�IAULIAI plius - Archyvas

(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2009-11-%7barticle_url%7d

Tema

Ge�gu��s 1-oji�� ne�ri�mas ir per�mai�nos smul�kia�jam vers�lui

Mindaugas MALCEVI�IUS

Jau kelios dienos visose dengtose turgaviet�se kasos aparatai privalomi ir ne maisto produkt� prekiautojams. Maisto pardav�jai kasos aparatais turguje naudojasi jau nuo pra�jusi� met� gegu��s. Per metus prekyviet�se deklaruojamos pajamos išaugo tre�daliu. Nauja tvarka galioja ir taksi �mon�ms – taksistai privalo pildyti pajam� apskaitos �urnal� ir VMI registruoti kiekvien� taksometr�. Tai tarp vairuotoj� suk�l� tikr� sumaišt�.

Valstybin�s mokes�i� inspekcijos 2012 m. baland�io 24 d. paskelbtas pranešimas apie smulki�j� verslinink� veiklos poky�ius, kurie �sigaliojo jau nuo ši� met� gegu��s 1-osios, sulauk� gana prieštaring� verslinink� vertinim�. Kasos aparatai tapo privalomi nebe tik daugumai turgaviet�se, kioskuose, vagon�liuose ar automobilin�se parduotuv�se maistu prekiaujan�i� verslinink�, bet ir parduodantiems kitas prekes. Nema�ai poky�i� sulauk� ir taksi paslaugas teikian�ios �mon�s – taksi automobiliuose naudojami taksometrai turi b�ti registruoti Valstybin�je mokes�i� inspekcijoje.
Vieni šiaulie�iai verslininkai tokiems V. Kubiliaus vyriausyb�s kovos su šeš�line ekonomika u�mojams pritaria, kiti stoja piestu ir tikina, kad tai tik j� verslo �lugdymas.

Ilgai priešintasi

Diskusija d�l kasos aparat� turi gana gilias šaknis. Pirm�kart apie juos smulkiajam verslui prabilta dar 2008 m. pabaigoje. Tuomet ši� plan� �gyvendinti nepavyko, nes buvo sulaukta did�iulio smulki�j� verslinink� pasipiktinimo ir grasinim� mitinguoti. Id�ja atgim� pra�jusi� met� prad�ioje, kai sausio 10 d. Vyriausyb�s pasitarime buvo pritarta nutarimo projektui, kad nuo 2011 m. gegu��s 1 d. kasos aparatai tur�s b�ti naudojami gyventojams, maisto produktais prekiaujantiems pastatuose, patalpose, kioskuose ir autoparduotuv�se, o be kasos aparat� prekiauti bus leid�iama tik ten, kur n�ra fizini� s�lyg� – lauke. Numatyta ir kompensuoti visas arba dal� kasos aparato �sigijimo išlaid�, priklausomai nuo kasos aparato �sigijimo laikotarpio.
Nors po ši� nutarim� kilo did�iul�s protest� bangos – turgaus prekeiviai labai nenoriai sutiko su naujov�mis, Vyriausyb� atkakliai siek� u�sibr��t� tiksl� ir dabar kasos aparatai privalomi visose dengtose prekyviet�se, kuriose prekiaujama ir ne maisto produktais.

„Šeš�lis“ traukiasi

Besibaigiant pirmiesiems metams, kai dengtose turgaviet�se, kuriose prekiaujama maisto produktais, buvo prad�ta naudotis kasos aparatais, viešumoje ne kart� pasirod� pranešim� – skelbiama, es� �vedus kasos aparatus „šeš�lis“ iš turgaus pastebimai traukiasi. Pasak VMI, �vedus kasos aparatus, turgaus prekiautoj� pajamos vidutiniškai augo 23 proc., o per 2011-uosius vis� prekybos �moni�, �skai�iuojant ir turg�, – 8,1 proc. Atsaking� finansini� institucij� atstovai teigia, kad prad�jus maisto produkt� prekybos apskait� kasos aparatais, apskaitomos prekybinink� pajamos padid�jo vidutiniškai tre�daliu, o kai kuri� konkre�i� prekeivi� – net kelet� kart�. Pasak Šiauli� apskrities valstybin�s mokes�i� inspekcijos Vieš�j� ryši� skyriaus ved�jos Elonos Limantien�s, palyginti su ankstesne situacija, kai dar turguose m�sa prekiaujantys smulkieji verslininkai nesinaudojo kasos aparatais, šiandien poky�iai labai akivaizd�s. „Šit� �moni� rodomos apskaitomos pajamos augo keleriopai. Nema�ai su verslo liudijimais dirbusi� turgaus prekybinink�, kurie anks�iau nepasiekdavo 100 t�kst. Lt apyvartos, tod�l netapdavo PVM mok�tojais, �diegus kasos aparatus jais tapo, nes pagaliau buvo pamatytas tikrasis verslo mastas“, – sako E. Limantien�. Taigi atrodo, kad kasos aparat� �vedimas turguose iš ties� su kaupu pateisino net ir pa�i� reikliausi� analitik� l�kes�ius.
Panaši situacija ir su maršrutini� mikroautobus� ve��jais, kurie dirbti su kasos aparatais privalo jau keliolika met�. Nors iš prad�i� ir jie labai prieštaringai vertino si�lymus vykdyti maršrutini� mikroautobus� apskait� kasos aparatais, dabar daugelio �moni� atstovai tikina, kad prad�jus naudoti kasos aparatus �mon�s pajamos padid�jo. „Pripratome, nors iš prad�i�, kai tik buvo pasišauta �diegti kasos aparatus, m�s� reakcija buvo panaši kaip ir kit�, t. y. mes buvome prieš. Bijojome, kaip va�iuosime, bijojome, kad susidau�ysime, susi�alosime. V�liau apsipratome, va�iuojame ir atrodo, kad taip ir tur�jo b�ti“, – sako UAB „Ridvija“ vyriausioji �mon�s finansinink� Gra�ina Šle�ien�.
„Man dabar atrodo šiek tiek keistoka, kad turguose taip bijoma, ne�inoma, kaip jie ten dirbs. Galiu patikinti, kad joki� problem� n�ra, jeigu tik, �inoma, apskaita yra tvarkinga. Mes jau tiek met� dirbame, tai kod�l kiti negali?“, – sako G. Šle�ien�.

