Oksana LAURUTYTĖ
"Nebematau šansų taupyti, susiveržti labiau diržus ant pilvo. Nebent ant kaklo diržą užsidėt", - tokią sparnuotą frazę trečiadienį spaudos konferencijoje išsakė Šiaulių apskrities ligoninės vadas Petras Simavičius. Ne tik Šiaulių, bet ir visos šalies sveikatos priežiūros įstaigose padėtis pasidarė ypač įtempta - nuo gegužės finansavimas sumažintas 300 milijonų litų. Išeitis - mažinti gydytojams algas, tačiau gydytojų sąjunga yra kategoriškai prieš tokį siūlymą. Atsisakymas sumažinti algas, pasak P. Simavičiaus, ligoninei reikštų bankrotą.
Prašoma geranoriškai reaguoti
Dėl deficitinio šalies biudžeto sumažinus gydymo įstaigų finansavimą, Šiaulių ligoninės vadovas P. Simavičius kreipėsi į ligoninės steigėją, Šiaulių apskrities viršininko administraciją, prašydamas sudaryti darbo grupę ligoninės pajamų bei išlaidų struktūrai analizuoti. Darbo grupė, sudaryta iš dvylikos narių, konstatavo, kad subalansuoti ligoninės pajamų ir išlaidų pagal esamus resursus nėra galimybių.
Spaudos konferencijoje ligoninės vadovas P. Simavičius užtikrino, kad ligoniai neabejotinai gaus visą būtiną pagalbą, tačiau prašoma geranoriškai reaguoti į susiklosčiusią itin sunkią situaciją. Gegužės 15-ąją sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas pasirašė įsakymą mažinti visų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, nustatant bazinės kainos 1 balo vertę 0,89 lito (buvo 1 litas - aut. past).
Šiaulių ligoninė gaus 10 milijonų litų mažiau, nei reikėtų. "Vadovams iškilo dilema, kieno sąskaita mažinti lėšų trūkumą. Taupyti ligonio sąskaita, neskiriant reikalingo gydymo - nusikaltimas", - sakė P. Simavičius.
Jei ligonis yra ligoninėje, jam turi būti suteiktos visos reikalingos paslaugos, tačiau krizės įtaką turi suprasti visi - ir medikai, ir pacientai. Siekiant nepabloginti ligonių gydymo, išplėstos dienos chirurgijos paslaugos, gyventojai raginami, jei leidžia sveikatos būklė, gydytis ambulatoriškai. Sveikatos priežiūros paslaugų įkainių indeksavimas mažinant balo vertę nebeleidžia subalansuoti tyrimams atlikti būtinų išlaidų – reagentų, kitų medicinos išteklių, energijos, specialistų darbo - apmokėjimo. Todėl neišvengiamos yra pacientų priemokos už tyrimus, medikamentus, kitas priemones.
Planuojama atleisti dvidešimt slaugytojų ir akušerių, medikai buvo nemokamų atostogų, apriboti pirkiniai, išlaidos transportui, sumažintos išlaidos vaistams, maistui. "Turim taupyti ir belstis į visas institucijas. Gal taupyti lėšas reikėjo ne gydymo įstaigų sąskaita, o reikėjo stabdyti mokslinius tyrimus?" - svarstė P. Simavičius ir kalbėjo, kad, pavyzdžiui, Švedijai kažkodėl užtenka 70 ligoninių, o Lietuvoje, kur gyventojų gerokai mažiau, yra 180 ligoninių.
Liepą padidės PVM vaistams
P. Simavičius informavo, jog medikų prašoma pasirašyti dokumentus, kad jie sutinka su algų sumažinimu iki šių metų gruodžio pabaigos. Planuojama ligoninės administracijos darbuotojams algas sumažinti 25, skyrių vedėjams - 20, gydytojams - 18, slaugytojoms - 14, pagalbiniams darbuotojams - 10 procentų. "Tai ligoninės išgyvenimo klausimas", - tikino vadovas.
Nuo gegužės 1-osios ligoninės darbuotojams nebebus mokami atlyginimų priedai, ligoninės administracijos darbuotojams sumažinti pareiginiai atlyginimai.
Spaudos konferencijoje P. Simavičius, apskrities viršininkas Rimundas Domarkas, Ligonių kasų vadovo pavaduotojas Pranas Nainys ir Šiaulių gydytojų sąjungos pirmininkas Šiaulių apskrities ligoninės chirurgas Rolandas Burkauskas spaudos konferencijoje neslėpė, kiek šiuo metu uždirba. P. Simavičius, kai bus sumažintos algos, gaus 7 tūkstančių litų dydžio algą. P. Nainys gauna 4,2 tūkstančio litų. R. Domarko alga nesiekia keturių tūkstančių litų, R. Burkausko alga popieriuje - 3140 litų. Tiesa, chirurgas dirba keliose darbovietėse, tad didesnių pajamų kaina - asmeninio gyvenimo nebuvimas.
R. Burkauskas sakė, jog gydytojų sąjungos pozicija - ligoniams teikti tiek paslaugų, už kiek sumokama, o visa kita pervesti į mokamas paslaugas. Sąjunga kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama įvardyti paslaugas, kurių ligoniams galima neteikti.
2004-2005 metais buvo numatyta medikų algas kelti etapais. "Sumažinus algas grįžtume prieš dvejus metus", - sakė R. Burkauskas.
