins Šiaulius ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Pernai atsidarius dviem "Atlantis cinemas", o šiemet - penkioms "Forum cinemas" kino sal�ms, šiaulie�iai atsisveikino su dešimtme�iais veikusiu "Saul�s" kino teatru. Dabar � buvus� kino teatr�, virtus� koncert� sale "Saul�", pl�sta publika, norinti paklausyti rimtos muzikos.

�ali�ki� mal�nas po ilgos pertraukos v�l mojuoja sparnais.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

K�dikiai � pasaul� ateina jau naujojoje Moters ir vaiko klinikoje.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Metai gaus�s protest� ir miting�

Jau met� prad�ioje, sausio 16-�j�, mitinguotojai rinkosi prie Seimo ir Vyriausyb�s. Akcijos "Stop �moni� skurdinimui ir nedarbui, verslo �lugdymui ir sporto, spaudos bei kult�ros naikinimui" dalyviai reikalavo didinti minimal� m�nesin� atlyginim�, stabdyti neapgalvot� mokes�i� reform�, nedidinti prid�tin�s vert�s mokes�i� tarif�, apmokestinti nekilnojam�j� turt�, nustatant diferencijuotus tarifus pagal jo vert� ir paskirt�, nekurti nauj� ministerij�. Deja, taikus mitingas virto kruvinomis riauš�mis.

Baland�io 3-i�j� per šal� nuvilnijo protesto akcija "Basas pareig�nas - nesaug�s �mon�s", neaplenkusi ir Šiauli�. Pusšimtis ugniagesi�, pasienie�i�, muitinink�, policinink� ir viešojo saugumo tarnybos darbuotoj� band� atkreipti Vyriausyb�s d�mes� � teis�saugos sistemos �staig� pad�t�.

Liep� badauti prie Seimo buvo nusiteik� Šiauli� daugiabu�i� nam� bendrij� pirmininkai, kai buvo �adama iki 50 procent� suma�inti dirban�i� pensinink� pensijas, nes 90 procent� bendrij� darbuotoj� – pensininkai.

Rugpj�t� Šiaul�n� (Radviliškio raj.) gyventojai, gindami savo interesus, sureng� miting� prieš dan� kiauli� kompleks� pl�tr�. Mitingo organizatoriai buvo �sitikin�, kad Šiauli� regiono aplinkos apsaugos departamentas nepakankamai kontroliuoja kiauli� augintojus.

T� pat� m�nes� Šiauliuose buvo surengtas nesankcionuotas piketas. Keli� visuomenini� jud�jim� atstovai piktinosi viešajame transporte "zuikius" gaudan�ios bendrov�s "Dorsimus" nepagarbiu darbuotoj� elgesiu.

Lapkrit� Šiauliuose buvo surengtas dar vienas mitingas. Jungtinis demokratinis jud�jimas �t�� nukreip� prieš vald�ios darom� netvark� - u�krautus mokes�ius, per ma�as pensijas, parazituojant� valdinink� aparat� ir � klases skaidom� visuomen�.

Tikintieji šiemet sulauk� naujos ba�ny�ios.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

"Vairo-Jupojos" regbininkai tapo ne tik Baltijos taur�s laim�tojais, bet ir 25 kart� Lietuvos �empionais.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

T� pat� m�nes� prieš Seimui patvirtinant pensij� ir išmok� ma�inim�, Lietuvos pagyvenusi� �moni� asociacijos nariai prie Vilniaus koncert� ir sporto r�m� sureng� miting� prieš pensij� ma�inim�. Mitinguoti va�iavo ir šiaulie�i� b�rys. Protestuotojai tikino, kad niekas neturi teis�s atimti j� u�dirbt� pinig�.

Prie Šiauli� miesto savivaldyb�s gruod� piketavo jungtinio demokratinio jud�jimo "Kitokia Lietuva" dalyviai, reikalav� nedidinti vandens kain�, o lopšeli�-dar�eli� profs�jung� atstovai praš� išmok�ti algas ikimokyklini� �staig� darbuotojams.

Rinkimai

Gegu��s 17-�j� Lietuva išsirinko nauj� valstyb�s vadov�. Šiaulie�iai u� prezidente išrinkt� Dali� Grybauskait� atidav� 69,51 procent� bals�, t. y. daugiau, nei vidutiniškai balsavo kiti rink�jai, o bir�elio 7-�j� Lietuva išrinko 12 savo šalies europarlamentar� � Europos Parlament�.

Šiauli� Did�dvario gimnazijos direktorius Vaidas Bacys liep� prad�jo eiti švietimo ir mokslo viceministro pareigas.

Reorganizacija

Siekiant sutaupyti l�š� ir optimizuoti policijos darb�, Šiauli� apskrities policijos komisariate rugpj�t� �vyko reorganizacija. Sujungus I ir II policijos komisariatus � Šiauli� miesto policijos komisariat�, viršininku išrinktas Rimvydas Šlekys. Keturi operatyvaus valdymo padaliniai, paprastai kalbant - bud�toj� tarnybos, buvo sujungti � vien�.

Suma��jus vaik�, šiemet buvo sujungtos Šventupio ir Gytari� vidurin�s mokyklos. Abiej� mokykl� moksleiviai nuo rugs�jo 1-osios prad�jo eiti � Gytari� mokykl�.

Mokes�iai

Socialin� situacija Šiauliuose blog�jo jau nuo met� prad�ios. Vis daugiau �moni� praš� darbo ir pašalp�, o darbdaviai ma�ino atlyginimus. Šiauli� darbo bir�os duomenimis, mieste sausio pabaigoje buvo 8,5 t�kstan�io bedarbi� ir tik 430 laisv� darbo viet�.

Nuo rugs�jo 1-osios pigo šiluma, prisid�jo mokestis u� karšto vandens skaitiklius, gruod�io 17-�j� miesto taryba palaimino bendrov�s "Šiauli� vandenys" projekt�, kuriame prašoma vandens kain� padidinti 0,61 Lt u� kubin� metr�. Taigi, gyventojai padid�jusias s�skaitas u� vanden� gaus nuo kovo.

Šiauliuose šiemet išsiskleid� tarptautinis folkloro festivalis "Saul�s �iedas"

Evos JAGMINAIT�S nuotr.

Šiaulius kr�t� "Dail�s galerijos" inicijuotas "Virus" festivalis.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Sukaktys

Pra�jo 20 met�, kai �inia apie vieningai rankomis susikibusius ir sujungusius tris Baltijos šali� sostines �mones 1989 met� rugpj��io 23-i�j�, apskriejo vis� pasaul� ir penkeri metai, kai Lietuva �stojo � Europos S�jung�.

Radviliškyje gele�inkelie�iai triukšmingai švent� 150 met� Lietuvos gele�inkeli� jubiliej�.

Šventiniu koncertu ma�ai pasikeit�s vis dar entuziastingas Šiauli� kamerinis orkestras atšvent� 20 met� sukakt�.

Šiauli� konservatorijos kolektyvas, atlaik�s daugyb� išbandym�, bet išlik�s darnus iškilmingai sutiko 70-ies met� jubiliej�.

Šiauli� universiteto Technologij� fakultetas, kuriame studijuoja apie 1600 student�, da�niausiai besirenkan�i� statybos, informatikos ir mechanikos in�inerijos studijas, šiemet min�jo �k�rimo 50-�sias metines.

"Šiauli�" krepšinio klubui sukako 15 met�. Jis net aštuonis kartus yra laim�j�s LKL bronzos medalius ir dukart - SEB BBL �empionato bronzos medalius.

Šiauli� teniso mokykla, galinti pasigirti garsiais aukl�tiniais, išugd�iusi ne vien� �empion�, šiemet min�jo 20 met� sukakt�.

Laureatai

Šiemet dvyliktuoju Pelikso Bugailiškio premijos laureatu u� nuopelnus tyrin�jant ir populiarinant Šiauli� krašto archeologijos ir kult�ros paveld�, aktyvi� visuomenin� veikl� tapo per 30 met� šioje srityje dirbantis vilnietis archeologas Bronius Dakanis.

Rugs�j� pasveikinta trisdešimtoji Šiauli� miesto garb�s piliet�, ilgamet� šoki� kolektyvo "�elmen�liai" vadov� Aldona Aleksandra Mas�nien�. Garb�s pilie�io vardo taip ir nesulauk� baland�io 19-�j� mus palik�s bokso t�vas, Lietuvos nusipeln�s bokso treneris, tarptautin�s klas�s teis�jas, Lietuvos bokso �empionas Vaclovas Peleckis.

Gegu��s 15 dien�, minint Šiauli� kraštotyros draugijos 82-�sias metines ir Tarptautin� muziej� dien�, išrinkta septynioliktoji Mikelio prizo laureat�. Ja tapo Šiauli� krašto kraštotyrinink�, Šiauli� "Aušros" muziejaus Technikos istorijos skyriaus ved�ja Genovait� �ukauskien�.

Monmartro respublikos plenere "Laipt� galerijoje" buvo pristatytas Šar�no Saukos paveikslas..

Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Auksiniai scenos kry�iai šiemet �teikti re�isieriui Antanui Gluskinui u� spektakl� "Bela, Bosas ir Bulis" ir kompozitoriui Algirdui Martinai�iui u� muzik� spektaklyje "Sirano de Ber�erakas". Geriausiu Šiauli� dramos teatro aktoriumi tapo Aurimas �vinys, o geriausia met� aktore - Monika Šaltyt�, nominuota ir UNESCO Šiauli� klubo perspektyviausia šiauliete.

Šiemet ketvirtoji Šv. Jeronimo premija u� profesionaliai ir meniškai išverstus lietuvi� literat�ros k�rinius � vokie�i� kalb�, lietuvi� literat�ros populiarinim� u�sienyje ir tarptautini� literat�rini� ryši� pl�tojim� paskirta šveicar� kilm�s vert�jui Markui Roduneriui.

Liep� talentingiems vaikams iki šešiolikos met� buvo �teiktos Karalien�s Mortos premijos, iš j� - dviem Šiauli� konservatorijos aukl�tiniams, akordeonininkams Tadui Motie�iui ir Aurimui Goriui.

Šiemet geriausi� Šiauli� apskrities moksleivi� rinkimuose geriausiais Šiauli� savivaldyb�s moksleiviais tapo Šiauli� konservatorijos 11 kl. fortepijono specialyb�s mokinys Dominykas Gir�ius ir Šiauli� Juliaus Janonio gimnazijos 3c klas�s mokin� Milda Baronait�.

Kult�ros �vykiai

Šiemet 17-�j� gimtadien� minin�ioje "Laipt� galerijoje" šešt� kart� vyko pleneras "Monmartras", Ligijos Stalevi�ien�s, atšventusios 80-ies met� jubiliej�, akvareli� paroda, vilnie�i� dailinink� J�rat�s Mykolaityt�s, Klaudijaus Petrulio ir dukart Lietuvos nacionalin�s premijos laureato Algirdo Petrulio tapybos paroda, buvo pristatytos Rimo Bi�i�no ir Jono Daniliausko drob�s.

Šiaulius jau keturiolikt� kart� kr�t� Šiauli� dail�s galerijos rengiamas šiuolaikinis meno festivalis "Virus".

Saul�s mieste vyko tre�iasis tarptautinis S. Sondeckio jaun�j� smuikinink� ir violon�elinink� konkursas, tre�iasis tarptautinis folkloro konkursas-festivalis "Saul�s �iedas", o rugs�j� dvi dienas šurmuliavo 773-iasis miesto gimtadienis, vainikuotas lazeri� ir fejerverk� šou Lietuvos vardo pamin�jimo t�kstantme�io tema Prisik�limo aikšt�je.

�ol�s riedulio rinktin� tapo Europos jaunimo �empione

Jolantos ŠIDLAUSKIEN�S nuotr

Sporto aukštumos

Šiemet antr� kart� po aštuoneri� met� pertraukos Lietuvos �ol�s riedulinink�s (iki 21 m.) laim�jo Europos �empionato auks�, o Šiauli� komanda "Gintra-Strekt�-Uni" tapo Lietuvos moter� �ol�s riedulio �empione. "Gintros-Unversiteto" futbolinink�s jau aštunt�kart tapo Lietuvos �empion�mis, "Vairo-Jupojos" regbininkai šiemet tapo 25 kart� �empionais, antr�kart - Baltijos šali� regbio �empionais.

K�no rengybos atstov� septyniolikmet� Elliet� Lukyt� šiemet tapo Europos ir pasaulio fitneso �empione suaugusi�j� kategorijoje.

Deimant� Daulyt� laim�jo Lietuvos moter� šachmat� �empionato sidabro medal�.

"Šiauli�" krepšininkai iškovojo bronzos medalius LKL ir tre�i� viet� Lietuvos krepšinio federacijos taur�s var�ybose, BBL komanda tenkinosi 5-6 vieta.

Lietuvos rankinio federacijos moter� �empionato bronzos medali� laim�tojomis tapo Šiauli� sporto mokyklos "Saul�" rankinio komanda Šiauli� HC "Gaivineta/Saul�".

Liep� Kurtuv�nuose pirm� kart� buvo surengtos tarptautin�s ištverm�s jojimo var�ybos, o Šiauli� arenoje pirm� kart� vyko IV pasaulio imtyni� �aidyn�s, kur buvo pristatyta nauj� sporto ašk� ir pasiektas ne vienas rekordas.

�iaulieti�koji mis Marpl

Oksana LAURUTYT�

"Man did�iausias atlygis - d�iaugsmo ašaros ir �inojimas, kad štai dar viena šeima surado savus. Juk did�iausias turtas ne pinigai, o �mogaus ryšys su �mogumi, bendravimas, pasidalyta širdies šiluma", - emocingai kalba �inoma šiauliet� Valentina Šimkuvien�. Prieš trejus metus tapusi ORT televizijos laidos "�di menia" (rus. "Lauk man�s") savanore, ieškan�ia visame pasaulyje pasimetusi� artim�j�, Valentina jau pad�jo susitikti kone šimtui �moni�. U� nuošird� darb� ir atkaklias pastangas televizijos laidos reng�jai j� netgi pramin� mis Marpl (Agatos Kristi roman� heroj�, - aut. past.).

Artim�j� ieškantys �mon�s tikisi stebuklo. Valentina Šimkuvien�, viena iš Rusijos televizijos laidos "�di menia" savanori�, š� stebukl� geba sukurti.

Valentinos ŠIMKUVIEN�S asmeninio archyvo nuotr.

Visur yra ger� �moni�

Neseniai savaitraštyje "Šiauliai plius" buvo išspausdintas skelbimas, kad Rusijos TV laida "�di menia" gautas prašymas surasti k� nors iš gausios U�kur� šeimos, gyvenan�ios Šiauli� krašte. Šios šeimos nari� ieškojo Via�eslav U�kuras iš Magadano, kurio t�vas Juozas buvo lietuvis, 1933 metais tarnavo kariuomen�je šiaur�je, ved� ir liko gyventi �iukotkoje. Juozas jau mir�s, ta�iau jo s�nus pasišov� rasti artimuosius, tod�l kreip�si � laid� "�di menia".

Skelbimas išspausdintas penktadien�, o jau pirmadien� Valentina sulauk� d�iugaus skambu�io iš Kelm�s, o po poros valand� paskambino moteris - pati ieškomojo sesuo. Valentinai skambinta tod�l, kad ji buvo nurod�iusi savo telefono numer�.

Valentina Šimkuvien� sako nuo pat prad�i� �i�r�jusi televizijos laidas "�di menia" ir nuolat matydavusi b�gan�i� eilut�, kad laida ieško �vairiose šalyse gyvenan�i� savanori�, galin�i� talkinti laidos reng�jams. Vis� laik buvusi aktyvi visuomeninink�, Šiauli� universiteto Filologijos fakulteto dekan�, Rus� kult�ros centro vadov� �m� ir paraš� laidos reng�jams laišk�.

"Ir mane pri�m�. Mano anketa yra tarp kit� savanori�, o laidos reng�jai mane joje pristato kaip Mis Marpl", - šypsosi Valentina.

Toks garsiosios sekl�s titulas moteriai suteiktas visai pelnytai - ji jau pad�jo rasti artimuosius ma�daug 100 �moni�. "Man�s teiravosi, kaip aš ieškosiu, kokias priemones galiu naudoti. Naudojuosi telefon� knyga, pati vairuoju, bendrauju su savo studentais, kurie išsibarst� po vis� Lietuv� - visur yra ger� �moni�, kurie man padeda", - sako pašnekov�.

Moteris labai d�kinga Savivaldyb�s tarnautojoms: Valdonei Kaminskienei, Kristinai Remeikienei ir Tarybos nariui Vaclovui Vingrui, o ypa� nori pad�koti šauniajai pagalbininkei Zitai Prokopovi�, kuri "šefuoja" pietin� miesto rajon�.

Valentina nusijuokia prisiminusi, kad iš prad�i� tik�josi, jog kasmet bus paprašyta surasti vos 2-3 �mones. "Kaip nustebau, kai redaktor� man atsiunt� 22 puslapi� dyd�io med�iag�. Kiekviename lape - po kelias ieškom� šiaulie�i� istorijas", - sako Valentina.

Pokalbiai - konfidencial�s ir atsarg�s

Šiaulietiškoji mis Marpl sako pirmajame gautame s�raše aptikusi net šešis savo pa��stamus. Keli j� jau buvo mir�, tad li�dn� �ini� teko pranešti "�di menia" reng�jams. O tada prasid�jo rimtasis sekl�s Valentinos darbas...

"Maniau, kad kai išeisiu � pensij�, tur�siu daug laiko sau, šeimai ir pom�giams. Dabar mano para sutrump�jo", - nusijuokia Valentina ir pasakoja, jog pagal telefon� knygoje rastus ar ger� �moni� pasakytus adresus pas galimai ieškomus �mones vaikšto savaitgaliais. Problema ta, kad daugelis laiptini� dabar rakinamos, tad tenka net po pusvaland� pal�kuriuoti lauke, kol kas nors �leis.

"Savanoriams keliami labai grie�ti reikalavimai. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ieškomasis apskritai nori, kad j� surast�. Istorijos yra labai asmeniškos, j� negalima papasakoti net ieškomojo artimiausiems �mon�ms. Juk gali šeim� išskirti, supykdyti, jei dabartin� �mona, pavyzd�iui, su�inot�, kad vyras turi kur nors Rusijoje nesantuokin� vaik�", - kalba Valentina.

Tiesa, istorijos, kai vaikai ieško savo t�v� - pa�ios da�niausios. Da�ni atvejai, kai tarnav� kariuomen�je jauni kareivukai �simyl�davo vietines merginas, o gr�� Lietuv� net ne�inodav�, o gal ir �inodav�, kad mergin� paliko besilaukian�i�. Pasak Valentinos, t�v� nemat� vaikai, jau sulauk� savo vaik�, ima apgailestauti, kad s�nus ar dukra nemat� senelio, tod�l ir ima jo ieškoti.

Da�nos istorijos, kai t�vams išsituokus buvo padalyti vaikai: su t��iu liko s�nus, su mama - dukra. Šie u�aug� ima ieškoti brolio ar sesers. Pasitaiko, nors retai, kad susen� t�vai ima ieškoti savo ka�kada palikt� vaik�. "Ne pagalbos ieškau, o tik pamatyti noriu", - nurodo senatv�je sentimentaliais ir jautriais tap� vyrai.

Apsilankiusiai ieškom�j� namuose ir labai atsargiai prad�jusiai pokalb� Valentinai gana da�nai tenka išgirsti, kad sutuoktiniai vienas nuo kito neturi joki� paslap�i�. Atvejai, kai �mon�s nesupranta, ko ji �ia at�jo, ar paklausia, ar jai u� paieškas moka - labai reti. "Atsakau, kad man tai, k� darau - patinka. Man patinka �mon�ms švent� sukurti", - šypsosi pašnekov�.

Atneša laim� � namus

Valentina sako da�nai telefonu bendraujanti su savo redaktore, kuriai niekada neatsisako pagelb�ti. Nors savanor�s teritorija - Šauli� miestas ir rajonas, jos paprašoma pasidom�ti ir Radviliškyje, net Šven�ionyse galimai gyvenan�iais ieškomaisiais.

"Pavard�s, vietovard�iai skelbimuose b�na iškraipyti, kad neretai sunku suvokti, apie k� kalbama, ieškomas vyras ar moteris. Šifruoju, sp�lioju, kokio asmens ieškoti, pasirenku pagal rimtum�. Jei ieškomas asmuo buvo vaikyst�s draugas, su kuriuo lankytas dar�elis ar kuri buvo pirmoji meil�, tok� skelbim� atidedu, laiko negaištu", - neslepia moteris.

Karas, tr�mimai, bamai, pl�šiniai, kariuomen� išblašk� �mones po pasaul�. Po daugelio met� artimieji ieško net sav�j� kap�. Vieni kit� ieško �mon�s, kurie ka�kada dirbo "Nuklono", televizori� gamykloje. Ieško draug�, gimini�. "Ateinu pas vienus su �inia, kad Rusijoje gyvenantis draugas ieško. O kok� d�iaugsm� pamatau – pasirodo, ir jie jo ieško. Man�s klausia, kuo man atsid�koti. O mane naujiems �ygiams �kvepia j� d�iaugsmas", - sako Valentina.

Kartais, paskambinusi telefonu ir pranešusi �ini� apie savo misij�, pašnekov� išgirsta k�k�iojim�. "Ne�sivaizduojate, koki� laim� � m�s� namus atneš�te", - išgirsta ji.

�mogui reikia �mogaus

Didel� �aizd� Lietuvoje paliko tr�mimai. "Gavau informacijos, kad ka�kur toli Rusijoje, seno namo pal�p�je rasti laiškai, rašyti iš Lietuvos. Lietuviškai nebekalbantys 3-4 kartos lietuvi� palikuoniai nori k� nors su�inoti apie artimuosius", - pasakoja pašnekov�.

B�na, kad išsilavin� �mon�s, berašydami genealoginius med�ius, atranda, kad ka�kuri med�io šaka ar šaknis yra Lietuvoje. V�l prašo laidos "�di menia" k�r�j� pagelb�ti, ba�ny�ios knygose �raš� paieškoti.

Istorijos mokslus Šiauli� universitete studentams d�s�iusi pašnekov� sako, kad kiekvieno jos surasto �mogaus istorija – tai m�s� vis� istorija. Ir jai nuostabu, kad interneto d�ka galima ne tik atrasti �mones, bet ir patiems kurti istorij�.

Šiauliuose sovietme�iu buvo keturios rusakalbi� mokyklos, kuri� buv� mokiniai jau�ia meil� Šiauliams, gimtojo miesto gatv�ms, kiemams. Valentina u�suka � svetain�, kur registruojasi klas�s draugai, ir mato, kiek klas�s mokiniai sud�jo sen� fotografij� – kur mok�si, kokie buvo, kaip atrod� j� kiemai, gatv�s. Dabar draugai ir bendramoksliai dalijasi informacija ir nuotraukomis, kur dabar gyvena, kokie yra, k� veikia. B�na, kad � kit� miest� išvyk�s �mogus nori atva�iuoti ir prašosi nakvyn�s. "Tu tik atva�iuok, nakvyn� garantuota", - da�nai tokio atsakymo sulaukia berašantis.

"�mogui reikia �mogaus. �mogui reikia pasidalyti savo širdies šiluma", - emocingai kalba Valentina ir išsako svajon� – o gal "S plius" televizija gal�t� parengti laid� apie artim�j� ieškan�ius �mones. Tai b�t� puiki dovana visiems, kurie tiki stebuklu...

Šiuo metu Valentina pluša ties labai neaiškia istorija. Radviliškio rajone vyras, Jelgavoje tarnav�s kariuomen�je 1973-1975 metais, ieško s�naus Ruslano. S�naus mamos vardas buvo Gunta Voreblevskaja, o t�v� vadino taip pat Ruslanu. Jei atsirast� kas nors k� nors �inantis apie Gunt� ir Ruslan�, tai b�t� tikras Kal�d� stebuklas.

Milijonieriaus meil� �iauli� benami� nesu�ild�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiaulietis Seimo narys Andrius Šed�ius pastaruoju metu išgars�jo kaip naujasis "ubag� karalius“. Milijonierius �arst� pa�adus apmok�ti vargš� benami� s�skaitas, ta�iau netrukus �siv�l� � raštišk� gin�� su Šiauli� miesto savivaldybe. Nuo to benamiams nei šilta, nei šalta. Tiksliau – mirtinai šalta. Per pirmuosius speigus po nakties rasti du sušal� benamiai – 50 ir 65 met� nenustatytos tapatyb�s asmenys.

Benamis Darius s�kmingai išmiegojo dar vien� speigo nakt�
Autoriaus nuotr..

Benamio kasdienyb�

Benamis Darius naktis leid�ia garsiojoje sl�ptuv�je, esan�ioje Dubijos gatv�je. �ia nakvoja dar keletas asmen�. Darius po pirm�j� speig� atsik�l� gyvas. Jis nesušalo. Net ir nešildomos sl�ptuv�s sienos apsaugojo nuo kaustan�io šal�io.

Atsik�l�s Darius be perstojo kos�ja. Bronchitas. �sisen�jusi liga. Sl�ptuv� nešildoma. Benamis gird�jo apie Seimo nario norus apmok�ti sl�ptuv�s s�skaitas. Ta�iau tik numoja ranka: „Niekam mes �ia ner�pime. Grei�iausiai v�l kokio nors sklypo u�siman�.“

Benamis sako jog Šiauli� nakvyn�s namuose negali nakvoti. Tam reikia tur�ti asmens tapatyb�s dokument�, kur� Darius yra seniai prarad�s. Staliaus specialyb� �gij�s Darius jau septintus metus šitaip gyvena – jau priprato ir nieko keisti negalvoja.

Benamis Darius praeina pro konteiner�, kuris pastatytas visai šalia sl�ptuv�s. Jis skirtas benamiams, kurie � j� da�niausiai neturi ko išmesti. Ir išvis – d�l šiukšli� benamiai nesuka galvos. Svarbiausia išgyventi dar vien� dien�, gauti išgerti ir neu�migti šaltyje.

Rašt� karas

Seimo narys Andrius Šed�ius prieš kur� laik� pasišov� gelb�ti kelet� Šiauli� benami�, kurie naktis leid�ia apleistoje sl�ptuv�je. Jis teigia, kad �mogiškumas milijonieriaus sieloje pabudo, kai Savivaldyb� svarst� nutraukti min�tos sl�ptuv�s finansavim� d�l l�š� stygiaus.

Seimo narys pasi�l� apmok�ti benami� komunalines išlaidas, kurios per metus siekia kelis šimtus lit�. Taip pat viešai prabilo, jog Savivaldyb� planuoja sl�ptuv�s vietoje sklyp� vienos miesto �moni� vadovo u�sakymu. Seimo narys A. Šed�ius prabilo apie sl�ptuv�s prie�i�r� panaudos s�lygomis.

Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius A. Šed�i� raštiškai informavo, jog Seimo nariui pagal �statymus negalima panaudos pagrindu naudotis valstybiniu turtu. Direktorius neatst�m� A. Šed�iaus geranoriškumo ir pasi�l� bendradarbiavimo sutart�. Pagal j� A. Šed�ius gal�s netrukdomas investuoti savo asmenines l�šas. Gal�s priisiimti visas išlaidas, susijusias su sl�ptuv�s eksploatavimu. Taip pat galima prisiimti atsakomyb� u� tvarkos palaikym� benami� sl�ptuv�je.

Gav�s tok� rašt� A. Šed�ius n� neman� pakratyti pinigin�s. Atkirto Savivaldybei savo raštu, kuriame ilgai pasakojo apie socialin� atskirt� ir benami� subkult�r�. Taip pat netr�ko ir g�sdinim�: „�inia, šiomis dienomis, kai nedarbo mastas šalyje auga ne dienomis, o valandomis, socialin� atskirtis did�s dar spartesniais tempais. Problema taps nenusp�jama.“

Rašte seim�nas tvirtino, jog bedarbi� armij� ir skurd� Lietuvoje augina tokios nesusiprat�l�s savivaldyb�s kaip Šiauli�. Labiausiai d�l visko kalta Vyriausyb�, kuri, anot Seimo nario, pri�m� eil� „naktini�“ �statym�.

Logiška b�t�, jei administracijos direktorius V. Damulevi�ius raštiškai paaiškint� A. Šed�iui, kad �statymus priimin�ja ne Vyriausyb�, o Seimas, kuriame šiuo metu ir dirba gerasis milijonierius.


Kai Seimo narys A. Šed�ius ir Šiauli� miesto savivaldyb�s Administracijos direktorius V. Damulevi�ius uoliai susirašin�ja, benamius vien� po kito pasiglem�ia šaltis.

Rinkiminiai dividendai ar g�da?

Sušalo du benamiai. S�skaitos liko neapmok�tos. Kalt� d�l did�jan�ios „socialin�s atskirties“ ir gaus�jan�ios „benami� subkult�ros“ n�ra. Politko ir valdinink� gin�as tapo eiline pon� reklama.

A, Šed�ius, paklaustas, k� mano apie susidariusi� situacij�, teisinosi: „Aš Savivaldybei band�iau ištiesti pagalbos rank�. Prašiau, kad perrašyt� vandens ir elektros skaitiklius mano vardu. Savivaldyb� negali pakelti tokios g�dos, kad kelis šimtus lit� u� j� moka privatus asmuo.“

Seim�nas atvirai kaltino Savivaldyb� tuo, jog siekiama suinteresuotiems asmenims suformuoti sklyp� . Pats A. Šed�ius tikino, jog jam tas sklypas ner�pi, o gerumas ap�m� grynai iš �mogiškumo. „Man u�teks ir keletos kvatratini� metr� Daušišk�se“, - taip apie sklypus baig� kalb� politikas.

Benamiai nebetelpa

Šiauli� nakvyn�s nam� laikinoji direktor� Danut� Bogušien� informavo, kad, atšalus orams, laisv� viet� jau neb�ra. Iš 75 nakvyn�s nam� gyventoj� - 21 vaikas. Nakvyn�s namai teikia ir blaivyklos paslaugas. Aštuonios vietos yra skirtos greitosios medicinos pagalbos atve�tiems benamiams pernakvoti ir išsiblaivyti.

Paprastai � blaivykl� negali patekti benamis, kuris sugeb�jo iki nakvyn�s nam� ateiti pats. O tapti nakvyn�s nam� gyventoju negali �mogus be dokument�. D. Bogušien� paaiškino, jog benamiams �ia atvykti ir apsigyventi labiausiai trukdo vidaus taisykl�s: „ J� gyvenimo b�das kitoks – keliuosi, kai noriu, einu, kur noriu. niekur nedirbu ir darbo neieškau. Šioje �staigoje yra patvirtintos vidaus taisykl�s, kuri� privalu laikytis.“

Nakvyn�s nam� vadov� teigia, kad nakvyn�s namuose apsigyventi gali visi benamiai. Jei �mogus kreipiasi, bet neturi asmens dokument�, jam apmokamas tapatyb�s kortel�s iš�mimas. Jei ateina �mogus, neturintis joki� oficiali� pajam�, jis u�registruojamas darbo bir�oje. Tokie �mon�s �ia gyvena nemokamai. „Reikia pa�iam �mogui nor�ti“, - teigia D. Bogušien�.

Nei gyventi, nei mirti kaip �mogui?

Laura AUKSAITYT�

Tre�iadien� smogusi labiausiai pa�eid�iamiems šalies pilie�iams - suma�inusi pinigines išmokas pensininkams, vaikus auginan�ioms šeimoms, ne�galiesiems ir bedarbiams, šalies vald�ia nusiraminti ne�ada. Seim�nai si�lo ma�inti apskritai visas socialines išmokas, kartu ir laidoti skirtas l�šas. Dabar mirus� artim�j� laidojantiems �mon�ms išmokama vienkartin� 1040 lit� išmoka. Ar tokios sumos pakanka �mogui palaidoti? O gal reik�t� labiau r�pintis gyvaisiais, o ne mirusiais - nema�inti pensij�, bet ma�inti laidoti skiriamas l�šas?

Pašalp� nur�š kit�met?

Antradien�, kai senjorai piketavo prie Seimo r�m�, seim�nai nepopuliaraus �statymo nepri�m�, baimindamiesi skriaud�iam�j� reakcijos. Senjorams išsiskirs�ius, kit� dien� nuo pat ryto valdantieji �gijo dr�sos ir nutar� - pensijos bus suma�intos.

Nors jau anks�iau buvo si�lyta ma�inti ir laidoti skirtas vienkartines išmokas, tre�iadien� šie pinigai nepajudinti. Vis d�lto pensininkus laidojantys artimieji paskutinei velionio kelionei surengti ir j� pagerbti gaus ma�iau pinig� nei seniau.

Iki šiol mirusi� pensinink� artimieji, be pensijos u� mirties m�nes�, gaudavo dviej� m�nesi� pensijos išmok�. Nuo kit� met� mirusi� pensinink� artimiesiems bus išmokama mirusiojo pensija u� mirties m�nes�, jei ji dar nebuvo išmok�ta, ir vieno m�nesio pensijos dyd�io išmoka.

Mirusiajam palaidoti valstyb� skiria vienkartin� išmok� - 1040 lit� pašalp�. Kol kas ši suma nepakeista, ta�iau ir ši� pašalp� ketinama suma�inti - seim�nai apie tai ketina diskutuoti kit�met.

Savaitraštis "Šiauliai plius" pasidom�jo, kiek šiais laikais kainuoja laidotuv�s. Gal tikrai 1040 lit� dyd�io pašalpa yra per didel� pagarbiai ir gra�iai am�inyb�n išlyd�ti artim�j�, vis� gyvenim� mok�jus� mokes�ius savo mylimai valstybei? O gal nesuma�indama laidoti skirtos pašalpos, bet apkarpiusi pensijas, valstyb� mano, jog mirusiaisiais reikia labiau r�pintis nei gyvaisiais?

T�kstantis ištirpsta vien karstui, duobei ir šarvojimo salei

Šiauli� savivaldyb�s administracijos Socialin�s paramos skyrius šiemet vienkartines 1040 lit� pašalpas išmok�jo 1225 asmenims, laidojusiems artimuosius. Suma susidaro solidi - 1,274 milijono lit�. Atrodyt� daug, bet t�kstantin� pašalpa �mogui palaidoti toli gra�u per ma�a.

Laidojimo paslaugas teikian�i� �moni� atstovai vienareikšmiai sako, kad �mogui palaidoti reikia apie tris t�kstan�i� lit�. Panašu, kad pensininkai nebegali Lietuvoje tik�tis nei gyventi kaip gerbiami �mon�s, nei nor�ti b�ti palaidoti kaip �mon�s.

Šiauli� gedulo nam� direktorius Juozas Norvaišas sako, kad labai taupant galima �mog� palaidoti u� du t�kstan�ius lit�, ta�iau da�niausiai šios sumos nepakanka, jei norima velion� ve�ti laidoti � u�miest�, kitame rajone esan�ias kapines, paruošti k�n� šarvoti naudojant vaistus.

"Karstas kainuoja nuo 300 lit�, duob�s iškasimas - 350 lit�, šarvojimo sal�s nuoma parai - apie 300 lit�, giedotojai, kurie atvyksta išlyd�ti velionio ir pagiedoti prie karsto kapin�se, prašo 250 lit�", - laidotuvi� išlaidas vardija J. Norvaišas.

T�kstantis lit�, kuriuos iš valstyb�s gauna mirusiojo artimieji, ištirpsta bemat. Jei norima, kad kunigas pasimelst� u� velion�, ba�ny�iai paaukojama 150 lit�. Velioniui aprengti ir nuprausti išleid�iama 100 lit�, ta�iau jei norima, kad pašarvotas �mogus b�t� nugrimuotas ir jam b�t� sušvirkšta vaist� nuo brinkimo, specialistams artimieji pakloja apie 400 lit�. Tokios paslaugos prisireikia, kai laidojama vasar� - kad neb�t� kvapo, nesisunkt� skys�iai.

Kartais mirusieji testamente išreiškia vali�, jog nori b�ti kremuoti. Pasak J. Norvaišos, velionio nuve�imas � Rygos krematorium�, kremavimas ir kapsul�s su pelenais pargabenimas kainuoja 2600 lit�. �inoma, artimieji dar turi nupirkti karst�, pasir�pinti �kap�mis.

"Artimieji nema�ai pinig� išleid�ia g�l�ms. B�t� geriausia, jei atsirast� tradicija � šermenis ateiti ne su dideliu vainiku, o su vokeliu. Tai b�t� geriausia pagalba mirusiojo artimiesiems", - sako Gedulo nam� vadovas.

Per vis� gyvenim� neu�sitarnavo pagarbos?

Laidojimo paslaugas teikianti �mon� "Kelioni� pasaulis" yra laim�jusi Savivaldyb�s skelbt� konkurs� benamiams laidoti. Pagal sutart� u� vieno ne�inomo asmens palaidojim� Savivaldyb� sumoka 1500 lit�, tai yra pusšim�iu daugiau, nei sumokama artimisiems velioniui palaidoti, ta�iau vargu ar tuo reik�t� piktintis. �mogus palaidojamas be šarvojimo, giedotoj�, kunigo maldos, pastatomas laikinas paminklas... Bet ar mirusiajam �mogui svarbu, kokiame karste jis bus palaidotas ir ar prabangiai?

Ernestas Pilka, �mon�s vadovas, sako, kad 1040 lit� - išties labai ma�a suma, kuri� valstyb� skiria laidotuv�ms. Juolab, kad mok�damas u� �vairias paslaugas velionio artimasis sumoka ir PVM (nuo 1040 lit� - apie 200 lit�), tad valstyb�, teikdama pašalp�, sav�s nenuskriaud�ia. "Tiesa, reikia pamin�ti, kad pasaulyje reta valstyb� skiria pašalp� pilie�iams laidoti. Jei artimieji neturi l�š�, dalis išlaid� yra kompensuojama, o PVM laidotuvi� išlaidoms n�ra taikomas, - sak�. - Amerikoje, pavyzd�iui, gra�ios laidotuv�s kainuoja 30 t�kstan�i� doleri�."

Anot E. Pilkos, paprastoms laidotuv�ms Lietuvoje išleid�iami 3-5 t�kstan�iai lit�. Vien b�tini dalykai, kad �mogus b�t� deramai palaidotas, atsieina beveik 3 t�kstan�ius lit�. Jei 50 at�jusi� atsisveikinti su velioniu �moni� surengiami gedulingi piet�s, jie kainuoja dar apie t�kstant�.

"Laidotuv�s - paskutin� �mogui surengiama švent�, pagarbus atsisveikinimas su juo. Nejau �mogus per vis� savo gyvenim� nenusipeln� deramos švent�s ir pagerbimo?" - retoriškai klausia pašnekovas.

Ma�inamos pensijos išprovokavo dar vien� miting�

Lietuvos pagyvenusi� �moni� asociacijos nariai pasipiktino vald�ios "meile" savo pilie�iais - ketvirtadien� prie Vilniaus koncert� ir sporto r�m� sureng� miting� prieš pensij� ma�inim�. Protestuotojai tikisi, kad j� š�kis "Niekas neturi teis�s atimti m�s� u�dirbt� pinig�" bus išgirstas, nors išvakar�se Seimas patvirtino ir pensij�, ir kit� išmok� ma�inim�, praneša ELTA.

Anot senjor�, socialinio draudimo pensij� bei pensij� dirbantiems pensininkams negalima ma�inti, nes jos yra j� nuosavyb�. Negalima ma�inti, pasak j�, ir našli� pensij�. "Europoje taip sutvarkyta, kad mirus �mogui lik�s gyvas jo sutuoktinis gali pasirinkti, koki� pensij� gauti - jo ar savo. O �ia numet� po 70 lit�, ir dar tuos atimti nori", - piktinosi Pagyvenusi� �moni� asociacijos prezident� G. Makarevi�ien�, teigdama, kad jie ne išmaldos prašo, o savo teises gina.

Socialdemokrat� lyderis Algirdas Butkevi�ius prie Vilniaus koncert� ir sporto r�m� protestuojantiems senjorams pa�ad�jo, kad po pus�s met� teiks �statymo pataisas, kad b�t� sugr��intos buvusios pensijos.

Prie Vilniaus koncert� ir sporto r�m� protestuojantys senjorai premjerui Andriui Kubiliui ir frakcijos "Viena Lietuva" seni�nui Laimontui Diniui perdav� kartuvi� virves. "Pri�m� tok� "Sodros" biud�et�, tegu patys pasikaria", - teig� pensininkai. Virves prašoma perduoti iškilmingai Seimo pos�d�io metu.

Kartuvi� virves pri�m�s "tvarkietis" Petras Gra�ulis pa�ad�jo tai padaryti, gal netgi ketvirtadien� priimant biud�et�.

�mon�s � miting� suva�iavo iš visos Lietuvos - senjorai iš Telši� rajono, Vilkaviškio, Jurbarko, Akmen�s, Anykš�i�, Plung�s. Jie piktinosi ne tik pensij� ma�inimu, bet ir vaist� kainomis, laik� plakatus "Geras pensininkas - mir�s pensininkas", "Ma�esni akcizai - daugiau darbo", "Mums reikia pastog�s, duonos ir vaist�".

Daugiau gauni, daugiau ma��s

Tre�iadien� Seimo priimtas Socialini� išmok� perskai�iavimo ir mok�jimo laikinasis �statymas �sigalios nuo kit� met� sausio 1-osios ir galios iki 2011-�j� gruod�io 31 dienos.

Laikinajame �statyme atsi�velgiama � ma�as pensijas gaunan�ius �mones - 650 lit� ir ma�esn�s pensijos nebus ma�inamos. Asmen�, gaunan�i� ma�esnes nei 650 lit� pensijas, yra beveik 136 t�kstan�iai, t. y. apie 23 proc. vis� asmen�, gaunan�i� senatv�s pensijas.

Didesn�s pensijos ma�inamos proporcingai. Did�iausi� numatom� ma�inti pensij� gav�j� rat� sudaro 700-850 lit� išmokas gaunantys �mon�s, t. y. 41 proc. vis� senatv�s pensij� gav�j�. J� pensijos bus suma�intos 2-5 proc., arba 14-37 litais. Nebus lie�iamas priedas u� darbo sta��.

Ma�esn� atlyginim� gaunan�iam �mogui pensija bus suma�inta nelabai, didesn� - daugiau. U�dirbantiems iki 200 lit� pensija bus suma�inta 2,5 proc., nuo 600 iki 800 lit� - 10-15 proc., 2100 lit� - 50 proc., 4200 ir daugiau lit� - 70 proc.

Senatv�s ir netekto darbingumo pensijos b�t� prad�tos kompensuoti tuomet, kai Vyriausyb� paskelbs, jog ekonominis sunkmetis jau �veiktas.

Seimas nusprend� pritarti si�lymui palikti ne�galiesiems transporto išlaid� kompensacij� (32,5 lito) bei kompensacij� (iki 4160 lit�) lengvajam automobiliui �sigyti. Pastar�ja yra iš dalies kompensuojamos transporto išlaidos �sigyjant lengv�j� automobil� ir pritaikant j� ne�gali�j� poreikiams.

Parlamentas pritar� Seimo pirminink�s Irenos Degutien�s si�lymui, kad asmenims, kuriems nustatytas iki 25 procent� darbingumo lygis (gaunantiems 75-100 proc. netekto darbingumo arba I grup�s invalidumo pensij�), pensijos neb�t� suma�intos.

Pakeitus draud�iam�sias pajamas, pensijos ma��s gyventojams, kuriems nustatytas nuo 30 iki 55 proc. darbingumo lygis, t. y. gaunantiems 70-45 proc. netekto darbingumo arba turintiems II ir III grupi� invalidum�.

Netekto darbingumo pensijos bus ma�inamos diferencijuotai: ma�esni� išmok� gav�jams - ma�iau, didesni� - daugiau, pavyzd�iui, 325-400 lit� netekto darbingumo (invalidumo) pensija ma��s 6,7 lito, 650-700 lit� pensija - 12,7 lito.

Taip pat bus ma�inamos valstybin�s pensijos ir rentos kaip papildomos pajamos. Min�tai išmok� grupei priklauso ir socialinio draudimo našli� pensijos, nes tai yra antrosios ar tre�iosios pensijos.

Visos šios papildomos išmokos bus ma�inamos proporcingai: didesn�s - daugiau procent�, ma�esn�s - ma�iau, pavyzd�iui, išmokos iki 70 lit� bus ma�inamos 5 proc., o gaunantiems daugiau nei 1800 lit� - 20 proc. Socialinio draudimo našli� pensijos, kuri� dydis yra 70 lit�, bus suma�intos 3,5 lito, didesn�s - šiek tiek daugiau.

Jei �mogus gauna kelias papildomas išmokas, tokiu atveju jos bus sud�tos ir bus pritaikytas ma�inimo procentas.

Šis b�das pasirinktas tod�l, kad valstybin�s pensijos yra labai skirting� dyd�i�: nuo 40 lit�, kurias gauna nukent�jusi� asmen� našliai, iki signataro rentos - 3456 lit�. Valstybines pensijas ir rentas šalyje gauna apie 110 t�kst. asmen�.

Duris atveria nauja ba�ny�ia

Eva JAGMINAIT�

Šio �vykio Šiauli� katalik� bendruomen� lauk� 21-erius metus. Iki šiol Šv�. Mergel�s Marijos Nekalto Prasid�jimo ba�ny�ios bendruomen� meld�si buvusiuose kult�ros namuose, v�liau - poliklinikos sal�je. Š� sekmadien� 9.30 val. tikintieji rinksis laikinose ba�ny�ios patalpose Dain� poliklinikoje, kur bus aukojamos šv. Mišios. V�liau iškilminga eisena patrauks naujosios ba�ny�ios link, kur tikin�i�j� lauks vyskupai, apaštališkasis nuncijus ir vyks iškilmingas ba�ny�ios pašventinimas bei atidarymo iškilm�s.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Dar da�ais kvepian�ioje Šv�. Mergel�s Marijos Nekalto Prasid�jimo ba�ny�ioje iki sekmadienio, ba�ny�ios pašventinimo iškilmi� bei atidarymo švent�s, �nirtingai vyksta baigiamieji darbai - montuojamos klausyklos, vargonai, tvarkomas altorius, krikšto ir adoracijos patalpos. Kai kurie daiktai � ba�ny�i� bus atnešti iš sen�j� patalp�.

�sp�dingas ba�ny�ios akcentas - pusšimt� melodij�, priklausomai nuo šven�i�, galintys skambinti Olandijoje lieti varpai. Keturi� metr� aukš�io šv�. Mergel�s Marijos iš granito mas�s nulieta skulpt�ra atve�ta iš Lenkijos. Tiesa, � pirm�sias šv. Mišias at�j� parapijie�iai ir švent�s sve�iai dar neišvys netrukus iš Romos turin�i� atkeliauti �sp�ding� Šv. Juozapo ir Dievo gailestingumo paveiksl�, kuriems parinkta vieta ant sien� prie altoriaus.

Ba�ny�ios grindys, išklotos iš Kinijos atgabentomis granito plokšt�mis, šildomos. Šiluma tiekiama iš pagalbin�se patalpose sumontuotos duj� katilin�s.

� rytus orientuota trinavio plano ba�ny�ia padalyta � kelias erdves – joje suprojektuota adoracijos koply�ia, krikštykla, knygyn�lis, sanitarinis mazgas tikintiesiems. Ba�ny�ios plotas - 1236 kv. m, pastato aukštis - 18,5 m, kry�iaus smail�s aukštis - 29,7 m. Ba�ny�ioje vienu metu gali melstis apie 600 maldinink�, yra 380 s�dim� viet�. Ba�ny�ios prieigose numatyti parapijos namai, klebonija, automobili� stov�jimo aikštel�.

Asketišk� ba�ny�ios vid� sušildo dešimt klijuoto med�io kolon� ir iš tokios pat medienos sumontuota lub� konstrukcija, primenanti apverstos valties dugn�. Tai tarsi architekt�rin� biblinio Nojaus laivo u�uomina. Ba�ny�ia apšvie�iama nat�ralia šviesa, kuri patenka per lubose �rengtus švieslangius.

Ba�ny�ios akustika - viena geriausi� Lietuvoje, tod�l planuojama sakralin� erdv� išnaudoti ir koncertams. "Statinio forma d�kinga, nes lenktos sienos, n�ra lygiagre�i� plokštum�, tad garso sklaida nebloga, n�ra aido", - sako ba�ny�ios architektas Darius Jakubauskas.

"M�s� parapijos ba�ny�ios statyb� galima vadinti pavyzdine, nes j� stat�, prie statyb� prisid�jo visa bendruomen�. Manau, kad taip ir tur�t� vykti maldos nam� statybos - jie statomi b�tent bendruomenei. Neatsitiktinai beveik visos darbus atlikusios �mon�s yra iš Šiauli�, nes su vietiniais verslininkais daug lengviau susitarti, der�tis, - sako Šv�. Mergel�s Marijos Nekalto Prasid�jimo ba�ny�ios dekanas Vytautas Kadys. - Sulauk�me daug geranoriškos paramos iš Šiauli� miesto savivaldyb�s, "Rotary", "Lions" klub�, mieste veikian�i� �moni�, verslinink�, gyventoj�. Pritr�kome pinig� parapijos namams ir klebonijai �rengti, bet tai netemdo švent�s d�iaugsmo. Svarbiausia, kad m�s� parapijos tikintieji tur�s savo maldos namus."

Did�iausias išš�kis statybininkams buvo aukštos lenktos ba�ny�ios sienos, sud�tingos konstrukcijos. "Tai sud�tingas in�inerinis statinys, lenktos sienos - net šešiolikos metr�, bet darbas buvo �domus. Tur�jome numatyti sakraliniam pastatui b�dingus elementus, tod�l mums daug talkino ba�ny�ios klebonas, reikalav�s kruopštumo, taupumo ir dirb�s išvien su mumis. Taupymo sumetimais buvo atsisakyta bokšto, kuris b�t� kainav�s apie 1,5 milijono lit�", - sako UAB "Eriadas" direktorius Donatas Jurevi�ius. Dar apie 0,8 mln. lit� sutaupyti leido ba�ny�ios išor�s gel�betonini� sien� dangos pakeitimas - šviesaus granito plokštes pakeit� tinkas.

Ba�ny�ios komplekso kaina - 9,2 mln. lit�, ta�iau d�l l�š� tr�kumo nebaigti �rengti parapijos nam� ir klebonijos pastatai. Šv�. Mergel�s Marijos Nekalto Prasid�jimo ba�ny�ios kompleksas 80 procent� iškilo toks, koks buvo numatytas pirminiuose architekt� br��iniuose. D�l ekonomin�s kriz�s suma��j� darbo �kainiai, projekto supaprastinimas, tiek�j�, darbus atlikusi� �moni� suteiktos nuolaidos iš viso leido sutaupyti apie 5 mln. Lt.

Atidaryta rekordin� verslo paroda

Irena BUDRIEN�

Vakar Šiauli� arenoje atidarytoje 14-oje tarptautin�je verslo ir pasiekim� parodoje "Šiauliai 2009" - net 202 dalyviai. Tai rekordinis dalyvi� skai�ius, tod�l pagr�stai galima tik�tis, kad ši paroda išsaugos pernai �gyt� did�iausios regionin�s parodos Lietuvoje titul�.

Svarbiausias tarptautin�s verslo ir pasiekim� parodos "Šiauliai 2009" atidarymo momentas - juostel�s perkirpimas: Šiauli� apskrities viršininkas Rimundas Domarkas, Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys, Šiauli� prekybos, pramon�s ir amat� r�m� prezidentas Vidmantas Japertas, Vyriausyb�s kancleris Deividas Matulionis.
Autor�s nuotr.

"Verslininkai pajuto Šiauli� parodos naud�", – d�iaugiasi parodos šeimininkas Šiauli� prekybos, pramon�s ir amat� r�m� direktorius Alfredas Jonuška. Anot jo, paslaug� sferoje dirban�ios �mon�s sudaro apie 62 procentus parodos dalyvi�, gamybininkai – 38 procentus. Parodoje dalyvauja ne tik m�s� šalies, bet ir Vokietijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos ir Pranc�zijos verslo �mon�s. Šiauli� miesto ir kitos apskrities savivaldyb�s par�m� smulkaus ir vidutinio verslo �mones, pirm� kart� norin�ias dalyvauti Šiauli� parodoje. Laukiama, kad joje apsilankys ne ma�iau kaip 15 t�kstan�i� lankytoj�. Ikimokyklinio am�iaus vaikai, pensininkai bei ne�galieji � parod� �leid�iami nemokamai.

� parodos atidarym� atvyko Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s kancleris Deividas Matulionis, Kinijos liaudies respublikos ambasadorius J. E. Tong Mingtao, Baltarusijos respublikos ambasadorius Vladimir Dra�in, Norvegijos karalyst�s ambasados pirmasis sekretorius Terje Aalia, Rusijos federacijos prekybos atstovyb�s vadovas Aleksejus Abramovas, Pranc�zijos Port-Sur-Saone miesto meras P. Jean-Paul Mariot Bjen Veniu.

Geriausi� rezultat� pasiekusi� �moni� vadovams parodos atidarymo metu �teikti eksporto lyderi� diplomai. Pirmoji pagerbta Dariaus Beconio �mon�, kurios eksportas per devynis ši� met� m�nesius išaugo 201 proc., palyginti su tuo pa�iu 2008 met� laikotarpiu. �mon� ši� savait� apdovanojo ir LR Prezident� Dalia Grybauskait�, �teikusi "2009 met� Lietuvos eksporto priz�". Diplomus taip pat gavo AB "Orlen Lietuva", UAB "Trivilita -Interskalit", UAB "Multimeda", UAB "Artilux NMF" ir UAB "BIGSO" vadovai.

Tradicija tampa parodos metu vykstanti tautodailinink� mug�, kurioje galima �sigyti originali� rank� darbo gamini� ir burnoje tirpstan�i� skan�st�. �ia pat veikian�iose amatinink� dirbtuv�l�se lankytojai kvie�iami išbandyti rank� miklum�: suvelti vilnon� papuošal� ar nu�iesti puodyn�.

Tre�iadien� Šiauli� verslo inkubatoriuje Šiauli� prekybos, pramon�s ir amat� r�mai kartu su Šiauli� miesto savivaldybe ir Norvegijos "Inovacij� rato" tinklu sureng� tarptautin� konferencij� "Regiono patrauklumo didinimas per inovacijas ir šiuolaikin� urbanizacij�". Susirinkusiuosius pasveikino Vyriausyb�s kancleris Deividas Matulionis, pranešimus skait� Norvegijos ekspertai.

Šiauli� prekybos, pramon�s ir amat� r�mai ir Ni�nij Novgorodo (Rusija) verslo atstov� delegacija pasiraš� bendradarbiavimo sutart�.

Verslo �mon�s parodos metu organizuoja �vairius seminarus gaminamoms ar parduodamoms prek�ms pristatyti. Europos verslo ir inovacij� tinklas teikia nemokamas konsultacijas verslininkams teisiniais, skol� valdymo, tarptautin�s verslo partneryst�s klausimais.

Šiandien, penktadien� antrame Šiauli� arenos aukšte vyks muitin�s konfiskuot� preki� aukcionas. Dalyvi� registracija – 11 valand�, aukciono prad�ia – 12 valand�. Antras aukcionas vyks po piet� nuo 15 iki 16.50 valandos. Panev��io parodoje vykusiame muitin�s aukcione pirk�jai išgraibst� kailinius ir auks�, o šiaulie�iams liko odos, gintaro gaminiai, automobilis, daug �vairi� suvenyr� ir kit� daikt�.

Savi�udyb�s versija gyvenimo draug� netiki

Oksana LAURUTYT�

"Mes ketinome susituokti, planavome vaikel� tur�ti, po savait�s tar�m�s � Turkij� skristi pails�ti. Niekada nepatik�siu, kad Vaidas nusi�ud�. Tas rytas buvo toks pat, kaip ir visi kiti rytai", - virpan�iais pirštais sukdama dail� su�ad�tuvi� �iedel� ant bevard�io kalba gra�i jauna moteris. Lapkri�io 12-�j� Vytauto gatv�s 219-uoju numeriu pa�ym�to koted�o po�eminiame gara�e rastas jos draugo, verslininko, UAB "Domuva" direktoriaus 34 met� Vaido Savicko k�nas su šautine �aizda kaktoje. Greta gul�jo lygiavamzdis med�ioklinis šautuvas. Pirmin� versija – vyras nusi�ud�. Karina sako, kad savi�udybei jis buv�s per stiprus. Prieš� tur�j�s.

V. Savicko k�nas su šautine �aizda rastas šio Vytauto g. namo gara�e.

Povilo LUNG�S nuotr.

Rastas gara�e

Karina su gyvenimo draugu Vaidu – penkerius metus drauge. Pora kartu su Karinos dukra iš pirmosios santuokos gyveno ma�daug metus. Šiuo metu ji apsigyveno pas mam� - nebenori b�ti ten, kur �vyko tragedija, o but�, kuriame gyveno ir k�r� bendr� ateit� su dabar jau šviesios atminties 34-eri� Vaidu Savicku, grei�iausiai pasiims bankas - butas pirktas gavus paskol�. Bankas pasiims ir automobil�, kuris �sigytas lizingu, ir Karinos automobil�, nes jis registruota Vaido vardu.