Tik apsunkina darb� Šiauliuose prieš gegu��s

1-�j�, kai ir turguje, ir taksi automobiliuose prival�jo atsirasti kasos aparatai, nuotaikos buvo gana prieštaringos. Ni�ri nuotaika turgaus prekyviet�je sklando ir šiandien. �ia dirbantys prekeiviai labai nenoriai kalba apie naujoves, o daugelis j� �sitikin�, kad kasos aparatai tikrai nepalengvins j� darbo.
Jau kone metus kasos aparatu savo versl� apskaitanti turgaus prekeiv� Dovil� mano, kad tokios naujov�s labai apsunkino jos versl�. „Sunku ir sverti, ir dauginti kasos aparatu. Blogiausia tai, kad jeigu pirk�jas, nuo seno �prat�s turguje gauti nuolaid�, j� prašo, tai dabar joki� nuolaid� nebegalime suteikti. Nema�ai problem� ir su aparatais. Jie genda, reikia kasos juostas pirkti. Galiausiai vos ne kasdien lankosi �vair�s mokes�i� inspektoriai, kurie tikrina, kaip dirbama su kasos aparatais“, – sako m�sa prekiaujanti turgaus prekeiv�.
Nei ji, nei kiti kalbinti turgaus prekeiviai jokios naudos iš kasos aparat� nemat�. „Daugelis �sitikin�, kad tie kasos aparatai jokios naudos nei mums, nei Vyriausybei tikrai neatneš. Bus tik nauj� išlaid�, nauj� r�pes�i�“, – sako r�bais prekiaujanti turgaus prekeiv� Regina.
Tokie turgaus prekybinink� komentarai prieštarauja �vairi� finans� analitik�, VMI atsaking� pareig�n� nuomonei, kurie garsiai teigia, es� ne tik � šalies biud�et� gaunama daugiau �plauk�, bet ir pa�i� prekybinink� apyvarta kyla. Visai neseniai Seimo Biud�eto ir finans� komitetui finans� ministr� Ingrida Šimonyt� sak�, es� pernai šalies biud�etas gavo 1,7 mlrd. Lt daugiau pajam� nei 2010 metais. Finans� ministr� pabr��, kad apie tre�dal� ši� l�š� gauta d�l geresnio mokes�i� administravimo ir tikslingiau taikant kontrol�s priemones.
Tai kod�l nepatenkinti turgaus prekiautojai? Nejau jie tik bijo naujovi�, ar �ia slypi kur kas rimtesn�s finansin�s neskaidrios prekybos problemos?
Dar 2009-�j� viduryje VMI nustat�, kad vien Šiauli� mieste buvo 23 m�sa prekiaujantys smulkieji verslininkai, kuri� apyvarta viršija 100 t�kst. Lt. Vadinasi, tokie smulkieji verslininkai jau prival�jo mok�ti PVM, ta�iau to nedar�, nes nuo VMI buvo slepiami tikrieji prekybos mastai.

Taksistai ieškos išei�i�

Vyriausybei pasišovus sutramdyti ir taksi verslo srit�, kai kuriose Šiauli� miesto taksi �mon�se �adami neišvengiami poky�iai. Dar prieš gegu��s 1-�j� UAB „Karališkas ve��jas“ pasiteiravus, kaip ruošiamasi naujov�ms, �mon�s administrator� prasitar�, kad iš j� �mon�s visi taksistai išeina ir ima verstis individualia veikla. „M�s� taksistai imasi individualios veiklos pa�ym�jimus, tod�l mums dabar tai nebeaktualu“, – sak� administrator�. Panašiai kalba ir kit� miest� taksi �moni� vadovai.
Zinaida Barien�, taksi �mon�s „Barve�a“ transporto vadybinink�, teigia, kad iš j� �mon�s vairuotojai kol kas dar neb�ga, ta�iau tikimyb�, kad taip nutiks – didel�. Jos teigimu, pats principas, kad vairuotojai imasi individualios veiklos, n�ra blogas. „Tai �monei gal ir n�ra blogai, nes ji u� niek� nebeatsako, t. y. nebeatsako bent jau u� t� vairuotoj�. �mon� gali tokiems vairuotojams nuomoti radijo da�n�. U� t� ryš� Vilnius ima 2 Lt, Šiauliuose koks nors vadovas gal nustatys kit� sum�, tinkam� šiam miestui. Bet tuomet �mon�je suma��t� �moni�. Vairuotojai, �inoma, renkasi tai, kas jiems geriau. Iš m�s� �mon�s �mon�s kol kas dar neb�ga, ta�iau neaišku, kaip bus toliau. Grei�iausiai nema�ai išeis. Manau, kad valstyb� bet kokiu atveju šiek tiek išloš, nes jei mokes�iai nebus surinkti per �mon�, jie bus surinkti per vairuotojus, u�siiman�ius individualia veikla. Tik klausimas, kiek nepab�gs to imtis, o kiek ims varstyti darbo bir�os duris ar išva�in�s po u�sienius“, – sak� Z. Barien�.
Taksi �mon�s did�iausi� b�sim� poky�i� tr�kum� nurodo ne tai, kad Vyriausyb� nori skaidraus verslo. U� tai pasisako ir pa�ios �mon�s. Pasak verslinink�, Vyriausybei prad�jus reikalauti naudoti tik VMI registruotus naujoviškus taksometrus ir pildyti kasos operacij� �urnal�, iškyla dvi did�iul�s problemos. Viena j� ta, kad taksistai yra geri vairuotojai, ta�iau nekokie buhalteriai. Kita – Vyriausyb�s paliekama alternatyva, kad nenorint pildyti kasos operacij� �urnalo galima �sigyti daug kainuojant� skaitytuv�, atstosiant� kasos aparat�. Taksi �mon�s nepaj�gios tokia �ranga apr�pinti taksistus.
„�mon�je yra dvi geros specialist�s buhalter�s, ta�iau jos negal�s perrašyti vairuotoj� pildom� kasos operacij� �urnal�. Tai prival�s daryti tik vairuotojai, o kaip jie tai padarys, neaišku, nes šis darbas reikalauja specialaus pasirengimo. Išeitis – pirkti spausdintuvus, kuriuos b�t� galima prid�ti prie taksometro. Tuomet vairuotojams tereik�t� paspausti mygtuk�, išl�st� ataskaita, kuri� belikt� priklijuoti. Tokie spausdintuvai kainuoja apie 500 Lt. M�s� �mon� to nepaj�gs padaryti“, – sako taksi �mon�s „Barve�a“ transporto vadybinink� Z. Barien�.

Kaip vertina prieš metus �sigaliojusius reikalavimus ir ko iš naujos tvarkos tikisi Šiauli� apskrities valstybin� mokes�i� inspekcija, klaus�me jos Kontrol�s departamento direktor�s Zon�s Lapien�s.

Priimtais sprendimais siekiama ne tik u�tikrinti individualios veiklos pajam� apskaitym�, bet ir skaidrinti verslo aplink�.
Remiantis Valstybin�s mokes�i� inspekcijos (VMI) vykdomos pajam� apskaitymo steb�senos duomenimis, pirmiausia galima daryti išvad�, kad, nusta�ius prievol� prekybos maisto produktais pajamas apskaityti elektroniniais kasos aparatais (EKA), apskaitomos prekeivi� pajamos vidutiniškai išaugo apie tre�dal�, o, pvz., jeigu lygintume vidutines 2012 m. ir 2011 m. apskaitomas pajamas, – 40 proc. Kai kuri� prekeivi� apskaitomos pajamos augo net keliskart – skirtumai pastebimi ir atskirose apskrityse, ir prekyviet�se, pvz., Kauno AVMI steb�to 21 prekybininko m�nesio apyvarta did�jo nuo 59397 Lt iki 100410 Lt, t. y. 69 proc., o atskir� prekeivi� apyvarta augo net kelet� kart�, pvz., nuo 1889 Lt iki 6637 Lt.
�mus taikyti EKA, iki ši� met� vasario 29 d. šalies turgaviet�se VMI atliko beveik 2000 operatyvi� patikrinim�, kuri� metu nustatyti 683 pa�eidimai (35 proc.), prekeiviams surašyti ATPK protokolai.
Šiauli� AVMI 2012 m. vasario m�nes� turgaviet�se, kur prekiaujama m�sa, vykd� 25 asmen� ir trij� �moni� nuolatin� kontrol�, ar apskaitomos visos pajamos. Paaišk�jo, kad vis� steb�t� asmen� gautos vienos dienos pajamos, palyginti su prieš tai buvusio m�nesio vienos dienos pajamomis, išaugo 11989 Lt, t. y. daugiau nei dvigubai. Beje, kai kuri� steb�t� mokes�i� mok�toj� pajamos padid�jo daugiau nei penkis kartus. M�s� apskrities turgaviet�se u�fiksuoti administraciniai teis�s pa�eidimai taip pat daugiau susij� su EKA kvito neišdavimu ir gryn�j� pinig� pertekliumi kasoje.
Vasario m�nes� vykusio prekiaujan�i�j� m�sos gaminiais apyvartos steb�jimo metu buvo palyginta 71 prekiautojo apyvarta. Vidutiniškai vieno asmens apyvarta 2012 m. vasario m�n., palyginti su 2011 m. vasario m�n., padid�jo nuo 5541,04 iki 7699,07, t. y. 38.95 proc. Atskirose AVMI yra gana nema�i svyravimai, pvz., Vilniaus AVMI steb�t� prekybinink� apyvarta padid�jo 23 proc., Klaip�dos – 49,09 proc., Šiauli� – 49,60 proc., Kauno – 60,58 proc.
Tikslesnius duomenis apie pajam� augim� bus galima pateikti po k� tik pasibaigusio deklaravimo periodo, kai prekybininkai tur�jo pateikti 2011 met� gyventoj� pajam� mokes�io deklaracijas.

