Benjaminas TAMULIS
Lietuvos policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas – ne iš tų, kurie linkę be reikalo dramatizuoti situaciją. Bet dabar policijos vadovas nedaug ką gali pasakyti paguodžiančio. Situacija tokia, kokia yra: dėl pinigų stygiaus ir Vyriausybės planuojamų "karpymų" dalis patyrusių pareigūnų tikrai gali išeiti į pensiją. O tie, kurie liks, gali nebedirbti savaitgaliais, per šventes ir naktimis, nes nebus iš ko už šį darbą mokėti.
|
Lietuvos policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas tvirtina, kad policija yra pajėgi užtikrinti visuomenės saugumą, tačiau dėl jai skiriamų lėšų "karpymo" galime sulaukti ir blogesnių laikų. |
- Žmonės įbauginti, nes girdi, kad trūksta pinigų viskam – policijai irgi. Žmonės bijo, kad policija nebesugebės jų apginti, kad nusikaltėliai ims siautėti. Kiek pagrįsta ši baimė?
- Statistiškai bendras nusikalstamumas, bent jau kol kas, neauga, tačiau daugėja sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Pastaruoju metu ypač padaugėjo vagysčių iš parduotuvių, plėšimų gatvėse, sukčiavimo atvejų. Mes tai tiesiogiai siejame su ekonomine situacija.
- Policijos vadovybė jau prieš kelis mėnesius prognozavo, kad taip nutiks.
- Deja, tos mūsų prognozės tvirtinasi. Norint, kad situacija netaptų tikrai prasta, svarbiausia šiuo metu yra išlaikyti darbuotojus. Ypač turiu omenyje viešosios policijos patrulius bei kriminalinės policijos tyrėjus. Jei kalbame tik apie eilinį valdymo aparato mažinimą, tai ekonominio efekto tai neduos. Be to, tas aparato mažinimas jau atliktas pirmajame policijos reformos etape: jungiant grandis gerokai sumažinta finansų, logistikos, personalo skyriaus darbuotojų. Jeigu vėl reikėtų mažinti, tai būtų sunku padaryti, nes nebelabai yra ką mažinti.
Kalbama apie Policijos departamento darbuotojų mažinimą, esą jų yra per daug. Iš tikrųjų taip nėra. Apskritai viršutinės dalies reorganizaciją planavome atlikti remdamiesi audito išvadomis. Planuota tai daryti šiais metais, tačiau kol kas dėl lėšų stygiaus auditas nėra vykdomas. Dabar planuojame funkcijų auditą atlikti pasitelkę europinius projektus. Yra policijos administracinių gebėjimų tobulinimo projektas, patvirtintas Briuselyje, antrąjį šių metų pusmetį pagal šį projektą turėtumėme gauti lėšų, iš kurių galėsime finansuoti ir auditą. O kol kas situacija tokia: tai, ką planavome atlikti nuo šių metų pradžios, dėl lėšų stygiaus tenka atidėti.
- Grįžkime prie darbuotojų mažinimo. Sakote, kad tų resursų jau nėra tiek, kiek buvo anksčiau, t. y., nebėra iš ko mažinti. Ar nenukentės visuomenės saugumas?
- Yra bendra ES statistika, kiek policijos pareigūnų tenka 100 tūkstančių gyventojų. Tikslių skaičių nepamenu, tačiau pagal šią statistiką Lietuva yra lentelės viduryje. Tendencijos yra tokios: kur geriau išvystytos informacinės technologijos, ten policijos pareigūnų yra mažiau. Mažiausiai policijos pareigūnų 100 tūkstančių gyventojų tenka Suomijoje, kur technologijos pasiekusios išties aukštą lygį. Pagal policijos plėtros programą mes ir planavome žengti tuo keliu, Suomijos policijos valdymo modelis apskritai buvo pasirinktas pavyzdžiu. Kadangi investicinės lėšos yra mažinamos, mūsų tempas bus lėtesnis, nei norėtųsi.
Reikia suprasti, kad reforma – tai procesas. Yra Seimo patvirtinta policijos plėtros programa, tačiau dabar, atsižvelgdami į finansinę situaciją, visas programos priemones, kurios susijusios su pinigais, turime peržiūrėti. Mes dar nežinome, kiek bus mažinamos lėšos mūsų šių metų investicijoms, todėl kol kas negalime pasakyti, ką ir kiek reikės atidėti. Aišku tik, kad plėtros programa turės būti pratęsta dvejus, gal trejus metus, priklausomai nuo valstybės veiksmų.