Karina neslepia, kad jos draugas tur�jo finansini� problem�, ta�iau tur�jo ir reali� plan�, kaip jas išspr�sti. Nebuvo pal��s, nors jam ir buv� sunku. Vis d�lto pirmin� pareig�n� versija radus verslininko k�n� - kulk� � kakt� jis paleido pats.

Po�emin�je automobili� stov�jimo aikštel�je greta savo automobilio "BMW M5" parkrit�s V. Savickas pasteb�tas po devintos valandos ryto. Ant grindinio parkritus� vyr� pasteb�jo � darb� atvykusi namo valytoja, kuri iškart apie tai praneš� namo bendrijos pirmininkei. Atvyko policijos pareig�nai ir ugniagesiai, o medikai konstatavo šiaulie�io mirt�.

Mirties prie�as�iai nustatyti prad�tas ikiteisminis tyrimas, ta�iau kol kas pareig�nai laikosi nuomon�s, kad realiausia tragedijos versija – savi�udyb�. Manoma, kad vyras nusišov� legaliai laikytu med�iokliniu šautuvu "I� 27EM". Es� � naujos statybos daugiabut� atsikraus�ius� vyr� gal�jo sl�gti lizingo reikalai, finansini� problem� gal�j� kilti ir versle, plienini� stogo ir sien� dang�, kit� statybini� bei apdailos med�iag� prekyba besiver�ian�ioje bendrov�je "Domuva".

G�r� psichoterapeuto paskirtus vaistus

"Netikiu ir niekada nepatik�siu, kad jis gal�jo nusi�udyti. Jis tam per stiprus buvo. Jis man b�t� palik�s atsisveikinimo raštel� ar laišk�. �inotum�t, kokias jausmingas ir gra�ias �inutes rašydavo", - sako Karina.

Su Vaidu jie ir vaikel� planavo. "Jis man pasipiršo, �iedel� padovanojo. Buvome nu�j� pas gydytojus pasitikrinti sveikatos, gavome vitamin�. Negali b�ti, kad �mogus, tur�j�s toki� plan�, pasitraukt� iš gyvenimo", - kalb�dama net virpa Karina.

Moteris pasakoja, koks �mogus buvo Vaidas - ma�akalbis, atsakingas, geros širdies, labai myl�j�s savo s�n� ir juo r�pindav�sis, daug pad�dav�s savo t�vams, seseriai. "Jis man nepasakodavo vis� savo finansini� reikal�. Pasakydavo, kad nori apsaugoti, pasakodavo tik tai, kiek reikalai b�davo susij� su manimi. Šie metai mums buvo labai nelengvi, Vaidas tikrai buvo pavarg�s, bet jis nebuvo pal��s - sakydavo, kad verslo b�dos - ne pasaulio pabaiga: jei bus labai blogai, atiduos bankui but�, mašin�, eisime tuomet gyventi pas jo arba pas mano t�vus", - kalba Karina.

Moteris sako, kad d�l sud�tingos finansin�s situacijos vasar� jie buvo prad�j� pyktis. Karina j� prikalbino nueiti pas psichoterapeut�. Gydytojas po pakalbi� depresijos n� vienam nenustat� - skyr� vaist�, skatinan�i� serotonino, laim�s hormono, gamyb�, silpn� migdom�j�. Vaistus ir Karina, ir Vaidas g�r� iki tragedijos.

"Jis sak�, kad jau�iasi gerai, ir aš pati ma�iau, kad jis tapo optimistiškesinis, linksmesnis, nebesureikšmino finansini� b�d�", - sako ji.

Anot Karinos, Vaidas buvo apsisprend�s skelbti savo �mon�s bankrot�. Buvo susidariusi sud�tinga situacija - ir �mon� buvo skolinga, ir �monei buvo daug skoling�. "D�l skol� gamykla nebeteikdavo �monei produkcijos, o u�sakovai pyko, kad negauna preki�. Pra�jus� pirmadien� Vaidas buvo nuvyk�s pasikalb�ti su motinin�s �mon�s vadovais d�l bankroto. Paskambino man, pasak�, kad d�l bankroto skelbimo sutarta. Nebuvo Vaidas pal��s, kaip tik d�iaug�si, kad dabar pails�s. Ketino dirbti pas t�v�, b�sto paskol� persirašyti iš lit� � eurus, spr�sti automobilio lizingo klausim�", - sako Karina.

�ad�jo pasimatyti vakare

Vaidas, anot Karinos, gr��s buvo neblogai nusiteik�s, parve�� jai puokšt� balt� ro�i�, ta�iau valgyti nenor�j�s. "Pajuokavau dar, kad bus ko nors prisidirb�s, jei g�li� dovanoja. Pagaminau vakarien�, sakiau - reikia, ma�iuk, valgyti, reikia - nusilpsi", - prisimena moteris.

Vaidas t� vakar� jos dešimtmetei dukrai pad�jo paruošti pamokas, nuotaika jo nebuvo prasta, dar paguod� Karin�, kad ji tur�jo problem� darbe. Ryt� �jo � darb�, prieš tai šeimai paruoš�s pusry�ius.

Tre�iadienio ryt� Vaidas pasiteirav�s draug�s, ar jam išsijungti mobil�j� telefon�, ar tik garso signal� - nenor�jo, kad j� trukdyt� darbo reikalais, juk šiaip ar taip bankrot� skelbti buvo nuspr�sta.

Tre�iadienio vakar� draugo nuotaika, pasak Karinos, buvusi nebloga. Jie kalb�josi, kad turi b�ti stipr�s, Vaidas jai kalb�jo, jog b�na ir blogesni� situacij�, guod�, kad jie išgyvens sunk� laikotarp�. "Kaip d�iaugiuosi, kad tave turiu, kaip tave myliu. Jei ne tu, sunkiai patemp�iau", - iš draugo l�p� gird�jo moteris. Karina sako, kad t� vakar� jie praleido puikiai, nuošird�iai pasikalb�jo, sutar� po savait�s vykti � Turkij� dešimt dien� nuo visko pails�ti.

Pora nu�jo anksti miegoti ir lemtingasis ketvirtadienis Karinai buvo toks pat, kaip ir visos kitos dienos. Vaidas ryt� šeimynai u�plik� arbatos, Karinos dukrai pašild� dešreli� pusry�iams, tuomet nuve�� j� � mokykl� pietiniame miesto rajone.

"Atsibu�aviom prie dur�. Planavo gr��s namo pasiimti dokumentus, u�sukti � darb� ir tada gr��ti � namus ils�tis. Mano dukrai jis sak�, kad susitiks vakare", - kalba Karina.

Artimieji sulaukia grasinim�

Lemting�j� ketvirtadien� Karin� � darb� nuve�� Vaido t�vas. Netrukus moteris sulauk� vieno, v�liau kito Vaido draugo skambu�io. Jos teirautasi, kur prapuol� Vaidas. Gana greitai jai paskambino kitas jo draugas ir pasak�, kad Vaidas negyvas. "Nepatik�jau, maniau, kad nusišneka", - prisimena Karina.

Ji paskambino Vaido t��iui, tada papraš� vieno Vaido draugo j� parve�ti namo. �ia jau rado policij�, ugniagesius. Gara�as buvo jau išplautas.

"Nul�kiau � but�. Lyginimo lenta, šlepet�s, visi daiktai, kuriais Vaidas naudojosi, buvo savo vietose. Niekas namuose neding�, nei raštelio, nei laiško nebuvo. Man pasak�, kad Vaido k�nas jau morge. Mane nuve�� ligonin�, suleido raminam�j� vaist�", - kalba Karina.

Moteris tvirtina, kad Vaidas negal�jo nusi�udyti. Tyr�jas jos klaus�s, ar jie nesipyk�. "M�s� santykiai jau buvo išsigrynin�, �inojome, kad esame vienas kitam skirti. Jei jis b�t� nusprend�s nusi�udyti, aš tai b��iau pajutusi", - tikina Karina.

Vaido gyvenimo draugei keista, jog tyr�jai nepa�m� joki� asmenini� daikt� - kompiuterio, mobiliojo ryšio telefono. Nejau tai padaryta ty�ia, kad b�t� patvirtinta pirmoji versija, jog tai savi�udyb�. "Pastaruoju metu jis tur�jo prieš�. Dabar jo buvusi �mona, t�vas jau gauna grasinan�ias �inutes iš �moni�, kuriems Vaidas buvo skolingas. Aš irgi bijau - neatsiliepiu telefonu, jei matau ne�inom� numer�", - sako Karina.

Tiriamos visos nelaim�s versijos

Vaido Savicko mirties aplinkybes tirti patik�ta Smurtini� nusikaltim� tyrimo pareig�nams. Ar tai reiškia, kad pareig�nai �taria, jog verslininkas gal�jo b�ti nu�udytas?

Tyrim� kuruojantis Šiauli� apygardos prokurat�ros prokuroras Dainius Pa�arauskas patikino, kad pareig�nai tiria visas versijas - ir savi�udyb�s, ir nu�udymo. "Versij� yra daug. Tikriname, kuri j� pasitvirtins. Jei pasitvirtins, kad tai buvo savi�udyb�, aiškinsim�s, kas prie to �mog� gal�jo privesti. Byl� tiria kvalifikuoti pareig�nai, kurie atras atsakymus � visus klausimus", - garantavo prokuroras.

Gyventojai bylin�jasi su �Vaivoryk�te�

Renovuoto daugiabu�io gyventojai nemokan�io milijonieriaus bendrov� šturmuoja teisme

Sigitas STASAITIS

Šiauli� centre renovuoto daugiabu�io gyventojai jau daugiau nei metus negali geruoju išprašyti, kad garsusis milijonierius Anridas Vinkleris nurodyt� savo valdomai bendrovei UAB "Masada", j� name valdan�iai komercines patalpas, sumok�ti u� renovacijos paslaugas. Turtuolio bendrov� � teism� padav� �mon�s svarsto, jog gal jiems taip keršijama u� anks�iau prieš "Masad�" laim�t� teism�.

Korporacijai "Vaivorykšt�" priklausanti UAB "Masada" d�l patalp� Til��s g. 139 teisme atsiduria jau tre�i� kart�. Š�syk su bendrove bylin�jasi bendrasavininkiai renovuoto namo gyventojai.

Autoriaus nuotr.

Sp�jo � renovacijos program�

Adresas Til��s g. 139 tikriausiai jums nieko nesako. Bet u�tenka pamin�ti, jog tai pastatas prie p�s�i�j� bulvaro ir J. Janonio gimnazijos, ir bet kurio šiaulie�io veidas nušvinta – kas ne�ino namo, kuriame buvo kavin� "Saulut�"?

Kavin� seniai u�daryta, o dar prieš por� met� namo gyventojai buvo ne juokais sunerim�. 1952-1956 metais ("prie J. Stalino") statytas triaukštis byr�jo gabalais – per kiaur� stog� kliauk� lietus, puvo pal�p�, varv�jo sur�dij� vamzdynai, sienos verk� tinko gabalais, o balkonai bet kuri� akimirk� grasino u�kristi praeiviams ant galv�.

Prieš trejet� met� namo savininkai susib�r� � daugiabu�io namo savinink� bendrij�. Tad susirinkime suskubta svarstyti pasi�lym� nam� renovuoti. Kadangi iš 25 bals� tik du buvo prieš, bendrija nedelsdama prad�jo ruošti investicin� projekt�, ieškoti rangovo bei j� kredituoti apsiiman�io banko.

Paskutin� minut� susp�ta � nuva�iuojant� traukin� – bendrija dar pateko � program�, pagal kuri� net pus� vis� renovacijos išlaid� apsi�m� padengti valstyb�. Gyventojai labai d�iaug�si. Kaip ir d�l to, jog renovacija buvo atliekama tikrai taupiai, atsi�jo santykinai nedaug – tik apie 700 t�kstan�i� lit�, kuri� pus� finansavo valstyb�.

Did�iausias plotas – riebiausia s�skaita

2008-�j� gruod�io 22-�j� po 14 m�nesi� trukusi� darb� komisija pasiraš� apšiltinto ir neatpa��stamai išgra��jusio namo eksploatacijos akt�.

Renovacijos išlaidos, kaip reikalauja �statymas, buvo išdalytos bendrasavininkiams proporcingai pagal valdom� patalp� plot�. Kiekvienam iš 17 but� savinink� suskai�iuota ma�daug po 10–16 t�kstan�i� lit�. Daugiabutyje Šiauli� centre yra dar šešios komercin�s patalpos, kurioms teko proporcinga išlaid� dalis.

Apie 20 proc. daugiabu�io ploto - did�iausias name patalpas (482 kvadratinius metrus komercijai skirto ploto) – valdo UAB "Masada". Pastaroji priklauso "Vaivorykšt�s" korporacijai, kuri� valdo �inomas verslininkas Anridas Vinkleris. Did�iausias plotas – riebiausia ir s�skaita. Ta�iau j� gav� UAB "Masada" vadovai pasišiauš�.

"Masada" u� renovacij� bendrijai skolinga per 85 t�kstan�ius lit�, bet piktybiškai nemoka n� cento, o bankas ir statybininkai lau�ia mus, bendrij�", - dejuoja jos pirminink� Liongina Virkšien�.

Neištv�rusi nesibaigian�i� UAB "Masada" pretenzij�, bendrijos vadov�s pareig� anks�iau atsisak� Jadvyga Kavaliauskien� (dešin�je). "Nebeturiu kada pri�i�r�ti m�s� namo, nes sk�stu susirašin�jimo su korporacija "Vaivorykšt�" popieriuose", - sako Til��s g. 139 daugiabu�io bendrijos pirminink� Liongina Virkšien�.

Nebankrutuoja

Dabar verslui sunkus laikas. Gal verslininkai neturi iš ko, gal virš "Masados" ar net pa�ios "Vaivorykšt�s" sklando bankroto šm�kla?

UAB "Masada" direktorius Egidijus Olišauskas tai paneig�. Jis pareišk�, kad jo valdoma �mon� nesiruošia mok�ti neteisingai suskai�iuotas, svetimas išlaidas, ir pasi�l� kalb�tis su korporacijos teisininkais.

Bendrijos pirminink� L. Virkšien� "Masados" kaltinimus kategoriškai neigia: "Tiek E. Olišauskas, tiek pats A. Vinkleris mums atsiunt� kr�v� pretenzij�. Anot j�, renovuodami nam� statybininkai ne taip ir ne t� dirbo, "Masadai" neraportavo, k� nuveik�, nepakviet� patikrinti."

Iš s�skaitos "Masadai" buvo reikalaujama išbraukti išlaidas u� laiptini� remont�, kitas bendro naudojimo patalpas. Verslininkai jomis, es�, nesinaudoja, nors dar neseniai reikalavo rakt�, kad gal�t� prieiti prie savo vamzd�i�, skaitikli�. "Masadai" nepatiko išlaidos u� nauj� namo nuogrind�, kai kuri� lang� remont� ir net u� nuda�yt� duj� vamzd�.

Autoritet� n�ra

"M�s� m�ginimai išaiškinti, jog visk� skai�iuojame grie�tai pagal �statym�, nepad�jo. Kadangi aš A. Vinkleriui bei E. Olišauskui – ne autoritetas, jiems nusiun�iau Urbanistikos pl�tros agent�ros išaiškinim� apie bendrasavininki� prievoles. Netrukus gavau atsakym�, jog ši agent�ra "Vaivorykšt�s" korporacijai – irgi ne autoritetas", – pasakojo L. Virkšien�.

Šiemet pavasar� bendrija pasamd� vien� garsiausi� apskrityje advokat� kontor� "Mork�nas Legal Bureau", kuri UAB "Mosada" raštu išaiškino bendrasavininki� teises, pareigas bei prievoles ir paraš� kvalifikuot� išsam� raginim� sumok�ti savo dal�. Bet išaišk�jo, kad net ir šie teisininkai A. Vinkleriui su E. Olišausku – ne autoritetas.

Kod�l bendrija negali su verslininkais susitarti derybomis, be teismo? Gal L. Virkšien� pernelyg konfliktiška ar aikštinga, gal nemoka kalb�tis?

"Ne kart� kalb�jausi su E. Olišausku, buvau nu�jusi ir pas A. Vinkler� � kontor� der�tis. Deja, tada negavau net progos �siterpti. Ponas A. Vinkleris man išd�jo monolog�, tuo "derybos" ir baig�si", - prisimena bendrijos pirminink�.

Du teismus prakišo

Nebesulaukdama, kol bus atsiskaityta u� atliktus renovacijos darbus, statybos bendrov� padav� daugiabu�io namo savinink� bendrij� � teism�. Nebetur�dami kur d�tis, namo gyventojai susimet� pinig� ir patys "Masadai" teisme pareišk� ieškin�.

Pagal likimo �geid� UAB "Masada" teisme d�l patalp� Til��s g. 139 name atsiduria jau tre�i� kart�!

Pirm�j� syk� "Masad�" � teism� padav� anks�iau nam� pri�i�r�jusi bendrov� "�kvedys" d�l nemokam� mokes�i� pastatui administruoti bei išlaikyti. "�kvedys" laim�jo.

Antr� kart� Til��s g. 139 namo gyventojus � teism� buvo padavusi pati "Masada", 2005 metais savo patalpose tur�jusi disko bar�. Nors jis veik� iki vidurnak�io, verslininkai u�sigeid�, kad baras dirbt� iki tre�ios valandos ryto. Ta�iau triukšmo po langais iškankinti gyventojai pasišiauš�, nepasiraš� sutikimo. UAB "Masada" padav� gyventojus � teism�, kad šis �pareigot� �mones pasirašyti, ir... pralaim�jo.

Kaprizas?

"Gal A. Vinkleris namo gyventojams keršija u� an� prakišt� proces�? - svarsto bendrijos pirminink� L. Virkšien�. – Bet verslininkas tur�t� suprasti, jog priešinom�s ne d�l u�gaidos. Ka�in ar ponas Anridas pats sutikt�, kad po jo langais girtuokliai r�kaut� bei erzeliuot� iki pary�i�?"

Kaip beb�t�, renovuoto daugiabu�io gyventojai renka pinigus advokatams ir mina teismo slenkst�. Gyventojai supranta, kad tik teismo keliu �veiks egoistiškai besielgian�i� bendrov�, pavadint� legendin�s Izraelio �yd� tvirtov�s, st�ksojusios prie Negyvosios j�ros, vardu.

"�urnaliste, ar �mon�s nemeluoja, kad korporacijos "Vaivorykšt�" savininkas A. Vinkleris - milijonierius? Juk tikras milijonierius ils�t�si kur nors Kanaruose po palme, o A. Vinkleris pats kiurkso ir teismuose, ir su pensininkais kariauja, kad ginkdie nereik�t� u�mok�ti keli� lit� daugiau u� duj� vamzd�io nuda�ym� ar pakeist� r�sio langel�?" – išeinan�io iš Til��s g. 139 namo paklaus� vienas šio daugiabu�io gyventoj�.

Nusiraminkit, �mon�s, A. Vinkleris – pats tikriausias milijonierius. Ir jo "Ferrari", ir visi turtai – tikr� tikriausi. Apie s��in� neklauskit, patys spr�skit.

D�l �iltesni� daugiabu�i� ketina bylin�tis su valstybe

Eva JAGMINAIT�

Paskelbus pakoreguotas taisykles d�l valstyb�s paramos daugiabu�iams namams modernizuoti, daugiabu�i� nam� renovacija vis giliau klimpsta � li�n�. Šiauli� miesto valdininkai išsiunt� savo pastabas, � kurias atsi�velgus � b�t� �manoma renovacij� išjudinti iš mirties taško. Šiauli� daugiabu�i� nam� pirmininkai �sitikin�, kad valstyb� juos ved�ioja u� nosies, ir pasikonsultav� su advokatais grasina teismais.

Vietoj 50 procent� - tik 15

Šiauli� miesto mero pavaduotoja Daiva Matonien�, pirmininkaujanti darbo grupei, sprend�ian�iai daugiabu�i� nam� modernizavimo problemas, �sitikinusi, kad jei bus priimtas projektas d�l valstyb�s paramos daugiabu�iams namams atnaujinti (modernizuoti), b�st� renovacija patirs visišk� stagnacij�.

Did�iausia projekto klaida D. Matonien� �vardija nepagr�st� ir ekonomiškai ne�vertint� valstyb�s paramos daugiabu�iams namams atnaujinti dyd�io pakeitim�. "Daugiabu�i� nam� bendrijos yra ne PVM mok�tojos, tad j� nuo modernizavimo darb� sumokamas 21 proc. dyd�io prid�tin�s vert�s mokestis parodo, kad renovacijos procesas ekonomiškai naudingesnis valstybei nei daugiabu�i� nam� gyventojams, - teigia vicemer�. - Tokia tvarka neskatins daugiabu�i� nam� savinink� suinteresuotumo atnaujinti namus, atvirkš�iai, kels pasipiktinim� ir ma�ins modernizavimo apimtis šalyje."

Pinigai - ne visiems

Renovuot� nam� Šiauliuose - tik apie dvidešimt, ta�iau nema�ai bendrij� laukia eil�s valstyb�s paramai gauti. Patvirtinus, jog valstyb� teiks tik 15 proc. param�, pirmininkai tikina išbrauksi� bendrijas iš laukian�i�j� s�raš�, juolab kad n�ra jokios garantijos, kad tuos 15 proc. valstyb� skirs.

"Iš esm�s neteisinga pati valstyb�s r�mimo sistema - parama bus mokama �gyvendinus modernizavimo projekt� ir pateikus daugiabu�io namo energetinio naudingumo sertifikat�, �rodant�, kad po atnaujinimo pasiekta ne ma�esn� nei C energetinio naudingumo klas�. Taigi, neaišku, ar modernizacij� prad�jusios bendrijos išvis gaus param�, - teigia D. Matonien�. - Si�lome valstyb�s paramos tvark� padaryti aiškesn�, paprastesn� ir skaidresn�, nurodant paramos intensyvum� pagal �gyvendinamas modernizacijos priemones."

Papras�iau tariant, visi namai pagal energetin� naudingum� suskirstyti � A, B, C ir aukš�iausi� - D - kategorijas. Anot vicemer�s, dauguma Šiauli� modernizuot� daugiabu�i� atitinka tik B kategorij�, o kadangi pagal nauj�j� tvark� Valstyb�s parama teks tik C ir D kategorijas atitinkantiems namams, net ir 15 proc. valstyb�s paramos šie namai negaut�.

Bendrijos pirminink� V. Remeikien� bendrauja ir su kit� miest� bendrij� pirmininkais. Ji neslepia, kad kartu su jais d�l nepateisint� valstyb�s l�kes�i� �ada kreiptis � teism�.

�ada kreiptis � teism�

"Vadinasi, bendrija, nusprendusi renovuoti nam�, rizikuoja savo s�skaita. O k� daryti tiems pirmininkams, kuri� bendrijose jau yra patvirtinti renovacijos projektai ir u� juos sumok�ti pinigai? Negi iš savo l�š� apmok�ti projekt�, nusprendus jo ne�gyvendinti d�l valstyb�s paramos suma�inimo ar visiško netekimo. Tai �moni� apgaudin�jimas - j�s renovuokit�s, darykite, o ar gausite param�, dar klausimas", - piktinasi D. Matonien�. Ankstesn� tvarka numat� paramos dyd� pagal �gyvendinamas modernizacijos priemones.

Penkis namus administruojanti Klev� g. 13 namo bendrijos pirminink� Virginija Remeikien� sako, kad šiuo metu yra atnaujinamas jos administruojamas namas Valan�iaus g., tod�l j� kamuoja ne�inia d�l valstyb�s paramos, kaip ir daugel� pirminink�, kuri� projektai patvirtinti ar bent jau parengti.

"Ištisus metus buvo tvirtinama, kad gausime 50 proc. param� Valan�iaus g. 2 namui renovuoti. Keliskart pasirašiau sutartis, kad dalyvaujame modernizacijoje, ta�iau patvirtint� sutar�i� negavau. Su kitais pirmininkais esame nusprend�, kad kreipsim�s � teism� d�l l�kes�i� nepateisinimo, - teigia pirminink�. - Net tame rašte, kuriame aiškiai parašyta apie 50 proc. valstyb�s param�, esame mulkinami. Valstyb�s remiamos l�šos - beveik 227 t�kstan�i�, o bendra suma yra 670 t�kstan�i� lit�. Vadinasi, vietoj �ad�t�j� 50 proc. yra vos 23."

Pabrango d�l vieno gyventojo

V. Remeikien� pasakoja vieš�dama Estijoje su�inojusi, kad ten iš valstyb�s l�š� kompensuojama tik 10 proc. renovacijos sumos, tad did�iavosi, kad Lietuvos vald�ia supratingesn�, ta�iau dabar nusivylusi. "Gali man aukso kalnus �ad�ti, bet šiuo metu, kol numatoma tik 15 proc. kompensacija, n� vieno �mogaus ne�kalbin�siu d�l renovacijos. Dabar niekas neišspr�sta ir visiškai neaišku, ar l�šos kada nors bus gautos. Ar yra nuspr�sta, kaip �mogus gal�s išsimok�ti? Kokie bus procentai u� renovacijai imam� paskol� ir ar jie nepakis? N�ra joki� garantij�, tod�l �moni� klaidinti ne�adu, - sako su kit� miest� bendrij� pirmininkais aktyviai bendraujanti moteris. - Kad �ada, nereiškia, kad bus �vykdyta, mat kol renovavome esant 50 proc. valstyb�s paramai, �statymas keit�si šešis kartus."

Daugiau nei metus Klev� g. 13 name nebuvo �manoma prad�ti renovacijos d�l modernizavimu besipiktinusio gyventojo. "Jis raš� raštus � visas �manomas ministerijas, skund� mane, galiausiai buvo priverstas susimok�ti u� šmei�t�, ta�iau svarbiausia, kad vilkinama renovacija pabrango nuo 780 t�kstan�i� iki 1,2 milijono. Paskelbus konkurs� suma šiek tiek suma��jo iki 1,06 milijono lit�", - teigia bendrijos pirminink�.

Valan�iaus g. 2 renovacijos darbai - pa�iame �karštyje.

Virginija Remeikien� sako, kad namo modernizacija d�iaugiasi namo gyventojai, kuri� šildymo s�skaitos gerokai suma��jo. "Iki šiol u� šildym� sumok�davau apie 260 lit� per m�nes�. Po visos namo modernizacijos šal�iausi� m�n�s� vasar� mano s�skaita buvo tik 62 litai, baland� - vos keturi litai", - teigia pirminink�.

Tikimasi, kad s�sting� išjudins bankai

D�l to, kad šiemet Lietuvoje prad�ta renovuoti labai ma�ai daugiabu�i�, kur� laik� kritikos str�l�s krypo � nenor�jusius pinig� skirti bankus. Spalio pabaigoje pasirašyta pirmoji sutartis su Šiauli� banku d�l garantij� teikimo u� daugiabu�iams namams modernizuoti imamas paskolas. UAB "Investicij� ir verslo garantijos" atstovai viliasi, kad ši sutartis pad�s �gyti pagreit� b�st� renovavimo procesui, mat bendrov�s garantij� portfelis daugiabu�i� nam� renovacijai �gyvendinti sudaro 70 milijon� lit�.

Tiems, kurie neam�ini

J�rat� SOBUTIEN�

Ketvirtadien� Šiauli� miesto tarybos pos�dyje miesto politikai balsavo, ar pritarti 6 milijon� lit� ilgalaik�s paskolos �mimui. Iš jos 4,5 milijono lit� numatyta kapin�ms Daušiškiuose �rengti. D�l paskolos, kuri imama dešim�iai met�, politikai susikibo dar prieš Tarybos pos�d� komitetuose. Karštos diskusijos �sipliesk� ir Tarybos pos�dyje. Socialdemokratai priekaištavo, jog valdantieji nesikreip� � Vyriausyb�, nepraš� Šiauliuose rinkt� seim�n� pagalbos, kad nauj� kapini� �emei išpirkti b�t� skirta pinig� iš biud�eto. Kai kurie "ekspertai" �m�si vertinti išperkam� �em� ir nustatin�ti jos vert�, kiti - d�sauti d�l paskolos ir pal�kan� - kas gr��ins?

Matyt, suprat�, kad n�ra am�ini ir išsiaiškin�, jog kit�met, sunkme�iu, teks gr��inti pal�kanas, o paskol� reik�s prad�ti gr��inti nuo 2011-�j�, politikai ilgalaik�s paskolos �mimui dauguma bals� pritar�.

Kalbama seniai, veikiama - penkerius metus

Apie tai, kad Gink�n� kapin�se greitai nebebus kur laidoti, imta kalb�ti seniai. Nauj� kapini� rengimo proced�ros prad�tos beveik prieš penkerius metus, 2004 met� pabaigoje.

Parengtas specialusis planas 2006 met� saus� suderintas su visomis reikiamomis institucijomis, naujoms kapin�ms numatyta vieta Daušiški� kaime, Šiauli� rajone. 2008 met� rugpj�t� patvirtintas ir detalusis planas. �vyko ne vienas pristatymas visuomenei, viešas svarstymas, parengtam planui pritar� ir Šiauli� miesto, ir rajono politikai. Ta�iau naujas kalbas ir aistras d�l b�sim�j� kapini� pakurst� tai, kad nor�dama išpirkti �em� iš priva�i� asmen� savivaldyb� turi imti milijonin� ilgalaik� paskol�. Viešojoje erdv�je net imta svarstyti, jog kapin�s Daušiškiuose suprojektuotos neatsitiktinai, nes u� visuomen�s reikm�ms paimam� �em� mokami nemenki pinigai. Paaišk�jo, kad Daušiški� kaime Šiauli� miesto mero Genadijaus Mikšio �monos giminai�iai turi �em�s, patenkan�ios � nauj� kapini� teritorij�.

kaip dulke pavirsi, jei vandeny mirsi?

"Naujoms kapin�ms viet� rinko specialistai, o ne politikai, - tokiomis kalbomis stebisi architektas Vytenis Rudokas. - R. Ka�insko �mon� laim�jo konkurs�, tad reng�me special�j� plan� Šiauli� miesto kapin�ms parinkti, paskui - ir detal�j�. Parinkdami viet�, atsi�velg�me � kelis kriterijus. Labai svarbu buvo, kad gruntinis vanduo neb�t� arti �em�s paviršiaus, kad b�t� patogu priva�iuoti ir kad b�t� galima �em� paimti visuomen�s reikm�ms."

Architekto teigimu, galimyb� �rengti kapines išnagrin�ta gal net dešimtyje viet�, daugiausia - prie aplinkkelio, ap�i�r�ta ir teritorija prie Aukštelk�s. Specialiojo plano koncepcijos stadijoje pateiktos išvados d�l esam� Gink�n� kapini� išpl�timo, d�l teritorijos prie Pakruojo kelio ir d�l netoli aplinkkelio esan�i� Daušiški�.

"Vis� pirma nagrin�jome galimyb� prat�sti Gink�n� kapines, jas išpl�sti ir � kitapus Til��s gatv�s esan�i� teritorij�. Ta�iau gyvenamieji namai stovi jau visai netoli Gink�n� kapini�, o juk reikalingas ne tik didelis plotas, bet ir apsaugin� zona, - aiškina V. Rudokas. – Kitapus gatv�s yra ir vandenviet�s sanitarin�s apsaugos zona, toliau – radiolokacin� stotis. Be to, ten gruntiniai vandenys labai negiliai, molis, juk ir dabartin�se kapin�se vos prad�jus kasti duob� sunkiasi vanduo. D�l tos pa�ios prie�asties atsisakyta minties kapines rengti prie kelio � Pakruoj� (išva�iavus iš Gink�n� gyvenviet�s kair�je pus�je), nors ten buvo ir valstybin�s �em�s. Ši teritorija labai �ema, pelk�ta, o jei b�t� pralau�ta Gink�n� tvenkinio u�tvanka, vanduo kapines visiškai u�liet�."

Geologinius tyrimus atlikusios �mon�s vadovas hidrogeologas Mindaugas �egys nustat�, kad gruntiniai vandenys aukštai visose nagrin�tose teritorijose, kai kur ima kauptis iškasus vos metro gylio duob� (kitapus Til��s gatv�s priešais dabartines kapines), tik prie vakarinio aplinkkelio esan�i� Daušiški� situacija kitokia.

Projektus rengusios R. Ka�insko �mon�s architektai pasakoja iš Lietuvos geologijos tarnybos gav� 1942 met� Šiauli� �em�lap�. Jame pa�ym�ta, kad aplink miest� plyti pelkynai, tik prie Daušiški� j� n�ra. Pelkynai iš �em�lapi� išnyko po melioracijos, ta�iau dabar drena�o sistemos, netvarkomos, tod�l nebesurenka paviršinio vandens.

O teritorija prie Zokni� oro uosto? Juk ten �em� – valstybin�. "Jeigu norime, kad virš kapini� kilt� l�ktuvai, o mirusiuosius leistume � degal� prisisunkusias duobes, galima, - ironizuoja V. Rudokas. – Kapin�ms reikiamo dyd�io sklypo ten tikrai n�ra. �em�s reikia oro uosto pl�trai, aplinkkeliui tiesti, be to, yra Gudeli� e�eras, iki kurio reikia tam tikr� atstum� išlaikyti."

Pinigai ir proced�ros

Suskai�iuota, kad u� iš priva�i� �moni� išperkam� per 60 hektar� plot� reik�s sumok�ti apie 9 milijonus lit�. 4,5 milijono lit� prašoma penkiems sklypams, u�imantiems apie 40 hektar�. U� ar� b�t� mokama po 1370 lit�. B�tent ši kaina ir suerzino kai kuriuos politikus.

"U� visuomen�s poreikiams paimam� �em�s sklyp� mokama rinkos kaina, - paaiškino Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�ja Rasa Budryt�. - Yra prad�ta penki� sklyp� pa�mimo visuomen�s reikm�ms proced�ra, savininkai sutiko su kaina, kuri� nepriklausomi vertintojai nustat� gegu��. Trij� sklyp�, patenkan�i� � kapini� teritorij�, savininkai kreip�si � teism�, tod�l d�l t� sklyp� proced�ra nebuvo prad�ta. Gali b�ti, kad jie bus nepatenkinti v�liau pasi�lyta kaina - spal� sklyp� rinkos kaina yra gerokai ma�esn�, nei buvo gegu��".

Anot vyriausiosios architekt�s, tokia proced�ra Šiauli� mieste atliekama pirm�kart, ta�iau procesas "kli�va" ne d�l valdinink� nepatyrimo, bet d�l teis�s akt�, leid�ian�i� j� vilkinti. �em�s savininkai gali kreiptis � teism� d�l kiekvieno etapo, vis atid�dami projekto prad�i�.

Kalt� n�ra?

Savaitraštis "Šiauliai plius" raš� ("Kapines dalijasi gyvieji", 2008 m. lapkri�io 14 d.), kad nauj� kapini� planavimo organizatoriai d�iaugiasi, jog reik�s išpirkti ne vis� b�sim�j� kapini� teritorijoje esan�i� �em�, mat pa�iame Daušiški� kapini� viduryje yra valstybin�s �em�s. 2008 met� spal� Šiauli� miesto taryba nusprend� kreiptis � Apskrities viršininko administracij�, kad šie sklypai b�t� paimti visuomen�s poreikiams. Tada ir paaišk�jo, kad valstybin�s �em�s kapini� viduryje neb�ra - j� rajono �em�tvarkininkai suteik� šešiems privatiems asmenims.

Šiauli� rajono �em�tvarkos skyriaus ved�ja Regina Rimeikien� aiškino, kad �em�tvarkininkai vadovavosi �em�s �kio ministerijos instrukcija ir visk� atliko teis�tai. Tame pa�iame pastate, kaip ir Šiauli� rajono savivaldyb�s administracija, s�dinti valdinink� tikino, jog apie rengiamas kapines niekas jai nepraneš�. Ir "pamiršo", jog ant specialaus bei detaliojo plano derinimo dokument� - jos bei kit� �em�tvarkinink� parašai.

"Prokurat�ra kreip�si � teism�, kad b�t� panaikintas �em�tvarkinink� dokumentas ir išdalyti sklypai b�t� gr��inti. Prokurat�ra gina vieš�j� interes�, ir šiuo atveju laikoma, kad visuomen� nukent�s labiau nei keli savininkai, - aiškino Šiauli� apygardos prokurat�ros Civilini� byl� skyriaus vyriausioji prokuror� Rita Dabu�inskien�. - Pirmosios instancijos teismas m�s� prašym� patenkino. Byla dar bus nagrin�jama Vyriausiajame administraciniame teisme, nes gav� sklypus tokioje vietoje savininkai nenori j� atsisakyti ir teismo sprendim� apskund�."

Prokuror�s teigimu, apskritis savo sprendim� panaikinti negali, tod�l ir kreip�si � prokurat�r�. "Šiuo atveju mes giname vieš�j� interes�, bet nevertiname konkre�i� pareig�n� veiksm�. Man �inoma, jog apskritis d�l �em�tvarkinink� elgesio tur�jo atlikti patikrinim�", - sak� R. Dabu�inskien�.

Paaišk�jo, jog tokio patikrinimo nebuvo. Pasikeit� apskrities viršininkas, kiti vadovai, tad nelabai yra kam paaiškinti, kod�l taip nutiko. R. Rimeikien�, besivadovaujanti senomis instrukcijomis, o ne sveiku protu, atrodo, gali b�ti rami ir toliau aiškinti: "Viskas teis�ta."

U�teks pusantr� met�

Tol, kol politikai gin�ijasi, ar tinkamoje vietoje, ar ne per brangios naujosios kapin�s, bendrov�s "Šiauli� ap�eldinimas" direktorius Vidas Klepšys su darbuotojais skai�iuoja, kiek mirusi�j� dar bus galima palaidoti Gink�nuose. "Lik� laisvi ploteliai - netaisyklingos formos, tod�l labai sunku suskai�iuoti, kiek nauj� kapavie�i� bus. Be to, vieniems reikia naujos laidojimo vietos, kitiems - ne, nes jau yra palaidotas koks nors artimasis. Iškuop� visus šiukšlynus, nupjov� med�ius skai�iuojame, kad viet� dar bent pusantr� met� tur�sime. Bet kapin�s, kuriose n�ra n� vieno medelio, atrodo nekaip", - sako direktorius.

Pl��ikai auk� tyko netoli bar�

Oksana LAURUTYT�

Per devynis ši� met� m�nesius Šiauliuose tre�daliu padaug�jo pl�šim�. Neapšviestos gatv�s, did�jantis nedarbas, skurdas ir neatidus elgesys s�lygoja, kad miestie�iai vis da�niau tampa pl�šik� aukomis. Nors pareig�nai ištiria kone kas antr� nusikaltim�, miesto gyventojai negali jaustis saug�s.

Ap�velgdami devyni� m�nesi� kriminogenin� situacij� Šiauliuose, (iš kair�s) Šiauli� apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas Remigijus Dereškevi�ius, Šiauli� policijos vadas Rimvydas Šlekys, Apskrities VPK viršininkas Egidijus Lapinskas ir apskrities VPK viršininko pavaduotojas Vincas Urbonavi�ius gal�jo pasid�iaugti, jog nusikaltim� išaiškinamumas mieste geresnis nei šalyje, ta�iau neramu d�l daug�jan�i� pl�šim�, suk�iavim�, sunki� nusikaltim�.

Sumuš� ir apipl�š�

Šiaulietis Jonas d�l u�puolimo ne tik neteko asmenini� daikt�, pinig�, bet ir buvo smarkiai sumuštas. Paskutin� vasaros dien� vyras vienoje miesto centre esan�i� kavini� su draugais palyd�jo vasar�. Apie pus� dvyliktos nakties išg�r�s alkoholio vyras iš�jo iš kavin�s � namus, esan�ius Trak� ir E�ero gatvi� kampe. Iš centro Vilniaus gatve eiti nepanoro, nes veng� susitikti kok� nors pa��stam� �mog�, nes buvo apsvaig�s nuo alkoholio. Nuo "Šiauli�" viešbu�io pasuko � Trak� gatv�. Tik�josi, kad pareis saugiai - juk gatv�je yra Patrulin�s tarnybos kiemas, Tardymo izoliatorius, �ia da�nai pasteb�si policijos automobili�, o iki nam� - vos keli šimtai metr�.

Namo vyras nepar�jo. U� Tardymo izoliatoriaus šalia bendrabu�io ka�kas prie jo prisiartino iš nugaros ir spyr� � kojas. Kai vyras pargriuvo, pajuto sm�g� � galv�. Prieš prarasdamas s�mon� Jonas dar sp�jo gauti penkis spyrius.

U�puolim� ka�kas mat�, iškviet� greit�j� pagalb�, tad Jonas buvo nugabentas � Šiauli� apskrities ligonin�. Visa jo kair� k�no pus� buvo m�lyna. Medikai suteik� pagalb�, apie �vyk� praneš� policijai ir nukent�jus�j� išleido � namus.

Jonas d�l u�puolimo kreip�si � policij� - ne tik d�l su�alojimo bet ir d�l vagyst�s: neteko dviej� mobili�j� telefon�, sk��io, rankin�s, pinigin�s su �vairiomis nuolaid� kortel�mis, 500 lit�, rakt� ryšulio, dokument�. Svarbiausia - neteko pa�ym�jimo, kuriame nurodyta, jog jis serga cukriniu diabetu. Pa�ym�jimas ypatingas tuo, kad jame yra nurodyta, kur �mogus gyvena, jo telefono numeris, vardas bei pavard�. Jei �mog� ištikt� priepuolis, aplinkiniai �inot�, kad jis yra diabetikas, ir gal�t� suteikti tinkam� pagalb�, pranešti artimiesiems. Šiuo atveju pl�šikai su�inojo, kur �mogus gyvena ir, tur�dami jo buto raktus, dar gali sumanyti ir but� apipl�šti.

Jonui d�l u�puolimo teko ne tik pusantro m�nesio gydytis - buvo sulau�ytas uodegikaulis, bet ir gauti naujus dokumentus, korteles, pasikeisti raktus bei buto spynas. Tai kainavo ne vien� šimt� lit�.

Šiuo metu d�l pl�šimo vyksta ikiteisminis tyrimas, kuris gana s�kmingai narpliojamas - vien� iš telefon� pareig�nai jau surado ir Jonui gr��ino. Nukent�jusysis tikisi, kad u��iuop� si�lo gal� teis�saugininkai s�kmingai išnarplios byl� ir su�iups u�puolikus. "Visam gyvenimui pasimokiau, kad tamsiu paros metu vaikš�ioti negalima net tada, kai iki nam� visai netoli. Reikia kviesti taksi, paprašyti namiški�, kad parve�t� arba eiti apšviestomis gatv�mis, kur vaikšto �moni�", - komentuoja Jonas.

Daugiausiai u�puolim� - šalia bar�

Jono u�puolimo istorija - toli gra�u ne vienintel�. Daugiabu�io, kuriame gyvena Jonas, kaimyn� pavasar� buvo kauk�t� vyr� u�pulta ir sumušta, bet jos apipl�šti u�puolikai nesp�jo. Tame pa�iame daugiabutyje �sik�r� grup� jaunuoli�, kurie neseniai apkaltinti vagyste iš parduotuv�s. Šiais sud�tingais laikais kone kiekvienas šiaulietis gali pasakyti - štai mano giminait� kaimyn�, draug�, bendradarb� neseniai apvog�, sumuš�, apgavo, apvog� namus...

Per devynis ši� met� m�nesius Šiauliuose u�fiksuota 119 pl�šim�, pus� kuri� pareig�nai išaiškino. O kiek dar vagys�i�, viešosios tvarkos pa�eidim�, suk�iavimo atvej�.

Spaudos konferencijoje, ap�velgdami devynis ši� met� m�nesius, policininkai ned�i�gavo - smurtini�, turtini� nusikaltim� ir suk�iavim� daug�ja visoje šalyje. Negalima teigti, kad u�puoldami �mog�, tenor�dami apvogti, nusikalt�liai išlieja ir �t�� - tai priklauso nuo konkretaus nusikalt�lio.

Pareig�nai išskiria vietas Šiauliuose, kuriose da�niausiai u�puolami �mon�s - tai teritorija aplink "Lyros" prekybos centr�, nes ten �sik�r� abejotino lygio bar�, nesaugus Dain� p�s�i�j� takas, teritorijos miesto centre prie "Saul�s miesto", "Pegaso".

Su teis�saugos institucija susijusio pastato buvimas teritorijai saugumo neprideda. Nesaugu ten, kur gatv�s nepašviestos, kur vaikšto ma�ai �moni�, nedidelis jud�jimas, didesn� koncentracija alkohol� vartojan�i� �moni�. Miesto miegamieji rajonai saugesni, ta�iau ten yra kit� b�d� - vagyst�s iš automobili�, viešosios tvarkos pa�eidimai.

Šiauli� miesto policijos komisariato viršininkas Rimvydas Šlekys sako, kad �mon�s jausis nesaugiai net tada, kai �vyks nors vienas u�puolimas. "Kai visuomen� yra susvetim�jusi, kalb�ti apie saugum� sunku", - sako jis. Da�nai apie incidentus gatv�je policija su�ino steb�dama kameras, o ne sulaukdama �moni� skambu�i�. Pavyzd�iui, "Šiauli� dien�" metu Til��s ir Vilniaus gatvi� sankry�oje sukonfliktavo dvi jaunuoli� grup�s, ta�iau �mon�s apie tai policijai nepraneš� - policija sureagavo, nes toje vietoje yra vaizdo kameros.

Siekiant suma�inti nusikalstamum�, bus aktyviau bendraujama su daugiabu�i� nam� bendrijomis, �mones namuose lankys apylink�s inspektoriai, kuri� šiuo metu mieste yra 32. "Tikim�s, kad gyvas bendravimas duos naudos", - sak� R. Šlekys.

Pareig�nai prašo netyl�ti

D�l suma�into finansavimo riesta ir policijai. Neseniai Šiauli� miesto policijos Centro nuovada, kuri buvo �sik�rusi Papr�d�io gatv�je esan�iame avarin�s b�kl�s pastate, iškelta � centr�.

Vykstant Šiauli� apskrities policijos veiklos optimizavimui, nuo gruod�io 1-osios nebeliks Transporto policijos komisariato, tod�l atsirado galimyb� � jo patalpas perkelti Centro nuovados darbuotojus. Taigi nuo spalio 19 dienos Centro nuovados pareig�nai gyventojus priima jau Vasario 16-osios gatv�je esan�iame pastate, pa�ym�tame 37-uoju numeriu. Kol kas telefonin� ryš� su nuovada galima palaikyti šiais telefonais: (8~41) 502 667 - apylink�s inspektoriai, 502 666 - viršininkas, 502 669 - nepilname�i� reikal� inspektoriai. Artimiausiu laiku bus �jungti ir kiti nuovados telefonai.

Pareig�nai prašo b�ti akylesniems, steb�ti svetimus �mones, draugauti su kaimynais, nebijoti apie bet kok� nusikaltim� pranešti policijai. Prašo ir pranešti apie tuos asmenis, kurie turi ginkl� ir netinkamai su juo elgiasi arba namuose vyksta konfliktai.

Šiuo metu Šiauli� apskrityje yra 4580 asmen�, turin�i� 8498 ginklus. 1393 ginklai yra �sigyti savigynai, 7093 - med�ioklei. Kartais �moni�, �sigijusi� ginkl�, neišprusimas ir noras š� ginkl� nuolat demonstruoti kelia nerim� ir gr�sm� aplinkini� sveikatai bei gyvybei. Šiemet buvo nustatyti 75 asmenys, pa�eid� ginklo laikymo reikalavimus, 16-kai asmen� panaikintas leidimas laikyti j� - leidimas laikyti ginkl� dar nesuteikia teis�s jo nešioti. Nešioti ginkl� gali tik trumpavamzd�ius ginklus (pistoletus, revolverius) turintys asmenys, o ilgavamzd�i� ginkl� tur�tojams išduodami leidimai tik laikyti juos.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Milijonai Savivaldybei nereikalingi?

Eva JAGMINAIT�

Šiauli� miesto savivaldyb� iš mokam� stov�jimo aikšteli� gauna vos 11 t�kstan�i� lit� pajam�. Pus� iš trisdešimties mok�jimo automat� išvis neveikia, kiti da�nai genda, rodo neteising� laik�. Nes��ining� vairuotoj�, nesusimokan�i� u� stov�jimo viet�, vis daugiau. Retas j� nubaud�iamas: pamatyti automobil� u�blokuotais ratais Šiauliuose �manoma, ta�iau retenyb�. Priešingai nei Šiauliuose, sostin�s savivaldyb� jau daugel� met� iš mokam� stov�jimo viet� susi�eria milijonines rinkliavas.

Nors miesto centre dien� sud�tinga pasistatyti automobil�, u� tai susimok�ti skuba ne da�nas.
Autor�s nuotr.

Nebaud�iamumas skatina nusi�engti

"Aš tik kelias minutes - nub�gsiu ir parl�ksiu", - tok� pasiteisinim� da�nai išgirsite, jei paklausite mokamoje vietoje automobil� pasista�iusiojo, kod�l šis nesumok�jo rinkliavos u� stov�jim�. O kod�l tur�t� mok�ti, juk puikiai �ino, kad grei�iausiai liks nenubaustas, net pusdien� ar vis� dien� mokamoje vietoje palik� automobil�.

Vakar� Europoje, � kuri� taip ver�iam�s b�ti panaš�s, baudas u� neapmok�t� stov�jimo viet� bei mok�jimo automat� rinkliav� administruoja priva�ios bendrov�s, iš to susi�erian�ios nemenk� peln�. Pranc�zai, britai, belgai ir daugelis kit� ES šali� atstovai �ino, kad vos kelias minutes palik� automobil� ir nesusimok�j� tuoj pat gali b�ti pri�iupti gatv�mis nuolat marširuojan�i� ir u� valytuv� baudos lapelius paliekan�i� transporto �moni� pareig�n�.

Naujai �monei - sena našta

Atsiskaityti u� stov�jim� aikštel�je galima sumokant mokest� � automat�, siun�iant trump�j� �inut� iš mobiliojo ryšio telefono arba �sigijus leidim� m�nesiui. Vairuotojai skund�iasi, kad bandydami susimok�ti �mesdami pinigus � automat� neretai susiduria su problemomis: tai automatas "prarij�s" pinigus neišspausdina kvito, tai rodo neteising� laik� ar tiesiog neveikia. Iš beveik trisdešimties mok�jimo u� stov�jimo aikštel� automat� vos pus� šiuo metu veikia. Tie patys pablog�jus orui, š�lant ar lyjant, "išsiderina".

"Dabar laikotarpis, kai viena �mon� kei�ia kit�, o naujoji visus tuos techninius trukd�ius pašalins", - sako Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Infrastrukt�ros skyriaus ved�jas Ar�nas Adomaitis. Jis pripa��sta, kad prastos automat� b�kl�s prie�astis gali b�ti ir ta, kad automatai priklaus� ne juos administravusiai �monei, o savivaldybei, tod�l investuoti l�šas � svetimo turto tvarkym� grei�iausiai �monei nebuvo naudinga. Netrukus juos perims kita �mon�, kuri tur�s u�tikrinti j� technin� b�kl�. Ši �mon� renkama apklausos b�du, ji automatus administruos laikinai, kol �vyks konkursas. "Konkurso organizavimas gali u�sit�sti pusmet�, o gal ir ilgiau, - teigia A. Adomaitis. - Su konkurso laim�toju reik�s pasirašyti koncesijos sutart�, o tai sud�tinga ilga proced�ra." Koncesininkas gaus rink�, iš kurios gaut� pajam� dal� pasiims savivaldyb�.

"Savivaldyb�s tikslas - gauti kuo daugiau pinig� u� apmokestintas stov�jimo vietas. Kaip tai padaryti, spr�s mokes�io rink�jas, - sako Infrastrukt�ros skyriaus ved�jas. – Savivaldyb� automat� nepirks ir nestatys. Jeigu �mon� pati pageidaus juos statyti, aišku, pad�sime juos �rengti ar tose pa�iose vietose pastatyti."

S�lygos naujai �monei iš pirmo �vilgsnio neatrodo patrauklios, mat jai teks visa nuolat gendan�i� automat� prie�i�ros našta, o nuo pelno u� rinkliav� �monei tenka vos 29 proc. (71 proc. keliauja � savivaldyb�s kišen� – aut. past.). Anot A. Adomai�io, administruoti stov�jimo aikšteli� ver�iasi jau dvi �mon�s.

Vilniuje bendradarbiaujama su policija

Šiuo metu rinkliav� u� naudojim�si mokamomis automobili� stov�jimo vietomis Vilniaus gatv�se renka ne privati bendrov�, bet savivaldyb�s �mon� "Susisiekimo paslaugos". Privati bendrov� "Vilniaus parkavimo kompanija" rinkliav� Vilniuje rinko 2000-2003 metais. Kadangi nebuvo vykdomos savivaldyb�s ir priva�ios bendrov�s sutarties s�lygos, ji buvo nutraukta.

Savivaldyb�s �mon� "Susisiekimo paslaugos" rinkliav� prad�jo rinkti nuo 2004-�j�. Ji administruoja ir aptarnauja mokamas stov�jimo vietas, o prie�i�r� vykdo kartu su policija, nes sprendim� d�l padaryto keli� eismo taisykli� pa�eidimo priimti turi teis� tik policijos pareig�nas. "Bendradarbiaudami su policija sub�r�me keturis bendrus policijos ir m�s� �mon�s darbuotoj� ekipa�us: m�s� vairuotojas, m�s� transporto priemon� bei blokavimo �taisai, o policijos pareig�nas priima sprendimus. Keturi ekipa�ai dirba visomis darbo dienomis nuo 8 val. iki 22 val. dviem pamainom, vienas ekipa�as dirba savaitgal�. Nesumok�jusiam vairuotojui u� automobilio pastatym� skiriama bauda kaip u� bet kok� kit� keli� eismo taisykli� pa�eidim�. Baudos surenkamos � atitinkam� Mokes�i� inspekcijos s�skait�. Savivaldyb�s �mon� iš baud� pajam� neturi", - teigia Daiva Kaminskait�, savivaldyb�s �mon�s "Susisiekimo paslaugos" Automobili� stov�jimo prie�i�ros skyriaus viršinink�. Vis d�lto nuolatin� prie�i�ra skatina vilnie�ius ir miesto sve�ius nebesuk�iauti ir net kelias minutes paliekant automobil� susimok�ti. "M�s� darbe labai svarbus glaudus bendradarbiavimas su policija. Surinkti vietin� rinkliav�, nevykdant stov�jimo viet� kontrol�s ir prie�i�ros, yra sud�tinga", - sako D. Kaminskait�.

Vilniuje - milijonai, Šiauliuose – vos 11 t�kstan�i�

Vilnie�iai "europ�ja" grei�iau, nes �ia jau nustatyta, kad valanda mokamoje stov�jimo vietoje ar aikštel�je kainuoja nuo vieno iki trij� lit�. Baudos u� keli� eismo taisykli� pa�eidimus siekia nuo 40 iki 100 lit�. Parkomatus, kuri� sostin�je yra 224, pri�i�ri ir remontuoja savivaldyb�, tuo tikslu �darbinusi net penkis technikus. "Beveik visus remonto darbus atliekame savo j�gomis. Parkomatai genda ir nuo oro s�lyg�: ruden�, kai lyja, dr�gna, genda da�niau, vasar� - ma�iau. Vasar� per m�nes� fiksuojama apie 10 gedim�, ruden� - dvigubai daugiau, - teigia Automobili� stov�jimo prie�i�ros skyriaus viršinink�. - Visa surinkta rinkliava patenka � Vilniaus savivaldyb�s biud�et�, iš kur dalis gr��ta � savivaldyb�s �mon�s "Susisiekimo paslaugos" s�skait� automobili� statymo sistemos administravimui u�tikrinti."

Per 2008-uosius iš viso vietin�s rinkliavos surinkta per devynis milijonus lit� iš ma�daug 4500 stov�jimo viet�. Šiauliuose mokam� stov�jimo viet� rinkliavos surinkta tik apie 11 t�kstan�i� lit�.

Did�iausia dovana - gyvenimas

Eva JAGMINAIT�

Mirties akivaizdoje viskas atrodo kitaip. Nereikšmingi netekties valand� tampa ka�kada atrod� svarb�s �vykiai, dalykiniai susitikimai, š�snys dokument�, likusi� ant darbo stalo. Kuomet kelio atgal neb�ra, negr��tamai nustoja veikti galvos smegenys, šeimai mirties akivaizdoje tenka atsakyti ir � medik� klausim� ar pritaria organ� donorystei. Vienas donoras gali išgelb�ti septynias gyvybes. Nors organ� donoryst� laimina. Ba�ny�ia, o lietuviai vis da�niau sutinka padovanoti kitiems gyvyb�, da�nai tr�ksta suvokimo bei �ini� apie organ� donoryst�.

