(2012-05-11 Nr. 416) ŠIANDIEN 2012 Gegužės 18 D. Penktadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Archyvas
2010-07-%7barticle_url%7d
Pirmas puslapis
55 „ant“ 151, ar­ba Šiau­liuo­se puo­dus lip­do šven­tie­ji?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Ar pri­va­ti­nin­kas, ku­rio įmo­nė­je yra, pa­vyz­džiui, 150 dar­bi­nin­kų, pa­skir­tų jų dar­bą ad­mi­nist­ruo­ti ir pri­žiū­rė­ti 50 ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų? Po vie­ną „va­dą“ trims dar­buo­to­jams? Ne­ra­cio­na­lu, ne­lo­giš­ka ir nee­fek­ty­vu – at­sa­ky­tų vers­li­nin­kas. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Kū­no kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus įstai­go­se to­kia si­tua­ci­ja sėk­min­gai kles­ti. 151 tre­ne­riui 9 mo­kyk­lo­se ir pa­čia­me sky­riu­je „va­do­vau­ja“ 55 ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai. Tre­ne­riai dėl su­ma­žin­tų al­gų bė­ga iš Šiau­lių, o jiems va­do­vau­jan­čiam ad­mi­nist­ra­ci­jos apa­ra­tui iš­lai­ky­ti kas­met at­rie­kia­ma apie 1,5 mln. Lt. Pa­ne­vė­žys da­lies spor­to mo­kyk­lų biu­rok­ra­tų at­si­kra­tė jau prieš še­še­rius me­tus.

 

Bū­tent nuo tre­ne­rio pri­klau­so, ar vai­kai pa­sieks spor­to aukš­tu­mų, bet mies­to spor­to mo­kyk­lo­se svar­bes­nė yra ad­mi­nist­ra­ci­ja.

Ma­žin­ti al­gas ar op­ti­mi­zuo­ti val­dy­mą?

Šiau­liuo­se vai­kų ka­tast­ro­fiš­kai ma­žė­ja, to­dėl ku­ria­mi mo­kyk­lų jun­gi­mo pla­nai, ta­čiau spor­to mo­kyk­loms, pa­na­šu, tai ne­gre­sia. Mies­te ir to­liau gy­vuo­ja de­vy­nios spor­to mo­kyk­los, ku­rioms va­do­vau­ja Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Kū­no kul­tū­ros ir spor­to sky­rius. Pas­ta­ra­ja­me bu­vo 7 eta­tai, li­ko 6, o de­vy­nio­se spor­to mo­kyk­lo­se yra 55,5 ad­mi­nist­ra­ci­jos eta­to: va­do­vai, jų pa­va­duo­to­jai, inst­ruk­to­riai, spe­cia­lis­tai, bu­hal­te­riai.

Plau­ki­mo mo­kyk­lo­je „Del­fi­nas“ yra 5 ad­mi­nist­ra­ci­jos eta­tai, „Sau­lė­je“ – 8, „Kle­ve“ – 4, „Du­by­so­je“ – 5, Kū­no kul­tū­ros – 8, „At­ža­ly­ne“ – 4,5, Fut­bo­lo aka­de­mi­jo­je – 6,5, Leng­vo­sios at­le­ti­kos – 3,5, Te­ni­so mo­kyk­lo­je – 4. Šio­se mo­kyk­lo­se iš vi­so dir­ba 151 tre­ne­ris, o tai reiš­kia, kad trims tre­ne­riams virš gal­vos – vie­nas ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jas.

Juk bū­tent tre­ne­rių dė­ka išug­do­mi spor­ti­nin­kai, ta­čiau su­si­klos­čiu­si pa­dė­tis ro­do, kad ad­mi­nist­ra­ci­ja iš­ties la­bai rei­ka­lin­ga. Tar­si šven­tie­ji puo­dus lip­dy­tų. Juk jei bū­tų prie­šin­gai, pro­tin­gie­ji mies­to va­do­vai ieš­ko­tų išei­čių, kaip biu­rok­ra­tų su­ma­žin­ti – ko­kias mo­kyk­las su­jung­ti, ko­kius eta­tus nai­kin­ti. Ta­čiau da­bar mie­liau pa­si­ren­ka­mas skur­di­ni­mo va­rian­tas – ma­ži­na­mos al­gos, o val­dy­mo apa­ra­tas – ne. Ar kie­ky­bė svar­biau už ko­ky­bę?

Pas­kai­čia­vus ad­mi­nist­ra­ci­jos ir tre­ne­rių bei ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo kie­kį, aiš­kė­ja liūd­na tie­sa – yra mo­kyk­lų, kur ad­mi­nist­ra­ci­ja ir ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las uži­ma pu­sę įstai­gos dar­bo vie­tų. Įs­tai­gos pa­grin­di­nį už­da­vi­nį – ug­dy­ti spor­ti­nin­kus – at­lie­ka vos pu­sė ar net ma­žiau mo­kyk­los dar­buo­to­jų, t. y. tre­ne­rių, pvz., „Del­fi­ne“ tre­ne­riai su­da­ro 46,6 pro­c. eta­tų, „Sau­lė­je“ – be­veik 58, „Kle­ve“ – 62, Du­by­so­je – be­veik 69, Kū­no kul­tū­ros mo­kyk­lo­je – vos 14, „At­ža­ly­ne“ – 61, Fut­bo­lo aka­de­mi­jo­je – be­veik 52, Leng­vo­sios at­le­ti­kos mo­kyk­lo­je – 68, Te­ni­so mo­kyk­lo­je – 49.

Vie­nos spor­to mo­kyk­los va­do­vo, jo pa­va­duo­to­jų, inst­ruk­to­rių, bu­hal­te­rių ir kt. ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų iš­lai­ky­mas per me­tus kai­nuo­ja nuo 100 iki 200 tūkst. Lt.

Pa­ne­vė­žio sa­vi­val­dy­bė­je spor­to sky­riaus iš­vis nė­ra

Pa­ne­vė­žys jau se­niai op­ti­mi­za­vo spor­to sky­riaus ir mo­kyk­lų val­dy­mą. Šio mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je spor­to sky­riaus ar spor­tą ku­ruo­jan­čio val­di­nin­ko ne­bė­ra. Prieš ke­le­rius me­tus čia bu­vo įkur­tas Pa­ne­vė­žio kū­no kul­tū­ros ir spor­to cent­ras, ku­ris ir ėmė ad­mi­nist­ruo­ti vi­sas spor­to mo­kyk­las.

Op­ti­mi­za­vus spor­to įstai­gų val­dy­mą, joms li­ko va­do­vau­ti vos 10 ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų. Mo­kyk­lo­se šiuo me­tu dir­ba 67 tre­ne­riai.

Pa­ne­vė­žio kū­no kul­tū­ros ir spor­to cent­ro va­do­vas Bro­nis­lo­vas Pliav­ga sa­ko, kad spor­to mo­kyk­lų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mas įvyk­dy­tas 2004 me­tais. „Gal ir Šiau­liams tin­ka toks va­rian­tas, kaip mes pa­da­rė­me? Mies­tai juk pa­na­šūs. Ži­no­ma, dirb­ti sun­kiau, dar­bo dau­giau, bet ad­mi­nist­ra­ci­jos la­bai su­ma­žė­jo“, – sa­ko jis.

B. Pliav­ga ėmė­si tink­lo per­tvar­kos, kai jam bu­vo pa­siū­ly­ta va­do­vau­ti Pa­ne­vė­žio sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Spor­to sky­riui. Iki tol jis va­do­va­vo spor­to mo­kyk­lai.

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, Pa­ne­vė­žiui 2000-ųjų pra­džia bu­vo ga­na sun­ki, tad rei­kė­jo ieš­ko­ti išei­čių, ką da­ry­ti, kaip tau­py­ti.

Pra­dė­jęs va­do­vau­ti sky­riui, jis ir pa­siū­lė vi­sas spor­to mo­kyk­las su­jung­ti į cent­rą ir pa­nai­kin­ti Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Spor­to sky­rių. Toks op­ti­mi­za­vi­mas pa­si­rink­tas ir to­dėl, kad Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­tas ša­lies sa­vi­val­dy­bėms siū­lė to­kį tink­lo op­ti­mi­za­vi­mo va­rian­tą.

Pra­dė­jus per­tvar­ką, spor­to mo­kyk­lų Pa­ne­vė­žy­je ne­be­li­ko. Jų va­do­vai ta­po Kū­no kul­tū­ros ir spor­to cent­ro sky­rių va­do­vais, ta­čiau ad­mi­nist­ra­ci­nis apa­ra­tas ge­ro­kai su­ma­žė­jo. Ne­be­li­ko di­rek­to­rių pa­va­duo­to­jų, pa­ties Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Spor­to sky­riaus su vi­sais jo dar­buo­to­jais, bu­hal­te­rių, me­to­di­nin­kų ir pan.

„Da­bar vis­kas vie­no­se ran­ko­se. Tu­ri­me sa­vo bend­ra­bu­tį, trans­por­tą. Rei­kia, pa­vyz­džiui, spor­ti­nin­kams kur nors vyk­ti, iš­syk trans­por­to pro­ble­ma spren­džia­ma. Rei­kia ką nors pa­re­mon­tuo­ti – siun­ti san­tech­ni­ką ar elekt­ri­ką. Se­niau juk kiek­vie­na mo­kyk­la juos tu­rė­jo, o da­bar vis­kas op­ti­mi­zuo­ta“, – tei­gė cent­ro va­do­vas.

B. Pliav­ga sa­ko, kad te­ko ge­ro­kai pa­dir­bėti, kol po­li­ti­kams įro­dė, jog to­kios per­tvar­kos rei­kia. Da­bar po­li­ti­kai tik stra­te­gi­ją nu­ma­to.

„Jūs, Šiau­liai, la­bai ge­rai gy­ve­na­te. Ži­no­ma, mo­kos fon­do vi­sa­da trūks­ta, bet mes lai­ku per­tvar­ką at­li­ko­me. Iš vi­so per me­tus al­goms ir veik­lai plė­to­ti gau­na­me 7 mln. Lt“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Spor­to cent­rų va­do­vai sa­ko, kad reng­ti var­žy­bas ir val­dy­ti ūkį po op­ti­mi­za­ci­jos ta­po pa­pras­čiau.

Ar­tū­ro STA­PON­KAUS nuo­tr.

Teo­ri­nių pa­svars­ty­mų yra

Jei Šiau­lių mies­to kū­no kul­tū­ros ir spor­to mo­kyk­lų, Kū­no kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus biu­dže­tą pa­ly­gin­tu­me su kul­tū­ros įstai­gų biu­dže­tu, paaiš­kė­tų, kad kul­tū­ros dar­buo­to­jams iš­lai­ky­ti ten­ka per­pus ma­žiau lė­šų. Mies­te yra pen­kios kul­tū­ros įstai­gos (spor­to – 9), iš vi­so kul­tū­ros dar­buo­to­jų al­goms per me­tus iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to ten­ka 2,8 mln. Lt, kai spor­to įstai­gų dar­buo­to­jų al­goms – 5,8 mln. Lt. O kur dar mi­li­jo­nai veik­lai plė­to­ti?

Ar Šiau­lių mies­to val­džia ne­svars­to op­ti­mi­zuo­ti spor­to mo­kyk­lų tink­lo?

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vik­to­ras Strups sa­ko, kad teo­ri­nių pa­svars­ty­mų dėl spor­to mo­kyk­lų yra, ta­čiau rim­tai apie tai dar ne­kal­bė­ta.

V. Strups tei­gi­mu, Pa­ne­vė­žys ma­žes­nis už Šiau­lius, ten ma­žiau gy­ven­to­jų ir spor­tuo­jan­čių vai­kų. „Vi­sos spor­to mo­kyk­los yra rei­ka­lin­gos, tu­ri­me daug pui­kių pa­si­žy­min­čių spor­ti­nin­kų. Prieš de­šimt me­tų bu­vo ban­dy­mų Šiau­liuo­se to­kį spor­to cent­rą kur­ti, bet jis ne­pa­si­tei­si­no ir vėl bu­vo grįž­ta prie įpras­tų spor­to mo­kyk­lų“, – sa­kė ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

Su­ma­žė­tų su vai­kais ne­dir­ban­čių žmo­nių

Jo­niš­ky­je Spor­to cent­ras įkur­tas prieš dve­jus me­tus. Jo va­do­vas To­mas Alek­na­vi­čius sa­ko vie­na­reikš­miš­kai be­si­džiau­gian­tis, kad toks cent­ras yra. Ta­po leng­va ku­ruo­ti vi­sas funk­ci­jas, reng­ti var­žy­bas. „Se­niau bū­da­vo, kad vie­nas Spor­to sky­riaus spe­cia­lis­tas ku­ruo­ja, pvz., vai­kų spor­tą, ki­tas – suau­gu­sių­jų. Rei­kė­da­vo la­bai daug de­rin­ti, aiš­kin­tis dėl sa­lių užim­tu­mo ir pa­na­šiai. Da­bar vis­kas vyks­ta vie­na­me ka­bi­ne­te ir vi­si fi­nan­sai mū­sų. Švie­ti­mo ir spor­to sky­riu­je yra vie­nas spe­cia­lis­tas, ku­ris tik stra­te­gi­ją brai­žo ir yra tar­pi­nin­kas tarp cent­ro ir ad­mi­nist­ra­ci­jos bei ta­ry­bos“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Anot T. Alek­na­vi­čiaus, at­si­ra­dus Spor­to cent­rui, dar­buo­to­jai ne­bu­vo at­lei­džia­mi – jų pri­rei­kė dau­giau, nes pri­si­dė­jo dau­giau funk­ci­jų. Spor­to mo­kyk­lo­se bu­vo ke­lios spor­to ša­kos, o cent­rui pri­si­dė­jo įvai­rių klu­bų veik­la, suau­gu­sių­jų, vai­kų, ve­te­ra­nų spor­to var­žy­bos ir kt.

„Ma­žuo­se mies­te­liuo­se spor­to cent­rai – pri­va­lu­mas. Ak­me­nė­je, Pak­ruo­jy­je po to­kį yra, mes jų pa­vyz­džiu rė­mė­mės. Di­de­liuo­se mies­tuo­se mo­kyk­los ko­vo­ja dėl vai­kų, tad ne­ži­nau, ar Vil­niu­je ar­ba Kau­ne toks op­ti­mi­za­vi­mas pa­si­tei­sin­tų, bet įkū­rus cent­rus su­ma­žė­tų ne­dir­ban­čių su vai­kais žmo­nių“, – sa­kė T. Alek­na­vi­čius.

Spor­to mo­kyk­lo­se rei­kia rim­to au­di­to

Vie­nos mies­to spor­to mo­kyk­los tre­ne­ris (var­das ir pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­mi – aut. pa­st.) sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ sa­kė, kad spor­to mo­kyk­las pri­va­lo pa­tik­rin­ti rim­ti au­di­to­riai, nes jo­se kles­ti prin­ci­pas – ran­ka ran­ką plau­na.

„Va­do­vas į dar­bą sa­vo pa­va­duo­to­jais, sar­gais, ki­tais dar­buo­to­jais prii­ma gi­mi­nes ir drau­gus. Mo­kyk­lo­je at­si­ra­do kaž­ko­kių me­to­di­nin­kų-inst­ruk­to­rių, ku­rie vi­siš­kai neaiš­ku kuo dir­ba. Se­nus pa­ty­ru­sius dar­buo­to­jus at­lei­džia, o prii­ma sa­vus žmo­nes, ku­rie net tin­ka­mo iš­si­la­vi­ni­mo ne­tu­ri. Tiks­liau, ne at­lei­džia, o są­ly­gas su­da­ro to­kias, kad jie pa­tys išei­tų. Tre­ne­riai dar­bo daug tu­ri, bet jų spor­to mo­kyk­lo­se li­ko ma­žu­ma. Dau­giau­sia dar­buo­to­jų – va­do­vo gi­mi­nės ir ar­ti­mie­ji“, – tei­gė jis.

Pa­sak tre­ne­rio, Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Kū­no kul­tū­ros ir spor­to sky­rius prieš to­kią ne­tvar­ką yra už­mer­kęs akis. Ne­ži­nia, kas tu­ri at­si­tik­ti, kad tie­sa paaiš­kė­tų. „Rei­kia tvir­tos ran­kos, per­tvar­kos, kad tre­ne­riai ga­lė­tų ra­miai dirb­ti su vai­kais, nes krū­viai di­dė­ja, o al­gas gau­na ne tie, ku­rie iš tik­ro dir­ba“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Ne­ci­vi­li­zuo­ta ci­vi­li­za­ci­ja Pa­ba­liuo­se

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Pa­ba­lių ra­jo­no gy­ven­to­jai ba­lan­džio 1-ąją su­lau­kė iki aša­rų „juo­kin­go“ Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės po­kšto – bu­vo už­blo­kuo­tas vie­nin­te­lis ra­jo­no ge­ria­mo­jo van­dens šal­ti­nis – van­dens ko­lo­nė­lė. Taip val­di­nin­kai ti­ki­si pri­ver­sian­tys gy­ven­to­jus jung­tis prie nu­ties­tų van­den­tie­kio tink­lų, ta­čiau gy­ven­to­jai to­kį el­ge­sį va­di­na šan­ta­žu. Pri­si­jung­ti prie van­den­tie­kio tink­lų kai­nuo­ja ne­ma­žai pi­ni­gų, tad skurs­tan­tys žmo­nės se­mia van­de­nį iš šu­li­nių, ku­riuo­se nit­ra­tų kie­kis 2-3 kar­tus vir­ši­ja nor­mą.

 

Liau­dies iš­min­tis skel­bia, kad pa­sau­lį val­dys tas, ku­ris tu­rės van­dens. Iš­gir­dus šį po­sa­kį, gal­vo­je iš­ky­la pa­sau­lio pa­bai­gos vaiz­dai, ta­čiau pa­sau­lio pa­bai­ga, pa­na­šu, pir­miau­sia atė­jo į Pa­ba­lius.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Prob­le­ma – lė­šos

Dau­ge­lis suau­gu­sių­jų pri­si­me­na vai­kus są­ži­nin­gu­mo ir do­ros mo­kiu­sį ani­ma­ci­nį fil­mu­ką apie sal­dų van­de­nį. Asi­liu­kas į kai­mą at­neš­da­vo van­dens, jį par­da­vi­nė­jo, o šer­nas ži­no­jo, kad kai­me van­dens yra, ta­čiau šal­ti­nį už­gu­lė ir nie­kam jo ne­ro­dė. Su­ži­no­ju­siems ne­tgi gra­si­no: „Il­tis ma­tai? Ka­no­pas ma­tai? Vaikš­čio­ti mo­ki?“ Ir ne­duo­da­vo van­dens.

Pa­na­ši si­tua­ci­ja su­si­klos­tė Pa­ba­lių mik­ro­ra­jo­ne, tik čia gy­ven­to­jai pa­tys ta­po asi­liu­kais –  pri­vers­ti van­de­nį pirk­ti pre­ky­bos cent­ruo­se ir kaip iš­ma­no temp­ti į na­mus – ma­ši­no­mis ar ant kup­ros. Van­dens šal­ti­nis ra­jo­ne yra, ta­čiau jis tar­si rie­baus šer­no už­gul­tas ir pa­pras­tas žmo­giš­ku­mas jo pa­trauk­ti ne­ga­li.

Pa­ba­lių ra­jo­ne gy­ve­nan­ti Ra­sa sa­ko, kad ko­vo 1-ąją prie ko­lo­nė­lės bu­vo pa­ka­bin­tas skel­bi­mas, jog Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos spren­di­mu ba­lan­džio 1-ąją van­dens ko­lo­nė­lė bus už­blo­kuo­ta.

Ba­lan­džio 1-oji bu­vo sek­ma­die­nis, tad aki­vaiz­du, kad to­kią die­ną po­kšto val­di­nin­kai neišk­rė­tė – van­de­nį iš gy­ven­to­jų atė­mė ba­lan­džio 2-ąją. Ra­dę už­blo­kuo­tą ko­lo­nė­lę gy­ven­to­jai su­vo­kė, kad skel­bi­mas – tik­rai ne Juo­kų die­nos po­kštas. Grei­čiau – žiau­rus pa­si­ty­čio­ji­mas. To­kiu bū­du val­di­nin­kai ti­ki­si pri­vers­ti gy­ven­to­jus pri­si­jung­ti prie cent­ra­li­zuo­tų van­den­tie­kio ir nuo­te­kų vamz­dy­nų.

Pa­ba­lių mik­ro­ra­jo­ne vamz­dy­nas bu­vo nu­ties­tas prieš ke­le­tą mė­ne­sių. Jei vi­si gy­ven­to­jai prie jo pri­si­jung­tų, bend­ro­vė „Šiau­lių van­de­nys“ su­lauk­tų net 570 po­ten­cia­lių var­to­to­jų. O gy­ven­to­jai ne­si­jun­gia ir ga­na.

Ge­ria­mo­jo van­dens ne­te­ku­si Ra­sa sa­ko su di­džiau­siu džiaugs­mu pri­si­jung­tų prie van­den­tie­kio. Kas ne­no­ri, kad iš čiau­po na­muo­se te­kė­tų van­duo ir jo ne­rei­kė­tų tą­sy­ti ki­bi­rais? Vie­nin­te­lė pro­ble­ma – jos vy­ras iš­vy­kęs dirb­ti į už­sie­nį, o na­muo­se li­ku­siai mo­te­riai ne­la­bai aiš­ku, nuo ko to­kius ūkiš­kus dar­bus pra­dė­ti.

Šei­ma prie nuo­te­kų tink­lų jau pri­si­jun­gė, dar­bai kai­na­vo apie tūks­tan­tį li­tų. Prie van­den­tie­kio pri­si­jung­ti kai­nuo­tų dau­giau. Pa­ba­liuo­se yra na­mų sa­vi­nin­kų, ku­riems pri­si­jun­gi­mas prie nuo­te­kų ir van­den­tie­kio tink­lų kai­na­vo net ke­lis tūks­tan­čius li­tų. Žmo­nės to­kių lė­šų ne­tu­ri.

Van­duo šu­li­niuo­se – už­terš­tas nit­ra­tais

Li­kę be van­dens gy­ven­to­jai stve­ria­si už gal­vos. Ve­ža­si jį iš pre­ky­bos cent­rų, nes iš šu­li­nių jo ger­ti ne­ga­li. Pa­sak Ra­sos, spe­cia­lis­tai tik­ri­no šu­li­nių van­de­nį ir nu­sta­tė, kad yra to­kių, ku­riuo­se nit­ra­tų kie­kis 2-3 kar­tus vir­ši­ja nor­mą. To­kį van­de­nį ger­ti – ri­zi­kuo­ti gy­vy­be.

„Pri­si­jung­ti prie van­den­tie­kio per mė­ne­sį – su­dė­tin­gas da­ly­kas. Juk rei­kia trak­to­rių sam­dy­ti, gau­ti sku­biai iš kur nors lė­šų. Se­nes­ni žmo­nės nu­mo­jo ran­ka – nie­ko ne­da­rys“, – tei­gia mo­te­ris.

Ra­sa sa­ko skam­bi­nu­si į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją. Jai bu­vo nu­ro­dy­tas te­le­fo­no nu­me­ris, ku­riuo pa­skam­bi­nus nie­kas neat­si­lie­pė, tad mo­te­ris ir­gi nu­mo­jo ran­ka.

Paš­ne­ko­vė sa­ko su­pran­tan­ti, kad van­dens ko­lo­nė­le se­niau nau­do­da­vo­si ir ne ra­jo­no gy­ven­to­jai – at­va­žiuo­da­vo iš kai­mų, pri­si­pil­da­vo van­dens dar­žams lais­ty­ti, ki­toms reik­mėms. Ta­čiau šan­ta­žuo­ti vi­siš­kai ati­mant van­de­nį – ne­są­ži­nin­ga. Juk bu­vo ga­li­ma ne iš­dras­ky­ti, kas bu­vo su­kur­ta, bet su­teik­ti ga­li­my­bę su­mo­kė­ti už iš ko­lo­nė­lės gau­na­mą van­de­nį.

„Ra­jo­nuo­se, kur yra van­dens ko­lo­nė­lės, gy­ven­to­jai gau­na rak­tus. Atei­na, at­si­ra­ki­na, pri­si­pi­la van­dens, kiek rei­kia, su­mo­ka nu­sta­ty­tą mo­kes­tį. Ir mes taip no­rė­tu­me, bet apie to­kią ga­li­my­bę nie­kas iš van­dens tie­kė­jų ne­kal­ba ir jos ne­siū­lo“, – sa­kė mo­te­ris.

„Gal ir bu­vo pa­sku­bė­ta“

Šiau­liuo­se daug me­tų bu­vo 29 van­dens ko­lo­nė­lės, o da­bar pa­lik­tos tik dvi – Mer­ki­nės ir Vai­do­to bei Ly­dos ir S. Dau­kan­to gat­vių san­kry­žo­se. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus spe­cia­lis­tė Jū­ra­tė So­die­nė sa­ko, kad gal ir bu­vo pa­sku­bė­ta at­jung­ti ko­lo­nė­lę Pa­ba­liuo­se.

„Jau spa­lio mė­ne­sį van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos tink­lai bu­vo nu­ties­ti, tad gy­ven­to­jai ga­li prie jų pri­si­jung­ti. Ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­pra­šė „Šiau­lių van­de­nų“ pa­ka­bin­ti skel­bi­mą, kad po mė­ne­sio van­duo ko­lo­nė­lė­je bus at­jung­tas, bei at­lik­ti at­jun­gi­mo dar­bus“, – sa­ko spe­cia­lis­tė.

Ko­lo­nė­lė, esan­ti prie Jau­ni­mo mo­kyk­los Pa­ba­liuo­se, yra įtrauk­ta į Švie­ti­mo sky­riaus ba­lan­są. Už eksp­loa­ta­ci­ją, elekt­rą Mies­to ūkio sky­rius per­ve­da pi­ni­gus Švie­ti­mo sky­riui. Per­nai per me­tus gy­ven­to­jų su­nau­do­tas van­duo sa­vi­val­dy­bei kai­na­vo ko­ne tris tūks­tan­čius li­tų. Tau­pant biu­dže­to lė­šas, ko­lo­nė­lė ir bu­vo už­ra­kin­ta.

„Da­bar ko­ne vi­sur pa­klo­ti tink­lai, pa­reng­ti pro­jek­tai, te­rei­kia pri­si­jung­ti. Ži­no­ma, gy­ven­to­jams ky­la pro­ble­mų dėl fi­nan­sų. Se­niau „Šiau­lių van­de­nys“ už ati­tin­ka­mą mo­kes­tį duo­da­vo gy­ven­to­jams rak­tus ir jie nau­do­jo van­de­nį. Da­bar to­kios pra­kti­kos ne­tai­ko – ap­skai­ta su­dė­tin­ga, su­lau­žy­da­vo“, – tei­gė J. So­die­nė.

„Šiau­lių van­de­nys“ su­da­rys są­ly­gas pri­si­jung­ti iš­si­mo­kė­ti­nai?

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vac­lo­vas Ving­ras vi­siš­kai su­tin­ka su tuo, kad bu­vo pa­sku­bė­ta gy­ven­to­jams nu­trauk­ti van­dens tie­ki­mą. Mė­nuo – iš­ties itin trum­pas lai­kas pri­si­jung­ti prie cent­ra­li­zuo­tų tink­lų.

V. Ving­ras tei­gia, kad su­si­klos­čiu­sio­je si­tua­ci­jo­je skau­des­nė so­cia­li­nė pu­sė. Jis kal­bė­jo­si su įmo­nės „Šiau­lių van­de­nys“ va­do­vais ir iš­gir­do pa­ža­dą, kad gy­ven­to­jams bus su­teik­ta ga­li­my­bė iš­si­mo­kė­ti­nai pri­si­jung­ti prie van­den­tie­kio ir nuo­tė­kų tink­lų.

Įdo­mu, ar pa­ža­das bus te­sė­tas, nes sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ įmo­nės at­sto­vai pa­ža­do ne­te­sė­jo. Sa­vait­raš­tis dar tre­čia­die­nį „Šiau­lių van­de­nims“ iš­siun­tė klau­si­mus, ta­čiau iš sky­riaus skam­biu pa­va­di­ni­mu Ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­tas at­sa­ky­mo ne­su­lau­kė. Jo va­do­vė ke­lis kar­tus ža­dė­jo pa­ko­men­tuo­ti su­si­klos­čiu­sią si­tua­ci­ją, ta­čiau vė­liau te­le­fo­no ra­ge­lio ne­be­kė­lė ir elekt­ro­nio laiš­ko su at­sa­ky­mais ne­beat­siun­tė.

Kas ne­no­ri, kad iš čiau­po na­muo­se te­kė­tų van­duo ir jo ne­rei­kė­tų tą­sy­ti ki­bi­rais?

Gunter MULLER nuotr.

At­jung­ti van­de­nį bū­tų dras­tiš­ka

Rad­vi­liš­ky­je šiuo me­tu yra ke­tu­rios van­dens ko­lo­nė­lės, ta­čiau atei­ty­je jų ne­liks, kai mies­te vi­sur bus nu­ties­ti van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos tink­lai. Įmo­nės „Rad­vi­liš­kio van­duo“ va­do­vas Juo­zas Ju­čas tei­gė, kad Mai­ro­nio ra­jo­ne tink­lai jau nu­ties­ti, ta­čiau ko­lo­nė­lė vis dar vei­kia. „Pra­šo žmo­nės pa­lik­ti, nes trūks­ta pi­ni­gė­lių jiems pri­si­jung­ti, to­dėl dar ne­pa­nai­ki­na­me“, – tei­gė jis.

Jau yra pa­reng­tas pro­jek­tas nu­ties­ti van­dens ir ka­na­li­za­ci­jos tink­lus 12 gat­vių tu­rin­čia­me Gra­ži­nos kvar­ta­le, tad ir ten atei­ty­je ko­lo­nė­lė bus už­da­ry­ta. „Ne­liks mies­te ko­lo­nė­lių. Dėl vie­no žmo­gaus jos ne­lai­ky­si­me. Jei žmo­gus ne­tu­ri pi­ni­gų – bė­da, o įmo­nei ko­lo­nė­lę iš­lai­ky­ti – nuo­sto­liai. Žie­mą ji už­šą­la, spy­ne­lės bū­na nu­dras­ko­mos. Bet už­da­ry­ti ko­lo­nė­les, kad gy­ven­to­jai grei­čiau jung­tų­si prie cent­ra­li­zuo­tų tink­lų, bū­tų dras­tiš­ka“, – tei­gė J. Ju­čas.

Kel­mė­je van­dens ko­lo­nė­lių taip pat atei­ty­je ne­liks, nes jas iš­lai­ky­ti ir eksp­loa­tuo­ti – di­de­lės iš­lai­dos. Pa­sak „Kel­mės van­dens“ at­sto­vo Vy­gau­do Amb­ru­lio, kol kas ne­nusp­ręs­ta, ka­da jos bus pa­nai­kin­tos, ta­čiau jos bus nai­ki­na­mos ci­vi­li­zuo­tai. Pir­miau­sia bus pa­de­da­ma gy­ven­to­jams įsi­ves­ti van­den­tie­kį, tik ta­da ko­lo­nė­lės iš­nyks. Da­bar Kel­mė­je vie­nas žmo­gus už nau­do­ji­mą­si ko­lo­nė­lės van­de­niu mo­ka 8 li­tus per mė­ne­sį.

Jo­niš­ky­je yra vie­nin­te­lė van­dens ko­lo­nė­lė. Ja gy­ven­to­jai nau­do­sis tol, kol vi­sa­me mies­te ne­bus nu­ties­ti van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos tink­lai. Pa­sak „Jo­niš­kio van­de­nų“ va­do­vo Rai­mun­do Tiš­ke­vi­čiaus, ko­lo­nė­lės eksp­loa­ta­ci­ja nė­ra bran­gi, jos van­de­niu be­si­nau­do­jan­tys gy­ven­to­jai gau­na rak­tą, o per mė­ne­sį už van­de­nį su­mo­ka 3 Lt 26 ct. „Šie­met baig­si­me du tink­lų tie­si­mo pro­jek­tus, vi­sa­me mies­te van­den­tie­kis bus gal 2020 me­tais. Ka­da gy­ven­to­jai ga­lės pri­si­jung­ti prie tink­lų, ta­da ir gal­vo­si­me apie ko­lo­nė­lės nai­ki­ni­mą“, – sa­kė R. Tiš­ke­vi­čius.

Apsk­ri­ties ra­jo­nų van­dens tie­kė­jai su­tei­kia ga­li­my­bę gy­ven­to­jams nau­do­tis ko­lo­nė­lių van­de­niu, o „Šiau­lių van­de­nys“ – ne. Tur­būt žmo­niš­ku­mas ir są­ži­nin­gu­mas – tik nie­ko ne­reiš­kian­čios fra­zės, skir­tos pa­sa­kas žiū­rin­tiems vai­kams mul­kin­ti.

Mo­te­rų pro­sti­tu­ci­ja – vy­rų pro­ble­ma

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Kai vi­suo­me­nei pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie XXI a. tra­ge­di­ją – pre­ky­bą žmo­nė­mis pro­sti­tu­ci­jai, pa­gal­bą sek­so ver­gi­ją ken­tu­sioms mo­te­rims tei­kian­čios „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ dar­buo­to­jos stve­ria­si už gal­vų. Ne­re­tai in­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma dvip­ras­miš­ka, su leng­va šyp­se­na, ne­va pro­sti­tu­ci­jo­je at­si­dū­ru­sios mer­gi­nos pa­čios kal­tos, o in­for­ma­ci­ją pa­ly­di vul­ga­rios nuo­trau­kos.

 

Pros­ti­tu­ci­ja yra su­si­kau­pu­sių mo­ters pro­ble­mų – skur­do, smur­to – pa­sek­mė. Ne­re­tai per ke­le­rius me­tus pro­sti­tu­ci­jo­je mo­te­ris bū­na taip su­ža­lo­ta, kad net su­te­ne­riams bū­na ne­be­rei­ka­lin­ga.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS fotomontažas

„Kaž­ko­dėl nu­ty­li­ma, kad iš tik­ro ant­žmo­giai ir dva­sios skur­džiai yra bū­tent su­te­ne­riai, pre­ky­bą žmo­nė­mis or­ga­ni­zuo­jan­tys vy­rai ir mo­te­rys. Į su­te­ne­rių tink­lus pa­ten­ka­ma ir per vie­ną die­ną, o tai, ką mer­gi­noms ten­ka kas­dien pa­tir­ti iš jo­mis be­si­nau­do­jan­čių vy­rų – neap­si­ver­čia lie­žu­vis pa­sa­ko­ti. Pros­ti­tu­ci­ja – vy­rų pro­ble­ma. Kol vi­suo­me­nė ją to­le­ruos, tol apie ly­gias vy­rų ir mo­te­rų tei­ses kal­bė­ti ne­ga­lė­si­me“, – sa­ko Ma­ry­tė Pui­do­kie­nė, „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ koor­di­na­to­rė Šiau­lių re­gio­nui.

Pros­ti­tu­ci­ja – taip pat pre­ky­ba žmo­nė­mis

Kas­met į pro­jek­tą „Pa­gal­ba pro­sti­tu­ci­jos ir pre­ky­bos žmo­nė­mis au­koms“ įgy­ven­di­nan­tį „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ Šiau­lių sky­rių pa­gal­bos krei­pia­si 20 nau­jų pro­sti­tu­ci­jos au­kų. Vie­nas mer­gi­nas su­si­ran­da pa­čios dar­buo­to­jos, ki­tas nu­krei­pia ki­tų tar­ny­bų spe­cia­lis­tai ar­ba at­ve­da pa­gal­bą jau gau­nan­čios drau­gės. Iš sek­so ver­gi­jos iš­trū­ku­sios mo­te­rys at­vyks­ta su­ža­lo­tos fi­ziš­kai ir psi­cho­lo­giš­kai, tad pir­miau­sia joms tei­kia­ma me­di­ci­ni­nė ar psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba, so­cia­li­nė pa­ra­ma. Pros­ti­tu­ci­jo­je iš­nau­do­tas mo­te­ris ten­ka pa­ly­dė­ti pas įvai­rių li­gų gy­dy­to­jus, pa­dė­ti at­si­gau­ti psi­cho­lo­giš­kai, pa­si­rū­pin­ti jų sau­gu­mu, at­sta­ty­ti nu­trū­ku­sius ry­šius su šei­ma, o vė­liau pa­dė­ti įsi­gy­ti spe­cia­ly­bę, ras­ti dar­bą.

„Lie­žu­vis neap­si­ver­čia pa­sa­ko­ti, ką mo­te­ri­ms pa­da­ro su­te­ne­riai ir jo­mis be­si­nau­do­jan­tys vy­rai. Jos pa­ver­čia­mos al­ko­ho­li­kė­mis, nar­ko­ma­nė­mis, yra prie­var­tau­ja­mos įvai­riais bū­dais, pjaus­to­mos, kan­džio­ja­mos, pla­ka­mos, ant jų šla­pi­na­ma­si. Ne vie­na pro­sti­tu­ci­jos su­žlug­dy­ta mo­te­ris pa­sa­ko­jo, jog pri­si­ger­da­vo, kad nie­ko ne­be­jaus­tų, kol ja nau­do­ja­ma­si“, – sa­ko Ma­ry­tė Pui­do­kie­nė, „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ koor­di­na­to­rė Šiau­lių re­gio­nui.

Anot pa­šne­ko­vės, kai vi­suo­me­nei pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie pro­sti­tu­ci­ją, ji pa­tei­kia­ma tar­si su šyp­se­na, ne­va mo­te­rys pa­čios no­ri tuo už­siim­ti. „Šiau­lių re­gio­ne ne­bu­vo nė vie­no at­ve­jo, kai mo­te­ris pa­ti no­rė­jo bū­ti ko­kio nors su­te­ne­rio nuo­sa­vy­bė, par­da­vi­nė­ja­ma, že­mi­na­ma. La­bai re­tai pa­vie­niai as­me­nys par­duo­da mo­te­rį į sek­so ver­gi­ją. Daž­niau­siai tai or­ga­ni­zuo­ta nu­si­kals­ta­ma vei­ka, iš­ti­sa sek­so in­dust­ri­ja. Su­te­ne­riai ir pre­kiau­to­jai žmo­nė­mis – itin žiau­rūs žmo­nės, pui­kiai iš­ma­nan­tys au­kos psi­cho­lo­gi­ją ir tuo be­si­nau­do­jan­tys“, – sa­ko M. Pui­do­kie­nė.

Pre­ky­ba žmo­nė­mis pro­sti­tu­ci­jos tiks­lais – vie­na po­pu­lia­riau­sių nu­si­kals­ta­mu­mo for­mų Lie­tu­vo­je, ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­ran­da ir nau­jų pre­ky­bos žmo­nė­mis for­mų. Į už­sie­nį jau par­duo­da­mi vai­kai, paaug­liai, ku­rie ver­čia­mi tap­ti iš­mal­dos pra­šy­to­jais ar va­gi­mis. Net pro­sti­tu­ci­ją sa­vo ša­ly­je M. Pui­do­kie­nė va­di­na pre­ky­ba žmo­nė­mis. Nes tai – smur­to for­ma.

M. Pui­do­kie­nė sa­ko, kad mer­gi­nos į sek­so ver­gi­ją ga­li pa­tek­ti per vie­ną die­ną, ta­čiau pa­dė­ti at­si­sto­ti joms ant ko­jų pri­rei­kia ne vie­ne­rių me­tų. Pros­ti­tu­ci­ja iš mo­ters ati­ma ne tik kū­ną, bet ir sie­lą. Mo­te­ris bū­na pa­lū­žu­si, su­tryp­ta, be­jė­gė ir jai pa­dė­ti rei­kia itin daug pa­stan­gų. Po ke­le­rių me­tų pro­sti­tu­ci­jos mo­te­ris ne­ten­ka so­cia­li­nių įgū­džių, pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi ir ki­tais žmo­nė­mis, ne­ti­ki, kad jai pa­si­seks grįž­ti į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą. Jai ten­ka mo­ky­tis gy­ven­ti iš nau­jo.

„Ne­re­tai pa­si­tai­ko, kad mer­gi­nos, įtrauk­tos į pro­sti­tu­ci­ją, net pri­si­ri­ša prie sa­vo kan­kin­to­jų. Ne­no­ri jų at­skleis­ti po­li­ci­jai, pa­vie­šin­ti var­dų, nes joms gai­la su­te­ne­rio šei­mos – žmo­nos, vai­kų. Tai, kad ji pa­ty­rė bai­sią trau­mą, bu­vo prie­var­tau­ta, že­min­ta, dau­žy­ta, tar­si pa­mirš­ta“, – sa­ko dar­buo­to­ja.

Ne pa­slap­tis, kad į pre­ky­bos žmo­nė­mis pink­les pa­ten­ka la­biau­siai so­cia­liai ir psi­cho­lo­giš­kai pa­žei­džia­mos ne­pil­na­me­tės, mo­te­rys. Dar vai­kys­tė­je jos yra pa­ty­ru­sios sek­sua­li­nę ar fi­zi­nę prie­var­tą šei­mo­je, eko­no­mi­nį ne­pri­tek­lių, daž­nai net ne­tu­rin­čios ar­ti­mų­jų. Mer­gi­na ne­re­tai net ne­su­vo­kia, kad bu­vo pa­žeis­tos jos tei­sės, kad ji bu­vo ap­gau­ta.

Su­te­ne­riai – dva­sios skur­džiai

Vi­suo­me­nė ne­re­tai smer­kia mer­gi­nas, pa­te­ku­sias į pro­sti­tu­ci­ją, ta­čiau prieš ką nors smer­kiant rei­kia ap­si­mau­ti jo ba­tus ir nuei­ti tą ke­lią, ku­rį pa­sta­ra­sis nuė­jo.

„Su­te­ne­riai, pre­kei­viai mo­te­rų kū­nais, vy­rai, gau­nan­tys pel­ną iš ki­tų žmo­nių skaus­mo, gy­ve­na tarp mū­sų, yra kie­no nors tė­vai, kie­no nors vai­kai, ta­čiau kal­bant apie pro­sti­tu­ci­ją jie tar­si pa­mirš­ta­mi. Vi­suo­me­nei at­ro­do sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad mo­te­ris yra skir­ta vy­ro įgei­džiams ten­kin­ti, tar­si ji bū­tų daik­tas, ku­rį ga­li­ma pirk­ti ir par­duo­ti“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

Koor­di­na­to­rės tei­gi­mu, vy­rams net iš kar­tos į kar­tą per­duo­da­ma ži­nia, kad mo­te­rį ga­li­ma pirk­ti. „Vy­rus pre­kiau­ti žmo­nė­mis ska­ti­na no­ras už­dirb­ti daug pi­ni­gų. Vy­rams – ver­ty­bių su­maiš­tis, jie tik­ri dva­sios skur­džiai. So­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­je gy­ve­nan­čią mer­gai­tę nuo vai­kys­tės sle­gia įvai­rios pro­ble­mos ir tuo gud­riai pa­si­nau­do­ja­ma. Pros­ti­tu­ci­ja – tai su­si­kau­pu­sių pro­ble­mų – skur­do, smur­to – pa­sek­mė. Pa­si­nau­do­ja­ma nu­skriaus­ta mo­te­ri­mi ir per ke­le­rius me­tus ji bū­na taip su­ža­lo­ja­ma, kad net pa­tiems su­te­ne­riams bū­na ne­be­rei­ka­lin­ga“, – sa­ko M. Pui­do­kie­nė.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, ypač skau­du, kai į pro­sti­tu­ci­jos liū­ną įtrau­kia­mos 13-14 me­tų mer­gai­tės. „Ko­kie tie vy­rai, ku­rie taip el­gia­si? Kas pa­lai­ko tuos as­me­nis, da­ran­čius nu­si­kal­ti­mus? Čia jiems rei­kia pa­gal­bos“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

So­cia­li­nei dar­buo­to­jai As­tai Lu­čins­kie­nei, taip pat dir­ban­čiai šia­me sky­riu­je su nu­ken­tė­ju­sio­mis mo­te­ri­mis, ypa­tin­gą nuo­sta­bą ke­lia vis pa­si­girs­tan­čios kal­bos apie pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mą. Juk tai vy­rų prieš mo­te­ris vir­še­ny­bės įtei­si­ni­mas. Juk ta­da apie ly­čių ly­gy­bę ne­ga­li­ma net kal­bė­ti. Tai bū­tų vals­ty­bės do­va­na su­te­ne­riams, žmo­nių par­da­vė­jams ir nu­si­kal­tė­lių pa­sau­liui.

Bu­vo at­lik­ti ty­ri­mai. Paaiš­kė­jo, kad re­tas ku­ris no­ri, jog jų ar­ti­mas žmo­gus už­sii­mi­nė­tų pro­sti­tu­ci­ja. 75 pro­c. mo­te­rų ir 52 pro­c. vy­rų pa­si­sa­ko prieš pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mą.

Pa­sak A. Lu­čins­kie­nės, ša­ly­se, kur pro­sti­tu­ci­ja bu­vo le­ga­li­zuo­ta, tik pa­blo­gė­jo kri­mi­no­ge­ni­nė si­tua­ci­ja, pa­dau­gė­jo iš­nau­do­ji­mo for­mų, ne­le­ga­lios nu­si­kals­ta­mos vei­kos – do­ku­men­tų klas­to­ji­mo, pre­ky­bos nar­ko­ti­kais, mo­te­rų ve­ži­mo pro­sti­tu­ci­jai iš tre­čių­jų ša­lių.

Ei­na pas pro­sti­tu­tes, nes ne­ken­čia mo­te­rų?

Kal­bant apie pro­sti­tu­tes, daž­nai var­to­ja­mas žo­dis „ma­lo­nu­mai“, ta­čiau psi­cho­lo­gai sa­ko, jog iš tie­sų rei­kė­tų kal­bė­ti apie skaus­mą, liū­de­sį, šird­gė­lą, pa­gie­žą ir ne­si­bai­gian­čią sa­vig­rau­žą.

Moks­li­nin­kų at­lik­ti ty­ri­mai skel­bia, kad vy­rų, ku­rie lan­ko­si pas pro­sti­tu­tes, skai­čius ski­ria­si pri­klau­so­mai nuo ša­lies, ku­rio­je jie gy­ve­na. Pa­vyz­džiui, JAV per­ka­mo sek­so pa­slau­go­mis nau­do­ja­si 16 pro­c., Tai­lan­de – net 90 pro­c. vy­rų. Dau­ge­ly­je ki­tų pa­sau­lio ša­lių šie skai­čiai svy­ruo­ja tarp 16 ir 39 pro­c.

Da­lis vy­rų lan­ko­si pas pro­sti­tu­tes dėl ne­nu­mal­do­mo sek­so po­rei­kio, ta­čiau yra to­kių, ku­riems rim­ti san­ty­kiai at­ro­do per daug ri­zi­kin­gi, juos gąs­di­na in­ty­mu­mas. Pros­ti­tu­tė ne­rei­ka­lau­ja jo­kio grįž­ta­mo­jo emo­ci­nio ry­šio ir tam tik­ra pra­sme „ra­mi­na vy­ro psi­chi­ką“.

Kai ku­rie eks­per­tai yra įsi­ti­ki­nę, kad lan­ky­tis pas pro­sti­tu­tes vy­rus ska­ti­na mi­zo­gi­ni­ja – nea­py­kan­ta mo­te­rims. Pa­sak jų, vy­rai, ku­rie daž­nai per­ka sek­so pa­slau­gas, ne­ken­čia mo­te­rų. Šie vy­rai trokš­ta, kad mo­te­rys jiems pa­klus­tų, ir sek­so me­tu daž­nai jas že­mi­na.

Psi­cho­lo­gas Arū­nas Nor­kus sa­ko, jog ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad pro­sti­tu­čių pa­slau­go­mis be­si­nau­do­jan­tys vy­rai yra psi­chiš­kai ne­svei­ki, pro­ble­miš­ki ir t. t. Jie ga­li ir ne­tu­rė­ti jo­kių psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­mų, tie­siog tai ga­li bū­ti im­pul­sy­vus įgim­to la­bai stip­raus ins­tink­to pa­ten­ki­ni­mas.

„To­kie at­ve­jai daž­nes­ni, kai var­to­ja­mas al­ko­ho­lis ar ki­ti svai­ga­lai. Tai pa­tvir­ti­na ne­se­niai ki­lęs skan­da­liu­kas dėl vie­no gar­saus po­li­ti­ko el­ge­sio. Kal­bant apie to­kius vy­rus, daž­niau su­si­du­ria­ma su ne­pa­kan­ka­mais so­cia­li­niais įgū­džiais: ne­mo­kė­ji­mu bend­rau­ti, už­megz­ti san­ty­kius su mo­te­ri­mi, ne­ge­bė­ji­mas įsi­pa­rei­go­ti ir pan. Ki­ta ver­tus, vi­sa tai, kas iš­var­dy­ta, ga­li bū­ti at­si­ra­dę dėl vai­kys­tės pa­tir­čių, per­ne­lyg griež­to auk­lė­ji­mo, vi­di­nio men­ka­ver­tiš­ku­mo jaus­mo, bend­ro ne­ri­mas­tin­gu­mo, pa­sau­lio su­vo­ki­mo kaip ne­sau­gaus ir t. t.“ – sa­ko jis.

A. Nor­kaus tei­gi­mu, skir­tin­gais at­ve­jais ga­li su­veik­ti skir­tin­gi veiks­niai, čia sun­ku nu­sta­ty­ti bend­rą dės­nin­gu­mą. Vis dėl­to bend­ra ten­den­ci­ja tik­rai yra – kad pa­si­nau­do­tų mo­te­ri­mi už pi­ni­gus, vy­ras tu­ri per­lip­ti per sa­vo mo­ra­li­nį slenks­tį ar­ba, anot spe­cia­lis­tų, įveik­ti „su­pe­re­go konf­lik­tą“. Vie­nų tas slenks­tis yra aukš­tes­nis, ki­tų – že­mes­nis.

Ego­cent­riš­ki, ag­re­sy­vūs, abe­jin­gi ki­tiems

Psi­cho­lo­gas sa­ko, kad pre­kiau­to­jus žmo­nė­mis ga­li­ma api­bū­din­ti ki­taip. „Ty­ri­mai ro­do, kad to­kiems as­me­nims (ir vy­rams, ir mo­te­rims) bū­din­gas stip­riai iš­reikš­tas psi­cho­tiš­ku­mo bruo­žas. Jį nu­sa­ko ego­cent­riz­mo, ag­re­sy­vu­mo, abe­jin­gu­mo ki­tiems po­žy­miai. To­kie žmo­nės ne­lin­kę de­rin­tis prie ki­tų, daž­nai bū­na prie­šiš­kai nu­si­tei­kę ki­tų at­žvil­giu, žiau­rūs, be­jaus­miai, lin­kę į ri­zi­ką ir nei­gian­tys pa­vo­jų. Pap­ras­tai jie ven­gia ar­ti­mų as­me­ni­nių san­ty­kių, pir­me­ny­bę tei­kia „nuas­me­nin­tam“ sek­sui, pa­si­žy­mi ri­zi­kin­ga sek­sua­li­ne elg­se­na, pvz., sek­sas su bi­sek­sua­lais ir gru­pi­nis sek­sas“, – sa­ko jis.

Pa­sak psi­cho­lo­go, to­kiems žmo­nėms sun­ku su­pras­ti ki­to as­mens jaus­mus, jie ne­tu­ri em­pa­tiš­ku­mo. To­kia as­me­ny­bė daž­niau­siai su­si­for­muo­ja dėl emo­ciš­kai ne­pa­lan­kių są­ly­gų anks­ty­vo­je vai­kys­tė­je, kai vai­kas ne­pa­ti­ria ma­mos mei­lės, ar­tu­mo, men­kai ten­ki­na­mi ar vi­sai ne­ten­ki­na­mi jo pri­si­ri­ši­mo, pri­klau­so­my­bės, mei­lės po­rei­kiai.

Ko­dėl pro­sti­tu­tės pri­si­ri­ša prie kan­kin­to­jų, ima net juos gin­ti?

A. Nor­kus sa­ko, kad dar Mar­kas Tve­nas į sa­vo įžy­mio­jo he­ro­jaus To­mo So­je­rio lū­pas įdė­jo min­tį, jog be­lais­vių mo­te­rų žu­dy­ti ne­ga­li­ma – jas rei­kia lai­ky­ti ur­ve ir bū­ti man­da­giam. Ta­da po ku­rio lai­ko jos pa­gro­bė­ją pa­mils ir jo­kiu bū­du ne­no­rės grįž­ti na­mo.

„Tik po ke­lių de­šimt­me­čių šve­dų psi­chiat­rai šį reiš­ki­nį pa­va­di­no Stok­hol­mo sind­ro­mu. Tai pa­ra­dok­sa­lus psi­cho­lo­gi­nis reiš­ki­nys, kai sa­vo skriau­dė­jui pra­de­da­mi jaus­ti tei­gia­mi jaus­mai. Iš prin­ci­po tai yra gy­ny­bi­nė pa­są­mo­nės reak­ci­ja, ky­lan­ti dėl prie­var­tos ir pa­vo­jaus gy­vy­bei grės­mės. Stip­raus emo­ci­nio šo­ko są­ly­go­mis įkai­tai, be­lais­viai (bū­tent to­kios yra prie­var­ta į pro­sti­tu­ci­ją įtrauk­tos mo­te­rys) tar­si su­si­ta­pa­ti­na su sa­vo skriau­di­kais, ima tei­sin­ti jų el­ge­sį, ne­tgi pe­ri­ma jų po­žiū­rį“, – sa­ko jis.

Kuo di­des­nė as­mens izo­lia­ci­ja, tuo grei­čiau ir in­ten­sy­viau for­muo­ja­si Stok­hol­mo sind­ro­mas. Iš pra­džių mo­te­rų pa­są­mo­nė lie­pia joms ne­si­prie­šin­ti ir to­kiu bū­du iš­veng­ti fi­zi­nio smur­to, vė­liau su­si­for­muo­ja iš­kreip­ta nuo­sta­ta, kad nu­si­kal­tė­lis ne­pa­kenks au­kai, jei bus vei­kia­ma iš­vien. Taip pa­laips­niui pra­de­da­ma siek­ti smur­tau­to­jo glo­bos. Iš­lais­vin­tos to­kios mo­te­rys ga­li rū­pin­tis, kad bū­tų su­ma­žin­ta baus­mė skriau­di­kui, lin­ku­sios in­ten­sy­viai su juo bend­rau­ti.

De­tok­si­ka­ci­ja sle­pia vi­suo­me­nės bė­dą – al­ko­ho­liz­mą

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Sek­ma­die­niais va­ka­rais, pir­ma­die­niais ry­tais ar po šven­čių į pri­va­čias ar val­diš­kas me­di­ci­nos įstai­gas, pra­šy­da­mi konk­re­čios pa­gal­bos – de­tok­si­ka­ci­jos, krei­pia­si vis dau­giau žmo­nių. Ne­be­su­ge­ban­tys išei­ti iš už­bur­to ra­to, va­di­na­mų­jų „dau­gia­die­nių“ už­gė­ri­mų, šiau­lie­čiai mo­ka ke­lis šim­tus li­tų, kad me­di­kai jiems pa­dė­tų. Stre­są al­ko­ho­liu slo­pi­nan­čių žmo­nių dau­gė­ja, ta­čiau de­tok­si­ka­ci­ja pro­ble­mos ne­spren­džia, tik mas­kuo­ja tau­tos gė­ri­mo mas­tą.

 

Kas mė­ne­sį į li­go­ni­nę de­tok­si­ka­ci­jos krei­pia­si dau­giau nei 200 žmo­nių. Ne­le­ga­liai ar pri­va­čiai to­kių pro­ce­dū­rų at­lie­ka­ma dar dau­giau. Gir­ta­vi­mo mas­tas ša­ly­je vi­suo­se vi­suo­me­nės sluoks­niuo­se mil­ži­niš­kas, bet, at­ro­do, tai nie­kam ne­rū­pi.

Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

Star­to li­ni­ja vėl gir­tau­ti

Ne­ri­mas, dre­bu­lys, mir­ties bai­mė, emo­ci­jų la­bi­lu­mas, stip­rus šir­dies pla­ki­mas, ve­rian­tis skaus­mas šir­dies plo­te, silp­nu­mas, py­ki­ni­mas, gal­vos skaus­mas, vi­du­ria­vi­mas, kal­tės jaus­mas – to­kios bū­se­nos, il­gai var­to­jus al­ko­ho­lio, ka­muo­ja­mi žmo­nės krei­pia­si pa­gal­bos į me­di­kus. Pa­gal­bą „dau­gia­die­nių“ iš­var­gin­tiems žmo­nėms tei­kia ir Res­pub­li­ki­nė Šiau­lių li­go­ni­nė, ir pri­va­tūs gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tai, ir me­di­ci­nos se­se­rys, be­si­ver­čian­čios pri­va­čia de­tok­si­ka­ci­jos pra­kti­ka.

Šei­mos gy­dy­to­jas Da­rius Kriš­ta­po­nis sa­ko, kad al­ko­ho­li­kai ne­ga­li ir bi­jo liau­tis ger­ti, bei ne­ži­no, kaip tai pa­da­ry­ti. De­tok­si­ka­ci­ja tik iš­gel­bė­ja kū­ną, bet ne­pa­kei­tęs gy­ve­ni­mo bū­do žmo­gus vėl ima ger­ti.


Per­nai vien sau­sio mė­ne­sį į Šiau­lių li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­rių, pra­šy­da­mi de­tok­si­ka­ci­jos, krei­pė­si 234 žmo­nės, šie­met – 221. Ki­tais mė­ne­siais pa­na­šiai – kas mė­ne­sį de­tok­si­ka­ci­jos pra­šo apie 200 žmo­nių, t. y. maž­daug sep­ty­ni per pa­rą.

To­kie mil­ži­niš­ki skai­čiai – tik Šiau­lių li­go­ni­nė­je, o kiek dar krei­pia­si į pri­va­čius gy­dy­mo cent­rus ar slau­gy­to­jas, le­ga­liai ar ne­le­ga­liai tei­kian­čias to­kią pa­slau­gą.

Šei­mos gy­dy­to­jas Da­rius Kriš­ta­po­nis sa­ko, kad al­ko­ho­lio ša­li­ni­mas iš or­ga­niz­mo ne­re­tai iš­gel­bė­ja gy­vy­bę, bet šis me­to­das ne­pa­de­da įveik­ti pri­klau­so­my­bės. „De­tok­si­ka­ci­jos al­ko­ho­li­kas ar jo ar­ti­mie­ji pra­šo ta­da, kai

pa­ts ge­rian­ty­sis ne­be­su­ge­ba išei­ti iš už­bur­to ra­to, ge­ria sa­vai­tė­mis ar net pus­me­tį. Va­ka­re pus­lit­ris deg­ti­nės, ry­tą – alus. Ry­tą neiš­ger­ti jis ne­ga­li, nes api­ma pa­ni­ka, bai­mė mir­ti. Žmo­gus iš­gė­rė, at­si­pa­lai­da­vo, ati­dir­bo die­ną ir vėl va­ka­re ge­ria. Va­lios pa­stan­go­mis po „dau­gia­die­nių“ lio­vu­sį ger­ti žmo­gų dėl abs­ti­nen­ci­jos ga­li iš­tik­ti epi­lep­si­jos prie­puo­lis“, – sa­ko jis.

De­tok­si­ka­ci­jos pa­slau­gų pra­šo ge­rian­tys, įtemp­tą dar­bą dir­ban­tys žmo­nės – vers­li­nin­kai, val­di­nin­kai, ad­vo­ka­tai, žur­na­lis­tai, ak­to­riai. Al­ko­ho­li­kas ži­no, kad ry­tą teks nu­dirb­ti daug dar­bų, rei­kės vai­ruo­ti, tad ir krei­pia­si į me­di­kus.

Pa­sak gy­dy­to­jo, de­tok­si­ka­ci­jos me­tu per 2-5 va­lan­das or­ga­niz­mas iš­va­lo­mas nuo tok­si­nų, ski­ria­ma ra­mi­na­mų­jų vais­tų. Žmo­gus ga­li vai­ruo­ti, ku­rį lai­ką ne­ri­mo ne­jau­čia, ta­čiau vė­liau tam­pa pik­tas. Jį vi­si ner­vi­na, er­zi­na be­si­kau­pian­tys dar­bai, žmo­gus kal­ti­na ap­lin­ką ir vėl ima ger­ti. „De­tok­si­ka­ci­ja to­kį vėl pa­sta­to prie al­ko­ho­lio var­to­ji­mo „star­to“ li­ni­jos“, – sa­ko D. Kriš­ta­po­nis.

Ko­dėl vie­ni žmo­nės tam­pa al­ko­ho­li­kais, o ki­ti nuo­lat al­ko­ho­lį var­to­ja, bet ne­tam­pa pri­klau­so­mi nuo svai­ga­lų? D. Kriš­ta­po­nio tei­gi­mu, tai pri­klau­so nuo ke­pe­nų fer­men­to. Vie­ni žmo­nės jo tu­ri dau­giau, ki­ti vi­sai ne­tu­ri.

Nuo fer­men­tų pri­klau­so, ar grei­tai or­ga­niz­mas pa­ša­lins al­ko­ho­lį. Re­tai ir ma­žai iš­ge­rian­tys žmo­nės ap­svaigs­ta grei­čiau, nes jų or­ga­niz­me mi­nė­ti fer­men­tai ne to­kie ak­ty­vūs. Grei­tai pa­si­ge­rian­tys žmo­nės šių fer­men­tų ga­li tu­rė­ti ma­žiau iš pri­gim­ties. To­kie žmo­nės ri­zi­kuo­ja tap­ti grei­čiau pri­klau­so­mi nuo al­ko­ho­lio. Al­ko­ho­liz­mui pro­gre­suo­jant fer­men­tų ne­be­lie­ka, to­dėl žmo­gus ne­be­ga­li va­lios pa­stan­go­mis su­sto­ti ger­ti.

Sun­kaus gir­tu­mo žmo­gų rei­kia rea­ni­muo­ti

Šiau­lių pri­klau­so­my­bių li­gų cent­re pa­cien­tui pra­šant at­lie­ka­ma am­bu­la­to­ri­nio ano­ni­mi­nio iš­blai­vi­ni­mo pa­slau­ga. Jam pa­la­to­je at­lie­ka­ma me­di­ka­men­ti­nė de­tok­si­ka­ci­ja ir ga­li bū­ti su­teik­ta psi­cho­lo­go ir so­cia­li­nio dar­buo­to­jo kon­sul­ta­ci­ja. Išb­lai­vi­ni­mas nė­ra ne­mo­ka­mas – kai­nuo­ja 226 Lt.

Prik­lau­so­my­bių li­gų cent­ro va­do­vas El­man­tas Ze­ver­tas sa­ko, kad į sky­rių ga­li bū­ti prii­ma­mi tik tie pa­cien­tai, ku­rių gir­tu­mas yra leng­vas ar vi­du­ti­nis. Esant sun­kiam gir­tu­mui ir kai trin­ka pa­cien­to šir­dies rit­mas, de­tok­si­ka­ci­jos me­tu žmo­gus ga­li mir­ti.

Pa­sak E. Ze­ver­to, at­lie­kant de­tok­si­ka­ci­ją, gy­dy­mo įstai­go­je tu­ri bū­ti rea­ni­ma­ci­jos pa­la­ta. Ki­lus pa­vo­jui gy­vy­bei, ėmus sto­ti šir­džiai, tik rea­ni­muo­jant pa­cien­tą bū­tų ga­li­ma iš­gel­bė­ti. To­kių at­ve­jų ša­lies gy­dy­mo įstai­go­se yra bu­vę. Dėl pa­cien­to mir­ties pa­pras­tai kal­ti­na­mi me­di­kai, ta­čiau jie tik­rai ne­kal­ti. „Tai ab­so­liu­tus ma­raz­mas. Pats ge­rian­ty­sis pri­ve­dė sa­ve iki to­kios bū­se­nos, pa­ts pri­si­šau­kė bė­dą“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Cent­ro va­do­vas pik­ti­na­si, kad Lie­tu­vo­je si­tua­ci­ja dėl al­ko­ho­li­kų gy­dy­mo yra tra­giš­ka. Li­go­ni­nės ne­bep­rii­ma de­tok­si­kuo­ti al­ko­ho­li­kų, ku­rių gir­tu­mas, pa­vyz­džiui, 5 pro­mi­lės. Iš­va­ro iš­si­blai­vy­ti ir ta­da ei­ti į Prik­lau­so­my­bių li­gų cent­rą gy­dy­tis. Cent­ras – ne blai­vyk­la, o gy­dy­mo įstai­ga. Jei ša­ly­je rei­kia blai­vyk­lų, tai jo­se tu­ri bū­ti rea­ni­ma­ci­jos pa­la­tos.

„Vai­ko tą žmo­ge­lį, nie­kas ne­sup­ran­ta li­gos. Pa­lik­tą be prie­žiū­ros žmo­gų ga­li iš­tik­ti epi­lep­si­jos prie­puo­lis, jam su­sto­ja šir­dis. Mes ne­tu­ri­me rea­ni­ma­ci­jos pa­la­tos, ne­tu­ri­me tei­sės de­tok­si­kuo­ti sun­kaus gir­tu­mo as­me­nų. De­tok­si­kuo­ja­me tik ta­da, jei nor­ma­lus šir­dies rit­mas, yra at­lik­ti ty­ri­mai“, – sa­ko E. Ze­ver­tas.

Gy­dy­to­jo tei­gi­mu, li­cen­ci­jas tu­rin­tys de­tok­si­ka­ci­ja be­si­ver­čian­tys as­me­nys la­bai ri­zi­kuo­ja, be­si­vers­da­mi to­kia veik­la, nes tek­tų pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, jei žmo­gu mir­tų.

Šiau­lių pri­klau­so­my­bių li­gų cent­ro va­do­vas El­man­tas Ze­ver­tas sa­ko, jog ser­gan­tis al­ko­ho­liz­mu tu­ri tie­siog su­pras­ti, kad pri­va­lo gy­ven­ti ki­taip. Svar­bu su­si­pa­žin­ti su ano­ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų pro­gra­ma, iš­mok­ti be svai­ga­lų džiaug­tis, my­lė­ti, liū­dė­ti.

Gir­ta­vi­mo mas­tas – mil­ži­niš­kas

Jei ket­vir­ta­die­nį, prieš po­rą sa­vai­čių, į Šiau­lių pri­klau­so­my­bių li­gų cent­rą bū­tų atė­jęs pa­gal­bos pra­šan­tis al­ko­ho­li­kas, į sky­rių jis ne­bū­tų priim­tas. Ne­bu­vo vie­tų. Penk­ta­die­nį, iš­vy­kus de­šim­čiai li­go­nių, vie­tų jau at­si­ras­tų. E. Ze­ver­tas sa­ko, kad sky­riui šie­met skir­ta ko­ne 250 tūkst. Lt ma­žiau, to­dėl pa­dė­ti žmo­nėms itin sun­ku. Cent­re yra 20 vie­tų li­go­niams, gy­do­mi 27, ta­čiau trūks­ta­ma me­di­kų. Koks gy­dy­to­jas eis dirb­ti, „ant po­pie­riaus“ gau­da­mas 1830 Lt al­gą?

Vals­ty­bė, gy­dy­to­jo tei­gi­mu, sie­kia su­rink­ti pi­ni­gų iš pre­ky­bos svai­ga­lais, to­dėl to­le­ruo­ja pa­čios bai­siau­sios psi­chot­ro­pi­nės me­džia­gos – al­ko­ho­lio – var­to­ji­mą. „No­ri­ma pa­si­pi­ni­gau­ti iš varg­šų žmo­nių. Lei­džia­ma ger­ti, o pa­gal­ba su­si­rgus ne­tei­kia­ma – špy­gą tau­kuo­tą pa­ki­ša“, – pik­ti­na­si me­di­kas.

E. Ze­ver­to tei­gi­mu, Prik­lau­so­my­bių li­gų cent­rai vals­ty­bei ne­rei­ka­lin­gi, nes truk­do al­ko­ho­lio ga­min­to­jams pa­si­pel­ny­ti. „Gir­ta­vi­mo mas­tas ša­ly­je mil­ži­niš­kas, o pa­gal­ba – mi­ni­ma­li. 36-erius me­tus kar­to­ju tą pa­tį, bet si­tua­ci­ja ne­si­kei­čia“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Tu­ri su­si­tvar­ky­ti dva­si­nį gy­ve­ni­mą

Al­ko­ho­li­kai pri­klau­so­my­bei įveik­ti ren­ka­si įvai­rius bū­dus, ne­re­tai psi­cho­lo­gi­nį ar che­mi­nį ko­da­vi­mą. Ku­rį lai­ką tai pa­de­da žmo­gui gy­ven­ti be tau­re­lės, bet ko­da­vi­mas ne­duo­da di­de­lės nau­dos. Žmo­gus ga­li ne­ger­ti pus­me­tį ar ke­le­rius me­tus, ta­čiau ne­re­tai lai­kui bai­gian­tis jis neat­sis­pi­ria pa­gun­dai. Pail­sė­jęs or­ga­niz­mas ge­ba to­le­ruo­ti di­des­nį al­ko­ho­lio kie­kį, tad ge­ria­ma dar dau­giau. Ir vėl pa­ten­ka­ma į už­bur­tą ra­tą.

Prob­le­ma ta, kad pri­klau­so­my­bė nuo al­ko­ho­lio nė­ra iš­gy­do­ma. Ši li­ga iš­lie­ka iki pa­sku­ti­nės gy­ve­ni­mo die­nos. Lio­vę­sis var­to­ti al­ko­ho­lį žmo­gus nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­be­ga­li pa­kel­ti tau­re­lės, nes nė­ra su­kur­ta me­di­ka­men­to, ku­rį var­to­jant įma­no­ma pa­sveik­ti ir vėl sai­kin­gai var­to­ti al­ko­ho­lį.

Al­ko­ho­liz­mu ser­gan­tis žmo­gus ne­ga­li ger­ti ma­žiau, nes al­ko­ho­lio trau­ka yra stip­res­nė už pro­tą ir va­lią. Juk kaip ne­ga­li­ma su­kaup­ti va­lios ir ne­nuei­ti į tua­le­tą vi­du­riuo­jant, taip ir al­ko­ho­li­kui ne­ga­li­ma su­kaup­ti va­lios ir ger­ti ma­žiau.

Prik­lau­so­my­bių cent­rai neiš­gy­dė nė vie­no al­ko­ho­li­ko. Ser­gan­ty­sis tu­ri tie­siog su­pras­ti, kad reikės gy­ven­ti ki­taip, keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą. Li­go­niams svar­bu su­si­pa­žin­ti su ano­ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų pro­gra­ma, ku­ri nė­ra gy­dy­mas, o gy­ve­ni­mo bū­das. Te­rei­kia iš­mok­ti be svai­ga­lų džiaug­tis, my­lė­ti, liū­dė­ti.

„Klau­siu pa­cien­tų, ko­dėl jie ne­ki­ša pirš­tų į elekt­ros liz­dą. Juk aiš­ku, kad elekt­ra nu­trenks mir­ti­nai. Taip ir al­ko­ho­li­kas tu­ri sau­go­tis al­ko­ho­lio, nes jis jam – mir­ti­nas. Žmo­gus tu­ri su­si­tvar­ky­ti dva­si­nį gy­ve­ni­mą. Fi­zi­nis kū­nas – ant­raei­lis da­ly­kas“, – sa­ko E. Ze­ver­tas.

 

Griū­van­tis ba­sei­nas lo­po­mas pa­ža­dais

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Į sa­vait­raš­tį „Šiau­liai plius“ krei­pė­si ke­li vai­kų, be­si­tre­ni­ruo­jan­čių Šiau­lių ba­sei­ne „Del­fi­nas“, tė­vai, pra­šy­da­mi pa­gal­bos. Pa­sak jų, pa­sta­tas ir pa­ts ba­sei­nas yra ap­gai­lė­ti­nos būk­lės, nuo lu­bų į van­de­nį kren­ta plokš­tės, ve­ši pe­lė­sis, o są­ly­gos pro­fe­sio­na­liai tre­ni­ruo­tis vai­kams kas­dien pra­stė­ja. „Del­fi­no“ va­do­vas Va­le­ri­jus Be­lo­vas tė­vų prie­kaiš­tų neat­me­ta, mat jau ket­ve­rius me­tus ša­lies ir mies­to val­džia kur­čia jo pra­šy­mams ba­sei­ną re­mon­tuo­ti. Kur­tu­mo pa­sek­mė – Šiau­liuo­se ne­be­vyks­ta res­pub­li­ki­nės var­žy­bos, o va­sa­rą vyk­sian­čių TA­FI­SA žai­dy­nių spor­ti­nin­kai var­žy­sis Prū­de­ly­je, ku­ria­me va­sa­rą apa­ti­nius skal­bia be­na­miai.

 

Žie­mą Šiau­lių plau­ki­mo mo­kyk­los „Del­fi­nas“ sie­na pa­si­puo­šia tur­būt di­džiau­siu ša­ly­je le­di­niu „sta­lak­ti­tu“. Var­vek­liui nu­tir­pus ima by­rė­ti tin­kas, skel­dė­ti ply­tos.


Ne rim­tos tre­ni­ruo­tės, o vai­kų žai­di­mai

Prieš ke­lis mė­ne­sius spor­ti­nin­ko kar­je­rą bai­gė „Del­fi­no“ auk­lė­ti­nis Lie­tu­vos re­kor­di­nin­kas Pau­lius Vik­to­ra­vi­čius. Vie­na prie­žas­čių, ko­dėl per­spek­ty­vus plau­ki­kas lio­vė­si tre­ni­ruo­tis – 50 met­rų il­gio plau­ki­mo ba­sei­no Šiau­liuo­se ne­bu­vi­mas ir pra­stos tre­ni­ra­vi­mo­si są­ly­gos.

Aly­tu­je, Vil­niu­je ir Elekt­rė­nuo­se jau se­niai pa­sta­ty­ti 50 met­rų il­gio ba­sei­nai, Klai­pė­da ša­lia are­nos jį grei­tai tu­rės. Kau­ne bai­gia­mos 50 m il­gio ba­sei­no sta­ty­bos – pa­sta­ra­sis bus po vie­nu sto­gu su 25 m ba­sei­nu. 25 m ba­sei­nai pa­sta­ty­ti ar re­no­vuo­ti Anykš­čiuo­se, Kau­ne, Ute­no­je, Ig­na­li­no­je, Kė­dai­niuo­se, Tel­šiuo­se, o Šiau­liai vis dar di­džiuo­ja­si pe­lė­siais ir „sta­lak­ti­tais“ be­si­puo­šian­čiu pa­sta­tu.

Į sa­vait­raš­tį krei­pę­si „Del­fi­ne“ be­si­tre­ni­ruo­jan­čių vai­kų tė­vai ne­ra­miai kal­ba apie pa­sta­to būk­lę. Nuo lu­bų krin­ta plokš­tės, pra­sta kon­di­cio­na­vi­mo ir vė­di­ni­mo sis­te­ma, tarp ply­te­lių vei­sia­si pe­lė­sis, o siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų vai­kams są­ly­gos tik­rai nė­ra idea­lios.

Ba­sei­no vi­dus iš­klo­tas plė­ve­le, ku­ri su­ply­šu­si ir at­šo­ku­si nuo pa­grin­do. Po plė­ve­le su­si­da­riu­sios oro ir van­dens „pa­gal­vės“, į ku­rias at­si­spy­rus amor­ti­zuo­ja­ma, pra­ran­da­mas lai­kas, nes at­si­spir­ti ne­pa­vyks­ta. „Del­fi­ne“ vyks­ta ne rim­tos tre­ni­ruo­tės, o vai­kų žai­di­mai. Jo va­do­vas vis ža­da, kad si­tua­ci­ja pa­si­keis, ta­čiau pro­švais­čių ne­ma­ty­ti“, – skun­dė­si tė­vai.

Pa­ža­dai – ket­ve­rius me­tus

„Del­fi­no“ va­do­vas Va­le­ri­jus Be­lo­vas tė­vų prie­kaiš­tų ne­nei­gė. Jo tei­gi­mu, ba­sei­ne plė­ve­lė bu­vo pa­klo­ta prieš sep­ty­ne­rius me­tus. Ža­dė­ta, kad ji pa­klo­ta lai­ki­nai, nes tin­ka­ma tik ma­žiems ba­sei­nams, bet už­si­bu­vo... Plė­ve­lė yra su­si­dė­vė­ju­si, plyš­ta, pa­vir­šių sun­ku va­ly­ti. Sie­kiant iš­veng­ti „pa­gal­vių“, ba­sei­no dug­nas van­de­niui iš­leis­ti bu­vo pra­gręž­tas. Toks, švel­niai ta­riant, „tech­ni­nis spren­di­mas“ tik iš da­lies gel­bė­ja plau­ki­mo tre­ni­ruo­tes.

„Dėl po plė­ve­le su­si­da­riu­sių oro „pa­gal­vių“ jau dve­jus me­tus ne­be­vyks­ta res­pub­li­ki­nės plau­ki­mo var­žy­bos – fe­de­ra­ci­ja at­si­sa­kė Šiau­liuo­se jas reng­ti, nes spor­ti­nin­kų re­zul­ta­tai nea­ti­tin­ka tik­ro­vės“, – sa­kė V. Be­lo­vas.

Pas­ta­tas, kaip ir sto­gas, yra neap­šil­tin­tas, tad kiek­vie­ną žie­mą ba­sei­no pa­sta­to sie­na pa­si­puo­šia gra­žiau­siu Lie­tu­vo­je „sta­lak­ti­tu“ – mil­ži­niš­ku var­vek­liu. Tai ken­kia sie­nų konst­ruk­ci­joms, drėks­ta va­ka­ri­nė ir šiau­ri­nė išo­ri­nės sta­ti­nio sie­nos. Trū­ki­nė­ja ir kren­ta fa­sa­do tin­kas, o drėg­nas oras iš ba­sei­no skver­bia­si į ki­tas pa­tal­pas.

Pa­si­tei­ra­vus Na­cio­na­li­nės vi­suo­me­nės svei­ka­tos ir prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­jos apie at­lik­tą pro­fe­si­nės ri­zi­kos įver­ti­ni­mą „Del­fi­ne“ paaiš­kė­jo, kad oro drėg­mė ba­sei­no pa­tal­po­se dėl pra­stos šil­dy­mo ir vė­di­ni­mo sis­te­mos 20 pro­c. vir­ši­ja nor­mą.

Drėg­nas oras ba­sei­nų pa­tal­po­se ga­li bū­ti pa­vo­jin­gas ast­ma ser­gan­tiems ir chlo­rui jaut­riems, aler­giš­kiems žmo­nėms. Juk spor­ti­nin­kai be­si­tre­ni­ruo­da­mi kvė­puo­ja gi­liai – drėg­nas oras nuo­lat pa­ten­ka į plau­čius, ką be­kal­bė­ti apie kenks­min­gą svei­ka­tai pe­lė­sį. Kai ku­rie pe­lė­si­niai gry­be­liai di­de­lės ža­los žmo­gui ne­da­ro, ta­čiau da­lis jų ga­li su­kel­ti įvai­rias li­gas, ap­si­nuo­di­ji­mą ar­ba ki­to­kių ne­ga­la­vi­mų. Pe­lė­sių iš­ski­ria­mos me­džia­gos ypač pa­vo­jin­gos vai­kams, ku­rių imu­ni­nė sis­te­ma nė­ra ge­ra.

Dėl pra­sto šil­dy­mo ir vė­di­ni­mo sis­te­mos ba­sei­no pa­sta­to sie­nos pe­li­ja, tad spor­ti­nin­kai kvė­puo­ja kenks­min­gu oru.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Vyks­ta į ki­tus mies­tus

Lie­pos 5-11 d. Šiau­lių re­gio­ne vyks­tant 5-osioms pa­sau­lio spor­to vi­siems žai­dy­nėms (TA­FI­SA) „Šiau­liai 2012“, Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­ja at­si­sa­kė reng­ti plau­ki­mo var­žy­bas ba­sei­ne „Del­fi­nas“. Pa­si­tei­ra­vus Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus Gin­tau­to Bart­kaus, ko­dėl at­si­sa­ky­ta or­ga­ni­zuo­ti plau­ki­mo var­žy­bas to­kio di­de­lio mas­to ren­gi­ny­je, at­sa­ky­ta, kad „Šiau­lių plau­ki­mo mo­kyk­los „Del­fi­nas“ ba­sei­no būk­lė ne­rep­re­zen­tuo­tų nei ša­lies, nei Šiau­lių, nei Lie­tu­vos plau­ki­mo“. Spor­ti­nin­kai var­žy­sis tik at­vi­ro van­dens plau­ki­mo var­žy­bo­se, ku­rios vyks Prū­de­ly­je.

Ko­dėl V. Be­lo­vas ne­sii­ma jo­kių veiks­mų ba­sei­no pa­tal­poms ge­rin­ti? Anot di­rek­to­riaus, jis jau ket­ve­rius me­tus iš mies­to ir ša­lies val­džios te­gir­di pa­ža­dus pa­sta­tą re­no­vuo­ti.

Jau yra pa­reng­tas ba­sei­no pa­sta­to re­no­va­ci­jos pro­jek­tas. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Sta­ty­bos sky­riaus spe­cia­lis­tai pa­skai­čia­vo, kad pa­sta­tui re­no­vuo­ti rei­kė­tų dvie­jų mi­li­jo­nų li­tų. Šiau­lių mies­to mo­kyk­lų re­no­va­ci­jai lė­šų vis at­si­ran­da, o „Del­fi­nui“ kaž­ko­dėl ne.

Apsk­ri­tai spor­ti­nin­kams var­žy­boms ruoš­tis rei­ka­lin­gas ne 25, o 50 met­rų il­gio ba­sei­nas. Pa­si­ruoš­ti svar­biau­sioms Lie­tu­vos, Eu­ro­pos ar pa­sau­lio var­žy­boms yra or­ga­ni­zuo­ja­mos mo­ko­mo­sios tre­ni­ruo­čių sto­vyk­los. Jos vyks­ta 50 m il­gio ba­sei­nuo­se ki­tuo­se mies­tuo­se, tam yra ski­ria­ma ne­ma­žai lė­šų.

„Del­fi­ne“ da­bar tre­ni­ruo­ja­si apie 600 vai­kų. Ba­sei­nu nau­do­ja­si ir iš ki­tų mies­tų bei ra­jo­nų mo­kyk­lų, net Jo­niš­kio, Rad­vi­liš­kio at­vyks­tan­tys vai­kai, lais­va­lai­kį lei­džia ir spor­tuo­ja ne­ma­žai suau­gu­sių mies­to gy­ven­to­jų.

Šiau­liams rei­kė­tų net pen­kių ba­sei­nų, nes pa­gal nor­mas vie­nas ba­sei­nas mies­tuo­se tu­ri bū­ti 20-čiai tūks­tan­čių gy­ven­to­jų.

Ar iki 2014-ųjų ne­sug­rius?

Dar 2008-ai­siais Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no Vai­kų mo­ky­mo plauk­ti bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se pro­gra­mą, ku­rio­je nu­ro­dy­ta, jog sa­vi­val­dy­bės tu­ri skir­ti lė­šų pro­gra­mai įgy­ven­din­ti. Kol kas pa­sta­tas re­mon­tuo­ja­mas ir di­džiau­sios ba­sei­no bė­dos ša­li­na­mos pa­ties „Del­fi­no“ lė­šo­mis. Tuo tar­pu ki­ti Lie­tu­vos mies­tai sėk­min­gai vyk­do šią pro­gra­mą.

„Kai blo­ga mies­to fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja, sun­ku kal­bė­ti apie in­ves­ti­ci­jas. Tik nuo 2014 m. nu­ma­to­ma gau­ta lė­šų spor­to ob­jek­tams re­no­vuo­ti“, – sa­ko Šiau­lių me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas.

Pap­ra­šy­tas pa­ko­men­tuo­ti si­tua­ci­ją, J. Sar­taus­kas pri­si­pa­ži­no ne­la­bai pa­me­nan­tis „Del­fi­no“ pro­ble­mų. „Bu­vo raš­tas, kad ba­sei­nas nea­ti­tin­ka rei­ka­la­vi­mų, bet pa­li­ko­me jį dėl sun­kios fi­nan­si­nės si­tua­ci­jos, o šiuo me­tu fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja yra iš­ties blo­ga“, – sa­kė jis.

Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja ski­ria lė­šų mo­kyk­loms re­no­vuo­ti, ta­čiau lė­šų ne­ski­ria­ma spor­to ob­jek­tams tvar­ky­ti. „Spor­to de­par­ta­men­tas mums ski­ria lė­šų, gau­na­me jų iš ša­lies, ta­čiau pro­ble­ma yra komp­lek­si­nė. Re­mon­tuo­ti rei­kia daug spor­to ob­jek­tų – ma­nie­žą, Te­ni­so kor­tus“, – sa­ko jis.

J. Sar­taus­kas tei­gė pa­si­do­mė­sian­tis ba­sei­no būk­le. „Rei­kia keis­ti jo dan­gą, iš tie­sų ne­be­ga­li vyk­ti tarp­tau­ti­nės var­žy­bos, bet jos tur­būt vyks­ta ki­tur“, – sa­kė jis.

Vals­ty­bė ar mes esa­me pra­sti bu­hal­te­riai?

Po­vi­las LUN­GĖ

Nuo­la­ti­nis Lie­tu­vos gy­ven­to­jas kas­met iki ge­gu­žės 1 d. ga­li pa­teik­ti me­ti­nę pa­ja­mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­ją už praėjusius me­tus. Te­ri­to­ri­niai Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos sky­riai kas­met or­ga­ni­zuo­ja „šou“ – su­si­kvie­čia vi­sų įma­no­mų ži­niask­lai­dos prie­mo­nių at­sto­vus, kad pra­neš­tų nau­jie­ną – jau ga­li­ma dek­la­ruo­ti. Pom­pas­tiš­kai pri­sta­to­ma, kad vals­ty­bė „su­teiks ma­lo­nę“ – grą­žins gy­ven­to­jams vie­ną ki­tą jiems pri­klau­san­tį li­tą – šie­met, kaip ir per­nai, dau­giau nei 200 mi­li­jo­nų. Apie jų sko­las nu­ty­li­ma, nes, pa­si­ro­do, pi­ni­gų ge­ra­šir­dei vals­ty­bei ne­rei­kia.

 

Ša­ly­je pra­si­de­dant elekt­ro­ni­niam dek­la­ra­vi­mui, apie 50 tūkst. gy­ven­to­jų bu­vo sko­lin­gi apie 16 mln. Lt.  Jei vi­si tie gy­ven­to­jai bū­tų ne­pa­rei­gin­gi ir sko­los ne­su­mo­kė­tų, per ke­le­rius me­tus su­si­da­ry­tų mi­li­jo­nai dels­pi­ni­gių!

Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS fotomontažas

Grą­ži­na, bet neiš­si­rei­ka­lau­ja pa­ti

Tai­gi, jei vis dėl­to dek­la­ra­vus pa­ja­mas paaiš­kė­tų, kad esi pra­stas bu­hal­te­ris, blo­gai iš­ma­nai, kaip ap­skai­čiuo­ja­mas ta­vo at­ly­gi­ni­mas, ir tau pa­čiam da­bar teks ke­lias de­šim­tis ar net šim­tus su­mo­kė­ti vals­ty­bei? Tu ne vie­nin­te­lis toks! Yra žmo­nių, to ne­pa­da­riu­sių ne tik už praei­tus, bet ir už dau­giau me­tų. Jie tvar­kin­gai kas­met dek­la­ruo­ja pa­ja­mas Elekt­ro­ni­nė­je dek­la­ra­vi­mo sis­te­mo­je, ma­to, kad yra sko­lin­gi vals­ty­bei, lau­kia pra­ne­ši­mų iš Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos ir ne­su­lau­kia, kol atei­na ki­ti me­tai ir vėl rei­kia dek­la­ruo­ti. Ar­ba jie nie­ka­da ne­dek­la­ra­vo sa­vo pa­ja­mų, nes tai jiems neak­tua­lu, ir net ne­ži­no, kad yra sko­lin­gi.

Dar ko­vo vi­du­ry Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja džiaugs­min­gai pra­ne­šė, kad 920 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų, dek­la­ruo­jan­čių pa­ja­mas ir tur­tą už 2011 m., Elekt­ro­ni­nė­je dek­la­ra­vi­mo sis­te­mo­je jau yra su­for­muo­tos pre­li­mi­na­rio­sios gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (to­liau – GPM) dek­la­ra­ci­jos. Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio per­mo­kas, ku­rių pre­li­mi­na­riai pla­nuo­ja­ma grą­žin­ti pa­na­šiai kaip ir per­nai – dau­giau nei 200 mln. Lt, Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja pra­dės grą­žin­ti ko­vo pa­bai­go­je.

Ki­ta me­da­lio pu­sė, t. y. tai, kas neak­cen­tuo­ja­ma – ša­ly­je pra­si­de­dant elekt­ro­ni­niam dek­la­ra­vi­mui, apie 50 tūkst. gy­ven­to­jų bu­vo sko­lin­gi apie 16 mln. Lt. Neat­ro­do, kad tų pi­ni­gų kam nors la­bai rei­kė­tų, nes ne­da­ro­ma jo­kių žings­nių sko­lai su­si­grą­žin­ti.

„Ži­nau, kad esu sko­lin­ga VMI. Gir­dė­jau, kad tu­ri bū­ti skai­čiuo­ja­mi dels­pi­ni­giai, bet jo­kių pra­ne­ši­mų ar pa­ra­gi­ni­mų nei pa­pras­tu, nei el. pa­štu ne­ga­vau. Dek­la­ruo­da­ma pa­ja­mas, nu­ro­džiau ir ad­re­są, ir el. pa­štą. Ne­gi sun­ku in­for­muo­ti? Ko­dėl tu­riu skam­bin­ti Mo­kes­čių ins­pek­ci­jai ir tei­rau­tis, ar ne­su sko­lin­ga? Juk daug žmo­nių ap­skri­tai ne­dek­la­ruo­ja pa­ja­mų ir net neį­si­vaiz­duo­ja, kad ga­li bū­ti sko­lin­gi. Juk ne­tu­riu pa­ti skam­bin­ti ir klaus­ti po­li­ci­jos, ar ne­pri­va­lau at­sė­dė­ti pa­rų? – svars­tė šiau­lie­tė. – Vals­ty­bė tuoj sprogs be­si­pui­kuo­da­ma, kiek mi­li­jo­nų grą­žins, bet pa­ti nė pirš­to ne­pak­ru­ti­na, kad iš­si­rei­ka­lau­tų tai, kas jai pri­klau­so – sko­las iš gy­ven­to­jų.“

Kaip ap­skri­tai ga­lė­jo su­si­da­ry­ti sko­la? Kas pa­skai­čiuo­ja dar­buo­to­jui at­ly­gi­ni­mą – jis pa­ts ar įstai­ga, ku­rio­je dir­ba?

Tu­ri su­mo­kė­ti skir­tu­mą

Pa­si­ro­do, kal­ti­nin­kas – neap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų dy­dis. Bū­tent dėl pa­sta­ro­jo ki­lo ir te­be­ky­la daug neaiš­ku­mų gy­ven­to­jams. Juo­kau­ja­ma, kad tu­ri bū­ti pa­ts pu­siau bu­hal­te­ris, kad su­pras­tum, kaip yra pa­skai­čiuo­ja­mas at­ly­gi­ni­mas, kas ir ko­kio dy­džio yra vi­si tie GPM, NPD, PNPD ir kt., ka­da jie tai­ko­mi ir ar ap­skri­tai tai­ko­mi. Pa­si­ro­do, jei gy­ven­to­jas pa­si­nau­do­jo per di­de­liu NPD,  tu­rė­tų pa­teik­ti dek­la­ra­ci­ją ir ne­prie­mo­ką su­mo­kė­ti iki ge­gu­žės 1 d. (už 2011-uo­sius – iki 2012 m. ge­gu­žės 2 d.).

O jei ne­su­mo­kės, kas ta­da? Juk yra žmo­nių, to ne­pa­da­riu­sių ne tik už praė­ju­sius, bet ir dau­giau me­tų. Ir nie­ko. Jo­kių pra­ne­ši­mų, įspė­ji­mų, bau­dų. Anot Lo­re­tos Mi­la­šaus­kai­tės, Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Mo­kes­ti­nių prie­vo­lių de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos, VMI tik nuo­lat pri­me­na ir ra­gi­na gy­ven­to­jus, neį­vyk­džiu­sius prie­vo­lės pa­teik­ti pa­ja­mų dek­la­ra­ci­ją, tai pa­da­ry­ti. Su­si­da­ro įspū­dis, kad pri­va­lu tik dek­la­ruo­ti, o sko­la ins­pek­ci­jai ne­be­rū­pi. Gal pa­si­mirš ar sueis se­na­ties ter­mi­nas?

Spe­cia­lis­tė tei­gia, kad tie nuo­la­ti­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, ku­riems per mo­kes­ti­nį lai­ko­tar­pį bu­vo pri­tai­ky­tas per di­de­lis NPD, to­dėl bu­vo iš­skai­čiuo­ta per ma­žai pa­ja­mų mo­kes­čio, pa­teik­da­mi me­ti­nę pa­ja­mų dek­la­ra­ci­ją tu­ri pa­pil­do­mai su­mo­kė­ti į biu­dže­tą pa­ja­mų mo­kes­tį. „Jei jie to ne­pa­da­rys iki 2012 ge­gu­žės 2 d., VMI jiems iš­siųs pri­mi­ni­mus el. pa­štu apie tai, kad dėl pri­tai­ky­to per di­de­lio MNPD jie pri­va­lo pa­teik­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų dek­la­ra­ci­ją. Jei­gu paaiš­kės, kad gy­ven­to­jas sko­lin­gas pa­ja­mų mo­kes­čio ne dėl MNPD ir neat­liks prie­vo­lės lai­ku, to­kius gy­ven­to­jus taip pat pa­sieks mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riaus pri­mi­ni­mai apie neį­vyk­dy­tą prie­vo­lę“, – tvir­ti­na pa­va­duo­to­ja.

Nus­ta­ty­ta at­sa­ko­my­bė

Ką gi, pa­žiū­rė­si­me, gal­būt šie­met pa­ga­liau gau­si­me bent kaž­ko­kią ži­nu­tę, kad pri­va­lo­me su­mo­kė­ti vals­ty­bei sko­lą. Yra tei­gian­čių, kad to­kį VMI pa­ra­gi­ni­mą ga­vę tik po dve­jų me­tų. Su vi­sais dels­pi­ni­giais. Ta­čiau kiek yra ne­ga­vu­sių? Gal kai ku­rios Elekt­ro­ni­nės dek­la­ra­vi­mo sis­te­mos funk­ci­jos strin­ga?

Dek­la­ra­ci­jo­je ap­skai­čiuo­to mo­kes­čio ne­su­mo­kė­jus iki ge­gu­žės 2 d., skai­čiuo­ja­mi dels­pi­ni­giai. Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad dels­pi­ni­giai mo­kes­čių mo­kė­to­jui skai­čiuo­ja­mi už ne­su­mo­kė­tą ar­ba pa­vė­luo­tai į biu­dže­tą su­mo­kė­tą mo­kes­čių mo­kė­to­jo dek­la­ruo­tą mo­kes­tį ar­ba mo­kes­čių mo­kė­to­jo (ati­tin­ka­mo mo­kes­čio įsta­ty­me nu­ma­ty­tu at­ve­ju – mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riaus) ap­skai­čiuo­tą ne­dek­la­ruo­ja­mą mo­kes­tį. Taip pat yra nu­ma­ty­ta, kad dels­pi­ni­gių dy­dį ir jo ap­skai­čia­vi­mo tvar­ką nu­sta­to fi­nan­sų mi­nist­ras, at­si­žvelg­da­mas į vi­du­ti­nę praė­ju­sio ka­len­do­ri­nio ket­vir­čio auk­cio­no bū­du iš­leis­tų li­tais Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės iž­do vek­se­lių me­ti­nės pa­lū­ka­nų nor­mos sver­ti­nį vi­dur­kį. Dels­pi­ni­gių dy­dis nu­sta­to­mas mi­nė­tą­ją pa­lū­ka­nų nor­mą pa­di­di­nus 10 pro­cen­ti­nių punk­tų.

Tur­būt tu­rė­tum bū­ti ne tik ge­ras bu­hal­te­ris, bet ir fi­nan­sų mi­nist­ras, kad su­pras­tum. Pap­ras­čiau – 2012 m. I ir II ketv. už ne lai­ku su­mo­kė­tus mo­kes­čius ir bau­das nu­sta­ty­tas dels­pi­ni­gių dy­dis – 0,03 pro­c. už die­ną. Dels­pi­ni­giai pra­de­da­mi skai­čiuo­ti nuo ki­tos die­nos po to, kai mo­kes­tis pa­gal tuo me­tu ga­lio­jan­čius mo­kes­čių tei­sės ak­tus tu­rė­jo bū­ti su­mo­kė­tas į biu­dže­tą.

Daug žmo­nių ap­skri­tai ne­dek­la­ruo­ja pa­ja­mų ir net neį­si­vaiz­duo­ja, kad ga­li bū­ti sko­lin­gi. Juk ne­tu­rime pa­tys skam­bin­ti ir klaus­ti po­li­ci­jos, ar ne­pri­va­lome at­sė­dė­ti pa­rų?

Miguel SAAVEDRA muotr.

Anot Lo­re­tos Mi­la­šaus­kai­tės, ša­ly­je pra­si­de­dant elekt­ro­ni­niam dek­la­ra­vi­mui, apie 50 tūkst. gy­ven­to­jų bu­vo sko­lin­gi apie 16 mln. Lt. Gal ir ne­gra­žu skai­čiuo­ti sve­ti­mus pi­ni­gus, tuo la­biau sko­las, bet dels­pi­ni­giai už jas ne to­kie jau men­ki – jei vi­si tie gy­ven­to­jai bū­tų ne­pa­rei­gin­gi ir sko­los ne­su­mo­kė­tų, per ke­le­rius me­tus su­si­da­ry­tų mi­li­jo­nai! Iš­kart ky­la klau­si­mas – gal VMI apie sko­las gy­ven­to­jų nein­for­muo­ja ty­čia? Dels­pi­ni­giai ne­ma­ži, ga­li­ma ne vie­ną ins­pek­ci­jos ar net mies­to biu­dže­to sky­lę už­lo­py­ti. Be to, kur yra dels­pi­ni­gių ri­ba?

Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­me nu­ro­dy­ta, kad dels­pi­ni­giai skai­čiuo­ja­mi ne il­giau nei 180 die­nų nuo tei­sės pri­vers­ti­nai išieš­ko­ti mo­kes­ti­nę ne­prie­mo­ką at­si­ra­di­mo die­nos, o mo­kes­čių mo­kė­to­jui ne­su­mo­kė­jus jo ap­skai­čiuo­to ne­dek­la­ruo­ja­mo mo­kes­čio, – ne il­giau nei 180 die­nų nuo ati­tin­ka­mo mo­kes­čio įsta­ty­me nu­ma­ty­to su­mo­kė­ji­mo ter­mi­no. Nuo per­nai me­tų ge­gu­žės 1-osios ge­ro­kai dau­giau van­dens nu­te­kė­jo...

Be­je, į re­dak­ci­ją be­si­krei­pu­siam gy­ven­to­jui, per­nai ne­su­mo­kė­ju­siam 287 Lt vals­ty­bei, šie­met pa­gal VMI duo­me­nis, be šios sko­los, jau teks su­mo­kė­ti ir 17,71 Lt dels­pi­ni­gių. Keis­ta tik tai, kad kiek be­skai­čia­vo­me, nie­kaip ne­ga­vo­me 180 die­nų. At­ro­do, kad dels­pi­ni­giai pa­skai­čiuo­ti už 205-ias.

Ar jau dek­la­ra­vai pa­ja­mas?

Pa­ja­mas ir tur­tą pri­va­lo dek­la­ruo­ti vals­ty­bės po­li­ti­kai, tar­nau­to­jai, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riai, ki­ti as­me­nys, iš­var­dy­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jų tur­to dek­la­ra­vi­mo įsta­ty­mo 2 straips­ny­je, ir jų šei­mos na­riai. Dek­la­ra­ci­jas pri­va­lo pa­teik­ti ir in­di­vi­dua­liai dir­ban­tys gy­ven­to­jai, t. y. tie, ku­rie VMI bu­vo įre­gist­ra­vę in­di­vi­dua­lią veik­lą pa­gal pa­žy­mą ar­ba įsi­gi­ję vers­lo liu­di­ji­mą, ne­svar­bu, ar ga­vo jie pa­ja­mų, ar – ne. Pa­ja­mas dek­la­ruo­ti pri­va­lo ūki­nin­kai ir jų par­tne­riai.

Nuo šių me­tų tur­to ir pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jas pa­teik­ti pri­va­lo kre­di­to įstai­gų ta­ry­bų ir (ar) val­dy­bų na­riai, ad­mi­nist­ra­ci­jų va­do­vai, pa­va­duo­to­jai ir jų šei­mų na­riai, vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos ren­gė­jo ir (ar) sklei­dė­jo ta­ry­bų ir (ar) val­dy­bų na­riai, va­do­vai, jų pa­va­duo­to­jai, vy­riau­sie­ji re­dak­to­riai, jų pa­va­duo­to­jai, re­dak­to­riai, jų pa­va­duo­to­jai ir jų šei­mų na­riai, taip pat tie gy­ven­to­jai, ku­rie po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­viui (-iams) per praė­ju­sius me­tus paau­ko­jo dau­giau nei 40 Lt.

Dek­la­ruo­ti pa­ja­mas ga­li ir tie gy­ven­to­jai, ku­rie no­ri pa­si­nau­do­ti mo­kes­čio leng­va­ta ir su­si­grą­žin­ti da­lį pa­tir­tų iš­lai­dų, pvz., jei 2011 m. mo­kė­jo gy­vy­bės drau­di­mo, pen­si­jų įmo­kas, taip pat už pir­mas stu­di­jas ir (ar) pir­mą pro­fe­si­nį mo­ky­mą, pa­lū­ka­nas už vie­ną iki 2008 m. gruo­džio 31 d. paim­tą būs­to kre­di­tą.

Sko­la neuž­gis

Po­vi­las LUN­GĖ

Gy­ven­to­jų, neiš­ga­lin­čių iš­kart su­si­mo­kė­ti už įvai­rius ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus, dau­gė­ja. Bė­da ta, kad brangs­tant pa­slau­goms sko­los tik di­dė­ja. Dau­gė­ja ir pra­dels­tų mo­kė­ji­mų ban­kams. Neat­sa­kin­giai į pa­sta­ruo­sius žiū­ri jau­nuo­liai. Ar jau­ni­mo su­si­ga­din­ta kre­di­to is­to­ri­ja ne­pa­kenks jų pa­čių ir Lie­tu­vos atei­čiai, sko­li­nan­tis stu­di­joms ar vers­lui kur­ti?

 

In­for­ma­ci­ja apie ne­pa­deng­tą pra­dels­tą sko­lą kre­di­tų biu­re sau­go­ma vi­są as­mens gy­ve­ni­mą, kol jis už­dels­to mo­kė­ji­mo ne­pa­den­gia, ir dar de­šimt me­tų po to, kai sko­la yra pa­deng­ta. Ki­taip ta­riant, lai­ku ne­su­mo­kė­ta sko­la ar įmo­kos ga­li il­gam atim­ti iš gy­ven­to­jo ga­li­my­bę sko­lin­tis bei įsi­gy­ti pre­kių ir pa­slau­gų iš­si­mo­kė­ti­nai.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Di­džiau­si pra­dels­ti mo­kė­ji­mai – ban­kams

Per praė­ju­sius me­tus Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pra­dels­ti mo­kė­ji­mai išau­go be­veik 890 mln. Lt ir sie­kė 2,76 mlrd. Lt. Spar­čiau­siai už­dels­ti mo­kė­ji­mai di­dė­jo ban­kų sek­to­riui, lė­čiau įsi­sko­li­ni­mai au­go te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų, ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų, var­to­ji­mo kre­di­tų sek­to­rių įmo­nėms. Šiuo me­tu pra­dels­tų sko­lų tu­ri 231 tūkst. fi­zi­nių as­me­nų. Pas­ta­rų­jų per me­tus pa­dau­gė­jo net 8 pro­c.

Šiuo me­tu vy­rams ten­ka 72 pro­c. vi­sų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pra­dels­tų sko­lų, mo­te­rims – 28 pro­c. Vi­du­ti­nė vy­ro pra­dels­ta sko­la sie­kia 7553 Lt, mo­ters – 4717 Lt.

Anot Ma­riaus Zai­kaus­ko, as­me­ni­nės kre­di­to is­to­ri­jos sis­te­mos „Ma­noc­re­di­tin­fo.lt“ pro­jek­to va­do­vo, per ket­ve­rius me­tus gy­ven­to­jų, ku­rie tu­rė­jo ar­ba tu­ri nei­gia­mą įra­šą kre­di­to is­to­ri­jo­je, pa­dau­gė­jo pu­sant­ro kar­to – nuo 457 iki 694 tūkst. „Ki­taip ta­riant, per praė­ju­sius ke­le­rius me­tus neat­sa­kin­gai sa­vo fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus  vyk­dan­čių gy­ven­to­jų ša­ly­je pa­dau­gė­jo be­veik to­kia da­li­mi, kiek jų gy­ve­na Šiau­liuo­se, – tei­gia

M. Zai­kaus­kas. – Per šį lai­ko­tar­pį bend­ra šiau­lie­čių pra­dels­tų mo­kė­ji­mų su­ma pa­sie­kė be­veik 36 mln. Lt., t. y. pa­di­dė­jo 14 pro­c.“

Anot M. Zai­kaus­ko, itin pra­sta 18-24 m. am­žiaus gy­ven­to­jų gru­pės si­tua­ci­ja. Jų pra­dels­tų mo­kė­ji­mų su­ma per praė­ju­sius me­tus pa­di­dė­jo net 71 pro­c. ir sie­kia 1,2 mln. Lt.

Pras­ta kre­di­to is­to­ri­ja – su­ga­din­ta atei­tis?

„Jau­ni­mas ne­sup­ran­ta, ko­kią nei­gia­mą įta­ką da­ro blo­ga kre­di­to is­to­ri­ja, to­dėl daž­nai pro pirš­tus žiū­ri į su­si­da­riu­sius pra­dels­tus mo­kė­ji­mus, – tei­gia „Ma­noc­re­di­tin­fo.lt“

pro­jek­to va­do­vas. – Daž­nai jau­nuo­liai neį­ver­ti­na fak­to, kad blo­ga kre­di­to is­to­ri­ja ga­li atim­ti ga­li­my­bę atei­ty­je gau­ti fi­nan­sa­vi­mą nau­jam vers­lui, tei­kiant pra­šy­mą stu­di­joms fi­nan­suo­ti ir t. t. Jau­ni­mas – mū­sų ša­lies atei­tis, bet tu­rint blo­gą kre­di­to is­to­ri­ją per­spek­ty­va at­ro­do liūd­nai. Vy­res­ni žmo­nės yra lin­kę ne tik at­sa­kin­giau tvar­ky­ti fi­nan­sus, bet ir tu­rė­ti ma­žiau fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų.“

Blo­gos kre­di­to is­to­ri­jos prie­žas­tys yra pir­miau­sia neat­sa­kin­gi jau­nuo­lių spren­di­mai pri­sii­mant fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus. Įsi­dar­bi­nus lai­ki­nai ar jau­no­je įmo­nė­je, iš pra­džių rei­kė­tų su­si­kon­cent­ruo­ti į sta­bi­lu­mą, pa­tir­ties kau­pi­mą, o ne pirk­ti daik­tus, ku­rie gal net nė­ra priei­na­mi įver­ti­nus pa­pras­tą pa­ja­mų ir iš­lai­dų ba­lan­są – atė­mus vi­sas bū­ti­niau­sias iš­lai­das pra­gy­ve­ni­mui tu­ri lik­ti tiek, kad ne­rei­kė­tų sko­lin­tis.

Ypač svar­bu pa­brėž­ti tai, kad įra­šai as­mens kre­di­to is­to­ri­jo­je nie­kur ne­dings­ta. In­for­ma­ci­ja apie ne­pa­deng­tą pra­dels­tą sko­lą kre­di­tų biu­re sau­go­ma vi­są as­mens gy­ve­ni­mą, kol jis už­dels­to mo­kė­ji­mo ne­pa­den­gia, ir dar de­šimt me­tų po to, kai sko­la yra pa­deng­ta. Ki­taip ta­riant, lai­ku ne­su­mo­kė­ta sko­la ar įmo­kos ga­li il­gam atim­ti iš gy­ven­to­jo ga­li­my­bę sko­lin­tis bei įsi­gy­ti pre­kių ir pa­slau­gų iš­si­mo­kė­ti­nai.

Ar pra­dels­tas mo­kė­ji­mas ne­pa­kiš ko­jos?

Ne­re­tai ten­ka su­si­dur­ti su nuo­mo­ne, kad ne­di­de­lė su­ma „rim­ta“ sko­la ne­ga­li bū­ti, to­dėl nė­ra ko sku­bė­ti ją pa­deng­ti. Iš tik­rų­jų už­dels­tas net ir ke­lių de­šim­čių li­tų įsi­sko­li­ni­mas ga­li su­kel­ti kliū­čių imant kre­di­tą, įsi­gy­jant pre­kių ar pa­slau­gų iš­si­mo­kė­ti­nai. To­kiais at­ve­jais, no­rė­da­mas ap­si­draus­ti, kre­di­to­rius ga­li pa­blo­gin­ti kre­di­to su­tei­ki­mo są­ly­gas, pvz., 50 Lt sko­la gy­ven­to­jui gal ir ne­sut­ruk­dys gau­ti di­de­lės pa­sko­los iš ban­ko, ta­čiau ji ga­li lem­ti di­des­nes pa­lū­ka­nas ar­ba trum­pes­nę kre­di­ta­vi­mo su­tar­tį, o tai reiš­kia di­des­nes įmo­kas kas mė­ne­sį.

Net ir ga­vus kre­di­tą, pvz., kre­di­ti­nę kor­te­lę, ne­de­rė­tų pa­mirš­ti lai­ku mo­kė­ti įmo­kų už ki­tas pa­slau­gas. Tar­kim, gy­ven­to­jas del­sia at­si­skai­ty­ti už ko­mu­na­li­nes ar ki­tas pa­slau­gas, bet ban­kai pa­gal jiems nu­sta­ty­tas tai­syk­les do­mi­si, koks yra jų klien­tų mo­ku­mas, to­dėl, at­si­ra­dus nei­gia­mų įra­šų kre­di­to is­to­ri­jo­je, ga­li bū­ti pri­vers­ti ma­žin­ti kre­di­to li­mi­tą.

Pir­miau­sia žmo­gus gau­na iš ban­ko ar ki­tos ins­ti­tu­ci­jos pra­ne­ši­mą apie su­si­da­riu­sią sko­lą. Jei jis ją pa­den­gia iki pra­ne­ši­me nu­ro­dy­to ter­mi­no, ins­ti­tu­ci­ja duo­me­nų apie as­mens įsi­sko­li­ni­mą ne­per­duo­da kre­di­tų biu­rui. Nei­gia­ma kre­di­to is­to­ri­ja su­si­for­muo­ja ta­da, kai as­muo del­sia pa­deng­ti įsi­sko­li­ni­mą nuo 30 die­nų. Žmo­gus, pa­den­gęs sa­vo sko­lą per 30 die­nų nuo pra­ne­ši­mo apie ją iš­siun­ti­mo, ga­li bū­ti tik­ras, kad nei­gia­mo įra­šo apie ją kre­di­tų biu­re neat­si­ras. Ki­ta ver­tus, šiuo at­ve­ju vi­sa­da ge­riau­sia lai­ky­tis prin­ci­po „kuo grei­čiau, tuo ge­riau“.

 

Sanja GJENERO nuotr.

Sko­los ko­mu­na­li­nin­kams – dau­giau­sia šil­dy­mo se­zo­nu

Lė­tai au­gant ar net ap­skri­tai ma­žė­jant at­ly­gi­ni­mams, dau­ge­liui gy­ven­to­jų ne tik pa­sko­los ban­kams, bet ir ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų kai­nos ta­po itin jaut­ria te­ma. Perž­vel­gus cent­ra­li­zuo­tą ši­lu­mos ener­gi­ją šil­dy­mui ir karš­tam van­de­niui ruoš­ti tie­kian­čios AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ pa­teik­tus duo­me­nis, į akį krin­ta tai, kad šiau­lie­čių sko­la bend­ro­vei per šį šil­dy­mo se­zo­ną išau­go be­veik 400 tūkst. Lt – 2011 m. spa­lio 1 d. ji bu­vo 5,19 mln. Lt, o 2012 m. va­sa­rio 10 d. jau sie­kė 5,57 mln. Gy­ven­to­jų įsi­sko­li­ni­mą lė­mė itin išau­gu­si šil­dy­mo kai­na. Tie­sa, pa­ly­gin­ti su per­nai me­tų va­sa­riu, sko­la ne­la­bai pa­si­kei­tė – 2011 m. va­sa­rio 10 d. ji bu­vo ne­tgi šiek tiek di­des­nė (5,65 mln.). Ma­tyt, šie­met gy­ven­to­jai „pa­si­spau­dė“ – ša­ly­je dar prieš šil­dy­mo se­zo­ną daug dis­ku­tuo­jant apie itin pa­brang­sian­tį šil­dy­mą, pa­si­tau­pė „juo­dai die­nai“ ar­ba ap­ri­bo­jo sa­vo po­rei­kius.

Sko­lin­gi mies­tie­čiai ir už šal­tą van­de­nį. 2011 m. sau­sio 1 d. jų sko­los (be ei­na­mo­jo mė­ne­sio pri­skai­ty­mų) su­da­rė 776 tūkst. Lt, t. y. 74 pro­c. bend­ro­vės sko­lų, o šių me­tų sau­sio 1-ąją jau sie­kė 804 tūkst. Lt, t. y. su­da­rė 73 pro­c. bend­ro­vės sko­lų. Anot Džiul­je­tos Mar­ti­nai­tie­nės, UAB „Šiau­lių van­de­nys“ ry­šių su vi­suo­me­ne at­sto­vės, nors per­nai gy­ven­to­jų sko­los pa­di­dė­jo 3,6 pro­c., pa­čių sko­li­nin­kų su­ma­žė­jo 76-iais.

Jei šil­dy­mo, karš­to ar šal­to van­dens pra­si­sko­li­nu­siems gy­ven­to­jams taip grei­tai „neuž­suk­si“, tai te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vės sa­vo pa­slau­gas ga­li nu­trauk­ti aki­mirks­niu, kur rei­kia kom­piu­te­ry­je pa­dė­ju­sios var­ne­lę. Gal­būt dėl šios prie­žas­ties, anot te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų įmo­nės TEO at­sto­vo An­ta­no Bub­ne­lio, pa­sta­rai­siais me­tais už TEO pa­slau­gas įsi­sko­li­nu­sių klien­tų skai­čius ki­to itin ne­daug. „Ne­di­de­li svy­ra­vi­mai vyks­ta tik žie­mą, šil­dy­mo se­zo­no me­tu, ir va­sa­rą, kai klien­tai už pa­slau­gas pa­vė­luo­ja su­mo­kė­ti dėl ato­sto­gų“, – tei­gia jis. Ki­ta ver­tus, klien­tai yra lin­kę pir­miau­sia su­mo­kė­ti bū­tent už te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų pa­slau­gas to­dėl, kad dau­ge­liui įmo­nių jos yra gy­vy­biš­kai bū­ti­nos veik­lai už­tik­rin­ti, juk esant įsi­sko­li­ni­mui ga­li­ma pa­pras­čiau­siai ap­ri­bo­ti pa­slau­gos tei­ki­mą.

Ne­su­dė­tin­ga pra­si­sko­li­nu­siems gy­ven­to­jams ir „nu­kirp­ti“ elekt­ros lai­dus. Lie­tu­vos elekt­ros skirs­to­mų­jų tink­lų ope­ra­to­riaus AB LES­TO klien­tų sko­los 2011 m. pa­bai­go­je su­da­rė apie 60 mln. Lt, t. y. 15 pro­c. ma­žiau nei 2010 m. pa­bai­go­je. Pri­va­čių klien­tų sko­los bend­ro­vei 2011-ųjų pa­bai­go­je su­da­rė šiek tiek ma­žiau nei 22 mln. Lt. Vi­du­ti­nė gy­ven­to­jo sko­la me­tų pa­bai­go­je su­da­rė 91 Lt. Šiau­liuo­se bend­ra pri­va­čių ir vers­lo klien­tų sko­la 2011 m. pa­bai­go­je su­da­rė 1,4 mln. Lt ir bu­vo 23 pro­c. di­des­nė nei prieš me­tus. Šių me­tų sau­sio pa­bai­go­je šiau­lie­čių sko­los su­da­rė 1,33 mln. Lt – per mė­ne­sį su­ma­žė­jo 6 pro­c. Šiau­lių pri­va­čių gy­ven­to­jų sko­la šie­met ko­vo 1 d. su­da­rė 0,59 mln. Lt ir bu­vo pa­na­ši kaip ir tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu prieš me­tus (2011 m. ko­vo 1 d. – 0,58 mln. Lt). Anot Er­nes­to Nap­rio, AB LES­TO at­sto­vo ry­šiams su vi­suo­me­ne, žie­mą, ypač sau­sio-va­sa­rio mė­ne­siais, pri­va­čių klien­tų sko­los dėl se­zo­niš­ku­mo išau­ga vi­du­ti­niš­kai nuo 5 iki 10 pro­c.

AB „Lie­tu­vos du­jos“ Tie­ki­mo de­par­ta­men­to Šiau­lių sky­riaus ap­tar­nau­ja­mo­je te­ri­to­ri­jo­je (Ak­me­nė, Kur­šė­nai, Plun­gė, Pak­ruo­jis, Rad­vi­liš­kis, Tel­šiai, Šiau­liai) yra per 76 tūkst. bui­ti­nių var­to­to­jų. Kai ku­rie taip pat yra įsi­sko­li­nę. Tie­sa, per me­tus sko­lin­gų var­to­to­jų su­ma­žė­jo – per­nai ko­vo 1 d. sko­lin­gų var­to­to­jų (sko­la už gam­ti­nes du­jas nuo 5 Lt) bu­vo 10,7 tūkst. (sko­la su­da­rė dau­giau nei 801 tūkst. Lt), o šie­met ko­vo 1 d. jų be­bu­vo 9,6 tūkst. (sko­la su­da­rė 710 tūkst. Lt). Tie­sa, yra net 90 var­to­to­jų, sko­lin­gų dau­giau nei 1000 Lt (bend­ra sko­la su­da­ro dau­giau nei 325 tūkst. Lt). Anot Si­gi­tos Pet­ri­ko­ny­tės-Jur­kū­nie­nės, AB „Lie­tu­vos du­jos“ at­sto­vės spau­dai, gam­ti­nių du­jų tie­ki­mo už sko­las nu­trau­ki­mas – kraš­tu­ti­nė prie­mo­nė. Per 2011 m. net 138 var­to­to­jams bu­vo nu­trauk­tas gam­ti­nių du­jų tie­ki­mas. Per tą pa­tį lai­ko­tar­pį 95 var­to­to­jams bu­vo at­nau­jin­tas gam­ti­nių du­jų tie­ki­mas, su­mo­kė­jus įsi­sko­li­ni­mą už du­jas ir at­jun­gi­mo bei pri­jun­gi­mo iš­lai­das. Per 2012 m. sau­sį-va­sa­rį gam­ti­nių du­jų tie­ki­mas už sko­las bu­vo nu­trauk­tas 13 var­to­to­jų, at­nau­jin­tas – sep­ty­niems. „Ti­ki­mės, kad pa­si­bai­gus šil­dy­mo se­zo­nui gam­ti­nių du­jų var­to­to­jai su­skubs su­mo­kė­ti sko­las ir tai pa­da­rys dar ne­pra­si­dė­jus nau­ja­jam šil­dy­mo se­zo­nui“, – vy­lė­si at­sto­vė spau­dai.

Su­si­da­ro įspū­dis, kad dau­gu­mos įsi­sko­li­ni­mų bend­ro­vėms prie­žas­tis – tas ne­lem­tas šil­dy­mo se­zo­nas, ge­ro­kai pa­tuš­ti­nan­tis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pi­ni­gi­nes. Tie­sa, gy­ven­to­jai – bui­ti­nių pa­slau­gų var­to­to­jai, tu­rė­tų ne­pa­mirš­ti, kad ga­lu­ti­nę są­skai­tą už įvai­rių bend­ro­vių su­teik­tas pa­slau­gas le­mia ne vie­nos ar ki­tos tei­kia­mos pa­slau­gos ta­ri­fai, o su­var­to­ji­mas, tie­sa, jei tau­pant ga­li­ma ma­žiau pra­pliurp­ti te­le­fo­nu ar iš­leis­ti van­dens, tai su­var­to­to šil­dy­mo kie­kį ga­li­ma pa­ko­re­guo­ti tik mi­ni­ma­liai ar­ba grie­bu­sis di­de­lių in­ves­ti­ci­jų – ap­šil­ti­nus na­mą, pa­kei­tus lan­gus ir kt.

 

Viš­to­mis rū­pi­na­ma­si la­biau nei mo­ki­niais?

Po­vi­las LUN­GĖ

Kiau­ši­nių pa­bran­gi­mo prie­žas­tis – pa­ge­rin­ta viš­tų gy­ve­na­mo­ji, tiks­liau, eg­zis­ta­vi­mo ap­lin­ka. Ti­ki­na­ma, kad var­to­to­jai pa­jus to nau­dą – kiau­ši­niai bus ska­nes­ni. Pa­na­šiai mies­to val­džia ima­si per­tvar­ky­ti mo­kyk­lų tink­lą – ir­gi ti­ki­si pa­ge­rin­ti są­ly­gas, tik ne „viš­čiu­kams“, o sau. Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tui tai bus nau­din­ga, bet ar pa­ge­rės mo­ki­nių ug­dy­mo są­ly­gos?

 

Eu­ro­pos Są­jun­ga rū­pi­na­si sa­vo viš­tų ge­ro­ve - pa­di­di­no jų nar­ve­lius. Įdo­mu, apie ką gal­vo­jo mies­to val­džia, per­tvar­ky­da­ma mo­kyk­lų tink­lą su­grū­du­si dvie­jų mo­kyk­lų moks­lei­vius į vie­ną?

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Viš­tų ge­ro­vė

Nuo 2012 m. pra­džios Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių paukš­ty­nuo­se viš­tos de­dek­lės tu­ri bū­ti lai­ko­mos ki­taip nei anks­čiau. Pa­gal nau­jas tai­syk­les gar­dai pri­va­lė­jo bū­ti pa­keis­ti į „pra­tur­tin­tus“ ar­ba pa­si­rink­tas ki­toks au­gi­ni­mo bū­das. „Pra­tur­tin­tuo­se“ nar­vuo­se viš­toms skir­ta šiek tiek dau­giau vie­tos, įreng­tas „liz­das“, „lak­ta“ ir „vie­ta kaps­ty­tis“.

Tai­gi kiek­vie­nai viš­tai skir­ta 9 pro­c. dau­giau vie­tos nei anks­čiau – 600 cm2 vie­toj bu­vu­sių 550-ies (pa­ly­gin­ki­te – A4 la­po plo­tas yra 620 cm2). Nar­vuo­se at­si­ra­do ir „lak­tos“ – ke­lis cen­ti­met­rus nuo gar­do apa­čios pa­kel­ti vamz­džiai, bei „liz­dai“ – ati­tver­ti kam­pe­liai, kur viš­tos ga­li dė­ti kiau­ši­nius at­ski­rai nuo ki­tų paukš­čių. Da­lis gar­do pa­grin­do pa­deng­ta me­džia­ga, kad viš­ta ga­lė­tų „kaps­ty­tis“. Dėl at­si­ra­du­sios „lak­tos“ nuo 40 iki 45 cm pa­di­dė­jo ir nar­vo aukš­tis. Kaip ge­rai, ku­ror­tas! Gal da­bar de­dek­lės ga­lės ir at­si­sto­ti?

Vi­si šie „pa­ge­ri­ni­mai“ at­si­ra­do dėl 1996 m. ES su­da­ry­to moks­li­nin­kų ir ve­te­ri­na­rų ko­mi­te­to at­lik­to ty­ri­mo, ku­rio iš­va­do­se tei­gia­ma: „viš­tos tu­ri stip­rų po­rei­kį dė­ti kiau­ši­nius liz­de“, „viš­tos tu­ri stip­rų po­rei­kį kaps­ty­ti že­mę ir mau­dy­tis dul­kė­se“ ir „viš­tos tu­ri stip­rų po­rei­kį tu­pė­ti ant ša­kos ar lak­tos, ypač nak­tį“.

Ar viš­tos nau­juo­se nar­vuo­se lai­min­gos, jos tik­rai neat­sa­kys. O ar lai­min­gi su­jun­gia­mų mo­kyk­lų mo­ki­niai, mies­to val­džios spren­di­mu su­grū­da­mi į vie­ną pa­sta­tą? Jie gal ir pa­sa­ky­tų, bet  kam tai rū­pi... Tai­gi ar vi­so­se mies­to mo­kyk­lo­se mo­ki­niams pa­kan­ka vie­tos po sau­le?

Biu­dže­to gel­bė­ji­mas?

Nuo 2012 m. rug­sė­jo 1 d. Šiau­lių mies­to ta­ry­bos spren­di­mu Auš­ta­ba­lio pra­di­nė mo­kyk­la bus pri­jung­ta prie „Ra­sos“ pro­gim­na­zi­jos, Dai­nų pra­di­nė – prie Dai­nų pro­gim­na­zi­jos, o Du­bi­jos pa­grin­di­nė – prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos.

Nuo 2013 m. rug­sė­jo 1 d. pla­nuo­ja­ma reor­ga­ni­zuo­ti dar tris pra­di­nes mo­kyk­las: Cent­ro pra­di­nė bū­tų pri­jung­ta prie Jo­va­ro pro­gim­na­zi­jos, Lie­po­rių – prie Ge­gu­žių, „Sau­lės“ – prie „Ro­mu­vos“ pro­gim­na­zi­jos.

Tai­gi 2012 m. jau reor­ga­ni­zuo­ja­mos trys Šiau­lių mies­to mo­kyk­los – Šiau­lių Dai­nų pra­di­nė (bus su­tau­py­ta apie 355 tūkst. Lt) , Šiau­lių Du­bi­jos pa­grin­di­nė (bus su­tau­py­ta apie 682 tūkst. Lt) ir Šiau­lių Aukš­ta­ba­lio pra­di­nė (bus su­tau­py­ta apie 416 tūkst. Lt). Va­di­na­si, šie­met Šiau­lių mies­te ne­liks tri­jų mo­kyk­lų, o Šiau­lių mies­to biu­dže­te at­si­ras per mi­li­jo­ną li­tų. Mi­li­jo­nas tai at­si­ras, bet ar pa­ge­rės mo­ky­mo­si są­ly­gos tų mo­kyk­lų, prie ku­rių bus pri­jung­tos ki­tos?

„Viš­čiu­kų“ ge­ro­vė

Nag­ri­nė­jant Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos 2012-2015 m. bend­rą­jį pla­ną, ga­li­ma ras­ti įdo­mių da­ly­kų. Sie­kiant įver­tin­ti mo­kyk­lų pa­tal­pų pa­nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mą, at­si­žvel­giant į mo­kyk­los ga­li­my­bes tuo pa­čiu me­tu or­ga­ni­zuo­ti ug­dy­mo pro­ce­są vi­siems mo­kyk­los mo­ki­niams, bu­vo ap­skai­čiuo­tas op­ti­ma­lus pra­di­nių, pro­gim­na­zi­jų ir pa­grin­di­nių mo­kyk­lų bei gim­na­zi­jų pa­tal­pų plo­tas, ten­kan­tis vie­nam vai­kui. Pra­di­nėms, pro­gim­na­zi­joms ir pa­grin­di­nėms mo­kyk­loms re­ko­men­duo­ja­mas pa­tal­pų plo­tas vie­nam mo­ki­niui – 9 m2, gim­na­zi­joms – 11 m2.

Pas­kai­čiuo­ki­me, kiek plo­to ten­ka mo­ki­niui, be­si­mo­kan­čiam mo­kyk­lo­je, prie ku­rios bus pri­jung­ta ki­ta.

Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jo­je vie­nam mo­ki­niui 2011 m. rug­sė­jo 1 d. te­ko tru­pu­tį dau­giau nei 10 m2, t. y. tik vie­nu kvad­ra­ti­niu met­ru dau­giau, nei re­ko­men­duo­ja­ma. Į pro­gim­na­zi­ją atė­jus mo­ky­tis Du­bi­jos pa­grin­di­nės mo­kyk­los moks­lei­viams, tas plo­tas var­giai sieks re­ko­men­duo­ja­mą. Pas­kai­čiuo­ki­me: Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jo­je mo­ko­si 367 mo­ki­niai, mo­kyk­los plo­tas 3787 m2, Du­bi­jos mo­kyk­lo­je mo­ko­si maž­daug 300 mo­ki­nių. Ka­dan­gi ši mo­kyk­la yra pa­grin­di­nė – mo­ko­si vai­kai iki 10 kl., o pro­gim­na­zi­jo­je mo­ko­si vai­kai tik iki 8 kl., vi­si mo­ki­niai iš Du­bi­jos į Sal­du­vės mo­ky­tis neis, ge­riau­siu at­ve­ju – 180. Du­bi­jos pa­grin­di­nė­je vie­nam vai­kui te­ko apie 16 m2, tad jų są­ly­gos tik pa­blo­gės – su­jun­gus mo­kyk­las teks tik 7 m2.


Tai, kad 2007 m. gim­na­zi­jų, ku­rių pa­tal­pų plo­tas vie­nam vai­kui vir­ši­jo re­ko­men­duo­ja­mą 11 m2 ri­bą, bu­vo tik vie­na (Šiau­lių uni­ver­si­te­to), o 2011 m. yra jau pen­kios, ro­do, kad mo­ki­nių skai­čiaus ma­žė­ji­mas pa­sie­kė ir gim­na­zi­jas.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Dai­nų pro­gim­na­zi­jos si­tua­ci­ja ge­res­nė – vie­nam mo­ki­niui ten­ka apie 13 m2. Prie jos pri­jun­gia­mos Dai­nų pra­di­nės mo­kyk­los są­ly­gos mo­ki­niams mo­ky­tis yra dar ge­res­nės. Pra­di­nu­kui čia ten­ka net apie 17 m2. Tie­sa, anot Švie­ti­mo sky­riaus spe­cia­lis­tų, mo­kyk­lą, ku­rios plo­tas vie­nam vai­kui vir­ši­ja re­ko­men­duo­ja­mą plo­tą, ga­li­ma bū­tų įvar­dy­ti kaip nee­fek­ty­viai pa­nau­do­jan­čią mo­kyk­los pa­tal­pas. Keis­ta, nes juk pui­kiai ži­no­me, kad lais­vai laks­tan­čių viš­tų kiau­ši­niai mais­tin­ges­ni už au­gi­na­mų viš­ti­dė­se nar­vuo­se... Lo­giš­kai mąs­tant, lais­vai laks­tan­tys vai­kai tu­rė­tų bū­ti lai­min­ges­ni ir svei­kes­ni, ma­žes­nis ir in­fek­ci­jų pli­ti­mo grei­tis. Tai­gi pro­gim­na­zi­jos plo­tas 7976 m2, mo­ko­si 611 mo­ki­nių, prie ku­rių pri­si­jun­gus 145-iems pra­di­nės mo­kyk­los mo­ki­niams, vie­nam vai­kui teks 10,5 m2 – ge­ro­kai ma­žiau nei prieš tai. Bet su­tilps.

„Ra­sos“ pro­gim­na­zi­jos si­tua­ci­ja plo­to at­žvil­giu – pa­ti ge­riau­sia. Čia vie­nam mo­ki­niui ten­ka net dau­giau nei 20 m2, tad prie jos pri­jung­tos Aukš­ta­ba­lio mo­kyk­los va­kams bus kur pa­šėl­ti – vie­nam teks net 13,4 m2.

Tie­sa, anot vie­nos mies­to pro­gim­na­zi­jų di­rek­to­rių, keis­tai skai­čiuo­ja­mas plo­tas, ten­kan­tis vie­nam moks­lei­viui. „Lo­giš­ka bū­tų, jei skai­čiuo­tų tik ug­dy­mo erd­vių plo­tą. Da­bar ima­mas vi­sas Re­gist­rų cent­ro pa­tvir­tin­tas plo­tas. Ar tu­ri ug­dy­mo ko­ky­bei įta­kos, jei mo­kyk­los rū­siai – lyg ak­tų sa­lės?“ – svars­tė ji.

Pa­si­kar­to­si­me – op­ti­ma­lus plo­tas, ten­kan­tis vie­nam vai­kui, bu­vo pa­skai­čiuo­tas at­si­žvel­giant į mo­kyk­los ga­li­my­bes tuo pa­čiu me­tu or­ga­ni­zuo­ti ug­dy­mo pro­ce­są vi­siems mo­kyk­los mo­ki­niams. Rū­siuo­se už­siė­mi­mai tik­rai ne­vyks­ta...

Pres­ti­žas svar­biau už kom­for­tą?

Pras­čiau­sia mies­to cent­re esan­čių mo­kyk­lų si­tua­ci­ja. Čia jos tiek pri­grūs­tos mo­ki­nių, kad mo­ki­niams tik­rai ten­ka pa­ko­vo­ti dėl vie­tos po sau­le.

Vie­nam vai­kui ten­kan­čio plo­to „ly­de­rė“ mies­te yra Jo­va­ro pro­gim­na­zi­ja, kur mo­ki­niui ten­ka vos apie 6 m2. „San­do­ros“ mo­kyk­lo­je mo­ki­niui ten­ka šiek tiek dau­giau. Ne­pa­kan­ka vie­tos mo­ki­niams ir „Ju­ven­tos“, Ge­gu­žių, „Ro­mu­vos“ mo­kyk­lo­se – re­ko­men­duo­ja­mi 9 m2 čia ne­sie­kia­mi.

Ma­žiau­siai plo­to pra­di­nu­kams ten­ka Cen­to pra­di­nė­je – iki 7 m2, tad tė­vai, vai­ky­da­mie­si pres­ti­žo ar pa­to­gu­mo ve­di­ni, trūks plyš siek­da­mi sa­vo vai­ką ves­ti bū­tent į šią mo­kyk­lą, tu­rė­tų ge­rai pa­gal­vo­ti, ar jų „viš­čiu­kams“ bus erd­vu.

Plo­to mo­ki­niams trūks­ta ir vi­so­se pres­ti­ži­nė­se mies­to cent­re esan­čio­se gim­na­zi­jo­se – re­ko­men­duo­ja­mų 11 m2 ne­sie­kia nei J. Ja­no­nio, nei Didžd­va­rio, nei S. Šal­kaus­kio gim­na­zi­ja (7-9 m2).

Tai, kad 2007 m. gim­na­zi­jų, ku­rių pa­tal­pų plo­tas vie­nam vai­kui vir­ši­jo re­ko­men­duo­ja­mą 11 m2 ri­bą, bu­vo tik vie­na (Šiau­lių uni­ver­si­te­to), o 2011 m. yra jau pen­kios, ro­do, kad mo­ki­nių skai­čiaus ma­žė­ji­mas pa­sie­kė ir gim­na­zi­jas.

 

Par­ko­ma­tai iš­va­lys mies­to cent­rą nuo au­to­mo­bi­lių?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bai jau du kar­tus ne­sėk­min­gai ban­do­ma pa­teik­ti spren­di­mo pro­jek­tą dėl nau­jų par­ko­ma­tų pa­sta­ty­mo mies­te ir vie­tų jiems sta­ty­ti nu­sta­ty­mo. Spren­di­mo pro­jek­tą svars­tan­čių ko­mi­te­tų na­rių nuo­mo­nė ne­su­tam­pa – vie­ni tei­gia, kad par­ko­ma­tai itin pa­kenks smul­kia­jam vers­lui ir tik­rai ne­pri­si­dės prie pla­nų rea­ni­muo­ti bul­va­rą, ki­ti, prie­šin­gai, tei­gia, kad į biu­dže­tą įby­rės pa­pil­do­mų pa­ja­mų. Ar 7000 Lt, ku­riuos per mė­ne­sį gaus biu­dže­tas, ne­pri­si­dės prie bul­va­ro ma­ri­ni­mo?

 

Sto­vė­ji­mo kai­na cent­re – vie­no­da

Sa­vi­val­dy­bės vie­šų­jų pir­ki­mų ko­mi­si­ja ren­gia ir ko­re­guo­ja kon­kur­so są­ly­gas, pa­gal ku­rias mies­te bus išaiš­kin­tas nau­jas ran­go­vas, ku­ris bus įpa­rei­go­tas pa­sta­ty­ti ma­žiau­siai 20 nau­jų par­ko­ma­tų. Pa­gal ren­gia­mus pla­nus mies­to cent­ras ne­bus su­skirs­ty­tas į tam tik­ras zo­nas – mo­kes­tis už sto­vė­ji­mą vi­sur bus vie­no­das.

Pir­mie­ji 25 par­ko­ma­tai mies­te bu­vo pa­sta­ty­ti

2000-ai­siais. Jiems bu­vo iš­leis­ta 600 tūkst. Lt, ku­rie at­si­pir­ko per pir­mus ke­le­rius me­tus. Vė­liau par­ko­ma­tams ėmus ges­ti, juos daž­nai te­ko tai­sy­ti, tad da­bar vei­kia vos 10. Pa­sak Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus va­do­vo Arū­no Ado­mai­čio, per­nai par­ko­ma­tai „at­ne­šė“ 86 tūkst. Lt – maž­daug po 7000 per mė­ne­sį.

Pa­gal ren­gia­mas kon­kur­so są­ly­gas nu­sta­ty­ta, kad ran­go­vas tu­rės sa­vo lė­šo­mis pa­sta­ty­ti par­ko­ma­tus, juos pri­žiū­rė­ti, ženk­lin­ti aikš­te­les ir už­tik­rin­ti rink­lia­vos su­rin­ki­mą. A. Ado­mai­tis sa­ko, kad ran­go­vas tu­ri įsi­pa­rei­go­ti, kad esant rei­ka­lui mies­te pa­sta­tys iki šim­to par­ko­ma­tų.

Iš pra­džių ko­mi­te­tams svars­ty­ti pa­teik­ta­me spren­di­mo pro­jek­te bu­vo nu­ro­dy­ta, kad mies­to cent­re bus 350 ap­mo­kes­tin­tų vie­tų, ta­čiau da­bar jų ke­ti­na­ma pa­dvi­gu­bin­ti – ap­mo­kes­tin­ti 700 vie­tų. „Tai ne­reiš­kia, kad bus pa­sta­ty­ta dau­giau par­ko­ma­tų. Jei ap­mo­kes­tin­to­je vie­to­je nuo vie­no par­ko­ma­to iki ki­to tek­tų ei­ti 50 met­rų, tuo­met bus sta­to­ma dau­giau par­ko­ma­tų“, – sa­kė sky­riaus va­do­vas.

Į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tą sau­sį ir va­sa­rį par­ko­ma­tai „at­ne­šė“ vos 8 tūks­tan­čius li­tų pa­ja­mų. Ar Šiau­liams tik­rai rei­kia ap­mo­kes­tin­ti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą gat­vė­se?

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Pa­si­ges­ta sis­te­mos

Ar Šiau­liams ap­skri­tai rei­kia par­ko­ma­tų? Ar nė­ra taip, kad spren­di­mo pro­jek­tas ku­ria­mas bū­tent par­ko­ma­tų sta­ty­to­jo – in­ves­tuo­to­jo – vers­lui pa­rem­ti?

Spren­di­mo pro­jek­tas ko­mi­te­tams svars­ty­ti bus pa­teik­tas ko­vo 12-ąją, ta­čiau neaiš­ku, ar po­li­ti­kai jo vėl neat­mes. Dėl par­ko­ma­tų rei­ka­lin­gu­mo ne­si­gin­či­ja­ma, ta­čiau pa­si­ges­ta pa­pras­čiau­sios sis­te­mos.

Ta­ry­bos na­rys Ge­na­di­jus Mik­šys sa­ko, kad smul­kio­jo vers­lo par­ko­ma­tai tik­rai ne­žlug­dys. Prob­le­ma – spren­di­mo pro­jek­to ren­gė­jai ne­pa­sa­ko konk­re­čiai, ko­dėl vie­no­je vie­to­je tu­ri bū­ti par­ko­ma­tas, o ki­to­je – ne.

„Bu­vo nu­ma­ty­ta vie­no­je Drau­gys­tės pro­spek­to pu­sė­je pa­sta­ty­ti par­ko­ma­tus, o ki­to­je – ne. Ko­dėl ne abie­jo­se? Nie­kas ne­paaiš­ki­na. Jei par­ko­ma­tus pa­sta­ty­si vie­no­je Drau­gys­tės pro­spek­to pu­sė­je, ten nė vie­na par­duo­tu­vė­lė neat­si­da­rys“, – sa­kė G. Mik­šys.

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, tu­ri bū­ti la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ta, ko­dėl vie­no­se vie­to­se tu­ri bū­ti pa­sta­ty­ti ženk­lai, drau­džian­tys sto­vė­ti, o ki­to­se – par­ko­ma­tai. „Rei­kia pa­grįs­ti, ko­dėl par­ko­ma­to rei­kia, pa­vyz­džiui, „Verps­to“ kie­me, o ko­dėl – ne. Pas­ta­tys par­ko­ma­tą Drau­gys­tės pro­spek­te, o žmo­nės au­to­mo­bi­lius sta­tys „Ma­xi­mos“ aikš­te­lė­je ir tiek nau­dos“, – sa­kė jis.

Po­li­ti­kai nuo­lat gar­siai kal­ba, kad bū­ti­na gai­vin­ti mer­din­tį bul­va­rą. Ar par­ko­ma­tai mies­to cent­re ne­pri­si­dės prie to, kad bul­va­ras vi­sai „už­si­lenks“? Juk užuo­t vaikš­ti­nė­ję po bul­va­ro par­duo­tu­ves, pa­si­sta­tę au­to­mo­bi­lį ir su­mo­kė­ję pi­ni­gus, šiau­lie­čiai ir mies­to sve­čiai vyks į pre­ky­bos cent­rus, kur au­to­mo­bi­lių sta­ty­mas erd­vio­se aikš­te­lė­se yra ne­mo­ka­mas.

Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­tas Vac­lo­vas Ving­ras sa­ko, kad bul­va­ras tik­rai ne­nu­ken­tės. Au­to­mo­bi­lius sta­ty­ti ne­mo­ka­mai bus ga­li­ma šeš­ta­die­niais ir sek­ma­die­niais bei po dar­bo nuo 18 val. va­ka­ro iki 8 val. ry­to.

Par­ko­ma­tų mies­te rei­kia ir, anot V. Ving­ro, jų tiks­las tas, kad mies­to cent­re ne­tu­ri bū­ti pri­grūs­ta au­to­mo­bi­lių: „At­va­žiuo­ja žmo­nės į dar­bą ir vi­są die­ną pa­lie­ka au­to­mo­bi­lį gat­vė­je. O jei au­to­mo­bi­lis pa­lie­ka­mas prie įstai­gų, pvz., teis­mo, ad­vo­ka­tai, su rei­ka­lais į šias įstai­gas at­vy­kę šiau­lie­čiai ar mies­to sve­čiai ne­tu­ri kur au­to­mo­bi­lio pa­sta­ty­ti. To­dėl ir rei­kia sto­vė­ji­mą ap­mo­kes­tin­ti.“

„Gat­vės ne­tu­ri tap­ti au­to­mo­bi­lių lai­ky­mo aikš­te­lė­mis. To­kių au­to­mo­bi­lių, ku­rie mė­ne­sių mė­ne­sius sto­vi ne­ju­di­na­mi, ypač pa­dau­gė­ja žie­mą. Gat­vės prie vie­šo­sios pa­skir­ties įstai­gų ne­tu­ri bū­ti už­sta­ty­tos“, – sa­kė V. Ving­ras ir pri­dū­rė, kad par­ko­ma­tų mies­to cent­re tu­ri bū­ti kuo dau­giau, tik rei­kia pro­tin­gai pa­si­rink­ti – pa­sta­ty­ti ten, kur tik­rai rei­kia.

Kai­muo­se at­gims­ta ver­go­vi­nė san­tvar­ka

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

„Bai­si pū­ga, 20 laips­nių šal­čio, šu­nys iš bū­dos to­kiu oru ne­len­da. Ati­da­rau du­ris – sto­vi „sa­liar­ka“ vi­sas su­lie­tas, ba­tai kiau­ri, gal­voj že­mių tiek, kad ra­so­dą ga­li so­dint. Nu­ren­giau praust – toks kū­das, kad per al­kū­nes sąnariai ma­to­si, šon­kau­liai lyg tvo­ra“, – pa­sa­ko­ja vie­no Kel­mės ra­jo­no vien­kie­mio gy­ven­to­jas, pas ku­rį atė­jo vie­ti­nio ūki­nin­ko sam­di­nys Al­giu­kas. Jis ne­beiš­ken­tė ver­go­vės pas stam­bų ūki­nin­ką ir ieš­ko­jo pa­gal­bos. „Daug kur dir­bau, bet to­kio­se bai­sio­se są­ly­go­se dar ne­su bu­vęs. Jei ne­bū­tų nu­sti­pu­si ūki­nin­ko kar­vė, mes bū­tu­me ba­du nu­mi­rę“, – sa­ko pa­ts Al­giu­kas. Ar ver­go­vi­nė san­tvar­ka Lie­tu­vos ūkiuo­se kles­ti „kai­mo tu­ris­tais“ va­di­na­mų be­na­mių dė­ka?


Pas ša­lies ūki­nin­kus dar­bo ir mais­to atė­ję pra­šy­ti „bom­žai“ ne­re­tai pa­ten­ka į ver­go­vę – bū­na ap­gy­ven­di­nti fer­mo­se, mu­ša­mi ir ma­ri­na­mi ba­du.

Žid­rū­no BU­DZI­NAUS­KO nuo­tr.

Į kai­mus plūs­ta „tu­ris­tai“

„Dar­bui pie­no ūky­je rei­ka­lin­gi dar­buo­to­jai. Ap­gy­ven­di­na­me, su­tei­kia­me so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas“, – pa­na­šaus tu­ri­nio skel­bi­mai mir­ga ša­lies laik­raš­čiuo­se. Va­sa­rą ir žie­mą į šiuos skel­bi­mus at­si­lie­pia ne tik nuo­la­ti­nio dar­bo ieš­kan­tys tvar­kin­gi be­dar­biai, bet ir „bom­žais“ va­di­na­mi bu­te­lio ne­ven­gian­tys tau­tie­čiai. Ūki­nin­kai ne­re­tai ir be skel­bi­mų su­lau­kia va­di­na­mų­jų „kai­mo tu­ris­tų“, „bū­dis­tų“ (gy­ve­nan­čių bū­do­je, – aut. pa­st.) vi­zi­tų. Ne­beiš­gy­ve­nan­tys mies­tuo­se, na­mų ir dar­bo ne­tu­rin­tys žmo­nės mel­džia ūki­nin­kų mais­to, dar­bo.

„Atei­na to­kių, ku­rie net sa­vo pa­var­dės ne­ži­no. Pra­šo duo­ti pa­val­gy­ti, pa­dir­bė­ti, tai ir pa­gai­li. Bu­vo toks Pet­ras, bu­vo Sva­juks. Sva­juks pen­kias die­nas pa­dir­bo, bet jam liūd­na pa­si­da­rė – dis­ko­te­kos už­si­ma­nė. Pet­ras drau­gę su­si­ra­do. „Pa­siė­mė“ ma­no dvi­ra­tį ir iš­va­žia­vo. To­kie tie dar­bi­nin­kai“, – sa­ko Kel­mės ra­jo­no ūki­nin­kas Čes­lo­vas, ūky­je lai­kan­tis apie 100 kar­vių.

Stam­bų ūkį tu­rin­čiam vy­rui dar­bi­nin­kų rei­kė­tų, ta­čiau ge­rų var­giai pa­vyks­ta ras­ti. „Kai­mo tu­ris­tai“, atė­ję pra­šy­ti dar­bo, net as­mens do­ku­men­tų ne­tu­ri, tad ūki­nin­kas ne­ga­li jų ofi­cia­liai įdar­bin­ti. Ir ką ten įdar­bin­si? Juk jie, anot vie­ti­nių,  – „pa­ša­lu­siom“ gal­vom. Ei­na iš kai­mo į kai­mą, ge­ria, kei­čia vie­ną ūki­nin­ką ki­tu, ti­kė­da­mie­si leng­ves­nio dar­bo ir di­des­nio už­dar­bio.

Ko­dėl Čes­lo­vas į dar­bą ne­prii­ma vie­tos gy­ven­to­jų – sa­vo kai­my­nų? „Gal 40 pro­cen­tų kai­mo tro­bų gir­tau­ja­ma. Tik­rai ne­bu­vo taip prie ru­so, kai­mo gy­ven­to­jai vi­si bu­vo įdar­bin­ti. O da­bar kas? Alus – 9,5 pro­cen­to stip­ru­mo. Pa­siė­mė dvie­se bam­ba­lį ir ei­na pa­tre­šę“, – sa­ko ūki­nin­kas.

Čes­lo­vas sa­ko, kad itin di­de­lė blo­gy­bė ta, kad kai­mo par­duo­tu­vės ir ba­rai duo­da al­ko­ho­lio „bar­gan“. Išau­ga žmo­nių sko­los ke­lis kar­tus. Kai gau­na pa­šal­pas, ati­duo­da ir vėl ra­tas su­ka­si iš nau­jo.

„Ir mo­te­rys la­bai daug ge­ria. Še­šias­de­šimt me­tų nu­gy­ve­nau ir tik pa­sta­rai­siais me­tais ma­tau vaiz­dus, kaip gir­tos mo­te­rys grio­vy gu­li. Ei­na ke­liu vi­sa gir­ta, vai­ką ant pe­čių pa­si­so­di­nus, ir ta­ba­luo­ja, nei ką pa­sa­kyt. Žiū­riu vie­ną die­ną, ei­na mo­te­ris, vie­noj ran­koj bu­te­lis, ki­toj – kel­nės že­me vel­ka­si. Ir dar pyks­ta klaus­da­ma: „Tu gal­vo­ji, kad aš esu al­ko­ho­li­kė?“ Nie­ko ne­ga­li pa­sa­kyt, puo­la muš­tis. Kai­mas tam­su­moj pa­sken­dęs. Ne­no­ri kai­mie­čiai dirbt. Jie gau­na pa­šal­pas, mais­to pa­ke­tus. Mes, dir­ban­tys, tu­rim už­dirb­ti pa­šal­pas bom­žams“, – sa­ko ūki­nin­kas.

Gy­ve­no blo­giau už gy­vu­lius

Iš ūki­nin­ko pa­bė­gęs Al­giu­kas apie tai, kaip ša­lies ūki­nin­kai „my­li“ sam­di­nius, tu­ri sa­vo tie­są. Ket­ve­rius me­tus iš did­mies­čio ki­lęs vy­ras ban­do iš­gy­ven­ti dirb­da­mas pas ūki­nin­kus. Dėl po­mė­gio deg­ti­nei Al­giu­kas iki kon­tei­ne­rio bu­vo nu­si­ri­tęs. Pra­dė­jus gel­bė­tis, at­sa­ko­my­bės ir pa­rei­gos jaus­mo jam vis pri­trūks­ta. Pa­dir­ba pas ūki­nin­ką mė­ne­sį ki­tą, su­si­pyks­ta, už­ge­ria, ei­na ki­to ūki­nin­ko ieš­kot. Ne­mo­ka jis spręst pro­ble­mų. Vos su­si­du­ria su ko­kia – puo­la slėp­tis bu­te­ly.

„Ne­gal­vo­jau, kad to­kios bai­sios gy­ve­ni­mo są­ly­gos ga­li bū­ti. Ieš­ko­jau kaip ge­riau, nuo vil­ko ant meš­kos už­šo­kau“, – apie prieš ge­rą sa­vai­tę iš stam­baus ūki­nin­ko išė­jęs at­vi­rau­ja Al­giu­kas.

Pa­gal skel­bi­mą jis įsi­dar­bi­no vie­na­me Kel­mės ra­jo­no ūkių. Ga­vo kur gy­ven­ti, ge­ro mais­to ir 25 Lt al­gą per die­ną. Dir­bo prie mel­žia­mų kar­vių, bet su­si­py­ko su šei­mi­nin­ku. Ūki­nin­kas jį ir ki­tus sam­di­nius ne­va de­bi­lais ir be­pro­čiais pra­var­džia­vo.

Nuė­jo pas ki­tą ūki­nin­ką ir la­bai pa­si­gai­lė­jo. Al­giu­ko tei­gi­mu, apie 1,5 tūks­tan­čio kar­vių ir miš­ko tu­rin­tis žem­val­dys sam­di­nius lai­kė blo­ges­nė­mis są­ly­go­mis nei gal­vi­jus. Te­ko gy­ven­ti fer­mo­je, mie­go­ti pur­vi­nuo­se pa­ta­luo­se. Val­gy­ti gau­da­vo la­bai ma­žai – kaž­ko­kios kruo­pų ko­šės.

„Mui­lo per mė­ne­sį nė kar­to ne­ma­čiau. Duo­na ta­po ska­nes­nė už py­ra­gą. Dir­bo­me še­šie­se: aš, mo­te­ris ir ke­li pro­ti­nę ne­ga­lę tu­rin­tys žmo­nės. Rei­kė­jo kel­tis ket­vir­tą va­lan­dą ry­to, mie­go­da­vom vos 4-5 va­lan­das. Pus­ry­čių ne­gau­da­vom, duo­da­vo kaž­ko­kių su­ša­lu­sių bul­vių. Nus­ti­po ūki­nin­ko kar­vė, tai ba­du ne­mi­rė­me. Ke­tu­rie­se ją val­gėm, vi­rėm mė­są, ke­pėm. Vi­du­ria­vom vel­niš­kai“, – pa­sa­ko­ja benamis.

Vy­ras tei­gė, jog ūki­nin­kas jam al­gos ne­mo­kė­jo, ci­ga­re­čių tik nu­mes­da­vo. Dviem il­ga­me­čiams dar­buo­to­jams mo­kė­da­vo po tūks­tan­tį li­tų per mė­ne­sį, o su ki­tais el­gė­si žiau­riai. Sam­di­nei mo­te­riai plau­kus nu­kir­po, mu­šė, į rū­sį bu­vo už­ra­ki­nęs. Ap­link miš­kai, pa­bėg­ti sun­ku.

„Muš­da­vo, kad žy­mių vei­de ne­bū­tų. Pa­bė­gau vie­ną die­ną, vi­sus rū­bus pa­li­kau jiems. Įdar­bi­na ofi­cia­liai? Koks ofi­cia­liai? Ne­su dar ma­tęs ūki­nin­ko, ku­ris ofi­cia­liai įdar­bin­tų. Kai at­va­žiuo­ja tik­rin­ti ūkio, šei­mi­nin­kas lie­pia vi­siems iš­si­slaps­tyt“, – sa­kė Al­giu­kas.

Pra­si­gė­ru­siuo­se kai­muo­se „kai­mo tu­ris­tais“ va­di­na­mi be­na­miai – pri­klau­so­mi nuo al­ko­ho­lio, tad ūki­nin­kams dir­ba už mais­tą, ci­ga­re­tes ir bu­te­lį.

ELTOS nuotr.

Ge­rų dar­buo­to­jų gau­tų už ge­rą al­gą

„Ge­rų dar­bi­nin­kų ūki­nin­kai į pū­gą neiš­lei­džia“, – sa­ko Al­giu­ką lai­ki­nai pri­glau­dęs vien­kie­mio sa­vi­nin­kas, ne­tei­si­nan­tis nei verg­val­džiais ta­pu­sių ūki­nin­kų, nei ver­gais ta­pu­sių be­na­mių. Nuo žiau­raus ūki­nin­ko nu­ken­tė­jęs Al­giu­kas tu­ri pro­ble­mų dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo. Ne­ge­ria mė­ne­siais, o ta­da pa­lūž­ta. Jis vis nu­spren­džia sto­tis ant ko­jų, bet, pa­sak pa­šne­ko­vo, gal­vą pa­si­ki­ša po pa­žas­ti­mi ar pri­si­kli­juo­ja prie už­pa­ka­lio. Ima­si dar­bo, bet už­ge­ria ir vėl at­si­du­ria prie kon­tei­ne­rio...

Pa­sak vy­ro, ūki­nin­kai ne­re­tai lai­ko­si „ant kai­mo tu­ris­tų“, nes gai­li pi­ni­gų ge­riems dar­buo­to­jams. Vy­rau­ja ma­da mo­kė­ti sam­di­niui 20 Lt per die­ną. Koks ge­ras dar­bi­nin­kas, tu­rin­tis šei­mą, ku­rią rei­kia iš­lai­ky­ti, už to­kią al­gą su­tik­tų dirb­ti pas ūki­nin­ką?

„Kai­muo­se daug tuš­čių tro­bų. Nu­pirk­tų ūki­nin­kas na­mą, įkel­din­tų ten tvar­kin­gą šei­mą, įdar­bin­tų ir mo­kė­tų tris tūks­tan­čius li­tų per mė­ne­sį. Tu­rė­tų ge­rų dar­bi­nin­kų ir kai­mas at­si­gau­tų. Bet ne – gai­la. Yra ūki­nin­kų, jau apie pa­bė­gė­lius gal­vo­jan­čių. At­ro­do, kad ūki­nin­kui ge­riau mo­ky­tis ki­nų kal­bą ir ki­nus įdar­bin­ti, nei sa­viems nor­ma­lią al­gą mo­kė­ti“, – sa­ko jis.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, ūki­nin­kams tik­rai rei­kia ge­rų dar­buo­to­jų. Stam­bių ūkių šei­mi­nin­kai per mė­ne­sį vien už pie­ną gau­na po ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių li­tų, o ne­tu­rė­da­mi kam pa­lik­ti ūkių, net prie jū­ros iš­va­žiuo­ti pail­sė­ti ne­ga­li. „Su­kur­tas už­da­ras ra­tas, ku­rio nie­kas pra­lauž­ti ne­drįs­ta“, – ma­no jis.

Anot pa­šne­ko­vo, pro­ble­mą bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti pa­pras­tai. Su­si­bur­tų mo­bi­li ke­tu­rių-še­šių darbš­čių žmo­nių ko­man­da, ku­rią ūki­nin­kai ga­lė­tų sam­dy­ti lai­ki­niems dar­bams. Rei­kia iš­va­žiuo­ti ūki­nin­kų šei­mai ato­sto­gų – per­duo­da ūkį ko­man­dai, pa­ro­do dar­bus, su­ta­ria at­ly­gį ir iš­vyks­ta il­sė­tis. To­kia idė­ja ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti ap­suk­rūs žmo­nės – pa­ra­šy­tų ES pro­jek­tą, gau­tų fi­nan­sa­vi­mą ir dar­bo Lie­tu­voj jiems tik­rai ne­trūk­tų.

Skur­do ir be­na­mių pro­ble­mas spren­džia vi­sos bend­ruo­me­nės. Ta­čiau šie žmo­nės yra la­bai ne­vie­no­di. Vie­ni į skur­dą įkri­to dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių, ki­ti – dėl pri­klau­so­my­bių al­ko­ho­liui, nar­ko­ti­kams. Eu­ro­pos Są­jun­ga dek­la­ruo­ja sie­kian­ti ma­žin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį, fi­nan­suo­ja įvai­rias pro­gra­mas, bet ar įma­no­ma pa­dė­ti tam, ku­ris pa­ts sau pa­dė­ti ne­no­ri?

Mo­ky­to­jai sen­jo­rai ne­sku­ba už­leis­ti vie­tos jau­niems

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Ša­lies mo­kyk­lo­se dir­ba ne­ma­žas bū­rys pen­si­nio am­žiaus pe­da­go­gų, ku­rie į už­tar­nau­tą poil­sį ne­sku­ba trauk­tis. Mo­kyk­lų va­do­vai ne­si­ryž­ta jų at­leis­ti dėl kil­sian­čių fi­nan­si­nių sun­ku­mų. Juk iš mo­kyk­lų biu­dže­to dir­ban­čiam pen­si­nin­kui ga­li tek­ti su­mo­kė­ti net 25 tūkst. Lt dy­džio išei­ti­nę kom­pen­sa­ci­ją. Si­tua­ci­ja bū­tų ki­ta, jei su į pen­si­ją išė­ju­siu mo­ky­to­ju bū­tų ga­li­ma su­da­ry­ti ter­mi­nuo­tą su­tar­tį, ta­čiau mo­kyk­los to­kių su­tar­čių su­da­ry­ti ne­tu­ri tei­sės. Ne­po­pu­lia­raus spren­di­mo po­li­ti­kai, pa­na­šu, ne­sku­bės priim­ti. Ar­tė­ja rin­ki­mai, o pen­si­nin­kai – ak­ty­viau­si rin­kė­jai.

 

Kas­met vien tik Šiau­lių uni­ver­si­te­tą bai­gia apie du tūks­tan­čius ab­sol­ven­tų, da­lis kurių tu­ri pe­da­go­gi­nį iš­si­la­vi­ni­mą. Kiek jau­nų­jų pe­da­go­gų su­lau­kia ga­li­my­bės dirb­ti pa­gal spe­cia­ly­bę?

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Dar­bo ne­tu­ri kas tre­čias jau­nuo­lis

Šiau­lių mies­te dir­ba 1644 mo­ky­to­jai, iš ku­rių 8,5 pro­c. (140 mo­ky­to­jų) – 60-65 me­tų ar vy­res­ni. Šiau­lių ra­jo­ne dir­ba 36 pen­si­nin­kai mo­ky­to­jai, t. y. apie 6 pro­c. ra­jo­no pe­da­go­gų. Lie­tu­vos dar­bo ko­dek­sas ne­nu­ma­to, kad pen­si­nio am­žiaus su­lau­kę pe­da­go­gai pri­va­lo išei­ti iš dar­bo. Skan­di­na­vi­jos ša­lių pra­kti­ka ki­ta – yra nu­sta­ty­ta am­žiaus ri­ba, tad ati­tin­ka­mo am­žiaus su­lau­kęs pe­da­go­gas gar­bin­gai iš­lei­džia­mas į už­tar­nau­tą poil­sį.

Ne­ma­žos da­lies pen­si­nio am­žiaus su­lau­ku­sių ir dar­bą no­rin­čių pa­lik­ti pe­da­go­gų mo­kyk­lų va­do­vai pra­šo lik­ti dirb­ti. Šiau­lių ra­jo­no kai­mo mo­kyk­lo­se dir­ba net dvi mo­ky­to­jos, ku­rių am­žius – 73 me­tai. Pa­sak Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­jos Ju­di­tos Šert­vy­tie­nės, šios mo­ky­to­jos dau­giau dir­ba vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais, nes tu­ri la­bai ne­di­de­lį dar­bo krū­vį. Vyk­ti į kai­mus dėl 3-4 pa­mo­kų nė­ra no­rin­čių­jų. Gau­na­mas at­ly­gis daž­nai yra ma­žes­nis nei pa­ti­ria­mos ke­lio­nės į dar­bą iš­lai­dos.

„Žmo­gus žmo­gui ne­ly­gu“, – sa­ko J. Šert­vy­tie­nė teig­da­ma, kad yra mo­ky­to­jų pen­si­nin­kų, ku­rių nei kom­pe­ten­ci­ja, nei ge­bė­ji­mais nea­be­jo­ja­ma. Vis dėl­to yra ir to­kių, ku­riuos mo­kyk­lų va­do­vai mie­lai at­leis­tų, ta­čiau per prie­var­tą to pa­da­ry­ti ne­ga­li. Ne pa­slap­tis, kad pen­si­jos su­lau­kęs pe­da­go­gas lie­ka dirb­ti vien to­dėl, kad pri­si­dur­tų prie pen­si­jos.

Jei mo­kyk­los va­do­vui su mo­ky­to­ju ne­pa­vyks­ta gra­žiai su­si­tar­ti dėl išė­ji­mo ir kom­pen­sa­ci­jos, at­lei­džia­ma­jam ten­ka iš­mo­kė­ti še­šių mė­ne­sių al­gos dy­džio iš­mo­ką, ne­re­tai – net 25 tūkst. Lt. Jei at­leis­ti ke­ti­na­ma ke­lis mo­ky­to­jus, mo­kyk­lai, gy­ve­nan­čiai iš „mo­ki­nių krep­še­lių“, ne­tek­ti apie 100 tūkst. Lt – di­de­lis smū­gis.

Kaip su dir­ban­čiais pen­si­nin­kais el­gia­si mo­kyk­lų va­do­vai, kai mo­kyk­la gau­na nu­ro­dy­mą su­ma­žin­ti iš­lai­das ir dar­buo­to­jų?

At­lei­di­mą iš dar­bo darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, reg­la­men­tuo­jan­tis Dar­bo ko­dek­sas aiš­kiai nu­ro­do, kad dar­buo­to­jo am­žius ne­ga­li bū­ti tei­sė­ta prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo san­ty­kius. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas išaiš­ki­no, kad „ap­lin­ky­bė, su­si­ju­si su as­mens am­žiu­mi, svar­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį ga­li bū­ti tik esant vi­soms šioms są­ly­goms: dar­buo­to­jas yra su­ka­kęs pen­si­nį am­žių; dėl to­kio am­žiaus jis ne­ga­li ar yra ne­tin­ka­mas vyk­dy­ti pa­ves­tas dar­bo funk­ci­jas; dar­buo­to­jas tu­ri tei­sę į vi­są se­nat­vės pen­si­ją ar­ba ją gau­na“.

Jei at­leis­tas pen­si­nio am­žiaus mo­ky­to­jas kreip­sis į teis­mą, mo­kyk­los di­rek­to­riui teks įro­dy­ti, kad pe­da­go­gas dėl sa­vo am­žiaus ne­ga­lė­jo ar bu­vo ne­tin­ka­mas dirb­ti mo­ky­to­ju. Ka­dan­gi tai įro­dy­ti ne­leng­va, la­bai ti­kė­ti­na, kad teis­mo spren­di­mas bus pa­lan­kus ieš­ko­vui ar ieš­ko­vei ir skaus­min­gas mo­kyk­los biu­dže­tui.

Pen­si­nin­kai dir­ba, jau­ni­mas iš­vyks­ta

Mo­ky­to­jai nė­ra vals­ty­bės tar­nau­to­jai, tad su jais su­da­ry­ti ter­mi­nuo­tų su­tar­čių, išė­jus į pen­si­ją, mo­kyk­lų ad­mi­nist­ra­ci­jos ne­ga­li. Jei bū­tų pa­keis­tas Dar­bo ko­dek­sas ir to­kia tvar­ka bū­tų nu­ma­ty­ta, į pen­si­ją išė­ję pen­si­nin­kai ga­lė­tų su­lauk­ti siū­ly­mų iš mo­kyk­lų va­do­vų dirb­ti to­liau ar­ba išei­ti. Jei pen­si­nio am­žiaus mo­ky­to­ją, su ku­riuo su­da­ry­ta ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis, bū­tų nu­spręs­ta at­leis­ti, jam išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos mo­kė­ti ne­rei­kė­tų.

Vio­le­ta Dams­kie­nė, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja, sa­ko, kad Šiau­liuo­se yra ne­ma­žai pen­si­nio am­žiaus mo­ky­to­jų, ku­rie pui­kiai dir­ba, yra jau­nat­viš­ki, tad ga­li dirb­ti to­liau. Jei mo­ky­to­jas ne­be­pa­gei­dau­ja­mas, su juo ad­mi­nist­ra­ci­ja te­ga­li tar­tis dėl kom­pen­sa­ci­jos dy­džio. „Išei­ti­nė kom­pen­sa­ci­ja at­lei­džia­mam pen­si­nin­kui pri­va­lo bū­ti iš­mo­kė­ta. To­kie įsta­ty­mai“, – sa­ko V. Dams­kie­nė.

Ša­ly­je pe­da­go­gų ne­dar­bas yra di­de­lis. Jei mies­to ir ra­jo­no pen­si­nin­kai pa­lik­tų mo­kyk­las, dar­bą gau­tų apie 180 jau­nų pe­da­go­gų. „Gal ir bū­tų ga­li­ma dis­ku­tuo­ti dėl to­kio mo­de­lio“, – sa­ko J. Šert­vy­tie­nė. Vis dėl­to, kol įsta­ty­mas neį­pa­rei­go­ja pen­si­nin­kų pa­lik­ti mo­kyk­lų, jau­ni­mas pri­vers­tas keis­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, ieš­ko­ti dar­bo už­sie­ny­je.

Lie­tu­va pa­gal jau­ni­mo ne­dar­bą ES yra ket­vir­ta nuo ga­lo – di­des­nis jau­ni­mo ne­dar­bas tik Slo­va­ki­jo­je, Grai­ki­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, jau­ni­mo (15-24 m. as­me­nų) ne­dar­bas tre­čią 2011 m. ket­vir­tį bu­vo 31,7 pro­c. Tu­rin­čio aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą jau­ni­mo ne­dar­bas ge­ro­kai ma­žes­nis. Tai reiš­kia, kad jau­nuo­lis, tu­rin­tis aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mą, dir­ba va­ly­to­ju, par­da­vė­ju ir pan.

Po­li­ti­kai ga­lė­tų ini­ci­juo­ti įsta­ty­mo pa­tai­sas dėl pe­da­go­gų, su­lau­ku­sių pen­si­nio am­žiaus at­lei­di­mo iš dar­bo, bet pa­na­šu, kad grei­tai to ne­bus. Ar­ti­na­si Sei­mo rin­ki­mai, pen­si­nin­kai yra ak­ty­viau­si rin­kė­jai, tad priim­ti ne­po­pu­lia­rų spren­di­mą to­ly­gu iš­si­kas­ti duo­bę.

Į pen­si­ją no­ri anks­čiau

Yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė. Kai vie­ni mo­ky­to­jai pen­si­nin­kai ne­sku­ba pa­lik­ti dar­bo vie­tų, ki­ti no­rė­tų į pen­si­ją išei­ti jau 55 me­tų. Da­bar Lie­tu­vo­je se­nat­vės pen­si­jos am­žius mo­te­rims – 60 me­tų, vy­rams – 62,5.

Prieš tre­jus me­tus Sei­mui svars­ty­ti bu­vo pa­teik­tos Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo pa­tai­sos. Bu­vo siū­ly­ta mo­ky­to­jams, tu­rin­tiems 30 m. mo­ki­nių ug­dy­mo dar­bo sta­žą, se­nat­vės pen­si­jos am­žių su­trum­pin­ti iki 55-erių, ta­čiau pa­tai­sos ne­bu­vo pa­tvir­tin­tos. Vy­riau­sy­bė išim­čių pe­da­go­gams nu­spren­dė ne­su­teik­ti. Mo­ky­to­jai, tu­rin­tys bū­ti­ną­jį sta­žą, bū­tų ga­lė­ję rink­tis išei­ti į pen­si­ją ar dirb­ti iki se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus.

Per­nai bir­že­lį Sei­mas pa­tvir­ti­no įsta­ty­mus dėl pen­si­nio am­žiaus ati­to­li­ni­mo. Pa­gal jį nuo 2012 m. se­nat­vės pen­si­nis am­žius bus pa­laips­niui nu­ke­lia­mas, kad 2026 m. ir vy­rai, ir mo­te­rys išei­tų į pen­si­ją bū­da­mi

65-erių. Mo­te­rims, iki šiol į pen­si­ją išei­da­vu­sioms 60-ies, se­nat­vės pen­si­nis am­žius kas­met bus to­li­na­mas ke­tu­riais mė­ne­siais, o vy­rams, pen­si­nin­kais tap­da­vu­siems 62,5 m., – dviem. Leng­va­tų pe­da­go­gams ne­nu­ma­ty­ta.

Mo­ky­to­jai itin skau­džiai rea­ga­vo į pen­si­nio am­žiaus nu­kė­li­mą. Per­nai spa­lį Mo­ky­to­jo die­nos pro­ga Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­mos dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos cent­ras iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą, kad pen­si­nio am­žiaus il­gi­ni­mas pe­da­go­gi­nį dar­bą dir­ban­tiems Lie­tu­vos pi­lie­čiams ne­tu­ri bū­ti tai­ko­mas, nes pe­da­go­gi­nis dar­bas pri­pa­žin­tas pa­di­din­tos emo­ci­nės įtam­pos dar­bu, o dėl at­sa­ko­my­bės ne tik už ži­nių per­tei­ki­mą ug­dy­ti­niams, bet ir dėl nuo­la­ti­nio rū­pes­čio jų kas­die­ny­be bei atei­ti­mi, mo­ky­to­jai iš­gy­ve­na nuo­la­ti­nį stre­są ir įtam­pą.

Švie­ti­mo dar­buo­to­jai ti­ki­na, kad tik­rai ne anek­do­tai yra kal­bos, jog Ja­po­ni­jo­je pe­da­go­gai jau po ke­lio­li­kos me­tų dar­bo yra ne­pa­kal­ti­na­mi. Nus­ta­ty­ta, kad psi­chi­nę pa­gal­bą tei­kian­čio­se įstai­go­se li­gas gy­dė­si maž­daug kas de­vin­tas de­šim­tas pe­da­go­gas, t. y. ge­ro­kai dau­giau nei pa­gal bend­rą ly­gį vi­suo­me­nė­je.

Dėl nuo­la­ti­nės įtam­pos ir stre­so pe­da­go­gai ge­ro­kai daž­niau už ki­tus su­ser­ga šir­dies ir krau­ja­gys­lių, gal­vos sme­ge­nų, on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis, tu­ri emo­ci­nių su­tri­ki­mų. „Vy­res­nio am­žiaus pe­da­go­gus ypač kri­tiš­kai ima ver­tin­ti ug­dy­ti­niai bei jų tė­vai, daž­nai ne­to­le­ran­tiš­kai rea­guo­da­mi į men­kiau­sias smulk­me­nas. Tai ken­kia pe­da­go­gi­nio dar­bo ko­ky­bei ir pe­da­go­go psi­cho­lo­gi­jai“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me.

Anot švie­ti­mo sis­te­mos dar­buo­to­jų, pe­da­go­gas, vi­sas sa­vo ži­nias, ge­bė­ji­mus ir ener­gi­ją ati­da­vęs jau­na­jai kar­tai ug­dy­ti, nu­si­pel­no to­kios pa­gar­bos, ku­ri leis­tų mo­kyk­los du­ris už­ver­ti oriai pa­kel­ta gal­va. Lie­tu­vos ug­dy­mo įstai­go­se dras­tiš­kai ma­žė­jant mo­ky­to­jų dar­bo vie­tų, pe­da­go­gų pen­si­nio am­žiaus il­gi­ni­mas dirb­ti­nai stab­do na­tū­ra­lią kar­tų kai­tą.

At­jau­nė­ju­si pe­da­go­gi­nė vi­suo­me­nė duo­tų ne tik ko­ky­bi­nės, bet ir eko­no­mi­nės nau­dos vals­ty­bei – pa­dau­gė­tų mo­kes­čių mo­kė­to­jų. Tik ar iš tie­sų taip nu­tik­tų? Ar su­lau­kę tei­sės anks­čiau išei­tį į pen­si­ją mo­ky­to­jai ir to­liau ne­si­nau­do­tų tei­se dirb­ti mo­kyk­lo­je iki mir­ties?

Eu­ro­pos ša­lių pa­tir­tis

Len­ki­jo­je nu­sta­ty­tas mo­ky­to­jo dar­bo lai­kas – ne dau­giau nei 40 val. per sa­vai­tę. Kar­tą per me­tus jam pri­klau­so pa­pil­do­mas me­ti­nis at­ly­gi­ni­mas. Iš­dir­bu­siam 7 me­tus mo­ky­to­jui su­tei­kia­mos ato­sto­gos svei­ka­tai su­stip­rin­ti. Jų me­tu mo­ky­to­jas gau­na pa­grin­di­nį at­ly­gi­ni­mą ir ati­tin­ka­mus prie­dus, iš­mo­kas.

Išei­da­mas į pen­si­ją, mo­ky­to­jas už 20 m. dar­bo sta­žą gau­na tri­jų at­ly­gi­ni­mų dy­džio išei­ti­nę pa­šal­pą. 30 m. dar­bo sta­žą tu­rin­tis pe­da­go­gas, ku­ris dir­bo spe­cia­lio­se, pa­tai­sos įstai­go­se, sa­vo no­ru ga­li išei­ti į pen­si­ją. Už il­ga­lai­kį dar­bą mo­ky­to­jams ski­ria­ma pre­mi­ja: už 20 m. dar­bo sta­žą jis gau­na 75 pro­c. mė­ne­si­nio at­ly­gi­ni­mo dy­džio pre­mi­ją, 25 m. – 100 pro­c., 30 m. – 150 pro­c., 35 m. – 200 pro­c.

Pran­cū­zi­jo­je mo­ky­to­jai yra vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir tu­ri tei­sę išei­ti į pen­si­ją nuo 60 me­tų, pra­di­nio la­vi­ni­mo mo­ky­to­jai – nuo 55-erių.

Pra­di­nio la­vi­ni­mo mo­ky­to­jams tai­ko­mas 26 val. dar­bo krū­vis per sa­vai­tę, mo­ka­ma ba­zi­nė al­ga ir ki­tos iš­mo­kos. Va­sa­ros ato­sto­gų me­tu mo­ka­ma tik ba­zi­nė al­ga. Vi­du­ri­nio la­vi­ni­mo mo­ky­to­jai dir­ba 15-20 val. per sa­vai­tę.

Suo­mi­jos mo­ky­to­jai į pen­si­ją išei­na 60-65 me­tų. Jų at­ly­gi­ni­mai di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se ir ato­kio­se vie­to­vė­se yra 3 pro­c. di­des­ni ne­gu ki­tur dir­ban­čių mo­ky­to­jų. Pag­rin­di­nis at­ly­gi­ni­mo prieau­gis pri­klau­so nuo sta­žo. Mo­ky­to­jas ne­pri­va­lo bū­ti mo­kyk­lo­je, kai ne­tu­ri pa­mo­kų. Atos­to­gų truk­mė – kaip vals­ty­bės tar­nau­to­jų.

Neiš­mok­tos vie­šų­jų pir­ki­mų pa­mo­kos

Po­vi­las LUN­GĖ

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je ga­li­ma ras­ti in­for­ma­ci­ją apie 2011 m. su­da­ry­tas vie­šų­jų pir­ki­mų su­tar­tis. Pa­tei­kia­mos net 55-ios per­nai su­da­ry­tos, aiš­ku, tik stam­bio­sios – ra­šik­lių pir­ki­mas, pa­ly­gin­ti su mo­kyk­lų re­no­va­ci­ja, juk at­ro­dy­tų niek­nie­kis. Vie­šų­jų pir­ki­mų spe­cia­lis­tai tei­gia, kad net 90 pro­c. vie­šų­jų pir­ki­mų ga­li­ma pa­kreip­ti no­ri­ma link­me. At­ly­gis už ga­ran­ti­ją juos lai­mė­ti įvai­rio­se veik­los sfe­ro­se daž­niau­siai sie­kia nuo 6 iki 10 pro­c. pir­ki­mo su­tar­ties ver­tės.

 

 Or­ga­ni­zuo­jant vie­šą­jį kon­kur­są, svar­biau­sia tin­ka­mai pa­reng­ti są­ly­gas, ku­rias ati­tik­tų tik pro­te­guo­ja­ma įmo­nė.

 „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Vie­šų­jų pir­ki­mų ly­de­rės – sta­ty­bų bend­ro­vės

Pa­nag­ri­nė­jus vie­šų­jų pir­ki­mų da­ly­vių, su ku­riais pa­si­ra­šy­tos su­tar­tys, są­ra­šą, ga­li­ma pa­ste­bė­ti, kad dau­giau­sia jų pa­si­ra­šy­ta su sta­ty­bų bend­ro­vė­mis. Ne­nuos­ta­bu, nes bu­vo re­no­vuo­ja­mos ar re­konst­ruo­ja­mos mies­to mo­kyk­los ir dar­že­liai, tvar­ko­ma Talk­šos eže­ro pa­kran­tė, re­konst­ruo­ja­mas Leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­nie­žas, via­du­kas ir kt.

Vie­šų­jų pir­ki­mų ly­de­rė – sta­ty­bų bend­ro­vė UAB „Ro­ton­da“, pa­si­ra­šiu­si su Sa­vi­val­dy­be su­tar­čių už dau­giau nei 8,65 mln. Lt. Nuo jos ne­daug at­si­li­ko ki­ta sta­ty­bų bend­ro­vė – UAB „CCM Bal­tic“, su­tar­čių su­da­riu­si už dau­giau nei 8,01 mln. Lt.

Nuo jų at­si­lie­ka, bet vis tiek mi­li­jo­ni­nes su­tar­tis pa­si­ra­šė UAB „Sta­ty­bų tech­ni­niai spren­di­mai“ (1,9 mln.), UAB „Sta­ty­bų srau­tas“ (1,5 mln.), UAB „Že­mai­ti­jos ke­liai“ (1,3 mln.), UAB „Kė­dai­nių me­lio­ra­ci­ja“ (1 mln.), UAB „Li­me­ga“ (900 tūkst. Lt).

Dau­gu­ma šių įmo­nių re­gist­ruo­tos mū­sų mies­te, tad be­lie­ka pa­si­džiaug­ti, kad jų mo­ka­mi įvai­rūs mo­kes­čiai grįž­ta į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tą. Ki­ta ver­tus, nuo­lat vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­suo­se da­ly­vau­jan­čios įmo­nės ga­li siū­ly­ti dar­bus at­lik­ti už itin ma­žą kai­ną, to­dėl nuo­lat juos lai­mi. At­siž­vel­giant tik į ma­žiau­sią pa­siū­ly­tą kai­ną, ky­la ri­zi­ka, kad įmo­nė at­liks dar­bus ne­ko­ky­biš­kai ar pa­vė­luo­tai. Jei to­kios įmo­nės pa­siū­ly­mą at­mes­tum, ji tuoj pat ga­li pa­teik­ti pre­ten­zi­ją, kreip­tis į Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bą, už­tą­sy­ti teis­muo­se...

Trum­pa at­min­tis

Ne­ma­žai pro­ble­mų dar 2010 m. ki­lo dėl ke­tu­riems mies­to lop­še­liams-dar­že­liams lan­gus kei­čian­čios bend­ro­vės UAB „Ma­gir­nis“ vė­luo­ja­mų at­lik­ti dar­bų. Ka­dan­gi bend­ro­vė vė­la­vo pa­keis­ti lan­gus, lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se „Dai­ne­lė“, „Ži­bu­tė“ ir „Eže­rė­lis“ moks­lo me­tų pra­džia bu­vo nu­kel­ta, o lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Žio­ge­lis“ lan­gų, nors jie ir bu­vo pa­ga­min­ti, Sa­vi­val­dy­bė įmo­nei ne­be­lei­do keis­ti. Zok­nių pa­grin­di­nės mo­kyk­los re­no­va­ci­jai bu­vo skir­ta apie 2 mln. Lt, ta­čiau re­no­va­ci­ja dar ne­bu­vo pra­dė­ta iki moks­lo me­tų pra­džios li­kus sa­vai­tei.

Tuo­met Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius V. Da­mu­le­vi­čius sa­kė, kad lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se lan­gus vė­luo­jan­čią pa­keis­ti bend­ro­vę baus griež­tai ir tik­riau­siai su ja bus nu­trauk­tos su­tar­tys. „Baus­mė“ – per­nai rug­sė­jo pir­mą­ją Šiau­lių mies­to vai­kų ug­dy­mo įstai­gų lan­gų ir du­rų kei­ti­mo dar­bams at­lik­ti su UAB „Ma­gir­nis“ pa­si­ra­šy­ta be­veik 142 tūkst. Lt ver­tės su­tar­tis. Trum­pa ta Sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kų at­min­tis...

Per­nai is­to­ri­ja kar­to­jo­si spi­ra­le. Vos pra­dė­ję dirb­ti Šiau­lių mies­to ta­ry­bo­je po­li­ti­kai ne­su­ta­rė dėl pa­pil­do­mų lė­šų, rei­ka­lin­gų mo­kyk­loms re­mon­tuo­ti. Kon­kur­sai pa­ro­dė, kad sta­ty­bos dar­bų kai­nos ky­la, o sta­ty­bos bend­ro­vių, da­ly­vau­jan­čių kon­kur­suo­se, ma­žė­ja. Šiau­liuo­se re­mon­to per­nai lau­kė aš­tuo­nios švie­ti­mo ug­dy­mo įstai­gos, iš ku­rių ke­tu­rios mo­kyk­los. Sa­vi­val­dy­bei te­ko stab­dy­ti kon­kur­sus ran­go­vams pa­rink­ti, nes sta­ty­bos dar­bų kai­nos kai ku­riais at­ve­jais išau­go be­veik 2 mln. Lt. Pa­gal Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mą ant­ro­jo kon­kur­so me­tu ga­li­ma tie­sio­giai kvies­tis ran­go­vą de­ry­boms. Taip nu­ti­ko re­no­vuo­jant bu­vu­sią Šven­tu­pio mo­kyk­lą.

Šiau­lių mies­to po­li­ti­kai rau­do­na­vo Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bų ko­mi­te­tuo­se, py­ko, kad re­mon­tas per bran­gus, gin­či­jo­si, kiek mo­kyk­lo­je rei­kia tua­le­tų, kiek kai­nuo­ja elekt­ros liz­dai ir pa­na­šiai. Kai ku­rie po­li­ti­kai at­vi­rai dės­tė apie ga­li­mus Sa­vi­val­dy­bės ir sta­ty­bos bend­ro­vių su­si­ta­ri­mus, apie tai, kad vie­nas Ta­ry­bos na­rių iš sa­vo pre­ky­bos cent­ro tie­kia dau­gu­mą sta­ty­bi­nių me­džia­gų...

Mo­ki­niai ir mo­ky­to­jai re­no­va­ci­jos įkai­tais ta­po ir ki­to­se mo­kyk­lo­se. „Ro­mu­vos“ pa­grin­di­nei te­ko ieš­ko­tis ki­tos pa­sto­gės, nes mo­kyk­los re­no­va­ci­ja ne­bu­vo baig­ta net spa­lio vi­du­ry­je. Įkai­tais bu­vo ta­pę ir sta­ty­bi­nin­kai, ne­gau­nan­tys at­ly­gi­ni­mų.

Iš es­mės per­nai bu­vo re­no­vuo­ja­mi tri­jų Šiau­lių mies­to mo­kyk­lų pa­sta­tai: Šiau­lių uni­ver­si­te­to gim­na­zi­jos, „Ro­mu­vos“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los ir Gy­ta­rių pa­grin­di­nei mo­kyk­lai pri­klau­san­tis bu­vu­sios Šven­tu­pio mo­kyk­los pa­sta­tas. Pas­ta­rų­jų dvie­jų mo­kyk­lų pa­sta­tus re­no­vuo­jan­ti UAB „Ro­ton­da“ dar­bus vė­la­vo at­lik­ti.

2011 m. vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­sų ly­de­rė-nu­ga­lė­to­ja „Ro­ton­da“ per­nai į su Sa­vi­val­dy­be su­da­rė su­tar­čių už dau­giau nei 8,65 mln. Lt. Įdo­mu, ar Sa­vi­val­dy­bės kler­kai jau pa­da­rė iš­va­das? O gal tik­rai nė­ra tai­syk­lių be išim­čių?

Kaip dan­gu­je taip ir ant že­mės

Prob­le­ma­tiš­kiau­sia si­tua­ci­ja ra­jo­ne per­nai bu­vo su­si­da­riu­si Kur­šė­nuo­se. Es­tų bend­ro­vė „Wa­ter Ser“, lai­mė­ju­si kon­kur­są, dar­bus vyk­dė 2010 m. Per­nai ji pa­reiš­kė, kad bank­ru­tuo­ja ir ne­be­ga­li at­lik­ti ger­bū­vio dar­bų, tad gat­vės, ku­rio­se bu­vo klo­ja­mi vamz­džiai, bu­vo pa­lik­tos ne­sut­var­ky­tos. Ki­ta šiuos dar­bus ap­siė­mu­si tęs­ti sta­ty­bos or­ga­ni­za­ci­ja – UAB „Tel­šių sta­ty­ba“ – taip pat neat­li­ko dar­bų lai­ku dėl ne­nu­ma­ty­tų kliū­čių.

Dar­bai vė­la­vo ir Kai­riuo­se bei Gin­kū­nuo­se, kur juos baig­ti  truk­dė ir neak­ty­vūs gy­ven­to­jai, neap­sisp­ren­džian­tys dėl jun­gi­mo­si prie tie­sia­mų tink­lų.

Už Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­ni­gus cent­ra­li­zuo­to van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lus Šiau­lių mies­te, Pa­ba­liuo­se ir K. Do­ne­lai­čio gat­vės kvar­ta­le, tie­sian­ti bend­ro­vė „Žem­da“ dar­bus at­lik­ti vė­la­vo ke­le­tą mė­ne­sių. Dar­bų už­sa­ko­vas ran­go­vės dar­bu bu­vo ne­pa­ten­kin­tas ir pra­dė­jo skai­čiuo­ti dels­pi­ni­gius. Bend­ro­vės di­rek­to­rius pri­pa­ži­no, kad „Žem­da“ nuo pir­mos pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo die­nos blo­gai or­ga­ni­za­vo ir at­li­ko dar­bą, ne­kont­ro­lia­vo su­bran­go­vės – bend­ro­vės „Mit­ni­ja“, pri­da­rė daug bro­ko.

Tuo­met pra­bil­ta apie ren­gia­mų vie­šų­jų kon­kur­sų są­ly­gas. Pap­ras­tai kon­kur­sus lai­mi tos bend­ro­vės, ku­rios pa­siū­lo ma­žiau­sią kai­ną. Jei dar­bai vyks­ta ke­le­tą me­tų ir kas­met ky­la rea­lios dar­bų at­li­ki­mo kai­nos, tos bend­ro­vės ne­beiš­ga­li nei pa­čios at­lik­ti dar­bų, nei pa­sam­dy­ti su­b-ran­go­vų.

 

Stam­bų pir­ki­mą iš­skai­dęs į smul­kes­nius, ne­be­tu­rė­čiau jo skelb­ti vie­šai.

Va­kar drau­gas kaip tik sa­kė, kad jo įmo­nei trūks­ta už­sa­ky­mų. Nu­pirk­čiau iš jo ir tu­rė­čiau už ką skris­ti ato­sto­gų...

 

Vyčio SNARSKIO iliustracija

„Dėl akių“

Su­si­da­ro įspū­dis, kad vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­sų tvar­ka yra blo­ga. Ne­gi nė­ra bū­dų to­kioms įmo­nėms už­kirs­ti ke­lią lai­mė­ti? Anot kal­bin­tos vie­šų­jų pir­ki­mų spe­cia­lis­tės, sa­vo­tiš­kas „sau­gik­lis“ ga­lė­tų bū­ti pra­šy­mas, be kai­nos, pa­grįs­ti ir eko­no­mi­nį nau­din­gu­mą. Įmo­nės pa­teik­ti duo­me­nys tuo­met pa­ver­čia­mi ba­lais, ku­rie įra­šo­mi į tam tik­ras for­mu­les ir gau­na­mas re­zul­ta­tas. Ver­ti­na­ma, kaip įmo­nė at­liks tam tik­rus dar­bus, ko­kius spe­cia­lis­tus kvie­sis ir t. t. De­ja, ir to­kia tvar­ka 100 pro­c. ne­ga­ran­tuo­ja, kad vie­ša­sis pir­ki­mas bus skaid­rus. Kon­kur­se da­ly­vau­jan­ti įmo­nė ga­li pa­teik­ti ne­tiks­lius duo­me­nis.

„Ki­ta prie­žas­tis – žmo­giš­ka­sis fak­to­rius. Griež­tų kri­te­ri­jų, kiek ver­tas vie­nas ar ki­tas įmo­nės ro­dik­lis, nė­ra, tad įmo­nes įver­ti­nan­tis žmo­gus ga­li sa­vo nuo­žiū­ra joms už vie­na ar ki­ta skir­ti dau­giau ar ma­žiau ba­lų. Tai­gi pro­te­guo­ja­ma įmo­nė vėl ga­li lai­mė­ti“, – tei­gė spe­cia­lis­tė.

Skal­dyk ir val­dyk

Dar vie­nas neiš­se­mia­mas ka­ti­las – su­pap­ras­tin­ti vie­šie­ji pri­ki­mai. No­rint iš­veng­ti vie­šo kon­kur­so, ku­ria­me ne­ty­čia ga­li lai­mė­ti „pa­ša­li­nė“ įmo­nė, di­de­lės ver­tės pir­ki­nį te­rei­kia iš­skai­dy­ti da­li­mis. Ta­da pir­ki­mo ver­tė bus ma­žes­nė ir jo ne­rei­kės skelb­ti vie­šai, bus ga­li­ma ap­klaus­ti tik pa­si­rink­tas įmo­nes.

Su­pap­ras­tin­ti ma­žos ver­tės vie­šie­ji pir­ki­mai vyks­ta ta­da, kai no­ri­ma įsi­gy­ti pre­kių iki 100 tūkst. Lt be PVM ar­ba ran­gos dar­bų iki 500 tūkst. No­rint įsi­gy­ti pre­kių, tar­kim, už iki 10 tūkst. Lt su­mą, rei­kia at­lik­ti tik ap­klau­są žo­džiu, pvz., te­le­fo­nu. Bū­ti­na ap­klaus­ti ma­žiau­siai tris įmo­nes. Rea­liai kai­nos pa­siū­ly­mas nė­ra fik­suo­ja­mas, to­dėl la­bai pa­pras­ta pro­te­guo­ti rei­kia­mą fir­mą.

„Pa­kan­ka „dėl akių“ pa­skam­bin­ti vie­nai ki­tai įmo­nei, o sim­pa­ti­zuo­ja­mai tre­čiai pa­šnibž­dė­ti, ko­kią kai­ną rei­kia siū­ly­ti. Ga­li­ma ne­tgi in­ter­ne­te pa­žiū­rė­ti, ko­kias kai­nas įmo­nės siū­lo sa­vo in­ter­ne­to par­duo­tu­vė­se. To už­ten­ka kai­nai pa­grįs­ti. Už­pil­dant ap­klau­sos len­te­lę, ga­li­ma įra­šy­ti ką tik no­ri...“ – šyp­so­jo­si vie­šų­jų pir­ki­mų spe­cia­lis­tė.

At­lie­kant ap­klau­są raš­tu, siun­čia­mas kvie­ti­mas da­ly­vau­ti vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­se – pra­šo­ma iki tam tik­ros die­nos pa­teik­ti kai­nų pa­siū­ly­mą, nu­ro­do­mos są­ly­gos ir kt.

Tua­le­ti­nis po­pie­rius – ma­žos ver­tės pir­ki­nys

Ar vi­si pir­ki­mai tu­ri bū­ti skel­bia­mi vie­šai? Pa­si­ro­do, tik už 50 pro­c. jų ver­tės, pvz., jei yra įvai­rių pro­jek­tų už 200 tūkst. Lt, tai tik už pu­sę šios su­mos te­rei­kia skelb­ti vie­šai. Aiš­ku, yra nu­ma­ty­ta, ku­riuos pri­va­lo­ma skelb­ti vie­šai. Tai­gi tam­pa aiš­ku, ko­dėl Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je pa­skelb­ti dau­giau­sia tik di­de­lės ver­tės pir­ki­mai – ra­šik­lių ar tua­le­ti­nio po­pie­riaus įsi­gi­ji­mo su­tar­čių ten ne­ra­si­me.

Žiū­rint į Sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je pa­teik­tus duo­me­nis, ga­li­ma su­si­da­ry­ti įspū­dį, lyg bū­tum par­duo­tu­vė­je – kai ku­rių su­tar­čių kai­na la­bai jau mū­sų akiai įpras­ta: 2999,59 Lt, 49 998 Lt, 99 825 Lt.

„Pas­ta­rą­jį pir­ki­mą, dar ne­sie­kian­tį 100 tūkst. Lt, bu­vo ga­li­ma at­lik­ti ne­skel­bus vie­šų­jų pir­ki­mų sis­te­mo­je. Pa­ka­ko pa­reng­ti pir­ki­mo są­ly­gas, tie­kė­jai tu­rė­jo pa­teik­ti pa­siū­ly­mus, Vie­šų­jų pir­ki­mų sky­rius už­pro­to­ko­la­vo ir vis­kas“, – sa­kė spe­cia­lis­tė.

Pas­lau­gų pir­ki­mas iki 3 tūkst. ne­tgi ga­li­mas iš vie­no tie­kė­jo (vie­šo­jo dai­lės kū­ri­nio „Ju­dė­ji­mas“ nau­jos vie­tos pla­no pa­ren­gi­mo pa­slau­ga, Da­riaus Au­gu­lio įmo­nė, 2999,59 Lt; nau­jų me­ni­nių prie­mo­nių vals­ty­bi­nėms ir mies­to šven­tėms puoš­ti idė­jų su­kū­ri­mas, Da­riaus Au­gu­lio įmo­nė, 2999,59 Lt; me­ni­nio de­ko­ra­ty­vi­nio ak­cen­to „Iš kur var­pų bal­sai pa­rei­na“ pro­jek­ta­vi­mo pa­slau­ga, Da­riaus Au­gu­lio įmo­nė, 9680,0 Lt – taip pat pa­ka­ko tik ap­klau­sos žo­džiu).

Ma­žos ver­tės pir­ki­mų at­ve­ju per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja ne­pri­va­lo kreip­tis į tie­kė­ją dėl neįp­ras­tai ma­žos kai­nos pa­grin­di­mo. Per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja ne­pri­va­lo in­for­muo­ti suin­te­re­suo­tų kan­di­da­tų ir suin­te­re­suo­tų da­ly­vių apie pir­ki­mo re­zul­ta­tus, kai su­pap­ras­tin­to pir­ki­mo su­tar­ties ver­tė ma­žes­nė nei 10 tūkst. Lt (be PVM)

At­ly­gis už ga­ran­ti­ją lai­mė­ti – 10 pro­c. pir­ki­mo su­tar­ties ver­tės

Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos at­lik­tas ty­ri­mas ro­do, kad ne­skaid­riau­sios vie­šų­jų pir­ki­mų sri­tys, tie­kė­jų nuo­mo­ne, yra bū­tent sta­ty­ba ir me­di­ci­na, o at­ly­gis už ga­ran­ti­ją lai­mė­ti vie­šuo­sius pir­ki­mus įvai­rio­se veik­los sfe­ro­se daž­niau­siai sie­kia nuo 6 iki 10 pro­c. pir­ki­mo su­tar­ties ver­tės.

Gal ir ne­gra­žu skai­čiuo­ti pi­ni­gų sve­ti­mo­je ki­še­nė­je, bet nuo­lat Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos ke­lia­ma šių pir­ki­mų skaid­ru­mo pro­ble­ma ne­ju­čia ver­čia gal­vo­ti apie bend­ro­vių, da­ly­vau­jan­čių vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­suo­se, su­si­ta­ri­mus, ko­kią kai­ną siū­ly­ti. Juk jei mies­te yra 2-3 tą pa­čią pa­slau­gą tei­kian­čios įmo­nės, kas ga­li įro­dy­ti, kad jos ne­su­si­ta­rė, kad vie­ną kon­kur­są, su­ta­rus siū­lo­mą pa­slau­gos kai­ną, lai­mės vie­na, ki­tą­kart – jau ki­ta.

„Knai­sio­tis ga­li­ma iki ne­ga­lė­ji­mo, vi­sur at­ra­si vis­ko. Ką reiš­kia „nu­sta­tė ne­skaid­rų pir­ki­mą“? Ka­dan­gi rei­kia už­pil­dy­ti be­ga­lę po­pie­rių, pa­si­tai­ko, kad su­klys­ta da­tą už­ra­šy­ti ar dar ką nors. Pir­ki­mas vy­ko šian­dien, o pro­to­ko­las su­ra­šy­tas va­kar. Pap­ras­čiau­sia klai­da, bet pir­ki­mas iš­kart ne­skaid­rus. Juk ne­dir­bi su vie­nu vie­šuo­ju pir­ki­mu – jų tūks­tan­čiai, dar ki­ti dar­bai. Po­pie­rius su po­pie­rium ir dar pa­tep­tas po­pie­rium, – sa­kė vie­šų­jų pir­ki­mų spe­cia­lis­tė. – Ki­ta ver­tus, jei tam tik­ra fir­ma pa­si­ti­ki­ma, ko­dėl jai ne­pa­siū­ly­ti už­sa­ky­mų? Juk jei per­ka­me tam tik­rą duo­ną tam tik­ro­je par­duo­tu­vė­je, abe­jo­ju, ar drą­siai pirk­tu­me ki­tos rū­šies ne­ra­gau­tą neaiš­kio­je par­duo­tu­vė­je.“

Tu­ri nu­si­ša­lin­ti

Net 90 pro­c. Vie­šų­jų ty­ri­mų tar­ny­bos or­ga­ni­zuo­to­je ap­klau­so­je da­ly­va­vu­sių ap­klaus­tų­jų nu­ro­dė, kad la­biau­siai ko­rup­ci­niai san­dė­riai ti­kė­ti­ni ren­giant kva­li­fi­ka­ci­nius rei­ka­la­vi­mus. Daž­niau­siai vie­šų­jų pir­ki­mų or­ga­ni­za­to­riai taip su­for­mu­luo­ja rei­ka­la­vi­mus, kad juos ati­tik­tų tik jų pro­te­guo­ja­ma įmo­nė. Ypač to­kių san­dė­rių ti­ki­my­bę įžvel­gia vie­ši­ni­mo pa­slau­gų at­sto­vai. Ieš­ki­niai teis­mui daž­niau­siai bu­vo tei­kia­mi ir dėl kva­li­fi­ka­ci­jos ver­ti­ni­mo.

Štai Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja per­nai me­tų rugp­jū­tį bu­vo pa­skel­bu­si kon­kur­są Šiau­lių pra­mo­ni­nio par­ko lo­go­ti­po ir fir­mi­nio sti­liaus su­kū­ri­mo pa­slau­gai pirk­ti. Rei­ka­la­vi­mų – de­vy­nios ga­ly­bės, pa­vyz­džiui, pa­teik­ti fir­mi­nį sti­lių (es­ki­zus, ma­ke­tus) ar­ba gra­fiš­kai per­teik­tas šių pra­mo­ni­nio par­ko rin­ko­da­ros prie­mo­nių idė­jas: lei­di­nio, pri­sta­tan­čio pra­mo­ni­nį par­ką, in­ter­ne­to sve­tai­nės, mo­bi­laus pa­ro­dų sten­do ir kt. Ter­mi­nas – 12 ka­len­do­ri­nių die­nų. Anot vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos di­zai­no agen­tū­rų, įstei­gu­sių fi­lia­lus Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se, Aly­tu­je, Pa­lan­go­je, Drus­ki­nin­kuo­se ir net Ry­go­je, at­sto­vės, ne­tgi įmo­nės lo­go­ti­pas per tiek die­nų ne­su­ku­ria­mas. Per­ša­si iš­va­da, kad ko­kia nors fir­ma apie kon­kur­są bu­vo in­for­muo­ta iš anks­to, kad ja­me su­bliz­gė­tų.

„Prieš pra­dė­da­mas dirb­ti su vie­šai­siais pir­ki­mais tu­ri pa­si­ra­šy­ti ne­ša­liš­ku­mo dek­la­ra­ci­ją ob­jek­ty­viai, da­ly­kiš­kai, be išanks­ti­nio nu­si­sta­ty­mo, va­do­vau­da­ma­sis vi­sų tie­kė­jų ly­gia­tei­siš­ku­mo, ne­disk­ri­mi­na­vi­mo, pro­por­cin­gu­mo, abi­pu­sio pri­pa­ži­ni­mo ir skaid­ru­mo prin­ci­pais, at­lik­ti vie­šo­jo pir­ki­mo ko­mi­si­jos na­rio pa­rei­gas. Nu­si­ša­lin­ti tu­ri paaiš­kė­jus, kad pir­ki­mo pro­ce­dū­ro­se kaip tie­kė­jas da­ly­vau­ja as­muo, su­si­jęs san­tuo­kos, ar­ti­mos gi­mi­nys­tės ar svai­nys­tės ry­šiais ar­ba jei gau­ni iš pir­ki­mo pro­ce­dū­ro­se da­ly­vau­jan­čio ju­ri­di­nio as­mens bet ko­kios rū­šies pa­ja­mų ir t. t. – sa­kė vie­šų­jų pir­ki­mų spe­cia­lis­tė. – Iš tik­rų­jų be­veik vi­sus vie­šuo­sius pir­ki­mus ga­li­ma pa­kreip­ti taip, kad lai­mė­tų pro­te­guo­ja­ma įmo­nė. Ne 100 pro­c., bet 90 tai tik­rai.“ Te­rei­kia tin­ka­mai pa­ruoš­ti pir­ki­mo są­ly­gas, ku­rias ati­tik­tų tik pro­te­guo­ja­ma įmo­nė, o pa­skui ga­li­ma ra­mia są­ži­ne, kaip rei­ka­lau­ja įsta­ty­mas, nu­si­ša­lin­ti. Te­gul spren­di­mus prii­ma „ne­ša­liš­ki“ ko­le­gos, jie juk ne­la­bai tu­rės iš ko rink­tis.

100 Lt už ku­bi­nį met­rą van­dens – ne ri­ba?

Po­vi­las LUN­GĖ

Ma­no­te, kad daug mo­ka­te už van­de­nį? Mies­te yra gat­vių ar te­ri­to­ri­jų, kur iš čiau­po bė­gan­čio van­dens kai­na be­veik pri­lygs­ta pra­ban­giam vy­nui, iš­kel­tam iš nu­sken­du­sio „Ti­ta­ni­ko“. „Nuei­ti į tua­le­tą kai­nuo­ja ke­lis li­tus, jei van­de­nį nu­lei­di. Iš par­duo­tu­vės pirk­ti ge­ria­mą­jį van­de­nį ir plau­ti ran­kas pi­giau ne­gu iš van­den­tie­kio“, – šmaikš­ta­vo vers­li­nin­kas, plė­to­jan­tis vers­lą Vai­ro gat­vė­je. Kiek gi tuo­met kai­nuo­ja stik­li­nė van­dens at­si­ger­ti?

 

Vairo gatvės vers­li­nin­kai nie­ka­da ne­ži­no, kiek už ku­bi­nį met­rą van­dens ir nuo­te­kas jiems teks mo­kė­ti ki­tą mė­ne­sį – su­ma pri­klau­sys nuo bend­ros Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos įmo­nės at­lik­tų re­mon­to dar­bų.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

„Ste­buk­lin­ga“ kai­na

Vi­si esa­te gir­dė­ję is­to­ri­ją, kaip Kris­tus pa­ver­tė van­de­nį vy­nu. Pa­si­ro­do, šiais lai­kais „ste­buk­lų“ ir­gi bū­na. Te­rei­kia įsi­gy­ti van­den­tie­kio at­kar­pą, tiek­ti van­de­nį ir at­lik­ti vamz­dy­nų prie­žiū­ros bei re­mon­to dar­bus. To­kia vie­ta mies­te – ne tik Vai­ro gat­vė, bet bu­vu­si „Nuk­lo­no“ ga­myk­la.
Pak­lau­si­te, kaip gi čia yra, jei vi­si mo­ka tą pa­čią kai­ną. Juk van­dens kai­ną nu­sta­to Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba, su­de­ri­nu­si su Vals­ty­bi­ne kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja. Da­bar ga­lio­jan­ti vie­no ku­bi­nio met­ro šal­to van­dens kai­na gy­ven­to­jams yra 5,48 Lt (be PVM), įmo­nėms ar or­ga­ni­za­ci­joms – 5,38 Lt (be PVM).
Van­de­nį mies­to gy­ven­to­jams ir įmo­nėms tie­kia bend­ro­vė „Šiau­lių van­de­nys“. Jai pa­si­pel­ny­ti lyg ir nė­ra kaip, ne­bent ska­tin­ti gy­ven­to­jus var­to­ti kuo dau­giau van­dens. Vai­ro gat­vė­je gy­ven­to­jų nė­ra – ten įsi­kū­ru­si ga­ly­bė įmo­nių, ku­rios tik­rai ne­suin­te­re­suo­tos var­to­ti van­dens ne­tgi hi­gie­nos reik­mėms. Ko­dėl?
Vai­ro gat­vė­je įsi­kū­ru­sios UAB „Si­le­ka“ va­do­vas Si­gi­tas Tva­ri­jo­na­vi­čius pa­ro­dė ap­mo­kė­tą są­skai­tą už per mė­ne­sį su­var­to­tą šal­tą van­de­nį. Sąs­kai­ta ne­men­ka – su­var­to­ta 17 kub. m van­dens, mo­kė­ti­na su­ma 1914,72 Lt (su PVM). Pa­da­li­ję gau­na­me vie­no ku­bi­nio met­ro kai­ną – 112,63 Lt. „Gre­ta pa­tal­pas tu­rin­tis žmo­gus su­var­to­ja tik vie­ną ku­bi­nį met­rą, bet už jį mo­ka dar dau­giau“, – ste­bė­jo­si vers­li­nin­kas.
Kaip taip ga­li bū­ti? Pa­si­ro­do, di­džią­ją kai­nos da­lį su­da­ro ne iš­lai­dos už su­var­to­tą van­de­nį ir nuo­te­kas, bet tink­lo eksp­loa­ta­ci­jos dar­bai ir kt.

Kai­na už van­de­nį – tik ma­žy­tė są­skai­tos da­lis

„Yra ne­tek­tys – mo­kė­ki­te! at­lik­tas re­mon­tas – mo­kė­ki­te! Pa­gal tas są­skai­tas, kiek mes su­mo­ka­me, vi­sas vamz­dy­nas tu­rė­tų bū­ti vien sklen­dės. Prie­šais bė­go van­duo. Iš gre­ta esan­čio au­to­ser­vi­so pra­ne­šė apie ge­di­mą. Re­mon­tuo­ti neat­vy­ko tris die­nas! Aiš­ku, są­skai­to­je su­me­lė ne­men­ka po to bu­vo. Dar­bus at­li­ko kaž­ko­kia bend­ra Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos įmo­nė, nors bu­vo at­va­žia­vę „Šiau­lių van­de­nų“, po to – „Ci­ty Ser­vi­ce“ au­to­mo­bi­liai. Tos kas mė­ne­sį van­den­tie­kį vis re­mon­tuo­jan­čios įmo­nės są­skai­tas ir rei­kia ap­mo­kė­ti. Fan­tas­tiš­kas vers­las! Be­pi­gu tris die­nas ne­va­žiuo­ti re­mon­tuo­ti, juk nuo­sto­liai vis tiek bus pa­deng­ti. Rei­kė­tų ir man van­den­tie­kio da­lį įsi­gy­ti“, – svars­tė S. Tva­ri­jo­na­vi­čius.
Sąs­kai­tas už su­var­to­tą van­de­nį Vai­ro gat­vės vers­li­nin­kams pa­tei­kia UAB „Sau­lės val­da“, ku­ri ir ap­tar­nau­ja mi­nė­tus van­den­tie­kio tink­lus.
„Daug kar­tų ban­dė­me su­si­siek­ti su bend­ro­vės di­rek­to­riu­mi, de­ja, ne­pa­vy­ko – sek­re­to­rė vis pa­ti­kin­da­vo, kad jis „ob­jek­te“. Ban­dė­me ei­ti į Sa­vi­val­dy­bę, „Šiau­lių van­de­nis“ aiš­kin­tis si­tua­ci­jos. Jie nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti, nes ne jų tink­lai“, – sa­kė And­rius – la­biau­siai skriau­džia­mas Vai­ro gat­vė­je pa­tal­pų tu­rin­tis vers­li­nin­kas, už vie­ną ku­bi­nį met­rą mo­kan­tis dau­giau nei 120 Lt.
Vers­li­nin­kai nie­ka­da ne­ži­no, kiek už ku­bi­nį met­rą van­dens ir nuo­te­kas jiems teks mo­kė­ti ki­tą mė­ne­sį – su­ma pri­klau­sys nuo bend­ros Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos įmo­nės at­lik­tų re­mon­to dar­bų.
„Bu­vo at­lie­ka­mi re­mon­to dar­bai Ar­chi­tek­tų gat­vė­je, bet są­skai­tą tu­ri ap­mo­kė­ti ir Vai­ro gat­vė – su­ma pa­da­lin­ta vi­siems abo­nen­tams“, – pik­ti­no­si vers­li­nin­kai.

Neiš­de­gęs pla­nas?

Pa­si­do­mė­jo­me, kam gi pri­klau­so Vai­ro gat­vės van­den­tie­kio tink­lai. Pa­si­ro­do, jie be­veik iki 2000-ųjų pri­klau­sė UAB „Šiau­liai QUING­QI“ (bu­vu­siai vals­ty­bi­nei įmo­nei „Šiau­lių vai­ras“), ku­riai 1995 m. nu­spręs­ta pra­dė­ti bank­ro­to pro­ce­są. Anot bank­ro­to pro­ce­dū­rą vyk­džiu­sio as­mens, Vai­ro gat­vė­je esan­tys van­den­tie­kio, nuo­tė­kų, lie­taus nuo­tė­kų tink­lai pir­miau­sia bu­vo už sim­bo­li­nę kai­ną pa­siū­ly­ti įsi­gy­ti „Šiau­lių van­de­nims“.
„Bend­ro­vė ka­te­go­riš­kai at­me­tė pa­siū­ly­mą už 1000 Lt įsi­gy­ti tuos tink­lus, esą jiems rei­kia daug in­ves­ti­ci­jų. Tuo­met tink­lus įsi­gi­jo UAB „Ati­du­mas“. Sklan­dė gan­dai, kad ke­ti­na­ma pra­plau­ti ne­ma­žai pi­ni­gų – vė­liau par­duo­ti tuos pa­čius tink­lus sa­vi­val­dy­bei, t. y. tiems pa­tiems „Šiau­lių van­de­nims“. De­ja, val­džiai pa­si­kei­tus, tink­lai li­ko „Ati­du­mo“ nuo­sa­vy­bė. Ta pa­ti bend­ro­vė tuo­met įsi­gi­jo van­den­tie­kio tink­lus ir ki­tų bank­ru­ta­vu­sių ar reor­ga­ni­zuo­tų įmo­nių te­ri­to­ri­jo­se – „Nuk­lo­ne“ ir ki­tur“, – tei­gė  UAB „Šiau­liai QUING­QI“  bank­ro­to pro­ce­dū­rą vyk­dęs as­muo.
UAB „Ati­du­mas“ vė­liau ta­po UAB „Sau­lės val­da“, ku­ri pri­klau­so AB „Ci­ty Ser­vi­ce“ įmo­nių gru­pei.

Su­tar­ti­niai san­ty­kiai

UAB „Sau­lės val­da“ di­rek­to­rė Ro­ma Ja­nu­šo­nie­nė pa­tvir­ti­no, kad bend­ro­vė anuo­met ne­bran­giai iš bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rių įsi­gi­jo se­nų­jų ga­myk­lų – „Vai­ro“, „Nuk­lo­no“ – te­ri­to­ri­jo­se bu­vu­sius van­den­tie­kio ir nuo­tė­kų tink­lus.
„Tie tink­lai jau tuo­met bu­vo 30-35 me­tų se­nu­mo. Ava­ri­jų tik dau­gė­ja. Bū­na tam tik­ri „pū­li­nu­kai“, ypač pa­va­sa­rį, kai išei­na įša­las“, – tei­gė di­rek­to­rė. Anot jos, Vai­ro gat­vė­je vi­so la­bo yra apie de­vy­nis abo­nen­tus, Ar­chi­tek­tų gat­vė­je – apie 25, ku­riems „Sau­lės val­da“ tie­kia van­de­nį.
„Abo­nen­tams van­de­nį par­duo­da­me už to­kią kai­ną, ko­kią yra pa­tvir­ti­nu­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė. Sąs­kai­tas pa­tei­kia „Šiau­lių van­de­nys“. Di­de­lė su­ma su­si­da­ro to­dėl, kad bū­na at­lie­ka­mi re­mon­to dar­bai. Šias iš­lai­das pa­skirs­to­me pro­por­cin­gai su­var­to­tam van­dens kie­kiui per tris mė­ne­sius – pa­skai­čiuo­ja­me vi­dur­kį. Tiems, ku­rie su­var­to­ja dau­giau van­dens, re­mon­to kai­na ir bū­na di­des­nė. Kai ku­riuos nuo­sto­lius pa­den­gia­me pa­tys. Tai su­tar­ti­niai da­ly­kai. Yra kaip yra“, – tei­gė R. Ja­nu­šo­nie­nė.
Tai ko­dėl tuo­met vie­no ku­bi­nio met­ro van­dens kai­na to­je pa­čio­je gat­vė­je įsi­kū­ru­siems vers­li­nin­kams ski­ria­si?
„Pa­si­tel­kia­mas ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pas. Ma­gist­ra­lė tu­ri daug at­ša­kų. Jei ko­kio­je nors at­ša­ko­je įvy­ko ava­ri­ja, tiems var­to­to­jams są­skai­ta ir pa­tei­kia­ma. Re­mon­to dar­bus at­lie­ka įmo­nė, tu­rin­ti ge­rą įran­gą ir pa­slau­gas tei­kian­ti pi­giau, – sa­kė UAB „Sau­lės val­da“ di­rek­to­rė. – Vai­ro gat­vė­je yra di­de­li van­dens nuo­sto­liai. Pa­va­sa­rį ieš­ko­si­me, kur yra pro­ble­ma. Sun­ku pa­tek­ti pas sa­vi­nin­kus, jie daž­nai bū­na neį­re­gist­ruo­ti. No­rė­tu­me tuos tink­lus par­duo­ti, bet pir­kė­jų nė­ra. Gal kas no­ri­te?“

Bran­gi išei­tis

UAB „Šiau­lių van­de­nys“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Jo­nas Mat­ke­vi­čius, pa­klaus­tas, ar bend­ro­vė ne­ke­ti­na įsi­gy­ti šių van­dens ir nuo­te­kų tink­lų, to­kią ga­li­my­bę at­me­tė teig­da­mas, kad jiems rei­kia la­bai daug in­ves­ti­ci­jų.
Ar ne­svars­tė Vai­ro gat­vė­je esan­čios įmo­nės pri­si­jung­ti prie AB „Šiau­lių van­de­nys“ tink­lų?
„Pas­kai­čia­vo­me, kad pri­si­jung­da­mi prie Gi­ru­lių gat­vės, ku­rio­je yra ar­ti­miau­sia „Šiau­lių van­de­nų“ van­den­tie­kio ir nuo­te­kų at­kar­pa,  tu­rė­tu­me in­ves­tuo­ti apie 60 tūkst. li­tų“, – ga­li­my­bę prie šios įmo­nės tink­lų pri­si­jung­ti at­me­tė UAB „Si­le­ka“ va­do­vas. Šio­je gat­vė­je įsi­kū­ru­sioms įmo­nėms to­kios in­ves­ti­ci­jos – tik­rai per di­de­lės.

Kiek tiks­lūs yra skai­tik­liai

Po­vi­las LUN­GĖ

Tu­rė­ti skai­tik­lį nau­din­ga ir gy­ven­to­jams, ir bend­ro­vėms, tie­kian­čioms karš­tą ar šal­tą van­de­nį. Įsi­ren­gę skai­tik­lį gy­ven­to­jai ga­li sa­vo nuo­žiū­ra var­to­ti tiek van­dens, kiek rei­kia, tai­gi ati­tin­ka­mai mo­kė­ti tik už sa­vo pa­čių su­var­to­tą van­de­nį. Bend­ro­vėms skai­tik­liai taip pat nau­din­gi, nes tai lyg sa­vo­tiš­ka pre­ven­ci­nė prie­mo­nė, už­ker­tan­ti ke­lią va­gys­tėms. Tai­gi ap­skai­tos prie­tai­sai nau­din­gi ir vie­niems, ir ki­tiems, bet už jų ap­tar­na­vi­mą, ku­rio daž­nai taip ir ne­su­lau­kia, mo­ka tik gy­ven­to­jai.

  

 

Van­dens skai­tik­lių vers­las pri­me­na žai­di­mą „Kas ką ap­gaus?“

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

 

Ne­men­ka su­me­lė

2012 m. sau­sio 1 d. duo­me­ni­mis, iš vi­so mies­te yra 50654 bend­ro­vės „Šiau­lių van­de­nys“ abo­nen­tai. Dau­gia­bu­čių na­mų bu­tuo­se ir in­di­vi­dua­liuo­se na­muo­se yra įreng­ti 51095 šal­to van­dens skai­tik­liai.
Anot UAB „Šiau­lių van­de­nys“ ry­šių su vi­suo­me­ne at­sto­vės Džiul­je­tos Mar­ti­nai­tie­nės, dau­gia­bu­čių na­mų bu­tuo­se ir pri­va­čiuo­se na­muo­se įreng­ti šal­to van­dens skai­tik­liai (dia­met­ras 15 mm ir 20 mm) kei­čia­mi kas ket­ve­rius me­tus. Tai­gi ne­sun­ku su­skai­čiuo­ti, kiek toks skai­tik­lis at­siei­na gy­ven­to­jui, kas mė­ne­sį mo­kan­čiam po 2,89 Lt. Tai par­da­vi­mo kai­na var­to­to­jams, ku­riems van­duo ap­skai­to­mas dau­gia­bu­čio na­mo bu­te, kai ap­skai­tos prie­tai­sas pri­klau­so van­dens tie­kė­jui. Per ket­ve­rius me­tus su­si­da­ro ne­men­ka su­ma – 138,72 Lt. Ži­no­da­mi, kiek skai­tik­lių yra mies­te, ga­li­me pa­skai­čiuo­ti, kiek pi­ni­gė­lių už jų prie­žiū­rą per me­tus su­si­že­ria „Šiau­lių van­de­nys“ – dau­giau nei 1,7 mln. Lt! Kiek kai­nuo­ja skai­tik­lis? Ki­niš­kas – vi­so la­bo 30 Lt, ge­res­nis – iki 70. Tai maž­me­ni­nė kai­na, did­me­ni­nė – ge­ro­kai ma­žes­nė. Aiš­ku, jie tu­ri bū­ti ser­ti­fi­kuo­ti. Skai­tik­lio sa­vi­kai­na be vi­sų par­duo­tu­vių ant­kai­nių – 15 Lt.
Mo­kė­da­mas skai­tik­lio abo­nen­ti­nį mo­kes­tį, gy­ven­to­jas pa­den­gia jo įsi­gi­ji­mo ver­tę. Keis­ta, jei skai­tik­lis pri­klau­so van­dens tie­kė­jui, tai ko­dėl gy­ven­to­jai tu­ri pa­deng­ti jo ver­tę? Į mo­kes­tį įtrauk­tos ir įren­gi­mo, kei­ti­mo ar tik­ri­ni­mo są­nau­dos, su skai­tik­lių prie­žiū­ra su­si­ju­sios kont­ro­lie­rių trans­por­to iš­lai­dos, jų dar­bo už­mo­kes­tis. Skai­tik­liai tik­ri­na­mi kar­tą per me­tus. Ta­čiau tik­rai ne kiek­vie­nas gy­ven­to­jas kas­met su­lau­kia tik­rin­to­jų, be to, pa­sta­rie­ji tik­ri­na ne tai, ar tiks­liai skai­tik­lis ro­do, bet jo rod­me­nis ir ap­žiū­ri vi­zua­liai. Kad skai­tik­lis bū­tų ne­pa­žeis­tas ir jo rod­me­nys su­tap­tų su dek­la­ruo­ja­mu van­dens kie­kiu – svar­bu van­dens tie­kė­jui, ku­ris, at­ro­dy­tų, ir tu­rė­tų rū­pin­tis šios pa­tik­ros iš­lai­dų pa­den­gi­mu. Juk tai ko­mer­ci­nis at­si­skai­ty­mo prie­tai­sas, ly­giai toks pat, kaip, pa­vyz­džiui, svars­tyk­lės par­duo­tu­vė­je. Ta­čiau nuė­ję pirk­ti mes ne­tu­ri­me at­ski­rai pe­rio­diš­kai mo­kė­ti už svars­tyk­lių prie­žiū­rą ir pa­tik­rą. Tai­ už ką kas­met mo­ka­me tuos 138 li­tus?

Nie­ko am­ži­no nė­ra

„Šiau­lių van­de­nų“ at­sto­vės tei­gi­mu, van­dens skai­tik­liai kei­čia­mi kas ket­ve­rius me­tus. Met­ro­lo­gi­jos įsta­ty­me tei­gia­ma, kad skai­tik­liai tu­ri bū­ti tik­ri­na­mi taip pat kas ket­ve­rius me­tus.
Ne pa­slap­tis, kad mies­to ge­ria­ma­ja­me cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­ma­me van­de­ny­je esan­tys mi­ne­ra­li­niai prie­dai – kal­kės – nu­sė­da ne tik ant ar­ba­ti­nu­kų dug­nų, bet ir vamz­džiuo­se bei tuo­se pa­čiuo­se skai­tik­liuo­se. Ar tai tu­ri įta­kos jų tiks­lu­mui?
Prieš po­rą sa­vai­čių Ži­nių ra­di­jo lai­do­je Vil­niaus ap­skri­ties met­ro­lo­gi­jos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas Igo­ris Tka­čen­ko ir bu­vęs Met­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Ig­nas Stan­ko­vi­čius iš­sa­kė ga­na įdo­mių min­čių. Pa­sak jų, tiks­lūs skai­tik­lio rod­me­nys vi­su ga­ran­ti­niu lai­ko­tar­piu pri­klau­so nuo van­dens ko­ky­bės, tad ga­li bū­ti, kad jau po po­ros eksp­loa­ta­ci­jos me­tų jo ro­do­mi duo­me­nys bus ne­be­tiks­lūs – dėl van­de­ny­je esan­čių prie­dų, nors jie ir ne­vir­ši­ja nor­mų, skai­tik­liai ap­si­ne­ša ir pra­de­da ro­dy­ti dau­giau. Taip yra to­dėl, kad dėl nuo­sė­dų ma­žė­ja dia­met­ras, o skai­tik­lis su­ka­lib­ruo­tas tam tik­ram spar­nuo­tės sū­kiui duo­tam dia­met­rui.
Aiš­ku, įta­ręs, kad skai­tik­lis ro­do ne­tiks­liai, gy­ven­to­jas ga­li pa­pra­šy­ti neei­li­nės pa­sta­ro­jo pa­tik­ros, ta­čiau kas ga­ran­tuos, kad skai­tik­lis pa­tik­rai į Met­ro­lo­gi­jos tar­ny­bą bus pa­teik­tas neiš-
p­lau­tas – iš­va­ly­tu dia­met­ru – ir žmo­gus ne­liks kvai­lio vie­to­je? Be to, jei pa­si­ro­dys, kad skai­tik­lis ro­do tei­sin­gai, gy­ven­to­jui už jo pa­tik­rą teks su­mo­kė­ti apie 30 li­tų. Vėl ky­la klau­si­mas – už ką mo­ka­me kas­met tuos 138 li­tus?
Be­je, pa­sak Met­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tų, skai­tik­lio vamz­džio dia­met­ras ga­li su­ma­žė­ti ir to­dėl, kad skai­tik­lis ne­tin­ka­mai įmon­tuo­tas. Jei elas­tin­gos tar­pi­nės, ku­rios yra tarp vamz­džio ir skai­tik­lio ant­vamz­džio, per­ver­žia­mos, jos iš­trykš­ta į vamz­dį ir su­ma­ži­na pa­sta­ro­jo dia­met­rą, tad skai­tik­lis su­ksis grei­čiau. Nuim­tas ir nu­vež­tas tik­rin­ti toks skai­tik­lis bus tvar­kin­gas. Šį de­fek­tą, kaip ir už­kal­kė­ji­mą, ga­na leng­vai ir grei­tai ga­li­ma nu­sta­ty­ti at­li­kus skai­tik­lio ro­dy­mo pa­tik­rą tie­siog eksp­loa­ta­ci­jos vie­to­je ei­li­nės pa­tik­ros me­tu, ta­čiau kaž­ko­dėl tai nė­ra da­ro­ma.
Anot Ma­ri­jam­po­lė­je san­tech­ni­ku dir­ban­čio Ge­di­mi­no Ka­ti­nai­čio, per tiek me­tų pri­si­žiū­rė­ju­sio į kei­čia­mų vamz­džių vi­daus tu­ri­nį, jie iš tik­rų­jų bū­na priau­gę įvai­rių gro­žy­bių. „Prik­lau­so­mai nuo to, kas tie­kia van­de­nį, ski­ria­si nuo­sė­dos vamz­džiuo­se, pa­vyz­džiui, Vil­niaus vamz­džiuo­se nu­sė­da kal­kės, o Ma­ri­jam­po­lė­je jų vi­dus bū­na su­rū­di­jęs – per pen­ke­rius me­tus sie­ne­lės pa­si­den­gia 4-5 mm rū­džių sluoks­niu“, – tei­gia 18 me­tų san­tech­ni­ko dar­bo pa­tir­tį tu­rin­tis vy­ras.
G. Ka­ti­nai­tis tik juo­kia­si iš­gir­dęs įvai­rių pa­svars­ty­mų, ko­dėl skai­tik­liai „pri­su­ka“ dau­giau van­dens, ne­gu iš tik­rų­jų iš­bė­ga. Anot jo, bū­na, kad skai­tik­liai pa­ro­do di­des­nį van­dens kie­kį, bet prie­žas­tys yra ki­tos.
„Kal­kės nu­sė­da ant tam tik­rų de­ta­lių, van­duo ne­pra­bė­ga iki ga­lo, bet skai­tik­lis su­ka­si. Tai vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl skai­tik­liai ro­do di­des­nį su­var­to­to van­dens kie­kį. Ki­ta prie­žas­tis – skai­tik­liai ga­mi­na­mi iš plas­ti­ko. Plas­ti­kas dy­la, to­dėl van­dens pra­lai­du­mas bū­na di­des­nis, – tei­gia
G. Ka­ti­nai­tis. – Rea­liai skai­tik­lius rei­kė­tų keis­ti kas dve­jus me­tus, de­ja, įsta­ty­mas nu­ma­to kas ket­ve­rius. Bū­tų ga­li­ma iš Len­ki­jos at­vež­ti de­šimt kar­tų pi­ges­nių ko­ky­biš­kų skai­tik­lių, ku­riems tei­kia­ma ga­ran­ti­ja. De­ja, jie Lie­tu­vo­je ne­ser­ti­fi­kuo­ti. Ma­tyt, yra kaž­ko­kios su­tar­tys ar su­si­ta­ri­mai.“

 
 

 Toks skaitiklis kasmet mums kainuoja po 138 Lt. Už jų prie­žiū­rą „Šiau­lių van­de­nys“  per me­tus su­si­že­ria dau­giau nei 1,7 mln. Lt!

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Dau­gu­ma skai­tik­lių ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mus

Anot Vi­dos Bal­čiū­nie­nės, Lie­tu­vos met­ro­lo­gi­jos ins­pek­ci­jos Šiau­lių ap­skri­ties sky­riaus vir­ši­nin­kės, 2011 m. Šiau­lių ap­skri­ty­je bu­vo pa­tik­rin­tos še­šios bend­ro­vės, tie­kian­čios ši­lu­mos ener­gi­ją bei karš­tą van­de­nį dau­gia­bu­čiams gy­ve­na­mie­siems na­mams, ir aš­tuo­nios bend­ro­vės, tie­kian­čios šal­tą van­de­nį.
Ins­pek­ci­jos duo­me­ni­mis, 2011 m. pa­bai­go­je Šiau­lių ap­skri­ty­je 82,06 pro­c. van­dens ir ener­ge­ti­nių iš­tek­lių ap­skai­tos ma­ta­vi­mo prie­mo­nių ati­ti­ko tei­si­nės met­ro­lo­gi­jos rei­ka­la­vi­mus, t. y. bu­vo met­ro­lo­giš­kai pa­tik­rin­tos. „Pa­gal pa­teik­tus bend­ro­vių duo­me­nis dau­giau­sia ne­pa­tik­rin­tų karš­to van­dens skai­tik­lių nau­do­jo UAB „Li­tes­ko“ fi­lia­las „Kel­mės ši­lu­ma“ (97,53 pro­c.), AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ (33,11 pro­c.). Ge­riau­sia pa­dė­tis yra bend­ro­vė­je „Rad­vi­liš­kio ši­lu­ma“, kur tik 0,21 pro­c. ne­pa­keis­tų skai­tik­lių. Prie­žas­tis – ne­ga­li­ma įei­ti į bu­tus, nes gy­ven­to­jai iš­vy­kę“, – tei­gė V. Bal­čiū­nie­nė.
Bend­ro­vės pa­gal su­da­ry­tus ir pa­tvir­tin­tus sa­vi­val­dy­bių karš­to van­dens skai­tik­lių kei­ti­mo pla­nus bei gra­fi­kus iki 2012 m. gruo­džio 31 d. tu­ri pa­keis­ti li­ku­sius skai­tik­lius į met­ro­lo­giš­kai pa­tik­rin­tus. Iš šal­to van­dens tie­kė­jų blo­giau­sia pa­dė­tis UAB „Ak­me­nės van­de­nys“. Ši bend­ro­vė at­si­skai­ty­mui už su­nau­do­tą šal­tą van­de­nį su var­to­to­jais at­si­skai­to pa­gal 10184 šal­to van­dens skai­tik­lių rod­me­nis, iš ku­rių 4452 (43,7 pro­c.) skai­tik­liai nau­do­ja­mi met­ro­lo­giš­kai ne­pa­tik­rin­ti. Ge­riau­sia pa­dė­tis – bend­ro­vė­je „Šiau­lių van­de­nys“, ku­ri už su­var­to­tą šal­tą van­de­nį at­si­skai­ty­mui su var­to­to­jais nau­do­ja 51336 šal­to van­dens skai­tik­lius, ku­rie vi­si nau­do­ja­mi met­ro­lo­giš­kai pa­tik­rin­ti. Ta­čiau tai tik ofi­cia­li sta­tis­ti­ka. Ja bū­tų ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti, jei tie­kia­mas van­duo bū­tų be jo­kių „pa­ge­ri­ni­mo“ prie­dų, ku­rie nu­sė­da vamz­džiuo­se ir skai­tik­liuo­se.
Ki­tas įdo­mus fak­tas – skai­tik­lis lai­ko­mas tvar­kin­gu, jei at­li­kus pa­tik­rą eksp­loa­ta­ci­jos vie­to­je nuo­kry­pis yra ne di­des­nis nei 10 pro­c. (met­ro­lo­gi­jos pa­tik­ros me­tu 5 pro­c.). Re­mian­tis anks­čiau iš­sa­ky­to­mis nuo­mo­nė­mis, ky­la ma­žai abe­jo­nių, į ku­rią pu­sę bū­tų šis nuo­kry­pis di­džio­jo­je da­ly­je bu­tų, jei šian­dien juos pa­tik­rin­tų. Tad net jei skai­tik­lis met­ro­lo­giš­kai tvar­kin­gas, o vi­du­ti­niš­kai šei­ma per mė­ne­sį iš­nau­do­ja, pa­vyz­džiui, po 4 kub. met­rus šal­to ir karš­to van­dens, tai per me­tus lei­džia­mas nuo­kry­pis ga­li siek­ti apie 9 kub. met­rus.