Kaip dan�gu�je taip ir ant �e�m�s?

Povilas LUNG�

U�praeit� savait� Šiauli� miesto savivaldyb�s taryba patvirtino Laisvosios ekonomin�s zonos ribas – 218 hektar�, kurie buvo numatyti antrajam ir tre�iajam Pramoninio parko pl�tros etapams. Politikai neatsi�velg� � savo �mon�s „Šiauli� oro uostas“ prašym� rezervuoti uosto prieigas pl�stis ateityje. Kieno interesai susikirto brai�ant oro uosto ribas ir kas kuo nepasidalijo? O gal tiesiog vyksta ambicij� kova?

Oro uosto vald�ia jau�iasi nuskriausta

Savivaldyb�s taryba nustat� b�simos Laisvosios ekonomin�s zonos (LEZ) ribas – apibr�� 218 ha teritorij� u� šiaurinio oro uosto perono, anks�iau numatyt� antrajam ir tre�iajam pramoninio parko etapams.

„Šiauli� oro uostas“ praš� patraukti LEZ‘o ribas ir oro uosto prieig� �emes rezervuoti b�simai oro uosto pl�trai, ta�iau politikai vadovavosi 200 oro uost� pasaulyje suprojektavusi� nepriklausom� Olandijos NAKO kompanijos ekspert� išvada, kad oro uostui numatom� 40 ha u�tenka, o sand�liavimo �kis jam nereikalingas.

Oro uosto vadovas Romas Mikšys suabejojo, kad ekspertai nebuvo jau tokie laisvi, kaip deklaruojama. Pasak jo, NAKO kompanija akivaizd�iai buvo pasakiusi, kad jiems buvo „surištos rankos“ – nurodyta projektuoti tik karin�je teritorijoje.

Projektui koreguoti ir politikams pasitarti prireik� dviej� pos�d�io pertrauk�, situacijai paaiškinti buvo iškviestas net karini� oro paj�g� vadas.

Oro uostas ar benzino kolon�l�?

Šiauli� pašon�je esan�ioje teritorijoje norima maksimaliai suderinti ir �gyvendinti tris vienas kit� papildan�ius projektus: �kurti LEZ‘�, Vieš�j� logistikos centr� ir išpl�sti Šiauli� oro uost�, b�tent krovinin�.

Savivaldyb�s strategija yra aiški – Šiauli� krovininis oro uostas bus vystomas. Nedvi-

prasmiškai Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s išvykstamojo pos�d�io, vykusio Šiauliuose, metu buvo patikinta, kad tai atitikt� ir Lietuvos Vyriausyb�s siek� tur�ti krovinin� oro uost�. Ne bet kok�, o konkurencing�, s�kmingai pl�tojant� savo veikl�. To paties pos�d�io metu premjeras pasak�, kad nor�t�si, jog tai b�t� b�tent oro uostas, o ne benzino kolon�l�, kurioje praskrendantys l�ktuvai pasipildyt� degal�.

Kol kas – trys l�ktuvai per m�nes�

Šiauli� miesto savivaldyb� �m�si veiksm� – rengia visus �manomus dokumentus, kad b�t� u�tikrinta oro uosto pl�tra, kad iš kariški� pavaldumo b�t� išskirtos �em�s ir toje išskirtoje teritorijoje b�t� u�tikrinta oro uosto pl�tra. Dokumentai, ilgalaik� oro uosto studija rengiami tam, kad ir grafiškai, ir ekonomiškai, ir funkciškai b�t� parodyta, kaip tur�t� b�ti vystomas oro uostas.

Pl�tros studijoje pristatyti šeši galimi scenarijai, kaip esamoje teritorijoje gal�t� b�ti pl�tojamas Šiauli� oro uostas. Pateikti optimistiniai, realistiniai, pesimistiniai krovini� sraut� paskai�iavimai. Ir kalbama ne apie teritorijos stygi�, o apie tai, kokius veiksmus atlikti ar infrastrukt�r� �rengti reik�t�, kad oro uostas su savo turima teritorija gal�t� išvystyti tuos krovini� srautus. Pateikta schema, kad pagal ideal�j� variant�, atsi�velgiant � regiono savitum�, Šiauli� oro uoste per dien� gal�t� b�ti aptarnauti trys l�ktuvai. Kad tiek l�ktuv� b�t� aptarnauta, anot studijos reng�j�, oro uosto teritorijos visiškai pakanka. Dabar trys l�ktuvai aptarnaujami praktiškai per m�nes�...

Konkurs� oro uosto pl�tros studijai rengti laim�jo kompanija NAKO, planuojanti pa�ius did�iausius oro uostus pasaulyje. Vienas pa�i� naujausi� – Kinijoje planuotas Pekino olimpiadai. Ta pati kompanija prieš kelet� met�, kai buvo investuojama � pirmin� Šiauli� oro uosto pl�tr�, jau buvo parengusi studij�. Pasigirdo kalb�, kad antroji studija visiškai prieštarauja pirmajai.

Anot Savivaldyb�s tarybos nario Vidmanto Japerto, pirmoji galimybi� studija buvo reikalinga tam, kad ekonominiais skai�iavimais su visomis prielaidomis b�t� �rodyta, jog krovini� veikla Šiauli� oro uoste apskritai yra galima ir perspektyvi, kad tai n�ra kieno nors ambicijos ar iliuzijos.

Šuniui penkta koja

Pasirodo, dabar nacionaliniu mastu Šiauli� oro uosto nelabai stengiamasi pripa�inti. Jis n�ra �trauktas net � nacionalines strategijas. Kauno, Vilniaus, Klaip�dos, Palangos oro uostai yra did�i�ja dalimi finansuojamai iš valstyb�s biud�eto kaip strateginiai objektai, svarb�s Lietuvai. Šiauli� oro uostas – vienintelis, pavaldus savivaldybei, kiti yra nacionalinio pavaldumo objektai.

Buvo rengiama nacionalin� studija, kad b�t� išsiaiškinta, kiek Lietuvai reikia keleivini� oro uost�, kad jie gal�t� ekonomiškai funkcionuoti ir b�t� konkurencingi. Išvada – vieno, bet per daug investuota � dabartinius oro uostus, kad jie b�t� u�daryti. Kalbant apie keleivinio Šiauli� oro uosto perspektyvas, tai Lietuvos mastu jis tikrai nesulauks vald�ios palaikymo, nes esantys trys ir taip n�ra labai apkrauti. Taigi nereik�t� nei sav�s, nei kit� klaidinti skelbiant, kad šis oro uostas bus keleivinis. Tiesa, yra min�i�, kad jis gal�t� b�ti rezervinis Rygai kaip nusileidimo takas, bet pagrindin� strategin� Šiauli� oro uosto vystymo kryptis yra b�tent krovini� perve�imas.