Nors donorystei Lietuvoje pritaria vis didesn� visuomen�s dalis, u�pildyti prašym� donor� kortelei gauti skuba ne da�nas.

Donorais tapusi�j� artimieji �sitikin�, kad suvokus, koki� ne�kainojamai verting� dovan� gauna �mogus, laukiantis organ� persodinimo operacijos, net ir labai artimo �mogaus mirties nebegalima vadinti beprasme. Su donor� paaukotais organais gyvenantys šiaulie�iai nuolat primena, kad bet kada organ� laukian�i�j� gretas gali papildyti bet kuris iš m�s�, ta�iau niekuomet tokios nelaim�s nelink�t� net did�iausiems priešams.

Vladas Mikutis - vienas iš nedaugelio �inan�i�j�, kas buvo jo inksto donoras.

Trys pasi�lymai pailginti gyvenim�

Šiaulietis Vladas Mikutis pirm�kart blogai pasijuto tarnaudamas tarybin�je armijoje 1980-aisiais. "Labai skaud�jo galv�, tod�l buvo padaryti tyrimai. Teko gultis � ligonin�, nustatyta, kad nesveiki inkstai. Tuomet nesupratau, k� reiškia gydytoj� nuostaba, kai jie pasak�, jog toki� inkst� n�ra dar mat�, - pasakoja V. Mikutis. - Ligonin�je pragul�jau pus� met�. Buvo nuspr�sta, kad nesu tinkamas tarnauti, ta�iau gr��s � Lietuv� jau�iausi gerai ir � medikus šešerius metus nesikreipiau, kol skrandyje neatsirado �aizda." Tuomet, išgyd�ius skrand�, paaišk�jo, kad tyrim� rezultatai vis tiek blogi. Netrukus Vladui buvo diagnozuotas inkst� funkcijos nepakankamumas. Prasid�jo gydym� ir dializi� maratonas.

Dializ�s (kenksming� med�iag� pašalinimas iš kraujo dirbtiniu inkstu - aut. past.) u�teko tik kur� laik�. V�liau paaišk�jo, kad vienintelis b�das prat�sti gyvenim� - rasti inksto donor�. "Tokiu donoru iškart sutiko tapti mano mama, ta�iau netiko jos kraujo grup�. Titiko �monos. Ji sutiko, ta�iau dien� prieš operacij� paaišk�jo, kad esu u�sikr�t�s hepatitu B, tod�l transplantacija buvo atid�ta pusmet�. Per t� laik� atsirado kitas donoras, tod�l �monos inksto neprireik�", - pasakoja Vladas.

Laukiantieji organ� persodinimo operacijos privalo nesiskirti su telefonu, nes bet kuriuo paros metu gali b�ti paprašyti per kelias valandas atsidurti kitame Lietuvos kampelyje. J� namuose transplantacijos laukimo �enklas - paruoštas lagaminas. Tiesa, atsiradus donorui, kvie�iami keli transplantacijos laukiantieji. Vladas � Vilni� va�iavo tris kartus. Pirmuosius du kartus donoro inkstai atiteko kitiems pacientams. Tre�i�j� kart� gyvenimas padovanojo Vladui did�iausi� dovan�.

"Skirtingai nei kiti, turintys persodint� organ�, aš �inau, kas buvo mano donoras. Prieš trejus metus spalio prad�ioje �vyko kraupi avarija prie Kauno. Kit�dien buvau iškviestas � ligonin�, taigi �inau, kad mano inkstas yra 23-ej� met� Nerijaus, - sako Vladas, kuriam ne kart� kilo mintis pad�koti jaunuolio šeimai, ta�iau nedr�so to padaryti. - Dukt� yra perdavusi pad�k� velionio šeimai u� man išgelb�t� gyvyb�. Ketinu nuvykti prie man gyvenim� padovanojusiojo kapo." Po transplantacijos Vlado gyvenimas �gijo visiškai kit� kokyb� - nebereikia eiti � dializ�s proced�ras, gali dirbti, keliauti. "Pasijutau laisvas �mogus", - trumpai paaiškina Vladas, tre�ius metus gyvenantis su persodintu inkstu.

Lainedos Dailidonien�s šeima viliasi, kad netrukus atsiras donoras, padovanosiantis mamai nauj� gyvenim�.

Lainedos šeima gyvena laukimu

Lainedos Dailidonien�s ligos istorija jau trunka 12 met�. Pirmojo n�štumo metu daktarai �sp�jo, jog šlapime yra baltym�, ta�iau pagimd�iusi ji puikiai jaut�si, vaikelis gim� sveikas, tod�l nesusir�pino ir laimingai augino k�dik�. "Inkstai - labai klastingi. Nieko neskauda, o liga progresuoja. Taip nutiko man. Jau�iausi puikiai, pastojau antr�kart, pagimd�iau. Visiškai sveika nu�jau pas šeimos gydytoj�, šlapimo tyrimas v�l parod� esant baltym�, teko eiti pas specialistus. Tada ir prasid�jo mano kelion�s po ligonines. Savijauta spar�iai �m� blog�ti, - pasakoja Laineda. – Jau beveik pusantr� met� dukart per savait� man atliekamos dializ�s proced�ros. Yra buv� dien�, kai neu�lipdavau laiptais, maniau, kad širdis sustos, dusdavau." Moteris neslepia, kad gydym� ir tyrimus band� atid�lioti, atitolinti, tarsi liga savaime pasitraukt�. Stebuklas ne�vyko. Dabar ji - viena iš šimt�, eil�je laukian�i� inksto donoro. Artim�j� paaukoti inksto šiauliet� sako neprašiusi, ta�iau �ino, kad jei katastrofiškai pablog�t� sveikata, patys artimiausi tapt� donorais. "Artimieji taip pat turi vaik�. Jei paaukot� man, o kada nors vaikui prireikt�, jie netur�s. Kaip aš tada gal�siu ramiai gyventi, - su ašaromis akyse atvirauja Laineda. – Vyras gal�t� paaukoti, bet kas m�s� ma�ylius augins ir r�pinsis manimi, jei mes abu b�sime ligonin�je."

L. Dailidonien� d�iaugiasi, kad ja r�pinasi ne tik vyras - ji nestokojanti ir vaik� d�mesio. Jie kai mama negali pakilti iš patalo, atneša jai, ko tik ji panor�jusi, klausin�ja, ar ko nors neskauda, kuo gal�t� pad�ti. "Kart�, pamat�s velnišku grei�iu lekiant� motocikl�, s�nus pareišk�, kad mano inkstukai prava�iavo, - nevaikiškomis vaiko mintimis dalijasi Laineda. – Kai u�p�t� �vakutes ant ketvirtojo gimtadienio torto, vaiko paklausiau, kok� nor� jis sugalvojo, jis išdid�iai pareišk� - kad mamytei kuo grei�iau inkstuk� persodint�." Pati Laineda tiki, kad netrukus suskamb�s telefonas ir atsiras donoras, gr��insiantis jos šeimai d�iaugsm� ir gyvenimo vert�. "Kur� laik� labai laukiau ir nor�jau, kad kuo grei�iau atsirast� donoras. Paskui pagalvojau, kad gal geriau dar ne, dar bijau. Dabar tiesiog teku pasroviui, gyvenu, tikiu ir laukiu", - viliasi Laineda.

Modestui Kontrimui did�iausias išbandymas buvo kankinanti dieta prieš inksto transplantacij�.

Nevaikiška Modesto vaikyst�

Liga iš trylikame�io Modesto Kontrimo at�m� vaikyst� – jam dar vieneri� buvo pasteb�ta, jog sutrikusi jo inkst� veikla, o šešeri� jis jau vaikš�iojo � dializes. Mokytis Modestui tenka namie, nes pamokas reikia derinti prie proced�r� tvarkaraš�io. "Nelabai aš tuomet supratau, kas tos dializ�s. Skamb�jo kaip ka�kas baisaus, ta�iau pasirinkimo nebuvo. Atid�liojome ilgai – buvo baim�, ne�inomyb� ir noras atitolinti. Su mama suk�r�me šimtus prie�as�i� atid�ti dializ�, dabar suprantu, kad taip elgtis negalima ir pavojinga", – nevaikiškai d�sto Modestas. "Jei ne Vilniaus daktarai, b�tume dar ilgiau atid�lioj�. Kas savait� atlikdavo tyrimus. Jie b�davo ne mirtini, ta�iau blogi. Grie�ta, kankinanti dieta - joki� banan�, nes juose daug kalio, joki� saldumyn�. Makaronai ir šiek tiek sviesto, bulv�s - numirkytos. Joki� švie�i� dar�ovi�", - pasakoja Modesto mama Virginija. Vaikas prisipa��sta tuo metu svajoj�s apie did�iulius sumuštinius ir slap�ia pavogdav�s banan� ir saldumyn�, kai ši� namie b�dav�. Dar vienas išbandymas – draud�imas gerti skys�i� - buvo galima išgerti tik pus� litro per par�. Virginija prisimena, kad per trejus dializ�s metus b�ta ir kritini� moment� – Modestas imdavo dusti, svaigdavo galva.

Modestas sako tuo metu tegalvoj�s apie donor�, kad šis kuo grei�iau atsirast�. Erzindavo kit� paguoda, mat ligonin�je atsid�r�s palatoje su vyresniais sulaukdavo daug u�uojautos. Atsiradus donorui pirm�kart, mama sako išsigandusi, ta�iau tuo metu Modestui buvo sloga, o peršalusiam transplantacijos atlikti negalima. Ir antr�kart Modestas sako buv�s nepasireng�s, tod�l nenuli�do, kai buvo nuspr�sta, jog inkstas atiteks kitam laukian�iajam. Tre�i�kart atsiradus donorui, Virginija ir Modestas buvo pa�adinti antr� valand� nakties, apsispr�sti tebuvo 10 minu�i� - ir liepta šešt� ryto jau b�ti Kaune. "Buvau �sitikin�s, kad š�kart inkstas jau man atiteks. Su naujuoju inkstu gyvenu jau daugiau nei metus ir kitoki� svajoni� nebeturiu - svarbu, kad inkstas prigyt�", – sako istorija labai besidomintis Modestas.

Virginija atsimena, kad at�j�s inksto tuomet menko svorio vaikui persodinti daktaras pajuokav�s: "Na, atlete, kur aš tau t� inkst� �d�siu". Moteris sako, kad niekam tokios nelaim�s nelink�t�, ta�iau pripa��sta, jog tik su šia nelaime susid�rusieji supranta, kaip svarbu apie organ� donoryst� kalb�tis su artimaisiais.

J�rat�s Milinauskien�s artimieji ir draugai stebisi jos optimizmu, energija ir stiprybe.

Autor�s nuotr.

Ligos išbandymai medicinos studentei J�ratei

J�rat� Milinauskien�, prieš aštuonerius metus besimokydama Panev��io medicinos mokykloje, tur�jo pristatyti medicinin� pa�ym�. Paaišk�jus, kad tyrimai blogi, septyniskart teko gultis � ligon�. "Tada galvojau, jog man nesvarbu kokia man liga, tik grei�iau paleiskit, mokytis reikia", - prisimena J�rat�. Optimizmu trykštanti moteris teigia visada tik�jusi, kad pasveiks. Iškentusi devynis m�nesius dializ�s, dar keturis m�nesius lauk� inksto transplantacijos. "Atrod�, kad visk� �inau, esu pasiruošusi, o kai paskambino ir liep� po penki� valand� b�ti Vilniuje, ne�inojau, k� daryti. Atsis�dau kambario vidury, ne�inojau, nuo ko prad�ti. Brolis pa�ad�jo nuve�ti, jo nesulaukusi jau stov�jau prie kelio, atrod�, kad bus grei�iau. Kambary laukti nebegal�jau", - prisiminimais dalijasi J�rat�. T�dien ne�kainojama dovana atiteko J�ratei ir jos inksto broliui (taip jie vadina �mog�, kuriam atitenka antrasis donoro inkstas - aut. past.), 30 met� vyresniam vyrui. Pra�jus dviem savait�m po transplantacijos, J�rat� jau vairavo automobil�, ta�iau inksto brolis dabar jau mir�s.

Moteris atsimena ir ypating� �enkl� t� lemting� dien�, kai atsirado donoras. "Stov�jau sankry�oje ir veidrodelyje pama�iau dideliu grei�iu atlekiant� sunkve�im�, greitai pasukau � šalikel� ir pasijutau lyg antr�kart gimusi, nes did�iul� mašina pral�k� n� nestabtel�jusi. T� pa�i� dien� atsirado donoras", - pasakoja J�rat�. Ji teigia niekad nesusimas�iusi, kod�l sunk�s ligos išbandymai teko jai, ta�iau pripa��sta, kad tai pakeit� po�i�r� � elementariausius reiškinius. "Man gaila sveikatos nesaugan�i� paneli�, trumpais sijonais š�lan�i�. Negaliu ramiai �i�r�ti � dideliu grei�iu lekian�ias mašinas, stebiuosi, kad �mon�s nevertina savo gyvyb�s ir sveikatos", - vis kartoja J�rat�.

J�ratei smalsu, kas yra jos donoras. Broliui liftinink� ligonin�je sakiusi, jog jai persodintas 25 met� panev��ie�io inkstas, ta�iau ar tai tiesa, ji ne�ino. Vis d�lto ji nor�t� tur�ti galimyb� pad�koti donoro artimiesiems. Sav�s ji niekada negailinti, jai dabar labiau r�pi donoryst�s laukian�i�j� likimai. Moteris piktinasi neb�tais mitais, kuriamais apie donoryst�, ir nesupranta �moni�, nesutinkan�i� po mirties paaukoti organ� transplantacijai. "Kaip jie gali sakyti - sutik�iau tik artimam �mogui. Koks skirtumas, jei vienam pad�ti nebegali, atsirado galimyb� išgelb�ti kito gyvyb� ir taip savotiškai prat�sti mirštan�iojo gyvenim�", - �sitikinusi J�rat�.

Nuskinta g�l� nebesu�yd�s

Prieš 15 met� mamos dovanot� inkst� �gijusi Danut� Ra�kauskien� Šiauliuose sub�r� inkst� ligomis sergan�i�j� draugij� "Atgaja". Organ� donoryst�s propagavimas - vienas pagrindini� organizacijos u�davini�. Danut� kasdien ragina �mones apie organ� donoryst� pasikalb�ti su artimaisiais, mat pritar�s organ� donorystei �mogus ne tik išgelb�ja gyvyb�, bet ir nepalieka vaik� našlai�iais, išgelb�ja kitus nuo netekties skausmo.

"Ištikus smegen� mir�iai, kelio atgal n�ra, �mogus virsta nuskinta g�le, kuri po keli� valand� miršta. Vis d�lto �mogaus gyvyb� savotiškai prat�sti galima, tik kituose k�nuose. Šimtai �moni� šiandien laukia organ� donor�,"- teigia draugijos pirminink�. Jos manymu, svarbiausia, kad apie nor� paaukoti organus �inot� artimieji, mat be j� pritarimo mirštantysis organ� donoru netaps.

Danut� prisimena kunigo Ri�ardo Doveikos �od�ius: "D�iaugiuosi, kad �mon�s atranda ba�ny�ios mokym� apie donoryst�. Sav�s dovanojimas kitam ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme yra didel� vertyb� ir doryb�. Kitam dovanotas organas yra turb�t did�iausia meil�s išraiška. Darysime did�iausius stebuklus – gydysime vieni kitus, dovanodami save. Tai yra g�ris, nes mes, katalikai, tikime, kad Dievas, prie sav�s priglaud�s �mog�, prikels t� pat� asmen� su visu k�nu ir siela. Meil� niekada nenuskriaud�ia. Meil� visada apdovanoja."

Aguon� pien� pakeit� o�kos s�riai

Alvydas JANUŠEVI�IUS

K� daryti vyrui, kuris ne�emiškomis pastangomis ir kan�iomis gr��o � blaiv� gyvenim�? Met� narkotikus ir alkohol�? Jis dar neseniai gyveno gatv�je, netur�jo artim�j� arba jie nusigre��. Gr��s � t� pat� gyvenim� jis tikrai v�l paims stikliuk� ar švirkšt�. T� pat� galima pasakyti apie kal�jusius asmenis. Šiauli� apylink�se pradeda kurtis pirmoji šalyje komuna min�to likimo �mon�ms. �ia jie sustipr�s, �gis darbo �g�d�i�.

Kritinis taškas

"Gird�jai, Vasia � universitet� �stojo – socialin� darb� studijuoja", – tarpusavyje kalbasi Šink�nuose �sik�rusio Lietuvos krikš�ioniško labdaros ir gailestingumo fondo "Samarija" atstovai – direktorius Vladimiras Karpovas ir jo pavaduotojas Gintaras.

Vasia – tik vienas iš daugelio vyr�, metusi� svaigalus ir prad�jusi� gyvenim� iš naujo. Naujam gyvenimui n�ra rib� – tarsi abiturientui. Nema�ai išsigelb�jusi� vyr� sukuria �mones ir kuo gali padeda likimo broliams, dar neišsivadavusiems iš šio li�no. Da�nas pasuka dirbti socialinio darbo – savo rankomis ir patirtimi gelb�ti paklydusi�.

V. Karpovas prisipa�ino, kad ir pats yra tur�j�s rimt� b�d� su alkoholiu. Prarado šeim� - išsiskyr�. Ta�iau atsistoj�s ant koj� v�l gr��o � j�. Dabar direktorius juokauja: "Turiu du vaikus iš pirmos santuokos ir du – iš kitos."

Direktorius vadovauja ir Kurš�n� seni�nijoje Romu�i� kaime �sik�rusiai socialin�s-psichologin�s reabilitacijos bendruomenei - labdaros ir paramos fondui "Agapao". Id�ja kurti komun� reabilitacij� baigusiems alkoholikams ir narkomanams V. Karpovui gim� iš patirties. Jis �ino, kad � t� pa�i� aplink� gr��s �mogus v�l puola svaigintis. Tai kritinis taškas, kai �mogus gr��ta � gyvenim� arba v�l susipainioja. Tokie �mon�s paprastai b�na prarad� visus darbo �g�d�ius, nebesuvokia pinig� vert�s.


Gintaro paaugusios o�kyt�s nesibaido.		Dalis o�k� pieno virsta s�riais ir iškeliauja � �kinink� turgel�.

Pirmoji šalyje komuna

Šiuo metu Šink�n� "Samarijoje" ganosi o�kos. Kelios dešimtys latvišk� raguot� padar�, kuri� pien� �inovai vadina vaistu. "Dabar vietoj aguon� mel�iame o�kas", - pokštavo Gintaras, aprodydamas �k�.

Jau šešta valanda vakaro. Lauras, nešinas bidon�liais, eina mel�ti o�k�. Praveria vartelius. Raguotosios lyg patrakusios sub�ga � gard� – rungiasi, kuri pirmoji �lips � mel�imo stakles. Ne veltui – �ia j� laukia sauja milt�, o po proced�ros gerokai palengv�ja gyvenimas.

Lauras u�trunka apie valand� ir su aparatu pamel�ia daugiau nei dvidešimt o�k�. Kas toliau? Dal� pieno išgeria patys sveikstantieji alkoholikai, dalis virsta s�riais ir iškeliauja � �kinink� turgel� prie Šiauli� "Akropolio".

Daugelis kaimo �moni� o�k� s�rius �sivaizduoja kietus lyg akmuo. Nieko panašaus. S�ri� specialistas, anks�iau save vadin�s pra�uvusiu �mogumi, meistriškai gamina varšk�s ir saldaus pieno fetos s�r�. Ilgas procesas, kurio metu s�ris tik ger�ja. Kas neparagavo – nesupras. Meistras paband� gaminti ir o�kos fermentin� s�r�, ta�iau tam dar n�ra reikiam� s�lyg� – v�saus ir dr�gno r�sio.

Gintaras atskleid�ia, kad o�kos grei�iausiai iš "Samarijos" keliaus � Romu�ius. O �ia bus atgabentos avys. Taip bus ekonomiškiau – Romu�iuose pievos platesn�s ir bus galima auginti daugiau o�k�.

Vladimiras Karpovas tiki, kad komuna pl�sis.

Autoriaus nuotr.

Komuna pl�sis

V. Karpovas papasakojo ilg� "Samarijos" atsiradimo Šiauliuose istorij�. �ia anks�iau buvo raket� baz�. Dabar – pra�uv�li� gelb�jimo stotis. Direktorius d�iaugiasi, kad atsiranda �moni�, kuriems r�pi likimo sulau�yti ir sveikstantys �mon�s. Be j� pagalbos neb�t� pavyk� �kurti komunos. O dar daug k� liko nuveikti.

Tikimasi ateityje komunoje ugdyti ne tik o�k� pieno specialistus, bet ir kit� �kio šak� �inovus. Jei likimas lems, komunoje atsiras ir automobili� meistr�, sodinink�, mišk� ir park� pri�i�r�toj�, b�sto remontuotoj�. Pasveik� alkoholikai da�nai su li�desiu palieka centr�. Jie da�nai kartoja – "matricoje" mes pra��sim. Taip jie vadina pasaul�, kuriame jie tapo alkoholikais ir narkomanais.

V. Karpovas prisipa��sta, jog b�t� d�kingas tiems �mon�ms, kurie leist� naudotis nereikalingomis pievomis – ganyt� ten o�kas. Nepakenkt� ir finansin�s aukos, kurios pad�t� pasveikusiems gr��ti � normal� gyvenim�, o ne � "matric�".

Tarp �em�s ir dangaus... oro uostas

Eva JAGMINAIT�

Šiauli� oro uostas, pernai pripa�intas pelningiausiai dirban�ia savivaldyb�s �mone, šiuos metus gali baigti su minuso �enklu. Sunkiai besiver�ianti �mon� paramos iš savivaldyb�s nesulaukia, nuostoli� patiria d�l vis nebaigiamo renovuoti terminalo bei nuolat besikei�ian�i� eksporto taisykli�. Iš Vyriausyb�s paramos tik�tis taip pat beviltiška, mat Šiauli� oro uostas - bene vienintelis Lietuvoje pavaldus ne Vyriausybei, o savivaldybei. Tad milijon�, "plaukian�i�" � Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostus Šiauliams tik�tis beviltiška.

Šiuo metu vyksta keleivi� terminalo priestato statybos darbai.

Oro uostui reikia teritorijos

"Jeigu oro uosto veikl� paliktume savieigai, jo rekonstrukcij� pavykt� �gyvendinti gal po 15 met�. Tuomet pralaim�tume visus m�šius ir nepaj�gtume konkuruoti su kitais šalies oro uostais - jie juk finansuojami iš kit� šaltini�", - teigia Šiauli� oro uosto direktorius Romas Mikšys.

Šiauli� oro uosto apyvarta panaši kaip ir pernai, didesn�s pajamos gaunamos u� orlaivi� aptarnavim�. Nors u�dirbt� pinig� pakanka atlyginimams 26 darbuotojams išmok�ti, galvos skausmu tampa l�š� remontui tr�kumas.

"Gera �inia, kad Krašto apsaugos ministerija šiemet nori u�baigti rengti oro uosto bendr�j� plan�. Jau yra protokolas, numatantis atskirti teritorijas, plotus, kurie patenka pastatai, infrastrukt�ra, - teigia oro uosto direktorius. - Savivaldyb� rengia oro uosto galimybi� studij�, nors sunkme�io s�lygomis gana sud�tinga išanalizuoti nuolat kintan�i� rinkos situacij�."

Lietuvoje yra trys milijonai gyventoj� ir keturi tarptautiniai oro uostai. Tokiems transporto mazgams, kaip oro uostai, R. Mikšio nuomone, koj� kiša ma�as gyventoj� skai�ius ir silpna ekonomika.

Vienu Šiauli� oro uosto pelno šaltini� iki šiol buvo u�sakomieji j�reivi� skryd�iai, ta�iau ši� pyrago dal� netrukus atsirieks Vilnius, mat suma��jus skryd�i� iš Vilniaus, j�reiviai bus skraidinami iš sostin�s tarptautinio oro uosto. "Negal��iau pasakyti tiksliai kod�l, bet, matyt, reikia Vilniaus oro uost� gelb�ti, - sako Šiauli� oro uosto direktorius. - Ties� sakant, dar turime u�baigti darbus keleivi� terminale, kuris vis dar per ma�as, negali atlikti vis� reikiam� funkcij�."

Teisinga kryptis, ta�iau su kli�timis

Oro uosto direktoriaus teigimu, Kaunas ir Vilnius yra pasirink� keleivi� aptarnavimo profil�, Palanga atrodo nerandanti sau vietos, o Šiauliai rado puiki�, neu�pildyt� niš� - aptarnauti krovini� srautus. Šiauliai atrado toki� prek�, kuri didelius atstumus yra tinkama gabenti tik orlaiviais - tai galvijus. "Šioje srityje turime �dirb� ir gerus ryšius su Izraeliu, dabar tiriama Rusijos ir Kazachstano rinka", - pasakoja jis.

R. Mikšys sutinka, kad eksportas yra gana keblus verslas. Pavyzd�iui, nuo ši� met� prad�ios iki baland�io m�nesio d�l Lietuvos ir Izraelio maisto ir veterinarijos tarnyb� protokol� derinimo Šiauli� oro uostas kur� laik� negal�jo aptarnauti orlaivi�, gabenan�i� gyvulius. "Gali atrodyti smulkmenos, bet štai vietoj vieno skiepo � Izrael� gabenamiems galvijams reikia dviej�, tod�l sustoja m�s� darbas. Gyv�nai iki šiol tur�jo b�ti karantinuojami 8 dienas, dabar - 42", - sako R. Mikšys.

D�l kit� krovini� gabenimo nuolat vedamos derybos su Kinija, ta�iau problema - sand�liai. "Mes tikinome, kad mums bet kokia kaina reikia perimti bendrovei "Molforta" priklausius� muitin�s sand�l�, ta�iau taip nenutiko, j� per�m� kariškiai. Jo mums labai reik�t�. Naujo sand�lio kvadratinis metras kainuot� nema�iau nei t�kstant� lit�, o reik�t� bent 5 t�kstan�i� kvadratini� metr� sand�lio", - teigia oro uosto direktorius.

Neseniai terminale �rengtos švieslent�s, ta�iau renovacijos darb� galo dar nematyti.

Valstyb� rodo špyg�

Keleivi� terminalui remontuoti jau investuota daugiau nei pus� milijono lit�. Renovacijos darbams u�baigti - priestatui �rengti, aviacinio saugumo darbuotoj� patikrinimo, politinio prieglobs�io prašan�i�j�, viz� išdavimo, baga�o pri�mimo patalpoms, serveriui �rengti, baga�o konvejeriams bei išdavimui, pasienie�i� vaizdo steb�jimui - reik�t� dar tiek pat l�š�. Kol nebaigti statybos darbai, technikos �sigijimo s�mata neskai�iuojama. "Patikros ark� jau �sigijome. Švieslen�i� �diegimas kainavo apie 50 t�kstan�i�. Rentgeno aparatas baga�ui tikrinti kainuot� apie 300 t�kstan�i�, reikia šiulaikiškos elektros skydin�s. Paskolos oro uostas imti negali. Turto neturime, neturime k� u�statyti, nebent Savivaldyb� garantuot�, ta�iau, kiek �inau, visi �manomi limitai jau išnaudoti", - sako R. Mikšys.

Anot jo nuo to laiko, kai Šiauli� oro uostas tapo pavaldus Savivaldybei, pasikeit� miesto vald�ia, tod�l u�marštin nugrimzdo kai kurie jos pa�adai. Dabartiniai politikai ir valdininkai oro uostui si�lo išsilaikyti savo l�šomis. "Buvusi miesto vald�ia pasir�pino, kad oro uostas nenutraukt� veiklos, kad pastatas b�t� šildomas dujomis, skyr� l�š� kuro sand�liui perdaryti. Apie pus� milijono skirta �rangai kargo orlaiviams aptarnauti. Valstybiniai oro uostai iš Vyriausyb�s gauna dešimtis milijon� lit�", - teigia oro uosto vadovas.

Savivaldyb� pri�m� sprendim�, kad terminal� Šiauli� oro uostas tur�t� �sirengti savo l�šomis. Remonto darbams l�š� n�ra numatyta, tod�l tenka visk� daryti iš apyvartini� l�š�. Savivaldyb� finansiškai prisid�t� tik tuo atveju, jei darbai �strigt� aklaviet�je.

Rygos oro uosto atsarginis padalinys?

Šiemet Rygos oro uoste negal�j�s leistis l�ktuvas buvo nut�p�s Šiauliuose ir kelias valandas pralauk�s skrido � Ryg�, tod�l jau kur� laik� svarstoma galimyb� Šiauli� oro uostui tapti alternatyva kaimyn� latvi� tarptautiniam oro uostui. "Turime atlikti nam� darbus, kuriuos mums u�dav� bendrov� "Air Baltic", kad pripa�int� atsarginiu Rygos oro uostu. �inoma, turime ir terminal� �sirengti, ir kitus dalykus patobulinti", - sako R. Mikšys. - Pasaulio praktikoje, jei per oro uost� praeina milijonas keleivi� arba 25 t�kstan�iai ton� krovini�, turi b�ti �kuriamos papildomos �mon�s, �sileid�iamas privatus ar kit� šali� kapitalas. Monopolio b�ti negali, nes reikalaujama lankstumo," - paaiškina direktorius.

Dideli� vil�i� jis nededa ir � šalia oro uosto dygstant� Industrin� park� - š� vadina tik lašu kibire vandens. "Reikia galvoti apie infrastrukt�ros suk�rim�, keli� atnaujinim�, s�lyg� verslininkams gerinim�, juk bet kurioje kitoje Europos šalyje analogiškuose pramoniniuose parkuose verslininkams suteikiamos kur kas geresn�s s�lygos. Nemanau, kad sunkme�iu atsirast� optimist�, savo versl� pl�tojan�i� Šiauli� industriniame parke", - teigia oro uosto direktorius.

Pasiutpolk� d�l elektroninio para�o

Oksana LAURUTYT�

Privatiems asmenims jau senokai išduodamos asmens tapatyb�s kortel�s su integruotu asmens elektroniniu parašu, ta�iau kaip juo naudotis ir koki� �rang� reikia papildomai �sigyti, valdiškos institucijos nesiteikia paaiškinti ar s�moningai nutyli. Juk kaip patogu, kai �mogus ne�ino - gali j� vynioti apie piršt� ir mel�ti jo pinig�lius. "Kortel� su integruotu asmens elektroniniu parašu išduodan�ios Migracijos tarnybos specialistai, panašu, ne�ino, k� išduoda, o kita valdiška �staiga - Registr� centras - naudojasi �moni� ne�inojimu ir elektronin� paraš� parduoda j� jau turin�iam", - piktinasi vienos �mon�s vadovas Juozas �ekanavi�ius, savo kailiu patyr�s visas peripetijas.

Kodo reik�s... vykstant � u�sien�?

"Ar parduotuv�je duonos jums parduodanti pardav�ja privalo j�s� klausti, ar duonos namuose jau turite?" - tok� atsakym� išgirdo J. �ekanavi�ius Šiauli� registr� centre, kai pasipiktino, kod�l u� 101 lit� antr� kart� nusipirko elektronin� paraš�.

�mon�s vadovas piktinosi visai teis�tai, nes asmens elektronin� paraš� jau tur�jo. Šiauli� VPK Migracijos tarnyboje jis gavo asmens tapatyb�s kortel�, kurioje yra elektroninis parašas. Jo jam reik�j�, nes �mon� dalyvauja �vairiuose konkursuose ir tur�dama tok� paraš� dokumentus gali si�sti elektroniniu b�du. Elektroninis parašas praver�ia siun�iant dokumentus ir � kitas �staigas - "Sodr�", Valstybin� mokes�i� inspekcij� - taigi labai palengvina darb�. Vis d�lto �mon�s vadovas ne sutaup� laiko, nor�damas elektroniniu parašu naudotis, bet prisinervino bei be reikalo išleido per 100 lit�.

Istorija klost�si taip: gav�s asmens tapatyb�s kortel� su integruotu elektroniniu parašu (kortel� kainuoja 80 lit�) J. �ekanavi�ius kartu gavo ir PIN kod�. Jis paklaus� Migracijos tarnyboje, kam kodas reikalingas. Atsakymas apstulbino. Vyro teigimu, tarnybos darbuotoja paaiškinusi, kad š� kod� reik�si� surinkti muitin�je vykstant � u�sien�, kad b�t� atpa�intas elektronin�je erdv�je. Daugiau �mon�s vadovas nebeklausin�jo, nes suprato, kad kompetentingo atsakymo negaus, o absurdo klausytis nenori.

Prireikus panaudoti elektronin� paraš� siun�iant dokumentus, �mon�s vadovas �m� svarstyti, kokiu b�du iš asmens tapatyb�s kortel�s t� elektronin� paraš� perkelti � kompiuter�. Per dantis juk kortel�s neperbrauksi... Vš� Centrin�s projekt� valdymo agent�ros tinklalapyje rado informacij�, kad turi kreiptis � Registr� centr�, kuris jam išduos kvalifikuot� elektroninio parašo sertifikat�.

J. �ekanavi�ius nuvyko � Registr� centro Šiauli� filial�. Pateikus asmens tapatyb�s kortel� ir pasiteiravus, ar joje integruotas elektroninis parašas atitinka Registr� centro išduodam� el. parašo sertifikat�, darbuotojas, išduodantis el. paraš� sertifikatus, pasak�, kad Migracijos tarnyba neaišku kokiais tikslais išduoda el. parašus, tod�l jie išduosi� tikr�, galiojant� el. paraš� u� 101 lit�.

Sumok�jus kasoje 101 lit�, per valand� buvo paruoštas USB raktas su elektroniniu parašu bei kodu ir sutartis dviem metam. Iš šio rakto galima elektronin� paraš� perkelti � dokumentus kompiuteryje. Registr� centre �mon�s vadovui paaiškinta, kad elektroninio parašo sertifikatas galioja dvejus metus. Tada teks v�l ateiti ir sumok�jus prat�sti sutarties galiojim�.

Teisinga informacija - tik iš sostin�s

�mon�s vadovas �m� ir suabejojo, ar norint naudotis elektroniniu parašu, kuris jau yra jo asmens tapatyb�s kortel�je, reikia kas dvejus metus j� atnaujinti. Juk kortel� išduodama daugeliui met�. Abejoni� k�l� ir tai, kad buvo neaišku, kod�l, anot Registr� centro darbuotoj�, negalioja Migracijos tarnyboje kartu su asmens tapatyb�s kortele išduotas el. parašas ir kuo jie skiriasi, nes asmuo juk tas pats.

J. �ekanavi�ius paskambino � Vilniuje esan�i� Gyventoj� registracijos tarnyb�. Tarnybos vadovo pavaduotoja jam paaiškino, kad elektroninis parašas jo asmens tapatyb�s kortel�je galioja. Jam nereik�j� pirkti joki� kvalifikuot� sertifikat� iš Registr� centro, Registr� centras j� papras�iausiai apgavo, o jie nieko negalintys pad�ti, nes Migracijos tarnyba priklauso Vidaus reikal� ministerijai, o Registr� centras pavaldus Teisingumo ministerijai.

�mon�s vadovas dar pasiteiravo ir Centrin�je projekt� valdymo agent�roje, kuriai ketino si�sti dokumentus, ir jam buvo patvirtinta, kad joki� sertifikat� pirkti nereikia. Informacija iš sostin�s j� pasiek� išsami ir aiški - norint iš asmens tapatyb�s kortel�s elektronin� paraš� perkelti � kompiuter�, tereikia specialaus kortel�s skaitytuvo. Jis kainuoja nuo keliolikos iki keli� šimt� lit� ir juo gali naudotis visi, kuriems reikia perkelti elektronin� paraš� iš asmens tapatyb�s kortel�s � kompiuter�. Tereikia surinkti kod�, išduot� kartu su asmens tapatyb�s kortele ir joje integruotu el. parašu.

Nereikia ir vaikš�ioti � Registr� centr� ir kas dvejus metus pirkti sertifikat� bei USB jung�i�.

Atsakymas - turgaus lygio

J. �ekanavi�ius supyko. Kod�l Migracijos tarnyboje jam nepaaiškino, kad nor�damas naudotis j� išduotu dokumentu jis turi �sigyti ir skaitytuv�? Kod�l Registr� centro darbuotojai ne�ino, ar galioja asmens tapatyb�s kortel�je esantis elektroninis parašas, nepaaiškino, kaip juo naudotis? Ma�a to, pardav� paraš� jam ir dar informavo, kad reik�s sertifikat� atnaujinti kas dvejus metus ir v�l mok�ti. Registr� centras gal�jo pasi�lyti pirkti tik skaitytuv�, nurodyti, kur j� galima �sigyti, �od�iu, suteikti teising� informacij�.

�mon�s vadovas v�l nuvyko � Registr� centr� ir �ia, valstybin�je �staigoje, kuri privalo pad�ti �mon�ms, o ne juos mulkinti, išgirdo turgaus lygio atsakym� apie duonos parduotuv�. �mon�s vadovas suraš� skund� ir pareikalavo gr��inti sumok�tus pinigus - per 100 lit�.

Pinigus jam pa�ad�ta gr��inti, bet ne visus. Neva Registr� centras patyr� išlaidas, tad septyni� lit� 88 cent� vyras nebeatgaus.

�mon�s vadovas su�inojo, kad skaitytuvus elektroniniam parašui iš asmens tapatyb�s kortel�s nuskaityti galima nusipirkti, tik ne Šiauliuose, o sostin�je. �mon� jau u�sisak� pirkin�, u� kurio atsiuntim� sumok�s 25 litus.

Ma�� ma�iausia keista, kod�l �mon�s yra kalti, kad jie negyvena sostin�je, kur gali gauti išsami� informacij�. Kod�l yra kalti, kad gav� valstybinius dokumentus u� galimyb� jais naudotis priversti mok�ti? Kas b�t�, jei bankas gyventojams dalyt� korteles ir mieste nestatyt� bankomat�?

Nuo einošiaus pas keipoši�

Paskambinus telefonu � Šiauli� apskrities VPK Migracijos tarnyb� ir pasiteiravus, kaip naudotis j� išduotos asmens tapatyb�s kortel�s elektroniniu parašu, pareig�n� � kalbas nesileido - nurod� Gyventoj� registr� tarnybos svetain�s internete adres� ir patar� panaršyti sertifikavimo paslaug� svetain�je.

Registr� centro Šiauli� filialo darbuotojo paklausus, ar galima gauti informacijos d�l naudojimosi asmens tapatyb�s kortel�s elektroniniu parašu, telefonu atsiliep�s vyriškis atsak� pad�ti negalintis. "Kas išdav� kortel�, to ir teiraukit�s", - atsak�.

Savaitraštis "Šiauliai plius" kreip�si ir � pat� Registr� centro Šiauli� filialo vadov� Valdemar� Makarevi�i�. "Niekas tam �mogui prek�s ne�bruko. Jei �mogus pirko, vadinasi, jis �inojo, k� perka, juk jei jums nereikia pieno, j�s jo ir neperkate. At�jo �mogus, papraš�, prek� jam buvo paruošta", - sak� valstybin�s �mon�s vadovas. V. Makarevi�ius prid�r�, kad konfliktin� situacija galb�t kilo ir d�l �mogiškojo faktoriaus, o pinig� sugr��inimo tvarka yra elementari - parašai prašym� ir atgauni pinigus.

Tiesa, šiek tiek v�liau V. Makarevi�ius pats paskambino � redakcij� ir informavo susipa�in�s su situacija. Jo teigimu, elektroninis parašas asmens tapatyb�s kortel�je - naujov�, darbuotojai kol kas n�ra pakankamai informuoti, d�l to ir �vyko nesusipratimas. Tokie dalykai nebepasikartosi�, o pinigus pareišk�jas atgaus. Tiesa, ne visus.

J. �ekanavi�iaus manymu, ir Migracijos tarnybos, ir Registr� centro darbuotojai privalo b�ti pilnai informuoti ir teikti �mon�ms teising� informacij� ir kokybiškas paslaugas. Juk labai paprasta gauti iš m�s�, mokes�i� mok�toj�, alg� ir pasi�sti �mog� nuo einošiaus, pas keipoši�. Gerai, kad tik ten...

T�kstantme�io ir miesto �vent�

Eva JAGMINAIT�

Šiandien prasideda miesto gimtadienio renginiai. Dvi dienas šurmuliuosiantis miesto gimtadienis rytoj, šeštadien�, rugs�jo 12 dien�, bus vainikuotas �sp�dingu lazeri� ir fejerverk� šou Lietuvos vardo pamin�jimo t�kstantme�io tema Prisik�limo aikšt�je. Be tradicini� švent�s rengini� - mug�s, koncert�, motorizuotos eisenos švent�s organizatorius Šiauli� miesto kult�ros centras �ada ir kol kas šiaulie�iams neatskleid�iam� staigmen� bei maloni� netik�tum�. Miesto gimtadienio švent�je bus pagerbtas ši� met� miesto garb�s piliet�, �teikta Šiauli� miesto savivaldyb�s kult�ros ir meno premija.

V. Stak�nas su "Šiauli� dien�" oganizatoriais neseniai surengtoje spaudos konferencijoje mok� �urnalistus išgauti garsus "kazoo" instrumentu.
Autor�s nuotr.

Prasid�jo 773-iasis gimtadienis

Ryt�, IV pasaulio imtini� �aidyn�s Šiauli� arenoje prad�jo rengini�, skirt� 773-iajam miesto gimtadieniui, maraton�. 17 valand� � švent�s atidarymo ceremonij� visus šiaulie�ius švent�s organizatoriai kvie�ia susiburti tradicin�je švent�s vietoje - miesto centre, Prisik�limo aikšt�je. B�tent �ia vakarop at�ygiuos šventin� eisena Auštos al�ja ir griausmingai atried�s motorizuota eisena Til��s gatve. "Šiauli� dien� 2009" atidarymo iškilmes ves gerai šiaulie�iams �inomi aktoriai Dalius Jan�iauskas ir Nomeda B��i�t�. Scenoje pasirodys geriausi miesto meno kolektyvai - Šiauli� miesto koncertin�s �staigos pu�iam�j� orkestras, choreografijos studija "Aušrel�", tautini� šoki� ansambliai "Kalatinis", "�elmen�liai", Šiauli� berniuk� ir jaunuoli� choras "Dagil�lis", vaik� šoki� studija "�alnieriukas", vaik� tautini� šoki� grup� "Straksiukas", šoki� kolektyvas "Šermukšn�l�", vaik� ir jaunimo tautini� šoki� ansamblis "Š�ltinis", liaudišk� šoki� kolektyvas "S�kur�lis". Švent�s organizatoriai sako, kad švent�s atidarymo iškilm�se šiaulie�i� bei miesto sve�i� laukia kelios �domios, dar Šiauli� dien� metu nematytos staigmenos, ta�iau j� kol kas atskleisti nenori.

Vakare - "Pasveikinkim vieni kitus"

Net penkias valandas truksian�iame šventiniame atidarymo koncerte Marijonas Mikutavi�ius kvies: "Pasveikinkim vieni kitus, juk tai daryti šitaip lengva." Drauge su juo scenoje pasirodys sve�ias iš Moldovos - men� meistras Konstantinas Moskovi�ius, Gabriel� su grupe "Happyendless", "Saul�s kliošas" bei Šiauli� miesto koncertin�s �staigos kamerinis orkestras. Tuo pat metu, kai prasid�s šventinis koncertas, 18 val., Mokytoj� nam� "Laipt�" galerijoje bus atidaryta Bonavent�ro Šal�io rudens dvelksmo miesto gimtadieniui suteiksianti paroda "Rudens eskizai".

Vyresniojo am�iaus �mon�s 20 val. laukiami Šiauli� miesto kult�ros centre, kur gal�s linksmai praleisti laik� Aukštaitijos ir �emaitijos folkloro kolektyv� vakare. Nepamirštas ir jaunimas, kuris 20 val. kvie�iamas susiburti parko vasaros estradoje � specialiai jam sure�isuot� rengin� "Dj + Tiuning & Lazer" Show", kuriame dalyvaus jaunimo pam�gtas Dj Jovani (Jonas Nainys), Violeta Valskyt�, "Showsisters" šok�jos bei "Calibra plus" automobili� klubas.

21.30 val. skvere prie Savivaldyb�s bus ��iebtas šviesos skulpt�r� parkas šiemet pavadintas "T�kstantme�io šviesa".

Šeštadienio ryt� švent� t�sis

"Šiauli� dien� 2009" organizatoriai sako, kad ne�prastai daug tautodailinink� bei amatinink� u�siregistravo prekiauti Šiauli� dien� mug�je, tod�l šiaulie�iai �ia grei�iausiai gal�s pasi�i�r�ti bei �sigyti galb�t dar nematyt� daikt�. Šeštadienio ryt� Kašton� al�joje Šiauli� apskrities bei �emaitijos krašto tautodailininkai tradiciškai mokys švent�s dalyvius sen�j� amat�, o kino teatre "Laikas" prasid�s film� festivalis "Filmuoja Šiauliai".

Vidurdien� prasid�s du apie tris valandas truksiantys renginiai: Prisik�limo aikšt�je - VII respublikinis vaik� ir jaunimo dainos ir šokio festivalis "Vaikyst� penklin�je 2009", amfiteatre - Šiauli� nevyriausybini� organizacij� konfederacijos programa "ŠNVOK miesto švent�je".

Dar�elinukams - menin� akcija

Švent�s organizatoriai sako, kad šiemet miesto gimtadienio tikslas yra ne tik pamin�ti miesto sukakt�, bet ir ugdyti pilietiškum� bei tautiškum�. Tautiškos vertyb�s bus skiepijamos ma�iausiesiems. 13 val. dar�elinukai kvie�iami � k�rybin�-menin� akcij� "Gra�iausias vardas - Lietuva" Prisik�limo aikšt�je. Ma�ieji Lietuvos pilie�iai pieš savo šalies vizij� ant grindinio, dalys aitvarus, kurie v�liau papuoš Šiauli� miesto padang�.

Šeštadien� tradiciškai gimtadienio proga miesto centre bus kepamas jautis. Švent�s organizatoriai u�tikrina, kad jo paskanauti gal�s visi norintys, pakaks kiekvienam švent�s dalyviui. Iki 17 val. p�s�i�j� bulvare prie P. Višinskio paminklo miesto švent�s dalyviai gal�s steb�ti �sp�ding� koncert� "Aukso paukšt�", kuriame pasirodys keliolika šiaulie�i� m�giam� Šiauli� miesto ir rajono meno kolektyv�.

V. Stak�nas gr��ta, kad nustebint� šiaulie�ius

Nuo 15 iki 17 val. Prisik�limo aikšt�je vyks renginys "Šok su kantri!" "Ne�siprašiau pats. Ties� sakant, sulauk�s vasaros vidury skambu�io-pasi�lymo dalyvauti Šiauli� dienose - tikrai nustebau, maniau, kad išsikraust�s iš Šiauli� jau esu primirštas, - sako V. Stak�nas ir pakelia ši� met� asmenin� kalendori�. - Šiame kalendoriuje yra pa�ym�tos raudonai ne tik valstybin�s švent�s, bet dar tris datos - mano gimtadienis ir mano prodiusuojami du projektai - IX bard� festivalio Kulautuvoje "Akacij� al�ja" bei XVI tarptautinio festivalio "Visagino Country". Tikiuosi, kad kit�met, leisdamas tok� kalendori�, jame gal�siu pa�ym�ti ir Šiauli� dienas." Daugyb�s rengini� dalyvis �ada daug linksmybi� - linij� šokius, kuriuos gali šokti visi, nepriklausomai nuo am�iaus, k�no sud�jimo ir nuotaikos. Drauge su V. Stak�nu koncertuos ir vaik� studija "Svirplys".

"Kazoo" rekordo repeticija

Koncerte "Šok su kantri!" dalyviams bus išdalyta ir specialiai miesto gimtadieniui pagaminti 300 Amerikoje labai gerai �inom� muzikini� instrument� "kazoo" (liet. kazu), šiek tiek primenan�i� lietuvišk�sias d�deles. "Kazoo" - afroamerikietiškos kilm�s muzikinis instrumentas, ma�daug dešimties centimetr� tuš�iaviduris vamzdelis su membrana, kuri vibruoja, kai atlik�jas dainuoja � vien� iš vamzdeli� gal�. Sceninei muzikai "kazoo" pritaikytas neseniai - XX am�iaus pabaigoje. Juo groja kantri, d�iazo, bliuzo, folk muzikos atlik�jai, š�kart juo pabandyti išgauti muzikos garsus gal�s ir šiaulie�iai. "Mes nesieksime, ta�iau surepetuosime rekord�, kad kit�met �inotume, kiek mums toki� "kazoo" reikia, kad b�t� u�fiksuotas Lietuvos rekordas", - pasakoja V. Stak�nas.

Vainikuos �sp�dingas šou

Šeštadien� 17 val. prie P. Višinskio paminklo � muzikin� akcij� "Valdov� r�m� atidarymas" pakvies K�stutis ir Gintas Gascevi�iai. Valand� prieš tai Šiauli� jaunimo centre prasid�s iki vidurnak�io truksiantis renginys "Jaunimo meno link". Švent�s u�darymo koncerte dalyvaus ryškiausios Lietuvos �vaig�d�s - "Eurovizijos" dalyvis Sasha Son, Mantas Jankavi�ius, Jurga Šeduikyt� su grup�mis, Gytis Paškevi�ius su grupe "Crazy Crow" bei bigbyto grup� "Sun City Beat". 23 val. Prisik�limo aikšt�je vyks brangiausiai kainuosiantis, �sp�dingiausias miesto gimtadienio renginys - lazeri� ir fejerverk� reginys, sukurtas Lietuvos varto t�kstantme�io tema. Miesto padang�je iškils seniausi Lietuvos simboliai.

Šventei - savivaldyb�s ir r�m�j� l�šos

100 t�kstan�i� lit� "Šiauli� dienoms 2009" skyr� Šiauli� miesto savivaldyb�, dar per 70 t�kstan�i� - r�m�j� l�šos. švent�s mecenatas bei informacinis r�m�jas - elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius". Tiesa, švent�s organizatoriai pastebi, kad per v�lai su�inojo apie laim�t� konkurs� miesto gimtadieniui organizuoti, nors ir d�iaugiasi galimybe rengti svarbiausi� miesto rengin�, anks�iau su�inoj� b�t� gal�j� geriau pasiruošti šventei.

Mokslo met� prad�ioje � li�dna gaida

Eva JAGMINAIT�

Rugs�jo pirm�j�, Mokslo ir �ini� dien�, su g�l�mis ir dar neišbl�susiais vasaros �sp�d�iais � Šiauli� gimnazijas, mokyklas, kolegijas ir universitet� skub�jo apie 30 t�kstan�i� student� ir moksleivi�. Vis d�lto šventin� d�iaugsm� mokytojams temd� gresiantis atlyginim� karpymas, o kai kurie moksleiviai d�l netik�tai u�sit�susi� renovacijos darb� net iki lapkri�io neprad�s mokytis savo mokyklose.

Šiemet � Šiauli� mokyklas ir gimnazijas at�jo apie 17 t�kstan�i� moksleivi�.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Švent� - tik vien� dien�

Rugs�jo 1-oji - švent� visiems. Nuo ankstaus ryto � Šiauli� mokyklas smalsumo kupinom šypsenom, nedr�siais �ingsniais, lydimi t�v� skub�jo pirmok�liai - j� šiemet mieste apie t�kstant�. Abiturient� mieste apie 1700, per 1300 j� - gimnazistai. Iš viso � mokyklas ir gimnazijas šiemet at�jo apie 17 t�kstan�i� moksleivi�, t.y. tai bene t�kstan�iu - visa mokykla - ma�iau nei pernai. Artimiausios prognoz�s taip pat li�dnos - kiekvienais mokslo metais moksleivi� tikimasi sulaukti t�kstan�iu ma�iau. Toks moksleivi� skai�iaus kreiv�s ma��jimas pastebimas jau aštuonerius metus.

Tiesa, planuotos Šiauli� universiteto šermenys ne�vyko. �ia student� nesuma��jo, j� - apie 12 t�kstan�i�, per 2,5 t�kstan�io naujok�. Student� gausa nesiskund�ia ir Šiauli� kolegija, sulaukusi apie t�kstant� norin�i�j� joje studijuoti.

Nori nemok�ti u� moksl� - mokykis

Šventin�je rugs�jo pirmosios švent�je "Saul�tekio" gimnazijos direktorius Petras Baranauskas ragino moksleivius b�ti pa�angius ir siekti aukšt� rezultat�. "Jei norite ateityje ne patys mok�ti u� moksl�, o kad valstyb� apmok�t� studijas, turite mokykloje jums suteikiamas �inias gerai �sisavinti", - šventiškai nusiteikusius moksleivius mok� direktorius.

Buv� abiturientai, dabar jau pirmakursiai, iki šiol prisimena nerimo kupinas dienas, kai iki paskutin�s dienos ne�inojo aukšt�j� mokykl� keliam� stojimo � aušt�sias reikalavim�. Kol kas neaišku, ar ši� met� abiturient� laukia panaši ateitis, mat pamat� reformos spragas Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai sako šiemet jas ištaisysi�.

Mieste daugiau gimnazij�

Šiemet mieste dvigubai daugiau gimnazij� - gimnazijos status� �gijo "Saul�tekio", Liepori�, Simono Daukanto ir Stasio Šalkauskio mokyklos. Keturios mokyklos šiemet atsisveikins su paskutiniais abiturientais - nuo kit� met� pagrindin�mis taps Aukštabalio, Gytari�, Gegu�i� ir Dain� mokyklos. Kol kas neaišku, kok� status� tur�s Vijoli� vidurin� mokykla.

Pavasar� netilusios aistros d�l Gytari� ir Šventupio mokykl� sujungimo - jau praeitis. Sujungtoje mokykloje, kuri �kurta po Gytari� mokyklos stogu, šiemet mokysis apie pus� t�kstan�io moksleivi�. Nors buvusios Šventupio mokyklos bendruomen� pavasar� �ad�jo rugs�jo pirm�j� rinktis prie savo mokyklos, o vaikus ketino vesti ne � Gytari�, o kitas mokyklas, vis d�lto pasielgta išmintingai - neišvengiamai sujungus mokyklas, jos draugiškai rugs�jo pirm�j� rinkosi � Gytari� mokykl�.

"Saul�tekio" gimnazijos dvyliktokai skuba � pirm�j� pamok�.

Autor�s nuotr.

Vaikai - ne kalad�l�s

Jau dabar aišku, kad sujungimo neišvengs ir kai kurios kitos mokyklos. Šiuo metu j� mieste yra 37. Vienos j� yra perpildytos, kitos - pustušt�s. "Bandome rasti optimali� variant�. Tai jokiu b�du n�ra skubotas ma�inimas ar priverstinis sujungimas. Tiesiog reikia sureguliuoti moksleivi� srautus, kad visose mokyklose mokyt�si panašiai tiek pat moksleivi�, o j� ugdymo procesui b�t� sudarytos normalios s�lygos, - teigia Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�ja Violeta Damskien�. - Vaik� negalima stumdyti kaip kalad�li�. Turime siekti jiems sudaryti s�lygas tokiose mokyklose, kur yra pakankamai patalp� pamokoms, b�t� normali valgykla." V. Damskien� sako, kad yra dideli� mokykl�, pavyzd�iui, Jovaro, "Juventos", kuriose vaikai per vien� pertrauk� nesutelpa pavalgyti.

Ved�ja �sitikinusi, kad mokykl� tinklo optimizavimo grup� šiemet teks išpl�sti. Bus svarstoma ir galimyb� sujungus dvi mokyklas ugdymo proces� vykdyti dviejuose pastatuose. "Gali b�ti pradinukai viename pastate, vyresni - kitame. Variant� tikrai yra nema�ai. Privalome sukurti optimali� mokykl� tinkl�, kurios išgyvent� iš "mokinio krepšelio". Ved�jos manymu, reik�t� perskirstyti pradinuk� ugdym�, mat šiuo metu daug pradini� klasi� moksleivi� lanko mokyklas centre, ma�iau j� sulaukia atokiau �sik�rusios pradin�s. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius u�simena, kad galb�t si�lys svarstyti galimyb� sujungti ir neformalaus ugdymo �staigas.

Ugdymo kokyb� nenukent�s

Pasigirdus �inioms, kad nuo spalio 1-osios ma��s mokytoj� algos, garsiai imta svarstyti, kad d�l to gali nukent�ti ugdymo procesas. Ma�iausiai u�dirbantiems mokytojams, išliekant tam pa�iam darbo kr�viui, alga tur�t� suma��ti 4,7 proc., daugiausiai u�dirbantiems bus nur��ta iki 12 proc. "Ugdymo kokybei tai �takos, manau, netur�s. Iki šiol mokytojai atliko daug darb� neatlygintinai ir geranoriškai, tod�l suma��j�s j� darbo u�mokestis tikrai netur�t� pakenkti vaik� ugdymo procesui. Mokytojai savo darbui yra atsidav�, tod�l panaš�s svarstymai neturi pagrindo", - teigia V. Damskien�.