Ne­ko­ky­biš­kų du­jų skai­tik­lių – itin ma­žai

Šiau­lie­čių na­muo­se yra ir dau­giau skai­tik­lių – elekt­ros ir du­jų. Mo­kė­da­mi už du­jas, mo­ka­me ne tik kin­ta­mą­ją ta­ri­fo da­lį (vie­no ku­bi­nio met­ro kai­na), bet ir pa­sto­vią­ją ta­ri­fo da­lį mė­ne­siui – 1,95 Lt. Mo­kė­da­mi už elekt­rą, mo­ka­me tik už su­nau­do­tą elekt­ros kie­kį – nė­ra jo­kio skai­tik­lio mo­kes­čio.
Ko ge­ro, ma­žiau­siai nu­si­skun­di­mų su­lau­kia­ma dėl ne­tiks­lių du­jų skai­tik­lių rod­me­nų. Ma­tyt, jos, pa­ly­gin­ti su van­de­niu ar du­jo­mis, dar nė­ra to­kios bran­gios, kad gy­ven­to­jai, nau­do­da­mi jas bui­ti­nėms vi­ryk­lėms, skai­čiuo­tų kiek­vie­ną cen­tą.
AB „Lie­tu­vos du­jos“ at­lie­ka bui­ti­nių memb­ra­ni­nių du­jų skai­tik­lių at­ran­ki­nę met­ro­lo­gi­nę pa­tik­rą – tik­ri­na­mi ne vi­si skai­tik­liai, o tik tie, ku­rie pa­te­ko į su­da­ry­tos vie­no­dų skai­tik­lių kont­ro­li­nės gru­pės at­si­tik­ti­nai su­for­muo­tą im­tį. Skai­tik­liai yra iš­mon­tuo­ja­mi, vie­toj jų įmon­tuo­ja­mi ki­ti. Se­ni skai­tik­liai po pa­tik­ros nė­ra vėl įmon­tuo­ja­mi.
Du­jų skai­tik­lių nuė­mi­mas, pa­kei­ti­mas, pa­tik­ra at­lie­ka­mi AB „Lie­tu­vos du­jos“ są­skai­ta. Bend­ro­vė, pa­si­bai­gus met­ro­lo­gi­nės pa­tik­ros ga­lio­ji­mo ter­mi­nui, per 2009-2010 m. at­li­ko met­ro­lo­gi­nę 286 560 memb­ra­ni­nių du­jų skai­tik­lių pa­tik­rą. Tik 1549 vnt. skai­tik­lių, t. y. vi­so la­bo 0,54 pro­c., nea­ti­ti­ko tai­syk­lė­se ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų.

Elekt­ros skai­tik­liai ga­li ga­lio­ti 16 me­tų!

Nors nė­ra nu­sta­ty­to elekt­ros skai­tik­lio ap­tar­na­vi­mo mo­kes­čio, anot Er­nes­to Nap­rio, AB LES­TO at­sto­vo ry­šiams su vi­suo­me­ne, vi­sos są­nau­dos, su­si­ju­sios su jų ap­tar­na­vi­mu ir kei­ti­mu, yra įtrauk­tos į bend­rą elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mo ta­ri­fą, to­dėl var­to­to­jams skai­tik­lių kei­ti­mas ar ap­tar­na­vi­mas pa­pil­do­mai ne­kai­nuo­ja. „Elekt­ros skai­tik­lis dėl ta­ri­fų kei­ti­mo kei­čia­mas ne­mo­ka­mai – gy­ven­to­jai tu­ri ga­li­my­bę pa­keis­ti jį ir kar­tu ta­ri­fą ne daž­niau nei kar­tą per me­tus“, – tei­gia E. Nap­rys.
LES­TO šiuo me­tu ap­tar­nau­ja dau­giau nei 1,5 mln. ša­lies te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­nan­čių elekt­ros var­to­to­jų. 2011 m. bend­ro­vė su­lauk­da­vo vi­du­ti­niš­kai po 19 var­to­to­jų už­klau­sų per mė­ne­sį, ta­čiau nė­ra in­for­ma­ci­jos, kiek jų krei­pė­si bū­tent dėl ne­tiks­lių skai­tik­lių rod­me­nų.
Anot bend­ro­vės at­sto­vo, elekt­ros skai­tik­liai kei­čia­mi pa­si­bai­gus met­ro­lo­gi­nei pa­tik­rai ar­ba su­tri­kus jų funk­cio­na­vi­mui. Met­ro­lo­gi­nės pa­tik­ros vien­fa­ziams in­duk­ci­niams elekt­ros skai­tik­liams ga­lio­ji­mo lai­kas – 16 me­tų, tri­fa­ziams in­duk­ci­niams ir elekt­ro­ni­niams skai­tik­liams – 8 me­tai. Ne­jau­gi jie taip il­gai ne­gen­da? Juk net gar­siau­sios pa­sau­lio fir­mos sa­vo ga­mi­niams su­tei­kia ge­ro­kai ma­žes­nį – 3-5 me­tų – ga­ran­ti­nį lai­ko­tar­pį. Pa­si­ro­do, ir elekt­ros skai­tik­liai dy­la.
„Nors vi­zua­liai ap­žiū­rė­jus kei­čia­mą skai­tik­lį jo­kių pa­ki­ti­mų ne­ma­ty­ti, jo de­ta­lės su­si­dė­vi me­cha­niš­kai, to­dėl su­var­to­ja­mos elekt­ros kie­kis ap­skai­čiuo­ja­mas ne­tiks­liai. Klai­din­ga ma­ny­ti, kad se­na­sis skai­tik­lis su­var­to­ja­mos elekt­ros kie­kį fik­sa­vo tiks­liau nei nau­ja­sis. Nau­jai die­gia­mi elekt­ro­ni­niai elekt­ros ener­gi­jos skai­tik­liai yra du kar­tus tiks­les­ni bei jaut­res­ni nei se­nie­ji, – sa­kė Er­nes­tas Nap­rys. – Ste­bė­da­mie­si dėl pa­di­dė­ju­sio su­var­to­ja­mos elekt­ros kie­kio gy­ven­to­jai neat­siž­vel­gia į tai, kad kai ku­rie nau­jai įsi­gy­ti bui­ties prie­tai­sai ar­ba pa­di­dė­jęs jų kie­kis na­muo­se le­mia ir di­des­nį su­var­to­ja­mos elekt­ros kie­kį. Per­kant nau­jus bui­ties prie­tai­sus ar įran­gą, ver­ta at­kreip­ti dė­me­sį, kiek elekt­ros ener­gi­jos jie nau­dos ir ar daž­nai jais bus nau­do­ja­ma­si.“
Jei elekt­ros ap­skai­tos prie­tai­sas bu­vo su­ga­din­tas dėl elekt­ros var­to­to­jo kal­tės, ža­lą at­ly­gi­na elekt­ros var­to­to­jas. Ža­la ap­skai­čiuo­ja­ma su­de­dant elekt­ros ap­skai­tos prie­tai­so re­mon­to kai­ną ir jo pa­kei­ti­mo pa­slau­gos įkai­nį.
 

Gal­vos skaus­mas dėl dau­gia­bu­čių šil­dy­mo punk­tų

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

„De­vy­nios auk­lės – vai­kas be gal­vos“, – skel­bia liau­dies iš­min­tis. Šią iš­min­tį sa­vo kai­liu grei­tai pa­jus ne vie­nas mies­to dau­gia­bu­tis, nes ne­be „Šiau­lių ener­gi­jos“ spe­cia­lis­tai, o pa­tys dau­gia­bu­čių bu­tų sa­vi­nin­kai pri­žiū­rės ir re­gu­liuos šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mas. Va­kar Šiau­lių mies­to ta­ry­ba, at­si­žvelg­da­ma į Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mą, tu­rė­jo pa­tvir­tin­ti mak­si­ma­lius sis­te­mų eksp­loa­ta­vi­mo ta­ri­fus, ku­rie ko­ne dvi­gu­bai di­des­ni, nei yra da­bar, ta­čiau klau­si­mo svars­ty­mą ati­dė­jo – per daug neaiš­ku­mų. Dau­gia­bu­čių bend­ri­jų pir­mi­nin­kai stve­ria­si už gal­vų, kaip rei­kės pa­tiems re­mon­tuo­ti ir kur ras­ti ši­lu­mos punk­tus pri­žiū­rė­sian­čių spe­cia­lis­tų.

  

Šiau­liuo­se yra dau­gia­bu­čių, ku­rių gy­ven­to­jai jau da­bar pa­tys eksp­loa­tuo­ja ši­lu­mos maz­gus. Vis dėl­to jie ir­gi ne­ži­no, kiek ga­li tek­ti su­mo­kė­ti, jei reikės ši­lu­mos maz­gą nu­si­pirk­ti.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

 

Mak­si­ma­lus ta­ri­fas – dvi­gu­bai di­des­nis

Ne tik Šiau­lių, bet ir vi­sos ša­lies dau­gia­bu­čių bend­ra­sa­vi­nin­kiai, ši­lu­mą ir kaš­tą van­de­nį gau­nan­tys iš cent­ra­li­zuo­tų sis­te­mų, pa­si­kei­tus Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mui tu­rės pa­tys eksp­loa­tuo­ti dau­gia­bu­čiuo­se esan­čius šil­dy­mo ir karš­to van­dens punk­tus bei sis­te­mas.
Da­bar dau­gia­bu­čių bu­tų sa­vi­nin­kai už ši­lu­mos per­da­vi­mą per mė­ne­sį mo­ka po 10 ct už 1 kv. met­rą. Pen­ki cen­tai skir­ti ši­lu­mos punk­tui eksp­loa­tuo­ti, ki­ti pen­ki – šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mai eksp­loa­tuo­ti. Toks ta­ri­fas ga­lio­ja jau 15 me­tų ir jį mo­ka vi­si dau­gia­bu­čiai, ku­riems ši­lu­mą tie­kia bend­ro­vė „Šiau­lių ener­gi­ja“.
Prieš per­duo­da­ma šil­dy­mo punk­tus bend­ri­joms eksp­loa­tuo­ti, Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pri­va­lė­jo nu­sta­ty­ti mak­si­ma­lius ta­ri­fus. Po­li­ti­kams pa­teik­ta­me spren­di­mo pro­jek­te šis ta­ri­fas bu­vo nu­ro­dy­tas ko­ne dvi­gu­bai di­des­nis, nei bu­vo iki šiol – 16,5 ct už kv. met­rą.
Jei dau­gia­bu­tis ne­di­de­lis – iki tūks­tan­čio kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to, o jo šil­dy­mo sis­te­ma se­nes­nė nei 30 me­tų, tai mak­si­ma­lus ta­ri­fas ga­lės siek­ti be­veik 24 ct už kv. met­rą. Ma­žes­nis ta­ri­fas ga­lės bū­ti tai­ko­mas tik di­de­liems dau­gia­bu­čiams – šim­ta­bu­čiams, ku­rių šil­dy­mo sis­te­mos nau­jes­nės nei 10 me­tų. Šių sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jai iš bend­ra­sa­vi­nin­kių ga­lės pra­šy­ti ne dau­giau nei 9 ct už kv. met­rą.

Ši­lu­mos punk­tus teks pirk­ti gy­ven­to­jams?

Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rys Ar­tū­ras Vi­soc­kas sa­kė, kad bal­suo­ti prieš Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tą įsta­ty­mą neį­ma­no­ma, ta­čiau bal­suo­ti už to­kį spren­di­mo pro­jek­tą, ku­riuo nu­sta­ty­tas ta­ri­fas ko­ne du kar­tus di­des­nis – ne­ga­li­ma. „Aki­vaiz­džiai pa­blo­gin­si­me gy­ven­to­jų si­tua­ci­ją. Siū­lau Ta­ry­bos na­riams su­si­lai­ky­ti. Taip mes duo­si­me ženk­lą Vy­riau­sy­bei, Sei­mui, kad rei­kia pa­reng­ti aiš­kią tei­si­nę ba­zę“, – sa­kė jis.
Prob­le­ma ir ta, kad sa­vi­val­dy­bės per­duo­da ši­lu­mos punk­tus dau­gia­bu­čiams, ta­čiau gy­ven­to­jams atei­ty­je teks juos nu­si­pirk­ti ar­ba iš­nuo­mo­ti. To­ma Grikš­tie­nė, bend­ro­vės „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vė spau­dai, sa­ko dar nie­ko ne­ga­lin­ti pa­sa­ky­ti, nes ne­ži­nan­ti. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja dar tik ren­gia punk­tų iš­pir­ki­mo tvar­ką, ta­čiau neaiš­ku, ar gy­ven­to­jai tuos punk­tus pri­va­lės iš­pirk­ti, ar – ne.
Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja yra su­skai­čia­vu­si, kad gy­ven­to­jams už per­pir­ki­mą tek­tų mo­kė­ti nuo 1 iki 8 Lt per mė­ne­sį, pri­klau­so­mai nuo to, koks punk­tų su­si­dė­vė­ji­mas. Pas­kai­čiuo­ta, kad nau­jes­ni punk­tai vi­du­ti­nio dy­džio dau­gia­bu­čiui kai­nuo­tų nuo 15 iki 30 tūkst. Lt.
Ši­lu­mos punk­tų per­pir­ki­mo tvar­ką ren­gian­tys val­di­nin­kai ir pa­tys ne­la­bai ži­no, kaip pa­skai­čiuo­ti su­mą. Se­niau bu­vo už­si­min­ta, kad gy­ven­to­jai ga­li iš­pirk­ti punk­tus iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bū­du ar­ba tie­siog nuo­mo­ti.
Kol Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja ren­gia ap­ra­šą, gy­ven­to­jai jau ky­la į ko­vą. Vil­niaus ir Šiau­lių gy­ven­to­jų bend­ruo­me­nės ne­se­niai krei­pė­si į ša­lies pre­zi­den­tę Da­lią Gry­baus­kai­tę, kad ši ne­pri­tar­tų ren­gia­mam Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos ap­ra­šui. Šiau­lie­čiai pra­šė, kad ši­lu­mos tie­kė­jai grįž­tų į ši­lu­mos punk­tus, nes gy­ven­to­jams iš sa­vo ki­še­nės rei­kės su­kaup­ti tūks­tan­čius li­tų ši­lu­mos punk­tams re­mon­tuo­ti, o pa­skui juos iš­pirk­ti.

Ši­lu­ma pa­brangs ma­žiau, nei tu­rė­tų

Prieš pa­kei­čiant Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mą, ši­lu­mos tie­kė­jui nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čių ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros są­nau­dos bu­vo įskai­čiuo­ja­mos į šil­dy­mo ir karš­to van­dens vi­daus sis­te­mų prie­žiū­ros ta­ri­fą. Pa­kei­tus įsta­ty­mą nu­ma­ty­ta, kad nuo šių me­tų lie­pos 1 d. ši­lu­mos tie­kė­jai ne­be­ga­lės bū­ti pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jais. Į ši­lu­mos ar karš­to van­dens kai­nas ne­be­ga­lės bū­ti įtrau­kia­mos jo­kios są­nau­dos, su­si­ju­sios su pa­sta­tų vi­daus šil­dy­mo (įskai­tant ir ši­lu­mos punk­tus) ir karš­to van­dens sis­te­mo­mis.
Ar gy­ven­to­jams pa­tiems ėmus eksp­loa­tuo­ti ši­lu­mos punk­tus ši­lu­ma ir karš­tas van­duo pigs?
Bend­ro­vės „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vė spau­dai To­ma Grikš­tie­nė in­for­ma­vo, kad ši­lu­ma gy­ven­to­jams dėl išim­tų ši­lu­mos punk­tų są­nau­dų pigs nuo va­sa­rio 1-osios 1,5 pro­c. Ka­dan­gi gruo­dį du­jų kai­na ši­lu­mai ga­min­ti pa­ki­lo 2,89 pro­c., tai įver­ti­nus ši­lu­mos kai­nos su­ma­žė­ji­mą dėl išim­tų ši­lu­mos punk­tų są­nau­dų aiš­kė­ja, kad va­sa­rį ši­lu­mos kai­na di­dės 0,6 pro­c.

Punk­tų pri­žiū­rė­to­jai tu­ri tu­rė­ti ser­ti­fi­ka­tus

Šiau­lių mies­te iš vi­so dau­gia­bu­čiuo­se gy­ve­na­muo­siuo­se na­muo­se yra 890 ši­lu­mos punk­tų, iš ku­rių apie 400 pri­žiū­ri AB „Šiau­lių ener­gi­ja“, 70 – UAB „Šiau­lių na­mų val­da“ ir ki­ti na­mų ad­mi­nist­ra­to­riai ar bend­ri­jos, sam­dan­čios sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jus in­di­vi­dua­liai.
Ta­ry­bai bu­vo teik­tas ir spren­di­mo pro­jek­tas, kaip dau­gia­bu­čiai ga­lės eksp­loa­tuo­ti ši­lu­mos punk­tus bei karš­to van­dens sis­te­mas. Tvar­ka to­kia, kad dau­gia­bu­čio na­mo šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­ją ga­lės pa­tys pa­si­rink­ti dau­gia­bu­čio na­mo bu­tų ir ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kai, dau­gia­bu­čio na­mo bend­ri­ja. Jei­gu šie ne­pri-i­ma spren­di­mo, ši­lu­mos punk­tą eksp­loa­tuos bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tų ad­mi­nist­ra­to­rius.
Ke­lia­ma są­ly­ga, kad dau­gia­bu­čio na­mo šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­ju ne­ga­li bū­ti ši­lu­mos tie­kė­jas ar as­me­nys, su­si­ję su ši­lu­mos tie­kė­ju dar­bo san­ty­kiais ar ki­tais bū­dais. Pa­ti bend­ri­ja ga­li pirk­ti at­ski­rus dar­bus ar pa­slau­gas iš su­bjek­tų, tu­rin­čių ati­tin­ka­mą kom­pe­ten­ci­ją, tech­ni­nes prie­mo­nes ir ge­bė­ji­mus. Šis ad­mi­nist­ra­to­rius tu­ri tu­rė­ti ener­ge­ti­kos įren­gi­niams eksp­loa­tuo­ti iš­duo­tą ga­lio­jan­tį ates­ta­tą.
Tvar­ka iš­dės­ty­ta, ta­čiau bend­ri­jų pir­mi­nin­kai įsi­bai­mi­nę ir stve­ria­si už gal­vos. Jau nuo lie­pos 1-osios jie tu­ri ras­ti punk­tų pri­žiū­rė­to­jus, ta­čiau vi­siš­kai neaiš­ku nei kaip, nei kur jų ieš­ko­ti.
Tuš­čia vie­ta il­gai lais­va ne­bū­na. „Šiau­liai plius“ jau ra­šė, kad „Šiau­lių ener­gi­ja“ ke­ti­na at­leis­ti apie 20 dar­buo­to­jų. Gal­būt šie kva­li­fi­kuo­ti žmo­nės ga­lės pri­žiū­rė­ti dau­gia­bu­čių ši­lu­mos punk­tus?
Tat­ja­na Vai­gaus­kie­nė, Eže­ro g. 31A bend­ri­jos pir­mi­nin­kė, sa­ko pa­skai­čia­vu­si, kad „Šiau­lių ener­gi­jai“ už ši­lu­mos punk­to eksp­loa­ta­ci­ją ati­tek­da­vo kas mė­ne­sį apie 120 Lt. Ar at­si­ras žmo­gus, ku­ris už to­kią pat pi­ni­gų su­mą su­tik­tų pri­žiū­rė­ti dau­gia­bu­čio ši­lu­mos punk­tą? Juk jis pri­va­lė­tų at­vyk­ti į dau­gia­bu­tį net nak­tį, jei kas nors su­ges­tų, be to, pri­va­lė­tų at­vyk­ti daž­nai, jei bend­ri­jos na­riai pa­gei­dau­tų su­ma­žin­ti ar pa­di­din­ti ši­lu­mą.
Ki­ta pro­ble­ma – bend­ri­jos eksp­loa­tuos ne pa­čios ge­riau­sios būk­lės ši­lu­mos punk­tus.
T. Vai­gaus­kie­nė sa­ko krei­pu­sis į „Šiau­lių ener­gi­ją“, kad kol at­si­ras žmo­gus punk­tui eksp­loa­tuo­ti, su­rū­di­ju­si įran­ga bū­tų su­re­mon­tuo­ta. Re­mon­to ne­su­lauk­ta, tik spy­na bu­vo pa­keis­ta, pir­mi­nin­kė į ši­lu­mos punk­tą net pa­tek­ti ne­ga­lė­jo.
„Bend­ri­jos gy­ven­to­jams bus tik blo­giau – teks al­gą pri­žiū­rė­to­jui mo­kė­ti, o jei kas nors su­ges, už dy­ką de­ta­lių juk ne­gau­si­me“, – sa­kė ji.
Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bai siū­ly­ti pa­tvir­tin­ti ta­ri­fai bu­vo nu­sta­ty­ti mak­si­ma­lūs. Ši­lu­mos punk­tų pri­žiū­rė­to­jai – bend­ri­jų pir­mi­nin­kai ar sam­dy­ti spe­cia­lis­tai – ga­lės de­rė­tis su bend­ri­jo­mis dėl jų dy­džio. Tai ne­guo­džia, nes aki­vaiz­du, kad per­da­vus ši­lu­mos punk­tus bend­ri­joms iš­lai­dų  gyventojams tik padaugės.

Nau­ju sto­gu pa­ra­mos trū­ku­mų neuž­deng­si

Po­vi­las LUN­GĖ

Kai­miš­ko­sio­se ša­lies vie­to­vė­se net 80 pro­c. gy­ve­na­mų­jų na­mų pa­deng­ta as­bes­to dan­ga - ši­fe­riu. No­rin­tys gy­ven­ti ne­ri­zi­kuo­da­mi sa­vo svei­ka­ta jau ga­li teik­ti pa­raiš­kas da­ly­vau­ti as­bes­to sto­gų kei­ti­mo pro­gra­mo­je, ta­čiau sam­brūz­džio nė­ra. Dau­ge­lis nea­ti­tin­ka kri­te­ri­jų pa­ra­mai gau­ti, ki­ti gal­būt bi­jo pa­si­ka­bin­ti ak­me­nį po kak­lu, nes ga­vus pa­ra­mą at­si­ran­da be­ga­lė ap­ri­bo­ji­mų.

  
 

Nuo 1961 m. Lie­tu­vo­je bu­vo pa­nau­do­ta apie 700 tūkst. to­nų as­bes­to ža­lia­vos.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Sus­kubs pa­sku­ti­nę mi­nu­tę?

Prieš pat Nau­juo­sius, gruo­džio 27-ąją, že­mės ūkio mi­nist­ras pa­tvir­ti­no nau­jas as­bes­to sto­gų dan­gos kei­ti­mo tai­syk­les. Kai­mo vie­to­vė­se esan­tiems sto­gams re­no­vuo­ti bus skir­ta 60 mln. li­tų, nu­ma­tant di­džiau­sią pa­ra­mos su­mą vie­nam pro­jek­tui 10 tūkst. Pa­raiš­kas fi­nan­si­nei pa­ra­mai gau­ti bu­vo ga­li­ma pra­dė­ti teik­ti šį pir­ma­die­nį, sau­sio 16 d.
Na­cio­na­li­nės mo­kė­ji­mo agen­tū­ros prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Šiau­lių te­ri­to­ri­nio sky­riaus ve­dė­jos Li­di­jos Rus­tei­kie­nės pa­si­tei­ra­vus, ar ne­bu­vo sky­riu­je su­ju­di­mo – ar ne­sus­ku­bo Šiau­lių ap­skri­ties gy­ven­to­jai pa­teik­ti pa­raiš­kų, su­lauk­ta ka­te­go­riš­ko at­sa­ky­mo – vi­są rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją tei­kia Na­cio­na­li­nė mo­kė­ji­mo agen­tū­ra Vil­niu­je. Šios agen­tū­ros Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rio ve­dė­ja Ais­tė Mi­lei­kai­tė, su­teik­ti konk­re­čios in­for­ma­ci­jos taip pat ne­ga­lė­jo. „Dar tik pir­mo­sios die­nos, kai gy­ven­to­jai ga­li pa­teik­ti pa­raiš­kas, to­dėl di­de­lio ant­plū­džio ne­pas­te­bi­me“, – tei­gė ji. Nes­ku­ba­ma, ma­tyt, dėl lie­tu­vių bū­do vis­ką pa­si­lik­ti pa­sku­ti­nei mi­nu­tei. O gal yra ki­tų prie­žas­čių dels­ti?

Tai­syk­lės jau kei­čia­mos

Sku­ban­tys kreip­tis dėl pa­ra­mos kai­mo vie­to­vių gy­ven­to­jai tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad sau­sio 13-ąją, pa­sku­ti­nę die­ną prieš pa­raiš­kų tei­ki­mo pra­džią, bu­vo pa­keis­tos veik­los sri­ties įgy­ven­di­ni­mo tai­syk­lės, ku­rio­se nu­ma­to­ma pa­ra­mos tei­ki­mo tvar­ka ir są­ly­gos. Ne­jau tiek il­gai ap­tar­tas ir vis nie­kaip ne­pra­dė­tas įgy­ven­din­ti pro­jek­tas, tu­rė­jęs bū­ti iki smulk­me­nų iš­lai­žy­tas, vis dar tu­ri trū­ku­mų?
Vie­nas svar­biau­sių pa­kei­ti­mų – pa­ra­mos ga­li kreip­tis ne tik vien­bu­čių, bet ir dvi­bu­čių ar dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kai, tie­sa, rei­ka­lin­gas vi­sų jų su­ti­ki­mas sto­gui keis­ti. Pa­keis­ta ir pa­ra­mos pa­raiš­kos for­ma, tad gy­ven­to­jams rei­kė­tų bū­ti ati­diems ir ne­pil­dy­ti pir­mi­nės pa­tvir­tin­tos.
Tru­pu­tį iš­ple­čiant pa­ra­ma ga­lin­čių pa­si­nau­do­ti gy­ven­to­jų ra­tą, ma­tyt, pa­gal­vo­ta apie tai, kad tų gy­ven­to­jų, ne no­rin­čių, bet ga­lin­čių rea­liai da­ly­vau­ti as­bes­to sto­gų kei­ti­mo pro­gra­mo­je, ga­li bū­ti ne tiek ir daug. Prie­žas­tys? Jų daug.

Pri­me­na vie­šuo­sius pir­ki­mus

Pa­nag­ri­nė­jus Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tas Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros 2007-2013 m. pro­gra­mos prie­mo­nės „Kai­mo at­nau­ji­ni­mas ir plėt­ra“ veik­los „As­bes­ti­nių sto­gų dan­gos kei­ti­mas“ įgy­ven­di­ni­mo pla­na­vi­mo bū­du tai­syk­les, ga­li­ma su­si­da­ry­ti įspū­dį, kad šia pa­ra­ma ga­lės pa­si­nau­do­ti ne­daug gy­ven­to­jų.

Vie­na iš są­ly­gų – pa­raiš­kos tei­kė­jas ne­ga­li bū­ti da­ly­va­vęs bet ko­kio­je ki­to­je Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­kia­mo­je pa­ra­mo­je, ta­čiau di­džio­ji da­lis kai­mo gy­ven­to­jų – smul­kie­ji ar stam­bie­ji ūki­nin­kai – tik­rai yra pa­si­nau­do­ję ko­kia nors ES pa­ra­ma. Tie­sa, vė­liau Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė pa­tiks­li­no, kad šiems žmo­nėms pa­ra­ma sto­gams bus tei­kia­ma, tie­siog jie ne­tu­rės pir­mu­mo tei­sės.Iš fon­do re­mia­ma 50 pro­c. ver­tės ir ski­ria­ma ne dau­giau nei 10 tūkst. li­tų su­ma. Fi­nan­sa­vi­mas bus ski­ria­mas as­bes­to at­lie­kų trans­por­ta­vi­mo ir uti­li­za­vi­mo pa­slau­gai pirk­ti, sta­ty­bi­nėms – sto­go kei­ti­mo – me­džia­goms įsi­gy­ti. Sta­ty­bos dar­bai, at­lie­ka­mi ūkio, ran­gos ar miš­riuo­ju bū­du, ne­bus fi­nan­suo­ja­mi. Ap­mo­kė­ji­mai bus at­lie­ka­mi dviem eta­pais – įsi­gi­jus me­džia­gas ir at­li­kus dar­bus, to­dėl gy­ven­to­jams iš pra­džių rei­kės tu­rė­ti ga­na ap­va­lią su­mą se­nam sto­gui pa­si­keis­ti.Prieš įsi­gy­jant me­džia­gas ne­rei­kės or­ga­ni­zuo­ti sa­vo­tiš­ko „vie­šo­jo pir­ki­mo“, kad bū­tų už­tik­rin­ta, jog sto­go dan­ga ir jos pa­kei­ti­mo dar­bai per­ka­mi ma­žiau­sia kai­na, nes yra nu­sta­ty­tos mak­si­ma­lios kai­nos, ku­rių da­lį dengs pro­gra­ma.
Pi­ni­gai už nu­pirk­tas me­džia­gas bus grą­žin­ti jau at­li­kus dar­bus, sie­kiant iš­veng­ti jų pa­nau­do­ji­mo ki­toms reik­mėms.
At­si­ra­do ir svars­tan­čių­jų, jog jei jau vis­kas tu­ri bū­ti at­lie­ka­ma griež­tai  lai­kan­tis ES įgy­ven­di­na­mų pro­jek­tų tai­syk­lių, tai prie na­mo tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ty­tas sto­vas, ku­ria­me tu­rė­tų bū­ti už­ra­šas „Pro­jek­tą iš da­lies fi­nan­suo­ja ES“, nu­ro­dy­tas pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo ter­mi­nas.
Gy­ven­to­jai tei­gia, kad jiems duo­ta per ma­žai lai­ko pa­raiš­koms pa­teik­ti. Tie, ku­rie tam iš anks­to ren­gė­si, gal ir su­spės, nes jų ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas, į ku­rį bus in­ves­tuo­ja­ma, yra in­ven­to­ri­zuo­tas pa­gal As­bes­to tu­rin­čių ga­mi­nių in­ven­to­ri­za­ci­jos tvar­kos ap­ra­šą. To­kių pa­sta­tų Šiau­lių ra­jo­ne yra apie 2500.
Se­ny­vo am­žiaus žmo­nės var­gu ar su­ge­bės už­pil­dy­ti su­dė­tin­gą pa­raiš­kos for­mą, to­dėl jiems ga­li pri­reik­ti pro­fe­sio­na­lių kon­sul­tan­tų pa­gal­bos, aiš­ku, mo­ka­mos.
Pa­ra­mos ga­vė­jai tu­rės ir tam tik­rų įsi­pa­rei­go­ji­mų, vie­nas ku­rių, be­ne la­biau­siai ke­lian­tis ne­ri­mą kai­mo gy­ven­to­jams, – per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus ne­par­duo­ti sa­vo gy­ve­na­mo­jo na­mo. Mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė tei­gė, kad šis kri­te­ri­jus ir­gi nė­ra la­bai griež­tas: „Ne­bus ga­li­ma šio tur­to nei par­duo­ti, nei įkeis­ti, tie­sa, jei gy­ven­to­jui su­si­klos­ty­tų tam tik­ros ap­lin­ky­bės, jis tu­ri kreip­tis į Na­cio­na­li­nę mo­kė­ji­mų agen­tū­rą su mo­ty­vuo­tu pra­šy­mu, ko­dėl no­ri par­duo­ti būs­tą. Ki­tas svar­bus da­ly­kas, dėl ku­rio no­rė­čiau nu­ra­min­ti vi­sus, – pro­gra­mo­je da­ly­vau­jan­tiems gy­ven­to­jams ne­rei­kės ap­draus­ti būs­to, nors dau­ge­ly­je ki­tų pro­gra­mų tai yra pri­va­lo­ma.“

Sta­ty­bų bend­ro­vės užuo­dė pi­ni­gus?

Iki 2009 m. nuo­la­ti­nis Lie­tu­vos gy­ven­to­jas tu­rė­jo ga­li­my­bę kom­piu­te­rį ir ki­tą jo įran­gą įsi­gy­ti pi­giau – Vy­riau­sy­bė bu­vo nu­ma­čiu­si leng­va­tą, ku­ria gy­ven­to­jas ga­lė­jo pa­si­nau­do­ti už vie­ną kar­tą per pen­ke­rius me­tus įsi­gy­tą as­me­ni­nį kom­piu­te­rį. 2009 m. sau­sio 1 d. ši leng­va­ta bu­vo pa­nai­kin­ta. Kom­piu­te­riai tuo­met iš­kart itin at­pi­go...
Kas to­kiais at­ve­jais iš tik­rų­jų gau­na pa­ra­mą? For­ma­liai – gy­ven­to­jai, rea­liai – pre­kei­viai. Ar neat­si­tiks pa­na­ši si­tua­ci­ja, pra­dė­jus veik­ti as­bes­to sto­gų kei­ti­mo pro­gra­mai?
In­ter­ne­to paieš­kos lau­ke­ly­je įra­šius „as­bes­to sto­gų kei­ti­mo pro­gra­ma“ ga­li­ma įsi­ti­kin­ti, kad rek­la­ma, t. y. vers­las, ka­ra­liau­ja, nors ti­ki­ma­si ras­ti in­for­ma­ci­jos apie da­ly­va­vi­mo pro­gra­mo­je kri­te­ri­jus, ter­mi­nus ir kt. do­mi­nan­čius da­ly­kus. Pir­mi pa­teik­ti re­zul­ta­tai – įmo­nių, siū­lan­čių pa­si­keis­ti sto­go dan­gą. Pa­tei­kia­ma ir jos kai­na. Tie­sa, pa­tei­kia­ma ir mak­si­ma­li kom­pen­suo­ja­ma kai­na, pvz., už vie­ną plie­ni­nių čer­pių imi­ta­ci­jos dan­gos kvad­ra­ti­nį met­rą (įskai­tant izo­lia­ci­nį sluoks­nį, skar­dos pro­fi­lių krai­gus, vė­ja­len­tes, laš­ta­kius, lie­taus nu­ve­di­mo sis­te­mos la­ta­kus ir liet­vamz­džius, snie­go už­tva­ras) ga­li­ma mo­kė­ti iki 60 Lt, tad sto­gų dan­go­mis pre­kiau­jan­čioms fir­moms dar yra kur kai­nas kel­ti.
Pa­var­čius per­nai me­tų sta­ty­bi­nių me­džia­gų par­duo­tu­vių pre­kių ka­ta­lo­gus, ne­sun­ku ras­ti įvai­rių sto­gų dan­gų pa­siū­ly­mų, pa­vyz­džiui, plie­ni­nę sto­gų dan­gą „Stra­tos“ rugp­jū­tį pre­ky­bos cent­re „Bau­hof“ bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti už 22,99 Lt / kv. m. Pa­si­do­mė­ję įvai­rio­se fir­mo­se, kiek to­kia dan­ga da­bar kai­nuo­ja, su­ži­no­jo­me, kad ji šiuo me­tu bran­ges­nė ke­le­tu ar ke­lio­li­ka li­tų. Su­ži­no­jo­me ir tai, kad fir­mos ima ir tam tik­rą mo­kes­tį už sto­go plo­to iš­ma­ta­vi­mą. „Pa­gal­vo­ki­te pa­tys – rei­kia vyk­ti į ra­jo­nus, kar­tais net la­bai to­li. Kai­nuo­ja de­ga­lai, gaiš­ta­mas lai­kas. O jei klien­tas per­si­gal­vos ir at­si­sa­kys už­si­sa­ky­ti pas mus sto­gą?“ – tei­gė vie­nos iš sto­gų dan­gas par­duo­dan­čių fir­mų va­dy­bi­nin­kė.

  

 

Pi­ni­gai už nu­pirk­tas me­džia­gas bus grą­žin­ti at­li­kus dar­bus, sie­kiant iš­veng­ti jų pa­nau­do­ji­mo ki­toms reik­mėms.

Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

 

Mies­tie­čiai nu­si­vy­lę

Pa­gal pro­gra­mą bus fi­nan­suo­ja­mas tik gy­ve­na­mų­jų na­mų  se­nų ši­fe­rio sto­gų dan­gų kei­ti­mas gy­ve­nan­tie­siems kai­me. Bet ir čia nu­sta­ty­ta tam tik­rų ap­ri­bo­ji­mų, pvz., pa­ra­ma tei­kia­ma tik tiems gy­ven­to­jams, ku­rie ne ma­žiau nei pen­ke­rius me­tus iki pa­ra­mos pa­raiš­kos pa­tei­ki­mo nuo­la­ti­nę gy­ve­na­mą­ją vie­tą bu­vo dek­la­ra­vę kai­mo vie­to­vė­je, ku­rios gy­ven­to­jų skai­čius ne­vir­ši­ja 6 tūkst. Bet ko­dėl ta­da pir­mu­mas tai­ko­mas pa­reiš­kė­jui, grį­žu­siam iš emig­ra­ci­jos? Jei­gu jis bu­vo dek­la­ra­vęs emig­ra­ci­ją, tai jo nuo­la­ti­nė gy­ve­na­mo­ji vie­ta bu­vo už jū­rų ma­rių.
Šiau­liuo­se gy­ve­na­mą­ją vie­tą dek­la­ra­vęs, bet Že­mai­ti­jos vi­du­ry jau be­veik 15 me­tų gy­ve­nan­tis vy­ras pik­ti­na­si, kad ne­ga­li pre­ten­duo­ti į pa­ra­mą. „Ra­šiau laiš­ką mi­nis­te­ri­jai, ar­gu­men­ta­vau, ko­dėl gy­ve­na­mą­ją vie­tą dek­la­ra­vau mies­te. Jie net ne­si­lei­do į kal­bas – ak­lai va­do­vau­ja­si nu­sta­ty­to­mis tai­syk­lė­mis“, – guo­dė­si jis.
„Ne pa­slap­tis, kad ne­ma­žai kai­mo gy­ven­to­jų ne­tu­ri pi­ni­gų net ele­men­ta­riau­siems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti, tau­po kiek įma­ny­da­mi, juk kai­me la­bai opi ne­dar­bo pro­ble­ma. Iš kur jie tu­rės pi­ni­gų sto­gui pa­si­keis­ti, jei sie­nos ir lan­gai kiau­ri? – svars­tė šiau­lie­tis. – Jie nei re­mon­ta­vo tų sto­gų, nei re­mon­tuos, kaip gy­ve­no, taip ir gy­vens su ši­fe­ri­niais.“
Anot Že­mai­ti­jos gy­ven­to­jo, tin­ka­mu­mo kri­te­ri­jai pa­ra­mai gau­ti nu­sta­ty­ti ne­la­bai lo­giš­kai. Ko­dėl rei­kia ne ma­žiau nei pen­ke­rius me­tus bū­ti dek­la­ra­vus gy­ve­na­mą­ją vie­tą kai­mo vie­to­vė­je, ko­dėl to­je vie­to­je tu­ri bū­ti ne dau­giau nei 6 tūkst. gy­ven­to­jų, ko­dėl disk­ri­mi­nuo­ja­mos so­dų bend­ri­jos ar sa­vi­val­dy­bės cent­rai, ko­dėl pir­mu­mas tai­ko­mas pa­reiš­kė­jui, grį­žu­siam iš emig­ra­ci­jos, pa­si­tei­ra­vo­me Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos. At­sa­ky­mo su­lau­kė­me iš­kal­bin­go...

„Ty­čio­tis ne­gar­bin­ga...“

„Vi­są rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją apie sto­gų kei­ti­mą ga­li­te ras­ti Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos tink­la­la­py­je www.zum.lt. Rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad sto­gų at­nau­ji­ni­mo pro­gra­ma vyk­do­ma iš Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros 2007-2013 m. pro­gra­mos prie­mo­nės „Kai­mo at­nau­ji­ni­mas ir plėt­ra“, tad nau­dos ga­vė­jai, su­pran­ta­ma, yra kai­mo žmo­nės, o ne mies­te­lė­nai, no­rin­tys at­nau­jin­ti sa­vo so­dy­bą ar so­do na­me­lį.... Ty­čio­tis ir ko­ne­veik­ti kai­mo gy­ven­to­jus la­bai jau ne­gar­bin­ga, juo­lab pa­čiam įsi­gi­jus so­dy­bą kai­me. Prog­ra­mos pa­ra­mos prie­mo­nės ir tai­syk­lės dau­giau nei pu­sę me­tų bu­vo de­ri­na­mos vi­so­se ES at­sa­kin­go­se ins­ti­tu­ci­jo­se, to­dėl ma­no­me, jog ko­men­ta­rai, kad „ne­lo­giš­ki prio­ri­te­tai“, kad „pro­gra­ma pa­smerk­ta žlug­ti“ ir kad „neap­si­mo­ka“, yra ne­ko­rek­tiš­ki, to­dėl su­teik­ti pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos ne­ma­to­me ga­li­my­bių. Žmo­nės vi­suo­met ga­li tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nę ir tu­ri ga­li­my­bę rink­tis da­ly­vau­ti pro­gra­mo­je ar­ba ne. Na, o nu­si­vy­lu­siems mies­to gy­ven­to­jams be­lie­ka pa­siū­ly­ti kreip­tis į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją...“ – at­sa­kė Vi­lius Re­ke­vi­čius, Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­jas.
At­sip­ra­šo­me, jei iš tik­rų­jų įžei­dė­me kai­mo gy­ven­to­jus, neiš­ga­lin­čius da­ly­vau­ti as­bes­to sto­gų kei­ti­mo pro­gra­mo­je. Ki­ta ver­tus, jau­čia­mės, lyg bū­tu­me įžei­dę ir Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ją. O gal ji pa­ti su­vo­kia, kad ne vis­kas as­bes­to kei­ti­mo pro­gra­mo­je aiš­ku ir skaid­ru?
Kad gy­ven­to­jams bū­tų aiš­kiau, Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja or­ga­ni­zuo­ja se­mi­na­rų vi­so­se ša­lies sa­vi­val­dy­bė­se cik­lą. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je toks su­si­ti­ki­mas įvy­ko va­kar. Su­si­do­mė­ji­mas bu­vo mil­ži­niš­kas – sa­lė­je pri­trū­ko vie­tų. Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus sa­lė­je se­mi­na­ras vyks sau­sio 26 d. 10 val., Nau­jo­sios Ak­me­nės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės sa­lė­je – va­sa­rio 2 d. 14 val., Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės di­džio­jo­je sa­lė­je – va­sa­rio 3 d. 11 val., o Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės di­džio­jo­je sa­lė­je – va­sa­rio 3 d. 14 val.

As­bes­tas ga­min­tas ma­siš­kai

As­bes­tą dėl kenks­min­gų svei­ka­tai sa­vy­bių 1976 m. Tarp­tau­ti­nis vė­žio ty­ri­mo cent­ras įra­šė į kan­ce­ro­ge­ni­nių veiks­nių są­ra­šą kaip vė­žį su­ke­lian­čią me­džia­gą. Tei­sės ak­tais Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­so­je ES, nau­do­ti as­bes­tą yra už­draus­ta, ta­čiau vis dar daug žmo­nių gy­ve­na jo tu­rin­čio­je ap­lin­ko­je.
Nuo 1961 m. Lie­tu­vo­je bu­vo pa­nau­do­ta apie 700 tūkst. to­nų as­bes­to ža­lia­vos. Tuo­met nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je vei­kian­ti ga­myk­la, kaip ir ki­ti sto­gų dan­gų ga­min­to­jai, ma­siš­kai ga­mi­no as­bes­to sto­gų dan­gą – ši­fe­rį. Šios me­džia­gos yra be­veik vi­suo­se so­viet­me­čiu sta­ty­tų pa­sta­tų sto­guo­se, ka­ti­li­nė­se, ši­lu­mi­nė­se tra­so­se.
Nus­ta­ty­ta, kad as­bes­tas pa­vo­jin­giau­sias re­no­vuo­jant na­mus, nes di­džiau­sią pa­vo­jų ke­lia as­bes­to dul­kės, su­si­da­rančios keičiant ar taisant stogą. ­

Žai­di­mas „Šil­ta-šal­ta“

Po­vi­las LUN­GĖ

Į sa­vait­raš­tį „Šiau­liai plius“ krei­pė­si vie­nos mies­to dau­gia­bu­čių sa­vi­nin­kų bend­ri­jų pir­mi­nin­kė, pra­šiu­si, kad jos pa­var­dė ir bend­ri­jos ad­re­sas ne­bū­tų mi­ni­mi. „Ne­no­riu, kad pas ma­ne į na­mą pra­dė­tų ei­ti tik­rin­ti vi­so­kių ins­tan­ci­jų at­sto­vai. No­rė­da­mas ga­li ir prie stul­po pri­kib­ti“, – ap­si­draus­da­ma šmaikš­ta­vo mo­te­ris. Šį­kart pa­ban­dy­si­me pa­pa­sa­ko­ti, ką vis dėl­to ga­li­ma pa­da­ry­ti, kad są­skai­tos už šil­dy­mą ne­gąs­din­tų, ir ko­kią nau­dą tu­ri bend­ro­vė „Šiau­lių ener­gi­ja“, su­ma­ži­nu­si tie­kia­mo ter­mo­fi­ka­to tem­pe­ra­tū­rą.

Re­gu­liuo­ja nuo­to­li­nio val­dy­mo pul­te­liu

Bend­ri­jos pir­mi­nin­kė re­dak­ci­jai pa­skam­bi­no per­skai­čiu­si praė­ju­sią sa­vai­tę „Šiau­liai plius“ pub­li­kuo­tą straips­nį „Už gruo­džio šil­dy­mą mo­kė­si­me ma­žiau?“ ir šią sa­vai­tę ga­vu­si są­skai­tą už mi­nė­to mė­ne­sio šil­dy­mą.

„Ne­ga­lė­jau pa­ti­kė­ti sa­vo aki­mis. Bend­ri­ja tau­po kiek tik ga­li. Da­rau vis­ką, kad tik žmo­nėms tek­tų mo­kė­ti kuo ma­žiau“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Pak­laus­ta, kaip ji tai ga­lin­ti pa­da­ry­ti, pir­mi­nin­kė šiek tiek su­tri­ko, bet at­sklei­dė: „Jo­kia čia pa­slap­tis. Jei nė­ra rei­ka­lo daug šil­dy­ti, nu­si­lei­džiu į rū­sį ir su­ma­ži­nu ši­lu­mą.“

Na­mo ši­lu­mos punk­te yra prie­tai­sas, ku­rį nuo­to­li­nio val­dy­mo pul­te­liu ga­li­ma pa­re­gu­liuo­ti, tiks­liau, nu­sta­ty­ti pa­gei­dau­ja­mą na­mo šil­dy­mo sis­te­mo­je esan­čio van­dens tem­pe­ra­tū­rą. Bend­ri­jos pir­mi­nin­kė tu­ri ener­ge­ti­kos dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­jos ates­ta­tą, lei­džian­tį at­lik­ti ši­lu­mos įren­gi­nių (dau­gia­bu­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų cent­ra­li­zuo­tų šil­dy­mo sis­te­mų) eksp­loa­ta­vi­mo ir tech­no­lo­gi­nio val­dy­mo dar­bus. Tai ką gi ji ten ga­li pa­re­gu­liuo­ti?

Va­do­vau­da­ma­si Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lė­mis, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ yra pa­ren­gu­si ir su Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­be bei Vals­ty­bi­ne ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja su­de­ri­nu­si bend­ro­vės ap­tar­nau­ja­mų ka­ti­li­nių ši­lum­ne­šio pa­ra­met­rų gra­fi­kus ši­lu­mos var­to­to­jams. To­kius gra­fi­kus ji  nu­sta­to kas­met. Juo­se nu­ro­dy­ta, ko­kia vi­du­ti­nė pa­ros pa­duo­da­ma ir re­ko­men­duo­ja­ma po pa­mai­šy­mo siurb­lio ter­mo­fi­ka­to tem­pe­ra­tū­ra tu­ri bū­ti, esant tam tik­rai lau­ko oro tem­pe­ra­tū­rai. Kad bū­tų pa­pras­čiau su­pras­ti, pa­teik­si­me pa­vyz­dį: esant lau­ke –5°C, iki na­mo tu­ri at­bėg­ti 78°C kar­čio van­duo, ku­ris, pra­bė­gęs pro pa­mai­šy­mo siurb­lį, na­mo sis­te­mo­je tu­ri už­tik­rin­ti 56 laips­nių tem­pe­ra­tū­rą, o į mies­to tink­lus tu­ri grįž­ti +42°C tem­pe­ra­tū­ros.

„Ka­dan­gi van­dens tem­pe­ra­tū­ra na­mo sis­te­mo­je yra tik re­ko­men­duo­ja­ma, va­di­na­si, ga­liu šio gra­fi­ko griež­tai ne­si­lai­ky­ti, to­dėl nu­sta­tau ke­liais laips­niais ma­žes­nę, – pa­sa­ko­jo pir­mi­nin­kė. – Aiš­ku, tai var­gas, nes bū­na, kad per die­ną ke­lis kar­tus ten­ka leis­tis į rū­sį nu­sta­ty­ti pa­ra­met­rų. Bū­na, kad sau­lei plies­kiant bu­tuo­se pa­ky­la oro tem­pe­ra­tū­ra, ta­da su­ma­ži­nu ją sis­te­mo­je. Bū­na, kad ki­lus stip­riam vė­jui, o gruo­dis bū­tent ir bu­vo la­bai vė­juo­tas, pa­ma­tau, kad sis­te­mo­je ėmė smar­kiai kris­ti tem­pe­ra­tū­ra, ta­da ją trum­pam pa­ke­liu – pa­kai­ti­nu, kad bu­tai su­šil­tų. Tai sa­vo­tiš­kas žai­di­mas, bet bend­ri­jos gy­ven­to­jai jau­čia nau­dą – mū­sų na­me už šil­dy­mą są­skai­tos bū­na ma­žes­nės nei ap­lin­ki­niuo­se.“

Nuo­to­li­nio val­dy­mo pul­te­lio myg­tu­kų mai­gy­mas, no­rint nu­sta­ty­ti pa­gei­dau­ja­mą tem­pe­ra­tū­ra, anot bend­ri­jos pir­mi­nin­kės, nė­ra pro­ble­ma, nes šis ge­ras dar­bas įver­ti­na­mas na­mo gy­ven­to­jų, dė­kin­gų mo­te­riai už pa­stan­gas pa­dė­ti tau­py­ti. Mo­te­ris pu­se lū­pų už­si­me­na, kad taip pat da­ro ir ki­tų bend­ri­jų pir­mi­nin­kai. Tie­sa, pir­mi­nin­kės nuo­mo­ne, bū­tų ga­li­ma su­tau­py­ti dar dau­giau, jei ne įdo­mus da­ly­kas – tie pa­tys ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kai.

Su­ma­ži­no ter­mo­fi­ka­to tem­pe­ra­tū­rą

„Į tuos gra­fi­kus nie­ka­da per daug dė­me­sio ne­kreip­da­vau, kol šie­met na­mo ši­lu­mos punk­te neap­si­lan­kė bend­ro­vės „Šiau­lių ener­gi­ja“ in­ži­nie­rė. Pa­ma­čiu­si, kad seg­tu­ve tu­riu tvar­kin­gai įseg­tus sep­ty­ne­rių me­tų gra­fi­kus, ji se­nes­nius pa­siė­mė teig­da­ma, kad kam čia tie se­ni be­rei­ka­lin­gi, – pri­si­me­na mo­te­ris. – Tu­rė­jau pa­si­da­riu­si ko­pi­jas, tad grį­žu­si ėmiau tuos gra­fi­kus ty­ri­nė­ti. Ir pa­ste­bė­jau įdo­mų da­ly­ką.“

Anot bend­ri­jos pir­mi­nin­kės, ly­gi­nant sep­ty­ne­rių pa­sta­rų­jų me­tų ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­ros gra­fi­kus ga­li­ma pa­ste­bė­ti, kad vi­du­ti­nė pa­ros pa­duo­da­ma tem­pe­ra­tū­ra kas ke­le­rius me­tus bu­vo pa­tvir­ti­na­ma vis ma­žes­nė, nors re­ko­men­duo­ja­ma po pa­mai­šy­mo siurb­lio iš­li­ko to­kia pat, pa­vyz­džiui, esant 22 laips­niams šal­čio, 2005-2006 m. vi­du­ti­nė pa­ros pa­duo­da­ma tem­pe­ra­tū­ra pa­tvir­tin­ta +115°C, 2007-2008 m. +105°C, 2009-2010 m. jau tik +95°C. Ter­mo­fi­ka­to tem­pe­ra­tū­ra su­ma­žin­ta ne­tgi 20 laips­nių!

„Ki­ta ver­tus, ne­sup­ran­tu, kam rei­kia tuos tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kus kas­met vis tvir­tin­ti, – ste­bi­si mo­te­ris. – Juk prieš pen­ke­rius me­tus lau­ke bu­vę pen­ki laips­niai šal­čio yra ly­giai to­kie pat pen­ki laips­niai šal­čio šie­met.“

Pir­mi­nin­kė da­ro prie­lai­dą, kad į na­mą tie­kia­mo ter­mo­fi­ka­to tem­pe­ra­tū­ros su­ma­ži­ni­mas yra nau­din­gas ši­lu­mi­nin­kams. „Pa­gal­vo­ki­te – iš mies­to at­bė­ga vė­ses­nis van­duo, bet na­mo sis­te­mos tem­pe­ra­tū­ra pa­tvir­tin­ta ta pa­ti. Ta pa­ti pa­lik­ta ir grįž­ta­ma at­gal į mies­to tink­lus, – svars­to mo­te­ris. – Tai­gi no­rint pa­lai­ky­ti tam tik­rą tem­pe­ra­tū­ra sis­te­mo­je rei­kia, kad to vė­ses­nio ter­mo­fi­ka­to pro siurb­lį pra­bėg­tų dau­giau. Dau­giau van­dens pra­bė­ga, dau­giau ši­lu­mos su­var­to­ja­ma, tai­gi daug dau­giau ki­lo­vat­va­lan­džių. Kad jo pra­bė­ga tik­rai dau­giau, įsi­ti­ki­nau pa­ti – jei no­rint pa­lai­ky­ti pa­gei­dau­ja­mą tem­pe­ra­tū­rą sis­te­mo­je anks­čiau pra­te­kė­da­vo, tar­kim, du ku­bi­niai met­rai karš­tes­nio ter­mo­fi­ka­to, tai da­bar dvi­gu­bai dau­giau. Su­nau­do­ja­ma ir ati­tin­ka­mai dau­giau ener­gi­jos. Gal pri­si­gal­vo­ju, bet man at­sa­ky­mo nie­kas ne­pa­tei­kė. Bu­vau su­ra­šiu­si ne­tgi raš­tą Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui Vla­dui Da­mu­le­vi­čiui, de­ja, at­sa­ky­mo ne­su­lau­kiau.“

Mo­kyk­li­nis už­da­vi­nys

Ar na­mo bend­ri­jos pir­mi­nin­kės prie­lai­dos yra tei­sin­gos, pa­si­tei­ra­vo­me Šiau­lių uni­ver­si­te­to Tech­no­lo­gi­jos fa­kul­te­to do­cen­to My­ko­lo Pe­lik­šos.

Anot jo, na­mo įva­de esan­tys ši­lu­mi­nės tra­sos vamz­dy­nai bei pie­ti­nė­je ka­ti­li­nė­je esan­tys cir­ku­lia­ci­niai siurb­liai yra pa­jė­gūs pa­tiek­ti į ši­lu­mos punk­tą bet ko­kius van­dens de­bi­tus – pra­te­kan­čio ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens kie­kį, o na­mo ši­lu­mos punk­to au­to­ma­ti­ka pa­sii­ma tiek, kiek ji už­prog­ra­muo­ta (įpras­tai au­to­ma­ti­ka nu­sta­to­ma pa­gal var­to­to­jo po­rei­kį). Na­mo šil­dy­mo sis­te­mo­je ir na­mo karš­ta­ja­me van­den­tie­ky­je įmon­tuo­ti cir­ku­lia­ci­niai siurb­liai taip pat ga­li pa­gal var­to­to­jo po­rei­kius pa­tiek­ti įvai­rius de­bi­tus, o siurb­lių dar­bui bū­ti­nos elekt­ros ener­gi­jos są­nau­dos kin­ta la­bai ne­žy­miai ir nuo vi­sų dau­gia­bu­čio na­mo ši­lu­mos są­nau­dų ne­vir­ši­ja vie­no pro­cen­to (siurb­lių dar­bui var­to­ja­ma ne ši­lu­mi­nė, bet elekt­ros ener­gi­ja).

„Dėl šių prie­žas­čių ši­lu­mos tie­kė­jas nė­ra suin­te­re­suo­tas tiek­ti pa­že­min­tos tem­pe­ra­tū­ros van­de­nį. Tai mums, var­to­to­jams, nau­din­ga gau­ti že­mes­nės, bet pa­kan­ka­mos tem­pe­ra­tū­ros ter­mo­fi­ka­ci­nį van­de­nį“, – sa­ko do­cen­tas.

Tai dėl ko­kių prie­žas­čių ter­mo­fi­ka­to tem­pe­ra­tū­ra bu­vo su­ma­žin­ta? Anot My­ko­lo Pe­lik­šos, toks tem­pe­ra­tū­ros gra­fi­ko pa­kei­ti­mas di­džiau­sią nau­dą da­vė vi­siems ši­lu­mos var­to­to­jams, kar­tu ir gy­ven­to­jams, nes su­ma­žė­jo ši­lu­mos nuo­sto­liai ši­lu­mi­nė­se tra­so­se, tai­gi su­ma­žė­jo ir pa­ga­min­tos ši­lu­mos kie­kis bei ap­skai­ty­tos ši­lu­mos sa­vi­kai­na (pa­ga­min­tos vie­nos ki­lo­vat­va­lan­dės kai­na).

„Be abe­jo, tai šiek tiek nau­din­ga ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei, nes ji kom­pen­suo­ja už ši­lu­mą ir karš­tą van­de­nį. Vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mo as­pek­tu ir mo­men­ti­nio (trum­pa­lai­kio) pel­no prieau­giu tai nau­din­ga ir „Šiau­lių ener­gi­jai“, nors pa­sta­ro­ji, pel­no sie­kian­ti įmo­nė, ga­lė­tų tik di­din­ti ši­lu­mos są­nau­das, t. y. tiek­ti karš­tes­nį ter­mo­fi­ka­ci­nį van­de­nį“, – tei­gia Šiau­lių uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas.

 

 

Žmo­nės su bai­me žiū­ri orų pro­gno­zes, ypač kai pra­na­šau­ja­mas at­ša­li­mas. Ne to­dėl, kad ne­ži­no­tų ką ap­si­reng­ti – juos gąs­di­na ne­nus­pė­ja­mos są­skai­tos už šil­dy­mą.

Sue Byford nuotr.

  

Tai­gi var­to­to­jui (gy­ven­to­jui) vi­siš­kai ne­svar­bi tie­kia­mo­jo ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens tem­pe­ra­tū­ra, jei­gu ji yra pa­kan­ka­ma pa­lai­ky­ti nor­ma­lų mik­rok­li­ma­tą pa­tal­po­se (maž­daug 20°C) ir pa­ruoš­ti karš­tą­jį van­de­nį (maž­daug 55°C).

Kiek­vie­na­me Šiau­lių mies­to na­me esan­tis ši­lu­mos skai­tik­lis ma­tuo­ja na­mo ši­lu­mos są­nau­das pa­gal ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens pra­ras­tą ši­lu­mos kie­kį na­mo ši­lu­mos punk­te. „Iš ele­men­ta­rio­sios fi­zi­kos ži­no­ma, kad ši­lu­mos kie­kis yra ly­gus tri­jų pa­ra­met­rų san­dau­gai: van­dens ma­sės, van­dens tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čio (ak­cen­tuo­ju, ne van­dens tem­pe­ra­tū­ros, o jos po­ky­čio, t. y. at­vė­si­mo) ir van­dens sa­vi­to­sios ši­lu­mos, t. y. pra­ktiš­kai ne­kin­ta­mo van­dens ši­lu­mi­nės tal­pos koe­fi­cien­to. To­dėl rei­ka­lin­gą na­mui ši­lu­mos kie­kį ši­lu­mos punk­to au­to­ma­ti­ka, pri­klau­so­mai nuo esa­mos ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens tem­pe­ra­tū­ros, pa­tie­kia keis­da­ma pra­te­kan­čio ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens kie­kį. Tai­gi var­to­to­jas iš ši­lu­mi­nės tra­sos ga­li pa­siim­ti bet ko­kį jam rei­ka­lin­gą ši­lu­mos kie­kį, to­dėl dis­ku­si­jos apie ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens tem­pe­ra­tū­ros gra­fi­ką daž­niau­siai yra gy­ven­to­jų ne­kom­pe­ten­ci­jos ap­raiš­ka“, – sa­kė uni­ver­si­te­to do­cen­tas.

 

Teat­ro va­do­vas len­kams „pa­ki­šo kiau­lę“

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Šiau­lių dra­mos teat­ras me­tus ža­dė­jo ko­le­goms iš Len­ki­jos E. Sev­ru­ko var­do Elb­lon­go teat­ro da­ly­vau­ti bend­ra­me lie­tu­vių, len­kų ir šve­dų teat­ra­lų pro­jek­te, ta­čiau pa­sku­ti­nę mi­nu­tę ėmė ir „išgaravo“. Įs­kau­din­ti ir iš­duo­ti len­kai svars­tė apie ga­li­my­bę su teat­ro va­do­vais by­li­nė­tis teis­me, ta­čiau pa­si­rin­ko ki­tus par­tne­rius iš Lie­tu­vos – Klai­pė­dos mu­zi­ki­nį teat­rą. „Mes ir pa­tys ne­ži­no­me, kas nu­ti­ko. Ža­dė­jęs da­ly­vau­ti pro­jek­te A. Venc­kus vė­liau te­le­fo­no ra­ge­lio ne­be­kė­lė. Taip elg­tis ne­są­ži­nin­ga. Mums la­bai ne­ma­lo­nu. Su Šiau­lių teat­ru dau­giau pro­jek­tuo­se ne­be­da­ly­vau­si­me“, – sa­ko Mi­ros­law Sied­ler, Elb­lon­go teat­ro va­do­vas.

 
 

 Šiau­lių dra­mos teat­ro di­rek­to­rius An­ta­nas Venc­kus spau­do­je gy­rė­si apie vyk­do­mus tarp­tau­ti­nius pro­jek­tus, ta­čiau rea­liai jų vyk­dy­ti ne­pa­no­ro. Galbūt tarp­tau­ti­nių pro­jek­tų dek­la­ra­vi­mas jam net pa­dė­jo lai­mė­ti Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos kon­kur­są dėl teat­ro va­do­vo po­sto.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Ofi­cia­lus at­si­sa­ky­mas –

me­tų pa­bai­go­je

2010-ųjų rugp­jū­tį Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vas An­ta­nas Venc­kus spau­do­je gy­rė­si, kad teat­ras in­ten­sy­viai ren­gia­si tarp­tau­ti­niam pro­jek­tui su kai­my­ni­nių ša­lių teat­rais. Gran­dio­zi­nio pla­no idė­ja gi­mė Šiau­lių dra­mos teat­ro bi­čiu­liui – Elb­lon­go mies­to teat­rui ir jo va­do­vui M. Sied­le­riui.

Šio pro­jek­to ini­cia­to­riai len­kai, be lie­tu­vių, bend­ra­dar­biau­ti bu­vo pa­kvie­tę ir šve­dų kū­rė­jus. Pro­jek­tas skir­tas kai­my­ni­nių Pie­tų Bal­ti­jos re­gio­nų  ko­mu­ni­ka­ci­jai ak­ty­vin­ti. Ga­lu­ti­nis bend­ros kū­ry­bos ir bend­ra­dar­bia­vi­mo tiks­las – mu­zi­ki­nis spek­tak­lis, ku­ria­me da­ly­vaus po pen­kis kiek­vie­nos ša­lies ak­to­rius ir po vie­ną re­ži­sie­rių iš kiek­vie­nos ša­lies. Spek­tak­lio pa­grin­das – kiek­vie­nos ša­lies dai­nuo­ja­mo­ji poe­zi­ja, ku­rią iš­vers­tą at­liks ki­tos ša­lies at­li­kė­jai. Lie­tu­vių dai­nas šve­dai at­liks šve­dų kal­ba, o lie­tu­viai lie­tu­viš­kai dai­nuos len­kų ar­ba šve­dų dai­nas, ir at­virkš­čiai. Pro­jek­tas, tu­rin­tis ir edu­ka­ci­nių tiks­lų, tu­rė­tų ap­ke­liau­ti vi­sas tris ša­lis.

„Su Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vu A. Venc­ku­mi apie bend­rą tarp­tau­ti­nį pro­jek­tą ėmė­me kal­bė­tis su­si­ti­kę Pa­lan­go­je 2009 ar 2010 me­tais. La­bai džiau­gė­mės, kad šiau­lie­čiai su­ti­ko da­ly­vau­ti mū­sų or­ga­ni­zuo­ja­ma­me pro­jek­te. Ten ir pi­ni­gai di­de­li, ir la­bai daug dar­bo rei­kė­jo įdė­ti. Šiau­lie­čiai su­ti­ko ir su tuo, kad prie pro­jek­to tu­ri pri­si­dė­ti 16 tūks­tan­čių eu­rų“, – „Šiau­liai plius“ te­le­fo­nu sa­kė M. Sied­ler.

Šiau­lių dra­mos teat­ro dar­buo­to­jai daug dar­bo įdė­jo, kol pa­ren­gė pro­jek­tą. Jis bu­vo pa­lai­min­tas, bu­vo gau­tas fi­nan­sa­vi­mas, A. Venc­kus su­tar­tį net du kar­tus pa­si­ra­šė.Maž­daug me­tus len­kai ti­kė­jo, kad pro­jek­tas taps kū­nu. Ti­kė­jo ir Šiau­lių teat­ra­lai –  per­nai rug­sė­jį ša­lies spau­do­je pub­li­kuo­tas ir straips­nis, ku­ria­me gir­ta­si, jog ru­de­nį Šiau­lių dra­mos teat­ras pir­mą kar­tą įsi­trauks į tarp­tau­ti­nį pro­jek­tą pa­gal Pie­tų Bal­ti­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo per sie­ną pro­gra­mą.Per­nai rug­sė­jo vi­du­ry­je Šiau­lių dra­mos teat­ro de­le­ga­ci­ja vie­šė­jo Len­ki­jo­je, kal­bė­jo su pro­jek­to par­tne­riais. Pa­sak m. Sied­ler, apie jo­kį at­si­trau­ki­mą ne­bu­vo nė kal­bos. „O po vi­zi­to taip ir ne­su­ži­no­jo­me, kas at­si­ti­ko. Teat­ro va­do­vas mus ėmė ig­no­ruo­ti. Skam­bi­nau jam vi­sais įma­no­mais te­le­fo­no nu­me­riais, bet jis te­le­fo­no ra­ge­lio ne­kė­lė. Tik lapk­ri­čio 29-ąją su­lau­kė­me ofi­cia­laus at­sa­ky­mo, kad Šiau­lių dra­mos teat­ras pro­jek­te ne­be­da­ly­vau­ja“, – sa­kė m. Sied­ler.

Ne­ma­lo­niai nu­ste­bi­no ig­no­ra­vi­mas

Pro­jek­to su­ma­ny­to­jai len­kai itin rim­tai žiū­rė­jo į įgy­ven­di­na­mą tarp­tau­ti­nį pro­jek­tą. Jie ieš­ko­jo dai­nų, kū­rė mu­zi­ką, ra­šė sce­na­ri­jų. „Mes at­sa­kin­gi už jo įgy­ven­di­ni­mą, to­dėl mums vi­siš­kai ne­sup­ran­ta­mas Šiau­lių teat­ro va­do­vo el­ge­sys. Sup­ran­ta­me, kad ga­li nu­tik­ti įvai­rių da­ly­kų, ta­čiau apie tai, ko­kia pi­ni­gų su­ma rei­kės pri­si­dė­ti, A. Venc­kus ži­no­jo jau pro­jek­to pra­džio­je“, – ap­mau­džiai kal­bė­jo Elb­lon­go teat­ro va­do­vas.

M. Sied­le­rį la­biau­siai nu­ste­bi­no ne pa­sku­ti­nę mi­nu­tę su­lauk­tas šiau­lie­čių at­si­sa­ky­mas da­ly­vau­ti pro­jek­te, bet bū­tent A. Venc­kaus el­ge­sys ir po­zi­ci­ja – vi­siš­kas ig­no­ra­vi­mas ir slaps­ty­ma­sis.

„Ne­ži­no­me, kaip tai paaiš­kin­ti, tai la­bai ne­ma­lo­nu. Dėl Šiau­lių dra­mos teat­ro pa­si­trau­ki­mo iš pro­jek­to mums ki­lo daug pro­ble­mų. Juk mes at­sa­kin­gi už pro­jek­tą ir už tai, kad jis bet ko­kiu at­ve­ju bū­tų įgy­ven­din­tas. Keis­ta, kad apie mū­sų si­tua­ci­ją ir at­sa­ko­my­bę A. Venc­kus ne­pa­gal­vo­jo“, – sa­kė m. Sied­le­ris.

Elb­lon­go teat­ro va­do­vas tei­gia, kad su Šiau­lių dra­mos teat­ru ir ko­le­go­mis iš Ka­li­ning­ra­do ke­ti­no įgy­ven­din­ti dar vie­ną tarp­tau­ti­nį pro­jek­tą. Jo me­tu vi­sų tri­jų ša­lių teat­rų ak­to­riai tu­rė­jo sta­ty­ti spek­tak­lį „Ro­meo ir Džiul­je­ta“. „Pro­jek­tas bū­tų bu­vęs la­bai reikš­min­gas ir įdo­mus vi­sos trims ša­lims, ta­čiau da­bar po to­kio Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vo poel­gio at­si­sa­ko­me bet ko­kio bend­ra­dar­bia­vi­mo su šiau­lie­čiais“, – sa­kė Elb­lon­go teat­ro va­do­vas.

Di­rek­to­rius gi­na­si per vė­lai su­ži­no­jęs apie pi­ni­gus

„Taip tik­rai ne­bu­vo, aš ne­si­slaps­čiau“, – te­le­fo­nu „Šiau­liai plius“ paaiš­ki­no Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vas A. Venc­kus. Jo tei­gi­mu, su len­kais bu­vo tar­ta­si dėl bend­ro pro­jek­to, ku­ria­me da­ly­vau­tų ir Ka­li­ning­ra­do sri­ties teat­ra­lai. Anot A. Venc­kaus, pro­jek­tas su šve­dais kaž­kaip bu­vo „pri­ka­bin­tas“ vė­liau. Su­ži­no­jus, kad teks pri­si­dė­ti 16 tūks­tan­čių eu­rų, bu­vo pra­dė­ta ieš­ko­ti fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nio. Jo ne­ra­dus ir bu­vo at­si­sa­ky­ta da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nia­me pro­jek­te.

A. Venc­kus ti­ki­no tik­rai ne­si­slaps­tęs nuo ko­le­gų iš Len­ki­jos. Jam ne­va bu­vęs su­dė­tin­gas lai­ko­tar­pis – bai­gė­si jo ka­den­ci­ja, pa­skui te­ko da­ly­vau­ti Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos skelb­ta­me kon­kur­se dėl Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vo po­sto. „Prieš ka­den­ci­jos pa­bai­gą iš­lin­do tas „šve­diš­kas“ pro­jek­tas pri­ka­bin­tas. Dėl to ir vy­ko rug­sė­ji teat­ro at­sto­vai pas len­kus aiš­kin­tis. Su­vo­kę, kad fi­nan­siš­kai mums tai ne­pa­ke­lia­ma, at­si­sa­kė­me“, – tei­gė teat­ro va­do­vas.

Įdo­mu tai, kad kon­kur­sas dėl Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vo po­sto vy­ko per­nai bir­že­lio pa­bai­go­je, o at­si­sa­ky­mą da­ly­vau­ti bend­ra­me pro­jek­te šiau­lie­čiai len­kams nu­siun­tė tik po pen­kių mė­ne­sių – lapk­ri­čio pa­bai­go­je.

„Kai­ną mes su­ži­no­jo­me tik rug­sė­jį“, – sa­kė A. Venc­kus. Keis­ta, kad teat­ro va­do­vas ne­ži­no, ko­kius do­ku­men­tus pa­si­ra­šo. „Šiau­liai plius“ tu­ri do­ku­men­to ko­pi­ją, ku­rio­je aiš­kiai ma­ty­ti A. Venc­kaus pa­ra­šas. Do­ku­men­tas, ku­ria­me nu­ro­dy­ta 16 tūks­tan­čių eu­rų su­ma, pa­si­ra­šy­tas dar 2010 me­tų gruo­džio 14-ąją.

  

 

Šiau­lių dra­mos teat­ro di­rek­to­riaus An­ta­no Venc­kaus at­min­tis „su­šlu­ba­vo“. Di­rek­to­rius tei­gia, kad apie lė­šas, rei­ka­lin­gas pro­jek­tui, su­ži­no­jo tik per­nai ru­de­nį, ta­čiau dar 2010 m. bir­že­lį jis pa­si­ra­šė do­ku­men­tą, kur rei­ka­lin­ga su­ma bu­vo nu­ro­dy­ta.

 

Kas pa­neigs, kad teat­ro va­do­vo dek­la­ra­vi­mas apie da­ly­va­vi­mą tarp­tau­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se ne­pa­dė­jo jam nu­ga­lė­ti Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos reng­to kon­kur­so Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vo pa­rei­goms užim­ti?

Kon­kur­se A. Venc­kus pri­sta­tė Šiau­lių dra­mos teat­ro pen­ke­rių me­tų per­spek­ty­vi­nę kū­ry­bi­nės veik­los pro­gra­mą, pa­ro­dan­čią teat­ro nuo­sta­tuo­se nu­ma­ty­tų tiks­lų bei už­da­vi­nių įgy­ven­di­ni­mą. Prog­ra­mo­je tu­rė­jo bū­ti pri­sta­ty­tas ir Lie­tu­vos kul­tū­ros ir me­no pri­sta­ty­mas už­sie­nio ša­lims bei ana­lo­giš­kos sri­ties už­sie­nio ša­lių kul­tū­ros ir me­no pri­sta­ty­mas Lie­tu­vos vi­suo­me­nei, nu­ma­to­mi bend­ri pro­jek­tai ar da­ly­va­vi­mas teat­rui ak­tua­liuo­se pro­jek­tuo­se.

A. Venc­kus abu tarp­tau­ti­nius pro­jek­tus su len­kais ir šve­dais bei su len­kais ir ka­li­ning­ra­die­čiais bu­vo nu­ma­tęs ir 2011 me­tų Šiau­lių dra­mos teat­ro kū­ry­bi­nės veik­los pro­gra­mo­je. Šią pro­gra­mą, pa­tvir­tin­tą di­rek­to­riaus pa­ra­šu, teat­ras pa­tei­kė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai. Mi­nis­te­ri­ja ją pa­tvir­ti­no.

Ar dėl neį­vyk­dy­to veik­los pla­no teat­ro va­do­vui grės ko­kia nors at­sa­ko­my­bė?

Tie­sa, šie­met gruo­džio pra­džio­je A. Venc­kus iš­rink­tas va­do­vau­ti vi­suo­me­ni­nei Šiau­lių mies­to kul­tū­ros ta­ry­bai. Už nuo­pel­nus kul­tū­rai?

 

Mo­kes­čiai ki­tą­met

Elekt­ra

Lapk­ri­čio 25 d. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja (VKEKK) pa­skel­bė elekt­ros ener­gi­jos per­siun­ti­mo pa­slau­gos ir vi­suo­me­ni­nes elekt­ros ener­gi­jos kai­nas ir ta­ri­fus bei jų tai­ky­mo tvar­ką 2012 me­tais. Vi­suo­me­ni­nės elekt­ros ener­gi­jos kai­nos gy­ven­to­jams nuo 2012 m. vi­du­ti­niš­kai di­dės apie 1,4 ct/kWh (su PVM) ar­ba apie 3 pro­c. – na­mų ūkiui, vi­du­ti­niš­kai per mė­ne­sį su­nau­do­jan­čiam apie 144 kWh, iš­lai­dos už elekt­ros ener­gi­ją ki­tą­met pa­di­dės apie 2 Lt (su PVM) per mė­ne­sį.

Du­jos

2011 m. lapk­ri­čio 30 d. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja pa­tvir­ti­no AB „Lie­tu­vos du­jos“ val­dy­bos 2011 m. lapk­ri­čio 18 d. spren­di­mu nu­sta­ty­tas gam­ti­nių du­jų per­da­vi­mo ir skirs­ty­mo pa­slau­gų kai­nas bei ta­ri­fus bui­ti­niams var­to­to­jams, ga­lio­sian­čius nuo 2012 m. sau­sio 1 d. AB „Lie­tu­vos du­jos“ val­dy­ba nu­sta­tė, kad gy­ven­to­jams ta­ri­fai ne­kei­čia­mi, tai yra nuo 2012 m. sau­sio 1 d. tai­ko­mi 2011 m. ant­rą­jį pus­me­tį ga­lio­jan­tys ta­ri­fai.

 Šil­dy­mas ir karš­tas van­duo

Nuo 2012 m. sau­sio 1 d. ši­lu­mos ir karš­to van­dens kai­nos Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no var­to­to­jams ne­si­keis – ga­lios nu­sta­ty­tos nuo 2011 m. lapk­ri­čio 1 d.

Šal­tas van­duo

2011 m. gruo­džio 22 d. vy­ku­sio Šiau­lių mies­to ta­ry­bos po­sė­džio me­tu nu­spręs­ta tai­ky­ti da­bar ga­lio­jan­čias šal­to van­dens tie­ki­mo, nuo­te­kų tvar­ky­mo ir par­da­vi­mo pa­slau­gų kai­nas ir ki­tą­met.

Kal­bant apie van­dens kai­ną, su­maiš­ties su­kė­lė tai, kad Sei­mas pri­ta­rė mo­kes­čių di­di­ni­mui už da­lį iš že­mės iš­gau­na­mų iš­tek­lių, tarp ku­rių yra ir ju­ri­di­nių as­me­nų ko­mer­ci­niais tiks­lais nau­do­ja­mas po­že­mi­nis van­duo. Iki šiol po­že­mi­nis van­duo bū­da­vo ap­mo­kes­ti­na­mas 0,06 Lt už ku­bi­nį met­rą, jo mo­kes­tis ne­prik­lau­sė nuo to, ar jis nau­do­ja­mas ko­mer­ci­niais tiks­lais, ar na­mų ūkio reik­mėms bei pa­tal­poms šil­dy­ti. Pa­kei­tus tei­sės ak­tą, po­že­mi­nis van­duo na­mų ūkio reik­mėms ir pa­tal­poms šil­dy­ti kai­nuos tiek pat, o ju­ri­di­nių as­me­nų ko­mer­ci­niais tiks­lais nau­do­ja­mo van­dens, pils­to­mo į ta­rą, kai­na pa­di­dės iki 10,8 Lt už kub. met­rą. Vi­so ki­to po­že­mi­nio van­dens kai­na sieks 0,24 Lt už kub. met­rą.

Ne­si­keis ki­tą­met ir ko­mu­na­li­nių at­lie­kų rink­lia­vos dy­dis.

Vers­lo liu­di­ji­mai

Nuo 2012 m. sau­sio 1 d. brangs vers­lo liu­di­ji­mai. Mi­ni­ma­li vers­lo liu­di­ji­mo kai­na šiau­lie­čiams bus 1440 Lt per me­tus, t. y. 120 Lt dau­giau nei šie­met. Ki­tą­met stam­bi­na­mas ir veik­lų, ku­rio­mis vers­tis rei­kia įsi­gy­ti vers­lo liu­di­ji­mą, są­ra­šas. Iš šiuo me­tu ga­lio­jan­čių 105 veik­los rū­šių są­ra­še liks tik 90, pa­nai­ki­na­mos že­mės ūkio veik­lai pri­ski­ria­mos veik­los sri­tys, iš es­mės kei­čia­mos sta­ty­bos veik­los.

Nuo Nau­jų­jų me­tų tiks­li­na­ma ir pa­tal­pų nuo­mos rū­šis, ku­ri lei­džia vers­tis tik gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties pa­tal­pų nuo­ma. Iki šiol ga­lio­ju­sios aš­tuo­nios pre­ky­bi­nės veik­los rū­šys stam­bi­na­mos į dvi: „Pre­ky­ba tik ne mais­to pro­duk­tais“ ir „Pre­ky­ba“.

Me­tų ren­gi­niai

 Mies­to gim­ta­die­nis ir „Eu­ro­Bas­ket 2011“

Rugp­jū­čio 31-rug­sė­jo 5 d. Šiau­liams te­ko at­lai­ky­ti di­džiu­lį iš­ban­dy­mą – ša­ly­je vy­ko di­džiau­sias vi­sų lai­kų tarp­tau­ti­nis ren­gi­nys „Eu­ro­Bas­ket 2011“. Į var­žy­bas Aly­tu­je, Klai­pė­do­je, Pa­ne­vė­žy­je, Šiau­liuo­se, Vil­niu­je ir Kau­ne at­vy­ko 24 stip­riau­sios Eu­ro­pos krep­ši­nio rink­ti­nės. Šiau­liuo­se su­lauk­ta ke­lio­li­kos tūks­tan­čių žmo­nių ant­plū­džio, nes rug­sė­jį į mo­ky­mo įstai­gas grį­žo ir stu­den­tai bei at­vy­ko sve­čių į rug­sė­jo 2-3 d. vy­ku­sį mies­to gim­ta­die­nį.

Kas­dien Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to B gru­pės rung­ty­nes Šiau­lių are­no­je žiū­rė­da­vo apie 4 tūkst. aist­ruo­lių. In­for­ma­ci­ją apie čem­pio­na­tą tei­kė 203 ak­re­di­tuo­ti ži­niask­lai­dos at­sto­vai, sau­gu­mu rū­pi­no­si apie 100 pa­rei­gū­nų, or­ga­ni­za­to­riams tal­ki­no 150 sa­va­no­rių.

Vi­du­ti­niš­kai į vie­nos die­nos rung­ty­nes Šiau­liuo­se bu­vo par­duo­da­ma apie 3 tūkst. bi­lie­tų. Dar maž­daug tūks­tan­tis as­me­nų į sa­lę atei­da­vo su kvie­ti­mais, ak­re­di­ta­ci­jo­mis.

Di­džiau­sio su­si­do­mė­ji­mo Šiau­liuo­se su­lau­kė Pran­cū­zi­jos ir Vo­kie­ti­jos rung­ty­nės, ku­rias are­no­je ste­bė­jo apie 5 tūkst. žmo­nių.

Kar­tu su krep­ši­nio čem­pio­na­tu tran­kiai praū­žęs Šiau­lių gim­ta­die­nis nu­džiu­gi­no mies­to val­džią – šven­tei su­reng­ti iš biu­dže­to skir­ta 100 tūkst. li­tų, per 130 tūkst. li­tų sky­rė mies­to vers­li­nin­kai, dar 50 tūkst. su­rink­ta iš pre­ky­bi­nin­kų. Or­ga­ni­za­to­riai mies­to gim­ta­die­nio šven­te bu­vo pa­ten­kin­ti – iš­nau­do­ta daug mies­to erd­vių, pa­si­ro­dė kaip nie­kad daug mies­to ko­lek­ty­vų.

Šven­tės me­tu paaiš­kė­jo ir ki­ta tie­sa – kai vie­ni rė­mė, ki­ti šven­čian­čiuo­sius api­plė­ši­nė­jo. Kai ku­rio­se mies­to ka­vi­nė­se už puo­de­lį ka­vos su pie­nu vers­li­nin­kai pra­šė 10 Lt, alaus bo­ka­las Šiau­lių ka­vi­nė­se kai­na­vo 10, sid­ro – 18, kiau­lie­nos kar­bo­na­das – 25, ne­ga­zuo­to van­dens bu­te­liu­kas – 4 Lt.

Mies­to gim­ta­die­nis, vy­kęs Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to me­tu, pa­ro­dė, ku­rie mies­to vers­li­nin­kai ne­ger­bia sa­vo nuo­la­ti­nių klien­tų ir įsi­vaiz­duo­ja, kad ga­li mul­kin­ti už­sie­nie­čius. Prie Pa­ne­vė­žio are­nos par­da­vi­nė­tas alus kai­na­vo 6, pu­sės lit­ro ko­ka­ko­los stik­li­nė – 5 Lt.

Po­li­ti­kai ėmė svars­ty­ti, ar bus pel­nin­gos TA­FI­SA žai­dy­nės Šiau­liuo­se, nes per Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą vis­kas ėjo „į mi­nu­są“.

 Su „Sau­lės žie­du“ su­si­tik­si­me po dve­jų me­tų

Lie­pos vi­du­ry­je Šiau­lius su­dre­bi­no IV tarp­tau­ti­nis folk­lo­ro kon­kur­sas-fes­ti­va­lis „Sau­lės žie­das“. Jis mies­to gy­ven­to­jus ir sve­čius su­pa­žin­di­no su to­li­mų ir ar­ti­mų ša­lių kul­tū­ra. Į kon­kur­są at­vy­kę vie­nuo­li­kos už­sie­nio ša­lių ir bū­rys Lie­tu­vos ko­lek­ty­vų pri­si­sta­tė šven­ti­nė­je „Sau­lės žie­do“ ei­se­no­je. Jo­je da­ly­va­vo Ka­re­li­jos (Ru­si­ja), Aust­ri­jos, Slo­va­ki­jos, Len­ki­jos, Lat­vi­jos, Ne­pa­lo, Slo­vė­ni­jos, Si­ci­li­jos (Ita­li­ja), Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos at­sto­vai, pa­si­puo­šę tau­ti­niais rū­bais. Sve­čių tu­rė­jo bū­ti dau­giau, ta­čiau ko­lek­ty­vai iš Ni­ge­ri­jos, Ko­lum­bi­jos, Jor­da­ni­jos ir Ser­bi­jos neat­vy­ko, nes ne­ga­vo vi­zų.

Tarp­tau­ti­nis folk­lo­ro kon­kur­sas-fes­ti­va­lis uni­ka­lus tuo, kad jo me­tu da­ly­viai ne tik kon­cer­tuo­ja, bet ir da­ly­vau­ja vie­nin­te­lia­me Ry­tų Eu­ro­po­je ren­gia­ma­me kon­kur­se. Šia­me kon­kur­se ko­lek­ty­vai run­gia­si dėl „Grand Prix“, ku­ris šie­met kar­tu su 1500 eu­rų ati­te­ko Slo­va­ki­jos folk­lo­ro an­samb­liui „De­vin“.

Šiau­lių dra­mos teat­ro ju­bi­lie­jui – kny­ga ir prem­je­ra

Rug­sė­jo 23 d. Šiau­lių dra­mos teat­ras pa­mi­nė­jo 80-me­tį. Šia pro­ga prista­ty­ta įspū­din­ga prem­je­ra – Jev­ge­ni­jaus Švar­co tri­jų veiks­mų pa­sa­ka „Še­šė­lis“. Be jo, šie­met žiū­ro­vams teat­ras pa­siū­lė dar dvi prem­je­ras: „Igua­nos nak­tį“ ir ka­lė­di­nį spek­tak­lį vai­kams „Pū­kuo­tu­ko pa­sa­ka“.

„Še­šė­lį“ re­ži­sa­vo JAV gy­ve­nan­ti re­ži­sie­rė Na­ta­ša Ogaj Ra­mer, kos­tiu­mus ir sce­nog­ra­fi­ją kū­rė dai­li­nin­kė Ol­ga Krav­če­nia ir Alek­sand­ras Va­sil­je­vas, cho­reog­ra­fi­ją – Bo­ri­sas Moi­se­je­vas. Spek­tak­ly­je vai­di­na ne tik vi­si 30 teat­ro ak­to­rių, bet ir pa­gal­bi­nis per­so­na­las.

Spe­cia­liai Dra­mos teat­ro ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti iš­leis­ta kny­ga „Šiau­lių dra­mos teat­ras nuo 1931 me­tų rug­sė­jo 23 die­nos“. Iš tik­ro teat­ro įkū­ri­mo die­na – 1931 m. rugp­jū­čio 1-oji. Ta­da bu­vo įsteig­tas Vals­ty­bės teat­ro Šiau­lių sky­rius, ta­čiau ka­dan­gi pir­mo­ji prem­je­ra – spek­tak­lis „Prin­ce­sė Tu­ran­dot“ – die­nos švie­są iš­vy­do rug­sė­jo 23-ią­ją, ši die­na ir lai­ko­ma teat­ro gi­mi­mo die­na. Atei­ty­je ke­ti­na­ma iš­leis­ti dar vie­ną kny­gą, ku­rio­je bus ap­žvelg­tas teat­ro gy­ve­ni­mas 1931-1945 m., bei pri­si­mi­ni­mų kny­gą apie ana­pi­lin iš­ke­lia­vu­sią ak­to­rę Rū­tą Sta­li­liū­nai­tę.

Šiau­lių dra­mos teat­ras per 80 me­tų ke­lis kar­tus kei­tė pa­va­di­ni­mą. Jis bu­vo Šiau­rės Lie­tu­vos teat­ras, Vals­ty­bės teat­ro Klai­pė­dos sky­rius, Šiau­lių mies­to teat­ras, o nuo 1944 m. ta­po Šiau­lių dra­mos teat­ru. Nuo 1931 m. ja­me bu­vo pa­sta­ty­ti 426 spek­tak­liai.

Me­tų gal­vap­jū­tė

Šie me­tai, ypač me­tų pa­bai­ga, su­pur­tė re­gio­no ra­jo­nų me­rų, po­li­ti­kų kė­džių pa­ma­tus.

Rad­vi­liš­kis

Rad­vi­liš­ky­je itin pa­si­dar­ba­vo STT Šiau­lių sky­riaus pa­rei­gū­nai. Ko­rup­ci­jos ka­muo­lį ėmę narp­lio­ti tei­sėt­var­ki­nin­kai su­lai­kė še­šis įta­ria­muo­sius. Pir­mi į areš­ti­nę pa­te­ko Rad­vi­liš­kio kon­ser­va­to­rių ly­de­riai – ra­jo­no me­ras An­ta­nas Če­po­no­nis ir ta­ry­bos na­rys me­di­kas Aloy­zas Juo­dis. A. Če­po­no­nis yra kon­ser­va­to­rių Rad­vi­liš­kio sky­riaus va­do­vas, A. Juo­dis – jo pa­va­duo­to­jas. Po­li­ti­kai įta­ria­mi pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­ba, do­ku­men­tų klas­to­ji­mu ir su­kčia­vi­mu. Šiau­lių teis­mas me­rą iš pra­džių lei­do suim­ti sep­ty­nioms pa­roms, vė­liau suė­mi­mas pra­tęs­tas mė­ne­siui. Iš­va­ka­rė­se 14 die­nų bu­vo suim­tas A. Juo­dis. Abu pu­sę me­tų nu­ša­lin­ti nuo pa­rei­gų sa­vi­val­dy­bė­je. Kon­ser­va­to­rių ly­de­riai sku­bo­mis pa­skel­bė, jog stab­do­ma A. Če­po­no­nio, A. Juo­džio ir Kęs­tu­čio Čiū­da­ro na­rys­tė par­ti­jo­je. Su­lai­ky­tas ir bend­ro­vės „Leo sta­ty­ba“ dar­bų vyk­dy­to­jas Leo­nar­das Šeš­to­kas.

Įta­ri­mai pa­reikš­ti ir Rad­vi­liš­kio ta­ry­bos na­riui kon­ser­va­to­riui Gin­ta­rui Ži­lė­nui. Jis su­lai­ky­tas ki­to­je – Pa­ne­vė­žį kre­čian­čio ko­rup­ci­jos skan­da­lo by­lo­je. Jo­je vie­na įta­ria­mų­jų – įta­kin­go kon­ser­va­to­riaus Vi­to Ma­tu­zo žmo­na Da­nu­tė.

Gruo­džio 22-ąją į areš­ti­nę dviem pa­roms bu­vo už­da­ry­ta šeš­to­ji įta­ria­mo­ji – bu­vu­si įmo­nės „Leo sta­ty­ba“ di­rek­to­rė kon­ser­va­to­rė Vil­ma Ado­mai­tie­nė.

Pra­dė­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dėl Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ga­li­mai ne­skaid­riai įgy­ven­di­na­mų pro­jek­tų – Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Šau­ko­to Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čios res­tau­ra­vi­mo ir Rad­vi­liš­kio mies­to Obe­lė­lės gat­vės re­konst­ra­vi­mo dar­bų.

STT ki­lo įta­ri­mų, kad at­lie­kant vie­no iš Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tū­ros cent­ro pa­sta­tų – san­dė­lio – re­konst­ruk­ci­ją bu­vo su­da­ry­tos iš­skir­ti­nės są­ly­gos įmo­nei lai­mė­ti vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­są. Už 360 tūkst. Lt dar­bus at­lie­ka „Leo sta­ty­ba“, ku­rios abu pa­grin­di­niai ak­ci­nin­kai ir yra su­lai­ky­tie­ji G. Ži­lė­nas ir A. Juo­dis.

Be to, STT įta­ria, kad re­konst­ruo­jant san­dė­lį esą bu­vo klas­to­ja­mi do­ku­men­tai ir bu­vo sie­kia­ma ap­gau­le už­val­dy­ti di­de­lės ver­tės Eu­ro­pos Są­jun­gos ir sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šas. Šį pro­jek­tą Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė įgy­ven­di­na kar­tu su lat­viais.

Pak­ruo­jis

Pak­ruo­jo po­li­ti­kai gruo­džio 7 d. vy­ku­sia­me neei­li­nia­me ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dy­je nu­spren­dė Sau­lių Ge­giec­ką at­leis­ti iš me­ro pa­rei­gų. Jas, kol bus iš­rink­tas nau­jas Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras, pa­ves­ta ei­ti me­ro pa­va­duo­to­jui Ro­mui Medz­vec­kui.

Ne­pa­si­ti­kė­ji­mą S. Ge­giec­ku pa­reiš­ku­si val­dan­čio­ji dau­gu­ma bal­suo­da­ma ne­bu­vo vie­nin­ga. Už me­ro at­lei­di­mą bal­sa­vo 13, prieš – 2 val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vai. Toks spren­di­mas ar­gu­men­tuo­tas tuo, kad dėl ne­tin­ka­mo me­ro el­ge­sio in­ter­pe­lia­ci­ją opo­zi­ci­jos at­sto­vai ini­ci­ja­vo dar 2009 m. Jie dėl me­ro gir­ta­vi­mo, ne­blai­vaus pa­si­ro­dy­mo vie­šuo­se ren­gi­niuo­se po­li­ti­kams iš­sa­kė pa­sta­bas ir šie­met, ta­čiau tuo­met į tai ko­le­gos nu­mo­jo ran­ka.

Me­ro pa­rei­gas S. Ge­giec­kas užė­mė jau tre­čią ka­den­ci­ją: pir­mą­kart bu­vo iš­rink­tas 2004 m., per­rink­tas 2007 m. ir šie­met. Pak­ruo­jo mies­to ta­ry­bo­je jis dir­bo nuo 1995 m.

Kel­mė

Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ra at­lie­ka ty­ri­mą dėl Kel­mės Dar­bo bir­žo­je dir­ban­čio Kel­mės ra­jo­no ta­ry­bos na­rio Ri­man­to Mo­tu­zo ga­li­mos nu­si­kals­ta­mos vei­kos. Po­li­ti­kas įta­ria­mas su­kčia­vęs – fik­ty­viai re­gist­ra­vęs be­dar­bio ap­si­lan­ky­mus. Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu įta­ri­mai nie­kam ne­pa­reikš­ti, ta­čiau ty­ri­mo ei­go­je spe­cia­lis­tams pa­skir­tos už­duo­tys.

Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pra­dė­tas ga­vus pra­ne­ši­mą apie Kel­mės Dar­bo bir­žo­je re­gist­ruo­ja­mą ne­sa­mą be­dar­bį. Paaiš­kė­jo, kad bir­žos be­dar­bių są­ra­šuo­se yra jau ku­rį lai­ką Šve­di­jo­je dir­ban­tis 35 m. kel­miš­kis, o Dar­bo bir­žo­je ras­ti ne­va jo pa­ra­šai, esą jis lai­ku lan­ky­da­vo­si pas įdar­bi­ni­mo spe­cia­lis­tą R. Mo­tu­zą.

Ta­ria­mas klien­tas Kel­mės sky­riu­je re­gist­ruo­tas apie tre­jus me­tus. R. Mo­tu­zas šį be­dar­bį ap­tar­na­vo nuo 2010 m. spa­lio. Ta­ria­mas klien­tas ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­kos iš Kel­mės sky­riaus pa­sta­ruo­ju me­tu ne­ga­vo. Ti­kė­ti­na, kad bū­ti fik­ty­viu be­dar­biu jam bu­vo nau­din­ga dėl so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų. Įta­ri­mų su­kė­lė klien­to pa­ra­šai be­dar­bio ste­bė­se­nos la­pe, tad bus ti­ria­ma, ar jie ne­bu­vo klas­to­ja­mi.

Dar­bo bir­žo­je bu­vo at­lik­tas tar­ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­mas, jo me­džia­ga per­duo­ta pro­ku­ra­tū­rai.

Į skan­da­lą įsi­vė­lu­siam Ra­jo­no ta­ry­bos na­riui R. Mo­tu­zui Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos Kel­mės sky­riaus va­do­vy­bės su­si­ti­ki­me bu­vo siū­lo­ma su­stab­dy­ti na­rys­tę par­ti­jo­je, ta­čiau jis at­si­sa­kė, sa­ky­da­mas, jog Dar­bo bir­žos kal­ti­ni­mai yra ne­pag­rįs­ti ir jis esąs ne­kal­tas.

Nu­tar­ta pa­lauk­ti Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros iš­va­dų. Pro­ku­ra­tū­ra, pa­sak Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vo spau­dai Mar­ty­no Po­vi­lai­čio, įta­ri­mų kol kas nie­kam ne­pa­reiš­kė. Vyks­ta ty­ri­mas, pa­skir­ta ra­šy­se­nos eks­per­ti­zė ir ki­tos spe­cia­lios už­duo­tys.

R. Mo­tu­zas kol kas dir­ba Dar­bo bir­žo­je, kaip ir dir­bęs. Šiau­lių te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos di­rek­to­rius Ri­mun­das Do­mar­kas „Šiau­liai plius“ tei­gė taip pat lau­kian­tis pro­ku­ra­tū­ros iš­va­dų. Tik tuo­met bus spren­džia­mas klau­si­mas dėl nuo­bo­dos R. Mo­tu­zui. Jei įta­ri­mai pa­si­tvir­tins, spe­cia­lis­tui teks at­si­svei­kin­ti su tar­ny­ba.

R. Mo­tu­zas dar­bo bir­žos pa­da­li­ny­je Kel­mė­je dir­ba dau­giau nei de­šimt­me­tį. 2007 m. jam bu­vo skir­tas pa­pei­ki­mas už ap­lai­dų dar­bą.

Per pa­sta­ruo­sius po­rą de­šimt­me­čių iš dar­bo bir­žos pa­da­li­nio Kel­mė­je dėl ana­lo­giš­kų pa­žei­di­mų, ku­rie pri­ly­gi­na­mi šiurkš­tiems, at­leis­ti du dar­buo­to­jai.

Me­tų sta­tis­ti­ka

Su­ma­žė­jo gy­ven­to­jų

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2011 m. vi­suo­ti­nis gy­ven­to­jų ir būs­tų su­ra­šy­mas vy­ko ko­vo-ge­gu­žės mėn. Pir­mą kar­tą gy­ven­to­jai ga­lė­jo at­sa­ky­ti į su­ra­šy­mo klau­si­mus in­ter­ne­tu (to­kia ga­li­my­be pa­si­nau­do­jo apie 32% gy­ven­to­jų). El. bū­du ne­su­si­ra­šiu­sius as­me­nis lan­kė su­ra­ši­nė­to­jai.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas pra­ne­ša, kad išanks­ti­niais 2011 m. vi­suo­ti­nio gy­ven­to­jų ir būs­tų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis 2011 m. ko­vo 1 d. Lie­tu­vo­je bu­vo 3 mln. 54 tūkst. nuo­la­ti­nių gy­ven­to­jų. 2001 m. vi­suo­ti­nio gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je gy­ve­no 3 mln. 484 tūkst. gy­ven­to­jų, tai­gi per de­šimt­me­tį jų su­ma­žė­jo 12% (430,2 tūkst.). La­biau­sia gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo dėl emig­ra­ci­jos (76%) – per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį iš ša­lies iš­vy­ko 328,3 tūkst. gy­ven­to­jų, o at­vy­ko 64,2 tūkst.

2001-2011 m. dau­giau­sia gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo Ute­nos (19%), Tau­ra­gės (18%), Šiau­lių (17%) ir Aly­taus (16%) ap­skri­ty­se. Ypač gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo Vi­sa­gi­no (25 %), Ak­me­nės raj. ir Pa­gė­gių (22 %) sa­vi­val­dy­bė­se.

Apie 40% ša­lies gy­ven­to­jų gy­ve­na di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se. Vil­niaus mies­te gy­ven­to­jų skai­čius ki­to ne­žy­miai (su­ma­žė­jo 2,7%), Kau­ne, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se ir Pa­ne­vė­žy­je su­ma­žė­jo nuo 13 iki 16%.

 2011 m. mo­te­rys su­da­rė 54% ša­lies gy­ven­to­jų. Mo­te­rų bu­vo 238 tūkst. (17%) dau­giau ne­gu vy­rų (2001 m. – 225,6 tūkst. ar­ba 14% dau­giau). Šiau­lių ap­skri­ty­je bu­vo 17% dau­giau mo­te­rų nei vy­rų.

Ma­žė­jant bend­ram gy­ven­to­jų skai­čiui, jų tan­kis su­ma­žė­jo nuo 53,4 (2001 m.) iki 46,8 (2011 m.) žmo­nių vie­na­me kvad­ra­ti­nia­me ki­lo­met­re. Tan­kiau­siai gy­ve­na­ma Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bė­je – 2071 gy­ven­to­jas vie­na­me kvad­ra­ti­nia­me ki­lo­met­re, Kau­no – 2046, Klai­pė­dos –1646, Aly­taus – 1515, Šiau­lių –1397, Vil­niaus –1344 – mies­tų sa­vi­val­dy­bė­se.

Šiau­lių ap­skri­ty­je gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo 17,4% (2001 m. bu­vo 370096, 2011 m. – 305792). Dau­giau­sia gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo Ak­me­nės raj. sa­vi­val­dy­bė­je – 22 pro­c. (nuo 30221 iki 23584). Jo­niš­kio raj. sa­vi­val­dy­bė­je gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo 18 pro­c. (nuo 31922 iki 26170), Kel­mės raj. – 21,3 pro­c. (nuo 40844 iki 32164), Pak­ruo­jo raj. – 19,9 pro­c. (nuo 29458 iki 23587), Rad­vi­liš­kio raj. – 19,4 pro­c. (nuo 52148 iki 42027), Šiau­lių mies­to – 15,5 pro­c. (nuo 133883 iki 113143), Šiau­lių raj. – 12,6 pro­c. (nuo 51620 iki 45117).

Išanks­ti­niai su­ra­šy­mo duo­me­nys, pa­teik­ti 2011 m. gruo­džio 2 d., ga­li skir­tis nuo ga­lu­ti­nių.

Re­gio­ne dau­giau mi­rė nei gi­mė

Šie­met Šiau­liuo­se mi­rė 1331 žmo­gus, gi­mė – 1303. Su­lauk­ta 14 dvy­nu­kų po­rų.

Kel­mė­je mir­čių už­re­gist­ruo­ta ge­ro­kai dau­giau nei gi­mi­mų. Šie­met ra­jo­ne mi­rė 476, gi­mė – 316. Ma­no­ma, kad si­tua­ci­ja ki­tą­met pa­ge­rės, nes iš­si­tuo­kė 82 po­ros, o su­si­tuo­kė net 183.

Rad­vi­liš­kis šie­met su­mu­šė gims­ta­mu­mo re­kor­dus. Šie­met mies­te mi­rė 385 rad­vi­liš­kie­čiai, gi­mė – 410. Rad­vi­liš­ky­je su­si­tuo­kė 207 po­ros, iš­si­tuo­kė 144.

Jo­niš­ky­je mir­čių už­re­gist­ruo­ta dvi­gu­bai dau­giau nei gi­mi­mų. Šie­met Jo­niš­kio ra­jo­ne mi­rė 422, gi­mė 247 jo­niš­kie­čiai. Nors gi­mi­mų ge­ro­kai ma­žiau, ra­jo­ną nu­džiu­gi­no try­nu­kai.

2011 m. re­gio­ne bū­ta ir re­kor­dų. Ba­lan­džio 4 d. Šiau­liuo­se gi­mė ma­žy­lis-mil­ži­nas. Ber­niu­ką pa­gim­dė 35-erių Jo­niš­kio raj. gy­ven­to­ja Eg­lė Ku­du­lie­nė. Nau­ja­gi­mio svo­ris bu­vo 5,255 kg, ūgis – 59 cm. Nau­ja­gi­mis pa­va­din­tas Ei­gar­du. Jis – di­džiau­sias per pu­sant­rų me­tų mies­te gi­męs kū­di­kis. Lie­tu­vo­je yra už­re­gist­ruo­tas 6,8 kg svo­rio nau­ja­gi­mis, ta­čiau jis gi­mė at­li­kus Ce­za­rio pjū­vį. E. Ku­du­lie­nė kū­di­kį pa­gim­dė pa­ti, po gim­dy­mo jau­tė­si ge­rai, jo­kių svei­ka­tos su­tri­ki­mų ne­nus­ta­ty­ta ir nau­ja­gi­miui.

 

Nau­jos iš­lai­dos

Lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se – abo­nen­ti­nis mo­kes­tis

Nuo Nau­jų­jų tė­vai tu­rės kas mė­ne­sį mo­kė­ti 25 Lt abo­nen­ti­nį mo­kes­tį už ug­dy­mo ap­lin­kos iš­lai­ky­mą ir kas­dien 2 Lt už pa­tie­ka­lų ga­my­bą.

Tė­vai tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti ug­dy­mo truk­mę (nuo 4 iki 24 val.) ir mai­ti­ni­mų skai­čių (ne dau­giau nei 4 mai­ti­ni­mai ar­ba be mai­ti­ni­mo) per die­ną. Pa­si­rin­kus ne il­ges­nį nei 4 val. truk­mės ug­dy­mą per die­ną be mai­ti­ni­mo, at­ly­gi­ni­mas už mai­ti­ni­mo pa­slau­gas yra ne­mo­ka­mas – mo­ka­mas tik mė­ne­si­nis at­ly­gi­ni­mas už ug­dy­mo ap­lin­kos iš­lai­ky­mą.

Pa­vyz­džiui, lop­še­lio gru­pės vai­kams nu­sta­ty­tas 165,5 Lt mo­kes­tis, jei jie val­gys 2 kar­tus (pie­tus ir pa­va­ka­rius); 197,7 Lt – jei val­gys 3 kar­tus (pus­ry­čius, pie­tus, pa­va­ka­rius). Dar­že­lio gru­pės vai­kams nu­sta­ty­tas 178,4 Lt mo­kes­tis, jei jie val­gys 2 kar­tus; 214,9 Lt – jei val­gys 3 kar­tus (pus­ry­čius, pie­tus, pa­va­ka­rius).

Pie­tūs mo­kyk­lo­je

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pa­tvir­ti­no nau­ją mai­ti­ni­mo bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se ap­ra­šą, pa­gal ku­rį mo­kyk­los pa­čios spręs, už ko­kią kai­ną mai­tin­ti moks­lei­vius pie­tu­mis.

Šiau­lių mies­to mo­kyk­lo­se iki šiol pie­tūs kai­nuo­da­vo vi­du­ti­niš­kai 3,30 Lt, kai ku­rio­se – iki 5 Lt. Ka­dan­gi da­bar ga­my­bos iš­lai­dos su­da­ro apie 1,63 Lt, skai­čiuo­jant vi­sas są­nau­das, pie­tų kai­na išau­ga iki 5 Lt.

Ar di­din­ti pie­tų kai­ną, spręs pa­ti mo­kyk­la. Ne­mo­ka­mų pie­tų kai­na iš­lie­ka 4,68 Lt.

Bran­go vi­suo­me­ni­nis trans­por­tas

Nuo lie­pos 15 d. šiau­lie­čiai už va­žia­vi­mą mies­to vie­šuo­ju trans­por­tu tu­ri mo­kė­ti dau­giau – bi­lie­tas spau­dos kios­ke pa­bran­go nuo 1,40 Lt iki 1,70 Lt. Mik­roau­to­bu­so bi­lie­tai nuo 1,80 Lt pa­bran­go iki 2 Lt. Nuo­la­ti­nis bi­lie­tas pa­bran­go nuo rugp­jū­čio 1 d. – kai­nuo­ja 97 Lt.

Nors kai ku­rie po­li­ti­kai sua­be­jo­jo kai­nų ir skai­čių pa­grįs­tu­mu, pra­šė ati­dė­ti spren­di­mo priė­mi­mą ar lai­ką, nuo ka­da bi­lie­tus bran­gin­ti, dau­gu­mai la­biau rū­pė­jo, kaip gel­bė­ti „Bus­tu­rą“, o ne pa­dė­ti šiau­lie­čiams. Iš 27 po­li­ti­kų bi­lie­tų bran­gi­ni­mui pri­ta­rė 19.

Iš tri­jų pa­siū­ly­tų bi­lie­tų bran­gi­ni­mo va­rian­tų bu­vo pa­si­rink­tas tas, ku­ris la­biau­siai tin­ka išau­gus „Bus­tu­ro“ są­nau­doms dėl pa­bran­gu­sio ku­ro. Į bi­lie­tų kai­ną bu­vo įskai­čiuo­tas ir 1 mln. Lt. Jo rei­kė­ję įgy­ven­di­nant ES fi­nan­suo­ja­mą pro­jek­tą, ku­rio dė­ka bus įsi­gy­ti aš­tuo­ni nau­ji du­jo­mis va­ro­mi au­to­bu­sai.

Po ke­lių mė­ne­sių šiau­lie­čiai jau ga­lė­jo įsi­gy­ti mė­ne­si­nius bi­lie­tus va­žiuo­ti bend­ro­vės „Bus­tu­ras“ au­to­bu­sais tik dar­bo die­noms. Bi­lie­tas kai­nuo­ja 85 li­tus.

Pa­sak „Bus­tu­ro“ at­sto­vų, mė­ne­si­nis bi­lie­tas tik dar­bo die­noms nė­ra po­pu­lia­rus. Lapk­ri­tį bu­vo par­duo­ta vos 170 to­kių bi­lie­tų. Ko­ne 100 Lt kai­nuo­jan­tį mė­ne­si­nį bi­lie­tą įsi­gy­ja apie 1,1 tūkst. šiau­lie­čių, o vien­kar­ti­nių bi­lie­tų kios­kuo­se nu­per­ka­ma itin gau­siai – apie 270 tūkst. Vai­ruo­to­jai per mė­ne­sį par­duo­da apie 110 tūkst. bi­lie­tų.

Spa­lio 13 d. UAB „Bus­tu­ras“ te­ri­to­ri­jo­je bu­vo ofi­cia­liai ati­da­ry­ta ir pra­dė­jo veik­ti pir­mo­ji su­slėg­tų gam­ti­nių du­jų de­ga­li­nė (komp­re­so­ri­nė sto­tis).

Ky­lan­čios mais­to kai­nos

Ky­lan­čios mais­to pro­duk­tų kai­nos ste­bi­no ir šiur­pi­no šiau­lie­čius vi­sus me­tus. De­ja, au­gi­mo neiš­veng­si­me ir me­tams bai­gian­tis. Šie­met la­biau­siai bran­go mė­sa, žu­vis ir pie­no pro­duk­tai. Pa­sak gy­ven­to­jų, kai ku­riuos mais­to pro­duk­tus dėl spar­taus kai­nų šuo­lio ten­ka vi­siš­kai iš­mes­ti iš ra­cio­no. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, varš­kė pa­bran­go apie 13 pro­c., sū­dy­tos sil­kės fi­lė – apie 38, smul­kus bal­ta­sis cuk­rus – apie 30, jau­tie­na – dau­giau nei 14, duo­na – 7 pro­c. Pi­go tik dar­žo­vės, pvz., svo­gū­nai ir po­mi­do­rai – apie treč­da­lį. Gy­ven­to­jų per­ka­mą­ją ga­lią su­ma­ži­no ir pa­bran­gu­si ši­lu­ma bei išau­gu­sios ku­ro kai­nos – dy­ze­li­nis ku­ras šie­met pa­bran­go be­veik 15 pro­c.

Me­tų nuo­spren­dis

Dau­šiš­kių ka­pi­nės – duo­bė­je

Šiau­liams šie­met taip ir ne­pa­vy­ko įkur­ti nau­jos am­ži­ny­bėn išė­ju­sių­jų lai­do­ji­mo vie­tos. Gin­kū­nų ka­pi­nė­se vie­tų lai­do­ti me­tų pa­bai­go­je ne­be­li­ko, tad žmo­nės lai­do­ja­mi nai­ki­nant ža­lią­sias juos­tas, tarp me­džių ar vie­to­se, kur me­džiai bu­vo iš­rau­ti.

Nau­jų mies­to ka­pi­nių is­to­ri­ja pa­si­dė­jo dar 2009 m. ru­de­nį. Ta­da Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­kai su­si­gin­či­jo dėl pa­sko­los, ku­ri bū­tų pa­nau­do­ta ka­pi­nėms rei­ka­lin­gai že­mei iš pri­va­čių as­me­nų iš­pirk­ti, dy­džio. Iš pra­džių bu­vo ke­ti­na­ma im­ti

6 mln. Lt il­ga­lai­kę pa­sko­lą, iš ku­rios apie 4,5 mln. Lt bū­tų skir­ta ka­pi­nių že­mei pirk­ti. Už tiek ke­tin­ta iš­pirk­ti apie 40 ha. Pas­kui ta­po aiš­ku, kad vi­sai rei­kia­mai že­mei iš sa­vi­nin­kų iš­pirk­ti rei­kia kur kas dau­giau – 8,6 mln. Aist­ros dar la­biau įkai­to paaiš­kė­jus, kad Dau­šiš­kių kai­me net 11 ha nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­sė bu­vu­sio mies­to me­ro G. Mik­šio ar­ti­mie­siems ir 6 ha iš to plo­to pa­te­ko į ka­pi­nėms iš­per­ka­mų že­mių te­ri­to­ri­ją. Vie­no aro kai­na ten bu­vo skai­čiuo­ja­ma nuo 1230 iki 1370 Lt, tad vien me­ro ar­ti­mie­siems rei­kė­jo iš­mo­kė­ti per 800 tūkst. Lt.

Prieš 2010 m. Ka­lė­das Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė ga­vo ga­lu­ti­nį ir ne­skun­džia­mą teis­mo spren­di­mą, ku­ris pa­ten­ki­no pri­va­čių as­me­nų skun­dą ir pa­nai­ki­no Dau­šiš­kių kai­mo de­ta­lų­jį pla­ną, nes ka­pi­nėms nu­ma­ty­ta dau­giau že­mės, nei lei­džia­ma tei­sės ak­tuo­se. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė, reng­da­ma de­ta­lų­jį pla­ną, neat­siž­vel­gė į 2009 m. ko­vą įsi­ga­lio­ju­sį įsta­ty­mą, ku­ria­me nu­ro­do­ma, jog ka­pi­nės tu­ri bū­ti ne di­des­nės nei 40 ha. Tuo me­tu že­mė jau bu­vo iš­pirk­ta ir bu­vu­siems jos sa­vi­nin­kams jau bu­vo su­mo­kė­ta be­veik 9 mln. Lt. Be rei­ka­lo, paaiš­kė­jo, bu­vo iš­leis­ta apie 3 mln. Lt.

De­ta­lų­jį ka­pi­nių pla­ną per teis­mus pa­nai­ki­no kau­nie­tis. Jo že­mė pa­te­ko į ka­pi­nių sa­ni­ta­ri­nę zo­ną ir jam ne­bu­vo iš­mo­kė­ta kom­pen­sa­ci­ja, nors jo že­mė, sa­vi­nin­ko tei­gi­mu, dėl to­kios kai­my­nys­tės nu­ver­tė­jo. Bū­tent ši by­la ir at­sklei­dė, kad de­ta­lu­sis pla­nas nea­ti­tin­ka įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mų, o su­pla­nuo­ta te­ri­to­ri­ja yra net 20 ha di­des­nė, nei lei­džia­ma.

Teis­mo pa­nai­kin­tam de­ta­lia­jam pla­nui reng­ti bu­vo iš­leis­ta dau­giau nei 200 tūkst. Lt. Tiek jų rei­kės ir ren­giant nau­ją pla­ną.

Iš­ki­lus vie­šu­mon, kad iš tuo­me­čio mies­to me­ro G. Mik­šio ar­ti­mų­jų bu­vo iš­pirk­ta per 6 ha že­mės ir su­mo­kė­ta per 800 tūkst. Lt, G. Mik­šys tu­rė­jo rei­ka­lų su Vy­riau­sią­ja tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK). Pas­ta­ro­ji pri­pa­ži­no, kad G. Mik­šys pa­žei­dė Vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus, nes da­ly­va­vo prii­mant spren­di­mus, su­si­ju­sius su sa­vo šei­ma.

Da­bar­ti­nis me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas ir ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius V. Da­mu­le­vi­čius, ly­di­mi Sei­mo na­rio Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio, nu­vy­ko į Sei­mą, kur Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rius ban­dė įti­kin­ti, kad bū­ti­na įtei­sin­ti Dau­šiš­kių ka­pi­nių pa­žei­di­mus, bet bal­sų dau­gu­ma ne­bu­vo pri­tar­ta įtei­sin­ti įsta­ty­mų pa­žei­di­mus at­ga­li­ne da­ta.

Nei me­rui, nei ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui Sei­me taip ir ne­pa­vy­ko įti­ki­na­mai ar­gu­men­tuo­ti, ko­dėl nuo 30 ha per ke­le­rius pla­na­vi­mo me­tus ka­pi­nių te­ri­to­ri­ja iš­si­plė­tė iki 60 ha.

Iš­pirk­tų skly­pų sa­vi­nin­kai da­bar tu­rė­tų grą­žin­ti pi­ni­gus sa­vi­val­dy­bei. Tai­gi dau­giau nei penk­me­tį tru­ku­sios nau­jų ka­pi­nių paieš­kos grį­žo į pra­di­nį taš­ką, nors joms iš­leis­ti mi­li­jo­nai.

 

Me­tų ne­lai­mės

 Su­si­dū­rė or­lai­viai

Rugp­jū­čio 30 die­ną, at­lie­kant su­pla­nuo­tą tre­ni­ruo­tę, su­si­dū­rė Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­jė­gų or­lai­vis L-39 ZA „Al­bat­ross“ ir Pran­cū­zi­jos nai­kin­tu­vas „Mi­ra­ge 2000C“. Ava­ri­jos me­tu bu­vo pa­žeis­tos „Al­bat­ross“ lėk­tu­vo konst­ruk­ci­jos, to­dėl jis nu­kri­to ša­lia Rė­ky­vos eže­ro ir ap­de­gė. Bu­vo pa­žeis­ta ir nai­kin­tu­vo „Mi­ra­ge“ vir­šu­ti­nė ki­lio da­lis, lie­mens kai­rė pu­sė ir kai­ry­sis spar­nas. Po su­si­dū­ri­mo or­lai­vis tę­sė skry­dį ir nu­tū­pė Šiau­lių ka­ri­nia­me ae­rod­ro­me. Lie­tu­vos or­lai­vio pi­lo­tai sėk­min­gai ka­ta­pul­ta­vo­si, vė­liau juos į Ka­ri­nių oro pa­jė­gų Avia­ci­jos ba­zę Šiau­liuo­se iš­skrai­di­no Ka­ri­nių oro pa­jė­gų paieš­kos ir gel­bė­ji­mo sraig­tas­par­nis Mi-8.

Lėk­tu­vo „Al­bat­ross“ juo­do­ji skry­džių dė­žė su­de­gė per gais­rą lėk­tu­vui su­du­žus, to­dėl neiš­li­ko duo­me­nų apie skry­džio pa­ra­met­rus. Bend­ra­dar­biau­jant su Pran­cū­zi­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­ja, bu­vo iša­na­li­zuo­ti Pran­cū­zi­jos ka­ri­nio or­lai­vio „Mi­ra­ge“ skry­džio pa­ra­met­rų re­gist­ra­vi­mo įren­gi­nių duo­me­nys.

Nus­ta­ty­ta, kad per tre­ni­ruo­tę (da­ly­va­vo Lie­tu­vos leng­va­sis ata­kos lėk­tu­vas „Al­bat­ross“ ir du NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­ją at­lie­kan­tys Pran­cū­zi­jos nai­kin­tu­vai „Mi­ra­ge“) „Al­bat­ross“ ir vie­nas iš nai­kin­tu­vų, at­lik­da­mi or­lai­vio at­pa­ži­ni­mo bei gau­dy­mo pro­ce­dū­ras ir di­de­liu grei­čiu skris­da­mi gru­pė­je, pa­vo­jin­gai suar­tė­jo ir su­si­dū­rė ore. Tai įvy­ko to­dėl, kad abie­jų or­lai­vių pi­lo­tai skir­tin­gai in­terp­re­ta­vo skry­džio ei­gą. Ka­dan­gi to­kių pra­ti­mų me­tu or­lai­viai pa­pras­tai skren­da la­bai ar­ti vie­nas ki­to, net men­kiau­sias tar­pu­sa­vio veiks­mų skir­tu­mas tarp or­lai­vių skren­dant gru­pė­je ga­li su­kel­ti su­si­dū­ri­mą.

Ko­mi­si­jos at­lik­to ty­ri­mo me­tu nu­sta­ty­ta, kad lėk­tu­vas „Al­bat­ross“ bu­vo pa­reng­tas skry­džiui pa­gal rei­ka­la­vi­mus ir bu­vo tech­niš­kai tvar­kin­gas. Taip pat kons­ta­tuo­ta, kad or­lai­vių pi­lo­tai lai­kė­si nu­sta­ty­tų pro­ce­dū­rų ava­ri­jos at­ve­ju.

Re­mian­tis NA­TO su­si­ta­ri­mu dėl ka­ri­nių pa­jė­gų sta­tu­so, ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­si­mas tarp Pran­cū­zi­jos ir Lie­tu­vos ne­ke­lia­mas. Pran­cū­zi­ja yra vie­na ak­ty­viau­siai NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­jo­je Bal­ti­jos vals­ty­bė­se da­ly­vau­jan­čių ša­lių. Nuo NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­jos pra­džios 2004 m. Pran­cū­zi­jos ka­riai mi­si­ją vyk­dė tre­čią kar­tą.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nės oro pa­jė­gos tu­ri dvie­jų mo­di­fi­ka­ci­jų sraig­tas­par­nius Mi-8: Mi-8MTV (Mi-17) ir Mi-8T, tris trans­por­ti­nius lėk­tu­vus C-27J „Spar­tan“, du trans­por­ti­nius lėk­tu­vus L-410 UVP „Tur­bo­let“, du leng­vuo­sius ata­kos lėk­tu­vus L-39 ZA, tris trans­por­ti­nius-ke­lei­vi­nius lėk­tu­vus An-2, vie­ną mo­ko­mą­jį lėk­tu­vą JAK-18T ir du mo­ko­muo­sius lėk­tu­vus JAK-52.

Siau­tė­jo ura­ga­nas

Lie­pos pa­bai­go­je Šiau­lių ap­skri­ty­je siau­tęs vie­su­las ro­vė ne tik elekt­ros li­ni­jas, bet ir me­džius bei pa­mink­lus.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne vie­su­las siau­tė­jo Aukš­tel­kų se­niū­ni­jo­je. Kal­ne­lio Gra­žio­nių, Kau­li­nių ir Žiū­ro­nų kai­muo­se nu­plėš­ti dvie­jų gy­ve­na­mų­jų ir še­šių ūki­nių pa­sta­tų sto­gai, Alks­nu­pių kai­me iš­vers­ta apie 10 ha miš­ko. Taip pat iš­var­ty­ti pa­mink­lai vie­tos ka­pi­nė­se, nu­plėš­ti ke­tu­ri gy­ve­na­mų­jų na­mų sto­gai, nu­ken­tė­jo vie­tos ūki­nin­kai.

Gin­kū­nų se­niū­ni­jo­je vie­su­las nu­trau­kė aukš­tos įtam­pos elekt­ros li­ni­jos lai­dus, to­dėl lai­ki­nai bu­vo su­tri­kęs elekt­ros tie­ki­mas tūks­tan­čiams var­to­to­jų. Bu­vo smar­kiai ap­ga­din­ti Gin­kū­nų že­mės ūkio bend­ro­vės pa­sta­tai: dvi dar­ži­nės, kar­vi­dė, ga­ra­žai ir juo­se bu­vu­si že­mės ūkio tech­ni­ka, ki­ti ga­my­bi­niai pa­sta­tai. Ap­ga­din­ti ir bend­ro­vės „Eg­mi­la“ ga­my­bi­niai pa­sta­tai.

Nuo vie­su­lo nu­ken­tė­jo ir Gin­kū­nų gy­ven­vie­tė bei jos gy­ven­to­jų so­dy­bos: nu­plėš­ti dvie­jų dau­gia­bu­čių ir sep­ty­nių pri­va­čių na­mų sto­gai, nu­vers­tos ke­lios dar­ži­nės ir šilt­na­miai, ap­ga­din­ta ke­le­tas leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių, iš­vers­ta ke­lio­li­ka me­džių.

Spa­lį spe­cia­liai su­da­ry­ta ko­mi­si­ja įver­ti­no lie­pos mė­ne­sį vėt­ros pa­da­ry­tus nuo­sto­lius ir nuo jos nu­ken­tė­ju­siems gy­ven­to­jams iš­da­li­jo be­veik 23 tūkst. li­tų.

„Sno­ro“ bank­ro­tas

Šiau­lių mies­te ir ra­jo­ne dėl bank­ru­ta­vu­sio ban­ko „Sno­ras“ nu­ken­tė­jo per 3000 pen­si­jas gau­nan­čių žmo­nių ir ne­ma­žai įmo­nių. Lapk­ri­čio vi­du­ry­je va­do­vau­da­ma­si Fi­nan­si­nio tva­ru­mo įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis, įpa­rei­go­jan­čio­mis lai­ku im­tis prie­mo­nių už­tik­rin­ti ša­lies fi­nan­sų sta­bi­lu­mą ir siek­da­ma ap­sau­go­ti in­dė­li­nin­kų lė­šas, at­si­žvelg­da­ma į Lie­tu­vos ban­ko iš­va­das ir siū­ly­mą bei vi­suo­me­nės in­te­re­sus, Vy­riau­sy­bė nu­ta­rė paim­ti vi­suo­me­nės po­rei­kiams ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­jas. Ban­ko na­cio­na­li­za­vi­mas pri­stab­dė da­lies įmo­nių veik­lą, bu­vo įšal­dy­tos gy­ven­to­jų san­tau­pos. Ma­no­ma, kad tai tu­rės įta­kos ir ša­lies eko­no­mi­kos au­gi­mui.

Gruo­džio vi­du­ry­je pra­dė­jus mo­kė­ti in­dė­lių drau­di­mo iš­mo­kas gy­ven­to­jams, šie su­sku­bo į SEB‘ą, ku­rio ap­gul­tis ne­si­liau­ja iki šiol – kas ry­tą prie ban­ko fi­lia­lų iš­si­ri­kiuo­ja ei­lės žmo­nių.

Bank­ru­ta­vęs „Sno­ro“ ban­kas su­men­ki­no pi­lie­čių pa­si­ti­kė­ji­mą Lie­tu­vos ko­mer­ci­niais ban­kais – jų vi­suo­me­ni­nis rei­tin­gas smu­ko per­pus, pa­ste­bi­mai su­men­kin­da­mas ir pa­si­ti­kė­ji­mą Lie­tu­vos ban­ku.

Me­tų sta­ty­bos

 UAB „Baž­ny­čia“ veik­la

Šiau­lių ra­jo­no ta­ry­bos dau­gu­ma nu­spren­dė pri­tar­ti Kry­žių kal­no de­ta­lio­jo pla­no ko­re­ga­vi­mo Šiau­lių ra­jo­ne, Meš­kui­čių se­niū­ni­jo­je, Do­man­tų kai­me, kon­cep­ci­jai. Tai­gi bu­vo su­da­ry­tos vi­sos ga­li­my­bės čia sta­ty­ti baž­ny­čią. 14 Ta­ry­bos na­rių bal­sa­vo už, ke­tu­ri bu­vo prieš, ki­ti ne­bal­sa­vo ar­ba su­si­lai­kė.

Prieš tai at­lik­tos ap­klau­sos, su­lauk­ta Šiau­lių vys­ku­pi­jos ku­ri­jos nuo­mo­nės – bu­vo tei­gia­ma, kad dau­gu­ma žmo­nių no­rė­tų baž­ny­čios prie Kry­žių kal­no. Ta­ry­bos na­riams bu­vo iš­pla­tin­tas ir mi­nist­ro pir­mi­nin­ko And­riaus Ku­bi­liaus raš­tas, jie su­pa­žin­din­ti su kul­tū­ros mi­nist­ro Arū­no Ge­lū­no, ki­tų ša­lies at­sa­kin­gų pa­rei­gū­nų nuo­mo­nė­mis.

Baž­ny­čios prie Kry­žių kal­no sta­ty­boms ne­pri­ta­rė da­lis šiau­lie­čių. Pa­ta­ria­mą­jį bal­są tu­rin­ti Kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­ja ste­bė­jo­si Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ir dva­si­nin­kų spren­di­mais, esą su baž­ny­čios at­sto­vais kal­bė­ta dar prieš ket­ve­rius me­tus ir mė­gin­ta juos įti­kin­ti, kad baž­ny­čia šio­je vie­to­je ir ne­tin­ka, ir yra ne­rei­ka­lin­ga. Kry­žių kal­nas, kaip iš­skir­ti­nės ver­tės ir reikš­mės komp­lek­sas, išim­ti­ne nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­so Lie­tu­vai, o ne baž­ny­čiai, to­dėl, pa­sak pa­vel­do­sau­gi­nin­kų, tu­rė­tų bū­ti iš­sau­go­ta sak­ra­li­nė šios vie­tos erd­vė ir ap­gin­tas vie­ša­sis in­te­re­sas.

De­šimt me­tų ne­rims­tant aist­roms dėl baž­ny­čios ša­lia Kry­žių kal­no sta­ty­bų, bu­vo kei­čia­ma ir ga­li­ma jos vie­ta, ir dy­dis. Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas tei­gia, kad ne­lei­do sta­ty­bų Kry­žių kal­no te­ri­to­ri­jo­je, ta­čiau ne­ga­li jų už­draus­ti ša­lia, vi­zua­li­nės ap­sau­gos zo­no­je, to­dėl ap­ri­bo­jo to­kios baž­ny­čios aukš­tį iki 8 met­rų su kry­žiu­mi. At­ro­do, kad ape­ti­tas di­dė­ja be­val­gant ir tuo pa­si­ten­kin­ta ne­bus – at­si­ra­do nuo­mo­nių, kad baž­ny­čia tu­ri bū­ti ge­ro­kai aukš­tes­nė ir ne­rei­kia ri­bo­ti ar­chi­tek­tų fan­ta­zi­jos. Be to, anot Lie­tu­vos pi­lig­ri­mų bend­ri­jos, sak­ra­li­nių pa­sta­tų komp­lek­sas prie Kry­žių kal­no tu­rė­tų bū­ti ne­tgi ple­čia­mas, ži­no­ma, ne­su­ga­di­nant Kry­žių kal­no vi­zua­lu­mo ir sak­ra­lu­mo. Už­sie­nio ir Lie­tu­vos pi­lig­ri­mai lau­kia ir ki­tų jiems ak­tua­lių sta­ti­nių: di­de­lė po­že­mi­nė baž­ny­čia leis­tų or­ga­ni­zuo­ti prie Kry­žių kal­no ma­si­nius ren­gi­nius ir žie­mą, be to, no­ri­ma, kad ap­link Kry­žių kal­ną bū­tų įreng­tos Kry­žiaus ke­lio sto­tys.

Ki­tas daug dis­ku­si­jų te­be­ke­lian­tis ob­jek­tas – Šiau­lių ka­ted­ros pa­šo­nė­je ky­lan­tis vys­ku­pi­jos pa­sto­ra­ci­nis cent­ras. Nau­jas pa­sta­tas sta­to­mas ša­lia ka­ted­ros pa­lei Til­žės gat­vę. Mies­to bend­ruo­me­nė ne­pa­ten­kin­ta tuo, kad jis už­sto­ja ka­ted­rą, už­vė­rė ša­lia jos esan­čią erd­vę. Dvie­jų aukš­tų su man­sar­da pa­sto­ra­ci­nio cent­ro pa­sta­to aukš­tis sieks 12 met­rų. Ka­ted­ros aukš­tis iki krai­go yra 30 met­rų.

Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis sa­kė, kad pa­sto­ra­ci­nis cent­ras, ku­ria­me įsi­kur­tų šei­mos, jau­ni­mo, ka­te­che­ti­kos, evan­ge­li­za­ci­jos cent­rai, jau­nai Šiau­lių vys­ku­pi­jai yra bū­ti­nas. Da­bar to­kie cent­rai vei­kia nuo­mo­ja­mo­se pa­tal­po­se. Į pa­sto­ra­ci­nį cent­rą tu­rė­tų per­si­kel­ti ir Šiau­lių vys­ku­pi­jos ku­ri­ja. Vys­ku­pas iš­reiš­kė vil­tį, kad įkur­tu­vės bus šven­čia­mos jau ki­tą ru­de­nį.

Pas­to­ra­ci­nio cent­ro pro­jek­tą pri­sta­tęs vie­nas jo bend­raau­to­rių sa­kė, kad šio plo­to už­sta­ty­mas bu­vo nu­ma­ty­tas ir de­ta­lia­ja­me Šiau­lių mies­to pla­ne. Dėl sta­ty­bos ša­lia ka­ted­ros prie­kaiš­tų ne­tu­rė­jo ir pa­vel­do­sau­gi­nin­kai. Tai, kad ne­ma­žai šiau­lie­čių pik­ti­na­si dėl vyk­do­mų sta­ty­bų, anot ar­chi­tek­tų, yra nor­ma­li žmo­nių reak­ci­ja į vyks­tan­čius po­ky­čius.

Me­tų pro­jek­tai

Re­konst­ruo­ja­mas ke­lias Rad­vi­liš­kis-Šiau­liai

Baig­tas pir­ma­sis ke­lio Pa­ne­vė­žys-Šiau­liai re­konst­ruk­ci­jos eta­pas – Rad­vi­liš­kio ap­link­ke­lio tie­si­mo ir mo­der­ni­za­vi­mo dar­bai. Ke­lio il­gis 6,5 km. Bend­ra dar­bų ver­tė – 76,5 mln. Lt. Vie­ną di­džiau­sių Lie­tu­vo­je ke­lių A9 Pa­ne­vė­žys-Šiau­liai re­konst­ruo­ti bend­ro­vė „Šiau­lių plen­tas“ pra­dė­jo 2009 m. rug­sė­jį.
Ke­ly­je įreng­ta pir­mo­ji Lie­tu­vo­je dvie­jų eis­mo juos­tų „tur­bo“ žie­di­nė san­kry­ža – pa­ts sau­giau­sias ir pra­lai­džiau­sias vie­no ly­gio san­kry­žos ti­pas. Šniū­rai­čių san­kry­žo­je įreng­tas vie­nas di­džiau­sių Lie­tu­vo­je tu­ne­li­nių via­du­kų iš gof­ruo­tų lakš­tų ant mo­no­li­ti­nių be­to­ni­nių pa­ma­tų. Be to, šio­je san­kry­žo­je įreng­ta po­že­mi­nė pės­čių­jų pe­rė­ja. Vie­ti­nius ke­lius, so­dy­bas, dir­ba­mus lau­kus jun­gia jun­gia­mie­ji ke­liai, esan­tys abie­jo­se ma­gist­ra­lės pu­sė­se. Bend­ras jų il­gis šia­me ruo­že – 10 km.
Daug dė­me­sio skir­ta ir ap­lin­ko­sau­gos prie­mo­nėms: pa­keis­ti ša­lia ke­lio esan­čių na­mų lan­gai, Šniū­rai­čiuo­se pa­sta­ty­ta akus­ti­nė triukš­mą ma­ži­nan­ti sie­na, var­lia­gy­viams ap­sau­go­ti įreng­ta me­ta­li­nė tvo­re­lė ir pan.

Nau­jas se­na­sis via­du­kas

Šiau­lių m. sa­vi­val­dy­bei pa­si­ra­šius su­tar­tį su UAB „Že­mai­ti­jos ke­liai“, bu­vo pra­dė­tas re­konst­ruo­ti Til­žės gat­vės via­du­kas. Bend­ro­vė bu­vo įsi­pa­rei­go­ju­si už 8,2 mln. Lt jį re­konst­ruo­ti iki šių me­tų rugp­jū­čio 31 d. Kad dar­bai vyk­tų grei­čiau, dar­bų vyk­dy­to­jas pa­si­ra­šė jung­ti­nės veik­los su­tar­tį su šiau­liš­ke bend­ro­ve „Šiau­lių plen­tas“ ir lat­vių bend­ro­ve „Tilts“.
Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą, va­žiuo­ja­mo­ji da­lis bu­vo pa­pla­tin­ta iki ke­tu­rių eis­mo juos­tų (bu­vo tik dvi), su­re­mon­tuo­ta per­dan­ga, įreng­ti de­for­ma­ci­niai pjū­viai, pės­tie­siems su­re­mon­tuo­ti ša­li­til­čiai su ap­švie­ti­mu, laip­tai.
1962 m. sta­ty­to via­du­ko re­mon­to ne­bu­vo ga­li­ma ati­dė­lio­ti. Jo dan­ga dėl šal­čio bu­vo su­trū­ki­nė­ju­si, pa­te­kęs van­duo ir šal­tis de­for­ma­vo va­žiuo­ja­mą­ją ke­lio da­lį, te­ko ri­bo­ti eis­mo grei­tį. Pas­ku­ti­nį kar­tą via­du­kas bu­vo re­mon­tuo­tas 1990 m., tad klo­tos dan­gos ter­mi­nas (12 m.) se­niai bu­vo iš­se­kęs.

Te­bet­var­ko­ma Talk­šos  pa­kran­tė

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pra­dė­jo įgy­ven­din­ti pro­jek­tą „Šiau­lių mies­to Talk­šos eže­ro šiau­ri­nės da­lies va­ly­mas ir priei­gų su­tvar­ky­mas“. Pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas iš Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do ir įkai­no­tas dau­giau nei 6 mln. li­tų. Ran­gos dar­bus at­lie­ka UAB „Pas­va­lio me­lio­ra­ci­ja“, jung­ti­nės veik­los su­tar­ties pa­grin­du vei­kian­ti su VĮ Vi­daus van­dens ke­lių di­rek­ci­ja.
Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą, 2011-2012 m. nu­ma­ty­ta iš­va­ly­ti eže­rus jun­gian­čią pel­kę, iš­trauk­ti eže­re nu­sken­du­sias sta­ty­bi­nio ir ki­to­kio lau­žo lie­ka­nas bei šiukš­les, iš­kirs­ti ir uti­li­zuo­ti krū­mus tar­pe­že­rio zo­no­je, su­tvar­ky­ti pa­kran­čių te­ri­to­ri­ją pa­si­tel­kus dau­gia­funk­ces žem­siur­bes, eks­ka­va­to­rius ir ki­tus me­cha­niz­mus, pa­ša­li­nant da­lį grun­to ir iš­va­lant 10,3 ha eže­ro plo­to.
Tvar­ko­mos ir Prū­de­lio priei­gos. Se­no­ji prie Prū­de­lio esan­ti gel­bė­ji­mo sto­tis šie­met vi­siš­kai pa­si­kei­tė. Pa­gal pro­jek­tą pa­sta­to re­konst­ruk­ci­ja ga­li kai­nuo­ti dau­giau nei 600 tūkst. li­tų. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vai nu­ro­do, kad bus su­tvar­ky­tas ne tik pa­sta­tas, bet ir ap­lin­ka: įreng­ta tink­li­nio aikš­te­lė, ta­kai, ap­švie­ti­mas ir pa­plū­di­miai, bus nu­ties­ti cent­ra­li­zuo­ti van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lai.
Talk­šos ir Prū­de­lio eže­rų pa­kran­tės bei gel­bė­ji­mo sto­tis tvar­ko­mos už Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės pi­ni­gus. ES tu­riz­mo ob­jek­tų plėt­rai sky­rė mi­li­jo­ną li­tų, sa­vi­val­dy­bė – 180 tūkst. li­tų.

Van­dent­var­kos dar­bai

Mies­te įgy­ven­di­na­mas pro­jek­tas „Van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ra Šiau­liuo­se“. Pro­jek­to tiks­las – už­tik­rin­ti vie­šai tie­kia­mo tin­ka­mos ko­ky­bės ge­ria­mo­jo van­dens ir tvar­ko­mų nuo­te­kų pa­slau­gų plėt­rą Šiau­lių mies­te.
Įgy­ven­di­nant pir­mą­jį pro­jek­to eta­pą, už 44,45 mln. Lt (be PVM) bu­vo nu­ties­ti nau­ji van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lai Me­de­ly­no ir Kal­niu­ko mik­ro­ra­jo­nuo­se bei re­konst­ruo­tos trys esa­mos nuo­te­kų per­pum­pa­vi­mo siurb­li­nės.Įgy­ven­di­nant ant­rą­jį pro­jek­to eta­pą, nau­ji van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lai nu­ties­ti Pa­ba­lių mik­ro­ra­jo­ne ir Til­žės, Ver­du­lių, Ka­na­pių, Gi­ru­lių gat­vių kvar­ta­le. Dar­bų ver­tė – 8,9 mln. Lt (be PVM). Sta­ty­bos už­bai­gi­mo ko­mi­si­ja spa­lio 6-11 d. įver­ti­no ran­go­vės UAB „Žem­da“ at­lik­tus tink­lų sta­ty­bos dar­bus Pa­ba­lių mik­ro­ra­jo­ne ir pri­pa­ži­no, kad sta­ty­ba baig­ta ir ob­jek­tas yra tin­ka­mas eksp­loa­tuo­ti.
Dar­bus bend­ro­vė „Žem­da“ tu­rė­jo baig­ti dar lie­pą, ta­čiau už­del­sė. Nuo spa­lio 1 d. bend­ro­vei bu­vo pra­dė­ti skai­čiuo­ti dels­pi­ni­giai.

Me­tų tau­py­mai

Mies­tas – kiau­ro­mis ki­še­nė­mis

2011-ie­ji Šiau­liams ga­li baig­tis su 7 mln. Lt sky­le. At­ly­gi­ni­mams mo­kė­ti lė­šų jau ne­bė­ra, o iš biu­dže­to iš­lai­ko­mų įstai­gų dar­buo­to­jai ne­ten­ka dar­bo.

Šių me­tų biu­dže­tas bu­vo ap­kar­py­tas be­veik 20 mln. Lt. Ne­su­ren­ka­mas biu­dže­tas, tad pro­gno­zuo­ja­ma, kad trūks 7 mln. Lt pla­nuo­tų pa­ja­mų. Dėl šios prie­žas­ties Sa­vi­val­dy­bės ir jos iš­lai­ko­mų įstai­gų spe­cia­lis­tai at­ly­gi­ni­mų už gruo­dį su­lauks tik sau­sį.

Va­kar, gruo­džio 29 d., pa­sku­ti­nis šių me­tų Šiau­lių mies­to ta­ry­bos po­sė­dis vir­to pi­giu spek­tak­liu, o val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja, priim­da­ma spren­di­mus, su­si­ju­sius su tau­py­mu, aki­vaiz­džiai pa­ro­dė, kad by­ra. Pir­mą kar­tą per Šiau­lių mies­to ta­ry­bos gy­va­vi­mo is­to­ri­ją po­sė­dis bu­vo nu­trauk­tas, o mies­to me­rui po­li­ti­kai ne­gai­lė­jo rep­li­kų, kad jis ne­val­do si­tua­ci­jos.

Va­kar svars­ty­ti itin svar­būs mies­tui klau­si­mai dėl mo­kes­ti­nių leng­va­tų spor­to ir kul­tū­ros rė­mė­jams, biu­dže­to tau­py­mo, vals­ty­bės do­ta­ci­jų per­skirs­ty­mo. Po­li­ti­kai sa­vo su­si­skal­dy­mą pa­ro­dė prieš pat priim­da­mi klau­si­mą dėl tau­py­mo. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pla­nuo­ja su­ma­žin­ti net 36 eta­tus. Da­bar jo­je yra 276 eta­tai. Sa­vi­val­dy­bė pla­nuo­ja at­leis­ti sar­gus ir va­ly­to­jus – 17 žmo­nių. Po­li­ti­kai su­si­gin­či­jo, ar tau­po­ma ten, kur rei­kia. Už spren­di­mo pro­jek­tą ir koa­li­ci­jos įsi­pa­rei­go­ji­mą tau­py­ti bal­sa­vo tik 14 iš 29 Ta­ry­bos na­rių, 5 bu­vo prieš, 10 su­si­lai­kė. Pa­si­gir­do rep­li­kų, kad koa­li­ci­ja kai­šo sau pa­ga­lius į ra­tus, mies­to me­ras ki­lus pa­ni­kai pa­skel­bė 10 mi­nu­čių per­trau­ką.

Po per­trau­kos Ta­ry­bos po­sė­dis bu­vo nu­trauk­tas, nes po­li­ti­kai iš­si­skirs­tė. Dėl spren­di­mo tau­py­ti nu­sta­tant vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir dar­buo­to­jų pa­gal dar­bo su­tar­tis skai­čių su­si­skal­dė so­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­ja, Dar­bo par­ti­ja. Koa­li­ci­ja pa­kri­ko, jos su­da­ry­tas tau­py­mo pla­nas ne­be­ga­lio­ja. Po per­trau­kos Šiau­lių mies­to ta­ry­ba priė­mė spren­di­mą dėl vals­ty­bės do­ta­ci­jų per­skirs­ty­mo, taip pat dėl Ta­ry­bos veik­los reg­la­men­to ir ko­mi­te­tų.

Me­tų pa­bai­go­je paaiš­kė­jo, kad mies­to sko­la šiuo me­tu yra 130 mln. Ban­dy­da­ma gel­bė­ti mies­tą nuo bank­ro­to, val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja pa­si­ra­šė mo­ra­li­nį su­si­ta­ri­mą, kad biu­dže­ti­nės įstai­gos tu­rės iš­gy­ven­ti 20-30 pro­c. ma­žes­nė­mis pa­ja­mo­mis. Ti­ki­ma­si su­tau­py­ti 15-17 mln. Lt.

Nuo 2009 m. sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to pa­ja­mų ro­dik­lius Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja su­ma­ži­no 31 pro­c. Sa­vi­val­dy­bė sa­va­ran­kiš­koms funk­ci­joms vyk­dy­ti gau­da­vo 161 mln. Lt, o ki­tą­met gaus tik 108 mln. Ta­ry­bos na­rių kan­ce­lia­ri­nės iš­mo­kos bus su­ma­žin­tos vi­du­ti­niš­kai 30 pro­c.

Sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lės ir au­di­to tar­ny­ba ki­tą­met ski­ria­mas lė­šas pri­va­lės su­ma­žin­ti 25 pro­c. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja tu­rės su­tau­py­ti 25 pro­c. lė­šų.

Sa­vi­val­dy­bė šie­met in­ves­ta­vo į mies­tui svar­bius pro­jek­tus, to­dėl su­si­da­rė kre­di­ti­nis įsi­sko­li­ni­mas. Pas­ko­loms grą­žin­ti rei­kės 15 mln. li­tų.

In­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų, fi­nan­suo­ja­mų ES lė­šo­mis, at­si­sa­ky­ti ne­ke­ti­na­ma. Jie bus įgy­ven­di­na­mi imant pa­sko­las, biu­dže­to lė­šos ne­bus nau­do­ja­mos.

Ki­tą­met ke­ti­na­ma ties­ti dvi­ra­čių ta­kus, bus tvar­ko­mos Talk­šos eže­ro priei­gos, įren­gia­mos vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės, ku­ria­mas Me­nų in­ku­ba­to­rius. Pro­jek­tai bus įgy­ven­di­na­mi ES lė­šo­mis, nors teks pri­si­dė­ti ir sa­vi­val­dy­bei. Ke­ti­na­ma „įtilp­ti“ į pa­si­sko­lin­tus 10 mln., o Me­nų in­ku­ba­to­rių pra­dė­ti sta­ty­ti tik 2013 m.

Tau­py­ti pri­va­lės ir kul­tū­ros, so­cia­li­nių pa­slau­gų bei švie­ti­mo įstai­gos.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, 2011 m. ko­vo 31 d. bu­vo pra­sko­lin­ta 41,6 pro­c. Šiau­lių mies­to biu­dže­to. Au­di­to­riai nu­sta­tė, kad šie­met su­pla­nuo­tos 163 mln. Lt įplau­kos net 35,9 pro­c. vir­ši­ja pa­gal Me­to­di­kos įsta­ty­mą su­da­ry­tą pro­gno­zę, ir pri­pa­ži­no, kad tik­ra­sis mies­to biu­dže­to pa­ja­mų ir sko­lų san­ty­kis jau sie­kia net 84 pro­c. – bank­ro­to ri­ba se­niai per­ženg­ta. Per­ženg­tas ir sko­li­ni­mo­si li­mi­tas – sa­vi­val­dy­bėms lei­džia­ma 40 pro­c. ri­ba.

Rugp­jū­čio 25 d. Šiau­lių mies­to ta­ry­ba bu­vo pri­vers­ta pa­keis­ti biu­dže­tą. Per pus­me­tį ne­su­rin­kus be­veik 9 mln. Lt pa­ja­mų, biu­dže­to pa­ja­mos bu­vo su­ma­žin­tos 17 mln. – nuo 287 iki 266 mln. Iš­lai­dos vis tiek li­ko di­des­nės už pa­ja­mas dau­giau nei 20 mln. Lt.

Ži­no­ma, bu­vo su­da­ry­tas ir ma­ži­ni­mų są­ra­šas – dau­giau nei 20 punk­tų. 11,5 mln. Lt su­ma­žin­tos biu­dže­to pa­ja­mos iš gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, nes jo ne­su­ren­ka­ma dau­giau­sia. Biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų lė­šos už­mo­kes­čiui su­ma­žin­tos dau­giau nei 24 mln. Lt.

Ke­ti­na­mos su­jung­ti mo­kyk­los

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­mi­si­ja ru­de­nį pa­skel­bė sa­vo ver­dik­tą – ma­žė­jant mo­ki­nių, ke­ti­na­ma už­da­ry­ti še­šias mies­to mo­kyk­las. Per­mai­nų bend­ro­jo la­vi­ni­mo įstai­go­se no­ri­ma im­tis, nes mies­te 10 tūkst. su­ma­žė­jo mo­ki­nių.

Sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ry­ta bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos lai­ki­no­ji ko­mi­si­ja pa­siū­lė nuo 2012 m. reor­ga­ni­zuo­ti tris mo­kyk­las: Aukš­ta­ba­lio pra­di­nę pri­jung­ti prie „Ra­sos“ pro­gim­na­zi­jos, Dai­nų pra­di­nę – prie Dai­nų pro­gim­na­zi­jos, Du­bi­jos pa­grin­di­nę – prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos. Nuo 2013 m. siū­lo­ma Cent­ro pra­di­nę mo­kyk­lą pri­jung­ti prie Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jos, Lie­po­rių pra­di­nę – prie Ge­gu­žių pro­gim­na­zi­jos, o „Sau­lės“ pra­di­nę – prie „Ro­mu­vos“ pro­gim­na­zi­jos. Ki­ti mo­kyk­lų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mo veiks­mai bū­tų nu­ma­ty­ti ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos 2012-2015 m. bend­ra­ja­me pla­ne.

Pa­gal pa­reng­tą gra­fi­ką Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai vy­ko į mo­kyk­las su­si­tik­ti su jų bend­ruo­me­nė­mis. Nors mo­kyk­lų bend­ruo­me­nių na­riai bu­vo kvie­čia­mi ak­ty­viai da­ly­vau­ti su­si­ti­ki­muo­se, mo­kyk­lų at­sto­vai tei­gė, kad per­tvar­kos pla­nai tar­si bu­vo sle­pia­mi nuo vi­suo­me­nės. Di­rek­to­riams ne­tgi bu­vo nu­ro­dy­ta, kiek bend­ruo­me­nės na­rių ga­li da­ly­vau­ti su­si­ti­ki­muo­se su mies­to val­džios at­sto­vais, tie­sa, vė­liau leis­ta atei­ti vi­siems no­rin­tiems.

Nusk­riaus­tų­jų mo­kyk­lų bend­ruo­me­nė­se už­vi­rė aist­ros – ko­dėl bū­tent jas ke­ti­na­ma pri­jung­ti prie ki­tų ug­dy­mo įstai­gų? Praė­jus ke­liems mė­ne­siams, mo­kyk­lų bend­ruo­me­nė­se aist­ros dėl mo­kyk­lų su­jun­gi­mo ap­ri­mo.

Šluo­jant 2011-ųjų aruo­dus – svar­biau­si įvy­kiai ir spren­di­mai

Po­vi­las LUN­GĖ, Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

„Prem­je­ras sa­kė, kad po Jo­ni­nių gy­ve­ni­mas pa­ge­rės, bet taip neį­vy­ko. Iš­gy­ve­no­me su­si­kau­pi­mo, ra­cio­na­lių spren­di­mų me­tus, ku­riuos bai­gia­me su neį­vyk­dy­tu biu­dže­tu“, – sa­ko Šiau­lių mies­to me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas. Be­si­bai­gian­čius me­tus val­džia ver­ti­na kaip sun­kių, bet rei­ka­lin­gų spren­di­mų lai­ko­tar­pį. De­ja, ir ki­ti ne­bus leng­ves­ni, nes į juos nu­kel­ti neat­lik­ti dar­bai, o fi­nan­sa­vi­mas ma­ži­na­mas ko­ne treč­da­liu.


 Ju­bi­lie­ji­nės „Šiau­lių die­nos“, ly­di­mos krep­ši­nio čem­pio­na­to nuo­tai­kų, – vie­nas švie­ses­nių ir šven­tiš­kes­nių šių me­tų įspū­džių Šiau­liuo­se, kaip ir mies­tą prieš tai nu­spal­vi­nęs tarp­tau­ti­nis fes­ti­va­lis „Sau­lės žie­das“. Me­tų pra­džio­je pa­tvir­tin­tą iki 306 mln. Lt iš­pūs­tą mies­to biu­dže­tą te­ko kar­py­ti tris kar­tus, kiek­vie­ną­kart ati­mant da­lį skir­to fi­nan­sa­vi­mo įstai­goms, mies­tui tvar­ky­ti, švie­ti­mui ir kul­tū­rai, ma­ži­nant dar­buo­to­jų al­gas. Praei­nan­čius me­tus ap­žvelg­da­mi mies­to va­do­vai su­skai­čia­vo, kad jiems te­ko su­sprog­din­ti net 40 mln. Lt bur­bu­lą – tiek per di­de­lio mies­to iž­do ti­kė­ta­si. Be to, te­ko už­baig­ti pra­dė­tus pro­jek­tus: re­no­vuo­ti mo­kyk­las, se­ną­jį mies­to via­du­ką, su­tvar­ky­ti Prū­de­lio pa­plū­di­mį ir Talk­šos pa­kran­tę. 2012-ie­ji ne­ža­da bū­ti leng­ves­ni: teks te­sė­ti pa­ža­dus re­mon­tuo­ti gat­ves, įreng­ti išar­dy­tas vai­kų žai­di­mų aikš­te­les, tvar­ky­ti mies­to par­kus.

„Sun­kiau­sias da­ly­kas, kliu­vęs pra­dė­jus dirb­ti – mo­kyk­lų re­no­va­ci­ja, – prieš pus­me­tį tei­gė me­ras. – Vai­kų ma­žė­ja, to­dėl tu­ri­me pa­gal­vo­ti ir apie ma­žiau mo­kyk­lų.“ Me­ro žo­džiai įgi­jo kū­ną – ru­de­nį pa­skelb­ta apie ke­ti­na­mas pri­jung­ti mo­kyk­las, cent­ra­li­zuo­tą ap­sau­gos pa­slau­gos pir­ki­mą, at­si­sa­kant sar­gų eta­tų mo­kyk­lo­se ir lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se. Cent­ra­li­zuo­tos bu­hal­te­rių pa­slau­gos at­si­sa­ky­ta sua­be­jo­jus jos nau­da. Iš­sau­go­ti ir vi­rė­jų eta­tai, tie­sa, pa­kė­lus mo­kes­tį už vai­ko lop­še­lio-dar­že­lio mo­kes­tį, pa­bran­gi­nus pie­tus mo­kyk­lo­se.

Tad ko­kie gi bu­vo svar­biau­si 2011-ųjų įvy­kiai?

Sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mai ir nau­ja­sis me­ras

2011 m. vy­ko sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mai. Šiau­lių mies­te da­ly­va­vo 36996 (39,43%) rin­ki­mų tei­sę tu­rin­tys pi­lie­čiai. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja ga­vo 10 man­da­tų Ta­ry­bo­je, par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ – 4, Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai – 4,  Nau­jo­ji są­jun­ga (so­cial­li­be­ra­lai) –  3, Dar­bo par­ti­ja –  3, Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga –  3, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­dis – 2 man­da­tus. Iš­rink­ti pa­tys sa­ve iš­si­kė­lę Ar­tū­ras Vi­soc­kas ir Sta­sys Tu­mė­nas.

Šiau­lių ra­jo­ne da­ly­va­vo 15091 (39,59%) rin­ki­mų tei­sę tu­rin­tis pi­lie­tis. Lie­tu­vos vals­tie­čių liau­di­nin­kų są­jun­ga ga­vo 7 man­da­tus Ta­ry­bo­je, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja –  7, Dar­bo par­ti­ja –  4, Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai –  3, par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ –  2, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­dis –  2 man­da­tus.

Ba­lan­džio 5 d. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je įvy­ko pir­ma­sis 2011-2015 m. ka­den­ci­jos Ta­ry­bos po­sė­dis. Jo me­tu bu­vo iš­rink­tas me­ras, pa­tvir­tin­tos me­ro pa­va­duo­to­jos ir Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius. Pir­mą kar­tą per 21-erius sa­vi­val­dos is­to­ri­jos me­tus Ta­ry­bos na­riai tu­rė­jo duo­ti prie­sai­ką.
Slap­tu bal­sa­vi­mu Šiau­lių mies­to me­ru iš­rink­tas so­cial­de­mok­ra­tas Jus­ti­nas Sar­taus­kas. Ta­ry­ba me­ro pa­va­duo­to­jo­mis pa­tvir­ti­no par­ti­jos „Tvar­ka ir Tei­sin­gu­mas“ at­sto­vę Dai­vą Ma­to­nie­nę bei Dar­bo par­ti­jos na­rę Dan­guo­lę Mar­tin­kie­nę. D. Ma­to­nie­nė vi­ce­me­rės pa­rei­gas ei­na jau ant­rą ka­den­ci­ją iš ei­lės, o D. Mar­tin­kie­nė dir­bo bu­vu­sio me­ro G. Mik­šio pa­ta­rė­ja. Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­rei­gas ei­ti pa­skir­tas kon­ser­va­to­rius Vla­das Da­mu­le­vi­čius, pa­si­bai­gu­sią ka­den­ci­ją taip pat va­do­va­vęs Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai.

 

 

Me­tų tau­py­mai

 

Me­tų pro­jek­tai

 

Me­tų sta­ty­bos

 

Me­tų ne­lai­mės

 

Me­tų nuo­spren­dis

 

Nau­jos iš­lai­dos

 

Me­tų sta­tis­ti­ka

 

Me­tų gal­vap­jū­tė

 

Me­tų ren­gi­niai

 

Mo­kes­čiai ki­tą­met

Įgy­ven­di­nant ES pro­jek­tus at­si­tik­ti­nu­mų ne­bū­na?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Kai ku­rios Šiau­lių re­gio­no sa­vi­val­dy­bės nu­si­pel­nė ra­žo ir san­kci­jų. To­kia fra­zė lyg kal­ti­ni­mas mes­ta Pak­ruo­jo, Jo­niš­kio, Ak­me­nės ir Kel­mės sa­vi­val­dy­bių at­sto­vams už tai, kad jie ko­ne pra­sčiau­siai ša­ly­je įsi­sa­vi­na ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šas. Rad­vi­liš­kis, Šiau­lių mies­tas ir ra­jo­nas įsi­sa­vi­na vi­du­ti­niš­kai pu­sę ES ski­ria­mų lė­šų, o Pak­ruo­jis – pa­sku­ti­nis ša­ly­je, nes ge­ba įsi­sa­vin­ti vos 9,5 pro­c. Re­gio­no sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai ne­ty­li – įsi­sa­vin­ti lė­šas truk­do ne­lanks­tūs ES siū­lo­mi pro­jek­tai ir ne­to­bu­las vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mas. ES at­sto­vai ar­gu­men­tų ne­gir­di. Ko­dėl?

 Šiau­lių sa­vi­val­dy­bė gi­ria­ma už ge­bė­ji­mą įsi­sa­vin­ti eu­ro­pi­nes lė­šas. Ke­le­rius me­tus bu­vo tvar­ko­mos Talk­šos eže­ro priei­gos ir va­lo­mas pa­ts eže­ras, dar­bai bus tę­sia­mi ir ki­tą­met.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

 Lė­šos so­cia­li­niam būs­tui – pro­ble­mai „nu­pud­ruo­ti“

Gruo­džio pra­džio­je į Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos po­sė­dį at­vy­kę Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Re­gio­nų po­li­ti­kos de­par­ta­men­to at­sto­vai ke­liems ra­jo­nų va­do­vams bu­vo griež­ti. Pa­gy­rė Rad­vi­liš­kį, ku­ris 2007-2013 m. su­ge­bė­jo įsi­sa­vin­ti net 60 pro­c. lė­šų, bet ba­rė Pak­ruo­jį, o Jo­niš­kiui, Kel­mei ir Ak­me­nei ža­dė­jo tai­ky­ti san­kci­jas.
Pa­gal re­gio­no pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo re­zul­ta­tus Šiau­lių mies­to ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pir­mau­ja ne tik Šiau­lių re­gio­ne, bet ir ge­ro­kai len­kia ša­lies vi­dur­kį pa­gal su­da­ry­tų su­tar­čių ir iš­mo­kė­tų pa­ra­mos lė­šų pro­cen­ti­nę da­lį.
Iš vi­so Šiau­lių re­gio­no so­cia­li­nei ir eko­no­mi­nei plėt­rai ska­tin­ti 2007-2013 m. lai­ko­tar­piu ski­ria­ma 209 mln. Lt ES ir vals­ty­bės biu­dže­to pa­ra­mos pa­gal įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų ad­mi­nist­ruo­ja­mas prie­mo­nes. Pa­gal VRM ad­mi­nist­ruo­ja­mas in­ves­ti­ci­nes prie­mo­nes re­gio­nui ten­ka per 108 mln. Lt ES ir vals­ty­bės biu­dže­to pa­ra­mos.
Jo­niš­kio ir Kel­mės sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai pra­stus ro­dik­lius įsi­sa­vi­nant ES lė­šas lin­kę at­mes­ti. Prob­le­ma ta, kad šias lė­šas ga­li­ma pa­nau­do­ti tik la­bai griež­tai, pa­gal ati­tin­ka­mai siū­lo­mus įgy­ven­din­ti pro­jek­tus. Iš­ties rei­ka­lin­gų pro­jek­tų re­gio­nams net ne­siū­lo­ma, pa­vyz­džiui, ne­duo­da­ma lė­šų so­cia­li­niam būs­tui žem­dir­biš­kuo­se ra­jo­nuo­se. re­konst­ruo­ti.
Anot Kel­mės ra­jo­no me­ro Kos­to Ar­va­se­vi­čiaus, pa­nau­do­ti ES lė­šų so­cia­li­niam būs­tui re­konst­ruo­ti neį­ma­no­ma, nes nė­ra to­kių ob­jek­tų – mo­kyk­lų, bend­ra­bu­čių, ku­riuos bū­tų ga­li­ma re­konst­ruo­ti ir pri­tai­ky­ti so­cia­li­niam būs­tui. Šie pa­sta­tai jau se­niau bu­vo su­tvar­ky­ti, tad ES lė­šas teks grą­žin­ti.
Ki­tas da­ly­kas – mies­te yra be­pras­miš­ka kur­ti so­cia­li­nį būs­tą. Pa­gal pro­gra­mą so­cia­li­nį būs­tą Kel­mės ra­jo­ne ga­li­ma re­konst­ruo­ti tik Kel­mė­je ir Ty­tu­vė­nuo­se. Įkė­lus so­cia­liai rem­ti­nus žmo­nes į su­re­mon­tuo­tus bu­tus, po pus­me­čio dėl sko­lų už ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus šei­mas ten­ka iš­kel­din­ti. Ir vėl ten­ka su­kti gal­vą, ką su jais da­ry­ti.

Jei bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė kai­muo­se ES lė­šo­mis re­konst­ruo­ti so­cia­li­nį būs­tą, šei­mos ga­lė­tų dar­žuo­se dar­žo­vių už­siau­gin­ti, gal­vi­jų lai­ky­ti, mal­ko­mis kū­ren­ti bu­tus.
Jo­niš­kio ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Eu­ge­ni­jus But­kus sa­ko, jog ra­jo­nas la­biau no­rė­tų, kad ES lė­šas bū­tų ga­li­ma nau­do­ti dau­gia­bu­čiams, ku­riuo­se yra so­cia­li­nis būs­tas, re­no­vuo­ti. Aps-k­ri­tai, įgy­ven­di­nant pro­jek­tus, su­si­ju­sius su so­cia­li­niu būs­tu, no­ri­ma dau­giau lanks­tu­mo. Sa­vi­val­dy­bės no­ri tu­rė­ti ga­li­my­bę pa­si­rink­ti nau­do­ti lė­šas ten, kur la­biau­siai rei­kia. Vis dėl­to dau­giau­sia lė­šų rei­kė­tų skir­ti dar­bo vie­toms kur­ti. Jei žmo­nės tu­rė­tų dar­bo, ne­pri­reik­tų ir so­cia­li­nių būs­tų.
„Bu­vo ren­gia­mas pro­jek­tas įsi­sa­vin­ti 2 mln. li­tų ir Ža­ga­rė­je re­no­vuo­ti dau­gia­bu­tį, ku­ria­me yra 15 bu­tų. Sa­vi­val­dy­bei bū­tų rei­kė­ję pri­si­dė­ti 300 tūkst. li­tų. Pas­kai­čia­vo­me, kad re­no­va­vus bu­tus vie­no jų kai­na bū­tų 200 tūkst. li­tų. Mes už tuos 300 tūkst., ku­riais tu­rė­tu­me pri­si­dė­ti, Jo­niš­ky­je dau­giau bu­tų ga­li­me nu­pirk­ti. Re­no­vuo­ti bu­tus už to­kią kai­ną – ab­sur­diš­ka“, – tei­gė E. But­kus.
Ta­ry­bos na­rio tei­gi­mu, Jo­niš­kio me­ras Ge­di­mi­nas Če­pu­lis ant­ra­die­nį lan­kė­si Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je ir de­rė­jo­si, kad už tas lė­šas bū­tų ga­li­ma dau­gia­bu­čius re­no­vuo­ti.
Per­ša­si iš­va­da, kad ES kler­kai ne­no­ri ma­ty­ti, jog Lie­tu­vo­je vis dau­gė­ja skurs­tan­čių žmo­nių, kad dėl ne­dar­bo vis dau­giau šei­mų neiš­ga­li pra­si­mai­tin­ti, iš­lai­ky­ti būs­to. Kaip ki­taip ga­li­ma paaiš­kin­ti fak­tą, jog duo­dant lė­šas so­cia­li­niam būs­tui jos ski­ria­mos ne toms sri­tims, ku­rios rea­liai pa­dė­tų ES pi­lie­čiams, o toms, ku­rios tik „nu­pud­ruo­tų“ bė­dą – ją pa­slėp­tų?

Vie­šie­ji pir­ki­mai nu­ve­ja į teis­mus

Ki­ta pro­ble­ma, su ku­ria su­si­du­ria re­gio­no sa­vi­val­dy­bės – vie­šie­ji pir­ki­mai. Pas­kelb­da­mos kon­kur­są ran­go­vui, sa­vi­val­dy­bės pri­vers­tos nu­ga­lė­to­ja skelb­ti tą įmo­nę, ku­ri pa­siū­lo ma­žiau­sią kai­ną. Ne­re­tai nu­ga­li įmo­nės, ku­rios ne­ge­ba nei ko­ky­biš­kai, nei lai­ku at­lik­ti dar­bų.
Įdo­mu tai, kad ma­žiau­sią kai­ną pa­siū­liu­sios įmo­nės lai­mi kon­kur­sus vyk­dant ko­ne vi­sus pro­jek­tus re­gio­ne, o su dar­bais ne­su­sit­var­ko. Sa­vi­val­dy­bės su to­kio­mis įmo­nė­mis įsi­ve­lia į teis­mų ma­ra­to­nus. Pra­dė­ti dar­bai su­sto­ja, pro­jek­tai ne­vyk­do­mi, to­dėl pa­si­pi­la ga­ly­bė pro­ble­mų.
Pak­ruo­jo ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Al­gir­das Vepš­tas sa­ko, kad Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mas tu­ri bū­ti ko­re­guo­ja­mas. Rei­kia su­da­ry­ti ir ne­pa­ti­ki­mų ran­go­vų są­ra­šą. Jei įmo­nė lai­ku neį­vyk­dė įsi­pa­rei­go­ji­mų, bū­ti­na jai už­draus­ti da­ly­vau­ti kon­kur­suo­se ke­le­rius me­tus pro­jek­tams at­lik­ti. Juk jei žmo­gų meist­rai nu­vy­lė, jis jų dau­giau ne­kvie­čia dirb­ti. Ta­čiau vals­ty­bė lei­džia ga­min­ti bro­ką ir ne­si­lai­ky­ti įsi­pa­rei­go­ji­mų at­lie­kant vals­ty­bi­nius už­sa­ky­mus net ne­pa­ti­ki­moms ir ne kar­tą „pa­si­šiukš­li­nu­sioms“ sta­ty­bų bend­ro­vėms.
Pa­ti­kė­jus dar­bus kon­kur­se lai­mė­ju­siai ma­žiau­sią kai­ną pa­siū­liu­siai įmo­nei, ky­la ir dau­giau bė­dų. Juk tos įmo­nės dar­buo­to­jai už dar­bą gau­na ir itin ma­žą al­gą. Tai reiš­kia, kad vals­ty­bei mo­kes­čių for­ma grįž­ta itin ne­daug lė­šų, o dar­bi­nin­kai yra nu­ste­ke­na­mi.
Vo­kie­ti­jo­je, pa­vyz­džiui, kon­kur­suo­se da­ly­vau­jan­čios įmo­nės pri­va­lo nu­ro­dy­ti, ko­kio dy­džio al­ga bus mo­ka­ma dar­buo­to­jams, at­lie­kan­tiems dar­bus. Lat­vi­jo­je ren­giant kon­kur­sus pa­siū­ly­ta dar­bų kai­na nė­ra svar­biau­sia – pir­miau­sia ver­ti­na­ma įmo­nės dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja, pa­ti­ki­mu­mas.
Anot A. Vepš­to, ne­to­bu­las vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mas – ša­lies bė­da. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ir Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja tu­rė­tų la­biau ak­cen­tuo­ti šį klau­si­mą, spręs­ti pro­ble­mą, kad sa­vi­val­dy­bės su kon­kur­sus lai­mė­ju­sio­mis įmo­nė­mis neat­si­dur­tų teis­muo­se ir pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mas neįst­rig­tų ke­le­rius me­tus.

Lė­šos – ir pro­ble­mi­nių te­ri­to­ri­jų plėt­rai

Nuo­mo­nę, ko­dėl lai­ku neį­si­sa­vi­na­mos lė­šos ir kas truk­do jas įsi­sa­vin­ti, iš­sa­kė ir Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų va­do­vas bei sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Vid­man­tas Ja­per­tas. Jo tei­gi­mu, kar­tais pa­reng­ta ir pro­jek­to ver­tin­to­jams nu­siųs­ta pa­raiš­ka bū­na ver­ti­na­ma me­tus ar net dve­jus, nors tei­sės ak­tai įpa­rei­go­ja pa­raiš­ką įver­tin­ti per mė­ne­sį. Dėl šios prie­žas­ties sa­vi­val­dy­bės lai­ku ne­gau­na lė­šų pro­jek­tams įgy­ven­din­ti, nu­ke­lia­mi dar­bai.Pak­ruo­jo ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Al­gir­das Vepš­tas sa­ko, kad šio mies­to sa­vi­val­dy­bė nie­kaip ne­ga­li „pra­muš­ti“ pro­jek­tų per agen­tū­ras. Jau ko­ne pu­sant­rų me­tų yra įstri­gęs pro­jek­tas dėl Pak­ruo­jo dva­ro at­sta­ty­mo, įsi­ki­šu­si net pro­ku­ra­tū­ra. „La­bai il­gai trun­ka pro­jek­tų tik­ri­ni­mas. Pri­va­lo per mė­ne­sį, o vis pa­pra­šo pa­pil­dy­ti, vėl tik­ri­na – tvir­ti­ni­mas už­si­tę­sia me­tus ar dau­giau“, – sa­kė jis.Dar vie­na pro­ble­ma, ko­dėl sa­vi­val­dy­bės ne­no­ri reng­ti kai ku­rių pro­jek­tų ES fi­nan­sa­vi­mui gau­ti – keis­tai su­for­mu­luo­ti siū­lo­mų įgy­ven­din­ti pro­jek­tų pa­va­di­ni­mai, pa­vyz­džiui, „Prob­le­mi­nių te­ri­to­ri­jų plėt­ra“. „Mes ne­no­ri­me plės­ti pro­ble­mi­nių te­ri­to­ri­jų“, – tei­gė V. Ja­per­tas.

Kom­pe­ten­ci­jų ne­trūks­ta

Ko­dėl vie­nos re­gio­no sa­vi­val­dy­bės ge­ba pa­siim­ti ES žars­to­mus pi­ni­gus, o ki­toms se­ka­si sun­kiai? Kas kal­tas – tin­gi­nys­tė, ne­ti­kę siū­lo­mi pro­jek­tai ar abe­jin­gas re­gio­no sa­vi­val­dy­bių val­di­nin­kų po­žiū­ris?
Rad­vi­liš­kio sa­vi­val­dy­bė pa­gal ES lė­šų įsi­sa­vi­ni­mą ly­de­rė yra ne tik Šiau­lių re­gio­ne, bet ir ša­ly­je. Ra­jo­no me­ras An­ta­nas Če­po­no­nis, dar prieš sulaikant STT pa­rei­gū­nams, įta­riant jį su­kčia­vi­mu ir do­ku­men­tų klas­to­ji­mu, „Šiau­liai plius“ sa­kė, kad nė­ra jo­kios pa­slap­ties, ko­dėl jiems se­ka­si.
„Rei­kia kiek­vie­ną die­ną kiek­vie­ną sa­vai­tę įver­tin­ti nu­veik­tus dar­bus pa­gal gra­fi­ką. Šis pro­ce­sas nė­ra for­ma­lus, o or­ga­niš­kas ir gy­vas. Jei koks nors dar­bas ar pro­jek­tas nors sa­vai­tę vė­luo­ja, ieš­ko­me prie­žas­ties, ska­ti­na­me, ra­gi­na­me. Taip dir­ba­me me­to­diš­kai kas sa­vai­tę, kiek­vie­nas dir­ba sa­vo dar­bą“, – sa­kė jis.
A. Če­po­no­nio nuo­mo­ne, kom­pe­ten­ci­jos tik­rai vi­siems pa­kan­ka, tik ne­re­tai bū­tent jos trū­ku­mu ir dangs­to­ma­si. Juk jei pa­vyks­ta pro­jek­tą ati­duo­ti vė­liau, va­di­na­si, kom­pe­ten­ci­jų yra, tik ma­žiau dė­me­sio tam dar­bui bu­vo skir­ta ar su­vei­kė žmo­giš­ka­sis fak­to­rius.
„Kiek­vie­ną pir­ma­die­nį per ga­my­bi­nius su­si­ti­ki­mus klau­siu, ko­kių pro­ble­mų dėl pro­jek­tų ki­lo. Joms iš­ki­lus, tel­kia­me vi­sas pa­jė­gas, ša­li­na­me trū­ku­mus. Tu­ri dirb­ti ko­man­da, nes jei ne­ma­tai vi­su­mos, jei kas nors pri­tin­gi, vis­kas su­šlu­buo­ja“, – sa­kė me­ras.
A. Če­po­no­nio įsi­ti­ki­ni­mu, įgy­ven­di­nant ES pro­jek­tus at­si­tik­ti­nu­mų ne­bū­na. Pas­lap­tis – tik kruopš­tus dar­bas.
 

Id­ée fi­xe: kaip at­si­jung­ti nuo šil­dy­mo sis­te­mos

Po­vi­las LUN­GĖ

Dau­ge­lis cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos var­to­to­jų jau ži­no, kiek jiems teks su­plo­ti už lapk­ri­čio mė­ne­sio šil­dy­mą. Dau­ge­lis tik­rai pa­gal­vo­jo, kad ta są­skai­ta, at­si­žvel­giant į šil­tą lapk­ri­tį, kaž­ko­dėl ne to­kia jau ma­ža. Dau­ge­lis tur­būt pa­svars­tė, kad jau ge­riau nu­si­pjau­ti ra­dia­to­rius, nu­si­pirk­ti „bur­žui­ką“, iš­kiš­ti ka­mi­nė­lį pro or­lai­dę ir kū­ren­tis pa­tiems – at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos.


 

Neteisėtai atsijungę, kiek ga­li­ma grei­čiau iš­mo­ki­te laip­ti­nė­je su­ti­kę kai­my­ną nu­sta­ty­ti „kiau­lės akis“, jei jie pa­prie­kaiš­tau­tų dėl iš­de­rin­tos na­mo šil­dy­mo sis­te­mos ir iš­reikš­tų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl vi­sai ne­kai­my­niš­kų sa­va­va­liš­kų veiks­mų.
Aurelijos Paulauskaitės nuotr.

Chu­li­ga­niš­kas pla­nas

Nar­šant in­ter­ne­to ty­ruo­se, ga­li­ma ras­ti įvai­rių pa­ta­ri­mų, kaip at­si­jung­ti nuo šil­dy­mo sis­te­mos. Pa­ta­ria­ma ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be, nes ši pro­ce­dū­ra ga­li už­truk­ti ke­le­rius me­tus, ar­ba siū­lo­ma tai pa­da­ry­ti pa­pras­čiau­siai gud­rau­jant ir pa­žei­džiant įsta­ty­mus. Kaip?

Pa­si­ro­do, at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos  ga­li­ma la­bai pa­pras­tai. Te­rei­kia „pa­goog­lin­ti“... O ten – pa­ta­ri­mų be­ga­lė. Pa­vyz­džiui, siū­lo­mas toks veiks­mų pla­nas: pir­miau­sia rei­kia pra­neš­ti na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui, kad bu­te bus kei­čia­mi ra­dia­to­riai ar­ba tie­siog kad vie­nas iš jų pra­kiu­ro, to­dėl no­rint jį su­re­mon­tuo­ti rei­kia iš ra­dia­to­rių sis­te­mos iš­leis­ti skys­tį. Ta­da nie­ko ne­lau­kiant rei­kia juos vi­sus nu­pjau­ti. Jei esa­te tvir­tai nu­spren­dę im­tis to­kio chu­li­ga­niš­ko pla­no, kad vė­liau nu­pjo­vę ra­dia­to­rius ne­gaiš­tu­mė­te lai­ko, prieš tai pa­si­ruoš­ki­te me­džia­gas sto­vams ap­šil­tin­ti ir tvar­kin­gai pa­slėp­ti po gip­so kar­to­nu. Jei rei­kia, elekt­ros ga­lin­gu­mą bu­te pa­di­din­ki­te iki 7 kW, įsi­ren­ki­te elekt­ri­nį šil­dy­mą ir kai­tin­tu­vą karš­tam van­de­niui pa­ruoš­ti. Ta­da re­gist­ruo­tu laiš­ku pra­neš­ki­te cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čiai bend­ro­vei ir na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui (jei įsteig­ta bend­ri­ja – pir­mi­nin­kui), kad vamz­džiai yra nu­pjau­ti ir bu­te nė­ra ra­dia­to­rių, ir pa­rei­ka­lau­ki­te, kad na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius ar pir­mi­nin­kas at­vy­kęs su­ra­šy­tų ak­tą. Kar­tu at­vyks ir pa­slau­gą tei­kian­čios bend­ro­vės at­sto­vas. Nuo ak­to su­ra­šy­mo mo­men­to bu­tas yra ofi­cia­liai at­jung­tas nuo šil­dy­mo!

Aiš­ku, tuoj pat gau­si­te iš cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čios bend­ro­vės gra­si­nan­tį laiš­ką, kad esa­te at­sa­kin­gas už vi­sas pa­sek­mes ir t. t. Laiš­ko pa­bai­go­je bus pa­ra­šy­ta, kad nuo ak­to su­ra­šy­mo mo­men­to bu­tui ne­bus skai­čiuo­ja­mas mo­kes­tis už šil­dy­mą. Ga­li lik­ti sim­bo­li­nis mo­kes­tis už bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų, pa­vyz­džiui, laip­ti­nės, šil­dy­mą.

Be to, ga­li­te su­lauk­ti skam­bu­čio iš Ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos ir gau­ti bau­dą už ši­lu­mos var­to­ji­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mą. Be­lie­ka ti­kė­tis, kad ins­pek­ci­ja pro­to­ko­lo ne­su­ra­šys per še­šis mė­ne­sius ir sueis se­na­ties ter­mi­nas.

Ma­no­te, kad ši­lu­mą tie­kian­ti bend­ro­vė ir to­liau pa­teiks są­skai­tas už šil­dy­mą? Lie­tu­vo­je jau yra bu­vę at­ve­jų, kai to­kios bend­ro­vės ne­lai­mė­jo by­lų, ban­dy­da­mos skai­čiuo­ti mo­kes­tį už ši­lu­mą at­si­jun­gu­siems bu­tams, ta­čiau teis­mas nu­spren­dė, kad ne­ga­li­ma rei­ka­lau­ti mo­kė­ti už ne­pa­tiek­tą ener­gi­ją, o pa­tiek­ti neį­ma­no­ma, nes nė­ra ra­dia­to­rių. Juk nie­kas ne­ga­li pri­vers­ti var­to­to­jų var­to­ti jiems ne­rei­ka­lin­gų pre­kių ar pa­slau­gų.

Štai taip pa­ta­ria­ma in­ter­ne­to sve­tai­nė­se. Aiš­ku, rei­kė­tų kiek ga­li­ma grei­čiau iš­mok­ti laip­ti­nė­je su­ti­kus kai­my­nus įjung­ti „kiau­lės akis“, jei jie pa­prie­kaiš­taus dėl iš­de­rin­tos na­mo šil­dy­mo sis­te­mos ir iš­reikš ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl vi­sai ne­kai­my­niš­kų sa­va­va­liš­kų veiks­mų.

Anot To­mos Grikš­tie­nės, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės spau­dai, ir pa­gal tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą (LR Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mas, Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lės, LR Sta­ty­bos įsta­ty­mas ir kt.), ir pa­gal Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pra­kti­ką ci­vi­li­nė­se by­lo­se (pvz., 2007-10-24 LAT nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 3K-7-359/2007) bu­tų sa­vi­nin­kams įtvir­tin­ta tei­sė at­jung­ti sa­vo bu­to šil­dy­mo sis­te­mą nuo bend­ros dau­gia­bu­čio na­mo šil­dy­mo sis­te­mos, ta­čiau įgy­ven­din­da­mi šią tei­sę jie tu­ri lai­ky­tis tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tos tvar­kos. „LR Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­sta­ty­ta, kad drau­džia­ma pikt­nau­džiau­ti sa­vo tei­se, t. y. drau­džia­ma įgy­ven­din­ti ci­vi­li­nes tei­ses to­kiu bū­du ir prie­mo­nė­mis, ku­rios be tei­si­nio pa­grin­do pa­žeis­tų ar var­žy­tų ki­tų as­me­nų tei­ses ar įsta­ty­mų sau­go­mus in­te­re­sus ar da­ry­tų ža­los ki­tiems as­me­nims“, – sa­kė ji.

Mi­nė­tuo­se tei­sės ak­tuo­se įtvir­tin­ta ir nuo­sta­ta, kad pa­sta­to, sek­ci­jos (blo­ko) ar­ba dau­gia­bu­čio na­mo bu­to ar ki­tų pa­tal­pų ši­lu­mos var­to­ji­mo įren­gi­niai pri­pa­žįs­ta­mi at­jung­ti tik nuo at­jun­gi­mo ak­to ir su­si­ta­ri­mo dėl ši­lu­mos pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­si­ra­šy­mo die­nos, jei­gu ši­lu­mos pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ty­je ne­nus­ta­ty­ta ki­taip.

Šiau­lie­čiai taip pat ne­kvai­li?

Gud­ra­gal­vių, pa­si­nau­do­ju­sių to­kiu pat ar pa­na­šiu pla­nu, yra ir mū­sų mies­te. Sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nu­si šiau­lie­tė ste­bė­jo­si na­mų šil­dy­mo ypa­tu­mais. Anot jos, Til­žės gat­vė­je cent­re esan­čio na­mo pir­mas aukš­tas ne­šil­do­mas, ant­ras šil­do­mas, tre­čias ne­šil­do­mas, ket­vir­tas vėl šil­do­mas, o penk­tas – pa­lė­pė – vėl ne­šil­do­mas. „Mū­sų na­mas – kaip sluoks­niuo­tas py­ra­gas, tik tie sluoks­niai grei­tai pe­lė­siu pa­si­dengs“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Kaip gi nu­ti­ko, kad na­me šil­do­mas kas ant­ras aukš­tas? Pa­si­ro­do, pir­ma­me aukš­te esan­čios pa­tal­pos ne­šil­do­mos, nes ne­vyks­ta jo­kia ko­mer­ci­nė veik­la, o tre­čio aukš­to bu­to sa­vi­nin­kai, anot pa­skam­bi­nu­sios mo­ters, ma­tyt, pa­skai­čia­vę, kad gy­ven­ti nuo­sa­va­me na­me vaiz­din­go­je vie­to­je už­mies­ty­je ir dar iš­lai­ky­ti tuš­čią bu­tą mies­to cent­re yra per bran­gu, taip pat grie­bė­si „pla­no chu­li­ga­no“. Jie pra­ne­šė cent­ra­li­zuo­tą šil­dy­mą mies­te tie­kian­čiai bend­ro­vei „Šiau­lių ener­gi­ja“, kad no­ri pa­si­keis­ti ra­dia­to­rius. Da­vu­siems lei­di­mą ir vė­liau at­vy­ku­siems priim­ti at­lik­tų dar­bų bend­ro­vės spe­cia­lis­tams te­ko kons­ta­tuo­ti – su­ra­šy­ti ak­tą, kad se­ni ra­dia­to­riai nuim­ti, o nau­ji... neuž­dė­ti. „Šiau­lių ener­gi­ja“, sa­vai­me su­pran­ta­ma, ir to­liau siun­tė są­skai­tas už šil­dy­mą bu­to sa­vi­nin­kams, ku­rie jas tie­siog ig­no­ra­vo. Su­si­da­rius ne­men­kai „sko­lai“, sa­vi­nin­kai at­si­dū­rė teis­me. Ir pa­tei­kė do­ku­men­tą – „Šiau­lių ener­gi­jos“ su­ra­šy­tą ak­tą, kad ra­dia­to­rių jų bu­te nė­ra, va­di­na­si, pa­slau­ga ne­tei­kia­ma, tai­gi ir mo­kes­čio už šil­dy­mą mo­kė­ti ne­rei­kė­tų...

Bet ku­ris lo­giš­kai mąs­tan­tis šiau­lie­tis su­pras, kad bend­ro­vė šiuo at­ve­ju tik­rai nuo­sto­lių ne­pa­tirs – iš­da­lys juos ant ki­tų mo­kes­čių mo­kė­to­jų pe­čių. Kas bu­vo nu­baus­tas? Anot na­mo gy­ven­to­jos – „kraš­ti­nis“ – na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ti UAB „Mū­sų bu­tas“.

Kry­žiaus ke­liai

Gy­ven­to­jams ar jų bend­ri­joms, no­rin­čioms at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos, kar­tais ten­ka nuei­ti kry­žiaus ke­lius, kad pa­siek­tų sa­vo tiks­lą. Var­po g. 17 na­mo gy­ven­to­jai net tre­jus me­tus my­nė įvai­rių val­di­nin­kų slenks­čius, kad na­mui bū­tų leis­ta šil­dy­tis au­to­no­miš­kai. At­ro­do, nie­ko su­dė­tin­go ne­tu­rė­jo bū­ti – 1957 m. sta­ty­ta­me na­me se­niau ne­tgi bu­vo kū­ren­ta mal­ko­mis, yra ka­mi­nai, vamz­džiai – taip pat tin­ka­mo dia­met­ro, to­dėl at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos ne­tu­rė­jo bū­ti su­dė­tin­ga. „Su­dė­tin­ga“ pa­si­ro­dė val­di­nin­kams, gal­būt pa­pras­čiau­siai ne­no­rin­tiems to na­mo at­jung­ti. Ko­dėl? Gal­būt va­do­vau­ja­ma­si po­sa­kiu, kad „blo­gas“ pa­vyz­dys yra už­kre­čia­mas ir gy­ven­to­jai, pa­ju­tę au­to­no­mi­nio šil­dy­mo nau­dą, puls ma­siš­kai at­si­jung­ti nuo sis­te­mos, cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą mies­te tei­kian­ti bend­ro­vė pa­tirs nuo­sto­lių ir t. t.

„Mo­no­po­lis yra mo­no­po­lis. Val­di­nin­kų ar­gu­men­tas bu­vo tas, kad ter­ši­me orą mies­to cent­re. Bet juk mes ir taip du­jo­mis kas­dien van­de­nį šil­do­me – kiek­vie­na­me bu­te yra po du­ji­nį van­dens šil­dy­tu­vą. Ne­rei­kė­jo nei di­des­nio dia­met­ro vamz­džių, į se­nus ka­mi­nus bu­vo įdė­ti nau­ji įdėk­lai. At­ro­do, jo­kių kliū­čių ne­tu­rė­jo bū­ti, bet pro­ce­dū­ra už­tru­ko ke­le­rius me­tus“, – pa­sa­ko­jo na­mo gy­ven­to­ja.

Var­po g. 17 na­mo gy­ven­to­jai tuoj švęs per­ga­lę – po tre­jų me­tų ban­dy­mo pe­rei­ti prie au­to­no­mi­nio šil­dy­mo be­li­ko pa­si­ra­šy­ti įren­gi­nių priė­mi­mo ak­tą, ki­ti dar­bai jau at­lik­ti.

Ta­čiau ne vi­siems gy­ven­to­jams ten­ka taip il­gai ko­vo­ti už sa­vo tei­sę į pi­ges­nį šil­dy­mą. Gum­bi­nės g. 75 dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų bend­ri­ja sa­vo tiks­lą jau pa­sie­kė. Ko­kia to­kios grei­tos sėk­mės for­mu­lė? Na­mas tie­siog yra pa­sku­ti­nis šil­dy­mo tra­so­je, tur­būt to­dėl „Šiau­lių ener­gi­jai“ ne­bu­vo jo­kio skir­tu­mo, kur už­suk­ti „kra­niu­ką“ – prieš na­mą ar už jo.

„Pla­nuo­ja­me su­tau­py­ti apie 30 pro­c. Aiš­ku, la­bai daug in­ves­ta­vo­me, – tei­gė na­mo bend­ri­jos pir­mi­nin­kė. – Sąs­kai­tas už šil­dy­mą ir „gy­va­tu­ko“ mo­kes­tį da­bar pa­skai­čiuo­ja­me pa­tys.“

Ko­mer­ci­nių pa­tal­pų ne­šil­do?

Daug ko­mer­ci­nių pa­tal­pų mies­to cent­re nau­do­ja­si au­to­no­mi­niu šil­dy­mu. Esant sunk­me­čiui, kai ku­rios iš jų tie­siog sto­vi tuš­čios ne­šil­do­mos. Virš jų esan­čių bu­tų gy­ven­to­jams ten­ka šal­ti. Iš­si­gan­dę, kad taip ne­nu­tik­tų ir jiems, kad ne­bū­tų iš­ba­lan­suo­ta na­mo šil­dy­mo sis­te­ma ir kad ne­pa­di­dė­tų mo­kes­tis už šil­dy­mą, Vil­niaus g. 158 na­mo gy­ven­to­jai puo­lė prie­šin­tis pa­tal­pų, esan­čių pir­ma­me aukš­te, sa­vi­nin­kų už­ma­čioms  šil­dy­tis elekt­ra. At­ro­do, kad pir­mo aukš­to pa­tal­pų sa­vi­nin­kas Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rys so­cial­de­mok­ra­tas Ar­vy­das Moc­kus vis­ką da­rė tei­sė­tai, ta­čiau Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos Šiau­lių sky­rius (to­liau – VEI) nu­sta­tė pa­žei­di­mų.

VEI bu­vo ga­vu­si pra­šy­mus, ku­riuo­se in­for­muo­ja­ma apie dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo Vil­niaus g. 158 pir­ma­me aukš­te esan­čių ne­gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų at­jun­gi­mo nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos ap­lin­ky­bes, pra­šo­ma pa­tik­rin­ti at­jun­gi­mo tei­sė­tu­mą ir paaiš­kin­ti ga­li­mas at­jun­gi­mo pa­sek­mes bei įta­ką na­me li­ku­siems cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos var­to­to­jams. Ką gi VEI nu­sta­tė? Pa­si­ro­do, kai ku­rie at­si­jun­gi­mo ini­cia­to­rių veiks­mai vi­siš­kai nea­ti­ti­ko Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lių rei­ka­la­vi­mų. Na­mo bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tus ad­mi­nist­ruo­jan­ti UAB „Mū­sų bu­tas“ įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka neor­ga­ni­za­vo na­mo bend­ro­sios da­li­nės nuo­sa­vy­bės sa­vi­nin­kų su­si­rin­ki­mo, ku­rio me­tu jie tu­rė­jo priim­ti spren­di­mą ir leis­ti pa­keis­ti pa­tal­pų šil­dy­mo bū­dą su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mu ap­tar­to­mis są­ly­go­mis. Sa­vi­val­dy­bei ne­bu­vo pa­teik­tas pri­va­lo­mas pra­šy­mas iš­duo­ti ra­šy­ti­nį pri­ta­ri­mą pa­sta­to pa­pras­to­jo re­mon­to pro­jek­tui ir pri­va­lo­mais do­ku­men­tais ir ati­tin­ka­mai tai­syk­lių nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­bu­vo gau­tas Sa­vi­val­dy­bės ra­šy­ti­nis pri­ta­ri­mas pro­jek­tui.

At­siž­velg­da­ma į nu­sta­ty­tas fak­ti­nes ap­lin­ky­bes VEI kons­ta­ta­vo, kad pa­tal­pos nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo at­jung­tos ne­si­lai­kant tai­syk­lių nu­sta­ty­tos tvar­kos. Ak­cen­tuo­ja­ma, kad at­jun­gi­mo ini­cia­to­riai, teik­da­mi pra­šy­mą Sa­vi­val­dy­bei, pri­va­lo pri­dė­ti na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čios bend­ro­vės pa­žy­mą, pa­grįs­tą tech­ni­niais, eko­no­mi­niais bei tei­si­niais ar­gu­men­tais, kad dėl pa­keis­to bu­to ar ki­tų pa­tal­pų šil­dy­mo bū­do bus ne­pa­žei­džia­mos ar pa­žei­džia­mos ki­tų dau­gia­bu­čio na­mo bu­tų ir ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kų tei­sės ar tei­sė­ti in­te­re­sai.

Ka­ras?

Ko­dėl Vil­niaus g. 158 na­mo gy­ven­to­jai taip pa­si­prie­ši­no pir­mo aukš­to pa­tal­pų sa­vi­nin­kų už­ma­čioms at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos? Ogi dėl skau­džios pa­tir­ties. Pa­si­ro­do, vie­nas na­mo bu­tų jau yra nuo sis­te­mos at­si­jun­gęs. „At­si­jun­gė tuo­met Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pir­mi­nin­ku bu­vęs Jo­nas Tru­čins­kas. Išg­rio­vė lu­bas į pa­lė­pę, laip­tus įren­gė. Šil­dė, kol gy­ve­no.

Da­bar bu­te gy­ve­nan­ti mo­te­ris ne­šil­do. Bu­vau nuė­ju­si, tai elekt­ri­nį šil­dy­tu­vą įsi­jun­gu­si, dviem cha­la­tais ap­si­ren­gu­si. Kar­tais ži­di­nį už­si­ku­ria. Ir A. Moc­kus pir­mo aukš­to nak­ti­mis tik­rai ne­šil­dys, – tei­gė na­mo gy­ven­to­ja. – Ne­tu­rė­tu­me po vie­ną at­si­jung­ti. Taip tik iš­ba­lan­suo­si­me šil­dy­mo sis­te­mą. Ki­tą­met pla­na­vo­me at­si­jung­ti, bū­tų vi­si skai­tik­lius su­si­dė­ję. Mes ne prieš na­mo res­tau­ra­vi­mą, tvar­ky­mą, tik rei­kia at­si­žvelg­ti į ki­tus.“

Anot po­li­ti­ko A. Moc­kaus, ne­su­tik­ti jam leis­ti šil­dy­tis elekt­ra yra gy­ven­to­jų prin­ci­po rei­ka­las. „Man sa­ko – kam ka­riau­ji? Aš ne­ka­riau­ju, aš esu oku­puo­tas. Nu­pir­kau įran­gą, ku­ri kai­na­vo apie 13 tūks­tan­čių. Tą įran­gą dar rei­kia pa­ka­bin­ti, tai dar kai­nuos tris tūks­tan­čius. Ne­tu­riu lei­di­mo, – pa­sa­ko­ja Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys. – Jei gy­ven­to­jams rū­pė­tų šil­dy­mas, jie vie­naip ar ki­taip ei­tų į kon­tak­tą. Juk už pa­pil­do­mas šil­do­mas pa­tal­pas su­ti­kau mo­kė­ti pa­gal pa­tį di­džiau­sią koe­fi­cien­tą.“

Anot A. Moc­kaus, su­si­tar­ti ga­li­ma su­si­rin­ki­me, ki­tu at­ve­ju jis ma­to tik ga­li­my­bę kreip­tis į teis­mą. „Gy­ven­to­jų aš at­si­pra­šiau, nors ne­ma­nau, kad tai ma­no kal­tė, tie­siog – pa­mo­ka, kad rei­kia pa­tik­rin­ti, ar vis­kas pa­da­ry­ta. Ki­ta ver­tus, jei bū­čiau tik­ri­nęs, bū­tų sa­kę, kad ki­šuo­si kaip Ta­ry­bos na­rys. Vis­ką bu­vau pa­li­kęs sa­vo ei­gai. Ma­niau, kad žmo­nės ži­no, juk to­kia gran­di­nė ne­ga­li su­klys­ti“, – tei­gė jis.

Anot Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus vi­ce­pir­mi­nin­kės Eg­lės Šim­ke­vi­čie­nės, 2010 m. Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lės bu­vo pa­keis­tos var­to­to­jo nau­dai – lei­džia pa­keis­ti šil­dy­mo bū­dą pa­si­tel­kiant eko­lo­giš­kas sis­te­mas, ta­čiau šil­dy­mo bū­dą no­rin­tis pa­keis­ti as­muo tu­ri lai­ky­tis tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­tų rei­ka­la­vi­mų. „Ki­ta ver­tus, gy­ven­to­jai ne­tu­ri tei­sės ne­leis­ti at­si­jung­ti, ta­čiau jie tu­ri nu­spręs­ti, ko­kio­mis są­ly­go­mis bus at­si­jung­ta, – sa­ko ji. – Ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad šiuo at­ve­ju ne vi­si do­ku­men­tai bu­vo pa­teik­ti – ne­bu­vo lai­ky­ta­si im­pe­ra­ty­vių tei­sės nor­mų, ap­ra­šy­tų tai­syk­lė­se. Sa­vi­val­dy­bė ga­lė­jo pra­šy­mą at­mes­ti. Ta­da at­jun­gi­mo ini­cia­to­rius ga­lė­jo kreip­tis dar kar­tą, įvyk­dęs vi­sus rei­ka­la­vi­mus.“

Tre­čia­die­nio va­ka­rą Vil­niaus g. 158 na­mo laip­ti­nė­je įvy­ko su­si­rin­ki­mas, ku­ris pa­gal tai­syk­les tu­rė­jo bū­ti or­ga­ni­zuo­tas ge­ro­kai anks­čiau. Na­mo gy­ven­to­jų tei­gi­mu, jis bu­vo la­biau pa­na­šus į bend­ro­vės „Nord­li­ta“ pro­duk­ci­jos pri­sta­ty­mą. Tos pa­čios, ku­ri pro­jek­ta­vo A. Moc­kui pri­klau­san­čių pir­mo aukš­to pa­tal­pų šil­dy­mo sis­te­mą.

Pag­ra­si­nus vie­ni ki­tiems teis­mais, bu­vo priei­ta bend­ra nuo­mo­nė, kad neį­vyk­dy­ti vi­si ins­pek­ci­jos rei­ka­la­vi­mai, to­dėl bal­sa­vi­mas dėl pir­mo aukš­to at­jun­gi­mo nuo šil­dy­mo bu­vo ati­dė­tas.

AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ ne­ren­ka de­ta­lios in­for­ma­ci­jos, kiek gy­ven­to­jų at­si­jun­gia nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo.

Andriaus Tverijono nuotr.

Ko­kio­je zo­no­je gy­ve­na­te?

Anot AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės spau­dai To­mos Grikš­tie­nės, mies­tas yra pa­da­ly­tas į tam tik­ras zo­nas, ku­rio­se nu­ma­ty­tas tik tam tik­ro po­bū­džio šil­dy­mas. Vie­no­se zo­no­se ga­li­mas tik cent­ra­li­zuo­tas šil­dy­mas, ki­to­se – pa­si­rink­ti­nai. „Ža­liuo­ju bū­du, pa­vyz­džiui, elekt­ra, no­rin­tys šil­dy­tis žmo­nės tu­ri dau­giau ga­li­my­bių at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos sis­te­mos. Du­jos nė­ra eko­lo­giš­kiau­sias bū­das šil­dy­tis, nes ter­šia­ma ap­lin­ka“, – sa­kė ji.

Pak­laus­ta, kiek na­mų ar gy­ven­to­jų pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­jun­gė nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos, bend­ro­vės at­sto­vė spau­dai tei­gė, kad to­kia in­for­ma­ci­ja įmo­nės nė­ra ren­ka­ma. Ji pa­ta­rė kreip­tis į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­rių, de­ja, jo spe­cia­lis­tas taip pat ne­ga­lė­jo su­teik­ti to­kios in­for­ma­ci­jos. O gal ji ne­pa­to­gi šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čiai bend­ro­vei ir val­di­nin­kams?

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas Juo­zas Va­rap­nic­kas apie at­si­jun­gu­sių­jų sta­tis­ti­ką ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti nie­ko, nes „nie­kas ne­skai­čiuo­ja to­kių da­ly­kų“. Kad vis dau­giau gy­ven­to­jų pa­gei­dau­ja at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo, spe­cia­lis­tas taip pat ne­ga­lė­jo pa­tvir­tin­ti, nes nė­ra sta­tis­ti­kos. „Per ket­ve­rius me­tus, kiek dir­bu Sa­vi­val­dy­bė­je, pa­ste­bė­jau, kad pra­šy­mų leis­ti at­si­jung­ti pa­gau­sė­ja pa­si­bai­gus šil­dy­mo se­zo­nui, ta­čiau kad tai di­dė­jan­ti ten­den­ci­ja – ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti. To­kiam žings­niui ga­li ryž­tis tik la­bai daug kant­ry­bės tu­rin­tys žmo­nės, ka­dan­gi pro­ce­dū­ra yra il­ga ir daž­niau­siai var­gi­nan­ti. Tie­sa, vie­na­reikš­miš­kai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tei­sės ak­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių at­si­jun­gi­mo pro­ce­są, nuo­sta­tos su­da­ro ge­ro­kai pa­pras­tes­nes ir leng­ves­nes są­ly­gas at­si­jung­ti, nau­do­jant ža­lią­ją ener­gi­ją“, – tei­gė jis.

Pa­bai­go­je no­rė­tų­si už­tar­ti vi­sus tuos, ku­rie su­kąs­tais dan­ti­mis ap­mo­ka są­skai­tas už šil­dy­mą. Ki­ta ver­tus, no­rė­tų­si už­tar­ti ir cent­ra­li­zuo­tą šil­dy­mą. Nuo­sa­vų gy­ve­na­mų­jų na­mų gy­ven­to­jai tik­rai ne­pa­neigs, kad įsi­vy­ra­vus šal­tiems drėg­niems orams jų gy­ve­na­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se tvy­ro smo­gas, tad ga­li­ma teig­ti, kad cent­ra­li­zuo­tas šil­dy­mas yra ga­na eko­lo­giš­kas.  Ir kaip cent­ra­li­zuo­tai tei­kia­ma pa­slau­ga tu­rė­tų bū­ti ga­na pi­gi, nors pa­žvel­gus į są­skai­tas to­kia neat­ro­do.


Id­ée fi­xe: kaip at­si­jung­ti nuo šil­dy­mo sis­te­mos

Po­vi­las LUN­GĖ

Dau­ge­lis cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos var­to­to­jų jau ži­no, kiek jiems teks su­plo­ti už lapk­ri­čio mė­ne­sio šil­dy­mą. Dau­ge­lis tik­rai pa­gal­vo­jo, kad ta są­skai­ta, at­si­žvel­giant į šil­tą lapk­ri­tį, kaž­ko­dėl ne to­kia jau ma­ža. Dau­ge­lis tur­būt pa­svars­tė, kad jau ge­riau nu­si­pjau­ti ra­dia­to­rius, nu­si­pirk­ti „bur­žui­ką“, iš­kiš­ti ka­mi­nė­lį pro or­lai­dę ir kū­ren­tis pa­tiems – at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos.


Chu­li­ga­niš­kas pla­nas

Nar­šant in­ter­ne­to ty­ruo­se, ga­li­ma ras­ti įvai­rių pa­ta­ri­mų, kaip at­si­jung­ti nuo šil­dy­mo sis­te­mos. Pa­ta­ria­ma ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be, nes ši pro­ce­dū­ra ga­li už­truk­ti ke­le­rius me­tus, ar­ba siū­lo­ma tai pa­da­ry­ti pa­pras­čiau­siai gud­rau­jant ir pa­žei­džiant įsta­ty­mus. Kaip?
Pa­si­ro­do, at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos  ga­li­ma la­bai pa­pras­tai. Te­rei­kia „pa­goog­lin­ti“... O ten – pa­ta­ri­mų be­ga­lė. Pa­vyz­džiui, siū­lo­mas toks veiks­mų pla­nas: pir­miau­sia rei­kia pra­neš­ti na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui, kad bu­te bus kei­čia­mi ra­dia­to­riai ar­ba tie­siog kad vie­nas iš jų pra­kiu­ro, to­dėl no­rint jį su­re­mon­tuo­ti rei­kia iš ra­dia­to­rių sis­te­mos iš­leis­ti skys­tį. Ta­da nie­ko ne­lau­kiant rei­kia juos vi­sus nu­pjau­ti. Jei esa­te tvir­tai nu­spren­dę im­tis to­kio chu­li­ga­niš­ko pla­no, kad vė­liau nu­pjo­vę ra­dia­to­rius ne­gaiš­tu­mė­te lai­ko, prieš tai pa­si­ruoš­ki­te me­džia­gas sto­vams ap­šil­tin­ti ir tvar­kin­gai pa­slėp­ti po gip­so kar­to­nu. Jei rei­kia, elekt­ros ga­lin­gu­mą bu­te pa­di­din­ki­te iki 7 kW, įsi­ren­ki­te elekt­ri­nį šil­dy­mą ir kai­tin­tu­vą karš­tam van­de­niui pa­ruoš­ti. Ta­da re­gist­ruo­tu laiš­ku pra­neš­ki­te cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čiai bend­ro­vei ir na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui (jei įsteig­ta bend­ri­ja – pir­mi­nin­kui), kad vamz­džiai yra nu­pjau­ti ir bu­te nė­ra ra­dia­to­rių, ir pa­rei­ka­lau­ki­te, kad na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius ar pir­mi­nin­kas at­vy­kęs su­ra­šy­tų ak­tą. Kar­tu at­vyks ir pa­slau­gą tei­kian­čios bend­ro­vės at­sto­vas. Nuo ak­to su­ra­šy­mo mo­men­to bu­tas yra ofi­cia­liai at­jung­tas nuo šil­dy­mo!
Aiš­ku, tuoj pat gau­si­te iš cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čios bend­ro­vės gra­si­nan­tį laiš­ką, kad esa­te at­sa­kin­gas už vi­sas pa­sek­mes ir t. t. Laiš­ko pa­bai­go­je bus pa­ra­šy­ta, kad nuo ak­to su­ra­šy­mo mo­men­to bu­tui ne­bus skai­čiuo­ja­mas mo­kes­tis už šil­dy­mą. Ga­li lik­ti sim­bo­li­nis mo­kes­tis už bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų, pa­vyz­džiui, laip­ti­nės, šil­dy­mą.
Be to, ga­li­te su­lauk­ti skam­bu­čio iš Ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos ir gau­ti bau­dą už ši­lu­mos var­to­ji­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mą. Be­lie­ka ti­kė­tis, kad ins­pek­ci­ja pro­to­ko­lo ne­su­ra­šys per še­šis mė­ne­sius ir sueis se­na­ties ter­mi­nas.
Ma­no­te, kad ši­lu­mą tie­kian­ti bend­ro­vė ir to­liau pa­teiks są­skai­tas už šil­dy­mą? Lie­tu­vo­je jau yra bu­vę at­ve­jų, kai to­kios bend­ro­vės ne­lai­mė­jo by­lų, ban­dy­da­mos skai­čiuo­ti mo­kes­tį už ši­lu­mą at­si­jun­gu­siems bu­tams, ta­čiau teis­mas nu­spren­dė, kad ne­ga­li­ma rei­ka­lau­ti mo­kė­ti už ne­pa­tiek­tą ener­gi­ją, o pa­tiek­ti neį­ma­no­ma, nes nė­ra ra­dia­to­rių. Juk nie­kas ne­ga­li pri­vers­ti var­to­to­jų var­to­ti jiems ne­rei­ka­lin­gų pre­kių ar pa­slau­gų.
Štai taip pa­ta­ria­ma in­ter­ne­to sve­tai­nė­se. Aiš­ku, rei­kė­tų kiek ga­li­ma grei­čiau iš­mok­ti laip­ti­nė­je su­ti­kus kai­my­nus įjung­ti „kiau­lės akis“, jei jie pa­prie­kaiš­taus dėl iš­de­rin­tos na­mo šil­dy­mo sis­te­mos ir iš­reikš ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl vi­sai ne­kai­my­niš­kų sa­va­va­liš­kų veiks­mų.
Anot To­mos Grikš­tie­nės, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės spau­dai, ir pa­gal tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą (LR Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mas, Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lės, LR Sta­ty­bos įsta­ty­mas ir kt.), ir pa­gal Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pra­kti­ką ci­vi­li­nė­se by­lo­se (pvz., 2007-10-24 LAT nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 3K-7-359/2007) bu­tų sa­vi­nin­kams įtvir­tin­ta tei­sė at­jung­ti sa­vo bu­to šil­dy­mo sis­te­mą nuo bend­ros dau­gia­bu­čio na­mo šil­dy­mo sis­te­mos, ta­čiau įgy­ven­din­da­mi šią tei­sę jie tu­ri lai­ky­tis tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tos tvar­kos. „LR Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­sta­ty­ta, kad drau­džia­ma pikt­nau­džiau­ti sa­vo tei­se, t. y. drau­džia­ma įgy­ven­din­ti ci­vi­li­nes tei­ses to­kiu bū­du ir prie­mo­nė­mis, ku­rios be tei­si­nio pa­grin­do pa­žeis­tų ar var­žy­tų ki­tų as­me­nų tei­ses ar įsta­ty­mų sau­go­mus in­te­re­sus ar da­ry­tų ža­los ki­tiems as­me­nims“, – sa­kė ji.
Mi­nė­tuo­se tei­sės ak­tuo­se įtvir­tin­ta ir nuo­sta­ta, kad pa­sta­to, sek­ci­jos (blo­ko) ar­ba dau­gia­bu­čio na­mo bu­to ar ki­tų pa­tal­pų ši­lu­mos var­to­ji­mo įren­gi­niai pri­pa­žįs­ta­mi at­jung­ti tik nuo at­jun­gi­mo ak­to ir su­si­ta­ri­mo dėl ši­lu­mos pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­si­ra­šy­mo die­nos, jei­gu ši­lu­mos pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ty­je ne­nus­ta­ty­ta ki­taip.

Šiau­lie­čiai taip pat ne­kvai­li?

Gud­ra­gal­vių, pa­si­nau­do­ju­sių to­kiu pat ar pa­na­šiu pla­nu, yra ir mū­sų mies­te. Sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nu­si šiau­lie­tė ste­bė­jo­si na­mų šil­dy­mo ypa­tu­mais. Anot jos, Til­žės gat­vė­je cent­re esan­čio na­mo pir­mas aukš­tas ne­šil­do­mas, ant­ras šil­do­mas, tre­čias ne­šil­do­mas, ket­vir­tas vėl šil­do­mas, o penk­tas – pa­lė­pė – vėl ne­šil­do­mas. „Mū­sų na­mas – kaip sluoks­niuo­tas py­ra­gas, tik tie sluoks­niai grei­tai pe­lė­siu pa­si­dengs“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.
Kaip gi nu­ti­ko, kad na­me šil­do­mas kas ant­ras aukš­tas? Pa­si­ro­do, pir­ma­me aukš­te esan­čios pa­tal­pos ne­šil­do­mos, nes ne­vyks­ta jo­kia ko­mer­ci­nė veik­la, o tre­čio aukš­to bu­to sa­vi­nin­kai, anot pa­skam­bi­nu­sios mo­ters, ma­tyt, pa­skai­čia­vę, kad gy­ven­ti nuo­sa­va­me na­me vaiz­din­go­je vie­to­je už­mies­ty­je ir dar iš­lai­ky­ti tuš­čią bu­tą mies­to cent­re yra per bran­gu, taip pat grie­bė­si „pla­no chu­li­ga­no“. Jie pra­ne­šė cent­ra­li­zuo­tą šil­dy­mą mies­te tie­kian­čiai bend­ro­vei „Šiau­lių ener­gi­ja“, kad no­ri pa­si­keis­ti ra­dia­to­rius. Da­vu­siems lei­di­mą ir vė­liau at­vy­ku­siems priim­ti at­lik­tų dar­bų bend­ro­vės spe­cia­lis­tams te­ko kons­ta­tuo­ti – su­ra­šy­ti ak­tą, kad se­ni ra­dia­to­riai nuim­ti, o nau­ji... neuž­dė­ti. „Šiau­lių ener­gi­ja“, sa­vai­me su­pran­ta­ma, ir to­liau siun­tė są­skai­tas už šil­dy­mą bu­to sa­vi­nin­kams, ku­rie jas tie­siog ig­no­ra­vo. Su­si­da­rius ne­men­kai „sko­lai“, sa­vi­nin­kai at­si­dū­rė teis­me. Ir pa­tei­kė do­ku­men­tą – „Šiau­lių ener­gi­jos“ su­ra­šy­tą ak­tą, kad ra­dia­to­rių jų bu­te nė­ra, va­di­na­si, pa­slau­ga ne­tei­kia­ma, tai­gi ir mo­kes­čio už šil­dy­mą mo­kė­ti ne­rei­kė­tų...
Bet ku­ris lo­giš­kai mąs­tan­tis šiau­lie­tis su­pras, kad bend­ro­vė šiuo at­ve­ju tik­rai nuo­sto­lių ne­pa­tirs – iš­da­lys juos ant ki­tų mo­kes­čių mo­kė­to­jų pe­čių. Kas bu­vo nu­baus­tas? Anot na­mo gy­ven­to­jos – „kraš­ti­nis“ – na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ti UAB „Mū­sų bu­tas“.

Kry­žiaus ke­liai

Gy­ven­to­jams ar jų bend­ri­joms, no­rin­čioms at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos, kar­tais ten­ka nuei­ti kry­žiaus ke­lius, kad pa­siek­tų sa­vo tiks­lą. Var­po g. 17 na­mo gy­ven­to­jai net tre­jus me­tus my­nė įvai­rių val­di­nin­kų slenks­čius, kad na­mui bū­tų leis­ta šil­dy­tis au­to­no­miš­kai. At­ro­do, nie­ko su­dė­tin­go ne­tu­rė­jo bū­ti – 1957 m. sta­ty­ta­me na­me se­niau ne­tgi bu­vo kū­ren­ta mal­ko­mis, yra ka­mi­nai, vamz­džiai – taip pat tin­ka­mo dia­met­ro, to­dėl at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos ne­tu­rė­jo bū­ti su­dė­tin­ga. „Su­dė­tin­ga“ pa­si­ro­dė val­di­nin­kams, gal­būt pa­pras­čiau­siai ne­no­rin­tiems to na­mo at­jung­ti. Ko­dėl? Gal­būt va­do­vau­ja­ma­si po­sa­kiu, kad „blo­gas“ pa­vyz­dys yra už­kre­čia­mas ir gy­ven­to­jai, pa­ju­tę au­to­no­mi­nio šil­dy­mo nau­dą, puls ma­siš­kai at­si­jung­ti nuo sis­te­mos, cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą mies­te tei­kian­ti bend­ro­vė pa­tirs nuo­sto­lių ir t. t.
„Mo­no­po­lis yra mo­no­po­lis. Val­di­nin­kų ar­gu­men­tas bu­vo tas, kad ter­ši­me orą mies­to cent­re. Bet juk mes ir taip du­jo­mis kas­dien van­de­nį šil­do­me – kiek­vie­na­me bu­te yra po du­ji­nį van­dens šil­dy­tu­vą. Ne­rei­kė­jo nei di­des­nio dia­met­ro vamz­džių, į se­nus ka­mi­nus bu­vo įdė­ti nau­ji įdėk­lai. At­ro­do, jo­kių kliū­čių ne­tu­rė­jo bū­ti, bet pro­ce­dū­ra už­tru­ko ke­le­rius me­tus“, – pa­sa­ko­jo na­mo gy­ven­to­ja.
Var­po g. 17 na­mo gy­ven­to­jai tuoj švęs per­ga­lę – po tre­jų me­tų ban­dy­mo pe­rei­ti prie au­to­no­mi­nio šil­dy­mo be­li­ko pa­si­ra­šy­ti įren­gi­nių priė­mi­mo ak­tą, ki­ti dar­bai jau at­lik­ti.
Ta­čiau ne vi­siems gy­ven­to­jams ten­ka taip il­gai ko­vo­ti už sa­vo tei­sę į pi­ges­nį šil­dy­mą. Gum­bi­nės g. 75 dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų bend­ri­ja sa­vo tiks­lą jau pa­sie­kė. Ko­kia to­kios grei­tos sėk­mės for­mu­lė? Na­mas tie­siog yra pa­sku­ti­nis šil­dy­mo tra­so­je, tur­būt to­dėl „Šiau­lių ener­gi­jai“ ne­bu­vo jo­kio skir­tu­mo, kur už­suk­ti „kra­niu­ką“ – prieš na­mą ar už jo.
„Pla­nuo­ja­me su­tau­py­ti apie 30 pro­c. Aiš­ku, la­bai daug in­ves­ta­vo­me, – tei­gė na­mo bend­ri­jos pir­mi­nin­kė. – Sąs­kai­tas už šil­dy­mą ir „gy­va­tu­ko“ mo­kes­tį da­bar pa­skai­čiuo­ja­me pa­tys.“

Ko­mer­ci­nių pa­tal­pų ne­šil­do?

Daug ko­mer­ci­nių pa­tal­pų mies­to cent­re nau­do­ja­si au­to­no­mi­niu šil­dy­mu. Esant sunk­me­čiui, kai ku­rios iš jų tie­siog sto­vi tuš­čios ne­šil­do­mos. Virš jų esan­čių bu­tų gy­ven­to­jams ten­ka šal­ti. Iš­si­gan­dę, kad taip ne­nu­tik­tų ir jiems, kad ne­bū­tų iš­ba­lan­suo­ta na­mo šil­dy­mo sis­te­ma ir kad ne­pa­di­dė­tų mo­kes­tis už šil­dy­mą, Vil­niaus g. 158 na­mo gy­ven­to­jai puo­lė prie­šin­tis pa­tal­pų, esan­čių pir­ma­me aukš­te, sa­vi­nin­kų už­ma­čioms  šil­dy­tis elekt­ra. At­ro­do, kad pir­mo aukš­to pa­tal­pų sa­vi­nin­kas Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rys so­cial­de­mok­ra­tas Ar­vy­das Moc­kus vis­ką da­rė tei­sė­tai, ta­čiau Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos Šiau­lių sky­rius (to­liau – VEI) nu­sta­tė pa­žei­di­mų.
VEI bu­vo ga­vu­si pra­šy­mus, ku­riuo­se in­for­muo­ja­ma apie dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo Vil­niaus g. 158 pir­ma­me aukš­te esan­čių ne­gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų at­jun­gi­mo nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos ap­lin­ky­bes, pra­šo­ma pa­tik­rin­ti at­jun­gi­mo tei­sė­tu­mą ir paaiš­kin­ti ga­li­mas at­jun­gi­mo pa­sek­mes bei įta­ką na­me li­ku­siems cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos var­to­to­jams. Ką gi VEI nu­sta­tė? Pa­si­ro­do, kai ku­rie at­si­jun­gi­mo ini­cia­to­rių veiks­mai vi­siš­kai nea­ti­ti­ko Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lių rei­ka­la­vi­mų. Na­mo bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tus ad­mi­nist­ruo­jan­ti UAB „Mū­sų bu­tas“ įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka neor­ga­ni­za­vo na­mo bend­ro­sios da­li­nės nuo­sa­vy­bės sa­vi­nin­kų su­si­rin­ki­mo, ku­rio me­tu jie tu­rė­jo priim­ti spren­di­mą ir leis­ti pa­keis­ti pa­tal­pų šil­dy­mo bū­dą su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mu ap­tar­to­mis są­ly­go­mis. Sa­vi­val­dy­bei ne­bu­vo pa­teik­tas pri­va­lo­mas pra­šy­mas iš­duo­ti ra­šy­ti­nį pri­ta­ri­mą pa­sta­to pa­pras­to­jo re­mon­to pro­jek­tui ir pri­va­lo­mais do­ku­men­tais ir ati­tin­ka­mai tai­syk­lių nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­bu­vo gau­tas Sa­vi­val­dy­bės ra­šy­ti­nis pri­ta­ri­mas pro­jek­tui.
At­siž­velg­da­ma į nu­sta­ty­tas fak­ti­nes ap­lin­ky­bes VEI kons­ta­ta­vo, kad pa­tal­pos nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo at­jung­tos ne­si­lai­kant tai­syk­lių nu­sta­ty­tos tvar­kos. Ak­cen­tuo­ja­ma, kad at­jun­gi­mo ini­cia­to­riai, teik­da­mi pra­šy­mą Sa­vi­val­dy­bei, pri­va­lo pri­dė­ti na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čios bend­ro­vės pa­žy­mą, pa­grįs­tą tech­ni­niais, eko­no­mi­niais bei tei­si­niais ar­gu­men­tais, kad dėl pa­keis­to bu­to ar ki­tų pa­tal­pų šil­dy­mo bū­do bus ne­pa­žei­džia­mos ar pa­žei­džia­mos ki­tų dau­gia­bu­čio na­mo bu­tų ir ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kų tei­sės ar tei­sė­ti in­te­re­sai.

Ka­ras?

Ko­dėl Vil­niaus g. 158 na­mo gy­ven­to­jai taip pa­si­prie­ši­no pir­mo aukš­to pa­tal­pų sa­vi­nin­kų už­ma­čioms at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos? Ogi dėl skau­džios pa­tir­ties. Pa­si­ro­do, vie­nas na­mo bu­tų jau yra nuo sis­te­mos at­si­jun­gęs. „At­si­jun­gė tuo­met Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pir­mi­nin­ku bu­vęs Jo­nas Tru­čins­kas. Išg­rio­vė lu­bas į pa­lė­pę, laip­tus įren­gė. Šil­dė, kol gy­ve­no.

Da­bar bu­te gy­ve­nan­ti mo­te­ris ne­šil­do. Bu­vau nuė­ju­si, tai elekt­ri­nį šil­dy­tu­vą įsi­jun­gu­si, dviem cha­la­tais ap­si­ren­gu­si. Kar­tais ži­di­nį už­si­ku­ria. Ir A. Moc­kus pir­mo aukš­to nak­ti­mis tik­rai ne­šil­dys, – tei­gė na­mo gy­ven­to­ja. – Ne­tu­rė­tu­me po vie­ną at­si­jung­ti. Taip tik iš­ba­lan­suo­si­me šil­dy­mo sis­te­mą. Ki­tą­met pla­na­vo­me at­si­jung­ti, bū­tų vi­si skai­tik­lius su­si­dė­ję. Mes ne prieš na­mo res­tau­ra­vi­mą, tvar­ky­mą, tik rei­kia at­si­žvelg­ti į ki­tus.“
Anot po­li­ti­ko A. Moc­kaus, ne­su­tik­ti jam leis­ti šil­dy­tis elekt­ra yra gy­ven­to­jų prin­ci­po rei­ka­las. „Man sa­ko – kam ka­riau­ji? Aš ne­ka­riau­ju, aš esu oku­puo­tas. Nu­pir­kau įran­gą, ku­ri kai­na­vo apie 13 tūks­tan­čių. Tą įran­gą dar rei­kia pa­ka­bin­ti, tai dar kai­nuos tris tūks­tan­čius. Ne­tu­riu lei­di­mo, – pa­sa­ko­ja Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys. – Jei gy­ven­to­jams rū­pė­tų šil­dy­mas, jie vie­naip ar ki­taip ei­tų į kon­tak­tą. Juk už pa­pil­do­mas šil­do­mas pa­tal­pas su­ti­kau mo­kė­ti pa­gal pa­tį di­džiau­sią koe­fi­cien­tą.“
Anot A. Moc­kaus, su­si­tar­ti ga­li­ma su­si­rin­ki­me, ki­tu at­ve­ju jis ma­to tik ga­li­my­bę kreip­tis į teis­mą. „Gy­ven­to­jų aš at­si­pra­šiau, nors ne­ma­nau, kad tai ma­no kal­tė, tie­siog – pa­mo­ka, kad rei­kia pa­tik­rin­ti, ar vis­kas pa­da­ry­ta. Ki­ta ver­tus, jei bū­čiau tik­ri­nęs, bū­tų sa­kę, kad ki­šuo­si kaip Ta­ry­bos na­rys. Vis­ką bu­vau pa­li­kęs sa­vo ei­gai. Ma­niau, kad žmo­nės ži­no, juk to­kia gran­di­nė ne­ga­li su­klys­ti“, – tei­gė jis.
Anot Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus vi­ce­pir­mi­nin­kės Eg­lės Šim­ke­vi­čie­nės, 2010 m. Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lės bu­vo pa­keis­tos var­to­to­jo nau­dai – lei­džia pa­keis­ti šil­dy­mo bū­dą pa­si­tel­kiant eko­lo­giš­kas sis­te­mas, ta­čiau šil­dy­mo bū­dą no­rin­tis pa­keis­ti as­muo tu­ri lai­ky­tis tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­tų rei­ka­la­vi­mų. „Ki­ta ver­tus, gy­ven­to­jai ne­tu­ri tei­sės ne­leis­ti at­si­jung­ti, ta­čiau jie tu­ri nu­spręs­ti, ko­kio­mis są­ly­go­mis bus at­si­jung­ta, – sa­ko ji. – Ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad šiuo at­ve­ju ne vi­si do­ku­men­tai bu­vo pa­teik­ti – ne­bu­vo lai­ky­ta­si im­pe­ra­ty­vių tei­sės nor­mų, ap­ra­šy­tų tai­syk­lė­se. Sa­vi­val­dy­bė ga­lė­jo pra­šy­mą at­mes­ti. Ta­da at­jun­gi­mo ini­cia­to­rius ga­lė­jo kreip­tis dar kar­tą, įvyk­dęs vi­sus rei­ka­la­vi­mus.“
Tre­čia­die­nio va­ka­rą Vil­niaus g. 158 na­mo laip­ti­nė­je įvy­ko su­si­rin­ki­mas, ku­ris pa­gal tai­syk­les tu­rė­jo bū­ti or­ga­ni­zuo­tas ge­ro­kai anks­čiau. Na­mo gy­ven­to­jų tei­gi­mu, jis bu­vo la­biau pa­na­šus į bend­ro­vės „Nord­li­ta“ pro­duk­ci­jos pri­sta­ty­mą. Tos pa­čios, ku­ri pro­jek­ta­vo A. Moc­kui pri­klau­san­čių pir­mo aukš­to pa­tal­pų šil­dy­mo sis­te­mą.
Pag­ra­si­nus vie­ni ki­tiems teis­mais, bu­vo priei­ta bend­ra nuo­mo­nė, kad neį­vyk­dy­ti vi­si ins­pek­ci­jos rei­ka­la­vi­mai, to­dėl bal­sa­vi­mas dėl pir­mo aukš­to at­jun­gi­mo nuo šil­dy­mo bu­vo ati­dė­tas.

Ko­kio­je zo­no­je gy­ve­na­te?

Anot AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės spau­dai To­mos Grikš­tie­nės, mies­tas yra pa­da­ly­tas į tam tik­ras zo­nas, ku­rio­se nu­ma­ty­tas tik tam tik­ro po­bū­džio šil­dy­mas. Vie­no­se zo­no­se ga­li­mas tik cent­ra­li­zuo­tas šil­dy­mas, ki­to­se – pa­si­rink­ti­nai. „Ža­liuo­ju bū­du, pa­vyz­džiui, elekt­ra, no­rin­tys šil­dy­tis žmo­nės tu­ri dau­giau ga­li­my­bių at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos sis­te­mos. Du­jos nė­ra eko­lo­giš­kiau­sias bū­das šil­dy­tis, nes ter­šia­ma ap­lin­ka“, – sa­kė ji.
Pak­laus­ta, kiek na­mų ar gy­ven­to­jų pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­jun­gė nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos, bend­ro­vės at­sto­vė spau­dai tei­gė, kad to­kia in­for­ma­ci­ja įmo­nės nė­ra ren­ka­ma. Ji pa­ta­rė kreip­tis į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­rių, de­ja, jo spe­cia­lis­tas taip pat ne­ga­lė­jo su­teik­ti to­kios in­for­ma­ci­jos. O gal ji ne­pa­to­gi šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čiai bend­ro­vei ir val­di­nin­kams?
Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas Juo­zas Va­rap­nic­kas apie at­si­jun­gu­sių­jų sta­tis­ti­ką ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti nie­ko, nes „nie­kas ne­skai­čiuo­ja to­kių da­ly­kų“. Kad vis dau­giau gy­ven­to­jų pa­gei­dau­ja at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo, spe­cia­lis­tas taip pat ne­ga­lė­jo pa­tvir­tin­ti, nes nė­ra sta­tis­ti­kos. „Per ket­ve­rius me­tus, kiek dir­bu Sa­vi­val­dy­bė­je, pa­ste­bė­jau, kad pra­šy­mų leis­ti at­si­jung­ti pa­gau­sė­ja pa­si­bai­gus šil­dy­mo se­zo­nui, ta­čiau kad tai di­dė­jan­ti ten­den­ci­ja – ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti. To­kiam žings­niui ga­li ryž­tis tik la­bai daug kant­ry­bės tu­rin­tys žmo­nės, ka­dan­gi pro­ce­dū­ra yra il­ga ir daž­niau­siai var­gi­nan­ti. Tie­sa, vie­na­reikš­miš­kai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tei­sės ak­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių at­si­jun­gi­mo pro­ce­są, nuo­sta­tos su­da­ro ge­ro­kai pa­pras­tes­nes ir leng­ves­nes są­ly­gas at­si­jung­ti, nau­do­jant ža­lią­ją ener­gi­ją“, – tei­gė jis.
Pa­bai­go­je no­rė­tų­si už­tar­ti vi­sus tuos, ku­rie su­kąs­tais dan­ti­mis ap­mo­ka są­skai­tas už šil­dy­mą. Ki­ta ver­tus, no­rė­tų­si už­tar­ti ir cent­ra­li­zuo­tą šil­dy­mą. Nuo­sa­vų gy­ve­na­mų­jų na­mų gy­ven­to­jai tik­rai ne­pa­neigs, kad įsi­vy­ra­vus šal­tiems drėg­niems orams jų gy­ve­na­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se tvy­ro smo­gas, tad ga­li­ma teig­ti, kad cent­ra­li­zuo­tas šil­dy­mas yra ga­na eko­lo­giš­kas.  Ir kaip cent­ra­li­zuo­tai tei­kia­ma pa­slau­ga tu­rė­tų bū­ti ga­na pi­gi, nors pa­žvel­gus į są­skai­tas to­kia neat­ro­do.
 

Tau­po­me ri­zi­kuo­da­mi su­si­rgti?

Po­vi­las LUN­GĖ

Da­bar ma­din­ga tau­py­ti. Tai da­ro­ma vi­sur – biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se, pri­va­čio­se įmo­nė­se, par­duo­tu­vė­se ir net na­mie. Tik ar vi­sa­da tau­pu­mas duo­da lau­kia­mų re­zul­ta­tų? Kar­tais jis ga­li kai­nuo­ti ne­tgi gy­vy­bę.


Nus­ta­to ma­žes­nę tem­pe­ra­tū­rą

Sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nę dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai tei­gė, kad nak­ti­mis, pa­pras­tai po vi­dur­nak­čio, iš čiau­po bė­ga vė­ses­nis van­duo. „Su­gal­vo­jau po dvy­lik­tos pa­lįs­ti po du­šu ir bu­vau ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­tas, kai be­si­prau­siant vie­toj ma­no nu­sta­ty­to vė­saus ėmė bėg­ti vi­sai šal­tas van­duo. Pa­su­ki­nė­jęs „kra­niu­kus“ su­pra­tau, kad ge­ro­kai su­ma­žė­jo karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­ra“, – te­le­fo­nu pa­sa­ko­jo šiau­lie­tis.

Vie­no dau­gia­bu­čio sa­vi­nin­kų bend­ri­jos pir­mi­nin­kas pa­tvir­ti­no, kad na­me nuo 24 iki 5 val. ry­to tie­kia­mas vė­ses­nis van­duo. „Nak­ti­mis bė­ga 45 laips­nių tem­pe­ra­tū­ros van­duo, o die­no­mis – 50, – tei­gė jis. – Ne aš taip su­gal­vo­jau, o na­mo gy­ven­to­jai nu­spren­dė. Sten­gia­mės tau­py­ti kur tik ga­li­me.“

Ki­tos bend­ri­jos pir­mi­nin­kė tei­gė karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­ros ne­re­gu­liuo­jan­ti – nu­sta­čiu­si 48°C. „Jei nu­sta­ty­čiau dau­giau, tai ran­kas nu­si­pli­ky­tu­mė­te. Va­sa­rą dar la­biau su­ma­ži­nu tem­pe­ra­tū­rą – praus­tis ši­lu­mos už­ten­ka. Daug bend­ri­jų taip da­ro, ne­sa­me mes iš­skir­ti­niai“, – sa­kė ji.

