Liepos 24-25 d. Meškuičių kaime (Šiaulių raj.) vyks tradiciniai Kryžių kalno atlaidai, dvasinės piligrimystės dienos, praneša Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba. Pagrindinę atlaidų dieną, sekmadienį, 15 val. prie Kryžių kalno bus švenčiamos Mišios. Joms vadovaus Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, o pamokslą sakys Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi. Mišias transliuos Lietuvos televizija.
Giedos jaunimo choras
Šių metų atlaidai išsiskirs tuo, kad Mišiose giedos jaunimo choras kartu su instrumentine grupe. Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas Juozas Dapšauskas, kuris yra šio muzikinio projekto iniciatorius, teigia: "Taip siekiama parodyti, kas šiandien Bažnyčioje yra sukuriama naujo, gyvo, gražaus, kad pamaldose skamba ne tik senovinės, bet ir šiuolaikiškesnės giesmės, kurios yra mielai klausomos ir giedamos jaunimo ir viduriniosios kartos. Nuėjęs į paprastą bažnyčią Lietuvoje išgirsi dažniausiai tikrai "naftalinu" atsiduodantį giedojimą. Todėl bažnyčios yra tuštokos, o jas lanko daugiausiai pensinio amžiaus žmonės. Ši iniciatyva yra proga parodyti, kad jaunimui tikėjimas taip pat gali būti jo savastis, jei leidžiama jį praktikuoti kiek naujesnėmis formomis, muzikinėmis išraiškomis".
Būtent šiems Kryžių kalno atlaidams suburto choro vadovė Greta Staponkutė sako, kad didžioji dauguma šiose Mišiose skambėsiančių giesmių yra sukurtos jaunų lietuvių autorių per paskutinius 20 metų.
 | |  |
Šių metų atlaidai išsiskirs tuo, kad Mišiose giedos jaunimo choras kartu su instrumentine grupe. | | Kryžių kalno pradžia supa daug legendų ir pasakojimų. |
Istorija
Kryžių kalno pradžia supa daug legendų ir pasakojimų. Vieni šaltiniai teigia, kad čia kryžiai atsirado jau 1831 m., kurie buvo skirti sukilimo dalyviams. Tačiau 1850 m. Šiaulių ekonomijos dvarų iždininkas Maurikis Hriškevičius apie Jurgaičių piliakalnį užrašė tokią istoriją: "Tas kalnas, nors niekados krikščioniškais kapais nebuvo lig 1847 m., nei jokio kryžiaus ant savęs neturėdamas, dabar turi apie 20 kryžių. Pagal vietinio tyrinėjimo tas per tat atsitiko, kad vienas iš Jurgaičių gyventojų 1847 m. sunkiai sirgdamas Dievui pažadėjo, kad, jei nuo ligos gyvas liks, tai ant to kalno pastatys kryžių. Atsitiko taip, kad anas pagijo kryžių ten statydamas. Kaip tiktai toji žinia žmonių tarpe pasiplėtė, tai per tris metus iš tolimesnių kaimų taip daug kryžių čia privežė ir pastatė, kad jų skaitlingumą dabar matome."
Kryžių kalno piligriminių atlaidų tradicijos pradėjo formuotis jau seniai. Ypač didelės žmonių minios sueidavo ar suvažiuodavo ant Kalno per Jonines. Gausybę maldininkų sutraukdavo ir Kryžių kalno atlaidai, vykdavę per Karmelio kalno Dievo Motinos (Škaplierinės) šventę.
Sovietmečiu atlaidų tradicija Kryžių kalne dėl persekiojimų nutrūko. Atlaidai atgavinti tik popiežiui Jonui Pauliui II 1997 m. gegužės 28 d. įkūrus Šiaulių vyskupiją. Pirmasis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis 1997 m. liepos 20 d. dekretu atnaujino Kryžių kalno atlaidų šventimą. Iki tol švęstus liepos 16-ąją, Karmelio Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) šventės dieną, atlaidus vysk. E. Bartulis perkėlė į paskutinį liepos sekmadienį.