Apie 80 procentų medikų sutiko su algų mažinimu, kiti dokumentų pasirašyti nenori. O jei nesutiks? Anot P. Simavičiaus, tuomet ligoninė atsidurtų ant bankroto ribos. Tiesa, ir taip sunki ligoninės finansinė situacija dar pablogės vasarą - nuo liepos 1-osios pradėjus taikyti 19 procentų PVM vaistams pirkti, išlaidos antrąjį pusmetį dar padidėtų apie vieną milijoną litų.
Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ
Šiauliečiai, negalėsiantys išvysti Vilniuje vyksiančios respublikinės dainų šventės "Amžių sutartinė", skirtos Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti, skubėjo į Šiaulių regiono dainų šventę, surengtą Šiaulių arenoje, kur kvepėjo alyvomis, širdį virpino chorų atliekamos dainos, mediniais šaukštais tarškino, pelėdą šaudė ir žirgeliais jojo tautinių šokių kolektyvai iš septynių Šiaulių apskrities savivaldybių. "Kuo labiau krizė spaudžia, tuo daugiau renginių organizuojame", - sako dainų šventės režisierė Jolanta Trušienė.
 |
Skambant dainai "Sesės sodą sodino", lingavo merginų šokių kolektyvai. Autorės nuotr. |
Vasaros parko estrada nesutvarkyta
Jungtiniam vaikų ir suaugusiųjų chorui giedant "Lietuva brangi" publika pritarė stovėdama, diriguojant Remigijui Adomaičiui ir chorui atliekant "Vilniaus mozaiką" žiūrovai plojo, o energingai pasirodžiusius liaudies šokių kolektyvus palydėjo ovacijomis.
Dainų šventė buvo rengiama kas dvejus metus, tačiau paskutinį kartą organizuota prieš šešerius. Užpernai ji neįvyko, nes buvo nesutvarkyta vasaros parko estrada. Šiemet situacija ne ką geresnė - suoliukai išlaužyti, laipteliai, skirti atlikėjams, nėra patogūs stovėti, o jeigu chorai nusileistų žemiau, vietos neliktų šokėjams. "Vaizdas baisus, todėl buvo pasirinkta Šiaulių arena, tačiau garbingi šventės svečiai išreiškė viltį, kad kitąkart šventė vyks vasaros parko estradoje", - kalba šventės režisierė J. Trušienė.
Trys projektai dėl renginio finansavimo buvo pateikti sausį Kultūros ministerijai, Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių apskrities viršininko admininstracijai. Regiono šventei skirta nedidelė 34 tūkstančių litų suma. Beveik trečdalį sumos teko pakloti Šiaulių arenai už nuomą, penki tūkstančiai sumokėti koncertinei firmai "Balheidas" už renginio įgarsinimą ir apšvietimą. Šios išlaidos apmokėtos iš Kultūros ministerijos pervestų 13 tūkstančių litų, o pažadėtus 6 tūkstančius Savivaldybė ir 15 tūkstančių litų Šiaulių apskritis ketina pervesti liepą. Už šias lėšas bus apmokėtos transporto išlaidos. Kelių šimtų litų honoraras skirtas už šventės organizavimą atsakingiems žmonėms.
Rekordiškai greitai pasiruošė
Apskrityje aktyviai veikia apie 60 chorų ir daugiau nei 60 liaudies šokių kolektyvų. Iš viso Šiaulių regiono dainų šventėje dalyvavo per 2500 dalyvių. Arenoje sukosi per 1200 šokėjų, antra tiek buvo choristų. Į nemokamą renginį susirinko per keturis tūkstančius žiūrovų. Organizatoriai tokios jų gausos nesitikėjo.
"Galėjome patekti į Gineso rekordų knygą, kaip greitai spėjome pasiruošti ir kokiom ekstremaliom sąlygom teko tai daryti, - sako šventės režisierė. - Šeštadienį Didždvario gimnazijos stadione vyko viena repeticija su šokėjų kolektyvais, nors trūko kelių. Keletą dienų susitikome su chorais Kultūros centre. Viskas vyko paknopstom, skubant. Generalinė repeticija vyko sekmadienį nuo 8 val. ryto iki 17.15. Visos minutės buvo suskaičiuotos."
Vieta - ne koncertams
Daugiausia problemų organizatoriams kilo dėl įgarsinimo. "Norėjosi, kad visa skambėtų garsiau. Už garsą šventėje buvo atsakingi tik trys žmonės, o reikalinga visa komanda. Džiaugiuosi, kad turiu puikią dispečerių komandą, kuriai užtenka vieno mirktelėjimo ar mosto ir ji supranta, ko iš jos norima. Esame gerai įsidirbę rengdami renginius "Rudens mozaika" ar "Aušrinė žvaigždė", - pasakoja J. Trušienė.
"Mano nuomone, Šiaulių arena netinka kultūriniams renginiams, nebent čiuožėjams ant ledo, baleto šokėjams ar cirko artistams. Koncertai čia neskamba. Tai vieta, skirta sporto varžyboms. Atvirai sakant, man Šiaulių arena atrodė tarsi urvas. Chorai atrodė nukišti į giliausią kampą, garsas skambėjo tarsi kokia maišalynė", - tvirtina ji.
