Eva JAGMINAITĖ
Jau kitą savaitę Šiauliuose ims šurmuliuoti akademinis jaunimas, švietimo įstaigose startuos nauji mokslo metai. Nors iki pat aukštųjų mokyklų priėmimo pabaigos netilo kalbos, kad Šiaulių universiteto gali laukti liūdnos mišios, dabar niekas neabejoja - tai svarbi regionui ir jo jaunimui įstaiga. "Šiauliai plius" mokslo metų pradžios proga kalbina švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių.
 |
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Šiaulių regiono aukštosioms mokykloms negaili gerų žodžių. Švietimo ir mokslo ministerijos archyvo nuotr. |
- Kaip vertinate priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus Šiaulių mieste?
- Šiaulių miestas iš Lietuvos regionų turi vienas stipriausių aukštojo mokslo tradicijų – ir universitetas, ir kolegija jau ne vienerius metus sėkmingai bendradarbiauja su vietos verslu, Savivaldybe, mokyklomis. Šiaulių kolegija per šių metų priėmimą buvo viena sėkmingiausiai pasirodžiusių kolegijų – joje valstybės finansuojamose vietose studijuos 513 studentų, dar apie 300 studijuos už savo lėšas. Šiaulių kolegija buvo viena iš kelių kolegijų, šiemet pritraukusių daugiau valstybės finansuojamų studentų nei pernai. Šiaulių universitetas taip pat pritraukė per 500 "studijų krepšelių", dar beveik tūkstantis pirmakursių pradės mokslus už savo lėšas. Palyginti su 2008 m. priėmimu, universitetui teks šiek tiek mažiau valstybės finansuojamų vietų, tačiau reikia nepamiršti, kad šiemet viena vieta universitete yra finansuojama dvigubai didesne suma, taigi universiteto finansavimas iš valstybės lėšų turėtų būti panašaus lygio.
- Palyginkite, kokios buvo prognozės Šiaulių universitetui bei kolegijai ir ar rezultatai skyrėsi nuo jų.
- Nesiimame prognozuoti kiekvieno universiteto ir kolegijos ateities, kaip ir nenorime kiekvienai aukštajai mokyklai nurodinėti "iš viršaus", ką ir kaip jos turėtų daryti ar keisti. Tikėjomės, kad regionai – Kaunas, Klaipėda, Šiauliai – per šių metų priėmimą pritrauks nemažą dalį abiturientų, ir mūsų prognozės pasitvirtino. Geriausias patarimas mūsų aukštosioms mokykloms, kartu ir "vaistas" – šių metų priėmimo duomenys. Tai objektyviausi duomenys, parodantys realias, neiškraipytas stojančiųjų preferencijas. Juos nuodugniai išanalizavusi kiekviena aukštoji mokykla turės padaryti savo išvadas ir imtis atitinkamų veiksmų. Analizuojame duomenis ir mes, savo išvadas paskelbsime rudenį.
- Buvo pasigirdę kalbų, kad Šiaulių universitetui gali tekti jungtis su Klaipėdos universitetu ir tapti Šiaurės Lietuvos universitetu. Ar šios kalbos pagrįstos? Ar toks jungimas būtinas ir kokios jo priežastys? Kada to galima būtų tikėtis?
- Jokių sprendimų apie aukštųjų mokyklų jungimąsi Švietimo ir mokslo ministerija "iš viršaus" tikrai nediktuos. Kiekviena aukštoji mokykla pati sprendžia, kas jai geriausia.
- Pasikeitusi priėmimo tvarka į universitetus bei "studijų krepšeliai" šiemet sukėlė nemažai sumaišties. Kokių spragų įžvelgiate naujajame studijų įstatyme? Ką reikėtų taisyti kitąmet? Ko šiemet galbūt nepavyko numatyti?
- Šiais metais naujovių buvo nemažai, tačiau manau, kad triukšmo buvo daugiau nei realių nepatogumų abiturientams. Neteisinga teigti, kad priėmimo tvarka į universitetus pasikeitė. 2009 metais mokyklas baigę abiturientai stojo į aukštąsias mokyklas pagal prieš dvejus metus patvirtintas priėmimo sąlygas – vadinasi, jų lūkesčiai nebuvo pažeisti ir jie turėjo porą metų pasiruošti būsimoms studijoms, susikoncentruoti į kelius svarbiausius dalykus. Svarbiausi pokyčiai, susiję su prasidedančia aukštojo mokslo reforma, šią vasarą sąlygojo tik aukštųjų mokyklų ir studentų finansavimą, o ne patį stojimo procesą.
- Ar labai keisis kitų metų priėmimo tvarka?
- 2009-2010 mokslo metais į aukštąsias mokyklas bus priimama pagal abiturientams jau dabar žinomas priėmimo sąlygas, todėl tikrai jokių didelių netikėtumų nebus. Toliau numatome tobulinti finansavimo skirstymo principus, atsižvelgdami į šių metų priėmimo rezultatus. Viena svarbiausių numatomų naujovių – atsižvelgiant į akademinės bendruomenės siūlymus, "studijų krepšelių" pagrindinės sritys bus suskaidytos į dvylika ar daugiau smulkesnių grupių. Šiemet jų buvo tik šešios.
- Kolegijose liko per tūkstantį neišdalytų "krepšelių". Kitąmet gali būti panaši situacija, tad ar planuojama ką nors keisti, kad laisvų krepšelių neliktų?
- Šių metų priėmimas – tik pirmas mažas mokslo ir studijų reformos žingsnelis. Mokslo ir studijų pertvarka – tęstinis procesas, turintis daugelį sudėtingų aspektų. Vienas jų - siekis subalansuoti aukštojo išsilavinimo tendencijas. Apie 70 proc. mūsų abiturientų studijuoja universitetuose, kur įgyjamas universalus išsilavinimas. Kolegijos – aukštosios mokyklos, orientuotos į praktinį aukštojo išsilavinimo pobūdį – kitur pasaulyje susilaukia daug daugiau studentų. Lietuvoje kol kas stojančiųjų pasirinkimą lemia tradicinės visuomenės nuostatos, kad tikrąjį aukštąjį išsilavinimą teikia tik universitetai ir kad būtina turėti universitetinį diplomą.
- Vis dėlto panašu, kad universitetai viliasi, jog šiemet neišdalytos valstybės finansuojamos vietos atiteks jiems...
- Tokio neproporcingo balanso ir neigiamo požiūrio į koleginį aukštąjį mokslą keitimas, kolegijų stiprinimas ir populiarinimas ir yra vienas mokslo ir studijų reformos tikslų. Kaip tik dėl šiemet kolegijoms ir skyrėme daugiau valstybės finansuojamų vietų nei pernai (1 tūkst. daugiau), kviesdami abiturientus atkreipti dėmesį į kolegijas. Sužinoję, kad neįstojo į valstybės finansuojamą vietą universitete, šiųmečiai stojantieji galėjo dalyvauti konkurse į kolegijas.
- Kaip bus panaudoti kolegijose likę per tūkstantį laisvų "studentų krepšelių"?
- Išanalizavę šiųmečio priėmimo rezultatus padarysime išvadas. Kolegijų pirmakursiams skirtas lėšas, kurios liko nepanaudotos, planuojame naudoti abiturientams ir visuomenei šviesti – populiarinti kolegijas, ypač gamtos mokslų bei technologijos specialybes.