Konkuruos ar bendradarbiaus?

Ar neatims Šiauli� oro uostas iš bendrov�s „Lietuvos gele�inkeliai“ ar kit� krovinius perve�an�i� �moni� dalies krovini�? O gal kaip tik, s�kmingai pl�todamas savo veikl�, duos jiems daugiau darbo?

„Tai visiškai skirtingi kroviniai, perve�ami šiomis transporto priemon�mis. Mes nekalbame apie gele�inkelio, oro uosto ar sausumos transporto priešprieš�. Jie vienas kit� papildo. Dabar planuojama Šiauliuose �kurti stamb� krovini� perskirstymo mazg�, kurio pagrindin� veikla b�t� logistika – krovini� perskirstymas, kei�iant transporto r�šis. B�tent steigiamas Viešasis logistikos centras r�pint�si, kad vienu transportu atvyk� kroviniai išvykt� kitu, – teigia Tarybos narys V. Japertas. – Dabar yra traukinys „Saul�“, vykstantis iš Kinijos � Klaip�d�. Galb�t atsirast� traukini� maršrutai, kuriais b�t� gabenami kroviniai Baltijos šalyse – Šiauliai b�t� geografinis regiono krovini� paskirstymo centras. Jei suformuosime strukt�r�, sand�li� �kius, tai jis praktiškai gal�s tarnauti ir oro uostui, ir gele�inkeliui, ir sausumos transportui. Tai darys tos kompanijos, kurios disponuoja krovini� srautais arba nori tomis paslaugomis naudotis. Tai nebus išskirtinai oro uosto, gele�inkelio ar dar kieno nors nuosavyb�. Taigi tikslas yra koordinuoti �vairius procesus ir pritraukti potencialius investuotojus, kurie matyt� galimyb� šiame transporto mazge perskirstyti savo krovinius.“

Planuojama menamoje teritorijoje?

Planai – gra��s. Kiek gi laiko u�truks, kol jie bus �gyvendinti, jei apskritai bus �gyvendinti? Pasirodo, šis oro uosto veiklos planavimo procesas vyksta jau 6-8 metus. Šiemet turi b�ti paruoštas oro uosto „Master“ planas, turi b�ti pabaigtas techninis Viešojo logistikos centro projektas. Pastarasis tur�jo b�ti parengtas anks�iau, bet to negalima padaryti tol, kol nepatvirtintas karinio oro uosto detalusis planas, nes dar neatskirti �em�s sklypai. Viešasis logistikos centras 2013-2014 m. jau tur�t� prad�ti veikti.

Savivaldyb�s l�š� Šiauli� oro uosto pl�trai, kiek jis dabar u�sidirba, tikrai nepakaks. Neverta tik�tis ir to, kad atsiras vietinis investuotojas, nes joks investuotojas netur�s tiek daug l�š� investuoti, tod�l oro uosto pl�tra turi tapti nacionaline strategija. Turint visus planus, atsiras ir strateginiai partneriai.

„Baikite �i�r�ti � oro uost� kaip � bandeli� pardavimo kioskel�. Gal savivaldyb� nesuvokia, kas tai yra? Aš turb�t skir�iau premij� tam, kuris pirmas �ia investuot� � koki� nors priva�i� veikl�, pritaikyt� oro uosto poreikiams. O ateityje investuotoj� tur�t� b�ti“, – teigia R. Mikšys.

Ar tai visos kli�tys oro uosto pl�trai? Kad b�t� s�kmingai patvirtintas detalusis planas, iš Krašto apsaugos ministerijos turi b�ti perduoti �em�s sklypai. Pasirodo, kol kariškiai n�ra pareng� detaliojo plano, oro uosto teritorija planuojama menamoje teritorijoje.

O gal tai tik ambicijos?

�i�rint iš šalies ir išklausius abi puses, viskas atrodo labai gra�u. Tai kod�l vis d�lto tarp Savivaldyb�s ir oro uosto vadov� �vanga ginklai? Ar mums tik taip atrodo?

Anot Savivaldyb�s atstov�, jau�iamas savotiškas nesusikalb�jimas su oro uosto administracijos darbuotojais, nes sumaišyta sprendimo pri�mimo hierarchija – oro uosto administracija yra �sitikinusi, kad ji yra tikroji oro uosto savinink�. Teigiama, kad oro uosto administracija nenori bendradarbiauti, neteikia informacijos.

„Aišku, yra nuopeln�, bet strategij� formuoja ne jie. Savivaldyb�je yra suformuota oro uosto vystymo darbo grup�, kuriai jie privalo atsiskaityti ir vykdyti �pareigojimus. Jie s�d�jo ir tyl�jo šios darbo grup�s pos�dyje kaip �uvys vandens � burn� prisis�musios. Ir po to daro viešus pareiškimus! Tai papras�iausiai nedera su etika. Jei savininkas kalba vienaip, o oro uosto administracija apie uosto vystym� kalba kitaip, tai yra nenormalu. Administracija prival�t� derinti savo pozicij� su savininku, o savininko pozicija yra aiški, vieša, visi pos�d�iai yra vieši“, – teigia Tarybos narys V. Japertas.

Supainioti interesai?

Ko siekia savivaldyb�s �mon�s „Šiauli� oro uostas“ administracija, šiaušdamasi prieš savo savinink�? Kod�l taip norima išpl�sti šio oro uosto teritorij�?

Pasirodo, Šiauli� oro uosto direktorius R. Mikšys, tiesa, ne pats, o per šeim� yra supainioj�s viešuosius ir priva�ius interesus. � oro uosto teritorij� yra tiesiogiai �siterp� privat�s sklypai. Anot Savivaldyb�s atstov�, yra jau�iamas trukdymas rengiant detal�j� karinio oro uosto plan�, stengiantis tur�ti didesn�s naudos galb�t ne sau, oro uosto direktoriui, bet giminyst�s ryšiais susijusiems �mon�ms.

Anot V. Japerto, oro uosto pl�tros studijos reng�jai nurod�, kad esamos teritorijos uostui veiklai vykdyti pakakt� dar

25-erius metus, tad tikrai nereikia prie esamos teritorijos prijungti papildomos �em�s.

Kitas diskutuotinas dalykas – oro uosto teritorijoje tur�ti sand�lius. Pasaulio praktika rodo, kad jie oro uosto teritorijoje n�ra reikalingi, nes yra krovini� terminalai, kuriuose jie yra paskirstomi, o ne sand�liuojami. Kita vertus, sand�liai yra privatus interesas, tad jie gal�t� b�ti suplanuoti statyti greta oro uosto esan�iose teritorijose.

Pareišk� nepasitik�jim� oro uosto direktoriumi

Pra�jus� ketvirtadien� Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija ir miesto vadovai pareišk�, jog kreipsis � Vyriausi�j� tarnybin�s etikos komisij�, kad ši išsiaiškint�, ar Šiauli� oro uosto direktorius R. Mikšys nesupainiojo vieš�j� ir priva�i� interes�. Savivaldybei priklausan�iame oro uoste rengiamasi atlikti audit�.