Rugs�jo 1-�j� � mokykl� vaikus lyd�jo policijos draugas Amsis

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Mokytis - ne � savo mokykl�

"Romuvos" gimnazijos moksleiviai nuo kitos savait�s mokysis buvusios Šventupio mokyklos patalpose, mat šioje gimnazijoje vidurvasar� prasid�j� renovacijos darbai gerokai u�sit�s�. Renovacijos darbai iki šiol nebaigti ir Juliaus Janonio, Did�dvario, Liepori� gimnazijose, Gegu�i� vidurin�je mokykloje. Teberemontuojam� mokykl� bendruomen�s rado išei�i�: vieni mokysis dviem pamainom renovuotoje mokyklos dalyje, kiti antr� pamain� mokinius mokys � greta esan�iose mokyklose. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojas Denis Michalenko sako, kad mokykl� renovuoti nesp�ta ne tik m�s� mieste, bet ir kituose didmies�iuose.

Tik Stasio Šalkauskio gimnazijoje dirb� statybininkai iki rugs�jo pirmosios sp�jo u�baigti darbus. Miesto vadovai prieš rugs�jo pirm�j� nesl�p�, kad vienoje statybos organizacijoje vyksta reorganizacija, tod�l darbai šiek tiek v�luoja. Kitas Šiauli� mokyklas renovavusios bendrov�s susid�r� su finansiniais sunkumais, tiek�jai nebenori tiekti statybini� med�iag�, tod�l rangovams teko prašyti miesto valdinink� atid�ti darb� terminus. Nors oficialiai v�liausiai visose mokyklose remonto darbai tur�t� baigtis iki spalio 15-iosios, ta�iau nuog�staujama, kad jie gali u�trukti iki lapkri�io.

Rinkliava u� �iuk�les "patobulinta" iki absurdo

Oksana LAURUTYT�

Pylos u� prast� mokes�i� administravim� gav�s Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centras (ŠRATC) atskleid� geb�jimus. Šiauliuose atsirado �moni�, kurioms vos vien� m�nes� nesumok�jus u� atliek� išve�im� tenka varstyti antstoli� duris. Reikalaudamas pinig� u� dar nesuteikt� paslaug�, ŠRATC'as "baisius" skolininkus, tokius, kuri� skola - vos 53 litai, perdav� antstoliams, tad šiais sunkiais laikais �mon�s ver�iamos sumok�ti ir antstoliams u� bylos vykdym�.

ŠRATC'o atstovai tikina, kad rinkliava u� šiukšli� išve�im� mokama ir u� tai, kad Aukštrakiuose pastatytas modernus s�vartynas. Ar tod�l vos 50 lit� �siskolinusiems �moni� vadovams tenka varstyti antstoli� duris?

Rolando PARAFINAVI�IAUS nuotr.

Pas antstolius - d�l 53 lit�

Viena Šiauli� miesto bendrovi�, s��iningai mokan�i� rinkliav� u� atliek� išve�im�, gavo mok�jimo pranešim�, kuriame nurodyta, jog rinkliav� nuo bir�elio 1-os iki 30-os dienos - 53 litus 84 centus - turi sumok�ti iki to paties m�nesio 30 dienos. �mon� bir�el� rinkliavos nesumok�jo, nes paslauga dar nebuvo suteikta, tad ketino sumok�ti liep�.

Liepos prad�ioje ji gavo kit� ŠRATC'o mok�jimo pranešim�, kuriame pašoma sumok�ti u� liep� 56 litus iki liepos pabaigos bei skol� u� bir�el�. �mon�s vadov� buvo išvykusi atostog�, mokes�ius ketino sumok�ti rugpj�t�, bet buvo labai nemaloniai nustebinta. Jau rugpj��io 4-�j� bendrov� gavo antstoli� raginim� sumok�ti skol� u� bir�el� per septynias dienas bei padengti 43 lit� 39 cent� bylos vykdymo išlaidas antstoliams.

Antstoliams perduotos �mon�s vadovai nenor�jo veltis � gin�us su ŠRATC'u, sumok�jo skol�, atsiskait� ir su antstoliais, ta�iau sveiku protu tokio šiukšli� ve��j� poelgio sako negalintys suvokti.

Antstol� Eurika Rulien� savaitraš�iui "Šiauliai plius" teig�, kad vien liepos m�nes� ŠRATC'as jos vadovaujamai antstoli� kontorai pateik� apie 400 skolinink� s�raš� d�l tarpininkavimo išieškant skolas. Iki liepos buvo pavieni� atvej�, kai didesni� sum� skolininkai perduodami antstoliams, pastaruoju metu toki� - tikra lavina.

E. Rulien�s antstoli� kontora - viena iš trij� kontor�, kurios laim�jo konkurs� ir pasiraš� sutart� su ŠRATC'u d�l tarpininkavimo vykdant turtines prievoles. Gav� skolinink� s�raš� antstoliai privalo paraginti juos skolas sumok�ti. Vis d�lto E. Rulien� sako, kad tokie atvejai, kai nedidel� vieno m�nesio sum� tenka išieškoti iš skolininko - itin reti.

Rinkliava ma�a, o skolos - t�kstantin�s

Ar neprieita iki absurdo? Nejau 53 lit� skola u� pra�jus� m�nes� - rimtas pagrindas perduoti �mon� antstoliams? Ar teis�ta reikalauti sumok�ti mokest� u� dar nesuteikt� paslaug�?

Zenonas Ku�inskas, Vš� ŠRATC vieš�j� ryši� specialistas, net menkiausi� skolinink� s�raš� perdavim� antstoliams vadina visiškai teis�tu ir suprantamu dalyku. "ŠRATC'as, rinkliavos administratorius, nesumok�t� rinkliav� gali išieškoti �statym� nustatyta tvarka, �skaitant ir neteismin� skol� išieškojim�, naudojantis skol� išieškojimo �moni� ir antstoli� paslaugomis", - teig� jis ir informavo, kad antstoliams yra perduoti 1846 Šiauli� apskrityje veikiantys juridiniai asmenys (iš j� 1046 juridiniai asmenys, veikiantys Šiauli� mieste), kurie iki 2009 met� liepos 23 dienos nebuvo sumok�j� rinkliavos iki 2009-�j� bir�elio 30 dienos.

Skolininkai ŠRATC'ui skolingi net 433 t�kstan�ius lit�, tad siekiant išieškoti skolas dalis juridini� asmen� yra paduota � teism�. Tarp j� yra ir toki� juridini� asmen�, kurie rinkliavos n�ra mok�j� n� karto nuo rinkliavos �vedimo. "Nekreipti d�mesio � Savivaldyb�s nustatyt� prievoli� nevykdan�ius juridinius ar fizinius asmenis b�t� neteisinga s��iningai rinkliav� mokan�i�j� at�vilgiu. B�t� nes��ininga atliek� tvarkym� u�krauti tik ant rinkliav� s��iningai mokan�i�j� pe�i�", - teig� Z. Ku�inskas.

Anot specialisto, �mon�, jeigu ji 56 lit� rinkliavos u� bir�el� nebuvo sumok�jusi iki liepos 23 dienos, gal�jo b�ti perduota antstoliams. "Jeigu tai �monei 56 litai tokia nereikšminga suma, nesuprantama, kod�l ji nesumok�jo. Rinkliavos mok�toj� yra daug. Iš j� nedideli� �mok� susidaro didel�s sumos. ŠRATC'as visus rinkliavos mok�tojus kvie�ia b�ti geranoriškus ir rinkliav� u� komunalini� atliek� surinkim� ir tvarkym� sumok�ti laiku", - komentavo jis ir teig�, kad jei �mon� ar kitas rinkliavos mok�tojas turi laikin� sunkum�, gali kreiptis � ŠRATC'� d�l skolos mok�jimo grafiko sudarymo. ŠRATC'as neturi tikslo kam nors pridaryti papildom� r�pes�i�.

Ar teis�tas rinkliavos rinkimas u� einam�j� m�nes�? Pasak Z. Ku�insko, ji renkama vadovaujantis �statymais - rinkliava mokama u� einam�j�, o ne u� pra�jus� laikotarp�. Ši rinkliava mokama ne tik u� tai, kad rinkliavos mok�tojo kieme pastatytas konteineris ir reguliariai išve�amos atliekos, bet ir u� tai, kad Aukštrakiuose pastatytas modernus regioninis s�vartynas, kuriame šalinamos perdirbti netinkamos nepavojingos atliekos, u� tai, kad u�daromi ir sutvarkomi senieji s�vartynai, �rengiami atliek� pri�mimo punktai, �rengtos antrini� �aliav� surinkimo konteineri� aikštel�s, Kairiuose �rengta �ali�j� atliek� kompostavimo aikštel�, skirta biologiškai skaid�ioms atliekoms tvarkyti.

Antstoliams ŠRATC'as buvo perdav�s ir dal� miesto vieš�j� bei biud�etini� �staig�. Pasak Z. Ku�insko, kelios savivaldybi� biud�etin�s �staigos, nesumok�jusios rinkliavos, � s�raš� pateko per klaid�, tod�l joms buvo išsi�sti raštiški atsiprašymai. Skol� susigr��inimas iš savivaldybi� biud�etini� �staig� n�ra vykdomas per antstoli� kontoras.

ŠRATC'o atstovas teig� negalintis išvardyti did�iausi� skolinink� ir j� skol�, kadangi neturi teis�s tretiesiems asmenims atskleisti rinkliavos mok�toj� duomen�. Ko gero, jis pamiršo, kad ŠRATC'as ne taip neseniai "piktybini�" skolinink� s�rašus skelb� laikraš�iuose.

Vienyb�s keliui - 20 met�

Eva JAGMINAIT�

Kai daugiau nei dviej� milijon� �moni� rank� grandin� nusities� per Lietuv�, Latvij� ir Estij� man tebuvo aštuoneri, tod�l nat�ralu, kad b�dama tokio am�iaus nesuvokiau Baltijos kelio reikšmingumo. Supratimas apie unikal� reiškin� atsirado kur kas v�liau. Tiesa, minint 20-�sias Baltijos kelio metines, man ramyb�s neduoda mintis, kad jeigu dabar reik�t� susikibti u� rank� ir sujungti Vilni�, Ryg� ir Talin�, ar geb�tume darkart parodyti neprarast� Baltijos šali� vienyb�, savo tautos patriotiškum� ir tvirtyb�?

2009-ieji - Baltijos kelio 20-me�io metai

�inia apie vieningai rankomis susikibusius ir taip sujungusius tris Baltijos šali� sostines �mones prieš 20 met�, 1989 met� rugpj��io 23-i�j�, apskriejo vis� pasaul�. Baltijos keliu Latvija, Estija ir Lietuva pamin�jo 50-�sias Ribentropo-Molotovo pakto, sunaikinusio Baltijos šali� nepriklausomyb�, metines.

Lygiai septint� valand� vakaro pasigirdo radijo signalas ir šimt� t�kstan�i� �moni� grandin� nusidriek� nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmerg�, Panev��, Pasval�, Bausk�, palei laisv�s paminkl� Rygoje iki Hermano bokšto Taline. Sp�jama, kad iš daugiau nei dviej� milijon� Baltijos kelyje stov�jusi� �moni� milijonas buvo lietuvi�. Keliuose susidar� sp�stys, tod�l dešimtys t�kstan�i�, ne�stengusi� patekti � magistral�, susib�r� jos prieigose, sudarydami did�iausios gyvos �moni� grandin�s atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto �vykius primin� visame kelyje degan�ios �vak�s, juodi kaspinai.

Baltijos kelias yra �rodymas, kad trij� valstybi� nepriklausomyb�s atk�rimo siek� ne tik tautiniai jud�jimai – S�j�dis, liaudies frontai, bet ir paprasti ši� trij� taut� �mon�s. Jiems vadovav� jud�jimai pasirinko ne prievartin�, o teisin� parlamentin� išsivadavimo keli�. Renginio organizuotumas ir rimtis SSRS vadovybei ir pasauliui parod� ši� krašt� visuomen�s brand� ir susitelkim�.

Prisiminimai ir išgyvenimai - ryšk�s

Baltijos kelyje stov�j� ir j� organizavusieji iki šiol teigia, kad kalb�ti apie tuomet patirtus jausmus n�ra lengva. Keliasdešimties �moni� prisiminimai sugul� � jau bibliografine retenybe tapusi� knyg� "Baltijos kelias", išleist� 2000-aisiais (sudarytojas Vytautas Visockas - aut. past.). Joje vienas Baltijos kelio koordinatori� Ar�nas Grumanas prisimena, kad niekas neabejojo, jog susirinks reikiamas �moni� skai�ius, ta�iau baimintasi, kaip visi akcijos dalyviai atvyks. Kelias buvo suskirstytas � daugiau nei pusšimt� ruo��. "Nebuvo galimyb�s pasinaudoti traukiniais ar maršrutiniais autobusais. Asmeninius automobil� tuomet nedaug kas tur�jo, o visos kitos transporto priemon�s buvo valdiškos, tad gal�jo b�ti naudojamos tik tuometei vald�iai geranoriškai sutikus. Sutar�me, kad tur�sime kaspin� galimiems grandin�s tarpams, �vaku�i�, - atsimena A. Grumanas. - Tai, kas �vyko rugpj��io 23-i�j�, suglumino, net pa�ios dr�siausios prognoz�s nu�jo šuniui ant uodegos. Pakilo visi, kas gali. Keliai kimšosi, gyva grandin� šakojosi, komunistai stov�jo rankomis susikib� su kunigais. Lietuviai pasijuto Lietuvos pilie�iais."

Ri�ardo DAILID�S nuotr.

Pl�do iš vis� kampeli�

Pra�jus 20 met� galima lengviau atsikv�pti, ta�iau tuomet nerimo suk�l� vos po keli� dien� nuo Baltijos šali� vienyb�s parodymo iš tolimosios Maskvos pasigird� grasinimai: "Nueita per toli. Pabaltijo taut� likimui gresia rimtas pavojus. �mon�s turi �inoti, prie kokios bedugn�s juos stumia nacionalist� lyderiai. Jeigu jiems pavykt� pasiekti savo tikslus, padariniai gali b�ti katastrofiški. Gal�t� iškilti klausimas d�l paties j� gyvybingumo."

Lietuvos pilie�iai šiems grasinimams nepab�go ir prisimindami 1989 met� rugpj��io 23-i�j� braukia ašar�. Šiauliet� I. Šimk�nien� prisimena (citata iš albumo "Baltijos kelias"): "Išva�iavome Panev��io kryptimi. Su mumis buvo mo�iut�, nugyvenusi ilg� am�i�, patyrusi kar�, tremt�, netekusi artim�j�. Ji vis� laik� kartojo: "J�zau, kokia laim�, kad nenumiriau ir sulaukiau",.

"To �vykio aš laukiau su visa šeima. Jo lauk� visi dori Lietuvos �mon�s. Mes abu esame pensininkai, bet labai troškome patekti � "gyv�j� keli�". Aš pasilikau namuose su vieneri� metuk� an�ke. Vis� dien� klausiausi radijo ir labai laukiau 19 valandos. O kai sulaukiau, iš d�iaugsmo apsiverkiau. Pa�miau u� ranku�i� an�k� ir šokau, dainavau sykiu su visos Baltijos �mon�mis", - tai dar vienos Baltijos kelio dalyv�s, marijampoliet�s A. Daugelien�s, kurios psisiminimai pateko � album�, išgyvenimai.

"� Baltijos keli� eita ištisus dešimtme�ius. Ir nors atrod�, kad j� pasiekti, apgl�bti rankomis ir širdimi nerealu, vien�dien tai tapo �manoma. Ne�inau, ar jaut�me kada stipriau, kad taip mylime savo �em�, ar buvome kada tokie vieningi, stipr�s ir dideli ta meile", - tokius atsiminimus apie rugpj��io 23-i�j� prieš 20 met� albume "Baltijos kelias" suraš� šiauliet� J. Ligmanavi�i�t�.

Metalinius gar�us teks nukelti

Eva JAGMINAIT�

Sembos gatv�je, Gegu�i� mikrorajone, �sik�rusiai tre�iajai metalini� gara�� eksploatavimo bendrijai priklauso beveik t�kstantis gara��. Daugiau nei pus� j� iki spalio 14-osios tur�t� b�ti nukelta, mat Šiauli� miesto savivaldyb�, kas trejus metus vis prat�sdavusi �em�s nuomos sutart�, šiemet jos nebeprat�s. Prie�astis paprasta - iš gara�ais u�imamo 4,09 hektaro �em�s 2,5 turi b�ti gr��inta jos savininkams. Pastarieji � diskusijas nesivelia, �em�s nuomoti neketina ir pageidauja, kad sklypai b�t� laisvi.

500 gara��, priklausan�i� tre�iajai metalini� gara�� eksploatavimo bendrijai, iki spalio 14-osios tur�t� nelikti.

Neramus metas gara�� savininkams

Daugiau nei trisdešimt met� metalinius gara�us Sembos gatv�je turintys �mon�s nust�ro, kai skelbim� lentoje atsirado informacinis pranešimas, kad iki spalio 14-osios jie privalantys nukelti dal� gara�� - atlaisvinti teritorij�, mat keturiems savininkams toje vietoje atkuriama nuosavyb� � 2,5 ha �em�s plot�. „�ia juk buvo pelkynas, gara�� savininkai tvark� keliukus ir ve�� emes, kad pasistatyt� gara��. Mes s��iningai mok�jome mokes�ius, - nuoskaudos neslepia gara�� bendrijos valdybos narys Romualdas Tamutis. - Kur mums dabar tuos gara�us d�ti, negi � metalo lau�� atiduoti? Grei�iausiai geruoju niekas gara�� nenusikels, teks bylin�tis. Nusikels tik tie, kurie turi kur perkelti.“

Šiauli� apskrities �em�tvarkos departamento Šiauli� miesto skyriaus ved�jas Vladas Kibildis pripa��sta, kad �statymai gina norin�iuosius susigr��inti �em�, o ne metalini� gara�� savininkus. „�em�s �statymas šiuo ateju gara�� savinink� negina. Pagal j� nauji �em�s sklypai parduodami ar išnuomojami tik aukciono tvarka“, - teigia V. Kibildis ir pataria gara�� savininkams bandyti tartis su �em�s savininkais, kad šie jiems gr��int� �em� išnuomot�, mat prieš kelet� met� šios bendrijos teritorijoje buvo atkurta nuosavyb� dviem pilie�iam, vienas kuri� u� t�kstant� lit� per metus iki šiol nuomoja savo sklyp� 29-i� gara�� savininkams.

Savininkai � kalbas nesileid�ia

Problema ta, kad šioje gara�� bendrijoje gara�us turi daugiausia pensininkai, invalidai, socialiai ma�ai apr�pinti �mon�s. Tre�iosios metalini� gara�� eksploatavimo bendrijos pirmininkas Pranas �ymantas band� kalb�tis su b�simaisiais �em�s savininkais, keli j� buvo besutink� išnuomoti gara�� savininkams savo �em�. „Rašiau ir savininkei, kuri gyvena Amerikoje, kalb�jau ir su kitais dviem savininkais - jie suprato m�s� problemas ir, panašu, kad b�t� sutik� išnuomoti. Bet viena savininki�, matyt, siekia greito pelno ir nori kuo grei�iau parduoti �em�. Ji net nesileid�ia � kalbas, reikalauja, kad �em� b�t� gr��inta nat�ra“, - sako P. �ymantas. �statymas gina susigr��inan�ius �em� ir vieno savinink� nesutikimo išnuomoti pakanka, kad laikinieji statiniai b�t� nugriauti. Valdininkai taip pat bej�giai pad�ti gara�� savininkams, mat joks �statymas j� negina - laikinus statinius, gara�us, jie privalo nukelti savo l�šomis, o savivaldyb� neprivalo ir negali suteikti jiems kito �em�s ploto gara�ams pasistatyti.

Šis asfaltuotas keliukas taip pat yra gr��intinos �em�s teritorijoje, tod�l likusi� keli� šimt� gara�� savininkai tur�s sukti galv�, kaip ir kur �rengti nauj� priva�iavim� prie gara��.

Gara�ai virto sand�liukais

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�jos Rasos Budryt�s �od�iais, situacija yra bloga, ta�iau pagerinti j� n�ra galimybi�. „Savininkams �em� privalo b�ti gr��inta. U� tai atsakinga savivaldyb� ir apskritis. Metaliniai gara�ai yra laikini statiniai, kuriems leidimai statyti nebuvo išduoti, jie yra teisiškai ne�registruoti. Juridinio pagrindo juos palikti n�ra. Kur buvo �manoma, yra pastatyti m�riniai gara�ai, - teigia R. Budryt�. - Jei gerai tuos gara�us perkratyti, grei�iausiai tre�dalis j� bus nenaudojami, o kai kuriuose nerasi mašin�. �mon�s juos naudoja kaip sand�liuk�.“ Vyriausiosios miesto architekt�s manymu, toki� miesto vaizd� darkan�i� statini� išvis netur�jo atsirasti, ta�iau kai gyventojams laikinai buvo išnuomota �em�, buvo kita santvarka. „Visi suprantame, kad mieste metalini� gara�� tur�s nelikti, j� u�imamos teritorijos bus pritaikytos rekreacijai ar mašin� stov�jimo aikštel�ms“, - teigia R. Budryt�.

Rank� nenuleid�ia

Gara�� savininkai lengvai pasiduoti neketina. Paraš� vien� prašym� ir gav� atsakym�, jie jau surinko per 300 paraš� ir �ada reikalavimus išsi�sti miesto merui Genadijui Mikšiui, �em�tvarkos skyriaus ved�jui Vladui Kibild�iui ir Seimo nariui Andriui Šed�iui. Rašte, pavadintame reikalavimu, gara�� savininkai reikalauja, kad kiekvienam j� b�t� išmok�ta 5000 lit� kompensacija u� kiekvien� nukelt� gara��, b�t� skirtas kitas �em�s sklypas gara�ams perkelti, o savivaldyb� juos perkelt� savo l�šomis. Rašte n�ra bendrijos pirmininko parašo. Jis sako su tokiu reikalavimu negalintis sutikti, mat dom�josi �statymais. „Laikinaisiais metaliniais gara�ais u�imta �em� n�ra pripa��stama valstyb�s išperkama �eme ir yra gr��inama nat�ra pilie�iams. Savivaldyb� šiuo atveju bej�g� mums pad�ti - privalo pagal �statymus gr��inti �em�, - sako pirmininkas. - Kita b�da - dalis gara�� u�imamo ploto bus atlaisvinta, kiti gara�ai liks be išva�iavim� � Gegu�i� gatv�. Keli� jie grei�iausiai tur�s �sirengti patys.“

Prašo elgtis humaniškai

Kai kurie gara�ai tokie seni, kad juos išsive�ti ar perkelti � kit� viet� ne�manoma, vos pakelti jie gali sugri�ti. „Kur mums pasid�ti visk�, kas gara�e, negi � balkon� išsinešti? Elgiasi su mumis ne kaip su �mon�mis. Laikini statiniai. Juk viskas laikina. Mes patys laikini, - piktinasi vieno gara�� savininkas Algirdas Bal�i�nas. - Ir taip jau pilni kiemai ir gatv�s automobili�, tai visai bus ne�manoma prava�iuoti.“ Gara�� bendrijos narys Rimas E�erskis pripa��sta, kad j�, gara�� savinink�, argumentai �statymo akivaizdoje n�ra stipr�s. „Galb�t reik�jo seniau pagalvoti ir siekti statyti m�rinius gara�us, ta�iau dabar nebe laikas, reik�t� tiesiog perm�styti iš �mogiškosios pus�s, juk pasekm�s bus skaud�ios. Ne paslaptis, kad ta �em�s reforma tiek pridar�, kad steb�sis visi dar 200 met�“, - teigia R. E�erskis.

�mon�s galv� suka ne tik kur iškelti metalinius metalinius gara�us, bet ir kur d�ti ir kas mok�s u� estakados nuk�lim� ar perk�lim�.

Vis� metalini� gara�� laukia tas pats likimas

Metalini� gara�� bendrij� savinink� skundai Šiauli� miesto savivaldybei - ne naujiena. Pavasar� viešai svarstant Šiauli� miesto centrin�s dalies transporto ir automobili� stov�jimo teritorij� special�j� plan�, d�l planuojam� �rengti daugiau nei 9 t�kstan�i� automobili� stov�jimo viet� miesto centre pik�iausiai reagavo �emait�s ir Dubijos gatvi� kampe gara�us turintys �mon�s. Jie baiminosi, kad patvirtinus ir �gyvendinant tokius planus j� gara�� nebeliks, ta�iau ir tuomet plano reng�jai paaiškino, kad metaliniai gara�ai yra laikini statiniai valstyb�s �em�je, tod�l savivaldyb� turi teis� pareikalauti juos nukelti.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Investicij� ir miesto pl�tros skyriaus ved�ja Aist� �alevi�ien� sako, kad metalini� gara�� mieste gal ir neliks, ta�iau nereiškia, kad juos nukelti bus pareikalauta ryt ar poryt. „Net ir patvirtinus Šiauli� miesto centrin�s dalies transporto ir automobili� stov�jimo teritorij� special�j� plan�, jis bus �gyvendintas tik tuomet, kai atsiras privatus investuotojas. Savivaldyb� pati jo ne�gyvendins“, - sako A. �alevi�ien�.

Ateityje tur�t� nelikti ir metalini� gara�� prie Talkšos e�ero. „Pagal patvirtint� detal�j� plan� nurodyta kita gara�� u�imamos teritorijos paskirtis. Tai reiškia, kad jei atsirast� norin�i� šioje vietoje statyti daugiabut�, viešbut� ar kit� rekreacijai skirt� pastat�, paprašytume gara�us nukelti. Kada tai �vyks - negaliu pasakyti. Kol kas ši� metalini� gara�� nuk�limas dar tolima ateitis“, - teigia Investicij� ir miesto pl�tros ved�ja.

Blogas pavyzdys u�kre�iamas, arba Neval� epidemija plinta

Ieva SCIURAIT�

"Visi taip daro, tai kod�l aš turiu b�ti kvailesnis", - grei�iausiai b�tent tokio atsakymo sulauksite, jei duosite pastab� ��liam vairuotojui, pasista�iusiam automobil� u� keli� metr� nuo kranto, arba moteriškei, e�ere maudan�iai savo keturkoj�. Kai vieni atkakliai r�pinasi, kad vandens telkiniai ir j� prieigos b�t� patrauklios miesto gyventojams ir sve�iams, kiti seka kiaulišku aplinkini� pavyzd�iu ir iš poilsiautoj� kupin� papl�dimi� n� nesivargina išve�ti ar vos u� keli� �ingsni� � šiukšliad�� nunešti savo šiukšli�.

Nešienaut� �ol� Savivaldyb�s ne�teisintame papl�dimyje išva�in�ja ne tik automobiliai, bet ir vandens motocikl� priekabos.

Incidentas paj�ryje - kasdienyb� Šiauliuose

Karšt� vasaros dien� sausakimšame Baltijos j�ros papl�dimyje nust�rau išvydusi, kaip �ebur�k� lapnojantis dru�kis savo vaiko akivaizdoje išspjauna ant sm�lio nenukramtom� m�sos gabal�. Kai kartu su manimi poilsiavusi draug� nepasidid�iavo ir pa�musi maišel� surinko jo iš�das, vyriškis nepasak� n� pus�s �od�io. "Jei jums reikia maišelio šiukšl�ms, galiu duoti", - ar nuo kaitrios saul�s, ar nuo g�dos �raudusiam poilsiautojui tar� ji. Incidentas buvo gera pamoka: vyrišk� steb�jome, ta�iau n� vienos šiukšl�s ant sm�lio jis nebenumet�, o tvarkingai surink�s � maišel� išsineš�.

Kartais pagalvoju, kad surengti šiukšli� maišeli� dalijimo akcij� karšt� vasaros dien� Šiauli� pae�eri� papl�dimiuose b�t� tikrai pravartu. Vakare R�kyvos, Pr�delio ar Talkšos e�ero pakrant�je pagal alkoholio tar�, tuš�ius trašku�i� maišelius, maisto liku�ius nesunku suprasti, kur s�d�jo ir gul�jo nevalos poilsiautojai.

Jei visi, tai ir aš

Poilsiautojai, pasteb�j� per arti prie vandens telkinio priva�iavusius ar neleistinai šunis maudan�ius asmenis, sk�sti policijai ar sanitarijos skyriui j� neskuba. "Šiais metais padaug�jo anonimini� skund�, ta�iau ir j� n�ra daug. �mon�s, atrodo, �prat� prie nevalyv� poilsiautoj� arba bijo juos sk�sti. Pati esu skambinusi policijai. Pareig�nai visuomet � tokius pranešimus reaguoja, atva�iuoja bausti pa�eid�j�, - sako Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Sanitarijos skyriaus ved�ja Vitalija Pelenien�. - Savo kailiu esu patyrusi, k� reiškia sudrausminti nevalyv� poilsiautoj� Šiauliuose papl�dimyje. Geriausiu atveju tave išpl�s necenz�riniais �od�iais ir lieps neaiškinti, blogiausiu - gali ir u�vo�ti."

Pasak V. Pelenien�s, paklausti, kod�l taip elgiasi, šiaulie�iai da�niausiai nurodo t� pa�i� prie�ast� - visi elgiasi taip pat. Juk kaimynas prie e�ero atva�iuoja savo automobilio plauti, o prie pat vandens telkinio pastat� automobilius j� aikštel�je nepalieka, mat nenori b�ti kvailesnis u� visus ar�iau priva�iavusius.

� Ba�i�n� papl�dim� atva�iuojantys prisimena, kad kadaise prie automobili� stov�jimo aikštel�s stov�jo keli� eismo �enklas draud�iantis va�iuoti ar�iau e�ero, ta�iau j� ka�kas nugriov�. Tod�l nuvargusi� koj� savininkai gali puikiausiai apsimesti nepasteb�j� erdvios aikštel�s automobiliams ir nebaud�iami va�iuoti prie pat e�ero. Šis gausiai lankomas papl�dimys n�ra �teisintas Savivaldyb�s, tod�l �ol� �ia nenušienauta, o išva�in�ta automobili�.

Nebedau�o buteli�

Šiauli� gelb�jimo stoties darbuotojai r�pinasi ne tik �moni� saugumu papl�dimiuose, bet ir pri�i�ri du miesto plia�us - Pr�delio ir vien� R�kyvoje.

"Šiemet d�kinga vasara - nuskendusi�j� n�ra, tik kartais tenka j�gas neapskai�iavusiems pad�ti parplaukti � krant�, - teigia Gelb�jimo stoties viršininkas V. Bikinas. - �mon�s po truput� kult�ring�ja, da�niau matau, kad šiukšles nuneša � konteiner� - nebemeta kur pakliuvo."

R�kyvoje Gelb�jimo stoties pri�i�rim� konteineri� yra keturi, prie Pr�delio - du. Vieno išve�imas kainuoja apie 50 lit�, o per maudyni� sezon� juos išve�ti tenka daugiau nei šimt� kart�. Iš �ad�t�j� 60 t�kstan�i� lit� papl�dimiams tvarkyti Savivaldyb� dar n� lito neišmok�jo, tik išmok�tos algos gelb�tojams.

�sivyravus šiltiems orams, Gelb�jimo stoties darbuotojams šiukšles rinkti tenka keliskart per dien�. Vakare sutvark� papl�dimius, ryt� jie juos randa prišiukšlintus. Du papl�dimius šienaujantys, tualetus pri�i�rintys, šiukšles renkantys gelb�tojai u�suka ir � Savivaldyb�s ne�teisint�, ta�iau šiaulie�i� m�giam� Ba�i�n� papl�dim� surinkti ir išve�ti šiukšli�.

E�ere maudomi šunys - �prastas reginys Šiauli� maudykl�se.

"Mano šuo u� tave švaresnis"

N� vienos pastabos nesulaukia ir tie, kurie maudytis drauge atsiveda savo keturkoj�. Vieni ateina su ma�iukais, kiti su agresyvioms, kiti - pavojingoms veisl�ms priskiriamais šunimis. Kartais šeimininkai lieka krante, kartais puola � vanden� kartu su augintiniais. Niekam n� motais higienos ir sanitarijos reikalavimai, grie�tai draud�iantys maudyti šunis papl�dimiuose, kur maudytis ateina �mon�s. V. Bikinas sako ne kart� persp�j�s poilsiautojus nemaudyti šun� ir išgird�s ne vien� pikt� atsakym�. "B�da ta, kad gyv�nus myli labiau, nei gerbia aplinkinius. Pasako - eik šalin, mano šuo u� tave švaresnis ir toliau maudo savo keturkojus", - pasakoja Gelb�jimo stoties vadovas.

Gyv�n� prie�i�ros reikalavai numato, kad bendro naudojimo teritorijoje šunis galima ved�ioti tik su pavad�liu. Jei šalia yra kit� asmen� ar gyv�n�, pavad�lis turi b�ti sutrumpintas iki 1 metro, o šunys turi b�ti vedami prie vedan�iojo kojos. Kai kuri� veisli� šunis galima ved�ioti tik jiems ved�ioti skirtose aikštel�se, laukym�se arba kitose retai �moni� lankomose vietose. Tod�l šiaulie�iams tur�t� b�ti aišku, kad amerikie�i� pitbulterjerus, bandogus (amerikie�i� mastifus), amerikie�i� Stafordšyro terjerus, stafordšyro bulterjerus, amerikie�i� buldogus, Argentinos dogus, Fila Brasileiro (Brazil� mastifus), kangalus (Turk� aviganius), Kaukazo aviganius, Piet� Rusijos aviganius auginantieji apskritai tur�t� nesivesti � karšt� vasaros dien� �moni� apgultus papl�dimius. Šunis maudantiesiems Šiauli� e�er� papl�dimiuose gali b�ti taikoma bauda iki 200 lit�, o jei šuo kelia gr�sm� aplinkiniams ar išg�sdina vaikus - iki 500 lit�.

Vakar� Europos papl�dimiuose šiukšlinimas baud�iamas did�iul�mis baudomis.

Autor�s nuotr.

Atsakingi visi ar n� vienas?

Šiauli� regiono aplinkos apsaugos departamento Šiauli� miesto agent�ros ved�jo pavaduotojas Gediminas Cinkutis sako, kad u� 25 metr� nuo vandens atstumo nesilaikym� baudomis iki 200 lit� šiemet nubausti devyni vairuotojai, visi - d�l pa�eidim� prie R�kyvos e�ero. Jis pripa��sta, kad karštomis vasaros dienomis agent�ros darbuotojams lankytis Šiauli� papl�dimiuose neteko, paskutin� kart� ten lankytasi per reid� d�l deginamos �ol�s baland� ir gegu��, tada ir nubausti per arti priva�iavusieji. Skund� agent�ra taip pat nesulaukianti, per metus - vos pora skambu�i�.

Viešosios policijos Eismo prie�i�ros skyriaus viršininkas K�stutis Di�ius sako, kad Šiauli� patruliai kartais apsilanko pakrant�se, ta�iau da�niausiai asmenine iniciatyva, o ne d�l gyventoj� skund�. Daugiausia tenka bausti prie Talkšos e�ero iš Salduv�s pus�s draud�ian�io automobiliams va�iuoti �enklo "nepasteb�jusiuosius".

�ilto b�sto ir renovacijos darb� svajon�s - nebe mira�as?

Oksana LAURUTYT�

Renovuoto b�sto šeiminink� s�skaitos u� šildym� - gerokai ma�esn�s nei j� kaimyn�, ta�iau šiuo metu daugiabu�i� gyventoj� noras renovuoti namus - tarsi mira�as dykumoje. Valstyb� u�simojo dar šiemet renovuoti šimtus daugiabu�i�, ta�iau vasara jau baigiasi, o darbai net nepajud�jo. Problema ta, kad seniai gavusios palaiminim� renovuoti daugiabu�ius bendrijos yra nei pakartos, nei paleistos - jos nesulaukia pinig�. Naujos paraiškos taip pat kybo ore, ta�iau j� svarstymas tur�t� b�ti prad�tas, mat prezident� Dalia Grybauskait� vakar pasiraš� �statym�, pagal kur� Vyriausyb� �ada padengti iki 15 proc. renovacijos darb� kainos.

Pernai Šiauliuose renovuoti 2 proc. daugiabu�i�. Šiemet, panašu, nebus n� vieno, tad bendrij� gyventojai, jau pareng� visus reikalingus dokumentus renovacijai, neteks galimyb�s ma�iau mok�ti u� but� šildym�.

Bendrij� gyventojai - tarp dangaus ir �em�s

"Tik�jom�s jau ši� �iem� gyventi šiltai, bet kasdien vil�i� vis ma�iau. Kaimyninio renovuoto namo gyventojai u� šildym� kas m�nes� mok�s per 100 lit� ma�iau, o mes - ne, ir dar gyvensime šal�iau. Su namo gyventojais susitarti d�l renovacijos prireik� keleri� met�, o dabar net ne�inau, k� jiems pasakyti. Aplinkiniai namai tvarkosi, kei�ia savo l�šomis langus, duris, balkonus, o mes negalime - esame lyg tarp dangaus ir �em�s. Laukiame, kada tie renovacijos darbai prasid�s", - nusimin�s kalba Sevastopolio g. 5 namo bendrijos pirmininkas �eslovas Martinaitis.

Šio daugiabu�io gyventojai nor� renovuoti daugiabut� B�sto pl�tros agent�rai pareišk� dar 2007-�j� lapkrit�. 2009-�j� prad�ioje j� investicinis projektas buvo patvirtintas. Ši� savait� iš agent�ros jie sulauk� �inios, kad l�šas bankas renovacijai skirs kit� savait�, ta�iau ne�inia kuo viskas baigsis.

Anot �. Martinai�io, valstyb� u� 1 kv. m remonto darbus jiems �ada kompensuoti po 140 lit�, šildymo sistemos renovacija kainuos patiems gyventojams. "Kan�i� kelius nu�jome, o darb� prad�ios vis n�ra. Bet, kaip sakoma, viltis - kvaili� motina", - apgailestavo bendrijos pirmininkas.

Aido g. 17 namo bendrijos pirmininkas Kazys Lietuvininkas itin pasipiktin�s tuo, kad �mon�s priversti tiek met� laukti, kol prasid�s renovacija. Dokumentai renovacijai pateikti dar tada, kai valstyb� �ad�jo kompensuoti 50 proc. l�š�. "Pus� milijono mums �ada kompensuoti, 40 t�kst. sukišta � popierius, pinigus vis kraunam � popierius, �mon�ms nusibodo laukti, pasiruoš� patys pinigus sunešti, o niekaip prad�ti negalime. Pernai Šiauliuose 2 proc. nam� renovuota, šiemet nebus n� vieno. U�mušk �mogui tik�jim� ir viskas pasibaigs", - piktinosi bendrijos pirmininkas.

Bendrov�s "Cedora", renovavusios kelis daugiabu�ius Panev��yje ir Taurag�je, direktorius Antanas Silius �sitikin�s, kad dabar did�iausias d�mesys turi b�ti skiriamas prieš kelerius metus daugiabu�ius nor�jusioms renovuoti bendrijoms, nes jos - pa�ioje kvailiausioje pad�tyje. Šiauli� apskrityje agent�ra buvo patvirtinusi 29 bendrij� paraiškas d�l renovacijos finansavimo, bet �mon�s buvo apgauti du kartus. Keit�si tvarka, ma��jo Vyriausyb�s si�loma parama. Valstybei atsisakius kompensuoti pus� reikaling� l�š�, gyventojai sutiko su kaina - 140 lit� u� vien� kvadratin� metr�. Vis d�lto ne visos bendrijos su tarpiniu variantu sutiko - iš 29 liko vos 14.

"Spaudoje tarsi kalbama, kad �mon�s lyg nenori ir bijo renovuotis, bet tai netiesa - ir nori, ir yra. Problema ta, kad visi pakib� ore - bankai bendrijoms neduoda kredit�", - sako A. Silius.

Pašnekovo teigimu, bankai nesuteikia bendrijoms paskol�, nes pastar�j� nedraud�ia draudimas, tiesa, bankai ir draudimu nelabai pasitiki. Taigi iškilo problema - valstyb� lyg ir u�, bet bankai paskol� neduoda. "Dabar svarbiausia ne naujojo �statymo pataisos. Reikia spr�sti jau visus dokumentus parengusi� ir ne�inioje palikt� bendrij� b�d�. Jie visk� padar�, daug pinig� išleido, o panašu, kad liks gale", - sako A. Silius.

Suma��jus valstyb�s paramai, atsisakoma ir renovacijos

Prieš kelerius metus valstyb� buvo �sipareigojusi iki pus�s renovacijos investicinio projekto l�š� gyventojams kompensuoti. Kit� dal� jie tur�jo sukaupti patys arba pasiskolinti iš bank�. Ta�iau Seimas gyventojus išg�sdino - pritar� Valstyb�s paramos b�stui �sigyti ar išsinuomoti bei daugiabu�iams namams atnaujinti �statymo pataisoms. Jos numato, kad Vyriausyb� toki� nam� gyventojams kompensuos tik iki 15 proc. projekto kainos.

Renovuot� daugiabu�i� gyventojai gyvena šiltai ir u� b�st� šildym� moka 100-150 lit� ma�iau.

Jolantos ŠIDLAUSKIEN�S nuotr.

Daugiabu�ius renovuoti apsisprend� gyventojai gal�s gauti lengvatines paskolas, kuri� pal�kanos sieks 3 proc. Tiesa, nors valstyb� kompensuos gerokai ma�iau nei ankstesniais metais, tvirtinama, kad ilgalaik�je perspektyvoje parama išliks kone ta pati, mat 50 proc. bus dengiamas dokument� sutvarkymas, kuris bendrijai paprastai kainuoja apie 50-70 t�kst. lit�.

Šiauliuose yra apie t�kstant� daugiabu�i�, renovuot� nam� pavyzd�iu nori pasekti nema�ai organizuot� nam�, ta�iau jau pernai ruden� renovacijos reikalai buvo sustabdyti. Pastaruoju metu mieste �vyko keli konkursai statybos bendrov�ms, galin�ioms renovuoti daugiabu�ius, ta�iau darb� starto vis nebuvo.

Bendrov� "Bodesa" prieš pusantr� met� �k�r� statybos padalin� ir paskelb�, kad yra pasiruošusi atlikti visus renovacijos darbus. Darius Sakalauskas, "Bodesos" direktoriaus pavaduotojas, sako, kad �mon�, �k�rusi padalin�, renovavo penkis daugiabu�ius. Jo �iniomis, kelios miesto bendrijos, su�inojusios, kad valstyb� kompensuos vos 15 proc. l�š�, atsisak� sumanymo renovuoti namus.

Nukritusios kainos - puikus laikas renovacijai

Šiuo metu statybos darb� kainos 40-50 proc. nukritusios, daugiabut� nusprend� atsinaujinti gyventojai, nors ir gaudami menkesn� valstyb�s param�, iš bank� skolinsis ma�esnes sumas nei bendrijos prieš por� met�, kai kainos buvo dirbtinai iškeltos. "Dabar b�t� pats geriausias metas pasiry�ti renovuoti namus. Tie, kurie dabar suskubt� - išlošt�, nes nat�ralu, kad sunkme�iui pra�jus kainos kils. Jau juntamas kai kuri� preki� kain� kilimas, o �mon�s, kurioms gr�s� bankrotas, jau bankrutavo", - sako D. Sakalauskas.

"Bodesos" direktoriaus pavaduotojo paskai�iavimais, 60 but� daugiabu�io renovacija tikrai neu�kraut� didel�s naštos but� savininkams - sien�, stog� apšiltinimas, lang�, šilumos mazgo pakeitimas iš viso butui kainuoti apie 16 t�kstan�i� lit�. "Tai tikrai n�ra kosmin� suma. Pernai vienam butui b�t� tek� mok�ti apie 40 t�kst. lit�", - sako jis.

Per m�nes� renovuot� nam� butuose gyvenantys šeimininkai u� šildym� sutaupyt� apie 150 lit�, kuriuos ir gal�t� skirti paskolai u� renovacij�.

"Deja, gyventojai dabar pasimet�. Jau nuo pra�jusi� met� rudens projektai nebetvirtinami, "damušin�jami" senieji, nauj� n�ra. Kurie sp�jo iki rudens, tiems pasisek�, - sako D. Sakalauskas.

Iš mirties taško pajud�jusios renovacijos nauda b�t� ir ta, kad ji gal�t� išspr�sti nema�� dal� nedarbo problem�. Statybin�s organizacijos laukia, kol pasipils konkursai. "Vyriausyb� �ad�jo, kad bus renovuojami t�kstan�iai nam�, bet keli� šimt� šiuo metu pakakt�", - sako pašnekovas.

A. Silius teigia, jog formuojama neigiama nuomon� statybinink� at�vilgiu. Piktinamasi, kod�l valstyb� taip nori palaikyti statyb� versl�, statybininkai laikomi priešais. "Statybininkai juk ne pašalp� prašo ir dirba ne u� "a�i�". Pamirštama, kad tas pats statybininkas yra ir medicinos sesel�s ar pardav�jos vyras, šeimos maitintojas", - kalba pašnekovas.

Kuo prastesni nuosav� nam� gyventojai?

D. Sakalauskas ��velgia ir dar ven� problem� - bendrij� skelbiami konkursai daugiabut� renovuoti galin�iai bendrovei parinkti da�nai b�na niekiniai. Nors bendrijos gal�t� pasirinkti �mon�, si�lan�i� ma�iausi� kain�, pasirenka, kuri� nori. Šis pasirinkimas ka�kod�l nereguliuojamas.

Didelis renovacijos trukdis buvo daugiabu�io gyventoj� nesutarimas. Dabar �statyme numatyta, kad daugiabu�io renovacijai prad�ti u�teks pus�s gyventoj� palaikymo, o socialiai remtiniems bus kompensuojamos visos �mokos.

Dalis gyventoj� piktinasi, kod�l kompensacija iš mokes�i� mok�toj� pinig� skiriama tik daugiabu�i� renovacijai. Juk priva�i� nam� savininkai taip pat modernizuoja pastatus ir taupo energij�. "Visi esame mokes�i� mok�tojai, tad renovuojant namus visi turime b�ti lyg�s, turi b�ti ka�kokie svertai. Daugiabu�i� gyventojai gauna kompensacijas u� šildym�, karšt� vanden�, o priva�i� nam� savininkai nieko iš valstyb�s negauna. Juk jie taip pat gauna paskolas b�stui, o turi renovacija r�pintis be vald�ios paramos. B�st� renovacijai iš biud�eto skiriamas "krepšelis" gal�t� b�ti visiems vienodas, renovacija gal�t� b�ti privaloma", - svarsto D. Sakalauskas.

A. Siliaus nuomone, pakakt�, kad valstyb� b�st� savininkams renovacijai garantuot� 3 proc. pal�kanas - tai b�t� labai didel� paspirtis. Yra nema�ai 3-4 but� nam�, kuri� gyventojai neturi jokios minties burtis � bendrijas ir prašyti l�š� renovacijai. Jie �ino, kad �iem� tur�s naudos, tad šiltinasi namus be niekieno pagalbos. "Valstyb�, garantuodama 3 proc. pal�kanas renovacijai, pad�t� ir priva�i� nam� gyventojams. �mon�s yra bauginami, išgird�, kad valstyb� nebeskira 50 proc., kad skirs tik 15 proc. l�š�, bet reikia prad�ti kitaip m�styti - suprasti, kad esi nam� šeimininkas, nesvarbu, kur gyveni, ir imti b�stu r�pintis", - sako A. Silius.

Gro�io virusas plinta vis pla�iau

Irena BUDRIEN�

D�mesio! Šiauli� regione spar�iai plinta gro�io bacila – ja u�sikre�ia vis daugiau gyventoj�. Patarimas – saugotis jos nereikia. Pla�iau atsimerkime, apsi�valgykime ir, gro�io virusu apsikr�t�, patys aplink kurkime gro��. Skoningai ir sumaniai susitvark� savo gyvenam�j� aplink�, b�site �vertinti. Jus pasteb�s kaimynai, miestelio ar kaimo bendruomen�, seni�nija, miestas, rajonas, galiausiai apskritis ar net visa Lietuva.

�emait�s g. 42 namo aplinka skoningai tvarkoma jau daugiau nei 40 met�. Name gyvenan�ios moterys g�les renkasi pagal savo skon�, da�niausiai - �prastas, lietuviškas.

Autor�s nuotr.

Šiemet Šiauli� miestas ir regiono savivaldyb�s, prieš tai - kaimeli� ir miesteli� bendruomen�s, seni�nijos, jau išrinko savo gra�iausias sodybas. �sib�g�jo ir gra�iausios apskrities sodybos rinkimai. Ap�i�ros "Gra�iausia Šiauli� apskrities sodyba 2009" naujov� – vertinama daugiabu�i� nam� aplinka. Ketinama išrinkti gra�iausias ir gra�iai besitvarkan�ias kaimo, miestelio, miesto, �kinink� sodybas ir daugiabu�i� nam� teritorijas. Šiemet gra�iausios apskrities sodybos rinkimuose dalyvauja visos septynios regiono savivaldyb�s, tarp j� – ir Šiauli� miesto. Konkurso rezultatus komisija paskelbs baigusi darb�, liepos 29 dien�, o apdovanojimus gra�iausi� sodyb� šeimininkams planuojama �teikti ruden�.

Šiauli� miestas apskrities konkursui atrinko tris gra�iai sutvarkytas daugiabu�i� nam� teritorijas. Regionin�je ap�i�roje dalyvauja �emait�s g. 42, Til��s g. 29a ir Mechanik� g. 15 nam� bendrijos. Pašnekintos ši� bendrij� pirminink�s d�iaug�si, kad j� nam� aplinka buvo pasteb�ta, �vertinta. Janina Adomavi�ien�, Mechanik� g. 15 namo bendrijos pirminink�, pasakoja tvarkydama aplink� sulaukianti daug pagalbinink�. Namo valytoja Onut� Dildien� su karu�iu iš R�kyvos ve�a vanden� augalams laistyti, g�lynus sodina bei pri�i�ri ne tik pati pirminink�, bet ir kitos name gyvenan�ios moterys, kaimynas išdro�� ger�j� nam� dvasi� simbolizuojant� naminuk� ir �k�l� j� � med�. "�mon�s ne tik savo l�šomis, darbu, bet ir k�rybiniais sumanymais prisideda prie kuriamos aplinkos", – sako bendrijos pirminink�. Moteris pabr��ia, kad d�mesinga esanti ir R�kyvos seni�n� Vaida �elkien�, padeda Šiauli� miesto savivaldyb�. "R�kyva iš tikr�j� labai �alia ir skoningai sutvarkyta. Ne tik m�s� namo, bet ir daugelio kit� nam� gyventojai yra u�sideg� susikurti jauki� gyvenam�j� aplink�. Ir mums sekasi. Visi, kurie va�iuoja ar eina pro šal� � e�er� maudytis, gro�isi m�s� �ydin�iais augalais, �eldynais", – teigia pirminink�.

Pasak Valerijos Baliukonien�s, Til��s g. 29a namo bendrijos pirminink�s, j� namo aplink� tvarko vyrai. Reikia pripa�inti, kad dviej� vyr� – mokytojo ir trenerio – �veisti g�lynai ir senoviniai iš kaimo atsive�ti buities daiktai traukia ak� ir daro bendrijos kiem� išskirtin�. "Tvarkymasis prasid�jo nuo �alios salel�s tarp šaligatvi�, kuri tiesiog prašyte praš�si u�sodinama g�l�mis. V�liau g�li� atsirado ir kitose vietose. Rengiame talkas, negailime sav� l�š�. Nenori atsilikti ir kit� nam� gyventojai – jie taip pat noriai tvarkosi", – pasakoja pirminink�.


Mechanik� g. 15 namo kieme yra ir tradicini� dar�eli�, ir nat�rali� gamtos sukurt� bei �mogaus padailint� gro�ybi�.		Til��s g. 29a namo aplinkai jaukumo suteikia ne tik išpuosel�tos g�l�s, bet ir iš senoli� paveld�ti daiktai.

�emait�s g. 42 bendrijos pirminink� sako, kad prie j� kieme g�l�s �ydi daugiau kaip keturiasdešimt met� – nuo tada, kai namas buvo pastatytas. "Prad�jome �ia gyventi b�dami dvidešimt penkeri� am�iaus, dabar jau esame beveik visi pensininkai, bet m�s� dar�eliai tokie pat gra��s kaip ir jaunyst�je", – d�iaugiasi moteris. Bendrija, iki šiol jokiuose gro�io konkursuose nedalyvavusi, šiemet nusprend� išbandyti laim� ir nenusivyl�. "Dabar visoje Šiauli� apskrityje išgars�sime", – juokiasi moteris. Anot jos, pensininki� kuriamo gro�io formul� paprasta – joki� ap�eldinimo moksl� nekrimtusios moterys intuityviai jau�ia, kur kok� augal� pasodinti, renkasi paprastas lietuviškas g�les.

Pasak komisijos pirmininko, apskrities sekretoriaus Vytauto Simelio, ap�i�ra skatina apskrities gyventojus puosel�ti savo sodyb� bei j� aplinkos kraštovaizd�io tvarkymo tradicijas, ugdo k�rybingum�, tausojant� ir saugant� po�i�r� � gamt�, jos ištekli� naudojim� bei skleid�ia gerus sodyb� tvarkymo pavyzd�ius.

�inomo lietuvi� etnologo Liberto Klimkos nuomone, tvarkingi kiemai, puosel�jama veja ir g�lynai d�iugina, tik nelabai kaimo sodyboms tinka pakabinamuose vazonuose augan�ios g�l�s. Tai juk miesto balkon� puošmenos. "Ragin�iau sugr��ti prie tradicini� kaimo dar�eli� – bij�n�, diemed�i�, putin�, piliaro�i�, karkleli�. Tokie mieliausi lietuvio akiai, labiausiai tinka sodybai", – sako Libertas Klimka.

Ap�i�ros nuostatuose pa�ym�ta, kad geriausiai bus �vertintos tos sodybos, kuriose bus u�tikrintas etnografiniams regionams b�dingas bruo�� t�stinumas, tradicin� sodyb� planin� strukt�ra, bus išsaugota ma�osios architekt�ros (šulini�, tvor�, varteli�) bei sakralini� (kry�i�, koplytstulpi�) objekt�.

Ar �iauli� regionas nepraras savo �anso?

Irena BUDRIEN�

Pastaruoju metu Šiauliams bei visai apskri�iai sek�si. Sporto profesionalai, m�g�jai ir vadybininkai pasisteng�, kad m�s� regionas gaut� šans� surengti ne vienerias tarptautines var�ybas. Dar šiemet Saul�s mieste vyks pasaulio imtyni� �empionatas, 2010 metais - pasaulio sporto m�g�j� �aidyn�s, skirtos 600-osioms �algirio m�šio metin�ms, 2011 metais - Europos neolimpini� sporto šak� �aidyn�s, o 2012-aisiais metais Šiauli� regionas organizuos tarptautin�s asociacijos "Sportas visiems" (TAFISA) 5-�sias pasaulio �aidynes.

Nors d�l pastarojo sporto renginio jo organizatoriams buvo pareikšti kaltinimai spaudoje, oponentams nepavyko �tikinti Vyriausyb�s. Ši� savait� Vyriausyb�s pasitarime pritarta, kad sveik� gyvenimo b�d� ir sport� visiems populiarinan�ios var�ybos Šiauli� regione b�t� surengtos. L�šas – beveik 6 milijonus lit� – Vyriausyb� �ada, kai bus parengta konkreti �aidyni� programa. Ar iki šiol buv�s palankus sportui v�jas nenusigr�š nuo Šiauli�? Apie planuojam� pasaulio �aidyni� "Sporto visiems" organizavimo sunkumus ir renginio privalumus kalbam�s su �aidyni� darbo grup�s vadovu K�stu�iu Petrai�iu.

Šiauli� regione planuojam� pasaulio �aidyni� "Sportas visiems" darbo grup�s vadovas K�stutis Petraitis puolim� prieš šias �aidynes �vardija kaip konkurencij� tarp olimpini� ir neolimpini� sporto šak�, interes� grupi� kov�.

Autor�s nuotr.

– Iki šiol organizaciniai pasirengimo var�yboms darbai vyko skland�iai. Ar toli sp�jote pa�engti?