De­ja, toks tau­py­mo bū­das su­kė­lė gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą – jie ma­no esan­tys ap­gau­di­nė­ja­mi ir ti­ki­na, kad tei­kia­ma pra­stos ko­ky­bės pa­slau­ga. „Nie­kaip ne­sup­ran­tu, ką jie ten tau­po, nes karš­to van­dens kai­na yra nu­sta­ty­ta vi­sam mies­tui vie­no­da, tai ko­dėl aš ta­da už drung­ną van­de­nį tu­riu mo­kė­ti tiek pat?“ – py­ko sa­vait­raš­čio re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nęs šiau­lie­tis.

Anot dau­gia­bu­čių pir­mi­nin­kų, su­ma­ži­nus karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­rą, su­tau­po­ma ši­lu­mos ener­gi­ja. „Su­ma­žin­da­mi tem­pe­ra­tū­rą, su­nau­do­ja­me ma­žiau ener­gi­jos karš­tam van­de­niui pa­ruoš­ti. Ka­dan­gi žie­mą „gy­va­tu­ko“ mo­kes­tis vi­siems vie­no­das, tai su­mo­ka­me už šil­dy­mą ma­žiau, o va­sa­rą „gy­va­tu­ko“ mo­kes­tis bū­na ma­žes­nis. Nors ku­bi­nis met­ras van­dens kai­nuo­ja ir tiek pat, su­tau­po­ma ki­tur, – tei­gia jie. – Jei kas nors abe­jo­ja vi­so to nau­da, te­gul pa­rei­ka­lau­ja iš „Šiau­lių ener­gi­jos“, kad pa­tiek­tų na­mui 60 laips­nių karš­čio van­de­nį, ir te­gul ta­da pa­si­žiū­ri į są­skai­tą.“

 

 Gy­ven­to­jai pa­tys daž­nai nu­spren­džia, kad na­me bū­tų tie­kia­mas vė­ses­nis van­duo, nė ne­pa­gal­vo­da­mi, kad ga­li už­si­krės­ti mir­ti­na li­ga le­gio­ne­lio­ze.

Saskia MASSINK nuotr.

Su­ke­lia mir­ti­ną li­gą

Drung­nas van­duo du­še ne tik su­ke­lia dis­kom­for­tą. Pag­rin­di­nė pro­ble­ma, ku­ri ga­li kil­ti dėl ne­tin­ka­mos cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mo van­dens tem­pe­ra­tū­ros, anot Jū­ra­tės Ka­ra­le­vi­čie­nės, Šiau­lių vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos sky­riaus ve­dė­jos, yra ti­ki­my­bė su­si­rgti le­gio­ne­lio­ze.

Spa­lio mė­ne­sį le­gio­ne­lio­zė diag­no­zuo­ta 38-erių me­tų kau­nie­tei. Jos bu­to vo­nio­je vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tai ap­ti­ko le­gio­ne­lių, ta­čiau ne­ga­li­ma tvir­tin­ti, kad mo­te­ris už­si­krė­tė bū­tent sa­vo na­muo­se, nes jos li­gą su­kė­lė ki­tos gru­pės bak­te­ri­jos, nei ras­tos at­li­kus su­si­rgu­sios mo­ters bu­to van­dens ty­ri­mus.

Kur mo­te­ris už­si­krė­tė li­ga, vos ne­si­bai­gu­sia mir­ti­mi, epi­de­mio­lo­gai ne­nus­ta­tė, bet at­li­kę van­dens ty­ri­mą jie ak­cen­ta­vo, kad mo­ters bu­tui, ku­ris yra

12-ame aukš­te, tie­kia­mas ne­tin­ka­mos, t. y. že­mes­nės tem­pe­ra­tū­ros van­duo.

Idea­lios są­ly­gos dau­gin­tis

„Pa­lan­kiau­sia van­dens tem­pe­ra­tū­ra le­gio­ne­lėms dau­gin­tis yra 20-45°C. Van­den­tie­kio van­dens tem­pe­ra­tū­ra tu­ri ne­leis­ti le­gio­ne­lėms dau­gin­tis: šal­to van­dens tem­pe­ra­tū­ra tu­ri bū­ti ma­žes­nė nei 20°C, o karš­to van­dens – di­des­nė nei 60°C, – tei­gia sky­riaus ve­dė­ja. – Jei nu­sta­to­ma, kad le­gio­ne­lio­zės prie­žas­tis yra už­terš­tas tie­kia­mas van­duo, bū­ti­na pa­kel­ti van­dens tem­pe­ra­tū­rą dau­giau nei 66°C ir iš­lai­ky­ti ne ma­žiau kaip 25-30 min., tuo­met le­gio­ne­lės žus.“

La­bai svar­bu ne­leis­ti van­de­niui už­si­sto­vė­ti, to­dėl ban­dan­tiems „ap­gau­ti“ se­nes­nius skai­tik­lius –  lei­džian­tiems jį la­bai silp­na sro­ve­le, kad skai­tik­lis ne­si­suk­tų – rei­kė­tų pri­si­min­ti, kad to­kiu bū­du su­ku­ria­mos pa­lan­kios są­ly­gos le­gio­ne­lėms dau­gin­tis.

Lie­tu­vo­je le­gio­ne­lio­zės at­ve­jų už­re­gist­ruo­ja­ma ga­na re­tai, ta­čiau at­lie­ka­mi ty­ri­mai ro­do, kad šios li­gos su­kė­lė­jas mū­sų ap­lin­ko­je eg­zis­tuo­ja. Le­gio­ne­lio­ze daž­niau­siai už­si­kre­čia­ma įkvė­pus le­gio­ne­lė­mis už­krės­to oro, ku­ris su­si­da­ro du­šuo­se, tua­le­tuo­se, vo­nio­se, sau­no­se bei šių pa­tal­pų kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­mo­se. Daž­niau­siai už­si­kre­čia­ma vieš­bu­čiuo­se, li­go­ni­nė­se, dar­bo vie­to­se, spor­to klu­buo­se įreng­to­se mau­dy­mo­si pa­tal­po­se.

Pa­žei­džia Hi­gie­nos nor­mą

Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mo­je HN 24:2003 „Ge­ria­mo­jo van­dens sau­gos ir ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mai“ nu­sta­ty­ta, kad pa­sta­to karš­to van­dens sis­te­mo­je van­dens tem­pe­ra­tū­ra tu­ri bū­ti 50-60°C. Ko­kią tem­pe­ra­tū­rą pa­lai­ky­ti konk­re­taus gy­ve­na­mo­jo na­mo ši­lu­mos punk­te, ne­nu­si­žen­giant šiam tei­sės ak­tui, pa­si­ren­ka na­mo gy­ven­to­jai, apie sa­vo spren­di­mą in­for­muo­da­mi na­mo vi­daus šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­to­ją.

na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jų pir­mi­nin­kai, ku­rie, at­ro­do, ne­pa­žei­džia Hi­gie­nos nor­mos rei­ka­la­vi­mų – yra nu­sta­tę 50 laips­nių karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­rą, iš da­lies vis tiek ją pa­žei­džia. „Yra nu­sta­ty­ta, kad to­kia tem­pe­ra­tū­ra bū­tų bū­tent vi­so­je pa­sta­to karš­to van­dens sis­te­mo­je, o ne tik prie ter­mo­met­ro. Jei van­duo ir pa­šil­do­mas iki 50°C, tai kol jis at­bė­ga iki ma­no bu­to, atauš­ta 2-3 laips­niais, va­di­na­si, le­gio­ne­lės ga­li sėk­min­gai sau dau­gin­tis“, – tei­gė vie­no iš dau­gia­bu­čių gy­ven­to­ja ma­ma, vai­kiš­ku van­dens ter­mo­met­ru nu­sta­čiu­si iš čiau­po bė­gan­čio van­dens tem­pe­ra­tū­rą +48°C.

Anot To­mos Grikš­tie­nės, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės spau­dai, bend­ro­vė be pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jo (bend­ri­jos pir­mi­nin­ko, na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čios įmo­nės, as­mens, at­sa­kin­go už pa­sta­to ši­lu­mos ūkį) ži­nios nie­ko ne­nus­ta­to – kiek­vie­nam dau­gia­bu­čiui yra pa­ren­ka­mas in­di­vi­dua­lus, t. y. to na­mo gy­ven­to­jų po­rei­kius ati­tin­kan­tis ši­lu­mos tie­ki­mo gra­fi­kas.

„Jei­gu tie­kia­mo karš­to van­dens ko­ky­bė nea­ti­tin­ka tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tų ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mų, var­to­to­jai tu­ri tei­sę kreip­tis į dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo vi­daus šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­to­ją ar­ba karš­to van­dens tie­kė­ją, kad šie už­tik­rin­tų tin­ka­mos ko­ky­bės karš­to van­dens tie­ki­mą,  – pa­ta­ria T. Grikš­tie­nė. –  Pap­ras­tai karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­rą dau­gia­bu­čiuo­se nu­sta­to pir­mi­nin­kai, tad pir­miau­sia rei­kė­tų kreip­tis į juos. Jei dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo pri­žiū­rė­to­jas yra AB „Šiau­lių ener­gi­ja“, var­to­to­jai tu­rė­tų kreip­tis į Abo­nen­tų ap­tar­na­vi­mo tar­ny­bą, jei ne – ši tar­ny­ba su­teiks in­for­ma­ci­ją, į ką kreip­tis“.

Pas­ta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens vi­daus sis­te­mos yra to pa­sta­to sa­vi­nin­kų nuo­sa­vy­bė, ku­riai pri­žiū­rė­ti pa­si­tel­kia­mas pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jas. Tai­gi už­tik­rin­ti ra­cio­na­lią ši­lu­mos ūkio prie­žiū­rą ir yra jo pa­rei­ga.

Anot bend­ro­vės at­sto­vės spau­dai, prie­žas­čių, ko­dėl tie­kia­mas že­mes­nės tem­pe­ra­tū­ros karš­tas van­duo, ga­li bū­ti ir dau­giau, pa­vyz­džiui, cir­ku­lia­ci­jos su­tri­ki­mai karš­to van­dens sto­vuo­se (už­si­ne­šę sto­vai), cir­ku­lia­ci­nio siurb­lio ge­di­mai ir pan. Konk­re­čias prie­žas­tis nu­sta­to pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jas ar­ba jo pa­si­telk­ti spe­cia­lis­tai.

De­zin­fe­kuo­ja tik rei­ka­lui esant

Da­ly­je Klai­pė­dos dau­gia­bu­čių na­mų karš­to van­dens sis­te­mų pe­rio­diš­kai at­lie­ka­ma ter­mi­nė de­zin­fek­ci­ja, kad vamz­džiuo­se ne­si­kaup­tų le­gio­ne­lės. Pro­ce­są kont­ro­liuo­ja karš­to van­dens ir ši­lu­mos sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jai. Klai­pė­do­je nė­ra bu­vę at­ve­jų, kad van­de­ny­je bū­tų ap­tik­tos šios bak­te­ri­jos. O Šiau­liuo­se?

2004-ųjų lie­pą „Šiau­lių“ vieš­bu­ty­je ras­tos le­gio­ne­lio­zės bak­te­ri­jos iš­gąs­di­no Bal­ti­jos ša­lių oro erd­vę sau­go­ju­sių Da­ni­jos ka­ri­nių oro pa­jė­gų ka­rius. Dėl ne­tvar­kos vieš­bu­ty­je 35 ka­riai tuo­met iš­si­kė­lė iš Šiau­lių ir ap­si­gy­ve­no Pa­ne­vė­žy­je.

AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vė spau­dai T. Grikš­tie­nė aiš­ki­no, jog no­rint, kad ne­si­kaup­tų le­gio­ne­lės, vamz­džiuo­se esan­čio karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­rą rei­kia pa­di­din­ti iki 55 laips­nių. Tie­sa, ji už­si­mi­nė, kad to­kia ter­mi­nė de­zin­fek­ci­ja at­lie­ka­ma tik tuo­met, kai yra po­rei­kis – nu­sta­to­ma le­gio­ne­lės bak­te­ri­jų.

„At­lie­kant de­zin­fek­ci­ją na­mo gy­ven­to­jai tu­ri at­suk­ti ab­so­liu­čiai vi­sus van­dens čiau­pus, – pa­brė­žia T. Grikš­tie­nė. – Jei bent vie­nas gy­ven­to­jas ne­pa­leis van­dens, tar­kim, pro du­šo gal­vu­tę, tai jo­je esan­čios le­gio­ne­lės vėl pa­plis po vi­są na­mo van­den­tie­kio sis­te­mą.“


Ku­ri re­gio­no sa­vi­val­dy­bė yra švais­tū­nė?

Po­vi­las LUN­GĖ

Sko­lo­se skęs­tan­čiai Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei grie­bu­sis pa­sku­ti­nio šiau­do – dras­tiš­kai su­ma­ži­nus švie­ti­mo įstai­gų dar­buo­to­jų ir pa­kė­lus mo­kes­tį už lop­še­lio-dar­že­lio lan­ky­mą, pa­si­girs­ta vis dau­giau kal­bų, kad pa­tys sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai pil­vų tik­rai ne­sku­ba verž­tis. Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ pa­ban­dė pa­ly­gin­ti, kiek už au­to­mo­bi­lių eksp­loa­ta­ci­ją ir te­le­fo­no po­kal­bius mo­ka Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no, Rad­vi­liš­kio ir Jo­niš­kio ra­jo­nų bei Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bių tar­nau­to­jai. Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė in­for­ma­ci­jos pa­teik­ti kaž­ko­dėl ne­pa­no­ro.


 

 Tre­jus me­tus ne pa­gal ki­še­nę gy­ve­nu­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė ki­tą­met tu­rės su­tau­py­ti 40 mln. li­tų. Tačiau atrodo, kad autoūkio išlaidos nemažėja.

Alvydo Januševičiaus nuotr.

 Kas mėgsta pasivažinėti?

Anot Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės spau­dai Jū­ra­tės Rau­du­vie­nės, ad­mi­nist­ra­ci­jai pri­klau­so 15 au­to­mo­bi­lių, iš ku­rių du mik­roau­to­bu­sai ir fur­go­nas „VW Cad­dy“. Dy­ze­li­ną nau­do­ja bū­tent šie trys au­to­mo­bi­liai, ki­ti va­ro­mi ben­zi­nu. Sa­vi­val­dy­bė­je dir­ba ke­tu­ri vai­ruo­to­jai. Au­to­mo­bi­liams iš­lai­ky­ti ir ku­rui šie­met iš­leis­ta apie 130 tūkst. Lt. Ats­to­vė spau­dai at­krei­pia dė­me­sį, kad šiais au­to­mo­bi­liais nau­do­ja­si ne tik sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai – mik­roau­to­bu­sai daž­nai ski­ria­mi įvai­rių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ke­lio­nėms, ve­ža spor­ti­nin­kus, kul­tū­ri­nin­kus į įvai­rius ren­gi­nius ki­tuo­se mies­tuo­se, mies­to sve­čius, per­ve­ža rei­ka­lin­gą įran­gą ir pan.
Gy­ven­to­jų skai­čiu­mi nuo Šiau­lių ma­žai at­si­lie­kan­čio ir su mū­sų mies­tu nuo­lat vers­lo ir ki­to­se sri­ty­se kon­ku­ruo­jan­čio Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bė tu­ri 11 au­to­mo­bi­lių, iš ku­rių ke­tu­ri yra nuo­mo­ja­mi. Vie­nas – Vai­ko tei­sių sky­riaus – gau­tas iš So­cia­li­nės ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, ki­ti pri­klau­so sa­vi­val­dy­bei. Vie­nas au­to­mo­bi­lis yra dy­ze­li­nis, ki­ti – ben­zi­ni­niai. Pa­ly­gin­ti su Šiau­liais, čia dir­ba iš­ties daug vai­ruo­to­jų – net sep­ty­ni. De­ga­lams iki lapk­ri­čio mė­ne­sio iš­leis­ta apie 75 tūkst. Lt, au­to­mo­bi­liams pri­žiū­rė­ti – apie 12 tūkst., iš vi­so – 87 tūkst. Lt.
Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja tu­ri net 17 au­to­mo­bi­lių, dar 14 yra se­niū­ni­jo­se. At­ro­dy­tų, daug, ta­čiau rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti, kad ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­ja yra ge­ro­kai di­des­nė ne­gu mies­to, ten­ka vyk­ti į ato­kiau­sius ra­jo­no kam­pe­lius, nes, anot Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės spau­dai Gi­ta­nos Ku­du­lie­nės, „ka­bi­ne­te rei­ka­lų ne­sut­var­ky­si“. Ra­jo­ne yra 11 se­niū­ni­jų. Di­džiau­sios – Šiau­lių kai­miš­ko­ji ir Kur­šė­nų miesto bei kaimiškoji - tui po du automobilius.

Vi­siems šiems au­to­mo­bi­liams eksp­loa­tuo­ti – ku­rui, re­mon­tui ir drau­di­mui – per me­tus iš­leis­ti 339 tūkst. Lt. Ats­to­vė spau­dai nu­ro­dė, kad ku­ras per­ka­mas „Lu­koil“ de­ga­li­nė­se. Dau­giau­sia sa­vi­val­dy­bė va­ži­nė­ja dy­ze­li­niais au­to­mo­bi­liais, du­jo­mis va­ro­mų nė­ra. Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je, pa­ly­gin­ti su Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio mies­tų sa­vi­val­dy­bė­mis, dir­ba tik trys vai­ruo­to­jai – iš­ties ma­žai. Anot sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės, jie nė­ra pri­skir­ti konk­re­tiems tar­nau­to­jams, nes dau­ge­lis sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų ga­li vai­ruo­ti pa­tys. Vai­ruo­to­jų rū­pes­tis – pri­žiū­rė­ti au­to­mo­bi­lius ir rei­ka­lui esant vež­ti žmo­nių gru­pes į eks­kur­si­jas ar kt. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės par­kas at­nau­jin­tas 2007-2008 m. Nau­jau­sias au­to­mo­bi­lis – 2008 m. „VW Pas­sat“, ku­riuo va­ži­nė­ja ra­jo­no me­ras Al­gi­man­tas Gau­bas.
Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos au­to­mo­bi­lių par­ką su­da­ro 14 au­to­mo­bi­lių, tarp ku­rių yra sunk­ve­ži­mis ir ma­ža­sis au­to­bu­sas. Iš 14 au­to­mo­bi­lių de­vy­ni yra dy­ze­li­niai. Ad­mi­nist­ra­ci­jo­je dir­ba trys vai­ruo­to­jai, pa­ve­žan­tys tar­nau­to­jus. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vė ne­nu­ro­dė, kiek au­to­mo­bi­lių pri­klau­so se­niū­ni­joms. Jos už au­to­mo­bi­lius mo­ka at­ski­rai, o sa­vi­val­dy­bei ata­skai­tas pri­va­lo pa­teik­ti kas tris mė­ne­sius.  Ats­to­vė pa­tei­kė tiks­lias Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos au­to­mo­bi­lių par­kui iš­leis­tas su­mas. Anot jos,  2011 m. sau­sio-spa­lio mė­ne­siais Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja tar­ny­bi­niam au­tot­rans­por­tui pa­nau­do­jo 97 877,61 Lt, iš ku­rių de­ga­lams – 68 896,58 Lt,  at­sar­gi­nėms da­lims ir prie­žiū­rai – 21 316,31 Lt, au­to­mo­bi­lių drau­di­mui – 7 664,72 Lt.
Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ir 10 se­niū­ni­jų nau­do­ja 20 au­to­mo­bi­lių. Jiems pri­žiū­rė­ti 2010 me­tais iš­leis­ta 15 tūkst. Lt, ku­rui – 60 tūkst. Ši sa­vi­val­dy­bė tu­ri 17 ben­zi­ni­nių  ir tris dy­ze­li­nius au­to­mo­bi­lius. Anot Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos kul­tū­ros ir vie­šų­jų ry­šių vyr. spe­cia­lis­tės Edi­tos Jo­nai­ty­tės, pa­gal dar­bo su­tar­tis dir­ba trys vai­ruo­to­jai, ku­rie pri­žiū­ri de­vy­nis au­to­mo­bi­lius. Ki­tus au­to­mo­bi­lius pri­žiū­ri se­niū­ni­jų ūk­ve­džiai. Šių me­tų duo­me­nų sa­vi­val­dy­bė ne­pa­tei­kė.
Pa­ban­dy­ki­me pa­skai­čiuo­ti, ku­ri sa­vi­val­dy­bė yra di­džiau­sia iš­lai­dū­nė – dau­giau­sia su­mo­ka vie­no au­to­mo­bi­lio prie­žiū­rai, eksp­loa­ta­ci­jai, nuo­mai ir drau­di­mui. Ka­dan­gi ne vi­sos sa­vi­val­dy­bės nu­ro­dė, per kiek mė­ne­sių iš­lei­do mi­nė­tas su­mas, ma­ny­si­me, kad jos tai pa­da­rė iki šių me­tų lapk­ri­čio, o Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė – per 12 per­nai me­tų mė­ne­sių.
Jei sa­vi­val­dy­bės sa­vo iš­lai­das pa­tei­kė tiks­liai, tai di­džiau­sia iš­lai­dū­nė tarp jų – Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, per mė­ne­sį vie­nam au­to­mo­bi­liui iš­lei­džian­ti 1093,54 Lt. Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio mies­tų sa­vi­val­dy­bės iš­lai­dau­ja maž­daug taip pat: pir­mo­ji vie­nam au­to­mo­bi­liui iš­lai­ky­ti per mė­ne­sį ski­ria 866,66 Lt, ant­ro­ji – 790,90. Ne­daug nuo jų at­si­lie­ka ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė (699,12 Lt au­to­mo­bi­liui), na, o tau­piau­sia – Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, vie­nam sa­vo ad­mi­nist­ra­ci­jos au­to­mo­bi­liui iš­lei­džian­ti tik 312,50 Lt.

O kas mėgs­ta pa­pliurp­ti?

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai nau­do­ja­si bend­ro­vės „TEO“ fik­suo­to ry­šio ir UAB „Bi­tė“ mo­bi­lio­jo ry­šio pa­slau­go­mis. Pas­lau­gos per­ka­mos vie­šo­jo pir­ki­mo bū­du. Fik­suo­to ry­šio pa­slau­ga sa­vi­val­dy­bė­je nau­do­ja­si 240 abo­nen­tų, per mė­ne­sį su­mo­ka­ma apie 9200 Lt („Vers­lo pla­nas“), už 86 mo­bi­lio­jo ry­šio abo­nen­tus – apie 1900 Lt („Vals­ty­bi­nis pla­nas“).
Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai – ne to­kie „mo­bi­lūs“: mo­bi­lio­jo ry­šio abo­nen­tų yra apie 60, o fik­suo­to – 250. Nuo lapk­ri­čio 18 d. sa­vi­val­dy­bė pra­dė­jo nau­do­tis „Tele2“ pa­slau­go­mis (anks­čiau – „Om­ni­tel“), o fik­suo­to ry­šio pa­slau­gos tei­kė­ja vi­suo­met bu­vo bend­ro­vė „TEO“. Mo­bi­lio­jo ry­šio ta­ri­fai: 15 Lt be PVM, o po­kal­biai ir SMS ne­mo­ka­mi į vi­sus tink­lus (pa­slau­ga pirk­ta per Cent­ri­nę per­kan­čią­ją or­ga­ni­za­ci­ją). Anot Pa­ne­vė­žio sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės spau­dai, anks­čiau „Om­ni­te­liui“ sa­vi­val­dy­bė mo­kė­da­vo apie 4 tūkst. Lt, „Teo“ – 6,5 tūkst. Lt per mė­ne­sį, o da­bar ti­ki­ma­si už mo­bi­lų­jį ry­šį mo­kė­ti kur kas ma­žiau – apie 1,1 tūkst. Lt.
Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je yra 70 mo­bi­lio­jo ry­šio abo­nen­tų, ku­rie nau­do­ja­si „Bi­tės“ pa­slau­go­mis. 2011 m. bu­vo skelb­tas kon­kur­sas mo­bi­lio­jo ry­šio pa­slau­gai pirk­ti, ku­ria­me da­ly­va­vo ir ope­ra­to­rius „Om­ni­tel“. Da­bar ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai mo­ka 5 cen­tus už mi­nu­tę, skam­bin­da­mi į bet ku­rį te­le­fo­no tink­lą, o tar­pu­sa­vy­je kal­ba­si ne­mo­ka­mai.
Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja vi­du­ti­niš­kai (3 mėn. vi­dur­kis) iš­lei­džia 1137,73 Lt mo­bi­lio­jo ry­šio pa­slau­goms ir 3459,33 Lt fik­suo­to ry­šio pa­slau­goms. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je yra 42 mo­bi­lio­jo ry­šio („Om­ni­tel“) ir 78 fik­suo­to ry­šio („TEO“) abo­nen­tai. Anot Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės, va­do­vau­jan­tis su UAB „Om­ni­tel“ ir AB „TEO“ pa­si­ra­šy­to­mis ko­mu­ni­ka­ci­nių pa­slau­gų tei­ki­mo su­tar­ti­mis, ku­rio­se įtvir­tin­ta kon­fi­den­cia­lu­mo są­ly­ga ne­skleis­ti su­tar­čių tu­ri­nio tre­tie­siems as­me­nims, sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri ga­li­my­bės at­skleis­ti po­kal­bių įkai­nių.
Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja už fik­suo­to­jo ry­šio pa­slau­gas su­mo­ka 3100 Lt per mė­ne­sį, o mo­bi­lio­jo ry­šio pa­slau­gas – 2300 Lt. Fik­suo­to ry­šio išo­ri­nių te­le­fo­ni­nių nu­me­rių yra 52, vi­di­nių – 128. Mo­bi­lio­jo ry­šio abo­nen­tų yra 85. Nau­do­ja­ma­si „TEO“ ir „Om­ni­tel“ pa­slau­go­mis. Mo­bi­lio­jo ry­šio ta­ri­fai: „Sa­va ko­man­da“ – 0,00 Lt/min., „Sa­vas tink­las“ – 0,09 Lt/min., ki­ti tink­lai – 0,18 Lt/min. Mi­ni­ma­lus pra­kal­ba­mas mė­ne­sio pa­slau­gos mo­kes­tis – 19 Lt abo­nen­tui.
Pa­ly­gi­nus duo­me­nis pa­tei­ku­sių sa­vi­val­dy­bių iš­lai­das už mo­bi­lų­jį ry­šį ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad dau­giau­sia už jį (66 Lt per mė­ne­sį) mo­kė­jo Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bė, tie­sa, nuo lapk­ri­čio ji pa­si­rin­ko ki­tą ope­ra­to­rių. Jį pa­si­rin­ku­si sa­vi­val­dy­bė tik­rai su­tau­pys – kas mė­ne­sį mo­kės maž­daug 18 Lt už abo­nen­tą. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė taip pat ne­ma­žai mo­kė­jo už mo­bi­lų­jį ry­šį – net 27 Lt per mė­ne­sį už abo­nen­tą. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė mo­kė­jo 22 Lt, Jo­niš­kio ra­jo­no – 18 Lt per mėnesį už abonentą.

Tė­vai mo­kės al­gas val­gyk­lų dar­buo­to­jams?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Po Nau­jų­jų me­tų Šiau­lių mies­to mo­kyk­las lan­kan­tys vai­kai už mais­tą mo­kyk­lų val­gyk­lo­se mo­kės dau­giau. Šiuo me­tu ant­kai­nis mais­tui yra 10, o ki­tą­met ga­li šok­te­lė­ti net iki 40 pro­c. Pa­di­di­nę mais­to kai­nas, val­di­nin­kai ti­ki­si gau­ti lė­šų val­gyk­lų dar­buo­to­jų eta­tams iš­lai­ky­ti. Tė­vai stve­ria­si už gal­vų, o mo­kyk­los, ga­lin­čios ne­mo­ka­mai vai­kus gir­dy­ti pie­nu ir mai­tin­ti vai­siais bei dar­žo­vė­mis, at­si­kal­bi­nė­ja ir ne­no­ri da­ly­vau­ti ES fi­nan­suo­ja­mo­se pro­gra­mo­se.

Smū­gis tė­vams

Šiau­lių mo­kyk­lų va­do­vų su­si­ti­ki­me Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vla­das Da­mu­le­vi­čius iš­dės­tė, kad mo­kyk­lų val­gyk­lo­se nuo ki­tų me­tų ant­kai­nis už mais­tą ga­li bū­ti di­des­nis 40 pro­c. Esą už gau­tus pa­pil­do­mus pi­ni­gus mo­kyk­lų val­gyk­lo­se ga­li bū­ti įkur­tas nau­jas eta­tas, nes šiuo me­tu val­gyk­lų dar­buo­to­jų krū­viai yra mil­ži­niš­ki. Ga­vus pa­pil­do­mų lė­šų, iš biu­dže­to ne­rei­kė­tų skir­ti pi­ni­gų val­gyk­lų dar­buo­to­jų al­goms.

Mais­to ant­kai­nį tu­rė­tų su­mo­kė­ti vai­kų, ku­rie ne­gau­na ne­mo­ka­mo mai­ti­ni­mo, tė­vai. Tiems vai­kams, už ku­rių ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą su­mo­ka vals­ty­bė iš ša­lies biu­dže­to, ant­kai­nis ne­di­dė­tų.

Ky­la klau­si­mas – kuo mies­to val­džiai nu­si­kal­to dir­ban­tys, pa­šal­pų ne­pra­šan­tys ir vai­kus ge­ban­tys į mo­kyk­las leis­ti tė­vai? Juk ne­re­tai men­kas at­ly­gi­ni­mas vos li­tu vir­ši­ja ri­bą, kad tė­vai ga­lė­tų gau­ti įvai­rias kom­pen­sa­ci­jas už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas ir ne­mo­ka­mam vai­kų mai­ti­ni­mui ug­dy­mo įstai­go­se. Ar mo­kyk­las lan­kan­čių vai­kų tė­vai ga­li ras­ti at­lie­ka­mų li­tų, kad „at­lai­ky­tų“ ky­lan­čias kai­nas? Juk tai reiš­kia, kad tė­vai ne tik mo­kės dau­giau už sa­vo vai­kų mais­tą, bet, mo­kė­da­mi mo­kes­čius, su­mo­kės ir už var­gin­giau gy­ve­nan­čių šei­mų vai­kų mais­tą.

Mo­ky­to­jai sa­ko ma­tan­tys, kad ne­re­tai tie vai­kai, ku­rie mo­kyk­lo­se gau­na ne­mo­ka­mus pie­tus, tik­rai ne­ba­dau­ja. Ba­dau­jan­tis vai­kas su­val­gy­tų vi­sa, kas ant sta­lo pa­dė­ta. „Pa­lie­ka vai­sius, ne­pa­lies­tus pa­tie­ka­lus. Maž­daug treč­da­liui vai­kų ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas tik­rai ski­ria­mas be rei­ka­lo. Su­sit­var­ko tė­vai po­pie­rius, o su „mer­sais“ vai­kus į mo­kyk­las at­ve­ža. Na, ne­ži­no­me, ko­kia rea­li pa­dė­tis šei­mo­je, bet to­kius fak­tus pa­ste­bi­me“, – sa­kė vie­nos iš mies­to mo­kyk­lų di­rek­to­rė.

„Pas­kam­bi­no ma­ma, ku­rios vai­kas gau­na ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą, ir įspė­jo, kad vai­kas į mo­kyk­lą ke­lias die­nas neat­vyks – jie ato­sto­gau­ja Is­pa­ni­jo­je. Ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas daž­nai bū­na ski­ria­mas ne­bū­ti­nai tiems, ku­riems jo iš tik­rų­jų rei­kia“, – kal­bė­jo pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja.

 

 

 Ar tė­vai tu­ri nu­ken­tė­ti fi­nan­siš­kai to­dėl, kad biu­dže­te trūks­ta lė­šų mo­kyk­lų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mams? Gal tė­vams atei­ty­je teks dar ir mo­kė­ti al­gas mo­ky­to­jams?

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Iš­lai­ky­ti eta­tus – tė­vų rū­pes­tis?

Ne­mo­ka­mus pie­tus Šiau­lių mo­kyk­lo­se gau­na per pen­kis tūks­tan­čius vai­kų. Mo­ki­niai tu­ri tei­sę į ne­mo­ka­mus pie­tus ir pa­ra­mą mo­ki­nio reik­me­nims įsi­gy­ti, jei­gu vi­du­ti­nės pa­ja­mos vie­nam šei­mos na­riui per mė­ne­sį yra ma­žes­nės nei 525 Lt. Jei šei­mos pa­ja­mos vos li­tu di­des­nės, vai­kai mo­kyk­lo­se mais­tą per­ka.

Šiuo me­tu pra­di­nu­ko pus­ry­čiams ir pie­tums tė­vai per 20 die­nų iš­lei­džia apie 150 li­tų. Jei mais­to mo­kyk­lo­se ant­kai­nis šok­te­lės 50 pro­c., vai­ko pus­ry­čiai ir pie­tūs kai­nuos per 200 Lt.

„Tik­rai ne­be­pirk­siu mais­to. Įdė­siu į dė­žu­tę su­muš­ti­nių, nes neiš­ga­lė­siu tiek su­mo­kė­ti. Au­gi­na­me du vai­kus, mais­to kai­nos ky­la lyg ant mie­lių, al­gos ne­di­dė­ja. Tai bū­tų skau­dus smū­gis šei­mos biu­dže­tui“, – „Šiau­liai plius“ tei­gė ma­ma.

Mo­kyk­lų di­rek­to­riai, su­si­tik­da­mi su V. Da­mu­le­vi­či­mi, iš­sa­kė sa­vo nuo­gąs­ta­vi­mus dėl nu­ma­to­mo mais­to mo­kyk­lo­se bran­gi­ni­mo. Dau­gu­ma tam ne­pri­ta­ria. Spren­di­mo pro­jek­tui dar tu­ri pri­tar­ti Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba.

Šiau­lių Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Na­ta­li­ja Kau­nic­kie­nė tei­gia ne­pri­ta­rian­ti mais­to bran­gi­ni­mui mo­kyk­lo­se. Jos nuo­mo­ne, aki­vaiz­du, kad po­li­ti­kai ant­kai­nį pa­di­dins, bet gal ne 50 pro­c., o ma­žiau.

Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Di­na­ra Vit­ku­vie­nė sa­ko, kad šiuo me­tu per mė­ne­sį iš 10 pro­c. ant­kai­nio val­gyk­la už­si­dir­ba apie tūks­tan­tį li­tų. Pa­gal įsta­ty­mą už­dirb­tas lė­šas ga­li­ma nau­do­ti tik val­gyk­los reik­mėms, tad pi­ni­gai bū­na pa­nau­do­ja­mi įran­gai at­nau­jin­ti, in­dams nu­pirk­ti. „Jei pa­di­di­nus ant­kai­nį lė­šos bus ski­ria­mos dar­buo­to­jų al­goms, ne­be­tu­rė­si­me iš ko nu­pirk­ti in­dų. Aps-k­ri­tai neaiš­ku, kiek vai­kų iš­ga­lės mai­tin­tis mo­kyk­lo­se, kai mai­ti­ni­mas pa­brangs. Ar bus su­rink­ta tiek lė­šų, kiek rei­kė­tų al­goms?“ – svars­tė di­rek­to­rė.

Vis dėl­to mo­kyk­lų va­do­vai sa­ko, kad yra ne­są­ži­nin­ga at­sa­ko­my­bę dėl sky­lė­to mies­to biu­dže­to už­krau­ti ant dir­ban­čių tė­vų pe­čių. Ar tė­vai tu­ri nu­ken­tė­ti fi­nan­siš­kai to­dėl, kad biu­dže­te trūks­ta lė­šų mo­kyk­lų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mams? Gal tė­vams atei­ty­je teks dar ir mo­kė­ti al­gas mo­ky­to­jams?

Ne­mo­ka­mi pro­duk­tai – nau­da ir rū­pes­tis

Šiau­lių mo­kyk­los tu­ri ga­li­my­bę moks­lei­vių ra­cio­ną ne­mo­ka­mai pa­pil­dy­ti pie­no pro­duk­tais ir vai­siais bei dar­žo­vė­mis, ta­čiau tuo nau­do­ja­si vos treč­da­lis mo­kyk­lų. Vai­ko tei­sių kont­ro­lie­rei pa­si­do­mė­jus, ko­dėl mo­kyk­los ven­gia da­ly­vau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­suo­ja­mo­je pro­gra­mo­je, šiau­lie­čių mo­kyk­lų ar­gu­men­tai Sa­vi­val­dy­bei pa­si­ro­dė neį­ti­ki­na­mi.

Sal­du­vės vi­du­ri­nė mo­kyk­la ne vie­ne­rius me­tus da­ly­vau­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos vyk­do­mo­se pro­gra­mo­se, ska­ti­nan­čio­se svei­kes­nę vai­kų mi­ty­bą: vai­kai ne­mo­ka­mai gau­na pie­no pro­duk­tų, ku­rių po­rci­jos ver­tė – 1,15 li­to, ir 200 gra­mų vai­sių ar dar­žo­vių. Tai ga­lė­tų da­ry­ti vi­sos mo­kyk­los – abi pro­gra­mos yra ne­mo­ka­mos.

De­ja, iš 32 Šiau­lių mo­kyk­lų pro­gra­mo­je vai­siams ir dar­žo­vėms gau­ti da­ly­vau­ja de­šimt, o pie­no pro­duk­tams – tik aš­tuo­nios. Vai­ko tei­sių kont­ro­lie­rei pa­si­do­mė­jus, ko­dėl yra to­kia si­tua­ci­ja, mo­kyk­los iš­dės­tė įvai­rius mo­ty­vus. Nors mo­kyk­lų ad­mi­nist­ra­ci­jos pri­pa­žįs­ta, kad vai­kai pro­gra­mas mė­go, jų bu­vo at­si­sa­ky­ta.

Mo­ni­ka Da­nie­lė, Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jos vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tė, tei­gė, kad pra­di­nu­kai no­riai val­gė pie­no pro­duk­tus, gė­rė jį, bet pro­gra­mos ne­be­vyks­ta mo­kyk­lo­se dėl... di­de­lio po­pie­riz­mo. Anot M. Da­nie­lės, iš pra­džių pro­gra­mų ren­gė­jai tei­gė, kad rei­kės vie­nos ata­skai­tos, o pa­skui te­ko pil­dy­ti krū­vą jų ir pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, jei ata­skai­tų lai­ku ne­pa­teik­tum.

Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė D. Vit­ku­vie­nė sa­kė, kad dar­buo­to­jai, pil­dan­čiai ata­skai­tas, su­kly­dus ji su­lau­ku­si gra­si­ni­mų bau­do­mis. Bau­dos – net 5-10 tūkst. li­tų. Mo­kyk­lai tai bū­tų pra­gaiš­tin­ga. „Kar­tą pa­gąs­di­no, ki­tą – iš­si­gan­dau. Ieš­ko­me ki­tų bū­dų, kaip vai­kams ne­mo­ka­mų pro­duk­tų gau­ti“, – sa­kė di­rek­to­rė.

Sal­du­vės mo­kyk­los di­rek­to­rė N. Kau­nic­kie­nė sa­ko, kad jos va­do­vau­ja­mos mo­kyk­los dar­buo­to­jai ne­si­skun­džia di­de­liu po­pie­riz­mu, nė kar­to ne­su­lauk­ta ir įspė­ji­mų dėl ata­skai­tų ne­tin­ka­mu­mo. „Pa­tys mo­kyk­los dar­buo­to­jai su­gal­vo­jo pa­si­nau­do­ti to­kia ES pa­ra­ma“, – tei­gė ji.

At­si­sa­ky­mo mo­ty­vų yra ir dau­giau: mo­kyk­lų at­sto­vai tei­gia ne­tu­rin­tys san­dė­lio pro­duk­tams, per ma­žai dar­buo­to­jų mais­tui da­lin­ti, teig­ta, kad vai­kai ne­no­ri svei­kiau mai­tin­tis.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja to­kius ar­gu­men­tus ver­ti­na kaip at­si­kal­bi­nė­ji­mą ir ne­no­rą dirb­ti. Vik­to­ras Strups, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, sa­ko, kad pir­miau­sia rei­kia dirb­ti, o iš­ki­lus pro­ble­moms to­bu­lin­ti dar­bą. Sa­vi­val­dy­bė ža­da ieš­ko­ti prie­mo­nių, kaip mo­ty­vuo­čiau pa­ra­gin­ti įstai­gas nau­do­tis šio­mis pro­gra­mo­mis.

Šiau­lių vai­kams per me­tus nu­ma­ty­ti 2 mln. li­tų pie­no pro­duk­tams ir 800 tūkst. li­tų vai­siams ir dar­žo­vėms pirk­ti.


Įšal­dy­tos są­skai­tos, ne­ri­mas ir iki­teis­mi­nis ty­ri­mas

Sus­tab­dy­ta ban­ko „Sno­ras“ veik­la su­kė­lė ne­ri­mą bei ne­pa­to­gu­mų ei­na­mą­sias są­skai­tas ja­me tu­rin­tiems gy­ven­to­jams ir įmo­nėms. Ri­bo­tą veik­lą ban­kas at­nau­jins šeš­ta­die­nio ry­tą, o ne pir­ma­die­nį, kaip bu­vo skelb­ta. Pir­mie­ji ne­ri­mą nu­mal­ši­no „Sno­ro“ mo­kė­ji­mo kor­te­lių tu­rė­to­jai, jau ket­vir­ta­die­nio pa­va­ka­rę ga­lė­ję iš ban­ko­ma­tų pa­siim­ti po 500 li­tų. To­les­nių spren­di­mų lau­kia vers­lo įmo­nės, ku­rių są­skai­tos įšal­dy­tos, ir in­dė­li­nin­kai. Kai ku­rie vėl pri­si­mi­nė 20 me­tų se­nu­mo įvy­kius.

 


Si­tua­ci­ja da­bar yra kaip lai­ve, tad vi­si tu­ri ma­žiau ju­dė­ti, kad tas lai­vas ne­pak­ryp­tų ir kuo ma­žiau skęs­tų. Žmo­nių ne­ri­mas ir sku­ba at­siim­ti in­dė­lius tik pa­blo­gin­tų padėtį.

Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

Po 500 Lt per die­ną

Ket­vir­ta­die­nį vi­są die­ną prie pa­grin­di­nio ban­ko „Sno­ras“ Šiau­lių fi­lia­lo ėjo žmo­nės. De­ja, du­rys bu­vo už­ra­kin­tos. Iš­ka­bin­ta in­for­ma­ci­ja juos  tu­rė­jo pa­guos­ti – ban­kas „Sno­ras“ yra val­do­mas lai­ki­no­sios ad­mi­nist­ra­ci­jos ir nė­ra ne­mo­kus, o ri­bo­tą veik­lą at­nau­jins per pa­rą. Ei­na­mo­sios są­skai­tos bu­vo pa­ra­ly­žiuo­tos. Bū­tent dėl si­tua­ci­jos įkai­tais ta­pu­sių gy­ven­to­jų lai­ki­na­sis ad­mi­nist­ra­to­rius priė­mė spren­di­mą – nuo pie­tų į dar­bą iš­kvies­ti ban­ko in­ka­sa­to­riai pa­pil­dė pi­ni­gais vi­sus ban­ko­ma­tus, tad jau pa­va­ka­rę kiek­vie­nas kor­te­lės tu­rė­to­jas ga­lė­jo pa­siim­ti po 500 li­tų.

Vers­lui – ne py­ra­gai

De­ja, są­skai­tas „Sno­re“ tu­rin­čioms įmo­nėms to­kio spren­di­mo dar teks pa­lauk­ti. Ri­bo­ta veik­la ža­da­ma nuo pir­ma­die­nio. La­biau pa­si­se­kė toms įmo­nėms, ku­rios tu­ri są­skai­tų ke­liuo­se ban­kuo­se.

Keb­lio­je si­tua­ci­jo­je at­si­dū­rė tie vers­li­nin­kai, ypač smul­kie­ji, ku­rie tu­ri tik vie­ną są­skai­tą – ne­ga­li vyk­ti jo­kie at­si­skai­ty­mai. Kiek to­kių, kol kas neaiš­ku, bet jei jie pa­tirs nuo­sto­lių, neat­me­ta­ma ir teis­mi­nio gin­čo ga­li­my­bė. Vers­li­nin­kai, jei ir pri­ta­ria ban­ko veik­los su­stab­dy­mui kaip pre­ven­ci­nei prie­mo­nei, vis tiek ją lai­ko kraš­tu­ti­ne. Vy­riau­sy­bė nu­ta­rė vi­suo­me­nės po­rei­kiams pe­rim­ti 100 pro­c. ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­jų. Eks­per­tai tai ver­ti­na tei­gia­mai – Vy­riau­sy­bė yra pa­ti­ki­mas ak­ci­nin­kas. Ki­ta ver­tus, tai ke­lia ne­pa­si­ti­kė­ji­mą ne­di­de­liais ban­kais. Šiau­lių ban­kas, nors ir su­lau­kė su­si­rū­pi­nu­sių klien­tų, is­te­ri­jos iš­ven­gė – ti­ki­na, kad fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja yra sta­bi­li, nie­kas ne­puo­lė at­siim­ti in­dė­lių, o šio­mis die­no­mis net su­lau­kė nau­jų są­skai­tų ir in­dė­li­nin­kų, ta­čiau pre­ven­ci­jos prie­mo­nių ėmė­si.

„Sno­ro“ ban­ko Šiau­lių fi­lia­lui sa­vo pi­ni­gus yra pa­ti­kė­ję apie tūks­tan­tį ju­ri­di­nių as­me­nų ir 35 tūkst. fi­zi­nių. Bū­tent gy­ven­to­jai jau­čia di­džiau­sią ne­ri­mą dėl as­me­ni­nių pi­ni­gų, vi­są gy­ve­ni­mą juo­dai die­nai kaup­tų lė­šų ir ne­di­du­kų in­dė­lių, iš ku­rių pa­lū­ka­nų jie gy­ve­na. Ban­ko veik­los su­stab­dy­mo žmo­nės ne­si­ti­kė­jo. Nors dau­ge­lis yra su­si­rū­pi­nę, bet ma­no, kad si­tua­ci­ja sta­bi­li­zuo­sis.

Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas

Ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas And­rius Ne­ve­ra sa­ko, kad iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl „Sno­ro“ ban­ko at­lie­ka­mas pa­gal daug Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nių.

„Ten yra ir bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos ap­lai­dus tvar­ky­mas, ir do­ku­men­tų klas­to­ji­mas, pikt­nau­džia­vi­mas, ir pi­ni­gų plo­vi­mas – vi­sas spekt­ras Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nių“, – žur­na­lis­tams sa­kė A. Ne­ve­ra, ket­vir­ta­die­nį Sei­me su­si­ti­kęs su opo­zi­ci­nė­mis frak­ci­jo­mis.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra ir Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ba sieks ap­klaus­ti ban­ko va­do­vus ir pa­grin­di­nius ak­ci­nin­kus. Tai no­ri­ma pa­da­ry­ti at­lie­kant ty­ri­mą dėl Lie­tu­vos ban­ko in­for­ma­ci­jos apie ban­ke „Sno­ras“ pa­tik­ri­ni­mo me­tu nu­sta­ty­tus ga­li­mus pa­žei­di­mus.

Anot Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros, tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nai ima­si vi­sų prie­mo­nių dėl ban­kui ga­li­mai ža­lą pa­da­riu­sių as­me­nų tur­to paieš­kos Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je bei tai­ko tur­to areš­tus.

Ra­gi­na at­si­žvelg­ti ne tik į in­dė­li­nin­kų in­te­re­sus

In­ves­tuo­to­jų aso­cia­ci­ja tei­gia, kad skai­dant ban­ką „Sno­ras“ į „ge­rą“ ir „blo­gą“, tu­ri bū­ti at­si­žvelg­ta į vi­sų kre­di­to­rių – ne tik in­dė­li­nin­kų – in­te­re­sus.

Pri­me­na­me, kad Vy­riau­sy­bė lapk­ri­čio 16 d. nu­ta­rė vi­suo­me­nės po­rei­kiams pe­rim­ti 100 pro­c. ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­jų, nes ban­ko tur­tas ga­li bū­ti ma­žes­nis nei įsi­pa­rei­go­ji­mai. Va­di­na­si, pe­ri­ma­mos ne tik pa­grin­di­nių „Sno­ro“ ak­ci­nin­kų – Vla­di­mi­ro An­to­no­vo (68,1 pro­c.) ir Rai­mon­do Ba­ra­naus­ko (25,31 pro­c.), bet ir su jais ne­su­si­ju­sių 3,7 tūkst. smul­kių­jų ak­ci­nin­kų (6,59 pro­c.) ak­ci­jų. Ban­ko ak­ci­jų ka­pi­ta­li­za­ci­ja, skai­čiuo­jant pa­gal jų kai­ną NAS­DAQ OMX Vil­niaus bir­žo­je, bu­vo 109,5 mln. eu­rų, iš ku­rių vien pri­klau­san­čių smul­kie­siems ak­ci­nin­kams – 7,2 mln. eu­rų. To­kį ban­ko pro­ble­mų spren­di­mo bū­dą Vy­riau­sy­bei pa­siū­lė Lie­tu­vos ban­ko val­dy­ba. Ak­ci­jų pe­rė­mi­mas grin­džia­mas sie­kiu ap­sau­go­ti in­dė­li­nin­kų lė­šas, ku­rioms bu­vo iš­ki­lu­si grės­mė dėl su­ma­žė­ju­sio „Sno­ro“ tur­to. Vi­si ban­ko in­dė­liai iki 100 tūkst. eu­rų yra ap­draus­ti, jų sau­gu­mą ga­ran­tuo­ja vals­ty­bė.

Ak­ci­jas vals­ty­bė nu­sa­vi­na ne­del­siant, to­dėl, aso­cia­ci­jos nuo­mo­ne, jei in­ves­tuo­to­jas jas bu­vo par­da­vęs bir­žo­je, ta­čiau at­si­skai­ty­mas dėl jų dar neį­vy­kęs (at­si­skai­ty­mai vyks­ta tre­čią dar­bo die­ną po san­do­rio), san­do­ris ne­tu­rė­tų įvyk­ti. Va­di­na­si, ak­ci­jas šią sa­vai­tę pir­kę in­ves­tuo­to­jai lė­šų ne­pra­ras, nes už jas dar neat­sis­kai­ty­ta, tuo tar­pu jas par­da­vę lauk­tų pi­ni­gų ne­gaus.

Eti­kos sar­gai su­ju­do

Ki­lus są­my­šiui, Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos pra­šo­ma iš­siaiš­kin­ti, ar ku­ris nors iš Sei­mo na­rių šio­mis die­nomis sku­biai neat­siė­mė in­dė­lio iš pro­ble­miš­ko „Sno­ro“ ban­ko. To­kį pa­siū­ly­mą eti­kos sar­gams ket­vir­ta­die­nį pa­tei­kė Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė.

Par­la­men­to va­do­vės nuo­mo­ne, bū­tų ge­rai iš­siaiš­kin­ti, ar tarp ak­ty­viai dis­ku­si­jo­se Sei­me da­ly­vau­jan­čių po­li­ti­kų nė­ra suin­te­re­suo­tų as­me­nų. I. De­gu­tie­nė no­rė­tų ži­no­ti, ar tie Sei­mo na­riai ar­ba jų šei­mų na­riai per mi­nė­tą pe­rio­dą at­siė­mė in­dė­lius iš ban­ko ne ei­lės tvar­ka.

I. De­gu­tie­nė taip pat pa­kvie­tė ko­le­gas, tu­rin­čius ak­ci­jų ar in­dė­lių „Sno­ro“ ban­ke, nu­si­ša­lin­ti ir nuo dis­ku­si­jų, ir nuo pa­si­sa­ky­mų, ir tuo la­biau nuo bal­sa­vi­mo.

Par­la­men­ta­ras And­rius Še­džius ti­ki­no tik­rai ži­nąs, kad tarp Sei­mo na­rių yra to­kių, ku­rie sa­vo in­dė­lius iš „Sno­ro“ per­ve­dė į ki­tus ban­kus. Po­li­ti­kas ma­no, kad to­kie par­la­men­ta­rai nu­si­pel­nė ap­kal­tos.

Vals­ty­bės ži­nion pe­rim­to ban­ko ak­ci­jų tu­rė­jo Sei­mo na­rys „dar­bie­tis“ Me­čis­lo­vas Zas­čiu­rins­kas. Tai nu­sta­tė Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja, per­žiū­rė­ju­si vi­sų Sei­mo na­rių ir jų šei­mų vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jas.

Sei­mo na­rys Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas sa­kė, kad m. Zas­čiu­rins­kas tu­ri pa­ts ap­si­spręs­ti dėl da­ly­va­vi­mo Sei­me prii­mant su „Sno­ro“ ban­ku su­si­ju­sius įsta­ty­mus.

At­sa­ky­mai į klien­tų klau­si­mus – te­le­fo­nu

Ban­ko „Sno­ras“ klien­tai at­sa­ky­mus į klau­si­mus, ka­da ir kaip bus at­nau­jin­tas pa­slau­gų tei­ki­mas, apie in­dė­lius, lė­šas są­skai­to­se ir apie ki­tą ban­ko veik­lą ga­li gau­ti pa­skam­bi­nę ban­ko te­le­fo­no nu­me­riu Vil­niu­je (8~5) 239 22 39. In­for­ma­ci­ja tei­kia­ma ir Lie­tu­vos ban­ke te­le­fo­nu Vil­niu­je (8~5) 268 00 29 ar­ba 268 00 30.

So­cia­li­nių iš­mo­kų ga­vė­jai, tu­rin­tys są­skai­tas ban­ke „Sno­ras“, tu­rė­tų ar­ba lauk­ti, kol bus at­nau­jin­ta ban­ko veik­la, ar­ba ga­li at­si­da­ry­ti są­skai­tą ki­ta­me Lie­tu­vo­je vei­kian­čia­me ko­mer­ci­nia­me ban­ke.

„Šiau­liai plius“, „El­tos“ in­for­ma­ci­ja

 Veiks­mams pri­ta­ria, ta­čiau bi­jo nuo­sto­lių

Šiau­lių pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Arū­nas Rup­šys sa­ko, kad vers­lo at­sto­vai pa­lai­ko Lie­tu­vos ban­ko veiks­mus ban­ko „Sno­ras“ at­žvil­giu, ta­čiau to­kius poel­gius va­di­na kraš­tu­ti­ne prie­mo­ne, nes pa­ker­ta­mas var­to­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mas ban­kais. A. Rup­šys įsi­ti­ki­nęs, kad įmo­nės, dėl įšal­dy­tų są­skai­tų ga­li­mai pa­tir­sian­čios nuo­sto­lių, ga­li kreip­tis į teis­mą.

„Šo­kas vi­sa­da yra blo­gai. Kai ku­riems žmo­nėms yra ne­lauk­ta, o mes ži­no­me lie­tu­vių na­tū­rą – jei kal­ba­ma pu­se lū­pų, va­di­na­si, tas kaž­kas vyks­ta la­biau, nei apie tai kal­ba­ma“, – sa­kė A. Rup­šys.

Aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to tei­gi­mu, ver­ti­nant smul­kius var­to­to­jus – tuos, ku­rie ban­ke lai­ko tik at­ly­gi­ni­mus – aiš­ku, kad su­stab­dy­ta ne tik ban­ko, bet ir šei­mų veik­la. „Ma­ny­čiau, kad ir vers­las dėl to nu­ken­tės, nes jei šei­ma ne­ga­lės nu­si­pirk­ti duo­nos, su­ma­žės vers­lo fi­nan­si­niai srau­tai“, – sa­kė jis.

A. Rup­šys tei­gia no­rin­tis ti­kė­ti, kad ban­ko są­skai­tų įšal­dy­mas ne­truks il­gai ir fi­nan­si­nės ope­ra­ci­jos bus vi­siš­kai at­nau­jin­tos. „Jei tai įvyk­tų, ga­lė­tu­me spręs­ti, ar Lie­tu­vos ban­ko žings­nis bu­vo tiks­lin­gas. Tik atei­tis ga­li pa­ro­dy­ti, ar ne­bu­vo ki­tų prie­mo­nių. Žmo­nių ne­pa­si­ti­kė­ji­mas kil­tų ir ki­tais ne­di­de­liais ban­kais. Tas ne­pa­si­ti­kė­ji­mas su­ke­lia žmo­nių no­rą su­si­tvar­ky­ti sa­vo fi­nan­sus la­bai grei­tai ir ki­tur. O tas „ki­tur“ – bau­gi­na“, – tei­gė jis.

A. Rup­šys sa­ko, kad nė vie­nas ne­ži­no tiks­lios in­for­ma­ci­jos, kaip bu­vo, nes ji da­li­ja­ma sai­kin­gai. Tik Lie­tu­vos ban­kas ga­li pa­sa­ky­ti, ar „Sno­ras“ tik­rai bu­vo ne­mo­kus. „Ma­ny­čiau, kad ban­kas ga­lė­jo tu­rė­ti ki­tų prie­mo­nių, nei kirs­ti iš pe­ties. Ban­ko pe­rė­mi­mas yra kraš­tu­ti­nė prie­mo­nė. Veik­los su­stab­dy­mas įsta­ty­miš­kai lei­džia­mas iki dvie­jų mė­ne­sių. Jei tai truks pa­rą – ge­rai, tik svar­bu, kad ne­kil­tų gran­di­ni­nė reak­ci­ja. Ban­ko veik­los at­kū­ri­mas užims dau­giau lai­ko ir tai yra pro­ble­ma. „Sno­ras“ tu­ri daug smul­kių var­to­to­jų ir žmo­nės gel­bės sa­vo pi­ni­gus“, – sa­kė A. Rup­šys.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

 D. Gry­baus­kai­tė: „Tai bu­vo įžū­li ata­ka prieš Lie­tu­vos ban­kų sis­te­mą ir Lie­tu­vos žmo­nių in­te­re­sus“

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­lai­ko Cent­ri­nio ša­lies ban­ko ir Vy­riau­sy­bės veiks­mus pe­ri­mant ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­jas. Šio ban­ko va­do­vy­bės veiks­mus ji pa­va­di­no įžū­lia ata­ka ne tik prieš Lie­tu­vos ban­kų sis­te­mą, bet ir Lie­tu­vos žmo­nių in­te­re­sus.

„In­for­ma­ci­ja, ku­ri man bu­vo pa­teik­ta, su­tei­kia man ga­li­my­bę pa­sa­ky­ti, kad vi­siš­kai pa­lai­kau Lie­tu­vos ban­ko ir Vy­riau­sy­bės veiks­mus pe­ri­mant „Sno­ro“ ban­ko ak­ci­jas vals­ty­bės reik­mėms. Šie veiks­mai bu­vo at­lik­ti ope­ra­ty­viai, lai­ku ir bu­vo bū­ti­ni. Tai pi­giau­sias bū­das, kaip vals­ty­bė ga­lė­jo ap­sau­go­ti Lie­tu­vos ban­kų sis­te­mą ir Lie­tu­vos žmo­nių nuo­sa­vy­bę. Šis veiks­mas pa­dė­jo su­stab­dy­ti įžū­lią ata­ką prieš Lie­tu­vos ban­kų sis­te­mą ir prieš Lie­tu­vos žmo­nių in­te­re­sus“, – sa­kė D. Gry­baus­kai­tė.

Pre­zi­den­tė pa­ra­gi­no Sei­mą kuo sku­biau priim­ti Vy­riau­sy­bės tei­kia­mą įsta­ty­mų pa­ke­tą, ku­ris už­tik­rin­tų ban­kų sis­te­mos sta­bi­lu­mą.

D. Gry­baus­kai­tė tei­gia­mai įver­ti­no, kad pa­vy­ko už­kirs­ti ke­lią ga­li­mai fi­nan­si­nei ma­ni­pu­lia­ci­jai vals­ty­bės ir žmo­nių pi­ni­gais. Pa­sak jos, šis pre­ce­den­tas ro­do, kad atei­ty­je Lie­tu­vo­je ne­bus vie­tos nei lie­tu­viš­kiems, nei tarp­tau­ti­niams ar iš už­sie­nio at­vy­ku­siems fi­nan­si­niams spe­ku­lian­tams ir ma­ni­pu­lia­to­riams.

Pa­si­tei­ra­vus, kaip ši si­tua­ci­ja ga­li pa­veik­ti Lie­tu­vos ver­ti­ni­mą tarp­tau­ti­nė­se rin­ko­se, ga­li­my­bę sko­lin­tis, D. Gry­baus­kai­tė tei­gė žvel­gian­ti po­zi­ty­viai, nes tai esą ne sis­te­mi­nė pro­ble­ma, o vie­no ban­ko įta­ria­mai nu­si­kals­ta­ma vei­ka, ir kad spren­di­mas vals­ty­bei pe­rim­ti ban­ko ak­ci­jas bu­vo ope­ra­ty­vus. Pre­zi­den­tė at­me­tė tei­gi­nius, kad Lie­tu­va pra­šys pa­gal­bos iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do ar­ba Eu­ro­pos Są­jun­gos.

Pa­sak pre­zi­den­tės, tai bu­vo są­mo­nin­ga ata­ka prieš Lie­tu­vos ban­ko sis­te­mą. „Taip. As­me­niš­kai ma­ny­čiau, kad taip, nes fak­tai, ro­dan­tys, jog šios sa­vai­tės pra­džio­je dvi die­nas itin pa­grei­tė­jo pi­ni­gų iš­ve­di­mas iš Lie­tu­vos, pa­ro­do, kad ata­ka bu­vo są­mo­nin­ga“, – tei­gė D. Gry­baus­kai­tė.

Kal­bė­da­ma apie ban­ko va­do­vų at­sa­ko­my­bę D. Gry­baus­kai­tė sa­kė, kad pro­ku­ro­rai yra pra­dė­ję iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, va­do­vai bus kvie­čia­mi į ap­klau­są.

Ban­kas „Sno­ras“, D. Gry­baus­kai­tės tei­gi­mu, ne­ga­li bū­ti va­di­na­mas lie­tu­viš­ku ban­ku. Taip ji pa­nei­gė ži­niask­lai­do­je šią sa­vai­tę pa­si­ro­džiu­sią in­for­ma­ci­ją apie sie­kį su­nai­kin­ti lie­tu­viš­kus ban­kus.

Lie­tu­viš­ku šį ban­ką, anot pre­zi­den­tės, pa­va­din­ti tur­būt sun­ku, nes 68 pro­c. ak­ci­jų pri­klau­so Ru­si­jos pi­lie­čiui ir ban­kas rea­liai bu­vo val­do­mas ir bu­vo nuo­sa­vy­bė tik dvie­jų as­me­nų.

Pre­zi­den­tė taip pat nu­ra­mi­no, kad Vy­riau­sy­bė ir Lie­tu­vos ban­kas tu­ri pa­kan­ka­mai lė­šų, kad vi­siems in­dė­li­nin­kams bū­tų ga­ran­tuo­ta drau­džia­mo­ji su­ma – 350 tūkst. li­tų.

„El­tos“ in­for­ma­ci­ja

 And­rius ŽIUGŽ­DA, „Šiau­lių ban­ko“ ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas

- Ar su­stab­dy­ta ban­ko „Sno­ras“ veik­la pa­vei­kė Jus – vie­ti­nį ban­ką? Ar jau­čia­te ko­kį nors žmo­nių su­si­rū­pi­ni­mą?

- Tur­būt pa­vei­kė vi­sus. To­kia nau­jie­na ne­ga­li ne­pa­veik­ti. Aiš­ku, tie žmo­nės, ku­rie su­si­rū­pi­nę, su­ne­ri­mę, daug skam­bi­na, daug klau­sia. Dau­ge­lis žmo­nių sku­ba atei­ti į ban­ką, pa­si­kal­bė­ti su spe­cia­lis­tais. Dau­ge­lis ati­da­ro nau­ją są­skai­tą, kad tu­rė­tų ga­li­my­bę gau­ti at­ly­gi­ni­mą ar pen­si­ją.

„Šiau­lių ban­kas“ jau­čia­si sau­giai, tvir­tai. Mū­sų pa­grin­di­nis ak­ci­nin­kas yra tarp­tau­ti­nė fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­ja – Eu­ro­pos re­konst­ruk­ci­jos plėt­ros ban­kas, to­dėl no­ri­me už­tik­rin­ti ir nu­ra­min­ti sa­vo klien­tus, kad jų pi­ni­gai yra sau­gūs.

- Kaip ver­ti­na­te Lie­tu­vos ban­ko pa­si­rink­tą prie­mo­nę – veik­los su­stab­dy­mą? Ar tai ne­pa­ker­ta pa­si­ti­kė­ji­mo ban­kų sis­te­ma?

- Vy­riau­sy­bė jau pra­ne­šė, kad per 24 val. bent jau da­lis ope­ra­ci­jų ban­ke „Sno­ras“ tu­rė­tų bū­ti at­nau­jin­ta. Dar ne­ži­no­me, ko­kios jos, ta­čiau rei­kia vil­tis, kad žmo­nės ga­lės pa­si­nau­do­ti bent jau da­li­mi sa­vo pi­ni­gų, esan­čių kor­te­lė­se.

- Kaip ver­ti­na­te to­kį žings­nį?

- Sun­ku ver­tin­ti ne­ži­nant in­for­ma­ci­jos. Žings­nis drą­sus, tvir­tas. Gal­būt po jo bus dau­giau pa­si­ti­kė­ji­mo ki­tais ban­kais.

- O kaip tarp­ban­ki­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai? Ar Jū­sų ban­kas ne­tu­rė­jo to­kių su „Sno­ru“?

- Mes ne­tu­rė­jo­me nė cen­to ban­ke „Sno­ras“, jo­kių ver­ty­bi­nių po­pie­rių, jo­kių in­dė­lių, jo­kių li­ku­čių.

- Ar po šio įvy­kio ne­jau­čia­te di­des­nio Lie­tu­vos ban­ko ar ko­kių nors tik­ri­nan­čių ins­ti­tu­ci­jų dė­me­sio bū­tent vie­ti­nės kil­mės ban­kams?

- Mus nuo­lat tik­ri­na ir Lie­tu­vos ban­kas, ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos. Vi­sai ne­se­niai bu­vo toks pa­tik­ri­ni­mas. Sten­gia­mės bū­ti la­bai skaid­rūs, są­ži­nin­gi, lai­ky­tis vi­sų įsta­ty­mų, vi­sų tvar­kų.

- Kaip ver­ti­na­te ban­ko na­cio­na­li­za­vi­mą? Ką tai reiš­kia? Ar dėl to žmo­nėms rei­kė­tų su­ne­rim­ti?

- Ne­ri­mas, ma­nau, yra neiš­ven­gia­mas. Kai ban­ke „už­šą­la“ ar už­strin­ga pi­ni­gai, be abe­jo, vi­si jau­di­na­si ir ne­ri­mau­ja. Kai Vy­riau­sy­bė pa­ruoš pla­ną, tai reikš, kad ban­kas tu­ri stip­res­nį ak­ci­nin­ką, nes Vy­riau­sy­bė da­bar yra pa­ti­ki­mas ak­ci­nin­kas, ku­ris pa­si­rū­pins, kad žmo­nės at­gau­tų sa­vo pi­ni­gus. Rei­kė­tų lauk­ti to veiks­mų pla­no, ku­rį tu­rė­tų pa­tvir­tin­ti Lie­tu­vos ban­kas ir Vy­riau­sy­bė. Tai jie ža­dė­jo pa­da­ry­ti iki sek­ma­die­nio. Penk­ta­die­nį ža­da­ma at­nau­jin­ti bent jau da­lį ope­ra­ci­jų. Ma­nau, kad jie el­gia­si pro­tin­gai, ope­ra­ty­viai ir žmo­nės ga­lės nau­do­tis sa­vo pi­ni­gais jau grei­tai.

 Jo­lan­ta BA­NY­TĖ-GAU­ČIE­NĖ, fi­nan­sų spe­cia­lis­tė

Pir­miau­sia, ma­no nuo­mo­ne, no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad ši­to ban­ko pro­ble­mos nė­ra ten­den­cin­gos ir bū­din­gos vi­sai da­bar­ti­nei Lie­tu­vos ban­kų sis­te­mai. Ne­ži­nau, ko­kios yra vals­ty­bės ga­li­my­bės šian­dien, bet prie­mo­nės, ku­rio­mis kont­ro­liuo­ja­mi ban­kai, pri­žiū­ri­ma jų veik­la, yra aukš­čiau­sio ly­gio. Nors vi­si ir kri­ti­kuo­ja­me ban­kus kri­zės me­tu, bet juos rei­kė­tų ir pa­gir­ti, nes nė vie­nas iš jų ne­bank­ru­ta­vo. At­virkš­čiai, iš kri­zės da­bar pa­ma­žu išei­na­ma. La­bai svar­bus ro­dik­lis yra tai, kad Cent­ri­nis ban­kas tu­ri griež­tas kont­ro­lės prie­mo­nes. Ma­no nuo­mo­ne, šios prie­mo­nės atei­ty­je bus dar griež­ti­na­mos. Ki­tas svar­bus ro­dik­lis yra įsi­pa­rei­go­ji­mų pa­den­gi­mas tur­tu, ku­ris ir yra „Sno­ro“ ban­ko pro­ble­ma. Prob­le­ma ne to­dėl, kad kaž­ko kaž­kas ne­su­kont­ro­lia­vo, bet kad ban­kas nu­slė­pė tei­sin­gą in­for­ma­ci­ją. Va­di­na­si, tai yra konk­re­taus ban­ko konk­re­ti pro­ble­ma. Ma­no nuo­mo­ne, tai nė­ra jo­kia ban­kų griū­ties ten­den­ci­ja ir ne­su­si­ję su kri­ze – tik su tam tik­rų as­me­nų ne­tei­sin­gais spren­di­mais.

Kaip šio­je si­tua­ci­jo­je rei­kė­tų elg­tis, pa­sa­ky­ti sun­ku. Pri­si­min­ki­me „Pa­rex“ ban­ko na­cio­na­li­za­vi­mą Lat­vi­jo­je. Tai di­džiu­lis, kaž­ka­da bu­vęs vals­ty­bi­nis ban­kas, ku­ris tu­rė­jo la­bai di­de­lę rin­ką. Lie­tu­vo­je „Sno­ras“ tu­ri apie 10 pro­c. rin­kos, tad jį „iš­trauk­ti“ sun­ku ne­bus, nes nė­ra toks di­de­lis, tik kiek bus ver­ta tai da­ry­ti.

Si­tua­ci­ja da­bar yra kaip lai­ve, tad vi­si tu­ri ma­žiau ju­dė­ti, tu­riu gal­vo­je konk­re­čiai „Sno­ro“ klien­tus, kad tas lai­vas ne­pak­ryp­tų ir kuo ma­žiau skęs­tų. Žmo­nių ne­ri­mas ir sku­ba at­siim­ti in­dė­lius tik pa­blo­gin­tų si­tua­ci­ją. Ban­kas juk yra pa­sko­li­nęs ne sa­vo pi­ni­gus, o tuos, ku­rie yra pa­si­sko­lin­ti, to­kia yra jo veik­los es­mė – sko­lin­ti pa­sko­lin­tus. Jis yra tar­pi­nin­kas – tas, ku­ris, su­ren­ka iš daug smul­kių klien­tų ir pa­sko­li­na di­des­niems, to­kiu bū­du pum­puo­ja ir au­gi­na eko­no­mi­ką. Bet ku­ris ban­kas, no­rė­da­mas ati­duo­ti tai, ką pa­si­sko­li­no, ir tai, ką pa­sko­li­no, tu­ri už­si­da­ry­ti. Tai­gi pa­ni­ka­vi­mas tai ap­sun­ki­na.

Jei­gu kal­bė­ti apie na­cio­na­li­za­vi­mą, tai ma­nau, kad vis­kas vyks­ta pa­pras­tai. Sa­vi­nin­kas bu­vo fi­zi­nis as­muo ar­ba vers­lo at­sto­vas, da­bar tuo sa­vi­nin­ku tam­pa vals­ty­bė. Klien­tams jo­kio skir­tu­mo, kas yra sa­vi­nin­kas, nes ban­kas to­liau vei­kia. Vals­ty­bė pri­sii­ma at­sa­ko­my­bę ir lė­šomis, ir ki­tais da­ly­kais. Klien­tams bus ap­ri­bo­ja­mi in­dė­lių at­siė­mi­mai dėl pa­ni­kos, ku­ri ga­li pa­blo­gin­ti pro­ble­mą. Ban­kas to­liau vei­kia, pa­si­kei­tė tik ak­ci­nin­kas.

Tai­gi ne­rei­kė­tų pa­ni­kuo­ti, nes tai nė­ra kri­zės pa­sek­mė, o konk­re­taus ban­ko pro­ble­ma. Ta­čiau kaip gar­siai be­bū­tų kal­ba­ma, kad ne­rei­kia pa­ni­kuo­ti ir at­siim­ti in­dė­lių, vėl­gi kiek­vie­nas pai­sys sa­vo in­te­re­sų. Man vi­sa­me ta­me pro­ce­se la­bai no­rė­tų­si skaid­ru­mo.

Su­lai­ky­tas ne­blai­vus mo­kes­čių ins­pek­ci­jos va­do­vas ir bu­vęs mies­to po­li­ci­jos va­das

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Tre­čia­die­nį ry­tą Šiau­liuo­se su­lai­ky­tas Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (VMI) vir­ši­nin­kas, Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos ir Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos Šiau­lių sky­riaus na­rys 37 me­tų Eval­das Vai­nei­kis ne tik įta­ria­mas ban­dy­mu pa­pirk­ti Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo sky­riaus pro­ku­ro­rą. Dar­be jis bu­vo ne­blai­vus. Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) Šiau­lių val­dy­bos pa­rei­gū­nams tę­siant iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl pa­si­kė­si­ni­mo pa­pirk­ti, bu­vo su­lai­ky­tas ir bu­vęs Šiau­lių mies­to vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Vi­das Mai­gys.

 

Kaip STT Šiau­lius ėmė: vals­ty­bės tar­nau­to­jas ir bu­vęs pa­rei­gū­nas – įta­ria­mie­ji bandymo papirkti by­lo­je.

„Šiau­liai plius“ ar­chy­vo nuo­tr.

Nus­ta­ty­tas leng­vas gir­tu­mas

Tre­čia­die­nį apie 9 val. ry­to į Vil­niaus gat­vė­je įsi­kū­ru­sios Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (VMI) vir­ši­nin­ko ka­bi­ne­tą užė­ju­siems STT Šiau­lių val­dy­bos pa­rei­gū­nams ki­lo įta­ri­mų, kad E. Vai­nei­kis yra ne­blai­vus. Pa­siū­lius pa­si­tik­rin­ti gir­tu­mą al­ko­tes­te­riu, E. Vai­nei­kis tai pa­da­ry­ti at­si­sa­kė. Pa­ke­liui į STT Šiau­lių val­dy­bos būs­ti­nę E. Vai­nei­kis bu­vo nu­ga­ben­tas į li­go­ni­nę krau­jo mė­gi­niui paim­ti.

Me­di­kai įta­ria­mo­jo krau­jy­je nu­sta­tė 1,06 pro­mi­lės eti­lo al­ko­ho­lio – nu­sta­ty­tas leng­vas gir­tu­mas. Krau­jo ty­ri­mas jam bu­vo at­lik­tas tarp 11 ir 12 val.

Va­ka­rop po ap­klau­sos STT būs­ti­nė­je įta­ria­ma­sis pa­leis­tas. STT krei­pė­si į teis­mą ir Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mo spren­di­mu E. Vai­nei­kis du mė­ne­sius nu­ša­lin­tas nuo pa­rei­gų Mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je. Jai lai­ki­nai pa­skir­ta va­do­vau­ti vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ja Zo­nė La­pie­nė.

STT pa­rei­gū­nai pas E. Vai­nei­kį at­vy­ko to­dėl, kad jis įta­ria­mas ban­dy­mu pa­pirk­ti Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo sky­riaus pro­ku­ro­rą. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas praė­ju­sią sa­vai­tę, kai į STT krei­pė­si pa­ts šio sky­riaus pro­ku­ro­ras.

Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, į pro­ku­ro­rą E. Vai­nei­kis praė­ju­sią sa­vai­tę krei­pė­si dėl pa­lan­kaus spren­di­mo bau­džia­mo­jo­je by­lo­je. Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos va­do­vas už ža­da­mą at­ly­gį sie­kė, kad spren­di­mas bū­tų švel­nus pa­žįs­ta­mam vers­li­nin­kui, ku­ris yra įta­ria­mas 2,7 mln. li­tų sve­ti­mo tur­to pa­si­sa­vi­ni­mu.

E. Vai­nei­kiui pa­reikš­ti įta­ri­mai pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 227 straips­nio 2 da­lį (jo­je kal­ba­ma apie siū­ly­mą duo­ti ky­šį, di­des­nį nei 250 MGL – 32 500 li­tų).

Jei nu­si­kals­ta­ma vei­ka bus įro­dy­ta, E. Vai­nei­kiui gre­sia bau­da, areš­tas ar­ba lais­vės atė­mi­mas iki pen­ke­rių me­tų.

Tę­siant iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, lapk­ri­čio 10 d. dėl pa­si­kė­si­ni­mo pa­pirk­ti bu­vo su­lai­ky­tas bu­vęs Šiau­lių mies­to vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Vi­das Mai­gys. Jam pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl kurs­ty­mo pikt­nau­džiau­ti (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 228 straips­nio 1 da­lis).

Neat­me­ta­ma, kad tarp įta­ria­mų­jų ga­li bū­ti ir vi­suo­me­nei ge­rai ži­no­mų as­me­nų. Pa­sak šal­ti­nių, by­la yra ga­na aiš­ki ir jos ty­ri­mas ne­tu­rė­tų il­gai už­truk­ti.

Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Vit­ke­vi­čius tei­gė, kad nu­si­skun­di­mų dėl E. Vai­nei­kio el­ge­sio ne­bu­vo gau­ta, ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu jo dar­bo ko­ky­bė VMI ne­ten­ki­no.

 Ne­teks na­rys­tės par­ti­jo­je ir Ta­ry­bos na­rio man­da­to?

Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai va­do­vau­jan­tis E. Vai­nei­kis yra Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys.

So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos Šiau­lių sky­riaus va­do­vas Ed­var­das Ža­ka­ris in­for­ma­vo, kad vyk­sian­čia­me ei­li­nia­me par­ti­jos po­sė­dy­je bus svars­to­mas klau­si­mas dėl E. Vai­nei­kio na­rys­tės su­stab­dy­mo par­ti­jo­je.

Šiau­lie­tis E. Vai­nei­kis 1998 m. Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te įgi­jo va­dy­bi­nin­ko spe­cia­ly­bę, o 2002-ai­siais Lie­tu­vos tei­sės uni­ver­si­te­te – tei­si­nin­ko spe­cia­ly­bę.

1998-1999 m. jis dir­bo AB „Šiau­lių pie­nas“ mar­ke­tin­go sky­riaus vir­ši­nin­ku, 1999-2001 m. – Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos Re­gio­no plėt­ros de­par­ta­men­to Re­gio­no eko­no­mi­kos ir so­cia­li­nio vys­ty­mo sky­riaus ve­dė­ju. 2001 m. pir­mą­jį pus­me­tį bu­vo Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­to­riaus pa­va­duo­to­jas eko­no­mi­nei plėt­rai, 2001-2004 m. – Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ju­ri­di­nio sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas, Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos Tei­sės de­par­ta­men­to va­do­vas, Šiau­lių ap­skri­ties Tei­sės de­par­ta­men­to Ju­ri­di­nio sky­riaus ve­dė­jas.

Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai E. Vai­nei­kis va­do­va­vo nuo 2006 m. ba­lan­džio mė­ne­sio.

 Mies­to po­li­ci­jai va­do­va­vo aš­tuo­ne­rius me­tus

Mies­to po­li­ci­jai Vi­das Mai­gys va­do­va­vo nuo  2000-ųjų lie­pos. Ta­da jam bu­vo 39-eri. Prieš pa­sky­ri­mą šis pa­rei­gū­nas dir­bo vy­res­niuo­ju ko­mi­sa­ru Va­rė­nos pa­sie­nio po­li­ci­jos rink­ti­nė­je.

V. Mai­gys sa­vo tar­ny­bą Vi­daus rei­ka­lų sis­te­mo­je pra­dė­jo 1981 m., kai grį­žo iš tar­ny­bos ar­mi­jo­je. Iš pra­džių jis dir­bo mi­li­ci­nin­ku Jo­niš­ky­je. 1986 m. V. Mai­gys bai­gė Mins­ko aukš­to­sios mi­li­ci­jos mo­kyk­los Vil­niaus fi­lia­lą ir at­li­ko pra­kti­ką Šiau­lių vi­daus rei­ka­lų sky­riaus Kri­mi­na­li­nė­je mi­li­ci­jo­je. Po to jis ku­rį lai­ką va­do­va­vo Jo­niš­kio kri­mi­na­li­nei mi­li­ci­jai.

1991 m. V. Mai­gys pa­skir­tas Va­rė­nos ra­jo­no po­li­ci­jos va­do­vu. Šias pa­rei­gas jis ėjo iki 1999 m. lie­pos, kai bu­vo per­ves­tas į Pa­sie­nio po­li­ci­jos rink­ti­nę. Iš ten at­vy­ko į Šiau­lius.

Šiau­lių po­li­ci­jai V. Mai­gys va­do­va­vo iki 2008-ųjų gruo­džio.

 

Kas liks prie su­ski­lu­sios gel­dos?

Po­vi­las LUN­GĖ

Mo­kyk­lų ka­rai jau pra­si­dė­jo. Ke­lis mė­ne­sius dir­bu­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­mi­si­ja prieš ke­lias sa­vai­tes pa­skel­bė sa­vo ver­dik­tą - ma­žė­jant mo­ki­nių, ke­ti­na­ma už­da­ry­ti še­šias mies­to mo­kyk­las. Nusk­riaus­tų­jų mo­kyk­lų bend­ruo­me­nė­se už­vi­rė aist­ros - ko­dėl bū­tent jas ke­ti­na­ma pri­jung­ti prie ki­tų ug­dy­mo įstai­gų? Kad iš­lik­tų, mo­kyk­los ima­si ir ne vi­sai gra­žių ko­vos už bū­vį bū­dų.

Op­ti­mi­za­vus mo­kyk­lų tink­lą, li­ku­sioms teks iš nau­jo pri­skir­ti mies­to te­ri­to­ri­jas, iš ku­rių į jas eis mo­ki­niai.

Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

Per­mai­nų bend­ro­jo la­vi­ni­mo įstai­go­se sie­kia­ma im­tis, nes mies­te 10 tūkstančių su­ma­žė­jo mo­ki­nių. Sie­kia­ma, kad biu­dže­to lė­šos bū­tų ski­ria­mos ne iš­tuš­tė­ju­siems mo­kyk­lų pa­sta­tams ir per­so­na­lui iš­lai­ky­ti, bet vai­kų ug­dy­mo ko­ky­bei už­tik­rin­ti.

Su­si­ti­ki­mai su bend­ruo­me­nė­mis

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ry­ta bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos lai­ki­no­ji ko­mi­si­ja siū­lo nuo 2012 m. reor­ga­ni­zuo­ti tris mo­kyk­las: Aukš­ta­ba­lio pra­di­nę pri­jung­ti prie „Ra­sos“ pro­gim­na­zi­jos, Dai­nų pra­di­nę – prie Dai­nų pro­gim­na­zi­jos, Du­bi­jos pa­grin­di­nę – prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos.

Nuo 2013 m. siū­lo­ma Cent­ro pra­di­nę mo­kyk­lą pri­jung­ti prie Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jos, Lie­po­rių pra­di­nę – prie Ge­gu­žių pro­gim­na­zi­jos, o „Sau­lės“ pra­di­nę – prie „Ro­mu­vos“ pro­gim­na­zi­jos. Ki­ti mo­kyk­lų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mo veiks­mai bū­tų nu­ma­ty­ti ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos 2012-2015 m. bend­ra­ja­me pla­ne.

Pa­reng­tas ir gra­fi­kas, pa­gal ku­rį Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai vyks­ta į mo­kyk­las su­si­tik­ti su jų bend­ruo­me­nė­mis. Nors mo­kyk­lų bend­ruo­me­nių na­riai kvie­čia­mi ak­ty­viai da­ly­vau­ti su­si­ti­ki­muo­se, mo­kyk­lų at­sto­vai tei­gia, kad per­tvar­kos pla­nai tar­si sle­pia­mi nuo vi­suo­me­nės. Di­rek­to­riams ne­tgi bu­vo nu­ro­dy­ta, kiek bend­ruo­me­nės na­rių ga­li da­ly­vau­ti su­si­ti­ki­muo­se su mies­to val­džios at­sto­vais, tie­sa, vė­liau leis­ta atei­ti vi­siems no­rin­tiems.

Ka­ras spau­do­je

Pa­na­šu, kad užuo­t su­si­vie­ni­ju­sios, mo­kyk­los ėmė vie­na prie­šais ki­tą mo­suo­ti gink­lais. Mo­ky­mo įstai­gų ko­va už vie­tą po sau­le per­si­kė­lė net į res­pub­li­ki­nę spau­dą. Šią sa­vai­tę „Lie­tu­vos ry­tas“ iš­spaus­di­no straips­nį „Mo­kyk­loms – tie­sos die­ta ir mir­tis“, ku­ria­me lyg ir išaukš­ti­na­ma Cent­ro pra­di­nė. Tei­gia­ma, kad Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­ja, prie ku­rios ir ke­ti­na­ma pri­jung­ti pra­di­nę, yra net už po­ros ki­lo­met­rų nuo pa­sta­ro­sios. Ži­nant tai, kad pa­to­gu­mo su­me­ti­mais į Cent­ro pra­di­nę mo­kyk­lą sa­vo at­ža­las ve­ža mies­to cent­re dir­ban­tys tė­vai ar net tie, ku­rie gy­ve­na už­mies­ty, su­si­da­ro keis­tas įspū­dis, kad jiems tuos po­rą ki­lo­met­rų su­dė­tin­ga pa­ke­liui į dar­bą pa­va­žiuo­ti.

Res­pub­li­ki­niam dien­raš­čiui, tiks­liau, jo kal­bin­tam vers­li­nin­kui, ve­dan­čiam du sa­vo vai­kus į Cent­ro pra­di­nę, už­kliu­vo net „pra­stą re­pu­ta­ci­ją tu­rin­ti“ Vi­jo­lių vi­du­ri­nė. Tei­gia­ma, kad į ją „nie­kas ne­no­ri leis­ti sa­vo vai­kų, šie­met ji su­lau­kė tik de­vy­nių pir­mo­kų“. Pa­si­pik­ti­nu­si straips­niu Vi­jo­lių vi­du­ri­nės mo­kyk­los bend­ruo­me­nė iš­pla­ti­no vie­šą krei­pi­mą­si, ku­ria­me tei­gia, kad pir­mo­ji kla­sė bu­vo su­komp­lek­tuo­ta vi­sa: „Mo­ki­nių skai­čiaus ma­žė­ji­mas, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais moks­lo me­tais ir bend­ru ša­lies mo­ki­nių ma­žė­ji­mo vi­dur­kiu, nė­ra di­de­lis. Šie­met mo­kyk­lo­je mo­ko­si iš vi­so 434 mo­ki­niai, t. y. tik 23 mo­ki­niais ma­žiau ne­gu per­nai.“

Gal ne­tiks­lios ar „rei­ka­lin­gos“ in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mas lyg sa­vo­tiš­ka rek­la­ma sa­vo eg­zis­ten­ci­jos pa­bai­gą nu­jau­čian­čioms mo­kyk­loms, kad šios iš­lik­tų kiek įma­no­ma il­giau?

Nu­jaus­da­ma sa­vo ga­lą,  Du­bi­jos pa­grin­di­nės mo­kyk­los bend­ruo­me­nė ėmė­si žy­gių – rin­ko pa­ra­šus už mo­kyk­los iš­li­ki­mą. Ini­cia­ty­va gra­ži, bet įdo­mu tai, kad pa­ra­šai bu­vo ren­ka­mi ne tik mo­kyk­lai pri­skir­to­je te­ri­to­ri­jo­je, bet ir mies­to pie­ti­nė­je da­ly­je, cent­re esan­čio­je sto­te­lė­je. Ste­bi­no ir pa­ra­šų rin­kė­jai – į na­mus už­su­ko ket­vir­to­kė.

Šuo lo­ja, ka­ra­va­nas ei­na

„Ra­sos“ pro­gim­na­zi­jo­je pa­sta­ro­sios ir prie jos ke­ti­na­mos pri­jung­ti Aukš­ta­ba­lio pra­di­nės mo­kyk­los bend­ruo­me­nių su­si­ti­ki­mas praė­ju­sį ket­vir­ta­dienį praė­jo ra­miai. Tuo tar­pu šį tre­čia­die­nį Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jo­je, ga­li­ma sa­ky­ti, žvan­gin­ta gink­lais. Ir tė­vai, ir pe­da­go­gai reiš­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, konst­ruk­ty­vios dis­ku­si­jos pa­siek­ti ne­pa­vy­ko, kal­bė­ta emo­ci­jo­mis. La­biau­siai ne­pa­si­ten­ki­ni­mą reiš­kė Du­bi­jos pa­grin­di­nės mo­kyk­los at­sto­vai, bet tai su­pran­ta­ma, nes juk šią įstai­gą ke­ti­na­ma pri­jung­ti prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos.

Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rė Ni­jo­lė Bud­ry­tė ra­mi­no su­si­rin­ku­siuo­sius, kad nė­ra įpra­tu­si kal­bė­ti „ur­mu“, ir konk­re­ti­za­vo: „2012 m. nu­ma­ty­ta Du­bi­jos re­no­va­ci­ja stab­do­ma. Jei mo­kyk­lai ne­pa­kan­ka lė­šų, ji ne­ga­li eg­zis­tuo­ti. Juk jei ne­tu­riu li­to sep­ty­nias­de­šimt ki­še­nė­je, ne­ga­liu au­to­bu­su va­žiuo­ti.“

Anot mies­to me­ro Jus­ti­no Sar­taus­ko, dėl su­si­klos­čiu­sios si­tua­ci­jos kal­tas po­li­ti­kų del­si­mas, nes lai­ku ne­bu­vo priim­ti spren­di­mai: „Su­jun­gus mo­kyk­las verks abi pu­sės, nes pir­mai­siais me­tais ne­bus ge­rai abiem.“

Pra­kal­bus apie mo­ky­to­jų at­lei­di­mą iš dar­bo, V. Dams­kie­nė sa­kė, kad jų rei­kės tiek, kiek bus mo­ki­nių: „Ko ver­tas mo­ky­to­jas be mo­ki­nių? Kiek ateis mo­ki­nių iš Du­bi­jos, tiek rei­kės ir mo­ky­to­jų. Vie­na atei­nan­ti kla­sė at­si­ves ir 1,8 mo­ky­to­jo.“

Ma­ma, ve­dan­ti vai­ką į Du­bi­jos mo­kyk­lą, pa­reiš­kė, kad gy­ve­na­me de­mok­ra­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je, to­dėl bus ko­vo­ja­ma – jei rei­kės, bus krei­pia­ma­si į ša­lies ar net tarp­tau­ti­nes ins­ti­tu­ci­jas.

Žvel­giant iš ša­lies su­si­da­rė įspū­dis, kad be­si­vai­di­jan­tys mo­kyk­lų mo­ky­to­jai tur­būt pa­mir­šo, jog anks­čiau ar vė­liau, su­jun­gus mo­kyk­las, vis tiek teks dirb­ti kar­tu, tad užuo­t py­lę pa­maz­gas vie­ni ant ki­tų tu­rė­tų pa­gal­vo­ti, kad po me­tų ki­tų teks dir­bant žiū­rė­ti vie­nas ki­tam į akis ir bend­ra­dar­biau­ti.

Di­džiau­sias gal­vos skaus­mas, anot po mo­kyk­lų bend­ruo­me­nių susitikimo kal­bin­tos Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rės Na­ta­li­jos Kau­nic­kie­nės, tas, kad pri­jun­gus Du­bi­jos mo­kyk­lą prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos į pa­sta­rą­ją ateis be­veik pen­si­nio am­žiaus mo­ky­to­jų. „Dar­bo ko­dek­se to­kiems žmo­nėms yra nu­ma­ty­tas „sau­gik­lis“ – li­kus ke­le­riems me­tams iki pen­si­jos jų ne­ga­li­ma at­leis­ti, – tei­gia di­rek­to­rė. – Jie sė­di ra­mūs, nes jiems jo­kia mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­ci­ja ne­bai­si. O ką man pa­sa­ky­ti sa­viems mo­ky­to­jams? Kaip juos at­leis­ti? Juk čia ne pen­sio­nas ar ko­kia nors so­cia­li­nė prie­glau­da.“

Pri­jung­ti, su­jung­ti, už­da­ry­ti?

Ką reiš­kia „už­da­ry­ti“, tu­rė­tų bū­ti vi­siems su­pran­ta­ma, o štai dėl su­jun­gi­mo ir pri­jun­gi­mo mo­kyk­lų ad­mi­nist­ra­ci­joms, pe­da­go­gams ir ki­tiems dar­buo­to­jams ki­lo daug klau­si­mų. Bau­gi­na ne­ži­nia, ar pri­jun­gus mo­kyk­las pe­da­go­gai tu­rės to­kį pat dar­bo krū­vį, ar ne­teks at­leis­ti be­si­dub­liuo­jan­čių ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų, ki­tų spe­cia­lis­tų ar dar­bi­nin­kų.

Lau­ra Ste­pon­kie­nė, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Tei­sės sky­riaus ve­dė­ja, ma­no, kad kiek­vie­nu konk­re­čiu mo­kyk­lų su­jun­gi­mo, pri­jun­gi­mo ar už­da­ry­mo at­ve­ju rei­kė­tų ver­tin­ti si­tua­ci­ją in­di­vi­dua­liai ir spręs­ti ki­lu­sius klau­si­mus. Ve­dė­ja pa­tei­kė bend­ro po­bū­džio in­for­ma­ci­ją, rem­da­ma­si LR tei­sės ak­tų nuo­sta­to­mis.

Va­do­vau­jan­tis LR CK 2.97 straips­nio 1 da­li­mi, ju­ri­di­niai as­me­nys ga­li bū­ti reor­ga­ni­zuo­ja­mi jun­gi­mo ir skai­dy­mo bū­du. Pa­gal to pa­ties straips­nio 2 da­lį jun­gi­mo bū­dai yra du – su­jun­gi­mas ir pri­jun­gi­mas.

Vie­nos mies­to mo­kyk­lų di­rek­to­rė li­tua­nis­tė, pa­klaus­ta, kuo ski­ria­si šie žo­džiai, sa­ko, kad lie­tu­vių kal­bos žo­dy­ne nu­ro­do­mos pa­na­šios šių žo­džių reikš­mės, tik „pri­jung­ti“ la­biau reiš­kia „pri­dur­ti“, „pri­dė­ti“, „pri­skir­ti“, o „su­jung­ti“ – „su­sie­ti“, „su­vie­ny­ti“.

Tei­siš­kai pri­jun­gi­mas yra vie­no ar dau­giau ju­ri­di­nių as­me­nų pri­jun­gi­mas prie ki­to ju­ri­di­nio as­mens, ku­riam pe­rei­na vi­sos reor­ga­ni­zuo­ja­mo as­mens tei­sės ir pa­rei­gos. Su­jun­gi­mas – tai dvie­jų ar dau­giau ju­ri­di­nių as­me­nų su­si­vie­ni­ji­mas į nau­ją ju­ri­di­nį as­me­nį, ku­riam pe­rei­na vi­sos reor­ga­ni­zuo­tų as­me­nų tei­sės ir pa­rei­gos.

Rei­kia reor­ga­ni­za­vi­mo są­ly­gų

Va­do­vau­jan­tis LR CK 2.99 straips­niu, reor­ga­ni­za­vi­me da­ly­vau­jan­čių ju­ri­di­nių as­me­nų val­dy­mo or­ga­nai pri­va­lo pa­reng­ti ju­ri­di­nio as­mens reor­ga­ni­za­vi­mo są­ly­gas, ku­rio­se tu­ri bū­ti in­for­ma­ci­ja apie pa­čius reor­ga­ni­za­vi­me da­ly­vau­jan­čius ju­ri­di­nius as­me­nis, reor­ga­ni­za­vi­mo bū­das, pa­si­bai­gian­tys ir po reor­ga­ni­za­vi­mo veik­lą tę­sian­tys ju­ri­di­niai as­me­nys, reor­ga­ni­zuo­ja­mo ju­ri­di­nio as­mens da­ly­vio ta­pi­mo tę­sian­čio veik­lą po reor­ga­ni­za­vi­mo ju­ri­di­nio as­mens da­ly­viu tvar­ka, są­ly­gos ir ter­mi­nai, iš­mo­kos ju­ri­di­nio as­mens da­ly­viams, mo­men­tas, nuo ku­rio pa­si­bai­gian­čio ju­ri­di­nio as­mens tei­sės ir pa­rei­gos pe­rei­na tę­sian­čiam veik­lą po reor­ga­ni­za­vi­mo ju­ri­di­niam as­me­niui ir pan.

Šio straips­nio nuo­sta­tos aiš­kiai pa­ro­do, kad tu­ri at­si­ras­ti pa­grin­di­nis do­ku­men­tas – reor­ga­ni­za­vi­mo są­ly­gos, ku­rio­se ir bus ap­tar­ti mo­kyk­lų su­jun­gi­mo ar pri­jun­gi­mo klau­si­mai.

Darb­da­vys pri­va­lo lai­ky­tis rei­ka­la­vi­mų

Ju­ri­di­nio as­mens lik­vi­da­vi­mą (šiuo at­ve­ju mo­kyk­los už­da­ry­mą – aut. pa­st.) reg­la­men­tuo­ja LR CK 2.106 straips­nis, ku­rio 1 da­lies 1 punk­tas nu­ma­to, kad ju­ri­di­nio as­mens da­ly­vio spren­di­mu ju­ri­di­nio as­mens veik­la ga­li bū­ti nu­trauk­ta, t. y. ju­ri­di­nis as­muo ga­li bū­ti lik­vi­duo­ja­mas.

Va­do­vau­jan­tis LR Dar­bo ko­dek­so 129 straips­niu, dar­bo su­tar­tys su dar­buo­to­jas ga­li bū­ti nu­trauk­tos darb­da­vio ini­cia­ty­va. To prie­žas­tis ga­li bū­ti dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai. To­kiu at­ve­ju darb­da­vys pri­va­lo lai­ky­tis rei­ka­la­vi­mų, vie­nas ku­rių – va­do­vau­da­ma­sis LR DK 130 straips­niu pri­va­lo­mai tu­ri pa­teik­ti įspė­ji­mą apie ga­li­mą at­lei­di­mą iš dar­bo. Po to sek­tų išei­ti­nių iš­mo­kų bei kom­pen­sa­ci­jų už ne­pa­nau­do­tas kas­me­tes ato­sto­gas mo­kė­ji­mas.

Lapk­ri­čio 7 d. (pir­ma­die­nį) 14 val. tie­sio­gi­nės nau­jie­nų po­rta­lo „Etap­lius.lt“ kon­fe­ren­ci­jos me­tu Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Dams­kie­nė ir ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vik­to­ras Strups pri­sta­tys mo­kyk­lų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mo pla­ną ir at­sa­kys į mies­tie­čiams ak­tua­lius klau­si­mus.

Užuot su­si­ver­žu­si pil­vą, sa­vi­val­dy­bė kil­pą ne­ria ki­tiems

Po­vi­las LUN­GĖ

Ki­tų me­tų mies­to biu­dže­tas – var­ga­nas. Sko­lin­tis iš ban­kų ne­va­lia, nes sko­li­ni­mo­si li­mi­tas se­niai iš­nau­do­tas. Yra išei­tis – už­da­ry­ti ar su­jung­ti mo­kyk­las, at­leis­ti sar­gus ir va­ly­to­jas, cent­ra­li­zuo­ti bu­hal­te­ri­ją, su­ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­ją, pa­di­din­ti mo­kes­čius už lop­še­lius-dar­že­lius, ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo pa­slau­gas tei­kian­čias mu­zi­kos, dai­lės ir spor­to mo­kyk­las, pirk­ti pi­ges­nę elekt­ros ener­gi­ją. O gal sa­vi­val­dy­bei de­rė­tų pra­dė­ti tau­py­ti nuo sa­vęs pa­čios?

Be­si­gel­bė­da­ma nuo bank­ro­to, mies­to val­džia ke­ti­na su­tau­py­ti ma­žin­da­ma švie­ti­mo įstai­gų dar­buo­to­jų eta­tų, užuo­t pra­dė­ju­si nuo sa­vęs.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Pa­na­šu, kad po­li­ti­kai fi­nan­si­nę naš­tą nu­mes mies­tie­čiams ant pe­čių. Iš­gel­bė­ti nuo bank­ro­to ga­li tik griež­tos tau­py­mo prie­mo­nės. 2012 m. iš­lai­das teks su­ma­žin­ti 19 mln., dar ki­tą­met – net 29 mln. li­tų.

Ži­no­jo, bet del­sė

Pa­si­rin­ku­si ne­prik­lau­so­mą elekt­ros ener­gi­jos tie­kė­ją, sa­vi­val­dy­bė per me­tus ke­ti­na su­tau­py­ti apie mi­li­jo­ną li­tų. Nuo lapk­ri­čio pir­mo­sios Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė skelbs kon­kur­są dėl cent­ra­li­zuo­to elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mo švie­ti­mo, spor­to ir kul­tū­ros įstai­goms. Ji jau spė­jo pa­si­gir­ti, kiek su­tau­pys, bet ko­dėl to ne­pa­da­rė ta­da, kai bu­vo li­be­ra­li­zuo­ta rin­ka ir di­die­ji elekt­ros ener­gi­jos var­to­to­jai ga­lė­jo lais­vai rink­tis, iš ko pirk­ti elekt­rą?

2009 m. gruo­džio 21 d. bu­vo priim­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos elekt­ros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mas, ku­ria­me bu­vo nu­ma­ty­ta, kad re­gu­liuo­ja­mos elekt­ros ener­gi­jos kai­nos ne­bus tai­ko­mos vers­lo klien­tų ob­jek­tams, ku­rių leis­ti­no­ji nau­do­ti ga­lia 2009 m. lie­pos 31 d. (ar­ba vė­liau) bu­vo ly­gi ar­ba di­des­nė nei 400 kW, ta­da re­gu­liuo­ja­mos elekt­ros ener­gi­jos kai­nos bū­tų ne­be­tai­ky­tos nuo 2010 m. sau­sio 1 d.

Sa­vi­val­dy­bė tai ži­no­jo, bet del­sė. Juk AB „LES­TO“, iš ku­rios ji per­ka elekt­rą, yra tik Lie­tu­vos elekt­ros skirs­to­mų­jų tink­lų ope­ra­to­rius, ku­rio vie­na pa­grin­di­nių funk­ci­jų – elekt­ros per­siun­ti­mas var­to­to­jams skirs­ty­mo tink­lais. Ki­taip sa­kant, tai „fu­ra“, ku­ri tik per­ve­ža kro­vi­nį iš vie­nos vie­tos į ki­tą. Sa­vi­val­dy­bė jau prieš po­rą me­tų tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­si­rink­ti, iš ko tą „kro­vi­nį“ pi­giau pirk­ti.

Įver­tin­ti, kiek sa­vi­val­dy­bė ga­lė­jo per tą lai­ką su­tau­py­ti, sun­ku, bet pa­skai­čiuo­ti ga­li­ma, juk pa­si­rin­ku­si ne­prik­lau­so­mą elekt­ros ener­gi­jos tie­kė­ją ji per me­tus ke­ti­na su­tau­py­ti apie mi­li­jo­ną li­tų ar net dau­giau.

Sau­gos cent­ra­li­zuo­tai?

Itin su­ma­žė­jus mo­ki­nių, per ki­tus dve­jus me­tus pla­nuo­ja­ma už­da­ry­ti po tris mo­kyk­las kas­met, ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų, cent­ra­li­zuo­tai pirk­ti sar­gų pa­slau­gas.

Biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se dir­ba 329 sar­gai, ku­riems per me­tus iš­lai­ky­ti rei­kia 5,1 mln. li­tų. Anot Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Vik­to­ro Strups, lop­še­lis-dar­že­lis per mė­ne­sį tri­jų sar­gų at­ly­gi­ni­mams iš­lei­džia be­veik 5 tūkst. li­tų. Jei­gu bū­tų įdieg­ta ap­sau­gos sis­te­ma, tiek tek­tų mo­kė­ti per me­tus, va­di­na­si, teo­riš­kai pa­slau­ga at­pig­tų 12 kar­tų. Jei bū­tų at­si­sa­ky­ta sar­gų pa­slau­gų, bū­tų pa­si­telk­ta cent­ra­li­zuo­ta sau­gos sis­te­ma.

Ry­tą šluos­tys aša­ras?

Pa­kal­bin­tas sau­gos fir­mos at­sto­vas ma­no, kad eko­no­mi­nė sar­gų at­si­sa­ky­mo nau­da bū­tų: „Ne­bė­ra sar­go, lie­ka elekt­ro­ni­nė sau­gos sis­te­ma. Jai įsi­jun­gus va­žiuo­tu­me, žiū­rė­tu­me, kur koks lan­gas iš­dauž­tas ar du­rys iš­lauž­tos.“ Anot at­sto­vo, kil­tų vie­nin­te­lė pro­ble­ma – bū­tų sau­go­mas tik pa­tal­pų vi­dus, o ša­lia lau­ko te­ri­to­ri­jos tu­rė­tų sto­vė­ti eki­pa­žas. Ar­ba tas pa­ts sar­gas.

Aiš­ku, ga­li­ma ug­dy­mo įstai­gas ap­tver­ti dvie­jų met­rų tvo­ra, ku­ri taip pat bū­tų in­ves­ti­ci­ja, bet kas tam skirs lė­šų, jei pla­nuo­ja­ma tau­py­ti? Mo­kyk­los ir dar­že­liai dau­giau­sia sto­vi ap­sup­ti gy­ve­na­mų­jų na­mų. Pas­ta­čius tvo­rą, šių įstai­gų te­ri­to­ri­jo­se ne­be­vaikš­čio­tų ke­lią na­mo no­rin­tys su­trum­pin­ti ar sa­vo au­gin­ti­nių pa­ve­džio­ti išė­ję žmo­nės, to­dėl ne­be­rei­kė­tų sau­go­ti lau­ko in­ven­to­riaus, o įvy­kus va­gys­tei ar van­da­liz­mo ak­tui – ry­tą brauk­ti aša­rų.

Tie­sa, yra išei­tis – bran­gios vaiz­do ka­me­ros. Pas­ta­rų­jų rei­kė­tų prie pa­sta­to tik­rai ne po vie­ną – ma­žiau­siai ke­tu­rių. „Kiek­vie­nas na­mas tu­ri ke­tu­ris kam­pus, o ug­dy­mo įstai­gos – net dau­giau. Yra vi­so­kių už­ka­bo­rių, ku­riems ste­bė­ti taip pat rei­kė­tų ka­me­rų, – sa­ko sau­gos tar­ny­bos at­sto­vas. – Ki­ta ver­tus, kas ste­bės vi­sus ka­me­rų trans­liuo­ja­mus vaiz­dus? Pas­kai­čiuo­ki­te, kiek mies­te yra ug­dy­mo įstai­gų – lop­še­lių-dar­že­lių, mo­kyk­lų. Rei­kė­tų ke­lių žmo­nių, kad jie ga­lė­tų ste­bė­ti ka­me­rų trans­liuo­ja­mą me­džia­gą ir te­ri­to­ri­ją ap­sau­go­ti 100 pro­c. Ne­ži­nau, ku­ri sau­gos tar­ny­ba ap­siim­tų tai da­ry­ti.“

Sig­na­li­za­ci­ja su­vei­kė dėl gam­ti­nių da­ly­kų

Sal­du­vės pro­gim­na­zi­ja sau­gos tar­ny­bos pa­slau­go­mis nau­do­ja­si nuo 2008 m. rugp­jū­čio mė­ne­sio. Anot ato­kiau nuo cent­ro ir jud­rių gat­vių įsi­kū­ru­sios pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rės Na­ta­li­jos Kau­nic­kie­nės, anks­čiau mo­kyk­la ke­tu­riem sar­gam at­ly­gi­ni­mams per mė­ne­sį iš­leis­da­vo per 3 tūkst. li­tų. „At­si­sa­kius nak­ti­nių sar­gų, per tre­jus me­tus te­ko iš­si­pirk­ti sau­gos tar­ny­bos su­mon­tuo­tą įran­gą. Per mė­ne­sį tai at­siei­da­vo tru­pu­tį dau­giau nei 1000 li­tų. Nuo šių me­tų rug­sė­jo kas mė­ne­sį mo­ka­me jau tik už pa­slau­gą – po 180 li­tų“, – sa­ko di­rek­to­rė.

Pak­laus­ta, ar per tre­jus me­tus nė kar­to ne­pa­si­gai­lė­ta, kad mo­kyk­lo­je nė­ra sar­go, N. Kau­nic­kie­nė sa­ko, jog ke­le­tą kar­tų sig­na­li­za­ci­ja bu­vo įsi­jun­gu­si, bet  tik dėl gam­ti­nių da­ly­kų. „Gal vė­jas, gal le­das pri­ša­lęs su­ju­di­no lan­gą, gal koks ru­pū­žo­kas pra­ro­po­jo“, – juo­kia­si ji.

Juo­da­sis są­ra­šas

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­skai­čia­vo, kad tiks­lin­ga bū­tų at­si­sa­ky­ti ir va­ly­to­jų eta­tų, o šią pa­slau­gą pirk­ti cent­ra­li­zuo­tai. Mies­to biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se dir­ba apie 150 bu­hal­te­rių ir ap­skai­ti­nin­kių. Aps­kai­tos pa­slau­gas tei­kiant cent­ra­li­zuo­tai, šių pa­kak­tų tik treč­da­lio. Vis dėl­to šią sa­vai­tę ma­žin­ti bu­hal­te­rių at­si­sa­ky­ta.

Anot vie­nos iš mies­to mo­kyk­lų di­rek­to­rių, at­si­sa­ky­ti nuo­la­ti­nių va­ly­to­jų – la­bai blo­gai. „Tai mū­sų žmo­nės, ge­rai dir­ban­tys sa­vo dar­bą, pui­kiai pa­žįs­tan­tys vai­kus, – tei­gia ji. – Sam­dy­tos įmo­nės dar­bi­nin­kai tik at­liks sa­vo dar­bą ir išeis. Ki­ta ver­tus, ką aš ga­lė­čiau sve­ti­mam žmo­gui pa­sa­ky­ti? Jis ne­bū­tų mū­sų ko­lek­ty­vo na­rys. Juk žmo­nės su­ku­ria or­ga­ni­za­ci­jos kul­tū­rą.“

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vla­das Da­mu­le­vi­čius tei­gia, kad jei bū­tų at­lei­džia­mos va­ly­to­jos ir bū­tų sam­do­ma va­ly­mo pa­slau­gas tei­kian­ti įmo­nė, su­tar­ty­se bū­tų ke­lia­ma są­ly­ga, kad at­leis­ti va­ly­to­jai bū­tų prii­ma­mi dirb­ti šio­je įmo­nė­je.

Ar tiks­lin­ga at­leis­ti ir vi­sus lop­še­lių-dar­že­lių vi­rė­jus, dar skai­čiuo­ja­ma. Pir­miau­sia nu­spręs­ta pa­kel­ti mo­kes­tį už vai­ko iš­lai­ky­mą dar­že­ly­je. Sa­vi­val­dy­bė su­skai­čia­vo, kad da­bar tė­vų mo­ka­mi maž­daug 150 li­tų – tik iš­lai­dos už vai­kų mai­ti­ni­mą, o įver­ti­nus ki­tas iš­lai­das mo­kes­tis tu­rė­tų di­dė­ti iki 220. Pa­kė­lus mai­ti­ni­mo dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se kai­ną, vi­rė­jų at­leis­ti ne­be­rei­kė­tų. „Jei bū­tų nu­sta­ty­ta tin­ka­ma kai­no­da­ra – klien­tai su­si­mo­kė­tų vi­są kai­ną, ta­da vi­rė­jos bū­tų iš­lai­ko­mos 100 pro­c., – tei­gia V. Da­mu­le­vi­čius. – Da­bar su­mo­ka­ma tik mais­to pro­duk­tų ver­tė, bet ne dar­bo, ener­gi­jos re­sur­sai.“

Po­li­ti­kai ke­ti­no nai­kin­ti ir mo­kes­čio leng­va­tas vie­ni­šiems, stu­di­juo­jan­tiems ir ka­ri­nę tar­ny­bą at­lie­kan­tiems tė­vams, ku­rių vai­kai lan­ko lop­še­lį-dar­že­lį. To­kiu bū­du pa­pil­do­mai pla­nuo­ta su­rink­ti po 20 tūkst. li­tų kas mė­ne­sį.

Va­kar vy­ku­sia­me Šiau­lų mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je klau­si­mas dėl mo­kes­čio už vai­ko iš­lai­ky­mą sa­vi­val­dy­bės iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se nu­sta­ty­mo tvar­kos ap­ra­šo pa­kei­ti­mo ne­bu­vo svars­ty­tas. Leng­va­tos yra pa­tvir­tin­tos Vy­riau­sy­bės spren­di­mu, to­dėl Sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri tei­sės jų keis­ti.

Kiek žmo­nių liks be dar­bo, kol kas skai­čiuo­ja­ma. „Apie tūks­tan­čius mes ne­kal­ba­me, bet kai ku­rias funk­ci­jas biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se ga­li­ma nu­si­pirk­ti rin­ko­je ar­ba kreip­tis į spe­cia­lias pa­slau­gas tei­kian­čias įmo­nes ir ne­lai­ky­ti tų žmo­nių, ku­rie dir­ba ne vi­sai efek­ty­viai“, – sa­ko V. Da­mu­le­vi­čius.

Tau­py­ti dar yra kur!

Iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų iš­lai­ko­mos sa­vi­val­dy­bės įstai­gos smar­kiai per­mo­ka ir už mo­bi­lų­jį ry­šį, o mo­kes­čiams už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas – ši­lu­mą, elekt­rą ir van­de­nį – fi­nan­sa­vi­mą gau­na pa­gal tre­jų me­tų vi­dur­kį. V. Da­mu­le­vi­čius sa­ko, kad įstai­gos re­no­vuo­ja­mos, ta­čiau ener­gi­jos iš­nau­do­ja tiek pat, kiek ir prieš re­no­va­ci­ją, to­dėl ki­tą­met ža­da­ma pa­tvir­tin­ti ska­ti­ni­mo tau­py­ti tai­syk­les.

Anot Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus, kiek lė­šų bus už van­de­nį ar ši­lu­mą su­tau­py­ta, tiek liks įstai­gai ir va­do­vai tu­rės tei­sę su ko­lek­ty­vu nu­spręs­ti, gal­būt skir­ti at­ly­gi­ni­mo da­liai pa­di­din­ti.

Lop­še­liams-dar­že­liams ir to­liau ke­lia­mi ne­rea­lūs tau­py­mo pla­nai – ket­vir­ta­da­liu su­ma­žin­ti biu­dže­tą. Anot An­ta­ni­nos Il­čiu­kie­nės, lop­še­lio-dar­že­lio „Vo­ve­rai­tė“ di­rek­to­rės, pa­čios di­rek­to­rės tu­ri žiū­rė­ti, pa­čios tu­ri tau­py­ti: „Ki­tų me­tų fi­nan­sa­vi­mas su­ma­žės 25 pro­c., o tiek su­tau­py­ti iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se neį­ma­no­ma.“ Maž­daug 15 pro­c. pla­nuo­ja­ma di­din­ti mo­kes­čius už bū­re­lius.

Pa­vo­jin­ga che­mi­ja vais­ti­nė­lė­je

Po­vi­las LUN­GĖ

Jei ati­džiai per­žiū­rė­tu­mė­te sa­vo vais­ti­nė­lė­je su­kaup­tų vais­tų ga­lio­ji­mo lai­ką, treč­da­lis jų pa­si­ro­dy­tų ne­be­tin­ka­mi var­to­ti. Kur sau­giai ati­duo­ti stal­čiuo­se de­šimt­me­čius kaup­tus vais­tus ar su­du­žu­sius gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rus? Bi­jo­da­mi, kad neap­si­nuo­dy­tų vai­kai, gy­ven­to­jai me­di­ka­men­tus iš­me­ta kar­tu su šiukš­lė­mis, iš­pi­la į ka­na­li­za­ci­ją, už­ka­sa ar su­de­gi­na. Kar­tais taip el­gia­ma­si ir su gyv­si­dab­riu iš ter­mo­met­rų.

 

Jei „mėgs­ta­te“ sirg­ti ir dar tu­ri­te įpro­tį kaup­ti vais­tus, tai jū­sų vais­ti­nė­lė­je tik­rai ga­li­ma ras­ti pa­se­nu­sių ar ne­be­rei­ka­lin­gų medikamentų.

Gun­ter MUL­LER nuo­tr.

Kur dė­ti?

„O kur tas vais­ti­nin­kas dės?“ – ne­ši­ni san­da­riai už­da­ry­tu in­du, ku­ria­me – su­dau­žy­tas gyv­si­dab­rio ter­mo­met­ras, iš­gir­do­me užė­ję į pir­mą pa­si­tai­kiu­sią vais­ti­nę. Pa­gal­vo­jo­me, kad jei jau vais­ti­nė­je pir­ko­me, tai ji ir tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti ter­mo­met­ro „po­ga­ran­ti­niu ap­tar­na­vi­mu“. „Jau dau­giau nei dve­jus me­tus ne­pre­kiau­ja­me to­kiais, tai nu­sii­ma­me ir at­sa­ko­my­bę, – to­liau mū­sų at­neš­to „kro­vi­nio“ kra­tė­si vais­ti­nin­kė. – Ne­gi mes da­bar tą dė­žu­tę pa­si­dė­ję me­tus uos­ty­sim? Ne mū­sų kom­pe­ten­ci­ja.“

Bet į kon­tei­ne­rį juk ne­me­si, o na­mie „ko­lek­cio­nuo­ti“ ir­gi ne­si­no­ri. „Neš­ki­te į di­des­nes vais­ti­nes ar­ba kreip­ki­tės į gam­tos ap­sau­gą“, – pa­ta­rė vais­ti­nin­kė. „Gi­liai už­kas­ki­te į že­mę ar­ba su­de­gin­ki­te“, – pa­ta­ri­mų ne­gai­lė­jo ir vais­ti­nė­je gre­ta sto­vė­ju­si pa­gy­ve­nu­si mo­te­riš­kė. Esa­me „ža­li“, gam­tos terš­ti ne­no­ri­me, to­dėl pra­de­da­me sa­vo il­gą, nors iš pra­džių taip ne­ma­nė­me, ke­lio­nę per įstai­gas.

Pa­ke­liui už­su­ka­me į „di­des­nę“ vais­ti­nę, anot vais­ti­nin­kės, pri­klau­san­čią di­de­liam tink­lui. „Nep­rii­ma­me. Anks­čiau, prieš ko­kius dve­jus me­tus, priim­da­vom tik svei­kus ter­mo­met­rus, – su­ži­no­ju­si, ko atė­jo­me, sa­kė vais­ti­nin­kė. – Ten pas gais­ri­nin­kus kaž­kur prii­ma.“ Nu­ta­ria­me kreip­tis „ofi­cia­liau“.

Skam­bi­na­me į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­rą. Mus ma­lo­niai nu­krei­pia į Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­rą. Pas­kam­bi­nę ten iš­girs­ta­me, kad tu­rė­tu­me kreip­tis į Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rą. Prieš tai dar pa­si­do­mi­me Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­te, ku­ris pa­siū­lo kreip­tis į „Tok­si­ką“.

At­ro­do, švie­sa tu­ne­lio ga­le jau ma­ty­ti. „Pas mus mo­ka­ma“, – iš­girs­ta­me pa­skam­bi­nę į įmo­nę la­bai jau tok­siš­ku pa­va­di­ni­mu. – Prik­lau­so nuo svo­rio. Sve­ria­me vi­są ter­mo­met­rą, gyv­si­dab­rio ne­krapš­to­me.“ Pa­si­ro­do, no­rint at­si­kra­ty­ti sa­vo tok­siš­ko ter­mo­met­ro, tek­tų su­mo­kė­ti maž­daug pen­kis li­tus. Be to, įmo­nė įsi­kū­ru­si Aukšt­ra­kiuo­se, Šiau­lių ra­jo­ne, o mums tai vi­sai ne pa­ke­liui. „Su­si­sie­ki­te su Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės eko­lo­gais. Ji taip pat tu­ri įren­gu­si pa­vo­jin­gų at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­lę. Ne­mo­ka­mą“, – pa­ta­ria.

Skam­bi­na­me į Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ap­lin­kos sky­rių. Jo ve­dė­jas Ro­mal­das Še­me­ta pa­ga­liau už­bai­gia mū­sų odi­sė­ją: „Prie Kai­rių są­var­ty­no yra įreng­tas pa­vo­jin­gų at­lie­kų su­rin­ki­mo punk­tas. Kol kas to­kia aikš­te­lė prie Šiau­lių vie­nin­te­lė, bet ke­ti­na­me jų įreng­ti mies­te ir dau­giau.“

Pa­si­ro­do, iš kar­to ir rei­kė­jo skam­bin­ti „ten pas gais­ri­nin­kus kaž­kur“. Ma­nė­me, kad bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112 at­si­lie­pian­tys pa­rei­gū­nai la­biau rū­pi­na­si žmo­nių gy­vy­bė­mis at­si­ti­kus rim­tai ne­lai­mei, o ne to­kiais menk­nie­kiais. At­si­lie­pęs vy­ru­kas iš­kart pa­slau­giai pa­ta­rė mū­sų pa­vo­jin­gą kro­vi­nį nu­vež­ti į prie Kai­rių są­var­ty­no esan­tį pa­vo­jin­gų at­lie­kų su­rin­ki­mo punk­tą, ne­tgi te­le­fo­no nu­me­rį pa­dik­ta­vo. Tik ne­tu­rint nuo­sa­vo au­to­mo­bi­lio ten nu­si­gau­ti be­veik neį­ma­no­ma, ne­bent nu­pė­din­ti vaiz­din­go­mis Alek­sand­ri­jos kal­vo­mis.

Kenks­min­gi ga­rai

Dar vi­sai ne­se­niai dėl sa­vo ypa­tin­gų sa­vy­bių gyv­si­dab­ris gau­siai bu­vo nau­do­ja­mas ter­mo­met­ruo­se ir ki­tuo­se ma­ta­vi­mo prie­tai­suo­se, plom­boms ga­min­ti, kal­na­ka­sy­bo­je ar net laik­raš­čiams spaus­din­ti nau­do­ja­miems da­žams ga­min­ti. O kiek so­viet­me­čiu jo iš­vie­tė­se į minkš­tą­ją bu­vo įtrin­ta...

Gyv­si­dab­ris – vie­nin­te­lis me­ta­las, ku­riuo ga­li­ma ap­si­nuo­dy­ti įpras­ti­nė­mis są­ly­go­mis – jis pa­vo­jin­gas net kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ro­je. Nors ter­mo­met­re gyv­si­dab­rio nė­ra daug, net ir toks kie­kis, esant aukš­tes­nei tem­pe­ra­tū­rai, ga­li su­kel­ti rim­tų pa­da­ri­nių svei­ka­tai. Esant

30-40 laips­nių, gyv­si­dab­ris pra­de­da smar­kiai ga­ruo­ti.

At­si­tik­ti­nai pra­ri­jus gyv­si­dab­rio, jis be di­des­nės ža­los pa­si­ša­lins su iš­ma­to­mis, ta­čiau jei gyv­si­dab­rio la­še­lis nu­rie­dė­tų kur nors po spin­ta, tai il­gai­niui ga­ruo­da­mas pri­da­ry­tų daug ne­ma­lo­nu­mų. Net 1 mg/m3 gyv­si­dab­rio kon­cent­ra­ci­ja ore ga­li pa­žeis­ti plau­čius, o di­des­nė – baig­tis mir­ti­mi. Ap­si­nuo­di­jus or­ga­ni­niais gyv­si­dab­rio jun­gi­niais, daž­niau­siai pa­žei­džia­ma ner­vų sis­te­ma, at­si­ran­da re­gos, klau­sos, psi­chi­kos su­tri­ki­mų, iš­si­vys­to pa­ra­ly­žius. Ap­si­nuo­di­jus neor­ga­ni­niais gyv­si­dab­rio jun­gi­niais, at­si­ran­da vė­mi­mas, vi­du­ria­vi­mas, stip­rūs pil­vo skaus­mai, su­trin­ka inks­tų veik­la.

Jo­kio siurb­lio!

Su­du­žus ter­mo­met­rui dau­ge­lis ne­ži­no, ką da­ry­ti su iš­te­kė­ju­siu gyv­si­dab­riu. Vie­ni jį tie­siog su­šluos­to drėg­nu sku­du­ru ir iš­me­ta, ki­ti su­siur­bia siurb­liu.

Su­du­žus ter­mo­met­rui, jo­kiu bū­du neiš­mes­ki­te gyv­si­dab­rio į šiukš­lių dė­žę ar uni­ta­zą. Ne­va­ly­ki­te gyv­si­dab­rio šluos­te, ta­da tik dar la­biau jį pa­sklei­si­te ir pa­di­din­si­te ga­ra­vi­mo pa­vir­šių. Pas­kam­bin­ki­te te­le­fo­nu 112 – at­va­žia­vę ug­nia­ge­siai spe­cia­lio­mis prie­mo­nė­mis su­rinks iš­si­lie­ju­sį me­ta­lą.

Jei ne­no­ri­te truk­dy­ti gy­vy­bių gel­bė­ji­mu už­siė­mu­sių gais­ri­nin­kų ar gy­ve­na­te nuo­ša­liai, gyv­si­dab­rį su­rink­ti ga­li­te pa­tys. Di­džiau­sius gyv­si­dab­rio la­šus me­ta­li­ne ar­ba stik­li­ne laz­de­le su­stum­ki­te ant po­pie­riaus la­po ir su­pil­ki­te į bu­te­lį. Ma­žes­nius la­šus su­siurb­ki­te gu­mi­ne kriau­še ir iš­pūs­ki­te į bu­te­lį su van­de­niu. Pa­čius ma­žiau­sius su­rin­ki­te lip­nia juos­ta ar kli­jais iš­tep­tu po­pie­riaus la­pu. Pa­vir­šių, ant ku­rio bu­vo iš­si­lie­jęs gyv­si­dab­ris, nu­va­ly­ki­te ka­lio per­man­ga­na­to tir­pa­lu. Pa­tal­pas iš­plau­ki­te ir ge­rai iš­vė­din­ki­te. Į bu­te­lį su­rink­tą gyv­si­dab­rį san­da­riai už­da­ry­ki­te.

 

Nors ter­mo­met­re gyv­si­dab­rio nė­ra daug, net ir toks kie­kis, jam su­du­žus, ga­li su­kel­ti rim­tų svei­ka­tos ne­ga­la­vi­mų.

Eve­li­nos RIM­KU­TĖS nuo­tr.

Tik ne į šiukš­lia­dė­žę

Jei „mėgs­ta­te“ sirg­ti ir dar tu­ri­te bjau­rų įpro­tį kaup­ti vais­tus, tai jū­sų tal­pio­je vais­ti­nė­lė­je tik­rai ga­li­ma ras­ti pa­se­nu­sių ar ne­be­rei­ka­lin­gų vais­tų. Ką su šiais vais­tais da­ry­ti? Dau­gu­ma juos tie­siog iš­me­ta į šiukš­lia­dė­žę ar „pa­sė­ja“ kur nors pie­vo­je.

Pa­se­nę vais­tai pa­vo­jin­gi dėl su­si­da­ran­čių kenks­min­gų che­mi­nių me­džia­gų. Jei to­kie vais­tai at­si­du­ria są­var­ty­ne, tai che­mi­nės me­džia­gos pa­ten­ka į dir­vo­že­mį, au­ga­lus, ku­riuos suė­da gy­vū­nai, to­kiu bū­du su­grįž­ta ža­lo­ti mū­sų svei­ka­tos.

Vais­tų jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma mes­ti į šiukš­lių ki­bi­rą. Vais­ti­nės Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo yra įpa­rei­go­tos priim­ti iš gy­ven­to­jų nai­kin­ti­nus vais­ti­nius pre­pa­ra­tus (ne­ko­ky­biš­kus, pa­si­bai­gu­sio tin­ka­mu­mo lai­ko, fal­si­fi­kuo­tus ir kt.). Tai­gi to­kius vais­tus kuo grei­čiau, kol dėl neap­dai­ru­mo jų ne­pra­ri­jo šei­mos na­riai, tu­rė­tu­mė­te nu­neš­ti į vais­ti­nę.

Pas­kam­bi­nus į ke­lias at­si­tik­ti­nes vais­ti­nes vais­ti­nin­kės pa­tvir­ti­no, kad to­kia pa­slau­ga yra tei­kia­ma, tie­sa, at­ne­šan­čių­jų vais­tų tė­ra vos vie­nas ki­tas. Vais­tus, su­mo­kė­jus tam tik­rą mo­kes­tį, prii­ma ir „Tok­si­ka“. Kai­na pri­klau­so nuo svo­rio.

Ma­žai gy­ven­to­jų at­ne­ša pa­se­nu­sių vais­tų, nes yra men­kai in­for­muo­ti apie to­kią ga­li­my­bę ir apie ne­tin­ka­mo vais­tų nai­ki­ni­mo ža­lą gam­tai bei svei­ka­tai. Vais­ti­nės to ne­da­ro, nes už in­for­ma­vi­mą ir gy­ven­to­jų at­neš­tų vais­tų uti­li­za­vi­mą yra pri­vers­tos mo­kė­ti pa­čios.

„Pur­vi­ni“ vais­tai

Anot kal­bin­tos vais­ti­nin­kės, gy­ven­to­jų at­neš­ti vais­tai su­pa­kuo­ti per­duo­da­mi did­me­ni­nin­kui, tie­kian­čiam vais­ti­nei vais­tus. Yra nu­sta­ty­tas tam tik­ras svo­ris, ku­rį vir­ši­ju­si vais­ti­nė pri­va­lo su­mo­kė­ti iš sa­vo ki­še­nės. Vy­riau­sy­bė ver­čia far­ma­ci­nin­kus sa­vo lė­šo­mis iš gy­ven­to­jų rink­ti bei uti­li­zuo­ti pa­se­nu­sius me­di­ka­men­tus, bet vais­ti­nėms ne­kom­pen­suo­ja dėl to pa­tir­tų iš­lai­dų.

Kol ne­pat­vir­tin­ta Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo 42 str. 1 d. nu­ma­ty­ta tvar­ka, vais­ti­nės tu­ri pa­čios ap­mo­kė­ti už iš gy­ven­to­jų su­rink­tų nai­kin­ti­nų vais­ti­nių pre­pa­ra­tų tvar­ky­mą. Mi­nė­ta tvar­ka bus pa­reng­ta iki 2012 m. Pat­vir­ti­nus ją, už nai­kin­ti­nų vais­tų, su­rink­tų iš gy­ven­to­jų, tvar­ky­mą bus ap­mo­ka­ma iš vals­ty­bės biu­dže­to.

„Vals­ty­bė ne taip da­ro. Tu­rė­tų bū­ti tam tik­ri kon­tei­ne­riai, į ku­riuos gy­ven­to­jai ga­lė­tų iš­mes­ti ne­be­rei­ka­lin­gus vais­tus, kaip iš­me­ta pa­nau­do­tas ba­te­ri­jas, – pa­sa­ko­jo pa­kal­bin­ta vais­ti­nin­kė. – Gy­ven­to­jų at­neš­tas tab­le­tes tu­ri­me iš­rū­šiuo­ti, nu­ro­dy­ti tiks­lų jų kie­kį ir kt. Jei at­ne­ša psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų, tu­ri­me už­ra­šy­ti at­ne­šu­sio­jo as­mens duo­me­nis, už­re­gist­ruo­ti. Nė­ra ma­lo­nu im­ti „pur­vi­nus“ vais­tus – ne­ga­li ži­no­ti, kas ten kuo sir­go.“

De­ja, vais­ti­nės pri­va­lo priim­ti tik nai­kin­ti­nus vais­tus, bet ne me­di­ci­nos prie­tai­sus, pvz., ter­mo­met­rus. „At­ne­šė mo­te­riš­kė gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rą ir nu­me­tė mums ant pre­kys­ta­lio. Pa­tys ne­ži­no­jo­me, kur jį dė­ti, tai su­pa­ka­vo­me kar­tu su pa­si­bai­gu­sios rea­li­za­ci­jos vais­tais ir ati­da­vė­me įmo­nei, tiekian­čiai vais­tus“, – sa­kė vais­ti­nin­kė.

Far­ma­ci­jos de­par­ta­men­tas tei­gia, kad vais­ti­nėms spe­cia­lių bau­dų už at­si­sa­ky­mą priim­ti iš gy­ven­to­jų nai­kin­ti­nus vais­tus nė­ra. Ta­čiau jei žmo­gus krei­pė­si į vais­ti­nę dėl far­ma­ci­nių at­lie­kų su­rin­ki­mo ir jų ne­priė­mė, jis tu­ri tei­sę pa­ra­šy­ti skun­dą vais­ti­nės ad­mi­nist­ra­ci­jai ir Vals­ty­bi­nei vais­tų kont­ro­lės tar­ny­bai. Ko­kios san­kci­jos bus tai­ko­mos vais­ti­nei, spren­džia ši tar­ny­ba, įver­ti­nu­si pa­žei­di­mą.

De­rė­tų ne­pa­mirš­ti, kad ter­šė­jas ir­gi mo­ka – at­sa­ko­my­bė už tar­šą ir gam­tai pa­da­ry­tą ža­lą ten­ka var­to­to­jams, t. y. mums vi­siems, iš­me­tu­siems į pa­tvo­rį pa­se­nu­sius vais­tus ar iš­py­lu­siems gyv­si­dab­rį į ka­na­li­za­ci­ją.

Še­še­tas mo­kyk­lų pa­te­ko val­džios ne­ma­lo­nėn

Po­vi­las LUN­GĖ

Ki­tų di­džių­jų Lie­tu­vos mies­tų po­li­ti­kai se­niai per­tvar­kė mo­kyk­lų tink­lą, o Šiau­lių ne­si­ryž­ta. Mo­kyk­los sie­kia iš­lik­ti, mo­ky­to­jai bi­jo ne­tek­ti dar­bo. Po­li­ti­kai tei­gia, kad per­tvar­kos yra bū­ti­nos, nes 2001 m. Šiau­lių bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se bu­vo 23 tūkst., šie­met – jau tik 15 tūkst. mo­ki­nių.

 

Še­šių mo­kyk­lų bend­ruo­me­nės jau spė­jo „pa­lai­do­ti“ sa­vo ug­dy­mo įstai­gas, nors ko­mi­si­ja pri­sta­tė tik jų per­tvar­kos pro­jek­tą.

Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

Pa­reng­tas pro­jek­tas

Ke­lis mė­ne­sius dir­bu­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­mi­si­ja per dve­jus moks­lo me­tus siū­lo už­da­ry­ti še­šias mies­to mo­kyk­las: nuo 2012 m. rug­sė­jo 1 d. Aukš­ta­ba­lio pra­di­nę mo­kyk­lą pri­jung­ti prie „Ra­sos“ pro­gim­na­zi­jos, Dai­nų pra­di­nę – prie Dai­nų pro­gim­na­zi­jos, Du­bi­jos pa­grin­di­nę – prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos, nuo 2013 m. rug­sė­jo 1-osios Lie­po­rių pra­di­nę pri­jung­ti prie Ge­gu­žių pro­gim­na­zi­jos, Cent­ro pra­di­nę – prie Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jos, „Sau­lės“ pra­di­nę – prie „Ro­mu­vos“ pro­gim­na­zi­jos, o ki­tus mo­kyk­lų op­ti­mi­za­vi­mo veiks­mus nu­ma­ty­ti bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos 2012-2015 m. bend­ra­ja­me pla­ne.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­reng­tą pro­jek­tą pir­ma­die­nį svars­tė spe­cia­li Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rių ko­mi­si­ja, ku­riai va­do­vau­ja me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Dams­kie­nė nu­ro­dė, kad ko­mi­si­ja ne­ver­ti­no tik gim­na­zi­jų. Ki­tos mo­kyk­los bu­vo ver­ti­na­mos pa­gal 11 kri­te­ri­jų – at­si­žvelg­ta į mo­ki­nių skai­čių, lė­šas ir mo­kyk­los pa­sta­to būk­lę. Iš vi­so tei­gia­mais ir nei­gia­mais ba­lais įver­tin­tos 23 mo­kyk­los.

Pliu­siu­kai ir mi­nu­siu­kai

Mak­si­ma­lų tei­gia­mų ba­lų skai­čių (11) pel­nė Ge­gu­žių pro­gim­na­zi­ja, po 10 – „Ju­ven­tos“ ir „Ro­mu­vos“ pro­gim­na­zi­jos, 9 – Jo­va­ro pro­gim­na­zi­ja. Ne­daug nuo jų at­si­li­ko Dai­nų, Sal­du­vės ir „San­do­ros“ pro­gim­na­zi­jos.

Dau­giau­sia nei­gia­mų ba­lų (10) su­rin­ko Dai­nų pra­di­nė, 9 ba­lus – Du­bi­jos pa­grin­di­nė, trys mo­kyk­los (Aukš­ta­ba­lio pra­di­nė, Rė­ky­vos pro­gim­na­zi­ja ir Gy­ta­rių pro­gim­na­zi­ja) – po 8, Lie­po­rių pra­di­nė ir Tė­vo Be­ne­dik­to And­ruš­kos pra­di­nė – po 7 nei­gia­mus ba­lus.

Dau­giau­sia mo­kyk­lų (18) nea­ti­ti­ko „mo­ki­nio krep­še­lio“ lė­šų pa­pil­dy­mo, atė­ju­sių į pir­mą kla­sę ir po­ten­cia­lių mo­kyk­los te­ri­to­ri­jos pir­mo­kų san­ty­kio (13), vi­du­ti­nio mo­ki­nių skai­čiaus 1-12 kla­sė­se (13), sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šų, ten­kan­čių 1 kv. m mo­kyk­los plo­to (12), kri­te­ri­jų. Ge­riau­siai įver­tin­tas mo­ki­nių ir pir­mų­jų kla­sių skai­čius – tik še­šios mo­kyk­los įver­tin­tos nei­gia­mai.

Mo­ky­to­jams ne­ver­tė­tų ne­ri­mau­ti?

„Mo­kyk­los ver­tin­tos pa­gal kri­te­ri­jus, ku­riais ma­tuo­ja­mas švie­ti­mas – tai mo­ki­niai, lė­šos mo­kyk­lai ir pa­sta­tas. Net­gi bu­vo ver­ti­na­mas mo­kyk­los pa­trauk­lu­mas pa­gal tai, kiek ra­jo­ne bu­vo pir­mo­kų ir kiek jų rea­liai atė­jo į pir­mą kla­sę. Pas­ta­tai ver­tin­ti pa­gal tai, į ku­riuos yra in­ves­tuo­ta, ku­riuo­se nie­ko ne­da­ry­ta ir ar ap­skri­tai ver­ta da­ry­ti, – tei­gė Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja

V. Dams­kie­nė. – Mo­kyk­la ga­li bū­ti ir dvie­juo­se pa­sta­tuo­se, ga­li tu­rė­ti sky­rių.“

Mo­kyk­los pri­jun­gi­mas įstei­giant sky­rių la­biau pa­vo­jin­gas ad­mi­nist­ra­ci­jai, nes vie­toj dvie­jų di­rek­to­rių be­rei­kia vie­no, ne­be­rei­kia be­si­dub­liuo­jan­čio per­so­na­lo, o mo­ki­niams ir mo­ky­to­jams pa­vo­jaus nė­ra. Dar ne­sus­kai­čiuo­ta, kiek žmo­nių bus at­leis­ta, bet, anot sky­riaus ve­dė­jos, tai ga­li­ma la­bai pa­pras­tai pa­da­ry­ti: „Vie­na kla­sė yra 1,5 mo­ky­to­jo. Jei su­ma­žė­tų 1000 mo­ki­nių, tai maž­daug 90 mo­ky­to­jų ne­tek­tų dar­bo. Jau ke­le­ri me­tai per me­tus tik apie 40 mo­ky­to­jų ne­ten­ka dar­bo, va­di­na­si, mo­kyk­lo­se jie per­si­skirs­to pa­mo­kas, dir­ba ma­žes­niu krū­viu. Pri­jun­gus mo­kyk­las, rei­kės konk­re­čiai su­skai­čiuo­ti, kiek yra mo­ky­to­jų, ar su­ma­žės kla­sių.“

Ver­tė­tų mo­ky­to­jus nu­ra­min­ti, kad mo­kyk­lų pri­jun­gi­mas jiems ga­ran­tuo­ja jų tei­sių, mo­ky­to­jo dar­bo vie­tos pe­rė­mi­mą, o to­liau, jei mo­ki­nių ma­žė­tų, mo­ky­to­jai bū­tų bend­ra tvar­ka at­lei­džia­mi pa­gal Dar­bo ko­dek­są ir ki­tus tei­sės ak­tus.

Lė­šos ne suau­gu­sie­siems, o vai­kams

Anot švie­ti­mo vi­ce­mi­nist­ro Vai­do­to Ba­cio, mo­kyk­loms ski­ria­mos lė­šos vi­sų pir­ma skir­tos mo­ki­niams, o ne suau­gu­sie­siems – per­so­na­lui ar mo­ky­to­jams. „To­kie spren­di­mai nė­ra po­pu­lia­rūs, nes už­da­ry­mas nė­ra ma­lo­nus da­ly­kas. Švie­ti­mo sky­rius pa­siū­lė ra­cio­na­lius spren­di­mus. Pa­siū­ly­tas pri­jun­gi­mo bū­das lei­džia mak­si­ma­liai iš­sau­go­ti dar­buo­to­jų tei­ses, so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas. Ne prie pa­sta­to mes pri­si­ri­ša­me, o prie mo­ki­nių. Bū­tent jų po­rei­kiai yra aukš­čiau mo­kyk­lų va­do­vų, po­li­ti­kų, par­ti­jų, per­so­na­lo in­te­re­sų“, – tei­gė jis.

Svars­tant mo­kyk­lų per­tvar­kos pro­jek­tą, ne­bus ven­gia­ma vie­šu­mo – bus vyks­ta­ma į mo­kyk­las, dis­ku­tuo­ja­ma su bend­ruo­me­ne ir tik ta­da ima­ma­si per­tva­rų. „Pas­ta­tai bus par­duo­ti ar­ba iš­nuo­mo­ti. Tai nu­spręs Sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ry­ta dar­bo gru­pė. Tik ra­cio­na­liai nau­do­da­mi re­sur­sus ga­lė­si­me pa­ge­rin­ti ug­dy­mo ko­ky­bę“, – tei­gė Šiau­lių mies­to me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas.

Be­veik vi­si kal­bin­ti val­di­nin­kai, mo­kyk­lų di­rek­to­riai ar pe­da­go­gai ak­cen­ta­vo, kad ne mo­kyk­los pa­sta­tai yra svar­biau­sia. Svar­biau­sia - vai­kai ir jų po­rei­kiai.

Alek­sand­ro OS­TA­ŠEN­KO­VO nuo­tr.

Vienintelė mies­te

Vi­siš­kai neaiš­kus vie­nin­te­lės mies­te li­ku­sios vi­du­ri­nės – Vi­jo­lių mo­kyk­los – li­ki­mas. Jos sie­kis yra tap­ti spor­to gim­na­zi­ja. Šios mo­kyk­los li­ki­mas bus nu­lem­tas bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos 2012-2015 m. bend­ra­ja­me pla­ne. Vi­jo­lių vi­du­ri­nę yra bai­gęs ir Šiau­lių mies­to me­ras J. Sar­taus­kas.

Pak­laus­ta apie mo­kyk­los per­spek­ty­vą, Vi­jo­lių vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Ir­ma Ab­ro­mai­tie­nė pa­brė­žė, kad ug­dan­čių aukš­to spor­ti­nio meist­riš­ku­mo mo­ki­nius mo­kyk­lų Lie­tu­vo­je nė­ra daug – Vi­jo­lių mo­kyk­la, spor­ti­nes kla­ses for­muo­jan­ti nuo 2004 m., yra vie­na iš tri­jų to­kių mo­kyk­lų (ki­tos dvi – Kau­no Ge­di­mi­no spor­to svei­ka­ti­ni­mo mo­kyk­la ir Vil­niaus Ozo vi­du­ri­nė).

Mo­kyk­los geog­ra­fi­nė pa­dė­tis pa­to­gi spor­ti­nin­kams, lan­kan­tiems ry­ti­nes tre­ni­ruo­tes Fut­bo­lo aka­de­mi­jo­je, Leng­vo­sios at­le­ti­kos spor­to mo­kyk­loje, žo­lės rie­du­lio sta­dio­ne. Di­de­lis ir mo­kyk­los sta­dio­nas, ku­ria­me įreng­ta dirb­ti­nės dan­gos zo­na fut­bo­lui. Mo­kyk­la su­jung­ta ko­ri­do­riu­mi su Vai­kų glo­bos na­mais, ku­rių vir­šu­ti­nia­me aukš­te įreng­tas spor­ti­nin­kų bend­ra­bu­tis. Pa­ty­ru­siems trau­mą ne­rei­kia nu­trauk­ti moks­lo, mo­ky­to­jai atei­na į bend­ra­bu­tį.

„Pla­nuo­ja­mų iš­kel­ti glo­bos na­mų pa­sta­te bū­tų ga­li­ma ap­gy­ven­din­ti dau­giau spor­ti­nin­kų iš Šiau­lių re­gio­no, no­rin­čių­jų yra, bet šiuo me­tu bend­ra­bu­ty­je nė­ra vie­tų. Ma­nau, bū­tų pui­kios są­ly­gos iš­tuš­tė­ju­sio­se glo­bos na­mų pa­tal­po­se įkur­ti spor­to komp­lek­są“, – sa­kė vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė.

Ky­la aist­ros

Cent­ro pra­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius Ed­mun­das Va­luc­kas tei­gia, kad mo­kyk­lo­je mo­ko­si net 50 pro­c. vai­kų iš ki­tų mies­to ra­jo­nų. „Vie­ni sa­ko, kad tai yra mo­kyk­los trū­ku­mas, mes ma­no­me, kad pri­va­lu­mas“, – sa­ko jis. Šie­met mo­kyk­lo­je su­for­muo­tos trys pir­mo­sios kla­sės. Siū­lo­ma Cent­ro pra­di­nę pri­jung­ti prie Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jos. „Tė­vai ne­ves vai­kų į aną pu­sę ge­le­žin­ke­lio“, – sa­ko mo­kyk­los di­rek­to­rius.

Du­bi­jos pa­grin­di­nės mo­kyk­los bend­ruo­me­nė yra įsi­ti­ki­nu­si, kad mo­kyk­lą no­ri­ma už­da­ry­ti tik dėl pra­stos pa­sta­to būk­lės, nors ji yra įtrauk­ta į 2012 m. re­no­vuo­ti­nų mo­kyk­lų są­ra­šą. Šią mo­kyk­lą ke­ti­na­ma pri­jung­ti prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos. „Ko­dėl pa­sta­tas, ku­ria­me ga­li tilp­ti dau­giau mo­ki­nių, ne­ga­li pa­si­tar­nau­ti Sal­du­vės mo­kyk­los pri­jun­gi­mui prie Du­bi­jos, ją re­no­va­vus?“ – klau­sia Du­bi­jos pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Dai­nė Bag­do­nai­tė.

Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Na­ta­li­ja Kau­nic­kie­nė tei­gia, kad per­kė­lus Du­bi­jos mo­kyk­los mo­ki­nius į Sal­du­vės, mo­ki­nių skai­čius ne­bū­tų vir­šy­tas, be to, bū­tų su­tau­py­ta lė­šų vie­nos mo­kyk­los re­no­va­ci­jai. „Du­bi­jos mo­kyk­lo­je šie­met mo­ko­si 313 mo­ki­nių, ki­tą­met liks tik apie 250, o Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jo­je mo­ki­nių kas­met maž­daug 360. Lo­giš­ka bū­tų ma­žes­nę jung­ti prie di­des­nės, juk ne pa­sta­tas es­mė“, – tei­gia ji.

Su­ži­no­jo iš ži­niask­lai­dos

Šiau­lių mies­to pra­di­nių mo­kyk­lų va­do­vų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kė Re­gi­na Mie­žie­nė sa­ko, kad mo­kyk­loms pri­trū­ko in­for­ma­ci­jos apie pla­nuo­ja­mas per­tvar­kas. Jos ją su­ži­no­jo tik iš ži­niask­lai­dos. Jo­kios in­for­ma­ci­jos ne­bu­vo pa­teik­ta nei Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je, nei at­siųs­ta elekt­ro­ni­niu pa­štu. Iki šiol mo­kyk­lų ofi­cia­liai nein­for­ma­vo Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­mi­si­ja.

„Mū­sų vi­sų tiks­las yra vis­kas vai­kui, t. y. pa­slau­gos ko­ky­bės ge­ri­ni­mas“, – sa­ko R. Mie­žie­nė.

Dėl mo­kyk­lų už­da­ry­mo spren­di­mas ne­priim­tas. Pa­siū­ly­mą svars­tys bend­ruo­me­nės, at­sar­giai jį ver­ti­na ir po­li­ti­kai, nes ki­tų me­tų ru­de­nį or­ga­ni­zuo­ja­mi rin­ki­mai.

Ka­pi­nių pro­ble­mą iš­spręs­tų ko­lum­ba­riu­mas

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Pa­ti iš­si­ka­su­si sau duo­bę, be­pla­nuo­da­ma įreng­ti nau­jas ka­pi­nes Dau­šiš­kiuo­se ir į tą duo­bę įme­tu­si net 9 mln. li­tų, Šiau­lių val­džia nau­jas ka­pi­nes ga­lės pa­siū­ly­ti ge­riau­siu at­ve­ju po dve­jų me­tų. Šiau­liuo­se kas­met vi­du­ti­niš­kai pa­lai­do­ja­ma 1,5 tūkst. žmo­nių, o vie­tų ka­pi­nė­se be­veik ne­bė­ra. Ko­dėl ne­pa­gal­vo­ja­ma apie al­ter­na­ty­vą – ko­lum­ba­riu­mą? Klai­pė­do­je dar iki Vė­li­nių pra­dės veik­ti pir­ma­sis ša­ly­je pri­va­tus ko­lum­ba­riu­mas. Gin­kū­nų ka­pi­nių sie­na idea­liai tik­tų ur­noms lai­ky­ti, o kre­ma­to­riu­mas yra ne tik Ry­go­je – jis ati­da­ry­tas ir Kė­dai­niuo­se.

 

 Iš­mo­nin­gai įreng­ti ko­lum­ba­riu­mai ne tik taupo kapinių plotą, bet ir ga­li tap­ti šei­mų ka­pa­vie­tė­mis.

Gun­ter Mul­ler nuo­tr.

By­la grą­žin­ta nag­ri­nė­ti iš nau­jo

Va­sa­rą Gin­kū­nų ka­pi­nė­se be­bu­vo li­ku­sios 106 lais­vos dvi­vie­tės ka­pa­vie­tės, da­bar pla­ni­nių vie­tų ne­bė­ra. Prob­le­ma, kur lai­do­ti žmo­nes, spren­džia­ma ža­lių­jų plo­tų, me­džių są­skai­ta – jie nai­ki­na­mi ka­pa­vie­tėms. K. Do­ne­lai­čio ka­pi­nių pan­teo­ne, kur lai­do­ja­mi įžy­mūs žmo­nės, li­ku­sios 164 lais­vos vie­tos. Šio­se ka­pi­nė­se yra pa­ruoš­ta ir 781 dvi­vie­tė ka­pa­vie­tė, ta­čiau tai – re­zer­vas. Jo­se bus pra­dė­ta lai­do­ti tik iš­nau­do­jus vi­sas Gin­kū­nų ka­pi­nių lai­do­ji­mo vie­tas. O kas ta­da? Kur bus lai­do­ja­mi šiau­lie­čiai?

Aki­vaiz­du, kad šie­met ru­de­nį pla­nuo­tų įreng­ti ka­pi­nių Dau­šiš­kiuo­se tik­rai ne­bus. Ka­pi­nės pa­sken­do skan­da­luo­se.

Nau­jų­jų Šiau­lių ka­pi­nių de­ta­lu­sis pla­nas teis­mo spren­di­mu pa­nai­kin­tas, nes nea­ti­ti­ko Žmo­nių pa­lai­kų lai­do­ji­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tų. Įs­ta­ty­me nu­ro­dy­ta, kad nau­jų ka­pi­nių plo­tas mies­tuo­se ne­tu­ri bū­ti di­des­nis nei 40 ha.

Dau­šiš­kių ka­pi­nių de­ta­lu­sis pla­nas bu­vo pa­reng­tas be­veik 60-iai hek­ta­rų, nes anks­čiau ka­pi­nių plo­tas ne­bu­vo ri­bo­ja­mas. Įs­ta­ty­mas įsi­ga­lio­jo 2010 m. ko­vą, o de­ta­lu­sis ka­pi­nių pla­nas, reng­tas ke­le­tą me­tų, bu­vo pa­tvir­tin­tas po ke­lių mė­ne­sių.

Vi­sai ne­se­niai, rug­sė­jo 1-ąją, Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra priė­mė nu­ta­ri­mą tęs­ti ty­ri­mą dėl Dau­šiš­kių ka­pi­nių. Toks nu­ta­ri­mas priim­tas po to, kai į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą krei­pė­si Sei­mo na­riai Ed­var­das Ža­ka­ris, Va­le­ri­jus Si­mu­li­k, Jo­nas Juo­za­pai­tis ir Eval­das Le­men­taus­kas.

Pa­va­sa­rį Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra nag­ri­nė­jo ap­lin­ky­bes dėl ga­li­mai pa­žeis­to vie­šo­jo in­te­re­so – dėl že­mės paė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams pro­jek­to pa­ren­gi­mo ir tei­siš­ko pa­grin­di­mo, dėl ne­pag­rįs­tai di­de­lio at­ly­gi­ni­mo že­mės sa­vi­nin­kams už vi­suo­me­nės po­rei­kiams paim­tą že­mę. Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra at­si­sa­kė kreip­tis į teis­mą dėl vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mo.

„Į Sei­mo na­rius krei­pė­si pa­si­pik­ti­nę mies­to bend­ruo­me­nės at­sto­vai. Pri­ta­ria­me jiems ir ma­no­me, kad Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra neat­siž­vel­gė į vi­sas ap­lin­ky­bes Dau­šiš­kių ka­pi­nių is­to­ri­jo­je, kad šio­je is­to­ri­jo­je yra pa­žeis­tas vie­ša­sis in­te­re­sas ir įsta­ty­mai, to­dėl krei­pė­mės į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą“, – tei­gia krei­pi­mą­si pa­si­ra­šę Sei­mo na­riai.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra pa­nai­ki­no Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros nu­ta­ri­mą. „Nu­ta­ri­mas pa­nai­kin­tas ir me­džia­ga grą­žin­ta Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­rai pa­pil­do­mam ty­ri­mui at­lik­ti, sie­kiant pa­tik­rin­ti vi­sų že­mės skly­pų paė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams (Šiau­lių mies­to ka­pi­nėms) Dau­šiš­kių kai­me pa­grįs­tu­mą bei tei­sė­tu­mą, at­krei­piant dė­me­sį į mi­nė­tų že­mės skly­pų ver­ti­ni­mą“, – tei­gia­ma Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros nu­ta­ri­me.Jei pa­pil­do­mo ty­ri­mo me­tu bus nu­sta­ty­ta pa­žei­di­mų, Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra nu­ro­dė kreip­tis į teis­mą dėl res­ti­tu­ci­jos ga­li­my­bės – vi­sų san­do­rių pa­nai­ki­ni­mo. Tai reikš­tų, kad vi­sos lė­šos – apie 9 mln. li­tų – bū­tų grą­žin­tos į Šiau­lių mies­to biu­dže­tą.

Al­ter­na­ty­va – ko­lum­ba­riu­mas?

Ko­dėl Šiau­lių mies­to val­džia ne­svars­to al­ter­na­ty­vos – ko­lum­ba­riu­mo įren­gi­mo? Gin­kū­nų ka­pi­nių tvo­ra idea­liai tik­tų ur­noms.

Ko­lum­ba­riu­mas (lot. co­lum­ba­rium, pa­žo­džiui „kar­ve­li­dė“) – ur­nų su mi­ru­sio­jo pa­lai­kais lai­ky­mo pa­tal­pa, sta­ti­nys ar sa­lė. Pas­to­gė­se su ar­ko­mis ap­link ka­pi­nes yra pa­mink­li­nės len­te­lės. Lie­tu­vo­je val­diš­ki ko­lum­ba­riu­mai vei­kia Klai­pė­do­je, Kau­ne ir Vil­niu­je, o Klai­pė­do­je, Jo­niš­kės ka­pi­nė­se, dar iki Vė­li­nių tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti pir­ma­sis Lie­tu­vo­je pri­va­tus ko­lum­ba­riu­mas.

„La­bai no­ri­me spė­ti iki Vė­li­nių. Ko­lum­ba­riu­mo po­rei­kis tik­rai yra – jau dvi­de­šimt žmo­nių iš­reiš­kė pa­gei­da­vi­mą, re­gist­ruo­ja­me juos“, – sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ tei­gė pri­va­čios bend­ro­vės, sta­tan­čios ko­lum­ba­riu­mą ša­lia sa­vo lai­do­ji­mo na­mų ir ka­pi­nių tvo­ros, va­do­vė Vi­ta­li­ja Rum­bai­tie­nė.

Ko­lum­ba­riu­me, įreng­ta­me dvie­jo­se ša­lia Jo­niš­kės ka­pi­nių esan­čio­se sie­no­se, bus 162 ir 260 krip­tų ur­noms sau­go­ti. Vie­no­je krip­to­je tilps iki še­šių ar net aš­tuo­nių ur­nų, tad krip­tos pui­kiai ga­li tap­ti šei­mos ka­pais.

Pir­mo­jo ko­lum­ba­riu­mo Lie­tu­vo­je, įreng­to 2007 m. Klai­pė­dos Lė­bar­tų ka­pi­nė­se, sta­ty­ba kai­na­vo dau­giau nei 320 tūkst. li­tų. Čia vie­ta ur­nai lai­ky­ti bū­da­vo su­tei­kia­ma ne­mo­ka­mai ir vos per dve­jus me­tus vi­sos 168 vie­tos šia­me ko­lum­ba­riu­me bu­vo už­pil­dy­tos, tad ur­nas klai­pė­die­čiams vėl te­ko lai­do­ti ka­puo­se ar­ba lai­ky­ti na­mie.

Bend­ro­vei min­tis kur­ti pri­va­tų ko­lum­ba­riu­mą ki­lo, kai bu­vo nu­spręs­ta re­mon­tuo­ti ša­lia lai­do­ji­mo na­mų esan­čią tvo­rą, ku­ri pa­si­ro­dė la­bai tin­ka­ma pa­sta­ra­jam.

„Pap­ras­ta ne­bu­vo. Te­ko il­gai de­rin­ti su sa­vi­val­dy­be de­ta­liuo­sius pla­nus. Prob­le­mos tik dėl do­ku­men­ta­ci­jos. Kol kas ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, kiek ko­lum­ba­riu­mas kai­na­vo, nes dar­bai dar ne­baig­ti, ta­čiau iš­leis­ta su­ma – ne de­šim­tys tūks­tan­čių, bet ir ne mi­li­jo­nai – ke­li šim­tai tūks­tan­čių“, – sa­kė V. Rum­bai­tie­nė.

Anot pa­šne­ko­vės, žmo­nės tam­pa vis to­le­ran­tiš­kes­ni kre­ma­vi­mui, ta­čiau ne­tu­ri kur lai­ky­ti ur­nų. Daž­niau­siai lai­ko jas na­mie. „Da­lis no­rės su­si­de­gin­ti, da­lis – ne, ta­čiau ko­lum­ba­riu­mo po­rei­kis yra. Jau da­bar su­lau­kia­me skam­bu­čių iš vi­sos Lie­tu­vos. Vie­tą už­si­sa­ko pa­gy­ve­nę, ar­ti­mų­jų ne­tu­rin­tys žmo­nės“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Ko­lum­ba­riu­mai at­si­ran­da ir ki­to­se ša­lies vie­to­vė­se. Per­nai 450 vie­tų ko­lum­ba­riu­mas įreng­tas Kre­tin­gos ra­jo­no Dar­bė­nų se­niū­ni­jos Balt­kal­nio kai­me. Vie­ta ur­noms su mi­ru­sių­jų kre­muo­tais pa­lai­kais lai­ky­ti bai­gia­ma įreng­ti ir Obe­liuo­se, Ro­kiš­kio ra­jo­ne. Ko­lum­ba­riu­mą ci­vi­li­nė­se ka­pi­nė­se esan­čio­je kop­ly­čio­je ke­ti­na įreng­ti ir Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė.

Ga­li tap­ti ir šei­mos ka­pais

Nau­jie­nų po­rta­las „Etap­lius.lt“ skai­ty­to­jų klau­sė, ar pa­sta­rie­ji no­rė­tų, kad po mir­ties jie ar jų ar­ti­mie­ji bū­tų kre­muo­ti. Net 82 pro­cen­tai da­ly­va­vu­sių ap­klau­so­je žmo­nių į klau­si­mą at­sa­kė tei­gia­mai.

Vie­nų Šiau­lių lai­do­ji­mo na­mų va­do­vas Er­nes­tas Pil­ka sa­ko, kad Lie­tu­vo­je ir ap­skri­tai pa­sau­ly­je kre­ma­ci­ja po­pu­lia­rė­ja. Jo nuo­mo­ne, po de­šim­ties me­tų Lie­tu­vo­je bus kre­muo­ja­ma apie 20 pro­c. mi­ru­sių­jų.

„Daž­niau­siai žmo­nės pa­tys iš­reiš­kia no­rą, kad bū­tų kre­muo­ti po mir­ties. Jie ne­no­ri, kad ap­lin­ki­niai ma­ty­tų jų gen­dan­tį kū­ną“, – sa­kė E. Pil­ka. Vis dėl­to lai­do­ji­mo na­mų va­do­vas sa­kė ne­ma­nan­tis, kad Gin­kū­nų ka­pi­nių sie­na bū­tų tin­ka­ma vie­ta ko­lum­ba­riu­mui įreng­ti vien to­dėl, kad nuo se­no bu­vo įpras­ta, jog prie ka­pi­nių tvo­ros ar už jos bū­da­vo lai­do­ja­mi nu­si­kal­tė­liai, sa­vi­žu­džiai.

„Ko­lum­ba­riu­mas tvo­ro­je gal tik­tų tiems, ku­rie ne­tu­ri pi­ni­gų bū­ti iš­kil­min­gai pa­lai­do­ti. Pa­sau­ly­je tur­tin­gi žmo­nės tu­ri at­ski­rus pa­sta­tus – ko­lum­ba­riu­mus, nuo­sa­vas ka­pi­nes, šei­mos ka­pi­nes. Ko­lum­ba­riu­mas sie­no­je – pi­gus va­rian­tas, bet juk lai­do­tu­vės – ne šiaip mi­ru­sio­jo už­ka­si­mas. Tai ir pa­gar­bos mi­ru­sia­jam iš­raiš­ka“, – sa­kė jis.

E. Pil­ka sa­ko, kad kiek­vie­nam mies­tui tu­rė­ti ko­lum­ba­riu­mą yra ge­rai, ta­čiau ma­no, kad nuo­sa­vus ko­lum­ba­riu­mus ka­po skly­puo­se ga­li įsi­reng­ti kiek­vie­na šei­ma. Tai ga­lė­tų bū­ti ir sie­na ur­noms su­dė­ti, ir iš­be­to­nuo­ta an­ga su dang­čiu, pri­klau­so­mai nuo kiek­vie­no fan­ta­zi­jos. To­kiu at­ve­ju šei­mų na­riams ne­be­rei­kė­tų su­kti gal­vos dėl vie­tų ka­pi­nė­se. Vie­na­me skly­pe bū­tų vi­sų gi­mi­nės mi­ru­sių­jų ur­nos su pe­le­nais.

Bu­vo nu­ma­ty­tas

Ką tik Kė­dai­niuo­se baig­tas sta­ty­ti pir­ma­sis Lie­tu­vo­je kre­ma­to­riu­mas. Po mė­ne­sį truk­sian­čių ban­do­mų­jų de­gi­ni­mų ja­me bus pra­dė­ti kre­muo­ti mi­ru­sie­ji. Kre­ma­to­riu­me mi­ru­sy­sis pe­le­nais pa­virs per 45 mi­nu­tes, o Len­ki­jos ir Lat­vi­jos kre­ma­to­riu­muo­se, į ku­riuos kre­muo­ti pa­pras­tai ga­be­na­mi mū­sų kraš­to mi­ru­sie­ji, ši pro­ce­dū­ra trun­ka dvi­gu­bai il­giau.

Kre­ma­to­riu­mas pa­sta­ty­tas Kė­dai­nių pra­mo­ni­nia­me par­ke, zo­no­je, kur per ge­rus tris ki­lo­met­rus nė­ra nė vie­no gy­ve­na­mo­jo na­mo. Ja­me su­mon­tuo­ta vie­na kros­nis. Pa­lai­kai bus prii­ma­mi pa­šar­vo­ti, o grą­ži­na­mi – kap­su­lė­je. Mi­ru­sio žmo­gaus ar­ti­mie­ji ga­lės pa­si­rink­ti, ką su ja da­ry­ti to­liau. Jei mi­ru­sy­sis į kre­ma­to­riu­mą bus at­vež­tas la­von­mai­šy­je ir ne­pa­reng­tas lai­do­tu­vėms, kre­muo­ti bus at­si­sa­ko­ma, nes mi­ru­sia­jam tu­ri bū­ti ro­do­ma pa­gar­ba.

Ar Šiau­lių sa­vi­val­dy­bė­je ne­svars­to­ma ga­li­my­bė įreng­ti ko­lum­ba­riu­mą Gin­kū­nų ka­pi­nė­se? Ele­na Ja­kai­tie­nė, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė, in­for­ma­vo, kad pir­ma­ja­me ka­pi­nių Dau­šiš­kiuo­se pla­ne ko­lum­ba­riu­mas bu­vo nu­ma­ty­tas. „Ka­dan­gi ren­gia­mas nau­jas pla­nas, ši idė­ja tu­rė­tų iš­lik­ti“, – sa­kė ji.

Ka­dan­gi vi­siš­kai neaiš­ku, ka­da ka­pi­nės Dau­šiš­kiuo­se dėl nag­ri­nė­ja­mų by­lų bus įreng­tos, ko­lum­ba­riu­mo teks pa­lauk­ti. Ar ne­svars­to­ma ga­li­my­bė jį įreng­ti Gin­kū­nų ka­pi­nė­se? Anot E. Ja­kai­tie­nės, pa­gal įsta­ty­mą ka­pa­vie­tės tu­ri bū­ti ski­ria­mos ne­mo­ka­mai, to­dėl kil­tų klau­si­mų dėl pri­va­ti­nin­kų įreng­to ko­lum­ba­riu­mo val­diš­ko­se ka­pi­nė­se ju­ri­di­nio įtei­si­ni­mo. Val­di­nin­kai pa­tys to­kio va­rian­to ne­svars­tė.

 

Ne­vai­kiš­ki vai­kų žai­di­mai

Po­vi­las LUN­GĖ

Mū­sų po­li­ti­kai vai­kų ug­dy­mu rū­pi­na­si for­ma­liai. Dek­la­ruo­ja­ma, kad svar­bu išug­dy­ti as­me­ny­bę do­rą, ta­čiau ma­žai kas da­ro­ma, kad vai­kai ne­be­siš­lais­ty­tų gat­vė­mis ar va­lan­dų va­lan­das nekiurk­so­tų prie kom­piu­te­rio. Mo­kyk­los ar ki­tos ug­dy­mo įstai­gos siū­lo daug ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo for­mų, ta­čiau ne pa­slap­tis, kad ga­ly­bė pri­steig­tų bū­re­lių ar ra­te­lių vei­kia tik „po­pie­riu­je“, rea­liai ne­vyk­dant jo­kios veik­los. Vi­sai ki­toks „ug­dy­mas“ vyks­ta tė­vų ir mo­ky­to­jų pa­no­sė­je – iš pa­žiū­ros ne­kal­tuo­se kom­piu­te­rių žai­di­muo­se sly­pi sek­sua­li­nės užuo­mi­nos, prie­var­ta ar žiau­ru­mas.

Tai, kas vyks­ta kom­piu­te­rio ar te­le­vi­zo­riaus ek­ra­ne, vai­kai sten­gia­si per­kel­ti į gy­ve­ni­mą. Juk jie mo­ko­si tam tik­ro el­ge­sio ste­bė­da­mi ki­tus.

Andriaus TVERIJONO fotomontažas

Pir­mo­ji pa­tir­tis

„Esu šo­ki­ruo­tas, – į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nęs pra­dė­jo pa­sa­ko­ti vy­ras. – Vi­sa­da ma­niau ir ma­ny­siu, kad kom­piu­te­rių žai­di­mai nie­ko ge­ro ne­duo­da. Tik kai iš dar­že­lio grį­žęs sū­nus ėmė guos­tis, kad jo drau­gai kal­ba­si apie kom­piu­te­rių žai­di­mus, o jis nie­ko apie tai neiš­ma­no ir jam dėl to liūd­na, pa­my­niau sa­vo prin­ci­pus ir vai­ko la­bui įjun­giau kom­piu­te­rį.“

Tai, ką te­ko pa­tir­ti ma­ža­me­čio tė­vui, tur­būt šo­ki­ruo­tų dau­ge­lį. Vy­ras pa­sa­ko­ja el­gę­sis taip, kaip re­ko­men­duo­ja vai­kų ug­dy­mo spe­cia­lis­tai – mė­gi­nęs pa­tik­rin­ti žai­di­mus, kad juo­se ne­bū­tų vai­kams ne­tin­ka­mo tu­ri­nio.

„Goog­le“ paieš­kos lau­ke­ly­je įra­šiau „žai­di­mai vai­kams“. Bu­vo pa­teik­ta ga­ly­bė tink­la­la­pių pa­siū­ly­mų, pa­si­rin­kau pa­tį pir­mą­jį, lie­tu­viš­ką. Ir bu­vau tik­rai ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­tas, – pa­sa­ko­jo vy­ras. – Tarp tų „kū­di­kiš­kų“ žai­di­mų bu­vo to­kių, ku­riuos žai­džiant rei­kė­jo, kad mer­gi­na ir vai­ki­nas, sė­din­tys au­to­bu­se, slap­ta kuo dau­giau pa­si­bu­čiuo­tų, kad nie­kas ne­pa­ma­ty­tų. Tas „nie­kas“ – au­to­bu­so vai­ruo­to­jas, pa­ma­tęs, kas vyks­ta jam už nu­ga­ros, taip stai­ga su­stab­dė au­to­bu­są, kad varg­šas vai­ki­nas sta­čia gal­va iš­lė­kė pro prie­ki­nį au­to­bu­so stik­lą vi­sas kru­vi­nas...“

Ky­la klau­si­mas, kas kont­ro­liuo­ja to­kių žai­di­mų tu­ri­nį in­ter­ne­te. Juk žai­di­mų kū­rė­jai pa­tys tu­rė­tų nu­ro­dy­ti, ko­kio am­žiaus vai­kams žai­di­mai yra tin­ka­mi.

Ne „N-7“, o „S“!

Anot vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­riaus pa­ta­rė­jo Egi­di­jaus Mei­laus, in­for­ma­ci­ją, ati­tin­kan­čią Ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo nei­gia­mo vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­kio įsta­ty­mo nu­sta­ty­tus kri­te­ri­jus (ero­ti­nio, smur­ti­nio po­bū­džio ir kt.), drau­džia­ma tie­sio­giai skelb­ti ar pla­tin­ti ne­pil­na­me­čiams ir ji ga­li bū­ti skel­bia­ma tik vie­to­se, į ku­rias ne­pil­na­me­čiai ne­ga­li pa­tek­ti, ir (ar­ba) to­kiu lai­ku, ku­riuo ne­pil­na­me­čiai ne­ga­lė­tų ja nau­do­tis, ar­ba kai nau­do­jant tech­ni­nes prie­mo­nes yra su­da­ro­mos są­ly­gos at­sa­kin­giems už vai­kų auk­lė­ji­mą ir prie­žiū­rą as­me­nims už­tik­rin­ti ga­li­my­bę ri­bo­ti to­kios in­for­ma­ci­jos pa­siū­lą ne­pil­na­me­čiams.

Pa­ta­rė­jas at­krei­pia dė­me­sį, kad įsta­ty­mas nu­sta­to pa­rei­gą žy­mė­ti kom­piu­te­rių žai­di­mus, pla­ti­na­mus ir vie­šuo­siuo­se kom­piu­te­rių tink­luo­se (in­ter­ne­te), pa­gal var­to­to­jų am­žiaus cen­zą Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka. Kom­piu­te­rių žai­di­mai tu­ri bū­ti kla­si­fi­kuo­ja­mi į gru­pes pa­gal am­žiaus cen­zą – ati­tin­ka­mai žy­mi­mi „N-3“, „N-7“, „N-12“, „N-16“, „S“. Žai­di­mų, ku­riuos ga­li­ma žais­ti in­ter­ne­te, in­dek­sai tu­ri bū­ti pa­tei­kia­mi prieš žai­di­mo pra­džią.Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nė pa­ti tu­ri įver­tin­ti ir pa­žy­mė­ti te­le­vi­zi­jos lai­dą, žai­di­mą ir kt. Jei­gu ji ne­tei­sin­gai pa­žy­mė­jo lai­dą ar jos anon­są, gre­sia san­kci­jos (įspė­ji­mas, ad­mi­nist­ra­ci­nė nuo­bau­da).

Šie­met – vie­nin­te­lis nu­si­skun­di­mas

Anot vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­riaus pa­ta­rė­jo, dėl kom­piu­te­rių žai­di­mų vie­šuo­siuo­se kom­piu­te­rių tink­luo­se (in­ter­ne­te) 2011 m. bu­vo gau­tas vie­nin­te­lis krei­pi­ma­sis. Bu­vo nu­sta­ty­ta, kad tink­la­la­pio val­dy­to­jas ne­tin­ka­mai pa­žy­mė­jo ja­me esan­čią in­for­ma­ci­ją (eks­per­tų gru­pė nu­sta­tė, kad pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja skir­ta as­me­nims nuo 18 me­tų) ir žur­na­lis­tų eti­kos ins­pek­to­rė įpa­rei­go­jo pa­ša­lin­ti įsta­ty­mo pa­žei­di­mus.

Ka­dan­gi tė­vai yra at­sa­kin­gi už vai­ko prie­žiū­rą ir auk­lė­ji­mą, vei­kian­ti vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos ženk­li­ni­mo sis­te­ma yra pir­miau­sia skir­ta tė­vams (glo­bė­jams, rū­pin­to­jams). Prog­ra­mos, lai­dos ir kt. žy­mi­mos pa­gal am­žiaus cen­zą ar­ba tu­ri­nį tam, kad pir­miau­sia bū­tų įspė­ti suau­gu­sie­ji. Tė­vai, bū­da­mi rū­pes­tin­gi ir pa­rei­gin­gi, pri­va­lo do­mė­tis, ko­kia in­for­ma­ci­ja nau­do­ja­si vai­kai. Ap­sau­go­ti vai­kus nuo nei­gia­mo vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­kio ga­li pa­dė­ti ki­tos prie­mo­nės (te­le­vi­zo­riu­je vei­kian­ti funk­ci­ja, lei­džian­ti „už­ra­kin­ti“ tam tik­ras lai­das; in­ter­ne­to tu­ri­nio filt­ra­vi­mo pro­gra­mos ir kt.).

„Sek­ma­die­ni­niuo­se fil­muo­se vai­kai my­li ir bu­čiuo­ja­si“

Egi­di­jus Mei­lus in­for­ma­vo, kad vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­rė dėl sa­vait­raš­čio pa­teik­tos in­for­ma­ci­jos įver­ti­ni­mo krei­pė­si į Žur­na­lis­tų eti­kos ins­pek­to­riaus tar­ny­bą, ir pa­dė­ko­jo dar­že­li­nu­ko tė­ve­liui už rū­pes­tį ir nea­be­jin­gu­mą vai­kų pro­ble­moms.

O kaip rea­ga­vo pa­ts tink­la­la­pis, ku­ria­me ras­ti mi­nė­ti žai­di­mai?

„Tu­rė­čiau pri­pa­žin­ti, kad Jū­sų pa­ste­bė­ti žai­di­mai ga­li bū­ti šiek tiek dvip­ras­miš­ki, to­dėl juos išė­mė­me iš žai­di­mų vai­kams ka­te­go­ri­jos. – tei­gė Vy­tau­tas Girgž­dys, tink­la­la­pio pro­jek­tų va­do­vas. – Įkel­da­mi žai­di­mus sten­gia­mės, kad žai­di­mas bū­tų pri­skir­tas tin­ka­mai ka­te­go­ri­jai, ta­čiau nė­ra leng­va juos vi­sus per­žais­ti. Jei no­rė­jo­te pa­klaus­ti, ar ne­ma­no­me, kad to­kie žai­di­mai da­ro nei­gia­mą įta­ką vai­kams, tai juk jie tik­rai nė­ra blo­ges­ni už sek­ma­die­ni­nius fil­mus vai­kams, kur vai­kai my­li ir bu­čiuo­ja­si...“

La­bai veiks­min­gas mo­ky­to­jas

Psi­cho­lo­gas Arū­nas Nor­kus, pa­klaus­tas, ko­kią įta­ką to­kie „žai­di­mai“ da­ro vai­kams, tei­gia, kad bet ku­ris kom­piu­te­rių žai­di­mas yra ne kas ki­ta, tik si­mu­lia­ci­ja.

„Šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos lei­džia si­mu­liuo­ti ne tik lėk­tu­vo ar au­to­mo­bi­lio val­dy­mą, bet ir žmo­nių san­ty­kius ar ne­tgi už­siim­ti vir­tua­liu sek­su. Kar­tu kom­piu­te­rių žai­di­mas yra ir la­bai veiks­min­gas mo­ky­to­jas – kad pro­gre­suo­tum, žais­da­mas tu­ri daug kar­tų at­lik­ti tą pa­tį veiks­mą. Tai reiš­kia, kad tai, ką vai­kas žais­da­mas da­ro, jis neiš­ven­gia­mai įsi­sa­vi­na, įsi­są­mo­ni­na ir daž­nai pa­nau­do­ja rea­lia­me gy­ve­ni­me“, – tei­gia A. Nor­kus.

Psi­cho­lo­gas pri­me­na dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį JAV nu­skam­bė­ju­sią is­to­ri­ją, kai Ko­lo­ra­do vals­ti­jo­je du mo­ki­niai nu­šo­vė 13 mo­ki­nių, dar 23 su­žei­dė, o pa­skui nu­si­žu­dė pa­tys. Psi­cho­lo­gų ma­ny­mu, vie­na iš tra­ge­di­jos prie­žas­čių bu­vo žiau­rus kom­piu­te­rių žai­di­mas „Doom“, ku­rį mė­go žais­ti mi­nė­ti ma­ža­me­čiai.

Žai­di­mus per­ke­lia į gy­ve­ni­mą

Anot A. Nor­kaus, jei smur­tą pro­pa­guo­jan­tys žai­di­mai ska­ti­na ag­re­sy­vu­mą, tai su sek­sua­li­niu el­ge­siu ir ne­tgi sek­sua­li­nė­mis var­žy­bo­mis su­si­ję žai­di­mai neiš­ven­gia­mai ska­ti­na sek­sua­lu­mą.

„Vi­si žmo­nės yra sek­sua­lūs, jie to­kie gims­ta, ta­čiau per anks­ty­vas dirb­ti­nis sek­sua­lu­mo pro­pa­ga­vi­mas ga­li tu­rė­ti itin ne­ma­lo­nių pa­sek­mių. Vi­sų pir­ma tai, kas vyks­ta kom­piu­te­rio ek­ra­ne, vi­sa­da sten­gia­ma­si per­kel­ti į gy­ve­ni­mą. Tie­siog su­vei­kia so­cia­li­nio iš­mo­ki­mo pro­ce­sas – žmo­gus mo­ko­si tam tik­ro el­ge­sio ste­bė­da­mas ki­tus, mo­de­liuo­da­mas tą el­ge­sį ir jį pri­tai­ky­da­mas sa­vo gy­ve­ni­me. To­dėl jau pa­si­girs­ta kal­bų apie penk­to­kų ren­gia­mus bu­čia­vi­mo­si čem­pio­na­tus, ly­ti­nių san­ty­kių var­žy­bas tarp paaug­lių ir pan. Sek­sua­li­nio gy­ve­ni­mo ele­men­tai iš kom­piu­te­rio per­ke­lia­mi į rea­ly­bę“, – pa­sa­ko­ja psi­cho­lo­gas.

Kom­piu­te­rių žai­di­muo­se nė­ra mo­ra­li­nės at­sa­ko­my­bės už sa­vo veiks­mą (juk jį vi­sa­da ga­li­ma pa­kar­to­ti), to­dėl neiš­moks­ta­ma at­sa­ko­my­bės pri­siim­ti ir rea­liuo­se san­ty­kiuo­se. Vir­tua­lios ir rea­lios at­sa­ko­my­bės ne­bu­vi­mas ska­ti­na nuo­sta­tą, kad vis­kas ga­li­ma. Tai ypač ak­tua­lu tais at­ve­jais, kai į kom­piu­te­rių žai­di­mo sce­na­ri­jų yra įtrauk­ti ap­do­va­no­ji­mai už tam tik­rus veiks­mus, pvz., pe­rė­ji­mas į aukš­tes­nį lyg­me­nį, taš­kų ar ba­lų rin­ki­mas ir pan. Fak­tiš­kai tai yra ne kas ki­ta, tik są­ly­gi­nio ref­lekso ugdy­mas. „Bū­si šau­nes­nis, jei su­rink­si dau­giau bu­či­nių, mei­lės įro­dy­mų ir pan. Rea­lia­me gy­ve­ni­me toks są­ly­gi­nis reflek­sas ga­li tu­rė­ti ne­nus­pė­ja­mų pa­sek­mių. Ne­se­na tra­ge­di­ja Vil­niu­je, kai paaug­lys, per pir­mą pa­si­ma­ty­mą siek­da­mas ly­ti­nių san­ty­kių, nu­žu­dė drau­gę – aki­vaiz­dus to pa­vyz­dys“, – tei­gia A. Nor­kus.

Dau­ge­liui žai­džian­čių­jų kil­tų no­ras ne ap­reng­ti, o nu­reng­ti šią mer­gi­ną. Pra­ne­šus apie ga­li­mą pa­žei­di­mą, žai­di­mas bu­vo pa­ša­lin­tas iš tink­la­la­pio.

Autoriaus nuotr.

„Man jau yra 18“

Psi­cho­lo­gas tai, kad vai­kams siū­lo­mi su sek­sua­li­niu el­ge­siu ir ne­tgi sek­sua­li­nė­mis var­žy­bo­mis su­si­ję žai­di­mai, vi­sų pir­ma ver­ti­na kaip nee­tiš­ką suau­gu­sių­jų el­ge­sį. Psi­cho­lo­gai, rek­la­mos spe­cia­lis­tai ir va­dy­bi­nin­kai pui­kiai ži­no, kad vie­nas pa­trauk­liau­sių ir efek­ty­viau­sių sti­mu­lų bet ką par­duo­dant – sek­sua­li­nis. Kar­tu su žai­di­mu tink­la­la­py­je gau­su įvai­rios rek­la­mos, tai­gi vai­kais yra ma­ni­pu­liuo­ja­ma kaip po­ten­cia­liais pir­kė­jais ar var­to­to­jais.

Ap­si­sau­go­ti nuo to ga­li­ma su­da­rant kuo ma­žes­nes ga­li­my­bes bū­ti ano­ni­mu. Ta­čiau apie tai ne­gal­vo­ja nei di­džio­ji da­lis nau­jie­nų po­rta­lų, nei įvai­rios sve­tai­nės, ku­rio­se jos lan­ky­to­jus nuo vai­kams ne­tin­ka­mos in­for­ma­ci­jos ski­ria tik pe­lės sprag­te­lė­ji­mas. „Net­gi tre­jų me­tų vai­kas ga­li ne­ty­čia pe­le baks­te­lė­ti už­ra­šą „Man jau 18”. Šiek tiek vy­res­nis bū­ti­nai baks­te­lės tą nuo­ro­dą, ve­da­mas įgim­to smal­su­mo. Ne ką veiks­min­ges­nės yra re­gist­ra­ci­jos, nes nie­kas ne­truk­do vie­nuo­lik­me­čiui į pa­teik­tą an­ke­tą įra­šy­ti bet ko­kią gi­mi­mo da­tą. Gal­būt la­biau pa­dė­tų IP ad­re­so nu­sta­ty­mas ir tik­ri­ni­mas, kie­no ir ko­kio am­žiaus var­du jis re­gist­ruo­tas, ar ki­ta pa­na­šaus po­bū­džio iden­ti­fi­ka­ci­ja, ta­čiau vei­kiau­siai nė­ra vie­nin­te­lio efek­ty­vaus bū­do, lei­džian­čio ap­sau­go­ti vai­ką nuo nei­gia­mos in­for­ma­ci­jos, – svars­to psi­cho­lo­gas. – Daug dau­giau prie to tu­rė­tų pri­si­dė­ti ir tė­vai, tik­ri­nan­tys, ką vai­kas vei­kia prie kom­piu­te­rio, ir blo­kuo­jan­tys tam tik­rus pus­la­pius, ir įvai­rių tink­la­la­pių sa­vi­nin­kai bei kū­rė­jai.“

At­min­ti­nė tė­vams

Tė­vams, ne­ri­mau­jan­tiems, kad jų vai­kai nie­kaip neiš­si­ren­ka už­kla­si­nės veik­los ir iš­ti­są die­ną nar­šo in­ter­ne­te, pa­gal­bos ran­ką tie­sia ir pa­čios in­ter­ne­to pa­slau­gą tei­kian­čios bend­ro­vės.

„Vis dau­giau tė­vų iš­sa­ko sa­vo būgš­ta­vi­mus dėl to, kad jiems bū­nant dar­be vai­kai ne­ri­bo­tą lai­ką nar­šo in­ter­ne­te ir ne­no­ri už­siim­ti jo­kia ki­ta veik­la. Abo­nen­tai, no­rin­tys, kad jų na­muo­se bū­tų ga­li­my­bė lai­ki­nai nu­trauk­ti in­ter­ne­to ry­šį, ga­li bet ka­da pa­si­nau­do­ti, pa­vyz­džiui, mū­sų tei­kia­ma pa­slau­ga „Sto­pas“. Te­rei­kia pa­skam­bin­ti ir in­ter­ne­tas bus už­blo­kuo­tas ar­ba vėl tie­kia­mas. Įdo­mu tai, kad tė­vai, pa­gei­dau­jan­tys pa­slau­gos, ga­li už­sa­ky­ti ir spe­cia­lų teks­tą, ku­ris at­si­ras­tų mo­ni­to­riaus ek­ra­ne, lai­ki­nai su­stab­džius in­ter­ne­to tie­ki­mą, pvz., „Ar jau pa­ruo­šei pa­mo­kas?“ – sa­ko in­ter­ne­to pa­slau­gas tei­kian­čios bend­ro­vės mar­ke­tin­go di­rek­to­rė In­ga Ka­ric­kie­nė. – To­kia pa­slau­ga ga­li tap­ti pa­gal­bi­nin­ke sie­kiant vai­ką su­do­min­ti nau­din­ges­niais lais­va­lai­kio lei­di­mo bū­dais, gal net ko­kiu nors bū­re­liu ar ki­to­kiu už­siė­mi­mu.“

Tė­vai tu­rė­tų paaiš­kin­ti vai­kams, kad bend­rau­jant in­ter­ne­tu ne­rei­kė­tų at­skleis­ti in­for­ma­ci­jos, su­si­ju­sios su as­mens duo­me­ni­mis. Tė­vai tu­ri do­mė­tis, ką vai­kas vei­kia ir kuo do­mi­si, ne­pa­žeis­da­mi vai­ko tei­sės į pri­va­tų gy­ve­ni­mą. Pa­ta­ri­mų vai­kams, jų tė­vams apie sau­gų in­ter­ne­tą ga­li­ma ras­ti tink­la­la­py­je www.drau­gis­ka­sin­ter­ne­tas.lt, www.esau­gu­mas.lt ir kt.

 

Gir­tuok­liai pra­len­da pro įsta­ty­mo spra­gą

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Lie­tu­va – pa­vo­jų žmo­nių gy­vy­bei ke­lian­čių gir­tų vai­ruo­to­jų ro­jus. Su­lai­ko po­li­ci­ja gir­tą vai­ruo­to­ją, pa­si­bai­si gir­tu­mu ir... pa­grū­mo­ja pirš­tu. Vai­ruo­to­jas ir to­liau sėk­min­gai va­ži­nė­ja. To­kie įsta­ty­mai. Vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą ati­ma tik teis­mas. O iki jo, oi, kaip to­li.

 

Su­lai­ky­tas gir­tas vai­ruo­to­jas gau­na lai­ki­ną vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą ir, per­sė­dęs į ki­tą au­to­mo­bi­lį, ga­li va­žiuo­ti to­liau.

Ro­lan­do PA­RA­FI­NA­VI­ČIAUS nuo­tr.

Jei jus su­lai­kė gir­tu­tė­lį už vai­ro, neiš­gy­ven­ki­te, kad ne­tek­si­te vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo. Vos tik įvy­kio vie­to­je bus su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­las, jums iš­kart bus iš­ra­šy­tas ir lai­ki­nas vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas. Au­to­mo­bi­lį, aiš­ku, grei­čiau­siai paims, bet jei esa­te „prie pi­ni­gė­lio“ ir na­mie tu­ri­te ki­tą au­to­mo­bi­lį ar­ba jei jū­sų kar­tu šven­tęs drau­gas pa­si­jus per daug iš­gė­ręs, kad vai­ruo­tų sa­vo ma­ši­ną, jūs ga­li­te iš­kart sės­ti už jos vai­ro – tei­sę vai­ruo­ti juk tu­ri­te. Al­ko­ho­lis per tą lai­ką iš jū­sų gal dar ir neiš­ga­ra­vo, bet kam tai rū­pi. Po­li­ci­nin­kas sa­vo pa­rei­gą at­li­ko – gir­tą su­lai­kė, vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą atė­mė, lai­ki­ną­jį iš­da­vė. O jei vėl su­lai­kys gir­tą, tai gal ir vie­toj šio lai­ki­no­jo nau­ją iš­ra­šys... Iš­sib­lai­vius be­lie­ka įsi­suk­ti į teis­mų ir ape­lia­ci­jų ka­ru­se­lę ir ne­si­jau­din­ti – su­lauk­si­te se­na­ties ter­mi­no, o pel­ny­tos baus­mės grei­čiau­siai ne. Ki­to­se ša­ly­se su gir­tuok­liais el­gia­ma­si griež­tai ir ne­gai­les­tin­gai, o Ma­ri­jos že­mė­je jiems ke­liuo­se traiš­ky­ti žmo­nes su­da­ro­mos idea­lios są­ly­gos.

Su­ža­lo­jo lauk­da­mas teis­mo

Rug­sė­jo pa­bai­go­je Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas nag­ri­nės nu­teis­to­jo Kor­ne­li­jaus Nu­tau­to ape­lia­ci­nį skun­dą. Bu­vęs „Sno­ro“ ban­ko ap­sau­gos va­das, bū­da­mas vi­siš­kai gir­tas šar­vuo­čiu ta­ra­na­vęs au­to­mo­bi­lį ir sun­kiai su­ža­lo­jęs jo vai­ruo­to­ją bei jos sū­nų, nu­spren­dė, kad jam skir­ta per griež­ta baus­mė – lais­vės atė­mi­mas dve­jiems me­tams še­šiems mė­ne­siams, baus­mę at­lie­kant at­vi­ro­jo­je ko­lo­ni­jo­je, ir pa­skir­ta bau­džia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nė – drau­di­mas vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­nę tre­jus me­tams.

Nu­teis­ta­sis gin­či­ja Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mo įro­dy­mų ver­ti­ni­mą. Jo ma­ny­mu, teis­mas neob­jek­ty­viai ir neiš­sa­miai įver­ti­no vi­sus by­lo­je su­rink­tus įro­dy­mus, neį­ver­ti­no vi­sų iš­tir­tų by­lo­je įro­dy­mų, be to, teis­mas bu­vo ša­liš­kas.

Sa­vo ape­lia­ci­nia­me skun­de nu­teis­ta­sis mo­ty­vuo­ja tuo, kad nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­rė pir­mą kar­tą, ir nuo­šir­džiai gai­li­si ir pra­šo teis­mo pa­nai­kin­ti pir­mos ins­tan­ci­jos teis­mo nuo­spren­dį ir bau­džia­mą­ją by­lą nu­trauk­ti.

Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ jau ra­šė, kad vis dėl­to nu­teis­ta­sis sis­te­min­gai pa­žei­di­nė­jo ke­lių eis­mo tai­syk­les, yra bent ke­tu­ris kar­tus baus­tas ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka už ga­na šiurkš­čius pa­žei­di­mus. Jis yra pa­si­ša­li­nęs iš eis­mo įvy­kio vie­tos, vir­ši­jęs leis­ti­ną grei­tį, pa­li­kęs trans­por­to prie­mo­nę sto­vė­ti ant ša­li­gat­vio, o 2008 m. spa­lio 9 d. ne­pak­lu­so rei­ka­la­vi­mui su­stab­dy­ti trans­por­to prie­mo­nę ir ven­gė pa­tik­rin­ti blai­vu­mą.

Už pa­sta­rą­jį įvy­kį teis­mas K. Nu­tau­tui sky­rė 3 tūkst. li­tų bau­dą, nea­tim­da­mas tei­sės vai­ruo­ti. Šiau­lių vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos biu­ras teis­mo spren­di­mą ap­skun­dė Lie­tu­vos vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui. Teis­mo pra­šy­ta pa­nai­kin­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos spren­di­mą, nes jis per švel­nus – vai­ruo­to­jui pa­gal pri­tai­ko­mą ATPK straips­nį tu­rė­tų bū­ti skir­ta ne tik bau­da, bet ir atim­ta tei­sė vai­ruo­ti ma­žiau­siai dve­jus me­tus.

2009 m. rugp­jū­čio 28 d. tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­nai­ki­no pir­mo­sios ins­tan­ci­jos nu­ta­ri­mą ir grą­ži­no by­lą nag­ri­nė­ti iš nau­jo. Ta­čiau nu­ti­ko ne­paaiš­ki­na­mas da­ly­kas – Vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas by­lą nu­spren­dė grą­žin­ti 2009 m. rugp­jū­čio 28 d., ta­čiau ji kaž­ko­kiu ne­paaiš­ki­na­mu bū­du Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mui grą­žin­ta tik 2010 m. gruo­džio 14-ąją. Po vie­ne­rių me­tų dvie­jų mė­ne­sių!

Jau po tri­jų die­nų – 2010 m. gruo­džio 17-ąją – Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mas priė­mė spren­di­mą nu­trauk­ti ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą, suė­jus ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn pa­trau­ki­mo se­na­ties ter­mi­nui.

To­kiu bū­du K. Nu­tau­tas li­ko ne­nu­baus­tas. Bū­tent tuo me­tu, kai by­la kaž­kur ne­paaiš­ki­na­mu bū­du „ky­bo­jo“, 2010 m. va­sa­rio 27-ąją jis, bū­da­mas gir­tas, ir rė­žė­si į mo­ters vai­ruo­ja­mą au­to­mo­bi­lį. Vy­ras tu­rė­jo tei­sę vai­ruo­ti ir ga­lų ga­le, bū­da­mas gir­tas, pri­si­va­ži­nė­jo.

Pa­rei­gū­nai si­tua­ci­jos ne­ko­men­tuo­ja

Ar ava­ri­ja, ku­rios me­tu su­ža­lo­ti du žmo­nės, bū­tų įvy­ku­si, jei by­la bū­tų Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mą pa­sie­ku­si lai­ku ir iš K. Nu­tau­to bū­tų atim­ta tei­sė vai­ruo­ti? Tai ga­lė­jo bū­ti pa­da­ry­ta dar 2009-ųjų pa­bai­go­je. Įver­ti­nus teis­mo pro­ce­są, K. Nu­tau­tas vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą bū­tų at­ga­vęs tik šie­met.

Pa­si­tei­ra­vo­me Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko Kęs­tu­čio Di­čiaus, ko­dėl pa­rei­gū­nai, ap­skun­dę nu­tar­tį, ne­pa­si­do­mė­jo by­los baig­ti­mi.

„Ne­su įga­lio­tas ko­men­tuo­ti teis­mo nu­ta­ri­mų ir nu­tar­čių. Tei­sės vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­nes atė­mi­mo vyk­dy­mas (ad­mi­nist­ra­ci­nė­se by­lo­se) yra ap­tar­tas Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­se“, – at­sa­kė pa­rei­gū­nas.

Įdo­mu tai, kad kol „Sno­ro“ šar­vuo­čio vai­ruo­to­jo K. Nu­tau­to by­la bu­vo nag­ri­nė­ja­ma teis­me, paaiš­kė­jo, kad bu­vęs ban­ko dar­buo­to­jas, nors ir at­leis­tas iš ban­ko, to­liau dir­bo vie­no­je įmo­nė­je vai­ruo­to­ju. Nors tai, kad K. Nu­tau­tas vai­ra­vo gir­tas, paaiš­kė­jo iš­kart po ava­ri­jos, tei­sė vai­ruo­ti iš jo ne­bu­vo atim­ta.

Ar eg­zis­tuo­ja Lie­tu­vo­je tei­sin­gu­mas ir kiek rei­kia lai­ko, kad gir­tas vai­ruo­to­jas ne­tek­tų tei­sės sės­ti už au­to­mo­bi­lio vai­ro?

Trans­por­to prie­mo­nės vai­ra­vi­mas bū­nant stip­riai ap­svai­gus nuo al­ko­ho­lio ro­do as­mens itin di­de­lį neat­sar­gu­mą ir abe­jin­gu­mą ne tik įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mams, bet ir ki­tiems eis­mo da­ly­viams.

Juk bū­da­mas ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio ir sės­da­mas prie au­to­mo­bi­lio vai­ro as­muo su­vo­kia, kad dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo jo dė­me­sys ir orien­ta­ci­ja su­si­lpnė­ju­si ir tai pa­di­di­na eis­mo įvy­kio ki­li­mo ti­ki­my­bę. To­dėl vei­ka, ku­rios me­tu as­muo, bū­da­mas ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio, pa­žei­džia Ke­lių eis­mo tai­syk­les, kai žū­va ar su­ža­lo­ja­mi žmo­nės, yra daug pa­vo­jin­ges­nė už vei­ką, kai ana­lo­giš­kas pa­sek­mes, pa­žeis­da­mas šias tai­syk­les, su­ke­lia blai­vus vai­ruo­to­jas.

Emig­ran­tai vai­ruo­to­jai Lie­tu­vo­je ger­ti ga­li

Sve­tur emig­ra­vę tau­tie­čiai, grį­žę pa­si­sve­čiuo­ti į gim­ti­nę, taip pat sė­da prie vai­ro iš­gė­rę, ne­bi­jo­da­mi, kad įklius po­li­ci­jai. Su­mo­kė­ję bau­dą, pra­ras­tą vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą jie ga­li iš kar­to gau­ti ki­to­je vals­ty­bė­je.

Tie­sa ta, kad ES ša­lys ne­tu­ri bend­ros duo­me­nų ba­zės, ku­rio­je ga­lė­tų keis­tis in­for­ma­ci­ja apie vai­ruo­to­jų pa­da­ry­tus Ke­lių eis­mo tai­syk­lių (KET) pa­žei­di­mus ir ma­ty­tų, ko­kios nuo­bau­dos skir­tos pa­žei­dė­jams vie­no­je ar ki­to­je Bend­ri­jos vals­ty­bė­je.

Ko­dėl in­for­ma­ci­jos pa­si­kei­ti­mo me­cha­niz­mas ne­tai­ko­mas vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mams? Spe­cia­lis­tai Lie­tu­vo­je dar 2005 m. pra­džio­je siū­lė po­li­ti­kams pa­tvir­tin­ti kon­ven­ci­ją dėl vai­ruo­to­jų pa­žy­mė­ji­mų atė­mi­mo. Ki­taip sa­kant, bu­vo siū­lo­ma, kad nu­si­žen­gi­mą pa­da­riu­siam vai­ruo­to­jui tai­ky­ti­na at­sa­ko­my­bė ga­lio­tų vi­so­je ES. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja da­bar ren­gia nau­ją di­rek­ty­vą, ku­rią pa­tvir­ti­nus vai­ruo­to­jai, pa­da­rę KET pa­žei­di­mų vie­no­je vals­ty­bė­je, ne­bū­tų rea­bi­li­tuo­ti at­si­dū­rę ki­to­je ša­ly­je.

Kas pa­keis įsta­ty­mą?

„Šiau­liai plius“ pa­si­tei­ra­vo Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus spe­cia­lis­tų, ko­dėl mū­sų ša­lies po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ne­tu­ri tei­sės gir­tam vai­ruo­to­jui atim­ti tei­sės vai­ruo­ti. Pa­si­tei­rau­ta ir dėl per­spek­ty­vų – gal­būt Lie­tu­vo­je ke­ti­na­ma  pa­keis­ti si­tua­ci­ją?

At­sa­ky­mo su­lauk­ta „iš­sa­maus ir iš­kal­bin­go“: „Lie­tu­vo­je, va­do­vau­jan­tis ga­lio­jan­čiais tei­sės ak­tais, tais at­ve­jais, kai už pa­da­ry­tą pa­žei­di­mą nu­ma­ty­tas tei­sės vai­ruo­ti atė­mi­mas, vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas yra su­lai­ko­mas (pai­ma­mas), kol bus iš­nag­ri­nė­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė by­la. Šiam lai­ko­tar­piui iš­duo­da­mas lai­ki­nas lei­di­mas vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­nes. Toks as­muo iki teis­mo spren­di­mo priė­mi­mo ne­lai­ko­mas baus­tu už šį pa­žei­di­mą (ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja), to­dėl tei­sę vai­ruo­ti tu­ri.“

Kiek lai­ko ga­lio­ja lai­ki­nas vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas? Dve­ji me­tai yra lai­ki­na? Ar su lai­ki­nu vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mu ga­li­ma vyk­ti į už­sie­nį? Per to­kį lai­ki­nu­mą ga­li nu­tik­ti dar ne vie­na ava­ri­ja.

Lo­re­nas Dai­naus­kas, Šiau­lių ap­skri­ties VPK Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los ir eis­mo įvy­kių ty­ri­mo po­sky­rio vir­ši­nin­kas, sa­ko, kad su­lai­kius gir­tą vai­ruo­to­ją iš jo vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas yra ati­ma­mas ir, kai su­ra­šo­mas pro­to­ko­las, iš­kart iš­duo­da­mas lai­ki­nas lei­di­mas vai­ruo­ti. Jis ga­lio­ja iki teis­mo.

Ko­dėl vie­na tei­sė vai­ruo­ti pa­žei­dė­jui ati­ma­ma ir iš­syk su­tei­kia­ma ki­ta? Ar tai ne ab­sur­diš­ka?

„Čia yra įsta­ty­mo spra­ga. Mes pa­žei­dė­jui vėl lei­džia­me vai­ruo­ti. Ta­čiau po­li­ci­ja ne­ku­ria įsta­ty­mų, o juos vyk­do. Įs­ta­ty­mus lei­džia Sei­mas“, – paaiš­ki­no pa­rei­gū­nas.

 

Sa­vi­val­dy­bė sė­do „ant ada­tos“

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Šiau­lių sa­vi­val­dy­bei sunk­me­tis, at­ro­do, bai­gė­si. Įver­ti­nus val­di­nin­kų gau­na­mus at­ly­gi­ni­mus, ku­rie vie­šai skel­bia­mi sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, ma­ty­ti, kad al­gos ke­lia­mos. Ati­tin­ka­mai ky­la ir val­di­nin­kų gau­na­mi prie­dai prie at­ly­gi­ni­mų. Jie, pa­si­ro­do, ski­ria­mi ne už darbą, ne už nuopelnus, o tie­siog šiaip, už gra­žias akis. Pa­ra­dok­sa­lu, kad bank­ro­to ri­ba jau se­niai per­ženg­ta, biu­dže­tas ma­ži­na­mas, o val­džios vy­rai tur­tė­ja. Skurs­tan­čios vi­suo­me­nės nuo­mo­nės, ko­kių al­gų nu­si­pel­nė jų tar­nai, nie­kas ne­klau­sia.

 

Dirbi ar nedirbi viršvalandžių Savivaldybėje – nesvarbu, nes pinigėliai į sąskaitą vis tiek kapsi.

Ričardo DAILIDĖS nuotr.

Biu­dže­ti­nin­kai pa­si­spaus tik gruo­dį

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, 2011 me­tų ko­vo 31-ąją bu­vo pra­sko­lin­ta 41,6 pro­c. Šiau­lių mies­to biu­dže­to. Au­di­to­riai nu­sta­tė, kad šie­met su­pla­nuo­tos 163 mln. li­tų įplau­kos net 35,9 pro­c. vir­ši­ja pa­gal Me­to­di­kos įsta­ty­mą su­da­ry­tą pro­gno­zę, ir pri­pa­ži­no, kad tik­ra­sis mies­to biu­dže­to pa­ja­mų ir sko­lų san­ty­kis jau sie­kia net 84 pro­c. – bank­ro­to ri­ba se­niai per­ženg­ta. Per­ženg­tas ir sko­li­ni­mo­si li­mi­tas – sa­vi­val­dy­bėms lei­džia­ma 40 pro­c. ri­ba.

Mies­to biu­dže­ti­nėms įstai­goms sa­vi­val­dy­bės va­do­vai jau lie­pė ap­si­kar­py­ti šių me­tų biu­dže­tą de­šim­ta­da­liu, ta­čiau sa­vęs ne­nusk­riau­dė – bu­vo pa­di­din­ti val­di­nin­kų at­ly­gi­ni­mai.

Rugp­jū­čio 25-ąją Šiau­lių mies­to ta­ry­ba bu­vo pri­vers­ta pa­keis­ti biu­dže­tą. Per pus­me­tį ne­su­rin­kus be­veik 9 mln. li­tų pa­ja­mų, biu­dže­to pa­ja­mos bu­vo su­ma­žin­tos 17 mln. li­tų – nuo 287 iki 266 mi­li­jo­nų. Iš­lai­dos vis tiek li­ko di­des­nės už pa­ja­mas dau­giau kaip 20 mln. li­tų.

Ži­no­ma, bu­vo su­da­ry­tas ir ma­ži­ni­mų są­ra­šas – dau­giau nei 20 punk­tų. 11,5 mln. li­tų su­ma­žin­tos biu­dže­to pa­ja­mos iš gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, nes jo ne­su­ren­ka­ma dau­giau­sia. O kaip su­rinks? Šiau­lie­čiai juk val­di­nin­kų gau­na­mų al­gų dy­džiu pa­si­gir­ti ne­ga­li.

Smog­ta ir per al­gas. Biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų lė­šos už­mo­kes­čiui su­ma­žin­tos dau­giau nei 24 mln. li­tų. Tai reiš­kia, kad gruo­dį ir sa­vi­val­dy­bės, ir ki­tų biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jai ne­gaus al­gų – tik avan­sus. Sau­sį jau bus pa­tvir­tin­tas nau­jas mies­to biu­dže­tas, tad ir al­gos bus pa­tvir­tin­tos nau­jos. Neil­gai biu­dže­ti­nin­kai pa­si­spaus – vos pa­sku­ti­nį me­tų mė­ne­sį, nors biu­dže­tas per­skirs­ty­tas rugp­jū­tį.

Sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ pra­dė­jus do­mė­tis, kiek už­dir­ba Šiau­lių val­di­nin­kai, paaiš­kė­jo, kad jų al­gos 2010 m. bu­vo su­ma­žin­tos, ta­čiau šie­met pa­di­din­tos. Jei per­nai mies­to me­ras vi­du­ti­niš­kai „po­pie­riu­je“ per mė­ne­sį už­dir­bo 5248 Lt, tai šie­met net 400 li­tų dau­giau – 5664 Lt.

Vi­ce­me­rėms kaž­ko­dėl al­gos su­ma­žė­jo, tie­sa, tik 50 li­tų. Per­nai jos vi­du­ti­niš­kai už­dir­bo po 4368 Lt, šie­met – 4316 Lt.

Ta­čiau ne me­ras, mies­to gal­va, pa­si­ro­do, gau­na di­džiau­sią al­gą. Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius ir net re­tai gir­di­mas sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rius įver­ti­na­mi dos­niau. Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius per­nai „po­pie­riu­je“ ga­vo 5698 Lt, šie­met – net 6020 Lt. Ne ma­žiau už­dir­ba ir sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rius – per­nai jis ga­vo 5641 Lt, šie­met – 5669 Lt.

Prie­dai – ne už konk­re­čius dar­bus

Me­rui Jus­ti­nui Sar­taus­kui ir vi­ce­me­rėms Dai­vai Ma­to­nie­nei bei Dan­guo­lei Mar­tin­kie­nei prie­dai už pa­pil­do­mą dar­bą ne­mo­ka­mi. Ta­čiau prie­dus gau­na ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vla­das Da­mu­le­vi­čius ir du jo pa­va­duo­to­jai – Vac­lo­vas Ving­ras ir Vik­to­ras Strups.

Pra­dė­jus do­mė­tis, kiek ir už ko­kius konk­re­čius dar­bus ad­mi­nist­ra­ci­ja gau­na prie­dus, ki­lo ne­ma­žai klau­si­mų. Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vė spau­dai Jū­ra­tė Rau­du­vie­nė in­for­ma­vo, kad konk­re­čių pi­ni­gų su­mų ji įvar­dy­ti ne­ga­lin­ti, nes, va­do­vau­jan­tis As­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis, vi­suo­me­nė tu­ri tei­sę gau­ti in­for­ma­ci­ją, ta­čiau ji tu­ri bū­ti tei­kia­ma api­bend­rin­tai.

J. Rau­du­vie­nė in­for­ma­vo, kad Ta­ry­bos spren­di­mu Vla­dui Da­mu­le­vi­čiui yra mo­ka­mas 40 pro­c., o Vac­lo­vui Ving­rui ir Vik­to­rui Strups – 25 pro­c. dar­bo už­mo­kes­čio prie­das už įpras­tą dar­bo krū­vį vir­ši­jan­čią veik­lą.

Šiau­lių ra­jo­ne si­tua­ci­ja šiek tiek ki­to­kia. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui Kęs­tu­čiui Luk­šui ski­ria­mas 30 pro­c. al­gos dy­džio prie­das, o pa­va­duo­to­jui Gin­tau­tui Do­mar­kui – 20 pro­c. Prie­dų dy­dį nu­sta­to Ta­ry­ba. Ra­jo­no po­li­ti­kai kaž­ko­dėl sa­vo ad­mi­nist­ra­ci­ją „nu­skriau­dė“.

Po­li­ti­niams va­do­vams prie­dų nė­ra, o ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vams prie­dai skir­ti nuo­la­ti­niai, mo­ka­mi kas mė­ne­sį prie at­ly­gi­ni­mo ne už konk­re­tų dar­bą, bet kaip Ta­ry­bos spren­di­me įvar­dy­ta: „už įpras­tą dar­bo krū­vį vir­ši­jan­čią veik­lą“.

Ko­kios gi pi­ni­gų su­mos iš­mo­kė­tos ad­mi­nist­ra­ci­jai? Anot J. Rau­du­vie­nės, ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui mo­kė­ta nuo ge­gu­žės mėn., pa­va­duo­to­jams – nuo bir­že­lio, nes jie vė­liau pra­dė­jo dirb­ti. Iš vi­so per ge­gu­žės, bir­že­lio, lie­pos mėn. jiems vi­siems „po­pie­riu­je“ iš­mo­kė­ta 11 964 Lt.

„Pro­cen­tus pa­ra­šiau, o at­ly­gi­ni­mai vi­sų yra vie­ši tink­la­la­py­je www.siau­liai.lt, sky­re­ly­je „Veik­la“. Ta­ry­bo­je, ski­riant prie­dus, bu­vo ko­men­tuo­ja­ma, jog tai pa­pil­do­mi dar­bai, ren­gi­niai po dar­bo va­lan­dų ir ne dar­bo die­no­mis“, – sa­kė J. Rau­du­vie­nė.

Neb­lo­gai dirb­ti ad­mi­nist­ra­ci­jo­je. Vaikš­tai po ren­gi­nius ir dar al­gą už tai gau­ni... O jei ne­vaikš­tai, ir­gi gau­ni, nes prie­das sta­bi­lus. Ir dar to­kiu me­tu, kai pra­si­sko­li­nu­sius Šiau­lius da­bar ga­li­ma nu­si­pirk­ti. Su­mo­ki sko­las ir esi Šiau­lių sa­vi­nin­kas. Tik ka­ži, ar sa­vi­nin­kas to­kias al­gas val­di­nin­kams mo­kė­tų. Ar, pa­vyz­džiui, ko­kios nors įmo­nės vadovas, kai ši bank­ru­tuo­ja, mo­ka prie­dus prie al­gų sa­vo dar­buo­to­jams? Ar net ne ties bank­ro­to ri­ba esan­čios, o pel­nin­gai dir­ban­čios įmo­nės sa­vi­nin­kas mo­kėtų sta­bi­lius prie­dus prie at­ly­gi­ni­mo ne už nu­veik­tus dar­bus, iš­sė­dė­tus virš­va­lan­džius, bet tie­siog šiaip – už po­ten­cia­lią ga­li­my­bę, kad tuos virš­va­lan­džius ga­li tek­ti dirb­ti?

Jei taip el­gia­si, va­di­na­si, ne­be­ma­to per­spek­ty­vos

„Ra­šiau ir į Pre­zi­den­tū­rą laiš­kus apie tai, kad prie­dai val­di­nin­kams ne­tu­ri bū­ti mo­ka­mi. Ką reiš­kia for­mu­luo­tė „už įpras­tą dar­bo krū­vį vir­ši­jan­čią veik­lą“? Ji te­reiš­kia, kad ne­svar­bu, ar dir­ba, ar ne­dir­ba val­di­nin­kas, prie­dą jis vis tiek gau­na. Gau­na ir už ne­dar­bą. Ab­sur­das kaž­koks“, – sa­ko Ta­ry­bos na­rys ir vers­li­nin­kas Ar­tū­ras Vi­soc­kas. Jo ži­nio­mis, nuo­sta­tos dėl prie­dų „už įpras­tą dar­bo krū­vį vir­ši­jan­čią veik­lą“ ne­be­liks nuo 2013-ųjų. Ko­dėl ne nuo ki­tų? Ma­tyt, val­di­nin­kams to­kiam „smū­giui“ rei­kia po­ros me­tų pa­si­reng­ti mo­ra­liš­kai.

„Man gė­da, kad ma­no mies­to ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­si­tvir­ti­no mak­si­ma­lius prie­dus prie at­ly­gi­ni­mų. Sky­rių ve­dė­jų at­ly­gi­ni­mai „pri­trauk­ti“ prie di­džiau­sių įma­no­mų. Ant tos „ada­tos“ jie ir sė­di, bi­jo­da­mi pra­ras­ti al­gą, pa­tai­kau­ja ir ne­reiš­kia sa­vo nuo­mo­nės. Vi­si si­tua­ci­ją ži­no pui­kiai, ką rei­kė­tų da­ry­ti – ir­gi ži­no pui­kiai, bet ne­da­ro. Nes tik taip jie ga­li iš­lai­ky­ti sa­vo dar­bo vie­tą. Jie ne tik ne­tu­ri lais­vės veik­ti, bet jos jau ir ne­be­no­ri. To­kia po­zi­ci­ja – bau­džiau­nin­ko po­zi­ci­ja“, – sa­ko A. Vi­soc­kas.

Po­li­ti­kas at­sklei­džia, kad į jį bu­vo krei­pę­sis da­bar sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­to­riaus pa­va­duo­to­ju dir­ban­tis Vik­to­ras Strups, pra­šy­da­mas pa­lai­ky­ti. „Pa­sa­kiau jam, kad jis da­bar tu­ri „auk­si­nę“ pro­gą at­si­sa­ky­ti prie­do. Jis su tuo su­ti­ko ir bu­vo nu­ste­bęs, kad prie­das jam bu­vo pa­skir­tas“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

A. Vi­soc­kas tei­gia nie­kaip ne­ga­lin­tis su­pras­ti, ko­dėl Ta­ry­ba, ku­rio­je daug vers­li­nin­kų, ne­ge­ba kaip įmo­nių sa­vi­nin­kai įver­tin­ti mies­to biu­dže­to. Juk kiek­vie­nas in­di­vi­dua­liai, jei įmo­nei gre­sia bank­ro­tas, priim­tų tik­rai ne to­kius spren­di­mus, ko­kius prii­ma bū­rys po­li­ti­kų.

„Vers­li­nin­kas ge­ba iš la­bai to­li da­ry­ti spren­di­mus. Dar ko­vo mė­ne­sį bu­vo ga­li­ma pa­tvir­tinti su­ma­žin­tą biu­dže­tą. Jei „cheb­ra“ taip el­gia­si, reiš­kia, ne­be­ma­to jo­kios per­spek­ty­vos“, – sa­ko A. Vi­soc­kas.

Po­li­ti­kas da­bar itin daug sa­vo lai­ko ski­ria tam, kad bū­tų su­ma­žin­tos va­di­na­mo­sios „kan­ce­lia­ri­nės iš­mo­kos“ Ta­ry­bos na­riams. A. Vi­soc­ko nuo­mo­ne, ne­rea­lu Ta­ry­bos na­riui „pra­va­ži­nė­ti“ 800 li­tų.

„Šiau­liai – per ma­žas mies­tas to­kias su­mas „pra­va­ži­nė­ti“. No­rint tiek iš­leis­ti, rei­kia au­to­mo­bi­ly­je gy­ven­ti ir nei­ti į dar­bą. Sa­vo au­to­mo­bi­lį kaip Ta­ry­bos na­rys nau­do­ju gal du pro­cen­tus. Ta­ry­bos na­riai tu­ri pa­tys įver­tin­ti, kiek nau­do­ja au­to­mo­bi­lį. Įma­no­ma kom­pen­suo­ti ir pa­tei­kus kvi­tus. Su sa­vo pi­ni­gais kiek­vie­nas ga­li da­ryt ką no­ri, bet ne su žmo­nių pi­ni­gais“, – sa­ko jis ir tei­gia siek­sian­tis, kad kom­pen­sa­ci­jos Ta­ry­bos na­riams bū­tų ne 0,3 VDU (vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis), bet 0,1.

Prie­dai sunk­me­čiu bū­ti­ni „var­dan tos Lie­tu­vos“?

Vers­li­nin­kas ir po­li­ti­kas Vid­man­tas Ja­per­tas va­do­vau­ja įmo­nei, ku­riai te­ko iš­gy­ven­ti sunk­me­tį, ir sa­ko, kad vie­nin­te­lio re­cep­to, kaip elg­tis – nė­ra. „Įmo­nės tiks­las – iš­gy­ven­ti ir iš­lai­ky­ti dar­bin­gą ko­lek­ty­vą. Ga­li su­ma­žin­ti al­gas tiek, kad ne­tek­si žmo­nių, to­dėl su­si­tin­ki ir kal­bi su jais, ar su­si­verž­ti rei­kia dir­žus ir dirb­ti, ar iš­si­mo­kė­ti mak­si­ma­lias al­gas ir iš­si­skirs­ty­ti“, – sa­ko jis.

Silp­ni ko­lek­ty­vai, jo tei­gi­mu, su­by­ra, bet vie­na­reikš­miš­kai sa­ky­ti, kad iš­gel­bės al­gų ma­ži­ni­mas, ne­ga­li­ma. „Vers­li­nin­kui pa­pras­čiau – jis konk­re­čiai ži­no, kiek sam­do­mam žmo­gui už ko­kį dar­bą ga­li skir­ti lė­šų. Vals­ty­bės tar­ny­bo­je nė­ra ga­li­my­bės įver­tin­ti dar­buo­to­jo su­ku­ria­mos pri­dė­ti­nės ver­tės, to­dėl vals­ty­bė nu­sta­čiu­si žai­di­mo tai­syk­les“, – sa­ko V. Ja­per­tas aiš­kin­da­mas, kad ir al­ga, ir prie­dai ša­lies sa­vi­val­dy­bė­se nu­sta­ty­ti pa­gal įsta­ty­mus. Jų Ta­ry­ba pa­ti ne­su­si­gal­vo­jo.

„Vis dėl­to man at­ro­do žmo­nių klai­di­ni­mas tai, kad ro­do­ma gau­na­ma al­ga, ta­čiau ne­ro­do­mi su­ku­ria­mi prie­dai, kom­pen­sa­ci­jos. Tai ma­siš­kai tai­ko­ma Lie­tu­vo­je. Vers­le yra su­si­ta­ri­mai, o vals­ty­bės tar­ny­bo­je – prie­dai, nors jie ir ver­ti­na­mi kri­tiš­kai. Pa­sa­ky­ti val­di­nin­kui, kad jis gaus ta­ri­fi­nį at­ly­gi­ni­mą ir tu­rės dirb­ti var­dan tos Lie­tu­vos... Taip ne­to­li te­nuei­sim“, – ko­men­tuo­ja po­li­ti­kas.

Šiau­lius iš­gel­bės žur­na­lis­tai?

„Ko­kio dy­džio kom­pen­sa­ci­jas gau­na Ta­ry­bos na­riai, aš ne­ži­nau, nes aš jo­mis ne­si­nau­do­ju. Bet jei aš ne­si­nau­do­ju, tai ne­ga­liu sa­ky­ti, kad ir jūs vi­si ne­be­val­gy­ki­te“, – sa­ko Ta­ry­bos na­rys Ai­das Ged­vi­las. Jis ma­no, kad Ta­ry­bo­je esan­tys vers­li­nin­kai Šiau­lių neiš­gel­bės, nes jų Ta­ry­bo­je per ma­žai.

Vis dėl­to A. Ged­vi­las, pa­ts bū­da­mas vers­li­nin­kas, ver­tin­da­mas Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui ir jo pa­va­duo­to­jams mo­ka­mus prie­dus už neaiš­ku ko­kį dir­ba­mą dar­bą, sa­ko sa­vo įmo­nė­je prie­dus mo­kė­tų at­si­žvelg­da­mas į dar­buo­to­jų kom­pe­ten­ci­ją, užim­tu­mą ir re­zul­ta­tus.

„Vals­ty­bės įstai­go­se tai su­dė­tin­giau su­kont­ro­liuo­ti, bet at­si­sa­kyti prie­dų – ne auk­so vi­du­rys. Ži­nau, kad vi­ce­me­rė tiek užim­ta, kad na­mo ne­grįž­ta. O prie­do ne­gau­na. Va čia pro­ble­ma, ne­tvar­kos daug“, – sa­ko A. Ged­vi­las.

O kas tvar­ką tu­rė­tų įves­ti? „Čia jūs daug ga­li­te pa­da­ry­ti. Aš ju­mis ti­kiu“, – at­sa­kė po­li­ti­kas.

Šiau­lių die­nas ap­kar­ti­no po­tvy­nis ir vers­li­nin­kų go­du­mas

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Tran­kiai praū­žęs Šiau­lių gim­ta­die­nis džiu­gi­na mies­to val­džią – šven­tei su­reng­ti iš biu­dže­to skir­ta 100 tūkst. li­tų, per 130 tūkst. li­tų sky­rė mies­to vers­li­nin­kai, dar 50 tūkst. su­rink­ta iš pre­ky­bi­nin­kų. Šven­tės me­tu paaiš­kė­jo ir ki­ta tie­sa – kai vie­ni rė­mė, ki­ti šven­čian­čiuo­sius api­plė­ši­nė­jo. Kaip ki­taip ga­li­ma pa­va­din­ti fak­tą, kai už ka­vos su pie­nu puo­de­lį pra­šo­ma su­mo­kė­ti 10 li­tų? Gar­bės mies­tui ne­da­rė ir tai, kad praū­žus liū­čiai vos prieš ke­le­rius me­tus su­re­mon­tuo­ta­me Šiau­lių bul­va­re šven­tės da­ly­viai iki kulkš­nių tu­rė­jo sto­vė­ti van­de­ny­je. Kas tai – „chal­tū­ra“ ar tik­ra­sis mies­to vei­das?

 

Šiau­lių sim­bo­liu - Auk­si­niu ber­niu­ku - ei­se­no­je su­bliz­gė­jo kul­tū­ris­tas Ed­vi­nas Lu­kys. Ma­žai kas ži­no, kad at­le­tiš­ką vy­ro kū­ną paauk­suo­ti su­ma­niu­si dai­li­nin­kė Re­da Uo­gin­tie­nė ne­mie­go­jo dvi pa­ras - su­ko gal­vą, iš kur gau­ti spe­cia­lių da­žų.

Už­sie­nie­čiai ne­mo­ka skai­čiuo­ti pi­ni­gų?

Šiau­lių bul­va­re nuo penk­ta­die­nio ry­to ties pre­ky­bi­nin­kų pa­la­pi­nė­mis su­ki­nė­jo­si mi­nios pir­kė­jų, o ša­lia esan­čio­se pus­tuš­tė­se ka­vi­nė­se ga­lė­jai pa­ma­ty­ti tik vy­rus ir mo­te­ris įde­gu­siais vei­dais ir bran­giais ba­tais. Ne­jau nie­kas iš mies­to gim­ta­die­nio šven­tės sve­čių ne­no­rė­jo net ka­vos?

Gal ir no­rė­jo, bet, pa­na­šu, pa­sprin­go ta ka­va, kai pa­ma­tė kai­ną – kai ku­rio­se mies­to ka­vi­nė­se už puo­de­lį ka­vos su pie­nu vers­li­nin­kai pra­šė 10 li­tų. Juk tiek par­duo­tu­vė­je kai­nuo­ja 250 gra­mų pa­ke­lis mal­tos ka­vos. Alaus bo­ka­las Šiau­lių ka­vi­nė­se kai­na­vo 10 li­tų, sid­ro – 18, kiau­lie­nos kar­bo­na­das – 25, ne­ga­zuo­to van­dens bu­te­liu­kas – 4.

Mies­to gim­ta­die­nis, vy­kęs Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to me­tu, pa­ro­dė, ku­rie mies­to vers­li­nin­kai ne­ger­bia sa­vo nuo­la­ti­nių klien­tų ir įsi­vaiz­duo­ja, kad ga­li mul­kin­ti už­sie­nie­čius. Ne­jau Šiau­lių vers­li­nin­kai ma­no, kad už­sie­nie­čiai ne­pas­te­bės, jog kai­nos dirb­ti­nai iš­pūs­tos?

Ir pa­ste­bė­jo, ir sa­vo iš­va­das pa­da­rė. Juk lie­tu­vai­čiai, vyks­tan­tys į Ru­si­ją, ži­no, ko­kios ten pa­tie­ka­lų kai­nos. Ne­jau už­sie­nie­čiai ne­pa­si­do­mė­jo? Tie, ku­rie vy­ko į ki­tus ša­lies mies­tus, tik­rai pa­ma­tė, kad, pa­vyz­džiui, prie Pa­ne­vė­žio are­nos alus kai­na­vo 6 li­tus, pu­sės lit­ro ko­ka­ko­los stik­li­nė – 5. Ki­ti mies­tai, į ku­riuos plū­do sir­ga­liai, kai­nų šo­ko ir­gi neor­ga­ni­za­vo.

Tie­są sa­kant, nuo ne­nor­ma­liai iš­kel­tų pa­tie­ka­lų kai­nų nu­ken­tė­jo ne tik sir­ga­liai. Sei­mo na­rys Va­le­ri­jus Si­mu­lik, su drau­gais pa­pie­ta­vęs vie­no­je mies­to ka­vi­nių, ku­rio­je daž­nai lan­ko­si, bu­vo pri­blokš­tas. „Pa­ma­tė­me, kad yra vie­tų, už­si­sa­kė­me mais­to. Kai at­ne­šė są­skai­tą – bu­vo siurp­ri­zas. Su­mo­kė­jau 150 li­tų, nors įpras­tai mais­tas bū­tų kai­na­vęs 60-70. Švel­niai pa­sa­kius, po­jū­tis ne­la­bai koks bu­vo. Bent įspė­ję bū­tų iš anks­to. Jie ką, gal­vo­ja, kad už­sie­nie­čiai ne­mo­ka skai­čiuo­ti pi­ni­gų? Jie dar ge­riau juos skai­čiuo­ja. Ir aš pi­ni­gus skai­čiuo­ju. Tik­rai ma­ne šo­kas iš­ti­ko“, – įspū­džiais da­li­jo­si sei­mū­nas.

Anot V. Si­mu­lik, nor­ma­lu, kad šven­tė su­tei­kia vers­li­nin­kams ga­li­my­bę už­si­dirb­ti, ta­čiau bū­tų pa­tei­si­na­ma tai, kad kai­nos ka­vi­nė­se bū­tų šok­te­lė­ju­sios 10-15 pro­c. „Pa­kel­ti kai­nas 50 pro­c. – ele­men­ta­rios lo­gi­kos ne­bu­vi­mas. Už­tat ir ka­vi­nės pus­tuš­tės. Vers­li­nin­kai pa­tys sa­ve nu­bau­dė, ne­pa­mąs­tė ele­men­ta­rių da­ly­kų“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

V. Si­mu­lik sa­kė, kad jau da­bar po­li­ti­kai svars­to, ar bus pel­nin­gos TA­FI­SA žai­dy­nės Šiau­liuo­se, nes per Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą vis­kas „į mi­nu­są“.

Aiš­kin­sis dėl po­tvy­nio

Šiau­lių gim­ta­die­nio šven­tę iš­ti­ko dar vie­nas ne­ti­kė­tu­mas – penk­ta­die­nį po 17 val. pra­kiu­ręs dan­gus. Mies­tas jau bu­vo pri­pra­tęs, kad dėl už­si­kim­šu­sios ka­na­li­za­ci­jos pa­tvins­ta kai ku­rios gat­vės, ta­čiau dar ne­bu­vo taip, kad pa­tvin­tų bul­va­ras.

Prie Kaš­to­nų alė­jos įsi­tai­sę pre­ky­bi­nin­kai ir pa­slau­gų tie­kė­jai tu­rė­jo ke­lias va­lan­das sto­vė­ti van­de­ny­je. Bu­vo iš­ki­lęs net rim­tas pa­vo­jus – kios­kų sa­vi­nin­kai į pa­la­pi­nes bu­vo at­si­ve­dę elekt­ros lai­dus, ku­rie pa­sken­do van­de­ny­je.

Šiau­lių bul­va­ras su­re­mon­tuo­tas vos prieš ke­le­rius me­tus. Kas at­si­ti­ko – blo­gai su­mon­tuo­ta nuo­te­kų sis­te­ma, už­si­ki­šo ka­na­li­za­ci­ja? Ką da­rys mies­to val­džia dėl to­kio akib­rokš­to – ieš­kos kal­tų, pra­šys iš­tai­sy­ti bro­ką?

Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Arū­nas Ado­mai­tis sa­ko ap­gai­les­tau­jan­tis, kad bū­tent tuo me­tu, kai da­lis bul­va­ro bu­vo ap­sem­ta, spe­cia­lis­tams nie­kas apie įvy­kį ne­pra­ne­šė. Bū­tų pra­ne­šę, iš­syk bū­tų pul­ta ieš­ko­ti prie­žas­ties, ko­dėl neat­lai­ko ka­na­li­za­ci­ja. „Kreip­si­mės į lie­taus nuo­te­kas eksp­loa­tuo­jan­čią bend­ro­vę „Šiau­lių van­de­nys“. Jie nu­sta­tys, ko­kios prie­žas­tys. Jų spe­cia­lis­tai de­ri­no bul­va­ro re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tą“, – sa­kė A. Ado­mai­tis.

  

Šven­ti­nės ei­se­nos da­ly­viai - mo­kyk­los, or­ga­ni­za­ci­jos, įmo­nės, par­ti­jos ir ki­ti - pri­si­sta­tė Šiau­liams iš­ra­din­gai.

 

 Mo­to­ri­zuo­to­je ko­lo­no­je žiū­ro­vai iš­vy­do ir „tiu­nin­guo­tų“ au­to­mo­bi­lių, ku­rie penk­ta­die­nį va­ka­re bu­vo eks­po­nuo­ja­mi Talk­šos eže­ro pa­kran­tė­je.

Pa­rink­tas ne­tin­ka­mas lai­kas

„Ši Šiau­lių mies­to šven­tė ne­bu­vo skir­ta nei at­li­kė­jams, nei žiū­ro­vams. Ji te­bu­vo skir­ta funk­cio­nie­riams val­di­nin­kams, kad pliu­siu­ką ties ei­lu­te ga­lė­tų pa­si­dėti“, – nu­kir­to vie­nos vai­kų mu­zi­kos gru­pių va­do­vas (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma – aut. pa­st.).

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, vai­kų gru­pių kon­cer­tas prie ne­sut­var­ky­tos Talk­šos – vi­siš­kai ab­sur­diš­kas va­rian­tas. Šeš­ta­die­nį ry­tą atė­ję re­pe­tuo­ti vai­kai ra­do aikš­te­lė­je pur­vo ir pu­tų ko­šę. Nors ta­ke­lis ir te­ri­to­ri­ja ties sce­na bu­vo iš­klo­ti trin­ke­lė­mis, da­ly­viams, no­rin­tiems už­lip­ti į sce­ną, te­ko rink­tis du ke­lius – mak­no­ti per pur­vy­ną ar­ba ei­ti prieš griau­din­čias ko­lo­nė­les. „Vie­nas tri­me­tis taip iš­si­gan­do, kad pra­dė­jo verk­ti ir at­si­sa­kė lip­ti į sce­ną. Apie vai­kų svei­ka­tą ne­bu­vo pa­gal­vo­ta“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Mu­zi­kos gru­pės va­do­vas įsi­ti­ki­nęs, kad Šiau­lių die­nų da­ta pa­rink­ta la­bai neat­sa­kin­gai. Šiau­lių ko­lek­ty­vų va­do­vams ir vai­kų tė­vams jau ma­žiau­siai prieš dvi sa­vai­tes ten­ka su­si­rink­ti į re­pe­ti­ci­jas. Vai­kams ato­sto­gų me­tų re­pe­ti­ci­jos – trau­ma. „Gal mies­to va­do­vai ti­kė­jo­si, kad už­sie­nie­čiai, at­vy­kę į čem­pio­na­tą, puls pirk­ti su­ve­ny­rų, bet taip neat­si­ti­ko. Šeš­ta­die­nio kon­cer­tas prie Talk­šos te­bu­vo įdo­mus kon­cer­tuo­jan­čių vai­kų tė­vams. Kon­cer­tui pa­si­bai­gus ir į sce­ną už­li­pus TV per­so­na­žui Gus­ta­vui, žiū­ro­vų bu­vo li­kę

  

Kaš­to­nų alė­jo­je se­nų­jų ama­tų mo­kė Že­mai­ti­jos, Ute­nos ra­jo­no, Pa­ne­vė­žio ir Vil­niaus mies­tų bei Šiau­lių ap­skri­ties tau­to­dai­li­nin­kai.

 

Šiau­lių die­nų sve­čiai - krep­ši­nio sir­ga­liai - at­ra­do ne tik are­ną, bet ir Talk­šos priei­gas.

10-20“, – tei­gė mu­zi­kan­tas.

Ky­la ir klau­si­mas, kam šo­vė į gal­vą su­reng­ti kon­cer­tą prie Talk­šos tuo me­tu, kai Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai žai­dė su tur­kais.