U�praeit� savait� Tarybai sprend�iant laisvosios ekonomin�s zonos (LEZ) rib� klausim�, R. Mikšys band� Šiauli� oro uostui atkovoti dal� LEZ‘o �emi�, ta�iau pamiršo pamin�ti, kad sklypas, kurio reikalauja, ribojasi su jo brolio Leono Mikšio �eme. Jeigu R. Mikšiui b�t� pavyk� išsireikalauti 100 hektar� oro uosto pl�trai, savivaldybei b�t� tek� išpirkti oro uosto direktoriaus broliui priklausan�ius 4 ha �em�s.

„NAKO numat� oro uosto pl�tr� � karin� teritorij�. Man, �mon�s vadovui, tai u�kliuvo. Projektuoti pl�tr� teritorijoje, nors ji ir valstybin�, bet yra kito juridinio asmens, kuris pagal protokol� ir detal�j� plan� yra išskyr�s perduoti prieigas prie oro uosto – 30 ha – oro uosto infrastrukt�rai? O dabar lendama dar giliau � karin� oro uost� be jo savininko sutikimo!“ – stebisi Šiauli� oro uosto direktorius.

Anot R. Mikšio, jis praš�s rezervuoti oro uosto pl�trai �emes palei jo perimetr�, o ne ka�in kur, – braukti raudon� br�kšn�. Tai susikirto su Laisv�ja ekonomine zona. Tokios zonos turi paprastai operatorius, taigi d�l �em�s tekt� der�tis su jais, o nebe su savininke – savivaldybe, tod�l v�lgi b�t� nebeaišku, ar ta �em� b�t� skirta oro uosto pl�trai, mano jis. O gal vis d�lto siekiama naudos sau?

„Aš prašau oro uosto pl�trai rezervuoti visas prieigas. Jei prašy�iau daug �em�s, o joje yra �em�s, d�l kurios kertasi mano interesai, tai tik suma�int� jos vert�. Jei prašy�iau atvirkš�iai – ma�ai, tai tik padidin�iau jos vert�. Tai man pa�iam nelabai aišku, kaip aš, prašydamas didelio kiekio �em�s, noriu prastumti savo interesus“, – teigia oro uosto vadovas.

Kitas Šiauli� oro uosto direktoriui keistas dalykas – teigimas, kad tas �emes reik�s savivaldybei išpirkti. „Pagal kok� �statym�? Visuomen�s poreikiams jos nepaimsi, nes tai pelno siekianti organizacija“, – stebisi jis.

Tai kod�l samdinys vis d�lto u�sitrauk� savo šeimininko nemalon�? Kuo Šiauli� oro direktorius ne�tiko Savivaldyb�s tarnautojams? „Visk� parodys laikas. Klausimas – kas buvo teisus ir kiek tai kainuos? Manau, kad paskutinio Tarybos pos�d�io metu nevykusiai pajuokavau išvadindamas miest� kaimu. Tai buvo mano akibrokštas“, – mano R. Mikšys.

�il�dy�mo se�zo�nas bai�g�si ne vi�siems

Povilas LUNG�

Šiauli� mieste gyventojams šildymo sezonas baig�si prieš por� savai�i�, mokymo �staigoms – prieš savait�. Deja, kai kam jis dar nesibaigs kelet� m�nesi� ar net iki pat kitos �iemos – vis daugiau gyventoj�, neišgal�dami atsiskaityti „Šiauli� energijai“ u� suteiktas paslaugas, sudaro skol� mok�jimo grafikus. Bendrovei skolingos liks ir savivaldyb�s �mon�s bei verslininkai. Socialin�s paramos skyrius jai �arsto milijonus kompensacij�.

Socialin�s paramos skyrius 2011 m. gyventojams kompensavo išlaid� u� 5,011 mln., u�pernai – u� 4,315 mln. Lt.
Gunter MULLER nuotr.

Skolingi ir gyventojai, ir biud�etininkai, ir verslininkai

Bendrov�s „Šiauli� energija“ duomenimis, pernai met� baland�io 1 d. gyventojai u� suteiktas paslaugas buvo skolingi 7,159 mln. Lt be priskaitymo u� kovo m�nes�. Šiemet skola išaugo nei daug, nei ma�ai – milijonu lit�. 2012 m. baland�io m�nesio prad�ioje gyventojai bendrovei jau buvo skolingi 8,369 mln. Lt.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Socialin�s paramos skyriaus duomenimis, „Šiauli� energijai“ kompensacijoms u� šildym� ir karšt� vanden� per 2012 m. I ketvirt� buvo pervesta net 4,254 mln. Lt. Suma – �sp�dinga, nes tiek pinig� Socialin�s paramos skyrius pernai ar u�pernai bendrovei perved� per metus – 2011 m. gyventojams kompensavo išlaid� u� 5,011 mln., u�pernai – u� 4,315 mln. Lt. Taigi milijonai �arstomi kair�n dešin�n. Juk taip paprasta sutaupyti atleid�iant biud�etini� �staig� darbuotojus.

„Šiauli� energijai“ skolingi ne tik gyventojai, bet ir biud�etin�s (respublikinio ir vietinio biud�eto) �staigos. Pernai metais tuo pa�iu metu j� skola bendrovei buvo 19,773 mln. Lt be priskaitymo u� kovo m�nes�. Tiesa, šiemet, dirbusios taupymo re�imu, biud�etin�s �staigos pasispaud� – j� skola suma��jo perpus – iki 9,878 mln. Lt.

Skolingos bendrovei ir verslo �mon�s ar �staigos, beje, jos pareigingesn�s – pernai baland�io 1 d. verslo skola bendrovei buvo vos 801 t�kst. Lt be priskaitymo u� kovo m�nes�. Tiesa, matyt, nepalanki verslui situacija s�lygojo šio sektoriaus skolos augim� – ji išaugo 742 t�kst. Lt ir pasiek� pusantro milijono.

Oran�inis �sp�jimas

Gyventojai, delsiantys sumok�ti u� bendrov�s suteiktas paslaugas, savo pašto d��ut�se rado oran�in�s spalvos lapelius, raginan�ius susimok�ti. O jei vis d�lto pinig�li� n�ra? Jei svarbiau išmaitinti šeim�, o ne paskutinius pinigus mokes�iams sumok�ti? Ar AB „Šiauli� energija“, spr�sdama skol� mokumo problemas, vadovaujasi geranoriškumo ir šali� bendradarbiavimo principais?

„�jau gerai nusiteik�s, nesiruošiau aki� draskyti, kad visi vagys, gal tod�l geranoriškai pasi�i�r�jo, nors iš prad�i� nenor�jo leistis � kalbas“, – pasakojo skol� mok�jimo grafiko sudaryti at�j�s gyventojas. Tiesa, jam to nepavyko padaryti, nes jis negal�jo �vykdyti tam tikr� bendrov�s nurodym�.

„Moteris prie langelio liep� man iškart sumok�ti s�skait� u� kovo m�nes� ir dal� skolos, bent šimt� lit�, kitaip negal�s sudaryti skolos mok�jimo sutarties. Atsakiau, kad tikrai negal�siu to padaryti, – pasakojo šiaulietis. – Pri�ad�jau bendrov�je pasirodyti iki gegu��s 10 d. Svarbiausia man buvo gauti patvirtinim�, kad man�s teismams ir antstoliams nepaduos, tada garantuotai m�s� šeima bankrutuot�.“

Sunkum� d�l vartotoj� nemokumo neturi

Anot AB „Šiauli� energija“ atstov�s spaudai Tomos Grikštien�s, dideli� sunkum� d�l vartotoj� mokumo bendrov� neturi. „Kiekvienas vartotojas, turintis �siskolinim� ar finansini� sunkum�, visuomet gali kreiptis ir bendrov�s darbuotojai pasistengs suderinti tokias susidariusi� skol� gr��inimo s�lygas, kurios atitiks b�tent to vartotojo finansines galimybes“, – teig� ji.