– Nuveikta iš ties� nema�ai. Pernai kov� susirink� penki� organizacij� vadovai – Lietuvos neolimpinio komiteto, Lietuvos "Sportas visiems" asociacijos, "�algirio" sporto draugijos vadovai, apskrities viršininkas ir miesto meras kreip�si � Vyriausyb� d�l Šiauli� apskrityje planuojam� sporto rengini�, tarp kuri� minimos ir TAFISA "Sporto visiems" pasaulio �aidyn�s. Vyriausyb� pri�m� protokolin� sprendim�, kuriuo palaimino �aidyni� rengim� m�s� regione. Pavyko nugal�ti konkurentus, nes Europoje yra tradicija: kur vyksta neolimpin�s �aidyn�s, ten rengiamos ir TAFISA "Sportas visiems" pasaulio �aidyn�s. Pernai gegu�� oficialiai paskelbta, kad b�tent Šiauli� miestas yra 2012 m. pasaulio �aidyni� reng�jas. Po to pasiraš�me sutart� su TAFISA. �vertinome kriz�, laikmet�, der�jom�s, tod�l buvo suma�intas mokestis iki 320 t�kstan�i� eur�. Klausimas buvo pristatytas Seimo Jaunimo sporto komisijai, susitikta su ministru pirmininku, jo potvarkiu sudaryta darbo grup�, kuri buvo susirinkusi tris kartus. Yra patvirtintas priemoni� planas 2009 m. ir kalbama apie priemoni� plan� iki 2012 m. Dar vienas svarbus momentas – kadangi �aidyn�s vyks m�s� regione, gautas vis� apskrities savivaldybi� taryb� pritarimas d�l renginio organizavimo ir dalinio finansavimo. Premjeras susitikime praš�, kad šiemet nereikalautume finansavimo. Taip ir elgsim�s – šiemet bei kit�met versim�s kooperuotomis l�šomis, o 2011–2012 m. ruošim�s renginiui remiant Vyriausybei.

– Negra�u visk� matuoti naudos matu. Vis d�lto ko pasieksime, savo krašte sureng� pasaulio �aidynes?

– Pla�iai nuskamb�t� šalis ir regionas, aktyviau pl�tot�si sportas visiems. Tai atitinka ir naujausias nuostatas. Neseniai atliktas valstyb�s auditas Sporto departamente nustat�, kad iki šiol per ma�ai d�mesio buvo skiriama sveikai gyvensenai populiarinti, kad reikia stiprinti sporto visiems jud�jim� Lietuvoje. Pasaulio "Sporto visiems" renginio pritraukimas � region�– tai did�iulis laim�jimas, nes šis renginys savo svarba prilygsta olimpin�ms �aidyn�ms. TAFISA, organizuodama savo veikl�, glaud�iai bendradarbiauja su UNESCO, Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautiniu olimpiniu komitetu, Europos olimpiniu komitetu. Renginio metu vyks ši� organizacij� simpoziumai. �aidyn�s paskatins kult�ros, turizmo, sporto, infrastrukt�ros ir paslaug� pl�tr�. Apgyvendinimas, transportas, maitinimas – šios sferos tur�s tiesiogin�s naudos. Ekonomin� naud� band�me paskai�iuoti. R�m�m�s Busano Piet� Kor�joje �aidyni� duomenimis. Nors tai nuošalesnis miestas, palyginti su Europoje esan�iais Šiauliais , m�s� miesto patogesn� vieta, tod�l gali atva�iuoti daugiau sportinink�. Prognozuojama, kad atvyks 5000 dalyvi� u�sienie�i�. Pagal sutart� su TAFISA tur�sime pasir�pinti apie 1000 sportinink� – po dešimt iš šalies. Iš viso yra šimtas šali�. Kiti 4000 dalyvi� patys save išlaikys. Turizmo departamentas paskai�iavo, kad per dien� atvyk�s �mogus išleid�ia apie 465 litus, padauginus - daugiau nei 10 milijon� lit�. Svarus ir tarptautini� r�m�j� ind�lis. TAFISA, kaip ir olimpin�s �aidyn�s, turi tarptautinius r�m�jus, kuri� finansavimo dalis likt� m�s� regione. Be to, bus atnaujintos sporto baz�s. Vien Kelm�s rajono savivaldyb� ketina renovuoti penki� mokykl� stadionus.

– Kur labiausiai pasaulyje išpl�totas sportas visiems? Kokios jo tradicijos?

– TAFISA �kurta 1991 m. Pranc�zijoje. Asociacijai priklauso 152 visuomenin�s organizacijos iš 103 šali�. Kas ketverius metus vyksta didelio masto sporto renginiai. Labiausiai sporto visiems jud�jimas išpl�totas Europoje. Yra net ypa� pasi�ym�jusi� miest�, o mes dar turime auginti, brandinti š� jud�jim�. Tikim�s, kad šios �aidyn�s mums pad�s tai padaryti.

– Su kokias sunkumais susiduriate organizuodamas pasirengim� 2012 m. pasaulio "Sporto visiems" �aidyn�ms?

- Tik�jom�s didesnio supratimo. Kai šal� kre�ia kriz�, kai n�ra l�š�, visi labai stebi, ar tikslingai panaudojami pinigai, atsiranda interes� grup�s. Vyksta konkurencija tarp olimpini� ir neolimpini� sporto šak�. Matyti išlindusios interes� ausys. Skaudu, kai kaltinimai pareiškiami �mon�ms, kurie stengiasi d�l savo šalies, savo regiono.

– Kokios pasekm�s b�t�, jei tekt� atsisakyti ši� �aidyni�?

– Jeigu susitarimas nutr�kt�, b�t� kreiptasi � teism�, reik�t� tenkinti s�lygas, numatytas sutartyje. Grei�iausiai TAFISA �vertint� laik�, kur� prarado, laik�, reikaling� kito kandidato paieškoms ir taip toliau. Ant m�s� šalies krist� šeš�lis, nukent�t� jos �vaizdis, patikimumas, pakist� tarptautini� organizacij� po�i�ris � Lietuv�, tiek UNESCO, tiek Pasaulio sveikatos organizacijos.

Nes��ininga kova - pasitelkiant tarnybas

J�rat� SOBUTIEN�

Kaip pakenkti konkuruojan�iai �monei? Ogi u�siundyti ant jos Mokes�i� inspekcij�, speciali�sias tarnybas. Sakysite, toks dalykas buvo �manomas tik Nepriklausomyb�s atk�rimo priešaušryje? J�s neteis�s. Pasirodo,taip elgtis galima ir dabar - pranešti, pvz., apie nepatinkan�ioje �mon�je neva dirbant� nelegal�, ir � j� sugu��s visas b�rys ši� tarnyb� atstov�. Nesvarbu, kad pranešimas - melagingas, j�s jau varkite, aiškinkit�s.

"Šiauli� naujien�" �urnalisto skund� tyr� darbuotojai � "S plius" administracij� ka�kod�l m�gino patekti per Klient� aptarnavimo skyri�, nors ��jimas - visai iš kitos pastato pus�s, ir iškaba su nuorodomis yra.

Jolantos ŠIDLAUSKIEN�S nuotr.

"Dirigavo" operatyvininkams

Penktadienis, liepos 3-ioji, greitai vidudienis. Prie ��jimo � "S plius" klient� aptarnavimo skyri� šurmuliuoja nemenkas b�relis. Tarp j� ir matyti veidai - "Šiauli� naujien�" �urnalisto Mykolo Deikaus ir fotografo. B�relis tariasi, paskui sugu�a � vid�. Tiesa, papleškin�s �yg� � pastato vid�, fotografas sp�dina šalin.

Greitai paaišk�ja ir sambr�zd�io prie�astis, kai Klient� aptarnavimo skyriaus darbuotojai pa�ym�jim� pateikia Mokes�i� inspekcijos Operatyvinio skyriaus darbuotojas. Jam kompanij� sudaro kolega iš to paties skyriaus, FNTT specialistas ir Vaiko teisi� apsaugos tarnybos darbuotoja.

Operatyvininkai ieško �mon�s vadov�, nors ��jimas � "S plius" administracij� iš kitos pastato pus�s ir prisistatin�ti niekam nereikia. Bet Klient� aptarnavimo skyriuje - �i�rov� daugiau, cirkas didesnis.

"Šiauli� naujien�" �urnalistas šypsosi - jis liudininkas, s��iningas pilietis, praneš�s apie galimai padaryt� nusikaltim� ar nusi�engim�, tod�l ir pas administracij� jam reikia, mat tur�s visk� �inoti. Jo draugijos nesikrato ir operatyvininkai, nes panašu, kad paradui diriguoja "s��iningas pilietis".

Ne�inojo, kur va�iuos?

Gal iš ties� "praneš�jas" gali dalyvauti, kai rašomi pasiaiškinimai, apklausiami vadovai, paklaus�me VMI Vieš�j� ryši� skyriaus ved�jo Dariaus Butos. Atsakymas atkeliauja greitai: "Lietuvos Respublikos mokes�i� administravimo �statymas numato galimyb� mokestinio patikrinimo procese (taip pat ir operatyvaus patikrinimo metu) dalyvauti mokes�i� mok�tojui, kurio at�vilgiu patikrinimas atliekamas, mokes�i� administratoriui bei u�sienio valstybi� mokes�i� administracij� pareig�nams. Tam tikrais atvejais mokes�i� administratorius, atlikdamas mokes�i� mok�tojo mokestin� patikrinim�, � pagalb� turi teis� pasitelkti teis�saugos bei kit� kontroliuojan�i� �staig� ar institucij� pareig�nus (MA� 127 str.)." Taigi "s��iningo pilie�io" šiame s�raše n�ra.

Paklaustas, kod�l operatyvin� grup�, vykdama � "S plius", nepamiršo pasiimti ir konkuruojan�io leidinio �urnalisto, Šiauli� apskrities FNTT viršininkas Kornelijus Škiela paaiškina, kad jie su mokes�i� inspekcija tur� sutart�, pagal kuri� rengiant panašius patikrinimus yra �sipareigoj� išsi�sti ir savo atstov�. Apie tai, kur ir d�l ko va�iuojantys, jie neva ne�inoj�. Kod�l drauge va�iiuoj�s �urnalistas, K. Škiela taip pat negal�s paaiškinti.

Papraš� papozuoti

Netrukus operatyvininkai atskleid�ia, kok� "S plius" "nusikaltim�" jie tiria: administracijai pateikiama fotografija, kurioje - 10-12 met� mergait�, � pašto d��ut� metanti vok� su "S plius" logotipu. "Praneš�jo" teigimu, "S plius" išnaudoja vaikus, nelegaliai pri�musi juos dirbti.

Nereik�jo daug laiko išsiaiškinti, kad mergait� nufotografuota vieno K. Korsako gatv�s nam� laiptin�je. Ji - platinimo tarnybos darbuotojos, dirban�ios Vš� "Šiauliai plius", dukters draug�. Paaišk�ja, kad prieš por� savai�i� prie penki� nepilname�i� mergai�i�, s�d�jusi� ant suoliuko, pri�j�s vyriškis ir fotografav�s jas. V�liau pasak�, kad bus rašomas straipsnis apie tai, kaip geri vaikai padeda t�vams dirbti, ir pasi�l�s nueiti � laiptin� papozuoti. Nesunku buvo attskleisti, kad vaikus m�gstantis fotografuoti �mogus - "Šiauli� naujien�" fotografas.

Mokes�i� inspekcijos operatyvininkai aiškinasi M. Deikui, k� nuveik� ir su�inoj�.

"S plius" archyvo nuotr.

Kuo patys kvepia, tuo kitus tepa

"Pirm� kart� gird�iu, kad vaikas negali pad�ti mamai, - piktinosi "Šiauliai plius" platinimo tarnybos darbuotoja Jolanta Gumuliauskien� su�inojusi, kokia koš� u�vir� d�l jos dukters ir draugi� fotografij�. - Vadinasi, vaikas negali nei savo lovos pasikloti, nei ind� plauti, nei gamtini� reikal� atlikti." Anot moters, dirbusios ir "Šiauli� naujien�" platinimo tarnyboje, vadybinink� jai sakydavusi: "Tau s�skaitas atspausdinsime paskutinei - turi daug vaik�, jie pad�s." "Kod�l tada jie nesir�pino "išnaudojamais" nepilname�iais, jei jau dedasi tokiais s��iningais, - steb�josi moteris. - Ir dar. Jei jie taip r�pinasi vaik� nelegaliu darbu, nors jie tik pad�jo mamai, tai kod�l "Šiauli� naujienose" dirban�i� nepilname�i� vaik� t�v� niekas nepapraš� j� sutikimo. Ir tik u�virus vis� ši� koš� prad�ta prašyti parašyti sutikimus."

Vis� nufotografuot� mergai�i� t�vai patvirtino, kad sutikimo fotografuoti savo nepilname�i� vaik� jie nedav�, ir ruošia pareiškim� prokurat�rai.

Vaik�, bulvare, prie turgaus ar kavin�se si�lan�i� pirkti laikraš�ius Šiauliuose - ne vienas. Prieš kelet� met� pagal skund� d�l "Šiauli� naujienomis" prekiaujan�i� vaik�, galimai nelegali� darbuotoj�, tyrim� atliko Šiauli� miesto pirmojo policijos komisariato pareig�nai. Jo vadovui Auridui Pekauskui tai gerokai atsir�go - "Šiauli� naujienose" jis buvo net cigare�i� kontrabandinink� glob�ju išvadintas.

Tenka tirti absurdiškus skundus

Ir Darbo, ir Mokes�i� inspekcijos pareig�nai, gav� pranešim� apie galimai nelegaliai dirbant� asmen�, turi tirti ir anonimin�, ir visiškai absurdišk� skund�. Praneš� "Šiauli� naujienos", kad savaitraš�io "Šiauliai plius" redaktor� - nelegali darbuotoja, ir eina darbo inspektoriai, STT � komand� pasikviet�, aiškintis. Negavo bariuke to paties dienraš�io vadovai išgerti, ir v�l - pareiškimas apie nelegal�. Apie tai - kiek išsamiau.

Vien� g�d�i� nakt� "Šiauli� naujien�" redaktorius Linas Garbenis ir jo pavaduotojas Mykolas Deikus u�klydo � "Teatro bufet�", bet su�inojo, kad negaus, ko at�j�, mat iki darbo pabaigos telikusios kelios minut�s. Vyriškiai taip lengvai nepasidav� - iškviet� policij�. Tiesa, greitai prisistat� policininkai u� baro nestojo ir g�rim� nepilst�. Kai kavin�s savininkas jiems parod� ant dur� iškabint� darbo laik�, nor�jo išva�iuoti, bet tada "Šiauli� naujien�" redaktoriai "suredagavo": "Teatro bufete" dirba nelegalus darbuotojas.

Policijai � tok� pranešim� teko sureaguoti. Kavin�je ir lauke �rengtos kameros, tod�l pagal vaizdo �raš� galima atkurti tos audringos nakties detales. Patalpoje, be abiej� �urnalist�, matyti korupcija �tariamas tarybos narys Romanas �okovas, sug�rov� tada dar pristatin�tas kaip b�simasis miesto meras, ir šlitin�jantis jaunuolis. Jis ir tapo "nelegalu".

Policijai surašytas pareiškimas pasiek� Darbo inspekcij�, kurios specialistams teko gaišti laik� ir tirti š� "nelegalaus darbo" atvej�.

Nepatiko rašiniai?

Galima sp�ti, kad toks "Šiauli� naujien�" išpuolis surengtas d�l savaitraštyje "Šiauliai plius" spausdint� rašini�. Nelabai tur�jo patikti publikacija apie tai, kad "Senuk�" prekybos centro, kaip ir "Šiauli� naujienos" priklausan�io korporacijai "Vaivorykšt�", darbuotojus. Jie, at�j� � savaitraš�io "šiauliai plius" redakcij� papasakojo, kad parduotuv�s da�� skyriuje nusta�ius daugiau nei 250 t�kstan�i� lit� tr�kum� direktorius paraš� �sakym�, pagal kur� iš kiekvieno j� atlyginimo turi b�ti išskai�iuota nuo 4000 iki 9000 lit�, priklausomai nuo dirbto laiko ir gauto atlyginimo, tai yra �mon�s pasmerkiami ilgametei vergijai.

Sunkmet� i�gyvena ir sporto mokyklos

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Dir�us ver�iasi ne tik miesto mokyklos, dar�eliai, bet ir sporto mokyklos. Skend�damos skolose, atsisakydamos sporto sali�, ma�indamos treneri� darbo kr�v�, išleisdamos juos nemokam� atostog�, atleisdamos darbuoojus �kio reikalams, tikisi išgyventi iki met� pabaigos, o apie tolesn� ateit� sp�lioti nedr�sta. Vieni direktoriai susima�ina atlyginim� šiek tiek, kiti teigia to daryti negal�, nes ne jie algas skirstantys.

Sporto mokykla "Dubysa" turi skol� ne tik u� šildym� ar vanden�, bet ir Šiauli� arenai, kurioje nuomoja bokso sal�.

Autor�s nuotr.

Ma��s ir did�iausias vadovo atlyginimas

Lengvosios atletikos mokykla ma�inti etat� ar leisti darbuotojus nemokam� atostog� neketina. Tiesa, aptarnaujan�iam personalui nuo rugs�jo 0,25 etato bus suma�intas darbo kr�vis 0,25 etato. Šiuo metu Lengvosios atletikos mokykloje dirba aštuoniolika treneri�, keturi �mon�s - administracijoje. Mokyklos administracija susima�ins algas 5-7 procentais. Ir teisingai, nes šios sporto mokyklos direktoriaus alga, palyginti su kit� sporto mokykl� vadov�, pati did�iausia - 7985 Lt.

"Geriau dir�us susiver�ti vasar�. Mums reikia sutaupyti 50 t�kstan�i� lit�, o min�tomis priemon�mis, numatytomis iki rugs�jo, tur�tume išsiversti", - tikina Lengvosios atletikos mokyklos direktorius Tolvydas Skalikas. Nario mokestis visoms sporto mokykloms išliko toks pat, tad ir Lengvosios atletikos mokyklos aukl�tiniams tereik�s mok�ti 7 litus per m�nes�.

Ma�ins darbo kr�v�

Pakalbintas sporto mokyklos "Saul�", kurioje dirba 19 krepšinio ir 10 rankinio treneri�, direktorius Benjaminas Kirstukas atostogavo - prieš kasmetes atostogas jis penkias dienas iš�jo nemokam�, kaip ir kiti mokyklos darbuotojai. Nemokam� atostog� nuo bir�elio pirmosios iš�jo ir �kio dalies darbuotojai.

Rugpj�t� per�i�r�jus tarifikacij�, treneriams ketinama ma�inti darbo valandas priklausomai nuo to, kok� darbo kr�v� iki tol tur�jo. Vieni treneriai per savait� dirba po 36, kiti - po 12 valand�, tad direktorius �ad�jo "nenuskausminti" ma�esn� darbo kr�v� turin�i� krepšinio ir rankinio treneri�. �prastai daugiau valand� skiriama tiems treneriams, kurie dirba su aukšto meistriškumo sportininkais, tod�l net perskirs�ius darbo kr�v�, ketinama j� labai nenuskriausti, gal tik šiek tiek suma�inti valand�. Turintiems 36 valand� darbo kr�v� gali tekti susiver�ti dir�us, netekus 6-8 darbo valand�.

Kad vasara b�t� lietinga, o ruduo šiltas

Teniso mokyklos direktorius Ram�nas Grušas apgailestauja, kad ekonomin� situacija šalyje šiuo metu ned�kinga ir mokykla yra priversta taupyti. Mokykla negali gr��inti skol�. "Jeigu mokyklos finansavimas b�t� savalaikis, � skolas neb�tume �brid�. Mokyklos s�skaitoje b�ra 26 t�kstan�iai lit�, o iki met� pabaigos liko dar daug laiko. Suma�inome išvykas � u�sien�, keliones l�ktuvu kei�iame pigesn�mis išvykomis automobiliu. Tik�kim�s, kad ruduo bus šiltas ir šildymo neteks anksti �jungti. Vasar� d�iaugiam�s, kai palyja - tada nereikia dr�kinti dangos teniso kortuose. Taupoma ir elektra, nes u�si�mimai vasar� vyksta lauke. Vis d�lto prognoz�s kitiems metams nelinksmos", - konstatuoja R. Grušas.

Nors mokykla ir turi skol�, darbuotoj� atleisti neketina ir nemokam� atostog� leisti ne�ada. "Ka�kiek pinig� bus susitaupyta per�i�r�jus treneri� valandas po naujos tarifikacijos. Tik jeigu nebeišsiversime, teks leisti darbuotojus savait� nemokam� atostog�. Darbuotojai �kio reikalams dirbt� kaip dirb�. Mokes�io, surenkamo iš mokykl� lankan�i� vaik�, nekeisime, neišginsime n� vieno vaiko. Viskas b�t� gerai, jeigu laiku gautume finansavim�", - sako teniso mokyklos direktorius.

Daugiau valand� - rezultatyvi� sportinink� treneriams

"Jau met� prad�ioje buvo aišku, kad finansavimo pritr�ksime. Turime šioki� toki� skol� u� elektr�, šildym�, Šiauli� arenai u� išnuomotas patalpas boksininkams, ta�iau nemokam� atostog� kol kas nieko neleid�iame ir alg� nema�iname. Treneriai eina kasme�i� atostog�, o kai susirinksime rugpj�t� ir per�i�r�sime tarifikacij�, spr�sime, kaip taupyti. Gali b�ti, kad teks 14 ar ma�iau dien� išeiti nemokam� atostog�. Jeigu reik�s, administracija susima�ins algas", - atostog� metu � darboviet� u�suk�s aiškino sporto mokyklos "Dubysa" direktorius Aivaras Stockis.

Vadovas sako, kad jau yra priimtas sprendimas maksimal� darbo kr�v� nuo 36 savaitini� valand� suma�inti iki 30. Daugiausia valand� bus skirta treneriams, kurie atitinka K�no kult�ros ir sporto departamento bei sporto mokyklos reikalavimus ir kuri� treniruojami aukl�tiniai dalyvauja tarptautin�se var�ybose ir yra peln� prizini� viet�. Ne vis� sporto šak� sezonas baig�si, tad treneriams dar yra laiko pasitempti - gal pavyks aukl�tiniams pagerinti sporto rezultatus.

Nario mokestis išliks 10 lit� per m�nes�. "Nors Savivaldyb�s tarybai si�l�me pakelti nario mokest� iki 15 lit�, si�lymui nebuvo pritarta. Šiek tiek gelb�ja gaunamos neformaliojo ugdymo l�šos", - teigia direktorius.

"Dubysoje" kultivuojamos aštuonios sporto šakos. Pa�iame �karštyje ma��j� dvira�i� BMX sezonas. Nors d�l finansini� sunkum� draugišk� var�yb� teko atsisakyti, tarptautiniuose turnyruose dalyvaujan�ius, � šalies rinktines kvie�iamus sportininkus sporto mokykla remia kiek išgal�dama. Tai tarptautin�s arenos BMX sportininkai Vilma Rimšait�, Gabrielius Pabijanskas, šalies �empionatuose prizines vietas iškovojantys olimpin�s sporto šakos - stalo teniso - atstovai, � šalies rinktin� pakviesti tinklininkai.

Atsisakys avarin�s sporto sal�s

"Finansin� situacija sunkesn� nei anks�iau, ta�iau n�ra tragiška. Mokos fondo mums neu�tenka, tod�l teks ver�tis dir�us. Gali tekti visai sporto mokyklai išeiti nemokam� atostog� 5-7 dienas, kai darbuotojai gr�š iš �prastini� atostog�. Per�i�r�sime vaik� treniruo�i� tvarkaraš�ius, ma�iname išvyk�, organizuojame �ol� riedulio, regbio turus Šiauliuose. D�iaugiam�s, kad kit� miest� sporto mokyklos tai supranta ir atve�a savo sportininkus � Šiaulius. Taupome net ir elementarius dalykus - vanden�, elektr�, popieri�. Mums svarbiausia sportininkai ir treneriai, tod�l stengiam�s juos išsaugoti. Gali tekti atsisakyti keli� �kio darbuotoj�. M�s�, biurokrat�, gali b�ti ir ma�iau. Ma�insime treneri� darbo kr�v�", - sako sporto mokyklos "Klevas" direktorius Svaj�nas Mikal�ius.

Birut�s gatv�je esanti "Klevo" krepšinio sal�, kurioje sportininkai treniruodavosi �iem�, yra avarin�s b�kl�s, o miestas neturi pinig� jai sutvarkyti, tod�l mokykla ketina jos atsisakyti. Bus panaikinta pustre�io etato, nes nebereik�s administrator�s ir valytojos. Teks prašyti, kad vidurin�s mokyklos skirt� laiko savo sporto sal�se, regbininkai gali lauke treniruotis ir �iem�. Alg� administracija sako susima�inti negalinti, nes jos yra paskai�iuotos �statym� numatyta tvarka, nemokami tik priedai ir premijos.

Ar pikt�olynai virs g�lynais?

Eva JAGMINAIT�

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija, apkarpiusi finansavim� miesto tvarkymo darbams, pripa��sta negal�sianti miesto šiemet padabinti margaspalviais g�lynais. �iniasklaidai paviešinus, kad savivaldybei priklausan�iuose g�lynuose �elia pikt�ol�s, valdininkai �m� prašyti g�linink� pagalbos. Tikimasi, kad galimybe miest� papuošti g�l�mis susidom�s ir verslininkai.

� miest� atvykstan�ius turistus prie �va�iavimo � Šiaulius pasitinka aukšta �ol�.

Pirma priekaištai, paskui diskusija

Nors Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius g�lininkus, nevyriausybini� organizacij� atstovus pakviet� diskusijai, kaip be dideli� papildom� išlaid� papuošti miest� g�l�mis, pirmiausia aukšto rango valdininkui teko išklausyti priekaišt�. Panašu, kad susirink� �vairi� organizacij� atstovai puikiai atliko nam� darbus ir politikui vien� po kitos vardijo miesto gatves bei konkre�ius namus bei valdas, kur savo aplinkos nebaud�iami netvarko ir šiukšlina nevalyvi šiaulie�iai. G�lininkams kilo klausimas, kod�l kruopš�iai tvarkomos gatv�s prie pon� nam�, o � g�lynuose �elian�ias pikt�oles nekreipiamas d�mesys.

"Jeigu jau taip finansiškai blogai, kod�l Verslo inkubatorius, pastatas gra�us, aikštel� j�, šeštadieniais dar u� �va�iavim� po lit� susimok�ti turi, o n� vienos g�l�s? - klaus� Šiauli� g�linink� susivienijimo pirminink� Janina Vestartien�. - Kod�l j�s turite tvarkyti kolegijos prieigas, kai ten daug jaunimo? Tegul jaunimas ir tvarkosi."

Anot susitikimo dalyvi�, Šiauli� kolegijai ne kart� si�lyta pasir�pinti šalia j� pastato stovin�iomis tuš�iomis g�li� vazomis, ta�iau pastariesiems gro�is prie pastato n� motais.

Ne laikas prabangai

G�lininkai sako prisimenantys, kad prieš kelet� met�, kai apie sunkmet� neb�ta n� kalbos, prabangioms g�l�ms valdininkai nepašykšt�j� nema�ai l�š�. Sodinukai tuomet buvo atgabenti ir iš kit� šali�. Ta�iau pagyven� �mon�s supranta, kad šiuo metu puošti miesto g�l�mis n�ra iš ko, o sen� klaid� prisiminti irgi neder�t�, tod�l noriai dalijo patarimus V. Damulevi�iui, kaip be papildom� dideli� išlaid� išgra�inti miesto g�lynus. "Mes galime paremti patarimais ir daugiame�i� g�li� sodinukais, ta�iau jos neatrodys taip prabangiai kaip vienmet�s, bet bus gra�u. Reikia prad�ti sodinti daugiametes g�les, �ydin�ius kr�melius, kurie �yd�s jau pavasar�", - teig� Šiauli� g�linink� susivienijimo pirminink� J. Vestartien�. - Mes, g�lininkai, gyvename iš nario mokes�io, tod�l daugiau prisid�ti tikrai negal�sime."

Miesto �em�lap� kol kas "puošia" vaza su pikt�ol�mis.

Susidom�ti tur�t� ir verslininkai

Id�j� pasodinti bent kelis g�li� sodinukus mieste vyresnio am�iaus šiaulie�iai si�l� išsakyti verslininkams. "Jei bent jau gal�t� pasodinti g�li� prie savo biur�, pastat�," - �sitikinusi J. Vestartien�. Šiai min�iai pritar� ir Šiauli� moter� "Lions" klubo prezident� Aušra Vaitkevi�ien�. "Verslininkams reikia paruošti konkret� pasi�lym�, kuriame b�t� numatyta, kur gali atsirasti j� pri�i�rimi g�lynai, prie g�lyno gali b�ti lentel� "Š� g�lyn� pri�i�ri..." ar "Š� g�lyn� miestui dovanojo...". O toliau reik�t� pagalvoti apie miesto puošimo projektus", - teigia A. Vaitkevi�ien�. Ji pasi�l�, kad s�kl� parduotuv�s gal�t� prisid�ti puošiant miest�.

Su V. Damulevi�iumi susitik� vyresnio am�iaus šiaulie�iai sutiko, kad Šiauli� g�linink� susivienijimas drauge su "Bo�iais" ir kitomis pagyvenusi� �moni� organizacijomis parengs vien� pavyzdin� g�lyn�, kuris galb�t suvilios ir kitas miesto �staigas, verslininkus ar organizacijas gra�inti miest�.

Saul�s laikrod�io g�lynai - ateitis

Si�lyti ir netradiciniai miesto puošimo g�l�mis b�dai, svarstyta kurti etnografinius g�lynus. Didelio susidom�jimo sulauk� saul�s laikrod�io g�lyn� id�ja mieste, mat tokios klombos puikiai perteikt� Saul�s miesto �vaizd�. Ta�iau tokie g�lynai labai brangiai kainuot�, tod�l j� artimiausius metus mieste neišvysime.

Kol kas s�rašas, kur b�t� galima mieste sodinti g�li�, n�ra parengtas. Aiškios tik kelios vietos: Dain� p�s�i�j� take, prie ��jimo � centrin� miesto park�, Prisik�limo aikšt�je prie egli�, Strazdelio šlaite priešais Ch. Frenkelio r�mus, Vilniaus ir E�ero gatvi� sankirtoje. Norintys papuošti miest� verslininkai gal�s pasi�lyti ir daugiau viet�, kur jie nor�t� �rengti g�lyn�.

Senukai g�li� nesodins

Miesto senjorai �sitikin�, kad pasodinti g�li� mieste tur�t� jaunimas, ir nors �ada par�pinti daugiame�i� g�li�, sako patys j� nesodinsi� d�l paprast� prie�as�i�. "Kur mes besodinsime! Kai kuriems m�s� - beveik aštuoniasdešimt. Tarybiniais laikais atva�iuodavome su karu�iais prie mokykl� sodinti g�li�, o jaunimas iš�j�s laukan ty�iodavosi, k� �ia tos bobos veikia", - tikino J. Vestartien�.

Alpinariume prie ��jimo � Liepori� park� g�l�s nevysta nuo pavasario iki rudens.

Autor�s nuotr.

Prisiminta ir puikiai savo aplink� tvarkanti R�kyvos bendruomen�, kur pati pirminink� nesidrovi pjauti �ol�, o prie nam� ne tik nevysta g�l�s, bet ir puikuojasi medin�s skulpt�r�l�s, kiti akcentai. Pagirta ir Liepori� bendruomen�, prie parko pri�i�rinti alpinarium�.

Viena pagrindini� problem� buvo �vardytas abejingumas, mat da�nam ner�pi ne tik miesto g�lynai, bet ir daugiabu�io, kuriame gyvena aplinka. "�mon�s patys turi stengtis. Gyvenu Gardino gatv�je. M�s� namas - vienas pirm�j� renovuot� Šiauliuose. Turime puik� pirminink�, buv�s karininkas puikiai tvarko ir pri�i�ri namo aplink�, - teigia Irena Joana Bendaravi�ien�, Šiauli� verslinink� ir vadybinink� draugijos pirminink�. - Bet reikia prisiminti, kad �mog� puošia darbas, o ne skamb�s �od�iai. Jei jau kalbame apie g�lynus, tai turi b�ti ne vien �od�iai. O prad�ti reikia nuo sav�s, nuo savo kiemo."

B�dos po operacijos - b�das pasipelnyti?

J�rat� SOBUTIEN�

Neseniai spaudoje nuaid�jo skandalas, kai gydytoj� Andri� Simavi�i�, vienintel� Šiauliuose akušer�-ginekolog�, turint� moksl� daktaro laipsn�, pacient� apkaltino d�l blogai atliktos operacijos ir reikalauja nemenkos pinigin�s kompensacijos. Moteris aiškina, kad po dviej� ginekologini� operacij� ji ketverius metus patiria ir fizin� skausm�, ir intymaus gyvenimo sunkumus, ir dvasines kan�ias. Anot jos, gydytojas iš jos at�m� galimyb� gyventi lytin� gyvenim�, tod�l j� paliko vyras.

Specialistai sako, kad tokios problemos išsprend�iamos, tereikia kreiptis � medikus, ta�iau neseniai bedarbe tapusi moteris vis� pirma siekia pinigin�s kompensacijos. Kadangi � ligonin�s administracij� ji nesikreip�, ligonin�s vadovyb�, remdamasi informacija, paskelbta �iniasklaidoje, bei apkaltinto gydytojo pareiškimu, sudar� komisij� �vykiui tirti. Jai vadovauja Šiauli� apskrities ligonin�s Onkologijos klinikos direktor� Rasa Rezgien�.

"Nenor�s triukšmo, tai ir susimok�s"

Aiškinusi, kad ketverius metus apie savo problemas negal�jusi niekam pasakyti, nes jai buv� g�da, ta�iau apie tai išdr�susi papasakoti �urnalistams, paskambinus b�das moteris išd�st� ir "Šiauliai plius" �urnalistei.

- Pav�luotai skambinate, jau viskas aprašyta. Kreipiausi � audit�, kad visk� išsiaiškint�.

- Tai nelauksite komisijos, kuri� sudar� ligonin�s administracija, išvad�?

- Klausykit, juk komisij� sudaryti sugalvojo ligonin�s direktorius - Andriaus Simavi�iaus t�vas, tai viskas aišku, k� ji gali nuspr�sti. Juk �ia trejyb�: t�vas, s�nus ir šventoji dvasia. O man po toki� direktoriaus s�naus darbeli� gyventi nebesinori, pasaulis juodas. Ir jei jau auditas tiesos nenustatys, tai net ne�inau, kaip reik�s toliau gyventi. Man taip g�da! J�s - moteris, tur�tum�t mane suprasti. Išardyta šeima, išardytas gyvenimas. Gydytojas man sak�, kad ne�inia kaip bus su lytiniu gyvenimu, na, gal prasitampys. Matyt, nusprend�, kad sena ir man nieko nebereikia. O dabar skaitau "Šiauli� naujienose", k� mane operav�s daktaras aiškina - matai, gal aš pati kalta, susi�alojau. Tai gal pati ir u�sisiuvau?

- Ar lank�t�s per tuos ketverius metus pas medikus?

- Nesikreipiau, nes dirbau, daug ir sunkiai. Laiko netur�jau, reik�jo pensij� u�sidirbti. Dabar esu bedarb�. Nors ir nesu pensinink�, bet sta�� turiu, tai bent dal� pensijos gaunu. O dabar sveikata labai pablog�jusi: ir su stuburu, ir su širdimi blogai, k� tik iš kardiologinio skyriaus iš�jau. Ir visi medikai sako - pirma susitvarkyk anas b�das, tada m�ginsim kitas ligas gydyti.

- Ar pas ginekologus buvote?

- Buvau pas gydytoj� Angel� Jurgaitien�, tai ji mane pas operacij� darius� gydytoj� pasiunt�. Suprantu, kad man reik�s tre�ios operacijos, tik dabar reik�s kit� gydytoj� susirasti.

- Ar � Andri� Simavi�i� kreip�t�s?

- Man juristai patar�, kad dvi šalys gali susitarti ir be teismo, sak�, taip bus papras�iau, jaunas daktaras, t�vas – direktorius, nenor�s triukšmo. Dabar jau suprantu, kad padariau klaid�, kai nu�jau pas j� kalb�tis be advokat�s. Tai buvo pra�jusi� savait�, pirmadien�. Advokat� si�l� prašyti 100 t�kstan�i� lit�, bet paprašiau 50 t�kstan�i� lit�. Gydytojas pasak�, kad pagalvos. O kai tre�iadien� v�l at�jau, tai pareišk�, kad jis tiek pinig� neturi. Ir siuntimo � Kaun� nedav�, neva mano visi dokumentai pas ligonin�s administracij�.

- Jei jau prireiks tre�ios operacijos, ji bus kompensuojama iš ligoni� kas�. Kod�l iš gydytojo prašote pinig�?

- Tegul susimoka u� tai, k� man padar�, tegul atlygina man u� skausm�. Ar j�s atleistum�te, jei d�l gydytojo kalt�s reik�t� trij� narkozi�? K� jam reiškia tie 50 t�kstan�i�, jis tiek turb�t per kelias dienas gauna. O man ir labai g�da d�l to, k� tur�jau per tuos ketverius metus patirti, ir labai pavargau, ir sveikatos visai nebeturiu. Net kalb�ti nebegaliu, ašaros byra.

Medikai sako, kad ir po nesud�tingos operacijos gali b�ti komplikacij�, svarbu laiku kreiptis � specialistus.

Pas gydytoj� – pinig�

Andrius Simavi�ius, akušeris-ginekologas, operav�s šiauliet�, sakosi es�s priblokštas d�l šio �vykio. "Toks atvejis mano darbo biografijoje – pirmas, kai apie pacient�s problemas daugiau su�inau iš laikraš�i�, o ne iš jos pa�ios, ir pas gydytoj� ateinama ne d�l sveikatos, o d�l pinig�. Pirm�kart ši� moter� operavau prieš šešerius metus, pakartotinai – po dvej� met�. Ketverius metus, kaip ji aiškina, kent�jo, ta�iau � medikus nesikreip�. Ir tada pas mane ateina ne kaip pas specialist�, o nor�dama kompensacijos: "Tai, daktare, kaip rokuosim�s?" Iš prad�i� praš� 100 t�kstan�i�, o paskui, �vertinusi, kad kriz�, "nusileido" iki 50 t�kstan�i�", - stebisi medikas.

"M�s� ligonin�je kasmet padaroma apie 100 operacij� d�l vidini� genitalij� poslinkio. Operacijos n�ra ypatingos, ta�iau po j� galimi atkry�iai. Vieni šaltiniai nurodo, kad atkrytis gali b�ti 20 procent� pacien�i�, kiti – kad net 40 procent�. Ypa�, kai po operacijos sunkiai dirbama, nesilaikoma gydytojo nustatyto re�imo. Po pakartotin�s operacijos komplikacij� b�na 1-3 procentams pacien�i�. Kaip šiuo atveju nutiko, ar tai operacijos pasekm�, negaliu komentuoti, nes esu suinteresuotas asmuo. Yra sudaryta komisija, kuri ir nuspr�s, ar b�dos, d�l kuri� po ketveri� met� skund�iasi moteris, yra susijusios su operacija", - sako A. Simavi�ius.

Moksl� daktaras, disertacij� apsigyn�s onkoginekologijos srityje, �iniasklaidoje išsakytus pacient�s kaltinimus, kad j� operav�s netur�damas patirties, atremia: "Turiu licencij�, kuruiai gauti reikalingas atitinkamas išsilavinimas, kvalifikacija. Licencija suteikia teis� dirbti, tai yra ir operuoti. O koks esu specialistas, galite paklausti mano pacien�i�."

S�n� pavadino gydytojo vardu

Gydytojo A. Simavi�iaus pacien�i� ieškoti nereik�jo. � redakcij� pa�ios at�jusios moterys sak� negal�jusios b�ti abejingos, kai, anot j�, �iniasklaidoje purvu buvo apipiltas Andrius Simavi�ius. "Ir kaip �mogaus, ir kaip gydytojo jo labai gaila. Ne�inia, ar d�l keršto, pavydo, ar noro pakenkti jo t�vui, ligonin�s direktoriui, apdergtas buvo gydytojas iš pašaukimo – tik taip galime apib�dinti A. Simavi�i�. Negalime tyl�ti, nes esame jam u� labai daug k� d�kingos", - sak� moterys.

"Prieš metus jis man atliko sud�ting� operacij�. Reabilitacija, nedarbingumas u�truko, tad dar nesp�jau tinkamai pad�koti, - pasakojo Laima. – Vos bepa�jau. Buvo medik�, kurie si�l� operuoti stubur�. Per konsultacij� A. Simavi�ius išaiškino, kad problemos – ginekologin�s. Ir prieš operacij�, ir po jos patyriau did�iul� d�mes� ir r�pinim�si. Taip, pinig� kainavo, bet juos ne � vokel� gydytojui d�jau, o perved�iau � s�skait�, nes operacijai reik�jo pirkti special� tinkl�. �inojau, kad tokia operacija Šiauliuose atliekama pirm�kart, bet buvau visiškai rami. Tik �emai nusilenkti galiu tokiam medikui, nes jam tikrai r�pi ligoniai. Jei b�t� blogas gydytojas, eil�s norin�i� pas j� patekti pacien�i� tikrai neb�t�."

"Prieš pusantr� met� mane reik�jo operuoti, o tuo metu aš laukiausi. Gydytojai �sp�jo, kad galiu prarasti k�dik�, sak� Raimonda. Bet A. Simavi�ius labai steng�si, r�pinosi. Dabar, kai su medikais susiduriu da�niau – tenka su vaiku�iu apsilankyti – matau, kad ne visi gydytojai tokie, kaip mane operav�s gydytojas, tokio atsakingumo ir d�mesio pasigendu."

"Mano pirm�j� vaik� pri�m� A. Simavi�ius ir gydytoja Kazlauskien�. Kai prieš dešimt met� atva�iavau gimdyti, išgirdau - patekai � labai ger� pamain�, - prisimena Vida. - Ne pirmos jaunyst�s gimdyv�, pirmas vaikas, lauktas penkiolika met� – situacija nepaprasta. Abu gydytojai manimi labai r�pinosi. A. Simavi�ius - u� mane jaunesnis, grie�tas, bet labai r�pestingas. Buvome apgalvoj� kelis vardo variantus, bet kai su�inojau, kad gydytojo vardas Andrius, nusprend�iau taip pavadinti savo s�n�. Jo gimimo datoje labai daug devynet�, ypatinga data. Buvome nusprend�, kai s�nui sueis dešimt, aplankyti j� pasitikusius gydytojus ir pad�koti."

Vietoj kvalifikuotos pagalbos - aiškinimasis komisijoms

Kauno medicinos universiteto Akušerijos-ginekologijos klinikos vadov� prof. R�ta Nadišauskien� stebisi, kad d�l kilusi� problem� moteris kreip�si ne � medikus, o � �urnalistus. "Jei medikas padaro klaid�, išsiaiškinti yra civilizuotas b�das. Yra sukurta sistema - galima kreiptis � medicinos audit�, �statymai numato ir �alos atlyginimo b�dus. Jokia paslaptis, kad ir po nesud�tingos operacijos gali kilti komplikacij�, tod�l man keista, kad moteris lauk� net ketverius metus, gydytoj� pagalbos neieškojo anks�iau. Dabar, po tiek laiko, problem� gali b�ti tikrai rimt�, be to, jos gal�jo kilti ir d�l kit� prie�as�i�, ne tik d�l operacijos. Jei �mogus nerado bendros kalbos su gydytoju, buvo galima kreiptis � kit� specialist� - siuntim� pas ginekolog� išrašo šeimos gydytojas, tada u�siregistravus konsultuotis galima bet kuriame Lietuvos mieste. Yra �moni�, kurie, u�klupus ligai, apva�iuoja ne vien� medicinos �staig�, išklauso ne vieno specialisto nuomon�. Tokios problemos, d�l kuri� operacija buvo padaryta minimai šiaulietei, u�klumpa ne vien� vyresnio am�iaus moter�. Toki� operacij� Lietuvoje atliekama t�kstan�iai, daromos jos ir m�s� klinikoje, ir kitose medicinos �staigose. Tai tikrai n�ra ypatinga, itin sud�tinga operacija. �inoma, ir po jos gali kilti komplikacij�, bet yra specialistai, kurie pacient� pri�i�ri, skiria jam atitinkam� gydym�", - sako profesor�.

"Andrius Simavi�ius – m�s� buv�s studentas. Galiu teigti, kad tai vienas talentingiausi�, puikiausi� jaun�j� Lietuvos medik�. Vieni operuoti išmoksta, o Andrius tam turi Dievo dovan�. Jis – vienas iš nedaugelio medik�, dirbdamas sugeb�j�s apsiginti disertacij�. Kilo triukšmas, �vyk� tirs �vairios komisijos, tyrimas u�truks ne m�nes� kit�, o tikrai daugiau nei metus. Ir man nuošird�iai gaila, kad d�l proceso, � kur� prieš savo vali� �trauktas A. Simavi�ius, dalis moter� negaus reikiamos pagalbos, nes geras specialistas bus atitrauktas nuo tiesioginio darbo. Kolegos iš Skandinavijos, atva�iav� pas mus, sako, kad jiems susidaro �sp�dis, jog Lietuvos medikus siekiama susodinti � kal�jim�. Negi siekiame, kad m�s� geriausi specialistai dirbti išva�iuot� � u�sien�, kad ir � t� pa�i� Skandinavij�, kur sulauks ir daug didesn�s pagarbos, ir gerokai didesnio atlygio?" – apgailestauja KMU Akušerijos-ginekologijos klinikos vadov� prof. R. Nadišauskien�.

Kult�ra - ir be pinig�, ir be strategijos

J�rat� SOBUTIEN�

Šiauli� miesto savivaldyb� galvos skausm�, kaip sutaupyti 14 milijon�, perdav� visoms jai pavald�ioms �staigoms, tod�l taupymo v�jas �sisuko ir � kult�ros �staig� biud�etus. Jos �pareigotos savo išlaidas suma�inti 9,8 procento. Pasigirdo kalb�, kad taupant reik�t� sujungti kai kurias kult�ros �staigas, kad miestui reik�t� atsisakyti Filharmonijos. Kult�ros �staig� vadovai pasakojo dir�us susiver�� kiek �manoma, ta�iau sak� pasigend� kult�ros strategijos ir nelabai suprant�, kod�l l�šos ma�inamos visiems vienodai, lygiav� taikant be argument� ir analiz�s.

Atleisti brangiau nei išlaikyti

Šiauli� kult�ros centro direktoriaus pavaduotoja Jolanta Trušien� sako, kad apie taupym� teko galvoti jau ši� met� prad�ioje, kai gavo 6 proc., tai yra 150 t�kstan�i� lit�, ma�esn�, nei planuota, biud�et�. "Pra�jusiais metais u�dirbome 40 t�kstan�i� lit�, o juos teko skirti šildymui. Ir dabar savo taupymo programoje numat�me šildymo sezon� prad�ti kuo v�liau, kuo anks�iau j� baigti, savaitgaliais ir poilsio dienomis šildym� "prisukti", - pasakojo direktoriaus pavaduotoja. - Apšvietimas sutvarkytas, pastate dega tik energij� tausojan�ios lemput�s, net tualetuose b�gan�io vandens srautas suma�intas. Ryšiams l�š� numatyta tiek, kad bijome telefono ragel� pakelti, o Kult�ros centro transporto priemon�mis bus galima pasinaudoti tik ypatingais atvejais."

Anot J. Trušien�s, skai�iuota, kad nereik�t� atleisti �moni�, be to, tai brangu - nemenk� sum� reik�t� išeitin�ms kompensacijoms. "Savotiškai pasisek�, kad kelios darbuotojos iš�jo motinyst�s atostog�. � j� viet� nusprend�me nieko nepriimti. Pried� u� kvalifikacines klases negauname, nebus mokami pinigai u� pavadavim�. Iki spalio visi dvi dienas eisime nemokam� atostog�, nebus daroma kli��i� tiems, kurie nor�s ilgiau nemokamai atostogauti. Nebemokame u� darb� poilsio ir šven�i� dienomis - u� tai darbuotojas gauna poilsio dien�", - vardijo Kult�ros centro direktoriaus pavaduotoja. Anot jos, gaila tik, kad Kult�ros centras paraš� daug projekt�, ta�iau finansavimo u� juos gali ir nesulaukti, nes beveik tre�daliu suma�intas �vairi� fond� ir program� finansavimas.

Šiauli� dail�s galerijos direktor� Romualda Atko�i�nien� vis d�lto tikisi paspirties iš �vairi� fond�. "Enter" festivaliui finansavim� gavome, tikim�s finansavim� gauti ir festivaliui "Virus" - tai tradiciniai renginiai, �inomi šalyje. Rengini� ma�inti neketiname, nes prarastume �i�rov�, bet u�tat tenka atsisakyti kit� dalyk�. Darbuotojams teks u�miršti pašalpas, priedus, jie nebus skatinami, visi eisime nemokam� atostog� penkias dienas. Teks atsisakyti anks�iau numatyto pastato kosmetinio remonto, o iš u�dirbt� spec. l�š� sumok�ti u� elektr�, - pasakojo direktor�. - O apie ketinimus jungti �staigas ir taip taupyti nieko neteko gird�ti, tod�l ir komentuoti nenor��iau."

Kas kuria kult�ros politik�?

Šiauli� kult�ros centro "Laipt� galerija" direktor� Janina Ališauskien� stebisi, kad "nur��ti" nuo �staig� nuspr�sta vienodai, neišanalizavus situacijos. "M�s� metinis biud�etas t�ra 347 t�kstan�iai lit�. Šie pinigai skirti ir darbuotoj� atlyginimams, ir mokes�iams, ir pastatui išlaikyti, ir �staigos veiklai. Paskai�iavome, kad norint sutaupyti 9,8 procento m�s� biud�eto kiekvienas darbuotojas tur�t� m�nes� dirbti be atlyginimo. Kaip besisuktum, ir u� šildym�, ir u� elektr� mok�ti reik�s. Visi penkias dienas eisime nemokam� atostog�. Iš 7000 lit�, numatyt� ryšiams, beliko 2,4 t�kstan�io. Mes, kult�ros darbuotojai, esame priprat� prie ma�� atlyginim�, darbo šven�i� ir poilsio dienomis, nesibodime darbo, nenumatyto pareigin�se instrukcijose. Ta�iau kas gali atsakyti, vardan ko tai daroma? - retoriškai klausia J. Ališauskien�. - Ar kult�ros strategija t�ra taupyti?!"

Anot "Laipt� galerijos" direktor�s, kai pagrindinis tikslas yra taupymas, nebesuprantama, kokia kult�ros �staig� paskirtis, vieta mieste. "Ar ne Kult�ros skyriaus funkcija kurti t� strategij�? Ar ne jis tur�t� telkti bendrai veiklai? Kiti miestai skelbia vasaros sezono program�, o mes? Negalima vien teisintis pinig� tr�kumu, nes daugyb� gra�i� dalyk� galima padaryti suvienijus j�gas. Ir ne pinig� kiekyje esm�. "Monmartro respublikos" projektui tegavome 7 t�kstan�ius lit�, u� kuriuos ir apgyvendinsime, ir maitinsime 20 dailinink� iš �vairi� šali�, o �i�rovai pas mus eis nemokamai."

J. Ališauskien� sako, kad kult�ros �staigoms reikia �gyvendinti bendrus projektus, o mechaninis j� jungimas naudos neduos. "�inoma, kai kalbama apie �staig� jungim�, kyla �tarimas, kad galb�t reikia kokio nors vadovo galvos. Sakykime, taip n�ra. Bet jei sujungt�, pavyzd�iui, m�s� "Laipt� galerij�" ir Kult�ros centr�, suma��t� vienu direktoriumi ir buhalteriu. Atleid�iamiems reik�t� išmok�ti nemenkas kompensacijas. O nauda? Aš esu ne tik direktor�, bet ir rengini� organizator�, ir ved�ja - tur�t� ka�kas t� darb� atlikti. Tad toks jungimas man panašus � kolchoz�, kuriame yra pirmininkas ir brigados, kurios veikia ne�inia k�", - mano direktor�.

Kult�ros bendruomen� - ne verši� banda

Šiauli� filharmonija, panaikinus apskritis, tur�t� pereiti miesto �inion, ta�iau jau pasigirdo kalbos, kad Filharmonija miestui nereikalinga.

"Veršis karv�s subin�j, �yds su peiliu šokin�j", - pašmaikštauja Šiauli� filharmonijos direktor� Nijol� Saimininkien� paklausta, kaip vertina neseniai Savivaldyb�s administracijos direktoriaus Vlado Damulevi�iaus išsakyt� mint�, jog Šiauliai turi koncertin� �staig�, tod�l reik�t� atsisakyti Filharmonijos.

"Manau, kad Šiauli� miestas vertas Filharmonijos. Taip maniau eidama �ia dirbti prieš dešimt met�, t� pat� tebemanau dabar. Vien S. Sondeckio konkursas �rodo, kad mieste auga labai talenting� vaik�, be to, Šiauliuose yra konservatorija, yra ir akademin� muzikos bendruomen� - jiems Filharmonija tikrai reikalinga, - sako direktor�. - Koncertini� �staig� mieste gali b�ti daug, o Filharmonija - tik viena."

Direktor�s teigimu, ger� dalyk� labai lengva sunaikinti, tam didelio proto nereikia, o sukurti - labai sud�tinga. "Biud�etas ir mums suma�intas, gyvename labai susispaud�, bet darbuotoj� neatleidin�jame ir nemokam� atostog� kol kas nevarome. Filharmonijos ir Koncertin�s �staigos administracij� sujungimas - tik mechaninis dalykas. Juk svarbiausia - �staig� veikla. Koncertin� �staiga perims kino teatro "Saul�" sal�, ji - labai gera, ta�iau Šiauliams reikia ir kamerin�s sal�s. Norint išlaikyti dideles patalpas, reik�s daug komercini� rengini�, tad akademinei muzikai d�mesio nebus kaip skirti", - mano N. Saimininkien�.

Šiauli� filharmonijos direktor� sako, kad nereikia kult�ros bendruomen�s laikyti paklusni� avin� banda, vykdan�ia visk�, kas nurodyta. "Savivaldyb� yra m�s� tarnas, o ne atvirkš�iai. Jos u�duotis �siklausyti � visuomen�s poreikius ir tenkinti. Ir man keista, kad Savivaldyb�s administracijos vadovas samprotauja laikraš�i� puslapiuose ir spaudos konferencijose, o ne pasikvie�ia kult�ros �staig� vadovus ir pasikalba su jais", - stebisi Šiauli� filharmonijos direktor� N. Saimininkien�.

Galv� skauda ir ligonin�s direktoriui

Eva JAGMINAIT�

Kone savait� Šiauli� apskrities ligonin�s administracija derasi su medikais, kad pastarieji bent laikinai savo noru sutikt� susima�inti atlyginimus. Jau aišku, kad nukent�s ir pacientai, nes teks brangiau mok�ti u� daugel� paslaug�. Aštuoniais milijonais lit� suma�inus ligonin�s biud�et�, kaip sutaupyti, galv� �m� skaud�ti ir šios ligonin�s generaliniam direktoriui Petrui Simavi�iui. Si�loma ligonin�s administracijos darbuotoj� atlyginimus suma�inti ketvirtadaliu, skyri� ved�j� - penktadaliu, gydytoj� - 18 proc., slaugytoj� - 14 proc., pagalbinio personalo – 10 proc.

Blogai visoje Lietuvoje

Patikslinus ši� met� šalies biud�et�, nuspr�sta 300 milijon� lit� suma�inti sveikatos apsaugos finansavim�. Gegu��s viduryje sveikatos apsaugos ministras Algis �aplikas pasiraš� �sakym� atgaline data, kad nuo gegu��s 1 dienos ma�inamas vis� r�ši� asmens sveikatos prie�i�ros paslaug� apmok�jimas nustatant, kad sveikatos prie�i�ros paslaug� bazin�s kainos 1 balo vert� lygi 0,89 lito (buvo 1 litas). Balo vert�s suma�inimas Šiauli� apskrities ligoninei reiškia, kad ligonin�s ir Teritorin�s ligoni� kasos (TLK) sutarties d�l sveikatos prie�i�ros paslaug� apmok�jimo per 8 m�nesius suma suma��ja 8 milijonais lit�.

Nuo liepos 1-osios medikamentams ketinta taikyti 19 proc. PVM vietoj iki šiol buvusi� 5 proc., ta�iau Vyriausyb� nutar� proces� paankstinti ir 19 proc. PVM nuspr�sta taikyti nuo gegu��s 28 dienos. Ligonin�s išlaidos medikamentams d�l to padid�s apie du milijonus lit�.

Šie visoms Lietuvos gydymo �staigoms skausmingi, netgi j� veikl� paraly�iuojantys sprendimai nebuvo priimti lengvai. Šiauli� apskrities ligonin�s generalinio direktoriaus P. Simavi�iaus teigimu, jis negal�j�s nematyti Seimo Sveikatos reikal� komiteto pirmininko Antano Matulo, sveikatos apsaugos ministro Algio �apliko, viceministr� ir patar�j� pastang� iškovoti medikams ypa� svarbi� sprendim� nedidinti medikament� ir medicinos priemoni� PVM. Ir toliau atliekama �vairiapus� analiz� siekiant garantij�, kad sveikatos apsaugos finansavimas neb�t� toliau ma�inamas. Tai sukelt� tikr� sveikatos sistemos suirut�.