„Iš­leis­ta tiek lė­šų, o vi­sos mies­to šven­tės pri­si­mi­ni­mas vie­nin­te­lis – fe­jer­ver­kai. At­ro­do, kad mies­to gim­ta­die­nio ren­gi­niai – pi­ni­gų plo­vyk­la ir nie­ko dau­giau“, – sa­kė jis ir tei­gė ma­nąs, kad ge­riau­sia Šiau­lių die­nas švęs­ti rug­sė­jo pa­bai­go­je, o kon­cer­tus per­kel­ti į are­ną. To­kiu at­ve­ju bū­tų su­tau­py­ta lė­šų, pro­ble­mų ne­kil­tų dėl oro są­ly­gų, po sto­gu tilp­tų ir pre­ky­bi­nin­kai.

„Ne­rei­kia pri­si­gal­vo­ti – vis­kas bu­vo ge­rai. Kas no­ri pri­si­ka­bin­ti, tam ir Talk­ša už­klius“, – pa­ko­men­ta­vo ren­gi­nio „Mui­lo bur­bu­las“ ve­dė­ja Bum­cė – Li­na Jo­ku­baus­kie­nė. Jos tei­gi­mu, ga­li­ma su­pras­ti, kad vi­sos eže­ro pa­kran­tės iš­klo­ti trin­ke­lė­mis ne­bu­vo spė­ta lai­ku. „Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad atei­ty­je Talk­šos priei­gos bus idea­li vie­ta ren­gi­niams“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Or­ga­ni­za­to­riai šven­te pa­ten­kin­ti

„Esa­me pa­ten­kin­ti, šven­tė bu­vo tik­rai ne­blo­ga. Šie­met kaip nie­kad bu­vo iš­nau­do­ta daug mies­to erd­vių, pa­si­ro­dė kaip nie­kad daug mies­to ko­lek­ty­vų. Itin ža­viuo­si Šiau­lių mė­gė­jų me­no ko­lek­ty­vais – jie taip no­ri kon­cer­tuo­ti, pa­si­ro­dy­ti, kad at­ro­do, jog sce­na jiems – vi­ta­mi­nai“, – sa­kė Šiau­lių die­nų šven­tę or­ga­ni­za­vu­sio Kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Ston­kus. Jis ne­slė­pė, kad šių­me­tės šven­tės me­tu pa­ste­bė­ta ne­sklan­du­mų, ku­rių bus ban­do­ma iš­veng­ti ki­tą­met.

  

Am­fi­teat­re vy­ku­sio fes­ti­va­lio „Big Band fes­ti­val Šiau­liai 2011“ da­ly­viai Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos big­ben­dai kon­cer­ta­vo iki vė­laus va­ka­ro.


Mu­ša­mų­jų mu­zi­kos inst­ru­men­tų gru­pė „Rit­mas ki­taip“ - neats­ki­ria­ma mies­to šven­čių da­lis.

Ar ne­ver­tė­tų Šiau­lių die­nų reng­ti ki­tu lai­ku? V. Ston­kaus nuo­mo­ne, rug­sė­jo pa­bai­go­je su­lauk­ti pra­stų orų yra di­des­nė ti­ki­my­bė nei mė­ne­sio pra­džio­je. „Ar ga­li pyk­ti, kad to­kiu daž­nu­mu Šiau­liuo­se vyks­ta Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tas?“ – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas pa­klaus­tas, ar ge­rai, kad Šiau­lių die­nos su­ta­po su čem­pio­na­tu.

Fi­nan­siš­kai šių­me­tė šven­tė ne­si­sky­rė nuo se­niau bu­vu­sių. Iš biu­dže­to jai skir­ta 100 tūkst. li­tų, 130 tūkst. do­va­no­jo rė­mė­jai, o apie 300 pre­ky­bi­nin­kų už su­teik­ta plo­tą su­mo­kė­jo apie 50 tūkst. li­tų.

Šiau­lių die­nų da­ly­viai, nors ofi­cia­liai šven­tė vy­ko dvi die­nas, pa­plu­šė­jo ke­tu­rias – kon­cer­tus ren­gė ir į Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą su­si­rin­ku­siems da­ly­viams bei sir­ga­liams. Bu­vo su­reng­ta daug įvai­rių mu­zi­kos sti­lių kon­cer­tų, šo­kė­jų pa­si­ro­dy­mų, ati­da­ry­tos ke­lios šiau­lie­čių pa­ro­dos. Šiau­lie­čiai bū­rė­si į ei­se­ną, ku­rios prie­ky­je žy­gia­vo tik­rų tik­riau­sias Auk­si­nis ber­niu­kas.

„Dvi pa­ras ne­mie­go­jau, bu­vo di­de­lis stre­sas“, – pri­si­pa­žįs­ta dai­li­nin­kė Re­da Uo­gin­tie­nė, ku­rios su­ma­ny­mas bu­vo nu­purkš­ti at­le­tiš­ką vy­rą spe­cia­liais da­žais – su­kur­ti Šiau­lių sim­bo­lį Auk­si­nį ber­niu­ką. Pas­ku­ti­nė­mis die­no­mis paaiš­kė­jo, kad spe­cia­lių da­žų, ku­rių fla­ko­nas kai­nuo­ja 35 li­tus, o rei­kia 20, – ne­bus.

 
 
 

Vė­je­li pūsk, lai­ve­lį ne­šk.

 

„Pa­nau­do­jau alie­ju­ką ir spe­cia­lią auk­so pud­rą. Bu­vo la­bai bai­su, nes pud­ra ga­li su­kel­ti stip­rią aler­gi­ją. Per ko­kią va­lan­dą šiau­lie­tį Ed­vi­ną Lu­kį nu­da­žiau. Džiau­giuo­si, kad Auk­si­nis ber­niu­kas pa­vy­ko pui­kiai“, – sa­kė dai­li­nin­kė.

Šiau­lių šven­tė­je tik­rai bu­vo kur akis pa­ga­ny­ti ir daug ką iš­girs­ti – riau­mo­jo ma­ši­nos, bu­vo sa­ko­mos iš­kil­min­gos kal­bos, šiau­lie­čius svei­ki­no mu­zi­ki­nis pro­jek­tas, su­kur­tas spe­cia­liai mies­to gim­ta­die­niui. Kaš­to­nų alė­jo­je šven­tės da­ly­viai mo­kė­si se­nų­jų ama­tų, Ch. Fren­ke­lio vi­lo­je bu­vo už­da­ry­tas VIII tarp­tau­ti­nis Ch. Fren­ke­lio vi­los va­sa­ros fes­ti­va­lis.

Su mies­to šven­te iki ki­tų me­tų at­si­svei­kin­ta prie Talk­šos eže­ro bai­gia­muo­ju kon­cer­tu „Sau­lės ta­kas“. Po jo dan­gų nu­švie­tė fe­jer­ver­kai, ku­riuos Šiau­liams tra­di­ciš­kai do­va­no­jo elekt­ro­ni­nių ry­šių pa­slau­gų bend­ro­vė „S plius“.

Suo­lų tuš­tė­ji­mo me­tas

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Va­kar į Šiau­lių mo­kyk­las atė­jo 1030 pir­mo­kų, ta­čiau net 500 dau­giau moks­lei­vių – 1520 – pa­va­sa­rį pa­liks mo­kyk­las. Suo­lų tuš­tė­ji­mo me­tas aki­vaiz­dus – Šiau­liuo­se moks­lei­vių ma­žė­ja, tad ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus, kaip or­ga­ni­zuo­ti mo­ky­mą ir ug­dy­mą, ko­kius pe­da­go­gus at­leis­ti, ko­kias mo­kyk­las už­da­ry­ti, po­li­ti­kai ir švie­ti­mo dar­buo­to­jai anks­čiau ar vė­liau pri­va­lės priim­ti. Tau­pant lė­šas ir dėl ma­žė­jan­čių mo­ki­nių skai­čiaus Šiau­liuo­se jau jun­gia­mos mo­kyk­los, ta­čiau nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dės ir su ki­to­mis bė­do­mis – mo­kyk­lo­mis kiau­rais lan­gais, gel­to­nų­jų au­to­bu­sė­lių trū­ku­mu, pe­da­go­gų ne­dar­bu.

 


Šiemet į Šiau­lių mo­kyk­las su­si­rin­ko per 15 tūks­tan­čių mo­ki­nių. Pa­kei­tus Švie­ti­mo įsta­ty­mą, mies­te at­si­ra­do 11 pro­gim­na­zi­jų ir 8 gim­na­zi­jos.

Ska­tins ne­for­ma­lią veik­lą

Prieš de­šimt­me­tį Šiau­lių mo­kyk­lo­se mo­kė­si 24 tūkst. moks­lei­vių, šie­met į kla­ses su­gu­žės vos 15,4 tūkst. mo­ki­nių. Spė­ja­ma, kad mo­ki­nių la­biau­siai ma­žė­ja dėl emig­ra­ci­jos ir iš­vy­ki­mo į ki­tus mies­tus. Ne­be­no­ri žmo­nės gy­ven­ti Šiau­liuo­se. Vil­niu­je, prie­šin­gai nei Sau­lės mies­te, moks­lei­vių ne­ma­žė­ja, ne­tgi sta­to­mos nau­jos mo­kyk­los. Nau­juo­sius moks­lo me­tus Kau­ne pra­dės 119 pir­mo­kų dau­giau nei per­nai.

Vio­le­ta Dams­kie­nė, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja, ne­sle­pia, kad mo­kyk­lų atei­ty­je bus ma­žiau. „Įs­tai­gų bus ma­žiau, jos stam­bės“, – tei­gia ve­dė­ja.

Tai reiš­kia, kad da­lis pe­da­go­gų ne­teks dar­bo. Praė­ju­siais moks­lo me­tais jau bu­vo su­jung­tos Šven­tu­pio ir Gy­ta­rių mo­kyk­los, J. Lau­ži­ko ir Rin­gu­vos spe­cia­lio­ji mo­kyk­la. Kol kas neaiš­ku, kiek lė­šų bus su­tau­py­ta, ta­čiau aki­vaiz­du, kad švie­ti­mo reik­mėms iš mies­to biu­dže­to pi­ni­gų ten­ka vis ma­žiau. Jei 2009-ai­siais švie­ti­mui skir­ta da­lis biu­dže­te bu­vo 58,7 pro­c., tai 2011-ai­siais ji su­ma­žė­jo iki 55,2 pro­c.

Įdo­mų tai, kad šie­met at­si­ra­do iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo „krep­še­lis“. Švie­ti­mo vi­ce­mi­nist­ras Vai­das Ba­cys tei­gia, kad „krep­še­lis“ bus ski­ria­mas kiek­vie­nam vai­kui ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo sri­ty­je. Šioms reik­mėms ša­ly­je bus skir­ta 20 mln. li­tų, kiek­vie­nam vai­kui – po 100 li­tų. Šiuo me­tu toks eks­pe­ri­men­tas vyks­ta Anykš­čiuo­se, Klai­pė­do­je, Pa­ne­vė­žio mies­te ir ra­jo­ne. „Sto­jant į aukš­tą­ją mo­kyk­lą, ne tik tu­ri bū­ti svar­bu, kaip vai­kas mo­kė­si, bet ir ką nu­vei­kė, tad ne­for­ma­li po­pa­mo­ki­nė veik­la yra la­bai svar­bi“, – tei­gė vi­ce­mi­nist­ras.

Pro kiau­rus lan­gus „iš­skris“ šim­tai tūks­tan­čių

Dar bir­že­lį mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se bu­vo 39 lais­vos vie­tos, „Ru­gia­gė­lė­je“ ir „Žir­niu­ke“ bu­vo ati­da­ry­tos dvi pa­pil­do­mos gru­pės vai­kams. Sa­vi­val­dy­bė ra­do lė­šų ap­šil­tin­ti sep­ty­nių iki­mo­kyk­li­nių įstai­gų sto­gus. Vi­so­se įstai­go­se bu­vo pa­keis­ti lan­gai ir išo­rės du­rys.

Mies­te vei­kia 8 gim­na­zi­jos, 3 vi­du­ri­nės mo­kyk­los, 11 pro­gim­na­zi­jų, 4 pa­grin­di­nės mo­kyk­los, jau­ni­mo mo­kyk­la, 6 pra­di­nės mo­kyk­los, 6 spe­cia­lio­sios mo­kyk­los, 29 lop­še­liai-dar­že­liai ir 8 ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo įstai­gos. 2010-2011 m. mo­der­ni­zuo­ta 16 mo­kyk­lų, re­konst­ruo­ja­mi dar 5 mo­kyk­lų pa­sta­tai. Nors dėl re­no­va­ci­jos džiaug­tis mo­kyk­los ir ga­li, kai ku­rių mo­kyk­lų vai­kai sta­ty­bi­nė­mis dul­kė­mis kvė­puos net iki Ka­lė­dų. Tik Šiau­lių uni­ver­si­te­to gim­na­zi­jo­je re­no­va­ci­jos dar­bai bu­vo baig­ti prieš moks­lo me­tų pra­džią, tie­sa, fa­sa­das rug­sė­jo 1-ąją dar ne­bu­vo baig­tas re­mon­tuo­ti.

„No­rė­jo­me kaip ge­riau, o ga­vo­si kaip vi­sa­da“, – lai­ku ne­si­bai­gu­sius re­no­va­ci­jos dar­bus ko­men­tuo­ja mies­to me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas. Jo tei­gi­mu, sta­ty­bi­nin­kai bu­vo žo­džiu pa­ža­dė­ję, kad dar­bus baigs prieš rug­sė­jo 1-ąją, bet fak­tas kaip bly­nas – to nė­ra. Me­ras sa­ko, kad sa­vi­val­dy­bė, ma­tyt, pa­si­rin­ko ne­ti­ku­sius sta­ty­bi­nin­kus. „Tai prie­kaiš­tas mums pa­tiems, ta­čiau ki­tų sta­ty­bi­nin­kų pa­gal Vie­šo­jo pir­ki­mo įsta­ty­mą mes ne­ga­lė­jo­me pa­si­rink­ti“, – sa­ko me­ras.

Švie­ti­mo vi­ce­mi­nist­ras Vai­das Ba­cys sa­ko ne­ma­tęs nė vie­nos mo­kyk­los Eu­ro­po­je, ku­rio­je re­no­va­ci­jos dar­bai bū­tų baig­ti vos per 3 mė­ne­sius. „Es­ti­jo­je vai­kus iš re­no­vuo­ja­mų mo­kyk­lų iš­ke­lia vi­siems me­tams. Gal ir mums to­kią pra­kti­ką tai­ky­ti?“ – klau­sė jis.

Tie­sa, de­juo­ti dėl lai­ku ne­si­baig­sian­čių re­mon­tų ne­ver­ta, ta­čiau Šiau­lių Ra­gai­nės, Vi­jo­lių, Du­bi­jos, „San­tar­vės“ ir dar pen­kiose pra­di­nė­se mo­kyk­lo­se pro kiau­rus lan­gus „iš­skris“ šim­tai tūks­tan­čių li­tų.

Ra­gai­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Di­na­ra Vit­ku­vie­nė in­for­ma­vo, kad mo­kyk­loms, ku­rio­se ne­pa­keis­ti lan­gai, vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro šil­dy­mas per mė­ne­sį kai­nuo­ja 6-7 li­tus. Mo­kyk­lų, ku­rių pa­keis­ti lan­gai, vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro šil­dy­mo kai­na – apie 3 li­tus.

Jei mo­kyk­los plo­tas 5 tūkst. kv. m, ne­sun­ku su­skai­čiuo­ti, kad per mė­ne­sį mies­to biu­dže­tui vie­nos ne­re­mon­tuo­tos mo­kyk­los šil­dy­mas at­siei­na 35 tūkst. li­tų. „Pa­kei­tus lan­gus, mū­sų mo­kyk­los šil­dy­mas per mė­ne­sį kai­nuo­tų 15-19 tūkst., va­di­na­si, per šil­dy­mo se­zo­ną sa­vi­val­dy­bė su­tau­py­tų apie 100 tūkst. li­tų. Aki­vaiz­du, kad nau­ji lan­gai at­si­pirk­tų vos per ke­le­rius me­tus“, – sa­ko D. Vit­ku­vie­nė.

Gel­to­nų­jų au­to­bu­siu­kų pa­kaks ne vi­siems

Švie­ti­mo vi­ce­mi­nist­ras vie­nu ša­lies švie­ti­mo sis­te­mos prio­ri­te­tų lai­ko švie­ti­mo priei­na­mu­mą, ta­čiau Lie­tu­vo­je ma­žos mo­kyk­los už­da­ro­mos, nors, pa­vyz­džiui,  Suo­mi­jo­je vals­ty­bė iš­lai­ko net tas, ku­rias lan­ko vos  10-15 vai­kų.

Pa­ti ma­žiau­sia Šiau­lių ra­jo­no mo­kyk­la – Kur­tu­vė­nų pra­di­nė. Ją per­nai lan­kė vos 20 vai­kų. Ši­lė­nų pa­grin­di­nę mo­kyk­lą per­nai lan­kė 62 vai­kai. Kiek šie­met ra­jo­ne bus moks­lei­vių, dar ne­sus­kai­čiuo­ta, ta­čiau į ra­jo­no mo­kyk­las ateis tik 400 pir­mo­kė­lių.

Pa­sak Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jos Ju­di­tos Šert­vy­tie­nės, per de­šimt me­tų vai­kų su­ma­žė­jo maž­daug treč­da­liu. Ne­pai­sant to, sten­gia­ma­si mo­kyk­las iš­sau­go­ti, įsi­gy­ti au­to­bu­sų, kad vai­kai pa­to­giai ir sau­giai pa­siek­tų mo­kyk­las.

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja pra­ne­ša, kad šie­met at­vi­ro kon­kur­so bū­du nu­pir­ko 43 mo­kyk­li­nius au­to­bu­sus po 19 sė­di­mų vie­tų mo­ki­niams. Pen­kiuo­se yra spe­cia­li įran­ga neį­ga­liems vai­kams su ve­ži­mė­liais vež­ti. 41 au­to­bu­sas bus per­duo­tas ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bėms, 555-asis au­to­bu­sas ati­te­ko Za­ra­sų sa­vi­val­dy­bei. Gel­to­nie­siems au­to­bu­sams pirk­ti šie­met skir­ti 5 mln. li­tų.

Mo­kyk­li­nius au­to­bu­sus Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja per­ka ir per­duo­da sa­vi­val­dy­bėms nuo 2000 me­tų. Iš vi­so Lie­tu­vos ke­liais šiais moks­lo me­tais va­ži­nės 562 gel­to­nie­ji au­to­bu­sai. Jais mo­ki­niai ne tik pa­sie­kia mo­kyk­lą, bet ir ke­liau­ja į eks­kur­si­jas, spor­to var­žy­bas, kon­kur­sus.

Šie­met Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė iš mi­nis­te­ri­jos ga­vo vie­ną nau­ją au­to­bu­siu­ką. Jis ati­teks Bu­bių pa­grin­di­nei mo­kyk­lai. Pa­sak J. Šert­vy­tie­nės, iš vi­so Šiau­lių ra­jo­no mo­kyk­los ga­vo sep­ty­nis au­to­bu­siu­kus, de­vy­nis įsi­gi­jo pa­tys. „Tu­ri­me 23 mo­kyk­las, tad au­to­bu­siu­kų trūks­ta. Nau­do­ja­mės Kur­šė­nų, Šiau­lių au­to­bu­sų par­kų, pri­va­čių ve­žė­jų pa­slau­go­mis. Jei vai­kai vyks­ta į olim­pia­das, ki­tus Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos ren­gia­mus ren­gi­nius, ke­lio­nės iš­lai­dos jiems kom­pen­suo­ja­mos“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Stu­den­tams – dau­giau trans­por­to leng­va­tų

Dėl moks­lei­vių va­žia­vi­mo trau­ki­niais ir au­to­bu­sais ne pir­mus me­tus ver­da dis­ku­si­jos. Moks­lei­viai da­ly­vau­ja ne tik įvai­rio­se olim­pia­do­se – po­pu­lia­rė­jant te­le­vi­zi­jos šou ta­len­tin­gi vai­kai trau­ki­niais ar au­to­bu­sais vyks­ta į sos­ti­nę ir per­ka bi­lie­tus. Tarp­mies­ti­niais au­to­bu­sais vyks­tan­tiems vai­kams nuo 10 m. 50 pro­c. nuo­lai­dos bi­lie­tui ne­bė­ra. Nuo­lai­da tai­ko­ma tik kon­ser­va­to­ri­ją lan­kan­tiems moks­lei­viams.

Kar­tais mo­kyk­los, ku­rių gar­bę vai­kai gi­na te­le­vi­zi­jų lai­do­se, ran­da bū­dų kom­pen­suo­ti ke­lio­nę trau­ki­niu, ta­čiau daž­niau­siai ke­lio­nės smo­gia moks­lei­vių tė­vams per ki­še­nę.

Stu­den­tams ge­riau – nuo rug­sė­jo 1-osios trans­por­to leng­va­tas su­teiks stu­den­to sta­tu­są pa­tvir­ti­nan­ti pa­žy­ma, o pir­ma­kur­siai ga­lės gau­ti stu­den­to pa­žy­mė­ji­mą, ga­lio­jan­tį iki stu­di­jų pa­bai­gos, o ne me­tus. Ka­dan­gi ne vi­siems pir­ma­kur­siams iki rug­sė­jo 1 d. ga­li bū­ti spė­ta pa­ga­min­ti nau­juo­sius Lie­tu­vos stu­den­to pa­žy­mė­ji­mus, aukš­to­sios mo­kyk­los iš­duos lai­ki­ną – mė­ne­sį ga­lio­jan­tį – do­ku­men­tą.

Pir­ma­kur­siai jau rug­sė­jo mė­ne­sį ga­lės sėk­min­gai nau­do­tis jiems pri­klau­san­čio­mis trans­por­to leng­va­to­mis. Nau­jo­jo pa­žy­mė­ji­mo ne­be­rei­kės pra­tęs­ti kas­met, to­dėl at­pigs jo įkai­niai. Jo kai­na tie­sio­giai pri­klau­sys nuo no­ri­mos ga­lio­ji­mo truk­mės: tre­jų me­tų pa­žy­mė­ji­mas kai­nuos 30 li­tų, ket­ve­rių – 40 li­tų.

Į nau­jos kar­tos pa­žy­mė­ji­mą yra in­teg­ruo­tas mik­rop­ro­ce­so­rius, ku­ris ga­lės at­lik­ti įvai­rias funk­ci­jas. Pa­žy­mė­ji­mą bus ga­li­ma nau­do­ti kaip elekt­ro­ni­nį mies­to trans­por­to bi­lie­tą. Aukš­to­sios mo­kyk­los nu­ma­to jį pri­tai­ky­ti ir kaip įė­ji­mo į bend­ra­bu­tį rak­tą ar kor­te­lę ko­pi­ja­vi­mo apa­ra­tams, įdieg­ti ki­tas stu­den­tams nau­din­gas pa­slau­gas.

Ma­žė­jant mo­ki­nių, Šiau­liuo­se ke­ti­na­ma su­jung­ti kai ku­rias mo­kyk­las. Mo­ky­mo įstai­gų ma­žės, bet jos stam­bės.

Su­ma­žė­jo be­dar­bių mo­ky­to­jų

Lie­tu­vos dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tai pa­skai­čia­vo, kad šie­met be­dar­bių mo­ky­to­jų 15 pro­c. ma­žiau nei per­nai, ta­čiau ne vi­si įsi­dar­bi­nu­sie­ji ir to­liau krem­ta pe­da­go­go duo­ną. At­siž­velg­da­ma į su­ma­žė­ju­sią pe­da­go­gų pa­klau­są dar­bo rin­ko­je, Lie­tu­vos dar­bo bir­ža be­dar­biams mo­ky­to­jams, įgi­ju­siems aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, sky­rė di­de­lį dė­me­sį. Jiems bu­vo pa­siū­ly­ta įgy­ti nau­jų kom­pe­ten­ci­jų. Pa­siū­lius per­si­kva­li­fi­kuo­ti, dau­giau­sia pe­da­go­gų rin­ko­si lan­ky­ti vers­lo pa­slau­gų va­dy­bi­nin­ko, fi­nan­si­nin­ko, vers­lo ad­mi­nist­ra­to­riaus, ap­žel­di­ni­mo tech­ni­ko, so­cia­li­nio dar­buo­to­jo kur­sus. Iš no­rin­čių per­si­kva­li­fi­kuo­ti be­dar­bių kas penk­tas – pe­da­go­gas.

Iš vi­so rugp­jū­čio 1 d. ša­ly­je bu­vo už­re­gist­ruo­ta per 2 tūkst. be­dar­bių mo­ky­to­jų. Nuo me­tų pra­džios gau­ta 250 dar­bo pa­siū­ly­mų pe­da­go­gams – 17 pro­c. ma­žiau nei 2010 m. Dau­giau­sia lais­vų dar­bo vie­tų yra pa­pil­do­mo­jo ug­dy­mo da­ly­kų, che­mi­jos, ang­lų ir lie­tu­vių kal­bų, dai­lės mo­ky­to­jams Vil­niaus, Klai­pė­dos ir Kau­no re­gio­nuo­se. Šiau­liuo­se si­tua­ci­ja šiek tiek ki­to­kia.

Šiau­lių te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, šie­met mo­kyk­los ieš­ko­jo sep­ty­nių lie­tu­vių kal­bos, še­šių ang­lų kal­bos, pen­kių pra­di­nio ug­dy­mo, tri­jų so­cia­li­nių pe­da­go­gų. Šiau­lių te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Šiau­lių sky­riu­je bu­vo už­re­gist­ruo­ti 206 mo­ky­to­jai. Dau­giau­sia dar­bo ieš­ko­jo spe­cia­lie­ji ir so­cia­li­niai pe­da­go­gai, pra­di­nio ug­dy­mo mo­ky­to­jai.

Ma­žė­ja stu­di­juo­ti no­rin­čių vai­ki­nų

Stu­di­jas Šiau­lių uni­ver­si­te­te, įskai­tant ba­ka­lau­ro, ma­gist­ro, tęs­ti­nių stu­di­jų pro­gra­mas, šiais moks­lo me­tais pra­dės 1555 nau­ji stu­den­tai, t. y. apie 50 stu­den­tų ma­žiau ne­gu 2010-ai­siais. Ba­ka­lau­ro stu­di­joms gau­tos 267 vals­ty­bi­nės vie­tos („krep­še­liai“), t. y. 15 pro­c. ma­žiau ne­gu per­nai.

Dau­giau­sia vals­ty­bi­nių vie­tų ga­vo Tech­no­lo­gi­jos fa­kul­te­tas – 56. Po 43 vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas ga­vo Me­nų bei So­cia­li­nės ge­ro­vės ir ne­ga­lės stu­di­jų fa­kul­te­tai, 36 – Edu­ko­lo­gi­jos, 35 – Hu­ma­ni­ta­ri­nis, 26 – Ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos, 22 – So­cia­li­nių moks­lų, tik 6 – Gam­tos moks­lų fa­kul­te­tas.

Į mo­ka­mas ba­ka­lau­ro stu­di­jų pro­gra­mas priim­ti 535 stu­den­tai. Po­pu­lia­riau­sios mo­ka­mos stu­di­jų pro­gra­mos: ki­ne­zi­te­ra­pi­ja (62), kū­no kul­tū­ra (59), vie­ša­sis ad­mi­nist­ra­vi­mas (45), eko­no­mi­ka (43), vers­lo ad­mi­nist­ra­vi­mas (40), ang­lų fi­lo­lo­gi­ja (17).

Šiau­lių vals­ty­bi­nė ko­le­gi­ja stu­di­juo­ti priė­mė 1033 stu­den­tus. 663 už stu­di­jas ne­mo­kės, o 370 stu­den­tų teks pa­suk­ti gal­vą, iš kur gau­ti pi­ni­gų su­mo­kė­ti už moks­lą. Per me­tus už stu­di­jas ten­ka su­mo­kė­ti 3200 li­tų, o bio­me­di­ci­nos stu­di­jos kai­nuo­ja 5200 li­tų.

Šiau­lių vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos bend­ra­bu­čiuo­se yra 380 vie­tų, net 100 stu­den­tų bend­ra­bu­čio kam­ba­rio ne­ga­vo. Ti­ki­ma­si, kad iki pa­va­sa­rio lais­vų vie­tų at­si­ras.

Už gy­ve­ni­mą bend­ra­bu­ty­je, ku­ria­me yra in­ter­ne­tas, ko­le­gi­jos stu­den­tai per mė­ne­sį mo­ka 150 li­tų. La­bai ge­rai be­si­mo­kan­tys stu­den­tai gau­na 130-260 li­tų dy­džio sti­pen­di­ją. Po tre­jus me­tus tru­ku­sių stu­di­jų kas penk­tas ko­le­gi­jos ab­sol­ven­tas tę­sia moks­lus uni­ver­si­te­tuo­se.

Vals­ty­bė sie­kia, kad kuo dau­giau jau­nuo­lių rink­tų­si stu­di­jas pro­fe­si­nio ren­gi­mo mo­kyk­lo­se, to­dėl be­veik tiek pat „krep­še­lių“ ski­ria ko­le­gi­joms ir uni­ver­si­te­tams. Vis dėl­to šie­met uni­ver­si­te­tams bu­vo skir­ta 9580 „krep­še­lių“, o ko­le­gi­joms – 8674, tad li­ko neiš­da­ly­tų. Ver­čia su­si­rū­pin­ti tai, kad ko­le­gi­jo­se ma­žė­ja be­si­mo­kan­čių vai­ki­nų. Šiau­lių ko­le­gi­jo­je šie­met pa­no­ro mo­ky­tis 5 pro­c. ma­žiau vai­ki­nų nei anks­čiau.

Šie­met Šiau­lių abi­tu­rien­tai ge­riau nei per­nai iš­lai­kė vals­ty­bi­nius eg­za­mi­nus, ta­čiau įdo­mu tai, kad praė­ju­siais moks­lo me­tais su­ma­žė­jo jau­nuo­lių, įgi­ju­sių pa­grin­di­nį ir vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą. Spė­ja­ma, kad jau­nuo­liai, neį­gi­ję nė pa­grin­di­nio iš­si­la­vi­ni­mo, iš­vyks­ta iš Lie­tu­vos.

Būs­to rin­ka kri­zės ne­bi­jo

Al­vy­das JA­NU­ŠE­VI­ČIUS

Kol pa­sau­lis pra­na­šau­ja ant­rą kri­zės ban­gą, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­kos spe­cia­lis­tai ra­miai mie­ga. Jie įsi­ti­ki­nę, kad eko­no­mi­nio kra­cho jų sri­ty­je ne­bus. Bent jau ne to­kio, koks bu­vo prieš po­rą me­tų.

 
 Autoriaus nuotr.

Kai­nos sta­bi­lios - kri­zė ne­bai­siSta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, pir­mą šių me­tų ket­vir­tį sos­ti­nė­je per mė­ne­sį bu­vo par­duo­ta ar­ba pirk­ta be­veik pu­sė tūks­tan­čio būs­tų. Šiau­liuo­se - ko­ne pen­kis­kart ma­žiau. Kau­ne ir Klai­pė­do­je kar­tu paė­mus - tiek pat kiek Vil­niu­je. To­kie sta­tis­ti­niai duo­me­nys ne­kin­ta be­veik dve­jus me­tus. Anot ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to spe­cia­lis­tų, kai­nos sta­bi­li­za­vo­si ir yra ga­na „tei­sin­gos“.Ne­se­niai vy­ku­sio gy­ven­to­jų ir būs­tų su­ra­šy­mo me­tu vie­šo­jo­je erd­vė­je ne kar­tą bu­vo ly­gi­na­mi Šiau­liai ir Pa­ne­vė­žys, tei­gia­ma, kad pa­sta­ra­sis ve­ja­si, o gal net pra­lenks Šiau­lius pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių bei eko­no­mi­ką. Li­nas Juo­zai­tis, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ro­vės Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­no va­do­vas, nei­gia, kad Pa­ne­vė­žys ve­ja­si Šiau­lius: „Ten si­tua­ci­ja net pra­stes­nė. Šiau­liuo­se pa­sta­rai­siais me­tais lai­ko­si sta­bi­lios būs­to kai­nos, o pa­sta­rai­siais mė­ne­siais ste­bi­mas pa­gy­vė­ji­mas. Žmo­nės vis daž­niau do­mi­si bu­tų kai­no­mis ir ga­li­my­bė­mis juos įsi­gy­ti.“
Bu­tų kai­na per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus lai­kė­si sta­bi­liai ir šo­ki­nė­jo vos de­šimt pro­cen­tų. Kai­nų skir­tu­mas tarp tvar­kin­go dvie­jų kam­ba­rių ir ap­leis­to ke­tu­rių kam­ba­rių bu­to - sim­bo­li­nis. Būs­to ver­tė nuo jo plo­to ma­žai pri­klau­so to­dėl, kad spar­čiai ki­lo mo­kes­čiai už šil­dy­mą.
Spe­cia­lis­tų duo­me­ni­mis, Šiau­liuo­se tri­jų kam­ba­rių bu­tas tra­di­ci­nia­me dau­gia­bu­ty­je pie­ti­nia­me mies­to ra­jo­ne kai­nuo­ja apie 100 tūkst. li­tų. Cent­re kai­nos įvai­rios, ta­čiau tvar­kin­gas pa­na­šaus dy­džio bu­tas pės­čių­jų bul­va­re ga­li kai­nuo­ti apie 200-250 tūkst. li­tų. Są­ly­gi­nai nau­juo­se dau­gia­bu­čiuo­se, pa­vyz­džiui, Že­mai­tės gat­vė­je esan­čiuo­se rau­do­nų ply­tų na­muo­se, tri­jų kam­ba­rių bu­tas ver­tas 150 tūkst. li­tų, ta­čiau pa­sta­ra­sis tu­ri bū­ti ne­prie­kaiš­tin­gos būk­lės.
„Di­džiau­sia kai­na Šiau­lių mies­te, ko­kią esu gir­dė­jęs - 3500 li­tų už kvad­ra­ti­nį met­rą. Šiau­liuo­se nau­jų dau­gia­bu­čių sta­ty­bų ne­daug, to­dėl bu­tų pa­siū­la ne­si­kei­čia, o kai­nos ne­krin­ta. Sta­bi­lias kai­nas pa­lai­ko ir tai, kad ne­ma­žai bu­tų bu­vo bran­giai nu­pirk­ta ar­ba įkeis­ta ban­kams už pa­sko­las. Sa­vi­nin­kai ne­no­ri pra­ras­ti pi­ni­gų ir pi­giai par­duo­ti“, - ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ak­tua­li­jas dės­to pa­šne­ko­vas.
At­sik­ra­tys ne­rei­ka­lin­go tur­to
Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to spe­cia­lis­tai sa­ko, kad aky­lai se­ka pa­sau­li­nes eko­no­mi­kos ten­den­ci­jas, ta­čiau dar vie­na kri­zė su­maiš­ties ne­tu­rė­tų su­kel­ti. Si­tua­ci­ja val­do­ma, nes kai­nos nė­ra iš­pūs­tos, o ei­li­niams pir­kė­jams pa­sko­lų da­li­ji­mas ge­ro­kai ap­kar­py­tas. „Rin­ka nu­si­sto­vė­jo. Ne­di­de­lį bu­tą Šiau­liuo­se ga­li­ma nu­si­pirk­ti už 45-60 tūkst. li­tų. Pa­na­šiai tiek pat kai­nuo­ja eko­no­mi­nės kla­sės au­to­mo­bi­lis. Jei žmo­gus įper­ka to­kią ma­ši­ną, ko­dėl jis tu­rė­tų gai­lė­ti pa­na­šios su­mos būs­tui įsi­gy­ti“, - rin­kos lo­gi­ką aiš­ki­na L. Juo­zai­tis.
Ki­ta sta­bi­lu­mą įro­dan­ti ap­lin­ky­bė - vi­du­ti­nio dy­džio bu­tas kai­nuo­ja tiek pat, kiek ne­di­de­lis na­mas už­mies­ty­je ar so­dų bend­ri­jo­je. To­kiuo­se mik­ro­ra­jo­nuo­se kaip Me­de­ly­nas, ku­riuo­se va­di­na­mai­siais „štu­ki­nin­kų“ lai­kais pri­dy­go triaukš­čių nee­ko­no­miš­kų pi­lai­čių, na­mą ga­li­ma įsi­gy­ti ir už 200 tūks­tan­čių, ta­čiau jis rei­ka­laus ne­ma­žai re­mon­to. Gy­ven­ti tin­ka­mų na­mų kai­nos pra­si­de­da nuo 250 tūkst. li­tų.
Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to spe­cia­lis­tas L. Juo­zai­tis ma­no, kad būs­to kai­nos ne­be­tu­rė­tų la­bai ma­žė­ti dėl ga­li­mos nau­jos eko­no­mi­nės kri­zės. Grei­čiau­siai at­pigs va­di­na­ma­sis ant­ri­nis tur­tas - bu­tai, ku­riuos tu­ri na­mus pa­si­sta­čiu­sie­ji, ar­ba so­dy­bos, į ku­rias in­ves­ta­vo bu­tuo­se gy­ve­nan­tys mies­tie­čiai. „Grei­čiau­siai bus at­si­kra­to­ma ne­la­bai rei­ka­lin­go tur­to, to­dėl ti­kė­ti­na, jog kai ku­rie bu­tai ir so­dy­bos tru­pu­tį pigs. Ta­čiau tai men­kai pa­veiks da­bar nu­si­sto­vė­ju­sias kai­nas“, - tei­gia spe­cia­lis­tas. Pa­sak jo, į so­dų bend­ri­jas žmo­nės pa­bė­ga tik va­sa­rą, nes dau­ge­ly­je jų nė­ra su­tvar­ky­tos ko­mu­ni­ka­ci­jos, to­li ge­ria­ma­sis van­duo, žie­mą ne­va­lo­mi ke­liai. So­dai dėl šių prie­žas­čių va­di­na­mi „Af­ri­ka“, tad re­tas ku­ris to­kių so­dų sa­vi­nin­kas sten­gia­si at­si­sa­ky­ti sa­vo bu­to, nes jis yra rei­ka­lin­gas.

Nu­sis­to­vė­ju­si bu­tų nuo­mos kai­na taip pat yra sta­bi­lu­mo po­žy­mis. Net ar­tė­jan­tis Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tas nuo­mos kai­nų pra­ktiš­kai ne­pa­di­di­no - nuo­mo­to­jai mie­liau ren­ka­si il­ga­lai­kes pa­ja­mas nei trum­pa­lai­kį pel­ną.Šiau­liuo­se bu­tų nuo­mos kai­nos svy­ruo­ja nuo 200 iki 500 li­tų, pri­klau­so­mai nuo bu­to dy­džio ir vie­tos, ta­čiau ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti ir už 100 li­tų. Tiek už nuo­mą daž­niau­siai mo­ka stu­den­tai, ku­rie bu­tuo­se gy­ve­na po 3-4.NT kryp­tis - Bu­biaiNe­kil­no­ja­mo­jo tur­to spe­cia­lis­tai su­tar­ti­nai pri­pa­žįs­ta, kad 2009-ai­siais būs­to kai­nos bu­vo ka­tast­ro­fiš­kai ma­žos. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad tuo­met ma­žai kas iš­vis no­rė­jo pirk­ti būs­tą, ne­svar­bu ko­kia kai­na bu­vo pra­šo­ma. Ak­me­nės ra­jo­ne bu­tą bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti ir už dy­ką, su­mo­kė­jus mo­kes­čių sko­lą. Įta­kos žmo­nių pa­si­rin­ki­mui tu­rė­jo ir griež­tes­ni ban­kų rei­ka­la­vi­mai.Sa­ko­ma, kad sto­vin­tis van­duo pa­švinks­ta. Ar tas pa­ts nu­ti­ko ir būs­tų rin­kai? L. Juo­zai­tis įsi­ti­ki­nęs, kad si­tua­ci­ja nė­ra blo­ga, tik ji ne­kun­ku­liuo­ja kaip prieš kri­zę. „Mies­to plėt­ra - ne vi­sa­da nu­spė­ja­mas da­ly­kas. Dau­ge­lis ma­nė, kad mies­tie­čiai, pa­blo­gė­jus fi­nan­si­nei si­tua­ci­jai, pra­dės trauk­tis į Rė­ky­vą, ta­čiau taip ne­nu­ti­ko. Rė­ky­va ne­ta­po Šiau­lių „Švei­ca­ri­ja“. Eže­ras yra, ta­čiau priė­ji­mas prie jo ne toks ir erd­vus. Ten esan­čius me­džius ga­li­ma pa­va­din­ti par­ku, ta­čiau į jį ne­trau­kia­ma pail­sė­ti“, - aiš­ki­no L. Juo­zai­tis ti­kin­da­mas, kad nors Rė­ky­vos gy­ven­to­jai ir gy­ve­na prie eže­ro, ta­čiau džiaugs­mo iš to ma­žai.

Kry­žių kal­no, Ak­me­nės ir Pa­ne­vė­žio kryp­tys taip pat yra pa­smerk­tos ir ap­ri­bo­tos ka­pi­nė­mis, oro uos­tu, pra­mo­ne, tad jei Šiau­liai kur­tų nau­ją mik­ro­ra­jo­ną, jis tu­rė­tų iš­dyg­ti ne­to­li Vai­ko ir ir mo­ters kli­ni­kos ki­to­je Ar­chi­tek­tų gat­vės pu­sė­je. Čia vis­kas ša­lia: ko­mu­ni­ka­ci­jos, su­si­sie­ki­mas, pra­ktiš­kai nė­ra pra­mo­nės. Pri­va­čių na­mų tu­rė­tų pri­dyg­ti Vo­ve­riš­kių gy­ven­vie­tės link.

Rek­rea­ci­jos mė­gė­jai aki­vaiz­džiai pa­trauks Bu­bių link. Jau da­bar ste­bi­ma, kaip žmo­nės įsi­ku­ria kol kas lau­ki­niuo­se plo­tuo­se ne­to­li Šiau­lių jū­ros. Gra­žios apy­lin­kės, pui­kus van­dens tel­ki­nys, o Kur­tu­vė­nų miš­kai vos už ke­lių ki­lo­met­rų. Be­je, iš čia iki mies­to cent­ro nu­si­gau­si ge­ro­kai grei­čiau nei iš Rė­ky­vos.

Būs­to rin­kos kai­nos da­bar sta­bi­lios, to­dėl ga­li­mas dar vie­nas pa­sau­li­nis eko­no­mi­nis nuo­smu­kis ne­tu­rė­tų pri­da­ry­ti ža­los kaip prieš po­rą me­tų.

 

 

Est­ra­da ir at­rak­cio­nai ant be­dug­nės kraš­to

Al­vy­das JA­NU­ŠE­VI­ČIUS

Šiau­lių Cent­ri­nia­me par­ke esan­tys at­rak­cio­nai šie­met girgž­dė­jo tik nuo vė­jo, o ne nuo pra­mo­gau­to­jų. Ša­lia esan­čio­je est­ra­do­je taip pat dar ne­šur­mu­lia­vo jo­kia šven­tė. Šiek tiek ap­ka­po­ti krū­mokš­niai bei prie­blan­da va­ka­rais jau­ku­mo ne­ke­lia. Ar šį Šiau­lių kam­pe­lį jau ga­li­me per­žeg­no­ti?


 Elekt­ri­nės ma­ši­nė­lės vir­to gė­lių klom­bo­mis.

Au­to­riaus nuo­tr.

Liūd­nas vaiz­de­lis

Šiau­lių at­rak­cio­nų par­kas pri­va­ti­zuo­tas prieš ge­rus pen­kio­li­ka me­tų. Kiek­vie­nais me­tais pra­mo­gų ja­me vis ma­žė­ja. Elekt­ri­nės ma­ši­nė­lės vir­to gė­lių klom­bo­mis, skar­di­niai lėk­tu­vė­liai su­rū­di­jo. Vis dar li­ko mi­nia­tiū­ri­niai links­mie­ji kal­ne­liai ir „Vel­nio ra­tas“. Tie­sa, nė vie­nas ne­pa­ju­dė­jo nuo per­nai va­sa­ros, kuo­met nu­ri­mo pa­sku­ti­nis, ša­lia esan­čio­je est­ra­do­je vy­kęs ren­gi­nys.

Sa­vi­val­dy­bė se­niai už­mir­šo, kad mies­te eg­zis­tuo­ja at­rak­cio­nai, nes tai ta­po pri­va­čiu rei­ka­lu. Pri­va­čiu ir la­bai ne­pel­nin­gu. Be do­ku­men­tų pa­kė­li­mo nie­kas taip ir ne­pri­si­mi­nė, kas, kam ir už kiek bu­vo par­duo­ta. Tie­sa, vie­nos at­sa­ko­my­bės sa­vi­val­dy­bė nie­kaip ne­nu­sip­laus – par­ko že­mė yra vals­ty­bi­nė. Sa­vi­val­dy­bė yra at­sa­kin­ga už to­kias te­ri­to­ri­jas ir pri­va­lo pa­si­rū­pin­ti, kad ten bū­tų sau­gu ir tvar­kin­ga.

Ta­čiau cent­ri­nia­me par­ke nei sau­gu, nei tvar­kin­ga – ei­nant pro ša­lį no­ri­si kuo grei­čiau jį praei­tį ir at­si­dur­ti ci­vi­li­zuo­ta­me mies­te. Die­ną čia jau­ku tik pen­si­nin­kams, ke­lioms vie­ti­nėms ma­my­tėms su ve­ži­mė­liais ir ne­tu­rin­čiam ką veik­ti jau­ni­mui. Va­ka­rais čia ren­ka­si iš­ger­ti mėgs­tan­čios kom­pa­ni­jos – nuo jau­ni­mo iki be­na­mių.

Pla­ka­tas ant sie­nos skel­bia, kad at­rak­cio­nų par­kas par­duo­da­mas. Pre­ki­nė iš­vaiz­da – „pu­sė vel­nio“: da­žai šiek tiek at­si­lu­pę, at­rak­cio­nai tik­rai dar tin­ka­mi par­duo­ti į me­ta­lą, o pie­ve­lė grei­tai bus nu­šie­nau­ta ant­rą kar­tą.

Ši par­ko vie­ta ka­dai­se bu­vo stip­riau­sias trau­kos cent­ras pra­mo­gau­to­jams. Čia vy­ko mies­to ren­gi­niai. So­viet­me­čiu vy­ko net va­ka­ro­nės, ku­rio­se gro­da­vo dū­dų or­kest­rai.

Nė­ra ren­gi­nių – ne­si­su­ka ra­tas

Sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ pra­dė­jus do­mė­tis ar pa­si­tiks į čem­pio­na­tą at­vy­ku­sius mies­to sve­čius spal­vin­gi laiveliai paiš­kė­jo, kad par­ke esan­ti est­ra­da prieš ke­le­tą me­tų ati­te­ko Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro ži­nion, o at­rak­cio­nų par­ko sa­vi­nin­kas – UAB „Šiau­lių at­rak­cio­nų par­kas“, ku­rios di­rek­to­rius Egi­di­jus Var­nec­kas. Pa­sak jo bent šiek tiek pri­žiū­rė­ti ap­lin­ką sten­gia­ma­si, ta­čiau dau­giau jo­kios veik­los vys­ty­ti neap­si­mo­ka: „Nie­ka­da ne­bu­vo­me la­bai pel­nin­gi. Pag­rin­di­nes pa­ja­mas gau­da­vo­me per ren­gi­nius, vyks­tan­čius ša­lia esan­čio­je est­ra­do­je. Ki­to­mis die­no­mis tik iš­gy­ven­da­vo­me. Per­nai par­kas iš­tuš­tė­jo po pa­sku­ti­nio ne­pa­vy­ku­sio ren­gi­nio – už­klu­po lie­tus.“

Di­rek­to­rius ti­ki­na, kad par­ke esan­čius įren­gi­mus nu­ra­šy­ti į me­ta­lo lau­žą anks­to­ka: „Vis­kas tech­niš­kai tvar­kin­ga. Po žie­mos lan­ky­to­jams at­rak­cio­nus pa­ren­gia­me ir ap­lin­ką su­tvar­ko­me grei­čiau nei per dvi sa­vai­tes.“

E. Var­nec­kas ne­ma­no, kad nau­ji at­rak­cio­nai pri­vi­lio­tų dau­giau lan­ky­to­jų. Jo ži­nio­mis, ke­liau­jan­tys at­rak­cio­nai vos su­ren­ka rei­kia­mą kie­kį nuo­ty­kių mė­gė­jų. Jei anks­čiau prie jų bu­riuo­da­vo­si žmo­nės, tai da­bar priei­na pa­vie­niai. Ka­žin ar si­tua­ci­ja la­bai pa­si­keis­tų, jei par­ke bū­tų įreng­tas toks „dis­nei­len­das“, koks yra prie Pa­ry­žiaus.

„Vers­li­nin­ko lo­gi­ka ne­lei­džia čia in­ves­tuo­ti. Ge­rai, jei ak­ci­nin­kai ski­ria pi­ni­gų ap­lin­kos tvar­ky­mui. Daž­niau­siai no­ri­si vis­ką pri­duo­ti į me­ta­lą. Mes pa­ly­gi­nus dar il­gai iš­si­lai­kė­me. Pa­ne­vė­žy­je ana­lo­giš­kas par­kas ne­be­vei­kia jau ke­le­tą me­tų“, – tei­gia at­rak­cio­nų par­ko di­rek­to­rius.

E. Var­nec­kas ti­ki­na, kad šiuo me­tu bū­tų svars­to­mi vi­si pa­siū­ly­mai, idė­jos ir in­ves­ti­ci­jos, ta­čiau kol kas vy­rau­ja liūd­no­ka nuo­tai­ka. Sug­riau­ti leng­va, ta­čiau pa­sta­ty­ti vėl to­kius pat kai­nuo­tų ne­ma­žai pi­ni­gų.

Di­rek­to­rius ak­cen­ta­vo, kad me­ta­lo va­gys nu­lu­pi­nė­ja ir nu­pjau­na vis­ką, ką tik įma­no­ma pa­kel­ti ir pri­duo­ti. Pa­si­tai­ko ne­ma­žai van­da­liz­mo at­ve­jų, kai at­rak­cio­nai tie­siog ap­ga­di­na­mi be jo­kio tiks­lo pa­si­pel­ny­ti. Dar nie­ka­da par­kas ne­bu­vo taip siau­bia­mas me­ta­lo va­gi­šių, kaip per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus.

Est­ra­da virs an­ti­ki­niu am­fi­teat­ru

Vi­sai ti­kė­ti­na, kad dar šia­me am­žiu­je į Šiau­lius už­su­kę tu­ris­tai klau­si­nės, ar šis am­fi­teat­ras an­ti­ki­nis? De­ja, par­ko est­ra­da ne­bu­vo su­re­mon­tuo­ta net po gais­ro, ku­ris vy­ko prieš 16 me­tų. Tik tru­pu­tį bu­vo ap­tvar­ky­ti žiū­ro­vams skir­ti me­di­niai suo­liu­kai.

Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Ston­kus  tei­gia, kad vie­nas ren­gi­nys šie­met est­ra­do­je tik­rai vyks. Tai džia­zo mu­zi­kos fes­ti­va­lis, ku­ris nu­ma­to­mas rug­sė­jo pra­džio­je, per Šiau­lių die­nas.

„Per­nai est­ra­do­je bu­vo du kon­cer­tai ir abu ne­sėk­min­gi – už­klu­po lie­tus, – sa­ko di­rek­to­rius. – Nuo­ma su­mo­kė­jo, o pel­no ne­ga­vo. Koks vars­li­nin­kas ar or­ga­ni­za­ci­ja ry­šis ri­zi­kuo­ti ir or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nį po at­vi­ru dan­gu­mi? Prik­lau­sy­ti nuo oro – ri­zi­kin­ga. Dėl kri­tu­lių net ir la­bai ge­ras ren­gi­nys ga­li pa­tir­ti vi­siš­ką fias­ko.“

V. Ston­kus sa­ko pa­me­nan­tis, kad sa­vi­val­dy­bė­je kaž­ku­riuo­se stal­čiuo­se tu­rė­tų dul­kė­ti jau pa­reng­tas est­ra­dos re­konst­ruk­ci­jos tech­ni­nis pla­nas. Ten bu­vo nu­ma­ty­tos vi­sos ko­mu­ni­ka­ci­jos, lie­taus van­dens nu­te­kė­ji­mas, sce­nos už­den­gi­mas. Pa­si­kei­tė lai­kai, pa­si­kei­tė ir po­žiū­ris į šią mies­to vie­tą. Iš trau­kos cent­ro par­kas il­gai­niui vir­to sa­vo­tiš­ka „pel­ke“.

Gal šios par­ko pra­gaiš­ties kal­ti­nin­kas ga­lė­tų bū­ti stik­lu tvis­kan­ti Šiau­lių are­na? Pas­ta­ro­sios įstai­gos di­rek­to­rius Da­rius Bal­čiū­nas ad­mi­nist­ra­vo par­ko est­ra­dą prieš ją per­duo­dant Kul­tū­ros cent­rui.

Pa­sak D. Bal­čiū­no, est­ra­do­je bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mi trys tra­di­ci­niai ren­gi­niai: ug­nia­ge­sių šven­tė, rug­sė­jo pir­mo­ji ir bai­ke­rių šven­tė. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad vi­sos mi­nė­tos šven­tės ge­ro­kai iš­si­kvė­pė. Šven­to Flo­ri­jo­no ar­ba ug­nia­ge­sių šven­tė ne­la­bai pa­si­tei­si­no net per­kė­lus ją į Rad­vi­liš­kio ar Jo­niš­kio par­ką.

Are­nos di­rek­to­rius pri­si­me­na, kad est­ra­do­je bu­vo ir pui­kiai pa­vy­ku­sių ren­gi­nių, ta­čiau kar­tą į Žil­vi­no Žva­gu­lio kon­cer­tą su­si­rin­ko vos 200 žmo­nių.

„Čia pa­na­šiai kaip su di­džiai­siais pre­ky­bos cent­rais. Ste­bi­na­me jų gau­sa, ta­čiau pel­nin­gi vos du, – ly­gi­na vis dar Pi­ly­pu­ku va­di­na­mas vers­li­nin­kas D. Bal­čiū­nas. – Iš pra­kti­kos ga­liu pa­sa­ky­ti, kad Šiau­liuo­se yra apie pu­sant­ro tūks­tan­čio žmo­nių, ku­rie atei­na į mo­ka­mus ma­si­nius ren­gi­nius. Žmo­nės ren­ka­si, kur iš­leis­ti sa­vo pi­ni­gus. Jei pir­ko bi­lie­tą Šiau­lių are­no­je ar Sau­lės kon­cer­tų sa­lė­je, į est­ra­dą grei­čiau­siai jis ne­beis.“

D. Bal­čiū­nas ma­no, kad net ir at­si­ra­dus di­džiu­liam fi­nan­sa­vi­mui, dar rei­kė­tų ge­rai pa­suk­ti gal­vą, kaip at­gai­vin­ti par­ko zo­ną, est­ra­dą, at­rak­cio­nus: „Vi­sų pir­ma su­tvar­ky­ki­me ap­švie­ti­mą ir ap­lin­ką. Te­gul ten bū­na jau­ku ir sau­gu. Aš pa­ts au­gau prie to par­ko ir man nuo­šir­džiai gai­la šios vie­tos. Tuo­met ne­bu­vo jo­kios kon­ku­ren­ci­jos, kles­tė­jo tra­di­ci­jos, ku­rių se­niai ne­bė­ra.“ Vy­res­ni šiau­lie­čiai pa­me­na anks­čiau ko­ne kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį ten vy­ku­sius smul­kius kon­cer­tus, ku­riuo­se ap­si­lan­ky­da­vo bent po­ra šim­tų žmo­nių. Šian­dien D. Bal­čiū­nas siū­lo par­ką „ati­duo­ti“ jau­ni­mui. Lai jie ten lais­vai pil­do sa­vo idė­jas, lai vyks­ta stu­den­tiš­ki ren­gi­niai. „Mes, se­nie­ji vil­kai, jau esa­me at­bu­kę nuo ren­gi­nių, to­dėl ne­daug ką su­gal­vo­ja­me.“, – sa­ko D. Bal­čiū­nas.

Bankrutuoti negalima skolintis

Mindaugas MALCEVIČIUS

Šią savaitę šalies spaudoje Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas pareiškė tiesiai - Šiauliai per toli nuvažiavo, miestas prasiskolino ir grimzta į nemokumo duobę. Būtų galima manyti, kad P. Vadopolas tik bando nukreipti Finansų ministerijos žvilgsnį nuo savų problemų, rodydamas kitų "nuogą karalių", jei ne balandį atliktas patikrinimas, po kurio valstybės auditoriai pripažino, kad Šiaulių biudžeto pajamų ir skolų santykis siekiantis 84 proc., tad miestas bankroto ribą senai peržengė. Tuo tarpu Savivaldybės finansininkai sako, kad Šiauliai, kurių biudžetas šiemet gali būti neįvykdytas 15-20 mln., šiemet dar turi galimybę skolintis. Miesto paskolų portfelis iš bankų siekia apie 67 mln. litų, planuojama paimt dar 12 mln. litų paskolą, tad kitų metų pradžioje savivaldybės skola sieks 80 mln. litų. Savivaldybės finansininkai nebeslepia, kad algų šiemet nebesumokės. Taigi kur dėti kablelį?

Šiemet miestas tikisi pasiskolinti dar 12 mln. litų senoms skoloms kamšyti, tačiau pinigų algoms metų pabaigoje vis tiek neužteks.

Pastaruoju metu viešumon iškilusi tikroji Šiaulių miesto finansinė būklė verčia nerimauti. 2011 m. sausio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus sprendimo "Dėl Šiaulių miesto savivaldybės 2011 metų biudžeto patvirtinimo" projekto aiškinamajame rašte skelbiami duomenys rodo, kad 2011 m. savivaldybės biudžeto asignavimai planuojami per 300 mln. litų, iš kurių išlaidoms – per 270 mln. litų, arba beveik 90 proc. visų asignavimų, turtui įsigyti – per 32 mln. litų, arba daugiau negu 10 proc. Asignavimai viršija pajamas daugiau negu 22 mln. litų iš planuojamų skolintis lėšų investicijų projektams finansuoti.

Dabartinė Šiaulių finansinė būklė tokia, kad į miesto biudžetą nesurinkta daugiau negu 8 mln. planuotų pajamų, miestas skendi skolų liūne. 2011 m. Savivaldybės kreditinis įsiskolinimas, ilgesnis negu 45 dienos, sudaro 26 mln. litų, iš kurių 18 mln. litų įsiskolinimas už komunalines paslaugas (šildymą), daugiau nei 4 mln. litų įsiskolinimas už miesto tvarkymo darbus, 0,7 mln. litų įsiskolinimas už lengvatinį keleivių pervežimą. Beveik 1 mln. litų lėšų negauta iš Kelių priežiūros programos.

Tiesa, nors meras Justinas Sartauskas pripažįsta, kad miestas turi skolų, tragiškos padėties jis neįžvelgia.

Žvilgsnis iš šalies

Auditorių išvados ne tokios optimistinės kaip dabartinio Šiaulių miesto vadovo. Jie nustatė, kad miesto biudžeto pajamų ir skolų santykis siekia 84 proc., todėl bankroto grėsmė miestui – daugiau nei reali. Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas dienraštyje "Panevėžio balsas" irgi buvo pareiškęs, kad Šiaulių miestui gresia nemokumas. Jo teigimu, Šiauliai – praskolintas miestas. Savaitraščio "Šiauliai plius" paprašytas pakomentuoti tokius savo pareiškimus, Panevėžio meras sako turįs sudaręs abiejų miestų lyginamąją lentelę, kurioje matyti, kad Šiaulių miesto finansinė padėtis daug prastesnė nei Panevėžio, kuris, beje, irgi turi didelių sunkumų. "Visada biudžetus paskaičiuoja Finansų ministerija. Panevėžio miestui savarankiškoms funkcijoms buvo numatyta 85,2 mln., o Savivaldybės taryba patvirtino 113 mln. Skirtumas akivaizdus. Šiaulių miesto rodikliai dvigubai prastesni. Iš viso to galima daryti išvadą, kad prieš rinkimus politikų populizmas, noras laimėti priveda prie negerų dalykų, kurie dabar ir vyksta. Tiek Šiaulių, tiek Panevėžio tuometės valdančiosios daugumos patvirtino tokius biudžetus, kad dabar miestai turi labai daug problemų", - sakė P. Vadopolas.

Taupys sporto mokyklų, ugdymo įstaigų sąskaita

Šiaulių meras J. Sartauskas įžvelgia kitokias susidariusių finansinių sunkumų priežastis. Jo teigimu, kaltas ne išpūstas priešrinkiminis biudžetas, o pati savivaldybė, kuri neekonomiškai tvarko savo ūkį. Pasak mero, ugdymo įstaigos per daug moka už patarnavimus ir aplinką, todėl susidaro nepagrįstai didelės išlaidos.

Miesto vadovas J. Sartauskas mano, kad Šiauliuose gyventojų ir besimokančiųjų mažėja, todėl reikia pradėti taupyti įvairių ugdymo įstaigų, sporto mokyklų sąskaita. Tam artimiausiu metu ruošiama politinė direktyva. "Mokyklos bus sujungiamos, kai kurios veiks po vienu stogu, kitos bus likviduotos", - ateities planus vardijo meras. Pasak J. Sartausko, tai neišvengiamas procesas, kadangi miestas "traukiasi".

"Šiuo metu daug kalbame apie miesto biudžetą todėl, kad būtina ne tik renovuoti, rekonstruoti pastatus ar infrastruktūrą, bet ir realiai žvelgti į nūdienos iššūkius – miesto gyventojų, palyginti su 2000 metais, sumažėjo apie 20 tūkst., o mokinių - nuo 20 tūkst. iki 14 tūkst., t. y. apie 30 proc., taip pat mieste daugėja senjorų. Todėl turime mažinti mokymo įstaigų ir didinti įstaigų, teikiančių paslaugas pagyvenusiems žmonėms, skaičių. Tikiu, kad dabartinė Savivaldybės taryba kartu su miesto bendruomene ras geriausius sprendimus šiems iššūkiams išspręsti", - sakė meras.

Nors aplinkui vis garsiau sakoma, kad „karalius nuogas“, politikai tikina, kad vis­kas at­ro­do ne­blo­gai, mies­tas sau­giai vai­ruo­ja­mas į prie­kį, dar­bai vyks­ta ir ne­svar­bu, kad vie­nur ki­tur pra­buk­suo­ja.


Ir toliau bus "gelbėjamasi" skolinantis ir karpant

Pasak Šiaulių finansininkų, miesto biudžetas šiemet gali būti neįvykdytas 15 ar net 20 mln. litų, tačiau miestas dar turi galimybę skolintis. Mero J. Sartausko paklausus, ar dabartinis miesto biudžetas yra realus ir "atitinkantis tikrovę", kaip ir iš ko jį planuojama surinkti, miesto vadovas neslėpė, kad būtini tam tikri biudžeto apkarpymai.

"Šiaulių miesto savivaldybės 2011 m. biudžeto pajamos patvirtintos didesnės, negu faktiškai gauname pajamų. Per septynis šių metų mėnesius negavome 8,3 mln. litų planuotų mokesčių, iš kurių 4,5 mln. gyventojų pajamų mokesčio, 2,3 mln. litų nekilnojamojo turto mokesčio, 1,1 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio savivaldybių išlaidų struktūros skirtumams išlyginti, kuris pervedamas iš Finansų ministerijos, 0,2 mln. litų rinkliavų. Prognozuojame, kad iki metų pabaigos galime negauti 15-20 mln. litų planuotų pajamų. Savivaldybės tarybos rugpjūčio mėn. posėdžiui rengiamas sprendimas dėl savivaldybės biudžeto tikslinimo – apie 9-10 mln. litų bus mažinamas savivaldybės biudžeto pajamų planas ir savivaldybės biudžeto asignavimų planas", - sakė J. Sartauskas.

Nepaisant to, kad planuojama apkarpyti biudžetą, ateityje numatoma paimti apie 18 mln. paskolą investiciniams projektams. "Tarybos sprendimu dabar planuojama paimti 5,6 mln. paskolą. Be to, jau anksčiau paimta 12 mln. litų paskola investiciniams projektams. Kitų metų pradžioje savivaldybės skola sudarys 80 mln. litų", - pasakojo Šiaulių miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Regina Janušauskienė.

Kyla klausimas, kiek dar bus bandoma įsisenėjusias skolas kamšyti naujomis paskolomis, jei, anot dienraščio "Panevėžio balsas", Finansų ministerijos pateikti duomenys rodo, kad Šiauliai skolinimosi ribą jau seniai peržengė.

Meras J. Sartauskas tikina, kad ši informacija yra klaidinga. "Šiaulių miesto savivaldybės skola 2011 m. birželio 30 d. sudaro apie 67 mln. litų, arba apie 42 proc. Savivaldybės tarybos patvirtintų 2011 metų biudžeto pajamų, kurios yra beveik 160 mln. litų, neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų. Šiaulių miesto savivaldybės skola, atsižvelgiant į 2011 metų patvirtintas biudžeto pajamas, gali būti 111 mln. litų (su papildomu 30 proc. limitu). Savivaldybės skola neviršija Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų skolinimosi limitų", - tikina meras. Tačiau meras "pamiršta", kad papildomas 30 proc. limitas yra skiriamas tik investiciniams projektams.

Algų šiemet nebesumokės

Šiaulių miesto finansininkai nebeslepia, kad algų šiemet nebesumokės. "Planuojama, kad 4,2 proc. mažinsime suplanuotą darbo užmokesčio fondą, t. y. pusė mėnesio darbo užmokesčio. Gruodžio mėnesį įstaigos išsimokės tik avansus, o likusią atlyginimo dalį galės išsimokėti sausio mėnesio pradžioje", - sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja R. Janušauskienė.

Visas šių metų Šiaulių miesto biudžetas - apie 304 mln., iš kurių per 160 mln. skirta Savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Likusios lėšos – valstybės dotacijos. Planuojamas kitų metų Šiaulių miesto biudžetas – 120 mln. Lt.

Panaši situacija ne tik Šiauliuose

Anot Panevėžio mero P. Vadopolo, netesėtų priešrinkiminių pažadų pasekmės, nepagrįstai išpūsti biudžetai – ne tik Šiaulių mieto, bet ir visos Lietuvos problema. "Per pirmus šešis šių metų mėnesius Panevėžio miestas į biudžetą negavo 10,7 mln. litų. Akivaizdu, kad mes neįvykdome biudžeto ir negalime to padaryti, nes jis neatitinka trikovės. Visa tai – priešrinkiminių pažadų pasekmės. Pažadų buvo daug, o dabar rezultatas toks, kokį turi tiek Šiauliai, tiek Panevėžys. Dar daugiau – ta "mada" yra visos Lietuvos. Didžioji dalis Lietuvos savivaldybių paskendusios skolose", - kalbėjo Panevėžio miesto meras P. Vadopolas.

Reikia dirbti, o ne dejuoti

Buvęs miesto meras Genadijus Mikšys, iš kurio miesto vairą į savo rankas perėmė dabartinis Šiaulių miesto meras J. Sartauskas, teigia, kad situacija nėra labai bloga. Paklaustas, ar nesijaučia atsakingas už miestui gresiantį bankrotą, G. Mikšys tvirtina, kad dabar reikia ne dejuoti, o darbus dirbti.

"2007-2011 m. buvo kriziniai metai. Mes Šiauliuose darėme darbus. Taip, visos savivaldybės turi tokias skolas, tik kiti nešaukia, kad bankrutuoja. Jeigu jūs paimtumėte dokumentus, pamatytumėte, kad Vilniaus savivaldybės įsiskolinimai - 69 proc., Druskininkų, kur pavyzdinis miestas, - 47 proc., Šiaulių - 41 proc. Mano nuomone, jeigu vyrai negeba šiandien tvarkytis ir nesupranta, ką daro, ir pradeda dejuoti, kad buvo blogai, tai čia jau jų problema. Reikia dirbti, o ne dejuoti. Jeigu žmonės nesupranta, ką jie čia daro, tada nereikia visko versti ant buvusios valdžios", - sako eksmeras G. Mikšys.

Panašiais žodžiais teisinasi ne vienas Lietuvos miesto meras. Jie pamiršta, kad Vilnius - šalies sostinė, į kurią visada mažesne ar didesne vorele trauks investuotojai, o Druskininkai skolintas lėšas investavo į miesto ateitį, kurorto įvaizdį bei patrauklumą investuotojams. Šiauliai - nei sostinė, nei kurortas, o miesto ateities vizija niekaip neiškyla iš tirštų miglų.

Kaltų tokiose situacijose niekuomet nebūna. Tiesa, jie yra, tačiau negi kuris nors politikas ims ir prisipažins kur nors suklydęs ar ką nors padaręs ne visai taip, kaip derėjo? Dabartiniam Šiaulių merui J. Sartauskui pateikus klausimus apie esamą finansinę miesto padėtį, atsakymų teko palaukti porą dienų. Tiesa, atsakymai buvo gauti tokie, kokių ir buvo galima tikėtis iš politikų – viskas atrodo neblogai, miestas saugiai vairuojamas į priekį, darbai vyksta ir nesvarbu, kad vienur kitur prabuksuoja.

Ir, žinoma, ko čia jaudintis, juk visuomet galima iš ko nors ką nors atimti, kur nors ką nors sumažinti... Gal ir teisus eksmeras G. Mikšys sakydamas: "Nebankrutuos tie Šiauliai, nereikia čia taip gąsdinti." Bankrutuoti gal ir nebankrutuos, bet kieno sąskaita?

Visa tai – priešrinkiminių pažadų pasekmės. Pažadų buvo daug, o dabar rezultatas toks, kokį turi tiek Šiauliai, tiek Panevėžys. Dar daugiau – ta "mada" yra visos Lietuvos. Šiuo metu didžioji dalis Lietuvos savivaldybių paskendusios skolose.

Kitaip atrodantis - blogio sėklos nešiotojas?

Oksana LAURUTYTĖ

"17-metė tamsiai rengėsi, buvo panaši į gotę", "Žmogžudystės byloje įtariamasis buvo ilgaplaukis", - tokios antraštės ir tekstai pastarosiomis dienomis mirgėjo pirmuosiuose šalies laikraščių puslapiuose. Žiniasklaida informuoja, o skaitytojai aikčioja: "To ir reikėjo tikėtis." Juodi rūbai, ilgi vyro plaukai visuomenei tarsi skelbia žinią - blogis. Bet ėmė ir nutiko priešingai – kone šimtą žmonių Norvegijoje nužudęs vyras, pasirodo, niekuo neišsiskyrė. "Niekuo neišsiskiriantis intravertas kūrė makabriškus planus", "Šviesiaplaukis velnias", "Naujas teroro veidas - šviesiaplaukis žydraakis", - vėl pasipylė antraštės.

Kodėl visuomenė linkusi taip sureikšminti išvaizdą? Kodėl toks gajus stereotipinis mąstymas - žudikas būtinai turi būti atgrasaus veido?

Ste­reo­ti­pų sąlygojami žmo­nės lin­kę ki­taip at­ro­dan­tiems pri­skir­ti nei­gia­mas cha­rak­te­rio sa­vy­bes.

Ar­tū­ro STA­PON­KAUS nuo­tr.

Gotai nepadaro daugiau nusikaltimų nei kiti

JAV gyvenantis šiaulietis filosofas Geraldas Jankauskas sako, kad be vizualinių, estetinių požymių dar yra garsiniai, loginiai, kalbiniai stereotipai ir kliedesiai. Jie "maitina" žmoniją jau daugelį metų ir apie juos daug prirašyta.

"Žmonės paprasčiausiai susikuria fantazijų ir kliedesių narvą, kuriame jiems patogu ir jauku gyventi. Viskas tampa "aišku". Jeigu tu nesutinki su tos grupės fantazijų ir kliedesių normatyvais, tampi KITOKS. SVETIMAS. O NESAVI baugina. Jei vyksta kokie nors socialiniai sukrėtimai, viskas "nurašoma" svetimiems, kitokiems - sektantams, religinėms, tautinėms, seksualinėms mažumoms. Taip lengviau ir patogiau. Minėtas Šiaulių gotų atvejis yra tipiška iliustracija. Nusikaltimą, spėjama, įvykdė gotų grupės merginos, todėl kaltė permetama ant bauginančio judėjimo, jų įvaizdžio, simbolikos ir estetikos. Senas manevras. Aš pridėčiau, kad dabar reikėtų uždrausti ne tik juodus paltus ir ilgus plaukus, bet ir peilius su dviračiais. Juk jais buvo pjaustomos ir vežiojamos aukos kūno dalys. Skamba absurdiškai? Taip. Bandymai pagal išvaizdą vertinti žmogaus poelgius yra, liaudiškai tariant, prietarai", - sako G. Jankauskas.

Anot pašnekovo, gotai yra nedidesni žudikai nei žvejai, taksistai ar krepšinio sirgaliai. "Neogotai dabar - įvairių mokymų mišrainė, miksas: gotikinis misticizmas, viduramžių romantizmas, XVIII-XIX a. mirties, baimės, siaubo poemos, šiuolaikiniai vampyrizmo, demonizmo, okultikos mokymai, sadomazo filosofija, Bauhaus'o grupė, mirties romantizavimas, transgenderių, gėjų estetika ir filosofija. Vis dėlto pasaulinė kriminalinė praktika sako, kad nėra jokių ženklų, kad gotai padaro daugiau nusikaltimų nei kiti piliečiai", - aiškina G. Jankauskas.

O jei žmogus rengiasi rožiniais rūbais, tai, mūsų visuomenės vertinimu, jo laukia rožinė lemtis? "Jei haliucinuojanti ir kliedinti grupė-bendruomenė priims tai kaip neįkainojamą vertybę ir įtikės ja, be abejo, tai paskatins tokį gyvenimą. G. Deleuze'as su F. Guattari'u, R. Laing'as, antipsichiatrai, egzistencinės analizės atstovai, pirmieji paskelbė apie žmonių susitarimus, fantazijų susitarimus, kliedesių ir "briedų" sistemas visuomenėje. Jei visuomenė susitars, priims, įtikės kokia nors tiesa, taip ir vertins", - komentuoja filosofas.

Provokuojantis įvaizdis veda iš pusiausvyros net santūrų žmogų

Neseniai knygą "Kaip gyveni, taip ir atrodai" išleidęs rašytojas Šarūnas Navickis, kalbėdamas apie stereotipus, nelinkęs vartoti žodžio "banda". Jo teigimu, tokia formuluotė rodo išankstinę nuostatą, tarsi menamai aukštesnis kalbėtų apie, jo nuomone, žemesnius. "Juk lygiai tokia pati nuostata sukuria tą bjauroką terpę, kai iš anksto, vien dėl specifinio makiažo ar aprangos, "nuteisiame" kitaip nei mes patys atrodančius žmones", - sako jis.

Š. Navickiui juodai apsirengusi paauglė gotė neatrodo potenciali nusikaltėlė, lygiai taip pat kaip reklamų "persivalgiusi" šešiolikmetė, kuri, kaip vulgariai besidažytų, nebūtinai yra rytdienos palaidūnė. Nors, jo nuomone, rizikos koeficientas galimai didėja.

"Man atrodo, kad dabar iš principo daugumai visiškai "dzin", kieno plaukai kokio ilgio. Mano jaunystėje ilgi plaukai reiškė nepaklusnumą, netgi beveik politinį protestą. Dabar to, mano nuomone, nėra. Nori būti skusta galva - būk, nori pintis kasas - tavo reikalas. Na, o kad toks paviršutiniškas "prisirašymas" prie vienokių ar kitokių iš esmės bereikšmių socialinių grupių visuomenei reikštų bent kiek daugiau, negu šildymo kaštai, nepastebėjau. Nebent gyvenimas taip smarkiai eina pro šalį, kad kitų problemų nėra arba jos nesuvokiamos", - svarsto jis.

Š. Navickio nuomone, stereotipai leidžia jaustis saugiai ir nereikalauja mąstyti. "Todėl kai reikia vertinti ką nors tokio, kas netelpa į įprastinius rėmus, ima nervai. Tokioje situacijoje mažiau nei vienas žingsnis iki priešiškumo - "kodėl jie turi mane nervinti"? Beje, taip elgiasi toli gražu ne vien pagyvenę žmonės. Veikiau tie, kuriems trūksta smegenų judrumo, kitaip - neišsilavinę, nekultūringi. Kita vertus, išskirtinai provokuojantis įvaizdis, kaip ir elgesys, gali išvesti iš pusiausvyros net ir santūrų žmogų. Ar kam nors patinka važiuoti sausakimšame metro, prispaustam prie prakaitu ir vakarykščiu alumi dvokiančio tipo? Dabar pridėkime, kad pusė jo galvos skusta, kita - dažyta ryškiai oranžine spalva, o nosyje daugiau kniedžių, negu striukėje. Palengvėjo?" - šypsosi pašnekovas.

Taigi kraštutinumai su tolerancija norom nenorom sudaužia kaktom ir abiejose pusėse ima kilti guzai. "Jei procesas nuolat kartojamas, guzai gali išaugti iki ragų, o jų turėtojai tampa panašūs nebe į žmones, o į kažką gretutinio. To pavyzdžių, deja, vis daugiau", - sako rašytojas.

Išsiskiriantis paauglys siunčią žinią apie vienišumą

Š. Navickis savo knygoje kalba apie tai, kad žmogaus kūnas įgyja jo gyvenimo būdą atitinkančias formas ir kondiciją, todėl jis gina teiginį, kad kaip žmogus gyvena, taip ir atrodo. "Juk veiksmas sukuria pasekmę (produktą), o ne priešingai. Tai nesunkiai atseksime ir kalboje, pavyzdžiui, veiksmažodis sukuria daiktavardį: kas bėga - tas bėgikas, kas moko - tas mokytojas ir pan." - sako jis.

Rašytojo teigimu, gyvenimo būdas natūraliai kuria tam būdui labiausiai tinkamą kūną. Tai vadinama adaptacija ir lengviausiai tai pastebima tarp sportininkų. "Juk nereikia ypatingos įžvalgos, kad bent apytikriai numanytume, kuris yra krepšininkas, o kuris - sunkumų kilnotojas, ar ne? Žinoma, čia paminėjau labiausiai pastebimus pavyzdžius, bet ir kitur šis dėsningumas veikia, tik gal ne taip vaizdžiai", - sako jis.

Anot rašytojo, ir balerina, ir buhalteris yra tam tikros su profesija susijusios veiklos atstovai ir būtent veikla, o ne rengimosi stilius sukuria vienai ar kitai veiklai reikalingas kūno ypatybes, o kartu ir išvaizdą.

"Juk suprantama, kad scenoje "skraidanti" šokėja ir po aštuonias valandas "ant užpakalio" praleidžiantis sąskaitininkas išsiugdo skirtingas savybes bei figūrą. Juodai, raudonai ar dar kaip nors apsivilkęs ir iš bendro konteksto išsiskiriantis paauglys greičiausiai siunčia mums žinią, kad yra vienišas ir kad jam trūksta dėmesio. Bėda ta, kad vieniši jaučiasi dauguma žmonių, tik jie rengiasi "kaip visi", todėl apie išsiskiriančius sakoma, kad šie "darkosi". Įsigilinti vengiama, nes juk ne naujiena, kad ir savų problemų - nors vežimu vežk", - kalba pašnekovas.

Psi­cho­lo­gai sa­ko, kad nors pir­mas įspū­dis daž­nai yra šiek tiek tei­sin­gas, ne­ver­tė­tų jo su­si­da­ry­ti pa­gal žmo­gaus iš­vaiz­dą. Raus­vos spal­vos rū­bais ap­si­ren­gu­sios mo­ters gy­ve­ni­mas ne­bū­ti­nai ro­žė­mis klo­tas, o ka­riš­ka uni­for­ma ap­si­ren­gęs vy­ru­kas ne­bū­ti­nai tu­ri po­lin­kių į ag­re­sy­vu­mą.

David HEWITT nuotr.

Reikia "neiškirpti kadro" iš konteksto

Psichologas Arūnas Norkus teigia, kad susidūręs su kitoniškumu, pavyzdžiui, kitos socialinės grupės atstovais, neįprastais poelgiais ar reiškiniais, žmogus patenka į neaiškią situaciją. Jis nežino, kaip reikia tą kitą vertinti, ko iš jo tikėtis, neturi bendravimo su juo patirties.

"Toks neapibrėžtumas dėl psichologinio saugumo poreikio yra sunkiai toleruojamas, todėl stengiamasi žūtbūt gauti bet kokios informacijos, kuri leistų apie tą kitą padaryti bent menkiausias išvadas. Lengviausiai prieinama informacija yra žmogaus išvaizda, todėl ja dažniausiai ir pasiremiama, darant vienokius ar kitokius apibendrinimus. Kad būtų lengviau ir nereikėtų ilgai sunkiai analizuoti, į pagalbą pasitelkiami stereotipai. Tai tarsi "paveikslėliai galvoje" - standartinės schemos, supaprastinančios vertinimus ir leidžiančios nesunkiai, pasiremiant vien tik savo įsitikinimais ir lūkesčiais, vertinti žmones ir reiškinius. Pamatei vaizdą, palyginai su "paveikslėliu" – ir viskas aišku", - komentuoja psichologas.

A. Norkaus nuomone, pats savaime stereotipizavimas nėra blogas dalykas, jis leidžia iš dalies patenkinti aiškumo poreikį. "Bėda ta, kad stereotipais paremti vertinimai dažniausiai būna netikslūs, paremti tik subjektyviais požymiais. Vertinimas pagal išvaizdą (pvz., visos blondinės yra kvailos) yra žemiausias ir pats netiksliausias stereotipizavimo lygmuo. Aukštesnis lygmuo būtų vertinimas pagal socialinius požymius: profesiją, pareigas, ekonominį statusą", - sako jis.

Anot pašnekovo, bet kuriuo atveju stereotipinis vertinimas paremtas turima patirtimi. Jei juoda spalva visuomenėje siejama su mirtimi, gedulu, dvasiniu skausmu, kančia, tai nuo galvos iki kojų juodai apsirengusi mergina ir siejama jeigu ne tiesiogiai su mirties reiškiniu, tai bent su judėjimu, garbinančiu skausmą ir mirtį. Supykusio ar įtūžusio žmogaus mimika pasikeičia, įgyja specifinę išraišką, todėl bet kuriam grubių veido bruožų žmogui dažnai linkstame priskirti pykčio, blogio, agresyvumo, polinkio į nusikaltimus savybes. Nacių esesininkai, žudę žmones koncentracijos stovyklose, dažniausiai buvo aukšti, tvirtai sudėti mėlynakiai blondinai – tiesiog tokie buvo atrenkami į SS organizaciją. Po įvykių Norvegijoje šie bruožai kai kurioje žiniasklaidoje ir visuomeninėje sąmonėje buvo susieti su žiaurumu, nežmoniškumu. "Bet juk remiantis tokiu stereotipu, ir mūsų užsienio reikalų ministrą galima priskirti teroristų klanui", - sako jis.

Nors pirmas įspūdis dažnai yra kažkiek teisingas, psichologo nuomone, nevertėtų jo susidaryti pagal žmogaus išvaizdą. Rožinės spalvos rūbais apsirengusios moters gyvenimas nebūtinai rožėmis klotas, o kariška uniforma apsirengęs vyrukas nebūtinai turi polinkį į agresyvumą. Gal jis paprasčiausiai grįžta iš žvejybos ar dažasvydžio žaidimo? Visada reikia žvelgti plačiau, "neiškirpti kadro" iš konteksto.

Stereotipus sulaužo moksliniai tyrimai

Anglijoje išleistos knygos "Moterys nemoka "parkuotis", o vyrai - tvarkytis" autorius Jeffas Rollsas išanalizavo labiausiai paplitusius stereotipus ir pateikė išvadas, paneigiančias susiklosčiusią nuomonę.

Manoma, kad mergaitės mėgsta rožinę spalvą, tačiau XX a. pradžioje vienas populiariausių žurnalų moterims "Lady Home Journal" rašė, kad rožinė - stipresnė, vyriškesnė spalva, todėl labiau tinka berniukams, o žydra - švelni ir moteriška, todėl geriau tiks mergaitei.

Paplitusi nuomonė, kad visos bibliotekininkės - senmergės, griežtos ir su akiniais. Paaiškėjo, kad 84 proc. bibliotekininkių yra ištekėjusios ar turi gyvenimo partnerį ir net 11 proc. bibliotekininkių yra pasidariusios tatuiruotes.

Egzistuoja stereotipas, kad gražioji lytis patologiškai nemoka pastatyti automobilio, o moteris už vairo - mėgiamas vyrų pašaipų objektas.

Britanijos mokslininkai nustatė, kad moterims iš tiesų sunkiau pasistatyti mašiną, ypač statant lygiagrečiai. Moterims nebūdingi tam tikri mąstymo ypatumai, kurie vyrams padeda priimti ir interpretuoti konkrečius vizualinius duomenis.

Egzistuoja stereotipas, kad lieknos moterys - seksualesnės, tačiau atliktas tyrimas parodė, kad esminis parametras, lemiantis moters patrauklumą, yra talijos ir klubų apimties santykis, tai yra kuo plonesnė talija ir platesni klubai, tuo moteris vyrui yra patrauklesnė.

Egzistuoja ir stereotipas, kad ištekėjusios moterys yra laimingesnės ir tarsi "aukščiau" už netekėjusias. Neseniai mokslininkai įrodė, kad ne nuo socialinio statuso priklauso moters laimė. Pasirodo, ji priklauso ne tiek nuo asmeninių įsitikinimų, kiek nuo visuomenės, kurioje jos gyvena, požiūrio. Stereotipais besivadovaujanti visuomenė pati savo piliečius priverčia jaustis nelaimingais.

Remiantis tokiu stereotipu, ir mūsų užsienio reikalų ministrą galima priskirti teroristų klanui.

Ko žolė neužžėlė, arba 100 mero parų

Povilas LUNGĖ

Miestui reikia tvirtos rankos. Reikia gero ūkvedžio, kad būtų tvarka ir švara, kad mieste būtų gera ir saugu gyventi. "Buvau ir administratorius, ir direktorius, ir Tarybos narys, todėl miesto problemos man žinomos", - teigia jau daugiau nei 100 dienų Šiaulių miesto mero kėdėje sėdintis socialdemokratas Justinas Sartauskas. Tik ar miestas brenda iš sąstingio liūno, ar atsigauna verslas ir kultūra, ar problemos sprendžiamos tinkamai? Ar nepaskubėjo Šiaulių miesto taryba pirmoji iš didžiųjų šalies miestų išsirinkti mero?

Ba­lan­džio pra­džio­je per pir­mą­jį nau­jai iš­rink­tos Šiau­lių mies­to ta­ry­bos po­sė­dį į mies­to me­ro po­stą bu­vo pa­siū­ly­ta vie­nin­te­lė Justino Sartausko kan­di­da­tū­ra.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Mero šlepetės

Būsimų pirmokų tėvai gudrauja norėdami, kad jų vaikai mokytųsi prestižinėse miesto mokyklose - deklaruoja gyvenamąją vietą joms priskirtose teritorijose. Justinas Sartauskas turbūt taip pat nebūtų galėjęs būti miesto meru, jeigu būtų nurodęs tikrąją savo gyvenamąją vietą, pagal kurią jis galėtų būti tik Šiaulių rajono politiku. Valdas Adamkus juk taip pat prieš tapdamas prezidentu kelerius metus buvo palikęs šlepetes Šiauliuose.

Šiaulių meras gyvena Kurtuvėnuose, Šiaulių rajone. Gyvenamąją vietą deklaravo Šiauliuose, nuosavame bute. Ar gyvenimas kitur netrukdo merui būti Šiaulių aktualijų žinovu? Taigi, apie duotus pažadus, nuveiktus darbus, ateities vizijas ir daugelį kitų miestui aktualių dalykų - mūsų žvilgsnis ir mero komentaras.

Kiaulė-taupyklė

Teigiama, kad per pastaruosius 10 metų gyventojų mieste sumažėjo 20-30 tūkstančių. Tai daugiau ar mažiau įtakoja ir miesto finansines galimybes. "Turime atsižvelgti į demografinius pokyčius. Sumažėjus gyventojų, nebegauname įplaukų į miesto biudžetą - nesurenkame fizinių asmenų pajamų mokesčio. Reikia pereiti prie griežtos taupymo politikos", – sako meras.

Tik koks tas taupymas, kai gyventojų sumažėjo, bet valdininkų, panašu, ne. Buvę miesto merai Vytautas Juškus ir Alfredas Lankauskas neturėjo pavaduotojų, o dabartinis meras iš šonų pasistatė net dvi vicemeres. Administracijos direktorius Vladas Damulevičius taip pat turi du pavaduotojus. Negi savivaldybėje dvigubai padaugėjo darbo, o gal specialiai sukuriamos darbo vietos partiečiams ar kitiems "reikalingiems" žmonėms? Juk pats meras prasitarė, kad "yra žmogus, atsiras ir darbo". Štai tau ir taupymo politika.

"Komandoje yra ir neseniai dirbančių, ir jau patyrusių žmonių. Reikalingos naujos idėjos: miesto puošybos darbai, švenčių organizavimas, turizmo skatinimas... Juk tiek žmonių iš miesto išvažiavo, tai turime kaip nors tuos netektus pinigus susigrąžinti, reikia kuo daugiau žmonių į miestą pritraukti, skatinti turizmą", - vardija miesto meras.

Įdomu, ką čia pritrauksi, jei savo kiemą – skverelį priešais Savivaldybę – nusišienauji, kad akių neišsibadytum, o už savo "tvoros" jau nieko nebematai. Dar visai neseniai – beveik iki birželio vidurio - žalieji miesto piktžolynai vešėjo paėjus vos kelis metrus nuo Savivaldybės. Panašu, kad 15 metų netvarkytas centrinis miesto parkas dar 4-erius metus bus nešienaujamas, kol baigsis kadencija. Mažiausiai. Tiesa, Savivaldybėje sudaryta speciali komisija, kuriai vadovauti paskirta vicemerė Daiva Matonienė, kuri privalo rūpintis žolynų šienavimu.

Palaidoti šimtai tūkstančių

Vienas sunkiausių buvusios Šiaulių miesto tarybos paliktų darbų, anot J. Sartausko, yra miesto kapinių Daušiškiuose įrengimas. Kapinių už miesto aplinkkelio įrengimo istorija jau apaugusi skandalais.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad buvęs Šiaulių miesto meras liberalcentristas Genadijus Mikšys supainiojo viešuosius ir privačius interesus, spręsdamas klausimus dėl žemės išpirkimo kapinėms.

Kas naujo šioje "šventoje" žemėje? Kol kas savivaldybė bando atnaujinti bylą dėl Daušiškių detaliojo plano panaikinimo – kreiptasi į Vyriausiąjį administracinį teismą. Kapinių detalusis planas, kainavęs per 200 tūkst. litų, parengtas, kai dar nebuvo apribojimų kapinėms skirti ne didesnį nei 40 hektarų plotą. Iš Vyriausybės nesulaukiama įstatymo pakeitimų, kad dėl kapinių ploto spręstų pačios savivaldybės. Panašu, ir nebus sulaukta. Šiaulių miesto savivaldybė turės projektuoti naujas kapines savo išpirktoje teritorijoje, kuri neužkloja savininkų turimų plotų.

"Tikėjausi, kad su senuoju Daušiškių detaliuoju planu bus galima vykdyti tai, ką numatė senoji Taryba. Deja. Savivaldybė tikisi per devynis mėnesius parengti detalųjį kapinių planą. Pusantrų metų užtruktų parengti techninį projektą. Gera žinia ta, kad inventorizuotos visos miesto kapinės, suskaičiuotos vietos, kur galima laidoti. Kol kas laidoti Ginkūnų kapinėse vietos yra. Dvejus metus kapų dar tikrai užteks", - nuramina meras. Tik nutyli, kad naujasis kapinių detalusis planas taip pat ne mažiau kainuos...

Zuikių daugės?

Per pirmąsias 100 dienų Šiaulių miesto tarybai teko priimti ir nepopuliarų sprendimą - buvo pabrangintas važiavimas maršrutiniais miesto autobusais - taigi papalonintos miestiečių piniginės.

"Ši Taryba nėra kuo nors blogesnė už buvusiąją. Senoji ėmė dirbti 2007 m., o 2008 metų kovą pabrangino važiavimą miesto autobusais, - prisimena J. Sartauskas. - Pabrangus kurui ir po "naktinės mokesčių reformos" panaikinus PVM lengvatą, "Busturas" dirbo nuostolingai. Kai įmonės vadovai informavo, jog prašys Tarybos peržiūrėti keleivių pervežimo įkainius, buvo iškeltas reikalavimas pirmiausia informuoti visuomenę ir pagrįsti pabranginimo būtinumą. Yra tam tikra metodika, pagal kurią paskaičiuojama važiavimo kaina, tik galiu pasakyti, kad padarytas kompromisas - mėnesiniai bilietai važiuoti darbo dienomis ir moksleiviams turėjo kainuoti gerokai daugiau. Keleivių pervežimo įkainiai padidinti tiek, kad įmonė išgyventų."

Miręs bulvaras

Kirsta ne tik per paprastų miestiečių kišenę - po rinkimų politikai sumanė sumažinti miesto centre įsikūrusiems verslininkams žadėtas mokesčių nuolaidas. Mokesčių lengvatomis spės pasinaudoti vos trys bulvare dirbantys verslininkai, dešimteriopai daugiau jų investicijos neatsipirks. Taryba perpus sumažino ankstesnių politikų patvirtintas verslą tuštėjančiame bulvare turėjusias skatinti nekilnojamojo turto ir nuomos mokesčio už valstybinę žemę lengvatas, tiksliau, paliko galioti tokias pat, tik pusę gautos nuolaidos verslininkus įpareigojo išleisti kultūros ar sporto renginiams arba pervesti į Smulkaus verslo rėmimo fondą.

Politikai sako, kad verslininkai, pinigus skyrę kultūros ir sporto renginiams, esą į bulvarą pritrauks daugiau lankytojų. Deja, pakeistas Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvaro ir centrinės miesto dalies gaivinimo projektas, anot verslininkų, pakerta pasitikėjimą Tarybos sprendimais, o skambiai vadintas mirštančio bulvaro gaivinimas tebuvo priešrinkiminis triukas.

"Didžiausia problema ta, kad mūsų verslininkai, jei tik gali nemokėti mokesčių, tai ir nemoka. Žmogus turi pats jausti atsakomybę mokėti mokesčius, tuomet neteks pavydžiai žiūrėti į Švedijos socialinę sistemą", - balandį, vos savaitę pabuvęs miesto meru, savaitraščiui "Šiauliai plius" teigė J. Sartauskas.

  

Bu­vęs mies­to me­ras Ge­na­di­jus Mik­šys kri­ti­kuo­ti da­bar­ti­nio me­ro veik­los ne­no­ri: „No­riu jam pa­lin­kė­ti stip­ry­bės, tvir­ty­bės ir svei­ka­tos, nes dar­bas la­bai sun­kus. Esa­me su J. Sar­taus­ku dir­bę kar­tu, ži­nau jo ga­li­my­bes. Su­da­ry­ta še­šių par­ti­jų koa­li­ci­ja, to­dėl dirb­ti la­bai sun­ku.“

 

„Di­džiau­sia pro­ble­ma ta, kad mū­sų vers­li­nin­kai, jei tik ga­li ne­mo­kė­ti mo­kes­čių, tai ir ne­mo­ka“, – tei­gia J. Sar­taus­kas.


Eiliniai darbai

Išrinktas miesto meru J. Sartauskas pristatė Taryboje sudarytos koalicijos veiksmų programos projektą, kuriame labiausiai akcentuojamos švietimo, kultūros ir sporto sritys.

Miesto valdžia uždarame posėdyje priėmė sprendimą, kad sporto kompleksą Dainų parke reikia statyti viešosios ir privačios partnerystės būdu, t. y. kad jį statytų ir valdytų privatus investuotojas, o savivaldybė pastarajam mokėtų koncesijos mokestį. Ar neatsitiks taip, kaip nutiko su Šiaulių arena – savivaldybė, mokėdama koncesijos mokestį, realiai ją išlaiko? "Visi sprendimai šiuo klausimu bus vieši. Reikia, kad visuomenė žinotų ir diskutuotų, tik tada bus balsuojama", - visuomenės informavimą ir viešumą akcentavo meras.

"Sunkiausias dalykas, kliuvęs pradėjus dirbti - mokyklų renovacija. Praėjusi kadencija buvo tam nepasirengusi. Galbūt įtakos turėjo priešrinkiminis periodas. Mokykloms remontuoti sudaryta eilė, patvirtinta Tarybos. Ją sudarant, atsižvelgiama į energetinį ir kitus mokyklų kriterijus, - pasakoja meras. – Vaikų mažėja, todėl turime pagalvoti ir apie mažiau mokyklų."

Mažėjant jaunimo, daugėja pagyvenusių žmonių. "Dar šiemet atidarysime Savarankiško gyvenimo namus, pradėsime statyti globos namus pagyvenusiems žmonėms. To neužtenka – reikia pasirūpinti ir jų užimtumu – laisvalaikiu, Trečiojo amžiaus universitetu, kultūriniais renginiais ir kt." – sako meras.

Lentos strategas

Atiduota duoklė ir kultūrai. Paskutinę tarptautinio konkurso-festivalio "Saulės žiedas" dieną Europos šachmatų čempionė Viktorija Čmilytė metė iššūkį šiauliečiams - miesto bulvare surengė simultaną. Su didmeistre susirungti panoro ir meras J. Sartauskas, Šiaulių miesto šachmatų federacijos prezidentas. Simultaną su juo šachmatų čempionė baigė korektiškai - lygiosiomis.

"Simultanas - tai šou. V. Čmilytė tikrai nenorėjo man įsiteikti. Ji suklydo atlikdama maždaug 30-tą ėjimą ir tuo metu dar nebuvo aišku, kas laimės. - pasakoja meras. - Šachmatų išmanymas padeda valdyti miestą - priimant politinius sprendimus padeda numatyti du ėjimus į priekį."

Titulas suteikiamas už darbus

Geriausiu 2011 metų meru išrinktas Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Antrasis – Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis, trečiasis – į Daušiškių kapinių skandalą įsivėlęs, metų valdžios "Kugelių kugeliu" tapęs buvęs Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys. Ar pavyks dabartiniam Šiaulių miesto merui Justinui Sartauskui užimti geriausiojo poziciją? Iš šalies žvelgiant atrodo, kad kitos šalies savivaldybės tvarkosi gerokai geriau.

Buvęs miesto meras Genadijus Mikšys kritikuoti dabartinio mero veiklos nenori: "Noriu jam palinkėti stiprybės, tvirtybės ir sveikatos, nes darbas labai sunkus. Esame su J. Sartausku dirbę kartu, žinau jo galimybes. Sudaryta šešių partijų koalicija, todėl dirbti labai sunku."

Justinas Sartauskas baigė Vilniaus universitetą, įgijo matematiko specialybę. Dirbo dėstytoju Šiaulių pedagoginiame institute. Šiaulių miesto savivaldybėje ėjo administracijos direktoriaus pareigas, pastaruosius kelerius metus vadovavo Šiaulių apskrities televizijai. Balandžio pradžioje per pirmąjį naujai išrinktos Šiaulių miesto tarybos posėdį į miesto mero postą buvo pasiūlyta vienintelė jo kandidatūra.

Įdomu, ką čia pritrauksi, jei savo kiemą – skverelį priešais Savivaldybę – nusišienauji, kad akių neišsibadytum, o už savo "tvoros" jau nieko nebematai.

Vienas litas, arba Kaip užvaldyti didelės vertės turtą

Povilas LUNGĖ

Žiniasklaidos priemonės retkarčiais paviešina vieną kitą didelės vertės turto užvaldymo atvejį. Tačiau šįkart svarbiausi ne pinigai, nes jų juokingai mažai, o tai, kuo mes vaikštome - asfaltas ir žemė po juo.

Tas asfaltas ir žemė - centriniame miesto turguje. Ten pat, kur prekiaujama įvairiomis sodo ir daržo gėrybėmis. Gardus kąsnelis pačiame miesto centre, kur žmonių daugiau nei bažnyčioje per didžiąsias šventes. Bet ne apie dvasiškus dalykus čia, o kaip tik apie labai žemiškus.

 Įdo­mu, ko­kių veiks­mų bus im­ta­si, kad pa­žeis­ti vie­šie­ji in­te­re­sai bū­tų at­sta­ty­ti, o ga­li­mai ne­tei­sė­tos su­tar­tys – nu­trauk­tos.

Sumenko turtas

Į Seimo narį Valentiną Mazuronį kreipėsi advokatas Arūnas Koskus net 14 ūkio subjektų vardu dėl galimai neteisėto uždarųjų akcinių bendrovių "Senasis dvaras" ir "Imondesima" sandorio. Ką tokio šios bendrovės suderėjo? Ogi viena perdavė kitai turtą, kuris jai net nepriklausė. Kam tas turtas priklausė? Ogi visiems mums – valstybei arba Šiaulių miesto savivaldybei, kurios Taryba yra UAB Šiaulių turgus steigėja.

Pareiškėjų teigimu, šis sandoris pažeidžia ne tik viešąjį, bet ir pačios Šiaulių miesto savivaldybės interesą. Netekus dalies turto – valstybinės žemės, sumenko ir Šiaulių turgaus vertė, vadinasi – ir savivaldybės turtas.

Siekiant išsiaiškinti minėto sandorio teisėtumą, Šiaulių apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas - kreiptasi į Šiaulių apygardos teismą. Taryba, Šiaulių turgaus steigėja, turėtų ginti savo interesus, bet kažkodėl juos gina Seimo narys.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius teigia, kad Taryba šiuo klausimu nėra nieko priėmusi.

Viešas interesas

Dėl viešo intereso gynimo kreiptasi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą. Nurodoma situacija dėl galimai neteisėtai į privačias rankas perleistos Šiaulių miesto centre esančios valstybinės žemės. Įdomu, kokių veiksmų bus imtasi, kad pažeisti viešieji interesai būtų atstatyti, o galimai neteisėtos sutartys - nutrauktos.

Prokuroras ieškiniu prašo taikyti restituciją ir įpareigoti UAB "Imondesima" grąžinti valstybei 3590 kv. m kiemo aikštelę, o UAB "Senasis turgus" - grąžinti "Imondesimai" pinigus, gautus už minėtą aikštelę. Restitucija - negaliojančio sandorio šalių turtinės padėties, buvusios prieš ją sudarant, visiškas arba dalinis atkūrimas.

Kokia ta padėtis, kurią reikėtų atkurti? Apie viską – nuo pradžių.

Daug žadanti pradžia

Prieš dešimt metų - 2001 m. rugpjūčio 14 d. - Šiaulių miesto savivaldybės valdyba priėmė sprendimą dėl centrinės turgavietės subnuomos sąlygų nustatymo. Nuspręsta 25 metus leisti Šiaulių turgui 1,7737 ha žemės sklype subnuomoti uždarajai akcinei bendrovei "Senasis dvaras" sklypo dalį (1,3806 ha).

Numatyta aplink naująjį gėlių prekybos paviljoną palikti neužstatomą keturių metrų pločio zoną, pavesti "Senajam dvarui" eksploatuoti ir remontuoti centrinei turgavietei priklausančias tvoras ir vartus bei bendro naudojimo pravažiavimą, nesudaryti kliūčių jais naudotis kitų sklypų savininkams ir nuomininkams, suprojektuoti ir savo lėšomis įrengti išvažiavimą į J. Basanavičiaus gatvę ir t. t.

Įpareigojimų tikrai daug. Dar vienas - įpareigoti "Senąjį dvarą" vietoj senosios asfalto dangos pakloti naują, kurią, pasibaigus subnuomos terminui, jis privalo neatlygintinai perduoti Šiaulių turgui. Savo ruožtu Šiaulių turgaus administracija įpareigota nurašyti į savo nuostolius aikštės asfalto dangą (likutinė vertė 2001 m. rugsėjo 1 d. - 31592,47 Lt).

Nustačius centrinės turgavietės subnuomos sąlygas, netrukus buvo sukirsta rankomis - 2001 m. rugpjūtį UAB Šiaulių turgus ir UAB "Senasis dvaras" sudarė sutartį dėl valstybinės žemės subnuomos (nominaliai indeksuota žemės sklypo 1,3806 ha vertė - 500 267 Lt).

Ir viršūnėlės, ir šaknelės

Toliau įvykiai rutuliojasi žaibiškai. Nepraėjus nė dviem savaitėm, Šiaulių miesto savivaldybės valdyba pakeitė centrinės turgavietės subnuomos sąlygas - leido Šiaulių turgaus administracijai parduoti "Senajam dvarui" nurašytą aikštės asfalto dangą už 1 litą.

O dabar - įdomiausia. Praėjus savaitei Šiaulių turgus, sutinkant Šiaulių miesto valdybai, pardavė "Senajam dvarui" 13658,16 kv. m kiemo aikštelę. Pastaroji parduota už 1 litą (pagal pateiktus turto vertinimo dokumentus kiemo aikštelės vidutinė rinkos vertė buvo 74 100 Lt).

Tai kaip čia dabar išeina? Turėjo parduoti asfaltą, o pardavė žemę po juo. Taip sakant, kviečius su visu lauku.

Praėjus 8-eriems metams – 2009-ųjų liepą - UAB "Imondesima" įsigijo nuosavybės teises į visus Vilniaus g. 212 UAB "Senasis dvaras" turėtus statinius. Sakysite – na ir kas? "Imondesima", trečioji šalis, įsigijusi turto, turėjo įgyti teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir "Senasis dvaras" - turėjo įgyti subnuomos teisę. Pasekmė - pirkėjas nebevykdo įpareigojimų, numatytų subnuomos sutartyje, o "Senasis dvaras" taip pat nusikratė jų, nors buvo įsipareigojęs 25-eriems metams.

Kuo toliau – tuo gražiau

Šių metų gegužę Šiaulių žemėtvarkos skyrius Šiaulių turgui pateikė raštą, kuriame teigia, kad 2011 m. liepos 28 d. nutrauks 1999 m. rugsėjį Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir UAB Šiaulių turgus pasirašytą sutartį.

Rašte teigiama, kad valstybinės žemės sklypo 1,7737 ha dalis yra užstatyta UAB "Imondesima" nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir yra būtina jiems eksploatuoti. Šiaulių turgus šio žemės sklypo nenaudoja, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, jokių pastatų ir kitų statinių nuosavybės ar nuomos teise nuo 2001 metų šiame sklype neturi...

Interesų protegavimas

Šiaulių turgus nepasiduoda - birželio pradžioje Žemėtvarkos skyriui taip pat pateikia raštą. Jis teigia, kad vienašališkas valstybinės žemės nuomos sutarties, kuri panaikina visus nebaigtus vykdyti subnuomininko įsipareigojimus, nutraukimas yra vienos šalies interesų protegavimas. UAB Šiaulių turgus netenka 4 m pločio 1,7737 ha sklype suformuoto privažiavimo prie 56 kioskų - tai sukels neprognozuojamas pasekmes ūkinei komercinei veiklai ir pastatui eksploatuoti.

Šiaulių turgus teigia, kad spręsti klausimą dėl valstybinės žemės nuomos nutraukimo būtų tikslingiau, kai Šiaulių miesto prokuratūra išnagrinės iškeltą civilinį ieškinį dėl UAB Šiaulių turgus ir UAB "Imondesima" sandorio teisėtumo.

Yla lenda iš maišo

"Vyksta įvairūs teismai. Vienas iš variantų būtų taikos sutartis, kuria būtų nustatyta, kad tas pravažiavimas yra miesto nuosavybė. Jei bus panaikinta subnuomos sutartis, reikės suformuoti žemės sklypus prie bendrovės "Imondesima" ir gėlių paviljono", - teigia Vladas Damulevičius, Savivaldybės administracijos direktorius.

Su UAB "Senasis dvaras" direktoriumi Feliksu Andruliu pavyko susisiekti, tačiau prisistačius, iš kur skambiname, direktoriui ryšis staiga kažkodėl tapo itin blogas, tad susišnekėti nepavyko. Nepavyko prisiskambinti ir bendrovei "Imondesima".

Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius informavo, kad pagal Civilinį kodeksą nuomos sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad ja nuomotojas perduoda nuomininkui daiktą ne nuosavybėn, o tik laikinam valdymui ir naudojimui, t. y. nesikeičia daikto savininkas. Kodekse yra įtvirtintas ir subnuomos institutas, todėl galima teigti, kad išnuomoti nuosavybės teise nepriklausantį daiktą galima tik tada, kai jis gautas nuomos būdu ir yra nuomotojo sutikimas.

Patvirtino Vilniaus notarų biuras

Ar nurašyta aikštelė (tiksliau – asfalto danga) galėjo būti parduota kaip kiemo aikštelė, turinti unikalų numerį?

VĮ Registrų centras atstovas spaudai Aidas Petrošius teigia, kad daiktas į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomas tik gavus dokumentus, pagrindžiančius jo teisėtą atsiradimą.

Absoliučia dauguma atveju tokie dokumentai yra statybos inspekcijos pažyma ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

"Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, nekilnojamojo turto sandorius savo parašu tvirtina notaras, kuris nustato, ar sandoris gali būti sudarytas. Gavęs notaro pranešimą apie įvykusį sandorį ir notaro parašu patvirtintus sandorio dokumentus, Registrų centras privalo nedelsdamas užfiksuoti įvykusio sandorio faktą ir įregistruoti pirkėjo teises į įsigytą nekilnojamąjį turtą", - teigia A. Petrošius.

Tik įdomu, kodėl patvirtinti dokumentų vykta netgi į Vilnių - Vilniaus miesto 31-ąjį notarų biurą. Negi Šiauliuose notarų mažai? Ar UAB "Senasis dvaras" galėjo trečiajai šaliai perduoti minėtą turtą be nuomininko sutikimo ir vengdamas ateities įsipareigojimų, pasibaigus subnuomos sutarties terminui?

Už vieną litą užvaldyta turgaus teritorija.

Įdomu, kodėl patvirtinti dokumentų vykta netgi į Vilnių - Vilniaus miesto 31-ąjį notarų biurą. Negi Šiauliuose notarų mažai?

Apsk­ri­čių ad­mi­nist­ra­ci­jos iš­ny­ko, biu­rok­ra­tai – ne

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Prieš me­tus iš­tuš­tė­jo ša­lies ap­skri­čių vir­ši­nin­kų ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­tal­pos. For­ma­liai ap­skri­čių vir­ši­nin­kai ir jų va­do­vau­ja­mos ad­mi­nist­ra­ci­jos bu­vo pa­nai­kin­tos, ta­čiau pa­čios ap­skri­tys iš­li­ko kaip te­ri­to­ri­niai-ad­mi­nist­ra­ci­niai vie­ne­tai. Bu­vo ža­da­ma, kad at­si­sa­kius šios ins­ti­tu­ci­jos bus su­tau­py­ta apie 30 mi­li­jo­nų li­tų. Ar neat­si­tiks taip, kad ap­skri­čių veik­lą koor­di­nuo­jan­tys ad­mi­nist­ra­to­riai po ke­le­rių me­tų vėl at­si­ras?


Per de­šimt­me­tį vals­ty­bi­nių įstai­gų su­ma­žė­jo, ta­čiau dar­buo­to­jų skai­čius be­veik ne­pa­ki­to - už­da­rius vie­ną įstai­gą, tar­nau­to­jai tie­siog mig­ruo­ja į ki­tą.

Kris­ti­nos KA­VA­LIAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

Su­tau­py­ta 15 pro­c. lė­šų, skir­tų al­goms

Lie­pos mė­nuo - ju­bi­lie­ji­nis. Su­ka­ko dve­ji me­tai, kai Lie­tu­vai va­do­vau­ja pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, pa­žy­mė­ta ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro Da­riaus Va­lio vie­ne­rių dar­bo me­tų su­kak­tis. Lie­pos pir­mą­ją su­ka­ko ir me­tai, kai ša­ly­je pa­nai­kin­tos ap­skri­čių ad­mi­nist­ra­ci­jos.

Prieš me­tus dėl nai­ki­na­mų ap­skri­čių vir­ši­nin­kų ad­mi­nist­ra­ci­jų at­lei­di­mo la­pe­lius ga­vo 2,5 tūkst. jo­se dir­bu­sių žmo­nių. Įs­tai­gų funk­ci­joms at­lik­ti bu­vo pa­lik­ta apie 1,1 tūks­tan­čio dar­buo­to­jų, kai ku­rias šių įstai­gų funk­ci­jas pe­rė­mė sa­vi­val­dy­bės ar­ba mi­nis­te­ri­joms pa­val­džios įstai­gos.

Pir­miau­sia bu­vo pa­nai­kin­ti tie eta­tai, ku­rie dub­liuo­ja ki­tų ins­ti­tu­ci­jų funk­ci­jas, to­dėl da­lis dir­bu­sių as­me­nų bu­vo per­ves­ta iš vie­nos vals­ty­bės tar­ny­bos į ki­tą.

Lie­tu­vo­je bu­vo de­šimt ap­skri­čių. Ma­no­ma, kad bai­gus re­for­mą dėl su­ma­žė­ju­sio tar­nau­to­jų skai­čiaus per me­tus bus su­tau­py­ta apie 30 mln. li­tų, ku­rie tek­da­vo at­ly­gi­ni­mams. Pas­kai­čiuo­ta, kad re­for­mos iš­lai­dos - 14 mi­li­jo­nų li­tų. Lė­šos skir­tos išei­ti­nėms dar­buo­to­jų kom­pen­sa­ci­joms, ku­rios kai ku­riems bu­vo net už pen­kis mė­ne­sius. Ta­čiau ar tik­rai vis­kas taip gra­žu, kaip ofi­cia­liai tei­gia­ma?

Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, vi­sai at­leis­ti ša­ly­je bu­vo tik 377 žmo­nės. Mat pa­nai­ki­nus ap­skri­čių ad­mi­nist­ra­ci­jas te­ko įsteig­ti 946 nau­jas pa­rei­gy­bes, at­lie­kan­čias bu­vu­sių ad­mi­nist­ra­ci­jų funk­ci­jas.

Įdo­mus da­ly­kas - ša­ly­je ko­vo­ja­ma su biu­rok­ra­ti­niu apa­ra­tu, o val­di­nin­kų ne­ma­žė­ja. Mū­sų li­ko vos trys mi­li­jo­nai, o val­di­nin­kai, pa­na­šu, nee­mig­ruo­ja.

Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je šiuo me­tu vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jo­se bei įstai­go­se, fi­nan­suo­ja­mo­se iš vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų, yra 73 360 dar­buo­to­jų.

2003 me­tais vie­no­je iš biu­dže­to fi­nan­suo­ja­mo­je ins­ti­tu­ci­jo­je dir­bo vi­du­ti­niš­kai 45 dar­buo­to­jai, per­nai - 63. Ins­ti­tu­ci­jos nai­ki­na­mos, ta­čiau val­di­nin­kai mig­ruo­ja iš vie­nos vie­tos į ki­tą, to­dėl jų ne­ma­žė­ja.

Bu­vęs Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­kas Ri­mun­das Do­mar­kas sa­ko, kad jo va­do­vau­ja­mo­je įstai­go­je dir­bo apie 240 žmo­nių. Po ant­ro­jo dar­buo­to­jų at­lei­di­mo eta­po bu­vo li­kę dirb­ti 60 dar­buo­to­jų.

„Daug že­mėt­var­ki­nin­kų at­leis­ta. Daug žmo­nių pe­rė­jo į ki­tas ins­ti­tu­ci­jas. Apie 40 dar­buo­to­jų li­ko be dar­bo. Pa­na­šiai 15 pro­cen­tų lė­šų, ku­rios bu­vo skir­tos ad­mi­nist­ra­ci­jo­je dir­bu­sių žmo­nių al­goms, bu­vo su­tau­py­ta“, - sa­ko R. Do­mar­kas.

Že­mės tvar­ky­mas bu­vo be­ne svar­biau­sias dar­bas ap­skri­čių at­sa­ko­my­bės sri­ty­se. Že­mės tvar­ky­mo rei­ka­lai per­duo­ti Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai ir jos fi­lia­lams ap­skri­ty­se, Sta­ty­bų ins­pek­ci­ja pe­rė­jo Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ži­nion, ci­vi­li­nė sau­ga ati­duo­da ug­nia­ge­siams. Apsk­ri­čiai pa­val­džios bu­vu­sios kai ku­rios glo­bos, švie­ti­mo, so­cia­li­nes pa­slau­gas tei­kian­čios įstai­gos ati­te­ko sa­vi­val­dy­bėms, Šiau­lių li­go­ni­nė - mi­nis­te­ri­jai.

„Tai bu­vo po­li­ti­nis spren­di­mas. Po­li­ti­kai nuo­lat kal­bė­jo, kad ap­skri­čių ad­mi­nist­ra­ci­jas rei­kia nai­kin­ti. Kon­ser­va­to­riai ir pa­nai­ki­no“, - sa­ko pa­šne­ko­vas.

Po re­for­mos paaiš­kė­jo bė­dos

Apsk­ri­čių re­for­mą koor­di­na­vu­sios vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos va­do­vas Rai­mun­das Pa­lai­tis pra­ne­ši­me tei­gė, kad ap­skri­tys pa­nai­kin­tos pel­ny­tai. Anot jo, di­džio­ji da­lis ne­tvar­kos bū­tent ir pa­si­ro­dė po lie­pos 1-osios. Tuo­met iš­ryš­kė­jo šio­je vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos gran­dy­je žio­jė­jan­čios sko­los, val­dy­to tur­to ap­skai­tos trū­ku­mai, ar­chy­vų ne­tvar­ka, ki­tos neū­kiš­ku­mo ap­raiš­kos.

 Pas­ta­tas, ku­ria­me bu­vo įsi­kū­ru­si Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­ja, bu­vo per­duo­tas Vals­ty­bės tur­to fon­dui. Šia­me pa­sta­te li­ko Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, įsi­kū­rė Vy­riau­sy­bės at­sto­vo tar­ny­ba, Re­gio­ni­nės plėt­ros de­par­ta­men­to Šiau­lių ap­skri­ties sky­rius, Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba.

„Kai ku­rių ap­skri­čių vir­ši­nin­kų dar­be bū­ta ir ne­no­ro da­ry­ti tai, kas jiems bu­vo pa­ves­ta pra­dė­jus ei­ti šias pa­rei­gas, ir ap­lai­du­mo. Dėl kai ku­rių vir­ši­nin­kų veiks­mų pra­šė­me paaiš­kin­ti pro­ku­ro­rų, ar jie tei­sė­ti“, - sa­kė mi­nist­ras R. Pa­lai­tis.

R. Do­mar­kas sa­kė po­li­ti­niam spren­di­mui ne­si­prie­ši­nęs. Ne­jau bu­vo įma­no­ma, kai yra spren­di­mas? „Vi­si žmo­nės tu­ri sa­vo nuo­mo­nę, taip jau yra“, - sa­kė R. Do­mar­kas.

R. Pa­lai­čio tei­gi­mu, bu­vo pa­nai­kin­ta di­džio­ji da­lis – net 58 – ap­skri­čių vyk­dy­tų funk­ci­jų, iš ku­rių 30 per­duo­ta ki­toms ins­ti­tu­ci­joms ir taip su­ma­žin­ta ša­lies žmo­nėms ten­kan­ti ad­mi­nist­ra­ci­nė naš­ta. Vals­ty­bei grį­žo ap­skri­čių val­dy­tas 6,1 mlrd. li­tų ver­tės tur­tas.

Sa­vi­val­dy­bėms te­ko fi­nan­si­niai rū­pes­čiai

Ša­lies sa­vi­val­dy­bės li­ko nu­si­vy­lu­sios re­for­ma. Re­for­ma joms da­vė tik pri­skir­tas švie­ti­mo, moks­lo, svei­ka­tos įstai­gas, ku­rias ten­ka iš­lai­ky­ti iš sky­lė­tų biu­dže­tų. Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos duo­me­ni­mis, vie­tos val­džiai per­duo­ta per 100 švie­ti­mo, so­cia­li­nių ir svei­ka­tos įstai­gų.

Pa­sak Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Fi­nan­sų sky­riaus lai­ki­no­sios ve­dė­jos Re­gi­nos Ja­nu­šaus­kie­nės, Šiau­lių sa­vi­val­dy­bei ati­te­ko še­šios įstai­gos - trys švie­ti­mo, dvi svei­ka­tos prie­žiū­ros ir vie­na so­cia­li­nių pa­slau­gų. Per me­tus joms iš­lai­ky­ti vals­ty­bė sky­rė per 9 mln. li­tų. Per 3 mln. li­tų skir­ta „mo­ki­nio krep­še­liui“. Pa­ti sa­vi­val­dy­bė gau­toms įstai­gos iš­lai­ky­ti iš biu­dže­to tu­rė­jo skir­ti be­veik 314 tūkst. li­tų.

Prob­le­mų iš­ki­lo ir dėl že­mės grą­ži­ni­mo. Jei vals­ty­bi­nę že­mę mies­tuo­se bū­tų val­džiu­sios sa­vi­val­dy­bės, do­ku­men­tų tvar­ky­mas gy­ven­to­jams truk­tų apie 3-4 mė­ne­sius. Da­bar, že­mės val­dy­mą pa­ti­kė­jus Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai, dėl at­si­ra­du­sių tar­pi­nin­kų pro­ce­sai trun­ka me­tus ar il­giau.

Po re­for­mos į sa­vi­val­dy­bes daž­nai atei­na su­tri­kę ir pik­ti žmo­nės, tvar­kan­tys že­mės nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tus. Jie ne­ži­no, kur kreip­tis, tei­rau­ja­si, ka­da bus ma­tuo­ja­ma že­mė, at­lie­ka­mi ki­ti dar­bai.

Ar ne­bu­vo ga­li­ma ap­siei­ti be di­de­lių re­for­mos iš­lai­dų ir daug ra­miau įgy­ven­din­ti per­mai­nas? Ar ne­bu­vo ga­li­ma pa­laips­niui per­duo­ti funk­ci­jas sa­vi­val­dy­bėms, mi­nis­te­ri­joms? Taip ap­skri­tys bū­tų na­tū­ra­liai už­bai­gu­sios sa­vo gy­va­vi­mą ir ne­rei­kė­tų vie­nu me­tu tiek daug lė­šų dar­buo­to­jų išei­ti­nėms kom­pen­sa­ci­joms.

R. Do­mar­ko nuo­mo­ne, ap­skri­čių ad­mi­nist­ra­ci­jas rei­kė­jo ne nai­kin­ti, o reor­ga­ni­zuo­ti, įkur­ti ko­kią nors įstai­gą, ku­ri ad­mi­nist­ruo­tų re­gio­nų veik­lą.

Apsk­ri­ty­se, pa­vyz­džiui, li­ko re­gio­nų plėt­ros ta­ry­bos, ku­rių pa­grin­di­nis įga­lio­ji­mas - ES pi­ni­gų pa­skirs­ty­mas. „Yra bend­rų da­ly­kų tarp ra­jo­nų, kai­my­ni­nių ša­lių, to­kių, kaip ap­lin­ko­sau­ga, te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mas. Kai­my­nai tu­ri de­rin­tis. Ma­nau, kad tu­rė­jo iš­lik­ti vals­ty­bi­nė ins­ti­tu­ci­ja ir tik lai­ko klau­si­mas, ka­da koks norss da­ri­nys at­si­ras. Žiū­rė­sim, ko­kia bus po­li­ti­kų va­lia. Gal bus trys ap­skri­tys, gal pen­kios. Aš - už pen­kias, nes na­tū­ra­liai ša­ly­je pen­ki di­die­ji mies­tai yra“, - tei­gė jis.

Keleiviai - "Busturo" įkaitai

Oksana LAURUTYTĖ

Nuo liepos 15 d. šiauliečiai už važiavimą miesto viešuoju transportu mokės daugiau - bilietas spaudos kioske kainuos 1,70 Lt. Nuolatinis bilietas brangs nuo rugpjūčio 1-osios - kainuos beveik šimtą litų. Tokiam sprendimui vakar pritarė Šiaulių miesto savivaldybės taryba. Nors kai kurie politikai suabejojo kainų ir skaičių pagrįstumu, prašė atidėti sprendimo priėmimą ar laiką, nuo kada bilietus branginti, daugumai labiau rūpėjo, kaip gelbėti "Busturą", o ne padėti šiauliečiams - savo rinkėjams. 19 iš 27 politikų pritarė branginti bilietus.

 

Bendrovė "Busturas" bilietus prašė pabranginti, tačiau nežadėjo, kad gerins paslaugų kokybę. Ir toliau pigesniais bilietais bus prekiaujam tik kioskuose, tad keleiviams teks pirkti brangesnius pas vairuotojus.

Brangina, bet paslaugų negerina

Šiaulių miesto taryba vakar pritarė, kad už važiavimą viešuoju transportu šiauliečiai brangiau mokės jau nuo liepos vidurio.

Vienkartinis autobuso bilietas, perkamas spaudos kioske, kainuos 1,70 Lt. Dabar jis kainuoja 1,40 Lt. Vienkartinis bilietas, perkamas autobuse, kainuos tiek, kiek dabar kainuoja mikroautobuso bilietas - 1,80 Lt. Mikroautobusų vienkartinio bilieto kaina bus 2 litai.

Pabrangsta ir dabar 73,50 Lt kainuojantis mėnesinis autobuso bilietas. Jis kainuos 97 Lt.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Macienė savaitraščiui "Šiauliai plius" teigė, kad iš trijų pasiūlytų bilietų branginimo variantų buvo pasirinktas tas, kuris labiausiai tinka išaugus "Busturo" sąnaudoms dėl pabrangusio kuro. "Į bilietų kainą įskaičiuotas ir vienas milijonas litų. Jo reikia įgyvendinant ES finansuojamą projektą, kurio dėka bus įsigyti aštuoni nauji dujomis varomi autobusai", - sakė vedėjo pavaduotoja.

R. Macienės teigimu, "Busturas" dabar neišgyvena. Bendrovės sąnaudos padidėjo 18 procentų, tad ieškoti išeities būtina.

O kaip pasibaigė ketinimas mieste įdiegti elektroninį bilietą? "2008-aisiais buvo toks projektas, tačiau dėl sunkmečio jo įgyvendinimas buvo sustabdytas ir dabar jis yra įšaldytas", - teigė vedėjo pavaduotoja.

Sprendimas - skubotas

"Busturas" autobusų bilietus paprašė branginti birželio 7 dieną. Praėjus vos 21 dienai, politikams jau buvo pasiūlytas sprendimo projektas. Ar pakanka tokiam klausimui aptarti 21 dienos?" - teiravosi Jonas Zolubas ir klausė, ar pagrįsti "Busturo" pateikti skaičiai - ar jie realūs? J. Zolubas priminė Tarybai, kad 2009 metais "Busturo" pateikti skaičiai bilietui branginti buvo pateikti nepagrįsti, ir kalbėjo apie auditą. "Turi būti analizė ir jautrumams žmonėms, priimant tokius sprendimus", - sakė J. Zolubas.

Tarybos nariams šis pranešimas, panašu, buvo nė motais.

Dar prieš Tarybos sprendimą savaitraštis "Šiauliai plius" darbo grupės teiravosi, ar kam nors kilo klausimas, ar nevertėtų pabranginus bilietus įpareigoti "Busturą" tapti lankstesniu ir gerinti paslaugų kokybę. Juk šiuo metu vienkartinius bilietus galima įsigyti tik spaudos kioskuose. Kioskų nėra Zokniuose, jų labai mažai pietiniame miesto rajone. Maža to, kioskai trumpiau dirba savaitgaliais, o įprastomis dienomis langelį užveria jau 17 valandą. Kodėl bilietais neprekiauja prekybos centrai? Kodėl jų negalima įsigyti, pavyzdžiui, "Perlo" terminaluose?

Norintys taupyti miestiečiai netenka galimybės to daryti - perka brangesnius bilietus autobusuose. Žinoma, jei pavyksta prasibrauti per keleivių gausą iki vairuotojo. Gal menkos galimybės įsigyti pigesnius bilietus naudingos "Busturui"?

Visuomeniniu transportu besinaudojantys šiauliečiai neturi galimybės pirkti ir nuolatinių bilietų tik darbo dienoms, savaitėms. Seniau tokia galimybė buvo suteikta. Kituose miestuose gyventojai gali pasirinkti, kokį bilietą įsigyti, o šiauliečiams siūlomas vos vienas variantas - mėnesinis bilietas.

Darbo grupės vadovė atsakė, kad niekas nepasiūlė įpareigoti bendrovę klientams siūlyti daugiau bilietų variantų, palengvinti jų įsigijimą, todėl toks klausimas ir nesvarstytas. Įdomu, kodėl valdininkams patiems tokių minčių nekilo? Reikia, kad kas nors pirštu pabaksnotų?

"Gaisrininkų" sprendimas

Politikas Artūras Visockas ragino Tarybą pirma išspręsti bilietų įsigijimo klausimą ir klausė, kiek politikų važinėja autobusais. Į šį klausimą salė reagavo juoku. A. Visockas teiravosi, ar keleiviai turės galimybę įsigyti ne tik mėnesinį bilietą, bet ir savaitinį ar skirtą tik darbo dienoms. Klausimą pristačiusi pranešėja pažadėjo, kad bus kuriama darbo grupė, kuri šiuos klausimus spręs vėliau.

Pasigirdo siūlymų sprendimo projektą priimti, tačiau bilietus branginti nuo kitų metų sausio mėnesio. Diskusijoms užsitęsus Jonas Bartkus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, pasiūlė tausoti laiką ir aiškino, kad buvo galima anksčiau rimčiau diskutuoti, o ne gilinti žinias per posėdį. Užsitęsusios diskusijos nepatiko ir socialdemokratui Vytautui Juškui, kuris ėmė mokyti politikus, kiek kartų šie turi teisę per posėdį pasisakyti ir kiek - replikuoti.

Politikai pasijuokė ir vėl diskutavo, kad reikia strateguoti "Busturo" veiklą, sužinoti tiksliai, kiek pasiteisins bilietų brangimas. "Darbietis" Aidas Gedvilas pasiūlė bilietus branginti ribotam laikui, pavyzdžiui, iki kitų metų, ir tada įvertinti situaciją.

Socialdemokratas Arvydas Mockus siūlomą sprendimo projektą pavadino "gaisrininkų" sprendimu. Jo nuomone, būtų verta susimąstyti, ar nereikia mažinti bilietų kainų. Tokiu atveju reikėtų mažiau kompensuoti moksleiviams ir pensininkams už naudojimąsi miesto transportu.

A. Mockus teigė, kad klausimas dėl autobusų bilietų brangimo išnagrinėtas neišsamiai. "Tvarkietis" Alfredas Lankauskas pasigedo paties "Busturo" strateginio požiūrio. "Perkame senus autobusus, išmetame senesnius. Aš negirdėjau, kad "Busturas" rašytų projektus, kuriuos finansuotų ES. Mūsų autobusai - baisūs. Gėda bus per Europos krepšinio čempionatą", - sakė jis.

Kone valandą pasikalbėję politikai vis dėlto pritarė, kad autobusų bilietai brangs. Iš 27 Tarybos narių tam pritarė 19 politikų, keturi nebalsavo, kiti susilaikė.

So­cia­liai rem­ti­nų šeimų vaikai – ly­ges­ni už ki­tus?

Oksana LAURUTYTĖ

Apie dvidešimt mažamečius vaikus auginančių šiauliečių šeimų ketina kreiptis į Šiaulių miesto tarybą, prašydamos atšaukti dar 2008-ųjų lapkritį priimtą sprendimą, kuriuo nustatyta, kad į lopšelius-darželius pirmumo teise priimami socialiai remtinų šeimų ir vienišų mamų vaikai. Padidėjus gimstamumui ir pablogėjus finansinei šeimų situacijai, pilnų ir dirbančių šeimų vaikams lopšelių-darželių durys užtrenkiamos. "Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje pabrėžiama, kad vaikai negali būti diskriminuojami pagal tėvų socialinį statusą. Socialiai remtiniems reikia padėti, bet kodėl reikia skriausti kitas šeimas?" - klausia diskriminuojamas šeimas burianti teisininkė Diana Latotina Micevičė. Nepavykus sulaukti palankaus Tarybos sprendimo, šeimos savo teises žada ginti teisme.

Į darželius pirmiausia priimami pašalpų gavėjų vaikai, o dirbančių tėvų atžalos diskriminuojamos.

Grupėse - vien pašalpų gavėjų vaikai

Gegužės 27-ąją savaitraštyje "Šiauliai plius" spausdintas straipsnis "Pašalpų gavėjų burbulas pučiamas vaikų sąskaita" sulaukė atgarsio. Pasirodo, su problema, kai į miesto lopšelius-darželius priimami vaikai tik iš socialiai remtinų šeimų, susiduria didelė dalis šiauliečių šeimų.

"Susibūrėme apie dvidešimt mažamečius vaikus auginančių šeimų ir žadame raštu kreiptis į politikus. Viešąjį interesą galėtų ginti prokuratūra, dėl pažeidžiamų teisų galima ir bylinėtis", - sako jauna mama Diana Latotina Micevičė.

Beveik dviejų mėnesių sūnelį sūpuojanti moteris sako kūdikį į darželį panoro užregistruoti, kai jam buvo vos dvi savaitės. "Kreipiausi į tris darželius, sąraše esu penkta šešta. Dviejuose darželiuose iš trijų man pasakė, kad, deja, vaikas į lopšelį po dvejų metų nepateks. Pirmumo teisę turi pašalpas gaunančių šeimų ir vienišų mamų vaikai, o tokių dabar labai daug. Tai man dabar gal išsituokti reikia, kad mano vaikas patektų į lopšelį?" - klausia Diana.

Moteris sako sužinojusi, kad Šiauliuose jau yra grupių, kuriose vaikai - vien iš socialiai remtinų šeimų. O ką daryti kitiems? Kur paaugusius mažylius palikti šeimoms, kurių abu tėvai dirba? Juk minimali alga labai mažai skiriasi nuo pašalpos dydžio. Kodėl darbą turinčių tėvų vaikai diskriminuojami?

Susiklosto situacija, kad jei vaiko gimimo liudijime neįrašytas tėvas, tėvai yra bedarbiai ir socialiai remtini, valstybė vaiku pasirūpins. Jei turi normalią šeimą ir nori dirbti - vaikų darželio durys tau bus užtrenktos prieš nosį.

Konvencija valstybę įpareigoja nediskriminuoti ir rūpintis

Diana su vyru yra teisininkai, todėl pradėjo domėtis, ar Tarybos sprendimas, kuriuo socialiai remtinų šeimų vaikai turi pirmumo teisę patekti į lopšelius-darželius, nepažeidžia galiojančių įstatymų.

"Šitą piktžaizdę reikia rauti iš pagrindų. Tarybos sprendimas pažeidžia mūsų šalies įstatymą, kuriuo buvo ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija", - sako Diana.

Konvencijoje parašyta, kad valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių.

Konvencija taip pat numato, kad valstybės imasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos ar bausmių dėl vaiko tėvų, teisių globėjų ar kitų šeimos narių statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų.

Valstybės dalyvės deda ir visas pastangas, kad būtų pripažintas bendros ir vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas. Tėvams arba globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai.

Siekdamos garantuoti šioje Konvencijoje išdėstytų teisių įgyvendinimą ir norėdamos prie to prisidėti, valstybės dalyvės teikia tėvams ir teisėtiems globėjams paramą, reikalingą tinkamai auklėti vaikus, ir rūpinasi vaikų įstaigų plėtimu.

Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad vaikai, kurių tėvai dirba, turėtų teisę naudotis jiems skirtomis vaikų priežiūros tarnybomis ir įstaigomis.

Prokuratūra turi ginti viešąjį interesą

"Jei mes kreipiamės į lopšelius-darželius gimus vaikui, kodėl ir socialiai remtini negali to padaryti? Rūpinimasis vaikais privalomas visiems tėvams, bet aiškėja, kad socialiai remtini yra lygesni. Jų vaikai pateks į darželius, nesvarbu, kada šie kreipėsi, o tėvų, besirūpinančių vaiku nuo gimimo, - ne", - kalba Diana.

Jauna mama sako norinti, kad jos vaikas kuo anksčiau socializuotųsi, bet dabar, kai tėvams reikės dirbti, jis bus paliktas su aukle, kuri negalės užtikrinti, kad vaikas bendrautų su kitais vaikais. "Tėvai rūpinasi, o valstybė kenkia. Tai šitaip laikomasi Konvencijos - valstybė pasiima mokesčius, tačiau savo pareigų nevykdo", - kalba Diana.

Neabejojama, kad reikia padėti skurstantiems, bet ar tokiu atveju galima kenkti kitiems? Ar politikai iš tikro tarnauja žmonėms? Kaip tokioje situacijoje pasielgtų verslininkas? Ar nesureaguotų lanksčiai, nespręstų situacijos, juk antraip nukentės jo verslas.

Diana Latotina Micevičė vos dviejų savaičių kūdikį užregistravo į tris darželius, nes mamai buvo pasakyta nesitikėti, kad po dvejų metų vaikas bus priimtas. Pirmumo teisę turi pašalpų gavėjų vaikai.

Autorės nuotr.

Pasak Dianos, Civilinės metrikacijos skyrius gali pateikti gimusių vaikų skaičių atsakingiems valdininkams. Nejau per dvejus metus, kai vaikai priimami į lopšelius-darželius, neįmanoma sugalvoti, kaip visus vaikus priimti į ugdymo įstaigas?

Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Teisininkų šeima sako mananti, kad Taryba, priimdama diskriminacinį sprendimą, pažeidė žmogaus teises. Šiuo faktu turėtų pasidomėti prokuratūra. Juk ji turi ginti viešąjį interesą. O kas yra svarbiau, jei ne vaikai.

Kyla klausimas - ką veikia vaikų teises turinčios ginti institucijos? Ką veikia patys vaikų teisių gynėjai?

Diana Latotina Micevičė prašo šeimų, kurios susidūrė su problema, kai jų vaikai nepateko ar nepatenka į darželį dėl pirmumo teisę turinčių socialiai remtinų šeimų vaikų, paskambinti jai telefonu 8~613 30 000. Kuo daugiau žmonių susiburs, kurių teisės pažeistos, tuo didesnė tikimybė sulaukti teisingumo.

Politikai ieško išeities

Šiaulių tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Angelė Kavaliauskienė sako, kad šiuo metu pagrindinis komiteto darbo baras kaip tik ir yra spręsti problemą, kaip atrasti vaikams vietų darželiuose.

"Diskutuojame, ką daryti, kad į darželius patektų visų tėvų vaikai. Turime visų norinčiųjų sąrašus, svarstome, kokiuose darželiuose įkurti papildomas grupes. Juk šiuo metu mokyklose vaikų trūksta, darželiuose vietų nėra. Būtų galima ikimokyklinukus perkelti į mokyklas. Tokiu atveju darželiuose atsirastu tuščių grupių, atsilaisvintų vietų", - teigė A. Kavaliauskienė.

Komiteto pirmininkė sako priimanti pretenzijas, kad yra pažeidžiamos žmonių teisės, priimant į darželius pirmiausia pašalpų gavėjų vaikus. "Vieniems darant gera, tikrai neturi nukentėti kiti", - sakė A. Kavaliauskienė.

Jei mes kreipiamės į lopšelius-darželius gimus vaikui, kodėl ir socialiai remtini negali to padaryti? Rūpinimasis vaikais privalomas visiems tėvams, bet aiškėja, kad socialiai remtini yra lygesni. Jų vaikai pateks į darželius, nesvarbu, kada šie kreipėsi, o tėvų, besirūpinančių vaiku nuo gimimo, - ne.

Vasarotojai linksmybėmis turės pasirūpinti patys

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Kur miestiečiui praleisti savaitgalį? Juk norisi pailsėti po darbų, pasimaudyti, užsikurti laužą. Faktas - miestiečių poilsis yra jų pačių reikalas. Už miesto esantys vandens telkiniai laukia lankytojų, tačiau gali pasiūlyti tik retkarčiais nušienaujamą pievą, vandens ir saulės.

Šiaulių poilsiavietės labiau pritaikytos skautams ir robinzonams, poilsiautojai pramogų turi susigalvoti patys.

Vasara užklupo netikėtai

Keliaujant po paplūdimius susidaro įspūdis, kad tropiniai karščiai užklupo netikėtai. Žolė paplūdimiuose tik dabar šienaujama, o gelbėtojai dar pasislėpę tarsi po žiemos miego nepabudę meškinai.

Šiauliai paplūdimių priežiūrą yra patikėję sporto mokyklai "Atžalynas". Paplūdimių priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Vidutis Bikinas sako, kad miestui tenka prižiūrėti Prūdelio ir Rėkyvos paplūdimius, iš dalies - Bubių ir Geluvos maudymvietes. Šiek tiek prižiūrimas neoficialus Bačiūnų pliažas. Čia pastatyti konteineriai šiukšlėms.

V. Bikinas paminėjo, kad viešuose paplūdimiuose pramogų nedaug, tačiau yra gražių ateities planų. Prie Prūdelio dabar dirba bendrovė, kuri suremontuos gelbėtojų namelį ir pritaikys jį sportininkams. Bus įrengtos dar dvi paplūdimio tinklinio aikštelės.

Prie Rėkyvos daugiau džiaugsmo yra mažiesiems, nes čia įrengta įvairių medinių karstynių. Šalia paplūdimio esantis dvaro pastatas, kuriame buvo tikimasi įrengti pakrantės kavinę, jau pradeda griūti.

Talkšos ežere žadėtas įrengti paplūdimys ir toliau lieka valdininkų rinkiminis pažadas. Prie Geluvos ežero anksčiau žmonės nuomodavo valtis, tačiau dabar jose tyvuliuoja vanduo. Šalia gelbėtojų namelio pastatyta gana didelė suvirinta šašlykinė, kurią poilsiautojai gali naudoti savo reikmėms. Bubių tvenkinyje privačia iniciatyva pradėta valčių nuoma.

V. Bikinas primena, kad kepti šašlyką ar kitus ant ugnies šildomus patiekalus galima bet kurioje poilsiavietėje, tačiau tai teks daryti šašlykinėje arba ant grotelių. Kurti laužą ant žolės griežtai draudžiama. Ypač priešgaisrinių taisyklių derėtų laikytis Rėkyvos mėgėjams, kurie poilsiui ieško ramesnių pakrančių. Rėkyvos pakrantės - durpingos, todėl čia kasmet kyla nemažų gaisrų.

Pramogomis pasirūpinkite patys

Savaitgaliais šiauliečiai daugiausia patraukia į Kelmės pusę, kur yra pagrindiniai mūsų apylinkių rekreaciniai objektai. Vieni sustoja iškart už penkių kilometrų prie Šiaulių jūros, kiti pasiekia Bubių tvenkinį. Mėgstantys gamtą ieško prieglobsčio Kurtuvėnų regioninio parko ežeruose. Kai kurie poilsiautojai apsieina ir be vandens. Jie tiesiog išsikepa dešrelių, sustoję Bubių apylinkės miškeliuose. Populiaru ilsėtis Dengtilčiu vadinamoje vietovėje šalia Dubysos. Poilsiavietės viena po kitos išsidėsčiusios išilgai upės.

Reikia pripažinti, kad Šiaulių jūra vadinamas tvenkinys poilsiui dar menkai išnaudojamas. Dažniausiai telkinio prieigose sėdi žvejai, o ne turistai. Sodų bendrijose ir už Aukštelkės gyvenvietės galima rasti gražiai sutvarkytų maudymviečių. Kai kuriose vietiniai gyventojai įsirengę tiltelius. Pasitaiko, kad pakrančių gyventojai išveja poilsiautojus,sakydami, kad tai privati teritorija. Dažniausiai taip daroma todėl, kad poilsiautojai prišiukšlina ir girtauja, o vėliau vietiniams tenka viską sutvarkyti.

  

Vandens telkiniuose maudyti šunis galima tik tuomet, kai nėra žmonių, ir tik ten, kur nėra draudžiamųjų ženklų.

 

Gelbėtojų šiemet trūksta.

Tokiais atvejais derėtų nesipykti, tiesiog susitarti. Vietinis gyventojas netrukdys poilsiauti, o jūs - nešiukšlinkite. Pagal Lietuvos įstatymus visi neprivatūs vandens telkiniai yra vieši ir priėjimas prie bet kurios maudymvietės yra laisvas.

Kurtuvėnų regioniniame parke poilsiautojai irgi patys turės pasirūpinti vasariškomis pramogomis. Čia jų laukia nesugadinta gamta ir jokios civilizacijos. Visa kita - pačių poilsiautojų reikalas. Tiesa, Pašvinio ežere puikiai sutvarkytas privažiavimas automobiliu. Paplūdimys išpiltas smėliu, suręstas tiltas. Gelbėtojai čia dirba tik kelias dienas per savaitę, nes šios garbingos profesijos atstovų paprasčiausiai trūksta.

Dalis šiauliečių mielai maudosi Gudelių ežere, kuris pasižymi itin švariu vandeniu. Maudymvietės išsidėsčiusios aplink visą ežerą. Čia veikia natūralūs tvarkos dėsniai. Dažniausiai poilsiautojai sutvarko savo šiukšles ir net surenka svetimas. Žmonės atvyksta tiesiog pailsėti: atsiveža maisto, susikuria mažus lauželius, kepa šašlyką. Viename krante įrengti keli suoliukai.

Kūrenti laužus ant žolės draudžiama, tačiau tokiomis laužavietėmis nusėtas visas padubysys.

Autoriaus nuotr.

Privatus sektorius tenkinasi žvejyba

Privačių paplūdimių arba tvenkinių savininkai negali pasiūlyti nieko geresnio. Prie Bijotės ežero esančiame paplūdimyje už kelių litų mokestį galima pasistatyti automobilį, įsirengti stovyklavietę, pasinaudoti tualetu.

Pramogų atstovai V. Bikinui yra siūlę prie vandens telkinių atvesti elektrą, tuomet būtų galima poilsiautojams pasiūlyti pripučiamus kamuolius, į kuriuos gali įlįsti žmogus. Vasarai įsibėgėjus, atsiranda daugiau valčių nuomotojų. Kai kurie lygiagrečiai reklamuoja ir pelningesnes paslaugas - siūlo nuomotis baidares ir keliauti Dubysos ar Ventos upėmis. Baidarių nuoma Dubysos upėje užsiima net kelios įmonės. Mėgstantiems pairkluoti rimčiau siūloma nuvykti iki Ūlos, Merkio, Žeimenos ar Gaujos upės Latvijoje.

Rėkyvos ežere išskleisti bures gali tik tie, kurie patys turi jachtą ar jėgos aitvarą. Atsiranda ir tokių, kurie praskrieja ežeru nuosavu vandens motociklu, kateriu ar vandens slidėmis.

Prabangesnio poilsio mėgėjai suoliukų ir pastogių gali rasti ne tik Kurtuvėnų, bet ir Tytuvėnų ar Žagarės regioniniuose parkuose. Šalia Tytuvėnų veikia poilsiavietė "Sedula", kurioje galima pernakvoti. Šalia Žagarės esančio tvenkinio įrengtos kelios poilsiavietės bei naujas pažintinis takas turistams.

Šiek tiek geriau žvejams, kurie gali užmerkti meškeres ne tik tuose vandens telkiniuose, kuriuos nurodo jų žvejo bilietas, bet ir privačiuose tvenkiniuose. Privačiuose Kurtuvėnų, Šilo Pavėžupio ir Kuršėnų tvenkiniuose už nustatytą mokestį galima pagauti karpių, kuojų, lydekų.

Šnipų valstybė - paranoja ar atsargumas?

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Pastarosiomis savaitėmis viešumon iškilo tai, kad valstybė kasmet pasiklauso per 85 tūkst. savo piliečių telefoninių pokalbių. Tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Tačiau niekas nekalba, kad tai tik viena medalio pusė - nėra žinoma, kiek darbdavių seka savo darbuotojus, kiek sutuoktinių persekioja antrąsias puses, kiek įmonių šnipinėja savo konkurentus. Sekimo įranga rinkoje populiari, ją įsigyti lengva, o kiek jos parduodama, niekas neatskleidžia. Beje, kone kiekvienas savanoriškai nešiojamės sekimo įrankį - mobilųjį telefoną. Šiais jus "girdi" net tada, kai su niekuo nekalbate.

Na na, ir ką čia darai? Gyvename seklių šalyje, kuriose sekami beveik visi - jei ne policinės valstybės tai kompleksuoto darbdavio.

Josh Boehm nuo­tr.

Valstybė seka piliečius...

Europos Parlamento komisija paskelbė, kad Lietuvos pareigūnai 2008 metais 85 315 kartų komunikacijos operatorių prašė suteikti slaptos informacijos apie privačių asmenų naudojimąsi komunikaciniais tinklais. Iš jų net 84 550 kartų - dėl slaptos informacijos apie mobilųjį ryšį.

Šie skaičiai atrodo dar baisesni, kai pagalvojame, kad mūsų vos trys milijonai. Vokietija, kurioje yra 82 mln. gyventojų, dėl tokios informacijos kreipėsi 12 684 kartus. Graikija, kurioje gyvena per 11 milijonų, - vos 584 kartus. Suomija (5,2 mln. gyventojų) - 4008 kartus. Austrija (8,3 mln. gyventojų) - 3093 kartus. Estija (1,3 mln. gyventojų) - 4490 kartų. Latvija (2,2 mln. gyventojų) - 16 892 kartus.

Viena ES direktyvų nurodo, kad tokia slapta informacija gali būti gaunama įstatymų nustatyta tvarka tik tiriant sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. 2008 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 3518 sunkių nusikaltimų.

...piliečiai seka vieni kitus

Galima sakyti - kokia valstybė, tokie piliečiai. Sekimo priemones pardavinėja ne tik privačiais detektyvais besivadinančios įmonės, bet ir eiliniai prekeiviai.

Paprasčiausią pasiklausymo "blakę" galima nusipirkti už 40 litų. Tolimo veikimo blakė, perduodanti garsą už dviejų kilometrų, kainuos apie 450 litų. Už 400 litų galite nusipirkti rankinę, kurioje paslėpta filmavimo kamera. Tiesa, rankinė - ne iš grynos odos. Telefoną su sekimo programa galima rasti paprasčiausiame skelbimų tinklalapyje ar laikraštyje.

Telefonas - vis modernėjanti "blakė"

Vienos saugos tarnybos vadovas teigė, kad mažai verslininkų šnipinėja savo pavaldinių asmeninį gyvenimą, tačiau, jo nuomone, tai būtina - savininkas turi stebėti, ar jo turimas turtas tinkamai naudojamas, ar nevagiama iš sandėlių.

Tiesa, darbdaviai, įdiegę brangią stebėjimo ar darbo automobilių sekimo sistemą, po pusmečio praranda norą ja naudotis, nes stebėti reikia samdyti atskirą žmogų.

Bene daugiausia į saugos tarnybas kreipiasi tėvai, susirūpinę savo vaikų saugumu. Galima sekti vaiko telefono buvimo vietą ar net pasiklausyti jo pokalbių, gauti jam rašytas žinutes. Dažnai vaikams siūlomi specialūs siųstuvai - pavojaus mygtukai. Paspaudus tokį mygtuką, automatiškai paskambinama tėvams. Pagal šį aparatą galima nustatyti vaiko buvimo vietą.

Pašnekovas priminė, kad darbo kompiuteriai, elektroninės spynos taip pat gali tarnauti kaip sekimo aparatai. Tiesa, darbdaviams mažai rūpi, ar sėdite darbo metu socialiniuose tinkluose. Daug svarbiau, kad nenutekintumėte konfidencialios informacijos.

Reikia pripažinti, kad šiuolaikiniame pasaulyje pėdsakų sekliams kone kiekvienas paliekame interneto erdvėje. Visagalis "Google" gali daug pasakyti apie žmogų, vien įvedus, atrodo, nekaltą anoniminį slapyvardį. Panašiai yra ir su socialiniu tinklu "Facebook". Nesenai policija būtent pagal šio tinklo profilyje patalpintą nuotrauką susekė senai ieškomą nusikaltėlį.

Kitas technikos stebuklas - telefonas. Tai tarsi prisegta "blakė", kurią visi savanoriškai nešiojamės. Žinant jos galimybes, bet kokios sąmokslo teorijos šalininkas pasakys, kad nebereikia jokių po oda ar kitaip įmontuojamų mikroschemų, leidžiančių visus stebėti. Naujausios kartos išmanieji telefonai gali būti puiki pasiklausymo ir sekimo aparatūra. Kiekviename telefone yra siųstuvas ir imtuvas, kurie veikia, net jei nekalbate. Ne visada padeda ir išimta baterija, nes egzistuoja papildomas energijos šaltinis, palaikantis telefono atmintį. Kelias minutes panaršius internete, galima sužinoti tiek naujų telefono-šnipo funkcijų, kad ne vienam plaukai pasišiauš. Beje, telefonas jus gali "girdėti" net iki 5 metrų atstumu.

Saugos tarnybos vadas akcentavo, kad sulaukia prašymų patikrinti įmonių pastatus, ar šiuose nėra įmontuota blakių, tačiau šis darbas yra nepigus. Vieno kvadratinio metro patikrinimas kainuoja nuo 20 litų: "Aš asmeniškai esu prieš asmens stebėjimą, tačiau jei darbdavys tai daro, būtų sąžininga apie tai pranešti stebimajam. Gamybines patalpas sekti būtina. Juk net prekybos centruose esame nuolat stebimi."

Sekamasis turi teisę žinoti

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius primena, kad ES duomenų apsaugos institucijose išreikšta bendra nuomonė - žmogus net ir darbo vietoje neturėtų būti stebimas. Žmogaus privatumas turėtų būti svarbiau už darbdavio galimybę kontroliuoti darbuotoją dėl veiklos efektyvumo.

Direktorius žino, kad įvairių elektroninių sekimo aparatų pardavimų mastas - milžiniškas, tačiau duomenų apie tai nėra. Vienas kitą seka ne tik verslininkai, bet ir sutuoktiniai, draugai, kolegos.

Darbdaviai dažnai imasi ne tik slapta filmuoti ar klausytis, bet ir stebi asmeninius susirašinėjimus socialiniuose tinkluose, elektroninį paštą. Tai, anot žmogaus teisių sargo, peržengia visas ribas.

Tiesa, darbdavys, anot H. Mickevičiaus, taip pat turi teisę žinoti, kaip naudojamas įmonės turtas, ar nevagiama, ar neplatinama konfidenciali informacija. Jei situacija priverčia darbdavį imtis sekimo, privaloma apie tai informuoti darbuotoją ir gauti jo raštišką sutikimą. Darbdaviui derėtų suprasti, kad žmogus nori jaustis laisvai. Kam patiktų būti stebimam, jei kabinete nuspręstų persirengti?!

Pasirodo, šalyje asmens sekimo nereglamentuoja jokie teisės aktai. Remiamasi kitų šalių patirtimi arba ES direktyvomis. Konstitucijos 22 straipsnyje užsimenama, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas irgi neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Tačiau tai vien skambūs žodžiai, kol nėra priimti konkretūs teisės aktai.

Auka ir grobuonis

Psichologas Arūnas Norkus siūlo išskirti du aspektus – kai žmogus žino esąs sekamas ir kai įtaria. Pirmasis gana dažnai pasitaiko aptarnavimo sferoje. Darbdaviai tokiu būdu siekia daryti socialinę įtaką savo darbuotojams, vedami pagrindinio, jų manymu, tikslo – didinti klientų aptarnavimo kultūrą.

Situacijose, kai žmogaus darbas yra stebimas, pasireiškia socialinės fasilitacijos efektas. Kitų asmenų buvimas šalia, nepriklausomai nuo to, ar jie stebi atliekamą veiklą realiai, ar - per kamerą, sužadina žmogų. Keičiasi jo darbingumas, atsiranda siekis užduotį atlikti geriau. Jei užduotis lengva, pasireiškia veiklos pagerėjimas. Tačiau tais atvejais, kai užduotis sudėtinga, būna veiklos pablogėjimas. Stebint kitiems asmenims, yra ribojamas kūrybiškumas, nes dėmesys nukreipiamas ne tik į užduotį, bet ir į suvokimą, kad esi stebimas, vertinamas.

Jausmas, kad esi sekamas, visada sukelia emocinę įtampą ir gynybą, padidėja sekamojo budrumas. Taip atsitinka todėl, kad žmogui būdinga tam tikra viešumo baimė. Įtarimas, kad esi sekamas darbe, tą baimę dar padidina. Bet kuriuo atveju tokie neigiami jausmai trukdo dirbti: blaško dėmesį, sunkiau susikaupti, mažėja darbinė motyvacija.

Psichologas tvirtina, kad tapti sekliu skatina ir didelis, dažniausiai neįsisąmonintas nepasitikėjimas savimi. Paslapčia gaunama informacija tarsi padidina seklio galią, užpildo jį tariama stiprybe, leidžia pajusti, kad seklys gali valdyti situaciją.

Kaip vertinti visuomenę, kurioje kone kiekvienas gali vienas kitą sekti? "Kaip nesaugią ir kompleksuotą. Siekis sekti kitus kyla iš nepasitikėjimo savimi ir kitais. Tokia situacija būdinga ne tik mums, bet ir visoms posovietinėms valstybėms. Gyvenant totalitarinio režimo sąlygomis, kolektyviniame mąstyme atsirado nesaugios ir nepatikimos aplinkos suvokimas. Padidėjo neįsisąmonintas agresyvumas, pasireiškiantis siekiu kontroliuoti padėtį: sekti, klausytis, stebėti, reguliuoti. Tokie dalykai sudaro tariamo saugumo pojūtį", - aiškina psichologas A. Norkus.

Įvairių elektroninių sekimo aparatų pardavimų mastas - milžiniškas, tačiau duomenų apie tai nėra. Vienas kitą seka ne tik verslininkai, bet ir sutuoktiniai, draugai, kolegos. Darbdaviai dažnai ne tik slapta filmuoti ar klausytis, bet ir stebi asmeninius susirašinėjimus socialiniuose tinkluose, elektroninį paštą.

Bažnyčia pajuto žemišką sunkmetį

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Vyskupai garsiai prabilo apie tai, kad sovietmečiu nacionalizuota jų žemė buvo sugrąžinta žmonėms, o ne tikrajam savininkui - Bažnyčiai. Šventajam sostui nereikia žemės, tačiau jis norėtų finansinės kompensacijos už prarastą turtą – apie ketvirtį milijardo litų. Žemės kompensavimo klausimą Vyskupų konferencijoje iškėlęs Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis tikina, kad dabar jo vadovaujama vyskupija skursta ir vos pajėgia išlaikyti samdomus darbuotojus.

Šiaulių katedra iki šiol priklauso dar sovietmečiu veikusiai darbo žmonių deputatų tarybai.

Autoriaus nuotr.

Vyskupas veržiasi diržą

Šiaulių vyskupija gegužės pabaigoje minėjo 14 metų įkurtuvių metines. Šią šventę vyskupas Eugenijus Bartulis sutiko su finansinėmis bėdomis. Jis tikina, kad vos suduria galą su galu. Vyskupų konferencijoje dvasininkas iškėlė sovietmečiu nacionalizuotos ir negrąžintos Bažnyčios žemės klausimą. Savo poelgį vyskupas motyvavo tuo, kad ieško išeities iš finansinės duobės, nes vadovauja pačiai skurdžiausiai ir jauniausiai šalyje vyskupijai. "Esame jauna vyskupija, neturinti savo nekilnojamojo turto. Juokinga, kad iki šiol Katedra priklauso sovietinei darbo žmonių deputatų tarybai. Bažnyčios tarsi kabo ore, nes po jomis esanti žemė joms nepriklauso", - sako jis.

Valstybė kasmet padalija apie tris milijonus litų vyskupijoms. "Tokie pinigai - lašas jūroje. Tai ne taip svarbu Vilniaus ar Kauno vyskupijoms, kurios gauna lėšų iš nuomojamo turto, tačiau Šiauliai tokio pajamų šaltinio neturi. Mes patys nuomojamės patalpas krikščioniškiems centrams", - teigė E. Bartulis. Vyskupija samdo keletą ūkį prižiūrinčių žmonių, šeimos, jaunimo, katechetikos centrų vadovus ir jų padėjėjus.

Vyskupas svarsto, kad valstybei sudarius kokį nors fondą ir kasmet grąžinant bent po dalį skolos Bažnyčia atsigautų. Tačiau kažkodėl neakcentuojama, kad valstybė kasmet finansiškai remia Bažnyčią už tai, kad nėra sugrąžintas visas jos turtas, skiria lėšų jos valdomiems paveldo objektams prižiūrėti, konservuoti ar restauruoti. Kyla klausimas, ar tai bus išskaičiuota iš Bažnyčios prašomos kompensacijos sumos.

Bažnyčios turtas – valstybės pasididžiavimas

Vyskupo pasiūlymas dėl žemės kompensavimo pakurstė kalbas apie dešiniųjų valdžios atstovų (TS-LKD) palankumą Bažnyčiai. Kiti sujudo kalbėti apie valstybės ir Bažnyčios suokalbio teorijas. Ginčytis sunku, tačiau E. Bartulis neabejoja, kad socdemai Šventajam Sostui pasitarnavo daug daugiau nei krikdemai.

Iki šiol socialdemokratai apie Bažnyčią nėra pasakę blogo žodžio. Meras Justinas Sartauskas savo kadencijos pradžioje pareiškė, kad pietiniame miesto rajone numatoma statyti dar vieną bažnyčią. Detaliajame plane šventovei jau numatyta vieta Lieporiuose. Tai išgirdę kai kurie šiauliečiai vėl prisiminė kelerių metų istoriją apie vyskupo verslo gebėjimus, kai Šiaulių vyskupija pardavė turėtą žemės sklypą prekybos centrui, tačiau vietą naujajai bažnyčiai gavo iš valstybės.

Vyskupas sako, jog nesvarbu, kuri partija labiau "tiki". Bažnyčioms prižiūrėti, remontuoti ar restauruoti prašoma pinigų iš bet kurios valdžios. E. Bartulis akcentavo, kad kalbant apie Bažnyčios turtą reikėtų neužmiršti, jog visa tai yra ir valstybės bei tautos pasididžiavimas, dvasinė vertybė.

Bažnyčia - valstybės ar Vatikano?

Daugeliui kyla klausimas – jei Bažnyčia yra atskirta nuo Valstybės, kodėl pastaroji turėtų duoti bent litą Vatikano nuosavybei išlaikyti? Vyskupas ramina, kad Vatikanas nė vienos bažnyčios iš šalies neišsiveš, neparduos ar kitaip nesunaikins. Bažnyčios kaip turtas priklauso vyskupijoms, ir ne tik kardinolas, bet ir popiežius nenurodinėja, kaip su tuo turtu elgtis.

Tiesa, vyskupai, neatsiklausę Vatikano, gali disponuoti ribotos vertės turtu. Jei norima pirkti ar parduoti objektą, brangesnį nei milijonas litų, tenka atsiklausti Popiežiaus institucijos. Vyskupijos taip pat turi mokėti Vatikanui tam tikrus mokesčius, Šiaulių vyskupija yra atleista nuo šios naštos.

Nors ir skundžiasi, kad sunkiai išgyvenanti, pastaraisiais metais Šiaulių vyskupija pradėjo įsigyti tikro savo turto. Nauja bažnyčia pietiniame miesto rajone jau veikia pusantrų metų. Pastoraciniam centrui dar tik ruošiami pamatai. Amžiaus verslininku ir didžiausiu Šiaulių statybininku pravardžiuojamas vyskupas prisipažįsta, kad naujajam Šeimos centrui prie Katedros statyti iš vyskupijos nepaėmė nė lito. Darbai atliekami už įvairių krikščioniškų fondų lėšas, aukoja turtingos kitų šalių vyskupijos.

Tai kur iš statybų uždirbti vyskupo milijonai? E. Bartulis prisipažino, kad vyskupija neseniai įsigijusi automobilį "Škoda", tačiau tikslios markės neatsimenantis. Anksčiau vairavo kariškių skolintą automobilį, nes buvo Lietuvos kariuomenės kapelionas. Tačiau garažą "Škodai" turės tik tuomet, kai bus pastatytas Pastoracinis centras. "Kiekviena vyskupija savaip tvarkosi. Kauno vyskupija viešai teikia ataskaitą apie savo finansinius reikalus, o aš neturiu ką pateikti", - sako E. Bartulis.

Kieno valdžia tikresnė - Dievo ar valstybės?

Reikėtų pabrėžti, kad Bažnyčios turtas yra sunkiai pamatuojamas ir įvertinamas. Pavyzdžiui, Prezidentūros pastatas kadaise priklausė Vilniaus vyskupui. Priėmus krikštą, Jogaila įsteigė Vilniaus vyskupiją ir jai padovanojo sklypą. Vyskupo žemė turėjo būti dabartinių rūmų ansamblio teritorijoje. Pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius Vasila (1388-1398) čia pastatė rūmus. Paskutinis rūmuose gyvenęs vyskupas buvo I. Masalskis (1730-1762). Mums, galima sakyti, pasisekė, kad šie rūmai "valstybės" žinion perimti dar Rusijos imperatoriaus laikais. Kitaip prezidentei tektų ieškotis naujos rezidencijos.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) konstatuoja, kad Bažnyčios turtas valstybei ir priklauso, ir nepriklauso. Akivaizdu, kad nuosavybės dokumentai dar tikrai nesutvarkyti. Yra bažnyčių, kurios priklauso sovietiniams vykdomiesiems komitetams. Kai kurios iš jų neįtrauktos į kultūros paveldo registrą.

Jei bažnyčia yra kultūros paveldo registre, už jos nepriežiūrą iš Bažnyčios galima reikalauti atsakomybės. Tiesa, tokių atvejų praktiškai nepasitaiko, nes šeimininką turinčios šventovės būna prižiūrimos. Didesnį pavojų kelia neregistruotų bažnytinių vertybių grobstymas.

Istorikai tvirtina, kad Bažnyčia turi teisę atgauti savo turtą, kuris kadaise buvo sekuliarizuotas - suvalstybintas, o vėliau restitucijos būdu sugrąžintas. Žemė, kaip ir bažnyčių pastatai, turėtų būti grąžinta arba kompensuota.

Belieka priminti, kad minėti pasaulietinės ir dangiškosios valdžios ryšiai yra aptarti konkordate tarp Vatikano valstybės ir Lietuvos Respublikos. Bažnyčiai yra sudarytos išskirtinės sąlygos, ji atleista nuo daugybės mokesčių, kartu ir nuo žemės mokesčio. Kunigus valstybė draudžia privalomuoju socialiniu draudimu.

Pašalpų gavėjų burbulas pučiamas vaikų sąskaita

Oksana LAURUTYTĖ

"Jei vaiko gimimo liudijime neįrašytas tėvas, esi bedarbė ir socialiai remtina, valstybė tavimi pasirūpins. Jei turi normalią šeimą ir nori dirbti - vaikų darželio durys tau bus užtrenktos prieš nosį", - sako šiaulietė Inga, su siaubu suvokusi, kokiu keliu suka mūsų valstybė. Gimus dukrai, moteris iškart ją užrašė į lopšelį-darželį. Buvo garantuota vieta, tačiau paskutinę akimirką šiaulietė sužinojo, kad vietos darželyje negaus, nes pirmenybė - pašalpų gavėjams.

 
 Daniel NOWACK nuotr.

Prabanga - tik socialiai remtinoms šeimoms?

Šiaulietė Inga prieš savaitę pasigailėjo, kad turi šeimą, du aukštojo mokslo baigimo diplomus ir dar nepasibaigus motinystės atostogoms ketina eiti dirbti, sąžiningai mokėti mokesčius valstybei. Nes ji nebežino, kur reikės palikti dvejų metų neturinčią dukrą - darželio "Rugiagėlė" durys jai buvo užtrenktos. Jaunai mamai paaiškinta, kad į darželį be eilės priimami socialiai remtinų šeimų vaikai. Tvarkingai gyvenantys ir norintys dirbti žmonės tokia "prabanga", kurios vardas "darželis", nebegali mėgautis.

Inga pasakoja, kad prieš porą metų gimus dukrai jau po trijų savaičių ji kreipėsi į darželį "Rugiagėlė" - parašė prašymą, kad šiemet rugsėjo 1-ąją jos dukrą priimtų į grupę. Visi tėvai žino, kad vos gimusius vaikus reikia užrašyti į darželį, antraip vėliau bus problemų.

Po metų mama paskambino į darželį, sužinojo, kad jos vaikas yra 22-as eilėje, ir sulaukė garantijų, kad kai dukrai bus dveji, ji bus priimta į grupę. Netikėtumai prasidėjo visai neseniai, kai moteris, atnešusi, kaip ir buvo liepta, visas pažymas sekretorei, išgirdo: "Nepatenkate, nes nesate socialiai remtina."

"Argi dabar reikia pasakyti? Aš nuo birželio 1-osios einu dirbti. Dukra jau nuo rugsėjo 1-osios turėjo būti grupėje", - pasipiktino mama ir paprašė pakviesti darželio vadovę.

Inga sužinojo, kad socialiai remtinų šeimų, vienišų mamų vaikai Šiaulių miesto tarybos sprendimu į darželį priimami be eilės. Dėl šios priežasties eilė pasislenka, todėl dirbantys tėvai, į darželį užrašę vos gimusius savo vaikus, lieka it musę kandę.

Inga sako, kad su problema, kai vos gimę į darželį užrašyti vaikai atėjus laikui į jį nebepatenka, kilo ne jai vienai. "Bendraujame aštuonios šeimos, auginančios panašaus amžiaus vaikus. Visos susidūrėme su šia problema. Turime pažinčių, jomis pasinaudosime. Juk ne paslaptis, kaip šiais laikais žmonės patenka ir į darželius, ir pas gydytojus", - sakė Inga.

Moteris teigė, jog grįžusi į darbą gausianti 1,5 tūkstančio litų algą, bet kone pusę algos turės atiduoti auklei. Tokiu atveju jos pačios pajamos liks lyg socialiai remtinos, bet to įrodyti mama negalės. Juk auklė, žinoma, jos namuose dirbs nelegaliai, nemokės mokesčių valstybei.

Tad kyla klausimas - ar būtent tokią veiklą skatina mūsų valstybė? Deklaruodama, kad kovoja su nelegaliu darbu, realiai nedaro nieko, kad nelegaliai dirbančių žmonių nebūtų.

Užsirašyti eilėje - dar ne garantija

Šiaulių taryba tvarką, pagal kurią priimant į darželius pirmenybė teikiama socialiai remtinų šeimų ir vienišų mamų vaikams, priėmė dar 2008-ųjų lapkritį. Lopšelio-darželio "Rugiagėlė" vadovė Galina Stepanovienė sako, kad tėvai žino šią tvarką, todėl atėję į darželį išsyk pasako, kad yra socialiai remtini ir reikalauja priimti vaiką. Nepriimti vaikų iš socialiai remtinų šeimų darželis negali, todėl tėvai, vaiką užrašę į darželį vos gimusį, turi vis laukti eilėje.

Šiuo metu iš 30-ies vaikų, darželį pradėsiančių lankyti nuo rugsėjo 1-osios, vos 11 priimta pagal eilę, o 19 - iš socialiai remtinų šeimų. Dabar darželį lanko 219 vaikų. Daugiau nei trečdalis jų - iš socialiai remtinų šeimų.

G. Stepanovienė sako suvokianti, kaip skriaudžiamos dirbančios šeimos, tačiau suprantanti, kad būtina padėti socialiai remtinų šeimų vaikams. Ji prisiminė atvejį, kai į darželį atėjo dvi mamos - nevieniša ir vieniša. Pastaroji prašė priimti į lopšelį broliukus - 11 mėnesių ir 2 metų.

"Nuėjome aplankyti tos vienišos mamos. Duris atidarė buto šeimininkė, kuri parodė du berniukus, žaidžiančius ant grindų tarp aplink išdėliotų pagalvių. Buto šeimininkė paaiškino, kad mama dirba, o ji prie vaikų prieinanti, kai jie verkia. Išsyk priėmėme tuos vaikus. Be priežiūros nuolat buvęs 11 mėnesių kūdikis greitai atsigavo, jo raida tapo normali, o dvejų metų vaikui ir mokykloje sunkiai sekėsi", - sako darželio vadovė.

Sudėtinga situacija dėl darželių susiklostė todėl, kad valstybė buvo ėmusi skatinti gimstamumą, mokėdama dideles motinystės pašalpas. Dabar gimstamumas mažėja, tačiau apie tai, kur tėvams dėti gimusius vaikus, nepagalvota. "Penkiamečių vaikų eilės darželyje nėra. Buvo laikas, kai eidavome į poliklinikas vaikų ieškoti, kad grupės susidarytų. Po kelerių metų vėl tiek norinčiųjų patekti į darželius nebebus", - sakė G. Stepanovienė.

Valstybė neskatina dirbti

Susiklosto paradoksali situacija - už vaiko ugdymą darželyje socialiai remtinos šeimos nemoka arba moka pusę nurodytos sumos. Šiuo metu viena vaiko buvimo darželyje diena tėvams kainuoja 6 litus 61 centą.

Šeimos, kuriose abu tėvai dirba, sumokėtų visą sumą, tačiau jų vaikai į darželį nepatenka. Vadinasi, ir į biudžetą nepatenka pinigai. Jei būtų suformuota daugiau grupių, į darbą būtų priimta daugiau žmonių - auklėtojų, virėjų, šeimininkėlių ir kitų.

Darželis "Rugiagėlė" yra pateikęs Savivaldybei dokumentus dėl papildomos grupės darželyje atidarymo. Joje papildomai galėtų būti ugdoma 15 vaikų. Grupei įrengti reikia mažiausiai 25 tūkstančių litų, o darbuotojų algoms - 50 tūkstančių litų. Kol kas aiškaus atsakymo dėl grupės darželio vadovai iš valdininkų nesulaukė.

Šiauliuose yra 29 lopšeliai-darželiai, kuriuose šiuo metu yra 124 laisvos vietos darželinukams. Daugiausia laisvų vietų yra lopšelyje darželyje "Salduvė" ir "Varpelis". Nė viename miesto lopšelyje-darželyje šiuo metu nėra laisvų vietų lopšelinukams.

Šiaulių savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Violeta Damskienė žada, kad nuo šių metų rudens bus atidarytos dvi lopšelinukų grupės darželyje "Rugiagėlė" ir "Žirniukas". "Kas savaitę renkame informaciją apie poreikį. Jei trūks vietų, žiūrėsime, ką daryti", - teigė ji.

V. Damskienė sako, kad šiuo metu stebima nauja tendencija - iš darželių tėvai visam laikui atsiima vaikus teigdami, kad emigruoja. Seniau toks reiškinys buvo stebimas tik mokyklose.

"Žinoma, šeimų finansinė padėtis prastėja. Daugėja šeimų, gaunančių socialines pašalpas. Tokios šeimos atleidžiamos nuo mokesčių už darželį. Ne naujiena, kad mūsų valstybė neskatina žmonių dirbti, o gyventi iš pašalpų. Matyt, labai mažas skirtumas yra tarp algos ir pašalpų", - teigė Švietimo skyriaus vedėja.

Į darželį be eilės priimami socialiai remtinų šeimų vaikai. Tvarkingai gyvenantys ir norintys dirbti žmonės tokios "prabangos", kurios vardas "darželis", sąžiningai sau leisti nebegali.

Kaip krepšininkai ir kariškiai dalinsis lova?

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Merui Justinui Sartauskui ramybės neduoda Europos krepšinio čempionatas, kuris sutampa su NATO misijos pasikeitimu Karinėje oro bazėje. Meras tikisi, kad viešbučių savininkai skirs deramą dėmesį krepšinio šventei, o ne didesnį pelną duodantis kariškiams. Krepšinio federacijų atstovai džiaugiasi viešbučiais ir arena, tačiau nežino, kad sportininko, grįžusio vakare po varžybų į kambarį, lovoje jo jau gali laukti kariškis.

 

 

 

 

 











Trūkumų nerasta

Šiauliuose lankėsi Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Serbijos ir Izraelio krepšinio federacijų atstovai. Latvijos atstovai Šiaulius apžiūrėjo jau anksčiau.

Svečiai neturėjo priekaištų nei Šiaulių arenai, nei viešbučiams, kuriuose, tikimasi, apsistos sportininkai. Prancūzijos atstovui Patrick Beasley pasirodė, kad kambariai galėtų būti erdvesni, tačiau visi supranta, kad sienų neperstumsi.

Visų šalių atstovus tenkino "Šiaulių" ir "Šaulio" viešbučių bei "Medžiotojų užeigos" teikiamos gyvenimo sąlygos. Dar nėra aišku, ar sportininkai atvyks į Šiaulius iš kitų Lietuvos ir Latvijos oro uostų, ar skrydžiai bus tiesioginiai. Šiaulių oro uostas gali priimti tik užsakomuosius reisus.

Žurnalistams primygtinai prašant atskleisti pastebėtus trūkumus ir priminus nesusipratimus Lenkijoje prieš porą metų, Izraelio krepšinio federacijos atstovas Shlomo Lutsky nuramino: "Esame viskuo labai patenkinti. Džiaugiamės, kad čempionatas vyks Lietuvoje, nes lietuviai – krepšinio dievai. Šiaulių arena - viena geriausių mano matytų."

Serbijos atstovas Goran Vojkic tvirtino, kad Lietuvoje viskas bus gerai, nes visi sirgaliai žinos, ko susirinko. Nakvynė ir kitos pramogos - ne patys svarbiausi dalykai.

Krepšiniui - žalią šviesą!

Ar tikrai viskas vyksta sklandžiai? Šiaulių miesto meras J. Sartauskas šiuo metu paskendęs rūpesčiuose dėl kariškių ir sportininkų apgyvendinimo miesto viešbučiuose. Krepšininkai įsitikinę, kad gyvens "Medžiotojų užeigoje", "Šaulio" bei "Šiaulių" viešbučiuose.

Kariškiai apie tai, kad savo lovas teks užleisti krepšininkams, atrodo, nė nenutuokia. Patys viešbučiai irgi nelabai žino, kaip jiems elgtis. Kariškiai viešbučiams garantuoja keturis mėnesius stabilių pajamų. Krepšininkai bei sirgaliai, nors ir mokės daugiau, mieste lankysis vos savaitę.

Nors viešbučių atstovai sako, kad apie sportininkų duodamą pelną jiems neleidžia kalbėti pasirašyta sutartis, pavyko sužinoti, kad atvykusiam sportininkui naktis viename Šiaulių viešbučių kainuos apie 100 eurų. Į šią sumą įskaičiuotas ir maitinimas keturiskart per dieną. NATO kariškiai už naktį moka apie 80 litų, tačiau maitinimo dažniausiai atsisako.

Miesto meras įsitikinęs, kad net ir "Medžiotojų užeiga", kuri jau baigia specialiai krepšinio čempionatui skirtą priestatą, paskutinę minutę gali persigalvoti - vietoj krepšininkų priėmusi kareivius ji finansiškai išloš. Nerealu, kad kurie nors viešbučiai pasiaukos dėl krepšininkų, atsisakydami priimti keturis mėnesius solidžias pajamas garantuojančius kariškius. Kas bus, jei kariškiai kategoriškai užsimanys "Šaulio" viešbučio arba naujojo "Medžiotojų užeigos" korpuso? "Verslininkus įmanoma suprasti, tačiau tokios minties aš net neprisileidžiu", - sako J. Sartauskas primindamas, kad dėl viešbučių pelno siekimo ne jie, o miestas ir valstybė patirtų gėdą tarptautiniu mastu.

Tai ką rinksis viešbučiai?

"Medžiotojų užeiga" toliau dirba ta pačia linkme ir nesiblaško - baigia įrengti priestatą, kuriame priims gyventi keturias komandas. Latvijos ir Italijos komandos apsigyvens "Šiaulių" viešbutyje.

"Šaulio" viešbutis į šį klausimą atsakė paprastai: "Nėra ką komentuoti." Verslininkus galima suprasti, nes jų tikslas - pelnas, o ne auka miestui.

Viešbučių savininkai greičiausiai yra suinteresuoti vilkinti laiką, kad miesto valdžia, nebeturėdama kur dėtis, papildomai sumokėtų už krepšinio trenerių ir federacijų atstovų apgyvendinimą.

Tačiau net ir viešbučiams laikantis savo žodžio, merui teks išspręsti dar vieną galvosūkį - kur gyvens visų komandų federacijų atstovai bei krepšinio komisarai?

J. Sartauskas teigia, kad bus bandoma tartis su Prancūzijos kariškiais, aš šie nesutiktų kelias dienas pagyventi kitame viešbutyje ir atlaisvinti patalpas "Šaulio" viešbutyje. Kadangi čempionato metu keisis NATO misiją vykdančios šalys, Danijos kariškių taip pat bus prašoma, kol baigsis krepšinio čempionatas, laikinai apsigyventi kituose viešbučiuose.

Svarstomas ir kitas variantas - paankstinti arba pavėlinti NATO misijos rotaciją. Šis procesas, anot mero, nėra paprastas - teks valstybiniu lygiu derėtis su Prancūzijos ir Danijos ambasadomis, kad būtent krepšininkams, o ne kariškiams būtų uždegta žalia šviesa.

"Mes norime užbėgti įvykiams už akių. Tikimės, kad savaitę kariškiai supras miesto reikmes. Gal jie sutiks kurį laiką pagyventi "Šiaulių" viešbutyje?" - sako meras J. Sartauskas. Jis priminė, kad ne tik Šiauliai, bet ir visa Lietuva turi tarptautinių įsipareigojimų krepšininkams.

Kariškiai ir viešbučiai nekelia panikos

Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado padėjėja Ieva Gulbinienė tikina, kad bazėje niekas nekelia diskusijų apie kariškių apgyvendinimą. Akivaizdu, kad kariškiai turės kažkur gyventi. Tikima, kad bus surastas teisingas sprendimas.

"Šiaulių" viešbučio direktorė Diana Paulauskas mano, kad problema keliama be priežasties: "Jei mes nepriimsime nė vieno sirgalio, tai laisvai apgyvendintume dvi komandas ir visus NATO kariškius."

Pasak direktorės, NATO kariškiai nėra jau toks vertingas kąsnis. "Jie labai derasi dėl kainos. NATO - gerokai nupliuškusi piniginiu atžvilgiu. Nori komforto, pramogų, poilsio kambarių, tačiau mokėti teikiasi gana nedaug", sako ji. Viešbutis greičiausiai mielai priimtų daugiau mokančius sirgalius, bet pagal reikalavimus tame pačiame pastate negali gyventi sportininkai ir žiūrovai.

Viešbutis jau suplanavo trečią ir ketvirtą aukštus skirti sportininkams, o visus likusius - kariškiams. Saugumo sumetimais įėjimas per rūsį bus atrakinamas tik tuomet, kai reikės įleisti sportininkus ar kariškius. Jau gauta ir dalis apmokėjimo už krepšininkų apgyvendinimą. Šiuos pinigus viešbutis investavo į gerovę.

Sirgaliams lovos dar nepaklotos

Meras J. Sartauskas teigia, kad sirgaliai taip pat laukiami Šiauliuose. Jei jie neturės kur gyventi, miestas gaus mažiau pelno. Tai dar viena priežasčių, dėl kurios NATO kariškių Šiauliuose geriau nebūtų.

Krepšinio čempionato metu visi viešbučiai jau rezervuoti. Norintiems rasti vietą apsistoti belieka atidžiai sekti pakelės motelių, svečių namų ar privačių nuomotojų teikiamą informaciją. Jau prieš porą mėnesių tinklalapiuose buvo nemažai skelbimų, siūlančių apgyvendinimą čempionato dienomis.

Šiaulių turizmo informacijos centras (TIC) irgi nusprendė savo interneto svetainėje talpinti skelbimus, skirtus būtent čempionato sirgaliams apgyvendinti.

Šiuo metu TIC tinklalapyje galima rasti nakvynės pasiūlymų nuo 35 litų iki 100 eurų už naktį vienam asmeniui. Skelbime informuojama, kiek minučių tektų sugaišti, norint pasiekti Šiaulių areną automobiliu. Beveik visos nakvynės vietos už tą pačią kainą siūlo pusryčius.

TIC informacijos specialistė Asta Žemrietaitė priminė, kad kambarių reikia ieškoti angliškoje tinklalapio versijoje. Skelbimo kaina - 35 litai.

A. Žemrietaitė teigia, kad prieš čempionatą bus skambinama visiems būstų nuomotojams ir tikrinama, kiek iš tiesų laisvų vietų yra. Nemažai nuomotojų šią paslaugą teiks pagal verslo liudijimą.

"Kemperiams" dar nepasiruošta

Kol kas sunkiai juda "kemperių" ir palapinių miestelių steigimas. Būtent tokios nakvynės vietos išgelbėtų Šiaulius per čempionatą, tačiau poreikis joms kol kas nejaučiamas. Tikimasi, kad stovyklaviečių mėgėjai pradės teirautis nakvynės paskutinėmis savaitėmis prieš čempionatą.

A. Žemrietaitė tikina, kad opesnė problema yra transportas, o ne nakvynė. Vežėjai turės labai pasistengti, kad pajėgtų nuvežti ir parvežti sirgalius į jų nakvynės vietą.

Beje, visiems vertėtų nepamiršti viskį stebinčios Valstybinės mokesčių inspekcijos(VMI). Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Zofija Brazaitienė sako, kad inpekcija padės sąžiningam verslui bei gyventojams, norintiems legaliai vykdyti veiklą, teikdama konsultacijas, praktinę informaciją, kaip teisingai deklaruoti ir sumokėti mokesčius, kada būtina registruoti veiklą, informuos, ką turėtų žinoti skirtingas paslaugas čempionato metu norinčios teikti bendrovės ir gyventojai. Nors jokių specialių akcijų, kurios galėtų trukdyti verslui, VMI neplanuoja, bet žada operatyviai reaguoti į pranešimus apie daromus mokestinius pažeidimus, stebėti ir analizuos tiek įmonių, tiek ir gyventojų veiklą prieš čempionatą ir jo metu.

Europos vyrų krepšinio čempionatas vyks rugpjūčio 31-rugsėjo 18 dienomis šešiuose Lietuvos miestuose. Dalyvaus 24 komandos. Grupių varžybos bus rengiamos Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, antrasis etapas - Vilniuje, o finalinis – Kaune. Prognozuojama, kad Šiauliuose vyks vienos nuožmiausių kovų.

Autoriaus nuotr.


Šeima - jausmas, antspaudas ar susitarimas?

Oksana LAURUTYTĖ

"Naujas šeimos sąvokos apibrėžimas turėtų didesnę prasmę, nes šiuo metu gyvename per daug liberaliai", – pareiškė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, komentuodama naują Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo siūlomą apibrėžti šeimos sąvoką. Naujausiame projekte, kuris bus teikiamas Vyriausybei, šeima laikomi tėtis, mama ir vaikai arba bevaikiai sutuoktiniai. O kas tuomet yra mama ir vaikas, tėtis ir vaikas, našlė(-ys) ir vaikas, senus tėvus karšinantis vaikas ar anūką auginantys seneliai? Marginalai? Kas iš tikro yra šeima - spaudas, jausmas, bendras ūkis? Ar šalies politikų noras apibrėžti, kas yra šeima, nėra milžiniškas žmogaus teises ir laisves gerbiančio liberalaus pasaulio žingsnis atgal?

 


 

 

 

 

 

 

 

 

 

"Ar mūsų Seimas apskritai įgalus spręsti tokius klausimus?"

Įstatymo rengėjai tikina, kad su įstatymu siejama daug kilnių norų – tikimasi, kad jis sustiprins šeimos pozicijas visuomenėje ir suteiks galimybę šeimoms dalyvauti kuriant šeimos politiką. Priėmus įstatymą, numatoma įkurti Nacionalinę šeimos tarybą ir visuomeniniais pagrindais savivaldybėse veikiančias institucijas, kurios užtikrintų, kad būtų atsižvelgiama į šeimų nuomonę.

Vadinasi, tie "objektai" - mamos su vaikais, tėčiai su vaikais, seneliai su vaikais, našliai, homoseksualūs žmonės - visi tie, kurie nepatenka į "rėmus" - yra ignoruojami kaip neturintys teisės pasakyti savo nuomonės? Ar jie - ne valstybės piliečiai?

Adolfas Juodraitis, Šiaulių universiteto socialinių mokslų (psichologija) daktaras, docentas, katedros vedėjas nukerta: "Ne Seimo kompetencija yra apibrėžti, kas yra šeima, kiek ji yra gerbtina, nes patys mokslininkai iki šiol ginčijasi, kas yra šeima."

Anot A. Juodraičio, mokslininkai aptarinėja šeimą ir jos funkcijas įvairiai, vertina jos formą, aiškinasi, kokios jos funkcijos: ugdomoji, ekonominė, rekreacinė, seksualinė. Gyvena, pavyzdžiui, penkių asmenų šeima. Įstatymų ji bus įvertinta kaip šeima, bet ar joje atliekamos visos funkcijos? Gal joje yra ne visai priimtino socialinio elgesio formų apraiškų, gal joje visai nesirūpinama vaikais? O vieniša mama, kuri nutarė, kad vyras jai reikalingas tik kaip reproduktorius, gali išauklėti puikų visuomenės narį. Tuomet kas yra šeima - ta, kuri atlieka jos funkcijas, ar ta, kuri neatlieka?

"Ar mūsų Seimas apskritai įgalus spręsti tokius klausimus? Ar ten sėdi tik dori, atsakingi, garbingi, neišsituokę, nepaleistuvaujantys, nevagiantys, neteisti ir daro viską, kad valstybei būtų geriau? Dar nebuvo tokio Seimo, kurį lydėtų tiek skandalų - vairuoja girti, sukelia avarijas, turi meilužių, neaišku kokiais būdais tampa milijonieriais. Turint omeny visuomenės pasitikėjimą Seimu... Ir tokie žmonės nuspręs, kas yra šeima?" - šypsosi docentas.

Ar valstybei bus geriau, jei Seimas apibrėš, kas yra šeima, tačiau antikorupciniai įstatymai gulės stalčiuose? "Valstybė privalo rūpintis savo piliečiais. Išsituokusiais, neįgaliais, šiukšlyno žmonėmis, protingais ir nelabai, nes būtent žmonės - valstybės turtas. Nei antspaudas, nei Bažnyčia negali garantuoti, kad šeimoje bus meilė, santarvė, rūpestis, pasitikėjimas. Ar tuos, kurie "ne šeima", reikia eliminuoti? Ir tai nuspręs 141 žmogus? Reikia prisiminti, kad balsuoja tikrai ne 141 seimūnas, nes vienas susitinka su rinkėjais, kitas remontuoja mašiną, trečias komandiruotėje gvildena "itin svarbius" mūsų valstybei kosmoso klausimus", - kalba pašnekovas.

Įstatymas sukurs sąlygas bylinėtis su Lietuva

A. Juodraičio nuomone, reikia pasiklausti pačių žmonių, kas yra šeima. Kitose valstybėse būtų rengiamas referendumas. Juk svarbiausia žmonėms žinoti, kad jie - reikalingi valstybei. Štai bus priimtas įstatymas ir tie, kurie eliminuoti, susikraus lagaminus. Iškeliaus, kur niekam nerūpi, ar jie susituokę, ar - ne. Jie dirbs, augins vaikus ir gaus visas socialines garantijas. "Marijono daina apie tris milijonus taps istoriniu priekaištu. Išvyks darbštūs, protingi, dori, intelektualūs ten, kur juos gerbs kaip asmenybes", - kalba docentas.

Jei Seimas priims įstatymą, kad privalu mylėti tėvynę, ar išsyk visi ją mylės? Anot A. Juodraičio, šis jausmas turi kilti viduje. Valstybė turi sudaryti prielaidas šiam jausmui kilti. Žmogaus filosofija nuo įstatymo nepasikeis.

"Seimūnai pamiršo, kad mes esame Europos Sąjungoje. Joje galioja įstatymai, kad žmogus negali būti diskriminuojamas dėl seksualinės orientacijos. Juk gali būti ir homoseksualų šeimos. Kaip turės elgtis tokie žmonės? Kreiptis į Strasbūrą? Įsivaizduojate, kiek pinigų Lietuva jiems sumokės dėl pažeistų žmogaus teisių?" - klausia A. Juodraitis.

O gal kaip tik homoseksualai inicijuoja tokio įstatymo priėmimą? Juk tokiu atveju jie galės bylinėtis ir gauti daugiatūkstantines išmokas.

"Visai galimas variantas. Kiekvienoje populiacijoje yra tam tikras procentas homoseksualų. Jų yra Europos Parlamente, Seime - nuo gyvenimo nepabėgsi", - sako pašnekovas.

Kyla klausimas, ką, priėmusi įstatymą, darys Lietuva, kai čia pradės masiškai važiuoti emigrantai. Atvažiuos gyventi šeichas su keturiomis žmonomis. Ar tai - ne šeima? "Įstatymai, kurie tiko aštuonioliktame amžiuje, netiks dvidešimt pirmajame. Visko į priekį numatyti neįmanoma", - sako pašnekovas.

O kaip turi jaustis vaikai, kurie, anot seimūnų, augs ne šeimoje? "Vaikai bus pažeminti, jų orumas - sutryptas. Ir tokį dalyką mūsų valdžia nori įteisinti įstatymu", - stebisi docentas.

Valstybė šeimos nesukuria

"Čia viskas aišku, čia dešiniųjų pinklės. Pirmiausia jie apibrėš šeimą, nustatys jos ribas ir normas, paskui prastums kokius nors "gražuliškus" įstatymus, "saugančius" tas šeimos ribas, normas ir teises, kad atitrauktų dėmesį nuo ekonominių šalies problemų. Konservatoriai greitai imasi moralės ir dorovės problemų, kai reikia atsakyti į kokius nors aktualius ir reikšmingus ekonominius klausimus. Tai - sena taktika", - sako buvęs šiaulietis filosofas Geraldas Jankauskas.

Jis klausia - o kas buvo tas darinys pirmykštėse bendruomenėse, kai nebuvo "zaksų", nebuvo bažnyčių? Tada nebuvo šeimų?

Anot pašnekovo, santuoka reikalinga valstybei. Tai - valstybinė šeimos registracija. Esmė ta, kad valstybė šeimos nesukuria. Geriausiu atveju - tik registruoja ir įstatymais bei minčių ir elgesio normatyvais reguliuoja jos saugumą.

"Nustatant įstatymais šeimą, galima prastumti daug fašistuojančių projektų. Tauta ir šeima - konservatyvūs dariniai. Tai suteikia pagrindą priimti antiemigracinius, rasistinius, homofobiškus, antigėjiškus įstatymus. Tada labai lengva nukreipti inertišką masę, kad ji klykautų ne prie Seimo, o prieš gėjų paradus. Nors šioje situacijoje gėjai - buvę nebuvę", - sako jis.

"Vis dėlto šeima yra vyro ir moters susitarimas. Kai kuriose aukštesnėse kultūrose įmanomos gėjų šeimos. Tik ne pas mus", - sako filosofas.

Bažnyčia galės mokyklose rengti vaikus šeimai?

"Čia tragedija, net ne žingsnis atgal. Toks įstatymas - labai apgalvotas. Kodėl Lietuvoje visi įstatymai peržiūrimi šv. Sosto? Daugybė gerai apgalvotų dalykų slepiasi po šiuo įstatymu", - teigia prisistatyti nenorėjusi ŠU socialinių mokslų daktarė.

Verta pamąstyti, gal būtent Bažnyčiai naudingas valdančiųjų konservatorių siūlomas Šeimos politikos pagrindų įstatymas?

Ar neatsitiks taip, kad įstatymas Bažnyčiai atvers kelią perimti vaikų rengimą šeimai mokyklose? Juk atsivertų galimybė įgyvendinti Rengimo šeimai ir lytinio ugdymo programą, kurią finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Nors mokiniams dėstyti gali tik pedagogo kvalifikaciją turintis asmuo, Lietuvoje yra bažnyčios tarnų, įgijusių edukologijos magistro laipsnį.

Šiaulių universiteto kapelionas Rimantas Pranckaitis sako nieko negirdėjęs apie naudą Bažnyčiai, jei būtų įstatymu įtvirtinta šeimos sąvoka. "Bažnyčia neatstumia nė vieno žmogaus. Vaikas nėra kaltas, jei tėvai neturi santuokos sakramento, tėvų jis negali pasirinkti. Būtų paradoksalu, jei apie šeimą ir jos vertę vaikams aiškintų išsituokęs žmogus. Net nesusituokusių tėvų vaiką galima pakrikštyti ir vėliau toks vaikas paragintų tėvus priimti santuokos sakramentą. Vaikui šeima visada bus tie žmonės, su kuriais jis auga. Nemanau, kad įteisinus sąvoką kiltų rizika nuvertinti tuos, kurie auga su vienu iš tėvų ar su seneliais", - sako kapelionas.

R. Pranckaičio nuomone, nėra blogai, kad norima apibrėžti, kas yra šeima. "Žmogus yra toks, kad nori apibrėžti įvairius dalykus. Gyvename juridinėje visuomenėje, todėl toks apibrėžimas praverstų, jei reikėtų ką nors teisiškai įforminti", - sako jis.

Vis dėlto R. Pranckaitis sako manantis, kad vertėtų nustatyti ne tai, kas yra šeima, o tai, kas yra pilna arba nepilna šeima. Tokiu atveju niekam nekiltų problemų ir niekas nesijaustų atstumtas.

Nenorėjęs skelbti pavardės advokatas patikino, kad įteisinus šeimos sąvoką pasikeistų ir juridinės kalbos reikšmė, nes santuoka ir šeima nebebus lygiagrečios sąvokos, nors dažnai (yra išimčių) taip yra traktuojama. Nustačius, kas yra šeima, pasikeistų tos pačios lyties susituokusių asmenų santuokos juridinis traktavimas. Ypač tada, jei jie įsivaikintų vaikų.

"Žmogus gimė laisvas ir turi gyventi laisvas"

Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė pasibaisėjusi Lietuvos valdžios ketinimais įteisinti, kas yra šeima. "Tai diskriminaciniai dalykai todėl, kad riboja pagrindinę žmogaus laisvę kurti šeimą tokią, kokios jis nori. Mes, būrys pažangiai mąstančių moterų, mokslininkų ir kitų išsilavinusių žmonių, su tokia koncepcija kovojame jau nuo anos Seimo kadencijos. Ši koncepcija gimė remiant katalikų bažnyčiai, o konservatoriai seka Vatikano pozicija", - sako pašnekovė.

Anot A. M. Pavilionienės, jau nuo XX a. antros pusės šiuolaikinėje visuomenėje pripažįstama įvairių formų - vienišų tėvų, vienišų mamų, kelis kartus vedusių ir turinčių vaikų iš kitų santuokų, vienos lyties asmenų - šeima.

"Tarptautiniai dokumentai pripažįsta, kad užsienyje užregistruotos vienos lyties asmenų santuokos turi būti pripažįstamos ir kitur. Mūsų valdžios siūlymas - visiškai neatitinkantis tikrovės. Negalima riboti žmogaus laisvės. Šeimos gyvenimas yra privatus, valstybė į jį negali kištis. Ji gali įsikišti tik tada, kai šeimoje vyksta nusikaltimai. Jei šeimoje smurtaujama, valstybė turi gelbėti skriaudžiamąjį, nes smurtas žlugdo asmenybę", - sako Seimo narė.

A. M. Pavilionienės nuomone, įteisinimas, kas yra šeima, - visiškas absurdas, žmogaus asmenybės sutrypimas. "Žmogus turi būti laisvas, nes jis gimė laisvas ir turi gyventi laisvas", - teigia ji.

Įteisinus šeimos sąvoką, pasikeis ir juridinės kalbos reikšmė. Nes santuoka ir šeima nebebus lygiagrečios sąvokos, nors dažnai (yra išimčių) taip yra traktuojama. Nustačius, kas yra šeima, pasikeistų tos pačios lyties susituokusių asmenų santuokos juridinis traktavimas.

 

 

 

 

 

Šeima - jausmas, antspaudas ar susitarimas?

Oksana LAURUTYTĖ

"Naujas šeimos sąvokos apibrėžimas turėtų didesnę prasmę, nes šiuo metu gyvename per daug liberaliai", – pareiškė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, komentuodama naują Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo siūlomą apibrėžti šeimos sąvoką. Naujausiame projekte, kuris bus teikiamas Vyriausybei, šeima laikomi tėtis, mama ir vaikai arba bevaikiai sutuoktiniai. O kas tuomet yra mama ir vaikas, tėtis ir vaikas, našlė(-ys) ir vaikas, senus tėvus karšinantis vaikas ar anūką auginantys seneliai? Marginalai? Kas iš tikro yra šeima - spaudas, jausmas, bendras ūkis? Ar šalies politikų noras apibrėžti, kas yra šeima, nėra milžiniškas žmogaus teises ir laisves gerbiančio liberalaus pasaulio žingsnis atgal?

 

 

 

 

 

 

 

"Ar mūsų Seimas apskritai įgalus spręsti tokius klausimus?"

Įstatymo rengėjai tikina, kad su įstatymu siejama daug kilnių norų – tikimasi, kad jis sustiprins šeimos pozicijas visuomenėje ir suteiks galimybę šeimoms dalyvauti kuriant šeimos politiką. Priėmus įstatymą, numatoma įkurti Nacionalinę šeimos tarybą ir visuomeniniais pagrindais savivaldybėse veikiančias institucijas, kurios užtikrintų, kad būtų atsižvelgiama į šeimų nuomonę.

Vadinasi, tie "objektai" - mamos su vaikais, tėčiai su vaikais, seneliai su vaikais, našliai, homoseksualūs žmonės - visi tie, kurie nepatenka į "rėmus" - yra ignoruojami kaip neturintys teisės pasakyti savo nuomonės? Ar jie - ne valstybės piliečiai?

Adolfas Juodraitis, Šiaulių universiteto socialinių mokslų (psichologija) daktaras, docentas, katedros vedėjas nukerta: "Ne Seimo kompetencija yra apibrėžti, kas yra šeima, kiek ji yra gerbtina, nes patys mokslininkai iki šiol ginčijasi, kas yra šeima."

Anot A. Juodraičio, mokslininkai aptarinėja šeimą ir jos funkcijas įvairiai, vertina jos formą, aiškinasi, kokios jos funkcijos: ugdomoji, ekonominė, rekreacinė, seksualinė. Gyvena, pavyzdžiui, penkių asmenų šeima. Įstatymų ji bus įvertinta kaip šeima, bet ar joje atliekamos visos funkcijos? Gal joje yra ne visai priimtino socialinio elgesio formų apraiškų, gal joje visai nesirūpinama vaikais? O vieniša mama, kuri nutarė, kad vyras jai reikalingas tik kaip reproduktorius, gali išauklėti puikų visuomenės narį. Tuomet kas yra šeima - ta, kuri atlieka jos funkcijas, ar ta, kuri neatlieka?

"Ar mūsų Seimas apskritai įgalus spręsti tokius klausimus? Ar ten sėdi tik dori, atsakingi, garbingi, neišsituokę, nepaleistuvaujantys, nevagiantys, neteisti ir daro viską, kad valstybei būtų geriau? Dar nebuvo tokio Seimo, kurį lydėtų tiek skandalų - vairuoja girti, sukelia avarijas, turi meilužių, neaišku kokiais būdais tampa milijonieriais. Turint omeny visuomenės pasitikėjimą Seimu... Ir tokie žmonės nuspręs, kas yra šeima?" - šypsosi docentas.

Ar valstybei bus geriau, jei Seimas apibrėš, kas yra šeima, tačiau antikorupciniai įstatymai gulės stalčiuose? "Valstybė privalo rūpintis savo piliečiais. Išsituokusiais, neįgaliais, šiukšlyno žmonėmis, protingais ir nelabai, nes būtent žmonės - valstybės turtas. Nei antspaudas, nei Bažnyčia negali garantuoti, kad šeimoje bus meilė, santarvė, rūpestis, pasitikėjimas. Ar tuos, kurie "ne šeima", reikia eliminuoti? Ir tai nuspręs 141 žmogus? Reikia prisiminti, kad balsuoja tikrai ne 141 seimūnas, nes vienas susitinka su rinkėjais, kitas remontuoja mašiną, trečias komandiruotėje gvildena "itin svarbius" mūsų valstybei kosmoso klausimus", - kalba pašnekovas.

Įstatymas sukurs sąlygas bylinėtis su Lietuva

A. Juodraičio nuomone, reikia pasiklausti pačių žmonių, kas yra šeima. Kitose valstybėse būtų rengiamas referendumas. Juk svarbiausia žmonėms žinoti, kad jie - reikalingi valstybei. Štai bus priimtas įstatymas ir tie, kurie eliminuoti, susikraus lagaminus. Iškeliaus, kur niekam nerūpi, ar jie susituokę, ar - ne. Jie dirbs, augins vaikus ir gaus visas socialines garantijas. "Marijono daina apie tris milijonus taps istoriniu priekaištu. Išvyks darbštūs, protingi, dori, intelektualūs ten, kur juos gerbs kaip asmenybes", - kalba docentas.

Jei Seimas priims įstatymą, kad privalu mylėti tėvynę, ar išsyk visi ją mylės? Anot A. Juodraičio, šis jausmas turi kilti viduje. Valstybė turi sudaryti prielaidas šiam jausmui kilti. Žmogaus filosofija nuo įstatymo nepasikeis.

"Seimūnai pamiršo, kad mes esame Europos Sąjungoje. Joje galioja įstatymai, kad žmogus negali būti diskriminuojamas dėl seksualinės orientacijos. Juk gali būti ir homoseksualų šeimos. Kaip turės elgtis tokie žmonės? Kreiptis į Strasbūrą? Įsivaizduojate, kiek pinigų Lietuva jiems sumokės dėl pažeistų žmogaus teisių?" - klausia A. Juodraitis.

O gal kaip tik homoseksualai inicijuoja tokio įstatymo priėmimą? Juk tokiu atveju jie galės bylinėtis ir gauti daugiatūkstantines išmokas.

"Visai galimas variantas. Kiekvienoje populiacijoje yra tam tikras procentas homoseksualų. Jų yra Europos Parlamente, Seime - nuo gyvenimo nepabėgsi", - sako pašnekovas.

Kyla klausimas, ką, priėmusi įstatymą, darys Lietuva, kai čia pradės masiškai važiuoti emigrantai. Atvažiuos gyventi šeichas su keturiomis žmonomis. Ar tai - ne šeima? "Įstatymai, kurie tiko aštuonioliktame amžiuje, netiks dvidešimt pirmajame. Visko į priekį numatyti neįmanoma", - sako pašnekovas.

O kaip turi jaustis vaikai, kurie, anot seimūnų, augs ne šeimoje? "Vaikai bus pažeminti, jų orumas - sutryptas. Ir tokį dalyką mūsų valdžia nori įteisinti įstatymu", - stebisi docentas.

Valstybė šeimos nesukuria

"Čia viskas aišku, čia dešiniųjų pinklės. Pirmiausia jie apibrėš šeimą, nustatys jos ribas ir normas, paskui prastums kokius nors "gražuliškus" įstatymus, "saugančius" tas šeimos ribas, normas ir teises, kad atitrauktų dėmesį nuo ekonominių šalies problemų. Konservatoriai greitai imasi moralės ir dorovės problemų, kai reikia atsakyti į kokius nors aktualius ir reikšmingus ekonominius klausimus. Tai - sena taktika", - sako buvęs šiaulietis filosofas Geraldas Jankauskas.

Jis klausia - o kas buvo tas darinys pirmykštėse bendruomenėse, kai nebuvo "zaksų", nebuvo bažnyčių? Tada nebuvo šeimų?

Anot pašnekovo, santuoka reikalinga valstybei. Tai - valstybinė šeimos registracija. Esmė ta, kad valstybė šeimos nesukuria. Geriausiu atveju - tik registruoja ir įstatymais bei minčių ir elgesio normatyvais reguliuoja jos saugumą.

"Nustatant įstatymais šeimą, galima prastumti daug fašistuojančių projektų. Tauta ir šeima - konservatyvūs dariniai. Tai suteikia pagrindą priimti antiemigracinius, rasistinius, homofobiškus, antigėjiškus įstatymus. Tada labai lengva nukreipti inertišką masę, kad ji klykautų ne prie Seimo, o prieš gėjų paradus. Nors šioje situacijoje gėjai - buvę nebuvę", - sako jis.

"Vis dėlto šeima yra vyro ir moters susitarimas. Kai kuriose aukštesnėse kultūrose įmanomos gėjų šeimos. Tik ne pas mus", - sako filosofas.

Bažnyčia galės mokyklose rengti vaikus šeimai?

"Čia tragedija, net ne žingsnis atgal. Toks įstatymas - labai apgalvotas. Kodėl Lietuvoje visi įstatymai peržiūrimi šv. Sosto? Daugybė gerai apgalvotų dalykų slepiasi po šiuo įstatymu", - teigia prisistatyti nenorėjusi ŠU socialinių mokslų daktarė.

Verta pamąstyti, gal būtent Bažnyčiai naudingas valdančiųjų konservatorių siūlomas Šeimos politikos pagrindų įstatymas?

Ar neatsitiks taip, kad įstatymas Bažnyčiai atvers kelią perimti vaikų rengimą šeimai mokyklose? Juk atsivertų galimybė įgyvendinti Rengimo šeimai ir lytinio ugdymo programą, kurią finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Nors mokiniams dėstyti gali tik pedagogo kvalifikaciją turintis asmuo, Lietuvoje yra bažnyčios tarnų, įgijusių edukologijos magistro laipsnį.

Šiaulių universiteto kapelionas Rimantas Pranckaitis sako nieko negirdėjęs apie naudą Bažnyčiai, jei būtų įstatymu įtvirtinta šeimos sąvoka. "Bažnyčia neatstumia nė vieno žmogaus. Vaikas nėra kaltas, jei tėvai neturi santuokos sakramento, tėvų jis negali pasirinkti. Būtų paradoksalu, jei apie šeimą ir jos vertę vaikams aiškintų išsituokęs žmogus. Net nesusituokusių tėvų vaiką galima pakrikštyti ir vėliau toks vaikas paragintų tėvus priimti santuokos sakramentą. Vaikui šeima visada bus tie žmonės, su kuriais jis auga. Nemanau, kad įteisinus sąvoką kiltų rizika nuvertinti tuos, kurie auga su vienu iš tėvų ar su seneliais", - sako kapelionas.

R. Pranckaičio nuomone, nėra blogai, kad norima apibrėžti, kas yra šeima. "Žmogus yra toks, kad nori apibrėžti įvairius dalykus. Gyvename juridinėje visuomenėje, todėl toks apibrėžimas praverstų, jei reikėtų ką nors teisiškai įforminti", - sako jis.

Vis dėlto R. Pranckaitis sako manantis, kad vertėtų nustatyti ne tai, kas yra šeima, o tai, kas yra pilna arba nepilna šeima. Tokiu atveju niekam nekiltų problemų ir niekas nesijaustų atstumtas.

Nenorėjęs skelbti pavardės advokatas patikino, kad įteisinus šeimos sąvoką pasikeistų ir juridinės kalbos reikšmė, nes santuoka ir šeima nebebus lygiagrečios sąvokos, nors dažnai (yra išimčių) taip yra traktuojama. Nustačius, kas yra šeima, pasikeistų tos pačios lyties susituokusių asmenų santuokos juridinis traktavimas. Ypač tada, jei jie įsivaikintų vaikų.

"Žmogus gimė laisvas ir turi gyventi laisvas"

Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė pasibaisėjusi Lietuvos valdžios ketinimais įteisinti, kas yra šeima. "Tai diskriminaciniai dalykai todėl, kad riboja pagrindinę žmogaus laisvę kurti šeimą tokią, kokios jis nori. Mes, būrys pažangiai mąstančių moterų, mokslininkų ir kitų išsilavinusių žmonių, su tokia koncepcija kovojame jau nuo anos Seimo kadencijos. Ši koncepcija gimė remiant katalikų bažnyčiai, o konservatoriai seka Vatikano pozicija", - sako pašnekovė.

Anot A. M. Pavilionienės, jau nuo XX a. antros pusės šiuolaikinėje visuomenėje pripažįstama įvairių formų - vienišų tėvų, vienišų mamų, kelis kartus vedusių ir turinčių vaikų iš kitų santuokų, vienos lyties asmenų - šeima.

"Tarptautiniai dokumentai pripažįsta, kad užsienyje užregistruotos vienos lyties asmenų santuokos turi būti pripažįstamos ir kitur. Mūsų valdžios siūlymas - visiškai neatitinkantis tikrovės. Negalima riboti žmogaus laisvės. Šeimos gyvenimas yra privatus, valstybė į jį negali kištis. Ji gali įsikišti tik tada, kai šeimoje vyksta nusikaltimai. Jei šeimoje smurtaujama, valstybė turi gelbėti skriaudžiamąjį, nes smurtas žlugdo asmenybę", - sako Seimo narė.

A. M. Pavilionienės nuomone, įteisinimas, kas yra šeima, - visiškas absurdas, žmogaus asmenybės sutrypimas. "Žmogus turi būti laisvas, nes jis gimė laisvas ir turi gyventi laisvas", - teigia ji.

Įteisinus šeimos sąvoką, pasikeis ir juridinės kalbos reikšmė. Nes santuoka ir šeima nebebus lygiagrečios sąvokos, nors dažnai (yra išimčių) taip yra traktuojama. Nustačius, kas yra šeima, pasikeistų tos pačios lyties susituokusių asmenų santuokos juridinis traktavimas.

Dviratininkams šviesa - tunelio gale

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Vairuotojai dviratininkus vadina "kėgliais" ir signalizuodami veja nuo kelio. Galima didžiuotis, kad turime dviračių takus į Kryžių kalną ir Bubius, tačiau jie jau skilinėja, o ir mieste be specialaus fizinio pasirengimo sunkiai pravažiuosi. Žadama, kad po pusantrų metų dviratininkai galės atsikvėpti, nes už ES fondų lėšas planuojama įrengti ir rekonstruoti nemažai dviračių takelių.

Dviračių miesto legenda jau seniai išblėso, tačiau po metų bus pradėti rekonstruoti dviračių takai.

Autoriaus nuotr.

Dviračiams reikia vikšrų ir sparnų

Dviračių miesto etiketė Šiauliams jau seniai nelimpa. Dviračių takai nepravažiuojami, arba jų visai nėra, šaligatvių plytelės išklaipytos.

Dviračių išradėju vadinamas šiaulietis Rimantas Martinkėnas sako, kad prastos važiavimo sąlygos - dar ne blogiausia. Didesnė blogybė - ne- koks vairuotojų ir pėsčiųjų požiūris į dviratininkus. Manoma, kad dviratininkas tik trukdo eismui. Pats R. Martinkėnas išvengia piktų žvilgsnių vien dėl to, kad rieda netradiciniais dviračiais, kurie dažniau kelia smalsumą nei pasipiktinimą.

Meistras tikina, kad mieste dviratininkams sąlygos kasmet prastėja: "Norėdamas pervažiuoti miestą, dviratininkas turi būti atletu. Teks šokinėti per duobes ir bordiūrus, varyti dviratį pro žmonių spūstį, praleisti visus automobilius, su kuo nors susipykti ir gerokai apgadinti dviratį."

Savo rankomis velomobilius ir originalių konstrukcijų dviračius konstruojantis, R. Martinkėnas Šiaulių gatvėms pagamintų vikšrinį arba sparnuotą dviratį. Meistras įsitikinęs, kad prastą situaciją gali pakeisti tik meras ir valdžia.

Prieš keletą metų miesto dviratininkų bendruomenė buvo sujudusi ir privertė valdžią bent įteisinti dviračių takus, sudaryti jų planą. Tuomet buvo pastatyti ženklai, nubrėžtos linijos. Nesvarbu, kad dviračių takams atiteko visi medžiai, stulpai ir smėlio dėžės, tačiau ekologiško transporto puoselėtojai džiaugėsi - nuo tada jie šaligatviais važinėja teisėtai.

Dviračių miesto griuvėsiai

R. Martinkėnui Šiauliai ir visa Lietuva kvepia visuotiniu susidorojimu su ekologišku transportu. Gal tik Klaipėdos pozicija kiek kitokia. Jam nesitiki, kad situacija pagerės net ir po ES fondų lėšų panaudojimo. Jau dabar jis mato klaidas, kurios lyg šaukštas deguto sugadins visą statinę medaus.

Rekonstruojamo viaduko pėstiesiems ir dviračiams skirta dalis bus per siaura - dviračiai neprasilenks. Pietiniame miesto rajone takus iškilnojo medžių šaknys. Jais sunku ne tik važiuoti, bet ir vaikščioti.

Dviračių meistras teigia, kad miesto pasididžiavimas - dviračių takas nuo Šiaulių iki Bubių - jau pradeda skilinėti. Jei jis nebus remontuojamas - po metų ar dviejų teks tiesti iš naujo. Kadaise mišku buvo nutiestas puikus takas nuo Bubių iki Kurtuvėnų. Dabar jo nė žymės neliko.

Pašnekovas baiminasi, kad atsiradus lėšų takų rekonstravimui nutiks kaip visada. Lėšos bus panaudotos neefektyviai, o žmonėms vis tiek nebus patogu kasdien dviračiu važiuoti į darbą.

Prieš 23 metus įvyko savotiška dviračių revoliucija. Surengtas legendinis maratonas "Vilnius–Šiauliai", kuriame dalyvavo per 30 ekipažų. Tuomet dėl alinančio karščio Šiaulius pasiekė tik trečdalis. 220 kilometrų atkarpą greičiausiai įveikė Sergejus Daševskis iš Rusijos. Jis į Šiaulius atvažiavo per 6 valandas 20 minučių. R. Martinkėnas kartu su broliu dviviečiu velomobiliu tikslą pasiekė daugiau nei per 8 valandas.

"Tuomet Šiaulius ir praminė dviračių miestu. Dabar iki šio titulo labai toli, - konstatuoja R. Martinkėnas. - Ar ekologiškas transportas Šiauliuose atsigaus? Tai priklauso nuo valdžios ir mero."

Pagal infrastruktūros taisykles, dviračių takus rengti arba remontuoti būtina, jeigu jais per dieną pravažiuoja 80 dviračių. O jei pravažiuoti sunku ar neįmanoma? Tuomet dviračių takus matysime kaip savo ausis?

Dviratininkas R. Martinkėnas sako, kad miesto dviračių takų būklė nuolat prastėja.

Dviratį išradinėja kasdien

R. Martinkėnas jau sukonstravo per 30 velomobilių. Juos pavadino vabzdžių ir drugelių vardais: "Boružė", "Spungė", "Tachina" (musė), "Sfinksas" (naktinis drugelis).

Pirmąjį velomobilį pagamino 1986 metais. Prieš tai buvo aistringas dviračių gerbėjas: "Velomobilis daug pranašesnis ne tik komfortu, bet ir greičiu. Gulsčia kūno padėtis gerokai sumažina oro pasipriešinimą. Dėl to, palyginti su dviračiu, greitis padidėja 10-15 procentų. Uždėjus aerodinaminius gaubtus, greitis padidėja dar 10-25 procentais."

Velomobiliai sumušė daugybę pasaulio rekordų, priklausiusių dviračiams. Tarptautinė dviračių federacija panaikino velomobilių rekordus ir uždraudė šioms "konstrukcijoms" lenktyniauti kartu. Draudimas galioja ir šiandien. R. Martinkėnas tiki, kad tai tik viena iš priežasčių, kodėl velomobiliai nepopuliarūs.

"Netiesa, kad dviratis neturi ateities", – tvirtina muziejininkas ir aistringas dviratininkas Algirdas Zaukas. Jis kasdien kiaurus metus mina į darbą – į Dviračių muziejų. A. Zaukas dėl savo pomėgio dažnai vadinamas keistuoliu, tačiau jis nesutinka: "Jie patys keistuoliai. Kur tu matęs – vežasi į darbą pusantros tonos metalo laužo. Man dviratis – ne tik poilsis, bet ir transporto priemonė."

Muziejininkas įsitikinęs, kad dviratis turi ateitį net Šiauliuose. Jis laukia šiltesnių orų, kada galės vėl išsitraukti savo triratį, kuriuo pėsčiųjų bulvare vežioja turistus, o taip pat ir vietinius. "Bulvare būtinai reikia ekologiško transporto. Kiekvienas turime suprasti, kad automobilis nuodija miestą, o numynęs porą kilometrų tikrai per daug nesuprakaituosi."

Šviesa tunelio gale

Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Ija Jencienė informavo, kad po metų mieste turi prasidėti dviračių takų atgimimas. 2010 metų gruodžio 1 dieną buvo patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės projektas. Iš ES fondų lėšų buvo skirta 6,7 milijono litų ekologiniam transportui mieste gerinti.

Per šiuos metus tikimasi parengti techninius planus ir galimybių studijas, o kitą pavasarį pradėti darbus. Dviračių takų rekonstrukcijai ir naujų takų tiesimui preliminariai skiriama 4 milijonai litų. Bus rekonstruojami takai Tilžės, Architektų, Žemaitės, Jablonskio gatvėse, Dainų parke. Bus tiesiama ne mažiau kaip 5 kilometrai visai naujo tako su apšvietimu ir ženklinimu. Jis, tikriausiai, bus tiesiamas nuo Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto iki miesto centro.

2,5 milijono litų bus skirta miesto viešojo transporto įvažoms įrengti. Planuojama suremontuoti ir įrengti 41 įvažą į stoteles. I. Jencienė teigia, kad dabar nemažai įvažų yra netvarkingos, o kai kuriose stotelėse jų išvis nėra.

Galimybių studijai parengti jau paskelbtas konkursas. Šiam darbui skirta 40 tūkst. litų. Galimybių studija turėtų detaliai nustatyti, kokie yra būtiniausi dviratininkų poreikiai Šiauliuose. Apie 200 tūkst. litų skirta būsimų darbų techniniams projektams parengti.

Rodos, kad miesto dviratininkų laukia gan rožinės perspektyvos. Belieka laukti. Ir tikėtis, kad šįsyk neteks sakyti : "Norėta kaip geriau, o išėjo kaip visada".

Šiaulių oro uostas vizija be rožinių akinių

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Šiaulių oro uostas savo strateginiuose planuose numato 2027-aisias per metus priimti ir išleisti milijoną keleivių, išplėsti krovinių gabenimo sektorių. Uosto direktorius mano, kad tai įmanoma, tačiau būtinas savivaldybės ir valstybės dėmesys bei parama. Dabar ši strateginė Šiaulių kompanija kapstosi savomis jėgomis.

Tikimasi, kad šiais metais oro uoste nutūps 40 proc. daugiau lėktuvų, nei pernai.

Savivaldybei sparnai per sunkūs

Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys įsitikinęs, kad Šiaulių savivaldybei jo vadovaujamas objektas yra per sunkus. Šiauliams smagu pasipuikuoti, kad čia tupia ir kyla lėktuvai, tačiau skirti tam biudžeto pinigų nesiryžta. "Jei skirtų tokį rėmimą kaip Šiaulių arenai, tada tikrai jaustume paspirtį ir galėtume sparčiau vystytis", - sako R. Mikšys.

Oro uosto vadovas nesistebi, kad miesto savivaldybei sudėtinga prisiimti atsakomybę už tokį objektą. Kartą čia vienu metu nutūpė ir pakilo du didžiuliai "Boeing" laineriai. Abu jie kainuoja apie 500 mln. dolerių. Tai yra keturi metiniai Šiaulių biudžetai. Kas nutiktų, jei kuris sudužtų?

Oro uostas turi dvi pagrindines veiklos grandis, ant kurių laikosi visas civilinės aviacijos banginis. Tai infrastruktūra, gebanti priimti ir išleisti orlaivius bei sistema, kuri gali priimti ir paruošti krovinius skrydžiui. Už šias grandis pagal pasaulio praktiką būna atsakinga valstybė ir savivaldybė. Tad direktorius dažnai kartoja, kad oro uostas – ne bandelių kepykla, o strateginis regiono ar šalies objektas.

Šiai dienai Šiauliai neturi nei pirmosios nei antrosios grandies. Tik įvykdo minimalius reikalavimus. Oro uoste gali leistis didžiausi lėktuvai. Tokius Baltijos šalyse gali priimti tik Šiaulių, Kauno ir Talino oro uostai. Tačiau išvysti tokius lėktuvus čia- retenybė.

"Dirbame su mažiausiais resursais, tačiau jau šiemet planuojame padidinti aptarnaujamų lėktuvų srautą 40 proc. Paskaičiavus, Šiauliuose po lėktuvą leisis kas savaitę", - pabrėžia direktorius.

Didžiausias savivaldybės darbas, anot direktoriaus, pasistengti, kad Šiaulių oro uosto galimybės susilygintų su kitų uostų galimybėmis. Valstybė remia tris oro uostus: Vilniaus, Kauno ir Palangos. Šiauliai ne tik negauna valstybės paramos, bet turi ribotas galimybes naudotis ES fondų lėšomis.

Specialistai moko, bet nebara

Šį trečiadienį Šiaulių oro uoste lankėsi Civilinės aviacijos administracijos (CAA) atstovai, kurie nuolat tikrina visų civilinių oro uostų būklę. Prižiūri, kad būtų laikomasi taisyklių ir rekomendacijų.

CAA specialistas Arūnas Stankevičius pripažino, kad Šiauliai turi puikų ir gana didelį oro uostą, kuris yra ne tik civilinės, bet ir karinės paskirties. CAA nesikiša į karinių objektų tvarką, tačiau akivaizdu, kad NATO kariškių buvimas turi teigiamą poveikį: tūpimo takas prižiūrimas ir apšviečiamas, saugumas atitinka visus reikalavimus.

"Puikiai suprantame, visiems trūksta lėšų, tačiau norėdami gabenti keleivius ir krovinius, turime užtikrinti minimalius saugumo ir bendros tvarkos reikalavimus. Kai paskutinį kartą čia buvome, oro uosto administracinis pastatas dar buvo rengiamas keleiviams", - pasakoja A. Stankevičius.

  

Tikimasi, kad planuojamas viešasis logistikos centras nevirs sandėliu už tvoros. Būtinas tiesioginis ryšys su oro uostu.

 

Oro uostas jau pasirengęs sutikti keleivius.

Specialistas, apžiūrėjęs nuveiktus darbus, pripažino, kad oro uostas yra puikiai prisitaikęs priimti ne tik kai kuriuos krovinius, bet ir keleivius. Viskas pritaikyta nedideliam srautui. Vienu metu galima aptarnauti apie 50 keleivių - vieną vidutinio dydžio lėktuvą.

A. Stankevičius patarė iš laukiamojo išimti dalį kėdžių, nes žmonėms labiau reikia erdvės, nei galimybės prisėsti. Reikėtų panaikinti vieną pastato laiptinę. Bilietų registraciją įrengti keleivių salėje. Atitverti bagažo liniją nuo keleivių.

CAA specialistas įsitikinęs, kad Europos krepšinio čempionatas Šiaulių oro uostui bus didžiulis išbandymas ir puiki pamoka. Jei čia bus skraidinamos komandos ir sirgaliai, darbuotojai įgis praktikos.

Oro uosto priežiūros ir orlaivių aptarnavimo skyriaus vadovas Artūras Jurkevičius priminė, kad uosto vystymo plane numatoma keleivių terminalą perkelti arčiau lėktuvų nusileidimo vietos. Bagažo ir keleivių patikros įranga bei transporteriai yra lengvai išmontuojami ir gabenami. Toks žingsnis išspręstų ne tik keleivių pavėžėjimo problemą. Civilinė oro uosto dalis būtų aiškiau atskirta nuo karinės dalies.

Logistikoje trūksta logikos

Oro uosto direktorius R. Mikšys mano, kad miesto valdžia galų gale turi apsispręsti, ar Šiauliams reikalingas oro uostas? "Pats uostas neišsivystys, jei tai nebus skatinama. Reikia pripažinti, kad esame šalis su labai silpna ekonomika. Nėra lengva krovinius nukreipti nuo kitų šalių per Lietuvos oro uostus", - tikino direktorius.

R. Mikšys atvertė aplanką, kurį išleido Šiaulių savivaldybė. Jame nurodomi trys objektai, kuriais viliojami vietiniai ir užsienio investuotojai: industrinis parkas, viešasis logistikos centras ir oro uostas.

  

Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys mano, kad Šiauliai turi didžiuotis, kad gali priimti ir išlydėti orlaivius.

 

CAA specialistas Arūnas Stankevičius mano, kad Šiaulių oro uostas jau pasirengęs priimti keleivinius lėktuvus.

Direktorius verčia lapus ir rodo pirštu: "Štai čia bus logistikos centras, o už tvoros - oro uostas. Mano nuomone, pirmiausia reikia stiprinti oro uostą, o prie jo kurti infrastruktūrą. Pagal dabartinius planus logistikos centre oro uostui vietos nėra. Juk kroviniai pirmiausia turi patekti į aviacinio saugumo zoną. Juos reikės perpakuoti ir pritaikyti gabenti lėktuvais. Tam privalomas specialus terminalas, iš kurio būtų patogu pakrauti lėktuvus."

Vadovas pastebėjo, kad planuojama iki logistikos centro atvesti geležinkelį, tačiau niekas nepagalvoja, kaip kroviniai pasieks lėktuvą. Direktorius padėjo ant stalo du lapus. Juose pavaizduotas mažasis Frankfurto oro uostas ir jo ateities vizija. Ten visa logistikos sistema derinama prie oro uosto, tačiau į teritoriją atvesti ir geležinkelio bėgiai. Direktoriaus nuomone, pas mus viskas pradedama nuo antro galo.

Oro uostui būtų gerai, jei iki logistikos centro atvesti geležinkelio bėgiai čia nesibaigtų ir, darydami kilpą, vėl įsijungtų į pagrindinę geležinkelio liniją. Tuomet kroviniai daug patogiau būtų atgabenami. Galėtų veikti traukinių stotelė "Oro uostas". Tuomet greičiausiai padaugėtų ne tik krovininių, bet ir keleivinių skrydžių.

Gal mes kalbame apie Ostapo Benderio Vasiukus? "Nieko panašaus, tiesiog daug pigiau yra iškart padaryti gerai, o ne paskui taisyti klaidas. Tokių objektų planavimą išmano nedaugelis specialistų. Tai miesto vizitinė kortelė. Jei tokiuose objektuose visos sistemos veikia puikiai, vadinasi miestas ekonomiškai stiprus ir tvarkingas", - tvirtina direktorius R. Mikšys.

Respublikinė spauda savotiškai tyčiojasi, jog Šiaulių oro uostas skirtas tik veršeliams gabenti. Oro uoste jau kelerius metus sėkmingai vyksta veršelių eksportas į Izraelį. Direktorius tvirtai apsigina nuo pašaipų: "Veršeliai - vienintelė prekė Lietuvoje, kuri pilnai užpildo krovininį lėktuvą. Tokiu įdirbiu negali pasigirti kiti oro uostai. Skrydžiai su gėlėmis ir prieskoniniais augalais buvo bandomieji, tačiau jie bus vykdomi. Kiekvienai prekei - skirtingos pakrovimo ir iškrovimo taisyklės."

Viešojo logistikos centro plane pažymėtas geležinkelis, tačiau oro uostas likęs už tvoros.

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Žada nepalikti nuošalyje

Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė ramina įsiplieskusias aistras, nes viešojo logistikos centro projektavimas dar tik prasideda. Šiame centre turi susikirsti visų įmanomų transporto priemonių linijos. Centras neturėtų būti aviacinio saugumo zonoje. Tiesiog reikėtų sudaryti sąlygas paruošti krovinius skrydžiui ir pakrauti lėktuvą.

A. Žalevičienė tikino, kad visi trys investuotojus viliojantys objektai - Šiaulių oro uostas, logistikos centras ir industrinis parkas - turi sąveikauti. Industriniame parke turi susiburti įmonės, kurioms yra parankus ir svarbus logistikos centras. Jei logistikos centre bus akcentuojama tik viena transporto rūšis, o ne visos, sistema neveiks ir nebus patraukli investuotojams.

"Vienintelė ir pagrindinė problema - surasti krovinių srautą. Tuomet atsirastų ir krovos kompanija. Vokiečiai krovinius iš vilkikų vis dažniau perkelia į geležinkelio transportą. Taip ekonomiškiau ir ekologiškiau. Tokia praktika pasieks ir mus. Lėktuvais dažniausiai gabenami itin brangūs kroviniai, kurių nėra tiek daug", - samprotavo skyriaus vedėja.

A. Žalevičienė mano kad Šiauliai turi unikalią galimybę tapti tranzito koridoriumi tarp Kinijos ir Europos. Lietuvoje yra numatomi keturi panašūs logistikos centrai, tačiau realūs yra tik du - Vilniaus ir Šiaulių. Mūsų zona vertinga tuo, jog čia nėra privačios žemės, yra geras oro uostas, arti geležinkelio linija. Sovietmečiu šioje vietoje šeimininkavo kariškiai. Po to nesėkmingai planuota įkurti laisvąją ekonominę zoną. Verslininkų iki šiol šie plotai nevilioja, tačiau miesto valdžios optimizmas neišsenka.

Vedėja įsitikinusi, kad inžinieriai ras sprendimus, tinkančius visoms transporto rūšims, o prekių tranzito koridorius iš Kinijos į Europą eis būtent per Šiaulius.

 




Nekaltųjų nuostoliai - draudikų pelnas

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Kiekvienas vairuotojas privalo apdrausti savo automobilį civilinės atsakomybės draudimu, tačiau net būdamas nekaltas dėl eismo įvykio, gali patirti nemažai nuostolių. Kam žala, o kam pelnas? Brokeriai teigia, kad draudimas - toks pat verslas kaip ir turgus - jei nebūsi budrus, apgaus.

Privalomas civilinės atsakomybės draudimas ne visada padengia vairuotjų patirtus nuostolius.

autoriaus nuotr.

Nukenčia ir nekaltas

Šiaulietis Vytautas ankstų vasario rytą savuoju "Ford Galaxy" išskubėjo į Klaipėdą. Šį automobilį vyras nusipirko prieš pusmetį už 14 tūkst. litų. Neskubėjo, nes buvo šiek tiek pašalę, tačiau kelionės tikslo nepasiekė.

Asfaltą dengė plikledis. Priešais atlėkė nevaldomas "SAAB" markės automobilis su vasarinėmis padangomis ir trenkėsi beveik kaktomuša. Vairuotojai per stebuklą sveiki, tačiau automobiliai nepataisomi. Autoserviso specialistai pasiūlė už sumaitotą "fordą" 500 litų.

Draudimo kompanijos atstovai atlygino apie 7000 litų žalos, atskaičiavę likutinę vertę. Vytautas nustebęs - jis nekaltas, tačiau nukentėjo ne mažiau nei kaltasis. Bandė aiškintis su draudikais, o šie atsakė, kad viskas teisėta - apmokėta tiksliai pagal oficialią automobilio vidutinę rinkos vertę.

Šiaulietis įniko į automobilių pardavimo tinklalapius - nejaugi jo mašina taip atpigo per pusmetį? Žiūrėjo keliuose šaltiniuose, tačiau pigiausias toks automobilis kainavo apie 11 tūkst. litų. Tokios pat komplektacijos - su šildomu priekiniu stiklu, kondicionieriumi, garso aparatūra, signalizacija, variklio savybėmis, kėbulo stoviu - kainavo ne mažiau nei 13 tūkst. litų.

Kreipėsi į draudiką, kuris atsakė nieko negalintis padėti - kainos sutartinai nustatomos tik pagal www.emprekis.lt ir UAB "Mažasis prekeivis" skaičiuokles. Šios instancijos sudaro mėnesinius leidinius, kurie apima naudotų transporto priemonių vidutines kainas. Vertinami iki trisdešimties metų senumo automobiliai. Deklaruojama, kad vidutinės kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Tą patį puslapį nurodo ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Vytautas nuleido rankas ir nusprendė už gautus pinigus pabandyti "prikelti" automobilį naujam gyvenimui. Gal pavyks parduoti ir atsiimti bent dalį nuostolių.