Susidarius �siskolinimui, bendrov�s darbuotojai pirmiausia siun�ia �sp�jim�. J� gav�s vartotojas da�niausiai atvyksta � bendrov�, kur su juo yra derinamos skolos gr��inimo s�lygos. Yra sudaromi skol� mok�jimo grafikai, atitinkantys vartotojo realias galimybes. Tik tada, kai vartotojas piktybiškai vengia laikytis sudaryto skolos gr��inimo grafiko arba nereaguoja � jam siun�iamus �sp�jimus, bendrov� d�l skolos priteisimo kreipiasi � teism�. Teismui priteisus ir vartotojui kreipiantis � bendrov�, jam suteikiama galimyb� sudaryti priteistos skolos gr��inimo grafik�. Ir tik jei vartotojas n� viename skolos valdymo etape nesidomi ir nebendradarbiauja, tokios skolos išieškojimas perduodamas antstoliams.

Anot bendrov�s atstov�s, vartotojai da�niausiai � bendrov� kreipiasi patys jau po pirmo �sp�jimo.

Dujos brango, termometro stulpeliai krito

2011-2012 m. šildymo sezonas pasi�ym�jo tuo, kad AB „Šiauli� energija“ perkam� importuojam� duj� kaina buvo nepastovi ir per 2011 10 – 2012 04 laikotarp� išaugo net 11,03 proc. D�l šios prie�asties teko didinti ir šilumos energijos kain� – nuo 2011 10 iki 2012 04 ji padid�jo 6,3 proc. (nuo 25,80 ct/kWh be PVM iki 27,42 ct/kWh be PVM).

Šis šildymo sezonas taip pat pasi�ym�jo itin �ema lauko oro temperat�ra ir d�l to susidariusiomis ekstremaliomis s�lygomis – 2012 m. sausio m�nesio vidutin� paros lauko oro temperat�ra siek� –18,9°C, o 2012 m. vasario m�n. šaltukas spaud� net –24,4°C.

AB „Šiauli� energija“ atstovai d�iaugiasi, kad pavyko išvengti šilumos energijos tiekimo sutrikim�, tod�l bendrov� š� šildymo sezon� u�baig� s�kmingai. Nesid�iaugia tik gyventojai, kuri� pinigines šiemet itin paplonino s�skaitos u� šildym�.

Skan�di�na�mas mo�kyk�l� tink�lo per�tvar�kos pla�nas

Povilas LUNG�

Šiauli� miesto politikai ruošiasi rinkimams – skandina mokykl� tinklo pertvarkos plan�, kuriam po karšt� aistr� buvo pritarusi dauguma mokykl�. Reforma stabdoma. Kas tai – priešrinkiminis pokštas? Baim� susigadinti politin� reputacij�? O gal br�sta proting� sprendim� metas?

Socialdemokrat� frakcijos ir Darbo partijos bei Liberal� s�j�d�io frakcijos, iš viso 18 �moni�, pasi�l� nebeintegruoti pradini� mokykl� � progimnazijas.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Šokiruojanti �inia

Socialdemokrat� ir Darbo partijos bei Liberal� s�j�d�io frakcij� si�lymai pusantro m�nesio darb� pavert� niekiniu ir sukels dar daugiau �tampos mokykl� bendruomen�ms. Švietimo skyriaus specialistai neneigia, kad teks ma�inti progimnazij� skai�i� mieste.

Antradien� Šiauli� miesto savivaldyb�s Švietimo, sporto ir kult�ros komiteto pos�d�io dalyvius pasiek� šokiruojanti �inia. 2012-2015 m. mokykl� tinklo pertvarkos planas �lunga – Socialdemokrat� frakcijos ir Darbo partijos bei Liberal� s�j�d�io frakcijos, iš viso 18 �moni�, pasi�l� nebeintegruoti pradini� mokykl� � progimnazijas.

Nuo 2012 m. rugs�jo 1 d. Šiauli� miesto tarybos sprendimu Auštabalio pradin� mokykla bus prijungta prie „Rasos“ progimnazijos, Dain� pradin� – prie Dain� progimnazijos, o Dubijos pagrindin� – prie Salduv�s progimnazijos. Kadangi politikai suvokia, kad mokykl� tinklo pertvarkos „traukinys“ jau ne tik pajud�j�s, bet ir toli nuva�iav�s, d�l ši� mokykl� išsaugojimo jau nieko nebegalima padaryti, tad susizgribo r�pintis kitomis � „pasmerkt�j� s�raš�“ �trauktomis pradin�mis.

Nuo 2013 m. rugs�jo 1 d. planuota reorganizuoti dar tris pradines mokyklas: Centro pradin� prijungti prie Jovaro progimnazijos, Liepori� – prie Gegu�i�, „Saul�s“ – prie „Romuvos“ progimnazijos.

Socialdemokrat� ir Darbo partijos bei Liberal� s�j�d�io frakcijos pasi�l� nebeintegruoti pradini� mokykl� � progimnazijas. Si�loma ir neberekomenduoti mokyklos patalp� ploto vienam mokiniui pradin�je mokykloje ir progimnazijoje – 9 m2, gimnazijoje – 11 m2. Anot politik�, reik�t� panaikinti ir nustatyt� maksimal� mokini� skai�i� – gimnazijose iki 550, progimnazijose – iki 700.

� si�lym� �trauktas ir punktas, kad mokykl� tinklo pertvarkos 2012-2015 m. projekte nebelikt� eilut�s apie Vijoli� vidurin�s mokyklos ateities alternatyv�. Si�loma, kad ji tapt� regionine sporto mokykla.

Politikai priblokšti

Nauji pertvarkos planai priblošk� Švietimo, sporto ir kult�ros komiteto narius. Anot vicemer�s Daivos Matonien�s, tai tik politik� �ingsnis prieš Seimo rinkimus: „Rinkimams skiriamas did�iausias d�mesys, o miesto interesai yra visiškai nustumiami. Man labai gaila, kad frakcija elgiasi labai nekorektiškai, negra�iai.“

Angel� Kavaliauskien�, Švietimo, kult�ros ir sporto komiteto pirminink�, teig�, kad partijos narys tur�t� atstovauti frakcijos nuomonei, o ne savo individualiai: „Arba turi b�ti bendras darbas ir bendri sprendimai, arba darbas prasid�s skirtingomis kryptimis.“

Nors darbo grup�je ruošiant plan� dalyvavo vis� partij� frakcij� atstovai, politikai kratosi atsakomyb�s. Švietimo komiteto pirminink� tikina, kad jos si�lymas buvo palikti po vien� pradin� mokykl� centre ir pietiniame rajone.

Šiauli� mieste kasmet mokyklose suma��ja t�kstan�iu mokini�. Dabar vos keliose mokyklose mokini� skai�iaus vidurkis klas�se – 22. Švietimo skyriaus duomenimis, pirmok� antpl�d�io nebus iš šiemet. Iki baland�io 1-osios, per m�nes�, kai prasid�jo pirmok� registracija, 12 pirmok� t�v� pareišk� nor�, kad j� vaikai mokyt�si Benedikto Andruškos pradin�je, 32 – Centro ir tiek pat Liepori� pradin�se, 11 prašym� sulauk� „Saul�s“ pradin�.