Prašoma rinktis ambulatorin� pagalb�

Anot P. Simavi�iaus, �vertindama sunk�jan�i� ekonomin� situacij�, ligonin�s administracija jau nuo 2008 met� spalio prad�jo taupyti �vairiose �staigos veiklos srityse. 2009 met� vasar� buvo patvirtintas nepalankios ekonomin�s situacijos valdymo strateginis planas. Vykdydama š� plan�, ligonin�s administracija pasiek� teigiamo rezultato - 2009 m. I ketvir�io išlaidos neviršijo pajam�, gautas 730 t�kst. Lt teigiamas balansas. Nuo gegu��s 1-osios ligonin�s darbuotojams nebemokami atlyginim� priedai, o administracijos darbuotojams suma�inti pareiginiai atlyginimai.

Siekiant nepabloginti ligoni� gydymo, išpl�stos dienos chirurgijos paslaugos, gyventojai raginami, jei leid�ia sveikatos b�kl�, gydytis ambulatoriškai.

Ligonin�s steig�jo sudaryta darbo grup�, išnagrin�jusi min�tus duomenis, vertindama esamus kreditorinius �siskolinimus, nepalanki� teritorini� lig� kas� atsiskaitymo u� suteiktas paslaugas tvark� ir eig�, si�lo ligonin�s pajamas didinti teikiant daugiau ir �vairesni� mokam� paslaug�, �teisinti pacient� priemokas u� mityb�, kitas nemedicinines paslaugas, daugiau teikti stacionarin�s ir ambulatorin�s reabilitacijos paslaug�. Si�loma subalansuoti pacient� srautus, ma�inti išlaidas medikamentams, grie�tai laikytis brangi�j� tyrim� kvot�, mokamiems tyrimams sudaryti palankias s�lygas, apie mokamas paslaugas informuoti visuomen�.

Šiauli� apskrities ligonin�s generalinio direktoriaus P. Simavi�iaus teigimu, jei ir toliau bus ma�inamas sveikatos apsaugos finansavimas, tai sukels sveikatos sistemos suirut�.

Povilo LUNG�S nuotr.

B�das išgyventi - ma�inti atlyginim�

Darbo grup� ligonin�s administracijai si�lo racionalizuoti personalo darbo kr�v�. Nepavykus pasiekti laukiamo ekonominio efekto, pasi�lyta ieškoti galimyb�s 15,5 proc. suma�inti ligonin�s mokos fond�. Kitos alternatyvos - visus darbuotojus pagal patvirtint� grafik� išleisti nemokam� atostog�, nuo 2009 met� gegu��s iki gruod�io, darbuotojams sutikus, suma�inti pareigines algas, leisti neatvykti � darb� nustatyt� dien� skai�i�, dal� darbuotoj� atleisti iš pareig�.

2009 m. I ketvir�io ligonin�s vidutinis m�nesio mokos fondas (su mokes�iais "Sodrai") yra 6,2 mln. Lt. Planuojamos 2009 met� vidutin�s m�nesio pajamos yra 7,9 mln. lit�. Skiriant vieno m�nesio darbo u�mokes�io fondui 6,2 mln. Lt (tai yra jo nema�inant), medikamentams ir visoms kitoms išlaidoms telieka 1,7 mln. lit�. Tokia suma neleist� ligoninei funkcionuoti, apmok�ti lovadieni�, mitybos, medikament� bei medicinos priemoni�, energijos tiekimo išlaid�.

Medik� prašyta solidarumo

Gegu�� ligonin�s gamybiniuose pasitarimuose bei administracijos susitikimuose su padalini�, skyri� kolektyvais buvo teikiama informacija apie susidariusi� ekonomin� pad�t�, vis� grand�i� darbuotoj� paprašyta b�ti solidariems, u�tikrinti kiekvienos darbo vietos atsakomyb�, atid�iai r�pintis pacient� poreikiais, paaiškinti jiems d�l mokam� paslaug� teikimo, galimyb�s prisimok�ti u� kai kuriuos tyrimus, vaistus, medicinos priemones. Šiuo metu 88 proc. ligonin�s darbuotoj� yra pareišk� savo vali�. Pasirašiusi�j�, kad sutinka laikinai susima�inti atlyginim�, yra 17 proc. Išeiti nemokam� atostog� pasiry�o apie 51 proc. darbuotoj�.

"Be abejo, nelengva spr�sti asmeninius finansinius klausimus ir nesuma�inti d�mesio pacientams, ta�iau duomen�, kad d�l to b�t� nukent�j� pacientai, n�ra. Gydytojo, slaugytojo profesija asmen� �pareigoja ir sud�ting� laikotarp�, ir sunkesn�mis akimirkomis neprarasti stabilumo", - teigia Šiauli� apskrities ligonin�s atstov� spaudai Nijol� Jurgilien�.

�sakymo d�l medik� ir kit� ligonin�s darbuotoj� atlyginim� terminuoto suma�inimo (iki 2009 m. gruod�io 31 d.) galutin�s redakcijos dar n�ra. Ligonin�s mokos fondas suma�intas 15,5 proc. Vidutiniškai tiek laikinai suma��s darbuotoj� atlyginimai. Ligonin�s generalinio direktoriaus atlyginimas nuo gegu��s 1 dienos suma�intas 25 proc. Nuo lapkri�io ligonin�s darbuotojams priskai�iuoti, ta�iau neišmok�ti priedai yra ligonin�s skola darbuotojams. Atleidimo lapeliai �teikti 20 darbuotoj�, gydytoj� tarp j� n�ra.

Profs�jungos - bej�g�s, darbuotojai – bijo

Po lapeli� d�l atlyginim� suma�inimo �teikimo � redakcij� pasipyl� pasipiktinusi� medik� skambu�iai. N� vienas j� neprisistat� ir nenor�jo apie ligonin�je kilusias problemas kalb�ti viešai. Ko bijo medikai? Prarasti pragyvenimo šaltin� – darb�. Baim� kalb�ti viešai ir nerimas likti be duonos k�snio ver�ia medikus kalb�ti anonimiškai.

Šiek tiek atviresni Joniškio ligonin�s darbuotojai sak� jau�iantys did�iul� spaudim� iš �staigos vadovo, sulaukiantys grasinim� b�ti atleisti. Joniškio rajono sveikatos apsaugos darbuotoj� profs�jungos pirminink� Laima �ekanauskien� teigia pasigendanti Joniškio ligonin�s administracijos bendradarbiavimo su darbuotojais. "Darbuotojai yra kiršinami. Tiems, kurie dirba pusantro ar dviem etatais, bepigu suma�inti alg�, o k� daryti tiems, kurie vos u�dirba minimum�, pavyzd�iui, slaugytojoms, kuri� tarifinis atlyginimas yra apie 1000 lit�, o nakt� bud�damos jos turi dirbti ne tik savo tiesiogin�, bet ir valytoj� darb�, - sako L. �ekanauskien�. – Jau bir�elio prad�ia, o atlyginimai mums dar u� baland� neišmok�ti. Direktorius teisinasi, kad kasos neperveda pinig�, o mes �inome, kad taip n�ra."

Mums jau 5-eri!

Visai neseniai švent�me �stojimo � Europos S�jung� penkmet� ir raš�me, kaip Šiauli� gyvenimas pasikeit� per t� laik�. Prieš penkerius metus �kurtas ir savaitraštis "Šiauliai plius". Pirmasis jo numeris skaitytojus pasiek� 2004 met� gegu��s 28-�j�. Per t� laik� pasikeit� ne tik Lietuva ir Šiauliai, bet ir pirmuosiuose "Šiauliai plius" numeriuose aprašyt� heroj� gyvenimas.

Treneris keit� komand� po komandos

Pirmojo "Šiauliai plius" numerio viršelio nuotrauka papuošusio Antano Sireikos penkeri metai buvo permainingi. T�syk raš�me, kad kliba trenerio k�d�, kad sklinda kalbos, jog jis bus atleistas iš "�algirio" trenerio pareig�. D�l neaiški� prie�as�i� - gal d�l nes�kmingai susiklos�iusios Eurolygos baigties, o gal d�l nepabijotos išsakyti nuomon�s. Vis d�lto po "�algirio" valdybos pos�d�io šiaulietis buvo paliktas treneriu.

2006 m. kov� jis nutrauk� sutart� su "�algiriu" ir bir�el� pasiraš� vieneri� met� sutart� su Kazan�s "Uniks" (Rusija) komanda. Tais pa�iais metais A. Sireika atsistatydino iš Lietuvos vyr� krepšinio rinktin�s vyriausiojo trenerio pareig�.

2006-2007 m. A. Sireikos vadovaujama Kazan�s komanda pateko � ULEB taur�s pusfinal�, tapo Rusijos taur�s ir lygos vice�empione. 2007-2008 m. sezono prad�ioje d�l prast� komandos rezultat� A. Sireika buvo priverstas palikti trenerio post� ir tapo "Uniks" prezidento pad�j�ju. Tais pa�iais metais jis buvo pakviestas treniruoti Vilniaus "Lietuvos ryto" komand�. Po septyni� m�nesi� iš ši� pareig� pasitrauk�.

Niekada neatmet�s galimyb�s pasitaikius progai gr��ti dirbti � gimt�j� miest�, nuo šio sezono vidurio A.Sireika �m� treniruoti Šiauli� "Šiaulius". Trenerio treniruojami aukl�tiniai atkaklioje LKL ma�ojo finalo kovoje po penkeri� rungtyni� �veik� Klaip�dos "Nept�n�" ir peln� bronzos medalius. Sugr��s namo, treneris labiausiai pasigedo šiaulie�i� �aid�j� ir pasteb�jo išbl�sus� sirgali� entuziazm�.

Gydytojui suma��jo alga

Prieš penkerius metus Šiauli� apskrities ligonin�s Vaik� lig� klinikos Pediatrijos skyriaus gydytojas Stasys Damaševi�ius min�jo garbing� 70 met� jubiliej�. Energijos, jaunatviškumo, šmaikštumo jis sak� semiasi dirbdamas su jaunais �mon�mis. Toks pat jis ir dabar. Pediatras d�iaugiasi didesn�mis tyrim� galimyb�mis, pla�iu ger� vaist� asortimentu.

"At�jus sunkme�iui, �mon�s piktesni pasidar�. Sklando kalbos, kad atleis, suma�ins etatus, algas... Jau išleistas ligonin�s direktoriaus P. Simavi�iaus �sakymas suma�inti algas pagalbiniam personalui 10 procent�, slaugytojoms - 14 procent�, gydytojams - 18 procent�. Mano atlyginimas suma��s b�tent tiek. D�l to tarp koleg� kyla nerimas. Ma�ieji pacientai, kaip ir prieš penkerius metus, u�pl�sta mus bangomis - atsikvepiame vasar�, o kitu laikotarpiu ligoni� padaug�ja. Vaik� sergamumas n�ra padid�j�s", - sako Stasys Damaševi�ius.

Problemos - tos pa�ios

Pirmajame "Šiauliai plius" numeryje diskusijoje prie apskrito stalo sus�do vaiko teisi�, švietimo skyriaus specialistai, policijos pareig�nai. Diskutuota, kam turi r�p�ti, kad vaikai neb�t� palikti vieni namuose, kai t�vai išva�iuoja � u�sienio šalis u�darbiauti, kokia vasara laukia j� - kiemo dulk�se ar gatv�se? Šiauli� miesto VPK Vieš�j� ryši� poskyrio viršininko Art�ro Šliavo teigimu, per penkerius metus jau buvome sulauk� meto, kai Vyriausyb� socialiai remtin� vaik� u�imtumui skirdavo u�tektinai l�š�, � stovyklas vaikus išgal�davo leisti ir vidutiniškai u�dirbantys t�vai. Prasid�jusi ekonomin� kriz� v�l gr��ina � t� pat� tašk�, kai v�l tenka sukti galv� d�l vaik� u�imtumo, kai d�l nedarbo Lietuvoje kyla nauja emigracijos banga ir daug�ja be t�v� prie�i�ros palikt� vaik�. "Tiesa, paaugli� nusikalstamumo statistika dabar atrodo gerokai geriau nei prieš penkerius metus: jei 2003 met� vasar� vaikai padar� septyniasdešimt aštuonis nusikaltimus, tai dabar toki� nusikaltim� - perpus ma�iau", - teig� A. Šliavas.

Šiauliai - geriau u� sostin�

Kai pirmajame numeryje kalbinome viza�ist� Lin� �ervinskien�, ji dirbo grimuotoja LNK televizijoje. Dabar Lina - "S plius" darbuotoja. "Kai dirbi savo m�giam� darb�, per penkerius metus daug pasikeitim� profesin�je srityje �vykti negali. Visus šiuos metus daug tobulinausi, va�in�jau sta�uotis. Tiesa, pasikeit� mano darboviet�. Dabar makia�u prieš eter� puošiu "S plius" televizijos diktores ir studijos sve�ius. Iš sostin�s gyventi gr��au � Šiaulius. Jei prieš penkerius metus atrod�, kad auginu ma�amet� vaik�, šiemet jis jau pilnametis - saus� Karoliui sukako aštuoniolika", - sak� L. �ervinskien�.

"Gubernijos" balion� fiesta - tik prisiminimas

Antrojo "Šiauliai plius" numerio viršelio herojus - tuometis alaus daryklos "Gubernija" generalinis direktorius Romualdas Dunauskas - apie pra�jus� penkmet� kalb�jo be didelio optimizmo. Su �mona Violeta Vilniuje šiuo metu gyvenan�iam R. Dunauskui apmaudu, kad dabar "Gubernija" - nualinta.

"Gubernija" buvo gra�i, klestinti �mon�, prisid�davusi prie miesto gyvenimo, jo šven�i�. D�l neteis�t� veiksm� pasikeitus �mon�s akcininkams, � "Gubernij�" at�jo diletantai, neišmanantys šio verslo. Vietoj 65 milijon� lit� apyvartos beliko 25 milijonai. Seniausia alaus darykla, kult�ros paveldo fabrikas r�m� daug kult�rini� projekt�. � "Gubernijos" rengiamas nemokamas oro balion� fiestas ateidavo 10 t�kstan�i� šiaulie�i�. Balion� var�ybos tur�jo gauti tarptautin� sertifikat�. Gaila, kad Lietuva dar netapo teisine valstybe: nors dar vasar� teismas pripa�ino, kad 56 procentai akcij� priklauso seniesiems šeimininkams, ma�ieji akcininkai trukdo perimti �mon�s valdym�. Tikiu, kad "Gubernija" susigr��ins buvus� ger� vard�, ta�iau �mon� reik�s atstatin�ti nuo nulio, nes ji dabar lyg barbar� nusiaubta", - su apmaudu kalb�jo R. Dunauskas.

Numerologo prognoz�s savaitraš�iui buvo palankios

Prieš penkerius metus skai�i� magij� išmanantis matematikas, ŠU docentas Vaidotas Kanišauskas "Šiauliai plius" išpranašavo, kad Dvyni� zodiako �enkle gim�s savaitraštis bus nenusp�jamas, skelbs objektyvi� informacij�, o Dvyni� �enkl� globojanti Merkurijaus planeta kaip tik ir yra atsakinga u� informacij� bei yra nesavanaudiškumo simbolis. Rodos, tinkamesnio laiko leidiniui atsirasti n� negal�jome �sivaizduoti. V. Kanišauskas prieš penkerius metus buvo �sitikin�s, kad Šiauli� miesto Zodiako �enklas Mergel� puikiai dera su savaitraš�io Dvyni� �enklu, o tai leid�ia daryti išvad�, kad laikraštis bus artimas kiekvienam šiaulie�iui. Numerologas si�l� da�niau rašyti jaunimui aktualiomis temomis, nes Dvyniai - jaun� ir nesenstan�ios sielos �moni� �enklas.

�d�miai d�lioj�s laikraš�io atsiradimo datoje esan�ius skai�ius, V. Kanišauskas d�st� prognozes. "Šiame leidinyje informacijos tur�t� rasti kiekvienas skaitytojas", - "Šiauliai plius" populiarum� pranašavo jis.

Ar išsipild� V. Kanišausko prognoz�s, spr�sti gali m�s� skaitytojai. O "TNS gallup" bendrov�s šiemet atliktas nacionalinis skaitytoj� tyrimas rodo, kad "Šiauliai plius" yra skaitomiausias Šiauli� miesto leidinys - j� skaito net 75 proc. bendros Šiauli� miesto dienraš�i� ir savaitraš�i� auditorijos! "Šiauliai plius" yra ne tik populiariausias Šiauli� miesto leidinys - nos� nušluosto netgi nacionaliniams dienraš�iams. Kone dvigubai daugiau šiaulie�i� mieliau skaito "Šiauliai plius" nei "Respublik�".

"Šiauliai plius" informacija

Gyvenimo tikslas - �iandien negerti

Oksana LAURUTYT�

Kuo skiriasi centus skruzd�i� spiritui "šaudantis" m�lynanosis nuo kostiumuoto verslininko, ryt� b�gan�io pirkti brend�iuko sveikatai pataisyti? Tik išvaizda. Abu jie yra alkoholikai, tik antrasis dar to nepripa��sta. Nes dar turi darb�, o �monai dar kartais pavyksta ko��lu jam iš galvos mintis apie stikliuk� išvaikyti. Vis d�lto vien� dien� vienintele jo draugija taps absoliu�i� vald�i� �gij�s alkoholis. Ir apie valios stok� negerti nereik�s n� kalb�t. Pabandyk sukaupti vali� ir nenueiti � tualet�, kai tau skausmingai paleid�ia vidurius. Negav�s išgerti alkoholikas jau�iasi b�tent taip. Apgail�tinu iki ašar�.

Vis d�lto yra �moni�, kurie paprašo pagalbos ir išsivaduoja iš priklausomyb�s. Penkiolikos met� sukakt� pra�jus� savaitgal� Šiauliuose pamin�j� anoniminiai alkoholikai (AA) švyti gyvenimo d�iaugsmu. Gyvenimo tikslas - ŠIANDIEN NEGERTI - t�siasi vis� gyvenim�.

"Mano paskutinis lašas"

Ram�no DANISEVI�IAUS nuotr.

Alkoholikas - bailys, melagis, manipuliatorius

Kart� ka�kas paklaus� alkoholiko, kod�l šis geria. "Geriu, nes man g�da, kad aš geriu", - atsak� šis. U�burtas ratas, iš kurio, rodos, išeiti niekam nepavyks. Netiesa - nebegerti pavyksta, ir ne vienam. Tik ne alkoholiko �mona, vaikai ar t�vai turi to nor�ti. Alkoholikas turi nor�ti pats išsigelb�ti. Da�niausiai šis noras kyla, kai �mogus jau b�na pasiek�s pat� "dugn�".

Jau dešimt met� alkoholio nevartojantis 40-metis Laimonas labai pavydi neseniai � AA pagalbos at�jusiam 21-eri� vyrui. Nes šis, b�damas toks jaunas, jau turi galimyb� nebeb�ti alkoholio vergu. Gyvens laisvas ir m�gausis gyvenimu. Laimonas sako, kad jis d�l alkoholio prarado dvidešimt met�.

"Buvau jautrus, u�daras, bet labai nor�jau pasireikšti. Bijojau, kad iš man�s pasišaipys, o priemon� tai baimei nuslopinti ir buvo alkoholis. Visi alkoholikai - patys did�iausi bailiai", - pasakoja vyras. Iškalbingas "baliuk�" iniciatorius �m� gerti jau ne tam, kad atsipalaiduot�, bet kad prisigert�. Išgerti 100 gram� ir ramiai nueit nuo stalo tapo nebe jo j�goms. 23-ej� met� vyras tapo visiškai priklausomas nuo alkoholio - g�r� savait�mis.

Laimonas tuo metu buvo ved�s pirm� kart� ir g�r� kartu su �mona. D�l to, kad geria, labiausiai kaltino �mon�. "Alkoholikui b�tina k� nors d�l savo g�rimo apkaltinti", - sako jis.

Po devyneri� met� išsituok�s Laimonas neg�r� tris m�nesius ir d�i�gavo - štai, tikrai d�l visko buvo kalta �mona. Sulauk� Jonini�, �m� šv�sti. Kai atsigavo, buvo jau su �iemine striuke ir basut�mis. Kaip gyveno, kol at�jo �iema, Laimonas neprisimena.

V�liau vyras ved� antr� kart�. Susirado visiškai negerian�i� moter�. Sl�p� nuo b�simos �monos, kad geria. �jo � pasimatymus pasikvepin�s, bet kad gr��s išgers - buvo suplanav�s. Ved�, gim� dukt�, o Laimonas vis g�r� - negal�jo liautis. Vog� �monos pinigus, neš� iš nam� daiktus, prie parduotuv�s praeivi� maldavo cent� alkoholiui...

Suvok�s savo apgail�tin� b�kl� ir ne�inodamas, kaip sustoti gerti, ketino pasikarti. "Mane išgelb�jo stikliukas - prisiminiau, kur buvau pasl�p�s. Tada pasakiau �monai, kad ka�k� su manim daryt�", - sako Laimonas.

�mona Laimon� paguld� � Priklausomybi� lig� centr�. Ten buvo at�j�s AA narys, kuris besigydantiesiems papasakojo apie save ir pasi�l� ateiti.

Laimonas nesl�p� bijoj�s nueiti pas AA. Kaip jis, tuomet b�damas kupinas puikyb�s, gal�jo eiti pas ka�kokius "alkašus"? Rado tvarkingus, išsimokslinusius �mones. Pirmas susitikimas buvo skirtas jam, visi pasakojo savo istorijas. Laimonas suprato, kad jis - ne apgail�tinas, jo niekas nesmerkia.

Pasak pašnekovo, alkoholizmas - dvasios liga. Gerti skatina neigiami jausmai - pyktis, baim�, pagie�a, pavydas, pasip�timas. Atpa�inus šiuos jausmus, dirbant su savimi ir kalbantis su likimo draugais gyja siela. Geriant juk ir protas lieka vaikiškas. Nebegerdamas imi ir supranti, kokios yra MENKOS problemos, d�l kuri� buvo gerta.

"Tikiu šventai, kad jei nori, kad tau pad�t�, visada atsiras, kas pad�s", - sako Laimonas.

Alkoholikas "u�kre�ia" devynis �mones

�mogus niekada nesu�inos, kuris stikliukas jau yra TAS, po kurio susergama alkoholizmu. Tada prasideda karas tarp proto ir organizmo. Organizmas reikalauja, ir valios pastangos �ia yra bej�g�s. "Alkoholizmas yra nepagydoma ir mirtina liga, nes paveiktas alkoholio esi nekontroliuojamas. Pasi�ad�jimas sau gerti tik vyn�, tik al� ar tik su mergom - sav�s apgaudin�jimas. �mogus bijo prisipa�inti, kad yra alkoholikas. Visas kaimas �ino, o alkoholikas apie tai su�ino paskutinis", - sako pašnekovas.

Laimonas turi dvi dukras, kurias da�nai ve�asi � �vairius AA susitikimus. Vyras nori, kad dukros nuo ma�ens �inot�, k� �mogui gali padaryti alkoholis. "Mano šeimoje visi geriantys ir aš �inau, kad mano rankose t� GRANDIN� nutraukt", - u�tikrina jis.

Alkoholizmu sergantis �mogus "u�kre�ia" devynis �mones. Serga �mona, t�vai, vaikai, draugai. Kaip? Alkoholikas yra nematomas dramblys. Artimieji meluoja darbdaviams, kad šis susirgo, nors jam pagirios, meluoja vieni kitiems, pykstasi, alkoholik� slepia nuo gimini�, tampa tiesiog profesional�s melagiai. K� jau kalb�ti apie pakrikusius nervus, u�pl�dusi� depresij�, nuolatin� nerim� d�l dingstan�i� pinig� iš pinigin�s, iš nam� vagiam� daikt�.

"Norint alkoholikui pad�ti, reikia j� paviešinti. Jei � AA skambina �mona ir prašo pad�ti jos vyrui, reiškia, jai reikia pagalbos", - sako Laimonas. Šiauliuose yra alkoholik� �mon� klubas "Alanonas", kur moterims bandoma pad�ti. Da�niausiai jos su�ino, kad alkoholik� reikia palikti ramyb�je, pasakyti jam, kad jis yra š... gabalas, neb�ti jo MAMA. Apsispr�sti sveikti jis turi PATS. "Gelb�toja" tik pailgina alkoholiko ritimosi �emyn laik�.

Alkoholio vartojim� toleravo kolegos ir vyras

Prieš mane s�di gyvenimo d�iaugsmu švytinti liekna daili juodaplauk�. Maniau, kad alkoholik� moteris bus tikrai ma�� ma�iausiai išpurtusiu veidu. Nieko panašaus. 39-eri� �ydr�n� sako, kad prieš dvejus metus jai veidas jau buvo prad�j�s m�lynuoti. Nes dvejus metus, kol at�jo pagalbos pas AA, ji "pyl�" be perstojo.

�ydr�n� net apsiverkia prisiminusi, kaip, pra�jus pusantro blaivaus m�nesio, prie jos pri�jo paaugl� dukra, apsikabino iš nugaros ir pasak�: "Mama, kaip aš d�iaugiuosi, kad tu nebegeri." "Baisu, k� aš buvau padariusi savo gyvenimui. Bet dar baisiau, k� tur�jo išgyventi mano DUKRA", - sako moteris.

Alkoholizmu �ydr�n� susirgo 35-eri�. Gyveno gerai, g�r� ne kok� nors pilstuk�, o tauriuosius g�rimus - brend�, visk�, jaunimo m�giamus "miksiukus".

�ydr�n�s vyras, tolim�j� reis� vairuotojas, iš "duty free" parduotuvi� nuolat namo parve�davo pigesnio alkoholio. "Pajuokaudavau, kad nedaryt� iš man�s "alkoholik�s". Tada nesupratau, kad link to jau einu", - sako moteris. �ydr�n� dirbo dideliame kolektyve, kur nuolat buvo šven�iami gimtadieniai, vardadieniai, kitos progos vartojant alkohol�. Vadovai tokius "baliukus" TOLERAVO, o �ydr�n� �m� justi, kad jai g�rimo reikia daugiau nei kitoms moterims.

"Tos tai alkoholik�s", - kart� apie save ir dar dvi bendradarbes išgirdusi replik� �ydr�n� labai �si�eid�. Dabar ji d�l šios replikos visai nepyksta - aplinkiniai juk mat�.

"Dvejus metus mano visi savaitgaliai buvo pragerti, be to, išg�rin�jom ir darbe. Aš nebenor�jau išgert, aš nor�jau gerti iki nukritimo, iki s�mon�s netekimo. Kai rytais prasid�jo sveikatos "pataisymai", pad�jau ristis �emyn", - sako �ydr�n�. Baisiausia, kad išg�rusi ji imdavo aukl�ti savo dukr�, k�l� skandalus. "Negaliu sau atleisti, kaip traumavau vaik�", - sako moteris. Vyras namo gr��davo retai, tad nesuprasdavo, kad �mona girtauja.

Išg�rusi �ydr�n� ne tik b�davo skandalist� - s�sdavo u� automobilio vairo ir va�iuodavo. Kart� prisig�rusi ji atsitok�jo miške. Kur ir kaip išva�iuoti ji ne�inojo. Šiaip taip iš miško išva�iavo, l�k� � Šiaulius, ne�i�r�dama � spidometr�. Ne�inia, kuo b�t� pasibaigusi kelion�, jei neb�t� "u�kal�s" variklis.

Neteko darbo

Girtavimas tuo nesibaig�. �ydr�n� g�r� jau nebe su kompanija, o viena. Gerdama nieko nevalgydavo. V�liau ji su�inojo, kad sirgo depresija. Jos siela sirgo, nes buvo neišged�jusi li�desio - anksti palaidojo t�vus, brol�, be to, visas šeimos problemas sprend� viena ir jas "u�pylin�jo". Depresij� moteris tebesigydo.

Kart� ji u�g�r� tiek, kad nesugeb�jo dukters parsive�ti iš stoties, kai ši gr��o iš kelion�s. "Jei tau aš b��iau r�p�jusi, b�tum buvusi blaivi", - tokius dukters �od�ius išgirdusi moteris �si�eid�. Tai buvo prie�astis v�l pasiimti butel�.

Išg�rusi ji skambindavo vyrui, seserims, kaltino juos visokiais dalykais. "Jau�iausi nemylima, nuskriausta, apleista, nors to nebuvo", - sak� �ydr�n�. D�l girtavimo ji prarado darb�. Kart� darbe tiek išg�r�, kad �m� nebekontroliuoti �od�i� ir veiksm�. "Kai man papasakojo, k� aš išsidirbin�jau, � darb� iš g�dos nebegal�jau eiti. Paprašiau, kad mane atleist�", - sak� ji.

Artimieji jai ne kart� si�l� pagalb�, dav� AA telefono numer�, ragino vykti � Vilni� gydytis pagal Minesotos program�. �ydr�n� su viskuo sutikdavo, pa�ad�davo, bet pa�ad� netes�jo. "Matyt, ne visk� dar buvau išg�rusi", - sako ji.

Moteris puikiai atsimena paskutinio girtavimo dat� - 2007-�j� kovo 25-�j�. Prisig�rusi ji gul�jo virtuv�je ant grind�. Prie jos vis� nakt� išs�d�jo dukra. Suvokusi, kokia yra beviltiška ir kad alkoholis yra stipresnis u� j�, paskambino telefonu AA.

Susitiko su Laimonu. Dvi valandas Laimonas jai pasakojo apie save. "Klausiausi ir ma�iau save. Skyr�si tik g�rimo laikas, vieta ir kiekis - degradacijos istorija buvo tokia pat. Vis� alkoholik� istorijos - tokios pat", - sako �ydr�n�.

Nuo to laiko ji nebegeria. "Kokia laim�! Tu jauti ryt�, ramiai miegi nakt�, tau ned�i�va burna, tu nieko nebijai, nedreba rankos", - švyti pašnekov� ir sako niekada nebepakelsianti stikliuko.

Vaiko pirštelis šampano taur�je

�ydr�n� savo istorij� pasakoja nebe pirm� kart�. Apie tai, kaip jau�iasi alkoholikas, kod�l jis geria ir kaip jam galima pad�ti, moteris, b�dama AA, pasakoja savo noru va�in�dama po policijos komisariatus, narkologijos dispanserius. "Kart�, kai prisig�rusi buvau vyrui skandal� išk�lusi, o aš visada b�dama girta j� kaltindavau, šis iškviet� policij�. "Skirkis su ta durne", - tok� patarim� vyrui dav� pareig�nai. Ne tik policininkai, daugelis ne�ino apie AA", - sako moteris. Tiesa, savo istorij� ji pasakoja ir tod�l, kad niekada nepamiršt�, k� jos gyvenimui buvo padar�s alkoholis ir kur ji buvo.

Šiauliuose veikia kelios AA grup�s, �ia kasdien alkoholikai - verslininkai, medikai, darbininkai, tarnautojai - susitinka pabendrauti. "Kaip diabetu sergan�iam �mogui reikia susileisti insulino, taip mums reikia pasikalb�t. Toks gydymo b�das. Juk alkoholio atsisakyti lengviausia, o smegenys ir siela lieka tokie pat. Siela vis dar serga, tad jautriam �mogui, kuris visas savo b�das "u�pildavo", reikia išmokti KEISTI po�i�r� � problemas, atleisti sau, išmokti save myl�ti, priimti tok�, koks esi. Ir gydyti siel� geriausia drauge su tais, kurie tave supranta", - sako Laimonas.

Alkoholikas, kuriam atrodo, kad n�ra pasaulyje didesnio "brudo" u� j�, mokosi kalb�ti apie save. "Kod�l du �mon�s gali kalb�tis? Nes jie abu �ino, kas yra baltoji karštin�. Kalbi ir tau ma��ja noras išgerti. Kalb�t apie save nelengva, bet tai tiesiog stebuklingas dalykas. Jei nevaikštai � AA susitikimus, greit gali v�l atsidurti ten, kur buvai. Alkoholikai ne�ada negerti vis� gyvenim� - tai labai tolima ir abstraktu. Apsisprendimas negerti ŠIANDIEN - jau didelis pasiekimas", - sako Laimonas.

Tod�l visiškai apgail�tinai atrodo neva "bajeris", kai t�vai ma�amet� vaik� kvie�ia kyštel�t� pirštel� � šampano taur� ar paragauti alaus putos. Vaikyst�je pa�intas alkoholio skonis, susietas su pokštu, malonumu ir gera nuotaika, gali tapti pirmu akmen�liu, kuriuo grind�iamas takas � pragar�. � tok� PRAGAR�, iš kurio ne visiems pavyksta gr��ti.

Skai�ius trylika Lietuvai buvo s�kmingas?

J�rat� SOBUTIEN�

Sekmadien� rinksime Lietuvos Respublikos Prezident�, ta�iau ši rinkim� kampanija ne�prastai tyli. Tiesa, rink�j� susidom�jimo nestinga. Bet štai rinkimai � Europarlament�, vyksiantys po m�nesio, daug mistiškesnis dalykas, kaip ir šios mil�iniškos institucijos veikla. Nors jau penket� met� esame prisijung� prie ES, daugelis sunkiai �sivaizduoja, koki� �tak� j� gyvenimui turi ES institucij� priimti sprendimai ar, pavyzd�iui, k� veikia m�s� trylika europarlamentar�. Ne itin daug d�mesio tam skiria ir Lietuvos �iniasklaida. Tuo buvo galima �sitikinti apsilankius paskutin�je šios kadencijos Europos Parlamento plenarin�je sesijoje, pra�jusi� savait� vykusioje Strasb�re.

Paskutin�je šios kadencijos Europarlamento sesijoje svarstyti ir bank� veikl� grie�tinantys reglamentai, ir energetikos, ir ekonomikos gaivinimo klausimai.

Kaip �vertinti europarlamentaro darb�?

Iš trylikos Lietuvos europarlamentar� tre�dalis naujos kadencijos rinkimuose nedalyvauja. Ta�iau pakalbinus tik vienas Eugenijus Gentvilas išdr�so pasakyti: "U� tokius pinigus "ats�d�ti" galima." Europos Parlamente ne��velg�s galimyb�s u�siimti konkre�ia, ap�iuopiama veikla, E. Gentvilas tapo Valstybin�s j�r� uosto direkcijos generaliniu direktoriumi (šios savait�s prad�ioje paskelbtas konkurso nugal�toju - aut. past.). Kiti parlamentarai kalb�jo apie per penkerius metus nuveiktus darbus, �gytas kompetencijas, sukaupt� patirt�. Ir n� vienas - kad ma�ai dirb�s ar ma�ai k� nuveik�s.

Bet kaip iš ties� �vertinti europarlamentaro darb�? Pagal pasisakym�, rezoliucij�, ataskait� kiek�?

Šar�no Biru�io teigimu, parlamentaro darbo vertinimas pagal pasisakym� skai�i�, kur� Lietuvoje bandoma proteguoti, jam labai keistas, nes pasisakin�jama ir 24 val. tuš�ioje sal�je, kai jau viskas �inoma, kai nieko nebegalima pakeisti, kai iki tol jau �vykusios diskusijos, pabendrauta su lobistais. "Puola � tuš�i� sal�, kad u�sid�t� "plius�" prieš �iniasklaid�. Aišku, po to ir pa�iam tenka prad�ti lenktyniauti, nes kitaip b�si išvadintas �uvimi, nes n� karto nekalb�jai. Ta�iau kam save apgaudin�ti, o po to - ir kitus? Lygiai tas pat su rezoliucijomis. Kas iš j�, jei labai retai tampa signalu �statym� leidimo prad�iai", - svarst� europarlamentaras.

Informacijos pelk�

Pra�jus� tre�iadien� Europos Parlamentas patvirtino reglament�, kuris leis investuoti 4 mlrd. eur� � duj� ir elektros infrastrukt�r� projektus. Ataskait� EP šiuo klausimu pareng� Eugenijus Maldeikis. Ta�iau koki� �tak� tai tur�s Lietuvai, kokia šiuo klausimu buvo Lietuvos Vyriausyb�s pozicija? Ne�inome.


EP pirmininkas H. G. Potering kalb�jo, kad pl�tra buvo naudinga ne tik naujosioms nar�ms, bet ir pa�iai ES.		Justas Vincas Paleckis: "Informacijos apie ES tr�ksta, nes Lietuvoje n�ra rimtos �iniasklaidos."		Šar�nas Birutis: "�ia tegali b�ti viena partija - Lietuva."

LTV dirb�s vienintelis nuolatinis "briuselinis" korespondentas Linas Balsys persik�l� � Dalios Grybauskait�s rinkim� štab�, o kitos respublikin�s �iniasklaidos priemon�s ne itin domisi ES reglamentais, direktyvomis ir pan. Ir � paskutin� šios kadencijos EP sesij� suva�iavo daugiausia �urnalist� iš Lietuvos region�, o ne iš respublikini� leidini�, radijo ar televizijos sto�i�. Paradoksalu, kad � sesijas kelis kartus per metus atvyksta ir nuolat Europarlamento veikl� nušvie�ia ne kokios nors respublikin�s, bet Alytaus radijo stoties korespondent�. Tad ir š�syk iš EP Strasb�re �rengtos radijo studijos �urnalist�s Vilijos Ramanauskien�s pokalb� su Eugenijumi Maldeikiu gird�jo alytiškiai, o ne visos Lietuvos gyventojai.

Tuo pat metu kitoje studijoje Dainius Radzevi�ius, �ini� radijuje rengiantis laid� "�iniasklaidos anatomija", steb�josi: "Lietuvos �urnalistai kiekvien� dien� seka ir parodo Seimo nari� darb�, kas ir k� pasak� komisij�, komitet� pos�d�iuose. Mes kasdien su�inome, kaip ir k� politikai kalb�jo Seimo restorane. Iš toki� pokalbi� da�nai su�inome daugiau nei iš formali� pranešim� spaudai ar deklaratyvi� pasisakym� plenarini� pos�d�i� sal�je. Ta�iau kod�l jau penkerius metus ES veikloje dalyvaujanti Lietuva vis dar neturi galimyb�s su�inoti, kaip ir kod�l ES institucijos sprend�ia svarbiausius m�s� gyvenimo klausimus?"

Klausimai retoriniai, nes s�lygos �urnalistams dirbti tiek Briuselyje, tiek Strasb�re sudarytos puikios, EP informacijos kompensuoja net kelioni� išlaidas. Gal mes nesuprantame EP priimt� sprendim� reikšm�s, �takos m�s� gyvenimui? O gal m�s� politikams palanku, kad tr�ksta informacijos, tada jie gali savo nepopuliarius sprendimus pateisinti ES reikalavimais?

Tur�t� b�ti viena partija - Lietuva

Buv�s diplomatas Justas Vincas Paleckis šiuo klausimu nebuvo labai diplomatiškas. Jo teigimu, informacijos apie ES veikl� tr�ksta, nes Lietuvoje n�ra normalios �iniasklaidos.

EP sesij� metu netr�ksta �vairi� akcij�, meno kolektyv� pasirodym�.

Š. Birutis ��i�ri kit� - m�s� vietin�s vald�ios nesuinteresuotumo - problem�: "2004 met� gegu��s 1 d. �stodami � ES praradome dal� suvereniteto - m�s� gyvenimo taisykl�s kuriamos jau �ia. �stojome, ta�iau mentalitetas liko senas, vis dar manoma, kad sprend�ia Seimas, Prezident�ra, Vyriausyb�. M�s� politikai nenori paleisti vad�i� iš rank�, tod�l ir nesuinteresuoti informacijos sklaida." Europarlamentaras pasakojo, kad jo kolega vokietis � Energetikos komiteto pos�d�ius ateina su pluoštu dokument�, kuriuose analizuojama, kokias socialines ir ekonomines pasekmes Vokietijai tur�s priimamas vienas ar kitas teis�s aktas. Paklaustas, iš kur visa tai, Vokietijos europarlamentaras atsak�: "U� man�s - visa Vokietija, mokslo institutai, ministerijos, o mes - tik "ruporai".

Š. Biru�io teigimu, jis samdo daug konsultant�, bet to neu�tenka - turi b�ti �inoma ir Vyriausyb�s pozicija. "M�s� ministerij� pozicija: kod�l turime dirbti europarlamentarams? M�ginau gal penkis kartus susitikti su �kio ministru Dainiumi Kreiviu, bet šis vis veng�. EP buvau praneš�jas, man reik�jo išsiaiškinti Lietuvos pozicij�. Vengta galb�t d�l to, kad esame iš konkuruojan�i� partij�. Bet �ia tegali b�ti viena partija - Lietuva", - sak� jis.

Š. Birutis pripa��sta, kad nors t�ra trylika Lietuvos europarlamentar�, bet jie nesugeba susirinkti, padiskutuoti, paieškoti s�junginink�, reikaling� Lietuvai. Anot jo, nereikia �i�r�ti, kad ne mes vieni tokie, kad yra ir daugiau panaši� šali�, bet reikia stengtis b�ti geresniais.

Demokratijos pamok�l�s

Po rinkim� � EP išlieka apie trisdešimt procent� "sen�j�" parlamentar�, yra nema�ai �ia dirban�i� nuo pat ES �sik�rimo. "Kad suprastum, k� ir kaip reikia dirbti, turi praeiti bent pora met�", - prisipa�ino Š. Birutis. "Tur�jau draug�, dirbusi� EP, tai šie man patar� nesiblaškyti, bet pasirinkti kelet� dalyk� ir kryptingai dirbti - tik tada ko nors pasieksi", - pasakojo J. V. Paleckis. "Tada reikia dar dvej� met�, kad �gytum koleg� pasitik�jim�, ir telieka vieneri metai, kai gali kryptingai, visavertiškai dirbti, o tada jau baigiasi kadencija. Bet nieko nepadarysi, tokia ta demokratin� sistema", - sak� europarlamentaras Š. Birutis.

Tai, kad demokratin� sistema puikiai veikia, tur�jome galimyb� �sitikinti. Paskutin�je sesijoje buvo svarstytas ir draudimo prekiauti iš ruoni� pagamintais produktais klausimas. Jei vien� ryt� prie EP mitingavo ruoni� gyn�jai, dalij� �aislinius ruoniukus ir rod� film� apie ruoni� �udym� (Laima Andrikien� pasakojo, kad j� pama�iusios nema�ai europarlamentari� verk� - aut. past.), tai kit� dien� �iniasklaidos susidom�jim� patrauk� ruonius med�iojan�i� �iabuvi� protestas - šie, apsivilk� iš ruoni� kaili� si�tais r�bais, kalb�jo apie savo teises. EP patvirtino reglament�, ES u�draud�iant� prekiauti iš ruoni� pagamintais produktais, ta�iau numatyta išimtis - draudimas netaikomas �iabuvi� bendruomeni�, med�iojan�i� ruonius tradiciniais metodais, pagamintiems produktams.

Dalyviai ir organizatoriai nusipeln� pagyr�

Eva JAGMINAIT�

Prieš kelias savaites Šiauli� arenoje surengtas Lietuvos vardo pamin�jimo t�kstantme�io renginys - spektaklis "Gele�in�s princes�s diena". � penktadien� vykus� rengin� jau savait�s prad�ioje buvo išdalyti visi kvietimai. � dukart rodyt� spektakl� pateko ne visi norintys j� pamatyti, o j� mat� iki šiol dalijasi �sp�d�iais ir negaili ger� �od�i� ma�iesiems aktoriams ir spektaklio organizatoriams.

Skektaklyje "Gele�in�s princes�s diena" vien� pagrindini� vaidmen� - Gertr�dij� Rud� - suvaidino Šiauli� dramos teatro aktor� J�rat� Budri�nait�.

Kritik� visada atsiranda

Po did�iausio Šiauliuose vykusio Lietuvos vardo t�kstantme�io renginio netyla atgarsiai. Vieni �arsto pagyras ir komplimentus dalyviams, reng�jams ir aktoriams, kiti reikalauja patikrinti, kur neva iššvaistytos t�kstantin�s sumos. "Galima ilgai diskutuoti, ar tai buvo brangu, ar pigu, bet, manau, pats renginys pavyko. Spektakliui ruoš�m�s pusantr� met�, - sako miesto meras Genadijus Mikšys. - Jis tur�jo b�ti parodytas dar lapkrit�, pernai iš privatizavimo l�š� jau buvome skyr� pinig�, ta�iau nesurinkus ši� l�š� teko pinigus numatyti ši� met� biud�ete."

� dvi "Gele�in�s princes�s dienos" premjeras susirinko po penkis t�kstan�ius �moni�. Šiame Šiauli� arenoje organizuotame nereg�to masto jaunimo renginyje dalyvavo per 2000 vaik�, jaun�j� aktori�, šok�j�, dainor�li�. G. Mikšys spektakl� vadina globaliu renginiu ir sako, kad spektakl� kritikuoja tie, kurie pavydi. "Puikiai �inome, d�l koki� prie�as�i� iki šiol kritikuojamas spektaklis: vienas negavo filmuoti, kitam dar kas nors ne�tiko, tod�l reik�t� nenusiristi iki turgaus lygio: "Gavau - girsiu, negavau - net neparodysiu." Tai �ema, - sako miesto vadovas. - �teikdami pad�kas praš�me, kad visi spektaklio reng�jai neišsilakstyt�, nes per Šiauli� dienas planuojame spektakl� pakartoti." Tiesa, meras u�simena, kad ��jimas � spektakl� b�t� u� simbolin� mokest�. "Jei bus poreikis, pakartosime ir du, ir tris kartus, ta�iau tuomet tai jau bus komercinis renginys ir bent jau penkis litus at�jusiems reik�s sumok�ti", - sako G. Mikšys. Miesto vadovas d�iaugiasi, kad anšlaginis renginys nenugrims u�marštin, gegu��s pabaigoje planuojama j� parodyti per Lietuvos televizij�, bus išleista DVD kompaktin� plokštel�.

Planai �gyvendinti

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�jos pavaduotoja Asta Lesauskien� buvo pirmoji, iš kurios G. Mikšys išgirdo grandiozinio vaik� ir jaunimo spektaklio id�j�. Ji pusantr� met� siek�, kad šie planai virst� tikrove ir b�t� �gyvendinti. "Negalima paneigti, patys mat�me šioki� toki� tr�kum�, ta�iau tai, k� padar�me, negin�ytinai yra unikalu. Ne�prasta Šiauli� arenos erdv�, muzikantai, aktoriai ir net šok�jai šiek tiek kitokiame amplua, nei jiems patiems �prasta, - sako A. Lesauskien�. - Po spektaklio premjeros jau�iausi labai pavargusi, kaip turb�t ir visi kiti, juk per 2000 renginyje dalyvavusi�j� yra skirting� charakteri�, turintys savo ambicij�, o �tikti reik�jo visiems spektaklio dalyviams, j� vadovams. Po renginio galiu dr�siai pasakyti, kad buvo verta pavargti, stengtis ir organizuoti, mat išgirdome pa�i� geriausi� atsiliepim�."

Apie galimyb� surengti pakartotin� pasirodym� ved�jos pavaduotoja kalba atsargiai. "�inoma, iš dalies atrodo paprasta - viskas surepetuota, kostiumai yra, ta�iau tai b�t� gana brangu ir gana sunku", - sako A. Lesauskien�. Ji �sitikinusi, kad renginys buvo puiki dovana miestui Lietuvos vardo t�kstantme�io proga, nes daugelis at�jusi�j� buvo maloniai nustebinti.

Dar prieš spektakl� buvo kalbama, kad jei jau Vilnius šiemet tapo kult�ros sostine, Šiauliai gal�t� pretenduoti � jaunimo ir vaik� sostin�s vard�. "Gele�in�s princes�s diena" - puikus �rodymas, jog � tok� titul� Šiauliai pretenduoti gali, mat pjes�je nevaidino n� vienas kviestinis aktorius, regin� šiaulie�iams dovanojo saul�s miesto jaunimo ir vaik� kolektyvai, aktoriai, menininkai.

Finalin�je linksmos karusel�s scenoje arenon iš�jo visi spektaklio aktoriai, nešini �vairiaspalviais sk��iais.

Rolando PARAFINAVI�IAUS nuotr.

Ar geriau nieko nedaryti?!

Spektakl� re�isavusi Inga Norkut� ypa� giria Moksleivi� nam� darbuotoj� komand�, be kurios renginys galb�t b�t� ne�vyk�s. "Kiek tos moterys turi energijos, azarto ir u�sidegimo, tiesiog steb�tina", - ger� �od�i� negaili re�isier�. Savo darbo vaisiui ji pati yra gana kritiška. "Jei reik�t� pakartoti, tikrai nebesamdytume t� pa�i� garso ir apšvietimo specialist�, nes jie �ia atvyko, matyt, nesitik�dami tokio masto renginio, tod�l tur�jau u� nugaros jiems stov�ti ir nurodin�ti, k� daryti. Jei jau mokami pinigai, reik�t� ir dirbti profesionaliai, - pasipiktinimo neslepia I. Norkut�. - Noriu atsiprašyti ir t�veli�, kuri� aktoriais buv� vaikai galb�t buvo per ma�ai apšviesti." Re�isier� sako, kad iš ties� nuveiktas didelis darbas ir ji po spektaklio net gl�byje nebesutalpino g�li�, bet ir sulauk� palaikymo ir pad�kos �inu�i�. "Raš� visi. Ypa� sujaudino vienos pagrindini� aktori� �inut�. Ji raš�, kad jai buvo did�iul� garb� ir did�iuojasi dalyvavusi tokiame renginyje, - emocij� nesl�pdama kalba re�isier�. - Po šios �inutes pravirkau, nesinor�jo tik�ti, kad jau pabaiga. Kai pamatai t� �moni� kupinas laim�s ašar� akis, kai �inai, kad jie at�jo ne u� pinigus, o d�l kilnios id�jos padaryti miestui dovan�, nereikia jokio kito �vertinimo ar atpildo." Ji neslepia, kad po premjeros �sivyravo savotiška ramyb�. "Tos ramyb�s man net per daug. Gerai, kad dar dirbu televizijoje. O jei ne?! Turb�t išprot��iau. Tarsi v�l tur��iau prad�ti visk� iš naujo. O aktoriaus profesijoje irgi at�jo toks laikas, kai jaun� nebesuvaidinsiu, senu�iuk� irgi", - paaiškina re�isier�.

Kritikams I. Norkut� sako taip pat turinti, k� atsakyti. "Juk visada lengviau nieko nedaryti, o v�liau pulti kritikuoti, skai�iuoti ir peikti. Tik tie, kurie nemat� spektaklio "virtuv�s" ir pasiruošimo, gali juodinti ir šmei�ti tuos, kurie miestui dovanojo tok� išskirtin� regin�", - teigia re�isier�.

Pavarg�, bet laimingi

"Ar gird�jote tos mergait�s bals�, nepaprastai gra�us", - ku�d�josi iš "Gele�in�s princes�s dienos" premjeros išeinantys �i�rovai. Pagrindinio vaidmens atlik�ja, "Dain� dainel�s" bei kit� respublikini� konkurs� laureat�, gimnazist� Milda Baronait� paker�jo šiaulie�ius skambiu, sodriu, išskirtiniu balsu.

Nema�ai darbo teko ir kolektyv� vadovams. Bene vienintel� scenoje su vaikais kartu pasirod�iusi "Bumc�s klubo" vadov� Lina Jokubauskien� sako visiškai nebijojusi kvailai atrodyti tarp vaik�. "Manau, tai buvo jiems padr�sinimas. Pasitarusios su re�isier� nusprend�me, kad išb�gsiu kartu su vaikais. Juk mano kuriamas persona�as, Bumc�, yra vaik� draug�, tai kaip gi aš b��iau atsakingo pasirodymo metu palikusi savo draugus, - �sp�d�iais dalijasi L. Jokubauskien�. - Negal��iau teigti u� visus, ta�iau jei reik�t� pakartoti rengin�, mes tikrai susiburtume. Renginio metu nuotaika buvo pakyl�ta, vaikai jaut�si labai svarb�s, t�veliai d�iaug�si, o nuovargio nebuvo grei�iausiai tod�l, kad mes prie koncert� priprat�." "Bumc�s klubo" vadov� teigia, kad po spektaklio pel�siukus vaidin� klubo vaikai, Pramon�s gatv�je išvyd� pjes�je buvus� dekoruot� Pel�sio automobil�, suskubo pranešti, kur pasteb�jo savo mašin�. Ir nors "Bumc�s klubas" dabar intensyviai ruošiasi kitam spektakliui, kurio premjera numatyta gegu��s pabaigoje, vaikai vis dar kartais padainuoja "Gele�in�s princes�s dienoje" atlikt� k�rin�.

"O tie, kurie �eria kritik� Lietuvos vardo t�kstantme�io renginiui, tegul bent kart� patys pabando k� nors panašaus suorganizuoti", - sako L. Jokubauskien�.

MAMA

Saul�

Išeis ir pareis.

Am�iai

Viens kit� pakeis.

Nieko n�ra

Svarbiau

U� tavo buvim�.

U� tuos pa�ius �od�ius

(Kartoju juos iš prad�i�),

Mama,

U� tavo �i�r�jim�.

Nepravirkim�.

Šypsn�

V�lyvo rudens –

Šaltin� gyvo vandens!

U� tavo

�olyn� takus

Nieko

Gailiau

Nebus...

Genovait� �ibikien�

Paprastai apie nepaprast� stebukl�

Migl� REMEŠKEVI�I�T�

K�dikio laukimo laikotarpis – gra�us ir paslaptingas, o jo gimimas reiškia nauj� prad�i�, Dievo duot� gyvyb� ir nauj� gyvenim�. Kiekvienas gimimo momentas yra naujas �ingsnis link naujo, gilesnio gyvenimo. Šventas naujos gyvyb�s gimimo d�iaugsmas u�go�ia visas j� lyd�jusias kan�ias � š� pasaul�. "Kiekvienas k� tik gim�s naujagimis man yra nepaprastai gra�us", - tvirtina daugiau nei 40 met� dirbanti akušer�-ginekolog� Šiauli� apskrities ligonin�s Akušerijos-ginekologijos klinikos direktor� Angel� Jurgaitien�.

Baland�io 26-�j� šv�sime Gyvyb�s dien�. Akušerijos-ginekologijos klinikos darbuotoj� svajonei ši� dien� šv�sti gretimai stovin�iame naujame raudon� plyt� pastate su fantastiška �ranga sutrukd� tr�kstami keli milijonai lit�. Tad Gyvyb�s diena bus minima rankomis apjuosiant senosios akušerijos ir ginekologijos klinikos patalpas.

D�iaugsm� atneša visiems

"�mogaus gyvyb� brangiausia pasaulyje nuo pat jos u�uomazgos iki tol, kol �mogus u�merkia akeles, - tvirtina direktor�. – Nauja gyvyb� atsiranda iš dviej� vienas kit� gerbian�i� �moni� meil�s, ir tik garbingai prad�tas, garbingai augintas, apsuptas t�v� meil�s ir atitinkamo d�mesio �mogus gali prasmingai nugyventi savo gyvenim� bei b�ti naudingas visuomenei. Dabar yra labai daug jaun� šeim�, tvirtai apsisprendusi� prad�ti n�štum� ir visokeriopai stengtis, kad j� laukiamas vaikelis gimt� sveikas. Ateidamas � š� pasaul� ma�as �mogutis atneša d�iaugsm� ne tik jo laukiantiems t�veliams bei artimiesiems, bet ir visam gimdymo procese dalyvaujan�iam medik� personalui."

Anot direktor�s, nesvarbu, koki� medikams skirt� kaltinim� kartais tenka išgirsti, gimdymas jiems yra šventas ir labai trapus procesas, kadangi jie yra atsakingi ne tik u� naujagimio, bet ir u� motinos gyvyb�. Nors sakoma, kad n�štumas - ne liga, ta�iau ma�ylio kelion� � š� pasaul� yra išties labai sud�tinga ir pavojinga gimdyvei. Kiekvienas s�kmingas gimdymas ir kiekvienas laimingai gim�s naujagimis medikams yra teigiamas j� darbo �vertinimas. O kuris, anot direktor�s, gydytojas nori, kad jo atliktas darbas b�t� prastai �vertintas?

Vaikel� pasitinka šypsena

Direktor� sako, jog vis re�iau b�simos mamos gimdo be nuskausminimo. Moterys skirtingai reaguoja � gimdymo metu kylant� skausm�. Tik 1-10 proc. gimdyvi� gimdydamos nejau�ia skausmo, kitos patiria vidutinio stiprumo arba labai stipr� skausm�. Vienoms gimdyv�ms per s�r�mius kylantis skausmas neatrodo labai varginantis, skatina susikaupti, sutelkti j�gas. Kitos moterys, ypa� jautrios skausmui, s�r�mi� metu nesugeba atsipalaiduoti ir tinkamai kv�puoti, ima blaškytis, jas apima baim�, kuri tik dar labiau padidina skausm�. Siekiant išlaikyti kontakt� su gimdyv�mis, kuri� ypa� ma�as skausmo jutimo slenkstis, joms taikomas epid�rinis nuskausminimas, kuris yra vienas da�niausi� gimdymo nuskausminam�j� metod�. 2008 metais akušerijos-ginekologijos stacionare epid�rinis nuskausminimas gimdymo metu atliktas 563 gimdyv�ms. Šiai nejautrai sukelti nuskausminamieji vaistai kateteriu suleid�iami � epid�rin� tarp�, esant� stuburo kanale. Vaistai nepatenka � mamos ir ma�ylio kraujotak�, jie lieka stuburo kanale, kur blokuoja skausminius impulsus, kylan�ius iš gimdos. Gimdyv� išlieka s�moninga, iš karto gali pasaul� išvydus� savo ma�yl� priglausti prie kr�ties.