Vertinimo svertai kelia abejonių

Vienas Šiaulių draudimo brokeris, panorėjęs likti nežinomu, užtikrino, kad Vytautui ir panašaus likimo vairuotojams dar ne viskas prarasta. Jie gali reikalauti pakartotinai įvertinti žalą, samdyti nepriklausomus vertintojus, skųsti draudikus teismui. "Žmogui žala turi būti atlyginta, tačiau draudimas juk taip pat verslas - kuo mažiau išmoki nukentėjusiam, tuo daugiau uždirbi", - teigė brokeris.

Pašnekovas patvirtino, kad draudikai, vertindami automobilio vertę, remiasi jau minėtais dviem šaltiniais. Nežinia, ar galima čia įžvelgti korupciją, tačiau net nepriklausomi žalos vertintojai turi jais vadovautis, nors Lietuvoje yra ir daugiau panašių šaltinių. Šiomis skaičiuoklėmis nesinaudoja muitinė. Ji pasitiki tik Transporto mokslinio tiriamojo centro duomenimis.

Brokeris mano, kad jo profesijos žmonių draudikai šiek tiek bijo. Jei draudikai vertina automobilius, tai brokeriai vertina draudikus. Į juos žmogus gali kreiptis, norėdamas pasirinkti kompaniją, kurioje geriausia draustis. "Su mumis ir mūsų klientais draudikams labiau apsimoka draugauti, nei pyktis. Daugumai žmonių reikėtų pasitarti su brokeriu. Gal jam draudimas kitoje kompanijoje kainuotų dvigubai pigiau", - sako brokeris.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, kad civilinės atsakomybės draudimas nebūtinai atlygina visus nuostolius, o tik sušvelnina žalą.

A. Romanovskis priminė, kad privalomasis civilinės atsakomybės draudimas yra kruopščiai prižiūrimas Valstybės. Visai kita kalba, kai automobilis draustas dar ir kasko draudimu. Tuomet nukentėjusiam iškart atlyginama pagal kasko draudimo sutartį, o draudimo bendrovės toliau situaciją aiškinasi tarpusavyje. "Ne veltui kasko draudimas kainuoja daug brangiau nei privalomasis", - paaiškino asociacijos direktorius.

Kada draudikas geras?

Kalbintas brokeris sako, kad yra nedaug atvejų, kai draudikas kalba su jumis maloniai. Viena - kai jūs sudarinėjate su kompanija sutartį, o kita - kai į jūsų automobilį atsitrenkė neapsidraudęs vairuotojas. Tada žala skaičiuojama be gailesčio, nes sumokama iš Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro. Kiekviena draudimo kompanija, draudžianti automobilius civilinės atsakomybės draudimu, moka šiai įstaigai įmokas, kuriomis padengiami panašūs atvejai.

Pašnekovas neabejoja - jei pirmąkart patekai į eismo įvykį, draudikai tave tikrai "išdurs". Toks jų darbas. Amerikoje ir kai kuriose Europos šalyse draudikai mokomi, kaip padėti psichologiškai sužlugdytam žmogui. Jie moka sudaryti besirūpinančio žmogaus įvaizdį. Mūsiškiai puikiai žino, kad gerumas gali kirsti per atlyginimą pačiam draudikui.

Draudikas gali tapti geras, kai reikalų imasi nepriklausomi žalos vertintojai. Tai savotiška kasta, į kurią patenka ne kiekvienas. Ne vienas draudikas arba brokeris svajoja tapti nepriklausomu žalos vertintoju, tačiau šiame klane naujokų būna mažai.

Nepriklausomi žalos vertintojai - dar vienas saugiklis draudimo žaidime, kuriuo gali pasinaudoti vairuotojai, nesutinkantys su draudikų vertinimu. Vertintojo paslaugos kainuoja apie 500 litų, tačiau galima atgauti žymiai daugiau.

Draudikai dažniausiai automobilio vertę nustato pagal vieno tinklalapio skaičiuoklę, kurios parodymai neatininka realios rinkos vertės.

Žala - konkretus dalykas

Žalos vertintojas Domas Grunskis tikina, kad beveik visais atvejais jis apskaičiuoja didesnę žalą, nei nustatė draudikas. Tai lengvai paaiškinama - draudikas itin kruopščiai skaičiuoja detalių nusidėvėjimą. Be to, paties automobilio kainos vertinimas dažnai būna neobjektyvus. Nepriklausomas vertintojas atkreipia dėmesį į visus automobilio privalumus, galimybes suremontuoti iki priešavarinio stovio ar nusipirkti panašios vertės automobilį.

Apie Vytauto atvejį D. Grunskis pasakė: "Žiauroka situacija". Vertintojas neskuba kaltinti draudikų. Gal iš tiesų automobilis buvo įsigytas brangiau, nei jo vidutinė rinkos vertė. Neatmetama galimybė, kad draudikas tinkamai neįvertino žalos. Nebūtinai siekdamas savo kompanijai naudos. "Kiekvienas atvejis individualus. Suklysti gali visi. Nepriklausomus vertintojus samdo ne tik susirūpinę vairuotojai, bet ir pačios draudimo bendrovės. Joms taip pat dažnai apsimoka sužinoti tikrąją žalą."

D. Grunskis pritaria, kad draudikai gali siekti mažesnių išmokų: "Jie tarsi parduoda žalą kuo pigiau. Tačiau piknaudžiauti tuo nederėtų. Juk neįrodysi, kad žemė yra lagamino formos, kai kainos ir padariniai akivaizdūs. Taikant įvairius vertinimo metodus, tikroji žala nustatoma gana tiksliai."

Žalos vertintojas pastebi, kad naudotų automobilių kainos keičiasi. Rinka svyruoja ir nuo padėties kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, jei Baltarusija ar Kazachija pagrasina didinti muito mokesčius, automobilių kainos kyla. Tad automobilio vertė jo įsigijimo metu ir avarijos dieną gali skirtis gana daug.

Pašnekovas akcentavo, kad www.emprekis.lt duomenimis remiamasi tik dešimtadaliu atvejų. Apie 90 procentų į eismo įvykius patekusių automobilių būna ne visiškai sugadinti. Juos dar apsimoka remontuoti. Tuomet svarbu tinkamai įvertinti žalą, kad pakaktų lėšų remontui.

D. Grunskis bent kartą per savaitę sulaukia vairuotojo, pasipiktinusio draudikų vertinimu. Tenka jį raminti, kad dar ne viskas prarasta. Nukentėjusysis bet kada gali reikalauti papildomų išmokų iš draudimo kompanijos, jei remontui skirtų pinigų nepakako.


Lėktuvai atskraidino šviežių gėlių

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Šiauliuose yra šviežesnių gėlių nei bet kada. Šiaulių oro uoste vakar nusileido du "Boeing-747" lėktuvai iš Izraelio su gėlėmis, nuskintomis vos prieš kelias valandas. Įprastu būdu gėlės iki Lietuvos keliauja beveik savaitę. Lėktuvu atgabentos gėlės pirkėją pasiekia per parą.

Šiaulių oro uoste nusileido "Boeing-747" su šviežiomis gėlėmis iš Izraelio.

Autoriaus nuotr.

Greičiau ir pigiau

Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys įsitikinęs, kad atrandami nauji Europos importo ir eksporto keliai. Vienu tokių planuoja tapti Šiaulių oro uostas. Dabar svarbiausia kruopščiai sutvarkyti tokių krovinių priėmimo procedūras.

Jau įprasta, kad iš Lietuvos į Izraelį lėktuvais gabenami veršiukai, tačiau per du mėnesius jau ketvirtą kartą buvo atskraidinta šviežiai nuskintų gėlių. Prie vienos siuntos dar buvo ir prieskoninių žolelių - baziliko. Gėlės atgabentos vietinių verslininkų iniciatyva.

Tiesa, kol fitosanitarijos specialistai patikrino baziliką, praėjo beveik savaitė ir jis šiek tiek apvyto. Specialistų teigimu, toks bazilikas vis tiek buvo gerokai šviežesnis nei atvežtas automobiliais.

Skaičiuojama, kad iki Olandijos lėktuvas su gėlėmis turėtų skristi porą valandų ilgiau. Taip pat prisideda 2000 kilometrų kelio automobiliu. Skraidinti iš Izraelio tiesiai į Šiaulius finansiškai naudingiau, o gėlės - gerokai šviežesnės.

R. Mikšys tvirtina, kad gėlių gabenimas Šiaulių oro uoste nestringa. Krovinys greitai patikrinamas ir per parą pasiekia pirkėją. Manoma, kad iki šiol atgabentos gėlės buvo parduotos Lietuvoje. Kai sistema įsibėgės ir gėlių bus gabenama daugiau, jos iš Šiaulių bus išgabentos į Lenkiją, Latviją, Rusiją. Tikimasi, kad greitai per Šiaulių oro uostą bus gabenamos ne tik gėlės, bet ir kiti kroviniai. Prireiks naujų sandėlių, nors, vadovaujantis oro uostų praktika, krovinys uoste turėtų užsibūti ne ilgiau nei parą.

Reikia sanitarijos posto

Oro uosto priežiūros skyriaus vadovas Artūras Jurkevičius patikslina, kad kroviniai dabar gabenami vadovaujantis vienkartiniais leidimais. Į vietą atvyksta sanitarijos specialistai, pasiima krovinio mėginius ir išsiveža tirti.

Šiaulių oro uostas tikisi priimti kuo daugiau krovinių. Tam reikia įsteigti Pasienio veterinarijos ir fitosanitarijos kontrolės postus. A. Jurkevičius teigia, kad toks sprendimas bus priimtas Vyriausybės lygmeniu. Kitą savaitę Pasienio kontrolės postų plėtros komisija nuspręs, kur ir kokie sanitarijos postai reikalingi.

Gintaras Lapinskas, Fitosanitarijos skyriaus prie Žemės ūkio ministerijos vedėjas, aiškina, kad specialistai krovinio priėmimo vietoje patikrina gabenimo dokumentus. Paskui paima keletą dėžių gėlių, leidžia joms atšilti. Tuo pat metu atšyla ir visi gėlėse apsigyvenę gyviai. Izraelyje yra vabzdžių ir vabalų, kurie yra pavojingi. Europos Sąjungos direktyvos draudžia juos įvežti, todėl sanitarijos tarnybos paslaugos būtinos ir neišvengiamos.

Atėjusieji keičia nueinančiuosius

Oksana LAURUTYTĖ

Šiauliai vieni pirmųjų šalyje išsirinko naują valdžią. Meru tapo socialdemokratas Justinas Sartauskas, vicemerėmis - Daiva Matonienė ir Danguolė Martinkienė, administracijos direktoriumi liko Vladas Damulevičius. Miestą valdys plačioji koalicija, kurioje - šešios partijos, tačiau didžiausias Tarybos trūkumas - oficialios opozicijos nebuvimas.

Antradienį Tarybos posėdyje prisiekė naujieji jos nariai.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Plačioji koalicija - nevieninga

Socialdemokratui Edvardui Žakariui atsisakius tapti Šiaulių meru, miesto vadovo pasiūlytos kitam socialdemokratui - Justinui Sartauskui. Vienintelis kandidatas į Šiaulių miesto postą 55-erių metų J. Sartauskas beveik 16 metų yra dirbęs Šiaulių miesto savivaldybėje - buvo jos administratorius. Vieną kadenciją jis buvo Tarybos narys, paskutinė socialdemokrato darbovietė - Šiaulių apskrities televizija.

Už J. Sartauską balsavo 22 Tarybos nariai, septyni biuleteniai buvo sugadinti, vienas Tarybos narys posėdyje nedalyvavo. Išrinktas meru J. Sartauskas neslėpė, kad sudėtinga bus dirbti ir priimti svarbius sprendimus. Juk plačiąją koaliciją sudaro šešios partijos: "Tvarka ir teisingumas", Tėvynės sąjunga, Liberalų ir centro sąjunga, Darbo partija, Liberalų sąjūdis ir daugiausia mandatų (10) gavusi Socialdemokratų partija.

Plačiojoje valdančioje daugumoje – 26 Tarybos nariai. Trys Naujosios sąjungos nariai bus frakcijoje su socialdemokratais, tačiau valdančiajai daugumai nepriklausys. Naujoji sąjunga nepasiskelbs oficialia opozicija.

Vienas svarbiausių savivaldybėje administracijos direktoriaus postas atiteko Tėvynės sąjungos nariui Vladui Damulevičiui. Už jo kandidatūrą balsavo 21 Tarybos narys, šeši balsavo prieš, du biuleteniai buvo sugadinti.

Pirmieji balsavimai parodė, kad plačioji koalicija nėra vieninga. Abi mero pavaduotojas palaikė tik po 17 Tarybos narių, po 10 politikų buvo prieš. Vicemerės D. Matonienė, D. Martinkienė ir administracijos direktorius pareigas pradės eiti gavę išvadą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos.

Paaiškėjo dar vienas mero patarėjas

Pirmąją darbo dieną meras J. Sartauskas susipažino su miesto finansine būkle ir sprendė mokyklų renovacijos problemas.

Šis tarpuvaldis sudėtingas tuo, kad meras – jau nuolatinis, o administratorius – laikinas. Kol kas nėra ir administracijos pavaduotojų, nepaskirti ir dar du mero patarėjai. Sutartį su buvusio mero Genadijaus Mikšio viena patarėja Dovile Žukauskiene J. Sartauskas pratęsė. Iki ketvirtadienio vakaro paaiškėjo dar vienas mero patarėjas. Juo bus partijos "Tvarka ir teisingumas" narys Juras Andriukaitis.

J. Sartauskas yra sakęs, kad darbuotojų kaitos nesiekia: "Esu žmogus, kuris žino, ir kaip vadovas, kad yra ne žmonių keitimas, o atsakomybės reikalavimas ir laisvės suteikimas."

Postų nesieks

Naujosios sąjungos narė, buvusi vicemerė Alma Javtokienė sąmoningai priėmė sprendimą nebedalyvauti rinkimuose į Tarybą. Vienuolika metų - tris kadencijas - politikės duoną valgiusi A. Javtokienė sako, kad eidama į politiką buvo optimistiškai nusiteikusi, manė, kad gali kalnus nuversti ir daug ką pakeisti.

"Ne viskas man patinka partijoje, ne viskas patinka savivaldybėje. Tada ir priimi sprendimą", - spaudos konferencijoje sakė buvusi vicemerė.

A. Javtokienė ketina pailsėti - vyks pas sūnų Robertą, gyvenantį Ispanijoje. Grįžusi daugiau laiko skirs savo profesijai - dirbs odontologe savo kabinete.

Buvęs miesto meras Genadijus Mikšys, nors ir pateko į Tarybą, posto Savivaldybėje nesieks. Politikas teigė, kad rinkėjai parodė savo valią, jis supratęs, kad pasitikėjimo, kokį turėjo, nebeturi. "Nėra tikslo siekti posto. Esu diplomuotas inžinierius šilumininkas, dirbsiu energetikos srityje, bet ne "Šiaulių energijoje", - sakė jis.

G. Mikšys ketina tris mėnesius atostogauti, o naujam miesto merui linki tęsti pradėtus miestui reikalingus projektus, jų nevilkinant politikavimu.

Naujosios Sąjungos atstovas Denis Michalenko, kone trejus metus buvęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, valdiško darbo dirbti nebenori. Po dviejų savaičių atostogų jis ketina dirbti privačiame sektoriuje. Verslo administravimo specialybę įgijęs D. Michalenko yra dirbęs banke, Savivaldybės administracijos Finansų skyriuje. "Pagal įstatymą man turi pasiūlyti darbą valstybės tarnyboje, bet aš jau nebenoriu", - sakė jis.

D. Michalenko į Tarybą pateko, tad politiko duoną valgys ir toliau.

Dvaras nyksta prižiūrimas paveldosaugininkų

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Unikalus Radviliškio rajono architektūros objektas Šiaulėnų dvaras dar prieš kelis metus globė po savo stogu šeimas. Vėliau pradėjo sparčiai nykti, nes savininkui, anot jo, buvo uždėti biurokratiniai pančiai ir pasakyta: "Įkalsi vinį - būsi nubaustas." Dabar Šiaulėnų dvaras perduotas Kultūrinių iniciatyvų centrui. Dvaras yra rakštis netoliese esančiam danų kapitalo kiaulynui ir Kultūros vertybių apsaugos departamentui (KVAD) gėda.

Paveldosaugininkų šūkis: "Įkalsi vinį - būsi nubaustas."

Rimanto BALDIŠIAUS karikatūra

Padovanojo stipresniems

Nuostabus Šiaulėnų dvaro kompleksas, esantis Radviliškio rajone, nebuvo įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašą. Prieš septynerius metus iš dvaro išsikėlė gyventojai. Savininkas, turėjęs 90 procentų dvaro komplekso, bandė jį prikelti, tačiau kultūros vertybių saugotojai perspėjo – jei įkalsi vinį, skirsim baudą.

Savininkas pataupė savo pinigus ir atidavė dvaro dalį neseniai įsikūrusiam Kultūrinių iniciatyvų centrui (KIC). Tai visuomeninė organizacija, burianti kultūros paveldui neabejingus žmones. Dvaro perdavimo sąlyga ta, kad jis bus naudojamas visuomenės reikmėms.

KIC atstovai jau pradėjo žygius dėl Šiaulėnų dvaro išsaugojimo. Įvyko susitikimas su Kultūros paveldo departamento direktore Diana Varnaite. Kartu į susitikimą vyko ir Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Zenonas Stundžia. Buvo aptartas KIC parengtas projektas "Paslėpti lobiai Radviliškio rajone".

KIC pirmininkas Edvardas Stonkus teigia, kad ir Seime, ir Kultūros paveldo departamente buvo pritarta siekiui atkurti Šiaulėnų dvarą.

Vertybė ar ne vertybė?

E. Stonkus "Šiauliai plius" pasakė absurdišką naujieną: 500 metų senumo Šiaulėnų dvarui apsauga nėra paskelbta nei valstybiniu, nei regioniniu lygiu, nors į nekilnojamųjų vertybių registrą jis įrašytas.

Dvaras pirmą kartą paminėtas 1492 m. LDK laikais. Dabar vėjas, krituliai bei žmonės šį dvarą sparčiai naikina. Jei dar visai neseniai čia galėjo gyventi žmonės, tai dabar tai būtų neįmanoma.

Senovėje dvarai buvo kultūros židiniai. Šalia kūrėsi gyvenvietės, mokyklos, ūkiniai objektai. Buvo plėtojamos naujausios technologijos: elektra, vandens malūnai, augalų selekcija, žirgininkystė. "Dabar skaudu žiūrėti, kaip niokojamas kažkada ateities kartoms kurtas turtas, tautos pasididžiavimas", - teigia E. Stonkus. Jis žino, kad net sovietinė santvarka nedrįso sunaikinti Šiaulėnų dvaro. Čia buvo gyventojų butai.

KIC žiniomis, Šiaulėnų dvaras pastebimai pradėjo nykti nuo 2006 metų. Vietiniai gyventojai pasakojo, kad kažkokie bjaurybės įpjovė sijas, kad dvaras greičiau nugriūtų.

Zenonas Stundžia, KVAD Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius, sako, kad valstybės nesaugomas Šiaulėnų dvaras neturėjo galimybės gauti lėšų iš valstybės remontui. Buvusį savininką išgąsdino tai, kad viską teks daryti savo lėšomis. Kodėl dvaras nebuvo vertybė, inpektorius nepaaiškino.

Dvaro agonija - džiaugsmas kiaulynams

Z. Stundžios nuomone, netoli dvaro įsikūrusiam UAB "Litpirma" kiaulių kompleksui nereikėjo savo veiksmų derinti su KVAD, nes naujų pastatų iš esmės nebuvo statoma - tik rekonstruojama.

E. Stonkus įžvelgia nemažai KVAD atstovų klaidų: "Kiaulininkai tuo ir žaidžia - atseit tik rekonstruoja, o iš tiesų plečiasi. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas turėjo informuoti visas reikiamas įstaigas apie kiaulidės plėtrą. KVAD turėjo imtis visų būtinų veiksmų, nes dvaras patenka į privalomą sanitarinę apsaugos zoną."

KIC vadovas primena, kad "Litpirmai" buvo leista auginti iki 25 tūkstančių riestauodegių per metus - dvigubai daugiau, nei būdavo išauginama sovietiniais laikais. Sanitarinė apsaugos zona buvo padidinta, todėl kiaulininkai leidimą turėjo suderinti su Šiaulių paveldosaugininkais.

E. Stonkus akcentuoja, kad netoli Šiaulėnų esantis nedidelis dvaras yra saugomas valstybės: "Greičiausiai todėl, kad jį nusipirko vienas Radviliškio savivaldybės žmogus ir pardavė savo giminaičiams. Dvaras gavo šiek tiek paramos, tačiau dabar jau ir jis yra apleistas."

Netoli dvaro esanti koplyčia taip pat yra saugoma valstybės. Pernai jai rekonstruoti buvo skirta apie 900 tūkstančių litų. Darbai turėjo būti pradėti dar pernai lapkritį, tačiau iki šiol nieko nenuveikta. Kodėl dvaras buvo paliktas likimo valiai, iki šiol mįslė.

Niekas negali atsakyti, kodėl Šiaulėnų dvaras nebuvo įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašą.

KIC archyvo nuotr.

Aplaidumas ar tyčinės klaidos?

E. Stonkus nuosekliai renka visus Šiaulėnų dvaro dokumentus ir jam kyla daug priekaištų daugeliui institucijų: "Kai pradėjau domėtis tuo dvaru kaip Šiaulėnų gyventojas, įžvelgiau aibę kultūrininkų, aplinkosaugininkų ir Radviliškio savivaldybės klaidų."

KIC direktorius klausia, kur buvo aplinkosaugininkai, kai dvaras dar buvo puikios būklės, o ne griūvantis? "Septyniolika metų tylos ir draudimų bet ką daryti. Po to, kai dvarui nebeužtenka kosmetinio remonto, jo savininką pasiekia raštai dėl būtino remonto. Kam draudimai ir kam raštai, jei dvaras nesaugomas valstybės? O jei jau siuntinėja tokius raštus, tai kodėl nieko nedaryta dėl kiaulyno sanitarinės zonos?"

Z. Stundžia pripažįsta buvusiam dvaro savininkui parašęs nurodymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Paveldosaugininkas teigia, kad kultūros paveldo remonto darbus atlikti niekas niekada nedraudė. Tvarkyti stogus, kamšyti skyles ir saugoti nuo irimo galima be jokių suderinimų.

Z. Stundžia norėtų, kad KIC pavyktų nors šį tą padaryti Šiaulėnų dvaro labui. "Duok Dieve, kad jie nors truputį padarytų. Dabar svarstau, kaip jiems padėti teisiniais klausimais. Juk dešimtadalis dvaro areštuota ir priklauso žmogui, kurio niekas neranda.

Valdžios formavimas - politinis detektyvas ar komedija?

Jūratė SOBUTIENĖ

Praėjus Mėnesiui po rinkimų į savivaldybių tarybas, Šiaulių mieste tebestumdomos politinės valdžios kėdės. Konservatoriai, "tvarkiečiai", liberalcentristai, Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio atstovai, į plačiąją koaliciją jungtis pakvietę daugiausia mandatų laimėjusius socialdemokratus, sutikimą patvirtinančio jų parašo iki ketvirtadienio pavakarės dar nebuvo sulaukę. Valdžios formavimo iniciatyvos ėmęsi politikai sakė esantys pasirengę valdyti miestą ir be socialdemokratų, nes dėl kairiųjų neapsisprendimo per savaitę didesnio miesto politinio gyvenimo postūmio neįvyko.

Iki šiol derybos dėl naujos Šiaulių miesto valdžios nebuvo itin vaisingos.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Pirmadienį Tėvynės sąjungos narys Vladas Damulevičius pranešė, kad per pietus naujoji Tarybos dauguma dėl koalicijos tarsis su socialdemokratais, tačiau apie vyksiantį susitikimą Socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus pirmininkas Edvardas Žakaris tvirtino nieko nežinąs. Anot Seimo nario, keistas pasirodė siūlymas mero postą užimti būtent jam, o ne siūlyti jį socialdemokratams.

Antradienį atrodė, kad E. Žakario abejonės išsisklaidė – Šiaulių miestą iš ryto pasiskelbė valdysianti plačioji koalicija - penkios centro dešiniosios partijos ir socialdemokratai. Patikinta, kad socialdemokrato Justino Sartausko kandidatūra į merus priimtina visoms į Šiaulių miesto tarybą patekusioms partijoms. Tačiau po pietų situacija pasikeitė 15 valandą prasidėjo rinkimus laimėjusių partijų, kurios formuoja valdančiąją koaliciją, posėdis, tačiau socialdemokratų atstovai į jį neatvyko.

Posėdyje mero postas pasiūlytas partijai "Tvarka ir teisingumas". Pagal šią dėlionę vicemero postas atitektų Darbo partijai. Tikėtina, kad šį postą užimtų Danguolė Martinkienė. Į administracijos direktoriaus postą pretenduotų Tėvynės sąjungos atstovas Vladas Damulevičius, po direktoriaus pavaduotojo postą atitektų Liberalų ir centro sąjungai bei Lietuvos liberalų sąjūdžiui. Partijos nusprendė ir kuri kuriam komitetui vadovaus.

Sužinoję apie šias dalybas, žurnalistams vieni socialdemokratai aiškino apie popietinį posėdį nieko nežinoję, kiti – kad pretendentas į merus J. Sartauskas į šį susitikimą nenuėjęs, nes neturėjęs partijos vadovybės įgaliojimų.

Trečiadienį partijos aiškinosi, kas kokius įgaliojimus turi ir kokių postų ketina siekti. Pažadėję kitą dieną pakviesti į spaudos konferenciją ir pristatyti naują valdančiąją daugumą, politikai vėliau apsigalvojo.

Tačiau ketvirtadienį politikai tvirtino, kad plačioji koalicija sudaryta. Ją sudarys 26 Tarybos nariai: 16 centro dešiniųjų jėgų koalicija ir 10 socialdemokratų. Mero postas atitektų socialdemokratams. Į jį pretenduoja J. Sartauskas. Opozicijoje liks tris vietas Taryboje gavusi Naujoji sąjunga.

Tačiau tai – ketvirtadienio vakaro susitarimas. Ar jis nepasikeis iki penktadienio ryto, nežinia.

Japonijos katastrofa gąsdina Lietuvą

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Galingas žemės drebėjimas, visa griaunati cunamio banga, vandenilio sprogimai atominėje Fukušimos elektrinėje ir branduolinės katastrofos tikimybė. Šie įvykiai paralyžiavo Japoniją, sudrebino didžiausias maklerių biržas, atpigino naftą ir pastūmėjo pasaulį žaliosios energijos link. Lietuvoje žmonės jau "šluoja" iš vaistinių kalio jodido atsargas. Ar verta mums baimintis?

Protestuotojai prieš atominę energetiką atakuoja aukščiausias Europos valdžios institucijas.

Pasaulis atomui sako "Ne!"

Daugybė žmonių įvairiose pasaulio šalyse solidarizuojasi su katastrofą patyrusiais japonais. Miestų aikštėse dega žvakelės aukoms atminti. Branduolinės energetikos valstybės sulaukė "žaliųjų" (Greenpeace) protesto akcijų dėl atominių elektrinių ateities. Dauguma pasaulio žmonių šiandien atominei energetikai pasakytų "Ne!"

Japonijos Fukušimos-1 atominėje elektrinėje vykstantys procesai gąsdina pasaulio žmones ir kviečia kovoti prieš tokio tipo energiją. Jau ne siūloma, o reikalaujama pasitelkti atsinaujinančius energijos šaltinius, pakinkyti vėją, saulę ar vandenynų sroves. Prieš savaitę Vokietijoje žmonės susikibo į 45 kilometrų ilgio grandinę, kuri galėjo simbolizuoti ir grandininę reakciją.

Naftos pramonė raukosi - paskutiniais paskaičiavimais nafta pigo keturias procentais. Japonija yra galingiausių ekonominių pasaulio variklių trejete, todėl nanuostabu, kad per kelias dienas visiškai paralyžiuota šalis pakoregavo naftos paklausą.

Pasaulio žiniasklaida pateikia skirtingas mokslininkų išvadas. Amerikiečiai ir rusai tvirtina, kad situacija nevaldoma. Japonai raginami susitelkti ir iki paskutinės sekundės kovoti su stichijos padariniais bei įkaitusiais atominiais reaktoriais. Japonai taip ir daro - aukojasi. Pila vandenį iš sraigtasparnių, gabena artyn vandens patrankas, nors radiacinis fonas avarijos vietoje pavojingas gyvybei.

Nagasakis tampa prieglobsčiu

Japonijos imperatorius Akihito ragina tautą nepasiduoti ir pats lieka Tokijo centre. Japonijos sostinė yra vos už 240 kilometrų nuo grėsmingosios Fukušimos atominės elektrinės.

Tokiją palieka daug žmonių. Už japono ištekėjusi šiaulietė Simona Sobutaitė taip pat pasitraukė iš Tokijo, kuriame jau trūksta maisto. Žmonės stengiasi pasitraukti kuo toliau nuo Fukušimos. Simboliška, kad dauguma išvykėlių renkasi Nagasakio miestą, kuris per Antrąjį pasaulinį karą patyrė atominės bombos sprogimą. Ten išvyko ir Simona.

Šiaulietė smuikininkė Kristina Kato iš Japonijos išvyko likus kelioms dienoms iki gaivališkos nelaimės. Ji teigia, kad japonams gamtinės katastrofos yra natūrali gyvenimo dalis. Žemės drebėjimai dažni neramioje Japonijos žemėje. "Galima tik spėlioti, kad šios katastrofos ir nulemia japonų ramumą, nepanikavimą, disciplinuotumą ir kitas tragedijos akivaizdoje mus stebinančias savybes. Mirtis japonams - gyvenimo dalis", - pasakoja Kristina.

JAV gyvenantis šiaulietis filosofas Geraldas Jankauskas "Facebook" socialiniame tinkle suskubo pranešti, kad cunamio bangos pasiekė net Kalifornijos krantus. Jos sudaužė kelias jachtas, apvertė kelis katerius. Vienas žmogus žuvo. Daugiausia kliuvo Oregono valstijai. Bangos paplovė ir garsaus Amerikos "Highway 1" greitkelio atkarpą.

 

Ignalinos atominio kuro saugyklos.

Autoriaus nuotr.

Ar Lietuva saugi?

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ramino, kad tokio pobūdžio avarijų neturėtų įvykti Ignalinos atominėje elektrinėje. Abu Ignalinos reaktoriai jau yra sustabdyti, iš pirmojo reaktoriaus iškrautas branduolinis kuras, kuris saugomas specialiose saugyklose.

Panaudotas branduolinis kuras turi būti saugomas saugyklose 50 metų (laikinas saugojimo būdas). Vėliau jis turi būti perkeltas į vadinamuosius kapinynus, kuriuose būtų saugomas neketinant iš ten paimti (ilgalaikis saugojimo būdas).

VATESI siūlo nelyginti įvykių Černobylyje 1986 metais su įvykiais Japonijos atominėse elektrinėse. Avarija Černobylio atominėje elektrinėje įvyko veikiančiame reaktoriuje. Tai lėmė didžiulį momentinį radioaktyviųjų medžiagų išmetimą. Įvykus žemės drebėjimui Japonijoje, atominių elektrinių darbas šioje šalyje buvo sustabdytas. Kai sustabdomas reaktoriaus darbas, jame dar lieka šilumos, kuri gali išlydyti branduolinio kuro apvalkalą.

VATESI pabrėžia, kad avarinė parengtis planuojama 1000 kilometrų spinduliu nuo atominių elektrinių. Lietuvą ir Japoniją skiria 8000 kilometrų.

Kovojama iš paskutiniųjų

VATESI informuoja, kokia yra naujausia Fukušimos atominės elektrinės padėtis. Kokios prognozės? Ar įmanomas branduolinis sprogimas reaktoriuose? Ar tiesa, kad Fukušima - "lėtas Černobylis"?

Informuojama, kad anksčiau pastebėto gaisro ketvirtajame atominės elektrinės bloke nebėra. Taip pat pranešta, kad Fukušimos atominės elektrinės penktajame bloke kovo 15 d. reikiamam vandens lygiui užtikrinti planuojama panaudoti veikiantį Fukušimos atominės elektrinės šeštojo bloko elektros generatorių. Informuojama, kad kovo 17 dieną Japonijos malūnsparniai keturis kartus gabeno vandenį ant įkaitusios elektrinės reaktorių.

Ketvirtadienio duomenimis, nukentėjusiųjų skaičius Japonijoje artėja prie 15 tūkstančių. Žuvusiųjų - apie 6 tūkst. Maždaug 550 tūkst. žmonių paliko savo namus. 80,5 tūkst. namų apgadinta, o 4,5 tūkst. visiškai sugriauta. 1,6 mln. namų išjungtas vandens tiekimas, dar 600 tūkst. namų atjungta elektra. Padarinius likviduoja 80 tūkst. Japonijos pareigūnų. Humanitarinę pagalbą Japonijai pasirengusios suteikti 112 šalių ir 23 tarptautinės organizacijos.

Mokyklos daužomos politiniais kūjais

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Miesto mokyklų vadovai puse lūpų užsimena, kad Šiaulių miesto mokyklų dalybas ir skyrybas buvo planuota užbaigti per paskutinįjį nueinančios Tarybos posėdį, kad spendimai nepakenktų partijų reitingams. Panašiai elgiamasi ir Joniškyje. Faktas - moksleivių mažėja, mokyklų - taip pat. Tačiau kyla klausimas, ar mokyklų tinklo petvarkymas nėra vykdomas pagal pažintis ir politines pažiūras.

Joniškio Mato Slančiausko gimnazija jau nuo rugsėjo turės tapti pagrindine mokykla.

Mokyklos pačios įsivertino

Nuo kitų metų šalyje neturi likti vidurinių mokyklų. Bus tik pradinės, pagrindinės arba gimnazijos. Draskomos mokyklos "kraujuoja": mokiniai turi pereiti į kitas mokyklas, pedagogai netenka darbo, o netelpantiems į gimnazijas lieka tiesus kelias į žemės ūkio ar profesines mokyklas.

Nuo 2010-ųjų kovo 20 dienos Lietuvoje išregistruotos 74 mokymo įstaigos. Dar skaičiuojama, kad kasmet didžiuosiuose miestuose mokinių sumažėja tiek, kiek tilptų į vieną vidutinio dydžio mokyklą. Mažėjimą sąlygoja emigracija, mažėjantis gimstamumas.

Per pastaruosius metus teisinį statusą pakeitė 115 šalies mokymo įstaigų, o 17 mokyklų šiuo metu dar yra reorganizuojamos, likviduojamos, pertvarkomos.

Prieš metus didžiulės aistros virė dėl Šiaulių Šventupio mokyklos uždarymo, todėl nuspręsta "apsidrausti" - mokyklos iki vasario pabaigos turėjo pačios save įsivertinti pagal pateiktus kriterijus. Vakar speciali komisija turėjo apibendrinti gautus rezultatus, tačiau jų sužinoti nepavyko.

Šiandien Švietimo skyriuje mokyklų direktoriai turėjo aptarti jau minėtų mokyklų įsivertinimus. Jau iš anksto buvo juntama įtampa - vadovai atkakliai kovoja dėl savo vadovaujamų įstaigų likimo.

Akivaizdu, kad pagal pateiktu kriterijus į "normas" neįsitenka dauguma pradinių mokyklų. Pradinukai valstybei kainuoja per brangiai. Tikėtina, kad kitais metais pradinių mokyklų gali sumažėti.

Šiauliuose per daug ir gimnazijų - aštuonios. Greitai jos pradės tuštėti. Mieste yra apie 4000 pradinukų. Nesunku paskaičiuoti, kad po ketverių metų kiekvienai gimnazijai neteks nė 400 gimnazistų. Kas laimės kovą dėl išlikimo?

Mokyklas "kapoja" politikai

Mokyklų vadovai įsitikinę, kad miesto valdžia mokyklų tinklo pertvarkos klausimus planavo atidėti paskutiniam Tarybos posėdžiui, kuris vyks kovo 24 dieną. Nors mokyklos turėjo įsivertinti pačios, tačiau jų pertvarką spręs Taryba, kitaip tariant sprendimas bus politinis.

Panašiai mano ir Joniškio Mato Slančiausko gimnazijos pedagogai. Rajono taryba, nekreipdama dėmesio į didžiulį bendruomenės pasipriešinimą, uždraudė mokyklai nuo šių metų rugsėjo formuoti vienuoliktas klases. Dabar čia vaikai mokosi nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Dabartiniams vienuoliktokams bus leidžiama pabaigti mokyklą.

Pedagogai dar tikisi, kad gimnazijai bus leista išlikti bent iki 2015 metų. Gimnazijos bendruomenė surinko apie 800 parašų ir nusiuntė rajono merui, Švietimo ir mokslo ministerijai, Seimui. Viena mokyklos mokinė septyniolikmetė gimnazistė Aiva Stanevičiūtė nusiuntė laišką akademikui Antanui Buračui, kuriame išdėstė savo mintis apie mokyklos naikinimą. Ji labiausiai jaudinasi ne dėl savęs, o dėl broliuko, kuris tik dabar pradeda eiti į mokyklą.

Gimnazijos mokytoja V. Kubilinskaitė yra ir mokinių mama, ir mokytojų profsąjungos lyderė. Ji teigia, kad Joniškyje likus vienai "Aušros" gimnazijai, visi norintys į ją netilps. Dalis moksleivių bus priversta eiti mokytis į Joniškio žemės ūkio mokyklą, kur rengiami darbininkai. Švietimo įstatymas garantuoja, kad į gimnaziją turi būti priimtas kiekvienas norintis, o ne gerai besimokantis ar turtingas.

Griauti lengviau

Gimnazijos direktorius Vaclovas Martinaitis sako nepriklausantis jokiai politinei partijai. Jo nuomone, taip patogiau išlikti žmogišku, besikeičiant valdžioms. Dabar jo nepartiškumas mokyklai galėjo pakišti koją. Direktoriui neramu dėl suskaldytos vietos bendruomenės ir pedagogų ateities. Jo nuomone, M. Slančiausko gimnazija verta savo vardo.

  

Gimnazijos direktorius Vaclovas Martinaitis pradeda manyti, kad jo nepartiškumas galėjo pakišti koją, kai Tarybos nariai balsuodami kilnojo rankas.

 

M. Slančiausko gimnazijos trečiokė Aiva Stanevičiūtė parašė laišką akademikui Antanui Buračui, kuris aktyviai kovoja prieš mokyklų naikinimo politiką.

Autoriaus nuotr.

Anksčiau Joniškio mokyklų vadovai ir pavaduotojai buvo sutarę, kad pradinukams geriausia vieta yra dabartinės "Aušros" gimnazijos patalpose - aplinkui parkas, jaukios patalpos. Kita mokykla būtų ideali vyresniems, o M. Slančiausko gimnazija - vyriausiems. Ką bekalbėjo mokyklų vadovai, sprendimą priėmė politikai.

Gimnazijos pedagogai pasijuto įžeisti, kai Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys į jam pateiktą peticiją atsakė paauklėjimu. Savo oficialiame atsakyme jis pedagogams išaiškino, ką reiškia žodis "peticija".

Ministras G. Steponavičius, neseniai viešėjęs Joniškyje, taip pat elgėsi abejingai. Jis, gavęs peticiją su beveik 800 parašų, nesiteikė susitikti su mokyklos bendruomene. Tik už akių pasakė, kad M. Slančiausko gimnazija ateities neturi.

Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Čepulis teigia, kad situaciją sąlygoja mažėjantis moksleivių skaičius. Per pastaruosius trejus metus Joniškio rajonas neteko per 700 moksleivių. Jo teigimu, M. Slančiausko gimnazijos reorganizavimas – paskutinis pertvarkos žingsnis. Jau likviduoti Daunoravos, Kepalių, Maldenių, Mekių, Stupurų, Stungių, Ziniūnų pradinio ugdymo skyriai, Bariūnų ir Kalnelio pagrindinės mokyklos.

Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė ir dalis Nepriklausomybės Akto signatarų bendrame pareiškime dėl švietimo politikos komercializacijos yra nurodę, kad tokia politika griauna valstybės pamatus.

Po šiuo pareiškimu pasirašęs akademikas Antanas Buračas yra išdėstęs paradoksalią mintį - kai Lenkijos valstybė minėjo savo tūkstanmetį, buvo nuspręsta pastatyti tūkstantį naujų mokyklų. Lietuva savo tūkstantmetį sutinka mokyklų uždarymo vajumi.

Savarankiški kandidatai partijoms kuria pirtį

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Pirmą kartą savivaldybių rinkimuose kandidatams buvo leista savarankiškai iškelti save. Šalyje tik 18 kandidatų iki pat rinkimų išliko nesusijungę į jokią koaliciją. Kiti būrėsi į įvairias "nepartinių partijas". Nemažai savarankiškų kandidatų surinko daugiau balsų nei kai kurios rimtos partijos. Susijungę "vienišiai" kai kuriuose miestuose užkūrė rimtą pirtį rinkimų favoritams.

 Pasitikėjimas trigubas, mandatas vienas

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, save išsikėlę asmenys šalyje iškovojo 5 proc. savivaldybių tarybų mandatų, tačiau tik 18 žmonių buvo nesusijungę į jokias koalicijas. Dar 58 savarankiški kandidatai nebuvo tokie savarankiški ir į savivaldybes pateko įvairiuose koaliciniuose sąrašuose, skambiai pramintuose "nepartinių partijomis".

Akivaizdu, kad pavieniai asmenys, surinkę dešimteriopai daugiau balsų, turės mėgautis keliskart mažesne įtaka. Minėti 18 save iškėlusių amenų bendrai surinko 60185 balsus. Tik truputį daugiau surinko Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga - 71099, tačiau iš šios partijos į miestų ir rajonų tarybas pateko 147 asmenys. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, surinkęs 62816 balsų, tarybose užėmė 98 kėdes.

Šiauliuose kai kurie naujieji Tarybos nariai nusipelnė kelių mandatų, tačiau pagal nustatytą tvarką, vienu užpakaliu dviejų kėdžių neužsėsi.

Šiaulių miesto rinkimų rezultatai rodo, kad du savarankiški Tarybos nariai - Artūras Visockas ir Stasys Tumėnas - bendrai surinko 13,74 procento balsų. Jiems, vadovaujantis logiškais skaičiavimais, turėtų priklausyti šeši Tarybos mandatai. Deja, "perteklius" proporcingai padalijamas visoms rinkimus laimėjusioms partijoms.

Individualistai maišo partijų kortas

Kauno mieste savarankiški kandidatai sukėlė politinį perversmą. Verslininkas Visvaldas Matijošaitis subūrė naują valdančiąją koaliciją be buvusio mero Andriaus Kupčinsko ir anksčiau valdžiusių konservatorių.

V. Matijošaičio įkurta koalicija "Vieningas Kaunas" iškart po rinkimų susitarė su socialdemokratais, "darbiečiais", "tvarkiečiais" ir liberalcentristais kurti bendrą koaliciją. "Vieningas Kaunas" ir koalicijos partneriai turės 22 mandatus iš 41. Kauno konservatoriai, surinkę daugiausia rinkėjų balsų ir gavę 12 mandatų, lengvai gali likti opozicijoje.

Mažeikiuose vienas save išsikėlęs asmuo ir dvi tokių asmenų koalicijos sugebėjo surinki ketvirtadalį rinkėjų balsų ir Taryboje mėgausis septyniais mandatais.

Šiauliuose save išsikėlęs ir į Tarybą patekęs Stasys Tumėnas surinko 2364 rinkėjų balsus, t.y. - 6,39 procento balsų. S. Tumėnas žino, kad jis ir jo bendražygis Artūras Visockas Taryboje kalnų nenuvers, tačiau politiniai ledai yra išjudinti. Pastarasis surinko dar daugiau - 2718 balsų (7,35 procento).

"Tapsime norma arba egzotika"

"Nesiveržiu į jokią koaliciją. Norėčiau tiesiog dirbti Šiauliečiams. Esu įsitikinęs, kad savivaldybėms nėra būtinas partinis valdymas. Čia svarbiausia daryti taip, kaip geriausia žmogui ir miestui. Valdžia turi būti kuo arčiau žmogaus. Neabejoju, kad po kelerių metų bus įteisinti tiesioginiai mero rinkimai. "Politinis turizmas" klesti, o miestui svarbūs sprendimai įstringa politikų karuose dėl įtakos", - tvirtina S. Tumėnas.

Buvęs Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto dekanas ir leidėjas S. Tumėnas mano, kad daugiausia galėtų nuveikti švietimo ir kultūros srityje.

S. Tumėnas sako, kad jo ėjimas į Tarybą - simboliškas. Jo senelis Aleksandras Stasiūnas nuo 1918 metų buvo savarankiškas Zarasų rajono tarybos narys. Jis buvo vargonininkas, todėl galėjo tapti nors krikščioniškos partijos nariu, tačiau išliko laisvas. Naujasis Tarybos narys apie savo senelį parašė ir išleido knygą.

Ar nebijo S. Tumėnas Taryboje likti "už borto"? "Tokia pirmųjų dalia, tačiau panašioje situacijoje jau esu buvęs. Kadaise laimėjau kone vienintelius tikrus rinkimus Edukologijos fakulteto dekano vietai užimti. Po kelerių metų savarankiški kandidatai taps arba norma, arba egzotika. Viskas pavojingai eina į centralizuotą valdymą. Suprantu, kaip nelengva prezidentei tokius nusistovėjusius procesus išjudinti", - sako S. tumėnas.

  

Artūras Visockas mano, kad ankstesnė Taryba, gausiau finansuodama sportą, nuskriaudė kultūrą.

 

Stasys Tumėnas mano, kad savarankiški kandidatai priartina valdžią prie tautos.

Autoriaus nuotr.

"Būsiu savarankiškas"

Šiaulietis kūno kultūros mokytojas ir aktyvus visuomenės veikėjas Artūras Visockas sako dar nesulaukęs jokių pasiūlymų iš rinkimuose dalyvavusių partijų. Tiesa, partiečiai jau "zondavo" naująjį Tarybos narį - domėjosi, kokios jo politinės pažiūros. "Norėčiau dirbti pozicijoje, bet tokioje, kurioje klausimai būtų sprendžiami, o ne tvirtinami konvejeriu. Bet kokiu atveju būsiu savarankiškas savo mintimis ir veiksmais", - teigia A. Visockas.

Garsus visuomenininkas teigia, kad dabar opozicija gali nevaikščioti į Tarybos posėdžius, nes valdantieji, balsuodami pagal išankstinius sutarimus, tvirtina savo pasiūlymus be jokių diskusijų.

A. Visockas mano, kad jis galėtų priklausyti ne tik sporto ar kultūros, bet ir ekonomikos komitetui. Jis mano, kad šiais metais sportas, prisidengiant dideliais tarptautiniais renginiais, buvo remiamas perdėtai, todėl nukentėjo kultūros sektorius. Jo nuomone, paprastas žmogus pasakytų, jog sportininkai atėmė pinigus iš kultūros, nors rankas Taryboje kilnojo politikai.

Naujasis Tarybos narys A. Visockas abejoja, ar tiksliai paskaičiuoti milijonai Šiaulių industriniam parkui įkūrti. Jis paskaičiavo, kad hektarui tektų apie milijoną litų.

Rinkimų rezultatai Šiauliuose

1. Lietuvos socialdemokratų partija – 8635 rinkėjų balsai (23,34 procento), 10 mandatų (turėjo 6);

2. Partija "Tvarka ir teisingumas" – 3451 (9,33procento), 4 mandatai (turėjo 6);

3. Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai – 3139 (8,48 procento), 4 mandatai (turėjo 5);

4. Artūras Visockas – 2718 (7,35 procento), 1 mandatas;

5. Naujoji sąjunga – 2437 (6,59 procento), 3 mandatai (turėjo 5);

6. Darbo partija – 2401 (6,49 procento), 3 mandatai (turėjo 2);

7. Stasys Tumėnas – 2364 (6,39 procento), 1 mandatas;

8. Liberalų ir centro sąjunga – 1888 (5,10 procento), 3 mandatai (turėjo 5);

9. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 1595 (4,31 procento), 2 mandatai.

Rinkimų koziriai

Jūratė SOBUTIENĖ, Alvydas JANUŠEVIČIUS

Vasario 27-ąją rinksime vietos valdžią. Šiauliuose rinkėjus pažadais vilioja penkiolika partijų, kurios vienaip ar kitaip matytos politikos padangėje. Šių rinkimų naujovė – galimybė į valdžią patekti neglobojant jokiai partijai. Šiauliuose savarankiškų kandidatų įregistruota penkiolika. Tiesa, dešimt jų, susibūrusių į koaliciją, dangstosi Nepartinių kandidatų koalicijos vardu, kiti penki – miesto bendruomenei gana žinomi žmonės.

 Ilgus pretendentų sąrašus užregistravusios partijos reklamuoja būsimus merus, administracijos direktorius ar vicemerus, tačiau atėję balsuoti prie partijos pavadinimo matysime tik vieną pavardę, o kitų teks ieškoti atskirame sąraše. Tad kas tie pirmieji, vedantys partijas į priekį, ir tie, kurie rinkiminėje kampanijoje neieškojo partijų užuovėjos?

Sąrašus tempia seimūnai

Ir socialdemokratų, ir socialliberalų sąrašo priekyje - Seimo nariai, nors, aukščiausių šalies pareigūnų nuomone, tai neetiška: Seimo narys savo vardu papuošia balsavimo biuletenį, tačiau į Tarybą ateiti planuoja tik tuo atveju, jei užsitikrintų mero postą.

Seimo narys socialliberalas Valerijus Simulik pripažino, kad Tarybos gretose būtų tik mero pozicijoje, o dėl dalyvavimo rinkimuose nejaučia darąs ką nors neetiško: "Aš esu vienmandatininkas - atėjau į Seimą ne su kieno nors vėliava. Be to, esu Šiaulių socialliberalų skyriaus pirmininkas. Negaliu pasakyti komandai - kapstykitės kaip norite. Jei būtų tiesioginiai mero rinkimai, aš, be abejonės, juose dalyvaučiau."

Socialdemokratas Edvardas Žakaris taip pat pasiliktų Taryboje tik mero poste. "Manau, kad čia nėra rinkėjų apgaudinėjimo. Jeigu nebūčiau skyriaus pirmininkas, gal būtų ir kitaip. Jeigu savo kolektyvui neatstovauja vadovas, kaip veikti komandai?

E. Žakaris atskleidė, kad su V. Simuliku ir socialliberalais jau sutarta dėl koalicijos. Daugiau balsų surinkusi partija siūlo merą, o kita - administracijos direktorių. Seimo narys pripažino, kad pasisako ir už tiesioginius mero rinkimus.

Socialdemokratai rinkimų agitacijoje dalyvauja ne vien su savo pirmuoju dešimtuku. Yra tokių, kurie reklamuojasi savo pastangomis ir lėšomis. Tokią grupę surinko eksmeras Vytautas Juškus. Tarpusavyje sutarta nekišti kojos bendrapartiečiams.

Lyderiai – tie patys

Valdančiojoje koalicijoje esančios Liberalų ir centro partijos sąrašuose, palyginti su praėjusiais rinkimais, itin radikalių rokiruočių nėra. Sąrašo priekyje esantis dabartinis Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys vedlys buvo ir 2007-ųjų savivaldos rinkimuose. Prieš tai Savivaldybės administracijos direktoriumi dirbusiam G. Mikšiui rinkėjai reitinguodami atidavė 3113 balsų – jį aplenkė tik Valerijus Simulik. Ar buvusias pozicijas pavyks išlaikyti žiniasklaidos nuolat taršomam (o prieš rinkimus ypač atakuojamam) miesto merui, paaiškės netrukus, jau šį sekmadienį.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąraše pirmasis - Jonas Bartkus. Informatikas, vadovaujantis Šiaulių banko departamentui, tikras politikos senbuvis, Šiaulių miesto taryboje dešimt metų (su pertrauka) praleidęs konservatorius šioje rinkiminėje kampanijoje nesiafišuoja. Vietoj jo iš plakatų į praeivius žvelgia bendrapartiečiai - dabartinis administracijos direktorius Vladas Damulevičius ir gydytoja Birutė Marija Paplauskienė.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" vedlys šiuose rinkimuose, kaip ir praėjusiuose, - verslininkas Vidmantas Japertas. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, penkerius metus buvęs Šiaulių rajono tarybos nariu, o nuo 2002-ųjų patekęs į Šiaulių miesto tarybą, turėjo įtakos, bet neturėjo posto. Į aukščiausius postus jis nepretendavo ir po 2007-ųjų rinkimų, kai partija "Tvarka ir teisingumas" pateko į valdančiąją koaliciją. Mero pavaduotoja tapo bendrapartietė Daiva Matonienė, "tvarkiečių" sąraše įrašyta antrąja.

Savo pozicijų ši partija nemėgina stiprinti Seimo narių pavardėmis. "Manau, kad mano kolegų Seimo narių, keliančių savo kandidatūras ir savivaldybės rinkimuose, elgesys nėra garbingas. Žmonės patiki, išrenka, o jie paskui sako – lieku Seime, nes negaunu mero posto. Būtų sąžininga, jei atsisakytų savo narystės Seime ir tada dalyvautų rinkimuose. Tik tokią poziciją laikyčiau vyriškai padoria. O rinkėjai turėtų suvokti, kad politikai, darantys tokius viražus, pirmiausia galvoja apie asmeninius interesus", - tikino "tvarkietis" Seimo narys Valentinas Mazuronis.

Darbo partijos sąrašą papuošė Aidas Gedvilas, šios partijos Šiaulių skyriaus pirmininkas. Verslininkas, degalinių tinklo savininkas, pora metų buvęs Seimo nariu, susisiekimo viceministru, praėjusiuose savivaldos rinkimuose savo pavarde rinkėjų neviliojo. Panardęs po "gilesnius politinius vandenis" ir padaręs pertrauką, šiuose rinkimuose savo bendrapartietes dabar valdančiojoje koalicijoje esančias Angelę Kavaliauskienę ir Danguolę Martinkienę sąraše jis stumtelėjo žemyn.

Vietoj vienos partijos - dvi

Šiuose rinkimuose vietos valdžios siekia Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga ir Lietuvos liaudies partija. Dvi partijos vietoj vienos buvusios (Valstiečių liaudininkų partijos) atsirado išsiskyrus Kazimieros Prunskienės ir Ramūno Karbauskio keliams. Tad Šiauliuose išsiskyrė ir buvusių bendrapartiečių Danutės Akaveckienės ir Stasio Grigaliūno keliai. D. Akaveckienė, Senelių globos namų direktorė, pirmoji įrašyta Lietuvos liaudies partijos sąraše (pirmininkė K. Prunskienė). Verslininkas S. Grigaliūnas – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos lyderis Šiauliuose.

S. Grigaliūnui partinės permainos – ne naujiena. Buvęs TSKP, LDDP partijos narys, 1993 metais tapęs Ūkio partijos nariu, po penkerių metų jis išbandė narystę Naujojoje sąjungoje. Po to trejus S. Grigaliūnas buvo Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos narys, metus – Socialdemokratų partijoje. Metus pabuvęs Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijoje, S. Grigaliūnas 2005-aisiais įstojo į Darbo partiją. Ten iškentė neilgai. 2007-aisiais į Šiaulių miesto tarybą jis pateko kaip Valstiečių liaudininkų sąjungos narys. Iš jos buvo pašalintas, bet pasikeitus partijos lyderiui vėl tapo "valstiečiu". S. Grigaliūnui Šiauliuose, ko gero, niekas negali prilygti pakeistų partijų kiekiu.

Nori valdžios ir jos neragavę

Šiaulių rinkėjai 2007-aisiais buvo maloningi septynių partijų atstovams. Antra tiek partijų į Tarybą nori patekti šiemet.

Liberalams susiskaldžius į kelias partijas, Liberalų sąjūdžio atstovams Šiauliuose valdžios neteko paragauti. Šiuose rinkimuose liberalai "priekines pozicijas" sustiprino Vilniuje dirbančiais šiauliečiais. Sąrašo lyderis – švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, buvęs Didždvario gimnazijos direktorius. Antrasis sąraše – studijas JAV baigęs Laisvosios rinkos instituto konsultantas Žilvinas Šilėnas.

Liberalų sąjūdis savo atstovų turi Seime, o štai Lietuvos centro partijai nepavyko tapti nei parlamentine, nei patekti į valdžią Šiauliuose. Pirmasis partijos sąraše – istorikas Arūnas Gumuliauskas, ŠU docentas.

Į valdžią iki šiol nesėkmingi bandė patekti Lietuvos socialdemokratų sąjunga. Šiemet spalvingo sąrašo priekyje - Edvardas Kuvikas. Piketuose aktyviai dalyvaujantis nepartinis Jungtinio demokratinio judėjimo atstovas E. Kuvikas – vienas iš trijų šiauliečių, nurodžiusių savo teistumą. Apkaltintas tarnybinių įgaliojimų viršijimu šiaulietis beveik dešimt metų bylinėjosi, kol 2003 metais Europos žmogaus teisių teismas pripažino, kad jo teisės buvo pažeistos.

Krikščionių partijos politikos naujoke nepavadinsi, nes jos lyderis Gediminas Vagnorius – senas politikos vilkas, tačiau Šiauliuose į valdžią patekti ši partija bando pirmąsyk. Sąraše pirmoji – buvusi Darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė. Beje, ji vienintelė moteris Šiauliuose, tapusi sąrašo vedle.

Politikos fronte ne naujokas ir Socialistinio liaudies Fronto sąrašo priekyje esantis pedagogas Mindaugas Stakvilevičius. Į Šiaulių miesto tarybą patekęs su socialdemokratais, M. Stakvilevičius į šiuos rinkimus veda komandą, kurioje kai kurie pretendentai jau perkopė 85-erių metų amžiaus ribą. Tad Pensininkų partijos lyderis Šiauliuose Kęstutis Kopūsta gali džiaugtis – žmonės jų partijos sąraše – ne patys vyriausi.

Nors Šiauliai – ne Žemaitija (tiesa, gal dar yra tikinčių, kad Tilžės gatvė dalija Šiaulius į Aukštaitiją ir Žemaitiją), valdžios mūsų mieste siekia ir Žemaičių partijos atstovai. Jos vedlys dvidešimt ketverių Evaldas Židonis – taip pat ne žemaitis, nes gimė ne Šiauliuose.

 Savarankiški ir nesavarankiški kandidatai

Šiaulių mieste įregistruota penkiolika savarankiškų kandidatų. Tiesa, tik penki jų iš tiesų savarankiški, nes dešimt susibūrė į koaliciją.

Be partinio užnugario į Šiaulių savivaldybės tarybą pretenduoja už įvairias iniciatyvas žinomas visuomenininkas, verslinininkas Artūras Visockas. Politinei reklamai neišleidusio nė lito A. Visocko nuomone, politikai turi konkrečiais darbais parodyti, ką daro, o jei išleidi pinigus reklamai, tai tarsi reiškia, kad nusiperki balsus.

Tarp savarankiškų kandidatų – jokių partijų sąrašuose iki šiol nefigūravęs Šiaulių universiteto kalbininkas, pedagogas ir leidėjas docentas Stasys Tumėnas.

Savarankiška kandidate užsiregistravo Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė, praėjusioje kadencijoje rinkimuose dalyvavusi Liberalų ir centro sąjungos sąraše.

Be Liberalų ir centro sąjungos partijos paramos šiuose rinkimuose dalyvauja ir dabartinės Tarybos narys inžinierius statybininkas Edvardas Peleckas.

Miestą valdyti nori ir buvusi Šiaulių miesto merė Vida Skačkauskaitė (V. Stasiūnaitė), turinti spalvingą partinę praeitį. Šiuo metu ji dėstytojauja Šiaulių universitete.

Iš socialdemokratų partijos pašalintas ir apie ketinimus tapti Lietuvos prezidentus besiskelbiantis seimūnas Andrius Šedžius – nepartinio judėjimo "Demokratija ir darbas" vedlys. Spalvingame "Demokratijos ir darbo" dešimtuke – A. Šedžiaus padėjėja, du Šiaulių televizijos darbuotojai, buvęs Socialistų partijos narys Kęstutis Vaičaitis, Europarlamento rinkimuose kaip Tautos prisikėlimo partijos narys dalyvavęs Donatas Bukelis.

A. Šedžius sako nesitikintis užimti trečdalį Tarybos vietų: "Nesilaikau įsikibęs Seimo nario kėdės, tačiau jei laimėsime tik kelias vietas, negalėsime įgyvendinti savo planų. Tuomet naudingesnis būsiu dirbdamas Seime."

Dėl etiškumo A. Šedžius savęs taip pat neplaka: "Mes, visi trys Seimo nariai, "atvesdami" žmones į Savivaldybę, prisiimame už juos atsakomybę. Lyderiai lieka už viską atsakingi."

O gal kaltė teks nepartinių simboliui - meškutei Mašai, rinkiminiame plakate pakeitusiai seimūno atvaizdą? A. Šedžius sako šį gyvūną į rinkimų kampaniją įtraukęs, nes meška - išminties, jėgos ir Šiaulių miesto simbolis.

Nueinantieji

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Nueinantieji. Taip būtų galima pavadinti miesto valdžią, kuri skaičiuoja paskutines dienas. Yra tokių, kuriems ji netrukdė. Nemažai tokių, kuriems buvusi valdžia siejasi su ekonominiu krachu. Kiti nepamena tylesnės valdžios – ankstesni politikai keldavo diskusijas, o šitie tyliai sutaria dėl visko. Vertinti praeitį - nepraktiška. Geriau pabandykime pažvelgti į politiką įvairiais kampais.

Artėja metas, kai Savivaldybės tarybos kėdes teks užleisti kitiems politikams.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Belytė, bekvapė, bespalvė?

Vienas Šiaulių politikos praktikų ir teoretikų prisipažino, kad negali vertinti nueinančios valdžios sprendimų. Kaip pilietis - galėtų. Kaip politikas - niekada. Pagal jį, savivalda turėtų daryti viską, kad piliečiai netylėtų ir karštai vertintų kiekvieną valdžios žingsnį.

Dabar būtent visuomenės atstovų reikia klausti, ką nuveikė valdžia savo viešpatavimo laikotarpiu. Kuo ji buvo gera, bloga, įdomi, banali. "Ypač vertinu klausimą, kuo ji buvo gera. Daugiau nieko ir neklausčiau", - sako humoro jausmo nestokojantis pašnekovas šiaulietis Petras.

- Kodėl, Petrai? Kam ta ironija?

- Kažkas juk turi sėdėti valdžioje. Jei niekas niekur nesėdės - nei tualete, nei kalėjime, nei savivaldybėje, tai kas bus?

- Gal mes vietoj JŲ atsisėsime?

- Jei jie atsistos, JŪS tikrai už tai "atsisėsite". Ir ne vienerius metus. Pasėdėsite ir praeis noras loti ant gerbiamų liaudies atstovų.

Humoro jausmo, ironijos ir sveiko požiūrio netrūksta ir kitiems mūsų pašnekovams.

Virginija Ladietienė, buvusi politikė, dabar pensininkė ir politinių esė kūrėja, mano, kad buvusi Šiaulių valdžia belytė ir bespalvė: "Dar nebuvo tokios tylios valdžios. Tarybos nariai turi garsiai kalbėti ir diskutuoti su oponentais, piliečiais. O dabar - užsitrenkė duris, prisidarė viešinimo draudimų. Jei vienu žodžių, tai buvusi valdžia - kurčnebylė."

V. Ladietienė aktyviai seka Šiaulių politinį gyvenimą. Jos manymu, dabartinė valdžia tyli todėl, kad joje labai mažai intelektualų ir ryškių asmenybių.

"Žmonės nežino, ką rinktis. Visi sprendimai aptariami komitetuose, o Taryboje visi tik pabalsuoja. O juk Taryba - tai ir oratorystės tribūna. Senieji politikai žino, kad per ugningas kalbas gali iškilti nauji jauni politikai" , -sako V. Ladietienė.

Pašnekovė klausia, kodėl turtingi žmonės nori į politiką? Juk ten tikrai nėra labai dideli atlyginimai. "Jie nori pirmieji sužinoti apie konkursus, juos laimėti. Eina ne politika užsiimti, o užsėsti šiltas kėdes", - teigia V. Ladietienė.

Verslas prisitaiko ir kenčia

Alvydas Kurtinaitis, picerijos ir naktinio klubo savininkas, apie nueinančią valdžią nieko blogo pasakyti negali: "Viskas buvo gerai. Per daug netrukdė. Manau, daugiau jai kažkas trukdė, nei ji man."

Verslininkas prisipažįsta, kad su savivaldybe reikalų daugiausia turi pradedantieji verslininkai. Tiems, kurie jau įsuko savo verslą, retai tenka varstyti valdininkų duris.

Tiesa, yra mokestis, kurio neišvengsi - turto ir žemės. Jo dydį i6 dalies sąlygoja Tarybos sprendimai. A. Kurtinaitis pastebi, kad nueinantieji šį mokestį taikė per didelį. Verslininkui sunkmečiu teko sumokėti per 22 tūkstančius litų šio mokesčio. "Tai gana skaudžios išlaidos krizės metu. Dirbu maitinimo, pramogų ir poilsio sferoje. Kai žmonėms trūksta pinigų, jie pirmiausia atsisako išlaidauti pramogoms", - tikina A. Kurtinaitis.

Arūnas Rupšys, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas, mano, kad nueinantieji nebuvo kuo nors išskirtiniai. Jo nuomone, visos valdžios problema - nesusikalbėjimas. Strateginiai miesto projektai, keičiantis valdžiai, nebūna sklandžiai perimami. Gal todėl Industrinis parkas, net ir nutiesus jame komunikacijas, lieka tuščias ir nepatrauklus.

Asociacijos prezidentas sako, jog ateinančių politikų užduotis bus aiškiai apibrėžti, kaip turi augti miestas. Kur turi plėstis pramonė, o kur - gyvenamieji rajonai. Tiesa, A. Rupšys pastebi, jog dar reikėtų galutinai apsispręsti, ar politikai sprendžia miesto ūkinius reikalus, ar tai palieka miesto administracijai.

A. Rupšys mano, jog politkai, užuot leidę dirbti profesionalams, labai sureikšmina savo nuomonę. Balsų dauguma dažnai pasuka sprendimus pražūtinga linkme.

Kelią į Savivaldybę jau šį mėnesį pradės minti daug naujų politikų.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

"Kieti", kol turtingi

Verslininkas Laimonas Jurgilas garsėja ir kaip visuomenininkas. Jis sako, kad nueinančioji valdžia buvo bloga vien todėl, kad buvo blogas Seimas: "Žuvis pūva nuo galvos. Netrukus viskas nusileido ir į apačią. Netobuli įstatymai skatina korupciją. Seimas - didelis korupcijos lizdas, o Taryba - mažas."

Verslininkas nemano, kad ankstesniais metais valdžia buvo kitokia. Tiesiog tuomet nebuvo krizės. "Atėjo sunkmetis ir išlindo visos blogybės. Gyvenome ir nieko neįtarėme, kol pakako Europos fondų pingų. Bus dar blogiau, kai išvis jų nebegausime nuo 2014 metų", - pranašauja jis.

L. Jurgilas yra tas verslininkas, kuriam pavyko paviešinti garsiąją korupcijos istoriją dėl Pavasario gatvės detaliojo plano. Jis neabejoja, kad dėl šios istorijos sau didelius "pliusus" pasirašė STT. Šiauliai išgarsėjo kaip su korupcija kovojantis miestas, tačiau situacija realiai nesikeičia.

Kas nutiko, kai du Tarybos nariai pateko STT nemalonėn? Jie buvo akimirksniu išmesti iš partijų. Likę Tarybos nariai, kokių partijų bebūtų, toliau veikė vieningai - susivienijo tam, kad atrodytų skaidrūs, nesusitepę. Net dėl skandalingo mero žemės išpirkimo miesto kapinėms nė vienas politikas nekėlė bangų. Istoriją paviešino žmonės, kurie taip pat turėjo žemės šalia mero plotų.

"Korupcija veikė visada. Kiekvienas komercinis projektas ar konkursas automatiškai apipintas kyšiais ir intrigomis. Apie Pavasario gatvės detaliojo plano skandalą nusiuntėme informaciją visoms aukščiausioms institucijoms. Gavome atsakymą tik iš vienos ministerijos, jog netobulo įstatymo pataisos jau yra parengtos, tačiau jos dūla Seimo stalčiuose. Matyt, dar nenaudinga jas patvirtinti", - svarsto kovingasis verslininkas.

L. Jurgilas dažnai sulaukia žmonių, kurie prašo paramos: "Suprantu, kad mūsų savivaldybė neturi pinigų kultūrai remti, tačiau niekas nepaviešina, kokius jie išsimoka priedus arba premijas. Pikta, kad krepšiniui šiemet skirta per 300 tūkst. litų, o futbolui - dešimteriopai mažiau. Kitoms sporto šakoms visai nelieka."

Mokslinis požiūris

Artūras Blinstrubas, docentas ir socialinių mokslų daktaras, į politiką žiūri mokslininko akimis. Jis džiaugiasi, kad vyksta kažkoks procesas, kurį galima stebėti ir po to bandyti daryti įvairias išvadas ar prielaidas. Toks požiūris kiekvienam padėtų blaiviau pažvelgti į politiką. Juk visur pilna kraštutinumų.

A. Blinstrubas sako nejaučiantis jokiai valdžiai nei priešiškumo, nei artumo: "Esminis dalykas gyvenime - būti autonomišku. Ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai, dvasiškai. Svarbiausia į viską žiūrėti ramiai. Jei yra išorinė valdžia, vadinasi, ji reikalinga. Net jei ji labiausiai reikalinga tiems, kurie ir eina į tą valdžią."

Docentas primena, kad visuomenė nusipelno tokios valdžios, kokios yra verta. Tai ne visuomenę menkinantis teiginys, o natūralus procesas. Tai reiškinys, iš kurio galime mokytis. "Jei aplinkui daugybė žmonių šaukia, kad mums nereikia "tokių" politikų, reiškia, daugumai būtent "tokių" ir reikia. Jei visuomenė nori iš tiesų daryti įtaką, kiekvienas individualiai turi išsiaiškinti, ko nori, bet ne šaukti, ko nenori."

O ar galima sociologiniu žvilgsniu pažvelgti į rinkimus, kurie bus jau šį mėnesį? "Rimkimus vertinu teigiamai. Visų pirma tai moko mus gerbti tai, kas natūraliai susiklosto. Naujos santvarkos nesukursi, kurį laiką neišlaikęs senos", - teigia docentas.

Tiems, kurie galvoja, jog gyvename "vagių valstybėje" ir visi politikai čia "tokie", A. Blinstrubas primena, kad žmonės įvairiose situacijose būna visokie: "Su krepšinio puolėju gatvėje gali pasisveikinti ramiai šypsodamasis, bet tai padaryti bus sunkiau krepšinio aikštelėje. Jis gali tave partrenkti ant žemės."

Mokslininkas primena, kad tik konstrukdyvus mąstymas duoda rezultatų. Kai gydytojas randa auglį, jis sprendžia, ką daryti - operuoti ar kitaip gydyti. Tačiau jis niekada nepradeda stebėtis - oi, kaip čia gyvenai, kad tokį užauginai?! Jis tiesiog daro, ką turi daryti.

Miesto valdymo ypatumai

Šeštoji Šiaulių miesto taryba savo veiklos kadenciją baigs balandžio pradžioje. Įvyks dar du Tarybos posėdžiai, naujos valdžios rinkimų aistros ir postų dalybos, o dabar neprošal apžvelgti šios Tarybos veiklos ypatumus. Mėginimai privačiam verslui atiduoti amfiteatrą, kyšininkavimo byla, "sumažinusi" Tarybos narių skaičių, skandalai dėl naujųjų kapinių, ketinimai nubausti "nepaklusniuosius" lopšelius-darželius, nubraukiant finansavimą – tai įvykiai, sulaukę atgarsio ne tik žiniasklaidoje, bet ir paskatinę bendruomenės protestus. Bet apie viską – nuo pradžių.

 

2007-ieji. Koalicija sutverta dar prieš rinkimus

Iš trylikos partijų, mėginusių patekti į Šiaulių miesto tarybą, pasisekė septynioms. Daugiausia mandatų – šešis – gavusiems socialdemokratams (tiek pat vietų gavo ir liberaldemokratai, bet jų gretas vėliau sumažino STT), turėjo būti apmaudu - teko tenkintis opozicijos vaidmeniu. Už valdžios užribio atsirado ir dvi Darbo partijos atstovės.

Penkių partijų – liberalcentristų, socialliberalų, liberalų demokratų, konservatorių ir valstiečių liaudininkų – sudaryta valdančioji dauguma nenustebino. Dėl koalicijos jie tarėsi dar prieš rinkimus. Meru tapo buvęs Savivaldybės administracijos direktorius liberalcentristas Genadijus Mikšys, jo pavaduotojomis – socialliberalė Alma Javtokienė ir liberaldemokratė Daiva Matonienė.

Į Savivaldybės tarybą išrinkti Seimo nariai socialdemokratas Edvardas Žakaris ir socialliberalas Valerijus Simulik Tarybos nario mandato atsisakė. V. Simulik apie galimybę palikti Seimą sakė svarstytų tik tada, jei pretenduotų į mero postą. E. Žakaris turėjo geresnį pasiteisinimą – Seime jis nuveiksiąs daugiau, nei būdamas opozicijoje. Tarybos nario mandato teko atsisakyti konservatoriui Rimundui Domarkui, gavusiam Savivaldybės administracijos direktoriaus postą, ir libdemui Gintautui Mikučiauskui, tapusiam jo pavaduotoju.

Iki tol pusketverių metų miestui vadovavęs Vytautas Juškus negailėjo kritikos naujai politinei daugumai, Seimo nariams Edvardui Žakariui ir Valerijui Simulik bei buvusiems koalicijos partneriams - Liberalų ir centro sąjungos atstovams. Buvęs meras aiškino, kad naujajai Tarybai jis neparankus, nes joje daug pragmatiškų tikslų siekiančių, tik verslo interesų paisančių žmonių. V. Juškus sakė esąs įsitikinęs, jog jo siekis nemažinti nekilnojamojo turto mokesčio labai nepatiko įtakingiems miesto verslininkams.

Buvęs meras prognozavo: prasidės "Busturo" dalybos, bus privatizuotas Pabalių turgus. V. Juškaus prognozės neišsipildė, bet dėl verslo interesų "stūmimo" jis buvo teisus.

2008-ieji. Duoklė už rinkimus – amfiteatras

Tik pradėjus darbą naujai Šiaulių miesto tarybai, UAB "Tikroji vaivorykštė" direktorius Anridas Vinkleris pateikė pasiūlymą dėl miesto amfiteatro prie centrinio bulvaro pertvarkymo - vietoj jo panoro pastatyti keturių aukštų pastatą. Panašių prašymų būta ir anksčiau. 2002 metais prašymas buvo adresuotas tuomečiam merui Vaclovui Volkovui, 2003 m. - Vytautui Juškui. Pastarojo teigimu, nepritaręs A. Vinklerio užmačioms, jis užsitraukė nemalonę ir buvo nuolat linksniuojamas verslininkui priklausančio laikraščio puslapiuose.

Naujai iškepti politikai ėmėsi itin entuziastingai įgyvendinti verslininko užmačias. Sausio pabaigoje vykusiame Tarybos posėdyje jie pritarė amfiteatro koncesijai net nežinodami, kokius įpareigojimus turės verslininkas, kiek jis privalės investuoti, kaip išnaudos plotą, ar neužstatys 12 arų sklypo, ar bus prieinamos pramogos gyventojams. Koncesininkui, kuris neva sutvarkytų labai apleistą amfiteatrą, būtų net primokėta iš miesto biudžeto.

  

2008-ųjų vasario 16-ąją vykusį koncerto sceną papuošė Byvio ir Tešlagalvio laikoma sparnuota vicemerės Almos Javtokienės amfiteatro vizija "Čia bus gražaus dizaino kavinė". Visi koncerto "Švęsk šventes amfiteatre" muzikantai grojo neatlygintinai.

 

 Prieš sprendimą atiduoti amfiteatrą koncesininkui protestuota išradingai - Užgavėnių proga iš amfiteatro varyta ne žiema, bet besmegenė taryba.

Socialdemokratai balsavime nedalyvavo. Už tai, kad amfiteatras būtų tvarkomas koncesijos būdu, tai yra būtų atiduotas privatininkui, balsavo liberalcentristai Genadijus Mikšys, Vaclovas Vingras, Gintaras Karalevičius, Edvardas Peleckas, liberalai demokratai Daiva Matonienė, Romanas Čokovas, Kristina Lementauskaitė, Kęstutis Balčiūnas, "valstiečiai" Zenonas Buivydas, Stasys Grigaliūnas, konservatoriai Vladas Damulevičius, Birutė Paplauskienė, Igoris Strupeikis, socialliberalai Leonas Strazdauskas, Vytautas Peleckis, Alma Javtokienė ir Aušra Kazlauskienė.

Balsavime dalyvavęs konservatorius Jonas Bartkus ir liberalcentristas Kazimieras Šavinis susilaikė, prieš balsuoti išdrįso vienintelė koalicinei partijai priklausanti konservatorė Aldona Augutienė.

Posėdyje nedalyvavo liberaldemokratai Alfredas Lankauskas ir Vidmantas Japertas, socialliberalas Juozas Pabrėža ir "darbietė" Danguolė Martinkienė.

Toks politikų sprendimas sulaukė visuomenės atsako – Užgavėnių dieną iš amfiteatro buvo vejama ne žiema, o besmegenė taryba, o vasario 16-ąją amfiteatre vykęs koncertas "Švęsk šventes amfiteatre" suvienijo apie 30 Šiaulių muzikos grupių bei atlikėjų, kurių dauguma, spaudžiant nemenkam šaltukui, koncertavo gyvai be jokio užmokesčio.

Miesto meras Genadijus Mikšys po tokio bendruomenės spaudimo ėmė atgailauti, kad jo sprendimas dėl amfiteatro koncesijos buvo klaida. Po kiek laiko paaiškėjo, kad amfiteatras – ne savivaldybės nuosavybė, žemė – valstybės, tad Tarybos sprendimas buvęs neteisėtas.

2008-ieji pažymėti dar vienu skandalu: suimti liberaldemokratas Romanas Čokovas ir konservatorius Igoris Strupeikis. Politikams pareikšti įtarimai reikalavus kyšio priimant palankų sprendimą dėl Pavasario gatvės detaliojo plano. Taryba priėmė sprendimą, kad R. Čokovas negali dirbti Administracinės komisijos pirmininku, o I. Strupeikis – vadovauti Etikos komisijai. Teismo sprendimu jie neteko ir Tarybos nario mandato.

  

"Šiaulių miesto tarybai taupyti padeda STT, sumažinusi politikų skaičių", - toks anekdotas pasakojamas apie Šiaulius, kai už kyšio reikalavimą sulaikyti R. Čokovas (nuotraukoje) ir I. Strupeikis.

 

Prieš rinkimus į Seimą politinį "šou" surengė Andrius Šedžius, prie Savivaldybės naktį traktoriumi atitempęs didžiulį stendą, užtvėrusį įėjimą.

Iki šio skandalingo įvykio R. Čokovas kartu su "valstiečiu" Stasiu Grigaliūnu itin aktyviai "projektavo" miestą ir mėgino "stumdyti" postus. Dėl populistinių postringavimų "Busturui" vos nepaskelbtas bankrotas. R. Čokovas pareiškė, jog "Busturo" vadovą reikėtų "pakabinti už vienos vietos", mat kontrolierių samdymas kainuoja daugiau, nei šie surenka baudų. Kitam politikuotojui - Vladui Damulevičiui - atrodė, kad "zuikiai" turėtų labiau bijoti ne kontrolierių, o kamerų-muliažų. S. Grigaliūnas aiškino, jog "Busturas" turėtų nusipirkti mažesnių autobusų.

Po kyšininkavimo skandalo iš Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininko posto atstatydintas S. Grigaliūnas net mėgino bylinėtis, nenorėdamas paklusti koalicijai priklausančios partijos sprendimui.

Politinių skandalistų veikla šiek tiek prislopo prieš Seimo rinkimus. "Cirko" ėmėsi tik milijonierius Andrius Šedžius, prie Savivaldybės naktį traktoriumi atitempęs didžiulį reklaminį stendą, užtvėrusį įėjimą. A. Šedžius aiškino taip padaręs, nes neapsikentęs netvarkos mieste. Jis mat pranešęs administracijai, kad pietinėje miesto dalyje netinkamoje vietoje stovi stendas, bet nieko nesiimta.

Į chuliganizmą panašūs pokštai A. Šedžiui padėjo – jis pateko į Seimą, antrame rinkimų ture aplankęs Daivą Matonienę. A. Šedžių Taryboje pakeitė kitas socialdemokratas milijonierius Arvydas Mockus.

2009-ieji. Skurdaus biudžeto ir taupymo metai

Savivaldybės administracija paskelbė apie taupymo vajų. Saugant savo kėdes, braukiami priedai ir einama nemokamų atostogų. Aukščiausieji miesto valdžios atstovai prasitaria, kad įvedus griežtą taupymo režimą svarstyta atleisti dalį Savivaldybės tarnautojų. Vis dėlto radikalių permainų nesiimta, nuspręsta sumažinti arba visiškai panaikinti priedus tarnautojams - per metus sutaupyti apie šimtą tūkstančių litų. Atleistiems darbuotojams tektų mokėti išeitines konspecijas, tad ne kažin kiek būtų sutaupyta.

Miesto vadovai neslepia, kad koalicinės partijos nepanoro atsisakyti politinių postų, kurių - net 11, ir sutiko su mažesniu atlygiu.

Nors biudžetas skurdus, tačiau nuo 2009-ųjų Tarybos nariai gauna ne tik išmokas už kanceliarines išlaidas, bet oficialias algas.

Paaiškėjo, kad apie visiems sumažintus atlyginimus skelbęs administracijos direktorius V. Damulevičius apsimelavo, kalbėdamas apie savo atlygį - jo atlyginimas nukentėjo gerokai mažiau, nei skelbta.

2009-ųjų sausis. Su piketuotojais kalbėtis pabijojo administracijos direktorius V. Damulevičius ir jo pavaduotojas D. Michalenko. Į balkoną išeiti išdrįso tik vicemerė A. Javtokienė.

Prieš skurdinimą ir naktines mokesčių reformas prie Savivaldybės piketavusių žmonių pyktį teko atremti moteriai – vicemerei Almai Javtokienei. Meras buvo išvykęs į Vilnių, o V. Damulevičius ir jo pavaduotojas Denis Michalenko išeiti kalbėti su piketuotojais neišdrįso.

Valdančiąją koaliciją, kurią "aptrupino" STT (dėl kyšininkavimo Tarybos mandato neteko I. Strupeikis ir R. Čokovas), papildė opozicinės Darbo partijos atstovės – Danguolė Martinkienė už tai gavo mero patarėjos postą. Politinė ramybė – svarbiau už taupymą.

2010-ieji. Triukšmas dėl kapinių ir atlyginimų darželių auklėtojoms

"Žinau, kad istorija dėl kapinių bus ypač eskaluojama prieš rinkimus", - savaitraščiui "Šiauliai plius" miesto šventės proga duodamas interviu sakė meras G. Mikšys. Į būsimųjų kapinių Daušiškėse teritoriją pateko ir mero žmonos giminaičių žemė. Už valstybės išperkamą žemę mokėta rinkos kaina. Dar didesnis skandalas kilo paaiškėjus, kad pasikeitus įstatymams kapinių teritorija tegali būti 40 ha, o Daušiškių kapinių teritorija – 56 ha, tiek ir imtasi išpirkinėti žemės.

Į skandalą praėjusiais metais įsivėlė ir administracijos direktorius V. Damulevičius, kai paaiškėjo, kad šalia Apskrities ligoninės buvusi vieno aukšto parduotuvėlė, išaugusi iki dviejų aukštų vaistinės, – politiko žmonos verslas. Žmonos įmonė už nuomą apskrities administracijai nemokėjo – į nuomą įskaitomi pinigai, išleisti pastatui remontuoti.

Negražiai "pakvipo" ir V. Damulevičiaus mėginimas be atlyginimų metų pabaigoje palikti lopšelių-darželių "Voveraitė" ir "Žilvitis" bei V. Kudirkos mokyklos pedagogus. V. Damulevičius Tarybos nariams "pakišo" balsuoti nesuderintą sprendimą. Prireikė neeilinio Tarybos posėdžio klaidai ištaisyti. Finansų skyriaus vedėja teisinosi technine klaida, o V. Damulevičius atipirko viešu atsiprašymu, kurį perskaitė iš lapo.

2011-ieji. Priešrinkiminės nuotaikos

Apie tai liudija patvirtintas deficitinis biudžetas, lengva ranka žarstyti pinigai (košę srėbti teks jau kitos kadencijos politikams) ir beriami kaltinimai buvusiems koalicijos partneriams ar bendrapartiečiams. Rimkimai į savivaldybių tarybas – po 15 dienų...

"Šiauliai plius" informacija

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

2008-ųjų vasario 16-ąją sceną papuošė Byvio ir Tešlagalvio laikoma sparnuota vicemerės Almos Javtokienės amfiteatro vizija "Čia bus gražaus dizaino kavinė". Visi koncerte "Švęsk šventes amfiteatre" neatlygintinai groję muzikantai šios idėjos nepalaiko.

Miestas laukia krepšinio milžinų

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Europos krepšinio čempionatas - tai ne tik pulkai laimingų sirgalių, alaus upės ir viešbučių bei kavinių pelnas. Tai saugos specialistų galvos skausmas, maitinimo bei apgyvendinimo įstaigų papildomos išlaidos, turizmo ir pramogų sektorių galvosūkis. Sirgalius kol kas ramina mažos bilietų kainos. Bilietų greitai neliks, tačiau tikėtina, kad bus galima jų įsigyti prieš čempionatą - keleriopa kainą.

Šiaulius sudrebins krepšinio milžinų kovos, kurios privilios tūkstančius sirgalių.

Pirmiausia - saugumas

Ištraukus Europos krepšinio čempionato burtus paaiškėjo, kad Šiaulių arenoje susirems Serbija, Prancūzija, Vokietija, Izraelis, Italija ir Latvija. Galingos komandos, ryškios žvaigždės ir aršūs sirgaliai.

Gintaras Radavičius, Šiaulių arenos direktorius, džiūgauja, kad tribūnos bus sausakimšos: "Nebus neįdomių varžybų. Visos komandos atsiveš garsių krepšinio žvaigždžių, į kurias bus be galo įdomu pažiūrėti."

Šiaulių viešoji policija jau galvoja, kaip užtikrinti sportininkų, miesto svečių, sirgalių ir šiauliečių saugumą. Juk tuo pačiu metu, rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje, mūsų mieste vyks du grandioziniai renginiai - krepšinio čempionatas ir su Šiaulių 775 gimtadieniu susiliejęs tarptautinis folkloro festivalis "Saulės žiedas".

Vincas Urbonavičius, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, teigia, kad aistros gali įsiplieksti ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir už jos ribų: "Serbai yra emocingi žmonės. Izraelio komandos sirgaliai ir patys žaidėjai kelia didesnius saugumo reikalavimus."

Tiesa, Izraelio atstovai paprastai atsiveža ir savo apsaugininkus. V. Urbonavičius neabejoja, kad atvyks nemažai Latvijos krepšinio gerbėjų. Pareigūnas užtikrino, kad policija čempionato metu mobilizuos visas pajėgas. Atostogauti neišleidžiamas nė vienas viešosios tvarkos pareigūnas, patrulis, taip pat ir kriminalistas.

Oro uostas planuoja priimti civilius

Antanas Sireika, "Šiaulių" krepšinio treneris, taip pat džiaugiasi, kad Šiauliams kliuvo galingos komandos, bet apgailestavo, kad į krepšinį nebemoka žiūrėti kaip sirgalius. Trenerio akys seka derinukus, nagrinėja žaidėjų strategiją.

A. Sireikai jau teko kalbėti su kai kuriais atvyksiančių komandų treneriais. Jie teiravosi, ar Šiauliai turi oro uostą. "Italijos krepšinio legenda Dino Meneginas klausė, ar yra oro uostas Šiauliuose. Atsakiau – yra didžiausias oro uostas, galėsit nusileisti", - sako jis.

Šiaulių oro uostas verčiasi per galvą ir iš apyvartinių lėšų užbaiginėja keleivių terminalą. Iki šiol čia leisdavosi tik specialių reisų lėktuvai ir kroviniai. Čarteriniai lėktuvai ir tarptautiniai reisai - retenybė.

Algirdas Ulčinas, bendrovės Šiaulių oro uostas Aviacijos saugumo skyriaus vadovas, nesitiki, kad Šiauliuose leisis lėktuvai su sirgaliais: "Fanai gali atskristi nuolatiniais reisais kituose oro uostuose, o komandos galėtų leistis ir pakilti Šiauliuose."

A. Ulčinas teigia, kad trūksta apie 300 tūkst. litų, kad būtų užbaigtas įrengti keleivių terminalas. Jau įrengtos visos patalpos, sutvarkytas bagažo skyrius, eskalatorius, patikros aparatai. Kabinamos paskutinės informacinės lentelės.

Oro uosto vadovybė susirūpinusi, kad sugriežtinus saugumo reikalavimus, gali nebetikti jų turima bagažo patikrinimo įranga. Nuolat kreipiamasi į Savivaldybės sąžinę, kuri pastaruosius metus oro uostą prižiūri tarsi podukrą.

"Rimtas lėktuvas kainuoja kaip dvejų metų Šiaulių biudžetai. Miestas mus palieka suktis savarankiškai kaip privačią įmonę, nors visos akcijos priklauso savivaldybei. Oro uostas nėra vien mūsų bendrovės privatus reikalas. Tai viso miesto turtas ir pasididžiavimas", - primena A. Ulčinas.

  

Šiaulių oro uostas čempionato metu tikisi sutikti atskrendančius krepšininkus.

Autoriaus nuotr.

 

Krepšininkams jau rengiami viešbučių apartamentai.

Milžinams klojamos lovos

Krepšininkai gali būti ramūs - jų jau laukia viešbutis "Šiaulių krašto medžiotojų užeiga", kuriame dabar vyksta statybų darbai. Rengiamas keturių aukštų pastatas, kuriame tilps visos komandos, lydintysis personalas, treneriai. Kambariai - su paaukštintomis staktomis ir dušais. Lovos gaminamos truputį ilgesnės. Reikalui esant, galima lovugalyje pritvirtinti specialius pailginimus. Viešbučių ekspertai buvo patenkinti. Tomis dienomis šiame viešbutyje gyvenantys NATO kariai turės užleisti vietą sportininkams.

Gerokai sunkiau susirasti nakvynę bus sirgaliams, ir žurnalistams. Žurnalistai iš Prancūzijos Šiaulių turizmo informacijos centre jau teiravosi apie apgyvendinimo, maitinimo, aktyvaus laisvalaikio ir transporto galimybes Šiaulių krašte. Jie tikėtųsibent 200 vietų krepšinio gerbėjams ir aukštesnius reikalavimus keliančioms VIP personoms.

Daugelis vietų aukštesnės klasės viešbučiuose tomis dienomis jau dabar rezervuotos. Meilutė Požemeckaitė, Šiaulių turizmo informacijos centro specialistė, neabejoja, kad visiems vietos pakaks, nes bus išnaudojami visi apskrities ir aplinkinių rajonų apgyvendinimo ir maitinimo resursai, pavyzdžiui, nemažai svečių gali apsigyventi Pakruojo dvaro viešbutyje.

Vietos Šiaulių viešbučiuose išseks jau per savaitę, o likusi dalis kambarių bus išgraibstyta per mėnesį. Vėliau reikės ieškoti apgyvendinimo apskrityje.

Džiuginanti žinia sirgaliams - bilietai į varžybas Panevėžyje, kur žais Lietuvos rinktinė, kainuos nuo 89 iki 209 litų. Kituose miestuose bilietai į tris mačus kainuos nuo 69 iki 169 litų. Antrojo etapo rungtynėse teks mokėti daugiau - nuo 129 iki 279 litų. Finalinio etapo bilietai Kauno arenoje kainuos nuo 139 iki 349 litų. Užsienio atstovai kritikuoja Lietuvą dėl tokių mažų kainų, nes čempionatas Lietuvoje nutiks tik kartą gyvenime. Žinant tautiečių išradingumą, tikėtina, kad dabar supirkti bilietai prieš čempionatą bus pardavinėjami keleriopa kaina. Tam bandoma užkirsti kelią.



Kostiumuoti kiaulininkai skandina Lietuvą srutose

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Danų kiaulininkai Lietuvą kolonizuoja rafinuotais būdais. Iš pradžių suokia apie užsienio investicijas, naujas darbo vietas. Paskui derasi dėl sanitarinių zonų sumažinimo tikindami, kad srutos kvepia. Vienos savivaldybės kiaulininkų pareiškimais patiki, kitos - ne. Tos, kurios stojo ginti visuomenės nuo dvoko ir nuodų, stojo prieš teismus. Mažeikių rajono savivaldybė laimėjo prieš kiaulininkus, o pakruojiečiams tenka kovoti nepalaikomiems valdžios. Radviliškio rajono valdžia vaidina solidarumą su gyventojais.

 

Mohikanai

Yra keletas žmonių, kuriuos galima pavadinti paskutiniais mohikanais, nes vargu ar kas galėtų juos pakeisti.

Mažeikių rajono Būgenių kaimo bendruomenė po puspenktų metų teismų maratono įveikė danų kapitalo bendrovę "Būgenių agro". Tai ne sporto varžybos, o kova dėl galimybės kvėpuoti grynu oru, gerti vandenį be srutų, laikyti bites, nesumažinti savo būsto vertės. Prieš "apkiaulinimą" kovojo ne tik Būgenių kaimo bendruomenė, bet ir Mažeikių rajono savivaldybė. Tai vienintelė bendruomenė, kuriai pavyko teisiškai priversti kiaulininkus neplėsti savo veiklos - pasitenkinti mažu kompleksu. Norėta Būgeniuose per metus užauginti 46 tūkst. kiaulių.

Pakruojo rajono Rozalimo miestelyje gyvenanti 76-erių Genovaitė Valčiukienė jau šešerius metus kovoja su danų kiaulininkais, kurie norėjo Rozalimo, Klovainių ir Pamūšio apylinkes paversti ištisais kiaulynais. Moteris turi įgaliojimus atstovauti teisme daugybei kaimų bendruomenių. Iš savo kišenės teismams paaukoja kone visus pinigus. Paskaičiavo, kad išlaidos jau viršijo 20 tūkst. litų.

Danų kiaulininkai nesitikėjo, kad kaimo šviesuolė bus tokia atkakli. Jie dabar save ramina - juk su saule ta ragana negyvens. G. Valčiukienė tiki, kad nugalės. Sako, jog sveikata prasta, tačiau neturi teisės pasiduoti: "Tai šventas reikalas. Reikia apsaugoti mūsų vaikus nuo tokių "investicijų". Tai tikra šalies kolonizacija, tačiau ne šautuvais, o srutomis ir pinigais."

Edvardas Stonkus, Radviliškio rajono Šiaulėnų kaimo seniūnaitis, - dar vienas "šašas" kurio nepavyksta papirkti ar nutildyti. Vyras sako jaučiąs atsakomybę ne prieš Lietuvą, o savo vaikus: "Kai ketverių metukų mergytė sako - tėti, negaliu lauke bėgioti, dvokia - ką aš, tėvas, galiu padaryti? Viską."

E. Stonkus neidealizuoja savo kovos, tačiau dvokiant srutoms ir valdžios bei danų kiaulininkų suokalbyje gyventi nenori: "Nepaperkamų žmonių nėra. Nupirktų ir mane už kelis milijonus, bet jiems tai neapsimoka. Galėtų visi šiaulėniškiai būti neįperkami."

Kam ir kodėl srutos kvepia?

Rozalimo šviesuolė G. Valčiukienė džiaugiasi būgeniškių pergale. Jos nuomone, laimėjo žmonių vienybė ir sveikas vietinės valdžios protas, netrumparegiškas požiūris.

Pakruojo rajone - atvirkščiai. Danai kiaulininkai į "Mūšos" kompleksą koją įkėlė prieš devynerius metus. Nuo to laiko Pakruojo valdžią tarsi kažkas užbūrė. Taryba 2004-ųjų pabaigoje leido Rozalimo ir Klovainių seniūnijose rengti trijų kiaulių kompleksų detaliuosius planus. Po kelių mėnesių pritarė UAB "Saerimner" pasiūlymui statyti iki 11 kompleksų.

Pakruojo rajono gyventojams tenka kovoti ne tik prieš danų kapitalą, bet ir valdžią, kurią patys išsirinko. Kodėl gyventojams danų srutos dvokia, o valdininkams - kvepia? "Matyt, kiaulininkai moka pakvepinti. Valdžia gina ne mus, o užsieniečius. Per šiuos rinkimus būtina ją pakeisti", - šypsosi nenuilstanti moteris.

Rozalimo šviesuolė Genovaitė Valčiukienė sako kovojanti dėl švento reikalo - vaikų ateities.

G. Valčiukienė mato, kad valdžia ir net dvasininkai keliaklupsčiauja užsieniečiams už keletą keptų paršiukų, apmokėtą koncertą ar kitokį rėmimą. Dar labiau ją skaudina melas: "Meras Saulius Gegieckas muilina žmonėms akis kalbėdamas taip, tarsi pats dirbtų danų kiaulidėse. Neseniai rajono vyriausiasis architektas Artūras Šukys radijo laidoje čiulbėjo, kad kruopščiai rengiami naujų kiaulidžių planai. Juk dar teismai nesibaigia, o srutos bus laistomos visame rajone."

Kiaulių kompleksai gali laistyti srutas dvi savaites per metus: vieną - pavasarį, kitą - rudenį. Nenuilstanti kovotoja paskaičiavo, kad pernai vien Pakruojo rajone srutos buvo laistomos 66 dienas. G. Valčiukienė nerimauja dėl šalies valdžios sprendimo dėl žemės pardavimo užsieniečiams: "Užsienio agentai jau seniai vaikšto po kaimus. toks leidimas jiems dar labiau atrištų rankas. Jau ir taip daug žemės yra išnuomota 99 metams. Tai praktiškai - parduota."

Rozalimo kaimo gyventojams tenka pakovoti ir dėl savo jauno kunigo, kuris yra kritiškai nusiteikęs kiaulynų atžvilgiu. "Jei jį iš mūsų atims, kunigaus Klovainių kunigas, kurį danų kiaulininkai yra apdovanoję. Mums tokio nereikia", - kaimo subtilybes atskleidžia G. Valčiukienė.

Tiksi ekologinė bomba

Anot Žaliųjų judėjimo vado Rimanto Braziulio, jei viskas vyktų pagal danų kapitalo užmačias, Lietuva jau prieš ketverius metus būtų tapusi Europos kiaulide. Ne sodu ar oranžerija, bet didžiulio Europos ūkio tvartu.

Šiaulėnų seniūnaitis Edvardas Stonkus sako, jog kiaulių auginimas - nuostabus verslas, kurį galima dirbti su kostiumu ir baltais rankogaliais. Danija sumokėjo kiaulių augintojams už tai, kad šie iškėlė verslą iš Danijos. Europa mielai atvėrė fondų skrynias, nes tai - verslo investicija aborigenų šalyje. Lietuva palaimina didžiulių kompleksų statybą. Kol žemės negalima parduoti, savivaldybės išnuomoja srutoms laistyti savo laukus 99 metams. Jau ne visi ūkininkai leidžia nuodyti savo laukus. Kiaulininkų strategija aiški - kuo didesnis kompleksas bei pelnas ir kuo mažesnė sanitarinė zona.

E. Stonkus primena, kad Šiaulėnuose įsikūręs bendrovės "Litpirma" kiaulių kompleksas veikia be poveikio aplinkai vertinimo. Tai draudžiama pagal Lietuvos įstatymus, tačiau bauda už didelius pažeidimus juokingai maža - 350 litų.

Trečdalis Šiaulėnų patenka į komplekso sanitarinę zoną. Poliklinika, mokykla, vaikų darželis, seniūnija ir visas kaimas kenčia nuo srutų dvoko. Srutų rezervuarai yra vos už 150 metrų nuo upelio, kuris teka į Nevėžį, o šis - į Nemuną. "Kokia ekologinė katastrofa nutiktų, jei įvyktų avarija?" - klausia senūnaitis.

Edvardas Stonkus, Radviliškio rajono Šiaulėnų kaimo seniūnaitis įsitikinęs, kad valdžia veidmainiauja ir pataikauja kiaulių verslo atstovams.

Autoriaus nuotr.

Valdžia padeda skambiais žodžiais

Radviliškio meras Antanas Čepononis viešai deklaruoja, kad savivaldybė yra įpareigojusi bendrovę "Litpirma" atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir Tarybos sprendimu neleido kompleksui plėstis. "Tai gražūs žodžiai, tačiau kompleksas dar prieš uždraudžiant buvo išplėstas. Jame leidžiama auginti iki 12 tūkst. kiaulių per metus, tačiau jau dabar oficialiai užauginami 25 tūkstančiai", - teigia E. Stonkus. Seniūnaitis mano, kad tikras kiaulių skaičius yra kone dvigubai didesnis.

E. Stonkus netiki gražiais mero žodžiais. Prieš porą metų A. Čepononis žadėjo visomis jėgomis ginti gyventojų interesus, tačiau neseniai Šeduvoje vykusioje žemdirbių šventėje įteikė padėkos raštą UAB "Litpirma" vadovui Jorgenui Andersenui už gerus bendrovės rezultatus ir krizės metu išsaugotas darbo vietas.

"Kiek įmonių Radviliškyje išsaugojo darbo vietas, tačiau paminėti būtent kiaulininkai. Nerimą kelia tai, kad nemažai žmonių palūžta ir nebekovoja. Paprasti žmonės bijo prarasti darbą. Valdininkai džiaugiasi keliamu šaršalu, nes kiaulininkams jų sprendimai daugiau kainuos. Apie gyvenimo kokybę nėra nė kalbos", - sako E. Stonkus.

Kur šešėlis - Vyriausybėje ar už prekystalio?

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Vyriausybė apsisprendė turgaus mėsos prekeivius apkrauti kasos aparatais. Motyvas – bus mažiau šešėlinių pinigų. Patys prekeiviai įsitikinę, kad niekas nepasikeis, tik padaugės išlaidų ir nemažai vyresnių žmonių nebedirbs šio darbo. Dar kita nuomonė – Vyriausybė pati veikia šešėliniais metodais - vykdo savo įsipareigojimus rėmėjams ir sistemingai žlugdo smulkiuosius verslininkus.

Mėsos pardavėjai jau seniai nepjauna gyvulių tarpuvartėse, todėl kasos aparatai šiame versle jokio skaidrumo neatneš.

Nemažos išlaidos

"Šešėlyje" sukasi dideli pinigai! Prekeiviai slepia apyvartą! Mes norime jums palengvinti buhalterinę naštą! Teigiama, kad įsigijus kasos aparatus ir toliau bus galima dirbti su verslo liudijimais.

Tokiais šūkiais švaistosi Vyriausybė, kuri, daug nediskutavusi, nusprendė apkrauti turgaus mėsos prekeivius kasos aparatais. Iš Vyriausybės pusės - tik viešieji ryšiai ir jokios diskusijos su prekeiviais.

Nutylima, kad kasos aparatai ir sudėtinga buhalterija "išvarys" iš rinkos daugybę prekeivių. Jie patrauks į darbo biržą arba emigruos.

Vyriausybės sprendimu nuo šių metų gegužės 1-osios turgaus mėsos prekeiviai privalės naudoti kasos aparatus. Be to, naudojant kasos aparatą, privaloma pildyti ir kasos žurnalą. Turgaus prekeiviai privalės tapti pusiau buhalteriais ir išmokti tvarkyti privalomą dokumentaciją.

Vyriausybė naudoja "marketinginį" būdą, kad žmones priverstų kuo greičiau įsigyti kasos aparatus. Ji skyrė 2,5 milijono litų kasos aparatams kompensuoti. Pažymima, kad pirmiesiems įsigijusiems kasos aparatus, bus suteikta 100 procentų kompensacija. Delsiantiems ji bus mažesnė arba visiškai nebus.

Nutylima, kad kasos aparatą teks ir prižiūrėti. Per metus kasos aparato priežiūra, remontas, programavimas, juostelių keitimas atsieis ne mažiau nei 300 litų.

Šiaulių "Dvaro" turgavietės direktorė Laima Kvašienė įsitikinusi, kad prekeiviams išlaidos bus dar didesnės - vien kasos juostelėms gali tekti pakloti apie 200 litų per metus.

Direktorės nuomone, kasos aparatai apsunkins prekeiviams darbą, apkraus papildomomis išlaidomis, kurias jie turės įskaičiuoti į parduodamos produkcijos kainą. Daug išlaidų bus ir turgaus administracijai. "Reikės įrengti šimtus elektros lizdų, bus išeikvojama daugiau elektros energijos", - teigia L. Kvašienė.

Aparatai "išgąsdins" vyresnius prekeivius

Šiaulių turgavietėje prekiaujanti Dalia atrėmė visus Vyriausybės išvardytus atvejus, kuo kasos aparatai būtų naudingi. Finansinis šešėlis, anot prekeivės, ir taip skaidrus - mėsą prekeiviai perka iš žinomų stambių mėsos tiekėjų ir ūkininkų. Privalomas produkcijos kokybės tyrimas. Yra daugybė dokumentų, liudijančių apie mėsos įsigijimą, gabenimą.

Vyriausybė pažymi, kad daugumos mėsos prekeivių metinė apyvarta viršija 100 tūkst. litų. Viršiję šią sumą prekeiviai turi tapti PVM mokėtojais ir mokėti pelno mokestį.

Anot Dalios, valstybei naudos iš to nebus. Dauguma prekeivių jau tapo PVM mokėtojais. Pelno kaip nebuvo, taip nebus. Kasos aparatai – niekam nereikalingas žmonių apsunkinimas.

Ūkininkas Petras Barista turi patirties, nes jo darbuotojams tenka dirbti su kasos aparatais. Jis šia technologija jau aprūpino kitus savo prekeivius. Netrukus jis planuoja prekiauti ir mėsa. Rinkos apsaugojimą nuo lenkiškos mėsos ūkininkas vadina manipuliaciniu žaidimu. Jo nuomone, lenkiška mėsa niekuo nesiskiria nuo daniškose kiaulidėse užaugintos lietuviškos.

"Iš darbo išeis apie 20 procentų prekeivių. Dauguma - vyresnio amžiaus. Su tuo susidūriau pats. Gerai bus tik įmonėms, kurios parduos ir prižiūrės kasos aparatus", - sako ūkininkas P. Barista.

Šiaulių turgaus prekeiviai moka būti vieningi. Prieš porą metų jie užtvindė Savivaldybės aikštę.

Autoriaus nuotr.

Vyriausybė "pudrina" smegenis

Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė, įsitikinusi, kad valdžia vykdo stambiųjų verslininkų užsakymą dusinti smulkiuosius.

"To įrodymas - Vyriausybė nelaukė mūsų darbo grupės išvadų, neatsakė mums į klausimus, kodėl būtina įvesti kasos aparatus. Jai nesvarbu. Valdžia besąlygiškai vykdė monopolistų užsakymą", - sako Z. Sorokienė.

Asociacijos pirmininkei kasos aparatų meistrai oficialiai patvirtino - aparatai tikrai ges. Jie nepritaikyti dirbti lauko sąlygomis net ir po stogu. Be to, iš jų fiksuojamų duomenų mokesčių inspektoriai nieko nesužinos, tik už kiek ir kada parduota.

Z. Sorokienę labiausiai neramina tai, jog Vyriausybė užsiima gyventojų smegenų "pudrinimu", propaganda. Ji skelbia, kad prekeiviai patys nori kasos aparatų, aiškina, kad bus prekeiviams paprasčiau. Nutyli ne tik apie būsimas išlaidas, bet ir gąsdina - jei neskubėsite įsigyti kasos aparatų - nekompensuosime!

"Daugybė svarbių dalykų nepasakoma. Tačiau nei mes, nei prekeiviai nesame tokie kvaili. Tikime, kad žmonės bus pilietiški ir vasario 7 dieną atvyks į mitingą prie Seimo rūmų. Jis rengiamas ne tik dėl kasos aparatų įvedimo, bet ir sistemingo smulkiųjų verslininkų žlugdymo. Juk jau apie du trečdalius rinkos yra monopolizuota", - teigia Z. Sorokienė.

Vienybės, nežinomybės ir provokacijų naktis

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Prieš 20 metų rusų okupantų tankai sudrebino Vilnių. Dainomis ginkluoti žmonės stojo prieš daugiatonę karo techniką ir... nugalėjo. Siūlome prisiminti tuos laikus dviejų laisvės šauklių - filosofo Arvydo Juozaičio, kuris tą naktį sėdėjo siaubu persmelktoje Seimo salėje ir šiauliečio policininko kriminalisto Arvydo Augo, kuris budėjo prie Šiaulių savivaldybės - akimis. Ko išvengė Šiauliai? Kas iš tiesų vyko Seime? Ar yra vienas kurpalius, ant kurio tiktų tos dienos istorinis batas?

 

Ar to buvo galima išvengti?

Filosofas Arvydas Juozaitis - vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio seimo narys, kuris pirmuose laisvuose rinkimuose (1989 m.) į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio iškeltas prieš LKP CK I sekretorių A. Brazauską.

Filosofas pripažįsta, kad kalbėti apie anuos neužmirštamus įvykius nėra lengva vien todės, kad pats matė, kaip įvykius "forsavo" ne tik rusų kareiviai, bet ir Lietuvos atstovai. Šalto proto trūko abiem pusėm.

"Ar žinote, kad vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis griežtai atsisakė Lietuvos milicininkams išdalyti ginklus. Už tai buvo puolamas. Mūsiškiams niežėjo rankos šaudyti", - prisimena filosofas.

Pasipriešinimas paraku neišvengiamai reikštų kraujo praliejimą. Reikėjo kito ginklo, kurį tauta surado pati. Marios žmonių suprato, kad daina – geriausias kelias į laisvę.

A. Juozaitis savo rašinyje "Dangaus lašas" išdėstė ir sukoncentravo mintis apie Sausio 13-osios įvykius. Jis rašė, jog Lietuvoje savižudiškas M. Gorbačiovo perestroikos projektas baigėsi 1990 metų vasario 24 dieną, kai buvo išrinktas naujas parlamentas. Į jį suėję tautos atstovai aiškiai buvo pareiškę - jie paskelbs nepriklausomybę nuo TSRS.

Apie Sausio 13-ąją galima pasakoti įvairiai. Filosofas klausia - ar yra vienas kurpalius, ant kurio tiktų tos dienos istorinis batas?

"1991 metų sausio 13-osios nebuvo galima išvengti. Tai tapo aišku išsyk 1990 metų kovą, kai nukirtę Kremliaus valdžios galias tautiniai komunistai, buvo paskelbti vidaus priešais. Lietuvos parlamentas, kuriame įsivyravo radikali valdžia, ėmėsi ir radikalios politikos. Kremlius, savaime suprantama, gavo puikią progą pažvelgti į Lietuvą kaip į Kaukazą. Paskutinieji imperijos strategai jau buvo išbandę tankų valdžią 1989 metų balandį Tbilisyje ir 1990 metų sausį Baku. Tankai priartėjo prie Vilniaus", - rašo A. Juozaitis.

Siaubas užklupo akimirksniu

Vėlų saulio 12 dienos vakarą A. Juozaitis su žmona ėjo iš Kaštonų gatvės į Žvėryną, per Nepriklausomybės aikštę. Ant Nacionalinės bibliotekos laiptų siautė koncertas. Šoko minia jaunimo. Pavojaus nebuvo nė kvapo.

Duslus, kartu ir šaižus kalenimas pasipylė po valandos. Driokstelėjo sprogimai. Ten, kur dangų skrodė televizijos bokštas, tamsą pjaustė šviečiančių kulkų papliūpos.

"Namų telefonas ėmė šokčioti kaip užviręs, radijas, pastatytas ant šaldytuvo, puse garso merginos balsu šaukė SOS Lietuvai. Lietuviškai, angliškai ir, regis, rusiškai. Bangos skriejo iš Kauno. Vaidenosi karinių filmų nuotrupos, tėvų ir močiutės pasakojimai apie pokario metus. Radijui šiurpiai ir monotoniškai kartojant SOS ir "Lietuva užpulta", apie pusvalandį kalbėjau telefonu, laksčiau po butą. Po trijų ketvirčių valandos, suslapstęs dokumentus, jau stovėjau prieš aptemdytus Parlamento langus", - beria prisiminimus A. Juozaitis.

Seimo durys atsidarė vos vos - tik pasisukęs galėjai įlįsti. Seimo vestibiulyje A. Juozaitis pajuto benzino tvaiką. Jį skleidė "Molotovo kokteiliai".

Arvydas Juozaitis prisimena ne tik didžiulę žmonių vienybę, bet ir kai kurių valdžios atstovų nenumaldomą norą "pašaudyti".

Kiek buvo ginkluotų vyrų? A. Juozaitis sako neskaičiavęs, tačiau ginklai buvo įvairūs: užkištas už diržo keistos konstrukcijos pistoletas, medžioklinis šautuvas per petį. Ginkluotų Kalašnikovo automatais buvo nedaug. Vaikščiojo su automatu V. Šustauskas ir dar keli jo bendrai.

"Naktį, gerokai po trečios, jis (V. Šustauskas) priėjo prie būrelio deputatų, stoviniuojančių netoli didžiojo vitražo, ir garsiai pareiškė iššaudysiąs visus Parlamente esančius komunistus, jeigu iš lauko į pastatą bus paleista nors viena kulka. Vyrai, stovėję puslankiu, atsargiai paklausė nueinančio gynėjo, kodėl šis pasirinko jų grupelę savo ketinimams skelbti. Vėliau išgirdau, kad jis dosniai skelbė savo nusiteikimus ir kitose Parlamento vietose", - prisimena filosofas.

Seime sklandė svarbiausias klausimas - puls mus armija ar nepuls?

Savo rašinyje A. Juozaitis kraupiai aprašo tuomet tvyrojusią nuotaiką: "Plenarinių posėdžių salėje deputatai sėdėjo su paltais ir striukėmis, su radijo imtuvais. Ne tik sėdėjo, bet ir pusiau gulėjo, snaudė užsikvempę ant alkūnių. Buvo atsilošusių, sumerkusių akis, atplėšusių antakius. Salėje kartais tapdavo labai tamsu. Atrodė, kad ne žmonės, o nervų kamuoliai sėdėjo prie deputatų stalų, judėjo tarp eilių, kilo į tribūną, darė pranešimus, skaitė žuvusiųjų pavardes, skelbė kreipimusis į pasaulį. Iš įtampos linko stuburas, kūną plėšė eiti lauk, kur daugiau žmonių, oro. Dujokaukės, gulinčios ant vieno kito stalo, priminė negyvus, apanglijusius kūdikius."

Įtampa kaupėsi ilgai

Policijos pareigūnas Arvydas Augas pamena, kad tikrą įtampą ir pavojų Šiaulių žmonės pajuto praėjus vos kelioms dienoms po 1990 metų kovo 11-osios. Dienos, kuri pateko į istoriją kaip Lietuvos nepriklausomybės diena.

Kovo 17 vakarą Šiauliuose dislokuoto dalinio Nr. 5204 majoras Olegas Frolovas padaugino alkoholio ir su kolegom užvirė karštą diskusiją apie Vytautą Landsbergį, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką.

Kariškis pasiėmė automatą, pistoletą, šovinių ir nusprendė vykti į Vilnių susidoroti su V. Landsbergiu. Padaryti tvarką, nes jis nesusitaikė su mintimi, kad jau gyvena ir dirba svetimoje nepriklausomoje valstybėje.

Majoras užsimetė ant peties automatą, pasivadino kartu eiti moterį, tuo metu dirbusią dalinio bufete. Šiai teko paklusti. Negalėjo priešintis ir sustabdytas taksistas Vilius Valteris. Įrėmęs ginklą į galvą, karininkas pareikalavo vežti jį į Vilnių, tik prieš tai užsukti į vieną butą, kuriame išbandė, ar veikia jo ginklai.

Apie šūvius policija greitai sužinojo ir bandė sustabdyti įsismarkavusį karininką. Pasivijo Dubijos gatvėje ir pradėjo mirksėti žibintais. Majoras taksistui liepė sustoti, tačiau ne pasiduoti, o pamokyti pareigūnus V. Grigaliūną ir V. Maskolenką. O. Frolovas išlipo iš automobilio ir pradėjo šaudyti. Pareigūnai atsakė tuo pačiu. Viena kulka pataikė į galvą. Majoras ligoninėje mirė.

Konfliktas neišaugo į politinį skandalą. O. Frolovą nušovę pareigūnai buvo paskatinti. Jiems taip ir nebuvo pasakyta, kurio kulka mirtinai kliudė majorą.

Policijos pareigūnas Arvydas Augas prieš 20 metų su šia apranga budėjo prie Šiaulių savivaldybės. Jis teigia, kad milicininkams buvo leista apsispręsti, kam jie tarnauja - Lietuvos Respublikai ar LTSR.

Autoriaus nuotr.

Vienybė ir narsa

A. Augas tą lemtingąją sausio dieną budėjo prie Šiaulių savivaldybės. Pareigūnas pamena, jog nors čia nebuvo tankų, tačiau dvasia iki galo ginti savo šalį buvo tokia pat galinga, kaip prie Parlamento ar televizijos bokšto.

Be O. Frolovo incidento, per tuos metus buvo nemažai ir niekur neužfiksuotų įvykių. Kažkuriam kariškiui išdaužė langus, kitą apspjaudė. Tai galėjo nutikti ir tą sausio 13-ąją. "Laikėmės pozicijos, kad kariškiai nekalti, jog juos čia atsiuntė. Dauguma kariškių čia gyveno su šeimomis, turėjo butus. Sunkiai nuspėjami buvo eiliniai kareiviai, kurie nesuleido čia šaknų, o tik tarnavo", - pasakoja A. Augas.

Kai kurie žinovai teigia, kad Šiauliuose nebuvo karinių incidentų vientodėl, kad lakūnai yra intelektualūs žmonės. A. Augas mano kitaip. Paprasčiausiai nebuvo duotas įsakymas pulti. Dar prieš siaubo naktį kariniame oro uoste nusileido apie 30 lėktuvų su desantininkais.

Iki katastrofos buvo vos milimetras. "Įsigyti automatą tais laikais buvo vieni juokai. Jei būtų prasidėję ginkluoti susirėmimai, aukų būtų buvę daugiau", - tvirtina pareigūnas, tais laikais mieste konfiskavęs daugybę nelegalios karinės amunicijos.

Šiauliuose incidentų pavyko išvengti. Visi vieningai dainavo ir buvo pasiryžę plikomis rankomis apginti savo miestą: "Net mums, pareigūnams, nedavė ginklų. Tiesa, aš turėjau pistoletą. Rimčiau apginklavo tik tuos, kurie saugojo objektus. Minioje buvo uždrausta mojuoti ginklais. Neprovokuoti pykčio. Niekas nežinojo, kas būtų nutikę, jei minioje kas nors prakalbėtų rusiškai."

Atrodo, jog nieko nereikėjo papildomai organizuoti. Žmonės buvo pamaitinti ir pagirdyti kava. Ją bidonais nešė. "Skani kava buvo, su brendžiu. Spaudė stiprus šaltukas. Tik puodelių nebuvo", - pasakoja policininkas, išsaugojęs ir taip pat muziejui atidavęs termoso kaušelį, kuriuo tą dieną pagirdė šimtus.

Vėliau visi išsiskirstė, tiksliau, išvyko į Vilnių ginti dar neužimtų objektų. Vien iš Šiaulių į sostinę iškeliavo 40 policininkų.



Žiema miestą surietė į ragą

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Prisnigo tiek, kad gyventojai patys griebėsi kastuvų, iš miesto pradėtas vežti sniegas, o valomose gatvėse, policijai priežiūrint, priverstinai kilnojami automobiliai. Patartina žiūrėti ne tik po kojomis - ant stogų kabo pavojingi varvekliai. Gamta verčia visus veikti sutartinai. Savivaldybė, policija, kelių valytojai, įmonių savininkai ir gyventojai kartu kovoja prieš žiemos galybę. Ar bus šiame kumštyje silpnoji grandis?

Gatvėse neįmanoma prasilenkti. Viską užklojo storas sniego sluoksnis.

Balti žiemos dantys

Mašinos ir žmonės lyg pelės juda baltais tuneliais. Siauresnėse gatvėse automobiliai vos prasilenkia. Vedžiojami šunys nardo pusnyse lyg delfinai. Vaikams - daug balto džiaugsmo, o suaugusiesiems - juodo rūpesčio.

Šaligatviuose stovi šimtai automobilių, kurių markę galima nustatyti tik atkasus metrą sniego. Šalia tarsi sniego urvuose stovi automobiliai, kuriuos šeimininkai naudoja kasdien.

Jau kone visose daugiabučių laiptinėse ne kartą kabojo skelbimai apie organizuojamas talkas kiemui valyti. Bendrijų pirmininkai pastebi, kad kasti sniego susirinko daugiau žmonių nei grėbti rudeninių lapų.

Sniegu užversti ne tik šaligatviai, bet ir namų stogai. Silpnesnės konstrukcijos stogus toks sniego svoris gali deformuoti ar net sulaužyti.

Sniego tiek daug kad, jį tenka vežti iš miesto. AB "Specializuotas transportas" atstovas Vilmantas Petuška sako, jog miesto užsakymu įmonė jau veža sniegą nuo sankryžų, šaligatvių, pėsčiųjų perėjų. Tačiau daugiausia sniego vežimo paslaugą užsako privačios struktūros. Kokia kaina? Vienas kubinis metras sniego - 10 litų be PVM. Sunkvežimyje telpa apie 13 kubinių metrų. Kiemų valymo darbų kaina prasideda nuo 90 litų be PVM. Sniegas kaupiamas Liejyklos gatvės pabaigoje esančiuose laukuose. Čia jis ištirps ir kanalu nutekės į Talkšą.

Kyšo neūkiškumo ausys

Namų pastogėse kabantys varvekliai kelia pavojų. Civilinės saugos specialistai sako, kad juos nudaužyti būtina, tačiau auštai esančius turėtų panaikinti šio amato žinovai. Dažnai tam prireikia mašinos su kilnojamu bokšteliu. Edvinas Mačiulis, įmonės "Valymo meistrai" vadovas, paskaičiavo, kad tokios mašinos nuoma kainuotų apie 150 litų už valandą.

Maksimali sniego apkrova ant stogų yra apie 160 kilogramų vienam kv. metrui. Stogo nuvalymas kainuoja 90—120 litų.

Jei nuo stogų karo pavojingi varvekliai, o savininkas nesiima priemonių, jam gresia nuo 300 iki 1000 litų bauda. Tiesa, Savivaldybė tikina, kad neskuba apdalyti visų baudomis. Pirmiausia paragina kuo greičiau likviduoti pavojų. Reikia pastebėti, kad varveklių kabo ir ant Savivaldybės pastatų.

  

Kai kurių prekybos centrų aikštelės neišvažiuojamos.

 

Liejyklos gatvės pabaigoje kyla sniego kalnai. Išvežti vieną sunkvežimį sniego kainuoja apie 150 litų.

Evaldas Vaičeliūnas, Statybos skyriaus vedėjas, teigia, kad dauguma ūkio subjektų buvo įspėta apie pavojingus varveklius. Jie turi būti nudaužyti arba aptverti. Jei pro Šiaulių universiteto sporto salę (Vasario 16-osios g.) einančiam žmogui smogs varveklis, atsakys universitetas.

Į redakciją kreipėsi moteris, kuri sako negalinti pereiti nevalomos "Lyros" prekybos centro stovėjimo aikštelės. Patikrinome, kaip atrodo kitų prekybos centrų, pavyzdžiui, "Bruklino" ar "Bauhof" aikštelės. Dėl sustumto sniego jos mažesnės, tačiau nuvalytos.

"Dėl stovėjimo aikštelių nevalymo jokia atsakomybė negresia", - sako E. Vaičeliūnas, tačiau pripažįsta, kad iš to galima matyti, ar savininkai - ūkiški žmonės. Savininkai yra ir nehumaniški, jei nenuvalo neįgaliesiems skirtų prievažų.

Varvekliai kelia pavojų gyvybei.

Autoriaus nuotr.

Automobiliai dar bus kilnojami

Jei rytą nerasite savo automobilio, geriau paieškokite - gal visai užpustė. O gal jūsų automobilį nutempė į stovėjimo aikštelę, nes šią snieguotą žiemą jis kelia grėsmę eismo saugumui.

Dainų, Vytauto, Vilniaus gatvėse ir Draugystės prospekte buvo valomos gatvės pasitelkus policiją ir autoservisus. Ant autovežio buvo laikinai užkelta apie 20 automobilių. Du automobiliai buvo nutempti į stovėjimo aikštelę dėl stovėjimo draudžiamoje vietoje. Šių automobilių savininkai turės sumokėti baudą bei nutempimo išlaidas.

Gatvėse specialia technika buvo pakeliami automobiliai. Tuomet greideris nuvalė sniegą ir automobiliai vėl buvo pastatyti į vietą.

Prieš tai policija užfiksavo ilgai stovinčius nenaudojamus automobilius ir asmeniškai įspėjo jų savininkus, kad šie juos patrauktų.

Dar nėra tikslaus tolimesnio gatvių valymo grafiko. Kitą savaitę, sausio 10-11 dienomis, planuojama valyti Aukštabalio gatvę. Sausio 12-13 dienomis - Lyros gatvę. Apie gatves, kuriose bus nukeliami automobiliai, informuosime naujienų portale "Etaplius.lt".

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vincas Urbonavičius teigia, kad automobiliai priverstinai kilnojami buvo prieš keletą metų, kai taip pat užklupo snieginga žiema. Tuomet nebuvo reikiamos technikos - pareigūnai stumdė automobilius rankomis.




Kiek kainuoja gerumas?

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Ar lengva būti geram? Taip - pasakytų tas, kuris televizijos gerumo akcijose aukoja siųsdamas trumpąsias žinutes. Ne - rėžtų tas verslininkas, kuris norėjo išlikti nežinomas ir padovanoti vargingai šeimai šaldytuvą arba pamaitinti kelias dešimtis benamių. Didžiausia bėda - niekas dorai nežino, kur, kam ir kokios reikia paramos. Gerumo srityje - maišatis. Į vieną puodą suplakamas dvasingumas, pinigai ir konkurencija.

Gerumas dažnai tampa preke, tačiau svarbiausia, kad jo būtų kuo daugiau.

Autoriaus nuotr.

Žmogus stipresnis už įstaigą

Šiaulietis verslininkas Laimonas Jurgilas nusprendė, kad jo vadovaujama "Grafaitės svetainė" gali darbo dienomis pamaitinti apie dvidešimt žmonių. Tačiau kaip išsiaiškinti, kuriems to labiausiai reikia?

Laimonas kreipėsi į Carito organizaciją, Šiaulių savivaldybę ir paprastą iniciatyvų pilietį Remigijų Kalakauską, kuris sodyboje turi įsteigęs alkoholikų reabilitacijos centrą.

"Caritas nekėlė ragelio visą darbo dieną, Savivaldybė nesiteikė suteikti jokios informacijos ar organizuoti vargšų žmonių. Socialinių paslaugų centro nakvynės namuose buvo paaiškinta, kad maitinimo nelabai reikia - geriau pinigais. Vienintelis Remigijus sugebėjo organizuoti žmones iš nakvynės namų. Pabrėžiu - be direktoriaus palaiminimo, be sudėtingų dokumentų pildymo. UAB "VIP taksi" palankiomis sąlygomis veža žmones į "Grafaitės svetainę" pavalgyti", - sako Laimonas, kuris planuoja nenutraukti savo maitinimo akcijos ir kitais metais maitinti dar daugiau žmonių.

Laimonas įsitikino, kad daugumai organizacijų nusispjauti ant vargšų žmonių. Joms, anot jo, svarbiausia išsilaikyti, o katalikiškoms organizacijoms - papildyt bažnyčios biudžetą. "Aš siūlau už dyką "opelį", o man sako - jei būtų "mersas" gal ir paimtume. Aš neturiu laiko ir informacijos labdarai organizuoti. Aš ją skiriu, o įstaigos nemoka jos pasiimti", - piktinasi verslininkas.

Tokių iniciatyvių verslininkų yra ir daugiau. Neseniai autoservisas "Ertona" padovanojo šaldytuvą nepasiturinčiai šeimai. Vyrai patys išsiaiškino, ko šeimai reikia: nupirko, užnešė ir dar saldainių Kalėdoms davė. Vyrai beveik nesileido į kalbas - sėdo į mašiną ir nurūko - norėjo išlikti nežinomi. Tik pasakė, kad jų geras darbas neteks prasmės, jei viešai pasigirs.

Trūksta informacijos

Laimonas sako, kad daugumai norinčių aukoti žmonių pirma kilusi mintis - vaikų namai. Kreipiasi ten, nes apie juos sužinojo per įvairias televizijos gerumo kampanijas. Verslininkas pripažįsta kad iki šiol nežinojo, kur dar galima kreiptis, jei nori atlikti labdaringų žygių.

Be vaikų namų Šiauliuose, galima būtų paminėti dar keletą įstaigų, kurios rūpinasi vaikais, gyvenančiais sudėtingesnėje socialinėje aplinkoje. Visuose vaikų dienos centruose lankosi per 130 vaikų nuo 7 iki 18 metų. Yra daug gerų žmonių, kurie paremia maisto produktais, tačiau vaikams labai reikia ir kokybiško laisvalaikio. Tai vaikų dienos centras "Gelbėkit vaikus", VšĮ "Mūsų draugas", Ginkūnų vaikų dienos centras, klubas "Tarp savų", Šiaulių miesto savivaldybės dienos užimtumo centras "Goda", Ginkūnų vaikų dienos centras, Maltos ordinas, Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros dienos centras, Šiaulių vyskupijos Carito vaikų dienos centras.

Vaikų dienos centro "Gelbėkit vaikus" direktorė Indrė Dambrauskienė ir VšĮ "Mūsų draugas" l.e.p. direktorė Loreta Naginskaitė taip pat pripažino, kad nėra apibendrintos informacijos žmonėms, kurie nori nuveikti ką nors gero.

"Mūsų draugas" - didžiausias iš penkių Šiaulių vaikų dienos centrų. Čia lankosi 40 vaikų iš viso miesto. Kituose centruose - po 12-15 vaikų. Vaikų dienos centrus lanko socialiai remtinų arba asocialių šeimų vaikai. Čia jie ateina po pamokų ir būna iki vakaro. Nakvoti grįžta į namus.

Būna, kad turtingesni žmonės atvyksta, išsirenka vargingiausiai gyvenančius vaikus ir jiems nuperka drabužių. Tačiau tokių geradarių pasitaiko vos kartą per metus. Dauguma nenori reklamuotis. Įvairios firmos ir ūkininkai dienos centrams parūpina daržovių ir kitų maisto produktų.

"Informacija apie dienos centrų veiklą daugiausia sklinda iš lūpų į lūpas. Socialinius mokslus kremtantys studentai dažniausiai nežino, kokios tai įstaigos", - teigia Loreta Naginskaitė ir viešai dėkoja įmonei "Citma", ūkininkams Edui Sasnauskui bei Linui Šateikiui už paaukotus maisto produktus.

Sistema veikia, bet netobulai

Šiaulių socialinių paslaugų centro direktorius Algimantas Beinoravičius teigia, kad verslininko Laimono parama maistu - ne pati reikalingiausia. Nakvynės namų klientai ir taip maitinami. Būtų geriau, jei juos kas nors pamaitintų savaitgaliais, o ne darbo dienomis.

"Mes darbo dienomis maitiname apie 130 žmonių valgykloje, esančioje Stoties gatvėje. Ten pat yra ir labdaros drabužių punktas", - sako direktorius.

Drabužius čia pristato fondas, kuris dalį drabužių parduoda. Direktorius teigia, kad už parduotus drabužius gauti pinigai skiriami žmonėms maitinti.

"Esame biudžetinė įstaiga, todėl paramą turime priimti pagal taisykles. Jei pilietis nori teikti paramą tiesiogiai konkretiems asmenims, tuomet jokių protokolų nereikia", - aiškino A. Beinoravičius.

Pastaraisiais mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse minėtas Maltos ordinas, kuris tiesiog gatvėje vaišino sriuba ir skatino visus atsisukti į labiausiai nuskriaustus visuomenės narius.

Maltos ordino savanorė Viktorija Barkauskaitė įsitikinusi - svarbiausia, kad pats žmogus norėtų daryti gera kitiems, nesvarbu, ar jis priklauso minėtoms organizacijoms, ar yra verslininkas, norintis aukoti.

"Lengviausias būdas aukoti - pervesti pinigų organizacijoms. Kitas būdas - kreiptis į organizacijas ir bandyti įgyvendinti savo idėjas", - sako Viktorija.

Šiauliuose maltiečiai daugiausia jauni, aktyvūs žmonės, kuriems galvose knibžda daugybė idėjų. Susirinkę jie diskutuoja. Galvojama, ką galima naujo nuveikti. Tradiciškai ši organizacija visuose miestuose lanko senelių namus arba vaikų dienos centrus, neįgaliuosius. Pagrindis maltiečių metų renginys "Maltiečių sriuba", neseniai vyko ir Šiauliuose.

"Geradariai" bijo blusų ir purvo

Remigijus Kalakauskas, kurį minėjo verslininkas Laimonas, didžiąją gyvenimo dalį gelbėja į alkoholio liūną įklimpusius vyrus. Jis savo sodyboje Kelmės rajone priima gyventi šiuos nelaimėlius ir padeda jiems atsitiesti. Remigijus sako, jog kitaip elgtis negali: "Manęs jau neturėjo būti šiame pasaulyje, todėl kitaip elgtis negaliu."

Remigijus nemažai bendravo su valstybinėmis, religinėmis ir privačiomis įstaigomis, teikiančiomis ar skirstančiomis socialinę paramą: "Sėdi žmonės prie telefonų, gauna algą ir nieko nenuveikia."

Vyras sako, kad mūsų šalyje populiariausias geradarystės būdas - televiziniai projektai: "Tai nėra blogai. Ne todėl, kad surenkama pinigų, bet todėl, kad suvirpina žmonėse gerumą. Tačiau pasaulio akimis tokia labdara atrodo kvailokai. Tai labai susiję su verslu ir reklama."

Remigijus žino, kad Lietuvoje netrūksta entuziastų, tačiau įvairiose organizacijose daug žmonių, kurie bijo susitepti - ištiesti ranką vargšui: "Bijo purvo ir utėlių. Prisižiūri filmų ir bijo buvusių kalinių, kad nepaimtų įkaitais. Konteineriuose besirausiančius alkoholikus vadina tinginiais, nors jie - ligoniai."

Viešėdamas Vokietijoje jis sužinojo, kad šioje šalyje konteineriuose gyvenantys žmonės vežami į reabilitacijos centrus, kuriuose veikia olimpiniai baseinai, pirtys ir restoranai. Beveik visi pakyla iš to mėšlo ir pradeda dirbti. Jie paskaičiavo, kad šios investicijos atsiperka. Alkoholikai dažniausiai yra geri darbininkai.

"Pirmiausia turime patys pakeisti požiūrį į gyvenimo nuskriaustus žmones, o paskui stengtis jiems padėti. Ugdyti vaikams atsakomybę savo pavyzdžiu. Jei išmetame šuniuką į gatvę, tai vaikas savo tėvus paliks senelių namuose. Svarbiausia - ir be pinigų galima daryti gera. Štai nuostabi pamokanti istorija. Paryžiuje elgetauja senutė. Pro šalį eina garsus mąstytojas su drauge. Pastaroji klausia - kodėl jai nepaaukoji? Mąstytojas atsako, kad jai nereikia pinigų, ir įteikia senutei rožę. Senutė laiminga nusišypso ir savo "darbo vietoje" nepasirodo kelias dienas. Vargšams žmonėms dėmesio reikia, užuojautos. Kartą vieno benamio paklausiau - broli, kuo galėčiau tau padėti? Atsakė - tu jau ir taip daug paaukojai - pavadinai mane broliu."

Kalėdos

Viskas įvyko.

Viskas – giliai.

Sniegais apsnigo

Visi keliai.

Ant mūsų žingsnių,

Klaidų,

Dorybių –

Laiko tapyba.

 Vėjo tapyba...

Tik šiąnakt

Laikas kitoks –

Jame

Vėl

Žaidžia

Vaikas

Dievo Kieme...

Genovaitė Žibikienė

Naujagimiai bus lavinami jau įsčiose

Oksana LAURUTYTĖ

Antradienį Moters ir vaiko klinika sulaukė vienerių metų jubiliejaus. Aštuonis mėnesius klinikai vadovaujantis Linas Rovas džiaugiasi, kad kitąmet bus renovuotas senasis korpusas, o pačioje klinikoje duris atvers centras, kuriame mamos bus mokomos ugdyti vaikus dar įsčiose. "Vaikus žaisti lego kaladėlėmis reikia pradėti mokyti dar jiems būnant mamų pilvuose. Taip gimsta genijai", - šypsosi L. Rovas.

 

Gerais darbais reikia džiaugtis

Pirmosios klinikos atidarymo dienos paženklintos skaudžia nelaime - prieš metus čia buvo nudeginti naujagimiai. L. Rovas sako, kad visas kolektyvas labai išgyveno dėl nelaimės ir iki šiol yra domimasi, ar jau metų sulaukusiems vaikams dėl patirtų sužalojimų nekyla problemų.

"Džiaugiamės, kad neliko pasekmių, nors klinikos vardas ir nukentėjo. Visiems teko įdėti daug pastangų, kad žmonės vėl patikėtų, jog klinika yra saugi ir čia pacientai sulaukia maksimalios pagalbos, - sako L. Rovas.

Kai nutiko skaudi nelaimė, L. Rovas dar nevadovavo klinikai. Docentas, medicinos mokslų daktaras, akušeris ginekologas prieš aštuonis mėnesius dalyvavo konkurse Moters ir vaiko klinikos vadovo pareigoms eiti ir buvo pripažintas geriausiu kandidatu.

L. Rovui apmaudu, kad žmonės, perskaitę ar išgirdę žiniasklaidos pranešimus, negeba kritiškai jų įvertinti, dažnai mato tik dvi spalvas - juodą arba baltą. "Visose ligoninėse nelaimių būna, bet gerų darbų padaroma gerokai daugiau. Žurnalistai paskelbė informaciją ir ją pamiršo, o mums tenka aiškinti, kad ne visas kolektyvas blogas, tik atsitiko bėda", - sako jis.

Dirbdamas Klaipėdoje L. Rovas apie Šiaulių ligoninę dažniausiai girdėdavo tik neigiamas naujienas - žiniasklaida tik jas ir pranešdavo. "Atrodė, kad nieko gero Šiauliuose nevyksta, bet kai atvykau ir pamačiau kolektyvą, kliniką, įsitikinau, kad čia dirba šviesūs ir nuoširdūs žmonės", - sako pašnekovas.

Beveik visi klinikos gydytojai yra stažavęsi užsienio klinikose, nors jiems yra tekę investuoti ir savo lėšų. "Mane nustebino tik tai, kad gerais darbais jie nelinkę girtis. Be abejonės, girtis nereikia, tačiau apie gerus darbus reikia pranešti ir pasidžiaugti kartu", - įsitikinęs L. Rovas.

Klinikos vadovas sako, kad pirmą kartą pamatęs žmogų jis būna tikras, kad sutiktasis yra geras. Todėl būna liūdna, kai paaiškėja, jog apsigavo. "Žmonės dabar kupini negatyvizmo. Parodykite nors vieną mediką, kuris tyčia gydo blogai. Ateina žmogus pas gydytoją kaip pas gelbėtoją, jei kyla problemų, lekia į teismą. Tada imu galvoti, kad žmonės nėra tokie jau geri, jei įvyksta toks apsivertimas", - sako gydytojas.

L. Rovas sako, kad nutikus bėdai visų - pacientų, medikų ir žurnalistų - tikslas turi būti rasti atsakymą, ką daryti, kad nelaimė nebenutiktų, o ne ieškoti, ką apkaltinti ir nubausti. "Manau, kad praeis dar gal 100 metų ir tik tada supratimas ir pagarba tarp žmonių atsiras", - sako gydytojas.

Vienoje vietoje - pagalba mergaitei, nėščiajai, mamai ir jos vaikui

Norint, kad medikai neprarastų kvalifikacijos, per metus turi gimdyti apie tūkstantis moterų. Pernai klinikoje jų buvo 2200. "Kvalifikuotų slaugytojų ir gydytojų yra tiek, kiek reikia. Turime pačią naujausią moderniausią įrangą. Sunku pasakyti, ar Lietuvoje yra kita taip gerai aprūpinta ligoninė, kokia yra Šiauliuose", - šypsosi gydytojas ir sako dar kartą norintis pabrėžti, kad Moters ir vaiko klinika yra ne tik moderni ligoninė - joje saugu moteriai, mamai, vaisiui, naujagimiui ir vaikui.

Moters ir vaiko klinikos vadovas Linas Rovas įsitikinęs, kad aplinka žmogaus nesusargdina, ir nereikia manyti, kad sveikatą galima nusipirkti kaip naujus batus. "Visų tikslas turi būti gyventi taip, kad nereikėtų kreiptis į medikus. Išimtis, žinoma, yra nėštumas ir gimdymas, nes nėštumas - ne liga", - sako jis ir sveikina visas būsimas mamas, moteris ir mergaites su artėjančiomis šventėmis bei linki gerų, sveikų ir optimistiškų Naujųjų metų.

Nijolės JURGILIENĖS nuotr.

Klinikoje teikiamos antro ir trečio lygio ginekologijos, akušerijos, vaikų ligų, vaikų chirurgijos ir kitos paslaugos. Puikiai įrengta naujagimių reanimacija, dirba labai stiprūs onkologai, atliekamos laparaskopinės operacijos, genetiniai tyrimai ultragarsu bei tiriamas nėščiosios kraujas chromosomų pakitimams nustatyti. Šiauliai vieni pirmųjų šalyje įsigijo aparatūrą naujagimių klausai ištirti.

Kitąmet bus renovuota senoji pastato dalis, kurioje bus teikiama daugiau paslaugų nei iki šiol. Jau parengtas projektas klinikoje įkurti diferencijuotą kompleksinį Psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrą. Klinikoje bus sustiprintos ankstyvosios korekcijos, vaikų psichiatrijos paslaugos. "Kuo anksčiau kūdikis sulauks ankstyvosios korekcijos pagalbos, tuo greičiau atsistatys funkcijos. Ketiname teikti ir prenatalinės psichologijos paslaugas - paaiškinsime mamai, kad jau pilve ji gali pradėti ugdyti genijų", - sako L. Rovas.

"Nėščiosios dvasinė būsena – tai ne tik gydytojo, bet ir jos, jos šeimos ir visuomenės reikalas. Gydytojas nėra kaltas, kad jai reikia brangiai mokėti už šilumą, kad vyras išgėrinėja ar mažai uždirba. Yra daug problemų, kurių gydytojas išspręsti negali, pavyzdžiui, gimsta apsigimęs vaikas arba vaisius žūva dėl neaiškios kilmės placentos nepakankamumo. Tada gydytojas yra bejėgis pagelbėti", - sako klinikos vadovas.

L. Rovas kalba, jog klinikoje, kurioje dirba net keturi mokslų daktarai, sukuriamos puikios galimybės moksliniams tyrimams atlikti. Juk pacientes galima stebėti iki nėštumo, besilaukiančias, vėlia jų vaikus iki 18 metų. "Kai vaikai patenka į kitas ligonines, sunku juos stebėti, o pas mus jie grįš", - sako medikas.

Paėmus kyšį tampama vergu

Pradėjęs vadovauti Moters ir vaiko klinikai, L. Rovas sako pats sau galintis pavydėti. Neįvyko jokių nelaimių, naujagimių, gimdyvių mirčių. "Yra situacijų, kai negali atsakyti, kodėl vaisius žuvo. Niekas negali paaiškinti apie 60 procentų visų negyvagimių mirties priežasčių. Pacientės siekia nubausti mediką, tačiau jis dažnai būna mažiausiai kaltas. Neretai dėl problemų nėštumo metu būna kalta pati pacientė, apvaisinimo periodas ar gyvenimas prieš nėštumą", - sako pašnekovas.

Pasak gydytojo, jei naujagimis žūva gimdymo metu, reiškia, medikai kažką ne taip padarė. Jei vaisius žūva prieš gimdymą - gydytojai dažniausiai bejėgiai.

L. Rovas negali suprasti tų pacienčių, kurios reikalauja, kad gydymo įstaigoje gyventų lyg kurorte. "Nori moteris gulėti ligoninėje iki nėštumo pabaigos, nes jai tada ramiau. Bet ar mes kalti, kad moteriai neramu namuose? Mes neturėtume spręsti socialinių problemų, bet tai darome", - sako klinikos vadovas.

L. Rovas sako, kad jo vadovaujamoje klinikoje kyšiai yra netoleruojami. "Visa reikalinga pagalba pacientui suteikiama nepriklausomai nuo to, ar jis "davė", ar "nedavė" gydytojui. Jei kas nors blogai atliks savo pareigas, bus atitinkamai nubaustas. Tas, kuris duoda kyšį, ir tas, kuris ima – abu lygiai taip pat daro negerai. Kai gydytojas paima kyšį, jis tampa paciento vergu. Gydytojo nusipirkti neįmanoma. Jo žinių bagažas ir patirtis yra neįkainojami. Dažniausiai pacientai į teismus kreipiasi tada, kai davė gydytojui kyšį, tačiau nutiko nelaimė", - kalba medikas.

Ligonis negali būti pajamų šaltinis

L. Rovas sako, kad gydytojo ir paciento santykiai neturi būti kaip pirkėjo ir pardavėjo, tačiau dabartinė medicinos sistema būtent tai deklaruoja. Medicinos įstaigoms iškeltas tikslas užsidirbti pačioms. Tai lyg ir reikštų, kad tenka "užsidirbti iš kito nelaimės".

"Turėtume džiaugtis, kad žmonės sveikesni, kad nebereikia ligoninių. Dabar žinai, kad jei, pavyzdžiui, nesulauksi tam tikro kiekio ligonių, negausi ir pinigų už jų gydymą, nebus už ką algų mokėti, ligoninę šildyti ir pan. Gydyti ligonius tapo lyg amatas: pasiuvai 100 batų - gauni pinigus, nepasiuvai – pinigų negausi", - stebisi medikas ir pasakoja, kad Švedijoje labai aiškios ir algos, ir ligoninių finansavimas. Jaunas gydytojas gauna 4 tūkst. eurų, o vyresnis - 5,3 tūkst. Alga nesikeičia nei nuo priimtų ligonių gausos, nei nuo atliktų operacijų kiekio.

"Ligoninėms skirta aiški pinigų suma. Jei ligonių mažiau, likutis atitenka gydytojams ar darbo sąlygoms gerinti. Ten nėra tikslo džiaugtis tuo, kad "šiais metais išgydėme daugiau pacientų nei pernai", - pasakoja medikas.

Šiauliai tapo slidžia klampyne

Oksana LAURUTYTĖ

"Pasigailėjau, kad turiu automobilį", - purtydamas sniegą nuo striukės tarė į kabinetą įžengęs kolega ir ėmė barti žiemą. Vakar ji jo tikrai nenudžiugino - žiema vėl atėjo "netikėtai" ir Šiauliai pavirto didele klampia čiuožykla. Vienintelis džiaugsmas - skaudžių avarijų mieste pavyko išvengti, nes automobiliai gatvėmis judėjo kone žingine. Savaitgalį tokia snieginga situacija turėtų baigtis.

Ir kas galėjo sugalvoti senąjį viaduką remontuoti žiemą?

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Nekask sniego į mano teritoriją - savo turiu

"Matote, kas lauke dedasi. Išsiųsta mašina. Važiuoja. Prie šviesoforo 10 minučių stovi", - paaiškina taksi operatorė, kai 15 minučių nesulaukę taksi automobilio raginame paskubėti. Po 25 minučių operatorė pasako, kad taksi jau bus už minutės. Atvykęs automobilis nesuka į pripustytą kiemą - sustoja gatvėje. "Aplinkiniais keliais turėjau važiuot. Matote, kas dedasi. Šiandien nebus jokio uždarbio, visi pinigai degalams išeis. Pusė vairuotojų į darbą neatvyko. Nenori savo automobiliais dirbti - tikrai aplamdys. Va, žiūrėk, po sniegu - vien ledas", - pasako vairuotojas ir ima stabdyti. Automobilis čiuožia 3-4 metrus.

Taksi vairuotojas sako, kad kelių, panašu, niekas nevalo. "Bet jei vairuotojai visada važiuotų kaip šiandien, keliuose būtų tvarka - visi laikosi saugaus 20 metrų atstumo ir vos juda", - sako vairuotojas.

Taip - žiemos pagaliau sulaukėme. Apie ją kalba ir ją keiksnoja kone kiekvienas. Vienas barasi, kad rytą teko atsikasti savo automobilį, kitas - kad važiuodamas provėžomis į kalniuką turėjęs vilties, jog nevalytame kelyje priešprieša atvažiuojančio automobilio vairuotojas turi proto. Deja... Trauktis teko jam.

Vieni šmaikštauja, kad dabar tarp kaimynų vyksta karas: "Nekask savo sniego į mano teritoriją, nes saviškio neturiu kur dėti", kiti piktinasi, kad valomos tik pagrindinės gatvės, o jiems savo gatvėje tenka kastuvu darbuotis. "Kuo aš prastesnė už 30 metrų nuo manęs gyvenantį kaimyną? Aš ką, nemoku pinigų į biudžetą?" - piktinosi į redakciją paskambinusi moteris.

Žiema ir laukta, ir tikėta

Ar gatves privalantiems valyti specialistams žiema kaip visada atėjo netikėtai? Bendrovės "Specializuotas transportas" vadovas Rolandas Stanys juokiasi ir sako, kad šiemet žiema atėjo labai tikėtai. Specialistai žinojo, kokios pūgos ir sniego galima sulaukti, todėl trečiadienio pavakarę kelius pabarstė druska. "Jei būtume nepabarstę - būtų šakės", - sakė jis.

Anot R. Stanio, iki 14 valandos kelius valė septyni automobiliai ir septyni traktoriai. Jie ir valė, ir šlavė, ir barstė Šiaulių bei Radviliškio gatves, Ginkūnus. "Devyniolika valandų žmonės dirba, keičiam juos, vežam pietus, karštos arbatos", - sakė jis.

Pasak pašnekovo, kad gatvės būtų geriau valomos, reikėtų dvigubai daugiau technikos, tačiau ką ji darytų, kai nebebūtų tokių orų. "Nėra situacija kritinė. Susisiekimas nėra tobulas, bet tokia ta gamta. Vakarop valymo rezultatai jau bus matytis", - sakė R. Stanys.

Kiek gi sniego privertė per parą? Šiaulių meteorologijos stoties stebėtoja Silvija Prakopaitė sako, kad iš viso nuo žiemos pradžios iškrito 15 cm sniego, o praėjusią naktį - net 8 cm. "Na, pasnigo, bet tai normalu gruodį. Juk ne liepa. Į stebėjimo aikštelę su kastuvais einame - turime iki jos prisikasti", - sakė ji.

Ketvirtadienį kalbinta S. Prakopaitė sakė, kad pūgos laukiama ir penktadienio naktį. "Bus nemalonu, bet savaitgalį pašals, vėjas aprims, tad laukia normali žiema", - sakė ji.

Gera žinia ta, kad Šiauliuose ketvirtadienį iki keturioliktos valandos įvyko vos penki eismo įvykiai, žmonės nenukentėjo. Pasak Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Gailos Smagriūnienės, pėsčiųjų perėjoje buvo partrenktos dvi moterys, kurios atsipirko sumušimais. Pūga privertė vairuotojus būti itin atsargius.

Ar gerumo turime tik prieš Kalėdas?

Oksana LAURUTYTĖ

Gerumas - tai dalykas, kurį suteikiame kitiems, nesitikėdami atlygio. Įvairių gerumo ir labdaros akcijų itin padaugėja per adventą. Ar gerumas mumyse prabunda tik vienintelį metų mėnesį? Jei taip, tai ar tai tikrai gerumas?

Laidos "Bėdų turgus" kūrėjai apdovanoja žmones už gerumą Mariaus Jonučio sukurtais obuoliais. "Lietuvoje iki tol žmonės buvo apdovanojami tik už durnumą - "Svogūnais", - pasakoja laidos sumanytoja Edita Mildažytė.

"Bėdų turgaus" archyvo nuotr.

Žmonės nori valgyti ne tik per Kalėdas

Lietuvos miestų prekybos centruose praūžė labdaros ir paramos fondo "Maisto bankas" inicijuota maisto aukojimo akcija. Iš viso "Maisto bankui" šalies gyventojai paaukojo maisto produktų už maždaug 682 tūkst. litų.

Deimantė Žebrauskaitė, "Maisto banko" direktorė, sako, kad jų organizacija specialiai nerengia labdaros akcijų per Kalėdas - jos vyksta rudenį ir pavasarį. "Mūsų pozicija - žmonės nori valgyti ne tik prieš Kalėdas, o vaikai globos namuose gyvena ne tik gruodį", - sako ji.

D. Žebrauskaitė teigia, kad įvairios nevyriausybinės organizacijos labdaros renginius rengia gruodį todėl, kad jau yra susiformavusi nuostata, jog prieškalėdiniu laikotarpiu žmonės linkę aukoti daugiau. "Išsiaiškinome, kokia yra JAV statistika. Nevyriausybinės organizacijos apie 20 procentų aukų surenka būtent kalėdiniu laikotarpiu. Tokia praktika neskatintina. Manome, kad žmonės turi aukoti ne tam, kad nuramintų širdį, o kad galvotų, kaip gali padėti šalia esančiajam ištisus metus", - teigia "Maisto banko" vadovė.

D. Žebrauskaitės teigimu, trumpųjų žinučių (SMS) siuntimas yra pats primityviausias būdas širdžiai nuraminti. Aukotojai turėtų žinoti, kad dalį lėšų už SMS pasiima operatoriai. Jei labdaros akcijos rengėjai nesitaria su operatoriais, šie pasiima apie pusę paaukotų pinigų, idealiu atveju - 20-30 procentų. D. Žebrauskaitės žiniomis, kai vyksta visą šalį apimantys projektai, su operatoriais susitariama, kad šie savo dalies nenusirėžtų.

Kas yra pagrindiniai "Maisto banko" akcijų aukotojai? Anot pašnekovės, dažniausiai aukoja tie, kurie patys mažiausiai turi - pensininkai. "Džiugina tai, kad jau kelerius metus daugėja aukotojų - maždaug 40 metų amžiaus žmonių, kurie uždirba daugiau nei vidutinis šalies pilietis. Atsiranda vis daugiau tokių, kurie nori padaryti gera", - teigia pašnekovė.

Žmogus iš prigimties yra geras

Gruodžio 1-ąją Lietuvoje prasidėjo tradicinė Lietuvos "Carito" ir vyskupijų "Carito" centrų organizuojama vargstančiųjų paramos akcija "Gerumas mus vienija". Prie akcijos gali prisidėti kiekvienas, įsigijęs specialią Lietuvos "Carito" žvakutę bažnyčiose ar "Carito" skyriuose, skambindami trumpaisiais telefonais ir paaukodami 5 ar 10 litų. Anot organizatorių, akcijos metu surinktos lėšos bus skirtos skurstančioms šeimoms, vaikams, jaunimui, prekybos žmonėmis aukoms, seniems bei vienišiems žmonėms padėti.

Prie "Carito" organizuojamos akcijos prisidėjo ir Šiaulių universiteto studentai, universiteto kapelionas Rimantas Pranckaitis pasiūlė studentams tapti savanoriais ir skleisti akcijos idėją bei platinti žvakutes. Studentai mielai sutiko, tad antradienį Humanitariniame fakultete, o trečiadienį - Technologijų fakultete dešimt savanorių skleidė žinią ir ragino studentus padėti vargstantiems. Kitą savaitę studentai apie akciją "Gerumas mus vienija" skleis žinią ir platins žvakutes Edukologijos fakultete ir Socialinių mokslų fakultete.

ŠU kapelionas R. Pranckaitis sako nemanantis, kad akcijoje panorę dalyvauti apie 20 savanorių - mažai. Jo teigimu, savanorystė mūsų šalyje dar tik gimsta, tad geroms idėjoms skleisti pakanka ir nedaug žmonių. Kapelioną nustebino tai, kad savanoriai ėmė domėtis, ar bažnyčia nerengia kokios nors labdaros akcijos prieš šv. Velykas. "Atsakiau, kad ne, bet pasiūliau studentams patiems savo akciją ta proga surengti", - teigia R. Pranckaitis.

Ar normalu, kad žmonės parodo turintys gerą širdį tik prieš Kalėdas, o ne taip elgiasi ištisus metus? Dvasininkas sako, kad gerumo sąvokos tai neiškreipia. "Žmogaus prigimtis yra gera, tačiau mes patys tą gerumą, įsukti rutinos, užspaudžiame. Padedame jį į širdies kamputį ir pamirštame", - sako jis.

Vis dėlto R. Pranckaitis sako, kad dėl gausybės gruodį vykstančių labdaros akcijų žmonės pasimeta. Vieni prašo aukoti prekybos centruose, kiti - laikraščiuose ar gatvėje. Per televiziją prašoma skambinti trumpaisiais numeriais ir aukoti. "Žmones tai labai apsunkina, jie sutrinka, nes širdį skauda, o visiems prašantiems padėti juk neįmanoma", - sako kapelionas.

    

Edita Mildažytė pasakoja pirma sugalvojusi, kaip gauti pagalbos, o kiti jos idėjas nuplagijavę.

"Bėdų turgaus" archyvo nuotr.

 

"Žmonės nori valgyti ne tik prieš Kalėdas", - sako "Maisto banko" direktorė Deimantė Žebrauskaitė.

"Maisto banko" archyvo nuotr.

 

ŠU kapeliono Rimanto Pranckaičio teigimu, žmogaus prigimtis yra gera, bet gerumą užspaudžiame.

"S plius" archyvo nuotr.

Idėja, kai Lietuvoje buvo apdovanojama tik "už durnumą"

2001 metais Lietuvoje įkurtas labdaros ir paramos fondas "Bėdų turgus" buvo tarsi instrumentas perduoti įmonės labdarą asmeniui. Fondas atsirado todėl, kad pradėjus rengti "Bėdų turgaus" laidą paaiškėjo, jog įmonė, remdama žmogų, nuo paramos sumos turi sumokėti dar ir mokesčius, o aukojant daiktais ar paslaugomis nėra būdo juos legaliai perduoti. Taigi "Bėdų turgaus" fondas atsirado ne pinigams surinkti, o jau surinktiems perduoti.

Idėjos sumanytoja Edita Mildažytė sako mananti, kad dabar šalį krečiantis įvairių labdarų bumas organizacijoms atsirūgs. "Kai perpildai taurę - juk bėga per kraštus", - sako ji.

E. Mildažytė piktinasi, kad internete atsirado svetainių, kurios neaišku kam priklauso, ką veikia, tačiau jose prašoma paramos. Aferistai sukuria svetainę, prisideda vaikų nuotraukų ir prisidengę švenčiausiais dalykais daro niekšingus darbus. Jos žiniomis, šiuo metu Finansų ministerija tiria septynis atvejus dėl tokios neteisėtos veiklos.

"Aš esu pirmoji, kuri sugalvojo, kaip gauti pagalbą, o dabar matau savo idėjas nuplagijuotas. 2000-aisiais man kilo labdaros organizacijos idėja. Tada šalį krėtė Rusijos krizė, vyko Šustausko baliai, o mačiau kažkur vieną storą bobą rėkiančią, kad ji mirs iš bado. Pagalvojau, kad jai ir reikia pabadaut. Tuo metu žmonių neapykanta buvo didžiulė. Į Lietuvą keliavo daug paramos iš užsienio, tačiau tų, kuriems labiausiai reikėjo, ji nepasiekdavo. Tai buvo diskredituotas reikalas", - sako E. Mildažytė.

Vėliau "Bėdų turgus" trim Mariaus Jonučio sukurtais mediniais obuoliais apdovanojo žmones už gerumą. "Lietuvoje tuo metu buvo apdovanojimai tik už durnumą - "Svogūnai", - sako ji.

SMS - "indulgencija už griekus"

Imta galvoti, ką daryti, kad žmones labdara pasiektų tiesiogiai, tad 2002-aisiais per Velykas įvyko "Žaliojo obuolio" teikimo akcija. "Bėdų turgus" reklamavo kelis maisto produktus, o gamintojai "bėdų pardavėjams" pervedė 50 tūkstančių litų.

Tada "Bėdų turgus" savo interneto svetainėje sukūrė nuorodą, kad galima aukoti internetu. "Mes buvome pirmieji tai padarę, bet atsirado tokių, kurie skelbiasi buvę pirmesni", - sako pašnekovė ir tęsia, kad net "Maisto bankas" jų ženklą nusikopijavo. "Ką jie daro - jų reikalas, bet nieko naujo jie nesugebėjo sugalvoti", - sako ji.

Dabar kone kiekviena televizija turi didžiules labdaros laidas. Tiesioginiame eteryje nuolat šaukiama, kiek žmonių jau paaukojo, ir ne paslaptis, kad reklamos užsakovams televizijos žiūrovų gausa labai svarbi. "Tai rinkodaros reikalas, o žmonės prieš Kalėdas prisidaro griekų ir parašę SMS už 10 litų gauna indulgenciją. Tai nieko blogo. Juk svarbiausia, kad nieko blogo jie nedaro", - kalba E. Mildažytė.

Pašnekovė sako, kad gatvėje ji aukoja pavargėliams, tačiau ji turi savų vargetų. "Jei nenori, juk ir neprivalai aukoti. Jei didžiausi tinklai nenori aukoti, jie ir neaukoja, bet dabar vyrauja reiškinys, kai dideli tinklai įkuria labdaros organizacijas ir reikalauja, kad darbuotojai pervestų 2 proc. mokesčių. Surenka pinigus ir tokiu būdu remia. Bet ir tai geriau, nei 2 proc. pervesti valstybei. Juk neaišku, kur ji juos padės, ir ataskaitos nebus", - sako ji.

Ar vienadienes akcijas, auką SMS'u galima laikyti gerumu? "Sunku pasakyti, kas yra neginčytina. Mano galva, neginčytina tik motinos meilė vaikui ir aistros metu dviejų įsimylėjusių žmonių patiriami jausmai. Visa kita - sąlygiška", - sako E. Mildažytė. Žmogui neretai reikia suakumuliuotą energiją iškrauti, todėl pamačius kokį nors graudų vaizdą, spontaniškai kyla ranka surinkti SMS. "Jei apie pamatytą vaizdą žmogui primintum kitą dieną, jis vargiai eitų į banką pervesti pinigų. Nors aš buvau nustebinta žmogaus, kuris po dviejų dienų kreipėsi ir pervedė 50 litų radviliškiečio protezams. Tai reiškia, kad jam tikrai rūpėjo." - sako E. Mildažytė.

Jei Tu turi maisto savo šaldytuve, rūbų apsirengti, stogą virš galvos, vietą miegui – Tu turtingesnis už 75 procentus žmonių Žemėje. Jei Tu gali skaityti šią žinutę, Tu nesi tarp tų dviejų milijardų neraštingų žmonių!

Verslo ir pasiekimų paroda išaugo vaikiškus marškinėlius

Asta ŠIUKŠTERIENĖ

Vakar Šiaulių arenoje atidaryta jubiliejinė – 15-oji - tarptautinė verslo ir pasiekimų paroda "Šiauliai 2010". Šiemet ji šiek tiek kuklesnė, sulaukta mažiau dalyvių, tačiau vis daugiau jų atvyksta tikėdamiesi ne tik parduoti, bet ir užmegzti naujų ryšių bei pagarsinti savo pasiekimus. Pasak į parodos atidarymą atvykusio ūkio viceministro Daumanto Lapinsko, ši paroda – didžiausias metų verslo įvykis Šiaurės Lietuvoje.

 Šiaulių arena tris dienas virto regiono ir net šalies verslo traukos centru. Po teatralizuoto atidarymo į sceną lipę parodos organizatoriai ir garbės svečiai pabrėžė šio renginio, išaugusio iš kalėdinės mugės, svarbą.

Į parodą grįžo keletą metų joje nedalyvavę stambieji miesto gamintojai. Jie pajuto, kad paroda išaugo vaikiškus mugės marškinėlius ir dabar išgyvena 15-uosius paauglystės metus. Kasmet naujoves pristatantiems ištikimiausiems parodos dalyviams įteikti padėkos raštai.

Atidarymo juostelę šeimininkams padėjęs perkirpti ūkio viceministras, nors ir pirmą kartą aplankęs Šiaulių parodą, ją įvertino kaip reikšmingiausią Šiaurės Lietuvos įvykį.

Šiemet parodoje naujausius produktus, paslaugas, gaminius pristato daugiau nei 180 dalyvių. Tilpo ne visi norintys. Pradedantiems verslo naujokams prisistatyti padėjo penkios savivaldybės, iš savo biudžetų finansavusios dalyvio parodoje išlaidas. Be jau įprastų užsienio svečių, pristatančių regionus, juos garsinančius gaminius, ir diplomatų iš Olandijos, Prancūzijos, Lenkijos, Baltarusijos, vis atvyksta naujokų, pavyzdžiui, latvių, nes tai kitoks būdas prisistatyti.

Ginta Logina, Kekovos regiono atstovė, teigė, kad daug žmonių iš Latvijos važiuoja į Lietuvą, daug žmonių iš Lietuvos vyksta į Latviją. "Išskyrus tai, ką pateikia turizmo agentūros, daugiau nieko apie kaimynus nežinome - nei apie kultūrą, rankdarbius ir kita", - sakė ji.

Paroda šurmuliuos iki pat šeštadienio vakaro. Joje kiekvienas ras sau ką nors nauja - verslo kontaktų, technologinių sprendimų, seminarų, paslaugų ar prekių palankiomis kainomis, skanėstų stalui ar tiesiog mielų dovanų Kalėdoms.

Be parodą puošiančių ir lankytojus linksminančių meninių programų, numatyta daug seminarų, verslo forumas apie investicijas ir logistiką, memorandumo tarp savivaldybės, verslo ir muitinės pasirašymas, lankytojų intrigai – muitinės sulaikytų ir konfiskuotų prekių aukcionas.

Naujieni emigrantai išvyksta studijuoti

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Tūkstančiai abiturientų studijas renkasi užsienyje. Ten pigiau ir geriau. Paprastai šalys stengiasi privilioti "protą", o Lietuvoje - atvirkštinis procesas: studentai lenda į bankų paskolas, jiems nesiūlomos kokybiškos studijų programos, jie neturi darbo perspektyvų. Galima kaltinti pasaulinius procesus, tačiau akivaizdu, kad siekiama padaryti aukštąjį mokslą mažiau pasiekiamą. Kodėl? Reikia, kad rinktumėmės profesines mokyklas ir daug negalvodami dirbtume savo darbą.

Lietuvą palieka jaunimas ne tik dėl didesnio uždarbio, bet ir dėl pigesnių studijų.

Autoriaus nuotr.

Šaknys karčios, vaisiai - taip pat

2009 metų duomenimis, beveik 900 studentų stojo į Anglijos universitetus. Šiemet jų pagausėjo 75 procentais.

Pastaraisiais metais studentų Lietuvoje sumažėjo beveik 10 tūkstančių. Spėliojama, kas tam turėjo įtakos.

Universitetams finansuoti buvo pritaikyta "krepšelių" sistema, o studentų paskolos atiduotos į bankų rankas. Dabar specialistai pripažįsta, kad "krepšeliai" iš esmės nieko bloga nepadarė, tačiau paskolos studentams išduodamos labai nepalankia forma. Palūkanas reikia pradėti mokėti dar studijų metais, o to padaryti studentai neišgali.

Lietuvos aukštosiose mokyklose ir toliau vyrauja tarybinių laikų požiūris, jog aukštosios mokyklos turi suteikti išsilavinimą, o ne konkrečias žinias. Ne paslaptis, kad dažnai dėstytojai neturi praktinės savo dėstomo dalyko patirties.

Pastaraisiais metais situacija gerėja, tačiau Šiaulių universitetas dažnai dar vadinamas "bedarbių kalve". Kai kurie jo net nevadina universitetu, nes jis studijų principais nesiskiria nuo mokyklos - užduodami ir tikrinami namų darbai, kviečiama prie lentos atsakinėti.

Skaičiai kandžiojasi

Šiais metais į valstybės finansuojamas vietas priimta 17 780 studentų (universitetuose - 9 414, kolegijose – 8 366). 12 581 studentas įstojo į mokamas vietas (atitinkamai 8 657 ir 3 924 studentai). Pernai iš viso buvo priimta 20 891 studentas į valstybės finansuojamas vietas, 15 483 - į mokamas studijų vietas.

Lietuvos aukštosiose mokyklose studijų kainos svyruoja nuo 3 238 litų kolegijose iki daugiau nei 18 tūkst. litų universitetuose per metus.

Šiemet stoti į aukštąsias mokyklas panoro 36 tūkst. iš beveik 50 tūkst. absolventų. Paskaičiuota, kad po abitūros egzaminų iki rugsėjo pirmosios "kažkur" dingo 13 tūkst. jaunuolių. Jie nestojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Tikėtina, kad išvyko dirbti arr studijuoti į užsienį.

Užsienyje - pigiau

Osle architektūrą studijuojanti Rita už semestrą moka 300 litų. Danijoje kompiuterines technologijas studijuojantis Aurimas nemoka už mokslą ir turi galimybę dirbti. Simona Švedijoje studijuoja ekonomiką. Porą dienų per savaitę ji tvarko būstus. Pinigų pakanka pragyventi, studijoms ir dažnoms kelionėms namo. Londone studijavusi Laura sako, jog daugeliui jos draugų valstybė suteikė beprocentę studijų paskolą. Kai paaiškėjo, jog paskolos grąžinti nepavyks - skolas tiesiog nurašė.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė pastebi, kad studijos užsienyje tikrai vilioja studentus. Didžiosios Britanijos universitetai stengiasi išlaikyti kiek įmanoma aukštesnį studijų kokybės lygį ir pritraukti geriausius studentus. Gal todėl studijos šioje šalyje pastaruoju metu gerokai pabrango.

Danijoje, Škotijoje, Švedijoje, Norvegijoje studijos yra nemokamos. Ten išsilavinimas yra bet kokios profesijos žmogaus siekiamybė.

I. Dičmonaitė teigia, kad šalyse, kur mokslas mokamas, sudaromos geresnės sąlygos gauti paskolas nei Lietuvoje. Paskolos yra beprocentės Vokietijoje ir Vengrijoje. Kitur - su labai nedidelėmis palūkanomis (Olandijoje - apie 4 proc., Prancūzijoje - 1-2,5 proc., Airijoje - 0-3 proc.). Taip pat paskolos daugelyje šalių nėra atiduotos į bankų rankas

Reikia "darbo liaudies"

Reguliuojant aukštojo mokslo prieinamumą, galima šalyje sukurti darbininkišką arba akademinę visuomenę. Panašu, kad Lietuvą stengiamasi paversti darbininkų kraštu.

Verslo magnatas Bronislovas Lubys dažnai viešai skelbia, kad Lietuvai labiausiai reikia inžinierių ir įvairių profesijų specialistų. Jis motyvuoja tuo, kad baigęs universitetą jaunimas nori tik didelių atlyginimų, aukštų pareigų, tačiau nieko nemoka.

B. Lubio nuomonę palaikytų ir buvęs Šiaulių universiteto rektorius profesorius Aloyzas Gudavičius, Jis patikino, kad reikia pakeisti požiūrį į universitetinį išsilavinimą.

Profesorius mano, kad universitetų Lietuvoje per daug ir kad juose mokosi daug vidutiniokų, kurie galėtų puikiausiai mokytis profesijos ir dirbti. Universitetuose turėtų studijuoti tie studentai, kurie sieja savo gyvenimą su mokslu, akademine veikla.

Profesorius siūlo įsigilinti į pavyzdį - šalis investuoja daugybę pinigų į jauną mediką, o šis, baigęs studijas, išvyksta dirbti kitur. Tai didžiulis nuostolis. Kitas pavyzdys - universiteto studentas, kuris tik stumia laiką. Jis per vargus užbaigia studijas ir įsidarbina sandėlio prižiūrėtoju.

Tai kodėl Japonijoje siekiama šimtaprocentinio aukštojo išsilavinimo? A. Gudavičius nesistebi - jie turi technologijas ir gali pasiūlyti savo studentams veiklos, praktikos, darbą. Pas mus tas variklis niekaip neužsiveda.

Globaliniai procesai

"Moksliniam progresui reikia labai nedaug. Visuomenė turi suprasti, kad kolegijose taip pat suteikiamas aukštasis išsilavinimas su profesiniu bagažu, kuris yra naudingas šaliai. Nemanau, kad darželio auklėtojai būtinas universitetinis išsilavinimas. Kiek mūsų absolventų dabar užsienyje dirba paprastus darbus aptarnavimo srityje? Jie tai galėjo daryti čia ir užbaigę kolegijas", - sakė A. Gudavičius.

Profesorius tikina, kad dabar Lietuvą veikia globaliniai procesai, kurių praktiškai nepareguliuosi. Studentai migruoja. Turtingos šalys prisivilioja gerus studentus. Lietuva nėra turtinga.

I. Dičmonaitė mano panašiai: "Daugiausia abiturientų turėtų rinktis profesines mokyklas, šiek tiek mažiau - kolegijas, mažiausiai - universitetus. Pasiskirstymas piramidės principu. Šiuo metu Lietuvoje statoma apversta "išsilavinimo piramidė", kuomet daugiausia abiturientų renkasi studijas universitetuose."

Žemės grąžinimas: mažų žmonių menki reikalai

Alvydas JANUŠEVIČIUS

"Žemės reforma baigta", - optimistiškai skelbta dar tebegyvuojant apskritims. O panaikinus apskričių viršininkų administracijas paaiškėjo, kad bėdos dėl žemės nesibaigė tiems, kuriems atstatant nuosavybę buvo pamatuota per mažai žemės. Žemės grąžinimo įstatyme parašyta griežtai - kompensuoti pinigais arba vertybiniais popieriais. Peršasi mintis, kad visi svarbiausi žmonės žemę susigrąžino ten, kur jiems reikia. Eilinių piliečių žemės reikalai gali būti lengva ranka nurašyti, o kaltė "sukarta" ant sunaikintų apskričių.

Žemės grąžinimo reforma – teoriškai karvė, praktiškai neatsikelia.

Autoriaus nuotr.

Galai į vandenį

Liepos 1 dieną panaikintos apskritys nedingo be pėdsako. Jos paliko neužbaigtų darbų. Ar tik apskričių panaikinimas nebuvo lengviausias būdas užbaigti skandalais apraizgytą žemės grąžinimą?

Įiaulietė savaitraščiui "Šiauliai plius" papasakojo savo bėdas dėl nuosavybėn sugrąžintos žemės. Po tikslesnių geodezinių matavimų paaiškėjo, jog jos sklypui trūksta 25 arų. Šalia jos sklypo buvo reikiamas kiekis valstybinės žemės, todėl planuota prie esamo sklypo "prilipdyti" reikiamus arus. Tokį sprendimą pasiūlė patys matininkai. Moteris sutiko.

Balandžio 20-ąją ji parašė prašymą atkelti trūkstamą sklypo dalį į laisvą žemę. Balandžio 29-ąją prašymas turėjo būti svarstomas Šiaulių apskrityje, tačiau dėl neaiškių priežasčių svarstymas neįvyko. Po liepos 1 dienos moteriai buvo pasakyta: "Apskrities nebėra. Jums kaip - pinigais arba obligacijomis?"

Visi istorijos galai į vandenį. Matininkai pripažįsta, kad kai kurių darbų nespėjo atlikti laiku, o pasikeitus įstatymui jau per vėlu. Savo darbo neatliko ir tuomet dar veikusi Šiaulių apskrities administracija. Tokiais atvejais vienintelis kelias - ieškoti teisybės per teismus, tačiau ką skųsti teismui? Instituciją, kurios nebėra?

Paprasti žmonės - smulkmena

Birutė Kliorikaitytė, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Žemės reformos skyriaus vyriausioji specialistė, pripažino, kad po tikslesnių geodezinių matavimų buvo rasta daug sklypų plotų neatitikimų. Vieniems pamatuota per daug, kitiems - per mažai.

Specialistė teigia, kad dabar Žemės grąžinimo įstatymas skamba vienpusiškai - trūkstamą žemės sklypą valstybė turėtų kompensuoti. Jei buvo atmatuota daugiau - savininkui pasiūlyti pirkti perteklių vidutine rinkos kaina. Šalia Vilniaus perteklių pirkti mažai kas užsimano dėl didelės kainos.

B. Kliorikaitytė teigia, kad dabar dažnai žmonės labiau už trūkstamą žemę nori pinigų, ypač jei vidutinė rinkos kaina tame sklype didelė.

NŽT parengė pasiūlymą Vyriausybei keisti minėtą istatymą arba papildyti aktu, kuriuo vadovaujantis būtų išvengta nesusipratimų. Siūloma visiems, kurie atliko tikslius matavimus iki liepos 1 dienos ir juos įregistravo Registrų centre, leisti atgauti trūkstamą žemę ir natūra. "Tie reikalai turi būti užbaigti", - įsitikinusi specialistė.

B. Kliorikaitytė sako iki šiol gavusi tik vieną skundą dėl neatgauto žemės trūkumo, tačiau tokių atvejų yra gerokai daugiau. Specialistė tikina, kad dar šiemet šalies valdžia turi nuspręsti, ar koreguoti įstatymą, ar palikti jį paraidžiui.

Prižiūrėtojų prižiūrėjimas

Minėta šiaulietė įsitikinusi, kad paprastų žmonių reikalai mažai kam rūpi. Ji teigia kad, kad Šiaulių žemėtvarkos skyriuje buvo palaikyta "tuščia vieta". Jai pasiūlė imti kompensaciją už žemę ir nebesukti galvos. Kalba pasikeitė po to, kai moteris prisipažino konsultavusis su NŽT specialistais Vilniuje ir teisininkais.

 Že­mės tvar­ky­to­jams at­ro­do, kad pa­pras­tiems žmo­nėms vis tiek kur gy­ven­ti - nuo­sa­vo­je že­mė­je ar var­nos liz­de.

Paskambinus į NŽT Šiaulių skyrių paaiškėjo, kad čia informacijos daug nesužinosime. Reikia kreiptis į Šiaulių žemėtvarkos skyrių. "Mes juos tik prižiūrime", - linksmai atsakė balsas telefone.

Panaikinus apskritis Šiaulių rajono ir miesto žemėtvarkos skyriai buvo sujungti į vieną instituciją. Jai vadovaujantis Vytautas Varnas informavo, kad Šiaulių apskrityje žemė sugrąžinta pavyzdingai. Apie 99,5 procento žemės atiduota tikriesiems jos savininkams, tačiau po tikslių geodezinių matavimų nustatyta, jog daugiau nei pusšimčiui žmonių atmatuota netiksliai.

V. Varnas neprognozuoja, koks sprendimas bus priimtas. Jo nuomone, Seimas gali nuspręsti netaisyti įstatymo ir viską palikti taip, kaip parašyta. Tuomet visi pradėti darbai bus sustabdyti, o žmonėms bus išmokamos piniginės kompensacijos. Kitu atveju vilties susigrąžinti žemę natūra turi tie, kurie jau įregistravo patikslintus žemės matavimus Registrų centre.

"Visi nori arčiau miesto"

Pagal verčių žemėlapį aplink Šiaulius esančios žemės hektaras vertas apie 6000 litų. Kuo arčiau miesto ir komunikacijų, tuo brangiau. Rajono gilumoje vidutinė rinkos kaina už hektarą sukasi apie 2000 litų.

V. Varnas paaiškino, kad per visą žemės grąžinimo laikotarpį šalia miesto praktiškai neliko laisvų sklypų. Visi pageidavo žemės kuo arčiau. Dėl šios priežasties labai sudėtinga trūkstamą sklypo dalį surasti šalia jau esančio sklypo.

Šiomis dienomis sprendžiamas dar vienas opus žemės klausimas. Pagal Konstitucinį įstatymą Lietuvoje laikinai draudžiama parduoti žemę užsienio šalių piliečiams. Dalis politinių jėgų skatina pratęsti tą draudimą. Kiti mano, jog toks draudimas truko gana ilgai. Tiesa, žemę galėjo ir gali pirkti užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje arba vystantys čia verslą.

Stebint visą žemės reformą Lietuvoje galima drąsiai teigti, kad už žemės pardavimą užsieniečiams balsuos tie, kurie jau prisipirko žemės ir tikisi ją brangiau parduoti. Prieš balsuos jau minėtų žemvaldžių konkurentai. Eiliniams patriotiškiems mažažemiams šis klausimas neliečia.

Dievo namai ir valstybė - Siamo dvyniai

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Bažnyčios turtai ir pajamos nežinomos nei visuomenei, nei mokesčių inspekcijai. Dievo namais vadinama institucija panaši į paralelinę valstybę - su savais įstatymais, biudžetu, hierarchija. Skeptikai šiuos dvasinės ir pasaulietinės valdžios organus vadina Siamo dvyniais.

Bažnyčia ir valstybė - tai dvi atskirtos institucijos, taičua jos labai susijusios

Autoriaus nuotr.

Daugiau nei draugystė

Pamenate ištrauką iš Biblijos - jog visa valdžia yra nuo Dievo? Valstybė ir Bažnyčia, nors yra visiškai atskiri ūkiniai vienetai, gyvuoja toje pačioje valstybėje ir užsiima tuo pačiu - valdo žmones.

Drąsūs kritikai valstybę ir Bažnyčią vadina Siamo dvyniais, kurių ta pati kraujotaka, tačiau visada tvirtina esantys nesusiję. Valstybė žaidžia demokratinius ritualus, Bažnyčia - religinius.

Dvasininkai leidžia sau net prieš rinkimus iš sakyklos nurodyti žmonėms už ką balsuoti. O mūsų valstybėje daugiausia ir balsuoja tie, kurie sekmadieniai klūpo bažnyčiosje. Tai reali politinė jėga.

Ar gali valstybė pagrūmoti Bažnyčiai? Ar Bažnyčia gali įspirti valstybei? Vargu. Juk premjeras V. Kubilius visai neseniai pasakė - kas Bažnyčios, tas neliečiama. Taip kalbama apie Šv. Jonų bažnyčią, kuri neatsiejama nuo Vilniaus universiteto. Prezidentė palaiko universiteto pusę. Kas laimės?

Žmogus, kuris reguliariai moka mokesčius valstybei ir sekmadieniais mušasi į krūtinę už "griekus", o yra tik paprastas zuikis miške. Mažumos išrinkta demokratinė valdžia yra vilkas, o pragaru grasinanti Bažnyčia yra lapė. Zuikį vis tiek papjaus - vilkas ar lapė. Teisėtai ar nelabai. Ši valdžia ar kita.

Viduramžių feodalai

Šiaulių universiteto istorikas Arūnas Gumuliauskas mano, kad istoriniu požiūriu Bažnyčia privilegijas gauna teisėtai. Bažnyčia turi didžiulį turtą, kuris kadaise buvo sekuliarizuotas - suvalstybintas, o vėliau restitucijos būdu sugrąžintas. Tačiau ne visas.

Už tą negrąžintą turtą ir už tai, kad Bažnyčia saugo architektūros paminklais laikomas bažnyčias, vyksta finansinis bendradarbiavimas. Natūralu, kad Dievo namai dabar yra viena turtingiausių institucijų šalyje.

Tiesa, istorikas nežinojo, kad Bažnyčia yra atleista nuo žemės mokesčio ir kad kunigus valstybė draudžia privalomuoju socialiniu draudimu - kaip kariškius.

A. Gumuliauskas teigia, kad dabar bBažnyčia jau neturi didelės įtakos pasaulietinei valdžiai: "Popiežiaus valdžia baigėsi su frankų imperija. Vėliau visi popiežiai buvo šiek tiek priklausomi. O dėl turto - natūralu, kad jie gina savo užgyventą kapitalą, kauptą per amžius."

Istorikas primena, kad kunigija - tai tie patys stambūs viduramžių feodalai, kuriems ekonominiais pagrindais įvestas celibatas.

O kaip bažnyčia Lietuvoje įgijo turto? "Koks nors didysis kunigaikštis išleido privilegiją - skyrė Bažnyčiai žemės - ir tai tapo jos nuosavybe. Jokios revoliucijos nepadarysi - viskas teisėta", - šyptelėjo istorikas.

Finansai

Kai kuriose Europos Sąjungos šalyje į pajamų mokestį įskaičiuotas ir religinis mokestis. Lietuvoje deklaruojama, kad valstybė Bažnyčios visai neremia ir jai nerenka jokio mokesčio iš gyventojų.

Vokietijoje toks mokestis egzistuoja, tačiau jo galima atsisakyti. Jei Vokietijos pilietis neatsisako šio mokesčio, uždirbdamas apie 5000 eurų, Bažnyčiai kas mėnesį palieka penkiasdešimtinę.

Katalikų kunigija tvirtina, kad valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimas yra aptartas konkordate tarp Vatikano valstybės ir Lietuvos Respublikos. Valstybė dažnai skiria lėšų bažnyčių restauracijai, tačiau neremia šios institucijos. Ten pat yra nurodyta, kad tikinčiųjų aukos nėra apmokestinamos, nors šiais laikais galima aiškiai išgirsti, kiek tiksliai kainuoja krikštynos ar vestuvės.

Ekspremjeras Gediminas Kirkilas prieš naujosios Šiaulių bažnyčios statybą pavadino vyskupą Eugenijų Bartulį geriausiu verslininku. Vyskupija pardavė turėtą žemės sklypą, tačiau vietą naujajai bažnyčiai gavo iš valstybės dovanų. Panašu, kad ši kritika jam kainavo nemažai rinkėjų balsų. Pastaruoju metu socialdemokratai apie bBažnyčią nesako blogo žodžio.

"Turiu nuomonę, bet jai nepritariu"

Buvęs kunigas Ričardas Jakutis įsitikinęs, kad valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimo istorijoje reikėtų sudėti visus taškus ant "i": "Pabrėžiu - visus. Abi institucijos turėtų būti šiuolaikiškos. Tiesa, man nederėtų kalbėti apie Bažnyčią, nes kadaise buvau jos dalis. Jaučiuosi kaip žydelis iš anekdoto - turiu nuomonę, bet jai nepritariu."

Buvęs Dievo tarnas mano, kad pyktis nenaudinga nei valstybei, nei Bažnyčiai. Kova dėl Šv. Jonų bažnyčios R. Jakučiui atrodo nesolidi. Reikėtų abipusio supratimo. Reikėtų suprasti, kad bažnyčios yra ir valstybinis turtas, šalies pasididžiavimas, architektūros paminklas, o ne kieno nors nuosavybė.

Celibatą ekskunigas laiko atgyvena, nes kunigas jau dabar pagal įstatymus gali palikti savo turtą bet kam. Pasitaiko, kad pasiturintys kunigai stato namus savo artimiesiems.

Buvęs kunigas pripažįsta, kad politinės reklamos problema egzistuoja. Kunigams sunku išlikti neutraliems, tačiau pagal Bažnyčios įstatymus jie gali kištis į valstybės reikalus, jei tai kelia didžiulį pavojų. Galima numanyti, kad nepalankios partijos pergalė rinkimuose ir būtų ta blogybė.

"Esu šioks toks dogmatikas, todėl manau, jog Bažnyčia nieko bloga nepadarė, neįleidusi prezidento A. M. Brazausko kūno į katedrą. Tai nereiškia, kad mano nuomonė teisinga", - sako R. Jakutis.

Valdžią pasirenkame patys

Vyskupas Eugenijus Bartulis žino, kad valstybė ir Bažnyčia tarpusavio santykių greitai neišsiaiškins. Teks draugiškai bendradarbiauti: "Neseniai Vyskupų konferencijoje diskutavome, kad valstybės ir Bažnyčios santykiai nėra aiškiai apibrėžti, ką jau kalbėti apie nuosavybę. Šiaulių katedros šventorius nepriklauso Bažnyčiai."

Vyskupui kalbos apie valdžios ir Bažnyčios suokalbius tik juoką kelia: "Taip, visa valdžia nuo Dievo. Ką išsirenkame, tą ir turime. Mes pabrėžiame žmonėms, kad rinktųsi tuos, kurie neniekina šeimos ir amžinųjų vertybių. Politikai kartais tuo pasinaudoja".

E. Bartulis neneigia, kad draugauja su valžia. Pripažįsta visus, kuriuos išrenka žmonės. "Ką išsirenkame, tą ir turime, tačiau kiekvienas žmogus renkasi kuo tikėti - politikais, kunigais ar dvasia", - sako vyskupas.

Pastoracijos centras - teisėta, bet ar moralu?

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Šalia katedros planuojamas pastoracinis centras egzistuoja tik maketuose ir kompiuterių vizualizacijose, tačiau jau spėjo apaugti konfliktais. Pykstasi dvi architektų grupės. Vieni kuria pastoracinį centrą miesto širdyje be jokio konkurso, tik sukirtę su vyskupu rankomis, kiti čia įžvelgia grupuočių susitarimus ir mano, jog tokie neskaidrūs veiksmai užtraukia gėdą architektų luomui.

Šalia Šiaulių katedros planuojamo pastoracinio centro projektas parengtas be konkurso.

Autoriaus nuotr.

Tyla ir paslaptys

Šiaulių vyskupijos pastoracinio centro vizija šių metų pavasarį dar buvo tik utopija. Tuomet vyskupas Eugenijus Bartulis minėjo, kad statyboms nėra nė lito, niekas neremia. Vyskupas tuomet negalėjo atsakyti, ar rengs centro architektūrinės idėjos konkursą, nes viskas šakėmis ant vandens rašyta.

Šarūnas Sabaliauskas, Architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, prieš keletą mėnesių kalbėjo, jog nėra teisinių svertų įpareigoti vyskupą rengti konkursą, tačiau Šiaulių miesto taryba galėtų tai padaryti.

Netrukus po šių žodžių pasirodymo spaudoje Š. Sabaliauskas buvo priimtas į architektų komandą, kuri rengia pastoracinio centro projektą. Dabar jis kalba truputį kitaip.

Nepraėjus nė pusmečiui po kilusių diskusijų, projektas buvo parodytas visuomenei. Jį pristatė pats Š. Sabaliauskas.

Projektą parengė architektai D. Jakubauskas, R. Regesas, Š. Sabaliauskas, A. Vernys ir J. Regesienė. Grupelė architektų prisipažino, jog prie jo dirba jau kone porą metų. Viskas tyliai ir paslaptingai.

Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad šventoriuje ir už jo tvoros yra kapinės. Palaidojimai siekia XV amžių. Kapinių teritorija būsimo centro neužstatoma.

Pristatyme miesto valdžios atstovai ir keletas smalsių šiauliečių stebėjo, kaip atrodys pastoracinis centras. Skambėjo meditacinė muzika, slinko nuostabūs vaizdai, tačiau tai neužliūliavo Šiaulių urbanistu tituluojamo architekto Vytenio Rudoko. Jis garsiai išrėžė, kad projektas daugeliu atžvilgiu prastas, svarbiausia - "prastumtas" be jokio konkurso. V. Rudoko nuomone, pačioje miesto širdyje iškilsiančio statinio projektas negali būti bet koks, o bažnyčios žemė nėra tokia jau ir privati - ji valstybinė.

Viskas teisėta

Pristatymas buvo viešas - konfliktas Savivaldybės salėje plačiai nuskambėjo. Kas tai? Kitų architektų pavydas ar tikrai komercinių grupuočių - vyskupijos ir saujelės architektų - suokalbis?

Š. Sabaliauskas įsitikinęs, kad nieko nepadoraus ar nusikalstavo nevyksta. Vyskupas, turėdamas sklypą, kreipėsi į Savivaldybę dėl leidimo statyti pastoracinį centrą. Niekas jam negali sutrukdyti statyti šioje vietoje pastato, atitinkančio architektūrinius reikalavimus. Architektūrinės idėjos paieška ar konkursas nėra privalomas - tik rekomenduojamas. Tai vyskupo asmeninis reikalas, ar rengti konkursą.

"Kalba eina apie privačią, o ne valstybės finansuojamą statybą. Visa bažnyčios žemė yra valstybinė, tačiau perduota bažnyčiai patikėjimo teise. Jei vietoj vyskupo būčiau aš, man niekas nesutrukdytų elgtis analogiškai", - aiškino Šiaulių architektų pirmininkas Š. Sabaliauskas.

Architektas įsitikinęs, kad įstatymai nepažeidžiami, projektas įvairių reikalaujamų architektūrinių (aukščio, stogo šlaitų, katedros vaizdo apsaugos) reikalavimų nepažeidžia. "Sutinku, kad pastatas yra svarbiausioje miesto vietoje. Sutinku, kad galėtų būti architektūrinės idėjos konkursas, tačiau atraskite būdus priversti investitorių tą konkursą surengti", - toliau gynė savo projektą Š. Sabaliauskas.

Architektas siūlė įvertinti vyskupo E. Bartulio veiklą, kuris rado finansavimą tokiu sunkiu metu: "Vyskupas gyvena daug kukliau nei provincijos klebonas. Ar tai atitinka vyskupo statusą? Manau, kad labai svarbu vyskupui įtvirtinti savo statusą atitinkamu pastatu. Juk jis dažnai net neturi kur priimti svečių. Manau, kad konfliktas vyksta ne dėl architektūrinių sprendimų, o dėl principų. Nepatenkintiems siūlyčiau ir kovoti ne prieš, o už."

Paminamas skaidrumas

Architektas Vytenis Rudokas įsitikinęs, kad pastoracinio centro projektas "stumiamas" gaujų ar grupuočių principu.

V. Rudokas pareiškė, kad gali raštiškai pasižadėti nedalyvauti jokiame vyskupijos pastoracinio centro konkurse,. Sąlyga - kad tas konkursas įvyktų. "Jei mūsų luomas gina savo garbę, reikia elgtis profesionaliai ir garbingai. Buvęs meras Vytautas Juškus klaidina sakydamas, jog tai privatus dalykas. Demagogija. Bažnyčios žemė yra valstybinė, o pastatas bet kokiu atveju sąlygos miesto erdvę. Tai mūsų visų, šiauliečių, reikalas", - sako jis.

Architektas isitikinęs, kad Savivaldybė gali ką nors padaryti ir turi tam svertų. Pakaktų Tarybos sprendimo ir konkursas taptų privalomu. Tai per daug sudėtinga ir per daug atsakinga vieta, kad viskas būtų sprendžiama pagal vieną nuomonę, vieną modelį.

V. Rudoką neramina ir tai, kad nė vienas pastoracinio centro autorių nėra urbanistas. Jis pastebėjo, kad visi "taškai", kuriais projekto autoriai didžiuojasi, yra nerealūs. Pavyzdžiui, centro ir katedros santykis žiūrint nuo Joniškio pusės buvo pateiktas tarsi žvelgiant nuo penkiaaukščio namo stogo. Važiuojant ar einant Tilžės gatve vaizdas nedžiugintų. "Jie net nesuvokia, ką daro. O kas bus kaltas, kai pastatas sugadins miesto erdvę? Vytenis Rudokas, kuris rengė miesto centrinės aikštės detalųjį planą?" - nerimo architektas.

Konkursas - daugiau nei būtinas

"Kai sužinojau, kad pastoracinis centras jau yra tyliai projektuojamas, iškart pradėjau garsiai klausti - kodėl nėra konkurso? Atsakymas - užsakovas to nenori. Tuomet kyla klausimas - kam tai naudinga? Koks čia pastatas bestovėtų, jis pavieks mūsų miesto erdvę, todėl konkursas yra būtinas", - tikino V. Rudokas.

Architektas neabejoja, kad miesto valdžia galėtų būti suinteresuota finansuoti architektūrinės idėjos konkurso organizavimą. Gali būti steigiamas prizinis fondas keliems nugalėtojams, o patį projektą išsirinktų investitorius, šiuo atveju - Šiaulių vyskupija.

Neseniai baigėsi Rygos nacionalinio muziejaus konkursas patalpoms plėsti. Senovinė architektūra, atsakingas objektas. Konkursą laimėjo Lietuvos architektai, pateikę ne vieną puikų darbą. "Kodėl to nebuvo galima padaryti Šiauliuose? Šiame projekte architektūrinė idėja turi būti svarbiausias dalykas", - aiškino V. Rudokas.

Šilumos kaina ta pati, bet mokėsime daugiau

Kelis mėnesius įstrigęs šilumos kainos klausimas ketvirtadienį pagaliau baigtas svarstyti. Prieš mėnesį atidėjusi šilumos kainos svarstymą Šiaulių miesto taryba neleido bendrovei "Šiaulių energija" vienu centu padidinti šilumos kainos. Nors kaina išlieka ta pati, nuo lapkričio ji vis dėlto padidės dviem centais dėl šoktelėjusių kuro kainų.

 Prieš mėnesį duotą savo pažadą asmeniškai nuvykti į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją aiškintis dėl šilumos kainos Šiaulių mieste meras G. Mikšys tesėjo. Pavyko išsiderėti, kad būtų leista neįskaičiuoti į šilumos kainą bendrovės "Šiaulių energija" negautas pajamas. Šiaulių miesto politikai pritaria tokiam sprendimui, nes jei prognozuojama šalta žiema bus reali, bendrovė, kaip ir pernai, gerokai viršys planuojamas pajamas, tokiu būdu galbūt sumažindama negautąsias.

Vis dėlto dėl augančių kuro kainų nuo lapkričio šiauliečiai už šilumą mokės aštuoniais procentais daugiau. Karštas vanduo pabrangs keturiais procentais. Šiuo metu šilumos tarifas 20,54 cento už kilovatvalandę galioja nuo kovo, tačiau kuro kaina per pusmetį išaugo 11 procentų, tad į kainos formulę įrašius rugsėjo kuro kainą gaunasi 22,2 cento už kilovatvalandę. Pridėjus devynių procentų PVM, už šilumos kilovatvalandę teks mokėti po 24,2 cento. Ši kaina būtų padidėjusi dar vienu centu, jei Taryba būtų leidusi šilumos tiekėjui vartotojams ant pečių užkrauti ir atsakomybę už negautas pajamas. Tačiau politikai šilumos kainą leido didinti tik tiek, kiek brangsta kuras.

"Šiaulių energija" yra priversta laukti metų rezultatų. Jei pelno nebūtų, bendrovė bijo dėl paimtų banko paskolų apyvartinėms lėšoms ir investicijoms. Politikai neabejoja, kad bendrovė per metus sugebės išbalansuoti su likusiais trim milijonais litų negautų pajamų.

"Mes tiek laiko fechtavomės ir laužėme špagas, kad išsiaiškintume, jog kaina išlieka ta pati", - po balsavimo replikavo Tarybos narys Alfredas Lankauskas.

Naujas šilumos ir karšto vandens kainas "Šiaulių energija" privalo paskelbti spaudoje iki spalio 25 dienos.

"Etaplius.lt" informacija

Politiniai feniksai su visuomeniniais marškiniais

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Artėjantys savivaldybių rinkimai - tarsi įžanga į Seimo rinkimus. Politikai imasi tokių gudrybių, kokių iki šiol nenaudojo. Masiškai kuria visuomeninius judėjimus ir vaizduoja iš pelenų pakilusius feniksus. Politologas profesorius Antanas Kulakauskas pasistengė sudėlioti taškus ir atidengti apgavystės skraistę.

Visuomeniniai judėjimai siūlo užsikloti naujais lozungais, naujomis vėliavomis, tačiau dažniausiai jų steigėjai - tie patys politikai, atskilę nuo politinių partijų.

Autoriaus nuotr.

Judėjimų mišrainė

Jau prieš metus prasidėjo užslėptas pasirengimas rinkimams. Tarsi iš po žemių kilo nauji visuomeniniai judėjimai, asociacijos, kurių viršūnėse buvo pastatomi nesusitepę šviesuoliai, o už judėjimo šturvalo kukliai slėpėsi tautai žinomi politikai.

Politikai stoja visuomenių organizacijų priešakyje ir eina į valdžią tarsi naujai pačios visuomenės iškelti. Tačiau plika akimi matyti, jog ne visuomenė, o pats judėjimas save išjudina.

Patys ankstyviausi judėjimai susikūrė daugiau nei prieš metus. Tai nacionalinio pasipriešinimo judėjimas "Su Žalgiriu - už Lietuvą" ir JDJ - Jungtinis demokratinis judėjimas. "Žalgiriečius" "pagimdė" magnatas Vladimiras Romanovas ir "Respublikos" žiniasklaidos imperijos vadas Vitas Tomkus. Ant pjedestalo užkėlė filosofą Arvydą Juozaitį, įteikė jam į rankas judėjimo vėliavą, tačiau strategiją kūrė eksseimūnai.

JDJ pasidabino nepriekaištinga teisininko Kęstučio Čilinsko mantija bei pasinaudojo jo bendravardžio Kęstučio Pūko radijo ir televizijos eteriu.

Kas toliau? Judėjimas "Mūsų reikalas" - labai neapgalvotas pavadinimas. Tiesioginis vertimas iš Italijos mafijos pavadinimo "Cosa nostra". "Kitokia Lietuva" - nuolat šaukiantys JDJ atskalūnai, kurie iki šiol garsiai rėkdavo net ir nepriklausydami jokiai organizacijai. Visuomeninio judėjimo "Taip" (Tėvynės atgimimas ir perspektyva) piramidės smaigalyje - Artūras Zuokas. Pažįstantys A. Zuoką pataisytų - tai ne piramidė, o obeliskas, kurio viršūnėje telpa tik vienas žmogus - pats A. Zuokas.

Visuomeniniai judėjimai "Drąsiaus kelias", "Žmonės už gyvūnus" ir daugybė kitų kovotojų už geresnę visuomenę. Jie visi iki šiol klykė, kad nesiekia valdžios, tačiau yla pradeda lįsti iš maišo. Jie stengsis dalyvauti ne tik savivaldybių, bet ir Seimo rinkimuose.

Dar nepaminėjome "Laisvės kelio" skulptūros, kuri nėra judėjimas, tačiau siekia suvienyti Lietuvą. Pirk už paskutinę išeitinę pašalpą plytą ir įmūryk ją į kelių verslo korporacijų puoselėjamos skulptūros "Laisvės kelias" sieną. Tai galima padaryti elektroniniu būdu.

"Politikų nėra, nebuvo ir nebus"

Filosofas Arvydas Šliogeris, paprašytas pakomentuoti tokią situaciją, atsakė tvirtai lakoniškai: "Gerbiamieji, šioje vagių respublikoje politikų nebuvo, nėra ir nebus. Geriau neterškime šio tauraus žodžio, mums padovanoto graikų, ir šiuo metu beviltiškai sukompromituoto ne tik Lietuvoje, bet ir visame globaliniame imperiniame balagane. Klausimai beprasmiai, o mano atsakymai - neįmanomi."

Profesorius politologas Antanas Kulakauskas pripažįsta, kad A. Šliogeris teisus filosofinės politologijos prasme, tačiau politiniai procesai nėra tokie nenuspėjami. Jei kuriamas judėjimas, jis automatiškai planuoja sustiprėti ir tapti politine partija. "Kas yra judėjimas? Tai ta pati partija, tik su mažesne atsakomybe", - tvirtina politologas.

A. Kulakauskas primena politologijos elementorių - demokratinėje visuomenėje partijos dalyvauja politikoje ir kovoja dėl valdžios. Visuomeninio judėjimo tikslas taip pat yra dalyvauti politikoje, tačiau nesiekiant valdžios. Todėl dažniausiai judėjimai būna ekologinės, antirasistinės ar kitokios pakraipos.

"Sustiprėję judėjimai anksčiau ar vėliau virsta partijomis, nes pakeisti situaciją be valdžios svertų dažniausiai būna sunku. Visuomeninius judėjimus pagimdė didelis nusivylimas politinėmis partijomis. Tačiau tokie judėjimai yra ne kas kita, tik tos pačios partijos. Savotiška rinkėjų apgaulė, jei žadama nesiekti valdžios", - aiškino politologas A. Kulakauskas.

Kas ir kodėl kuria tokius visuomeninius judėjimus be visuomenės? Profesorius įsitikinęs, kad tai dažniausiai politikai, nepritapę prie savo buvusios politinės jėgos. Kuriami dažniausiai buvusių partijų surogatai.

Judėjimai gali būti reikalingi ne tik kaip naujas tramplynas senam politikui. Anot politologo - labai svarbu ir drumsti vandenį: "Drumstame vandenyje gaudyti žuvį arba netrukdomai veikti yra lengviau. Tai ne pasaulinio sąmokslo teorija, o visiems žinoma realybė. Apie tai prirašyta daugybė knygų."

Valdžia, kurios niekas nerenka

Lietuvoje ir apskritai pasaulyje yra valdžia, kurios niekas niekada nerenka. Tai verslo interesų grupės. Vakarai neseniai kritikavo Lietuvą, kad ši negeba sumažinti korupcijos. Apie ką jie kalba? Ne likviduoti, o sumažinti! Vadinasi, kažkoks korupcijos lygmuo yra normalus ir neiškrenta iš bendro konteksto.

Lietuvos valdymas vyksta "cosa nostra" principu. Jeigu įstatymo, draudžiančio tam tikrą veiklą, nėra, vadinasi, viskas moralu. Štai Seimo narys A. Valinskas grįžo į televiziją. Tikėtina, kad jis viską susitvarkė pagal įstatymus.

Globali ekonominė valdžia daro įtaką nacionalinei politikų valdžiai. Gali partijos iškelti įvairius tikslus, tačiau ekonominė politika radikaliai nepasikeis. Tokie posūkiai galimi tik pasauliniu mastu.

A. Kulakauskas įsitikinęs, kad žmonės labiau turėtų susirūpinti savivalda, o ne valstybės valdžia: "Dauguma nusivylę valdžia, kurios galimybės yra mažesnės nei pasaulinė įtaka. Blogiau, kad Lietuvoje nėra normalios savivaldos. Tai turėtų būti bendruomenės valdžia, tačiau taip nėra."

Suprantamo pasaulio pabaiga

Ką galima pakeisti, kai aukštieji politkai ir didžiųjų korporacijų vadovai metų iš metus tiesiog pasikeičia vietomis. Gal visuomeniniai judėjimai padės?

"Dabar nematau jokios galimybės, kad kokia nors jėga dalyvautų rinkimuose ir juos laimėtų - viena pati sudarytų Vyriausybę. Nuo 1999 metų nėra buvę, kad valdžia nebūtų priversta sudaryti koalicijos. Tai reiškia, kad nė viena partija neturi galimybės realizuoti savo programos. Judėjimams tai padaryti dar sunkiau", - paaiškino politologas.

Visi politikos teoretikai prognozuoja pasaulio pabaigą - suprantamo pasaulio pabaigą. A. Kulakauskas primena, kad dar 1985 metais garsus Amerikos sociologas savo knygoje rašė - pasaulis tampa nesuprantamas, o tokia situacija negali gyvuoti ilgiau nei 40 metų.

Nuo to laiko mažai kas pasikeitė, tačiau A. Kulakauskas nepraranda vilties: "Iš esmės globalinių problemų niekas nesprendžia, tačiau bent apie tai kalba. O tai jau poslinkis iš mirties taško. Jei žiūrėtume filosofiškai - viskas turi pradžią ir pabaigą. Visi žino, kad mirs, bet planuoja gyventi kuo ilgiau. Koks skirtumas, kad lietuvių tauta anksčiau ar vėliau išsivaikščios. Tačiau man gaila, kad kokie nors lenkai bus, o mūsų - ne."

Lietuvos aukštojo mokslo diplomas užsienyje – popiergalis ar dokumentas?

Eva JAGMINAITĖ

Net du aukštojo išsilavinimo diplomus turinti kuršėniškė Irmina Jackuvienė gali netekti teisės dirbti diplome įrašytos specialybės. Kodėl? Moteris su šeima prieš keletą metų išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę ir buvo viena laimingųjų, galinčių dirbti mėgiamą darbą pagal Lietuvoje įgytą specialybę.

Emigrantė sako, kad mokytojos darbas – jos pašaukimas, todėl neįsivaizduoja, ką reikėtų daryti, jei jai nebūtų suteiktas kvalifikuoto mokytojo statusas.

Autorės nuotr.

"Kol mokiausi Šiaulių universitete, dėstytojai nuolat pasididžiuodami kartojo, kad mūsų diplomai – tiesus kelias į kvalifikuotą darbą užsienyje pagal įgytą specialybę. Tikėjome, kad nekils jokių problemų dėl jo pripažinimo užsienio šalyse. Deja, dabar turiu eiti kryžiaus kelius, o Švietimo ministerijos atstovai man pasiūlė pradėti mokslus iš naujo", - piktinasi biurokratinių atsakymų išvarginta moteris. Pedagogika – jos pašaukimas, tačiau ji neįsivaizduoja, ar bus rastas kelias iš aklavietę jai tapusios situacijos, ar neteks papildyti emigrantų bedarbių gretų.

Britų atsakymas lietuvei – mandagus "Ne"

"Kai šių metų pradžioje įsidarbinau vienoje Londono mokyklų mokytoja, direktorė iškart paprašė, kad užsiregistruočiau GTC (General Teaching Counsil of England – institucija, registruojanti profesinę kvalifikaciją įgijusius pedagogus ir stažuotojus bei išduodanti sertifikatus sėkmingai įvykdžiusiems stažuotės programą – aut. past.). Pastarosios darbuotojai man paaiškino, kad turiu įgyti kvalifikuotos mokytojos statusą. Išsiunčiau anketą bei savo diplomus patvirtinti ir laukiau", - daug painiavos sukėlusią istoriją prisimena moteris. I. Jackuvienė sako nė neabejojusi, kad jai, įgijusiai du aukštuosius pedagogo išsilavinimus, kvalifikuotos mokytojos statusas bus suteiktas.

Po keturių mėnesių Irmina pagaliau gavo atsakymą iš GTC. "Visiškai rami atplėšiau voką ir jau ruošiausi džiaugsmingai jį nunešti mokyklos direktorei. Ne paslaptis, kad nuo mano turimos kvalifikacijos priklauso ir man mokamas atlyginimas. Deja, paskaičiusi laišką nustėrau - britai juodu ant balto išraitė, kad kvalifikuota mokytoja negaliu būti pripažinta, nes nepavyko išsiaiškinti mano kvalifikacinio statuso Lietuvoje", - pasakoja jauna moteris.

Tiesa, laiške viltis Irminai suteikta. Pasitelkę britams būdingą oficialųjį mandagumą, jie rašo: "Mes suprantame, kad ši žinia Jus nuliūdins, todėl mėginame susisiekti su Jūsų gimtosios šalies atitinkamomis institucijomis, kad galėtume Jums ateityje galbūt suteikti kvalifikuotos mokytojos statusą." Žinant anglų būdą, toks atsakymas – tik mandagus gestas, o ne tiesmukiškas "ne, tą statusą matysi kaip savo ausis".

Lietuvos valdininkai pasiūlė ieškoti išeities Anglijoje

Nenorėdama prarasti darbo, I. Jackuvienė tuoj pat kreipėsi į Lietuvos švietimo ir mokslo ministeriją. Moteris vylėsi, kad gimtosios šalies valdininkai ją nuramins. Deja - aukščiausia Lietuvos švietimo institucija kuršėniškei įvarė dar vieną šoką.

"Akademinio mobilumo ir tęstinio mokymo skyriaus vyresnioji specialistė Marytė Speičienė mandagiai paaiškino, jog specialiesiems pedagogams, baigusiems Šiaulių universitetą, suteikiama tik specialiojo pedagogo kvalifikacija bei specialiojo pedagogo statusas, o diplome neparašyta, jog esi kokio nors dalyko mokytojas, todėl tik GTC gali suteikti kvalifikuoto mokytojo statusą, - teisingumo paieškas pasakoja I. Jackuvienė. - Šiuo metu britai iš Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos laukia atsakymo, koks mano statusas Lietuvoje , tačiau man telefonu M. Speičienė patvirtino, jog atsakymas nuvils mano lūkesčius."

Kuršėniškė jaučiasi apmulkinta ir gimtosios šalies valdininkų, ir Šiaulių universiteto dėstytojų, kurie studijų metais kartodavo, kad diplomai taps žalia šviesa dirbti ne tik gimtinėje, bet ir užsienyje. "Žinoma, šie diplomai pripažįstami, tačiau nesuteikia visavertės teisės dirbti. Kam tuomet tiek metų buvome maitinami pažadais ir švaistėme laiką aukštosiose, jei galiausiai Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai sako, kad spec. pedagogas neturi teisės dėstyti jokio dalyko bendrojo lavinimo mokykloje. Studijų metais buvo tikinama, jog mūsų, spec. pedagogų, parengimas atitinka pradinių klasių mokytojų parengimo reikalavimus buvome mokomi įvairių dalykų didaktikų, t. y. lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, geografijos, istorijos, darbų ir dailės. o kai reikia duoti atsakymą GTC, kokį dalyką galiu dėstyti, atsakymo nelieka", - piktinasi moteris.

Emigrantė sako, kad vienintelis logiškas ministerijos atstovės pasiūlymas jai – paprasčiau būtų susirasti kokius nors kursus Jungtinėje Karalystėje, nei ieškoti išeities Lietuvoje. Vadinasi, man reikia griebtis vadovėlių, kartoti jau išmoktą kursą, pamiršti turimus diplomus", - stebisi ji.

Įrodymų pakanka, bet ne mokytoja?

Kad kuršėniškė – kvalifikuota mokytoja, abejonių nekyla. Į redakciją ji atėjo nešina net dviem diplomais: 1998 metais Šiaulių universitete baigė specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programą ir jai suteiktas socialinių mokslų (edukologijos) bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir spec. pedagogo ir logopedo kvalifikacija, o 2001-aisiais - tos pačios programos magistro laipsnis. "Žinau, kad pedagogika ir darbas su vaikais - mano pašaukimas. Man puikiai sekasi dirbti ir su sutrikusio intelekto žmonėmis. Jei dėl biurokratinių painiavų man nebus suteiktas kvalifikuoto mokytojo statusas, kurio reikia itin reikliems ir griežtiems britams, mokytojos plunksnakotį man gali tekti iškeisti į valytojos šluotą", - apmaudo neslepia moteris.

Kantrybe apsiginklavusi lietuvė kreipėsi į M. Speičienę, prašydama nuorodos ar paaiškinimo, kodėl toks beviltiškas spec. pedagogo statusas Lietuvoje. Deja, konkretaus atsakymo Irmina taip ir nesulaukė.

Atsakė, bet nepasakė

Mėgindama padėti aklavietėje atsidūrusiai moteriai, naujienų portalo www.etaplius.lt redakcija raštu kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją. "Kodėl lietuvių filologijos kvalifikaciją turintys Lietuvos piliečiai be problemų gauna kvalifikuoto mokytojo statusą Jungtinėje Karalystėje, o spec. pedagogams kyla sunkumų? Ar su diplomų pripažinimo problemomis susiduria tik ŠU studentai?" - šiuos ir daugybę kitų klausimų pateikėme valdininkams.

Vis dėlto biurokratinį mechanizmą įveikti nelengva - po daugiau nei savaitės sulaukėme ministerijos atsakymų, tačiau ne į visus klausimus.

"ES ir kitos pasaulio šalys pripažįsta visus teisėtus Lietuvos legalių aukštųjų mokyklų diplomus. Priklausomai nuo užsienio šalyje nustatytos tvarkos, Lietuvoje įgytą išsilavinimą vertina tos šalies kompetentingos institucijos", - nurodo M. Speičienė. Moteris perspėja, kad norint išvykti studijuoti ar dirbti reikia susitvarkyti nemažai dokumentų. Kokių ir kiek, konkrečiai nurodo priimantis universitetas ar būsimas darbdavys. Dėl informacinio rašto apie Lietuvoje įgytą aukštąjį išsilavinimą patariama kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą.

Mokytojas, pedagogas ir kiti stebuklai

Švietimo įstatyme nurodyta, kad mokytojas - asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. Pedagogas - asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. Pagal 2009-ųjų rugpjūtį įsigaliojusį aprašą, specialiojo ugdymo specialistu laikomas asmuo, baigęs specialiosios pedagogikos arba edukologijos studijų krypties programas ir įgijęs oligofrenopedagogo, logopedo, surdopedagogo, tiflopedagogo, specialiojo pedagogo kvalifikacijas.

Baigus pedagogų rengimo studijų programas, gali būti suteikta mokytojo, auklėtojo, specialiojo pedagogo ar socialinio pedagogo profesinė kvalifikacija.

Profesinių kvalifikacijų, įgytų kitose ES šalyse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos konfederacijoje pripažinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas. Ši direktyva suteikia teisę šalių kompetentingoms institucijoms priimti sprendimus dėl profesinių kvalifikacijų lygiavertiškumo.

Tik nepamanykite, kad išprotėjau. Kiekvienas biurokratas suprastų, ką surašiau pastarosiose dviejose pastraipose. Tačiau ar tai palengvina procedūras lietuviams, kurie nori dirbti pagal įgytą išsilavinimą užsienyje? Kodėl Lietuvoje gauti aukštojo mokslo diplomai virsta beverčiu popieriaus lapu vos kirtus sieną?

M. Speičienė teigia, kad Londone dirbanti moteris nėra tamsaus tunelio gale. "Sprendžiant pagal pateiktus išsilavinimo dokumentus, gerb. Irmina Jackuvienė Šiaulių universitete yra įgijusi specialiojo pedagogo profesinę kvalifikaciją, kuri jai Lietuvoje suteikia teisę dirbti mokykloje, vykdančioje specialiąją pradinio ir specialiąją pagrindinio ugdymo programą, teikti specialiąją pedagoginę pagalbą bendrojo lavinimo mokykloje, kurioje mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, - teigia M. Speičienė. - Jeigu laiške būtų nurodyta, kokį pedagoginį darbą šiuo metu Anglijoje dirba gerb. Irmina Jackuvienė, būtų lengviau paaiškinti, kodėl Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija (General Teaching Council for England) nepripažįsta Šiaulių universitete įgytos specialiojo pedagogo profesinės kvalifikacijos lygiaverte mokytojo profesinei kvalifikacijai, t. y. nesuteikia QTS (Qualified Teacher Status)."

Patikslinę, kad šiuo metu I. Jackuvienė specialiojoje mokykloje dirba nekvalifikuota mokytoja su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų, mokymosi sunkumų, bei su vaikais autistais, iš ministerijos atsakymo laukėme keletą dienų. Nesulaukėme. Tik patarta I. Jackuvienei išsiaiškinti konkrečius Anglijos agentūros reikalavimus asmenims, atvykstantiems į Angliją dirbti pagal reglamentuojamą mokytojo profesinę kvalifikaciją. Pasak ministerijos atstovų, būtent Anglijos agentūra ir turi paaiškinti, kodėl moteriai nesuteikiamas kvalifikuotos mokytojos statusas.

"Nekaltinu nei kompetentingų ministerijos darbuotojų, nei dėstytojų, tiesiog pikta, kad mūsų šalyje vis dar susiduriama su biurokratiniais nesklandumais ir įstatymų spragomis. Būsimiems studentams, ypač tiems, kurie svajoja išvykti į užsienį, patarčiau labai apdairiai rinktis aukštojo mokslo institucijas bei specialybes, kad netektų antrąkart studijuoti to paties svetur. Gal iš tiesų geriau tada išvykti studijuoti svečion šalin", - svarsto I. Jackuvienė.

Kuršėniškė - ne vienintelė nukentėjusioji

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, panašių problemų kyla tuo atveju, kai asmens kitoje šalyje įgyta profesinė kvalifikacija neatitinka priimančios šalies keliamų reikalavimų. Priimanti šalis gali priimti sprendimą pripažinti ar nepripažinti profesinę kvalifikaciją, taip pat skirti kompensacines priemones (adaptacijos laikotarpį ar tinkamumo testą), jeigu reikalavimai iš esmės nesiskiria.

"Su panašiomis profesinės kvalifikacijos pripažinimo problemomis buvo susidūrę asmenys, Lietuvoje įgiję trenerio kvalifikaciją ir Didžiojoje Britanijoje pageidavę dirbti kūno kultūros mokytojais bendrojo lavinimo mokyklose. Teisę dirbti kūno kultūros mokytoju bendrojo lavinimo mokykloje Lietuvoje turi asmenys, baigę kūno kultūros mokytojams rengti skirtas studijų programas ir įgiję mokytojo (ne trenerio) profesinę kvalifikaciją. Trenerio kvalifikaciją įgiję asmenys gali dirbti bendrojo lavinimo mokykloje tik neformaliojo ugdymo mokytojais", - sako M. Speičienė.

Alkoholis ir triukšmas - kietas riešutėlis politikams

Ketvirtadienį vykusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje politikai nusprendė išvis nesvarstyti projekto, pagal kurį turėjo būti apribotas trijų miesto centre dirbančių naktinių klubų darbo laikas. Konstatuota, kad klausimas tinkamai neparengtas. Tarybos nariai tik pritarė pakeisti prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų išdavimo tvarką. Pagal ją bus sudaryta nuolatinė komisija, kuri ir spręs, kokiais kriterijais vadovaujantis bus ribojamas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas.

 "Neužkimšo"

Daugiau nei prieš mėnesį, rugpjūčio 19-ąją, miesto politikai nutarė devyniose parduotuvėse-baruose apriboti prekybos alkoholiu laiką iki 22 valandos. Šį politikų žingsnį paskatino jauno mediko žmogžudystė prie parduotuvės-baro "Suopis". Verslininkai, parduotuvėse pastatę po stalą su kėde – neva tose patalpose veikia baras - sprendimą apskundė teismui ir toliau alkoholiu prekiauja visą parą. Nelabai jie baiminasi ir naujos licencijavimo tvarkos, įpareigosiančios baruose neparduoti gėrimų išsinešti – pardavėjai gali atkimšti butelį, o tada jau ne savininko rūpestis, kad klientas su tokiu buteliu kulniuoja kur jam reikia.

Apsiskaičiavo

Po nesėkmingo mėginimo apriboti "visparių" veiklą politikų žvilgsnis nukrypo į centre veikiančius naktinius klubus "Mega", "Martinis" ir "Pegasas". Tiesa, jokia paslaptis, kad iniciatyvą apriboti barų darbo laiką rodė ne tik dėl triukšmo besiskundžiantys gyventojai, bet ir konkurenciją įžvelgę "visparių" savininkai.

Nors gyventojai skundėsi dėl triukšmo prie "Megos" ir "Pegaso", o dėl "Martinio" klubo nebuvo gautas nė vienas gyventojo skundas, Tarybai buvo parengtas projektas, kad visų šių trijų naktinių klubų darbo laikas būtų sutrumpintas iki 2 val. nakties. Tiesa, mieste veikia gerokai daugiau nei trys naktiniai klubai...

Pasižadėjo

Svarstant šį klausimą komitetų narių nuomonė išsiskyrė. Švietimo, kultūros ir sporto komitetas balsavo už tai, kad miesto naktiniai klubai veiktų taip, kaip veikė iki šiol. Finansų ir ekonomikos komitetas rekomendavo prekybą alkoholiu sutrumpinti iki 24 valandos ir imtis priemonių dėl triukšmo. Miesto ir ūkio plėtros komiteto nariai nusprendė balsuoti laisvai Tarybos posėdyje. Riboti šių klubų darbo laiko nesiūlė ir policija - Rimvydo Šlekio, Šiaulių miesto policijos komisariato viršininko, nuomone, miestas be naktinio gyvenimo likti negali - ką veikti atvykusiems svečiams, be to, laukia ne vienas tarptautinis renginys.

Anot jo, kad aplinkiniams gyventojams sumažėtų diskomfortas, daugiau įsipareigojimų turėtų prisiimti savininkai. Praėjusią savaitę susitikę su jais "Martinio" savininkai pažadėjo prie klubo įrengti keturias kameras, kurių vaizdas bus perduodamas į policijos komisariatą, "Mega" jau ėmėsi priemonių triukšmui sumažinti.

Nedirbo

Miesto ir ūkio plėtros komiteto pirmininko pavaduotojo Vidmanto Japerto teigimu, triukšmo problemą reikia spręsti kompleksiškai: Šiaulių miestas turėtų būti suskirstytas į zonas, kuriose galiotų tam tikri reikalavimai, taip pat turėtų bųti numatytas priemonių planas, kaip pašalinti triukšmo šaltinius. Jis teigė tik neseniai sužinojęs, kad darbo grupė, vadovaujama Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Denio Michalenkos, turėjusi analizuoti triukšmo problemas, per dvejus metus nieko nenuveikė.

Politikas sakė, kad jam nejauku skaityti centro gyventojo skundą, kad jis naktimis negalįs miegoti atsidaręs lango, nes įsiaudrinę naktinių klubų lankytojai šūkauja. "O ką tada daryti Tilžės gatvės gyventojui, kuriam po langais nuo penktos ryto triukšmauja seni autobusai? O ką daryti gyvenantiems šalia geležinkelio?" – stebėjosi politikas. Pagal UAB "Netada", klubo "Mega" savininkės, užsakytus tyrimus, triukšmo lygis gerokai didesnis toliau nuo baro "Mega" nei prie jo...

Sumokėjo?

Negražiai situacija atrodo ir politikui Arvydui Mockui, dar rugpjūtį Miesto ir ūkio plėtros komiteto posėdyje sakiusiam, kad verslininkai dažnai tampa gyventojų įkaitais: nori gauti gyventojų sutikimą - mokėk. Tarsi šių žodžių patvirtinimas - šią savaitę pateiktas vieno Rūdės gatvės namo gyventojų sutikimas, kad jų name veiktų naktinis klubas "Mega". Pasirašė ir buvęs aršiausias klubo priešininkas...

"Šiauliai plius" informacija

Gyventojai - tranšėjų apsupty

"Prie mūsų namų iškasti keturių metrų gylio grioviai, bet jie neaptverti - baisu, kad vaikas iš kiemo į išbėgęs į griovį neįkristų. Nejauku ir keliuku į darbą važiuoti - o jeigu įgrius?" - piktinosi į redakciją paskambinęs Pramonės gatvės gyventojas, kurio ir dar kelių kaimynų namus apsupo gilios tranšėjos.

Už tai, kad gyvenamųjų namų pašonėje iškasti grioviai buvo neaptverti, darbo inspekcija trečiadienį sustabdė darbus. Ketvirtadienį technika ten dar nedirbo, bet "Žemda" pradėjo tverti tvoreles.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Anot šiauliečio, gyventojų pastangos išsiaiškinti, kokie darbai jų kaimynystėje vyksta, ar yra projektai, statybos leidimai, buvo bevaisės. "Darbininkai mums pasakė, kad kitoj keliuko pusėje parduoti sklypai, prie kurių ir vyksta darbai. Sužinojome tik, kad dirba UAB "Žemda". Mėginau paskambinti tai bendrovei internete nurodytais telefonų numeriais, bet naudos buvo tiek, kiek paskambinus į Mėnulį", - pasakojo vyras. Pamatę, kad šalia namų žioji neaptvertos gilios duobės, individualių namų kvartalo gyventojai apie nesaugiai atliekamus darbus informavo Valstybinę darbo inspekciją.

Neradę jokių gyventojus įspėjančių ženklų apie pavojų, inspektoriai trečiadienį darbus sustabdė. Žurnalistams nuvažiavus į vietą, "Žemdos" technikos ten nebebuvo. Skundą tyrusi vyriausioji darbo inspektorė Antanina Grakavinienė sako, kad buvo nustatytas pažeidimas – laiku neaptvertos pavojingos zonos. Už tai darbus atliekančios UAB "Žemda" darbų vadovui skirta administracinė bauda. Žurnalistams nei gyventojams buvo lengviau išsiaiškinti, kad šioje teritorijoje įgyvendinamas Ventos-Lielupės baseino projektas - tiesiamas vandentiekio ir nuotekų tinklas.

Telefonu UAB "Žemda" darbų vadovas Dainius Barzinskas nurodė, kad tiesiant vandentiekio ir nuotekų tinklus kai kuriose vietose iš tiesų nebuvo pastatytų tvorų, nes, jo teigimu, Šiauliuose atitvarų neįmanoma nei išsinuomoti, nei nusipirkti, tad tenka atsivežti iš kitų vietų. Darbų vadovas tikino, kad paprastai jie atsižvelgia į visus gyventojų prašymus, tačiau šįkart nebuvo susikalbėta.

"Šiauliai plius" informacija

"Visparių" versliuką reguliuoja teismai

lvydas JANUŠEVIČIUS

Šiaulių apygardos administracinis teismas nebuvo palankus verslininkams, sukantiems alkoholio versliuką. Trečiadienį Šiaulių apygardos administracinis teismas pripažino, kad Tarybos sprendimas uždrausti naktinę prekybą alkoholiu parduotuvėse-baruose gina viešąjį interesą ir jo sustabdymas gali sukelti negrąžinamas pasekmes. Tačiau miesto gyventojai vargu ar galės atsipūsti nuo "snarglinių" keliamų nepatogumų, mat šis teismo sprendimas įsigalios po 7 dienų, jei tik nebus apskųstas.

Užrašai "Visą parą" tebešviečia.

Autoriaus nuotr.

Parduotuvės nakčiai pavirsta barais

Rugpjūčio pabaigoje Šiaulių miesto taryba uždraudė naktinę prekybą alkoholiu devyniems barams, kuriuose buvo rasta įvairių pažeidimų. Paaiškėjo, kad tai visai ne barai, o girdyklos, prisidengusios butaforiniais barų atributais. Pastatai porą kėdžių, staliuką - ir jau gali laisvai prekiauti alkoholiu visą parą. Lietuvos įstatymai draudžia naktinę prekybą alkoholiu išsineštinai.

Kelios įmonės suskubo apskųsti Tarybos sprendimą, neva jos, neprekiaudamos naktimis, patirs daug nuostolių.

Teismas patenkino verslininkų skundą ir pritaikė laikinas apsaugos priemones, sustabdydamas Tarybos sprendimo galiojimą. Barai vėl galėjo prekiauti alkoholiu naktimis.

Savo teise skųsti teismo sprendimą pasinaudojo ir Šiaulių miesto savivaldybė, tad trečiadienį teismo sprendimu trijų įmonių - "Virdaro", "Šiaulių lyros" ir "Dominykos" - naktinė veikla vėl buvo nutraukta. Teismas išaiškino, kad visuomenė, neuždraudus naktinės prekybos svaigalais, patirtų kur kas didesnį nuostolį, nei patirtų šių barų savininkai.

Įmonė turi galimybę per septynias dienas šį sprendimą apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, ir sunku patikėti, kad nemenką pelną iš prekybos alkoholiu susižeriantys verslininkai to nepadarys.

Gyvenimas prie "visparių"

Šiaulių miesto policijos komisariato viršininko pavaduotojas Ričardas Šiumberevičius informavo, kad nė viena parduotuvė-baras nebuvo nubausta dėl prekybos naktimis: "Darėme keletą patikrinimų, tačiau jie nedavė vaisių. Savininkai tvirtino nebuvę informuoti apie Tarybos sprendimą registruotu laišku."

Tai, kad verslininkai neva nebuvo informuoti, nes negavo registruotų laiškų, nesutrukdė jiems apskųsti Tarybos sprendimo teismui.

Pareigūnas nevynioja žodžių į vatą - parduotuvės tiesiog girdo visuomenę. Tokios prekybos padariniai gali būti stebimi ne tik prie prekybos taškų. Dėl alkoholio kyla nemažai nusikaltimų, smurtaujama šeimose, vairuojama išgėrus. Iš to nėra jokios naudos, tik pelnas barų savininkams.

R. Šiumberevičius šiuo metu kruopščiai renka duomenis apie kriminogeninę situaciją šalia tokių parduotuvių-barų, tačiau jau matyti, kad ji nėra gera: "Juk ten neateina blaivūs žmonės. Renkasi kompanijos. Žodis po žodžio - muštynės. Vietiniai gyventojai skundžiasi ir kenčia."

Pareigūnas prisipažino, kad pats būtų už griežtą prekybos alkoholiu ribojimą. Sakoma, kad draudimais nieko nepasieksi. Taip manančius R. Šiumberevičius ragina siūlyti, kaip keisti situaciją iš esmės.

Teisėtvarkos akimis, prekiauti alkoholiu degalinėse taip pat nėra logiška. Pasitaiko atvejų, kai vairuotojas, vos nusipirkęs butelį degtinės, užsiverčia jį dar vairuodamas.

Spaudimas ir spragos

Savaitraščio "Šiauliai plius" duomenimis, parduotuvių-barų savininkai bandė daryti spaudimą Tarybos nariams, kurie pasisakė už prekybos alkoholiu apribojimą.

Balsuodamas susilaikęs eksmeras Vytautas Juškus patikino, kad niekas jo nespaudė. Politikas suabejojo, ar kas nors iš verslininkų išdrįstų tai padaryti.

V. Juškus priminė, kad Šiauliai vėl pirmauja šalies blaivinimo srityje. Anksčiau visa Lietuva palaikė šiauliečių iniciatyvą nepardavinėti alkoholio rugsėjo 1-ąją. Dabar Šiaulių pavyzdžiu seka Kaunas ir kitos savivaldybės. Juk naktinių girdyklų problema aktuali visur. Įstatymo spraga nusprendė pasinaudoti alkoholio pardavėjai visoje Lietuvoje.

Tarybos narys Vaclovas Vingras piktinosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Visuomenės sveikatos centro pasyvumu: "Dingsta žodžio "valstybinė" reikšmė. Visi ten šalinasi šios problemos sprendimo, nors už tai gauna atlyginimą. Ir kodėl tyli Seimo nariai? Nė vienas nesikiša į šią problemą."

Logiška būtų manyti, kad Seimo nariai prisidės tuomet, kai tai nebus taip pavojinga - Savivaldybė pramuš teisinius ledus, o politikai ateis su skambiais lozungais ir rinkiminėmis kalbomis.

Sieks pakeisti licencijas

Šiaulių savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėja Laura Steponkienė priminė, kad per septynias dienas parduotuvės barai gali apskųsti teismo sprendimą aukštesnei instancijai. Savivaldybė tuo pačiu atsikirsti jau nebegalės.

Administracijos direktorius Vladas Damulevičius teigia, kad Savivaldybė tiksliai žino, ką reikia daryti - kuo skubiau bus reikalaujama pasikeisti nebegaliojančias prekybos alkoholiu licencijas į naujas.

Naujose licencijose bus aiškiai parašyta - "vartoti vietoje". Iki šiol juridiškai kišdavo koją prierašas vartoti "arba išsineštinai", - aiškina jis.

Anot V. Damulevičiaus, Taryba sieks, kad licencijoje būtų nurodoma pardavinėti alkoholį tik vartoti vietoje. Specialiai sudaryta komisija ruošia pasiūlymus Tarybai dėl degalinių prekybos alkoholiu apribojimo ir specialių taisyklių tikriems naktiniams barams bei klubams. Šis klausimas turėtų būti svarstomas artimiausiame posėdyje.

"Šiaulių dienų" mecenatas – "S plius"

Šiaulių miestas gimtadienį švęs triukšmingai, gausiai ir spalvotai. Šį penktadienį ir šeštadienį vyksiantys koncertai, parodos, festivaliai ir eitynės dovanos dainų, muzikos ir šokių šventę.

Artūro STAPONKAUS nuotr

Šventinė eisena ir motorizuota kolona atidarys miesto šventę, tačiau nekasdienišką nuotaiką pajusti bus galima jau nuo ryto, kai prasidės amatų mugė. Apie 400 tautodailininkų, originalių prekių pardavėjų šiemet užtvindys bulvarą.