Mokykl� tinklo pertvarkos �lugimas miestui kainuos. Anot Viktoro Strups, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojo, miesto mokyklose dabar yra 534 laisvos vietos. „Jei dirbtume optimaliai, per metus sutaupytume 1,5 mln. Lt. Jei pradin�s mokyklos likt�, tada ka�kuri progimnazija neišgyvent�, nes reik�t� iš jos atimti pirmokus.“ Tos pa�ios nuomon�s ir Švietimo skyriaus ved�ja Violeta Damskien�.

Regionin�s sporto gimnazijos id�ja

Iškart po Šiauli� miesto savivaldyb�je vykusio Švietimo, sporto ir kult�ros komiteto pos�d�io, jo nariai vyko � Šiauli� Vijoli� vidurin� mokykl�.

Komiteto vadov� A. Kavaliauskien� pakviet� mokyklos bendruomen�s narius diskutuoti. Buvo aptartos Vijoli� vidurin�s mokyklos parengtos specializuotos sportinio ugdymo programos. Jas jau �vertino Šiauli� universiteto K�no kult�ros ir sporto edukologijos katedra. Katedros ved�jo doc. dr. Stanislovo Norkaus pasirašytoje recenzijoje pritariama programos realizavimui, teigiama, kad parengta programa remiasi esmin�mis sporto ir sportinio ugdymo s�vokomis, kad mokiniai, at�j� iš Vijoli� vidurin�s � universitetus, jau bus �gij� dal� profesini� kompetencij�.

Programos išsi�stos � Švietimo ir mokslo ministerij�. Švietimo skyriaus ved�ja V. Damskien� neabejoja j� s�kme.

Mokyklos bendruomenei pos�d�io metu patvirtinta, kad dauguma politik� pritaria id�jai Vijoli� vidurinei tapti regionine sporto gimnazija. Tam pritar� ir švietimo ministras Gintaras Steponavi�ius.

Per dvejus metus pabrango keliskart?

Išvykstamojo Švietimo, kult�ros ir sporto komiteto pos�d�io metu išsamiai aptartas Vijoli� mokyklos renovacijos klausimas. Akcentuota, kad visuomenei sudaroma nuomon�, jog renovacijai reikia 12 ar net 18 mln. Lt. Mokyklos direktor� Irma Abromaitien� pateik� 2010 m. UAB „Miesto renovacija“ atlikto mokyklos pastato išsamaus energijos vartojimo audito duomenis, kuriuose nurodoma, kad langams, durims, grindims pakeisti ir sienoms šiltinti tereik�t� nuo vieno iki keturi� milijon� lit�. Pasigirdo nuomoni�, kad did�iausia problema – nauji mokykl� pastatai, statyti prieš pat nepriklausomyb�s atk�rim�. Šiauli� Ragain�s ar Vijoli� mokykl� pastatai – kokybiški, daug met� nerenovuoti, bet sienos laiko, tereikia kosmetinio remonto, pakeisti vamzdyn�, langus.

Vijoli� vidurin� regionin�s sporto gimnazijos keli� skinasi pirmoji. Tokio modelio mokyklas �adama atidaryti keliuose regionuose. Programos išve�tos � Švietimo ir mokslo ministerij�. Jei jos b�t� patvirtintos, palengv�t� našta ir sporto mokykloms – mokykla gaut� „mokinio krepšel�“ treneriams samdyti, jie gal�t� dirbti ir sporto gimnazijoje, ir sporto mokykloje.

Keista, kad politikai nesu-pranta, jog Vijoli� vidurin�, tapusi regionine sporto mokykla, tik palengvins našt� miestui, nes finansavim� gaus ir iš valstyb�s biud�eto sportiniam ugdymui �gyvendinti. Taigi finansin� našta miestui palengv�t�, bet politikai š� klausim� vilkina, u�uot pad�j� mokyklai grei�iau pasiekti savo tikslus. Ar neatsitiks taip, kad Vijoli� vidurin�, turinti �dirb� ugdant gabius sportui mokinius, paruoš dirv� kitai miesto gimnazijai?

V�l nuo prad�i�?

Šiauli� miesto vald�ia kaltina mokykl� tinklo pertvarkos plan� ruošusi� darbo grup�, kad ši persisteng�. Nors Taryba ketvirtadien� tur�jo apsispr�sti d�l 2012-2015 m. pertvarkos mokyklose, integruojant pradines � progimnazijas, klausimas atid�tas, grei�iausiai iki lapkri�io m�nesio.

Šiauli� miesto meras Justinas Sartauskas neneigia es�s u� tai, kad reikia parengt� plan� atid�ti. Anot jo, nelogiška spr�sti, ar mokykla surinks vaik�, kol dar neat�jo rugs�jis. „Mes nieko neatmetame, o lapkrit�, gruod� ar saus� matysime, kurios gali b�ti sujungtos“, – sak� jis. Preliminariais duomenimis, mokyklos duomenis apie mokini� skai�i� Švietimo skyriui perduoda jau iki kovo 30 d. Panašu, kad meras bando �tikti visiems, sprendimai – nebesvarb�s...

Darbo grup�, ruošianti 2012-2015 m. mokykl� tinklo pertvarkos plan�, darbavosi pusantro m�nesio. Dirbo vis� politini� partij� frakcij� atstovai. Mokyklos priimin�jo Švietimo skyriaus ir Savivaldyb�s administracijos atstovus, kurie �tikin�jo, kad pertvarkos reikalingos, bus sutaupyta l�š�. Pertvarkos planui buvo pritarusios 35 mokyklos iš 39-i�, mokykl� vadovai ir Šiauli� miesto trišal� taryba. Daugumai mokykl� sutikus politikai persigalvojo...

Norint koreguoti mokykl� pertvarkos plan�, j� v�l reik�s svarstyti su bendruomen�mis, vadinasi, v�l bus sukuriama �tampa. Argumentai d�l tuš�i� viet� mokyklose švaistomo finansavimo – apie 1,5 mln. Lt – politik� nebeveikia. Prognozuojama, kad 2015 m. liks tik apie 13 t�kst. mokini�. „Mokinio krepšelio“ u�teks tik pedagog� atlyginimams išmok�ti, o Savivaldybei reik�s prid�ti pinig� pustušt�ms mokykloms išlaikyti.

�iau�li� uni�ver�si�te�tas�� ma�gi�jos mo�kyk�la?

Kristina KATINAIT�

Kai prieš kelet� met� Lietuvos prezidento pašon�je sukiojosi b�r�ja, daugelis �tariai murm�jo sau po nosimi. Šiandien politik� pasaulyje jau sutiksime ne vien� ragan� ar astrolog� – tai nieko nebestebina. Ta�iau tikrai nustembi su�inoj�s, kad jau ne vienerius metus Šiauli� universitete d�stomi chiromantijos pagrindai.

Jau septintus metus Šiauli� universiteto studentai gali lankyti pasirenkam� dalyk� – chirologijos pagrindus, kuriuos d�sto fizikos moksl� daktaras docentas Vaidotas Kanišauskas. Dalyko anotacijoje studentai supa�indinami su b�simu „mokslu“: „Chirognomija: piršt� formos, nykštys, plaštakos pavidalai, nagai. Astrologin� chirologija: rank� piršt� ir delno kalv� apib�dinimas pasinaudojant astrologin�mis �iniomis. Delno linijos: širdies, galvos ir gyvenimo, likimo, saul�s ir sveikatos; linijos apie vaikus ir santuokas“. Toliau dar �domiau! Dalykas apib�dinamas kaip „bendrojo universitetinio lavinimo“, o pusme�io kurs� baig� studentai, programa numato, tur�t� „mok�ti atskleisti �mogaus charakter� ir ligas pagal rank� pavidal�“.