Su t��iais sutaria draugiškai

Vis daugiau naujagimi� savo pirm�j� gyvenimo akimirk� pasitinka t��iams ant rank�. Toks t�veli� apsisprendimas, anot direktor�s, yra labai pagirtinas, nes jie patiria, kad gimdymas n�ra lengvas pasivaikš�iojimas. Be to, gimdamas k�dikis ateina � jam visiškai nepa��stam� pasaul�, tad jei šalia jo yra mama ir t�tis, ma�ylis jau�iasi saugus. Gimdyv� moteris b�na ypa� jautri, jau�ia saugumo stok�, tad artimo �mogaus buvimas šalia padeda jai atsipalaiduoti bei atsikratyti baimi�.

Direktor� sako, jog gimdymo metu t��iai kiek gal�dami stengiasi pad�ti mamoms moraliai – palaiko u� rankos, padr�sina, nušluosto prakait�, paduoda vandens, o sulauk� ma�ylio nukerpa virkštel�. Vyras, pamat�s, kaip sunkiai pasaul� išvysta nauja gyvyb�, išgyvena tokius pat stiprius jausmus kaip pati gimdyv�. "Vis dar sulaukiame t��i�, kurie � gimdym� �i�ri kaip � šou, - apgailestauja direktor�. - Taip da�niausiai elgiasi jaunesnio am�iaus t��iai. Yra tek� pagalbon kviestis ir policijos pareig�nus. Vaikeliui beld�iantis � pasaul�, t�veliai neturi trukdyti medikams. Mes su t��iais sutariame draugiškai."

Bej�giškumo akimirkos

Kaip beb�t� gaila, ne visi � š� pasaul� at�j� ma�yliai apgl�biami t�v� meil�s. Vis dar atsiranda mam�, paliekan�i� savo naujagimius ligonin�je. B�simasis mamos nuosprendis, anot direktor�s, jau�iamas iš jos neadekvataus elgesio vos tik per�engus n�š�i�j� pri�mimo kambario slenkst�. Tuomet � pagalb� kvie�iama klinikoje dirbanti psicholog�, gydytojas neonatologas, socialinis darbuotojas. Jaunos, da�niausiai nepilnamet�s moterys, ne�inodamos savo teisi� ir garantij� bei nesulaukdamos artim�j� palaikymo, po ilgo ir nelinksmo pokalbio kartais pakei�ia savo sprendim�.

Direktor� sako, jog ypa� daug �takos gimdyvei apsispr�sti palikti naujagim� ar ve�tis j� namo turi jos pa�ios motina, su kuria pasikalb�jus priimamas galutinis sprendimas. "Nesu ma�iusi negra�aus naujagimio. Lauktas jis ar nelauktas - kiekvienas vaikutis savotiškai �avingas", - šypsosi direktor�.

Šiauli� apskrities ligonin�s Akušerijos-ginekologijos klinikos direktor� Angel� Jurgaitien� sako, kad gimdamas k�dikis ateina � jam visiškai nepa��stam� pasaul�, tad jei šalia jo yra ir mama, ir t�tis, ma�ylis jau�iasi saugus.

Autor�s nuotr.

Parama naujagimiui

Dabar moterys turi teis� gimdyti bet kuriame Lietuvos akušerijos-ginekologijos stacionare, bet, anot direktor�s, tapo �prasta, kad aplinkini� rajon� vaikelio besilaukian�ios moterys gimdyti atva�iuoja � Šiauli� akušerijos-ginekologijos klinik�. Per par� pasaul� �ia išvysta nuo 5 iki 17 nauj� gyvybi�. Gimdymo ma��jimo tendencijos nejau�iama - iš viso 2008 metais buvo 2108 gimdymai. Sud�tingesni gimdymai, kuri� nesiry�ta priimti Joniškio bei Radviliškio medikai, taip pat vyksta m�s� miesto akušerijos stacionare. "Galime pasid�iaugti itin aukštos kvalifikacijos medikais, dirban�iais neišnešiot� naujagimi� skyriuje. Jame tiriami ir gydomi ne tik m�s� klinikoje gim� naujagimiai, bet ir atve�ti iš Joniškio bei Radviliškio akušerijos stacionar�, - pasakoja direktor�. - Budinti medik� brigada naujagimi� reanimacijai skirtu reanimobiliu, kuriame yra visa reikiama �ranga, atgabena juos � m�s� klinik�. Pernai iš Šiauli� krašto akušerijos stacionar� � naujagimi� reanimacijos poskyr� atve�ti 24 neišnešioti naujagimiai."

Ne tik gimdyti, bet ir pails�ti

Anot direktor�s, did�iausia gydytoj� svajon� – Gyvyb�s dien� šv�sti gretimai stovin�iame naujame raudon� plyt� pastate su fantastiška �ranga - ir toliau tik svajon�. Jai �gyvendinti tr�ksta labai nedaug – geranoriško Vyriausyb�s sprendimo skirti kelis milijonus. Persik�limo � naujas patalpas akimirkos laukia ne tik medik� personalas, bet ir m�s� krašto bei Šiaur�s Lietuvos regiono mamos, norin�ios gimdyti ir gydyti savo ma�ylius šiuolaikiškoje ligonin�je, kurioje sudarytos visos s�lygos ne tik gimdyti, bet ir atgauti j�gas po nelengvo gimdymo proceso. Kadangi Moters ir vaiko klinikos baigiamieji akordai atsir�m� � milijonus, minint Gyvyb�s dien� rankomis bus apjuostos senosios akušerijos ir ginekologijos klinikos patalpos.

Bendrijos pirmininko lemtis � ne�ti savo paties u�sikraut� kry�i�

Sigitas STASAITIS

Seniai �inoma, kad niekas geriau tavo turto nepri�i�r�s, nei tu pats. Tad �statym� leid�jai paskubomis sukurp� Bendrij� �statym� ir iš sovietme�iu paveld�tus daugiabu�ius ilgam u�miršo. Savo daugiabutyje inicijav�s �steigti bendrij� ir jos pirmininku išrinktas �urnalistas �sitikino, jog priešingai, nei deklaruojama, iš tikro valstybei bendrij� nereikia. Daroma viskas, kad jas b�t� kuo sunkiau �steigti, kad joms b�t� sunku išsilaikyti, o prireikus - kad pirminink� b�t� galima net pasodinti. Keista – vald�ia svai�ioja apie visuotin� daugiabu�i� renovacij�, o nesugeba spr�sti elementari� bendrij� problem�.

Privatizavus iš sovietme�io paveld�tus daugiabu�ius nebeaišku, kas turi r�pintis bendru turtu bei teritorija.

Vietoj valdyb� - bendrijos

Prieš por� met�, kai m�s� daugiabutyje dar nebuvo bendrijos, vien� saul�t� vasaros dien� sumaniau paskai�iuoti. Mintis tai padaryti kilo pašto d��ut�je radus eilin� nam� pri�i�rin�ios UAB "Atidumas" s�skait�.

Tiems, kurie nesusigaudo mokes�iuose, primenu, jog mums visiems privalu mok�ti ne tik u� savo suvartot� elektr�, vanden� bei šilum�. Nepri�i�rimas, neremontuojamas namas, �inia, labai greitai ima irti, d�l�ti, gri�ti. Nuosav� namuk�, niekur nesid�s, tvarko jo savininkas. O kas ir u� kieno pinigus turi pri�i�r�ti bendr� daugiabu�io turt�: stog�, laiptines, vamzdynus?

Sovietme�iu buvo bepigu – visus šiuos darbus atlikdavo legendin�s nam� valdybos. Lietuvai atk�rus Nepriklausomyb�, buvo pasi�lytas sprendimas – tegul daugiabu�io gyventojai buriasi � but� savinink� bendrijas ir patys pri�i�ri savo bendr� turt�.

Bet �inot brolius lietuvius – vis m�sto, tariasi, svarsto, derasi, o steigti bendrijas tingi, nors kuol� ant galvos tašyk. Spr�skite patys - Šiauliuose yra apie 1000 daugiabu�i�. Per 18 Nepriklausomyb�s met� � bendrijas susib�r� vos pus�s j� gyventojai. Kita pus� vis tebesvarsto, tebeskai�iuoja...

Namas – lyg po karo

Daugiabu�ius, kuriose ne�kurtos bendrijos, pri�i�ri tos pa�ios privatizuotos nam� valdybos. Tik dabar jos vadinamos daugiabu�ius namus administruojan�iomis �mon�mis. Gaila, vald�ios galvos pra�i�r�jo labai svarb� kontrol�s mechanizm�. Sovietin�s nam� valdybos buvo valstyb�s �mon�s, dirbusios pagal nustatytus �kainius. O štai privatizuotos "nam� valdybos" - priva�ios pelno siekian�ios �mon�s. Savivaldybei visiškai nepavald�ios ir praktiškai nekontroliuojamos. Administruojan�ios �mon�s nuo pri�i�rim� daugiabu�i� gyventoj� lupa devint� kail� ir teisingai daro, nes tai ne labdaros, o pelno siekian�ios �mon�s. Ap�i�r�kite mieste j� pri�i�rimus daugiabu�ius ir klausim� nebekils, ko tos �mon�s siekia ir kaip "kokybiškai" dirba.

M�s� penkiaaukštyje bendrijos irgi nebuvo, tad Savivaldyb�s sprendimu m�s� namu r�pinosi UAB "Atidumas". T� min�t� vasaros dien�, gav�s eilin� "Atidumo" s�skait�, pasi�miau kalkuliatori� ir padaugin�s sumas iš vis� namo 70 but� ploto pašiurpau. Per metus m�s� "chruš�iovinukas" "Atidumui" sumeta 6450 lit� � technin�s prie�i�ros fond� bei dar 8500 lit� �teisint� atlyg� u� darb�. Taigi iš viso – per 12 t�kstan�i� lit�, o k� u� tai gauname? Pakeist� elektros jungikl� su lempute u� 142 litus arba duryse �stiklint� delno ploto langel� u� 207 litus? Kai lupamos tokios darb� kainos, nieko keista, jog laiptini� durys vos ant vyri� laikosi, o lang� r�mai – sutreš�, v�jai kiaurai švilpia. Stogas - prateka, r�syje šilumos mazgas nuolat paskend�s išmatose, o r�syje vandentiekio vamzd�iai – r�d�i� su�sti paskutines dienas skai�iuoja. �od�iu, m�s� name nors film� "M�šiai d�l Gruzijos" filmuok.

Paprasta tik teoriškai

"Tai steikite bendrij�, - paragino Savivaldyb�s Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialist� Linut� Šablinskien�, kuruojanti bendrij� reikalus. – Valstyb� suinteresuota, kad gyvuot� kuo daugiau bendrij�. Tod�l savivaldyb� jums pad�s - padengs steigimo išlaidas, duos standartinius bendrij� �status."

Iš tikro dav�. Truput� keisti tie standartiniai �statai, su logikos klaidomis. Pavyzd�iui, ne�vykus bendrijos nari� susirinkimui nurodoma organizuoti pakartotin�. �ia dar aišku. Tik vienas �stat� punktas liepia apie pakartotin� susirinkim� pranešti ne v�liau kaip prieš dvi savaites, o kitas punktas nurodo j� sušaukti ne v�liau kaip per dvi savaites po ne�vykusiojo. Na, bet neb�kim smulkmeniški, pirma �steikim bendrij�, tada kabin�sim�s.

Iš daugiau nei 1000 daugiabu�i� gyventoj� vos pus� yra susib�r� � bendrijas.

Teoriškai �steigti bendrij� labai paprasta, tereikia, kad visuotiniame susirinkime balsuot� daugiau nei pus� but� savinink�. Ta�iau praktiškai problemos prasid�jo dar prieš susirinkim�. Mat �statym� leid�jai bendrijas prilygino juridiniam vienetui, kuriam galioja tie patys �statymai, kaip ir verslo �monei. Tik verslininkams bepigu steigti bendroves darbo metu sus�dus sal�je ar prie apskrito stalo. O kaip ir kur � steigiam�j� susirinkim� sukviesti 70 but� savininkus? �statym� leid�jams � tokias smulkmenas – nusispjauti. Niekam ner�pi, kad b�rys �moni�, sumaniusi� �steigti bendrij�, turi kaip benamiai šunys vargti ka�kur lauke prie savo laiptin�s.

Vos nesu�lugd� lietus

Netrukus savo kailiu �sitikinome, kad dešimtis but� turin�iame name bendrij� realu �steigti tik pavasar�. Negali kviesti dien�, nes daugelis dirba. Negali savaitgaliais ir per šventes, nes ne vienas išvyksta. Belieka šiokiadieni� vakarai, ta�iau ruden� ir �iem� po darbo jau b�na sutem�, darganota ir šalta – berg�d�ias reikalas kaimynus kviesti � tams� kiem�. Vasar� v�lgi – atostog� sezonas. Vienas – sode, kitas – kurorte, tre�ias – al� prie televizoriaus maukia ir apie jokius reikalus n� gird�ti nenori.

Juokinga, kad pra�jo beveik metai, kol pagaliau sulauk�me pavasario. Bet v�l nelaim� – prieš dvi savaites paskirt� susirinkimo dien� dangus apniuko. Ir kuo jis labiau niauk�si, tuo labiau giedr�jo � susirinkim� atvykusios UAB "Atidumas" direktor�s veidas. Gal d�l lietaus ir v�l nebus kvorumo – juk taip nesinori, kad iš panos�s pasprukt� riebus k�snelis – 12 t�kstan�i� lit� per metus, u� kuriuos tereikia �sukti kelias elektros lemputes ir �stiklinti por� lang�.

Neišdeg�. Mes, keli aktyvistai, prisak� pasiimti pasus, kaimynus kone j�ga ištemp�me � kiem�, kad tik v�l nepritr�ktume kvorumo – pus�s but� savinink�.

Ne�veikiamos biurokratin�s kli�tys

�mon�s u� bendrijos steigim� nubalsavo per 2 minutes. Dar kelios minut�s, ir buvo išrinktas bendrijos pirmininkas. Besisi�lan�i�j� vadovauti neatsirado n� vieno. Kadangi rodydamas iniciatyv� u�sikroviau kry�i�, tenka pa�iam j� ir nešti.

Baigiantis susirinkimui nauja b�da - kiekvienam buto savininkui privalu pasirašyti ant keliolikos steigimo dokument� lap�. Laim�, namo r�syje ka�kas atrado �iurki� apgrau�t� stal� be kojos, kitaip, a�i� �statym� leid�jams, b�tume tur�j� pasirašin�ti parpuol� ant šlapio asfalto. Keliasdešimties �moni� b�rys apspit�s stal� po varvan�iu kaštonu vis� valand� brauk� parašus ant keturi� �vairi� dokument� egzempliori�. Ir, �inoma, neapsi�jo be klaid�.

"Ne, toki� steigimo dokument� aš netvirtinsiu! - pareišk� notar�, pirštu baksnodama � keverzones. - Štai �ia ka�kod�l pasirašyta du kartus, o �ia – pataisymas."

Aš jau nor�jau spjauti � vis� reikal�, bet �mona paaukojo vis� savo savaitgal�, �jo iš buto � but�, iš naujo rinko parašus. Po to man beliko patys niekai – "tik" keliasdešimt reis� savo automobiliu pas notar�, � Savivaldyb�, Registr� centr�, "Sodr�", paslaugas teikian�ias �mones sudaryti nauj� sutar�i�, pagaminti antspaudus, �sigyti dokument� blankus.

Gerai, kol viskas gerai

Dauguma bendrij� pirminink� – savamoksliai, kai kurie pensininkai net kompiuterio n�ra mat�. Bet d�l to niekas bendrij� pirminink� neatleid�ia nuo atsakomyb�s tinkamai vesti raštvedyb�, pildyti �sakym� knygas, priešgaisrinius bei darbo saugos, sanitarijos, evakuacijos ir kitus �urnalus, bendrijos buhalterei ir valytojai rengti mokymus, instrukta�us.

Daryti kai kuri� ši� dalyk� net netur��iau teis�s, kol nebaigiau speciali� kurs�, bet �statym� leid�jams ir šis kazusas ner�pi. Tad gerai, kol viskas gerai. Jei, neduokdie, name �vykt� rimta nelaim� ar katastrofa, neabejoju, jog atl�kusi tikrintoj� armija mane ar bet kur� kit� bendrijos pirminink� rast�, kaip apkaltinti kokiu nors biurokratiniu aplaidumu ir u� tai nuteisti.

Susid�r�s su tokiomis problemomis �miau dom�tis, kaip tvarkosi kitos bendrijos. Išaišk�jo, jog daug kur pirmininkams galv� skauda ne tik d�l �urnal� ir dokument�.

Pasak �statymo, kiekviena bendrija privalo išlaikyti pirminink� ir buhalter�. Bendrijos paprastai nori gyventi švariai, tod�l, jei išgali, samdo ir valytoj�. Ta�iau visiems jiems reikia mok�ti ne tik atlyginimus, bet kone antra tiek mokes�i� - valstybei. O iš kur traukti pinig� mokes�iams name, kur vos keliolika ar tik keli butai?

Yra visoki� bendrij�

Bendrijos pirmininkui nuo pirmininko n�ra paslap�i�. Greitai pas kolegas iššniukštin�jau, kad tokiose ma�ose keli� but� bendrijose pinigai tyliai renkami grynais, dalijami paslap�ia "vokeliuose" ir, �inoma, jokie mokes�iai valstybei nemokami. �od�iu, tarpsta tikras šeš�lin�s ekonomikos inkubatorius. Yra bendrij�, kur kitokia velniava. Pa��stu pirminink�, kurie, �ved� savo �statymus, moka atlyg�, premijas ar pašalpas sau u� name atliktus smulkius darbus, skiria gyventojams baudas u� nedalyvavim� talkose. Šiauli� ekonomin� policija jau tur�jo ne vien� byl� d�l bendrij� pirminink� pokšt� bei buhalteri� grobstym�.

Dar vienas bendrij� tykantis pavojus – vis da�niau � bendrijos pirmininkus braunasi verteivos, kuriems vadovauti bendrijai – viso labo pajam� šaltinis. Da�nai tokie net negyvena tame name, bet algos reikalauja ne vieno šimto lit�. Jau yra besisi�lan�i� ir �steigti bendrij�, ir jai vadovauti, ir atlikti namo renovacij�. Ta�iau net jei bendrijos pirmininkas doras ir nesigviešia nepelnyt� pinig�, jo vis vien nuolat tyko pavojus b�ti kuo nors apkaltintam – retame name n�ra r�ksni�, kuriems viskas blogai.

Laim�, dauguma šiaulie�i� – pador�s �mon�s, ir susik�rus bendrijai namas iš karto atgyja. Tad daugiabu�i�, kuriuose dar ne�steigta bendrija, gyventojams belieka rinktis - arba susitaikyti, kad nam� vis� laik� apipl�šin�s tik savo pelnu besir�pinanti administruojanti �mon�, arba imtis iniciatyvos steigti bendrij�. Tiesa, tam, kuris tai padarys, paprastai u�kraunamas kry�ius tapti simboliškai apmokamu namo �kved�iu, santechniku, sodininku ir net nuod�mklausiu.

Kod�l man g�da gyventi ap�iurusiame gimtajame mieste?

Sigitas STASAITIS

Šiauliuose, pasirodo, turime net 1000 daugiabu�i�. Tik ar kada nors susim�st�te, kod�l dauguma j� panaš�s � namus vaiduoklius? Beveik visi 500 daugiabu�i�, kuriuose dar n�ra but� savinink� bendrij�, ir net dalis, kuriuose bendrijos �kurtos, atrodo taip tragiškai, jog tikt� dekoracijomis filmui apie alkan� pokar�. Kod�l? Juk visi ši� apšiur�li� gyventojai moka nema�us mokes�ius technin�s prie�i�ros bei namo administravimo fondams, ta�iau u�sienie�iui neg�da parodyti tik renovuotus daugiaaukš�ius, kuri� Šiauliuose vienos rankos pirštais suskai�iuotum.

Daugiabu�i�, kur n�ra �steigta bendrija, laiptin�s da�nai atrodo tragiškai. Gyventojai moka nema�us pinigus remontui, bet d�l nepasotinamo administruojan�i� �moni� apetito l�š� u�tenka tik elektros jungikli� remontui bei langams stiklinti.

�m�sis metus trukusio �urnalistinio tyrimo išsiaiškinau, kad daugum� apleist�j� daugiabu�i� pri�i�ri Savivaldyb�s paskirtos administruojan�ios �mon�s. Niekam neatsiskaitydamos jos be skrupul� savivaliauja ir pl�šikauja. Nes Savivaldyb�je n�ra kam u�kirsti tam keli�, o ekonominei policijai, �sitikinau, grobstymai ir klastot�s visiškai ner�pi.

Iš prad�i� paslaugos d�iugino

Gaila, dar ne visi gali pasistatyti nuosav� nam�. Likimas ir mane atvijo � apšiurus� daugiabut�. Tai standartinis 4 laiptini�, 5 aukšt�, 70 but� pajuodusi� silikatini� plyt� pastatas. Kadangi namas statytas 1961 metais, SSRS valdant garsiajam Nikitai Chruš�iovui, m�s� daugiabutis liaudiškai ir vadinamas "chruš�ioviniu".

Iš prad�i� d�iaugiausi, kad nam� pri�i�ri ne bendrija, o speciali Savivaldyb�s paskirta administruojanti �mon�, kuri� vyresni �mon�s iki šiol iš �pro�io vadina "nam� valdyba". Iš tikro tai seniai privatizuota "nam� valdyba", virtusi � UAB "Atidumas", kuri� nupirko skandalingai pagars�j�s gigantas "City service".

Ne iš vieno pa��stamo buvau gird�j�s, kad name �k�rus bendrij� joje vald�i� u�grobia koks nors paniur�lis pensininkas, šokdinantis vis� nam� pagal savo sugalvotas taisykles. Tad iš prad�i� "Atidumo" paslaugomis d�iaugiausi. Sugedo elektros jungiklis ar išdu�o laiptin�s langas – u�tenka jiems paskambinti. Netrukus atsiun�iamas meistras, kuris visk� suremontuoja, �stiklina, sutvarko ir pinig� nepaprašo.

Meistrai – paskutiniai nev�kšlos

Juokauju, �inoma. Nemokam� paslaug� neb�na. Daugiabu�ius pri�i�rin�i� �moni� paslaugos - visai nepigios, skai�iuojamos pagal tamstos buto plot�. Aš mok�davau apie 10 lit� � technin�s prie�i�ros fond� ir dar beveik 13 lit� u� administravimo paslaugas. Ant kas m�nes� pedantiškai atsiun�iamos "Atidumo" s�skaitos yra ir tre�iasis mokestis - u� r�si� dezinfekcij� - 36 centai per m�nes�. Kai paskai�iuoji, kad iš viso m�s� namo per metus u� �iurknuod�ius paklojame net 180 lit�, apima nerimas, nes u� toki� sum� galima b�t� išnuodyti pus� Šiauli�. Ta�iau neb�kime smulkmeniški d�l cent�, kai tuoj pamatysime, jog ne�inia kur dingsta stambios sumos.

Kur kas labiau nervino, jog administruojan�i� �moni� meistrai – paskutiniai nev�kšlos. �stiklino laiptin�je lang� – tas po savait�s v�l išdribo su visu r�mu. Laiptin�je prisuktas šviestuvas laikosi, bet kabo kreivai. Pakeit� elektros jungikl�, bet virš jo paliko styroti plikus elektros laidus.

Aplakst�s kitus daugiabu�ius �sitikinau, kad b�da d�l kokyb�s opi ne tik UAB "Atidumas" meistrams. Kit� daugiabu�ius administruojan�i� bendrovi� specialistai – tokie pat nemokšos. Jei netikite, ap�i�r�kite daugiabu�ius, kuriuos pri�i�ri Savivaldyb�s paskirtos administruojan�ios �mon�s "M�s� butas", "�kvedys", "Bendrabutis" ar bet kurios kitos. J� beveik vis� pri�i�rim� nam� fasadai aptrup�j�, stogai – kiauri, r�siai – pripl�k�, langai – išpuv�, laiptin�s – g�da sve�i� atsivesti.

Darb� kainos - astronomin�s

Galutinai šokiruotas buvau prieš metus, kai m�s� "chruš�iovinuko" laiptin�je administruojanti �mon� pakabino ataskait� apie per metus nuveiktus darbus. Pasirodo, ši� nev�kšl� darbas �kainotas tiesiog astronomin�mis sumomis. Pavyzd�iui, meistras sutais� elektros jungikl� – 95 litai. Pakeit� jungikl� su lempute – jau visi 142 litai. Duryse �stiklino delno ploto langel� – net 207 litai. Ant stogo u�d�jo ruberoido lop� – 888 litai ir t. t.

Negana to, kad visi šie darbai brang�s, jie atliekami steb�tinai atmestinai, nekokybiškai – laiptin�s lango stiklas ka�kod�l sudurtas iš dviej� sen� atrai��, lopas ant stogo t� pa�i� vasar� v�l prakiuro, laidai kyšo iš sienos, ir taip be galo...

Jei jus guod�ia, panašias pl�šikiškas kainas lupa ir kitos administruojan�ios �mon�s.

Neseniai Vilniaus gatv�s 99-ojo namo gyventojai kviet�si �urnalist�. Administruojanti �mon� pakeit� du vandentiekio vamzd�ius po 10 metr�. Negana to, kad darbas atliktas ignoruojant visas statybos ir estetikos taisykles, nuo namo gyventoj� nulupti net 5629 litai.

Paslaptingi priedai bei procentai

Štai ir Varpo gatv�s 27-ojo daugiabu�io gyventojai viešai spaudoje piktinosi UAB "M�s� butas" ataskaita: 65 litai u� langelio �stiklinim�, 85 ir 175 litai – u� saugikli� keitim�, 597 litai – u� kanalizacijos valym� ir t. t.

Ne, tai ne Tyruli� pelk�s, o Šiauli� centras Katedros pašon�je. Taip UAB "M�s� butas" pri�i�ri E�ero gatv�s 63-i�j� daugiabut�. Nei patys dirba, nei kitiems leid�ia.

Autoriaus nuotr.

Savivaldyb�s administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialist� Linut� Šablinskien�, specialiai pasodinta spr�sti daugiabu�i� nam� problem�, paaiškino, jog niekas neturi teis�s daugiabu�iuose savivaliauti. Visi darbai turi b�ti atliekami grie�tai pagal nustatytas kainas, surašytas Vyriausyb�s patvirtintame statybos darb� kainyne "Sistela".

Ataskaitoje perskait�, kad administruojan�ios �mon�s "Atidumas" meistrai m�s� "chruš�iovinuke" u� išda�yt� dviej� kvadratini� metr� ploto laiptin�s prieang� iš namo technin�s prie�i�ros fondo nulupo net 980 lit�, pareikalavome s�matos, kuri� �m�me tikrinti pagal �inyn� "Sistela".

Ir k� gi. Da�ai, tinkas bei glaistas kainavo vos 47 litus. Ta�iau prid�jus darbo u�mokest�, mokes�ius "Sodrai", 10% statybviet�s išlaid�, 40% paslapting� prid�tini� išlaid� bei pa�ios UAB "Atidumas" kuklius 8 pelno procentus, suma išsip�t� iki �sp�dingos 981 lito s�skait�l�s. Ir neprikibsi, nors bet kuri padori statybos �mon� t� pat� darb� mielai atlikt� u� pus� šios kainos su visais mokes�iais.

N�ra kam padaryti pigiau?

Pasikalb�j�s su kit� daugiabu�i�, kuriuose irgi n�ra bendrij�, gyventojais pasteb�jau paslapting� sutapim�. Vos namo technin�s prie�i�ros fonde susikaupia bent šiek tiek did�lesn� suma, u�uod� peln� lyg maitvanagiai atlekia Savivaldyb�s administruojan�ios �mon�s si�sti meistrai ir namui skubiai padaro kok� nors darb�. Net niekieno neprašyti, nes jie neprivalo name niekam atsiskaityti.

Štai Vytauto gatv�s 56-ojo daugiabu�io gyventojai d�iaug�si, kai administruojan�ios �mon�s darbininkai �m� gra�iai da�yti j� namo pamat�. Bet kai pensininkai ataskaitoje pamat� apvali� 25 t�kstan�i� lit� sumel�, vaikš�iojo labiau išraud� nei j� namo ryškiai nuda�ytasis cokolis. Tiek s�skaitoje gyventojai sukaup� nebuvo, tai dabar dar ilgai bus skolingi administruojan�iai �monei.

"Daugiabu�iuose nuolat reikia atlikti daug smulki� darbeli�, o norin�i� su jais terliotis n�ra, nes statybos �mon�s konkuruoja tik d�l dideli� pelning� objekt�", - paklausta, kod�l j� paslaug� �kainiai gerokai viršija rinkos kainas, kart�, kai buvo gerai nusiteikusi, man paaiškino UAB "Atidumas" direktor� Roma Janušonien�.

"Svetimi" dirbti neprileid�iami

Tai melas. Internete pilna besisi�lan�i�j� dirbti adres�. Išgird�s, kad Šiauliuose neva n�ra kam pigiau nei u� 200 lit� �stiklina sen� dur� langelio ar ma�iau nei u� 95 litus pakeisti elektros jungiklio, pirmos surastos individualios Gra�inos Navickien�s �mon�s vadybininkas tik juok�si. Pastat� prie�i�ra, remontu ir net statyba bei renovacija u�siiman�ios �mon�s specialistas pripa�ino, jog nei j�, nei kit� individuali� �moni� niekas per š�v� neprileid�ia prie darb� daugiabu�iuose, kuriuos valdo �takingos administruojan�ios �mon�s.

Vieša paslaptis, kaip saugoma "savo" teritorija. Daugiabu�ius administruojan�ios �mon�s kart� per metus kokiame nors ma�ai skaitomame miesto laikraštyje paskelbia konkurs� darbams jos pri�i�rimuose daugiabu�iuose atlikti. Ir kasmet �vyksta stebuklas - konkursus visuomet laimi tos pa�ios bendrov�s. Pavyzd�iui, pl�šikiškomis kainomis dirban�ios UAB "Atidumas" konkursus laimi vien UAB "But� remonto valdyba". Ne paslaptis, kad ši yra antrosios dukterin� �mon� ir net glaud�iasi po ta pa�ia pastoge.

Ne�leid�iami net ne konkurentai!

K� kalb�ti apie rinkos kainas ir niš� laisvai konkurencijai, jei išpuik� daugiabu�i� administratoriai nenori �sileisti net ne konkurent�. Štai UAB "M�s� butas" direktorius Vincas Nainys pamat�, kad iš interneto paslaug� �mon�s "S plius" netur�s pelno (kyšio?) ir neleid�ia �vesti greitesnio interneto � jo valdomus daugiabu�ius E�ero gatv�je. Logiška, kam ka�kokiems 227 abonentams greitesnis internetas, jei ponui V. Nainiui ir "M�s� butui" iš to jokios naudos? O kad šiuose namuose r�si� langai išdau�yti, sienos atsilaupiusios, laiptini� durys krenta, ant stogeli� kr�mai auga, aplink namus – bais�s šabakštynai, V. Nainiui nei šilta, nei šalta. Jis pats ten negyvena ir neprivalo niekam atsiskaityti. Štai kur tikrasis r�pestis administruojam� nam� gyventojais.

Ne kitaip darbus vykd� ir UAB "Atidumas" m�s� "chruš�ioviniame" name. Kantryb� tr�ko, kai pernai šiems brangininkams pani�o pasipelnyti net u� neatliktus darbus. Gavome 231 lito s�skait�, kad pernai kov� m�s� penkiaaukštyje neva buvo išmatuota vis� elektros grandini� var�a.

Buvo smagu steb�ti, kaip iškviestas Valstybin�s energetikos inspekcijos inspektorius per 5 minutes kontaktus patikrino vietoje ir UAB "Atidumas" meistrui pirštu parod� protokolo eilutes, surašytas apie neva matuotus kontaktus, kuri� iš tikro net... n�ra!

Taup� pinigus ar s��in�?

Raštu pareikalavome gr��inti pinigus u� netinkamai atlikt� paslaug� pagal suklastot� protokol�. Ir k� j�s manote - iš "Atidumo" direktor�s Romos Janušonien�s gavome �dom� rašt�. Direktor� pagaliau pripa��sta, jog jos si�sti meistrai išmatavo ne visus kontaktus, bet vis vien gausime špyg�.

"Darbai atlikti namo gyventoj� naudai", – suka uodeg� R. Janušonien�. Ir priduria, kad meistras nor�jo sutaupyti �moni� pinigus, pamatavo tik kai kuriuos kontaktus. Kad tik mums pigiau b�t�.

Jei turguje pardav�jas nusukt� dal� šonin�s, o tamstai apgaul� pasteb�jus akipl�šiškai atsisakyt� gr��inti nusuktus pinigus pareikšdamas, kad taip taupo j�s� sveikat�, tikriausiai netyl�tum�te. Netyl�jome ir mes, Šiauli� ekonominei policijai �teikdami prašym� nubausti apgavikus.

Negerai policininkams basiems ant šalto grindinio stov�ti, galvyt�s perš�la, jie nebesusigaudo nei ko j� prašoma, nei k� jie tiria. Ekonomin�s policijos skyriaus atstov� gal irgi basa stov�jo, nes atsak�, jog elektros grandines... privalu matuoti kart� per metus. Bet gi mes tos prievol�s ir negin�ijome. O štai ar suklastotas protokolas ir u� klastot� paimti pinigai n�ra nusikaltimas – taip ir liko nei tirta, nei atsakyta. Laim�, kad teis�jai dar basi gatv�se nestovi, gal bent jie pad�s iš apgavik� susigr��inti pinigus.

Privatus verslas – nekontroliuojamas!

"Taip, nuolat gauname signal�, jog administruojan�ios �mon�s darbus j� pri�i�rimuose daugiabu�iuose atlieka gerokai aukštesne nei rinkos kaina, bet k� mes galime?" – rankomis sk�stel�jo Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialist� Linut� Šablinskien�. – Daugiabu�i� Šiauliuose apie 1000, pus�je j� vis dar ne�kurtos bendrijos. Šiuos "niekieno" daugiabu�ius juk irgi reikia kam nors pri�i�r�ti. Juos administruojan�ios �mon�s - tai priva�ios �mon�s, nepavald�ios Savivaldybei. Tad gyventojams reikia patiems imtis iniciatyvos, steigti bendrijas ir patiems pri�i�r�ti ir savo pastat�, ir savo pinigus."

�tikino. Man g�da gyventi apšiurusiame mieste ir apšiurusiame name, tad nebeapsikent�s "Atidumo" pl�šikavimo kaimynus �tikinau �steigti bendrij�. Ta�iau jei b��iau �inoj�s, su kokiomis kli�timis teks susidurti ir kuo man tai atsisuks, tikrai neb��iau rod�s iniciatyvos. Tad kitame numeryje skaitykite, kaip administruojan�ios �mon�s kaišioja pagalius � ratus, kad tik bendrija neb�t� �steigta, kokios daugiabu�i� gyventojams pasp�stos biurokratin�s pinkl�s, kod�l bendrijas galima vadinti šeš�lin�s ekonomikos mokykla ir u� k� aš, kaip ir didel� dalis kit� bendrij� pirminink�, ryt poryt galiu b�ti pasodintas.

Per inovacijas bei renovacijas �iauliai gr��ta � akmens am�i�?

Sigitas STASAITIS

"Verslo aplinka kol kas n�ra palanki inovacijoms. (...) Valstyb� turi daug verslo paramos program�, ta�iau neaišku, ar jos skatina inovacijas", - komentuodamas savo gars�j� ekonomikos gelb�jimo plan� iš trib�nos r�s�iai, tik ne visai aiškiai d�st� ponas Andrius Kubilius.

Kol dairom�s inovacij�, Šiauliuose akis bado netvarkoma aplinka. Bene did�iausios pikt�ol�s vis� vasar� der�jo prie Sukil�li� kalnelio, "puošdamos" Šiauli� rajono metrikacijos skyriaus pašon�.

Tad "inovacija" - madingiausias �odis, purptel�j�s vyriausiajam ministrui iš l�p�. Jis toks madingas, kad jo dar nerasi nei lietuvi� kalbos, nei tarptautini� �od�i� �odynuose. K� reiškia naujausias nepadoriai skambantis ištiktukas ten jau yra paaiškinta, o kas "inovacija" – vis dar ne.

Ta�iau ir be �odyno visi suprantame, jog inovacija – tai �gyvendinta technin� k�ryba, praktiškai pritaikytas išradimas, originali, naudinga id�ja. Kadangi naujoji vald�ia išgyveno šimt� dien�, pats laikas pa�i�r�ti, kaip A. Kubiliaus �od�iai virsta darbais.

Sostin�je ka�koki� inovacij�, sako, yra. Bent taip tikina �kio ministerijos remiamas Lietuvos inovacij� centras bei inovacijoms skirtas visas interneto tinklalapis, inovatoriškai pavadintas "inovacij� portalu". O kiek inovacij� Šiauliuose?

Ka�koki� inovacij� m�s� mieste, sako, b�ta net sovietme�iu, kai Lietuvos SSR kartu su b�riu "brolišk�" respublik� gan�si aptvare u� gele�in�s u�dangos. Tik viena b�da – tada inovacijos arba buvo �slaptintos devyniais u�raktais kokiame nors u�darame "Nuklono" gamyklos ceche, arba iš karto buvo išve�amos � Maskv�, � Liaudies �kio pasiekim� parod�. Vyresn�s kartos šiaulie�iai prisimena bene vienintel� inovacij�, kai Šiauliai buvo pavadinti dvira�i� miestu, nors dvira�iais �ia kaip niekas neva�in�jo, taip ir neva�in�ja.

Apie n�dienos inovacijas tikriausiai geriausiai tur�t� �inoti Savivaldyb�s administracijos Ekonomikos skyriaus valdininkai.

"Inovacij�? Pas mus skyriuje toki� n�ra. Apie jas geriau teiraukit�s verslinink�, gal Verslo inkubatoriuje", - sekund� m�st�s išpyškino skyriaus ved�jas Stanislovas Gurejevas.

Kas belieka, ieškokime ten. Šiauli� verslo inkubatoriuje inovacij� kol kas neišper�ta. Tiesa, �ia b�ta paskait� apie inovacij� svarb�, bet tuo visos inovacijos prasid�jo ir u�sibaig�. Verslo inkubatoriuje inkubuojamoms �mon�ms dabar svarbiausia �sitvirtinti rinkoje, išgyventi šiuo nepaprastu metu. Tad išradin�ti dvirat� – dar ne laikas.

Stambiosiose Šiauli� �mon�se apie inovacijas taip pat ne ka�ink� su�inosi. Fabrikuose kai kur naudojami lazeriniai metalo pjovikliai, skysto azoto šaldikliai, keli galingi presai. Bet ar tai inovacijos? Vargu. Tai viso labo naujos, brangios, bet kit� sugalvotos, pagamintos ir mums parduotos technologijos.

Gal inovacijas pra�iopsojome gruod� Šiauli� arenoje vykusioje tarptautin�je verslo ir pasiekim� parodoje "Šiauliai 2008"? �ia buvo japonišk� pad� pleistr�, suomišk� tepalo pried�, amerikietišk� bat� �d�kl�, vokišk� sul�i� spaudykli�, gyvos Negyvosios j�ros kosmetikos, tik inovacij� – nelabai. Juk lietuvišk� strutienos dešr� ar r�kyt� s�r� pavadinti inovacija lie�uvis nesiver�ia.

Visgi yra Šiauliuose inovacij�. J� surado neseniai m�s� mieste apsilank�s �kio ministras Dainius Kreivys. Šiauli� universiteto Gamtos moksl� fakulteto dekanas docentas Alfredas Lankauskas ministrui parod� vandenilio dujomis varom� ekologišk� automobiliuk�, vandenilio plazmos reaktori� bei Brauno duj� generatori�, kur� prijungus prie bet kokio automobilio variklio, girdi, galima sutaupyti degal�. Štai visa tai – pa�ios tikriausios inovacijos.

Kol kas visos inovacijos Šiauliuose – tik mokslininko A. Lankausko laboratorijoje.

Sigito STASAI�IO nuotr.

Atrodyt�, galime šaukti "eureka", nes su�av�tas ministras gyr� novatori� A. Lankausk�, dom�josi, kada b�t� galima b�t� mokslininko k�ryb� paleisti � gamyb�. Pasiguod�s r�m�j� stygiumi, A. Lankauskas kukliai nutyl�jo, kad jo inovacijos dar gyvena vystykl� am�i� ir susiduria su sunkiai išsprend�iamomis finansavimo bei technin�mis problemomis. Kas pirks vandeniliu varom� mašin�, kuriai n�ra n� vienos degalin�s, o vandenilis kainuoja gerokai daugiau nei benzinas? Koki� katilin� sudomins vien elektra maitinamas vandenilio plazminis reaktorius, kai u� pusme�io jausime pabrangusios elektros stygi�? Pagaliau A. Lankausko kuriami Brauno duj� generatoriai jau seniai u�patentuoti ir gaminami JAV. Pirkite, ponai, nors dabar po 500 JAV doleri�, tik... paklausa labai ma�a. Galima sakyti, nulin�.

Supraskite teisingai, jei ne tokie k�r�jai bei novatoriai kaip A. Lankauskas, iki šiol visi dar bastytum�m�s palauk�mis apsiginklav� kuokomis, o ne patogiai gyventume kosmoso am�iuje. Ta�iau nenukrypkime, dabar Šiauliuose mes ieškome A. Kubiliaus skatint�j� diegti inovacij�.

Tikriausiai šios publikacijos autorius �ioplas, nes aplakst�s Šiaulius vietoj inovacij� �ia rado tik ka�k� atvirkštinio – apsileidim�, k�rybos bei naujovi� stabdym�, biurokratines kli�tis. Šalia nauj� spindin�i� prekybos centr� nam� fasadai aptrup�j� net p�s�i�j� bulvare, visam mieste šaligatviai – koj� gali nusilau�ti, o gatv�se nutirpus ledui atsiv�r� �sp�dingos duob�s. Pernai vasar�, kol biud�ete dar buvo pinig�, akis bad� nešienaujami miesto �olynai, kalnai šiukšli�. Iš ma�daug t�kstan�io Šiauli� daugiabu�i� – pus� apgriuv�, nes juose n�ra bendrij�, šiuos namus pri�i�ri savivaldyb�s administruojan�ios �mon�s. Štai vienos j� - UAB "M�s� butas" - direktorius Vincas Nainys kategoriškai u�draud� E�ero gatv�s 61, 63 ir 65 namuose �vesti greitesn� interneto ryš� - štai jums ir inovacija!

Savivaldyb� toki� savival� stebi ir nesikiša. Niekam iš valdinink� ner�pi ir tai, kad administruojan�ios �mon�s pl�šikauja, darbus atlieka keleriopai didesne nei rinkos kaina, kasmet iš namo gyventoj� nulupa po t�kstant� lit� vien u� mistini� avarij�, kuri� neb�na, tariam� lokalizavim�.

Ta�iau kai daugiabu�i� gyventojai Savivaldybei pasiskund�ia, jog tarp nam� prikaišiot� priva�i� sklyp� savininkai savo plot� nepri�i�ri, Savivaldyb�s valdinink�s rimtu veidu pasi�lo priva�ius sklypus tvarkyti... daugiabu�io gyventojams savo l�šomis. Ir po toki� absurdišk� pareiškim� valdininkai svai�ioja apie masines miesto daugiabu�i� renovacijas bei ka�kokias inovacijas.

"Viskam savo laikas, - publikacijos autoriui rodydamas savo inovacijas kalb�jo A. Lankauskas. – Buvo akmens am�ius, po to – gele�ies era. Tikiu, kad ateis ir vandenilio technologij� am�ius."

� A. Lankausko laboratorij� gal ir ateis, joje dar �š �aisliniai vandenilio generatoriai. Bet šitaip m�s� vald�ios tvarkomi Šiauliai, panašu, po truput� gr��ta � akmens am�i�.

Deginti negalima u�kasti

Kremavimas �teisintas - krematoriumo Lietuvoje n�ra

Eva JAGMINAIT�

Kalbos apie krematoriumo �k�rim� prie Šiauli� pritilo, nors kalb�ta, kad jau yra ir galimas investuotojas. Kol Vyriausyb� svarst�: ar �teisinti kremavim�, ekonomin� situacija pablog�jo tiek, kad krematoriumo projekto imtis neb�ra norin�i�j� apskritai Lietuvoje. "Gard� k�snel�" atiduodame kaimynams latviams ir lenkams, mat nepigiai kainuojan�i� kremavimo paslaug� iki šiol lietuviai perka b�tent iš j�.

Rygos krematoriumo pastatas šiek tiek primena ba�ny�i�. Kad �ia kremuojami �mon�s, parodo tik kaminai, iš kuri� kyla vos matomas d�mas, ir besirikiuojantys Lietuvos ir Latvijos laidojimo paslaug� bendrovi� katafalkai.

Kremavimas - vis dar prabanga

Trys t�kstan�iai lit� - bema� tiek gali atsieiti noras kremuoti artim�j�. Ši paslauga kone keturiskart gal�t� atpigti, jei krematoriumas b�t� �rengtas m�s� šalyje, mat nebekainuot� transporto išlaidos. Tiesa, Rygos krematoriumo darbuotojai pastebi, kad kremavimas tik iš pirmo �vilgsnio gali atrodyti pelningas verslas. Investicijos � krematorium� geriausiu atveju atsiperka po penkiolikos met�. Latviams kremavimas kainuoja šiek tiek pigiau nei m�s� tautie�iams, nes jie gali pasirinkti, išsinuomoti ar pirkti karst�. Išsinuomojus karst�, mirusysis guldomas ant specialaus vienkartinio �d�klo, su kuriuo dedamas � kremavimo krosn�. Lietuviai da�niausiai deginami su karstais, kurie privalo b�ti ekologiški - juose negali b�ti metalini� ar plastmasini� detali�.

Rygos krematoriumas pastatytas po pus�s am�iaus

Statyti krematorium� Rygoje dar prieškariu u�simoj� buvo vokie�iai, ta�iau ši id�ja liko ne�gyvendinta. Pusam�� stal�iuose pragul�j�s krematoriumo projektas buvo prisimintas 1980-aisias, o duris atv�r� pirm�j� kart� 1994-aisiais.

Daugiau nei pus� Rygos krematoriumo akcij� priklauso Rygos d�mai, kuri turi svar� bals� sprend�iant bet kokius krematoriumo klausimus. Ji yra nusta�iusi ir krematoriumo taisykles. Per m�nes� Rygos krematoriume sudeginama apie 200 �moni� palaik�, kone 20 j� b�na lietuviai. Rygos D�mos sprendimu deginami yra ir benamiai, o u� j� kremavim�, pagal specialius ma�esnius �kainius, sumoka pati D�ma.

Šiuo metu krematoriume yra ir trys kremavimo krosnys, morgas ir dvi šarvojimo sal�s. Nuo mums �prast� šarvojimo sali� jos tesiskiria tuo, kad po karstui skirta pakyla �rengtas keltuvas, kuriuo karstas nuleid�iamas � cokoliniame pastato aukšte �rengtas kremavimo krosni� patalpas.

Tradicijos skiriasi

Rygos krematoriumo pastatas prava�iuojan�i�j� neg�sdina. Ne�inantys, jog �ia deginami mirusieji gali kartais pagalvoti, jog tai ba�ny�ia. Tiesa, kaimynyst�je gyvenantys latviai nust�ra išgird�, jog mirusiuosius apraudame kelias dienas, o � karst� kartais �dedame �kapes. Latvijoje �prasta atsisveikinimui su mirusiuoju, jam lankymyti skirti ne daugiau valandos, po kurios jis kremuojamas arba laidotuvi� procesija pajuda link kapini�.


� smulkintuv� patek� pelenai sumalami, kad tilpt� � urn�. � šias patalpas grie�tai draud�iama �eiti pašaliniams asmenims. � jas gali patekti tik krematoriumo, prokurat�ros, policijos ar priešgaisrin�s saugos tarnybos atstovai, grie�tai draud�iama �ia eiti kremuojam� velioni� artimiesiems.		Kone did�iausias d�mesys krematoriume skiriamas higienai. Kremavimo metu iki daugiau nei 900 0C �kaistanti krosnis, kaskart sudeginus palaikus, kruopš�iai išvaloma.

Jei palaikai kremuojami, artimieji gali pasirinkti - palaukti kelet� valand� arba atva�iuoti urnos su mirusiojo pelenais pasiimti v�liau. Anks�iau Rygos krematoriume artimiesiems buvo leid�iama steb�ti kremavimo proces�, ta�iau jie da�nai sunegaluodavo, ašarodavo ir alpdavo, tarp trikdydami krematoriumo darbuotoj� darb�. Dabar prie krematoriumo krosni� gali patekti tik specialiai šio darbo apmokyti krematoriumo darbuotojai, policijos, prokurat�ros bei priešgaisrin�s tarnybos atstovai bei gydytojai. Kitiems smalsuoliams patalp�, kur �rengtos kremavimo krosnys, durys aklinai u�vertos.

Klaid� išvengti padeda registracijos �urnalas

Kad b�t� išvengta klaid�, mirusysis kremuojamas su specialia "tablete", kurioje - mirusiojo identifikavimo numeris. Apskaitos �urnale kremavus nurodoma svarbiausia informacija, kada prad�ta ir baigtas kremuoti, tiksl�s duj� skaitiklio rodmenys, informacija apie velion�. Ant kapsul�s su mirusiojo palaikais dangtelio išgraviruojamas velionio vardas, pavard� gimimo, mirties ir kremavimo data bei identifikavimo numeris. �urnalai nuolat tikrinami �vairi� institucij�.

Krematoriumo krosnis pritaikyta tik vienam k�nui kremuoti, o keli� k�n� deginimas tuo pat metu daugelyje šali� laikomas nelegaliu. Krematorium� priimam� k�n� dydis - standartinis, išskyrus didesniuose miest� krematoriumus, kur priimami k�nai, sveriantys 200 ar net daugiau kilogram�. Didesni krematoriumai turi specialias kameras vaik�, k�diki� k�nams bei k�no liekanoms deginti.

Did�ioji Rygos krematoriumo šarvojimo sal� primena ba�ny�ios vid�. Iš jos karstai nuleid�iami � kremavimo patalp�.

Kremavimas - moderni tradicija

XXI am�iuje vis didesnio populiarumo Lietuvoje sulaukianti kremacijos paslauga kol kas neteikiama Lietuvoje. M�s� šalies pilie�i� palaikai sudeginti ve�ami � Lenkijos arba Latvijos krematoriumus. Rygos krematoriumo darbuotojai neslepia, kad lietuviai �ia laukiami. D�l vis didesnio kremavimo populiarumo Baltijos šalyse Rygos krematoriumas neseniai �reng� tre�i�j�, moderni�, kelis milijonus kainavusi� palaik� deginimo krosn�. �vairi� šali� krematoriumuose leid�iama naudoti �vair� kur�, ta�iau populiariausios yra gamtin�s dujos ir propanas. Deginant palaikus, temperat�ra dujomis k�renamose Rygos krematoriumo krosnyse pakyla net iki 870-980°C, o visas kremacijos procesas krosnyse valdomas specialiu kompiuteriu. Mirusysis krosnyje deginamas apie dvi valandas. Iki keturi� valand� u�trunka tik vaik� ir nuo sunki�, nepagydom� ar u�kre�iam� lig� mirusi�j� kremavimas. Kremavus lieka vos trys kilogramai palaik�, tiesa, tai ne vien pelenai - yra kaul�, metalo daleli�, kit� priemaiš�. Metaliniai daiktai, pasibaigus deginimo procesui, ištraukiami specialiu magnetu. Iš pelen� kruopš�iai išrinkus priemaišas, pelenai ir kaulai patenka � smulkintuv�, kad tilpt� � urn�. Artimiesiems mirusiojo palaikai atiduodami po pusiaudienio, nes iš pelenai turi b�ti �urnale suregistruoti.

Nuo šumer� iki Europos

Kremavimas kil�s iš lotyn� kalbos �od�io "crematio" (liet. sudeginimas). Tai mirusio �mogaus palaik� sudeginimas krematoriume arba specialiai paruoštoje ugniaviet�je. Prieškariu buvo svarstyta, kaip galima b�t� �vardyti kremavim�. Buvo si�lomi terminai "incineracija" (pavertimas pelenais, deginimas) ir "pelen�jimas". N� vienas iš j� Lietuvoje neprigijo.

Kremacija kildinama nuo neolito. Tradicija deginti mirusiuosius atsirado tre�iajame t�kstantmetyje pr. Kr. Iki tol mirusiuosius buvo �prasta laidoti nedegintus, o tiesiog suriestus ant šono - miego pad�tyje. Kremacijos pradininkai Mesopotamijos šumer� dvasininkai, tik�j�, jog mirusiojo siela ugnimi apsivalo, išsilaisvina iš k�no ir tampa nemirtinga. Iš Mesopotamijos kremacija paplito � Azijos šalis, Afrik�. Babilonie�i�, asir�, �yd� bei kit� senov�s taut� murusieji buvo deginami ant lau�o atliekant tam tikras apeigas. Iškilmingas palaik� deginimas ant lau�o greitai paplito Senov�s Graikijoje, Romoje, slav� gentyse, Japonijoje, Indijoje, Pietry�i� Azijos šalyse. V�liau paplito Vidurio ir Vakar� Europoje. 1886-1964 metais Katalik� ba�ny�ia kremacij� draud� d�l prieštaravimo tik�jimui apie pomirtin� gyvenim� ir mirusi�j� prisik�lim�. U� tai buvo grasinama ekskomunika - atskyrimu nuo ba�ny�ios bendruomen�s.

Palaik� deginim� per�m� ir lietuviai

Balt� kraštuose palaik� deginimas paplito pirmajame t�kstantmetyje po Kr. Vakar� Lietuvoje kapai buvo �rengiami molin�se urnose ar nedidel�se duobut�se, kitose Lietuvos dalyse mirusieji laidoti kapinynuose. Antrajame am�iuje mirusiuosius prad�ta laidoti nedegintus. Dešimtajame am�iuje �sigal�jo palaik� deginimo paprotys, kuris iki XIV am�iaus gyvavo visoje dabartin�s Lietuvos teritorijoje. Ryt�, Pietry�i� Lietuvoje gyven� lietuviai ir jotvingiai sudegintus mirusiuosius laidojo pilkapiuose, kiti - kapinynuose. Palaikai b�davo suberiami tiesiai � duobut� arba išbarstomi kapo duob�je.

Vienus kremuoti b�tina, kitus - draud�iama

�iauriai nu�udyto �inomo Šiauli� daktaro Povilo Pe�iulio artimieji, radus mirusiojo palaikus, išsitar� nor�siantys daktaro k�n� kremuoti, ta�iau to padaryti neleista, mat yra numatyta, jog k�no kremuoti negalima, jei asmens mirties prie�astis yra nusikalstama veika ir prad�tas ikiteisminis tyrimas. Kol neatlikti reikalingi teismo medicininiai tyrimai ir negautas prokuroro leidimas kremuoti palaikus arba neatpa�inus palaik�, pavyzd�iui, jei šie randami senose kapaviet�se, kol jie n�ra identifikuoti, palaik� kremuoti negalima. Teis�saugos institucijos, atlikdamos nusikalstam� veik� tyrim�, turi teis� laikinai sustabdyti palaik� kremavim�, kol bus atlikti reikalingi teismo medicininiai tyrimai.

Kai kuriose valstyb�se yra ir privalomas kremavimas, kuris yra taikomas daliai mirusi�j�. Vyriausyb�s �galiota institucija turi teis� nurodyti privalomai kremuoti palaikus �moni�, kurie sirgo juodlige ar kitomis u�kre�iamomis ligomis, �rašytomis � Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtint� s�raš�, arba buvo ši� lig� suk�l�j� nešiotojai.

K�nas nekremuojamas ir tuomet, kai d�l jo kremavimo nesutaria artimieji. Tokiu atveju, jei n�ra �rodym�, jog velionis prieš mirt� yra pareišk�s vali� b�ti kremuotas, jis laidojimas �prastu b�du.