Penktadienį iš ryto prie Jaunimo centro prasidės akcija "Būkim gyvi", o vidurdienį - kas antrus metus vykstantis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis "Baltoji varnelė". Vakare pirmą kartą gimnazistai pakvies į lietuviškos dainos festivalį. Prisikėlimo aikštės scenoje koncertuos V. Juozapaitis ir E. Juozapaitienė, "el FUEGO", "Elektricladies", "Amberlife", amfiteatre vyks festivalis "Filmuoja Šiauliai".

Šeštadienį visą dieną veiks knygų mugė, kurioje dalyvaus daugiau nei 30 leidyklų. Menininkai skubės į Dailės galeriją, kur bus atidaryta trijų miestų - Šiaulių, Jelgavos ir Pernu - menininkų parodos. Pirmą kartą per Šiaulių gimtadienį organizuojamas bigbendų festivalis. Festivalyje "Saulės ratu" mažieji atlikėjai dainuos ir šoks kartu su scenos žvaigždėmis.

Šiemet koncertai vyks trijose scenose – Dvaro gatvėje, Prisikėlimo aikštėje ir prie Talkšos ežero. Finalinis koncertas skiriamas Baltų vienybės dienai, todėl baigiamajame koncerte prie Talkšos kartu su lietuvių kolektyvais pasirodys latvių grupės – folkloro ansamblis "Auli" ir folkloro–metalo grupė "Skyforger". Koncertą vainikuos ugnies, lazerių ir fejerverkų reginys.

Šventės organizatorius – antrąkart konkursą laimėjęs Šiaulių kultūros centras. Šiaulių miesto savivaldybė skyrė 80 tūkstančių litų, rėmėjų lėšos siekia 100 tūkstančių.

"Šiauliai plius" informacija.

Miestas: be perversmų ir "šuolių"

"Šiaulių dienas" Genadijus Mikšys jau ketvirtą kartą pasitiks pasipuošęs mero regalijomis. Prieššventinės nuotaikos ir artėjanti kadencijos pabaiga - proga pažvelgti į kasdienius darbus ir šventinį šurmulį. "Šiauliai plius" skaitytojams pateikiame Šiaulių miesto mero Genadijaus Mikšio mintis.

Meras Genadijus Mikšys ir prezidentė Dalia Grybauskaitė rugsėjo 1-osios šventėje skverelyje prie Savivaldybės.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Politinė valia ir šventės

Šiųmetę situaciją savivaldybėje įvardyčiau kaip normalią, darbingą.

Tiesa, rinkimų agitacijos kvėpavimas jau juntamas. Jokia paslaptis, kad pusmetį prieš rinkimus ir pusmetį po rinkimų savivaldybėje darbas apmiršta, ir tie vieneri metai "iškrenta" iš aktyvaus laikotarpio. Politinės peripetijos neturėtų sąlygoti Savivaldybės administracijos ir miestiečių gyvenimo. Gaila, kad savivaldybėje nepavyko įgyvendinti departamentinės valdymo sistemos, tai yra, kad savivaldybės darbas kuo mažiau priklausytų nuo valdžios pasikeitimo. Manau, kad tai tik laiko klausimas, nes didžiosiose savivaldybėse - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje - departamentinė struktūra jau yra. Tokia sistema užtikrina daug geresnį darbų, projektų tęstinumą. Tai - darbas naujos kadencijos valdžiai.

Dabar ruošiamės miesto šventei. Šiais metais ją švęsime rugsėjo 10-11 dienomis. Jau keletas metų ją rengiame anksčiau, ne rugsėjo pabaigoje, kuomet iš tiesų yra miesto gimtadienis, nes norime šiltesnio oro. Kaip visada, laukiame svečių iš kitų miestų, su kuriais bendradarbiaujame. Pasirašysime bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos Plaueno miestu, tad iš jo atvyks didesnė delegacija nei iš kitų miestų.

Tradiciškai rinksime miesto garbės pilietį. Pernai buvo pakeista jo rinkimų tvarka. Vietoj devynių žmonių komisijos, kurioje dauguma buvo politikai, garbės pilietį dabar renka 15 žmonių, kurių dauguma atstovauja bendruomenių, visuomenės interesams. Pakeista ir pati rinkimų sistema: garbės piliečiu tapti galima surinkus ne mažiau nei du trečdalius komisijos balsų.

Šiemet, jau antrus metus iš eilės, šventę organizuoja Šiaulių kultūros centras, pakviesiantis į gausybę renginių. Šventėje bus daugiau šiaulietiškų akcentų. Tikiuosi, kad AB "Gubernija" vėl suras savo vietą Šiaulių mieste. Žinoma, nesu už tai, kad būtų girtaujama, jokiu būdu neskatinu vartoti alkoholį, bet sunku įsivaizduoti, kad Panevėžio miesto šventėje būtų prekiaujama ne "Kalnapilio", o kito miesto tokios pat įmonės produkcija... Norisi, kad į miesto šventę įsitrauktų kuo daugiau Šiaulių įmonių, įstaigų ir kad kuo daugiau žmonių žygiuotų šventinėje eisenoje.

Šventės praeina, darbai lieka

Šios kadencijos Tarybos nariams dar liko dirbti pusmetį, o darbų dar turime labai daug.

Šiauliams labai svarbu, kad iš "mirties taško" pajudėjo viešojo logistikos centro projektas. Daug metų tai planavome, bet Šiauliai vis buvo braukiami iš logistikos žemėlapio. Bet dabar, kadangi geriausiai atlikome namų darbus, Šiaulių logistikos centras gali tapti Lietuvos pilotiniu projektu. Tai labai svarbus projektas, susijęs su Šiaulių oro uosto plėtra bei Industrinio parko galimybėmis.

Mieste daug projektų, įgyvendinamų Europos struktūrinių fondų lėšomis. Nemažai darbų bus baigta dar šiemet. Didžiausias jų - miesto vidinio aplinkkelio nutiesimas - Išradėjų gatvės tęsinys.

Per tuos beveik ketverius metus buvo ir įvairių ginčytinų dalykų, ir skandalų. Tačiau iš esmės darbas buvo stabilus. Valdžios pasikeitimas - visada stresas. Ne valdžiai, o miestui. Pavyzdys - mūsų kaimynas Panevėžys, kur valdžia per kadenciją keitėsi gal tris kartus. Šiemet miesto šventės tuo pačiu metu vyks ir Panevėžyje, ir Šiauliuose. Prekybines vietas šventės metu pardavėme labai greitai, neliko per dieną, o Panevėžyje prieš savaitę jos dar nebuvo išparduotos. Politiniai perversmai sutrikdo ekonominį gyvenimą.

Kaip ir kiekviename mieste, trūkumų būta, tačiau užtenka vieną kartą "nuskambėti", pavyzdžiui, už laiku nenupjautą žolę, ir sėkmingi ilgalaikiai projektai atrodo nebesvarbūs.

Auga ar atsigauna?

Užbaigėme grandiozinį projektą - sutvarkėme pėsčiųjų bulvarą. Dėl ekonominių problemų tai nebuvo lengva padaryti, bet darbai baigti, šiauliečiai bei miesto svečiai džiaugiasi. Labai norėtųsi sutvarkyti Prisikėlimo aikštę, bet dėl lėšų trūkumo to negalėjome padaryti. Tačiau ekonominio sunkmečio metu mes sugebėjome įkurti naują koncertinę įstaigą, kuri sėkmingai pagyvino miesto kultūrinį gyvenimą.

Kad Šiauliai atsigauna, plika akimi matyti. Gal kai kam taip ir neatrodo ir pesimistai mane gali kritikuoti už tokį pasakymą. Tiesa, 2006-2008 metais mane kritikavo už tai, kad Šiauliai neauga taip, kaip Vilnius ar Klaipėda. Bet mes todėl ir nekritome taip skaudžiai, kaip tie miestai, kuriuose buvo labai didelis ekonominis augimas. Ir nedarbo lygis mūsų mieste vienas mažiausių tarp didžiųjų miestų. Vystomės planingai, be jokių "pasišokinėjimų".

Vienas atsigavimo požymių - šį mėnesį Industriniame parke įsikurs dar dvi įmonės, tiesa, lietuviškos, ne užsienietiškos. Bandėme kalbėtis su užsienio ambasadomis, bet kol nėra stabilios įstatymų bazės, kol mokesčių sistema nuolat keičiasi, investuoti pas mus neskubama. Be to, pas mus brangūs energetiniai resursai, tad dėl šių priežasčių dabar žiūrima į trečiąsias šalis, o ne į ES.

Džiaugiuosi, kad visa mūsų komanda dirbo labai vieningai. Nežinau kitų atvejų, kad penkių partijų koalicija būtų buvusi tokia vieninga. Koalicinė programa, parengta po 2007-ųjų savivaldos rinkimų, beveik šimtu procentų įvykdyta. Konstruktyvi buvo ir opozicija. Jai vadovauja Justinas Sartauskas, patyręs politikas, daug metų dirbęs Savivaldybėje, tad nebuvo bereikalingų šou elementų.

Cirkas dėl kapinių

Tačiau tų šou elementų vis pažeria visuomeniniais judėjimais pasivadinusių organizacijų atstovai. Artėjant rinkimams, man norima "prikabinti" Daušiškių kapinių sklypų skandalą, o šis projektas apskųstas įvairioms instancijoms. Noriu priminti, kad naujosios kapinės nėra mano sumanymas. Ir labai keistai atrodo, kai viena grupuotė šaukia, jog labai reikia naujų kapinių, nes Ginkūnuose nebėra kur laidoti, o kita - jog Daušiškių kapinės - netinkama vieta, jog reikia atsisakyti šio projekto.

Noriu priminti, kad kapinių vietą rinko ne meras (aš tuo metu ir nebuvau meru). Šiaulių miesto tarybos nariai patvirtino architektų, laimėjusių konkursą, sprendimą, kuris buvo pristatinėjamas viešai ne kartą. Nuo tos dienos, kai kapinėms buvo patvirtinta ši vieta, deklaravau, jog į teritoriją pakliūva mano žmonos senelių žemės dalis. Ši žemė - paveldėta, o ne perkelta iš kažin kur. Į kapinių teritoriją pateko tik pusė jų turėtos žemės, kita pusė - į sanitarinę zoną, kur dėl daugybės apribojimų ji praranda savo vertę ir nėra paimama visuomenės poreikiams. Jei, oponentų teigimu, būčiau bandęs sąlygoti vietos parinkimo klausimus, argi būtų taip nutikę?

Politiniai oponentai mėgina šia istorija pasinaudoti, tačiau prokuratūra patikrino visus faktus ir nutraukė tyrimą. Manau, kad politikuotojai iki rinkimų "kabins" man Daušiškių kapinių reikalus.

Kalbino Jūratė Sobutienė

Rugsėjis - geriausias metas tapti "S plius" draugu

Laura AUKSAITYTĖ

Elektroninių ryšių paslaugų bendrovė "S plius" tęsia tradiciją - kaip ir kiekvieną rugsėjį esamiems bei būsimiems klientams ištiesia visą glėbį rudeniškų dovanų – atnaujintų paslaugų, akcijų. Rugsėjį patrauklūs pasiūlymai laukia interneto ir kabelinės ar skaitmeninės televizijos vartotojų, tik svarbu įsidėmėti, kad kuo anksčiau tampama "S plius" draugu, tuo laimima daugiau. Pavyzdžiui, rugsėjį pasinaudojus rudens akcija ir tapus "S plius" interneto vartotoju sudarant terminuotą sutartį, internetas įvedamas nemokamai ir metus už internetą per mėnesį mokamas vos vieno lito mokestis.

Neribotas itin didelės spartos internetas

Šį rugsėjį bene labiausiai bus nudžiuginti "S plius" optinio interneto vartotojai, nes interneto greitaveika Lietuvoje didinama iki 100 Mbps, užsienyje - iki 50 Mbps, o siunčiamos informacijos kiekis nebeskaičiuojamas. Tai reiškia, kad internetas tapo kone dvigubai greitesnis, informacijos galima atsisiųsti kiek tik nori. Svarbiausia - interneto planų kainos lieka tokios pat!

"S plius" turi naujienų ir kabelinio interneto vartotojams. Iki šiol kabelinio interneto vartotojams, besinaudojantiems 37 litus per mėnesį kainuojančiu planu AN1, interneto greitaveika užsienyje ir Lietuvoje buvo iki 5 Mbps. Nemokamai siunčiamų megabaitų kiekis užsienyje buvo 80 tūkstančių, o viršijus limitą interneto greitaveika sulėtėdavo iki 128 kbps. Nuo rugsėjo 1-osios pastarasis planas bus automatiškai pakeistas į planą EA ir bus pigesnis - kainuos 35 litus per mėnesį. Maža to, greitaveika Lietuvoje padvigubės - bus iki 10 Mbps, užsienyje liks ta pati, tačiau siunčiamų megabaitų kiekis bus neberibojamas nei užsienyje nei Lietuvoje.

Bevielio interneto greitaveika - iki 10 Mbps

Besinaudojantiems "S plius" bevieliu internetu, interneto planų kainos nesikeičia, tačiau nuo rugsėjo 1-osios taip pat yra gerų žinių. Bevielio interneto vartotojams nebėra siunčiamos informacijos kiekio limito nei Lietuvoje, nei užsienyje, o pasirinkus naują mokėjimo planą interneto greitaveika gali siekti net iki 10 Mbps.

Bevielio interneto aprėpties zoną galima rasti interneto svetainėje www.splius.lt .

Skaitmeninės TV akcija - papildomi paketai rugsėjį nemokamai

Elektroninių ryšių paslaugų bendrovė "S plius" nenuvilia savo klientų - už tą pačią kainą pasiūlo daugiau kokybiškų ir patrauklių paslaugų. Būtent todėl "S plius" paslaugų vartotojais kasmet tampa vis daugiau gyventojų.

Ir šiemet nuo rugsėjo 1-osios "S plius" skaitmeninės televizijos vartotojais taps didelis būrys žmonių, nes rugsėjį vyks itin patraukli akcija. Jos esmė - skaitmeninės televizijos imtuvas, pasirašius terminuotą sutartį, kainuos vos vieną litą. Tapus "S plius" skaitmeninės televizijos abonentu, visą rugsėjį bus galima nemokamai mėgautis skaitmeninės televizijos papildomais paketais.

Sporto aistruoliai turėtų itin susidomėti pasiūlymu tapti "S plius" skaitmeninės televizijos abonentu, nes iki pat rugsėjo vidurio per kanalą "Viasat Sport Baltic" transliuojamos pasaulio krepšinio taurės varžybos. Jas nauji skaitmeninės televizijos abonentai galės žiūrėti nemokamai. Svarbu įsidėmėti tai, kad kuo anksčiau tampama skaitmeninės televizijos abonentu, tuo ilgiau nemokamai galima šį paketą žiūrėti.

Kabelinė televizija - be registracijos mokesčio

Norint tapti "S plius" kabelinės televizijos žiūrovu, dabar pats geriausias metas tai padaryti. Rugsėjį naujiems kabelinės televizijos abonentams nereikės mokėti 20 litų dydžio registracijos mokesčio. Tiesa, ši akcija taikoma tik daugiabučiuose gyvenantiems šiauliečiams, kurie nori užsisakyti bazinį kabelinės televizijos paketą.

Daugiau informacijos suteikiama "S plius" klientų aptarnavimo skyriuose, esančiuose Tilžės g. 74, "Saulės mieste" ir Centriniame pašte. Informacija teikiama ir telefonu (8~700) 121 01 arba interneto svetainėje www.splius.lt .

Sveikas maistas mokyklose - pagal šiaulietės rekomendacijas

Pat

 G.PLUNGĖS nuotr.
virtinus naują Maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašą, rugsėjo pirmosios neramiai laukia valgyklų darbuotojai, mokyklų vadovai. Tačiau aprašą rengę specialistai sako, kad baimintis nereikia. Pagal šiaulietės Aldonos Bičiušienės pasiūlymus parengti pavyzdiniai valgiaraščiai. Didžiulę patirtį turinti specialistė sako, kad vaikai mokyklose gaus įvairų, kaloringą, svarbiausia, sveiką maistą. Su Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo paslaugų centro vyriausiąja specialiste kalbėjosi Nijolė Zelbaitė.


 

Justino VISOCKO nuotr.

"Sriuba tikrai nėra vargšų maistas", - sako Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo paslaugų centro vyriausioji specialistė Aldona Bičiušienė.

- Jums kilo mintis, jog reikia parengti specialų aprašą, kad Lietuvos mokiniai ugdymo įstaigose gautų sveiką maistą.

- Pirmiausia kilo mintis, kad turėtų būti technologinės kortelės, skirtos visos šalies mokiniams. Ypač jos skiriasi tose mokyklose, kur vaikams maistą ruošia privačios bendrovės. Ten padidinamos vadinamosios "numetimo" ir "nukepimo" normos. Todėl ir kilo mintis, kad nebūtų skriaudžiami vaikai, kad ir privatininkai, ir savivaldybėms pavaldžios valgyklos gamintų tokį pat maistą.

- Kreipėtės į įvairius specialistus, LR Seimo narius, kad būtų sudaryta darbo grupė, kuri peržiūrėtų mokyklų valgiaraščius. Ar iškart buvo atsižvelgta į Jūsų pasiūlymus?

- Iš pradžių darbo grupėje rajonų technologai nedalyvavo, nes nebuvo pakviesti. Dirbo Sveiktos ministerijos specialistai. Kai mes pasirodėme su savo receptūromis, su savo technologinėmis kortelėmis, jie su malonumu bendravo ir išklausė mūsų pasiūlymus.

- Kokie esminiai mokyklų valgiaraščių pakeitimai?

- Didžiausias privalumas - išvardyti visi priedai, kurių nebus galima naudoti gaminant maistą mokiniams. Kadangi greitai rugsėjo pirmoji, jau dabar dirbame su tiekėjais, kad netinkamus maisto produktus su priedais pakeistų į sveikus.

- Koks maisto automatų likimas?

- Jų mokyklose nebeliks. Apie maisto automatus buvo daug diskutuojama per konferenciją LR Seime. Mokyklų vadovų apklausa parodė, kad automatai statomi tik todėl, kad jų savininkai padeda mokykloms išsilaikyti.

- Tai vaikai nebegalės nusipirkti karšto šokolado ar kitų skanėstų?

- Taip. Anksčiau buvo galima nusipirkti skrudintų bulvyčių, traškučių, kurių vaikams nerekomenduojama, gaiviųjų gėrimų, kurie neleidžiami, šokoladinių saldainių, šokoladu glazūruotų sausainių, karšto šokolado. Minėti maisto produktai įtraukti į aprašą kaip negalimi. Lieka tik karameliniai saldainiai, nes mokyklose būna švenčių.

Šiaulių rajono mokyklose nebuvo nė vieno maisto automato, nebuvo bufetų, todėl čia niekada ir nebuvo prekiaujama neleistinais produktais.

- Ar bus galima nusipirkti kavos?

- Mokyklose nebebus kavos, nors aš su tokiu sprendimu nesutinku. Mokytojai, vyresniųjų klasių moksleiviai nori jos atsigerti. Šį draudimą reikėtų panaikinti.

- Ar iš tiesų mokyklose atsisakoma sriubos? Teko girdėti, kad ministerijos specialistai sriubą pavadino vargšų maistu?

- Tai tikrai nėra vargšų maistas. Sriubos nėra atsisakoma, bet ji neįtraukta į aprašą kaip būtinas produktas. Tai reiškia, kad mokyklos turės pačios apsispręsti, kreiptis į specialistus, kad būtų leidžiama virti sriubą. Aš manau, kad sriuba būtina vaiko organizmui ir vaikai ją valgo noriai. Aišku, sriuba turi būti ne mėsos kaulų sultinyje virta, o vegetariška daržovių.

- Ką pietums siūlote Šiaulių rajono mokyklose?

- Mažose mokyklose atliekame mokinių apklausas. Jeigu didžioji dalis mokinių nori, kad būtų sriuba, verdame kasdien arba porą kartų per savaitę. Didžiosiose mokyklose vaikams siūlomi du pietų variantai: su sriuba ir be jos. Jeigu duodama sriubos, tuomet mažesnis antras patiekalas. Vaikai noriai renkasi pietus su sriuba.

- Ar tradiciniai lietuviški patiekalai - didžkukuliai, plokštainis, žemaitiški blynai - išliks mokyklų valgyklose?

- Taip, išliks visi tradiciniai valgiai. Visų pirma, jie yra pamėgti, antra, neturi nukentėti asortimentas. Dabar interneto svetainėje pateikiami 20 dienų valgiaraščiai, nė vienas antras patiekalas nesikartoja. Per savaitę porą kartų bus mėsos patiekalų, varškės, miltų, daržovių patiekalų. Be to, parengti papildomų patiekalų valgiaraščiai. Siekiama, kad virtuvė būtų kuo įvairesnė.

- Ar galiu teigti, kad pagal Jūsų parengtą valgiaraštį maitinsis visos Lietuvos mokiniai?

- Dabar taip. Interneto svetainėje nėra įdėta kitų pavyzdinių valgiaraščių, tik Šiaulių rajono. Pateikiami kiekvieno patiekalo technologiniai aprašymai, nurodomas svoris, gamybos trukmė, temperatūra, kalorijų, baltymų, riebalų, angliavandenių kiekis.

- Tai vaikas, valgydamas mokykloje, gaus tai, ko reikia jo organizmui?

- Taip yra paskaičiuota. Daugelis klausė, kaip bus su pinigais. Pinigų, kurie skirti socialiai remtiniems vaikams, tikrai užteks. Galima pasirinkti pigesnes sultis ir vaisius. Mokiniai gaus įvairų, kaloringą ir sveiką maistą.

- Nepatenkintų dėl naujovių tikriausiai, kaip visada, yra?

- Jeigu nėra tvarkingai organizuotas maitinimas, gal nauja tvarka pasirodė sudėtinga. Bet Šiaulių rajono mokyklose to nėra. Tikiuosi, kad ir kitose Lietuvos mokyklose nekils problemų.

- Ar nereikėjo pirmiausia pavyzdinius valgiaraščius parengti lopšeliams-darželiams, o po to galvoti apie mokyklas?

- Taip, reikėjo. Ir reikėtų kuo greičiau tai padaryti.

Smūgis "snarglinių" verslui

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Šiauliuose yra bent devynios vietos, kur alkoholis visą parą pardavinėjamas pasinaudojus įstatymo spraga. Alkoholį Lietuvoje draudžiama pardavinėti nuo 22 iki 9 valandos, tačiau, koridoriuje pastačius kėdę ar staliuką, tai galima daryti visą parą. Vakar Šiaulių miesto Tarybos posėdyje buvo nutarta apriboti devynių tokių "kavinių" darbo laiką.

 

Naktimis barais virtusiose parduotuvėse šurmuliuoja prekyba alkoholiu.

Autoriaus nuotr.

Mojuoja raštais

"Šiauliai plius" jau rašė, kaip mieste gudriai apeinamas prekybos alkoholiu įstatymas. Lygiai 22 valandą parduotuvė lyg pasakoje virsta kavine, užeiga ar kitokia viešojo maitinimo užeiga.

O gal kaltinimai neteisingi? Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėjas Stanislovas Gurėjevas šių devynių kavinių nevadina kitaip, tik "taškais", o prekybos alkoholiu įstatymą pravardžiuoja skylėtu.

Šiaulių mero Genadijaus Mikšio vardu Seimui ir Vyriausybei buvo parašytas raštas, kuriame siūloma patobulinti prekybos alkoholiu įstatymą: tiksliai apibrėžti, kas yra kavinė ar užeiga, kokios būtinos buitinės instaliacijos. Taip pat reikėtų drausti naktį išsinešti alkoholinius gėrimus - būtina juos vartoti vietoje ir parduoti tik atkimštą.

Savivaldybė ir meras gavo Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento Aurelijaus Verygos raštą, kuriame primenama, jog Šiaulių miesto savivaldybė nepasinaudojo savo teise apriboti verslininkų savivalės ir leido būti įsteigti naktiniams alkoholio taškams.

Rašte minima, kad dėl krizės alkoholio vartojimas sumažėjo 30 procentų. Tai išgelbėjo apie 400 gyvybių. Rašte A. Veryga ragina prekybos alkoholiu nelaikyti prioritetu , nes tai teikia daugiau žalos, nei piniginių įplaukų.

Lietuvoje šiuo metu galioja apie 16 500 prekybos alkoholiu licencijų. Kiekvienas prekybos taškas "aptarnauja" per 200 gyventojų. Alkoholio prieinamumas didina kriminogeninę situaciją ne tik aplink prekybos vietą.

Licencija - juokingai pigi

S. Gurėjevas priminė, kad licencija neribotą laiką prekiauti alkoholiu yra nepadoriai pigi - tik 1300 litų. Tai skatina naktinę prekybą alkoholiu. Vedėjas prisimena, jog prieš septynerus ar aštuonerius metus licencija prekiauti alkoholiu kainuodavo 100 tūkstančių litų.

Gal tokia situacija naudinga ne tik verslininkams? "Kas dabar pasakys, tačiau tokie įtarimai nenorom kyla. Žinau, kad prieš porą metų Seimo Sveikatos komitetas bandė siūlyti prekybos alkoholiu įstatymo pataisas, tačiau siūlymas buvo atmestas", - pastebi S. Gurėjevas.

Ekonomikos skyriaus vedėjas įsitikinęs, kad įstatymas turi skambėti labai konkrečiai ir aiškiai - be jokių niuansų ar išvedžiojimų: "Girdėjote, Rusija nuo rugsėjo galutinai uždraudė prekybą alkoholiu naktimis. Gal ir mums reikėtų taip ryžtingai elgtis?"

 

Grotos ir tušti staliukai

Dešimtą valandą vakaro - startas. Reikia aplankyti visus alkoholio prekybos "taškus". Kokius taškus? Juk naktinė prekyba ne kavinėse uždrausta! Nė velnio!

Pirma stotelė - centre esantis "Express baras", priklausantis įmonei "Netada". Šis baras iš tiesų ekspresinis. Ateini, nusiperki ir dingsti. Darbas vyksta tik naktimis. Dieną čia durys būna užrakintos. Tai būtų puikus "taškas" studentams, kurie į Šiaulius netrukus sugužės.

UAB "Aldira", barai K. Korsako, J. Basanavičiaus ir Dainų gatvėse - pustuščiai. Stalai pastatyti tokie, kad prisėsti prie jų būtų labai nepatogu. Geresni stalai tik J. Basavičiaus gatvėje, kur "sėdinčių" klientų niekada ir nebūna. Pardavėjai slepiasi už grotų. Tikrieji klientai nesėdi prie stalų, nes nėra kur sėsti, o gerti gerokai romantiškiau lauke, ant pievelės.

Lieporių gatvėje tarp gyvenamųjų namų pasislėpęs UAB "Dominika" baras veikia pagal paskirtį, tačiau čia daugiausia sėdima ir geriama ant laiptų. Vyrai rėkauja ir svaidosi keiksmais. Gyventojai ne kartą skudėsi dėl šio "taško" keliamo triukšmo. Veiksmas vyksta penkiaaukščiams po langais. Kontingentas čia įprastas ir kasdien tas pats. Šlapimo kvapas trenkia iš toli. Ne veltui tokios "kavinės" liaudyje vadinamos "myžalinėmis" ir "snarglynėmis".

Naktinis gyvenimas

Bare, priklausančiame B. Pokotylo įmonei, esančiame parduotuvėje "Magija", verda naktinis gyvenimas. Čia vienas po kito zuja taksi automobiliai. Trumpam sustoja kompanijos, apsiperka ir dingsta.

Tiesa, staliukas šalia baro užimtas. Baras iš tiesų veikia! Tai greičiausiai norėtų įrodyti kiekviena "snarglinė". Sėdi keletas apsvaigusių vyrų madingo alyvinio atspalvio veidais.

Derėtų priminti, kad taksi ar įvairios gėlių bei dovanų įmonės taip pat piktnaudžiauja prekybos alkoholiu įstatymu. Alkoholis gali būti parduodamas tik tam tikroje vietoje licencijoje nurodytu adresu. Taksi ir dovanas su alkoholiu komplektuojančios įmonės perparduoda svaigalus nelegaliai.

UAB "Šiaulių lyra" baru tampa tik nuo 22 valandos. Čia vaizduojama saugi aplinka. Už grotų sėdintis apsauginis skaito laikraštį arba pardavėjai nuo lentynų butelius padavinėja.

UAB "Virdaras" pagarsėjo prieš porą savaičių, kai šalia užkandinės, esančios greta Turgaus aikštės, buvo mirtinai sumuštas žmogus. Jaunas sportininkas mirtinai sužalojo jauną mediką. Du nepataisomai sudaužyti gyvenimai.

O kas pasikeičia minėtuose baruose dieną? Vieni patraukia butaforinius staliukus, kiti užsidaro ir laukia kitos nakties, treti iš naktinių barų vėl virsta paprastomis parduotuvėmis.

Kruvina statistika

Vakar vykęs Tarybos posėdis dėl minėtų "taškų" baigėsi balsavimu, nenaudingu alkoholio prekeiviams. Po savaitės sprendimas įsigalios. Tikėtina, kad verslininkai skųs tokį Tarybos sprendimą, motyvuodami, kad tai sukels nepakeliamų finansinių sunkumų įmonėms.

Gydytojas neurochirurgas, Šiaulių miesto garbės pilietis ir blaivystės judėjimo atstovas Albertas Griganavičius prisipažino netikintis gera Tarybos valia. Jo nuomone, sprendimai dėl prekybos alkoholiu niekada nebus pakankamai griežti.

A. Griganavičius teigia, kad alkoholis - tai prekė, turinti mažiausią nuostolį ir didžiausią pelną. Žmogus ne arklys - geria ne tiek, kiek reikia, o tiek, kiek mato. Be to, alkoholis yra geriausia visuomenės kvailinimo priemonė.

Gydytojas pažymėjo, jog jo vadovaujamame skyriuje šiemet buvo 932 pacientai. 571 iš jų - dėl traumų. 386 iš traumuotųjų - neblaivūs. Neįskaičiuoti tie, kurie nukentėjo nuo neblaivių. Iš traumuotųjų - 228 jaunuoliai nuo 18 iki 30 metų amžiaus.

Nuo 22 iki 8 valandos ryto dėl traumų paguldyti 239 asmenys. Neskaičiuojami tie, kurie traumas patyrė naktį, taičiau į medikus kreipėsi rytą. Nuo traumų mirė 18. Beveik visi mirusieji buvo neblaivūs. 10-15 procentų nukentėjusiųjų liks neįgalūs. Medikas paskaičiavo, kad kas keturiasdešimtasis butelis paženklintas krauju.

Verslas ginasi absurdo faktais

Arūnas Navickas, UAB "Šiaulių lyra" direktorius Tarybos narius bandė įtikinti, kad naktinė prekyba alkoholiu mažina nusikalstamumą. Jo duomenimis, "Šiaulių lyroje" pradėjus prekiauti alkoholiu naktimis, aplinkui sumažėjo nusikaltimų ir nusižengimų aplink įmonę net 30 kartų, o visi užfiksuoti nusižengimai įvyko ne prie "Šiaulių lyros", o prie kitų objektų.

Pagal šią statistiką turbūt reikėtų visą miestą nugirdyti, kad ant kojų nepastovėtų. Tuomet nusikaltimų visai nebūtų.

Direktorius taip pat piktinosi, kad sprendimai dėl prekybos alkoholiu daromi slaptai, verslininkams už akių. Turbūt jis pamiršo, kad pats dalyvavo Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje, kur buvo nagrinėjama ši problema.

Verslo atstovai taip pat reikalavo atsižvelgti į tai, kad įstatymas dabar iš esmės nėra pažeidžiamas, ir perspėjo, jog draudimas prekiauti alkoholiu gali turėti teisinių pasekmių.

Naktimis barais virtusiose parduotuvėse šurmuliuoja prekyba alkoholiu.

Dauguma "taškų" liaudyje vadinamos "snarglinėmis".

Autoriaus nuotr.

Pirmoko "kuprinei" - pusė tūkstančio litų

Oksana LAURUTYTĖ

Kiekvienam moksleiviui valstybės skirta vidutinė pinigų suma, vadinama "mokinio krepšeliu" yra 3310 litų. Vis dėlto, leidžiant vaiką į mokyklą, nepakanka jį aprengti ir į kuprinę įdėti sumuštinį - tėvams tenka lįsti į savo apytuštes pinigines mokinio kuprinei dar ir pripildyti. Prekybos centruose jau prasidėjo mokyklinių prekių išpardavimai, tad "Šiauliai plius" pasidomėjo, kiek šiemet kainuoja išleisti pirmoką į mokyklą.

 Labai taupant, pirmokui į mokyklą išleisti reikia apie 400 litų būtiniausiems reikmenims nupirkti.

Autorės nuotr.

Geras patarimas nieko nekainuoja

Jei būsimo pirmokėlio pirmoji mokytoja - apdairi ir žinanti, kaip reikia taupyti, tėvams pasisekė. Jau pavasarį susitikę su būsimąja mokytoja kai kurie tėvai gavo patarimų, ką ir kur pirkti, kad neišlaidautų.

Patyrę pradinių klasių mokytojai jau pavasarį kreipėsi į leidyklas ir užsakė pratybų sąsiuvinius primokėliams, už kuriuos tėvams teko sumokėti iki 80 litų. Perkant pratybų sąsiuvinius patiems iš knygynų, be abejo, kaina bus gerokai didesnė.

Mokytojai tėvams įteikė ir būtiniausių reikmenų sąrašą, kuriuos privalo turėti pirmokėliai. Pagrindinis patarimas - nepirkti didelių pieštukų, flomasterių, guašo rinkinių - pakanka šešių spalvų. Ir pigiau, ir vaikui nereikės nešiotis ant pečių didesnio svorio. Dar mokytojai patarė pirkti vaikams sportinius batelius su lipukais. Tokia rekomendacija išsakyta todėl, kad ne visi vaikai yra įgudę užsirišti batraiščius, tad per pertrauką bus sutaupoma laiko ir mokytojai neteks lankstytis prie kiekvieno vaiko sportinių batų užrišti.

Sąrašas, kurį šiemet gavo pirmokėlių tėvai, yra toks: kuprinė, įdėklas sąsiuviniams, pieštukinė, sąsiuviniai pirmai klasei (lietuvių kalbai ir matematikai po 5 vienetus), knygų ir sąsiuvinių aplankalai, kapsulinis rašiklis, flomasteriai, spalvoti pieštukai, grafitinis pieštukas, liniuotė, trintukas, piešimo sąsiuvinis, guašas, teptukai, akvarelė, plastilinas, spalvotas popierius ir spalvotas kartonas, žirklės, klijai, sportinė apranga, šokių bateliai, šokdynė ir lauko teniso kamuoliukas. Taigi sąrašą į piniginę ir - į parduotuves...

Svarbiausia - kuprinė

Keliuose Šiaulių prekybos centruose mokyklai skirtos prekės jau išdėliotos prie pagrindinių įėjimų, tačiau aiškumo trūksta. "Tilžės" prekybos centre esančioje "Norfoje" mokyklinės prekės sukrautos lyg po karo. Kainos ant jų neužklijuotos, tad raustis dėžėse nėra nei pakankamai laiko, nei noro.

"Maximoje" taip pat netvarka - kainos užklijuotos ne ant visų prekių, tad tenka įdėmiai studijuoti iškeltas kainų nuorodas ir bandyti spėti, ar nurodyta kaina yra būtent pasirinktos prekės, ar visiškai kitos.

Sudėtingiausia, pasirodo, rasti pirmo būtinumo dalyką - pirmokams skirtų sąsiuvinių. Nuorodos, kur sudėti sąsiuviniai pirmokams, nėra, tad tenka versti kelių kvadratinių metrų plote išdėliotus sąsiuvinius ir ieškoti. Svarbu neapsirikti, nes ir antros klasės sąsiuviniai - kelių paryškintų linijų, tačiau tarpai tarp šių linijų - siauresni. Sąsiuvinio kaina - 35 centai. Dvylikos kaina - 4 litai 20 centų.

Svarbiausias dalykas pirmokėliui - kuprinė. Parduotuvėse jų apstu, kainos svyruoja nuo 19 iki 250 litų. Specialistai rekomenduoja, kad kuprinė turi būti tvirta, su skyreliais, į kuriuos pirmaklasis galėtų tvarkingai susidėti visus reikalingus daiktus. Per daug kišenių kuprinėje taip pat nėra gerai, nes vaikas gali ilgai ieškoti, kur ką pasidėjo. Jei erdvė viena - taip pat nepatogu, nes reikalingi dalykai trinasi ir susimaišo.

Kuprinė būtinai turėtų turėti dvi paminkštintas plačias petnešas ir specialų pakietinimą nugarai, kad vaikui stuburas neiškryptų. Didžiuosiuose prekybos centruose vidutiniškai kuprinė kainuoja 49 litus. Jei norima kuprinės, papuoštos vaikų mėgiamų filmų herojų atvaizdais, gali tekti pakloti apie 70 litų.

400 litų - ne pabaiga

Liniuotė su laikikliu - 69 centai, spalvoti penkiabriauniai pieštukai - 1 litas 99 centai, pieštukiniai klijai - 49 centai, vadovėlių aplankalai - 2 litai 99 centai, 10 sąsiuvinių aplankalų - 89 centai, piešimo sąsiuvinis - 1 litas 49 centai. Rodos, nedaug, tačiau piešti skirtos priemonės brangesnės. Trys kokybiški teptukai - 5 litai 99 centai, guašas - 6 litai 99 centai, akvarelė - 3 litai 99 centai, flomasteriai - 1 litas 99 centai, žirklės 2 litai 49 centai, fluorescencinis plastilinas - 3 litai 99 centai.

Specialistai nerekomenduoja pirkti apvalaus penalo (nurieda nuo stalo), kuris kainuoja apie 4 litus, tad tenka įsigyti per 7 litus kainuojantį su daug skyrelių. Apie 7 litus kainuoja ir sąsiuvinių dėklas su lipukais. Sąsiuvinių dėklas, fiksuojamas gumute, pigesnis - kainuoja 4 litus 99 centus.

Labai svarbu nupirkti kokybišką kapsulinį parkerį. Galima įsigyti vos kelis litus kainuojantį, tačiau tokio plunksna gali drėksti popierių. Gero rašalinio parkerio kaina - nuo 15 litų.

Mokytojai rekomenduoja nupirkti ir priemones kūno kultūrai - šokdynę bei lauko teniso kamuoliuką. Šokdynę medinėmis rankenomis pavyko rasti už 4 litus 99 centus.

Bendra suma - apie 200 litų. Betrūksta sportinio kostiumo, šokių ir sportinių batelių. Šių daiktų teks ieškoti sporto prekių parduotuvėse. Didžiuosiuose prekybos centruose sportinio kostiumo kaina - apie 49 litus, bet norisi aprengti vaiką kostiumu, kurio spalvos neišblunka vieną kartą išskalbus. Sportiniai bateliai taip pat turi būti kokybiški, tad jie ir sportinis kostiumas kainuos maždaug po šimtą litų. Vadinasi, pirmoko būtiniausioms reikmėms reikia per 400 litų.

Be abejonės, sportiniu kostiumu vilkinčio vaiko rugsėjo 1-ąją į mokyklą neišleisi. Kuo jį aprengti, apauti, įdėti į kišenę nosinaitę ar ne - tėvų fantazijos reikalas. Rekomenduojama pradinukams nupirkti patogių, iš natūralių audinių pasiūtų drabužėlių.

Skurstančių šeimų daugėja

Šiemet į Šiaulių miesto mokyklų pirmąsias klases ateis tūkstantis vienas pirmokėlis. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus duomenimis, tiek pirmokų būna kasmet - šis skaičius mažai kinta.

Iš viso šiemet į Šiaulių miesto mokyklų suolus susės apie šešiolika tūkstančių moksleivių. Visiems jiems tėvai privalės nupirkti mokyklai skirtų priemonių bei skirti lėšų maitinti. Vienam vaikui tenka pakloti apie 120 litų per mėnesį.

Jei šeima yra socialiai remtina ir vienam jos nariui tenka mažiau nei 525 litai per mėnesį, mokyklinėms prekėms įsigyti ji gali gauti paramą. Nuo liepos 1-osios Socialinės paramos skyrius priima šeimų, prašančių skirti vienam vaikui 156 litus mokinio reikmėms įsigyti, paraiškas.

Taip pat priimami prašymai šeimų, kurios nori, jog jų vaikas mokykloje gautų nemokamus pietus. Nemokamai pietūs skiriami, kai vienam šeimos nariui taip pat tenka 525 litai per mėnesį.

Socialinės paramos skyriaus specialistai sako, kad šiemet šeimų, prašančių paramos vaikų mokyklinėms prekėms įsigyti, daugėja. Pernai minėta parama skirta 4,3 tūkstančio vaikų, šiemet planuojama ją skirti maždaug 5 tūkstančiams vaikų - skurstančiųjų mieste daugėja...

"Vispariai" ir toliau tykos aukų?

Oksana LAURUTYTĖ

Savivaldybė jau kone porą metų turi teisę riboti alkoholiu ištisą parą prekiaujančių barų veiklą, tačiau, kaip visada, griežtų priemonių imamasi tik sulaukus skundų ar, kaip nutiko Šiauliuose prie "Suopio" baro, įvykus tragedijai. Tik po jos Taryba svarstys, leisti ar neleisti Šiaulių "vispariams" prekiauti alkoholiu naktį. Ar jauno mediko nužudymas šalia vieno tokių barų turės įtakos Šiaulių politikų sprendimui?

Sovietmečio plakatas, agituojantis nevartoti alkoholio.

Viliaus PURONO asmeninio archyvo iliustr.

Sprendimų projektus komitetai svarstys pirmadienį

Šiauliuose vienas po kito gali būti uždaryti naktiniai barai, kuriuos verslininkai įsteigė savo parduotuvėlėse po visą parą alkoholio prekybą draudžiančio įstatymo. Rugpjūčio 19-ąją Šiaulių miesto taryba spręs, leisti ar neleisti prekiauti alkoholiu naktį išsineštinai viešojo maitinimo įstaigomis save laikančioms "snarglinėms".

Iš viso Šiaulių mieste veikia dešimt tokių parduotuvių patalpose įsteigtų barų. Dar vieną ketinama atidaryti centre netoli Savivaldybės.

Neseniai dėl dažnų neramumų, paprašius policijai, sutrumpintas baro "Žibutė", esančio Žvejų skersgatvyje, darbo laikas. Nors gyventojai skundžiasi kiekvienu tokiu neaiškios reputacijos baru, kuriame dažniausiai yra pora stalų ir tualetas, valdininkai jų darbo laiko iki šiol neribojo.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybai Ekonomikos skyrius teiks sprendimo projektą, kad dėl padidėjusio nusikalstamumo būtų sutrumpintas visų dešimties neaiškios reputacijos barų darbo laikas. Ekonomikos skyriaus vedėjas Stanislovas Gurejevas teigia, jog toks sprendimo projektas parengtas gavus policijos rekomendacijas bei įvykus tragedijai prie "Suopio baro".

Rengiamas ir dar vienas sprendimo projektas, kuriuo siūloma neišduoti licencijos naktinei prekybai alkoholiu įmonei "Aldyra". Ši įmonė yra prie pat Savivaldybės ir, S. Gurejevo nuomone, "taškas" po Savivaldybės langais būtų tikras akibrokštas.

Jau pirmadienį sprendimų projektai bus pateikti svarstyti Tarybos komitetų nariams. Ką nuspręs politikai, težino Dievas. Ar argumentas, jog į biudžetą, uždraudus naktinę prekybą alkoholiu, suplauks mažiau lėšų, nebus lemtingas? S. Gurejevas sako nežinantis, kiek lėšų bus surenkama mažiau, nes tai - Mokesčių inspekcijos kompetencija. "Mano nuomone, žmogaus sveikata yra brangesnė nei tie į biudžetą už naktinę prekybą alkoholiu subyrantys pinigai", - sakė Ekonomikos skyriaus vadovas.

Politikų apsileidimas

Apie problemą, kad naktį uždraudus prekybą alkoholiu šalyje atsirado naujas reiškinys - alkoholio parduotuvėse buvo įrengti barai, kuriuose prekiaujama alkoholiu išsineštinai visą parą, - Seimas žino. Žino, bet nieko nedaro. O gal spraga įstatyme palikta tyčia? Seimui buvo pateiktas įstatymo projektas, kuriuo viešojo maitinimo įstaigos būtų nebegalėjusios naktį parduoti alkoholio išsinešti. Seimūnai tokiam įstatymui nepritarė.

"Šiauliai plius" dar pernai pavasarį rašė apie reiškinį, kai verslininkai ėmė siūlyti baruose gėrimų įsigyti parduotuvės kainomis, o parduotuvėse šalia alkoholio skyrių įrengė naktinius barus. Vienas tokių "barų" įrengtas prekybos centre "Šiaulių lyra".

Išspausdinęs straipsnį "Šiauliai plius" sulaukė "Šiaulių lyros" padėkos už... reklamą. "Žinot, Lietuvoje taip yra, kad verslininkai daro pinigus iš žmonių ašarų", - komentuoja Seimo narys, gydytojas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.

Seimo nario teigimu, kol Savivaldybės nepradės kovoti su didžiausia blogybe - alkoholizmu, tol šalis nieko nepasieks. "Savivaldybėms suteiktos visos teisės riboti prekybą alkoholiu naktį. Laiku nepriimti sprendimai - Tarybos narių ir miesto mero apsileidimas", - sakė jis.

Seimo narys, gydytojas Antanas Matulas įsitikinęs, kad šalies savivaldybės privalo pasinaudoti įstatymu ir neleisti barams naktį prekiauti alkoholiu.

A. Matulo teigimu, jei policija, gyventojai, žiniasklaida, bendrijos prašo uždaryti prastos reputacijos barą, Savivaldybės privalo tai padaryti. "Pasvalio rajone gyventojai paprašė apriboti alaus baro laiką - savivaldybė tai ir padarė. Baras pats užsidarė, nes dirbti jam nebeapsimokėjo. Klaipėdoje viena įmonė padavė Savivaldybę į teismą dėl apriboto darbo laiko, tačiau teismas pripažino, kad Savivaldybė sprendimą priėmė teisėtai", - pavyzdžius pateikia politikas.

A. Matulas piktinasi, kad Kauno savivaldybės administracija išdavė leidimą alkoholiu prekiauti spaudos kioskams, nors Vilniuje tam nebuvo pritarta. "Spaudos kioskai - maži kultūros židiniai, kur gali knygą, laikraštį nusipirkti. Kaune jie tapo alkoholio prekybos taškais", - piktinasi gydytojas.

A. Matulo nuomone, savivaldybė turi pasinaudoti įstatymų suteikiamomis galimybėmis. "Prastai dirba ir maisto bei veterinarijos tarnybų specialistai, higienistai. Kaip galima išduoti leidimus alkoholiu naktį prekiaujančioms įmonėms, jei jos neatitinka reikalavimų?" - klausė jis.

"Šiaulių politikai iškart po jauno mediko nužudymo turėjo sukviesti neeilinę sesiją ir apriboti naktinių barų veiklą", - kategoriškai nukerta A. Matulas. Jo nuomone, jei Šiaulių miesto taryba neapribos miesto naktinių barų darbo laiko, rinkėjai turi labai rimtai įvertinti politikų darbą.

Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi, kad alkoholio žmonės vartoja mažiau ir dėl uždraustos reklamos, ir dėl sumažinto alkoholio prieinamumo. Uždraudus alkoholio reklamą, šalyje labai sumažėjo alkoholio vartojimas ir pardavimas, o alkoholinių psichozių sumažėjo net 12 procentų. Sumažėjo ne tik alkoholiu apsinuodijusių ar baltosios karštinės ištiktų asmenų, bet ir į gydymo įstaigas patenkančių alkoholiu apsinuodijusių vaikų.

"Nejau Šiaulių miesto taryba priims sprendimą, draudžiantį prekiauti alkoholiu naktį tik tada, kai sulauksime antros aukos?" - klausia A. Matulas.

Zokniuose "gaminami" karpiažmogiai?

Oksana LAURUTYTĖ

Smarvė, daug metų kankinanti Zoknių mikrorajono gyventojus, o liepos 19-20 dienomis, per pačius karščius, vertusi žiaukčioti, gerokai įsiutino žmones. Gyventojai surinko apie 300 parašų ir kreipėsi į politikus, kad šie, po galais, kažką darytų. Nustatyta, kad nuotekose, kurios teka iš UAB "Odos gaminiai ir Ko", rastas chromas viršijo leistinas normas net 27 kartus. Ar odininkų kompanija Zokniuose atlieka eksperimentus su žmonėmis?

Smarvės nenufotografuosi, tačiau netoli nuotekų perpumpavimo stoties gyvenantys žmonės sako, kad stoties stogas per metus nuo chemikalų junginių surūdijo ir prakiuro.

Autorės nuotr.

Smarvė - chromui susimaišius su kita "chemija"

Dar keleri metai ir Zokniuose netoli "Šiaulių vandenų" nuotekų perpumpavimo stoties daugiabučiuose gyvenantys žmonės taps karpiažmogiais. Na, tokiais, kurių nosys atrofuosis ir jie vaikščios žiopčiodami ir gaudydami orą. O gal išmoks kvėpuoti ausimis?

Juokinga? Labiausiai turbūt juokinga įmonei "Odos gaminiai" ir Ko. Juk nejau rimtai galima šitaip tyčiotis iš zokniškių? O gal odininkams reikia žmonių odų, kurios, gyviems dar esant, iš vidaus būtų apdorotos įvairiais chemikalais?

Būna naktų ir dienų, kada žmonės savo butuose gyvena sandariai užsidarę langus. Net per didžiausius karščius jų negali atidaryti, pavyzdžiui, liepos 19-20 dienomis ir naktimis pasmirdo taip, kad gyventojai neapsikentė. Žiaukčiodami susirinko, surašė raštą, kuriame - apie 300 parašų ir kreipėsi į savivaldybės Aplinkos skyrių bei Šiaulių tarybos narę Aldoną Augutienę.

Pasikliauti savo nosimi galima, bet kaip tą dvoką užfiksuoti? Juk nenufotografuosi.

A. Augutienė kreipėsi į bendrovę "Šiaulių vandenys" ir nuotekas iš "Odos gaminiai ir Ko" ištyrę specialistai nustatė, kad chromas jose viršija leistiną normą net 27 kartus. Susimaišęs su kitais cheminiais elementais chromas ir "pakvimpa".

"Aš suprantu, kad odų fabrikas karamele kvepėti negali, bet jis neturėtų ir nuodyti žmonių", - sakė A. Augutienė. Dėl tokio didelio normos viršijimo įmonė, jos žiniomis, sumokės 15 tūkstančių litų baudą. "Turbūt odininkams labiau apsimoka mokėti baudas, nei susitvarkyti, nes baudas jie moka ne pirmą kartą ir dirba toliau", - svarstė politikė.

Nuotekų perpumpavimo stoties stogas prakiuro per metus

Parašus savivaldybei pateikė Radviliškio gatvės 112, 114, 116 daugiabučių namų gyventojai. Šių namų gyventojai, susibūrę į bendrijas, ir savo kiemų aplinką tvarko tiesiog idealiai - nušienauta žolė, prisodinta gėlių, netgi pastatytas suoliukas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui pažymėti. Bet kas iš to, kad kiemas tvarkingas, jei jame - dvokia?

Kai lankėmės pas kankinamus zokniškius, smarvė jau buvo dingusi. Tačiau pakako prisiartinti už šalia daugiabučių esančios, bendrovei "Šiaulių vandenys" priklausančios nuotekų perpumpavimo stoties, kai pakvipo tikrai ne rūtomis ar karamele. Aktyvus zokniškis, kelių daugiabučių namų bendrijų pirmininkas Bachram Zeinalov, sako, kad pernai baltai dažytos nuotekų perpumpavimo stoties skardinis stogas buvo pakeistas. Šiemet stogas jau išgraužtas rūdžių.

Įdomu, kaip ta chemija paveikė gyventojų sveikatą. A. Augutienės žiniomis, chromas - tikrai ne vitaminai ar maisto papildai. Jo junginiai gali pažeisti kraujotakos sistemą, kvėpavimo takus, silpnina imunitetą.

"Kreipsiuosi į Aplinkos ministeriją, kad ši vieną kartą išaiškintų, kas privalo kontroliuoti smirdalius ir kokių priemonių gali imtis savivaldybė, kad padėtų zokniškiams", - sakė A. Augutienė.

Politikė seniai rūpinasi "smirdžių" problemomis ir sakė jau girdėjusi, kad "šitai nastyrnai bobai plyta ant galvos gali nukristi."

Vieni kitus apgaudinėja

Kokias nuotekas išleidžia bendrovė "Odos gaminiai ir Ko" kontroliuoja bendrovė "Šiaulių vandenys". Bendrovės technikos direktorius Vytautas Peleckis žinią apie Zokniuose pasklidusią smarvę gavęs naktį apie 24 valandą. Atvyko į vietą ir, užuodęs dvoką, iškvietė specialistus nuotekų taršai nustatyti.

"Prieš mėnesį bendrovės "Odos gaminiai ir KO" vadovas Vytautas Bunikis mus informavo, kad stabdo gamybą. Iš patirties žinome, kad tokiais atvejais jie valo talpas, tad bandome juos intensyviau kontroliuoti. Šalia odininkų teritorijos turime namelį su brangia aparatūra, kuri tiria nuotekas. V. Bunikis į ją nukreipęs kamerą stebi, kada atvykstame. Kai atvykstame, nuotekų neleidžia, daro tai naktimis. Stengiamės juos apgauti, o jie apgaudinėja mus. Pagaliau sekmadienio naktį juos ir nutvėrėme. Būtų daugiau nuotekų, mokėtų apie 40 tūkstančių litų baudą", - sakė V. Peleckis.

Kelių Radviliškio gatvės daugiabučių namų bendrovių pirmininkas Bachram Zeinalov ir Tarybos narė Aldona Augutienė ketina kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad ši, galų gale, spręstų smarvės problemą Zokniuose.

V. Peleckis sako, kad Europos šalyse jau nebenaudojama tokia odų perdirbimo įranga ir technologija, kokią naudoja "Odos gaminiai ir K". Ji, pašnekovo teigimu, yra pigi ir pasenusi. Atnaujinus įrangą, smarvė gyventojų nebekankintų.

Lietuvos specialistai kol kas gali ištirti tik taršą, o kvapų intensyvumo nematuoja - neturi tokios įrangos. Kaimyninėje Latvijoje, V. Peleckio žiniomis, tokia įranga jau yra. "Vienintelis būdas, kad iš odos perdirbimo įmonės nesklistų smarvė - jie turi naudoti daugiau vandens. Už nuotekų kubinį metrą jie moka 6 litus, tad taupo vandenį. Panašu, kad jiems pigiau mokėti baudas, o ne sumokėti už sunaudotą vandenį ir išleistas nuotekas", - sakė pašnekovas.

Aplinkosaugininkai pažeidimų nerado

Kas gali padėti dūstantiems zokniškiams? Kas gali priversti UAB "Odos gaminiai ir Ko" galvoti ne tik apie savo pelną, bet ir apie aplinkinių sveikatą?

Šiaulių meras Genadijus Mikšys pernai buvo įpareigojęs odininkus susitvarkyti taip, kad iš įmonės nesklistų joks kvapas. Kontroliuoti šį įpareigojimą meras pavedė Aplinkos skyriui. Akivaizdu, kad mero pavaldiniai įpareigojimą vykdo "puikiai".

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vedėjas Alvydas Kairys teigė, kad gamtą turinčio saugoti departamento jėgos čia nereikalingos. Jei chemikalai būtų išleisti į aplinką, tada gamtos saugotojai ir imtųsi daryti tvarkos. Kadangi odininkai nuotekas išleidžia į bendrovės "Šiaulių vandenys" nuotekų perpumpavimo stotį, su jais patys ir turi reikalų - vandens tiekėjai teršėjams skiria baudas ir viskas tuo baigiasi.

"Mes buvome nuvažiavę į Zoknius ir jokių pažeidimų ten neradome", - paaiškino gamtosaugininkas.

Piligrimų dienos Kryžių kalne

Liepos 24-25 d. Meškuičių kaime (Šiaulių raj.) vyks tradiciniai Kryžių kalno atlaidai, dvasinės piligrimystės dienos, praneša Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba. Pagrindinę atlaidų dieną, sekmadienį, 15 val. prie Kryžių kalno bus švenčiamos Mišios. Joms vadovaus Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, o pamokslą sakys Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi. Mišias transliuos Lietuvos televizija.

Giedos jaunimo choras

Šių metų atlaidai išsiskirs tuo, kad Mišiose giedos jaunimo choras kartu su instrumentine grupe. Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas Juozas Dapšauskas, kuris yra šio muzikinio projekto iniciatorius, teigia: "Taip siekiama parodyti, kas šiandien Bažnyčioje yra sukuriama naujo, gyvo, gražaus, kad pamaldose skamba ne tik senovinės, bet ir šiuolaikiškesnės giesmės, kurios yra mielai klausomos ir giedamos jaunimo ir viduriniosios kartos. Nuėjęs į paprastą bažnyčią Lietuvoje išgirsi dažniausiai tikrai "naftalinu" atsiduodantį giedojimą. Todėl bažnyčios yra tuštokos, o jas lanko daugiausiai pensinio amžiaus žmonės. Ši iniciatyva yra proga parodyti, kad jaunimui tikėjimas taip pat gali būti jo savastis, jei leidžiama jį praktikuoti kiek naujesnėmis formomis, muzikinėmis išraiškomis".

Būtent šiems Kryžių kalno atlaidams suburto choro vadovė Greta Staponkutė sako, kad didžioji dauguma šiose Mišiose skambėsiančių giesmių yra sukurtos jaunų lietuvių autorių per paskutinius 20 metų.

  

Šių metų atlaidai išsiskirs tuo, kad Mišiose giedos jaunimo choras kartu su instrumentine grupe.

 

 Kryžių kalno pradžia supa daug legendų ir pasakojimų.

Istorija

Kryžių kalno pradžia supa daug legendų ir pasakojimų. Vieni šaltiniai teigia, kad čia kryžiai atsirado jau 1831 m., kurie buvo skirti sukilimo dalyviams. Tačiau 1850 m. Šiaulių ekonomijos dvarų iždininkas Maurikis Hriškevičius apie Jurgaičių piliakalnį užrašė tokią istoriją: "Tas kalnas, nors niekados krikščioniškais kapais nebuvo lig 1847 m., nei jokio kryžiaus ant savęs neturėdamas, dabar turi apie 20 kryžių. Pagal vietinio tyrinėjimo tas per tat atsitiko, kad vienas iš Jurgaičių gyventojų 1847 m. sunkiai sirgdamas Dievui pažadėjo, kad, jei nuo ligos gyvas liks, tai ant to kalno pastatys kryžių. Atsitiko taip, kad anas pagijo kryžių ten statydamas. Kaip tiktai toji žinia žmonių tarpe pasiplėtė, tai per tris metus iš tolimesnių kaimų taip daug kryžių čia privežė ir pastatė, kad jų skaitlingumą dabar matome."

Kryžių kalno piligriminių atlaidų tradicijos pradėjo formuotis jau seniai. Ypač didelės žmonių minios sueidavo ar suvažiuodavo ant Kalno per Jonines. Gausybę maldininkų sutraukdavo ir Kryžių kalno atlaidai, vykdavę per Karmelio kalno Dievo Motinos (Škaplierinės) šventę.

Sovietmečiu atlaidų tradicija Kryžių kalne dėl persekiojimų nutrūko. Atlaidai atgavinti tik popiežiui Jonui Pauliui II 1997 m. gegužės 28 d. įkūrus Šiaulių vyskupiją. Pirmasis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis 1997 m. liepos 20 d. dekretu atnaujino Kryžių kalno atlaidų šventimą. Iki tol švęstus liepos 16-ąją, Karmelio Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) šventės dieną, atlaidus vysk. E. Bartulis perkėlė į paskutinį liepos sekmadienį.

"Žalgiris Open 2010" - kaitra ir sportas

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Vakar Šiauliečiai įsitikino, kad sportas yra gyvas ir reikalingas. Daugelis prisiminė skrajojančią frazę: "Sporte, tu - taika!" Šmaikštesni ironizavo: "sporte, tu - trauma." "Žalgiris Open 2010" įrodė, kad sportas yra sveikata. O sportuoti galima ir neprofesionalams. Auksas - dalyvauti, o ne laimėti.

Galingos varžybos

Šiaulių sporto skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Palkevičienė patikslino, kad galutinis žaidynių dalyvių skaičius paaiškėjo tik trečiadienio vakarą. Keletas komandų neatvyko, tačiau užsiregistravo naujų.

"Karštis tikrai nenumušė entuziazmo. Dauguma neatvykusių dalyvių greičiausiai negalėjo išeiti penktadienį iš darbo. Bet kokiu atveju", - teigė D. Palkevičienė.

Specialistė pastebėjo, kad tokių žaidynių Šiauliai jau seniai bematė. Vykdavo jaunimo sporto žaidynės, kurios sukviesdavo panašiai tiek pat sportininkų. Tačiau čia dalyvauja kupini entuziazmo suaugusieji, kurie gyvenime turi ir kitų rūpesčių.

Šiauliuose, Kelmėje ir Radviliškyje įvairiose varžybose dalyvauja per 1500 sporto mėgėjų. Nemažai jų - buvę profesionalūs sportininkai. Teniso varžybose dalyvauja ir pats sporto draugijos "Žalgiris" prezidentas Vytas Nėnius.

  

Mėgėjų krepšinis aikštelėje kėlė ne mažesnes aistras nei profesionalų kovos.

 

Šachmatai - taip pat sportas, kuris vargina lyg maratono bėgimas.

Žalgirio mūšiui atminti

Ketvirtadienį rytą Šiaulių mieste prasidėjo sporto žaidynės, skirtos Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti. Mėgėjų sporto tradicijas puoselėjančios žaidynės "Žalgiris Open 2010" sukvietė sportininkus iš dešimties pasaulio šalių. Jau įsibėgėjusios varžybos truks iki šeštadienio vakaro. Sporto entuziastai bendraus ir pramogaus Šiauliuose, Kelmėje ir Radviliškyje.

Sporto žaidynėms "Žalgiris Open 2010" paruošta atributika, apdovanojimai, tikro vario medaliai. Atvyko sportininkų iš Lietuvos, kaimyninių šalių bei Vengrijos, Bulgarijos, Austrijos, Izraelio, net Brazilijos.

Tai 21-osios Žalgirio sporto draugijos rengiamos žaidynės. Jubiliejinei Žalgirio mūšio datai planuota sukviesti iki 6000 dalyvių, tačiau tam pritrūko finansavimo.

Pasirengimas TAFISA žaidynėms

Tradicinės sporto šakos šiemet papildytos paplūdimio tinkliniu ir petankės – švininio rutulio metimo į tikslą – sporto šaka. Žaidynių dalyvių amžius beveik neribojamas. Gali dalyvauti sproto mėgėjai nuo 21-erių metų. Svarbiausia, kad dalyviai nebūtų profesionalių sporto komandų atstovai.

Sportininkai rungėsi aštuoniose sporto šakose: tenisas, paplūdimio tinklinis, rankinis, stalo tenisas šachmatai, futbolas, krepšinis, petankė.

Vakar vakare Aušros alėja pražygiavo žaidynių atidarymo iškilmių dalyviai. Linksma liaudiška muzika puikiai derėjo prie tarptautinio sporto renginio. žaidynėms lyg pagal užsakymą savo muziką, dainas bei kitą kultūrinę programą skyrė tradicinis festivalis "Ant rubežiaus".

Šiaulių miesto savivaldybė skyrė apie 700 tūkstančių litų trijų dienų sporto šventei surengti. Organizatoriai sako, kad Šiaulių miestas žaidynėms pasirinktas neatsitiktinai. Tai savotiškas pasirengimas 2012 metais Šiauliuose vyksiančioms penktosioms TAFISA pasaulio žaidynėms "Sportas visiems".

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Universiteto naudą velniai gaudo

Irena BUDRIENĖ

Tiksliau, ne velniai Universiteto naudą gaudo, o Šiaulių miesto savivaldybė, pareiškusi, kad plotas, kuriame įrengta Humanitarinio fakulteto sporto aikštelė, yra laisva valstybinė žemė ir kad ja savivaldybė ketina disponuoti savo nuožiūra.

 Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Savivaldybė atsiklausė universiteto, ar šis neprieštarauja. Pasak studijų prorektoriaus Juozo Pabrėžos, Šiaulių universitetas prieštarauja ir renka dokumentus savo prieštaravimui pagrįsti, nes aikštelės danga, įrengta valstybinėje žemėje, priklauso Universitetui. Deja, neaišku, kaip universitetui seksis apginti savo teises, nes juristė, kuriai pavesta ši užduotis, šiuo metu atostogauja Ispanijoje. Kadangi mūsų valstybę (taip pat ir savivaldybes), anot maestro Donato Katkaus, valdo buhalteriai ir technokratai, spėju, kad humanitarai šioje situacijoje gali likti it musę kandę.

Apsižvalgykime, kas supa vadinamąją Humanitarinio fakulteto sporto aikštelę. Iš vienos pusės įsikūręs užuolaidų salonas, iš kitos – laisvalaikio ir pramogų klubas, dar iš kitos – plėstis ketinantis bankas. Kas galėtų paneigti, kad nėra ir daugiau suinteresuotųjų įsikurti ar išplėsti savo valdas pačiame miesto centre?

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotoja Egidė Butkė apskritai nesutiko, kad minėtoje vietoje miesto centre yra sporto aikštelė, juolab, kad aikštelės danga priklauso Šiaulių universitetui. "Tai – laisva valstybinė žemė. Kol nebus detaliojo plano, negaliu pasakyti, kokio dydžio sklypas čia bus suformuotas ir kokia bus jo paskirtis", – pareiškė tarnautoja. Danga nėra universiteto, nes nei aikštelė, nei jos danga neįregistruotos Registrų centre", – dar pridūrė ji. Kai ėmiau sakyti, kad universitetas teigia kitka, pavaduotoja atšovė: "Tegul įrodo, kad yra kitaip."

Vis dėlto kyla klausimas - jeigu jau taip viskas aišku, tai kodėl Savivaldybė atsiklausia universiteto, ar šis neprieštarauja? Vadinasi, pastarasis dar turi šiokią tokią galimybę apginti savo interesus. "Mes jokiu būdu neatsisakome aikštelės ir bandysime ją įteisinti, nors ji ir valstybinėje žemėje", – sakė Juozas Pabrėža. Jis pripažino, kad aikštelė šiuo metu yra apleista, danga – atsilupusi.

Paklausta, kodėl būtent dabar Savivaldybei parūpo Humanitarinio fakulteto sporto aikštelė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotoja Egidė Butkė paaiškino, kad šiuo metu rengiamas centrinės miesto dalies detalusis planas, kuris turi būti baigtas iki kitų metų pabaigos. Šiam darbui atlikti Savivaldybė pasamdė UAB "Urbanistika", kuri ir pasiūlys sprendinius, kokio dydžio bei kokios paskirties sklypus suformuoti laisvoje valstybinėje žemėje. "Jeigu universitetas mano kitaip, tegul pateikia tai įrodančius dokumentus", – sakė tarnautoja.

Skandalas dėl Pavasario gatvės sklypų tebesitęsia

Asta šIUKŠTERIENĖ, Jūratė SOBUTIENĖ

Korupcijos skandalo apraizgyto Pavasario gatvės detaliojo plano Šiaulių miesto taryba ir vėl nepatvirtino. Sunku besuskaičiuoti kelintą kartą. Teismo įpareigota Šiaulių miesto taryba trečiadienį vykusiame posėdyje pakartotinai svarstė Pavasario gatvės detalųjį planą, tačiau jam nepatvirtinti rado formalių priežasčių.

Vieta Pavasario gatvėje, kuriai parengtas detalusis planas, nėra išskirtinė miesto teritorija. Greta – gyvenamųjų namų kvartalas, teritoriją numatyta urbanizuoti. Detaliojo plano sprendiniai visiškai sutampa su bendruoju planu, tačiau dauguma politikų deda visas pastangas, kad jis nebūtų patvirtintas. Du politikai - R. Čokovas ir I. Strupeikis - už korupcinius veiskmus net pateko į teisiamųjų suolą.

"Būčiau davęs kyšį, nevargčiau..."

Peripetijos ir skandalai dėl Pavasario gatvės detaliųjų planų prasidėjo prieš keletą metų. Iki šiol nebaigta nagrinėti baudžiamoji byla, kur kaltinamieji yra Tarybos nariai Romanas Čokovas ir Igoris Strupeikis. Politikai kaltinami, kad už palankų sprendimą dėl šio detaliojo plano iš verslininkų reikalavo 120-200 tūkst. litų.

Bendrovė "Elektropolis", turinti keturis sklypus Salduvėje, Pavasario gatvėje, norėjo juos padalyti į vienuolika sklypų ir ketino statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus.

"Būčiau tada davęs kyšį, tiek dabar nevargčiau, - sako "Elektropolio" įmonės atstovas Laimonas Jurgilas. - O dabar - užgauta politikų savimeilė, pajudinta jų klano juoda dėmė. Netvirtina detaliojo plano jau nebežinau kelintą kartą. Kai nurodydavo trūkumus, ištaisydavome. Bet vėliau vis tiek nepatvirtindavo, nors jokių argumentų nepateikdavo. Kai prašydavau paaiškinti kodėl, atsiųsdavo tik Tarybos posėdžio balsavimo rezultatus. O dabar turėtų džiūgauti - rado formalią priežastį."

Rado pretekstą

Priežastis – pasibaigęs Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas. Minėtas dokumentas buvo išduotas vieneriems metams pernai birželio 12 dieną. Anot mero Genadijaus Mikšio, jei Taryba ir būtų patvirtinusi detalųjį planą, jis vis tiek būtų negaliojantis, nes patikrinimo dokumento terminas pasibaigęs. Savivaldybė nurodė, kad plano rengėjas, kuris turėjo žinoti apie pasibaigusius terminus, ir turėjo pasirūpinti jų pratęsimu.

L. Jurgilą tokios politikų pretenzijos, švelniai tariant, stebina. "Mes nepateikėme Tarybai tvirtinti naujo detaliojo plano, tad nauja išvada ir nereikalinga. Teismas įpareigojo svarstyti detalųjį planą, kuris Tarybai teikiamas jau ne pirmą kartą. Jei jis turėjo trūkumų, tai kodėl apskritai šis klausimas buvo svarstomas, o ne pasiūlyta juos ištaisyti. Matyt, taip padaryta specialiai, nes dabar tą klausimą Taryba galės svarstyti tik po trijų mėnesių", - piktinasi verslininkas.

Klerkas įtiko politikams

Anot L. Jurgilo, 31 Tarybos narys negalėjo žinoti, kokių dokumentų trūksta prie detaliojo plano. Tai galėjo žinoti tik Savivaldybės administracija, tačiau verslininkas sakosi jokių pastabų nesulaukęs: "Rasa Budrytė, miesto vyriausioji architektė, ne kartą yra politikams sakiusi, kad ji negali rasti priežasčių, kodėl šis detalusis negalėtų būti tvirtinamas, nes jis sutampa su bendrojo plano sprendiniais. Kai tos pačios Tarybos pageidavimu pakeitėme detalųjį planą, sumažinom sklypus, skambino vyriausiosios architektės pavaduotoja Egidija Butkė, susakė, kokius dokumentus reikia sutvarkyti, pakeisti. O dabar nebuvo jokios informacijos".

Beveik milijoninį nuostolį patyrę verslininkai sklypus mėgina parduoti, tačiau to nepavyksta padaryti, nes niekaip nepavyksta patvirtinti detalųjį planą.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Trečiadienį vykusiame posėdyje detalųjį planą Pavasario gatvėje pristatė kitas vyriausiosios architektės pavaduotojas - Valdas Markevičius. L. Jurgilą jis mėgino įtikinti, kad sprendimo projektą rengė visa Savivaldybės administracija ir jis čia niekuo dėtas. "Kai po posėdžio paskambinau jam, jis pareiškė, kad ne Savivaldybės reikalas rūpintis ir tikrinti, ar visi dokumentai tinkami, ir pasiūlė aiškintis su R. Budryte, kai ši grįš iš atostogų, o jam mat skamba kiti telefonai ir jis negalįs bendrauti", - pasakoja L. Jurgilas.

Pateiks milijoninį ieškinį

"Miesto tarybos narys Vidmantas Japertas ne vieną kartą yra pareiškęs, kad joks teismo sprendimas negali jų priversti balsuoti taip, kaip nenori. Tad mums lieka vienintelė išeitis - pateikti ieškinį dėl patirtų nuostolių. "Elektropolis" bankui turi mokėti milžiniškas palūkanas, teko atleisti nemažai darbuotojų, o sklypų Pavasario gatvėje neįmanoma parduoti. Kas norės pirkti, jei nepatvirtintas detalusis planas? Skaičiuojame, kad nuostoliai šiuo metu siekia 960 tūkstančių. Neturtinę žalą vertiname 200-300 tūkstančių litų. Taryba padarė viską, kad sužlugdytų įmonę, tad tegul už tai ir atsako", - piktinasi L. Jurgilas.


Saulę palydėkime, rasa nusiprauskime

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Trumpiausią metų naktį dauguma lyg pavalkus deda Jonui vainiką, mirko ūsus aluje ir šoka pagal "bumčikus". Kai kurie švenčia kitaip - išlydi saulę į trumpiausią naktį, maudosi rasoje ir kupoliauja.

    

Saulei nusileidus uždegamas aukuras, o nuo jo ugnis perkeliama ant laužo.

 

 Degantis laužas Rasų naktį pakeičia saulę.

Laužas pakeičia saulę

Ant Gordų kalno (Kelmės raj.) jau daugiau nei du dešimtmečius vyksta tradicinė Rasos šventė. Netikslu rašyti "organizuojama", nes keliems šimtams žmonių iš visų Lietuvos pakampių Gordų kalnas be Rasų jau neįsivaizduojamas. Jie čia atvažiuoja nekviečiami.

Kai kurie šventės senbuviai sako, jog Gordų, arba Lubinų, kalnas - ideali vieta Rasų šventei. Nuo kalno atsiveria lubinų laukai, kuriuose neužmatysi nė vieno elektros stulpo. Apie civilizaciją byloja tik kelios tolumoje žybsinčios sodybų švieselės. Nusileidus nuo kalno - tiltas per Dubysą, kurioje merginos gali plukdyti vainikėlius.

Nuo pat ryto šventės vietoje jau renkasi žmonės. Jie puikiai žino, kad reikės nušienauti kalno viršūnę, sukrauti nemenką laužą, pastatyti vartus ir viską aptverti lubinais papuoštais fakelais. Merginos dengia vaišių stalą ir pinasi vainikus. Automobilius ir palapines dalyviai pastato atokiau.

Prieš saulės laidą užgaudžia ragai ir daudytės. Skelbiama šventės pradžia. Visi pasitraukia už vartų. Eidami pro juos, kiekvienas nusiprausia vandeniu iš ąsočio. Tik kūniškai ir dvasiškai švarus gali žengti prie Rasų šventės laužo.

Skambant kanklėms ir liaudiškoms dainoms, jaunuolis uždega aukurą. Ne bet kaip - senoviškai. Skiltuvu braukia per titnagą. Kibirkštį pagauna išdžiovinta medžio kempinė. Pučiama žarija uždega seną mažo paukščio lizdą. Laužas degamas vos saulei nusileidus. Jo ugnis simboliškai pakeičia tikrąją gamtos šviesą.

Gėlių žaidimai

Sakoma, kad trumpiausią metų naktį žmonės įgyja antgamtiškų galių. Atvirkščiai nei per Kalėdas, žmogus pats tampa raganiumi ir valdo dvasių pasaulį.

  
  

Ragų sutartinė palydi besileidžiančią saulę.

Prasideda kupoliavimas. Kupolė - iš devynių žolių ar gėlių surinkta puokštė, pagal kurią būrėjai gali spėti žmogaus ateitį ir praeitį. Užsimerkęs žengi devynis žingsnius. Atsimerki ir nuskini pirmą į akį kritusią žolę. Braidai po pievą tol, kol surenki devynių skirtingų augalų puokštę.

Ryškios gėlės - džiaugsmas. Platūs lapai - apsauga nuo negandų. Viena išskirtinė gėlė - gyvenimo tikslas. Pernykštis augalas - senos nuoskaudos. Išsitaršiusios smilgos - vėjavaikiškos svajonės. Būrėjai sako, kad teisingiausiai gali išsiburti pats. Tereikia pagalvoti, kodėl skynei tokį, o ne kitokį augalą. Prie būrėjų nutįso eilės. Kupole taip pat vadinamas gėlėmis puoštas šakotas stulpas - pasaulio medžio simbolis.

Kupolė - nuo žodžio "kupa", "kupėti". Tai reiškia, kad pasaulis kupinas visko, kas gyva. Rudeniop pasaulyje pradės mažėti ir gyvybės. Ant šio medžio merginos nežiūrėdamos bando užmesti savo vainikėlius. Pakibs - šiais metai ištekėsi.

Šventė įsisiūbuoja. Vaikinai pradeda šokinėti per laužą, kurio šiukštu negalima užgesinti iki pat saulėtekio. Laužas šią naktį atstoja saulę. Merginos į Dubysos vandenį paleidžia vainikėlius, o vaikinai šoka jų ištraukti. Vėliau merginos turi vainikėlius išsipirkti bučiniais, šokiais ar kitomis vaikinų užgaidomis.

Kai šalia kriminalistas - kraujospūdis nekyla

Oksana LAURUTYTĖ

Trečią kartą per kelerius metus sulaukę telefoninių sukčių skambučio, du garbaus amžiaus šiauliečiai Bronė ir Vytautas neapsikentė - iškvietė policijos pareigūnus ir padėjo įvilioti apgavikus į spąstus. Nors iš pradžių ir buvo patikėję ir išsigandę, kad jų "anūkui" atsitiko didelė bėda, buvę mokytojai laiku susigaudė, kad juos bando apgauti. "Net kraujospūdis nepakilo, nei širdies ritmas sutriko. Kone tris valandas bute buvo kriminalistas, ramino mus, palaikė. Jam labai norime padėkoti", - savaitraščiui "Šiauliai plius" sakė sutuoktiniai.

 

"Seneliai, ar padėsite?"

Pirmadienį, birželio 14 d., į Šiaulių areštinę buvo uždarytas 32 metų Svajūnas Dovidaitis. Už tai, kad pasikėsino apgaule iš Šiauliuose gyvenančių garbaus amžiaus sutuoktinių išvilioti 8 tūkst. litų. Policijos išplatintame pranešime buvo teigiama, kad sukčius sulaikytas būtent senolių dėka, nes jie laiku pranešė apie melagingą skambutį ir policijai pavyko surengti pasalą.

Sukčius jau belangėje, tačiau tik patys artimiausi žmonės žino, ką, rodos, eilinio pirmadienio popietę išgyveno 79-erių Bronė ir 86-erių Vytautas. "Labiausiai bijojome, kad anūkui bėda atsitiko. Paaiškėjus, kad jis gyvas ir sveikas, nebeliko jokios baimės", - sako šiauliečiai, kurių bute ir įvyko sukčiaus sulaikymo operacija.

Bronė sako, kad jai jau tris kartus yra tekę kalbėti su sukčiumi. Kartą paskambinęs vyras prisistatė į bėdą patekusiu žentu ir nurodė telefono numerį, kuriuo reikia paskambinti. Bronė nepaskambino, o dar kartą paskambinę sukčiai su jos vyru kalbėti neišdrįso.

Kitą kartą paskambino vyras ir, prisistatęs anūku, prabilo apie bėdą. "Ar nepažįsti, močiute?", - paprašytas vardą pasakyti suokė sukčius, bet vardo, deja, jis neatspėjo.

"Vyras paprastai neina prie telefono, tad pirmadienį su sukčiumi pradėjau kalbėti aš. "Močiute, blogai man", - išgirdusi Bronė sako nė nesuabejojusi, kad skambina anūkas. Balsas buvo labai panašus. "Ar čia tu, Pauliau?" - paklausė moteris ir tik vėliau suprato, kad blogai pasielgė, kreipdamasi vardu. Sukčius vardą patvirtino ir ėmė suokti, kad pateko į avariją, kad jam sužalotas veidas. "Tai dar ne viskas, aš partrenkiau mergaitę. Jai lūžo abi kojos, ant kapoto ji užlėkė. Stiklo neišmušė, bet aš į vairą trenkiausi veidu. Buvau neprisisegęs, prakirsta lūpa, kliba keli dantys", - močiutę baugino "anūkas".

Apie sužalotą burną pasakoti naudinga. Kai ji sužalota, balsas gali būti pasikeitęs, tad sukčiui įtikinti pašnekovą lengviau. "Anūkas" tuomet perdavęs telefono ragelį "policininkui" - autoinspektoriui Vainauskui iš Vilniaus. Avarija įvykusi sostinėje, būtent ten ir gyvena šiauliečių anūkas.

Itin susijaudinusiai ir išsigandusiai Bronei "inspektorius" paaiškinęs, kad sužalotos mergaitės tėvas nori gražiuoju susitarti su "Pauliumi" ir dukrai gydyti prašo sumokėti aštuonis tūkstančius litų. "Seneliai, ar padėsite?" - labai mandagiai klausinėjo "pareigūnas".

Pažymėjimą tyrinėjo didinamuoju stiklu

Išgirdusi klausimą apie pinigus, susijaudinusi Bronė prie telefono pakvietė sutuoktinį - tegul jis sprendžia, ką daryti. Pasak Vytauto, sukčiai jam papasakojo apie avariją dar smulkiau. Kalbėjo apie anūkui sušvirkštus raminamuosius, paprašė užsirašyti telefono numerį ir juo paskambinti, nes jis, neva - nemokamas. Štai tada šiauliečiams ir kilo įtarimas, kad juos bandoma apgauti.

Visa drebėdama iš susijaudinimo Bronė nulėkė pas kaimynus ir paprašė leisti paskambinti policininkams. Pareigūnas atvyko akimirksniu ir patarė sutuoktiniams kalbėtis su sukčiais kiek galima ilgiau, sutikti su visais pasiūlymais.

"Atėjo toks civiliais rūbais vilkintis vaikinukas. Ranka sugipsuota, tai iš pradžių nepatikėjome, kad jis - kriminalistas. Paėmiau jo pažymėjimą ir per lupą jį ištyrinėjau", - dabar jau juokiasi savo įtarumą prisiminusi Bronė.

Pareigūnas ramino susijaudinusią moterį, užtikrintai pažadėjo, kad sukčiai bus sulaikyti. Tuo metu Vytautas vis dar kalbėjosi su sukčiais telefonu, nes šie reikalavo nepadėti telefono ragelio. Matyt, bijojo, kad sutuoktiniai gali paskambinti policijai, jei ką nors įtars.

Kone tris valandas truko Vytauto pokalbis su "anūku" ir "inspektoriumi". Šiaulietis jiems sakė, kur yra gatvė, kur gyvena, porino apie sveikatą, ar dar vairuoja automobilį. Vytautui pasakius, kad aštuonių tūkstančių litų jis neturi, sukčiams galiausiai tiko ir dviejų tūkstančių litų suma.

"Sukčiai pasakė, kad pinigų atvažiuos paimti Radviliškyje dirbantis sužalotos mergaitės brolis. Vėliau pasakė, kad brolis negali, tad paprašė pinigus atnešti į banką. Nurodė net sąskaitos numerį", - prisiminė Vytautas.

Pokalbį girdintis šiauliečių bute esantis pareigūnas patarinėjo Vytautui nesutikti su tuo. Sakyti, kad žmonos sveikata prasta, kad iš buto išeiti jis negali. Sukčiai žadėjo net taksi iškviesti, kad Vytautą į banką nuvežtų, bet vyras neatlyžo. Gynėsi, kad tuo metu ligotai žmonai gali tekti greitąją pagalbą kviesti.

Galų gale sukčiai pasakė, kad sužalotosios mergaitės "brolis" pas juos atvyks. Padiktavo sutarties tekstą, kurį "brolis", paėmęs pinigus, turėsiąs pasirašyti. Sukčiai netgi prašė surašyti kupiūrų serijų numerius. Tuos pačius numerius užsirašinėjo ir bute buvęs kriminalistas.

Sulaikymo operacija - lyg filme

Kriminalistas į šiauliečių butą pasikvietė kolegą ir visi ėmė laukti "brolio". Kai buto duris pravėrė nepažįstamas vaikinas ir prisistatė "broliu", senoliai jam padavė prašomus pinigus, pasiūlė juos perskaičiuoti. "Tik filme taip esu mačiusi - pareigūnai žaibo griečiu puolė prie sukčiaus, jį paguldė ant žemės ir surakino antrankiais", - šypsosi Bronė.

Sukčių policininkai išsivedė, išsinešė ir pinigus, kuriuos pažadėjo greitai grąžinti. "Pareigūnai sakė, kad tam, kuris paima iš apgautųjų pinigus, sukčiai sumoka 30 procentų sumos", - sakė šiauliečiai.

Policininkai padėkojo Bronei ir Vytautui už pagalbą. "Galėjau juk iš karto paskambinti anūkui ir paklausti, ar jam nieko nenutiko. Anūkui paskambinau jau tada, kai policiją iškviečiau", - sako Bronė.

Nenuostabu, kad apgavikus garbaus amžiaus sutuoktiniams pavyko pergudrauti. Jie buvę mokytojai: Vytautas - geografijos, Bronė - chemijos. Pensininkai nesėdi užsidarę namie - abu mėgsta skaityti, Bronė - spręsti kryžiažodžius, Vytautas dainuoja keliuose choruose.

Tiesa, su sulaikytuoju Svajūnu Dovidaičiu pareigūnams tenka susidurti ne pirmą kartą. Jis jau aštuonis kartus teistas už vagystes ir plėšimus. Pradėjęs savo "karjerą" 1993 metais spalvotojo metalo vagystėmis, jis vogė iš parduotuvių, gyvenamųjų patalpų, kioskų arba tiesiog gatvėje jėga atimdavo daiktus iš praeivių.

Atlikęs bausmę už paskutiniąją vagystę, jis į Šiaulius grįžo šių metų balandį. Dabar, matyt, nutarė pakeisti nusikaltimų profilį. Kriminalistai tiria, ar prieš kelias dienas iš 76-erių metų Ežero g. gyventojos pinigus išviliojęs vyras nėra tas pats asmuo. Tądien moteriai paskambinęs vyras prisistatė policijos pareigūnu ir, ją įtikinęs melaginga žinia apie į nelaimę patekusį jos artimą žmogų, pasisavino 2,3 tūkst. litų.

Gyventojų balsas į dangų neina

"Šių projektų svarstymas – futbolo kamuolio kišimas į alaus butelį", - sako Aido g. 17 namo pirmininkas Sergejus Šenešeuckas.

Eva JAGMINAITĖ

Verslininkai užsimojo sunaikinti du skverus mieste. Prieš naujų daugiaaukščių namų statybą dviejuose pietinio miesto rajono skveruose beliko kovoti tik patiems gyventojams. Detaliųjų Aido g. 19 ir Aido g. 33a sklypų planų antrąkart pristatyta koncepcija sukėlė aistras viešajame svarstyme, tačiau UAB "Uneta" architektams leista kitąkart pristatyti jau detaliojo plano sprendinius.

"Ar liksi abejingas mano mirčiai", - tokie plakatai apjuosė kiekvieną skvero medį.

Į prašymą atidėti svarstymą neatsižvelgta

Į Šiaulių miesto savivaldybėje svarstytų Aido g. 19 ir Aido g. 33a detaliųjų planų pristatymus aplinkinių namų gyventojai susirinko antrąkart. Dainų g. 104- namo gyventojas Darius Ralys iškart paprašė atidėti svarstymą, mat atostogauja aštrių pastabų per pirmąjį pristatymą architektams nepagailėjusi vyriausioji miesto architektė Rasa Budrytė. Į tokį prašymą nebuvo atsižvelgta, kadangi atostogaujančią valdininkę pavaduojanti pasisakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Egidė Butkė.

"Jūs niekaip neįrodysite, kad pagal statybos įstatymus mes ir mūsų vaikai gausime pakankamą šviesos kiekį", - projekto autorei Rasai Bekerytei kritikos negailėjo Dainų g. 104 namo gyventojas Vladas Mizgirdas. R. Bekerytė atrėmė, kad tokius dalykus turės numatyti techninis projektas, o ne detalusis planas.

Gyventojai nepatenkinti ir užmoju skvere panaikinti takų servitutus, mat planavimo organizatoriai prašo pripažinti juos netekusiais paskirties.

"Planuojant mikrorajoną, gretimų namų vaikams nebuvo numatyta žaidimo aikštelių, senyviems žmonėms poilsio vietų būtent todėl, kad po langais buvo šis skveras. O dabar ir jį bandoma atimti. Tai kur bėgs vaikai ar kasdien skvere besiilsintys senoliai, savo augintinius išvedantys šeimininkai?" - tokius retorinius V. Mizdirdo klausimus susirinkusieji palydėjo plojimais.

Vertingi medžiai virto mažaverčiais

Gyventojai pasiskundė prokuratūrai ir gavo atsakymą, kad Aido g. 33a sklype nenumatyta plėtra, galima tik renovacija, o dabar planuojamas pastatas. "Kaip žadate įgyvendinti priešgaisrinės saugos reikalavimus, jei iš tiesų žadate palikti 35 proc. medžių? Pagal jūsų brėžinius susidaro klaidingas vaizdas, nes pastatas atrodo nedidelis, o iš tiesų jis kone dvigubai didesnis už greta esantį Dainų g. 104-ąjį", - sakė Dainų g. 104 namo pirmininkė Eugenija Simaškevičienė.

Daugiausia abejonių gretimų namų gyventojams sukėlė tyrimas dėl Aido g. 19 ir Aido g. 33a sklypuose esančių medžių, kuriuos prieš keliasdešimt metų sodino ir daug metų prižiūrėjo patys gyventojai.

Aido g. 19 sklypo kaimynystėje gyvenantys šiauliečiai sako, kad ketinamų iškirsti medžių sąraše yra vertingų medžių – maumedžių, riešutmedžių, eglių, ąžuolų, kaštonų. V. Mizgirdas stebisi, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos agentūra apie verslininkų užmojus sužinojo tik iš gyventojų, mat architektai į juos kreiptis dėl medžių iškirtimo manė esant nereikalinga.

"Aplinkosaugininkai sako, kad Šiauliuose ir taip trūksta žaliųjų plotų, ypač pietinėje miesto dalyje. Tai kaip galima iškirsti jau daug metų esamą skverą, kai mieste formuojami nauji", - sako Dainų g. 104 namo gyventojas. Prieš savaitę jis su kaimynais inicijavo taikią protesto akciją ir skvere prie daugiabučio kiekvieną medį apjuosė plakatais "Ar liksi abejingas mano mirčiai?" Ši taiki protesto akcija sulaukė žiniasklaidos dėmesio, tačiau jai buvo abejingi ir architektai, ir valdžios atstovai.

  

 Tokia panorama Dainų g. gyventojai grožėdavosi dešimtis metų. Jei bus patvirtintas detalusis planas, jiems teks žiūrėti į gretimo namo kaimyno langus.

Transporto srautai - chaotiški

Tarybiniais laikais planuojant Dainų mikrorajoną buvo numatyta viena automobilių stovėjimo vieta kas šeštam butui (tūkstančiui gyventojų - 120 vietų, - aut. past.). Ėmus statyti šį mikrorajoną buvo paskaičiuota, kad 2000-aisiais tūkstančiui gyventojų reikės 180 automobilių stovėjimo vietų, tiek jų ir įrengta. Situacija šiuo metu yra gerokai pasikeitusi, tačiau automobilių vietų šiame rajone daugiau neatsirado.

Transporto srautams reguliuoti gyventojai išgirdo keistą pasiūlymą - Aido gatvėje padaryti vienpusį eismą. Ne mažiau aistrų sukėlė ir pasiūlymas, kad iš požeminės aikštelės automobiliai į Aido g. 33a sklypą pateks iš Dainų gatvės, kuri šiuo metu ir taip yra judri, automobiliai sunkiai prasilenkia, kadangi šalikelėse stato aplinkinių namų gyventojai. "Jau dabar vakarop ir savaitgaliais Aido ir Dainų gatvėse netelpa automobiliai, sausakimši aplinkinių namų kiemai, perpildytos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės. Pastačius tą pastatą, ši vieta taps dar avaringesnė", - įsitikinę Dainų g. 104 gyventojai.

Šalia skverų gyvenantys žmonės sako, jog juose namus projektuojantiems verslininkams vargu ar atsipirks planuojamos statybos, o pastatytiems daugiaaukščiams milžinams gali grėsti pastatų vaiduoklių likimas, o juose įsikursiančioms prabangioms parduotuvėms - lentynų tuštėjimo metas, mat nauji Dainų g. 10a namo butai neparduoti, o pastačius "Akropolį" aplinkiniai prekybos centrai liko pustuščiai. "Kas į tas prabangos parduotuves ir salonus eis – aplinkinių namų gyventojai? Tai kad jie visi pensininkai. O jei čia įsikurs paprasto vartojimo prekių parduotuvytės, tai didės automobilių srautai, nebeužteks automobilių stovėjimo vietų", - mano D. Ralys.

Gyventojai detaliojo plano rengėjams negalėjo pastabų.

Autorės nuotr.

Vyriausiosios architektės pastabos - nė motais

Gretimų namų gyventojai baiminasi, kad dėl planuojamų daugiaaukščių pastatų gerokai pablogės jų gyvenimo sąlygos, nebebus pėsčiųjų takų, padidės oro tarša, nebeliks vietos automobiliams ir taip sausakimšuose kiemuose, o svarbiausia - bus iškirsti daug metų gyventojų prižiūrėti skverai.

"Realiai į tokį sklypą žiūrėdamas supranti, kad ten kažką didelio ir svarbaus pastatyti tikrai nėra kaip, geriausiu atveju - nediduką trijų aukštų pastatą. Tie pirkėjai, kurie iš savininkų pirko žemę, arba neįsigilino, arba galvojo, kad galės žmonėms perlipti per galvas", - pirmojo svarstymo metu sakė miesto vyriausioji architektė R. Budrytė. Panašu, kad plano rengėjams tokie architektės žodžiai nė motais, nes antrąkart pristatytos koncepcijos metu į jos pastabas įgyvendinti tik ketvirtadalį užmojų neatsižvelgta.

Gyventojai sako, kad apie tai, jog jų skverai - nebe jų, sužinoję visai neseniai, nors Aido g. 33a sklypas parduotas daugiau nei prieš porą metų. "Jei būtume anksčiau informuoti, seniai nebūtume tylėję, tačiau viskas buvo daroma slaptai, mums nežinant", - sako jie.

Valdininkai negali atsakyti, kodėl anuomet skveras nebuvo paimtas visuomenės poreikiams, kodėl jame buvo atkurta nuosavybė, kas išdavė planavimo sąlygas daugiaaukščių ir aukštybinių pastatų statybai skveruose. Gyventojai sako ieškoję atsakymo visur, tačiau taip jo ir neradę. Žinoma tik tiek, kad Savivaldybė nenorėjo atkurti savininkui teisės į žemę skvere, tačiau buvo priversta tai padaryti teismo sprendimu. Tiesa, apribojimai išsaugoti geriausios būklės želdinius ir servitutus, šiuo atveju takus, buvo griežtai numatyti. Gyventojams keista, kad Aido g. 33a sklype neva prasčiausios būklės medžiai yra būtent planuojamo statinio teritorijoje.

Vis dėlto atkaklūs gyventojai rankų nuleisti neketina. Gyventojų parengtą peticiją prieš skvero sunaikinimą jau pasirašė bemaž pusė tūkstančio žmonių.

Gyventojai komunalinius mokesčius moka gurgiančiais pilvais

Oksana LAURUTYTĖ

Ką renkasi krizės nepriteklių prislėgti šiauliečiai - pareigą atsiskaityti už komunalinius patarnavimus ar sotesnę vakarienę? Komunalines paslaugas teikiančios bendrovės tikina didelių problemų dėl gyventojų skolų neturinčios. Didžiausios skolininkės - biudžetinės įstaigos. Šiauliečių šeimos tikina, jog komunalinius mokesčius moka dalimis, sukandusios dantis.

Gyventojai negali sau leisti nemokėti už komunalinius patarnavimus tiek ilgai, kiek tai sau leidžia biudžetinės organizacijos.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Šeimą gelbėja kaimas

"Praėjusį mėnesį nemokėjau nė lito už komunalinius patarnavimus. Investavau į vaikų ateitį - po 26 litus sumokėjau už muzikos mokyklą, po kone 150 litų - už kiekvienos dukros darželį. Mokesčiai darželiui labai slegia", - sako šiaulietis, su žmona auginantis dvi dukras.

Šeimos galva žino, kad šį mėnesį skola už komunalinius patarnavimus jau sieks per tūkstantį litų, tad net vasarą nepavyks atsipūsti - grąžins skolas iki naujo šildymo sezono. "Taip sunku, kaip šiemet, dar nebuvo", - sako jis.

Keturių asmenų šeimos pajamos per mėnesį yra apie 3,5 tūkstančio litų. Mokesčiai už darželį, muzikos mokyklas - ir 350 litų jau nėra.

Šiauliečiai moka būsto paskolą - apie 150 litų per mėnesį. Į darbą sutuoktiniai važiuoja miesto autobusais ar maršrutiniais taksi, tad kelionei išleidžia dar 200 litų.

Keturių asmenų šeimai dar lieka 2800 litų. Šeima gyvena dviejų kambarių bute, tad už karštą vandenį ir šildymą šalčiausią mėnesį šilumos tiekėjams turėjo atrėžti per 400 litų. Dar apie 200 litų tenka pakloti už suvartotą šaltą vandenį, elektrą, dujas. Pokalbiai mobiliaisiais telefonais sutuoktiniams kainuoja apie 200 litų per mėnesį.

Vadinasi, šeimai lieka 2000 litų, kiekvienam - po 500 litų, t. y., per dieną kiekvienas šeimos narys gali išleisti 17 litų. Maistui, rūbams, buities prekėms, pramogoms.

"17 litų per dieną - labai mažai, todėl komunalinius mokesčius mokame, kai lieka laisvų lėšų. Dukros auga, be batų į darželį nevesi. Be to, už kai kuriuos baldus ir buities techniką, įsigytą išsimokėtinai, per mėnesį dar turime sumokėti po 300 litų", - sako šiaulietis.

Šeima turi automobilį, bet juo naudojasi retai - kelionei į kaimą, iš kurio parsiveža maisto produktų. Kaimo gėrybės gelbėja - ir šiauliečių šeima turi ką valgyti, tad antstolio vizito dėl skolų už komunalinius mokesčius dar nesulauks.

Didžiausia problema - biudžetinės įstaigos

Pakalbintas šiaulietis - ne vienintelis, kuris neišgali laiku atsiskaityti už komunalines paslaugas. Bendrovės "Šiaulių vandenys" Komunikacijų departamento vadovė Irma Urbonaitė informavo, jog gyventojų skola iki balandžio 30 dienos - 779 tūkstančiai litų. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu aiškėja, kad skola padidėjo 12 procentų.

"Pramonės įmonių skolos už vandenį išaugo dvigubai - šiuo metu jos sudaro 55 tūkstančiai litų. Tam įtakos turėjo pasikeitęs PVM tarifas bei nuo vasario 1 d. taikomos naujos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos", - teigė I. Urbonaitė.

Šiuo metu didžiausia "Šiaulių vandenų" problema - ne gyventojų, o biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, skolos. Dabar biudžetininkai už vandenį skolingi 184 tūkstančius litų. "Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skola padvigubėjo", - teigė pašnekovė.

Gyventojų skola išaugo, įmonių - sumažėjo

"AB "Šiaulių energija", spręsdama skolų mokumo problemas, vadovaujasi geranoriškumo ir šalių bendradarbiavimo principais. Kol kas ši praktika pasiteisino – didelių sunkumų su vartotojų mokumu bendrovė neturi", - sako šilumą tiekiančios įmonės teisininkė Toma Grikštienė.

Jos teigimu, iki šių metų gegužės didžiausios vartotojų grupės – gyventojų - skola siekia 6,8 mln. Lt. Pernai gegužės 1 dieną ji buvo mažesnė - 5,4 mln. Lt. Tai reiškia, kad per metus gyventojų skola išaugo 1,4 mln. Lt.

Įmonių skola "Šiaulių energijai" šiuo metu yra 0,9 mln. Lt, o pernai iki gegužės 1 dienos ji buvo 1,9 mln. Lt - per metus skola sumažėjo 1 mln. Lt.

"Kiekvienas vartotojas, turintis įsiskolinimą ar finansinių sunkumų, gali kreiptis ir bendrovės darbuotojai pasistengs suderinti tokias susidariusių skolų grąžinimo sąlygas, kokios atitiks būtent to vartotojo finansines galimybes", - sakė T. Grikštienė.

Pašnekovės teigimu, susidarius įsiskolinimui, bendrovės darbuotojai pirmiausia siunčia įspėjimą. Jį gavęs vartotojas dažniausiai atvyksta į bendrovę, kur su juo yra derinamos skolos grąžinimo sąlygos. Yra sudaromi skolų mokėjimo grafikai, atitinkantys vartotojo realias galimybes.

Jei vartotojas piktybiškai vengia laikytis sudaryto skolos grąžinimo grafiko arba nereaguoja į jam siunčiamus įspėjimus, bendrovė kreipiasi į teismą. Teismui priteisus ir vartotojui kreipiantis į bendrovę, jam suteikiama galimybė sudaryti priteistos skolos grąžinimo grafiką. "Ir tik tada, kai vartotojas nebendradarbiauja, skolos išieškojimas perduodamas antstoliams", - teigė šilumos tiekėjų atstovė spaudai.

Be elektros - 159 šiauliečių šeimos

Akcinės bendrovės VST Šiaulių miesto skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje įsiskolinę yra apie 450 įmonių, kurių skola sudaro per milijoną litų. Už elektrą skolingi ir apie 1900 šiauliečių. Jų įsiskolinimas siekia apie 150 tūkst. litų.

Įmonės atstovė spaudai Giedrė Vinickienė informavo, kad sunkmetis neabejotinai turėjo įtakos gyventojų atsiskaitymams. Nuo užpraėjusių metų pavasario gyventojų įsiskolinimas už elektrą padidėjo apie 30 procentų.

"Gyventojai raginami atsiskaityti laiku, geranoriškai tariamasi su įsiskolinimą pripažįstančiais, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalinčiais laiku atsiskaityti klientais. Ir tik tuomet, kai klientas piktybiškai vengia grąžinti skolą, imamasi kraštutinių priemonių - nutraukiamas elektros tiekimas ir pateikiami dokumentai teismui. Atskirais atvejais bendrovė svarsto galimybę apie skolos išdėstymą - atsiskaitymą dalimis ir kita", - sakė G. Vinickienė.

Šiuo metu VST Šiaulių miesto skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje didžiausia vieno gyventojo skola - beveik 7 tūkstančiai litų. Dėl skolų elektros energija nutraukta 159 gyventojams ir 19 įmonių.

VST Radviliškio skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje skolingi yra per 70 įmonių, kurių skola sudaro per 266 tūkst. litų, ir apie 1200 gyventojų. Jų įsiskolinimas - apie 100 tūkst. litų. Didžiausia Radviliškio gyventojo skola – daugiau nei 2,5 tūkstančio litų.

Dėl skolų elektros energija nutraukta 276 Radviliškio gyventojams bei vienai įmonei.

Daugėja prašančių atsiskaityti dalimis

"Ačiū Dievui, dar moka", - džiaugiasi bendrovės "Lietuvos dujos" Šiaulių skyriaus tiekimo departamento skyriaus viršininkas Aleksandras Juška. Jo teigimu, miesto gyventojai ir įmonės už suvartotas dujas atsiskaito laiku, tačiau stebima tendencija - ir įmonės, ir gyventojai prašo leisti už suvartotas dujas atsiskaityti dalimis. Nesvarbu, ar skola - 70, ar 5 tūkstančiai litų.

"Turime apie 76 tūkstančius abonentų, tačiau yra vos per 150 vartotojų, kurie skolingi už dujas apie tūkstantį litų", - sako A. Juška. Skyriaus viršininko teigimu, tikimasi, kad iki liepos 1 dienos daugelis suskubs atsiskaityti, mat nuo liepos dujų kaina pakils 20 procentų.

Pasak pašnekovo, dvidešimčiai Šiaulių įmonių dujų tiekimas išvis nutrauktas. Šių įmonių vadovai nebandė tartis, nesiūlė variantų, kaip atsiskaityti. "Dujų tiekimo nutraukimas - kraštutinė priemonė, kurią taikome itin retai. Galime sakyti, jog situacija nėra kritiška, o yra valdoma", - sakė A. Juška.

Šeimininkai - be pavadžių...

Mindaugas ZIMKA

Gegužės pradžia, šeštadienis. Šiaulietės Dianos (vardas pakeistas - aut. past.) Dubijos gatvėje kasdienis pasivaikščiojimas su savo augintine kalyte Tuja baigėsi liūdnai – vokiečių aviganio veislės kalė užpuolė ir apkandžiojo Tują, kuri tik per stebuklą išliko gyva... Diana bandė gelbėti terjero mišrūnę, o didelio šuns šeimininkas Olegas ("Šiauliai plius" redakcijai žinomas tikrasis šeimininko vardas), visiškai nesiskubindamas atlingavęs į įvykio vietą, ne tik nesuteikė pagalbos, bet dar pareiškė, ko Diana rėkianti, kam ta nepagrįsta "isterija".

Diana su savo kalyte Tuja, apkandžiota vilkšunio, lankosi veterinarijos klinikoje.

Dianos papasakotas įvykis - toli gražu ne vienintelis. Susidūrę su be antsnukių ir be pavadėlių vedžiojamais šunimis žmonės stebisi, kodėl griežtesnių bausmių nesulaukia neatsakingi šeimininkai.

Pasivaikščiojimas baigėsi kruvina scena

"Mačiau, kad artėja didelis šuo su šeimininku, bet neįtariau, jog mus užpuls", - teigia Diana. Pasak Tujos šeimininkės, viskas įvyko labai greitai. "Užgriuvau visu kūnu mano Tują kandžiojančią kalę ir šaukdama bandžiau sutramdyti ją, - pasakoja iš naujo įvykius išgyvendama Diana. - Suvokusi, jog tai nepadės, stvėriau vokiečių aviganiui už nasrų ir iš visų jėgų stengiausi jį nors truputį pražiodyti, kad galėčiau ištraukti savo augintinę."

"Kol atėjo šeimininkas, atrodė, jog praėjo amžinybė, nors pasiskubinti tikrai galėjo", - pamena Diana. Šeimininkas, užuot padėjęs, visų pirma ėmė "auklėti" Dianą: "Ko rėki?" Kam tos isterijos?" Ir tik tada, plėšdamas už užpakalinių kojų, šiaip taip atitraukė įniršusią vokiečių aviganę. Ir nuėjo. "Likau gatvėje viena, rankose laikydama sukandžiotą augintinę. Abi apsitaškiusios kraujais. Ir pačiai didelis šuo dantimis subraižė ranką", - prisimena Diana.

Buvo savaitgalio vakaras, tad moteris namuose pati tvarstė savo kalytei žaizdas.

Sunkus gijimo procesas

Pirmadienį nuo pat ankstaus ryto Diana suskubo vežti savo augintinę pas veterinarą, nes kalytė buvo visiškai nusilpusi: neėdė, pradėjo pūliuoti žaizdos.

Tris dienas buvo valomos žaizdos, švirkščiami stiprūs antibiotikai, išrašytas nemažas kiekis kitų vaistų. Dianai augintinės gydymas (vaistai, apžiūros, procedūros) kainavo apie 250 Lt. Moteris teigia, jog esmė - ne pinigai, o augintinės sveikatos būklė. Veterinarijos gydytojo Haroldo Petkausko teigimu, palūkėjus dar bent pusdienį kalytė galėjo nugaišti.

Pareiškimą į policijos nuovadą Diana pristatė po poros dienų nuo įvykio. Moteris pasakoja, jog bandė keletą kartų skambinti žmonėms, kurių šuo apkandžiojo Tują. Susisiekti pavyko, tačiau telefonu atsiliepusi moteris pareiškė perduosianti Dianos telefono numerį policijai ir bandė apkaltinti ją psichologiniu spaudimu. "Galėjo bent pasiteirauti, kokia mano šuns savijauta, kaip aš pati jaučiuosi, tačiau to nepadarė", - guodžiasi Diana.

"Užsikrėtusių šunų yra mažai, nes daugelis jų – paskiepyti, tačiau gydyti šunį, apkandžiotą šuns, yra sunku: kąstinės žaizdos gyla lėtai, pūliuoja, šlapiuoja, šuo kenčia didelį fizinį skausmą", - sako veterinaras H. Petkauskas.

Anot H. Petkausko, Dianos augintinio situacija - ne vienintelė, per mėnesį tenka gydyti 2–3 šunelius, apkandžiotus kitų šunų. "Dianos šuo buvo vienas iš sunkiausių atvejų nuo šių metų pradžios", - pripažįsta H. Petkauskas.

Administracinis teisės pažeidimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė užtikrino, kad nukentėjusieji atsakymą su tyrimo rezultatais gauna per 20 dienų nuo pareiškimo pateikimo datos. Kalti asmenys, anot jos, bus nubausti.

Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio viršininko Tautvydo Urbonavičiaus teigimu, aprašyta situacija - administracinis teisės pažeidimas. ATPK 110 str. nustatyta, kad veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo keturių iki šešių šimtų litų, konfiskuojant arba nekonfiskuojant gyvūną. Jei asmens sveikatai ar turtui padaroma žala, bauda gerokai didesnė - nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų, konfiskuojant arba nekonfiskuojant gyvūną.

"Žinoma, reikalingi liudininkai, specialistų įvertinimas, tik tada priimamas galutinis sprendimas", - teigia T. Urbonavičius. Prevencijos poskyrio viršininkas pataria, jog protingiausia į įvykio vietą išsikviesti policijos pareigūnus ir kiek galima detaliau įsidėmėti šeimininką, kurio šuo užpuolė.

Nuo šių metų pradžios Šiaulių mieste policijos nuovadose buvo surašyta 19 protokolų už gyvūnų laikymo pažeidimus, įskaitant vedžiojimą be antsnukio, pavadėlio, bandymą šunį užsiundyti ant kito šuns ar net šeimininko, o Šiaulių apskrityje - net 141. Trečdalis jų yra dėl šunų, apkandžiotų kitų šunų, kuomet nukentėjusieji šeimininkai reikalauja moralinio bei materialinio atlygio, konfiskuojant kaltinamą šunį.

Veterinarijos gydytojas Haroldas Petkauskas valo kalytei Tujai kąstines žaizdas.

Autoriaus nuotr.

Situacijų daug – prabylančių maža

Šiaulietis Stanislovas savo anglų kokerspanielio veislės šunį palaidojo prieš kelerius metus. "Vaikščiojom po parką, ir netikėtai iš krūmų iššoko didelis šuo, - pasakoja Stanislovas. - Viskas įvyko akimirksniu, mano šuniui amerikiečių Stafordšyro terjeras perkando gerklę. Šuo nukraujavo ir nugaišo, nebespėjau padėti."

Stanislovas bandė kalbėtis su šeimininku, tačiau teišgirdo priekaištus, kad jam "nederėję" čia vedžioti savo anglų kokerspanielio. Pastebėta, kad Dainų, Lieporių šunų vedžiojimo parkuose nuolat gausu didelių šunų, kurie laksto be antsnukio, be pavadėlio.

Prieš savaitę Dainų parke vokiečių aviganis užpuolė Marių ir Agnę, vedžiojusius savo augintinius. "Savo šunis paėmėm ant rankų, - pasakoja Agnė. - Buvau net pasiruošusi užpuolikui papurkšti ašarinių dujų." Pasak jų, didelio šuns šeimininkas buvo ir pats agresyviai nusiteikęs, o savo elgesiu šunį tik provokavo.

P. Cvirkos gatvėje penkiaaukščio namo gyventojai irgi skundžiasi, jog savo augintinius privalo "vedžioti ant rankų". Centriniame parke judėjimo negalę turinti Edita buvo ištikta šoko, kai jos du augintinius į gabalus sudraskė rotveileris. "Kadangi sėdžiu invalido vežimėlyje, šunis vedžiojo brolis. Didelis šuo atbėgęs užpuolė manuosius papijonų bei nykštukinių pudelių veislės šuniukus, - išgyvenimais dalijasi Edita. - Brolis bandė juos gelbėti, bet ir jį patį sužalojo – perkando dešinės rankos plaštaką. Vėliau pasirodė šeimininkas – girtas ir vos paeinantis."

Pasak Editos, jos šeima pateikė pareiškimą, jiems buvo atlyginta žala, o rotveileris buvo konfiskuotas. "Man reikėjo ne pinigų, o gyvų augintinių. Jie buvo mūsų šeimos nariai", - susigraudina Edita.

Stokojama atsakomybės

"Reikėtų atsakingiau prižiūrėti savo šunis, o atsitikus nelaimei padėti nukentėjusiesiems", - sako T. Urbonavičius. "Lietuvoje – tikra anarchija, kas ką nori, tas tą daro", - piktinasi Agnė ir Marius. Pasak Stanislovo, išvis pasigendama žmonių atsakomybės, o apie pareigą neverta nė kalbėti. "Šuo yra nekaltas, juk jis vadovaujasi instinktais, o kaltę ir visą atsakomybę privalo prisiimti jo šeimininkas. Tuo ir skiriamės nuo šunų", - mano Diana.

Archeologai prie katedros rado XV amžiaus kapą

Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt

Nuo pirmadienio šalia katedros archeologai rausia žemę. Tikrina, ar būsimojo pastoracinio centro statyba nepaslėps amžiams kokių nors praeities vertybių. Rastas XV amžiaus kapas, iškastas dar prie pirmosios medinės bažnyčios.

 Tokie tyrimai prieš bet kokias statybas privalomi senojoje miesto teritorijoje. Prie katedros planuojamas statyti šeimos pastoracinis centras.

Šiaulių "Aušros" muziejaus archeologai prie Šiaulių katedros atlieka žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus. Katedros kalvos papėdėje iškasti penki šurfai - taisyklingos duobės, kurių turinys kruopščiai ištyrinėjamas.

Archeologai iš pradžių nesitikėjo rasti ką nors vertingo, nes kultūriniai sluoksniai šioje vietoje labai sumaišyti. Vakar archeologė Audronė Šapaitė viršutinėje terasoje, prie pat šventoriaus sienos, aptiko kapą. Jis greičiausiai buvo pirmosiose katalikiškose kapinėse dar XV amžiuje prie medinės bažnyčios.

Archeologė taip pat aptiko nemažai XIX amžiaus palikimo: butelių su grafo Zubovo pavarde, caro laikų fabrikanto Kuznecovo gamintų fajansinių indų. Šie indai buvo gaminami Rygoje.

Kiekvienas radinys atidedamas į šalį. Vėliau bus galima tirti, kokio laikmečio šie radiniai, kuo užsiėmė čia gyvenę žmonės. Prie katedros pluša ir geologai: vieni papėdėje daro tiriamuosius gręžinius, kiti tampo po šventorių georadarą ir bando pažvelgti kiaurai žemę.

Per pirmąsias porą dienų archeologai ir visi pagalbininkai nieko doro nerado tik durų kabliukų, vyrių, glazūruotų plytelių, paprastų ir juodosios keramikos detalių. Tiesa, rastas ir žalvarinis papuošalas, tik dar neaišku ar jis labai senas. Šurfuose atkasti nemaži akmenys. Tai greičiausiai buvusių namų pamatų likučiai. Archeologė A.Šapaitė teigia, kad šioje vietoje buvo gyvenamieji namai - ėjo gatvė. Per karą jie buvo sunaikinti. Gyvenimas šioje vietoje virė nuo seniausių laikų.

Archeologė mano, kad namų statybos galėjo sunaikinti arba sumaišyti anksčiau čia gyvenusių žmonių palikimą. Tikėtina, kad nepaliestas kultūrinis sluoksnis slypi dar giliau, nei siekia šurfas.

A. Šapaitė prieš daugiau nei dešimtmetį atliko archeologinius tyrimus šalia katedros, tačiau arčiau šventoriaus. Tuomet ji rado keletą kapaviečių, kurios, tikėtina, yra XV amžiaus vidurio. Žinoma, kad medinė bažnyčia buvo pastatyta 1445 metais. Gerokai didesnė mūrinė katedra XVII greičiausiai buvo pastatyta ant kapinyno. Rašytiniai šaltiniai teigia, kad mūrinė buvo pradėta statyti šalia medinės.

Šiaulių vyskupija katedros papėdėje planuoja statyti pastoracinį centrą. Jau atliekami archeologiniai tyrimai. Vyskupas Eugenijus Bartulis teigia, kad tai bus apie 2000 kvadratinių metro ploto dviejų aukštų pastatas palei Tilžės gatvę. Statyboms pinigų nėra. "Sunku dabar visiems su pinigais. Pradedame darbus ir tikime, kad viskas pavyks. Gal padės privatūs asmenys, gal rasime kitą finansavimo šaltinį", - sako vyskupas.

1998 metais, tvirtinant miesto detalųjį planą, vyskupas Eugenijus Bartulis prieštaravo, kad šioje vietoje, kur dabar bus statomas pastoracinis centras, būtų statomas vyskupijos pastatas, mat jis galįs užgožti katedrą.

Žmonių skirtumais galima mėgautis

Oksana LAURUTYTĖ

Praėjusį savaitgalį sostinėje vykęs pirmasis netradicinės seksualinės orientacijos žmonių paradas suskaldė visuomenę į kelias stovyklas. Į tolerantiškai nusiteikusius, netolerantiškus, bet neagresyvius, bei į tuos, kurie pasiryžę bet kokia kaina sunaikinti kitokius nei jie. Buvęs šiaulietis, filosofas Geraldas Jankauskas (Džeris) gyvena netoli San Francisko (JAV, Kalifornija) - miesto, kuris laikomas gėjų sostine. Jo teigimu, mūsų visuomenės požiūris į gėjus - demokratijos lakmusas. "Patinka mums tai ar - ne, visuomenė turi suteikti laisvę savo piliečių saviraiškai", - sako jis.

San Franciskas - žmonių miestas.

- Kokia homoseksualų situacija yra San Franciske? Kiek saugūs jie? Ar taip pat pasitinkami su plytgaliais?

- Jokių išpuolių prieš juos, Dieve apsaugok. Nėra jokios agresijos, jokios prievartos. Gigantiški, iki ausų ginkluoti skustagalviai ambalai policininkai per paradą nuobodžiauja susėdę pavėsyje, kramsnodami skanius gėjų kepamus šašlykus. Retsykiais geranoriškai su ironija palydėdami praeinančius vyrukus su bikini... Paradas - atrakcija! Didelis didelis teatras ir pramoga visiems. Susirenka beveik milijonas žmonių, o policijos suvestinėse nerasi užfiksuoto jokio priekabiavimo ar viešosios tvarkos pažeidimų. Tik keli išplėšti automobiliai, pavogtos magnetolos ar GPS navigacijos įranga. Ir tai, matyt, mūsų tautiečių ar lenkų darbas...

- Kaip San Franciske vyksta gėjų ir lesbiečių paradai?

- Vienas didžiausių, vadinamasis "San Francisco Pride Celebration & Parade", suburia beveik milijoną žmonių. Primena sovietines demonstracijas. Jos pradžioje Market gatve važiuoja miesto meras atviru limuzinu, apsuptas gėjų, lesbiečių ir transeksualų. Po to seka įvairių kompanijų atstovai, vėliau - įvairios gėjų pakraipos: "uniform", transvestitai, transgenderiai. Po jų pražygiuoja gėjai policininkai, ugniagesiai, baikeriai, medikai, sportininkai, dviratininkai, bažnytininkai, o gimnastai stato gyvas piramides ir t. t. Galų gale visi susirenka didelėje aikštėje priešais meriją. Merijos pastatas būna nukabinėtas vaivorykštės vėliavomis. Kieme stovi kelios scenos, vyksta gausybė koncertų, susitikimų su įžymybėmis. Didžiulėje scenoje skaitomi politiniai pranešimai, sakomos kalbos. Aplink aikštę įsikuria daugybė mobilių kavinukių, atviroje ugnyje kepami skanėstai. Žodžiu, muzika, skanus maistas, šokiai. Prasideda "tūsai"...

Seksualinių mažumų manifestacijos, protestai ir paradai gimė iš naujųjų kairiųjų, hipių protestų, kontrakultūros maždaug prieš 40 metų. Vyko arši kova už laisvę, taiką, prieš vartotojišką visuomenę ir kapitalizmą.

- Vadinasi, Lietuvoje dabar - kaip prieš 40 metų Kalifornijoje?

- Vadinasi...

- Ar turite pažįstamų gėjų šeimų, kurios augina vaikus?

- San Franciskas įstatymais legalizavo gėjų santuokas ir įvaikinimus, tačiau tai susikerta su federaliniais įstatymais. Dažniausiai įsivaikina pasiturinčios jų šeimos. Nėra jokių vaikų tvirkinimų ar paleistuvysčių - tai tvarkingos šeimos. Vaikai, augę tokiose šeimose, nebūtinai yra ar taps gėjais. Nėra čia jokios problemos. Nemaišykime gėjų ir pedofilų. Didžioji pedofilų dauguma - hetero.

- Ar kada nors ir Lietuvoje tai taps realybe?

- Lietuvoje to nereikia.

- Kodėl?

- Lietuvoje reikia saugoti tradicinę šeimą.

- Kaip tai?

"Čia Džeris ginasi nuo gėjų paradų", - taip savo fotografiją pakomentavo Geraldas Jankauskas.

Geraldo JANKAUSKO asmeninio archyvo nuotr.

- Na... Žemaitės aprašytą. Tai - tipiška Vingių šeima. Tradicinė šeima. Joje dominuoja pikti, agresyvūs vyrai, trankantys stalą ir šaukiantys: "Mauči, boba, arba gausi į dantis..." Daužantys savo vaikus, t. y. "įkrečiantys beržinės košės", kaip mūsų seimūnai-baisūnai kalba. Nekenčiantys subobėjusių vyrų, nemėgstantys demonstruoti savo jausmų, bijantys, kad palaikys juos "ožiais" ar "gaidžiais". Ar ne "beržinės košės" vertybes reglamentuoja mūsų Seimo buduliai?

- Ką reiškia agresija kitokiems?

- Tai - "ko žiūri?" filosofija. Nė su kuo nepalyginama. Nė vienoje valstybėje neišgirdau gatvėje: "Ko žiūri? Gausi į galvą!" Neapykanta kitaip atrodančiam, kitaip mąstančiam, prievarta - itin žemo lygio visuomenių elgesio forma. Negalėčiau tapatinti to su skurdo visuomenėmis - Indijoje, Gvatemaloje sudžiūvę iš bado žmonės šypsosi ir sutinka svetingai "kitokį". Manau, kiekvienos agresijos priežastis - vidinės baimės ir nepasitikėjimas savimi. Bet kokių politinių, ekonominių suiručių, krizių metu žmonėms yra baisi "kitokio" ekspansija, svetimo atėjimas.

- Prošvaisčių, kad Lietuva iš Marijos žemės taps Žmonių žeme, panašu, yra - pirmasis homoseksualų paradas juk įvyko.

- Ko gero, ne paradas. Visuomeninė politinė manifestacija, protestas gal...

- Bet kam homoseksualams reikia tokių viešų akcijų? Gyvena kitokie, tegu gyvena tyliai...

- Manau, jie ne nuogus užpakalius demonstruoja Lietuvoje. Jie turi teisę į viešumą, kaip ir kitos tautinės, kultūrinės, religinės, politinės mažumos. Konstitucija garantuoja teisę į viešas manifestacijas, tad kodėl jomis nepasinaudojus? Be nuogybių yra gausybė socialinių, kultūrinių, politinių vertybių ir principų, kurias jie turi teisę išsakyti. Savotiškas "Hyde Parkas". Man keista, kad apie tai dar reikia diskutuoti Lietuvoje.

- Portalo www.etaplius.lt apklausoje kone 65 procentai balsavusiųjų patvirtino norintys, kad eitynės būtų uždraustos.

- Normalu. Lietuva eina Moldovos, Albanijos, Rumunijos link - ten irgi panašūs skaičiai.

- Nejau progresas ateina iš Rytų?

- Tada reikia rengti referendumą ir mauti lauk iš Europos Sąjungos. Įstodami į ES mes pasirašėme dokumentus, įsipareigodami laikytis tam tikrų taisyklių, kartu ir tolerancijos bei neprievartos. Manau, būtų verta išstoti iš ES, Šengeno šalių ir NATO, jei nepatinka Vakarų vertybės ir principai. Manau, vertėtų šlietis prie Rusijos. Bent jau atpigtų benzinas, elektra ir dujos... Gėjų problema tampa politine problema. Amoralu, kai norima tik naudos iš ES - bevizio įvažiavimo į Europos šalis, prekybos lengvatų, pinigų srauto keliams, kaimui, kultūrai, leidimų keliauti ir dirbti. Norima politinės ir karinės apsaugos, norima būti europiečiais, bet savo namuose spjaudyti ant europinės demokratijos ir bendrabūvio principų. Tad reikia surengti apklausą šia tema - ar likti ES, NATO, ar nešdintis lauk...

Pabandykime padaryti apklausą, kas mėgsta Seimą, Kubilių, "Sodrą", Mokesčių inspekciją, šilumos tiekėjus, muitinę, "fluxus" menininkus, Guggenheimo muziejų ir Jono Meko kolekciją. Bus panašūs skaičiai. Ar tai reiškia, kad juos reikia uždrausti ir apmėtyti plytgaliais?

- Gėjų parado Vilniuje rezultatas: 19 suimtų, sužaloti du policininkai, o du seimūnai parade sužibėjo toli gražu ne tolerancija.

- Nepritekliuje, šaltyje, skurde atsidūrusi visuomenė yra pikta ir įtūžusi. Man dėl to liūdna. Todėl labai lengva manipuliuoti jų pykčiu ir nukreipti tų žmonių negatyvią energiją ten, kur kokiai nors politinei jėgai patogiau. Jau visuomenė suskaldyta į kedofilus ir pedofilus. Prokurorams uždėta pedofilų markiruotė. Kas kitas? Tam tikrų finansinių-politinių jėgų žaidimai... Va, nors ir tie du Seimo chuliganai, bandę daryti politiką. Tai virto elementariu chuliganizmu. Normalioje šalyje tokį elgesį palaikytų pareigūno užpuolimu, pasipriešinimu, policijos užkardų laužymu, minios kurstymu prievartai. P. Gražulis, stumdęs ir pargriovęs policijos pareigūną ant žemės, būtų gavęs gerai į kuprą nuo kokio nors riebaus juodaodžio policininko taip, kad būtų penkerius metus užmiršęs kelią į Seimą. Tai - paprasčiausias chuliganizmas. Nesvarbu, ką jie, policininkai, saugo - žydus, gėjus ar skinus. Teisėsaugos pareigūnų nedera stumdyti ir vartyti ant žemės. Tai - valstybės pažeminimas, mūsų valstybės gėda. Jei tie du veikėjai liks Seime, vadinasi, eiliniai piliečiai turi teisę elgtis taip pat.

Daugiau skaitykite portale www.etaplius.lt

Kiekvienam žurnalistui - po "granatą"

Oksana LAURUTYTĖ

"Na, mus čia ir "išmaudė". Na čia gerai "smeigė". Bet kaip rimtai dirbo, net neįtarėme", - vakar prieš pat vidurdienį kvatojosi Šiaulių žurnalistai miesto parke. Kvatojosi todėl, kad Šiaulių apskrities policijos pareigūnai paleido "antį" - informavo, kad pas benamį rastos dvi granatos ir miesto parko rūsiuose bus ieškoma daugiau sprogmenų. Tekini atskubėję į įvykio vietą plunksnos broliai ir sesės "granatas" ne tik pamatė, bet ir gavo dovanų. Tiksliau, ne granatas, o raudonus granatus. Taip išradingai apskrities pareigūnai žurnalistus pasveikino su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.

Dėžę su "granatomis" Šiaulių miesto parke aptiko kinologas su tarnybiniu šunimi. Geras šuo!

Autorės nuotr.

Informacija - intriguojanti ir bauginanti

Ankstų ketvirtadienio rytą į darbą atskubėję Šiaulių žurnalistai buvo itin suintriguoti Šiaulių apskrities VPK suvestinės svarbiausios žinios. Žinia buvo tokia: "Gegužės 6 d. 3.15 val. Aušros al. ir Dvaro gatvių sankirtoje patruliai sulaikė P. A., gimusį 1957-05-07, neturintį nuolatinės gyvenamosios vietos, kuris, pamatęs juos, bandė sprukti. Asmens apžiūros metu P. A. striukės kišenėse rastos dvi granatos. Sulaikytasis nurodė, kad jas radęs Šiaulių miesto centrinėje dalyje esančiame apleistame požeminiame rūsyje, kuriame jis tą naktį nakvojo. Iškviesti specialistai požemiui specialia technika išžvalgyti ir nustatyti, ar nėra ten daugiau sprogmenų."

Žiniasklaidos atstovai puolė "skambinti varpais" ir, susirinkę visą amuniciją - fotoaparatus, vaizdo kameras, mikrofonus bei rašiklius su bloknotais - bėgti ar ratuoti atskubėjo į miesto parką.

Žurnalistai buvo informuoti, kad į įvykio vietą atvyks ne tik Šiaulių pareigūnai, bet ir išminuotojai iš Vilniaus. Pasitelkę į pagalbą robotą sprogmenims ieškoti, jie ketinantys ištyrinėti parko požemius ir teritoriją.

"Gal Jums įdomu, gal norėsite vilniečius pasikalbinti?" - paskambinusi į "Šiauliai plius" redakciją intrigavo Šiaulių apskrities atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė. Kur gi nebus įdomu? Į parką sulekia visi žurnalistai, net po kelis iš kiekvienos miesto ir net šalies laikraščių, televizijos redakcijų.

Įvykio vietoje pareigūnai pluša labai rimtai. Keli vyrai, vilkintys specialiais rūbais, raudonai geltona apsaugos juosta aptvertoje teritorijoje darbuojasi su metalo ieškikliu. "Va va, cypsi, kažkas čia bus", - diskutuoja jie. Tai paskatina žurnalistus dar labiau atkreipti dėmesį, kameras ir fotoaparatų objektyvus į beplušančius pareigūnus.

Pareigūnai išies nemeluoja - randa pistoletą, šovinių. Rodos, oras nuo įtampos įkaista. "Įdomu, ką čia ras atvykę išminuotojai iš Vilniaus? Kurgi jie, juk žadėjo pusę dvyliktos būti", - nerimsta žurnalistai.

Kinologo šuo atranda granatų dėžę

Į įvykio vietą atskuba kinologas su šunimi. Šuo puola knisti vieną vietą, kitą, staiga sunerimęs ima įnirtingai kišti snukį į didoką duobę laukymėje. Žurnalistai puola prie apsauginės juostos - fotoaparatų užraktai ima spragsėti lyg kulkosvaidžiai. Su trikojais atlekia ir operatoriai. Staiga - atradimas. Kinologų šuo dantimis iš duobės ištraukia žalią apdaužytą dėžę su rusiškais užrašais, jog čia yra granatos.

Vieni kolegos iš įvykio vietos nesitraukia - fotografuoja, filmuoja - kaip dera atlieka pareigą. Kiti puola trauktis. O jei radinys driokstelės taip, kad visų kauleliai nageliai ant aplinkinių medžių prikibs?..

Staiga prie dėžės prisiartina policijos atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė. "Na, aš atidarysiu", - taria ji, ir visi netenka amo. Net suabejojama pareigūnės sveika nuovoka - kaip galima artintis prie sprogmenų ir kas šią moterį apskritai čia įleido???

G. Smagriūnienė dėžę atidaro, pasigirsta audringas kvatojimas. Dėžėje - ne granatos, o - granatai... "Su spaudos diena", - juokiasi moteris ir žurnalistai supranta, kaip fantastiškai juos pareigūnai "išmaudė".

"Jau kai komisarai į įvykio vietą pradėjo rinktis, man kilo mintis, kad kažkas čia ne taip", - prasitaria vienas operatorius, tačiau ir jis netekęs amo. Niekas nė neįtarė, kad tai - pokštas. Puikus ir itin išradingas.

Policija žurnalistus "išmaudo" ne pirmą kartą

Su Spaudos diena niekaip neatsigaunančius iš netikėtumo ir besijuokiančius žurnalistus pasveikina ir Šiaulių apskrities policijos vadas Egidijus Lapinskas. Palinkėjęs rašyti tiesą ir nieko daugiau, išskyrus tiesą, tvirtai paspaudžia žiniasklaidos atstovams rankas.

Apdovanoti granatais ir saldainiais žurnalistai dar vaišinami kava. Ją gurkšnodami ir dėkodami už "antį" kolegos prisimena, kaip buvo "išmaudyti" 2001-aisiais. Tuomet Spaudos dienos proga policijos pareigūnai žurnalistus buvo sukvietę prie Prūdelio. Sukvietė informavę, kad čia rasta pavojingų chemikalų.

"Mus dar tada nubaudė kelių policija, protokolus surašė, kad važiuojame į įvykio vietą nepaisydami ženklų", - kvatojasi daugiau nei dešimt metų kriminalinėmis temomis rašantys žurnalistai. Tačiau net jie nesuprato, kad ir šįkart jiems pakišta "antis". O sako, kad šuo ir kariamas pripranta...

Sprogmenų ieškotojai iš Vilniaus taip ir neatvažiuoja. Niekas nebeabejoja, kad ir nebeatvažiuos.

Kartėlis Motinos dienos proga

Daugiausia vaikų Lietuvoje globojusi moteris jaučia kartėlį

Sigitas STASAITIS

Motinos dieną netils Laimos Laugalienės telefonas, nuo nešančiųjų gėles neužsidarys jos namų durys. Laimą sveikins ne tik savo septyni, bet ir dešimtys beglobių vaikų, kurie augo jos šeimynoje "Vaiko sodžius". Prieš dešimtmetį šeimyna pakliuvo į valdininkų nemalonę ir buvo likviduota. Tačiau geriausias teisėjas – laikas, parodantis, kas buvo teisus, o kas – ne.

Laima Laugalienė, ko gero, yra Lietuvoje daugiausia vaikų globojusi moteris.

Autoriaus nuotr.

Patys augo tarp vaikų

Laima Laugalienė užaugo vaikų namuose, o jos žmogus Vladas – 13-os vaikų šeimoje. Tad 1971 metais tuokdamiesi Vladas su Laima nutarė, jog ne tik patys gimdys daug vaikų, bet ir iš paskutiniųjų padės našlaičiams, beglobiams.

Netoli Šiaulių, Žadžiūnuose, įsikūrusi pora susilaukė net septynių savo atžalų. Pirmieji savi dar knerkė vystykluose, kai Laima su Vladu pradėjo atsivežti svetimų, beglobių. Iš pradžių vos vieną kitą ir tik savaitgaliui, bet veikiai atsirado ir nuolat gyvenančių beglobių.

Laima su Vladu neatstumdavo net tokių, kurių visi globėjai iš tolo purtosi - alkoholikų vaikų, sulėtėjusio vystymosi, valkatavusių, mažylių, iš nepilnamečių kolonijos. Apie jokias pašalpas tada nebuvo nė kalbos, tad sutuoktiniai sukosi gyvendami ūkiškai, verslininkų prašydami paramos.

Priėmus privačių globos namų įstatymą, įteisinus 500 litų paramą kiekvienam globotiniui, 1996 metais Laugaliai kreipėsiu prašydami užregistruoti jų šeimyninius vaikų globos namus, kuriuose tuo metu jau glaudėsi per 30 globotinių.

Pakluso tik Prezidentui

Valdininkai griežtai atsisakė, esą name trūksta ploto, karšto vandens, nors kai patys atveždavo beglobius, to niekada nepastebėdavo. L. Laugalienė mano, kad ne paskutinis argumentas buvo ir pašalpos, nors jas įteisinti kone visada būdavo vėluojama kelerius metus.

Šeimyniniai globos namai "Vaiko sodžius" buvo užregistruoti 1997 metais tik po to, kai pas Laugalius apsilankė ir valdininkus sugėdino Algirdas Brazauskas. Šiek tiek vėliau Prezidentas Laimai atvežė ir prisegė Gedimino V laipsnio ordiną bei medalį, iš savo fondo skyrė 60 tūkstančių litų paramą. Seimas šeimynai padovanojo mikroautobusą.

Už Prezidento pinigus Laugaliai susirentė didžiulį silikatinių plytų pastatą. Tik namas iki šiol įrengtas labai kukliai, net vargingai – vaikų globa, atrodo, nėra pelningas verslas...

Karas sugriovė šeimyną

Tačiau 2000-aisiais "Vaiko sodžius" pakliuvo į valdininkų nemalonę. Kaip dažniausiai nutinka, kaltės būta iš abiejų pusių. Laima nepatylėjo, valdininkės nedovanojo... Moteriškos ambicijos netrukus išaugo į ambicijų karą, kurio tikslas tapo šeimyną likviduoti.

"Žinoma, turėjome priešų, pavyduolių, apie mus ėmusių skleisti visokias nesąmones, kurias noriai čiupdavo sensacijų ištroškę laikraščiai, - prisimena L. Laugalienė. – Rašė, kad globotiniai esą apvagiami, engiami, išnaudojami, net žaginami, plakami bizūnu ar metalo strypu, kol apsišlapina."

Laugaliams buvo iškelta baudžiamoji byla dėl "Vaiko sodžiaus" buhalterijos, L. Laugalienei pranešta, kad šeimyna likviduojama, paliekami "įstatymais" leidžiami keli globotiniai, o visiems kitiems įsakyta ruoštis pas tėvus ar naujus, "geresnius" globėjus.

Vaikai yra vaikai. Keli apsidžiaugė, kad nebereikės dirbti šeimynos ūkyje. Kiti išvažiuoti giežtai atsisakė. Paauglės globotinės net būreliu nuvyko pas ginekologą, iš kurio pristatė pažymas, jog visos dar nekaltos. Vargšės nesuprato, kad suaugusiųjų kare pažymos negalioja. Netrukus "Vaiko sodžiaus" globotiniai klykiantys jėga susodinti į autobusą ir išvežti.

Prieš dešimtmetį L. Laugalienė buvo gerbiama, apdovanota ordinu ir medaliu, vėliau – niekinama ir šmeižiama

"Šiauliai plius" archyvo nuotr. .

Mėgino net nusižudyti

"L. Laugalienei stinga intelekto, humaniškumo", – leido sau viešai paskelbti Šiaulių miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) inspektorė Vida Kazlauskienė.

"Bet kai joms prireikdavo skubiai priglausti vaiką, tai intelekto ir humaniškumo užtekdavo, - atsikirto Laima, pati kaltinanti VTAT valdininkes tingumu bei aplaidumu. - Kartą grįžę iš laidotuvių kieme radome vienus paliktus dvejų metukų Vilių ir metais vyresnį jo brolį Mažvydą. Valdininkės, žinodamos, kad neatstumsime, numetė pyplius ir išrūko. Kitą kartą policininkai atvežė vaiką, kurį paprašė pagloboti iki sekmadienio. Praėjo net penkeri metai, kol tas sekmadienis išaušo... Kartą, pamenu, įėjo devynmetė Agnė, rankoje tiesdama Šiaulių miesto globos ir rūpybos skyriaus raštelį. Jame buvo prašoma laikinai priglausti mergaitę. Ji pas mus liko... aštuonerius metus, tačiau globos pašalpa jai buvo skirta po trejų ar ketverių metų."

Likvidavus "Vaiko sodžių" Laima palūžo. Nuėjusi į daržinę moteris ant balkio užmetė virvę. Iš kilpos leisgyvę vos spėjo ištraukti artimieji...

Tyčiojosi net iš mirusiojo

Geriausias teisėjas – laikas. Praėjus 10 metų galima vertinti, kas ko vertas ir teisus.

Baudžiamoji byla prieš Laugalius gėdingai subliuško ir 2004-ųjų sausį buvo nutraukta, visi kaltinimai panaikinti. Tačiau keleri metai įtampos, šmeižto bei tampymo pakirto 56 metų V. Laugalio sveikatą, 2005-ųjų kovą vyras staiga sukniubęs mirė.

"Paspringo apžiojęs per didelį kąsnį", – dienraštyje iš tragedijos ciniškai pasityčiojo šiaulietis žurnalistas.

"Vaiko sodžiaus" globotiniai užaugo, bet ne visi pritapo vaikų namuose ar pas naujuosius globėjus. Viena tokių - Lorinta. Sulaukusi vos 21-erių, mergina nusižudė - nušoko nuo Palangos tilto.

Kai į "Vaiko sodžių" pakliuvo penkiametis Žydrūnas, jis nemokėjo vaikščioti, o valgė kaip šuo - iš dubenėlio. Pas naujuosius globėjus paaugliui nepatiko, jis ėmė bėgti iš namų. Pasiderėję globėjai augintinį, lyg šuniuką, nuvedė pas kitus globėjus.

Šeimynoje "Vaiko sodžius" būdavo po 30 vaikų, iš viso yra augę apie šimtą.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Globotinį pavertė žmogžudžiu

Asocialiai girtuoklei motinai į Panevėžį grąžintas Donaldas pabėgo iš motinos landynės ir visą vasarą valkatavo. Užsukęs į Šiaulių rajono VTAT, iš jos vadovės A. Rusteikienės gavo du litus ir buvo paprašytas nešdintis iš kur atėjęs. Išsinešdino į gatvę pas tokius pat. Netrukus gatvės muštynių metu Donaldas stojo draugo pusėn ir nudūrė užpuoliką. Skelbdami apie tragediją žurnalistai Donaldą vadino "Vaiko sodžiaus" globotiniu, nutylėdami, kad jis jau daug mėnesių iš šeimynos išgrūstas jėga, pabėgęs iš motinos namų ir tapęs benamiu. Kalėjime L. Laugalienė lankė Donaldą, atlikęs bausmę jis grįžo pas ją. Dabar vaikinas gyvena ir dirba Londone.

"Tegul Dievas tinkamai atlygina visokioms rusteikienėms ar kazlauskienėms, kurios, prisidengusios kova už vaikų interesus, sulaužė mano ir kitų šeimynos vaikų likimus", - prieš emigruodamas šios publikacijos autoriui pareiškė Donaldas.

VTAT tarnybos inspektorė Vida Kazlauskienė pati įsivėlė į prekybos vaikais skandalą. Išaiškėjo, jog V. Kazlauskienė buvo viena iš VTAT valdininkių, 1996 metais tarpininkavusių neaiškios reputacijos JAV pilietei, iš Lietuvos už pinigus įvaikinti į JAV neteisėtai išvežusiai dešimt mūsų šalies mažamečių. Tačiau seserų Vitalijos ir Sandros Rimanovų niekas neįvaikino, o 2005 metais mergaites, patyrusias smurtą bei pamiršusias gimtąją kalbą, apgaule paskubomis išgrūdo atgal į Lietuvą. Merginos susirgo depresija, viena jų mėgino nusižudyti. Pernai seserys iš valstybės prisiteisė 210 tūkstančių litų kompensaciją, kurią moka ne V. Kazlauskienė, ne kiti ambicingieji VTAT valdininkai, o mes visi.




Emigrantų vaikai – jau psichiatrų globoje

Oksana LAURUTYTĖ

Seksas nuo dvylikos, alkoholizmas paauglystėje, bandymai nusižudyti, savęs žalojimas, nusikalstama veikla, bėgimas iš namų – tokios nevaikiškos patirties pasisėmę vaikai vis dažniau atsiduria psichiatrų rankose. Šiaulių moters ir vaiko klinikos Vaikų psichiatrijos skyriaus specialistai sako stebintys naują reiškinį – vis dažniau stacionare imami gydyti emigrantų tėvų vaikai. Apleisti, nemylimi, palikti seneliams, giminaičiams ar kaimynams prižiūrėti berniukai ir mergaitės neina tiesiu keliu - valkatauja, vagiliauja, ima save žaloti. "Jei palikai vaiką - skolą jam privalėsi grąžinti su kaupu. Ir ją grąžinsi visą gyvenimą", - sako sielos ligomis sergančių vaikų gydytojai.

 Nemeilės vaikai

Neseniai Moters ir vaiko klinikos pastate įrengtame Gyvybės langelyje paliktas pirmasis kūdikis. Sveikas prižiūrėtas berniukas atiduotas globoti valstybei. "Žinote, kūdikis nemiegojo visą naktį. Sveikas, prižiūrėtas, sotus, o neužmigo", - sako Vaikų psichiatrijos skyriaus socialinė pedagogė Agnė Novikovienė.

Medikams aišku, jog kūdikis neužmigo todėl, kad žino siaubingą tiesą - mama jį paliko. Devynis mėnesius kūdikis girdėjo, kaip plaka mamos širdis. Gimęs suprato, kad šiame pasaulyje yra visiškai vienas. Jį maitins, jam pirks žaislus, jį rengs ir auklės svetimi. Prisiglausti ir pasijusti pačiu reikalingiausiu, pačiu svarbiausiu, nuostabiausiu ir pajusti, kad tave myli besąlygiška meile, jis galimybės nebeturės.

Ar šis vaikas, užaugintas valdiškų namų, netaps nuolatiniu sielos gydytojų pacientu? Visko gali būti, nes Vaikų psichiatrijos skyriuje kas mėnesį gydoma per 20 vaikų. Dalis jų - iš globos įstaigų, dalis - vienišų ar išsituokusių tėvų vaikai, dalis - tėvus turintys vaikai.

Silva Krištaponienė, Vaikų psichiatrijos skyriaus vadovė, sako, kad vaikų depresija skiriasi nuo suaugusiųjų. Be įprastų depresijos simptomų, vaikai, sergantys depresija, ima prasčiau mokytis, bėga iš namų, ieško, kaip užsimiršti, tad ima rūkyti, gerti, vartoti narkotikus, žaloti save, valkatauti - siekia užsimiršti. "Patenka vaikas pas mus ir supranti, kodėl jis čia pateko. Kalbėdamasis su vaiku sužinai, kad jo tėvai emigravo, o jis patikėtas seneliams, giminaičiams ar net kaimynams", - sako S. Krištaponienė.

Skyriaus vedėja prisimena atvejį, kai į skyrių su žiauriu randu ant kaklo paguldytas jaunuolis. Paauglys bandė pasikarti, nes su draugais padarė nusikaltimą - būdamas neblaivus mirtinai sumušė žmogų. Draugai jį iš kilpos ištraukė, reanimacijoje jis buvo atgaivintas ir atgabentas psichiatrams. Šis vaikas papasakojo, kad jo mama dirba užsienyje, o jį globoja seneliai.

Našlaičiai, nors tėvai - gyvi

Vaikų psichiatrijos skyriuje gydomi ne tik emigrantų palikti vaikai. Sielos ligomis serga ir asocialių tėvų auginami, vaikų globos namų auklėtiniai. Neretai psichiatrams juos atveža policija. Paima girtą iš gatvės ir atveža. Kur jį daugiau dėti?

Vaikų priežiūros darbuotojos-pedagogės Jolanta Staškuvienė ir Daina Gustienė sako iki šiol pašiurpstančios išgirdusios nevaikiškas vaikų kalbas. "Varom, kol dar nesergame mėnesinėmis, nes nepastosime", - tokia patirtimi su likimo draugėms dalijasi paauglės. "Viena vaikų globos namų auklėtinė, kuri vertėsi prostitucija ir net buvo sąvadautoja, skyriuje ragino kitas mergaites dirbti prostitutėmis. Sakė, kad labai apsimoka, nes ne tik malonumą patiri, bet ir pinigų gauni", - prisiminė pedagogė.

"Aš čia todėl, kad namuose nenakvodavau. Kur būdavau? Pas draugę. Ją prižiūri močiutė, nes jos tėvai dirba užsienyje. Pasakom močiutei, kad mama leido, ji ir tiki", - sako šešiolikmetė Psichiatrijos skyriaus pacientė Monika (vardas pakeistas - aut. past.). Mergaitė teigia nenorinti būti Psichiatrijos skyriuje, nori namo, bet mama jos nepasiima. "Mama pasakė - jei aš jos neklausiau, dabar ji manęs neklausys", - guodžiasi ji.

O kur Monikos tėtis? "Mūsų vaikai tėčių neturi", - atsako S. Krištaponienė.

Pedagogės sako girdinčios skyriaus vaikus, aptarinėjančius ir alkoholio ("rašalo", "samanės") ypatumus, skonio ir poveikio savybes, besidalijančius kitokia nevaikiška patirtimi. "Pirmą kartą vaikui būna baisu pas mus patekti, bet dažnai jie pas mus sugrįžta ir net nenori išeiti, glaudžiasi vieni prie kitų. Juk jie - našlaičiai, esant gyviems tėvams", - sako pedagogė.

Kartais vaikų nerimas būna toks stiprus, jog į kitus žmones, daiktus jie nukreipia agresiją. Prieš penkiolika metų tokių "našlaičių" Vaikų psichiatrijos skyriuje nebūdavo. Buvo gydomi vaikai su įvairiais psichikos sutrikimais.

Psichiatrų pagalbos paprašo patys

Psichiatrijos skyriaus specialistai sako, kad vaikai nemylimi būna ir visko pertekusiose šeimose. Tokiose, kur tėvų gyvenimo tikslas - ne šeima, o pinigai.

"Ko dar jam trūksta? Viską nupirkau, ko trokšta, o jis vis tiek laukais eina", - socialinės pedagogės kabinete piktinosi mažojo paciento tėvas. "Paklausiau - gal jūsų? Tėvas numetė man ant stalo vizitinę ir tarė: "Paskambinkite, kai išgydysite", - pasakoja A. Novikovienė.

Septyniolikmetis Paulius (vardas pakeistas - aut. past.) į Psichiatrijos skyrių pasiprašė pats. Paauglys sako, kad gyveno visko pertekęs. Jam, šešiolikmečiui, tėvas net mašiną buvo nupirkęs. "Pilna rūra visko buvo. Užsinorėjau daugiau turėti, su draugais apiplėšėme lombardą. Policija sulaikė, pusmetį sėdėjau įkalinimo namuose. Ten geriau nepakliūti. Grįžau prieš mėnesį. Neradau ramybės, nemiegojau naktimis, paprašiau tėvų vaistų duoti. Čia geriu raminamuosius ir man geriau", - sako Paulius.

Pedagogės prisimena skyriuje gulėjusią mergaitę, kurią tėvai tiek lepino, kad ši užaugo visiškai infantili. Nieko nemokėjo dirbti, niekuo nesidomėjo. Bendraamžiai jos nepriėmė, mergaitė susirgo depresija. "Savaitgaliais vaikai patys plauna palatas - taikoma tokia aplinkos terapija. Mergaitė akis išpūtė - ji šluotos, kibiro nėra mačiusi", - stebisi J. Staškuvienė.

Vaikų sielas gelbėja būrys pedagogų

Kaip Psichiatrijos skyriuje bandoma pacientams padėti? Skiriami vaistai, skatinamas jų kūrybiškumas, su jais kalbasi psichologai-psichiatrai.

"Dainuojame karaokė, rengiame žinių, šauniausios mergaitės, šauniausio berniuko konkursus. Lipdome, piešiame, piname. Prievartos nėra, tačiau vaikas mokomas sukaupti valią, sutelkti dėmesį, padaryti darbą iki galo. Tokie gebėjimai padeda atrasti kitokią veiklą, netgi sužinoti, kad vietoj cigaretės vaikas gali pasirinkti knygą, teptuką ar užsiimti miela veikla", - sako J. Staškuvienė.

Kęstutis Kupčinskas, muzikos terapeutas, įsitikinęs, kad muzika gydo - muzikos terapija padeda išeiti iš slegiančios vienišumo būsenos, pagerina ryšius tarp asmenų, turinčių panašių problemų. "Muzika padeda vaikams išgyventi slegiančią situaciją. Muzikos klausymas - ne vaistinėlė. Ji tik laikinai pagerina būseną, o muzikavimo terapija padeda kurti ryšius. Siela - pati skaudžiausia vieta. Vaikui reikia padėti atsipalaiduoti, nuraminti jo emocijas, o jau tada prasideda normalus bendravimas", - sako K. Kupčinskas.

Pas psichologą - prieš išvykstant

Psichiatrijos skyriaus darbuotojai sutaria dėl vieno - kartu su vaikais reikėtų gydytų ir jų tėvus. Nes būtent jie kalčiausi, kad vaiko siela serga. Deja, tėvai neretai kurti savo vaikams. "Jei tavo gyvenimo tikslas - karjera ir pinigai, turi nuspręsti, kad tau vaikų geriau neturėti. Jei nusprendei vykti į užsienį, privalai vaikus vežtis kartu", - sako socialinė pedagogė.

Emigracija yra neišvengiama, neretai išgyventi padeda tik darbas užsienyje. A. Novikovienės nuomone, dar prieš išvykstant su vaiku reikia nuvykti pas psichologą, paruošti vaiką išsiskyrimui. "Buvo atvejis, kai 11-metį berniuką mama paliko seneliams, o šie tinkamai juo nepasirūpino - jis atsidūrė vaikų globos namuose. Grįžusi mama jo nebeatsiėmė. Kas toj vaiko širdelėj turi virti?" - klausia socialinė pedagogė.

Psichiatrijos skriaus vedėja S. Krištaponienė sako, kad šiais laikais itin sunku ir tėvams. Prislėgti sunkmečio bėdų jie patys su savimi nesusitvarko. Serga visa visuomenė ir neabejojama, kad sielos ligomis sergančių žmonių daugės.

"Pasikeitęs vaiko elgesys - ženklas, kad jam reikia pagalbos", - sako gydytoja ir apmaudžiai kalba, kad Šiauliuose vaikams galinčius pagelbėti psichologus gali suskaičiuoti ant rankos pirštų. Šeimos gydytojų galima prašyti skirti vaikui psichologo pagalbą, yra Pedagoginė-psichologinė tarnyba, tačiau gali tekti ilgokai palaukti eilėje. Sumokėti už privataus psichologo pagalbą mažai kas gali, tad į Psichiatrijos skyrių patenka vaikai jau turintys rimtų emocijų ir elgesio bėdų.

Psichiatrijos skyriaus specialistai sako, kad vaikas - pats didžiausias mūsų turtas. Kaip galima juo nesirūpinti?..

Psichologinės pagalbos telefonai

Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Vaikų linija www.vaikulinija.lt 8 800 11111Kasdien 11.00-21.00
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt 8 800 28888I-V 16.00-7.00 VI-VII visą parą
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt 8 800 60700Visą parą
Pagalbos moterims linija8 800 66366I-V 10.00-21.00
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba)8 800 77277I-V 16.00-20.00
Dingusių žmonių šeimų paramos centras8 800 26161 8 5 2773135I-V 8.00-16.00 Visą parą
Panevėžio paguodos telefonas8 45 500965I-V 20.00-8.00
Vilniaus moterų namų krizių centras8 800 22008I-V 9.00-17.00
Vaiko raidos centras8 5 275 75 64Visą parą
Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami

 

Lietuva tokia, kokie esame

Irena BUDRIENĖ

Savivaldos dvidešimtmečio proga Savivaldybės posėdžių salėje susirinkę pirmojo šaukimo (1990-1995 m.) Šiaulių miesto tarybos nariai ne tik prisiminė prieš du dešimtmečius buvusius įvykius, bet ir pareiškė nuomonę dėl nūdienos aktualijų. Akivaizdu, kad Sausio 13-osios ir blokados užgrūdintiems politikams iki šiol rūpi, kokius sprendimus priima valdžia ir kaip tai sąlygoja kiekvieną iš mūsų. Kita vertus, politikos senbuviai nemano, jog gerovė mieste ir šalyje priklauso tik nuo valdančiųjų – Lietuva bus tokia, kokie yra jos piliečiai.

Šiaulių miesto pirmojo šaukimo (1990-1995) Tarybos nariai.

Autorės nuotr.

"Ar čia ta pati tribūna?" – klausia atsakingoji Sąjūdžio Šiaulių tarybos sekretorė Irena Vasinauskaitė. "Ta pati", – atsako iš salės. "Viskas taip pat atrodo, kaip prieš dvidešimt metų, ir net voratinkliai tokie pat. Šitoje vietoje pavojinga sėdėti, nes nuo Povilo Morkūno laikų nevalytos lempikės", – juokauja.

"Jūsų darbas buvo sunkiausias ir patikimiausias, palyginti su kitomis tarybomis, – sako I. Vasinauskaitė, kreipdamasi į pirmojo šaukimo Tarybos narius. - Tai – mano, Sąjūdžio žmogaus, emocionali nuomonė."

Pasisakyti apie pirmąją Tarybą pakviečiamas istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Gumuliauskas, šiuo metu bebaigiantis išsamią monografiją, nužvelgsiančią 1988–2007 metų Šiaulių politinio gyvenimo permainas.

Istoriko teigimu, į 1990 m. rinkimus politikai atėjo iš dviejų barikadų pusių – Sąjūdžio ir Lietuvos komunistų partijos. Į vėlesnes tarybas politikai atėjo pagal partijų sąrašus, o pirmoji buvo lyg laisvamanių klubas, galėjęs pasirinkti politines organizacijas. Šiauliai pasižymėjo tuo, kad vieninteliai Šiaurės Lietuvoje neužleido pozicijų Lietuvos demokratinei darbo partijai, vėliau susijungusiai su socialdemokratais. Čia visada gana tvirtai jausdavosi centro ir liberalios politinės partijos, kurios su pertraukomis išlaikydavo valdžios monopolį. Anot A. Gumuliausko, kraštutinės jėgos – konservatoriai ir LDDP - Šiauliuose niekada neturėjo ryškios daugumos (išskyrus vieną kadenciją), daug lėmė koalicijos, susitarimai, kompromisai.

"Kaip pirmas vaikas būna geriausias, taip ir ši Taryba buvo geriausia pagal savo darbo rezultatus ir verta pirmosios vardo. Ji išgyveno sudėtingiausias situacijas: ir Sausio 13-ąją, ir ekonominę blokadą. Galima šią Tarybą pasveikinti – ji atliko savo misiją, neleido sugriūti miestui. Esant sudėtingoms sąlygoms, susirinkę politiniai analfabetai – juk politikos mokslų niekas nebuvo krimtęs – gana gerai atliko savo funkcijas", – apibendrina istorikas.

Pirmosios Tarybos pirmininkas Jonas Tručinskas į susirinkusiuosius kreipiasi labai šiltai, pavadindamas juos broliais ir sesėmis. "Nors iš 67 Tarybos narių buvo dvidešimt LKP ir vienas TSKP narys, vis tiek jautėmės esą tikėjimo broliai ir sesės. Prisimenate 1988 m. balandžio mėnesį Šiaulių dramos teatre vykusią Sąjūdžio Šiaulių skyriaus steigiamąją konferenciją ir scenoje kabėjusį šūkį: "Dora, protas, sąžinė". Mes vadovavomės tuo šūkiu, dirbdavome 23-24 valandas per parą. Noriu visiems padėkoti - kai buvo sunku, jūs buvote čia. Prisiminti galima daug ką - reikėdavo suskaičiuoti, kiek kruopų yra mieste ir kiek kilogramų papildomai kiekvienas šiaulietis gaus šį mėnesį. Tada mums rūpėjo kiekvienas šiaulietis. Noriu palinkėti broliams deputatams, kurie dvidešimt metų sėdi tose pačiose kėdėse: eikit jūs į pensiją, užleiskite vietą jauniems, juk prieš dvidešimt metų buvome gerokai jaunesni, veiklesni, reiklesni. Nejaugi iš mūsų pirmosios Tarybos dar yra penki, sėdintys Savivaldybėje? Jie kėlė ranką už Laisvąją ekonominę zoną, už "Šiaulių skrydį", už Industrinį parką, o turime šnipštą. Neseniai spaudoje nuskambėjo mintis – ar ne laikas būtų tiems, užsisėdėjusiems partijų viršūnėse Seime ir savivaldybėse, skirti rentą, gal tai išeitų į naudą ir valstybei, ir miestui. 1990 m. Vyriausybė ir mūsų miesto valdžia vadovavosi priimtinomis nuostatomis. Kas vyksta dabar, aš vadinu "Du K" projektu: koks skirtumas, Kirkilas ar Kubilius – nei proto, nei sąžinės, nei doros. Noriu palinkėti būti aktyviems pilietinėje visuomenėje, nes jūs galite "įdurti" partijai, paklausti jos. Kitaip progreso nematau – konservatorių sąrašo pradžioje kaip buvo tie patys žmonės, taip ir liko. O kur jaunimas?" – klausia Jonas Tručinskas.

Pasak į diskusiją įsijungiančios Vidos Skačkauskaitės, pirmoji Taryba buvo neskaičiuojanti laiko, laisva, atsidavusi. O didžiausia nūdienos bėda – nesukurta integrali visuomenė. "Tiesiog neužsiėmėme žmogumi – kas auklėja, kas moko žmogų? Tik žmogus gali sukurti valstybę, niekas kitas. Iš sovietmečio atsinešėme pasyvų mentalitetą: visi bijo, kad sumažins atlyginimą arba išmes iš darbo, tai ir tyli. Esame nelaisvi viduje. Kur nuėjome besigainiodami pinigų? Kviečiu kurti naują Lietuvą, permąstyti, kokia bus jos vizija. Siūlau nepalikti tos vizijos kurti valdininkams už ES pinigus", – kviečia V. Skačkauskaitė.

Į tribūną pakilęs vienas iš pirmosios Tarybos patriarchų Vytenis Rimkus sako: "Keistai jaučiuosi, esu pats seniausias iš jūsų. Trisdešimt metų gyvenau nepriklausomoje Lietuvoje: dešimt metų prieš karą ir dvidešimt dabar. Dar penkiasdešimt metų sovietmečio. Per tuos metus buvo begalė įvykių: karai, okupacijos, bet pats didžiausias – Nepriklausomybės atkūrimas. Viskas atrodė nugrimzdę į neišlukštenamą praeitį, ir stebuklas įvyko: dvidešimt metų gyvename laisvi, su savo pasiekimais, laimėmis ir nelaimėmis, bet pamirštame, kas buvo, o akcentuojame tik dabartines bėdas. Nedarbas. Tarybiniais metais to nebuvo todėl, kad didžiulės Sibiro taigos vis laukė kirtėjų, lageriai buvo tam pastatyti. Kaip "gerai" tada buvo. Patyrėme tai vien už Lietuvos Nepriklausomybės viziją. Nukrypo mūsų siekiai ne ta linkme. Ar ne per daug laisva spauda rašo apie bėdas, nepriteklius, laikraščiai koneveikia vieni kitus. O kas stovi už jų, o kaip iš tiesų yra? Daug kas išvyksta į užsienį – laisvi esame, galime išvykti, galime neišvykti. Dažnas išvyksta kaltindamas – ką Lietuva man davė? O ką tu davei Lietuvai? Kodėl neišvyko tie, kurie guli miškuose prie Šilėnų? Kokius reikalavimus sau kėlė 30 tūkstančių Lietuvos partizanų, atidavusių gyvybę? Už Lietuvą. O ji bus tokia, kokie mes esame. O ką mes padarėme, kuo prisidėjome? Mielieji, kviečiu pasidžiaukti tuo, kad gyvi esame: juk visi pavalgę, apsirengę, aš nematau nė vieno skudurais apsikaišiusio. Kur tas blogis, kodėl vien tik apie jį tešaukiame? Gerų, gražių metų", – palinkėjimu kalbą baigia Vytenis Rimkus.

Pasisakyti pakviestas pirmosios Tarybos narys Mindaugas Končius dalijasi mintimis, kuo pirmoji Taryba skyrėsi nuo paskesnių: "Atstovavimo nuotaika buvo labai stipri pirmojoje Taryboje, nes deputatus žmonės išrinko apylinkėse. Nauja Taryba į vykdomąją valdžią žiūrėjo per atstumą – spaudėme ją ir reikalavome dirbti gyventojų labui. Visos kitos tarybos, aišku, pagal sąrašus išrinktos, tik suokia ginsiančios gyventojų interesus. Iš karto po rinkimų jos susitapatina su administracija ir tampa viena ranka prieš gyventojus. Tiesioginiai merų rinkimai - gerai ar blogai? Prezidentė labai to nori – tikisi būti populiari. Gyventojai irgi nori, galvoja: išrinksim merą – turėsim savo karalių. Būdami politikai suprantame, kad taip neįvyks. Nes neaišku, ar meras bus tarybos pirmininkas, ar administracijos direktorius. Manau, tiesiogiai išrinktas meras galėtų tapti tarsi savivaldybės prezidentu ir jo galios būtų kaip prezidento: vetuoti sprendimus, skirti pareigūnus. Mero įrankis galėtų būti kontrolės tarnyba. Kas už tiesioginius mero rinkimus?" – kviečia balsuoti susirinkusiuosius. Šie balsuoja vangiai – pakyla tik kelios rankos. "Kas per rinkimus daugiausia balsų surinks, tas ir bus meras", – kažkas replikuoja iš salės.

Į tribūną pakviestas Algirdas Ulčinas klausia: "Taip, mes atgavome Nepriklausomybę, o kas toliau? Pirmoji Taryba išsiskiria iš kitų, nes jautė atsakomybę prieš žmones. Juk Prezidentė, Seimo narys, Tarybos narys – visi jie yra mūsų tarnai, o mes – jų šeimininkai. Dabar valdžia svarbiau nei žmogus. Partijos skirstėsi ne pagal pažiūras, o pagal grupuotes. Tarnas tapšnoja, o šeimininkas ausis nuleidęs sėdi. Sąjūdis mokėjo pareikalauti, o dabar turime tarnus ir jiems paklūstame. Savivaldybė atsitvėrė nuo žmonių. Ar tai tarnavimas šiauliečiams, kai neįmanoma į Savivaldybę užeiti, turi pereiti katakombas, kad patektum į Savivaldybės kabinetą? Jonas Keldušis sakė - negalvokite, kad atėjote į Sąjūdžio tarybą ir čia sėdėsit, tai – didelė atsakomybė. Ir žmonės jautė tą atsakomybę. Dabar liko tik interesai ir klanų kovos, o šiaulietis yra nustumtas. Kreipiuosi į sąjūdiečius: nereikia apkerpėti – prisiminkite Sąjūdžio dvasią ir pakelkite tuos, kurie miega."

Vienas iš pirmosios Tarybos deputatų Zenonas Sabalys sako: "Istorija gydo žaizdas, suartina žmones. Susitaikymas seniai įvyko Vokietijoje ir Ispanijoje, kurioje skirtingų barikadų pusių kovotojai palaidoti tose pačiose kapinėse ir vienas paminklas jiems pastatytas. Atėjau čia kaip į senų draugų būrelį. Mes, pirmosios Tarybos deputatai, dabar kaip giminės. Buvome pirmieji – kaip sugebėjome, taip gelbėjome Šiaulius. Aišku, buvo nelengva: tada pešdavomės, ginčydavomės kartais iki įtūžimo, bet nuspręsdavome piliečių labui. Prisimenu, man sako - nelįsk, tu politinis lavonas. Na, dar labai nesmirdžiu. Pirmoje kadencijoje galima buvo pasisakyti – patirtis buvo naudinga. Neseniai mane pakvietė į universitetą. Jaunimui paaiškinu - laisvė visada kainuoja, laisvės židinį reikia nuolat kūrenti."

Tėvai mokyklą pirmokui renka ir apgaule

Karolina OZOLAITĖ

Būsimų pirmokų tėveliai kovoja dėl vietos vaikui mokykloje. Tiesa, ne bet kurioje – toje, kuri nepriklauso pagal gyvenamąją vietą, bet yra renovuota, šilta, graži, rekomenduota draugės, kaimyno arba kurioje patogu palikti vaiką važiuojant į darbą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui pagal būsimų pirmokų skaičių nusprendus, kad didžioji dalis mokyklų komplektuos tik po dvi pirmąsias klases, o pirmiausia bus registruojami mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje gyvenantys vaikai, į didžiąsias mokyklas norintys pirmokėlius vesti šiauliečiai griebiasi ne pačių švariausių gudrybių – fiktyviai keičia gyvenamąją vietą arba pateikia išgalvotą adresą.

 Įvaizdis lemtingas net renkantis mokyklą

Pagal gyvenamąją vietą būsimieji pirmokėliai į mokyklas registruoti iki balandžio 1-osios, tačiau tėvai prašymus į mokyklas neša iki šiol, vis dar tikėdamiesi, kad vietos jų vaikui atsiras. Maža vilties tiems, kurie tikisi, kad jų vaikas rugsėjį peržengs "Romuvos", "Juventos" ar Jovaro pagrindinių arba Centro pradinės slenkstį. Čia prašymų pateikta jau kelis kartus daugiau, nei mokykla gali sukomplektuoti pirmųjų klasių. Švietimo skyriaus sprendimu, šiemet didžioji dalis mokyklų gali surinkti tik po dvi pirmąsias klases. Išimtis – Medelyno vidurinė, Lieporių ir V. Kudirkos pagrindinė mokyklos, mat šių mokyklų aptarnaujamose teritorijose, Švietimo skyriaus paskaičiavimais, gyvena daugiau būsimųjų pirmokų. Tris klases leista komplektuoti ir "Juventos" pagrindinei, kadangi, be dviejų iš mikrorajono vaikų renkamų klasių, formuojama muzikos klasė iš viso miesto vaikų. Kitose 19 pradinio ugdymo programą vykdančių mokyklų rugsėjį turėtų būti tik po dvi pirmokų klases.

"23 mokyklos, o registre yra tik 1000 būsimų pirmokų. Vienaip ar kitaip reikia tuos vaikus padalyti", – sako Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė. Jei vaikai būtų registruojami į tą mokyklą, arčiausiai kurios gyvena, problemos gal ir nebūtų. Tačiau tėvai veržiasi į miesto centrą – "Juventos", Jovaro pagrindines mokyklas, Centro pradinę, o kitos pradinį ugdymą teikiančios mokyklos lieka tuščios. Iki balandžio pirmosios "Juventos" pagrindinei pateiktas 131 prašymas, Jovaro pagrindinei ir Centro pradinei (šios mokyklos turi bendrą aptarnaujamą teritoriją) – 181. Pirmokų klasėje turėtų mokytis ne daugiau nei 22. Dubijos, Zoknių pagrindinės, Gytarių vidurinė, Aukštabalio vidurinė ir pradinė iki šiol nesulaukė tiek prašymų, kad būtų galima suformuoti bent vieną pirmokų klasę.

Didžiųjų mokyklų vadovai sako, kad jų vadovaujamų įstaigų populiarumą lemia ne tik GEROS mokyklos įvaizdis, bet ir objektyvios priežastys. "Mes esame centre, esame gana saugi mokykla, nes neturime devintokų, dešimtokų. Turime tęstinumo sutartį su Didždvario gimnazija, vaikai visi eina ten mokytis, nes ši gimnazija yra patraukli. Mes turime šokių klases ir mokytojus, kurie dirba ir pas mus, ir Didždvaryje. Tai, matyt, tėvams priimtina", – teigia Jovaro pagrindinės mokyklos direktorius Arvydas Kukanauza.

Tėvai gudrauja

Pagal Šiaulių miesto savivaldybės nustatytą klasių komplektavimo tvarką pirmiausia registruojami mokyklos aptarnaujamo mikrorajono vaikai, o likusias vietas turėtų užpildyti tą mokyklą pasirinkę kitų miesto dalių gyventojai. Tačiau būsimų pirmokų tėveliai bet kokia kaina siekia vaikus vesti į jiems patrauklią, bet pagal gyvenamąją vietą nepriklausančią mokyklą. Šiauliečiai sugalvojo, kaip "apeiti" nustatytą tvarką – fiktyviai keičia ir deklaruoja gyvenamąją vietą. Sausio mėnesio gyventojų registre būsimų pirmokų pasiskirstymas vienoks, balandį - jau visai kitoks.

"Keičiasi mikrorajonų vaikų sąrašas, pavyzdžiui, "Juventos" teritorijoje atsirado dvigubai daugiau, negu buvo sausio mėnesį, būsimųjų pirmokų", - teigia Violeta Damskienė. Sausį "Juventos" pagrindinės mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje gyveno 38 būsimų pirmokų, balandį - jau 67, Jovaro pagrindinės ir Centro pradinės teritorijoje mažųjų gyventojų padaugėjo nuo 49 iki 83.

Gyvenamosios vietos deklaravimas gana liberalus. Šiaulių miesto savivaldybės kanceliarijos vedėjos Gendrūtos Slavinskienės teigimu, užtenka būsto savininko sutikimo: "Jeigu būstas ne jūsų, o tarkime, tėvų, giminaičių ar kito asmens, reikia atsivesti tą žmogų su asmens dokumentais ir jis turi parašyt sutikimą." Tikrinti, ar žmogus iš tiesų gyvena tuo adresu, kurį deklaruoja, Savivaldybės tarnautojai neturi įgaliojimų.

Švietimo skyriaus specialistai teigia girdėję kalbų, kad net laikraščiuose pasirodo skelbimų, kur siūloma už tam tikrą sumą keliems mėnesiams priregistruoti centrinėje miesto dalyje, ką jau kalbėti apie tėvus, gimines, draugus ir pažįstamus.

Sumanytas ir dar lengvesnis kelias. Deklaruotos gyvenamosios vietos pažymų mokyklų administracijai pristatyti nebūtina, todėl tėvai sugalvoja neegzistuojantį adresą arba tokį, kur gyvenamųjų patalpų nėra. Neteisingą adresą nurodė 47 į "Romuvos" pagrindinę arba "Saulės" pradinę (šios mokyklos turi bendrą aptarnaujamą teritoriją) norėję vaikus priregistruoti šiauliečiai, į Jovaro pagrindinę arba Centro pradinę – 30, į "Juventos" - 14. Dabar Švietimo skyriaus specialistai aiškinasi kiekvienos šeimos situaciją atskirai – ar egzistuoja jų nurodyti namai.

Nėra mokinių, nėra mokyklos

Papildomo darbo tenka ir mokyklų vadovams. Kai kurių būsimų pirmokų tėvai prašymus padavė į kelias mokyklas, todėl konkretus norinčiųjų skaičius nėra aiškus. Užduotis vadovams – susisiekti su kiekviena šeima ir išsiaiškinti galutinį apsisprendimą. Tada bus galima suskaičiuoti, kiek kurioje mokykloje bus, fiktyvių ar ne, aptarnaujamos teritorijos gyventojų. Tik tada galima tikėtis sprendimų, ar leisti populiariosioms mokykloms formuoti papildomas pirmokų klases.

Jovaro pagrindinės mokyklos direktoriaus Arvydo Kukanauzos teigimu, jų mokykla tikrai galėtų suformuoti tris pirmokėlių klases, juolab kad viena iš dviejų, šokių klasė, jau surinkta iš viso miesto gyventojų: "Tradiciškai ir ekonomiškai mums patogiausia būtų turėti 3 pradinukų klases. Mes ir patalpų turim, ir vadovėlių, ir mokytojų kaip tik trim klasėm."

Jei vaikai sugužės į didžiąsias mokyklas, jau ir taip pustuštės liks it musę kandusios: nėra vaikų, nėra finansavimo, nereikia ir mokyklos, ir pedagogų. Kai kuriose pagrindinėse ar vidurinėse mokosi vos per 400 vaikų, kai optimalios mokyklos mokinių skaičius sukasi apie 700. Nesurenkančios reikiamo kiekio moksleivių jau šiemet turėtų finansiškai nebeišsilaikyti, kadangi pagal naująją mokinio krepšelio metodiką nebeleidžiama lėšų perskirstyti, t. y. iš daugiau mokinių, vadinasi, ir didesnį finansavimą turinčių mokyklų, dalį lėšų perduoti pustuštėms.

Kaip mokyklų situacija keisis, sunku prognozuoti: mokinių Šiaulių mieste nuolat mažėja, o bandant mokyklų tinklą optimizuoti, t. y. mokyklų skaičių derinti su mokinių skaičiumi, nuolat prieštarauja tų mokyklų, virš kurių pakyla Damoklo kardas, bendruomenės.

Mokinių skaičiaus Šiaulių mieste kitimas (neįskaičiuojant suaugusiųjų, specialiųjų ir privačių mokyklų)

 

 2005-2006 mokslo metai

 2006-2007 mokslo metai

2007-2008 mokslo metai

 2008-2009 mokslo metai

2009-2010 mokslo metai

1 klasė

 1309

 1250

 1146

 1037

 999

 Iš viso mokinių

 20541

 19474

 18440

 17442

 16373


 

SDAALR turtas – rageliai ir nageliai

Alvydas JANUŠEVIČIUS

"Salduvės" viešbutis turi tarnauti vaikų ir jaunimo sportinei bei techninei veiklai, tačiau taip nėra. Didžiulis turtas du dešimtmečius buvo naudojamas savanaudiškais tikslais. Skambiu pavadinimu sukurta draugija naudojo valstybės turtą beveik kaip privatų. Prieš pusantrų metų jau buvo nuspręsta padėti tašką, tačiau keitėsi valdžia ir viskas liko kaip buvę. Dabar vėl viskas iš pradžių, tačiau akivaizdu, kad turto jo tikriesiems savininkams, vaikams, liks nedaug.

Įmonės nuomos mokestį perveda į Sporto ir laisvalaikio labdaros ir paramos fondą. A. Salamakinui nekyla abejonių, kad fondas teoriškai ir skirtas tam, kad pinigai būtų netrukdomai pasisavinami.

Autoriaus nuotr.

Pakvipo teismais

Dar prieš pusantrų metų Seimas nusprendė Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (SDAALR, rusiškai vadintas DOSAAF) likusį turtą suskaičiuoti - atiduoti privatizuoti arba turto fondui. Deja, besikeičianti valdžia tai pamiršo. SDAALR buvo didžiulė techninė bazė, rengusi profesionalius vairuotojus bei organizavusi daugybę techninio sporto šakų.

Dabar Seimas prisiminė senus norus. Tokius žingsnius paskatino visiška netvarka SDAALR sistemoje, trunkanti du dešimtmečius. Seimo narys Valerijus Simulik nusprendė pakovoti dėl tos SDAALR turto dalies, kuri dar yra arba gali būti naudinga vaikų bei jaunimo techniniam sportui.

"Nekalbu apie "Salduvės" viešbutį, autoservisus ar siuvyklas. Yra kartingų trasa, lapių medžioklės klubas, aviatorių klubai. Tegul turtas išlieka vaikų klubų rankose", - sako V. Simulik.

Šiuo metu Seimo narys savo iniciatyva renka medžiagą iš visos Lietuvos. Aiškinasi, kur dar veikia vaikų ir jaunimo klubai, įsikūrę SDAALR pagrindu. Dėl pradanginto turto, anot Seimo nario, reikėtų pareikalauti turtą administruojančios Lietuvos techninio sporto draugijos (LTSD) atsakomybės. Deja, per porą dešimtmečių pasikeitė keli jos vadovai.

Buvęs Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas prisimena, kad jau buvo Seimo nuspręsta perduoti turtą apskritims, kurios turėjo naudojamus pagal paskirtį objektus atiduoti jaunimui, o balasto atsikratyti. Net buvo atliktas išsamus auditas. "Norėjome kaip geriau, o atsitiko kaip visuomet", - sistemos bejėgiškumu piktinasi A. Salamakinas.

A. Salamakinas taip pat mano, kad kadaise buvo padaryta klaida perleidžiant didžiulį turtą grupelei žmonių, kurie pradėjo tvarkytis tarsi savo kieme. "Ten, kur buvo visuomenės turtas, dabar stovi gyvenamieji namai. Pastatuose daroma tai, kas visiškai nesusiję su jaunimo techninės veiklos puoselėjimu. Ar nereikėtų iškelti baudžiamųjų bylų?" - retoriškai klausia jis.

Aferos anatomija

SDAALR turtas jau porą dešimtmečių kaupia turtą ne visuomenei ar valstybei, o privatiems asmenims. Turtas buvo ilgai grobstytas vadovaujantis įstatymu. Kaltų nerasta nė vieno.

Tiesa, vienas "atpirkimo ožys" rastas ir skaudžiai nubaustas. Greičiausiai už tai, kad matydamas neteisybę bandė kovoti. Pasvalietis ilgametis vairavimo mokytojas Ąžuolas Aleksiūnas nuėjo kryžiaus kelius, kad grobstymui būtų padarytas galas, tačiau pats gavo per pakaušį teismo vėzdu.

A. Aleksiūno dėka Pasvalyje atsirado vienos didžiausių Sovietų Sąjungoje SDAALR Šiaulių bazės padalinys - vairavimo mokykla, šaudykla. Vyras teigė net ir dabar Pasvalyje pats darantis tai, ką turėtų veikti LTSD - moko dešimtmečius vaikus vairuoti mopedą, ugdo vairuotojus. Savo mokykloje jis įrengė kambarį, kuriame gali pernakvoti iš tolimesnių rajono kampelių atvykę būsimieji vairuotojai. Visa tai - jo asmeninėse patalpose.

Principingasis pasvalietis vienintelis Lietuvoje teismo buvo priverstas sumokėti nuomą už tuos SDAALR pastatus, kurių nenaudojo. Jie - avarinės būklės. Teismas apgynė viešąjį interesą ir kartu išteisino aferistus.

Anot buvusio LTSD vadovo, dabar, kai SDAALR turtas yra visiškai išgrobstytas, susigriebta jį inventorizuoti. Tai prilygsta niekinei "kagėbistų" liustracijai po dvidešimties laisvės metų.

Dingo techninis pasas

SDAALR turto grobstymas prasidėjo 1990-aisiais, kai draugija buvo panaikinta. 1996 metais turtas atiduotas administruoti LTSD. Įstatyme buvo nurodyta, kad perduotas turtas turi būti naudojamas techninei sportinei veiklai ir jaunimo užimtumui gerinti. Tačiau diduma nekilnojamojo turto buvo išnuomota privačioms įmonėms, net alubariams.

Buvęs SDAALR turtas iki galo nesuskaičiuotas. Pasigesta turto dokumentų - techninio paso. Nežinia, kur jis dingo. Be jo beveik neįmanoma nustatyti, kiek tiksliai šio turto iššvaistyta. Auditas galėjo nustatyti tik tai, kiek to turto likę.

LTSD priklauso valstybės perduotas turtas, skirtas vairuotojų mokymo sistemai atkurti ir mokiniams apgyvendinti: Alytaus "Signalo", Klaipėdos "Jūragio", Šiaulių "Salduvės" viešbučiai. Kauno "Tauro" viešbutis jau priklauso kariškiams.

Šiauliuose būta vienos didžiausių SDAALR bazių. Ji išlikusi iki šiol, tačiau čia dabar veikia autoservisai, laidojimo namai, siuvyklos. Kas naudojasi garažais ir kitu palikimu, nežino net LTSD. Dabartiniai draugijos vadovai tikina, kad dėl visų negandų kaltas buvęs LTSD prezidentas A. Bendinskas. Pastarasis kaltina šmeižtu ir susidorojimu. Jo namus net bandyta sprogdinti.

Donatas Katkus: "Valstybę valdo... buhalteriai"

Svajūnas SABALIAUSKAS

Trečiadienio vakarą Šiaulių koncertų salėje "Saulė" koncertavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kurio meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus. Šiauliečiai girdėjo XII festivalio "Sugrįžimai" viešnios Dalios Stulgytės-Schmalenberg, Aleksandros Žvirblytės ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertą.

Prieš koncertą maestro Donatas Katkus davė išskirtinį interviu tik savaitraščiui "Šiauliai plius".

 

Maestro Donatas Katkus įsitikinęs, kad talentas nugalės politikos vištakumą.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

- Atvykote su "Sugrįžimais" į Šiaulius. Kuo svarbūs tokie sugrįžimai?

- Gerai, kad išvykusieji nepamiršta Lietuvos ir gerai "įsitaisę" užsienyje čia sugrįžta. Menininkui, pripažintam užsienyje, kartais nesvarbu, kur gyventi. Net egzilio nebeliko. Gali turėti tris butus Niujorke, Paryžiuje, Miunchene. Nebeliko ryškios "pabėgimo" vietos. Tad festivalis "Sugrįžimai" – savotiškas lietuvybės išsaugojimas. Ypač dabar, kai Lietuvą valdo buhalteriai, kurie nesuvokia, kas darosi už "buhalterijos" sienų.

- Iki šiol buvo kalbama, kad Lietuva rengia muzikus užsieniui, bet jei reikės mokėti 12 tūkstančių už mokslą, gal nebeliks Muzikos ir teatro akademijos? Ir nebeliks profesionalaus meno?

- Dabar stengiamasi "numarinti" muzikos mokyklas. Deda didžiules pastangas, kad jų neliktų. Kai kalbiesi su valdžios žmonėmis, jie sako, jog stengiasi, kad to neįvyktų... O galiausiai viską nusprendžia buhalteris, kuris nieko nežino. Kuris mato tik skaičiukus.

Muzikantas mokosi penkiolika metų, kad galėtų koncertuoti scenoje, o Gariūnų prekiautojas, anot tų buhalterių, lygiai toks pat Lietuvos gyventojas.

Lietuvoje visiškai nevertinamas talentas, darbas. Visi esame lygūs. Nėra supratimo, kad gali gimti talentas, kurio nesulauksime dar šimtą metų. Nėra hierarchijos. Galiu ir aš pakalbėti gražiai: "Menas – mūsų prioritetas", "be meno mes esame niekas" ir taip dešimt minučių "blablablablabla".

- O kaip honorariniai mokesčiai, kurie galioja daugiau nei metus?

- Jei grojame Mocartą, valstybė turi mus remti, kad jį grojame. Popsininkai daro "biznį". "Atsisukite" bet kurį kanalą, tik "Klasika" klasiką transliuoja. O visi kiti...

- Tai valstybės ar kieno nors kito problema?

- Visiškas tamsumas. Politikų lygis dabar labai žemas.

- Sakote, kad menininkas turi žinoti savo vertę, o pats dalyvaujate popprojektuose, pavyzdžiui, "Žvaigždžių duetai".

- Oi, dabar manęs jau nekviečia. Mano sūnus sako, kad jam gėda, jog jo tėvas tokiame š... dalyvauja...

- Maestro, tai kas laukia Lietuvos po 20 metų?

- Jei liks ši Vyriausybė, nebus kultūrai blogai, nes jai vadovauja žmonės su mentalitetu. Tas pats A. Kubilius vaikšto į koncertus, jo žmona – muzikantė. Jo tėvas – literatūrologas. Visose partijose yra protingų žmonių. Tad jei protas, o ne savanaudiškumas laimės, tuomet sunkumus išgyvensime. O dabar išgyvename dėl "durnumo", nes korupcija – beprotiška.


Ugniagesiai ieškos rėmėjų

Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt

Šiaulių rajone dirbantys nestatutiniai ugniagesiai žada ieškoti rėmėjų. Pirmiausia norima paprašyti ūkininkų pagalbos. Pastarieji suinteresuoti, kad ugniagesiai į gaisravietę atvyktų kuo greičiau. Atokesnėse vietovėse nestatutiniai ugniagesiai į pagalbą atskuba greičiau už sukarintas kolegų pajėgas.

Autoriaus nuotr.

Valdininkams ugnis nebaisi

Penkios Šiaulių rajono ugniagesių komandos yra verčiamos savo noru susimažinti atlyginimus, eiti nemokamų atostogų arba išvis palikti tarnybą. Ketvirtadienį ugniagesiai rinkosi aptarti išlikimo strategijos.

Savaitės pradžioje ugniagesiai-gelbėtojai piketavo prie Šiaulių rajono savivaldybės. Jie sako, kad yra verčiami trumpinti darbo laiką. Ugniagesiai išsitraukė keletą dokumentų. Jei nors vieno nepasirašai, tai gali paskaityti paskutinį lapą – įspėjimą apie atleidimą iš darbo.

Prie Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pastato susibūrė pulkelis ugniagesių su šalmais ir specialia apranga. Jie nešė plakatus, kuriuose prašė nežlugdyti ugniagesių.

Nestatutiniams ugniagesiams siūloma pasilikti dirbti po vieną ir tik 0,75 etato. "Tai fiziškai neįmanoma. Kopėčių vienas nepakelsi", - aiškina ugniagesiai.

Tikisi ūkininkų paramos

Juozas Pocius, Šiaulių apskrities ugniagesių-gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas, informavo, kad ugniagesiai nusprendė pritarti mero pasiūlymui du mėnesius atidėti darbo valandų trumpinimą ir varymą nemokamų atostogų.

Kaip bus po dviejų mėnesių, neaišku. Pagalbą žadėjo Seimo nariai. Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas pažadėjo iš savivaldybės biudžeto skirti 26 tūkstančius litų. Ugniagesiai tikisi ūkininkų ir verslininkų pagalbos.

Artėjant vasarai gaisrų pavojus didėja ir ūkininkai baiminasi, kad vieną dieną nebesulauks ugniagesių pagalbos.

Atskuba pirmieji

Susirinkę ugniagesiai išvardijo daugybę pavyzdžių, kuo jie yra naudingi. Nestatutinių ungiagesių komandos paprastai būna arčiausiai atokių gaisrų vietų. Jie į nelaimę atvyksta 15 minučių anksčiau nei statutiniai ugniagesiai.

"Mūsų darbas - sustabdyti ugnies plitimą, kol atvyks rimtos pajėgos. Tai panašu į pirmąją pagalbą. Jei ne mes, Bazilionuose jau nebūtų parduotuvės. Ne vieną automobilį spėjome užgesinti", - vienas per kitą pasakojo ugniagesiai.

Nuo balandžio 1 dienos norima sutrumpinti darbo laiką. Liepiama pasirašyti, kad jie savo noru sutinka sutrumpinti mėnesinį darbo laiką 48-iomis valandomis. Jie neuždirbs net minimumo.

Reikia vieno šeimininko

Šiaulių apskrities ugniagesių-gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Pocius teigia, jog viskas lengvai išsispręstų, jei ugniagesiai turėtų vieną šeimininką. Dabar nestatutiniai priklauso savivaldybėms ir kenčia nepriteklių. Statutiniai tiesiogiai priklauso departamentui.

Juozas Vaičiulevičius, profesinės sąjungos teisininkas, Seimo nariams Rimai Baškienei ir Valerijui Simulikui pranešė, kad visų ugniagesių komandų atlyginimams trūksta vos 30 tūkstančių litų metams.

"Taupo ne ten, kur reikia", - reiškė nepasitenkinimą ugniagesių pusėn stojęs V. Simulik. Jis įsitikinęs, kad savivaldybės darbuotojų kelionė į Moldovą kainavo brangiau.

Vokiškasis pavyzdys - tolima ateitis

Mažesniuose Vokietijos miesteliuose veikia kitokia sistema, tačiau Lietuvai iki jos toloka. Nupirkta naujausia technika, bet etatinių ugniagesių ten nėra. Savanoriai pakviečiami tik gaisro atveju. Valstybė tiems žmonėms sumoka, atlygina žalą įmonėms, iš kurių jie išbėga gesinti gaisro.

Vokietija turi senas savanorystės tradicijas. Būti savanoriu - garbė. Ten dažnai miesto meras yra ir savanorių ugniagesių vadas.

Savivaldybėms pavaldžių ugniagesių komandų turimos ratuotos technikos "amžiaus" vidurkis – apie 30 metų. Daugiausia tai sovietinis palikimas arba labdara iš kitų Europos šalių.

Iš viso Šiaulių rajone dirba 45 ugniagesiai. Per mėnesį ugniagesys uždirba 800 litų. Ugniagesiais, socialinių tyrimų duomenimis, visuomenė pasitiki labiausiai. Mažiausiai pasitikima valdžia ir partijomis.

Dvidešimt laisvės metų

Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt

Nepriklausomybės Akto signatarai kovo 11-ąją prisimena ne kaip politinį lūžį, bet kaip nepamatuotai drąsų žingsnį. Lūžis buvo vėliau – kai tankai traiškė žmones. Prieš dvidešimt metų kiekvieną akimirką Lietuvos likimas galėjo pasisukti netikėta linkme. Gal į pražūtį, o gal vėl į okupantų rankas. Tačiau viskas baigėsi kitaip. Pasaulio politologai mūsų nepriklausomybės atkūrimą vadovėliuose apibrėžia kaip unikalų atvejį.

 Baimė ir užsidegimas

Anuometėje Lietuvos TSR Aukščiausioje taryboje buvo šeši šiauliečiai. Penki iš jų – Sąjūdžio deleguoti: Virgilijus Kačinskas, Donatas Morkūnas, Romualdas Ozolas, Kęstutis Lapinskas ir Algimantas Sėjūnas. Vienas iš Lietuvos komunistų partijos – Mindaugas Stakvilevičius. Tik pastarasis iš minėtųjų nėra pasirašęs Nepriklausomybės Akto, tačiau taip pat prilyginamas signatarams. Dabar Šiauliuose iš signatarų gyvena A. Sėjūnas ir D. Morkūnas. Taip pat ir M. Stakvilevičius.

A. Sėjūnas dvidešimties metų senumo įvykius prisimena kaip daugybės laimingų atsitiktinumų virtinę. Dalis Aukščiausiosios tarybos narių su Vytautu Landsbergiu priešakyje buvo už greitą ir nediskutuotiną atsijungimą nuo Sovietų Sąjungos. Kiti taip pat buvo už tai, tačiau siūlė tai daryti nuosekliau.

Signataras A. Sėjūnas prisimena pajuodusį A. Brazausko veidą, kai už valstybės vairo stojo V. Landsbergis. Anot pašnekovo, tai nebuvo pavydas ar pyktis, o baimė ir atsakomybė. Jis jau buvo valdęs Lietuvą, žinojo KGB metodus ir Rusijos nusistatymus nepriklausomybės klausimu. Jam iš tiesų buvo baisu dėl galimų padarinių.

Anot A. Sėjūno, A. Brazauskas, nors ir buvo Maskvai pavaldus ir lojalus žmogus, palaikė nepriklausomybę. Visi pritariantys ir abejojantys jautėsi Lietuvai siekiantys tik gero. Visai kiti santykiai buvo su "jedinstvenininkais", kurie labai organizuotai siekė sunaikinti nepriklausomybės daigelius.

Kas yra signataras dabar?

"Pasirašytas Nepriklausomybės Aktas. Rusija pasikliovė savais autoritetais Lietuvoje ir galvojo, jog lengvai palauš mūsų norą atsiskirti. Tačiau per tuos metus mes ne tik mojavome Aktu, bet ir statėme naujos valstybės pamatus. Kitų metų sausio 8 dieną Kremlius paskelbė ultimatumą grįžti į Sovietų sąjungos sudėtį. Nauja Lietuvos valdžia nesutiko net derėtis, nepakluso ir nuo tada nakvojo Parlamento rūmuose", - pasakojo signataras.

"Visų pirma signatarai yra nugalėtojai", - atsako A. Sėjūnas. Jis tai kartoja tiems, kurie nepamena anų laikų – buvo maži arba gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje. Signataras priduria, jog pasirašiusieji Nepriklausomybės Aktą buvo ir naujos laisvos valstybės kūrėjai. Tokio atvejo Lietuvos ar net apskritai pasaulio politikoje nėra buvę.

Dabar mažai kas akcentuoja, jog visas pasaulis buvo nepalankiai nusistatęs Lietuvai. Tų pačių metų birželį moratoriumu buvo teisiškai sustabdytas Nepriklausomybės Akto galiojimas 100 dienų. Tačiau ir tuo metu vyko intensyvus valstybės kūrimas ir, žinoma, aršus "jedinstvenininkų" priešinimasis Lietuvos laisvėjimui.

Žiūrint iš dabarties taško, pasak A. Sėjūno, galima visus įvykius traktuoti mums naudingai. Lietuvių susiskaldymas apgavo Maskvą. Vėliau Rusijoje taip pat vyko demokratijos procesai su B. Jelcinu priešakyje. Pasaulis pakeitė nuomonę apie Lietuvą po kruvinų sausio įvykių. Baltijos kelias. Kiekvienas šių įvykių Lietuvai – daugiau nei stebuklas.

Ko verta laisvė?

"Ar už tokią Lietuvą kovojome? Ne! Norite turtingos, sąžiningos Lietuvos? O gal tai bus amerikietiška, o ne lietuviška šalis? Kadangi niekas mums Amerikos Lietuvoje nesukūrė, mes išlėkėme į pačią Ameriką? O šalyje liko vien vagys, kvailiai ir pedofilai? Tai ne mano klausimai ir ne mano atsakymai", - sako Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Morkūnas, siūlantis pirma kiekvienam savo širdyje mylėti Lietuvą, branginti jos laisvę. Visa kita – laikui bėgant.

  
Algimantas Sėjūnas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įvykius vadina stebuklu. 

Signataras Donatas Morkūnas pastebi, kad tikrų partijų šalyje nebėra – vien liberalai, pasiruošę būti tokiais, kokių prireikia rinkimams laimėti.

Autoriaus nuotr.

"Anuomet troškome būti laisvi bet kokia kaina, o dabar ar mokame laisvę vertinti?" - tokį klausimą kėlė signataras D. Morkūnas ir priminė, kad valdžia dabar yra kaip niekad nekenčiama. Net 95 procentai gyventojų nepasitiki valdžios institucijomis. Pagal politines teorijas esame ant ribos. Demokratinė šalies valdymo sistema gali subyrėti, o ją gali pakeisti tik autoritaras. Tokią grėsmę D. Morkūnas įvardijo kaip realią.

Išeitis yra – stoti į partijas ir keisti jas iš vidaus. Eiti į rinkimus ir versti netinkamą valdžią. Visuomenė turi pajusti jėgą. Turi suvokti, kad niekas kitas šioje žemėje nėra šeimininkai – tik mes. Tokia būsena mus tarsi už rankos vedė ir prieš 20 metų. Dabar dažnai Lietuvą maišome su purvais – tarsi kokį nevykusį projektą. Signataras priminė Justino Marcinkevičiaus poemą "Mindaugas", kurioje valdovas kartojo – Lietuvą reikia nuolat kurti ir lipdyti.

Triguba transformacija

D. Morkūnas priminė, kad prieš 20 metų Lietuvai teko patirti trigubą transformaciją. Tokio reiškinio pasaulyje niekur nėra buvę. Pirma – finansinė sistema iš suvaržytos buvo keičiama į laisvąją rinką. Antra – centralizuota valdymo forma virto demokratine. Trečia – abu šie procesai buvo vykdomi kuriant naują nepriklausomą valstybę, kitaip tariant – okupantui nepritariant.

Lietuvos pavyzdžiu tuomet pasekė dar šimtas pasaulio šalių. 20 iš jų tapo nepriklausomomis, 80 pasiliko prie tarpinio varianto - dalinės priklausomybės nuo okupanto. Grįžo žingsnį atgal į pilkąją zoną. Latvija ir Estija, mūsų likimo seserys, nebuvo tokios drąsios kaip Lietuva. Jos nepriklausomybę paskelbė tik tuomet, kai Maskvoje įvyko pučas.

D. Morkūnas pabrėžia, kad valstybė iki šiol serga. Valdžioje turime ne bendradarbius, o priešus. Visos partijos tapo liberaliomis, nes taip lengviausia laimėti rinkimus. Pakanka peržiūrėti partijų programas ir viskas lyg ant delno – kairieji žada skatinti verslą, dešinieji planuoja didinti pensijas. Prieš žmones – visi socialistai. Prieš verslo atstovus – kapitalistai. Toks veidmainiavimas sukėlė visišką nepasitikėjimą valdžia.

Signataras pastebi, kad iki šiol net Seimo rūmuose sklando komunizmo šmėkla. Baisiausia, kad yra nemažai šio vaiduoklio medžiotojų.

Pavasaris į Pavasario gatvę neatėjo

Nijolė VISOCKIENĖ

Praėjusią savaitę vykusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje šeštą kartą per pastaruosius dvejus metus nepatvirtintas Pavasario gatvės detalusis planas.

Buvusio Lepšių vandenvietės administracinio pastato sklypą netoli Salduvės piliakalnio nusipirkusiai bendrovei niekaip nepavyksta patvirtinti šio sklypo detaliojo plano.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Rasos Budrytės teigimu, detaliojo plano sprendiniai visiškai sutampa su bendruoju planu, tačiau dauguma politikų balsavo prieš. Verslininkams vėl teks kreiptis į teismą. Iki šiol nebaigta nagrinėti baudžiamoji byla. Kaltinamieji yra tarybos nariai Romanas Čokovas ir Igoris Strupeikis, kaltinami už palankų sprendimą dėl Pavasario gatvės detaliojo plano iš verslininkų reikalavę šimtatūkstantinio kyšio.

Nepatvirtina jau kelerius metus

Ši nemaloni Šiaulių miesto tarybos narių mundurą sutepusi istorija prasidėjo prieš ketverius metus. UAB "Elektropolis" nusipirko žemės sklypą su Lepšių vandenvietės administracinio pastato griuvėsiais Pavasario gatvėje netoli Salduvės piliakalnio. Už nedidelį sklypą, paėmę paskolą, verslininkai sumokėjo 800 tūkstančių litų. 2006 metų gegužę tuometis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Genadijus Mikšys pasirašė įsakymą dėl planavimo organizavimo teisių perdavimo UAB "Elektropolis", o po kelių mėnesių buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas.

UAB "Elektropolis" atstovo Laimono Jurgilo teigimu, nuo tada ir prasidėjo jų vargai. Pirmąkąrt detalusis planas Šiaulių miesto tarybai pristatytas 2007 m. rugpjūtį. Planas apie 10 kartų svarstytas komitetuose, yra įvykę penki teismai. Paskutiniojo - Vyriausiojo administracinio teismo - sprendime konstatuota, kad Tarybos sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, tačiau teismas negali įpareigoti Tarybos narių balsuoti už ar prieš.

Per tuos svarstymų metus politikai išsakė įvairius argumentus, kodėl jie balsuoja prieš. Pirmiausia buvo kalbama apie tai, kad negalima keisti žemės paskirties. Politikai tvirtino, kad netoli Salduvės piliakalnio turi būti tik komercinės paskirties statinys, apie gyvenamąją statybą, anot jų, negalėjo būti nė kalbos. Verslininkui buvo siūloma statyti nedidelį viešbutį, restoraną ir taip atgaivinti Salduvės piliakalnio prieigas.

Sklypo savininkas buvo kitos nuomonės ir siekė žemę padalyti į smulkesnius sklypelius ir statyti kotedžus.

Politikai kaltinami kyšio reikalavimu

Tuomet 2008-ųjų vasarą kilo korupcijos skandalas. STT sulaikė, vėliau mėnesiui suėmė du Tarybos narius - Romaną Čokovą ir Igorį Strupeikį. Jie už palankaus sprendimo priėmimą iš verslininko esą reikalavo nuo 120 iki 200 tūkstančių litų kyšio. Iki šiol tebevyksta teismai. Kol kas kaltė neįrodyta, tačiau ir detalusis planas nepatvirtintas.

Trečius metus Savivaldybės ir teismų duris varstančio L. Jurgilo teigimu, neoficialiai jam teko išgirsti, kad kol bus ši Tarybos narių kadencija, detaliojo plano nepavyks patvirtinti.

Šiuos verslininko teiginius neigia Tarybos narys, partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas Vidmantas Japertas, tačiau tokios hipotezės neatmeta Justinas Sartauskas, opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas: "Gali būti, kad šiam verslininkui niekada nebus leidžiama pasitvirtinti detaliųjų planų, nes jis pabandė ieškoti teisybės kitose institucijose."

Užsimojo keisti bendrąjį planą

2009 metų sausį Šiaulių miesto taryba patvirtino miesto bendrąjį planą. Atsižvelgiant į jame numatytus reglamentus, Pavasario gatvės detalusis planas buvo pataisytas, tačiau vasario 25-ąją vykusiame posėdyje jis vis tiek nebuvo patvirtintas. Septyni Tarybos nariai balsavo už, aštuoni buvo prieš, devyni susilaikė.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė politikus įspėjo: "Argumentus teismui rašysite jūs, nes nėra jokių kliūčių patvirtinti šį detalųjį planą."

Keli miesto politikai argumentų turėjo, neva valdininkai blogai kontroliavo Bendrojo plano rengimą, sklypai prie Salduvės turėję būti didesni, nei dabar numatyta. Jie sakė besijaučiantys apgauti ir ketina ieškoti kaltų, kuriuos atleis iš darbo, o bendrąjį planą, praėjus vos metams, svarstys dar kartą.

Justinas Sartauskas dėl tokių ketinimų stebėjosi: "Daugiau nei metus niekas jokių pastabų nepateikė, tačiau kai verslininkas Tarybai pateikė rezonansinį detalųjį planą, jam vėl keliamos naujos sąlygos ir aiškinama, kad reikia keisti bendrąjį planą.".

Vidmanto Japerto teigimu, vieną kartą per metus bendrasis planas gali būti keičiamas ir ta iniciatyva bus.

Laimonas Jurgilas sako, kad dabar nebelieka kito kelio, tik dėl patirtos žalos pateikti Šiaulių miesto tarybai civilinį ieškinį. Verslininkas skaičiuoja, kad per trejus metus jau prarado 950 tūkstančių litų.

Aikštę atgaivins idėjų stovykla?

Eva JAGMINAITĖ, Jūratė SOBUTIENĖ

Kovo 11-13 dienomis Šiauliuose veiks kūrybinės dirbtuvės, kurių dalyviai turės pateikti Prisikėlimo aikštės sutvarkymo viziją ir rasti sprendimą, kaip integruoti į aikštės erdvę paminklą ar architektūrinį akcentą, skirtą Tautos laisvės ir nepriklausomybės gynėjams pagerbti.

Miesto valdininkai tikisi, kad šviežios idėjos iš šalies galbūt pažadins miesto architektų ambicijas. Prisikėlimo aikštės detaliojo plano rengėjai sako, kad tokia idėjų paieška panašesnė į politinį šou nei į norą rasti problemų sprendimą.

Kurs ir kitų miestų atstovai

Vyriausioji miesto architektė Rasa Budrytė sako, kad kūrybinėms dirbtuvėms ruošiamasi labai rimtai - Šiaulių miesto savivaldybė jau gavo 17 norinčiųjų dalyvauti paraiškų. "Galiu pasakyti, kad dirbtuvės bus labai aukšto lygio, dalyvauti pareiškė norą Panevėžio, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių architektai. Ar visi jie dalyvaus, kiek bus atrinkta, kaip bus suskirstytos dalyvių grupės, kol kas negaliu pasakyti", - teigia R. Budrytė. Tai paaiškės po kovo 1-osios.

Net 10 tūkst. litų skirta priziniam fondui – premijoms geriausių trijų projektų autoriams. Su pirmosios vietos nugalėtojų komanda Šiaulių miesto savivaldybė ketina pasirašyti techninio projekto rengimo sutartį. "Tai tolimos ateities klausimas, tačiau numatome galimybę pasirašyti su nugalėtojais techninio plano rengimo sutartį, o toks planas bus įtrauktas į rengiamą detalųjį", - sako R. Budrytė.

Profesionalių architektų planas netinka?

Savivaldybės įmonės "Šiaulių planas" parengtas Prisikėlimo aikštės detalusis planas, kurio autoriai – architektai Algimantas Černiauskas, Vytenis Rudokas, Algis Vyšniūnas, patvirtintas 1999 metais, tebegalioja iki šiol.

Praėjus beveik dešimtmečiui patikslinti jį buvo patikėta konkursą laimėjusiai UAB "Siena". Aiškinta, kad tai reikėjo padaryti dėl pasikeitusių naujojo miesto bendrojo plano reglamentų, tačiau "tikslintojai" užsimojo kur kas daugiau ir sukėlė specialistų bei visuomenės šurmulį.

Praėjusių metų sausį Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Šiaulių skyrius viešai išsakė pritarimą "Šiaulių plano" parengtam ir patvirtintam detaliajam planui. Architektų teigimu, jei jį norima keisti, turi būti įvardytos pagrįstos priežastys.

"Naujo detaliojo plano rengimo procedūra "užsukta" per Seimo rinkimus. Matyt, kažkas kažkam prisižadėjo", - teigė LAS Šiaulių skyriaus pirmininkas Šarūnas Sabaliauskas. "Politikai turėtų neinspiruoti naujo plano rengimo, o aiškintis, kam jo prireikė, ir liepti nekišti nagų prie pagrindinės miesto aikštės", - sakė architektas Algimantas Černiauskas ("Šiauliai plius", 2010-01-30, "Ar Prisikėlimo aikštė prisikels?", Eva Jagminaitė).

Ar nėra taip, kad sustabdžius aikštės detaliojo plano koregavimo darbus tikimasi kūrybinėse dirbtuvėse surasti interesų grupėms tinkamą sprendimą?

Priemonės neatitinka tikslų

Architektas A. Černiauskas sako, kad kūrybinių dirbtuvių rezultatus sunku prognozuoti. "Bandau vertinti, kiek pasirinkta forma atitinka turinį, t. y. ką reikia išspręsti ir kokiomis priemonėmis tai daroma. Rimta klasikinė aikštė, suformuota XVIII amžiaus pabaigoje, o priemonė smūginė - workshop'as (kūrybinės dirbtuvės – aut. past.), - sako A. Černiauskas. - Kūrybinių dirbtuvių pagrindinis tikslas turėtų būti idėjų suradimas, o Šiaulių atveju - ką klasikinėje aikštėje begalvoti, ką bekurti? Aikštė urbanistiškai suformuota, tačiau kūrybiškai neužbaigta – tai jau kita problema, kurią dirbtuvės kažin ar išspręs."

Vis dėlto architektas viliasi, kad galbūt kūrybinėse dirbtuvėse ir atsiras stebuklingų idėjų, tačiau pats sako nedalyvausiąs. "Man dalyvauti tolygu paneigti mano su kolegomis 1998 metais atliktą darbą. Aš jo net nesiruošiu neigti, nes jį atlikome puikiai - jį reikia įgyvendinti, o ne idėjų ieškoti", - teigia architektas. Jo manymu, išmintingiau būtų kūrybines dirbtuves surengti buvusio "Elnio" fabriko teritorijai sutvarkyti. "Paminklo konkursas juk buvo, visi trys pateikti variantai patyrė fiasko. Galbūt politikai ne to rezultato laukė? Panašu, kad kažkam reikia politinius "pliusus" susirinkti, dėl to išpučiamas labai didelis renginys", - įsitikinęs architektas.

Fontaną galima iškelti

Architektas Vytenis Rudokas taip pat sakė tikįs tuo, ką darė su kolegomis (rengė Prisikėlimo aikštės detalųjį planą – aut. past.). Sutikęs dirbti kūrybinių dirbtuvių komisijoje jis tikino negalįs likti nuošalėje: "Tam reiškiniui, kuris dabar vyksta, nepritariu. Tačiau komisijoje sutikau dalyvauti dėl to, kad vėliau nereikėtų savęs kaltinti, jog nieko nepadariau. Į komisiją einu ginti tiesos, o ne savo darbo. Tai profesinio luomo garbės reikalas", - sakė jis.

Kitas komisijoje sutikęs būti architektas - profesorius Algis Vyšniūnas - taip pat sakė nelabai įsivaizduojantis, kaip per tris dienas galima priimti argumentuotus sprendimus. "Neaišku, ar dalyviams formuluojama užduotis - meninė, ar urbanistinė, ar politinė. Detaliuoju planu urbanistiniai klausimai išspręsti. O kai rengiami konkursai paminklui, skirtam rezistencinei kovai, visada juntamas tylus pasipriešinimas. Taip nutiko ir dėl paminklo Vilniaus Lukiškių aikštėje, - prisimena Prisikėlimo aikštės detaliojo plano bendraautorius. - Komisijoje sutikau dalyvauti, nes politikai į tokius klausimus žiūri lengvabūdiškai. Profesionaliai galime spręsti tik mes, specialistai".

Prisikėlimo aikštės detaliajame plane vieta paminklui yra numatyta skvere priešais Savivaldybę. Tačiau toje vietoje dabar - fontanas. "Nematau bėdos", - sako V. Rudokas. - Tie "Litukai" tokie kosmopolitiški, kad galima juos bet kur iškelti. Esame viską išanalizavę, geriausia vieta paminklui - skvere."

Idėjos reglamentų pažeisti negali

Viena užduočių, suformuluotų kūrybinės dirbtuvės stovyklos dalyviams - numatyti galimą užstatymo pobūdį įvairios paskirties (visuomeninės, komercinės) bei dydžio statiniais. Tačiau jei detaliajame plane jau yra numatytas statinių aukštis, paskirtis, ką gali nuspręsti kūrybinės stovyklos dalyviai?

V. Rudoko teigimu, net pačios geriausios kūrybinės stovyklos dalyvių idėjos negali pažeisti nustatytų reglamentų. "Dalyviai galės siūlyti, kokie konkrečiai pastatai, kokia jų funkcija galėtų būti", - aiškina jis. Anot V. Rudoko, aikštė turi turėti konkrečias ribas, todėl, atsižvelgdami į istorinę tiesą, architektai ir formavo ją, numatydami statinius.

"Rengdami detalųjį planą siūlėme galimybes, o ne įtvirtinome vieną įmanomą ir nekeičiamą variantą. Atsirado Šiaulių vyskupija, tad numatėme galimybę atsirasti vyskupijos pastatui palei Tilžės gatvę. Tuomet neseniai buvo įkurtas Šiaulių universitetas, tai nurodėme, kad priešais kolegiją galėtų atsirasti visuomeninės paskirties, pavyzdžiui, universiteto, pastatai", - sako jis.

Dėl statinių paskirties V. Rudokas nėra kategoriškas: "Aikštę, kad ji būtų gyva, turi supti ją aptarnaujantys pastatai. Tad natūralu, kad jie gali būti ir komercinės paskirties. Štai mūsų Savivaldybė - visuomeninės paskirties, o kas iš to? 17 val. ji užrakinama, net ir dieną šiaip nepateksi. Roterdame naktį net ant rotušės stogo buvau užlipęs, ten kitaip žiūrima į tokius dalykus. Koncertinės salės, numatytos šalia dramos teatro, vietą užėmė bankas. Tiesa, ne visame sklype, tačiau likusioje vietoje salės su pagalbinėmis patalpomis jau nebepastatysi. Aukcione sklypą įsigijęs verslininkas įpareigotas pirmąjį pastato aukštą skirti visuomenės reikmėms. Gal kūrybinės stovyklos dalyviai pasiūlys kokį nors genialų sprendimą? Labiausiai norėtųsi, kad būtų vadovaujamasi logika, o ne interesais."

Apkartusi kaimynystė

Jūratė SOBUTIENĖ

"Daugiabučių kiemai prigrūsti automobilių, sunku net išvažiuoti, tačiau už tai, kad vakare automobilius laikėme šalia esančioje savivaldybei priklausančioje aikštelėje, teko sumokėti baudą. Mūsų automobiliai nepatiko bendrovei "Šiaulių lyra", nors jos pačios nuomininkai krovininiais automobiliais važinėja per mūsų kiemus", - "Šiauliai plius" redakcijai skundėsi keletas Lyros gatvės gyventojų. Jie stebėjosi, kodėl prie Lyros g. 13 esantys kelių eismo ženklai, ribojantys automobilių stovėjimo trukmę iki 30 minučių, galioja net tada, kai parduotuvės nedirba.

"Kodėl mes negalime automobilių naktį palikti savivaldybei priklausančioje aikštelėje, kai parduotuvė tokiu laiku nedirba?" - stebėjosi aplinkinių namų gyventojai, nubausti už po 19 val. prie "Senukų" paliktus automobilius.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

50 minučių - 50 litų

"Dar būtų galima suprasti, kad tokie apribojimai taikomi privačioje teritorijoje, tačiau tik pusvalandį tegalima stovėti ir naktį, ir šventinėmis dienomis aikštelėje, kuri priklauso savivaldybei, - stebėjosi Lyros g. gyventojas. - Už tai, kad automobilį grįžęs iš darbo pastačiau prie "Senukų", turėsiu sumokėti 50 litų baudą. Tiek mokės ir invalidai, ir bedarbiai aplinkinių namų gyventojai, nes policininkai paaiškino, kad mažesnės nuobaudos jie negali skirti. O nubausti jie turi apie penkiasdešimt vairuotojų, sausio 27 d. "sugautų" po 19 val."

Gyventojų pasakojimą patvirtino Šiaulių apskrities VPK atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė: "Į policiją kreipėsi laikraščio "Šiaulių naujienos" redaktorius, kad vairuotojai pažeidinėja prie bendrovės "Šiaulių lyra" stovinčius kelių eismo ženklus. Rašte nurodyta, kad jei policija neatliks savo pareigos ir nenubaus pažeidėjų, redakcija kreipsis į Policijos departamentą ir informuos apie tai."

Atstovės spaudai teigimu, prie rašto yra pridėtas anstolės surašytas faktinių aplinkybių protokolas, kuriame užfiksuota 50 automobilių, aikštelėje stovėjusių ne pusvalandį, kaip nurodo kelio ženklas, bet 50 minučių.

Priversta tokius "pažeidėjus" bausti policija kreipėsi į Šiaulių miesto saugaus eismo komisiją, kad ši įverintų, ar tokie ribojantys ženklai turėtų stovėti Lyros g. 13. "Labai abejotina, ar per 30 min. žmogus gali spėti parduotuvėje ką nors nusipirkti. Dėl šių ženklų teisėtumo ir tikslingumo kreipėmės į Savivaldybės administracijos direktorių", - redakcijai teigė Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojas Vincas Urbonavičius.

Įspėjimas gyventojams?

"Gal taip mėginama daryti gyventojams spaudimą, kad nesipriešintų "Šiaulių lyros" užmačioms plėstis valstybinės žemės, kurioje dabar yra automobilių stovėjimo aikštelė, sąskaita?" - svarstė vienas "Šiauliai plius" redakcijai paskambinusių žmonių.

Priminsime, kad sausį savivaldybėje buvo pristatyta detaliojo plano koncepcija. Joje - bendrovės "Šiaulių lyra" ketinimai sujungti keturis turimus sklypus Lyros gatvėje ir noras prijungti du valstybinės žemės sklypus. Padidintame sklype numatomas naujas komercinis trijų aukštų keturių tūkstančių kvadratinių metrų statinys.

Koncepcijos pristatymo metu Architektūros skyriaus specialistai sakė, kad tol, kol aplinkiniai namai neturi suformuotų sklypų, apie valstybinės žemės prijungimą negali būti nė kalbos. Prie prekybos centro visuomenės reikmėms už savivaldybės lėšas įrengta aikštelė negali būti dalijama. Galimas variantas - suformavus atskirą sklypą, jį parduoti aukcione.

"Šiaulių lyros" atstovas tąsyk pareiškė, kad savivaldybės pretenzijos į šią teritoriją nepagrįstos, nes automobilių aikštelės turto registre nėra. Tokie argumentai nustebino Turto skyriaus specialistus, paaiškinusius, kad automobilių aikštelė savivaldybės turtas yra nuo 1997-ųjų. Savivaldybės turtui registruoti nėra lėšų, tačiau tai niekam nesuteikia teisės į jį pretenduoti.

Kam kas rūpi

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje - savivaldybių administracijose yra specialūs skyriai, besirūpinantys eismo organizavimo klausimais. Šiauliuose, tarsi mūsų mieste arklių traukiami vežimai tesivažinėtų, tokio skyriaus nėra. Savivaldybės tinklalapyje pavyko aptikti vienintelį darbuotoją, kuriam priskirti Šiaulių miesto saugaus eismo klausimai. Tačiau Infrastruktūros skyriaus specialistas Vidmantas Dagis tikino, kad jis tėra Saugaus eismo komisijos posėdžių sekretorius, organizuojantis komisijos darbą, o ne eismą mieste.

Komisija, kurioje - policijos, administracijos atstovai, savivaldybei pavaldžių įmonių vadovai, kelių projektuotojai bei tiesėjai, dirba visuomeniniais pagrindais. O kokia tokios komisijos atsakomybė? "Saugaus eismo komisija turi patariamąjį balsą, o sprendžia vis tik administracija. Komisijos vadovas dabar yra Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. Jis ir pasirašo priimtus sprendimus", - teigė V. Dagis.

Ką gi, ilgai laukti nereikės: šiandien, penktadienį, Saugaus eismo komisijos posėdis. Po jo ir paaiškės, kieno argumentus išgirs, kurios pusės interesus gins administracijos direktorius V. Damulevičius.

Vaikai pasaulį išgirdo padedant geriems žmonėms

Oksana LAURUTYTĖ

Tėvams, sužinojusiems, kad jų vaikas turi vienokią ar kitokią negalę, po kojomis ima slysti žemė. Vis dėlto pagalbos sulaukę ir negalę gebantys pažaboti tėvai vienareikšmiai sako, kad kaip bebūtų sunku, reikia susikaupti, nepasiduoti panikai ir ieškoti išeities. Pradėjus veikti ir ieškant pagalbos, visada atsiras tokių, kurie padės. Dvi šeimos, pasiekusios, kad jų negirdintiems vaikams būtų implantuoti klausos aparatai, džiaugiasi, kad net sunkmečiu atsirado gerų žmonių, paaukojusių dešimtis tūkstančių, kad jų vaikai būtų laimingi.

Neįgalius vaikus auginantys tėvai patyrė: paskelbus apie bėdą, gerų žmonių visada atsiranda.

ELTOS nuotr.

Apkurto nuo antibiotikų

Jei septynmečiui šiauliečiui Dovui reikėtų skristi lėktuvu ir praeiti pro metalo detektorių, šis imtų pypsėti. Ne, berniukas į lėktuvą neketina nusigabenti jokio pavojingo daikto - metalo detektorius reaguoja į nedidelį platinos gabaliuką galvoje.

Dovas pareigūnams tuomet parodytų pažymėjimą, įrodantį, kad jam prie smegenų prijungtas implantas "Nucleus freedom". Implantas reikalingas tam, kad vaikas girdėtų. Jo kaina - 78 tūkstančiai litų.

"Pusę lėšų implantui skyrė valstybė, kitą paaukojo geri žmonės, Rėkyvos mokyklos bendruomenė, bendrovė "Omnitel" ir Šiaulių moterų klubas "Lions". Gerų žmonių atsiranda ir sunkmečiu, reikia tik susikaupti ir nebijoti ieškoti pagalbos", - sako berniuko tėvas Povilas. Dovui implantas operacijos metu prijungtas prie smegenų visai neseniai - lapkritį.

Povilas sako, kad sūnaus bėdos prasidėjo šiam vos gimus. Berniukas gimė sveikas, o po savaitės medikai pasakė, kad gimdymo metu vaikas patyrė traumą - buvo pažeisti pėdos nervai, tad ji nesilankstė.

Naujagimis su mama išgabentas į Kauno klinikas. Medikai pasakė, kad Dovui reikės nuolat lankytis ligoninėse, o tėvams liepta masažuoti sūnui nefunkcionuojančią pėdą.

"Kasdien masažavome jam pėdutę po 6-8 valandas, lankėmės pas masažuotojus, pėdos nervas stimuliuotas elektra. Medikai mums pasakė, kad viltis yra, tik reikia ilgai ir atkakliai dirbti", - sako Povilas.

Dovui buvo atliekami tyrimai, vaikas tuo metu gerai matė ir girdėjo. "Kai sūnui buvo 4 mėnesiai, eilinėms procedūroms jį paguldė į Kauno klinikas. Palatoje gulėjo paauglė, kuriai buvo gripo komplikacijų. Gal jis nuo mergaitės užsikrėtė, nes sukarščiavo. Medikai įtarė, kad pažeisti inkstai, tad skyrė tokių stiprių antibiotikų, nuo kurių šalutinio poveikio galima apakti ir apkursti", - sako Povilas.

Kai Dovui sukako pusmetis, tėvai sunerimo - įtarė, kad vaikas negirdi. Kreipėsi į medikus, o šie baisią diagnozę patvirtino - vaikas beveik negirdi. Vienerių metų Dovui skirtas estiškas klausos aparatas, tačiau tėvai įsitikino, kad jis nepadeda.

Eis į mokyklą kartu su sveikais vaikais

Šiaulių surdopedagogai Dovo tėvams patarė jį mokyti gestų kalbos. Padedant Socialinės paramos skyriui, jam nupirkti "Siemens" klausos aparatai. Berniukas pradėtas mokyti kalbėti, tačiau paaiškėjo, kad su klausos aparatu jis vis tiek gerai negirdi, nepaisant to, kad mama jį nuolat mokė kalbėti.

Otorinolaringologė E. Gradauskienė Dovo tėvams užsiminė apie implantus. Vienas jų kainuoja 78 tūkstančius litų. "Nutarėme iš pradžių bent vieną implantą įdėti. Žmona išsigando, o aš pasakiau, kad tuos pinigus surinksiu. Atidariau sąskaitą, ėmiau prašyti žmonių paaukoti lėšų. Įdomu tai, kad tie žmonės, kurie, tikėjausi, mums padės ir net buvo tai pažadėję - nusisuko. Surinkti pinigus padėjo nepažįstami žmonės - "Omnitel", Šiaulių moterų klubas "Lions", Rėkyvos mokyklos kolektyvas, užsieniečiai, giminės, moraliai palaikė surdopedagogė Genutė Janušienė. Gerų žmonių yra net sunkmečiu, reikia tik ką nors daryti, norint sulaukti pagalbos", - sako Povilas.

Operacija Dovui atlikta, jis dabar girdi 60 procentų garsų. "Dovas labai bendraujantis, daug kalba. Dar tenka vykti daryti audiogramų, pareguliuoti aparatą, bet sūnus jau galės rudenį į pirmąją klasę eiti kartu su sveikais vaikais", - džiaugiasi Povilas.

Dovo tėvai dabar suka galvą, iš kur gauti dar apie 7-8 tūkstančius specialiam aparatui, padėsiančiam sūnui mokykloje. Tai prietaisas, kurį pamoką vedantis mokytojas užsikabina ant kaklo. Šiam kalbant, vaiką su implantuotu klausos aparatu pasiekia garsas be jokių trukdžių. "Jei nepasiduodi ir imi ieškoti pagalbos, visada jos sulauksi", - optimistiškai nusiteikęs Povilas.

Tiesa, Dovas dabar vaikšto puikiai - jo pėdutė mamos pastangų dėka vėl sveika.

 Prie smegenų prijungtas implantas sugrąžina į garsų pasaulį.

Klausos negalė - dviem vienos šeimos vaikam

"Mama, aš tave girdžiu, bet nesuprantu, ką tu man sakai", - tokia nepaprasta reakcija, perduota gestais, buvo mūsų aštuonmetės dukros Kamilės, kai jai buvo implantuotas klausos aparatas. "Neįsivaizduojate kaip ji buvo nustebusi, kai ėmė girdėti", - džiaugiasi Joniškio rajone, Skaistgiryje, gyvenanti Kamilės mama Rita. Ji žino, kad dar kartą tokį pat džiaugsmą patirs - prieš mėnesį jos 1 metų ir keturių mėnesių sūnui Evaldui taip pat implantuotas klausos aparatas. Evaldo implantas kol kas sureguliuotas taip, kad garsai jo negąsdintų, vėliau aparatas bus jautresnis. "Kai per garsiai įjungėme televizorių, pamatėme, kad sūnui tas triukšmas visai ne prie širdies", - sako Rita.

Šeimos bėdos prasidėjo tada, kai ši suprato, jog pirmagimė Kamilė - kurčia. Kai mergaitei sukako dveji, svarstyta implanto galimybė, tačiau šalies medikai pasakę, kad implantas nepadės, mat mergaitei neišsivysčiusi vidinės ausies sraigė.

Mergaitei nupirkti klausos aparatai nedaug pagelbėjo, tad ketinta ją pradėti mokyti gestų kalbos, atiduoti į specialią mokyklą. "Man atiduoti vaiką į specialią mokyklą asocijavosi su tuo, tarsi į vaikų namus atiduočiau. Buvo labai baisu, tad nutariau padaryti viską, kad mano vaikas girdėtų", - sako Rita.

Kartą nuvykus į Kauną klausos aparatų suderinti, Kamilės tėvus užkalbino įstaigos direktorė. Ji pažadėjo pasiteirausianti Norvegijos medikų, ar galima implantuoti klausos aparatą vaikui, kuriam neišsivysčiusi sraigė. "Po savaitės ji mums paskambino ir pasakė, kad galima. Skubiai atlikome tyrimus ir praėjusių metų rugsėjį Kamilė buvo operuota", - džiaugiasi Rita.

Tiesa, tokia pat bėda ištiko ir Kamilės broliuką Evaldą. Jis operuotas praėjus keliems mėnesiams po sesers operacijos - pernai gruodį. "Turbūt kurtumas - paveldėta liga, giminėje negirdinčių žmonių būta, nors mūsų trečias vaikas - visiškai sveikas", - sako vaikų mama.

Svarbiausia - ne laukti, o veikti

Rita sako, kad dėl kurtumo dukros Kamilės raida sulėtėjusi, tačiau ji gali lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, su ja papildomai dirba mokytojai, ateinantys į namus. Džiugu, kad Evaldo raida smarkiai nesulėtės, nes jam klausos aparatas implantuotas pačiu laiku.

Kol sugijo žaizdos, implantas nebuvo aktyvuotas. Jis pradėjo veikti prieš savaitę, tad kol kas apie sūnaus atradimą, kad gyvename garsų kupiname pasaulyje, sunku ką nors pasakyti.

Tėvams, kurių vaikai turi klausos negalę, Rita sako nedelsti, nedvejoti ir pasiryžti operacijai. "Iš pradžių buvo baisu, ar organizmas implantą gerai priims, kilo klausimų, kaip aparatas sureaguos, pavyzdžiui, į žaibo iškrovą. Pasikalbėjome su kitais tėvais, kurių vaikai turi implantus, tad dabar kitiems galime patarti negaišti laiko ir padaryti viską, kad vaikas turėtų implantą ir jo branda nelėtėtų", - sakė Rita.

Kamilės implantas kainavo mažiau nei Evaldo. Pinigus surinkti pavyko - vaikams po 42 tūkstančius skyrė valstybė, po 25 tūkstančius bendrovė "Ominitel", parėmė Šiaulių moterų klubas "Lions", draugai, giminės, kaimo bendruomenė. Rita labai dėkinga bendruomenės vadovei Redai Pečkuvienei už parodytą gerą širdį renkat lėšas. "Nesitikėjome, kad net iš Šiaulių paramos sulauksime. Pasirodo, tereikia paskelbti apie bėdą ir gerų žmonių visada atsiras", - džiaugėsi Rita.

Į aukų dėžutę, stovinčią Šiaulių "Akropolyje", gyventojai nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2010 m. vasario 11 d. paaukojo 2166,38 Lt.

Šiaulių moterų "LIONS" klubas straipsnyje paminėtiems vaikams operuoti skyrė 5500 Lt (2500 Lt Dovui, 3000 Lt Evaldui).

Šiaulių moterų "LIONS" klubas nuoširdžiai dėkoja gyventojams, neabejingiems vaikų nelaimėms.

 

Rinkliavos dydis už šiukšles - iš lubų?

Oksana LAURUTYTĖ

"Teršėjas moka" - tokiu principu turėtų vadovautis mokesčius už šiukšlių iš gyventojų ir įmonių išvežimą nustatantys valdininkai, tačiau šiuo metu ir gyventojai ir įmonės moka rinkliavą. Nustatytas konkretus dydis, ir niekam nebeįdomu, ar tu ką nors išmeti į šiukšlių dėžę, ar - ne. Rinkliavos administratoriai tvirtina tokiu būdu sukontroliavę gyventojus, tačiau teisininkai ragina gyventojus reikalauti pakeisti tvarką ir mokėti už kiekį, o ne nuo "galvos" ar įmonės dydžio.

Šiaulių gyventojai už išmestas šiukšles moka nustatyta dydį - 56 litus per metus. Nesvarbu, kiek išmeta šiukšlių.

Vežėjams - už svorį, gyventojams - "nuo galvos"

Šiukšles iš įmonių ir daugiabučių kiemų vežančios šalies įmonės stebi sunkmečio rezultatą - konteineriuose šiukšlių sumažėjo. Nieko nuostabaus - žmonės mažiau perka, tad mažiau ir išmeta. Panevėžiečiai, pavyzdžiui, tikina, jog šiukšlių sumažėjo perpus. Keista, kad Šiauliuose šiukšlių vežėjai tikina, kad šiukšlių nesumažėjo.

Pasak didžiąją dalį Šiaulių ir apskrities aptarnaujančios įmonės "Specializuotas transportas" vadovo Rolando Stanio, užpernai jo vadovaujama įmonė surinko beveik 137 tūkstančius tonų šiukšlių, pernai šiek tiek daugiau - 139 tonas.

Už atvežtas šiukšles su šiukšlių vežėjais Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) atsiskaito pagal atvežtą šiukšlių kiekį. Kyla klausimas: jei šiukšlių vežėjams mokama pagal atgabentų atliekų svorį, kodėl gyventojai ir įmonės priversti mokėti ne už realų šiukšlių kiekį, o rinkliavą - nustatytą mokestį? Vadinasi, mažai šiukšlių išmetantis bedarbis Petras priverstas sumokėti už tai, ką išmetė pasiturintis Antanas ir gal net Marytė.

Pagal šiuo metu galiojančią rinkliavą, visiškai neatsižvelgiama, ar asmuo sukaupia kokį nors kiekį atliekų, kurį reikia tvarkyti, ar - ne. Dabar teršėjas yra kiekvienas žmogus ir kiekviena įmonė. Kiekvienas priverstas mokėti už tai, kad yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir kad dirba.

Komunalinius mokesčius mokantis asmuo žino, kad už dujas, vandenį, elektrą, šilumą jis mokės tiek, kiek sunaudoja. Mokant rinkliavą už šiukšles yra visiškai neaišku, už ką mokama. Meti šiukšles į konteinerį ar nemeti - privalai mokėti. Prievarta esi "padarytas" teršėju ir tokia prievarta visiškai neskatina taupyti, tausoti gamtos.

Vienos interneto svetaines kuriančios įmonės vadovas sakė nesuprantąs, kodėl įmonės, kuri beveik neturi šiukšlių, sąskaita kas mėnesį tuštinama priklausomai nuo joje dirbančių žmonių skaičiaus. Įmonėje dirba 12 žmonių, už kuriuos kas mėnesį mokama 40 litų.

Vairuotojus rengianti mokykla, kurioje dirba dešimt žmonių, sako per mėnesį turinti sumokėti už šiukšles 130 litų. Įmonė nevykdo jokios gamybos, būsimi vairuotojai mokosi prie kompiuterių ir važinėdami miesto gatvėmis, o į šiukšlių dėžę išmeta nebent trintuką ar vieną kitą popieriaus lapą. "Turime mokėti už tai, ko nedarome. Manau, kad įmonės turi būti suskirstytos pagal kategorijas, o ne mokėti nuo žmonių skaičiaus", - svarsto įmonės vadovas.

Rodiklis - įmonės mastai, o ne šiukšlių kiekis

Kokiu būdu rinkliavą surenkantis Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apskaičiavo rinkliavos dydį ir kur nukeliauja mūsų pinigai, surinkti už šiukšles?

Zenonas Kučinskas, ŠRATC viešųjų ryšių specialistas, sako, kad šiukšlių regione tikrai nemažėja. 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais metais, komunalinių atliekų iš fizinių ir juridinių asmenų Šiaulių apskrityje buvo surinkta 4 proc. daugiau. Pernai, palyginti su 2008 metais, komunalinių atliekų Šiaulių apskrityje iš gyventojų buvo surinkta 7 proc. daugiau.

Anot Z. Kučinsko, kiekvienas Šiaulių miesto gyventojas moka 56 litų dydžio rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą per metus. Kitų Šiaulių apskrities rajonų gyventojai moka po 60 Lt per metus. Kuo remiantis nustatyti rinkliavos dydžiai, ŠRATC atstovas konkrečiai neatsakė. "Rinkliavos dydis skaičiuojamas pagal faktiškai susidarančias atliekas ir reikalingas sąnaudas toms atliekoms sutvarkyti", - paaiškino.

Kokia sumokėtos rinkliavos dalis atiteko pačiai įmonei už darbą? Pasak Z. Kučinsko, 2008 metais rinkliavai administruoti Šiaulių mieste teko 6,1 proc. rinkliavos. Kituose rajonuose, išskyrus Šiaulių, teko 11,5 proc. rinkliavos įplaukų. 2009 metais rinkliavai administruoti tekusi dalis šiuo metu dar skaičiuojama.