Dar vienas dalykas: pastaruoju metu matome tam tikrą avaringumo situacijos pagerėjimą. Bet reikia suprasti, kad prevencinės programos, nukreiptos į situacijos keliuose gerinimą, dėl lėšų trūkumo sumažės, susilpnės, kai kurios gal ir išvis bus nutrauktos, todėl eismo saugumo situacija vėl gali suprastėti.
- O kokia situacija dėl pareigūnų darbo užmokesčio?
- Situacija tokia, kad greitai galime nebeturėti iš ko mokėti pareigūnams už viršvalandžius, darbą naktimis ir šventinėmis dienomis. Artėjame prie tokios situacijos. Jei taip nutiktų, būtų tikrai sunku, ypač jei padaugėtų mitingų, kitų viešų renginių.
- Ar žmonės į savo darbą neims žiūrėti formaliai? Juk jei tik galės, tai ir nedirbs, nes jiems už tai nebus sumokėta.
- Taip. Vis dėlto tikiuosi, kad taip nenutiks. Pavyzdžiui, didžioji dalis kriminalinės policijos pareigūnų iki šiol dirba iš patriotinių paskatų. Jie juk dirba ne nuo 8 iki 17 valandos, o pagal situaciją - tiek, kiek reikia. Džiugu, kad didelė dalis jų dėl to nesiskundžia suprasdami, kad dirbdami kitaip jie tiesiog nepasieks savo tikslų, neišaiškins nusikaltimų. Kol kas tuos dalykus mes dar išsprendžiame, tačiau kas bus po trijų ar keturių mėnesių, dabar tikrai negaliu pasakyti.
Didelį nerimą kelia tai, kad dalis pareigūnų gali išeiti į pensiją (vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio duomenimis, jei būtų priimtas sprendimas nuo 475 iki 430 litų mažinti valstybės tarnautojų atlyginimo bazinį dydį, į pensiją pasitrauktų apie pusantro tūkstančio patyrusių tyrėjų – aut. past.). Kai kas sako - tie, kurie jau gali išeiti į pensiją, tegul sau ir eina. Taip, iš tikrųjų, yra tokių pareigūnų, dėl kurių išėjimo sistema nenukentėtų, tačiau didžioji dalis nėra seni pareigūnai, jų amžiaus vidurkis yra nuo 40 iki 45 metų. Be to, jie turi labai didelį įdirbį ir patirtį, todėl šių žmonių praradimas policijai būtų labai skausmingas. Tie žmonės – tai policijos "aukso fondas", kurio praradimas sukeltų tikrai skaudžias pasekmes.
- Tai gal iš tikrųjų Lietuvoje visuomenės saugumas taps pačios visuomenės rūpesčiu? Juk kažką panašaus jau kalba net dalis politikų.
- Vargu ar civilizuotoje valstybėje taip gali nutikti. Čia gal labiau emocijomis paremtas posakis. Tačiau silpninant struktūras, kurios rūpinasi visuomenės saugumu, poreikis, kad gyventojai labiau saugotųsi patys, tikrai kyla. Tai natūralu.
- Policijos vadovybė neseniai paskelbė, kad formuojasi naujos nusikalstamos gaujos.
- Formuojasi naujos jaunimo gaujos. Gal ne gaujos, o grupuotės. Tai jaunimas, kuris neturi darbo, neturi užsiėmimo, bet kuriam reikia pinigų – greitai ir daug. Manyčiau, jog tai yra jaunimo auklėjimo spragų atgarsis, nes mūsų šalyje, išskyrus šeimą ir mokyklą, kitos auklėjimo sistemos kaip ir nėra, o pirmosios dvi dėl įvairiausių priežasčių ne visada efektyvios. Auga nedarbas – auga ir nusikalstamumas. Tai – natūralus dalykas, tai procesas, kurį jau seniai įrodė kriminologiniai tyrimai daugelyje valstybių. Lietuvoje, žinia, nedarbas pastaruoju metu sparčiau auga, todėl ir susiduriame su augančio nusikalstamumo problema.
- Jūsų minėtais ir kitais dalykais nepatenkinti policijos ir kitų struktūrų pareigūnai rengiasi streikams ir panašioms akcijoms. Kaip vertinate tokį pareigūnų elgesį?
- Tikrai negerai, kad pareigūnams nebelieka kitos išeities, tik rinktis tokią viešą protesto formą. Neskatinu to daryti, tačiau manau, kad tai yra forma, kurią pasirinkę žmonės turi teisę siųsti signalą į išorę, informuoti apie esamą situaciją. Geriau, kad to nebūtų, bet tokių priemonių griebiamasi ne todėl, kad gyvenimas yra labai geras.