Ekologiškas b�das - neteršiamas oras

Ilgai Lietuvoje baimintasi statyti krematorium�, mat manyta, jog šis �moni� laidojimo b�das teršia gamt�. Dabar jau patvirtinta, kad tai vienas ekologiškiausi�, higieniškiausi� ir ma�iausiai atliek� paliekan�i� bei laidojimo viet� skai�i� taupan�i� b�d�, o deginant palaikus per kaminus r�kstantys d�mai neteršia oro.

Did�iojoje Britanijoje apie 70 procent�, o Vokietijoje net 80 procent� mirusi�j� kasmet yra kremuojama. D�l kremavimo � Lietuvos ambasadas Airijoje ir Did�iojoje Britanijoje kasmet kreipiasi apie pusšimt� tautie�i�. Ir u�sienyje, ir Lietuvoje mirusiojo artimieji gali pasirinkti, ar urn� su pelenais u�kasti kapaviet�je, ar palaidoti kolumbariume, ar... pasilikti namuose. Nenor�dami prarasti tiesioginio ryšio su artimojo palaikais, �mon�s urnas su pelenais vis da�niau saugo miegamajame ar svetain�je. Prie ši� urn� da�niausiai nevysta g�l�s, per šventes u�degama �vak�, pagerbiant mirus�j�.

Verslininkai ie�ko b�d� apeiti �statymus

Oksana LAURUTYT�

Lietuvai s�kmingai grimztant � alkoholizmo li�n�, šalies vald�ia �m�si radikali� sprendim� - nuo met� prad�ios u�drausta parduotuv�ms nakt� prekiauti alkoholiniais g�rimais. Yra �statymas, yra ir spraga - alkoholio norintys �sigyti �mon�s, nors ir brangiau, jo nakt� perka baruose ir išsineša. Šiauli� verslininkai tapo netgi labai dosn�s - si�lo baruose g�rim� �sigyti parduotuv�s kainomis, o parduotuv�se šalia alkoholio skyri� �rengia barus - �ia alkoholiu nakt� prekiauja visiškai teis�tai.

Svarbiau pinigai nei prasigerianti Lietuva? Gal visose alkoholiu prekiaujan�iose parduotuv�se galima �rengti po bar� ir s�kmingai naktimis prekiauti svaigalais? Neverta stengtis! Spraga �statyme bus u�lopyta - Seimui jau pateiktas �statymo projektas, kuriuo viešojo maitinimo �mon�s negal�s parduoti alkoholio išsinešti.

Be komentaro...

Fantazija ir pinigai

Genialusis suk�ius, romano "Aukso veršis" herojus Ostapas Benderis yra pasak�s: "Kisa, kam Jums pinigai, jei J�s neturite fantazijos?" Ostapas Benderis buvo teisus. Iš ties� - kam? Siekiant u�sidirbti prekiaujant alkoholiu naktimis juk neb�tina parduotuv�se išlaidauti - statyti bar� ir legaliai nakt� prekiauti alkoholiu. Norint pritraukti daugiau klient� � naktinius klubus ir praturt�ti girdant visuomen�, neb�tina netgi nakt� prekiauti alkoholiu parduotuv�s kainomis.

Alkoholio kontrol�s �statymas juk leid�ia nakt� prekiauti alkoholiniais g�rimais tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose. Atvarei prie alkoholio parduotuv�s traukinio vagon� - ir pirmyn! Ar nakt� girdomai tautai dar svarbu, va�iuoja jie ar s�di?

O jei nori, kad m�lynanosiai klientai be s��in�s grau�aties gal�t� ir skrand�io turin� palikti netoliese, gali u�rašyti, kad tai - laivas. J�ros liga vargina ne tik alkoholio m�g�jus. Pasilenkei u� borto - dar ir u�uojautos kupin� �vilgsni� sulauksi... Niekas turb�t nepasmerks, kad rasta �statyme landa prasig�rusiai Lietuv�lei dar labiau girdyti.

Jei prie alkoholio skyriaus nurodysi, kad �ia, pavyzd�iui, orlaivis, tarkim, pavadinimu "ANBO" ir gabenantis keleivius tarptautiniais maršrutais, prie baro gali popierini� maišeli� pad�ti, kad m�lynanosi� skrand�io turinys tvarkingai, kaip ir dera orlaiviuose, b�t� supakuotas.

Galima alkoholio skyriuose, prie kurio �rengei bar�, nurodyti, kad tai - neapmuitinama parduotuv�, kurioje parduodami buteliai tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams. O kas jiems? Jie jau seniai iš Lietuvos "išvyko" - pragertomis akimis gra�ios Lietuvos juk nepamatysi, vaikšto tik besmegeniai k�nai.

Išties verslininkai labai stokoja fantazijos. O kod�l prekybos centro nepavadinus masiniu renginiu ar muge? J� metu juk numatyta leisti prekiauti nat�ralios fermentacijos alkoholiniais g�rimais, kuri� t�rin� etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 procent�. O jei šalia alkoholio skyriaus pakabintum kelis paveikslus, kad ir savo paties nutapytus, gali šit� reiškin� pavadinti paroda - tuomet net ir nakt� gal�tum prekiauti iki 13 procent� stiprumo alkoholiu.

Alkoholiniais g�rimais prekiauti, be kit� nustatyt� atvej�, leid�iama viešbu�i� kambariuose �rengtuose mini baruose. Pastatei prie alkoholio skyriaus lov� - o ko ne viešbutis? Ir prekiauk tuo alkoholiu ištis� nakt�. Klientams toks komfortas patiks - tur�s ir kur prigulti, jei nety�ia padaugint�...

Šiaulie�i� verslinink� �kurti barai šalia alkoholio skyri� - tik daigeliai. Kaune tai tapo �prastu reiškiniu.

Povilo LUNG�S nuotr.

Verslinink� piktnaud�iavimo atvejai - �inomi

Juokai juokais, o veikl� reikia pagr�sti dokumentais. Pasiteiravome specialist�, ar �statymas leid�ia prekybos centruose šalia alkoholio skyri� �rengti barus ir g�rimais prekiauti naktimis. Vienas toki� "bar�" �rengtas prekybos centre "Šiauli� lyra".

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Ekonomikos skyriaus vyriausioji specialist� Kristina Bernotien� informavo, jog baras "Šiauli� lyros" prekybos centre veikia visiškai teis�tai. Buvo pristatyti reikalingi dokumentai, leidimai, tad išduota licencija prekiauti alkoholiu iki antros valandos nakties.

Šalies vald�ia vis d�lto suprato, kad �statymas d�l naktin�s prekybos alkoholiu - netobulas. Juk �sigyti alkoholio gali kiekvienas, pakanka u�sukti � nakt� veikiant� bar�, kavin�, klub�.

Valstybin�s tabako ir alkoholio kontrol�s tarnybai (VTAKT) �statymo, nes�kmingai kovojan�io su alkoholio prekyba, netobulumas �inomas. "Šie atvejai - verslinink� piktnaud�iavimo pavyzd�iai, kai siekiama apeiti Alkoholio kontrol�s �statymo draudim� prekiauti alkoholiniais g�rimais ma�menin�s prekybos �mon�se nuo 22 iki 8 valandos", - savaitraš�iui "Šiauliai plius" sak� VTAKT direktoriaus pavaduotoja Gra�ina Belian.

G. Belian teigimu, licencijas prekiauti alkoholiniais g�rimais viešojo maitinimo �mon�se, pateikus visus reikiamus dokumentus, �rodan�ius, kad tai yra išties viešojo maitinimo �mon�, išduoda savivaldyb�s. Seime jau yra u�registruotas �statymo projektas, numatantis, kad nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo �mon�s tur�s teis� parduoti alkoholinius g�rimus tik vartoti vietoje (be teis�s išsinešti iš viešojo maitinimo �mon�s).

�statymo pataisas Seimas svarstys antradien�

Seimo narys, gydytojas, Seimo Sveikatos reikal� komiteto narys Antanas Matulas jau surinko 29 Seimo nari� parašus ir Seimui svarstyti pateik� Alkoholio kontrol�s �statymo pataisas, kad viešojo maitinimo �staigos negal�t� prekiauti alkoholiu išsineštinai. Seimas šias pataisas svarstys antradien�, kovo 31 dien�.

"Lietuva - stebukl� šalis. Mes priimin�jame �statymus, norime suformuoti naujas alkoholio vartojimo tradicijas, o nes��iningi verslininkai imasi gudrybi� - pasistato por� staliuk� parduotuv�je, gauna licencij� ir ima nakt� prekiauti alkoholiu", - piktinosi Seimo narys.

A. Matulas teigia �m�sis rinkti parašus d�l Alkoholio kontrol�s �statymo tobulinimo, reaguodamas � �iniasklaidos pranešimus ir gav�s Kauno miesto mero informacij�. Kaune, pasirodo, ypa� aktuali nes��ining� verslinink� veikla, prekiaujant alkoholiu. "Tiesiog lauke prie parduotuvi� pasistato staliukus, gauna licencij� ir prekiauja alkoholiu nakt� parduotuv�s kainomis", - sak� jis.

Anot pašnekovo, Lietuvoje nebus tvarkos, kol bus bandoma apeiti �statymus. Pasaulio sveikatos organizacija yra nurod�iusi, kad alkoholio �mon�s vartoja ma�iau ir d�l u�draustos reklamos, ir d�l suma�into alkoholio prieinamumo. "U�draudus alkoholio reklam�, pernai šalyje labai suma��jo alkoholio vartojimas ir pardavimas, o alkoholini� psichozi� suma��jo net 12 procent�", - teig� pašnekovas d�iaugdamasis, kad šiemet rezultatai dar geresni - suma��jo ne tik alkoholiu apsinuodijusi� ir baltosios karštin�s ištikt� asmen�, bet ir � gydymo �staigas patenkan�i� alkoholiu apsinuodijusi� vaik�.

Am�inojo poilsio - ne � kapo duob�

Neseniai Šiauli� miesto vadovai kreip�si � �iniasklaid� padiskutuoti, kaip b�t� galima išspr�sti nauj� kapavie�i� stygiaus problem� Šiauliuose. Reaguodamas � tai, savaitraš�io "Šiauliai plius" skaitytojas išd�st� savo mintis d�l mirusi�j� laidojimo specialiose nišose. Šia tema besidomintis ne vienerius metus šiaulietis viliasi, kad jo pasteb�jimai apie ekologiškesn�, pigesn�, ma�iau prie�i�ros reikalaujant� laidojimo b�d� pravers ne tik miesto vadovams, bet � diskusij� �trauks ir kitus miestie�ius.

Dalis katalikiškojo pasaulio taut� atsisak� laidojimo duob�se. Mirusiojo karstas u�m�rijamas specialioje nišoje.

U�kasti � �em� - neekologiška, kremuoti - brangu

Taip jau esame sutverti, kad m�s� k�nai tik laikini. Atitarnav�s k�nas turi suirti. �monija išrado daug b�d� apsisaugoti nuo yran�i� gentaini� k�n� keliam� pavoj�. Lietuvoje vyraujantis b�das – mirusi�j� laidojimas u�kasant � �em�. Ekologiniu po�i�riu turb�t tai pats pavojingiausias laidojimo b�das, nes �mogaus k�nas nesuyra be p�dsak�. Skystieji irimo produktai teršia gruntinius vandenis, išsiskirian�ios metano dujos – or�. Nors Lietuvos Respublikos �moni� palaik� laidojimo �statyme numatytos ne ma�esn�s kaip 100 metr� kapini� sanitarin�s apsaugos zonos, ta�iau niekas nenustat�, kokiu atstumu gruntiniai vandenys gali išnešioti yran�i� palaik� išskyras su �vairiausiais lig� suk�l�jais.

Kremavimas - turb�t ma�iausiai atliek� paliekantis, higieniškiausias mirusi�j� laidojimo b�das. Ugnis – geriausia sanitar�. Kol kas šis b�das dar sunkokai mums �veikiamas tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Ugnies baim�s instinktas lydi mus vis� gyvenim�. Ba�ny�ia mus moko prisiekin�ti tik�jimu k�no iš numirusi�j� prisik�limu. Daugelis ši� priesaik� vis dar suvokia tiesmukiškai, d�l tos pa�ios prie�asties vengiama ir mirusiojo organ� donoryst�s. Stengiam�s, kad po mirties am�inan poilsin k�nas atgult� kuo gra�esnis. Kita vertus, palaik� kremavimas – brangiai kainuojanti proced�ra.

Laidoja specialiose nišose

Dalis katalikišk� pasaulio taut�, atsisakydamos laidojimo duob�se, su savo mirusi�j� palaikais išsiskiria tarpiniu tarp jau min�t�j� laidojimo b�du. Mirusiojo k�nas tokiame pat karste, kaip ir laidojant kapo duob�je, u�m�rijamas panašioje nišoje, kaip ir kremuot� palaik� laidojimo kolumbariume. Šalyse, kur paplit�s šis laidojimo b�das, tokie statiniai vadinami tiesiog nišomis (nichos). Kolumbariumais vadinami statiniai, skirti urnoms su kremuotais palaikais.

Karst� nišos skiriasi nuo kolumbariumo niš� dyd�iais ir �ranga. Jos b�na apie 2,6 metro gylio, 0,6 metro aukš�io, 0,9 metro plo�io ir yra išd�stomos horizontalioje eil�je keliais aukštais. Statinys primena padidint� bi�i� kor�. Galb�t ir pats laidojimo b�das sugalvotas stebint bi�i� gyvenim�? Galin�je nišos sienoje b�na �ranga palaik� išskyroms surinkti ir nuvesti � specialius filtrus. Nišos priekin� anga, palaidojus karst�, u�sandarinama gel�betonine plokšte, kuri v�liau aptaisoma šlifuoto marmuro plokšte su išgraviruotais u�rašais bei religine atributika. Šios plokšt�s priekyje paliekamas apie 0,2 metro gylio prieangis, ant kurio statomi g�li� vazon�liai, �vakid�s. Ši erdv� gali b�ti u�daroma stiklin�mis durel�mis. Jei gretimose nišose numatoma laidoti kitus šeimos narius, tai viena apdailos plokšte u�dengiamos kelios nišos.

Karst� nišoms statyti naudojamos ilgaam��s med�iagos. Jos yra estetiškos architekt�rin�s išvaizdos. Prie statini� �rengiami betoniniai takeliai su suoleliais gedintiems.

Kainuoja ma�iau, pri�i�r�ti papras�iau

Niš� fasadin�s plokšt�s keliskart pigesn�s u� antkapinius paminklus, tad sutaupoma didel� dalis pinig�, reikaling� kapavietei �rengti. Tokio kapo prie�i�ra nereikalauja dideli� s�naud�. Nebereikia apsiginkluoti �emdirbyst�s �rankiais, einant lankyti artim�j� kapo, per karš�ius skub�ti laistyti vystan�i� augal�, išvykstant ilgesn�n kelion�n samdyti kapo pri�i�r�toj�. Pakanka at�jus prie kapo rimtyje paged�ti, suvokiant artimojo k�no artum� tiesiogine prasme, u�degti �vakut�, pad�ti g�li�. Laidojant artim�j� �mog�, išvengiama papildomo streso, kai karstas nuleid�iamas � vandens apsemt� duob�. Nebereikia atid�lioti kapo tvarkymo, laukiant sukrentan�ios supilt� �emi� kr�vos.

Karst� niš� statiniai - gana estetiškos architekt�rin�s išvaizdos. J� statybai ir apdailai naudojamos ilgaam��s med�iagos. Atsi�velgiant � vietov�s reljef�, statiniai statomi sekcijomis nuo 16 iki 200 niš� vienoje. Sekcijos b�na viengubos arba dvigubos, kuriose laidojama iš abiej� pusi�, tarp niš� galini� sieneli� paliekant 20 centimetr� plo�io higienin� ertm�. �rengti 200 laidojimo niš� pakanka 150 kvadratini� metr� kapini� ploto. Galimos kombinuoto plano sekcijos, kuri� galiniuose fasaduose �rengiami kolumbariumai, skirti urnoms su kremuot� mirusi�j� palaikais. Prie statini� �rengiami betoniniai takeliai su suoleliais gedintiesiems. Lankytojams pasilipti prie viršutini� aukšt� niš� naudojami specialios konstrukcijos mobil�s laipteliai. Laidotuvi� metu karstams pakelti � aukštesni�sias nišas naudojami elektriniai savaeigiai eskalatoriai.

Katalik� ba�ny�ia pritaria

Palaik� laidojimas karst� nišose – ekologiškas. Yran�io k�no išskyros, kad toliau skaidyt�si, surenkamos specialiai �rengtame sandariame rezervuare, tod�l jos nepatenka � gruntinius vandenis. Išsiskirian�ios metano dujos filtruojamos aktyvuotos anglies filtrais. Ma�daug 10 centimetr� sutankinto betono sluoksnio sienel�s visiškai pakanka, kad � aplink� nesklist� kvapas iš nišos vidaus.

Katalik� ba�ny�ia palaiko �moni� palaik� laidojimo karst� nišose b�d�. Tikintiesiems šis b�das asocijuojasi su Kristaus palaidojimu oloje, u�ritinant akmeniu. Panašus laidojimo b�das buvo praktikuojamas Lietuvoje dar XIX am�iuje. Tai laidojimas kapini� r�siuose. D�l dar netobulos t� laik� statyb� technologijos r�siai nebuvo ekologiški, netur�jo filtravimo sistem�. Nebuvo paplit�s gel�betonio naudojimas. R�siai b�davo brang�s, skirti tik vienai šeimai. Juose buvo laidojami tik turting�j� šeim� mirusi�j� palaikai. Tikriausiai d�l ši� prie�as�i� šis laidojimo b�das buvo primirštas. R�si� dar yra išlik� senosiose kapin�se, ta�iau � juos jau niekas nebelaidoja.

Laidojimo niš� privalumais gal�tume susidom�ti ir mes. Tai pad�t� išspr�sti kapavie�i� stygi� Gink�n� kapin�se. Sutaupytume daugel� milijon�, m�s� pa�i� kaupiam� miesto biud�eto pinig�, kuriuos miesto vadai planuoja skolon išleisti naujoms kapin�ms Dausišk�se �rengti.

Raimundas Navickas

Narcizams alergijos nejau�ia

Eva JAGMINAIT�

Savaitraštyje "Šiauliai plius" (2009m. vasario 20 d., Nr. 248) spausdinome rašin� "Bedarbius u�sienin vilioja ir suk�iai". Po jo sulauk�me dar daugiau skambu�i� bei skund� iš apgaut�j�, dirban�i� u�sienyje kone vergijos s�lygomis. Ponia An�ela G. � redakcij� at�jo nešina "krai�iu", parsive�tu iš darbo laukuose. "Pa�i�r�kite, kokio �sp�dingo dyd�io kombinezon�, neva atspar� lietui, tur�jau �sigyti u� 20 svar�. � j� �lindus dar gerokai reik�davo papluš�ti, kol persirišdavau ties juosmeniu, atsiraitodavau rankogalius ir klešnes, galop vis tiek likdavau kiaurai šlapia", - prisimena moteris.

Šiauliet� An�ela G. sako g�li� skynimo darb� Anglijoje, Kornvalo grafyst�je, atsimenanti kaip bais� gyvenimo košmar�, panaš� � vergij�. Daugiau nei prieš metus narciz� skinti moteris išvyko tik�damasi, kaip ir visi, u�sidirbti. Paskambinusi � vilnie�i� �mon� ji su�inojo, kad jau po savait�s gali darbuotis Did�iosios Britanijos �em�s �kyje.

Sausio m�nes� � laukus dirbti atvykusi moteris suvok�, kad darbdaviai visiškai nepaiso darbo sutartyje nurodyt� s�lyg�. "Per savait� dirbome po daugiau nei penkiasdešimt valand�, nors sutartyje buvo nurodytas minimalus darbo valand� skai�ius - 37,5. Savaitgal� negal�jome atsisakyti dirbti, o pirmadien�, padirb� vos pus� dienos, su�inodavome, kad darbo neb�ra. Neva narcizai dar neu�aug�, - pasakoja An�ela G. - Ir, neduok Dieve, nuskindavome bent por� centimetr� trumpesnius narcizus, nei t�kart buvo nurodyta. Juos išbrokuodavo, išmesdavo ir taip u�darbis suma��davo." Moteris sako, kad narcizus reik�davo skinti nuo 29 iki 34 centimetr� ilgio, tod�l kasdien tekdavo rankas su plonyt�mis pirštin�mis kišti � �em�, kad pavykt� teisingai nuskinti narcizus. "Gnybti j� negal�davome, reikalavo nulau�ti. Vienai merginai nuolat priekaištavo, kad ji blogai skina, ši susinervinusi svied� g�li� puokšt� � viršininko s�n� pasi�lydama pa�iam skinti. T� pa�i� dien� j� atleido iš darbo", - sako moteris. An�ela neslepia, v�liau �sigijusi peiliuk� ir pjaudavusi narcizus slapta, mat nebegal�jo to daryti rankomis. Peilis laukuose - draud�iamas �rankis, g�les privaloma tik nulau�ti.

Dirbti reik�jo net blogiausiomis oro s�lygomis. "Kart� buvo kruša, kuri išguld� visus narcizus, ta�iau mums � autobus� eiti neleido, prival�jome kiaurai permirk� dirbti toliau. Eidama po darbo sunkiai bepak�liau kojas, mat botai buvo pilni vandens ir aplip� purvu, o r�bai - permirk� iki paskutinio si�lo," - prisimena An�ela. Moteris neslepia, kad nuolat reik�davo vaist� nuo peršalimo. Kildavo ir rimtesni� b�d�, mat narciz� laukai nuolat tr�šiami, pikt�oli� juose n�ra, ta�iau tarp g�li� pasitaiko spygliuot� kr�meli�, � kuriuos �sibr��us sup�liuodavo rankos. "Su mumis elg�si kaip su juodadarbiais. Kai moteriai sup�liavo ir ištino ranka nuo t� spygliuo�i�, pasak�, štai - tokio tepalo reikia, �sigykit vaistin�je. Paklausus kur vaistin�, pasity�iojo, kad vaistin�s šalia n�ra. O geriau paieškoj� visai netoliese vaistin� vis d�lto radome, ta�iau p�lin�, kuris moteriai k�l� geliant� skausm� ir ji negal�jo miegoti naktim, darb� vadovas pavadino menkniekiu ir liep� toliau eiti dirbti � laukus, neva savaime praeis", - prisiminimais dalijasi An�ela. Ji pati gr��us � Lietuv� ilgai gyd�si rankas ir kojas. "Rankos buvo pa�eistos chemikal�, atgrubo nuo gumini� pirštini� ir nuolatinio piršt� kišimo � �em�. Kartais po pus� nago nusilupdavo nety�ia trinktel�jus � akmen� lysv�je. O jei prava�iuodavo traktorius, lysvi� lygmenys skirdavosi keliasdešimt centimetr�, taigi tekdavo ne tik išsi�ergus skinti g�les, bet ir nepatogioj pozoj vis�dien pasilenkus b�ti, - sako pašnekov�. - Kojas ilgai gyd�iau, nes nuo gumini� bat� p�d� oda luposi, atsiv�r� did�iul�s �aizdos."

Moteris �sp�dingo dyd�io kombinezon� proval�jo �sigyti kaip r�b� nuo lietaus apsisaugoti, ta�iau namo vis vien gr��davo kiaurai permirkusi.

Autor�s nuotr.

Apie pusantro m�nesio lietuviai netur�jo ir asmens tapatyb�s dokument�. "Mums sak�, kad pasus atgausime po poros savai�i�, nes juos išsiunt� � mokes�i� inspekcij� neva mus u�registruoti kaip legalius darbininkus. Grei�iausiai jie nesitik�jo, kad neapsikent� m�nes� be dokument�, kreipsim�s � policij�. Netrukus mums buvo atve�ti ne tik pasai, bet ir u�darbis, ta�iau liepta išsinešdinti", - pasakoja moteris.

Nesulauk� ji ir �ad�to u�darbio, mat renkant narcizus buvo svarbu, kad �iedai b�t� visiškai neprasiskleid�, o tai beveik ne�manoma saul�t� dien�. Pririnkus d��, tekdavo nuo saul�s spinduli� prasiskleidusias g�les pakeisti kitomis. An�ela pamena ir dien�, kai atve�ti � lauk�, pra�j� kone 300 metr� ilgio lysve, rasdavo vos kelet� g�li�, ta�iau net ir darbui nesant laisvadieni� negal�jo tur�ti. Šiek tiek daugiau nei šimt� svar� per savait� u�sidirbdav� lietuviai beveik pus� sumos sumok�davo u� vagon�lio nuom�, kuriame - šalta, dr�gna ir n�ra vietos r�bams pasid�iauti. Nors darbo sutartyje nurodyta, kad darbas yra šalia gyvenamosios vietos, pakeliui � laukus sugaišti tekdavo ne ma�iau nei valand�.

An�elos visas jos iš u�sienio parsive�tas laimikis - keli pirkiniai vaikams, keli narciz� svog�n�liai bei... kombinezonas. "Parsive�iau, kad prisimin�iau darb� Anglijoje. Matot, kokio �sp�dingo dyd�io", - juokiasi moteris. Narcizams sako alergijos nejau�ianti, ta�iau � u�sien� per lietuvi� agent�ras sako nebeva�iuosianti. "Nebent gimin�s ar pa��stami u�sienyje darb� susirasti pad�t�, tuomet vyk�iau", - sako An�ela. Ji prisimena ir kuriozišk� situacij�, kai darbo u�mokes�io nesulauk� g�les skyn� lietuviai buvo u�daryti areštin�n, mat išg�r� ir pro langus išm�t� visus baldus bei buitin� technik� iš nuomojam� patalp�. Vienas vyresnio am�iaus lenkas, neapsikent�s darbo laukuose, nutrenk� narciz� d��s ir pasak� niekad nebeauginsi�s ne tik narciz�, bet ir neleisi�s pra�ysti pomidorams, agurkams ir kitiems geltonai �ydintiems augalams...

Karas d�l mokykl� ir mokini�

Eva JAGMINAIT�

Švietimo pertvark� skubantys �gyvendinti Šiauliai sprend�ia nauj� dilem�. Skai�iuojama, kad kasmet Šiauliuose išnyksta po vien� mokykl�. Ma��jant mokini�, mokyklos lieka pustušt�s, tod�l norom nenorom peršasi mintis jas sujungti. Pastaroji išeitis piktina ne tik moksleivius, bet ir j� t�vus bei mokytojus. Mokyklos �m� kariauti tarpusavyje ir su Švietimo skyriumi. Prieš kelet� met� patvirtinto mokykl� pertvarkos plano šiuo metu �gyvendinti ne�manoma d�l itin stipriai pakitusios situacijos.

Kasmet Šiauliuose suma��ja tiek mokini�, kiek tilpt� vienoje mokykloje.

Mokykl� tikrai ma��s

Šiuo metu Šiauliuose yra 38 mokyklos. Daugiausia - po 11 - yra pagrindini� bei vidurini�, šešios atskiros pradin�s, po keturias gimnazijas bei specialiojo ugdymo mokyklas, po vien� suaugusi�j� bei jaunimo mokykl�. Prieš tvirtinant mokykl� tinklo plan�, buvo atlikta išsami prognoz�, kaip kasmet kis moksleivi� skai�ius, ta�iau jei 2005-2006 met� situacija pavyko ne itin skyr�si nuo mokslinink� prognozuotos, tai šiais mokslo metais situacija drastiškai skiriasi nuo tos, kurios tik�tasi. 2008-2009 mokslo metais buvo viliamasi, kad Šiauli� mokyklas lankys 18 433 moksleiviai, ta�iau šiuo metu j� yra vos 17 684. Švietimo specialistai neb�ra tokie optimistiški, prognozuoja, kad 2015 metais Šiauli� mokyklose teliks apie 14 t�kstan�i� moksleivi�.

Galimi mokykl� jungimo b�dai

Švietimo skyriaus specialistai jau yra numat� galimus mokykl� sujungimo b�dus. Pirmasis - sujungti mokyklas teoriškai, t. y. palikti du atskirus pastatus, ta�iau sujungti j� administracij�. Toks variantas taupyt� l�šas mokyklos vadovo, pavaduotoj�, �kio darbuotoj�, buhalterio s�skaita.

Antrasis sujungimo variantas, d�l kurio šiuo metu netyla aistros mokykl� bendruomen�se - tai sukelti dvi mokyklas � vien� pastat�. Šis variantas gal�t� b�ti taikomas pradin�ms, pagrindin�ms ir vidurin�ms mokykloms.

Politikai neretai išgirsta priekaišt�, kad nepasir�pina, jog visose mokyklose b�t� po lygiai moksleivi�. Vis d�lto b�tent politikai priims lemiam� sprendim�. Jie svarsto, kad galb�t galima b�t� leisti moksleiviams baigti mokykl�, kurioje jie mok�si iki šiol, ta�iau nebekomplektuoti nauj� klasi�.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�ja Violeta Damskien� sako, kad pradinukai, per�j� � pagrindin�, išgyvena adaptacijos laikotarp�, taigi panaš� jausm� išgyvent� ir sujungt� mokykl� moksleiviai. Argument�, kad moksleiviams teks toli va�iuoti � kitas mokyklas, ved�ja vadina nepagr�stu, mat sujungti planuojama šalia esan�ias mokyklas, o šiuo metu kone pus� Šiauli� moksleivi� lanko atokiau nuo nam� esan�ias ugdymo �staigas.

Moksleivi� saugumui - atskiri korpusai

Visiškai paprastai tur�t� b�ti sujungtos Aukštabalio pradin� ir pagrindin� mokyklos. Pradinukui bus atskirame pastato korpuse, kad jiems b�t� saugu.

UAB "Ekspertika" specialistai patvirtino, kad smulk�s defektai "Šventupio" mokyklai gr�sm�s nekelia.

Did�iausias aistras kelia Šventupio ir Gytari� mokykl� sujungimas. Abi mokyklos turi vienod� status� ir panašiai tiek pat moksleivi�: Gytari� mokykloje šiuo metu mokosi 350, Šventupio vidurin�je - 304 mokiniai. Labiausiai Švenptupio mokyklos pedagogai piktinasi, kad kalbant apie dviej� mokykl� sujungim� nelie�iamyb�s status� turi katalikiškos pakraipos vos u� šimto metr� nuo Šventupio mokyklos, dar�elio patalpose �sik�rusi "Sandoros" pradin� mokykla. Vis d�lto, kiek tai bekelt� pyk�io jungiam� mokykl� bendruomen�ms, ši mokykla kol kas išliks neprijungta. "N�ra pagrindo jos su kuo nors jungti. Ji yra perpildyta, moksleivi� joje netr�ksta ir patalpos jos yra tvarkingos, nereikalaujan�ios remonto. Ši mokykla yra katalikiškos pakraipos, patraukli vietos gyventojams ir išsilaikanti iš "mokinio krepšelio", - sako V. Damskien�.

Jau kalbama, kad ateityje Centro pradin� mokykl� ketinama prijungti prie Dubijos mokyklos. Švietimo skyriaus specialistai nepaneigia, kad tai viena iš svarstom� galimybi�, ta�iau priduria, kad viena populiariausi� pradinuk� mokykl� gali b�ti prijungta prie Ragain�s ar V. Kudirkos mokyklos.

Anot Švietimo skyriaus ved�jos, emocijas liejan�ios mokyklos bendruomen�s tur�t� susim�styti, kadangi Vyriausyb�s programoje nenumatyta perskirstyti "moksleivio krepšelio", taigi, jei nebus sujungto mokyklos, atsitiks dar blogesnis dalykas - vien�dien teks jas likviduoti, t. y. visiškai u�daryti.

Šventupio mokytojai ��velgia klast�

Pirmadien� pamokos buvo atšauktos Šventupio pagrindin�je mokykloje, mat nuolat mokyklas tikrinantys specialistai nusprend�, kad reikia iš Kauno iškviesti specialistus, kad šie ap�i�r�t� mokyklos sien� plyšius. �tarta, kad šie gali kelti pavoj� moksleivi� saugumui. Tiesa, nuvykus � mokykl� mokytojai "pavojingojo" pastato viduje buvo be šalm�, o UAB "Ekspertika" statybos specialistai patvirtino, kad smulk�s defektai pastatui gr�sm�s nekelia, ir leido t�sti pamokas. "A�i�, kad sulauk�me �iniasklaidos d�mesio, kitaip m�s� mokykla b�t� paskelbta avarin�s bukl�s ir priverstinai b�tume iškeldinti � Gytari� mokykl�. Esame �sitikin�, kad b�tent tod�l šiuo metu organizuotas pastato techninis patikrinimas, - sak� Šventupio vidurin�s mokyklos mokytoja Jolanta Skridulien�. - Mokykla apleista tod�l, kad buv�s direktorius ne tik pats nesir�pino, bet ir mums neleido klasi� remontuoti."

Tre�iadien� Gytari� ir Šventupio mokyklos bendruomen�s tur�jo pristatyti savo mokykl� privalumus. Gytariai did�iuojasi, kad j� pastatas yra naujesnis, suskirstytas � korpusus, turi amfiteatrin� akt� sal�, odontologijos kabinet� bei kelis kabinetus, pritaikytus konferencijoms, pertvarkyta valgykla. Šalia mokyklos yra ma�esnis transporto jud�jimas, mokykla yra viena iš keturi� Lietuvos mokykl�, sertifikuot� taptautiniame lygmenyje pagal "International Education Society" organizacijos program�, turi kit� tarptautini� �sipareigojim�, kurie nutr�kt� mokykl� likvidavus.

Galimyb� pristatyti savo mokylos privalumus buvo suteikta ir "Šventupio" mokyklos bendruomenei, ta�iau šie, u�uot pagyr� mokykl�, pristat� mokykl� sujungimo variantus pageidaudami, jog sujungtos b�t� trys, o ne dvi mokyklos.

Savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojas Denis Michalenko besigin�ijantiems vis primena, kad iš "mokinio krepšelio" mokytojams yra mokami atlyginimai, tod�l, jei tr�ksta moksleivi�, nepakanka l�š� atlyginimams.

Ar pradin�s mokyklos bus sunaikintos?

Jau š� rugs�j� vidurin�ms ir pagrindin�ms mokykloms grei�iausiai nebus leista komplektuoti nauj� penkt�j� klasi�, o � jau esamas penkt�sias klases (jas sudarys tos pa�ios vidurin�s ar pagrindin�s mokyklos pradinukai – aut. past.), � esamas laisvas vietas gal�s patekti vos keletas mokini�.

Ar �statymas numato, kad vaikas � bendrojo lavinimo mokykl� gali b�ti nepriimtas tik tod�l, kad joje neb�ra viet�? Vargu, ta�iau panašu, kad ši problema paranki švietimo specialistams, mat netylant kalboms apie pertvark� taip galima lengvai atsikratyti šeši� Šiauliuose esan�i� pradini� mokykl�. Logika paprasta: tai �inodami, pirmok� t�vai bus priversti rinktis pradin� ugdym� vidurin�se ar pagrindin�se mokyklose. � tai, kad kai kuriose miesto pradin�se mokyklose yra ne ma�iau mokini�, nei pagrindin�se, niekas neatsi�velgia.

Kur dings devintokai?

2005-�j� met� mokykl� pertvarkos plane numatyta, kad jau š� rugs�j� pagrindini� mokykl� aštuntokai mokslus t�sti tur�s miesto vidurin�se mokyklose arba gimnazijose. Nors kai kurios miesto mokyklos vis d�lto ketina komplektuoti devint�sias klases, tvirtindamos, jog moksleiviai nenori eiti � kitas ugdymo �staigas ir pageidauja moksl� t�sti �prastoje vietoje, Švietimo skyriaus specialistai teigia, kad Tarybos sprendimo nepaisyti mokykloms vargu ar bus leista. Švietimo skyriaus ved�ja Violeta Damskien� Dubijos, Ragain�s bei V. Kudirkos mokykl� sprendim� komplektuoti devint�sias klases vadina negarbingu, mat toks sprendimas b�t� neteisingas jau kelerius metus pertvark� �gyvendinan�i� mokykl� at�vilgiu, nes jos yra pasiruošusios priimti b�simus devintokus.

B�dos d�l renovacijos

Mokyklas b�tina sujungti ir dar d�l vienos svarbios prie�asties. Kadangi daug Šiauli� mokykl� neatitinka tam tikr� reikalavim� ir stokoja mokini�, jos negali pretenduoti � ES l�šas renovacijai. "Norima investuoti � perspektyvias, daug moksleivi� turin�ias mokyklas, o kai kasmet rugs�jo pirm�j� Šiauliai netenka kone t�kstan�io mokini�, reikia galvoti apie mokykl� optimizavim�", - �sitikinusi ved�ja.

Prieš trejus metus patvirtinta mokykl� renovavimo eil� nebeatitinka kriterij�. Nors pagal eil� pirmiausia reik�t� renovuoti Dubijos pagrindin�, Vijoli� ir Dain� vidurines mokyklas, jos neatitinka renovuojamoms mokykloms keliam� reikalavim�, nes jose per ma�ai mokini�. Kriterijus atitinka tik Šiauli� universiteto gimnazija bei "Romuvos" pagrindin� mokykla. Dain� vidurin�, kuri ateityje taps pagrindine ir tur�s reikiam� moksleivi� skai�i�, buvo pasi�lyta �rašyti kaip tre�i�j� renovuotin� mokykl� s�raše. Šiauli� miesto taryba ketvirtadien� patvirtino, kad renovuojamos pirmiausia ir bus Šiauli� universiteto gimnazija, "Romuvos" pagrindin� mokykla ir Dain� vidurin�.

Ministerija pasitiki savivaldybi� sprendimais

Anot LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo organizavimo skyriaus ved�jos Reginos Klepavi�ien�s, visi Lietuvos miestai susiduria su panašiomis problemomis. "Per metus Lietuvoje suma��jo mokini� tiek, kiek yra visoje Alytaus apskrityje. N�ra n� vieno rajono ar miesto, kur mokini� nema��t�. Sud�tingiausia situacija tikrai ne Šiauliuose, nes šiam miestui visuomet puikiai sekdavosi �gyvendinti švietimo reformas. Kone pras�iausia pad�tis yra Visagine", - sako R. Klepavi�ien�. Ji teigia, kad Seimas galb�t dar šiemet patvirtins jau parengt� Švietimo ir mokslo �statymo patais�, kuri numatys, kad visos aštuonmet�s mokyklos tapt� progimnazijomis. Ved�ja viliasi, kad Šiauliuose nebus priimami skuboti, neapgalvoti sprendimai.

"Dirbtinai palikti moksleivius pagrindin�je mokykloje t�sti moksl� 9 ar 10 klas�je yra kur kas blogiau nei perkelti � kit� mokykl�. Juk ne paslaptis, kad pagrindin�se moksl� t�sti lieka ne patys geriausi, probleminiai mokiniai", - apie tai, kad nuo rugs�jo pirmosios pagrindin�se mokyklose grei�iausiai neliks devintok�, sako R. Klepavi�ien�.

Bedarbius u�sienin vilioja ir suk�iai

Eva JAGMINAIT�

� redakcij� vis da�niau kreipiasi �mon�s, teigiantys, kad pakliuvo � suk�i� pinkles. Darbo netek� lietuvai�iai, panor� išvykti u�darbiauti � u�sien�, jau�iasi apmulkinti. Darbo bir�os bei licencij� �darbinimu u�sienyje verstis turin�i� �moni� darbuotojai persp�ja, kad nekvalifikuoto darbo pasi�la u�sienyje n�ra tokia didel�, kiek yra norin�i�j� ten išvykti u�darbiauti, tod�l sausakimšais mikroautobusais tautie�ius � u�sienio šalis ve�an�ios �mon�s neretai palieka tautie�ius "ant ledo".

� lagaminus b�tiniausius daiktus susimet� bedarbiai, u�sienio oro uostuose nesulauk� darb� si�lan�i� darbdavi�, pasijunta palikti "ant ledo".
Autor�s nuotr.

Apie u�sienyje kilusius sunkumus ten �darbint�j� artimieji viešai kalb�ti bijo. "Jiems grasinama, bijau d�l išvykusiojo ir savo šeimos saugumo, ta�iau trokštu persp�ti tuos, kurie planuoja išvykti", - nor� išlikti inkognito aiškino � "Šauliai plius" paskambin� �mones.

Bijo kalb�ti viešai

Ma�eikiški� šeima (vardas ir pavard� redakcijai �inomi - aut. past.) darb� u�sienyje mat� kaip vienintel� galimyb� išbristi iš finansini� šeim� slegian�i� sunkum�. Apie dvi savaites intensyviai ieškojojusi internete ir telefonu bendravusi su kone visomis �manomomis agent�romis, 4-eri� met� dukr� ir 3-ej� s�nel� auginanti šeima išsiaiškino visas galimo �darbinimo s�lygas, u�darbio dyd�. Informacijos buvo išties daug ir apsispr�sti buvo nelengva. Tuomet netik�tai laikraštyje ak� patrauk� skelbimas: "Reikalingi �mon�s skinti g�les". "Iškart paskambinome ir suderinome susitikim�. Angliškos �mon�s "Arunas Recruitment Ltd" atstove Lietuvoje save �vardijusi moteris mus sutiko priimti Kretingoje", - pasakoja nukent�jusi ma�eikiški� šeima.

Angliška �mon� - name Kretingoje...

500 lit� u� �darbinim� ir dar 450 lit� vairuotojui - tiek buvo paprašyta sumok�ti norint išvykti skinti g�li�. Šeima surizikavo, pasiskolino pinig� ir sausio 14-�j� vyras išvyko u�darbiauti. "Neman�me, kad apgaus. Juk ji pasikviet� mus � savo namus, labai maloniai kalb�jo, nuošird�iai paaiškino, kad darbas bus sunkus, ta�iau u�dirbti galima nema�ai, nes mokama u� nuskint� g�li� kiek�, o tai leid�ia pa�iam nuspr�sti, kiek nori u�sidirbti, - pasakoja Ma�eiki� gyventoja. - Mus patikino, kad išvykstan�i�j� apgyvendinimu pasir�pinta, o darbo ir gyvenimo s�lygos išties geros". Šeimai nekilo abejoni�, kad šis, nors ir nekvalifikuotas, darbas u�sienyje gali b�ti išsigelb�jimas iš finansini� sunkum�, juolab, kad vyras dirbti sunkiai nebijojo.

Atlyginimo nesulaukia

Ma�eikišk�s vyras su grupe �moni� išvyko sausio viduryje. Jis pasakojo, kad Jungtin�je Karalyst�je jie atsid�r� po trij� par� ir savait� s�d�j� be darbo. Darbo jie tetur� vos kelias valandas, o �ad�t� kiekvien� savait� mokam� alg� nesulaukia. "Gavo po dviej� savai�i� 30 svar� avans� ir toliau s�di be darbo", - pasakojo moteris. Lietuvai�iai gyvena po šešis ir daugiau susigr�d� "karavanuose" (mobiliuose nameliuose - aut. past.), neretai netur�dami kur pasid�iauti r�b�, o u�dirbt� pinig� vos u�tenka nuomai susimok�ti.

Tai ne vienintel� istorija. Išsvajot� u�darbi� u�sienyje negaunan�i�j� daug�ja. Tarptautiniais perve�imais besiver�iantys vairuotojai sako kartais pasijau�iantys kunigais, besiklausan�iais � Lietuv� gr��tan�i�j� išpa�in�i�. "Vis da�niau tenka ve�ti � Lietuv� �mones, kurie u� kelion� susimoka tik gr�� t�vyn�, mat sve�ioje šalyje tik�j�si u�sidirbti pinig� Lietuvoje likusiems artimiesiems išlaikyti ar dar blogiau - skoloms padengti, lieka pliki basi", - neslepia iš Jungtin�s Karalyst�s nukent�jusiuosius parve�antys vairuotojai.

Pretenzijos - ne tuo adresu?

Pablog�jus ekonominei Lietuvos situacijai, � u�sien� skuba išvykti ne tik studijuoti sve�iose šalyse norintis jaunimas, bet ir darbo neturintys vyresnio am�iaus �mon�s.

"Arunas Recruitment Ltd" �galiotoji atstov� Lietuvoje Rima Aršenien� mielai sutiko pakomentuoti susiklos�iusi� situacij�. "�inau, apie k� kalbate. Tai keli� �moni� grupel�, išvykusi dirbti sausio 14-�j�. Jau pavargau nuo šmei�to, tod�l k� tik esu gr��usi iš advokat�s, kreipiausi � teism�", - sako moteris. R. Aršenien� pasiry�usi �mon�s garb� ginti teisme, o š� tre�iadien� � jos namus aiškintis atvykusi�j� vizit� vadina organizuotu u�puolimu. "Tai yra mano privati valda, � kuri� buvo �siver�ta be leidimo. Iškvie�iau apsaug�, yra u�fiksuotas �vykis", - pasakoja moteris. Ji nesuprantanti, kod�l �mon�s puola aiškintis su ja, jei Anglijoje yra �mogus, kuris ir sprend�ia išvykusi�j� dirbti problemas. "Yra algalapiai bei banko s�skaitos, iš kuri� matyti, kad dirbantiesiems yra sumokami pinigai, jie visi yra pasiraš� darbo sutartis su Anglijos darbdaviais", - tikina "Arunas Recruitment Ltd" atstov�.

Paprastoji matematika

R. Aršenien� tvirtina nesir�pinanti �moni� �darbinimu. "Pati tik konsultuoju išvykstan�iuosius. Šiemet buvome paprašyti rasti 200 �moni�, pageidaujan�i� skinti g�les. Tai ir darome, - sako �mon�s atstov�. - �mon� "Arunas Recruitment Ltd" yra �registruota Anglijoje, tod�l visi dokumentai ten ir tvarkomi, mes tik padedame �mon�ms išvykti, o darbo sutartis jie pasirašo atvyk� � Jungtin� Karalyst�." Moteris tikina, kad Lietuvoje sumok�ti 500 lit� - tai mokestis u� jos konsultacij�, o ne u� �darbinim�.

R. Aršenien� sako, kad darbo sutartyje numatoma, jog per m�nes� darbininkas privalo prisiskinti g�li� u� 1100 svar�, o ne�vykd�iusius šio �sipareigojimo asmenis darbdavys gali atleisti. Suskai�iuoti nesunku: u� vien� dešimties �ied� puokšt� darbininkas gauna septynis pensus. U� priskint� g�li� d��, t. y. 80 puokšteli�, darbininkas iš Lietuvos gauna apie 5 svarus. Rima Aršenien� sako, kad per dien� nepervargdami darbininkai gali toki� d��i� paruošti apie dešimt, taigi u�darbis ne toks menkas, 50 svar�, o tai daugiau nei mokama fabrikuose ar tvarkant viešbu�i� kambarius. Ta�iau ar visiems u�tenka darb� laukuose?

Dirbti nori tinginiai?

"Arunas Recruitment Ltd" atstov� sako suradusi tiek darbuotoj�, kiek praš� Anglijos darbdaviai, o piktus priekaištus �arstan�iuosius vadina šmei�ikais. "Visi �ino, kad �em�s �kio darbai priklauso nuo oro s�lyg�, tod�l nenuostabu, kad netik�tai pasnigus Anglijoje kelias dienas jie s�d�jo be darbo, - teisinasi R. Aršenien�. - Kita b�da - pa�i� išvykusi�j� tingumas. Jie buvo persp�ti, kad darbas sunkus, reikia specialios aprangos, gumini� bat�, tenka dirbti lyjant ar v�jui pu�iant."

Išvyk� darbininkai situacij� mato kitaip. Jiems atrodo, kad yra per daug atvykusi�j� ir per ma�ai darbo. Lietuviai mielai dirbt� vis� darbo dien� ir net viršvaland�ius, ta�iau dirbti n�ra k�.

Ve�a ir palieka "ant ledo"

Lietuvos darbo bir�oje bei Socialin�s apsaugos ir darbo ministerijoje galima su�inoti, ar �mon�, kuriai ketinate patik�ti savo �darbinim� u�sienyje, turi licencij� verstis šia veikla.

"Neretai paaišk�ja, kad masiškai darbininkus ve�an�ios bendrov�s nelegaliai ver�iasi šia veikla, tod�l �mon�s tur�t� b�ti budr�s ir �d�miai patikrinti informacij� apie jas ketinan�i

Ma­�in­ti al­gas ar op­ti­mi­zuo­ti val­dy­m�?

Pa­ne­v�­�io sa­vi­val­dy­b�­je spor­to sky­riaus iš­vis n�­ra

Teo­ri­ni� pa­svars­ty­m� yra

Su­ma­��­t� su vai­kais ne­dir­ban­�i� �mo­ni�

Spor­to mo­kyk­lo­se rei­kia rim­to au­di­to

Prob­le­ma – l�­šos

Van­duo šu­li­niuo­se – u�­terš­tas nit­ra­tais

„Gal ir bu­vo pa­sku­b�­ta“

„Šiau­li� van­de­nys“ su­da­rys s�­ly­gas pri­si­jung­ti iš­si­mo­k�­ti­nai?

At­jung­ti van­de­n� b�­t� dras­tiš­ka

Pros­ti­tu­ci­ja – taip pat pre­ky­ba �mo­n�­mis

Su­te­ne­riai – dva­sios skur­d�iai

Ei­na pas pro­sti­tu­tes, nes ne­ken­�ia mo­te­r�?

Ego­cent­riš­ki, ag­re­sy­v�s, abe­jin­gi ki­tiems

Star­to li­ni­ja v�l gir­tau­ti

Sun­kaus gir­tu­mo �mo­g� rei­kia rea­ni­muo­ti

Gir­ta­vi­mo mas­tas – mil­�i­niš­kas

Tu­ri su­si­tvar­ky­ti dva­si­n� gy­ve­ni­m�

Ne rim­tos tre­ni­ruo­t�s, o vai­k� �ai­di­mai

Pa­�a­dai – ket­ve­rius me­tus

Vyks­ta � ki­tus mies­tus

Ar iki 2014-�j� ne­sug­rius?

Gr�­�i­na, bet neiš­si­rei­ka­lau­ja pa­ti

Tu­ri su­mo­k�­ti skir­tu­m�

Nus­ta­ty­ta at­sa­ko­my­b�

Ar jau dek­la­ra­vai pa­ja­mas?

Di­d�iau­si pra­dels­ti mo­k�­ji­mai – ban­kams

Pras­ta kre­di­to is­to­ri­ja – su­ga­din­ta atei­tis?

Sko­los ko­mu­na­li­nin­kams – dau­giau­sia šil­dy­mo se­zo­nu

Viš­t� ge­ro­v�

Biu­d�e­to gel­b�­ji­mas?

„Viš­�iu­k�“ ge­ro­v�

Pres­ti­�as svar­biau u� kom­for­t�?

Sto­v�­ji­mo kai­na cent­re – vie­no­da

Pir­mie­ji 25 par­ko­ma­tai mies­te bu­vo pa­sta­ty­ti

Pa­si­ges­ta sis­te­mos

� kai­mus pl�s­ta „tu­ris­tai“

Gy­ve­no blo­giau u� gy­vu­lius

Ge­r� dar­buo­to­j� gau­t� u� ge­r� al­g�

Dar­bo ne­tu­ri kas tre­�ias jau­nuo­lis

Pen­si­nin­kai dir­ba, jau­ni­mas iš­vyks­ta

� pen­si­j� no­ri anks­�iau

Eu­ro­pos ša­li� pa­tir­tis

Vie­š�­j� pir­ki­m� ly­de­r�s – sta­ty­b� bend­ro­v�s

Trum­pa at­min­tis

Kaip dan­gu­je taip ir ant �e­m�s

„D�l aki�“

Skal­dyk ir val­dyk

Tua­le­ti­nis po­pie­rius – ma­�os ver­t�s pir­ki­nys

At­ly­gis u� ga­ran­ti­j� lai­m�­ti – 10 pro­c. pir­ki­mo su­tar­ties ver­t�s

Tu­ri nu­si­ša­lin­ti

„Ste­buk­lin­ga“ kai­na

Kai­na u� van­de­n� – tik ma­�y­t� s�­skai­tos da­lis

Neiš­de­g�s pla­nas?

Su­tar­ti­niai san­ty­kiai

Bran­gi išei­tis

Ne­men­ka su­me­l�

Nie­ko am­�i­no n�­ra

Dau­gu­ma skai­tik­li� ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mus

Ne­ko­ky­biš­k� du­j� skai­tik­li� – itin ma­�ai

Elekt­ros skai­tik­liai ga­li ga­lio­ti 16 me­t�!

Mak­si­ma­lus ta­ri­fas – dvi­gu­bai di­des­nis

Ši­lu­mos punk­tus teks pirk­ti gy­ven­to­jams?

Ši­lu­ma pa­brangs ma­�iau, nei tu­r�­t�

Punk­t� pri­�i�­r�­to­jai tu­ri tu­r�­ti ser­ti­fi­ka­tus

Sus­kubs pa­sku­ti­n� mi­nu­t�?

Tai­syk­l�s jau kei­�ia­mos

Pri­me­na vie­šuo­sius pir­ki­mus

Sta­ty­b� bend­ro­v�s u�uo­d� pi­ni­gus?

Mies­tie­�iai nu­si­vy­l�

„Ty­�io­tis ne­gar­bin­ga...“

As­bes­tas ga­min­tas ma­siš­kai

Re­gu­liuo­ja nuo­to­li­nio val­dy­mo pul­te­liu

Su­ma­�i­no ter­mo­fi­ka­to tem­pe­ra­t�­r�

Mo­kyk­li­nis u�­da­vi­nys

Elekt­ra

Du­jos

Šil­dy­mas ir karš­tas van­duo

Šal­tas van­duo

Vers­lo liu­di­ji­mai

Ma�inti algas ar optimizuoti valdym�?

Panev��io savivaldyb�je sporto skyriaus išvis n�ra

Teorini� pasvarstym� yra

Suma��t� su vaikais nedirban�i� �moni�

Sporto mokyklose reikia rimto audito

Problema – l�šos

Vanduo šuliniuose – u�terštas nitratais

„Gal ir buvo paskub�ta“

„Šiauli� vandenys“ sudarys s�lygas prisijungti išsimok�tinai?

Atjungti vanden� b�t� drastiška

Prostitucija – taip pat prekyba �mon�mis

Suteneriai – dvasios skurd�iai

Eina pas prostitutes, nes neken�ia moter�?

Egocentriški, agresyv�s, abejingi kitiems

Starto linija v�l girtauti

Sunkaus girtumo �mog� reikia reanimuoti

Girtavimo mastas – mil�iniškas

Turi susitvarkyti dvasin� gyvenim�

Ne rimtos treniruot�s, o vaik� �aidimai

Pa�adai – ketverius metus

Vyksta � kitus miestus

Ar iki 2014-�j� nesugrius?

Gr��ina, bet neišsireikalauja pati

Turi sumok�ti skirtum�

Nustatyta atsakomyb�

Ar jau deklaravai pajamas?

Did�iausi pradelsti mok�jimai – bankams

Prasta kredito istorija – sugadinta ateitis?

Skolos komunalininkams – daugiausia šildymo sezonu

Višt� gerov�

Biud�eto gelb�jimas?

„Viš�iuk�“ gerov�

Presti�as svarbiau u� komfort�?

Stov�jimo kaina centre – vienoda

Pirmieji 25 parkomatai mieste buvo pastatyti

Pasigesta sistemos

� kaimus pl�sta „turistai“

Gyveno blogiau u� gyvulius

Ger� darbuotoj� gaut� u� ger� alg�

Darbo neturi kas tre�ias jaunuolis

Pensininkai dirba, jaunimas išvyksta

� pensij� nori anks�iau

Europos šali� patirtis

Vieš�j� pirkim� lyder�s – statyb� bendrov�s

Trumpa atmintis

Kaip danguje taip ir ant �em�s

Skaldyk ir valdyk

Tualetinis popierius – ma�os vert�s pirkinys

Atlygis u� garantij� laim�ti – 10 proc. pirkimo sutarties vert�s

Turi nusišalinti

„Stebuklinga“ kaina

Kaina u� vanden� – tik ma�yt� s�skaitos dalis

Neišdeg�s planas?

Sutartiniai santykiai

Brangi išeitis

Nemenka sumel�

Nieko am�ino n�ra

Dauguma skaitikli� atitinka reikalavimus

Nekokybišk� duj� skaitikli� – itin ma�ai

Elektros skaitikliai gali galioti 16 met�!

Maksimalus tarifas – dvigubai didesnis

Šilumos punktus teks pirkti gyventojams?

Šiluma pabrangs ma�iau, nei tur�t�

Punkt� pri�i�r�tojai turi tur�ti sertifikatus

Suskubs paskutin� minut�?

Taisykl�s jau kei�iamos

Primena viešuosius pirkimus

Statyb� bendrov�s u�uod� pinigus?

Miestie�iai nusivyl�

„Ty�iotis negarbinga...“

Asbestas gamintas masiškai

Reguliuoja nuotolinio valdymo pulteliu

Suma�ino termofikato temperat�r�

Mokyklinis u�davinys

Elektra

Dujos

Šildymas ir karštas vanduo

Šaltas vanduo

Verslo liudijimai

Miesto gimtadienis ir „EuroBasket 2011“