"Įmonės, mokėdamos rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, moka ne už darbuotojus, vietų skaičių ar plotą. Įmonės moka už savo atliekų surinkimą ir tvarkymą. Darbuotojų ar vietų skaičius ir plotas yra tik parametras, pagal kurį nustatomi ta pačia veikla užsiimančios įmonės veiklos mastai", - sakė ŠRATC atstovas.

Administratoriai, pasirodo, ėmė ir nusprendė, kad atliekų daugiau susidaro didesnėse įmonėse. "Šiaulių mieste ploto parametras yra naudojamas prekybos ir multifunkcių kompleksų, prekybos centrų, parduotuvių, kioskų, turgaviečių, viešojo maitinimo įmonių veiklos mastui nustatyti", - sakė pašnekovas.

Z. Kučinskas teigia, kad prieš įvedant rinkliavą atliekų išvežimo sutartis su vežėjais Šiaulių mieste buvo sudarę tik penktadalis įmonių ir du trečdaliai individualių valdų gyventojų (rajonuose šie rodikliai buvo dar blogesni). Tie, kurie neturėjo sutarčių, savo atliekas vertė į konteinerius, pastatytus prie daugiabučių namų, kurių gyventojai ir sumokėdavo už tų atliekų sutvarkymą, arba vežė į miškus ar pagriovius, ištisas teritorijas paversdami šiukšlynais, už kurių sutvarkymą vėliau sumokėjo visi mokesčių mokėtojai. "Įvedus rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kiekvienas yra priverstas sumokėti už savo atliekų sutvarkymą. Taip įgyvendintas principas "teršėjas moka", - teigė jis.

Rinkliava - būdas pasipinigauti nedirbant?

Advokatas, žmogaus teisių gynėjas, visuomenės veikėjas, Jungtinio demokratinio judėjimo steigėjas Kęstutis Čilinskas sako, kad savivaldybių tarybų įvestos rinkliavos pažeidžia įstatymą. Įstatymas numato, kad "teršėjas moka". Tai reiškia, kad teršėjas turi sumokėti už tai, ką išmetė, tai yra už kiekį.

"Rinkliavas įvedė savivaldybių tarybos, tačiau įstatymas numato priešingai. Pasaulyje žmonės sumoka už išmestų šiukšlių kiekį, o savivaldybės priėmė įstatymą, kaip gauti pinigų nieko nedirbant. Nesvarbu, kad šiukšlių nėra, privalai mokėti. Moki vien už tai, kad gyveni ir kad dirbi. Bankrutuojančios ar pristabdžiusios veiklą bendrovės turi didžiulius plotus ir privalo mokėti didžiules sumas, nesvarbu, kad nevykdo veiklos ir šiukšlių neturi", - sakė advokatas.

K. Čilinsko teigimu, rinkliavos įvedimas nėra teisėtas, mat įstatymai rinkliavos būtinumą numato tik tais atvejais, kai nėra kitų būdų surinkti pinigus už suteiktą paslaugą. Seniau gyventojai sudarydavo sutartis su šiukšles išvežančia įmone, o įvedus rinkliavą paslaugos kaina išaugo kelis kartus - juk administratorius su visomis jų buhalterijomis išlaikyti reikia!

Pasak K. Čilinsko, kitų miestų gyventojai dėl rinkliavų jau bylinėjasi teismuose, pavyzdžiui, Lazdijų gyventojai dėl sąskaitų dydžio už šiukšles bylinėjasi Kauno apygardos administraciniame teisme, o šalies administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl rinkliavos įvedimo.

Konkurencijos taryba rinkliavą yra pripažinusi neteisėta, pažeidžiančia Konkurencijos įstatymą. "Savivaldybės to nepaiso. Artėjant rinkimams juk reikės pinigų, o tos monopolijos gali padėti jų gauti. Savivaldybės turi laikytis įstatymų. Žinoma, teismuose bylinėjantis 2-3 metai praeina, bet žmonės gali susiburti ir padaryti įtaką savivaldybėms. Žmonės turi apsispręsti, o jei tarybos nepakeis nuostatų, už tokius politikus balsuoti nebereikėtų."

Pasak K. Čilinsko, Europa tokių dalykų, kaip rinkliavos už šiukšles, nežino. Europoje žmogus įsigyja maišą šiukšlėms, kurio kaina tokia, kad ja sumokama už šiukšlių išvežimą. Paprasta apskaita ir nereikia jokių monopolijų ir buhalterijų išlaikyti.

Koją kiša trumpos lovos

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Lietuvai rengiantis 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatui, Šiauliuose lankėsi "FIBA Europe" atstovai. Jie gerai įvertino Šiaulių areną, tačiau konstatavo, kad nėra tinkamo viešbučio krepšininkams. Surengtoje spaudos konferencijoje miesto meras Genadijus Mikšys pateikė svečių išvadas apie Šiaulių areną ir tris Šiaulių viešbučius bei kalbėjo apie galimybę įrengti naują viešbutį prie "Bruklino", prašant valstybės paramos. Kodėl nebuvo svarstyta galimybė išplėsti esamus?

"Medžiotojų užeigos" savininkai tikina, kad išplėtus jų viešbutį būtų galima apgyvendinti visus krepšininkus.

Pasimokė Lenkijoje

Vienas krepšinio čempionato etapų numatytas rengti Šiauliuose. Po pernai Lenkijoje vykusio čempionato reikalavimai gerokai sugriežtėjo. Tąkart ispanų rinktinė dėl prastų sąlygų turėjo pakeisti viešbutį, tad dabar didesnis dėmesys skiriamas sportininkų gyvenimo sąlygoms.

"Mūsų reikalavimas – geriausi viešbučiai krepšininkams", - sakė "FIBA Europe" generalinis sekretorius Naras Zanolinas. Anot jo, Šiauliai ir Panevėžys turi puikias arenas, o tinkamų viešbučių trūksta. Viešbučius turintys Kaunas ir Klaipėda dar neturi arenų. Šiaulių areną, kurioje telpa šeši tūkstančiai žiūrovų, svečiai įvertino kaip vieną geriausių Europoje.

Galva remia lubas, kojos - duris

Miesto meras tvirtino, kad Šiauliuose prieš kelis mėnesius lankęsi Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atstovai Vladas Garastas ir Mindaugas Balčiūnas Šiaulių viešbučius įvertino palankiai, tačiau "FIBA Europe" atstovai buvo reiklesni.

LKF atstovai rekomendavo aplankyti tris Saulės miesto viešbučius: "Šiaulius", "Šaulį" ir "Medžiotojų užeigą". Meras kalbėjo, kad buvo pasirinkti ne mažiau 60 kambarių turintys viešbučiai.

Apsilankę svečiai pareiškė, kad visos keturios pogrupio komandos turėtų apsigyventi viename viešbutyje arba dvi komandos - dviejuose vienodo lygio viešbučiuose.

"Šiaulių" viešbutis, kuriame yra 68 vienviečiai 16 kvadratinių metrų ploto kambariai, netiko dėl dydžio, per žemų vonios lubų. Sportininkai turėjo karčios patirties Lenkijos viešbučiuose, kur kambariai buvę tokie maži, kad pasidėjęs kelioninį krepšį krepšininkas negalėdavo išlipti iš lovos. Pažemintos vonios kambario lubos neleidžia nusiprausti išsitiesus visu ūgiu, o tualete atsisėdus ant klozeto kojos remiasi į duris.

"Šaulio" viešbutis tiktų "FIBA Europe" komisijai, spaudos atstovams, žiūrovams, bet ne žaidėjams. Dviem komandom tiko tik "Medžiotojų užeiga".

"Medžiotojų užeigos" darbuotoja Asta Žalpytė: "Pastačius dar vieną viešbutį, būtų sunku išsilaikyti kitiems."

Galėtų atsirasti naujas viešbutis

Miesto meras pabrėžė, kad tokioje pat situacijoje atsidūręs Panevėžys ir Alytus ėmėsi ieškoti patalpų, kuriose būtų galima apgyvendinti visas keturias krepšinio komandas. Panevėžys ketina plėsti viešbutį "Romantika", o nespėjęs viešbučio pasistatyti Alytus sieks įrengti jį socialinio būsto pastate.

Šiauliuose prie "Bruklino" prekybos centro viešbutis yra pastatytas, bet dėl finansinių problemų, kurias patiria "Ogmios pulsas", dar neįrengtas. Meras "FIBA Europe" atstovams pasiūlė įvertinti galimybę, jog čia galėtų būti įrengta apie 140 kambarių. Keturioms komandoms apgyvendinti pakaktų 120-ies. Svečiai su tokiu pasiūlymu sutiko. 2008 metais tokiam projektui įgyvendinti reikėjo apie 12 milijonų litų, dabar pakaktų perpus mažiau.

Kitą savaitę miesto meras turėtų susitikti su pasiruošimo 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatui grupės vadovais ir bus sprendžiamas klausimas, kaip įrengti trūkstamus viešbučius trijuose miestuose. Vyriausybės darbo grupės vadovas Raimundas Alekna žada, jog premjero iniciatyva bus sukviesti miestų merai, finansų ir ūkio ministrai ir bus parengtas aiškus planas, kad miestai gautų visą reikiamą Vyriausybės paramą. Anot miesto mero, Vyriausybė pripažįsta, kad tai visos valstybės problema, o Savivaldybė lėšų tam neturi. Tiesa, Vyriausybės paramos nereikia suprasti tiesiogiai - ji nefinansuos privataus verslo, o tik suteiks lengvatinį kreditą arba mažas palūkanas banko paskolai.

Meras tikino, kad reikalavimai gali pasikeisti, jeigu pasikeistų "FIBOS" vadovybė. "FIBA Europe" atstovai dar kartą Lietuvoje lankysis po pusmečio.

Konkurenciją pajus kiti viešbučiai

Ką apie mero sprendimą mano viešbučių savininkai? Ar jų nedomintų pasiūlymas plėsti savo veiklą?

Keturių žvaigždučių "Tomo" viešbutyje įrengti 46 įvairių tipų kambariai, kuriuose gali apsigyventi apie šimtą žmonių. Kadangi Šiaulių arenoje vyksta sporto renginiai, šiame viešbutyje jau yra ne kartą apsistoję įvairių sporto šakų atstovai. Dažniausiai jie patys pageidaudavo būti apgyvendinti po du, keblumų nekildavo ir aukštaūgiams krepšininkams. Dviejų metrų ilgio lovos yra be galų. Skundų dėl lovų ar kambario ploto administracija nėra sulaukusi. "Tomo" savininkas Romas Barauskas sako, kad viešbutį klientai mielai renkasi todėl, kad šis yra netoli Šiaulių arenos. Kadangi čia vyksta ne tik varžybos, bet ir treniruotės, tai atkrenta transporto išlaidos - sportininkai iki jos nueina pėstute.

R. Barauskas jaučiasi nuskriaustas, kad "FIBA Europe" atstovams jo vadovaujamas viešbutis nebuvo parodytas. Mero sprendimą skirti lėšų naujam viešbučiui įrengti jis vertina neigiamai. "Atsirastų dar vienas konkurentas. Neekonomiška dėl savaitės trunkančių varžybų išmesti tokius pinigus. Dėl ko taip elgiamasi? Dėl garbės? Gautą paramą iš ES arba Vyriausybės, manau, būtų galima panaudoti tikslingiau", - teigia viešbučio savininkas. Jo manymu, pasibaigus varžyboms, toks didelis viešbutis nebus užpildytas, be to, kentės ir kiti miesto viešbučiai. Žmonių srautai esą padidėja šiltuoju metų laiku, o visus metus jie nebūna užpildyti.

"Plėstis mums nebeapsimoka, nes būtų sunku išsilaikyti. Juk didesni klientų srautai būna laikini. Labai nepykstame, kad pas mus neapsigyvens krepšininkai. Apgyvendinsime sirgalius, teisėjus ar spaudos atstovus", - sako R. Barauskas.

Turi projektą plėstis

Specialiai krepšininkams nėra pritaikytas ir "FIBA Europe" atstovams tikęs, net dvi komandas apgyvendinti pasirengęs "Medžiotojų užeigos" viešbutis. Keturių žvaigždučių viešbutyje yra 27 kambariai. Čia vienu metu buvo apsistoję "Žalgirio" ir "Lietuvos ryto" komandų krepšininkai. Pastaroji komanda šį viešbutį renkasi jau trečią kartą. Šiuo metu visi kambariai užimti - čia apsistoję NATO kariai iš Prancūzijos.

"Situacija Šiauliuose nėra gera. Pastačius dar vieną viešbutį, sunku bus išsilaikyti kitiems. Visi NATO kariai, ko gero, rinktųsi naująjį. Naujasis viešbutis diktuotų naujas sąlygas ir kainas. Kodėl neišplėtus esamų viešbučių?" - klausia viešbučio "Medžiotojų užeiga" direktorės pavaduotoja Asta Žalpytė.

Ji sako, kad viešbutis jau yra parengęs projektą viešbučio plėtrai. Praėjusiais metais buvo skirtas ES finansavimas, tik juo nebuvo galimybės pasinaudoti, nes trūko savo lėšų.

"Projekte numatyta plėsti viešbutį į kiemo pusę. Padaugėtų ne tik kambarių, bet atsirastų vienintelis Šiaurės Lietuvoje SPA centras su sūkurinėmis voniomis, baseinais, pirtimis, treniruokliais ir kita. Tai taptų dar vienu turistų traukos objektu ir Šiauliai galėtų sublizgėti. Mes galėtume pasiūlyti didesnį spektrą paslaugų, ne tik kambarius", - siūlo direktorės pavaduotoja. Anot jos, išplėtus viešbutį, čia galėtų apsigyventi visos keturios krepšinio komandos.

Bus svarstomi visi pasiūlymai

Pasiteiravus, kodėl nebuvo svarstyta galimybė išplėsti jau esamų viešbučių, Šiaulių miesto savivaldybės atstovė spaudai Jūratė Rauduvienė atrėmė: kodėl, kai lankėsi "FIBA Europe" atstovai, viešbučių savininkai patys nepasakė apie savo ketinimus.

"Medžiotojų užeigos" savininkai teigia apie išvadas ir viešbučių vertinimus bei ketinimus įrengti naują viešbutį prie "Bruklino" sužinoję tik iš spaudos.

Ruošiant publikaciją, redakcija sulaukė skambučio, kad miesto meras ketina susitikti su "Medžiotojų užeigos" savininkais ir aptarti galimybes plėsti viešbutį. Sužinojęs, kad įmonė turi leidimus statybai ir parengtą techninį projektą, kitą dieną meras paskyrė dar vieną susitikimą. Jis patikino, kad konkrečius realius pasiūlymus plėsti viešbutį gali pateikti visi norintys verslininkai.

Autorės nuotr.

Perki - tikrink!

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Pirkėjai turi būti atidesni pirkdami maisto produktų - atkreipti dėmesį į vartojimo terminą, laikymo sąlygas. Įmones kontroliuojanti Maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad pusėje patikrintų įmonių rasta pažeidimų.

Nuo šių metų vaisiai ir daržovės nebus tiekiami į rinką, kol nebus patikrinti, mat vis dažniau nustatoma pažeidimų dėl padidėjusio pesticidų kiekio.

Autorės nuotr.

Pažeidimai nustatomi pakartotinai

"Šiauliai plius" rašė, kad prieš Naujuosius metus šiaulietė nusipirko netinkamos vartoti šaldytos žuvies. Ši prekė "Norfos" tinklo parduotuvėje K. Korsako gatvėje nedingo ir po švenčių. Šaldytos lydekos galiojimo terminas buvo pasibaigęs prieš du mėnesius.

Parduotuvė buvo operatyviai patikrinta, rasta daugiau pažeidimų. Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus stebino, kad tokių maisto prekių yra didžiuosiuose prekybos centruose. "Norfai" už pakartotinius pažeidimus buvo skirta piniginė bauda.

Pasidomėjome, kiek iš viso pernai buvo patikrinta įmonių, kiek gauta vartotojų skundų ir kiek užfiksuota pažeidimų.

Šiaulių mieste ir rajone yra 621 prekybos įmonė, iš kurių didžioji dalis užsiima mažmenine prekyba. Praėjusiais metais Šiaulių apskrities maisto ir veterinarijos tarnyba parduotuves tikrino 537 kartus, kas antrą kartą rasta pažeidimų.

Maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina planuotai ir reaguodama į gyventojų skundus. Pernai planuotai buvo patikrinta 388 kartus, nustatyta 214 pažeidimų. Šiauliečiai skundėsi 55 kartus, net 33 kartus pažeidimai pasitvirtino.

Šiemet - trys skundai

Jau šiemet Maisto ir veterinarijos tarnyba gavo tris skundus, kurie visi pasitvirtino. Du iš jų - dėl "Norfos" tinklo parduotuvių Vytauto ir K. Korsako gatvėse, vienas - dėl "Kužių agroįmonės". Vytauto gatvėje esančioje "Norfoje" rasta mandarinų su pašaliniu kvapu, "Norfoje" Korsako gavėje rasta 15 kg žuvies ir jūrų gėrybių, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, aptikti septyni kilogramai nekokybiškų vaisių. "Kužių agroįmonėje" mėsos gaminiai buvo sugedę, 15 kg mėsos gaminių jau buvo nebetinkami vartoti.

Pernai dėl rastų pažeidimų Šiaulių įmonėms iš viso skirta 26 980 litų bauda. Iš jų viešojo maitinimo įstaigoms - 7070, gamybos įmonėms - 1520, prekybos įmonėms - 18 390 litų ir 31 įspėjimas. Didžiausia bauda siekė 500 litų.

"Už pirmą kartą nustatytus pažeidimus bauda neskiriama - apsiribojama perspėjimu, mat pažeidimų gali atsirasti tiesog dėl laiko stokos. Jeigu įmonė, patikrinus dar kartą pažeidžia, keliamus reikalavimus vėl arba tai daro piktybiškai (nutrinama sena data, perklijuojama nauja etiketė ant senos), skiriama piniginė bauda. Tokia įmonė įtraukiama į padidintos rizikos grupę ir yra tikrinama dažniau", - paaiškina Šiaulių apskities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja, maisto produktų inspektorė Audronė Mikalauskienė.

Baudos nedrausmina

Anot vedėjos, įmonės veikla stabdoma, kai nustatomas ne vienas pažeidimas, dirbama antisanitarinėmis sąlygomis ir rizikuojama vartotojų sveikata. Iš viso pernai buvo sustabdyta aštuonių įmonių veikla. Tai penkios viešojo maitinimo įstaigos, viena gamybos įmonė ir dvi prekybos įmonės.

  

Parduotuvėse galima aptikti ir absurdiškų etikečių. Duonos su česnaku sudėtyje galima aptikti galvijų kepenų, o vafliuose su zefyro įdaru - lašinukų, kiaulienos kumpyje - šonkaulių, o šokolado skonio meduoliai gali būti pagaminti iš grenadierių.

Maisto ir veterinarijos tarnybos archyvo nuotr.

Kartais dėl pažeidimų uždaromas tik vienas parduotuvės skyrius arba vitrina. Iš dalies buvo sustabdyta 17 Šiaulių įmonių veikla. Kai pažeidimų nebelieka, įmonė vėl gali tęsti veiklą.

"Esu pastebėjusi, jog baudos situacijos nekeičia. Poveikis didesnis, kai įmonės veikla sustabdoma arba informacija yra paviešinama. Anglijoje net yra tinklalapis, kur skelbiami naujausi Maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo rezultatai. Tėvai netgi turi galimybę sužinoti informacijos apie mokyklų ar lopšelių-darželių valgyklų būklę. Žinoma, ten ir baudos už pažeidimus skiriamos gerokai didesnės, - įsitikinusi A. Mikalauskienė. - Vartotojai turi teisę žinoti."

Vaisiuose ir daržovėse aptinkama pesticidų

Pernai surašius 77 sprendimus, iš viso į rinką buvo uždrausta tiekti 24 rūšių maisto produktų (18 422 kg): pusė tonos netinkamos mėsos, dešimt tonų nekokybiškų vaisių ir daržovių, dėl netinkamo ženklinimo - alkoholinių gėrimų, specialios paskirties produktų su dviem tinkamumo vartoti terminais ir kiti produktai.

Prekybos įmonėse buvo paimti 62 maisto mėginiai. Iš Olandijos atvežtuose baklažanuose rasta daug pesticidų, o UAB "Varėnos pienelio" gaminamame svieste "Baltas" rasta pašalinių riebalų.

"Kadangi parduotuvėse vis dažniau aptinkama vaisių ir daržovių su padidintu pesticidų kiekiu, griežtinant tvarką nuo šių metų sausio pirmosios į parduotuves nebus tiekiamos prekės tol, kol nebus patikrintos. Tikrinimo procedūra užtrunka iki trijų dienų", - sako Maisto skyriaus vedėja.

Ne visų parduotuvių darbuotojai laikosi nustatytų higienos reikalavimų, netinkamai laiko produktus, nesilaiko tinkamumo vartoti terminų, netinkamai ženklina prekes. Pastarasis pažeidimas, palyginti su 2008 metais, Šiaulių apskrityje pasitaiko dažniau.

Pažeidimas yra ir atvejis, kai po maisto prekių lentyna pabarstyta nuodų graužikams. Parduotuvės darbuotojai negali patys imtis priemonių naikinti kenkėjus. Tuo turi užsiimti profilaktinė dezinfekcija.

Mėsa laikoma šilumoje

Pernai UAB "Lupra" Varpo gatvėje 12 kg šaldytų mėsos pusgaminių rasta atšildytų, o "Kužių agroįmonėje" Tilžės gatvėje mėsa ir jos gaminiai vasarą buvo laikomi net +14 C temperatūroje. Prekybininkai teisinosi, kad vitrina sugedo.

Pasibaigusio galiojimo laiko produktų Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pernai aptiko "Norfoje" Žuvininkų gatvėje, UAB "Lupra" (prekybos centras "Kubas") Energetikų ir Pramonės gatvėse, UAB "Nabatėja" Kairiuose, A. Gedaminsko įmonėje Žarėnuose, UAB "Kužių agroįmonė" Kužiuose ir Aido gatvėje esančiose parduotuvėse.

Ženklinimo, bendrų higienos reikalavimų pernai neatitiko "Norfa" Žuvininkų gatvėje, "Lupra" Energetikų ir Pramonės gatvėse ir "Kužių agroįmonė" Aido gatvėje.

A. Mikalauskienė pataria vartotojams būti atidesniems ir tikrinti prekės galiojimo terminą. Maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukia daug skundų, kai maisto prekės galiojimo terminas būna pasibaigęs prieš dieną. "Tokiu atveju skubėti pranešti tarnybai nederėtų, reikėtų iš pradžių kreiptis į prekybininką, kuris turėtų prekę pakeisti arba grąžinti pinigus. Be to, žmonės turėtų pirkti ne iš "patvorinių" įmonių", - įspėja specialistė.

"Ant ledo" - ir bedarbiai, ir įdarbintojai

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Praėjusiais metais užgriuvus antrajai ekonominei šalies krizei, Šiauliai jau nebevadinami bedarbių miestu. Šių metų sausį Saulės mieste nedarbo lygis mažesnis nei šalies vidurkis. Tačiau žmonės turėtų būti atsargesni kreipdamiesi į įdarbinimo agentūras, mat šioms nuo sausio pirmosios pagal Seimo priimtas įstatymų pataisas nebereikia licencijų ir jos nebegali imti iš bedarbių pinigų už tarpininkavimą įdarbinant užsienyje.

Nuolat dirbti šiemet planuojama įdarbinti 73 proc. bedarbių.

Autorės nuotr.

Kas norės, tas ir įdarbins

Įdarbinimo agentūros "Darbintera" vadovė Relona Jonaitienė įsitikinusi, kad po šios įstatymo pataisos padaugės skelbimų, kuriuose bus siūlomas darbas užsienyje: "Įdarbinti imsis kas tik panorėjęs, užteks patento. Kas sukontroliuos firmas be licencijų?! Išsiųs į užsienį ir paliks kapstytis. Nuo to blogiau tik žmogui".

"Mes negalime padėti įsidarbinti net Lietuvoje. Žmonės ateina, prašo surasti darbą, siūlo sumokėti "juodais" pinigais, o mes niekuo negalime padėti, belieka juos nukreipti į darbo biržą. Joks darbdavys nemokės pinigų už tai, kad surastume jam darbuotoją - greičiau pats susiras. Tai labai apsunkina įdarbinimo agentūras. Jos pasmerktos išnykti arba imtis priemonių, kaip kitokiu būdu susirinkti pinigus. Anksčiau imdavome iš žmogaus mokestį tik tada, kai jam surasdavome darbą - sumokėdavo, kai gaudavo pirmą atlyginimą. Atlikdavome profesionalią darbuotojų atranką, tad pas darbdavius ateidavo ne bet kas, o tinkamas darbuotojas", - tikina įdarbinimo agentūros vadovė.

Lietuvoje pernai "Darbintera" darbo surado dešimčiai žmonių, o į užsienį, jai tarpininkaujant, išvyko per 200 šiauliečių. "Gėda pasakyti užsienio partneriams, kad mūsų valstybėje taip greitai keičiama tvarka. Įstatymai priimami nepasitarus su tos srities žinovais. Tenka suktis iš situacijos ir imti pinigus ne už įdarbinimą, o už dokumentų sutvarkymą", - sako ji.

Geriau informaciją patikrinti

Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė įstatymo pataisą vertina atsargiai: "Įdarbinimo agentūros turės pateikti informaciją, ataskaitą darbo biržoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žadėjo užtikrinti kontrolę, bet ar tai pavyks, nežinia. Ši naujovė mus taip pat šokiravo. Nors tai didžiulė spraga, mes negalime elgtis kitaip nei Europos Sąjngoje, kur galioja būtent tokie įstatymai."

G. Kuprevičienės teigimu, privačios įdarbinimo agentūros imdavo mokestį iš žmogaus už darbo vietos suradimą, kai laisvas darbo vietas nurašydavo tiesiog iš darbo centro.

Direktorė tikisi, kad žmonės nebus tokie patiklūs ir neįklius į piktavalių pinkles, tačiau siūlo imtis atsargumo priemonių. Apgaulės atvejų pasitaikydavo ir tada, kai firmos turėdavo licenciją. Dabar "likti ant ledo" tikimybė padidėjo - žmogus ne tik pinigus praras, bet ir firmos sugrįžęs gali neberasti. Bedarbiams, norintiems įsidarbinti užsienyje, nereikėtų lakstyti po įdarbinimo firmeles, o reikėtų kreiptis į darbo biržą.

"Eures" biuro darbuotoja jaunimo centre susisieks su užsienio šalimi tiesiogiai, patikrins, ar tikrai yra tokia firma ten, ar ji siūlo laisvų darbo vietų", - siūlo G. Kuprevičienė.

Daugiausia važiuojančiųjų į Angliją

Direktorė sako, kad darbo birža niekuo negalės padėti žmogui, besiskundžiančiam privačia įdarbinimo agentūra. Jeigu agentūra paėmė pinigus, bet žmogaus neįdarbino, bedarbis, sumokėjęs pinigus, nuvažiavo į užsienį ir ten nesulaukė darbo, jis gali ateiti į darbo biržą skųstis. Tokia informacija bus perduota ministerijai, bet realios pagalbos nukentėjusiajam suteikta nebus.

Darbo biržos vadovė per savaitę susiduria su dešimčia žmonių, panorusių išvykti dirbti į užsienį. Žmogus turi parašyti pareiškimą, kad išvyksta į užsienį, o neradęs ten darbo ir grįžęs atgal vėl gali gauti pašalpą. Jeigu žmogus išvyksta savavališkai nieko nepranešęs, grįžęs darbo biržoje gali užsiregistruoti tik po pusmečio. Pavasarį norinčiųjų išvyti dirbti svetur padaugės. Dauguma išvyksta į Angliją, šiek tiek mažiau - į Airiją, dar mažiau - į Vokietiją.

Dauguma šiauliečių važiuoja dirbti sezoninio darbo, o užsidirbę grįžta į Lietuvą. Tik nedidelė dalis įsitvirtina užsienyje. "Gerai, kad žmonės per sunkmetį išvažiuoja užsidirbti. Opesnė - socialinė problema. Blogai, kai šeimos turi laikinai išsiskirti, sutuoktiniai išvyksta, lieka vaikai", - sako G. Kuprevičienė.

Nedarbas mažės

Darbo biržos vadovė prognozuoja, kad antroje šių metų pusėje nedarbas pradės mažėti. Šių metų sausį nedarbas Šiauliuose siekė 11,4 proc., Lietuvos nedarbo lygis - 12,5 proc. Didžiausias nedarbas - Panevėžyje (15,4 proc.), mažiausias - Kaune (11 proc.). Šių metų sausio 1-ąją Šiaulių darbo biržoje buvo užsiregistravę per 13,3 tūkst. bedarbių, pernai tuo pat metu - 12,4 tūkst., t. y. trigubai daugiau nei 2008-aisiais.

Septyniolika metų vyravo moterų nedarbas, o dabar jau antrus metus daugėja bedarbių vyrų. Daugiausia darbuotojų pernai buvo atleista iš firmų "Comco", "Ekomedija", "Šiaulių kelias", "Arkada", "Norfos mažmena". Darbuotojai patys metė darbą sunkiai besivertusioje įmonėje "Asta ir liūtas", kuri dabar vėl atsigauna.

Daugiausia naujų darbo vietų (apie 300) pernai sukurta paslaugų sferoje. Darbo vietų suteikė didieji prekybos centrai "Akropolis" ir "Tilžė".

Šiaulių darbo biržos duomenimis, 2009 m. buvo užregistruota 18 815 naujų bedarbių, iš viso buvo aptarnauta 26 tūkst. bedarbių. Pirmą kartą miesto istorijoje realiai padėta 18 tūkst. bedarbių: 9,1 tūkst. jų gavo nedarbo išmokas, 7 tūkst. buvo įdarbinti, per du tūkst. buvo įtraukta į aktyvias užimtumo programas (įdarbinti į subsidijuojamas vietas, baigė kursus, įgijo profesiją, buvo skirta papildoma parama moterims, auginančioms vaikus, žmonėms, kuriems iki pensijos liko penkeri metai, absolventams).

Specialistų perteklius

Didelę dalį (42 proc.) bedarbių sudaro statybos ir pramonės specialistai, mažesnę - nekvalifikuoti žmonės. "Neramina, kad daugiau nei pusė bedarbių yra darbingo amžiaus žmonės - nuo 25 iki 50 metų. Pernai darbo dažniau nerasdavo jaunimas. Krizės laikotarpiu į darbo biržą absolventai ateidavo grupėmis. Baigusius nepaklausias profesijas perkvalifikuodavome", - teigia G. Kuprevičienė.

Darbo biržos vadovė pagal darbdavių apklausas prognozuoja, kad šiemet darbo rinkoje labiausiai trūks pardavimo, draudimo vadybininkų, psichologų, statistikų, gydytojų, virėjų, tarptautinių krovinių vežimo vairuotojų, barmenų-padavėjų, mėsininkų, kepėjų konditerių, stogdengių, langų montuotojų.

Šiauliuose, kaip ir pernai, bus sunku rasti darbo ikimokyklinio, pradinio ugdymo, socialiniams pedagogams, dailės, kūno kultūros, anglų kalbos mokytojams, kompiuterių sistemų, statybos, elektros, mechanikos inžinieriams, buhalteriams, ekonomistams, teisininkams, administratoriams, kirpėjams, mūrininkams, staliams, santechnikams, elektrikams, suvirintojams, šaltkalviams, automobilių meistrams, baldžiams, apdailininkams, krautuvų vairuotojams.

Nelegalus darbas klesti

Apklausus darbdavius prognozuojama, kad naujų vietų praktiškai nebus steigiama žemės ūkio srityje, didės terminuoto darbo paklausa.

Pusė miesto įmonių planuoja veiklą vykdyti be pokyčių, 15 proc. įmonių gamyba turėtų išaugti, dvigubai mažiau nei pernai įmonių mažins gamybos apimtį.

Kitąmet ketinama gauti 8 tūkst. laisvų darbo vietų pasiūlymų, tikimasi įdarbinti 7 tūkst. bedarbių. Manoma, kad padaugės bedarbių, gaunančių papilomą paramą, kas penktas bedarbis bus jaunuolis iki 25 m., kas šeštas - kaimo gyventojas arba pradedantis darbinę veiklą. Prognozuojama, kad daugės darbuotojų, atleistų pirmą kartą. Siauros specializacijos žmonėms pagalba suteikiama pirmiausia - jie siunčiami perkvalifikuoti, finansuojamas darbdavys, kad suteiktų tokiam žmogui darbo. Prarasti darbą tokiam žmogui yra didelis smūgis.

"Yra kategorija žmonių, kurie pas mus lankosi tik dėl socialinių garantijų. Jeigu stovintis darbo biržoje turėtų mokėti už gydymą, garantuoju, kad bedarbių sumažėtų 20 procentų. Mes siūlome eiti į darbą, o kai kurie bedarbiai nuėję prašo darbdavio parašyti, kad dirbti netinka. Taip gaišinami darbdaviai. Nusiuntėme į naujai atsidariusią kavinę dešimt virėjų, o pasiliko tik viena. Vadinasi, atlygis yra mažesnis nei bedarbio išmoka, o nelegalus darbas mieste didėja", - pasakoja G. Kuprevičienė.


Pėsčiųjų bulvaras – atidarytas

Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt

Trečiadienio rytą Šiaulių bulvare šurmuliavo muzika. Šiauliečiams šventė - neeilinė ir laukta penkerius metus. Tiek užtruko Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvaro rekonstrukcijos darbai. Šventėje dalyvavo ne tik prie rekonstrukcijos prisidėję žmonės, bet ir paties bulvaro įkūrėjai.

 Karališki sveikinimai

Prie kalėdinės eglės Vilniaus gatvėje koncertavo Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis "Saulė", Šiaulių miesto pučiamųjų orkestras, choreografijos studija "Aušrelė".

Rekonstruotame bulvare prie kalėdinės eglės vykusioje šventėje miestiečius sveikino Trys karaliai, kuriuos lydėjo pučiamųjų orkestras.

Pasveikinti ir pagerbti bulvaro įkūrėjai bei sumanytojai: Šiaulių miesto garbės pilietis Vilius Kazanavičius, bulvarą projektavusi architektė Virginija Taujanskienė. Pasveikinti ir šių dienų pagrindiniai šventės herojai: rekonstrukcijos architektai Rūta ir Rimantas Stuopeliai, darbų vykdytoja UAB "Šiaulių kelias", jos direktorius Romanas Kančauskas, buvę ir esami miesto vadovai.

Įteikti diplomai nusipelniusiems darbininkams, bendrovė "Šiaulių kelias" padėkojo miesto merui Genadijui Mikšiui už visapusį palaikymą ir padovanojo jam šventinį vainiką. Diplomais padėkota ir Šiaulių universiteto Specialiojo ugdymo centrui, kuris pasiūlė naujojo fontano pavadinimą "Tiltai".

Po linksmybių Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino bulvarą. G. Mikšys, V. Kazanavičius bei R. Kančauskas perkirpo simbolinę juostą.

Seni ir nauji prisiminimai

Spaudos konferencijoje prieš iškilmes susirinko net trijų Šiaulių valdžių atstovai. Vieni rekonstrukciją pradėjo, kiti tęsė, dar kiti prieš daugiau nei tris dešimtmečius įkūrė patį bulvarą.

  

Anuometis miesto vadovas ir Šiaulių miesto garbės pilietis Vilius Kazanavičius džiaugiasi, kad bulvaras dabar dar gražesnis.

 

Šiaulių vyskupas E. Bartulis pašventino bulvarą.

Naujojo bulvaro architektai Rūta ir Rimantas Stuopeliai džiaugiasi, kad visą laikotarpį problemos buvo sprendžiamos geranoriškai. Kiekvienas Šiauliuose gyvenantis supranta, kad ši gatvė yra svarbi visiems.

R. Stuopelienė įsitikinusi, kad viskas klostėsi taip, kaip buvo planuota. Daug meno kūrinių iš nematomų pašalių perkelta į naująjį pėsčiųjų bulvarą. Nebuvo einama lengviausiu ar pigiausiu keliu.

Miesto meras G. Mikšys prisiminė, kad po pirmojo pėsčiųjų bulvaro rekonstrukcijos etapo klinkerio plytelės šiek tiek klibėjo. Tačiau susigulėjo. "Žinojome, kad negalima sustoti net ir sunkmečiu. Jei neužbaigsime darbo, užstrigsime ilgam", - sakė jis.

  

Oficialiai atidarytu rekonstruotu pėsčiųjų bulvaru žengė Trys karaliai su kelrode žvaigžde.

 

Bulvaro atidarymo šventėje šaltis neišgąsdino nei šokėjų, nei muzikantų.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius ir vicemerė Alma Javtokienė tikino, kad nebus užmirštas ir pietinis Šiaulių mikrorajonas. Čia esantis pėsčiųjų takas taip pat reikalauja remonto bei meninių sprendimų.

UAB "Šiaulių kelias" direktorius Romanas Kančauskas džiaugėsi, kad prieš atliekant darbus buvo smulkiai įvertinti meniniai ir istoriniai dalykai: "Mums beliko tik gerai dirbti."

Bulvaro rekonstrukcijos darbai kainavo 25,9 milijono litų, pirmiesiems etapams lėšų buvo skirta iš Privatizavimo fondo. Rekonstruodamas trečiąjį etapą, "Šiaulių kelias" dirbo avansu. Su bendrove Savivaldybė planuoja atsiskaityti per trejus metus.

Pirmasis bulvaras Sovietų Sąjungoje

Buvęs Šiaulių miesto vadovas Vilius Kazanavičius džiaugėsi, kad rekonstruotas bulvaras pagražėjo: "Mes sukūrėme, o jūs patobulinote".

1976 metais pėsčiųjų bulvaru tapusi Vilniaus gatvė buvo unikali Sovietų Sąjungoje. Idėjos autoriui, tuomečiam miesto vadovui V. Kazanavičiui originali mintis gimė rašant disertaciją urbanistikos klausimais bei poilsio zonas išvydus Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje.

Tuščias Šiaulių miesto archyvo fasadas pripažįstamas viena iš sėkmingos rekontrukcijos klaidų.

Autoriaus nuotr

Buvęs vicemeras ir kelių inžinierius Kazimieras Šavinis prisiminė, kaip buvo pradėtas statyti pėsčiųjų bulvaras. Šiauliečiai iš anksto "pasikaustė" pėsčiųjų gatvių kūrimo klausimais ir tik tuomet teikė pasiūlymus Maskvai. Vėliau su šiauliečių specialistais konsultavosi Kauno Laisvės alėjos ir Maskvos Arbato kūrėjai. K. Šavinis pripažino, kad atnaujintas mūsų bulvaras visomis prasmėmis atrodo geriau nei Vilniaus Gedimino prospektas ar net Palangos J. Basanavičiaus gatvė. Inžinierius priminė, kad buvo ir klaidų – miesto archyvas, užuot puošęs bulvarą, darko jo vaizdą aklinai užmūrytais langais.

Rekonstrukcijos etapai

I etapas (2005-2006) – nuo Tilžės iki Dvaro gatvės (atkarpos ilgis – 226 m; tvarkomos dangos plotas – 5 222 m²; darbų vertė – 4,5 mln. Lt.).

II etapas (2006-2007) – nuo Dvaro iki Mickevičiaus gatvės (atkarpos ilgis – 151 m; tvarkomos teritorijos plotas – 2 728 m²; darbų vertė – 3,5 mln. Lt.

III etapas (2008-2009) – nuo A. Mickevičiaus iki Žemaitės gatvės (atkarpos ilgis – 358 m; tvarkomos teritorijos plotas – 11 627 m²; darbų vertė – 17,9 mln. Lt).

Bulvaro rekonstrukcija nuo Tilžės iki Žemaitės gatvės atlikta 2005-2009 metais. Visas rekonstrukcijos ilgis - 735 m. Visas sutvarkytos teritorijos plotas – 19 577 m². Darbų įvykdyta už 25,9 mln. Lt.

Metus palydint

Kaip per metus pasikeitė mūsų miestas? Kaip pagražėjo, kuo praturtėjo, o ko netekom? Kokiais įvykiais, renginiais šie metai buvo turtingi, kaip pagerbti įvairiose gyvenimo srityse nusipelnę žmonės? Į praeitį grimztančių 2009 metų apžvalga - paskutiniame šių metų "Šiauliai plius" numeryje.

Šiauliai šiemet šventė 773-iąjį miesto gimtadienį.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Kaip keitėsi miestas

Po ilgos pertraukos XIX a. Žaliūkių medinis vėjo malūnas po atliktų restauravimo darbų vėl mojuoja sparnais. Tiesa, tik tam tikromis progomis ir esant palankioms oro sąlygoms.

Pietinio rajono gyventojams nebereikės melstis poliklinikoje, kurios patalpose laikinai glaudėsi. Po 21-erių metų pertraukos šiemet iškilmingai pašventinta ir atidaryta Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia, kurią suprojektavo architektas Darius Jakubauskas.

Po keturiolikos metų Šiauliuose užbaigta dar viena amžiaus statyba. Gruodį pirmąsias gimdyves priėmė Moters ir vaiko klinika. Tiesa, atidarymo ceremonija atidėta dėl nemalonaus incidento, kai dezinfenkciniu skysčiu, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo skirtas odos priežiūrai, buvo nudeginti devyni naujagimiai.

Naują kliniką ir bažnyčią šiauliečiai turi, o laidoti žmonių, atrodo, greitai nebebus kur. Vietos Ginkūnų kapinėse neužteks metams, o naujos miesto kapinės Daušiškėse gali būti pradėtos įrengti tik po 11-12 mėnesių. Vien žemei išpirkti Savivaldybė priversta skolintis beveik devynis milijonus, to kapinėms įrengti pinigų miestas neturi.

Šiaulių darbo rinkos mokymo centras atidarė Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centrą ir mokymo dirbtuves, kur visos Lietuvos neįgalieji galės įgyti paklausių profesijų ir čia gyventi - jiems įrengti pritaikyti kambariai, virtuvės, medicinos kambariai, klasės.

Kalėdoms šiauliečiai turi ne tik atnaujintą, bet ir oficialiai atidarytą pėsčiųjų bulvarą. Jį puošia meniniai akcentai: A. Toleikio skulptūros "Motinystė" ir iš Šiaulių universiteto kiemelio atkeliavusi prie Didždvario gimnazijos nutūpusi "Mergaitė su dūdelėmis", skulptoriaus Viktoro Tumkevičiaus įgyvendintas Dariaus Augulio projektas - Šiaulių dramos teatro sufleris. Rekonstruoje bulvaro dalyje akį džiugina trys, senojoje – du fontanai. Naujam fontanui išrinktas vardas "Tūkstantmečio tiltai".

Miestas šiemet Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetčio proga pradėjo puoštis dizainerio V. Purono sukurtais suoliukais su tūkstantmečio pavadinimu. Dar vasarį suoliukai išdygo prie Savivaldybės, ligoninės ir "Gaidžio". Vėliau tokius suoliukus su savo vardu, pageidaujamoje vietoje ėmėsi statyti organizacijos. Dar vienas V. Purono inicijuotas akcentas išdygo prie Talkšos ežero - geležinė lapė garsins Šiaulius ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Pernai atsidarius dviem "Atlantis cinemas", o šiemet - penkioms "Forum cinemas" kino salėms, šiauliečiai atsisveikino su dešimtmečiais veikusiu "Saulės" kino teatru. Dabar į buvusį kino teatrą, virtusį koncertų sale "Saulė", plūsta publika, norinti paklausyti rimtos muzikos.

  

Žaliūkių malūnas po ilgos pertraukos vėl mojuoja sparnais.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

 

Kūdikiai į pasaulį ateina jau naujojoje Moters ir vaiko klinikoje.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Metai gausūs protestų ir mitingų

Jau metų pradžioje, sausio 16-ąją, mitinguotojai rinkosi prie Seimo ir Vyriausybės. Akcijos "Stop žmonių skurdinimui ir nedarbui, verslo žlugdymui ir sporto, spaudos bei kultūros naikinimui" dalyviai reikalavo didinti minimalų mėnesinį atlyginimą, stabdyti neapgalvotą mokesčių reformą, nedidinti pridėtinės vertės mokesčių tarifų, apmokestinti nekilnojamąjį turtą, nustatant diferencijuotus tarifus pagal jo vertę ir paskirtį, nekurti naujų ministerijų. Deja, taikus mitingas virto kruvinomis riaušėmis.

Balandžio 3-iąją per šalį nuvilnijo protesto akcija "Basas pareigūnas - nesaugūs žmonės", neaplenkusi ir Šiaulių. Pusšimtis ugniagesių, pasieniečių, muitininkų, policininkų ir viešojo saugumo tarnybos darbuotojų bandė atkreipti Vyriausybės dėmesį į teisėsaugos sistemos įstaigų padėtį.

Liepą badauti prie Seimo buvo nusiteikę Šiaulių daugiabučių namų bendrijų pirmininkai, kai buvo žadama iki 50 procentų sumažinti dirbančių pensininkų pensijas, nes 90 procentų bendrijų darbuotojų – pensininkai.

Rugpjūtį Šiaulėnų (Radviliškio raj.) gyventojai, gindami savo interesus, surengė mitingą prieš danų kiaulių kompleksų plėtrą. Mitingo organizatoriai buvo įsitikinę, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas nepakankamai kontroliuoja kiaulių augintojus.

Tą patį mėnesį Šiauliuose buvo surengtas nesankcionuotas piketas. Kelių visuomeninių judėjimų atstovai piktinosi viešajame transporte "zuikius" gaudančios bendrovės "Dorsimus" nepagarbiu darbuotojų elgesiu.

Lapkritį Šiauliuose buvo surengtas dar vienas mitingas. Jungtinis demokratinis judėjimas įtūžį nukreipė prieš valdžios daromą netvarką - užkrautus mokesčius, per mažas pensijas, parazituojantį valdininkų aparatą ir į klases skaidomą visuomenę.

  

Tikintieji šiemet sulaukė naujos bažnyčios.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

 

"Vairo-Jupojos" regbininkai tapo ne tik Baltijos taurės laimėtojais, bet ir 25 kartą Lietuvos čempionais.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Tą patį mėnesį prieš Seimui patvirtinant pensijų ir išmokų mažinimą, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos nariai prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų surengė mitingą prieš pensijų mažinimą. Mitinguoti važiavo ir šiauliečių būrys. Protestuotojai tikino, kad niekas neturi teisės atimti jų uždirbtų pinigų.

Prie Šiaulių miesto savivaldybės gruodį piketavo jungtinio demokratinio judėjimo "Kitokia Lietuva" dalyviai, reikalavę nedidinti vandens kainų, o lopšelių-darželių profsąjungų atstovai prašė išmokėti algas ikimokyklinių įstaigų darbuotojams.

Rinkimai

Gegužės 17-ąją Lietuva išsirinko naują valstybės vadovą. Šiauliečiai už prezidente išrinktą Dalią Grybauskaitę atidavė 69,51 procentų balsų, t. y. daugiau, nei vidutiniškai balsavo kiti rinkėjai, o birželio 7-ąją Lietuva išrinko 12 savo šalies europarlamentarų į Europos Parlamentą.

Šiaulių Didždvario gimnazijos direktorius Vaidas Bacys liepą pradėjo eiti švietimo ir mokslo viceministro pareigas.

Reorganizacija

Siekiant sutaupyti lėšų ir optimizuoti policijos darbą, Šiaulių apskrities policijos komisariate rugpjūtį įvyko reorganizacija. Sujungus I ir II policijos komisariatus į Šiaulių miesto policijos komisariatą, viršininku išrinktas Rimvydas Šlekys. Keturi operatyvaus valdymo padaliniai, paprastai kalbant - budėtojų tarnybos, buvo sujungti į vieną.

Sumažėjus vaikų, šiemet buvo sujungtos Šventupio ir Gytarių vidurinės mokyklos. Abiejų mokyklų moksleiviai nuo rugsėjo 1-osios pradėjo eiti į Gytarių mokyklą.

Mokesčiai

Socialinė situacija Šiauliuose blogėjo jau nuo metų pradžios. Vis daugiau žmonių prašė darbo ir pašalpų, o darbdaviai mažino atlyginimus. Šiaulių darbo biržos duomenimis, mieste sausio pabaigoje buvo 8,5 tūkstančio bedarbių ir tik 430 laisvų darbo vietų.

Nuo rugsėjo 1-osios pigo šiluma, prisidėjo mokestis už karšto vandens skaitiklius, gruodžio 17-ąją miesto taryba palaimino bendrovės "Šiaulių vandenys" projektą, kuriame prašoma vandens kainą padidinti 0,61 Lt už kubinį metrą. Taigi, gyventojai padidėjusias sąskaitas už vandenį gaus nuo kovo.

  

Šiauliuose šiemet išsiskleidė tarptautinis folkloro festivalis "Saulės žiedas"

Evos JAGMINAITĖS nuotr.

 

Šiaulius krėtė "Dailės galerijos" inicijuotas "Virus" festivalis.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Sukaktys

Praėjo 20 metų, kai žinia apie vieningai rankomis susikibusius ir sujungusius tris Baltijos šalių sostines žmones 1989 metų rugpjūčio 23-iąją, apskriejo visą pasaulį ir penkeri metai, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.

Radviliškyje geležinkeliečiai triukšmingai šventė 150 metų Lietuvos geležinkelių jubiliejų.

Šventiniu koncertu mažai pasikeitęs vis dar entuziastingas Šiaulių kamerinis orkestras atšventė 20 metų sukaktį.

Šiaulių konservatorijos kolektyvas, atlaikęs daugybę išbandymų, bet išlikęs darnus iškilmingai sutiko 70-ies metų jubiliejų.

Šiaulių universiteto Technologijų fakultetas, kuriame studijuoja apie 1600 studentų, dažniausiai besirenkančių statybos, informatikos ir mechanikos inžinerijos studijas, šiemet minėjo įkūrimo 50-ąsias metines.

"Šiaulių" krepšinio klubui sukako 15 metų. Jis net aštuonis kartus yra laimėjęs LKL bronzos medalius ir dukart - SEB BBL čempionato bronzos medalius.

Šiaulių teniso mokykla, galinti pasigirti garsiais auklėtiniais, išugdžiusi ne vieną čempioną, šiemet minėjo 20 metų sukaktį.

Laureatai

Šiemet dvyliktuoju Pelikso Bugailiškio premijos laureatu už nuopelnus tyrinėjant ir populiarinant Šiaulių krašto archeologijos ir kultūros paveldą, aktyvią visuomeninę veiklą tapo per 30 metų šioje srityje dirbantis vilnietis archeologas Bronius Dakanis.

Rugsėjį pasveikinta trisdešimtoji Šiaulių miesto garbės pilietė, ilgametė šokių kolektyvo "Želmenėliai" vadovė Aldona Aleksandra Masėnienė. Garbės piliečio vardo taip ir nesulaukė balandžio 19-ąją mus palikęs bokso tėvas, Lietuvos nusipelnęs bokso treneris, tarptautinės klasės teisėjas, Lietuvos bokso čempionas Vaclovas Peleckis.

Gegužės 15 dieną, minint Šiaulių kraštotyros draugijos 82-ąsias metines ir Tarptautinę muziejų dieną, išrinkta septynioliktoji Mikelio prizo laureatė. Ja tapo Šiaulių krašto kraštotyrininkė, Šiaulių "Aušros" muziejaus Technikos istorijos skyriaus vedėja Genovaitė Žukauskienė.

Monmartro respublikos plenere "Laiptų galerijoje" buvo pristatytas Šarūno Saukos paveikslas..

Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Auksiniai scenos kryžiai šiemet įteikti režisieriui Antanui Gluskinui už spektaklį "Bela, Bosas ir Bulis" ir kompozitoriui Algirdui Martinaičiui už muziką spektaklyje "Sirano de Beržerakas". Geriausiu Šiaulių dramos teatro aktoriumi tapo Aurimas Žvinys, o geriausia metų aktore - Monika Šaltytė, nominuota ir UNESCO Šiaulių klubo perspektyviausia šiauliete.

Šiemet ketvirtoji Šv. Jeronimo premija už profesionaliai ir meniškai išverstus lietuvių literatūros kūrinius į vokiečių kalbą, lietuvių literatūros populiarinimą užsienyje ir tarptautinių literatūrinių ryšių plėtojimą paskirta šveicarų kilmės vertėjui Markui Roduneriui.

Liepą talentingiems vaikams iki šešiolikos metų buvo įteiktos Karalienės Mortos premijos, iš jų - dviem Šiaulių konservatorijos auklėtiniams, akordeonininkams Tadui Motiečiui ir Aurimui Goriui.

Šiemet geriausių Šiaulių apskrities moksleivių rinkimuose geriausiais Šiaulių savivaldybės moksleiviais tapo Šiaulių konservatorijos 11 kl. fortepijono specialybės mokinys Dominykas Girčius ir Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos 3c klasės mokinė Milda Baronaitė.

Kultūros įvykiai

Šiemet 17-ąjį gimtadienį mininčioje "Laiptų galerijoje" šeštą kartą vyko pleneras "Monmartras", Ligijos Stalevičienės, atšventusios 80-ies metų jubiliejų, akvarelių paroda, vilniečių dailininkų Jūratės Mykolaitytės, Klaudijaus Petrulio ir dukart Lietuvos nacionalinės premijos laureato Algirdo Petrulio tapybos paroda, buvo pristatytos Rimo Bičiūno ir Jono Daniliausko drobės.

Šiaulius jau keturioliktą kartą krėtė Šiaulių dailės galerijos rengiamas šiuolaikinis meno festivalis "Virus".

Saulės mieste vyko trečiasis tarptautinis S. Sondeckio jaunųjų smuikininkų ir violončelininkų konkursas, trečiasis tarptautinis folkloro konkursas-festivalis "Saulės žiedas", o rugsėjį dvi dienas šurmuliavo 773-iasis miesto gimtadienis, vainikuotas lazerių ir fejerverkų šou Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio tema Prisikėlimo aikštėje.

Žolės riedulio rinktinė tapo Europos jaunimo čempione

Jolantos ŠIDLAUSKIENĖS nuotr

Sporto aukštumos

Šiemet antrą kartą po aštuonerių metų pertraukos Lietuvos žolės riedulininkės (iki 21 m.) laimėjo Europos čempionato auksą, o Šiaulių komanda "Gintra-Strektė-Uni" tapo Lietuvos moterų žolės riedulio čempione. "Gintros-Unversiteto" futbolininkės jau aštuntąkart tapo Lietuvos čempionėmis, "Vairo-Jupojos" regbininkai šiemet tapo 25 kartą čempionais, antrąkart - Baltijos šalių regbio čempionais.

Kūno rengybos atstovė septyniolikmetė Ellietė Lukytė šiemet tapo Europos ir pasaulio fitneso čempione suaugusiųjų kategorijoje.

Deimantė Daulytė laimėjo Lietuvos moterų šachmatų čempionato sidabro medalį.

"Šiaulių" krepšininkai iškovojo bronzos medalius LKL ir trečią vietą Lietuvos krepšinio federacijos taurės varžybose, BBL komanda tenkinosi 5-6 vieta.

Lietuvos rankinio federacijos moterų čempionato bronzos medalių laimėtojomis tapo Šiaulių sporto mokyklos "Saulė" rankinio komanda Šiaulių HC "Gaivineta/Saulė".

Liepą Kurtuvėnuose pirmą kartą buvo surengtos tarptautinės ištvermės jojimo varžybos, o Šiaulių arenoje pirmą kartą vyko IV pasaulio imtynių žaidynės, kur buvo pristatyta naujų sporto aškų ir pasiektas ne vienas rekordas.

Šiaulietiškoji mis Marpl

Oksana LAURUTYTĖ

"Man didžiausias atlygis - džiaugsmo ašaros ir žinojimas, kad štai dar viena šeima surado savus. Juk didžiausias turtas ne pinigai, o žmogaus ryšys su žmogumi, bendravimas, pasidalyta širdies šiluma", - emocingai kalba žinoma šiaulietė Valentina Šimkuvienė. Prieš trejus metus tapusi ORT televizijos laidos "Ždi menia" (rus. "Lauk manęs") savanore, ieškančia visame pasaulyje pasimetusių artimųjų, Valentina jau padėjo susitikti kone šimtui žmonių. Už nuoširdų darbą ir atkaklias pastangas televizijos laidos rengėjai ją netgi praminė mis Marpl (Agatos Kristi romanų herojė, - aut. past.).

Artimųjų ieškantys žmonės tikisi stebuklo. Valentina Šimkuvienė, viena iš Rusijos televizijos laidos "Ždi menia" savanorių, šį stebuklą geba sukurti.

Valentinos ŠIMKUVIENĖS asmeninio archyvo nuotr.

Visur yra gerų žmonių

Neseniai savaitraštyje "Šiauliai plius" buvo išspausdintas skelbimas, kad Rusijos TV laida "Ždi menia" gautas prašymas surasti ką nors iš gausios Užkurų šeimos, gyvenančios Šiaulių krašte. Šios šeimos narių ieškojo Viačeslav Užkuras iš Magadano, kurio tėvas Juozas buvo lietuvis, 1933 metais tarnavo kariuomenėje šiaurėje, vedė ir liko gyventi Čiukotkoje. Juozas jau miręs, tačiau jo sūnus pasišovė rasti artimuosius, todėl kreipėsi į laidą "Ždi menia".

Skelbimas išspausdintas penktadienį, o jau pirmadienį Valentina sulaukė džiugaus skambučio iš Kelmės, o po poros valandų paskambino moteris - pati ieškomojo sesuo. Valentinai skambinta todėl, kad ji buvo nurodžiusi savo telefono numerį.

Valentina Šimkuvienė sako nuo pat pradžių žiūrėjusi televizijos laidas "Ždi menia" ir nuolat matydavusi bėgančią eilutę, kad laida ieško įvairiose šalyse gyvenančių savanorių, galinčių talkinti laidos rengėjams. Visą laik buvusi aktyvi visuomenininkė, Šiaulių universiteto Filologijos fakulteto dekanė, Rusų kultūros centro vadovė ėmė ir parašė laidos rengėjams laišką.

"Ir mane priėmė. Mano anketa yra tarp kitų savanorių, o laidos rengėjai mane joje pristato kaip Mis Marpl", - šypsosi Valentina.

Toks garsiosios seklės titulas moteriai suteiktas visai pelnytai - ji jau padėjo rasti artimuosius maždaug 100 žmonių. "Manęs teiravosi, kaip aš ieškosiu, kokias priemones galiu naudoti. Naudojuosi telefonų knyga, pati vairuoju, bendrauju su savo studentais, kurie išsibarstę po visą Lietuvą - visur yra gerų žmonių, kurie man padeda", - sako pašnekovė.

Moteris labai dėkinga Savivaldybės tarnautojoms: Valdonei Kaminskienei, Kristinai Remeikienei ir Tarybos nariui Vaclovui Vingrui, o ypač nori padėkoti šauniajai pagalbininkei Zitai Prokopovič, kuri "šefuoja" pietinį miesto rajoną.

Valentina nusijuokia prisiminusi, kad iš pradžių tikėjosi, jog kasmet bus paprašyta surasti vos 2-3 žmones. "Kaip nustebau, kai redaktorė man atsiuntė 22 puslapių dydžio medžiagą. Kiekviename lape - po kelias ieškomų šiauliečių istorijas", - sako Valentina.

Pokalbiai - konfidencialūs ir atsargūs

Šiaulietiškoji mis Marpl sako pirmajame gautame sąraše aptikusi net šešis savo pažįstamus. Keli jų jau buvo mirę, tad liūdną žinią teko pranešti "Ždi menia" rengėjams. O tada prasidėjo rimtasis seklės Valentinos darbas...

"Maniau, kad kai išeisiu į pensiją, turėsiu daug laiko sau, šeimai ir pomėgiams. Dabar mano para sutrumpėjo", - nusijuokia Valentina ir pasakoja, jog pagal telefonų knygoje rastus ar gerų žmonių pasakytus adresus pas galimai ieškomus žmones vaikšto savaitgaliais. Problema ta, kad daugelis laiptinių dabar rakinamos, tad tenka net po pusvalandį palūkuriuoti lauke, kol kas nors įleis.

"Savanoriams keliami labai griežti reikalavimai. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ieškomasis apskritai nori, kad jį surastų. Istorijos yra labai asmeniškos, jų negalima papasakoti net ieškomojo artimiausiems žmonėms. Juk gali šeimą išskirti, supykdyti, jei dabartinė žmona, pavyzdžiui, sužinotų, kad vyras turi kur nors Rusijoje nesantuokinį vaiką", - kalba Valentina.

Tiesa, istorijos, kai vaikai ieško savo tėvų - pačios dažniausios. Dažni atvejai, kai tarnavę kariuomenėje jauni kareivukai įsimylėdavo vietines merginas, o grįžę į Lietuvą net nežinodavę, o gal ir žinodavę, kad merginą paliko besilaukiančią. Pasak Valentinos, tėvų nematę vaikai, jau sulaukę savo vaikų, ima apgailestauti, kad sūnus ar dukra nematė senelio, todėl ir ima jo ieškoti.

Dažnos istorijos, kai tėvams išsituokus buvo padalyti vaikai: su tėčiu liko sūnus, su mama - dukra. Šie užaugę ima ieškoti brolio ar sesers. Pasitaiko, nors retai, kad susenę tėvai ima ieškoti savo kažkada paliktų vaikų. "Ne pagalbos ieškau, o tik pamatyti noriu", - nurodo senatvėje sentimentaliais ir jautriais tapę vyrai.

Apsilankiusiai ieškomųjų namuose ir labai atsargiai pradėjusiai pokalbį Valentinai gana dažnai tenka išgirsti, kad sutuoktiniai vienas nuo kito neturi jokių paslapčių. Atvejai, kai žmonės nesupranta, ko ji čia atėjo, ar paklausia, ar jai už paieškas moka - labai reti. "Atsakau, kad man tai, ką darau - patinka. Man patinka žmonėms šventę sukurti", - šypsosi pašnekovė.

Atneša laimę į namus

Valentina sako dažnai telefonu bendraujanti su savo redaktore, kuriai niekada neatsisako pagelbėti. Nors savanorės teritorija - Šaulių miestas ir rajonas, jos paprašoma pasidomėti ir Radviliškyje, net Švenčionyse galimai gyvenančiais ieškomaisiais.

"Pavardės, vietovardžiai skelbimuose būna iškraipyti, kad neretai sunku suvokti, apie ką kalbama, ieškomas vyras ar moteris. Šifruoju, spėlioju, kokio asmens ieškoti, pasirenku pagal rimtumą. Jei ieškomas asmuo buvo vaikystės draugas, su kuriuo lankytas darželis ar kuri buvo pirmoji meilė, tokį skelbimą atidedu, laiko negaištu", - neslepia moteris.

Karas, trėmimai, bamai, plėšiniai, kariuomenė išblaškė žmones po pasaulį. Po daugelio metų artimieji ieško net savųjų kapų. Vieni kitų ieško žmonės, kurie kažkada dirbo "Nuklono", televizorių gamykloje. Ieško draugų, giminių. "Ateinu pas vienus su žinia, kad Rusijoje gyvenantis draugas ieško. O kokį džiaugsmą pamatau – pasirodo, ir jie jo ieško. Manęs klausia, kuo man atsidėkoti. O mane naujiems žygiams įkvepia jų džiaugsmas", - sako Valentina.

Kartais, paskambinusi telefonu ir pranešusi žinią apie savo misiją, pašnekovė išgirsta kūkčiojimą. "Neįsivaizduojate, kokią laimę į mūsų namus atnešėte", - išgirsta ji.

Žmogui reikia žmogaus

Didelę žaizdą Lietuvoje paliko trėmimai. "Gavau informacijos, kad kažkur toli Rusijoje, seno namo palėpėje rasti laiškai, rašyti iš Lietuvos. Lietuviškai nebekalbantys 3-4 kartos lietuvių palikuoniai nori ką nors sužinoti apie artimuosius", - pasakoja pašnekovė.

Būna, kad išsilavinę žmonės, berašydami genealoginius medžius, atranda, kad kažkuri medžio šaka ar šaknis yra Lietuvoje. Vėl prašo laidos "Ždi menia" kūrėjų pagelbėti, bažnyčios knygose įrašų paieškoti.

Istorijos mokslus Šiaulių universitete studentams dėsčiusi pašnekovė sako, kad kiekvieno jos surasto žmogaus istorija – tai mūsų visų istorija. Ir jai nuostabu, kad interneto dėka galima ne tik atrasti žmones, bet ir patiems kurti istoriją.

Šiauliuose sovietmečiu buvo keturios rusakalbių mokyklos, kurių buvę mokiniai jaučia meilę Šiauliams, gimtojo miesto gatvėms, kiemams. Valentina užsuka į svetainę, kur registruojasi klasės draugai, ir mato, kiek klasės mokiniai sudėjo senų fotografijų – kur mokėsi, kokie buvo, kaip atrodė jų kiemai, gatvės. Dabar draugai ir bendramoksliai dalijasi informacija ir nuotraukomis, kur dabar gyvena, kokie yra, ką veikia. Būna, kad į kitą miestą išvykęs žmogus nori atvažiuoti ir prašosi nakvynės. "Tu tik atvažiuok, nakvynė garantuota", - dažnai tokio atsakymo sulaukia berašantis.

"Žmogui reikia žmogaus. Žmogui reikia pasidalyti savo širdies šiluma", - emocingai kalba Valentina ir išsako svajonę – o gal "S plius" televizija galėtų parengti laidą apie artimųjų ieškančius žmones. Tai būtų puiki dovana visiems, kurie tiki stebuklu...

Šiuo metu Valentina pluša ties labai neaiškia istorija. Radviliškio rajone vyras, Jelgavoje tarnavęs kariuomenėje 1973-1975 metais, ieško sūnaus Ruslano. Sūnaus mamos vardas buvo Gunta Voreblevskaja, o tėvą vadino taip pat Ruslanu. Jei atsirastų kas nors ką nors žinantis apie Guntą ir Ruslaną, tai būtų tikras Kalėdų stebuklas.

Milijonieriaus meilė Šiaulių benamių nesušildė

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Šiaulietis Seimo narys Andrius Šedžius pastaruoju metu išgarsėjo kaip naujasis "ubagų karalius“. Milijonierius žarstė pažadus apmokėti vargšų benamių sąskaitas, tačiau netrukus įsivėlė į raštišką ginčą su Šiaulių miesto savivaldybe. Nuo to benamiams nei šilta, nei šalta. Tiksliau – mirtinai šalta. Per pirmuosius speigus po nakties rasti du sušalę benamiai – 50 ir 65 metų nenustatytos tapatybės asmenys.

Benamis Darius sėkmingai išmiegojo dar vieną speigo naktį

Autoriaus nuotr..

Benamio kasdienybė

Benamis Darius naktis leidžia garsiojoje slėptuvėje, esančioje Dubijos gatvėje. Čia nakvoja dar keletas asmenų. Darius po pirmųjų speigų atsikėlė gyvas. Jis nesušalo. Net ir nešildomos slėptuvės sienos apsaugojo nuo kaustančio šalčio.

Atsikėlęs Darius be perstojo kosėja. Bronchitas. Įsisenėjusi liga. Slėptuvė nešildoma. Benamis girdėjo apie Seimo nario norus apmokėti slėptuvės sąskaitas. Tačiau tik numoja ranka: „Niekam mes čia nerūpime. Greičiausiai vėl kokio nors sklypo užsimanė.“

Benamis sako jog Šiaulių nakvynės namuose negali nakvoti. Tam reikia turėti asmens tapatybės dokumentą, kurį Darius yra seniai praradęs. Staliaus specialybę įgijęs Darius jau septintus metus šitaip gyvena – jau priprato ir nieko keisti negalvoja.

Benamis Darius praeina pro konteinerį, kuris pastatytas visai šalia slėptuvės. Jis skirtas benamiams, kurie į jį dažniausiai neturi ko išmesti. Ir išvis – dėl šiukšlių benamiai nesuka galvos. Svarbiausia išgyventi dar vieną dieną, gauti išgerti ir neužmigti šaltyje.

Raštų karas

Seimo narys Andrius Šedžius prieš kurį laiką pasišovė gelbėti keletą Šiaulių benamių, kurie naktis leidžia apleistoje slėptuvėje. Jis teigia, kad žmogiškumas milijonieriaus sieloje pabudo, kai Savivaldybė svarstė nutraukti minėtos slėptuvės finansavimą dėl lėšų stygiaus.

Seimo narys pasiūlė apmokėti benamių komunalines išlaidas, kurios per metus siekia kelis šimtus litų. Taip pat viešai prabilo, jog Savivaldybė planuoja slėptuvės vietoje sklypą vienos miesto įmonių vadovo užsakymu. Seimo narys A. Šedžius prabilo apie slėptuvės priežiūrą panaudos sąlygomis.

Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius A. Šedžių raštiškai informavo, jog Seimo nariui pagal įstatymus negalima panaudos pagrindu naudotis valstybiniu turtu. Direktorius neatstūmė A. Šedžiaus geranoriškumo ir pasiūlė bendradarbiavimo sutartį. Pagal ją A. Šedžius galės netrukdomas investuoti savo asmenines lėšas. Galės priisiimti visas išlaidas, susijusias su slėptuvės eksploatavimu. Taip pat galima prisiimti atsakomybę už tvarkos palaikymą benamių slėptuvėje.

Gavęs tokį raštą A. Šedžius nė nemanė pakratyti piniginės. Atkirto Savivaldybei savo raštu, kuriame ilgai pasakojo apie socialinę atskirtį ir benamių subkultūrą. Taip pat netrūko ir gąsdinimų: „Žinia, šiomis dienomis, kai nedarbo mastas šalyje auga ne dienomis, o valandomis, socialinė atskirtis didės dar spartesniais tempais. Problema taps nenuspėjama.“

Rašte seimūnas tvirtino, jog bedarbių armiją ir skurdą Lietuvoje augina tokios nesusipratėlės savivaldybės kaip Šiaulių. Labiausiai dėl visko kalta Vyriausybė, kuri, anot Seimo nario, priėmė eilę „naktinių“ įstatymų.

Logiška būtų, jei administracijos direktorius V. Damulevičius raštiškai paaiškintų A. Šedžiui, kad įstatymus priiminėja ne Vyriausybė, o Seimas, kuriame šiuo metu ir dirba gerasis milijonierius.

  

Kai Seimo narys A. Šedžius ir Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktorius V. Damulevičius uoliai susirašinėja, benamius vieną po kito pasiglemžia šaltis.

Rinkiminiai dividendai ar gėda?

Sušalo du benamiai. Sąskaitos liko neapmokėtos. Kaltų dėl didėjančios „socialinės atskirties“ ir gausėjančios „benamių subkultūros“ nėra. Politko ir valdininkų ginčas tapo eiline ponų reklama.

A, Šedžius, paklaustas, ką mano apie susidariusią situaciją, teisinosi: „Aš Savivaldybei bandžiau ištiesti pagalbos ranką. Prašiau, kad perrašytų vandens ir elektros skaitiklius mano vardu. Savivaldybė negali pakelti tokios gėdos, kad kelis šimtus litų už ją moka privatus asmuo.“

Seimūnas atvirai kaltino Savivaldybę tuo, jog siekiama suinteresuotiems asmenims suformuoti sklypą . Pats A. Šedžius tikino, jog jam tas sklypas nerūpi, o gerumas apėmė grynai iš žmogiškumo. „Man užteks ir keletos kvatratinių metrų Daušiškėse“, - taip apie sklypus baigė kalbą politikas.

Benamiai nebetelpa

Šiaulių nakvynės namų laikinoji direktorė Danutė Bogušienė informavo, kad, atšalus orams, laisvų vietų jau nebėra. Iš 75 nakvynės namų gyventojų - 21 vaikas. Nakvynės namai teikia ir blaivyklos paslaugas. Aštuonios vietos yra skirtos greitosios medicinos pagalbos atvežtiems benamiams pernakvoti ir išsiblaivyti.

Paprastai į blaivyklą negali patekti benamis, kuris sugebėjo iki nakvynės namų ateiti pats. O tapti nakvynės namų gyventoju negali žmogus be dokumentų. D. Bogušienė paaiškino, jog benamiams čia atvykti ir apsigyventi labiausiai trukdo vidaus taisyklės: „ Jų gyvenimo būdas kitoks – keliuosi, kai noriu, einu, kur noriu. niekur nedirbu ir darbo neieškau. Šioje įstaigoje yra patvirtintos vidaus taisyklės, kurių privalu laikytis.“

Nakvynės namų vadovė teigia, kad nakvynės namuose apsigyventi gali visi benamiai. Jei žmogus kreipiasi, bet neturi asmens dokumentų, jam apmokamas tapatybės kortelės išėmimas. Jei ateina žmogus, neturintis jokių oficialių pajamų, jis užregistruojamas darbo biržoje. Tokie žmonės čia gyvena nemokamai. „Reikia pačiam žmogui norėti“, - teigia D. Bogušienė.

Nei gyventi, nei mirti kaip žmogui?

Laura AUKSAITYTĖ

Trečiadienį smogusi labiausiai pažeidžiamiems šalies piliečiams - sumažinusi pinigines išmokas pensininkams, vaikus auginančioms šeimoms, neįgaliesiems ir bedarbiams, šalies valdžia nusiraminti nežada. Seimūnai siūlo mažinti apskritai visas socialines išmokas, kartu ir laidoti skirtas lėšas. Dabar mirusį artimąjį laidojantiems žmonėms išmokama vienkartinė 1040 litų išmoka. Ar tokios sumos pakanka žmogui palaidoti? O gal reikėtų labiau rūpintis gyvaisiais, o ne mirusiais - nemažinti pensijų, bet mažinti laidoti skiriamas lėšas?

 Pašalpą nurėš kitąmet?

Antradienį, kai senjorai piketavo prie Seimo rūmų, seimūnai nepopuliaraus įstatymo nepriėmė, baimindamiesi skriaudžiamųjų reakcijos. Senjorams išsiskirsčius, kitą dieną nuo pat ryto valdantieji įgijo drąsos ir nutarė - pensijos bus sumažintos.

Nors jau anksčiau buvo siūlyta mažinti ir laidoti skirtas vienkartines išmokas, trečiadienį šie pinigai nepajudinti. Vis dėlto pensininkus laidojantys artimieji paskutinei velionio kelionei surengti ir jį pagerbti gaus mažiau pinigų nei seniau.

Iki šiol mirusių pensininkų artimieji, be pensijos už mirties mėnesį, gaudavo dviejų mėnesių pensijos išmoką. Nuo kitų metų mirusių pensininkų artimiesiems bus išmokama mirusiojo pensija už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir vieno mėnesio pensijos dydžio išmoka.

Mirusiajam palaidoti valstybė skiria vienkartinę išmoką - 1040 litų pašalpą. Kol kas ši suma nepakeista, tačiau ir šią pašalpą ketinama sumažinti - seimūnai apie tai ketina diskutuoti kitąmet.

Savaitraštis "Šiauliai plius" pasidomėjo, kiek šiais laikais kainuoja laidotuvės. Gal tikrai 1040 litų dydžio pašalpa yra per didelė pagarbiai ir gražiai amžinybėn išlydėti artimąjį, visą gyvenimą mokėjusį mokesčius savo mylimai valstybei? O gal nesumažindama laidoti skirtos pašalpos, bet apkarpiusi pensijas, valstybė mano, jog mirusiaisiais reikia labiau rūpintis nei gyvaisiais?

Tūkstantis ištirpsta vien karstui, duobei ir šarvojimo salei

Šiaulių savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius šiemet vienkartines 1040 litų pašalpas išmokėjo 1225 asmenims, laidojusiems artimuosius. Suma susidaro solidi - 1,274 milijono litų. Atrodytų daug, bet tūkstantinė pašalpa žmogui palaidoti toli gražu per maža.

Laidojimo paslaugas teikiančių įmonių atstovai vienareikšmiai sako, kad žmogui palaidoti reikia apie tris tūkstančių litų. Panašu, kad pensininkai nebegali Lietuvoje tikėtis nei gyventi kaip gerbiami žmonės, nei norėti būti palaidoti kaip žmonės.

Šiaulių gedulo namų direktorius Juozas Norvaišas sako, kad labai taupant galima žmogų palaidoti už du tūkstančius litų, tačiau dažniausiai šios sumos nepakanka, jei norima velionį vežti laidoti į užmiestį, kitame rajone esančias kapines, paruošti kūną šarvoti naudojant vaistus.

"Karstas kainuoja nuo 300 litų, duobės iškasimas - 350 litų, šarvojimo salės nuoma parai - apie 300 litų, giedotojai, kurie atvyksta išlydėti velionio ir pagiedoti prie karsto kapinėse, prašo 250 litų", - laidotuvių išlaidas vardija J. Norvaišas.

Tūkstantis litų, kuriuos iš valstybės gauna mirusiojo artimieji, ištirpsta bemat. Jei norima, kad kunigas pasimelstų už velionį, bažnyčiai paaukojama 150 litų. Velioniui aprengti ir nuprausti išleidžiama 100 litų, tačiau jei norima, kad pašarvotas žmogus būtų nugrimuotas ir jam būtų sušvirkšta vaistų nuo brinkimo, specialistams artimieji pakloja apie 400 litų. Tokios paslaugos prisireikia, kai laidojama vasarą - kad nebūtų kvapo, nesisunktų skysčiai.

Kartais mirusieji testamente išreiškia valią, jog nori būti kremuoti. Pasak J. Norvaišos, velionio nuvežimas į Rygos krematoriumą, kremavimas ir kapsulės su pelenais pargabenimas kainuoja 2600 litų. Žinoma, artimieji dar turi nupirkti karstą, pasirūpinti įkapėmis.

"Artimieji nemažai pinigų išleidžia gėlėms. Būtų geriausia, jei atsirastų tradicija į šermenis ateiti ne su dideliu vainiku, o su vokeliu. Tai būtų geriausia pagalba mirusiojo artimiesiems", - sako Gedulo namų vadovas.

Per visą gyvenimą neužsitarnavo pagarbos?

Laidojimo paslaugas teikianti įmonė "Kelionių pasaulis" yra laimėjusi Savivaldybės skelbtą konkursą benamiams laidoti. Pagal sutartį už vieno nežinomo asmens palaidojimą Savivaldybė sumoka 1500 litų, tai yra pusšimčiu daugiau, nei sumokama artimisiems velioniui palaidoti, tačiau vargu ar tuo reikėtų piktintis. Žmogus palaidojamas be šarvojimo, giedotojų, kunigo maldos, pastatomas laikinas paminklas... Bet ar mirusiajam žmogui svarbu, kokiame karste jis bus palaidotas ir ar prabangiai?

Ernestas Pilka, įmonės vadovas, sako, kad 1040 litų - išties labai maža suma, kurią valstybė skiria laidotuvėms. Juolab, kad mokėdamas už įvairias paslaugas velionio artimasis sumoka ir PVM (nuo 1040 litų - apie 200 litų), tad valstybė, teikdama pašalpą, savęs nenuskriaudžia. "Tiesa, reikia paminėti, kad pasaulyje reta valstybė skiria pašalpą piliečiams laidoti. Jei artimieji neturi lėšų, dalis išlaidų yra kompensuojama, o PVM laidotuvių išlaidoms nėra taikomas, - sakė. - Amerikoje, pavyzdžiui, gražios laidotuvės kainuoja 30 tūkstančių dolerių."

Anot E. Pilkos, paprastoms laidotuvėms Lietuvoje išleidžiami 3-5 tūkstančiai litų. Vien būtini dalykai, kad žmogus būtų deramai palaidotas, atsieina beveik 3 tūkstančius litų. Jei 50 atėjusių atsisveikinti su velioniu žmonių surengiami gedulingi pietūs, jie kainuoja dar apie tūkstantį.

"Laidotuvės - paskutinė žmogui surengiama šventė, pagarbus atsisveikinimas su juo. Nejau žmogus per visą savo gyvenimą nenusipelnė deramos šventės ir pagerbimo?" - retoriškai klausia pašnekovas.

Mažinamos pensijos išprovokavo dar vieną mitingą

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos nariai pasipiktino valdžios "meile" savo piliečiais - ketvirtadienį prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų surengė mitingą prieš pensijų mažinimą. Protestuotojai tikisi, kad jų šūkis "Niekas neturi teisės atimti mūsų uždirbtų pinigų" bus išgirstas, nors išvakarėse Seimas patvirtino ir pensijų, ir kitų išmokų mažinimą, praneša ELTA.

Anot senjorų, socialinio draudimo pensijų bei pensijų dirbantiems pensininkams negalima mažinti, nes jos yra jų nuosavybė. Negalima mažinti, pasak jų, ir našlių pensijų. "Europoje taip sutvarkyta, kad mirus žmogui likęs gyvas jo sutuoktinis gali pasirinkti, kokią pensiją gauti - jo ar savo. O čia numetė po 70 litų, ir dar tuos atimti nori", - piktinosi Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė G. Makarevičienė, teigdama, kad jie ne išmaldos prašo, o savo teises gina.

Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų protestuojantiems senjorams pažadėjo, kad po pusės metų teiks įstatymo pataisas, kad būtų sugrąžintos buvusios pensijos.

Prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų protestuojantys senjorai premjerui Andriui Kubiliui ir frakcijos "Viena Lietuva" seniūnui Laimontui Diniui perdavė kartuvių virves. "Priėmę tokį "Sodros" biudžetą, tegu patys pasikaria", - teigė pensininkai. Virves prašoma perduoti iškilmingai Seimo posėdžio metu.

Kartuvių virves priėmęs "tvarkietis" Petras Gražulis pažadėjo tai padaryti, gal netgi ketvirtadienį priimant biudžetą.

Žmonės į mitingą suvažiavo iš visos Lietuvos - senjorai iš Telšių rajono, Vilkaviškio, Jurbarko, Akmenės, Anykščių, Plungės. Jie piktinosi ne tik pensijų mažinimu, bet ir vaistų kainomis, laikė plakatus "Geras pensininkas - miręs pensininkas", "Mažesni akcizai - daugiau darbo", "Mums reikia pastogės, duonos ir vaistų".

Daugiau gauni, daugiau mažės

Trečiadienį Seimo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas įsigalios nuo kitų metų sausio 1-osios ir galios iki 2011-ųjų gruodžio 31 dienos.

Laikinajame įstatyme atsižvelgiama į mažas pensijas gaunančius žmones - 650 litų ir mažesnės pensijos nebus mažinamos. Asmenų, gaunančių mažesnes nei 650 litų pensijas, yra beveik 136 tūkstančiai, t. y. apie 23 proc. visų asmenų, gaunančių senatvės pensijas.

Didesnės pensijos mažinamos proporcingai. Didžiausią numatomų mažinti pensijų gavėjų ratą sudaro 700-850 litų išmokas gaunantys žmonės, t. y. 41 proc. visų senatvės pensijų gavėjų. Jų pensijos bus sumažintos 2-5 proc., arba 14-37 litais. Nebus liečiamas priedas už darbo stažą.

Mažesnį atlyginimą gaunančiam žmogui pensija bus sumažinta nelabai, didesnį - daugiau. Uždirbantiems iki 200 litų pensija bus sumažinta 2,5 proc., nuo 600 iki 800 litų - 10-15 proc., 2100 litų - 50 proc., 4200 ir daugiau litų - 70 proc.

Senatvės ir netekto darbingumo pensijos būtų pradėtos kompensuoti tuomet, kai Vyriausybė paskelbs, jog ekonominis sunkmetis jau įveiktas.

Seimas nusprendė pritarti siūlymui palikti neįgaliesiems transporto išlaidų kompensaciją (32,5 lito) bei kompensaciją (iki 4160 litų) lengvajam automobiliui įsigyti. Pastarąja yra iš dalies kompensuojamos transporto išlaidos įsigyjant lengvąjį automobilį ir pritaikant jį neįgaliųjų poreikiams.

Parlamentas pritarė Seimo pirmininkės Irenos Degutienės siūlymui, kad asmenims, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis (gaunantiems 75-100 proc. netekto darbingumo arba I grupės invalidumo pensiją), pensijos nebūtų sumažintos.

Pakeitus draudžiamąsias pajamas, pensijos mažės gyventojams, kuriems nustatytas nuo 30 iki 55 proc. darbingumo lygis, t. y. gaunantiems 70-45 proc. netekto darbingumo arba turintiems II ir III grupių invalidumą.

Netekto darbingumo pensijos bus mažinamos diferencijuotai: mažesnių išmokų gavėjams - mažiau, didesnių - daugiau, pavyzdžiui, 325-400 litų netekto darbingumo (invalidumo) pensija mažės 6,7 lito, 650-700 litų pensija - 12,7 lito.

Taip pat bus mažinamos valstybinės pensijos ir rentos kaip papildomos pajamos. Minėtai išmokų grupei priklauso ir socialinio draudimo našlių pensijos, nes tai yra antrosios ar trečiosios pensijos.

Visos šios papildomos išmokos bus mažinamos proporcingai: didesnės - daugiau procentų, mažesnės - mažiau, pavyzdžiui, išmokos iki 70 litų bus mažinamos 5 proc., o gaunantiems daugiau nei 1800 litų - 20 proc. Socialinio draudimo našlių pensijos, kurių dydis yra 70 litų, bus sumažintos 3,5 lito, didesnės - šiek tiek daugiau.

Jei žmogus gauna kelias papildomas išmokas, tokiu atveju jos bus sudėtos ir bus pritaikytas mažinimo procentas.

Šis būdas pasirinktas todėl, kad valstybinės pensijos yra labai skirtingų dydžių: nuo 40 litų, kurias gauna nukentėjusių asmenų našliai, iki signataro rentos - 3456 litų. Valstybines pensijas ir rentas šalyje gauna apie 110 tūkst. asmenų.

Duris atveria nauja bažnyčia

Eva JAGMINAITĖ

Šio įvykio Šiaulių katalikų bendruomenė laukė 21-erius metus. Iki šiol Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios bendruomenė meldėsi buvusiuose kultūros namuose, vėliau - poliklinikos salėje. Šį sekmadienį 9.30 val. tikintieji rinksis laikinose bažnyčios patalpose Dainų poliklinikoje, kur bus aukojamos šv. Mišios. Vėliau iškilminga eisena patrauks naujosios bažnyčios link, kur tikinčiųjų lauks vyskupai, apaštališkasis nuncijus ir vyks iškilmingas bažnyčios pašventinimas bei atidarymo iškilmės.

 Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Dar dažais kvepiančioje Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje iki sekmadienio, bažnyčios pašventinimo iškilmių bei atidarymo šventės, įnirtingai vyksta baigiamieji darbai - montuojamos klausyklos, vargonai, tvarkomas altorius, krikšto ir adoracijos patalpos. Kai kurie daiktai į bažnyčią bus atnešti iš senųjų patalpų.

Įspūdingas bažnyčios akcentas - pusšimtį melodijų, priklausomai nuo švenčių, galintys skambinti Olandijoje lieti varpai. Keturių metrų aukščio švč. Mergelės Marijos iš granito masės nulieta skulptūra atvežta iš Lenkijos. Tiesa, į pirmąsias šv. Mišias atėję parapijiečiai ir šventės svečiai dar neišvys netrukus iš Romos turinčių atkeliauti įspūdingų Šv. Juozapo ir Dievo gailestingumo paveikslų, kuriems parinkta vieta ant sienų prie altoriaus.

Bažnyčios grindys, išklotos iš Kinijos atgabentomis granito plokštėmis, šildomos. Šiluma tiekiama iš pagalbinėse patalpose sumontuotos dujų katilinės.

Į rytus orientuota trinavio plano bažnyčia padalyta į kelias erdves – joje suprojektuota adoracijos koplyčia, krikštykla, knygynėlis, sanitarinis mazgas tikintiesiems. Bažnyčios plotas - 1236 kv. m, pastato aukštis - 18,5 m, kryžiaus smailės aukštis - 29,7 m. Bažnyčioje vienu metu gali melstis apie 600 maldininkų, yra 380 sėdimų vietų. Bažnyčios prieigose numatyti parapijos namai, klebonija, automobilių stovėjimo aikštelė.

Asketišką bažnyčios vidų sušildo dešimt klijuoto medžio kolonų ir iš tokios pat medienos sumontuota lubų konstrukcija, primenanti apverstos valties dugną. Tai tarsi architektūrinė biblinio Nojaus laivo užuomina. Bažnyčia apšviečiama natūralia šviesa, kuri patenka per lubose įrengtus švieslangius.

Bažnyčios akustika - viena geriausių Lietuvoje, todėl planuojama sakralinę erdvę išnaudoti ir koncertams. "Statinio forma dėkinga, nes lenktos sienos, nėra lygiagrečių plokštumų, tad garso sklaida nebloga, nėra aido", - sako bažnyčios architektas Darius Jakubauskas.

"Mūsų parapijos bažnyčios statybą galima vadinti pavyzdine, nes ją statė, prie statybų prisidėjo visa bendruomenė. Manau, kad taip ir turėtų vykti maldos namų statybos - jie statomi būtent bendruomenei. Neatsitiktinai beveik visos darbus atlikusios įmonės yra iš Šiaulių, nes su vietiniais verslininkais daug lengviau susitarti, derėtis, - sako Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios dekanas Vytautas Kadys. - Sulaukėme daug geranoriškos paramos iš Šiaulių miesto savivaldybės, "Rotary", "Lions" klubų, mieste veikiančių įmonių, verslininkų, gyventojų. Pritrūkome pinigų parapijos namams ir klebonijai įrengti, bet tai netemdo šventės džiaugsmo. Svarbiausia, kad mūsų parapijos tikintieji turės savo maldos namus."

Didžiausias iššūkis statybininkams buvo aukštos lenktos bažnyčios sienos, sudėtingos konstrukcijos. "Tai sudėtingas inžinerinis statinys, lenktos sienos - net šešiolikos metrų, bet darbas buvo įdomus. Turėjome numatyti sakraliniam pastatui būdingus elementus, todėl mums daug talkino bažnyčios klebonas, reikalavęs kruopštumo, taupumo ir dirbęs išvien su mumis. Taupymo sumetimais buvo atsisakyta bokšto, kuris būtų kainavęs apie 1,5 milijono litų", - sako UAB "Eriadas" direktorius Donatas Jurevičius. Dar apie 0,8 mln. litų sutaupyti leido bažnyčios išorės gelžbetoninių sienų dangos pakeitimas - šviesaus granito plokštes pakeitė tinkas.

Bažnyčios komplekso kaina - 9,2 mln. litų, tačiau dėl lėšų trūkumo nebaigti įrengti parapijos namų ir klebonijos pastatai. Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios kompleksas 80 procentų iškilo toks, koks buvo numatytas pirminiuose architektų brėžiniuose. Dėl ekonominės krizės sumažėję darbo įkainiai, projekto supaprastinimas, tiekėjų, darbus atlikusių įmonių suteiktos nuolaidos iš viso leido sutaupyti apie 5 mln. Lt.

Atidaryta rekordinė verslo paroda

Irena BUDRIENĖ

Vakar Šiaulių arenoje atidarytoje 14-oje tarptautinėje verslo ir pasiekimų parodoje "Šiauliai 2009" - net 202 dalyviai. Tai rekordinis dalyvių skaičius, todėl pagrįstai galima tikėtis, kad ši paroda išsaugos pernai įgytą didžiausios regioninės parodos Lietuvoje titulą.

Svarbiausias tarptautinės verslo ir pasiekimų parodos "Šiauliai 2009" atidarymo momentas - juostelės perkirpimas: Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas, Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas, Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.

Autorės nuotr.

"Verslininkai pajuto Šiaulių parodos naudą", – džiaugiasi parodos šeimininkas Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Alfredas Jonuška. Anot jo, paslaugų sferoje dirbančios įmonės sudaro apie 62 procentus parodos dalyvių, gamybininkai – 38 procentus. Parodoje dalyvauja ne tik mūsų šalies, bet ir Vokietijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos ir Prancūzijos verslo įmonės. Šiaulių miesto ir kitos apskrities savivaldybės parėmė smulkaus ir vidutinio verslo įmones, pirmą kartą norinčias dalyvauti Šiaulių parodoje. Laukiama, kad joje apsilankys ne mažiau kaip 15 tūkstančių lankytojų. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, pensininkai bei neįgalieji į parodą įleidžiami nemokamai.

Į parodos atidarymą atvyko Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, Kinijos liaudies respublikos ambasadorius J. E. Tong Mingtao, Baltarusijos respublikos ambasadorius Vladimir Dražin, Norvegijos karalystės ambasados pirmasis sekretorius Terje Aalia, Rusijos federacijos prekybos atstovybės vadovas Aleksejus Abramovas, Prancūzijos Port-Sur-Saone miesto meras P. Jean-Paul Mariot Bjen Veniu.

Geriausių rezultatų pasiekusių įmonių vadovams parodos atidarymo metu įteikti eksporto lyderių diplomai. Pirmoji pagerbta Dariaus Beconio įmonė, kurios eksportas per devynis šių metų mėnesius išaugo 201 proc., palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu. Įmonę šią savaitę apdovanojo ir LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, įteikusi "2009 metų Lietuvos eksporto prizą". Diplomus taip pat gavo AB "Orlen Lietuva", UAB "Trivilita -Interskalit", UAB "Multimeda", UAB "Artilux NMF" ir UAB "BIGSO" vadovai.

Tradicija tampa parodos metu vykstanti tautodailininkų mugė, kurioje galima įsigyti originalių rankų darbo gaminių ir burnoje tirpstančių skanėstų. Čia pat veikiančiose amatininkų dirbtuvėlėse lankytojai kviečiami išbandyti rankų miklumą: suvelti vilnonį papuošalą ar nužiesti puodynę.

Trečiadienį Šiaulių verslo inkubatoriuje Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su Šiaulių miesto savivaldybe ir Norvegijos "Inovacijų rato" tinklu surengė tarptautinę konferenciją "Regiono patrauklumo didinimas per inovacijas ir šiuolaikinę urbanizaciją". Susirinkusiuosius pasveikino Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, pranešimus skaitė Norvegijos ekspertai.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir Nižnij Novgorodo (Rusija) verslo atstovų delegacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Verslo įmonės parodos metu organizuoja įvairius seminarus gaminamoms ar parduodamoms prekėms pristatyti. Europos verslo ir inovacijų tinklas teikia nemokamas konsultacijas verslininkams teisiniais, skolų valdymo, tarptautinės verslo partnerystės klausimais.

Šiandien, penktadienį antrame Šiaulių arenos aukšte vyks muitinės konfiskuotų prekių aukcionas. Dalyvių registracija – 11 valandą, aukciono pradžia – 12 valandą. Antras aukcionas vyks po pietų nuo 15 iki 16.50 valandos. Panevėžio parodoje vykusiame muitinės aukcione pirkėjai išgraibstė kailinius ir auksą, o šiauliečiams liko odos, gintaro gaminiai, automobilis, daug įvairių suvenyrų ir kitų daiktų.

Savižudybės versija gyvenimo draugė netiki

Oksana LAURUTYTĖ

"Mes ketinome susituokti, planavome vaikelį turėti, po savaitės tarėmės į Turkiją skristi pailsėti. Niekada nepatikėsiu, kad Vaidas nusižudė. Tas rytas buvo toks pat, kaip ir visi kiti rytai", - virpančiais pirštais sukdama dailų sužadėtuvių žiedelį ant bevardžio kalba graži jauna moteris. Lapkričio 12-ąją Vytauto gatvės 219-uoju numeriu pažymėto kotedžo požeminiame garaže rastas jos draugo, verslininko, UAB "Domuva" direktoriaus 34 metų Vaido Savicko kūnas su šautine žaizda kaktoje. Greta gulėjo lygiavamzdis medžioklinis šautuvas. Pirminė versija – vyras nusižudė. Karina sako, kad savižudybei jis buvęs per stiprus. Priešų turėjęs.

V. Savicko kūnas su šautine žaizda rastas šio Vytauto g. namo garaže.

Povilo LUNGĖS nuotr.

Rastas garaže

Karina su gyvenimo draugu Vaidu – penkerius metus drauge. Pora kartu su Karinos dukra iš pirmosios santuokos gyveno maždaug metus. Šiuo metu ji apsigyveno pas mamą - nebenori būti ten, kur įvyko tragedija, o butą, kuriame gyveno ir kūrė bendrą ateitį su dabar jau šviesios atminties 34-erių Vaidu Savicku, greičiausiai pasiims bankas - butas pirktas gavus paskolą. Bankas pasiims ir automobilį, kuris įsigytas lizingu, ir Karinos automobilį, nes jis registruota Vaido vardu.

Karina neslepia, kad jos draugas turėjo finansinių problemų, tačiau turėjo ir realių planų, kaip jas išspręsti. Nebuvo palūžęs, nors jam ir buvę sunku. Vis dėlto pirminė pareigūnų versija radus verslininko kūną - kulką į kaktą jis paleido pats.

Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje greta savo automobilio "BMW M5" parkritęs V. Savickas pastebėtas po devintos valandos ryto. Ant grindinio parkritusį vyrą pastebėjo į darbą atvykusi namo valytoja, kuri iškart apie tai pranešė namo bendrijos pirmininkei. Atvyko policijos pareigūnai ir ugniagesiai, o medikai konstatavo šiauliečio mirtį.

Mirties priežasčiai nustatyti pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau kol kas pareigūnai laikosi nuomonės, kad realiausia tragedijos versija – savižudybė. Manoma, kad vyras nusišovė legaliai laikytu medžiokliniu šautuvu "IŽ 27EM". Esą į naujos statybos daugiabutį atsikrausčiusį vyrą galėjo slėgti lizingo reikalai, finansinių problemų galėję kilti ir versle, plieninių stogo ir sienų dangų, kitų statybinių bei apdailos medžiagų prekyba besiverčiančioje bendrovėje "Domuva".

Gėrė psichoterapeuto paskirtus vaistus

"Netikiu ir niekada nepatikėsiu, kad jis galėjo nusižudyti. Jis tam per stiprus buvo. Jis man būtų palikęs atsisveikinimo raštelį ar laišką. Žinotumėt, kokias jausmingas ir gražias žinutes rašydavo", - sako Karina.

Su Vaidu jie ir vaikelį planavo. "Jis man pasipiršo, žiedelį padovanojo. Buvome nuėję pas gydytojus pasitikrinti sveikatos, gavome vitaminų. Negali būti, kad žmogus, turėjęs tokių planų, pasitrauktų iš gyvenimo", - kalbėdama net virpa Karina.

Moteris pasakoja, koks žmogus buvo Vaidas - mažakalbis, atsakingas, geros širdies, labai mylėjęs savo sūnų ir juo rūpindavęsis, daug padėdavęs savo tėvams, seseriai. "Jis man nepasakodavo visų savo finansinių reikalų. Pasakydavo, kad nori apsaugoti, pasakodavo tik tai, kiek reikalai būdavo susiję su manimi. Šie metai mums buvo labai nelengvi, Vaidas tikrai buvo pavargęs, bet jis nebuvo palūžęs - sakydavo, kad verslo bėdos - ne pasaulio pabaiga: jei bus labai blogai, atiduos bankui butą, mašiną, eisime tuomet gyventi pas jo arba pas mano tėvus", - kalba Karina.

Moteris sako, kad dėl sudėtingos finansinės situacijos vasarą jie buvo pradėję pyktis. Karina jį prikalbino nueiti pas psichoterapeutą. Gydytojas po pakalbių depresijos nė vienam nenustatė - skyrė vaistų, skatinančių serotonino, laimės hormono, gamybą, silpnų migdomųjų. Vaistus ir Karina, ir Vaidas gėrė iki tragedijos.

"Jis sakė, kad jaučiasi gerai, ir aš pati mačiau, kad jis tapo optimistiškesinis, linksmesnis, nebesureikšmino finansinių bėdų", - sako ji.

Anot Karinos, Vaidas buvo apsisprendęs skelbti savo įmonės bankrotą. Buvo susidariusi sudėtinga situacija - ir įmonė buvo skolinga, ir įmonei buvo daug skolingų. "Dėl skolų gamykla nebeteikdavo įmonei produkcijos, o užsakovai pyko, kad negauna prekių. Praėjusį pirmadienį Vaidas buvo nuvykęs pasikalbėti su motininės įmonės vadovais dėl bankroto. Paskambino man, pasakė, kad dėl bankroto skelbimo sutarta. Nebuvo Vaidas palūžęs, kaip tik džiaugėsi, kad dabar pailsės. Ketino dirbti pas tėvą, būsto paskolą persirašyti iš litų į eurus, spręsti automobilio lizingo klausimą", - sako Karina.

Žadėjo pasimatyti vakare

Vaidas, anot Karinos, grįžęs buvo neblogai nusiteikęs, parvežė jai puokštę baltų rožių, tačiau valgyti nenorėjęs. "Pajuokavau dar, kad bus ko nors prisidirbęs, jei gėlių dovanoja. Pagaminau vakarienę, sakiau - reikia, mažiuk, valgyti, reikia - nusilpsi", - prisimena moteris.

Vaidas tą vakarą jos dešimtmetei dukrai padėjo paruošti pamokas, nuotaika jo nebuvo prasta, dar paguodė Kariną, kad ji turėjo problemų darbe. Rytą ėjo į darbą, prieš tai šeimai paruošęs pusryčius.

Trečiadienio rytą Vaidas pasiteiravęs draugės, ar jam išsijungti mobilųjį telefoną, ar tik garso signalą - nenorėjo, kad jį trukdytų darbo reikalais, juk šiaip ar taip bankrotą skelbti buvo nuspręsta.

Trečiadienio vakarą draugo nuotaika, pasak Karinos, buvusi nebloga. Jie kalbėjosi, kad turi būti stiprūs, Vaidas jai kalbėjo, jog būna ir blogesnių situacijų, guodė, kad jie išgyvens sunkų laikotarpį. "Kaip džiaugiuosi, kad tave turiu, kaip tave myliu. Jei ne tu, sunkiai patempčiau", - iš draugo lūpų girdėjo moteris. Karina sako, kad tą vakarą jie praleido puikiai, nuoširdžiai pasikalbėjo, sutarė po savaitės vykti į Turkiją dešimt dienų nuo visko pailsėti.

Pora nuėjo anksti miegoti ir lemtingasis ketvirtadienis Karinai buvo toks pat, kaip ir visos kitos dienos. Vaidas rytą šeimynai užplikė arbatos, Karinos dukrai pašildė dešrelių pusryčiams, tuomet nuvežė ją į mokyklą pietiniame miesto rajone.

"Atsibučaviom prie durų. Planavo grįžęs namo pasiimti dokumentus, užsukti į darbą ir tada grįžti į namus ilsėtis. Mano dukrai jis sakė, kad susitiks vakare", - kalba Karina.

Artimieji sulaukia grasinimų

Lemtingąjį ketvirtadienį Kariną į darbą nuvežė Vaido tėvas. Netrukus moteris sulaukė vieno, vėliau kito Vaido draugo skambučio. Jos teirautasi, kur prapuolė Vaidas. Gana greitai jai paskambino kitas jo draugas ir pasakė, kad Vaidas negyvas. "Nepatikėjau, maniau, kad nusišneka", - prisimena Karina.

Ji paskambino Vaido tėčiui, tada paprašė vieno Vaido draugo ją parvežti namo. Čia jau rado policiją, ugniagesius. Garažas buvo jau išplautas.

"Nulėkiau į butą. Lyginimo lenta, šlepetės, visi daiktai, kuriais Vaidas naudojosi, buvo savo vietose. Niekas namuose nedingę, nei raštelio, nei laiško nebuvo. Man pasakė, kad Vaido kūnas jau morge. Mane nuvežė į ligoninę, suleido raminamųjų vaistų", - kalba Karina.

Moteris tvirtina, kad Vaidas negalėjo nusižudyti. Tyrėjas jos klausęs, ar jie nesipykę. "Mūsų santykiai jau buvo išsigryninę, žinojome, kad esame vienas kitam skirti. Jei jis būtų nusprendęs nusižudyti, aš tai būčiau pajutusi", - tikina Karina.

Vaido gyvenimo draugei keista, jog tyrėjai nepaėmė jokių asmeninių daiktų - kompiuterio, mobiliojo ryšio telefono. Nejau tai padaryta tyčia, kad būtų patvirtinta pirmoji versija, jog tai savižudybė. "Pastaruoju metu jis turėjo priešų. Dabar jo buvusi žmona, tėvas jau gauna grasinančias žinutes iš žmonių, kuriems Vaidas buvo skolingas. Aš irgi bijau - neatsiliepiu telefonu, jei matau nežinomą numerį", - sako Karina.

Tiriamos visos nelaimės versijos

Vaido Savicko mirties aplinkybes tirti patikėta Smurtinių nusikaltimų tyrimo pareigūnams. Ar tai reiškia, kad pareigūnai įtaria, jog verslininkas galėjo būti nužudytas?

Tyrimą kuruojantis Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Dainius Pažarauskas patikino, kad pareigūnai tiria visas versijas - ir savižudybės, ir nužudymo. "Versijų yra daug. Tikriname, kuri jų pasitvirtins. Jei pasitvirtins, kad tai buvo savižudybė, aiškinsimės, kas prie to žmogų galėjo privesti. Bylą tiria kvalifikuoti pareigūnai, kurie atras atsakymus į visus klausimus", - garantavo prokuroras.

Gyventojai bylinėjasi su „Vaivorykšte“

Renovuoto daugiabučio gyventojai nemokančio milijonieriaus bendrovę šturmuoja teisme

Sigitas STASAITIS

Šiaulių centre renovuoto daugiabučio gyventojai jau daugiau nei metus negali geruoju išprašyti, kad garsusis milijonierius Anridas Vinkleris nurodytų savo valdomai bendrovei UAB "Masada", jų name valdančiai komercines patalpas, sumokėti už renovacijos paslaugas. Turtuolio bendrovę į teismą padavę žmonės svarsto, jog gal jiems taip keršijama už anksčiau prieš "Masadą" laimėtą teismą.

Korporacijai "Vaivorykštė" priklausanti UAB "Masada" dėl patalpų Tilžės g. 139 teisme atsiduria jau trečią kartą. Šįsyk su bendrove bylinėjasi bendrasavininkiai renovuoto namo gyventojai.

Autoriaus nuotr.

Spėjo į renovacijos programą

Adresas Tilžės g. 139 tikriausiai jums nieko nesako. Bet užtenka paminėti, jog tai pastatas prie pėsčiųjų bulvaro ir J. Janonio gimnazijos, ir bet kurio šiauliečio veidas nušvinta – kas nežino namo, kuriame buvo kavinė "Saulutė"?

Kavinė seniai uždaryta, o dar prieš porą metų namo gyventojai buvo ne juokais sunerimę. 1952-1956 metais ("prie J. Stalino") statytas triaukštis byrėjo gabalais – per kiaurą stogą kliaukė lietus, puvo palėpė, varvėjo surūdiję vamzdynai, sienos verkė tinko gabalais, o balkonai bet kurią akimirką grasino užkristi praeiviams ant galvų.

Prieš trejetą metų namo savininkai susibūrė į daugiabučio namo savininkų bendriją. Tad susirinkime suskubta svarstyti pasiūlymą namą renovuoti. Kadangi iš 25 balsų tik du buvo prieš, bendrija nedelsdama pradėjo ruošti investicinį projektą, ieškoti rangovo bei jį kredituoti apsiimančio banko.

Paskutinę minutę suspėta į nuvažiuojantį traukinį – bendrija dar pateko į programą, pagal kurią net pusę visų renovacijos išlaidų apsiėmė padengti valstybė. Gyventojai labai džiaugėsi. Kaip ir dėl to, jog renovacija buvo atliekama tikrai taupiai, atsiėjo santykinai nedaug – tik apie 700 tūkstančių litų, kurių pusę finansavo valstybė.

Didžiausias plotas – riebiausia sąskaita

2008-ųjų gruodžio 22-ąją po 14 mėnesių trukusių darbų komisija pasirašė apšiltinto ir neatpažįstamai išgražėjusio namo eksploatacijos aktą.

Renovacijos išlaidos, kaip reikalauja įstatymas, buvo išdalytos bendrasavininkiams proporcingai pagal valdomų patalpų plotą. Kiekvienam iš 17 butų savininkų suskaičiuota maždaug po 10–16 tūkstančių litų. Daugiabutyje Šiaulių centre yra dar šešios komercinės patalpos, kurioms teko proporcinga išlaidų dalis.

Apie 20 proc. daugiabučio ploto - didžiausias name patalpas (482 kvadratinius metrus komercijai skirto ploto) – valdo UAB "Masada". Pastaroji priklauso "Vaivorykštės" korporacijai, kurią valdo žinomas verslininkas Anridas Vinkleris. Didžiausias plotas – riebiausia ir sąskaita. Tačiau ją gavę UAB "Masada" vadovai pasišiaušė.

"Masada" už renovaciją bendrijai skolinga per 85 tūkstančius litų, bet piktybiškai nemoka nė cento, o bankas ir statybininkai laužia mus, bendriją", - dejuoja jos pirmininkė Liongina Virkšienė.

Neištvėrusi nesibaigiančių UAB "Masada" pretenzijų, bendrijos vadovės pareigų anksčiau atsisakė Jadvyga Kavaliauskienė (dešinėje). "Nebeturiu kada prižiūrėti mūsų namo, nes skęstu susirašinėjimo su korporacija "Vaivorykštė" popieriuose", - sako Tilžės g. 139 daugiabučio bendrijos pirmininkė Liongina Virkšienė.

Nebankrutuoja

Dabar verslui sunkus laikas. Gal verslininkai neturi iš ko, gal virš "Masados" ar net pačios "Vaivorykštės" sklando bankroto šmėkla?

UAB "Masada" direktorius Egidijus Olišauskas tai paneigė. Jis pareiškė, kad jo valdoma įmonė nesiruošia mokėti neteisingai suskaičiuotas, svetimas išlaidas, ir pasiūlė kalbėtis su korporacijos teisininkais.

Bendrijos pirmininkė L. Virkšienė "Masados" kaltinimus kategoriškai neigia: "Tiek E. Olišauskas, tiek pats A. Vinkleris mums atsiuntė krūvą pretenzijų. Anot jų, renovuodami namą statybininkai ne taip ir ne tą dirbo, "Masadai" neraportavo, ką nuveikę, nepakvietė patikrinti."

Iš sąskaitos "Masadai" buvo reikalaujama išbraukti išlaidas už laiptinių remontą, kitas bendro naudojimo patalpas. Verslininkai jomis, esą, nesinaudoja, nors dar neseniai reikalavo raktų, kad galėtų prieiti prie savo vamzdžių, skaitiklių. "Masadai" nepatiko išlaidos už naują namo nuogrindą, kai kurių langų remontą ir net už nudažytą dujų vamzdį.

Autoritetų nėra

"Mūsų mėginimai išaiškinti, jog viską skaičiuojame griežtai pagal įstatymą, nepadėjo. Kadangi aš A. Vinkleriui bei E. Olišauskui – ne autoritetas, jiems nusiunčiau Urbanistikos plėtros agentūros išaiškinimą apie bendrasavininkių prievoles. Netrukus gavau atsakymą, jog ši agentūra "Vaivorykštės" korporacijai – irgi ne autoritetas", – pasakojo L. Virkšienė.

Šiemet pavasarį bendrija pasamdė vieną garsiausių apskrityje advokatų kontorą "Morkūnas Legal Bureau", kuri UAB "Mosada" raštu išaiškino bendrasavininkių teises, pareigas bei prievoles ir parašė kvalifikuotą išsamų raginimą sumokėti savo dalį. Bet išaiškėjo, kad net ir šie teisininkai A. Vinkleriui su E. Olišausku – ne autoritetas.

Kodėl bendrija negali su verslininkais susitarti derybomis, be teismo? Gal L. Virkšienė pernelyg konfliktiška ar aikštinga, gal nemoka kalbėtis?

"Ne kartą kalbėjausi su E. Olišausku, buvau nuėjusi ir pas A. Vinklerį į kontorą derėtis. Deja, tada negavau net progos įsiterpti. Ponas A. Vinkleris man išdėjo monologą, tuo "derybos" ir baigėsi", - prisimena bendrijos pirmininkė.

Du teismus prakišo

Nebesulaukdama, kol bus atsiskaityta už atliktus renovacijos darbus, statybos bendrovė padavė daugiabučio namo savininkų bendriją į teismą. Nebeturėdami kur dėtis, namo gyventojai susimetė pinigų ir patys "Masadai" teisme pareiškė ieškinį.

Pagal likimo įgeidį UAB "Masada" teisme dėl patalpų Tilžės g. 139 name atsiduria jau trečią kartą!

Pirmąjį sykį "Masadą" į teismą padavė anksčiau namą prižiūrėjusi bendrovė "Ūkvedys" dėl nemokamų mokesčių pastatui administruoti bei išlaikyti. "Ūkvedys" laimėjo.

Antrą kartą Tilžės g. 139 namo gyventojus į teismą buvo padavusi pati "Masada", 2005 metais savo patalpose turėjusi disko barą. Nors jis veikė iki vidurnakčio, verslininkai užsigeidė, kad baras dirbtų iki trečios valandos ryto. Tačiau triukšmo po langais iškankinti gyventojai pasišiaušė, nepasirašė sutikimo. UAB "Masada" padavė gyventojus į teismą, kad šis įpareigotų žmones pasirašyti, ir... pralaimėjo.

Kaprizas?

"Gal A. Vinkleris namo gyventojams keršija už aną prakištą procesą? - svarsto bendrijos pirmininkė L. Virkšienė. – Bet verslininkas turėtų suprasti, jog priešinomės ne dėl užgaidos. Kažin ar ponas Anridas pats sutiktų, kad po jo langais girtuokliai rėkautų bei erzeliuotų iki paryčių?"

Kaip bebūtų, renovuoto daugiabučio gyventojai renka pinigus advokatams ir mina teismo slenkstį. Gyventojai supranta, kad tik teismo keliu įveiks egoistiškai besielgiančią bendrovę, pavadintą legendinės Izraelio žydų tvirtovės, stūksojusios prie Negyvosios jūros, vardu.

"Žurnaliste, ar žmonės nemeluoja, kad korporacijos "Vaivorykštė" savininkas A. Vinkleris - milijonierius? Juk tikras milijonierius ilsėtųsi kur nors Kanaruose po palme, o A. Vinkleris pats kiurkso ir teismuose, ir su pensininkais kariauja, kad ginkdie nereikėtų užmokėti kelių litų daugiau už dujų vamzdžio nudažymą ar pakeistą rūsio langelį?" – išeinančio iš Tilžės g. 139 namo paklausė vienas šio daugiabučio gyventojų.

Nusiraminkit, žmonės, A. Vinkleris – pats tikriausias milijonierius. Ir jo "Ferrari", ir visi turtai – tikrų tikriausi. Apie sąžinę neklauskit, patys spręskit.

Dėl šiltesnių daugiabučių ketina bylinėtis su valstybe

Eva JAGMINAITĖ

Paskelbus pakoreguotas taisykles dėl valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti, daugiabučių namų renovacija vis giliau klimpsta į liūną. Šiaulių miesto valdininkai išsiuntė savo pastabas, į kurias atsižvelgus į būtų įmanoma renovaciją išjudinti iš mirties taško. Šiaulių daugiabučių namų pirmininkai įsitikinę, kad valstybė juos vedžioja už nosies, ir pasikonsultavę su advokatais grasina teismais.

Vietoj 50 procentų - tik 15

Šiaulių miesto mero pavaduotoja Daiva Matonienė, pirmininkaujanti darbo grupei, sprendžiančiai daugiabučių namų modernizavimo problemas, įsitikinusi, kad jei bus priimtas projektas dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), būstų renovacija patirs visišką stagnaciją.

Didžiausia projekto klaida D. Matonienė įvardija nepagrįstą ir ekonomiškai neįvertintą valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti dydžio pakeitimą. "Daugiabučių namų bendrijos yra ne PVM mokėtojos, tad jų nuo modernizavimo darbų sumokamas 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestis parodo, kad renovacijos procesas ekonomiškai naudingesnis valstybei nei daugiabučių namų gyventojams, - teigia vicemerė. - Tokia tvarka neskatins daugiabučių namų savininkų suinteresuotumo atnaujinti namus, atvirkščiai, kels pasipiktinimą ir mažins modernizavimo apimtis šalyje."

Pinigai - ne visiems

Renovuotų namų Šiauliuose - tik apie dvidešimt, tačiau nemažai bendrijų laukia eilės valstybės paramai gauti. Patvirtinus, jog valstybė teiks tik 15 proc. paramą, pirmininkai tikina išbrauksią bendrijas iš laukiančiųjų sąrašų, juolab kad nėra jokios garantijos, kad tuos 15 proc. valstybė skirs.

"Iš esmės neteisinga pati valstybės rėmimo sistema - parama bus mokama įgyvendinus modernizavimo projektą ir pateikus daugiabučio namo energetinio naudingumo sertifikatą, įrodantį, kad po atnaujinimo pasiekta ne mažesnė nei C energetinio naudingumo klasė. Taigi, neaišku, ar modernizaciją pradėjusios bendrijos išvis gaus paramą, - teigia D. Matonienė. - Siūlome valstybės paramos tvarką padaryti aiškesnę, paprastesnę ir skaidresnę, nurodant paramos intensyvumą pagal įgyvendinamas modernizacijos priemones."

Paprasčiau tariant, visi namai pagal energetinį naudingumą suskirstyti į A, B, C ir aukščiausią - D - kategorijas. Anot vicemerės, dauguma Šiaulių modernizuotų daugiabučių atitinka tik B kategoriją, o kadangi pagal naująją tvarką Valstybės parama teks tik C ir D kategorijas atitinkantiems namams, net ir 15 proc. valstybės paramos šie namai negautų.

Bendrijos pirmininkė V. Remeikienė bendrauja ir su kitų miestų bendrijų pirmininkais. Ji neslepia, kad kartu su jais dėl nepateisintų valstybės lūkesčių žada kreiptis į teismą.

Žada kreiptis į teismą

"Vadinasi, bendrija, nusprendusi renovuoti namą, rizikuoja savo sąskaita. O ką daryti tiems pirmininkams, kurių bendrijose jau yra patvirtinti renovacijos projektai ir už juos sumokėti pinigai? Negi iš savo lėšų apmokėti projektą, nusprendus jo neįgyvendinti dėl valstybės paramos sumažinimo ar visiško netekimo. Tai žmonių apgaudinėjimas - jūs renovuokitės, darykite, o ar gausite paramą, dar klausimas", - piktinasi D. Matonienė. Ankstesnė tvarka numatė paramos dydį pagal įgyvendinamas modernizacijos priemones.

Penkis namus administruojanti Klevų g. 13 namo bendrijos pirmininkė Virginija Remeikienė sako, kad šiuo metu yra atnaujinamas jos administruojamas namas Valančiaus g., todėl ją kamuoja nežinia dėl valstybės paramos, kaip ir daugelį pirmininkų, kurių projektai patvirtinti ar bent jau parengti.

"Ištisus metus buvo tvirtinama, kad gausime 50 proc. paramą Valančiaus g. 2 namui renovuoti. Keliskart pasirašiau sutartis, kad dalyvaujame modernizacijoje, tačiau patvirtintų sutarčių negavau. Su kitais pirmininkais esame nusprendę, kad kreipsimės į teismą dėl lūkesčių nepateisinimo, - teigia pirmininkė. - Net tame rašte, kuriame aiškiai parašyta apie 50 proc. valstybės paramą, esame mulkinami. Valstybės remiamos lėšos - beveik 227 tūkstančių, o bendra suma yra 670 tūkstančių litų. Vadinasi, vietoj žadėtųjų 50 proc. yra vos 23."

Pabrango dėl vieno gyventojo

V. Remeikienė pasakoja viešėdama Estijoje sužinojusi, kad ten iš valstybės lėšų kompensuojama tik 10 proc. renovacijos sumos, tad didžiavosi, kad Lietuvos valdžia supratingesnė, tačiau dabar nusivylusi. "Gali man aukso kalnus žadėti, bet šiuo metu, kol numatoma tik 15 proc. kompensacija, nė vieno žmogaus neįkalbinėsiu dėl renovacijos. Dabar niekas neišspręsta ir visiškai neaišku, ar lėšos kada nors bus gautos. Ar yra nuspręsta, kaip žmogus galės išsimokėti? Kokie bus procentai už renovacijai imamą paskolą ir ar jie nepakis? Nėra jokių garantijų, todėl žmonių klaidinti nežadu, - sako su kitų miestų bendrijų pirmininkais aktyviai bendraujanti moteris. - Kad žada, nereiškia, kad bus įvykdyta, mat kol renovavome esant 50 proc. valstybės paramai, įstatymas keitėsi šešis kartus."

Daugiau nei metus Klevų g. 13 name nebuvo įmanoma pradėti renovacijos dėl modernizavimu besipiktinusio gyventojo. "Jis rašė raštus į visas įmanomas ministerijas, skundė mane, galiausiai buvo priverstas susimokėti už šmeižtą, tačiau svarbiausia, kad vilkinama renovacija pabrango nuo 780 tūkstančių iki 1,2 milijono. Paskelbus konkursą suma šiek tiek sumažėjo iki 1,06 milijono litų", - teigia bendrijos pirmininkė.

Valančiaus g. 2 renovacijos darbai - pačiame įkarštyje.

Virginija Remeikienė sako, kad namo modernizacija džiaugiasi namo gyventojai, kurių šildymo sąskaitos gerokai sumažėjo. "Iki šiol už šildymą sumokėdavau apie 260 litų per mėnesį. Po visos namo modernizacijos šalčiausią mėnėsį vasarį mano sąskaita buvo tik 62 litai, balandį - vos keturi litai", - teigia pirmininkė.

Tikimasi, kad sąstingį išjudins bankai

Dėl to, kad šiemet Lietuvoje pradėta renovuoti labai mažai daugiabučių, kurį laiką kritikos strėlės krypo į nenorėjusius pinigų skirti bankus. Spalio pabaigoje pasirašyta pirmoji sutartis su Šiaulių banku dėl garantijų teikimo už daugiabučiams namams modernizuoti imamas paskolas. UAB "Investicijų ir verslo garantijos" atstovai viliasi, kad ši sutartis padės įgyti pagreitį būstų renovavimo procesui, mat bendrovės garantijų portfelis daugiabučių namų renovacijai įgyvendinti sudaro 70 milijonų litų.

Tiems, kurie neamžini

Jūratė SOBUTIENĖ

Ketvirtadienį Šiaulių miesto tarybos posėdyje miesto politikai balsavo, ar pritarti 6 milijonų litų ilgalaikės paskolos ėmimui. Iš jos 4,5 milijono litų numatyta kapinėms Daušiškiuose įrengti. Dėl paskolos, kuri imama dešimčiai metų, politikai susikibo dar prieš Tarybos posėdį komitetuose. Karštos diskusijos įsiplieskė ir Tarybos posėdyje. Socialdemokratai priekaištavo, jog valdantieji nesikreipė į Vyriausybę, neprašė Šiauliuose rinktų seimūnų pagalbos, kad naujų kapinių žemei išpirkti būtų skirta pinigų iš biudžeto. Kai kurie "ekspertai" ėmėsi vertinti išperkamą žemę ir nustatinėti jos vertę, kiti - dūsauti dėl paskolos ir palūkanų - kas grąžins?

 Matyt, supratę, kad nėra amžini ir išsiaiškinę, jog kitąmet, sunkmečiu, teks grąžinti palūkanas, o paskolą reikės pradėti grąžinti nuo 2011-ųjų, politikai ilgalaikės paskolos ėmimui dauguma balsų pritarė.

Kalbama seniai, veikiama - penkerius metus

Apie tai, kad Ginkūnų kapinėse greitai nebebus kur laidoti, imta kalbėti seniai. Naujų kapinių rengimo procedūros pradėtos beveik prieš penkerius metus, 2004 metų pabaigoje.

Parengtas specialusis planas 2006 metų sausį suderintas su visomis reikiamomis institucijomis, naujoms kapinėms numatyta vieta Daušiškių kaime, Šiaulių rajone. 2008 metų rugpjūtį patvirtintas ir detalusis planas. Įvyko ne vienas pristatymas visuomenei, viešas svarstymas, parengtam planui pritarė ir Šiaulių miesto, ir rajono politikai. Tačiau naujas kalbas ir aistras dėl būsimųjų kapinių pakurstė tai, kad norėdama išpirkti žemę iš privačių asmenų savivaldybė turi imti milijoninę ilgalaikę paskolą. Viešojoje erdvėje net imta svarstyti, jog kapinės Daušiškiuose suprojektuotos neatsitiktinai, nes už visuomenės reikmėms paimamą žemę mokami nemenki pinigai. Paaiškėjo, kad Daušiškių kaime Šiaulių miesto mero Genadijaus Mikšio žmonos giminaičiai turi žemės, patenkančios į naujų kapinių teritoriją.

kaip dulke pavirsi, jei vandeny mirsi?

"Naujoms kapinėms vietą rinko specialistai, o ne politikai, - tokiomis kalbomis stebisi architektas Vytenis Rudokas. - R. Kačinsko įmonė laimėjo konkursą, tad rengėme specialųjį planą Šiaulių miesto kapinėms parinkti, paskui - ir detalųjį. Parinkdami vietą, atsižvelgėme į kelis kriterijus. Labai svarbu buvo, kad gruntinis vanduo nebūtų arti žemės paviršiaus, kad būtų patogu privažiuoti ir kad būtų galima žemę paimti visuomenės reikmėms."

Architekto teigimu, galimybė įrengti kapines išnagrinėta gal net dešimtyje vietų, daugiausia - prie aplinkkelio, apžiūrėta ir teritorija prie Aukštelkės. Specialiojo plano koncepcijos stadijoje pateiktos išvados dėl esamų Ginkūnų kapinių išplėtimo, dėl teritorijos prie Pakruojo kelio ir dėl netoli aplinkkelio esančių Daušiškių.

"Visų pirma nagrinėjome galimybę pratęsti Ginkūnų kapines, jas išplėsti ir į kitapus Tilžės gatvės esančią teritoriją. Tačiau gyvenamieji namai stovi jau visai netoli Ginkūnų kapinių, o juk reikalingas ne tik didelis plotas, bet ir apsauginė zona, - aiškina V. Rudokas. – Kitapus gatvės yra ir vandenvietės sanitarinės apsaugos zona, toliau – radiolokacinė stotis. Be to, ten gruntiniai vandenys labai negiliai, molis, juk ir dabartinėse kapinėse vos pradėjus kasti duobę sunkiasi vanduo. Dėl tos pačios priežasties atsisakyta minties kapines rengti prie kelio į Pakruojį (išvažiavus iš Ginkūnų gyvenvietės kairėje pusėje), nors ten buvo ir valstybinės žemės. Ši teritorija labai žema, pelkėta, o jei būtų pralaužta Ginkūnų tvenkinio užtvanka, vanduo kapines visiškai užlietų."

Geologinius tyrimus atlikusios įmonės vadovas hidrogeologas Mindaugas Čegys nustatė, kad gruntiniai vandenys aukštai visose nagrinėtose teritorijose, kai kur ima kauptis iškasus vos metro gylio duobę (kitapus Tilžės gatvės priešais dabartines kapines), tik prie vakarinio aplinkkelio esančių Daušiškių situacija kitokia.

Projektus rengusios R. Kačinsko įmonės architektai pasakoja iš Lietuvos geologijos tarnybos gavę 1942 metų Šiaulių žemėlapį. Jame pažymėta, kad aplink miestą plyti pelkynai, tik prie Daušiškių jų nėra. Pelkynai iš žemėlapių išnyko po melioracijos, tačiau dabar drenažo sistemos, netvarkomos, todėl nebesurenka paviršinio vandens.

O teritorija prie Zoknių oro uosto? Juk ten žemė – valstybinė. "Jeigu norime, kad virš kapinių kiltų lėktuvai, o mirusiuosius leistume į degalų prisisunkusias duobes, galima, - ironizuoja V. Rudokas. – Kapinėms reikiamo dydžio sklypo ten tikrai nėra. Žemės reikia oro uosto plėtrai, aplinkkeliui tiesti, be to, yra Gudelių ežeras, iki kurio reikia tam tikrą atstumą išlaikyti."

Pinigai ir procedūros

Suskaičiuota, kad už iš privačių žmonių išperkamą per 60 hektarų plotą reikės sumokėti apie 9 milijonus litų. 4,5 milijono litų prašoma penkiems sklypams, užimantiems apie 40 hektarų. Už arą būtų mokama po 1370 litų. Būtent ši kaina ir suerzino kai kuriuos politikus.

"Už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą mokama rinkos kaina, - paaiškino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė. - Yra pradėta penkių sklypų paėmimo visuomenės reikmėms procedūra, savininkai sutiko su kaina, kurią nepriklausomi vertintojai nustatė gegužę. Trijų sklypų, patenkančių į kapinių teritoriją, savininkai kreipėsi į teismą, todėl dėl tų sklypų procedūra nebuvo pradėta. Gali būti, kad jie bus nepatenkinti vėliau pasiūlyta kaina - spalį sklypų rinkos kaina yra gerokai mažesnė, nei buvo gegužę".

Anot vyriausiosios architektės, tokia procedūra Šiaulių mieste atliekama pirmąkart, tačiau procesas "kliūva" ne dėl valdininkų nepatyrimo, bet dėl teisės aktų, leidžiančių jį vilkinti. Žemės savininkai gali kreiptis į teismą dėl kiekvieno etapo, vis atidėdami projekto pradžią.

Kaltų nėra?

Savaitraštis "Šiauliai plius" rašė ("Kapines dalijasi gyvieji", 2008 m. lapkričio 14 d.), kad naujų kapinių planavimo organizatoriai džiaugiasi, jog reikės išpirkti ne visą būsimųjų kapinių teritorijoje esančią žemę, mat pačiame Daušiškių kapinių viduryje yra valstybinės žemės. 2008 metų spalį Šiaulių miesto taryba nusprendė kreiptis į Apskrities viršininko administraciją, kad šie sklypai būtų paimti visuomenės poreikiams. Tada ir paaiškėjo, kad valstybinės žemės kapinių viduryje nebėra - ją rajono žemėtvarkininkai suteikė šešiems privatiems asmenims.

Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Regina Rimeikienė aiškino, kad žemėtvarkininkai vadovavosi Žemės ūkio ministerijos instrukcija ir viską atliko teisėtai. Tame pačiame pastate, kaip ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija, sėdinti valdininkė tikino, jog apie rengiamas kapines niekas jai nepranešė. Ir "pamiršo", jog ant specialaus bei detaliojo plano derinimo dokumentų - jos bei kitų žemėtvarkininkų parašai.

"Prokuratūra kreipėsi į teismą, kad būtų panaikintas žemėtvarkininkų dokumentas ir išdalyti sklypai būtų grąžinti. Prokuratūra gina viešąjį interesą, ir šiuo atveju laikoma, kad visuomenė nukentės labiau nei keli savininkai, - aiškino Šiaulių apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Rita Dabužinskienė. - Pirmosios instancijos teismas mūsų prašymą patenkino. Byla dar bus nagrinėjama Vyriausiajame administraciniame teisme, nes gavę sklypus tokioje vietoje savininkai nenori jų atsisakyti ir teismo sprendimą apskundė."

Prokurorės teigimu, apskritis savo sprendimų panaikinti negali, todėl ir kreipėsi į prokuratūrą. "Šiuo atveju mes giname viešąjį interesą, bet nevertiname konkrečių pareigūnų veiksmų. Man žinoma, jog apskritis dėl žemėtvarkininkų elgesio turėjo atlikti patikrinimą", - sakė R. Dabužinskienė.

Paaiškėjo, jog tokio patikrinimo nebuvo. Pasikeitė apskrities viršininkas, kiti vadovai, tad nelabai yra kam paaiškinti, kodėl taip nutiko. R. Rimeikienė, besivadovaujanti senomis instrukcijomis, o ne sveiku protu, atrodo, gali būti rami ir toliau aiškinti: "Viskas teisėta."

Užteks pusantrų metų

Tol, kol politikai ginčijasi, ar tinkamoje vietoje, ar ne per brangios naujosios kapinės, bendrovės "Šiaulių apželdinimas" direktorius Vidas Klepšys su darbuotojais skaičiuoja, kiek mirusiųjų dar bus galima palaidoti Ginkūnuose. "Likę laisvi ploteliai - netaisyklingos formos, todėl labai sunku suskaičiuoti, kiek naujų kapaviečių bus. Be to, vieniems reikia naujos laidojimo vietos, kitiems - ne, nes jau yra palaidotas koks nors artimasis. Iškuopę visus šiukšlynus, nupjovę medžius skaičiuojame, kad vietų dar bent pusantrų metų turėsime. Bet kapinės, kuriose nėra nė vieno medelio, atrodo nekaip", - sako direktorius.

Plėšikai aukų tyko netoli barų

Oksana LAURUTYTĖ

Per devynis šių metų mėnesius Šiauliuose trečdaliu padaugėjo plėšimų. Neapšviestos gatvės, didėjantis nedarbas, skurdas ir neatidus elgesys sąlygoja, kad miestiečiai vis dažniau tampa plėšikų aukomis. Nors pareigūnai ištiria kone kas antrą nusikaltimą, miesto gyventojai negali jaustis saugūs.

Apžvelgdami devynių mėnesių kriminogeninę situaciją Šiauliuose, (iš kairės) Šiaulių apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas Remigijus Dereškevičius, Šiaulių policijos vadas Rimvydas Šlekys, Apskrities VPK viršininkas Egidijus Lapinskas ir apskrities VPK viršininko pavaduotojas Vincas Urbonavičius galėjo pasidžiaugti, jog nusikaltimų išaiškinamumas mieste geresnis nei šalyje, tačiau neramu dėl daugėjančių plėšimų, sukčiavimų, sunkių nusikaltimų.

Sumušė ir apiplėšė

Šiaulietis Jonas dėl užpuolimo ne tik neteko asmeninių daiktų, pinigų, bet ir buvo smarkiai sumuštas. Paskutinę vasaros dieną vyras vienoje miesto centre esančių kavinių su draugais palydėjo vasarą. Apie pusę dvyliktos nakties išgėręs alkoholio vyras išėjo iš kavinės į namus, esančius Trakų ir Ežero gatvių kampe. Iš centro Vilniaus gatve eiti nepanoro, nes vengė susitikti kokį nors pažįstamą žmogų, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nuo "Šiaulių" viešbučio pasuko į Trakų gatvę. Tikėjosi, kad pareis saugiai - juk gatvėje yra Patrulinės tarnybos kiemas, Tardymo izoliatorius, čia dažnai pastebėsi policijos automobilių, o iki namų - vos keli šimtai metrų.

Namo vyras neparėjo. Už Tardymo izoliatoriaus šalia bendrabučio kažkas prie jo prisiartino iš nugaros ir spyrė į kojas. Kai vyras pargriuvo, pajuto smūgį į galvą. Prieš prarasdamas sąmonę Jonas dar spėjo gauti penkis spyrius.

Užpuolimą kažkas matė, iškvietė greitąją pagalbą, tad Jonas buvo nugabentas į Šiaulių apskrities ligoninę. Visa jo kairė kūno pusė buvo mėlyna. Medikai suteikė pagalbą, apie įvykį pranešė policijai ir nukentėjusįjį išleido į namus.

Jonas dėl užpuolimo kreipėsi į policiją - ne tik dėl sužalojimo bet ir dėl vagystės: neteko dviejų mobiliųjų telefonų, skėčio, rankinės, piniginės su įvairiomis nuolaidų kortelėmis, 500 litų, raktų ryšulio, dokumentų. Svarbiausia - neteko pažymėjimo, kuriame nurodyta, jog jis serga cukriniu diabetu. Pažymėjimas ypatingas tuo, kad jame yra nurodyta, kur žmogus gyvena, jo telefono numeris, vardas bei pavardė. Jei žmogų ištiktų priepuolis, aplinkiniai žinotų, kad jis yra diabetikas, ir galėtų suteikti tinkamą pagalbą, pranešti artimiesiems. Šiuo atveju plėšikai sužinojo, kur žmogus gyvena ir, turėdami jo buto raktus, dar gali sumanyti ir butą apiplėšti.

Jonui dėl užpuolimo teko ne tik pusantro mėnesio gydytis - buvo sulaužytas uodegikaulis, bet ir gauti naujus dokumentus, korteles, pasikeisti raktus bei buto spynas. Tai kainavo ne vieną šimtą litų.

Šiuo metu dėl plėšimo vyksta ikiteisminis tyrimas, kuris gana sėkmingai narpliojamas - vieną iš telefonų pareigūnai jau surado ir Jonui grąžino. Nukentėjusysis tikisi, kad užčiuopę siūlo galą teisėsaugininkai sėkmingai išnarplios bylą ir sučiups užpuolikus. "Visam gyvenimui pasimokiau, kad tamsiu paros metu vaikščioti negalima net tada, kai iki namų visai netoli. Reikia kviesti taksi, paprašyti namiškių, kad parvežtų arba eiti apšviestomis gatvėmis, kur vaikšto žmonių", - komentuoja Jonas.

Daugiausiai užpuolimų - šalia barų

Jono užpuolimo istorija - toli gražu ne vienintelė. Daugiabučio, kuriame gyvena Jonas, kaimynė pavasarį buvo kaukėtų vyrų užpulta ir sumušta, bet jos apiplėšti užpuolikai nespėjo. Tame pačiame daugiabutyje įsikūrė grupė jaunuolių, kurie neseniai apkaltinti vagyste iš parduotuvės. Šiais sudėtingais laikais kone kiekvienas šiaulietis gali pasakyti - štai mano giminaitį kaimyną, draugą, bendradarbį neseniai apvogė, sumušė, apgavo, apvogė namus...

Per devynis šių metų mėnesius Šiauliuose užfiksuota 119 plėšimų, pusę kurių pareigūnai išaiškino. O kiek dar vagysčių, viešosios tvarkos pažeidimų, sukčiavimo atvejų.

Spaudos konferencijoje, apžvelgdami devynis šių metų mėnesius, policininkai nedžiūgavo - smurtinių, turtinių nusikaltimų ir sukčiavimų daugėja visoje šalyje. Negalima teigti, kad užpuoldami žmogų, tenorėdami apvogti, nusikaltėliai išlieja ir įtūžį - tai priklauso nuo konkretaus nusikaltėlio.

Pareigūnai išskiria vietas Šiauliuose, kuriose dažniausiai užpuolami žmonės - tai teritorija aplink "Lyros" prekybos centrą, nes ten įsikūrę abejotino lygio barų, nesaugus Dainų pėsčiųjų takas, teritorijos miesto centre prie "Saulės miesto", "Pegaso".

Su teisėsaugos institucija susijusio pastato buvimas teritorijai saugumo neprideda. Nesaugu ten, kur gatvės nepašviestos, kur vaikšto mažai žmonių, nedidelis judėjimas, didesnė koncentracija alkoholį vartojančių žmonių. Miesto miegamieji rajonai saugesni, tačiau ten yra kitų bėdų - vagystės iš automobilių, viešosios tvarkos pažeidimai.

Šiaulių miesto policijos komisariato viršininkas Rimvydas Šlekys sako, kad žmonės jausis nesaugiai net tada, kai įvyks nors vienas užpuolimas. "Kai visuomenė yra susvetimėjusi, kalbėti apie saugumą sunku", - sako jis. Dažnai apie incidentus gatvėje policija sužino stebėdama kameras, o ne sulaukdama žmonių skambučių. Pavyzdžiui, "Šiaulių dienų" metu Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryžoje sukonfliktavo dvi jaunuolių grupės, tačiau žmonės apie tai policijai nepranešė - policija sureagavo, nes toje vietoje yra vaizdo kameros.

Siekiant sumažinti nusikalstamumą, bus aktyviau bendraujama su daugiabučių namų bendrijomis, žmones namuose lankys apylinkės inspektoriai, kurių šiuo metu mieste yra 32. "Tikimės, kad gyvas bendravimas duos naudos", - sakė R. Šlekys.

Pareigūnai prašo netylėti

Dėl sumažinto finansavimo riesta ir policijai. Neseniai Šiaulių miesto policijos Centro nuovada, kuri buvo įsikūrusi Paprūdžio gatvėje esančiame avarinės būklės pastate, iškelta į centrą.

Vykstant Šiaulių apskrities policijos veiklos optimizavimui, nuo gruodžio 1-osios nebeliks Transporto policijos komisariato, todėl atsirado galimybė į jo patalpas perkelti Centro nuovados darbuotojus. Taigi nuo spalio 19 dienos Centro nuovados pareigūnai gyventojus priima jau Vasario 16-osios gatvėje esančiame pastate, pažymėtame 37-uoju numeriu. Kol kas telefoninį ryšį su nuovada galima palaikyti šiais telefonais: (8~41) 502 667 - apylinkės inspektoriai, 502 666 - viršininkas, 502 669 - nepilnamečių reikalų inspektoriai. Artimiausiu laiku bus įjungti ir kiti nuovados telefonai.

Pareigūnai prašo būti akylesniems, stebėti svetimus žmones, draugauti su kaimynais, nebijoti apie bet kokį nusikaltimą pranešti policijai. Prašo ir pranešti apie tuos asmenis, kurie turi ginklą ir netinkamai su juo elgiasi arba namuose vyksta konfliktai.

Šiuo metu Šiaulių apskrityje yra 4580 asmenų, turinčių 8498 ginklus. 1393 ginklai yra įsigyti savigynai, 7093 - medžioklei. Kartais žmonių, įsigijusių ginklą, neišprusimas ir noras šį ginklą nuolat demonstruoti kelia nerimą ir grėsmę aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Šiemet buvo nustatyti 75 asmenys, pažeidę ginklo laikymo reikalavimus, 16-kai asmenų panaikintas leidimas laikyti jį - leidimas laikyti ginklą dar nesuteikia teisės jo nešioti. Nešioti ginklą gali tik trumpavamzdžius ginklus (pistoletus, revolverius) turintys asmenys, o ilgavamzdžių ginklų turėtojams išduodami leidimai tik laikyti juos.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Milijonai Savivaldybei nereikalingi?

Eva JAGMINAITĖ

Šiaulių miesto savivaldybė iš mokamų stovėjimo aikštelių gauna vos 11 tūkstančių litų pajamų. Pusė iš trisdešimties mokėjimo automatų išvis neveikia, kiti dažnai genda, rodo neteisingą laiką. Nesąžiningų vairuotojų, nesusimokančių už stovėjimo vietą, vis daugiau. Retas jų nubaudžiamas: pamatyti automobilį užblokuotais ratais Šiauliuose įmanoma, tačiau retenybė. Priešingai nei Šiauliuose, sostinės savivaldybė jau daugelį metų iš mokamų stovėjimo vietų susižeria milijonines rinkliavas.

Nors miesto centre dieną sudėtinga pasistatyti automobilį, už tai susimokėti skuba ne dažnas.

Autorės nuotr.

Nebaudžiamumas skatina nusižengti

"Aš tik kelias minutes - nubėgsiu ir parlėksiu", - tokį pasiteisinimą dažnai išgirsite, jei paklausite mokamoje vietoje automobilį pasistačiusiojo, kodėl šis nesumokėjo rinkliavos už stovėjimą. O kodėl turėtų mokėti, juk puikiai žino, kad greičiausiai liks nenubaustas, net pusdienį ar visą dieną mokamoje vietoje palikę automobilį.

Vakarų Europoje, į kurią taip veržiamės būti panašūs, baudas už neapmokėtą stovėjimo vietą bei mokėjimo automatų rinkliavą administruoja privačios bendrovės, iš to susižeriančios nemenką pelną. Prancūzai, britai, belgai ir daugelis kitų ES šalių atstovai žino, kad vos kelias minutes palikę automobilį ir nesusimokėję tuoj pat gali būti pričiupti gatvėmis nuolat marširuojančių ir už valytuvų baudos lapelius paliekančių transporto įmonių pareigūnų.

Naujai įmonei - sena našta

Atsiskaityti už stovėjimą aikštelėje galima sumokant mokestį į automatą, siunčiant trumpąją žinutę iš mobiliojo ryšio telefono arba įsigijus leidimą mėnesiui. Vairuotojai skundžiasi, kad bandydami susimokėti įmesdami pinigus į automatą neretai susiduria su problemomis: tai automatas "prarijęs" pinigus neišspausdina kvito, tai rodo neteisingą laiką ar tiesiog neveikia. Iš beveik trisdešimties mokėjimo už stovėjimo aikštelę automatų vos pusė šiuo metu veikia. Tie patys pablogėjus orui, šąlant ar lyjant, "išsiderina".

"Dabar laikotarpis, kai viena įmonė keičia kitą, o naujoji visus tuos techninius trukdžius pašalins", - sako Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis. Jis pripažįsta, kad prastos automatų būklės priežastis gali būti ir ta, kad automatai priklausė ne juos administravusiai įmonei, o savivaldybei, todėl investuoti lėšas į svetimo turto tvarkymą greičiausiai įmonei nebuvo naudinga. Netrukus juos perims kita įmonė, kuri turės užtikrinti jų techninę būklę. Ši įmonė renkama apklausos būdu, ji automatus administruos laikinai, kol įvyks konkursas. "Konkurso organizavimas gali užsitęsti pusmetį, o gal ir ilgiau, - teigia A. Adomaitis. - Su konkurso laimėtoju reikės pasirašyti koncesijos sutartį, o tai sudėtinga ilga procedūra." Koncesininkas gaus rinką, iš kurios gautų pajamų dalį pasiims savivaldybė.

"Savivaldybės tikslas - gauti kuo daugiau pinigų už apmokestintas stovėjimo vietas. Kaip tai padaryti, spręs mokesčio rinkėjas, - sako Infrastruktūros skyriaus vedėjas. – Savivaldybė automatų nepirks ir nestatys. Jeigu įmonė pati pageidaus juos statyti, aišku, padėsime juos įrengti ar tose pačiose vietose pastatyti."

Sąlygos naujai įmonei iš pirmo žvilgsnio neatrodo patrauklios, mat jai teks visa nuolat gendančių automatų priežiūros našta, o nuo pelno už rinkliavą įmonei tenka vos 29 proc. (71 proc. keliauja į savivaldybės kišenę – aut. past.). Anot A. Adomaičio, administruoti stovėjimo aikštelių veržiasi jau dvi įmonės.

Vilniuje bendradarbiaujama su policija

Šiuo metu rinkliavą už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Vilniaus gatvėse renka ne privati bendrovė, bet savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos". Privati bendrovė "Vilniaus parkavimo kompanija" rinkliavą Vilniuje rinko 2000-2003 metais. Kadangi nebuvo vykdomos savivaldybės ir privačios bendrovės sutarties sąlygos, ji buvo nutraukta.

Savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos" rinkliavą pradėjo rinkti nuo 2004-ųjų. Ji administruoja ir aptarnauja mokamas stovėjimo vietas, o priežiūrą vykdo kartu su policija, nes sprendimą dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo priimti turi teisę tik policijos pareigūnas. "Bendradarbiaudami su policija subūrėme keturis bendrus policijos ir mūsų įmonės darbuotojų ekipažus: mūsų vairuotojas, mūsų transporto priemonė bei blokavimo įtaisai, o policijos pareigūnas priima sprendimus. Keturi ekipažai dirba visomis darbo dienomis nuo 8 val. iki 22 val. dviem pamainom, vienas ekipažas dirba savaitgalį. Nesumokėjusiam vairuotojui už automobilio pastatymą skiriama bauda kaip už bet kokį kitą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Baudos surenkamos į atitinkamą Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Savivaldybės įmonė iš baudų pajamų neturi", - teigia Daiva Kaminskaitė, savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" Automobilių stovėjimo priežiūros skyriaus viršininkė. Vis dėlto nuolatinė priežiūra skatina vilniečius ir miesto svečius nebesukčiauti ir net kelias minutes paliekant automobilį susimokėti. "Mūsų darbe labai svarbus glaudus bendradarbiavimas su policija. Surinkti vietinę rinkliavą, nevykdant stovėjimo vietų kontrolės ir priežiūros, yra sudėtinga", - sako D. Kaminskaitė.

Vilniuje - milijonai, Šiauliuose – vos 11 tūkstančių

Vilniečiai "europėja" greičiau, nes čia jau nustatyta, kad valanda mokamoje stovėjimo vietoje ar aikštelėje kainuoja nuo vieno iki trijų litų. Baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus siekia nuo 40 iki 100 litų. Parkomatus, kurių sostinėje yra 224, prižiūri ir remontuoja savivaldybė, tuo tikslu įdarbinusi net penkis technikus. "Beveik visus remonto darbus atliekame savo jėgomis. Parkomatai genda ir nuo oro sąlygų: rudenį, kai lyja, drėgna, genda dažniau, vasarą - mažiau. Vasarą per mėnesį fiksuojama apie 10 gedimų, rudenį - dvigubai daugiau, - teigia Automobilių stovėjimo priežiūros skyriaus viršininkė. - Visa surinkta rinkliava patenka į Vilniaus savivaldybės biudžetą, iš kur dalis grįžta į savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" sąskaitą automobilių statymo sistemos administravimui užtikrinti."

Per 2008-uosius iš viso vietinės rinkliavos surinkta per devynis milijonus litų iš maždaug 4500 stovėjimo vietų. Šiauliuose mokamų stovėjimo vietų rinkliavos surinkta tik apie 11 tūkstančių litų.

Didžiausia dovana - gyvenimas

Eva JAGMINAITĖ

Mirties akivaizdoje viskas atrodo kitaip. Nereikšmingi netekties valandą tampa kažkada atrodę svarbūs įvykiai, dalykiniai susitikimai, šūsnys dokumentų, likusių ant darbo stalo. Kuomet kelio atgal nebėra, negrįžtamai nustoja veikti galvos smegenys, šeimai mirties akivaizdoje tenka atsakyti ir į medikų klausimą ar pritaria organų donorystei. Vienas donoras gali išgelbėti septynias gyvybes. Nors organų donorystę laimina. Bažnyčia, o lietuviai vis dažniau sutinka padovanoti kitiems gyvybę, dažnai trūksta suvokimo bei žinių apie organų donorystę.

Nors donorystei Lietuvoje pritaria vis didesnė visuomenės dalis, užpildyti prašymą donorų kortelei gauti skuba ne dažnas.

Donorais tapusiųjų artimieji įsitikinę, kad suvokus, kokią neįkainojamai vertingą dovaną gauna žmogus, laukiantis organų persodinimo operacijos, net ir labai artimo žmogaus mirties nebegalima vadinti beprasme. Su donorų paaukotais organais gyvenantys šiauliečiai nuolat primena, kad bet kada organų laukiančiųjų gretas gali papildyti bet kuris iš mūsų, tačiau niekuomet tokios nelaimės nelinkėtų net didžiausiems priešams.

Vladas Mikutis - vienas iš nedaugelio žinančiųjų, kas buvo jo inksto donoras.

Trys pasiūlymai pailginti gyvenimą

Šiaulietis Vladas Mikutis pirmąkart blogai pasijuto tarnaudamas tarybinėje armijoje 1980-aisiais. "Labai skaudėjo galvą, todėl buvo padaryti tyrimai. Teko gultis į ligoninę, nustatyta, kad nesveiki inkstai. Tuomet nesupratau, ką reiškia gydytojų nuostaba, kai jie pasakė, jog tokių inkstų nėra dar matę, - pasakoja V. Mikutis. - Ligoninėje pragulėjau pusę metų. Buvo nuspręsta, kad nesu tinkamas tarnauti, tačiau grįžęs į Lietuvą jaučiausi gerai ir į medikus šešerius metus nesikreipiau, kol skrandyje neatsirado žaizda." Tuomet, išgydžius skrandį, paaiškėjo, kad tyrimų rezultatai vis tiek blogi. Netrukus Vladui buvo diagnozuotas inkstų funkcijos nepakankamumas. Prasidėjo gydymų ir dializių maratonas.

Dializės (kenksmingų medžiagų pašalinimas iš kraujo dirbtiniu inkstu - aut. past.) užteko tik kurį laiką. Vėliau paaiškėjo, kad vienintelis būdas pratęsti gyvenimą - rasti inksto donorą. "Tokiu donoru iškart sutiko tapti mano mama, tačiau netiko jos kraujo grupė. Titiko žmonos. Ji sutiko, tačiau dieną prieš operaciją paaiškėjo, kad esu užsikrėtęs hepatitu B, todėl transplantacija buvo atidėta pusmetį. Per tą laiką atsirado kitas donoras, todėl žmonos inksto neprireikė", - pasakoja Vladas.

Laukiantieji organų persodinimo operacijos privalo nesiskirti su telefonu, nes bet kuriuo paros metu gali būti paprašyti per kelias valandas atsidurti kitame Lietuvos kampelyje. Jų namuose transplantacijos laukimo ženklas - paruoštas lagaminas. Tiesa, atsiradus donorui, kviečiami keli transplantacijos laukiantieji. Vladas į Vilnių važiavo tris kartus. Pirmuosius du kartus donoro inkstai atiteko kitiems pacientams. Trečiąjį kartą gyvenimas padovanojo Vladui didžiausią dovaną.

"Skirtingai nei kiti, turintys persodintų organų, aš žinau, kas buvo mano donoras. Prieš trejus metus spalio pradžioje įvyko kraupi avarija prie Kauno. Kitądien buvau iškviestas į ligoninę, taigi žinau, kad mano inkstas yra 23-ejų metų Nerijaus, - sako Vladas, kuriam ne kartą kilo mintis padėkoti jaunuolio šeimai, tačiau nedrįso to padaryti. - Duktė yra perdavusi padėką velionio šeimai už man išgelbėtą gyvybę. Ketinu nuvykti prie man gyvenimą padovanojusiojo kapo." Po transplantacijos Vlado gyvenimas įgijo visiškai kitą kokybę - nebereikia eiti į dializės procedūras, gali dirbti, keliauti. "Pasijutau laisvas žmogus", - trumpai paaiškina Vladas, trečius metus gyvenantis su persodintu inkstu.

Lainedos Dailidonienės šeima viliasi, kad netrukus atsiras donoras, padovanosiantis mamai naują gyvenimą.

Lainedos šeima gyvena laukimu

Lainedos Dailidonienės ligos istorija jau trunka 12 metų. Pirmojo nėštumo metu daktarai įspėjo, jog šlapime yra baltymų, tačiau pagimdžiusi ji puikiai jautėsi, vaikelis gimė sveikas, todėl nesusirūpino ir laimingai augino kūdikį. "Inkstai - labai klastingi. Nieko neskauda, o liga progresuoja. Taip nutiko man. Jaučiausi puikiai, pastojau antrąkart, pagimdžiau. Visiškai sveika nuėjau pas šeimos gydytoją, šlapimo tyrimas vėl parodė esant baltymų, teko eiti pas specialistus. Tada ir prasidėjo mano kelionės po ligonines. Savijauta sparčiai ėmė blogėti, - pasakoja Laineda. – Jau beveik pusantrų metų dukart per savaitę man atliekamos dializės procedūros. Yra buvę dienų, kai neužlipdavau laiptais, maniau, kad širdis sustos, dusdavau." Moteris neslepia, kad gydymą ir tyrimus bandė atidėlioti, atitolinti, tarsi liga savaime pasitrauktų. Stebuklas neįvyko. Dabar ji - viena iš šimtų, eilėje laukiančių inksto donoro. Artimųjų paaukoti inksto šiaulietė sako neprašiusi, tačiau žino, kad jei katastrofiškai pablogėtų sveikata, patys artimiausi taptų donorais. "Artimieji taip pat turi vaikų. Jei paaukotų man, o kada nors vaikui prireiktų, jie neturės. Kaip aš tada galėsiu ramiai gyventi, - su ašaromis akyse atvirauja Laineda. – Vyras galėtų paaukoti, bet kas mūsų mažylius augins ir rūpinsis manimi, jei mes abu būsime ligoninėje."

L. Dailidonienė džiaugiasi, kad ja rūpinasi ne tik vyras - ji nestokojanti ir vaikų dėmesio. Jie kai mama negali pakilti iš patalo, atneša jai, ko tik ji panorėjusi, klausinėja, ar ko nors neskauda, kuo galėtų padėti. "Kartą, pamatęs velnišku greičiu lekiantį motociklą, sūnus pareiškė, kad mano inkstukai pravažiavo, - nevaikiškomis vaiko mintimis dalijasi Laineda. – Kai užpūtė žvakutes ant ketvirtojo gimtadienio torto, vaiko paklausiau, kokį norą jis sugalvojo, jis išdidžiai pareiškė - kad mamytei kuo greičiau inkstuką persodintų." Pati Laineda tiki, kad netrukus suskambės telefonas ir atsiras donoras, grąžinsiantis jos šeimai džiaugsmą ir gyvenimo vertę. "Kurį laiką labai laukiau ir norėjau, kad kuo greičiau atsirastų donoras. Paskui pagalvojau, kad gal geriau dar ne, dar bijau. Dabar tiesiog teku pasroviui, gyvenu, tikiu ir laukiu", - viliasi Laineda.

Modestui Kontrimui didžiausias išbandymas buvo kankinanti dieta prieš inksto transplantaciją.

Nevaikiška Modesto vaikystė

Liga iš trylikamečio Modesto Kontrimo atėmė vaikystę – jam dar vienerių buvo pastebėta, jog sutrikusi jo inkstų veikla, o šešerių jis jau vaikščiojo į dializes. Mokytis Modestui tenka namie, nes pamokas reikia derinti prie procedūrų tvarkaraščio. "Nelabai aš tuomet supratau, kas tos dializės. Skambėjo kaip kažkas baisaus, tačiau pasirinkimo nebuvo. Atidėliojome ilgai – buvo baimė, nežinomybė ir noras atitolinti. Su mama sukūrėme šimtus priežasčių atidėti dializę, dabar suprantu, kad taip elgtis negalima ir pavojinga", – nevaikiškai dėsto Modestas. "Jei ne Vilniaus daktarai, būtume dar ilgiau atidėlioję. Kas savaitę atlikdavo tyrimus. Jie būdavo ne mirtini, tačiau blogi. Griežta, kankinanti dieta - jokių bananų, nes juose daug kalio, jokių saldumynų. Makaronai ir šiek tiek sviesto, bulvės - numirkytos. Jokių šviežių daržovių", - pasakoja Modesto mama Virginija. Vaikas prisipažįsta tuo metu svajojęs apie didžiulius sumuštinius ir slapčia pavogdavęs bananų ir saldumynų, kai šių namie būdavę. Dar vienas išbandymas – draudžimas gerti skysčių - buvo galima išgerti tik pusę litro per parą. Virginija prisimena, kad per trejus dializės metus būta ir kritinių momentų – Modestas imdavo dusti, svaigdavo galva.

Modestas sako tuo metu tegalvojęs apie donorą, kad šis kuo greičiau atsirastų. Erzindavo kitų paguoda, mat ligoninėje atsidūręs palatoje su vyresniais sulaukdavo daug užuojautos. Atsiradus donorui pirmąkart, mama sako išsigandusi, tačiau tuo metu Modestui buvo sloga, o peršalusiam transplantacijos atlikti negalima. Ir antrąkart Modestas sako buvęs nepasirengęs, todėl nenuliūdo, kai buvo nuspręsta, jog inkstas atiteks kitam laukiančiajam. Trečiąkart atsiradus donorui, Virginija ir Modestas buvo pažadinti antrą valandą nakties, apsispręsti tebuvo 10 minučių - ir liepta šeštą ryto jau būti Kaune. "Buvau įsitikinęs, kad šįkart inkstas jau man atiteks. Su naujuoju inkstu gyvenu jau daugiau nei metus ir kitokių svajonių nebeturiu - svarbu, kad inkstas prigytų", – sako istorija labai besidomintis Modestas.

Virginija atsimena, kad atėjęs inksto tuomet menko svorio vaikui persodinti daktaras pajuokavęs: "Na, atlete, kur aš tau tą inkstą įdėsiu". Moteris sako, kad niekam tokios nelaimės nelinkėtų, tačiau pripažįsta, jog tik su šia nelaime susidūrusieji supranta, kaip svarbu apie organų donorystę kalbėtis su artimaisiais.

Jūratės Milinauskienės artimieji ir draugai stebisi jos optimizmu, energija ir stiprybe.

Autorės nuotr.

Ligos išbandymai medicinos studentei Jūratei

Jūratė Milinauskienė, prieš aštuonerius metus besimokydama Panevėžio medicinos mokykloje, turėjo pristatyti medicininę pažymą. Paaiškėjus, kad tyrimai blogi, septyniskart teko gultis į ligonę. "Tada galvojau, jog man nesvarbu kokia man liga, tik greičiau paleiskit, mokytis reikia", - prisimena Jūratė. Optimizmu trykštanti moteris teigia visada tikėjusi, kad pasveiks. Iškentusi devynis mėnesius dializės, dar keturis mėnesius laukė inksto transplantacijos. "Atrodė, kad viską žinau, esu pasiruošusi, o kai paskambino ir liepė po penkių valandų būti Vilniuje, nežinojau, ką daryti. Atsisėdau kambario vidury, nežinojau, nuo ko pradėti. Brolis pažadėjo nuvežti, jo nesulaukusi jau stovėjau prie kelio, atrodė, kad bus greičiau. Kambary laukti nebegalėjau", - prisiminimais dalijasi Jūratė. Tądien neįkainojama dovana atiteko Jūratei ir jos inksto broliui (taip jie vadina žmogų, kuriam atitenka antrasis donoro inkstas - aut. past.), 30 metų vyresniam vyrui. Praėjus dviem savaitėm po transplantacijos, Jūratė jau vairavo automobilį, tačiau inksto brolis dabar jau miręs.

Moteris atsimena ir ypatingą ženklą tą lemtingą dieną, kai atsirado donoras. "Stovėjau sankryžoje ir veidrodelyje pamačiau dideliu greičiu atlekiantį sunkvežimį, greitai pasukau į šalikelę ir pasijutau lyg antrąkart gimusi, nes didžiulė mašina pralėkė nė nestabtelėjusi. Tą pačią dieną atsirado donoras", - pasakoja Jūratė. Ji teigia niekad nesusimasčiusi, kodėl sunkūs ligos išbandymai teko jai, tačiau pripažįsta, kad tai pakeitė požiūrį į elementariausius reiškinius. "Man gaila sveikatos nesaugančių panelių, trumpais sijonais šąlančių. Negaliu ramiai žiūrėti į dideliu greičiu lekiančias mašinas, stebiuosi, kad žmonės nevertina savo gyvybės ir sveikatos", - vis kartoja Jūratė.

Jūratei smalsu, kas yra jos donoras. Broliui liftininkė ligoninėje sakiusi, jog jai persodintas 25 metų panevėžiečio inkstas, tačiau ar tai tiesa, ji nežino. Vis dėlto ji norėtų turėti galimybę padėkoti donoro artimiesiems. Savęs ji niekada negailinti, jai dabar labiau rūpi donorystės laukiančiųjų likimai. Moteris piktinasi nebūtais mitais, kuriamais apie donorystę, ir nesupranta žmonių, nesutinkančių po mirties paaukoti organų transplantacijai. "Kaip jie gali sakyti - sutikčiau tik artimam žmogui. Koks skirtumas, jei vienam padėti nebegali, atsirado galimybė išgelbėti kito gyvybę ir taip savotiškai pratęsti mirštančiojo gyvenimą", - įsitikinusi Jūratė.

Nuskinta gėlė nebesužydės

Prieš 15 metų mamos dovanotą inkstą įgijusi Danutė Račkauskienė Šiauliuose subūrė inkstų ligomis sergančiųjų draugiją "Atgaja". Organų donorystės propagavimas - vienas pagrindinių organizacijos uždavinių. Danutė kasdien ragina žmones apie organų donorystę pasikalbėti su artimaisiais, mat pritaręs organų donorystei žmogus ne tik išgelbėja gyvybę, bet ir nepalieka vaikų našlaičiais, išgelbėja kitus nuo netekties skausmo.

"Ištikus smegenų mirčiai, kelio atgal nėra, žmogus virsta nuskinta gėle, kuri po kelių valandų miršta. Vis dėlto žmogaus gyvybę savotiškai pratęsti galima, tik kituose kūnuose. Šimtai žmonių šiandien laukia organų donorų,"- teigia draugijos pirmininkė. Jos manymu, svarbiausia, kad apie norą paaukoti organus žinotų artimieji, mat be jų pritarimo mirštantysis organų donoru netaps.

Danutė prisimena kunigo Ričardo Doveikos žodžius: "Džiaugiuosi, kad žmonės atranda bažnyčios mokymą apie donorystę. Savęs dovanojimas kitam ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme yra didelė vertybė ir dorybė. Kitam dovanotas organas yra turbūt didžiausia meilės išraiška. Darysime didžiausius stebuklus – gydysime vieni kitus, dovanodami save. Tai yra gėris, nes mes, katalikai, tikime, kad Dievas, prie savęs priglaudęs žmogų, prikels tą patį asmenį su visu kūnu ir siela. Meilė niekada nenuskriaudžia. Meilė visada apdovanoja."

Aguonų pieną pakeitė ožkos sūriai

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Ką daryti vyrui, kuris nežemiškomis pastangomis ir kančiomis grįžo į blaivų gyvenimą? Metė narkotikus ir alkoholį? Jis dar neseniai gyveno gatvėje, neturėjo artimųjų arba jie nusigrežė. Grįžęs į tą patį gyvenimą jis tikrai vėl paims stikliuką ar švirkštą. Tą patį galima pasakyti apie kalėjusius asmenis. Šiaulių apylinkėse pradeda kurtis pirmoji šalyje komuna minėto likimo žmonėms. Čia jie sustiprės, įgis darbo įgūdžių.

 Kritinis taškas

"Girdėjai, Vasia į universitetą įstojo – socialinį darbą studijuoja", – tarpusavyje kalbasi Šinkūnuose įsikūrusio Lietuvos krikščioniško labdaros ir gailestingumo fondo "Samarija" atstovai – direktorius Vladimiras Karpovas ir jo pavaduotojas Gintaras.

Vasia – tik vienas iš daugelio vyrų, metusių svaigalus ir pradėjusių gyvenimą iš naujo. Naujam gyvenimui nėra ribų – tarsi abiturientui. Nemažai išsigelbėjusių vyrų sukuria įmones ir kuo gali padeda likimo broliams, dar neišsivadavusiems iš šio liūno. Dažnas pasuka dirbti socialinio darbo – savo rankomis ir patirtimi gelbėti paklydusių.

V. Karpovas prisipažino, kad ir pats yra turėjęs rimtų bėdų su alkoholiu. Prarado šeimą - išsiskyrė. Tačiau atsistojęs ant kojų vėl grįžo į ją. Dabar direktorius juokauja: "Turiu du vaikus iš pirmos santuokos ir du – iš kitos."

Direktorius vadovauja ir Kuršėnų seniūnijoje Romučių kaime įsikūrusiai socialinės-psichologinės reabilitacijos bendruomenei - labdaros ir paramos fondui "Agapao". Idėja kurti komuną reabilitaciją baigusiems alkoholikams ir narkomanams V. Karpovui gimė iš patirties. Jis žino, kad į tą pačią aplinką grįžęs žmogus vėl puola svaigintis. Tai kritinis taškas, kai žmogus grįžta į gyvenimą arba vėl susipainioja. Tokie žmonės paprastai būna praradę visus darbo įgūdžius, nebesuvokia pinigų vertės.

  

Gintaro paaugusios ožkytės nesibaido.

 

Dalis ožkų pieno virsta sūriais ir iškeliauja į ūkininkų turgelį.

Pirmoji šalyje komuna

Šiuo metu Šinkūnų "Samarijoje" ganosi ožkos. Kelios dešimtys latviškų raguotų padarų, kurių pieną žinovai vadina vaistu. "Dabar vietoj aguonų melžiame ožkas", - pokštavo Gintaras, aprodydamas ūkį.

Jau šešta valanda vakaro. Lauras, nešinas bidonėliais, eina melžti ožkų. Praveria vartelius. Raguotosios lyg patrakusios subėga į gardą – rungiasi, kuri pirmoji įlips į melžimo stakles. Ne veltui – čia jų laukia sauja miltų, o po procedūros gerokai palengvėja gyvenimas.

Lauras užtrunka apie valandą ir su aparatu pamelžia daugiau nei dvidešimt ožkų. Kas toliau? Dalį pieno išgeria patys sveikstantieji alkoholikai, dalis virsta sūriais ir iškeliauja į ūkininkų turgelį prie Šiaulių "Akropolio".

Daugelis kaimo žmonių ožkų sūrius įsivaizduoja kietus lyg akmuo. Nieko panašaus. Sūrių specialistas, anksčiau save vadinęs pražuvusiu žmogumi, meistriškai gamina varškės ir saldaus pieno fetos sūrį. Ilgas procesas, kurio metu sūris tik gerėja. Kas neparagavo – nesupras. Meistras pabandė gaminti ir ožkos fermentinį sūrį, tačiau tam dar nėra reikiamų sąlygų – vėsaus ir drėgno rūsio.

Gintaras atskleidžia, kad ožkos greičiausiai iš "Samarijos" keliaus į Romučius. O čia bus atgabentos avys. Taip bus ekonomiškiau – Romučiuose pievos platesnės ir bus galima auginti daugiau ožkų.

Vladimiras Karpovas tiki, kad komuna plėsis.

Autoriaus nuotr.

Komuna plėsis

V. Karpovas papasakojo ilgą "Samarijos" atsiradimo Šiauliuose istoriją. Čia anksčiau buvo raketų bazė. Dabar – pražuvėlių gelbėjimo stotis. Direktorius džiaugiasi, kad atsiranda žmonių, kuriems rūpi likimo sulaužyti ir sveikstantys žmonės. Be jų pagalbos nebūtų pavykę įkurti komunos. O dar daug ką liko nuveikti.

Tikimasi ateityje komunoje ugdyti ne tik ožkų pieno specialistus, bet ir kitų ūkio šakų žinovus. Jei likimas lems, komunoje atsiras ir automobilių meistrų, sodininkų, miškų ir parkų prižiūrėtojų, būsto remontuotojų. Pasveikę alkoholikai dažnai su liūdesiu palieka centrą. Jie dažnai kartoja – "matricoje" mes pražūsim. Taip jie vadina pasaulį, kuriame jie tapo alkoholikais ir narkomanais.

V. Karpovas prisipažįsta, jog būtų dėkingas tiems žmonėms, kurie leistų naudotis nereikalingomis pievomis – ganytų ten ožkas. Nepakenktų ir finansinės aukos, kurios padėtų pasveikusiems grįžti į normalų gyvenimą, o ne į "matricą".



Tarp žemės ir dangaus... oro uostas

Eva JAGMINAITĖ

Šiaulių oro uostas, pernai pripažintas pelningiausiai dirbančia savivaldybės įmone, šiuos metus gali baigti su minuso ženklu. Sunkiai besiverčianti įmonė paramos iš savivaldybės nesulaukia, nuostolių patiria dėl vis nebaigiamo renovuoti terminalo bei nuolat besikeičiančių eksporto taisyklių. Iš Vyriausybės paramos tikėtis taip pat beviltiška, mat Šiaulių oro uostas - bene vienintelis Lietuvoje pavaldus ne Vyriausybei, o savivaldybei. Tad milijonų, "plaukiančių" į Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostus Šiauliams tikėtis beviltiška.

Šiuo metu vyksta keleivių terminalo priestato statybos darbai.

Oro uostui reikia teritorijos

"Jeigu oro uosto veiklą paliktume savieigai, jo rekonstrukciją pavyktų įgyvendinti gal po 15 metų. Tuomet pralaimėtume visus mūšius ir nepajėgtume konkuruoti su kitais šalies oro uostais - jie juk finansuojami iš kitų šaltinių", - teigia Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys.

Šiaulių oro uosto apyvarta panaši kaip ir pernai, didesnės pajamos gaunamos už orlaivių aptarnavimą. Nors uždirbtų pinigų pakanka atlyginimams 26 darbuotojams išmokėti, galvos skausmu tampa lėšų remontui trūkumas.

"Gera žinia, kad Krašto apsaugos ministerija šiemet nori užbaigti rengti oro uosto bendrąjį planą. Jau yra protokolas, numatantis atskirti teritorijas, plotus, kurie patenka pastatai, infrastruktūra, - teigia oro uosto direktorius. - Savivaldybė rengia oro uosto galimybių studiją, nors sunkmečio sąlygomis gana sudėtinga išanalizuoti nuolat kintančią rinkos situaciją."

Lietuvoje yra trys milijonai gyventojų ir keturi tarptautiniai oro uostai. Tokiems transporto mazgams, kaip oro uostai, R. Mikšio nuomone, koją kiša mažas gyventojų skaičius ir silpna ekonomika.

Vienu Šiaulių oro uosto pelno šaltinių iki šiol buvo užsakomieji jūreivių skrydžiai, tačiau šią pyrago dalį netrukus atsirieks Vilnius, mat sumažėjus skrydžių iš Vilniaus, jūreiviai bus skraidinami iš sostinės tarptautinio oro uosto. "Negalėčiau pasakyti tiksliai kodėl, bet, matyt, reikia Vilniaus oro uostą gelbėti, - sako Šiaulių oro uosto direktorius. - Tiesą sakant, dar turime užbaigti darbus keleivių terminale, kuris vis dar per mažas, negali atlikti visų reikiamų funkcijų."

Teisinga kryptis, tačiau su kliūtimis

Oro uosto direktoriaus teigimu, Kaunas ir Vilnius yra pasirinkę keleivių aptarnavimo profilį, Palanga atrodo nerandanti sau vietos, o Šiauliai rado puikią, neužpildytą nišą - aptarnauti krovinių srautus. Šiauliai atrado tokią prekę, kuri didelius atstumus yra tinkama gabenti tik orlaiviais - tai galvijus. "Šioje srityje turime įdirbį ir gerus ryšius su Izraeliu, dabar tiriama Rusijos ir Kazachstano rinka", - pasakoja jis.

R. Mikšys sutinka, kad eksportas yra gana keblus verslas. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios iki balandžio mėnesio dėl Lietuvos ir Izraelio maisto ir veterinarijos tarnybų protokolų derinimo Šiaulių oro uostas kurį laiką negalėjo aptarnauti orlaivių, gabenančių gyvulius. "Gali atrodyti smulkmenos, bet štai vietoj vieno skiepo į Izraelį gabenamiems galvijams reikia dviejų, todėl sustoja mūsų darbas. Gyvūnai iki šiol turėjo būti karantinuojami 8 dienas, dabar - 42", - sako R. Mikšys.

Dėl kitų krovinių gabenimo nuolat vedamos derybos su Kinija, tačiau problema - sandėliai. "Mes tikinome, kad mums bet kokia kaina reikia perimti bendrovei "Molforta" priklausiusį muitinės sandėlį, tačiau taip nenutiko, jį perėmė kariškiai. Jo mums labai reikėtų. Naujo sandėlio kvadratinis metras kainuotų nemažiau nei tūkstantį litų, o reikėtų bent 5 tūkstančių kvadratinių metrų sandėlio", - teigia oro uosto direktorius.

Neseniai terminale įrengtos švieslentės, tačiau renovacijos darbų galo dar nematyti.

Valstybė rodo špygą

Keleivių terminalui remontuoti jau investuota daugiau nei pusė milijono litų. Renovacijos darbams užbaigti - priestatui įrengti, aviacinio saugumo darbuotojų patikrinimo, politinio prieglobsčio prašančiųjų, vizų išdavimo, bagažo priėmimo patalpoms, serveriui įrengti, bagažo konvejeriams bei išdavimui, pasieniečių vaizdo stebėjimui - reikėtų dar tiek pat lėšų. Kol nebaigti statybos darbai, technikos įsigijimo sąmata neskaičiuojama. "Patikros arką jau įsigijome. Švieslenčių įdiegimas kainavo apie 50 tūkstančių. Rentgeno aparatas bagažui tikrinti kainuotų apie 300 tūkstančių, reikia šiulaikiškos elektros skydinės. Paskolos oro uostas imti negali. Turto neturime, neturime ką užstatyti, nebent Savivaldybė garantuotų, tačiau, kiek žinau, visi įmanomi limitai jau išnaudoti", - sako R. Mikšys.

Anot jo nuo to laiko, kai Šiaulių oro uostas tapo pavaldus Savivaldybei, pasikeitė miesto valdžia, todėl užmarštin nugrimzdo kai kurie jos pažadai. Dabartiniai politikai ir valdininkai oro uostui siūlo išsilaikyti savo lėšomis. "Buvusi miesto valdžia pasirūpino, kad oro uostas nenutrauktų veiklos, kad pastatas būtų šildomas dujomis, skyrė lėšų kuro sandėliui perdaryti. Apie pusę milijono skirta įrangai kargo orlaiviams aptarnauti. Valstybiniai oro uostai iš Vyriausybės gauna dešimtis milijonų litų", - teigia oro uosto vadovas.

Savivaldybė priėmė sprendimą, kad terminalą Šiaulių oro uostas turėtų įsirengti savo lėšomis. Remonto darbams lėšų nėra numatyta, todėl tenka viską daryti iš apyvartinių lėšų. Savivaldybė finansiškai prisidėtų tik tuo atveju, jei darbai įstrigtų aklavietėje.

Rygos oro uosto atsarginis padalinys?

Šiemet Rygos oro uoste negalėjęs leistis lėktuvas buvo nutūpęs Šiauliuose ir kelias valandas pralaukęs skrido į Rygą, todėl jau kurį laiką svarstoma galimybė Šiaulių oro uostui tapti alternatyva kaimynų latvių tarptautiniam oro uostui. "Turime atlikti namų darbus, kuriuos mums uždavė bendrovė "Air Baltic", kad pripažintų atsarginiu Rygos oro uostu. Žinoma, turime ir terminalą įsirengti, ir kitus dalykus patobulinti", - sako R. Mikšys. - Pasaulio praktikoje, jei per oro uostą praeina milijonas keleivių arba 25 tūkstančiai tonų krovinių, turi būti įkuriamos papildomos įmonės, įsileidžiamas privatus ar kitų šalių kapitalas. Monopolio būti negali, nes reikalaujama lankstumo," - paaiškina direktorius.

Didelių vilčių jis nededa ir į šalia oro uosto dygstantį Industrinį parką - šį vadina tik lašu kibire vandens. "Reikia galvoti apie infrastruktūros sukūrimą, kelių atnaujinimą, sąlygų verslininkams gerinimą, juk bet kurioje kitoje Europos šalyje analogiškuose pramoniniuose parkuose verslininkams suteikiamos kur kas geresnės sąlygos. Nemanau, kad sunkmečiu atsirastų optimistų, savo verslą plėtojančių Šiaulių industriniame parke", - teigia oro uosto direktorius.

Pasiutpolkė dėl elektroninio parašo

Oksana LAURUTYTĖ

Privatiems asmenims jau senokai išduodamos asmens tapatybės kortelės su integruotu asmens elektroniniu parašu, tačiau kaip juo naudotis ir kokią įrangą reikia papildomai įsigyti, valdiškos institucijos nesiteikia paaiškinti ar sąmoningai nutyli. Juk kaip patogu, kai žmogus nežino - gali jį vynioti apie pirštą ir melžti jo pinigėlius. "Kortelę su integruotu asmens elektroniniu parašu išduodančios Migracijos tarnybos specialistai, panašu, nežino, ką išduoda, o kita valdiška įstaiga - Registrų centras - naudojasi žmonių nežinojimu ir elektroninį parašą parduoda jį jau turinčiam", - piktinasi vienos įmonės vadovas Juozas Čekanavičius, savo kailiu patyręs visas peripetijas.

 Kodo reikės... vykstant į užsienį?

"Ar parduotuvėje duonos jums parduodanti pardavėja privalo jūsų klausti, ar duonos namuose jau turite?" - tokį atsakymą išgirdo J. Čekanavičius Šiaulių registrų centre, kai pasipiktino, kodėl už 101 litą antrą kartą nusipirko elektroninį parašą.

Įmonės vadovas piktinosi visai teisėtai, nes asmens elektroninį parašą jau turėjo. Šiaulių VPK Migracijos tarnyboje jis gavo asmens tapatybės kortelę, kurioje yra elektroninis parašas. Jo jam reikėję, nes įmonė dalyvauja įvairiuose konkursuose ir turėdama tokį parašą dokumentus gali siųsti elektroniniu būdu. Elektroninis parašas praverčia siunčiant dokumentus ir į kitas įstaigas - "Sodrą", Valstybinę mokesčių inspekciją - taigi labai palengvina darbą. Vis dėlto įmonės vadovas ne sutaupė laiko, norėdamas elektroniniu parašu naudotis, bet prisinervino bei be reikalo išleido per 100 litų.

Istorija klostėsi taip: gavęs asmens tapatybės kortelę su integruotu elektroniniu parašu (kortelė kainuoja 80 litų) J. Čekanavičius kartu gavo ir PIN kodą. Jis paklausė Migracijos tarnyboje, kam kodas reikalingas. Atsakymas apstulbino. Vyro teigimu, tarnybos darbuotoja paaiškinusi, kad šį kodą reikėsią surinkti muitinėje vykstant į užsienį, kad būtų atpažintas elektroninėje erdvėje. Daugiau įmonės vadovas nebeklausinėjo, nes suprato, kad kompetentingo atsakymo negaus, o absurdo klausytis nenori.

Prireikus panaudoti elektroninį parašą siunčiant dokumentus, įmonės vadovas ėmė svarstyti, kokiu būdu iš asmens tapatybės kortelės tą elektroninį parašą perkelti į kompiuterį. Per dantis juk kortelės neperbrauksi... VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros tinklalapyje rado informaciją, kad turi kreiptis į Registrų centrą, kuris jam išduos kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą.

J. Čekanavičius nuvyko į Registrų centro Šiaulių filialą. Pateikus asmens tapatybės kortelę ir pasiteiravus, ar joje integruotas elektroninis parašas atitinka Registrų centro išduodamą el. parašo sertifikatą, darbuotojas, išduodantis el. parašų sertifikatus, pasakė, kad Migracijos tarnyba neaišku kokiais tikslais išduoda el. parašus, todėl jie išduosią tikrą, galiojantį el. parašą už 101 litą.

Sumokėjus kasoje 101 litą, per valandą buvo paruoštas USB raktas su elektroniniu parašu bei kodu ir sutartis dviem metam. Iš šio rakto galima elektroninį parašą perkelti į dokumentus kompiuteryje. Registrų centre įmonės vadovui paaiškinta, kad elektroninio parašo sertifikatas galioja dvejus metus. Tada teks vėl ateiti ir sumokėjus pratęsti sutarties galiojimą.

Teisinga informacija - tik iš sostinės

Įmonės vadovas ėmė ir suabejojo, ar norint naudotis elektroniniu parašu, kuris jau yra jo asmens tapatybės kortelėje, reikia kas dvejus metus jį atnaujinti. Juk kortelė išduodama daugeliui metų. Abejonių kėlė ir tai, kad buvo neaišku, kodėl, anot Registrų centro darbuotojų, negalioja Migracijos tarnyboje kartu su asmens tapatybės kortele išduotas el. parašas ir kuo jie skiriasi, nes asmuo juk tas pats.

J. Čekanavičius paskambino į Vilniuje esančią Gyventojų registracijos tarnybą. Tarnybos vadovo pavaduotoja jam paaiškino, kad elektroninis parašas jo asmens tapatybės kortelėje galioja. Jam nereikėję pirkti jokių kvalifikuotų sertifikatų iš Registrų centro, Registrų centras jį paprasčiausiai apgavo, o jie nieko negalintys padėti, nes Migracijos tarnyba priklauso Vidaus reikalų ministerijai, o Registrų centras pavaldus Teisingumo ministerijai.

Įmonės vadovas dar pasiteiravo ir Centrinėje projektų valdymo agentūroje, kuriai ketino siųsti dokumentus, ir jam buvo patvirtinta, kad jokių sertifikatų pirkti nereikia. Informacija iš sostinės jį pasiekė išsami ir aiški - norint iš asmens tapatybės kortelės elektroninį parašą perkelti į kompiuterį, tereikia specialaus kortelės skaitytuvo. Jis kainuoja nuo keliolikos iki kelių šimtų litų ir juo gali naudotis visi, kuriems reikia perkelti elektroninį parašą iš asmens tapatybės kortelės į kompiuterį. Tereikia surinkti kodą, išduotą kartu su asmens tapatybės kortele ir joje integruotu el. parašu.

Nereikia ir vaikščioti į Registrų centrą ir kas dvejus metus pirkti sertifikatų bei USB jungčių.

Atsakymas - turgaus lygio

J. Čekanavičius supyko. Kodėl Migracijos tarnyboje jam nepaaiškino, kad norėdamas naudotis jų išduotu dokumentu jis turi įsigyti ir skaitytuvą? Kodėl Registrų centro darbuotojai nežino, ar galioja asmens tapatybės kortelėje esantis elektroninis parašas, nepaaiškino, kaip juo naudotis? Maža to, pardavė parašą jam ir dar informavo, kad reikės sertifikatą atnaujinti kas dvejus metus ir vėl mokėti. Registrų centras galėjo pasiūlyti pirkti tik skaitytuvą, nurodyti, kur jį galima įsigyti, žodžiu, suteikti teisingą informaciją.

Įmonės vadovas vėl nuvyko į Registrų centrą ir čia, valstybinėje įstaigoje, kuri privalo padėti žmonėms, o ne juos mulkinti, išgirdo turgaus lygio atsakymą apie duonos parduotuvę. Įmonės vadovas surašė skundą ir pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus - per 100 litų.

Pinigus jam pažadėta grąžinti, bet ne visus. Neva Registrų centras patyrė išlaidas, tad septynių litų 88 centų vyras nebeatgaus.

Įmonės vadovas sužinojo, kad skaitytuvus elektroniniam parašui iš asmens tapatybės kortelės nuskaityti galima nusipirkti, tik ne Šiauliuose, o sostinėje. Įmonė jau užsisakė pirkinį, už kurio atsiuntimą sumokės 25 litus.

Mažų mažiausia keista, kodėl žmonės yra kalti, kad jie negyvena sostinėje, kur gali gauti išsamią informaciją. Kodėl yra kalti, kad gavę valstybinius dokumentus už galimybę jais naudotis priversti mokėti? Kas būtų, jei bankas gyventojams dalytų korteles ir mieste nestatytų bankomatų?

Nuo einošiaus pas keipošių

Paskambinus telefonu į Šiaulių apskrities VPK Migracijos tarnybą ir pasiteiravus, kaip naudotis jų išduotos asmens tapatybės kortelės elektroniniu parašu, pareigūnė į kalbas nesileido - nurodė Gyventojų registrų tarnybos svetainės internete adresą ir patarė panaršyti sertifikavimo paslaugų svetainėje.

Registrų centro Šiaulių filialo darbuotojo paklausus, ar galima gauti informacijos dėl naudojimosi asmens tapatybės kortelės elektroniniu parašu, telefonu atsiliepęs vyriškis atsakė padėti negalintis. "Kas išdavė kortelę, to ir teiraukitės", - atsakė.

Savaitraštis "Šiauliai plius" kreipėsi ir į patį Registrų centro Šiaulių filialo vadovą Valdemarą Makarevičių. "Niekas tam žmogui prekės neįbruko. Jei žmogus pirko, vadinasi, jis žinojo, ką perka, juk jei jums nereikia pieno, jūs jo ir neperkate. Atėjo žmogus, paprašė, prekė jam buvo paruošta", - sakė valstybinės įmonės vadovas. V. Makarevičius pridūrė, kad konfliktinė situacija galbūt kilo ir dėl žmogiškojo faktoriaus, o pinigų sugrąžinimo tvarka yra elementari - parašai prašymą ir atgauni pinigus.

Tiesa, šiek tiek vėliau V. Makarevičius pats paskambino į redakciją ir informavo susipažinęs su situacija. Jo teigimu, elektroninis parašas asmens tapatybės kortelėje - naujovė, darbuotojai kol kas nėra pakankamai informuoti, dėl to ir įvyko nesusipratimas. Tokie dalykai nebepasikartosią, o pinigus pareiškėjas atgaus. Tiesa, ne visus.

J. Čekanavičiaus manymu, ir Migracijos tarnybos, ir Registrų centro darbuotojai privalo būti pilnai informuoti ir teikti žmonėms teisingą informaciją ir kokybiškas paslaugas. Juk labai paprasta gauti iš mūsų, mokesčių mokėtojų, algą ir pasiųsti žmogų nuo einošiaus, pas keipošių. Gerai, kad tik ten...

Tūkstantmečio ir miesto šventė

Eva JAGMINAITĖ

Šiandien prasideda miesto gimtadienio renginiai. Dvi dienas šurmuliuosiantis miesto gimtadienis rytoj, šeštadienį, rugsėjo 12 dieną, bus vainikuotas įspūdingu lazerių ir fejerverkų šou Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio tema Prisikėlimo aikštėje. Be tradicinių šventės renginių - mugės, koncertų, motorizuotos eisenos šventės organizatorius Šiaulių miesto kultūros centras žada ir kol kas šiauliečiams neatskleidžiamų staigmenų bei malonių netikėtumų. Miesto gimtadienio šventėje bus pagerbtas šių metų miesto garbės pilietė, įteikta Šiaulių miesto savivaldybės kultūros ir meno premija.

V. Stakėnas su "Šiaulių dienų" oganizatoriais neseniai surengtoje spaudos konferencijoje mokė žurnalistus išgauti garsus "kazoo" instrumentu.

Autorės nuotr.

Prasidėjo 773-iasis gimtadienis

Rytą, IV pasaulio imtinių žaidynės Šiaulių arenoje pradėjo renginių, skirtų 773-iajam miesto gimtadieniui, maratoną. 17 valandą į šventės atidarymo ceremoniją visus šiauliečius šventės organizatoriai kviečia susiburti tradicinėje šventės vietoje - miesto centre, Prisikėlimo aikštėje. Būtent čia vakarop atžygiuos šventinė eisena Auštos alėja ir griausmingai atriedės motorizuota eisena Tilžės gatve. "Šiaulių dienų 2009" atidarymo iškilmes ves gerai šiauliečiams žinomi aktoriai Dalius Jančiauskas ir Nomeda Bėčiūtė. Scenoje pasirodys geriausi miesto meno kolektyvai - Šiaulių miesto koncertinės įstaigos pučiamųjų orkestras, choreografijos studija "Aušrelė", tautinių šokių ansambliai "Kalatinis", "Želmenėliai", Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras "Dagilėlis", vaikų šokių studija "Žalnieriukas", vaikų tautinių šokių grupė "Straksiukas", šokių kolektyvas "Šermukšnėlė", vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis "Šėltinis", liaudiškų šokių kolektyvas "Sūkurėlis". Šventės organizatoriai sako, kad šventės atidarymo iškilmėse šiauliečių bei miesto svečių laukia kelios įdomios, dar Šiaulių dienų metu nematytos staigmenos, tačiau jų kol kas atskleisti nenori.

Vakare - "Pasveikinkim vieni kitus"

Net penkias valandas truksiančiame šventiniame atidarymo koncerte Marijonas Mikutavičius kvies: "Pasveikinkim vieni kitus, juk tai daryti šitaip lengva." Drauge su juo scenoje pasirodys svečias iš Moldovos - menų meistras Konstantinas Moskovičius, Gabrielė su grupe "Happyendless", "Saulės kliošas" bei Šiaulių miesto koncertinės įstaigos kamerinis orkestras. Tuo pat metu, kai prasidės šventinis koncertas, 18 val., Mokytojų namų "Laiptų" galerijoje bus atidaryta Bonaventūro Šalčio rudens dvelksmo miesto gimtadieniui suteiksianti paroda "Rudens eskizai".

Vyresniojo amžiaus žmonės 20 val. laukiami Šiaulių miesto kultūros centre, kur galės linksmai praleisti laiką Aukštaitijos ir Žemaitijos folkloro kolektyvų vakare. Nepamirštas ir jaunimas, kuris 20 val. kviečiamas susiburti parko vasaros estradoje į specialiai jam surežisuotą renginį "Dj + Tiuning & Lazer" Show", kuriame dalyvaus jaunimo pamėgtas Dj Jovani (Jonas Nainys), Violeta Valskytė, "Showsisters" šokėjos bei "Calibra plus" automobilių klubas.

21.30 val. skvere prie Savivaldybės bus įžiebtas šviesos skulptūrų parkas šiemet pavadintas "Tūkstantmečio šviesa".

Šeštadienio rytą šventė tęsis

"Šiaulių dienų 2009" organizatoriai sako, kad neįprastai daug tautodailininkų bei amatininkų užsiregistravo prekiauti Šiaulių dienų mugėje, todėl šiauliečiai čia greičiausiai galės pasižiūrėti bei įsigyti galbūt dar nematytų daiktų. Šeštadienio rytą Kaštonų alėjoje Šiaulių apskrities bei Žemaitijos krašto tautodailininkai tradiciškai mokys šventės dalyvius senųjų amatų, o kino teatre "Laikas" prasidės filmų festivalis "Filmuoja Šiauliai".

Vidurdienį prasidės du apie tris valandas truksiantys renginiai: Prisikėlimo aikštėje - VII respublikinis vaikų ir jaunimo dainos ir šokio festivalis "Vaikystė penklinėje 2009", amfiteatre - Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos programa "ŠNVOK miesto šventėje".

Darželinukams - meninė akcija

Šventės organizatoriai sako, kad šiemet miesto gimtadienio tikslas yra ne tik paminėti miesto sukaktį, bet ir ugdyti pilietiškumą bei tautiškumą. Tautiškos vertybės bus skiepijamos mažiausiesiems. 13 val. darželinukai kviečiami į kūrybinę-meninę akciją "Gražiausias vardas - Lietuva" Prisikėlimo aikštėje. Mažieji Lietuvos piliečiai pieš savo šalies viziją ant grindinio, dalys aitvarus, kurie vėliau papuoš Šiaulių miesto padangę.

Šeštadienį tradiciškai gimtadienio proga miesto centre bus kepamas jautis. Šventės organizatoriai užtikrina, kad jo paskanauti galės visi norintys, pakaks kiekvienam šventės dalyviui. Iki 17 val. pėsčiųjų bulvare prie P. Višinskio paminklo miesto šventės dalyviai galės stebėti įspūdingą koncertą "Aukso paukštė", kuriame pasirodys keliolika šiauliečių mėgiamų Šiaulių miesto ir rajono meno kolektyvų.

V. Stakėnas grįžta, kad nustebintų šiauliečius

Nuo 15 iki 17 val. Prisikėlimo aikštėje vyks renginys "Šok su kantri!" "Neįsiprašiau pats. Tiesą sakant, sulaukęs vasaros vidury skambučio-pasiūlymo dalyvauti Šiaulių dienose - tikrai nustebau, maniau, kad išsikraustęs iš Šiaulių jau esu primirštas, - sako V. Stakėnas ir pakelia šių metų asmeninį kalendorių. - Šiame kalendoriuje yra pažymėtos raudonai ne tik valstybinės šventės, bet dar tris datos - mano gimtadienis ir mano prodiusuojami du projektai - IX bardų festivalio Kulautuvoje "Akacijų alėja" bei XVI tarptautinio festivalio "Visagino Country". Tikiuosi, kad kitąmet, leisdamas tokį kalendorių, jame galėsiu pažymėti ir Šiaulių dienas." Daugybės renginių dalyvis žada daug linksmybių - linijų šokius, kuriuos gali šokti visi, nepriklausomai nuo amžiaus, kūno sudėjimo ir nuotaikos. Drauge su V. Stakėnu koncertuos ir vaikų studija "Svirplys".

"Kazoo" rekordo repeticija

Koncerte "Šok su kantri!" dalyviams bus išdalyta ir specialiai miesto gimtadieniui pagaminti 300 Amerikoje labai gerai žinomų muzikinių instrumentų "kazoo" (liet. kazu), šiek tiek primenančių lietuviškąsias dūdeles. "Kazoo" - afroamerikietiškos kilmės muzikinis instrumentas, maždaug dešimties centimetrų tuščiaviduris vamzdelis su membrana, kuri vibruoja, kai atlikėjas dainuoja į vieną iš vamzdelių galų. Sceninei muzikai "kazoo" pritaikytas neseniai - XX amžiaus pabaigoje. Juo groja kantri, džiazo, bliuzo, folk muzikos atlikėjai, šįkart juo pabandyti išgauti muzikos garsus galės ir šiauliečiai. "Mes nesieksime, tačiau surepetuosime rekordą, kad kitąmet žinotume, kiek mums tokių "kazoo" reikia, kad būtų užfiksuotas Lietuvos rekordas", - pasakoja V. Stakėnas.

Vainikuos įspūdingas šou

Šeštadienį 17 val. prie P. Višinskio paminklo į muzikinę akciją "Valdovų rūmų atidarymas" pakvies Kęstutis ir Gintas Gascevičiai. Valandą prieš tai Šiaulių jaunimo centre prasidės iki vidurnakčio truksiantis renginys "Jaunimo meno link". Šventės uždarymo koncerte dalyvaus ryškiausios Lietuvos žvaigždės - "Eurovizijos" dalyvis Sasha Son, Mantas Jankavičius, Jurga Šeduikytė su grupėmis, Gytis Paškevičius su grupe "Crazy Crow" bei bigbyto grupė "Sun City Beat". 23 val. Prisikėlimo aikštėje vyks brangiausiai kainuosiantis, įspūdingiausias miesto gimtadienio renginys - lazerių ir fejerverkų reginys, sukurtas Lietuvos varto tūkstantmečio tema. Miesto padangėje iškils seniausi Lietuvos simboliai.

Šventei - savivaldybės ir rėmėjų lėšos

100 tūkstančių litų "Šiaulių dienoms 2009" skyrė Šiaulių miesto savivaldybė, dar per 70 tūkstančių - rėmėjų lėšos. šventės mecenatas bei informacinis rėmėjas - elektroninių ryšių paslaugų bendrovė "S plius". Tiesa, šventės organizatoriai pastebi, kad per vėlai sužinojo apie laimėtą konkursą miesto gimtadieniui organizuoti, nors ir džiaugiasi galimybe rengti svarbiausią miesto renginį, anksčiau sužinoję būtų galėję geriau pasiruošti šventei.

Mokslo metų pradžioje – liūdna gaida

Eva JAGMINAITĖ

Rugsėjo pirmąją, Mokslo ir žinių dieną, su gėlėmis ir dar neišblėsusiais vasaros įspūdžiais į Šiaulių gimnazijas, mokyklas, kolegijas ir universitetą skubėjo apie 30 tūkstančių studentų ir moksleivių. Vis dėlto šventinį džiaugsmą mokytojams temdė gresiantis atlyginimų karpymas, o kai kurie moksleiviai dėl netikėtai užsitęsusių renovacijos darbų net iki lapkričio nepradės mokytis savo mokyklose.

Šiemet į Šiaulių mokyklas ir gimnazijas atėjo apie 17 tūkstančių moksleivių.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šventė - tik vieną dieną

Rugsėjo 1-oji - šventė visiems. Nuo ankstaus ryto į Šiaulių mokyklas smalsumo kupinom šypsenom, nedrąsiais žingsniais, lydimi tėvų skubėjo pirmokėliai - jų šiemet mieste apie tūkstantį. Abiturientų mieste apie 1700, per 1300 jų - gimnazistai. Iš viso į mokyklas ir gimnazijas šiemet atėjo apie 17 tūkstančių moksleivių, t.y. tai bene tūkstančiu - visa mokykla - mažiau nei pernai. Artimiausios prognozės taip pat liūdnos - kiekvienais mokslo metais moksleivių tikimasi sulaukti tūkstančiu mažiau. Toks moksleivių skaičiaus kreivės mažėjimas pastebimas jau aštuonerius metus.

Tiesa, planuotos Šiaulių universiteto šermenys neįvyko. Čia studentų nesumažėjo, jų - apie 12 tūkstančių, per 2,5 tūkstančio naujokų. Studentų gausa nesiskundžia ir Šiaulių kolegija, sulaukusi apie tūkstantį norinčiųjų joje studijuoti.

Nori nemokėti už mokslą - mokykis

Šventinėje rugsėjo pirmosios šventėje "Saulėtekio" gimnazijos direktorius Petras Baranauskas ragino moksleivius būti pažangius ir siekti aukštų rezultatų. "Jei norite ateityje ne patys mokėti už mokslą, o kad valstybė apmokėtų studijas, turite mokykloje jums suteikiamas žinias gerai įsisavinti", - šventiškai nusiteikusius moksleivius mokė direktorius.

Buvę abiturientai, dabar jau pirmakursiai, iki šiol prisimena nerimo kupinas dienas, kai iki paskutinės dienos nežinojo aukštųjų mokyklų keliamų stojimo į auštąsias reikalavimų. Kol kas neaišku, ar šių metų abiturientų laukia panaši ateitis, mat pamatę reformos spragas Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai sako šiemet jas ištaisysią.

Mieste daugiau gimnazijų

Šiemet mieste dvigubai daugiau gimnazijų - gimnazijos statusą įgijo "Saulėtekio", Lieporių, Simono Daukanto ir Stasio Šalkauskio mokyklos. Keturios mokyklos šiemet atsisveikins su paskutiniais abiturientais - nuo kitų metų pagrindinėmis taps Aukštabalio, Gytarių, Gegužių ir Dainų mokyklos. Kol kas neaišku, kokį statusą turės Vijolių vidurinė mokykla.

Pavasarį netilusios aistros dėl Gytarių ir Šventupio mokyklų sujungimo - jau praeitis. Sujungtoje mokykloje, kuri įkurta po Gytarių mokyklos stogu, šiemet mokysis apie pusę tūkstančio moksleivių. Nors buvusios Šventupio mokyklos bendruomenė pavasarį žadėjo rugsėjo pirmąją rinktis prie savo mokyklos, o vaikus ketino vesti ne į Gytarių, o kitas mokyklas, vis dėlto pasielgta išmintingai - neišvengiamai sujungus mokyklas, jos draugiškai rugsėjo pirmąją rinkosi į Gytarių mokyklą.

"Saulėtekio" gimnazijos dvyliktokai skuba į pirmąją pamoką.

Autorės nuotr.

Vaikai - ne kaladėlės

Jau dabar aišku, kad sujungimo neišvengs ir kai kurios kitos mokyklos. Šiuo metu jų mieste yra 37. Vienos jų yra perpildytos, kitos - pustuštės. "Bandome rasti optimalių variantų. Tai jokiu būdu nėra skubotas mažinimas ar priverstinis sujungimas. Tiesiog reikia sureguliuoti moksleivių srautus, kad visose mokyklose mokytųsi panašiai tiek pat moksleivių, o jų ugdymo procesui būtų sudarytos normalios sąlygos, - teigia Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė. - Vaikų negalima stumdyti kaip kaladėlių. Turime siekti jiems sudaryti sąlygas tokiose mokyklose, kur yra pakankamai patalpų pamokoms, būtų normali valgykla." V. Damskienė sako, kad yra didelių mokyklų, pavyzdžiui, Jovaro, "Juventos", kuriose vaikai per vieną pertrauką nesutelpa pavalgyti.

Vedėja įsitikinusi, kad mokyklų tinklo optimizavimo grupę šiemet teks išplėsti. Bus svarstoma ir galimybė sujungus dvi mokyklas ugdymo procesą vykdyti dviejuose pastatuose. "Gali būti pradinukai viename pastate, vyresni - kitame. Variantų tikrai yra nemažai. Privalome sukurti optimalių mokyklų tinklą, kurios išgyventų iš "mokinio krepšelio". Vedėjos manymu, reikėtų perskirstyti pradinukų ugdymą, mat šiuo metu daug pradinių klasių moksleivių lanko mokyklas centre, mažiau jų sulaukia atokiau įsikūrusios pradinės. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius užsimena, kad galbūt siūlys svarstyti galimybę sujungti ir neformalaus ugdymo įstaigas.

Ugdymo kokybė nenukentės

Pasigirdus žinioms, kad nuo spalio 1-osios mažės mokytojų algos, garsiai imta svarstyti, kad dėl to gali nukentėti ugdymo procesas. Mažiausiai uždirbantiems mokytojams, išliekant tam pačiam darbo krūviui, alga turėtų sumažėti 4,7 proc., daugiausiai uždirbantiems bus nurėžta iki 12 proc. "Ugdymo kokybei tai įtakos, manau, neturės. Iki šiol mokytojai atliko daug darbų neatlygintinai ir geranoriškai, todėl sumažėjęs jų darbo užmokestis tikrai neturėtų pakenkti vaikų ugdymo procesui. Mokytojai savo darbui yra atsidavę, todėl panašūs svarstymai neturi pagrindo", - teigia V. Damskienė.

Rugsėjo 1-ąją į mokyklą vaikus lydėjo policijos draugas Amsis

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Mokytis - ne į savo mokyklą

"Romuvos" gimnazijos moksleiviai nuo kitos savaitės mokysis buvusios Šventupio mokyklos patalpose, mat šioje gimnazijoje vidurvasarį prasidėję renovacijos darbai gerokai užsitęsė. Renovacijos darbai iki šiol nebaigti ir Juliaus Janonio, Didždvario, Lieporių gimnazijose, Gegužių vidurinėje mokykloje. Teberemontuojamų mokyklų bendruomenės rado išeičių: vieni mokysis dviem pamainom renovuotoje mokyklos dalyje, kiti antrą pamainą mokinius mokys į greta esančiose mokyklose. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Denis Michalenko sako, kad mokyklų renovuoti nespėta ne tik mūsų mieste, bet ir kituose didmiesčiuose.

Tik Stasio Šalkauskio gimnazijoje dirbę statybininkai iki rugsėjo pirmosios spėjo užbaigti darbus. Miesto vadovai prieš rugsėjo pirmąją neslėpė, kad vienoje statybos organizacijoje vyksta reorganizacija, todėl darbai šiek tiek vėluoja. Kitas Šiaulių mokyklas renovavusios bendrovės susidūrė su finansiniais sunkumais, tiekėjai nebenori tiekti statybinių medžiagų, todėl rangovams teko prašyti miesto valdininkų atidėti darbų terminus. Nors oficialiai vėliausiai visose mokyklose remonto darbai turėtų baigtis iki spalio 15-iosios, tačiau nuogąstaujama, kad jie gali užtrukti iki lapkričio.


Rinkliava už šiukšles "patobulinta" iki absurdo

Oksana LAURUTYTĖ

Pylos už prastą mokesčių administravimą gavęs Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) atskleidė gebėjimus. Šiauliuose atsirado įmonių, kurioms vos vieną mėnesį nesumokėjus už atliekų išvežimą tenka varstyti antstolių duris. Reikalaudamas pinigų už dar nesuteiktą paslaugą, ŠRATC'as "baisius" skolininkus, tokius, kurių skola - vos 53 litai, perdavė antstoliams, tad šiais sunkiais laikais įmonės verčiamos sumokėti ir antstoliams už bylos vykdymą.

ŠRATC'o atstovai tikina, kad rinkliava už šiukšlių išvežimą mokama ir už tai, kad Aukštrakiuose pastatytas modernus sąvartynas. Ar todėl vos 50 litų įsiskolinusiems įmonių vadovams tenka varstyti antstolių duris?

Rolando PARAFINAVIČIAUS nuotr.

Pas antstolius - dėl 53 litų

Viena Šiaulių miesto bendrovių, sąžiningai mokančių rinkliavą už atliekų išvežimą, gavo mokėjimo pranešimą, kuriame nurodyta, jog rinkliavą nuo birželio 1-os iki 30-os dienos - 53 litus 84 centus - turi sumokėti iki to paties mėnesio 30 dienos. Įmonė birželį rinkliavos nesumokėjo, nes paslauga dar nebuvo suteikta, tad ketino sumokėti liepą.

Liepos pradžioje ji gavo kitą ŠRATC'o mokėjimo pranešimą, kuriame pašoma sumokėti už liepą 56 litus iki liepos pabaigos bei skolą už birželį. Įmonės vadovė buvo išvykusi atostogų, mokesčius ketino sumokėti rugpjūtį, bet buvo labai nemaloniai nustebinta. Jau rugpjūčio 4-ąją bendrovė gavo antstolių raginimą sumokėti skolą už birželį per septynias dienas bei padengti 43 litų 39 centų bylos vykdymo išlaidas antstoliams.

Antstoliams perduotos įmonės vadovai nenorėjo veltis į ginčus su ŠRATC'u, sumokėjo skolą, atsiskaitė ir su antstoliais, tačiau sveiku protu tokio šiukšlių vežėjų poelgio sako negalintys suvokti.

Antstolė Eurika Rulienė savaitraščiui "Šiauliai plius" teigė, kad vien liepos mėnesį ŠRATC'as jos vadovaujamai antstolių kontorai pateikė apie 400 skolininkų sąrašą dėl tarpininkavimo išieškant skolas. Iki liepos buvo pavienių atvejų, kai didesnių sumų skolininkai perduodami antstoliams, pastaruoju metu tokių - tikra lavina.

E. Rulienės antstolių kontora - viena iš trijų kontorų, kurios laimėjo konkursą ir pasirašė sutartį su ŠRATC'u dėl tarpininkavimo vykdant turtines prievoles. Gavę skolininkų sąrašą antstoliai privalo paraginti juos skolas sumokėti. Vis dėlto E. Rulienė sako, kad tokie atvejai, kai nedidelę vieno mėnesio sumą tenka išieškoti iš skolininko - itin reti.

Rinkliava maža, o skolos - tūkstantinės

Ar neprieita iki absurdo? Nejau 53 litų skola už praėjusį mėnesį - rimtas pagrindas perduoti įmonę antstoliams? Ar teisėta reikalauti sumokėti mokestį už dar nesuteiktą paslaugą?

Zenonas Kučinskas, VšĮ ŠRATC viešųjų ryšių specialistas, net menkiausių skolininkų sąrašų perdavimą antstoliams vadina visiškai teisėtu ir suprantamu dalyku. "ŠRATC'as, rinkliavos administratorius, nesumokėtą rinkliavą gali išieškoti įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant ir neteisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių ir antstolių paslaugomis", - teigė jis ir informavo, kad antstoliams yra perduoti 1846 Šiaulių apskrityje veikiantys juridiniai asmenys (iš jų 1046 juridiniai asmenys, veikiantys Šiaulių mieste), kurie iki 2009 metų liepos 23 dienos nebuvo sumokėję rinkliavos iki 2009-ųjų birželio 30 dienos.

Skolininkai ŠRATC'ui skolingi net 433 tūkstančius litų, tad siekiant išieškoti skolas dalis juridinių asmenų yra paduota į teismą. Tarp jų yra ir tokių juridinių asmenų, kurie rinkliavos nėra mokėję nė karto nuo rinkliavos įvedimo. "Nekreipti dėmesio į Savivaldybės nustatytų prievolių nevykdančius juridinius ar fizinius asmenis būtų neteisinga sąžiningai rinkliavą mokančiųjų atžvilgiu. Būtų nesąžininga atliekų tvarkymą užkrauti tik ant rinkliavą sąžiningai mokančiųjų pečių", - teigė Z. Kučinskas.

Anot specialisto, įmonė, jeigu ji 56 litų rinkliavos už birželį nebuvo sumokėjusi iki liepos 23 dienos, galėjo būti perduota antstoliams. "Jeigu tai įmonei 56 litai tokia nereikšminga suma, nesuprantama, kodėl ji nesumokėjo. Rinkliavos mokėtojų yra daug. Iš jų nedidelių įmokų susidaro didelės sumos. ŠRATC'as visus rinkliavos mokėtojus kviečia būti geranoriškus ir rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumokėti laiku", - komentavo jis ir teigė, kad jei įmonė ar kitas rinkliavos mokėtojas turi laikinų sunkumų, gali kreiptis į ŠRATC'ą dėl skolos mokėjimo grafiko sudarymo. ŠRATC'as neturi tikslo kam nors pridaryti papildomų rūpesčių.

Ar teisėtas rinkliavos rinkimas už einamąjį mėnesį? Pasak Z. Kučinsko, ji renkama vadovaujantis įstatymais - rinkliava mokama už einamąjį, o ne už praėjusį laikotarpį. Ši rinkliava mokama ne tik už tai, kad rinkliavos mokėtojo kieme pastatytas konteineris ir reguliariai išvežamos atliekos, bet ir už tai, kad Aukštrakiuose pastatytas modernus regioninis sąvartynas, kuriame šalinamos perdirbti netinkamos nepavojingos atliekos, už tai, kad uždaromi ir sutvarkomi senieji sąvartynai, įrengiami atliekų priėmimo punktai, įrengtos antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelės, Kairiuose įrengta žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė, skirta biologiškai skaidžioms atliekoms tvarkyti.

Antstoliams ŠRATC'as buvo perdavęs ir dalį miesto viešųjų bei biudžetinių įstaigų. Pasak Z. Kučinsko, kelios savivaldybių biudžetinės įstaigos, nesumokėjusios rinkliavos, į sąrašą pateko per klaidą, todėl joms buvo išsiųsti raštiški atsiprašymai. Skolų susigrąžinimas iš savivaldybių biudžetinių įstaigų nėra vykdomas per antstolių kontoras.

ŠRATC'o atstovas teigė negalintis išvardyti didžiausių skolininkų ir jų skolų, kadangi neturi teisės tretiesiems asmenims atskleisti rinkliavos mokėtojų duomenų. Ko gero, jis pamiršo, kad ŠRATC'as ne taip neseniai "piktybinių" skolininkų sąrašus skelbė laikraščiuose.

Vienybės keliui - 20 metų

Eva JAGMINAITĖ

Kai daugiau nei dviejų milijonų žmonių rankų grandinė nusitiesė per Lietuvą, Latviją ir Estiją man tebuvo aštuoneri, todėl natūralu, kad būdama tokio amžiaus nesuvokiau Baltijos kelio reikšmingumo. Supratimas apie unikalų reiškinį atsirado kur kas vėliau. Tiesa, minint 20-ąsias Baltijos kelio metines, man ramybės neduoda mintis, kad jeigu dabar reikėtų susikibti už rankų ir sujungti Vilnių, Rygą ir Taliną, ar gebėtume darkart parodyti neprarastą Baltijos šalių vienybę, savo tautos patriotiškumą ir tvirtybę?

 2009-ieji - Baltijos kelio 20-mečio metai

Žinia apie vieningai rankomis susikibusius ir taip sujungusius tris Baltijos šalių sostines žmones prieš 20 metų, 1989 metų rugpjūčio 23-iąją, apskriejo visą pasaulį. Baltijos keliu Latvija, Estija ir Lietuva paminėjo 50-ąsias Ribentropo-Molotovo pakto, sunaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines.

Lygiai septintą valandą vakaro pasigirdo radijo signalas ir šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, palei laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline. Spėjama, kad iš daugiau nei dviejų milijonų Baltijos kelyje stovėjusių žmonių milijonas buvo lietuvių. Keliuose susidarė spūstys, todėl dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios gyvos žmonių grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius priminė visame kelyje degančios žvakės, juodi kaspinai.

Baltijos kelias yra įrodymas, kad trijų valstybių nepriklausomybės atkūrimo siekė ne tik tautiniai judėjimai – Sąjūdis, liaudies frontai, bet ir paprasti šių trijų tautų žmonės. Jiems vadovavę judėjimai pasirinko ne prievartinį, o teisinį parlamentinį išsivadavimo kelią. Renginio organizuotumas ir rimtis SSRS vadovybei ir pasauliui parodė šių kraštų visuomenės brandą ir susitelkimą.

Prisiminimai ir išgyvenimai - ryškūs

Baltijos kelyje stovėję ir jį organizavusieji iki šiol teigia, kad kalbėti apie tuomet patirtus jausmus nėra lengva. Keliasdešimties žmonių prisiminimai sugulė į jau bibliografine retenybe tapusią knygą "Baltijos kelias", išleistą 2000-aisiais (sudarytojas Vytautas Visockas - aut. past.). Joje vienas Baltijos kelio koordinatorių Arūnas Grumanas prisimena, kad niekas neabejojo, jog susirinks reikiamas žmonių skaičius, tačiau baimintasi, kaip visi akcijos dalyviai atvyks. Kelias buvo suskirstytas į daugiau nei pusšimtį ruožų. "Nebuvo galimybės pasinaudoti traukiniais ar maršrutiniais autobusais. Asmeninius automobilį tuomet nedaug kas turėjo, o visos kitos transporto priemonės buvo valdiškos, tad galėjo būti naudojamos tik tuometei valdžiai geranoriškai sutikus. Sutarėme, kad turėsime kaspinų galimiems grandinės tarpams, žvakučių, - atsimena A. Grumanas. - Tai, kas įvyko rugpjūčio 23-iąją, suglumino, net pačios drąsiausios prognozės nuėjo šuniui ant uodegos. Pakilo visi, kas gali. Keliai kimšosi, gyva grandinė šakojosi, komunistai stovėjo rankomis susikibę su kunigais. Lietuviai pasijuto Lietuvos piliečiais."

 Ričardo DAILIDĖS nuotr.

Plūdo iš visų kampelių

Praėjus 20 metų galima lengviau atsikvėpti, tačiau tuomet nerimo sukėlė vos po kelių dienų nuo Baltijos šalių vienybės parodymo iš tolimosios Maskvos pasigirdę grasinimai: "Nueita per toli. Pabaltijo tautų likimui gresia rimtas pavojus. Žmonės turi žinoti, prie kokios bedugnės juos stumia nacionalistų lyderiai. Jeigu jiems pavyktų pasiekti savo tikslus, padariniai gali būti katastrofiški. Galėtų iškilti klausimas dėl paties jų gyvybingumo."

Lietuvos piliečiai šiems grasinimams nepabūgo ir prisimindami 1989 metų rugpjūčio 23-iąją braukia ašarą. Šiaulietė I. Šimkūnienė prisimena (citata iš albumo "Baltijos kelias"): "Išvažiavome Panevėžio kryptimi. Su mumis buvo močiutė, nugyvenusi ilgą amžių, patyrusi karą, tremtį, netekusi artimųjų. Ji visą laiką kartojo: "Jėzau, kokia laimė, kad nenumiriau ir sulaukiau",.

"To įvykio aš laukiau su visa šeima. Jo laukė visi dori Lietuvos žmonės. Mes abu esame pensininkai, bet labai troškome patekti į "gyvąjį kelią". Aš pasilikau namuose su vienerių metukų anūke. Visą dieną klausiausi radijo ir labai laukiau 19 valandos. O kai sulaukiau, iš džiaugsmo apsiverkiau. Paėmiau už rankučių anūkę ir šokau, dainavau sykiu su visos Baltijos žmonėmis", - tai dar vienos Baltijos kelio dalyvės, marijampolietės A. Daugelienės, kurios psisiminimai pateko į albumą, išgyvenimai.

"Į Baltijos kelią eita ištisus dešimtmečius. Ir nors atrodė, kad jį pasiekti, apglėbti rankomis ir širdimi nerealu, vienądien tai tapo įmanoma. Nežinau, ar jautėme kada stipriau, kad taip mylime savo žemę, ar buvome kada tokie vieningi, stiprūs ir dideli ta meile", - tokius atsiminimus apie rugpjūčio 23-iąją prieš 20 metų albume "Baltijos kelias" surašė šiaulietė J. Ligmanavičiūtė.

Metalinius garžus teks nukelti

Eva JAG­MI­NAI­TĖ

Sem­bos gat­vė­je, Ge­gu­žių mik­ro­ra­jo­ne, įsi­kū­ru­siai tre­čia­jai me­ta­li­nių ga­ra­žų eksp­loa­ta­vi­mo bend­ri­jai pri­klau­so be­veik tūks­tan­tis ga­ra­žų. Dau­giau nei pu­sė jų iki spa­lio 14-osios tu­rė­tų bū­ti nu­kel­ta, mat Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė, kas tre­jus me­tus vis pra­tęs­da­vu­si že­mės nuo­mos su­tar­tį, šie­met jos ne­bep­ra­tęs. Prie­žas­tis pa­pras­ta - iš ga­ra­žais uži­ma­mo 4,09 hek­ta­ro že­mės 2,5 tu­ri bū­ti grą­žin­ta jos sa­vi­nin­kams. Pas­ta­rie­ji į dis­ku­si­jas ne­si­ve­lia, že­mės nuo­mo­ti ne­ke­ti­na ir pa­gei­dau­ja, kad skly­pai bū­tų lais­vi.

500 ga­ra­žų, pri­klau­san­čių tre­čia­jai me­ta­li­nių ga­ra­žų eksp­loa­ta­vi­mo bend­ri­jai, iki spa­lio 14-osios tu­rė­tų ne­lik­ti.

Ne­ra­mus me­tas ga­ra­žų sa­vi­nin­kams

Dau­giau nei tris­de­šimt me­tų me­ta­li­nius ga­ra­žus Sem­bos gat­vė­je tu­rin­tys žmo­nės nu­stė­ro, kai skel­bi­mų len­to­je at­si­ra­do in­for­ma­ci­nis pra­ne­ši­mas, kad iki spa­lio 14-osios jie pri­va­lan­tys nu­kel­ti da­lį ga­ra­žų - at­lais­vin­ti te­ri­to­ri­ją, mat ke­tu­riems sa­vi­nin­kams to­je vie­to­je at­ku­ria­ma nuo­sa­vy­bė į 2,5 ha že­mės plo­tą. „Čia juk bu­vo pel­ky­nas, ga­ra­žų sa­vi­nin­kai tvar­kė ke­liu­kus ir ve­žė že­mes, kad pa­si­sta­ty­tų ga­ra­žą. Mes są­ži­nin­gai mo­kė­jo­me mo­kes­čius, - nuo­skau­dos ne­sle­pia ga­ra­žų bend­ri­jos val­dy­bos na­rys Ro­mual­das Ta­mu­tis. - Kur mums da­bar tuos ga­ra­žus dė­ti, ne­gi į me­ta­lo lau­žą ati­duo­ti? Grei­čiau­siai ge­ruo­ju nie­kas ga­ra­žų ne­nu­si­kels, teks by­li­nė­tis. Nu­si­kels tik tie, ku­rie tu­ri kur per­kel­ti.“

Šiau­lių ap­skri­ties že­mėt­var­kos de­par­ta­men­to Šiau­lių mies­to sky­riaus ve­dė­jas Vla­das Ki­bil­dis pri­pa­žįs­ta, kad įsta­ty­mai gi­na no­rin­čiuo­sius su­si­grą­žin­ti že­mę, o ne me­ta­li­nių ga­ra­žų sa­vi­nin­kus. „Že­mės įsta­ty­mas šiuo ate­ju ga­ra­žų sa­vi­nin­kų ne­gi­na. Pa­gal jį nau­ji že­mės skly­pai par­duo­da­mi ar iš­nuo­mo­ja­mi tik auk­cio­no tvar­ka“, - tei­gia V. Ki­bil­dis ir pa­ta­ria ga­ra­žų sa­vi­nin­kams ban­dy­ti tar­tis su že­mės sa­vi­nin­kais, kad šie jiems grą­žin­tą že­mę iš­nuo­mo­tų, mat prieš ke­le­tą me­tų šios bend­ri­jos te­ri­to­ri­jo­je bu­vo at­kur­ta nuo­sa­vy­bė dviem pi­lie­čiam, vie­nas ku­rių už tūks­tan­tį li­tų per me­tus iki šiol nuo­mo­ja sa­vo skly­pą 29-ių ga­ra­žų sa­vi­nin­kams.

Sa­vi­nin­kai į kal­bas ne­si­lei­džia

Prob­le­ma ta, kad šio­je ga­ra­žų bend­ri­jo­je ga­ra­žus tu­ri dau­giau­sia pen­si­nin­kai, in­va­li­dai, so­cia­liai ma­žai ap­rū­pin­ti žmo­nės. Tre­čio­sios me­ta­li­nių ga­ra­žų eksp­loa­ta­vi­mo bend­ri­jos pir­mi­nin­kas Pra­nas Žy­man­tas ban­dė kal­bė­tis su bū­si­mai­siais že­mės sa­vi­nin­kais, ke­li jų bu­vo be­su­tin­ką iš­nuo­mo­ti ga­ra­žų sa­vi­nin­kams sa­vo že­mę. „Ra­šiau ir sa­vi­nin­kei, ku­ri gy­ve­na Ame­ri­ko­je, kal­bė­jau ir su ki­tais dviem sa­vi­nin­kais - jie su­pra­to mū­sų pro­ble­mas ir, pa­na­šu, kad bū­tų su­ti­kę iš­nuo­mo­ti. Bet vie­na sa­vi­nin­kių, ma­tyt, sie­kia grei­to pel­no ir no­ri kuo grei­čiau par­duo­ti že­mę. Ji net ne­si­lei­džia į kal­bas, rei­ka­lau­ja, kad že­mė bū­tų grą­žin­ta na­tū­ra“, - sa­ko P. Žy­man­tas. Įs­ta­ty­mas gi­na su­si­grą­ži­nan­čius že­mę ir vie­no sa­vi­nin­kų ne­su­ti­ki­mo iš­nuo­mo­ti pa­kan­ka, kad lai­ki­nie­ji sta­ti­niai bū­tų nu­griau­ti. Val­di­nin­kai taip pat be­jė­giai pa­dė­ti ga­ra­žų sa­vi­nin­kams, mat joks įsta­ty­mas jų ne­gi­na - lai­ki­nus sta­ti­nius, ga­ra­žus, jie pri­va­lo nu­kel­ti sa­vo lė­šo­mis, o sa­vi­val­dy­bė ne­pri­va­lo ir ne­ga­li su­teik­ti jiems ki­to že­mės plo­to ga­ra­žams pa­si­sta­ty­ti.

Šis as­fal­tuo­tas ke­liu­kas taip pat yra grą­žin­ti­nos že­mės te­ri­to­ri­jo­je, to­dėl li­ku­sių ke­lių šim­tų ga­ra­žų sa­vi­nin­kai tu­rės su­kti gal­vą, kaip ir kur įreng­ti nau­ją pri­va­žia­vi­mą prie ga­ra­žų.

Ga­ra­žai vir­to san­dė­liu­kais

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus ve­dė­jos Ra­sos Bud­ry­tės žo­džiais, si­tua­ci­ja yra blo­ga, ta­čiau pa­ge­rin­ti ją nė­ra ga­li­my­bių. „Sa­vi­nin­kams že­mė pri­va­lo bū­ti grą­žin­ta. Už tai at­sa­kin­ga sa­vi­val­dy­bė ir ap­skri­tis. Me­ta­li­niai ga­ra­žai yra lai­ki­ni sta­ti­niai, ku­riems lei­di­mai sta­ty­ti ne­bu­vo iš­duo­ti, jie yra tei­siš­kai neį­re­gist­ruo­ti. Ju­ri­di­nio pa­grin­do juos pa­lik­ti nė­ra. Kur bu­vo įma­no­ma, yra pa­sta­ty­ti mū­ri­niai ga­ra­žai, - tei­gia R. Bud­ry­tė. - Jei ge­rai tuos ga­ra­žus per­kra­ty­ti, grei­čiau­siai treč­da­lis jų bus ne­nau­do­ja­mi, o kai ku­riuo­se ne­ra­si ma­ši­nų. Žmo­nės juos nau­do­ja kaip san­dė­liu­ką.“ Vy­riau­sio­sios mies­to ar­chi­tek­tės ma­ny­mu, to­kių mies­to vaiz­dą dar­kan­čių sta­ti­nių iš­vis ne­tu­rė­jo at­si­ras­ti, ta­čiau kai gy­ven­to­jams lai­ki­nai bu­vo iš­nuo­mo­ta že­mė, bu­vo ki­ta san­tvar­ka. „Vi­si su­pran­ta­me, kad mies­te me­ta­li­nių ga­ra­žų tu­rės ne­lik­ti, jų uži­ma­mos te­ri­to­ri­jos bus pri­tai­ky­tos rek­rea­ci­jai ar ma­ši­nų sto­vė­ji­mo aikš­te­lėms“, -  tei­gia R. Bud­ry­tė.

Ran­kų ne­nu­lei­džia

Ga­ra­žų sa­vi­nin­kai leng­vai pa­si­duo­ti ne­ke­ti­na. Pa­ra­šę vie­ną pra­šy­mą ir ga­vę at­sa­ky­mą, jie jau su­rin­ko per 300 pa­ra­šų ir ža­da rei­ka­la­vi­mus iš­siųs­ti mies­to me­rui Ge­na­di­jui Mik­šiui, Že­mėt­var­kos sky­riaus ve­dė­jui Vla­dui Ki­bil­džiui ir Sei­mo na­riui And­riui Še­džiui. Raš­te, pa­va­din­ta­me rei­ka­la­vi­mu, ga­ra­žų sa­vi­nin­kai rei­ka­lau­ja, kad kiek­vie­nam jų bū­tų iš­mo­kė­ta 5000 li­tų kom­pen­sa­ci­ja už kiek­vie­ną nu­kel­tą ga­ra­žą, bū­tų skir­tas ki­tas že­mės skly­pas ga­ra­žams per­kel­ti, o sa­vi­val­dy­bė juos per­kel­tų sa­vo lė­šo­mis. Raš­te nė­ra bend­ri­jos pir­mi­nin­ko pa­ra­šo. Jis sa­ko su to­kiu rei­ka­la­vi­mu ne­ga­lin­tis su­tik­ti, mat do­mė­jo­si įsta­ty­mais. „Lai­ki­nai­siais me­ta­li­niais ga­ra­žais užim­ta že­mė nė­ra pri­pa­žįs­ta­ma vals­ty­bės iš­per­ka­ma že­me ir yra grą­ži­na­ma na­tū­ra pi­lie­čiams. Sa­vi­val­dy­bė šiuo at­ve­ju be­jė­gė mums pa­dė­ti - pri­va­lo pa­gal įsta­ty­mus grą­žin­ti že­mę, - sa­ko pir­mi­nin­kas. - Ki­ta bė­da - da­lis ga­ra­žų uži­ma­mo plo­to bus at­lais­vin­ta, ki­ti ga­ra­žai liks be iš­va­žia­vi­mų į Ge­gu­žių gat­vę. Ke­lią jie grei­čiau­siai tu­rės įsi­reng­ti pa­tys.“

Pra­šo elg­tis hu­ma­niš­kai

Kai ku­rie ga­ra­žai to­kie se­ni, kad juos iš­si­vež­ti ar per­kel­ti į ki­tą vie­tą neį­ma­no­ma, vos pa­kel­ti jie ga­li su­griū­ti. „Kur mums pa­si­dė­ti vis­ką, kas ga­ra­že, ne­gi į bal­ko­ną iš­si­neš­ti? El­gia­si su mu­mis ne kaip su žmo­nė­mis. Lai­ki­ni sta­ti­niai. Juk vis­kas lai­ki­na. Mes pa­tys lai­ki­ni, - pik­ti­na­si vie­no ga­ra­žų sa­vi­nin­kas Al­gir­das Bal­čiū­nas. - Ir taip jau pil­ni kie­mai ir gat­vės au­to­mo­bi­lių, tai vi­sai bus neį­ma­no­ma pra­va­žiuo­ti.“ Ga­ra­žų bend­ri­jos na­rys Ri­mas Ežers­kis pri­pa­žįs­ta, kad jų, ga­ra­žų sa­vi­nin­kų, ar­gu­men­tai įsta­ty­mo aki­vaiz­do­je nė­ra stip­rūs. „Gal­būt rei­kė­jo se­niau pa­gal­vo­ti ir siek­ti sta­ty­ti mū­ri­nius ga­ra­žus, ta­čiau da­bar ne­be lai­kas, rei­kė­tų tie­siog per­mąs­ty­ti iš žmo­giš­ko­sios pu­sės, juk pa­sek­mės bus skau­džios. Ne pa­slap­tis, kad ta že­mės re­for­ma tiek pri­da­rė, kad ste­bė­sis vi­si dar 200 me­tų“, - tei­gia R. Ežers­kis.


Žmo­nės gal­vą su­ka ne tik kur iš­kel­ti me­ta­li­nius me­ta­li­nius ga­ra­žus, bet ir kur dė­ti ir kas mo­kės už es­ta­ka­dos nu­kė­li­mą ar per­kė­li­mą.

Vi­sų me­ta­li­nių ga­ra­žų lau­kia tas pa­ts li­ki­mas

Me­ta­li­nių ga­ra­žų bend­ri­jų sa­vi­nin­kų skun­dai Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei - ne nau­jie­na. Pa­va­sa­rį vie­šai svars­tant Šiau­lių mies­to cent­ri­nės da­lies trans­por­to ir au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo te­ri­to­ri­jų spe­cia­lų­jį pla­ną, dėl pla­nuo­ja­mų įreng­ti dau­giau nei 9 tūks­tan­čių au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų mies­to cent­re pik­čiau­siai rea­ga­vo Že­mai­tės ir Du­bi­jos gat­vių kam­pe ga­ra­žus tu­rin­tys žmo­nės. Jie bai­mi­no­si, kad pa­tvir­ti­nus ir įgy­ven­di­nant to­kius pla­nus jų ga­ra­žų ne­be­liks, ta­čiau ir tuo­met pla­no ren­gė­jai paaiš­ki­no, kad me­ta­li­niai ga­ra­žai yra lai­ki­ni sta­ti­niai vals­ty­bės že­mė­je, to­dėl sa­vi­val­dy­bė tu­ri tei­sę pa­rei­ka­lau­ti juos nu­kel­ti.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos In­ves­ti­ci­jų ir mies­to plėt­ros sky­riaus ve­dė­ja Ais­tė Ža­le­vi­čie­nė sa­ko, kad me­ta­li­nių ga­ra­žų mies­te gal ir ne­liks, ta­čiau ne­reiš­kia, kad juos nu­kel­ti bus pa­rei­ka­lau­ta ryt ar po­ryt. „Net ir pa­tvir­ti­nus Šiau­lių mies­to cent­ri­nės da­lies trans­por­to ir au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo te­ri­to­ri­jų spe­cia­lų­jį pla­ną, jis bus įgy­ven­din­tas tik tuo­met, kai at­si­ras pri­va­tus in­ves­tuo­to­jas. Sa­vi­val­dy­bė pa­ti jo neį­gy­ven­dins“, - sa­ko A. Ža­le­vi­čie­nė.

Atei­ty­je tu­rė­tų ne­lik­ti ir me­ta­li­nių ga­ra­žų prie Talk­šos eže­ro. „Pa­gal pa­tvir­tin­tą de­ta­lų­jį pla­ną nu­ro­dy­ta ki­ta ga­ra­žų uži­ma­mos te­ri­to­ri­jos pa­skir­tis. Tai reiš­kia, kad jei at­si­ras­tų no­rin­čių šio­je vie­to­je sta­ty­ti dau­gia­bu­tį, vieš­bu­tį ar ki­tą rek­rea­ci­jai skir­tą pa­sta­tą, pa­pra­šy­tu­me ga­ra­žus nu­kel­ti. Ka­da tai įvyks - ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Kol kas šių me­ta­li­nių ga­ra­žų nu­kė­li­mas dar to­li­ma atei­tis“, - tei­gia In­ves­ti­ci­jų ir mies­to plėt­ros ve­dė­ja.

Blogas pavyzdys užkrečiamas, arba Nevalų epidemija plinta

Ieva SCIURAITĖ

"Visi taip daro, tai kodėl aš turiu būti kvailesnis", - greičiausiai būtent tokio atsakymo sulauksite, jei duosite pastabą įžūliam vairuotojui, pasistačiusiam automobilį už kelių metrų nuo kranto, arba moteriškei, ežere maudančiai savo keturkojį. Kai vieni atkakliai rūpinasi, kad vandens telkiniai ir jų prieigos būtų patrauklios miesto gyventojams ir svečiams, kiti seka kiaulišku aplinkinių pavyzdžiu ir iš poilsiautojų kupinų paplūdimių nė nesivargina išvežti ar vos už kelių žingsnių į šiukšliadėžę nunešti savo šiukšlių.

Nešienautą žolę Savivaldybės neįteisintame paplūdimyje išvažinėja ne tik automobiliai, bet ir vandens motociklų priekabos.

Incidentas pajūryje - kasdienybė Šiauliuose

Karštą vasaros dieną sausakimšame Baltijos jūros paplūdimyje nustėrau išvydusi, kaip čeburėką lapnojantis dručkis savo vaiko akivaizdoje išspjauna ant smėlio nenukramtomą mėsos gabalą. Kai kartu su manimi poilsiavusi draugė nepasididžiavo ir paėmusi maišelį surinko jo išėdas, vyriškis nepasakė nė pusės žodžio. "Jei jums reikia maišelio šiukšlėms, galiu duoti", - ar nuo kaitrios saulės, ar nuo gėdos įraudusiam poilsiautojui tarė ji. Incidentas buvo gera pamoka: vyriškį stebėjome, tačiau nė vienos šiukšlės ant smėlio jis nebenumetė, o tvarkingai surinkęs į maišelį išsinešė.

Kartais pagalvoju, kad surengti šiukšlių maišelių dalijimo akciją karštą vasaros dieną Šiaulių paežerių paplūdimiuose būtų tikrai pravartu. Vakare Rėkyvos, Prūdelio ar Talkšos ežero pakrantėje pagal alkoholio tarą, tuščius traškučių maišelius, maisto likučius nesunku suprasti, kur sėdėjo ir gulėjo nevalos poilsiautojai.

Jei visi, tai ir aš

Poilsiautojai, pastebėję per arti prie vandens telkinio privažiavusius ar neleistinai šunis maudančius asmenis, skųsti policijai ar sanitarijos skyriui jų neskuba. "Šiais metais padaugėjo anoniminių skundų, tačiau ir jų nėra daug. Žmonės, atrodo, įpratę prie nevalyvų poilsiautojų arba bijo juos skųsti. Pati esu skambinusi policijai. Pareigūnai visuomet į tokius pranešimus reaguoja, atvažiuoja bausti pažeidėjų, - sako Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sanitarijos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė. - Savo kailiu esu patyrusi, ką reiškia sudrausminti nevalyvą poilsiautoją Šiauliuose paplūdimyje. Geriausiu atveju tave išplūs necenzūriniais žodžiais ir lieps neaiškinti, blogiausiu - gali ir užvožti."

Pasak V. Pelenienės, paklausti, kodėl taip elgiasi, šiauliečiai dažniausiai nurodo tą pačią priežastį - visi elgiasi taip pat. Juk kaimynas prie ežero atvažiuoja savo automobilio plauti, o prie pat vandens telkinio pastatę automobilius jų aikštelėje nepalieka, mat nenori būti kvailesnis už visus arčiau privažiavusius.

Į Bačiūnų paplūdimį atvažiuojantys prisimena, kad kadaise prie automobilių stovėjimo aikštelės stovėjo kelių eismo ženklas draudžiantis važiuoti arčiau ežero, tačiau jį kažkas nugriovė. Todėl nuvargusių kojų savininkai gali puikiausiai apsimesti nepastebėję erdvios aikštelės automobiliams ir nebaudžiami važiuoti prie pat ežero. Šis gausiai lankomas paplūdimys nėra įteisintas Savivaldybės, todėl žolė čia nenušienauta, o išvažinėta automobilių.

Nebedaužo butelių

Šiaulių gelbėjimo stoties darbuotojai rūpinasi ne tik žmonių saugumu paplūdimiuose, bet ir prižiūri du miesto pliažus - Prūdelio ir vieną Rėkyvoje.

"Šiemet dėkinga vasara - nuskendusiųjų nėra, tik kartais tenka jėgas neapskaičiavusiems padėti parplaukti į krantą, - teigia Gelbėjimo stoties viršininkas V. Bikinas. - Žmonės po truputį kultūringėja, dažniau matau, kad šiukšles nuneša į konteinerį - nebemeta kur pakliuvo."

Rėkyvoje Gelbėjimo stoties prižiūrimų konteinerių yra keturi, prie Prūdelio - du. Vieno išvežimas kainuoja apie 50 litų, o per maudynių sezoną juos išvežti tenka daugiau nei šimtą kartų. Iš žadėtųjų 60 tūkstančių litų paplūdimiams tvarkyti Savivaldybė dar nė lito neišmokėjo, tik išmokėtos algos gelbėtojams.

Įsivyravus šiltiems orams, Gelbėjimo stoties darbuotojams šiukšles rinkti tenka keliskart per dieną. Vakare sutvarkę paplūdimius, rytą jie juos randa prišiukšlintus. Du paplūdimius šienaujantys, tualetus prižiūrintys, šiukšles renkantys gelbėtojai užsuka ir į Savivaldybės neįteisintą, tačiau šiauliečių mėgiamą Bačiūnų paplūdimį surinkti ir išvežti šiukšlių.

Ežere maudomi šunys - įprastas reginys Šiaulių maudyklėse.

"Mano šuo už tave švaresnis"

Nė vienos pastabos nesulaukia ir tie, kurie maudytis drauge atsiveda savo keturkojį. Vieni ateina su mažiukais, kiti su agresyvioms, kiti - pavojingoms veislėms priskiriamais šunimis. Kartais šeimininkai lieka krante, kartais puola į vandenį kartu su augintiniais. Niekam nė motais higienos ir sanitarijos reikalavimai, griežtai draudžiantys maudyti šunis paplūdimiuose, kur maudytis ateina žmonės. V. Bikinas sako ne kartą perspėjęs poilsiautojus nemaudyti šunų ir išgirdęs ne vieną piktą atsakymą. "Bėda ta, kad gyvūnus myli labiau, nei gerbia aplinkinius. Pasako - eik šalin, mano šuo už tave švaresnis ir toliau maudo savo keturkojus", - pasakoja Gelbėjimo stoties vadovas.

Gyvūnų priežiūros reikalavai numato, kad bendro naudojimo teritorijoje šunis galima vedžioti tik su pavadėliu. Jei šalia yra kitų asmenų ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 metro, o šunys turi būti vedami prie vedančiojo kojos. Kai kurių veislių šunis galima vedžioti tik jiems vedžioti skirtose aikštelėse, laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose. Todėl šiauliečiams turėtų būti aišku, kad amerikiečių pitbulterjerus, bandogus (amerikiečių mastifus), amerikiečių Stafordšyro terjerus, stafordšyro bulterjerus, amerikiečių buldogus, Argentinos dogus, Fila Brasileiro (Brazilų mastifus), kangalus (Turkų aviganius), Kaukazo aviganius, Pietų Rusijos aviganius auginantieji apskritai turėtų nesivesti į karštą vasaros dieną žmonių apgultus paplūdimius. Šunis maudantiesiems Šiaulių ežerų paplūdimiuose gali būti taikoma bauda iki 200 litų, o jei šuo kelia grėsmę aplinkiniams ar išgąsdina vaikus - iki 500 litų.

Vakarų Europos paplūdimiuose šiukšlinimas baudžiamas didžiulėmis baudomis.

Autorės nuotr.

Atsakingi visi ar nė vienas?

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vedėjo pavaduotojas Gediminas Cinkutis sako, kad už 25 metrų nuo vandens atstumo nesilaikymą baudomis iki 200 litų šiemet nubausti devyni vairuotojai, visi - dėl pažeidimų prie Rėkyvos ežero. Jis pripažįsta, kad karštomis vasaros dienomis agentūros darbuotojams lankytis Šiaulių paplūdimiuose neteko, paskutinį kartą ten lankytasi per reidą dėl deginamos žolės balandį ir gegužę, tada ir nubausti per arti privažiavusieji. Skundų agentūra taip pat nesulaukianti, per metus - vos pora skambučių.

Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Kęstutis Dičius sako, kad Šiaulių patruliai kartais apsilanko pakrantėse, tačiau dažniausiai asmenine iniciatyva, o ne dėl gyventojų skundų. Daugiausia tenka bausti prie Talkšos ežero iš Salduvės pusės draudžiančio automobiliams važiuoti ženklo "nepastebėjusiuosius".



Šilto būsto ir renovacijos darbų svajonės - nebe miražas?

Oksana LAURUTYTĖ

Renovuoto būsto šeimininkų sąskaitos už šildymą - gerokai mažesnės nei jų kaimynų, tačiau šiuo metu daugiabučių gyventojų noras renovuoti namus - tarsi miražas dykumoje. Valstybė užsimojo dar šiemet renovuoti šimtus daugiabučių, tačiau vasara jau baigiasi, o darbai net nepajudėjo. Problema ta, kad seniai gavusios palaiminimą renovuoti daugiabučius bendrijos yra nei pakartos, nei paleistos - jos nesulaukia pinigų. Naujos paraiškos taip pat kybo ore, tačiau jų svarstymas turėtų būti pradėtas, mat prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pasirašė įstatymą, pagal kurį Vyriausybė žada padengti iki 15 proc. renovacijos darbų kainos.

Pernai Šiauliuose renovuoti 2 proc. daugiabučių. Šiemet, panašu, nebus nė vieno, tad bendrijų gyventojai, jau parengę visus reikalingus dokumentus renovacijai, neteks galimybės mažiau mokėti už butų šildymą.

Bendrijų gyventojai - tarp dangaus ir žemės

"Tikėjomės jau šią žiemą gyventi šiltai, bet kasdien vilčių vis mažiau. Kaimyninio renovuoto namo gyventojai už šildymą kas mėnesį mokės per 100 litų mažiau, o mes - ne, ir dar gyvensime šalčiau. Su namo gyventojais susitarti dėl renovacijos prireikė kelerių metų, o dabar net nežinau, ką jiems pasakyti. Aplinkiniai namai tvarkosi, keičia savo lėšomis langus, duris, balkonus, o mes negalime - esame lyg tarp dangaus ir žemės. Laukiame, kada tie renovacijos darbai prasidės", - nusiminęs kalba Sevastopolio g. 5 namo bendrijos pirmininkas Česlovas Martinaitis.

Šio daugiabučio gyventojai norą renovuoti daugiabutį Būsto plėtros agentūrai pareiškė dar 2007-ųjų lapkritį. 2009-ųjų pradžioje jų investicinis projektas buvo patvirtintas. Šią savaitę iš agentūros jie sulaukė žinios, kad lėšas bankas renovacijai skirs kitą savaitę, tačiau nežinia kuo viskas baigsis.

Anot Č. Martinaičio, valstybė už 1 kv. m remonto darbus jiems žada kompensuoti po 140 litų, šildymo sistemos renovacija kainuos patiems gyventojams. "Kančių kelius nuėjome, o darbų pradžios vis nėra. Bet, kaip sakoma, viltis - kvailių motina", - apgailestavo bendrijos pirmininkas.

Aido g. 17 namo bendrijos pirmininkas Kazys Lietuvininkas itin pasipiktinęs tuo, kad žmonės priversti tiek metų laukti, kol prasidės renovacija. Dokumentai renovacijai pateikti dar tada, kai valstybė žadėjo kompensuoti 50 proc. lėšų. "Pusę milijono mums žada kompensuoti, 40 tūkst. sukišta į popierius, pinigus vis kraunam į popierius, žmonėms nusibodo laukti, pasiruošę patys pinigus sunešti, o niekaip pradėti negalime. Pernai Šiauliuose 2 proc. namų renovuota, šiemet nebus nė vieno. Užmušk žmogui tikėjimą ir viskas pasibaigs", - piktinosi bendrijos pirmininkas.

Bendrovės "Cedora", renovavusios kelis daugiabučius Panevėžyje ir Tauragėje, direktorius Antanas Silius įsitikinęs, kad dabar didžiausias dėmesys turi būti skiriamas prieš kelerius metus daugiabučius norėjusioms renovuoti bendrijoms, nes jos - pačioje kvailiausioje padėtyje. Šiaulių apskrityje agentūra buvo patvirtinusi 29 bendrijų paraiškas dėl renovacijos finansavimo, bet žmonės buvo apgauti du kartus. Keitėsi tvarka, mažėjo Vyriausybės siūloma parama. Valstybei atsisakius kompensuoti pusę reikalingų lėšų, gyventojai sutiko su kaina - 140 litų už vieną kvadratinį metrą. Vis dėlto ne visos bendrijos su tarpiniu variantu sutiko - iš 29 liko vos 14.

"Spaudoje tarsi kalbama, kad žmonės lyg nenori ir bijo renovuotis, bet tai netiesa - ir nori, ir yra. Problema ta, kad visi pakibę ore - bankai bendrijoms neduoda kreditų", - sako A. Silius.

Pašnekovo teigimu, bankai nesuteikia bendrijoms paskolų, nes pastarųjų nedraudžia draudimas, tiesa, bankai ir draudimu nelabai pasitiki. Taigi iškilo problema - valstybė lyg ir už, bet bankai paskolų neduoda. "Dabar svarbiausia ne naujojo įstatymo pataisos. Reikia spręsti jau visus dokumentus parengusių ir nežinioje paliktų bendrijų bėdą. Jie viską padarė, daug pinigų išleido, o panašu, kad liks gale", - sako A. Silius.

Sumažėjus valstybės paramai, atsisakoma ir renovacijos

Prieš kelerius metus valstybė buvo įsipareigojusi iki pusės renovacijos investicinio projekto lėšų gyventojams kompensuoti. Kitą dalį jie turėjo sukaupti patys arba pasiskolinti iš bankų. Tačiau Seimas gyventojus išgąsdino - pritarė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pataisoms. Jos numato, kad Vyriausybė tokių namų gyventojams kompensuos tik iki 15 proc. projekto kainos.

Renovuotų daugiabučių gyventojai gyvena šiltai ir už būstų šildymą moka 100-150 litų mažiau.

Jolantos ŠIDLAUSKIENĖS nuotr.

Daugiabučius renovuoti apsisprendę gyventojai galės gauti lengvatines paskolas, kurių palūkanos sieks 3 proc. Tiesa, nors valstybė kompensuos gerokai mažiau nei ankstesniais metais, tvirtinama, kad ilgalaikėje perspektyvoje parama išliks kone ta pati, mat 50 proc. bus dengiamas dokumentų sutvarkymas, kuris bendrijai paprastai kainuoja apie 50-70 tūkst. litų.

Šiauliuose yra apie tūkstantį daugiabučių, renovuotų namų pavyzdžiu nori pasekti nemažai organizuotų namų, tačiau jau pernai rudenį renovacijos reikalai buvo sustabdyti. Pastaruoju metu mieste įvyko keli konkursai statybos bendrovėms, galinčioms renovuoti daugiabučius, tačiau darbų starto vis nebuvo.

Bendrovė "Bodesa" prieš pusantrų metų įkūrė statybos padalinį ir paskelbė, kad yra pasiruošusi atlikti visus renovacijos darbus. Darius Sakalauskas, "Bodesos" direktoriaus pavaduotojas, sako, kad įmonė, įkūrusi padalinį, renovavo penkis daugiabučius. Jo žiniomis, kelios miesto bendrijos, sužinojusios, kad valstybė kompensuos vos 15 proc. lėšų, atsisakė sumanymo renovuoti namus.

Nukritusios kainos - puikus laikas renovacijai

Šiuo metu statybos darbų kainos 40-50 proc. nukritusios, daugiabutį nusprendę atsinaujinti gyventojai, nors ir gaudami menkesnę valstybės paramą, iš bankų skolinsis mažesnes sumas nei bendrijos prieš porą metų, kai kainos buvo dirbtinai iškeltos. "Dabar būtų pats geriausias metas pasiryžti renovuoti namus. Tie, kurie dabar suskubtų - išloštų, nes natūralu, kad sunkmečiui praėjus kainos kils. Jau juntamas kai kurių prekių kainų kilimas, o įmonės, kurioms grėsė bankrotas, jau bankrutavo", - sako D. Sakalauskas.

"Bodesos" direktoriaus pavaduotojo paskaičiavimais, 60 butų daugiabučio renovacija tikrai neužkrautų didelės naštos butų savininkams - sienų, stogų apšiltinimas, langų, šilumos mazgo pakeitimas iš viso butui kainuoti apie 16 tūkstančių litų. "Tai tikrai nėra kosminė suma. Pernai vienam butui būtų tekę mokėti apie 40 tūkst. litų", - sako jis.

Per mėnesį renovuotų namų butuose gyvenantys šeimininkai už šildymą sutaupytų apie 150 litų, kuriuos ir galėtų skirti paskolai už renovaciją.

"Deja, gyventojai dabar pasimetę. Jau nuo praėjusių metų rudens projektai nebetvirtinami, "damušinėjami" senieji, naujų nėra. Kurie spėjo iki rudens, tiems pasisekė, - sako D. Sakalauskas.

Iš mirties taško pajudėjusios renovacijos nauda būtų ir ta, kad ji galėtų išspręsti nemažą dalį nedarbo problemų. Statybinės organizacijos laukia, kol pasipils konkursai. "Vyriausybė žadėjo, kad bus renovuojami tūkstančiai namų, bet kelių šimtų šiuo metu pakaktų", - sako pašnekovas.

A. Silius teigia, jog formuojama neigiama nuomonė statybininkų atžvilgiu. Piktinamasi, kodėl valstybė taip nori palaikyti statybų verslą, statybininkai laikomi priešais. "Statybininkai juk ne pašalpų prašo ir dirba ne už "ačiū". Pamirštama, kad tas pats statybininkas yra ir medicinos seselės ar pardavėjos vyras, šeimos maitintojas", - kalba pašnekovas.

Kuo prastesni nuosavų namų gyventojai?

D. Sakalauskas įžvelgia ir dar veną problemą - bendrijų skelbiami konkursai daugiabutį renovuoti galinčiai bendrovei parinkti dažnai būna niekiniai. Nors bendrijos galėtų pasirinkti įmonę, siūlančią mažiausią kainą, pasirenka, kurią nori. Šis pasirinkimas kažkodėl nereguliuojamas.

Didelis renovacijos trukdis buvo daugiabučio gyventojų nesutarimas. Dabar įstatyme numatyta, kad daugiabučio renovacijai pradėti užteks pusės gyventojų palaikymo, o socialiai remtiniems bus kompensuojamos visos įmokos.

Dalis gyventojų piktinasi, kodėl kompensacija iš mokesčių mokėtojų pinigų skiriama tik daugiabučių renovacijai. Juk privačių namų savininkai taip pat modernizuoja pastatus ir taupo energiją. "Visi esame mokesčių mokėtojai, tad renovuojant namus visi turime būti lygūs, turi būti kažkokie svertai. Daugiabučių gyventojai gauna kompensacijas už šildymą, karštą vandenį, o privačių namų savininkai nieko iš valstybės negauna. Juk jie taip pat gauna paskolas būstui, o turi renovacija rūpintis be valdžios paramos. Būstų renovacijai iš biudžeto skiriamas "krepšelis" galėtų būti visiems vienodas, renovacija galėtų būti privaloma", - svarsto D. Sakalauskas.

A. Siliaus nuomone, pakaktų, kad valstybė būstų savininkams renovacijai garantuotų 3 proc. palūkanas - tai būtų labai didelė paspirtis. Yra nemažai 3-4 butų namų, kurių gyventojai neturi jokios minties burtis į bendrijas ir prašyti lėšų renovacijai. Jie žino, kad žiemą turės naudos, tad šiltinasi namus be niekieno pagalbos. "Valstybė, garantuodama 3 proc. palūkanas renovacijai, padėtų ir privačių namų gyventojams. Žmonės yra bauginami, išgirdę, kad valstybė nebeskira 50 proc., kad skirs tik 15 proc. lėšų, bet reikia pradėti kitaip mąstyti - suprasti, kad esi namų šeimininkas, nesvarbu, kur gyveni, ir imti būstu rūpintis", - sako A. Silius.

Grožio virusas plinta vis plačiau

Irena BUDRIENĖ

Dėmesio! Šiaulių regione sparčiai plinta grožio bacila – ja užsikrečia vis daugiau gyventojų. Patarimas – saugotis jos nereikia. Plačiau atsimerkime, apsižvalgykime ir, grožio virusu apsikrėtę, patys aplink kurkime grožį. Skoningai ir sumaniai susitvarkę savo gyvenamąją aplinką, būsite įvertinti. Jus pastebės kaimynai, miestelio ar kaimo bendruomenė, seniūnija, miestas, rajonas, galiausiai apskritis ar net visa Lietuva.

Žemaitės g. 42 namo aplinka skoningai tvarkoma jau daugiau nei 40 metų. Name gyvenančios moterys gėles renkasi pagal savo skonį, dažniausiai - įprastas, lietuviškas.

Autorės nuotr.

Šiemet Šiaulių miestas ir regiono savivaldybės, prieš tai - kaimelių ir miestelių bendruomenės, seniūnijos, jau išrinko savo gražiausias sodybas. Įsibėgėjo ir gražiausios apskrities sodybos rinkimai. Apžiūros "Gražiausia Šiaulių apskrities sodyba 2009" naujovė – vertinama daugiabučių namų aplinka. Ketinama išrinkti gražiausias ir gražiai besitvarkančias kaimo, miestelio, miesto, ūkininkų sodybas ir daugiabučių namų teritorijas. Šiemet gražiausios apskrities sodybos rinkimuose dalyvauja visos septynios regiono savivaldybės, tarp jų – ir Šiaulių miesto. Konkurso rezultatus komisija paskelbs baigusi darbą, liepos 29 dieną, o apdovanojimus gražiausių sodybų šeimininkams planuojama įteikti rudenį.

Šiaulių miestas apskrities konkursui atrinko tris gražiai sutvarkytas daugiabučių namų teritorijas. Regioninėje apžiūroje dalyvauja Žemaitės g. 42, Tilžės g. 29a ir Mechanikų g. 15 namų bendrijos. Pašnekintos šių bendrijų pirmininkės džiaugėsi, kad jų namų aplinka buvo pastebėta, įvertinta. Janina Adomavičienė, Mechanikų g. 15 namo bendrijos pirmininkė, pasakoja tvarkydama aplinką sulaukianti daug pagalbininkų. Namo valytoja Onutė Dildienė su karučiu iš Rėkyvos veža vandenį augalams laistyti, gėlynus sodina bei prižiūri ne tik pati pirmininkė, bet ir kitos name gyvenančios moterys, kaimynas išdrožė gerąją namų dvasią simbolizuojantį naminuką ir įkėlė jį į medį. "Žmonės ne tik savo lėšomis, darbu, bet ir kūrybiniais sumanymais prisideda prie kuriamos aplinkos", – sako bendrijos pirmininkė. Moteris pabrėžia, kad dėmesinga esanti ir Rėkyvos seniūnė Vaida Čelkienė, padeda Šiaulių miesto savivaldybė. "Rėkyva iš tikrųjų labai žalia ir skoningai sutvarkyta. Ne tik mūsų namo, bet ir daugelio kitų namų gyventojai yra užsidegę susikurti jaukią gyvenamąją aplinką. Ir mums sekasi. Visi, kurie važiuoja ar eina pro šalį į ežerą maudytis, grožisi mūsų žydinčiais augalais, želdynais", – teigia pirmininkė.

Pasak Valerijos Baliukonienės, Tilžės g. 29a namo bendrijos pirmininkės, jų namo aplinką tvarko vyrai. Reikia pripažinti, kad dviejų vyrų – mokytojo ir trenerio – įveisti gėlynai ir senoviniai iš kaimo atsivežti buities daiktai traukia akį ir daro bendrijos kiemą išskirtinį. "Tvarkymasis prasidėjo nuo žalios salelės tarp šaligatvių, kuri tiesiog prašyte prašėsi užsodinama gėlėmis. Vėliau gėlių atsirado ir kitose vietose. Rengiame talkas, negailime savų lėšų. Nenori atsilikti ir kitų namų gyventojai – jie taip pat noriai tvarkosi", – pasakoja pirmininkė.

  

Mechanikų g. 15 namo kieme yra ir tradicinių darželių, ir natūralių gamtos sukurtų bei žmogaus padailintų grožybių.

 

Tilžės g. 29a namo aplinkai jaukumo suteikia ne tik išpuoselėtos gėlės, bet ir iš senolių paveldėti daiktai.

Žemaitės g. 42 bendrijos pirmininkė sako, kad prie jų kieme gėlės žydi daugiau kaip keturiasdešimt metų – nuo tada, kai namas buvo pastatytas. "Pradėjome čia gyventi būdami dvidešimt penkerių amžiaus, dabar jau esame beveik visi pensininkai, bet mūsų darželiai tokie pat gražūs kaip ir jaunystėje", – džiaugiasi moteris. Bendrija, iki šiol jokiuose grožio konkursuose nedalyvavusi, šiemet nusprendė išbandyti laimę ir nenusivylė. "Dabar visoje Šiaulių apskrityje išgarsėsime", – juokiasi moteris. Anot jos, pensininkių kuriamo grožio formulė paprasta – jokių apželdinimo mokslų nekrimtusios moterys intuityviai jaučia, kur kokį augalą pasodinti, renkasi paprastas lietuviškas gėles.

Pasak komisijos pirmininko, apskrities sekretoriaus Vytauto Simelio, apžiūra skatina apskrities gyventojus puoselėti savo sodybų bei jų aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas, ugdo kūrybingumą, tausojantį ir saugantį požiūrį į gamtą, jos išteklių naudojimą bei skleidžia gerus sodybų tvarkymo pavyzdžius.

Žinomo lietuvių etnologo Liberto Klimkos nuomone, tvarkingi kiemai, puoselėjama veja ir gėlynai džiugina, tik nelabai kaimo sodyboms tinka pakabinamuose vazonuose augančios gėlės. Tai juk miesto balkonų puošmenos. "Raginčiau sugrįžti prie tradicinių kaimo darželių – bijūnų, diemedžių, putinų, piliarožių, karklelių. Tokie mieliausi lietuvio akiai, labiausiai tinka sodybai", – sako Libertas Klimka.

Apžiūros nuostatuose pažymėta, kad geriausiai bus įvertintos tos sodybos, kuriose bus užtikrintas etnografiniams regionams būdingas bruožų tęstinumas, tradicinė sodybų planinė struktūra, bus išsaugota mažosios architektūros (šulinių, tvorų, vartelių) bei sakralinių (kryžių, koplytstulpių) objektų.

Ar Šiaulių regionas nepraras savo šanso?

Irena BUDRIENĖ

Pastaruoju metu Šiauliams bei visai apskričiai sekėsi. Sporto profesionalai, mėgėjai ir vadybininkai pasistengė, kad mūsų regionas gautų šansą surengti ne vienerias tarptautines varžybas. Dar šiemet Saulės mieste vyks pasaulio imtynių čempionatas, 2010 metais - pasaulio sporto mėgėjų žaidynės, skirtos 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms, 2011 metais - Europos neolimpinių sporto šakų žaidynės, o 2012-aisiais metais Šiaulių regionas organizuos tarptautinės asociacijos "Sportas visiems" (TAFISA) 5-ąsias pasaulio žaidynes.

Nors dėl pastarojo sporto renginio jo organizatoriams buvo pareikšti kaltinimai spaudoje, oponentams nepavyko įtikinti Vyriausybės. Šią savaitę Vyriausybės pasitarime pritarta, kad sveiką gyvenimo būdą ir sportą visiems populiarinančios varžybos Šiaulių regione būtų surengtos. Lėšas – beveik 6 milijonus litų – Vyriausybė žada, kai bus parengta konkreti žaidynių programa. Ar iki šiol buvęs palankus sportui vėjas nenusigręš nuo Šiaulių? Apie planuojamų pasaulio žaidynių "Sporto visiems" organizavimo sunkumus ir renginio privalumus kalbamės su žaidynių darbo grupės vadovu Kęstučiu Petraičiu.

Šiaulių regione planuojamų pasaulio žaidynių "Sportas visiems" darbo grupės vadovas Kęstutis Petraitis puolimą prieš šias žaidynes įvardija kaip konkurenciją tarp olimpinių ir neolimpinių sporto šakų, interesų grupių kovą.

Autorės nuotr.

– Iki šiol organizaciniai pasirengimo varžyboms darbai vyko sklandžiai. Ar toli spėjote pažengti?

– Nuveikta iš tiesų nemažai. Pernai kovą susirinkę penkių organizacijų vadovai – Lietuvos neolimpinio komiteto, Lietuvos "Sportas visiems" asociacijos, "Žalgirio" sporto draugijos vadovai, apskrities viršininkas ir miesto meras kreipėsi į Vyriausybę dėl Šiaulių apskrityje planuojamų sporto renginių, tarp kurių minimos ir TAFISA "Sporto visiems" pasaulio žaidynės. Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo palaimino žaidynių rengimą mūsų regione. Pavyko nugalėti konkurentus, nes Europoje yra tradicija: kur vyksta neolimpinės žaidynės, ten rengiamos ir TAFISA "Sportas visiems" pasaulio žaidynės. Pernai gegužę oficialiai paskelbta, kad būtent Šiaulių miestas yra 2012 m. pasaulio žaidynių rengėjas. Po to pasirašėme sutartį su TAFISA. Įvertinome krizę, laikmetį, derėjomės, todėl buvo sumažintas mokestis iki 320 tūkstančių eurų. Klausimas buvo pristatytas Seimo Jaunimo sporto komisijai, susitikta su ministru pirmininku, jo potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuri buvo susirinkusi tris kartus. Yra patvirtintas priemonių planas 2009 m. ir kalbama apie priemonių planą iki 2012 m. Dar vienas svarbus momentas – kadangi žaidynės vyks mūsų regione, gautas visų apskrities savivaldybių tarybų pritarimas dėl renginio organizavimo ir dalinio finansavimo. Premjeras susitikime prašė, kad šiemet nereikalautume finansavimo. Taip ir elgsimės – šiemet bei kitąmet versimės kooperuotomis lėšomis, o 2011–2012 m. ruošimės renginiui remiant Vyriausybei.

– Negražu viską matuoti naudos matu. Vis dėlto ko pasieksime, savo krašte surengę pasaulio žaidynes?

– Plačiai nuskambėtų šalis ir regionas, aktyviau plėtotųsi sportas visiems. Tai atitinka ir naujausias nuostatas. Neseniai atliktas valstybės auditas Sporto departamente nustatė, kad iki šiol per mažai dėmesio buvo skiriama sveikai gyvensenai populiarinti, kad reikia stiprinti sporto visiems judėjimą Lietuvoje. Pasaulio "Sporto visiems" renginio pritraukimas į regioną– tai didžiulis laimėjimas, nes šis renginys savo svarba prilygsta olimpinėms žaidynėms. TAFISA, organizuodama savo veiklą, glaudžiai bendradarbiauja su UNESCO, Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautiniu olimpiniu komitetu, Europos olimpiniu komitetu. Renginio metu vyks šių organizacijų simpoziumai. Žaidynės paskatins kultūros, turizmo, sporto, infrastruktūros ir paslaugų plėtrą. Apgyvendinimas, transportas, maitinimas – šios sferos turės tiesioginės naudos. Ekonominę naudą bandėme paskaičiuoti. Rėmėmės Busano Pietų Korėjoje žaidynių duomenimis. Nors tai nuošalesnis miestas, palyginti su Europoje esančiais Šiauliais , mūsų miesto patogesnė vieta, todėl gali atvažiuoti daugiau sportininkų. Prognozuojama, kad atvyks 5000 dalyvių užsieniečių. Pagal sutartį su TAFISA turėsime pasirūpinti apie 1000 sportininkų – po dešimt iš šalies. Iš viso yra šimtas šalių. Kiti 4000 dalyvių patys save išlaikys. Turizmo departamentas paskaičiavo, kad per dieną atvykęs žmogus išleidžia apie 465 litus, padauginus - daugiau nei 10 milijonų litų. Svarus ir tarptautinių rėmėjų indėlis. TAFISA, kaip ir olimpinės žaidynės, turi tarptautinius rėmėjus, kurių finansavimo dalis liktų mūsų regione. Be to, bus atnaujintos sporto bazės. Vien Kelmės rajono savivaldybė ketina renovuoti penkių mokyklų stadionus.

– Kur labiausiai pasaulyje išplėtotas sportas visiems? Kokios jo tradicijos?

– TAFISA įkurta 1991 m. Prancūzijoje. Asociacijai priklauso 152 visuomeninės organizacijos iš 103 šalių. Kas ketverius metus vyksta didelio masto sporto renginiai. Labiausiai sporto visiems judėjimas išplėtotas Europoje. Yra net ypač pasižymėjusių miestų, o mes dar turime auginti, brandinti šį judėjimą. Tikimės, kad šios žaidynės mums padės tai padaryti.

– Su kokias sunkumais susiduriate organizuodamas pasirengimą 2012 m. pasaulio "Sporto visiems" žaidynėms?

- Tikėjomės didesnio supratimo. Kai šalį krečia krizė, kai nėra lėšų, visi labai stebi, ar tikslingai panaudojami pinigai, atsiranda interesų grupės. Vyksta konkurencija tarp olimpinių ir neolimpinių sporto šakų. Matyti išlindusios interesų ausys. Skaudu, kai kaltinimai pareiškiami žmonėms, kurie stengiasi dėl savo šalies, savo regiono.

– Kokios pasekmės būtų, jei tektų atsisakyti šių žaidynių?

– Jeigu susitarimas nutrūktų, būtų kreiptasi į teismą, reikėtų tenkinti sąlygas, numatytas sutartyje. Greičiausiai TAFISA įvertintų laiką, kurį prarado, laiką, reikalingą kito kandidato paieškoms ir taip toliau. Ant mūsų šalies kristų šešėlis, nukentėtų jos įvaizdis, patikimumas, pakistų tarptautinių organizacijų požiūris Į Lietuvą, tiek UNESCO, tiek Pasaulio sveikatos organizacijos.

Nesąžininga kova - pasitelkiant tarnybas

Jūratė SOBUTIENĖ

Kaip pakenkti konkuruojančiai įmonei? Ogi užsiundyti ant jos Mokesčių inspekciją, specialiąsias tarnybas. Sakysite, toks dalykas buvo įmanomas tik Nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje? Jūs neteisūs. Pasirodo,taip elgtis galima ir dabar - pranešti, pvz., apie nepatinkančioje įmonėje neva dirbantį nelegalą, ir į ją sugužės visas būrys šių tarnybų atstovų. Nesvarbu, kad pranešimas - melagingas, jūs jau varkite, aiškinkitės.

"Šiaulių naujienų" žurnalisto skundą tyrę darbuotojai į "S plius" administraciją kažkodėl mėgino patekti per Klientų aptarnavimo skyrių, nors įėjimas - visai iš kitos pastato pusės, ir iškaba su nuorodomis yra.

Jolantos ŠIDLAUSKIENĖS nuotr.

"Dirigavo" operatyvininkams

Penktadienis, liepos 3-ioji, greitai vidudienis. Prie įėjimo į "S plius" klientų aptarnavimo skyrių šurmuliuoja nemenkas būrelis. Tarp jų ir matyti veidai - "Šiaulių naujienų" žurnalisto Mykolo Deikaus ir fotografo. Būrelis tariasi, paskui suguža į vidų. Tiesa, papleškinęs žygį į pastato vidų, fotografas spūdina šalin.

Greitai paaiškėja ir sambrūzdžio priežastis, kai Klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai pažymėjimą pateikia Mokesčių inspekcijos Operatyvinio skyriaus darbuotojas. Jam kompaniją sudaro kolega iš to paties skyriaus, FNTT specialistas ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja.

Operatyvininkai ieško įmonės vadovų, nors įėjimas į "S plius" administraciją iš kitos pastato pusės ir prisistatinėti niekam nereikia. Bet Klientų aptarnavimo skyriuje - žiūrovų daugiau, cirkas didesnis.

"Šiaulių naujienų" žurnalistas šypsosi - jis liudininkas, sąžiningas pilietis, pranešęs apie galimai padarytą nusikaltimą ar nusižengimą, todėl ir pas administraciją jam reikia, mat turįs viską žinoti. Jo draugijos nesikrato ir operatyvininkai, nes panašu, kad paradui diriguoja "sąžiningas pilietis".

Nežinojo, kur važiuos?

Gal iš tiesų "pranešėjas" gali dalyvauti, kai rašomi pasiaiškinimai, apklausiami vadovai, paklausėme VMI Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Dariaus Butos. Atsakymas atkeliauja greitai: "Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas numato galimybę mokestinio patikrinimo procese (taip pat ir operatyvaus patikrinimo metu) dalyvauti mokesčių mokėtojui, kurio atžvilgiu patikrinimas atliekamas, mokesčių administratoriui bei užsienio valstybių mokesčių administracijų pareigūnams. Tam tikrais atvejais mokesčių administratorius, atlikdamas mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą, į pagalbą turi teisę pasitelkti teisėsaugos bei kitų kontroliuojančių įstaigų ar institucijų pareigūnus (MAĮ 127 str.)." Taigi "sąžiningo piliečio" šiame sąraše nėra.

Paklaustas, kodėl operatyvinė grupė, vykdama į "S plius", nepamiršo pasiimti ir konkuruojančio leidinio žurnalisto, Šiaulių apskrities FNTT viršininkas Kornelijus Škiela paaiškina, kad jie su mokesčių inspekcija turį sutartį, pagal kurią rengiant panašius patikrinimus yra įsipareigoję išsiųsti ir savo atstovą. Apie tai, kur ir dėl ko važiuojantys, jie neva nežinoję. Kodėl drauge važiiuojąs žurnalistas, K. Škiela taip pat negalįs paaiškinti.

Paprašė papozuoti

Netrukus operatyvininkai atskleidžia, kokį "S plius" "nusikaltimą" jie tiria: administracijai pateikiama fotografija, kurioje - 10-12 metų mergaitė, į pašto dėžutę metanti voką su "S plius" logotipu. "Pranešėjo" teigimu, "S plius" išnaudoja vaikus, nelegaliai priėmusi juos dirbti.

Nereikėjo daug laiko išsiaiškinti, kad mergaitė nufotografuota vieno K. Korsako gatvės namų laiptinėje. Ji - platinimo tarnybos darbuotojos, dirbančios VšĮ "Šiauliai plius", dukters draugė. Paaiškėja, kad prieš porą savaičių prie penkių nepilnamečių mergaičių, sėdėjusių ant suoliuko, priėjęs vyriškis ir fotografavęs jas. Vėliau pasakė, kad bus rašomas straipsnis apie tai, kaip geri vaikai padeda tėvams dirbti, ir pasiūlęs nueiti į laiptinę papozuoti. Nesunku buvo attskleisti, kad vaikus mėgstantis fotografuoti žmogus - "Šiaulių naujienų" fotografas.

Mokesčių inspekcijos operatyvininkai aiškinasi M. Deikui, ką nuveikę ir sužinoję.

"S plius" archyvo nuotr.

Kuo patys kvepia, tuo kitus tepa

"Pirmą kartą girdžiu, kad vaikas negali padėti mamai, - piktinosi "Šiauliai plius" platinimo tarnybos darbuotoja Jolanta Gumuliauskienė sužinojusi, kokia košė užvirė dėl jos dukters ir draugių fotografijų. - Vadinasi, vaikas negali nei savo lovos pasikloti, nei indų plauti, nei gamtinių reikalų atlikti." Anot moters, dirbusios ir "Šiaulių naujienų" platinimo tarnyboje, vadybininkė jai sakydavusi: "Tau sąskaitas atspausdinsime paskutinei - turi daug vaikų, jie padės." "Kodėl tada jie nesirūpino "išnaudojamais" nepilnamečiais, jei jau dedasi tokiais sąžiningais, - stebėjosi moteris. - Ir dar. Jei jie taip rūpinasi vaikų nelegaliu darbu, nors jie tik padėjo mamai, tai kodėl "Šiaulių naujienose" dirbančių nepilnamečių vaikų tėvų niekas nepaprašė jų sutikimo. Ir tik užvirus visą šią košę pradėta prašyti parašyti sutikimus."

Visų nufotografuotų mergaičių tėvai patvirtino, kad sutikimo fotografuoti savo nepilnamečių vaikų jie nedavę, ir ruošia pareiškimą prokuratūrai.

Vaikų, bulvare, prie turgaus ar kavinėse siūlančių pirkti laikraščius Šiauliuose - ne vienas. Prieš keletą metų pagal skundą dėl "Šiaulių naujienomis" prekiaujančių vaikų, galimai nelegalių darbuotojų, tyrimą atliko Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnai. Jo vadovui Auridui Pekauskui tai gerokai atsirūgo - "Šiaulių naujienose" jis buvo net cigarečių kontrabandininkų globėju išvadintas.

Tenka tirti absurdiškus skundus

Ir Darbo, ir Mokesčių inspekcijos pareigūnai, gavę pranešimą apie galimai nelegaliai dirbantį asmenį, turi tirti ir anoniminį, ir visiškai absurdišką skundą. Pranešė "Šiaulių naujienos", kad savaitraščio "Šiauliai plius" redaktorė - nelegali darbuotoja, ir eina darbo inspektoriai, STT į komandą pasikvietę, aiškintis. Negavo bariuke to paties dienraščio vadovai išgerti, ir vėl - pareiškimas apie nelegalą. Apie tai - kiek išsamiau.

Vieną gūdžią naktį "Šiaulių naujienų" redaktorius Linas Garbenis ir jo pavaduotojas Mykolas Deikus užklydo į "Teatro bufetą", bet sužinojo, kad negaus, ko atėję, mat iki darbo pabaigos telikusios kelios minutės. Vyriškiai taip lengvai nepasidavė - iškvietė policiją. Tiesa, greitai prisistatę policininkai už baro nestojo ir gėrimų nepilstė. Kai kavinės savininkas jiems parodė ant durų iškabintą darbo laiką, norėjo išvažiuoti, bet tada "Šiaulių naujienų" redaktoriai "suredagavo": "Teatro bufete" dirba nelegalus darbuotojas.

Policijai į tokį pranešimą teko sureaguoti. Kavinėje ir lauke įrengtos kameros, todėl pagal vaizdo įrašą galima atkurti tos audringos nakties detales. Patalpoje, be abiejų žurnalistų, matyti korupcija įtariamas tarybos narys Romanas Čokovas, sugėrovų tada dar pristatinėtas kaip būsimasis miesto meras, ir šlitinėjantis jaunuolis. Jis ir tapo "nelegalu".

Policijai surašytas pareiškimas pasiekė Darbo inspekciją, kurios specialistams teko gaišti laiką ir tirti šį "nelegalaus darbo" atvejį.

Nepatiko rašiniai?

Galima spėti, kad toks "Šiaulių naujienų" išpuolis surengtas dėl savaitraštyje "Šiauliai plius" spausdintų rašinių. Nelabai turėjo patikti publikacija apie tai, kad "Senukų" prekybos centro, kaip ir "Šiaulių naujienos" priklausančio korporacijai "Vaivorykštė", darbuotojus. Jie, atėję į savaitraščio "šiauliai plius" redakciją papasakojo, kad parduotuvės dažų skyriuje nustačius daugiau nei 250 tūkstančių litų trūkumą direktorius parašė įsakymą, pagal kurį iš kiekvieno jų atlyginimo turi būti išskaičiuota nuo 4000 iki 9000 litų, priklausomai nuo dirbto laiko ir gauto atlyginimo, tai yra žmonės pasmerkiami ilgametei vergijai.

Sunkmetį išgyvena ir sporto mokyklos

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Diržus veržiasi ne tik miesto mokyklos, darželiai, bet ir sporto mokyklos. Skendėdamos skolose, atsisakydamos sporto salių, mažindamos trenerių darbo krūvį, išleisdamos juos nemokamų atostogų, atleisdamos darbuoojus ūkio reikalams, tikisi išgyventi iki metų pabaigos, o apie tolesnę ateitį spėlioti nedrįsta. Vieni direktoriai susimažina atlyginimą šiek tiek, kiti teigia to daryti negalį, nes ne jie algas skirstantys.

Sporto mokykla "Dubysa" turi skolų ne tik už šildymą ar vandenį, bet ir Šiaulių arenai, kurioje nuomoja bokso salę.

Autorės nuotr.

Mažės ir didžiausias vadovo atlyginimas

Lengvosios atletikos mokykla mažinti etatų ar leisti darbuotojus nemokamų atostogų neketina. Tiesa, aptarnaujančiam personalui nuo rugsėjo 0,25 etato bus sumažintas darbo krūvis 0,25 etato. Šiuo metu Lengvosios atletikos mokykloje dirba aštuoniolika trenerių, keturi žmonės - administracijoje. Mokyklos administracija susimažins algas 5-7 procentais. Ir teisingai, nes šios sporto mokyklos direktoriaus alga, palyginti su kitų sporto mokyklų vadovų, pati didžiausia - 7985 Lt.

"Geriau diržus susiveržti vasarą. Mums reikia sutaupyti 50 tūkstančių litų, o minėtomis priemonėmis, numatytomis iki rugsėjo, turėtume išsiversti", - tikina Lengvosios atletikos mokyklos direktorius Tolvydas Skalikas. Nario mokestis visoms sporto mokykloms išliko toks pat, tad ir Lengvosios atletikos mokyklos auklėtiniams tereikės mokėti 7 litus per mėnesį.

Mažins darbo krūvį

Pakalbintas sporto mokyklos "Saulė", kurioje dirba 19 krepšinio ir 10 rankinio trenerių, direktorius Benjaminas Kirstukas atostogavo - prieš kasmetes atostogas jis penkias dienas išėjo nemokamų, kaip ir kiti mokyklos darbuotojai. Nemokamų atostogų nuo birželio pirmosios išėjo ir ūkio dalies darbuotojai.

Rugpjūtį peržiūrėjus tarifikaciją, treneriams ketinama mažinti darbo valandas priklausomai nuo to, kokį darbo krūvį iki tol turėjo. Vieni treneriai per savaitę dirba po 36, kiti - po 12 valandų, tad direktorius žadėjo "nenuskausminti" mažesnį darbo krūvį turinčių krepšinio ir rankinio trenerių. Įprastai daugiau valandų skiriama tiems treneriams, kurie dirba su aukšto meistriškumo sportininkais, todėl net perskirsčius darbo krūvį, ketinama jų labai nenuskriausti, gal tik šiek tiek sumažinti valandų. Turintiems 36 valandų darbo krūvį gali tekti susiveržti diržus, netekus 6-8 darbo valandų.

Kad vasara būtų lietinga, o ruduo šiltas

Teniso mokyklos direktorius Ramūnas Grušas apgailestauja, kad ekonominė situacija šalyje šiuo metu nedėkinga ir mokykla yra priversta taupyti. Mokykla negali grąžinti skolų. "Jeigu mokyklos finansavimas būtų savalaikis, į skolas nebūtume įbridę. Mokyklos sąskaitoje bėra 26 tūkstančiai litų, o iki metų pabaigos liko dar daug laiko. Sumažinome išvykas į užsienį, keliones lėktuvu keičiame pigesnėmis išvykomis automobiliu. Tikėkimės, kad ruduo bus šiltas ir šildymo neteks anksti įjungti. Vasarą džiaugiamės, kai palyja - tada nereikia drėkinti dangos teniso kortuose. Taupoma ir elektra, nes užsiėmimai vasarą vyksta lauke. Vis dėlto prognozės kitiems metams nelinksmos", - konstatuoja R. Grušas.

Nors mokykla ir turi skolų, darbuotojų atleisti neketina ir nemokamų atostogų leisti nežada. "Kažkiek pinigų bus susitaupyta peržiūrėjus trenerių valandas po naujos tarifikacijos. Tik jeigu nebeišsiversime, teks leisti darbuotojus savaitę nemokamų atostogų. Darbuotojai ūkio reikalams dirbtų kaip dirbę. Mokesčio, surenkamo iš mokyklą lankančių vaikų, nekeisime, neišginsime nė vieno vaiko. Viskas būtų gerai, jeigu laiku gautume finansavimą", - sako teniso mokyklos direktorius.

Daugiau valandų - rezultatyvių sportininkų treneriams

"Jau metų pradžioje buvo aišku, kad finansavimo pritrūksime. Turime šiokių tokių skolų už elektrą, šildymą, Šiaulių arenai už išnuomotas patalpas boksininkams, tačiau nemokamų atostogų kol kas nieko neleidžiame ir algų nemažiname. Treneriai eina kasmečių atostogų, o kai susirinksime rugpjūtį ir peržiūrėsime tarifikaciją, spręsime, kaip taupyti. Gali būti, kad teks 14 ar mažiau dienų išeiti nemokamų atostogų. Jeigu reikės, administracija susimažins algas", - atostogų metu į darbovietę užsukęs aiškino sporto mokyklos "Dubysa" direktorius Aivaras Stockis.

Vadovas sako, kad jau yra priimtas sprendimas maksimalų darbo krūvį nuo 36 savaitinių valandų sumažinti iki 30. Daugiausia valandų bus skirta treneriams, kurie atitinka Kūno kultūros ir sporto departamento bei sporto mokyklos reikalavimus ir kurių treniruojami auklėtiniai dalyvauja tarptautinėse varžybose ir yra pelnę prizinių vietų. Ne visų sporto šakų sezonas baigėsi, tad treneriams dar yra laiko pasitempti - gal pavyks auklėtiniams pagerinti sporto rezultatus.

Nario mokestis išliks 10 litų per mėnesį. "Nors Savivaldybės tarybai siūlėme pakelti nario mokestį iki 15 litų, siūlymui nebuvo pritarta. Šiek tiek gelbėja gaunamos neformaliojo ugdymo lėšos", - teigia direktorius.

"Dubysoje" kultivuojamos aštuonios sporto šakos. Pačiame įkarštyje mažųjų dviračių BMX sezonas. Nors dėl finansinių sunkumų draugiškų varžybų teko atsisakyti, tarptautiniuose turnyruose dalyvaujančius, į šalies rinktines kviečiamus sportininkus sporto mokykla remia kiek išgalėdama. Tai tarptautinės arenos BMX sportininkai Vilma Rimšaitė, Gabrielius Pabijanskas, šalies čempionatuose prizines vietas iškovojantys olimpinės sporto šakos - stalo teniso - atstovai, į šalies rinktinę pakviesti tinklininkai.

Atsisakys avarinės sporto salės

"Finansinė situacija sunkesnė nei anksčiau, tačiau nėra tragiška. Mokos fondo mums neužtenka, todėl teks veržtis diržus. Gali tekti visai sporto mokyklai išeiti nemokamų atostogų 5-7 dienas, kai darbuotojai grįš iš įprastinių atostogų. Peržiūrėsime vaikų treniruočių tvarkaraščius, mažiname išvykų, organizuojame žolė riedulio, regbio turus Šiauliuose. Džiaugiamės, kad kitų miestų sporto mokyklos tai supranta ir atveža savo sportininkus į Šiaulius. Taupome net ir elementarius dalykus - vandenį, elektrą, popierių. Mums svarbiausia sportininkai ir treneriai, todėl stengiamės juos išsaugoti. Gali tekti atsisakyti kelių ūkio darbuotojų. Mūsų, biurokratų, gali būti ir mažiau. Mažinsime trenerių darbo krūvį", - sako sporto mokyklos "Klevas" direktorius Svajūnas Mikalčius.

Birutės gatvėje esanti "Klevo" krepšinio salė, kurioje sportininkai treniruodavosi žiemą, yra avarinės būklės, o miestas neturi pinigų jai sutvarkyti, todėl mokykla ketina jos atsisakyti. Bus panaikinta pustrečio etato, nes nebereikės administratorės ir valytojos. Teks prašyti, kad vidurinės mokyklos skirtų laiko savo sporto salėse, regbininkai gali lauke treniruotis ir žiemą. Algų administracija sako susimažinti negalinti, nes jos yra paskaičiuotos įstatymų numatyta tvarka, nemokami tik priedai ir premijos.

Ar piktžolynai virs gėlynais?

Eva JAGMINAITĖ

Šiaulių miesto savivaldybės administracija, apkarpiusi finansavimą miesto tvarkymo darbams, pripažįsta negalėsianti miesto šiemet padabinti margaspalviais gėlynais. Žiniasklaidai paviešinus, kad savivaldybei priklausančiuose gėlynuose želia piktžolės, valdininkai ėmė prašyti gėlininkų pagalbos. Tikimasi, kad galimybe miestą papuošti gėlėmis susidomės ir verslininkai.

Į miestą atvykstančius turistus prie įvažiavimo į Šiaulius pasitinka aukšta žolė.

Pirma priekaištai, paskui diskusija

Nors Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius gėlininkus, nevyriausybinių organizacijų atstovus pakvietė diskusijai, kaip be didelių papildomų išlaidų papuošti miestą gėlėmis, pirmiausia aukšto rango valdininkui teko išklausyti priekaištų. Panašu, kad susirinkę įvairių organizacijų atstovai puikiai atliko namų darbus ir politikui vieną po kitos vardijo miesto gatves bei konkrečius namus bei valdas, kur savo aplinkos nebaudžiami netvarko ir šiukšlina nevalyvi šiauliečiai. Gėlininkams kilo klausimas, kodėl kruopščiai tvarkomos gatvės prie ponų namų, o į gėlynuose želiančias piktžoles nekreipiamas dėmesys.

"Jeigu jau taip finansiškai blogai, kodėl Verslo inkubatorius, pastatas gražus, aikštelė jų, šeštadieniais dar už įvažiavimą po litą susimokėti turi, o nė vienos gėlės? - klausė Šiaulių gėlininkų susivienijimo pirmininkė Janina Vestartienė. - Kodėl jūs turite tvarkyti kolegijos prieigas, kai ten daug jaunimo? Tegul jaunimas ir tvarkosi."

Anot susitikimo dalyvių, Šiaulių kolegijai ne kartą siūlyta pasirūpinti šalia jų pastato stovinčiomis tuščiomis gėlių vazomis, tačiau pastariesiems grožis prie pastato nė motais.

Ne laikas prabangai

Gėlininkai sako prisimenantys, kad prieš keletą metų, kai apie sunkmetį nebūta nė kalbos, prabangioms gėlėms valdininkai nepašykštėję nemažai lėšų. Sodinukai tuomet buvo atgabenti ir iš kitų šalių. Tačiau pagyvenę žmonės supranta, kad šiuo metu puošti miesto gėlėmis nėra iš ko, o senų klaidų prisiminti irgi nederėtų, todėl noriai dalijo patarimus V. Damulevičiui, kaip be papildomų didelių išlaidų išgražinti miesto gėlynus. "Mes galime paremti patarimais ir daugiamečių gėlių sodinukais, tačiau jos neatrodys taip prabangiai kaip vienmetės, bet bus gražu. Reikia pradėti sodinti daugiametes gėles, žydinčius krūmelius, kurie žydės jau pavasarį", - teigė Šiaulių gėlininkų susivienijimo pirmininkė J. Vestartienė. - Mes, gėlininkai, gyvename iš nario mokesčio, todėl daugiau prisidėti tikrai negalėsime."


Miesto žemėlapį kol kas "puošia" vaza su piktžolėmis.

Susidomėti turėtų ir verslininkai

Idėją pasodinti bent kelis gėlių sodinukus mieste vyresnio amžiaus šiauliečiai siūlė išsakyti verslininkams. "Jei bent jau galėtų pasodinti gėlių prie savo biurų, pastatų," - įsitikinusi J. Vestartienė. Šiai minčiai pritarė ir Šiaulių moterų "Lions" klubo prezidentė Aušra Vaitkevičienė. "Verslininkams reikia paruošti konkretų pasiūlymą, kuriame būtų numatyta, kur gali atsirasti jų prižiūrimi gėlynai, prie gėlyno gali būti lentelė "Šį gėlyną prižiūri..." ar "Šį gėlyną miestui dovanojo...". O toliau reikėtų pagalvoti apie miesto puošimo projektus", - teigia A. Vaitkevičienė. Ji pasiūlė, kad sėklų parduotuvės galėtų prisidėti puošiant miestą.

Su V. Damulevičiumi susitikę vyresnio amžiaus šiauliečiai sutiko, kad Šiaulių gėlininkų susivienijimas drauge su "Bočiais" ir kitomis pagyvenusių žmonių organizacijomis parengs vieną pavyzdinį gėlyną, kuris galbūt suvilios ir kitas miesto įstaigas, verslininkus ar organizacijas gražinti miestą.

Saulės laikrodžio gėlynai - ateitis

Siūlyti ir netradiciniai miesto puošimo gėlėmis būdai, svarstyta kurti etnografinius gėlynus. Didelio susidomėjimo sulaukė saulės laikrodžio gėlynų idėja mieste, mat tokios klombos puikiai perteiktų Saulės miesto įvaizdį. Tačiau tokie gėlynai labai brangiai kainuotų, todėl jų artimiausius metus mieste neišvysime.

Kol kas sąrašas, kur būtų galima mieste sodinti gėlių, nėra parengtas. Aiškios tik kelios vietos: Dainų pėsčiųjų take, prie įėjimo į centrinį miesto parką, Prisikėlimo aikštėje prie eglių, Strazdelio šlaite priešais Ch. Frenkelio rūmus, Vilniaus ir Ežero gatvių sankirtoje. Norintys papuošti miestą verslininkai galės pasiūlyti ir daugiau vietų, kur jie norėtų įrengti gėlynų.

Senukai gėlių nesodins

Miesto senjorai įsitikinę, kad pasodinti gėlių mieste turėtų jaunimas, ir nors žada parūpinti daugiamečių gėlių, sako patys jų nesodinsią dėl paprastų priežasčių. "Kur mes besodinsime! Kai kuriems mūsų - beveik aštuoniasdešimt. Tarybiniais laikais atvažiuodavome su karučiais prie mokyklų sodinti gėlių, o jaunimas išėjęs laukan tyčiodavosi, ką čia tos bobos veikia", - tikino J. Vestartienė.

Alpinariume prie įėjimo į Lieporių parką gėlės nevysta nuo pavasario iki rudens.

Autorės nuotr.

Prisiminta ir puikiai savo aplinką tvarkanti Rėkyvos bendruomenė, kur pati pirmininkė nesidrovi pjauti žolę, o prie namų ne tik nevysta gėlės, bet ir puikuojasi medinės skulptūrėlės, kiti akcentai. Pagirta ir Lieporių bendruomenė, prie parko prižiūrinti alpinariumą.

Viena pagrindinių problemų buvo įvardytas abejingumas, mat dažnam nerūpi ne tik miesto gėlynai, bet ir daugiabučio, kuriame gyvena aplinka. "Žmonės patys turi stengtis. Gyvenu Gardino gatvėje. Mūsų namas - vienas pirmųjų renovuotų Šiauliuose. Turime puikų pirmininką, buvęs karininkas puikiai tvarko ir prižiūri namo aplinką, - teigia Irena Joana Bendaravičienė, Šiaulių verslininkų ir vadybininkų draugijos pirmininkė. - Bet reikia prisiminti, kad žmogų puošia darbas, o ne skambūs žodžiai. Jei jau kalbame apie gėlynus, tai turi būti ne vien žodžiai. O pradėti reikia nuo savęs, nuo savo kiemo."

 

Bėdos po operacijos - būdas pasipelnyti?

Jūratė SOBUTIENĖ

Neseniai spaudoje nuaidėjo skandalas, kai gydytoją Andrių Simavičių, vienintelį Šiauliuose akušerį-ginekologą, turintį mokslų daktaro laipsnį, pacientė apkaltino dėl blogai atliktos operacijos ir reikalauja nemenkos piniginės kompensacijos. Moteris aiškina, kad po dviejų ginekologinių operacijų ji ketverius metus patiria ir fizinį skausmą, ir intymaus gyvenimo sunkumus, ir dvasines kančias. Anot jos, gydytojas iš jos atėmė galimybę gyventi lytinį gyvenimą, todėl ją paliko vyras.

 Specialistai sako, kad tokios problemos išsprendžiamos, tereikia kreiptis į medikus, tačiau neseniai bedarbe tapusi moteris visų pirma siekia piniginės kompensacijos. Kadangi į ligoninės administraciją ji nesikreipė, ligoninės vadovybė, remdamasi informacija, paskelbta žiniasklaidoje, bei apkaltinto gydytojo pareiškimu, sudarė komisiją įvykiui tirti. Jai vadovauja Šiaulių apskrities ligoninės Onkologijos klinikos direktorė Rasa Rezgienė.

"Nenorės triukšmo, tai ir susimokės"

Aiškinusi, kad ketverius metus apie savo problemas negalėjusi niekam pasakyti, nes jai buvę gėda, tačiau apie tai išdrįsusi papasakoti žurnalistams, paskambinus bėdas moteris išdėstė ir "Šiauliai plius" žurnalistei.

- Pavėluotai skambinate, jau viskas aprašyta. Kreipiausi į auditą, kad viską išsiaiškintų.

- Tai nelauksite komisijos, kurią sudarė ligoninės administracija, išvadų?

- Klausykit, juk komisiją sudaryti sugalvojo ligoninės direktorius - Andriaus Simavičiaus tėvas, tai viskas aišku, ką ji gali nuspręsti. Juk čia trejybė: tėvas, sūnus ir šventoji dvasia. O man po tokių direktoriaus sūnaus darbelių gyventi nebesinori, pasaulis juodas. Ir jei jau auditas tiesos nenustatys, tai net nežinau, kaip reikės toliau gyventi. Man taip gėda! Jūs - moteris, turėtumėt mane suprasti. Išardyta šeima, išardytas gyvenimas. Gydytojas man sakė, kad nežinia kaip bus su lytiniu gyvenimu, na, gal prasitampys. Matyt, nusprendė, kad sena ir man nieko nebereikia. O dabar skaitau "Šiaulių naujienose", ką mane operavęs daktaras aiškina - matai, gal aš pati kalta, susižalojau. Tai gal pati ir užsisiuvau?

- Ar lankėtės per tuos ketverius metus pas medikus?

- Nesikreipiau, nes dirbau, daug ir sunkiai. Laiko neturėjau, reikėjo pensiją užsidirbti. Dabar esu bedarbė. Nors ir nesu pensininkė, bet stažą turiu, tai bent dalį pensijos gaunu. O dabar sveikata labai pablogėjusi: ir su stuburu, ir su širdimi blogai, ką tik iš kardiologinio skyriaus išėjau. Ir visi medikai sako - pirma susitvarkyk anas bėdas, tada mėginsim kitas ligas gydyti.

- Ar pas ginekologus buvote?

- Buvau pas gydytoją Angelę Jurgaitienę, tai ji mane pas operaciją dariusį gydytoją pasiuntė. Suprantu, kad man reikės trečios operacijos, tik dabar reikės kitą gydytoją susirasti.

- Ar į Andrių Simavičių kreipėtės?

- Man juristai patarė, kad dvi šalys gali susitarti ir be teismo, sakė, taip bus paprasčiau, jaunas daktaras, tėvas – direktorius, nenorės triukšmo. Dabar jau suprantu, kad padariau klaidą, kai nuėjau pas jį kalbėtis be advokatės. Tai buvo praėjusią savaitę, pirmadienį. Advokatė siūlė prašyti 100 tūkstančių litų, bet paprašiau 50 tūkstančių litų. Gydytojas pasakė, kad pagalvos. O kai trečiadienį vėl atėjau, tai pareiškė, kad jis tiek pinigų neturi. Ir siuntimo į Kauną nedavė, neva mano visi dokumentai pas ligoninės administraciją.

- Jei jau prireiks trečios operacijos, ji bus kompensuojama iš ligonių kasų. Kodėl iš gydytojo prašote pinigų?

- Tegul susimoka už tai, ką man padarė, tegul atlygina man už skausmą. Ar jūs atleistumėte, jei dėl gydytojo kaltės reikėtų trijų narkozių? Ką jam reiškia tie 50 tūkstančių, jis tiek turbūt per kelias dienas gauna. O man ir labai gėda dėl to, ką turėjau per tuos ketverius metus patirti, ir labai pavargau, ir sveikatos visai nebeturiu. Net kalbėti nebegaliu, ašaros byra.

Medikai sako, kad ir po nesudėtingos operacijos gali būti komplikacijų, svarbu laiku kreiptis į specialistus.

Pas gydytoją – pinigų

Andrius Simavičius, akušeris-ginekologas, operavęs šiaulietę, sakosi esąs priblokštas dėl šio įvykio. "Toks atvejis mano darbo biografijoje – pirmas, kai apie pacientės problemas daugiau sužinau iš laikraščių, o ne iš jos pačios, ir pas gydytoją ateinama ne dėl sveikatos, o dėl pinigų. Pirmąkart šią moterį operavau prieš šešerius metus, pakartotinai – po dvejų metų. Ketverius metus, kaip ji aiškina, kentėjo, tačiau į medikus nesikreipė. Ir tada pas mane ateina ne kaip pas specialistą, o norėdama kompensacijos: "Tai, daktare, kaip rokuosimės?" Iš pradžių prašė 100 tūkstančių, o paskui, įvertinusi, kad krizė, "nusileido" iki 50 tūkstančių", - stebisi medikas.

"Mūsų ligoninėje kasmet padaroma apie 100 operacijų dėl vidinių genitalijų poslinkio. Operacijos nėra ypatingos, tačiau po jų galimi atkryčiai. Vieni šaltiniai nurodo, kad atkrytis gali būti 20 procentų pacienčių, kiti – kad net 40 procentų. Ypač, kai po operacijos sunkiai dirbama, nesilaikoma gydytojo nustatyto režimo. Po pakartotinės operacijos komplikacijų būna 1-3 procentams pacienčių. Kaip šiuo atveju nutiko, ar tai operacijos pasekmė, negaliu komentuoti, nes esu suinteresuotas asmuo. Yra sudaryta komisija, kuri ir nuspręs, ar bėdos, dėl kurių po ketverių metų skundžiasi moteris, yra susijusios su operacija", - sako A. Simavičius.

Mokslų daktaras, disertaciją apsigynęs onkoginekologijos srityje, žiniasklaidoje išsakytus pacientės kaltinimus, kad ją operavęs neturėdamas patirties, atremia: "Turiu licenciją, kuruiai gauti reikalingas atitinkamas išsilavinimas, kvalifikacija. Licencija suteikia teisę dirbti, tai yra ir operuoti. O koks esu specialistas, galite paklausti mano pacienčių."

Sūnų pavadino gydytojo vardu

Gydytojo A. Simavičiaus pacienčių ieškoti nereikėjo. Į redakciją pačios atėjusios moterys sakė negalėjusios būti abejingos, kai, anot jų, žiniasklaidoje purvu buvo apipiltas Andrius Simavičius. "Ir kaip žmogaus, ir kaip gydytojo jo labai gaila. Nežinia, ar dėl keršto, pavydo, ar noro pakenkti jo tėvui, ligoninės direktoriui, apdergtas buvo gydytojas iš pašaukimo – tik taip galime apibūdinti A. Simavičių. Negalime tylėti, nes esame jam už labai daug ką dėkingos", - sakė moterys.

"Prieš metus jis man atliko sudėtingą operaciją. Reabilitacija, nedarbingumas užtruko, tad dar nespėjau tinkamai padėkoti, - pasakojo Laima. – Vos bepaėjau. Buvo medikų, kurie siūlė operuoti stuburą. Per konsultaciją A. Simavičius išaiškino, kad problemos – ginekologinės. Ir prieš operaciją, ir po jos patyriau didžiulį dėmesį ir rūpinimąsi. Taip, pinigų kainavo, bet juos ne į vokelį gydytojui dėjau, o pervedžiau į sąskaitą, nes operacijai reikėjo pirkti specialų tinklą. Žinojau, kad tokia operacija Šiauliuose atliekama pirmąkart, bet buvau visiškai rami. Tik žemai nusilenkti galiu tokiam medikui, nes jam tikrai rūpi ligoniai. Jei būtų blogas gydytojas, eilės norinčių pas jį patekti pacienčių tikrai nebūtų."

"Prieš pusantrų metų mane reikėjo operuoti, o tuo metu aš laukiausi. Gydytojai įspėjo, kad galiu prarasti kūdikį, sakė Raimonda. Bet A. Simavičius labai stengėsi, rūpinosi. Dabar, kai su medikais susiduriu dažniau – tenka su vaikučiu apsilankyti – matau, kad ne visi gydytojai tokie, kaip mane operavęs gydytojas, tokio atsakingumo ir dėmesio pasigendu."

"Mano pirmąjį vaiką priėmė A. Simavičius ir gydytoja Kazlauskienė. Kai prieš dešimt metų atvažiavau gimdyti, išgirdau - patekai į labai gerą pamainą, - prisimena Vida. - Ne pirmos jaunystės gimdyvė, pirmas vaikas, lauktas penkiolika metų – situacija nepaprasta. Abu gydytojai manimi labai rūpinosi. A. Simavičius - už mane jaunesnis, griežtas, bet labai rūpestingas. Buvome apgalvoję kelis vardo variantus, bet kai sužinojau, kad gydytojo vardas Andrius, nusprendžiau taip pavadinti savo sūnų. Jo gimimo datoje labai daug devynetų, ypatinga data. Buvome nusprendę, kai sūnui sueis dešimt, aplankyti jį pasitikusius gydytojus ir padėkoti."

Vietoj kvalifikuotos pagalbos - aiškinimasis komisijoms

Kauno medicinos universiteto Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė stebisi, kad dėl kilusių problemų moteris kreipėsi ne į medikus, o į žurnalistus. "Jei medikas padaro klaidą, išsiaiškinti yra civilizuotas būdas. Yra sukurta sistema - galima kreiptis į medicinos auditą, įstatymai numato ir žalos atlyginimo būdus. Jokia paslaptis, kad ir po nesudėtingos operacijos gali kilti komplikacijų, todėl man keista, kad moteris laukė net ketverius metus, gydytojų pagalbos neieškojo anksčiau. Dabar, po tiek laiko, problemų gali būti tikrai rimtų, be to, jos galėjo kilti ir dėl kitų priežasčių, ne tik dėl operacijos. Jei žmogus nerado bendros kalbos su gydytoju, buvo galima kreiptis į kitą specialistą - siuntimą pas ginekologą išrašo šeimos gydytojas, tada užsiregistravus konsultuotis galima bet kuriame Lietuvos mieste. Yra žmonių, kurie, užklupus ligai, apvažiuoja ne vieną medicinos įstaigą, išklauso ne vieno specialisto nuomonę. Tokios problemos, dėl kurių operacija buvo padaryta minimai šiaulietei, užklumpa ne vieną vyresnio amžiaus moterį. Tokių operacijų Lietuvoje atliekama tūkstančiai, daromos jos ir mūsų klinikoje, ir kitose medicinos įstaigose. Tai tikrai nėra ypatinga, itin sudėtinga operacija. Žinoma, ir po jos gali kilti komplikacijų, bet yra specialistai, kurie pacientą prižiūri, skiria jam atitinkamą gydymą", - sako profesorė.

"Andrius Simavičius – mūsų buvęs studentas. Galiu teigti, kad tai vienas talentingiausių, puikiausių jaunųjų Lietuvos medikų. Vieni operuoti išmoksta, o Andrius tam turi Dievo dovaną. Jis – vienas iš nedaugelio medikų, dirbdamas sugebėjęs apsiginti disertaciją. Kilo triukšmas, įvykį tirs įvairios komisijos, tyrimas užtruks ne mėnesį kitą, o tikrai daugiau nei metus. Ir man nuoširdžiai gaila, kad dėl proceso, į kurį prieš savo valią įtrauktas A. Simavičius, dalis moterų negaus reikiamos pagalbos, nes geras specialistas bus atitrauktas nuo tiesioginio darbo. Kolegos iš Skandinavijos, atvažiavę pas mus, sako, kad jiems susidaro įspūdis, jog Lietuvos medikus siekiama susodinti į kalėjimą. Negi siekiame, kad mūsų geriausi specialistai dirbti išvažiuotų į užsienį, kad ir į tą pačią Skandinaviją, kur sulauks ir daug didesnės pagarbos, ir gerokai didesnio atlygio?" – apgailestauja KMU Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovė prof. R. Nadišauskienė.

Kultūra - ir be pinigų, ir be strategijos

Jūratė SOBUTIENĖ

Šiaulių miesto savivaldybė galvos skausmą, kaip sutaupyti 14 milijonų, perdavė visoms jai pavaldžioms įstaigoms, todėl taupymo vėjas įsisuko ir į kultūros įstaigų biudžetus. Jos įpareigotos savo išlaidas sumažinti 9,8 procento. Pasigirdo kalbų, kad taupant reikėtų sujungti kai kurias kultūros įstaigas, kad miestui reikėtų atsisakyti Filharmonijos. Kultūros įstaigų vadovai pasakojo diržus susiveržę kiek įmanoma, tačiau sakė pasigendą kultūros strategijos ir nelabai suprantą, kodėl lėšos mažinamos visiems vienodai, lygiavą taikant be argumentų ir analizės.

Atleisti brangiau nei išlaikyti

Šiaulių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Jolanta Trušienė sako, kad apie taupymą teko galvoti jau šių metų pradžioje, kai gavo 6 proc., tai yra 150 tūkstančių litų, mažesnį, nei planuota, biudžetą. "Praėjusiais metais uždirbome 40 tūkstančių litų, o juos teko skirti šildymui. Ir dabar savo taupymo programoje numatėme šildymo sezoną pradėti kuo vėliau, kuo anksčiau jį baigti, savaitgaliais ir poilsio dienomis šildymą "prisukti", - pasakojo direktoriaus pavaduotoja. - Apšvietimas sutvarkytas, pastate dega tik energiją tausojančios lemputės, net tualetuose bėgančio vandens srautas sumažintas. Ryšiams lėšų numatyta tiek, kad bijome telefono ragelį pakelti, o Kultūros centro transporto priemonėmis bus galima pasinaudoti tik ypatingais atvejais."

Anot J. Trušienės, skaičiuota, kad nereikėtų atleisti žmonių, be to, tai brangu - nemenkų sumų reikėtų išeitinėms kompensacijoms. "Savotiškai pasisekė, kad kelios darbuotojos išėjo motinystės atostogų. Į jų vietą nusprendėme nieko nepriimti. Priedų už kvalifikacines klases negauname, nebus mokami pinigai už pavadavimą. Iki spalio visi dvi dienas eisime nemokamų atostogų, nebus daroma kliūčių tiems, kurie norės ilgiau nemokamai atostogauti. Nebemokame už darbą poilsio ir švenčių dienomis - už tai darbuotojas gauna poilsio dieną", - vardijo Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja. Anot jos, gaila tik, kad Kultūros centras parašė daug projektų, tačiau finansavimo už juos gali ir nesulaukti, nes beveik trečdaliu sumažintas įvairių fondų ir programų finansavimas.

Šiaulių dailės galerijos direktorė Romualda Atkočiūnienė vis dėlto tikisi paspirties iš įvairių fondų. "Enter" festivaliui finansavimą gavome, tikimės finansavimą gauti ir festivaliui "Virus" - tai tradiciniai renginiai, žinomi šalyje. Renginių mažinti neketiname, nes prarastume žiūrovų, bet užtat tenka atsisakyti kitų dalykų. Darbuotojams teks užmiršti pašalpas, priedus, jie nebus skatinami, visi eisime nemokamų atostogų penkias dienas. Teks atsisakyti anksčiau numatyto pastato kosmetinio remonto, o iš uždirbtų spec. lėšų sumokėti už elektrą, - pasakojo direktorė. - O apie ketinimus jungti įstaigas ir taip taupyti nieko neteko girdėti, todėl ir komentuoti nenorėčiau."

Kas kuria kultūros politiką?

Šiaulių kultūros centro "Laiptų galerija" direktorė Janina Ališauskienė stebisi, kad "nurėžti" nuo įstaigų nuspręsta vienodai, neišanalizavus situacijos. "Mūsų metinis biudžetas tėra 347 tūkstančiai litų. Šie pinigai skirti ir darbuotojų atlyginimams, ir mokesčiams, ir pastatui išlaikyti, ir įstaigos veiklai. Paskaičiavome, kad norint sutaupyti 9,8 procento mūsų biudžeto kiekvienas darbuotojas turėtų mėnesį dirbti be atlyginimo. Kaip besisuktum, ir už šildymą, ir už elektrą mokėti reikės. Visi penkias dienas eisime nemokamų atostogų. Iš 7000 litų, numatytų ryšiams, beliko 2,4 tūkstančio. Mes, kultūros darbuotojai, esame pripratę prie mažų atlyginimų, darbo švenčių ir poilsio dienomis, nesibodime darbo, nenumatyto pareiginėse instrukcijose. Tačiau kas gali atsakyti, vardan ko tai daroma? - retoriškai klausia J. Ališauskienė. - Ar kultūros strategija tėra taupyti?!"

Anot "Laiptų galerijos" direktorės, kai pagrindinis tikslas yra taupymas, nebesuprantama, kokia kultūros įstaigų paskirtis, vieta mieste. "Ar ne Kultūros skyriaus funkcija kurti tą strategiją? Ar ne jis turėtų telkti bendrai veiklai? Kiti miestai skelbia vasaros sezono programą, o mes? Negalima vien teisintis pinigų trūkumu, nes daugybę gražių dalykų galima padaryti suvienijus jėgas. Ir ne pinigų kiekyje esmė. "Monmartro respublikos" projektui tegavome 7 tūkstančius litų, už kuriuos ir apgyvendinsime, ir maitinsime 20 dailininkų iš įvairių šalių, o žiūrovai pas mus eis nemokamai."

J. Ališauskienė sako, kad kultūros įstaigoms reikia įgyvendinti bendrus projektus, o mechaninis jų jungimas naudos neduos. "Žinoma, kai kalbama apie įstaigų jungimą, kyla įtarimas, kad galbūt reikia kokio nors vadovo galvos. Sakykime, taip nėra. Bet jei sujungtų, pavyzdžiui, mūsų "Laiptų galeriją" ir Kultūros centrą, sumažėtų vienu direktoriumi ir buhalteriu. Atleidžiamiems reikėtų išmokėti nemenkas kompensacijas. O nauda? Aš esu ne tik direktorė, bet ir renginių organizatorė, ir vedėja - turėtų kažkas tą darbą atlikti. Tad toks jungimas man panašus į kolchozą, kuriame yra pirmininkas ir brigados, kurios veikia nežinia ką", - mano direktorė.

Kultūros bendruomenė - ne veršių banda

Šiaulių filharmonija, panaikinus apskritis, turėtų pereiti miesto žinion, tačiau jau pasigirdo kalbos, kad Filharmonija miestui nereikalinga.

"Veršis karvės subinėj, žyds su peiliu šokinėj", - pašmaikštauja Šiaulių filharmonijos direktorė Nijolė Saimininkienė paklausta, kaip vertina neseniai Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus išsakytą mintį, jog Šiauliai turi koncertinę įstaigą, todėl reikėtų atsisakyti Filharmonijos.

"Manau, kad Šiaulių miestas vertas Filharmonijos. Taip maniau eidama čia dirbti prieš dešimt metų, tą patį tebemanau dabar. Vien S. Sondeckio konkursas įrodo, kad mieste auga labai talentingų vaikų, be to, Šiauliuose yra konservatorija, yra ir akademinė muzikos bendruomenė - jiems Filharmonija tikrai reikalinga, - sako direktorė. - Koncertinių įstaigų mieste gali būti daug, o Filharmonija - tik viena."

Direktorės teigimu, gerą dalyką labai lengva sunaikinti, tam didelio proto nereikia, o sukurti - labai sudėtinga. "Biudžetas ir mums sumažintas, gyvename labai susispaudę, bet darbuotojų neatleidinėjame ir nemokamų atostogų kol kas nevarome. Filharmonijos ir Koncertinės įstaigos administracijų sujungimas - tik mechaninis dalykas. Juk svarbiausia - įstaigų veikla. Koncertinė įstaiga perims kino teatro "Saulė" salę, ji - labai gera, tačiau Šiauliams reikia ir kamerinės salės. Norint išlaikyti dideles patalpas, reikės daug komercinių renginių, tad akademinei muzikai dėmesio nebus kaip skirti", - mano N. Saimininkienė.

Šiaulių filharmonijos direktorė sako, kad nereikia kultūros bendruomenės laikyti paklusnių avinų banda, vykdančia viską, kas nurodyta. "Savivaldybė yra mūsų tarnas, o ne atvirkščiai. Jos užduotis įsiklausyti į visuomenės poreikius ir tenkinti. Ir man keista, kad Savivaldybės administracijos vadovas samprotauja laikraščių puslapiuose ir spaudos konferencijose, o ne pasikviečia kultūros įstaigų vadovus ir pasikalba su jais", - stebisi Šiaulių filharmonijos direktorė N. Saimininkienė.

Galvą skauda ir ligoninės direktoriui

Eva JAGMINAITĖ

Kone savaitę Šiaulių apskrities ligoninės administracija derasi su medikais, kad pastarieji bent laikinai savo noru sutiktų susimažinti atlyginimus. Jau aišku, kad nukentės ir pacientai, nes teks brangiau mokėti už daugelį paslaugų. Aštuoniais milijonais litų sumažinus ligoninės biudžetą, kaip sutaupyti, galvą ėmė skaudėti ir šios ligoninės generaliniam direktoriui Petrui Simavičiui. Siūloma ligoninės administracijos darbuotojų atlyginimus sumažinti ketvirtadaliu, skyrių vedėjų - penktadaliu, gydytojų - 18 proc., slaugytojų - 14 proc., pagalbinio personalo – 10 proc.

 Blogai visoje Lietuvoje

Patikslinus šių metų šalies biudžetą, nuspręsta 300 milijonų litų sumažinti sveikatos apsaugos finansavimą. Gegužės viduryje sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas pasirašė įsakymą atgaline data, kad nuo gegužės 1 dienos mažinamas visų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas nustatant, kad sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos 1 balo vertė lygi 0,89 lito (buvo 1 litas). Balo vertės sumažinimas Šiaulių apskrities ligoninei reiškia, kad ligoninės ir Teritorinės ligonių kasos (TLK) sutarties dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo per 8 mėnesius suma sumažėja 8 milijonais litų.

Nuo liepos 1-osios medikamentams ketinta taikyti 19 proc. PVM vietoj iki šiol buvusių 5 proc., tačiau Vyriausybė nutarė procesą paankstinti ir 19 proc. PVM nuspręsta taikyti nuo gegužės 28 dienos. Ligoninės išlaidos medikamentams dėl to padidės apie du milijonus litų.

Šie visoms Lietuvos gydymo įstaigoms skausmingi, netgi jų veiklą paralyžiuojantys sprendimai nebuvo priimti lengvai. Šiaulių apskrities ligoninės generalinio direktoriaus P. Simavičiaus teigimu, jis negalėjęs nematyti Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko, viceministrų ir patarėjų pastangų iškovoti medikams ypač svarbių sprendimų nedidinti medikamentų ir medicinos priemonių PVM. Ir toliau atliekama įvairiapusė analizė siekiant garantijų, kad sveikatos apsaugos finansavimas nebūtų toliau mažinamas. Tai sukeltų tikrą sveikatos sistemos suirutę.

Prašoma rinktis ambulatorinę pagalbą

Anot P. Simavičiaus, įvertindama sunkėjančią ekonominę situaciją, ligoninės administracija jau nuo 2008 metų spalio pradėjo taupyti įvairiose įstaigos veiklos srityse. 2009 metų vasarį buvo patvirtintas nepalankios ekonominės situacijos valdymo strateginis planas. Vykdydama šį planą, ligoninės administracija pasiekė teigiamo rezultato - 2009 m. I ketvirčio išlaidos neviršijo pajamų, gautas 730 tūkst. Lt teigiamas balansas. Nuo gegužės 1-osios ligoninės darbuotojams nebemokami atlyginimų priedai, o administracijos darbuotojams sumažinti pareiginiai atlyginimai.

Siekiant nepabloginti ligonių gydymo, išplėstos dienos chirurgijos paslaugos, gyventojai raginami, jei leidžia sveikatos būklė, gydytis ambulatoriškai.

Ligoninės steigėjo sudaryta darbo grupė, išnagrinėjusi minėtus duomenis, vertindama esamus kreditorinius įsiskolinimus, nepalankią teritorinių ligų kasų atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką ir eigą, siūlo ligoninės pajamas didinti teikiant daugiau ir įvairesnių mokamų paslaugų, įteisinti pacientų priemokas už mitybą, kitas nemedicinines paslaugas, daugiau teikti stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugų. Siūloma subalansuoti pacientų srautus, mažinti išlaidas medikamentams, griežtai laikytis brangiųjų tyrimų kvotų, mokamiems tyrimams sudaryti palankias sąlygas, apie mokamas paslaugas informuoti visuomenę.

Šiaulių apskrities ligoninės generalinio direktoriaus P. Simavičiaus teigimu, jei ir toliau bus mažinamas sveikatos apsaugos finansavimas, tai sukels sveikatos sistemos suirutę.

Povilo LUNGĖS nuotr.

Būdas išgyventi - mažinti atlyginimą

Darbo grupė ligoninės administracijai siūlo racionalizuoti personalo darbo krūvį. Nepavykus pasiekti laukiamo ekonominio efekto, pasiūlyta ieškoti galimybės 15,5 proc. sumažinti ligoninės mokos fondą. Kitos alternatyvos - visus darbuotojus pagal patvirtintą grafiką išleisti nemokamų atostogų, nuo 2009 metų gegužės iki gruodžio, darbuotojams sutikus, sumažinti pareigines algas, leisti neatvykti į darbą nustatytą dienų skaičių, dalį darbuotojų atleisti iš pareigų.

2009 m. I ketvirčio ligoninės vidutinis mėnesio mokos fondas (su mokesčiais "Sodrai") yra 6,2 mln. Lt. Planuojamos 2009 metų vidutinės mėnesio pajamos yra 7,9 mln. litų. Skiriant vieno mėnesio darbo užmokesčio fondui 6,2 mln. Lt (tai yra jo nemažinant), medikamentams ir visoms kitoms išlaidoms telieka 1,7 mln. litų. Tokia suma neleistų ligoninei funkcionuoti, apmokėti lovadienių, mitybos, medikamentų bei medicinos priemonių, energijos tiekimo išlaidų.

Medikų prašyta solidarumo

Gegužę ligoninės gamybiniuose pasitarimuose bei administracijos susitikimuose su padalinių, skyrių kolektyvais buvo teikiama informacija apie susidariusią ekonominę padėtį, visų grandžių darbuotojų paprašyta būti solidariems, užtikrinti kiekvienos darbo vietos atsakomybę, atidžiai rūpintis pacientų poreikiais, paaiškinti jiems dėl mokamų paslaugų teikimo, galimybės prisimokėti už kai kuriuos tyrimus, vaistus, medicinos priemones. Šiuo metu 88 proc. ligoninės darbuotojų yra pareiškę savo valią. Pasirašiusiųjų, kad sutinka laikinai susimažinti atlyginimą, yra 17 proc. Išeiti nemokamų atostogų pasiryžo apie 51 proc. darbuotojų.

"Be abejo, nelengva spręsti asmeninius finansinius klausimus ir nesumažinti dėmesio pacientams, tačiau duomenų, kad dėl to būtų nukentėję pacientai, nėra. Gydytojo, slaugytojo profesija asmenį įpareigoja ir sudėtingą laikotarpį, ir sunkesnėmis akimirkomis neprarasti stabilumo", - teigia Šiaulių apskrities ligoninės atstovė spaudai Nijolė Jurgilienė.

Įsakymo dėl medikų ir kitų ligoninės darbuotojų atlyginimų terminuoto sumažinimo (iki 2009 m. gruodžio 31 d.) galutinės redakcijos dar nėra. Ligoninės mokos fondas sumažintas 15,5 proc. Vidutiniškai tiek laikinai sumažės darbuotojų atlyginimai. Ligoninės generalinio direktoriaus atlyginimas nuo gegužės 1 dienos sumažintas 25 proc. Nuo lapkričio ligoninės darbuotojams priskaičiuoti, tačiau neišmokėti priedai yra ligoninės skola darbuotojams. Atleidimo lapeliai įteikti 20 darbuotojų, gydytojų tarp jų nėra.

Profsąjungos - bejėgės, darbuotojai – bijo

Po lapelių dėl atlyginimų sumažinimo įteikimo į redakciją pasipylė pasipiktinusių medikų skambučiai. Nė vienas jų neprisistatė ir nenorėjo apie ligoninėje kilusias problemas kalbėti viešai. Ko bijo medikai? Prarasti pragyvenimo šaltinį – darbą. Baimė kalbėti viešai ir nerimas likti be duonos kąsnio verčia medikus kalbėti anonimiškai.

Šiek tiek atviresni Joniškio ligoninės darbuotojai sakė jaučiantys didžiulį spaudimą iš įstaigos vadovo, sulaukiantys grasinimų būti atleisti. Joniškio rajono sveikatos apsaugos darbuotojų profsąjungos pirmininkė Laima Čekanauskienė teigia pasigendanti Joniškio ligoninės administracijos bendradarbiavimo su darbuotojais. "Darbuotojai yra kiršinami. Tiems, kurie dirba pusantro ar dviem etatais, bepigu sumažinti algą, o ką daryti tiems, kurie vos uždirba minimumą, pavyzdžiui, slaugytojoms, kurių tarifinis atlyginimas yra apie 1000 litų, o naktį budėdamos jos turi dirbti ne tik savo tiesioginį, bet ir valytojų darbą, - sako L. Čekanauskienė. – Jau birželio pradžia, o atlyginimai mums dar už balandį neišmokėti. Direktorius teisinasi, kad kasos neperveda pinigų, o mes žinome, kad taip nėra."

Mums jau 5-eri!

Visai neseniai šventėme įstojimo į Europos Sąjungą penkmetį ir rašėme, kaip Šiaulių gyvenimas pasikeitė per tą laiką. Prieš penkerius metus įkurtas ir savaitraštis "Šiauliai plius". Pirmasis jo numeris skaitytojus pasiekė 2004 metų gegužės 28-ąją. Per tą laiką pasikeitė ne tik Lietuva ir Šiauliai, bet ir pirmuosiuose "Šiauliai plius" numeriuose aprašytų herojų gyvenimas.

 Treneris keitė komandą po komandos

Pirmojo "Šiauliai plius" numerio viršelio nuotrauka papuošusio Antano Sireikos penkeri metai buvo permainingi. Tąsyk rašėme, kad kliba trenerio kėdė, kad sklinda kalbos, jog jis bus atleistas iš "Žalgirio" trenerio pareigų. Dėl neaiškių priežasčių - gal dėl nesėkmingai susiklosčiusios Eurolygos baigties, o gal dėl nepabijotos išsakyti nuomonės. Vis dėlto po "Žalgirio" valdybos posėdžio šiaulietis buvo paliktas treneriu.

2006 m. kovą jis nutraukė sutartį su "Žalgiriu" ir birželį pasirašė vienerių metų sutartį su Kazanės "Uniks" (Rusija) komanda. Tais pačiais metais A. Sireika atsistatydino iš Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio pareigų.

2006-2007 m. A. Sireikos vadovaujama Kazanės komanda pateko į ULEB taurės pusfinalį, tapo Rusijos taurės ir lygos vicečempione. 2007-2008 m. sezono pradžioje dėl prastų komandos rezultatų A. Sireika buvo priverstas palikti trenerio postą ir tapo "Uniks" prezidento padėjėju. Tais pačiais metais jis buvo pakviestas treniruoti Vilniaus "Lietuvos ryto" komandą. Po septynių mėnesių iš šių pareigų pasitraukė.

Niekada neatmetęs galimybės pasitaikius progai grįžti dirbti į gimtąjį miestą, nuo šio sezono vidurio A.Sireika ėmė treniruoti Šiaulių "Šiaulius". Trenerio treniruojami auklėtiniai atkaklioje LKL mažojo finalo kovoje po penkerių rungtynių įveikė Klaipėdos "Neptūną" ir pelnė bronzos medalius. Sugrįžęs namo, treneris labiausiai pasigedo šiauliečių žaidėjų ir pastebėjo išblėsusį sirgalių entuziazmą.

Gydytojui sumažėjo alga

Prieš penkerius metus Šiaulių apskrities ligoninės Vaikų ligų klinikos Pediatrijos skyriaus gydytojas Stasys Damaševičius minėjo garbingą 70 metų jubiliejų. Energijos, jaunatviškumo, šmaikštumo jis sakė semiasi dirbdamas su jaunais žmonėmis. Toks pat jis ir dabar. Pediatras džiaugiasi didesnėmis tyrimų galimybėmis, plačiu gerų vaistų asortimentu.

"Atėjus sunkmečiui, žmonės piktesni pasidarę. Sklando kalbos, kad atleis, sumažins etatus, algas... Jau išleistas ligoninės direktoriaus P. Simavičiaus įsakymas sumažinti algas pagalbiniam personalui 10 procentų, slaugytojoms - 14 procentų, gydytojams - 18 procentų. Mano atlyginimas sumažės būtent tiek. Dėl to tarp kolegų kyla nerimas. Mažieji pacientai, kaip ir prieš penkerius metus, užplūsta mus bangomis - atsikvepiame vasarą, o kitu laikotarpiu ligonių padaugėja. Vaikų sergamumas nėra padidėjęs", - sako Stasys Damaševičius.

Problemos - tos pačios

Pirmajame "Šiauliai plius" numeryje diskusijoje prie apskrito stalo susėdo vaiko teisių, švietimo skyriaus specialistai, policijos pareigūnai. Diskutuota, kam turi rūpėti, kad vaikai nebūtų palikti vieni namuose, kai tėvai išvažiuoja į užsienio šalis uždarbiauti, kokia vasara laukia jų - kiemo dulkėse ar gatvėse? Šiaulių miesto VPK Viešųjų ryšių poskyrio viršininko Artūro Šliavo teigimu, per penkerius metus jau buvome sulaukę meto, kai Vyriausybė socialiai remtinų vaikų užimtumui skirdavo užtektinai lėšų, į stovyklas vaikus išgalėdavo leisti ir vidutiniškai uždirbantys tėvai. Prasidėjusi ekonominė krizė vėl grąžina į tą patį tašką, kai vėl tenka sukti galvą dėl vaikų užimtumo, kai dėl nedarbo Lietuvoje kyla nauja emigracijos banga ir daugėja be tėvų priežiūros paliktų vaikų. "Tiesa, paauglių nusikalstamumo statistika dabar atrodo gerokai geriau nei prieš penkerius metus: jei 2003 metų vasarą vaikai padarė septyniasdešimt aštuonis nusikaltimus, tai dabar tokių nusikaltimų - perpus mažiau", - teigė A. Šliavas.

Šiauliai - geriau už sostinę

Kai pirmajame numeryje kalbinome vizažistę Liną Červinskienę, ji dirbo grimuotoja LNK televizijoje. Dabar Lina - "S plius" darbuotoja. "Kai dirbi savo mėgiamą darbą, per penkerius metus daug pasikeitimų profesinėje srityje įvykti negali. Visus šiuos metus daug tobulinausi, važinėjau stažuotis. Tiesa, pasikeitė mano darbovietė. Dabar makiažu prieš eterį puošiu "S plius" televizijos diktores ir studijos svečius. Iš sostinės gyventi grįžau į Šiaulius. Jei prieš penkerius metus atrodė, kad auginu mažametį vaiką, šiemet jis jau pilnametis - sausį Karoliui sukako aštuoniolika", - sakė L. Červinskienė.

"Gubernijos" balionų fiesta - tik prisiminimas

Antrojo "Šiauliai plius" numerio viršelio herojus - tuometis alaus daryklos "Gubernija" generalinis direktorius Romualdas Dunauskas - apie praėjusį penkmetį kalbėjo be didelio optimizmo. Su žmona Violeta Vilniuje šiuo metu gyvenančiam R. Dunauskui apmaudu, kad dabar "Gubernija" - nualinta.

"Gubernija" buvo graži, klestinti įmonė, prisidėdavusi prie miesto gyvenimo, jo švenčių. Dėl neteisėtų veiksmų pasikeitus įmonės akcininkams, į "Guberniją" atėjo diletantai, neišmanantys šio verslo. Vietoj 65 milijonų litų apyvartos beliko 25 milijonai. Seniausia alaus darykla, kultūros paveldo fabrikas rėmė daug kultūrinių projektų. Į "Gubernijos" rengiamas nemokamas oro balionų fiestas ateidavo 10 tūkstančių šiauliečių. Balionų varžybos turėjo gauti tarptautinį sertifikatą. Gaila, kad Lietuva dar netapo teisine valstybe: nors dar vasarį teismas pripažino, kad 56 procentai akcijų priklauso seniesiems šeimininkams, mažieji akcininkai trukdo perimti įmonės valdymą. Tikiu, kad "Gubernija" susigrąžins buvusį gerą vardą, tačiau įmonę reikės atstatinėti nuo nulio, nes ji dabar lyg barbarų nusiaubta", - su apmaudu kalbėjo R. Dunauskas.

Numerologo prognozės savaitraščiui buvo palankios

Prieš penkerius metus skaičių magiją išmanantis matematikas, ŠU docentas Vaidotas Kanišauskas "Šiauliai plius" išpranašavo, kad Dvynių zodiako ženkle gimęs savaitraštis bus nenuspėjamas, skelbs objektyvią informaciją, o Dvynių ženklą globojanti Merkurijaus planeta kaip tik ir yra atsakinga už informaciją bei yra nesavanaudiškumo simbolis. Rodos, tinkamesnio laiko leidiniui atsirasti nė negalėjome įsivaizduoti. V. Kanišauskas prieš penkerius metus buvo įsitikinęs, kad Šiaulių miesto Zodiako ženklas Mergelė puikiai dera su savaitraščio Dvynių ženklu, o tai leidžia daryti išvadą, kad laikraštis bus artimas kiekvienam šiauliečiui. Numerologas siūlė dažniau rašyti jaunimui aktualiomis temomis, nes Dvyniai - jaunų ir nesenstančios sielos žmonių ženklas.

Įdėmiai dėliojęs laikraščio atsiradimo datoje esančius skaičius, V. Kanišauskas dėstė prognozes. "Šiame leidinyje informacijos turėtų rasti kiekvienas skaitytojas", - "Šiauliai plius" populiarumą pranašavo jis.

Ar išsipildė V. Kanišausko prognozės, spręsti gali mūsų skaitytojai. O "TNS gallup" bendrovės šiemet atliktas nacionalinis skaitytojų tyrimas rodo, kad "Šiauliai plius" yra skaitomiausias Šiaulių miesto leidinys - jį skaito net 75 proc. bendros Šiaulių miesto dienraščių ir savaitraščių auditorijos! "Šiauliai plius" yra ne tik populiariausias Šiaulių miesto leidinys - nosį nušluosto netgi nacionaliniams dienraščiams. Kone dvigubai daugiau šiauliečių mieliau skaito "Šiauliai plius" nei "Respubliką".

"Šiauliai plius" informacija

Gyvenimo tikslas - šiandien negerti

Oksana LAURUTYTĖ

Kuo skiriasi centus skruzdžių spiritui "šaudantis" mėlynanosis nuo kostiumuoto verslininko, rytą bėgančio pirkti brendžiuko sveikatai pataisyti? Tik išvaizda. Abu jie yra alkoholikai, tik antrasis dar to nepripažįsta. Nes dar turi darbą, o žmonai dar kartais pavyksta kočėlu jam iš galvos mintis apie stikliuką išvaikyti. Vis dėlto vieną dieną vienintele jo draugija taps absoliučią valdžią įgijęs alkoholis. Ir apie valios stoką negerti nereikės nė kalbėt. Pabandyk sukaupti valią ir nenueiti į tualetą, kai tau skausmingai paleidžia vidurius. Negavęs išgerti alkoholikas jaučiasi būtent taip. Apgailėtinu iki ašarų.

Vis dėlto yra žmonių, kurie paprašo pagalbos ir išsivaduoja iš priklausomybės. Penkiolikos metų sukaktį praėjusį savaitgalį Šiauliuose paminėję anoniminiai alkoholikai (AA) švyti gyvenimo džiaugsmu. Gyvenimo tikslas - ŠIANDIEN NEGERTI - tęsiasi visą gyvenimą.

"Mano paskutinis lašas"

Ramūno DANISEVIČIAUS nuotr.

Alkoholikas - bailys, melagis, manipuliatorius

Kartą kažkas paklausė alkoholiko, kodėl šis geria. "Geriu, nes man gėda, kad aš geriu", - atsakė šis. Užburtas ratas, iš kurio, rodos, išeiti niekam nepavyks. Netiesa - nebegerti pavyksta, ir ne vienam. Tik ne alkoholiko žmona, vaikai ar tėvai turi to norėti. Alkoholikas turi norėti pats išsigelbėti. Dažniausiai šis noras kyla, kai žmogus jau būna pasiekęs patį "dugną".

Jau dešimt metų alkoholio nevartojantis 40-metis Laimonas labai pavydi neseniai į AA pagalbos atėjusiam 21-erių vyrui. Nes šis, būdamas toks jaunas, jau turi galimybę nebebūti alkoholio vergu. Gyvens laisvas ir mėgausis gyvenimu. Laimonas sako, kad jis dėl alkoholio prarado dvidešimt metų.

"Buvau jautrus, uždaras, bet labai norėjau pasireikšti. Bijojau, kad iš manęs pasišaipys, o priemonė tai baimei nuslopinti ir buvo alkoholis. Visi alkoholikai - patys didžiausi bailiai", - pasakoja vyras. Iškalbingas "baliukų" iniciatorius ėmė gerti jau ne tam, kad atsipalaiduotų, bet kad prisigertų. Išgerti 100 gramų ir ramiai nueit nuo stalo tapo nebe jo jėgoms. 23-ejų metų vyras tapo visiškai priklausomas nuo alkoholio - gėrė savaitėmis.

Laimonas tuo metu buvo vedęs pirmą kartą ir gėrė kartu su žmona. Dėl to, kad geria, labiausiai kaltino žmoną. "Alkoholikui būtina ką nors dėl savo gėrimo apkaltinti", - sako jis.

Po devynerių metų išsituokęs Laimonas negėrė tris mėnesius ir džiūgavo - štai, tikrai dėl visko buvo kalta žmona. Sulaukė Joninių, ėmė švęsti. Kai atsigavo, buvo jau su žiemine striuke ir basutėmis. Kaip gyveno, kol atėjo žiema, Laimonas neprisimena.

Vėliau vyras vedė antrą kartą. Susirado visiškai negeriančią moterį. Slėpė nuo būsimos žmonos, kad geria. Ėjo į pasimatymus pasikvepinęs, bet kad grįžęs išgers - buvo suplanavęs. Vedė, gimė duktė, o Laimonas vis gėrė - negalėjo liautis. Vogė žmonos pinigus, nešė iš namų daiktus, prie parduotuvės praeivių maldavo centų alkoholiui...

Suvokęs savo apgailėtiną būklę ir nežinodamas, kaip sustoti gerti, ketino pasikarti. "Mane išgelbėjo stikliukas - prisiminiau, kur buvau paslėpęs. Tada pasakiau žmonai, kad kažką su manim darytų", - sako Laimonas.

Žmona Laimoną paguldė į Priklausomybių ligų centrą. Ten buvo atėjęs AA narys, kuris besigydantiesiems papasakojo apie save ir pasiūlė ateiti.

Laimonas neslėpė bijojęs nueiti pas AA. Kaip jis, tuomet būdamas kupinas puikybės, galėjo eiti pas kažkokius "alkašus"? Rado tvarkingus, išsimokslinusius žmones. Pirmas susitikimas buvo skirtas jam, visi pasakojo savo istorijas. Laimonas suprato, kad jis - ne apgailėtinas, jo niekas nesmerkia.

Pasak pašnekovo, alkoholizmas - dvasios liga. Gerti skatina neigiami jausmai - pyktis, baimė, pagieža, pavydas, pasipūtimas. Atpažinus šiuos jausmus, dirbant su savimi ir kalbantis su likimo draugais gyja siela. Geriant juk ir protas lieka vaikiškas. Nebegerdamas imi ir supranti, kokios yra MENKOS problemos, dėl kurių buvo gerta.

"Tikiu šventai, kad jei nori, kad tau padėtų, visada atsiras, kas padės", - sako Laimonas.

Alkoholikas "užkrečia" devynis žmones

Žmogus niekada nesužinos, kuris stikliukas jau yra TAS, po kurio susergama alkoholizmu. Tada prasideda karas tarp proto ir organizmo. Organizmas reikalauja, ir valios pastangos čia yra bejėgės. "Alkoholizmas yra nepagydoma ir mirtina liga, nes paveiktas alkoholio esi nekontroliuojamas. Pasižadėjimas sau gerti tik vyną, tik alų ar tik su mergom - savęs apgaudinėjimas. Žmogus bijo prisipažinti, kad yra alkoholikas. Visas kaimas žino, o alkoholikas apie tai sužino paskutinis", - sako pašnekovas.

Laimonas turi dvi dukras, kurias dažnai vežasi į įvairius AA susitikimus. Vyras nori, kad dukros nuo mažens žinotų, ką žmogui gali padaryti alkoholis. "Mano šeimoje visi geriantys ir aš žinau, kad mano rankose tą GRANDINĘ nutraukt", - užtikrina jis.

Alkoholizmu sergantis žmogus "užkrečia" devynis žmones. Serga žmona, tėvai, vaikai, draugai. Kaip? Alkoholikas yra nematomas dramblys. Artimieji meluoja darbdaviams, kad šis susirgo, nors jam pagirios, meluoja vieni kitiems, pykstasi, alkoholiką slepia nuo giminių, tampa tiesiog profesionalūs melagiai. Ką jau kalbėti apie pakrikusius nervus, užplūdusią depresiją, nuolatinį nerimą dėl dingstančių pinigų iš piniginės, iš namų vagiamų daiktų.

"Norint alkoholikui padėti, reikia jį paviešinti. Jei į AA skambina žmona ir prašo padėti jos vyrui, reiškia, jai reikia pagalbos", - sako Laimonas. Šiauliuose yra alkoholikų žmonų klubas "Alanonas", kur moterims bandoma padėti. Dažniausiai jos sužino, kad alkoholiką reikia palikti ramybėje, pasakyti jam, kad jis yra š... gabalas, nebūti jo MAMA. Apsispręsti sveikti jis turi PATS. "Gelbėtoja" tik pailgina alkoholiko ritimosi žemyn laiką.

Alkoholio vartojimą toleravo kolegos ir vyras

Prieš mane sėdi gyvenimo džiaugsmu švytinti liekna daili juodaplaukė. Maniau, kad alkoholikė moteris bus tikrai mažų mažiausiai išpurtusiu veidu. Nieko panašaus. 39-erių Žydrūnė sako, kad prieš dvejus metus jai veidas jau buvo pradėjęs mėlynuoti. Nes dvejus metus, kol atėjo pagalbos pas AA, ji "pylė" be perstojo.

Žydrūnė net apsiverkia prisiminusi, kaip, praėjus pusantro blaivaus mėnesio, prie jos priėjo paauglė dukra, apsikabino iš nugaros ir pasakė: "Mama, kaip aš džiaugiuosi, kad tu nebegeri." "Baisu, ką aš buvau padariusi savo gyvenimui. Bet dar baisiau, ką turėjo išgyventi mano DUKRA", - sako moteris.

Alkoholizmu Žydrūnė susirgo 35-erių. Gyveno gerai, gėrė ne kokį nors pilstuką, o tauriuosius gėrimus - brendį, viskį, jaunimo mėgiamus "miksiukus".

Žydrūnės vyras, tolimųjų reisų vairuotojas, iš "duty free" parduotuvių nuolat namo parveždavo pigesnio alkoholio. "Pajuokaudavau, kad nedarytų iš manęs "alkoholikės". Tada nesupratau, kad link to jau einu", - sako moteris. Žydrūnė dirbo dideliame kolektyve, kur nuolat buvo švenčiami gimtadieniai, vardadieniai, kitos progos vartojant alkoholį. Vadovai tokius "baliukus" TOLERAVO, o Žydrūnė ėmė justi, kad jai gėrimo reikia daugiau nei kitoms moterims.

"Tos tai alkoholikės", - kartą apie save ir dar dvi bendradarbes išgirdusi repliką Žydrūnė labai įsižeidė. Dabar ji dėl šios replikos visai nepyksta - aplinkiniai juk matė.

"Dvejus metus mano visi savaitgaliai buvo pragerti, be to, išgėrinėjom ir darbe. Aš nebenorėjau išgert, aš norėjau gerti iki nukritimo, iki sąmonės netekimo. Kai rytais prasidėjo sveikatos "pataisymai", padėjau ristis žemyn", - sako Žydrūnė. Baisiausia, kad išgėrusi ji imdavo auklėti savo dukrą, kėlė skandalus. "Negaliu sau atleisti, kaip traumavau vaiką", - sako moteris. Vyras namo grįždavo retai, tad nesuprasdavo, kad žmona girtauja.

Išgėrusi Žydrūnė ne tik būdavo skandalistė - sėsdavo už automobilio vairo ir važiuodavo. Kartą prisigėrusi ji atsitokėjo miške. Kur ir kaip išvažiuoti ji nežinojo. Šiaip taip iš miško išvažiavo, lėkė į Šiaulius, nežiūrėdama į spidometrą. Nežinia, kuo būtų pasibaigusi kelionė, jei nebūtų "užkalęs" variklis.

Neteko darbo

Girtavimas tuo nesibaigė. Žydrūnė gėrė jau nebe su kompanija, o viena. Gerdama nieko nevalgydavo. Vėliau ji sužinojo, kad sirgo depresija. Jos siela sirgo, nes buvo neišgedėjusi liūdesio - anksti palaidojo tėvus, brolį, be to, visas šeimos problemas sprendė viena ir jas "užpylinėjo". Depresiją moteris tebesigydo.

Kartą ji užgėrė tiek, kad nesugebėjo dukters parsivežti iš stoties, kai ši grįžo iš kelionės. "Jei tau aš būčiau rūpėjusi, būtum buvusi blaivi", - tokius dukters žodžius išgirdusi moteris įsižeidė. Tai buvo priežastis vėl pasiimti butelį.

Išgėrusi ji skambindavo vyrui, seserims, kaltino juos visokiais dalykais. "Jaučiausi nemylima, nuskriausta, apleista, nors to nebuvo", - sakė Žydrūnė. Dėl girtavimo ji prarado darbą. Kartą darbe tiek išgėrė, kad ėmė nebekontroliuoti žodžių ir veiksmų. "Kai man papasakojo, ką aš išsidirbinėjau, į darbą iš gėdos nebegalėjau eiti. Paprašiau, kad mane atleistų", - sakė ji.

Artimieji jai ne kartą siūlė pagalbą, davė AA telefono numerį, ragino vykti į Vilnių gydytis pagal Minesotos programą. Žydrūnė su viskuo sutikdavo, pažadėdavo, bet pažadų netesėjo. "Matyt, ne viską dar buvau išgėrusi", - sako ji.

Moteris puikiai atsimena paskutinio girtavimo datą - 2007-ųjų kovo 25-ąją. Prisigėrusi ji gulėjo virtuvėje ant grindų. Prie jos visą naktį išsėdėjo dukra. Suvokusi, kokia yra beviltiška ir kad alkoholis yra stipresnis už ją, paskambino telefonu AA.

Susitiko su Laimonu. Dvi valandas Laimonas jai pasakojo apie save. "Klausiausi ir mačiau save. Skyrėsi tik gėrimo laikas, vieta ir kiekis - degradacijos istorija buvo tokia pat. Visų alkoholikų istorijos - tokios pat", - sako Žydrūnė.

Nuo to laiko ji nebegeria. "Kokia laimė! Tu jauti rytą, ramiai miegi naktį, tau nedžiūva burna, tu nieko nebijai, nedreba rankos", - švyti pašnekovė ir sako niekada nebepakelsianti stikliuko.

Vaiko pirštelis šampano taurėje

Žydrūnė savo istoriją pasakoja nebe pirmą kartą. Apie tai, kaip jaučiasi alkoholikas, kodėl jis geria ir kaip jam galima padėti, moteris, būdama AA, pasakoja savo noru važinėdama po policijos komisariatus, narkologijos dispanserius. "Kartą, kai prisigėrusi buvau vyrui skandalą iškėlusi, o aš visada būdama girta jį kaltindavau, šis iškvietė policiją. "Skirkis su ta durne", - tokį patarimą vyrui davė pareigūnai. Ne tik policininkai, daugelis nežino apie AA", - sako moteris. Tiesa, savo istoriją ji pasakoja ir todėl, kad niekada nepamirštų, ką jos gyvenimui buvo padaręs alkoholis ir kur ji buvo.

Šiauliuose veikia kelios AA grupės, čia kasdien alkoholikai - verslininkai, medikai, darbininkai, tarnautojai - susitinka pabendrauti. "Kaip diabetu sergančiam žmogui reikia susileisti insulino, taip mums reikia pasikalbėt. Toks gydymo būdas. Juk alkoholio atsisakyti lengviausia, o smegenys ir siela lieka tokie pat. Siela vis dar serga, tad jautriam žmogui, kuris visas savo bėdas "užpildavo", reikia išmokti KEISTI požiūrį į problemas, atleisti sau, išmokti save mylėti, priimti tokį, koks esi. Ir gydyti sielą geriausia drauge su tais, kurie tave supranta", - sako Laimonas.

Alkoholikas, kuriam atrodo, kad nėra pasaulyje didesnio "brudo" už jį, mokosi kalbėti apie save. "Kodėl du žmonės gali kalbėtis? Nes jie abu žino, kas yra baltoji karštinė. Kalbi ir tau mažėja noras išgerti. Kalbėt apie save nelengva, bet tai tiesiog stebuklingas dalykas. Jei nevaikštai į AA susitikimus, greit gali vėl atsidurti ten, kur buvai. Alkoholikai nežada negerti visą gyvenimą - tai labai tolima ir abstraktu. Apsisprendimas negerti ŠIANDIEN - jau didelis pasiekimas", - sako Laimonas.

Todėl visiškai apgailėtinai atrodo neva "bajeris", kai tėvai mažametį vaiką kviečia kyštelėtį pirštelį į šampano taurę ar paragauti alaus putos. Vaikystėje pažintas alkoholio skonis, susietas su pokštu, malonumu ir gera nuotaika, gali tapti pirmu akmenėliu, kuriuo grindžiamas takas į pragarą. Į tokį PRAGARĄ, iš kurio ne visiems pavyksta grįžti.

Skaičius trylika Lietuvai buvo sėkmingas?

Jūratė SOBUTIENĖ

Sekmadienį rinksime Lietuvos Respublikos Prezidentą, tačiau ši rinkimų kampanija neįprastai tyli. Tiesa, rinkėjų susidomėjimo nestinga. Bet štai rinkimai į Europarlamentą, vyksiantys po mėnesio, daug mistiškesnis dalykas, kaip ir šios milžiniškos institucijos veikla. Nors jau penketą metų esame prisijungę prie ES, daugelis sunkiai įsivaizduoja, kokią įtaką jų gyvenimui turi ES institucijų priimti sprendimai ar, pavyzdžiui, ką veikia mūsų trylika europarlamentarų. Ne itin daug dėmesio tam skiria ir Lietuvos žiniasklaida. Tuo buvo galima įsitikinti apsilankius paskutinėje šios kadencijos Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, praėjusią savaitę vykusioje Strasbūre.

Paskutinėje šios kadencijos Europarlamento sesijoje svarstyti ir bankų veiklą griežtinantys reglamentai, ir energetikos, ir ekonomikos gaivinimo klausimai.

Kaip įvertinti europarlamentaro darbą?

Iš trylikos Lietuvos europarlamentarų trečdalis naujos kadencijos rinkimuose nedalyvauja. Tačiau pakalbinus tik vienas Eugenijus Gentvilas išdrįso pasakyti: "Už tokius pinigus "atsėdėti" galima." Europos Parlamente neįžvelgęs galimybės užsiimti konkrečia, apčiuopiama veikla, E. Gentvilas tapo Valstybinės jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi (šios savaitės pradžioje paskelbtas konkurso nugalėtoju - aut. past.). Kiti parlamentarai kalbėjo apie per penkerius metus nuveiktus darbus, įgytas kompetencijas, sukauptą patirtį. Ir nė vienas - kad mažai dirbęs ar mažai ką nuveikęs.

Bet kaip iš tiesų įvertinti europarlamentaro darbą? Pagal pasisakymų, rezoliucijų, ataskaitų kiekį?

Šarūno Biručio teigimu, parlamentaro darbo vertinimas pagal pasisakymų skaičių, kurį Lietuvoje bandoma proteguoti, jam labai keistas, nes pasisakinėjama ir 24 val. tuščioje salėje, kai jau viskas žinoma, kai nieko nebegalima pakeisti, kai iki tol jau įvykusios diskusijos, pabendrauta su lobistais. "Puola į tuščią salę, kad užsidėtų "pliusą" prieš žiniasklaidą. Aišku, po to ir pačiam tenka pradėti lenktyniauti, nes kitaip būsi išvadintas žuvimi, nes nė karto nekalbėjai. Tačiau kam save apgaudinėti, o po to - ir kitus? Lygiai tas pat su rezoliucijomis. Kas iš jų, jei labai retai tampa signalu įstatymų leidimo pradžiai", - svarstė europarlamentaras.

Informacijos pelkė

Praėjusį trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino reglamentą, kuris leis investuoti 4 mlrd. eurų į dujų ir elektros infrastruktūrų projektus. Ataskaitą EP šiuo klausimu parengė Eugenijus Maldeikis. Tačiau kokią įtaką tai turės Lietuvai, kokia šiuo klausimu buvo Lietuvos Vyriausybės pozicija? Nežinome.

     

EP pirmininkas H. G. Potering kalbėjo, kad plėtra buvo naudinga ne tik naujosioms narėms, bet ir pačiai ES.

 

Justas Vincas Paleckis: "Informacijos apie ES trūksta, nes Lietuvoje nėra rimtos žiniasklaidos."

 

Šarūnas Birutis: "Čia tegali būti viena partija - Lietuva."

LTV dirbęs vienintelis nuolatinis "briuselinis" korespondentas Linas Balsys persikėlė į Dalios Grybauskaitės rinkimų štabą, o kitos respublikinės žiniasklaidos priemonės ne itin domisi ES reglamentais, direktyvomis ir pan. Ir į paskutinę šios kadencijos EP sesiją suvažiavo daugiausia žurnalistų iš Lietuvos regionų, o ne iš respublikinių leidinių, radijo ar televizijos stočių. Paradoksalu, kad į sesijas kelis kartus per metus atvyksta ir nuolat Europarlamento veiklą nušviečia ne kokios nors respublikinės, bet Alytaus radijo stoties korespondentė. Tad ir šįsyk iš EP Strasbūre įrengtos radijo studijos žurnalistės Vilijos Ramanauskienės pokalbį su Eugenijumi Maldeikiu girdėjo alytiškiai, o ne visos Lietuvos gyventojai.

Tuo pat metu kitoje studijoje Dainius Radzevičius, Žinių radijuje rengiantis laidą "Žiniasklaidos anatomija", stebėjosi: "Lietuvos žurnalistai kiekvieną dieną seka ir parodo Seimo narių darbą, kas ir ką pasakė komisijų, komitetų posėdžiuose. Mes kasdien sužinome, kaip ir ką politikai kalbėjo Seimo restorane. Iš tokių pokalbių dažnai sužinome daugiau nei iš formalių pranešimų spaudai ar deklaratyvių pasisakymų plenarinių posėdžių salėje. Tačiau kodėl jau penkerius metus ES veikloje dalyvaujanti Lietuva vis dar neturi galimybės sužinoti, kaip ir kodėl ES institucijos sprendžia svarbiausius mūsų gyvenimo klausimus?"

Klausimai retoriniai, nes sąlygos žurnalistams dirbti tiek Briuselyje, tiek Strasbūre sudarytos puikios, EP informacijos kompensuoja net kelionių išlaidas. Gal mes nesuprantame EP priimtų sprendimų reikšmės, įtakos mūsų gyvenimui? O gal mūsų politikams palanku, kad trūksta informacijos, tada jie gali savo nepopuliarius sprendimus pateisinti ES reikalavimais?

Turėtų būti viena partija - Lietuva

Buvęs diplomatas Justas Vincas Paleckis šiuo klausimu nebuvo labai diplomatiškas. Jo teigimu, informacijos apie ES veiklą trūksta, nes Lietuvoje nėra normalios žiniasklaidos.

EP sesijų metu netrūksta įvairių akcijų, meno kolektyvų pasirodymų.

Š. Birutis įžiūri kitą - mūsų vietinės valdžios nesuinteresuotumo - problemą: "2004 metų gegužės 1 d. įstodami į ES praradome dalį suvereniteto - mūsų gyvenimo taisyklės kuriamos jau čia. Įstojome, tačiau mentalitetas liko senas, vis dar manoma, kad sprendžia Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė. Mūsų politikai nenori paleisti vadžių iš rankų, todėl ir nesuinteresuoti informacijos sklaida." Europarlamentaras pasakojo, kad jo kolega vokietis į Energetikos komiteto posėdžius ateina su pluoštu dokumentų, kuriuose analizuojama, kokias socialines ir ekonomines pasekmes Vokietijai turės priimamas vienas ar kitas teisės aktas. Paklaustas, iš kur visa tai, Vokietijos europarlamentaras atsakė: "Už manęs - visa Vokietija, mokslo institutai, ministerijos, o mes - tik "ruporai".

Š. Biručio teigimu, jis samdo daug konsultantų, bet to neužtenka - turi būti žinoma ir Vyriausybės pozicija. "Mūsų ministerijų pozicija: kodėl turime dirbti europarlamentarams? Mėginau gal penkis kartus susitikti su ūkio ministru Dainiumi Kreiviu, bet šis vis vengė. EP buvau pranešėjas, man reikėjo išsiaiškinti Lietuvos poziciją. Vengta galbūt dėl to, kad esame iš konkuruojančių partijų. Bet čia tegali būti viena partija - Lietuva", - sakė jis.

Š. Birutis pripažįsta, kad nors tėra trylika Lietuvos europarlamentarų, bet jie nesugeba susirinkti, padiskutuoti, paieškoti sąjungininkų, reikalingų Lietuvai. Anot jo, nereikia žiūrėti, kad ne mes vieni tokie, kad yra ir daugiau panašių šalių, bet reikia stengtis būti geresniais.

Demokratijos pamokėlės

Po rinkimų į EP išlieka apie trisdešimt procentų "senųjų" parlamentarų, yra nemažai čia dirbančių nuo pat ES įsikūrimo. "Kad suprastum, ką ir kaip reikia dirbti, turi praeiti bent pora metų", - prisipažino Š. Birutis. "Turėjau draugų, dirbusių EP, tai šie man patarė nesiblaškyti, bet pasirinkti keletą dalykų ir kryptingai dirbti - tik tada ko nors pasieksi", - pasakojo J. V. Paleckis. "Tada reikia dar dvejų metų, kad įgytum kolegų pasitikėjimą, ir telieka vieneri metai, kai gali kryptingai, visavertiškai dirbti, o tada jau baigiasi kadencija. Bet nieko nepadarysi, tokia ta demokratinė sistema", - sakė europarlamentaras Š. Birutis.

Tai, kad demokratinė sistema puikiai veikia, turėjome galimybę įsitikinti. Paskutinėje sesijoje buvo svarstytas ir draudimo prekiauti iš ruonių pagamintais produktais klausimas. Jei vieną rytą prie EP mitingavo ruonių gynėjai, daliję žaislinius ruoniukus ir rodę filmą apie ruonių žudymą (Laima Andrikienė pasakojo, kad jį pamačiusios nemažai europarlamentarių verkė - aut. past.), tai kitą dieną žiniasklaidos susidomėjimą patraukė ruonius medžiojančių čiabuvių protestas - šie, apsivilkę iš ruonių kailių siūtais rūbais, kalbėjo apie savo teises. EP patvirtino reglamentą, ES uždraudžiantį prekiauti iš ruonių pagamintais produktais, tačiau numatyta išimtis - draudimas netaikomas čiabuvių bendruomenių, medžiojančių ruonius tradiciniais metodais, pagamintiems produktams.

Dalyviai ir organizatoriai nusipelnė pagyrų

Eva JAGMINAITĖ

Prieš kelias savaites Šiaulių arenoje surengtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginys - spektaklis "Geležinės princesės diena". Į penktadienį vykusį renginį jau savaitės pradžioje buvo išdalyti visi kvietimai. Į dukart rodytą spektaklį pateko ne visi norintys jį pamatyti, o jį matę iki šiol dalijasi įspūdžiais ir negaili gerų žodžių mažiesiems aktoriams ir spektaklio organizatoriams.

Skektaklyje "Geležinės princesės diena" vieną pagrindinių vaidmenų - Gertrūdiją Rudį - suvaidino Šiaulių dramos teatro aktorė Jūratė Budriūnaitė.

Kritikų visada atsiranda

Po didžiausio Šiauliuose vykusio Lietuvos vardo tūkstantmečio renginio netyla atgarsiai. Vieni žarsto pagyras ir komplimentus dalyviams, rengėjams ir aktoriams, kiti reikalauja patikrinti, kur neva iššvaistytos tūkstantinės sumos. "Galima ilgai diskutuoti, ar tai buvo brangu, ar pigu, bet, manau, pats renginys pavyko. Spektakliui ruošėmės pusantrų metų, - sako miesto meras Genadijus Mikšys. - Jis turėjo būti parodytas dar lapkritį, pernai iš privatizavimo lėšų jau buvome skyrę pinigų, tačiau nesurinkus šių lėšų teko pinigus numatyti šių metų biudžete."

Į dvi "Geležinės princesės dienos" premjeras susirinko po penkis tūkstančius žmonių. Šiame Šiaulių arenoje organizuotame neregėto masto jaunimo renginyje dalyvavo per 2000 vaikų, jaunųjų aktorių, šokėjų, dainorėlių. G. Mikšys spektaklį vadina globaliu renginiu ir sako, kad spektaklį kritikuoja tie, kurie pavydi. "Puikiai žinome, dėl kokių priežasčių iki šiol kritikuojamas spektaklis: vienas negavo filmuoti, kitam dar kas nors neįtiko, todėl reikėtų nenusiristi iki turgaus lygio: "Gavau - girsiu, negavau - net neparodysiu." Tai žema, - sako miesto vadovas. - Įteikdami padėkas prašėme, kad visi spektaklio rengėjai neišsilakstytų, nes per Šiaulių dienas planuojame spektaklį pakartoti." Tiesa, meras užsimena, kad įėjimas į spektaklį būtų už simbolinį mokestį. "Jei bus poreikis, pakartosime ir du, ir tris kartus, tačiau tuomet tai jau bus komercinis renginys ir bent jau penkis litus atėjusiems reikės sumokėti", - sako G. Mikšys. Miesto vadovas džiaugiasi, kad anšlaginis renginys nenugrims užmarštin, gegužės pabaigoje planuojama jį parodyti per Lietuvos televiziją, bus išleista DVD kompaktinė plokštelė.

Planai įgyvendinti

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Lesauskienė buvo pirmoji, iš kurios G. Mikšys išgirdo grandiozinio vaikų ir jaunimo spektaklio idėją. Ji pusantrų metų siekė, kad šie planai virstų tikrove ir būtų įgyvendinti. "Negalima paneigti, patys matėme šiokių tokių trūkumų, tačiau tai, ką padarėme, neginčytinai yra unikalu. Neįprasta Šiaulių arenos erdvė, muzikantai, aktoriai ir net šokėjai šiek tiek kitokiame amplua, nei jiems patiems įprasta, - sako A. Lesauskienė. - Po spektaklio premjeros jaučiausi labai pavargusi, kaip turbūt ir visi kiti, juk per 2000 renginyje dalyvavusiųjų yra skirtingų charakterių, turintys savo ambicijų, o įtikti reikėjo visiems spektaklio dalyviams, jų vadovams. Po renginio galiu drąsiai pasakyti, kad buvo verta pavargti, stengtis ir organizuoti, mat išgirdome pačių geriausių atsiliepimų."

Apie galimybę surengti pakartotinį pasirodymą vedėjos pavaduotoja kalba atsargiai. "Žinoma, iš dalies atrodo paprasta - viskas surepetuota, kostiumai yra, tačiau tai būtų gana brangu ir gana sunku", - sako A. Lesauskienė. Ji įsitikinusi, kad renginys buvo puiki dovana miestui Lietuvos vardo tūkstantmečio proga, nes daugelis atėjusiųjų buvo maloniai nustebinti.

Dar prieš spektaklį buvo kalbama, kad jei jau Vilnius šiemet tapo kultūros sostine, Šiauliai galėtų pretenduoti į jaunimo ir vaikų sostinės vardą. "Geležinės princesės diena" - puikus įrodymas, jog į tokį titulą Šiauliai pretenduoti gali, mat pjesėje nevaidino nė vienas kviestinis aktorius, reginį šiauliečiams dovanojo saulės miesto jaunimo ir vaikų kolektyvai, aktoriai, menininkai.

Finalinėje linksmos karuselės scenoje arenon išėjo visi spektaklio aktoriai, nešini įvairiaspalviais skėčiais.

Rolando PARAFINAVIČIAUS nuotr.

Ar geriau nieko nedaryti?!

Spektaklį režisavusi Inga Norkutė ypač giria Moksleivių namų darbuotojų komandą, be kurios renginys galbūt būtų neįvykęs. "Kiek tos moterys turi energijos, azarto ir užsidegimo, tiesiog stebėtina", - gerų žodžių negaili režisierė. Savo darbo vaisiui ji pati yra gana kritiška. "Jei reikėtų pakartoti, tikrai nebesamdytume tų pačių garso ir apšvietimo specialistų, nes jie čia atvyko, matyt, nesitikėdami tokio masto renginio, todėl turėjau už nugaros jiems stovėti ir nurodinėti, ką daryti. Jei jau mokami pinigai, reikėtų ir dirbti profesionaliai, - pasipiktinimo neslepia I. Norkutė. - Noriu atsiprašyti ir tėvelių, kurių aktoriais buvę vaikai galbūt buvo per mažai apšviesti." Režisierė sako, kad iš tiesų nuveiktas didelis darbas ir ji po spektaklio net glėbyje nebesutalpino gėlių, bet ir sulaukė palaikymo ir padėkos žinučių. "Rašė visi. Ypač sujaudino vienos pagrindinių aktorių žinutė. Ji rašė, kad jai buvo didžiulė garbė ir didžiuojasi dalyvavusi tokiame renginyje, - emocijų neslėpdama kalba režisierė. - Po šios žinutes pravirkau, nesinorėjo tikėti, kad jau pabaiga. Kai pamatai tų žmonių kupinas laimės ašarų akis, kai žinai, kad jie atėjo ne už pinigus, o dėl kilnios idėjos padaryti miestui dovaną, nereikia jokio kito įvertinimo ar atpildo." Ji neslepia, kad po premjeros įsivyravo savotiška ramybė. "Tos ramybės man net per daug. Gerai, kad dar dirbu televizijoje. O jei ne?! Turbūt išprotėčiau. Tarsi vėl turėčiau pradėti viską iš naujo. O aktoriaus profesijoje irgi atėjo toks laikas, kai jaunų nebesuvaidinsiu, senučiukų irgi", - paaiškina režisierė.

Kritikams I. Norkutė sako taip pat turinti, ką atsakyti. "Juk visada lengviau nieko nedaryti, o vėliau pulti kritikuoti, skaičiuoti ir peikti. Tik tie, kurie nematė spektaklio "virtuvės" ir pasiruošimo, gali juodinti ir šmeižti tuos, kurie miestui dovanojo tokį išskirtinį reginį", - teigia režisierė.

Pavargę, bet laimingi

"Ar girdėjote tos mergaitės balsą, nepaprastai gražus", - kuždėjosi iš "Geležinės princesės dienos" premjeros išeinantys žiūrovai. Pagrindinio vaidmens atlikėja, "Dainų dainelės" bei kitų respublikinių konkursų laureatė, gimnazistė Milda Baronaitė pakerėjo šiauliečius skambiu, sodriu, išskirtiniu balsu.

Nemažai darbo teko ir kolektyvų vadovams. Bene vienintelė scenoje su vaikais kartu pasirodžiusi "Bumcės klubo" vadovė Lina Jokubauskienė sako visiškai nebijojusi kvailai atrodyti tarp vaikų. "Manau, tai buvo jiems padrąsinimas. Pasitarusios su režisierė nusprendėme, kad išbėgsiu kartu su vaikais. Juk mano kuriamas personažas, Bumcė, yra vaikų draugė, tai kaip gi aš būčiau atsakingo pasirodymo metu palikusi savo draugus, - įspūdžiais dalijasi L. Jokubauskienė. - Negalėčiau teigti už visus, tačiau jei reikėtų pakartoti renginį, mes tikrai susiburtume. Renginio metu nuotaika buvo pakylėta, vaikai jautėsi labai svarbūs, tėveliai džiaugėsi, o nuovargio nebuvo greičiausiai todėl, kad mes prie koncertų pripratę." "Bumcės klubo" vadovė teigia, kad po spektaklio pelėsiukus vaidinę klubo vaikai, Pramonės gatvėje išvydę pjesėje buvusį dekoruotą Pelėsio automobilį, suskubo pranešti, kur pastebėjo savo mašiną. Ir nors "Bumcės klubas" dabar intensyviai ruošiasi kitam spektakliui, kurio premjera numatyta gegužės pabaigoje, vaikai vis dar kartais padainuoja "Geležinės princesės dienoje" atliktą kūrinį.

"O tie, kurie žeria kritiką Lietuvos vardo tūkstantmečio renginiui, tegul bent kartą patys pabando ką nors panašaus suorganizuoti", - sako L. Jokubauskienė.

MAMA

Saulė

Išeis ir pareis.

Amžiai

Viens kitą pakeis.

Nieko nėra

Svarbiau

Už tavo buvimą.

 Už tuos pačius žodžius

(Kartoju juos iš pradžių),

Mama,

Už tavo žiūrėjimą.

Nepravirkimą.

Šypsnį

Vėlyvo rudens –

Šaltinį gyvo vandens!

Už tavo

Žolynų takus

Nieko

Gailiau

Nebus...

Genovaitė Žibikienė

Paprastai apie nepaprastą stebuklą

Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ

Kūdikio laukimo laikotarpis – gražus ir paslaptingas, o jo gimimas reiškia naują pradžią, Dievo duotą gyvybę ir naują gyvenimą. Kiekvienas gimimo momentas yra naujas žingsnis link naujo, gilesnio gyvenimo. Šventas naujos gyvybės gimimo džiaugsmas užgožia visas jį lydėjusias kančias į šį pasaulį. "Kiekvienas ką tik gimęs naujagimis man yra nepaprastai gražus", - tvirtina daugiau nei 40 metų dirbanti akušerė-ginekologė Šiaulių apskrities ligoninės Akušerijos-ginekologijos klinikos direktorė Angelė Jurgaitienė.

Balandžio 26-ąją švęsime Gyvybės dieną. Akušerijos-ginekologijos klinikos darbuotojų svajonei šią dieną švęsti gretimai stovinčiame naujame raudonų plytų pastate su fantastiška įranga sutrukdė trūkstami keli milijonai litų. Tad Gyvybės diena bus minima rankomis apjuosiant senosios akušerijos ir ginekologijos klinikos patalpas.

Džiaugsmą atneša visiems

"Žmogaus gyvybė brangiausia pasaulyje nuo pat jos užuomazgos iki tol, kol žmogus užmerkia akeles, - tvirtina direktorė. – Nauja gyvybė atsiranda iš dviejų vienas kitą gerbiančių žmonių meilės, ir tik garbingai pradėtas, garbingai augintas, apsuptas tėvų meilės ir atitinkamo dėmesio žmogus gali prasmingai nugyventi savo gyvenimą bei būti naudingas visuomenei. Dabar yra labai daug jaunų šeimų, tvirtai apsisprendusių pradėti nėštumą ir visokeriopai stengtis, kad jų laukiamas vaikelis gimtų sveikas. Ateidamas į šį pasaulį mažas žmogutis atneša džiaugsmą ne tik jo laukiantiems tėveliams bei artimiesiems, bet ir visam gimdymo procese dalyvaujančiam medikų personalui."

Anot direktorės, nesvarbu, kokių medikams skirtų kaltinimų kartais tenka išgirsti, gimdymas jiems yra šventas ir labai trapus procesas, kadangi jie yra atsakingi ne tik už naujagimio, bet ir už motinos gyvybę. Nors sakoma, kad nėštumas - ne liga, tačiau mažylio kelionė į šį pasaulį yra išties labai sudėtinga ir pavojinga gimdyvei. Kiekvienas sėkmingas gimdymas ir kiekvienas laimingai gimęs naujagimis medikams yra teigiamas jų darbo įvertinimas. O kuris, anot direktorės, gydytojas nori, kad jo atliktas darbas būtų prastai įvertintas?

Vaikelį pasitinka šypsena

Direktorė sako, jog vis rečiau būsimos mamos gimdo be nuskausminimo. Moterys skirtingai reaguoja į gimdymo metu kylantį skausmą. Tik 1-10 proc. gimdyvių gimdydamos nejaučia skausmo, kitos patiria vidutinio stiprumo arba labai stiprų skausmą. Vienoms gimdyvėms per sąrėmius kylantis skausmas neatrodo labai varginantis, skatina susikaupti, sutelkti jėgas. Kitos moterys, ypač jautrios skausmui, sąrėmių metu nesugeba atsipalaiduoti ir tinkamai kvėpuoti, ima blaškytis, jas apima baimė, kuri tik dar labiau padidina skausmą. Siekiant išlaikyti kontaktą su gimdyvėmis, kurių ypač mažas skausmo jutimo slenkstis, joms taikomas epidūrinis nuskausminimas, kuris yra vienas dažniausių gimdymo nuskausminamųjų metodų. 2008 metais akušerijos-ginekologijos stacionare epidūrinis nuskausminimas gimdymo metu atliktas 563 gimdyvėms. Šiai nejautrai sukelti nuskausminamieji vaistai kateteriu suleidžiami į epidūrinį tarpą, esantį stuburo kanale. Vaistai nepatenka į mamos ir mažylio kraujotaką, jie lieka stuburo kanale, kur blokuoja skausminius impulsus, kylančius iš gimdos. Gimdyvė išlieka sąmoninga, iš karto gali pasaulį išvydusį savo mažylį priglausti prie krūties.

Su tėčiais sutaria draugiškai

Vis daugiau naujagimių savo pirmąją gyvenimo akimirką pasitinka tėčiams ant rankų. Toks tėvelių apsisprendimas, anot direktorės, yra labai pagirtinas, nes jie patiria, kad gimdymas nėra lengvas pasivaikščiojimas. Be to, gimdamas kūdikis ateina į jam visiškai nepažįstamą pasaulį, tad jei šalia jo yra mama ir tėtis, mažylis jaučiasi saugus. Gimdyvė moteris būna ypač jautri, jaučia saugumo stoką, tad artimo žmogaus buvimas šalia padeda jai atsipalaiduoti bei atsikratyti baimių.

Direktorė sako, jog gimdymo metu tėčiai kiek galėdami stengiasi padėti mamoms moraliai – palaiko už rankos, padrąsina, nušluosto prakaitą, paduoda vandens, o sulaukę mažylio nukerpa virkštelę. Vyras, pamatęs, kaip sunkiai pasaulį išvysta nauja gyvybė, išgyvena tokius pat stiprius jausmus kaip pati gimdyvė. "Vis dar sulaukiame tėčių, kurie į gimdymą žiūri kaip į šou, - apgailestauja direktorė. - Taip dažniausiai elgiasi jaunesnio amžiaus tėčiai. Yra tekę pagalbon kviestis ir policijos pareigūnus. Vaikeliui beldžiantis į pasaulį, tėveliai neturi trukdyti medikams. Mes su tėčiais sutariame draugiškai."

Bejėgiškumo akimirkos

Kaip bebūtų gaila, ne visi į šį pasaulį atėję mažyliai apglėbiami tėvų meilės. Vis dar atsiranda mamų, paliekančių savo naujagimius ligoninėje. Būsimasis mamos nuosprendis, anot direktorės, jaučiamas iš jos neadekvataus elgesio vos tik peržengus nėščiųjų priėmimo kambario slenkstį. Tuomet į pagalbą kviečiama klinikoje dirbanti psichologė, gydytojas neonatologas, socialinis darbuotojas. Jaunos, dažniausiai nepilnametės moterys, nežinodamos savo teisių ir garantijų bei nesulaukdamos artimųjų palaikymo, po ilgo ir nelinksmo pokalbio kartais pakeičia savo sprendimą.

Direktorė sako, jog ypač daug įtakos gimdyvei apsispręsti palikti naujagimį ar vežtis jį namo turi jos pačios motina, su kuria pasikalbėjus priimamas galutinis sprendimas. "Nesu mačiusi negražaus naujagimio. Lauktas jis ar nelauktas - kiekvienas vaikutis savotiškai žavingas", - šypsosi direktorė.

Šiaulių apskrities ligoninės Akušerijos-ginekologijos klinikos direktorė Angelė Jurgaitienė sako, kad gimdamas kūdikis ateina į jam visiškai nepažįstamą pasaulį, tad jei šalia jo yra ir mama, ir tėtis, mažylis jaučiasi saugus.

Autorės nuotr.

Parama naujagimiui

Dabar moterys turi teisę gimdyti bet kuriame Lietuvos akušerijos-ginekologijos stacionare, bet, anot direktorės, tapo įprasta, kad aplinkinių rajonų vaikelio besilaukiančios moterys gimdyti atvažiuoja į Šiaulių akušerijos-ginekologijos kliniką. Per parą pasaulį čia išvysta nuo 5 iki 17 naujų gyvybių. Gimdymo mažėjimo tendencijos nejaučiama - iš viso 2008 metais buvo 2108 gimdymai. Sudėtingesni gimdymai, kurių nesiryžta priimti Joniškio bei Radviliškio medikai, taip pat vyksta mūsų miesto akušerijos stacionare. "Galime pasidžiaugti itin aukštos kvalifikacijos medikais, dirbančiais neišnešiotų naujagimių skyriuje. Jame tiriami ir gydomi ne tik mūsų klinikoje gimę naujagimiai, bet ir atvežti iš Joniškio bei Radviliškio akušerijos stacionarų, - pasakoja direktorė. - Budinti medikų brigada naujagimių reanimacijai skirtu reanimobiliu, kuriame yra visa reikiama įranga, atgabena juos į mūsų kliniką. Pernai iš Šiaulių krašto akušerijos stacionarų į naujagimių reanimacijos poskyrį atvežti 24 neišnešioti naujagimiai."

Ne tik gimdyti, bet ir pailsėti

Anot direktorės, didžiausia gydytojų svajonė – Gyvybės dieną švęsti gretimai stovinčiame naujame raudonų plytų pastate su fantastiška įranga - ir toliau tik svajonė. Jai įgyvendinti trūksta labai nedaug – geranoriško Vyriausybės sprendimo skirti kelis milijonus. Persikėlimo į naujas patalpas akimirkos laukia ne tik medikų personalas, bet ir mūsų krašto bei Šiaurės Lietuvos regiono mamos, norinčios gimdyti ir gydyti savo mažylius šiuolaikiškoje ligoninėje, kurioje sudarytos visos sąlygos ne tik gimdyti, bet ir atgauti jėgas po nelengvo gimdymo proceso. Kadangi Moters ir vaiko klinikos baigiamieji akordai atsirėmė į milijonus, minint Gyvybės dieną rankomis bus apjuostos senosios akušerijos ir ginekologijos klinikos patalpos.

Bendrijos pirmininko lemtis – nešti savo paties užsikrautą kryžių

Sigitas STASAITIS

Seniai žinoma, kad niekas geriau tavo turto neprižiūrės, nei tu pats. Tad įstatymų leidėjai paskubomis sukurpė Bendrijų įstatymą ir iš sovietmečiu paveldėtus daugiabučius ilgam užmiršo. Savo daugiabutyje inicijavęs įsteigti bendriją ir jos pirmininku išrinktas žurnalistas įsitikino, jog priešingai, nei deklaruojama, iš tikro valstybei bendrijų nereikia. Daroma viskas, kad jas būtų kuo sunkiau įsteigti, kad joms būtų sunku išsilaikyti, o prireikus - kad pirmininką būtų galima net pasodinti. Keista – valdžia svaičioja apie visuotinę daugiabučių renovaciją, o nesugeba spręsti elementarių bendrijų problemų.

Privatizavus iš sovietmečio paveldėtus daugiabučius nebeaišku, kas turi rūpintis bendru turtu bei teritorija.

Vietoj valdybų - bendrijos

Prieš porą metų, kai mūsų daugiabutyje dar nebuvo bendrijos, vieną saulėtą vasaros dieną sumaniau paskaičiuoti. Mintis tai padaryti kilo pašto dėžutėje radus eilinę namą prižiūrinčios UAB "Atidumas" sąskaitą.

Tiems, kurie nesusigaudo mokesčiuose, primenu, jog mums visiems privalu mokėti ne tik už savo suvartotą elektrą, vandenį bei šilumą. Neprižiūrimas, neremontuojamas namas, žinia, labai greitai ima irti, dūlėti, griūti. Nuosavą namuką, niekur nesidės, tvarko jo savininkas. O kas ir už kieno pinigus turi prižiūrėti bendrą daugiabučio turtą: stogą, laiptines, vamzdynus?

Sovietmečiu buvo bepigu – visus šiuos darbus atlikdavo legendinės namų valdybos. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, buvo pasiūlytas sprendimas – tegul daugiabučio gyventojai buriasi į butų savininkų bendrijas ir patys prižiūri savo bendrą turtą.

Bet žinot brolius lietuvius – vis mąsto, tariasi, svarsto, derasi, o steigti bendrijas tingi, nors kuolą ant galvos tašyk. Spręskite patys - Šiauliuose yra apie 1000 daugiabučių. Per 18 Nepriklausomybės metų į bendrijas susibūrė vos pusės jų gyventojai. Kita pusė vis tebesvarsto, tebeskaičiuoja...

Namas – lyg po karo

Daugiabučius, kuriose neįkurtos bendrijos, prižiūri tos pačios privatizuotos namų valdybos. Tik dabar jos vadinamos daugiabučius namus administruojančiomis įmonėmis. Gaila, valdžios galvos pražiūrėjo labai svarbų kontrolės mechanizmą. Sovietinės namų valdybos buvo valstybės įmonės, dirbusios pagal nustatytus įkainius. O štai privatizuotos "namų valdybos" - privačios pelno siekiančios įmonės. Savivaldybei visiškai nepavaldžios ir praktiškai nekontroliuojamos. Administruojančios įmonės nuo prižiūrimų daugiabučių gyventojų lupa devintą kailį ir teisingai daro, nes tai ne labdaros, o pelno siekiančios įmonės. Apžiūrėkite mieste jų prižiūrimus daugiabučius ir klausimų nebekils, ko tos įmonės siekia ir kaip "kokybiškai" dirba.

Mūsų penkiaaukštyje bendrijos irgi nebuvo, tad Savivaldybės sprendimu mūsų namu rūpinosi UAB "Atidumas". Tą minėtą vasaros dieną, gavęs eilinę "Atidumo" sąskaitą, pasiėmiau kalkuliatorių ir padauginęs sumas iš visų namo 70 butų ploto pašiurpau. Per metus mūsų "chruščiovinukas" "Atidumui" sumeta 6450 litų į techninės priežiūros fondą bei dar 8500 litų įteisintą atlygį už darbą. Taigi iš viso – per 12 tūkstančių litų, o ką už tai gauname? Pakeistą elektros jungiklį su lempute už 142 litus arba duryse įstiklintą delno ploto langelį už 207 litus? Kai lupamos tokios darbų kainos, nieko keista, jog laiptinių durys vos ant vyrių laikosi, o langų rėmai – sutrešę, vėjai kiaurai švilpia. Stogas - prateka, rūsyje šilumos mazgas nuolat paskendęs išmatose, o rūsyje vandentiekio vamzdžiai – rūdžių suėsti paskutines dienas skaičiuoja. Žodžiu, mūsų name nors filmą "Mūšiai dėl Gruzijos" filmuok.

Paprasta tik teoriškai

"Tai steikite bendriją, - paragino Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Linutė Šablinskienė, kuruojanti bendrijų reikalus. – Valstybė suinteresuota, kad gyvuotų kuo daugiau bendrijų. Todėl savivaldybė jums padės - padengs steigimo išlaidas, duos standartinius bendrijų įstatus."

Iš tikro davė. Truputį keisti tie standartiniai įstatai, su logikos klaidomis. Pavyzdžiui, neįvykus bendrijos narių susirinkimui nurodoma organizuoti pakartotinį. Čia dar aišku. Tik vienas įstatų punktas liepia apie pakartotinį susirinkimą pranešti ne vėliau kaip prieš dvi savaites, o kitas punktas nurodo jį sušaukti ne vėliau kaip per dvi savaites po neįvykusiojo. Na, bet nebūkim smulkmeniški, pirma įsteikim bendriją, tada kabinėsimės.

Iš daugiau nei 1000 daugiabučių gyventojų vos pusė yra susibūrę į bendrijas.

Teoriškai įsteigti bendriją labai paprasta, tereikia, kad visuotiniame susirinkime balsuotų daugiau nei pusė butų savininkų. Tačiau praktiškai problemos prasidėjo dar prieš susirinkimą. Mat įstatymų leidėjai bendrijas prilygino juridiniam vienetui, kuriam galioja tie patys įstatymai, kaip ir verslo įmonei. Tik verslininkams bepigu steigti bendroves darbo metu susėdus salėje ar prie apskrito stalo. O kaip ir kur į steigiamąjį susirinkimą sukviesti 70 butų savininkus? Įstatymų leidėjams į tokias smulkmenas – nusispjauti. Niekam nerūpi, kad būrys žmonių, sumaniusių įsteigti bendriją, turi kaip benamiai šunys vargti kažkur lauke prie savo laiptinės.

Vos nesužlugdė lietus

Netrukus savo kailiu įsitikinome, kad dešimtis butų turinčiame name bendriją realu įsteigti tik pavasarį. Negali kviesti dieną, nes daugelis dirba. Negali savaitgaliais ir per šventes, nes ne vienas išvyksta. Belieka šiokiadienių vakarai, tačiau rudenį ir žiemą po darbo jau būna sutemę, darganota ir šalta – bergždžias reikalas kaimynus kviesti į tamsų kiemą. Vasarą vėlgi – atostogų sezonas. Vienas – sode, kitas – kurorte, trečias – alų prie televizoriaus maukia ir apie jokius reikalus nė girdėti nenori.

Juokinga, kad praėjo beveik metai, kol pagaliau sulaukėme pavasario. Bet vėl nelaimė – prieš dvi savaites paskirtą susirinkimo dieną dangus apniuko. Ir kuo jis labiau niaukėsi, tuo labiau giedrėjo į susirinkimą atvykusios UAB "Atidumas" direktorės veidas. Gal dėl lietaus ir vėl nebus kvorumo – juk taip nesinori, kad iš panosės paspruktų riebus kąsnelis – 12 tūkstančių litų per metus, už kuriuos tereikia įsukti kelias elektros lemputes ir įstiklinti porą langų.

Neišdegė. Mes, keli aktyvistai, prisakę pasiimti pasus, kaimynus kone jėga ištempėme į kiemą, kad tik vėl nepritrūktume kvorumo – pusės butų savininkų.

Neįveikiamos biurokratinės kliūtys

Žmonės už bendrijos steigimą nubalsavo per 2 minutes. Dar kelios minutės, ir buvo išrinktas bendrijos pirmininkas. Besisiūlančiųjų vadovauti neatsirado nė vieno. Kadangi rodydamas iniciatyvą užsikroviau kryžių, tenka pačiam jį ir nešti.

Baigiantis susirinkimui nauja bėda - kiekvienam buto savininkui privalu pasirašyti ant keliolikos steigimo dokumentų lapų. Laimė, namo rūsyje kažkas atrado žiurkių apgraužtą stalą be kojos, kitaip, ačiū įstatymų leidėjams, būtume turėję pasirašinėti parpuolę ant šlapio asfalto. Keliasdešimties žmonių būrys apspitęs stalą po varvančiu kaštonu visą valandą braukė parašus ant keturių įvairių dokumentų egzempliorių. Ir, žinoma, neapsiėjo be klaidų.

"Ne, tokių steigimo dokumentų aš netvirtinsiu! - pareiškė notarė, pirštu baksnodama į keverzones. - Štai čia kažkodėl pasirašyta du kartus, o čia – pataisymas."

Aš jau norėjau spjauti į visą reikalą, bet žmona paaukojo visą savo savaitgalį, ėjo iš buto į butą, iš naujo rinko parašus. Po to man beliko patys niekai – "tik" keliasdešimt reisų savo automobiliu pas notarą, į Savivaldybę, Registrų centrą, "Sodrą", paslaugas teikiančias įmones sudaryti naujų sutarčių, pagaminti antspaudus, įsigyti dokumentų blankus.

Gerai, kol viskas gerai

Dauguma bendrijų pirmininkų – savamoksliai, kai kurie pensininkai net kompiuterio nėra matę. Bet dėl to niekas bendrijų pirmininkų neatleidžia nuo atsakomybės tinkamai vesti raštvedybą, pildyti įsakymų knygas, priešgaisrinius bei darbo saugos, sanitarijos, evakuacijos ir kitus žurnalus, bendrijos buhalterei ir valytojai rengti mokymus, instruktažus.

Daryti kai kurių šių dalykų net neturėčiau teisės, kol nebaigiau specialių kursų, bet įstatymų leidėjams ir šis kazusas nerūpi. Tad gerai, kol viskas gerai. Jei, neduokdie, name įvyktų rimta nelaimė ar katastrofa, neabejoju, jog atlėkusi tikrintojų armija mane ar bet kurį kitą bendrijos pirmininką rastų, kaip apkaltinti kokiu nors biurokratiniu aplaidumu ir už tai nuteisti.

Susidūręs su tokiomis problemomis ėmiau domėtis, kaip tvarkosi kitos bendrijos. Išaiškėjo, jog daug kur pirmininkams galvą skauda ne tik dėl žurnalų ir dokumentų.

Pasak įstatymo, kiekviena bendrija privalo išlaikyti pirmininką ir buhalterį. Bendrijos paprastai nori gyventi švariai, todėl, jei išgali, samdo ir valytoją. Tačiau visiems jiems reikia mokėti ne tik atlyginimus, bet kone antra tiek mokesčių - valstybei. O iš kur traukti pinigų mokesčiams name, kur vos keliolika ar tik keli butai?

Yra visokių bendrijų

Bendrijos pirmininkui nuo pirmininko nėra paslapčių. Greitai pas kolegas iššniukštinėjau, kad tokiose mažose kelių butų bendrijose pinigai tyliai renkami grynais, dalijami paslapčia "vokeliuose" ir, žinoma, jokie mokesčiai valstybei nemokami. Žodžiu, tarpsta tikras šešėlinės ekonomikos inkubatorius. Yra bendrijų, kur kitokia velniava. Pažįstu pirmininkų, kurie, įvedę savo įstatymus, moka atlygį, premijas ar pašalpas sau už name atliktus smulkius darbus, skiria gyventojams baudas už nedalyvavimą talkose. Šiaulių ekonominė policija jau turėjo ne vieną bylą dėl bendrijų pirmininkų pokštų bei buhalterių grobstymų.

Dar vienas bendrijų tykantis pavojus – vis dažniau į bendrijos pirmininkus braunasi verteivos, kuriems vadovauti bendrijai – viso labo pajamų šaltinis. Dažnai tokie net negyvena tame name, bet algos reikalauja ne vieno šimto litų. Jau yra besisiūlančių ir įsteigti bendriją, ir jai vadovauti, ir atlikti namo renovaciją. Tačiau net jei bendrijos pirmininkas doras ir nesigviešia nepelnytų pinigų, jo vis vien nuolat tyko pavojus būti kuo nors apkaltintam – retame name nėra rėksnių, kuriems viskas blogai.

Laimė, dauguma šiauliečių – padorūs žmonės, ir susikūrus bendrijai namas iš karto atgyja. Tad daugiabučių, kuriuose dar neįsteigta bendrija, gyventojams belieka rinktis - arba susitaikyti, kad namą visą laiką apiplėšinės tik savo pelnu besirūpinanti administruojanti įmonė, arba imtis iniciatyvos steigti bendriją. Tiesa, tam, kuris tai padarys, paprastai užkraunamas kryžius tapti simboliškai apmokamu namo ūkvedžiu, santechniku, sodininku ir net nuodėmklausiu.

Kodėl man gėda gyventi apšiurusiame gimtajame mieste?

Sigitas STASAITIS

Šiauliuose, pasirodo, turime net 1000 daugiabučių. Tik ar kada nors susimąstėte, kodėl dauguma jų panašūs į namus vaiduoklius? Beveik visi 500 daugiabučių, kuriuose dar nėra butų savininkų bendrijų, ir net dalis, kuriuose bendrijos įkurtos, atrodo taip tragiškai, jog tiktų dekoracijomis filmui apie alkaną pokarį. Kodėl? Juk visi šių apšiurėlių gyventojai moka nemažus mokesčius techninės priežiūros bei namo administravimo fondams, tačiau užsieniečiui negėda parodyti tik renovuotus daugiaaukščius, kurių Šiauliuose vienos rankos pirštais suskaičiuotum.

Daugiabučių, kur nėra įsteigta bendrija, laiptinės dažnai atrodo tragiškai. Gyventojai moka nemažus pinigus remontui, bet dėl nepasotinamo administruojančių įmonių apetito lėšų užtenka tik elektros jungiklių remontui bei langams stiklinti.

Ėmęsis metus trukusio žurnalistinio tyrimo išsiaiškinau, kad daugumą apleistųjų daugiabučių prižiūri Savivaldybės paskirtos administruojančios įmonės. Niekam neatsiskaitydamos jos be skrupulų savivaliauja ir plėšikauja. Nes Savivaldybėje nėra kam užkirsti tam kelią, o ekonominei policijai, įsitikinau, grobstymai ir klastotės visiškai nerūpi.

Iš pradžių paslaugos džiugino

Gaila, dar ne visi gali pasistatyti nuosavą namą. Likimas ir mane atvijo į apšiurusį daugiabutį. Tai standartinis 4 laiptinių, 5 aukštų, 70 butų pajuodusių silikatinių plytų pastatas. Kadangi namas statytas 1961 metais, SSRS valdant garsiajam Nikitai Chruščiovui, mūsų daugiabutis liaudiškai ir vadinamas "chruščioviniu".

Iš pradžių džiaugiausi, kad namą prižiūri ne bendrija, o speciali Savivaldybės paskirta administruojanti įmonė, kurią vyresni žmonės iki šiol iš įpročio vadina "namų valdyba". Iš tikro tai seniai privatizuota "namų valdyba", virtusi į UAB "Atidumas", kurią nupirko skandalingai pagarsėjęs gigantas "City service".

Ne iš vieno pažįstamo buvau girdėjęs, kad name įkūrus bendriją joje valdžią užgrobia koks nors paniurėlis pensininkas, šokdinantis visą namą pagal savo sugalvotas taisykles. Tad iš pradžių "Atidumo" paslaugomis džiaugiausi. Sugedo elektros jungiklis ar išdužo laiptinės langas – užtenka jiems paskambinti. Netrukus atsiunčiamas meistras, kuris viską suremontuoja, įstiklina, sutvarko ir pinigų nepaprašo.

Meistrai – paskutiniai nevėkšlos

Juokauju, žinoma. Nemokamų paslaugų nebūna. Daugiabučius prižiūrinčių įmonių paslaugos - visai nepigios, skaičiuojamos pagal tamstos buto plotą. Aš mokėdavau apie 10 litų į techninės priežiūros fondą ir dar beveik 13 litų už administravimo paslaugas. Ant kas mėnesį pedantiškai atsiunčiamos "Atidumo" sąskaitos yra ir trečiasis mokestis - už rūsių dezinfekciją - 36 centai per mėnesį. Kai paskaičiuoji, kad iš viso mūsų namo per metus už žiurknuodžius paklojame net 180 litų, apima nerimas, nes už tokią sumą galima būtų išnuodyti pusę Šiaulių. Tačiau nebūkime smulkmeniški dėl centų, kai tuoj pamatysime, jog nežinia kur dingsta stambios sumos.

Kur kas labiau nervino, jog administruojančių įmonių meistrai – paskutiniai nevėkšlos. Įstiklino laiptinėje langą – tas po savaitės vėl išdribo su visu rėmu. Laiptinėje prisuktas šviestuvas laikosi, bet kabo kreivai. Pakeitė elektros jungiklį, bet virš jo paliko styroti plikus elektros laidus.

 
 

Aplakstęs kitus daugiabučius įsitikinau, kad bėda dėl kokybės opi ne tik UAB "Atidumas" meistrams. Kitų daugiabučius administruojančių bendrovių specialistai – tokie pat nemokšos. Jei netikite, apžiūrėkite daugiabučius, kuriuos prižiūri Savivaldybės paskirtos administruojančios įmonės "Mūsų butas", "Ūkvedys", "Bendrabutis" ar bet kurios kitos. Jų beveik visų prižiūrimų namų fasadai aptrupėję, stogai – kiauri, rūsiai – priplėkę, langai – išpuvę, laiptinės – gėda svečią atsivesti.

Darbų kainos - astronominės

Galutinai šokiruotas buvau prieš metus, kai mūsų "chruščiovinuko" laiptinėje administruojanti įmonė pakabino ataskaitą apie per metus nuveiktus darbus. Pasirodo, šių nevėkšlų darbas įkainotas tiesiog astronominėmis sumomis. Pavyzdžiui, meistras sutaisė elektros jungiklį – 95 litai. Pakeitė jungiklį su lempute – jau visi 142 litai. Duryse įstiklino delno ploto langelį – net 207 litai. Ant stogo uždėjo ruberoido lopą – 888 litai ir t. t.

Negana to, kad visi šie darbai brangūs, jie atliekami stebėtinai atmestinai, nekokybiškai – laiptinės lango stiklas kažkodėl sudurtas iš dviejų senų atraižų, lopas ant stogo tą pačią vasarą vėl prakiuro, laidai kyšo iš sienos, ir taip be galo...

Jei jus guodžia, panašias plėšikiškas kainas lupa ir kitos administruojančios įmonės.

Neseniai Vilniaus gatvės 99-ojo namo gyventojai kvietėsi žurnalistų. Administruojanti įmonė pakeitė du vandentiekio vamzdžius po 10 metrų. Negana to, kad darbas atliktas ignoruojant visas statybos ir estetikos taisykles, nuo namo gyventojų nulupti net 5629 litai.

Paslaptingi priedai bei procentai

Štai ir Varpo gatvės 27-ojo daugiabučio gyventojai viešai spaudoje piktinosi UAB "Mūsų butas" ataskaita: 65 litai už langelio įstiklinimą, 85 ir 175 litai – už saugiklių keitimą, 597 litai – už kanalizacijos valymą ir t. t.

Ne, tai ne Tyrulių pelkės, o Šiaulių centras Katedros pašonėje. Taip UAB "Mūsų butas" prižiūri Ežero gatvės 63-iąjį daugiabutį. Nei patys dirba, nei kitiems leidžia.

Autoriaus nuotr.

Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Linutė Šablinskienė, specialiai pasodinta spręsti daugiabučių namų problemų, paaiškino, jog niekas neturi teisės daugiabučiuose savivaliauti. Visi darbai turi būti atliekami griežtai pagal nustatytas kainas, surašytas Vyriausybės patvirtintame statybos darbų kainyne "Sistela".

Ataskaitoje perskaitę, kad administruojančios įmonės "Atidumas" meistrai mūsų "chruščiovinuke" už išdažytą dviejų kvadratinių metrų ploto laiptinės prieangį iš namo techninės priežiūros fondo nulupo net 980 litų, pareikalavome sąmatos, kurią ėmėme tikrinti pagal žinyną "Sistela".

Ir ką gi. Dažai, tinkas bei glaistas kainavo vos 47 litus. Tačiau pridėjus darbo užmokestį, mokesčius "Sodrai", 10% statybvietės išlaidų, 40% paslaptingų pridėtinių išlaidų bei pačios UAB "Atidumas" kuklius 8 pelno procentus, suma išsipūtė iki įspūdingos 981 lito sąskaitėlės. Ir neprikibsi, nors bet kuri padori statybos įmonė tą patį darbą mielai atliktų už pusę šios kainos su visais mokesčiais.

Nėra kam padaryti pigiau?

Pasikalbėjęs su kitų daugiabučių, kuriuose irgi nėra bendrijų, gyventojais pastebėjau paslaptingą sutapimą. Vos namo techninės priežiūros fonde susikaupia bent šiek tiek didėlesnė suma, užuodę pelną lyg maitvanagiai atlekia Savivaldybės administruojančios įmonės siųsti meistrai ir namui skubiai padaro kokį nors darbą. Net niekieno neprašyti, nes jie neprivalo name niekam atsiskaityti.

Štai Vytauto gatvės 56-ojo daugiabučio gyventojai džiaugėsi, kai administruojančios įmonės darbininkai ėmė gražiai dažyti jų namo pamatą. Bet kai pensininkai ataskaitoje pamatė apvalią 25 tūkstančių litų sumelę, vaikščiojo labiau išraudę nei jų namo ryškiai nudažytasis cokolis. Tiek sąskaitoje gyventojai sukaupę nebuvo, tai dabar dar ilgai bus skolingi administruojančiai įmonei.

"Daugiabučiuose nuolat reikia atlikti daug smulkių darbelių, o norinčių su jais terliotis nėra, nes statybos įmonės konkuruoja tik dėl didelių pelningų objektų", - paklausta, kodėl jų paslaugų įkainiai gerokai viršija rinkos kainas, kartą, kai buvo gerai nusiteikusi, man paaiškino UAB "Atidumas" direktorė Roma Janušonienė.

"Svetimi" dirbti neprileidžiami

Tai melas. Internete pilna besisiūlančiųjų dirbti adresų. Išgirdęs, kad Šiauliuose neva nėra kam pigiau nei už 200 litų įstiklina senų durų langelio ar mažiau nei už 95 litus pakeisti elektros jungiklio, pirmos surastos individualios Gražinos Navickienės įmonės vadybininkas tik juokėsi. Pastatų priežiūra, remontu ir net statyba bei renovacija užsiimančios įmonės specialistas pripažino, jog nei jų, nei kitų individualių įmonių niekas per šūvį neprileidžia prie darbų daugiabučiuose, kuriuos valdo įtakingos administruojančios įmonės.

Vieša paslaptis, kaip saugoma "savo" teritorija. Daugiabučius administruojančios įmonės kartą per metus kokiame nors mažai skaitomame miesto laikraštyje paskelbia konkursą darbams jos prižiūrimuose daugiabučiuose atlikti. Ir kasmet įvyksta stebuklas - konkursus visuomet laimi tos pačios bendrovės. Pavyzdžiui, plėšikiškomis kainomis dirbančios UAB "Atidumas" konkursus laimi vien UAB "Butų remonto valdyba". Ne paslaptis, kad ši yra antrosios dukterinė įmonė ir net glaudžiasi po ta pačia pastoge.

Neįleidžiami net ne konkurentai!

Ką kalbėti apie rinkos kainas ir nišą laisvai konkurencijai, jei išpuikę daugiabučių administratoriai nenori įsileisti net ne konkurentų. Štai UAB "Mūsų butas" direktorius Vincas Nainys pamatė, kad iš interneto paslaugų įmonės "S plius" neturės pelno (kyšio?) ir neleidžia įvesti greitesnio interneto į jo valdomus daugiabučius Ežero gatvėje. Logiška, kam kažkokiems 227 abonentams greitesnis internetas, jei ponui V. Nainiui ir "Mūsų butui" iš to jokios naudos? O kad šiuose namuose rūsių langai išdaužyti, sienos atsilaupiusios, laiptinių durys krenta, ant stogelių krūmai auga, aplink namus – baisūs šabakštynai, V. Nainiui nei šilta, nei šalta. Jis pats ten negyvena ir neprivalo niekam atsiskaityti. Štai kur tikrasis rūpestis administruojamų namų gyventojais.

Ne kitaip darbus vykdė ir UAB "Atidumas" mūsų "chruščioviniame" name. Kantrybė trūko, kai pernai šiems brangininkams panižo pasipelnyti net už neatliktus darbus. Gavome 231 lito sąskaitą, kad pernai kovą mūsų penkiaaukštyje neva buvo išmatuota visų elektros grandinių varža.

Buvo smagu stebėti, kaip iškviestas Valstybinės energetikos inspekcijos inspektorius per 5 minutes kontaktus patikrino vietoje ir UAB "Atidumas" meistrui pirštu parodė protokolo eilutes, surašytas apie neva matuotus kontaktus, kurių iš tikro net... nėra!

Taupė pinigus ar sąžinę?

Raštu pareikalavome grąžinti pinigus už netinkamai atliktą paslaugą pagal suklastotą protokolą. Ir ką jūs manote - iš "Atidumo" direktorės Romos Janušonienės gavome įdomų raštą. Direktorė pagaliau pripažįsta, jog jos siųsti meistrai išmatavo ne visus kontaktus, bet vis vien gausime špygą.

"Darbai atlikti namo gyventojų naudai", – suka uodegą R. Janušonienė. Ir priduria, kad meistras norėjo sutaupyti žmonių pinigus, pamatavo tik kai kuriuos kontaktus. Kad tik mums pigiau būtų.

Jei turguje pardavėjas nusuktų dalį šoninės, o tamstai apgaulę pastebėjus akiplėšiškai atsisakytų grąžinti nusuktus pinigus pareikšdamas, kad taip taupo jūsų sveikatą, tikriausiai netylėtumėte. Netylėjome ir mes, Šiaulių ekonominei policijai įteikdami prašymą nubausti apgavikus.

Negerai policininkams basiems ant šalto grindinio stovėti, galvytės peršąla, jie nebesusigaudo nei ko jų prašoma, nei ką jie tiria. Ekonominės policijos skyriaus atstovė gal irgi basa stovėjo, nes atsakė, jog elektros grandines... privalu matuoti kartą per metus. Bet gi mes tos prievolės ir neginčijome. O štai ar suklastotas protokolas ir už klastotę paimti pinigai nėra nusikaltimas – taip ir liko nei tirta, nei atsakyta. Laimė, kad teisėjai dar basi gatvėse nestovi, gal bent jie padės iš apgavikų susigrąžinti pinigus.

Privatus verslas – nekontroliuojamas!

"Taip, nuolat gauname signalų, jog administruojančios įmonės darbus jų prižiūrimuose daugiabučiuose atlieka gerokai aukštesne nei rinkos kaina, bet ką mes galime?" – rankomis skėstelėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Linutė Šablinskienė. – Daugiabučių Šiauliuose apie 1000, pusėje jų vis dar neįkurtos bendrijos. Šiuos "niekieno" daugiabučius juk irgi reikia kam nors prižiūrėti. Juos administruojančios įmonės - tai privačios įmonės, nepavaldžios Savivaldybei. Tad gyventojams reikia patiems imtis iniciatyvos, steigti bendrijas ir patiems prižiūrėti ir savo pastatą, ir savo pinigus."

Įtikino. Man gėda gyventi apšiurusiame mieste ir apšiurusiame name, tad nebeapsikentęs "Atidumo" plėšikavimo kaimynus įtikinau įsteigti bendriją. Tačiau jei būčiau žinojęs, su kokiomis kliūtimis teks susidurti ir kuo man tai atsisuks, tikrai nebūčiau rodęs iniciatyvos. Tad kitame numeryje skaitykite, kaip administruojančios įmonės kaišioja pagalius į ratus, kad tik bendrija nebūtų įsteigta, kokios daugiabučių gyventojams paspęstos biurokratinės pinklės, kodėl bendrijas galima vadinti šešėlinės ekonomikos mokykla ir už ką aš, kaip ir didelė dalis kitų bendrijų pirmininkų, ryt poryt galiu būti pasodintas.

Per inovacijas bei renovacijas Šiauliai grįžta į akmens amžių?

Sigitas STASAITIS

"Verslo aplinka kol kas nėra palanki inovacijoms. (...) Valstybė turi daug verslo paramos programų, tačiau neaišku, ar jos skatina inovacijas", - komentuodamas savo garsųjį ekonomikos gelbėjimo planą iš tribūnos rūsčiai, tik ne visai aiškiai dėstė ponas Andrius Kubilius.

Kol dairomės inovacijų, Šiauliuose akis bado netvarkoma aplinka. Bene didžiausios piktžolės visą vasarą derėjo prie Sukilėlių kalnelio, "puošdamos" Šiaulių rajono metrikacijos skyriaus pašonę.

Tad "inovacija" - madingiausias žodis, purptelėjęs vyriausiajam ministrui iš lūpų. Jis toks madingas, kad jo dar nerasi nei lietuvių kalbos, nei tarptautinių žodžių žodynuose. Ką reiškia naujausias nepadoriai skambantis ištiktukas ten jau yra paaiškinta, o kas "inovacija" – vis dar ne.

Tačiau ir be žodyno visi suprantame, jog inovacija – tai įgyvendinta techninė kūryba, praktiškai pritaikytas išradimas, originali, naudinga idėja. Kadangi naujoji valdžia išgyveno šimtą dienų, pats laikas pažiūrėti, kaip A. Kubiliaus žodžiai virsta darbais.

Sostinėje kažkokių inovacijų, sako, yra. Bent taip tikina Ūkio ministerijos remiamas Lietuvos inovacijų centras bei inovacijoms skirtas visas interneto tinklalapis, inovatoriškai pavadintas "inovacijų portalu". O kiek inovacijų Šiauliuose?

Kažkokių inovacijų mūsų mieste, sako, būta net sovietmečiu, kai Lietuvos SSR kartu su būriu "broliškų" respublikų ganėsi aptvare už geležinės uždangos. Tik viena bėda – tada inovacijos arba buvo įslaptintos devyniais užraktais kokiame nors uždarame "Nuklono" gamyklos ceche, arba iš karto buvo išvežamos į Maskvą, į Liaudies ūkio pasiekimų parodą. Vyresnės kartos šiauliečiai prisimena bene vienintelę inovaciją, kai Šiauliai buvo pavadinti dviračių miestu, nors dviračiais čia kaip niekas nevažinėjo, taip ir nevažinėja.

Apie nūdienos inovacijas tikriausiai geriausiai turėtų žinoti Savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus valdininkai.

"Inovacijų? Pas mus skyriuje tokių nėra. Apie jas geriau teiraukitės verslininkų, gal Verslo inkubatoriuje", - sekundę mąstęs išpyškino skyriaus vedėjas Stanislovas Gurejevas.

Kas belieka, ieškokime ten. Šiaulių verslo inkubatoriuje inovacijų kol kas neišperėta. Tiesa, čia būta paskaitų apie inovacijų svarbą, bet tuo visos inovacijos prasidėjo ir užsibaigė. Verslo inkubatoriuje inkubuojamoms įmonėms dabar svarbiausia įsitvirtinti rinkoje, išgyventi šiuo nepaprastu metu. Tad išradinėti dviratį – dar ne laikas.

Stambiosiose Šiaulių įmonėse apie inovacijas taip pat ne kažinką sužinosi. Fabrikuose kai kur naudojami lazeriniai metalo pjovikliai, skysto azoto šaldikliai, keli galingi presai. Bet ar tai inovacijos? Vargu. Tai viso labo naujos, brangios, bet kitų sugalvotos, pagamintos ir mums parduotos technologijos.

Gal inovacijas pražiopsojome gruodį Šiaulių arenoje vykusioje tarptautinėje verslo ir pasiekimų parodoje "Šiauliai 2008"? Čia buvo japoniškų padų pleistrų, suomiškų tepalo priedų, amerikietiškų batų įdėklų, vokiškų sulčių spaudyklių, gyvos Negyvosios jūros kosmetikos, tik inovacijų – nelabai. Juk lietuvišką strutienos dešrą ar rūkytą sūrį pavadinti inovacija liežuvis nesiverčia.

Visgi yra Šiauliuose inovacijų. Jų surado neseniai mūsų mieste apsilankęs ūkio ministras Dainius Kreivys. Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas docentas Alfredas Lankauskas ministrui parodė vandenilio dujomis varomą ekologišką automobiliuką, vandenilio plazmos reaktorių bei Brauno dujų generatorių, kurį prijungus prie bet kokio automobilio variklio, girdi, galima sutaupyti degalų. Štai visa tai – pačios tikriausios inovacijos.

Kol kas visos inovacijos Šiauliuose – tik mokslininko A. Lankausko laboratorijoje.

Sigito STASAIČIO nuotr.

Atrodytų, galime šaukti "eureka", nes sužavėtas ministras gyrė novatorių A. Lankauską, domėjosi, kada būtų galima būtų mokslininko kūrybą paleisti į gamybą. Pasiguodęs rėmėjų stygiumi, A. Lankauskas kukliai nutylėjo, kad jo inovacijos dar gyvena vystyklų amžių ir susiduria su sunkiai išsprendžiamomis finansavimo bei techninėmis problemomis. Kas pirks vandeniliu varomą mašiną, kuriai nėra nė vienos degalinės, o vandenilis kainuoja gerokai daugiau nei benzinas? Kokią katilinę sudomins vien elektra maitinamas vandenilio plazminis reaktorius, kai už pusmečio jausime pabrangusios elektros stygių? Pagaliau A. Lankausko kuriami Brauno dujų generatoriai jau seniai užpatentuoti ir gaminami JAV. Pirkite, ponai, nors dabar po 500 JAV dolerių, tik... paklausa labai maža. Galima sakyti, nulinė.

Supraskite teisingai, jei ne tokie kūrėjai bei novatoriai kaip A. Lankauskas, iki šiol visi dar bastytumėmės palaukėmis apsiginklavę kuokomis, o ne patogiai gyventume kosmoso amžiuje. Tačiau nenukrypkime, dabar Šiauliuose mes ieškome A. Kubiliaus skatintųjų diegti inovacijų.

Tikriausiai šios publikacijos autorius žioplas, nes aplakstęs Šiaulius vietoj inovacijų čia rado tik kažką atvirkštinio – apsileidimą, kūrybos bei naujovių stabdymą, biurokratines kliūtis. Šalia naujų spindinčių prekybos centrų namų fasadai aptrupėję net pėsčiųjų bulvare, visam mieste šaligatviai – koją gali nusilaužti, o gatvėse nutirpus ledui atsivėrė įspūdingos duobės. Pernai vasarą, kol biudžete dar buvo pinigų, akis badė nešienaujami miesto žolynai, kalnai šiukšlių. Iš maždaug tūkstančio Šiaulių daugiabučių – pusė apgriuvę, nes juose nėra bendrijų, šiuos namus prižiūri savivaldybės administruojančios įmonės. Štai vienos jų - UAB "Mūsų butas" - direktorius Vincas Nainys kategoriškai uždraudė Ežero gatvės 61, 63 ir 65 namuose įvesti greitesnį interneto ryšį - štai jums ir inovacija!

Savivaldybė tokią savivalę stebi ir nesikiša. Niekam iš valdininkų nerūpi ir tai, kad administruojančios įmonės plėšikauja, darbus atlieka keleriopai didesne nei rinkos kaina, kasmet iš namo gyventojų nulupa po tūkstantį litų vien už mistinių avarijų, kurių nebūna, tariamą lokalizavimą.

Tačiau kai daugiabučių gyventojai Savivaldybei pasiskundžia, jog tarp namų prikaišiotų privačių sklypų savininkai savo plotų neprižiūri, Savivaldybės valdininkės rimtu veidu pasiūlo privačius sklypus tvarkyti... daugiabučio gyventojams savo lėšomis. Ir po tokių absurdiškų pareiškimų valdininkai svaičioja apie masines miesto daugiabučių renovacijas bei kažkokias inovacijas.

"Viskam savo laikas, - publikacijos autoriui rodydamas savo inovacijas kalbėjo A. Lankauskas. – Buvo akmens amžius, po to – geležies era. Tikiu, kad ateis ir vandenilio technologijų amžius."

Į A. Lankausko laboratoriją gal ir ateis, joje dar ūš žaisliniai vandenilio generatoriai. Bet šitaip mūsų valdžios tvarkomi Šiauliai, panašu, po truputį grįžta į akmens amžių.

Deginti negalima užkasti

Kremavimas įteisintas - krematoriumo Lietuvoje nėra

Eva JAGMINAITĖ

Kalbos apie krematoriumo įkūrimą prie Šiaulių pritilo, nors kalbėta, kad jau yra ir galimas investuotojas. Kol Vyriausybė svarstė: ar įteisinti kremavimą, ekonominė situacija pablogėjo tiek, kad krematoriumo projekto imtis nebėra norinčiųjų apskritai Lietuvoje. "Gardų kąsnelį" atiduodame kaimynams latviams ir lenkams, mat nepigiai kainuojančią kremavimo paslaugą iki šiol lietuviai perka būtent iš jų.

 

Rygos krematoriumo pastatas šiek tiek primena bažnyčią. Kad čia kremuojami žmonės, parodo tik kaminai, iš kurių kyla vos matomas dūmas, ir besirikiuojantys Lietuvos ir Latvijos laidojimo paslaugų bendrovių katafalkai.

Kremavimas - vis dar prabanga

Trys tūkstančiai litų - bemaž tiek gali atsieiti noras kremuoti artimąjį. Ši paslauga kone keturiskart galėtų atpigti, jei krematoriumas būtų įrengtas mūsų šalyje, mat nebekainuotų transporto išlaidos. Tiesa, Rygos krematoriumo darbuotojai pastebi, kad kremavimas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti pelningas verslas. Investicijos į krematoriumą geriausiu atveju atsiperka po penkiolikos metų. Latviams kremavimas kainuoja šiek tiek pigiau nei mūsų tautiečiams, nes jie gali pasirinkti, išsinuomoti ar pirkti karstą. Išsinuomojus karstą, mirusysis guldomas ant specialaus vienkartinio įdėklo, su kuriuo dedamas į kremavimo krosnį. Lietuviai dažniausiai deginami su karstais, kurie privalo būti ekologiški - juose negali būti metalinių ar plastmasinių detalių.

Rygos krematoriumas pastatytas po pusės amžiaus

Statyti krematoriumą Rygoje dar prieškariu užsimoję buvo vokiečiai, tačiau ši idėja liko neįgyvendinta. Pusamžį stalčiuose pragulėjęs krematoriumo projektas buvo prisimintas 1980-aisias, o duris atvėrė pirmąjį kartą 1994-aisiais.

Daugiau nei pusė Rygos krematoriumo akcijų priklauso Rygos dūmai, kuri turi svarų balsą sprendžiant bet kokius krematoriumo klausimus. Ji yra nustačiusi ir krematoriumo taisykles. Per mėnesį Rygos krematoriume sudeginama apie 200 žmonių palaikų, kone 20 jų būna lietuviai. Rygos Dūmos sprendimu deginami yra ir benamiai, o už jų kremavimą, pagal specialius mažesnius įkainius, sumoka pati Dūma.

Šiuo metu krematoriume yra ir trys kremavimo krosnys, morgas ir dvi šarvojimo salės. Nuo mums įprastų šarvojimo salių jos tesiskiria tuo, kad po karstui skirta pakyla įrengtas keltuvas, kuriuo karstas nuleidžiamas į cokoliniame pastato aukšte įrengtas kremavimo krosnių patalpas.

Tradicijos skiriasi

Rygos krematoriumo pastatas pravažiuojančiųjų negąsdina. Nežinantys, jog čia deginami mirusieji gali kartais pagalvoti, jog tai bažnyčia. Tiesa, kaimynystėje gyvenantys latviai nustėra išgirdę, jog mirusiuosius apraudame kelias dienas, o į karstą kartais įdedame įkapes. Latvijoje įprasta atsisveikinimui su mirusiuoju, jam lankymyti skirti ne daugiau valandos, po kurios jis kremuojamas arba laidotuvių procesija pajuda link kapinių.

  

Į smulkintuvę patekę pelenai sumalami, kad tilptų į urną. Į šias patalpas griežtai draudžiama įeiti pašaliniams asmenims. Į jas gali patekti tik krematoriumo, prokuratūros, policijos ar priešgaisrinės saugos tarnybos atstovai, griežtai draudžiama čia eiti kremuojamų velionių artimiesiems.

 

Kone didžiausias dėmesys krematoriume skiriamas higienai. Kremavimo metu iki daugiau nei 900 0C įkaistanti krosnis, kaskart sudeginus palaikus, kruopščiai išvaloma.

Jei palaikai kremuojami, artimieji gali pasirinkti - palaukti keletą valandų arba atvažiuoti urnos su mirusiojo pelenais pasiimti vėliau. Anksčiau Rygos krematoriume artimiesiems buvo leidžiama stebėti kremavimo procesą, tačiau jie dažnai sunegaluodavo, ašarodavo ir alpdavo, tarp trikdydami krematoriumo darbuotojų darbą. Dabar prie krematoriumo krosnių gali patekti tik specialiai šio darbo apmokyti krematoriumo darbuotojai, policijos, prokuratūros bei priešgaisrinės tarnybos atstovai bei gydytojai. Kitiems smalsuoliams patalpų, kur įrengtos kremavimo krosnys, durys aklinai užvertos.

Klaidų išvengti padeda registracijos žurnalas

Kad būtų išvengta klaidų, mirusysis kremuojamas su specialia "tablete", kurioje - mirusiojo identifikavimo numeris. Apskaitos žurnale kremavus nurodoma svarbiausia informacija, kada pradėta ir baigtas kremuoti, tikslūs dujų skaitiklio rodmenys, informacija apie velionį. Ant kapsulės su mirusiojo palaikais dangtelio išgraviruojamas velionio vardas, pavardė gimimo, mirties ir kremavimo data bei identifikavimo numeris. Žurnalai nuolat tikrinami įvairių institucijų.

Krematoriumo krosnis pritaikyta tik vienam kūnui kremuoti, o kelių kūnų deginimas tuo pat metu daugelyje šalių laikomas nelegaliu. Krematoriumų priimamų kūnų dydis - standartinis, išskyrus didesniuose miestų krematoriumus, kur priimami kūnai, sveriantys 200 ar net daugiau kilogramų. Didesni krematoriumai turi specialias kameras vaikų, kūdikių kūnams bei kūno liekanoms deginti.

 Didžioji Rygos krematoriumo šarvojimo salė primena bažnyčios vidų. Iš jos karstai nuleidžiami į kremavimo patalpą.

Kremavimas - moderni tradicija

XXI amžiuje vis didesnio populiarumo Lietuvoje sulaukianti kremacijos paslauga kol kas neteikiama Lietuvoje. Mūsų šalies piliečių palaikai sudeginti vežami į Lenkijos arba Latvijos krematoriumus. Rygos krematoriumo darbuotojai neslepia, kad lietuviai čia laukiami. Dėl vis didesnio kremavimo populiarumo Baltijos šalyse Rygos krematoriumas neseniai įrengė trečiąją, modernią, kelis milijonus kainavusią palaikų deginimo krosnį. Įvairių šalių krematoriumuose leidžiama naudoti įvairų kurą, tačiau populiariausios yra gamtinės dujos ir propanas. Deginant palaikus, temperatūra dujomis kūrenamose Rygos krematoriumo krosnyse pakyla net iki 870-980°C, o visas kremacijos procesas krosnyse valdomas specialiu kompiuteriu. Mirusysis krosnyje deginamas apie dvi valandas. Iki keturių valandų užtrunka tik vaikų ir nuo sunkių, nepagydomų ar užkrečiamų ligų mirusiųjų kremavimas. Kremavus lieka vos trys kilogramai palaikų, tiesa, tai ne vien pelenai - yra kaulų, metalo dalelių, kitų priemaišų. Metaliniai daiktai, pasibaigus deginimo procesui, ištraukiami specialiu magnetu. Iš pelenų kruopščiai išrinkus priemaišas, pelenai ir kaulai patenka į smulkintuvę, kad tilptų į urną. Artimiesiems mirusiojo palaikai atiduodami po pusiaudienio, nes iš pelenai turi būti žurnale suregistruoti.

Nuo šumerų iki Europos

Kremavimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio "crematio" (liet. sudeginimas). Tai mirusio žmogaus palaikų sudeginimas krematoriume arba specialiai paruoštoje ugniavietėje. Prieškariu buvo svarstyta, kaip galima būtų įvardyti kremavimą. Buvo siūlomi terminai "incineracija" (pavertimas pelenais, deginimas) ir "pelenėjimas". Nė vienas iš jų Lietuvoje neprigijo.

Kremacija kildinama nuo neolito. Tradicija deginti mirusiuosius atsirado trečiajame tūkstantmetyje pr. Kr. Iki tol mirusiuosius buvo įprasta laidoti nedegintus, o tiesiog suriestus ant šono - miego padėtyje. Kremacijos pradininkai Mesopotamijos šumerų dvasininkai, tikėję, jog mirusiojo siela ugnimi apsivalo, išsilaisvina iš kūno ir tampa nemirtinga. Iš Mesopotamijos kremacija paplito į Azijos šalis, Afriką. Babiloniečių, asirų, žydų bei kitų senovės tautų murusieji buvo deginami ant laužo atliekant tam tikras apeigas. Iškilmingas palaikų deginimas ant laužo greitai paplito Senovės Graikijoje, Romoje, slavų gentyse, Japonijoje, Indijoje, Pietryčių Azijos šalyse. Vėliau paplito Vidurio ir Vakarų Europoje. 1886-1964 metais Katalikų bažnyčia kremaciją draudė dėl prieštaravimo tikėjimui apie pomirtinį gyvenimą ir mirusiųjų prisikėlimą. Už tai buvo grasinama ekskomunika - atskyrimu nuo bažnyčios bendruomenės.

Palaikų deginimą perėmė ir lietuviai

Baltų kraštuose palaikų deginimas paplito pirmajame tūkstantmetyje po Kr. Vakarų Lietuvoje kapai buvo įrengiami molinėse urnose ar nedidelėse duobutėse, kitose Lietuvos dalyse mirusieji laidoti kapinynuose. Antrajame amžiuje mirusiuosius pradėta laidoti nedegintus. Dešimtajame amžiuje įsigalėjo palaikų deginimo paprotys, kuris iki XIV amžiaus gyvavo visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje. Rytų, Pietryčių Lietuvoje gyvenę lietuviai ir jotvingiai sudegintus mirusiuosius laidojo pilkapiuose, kiti - kapinynuose. Palaikai būdavo suberiami tiesiai į duobutę arba išbarstomi kapo duobėje.

Vienus kremuoti būtina, kitus - draudžiama

Žiauriai nužudyto žinomo Šiaulių daktaro Povilo Pečiulio artimieji, radus mirusiojo palaikus, išsitarė norėsiantys daktaro kūną kremuoti, tačiau to padaryti neleista, mat yra numatyta, jog kūno kremuoti negalima, jei asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol neatlikti reikalingi teismo medicininiai tyrimai ir negautas prokuroro leidimas kremuoti palaikus arba neatpažinus palaikų, pavyzdžiui, jei šie randami senose kapavietėse, kol jie nėra identifikuoti, palaikų kremuoti negalima. Teisėsaugos institucijos, atlikdamos nusikalstamų veikų tyrimą, turi teisę laikinai sustabdyti palaikų kremavimą, kol bus atlikti reikalingi teismo medicininiai tyrimai.

Kai kuriose valstybėse yra ir privalomas kremavimas, kuris yra taikomas daliai mirusiųjų. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę nurodyti privalomai kremuoti palaikus žmonių, kurie sirgo juodlige ar kitomis užkrečiamomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, arba buvo šių ligų sukėlėjų nešiotojai.

Kūnas nekremuojamas ir tuomet, kai dėl jo kremavimo nesutaria artimieji. Tokiu atveju, jei nėra įrodymų, jog velionis prieš mirtį yra pareiškęs valią būti kremuotas, jis laidojimas įprastu būdu.

Ekologiškas būdas - neteršiamas oras

Ilgai Lietuvoje baimintasi statyti krematoriumą, mat manyta, jog šis žmonių laidojimo būdas teršia gamtą. Dabar jau patvirtinta, kad tai vienas ekologiškiausių, higieniškiausių ir mažiausiai atliekų paliekančių bei laidojimo vietų skaičių taupančių būdų, o deginant palaikus per kaminus rūkstantys dūmai neteršia oro.

Didžiojoje Britanijoje apie 70 procentų, o Vokietijoje net 80 procentų mirusiųjų kasmet yra kremuojama. Dėl kremavimo į Lietuvos ambasadas Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje kasmet kreipiasi apie pusšimtį tautiečių. Ir užsienyje, ir Lietuvoje mirusiojo artimieji gali pasirinkti, ar urną su pelenais užkasti kapavietėje, ar palaidoti kolumbariume, ar... pasilikti namuose. Nenorėdami prarasti tiesioginio ryšio su artimojo palaikais, žmonės urnas su pelenais vis dažniau saugo miegamajame ar svetainėje. Prie šių urnų dažniausiai nevysta gėlės, per šventes uždegama žvakė, pagerbiant mirusįjį.

Verslininkai ieško būdų apeiti įstatymus

Oksana LAURUTYTĖ

Lietuvai sėkmingai grimztant į alkoholizmo liūną, šalies valdžia ėmėsi radikalių sprendimų - nuo metų pradžios uždrausta parduotuvėms naktį prekiauti alkoholiniais gėrimais. Yra įstatymas, yra ir spraga - alkoholio norintys įsigyti žmonės, nors ir brangiau, jo naktį perka baruose ir išsineša. Šiaulių verslininkai tapo netgi labai dosnūs - siūlo baruose gėrimų įsigyti parduotuvės kainomis, o parduotuvėse šalia alkoholio skyrių įrengia barus - čia alkoholiu naktį prekiauja visiškai teisėtai.

Svarbiau pinigai nei prasigerianti Lietuva? Gal visose alkoholiu prekiaujančiose parduotuvėse galima įrengti po barą ir sėkmingai naktimis prekiauti svaigalais? Neverta stengtis! Spraga įstatyme bus užlopyta - Seimui jau pateiktas įstatymo projektas, kuriuo viešojo maitinimo įmonės negalės parduoti alkoholio išsinešti.

Be komentaro...

Fantazija ir pinigai

Genialusis sukčius, romano "Aukso veršis" herojus Ostapas Benderis yra pasakęs: "Kisa, kam Jums pinigai, jei Jūs neturite fantazijos?" Ostapas Benderis buvo teisus. Iš tiesų - kam? Siekiant užsidirbti prekiaujant alkoholiu naktimis juk nebūtina parduotuvėse išlaidauti - statyti barų ir legaliai naktį prekiauti alkoholiu. Norint pritraukti daugiau klientų į naktinius klubus ir praturtėti girdant visuomenę, nebūtina netgi naktį prekiauti alkoholiu parduotuvės kainomis.

Alkoholio kontrolės įstatymas juk leidžia naktį prekiauti alkoholiniais gėrimais tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose. Atvarei prie alkoholio parduotuvės traukinio vagoną - ir pirmyn! Ar naktį girdomai tautai dar svarbu, važiuoja jie ar sėdi?

O jei nori, kad mėlynanosiai klientai be sąžinės graužaties galėtų ir skrandžio turinį palikti netoliese, gali užrašyti, kad tai - laivas. Jūros liga vargina ne tik alkoholio mėgėjus. Pasilenkei už borto - dar ir užuojautos kupinų žvilgsnių sulauksi... Niekas turbūt nepasmerks, kad rasta įstatyme landa prasigėrusiai Lietuvėlei dar labiau girdyti.

Jei prie alkoholio skyriaus nurodysi, kad čia, pavyzdžiui, orlaivis, tarkim, pavadinimu "ANBO" ir gabenantis keleivius tarptautiniais maršrutais, prie baro gali popierinių maišelių padėti, kad mėlynanosių skrandžio turinys tvarkingai, kaip ir dera orlaiviuose, būtų supakuotas.

Galima alkoholio skyriuose, prie kurio įrengei barą, nurodyti, kad tai - neapmuitinama parduotuvė, kurioje parduodami buteliai tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams. O kas jiems? Jie jau seniai iš Lietuvos "išvyko" - pragertomis akimis gražios Lietuvos juk nepamatysi, vaikšto tik besmegeniai kūnai.

Išties verslininkai labai stokoja fantazijos. O kodėl prekybos centro nepavadinus masiniu renginiu ar muge? Jų metu juk numatyta leisti prekiauti natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų. O jei šalia alkoholio skyriaus pakabintum kelis paveikslus, kad ir savo paties nutapytus, gali šitą reiškinį pavadinti paroda - tuomet net ir naktį galėtum prekiauti iki 13 procentų stiprumo alkoholiu.

Alkoholiniais gėrimais prekiauti, be kitų nustatytų atvejų, leidžiama viešbučių kambariuose įrengtuose mini baruose. Pastatei prie alkoholio skyriaus lovą - o ko ne viešbutis? Ir prekiauk tuo alkoholiu ištisą naktį. Klientams toks komfortas patiks - turės ir kur prigulti, jei netyčia padaugintų...

Šiauliečių verslininkų įkurti barai šalia alkoholio skyrių - tik daigeliai. Kaune tai tapo įprastu reiškiniu.

Povilo LUNGĖS nuotr.

Verslininkų piktnaudžiavimo atvejai - žinomi

Juokai juokais, o veiklą reikia pagrįsti dokumentais. Pasiteiravome specialistų, ar įstatymas leidžia prekybos centruose šalia alkoholio skyrių įrengti barus ir gėrimais prekiauti naktimis. Vienas tokių "barų" įrengtas prekybos centre "Šiaulių lyra".

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Bernotienė informavo, jog baras "Šiaulių lyros" prekybos centre veikia visiškai teisėtai. Buvo pristatyti reikalingi dokumentai, leidimai, tad išduota licencija prekiauti alkoholiu iki antros valandos nakties.

Šalies valdžia vis dėlto suprato, kad įstatymas dėl naktinės prekybos alkoholiu - netobulas. Juk įsigyti alkoholio gali kiekvienas, pakanka užsukti į naktį veikiantį barą, kavinę, klubą.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai (VTAKT) įstatymo, nesėkmingai kovojančio su alkoholio prekyba, netobulumas žinomas. "Šie atvejai - verslininkų piktnaudžiavimo pavyzdžiai, kai siekiama apeiti Alkoholio kontrolės įstatymo draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos įmonėse nuo 22 iki 8 valandos", - savaitraščiui "Šiauliai plius" sakė VTAKT direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

G. Belian teigimu, licencijas prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo įmonėse, pateikus visus reikiamus dokumentus, įrodančius, kad tai yra išties viešojo maitinimo įmonė, išduoda savivaldybės. Seime jau yra užregistruotas įstatymo projektas, numatantis, kad nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo įmonės turės teisę parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje (be teisės išsinešti iš viešojo maitinimo įmonės).

Įstatymo pataisas Seimas svarstys antradienį

Seimo narys, gydytojas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas jau surinko 29 Seimo narių parašus ir Seimui svarstyti pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kad viešojo maitinimo įstaigos negalėtų prekiauti alkoholiu išsineštinai. Seimas šias pataisas svarstys antradienį, kovo 31 dieną.

"Lietuva - stebuklų šalis. Mes priiminėjame įstatymus, norime suformuoti naujas alkoholio vartojimo tradicijas, o nesąžiningi verslininkai imasi gudrybių - pasistato porą staliukų parduotuvėje, gauna licenciją ir ima naktį prekiauti alkoholiu", - piktinosi Seimo narys.

A. Matulas teigia ėmęsis rinkti parašus dėl Alkoholio kontrolės įstatymo tobulinimo, reaguodamas į žiniasklaidos pranešimus ir gavęs Kauno miesto mero informaciją. Kaune, pasirodo, ypač aktuali nesąžiningų verslininkų veikla, prekiaujant alkoholiu. "Tiesiog lauke prie parduotuvių pasistato staliukus, gauna licenciją ir prekiauja alkoholiu naktį parduotuvės kainomis", - sakė jis.

Anot pašnekovo, Lietuvoje nebus tvarkos, kol bus bandoma apeiti įstatymus. Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi, kad alkoholio žmonės vartoja mažiau ir dėl uždraustos reklamos, ir dėl sumažinto alkoholio prieinamumo. "Uždraudus alkoholio reklamą, pernai šalyje labai sumažėjo alkoholio vartojimas ir pardavimas, o alkoholinių psichozių sumažėjo net 12 procentų", - teigė pašnekovas džiaugdamasis, kad šiemet rezultatai dar geresni - sumažėjo ne tik alkoholiu apsinuodijusių ir baltosios karštinės ištiktų asmenų, bet ir į gydymo įstaigas patenkančių alkoholiu apsinuodijusių vaikų.

Amžinojo poilsio - ne į kapo duobę

Neseniai Šiaulių miesto vadovai kreipėsi į žiniasklaidą padiskutuoti, kaip būtų galima išspręsti naujų kapaviečių stygiaus problemą Šiauliuose. Reaguodamas į tai, savaitraščio "Šiauliai plius" skaitytojas išdėstė savo mintis dėl mirusiųjų laidojimo specialiose nišose. Šia tema besidomintis ne vienerius metus šiaulietis viliasi, kad jo pastebėjimai apie ekologiškesnį, pigesnį, mažiau priežiūros reikalaujantį laidojimo būdą pravers ne tik miesto vadovams, bet į diskusiją įtrauks ir kitus miestiečius.

Dalis katalikiškojo pasaulio tautų atsisakė laidojimo duobėse. Mirusiojo karstas užmūrijamas specialioje nišoje.

Užkasti į žemę - neekologiška, kremuoti - brangu

Taip jau esame sutverti, kad mūsų kūnai tik laikini. Atitarnavęs kūnas turi suirti. Žmonija išrado daug būdų apsisaugoti nuo yrančių gentainių kūnų keliamų pavojų. Lietuvoje vyraujantis būdas – mirusiųjų laidojimas užkasant į žemę. Ekologiniu požiūriu turbūt tai pats pavojingiausias laidojimo būdas, nes žmogaus kūnas nesuyra be pėdsakų. Skystieji irimo produktai teršia gruntinius vandenis, išsiskiriančios metano dujos – orą. Nors Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme numatytos ne mažesnės kaip 100 metrų kapinių sanitarinės apsaugos zonos, tačiau niekas nenustatė, kokiu atstumu gruntiniai vandenys gali išnešioti yrančių palaikų išskyras su įvairiausiais ligų sukėlėjais.

Kremavimas - turbūt mažiausiai atliekų paliekantis, higieniškiausias mirusiųjų laidojimo būdas. Ugnis – geriausia sanitarė. Kol kas šis būdas dar sunkokai mums įveikiamas tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Ugnies baimės instinktas lydi mus visą gyvenimą. Bažnyčia mus moko prisiekinėti tikėjimu kūno iš numirusiųjų prisikėlimu. Daugelis šią priesaiką vis dar suvokia tiesmukiškai, dėl tos pačios priežasties vengiama ir mirusiojo organų donorystės. Stengiamės, kad po mirties amžinan poilsin kūnas atgultų kuo gražesnis. Kita vertus, palaikų kremavimas – brangiai kainuojanti procedūra.

Laidoja specialiose nišose

Dalis katalikiškų pasaulio tautų, atsisakydamos laidojimo duobėse, su savo mirusiųjų palaikais išsiskiria tarpiniu tarp jau minėtųjų laidojimo būdu. Mirusiojo kūnas tokiame pat karste, kaip ir laidojant kapo duobėje, užmūrijamas panašioje nišoje, kaip ir kremuotų palaikų laidojimo kolumbariume. Šalyse, kur paplitęs šis laidojimo būdas, tokie statiniai vadinami tiesiog nišomis (nichos). Kolumbariumais vadinami statiniai, skirti urnoms su kremuotais palaikais.

Karstų nišos skiriasi nuo kolumbariumo nišų dydžiais ir įranga. Jos būna apie 2,6 metro gylio, 0,6 metro aukščio, 0,9 metro pločio ir yra išdėstomos horizontalioje eilėje keliais aukštais. Statinys primena padidintą bičių korį. Galbūt ir pats laidojimo būdas sugalvotas stebint bičių gyvenimą? Galinėje nišos sienoje būna įranga palaikų išskyroms surinkti ir nuvesti į specialius filtrus. Nišos priekinė anga, palaidojus karstą, užsandarinama gelžbetonine plokšte, kuri vėliau aptaisoma šlifuoto marmuro plokšte su išgraviruotais užrašais bei religine atributika. Šios plokštės priekyje paliekamas apie 0,2 metro gylio prieangis, ant kurio statomi gėlių vazonėliai, žvakidės. Ši erdvė gali būti uždaroma stiklinėmis durelėmis. Jei gretimose nišose numatoma laidoti kitus šeimos narius, tai viena apdailos plokšte uždengiamos kelios nišos.

Karstų nišoms statyti naudojamos ilgaamžės medžiagos. Jos yra estetiškos architektūrinės išvaizdos. Prie statinių įrengiami betoniniai takeliai su suoleliais gedintiems.

Kainuoja mažiau, prižiūrėti paprasčiau

Nišų fasadinės plokštės keliskart pigesnės už antkapinius paminklus, tad sutaupoma didelė dalis pinigų, reikalingų kapavietei įrengti. Tokio kapo priežiūra nereikalauja didelių sąnaudų. Nebereikia apsiginkluoti žemdirbystės įrankiais, einant lankyti artimųjų kapo, per karščius skubėti laistyti vystančių augalų, išvykstant ilgesnėn kelionėn samdyti kapo prižiūrėtojų. Pakanka atėjus prie kapo rimtyje pagedėti, suvokiant artimojo kūno artumą tiesiogine prasme, uždegti žvakutę, padėti gėlių. Laidojant artimąjį žmogų, išvengiama papildomo streso, kai karstas nuleidžiamas į vandens apsemtą duobę. Nebereikia atidėlioti kapo tvarkymo, laukiant sukrentančios supiltų žemių krūvos.

Karstų nišų statiniai - gana estetiškos architektūrinės išvaizdos. Jų statybai ir apdailai naudojamos ilgaamžės medžiagos. Atsižvelgiant į vietovės reljefą, statiniai statomi sekcijomis nuo 16 iki 200 nišų vienoje. Sekcijos būna viengubos arba dvigubos, kuriose laidojama iš abiejų pusių, tarp nišų galinių sienelių paliekant 20 centimetrų pločio higieninę ertmę. Įrengti 200 laidojimo nišų pakanka 150 kvadratinių metrų kapinių ploto. Galimos kombinuoto plano sekcijos, kurių galiniuose fasaduose įrengiami kolumbariumai, skirti urnoms su kremuotų mirusiųjų palaikais. Prie statinių įrengiami betoniniai takeliai su suoleliais gedintiesiems. Lankytojams pasilipti prie viršutinių aukštų nišų naudojami specialios konstrukcijos mobilūs laipteliai. Laidotuvių metu karstams pakelti į aukštesniąsias nišas naudojami elektriniai savaeigiai eskalatoriai.

Katalikų bažnyčia pritaria

Palaikų laidojimas karstų nišose – ekologiškas. Yrančio kūno išskyros, kad toliau skaidytųsi, surenkamos specialiai įrengtame sandariame rezervuare, todėl jos nepatenka į gruntinius vandenis. Išsiskiriančios metano dujos filtruojamos aktyvuotos anglies filtrais. Maždaug 10 centimetrų sutankinto betono sluoksnio sienelės visiškai pakanka, kad į aplinką nesklistų kvapas iš nišos vidaus.

Katalikų bažnyčia palaiko žmonių palaikų laidojimo karstų nišose būdą. Tikintiesiems šis būdas asocijuojasi su Kristaus palaidojimu oloje, užritinant akmeniu. Panašus laidojimo būdas buvo praktikuojamas Lietuvoje dar XIX amžiuje. Tai laidojimas kapinių rūsiuose. Dėl dar netobulos tų laikų statybų technologijos rūsiai nebuvo ekologiški, neturėjo filtravimo sistemų. Nebuvo paplitęs gelžbetonio naudojimas. Rūsiai būdavo brangūs, skirti tik vienai šeimai. Juose buvo laidojami tik turtingųjų šeimų mirusiųjų palaikai. Tikriausiai dėl šių priežasčių šis laidojimo būdas buvo primirštas. Rūsių dar yra išlikę senosiose kapinėse, tačiau į juos jau niekas nebelaidoja.

Laidojimo nišų privalumais galėtume susidomėti ir mes. Tai padėtų išspręsti kapaviečių stygių Ginkūnų kapinėse. Sutaupytume daugelį milijonų, mūsų pačių kaupiamų miesto biudžeto pinigų, kuriuos miesto vadai planuoja skolon išleisti naujoms kapinėms Dausiškėse įrengti.

Raimundas Navickas

Narcizams alergijos nejaučia

Eva JAGMINAITĖ

Savaitraštyje "Šiauliai plius" (2009m. vasario 20 d., Nr. 248) spausdinome rašinį "Bedarbius užsienin vilioja ir sukčiai". Po jo sulaukėme dar daugiau skambučių bei skundų iš apgautųjų, dirbančių užsienyje kone vergijos sąlygomis. Ponia Anžela G. į redakciją atėjo nešina "kraičiu", parsivežtu iš darbo laukuose. "Pažiūrėkite, kokio įspūdingo dydžio kombinezoną, neva atsparų lietui, turėjau įsigyti už 20 svarų. Į jį įlindus dar gerokai reikėdavo paplušėti, kol persirišdavau ties juosmeniu, atsiraitodavau rankogalius ir klešnes, galop vis tiek likdavau kiaurai šlapia", - prisimena moteris.

 

Šiaulietė Anžela G. sako gėlių skynimo darbą Anglijoje, Kornvalo grafystėje, atsimenanti kaip baisų gyvenimo košmarą, panašų į vergiją. Daugiau nei prieš metus narcizų skinti moteris išvyko tikėdamasi, kaip ir visi, užsidirbti. Paskambinusi į vilniečių įmonę ji sužinojo, kad jau po savaitės gali darbuotis Didžiosios Britanijos žemės ūkyje.

Sausio mėnesį į laukus dirbti atvykusi moteris suvokė, kad darbdaviai visiškai nepaiso darbo sutartyje nurodytų sąlygų. "Per savaitę dirbome po daugiau nei penkiasdešimt valandų, nors sutartyje buvo nurodytas minimalus darbo valandų skaičius - 37,5. Savaitgalį negalėjome atsisakyti dirbti, o pirmadienį, padirbę vos pusę dienos, sužinodavome, kad darbo nebėra. Neva narcizai dar neužaugę, - pasakoja Anžela G. - Ir, neduok Dieve, nuskindavome bent porą centimetrų trumpesnius narcizus, nei tąkart buvo nurodyta. Juos išbrokuodavo, išmesdavo ir taip uždarbis sumažėdavo." Moteris sako, kad narcizus reikėdavo skinti nuo 29 iki 34 centimetrų ilgio, todėl kasdien tekdavo rankas su plonytėmis pirštinėmis kišti į žemę, kad pavyktų teisingai nuskinti narcizus. "Gnybti jų negalėdavome, reikalavo nulaužti. Vienai merginai nuolat priekaištavo, kad ji blogai skina, ši susinervinusi sviedė gėlių puokštę į viršininko sūnų pasiūlydama pačiam skinti. Tą pačią dieną ją atleido iš darbo", - sako moteris. Anžela neslepia, vėliau įsigijusi peiliuką ir pjaudavusi narcizus slapta, mat nebegalėjo to daryti rankomis. Peilis laukuose - draudžiamas įrankis, gėles privaloma tik nulaužti.

Dirbti reikėjo net blogiausiomis oro sąlygomis. "Kartą buvo kruša, kuri išguldė visus narcizus, tačiau mums į autobusą eiti neleido, privalėjome kiaurai permirkę dirbti toliau. Eidama po darbo sunkiai bepakėliau kojas, mat botai buvo pilni vandens ir aplipę purvu, o rūbai - permirkę iki paskutinio siūlo," - prisimena Anžela. Moteris neslepia, kad nuolat reikėdavo vaistų nuo peršalimo. Kildavo ir rimtesnių bėdų, mat narcizų laukai nuolat tręšiami, piktžolių juose nėra, tačiau tarp gėlių pasitaiko spygliuotų krūmelių, į kuriuos įsibrėžus supūliuodavo rankos. "Su mumis elgėsi kaip su juodadarbiais. Kai moteriai supūliavo ir ištino ranka nuo tų spygliuočių, pasakė, štai - tokio tepalo reikia, įsigykit vaistinėje. Paklausus kur vaistinė, pasityčiojo, kad vaistinės šalia nėra. O geriau paieškoję visai netoliese vaistinę vis dėlto radome, tačiau pūlinį, kuris moteriai kėlė geliantį skausmą ir ji negalėjo miegoti naktim, darbų vadovas pavadino menkniekiu ir liepė toliau eiti dirbti į laukus, neva savaime praeis", - prisiminimais dalijasi Anžela. Ji pati grįžus į Lietuvą ilgai gydėsi rankas ir kojas. "Rankos buvo pažeistos chemikalų, atgrubo nuo guminių pirštinių ir nuolatinio pirštų kišimo į žemę. Kartais po pusę nago nusilupdavo netyčia trinktelėjus į akmenį lysvėje. O jei pravažiuodavo traktorius, lysvių lygmenys skirdavosi keliasdešimt centimetrų, taigi tekdavo ne tik išsižergus skinti gėles, bet ir nepatogioj pozoj visądien pasilenkus būti, - sako pašnekovė. - Kojas ilgai gydžiau, nes nuo guminių batų pėdų oda luposi, atsivėrė didžiulės žaizdos."

Moteris įspūdingo dydžio kombinezoną provalėjo įsigyti kaip rūbą nuo lietaus apsisaugoti, tačiau namo vis vien grįždavo kiaurai permirkusi.

Autorės nuotr.

Apie pusantro mėnesio lietuviai neturėjo ir asmens tapatybės dokumentų. "Mums sakė, kad pasus atgausime po poros savaičių, nes juos išsiuntė į mokesčių inspekciją neva mus užregistruoti kaip legalius darbininkus. Greičiausiai jie nesitikėjo, kad neapsikentę mėnesį be dokumentų, kreipsimės į policiją. Netrukus mums buvo atvežti ne tik pasai, bet ir uždarbis, tačiau liepta išsinešdinti", - pasakoja moteris.

Nesulaukė ji ir žadėto uždarbio, mat renkant narcizus buvo svarbu, kad žiedai būtų visiškai neprasiskleidę, o tai beveik neįmanoma saulėtą dieną. Pririnkus dėžę, tekdavo nuo saulės spindulių prasiskleidusias gėles pakeisti kitomis. Anžela pamena ir dienų, kai atvežti į lauką, praėję kone 300 metrų ilgio lysve, rasdavo vos keletą gėlių, tačiau net ir darbui nesant laisvadienių negalėjo turėti. Šiek tiek daugiau nei šimtą svarų per savaitę užsidirbdavę lietuviai beveik pusę sumos sumokėdavo už vagonėlio nuomą, kuriame - šalta, drėgna ir nėra vietos rūbams pasidžiauti. Nors darbo sutartyje nurodyta, kad darbas yra šalia gyvenamosios vietos, pakeliui į laukus sugaišti tekdavo ne mažiau nei valandą.

Anželos visas jos iš užsienio parsivežtas laimikis - keli pirkiniai vaikams, keli narcizų svogūnėliai bei... kombinezonas. "Parsivežiau, kad prisiminčiau darbą Anglijoje. Matot, kokio įspūdingo dydžio", - juokiasi moteris. Narcizams sako alergijos nejaučianti, tačiau į užsienį per lietuvių agentūras sako nebevažiuosianti. "Nebent giminės ar pažįstami užsienyje darbą susirasti padėtų, tuomet vykčiau", - sako Anžela. Ji prisimena ir kurioziškų situacijų, kai darbo užmokesčio nesulaukę gėles skynę lietuviai buvo uždaryti areštinėn, mat išgėrė ir pro langus išmėtė visus baldus bei buitinę techniką iš nuomojamų patalpų. Vienas vyresnio amžiaus lenkas, neapsikentęs darbo laukuose, nutrenkė narcizų dėžės ir pasakė niekad nebeauginsiąs ne tik narcizų, bet ir neleisiąs pražysti pomidorams, agurkams ir kitiems geltonai žydintiems augalams...

Karas dėl mokyklų ir mokinių

Eva JAGMINAITĖ

Švietimo pertvarką skubantys įgyvendinti Šiauliai sprendžia naują dilemą. Skaičiuojama, kad kasmet Šiauliuose išnyksta po vieną mokyklą. Mažėjant mokinių, mokyklos lieka pustuštės, todėl norom nenorom peršasi mintis jas sujungti. Pastaroji išeitis piktina ne tik moksleivius, bet ir jų tėvus bei mokytojus. Mokyklos ėmė kariauti tarpusavyje ir su Švietimo skyriumi. Prieš keletą metų patvirtinto mokyklų pertvarkos plano šiuo metu įgyvendinti neįmanoma dėl itin stipriai pakitusios situacijos.

Kasmet Šiauliuose sumažėja tiek mokinių, kiek tilptų vienoje mokykloje.

Mokyklų tikrai mažės

Šiuo metu Šiauliuose yra 38 mokyklos. Daugiausia - po 11 - yra pagrindinių bei vidurinių, šešios atskiros pradinės, po keturias gimnazijas bei specialiojo ugdymo mokyklas, po vieną suaugusiųjų bei jaunimo mokyklą. Prieš tvirtinant mokyklų tinklo planą, buvo atlikta išsami prognozė, kaip kasmet kis moksleivių skaičius, tačiau jei 2005-2006 metų situacija pavyko ne itin skyrėsi nuo mokslininkų prognozuotos, tai šiais mokslo metais situacija drastiškai skiriasi nuo tos, kurios tikėtasi. 2008-2009 mokslo metais buvo viliamasi, kad Šiaulių mokyklas lankys 18 433 moksleiviai, tačiau šiuo metu jų yra vos 17 684. Švietimo specialistai nebėra tokie optimistiški, prognozuoja, kad 2015 metais Šiaulių mokyklose teliks apie 14 tūkstančių moksleivių.

Galimi mokyklų jungimo būdai

Švietimo skyriaus specialistai jau yra numatę galimus mokyklų sujungimo būdus. Pirmasis - sujungti mokyklas teoriškai, t. y. palikti du atskirus pastatus, tačiau sujungti jų administraciją. Toks variantas taupytų lėšas mokyklos vadovo, pavaduotojų, ūkio darbuotojų, buhalterio sąskaita.

Antrasis sujungimo variantas, dėl kurio šiuo metu netyla aistros mokyklų bendruomenėse - tai sukelti dvi mokyklas į vieną pastatą. Šis variantas galėtų būti taikomas pradinėms, pagrindinėms ir vidurinėms mokykloms.

Politikai neretai išgirsta priekaištų, kad nepasirūpina, jog visose mokyklose būtų po lygiai moksleivių. Vis dėlto būtent politikai priims lemiamą sprendimą. Jie svarsto, kad galbūt galima būtų leisti moksleiviams baigti mokyklą, kurioje jie mokėsi iki šiol, tačiau nebekomplektuoti naujų klasių.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė sako, kad pradinukai, perėję į pagrindinę, išgyvena adaptacijos laikotarpį, taigi panašų jausmą išgyventų ir sujungtų mokyklų moksleiviai. Argumentą, kad moksleiviams teks toli važiuoti į kitas mokyklas, vedėja vadina nepagrįstu, mat sujungti planuojama šalia esančias mokyklas, o šiuo metu kone pusė Šiaulių moksleivių lanko atokiau nuo namų esančias ugdymo įstaigas.

Moksleivių saugumui - atskiri korpusai

Visiškai paprastai turėtų būti sujungtos Aukštabalio pradinė ir pagrindinė mokyklos. Pradinukui bus atskirame pastato korpuse, kad jiems būtų saugu.

UAB "Ekspertika" specialistai patvirtino, kad smulkūs defektai "Šventupio" mokyklai grėsmės nekelia.

Didžiausias aistras kelia Šventupio ir Gytarių mokyklų sujungimas. Abi mokyklos turi vienodą statusą ir panašiai tiek pat moksleivių: Gytarių mokykloje šiuo metu mokosi 350, Šventupio vidurinėje - 304 mokiniai. Labiausiai Švenptupio mokyklos pedagogai piktinasi, kad kalbant apie dviejų mokyklų sujungimą neliečiamybės statusą turi katalikiškos pakraipos vos už šimto metrų nuo Šventupio mokyklos, darželio patalpose įsikūrusi "Sandoros" pradinė mokykla. Vis dėlto, kiek tai bekeltų pykčio jungiamų mokyklų bendruomenėms, ši mokykla kol kas išliks neprijungta. "Nėra pagrindo jos su kuo nors jungti. Ji yra perpildyta, moksleivių joje netrūksta ir patalpos jos yra tvarkingos, nereikalaujančios remonto. Ši mokykla yra katalikiškos pakraipos, patraukli vietos gyventojams ir išsilaikanti iš "mokinio krepšelio", - sako V. Damskienė.

Jau kalbama, kad ateityje Centro pradinę mokyklą ketinama prijungti prie Dubijos mokyklos. Švietimo skyriaus specialistai nepaneigia, kad tai viena iš svarstomų galimybių, tačiau priduria, kad viena populiariausių pradinukų mokyklų gali būti prijungta prie Ragainės ar V. Kudirkos mokyklos.

Anot Švietimo skyriaus vedėjos, emocijas liejančios mokyklos bendruomenės turėtų susimąstyti, kadangi Vyriausybės programoje nenumatyta perskirstyti "moksleivio krepšelio", taigi, jei nebus sujungto mokyklos, atsitiks dar blogesnis dalykas - vienądien teks jas likviduoti, t. y. visiškai uždaryti.

Šventupio mokytojai įžvelgia klastą

Pirmadienį pamokos buvo atšauktos Šventupio pagrindinėje mokykloje, mat nuolat mokyklas tikrinantys specialistai nusprendė, kad reikia iš Kauno iškviesti specialistus, kad šie apžiūrėtų mokyklos sienų plyšius. Įtarta, kad šie gali kelti pavojų moksleivių saugumui. Tiesa, nuvykus į mokyklą mokytojai "pavojingojo" pastato viduje buvo be šalmų, o UAB "Ekspertika" statybos specialistai patvirtino, kad smulkūs defektai pastatui grėsmės nekelia, ir leido tęsti pamokas. "Ačiū, kad sulaukėme žiniasklaidos dėmesio, kitaip mūsų mokykla būtų paskelbta avarinės buklės ir priverstinai būtume iškeldinti į Gytarių mokyklą. Esame įsitikinę, kad būtent todėl šiuo metu organizuotas pastato techninis patikrinimas, - sakė Šventupio vidurinės mokyklos mokytoja Jolanta Skridulienė. - Mokykla apleista todėl, kad buvęs direktorius ne tik pats nesirūpino, bet ir mums neleido klasių remontuoti."

Trečiadienį Gytarių ir Šventupio mokyklos bendruomenės turėjo pristatyti savo mokyklų privalumus. Gytariai didžiuojasi, kad jų pastatas yra naujesnis, suskirstytas į korpusus, turi amfiteatrinę aktų salę, odontologijos kabinetą bei kelis kabinetus, pritaikytus konferencijoms, pertvarkyta valgykla. Šalia mokyklos yra mažesnis transporto judėjimas, mokykla yra viena iš keturių Lietuvos mokyklų, sertifikuotų taptautiniame lygmenyje pagal "International Education Society" organizacijos programą, turi kitų tarptautinių įsipareigojimų, kurie nutrūktų mokyklą likvidavus.

Galimybė pristatyti savo mokylos privalumus buvo suteikta ir "Šventupio" mokyklos bendruomenei, tačiau šie, užuot pagyrę mokyklą, pristatė mokyklų sujungimo variantus pageidaudami, jog sujungtos būtų trys, o ne dvi mokyklos.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Denis Michalenko besiginčijantiems vis primena, kad iš "mokinio krepšelio" mokytojams yra mokami atlyginimai, todėl, jei trūksta moksleivių, nepakanka lėšų atlyginimams.

Ar pradinės mokyklos bus sunaikintos?

Jau šį rugsėjį vidurinėms ir pagrindinėms mokykloms greičiausiai nebus leista komplektuoti naujų penktųjų klasių, o į jau esamas penktąsias klases (jas sudarys tos pačios vidurinės ar pagrindinės mokyklos pradinukai – aut. past.), į esamas laisvas vietas galės patekti vos keletas mokinių.

Ar įstatymas numato, kad vaikas į bendrojo lavinimo mokyklą gali būti nepriimtas tik todėl, kad joje nebėra vietų? Vargu, tačiau panašu, kad ši problema paranki švietimo specialistams, mat netylant kalboms apie pertvarką taip galima lengvai atsikratyti šešių Šiauliuose esančių pradinių mokyklų. Logika paprasta: tai žinodami, pirmokų tėvai bus priversti rinktis pradinį ugdymą vidurinėse ar pagrindinėse mokyklose. Į tai, kad kai kuriose miesto pradinėse mokyklose yra ne mažiau mokinių, nei pagrindinėse, niekas neatsižvelgia.

Kur dings devintokai?

2005-ųjų metų mokyklų pertvarkos plane numatyta, kad jau šį rugsėjį pagrindinių mokyklų aštuntokai mokslus tęsti turės miesto vidurinėse mokyklose arba gimnazijose. Nors kai kurios miesto mokyklos vis dėlto ketina komplektuoti devintąsias klases, tvirtindamos, jog moksleiviai nenori eiti į kitas ugdymo įstaigas ir pageidauja mokslą tęsti įprastoje vietoje, Švietimo skyriaus specialistai teigia, kad Tarybos sprendimo nepaisyti mokykloms vargu ar bus leista. Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė Dubijos, Ragainės bei V. Kudirkos mokyklų sprendimą komplektuoti devintąsias klases vadina negarbingu, mat toks sprendimas būtų neteisingas jau kelerius metus pertvarką įgyvendinančių mokyklų atžvilgiu, nes jos yra pasiruošusios priimti būsimus devintokus.

Bėdos dėl renovacijos

Mokyklas būtina sujungti ir dar dėl vienos svarbios priežasties. Kadangi daug Šiaulių mokyklų neatitinka tam tikrų reikalavimų ir stokoja mokinių, jos negali pretenduoti į ES lėšas renovacijai. "Norima investuoti į perspektyvias, daug moksleivių turinčias mokyklas, o kai kasmet rugsėjo pirmąją Šiauliai netenka kone tūkstančio mokinių, reikia galvoti apie mokyklų optimizavimą", - įsitikinusi vedėja.

Prieš trejus metus patvirtinta mokyklų renovavimo eilė nebeatitinka kriterijų. Nors pagal eilę pirmiausia reikėtų renovuoti Dubijos pagrindinę, Vijolių ir Dainų vidurines mokyklas, jos neatitinka renovuojamoms mokykloms keliamų reikalavimų, nes jose per mažai mokinių. Kriterijus atitinka tik Šiaulių universiteto gimnazija bei "Romuvos" pagrindinė mokykla. Dainų vidurinę, kuri ateityje taps pagrindine ir turės reikiamą moksleivių skaičių, buvo pasiūlyta įrašyti kaip trečiąją renovuotinų mokyklų sąraše. Šiaulių miesto taryba ketvirtadienį patvirtino, kad renovuojamos pirmiausia ir bus Šiaulių universiteto gimnazija, "Romuvos" pagrindinė mokykla ir Dainų vidurinė.

Ministerija pasitiki savivaldybių sprendimais

Anot LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo organizavimo skyriaus vedėjos Reginos Klepavičienės, visi Lietuvos miestai susiduria su panašiomis problemomis. "Per metus Lietuvoje sumažėjo mokinių tiek, kiek yra visoje Alytaus apskrityje. Nėra nė vieno rajono ar miesto, kur mokinių nemažėtų. Sudėtingiausia situacija tikrai ne Šiauliuose, nes šiam miestui visuomet puikiai sekdavosi įgyvendinti švietimo reformas. Kone prasčiausia padėtis yra Visagine", - sako R. Klepavičienė. Ji teigia, kad Seimas galbūt dar šiemet patvirtins jau parengtą Švietimo ir mokslo įstatymo pataisą, kuri numatys, kad visos aštuonmetės mokyklos taptų progimnazijomis. Vedėja viliasi, kad Šiauliuose nebus priimami skuboti, neapgalvoti sprendimai.

"Dirbtinai palikti moksleivius pagrindinėje mokykloje tęsti mokslų 9 ar 10 klasėje yra kur kas blogiau nei perkelti į kitą mokyklą. Juk ne paslaptis, kad pagrindinėse mokslų tęsti lieka ne patys geriausi, probleminiai mokiniai", - apie tai, kad nuo rugsėjo pirmosios pagrindinėse mokyklose greičiausiai neliks devintokų, sako R. Klepavičienė.

Bedarbius užsienin vilioja ir sukčiai

Eva JAGMINAITĖ

Į redakciją vis dažniau kreipiasi žmonės, teigiantys, kad pakliuvo į sukčių pinkles. Darbo netekę lietuvaičiai, panorę išvykti uždarbiauti į užsienį, jaučiasi apmulkinti. Darbo biržos bei licenciją įdarbinimu užsienyje verstis turinčių įmonių darbuotojai perspėja, kad nekvalifikuoto darbo pasiūla užsienyje nėra tokia didelė, kiek yra norinčiųjų ten išvykti uždarbiauti, todėl sausakimšais mikroautobusais tautiečius į užsienio šalis vežančios įmonės neretai palieka tautiečius "ant ledo".

Į lagaminus būtiniausius daiktus susimetę bedarbiai, užsienio oro uostuose nesulaukę darbą siūlančių darbdavių, pasijunta palikti "ant ledo".

Autorės nuotr.

Apie užsienyje kilusius sunkumus ten įdarbintųjų artimieji viešai kalbėti bijo. "Jiems grasinama, bijau dėl išvykusiojo ir savo šeimos saugumo, tačiau trokštu perspėti tuos, kurie planuoja išvykti", - norą išlikti inkognito aiškino į "Šauliai plius" paskambinę žmones.

Bijo kalbėti viešai

Mažeikiškių šeima (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.) darbą užsienyje matė kaip vienintelę galimybę išbristi iš finansinių šeimą slegiančių sunkumų. Apie dvi savaites intensyviai ieškojojusi internete ir telefonu bendravusi su kone visomis įmanomomis agentūromis, 4-erių metų dukrą ir 3-ejų sūnelį auginanti šeima išsiaiškino visas galimo įdarbinimo sąlygas, uždarbio dydį. Informacijos buvo išties daug ir apsispręsti buvo nelengva. Tuomet netikėtai laikraštyje akį patraukė skelbimas: "Reikalingi žmonės skinti gėles". "Iškart paskambinome ir suderinome susitikimą. Angliškos įmonės "Arunas Recruitment Ltd" atstove Lietuvoje save įvardijusi moteris mus sutiko priimti Kretingoje", - pasakoja nukentėjusi mažeikiškių šeima.

Angliška įmonė - name Kretingoje...

500 litų už įdarbinimą ir dar 450 litų vairuotojui - tiek buvo paprašyta sumokėti norint išvykti skinti gėlių. Šeima surizikavo, pasiskolino pinigų ir sausio 14-ąją vyras išvyko uždarbiauti. "Nemanėme, kad apgaus. Juk ji pasikvietė mus į savo namus, labai maloniai kalbėjo, nuoširdžiai paaiškino, kad darbas bus sunkus, tačiau uždirbti galima nemažai, nes mokama už nuskintų gėlių kiekį, o tai leidžia pačiam nuspręsti, kiek nori užsidirbti, - pasakoja Mažeikių gyventoja. - Mus patikino, kad išvykstančiųjų apgyvendinimu pasirūpinta, o darbo ir gyvenimo sąlygos išties geros". Šeimai nekilo abejonių, kad šis, nors ir nekvalifikuotas, darbas užsienyje gali būti išsigelbėjimas iš finansinių sunkumų, juolab, kad vyras dirbti sunkiai nebijojo.

Atlyginimo nesulaukia

Mažeikiškės vyras su grupe žmonių išvyko sausio viduryje. Jis pasakojo, kad Jungtinėje Karalystėje jie atsidūrę po trijų parų ir savaitę sėdėję be darbo. Darbo jie teturį vos kelias valandas, o žadėtų kiekvieną savaitę mokamų algų nesulaukia. "Gavo po dviejų savaičių 30 svarų avansą ir toliau sėdi be darbo", - pasakojo moteris. Lietuvaičiai gyvena po šešis ir daugiau susigrūdę "karavanuose" (mobiliuose nameliuose - aut. past.), neretai neturėdami kur pasidžiauti rūbų, o uždirbtų pinigų vos užtenka nuomai susimokėti.

Tai ne vienintelė istorija. Išsvajotų uždarbių užsienyje negaunančiųjų daugėja. Tarptautiniais pervežimais besiverčiantys vairuotojai sako kartais pasijaučiantys kunigais, besiklausančiais į Lietuvą grįžtančiųjų išpažinčių. "Vis dažniau tenka vežti į Lietuvą žmones, kurie už kelionę susimoka tik grįžę į tėvynę, mat svečioje šalyje tikėjęsi užsidirbti pinigų Lietuvoje likusiems artimiesiems išlaikyti ar dar blogiau - skoloms padengti, lieka pliki basi", - neslepia iš Jungtinės Karalystės nukentėjusiuosius parvežantys vairuotojai.

Pretenzijos - ne tuo adresu?

Pablogėjus ekonominei Lietuvos situacijai, į užsienį skuba išvykti ne tik studijuoti svečiose šalyse norintis jaunimas, bet ir darbo neturintys vyresnio amžiaus žmonės.

"Arunas Recruitment Ltd" įgaliotoji atstovė Lietuvoje Rima Aršenienė mielai sutiko pakomentuoti susiklosčiusią situaciją. "Žinau, apie ką kalbate. Tai kelių žmonių grupelė, išvykusi dirbti sausio 14-ąją. Jau pavargau nuo šmeižto, todėl ką tik esu grįžusi iš advokatės, kreipiausi į teismą", - sako moteris. R. Aršenienė pasiryžusi įmonės garbę ginti teisme, o šį trečiadienį į jos namus aiškintis atvykusiųjų vizitą vadina organizuotu užpuolimu. "Tai yra mano privati valda, į kurią buvo įsiveržta be leidimo. Iškviečiau apsaugą, yra užfiksuotas įvykis", - pasakoja moteris. Ji nesuprantanti, kodėl žmonės puola aiškintis su ja, jei Anglijoje yra žmogus, kuris ir sprendžia išvykusiųjų dirbti problemas. "Yra algalapiai bei banko sąskaitos, iš kurių matyti, kad dirbantiesiems yra sumokami pinigai, jie visi yra pasirašę darbo sutartis su Anglijos darbdaviais", - tikina "Arunas Recruitment Ltd" atstovė.

Paprastoji matematika

R. Aršenienė tvirtina nesirūpinanti žmonių įdarbinimu. "Pati tik konsultuoju išvykstančiuosius. Šiemet buvome paprašyti rasti 200 žmonių, pageidaujančių skinti gėles. Tai ir darome, - sako įmonės atstovė. - Įmonė "Arunas Recruitment Ltd" yra įregistruota Anglijoje, todėl visi dokumentai ten ir tvarkomi, mes tik padedame žmonėms išvykti, o darbo sutartis jie pasirašo atvykę į Jungtinę Karalystę." Moteris tikina, kad Lietuvoje sumokėti 500 litų - tai mokestis už jos konsultaciją, o ne už įdarbinimą.

R. Aršenienė sako, kad darbo sutartyje numatoma, jog per mėnesį darbininkas privalo prisiskinti gėlių už 1100 svarų, o neįvykdžiusius šio įsipareigojimo asmenis darbdavys gali atleisti. Suskaičiuoti nesunku: už vieną dešimties žiedų puokštę darbininkas gauna septynis pensus. Už priskintų gėlių dėžę, t. y. 80 puokštelių, darbininkas iš Lietuvos gauna apie 5 svarus. Rima Aršenienė sako, kad per dieną nepervargdami darbininkai gali tokių dėžių paruošti apie dešimt, taigi uždarbis ne toks menkas, 50 svarų, o tai daugiau nei mokama fabrikuose ar tvarkant viešbučių kambarius. Tačiau ar visiems užtenka darbų laukuose?

Dirbti nori tinginiai?

"Arunas Recruitment Ltd" atstovė sako suradusi tiek darbuotojų, kiek prašė Anglijos darbdaviai, o piktus priekaištus žarstančiuosius vadina šmeižikais. "Visi žino, kad žemės ūkio darbai priklauso nuo oro sąlygų, todėl nenuostabu, kad netikėtai pasnigus Anglijoje kelias dienas jie sėdėjo be darbo, - teisinasi R. Aršenienė. - Kita bėda - pačių išvykusiųjų tingumas. Jie buvo perspėti, kad darbas sunkus, reikia specialios aprangos, guminių batų, tenka dirbti lyjant ar vėjui pučiant."

Išvykę darbininkai situaciją mato kitaip. Jiems atrodo, kad yra per daug atvykusiųjų ir per mažai darbo. Lietuviai mielai dirbtų visą darbo dieną ir net viršvalandžius, tačiau dirbti nėra ką.

Veža ir palieka "ant ledo"

Lietuvos darbo biržoje bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje galima sužinoti, ar įmonė, kuriai ketinate patikėti savo įdarbinimą užsienyje, turi licenciją verstis šia veikla.

"Neretai paaiškėja, kad masiškai darbininkus vežančios bendrovės nelegaliai verčiasi šia veikla, todėl žmonės turėtų būti budrūs ir įdėmiai patikrinti informaciją apie jas ketinanči