Ir kas dr�sta sakyti, kad Lietuvos universitetuose d�stoma vien tik sausa teorija iš pageltusi� lap�? Chirologijos pagrind� mokymo metodai – naujoviški. Paskait� metu išmokt� teorij� studentai kas savait� pritaiko praktiškai seminar� metu. Be to, jie „nuolat gauna nam� darb�“.

Beje, pasak Matematikos ir informatikos katedros atstovo, chirologijos pagrindai – vienas populiariausi� pasirenkam�j� dalyk� universitete. „LPD tam ir yra sukurti, kad išpl�st� student� akirat�, tad jeigu studentai vien� ar kit� dalyk� noriai renkasi, vadinasi, jis yra geras ir naudingas“, – teigia jis.

Kalbinti studentai tam irgi pritar�. Pasak j�, tai labai �domus mokslas ir jie labai smagiai j� pritaiko artim�j� rate. Pasak vienos iš š� modul� pasirinkusi� studen�i�, paskait� metu mokomasi teorijos – atpa�inti �vairius delno linkius, linijas, išgaubimus, form�. „Kiekvienam modul� lankan�iam studentui d�stytojas sudar� asmenin� horoskop�, visk� turime u�siraš�. Pagal š� horoskop� egzamino metu tur�sime aiškinti savo delno linijas, galima sakyti, sudaryti „atvirkštin� horoskop�“. Paskaitos vedamos �domiai, d�stytojas moka patraukti student� d�mes�“, – teig� ji.

Aukštojo mokslo �statyme teigiama, kad pagrindiniai universiteto tikslai yra sudaryti s�lygas asmeniui �gyti moksliniais tyrimais grind�iam�, kult�ros, mokslo ir naujausi� technologij� lyg� atitinkant� aukšt�j� išsilavinim�, kvalifikacij� ir mokslo laipsn�. Ar u� valstyb�s l�šas studentams tur�t� b�ti d�stomas visiškai su aukštuoju mokslu nieko bendra neturintis dalykas?

Paklausta, k� mano apie universitete d�stomus chirologijos pagrindus, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministr� Nerija Putinait� teig�: „Okultizmas, astrologija ir pan. n�ra jokios legaliai �teisintos studij� ar mokslo šakos bei kryptys. Ta�iau jos gali b�ti tiriamos istoriniu, antropologiniu ar net sociologiniu po�i�riu kaip tam tikri visuomen�je pasireiškiantys reiškiniai ar istoriniai faktai. Šia prasme jie gali b�ti kritini� mokslini� tyrim�, analiz�s ir studij� dalykai, ta�iau visiškai ne�sivaizduoju, kad aukštojo mokslo studij� programoje b�t� galimi tokie „praktikos“ ar net „teorijos“ dalykai.“

Anot Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus atstov�, aukšt�j� mokykl� si�lomas studij� programas akredituoja Studij� kokyb�s vertinimo centras. Tvirtinant studij� programas, �i�rima, kaip atskiruose studij� dalykuose d�stoma med�iaga ir j� rezultatai siejasi su visos studij� programos siektinais rezultatais. D�l laisvai pasirenkam� dalyk� sprend�ia pati aukštoji mokykla. Kaip tvirtinami laisvai pasirenkami dalykai, turi b�ti fiksuota vidiniuose aukštosios mokyklos tvarkose, j� kokyb� turi pri�i�r�ti aukštosios mokyklos vidin� studij� kokyb�s kontrol�.

Vadinasi, universitetas pats nusprend�ia, kokius pasirenkamuosius dalykus si�lyti savo studentams, kaip ugdyti j� pasaul��i�r�, kult�r� ir dvasi�.

Kokia komisija gal�jo patvirtinti š� modul�? Gal vert�t� ištirti jos nari� deln� linijas ir pa�i�r�ti, ar jos neprasilenkia su universiteto vertyb�mis? O gal tiesiog palaukime. Juk ir Haris Poteris ne per vien� dien� tapo did�iu burtininku, o Hogvartso ker�jimo ir burt� mokykla atsirado ne per metus...

�i�l�n� ge�le��in�ke�lio sto�tis: n�ra to blo�go, kas nei��ei�t� � ge�ra

Mindaugas MALCEVI�IUS

Dar pra�jusi� met� pabaigoje savaitraš�iui „Šiauliai plius“ paviešinus incident� Šil�n� gele�inkelio stotyje, kai iš traukinio išlipan�iam ne�galiam keleiviui u�siverian�ios durys prispaud� galv�, paaišk�jo ir daugiau keleivi� saugumo problem�. Po min�to nelaimingo �vykio, kur� steb�jo kartu va�iav� ir nesp�j� išlipti mokiniai, j� t�v� ir šil�niški� kantryb� tr�ko ir pasipyl� skundai, kad keleivi� saugumas n�ra u�tikrintas.

Kaip elgtis keleiviui, kuris mato prieš save keleiviams skirt� peron�, esant� kitoje net keli� b�gi� linij� pus�je, bet � j� patekti gali vienintele per�ja, pa�enklinta u�rašu „Tarnybin� per�ja“?
Autoriaus nuotr.

Šiandien jau galima �vertinti, ar situacija bent kiek pager�jo. Poky�i� per tuos kelis m�nesius tikrai �vyko – prieš kur� laik� Šil�n� gele�inkelio stotis savo teritorij� „apginklavo“ �vairios paskirties �sp�jamaisiais �enklais, pvz., „Saugokis traukinio“, o ties vienintele per�ja per b�gius � peron�, kuriuo vaikšto p�stieji, išdygo �sp�jamasis �enklas „Tarnybin� per�ja“. Tik kur d�tis keleiviams? Perskristi b�gius?

Pasipyl� lyg iš gausyb�s rago

Šil�n� gele�inkelio stoties problemos paaišk�jo, kai po incidento traukinyje buvo prad�ta dom�tis ne visai �prasta šios gele�inkelio stoties situacija. Paaišk�jo, kad did�iausia problema – pavojingai manevruojantys krovininiai traukiniai, pastatomi tiesiog ant per�jos, kuria keleiviai eina � keleivin� traukin�. Taigi nor�dami patekti � Šil�n� gele�inkelio stotyje keleivi� paimti sustojant� traukin� �mon�s b�davo priversti arba l�sti per krovininio vagono apa�i�, lipti per jo virš�, arba bandyti krovinin� traukin� apib�gti. Akivaizdu, kad visais atvejais šil�niški� kelion� traukiniu neretai prasid�davo gana sud�tingais ir gyvybei pavojingais išbandymais. „�mon�s vis� laik� skund�iasi, grasina, kad televizij� iškvies, bet k� mums daryti, kur mums t� traukin� priimti? Sud�tinga situacija. Dar soviet� laikais buvo planuota statyti p�s�i�j� tilt�, o paskui jis buvo pamirštas. N�ra pas mus p�s�i�j� tilt�, o traukini� b�na daug. B�na situacij�, kai traukin� galima leisti tik vienu keliu. Vienas turi stov�ti, o kit� turime praleisti. �inoma, kartais ir tvarkdarys apsirinka ar dar kas nors“, – taip anuomet susidariusi� situacij� komentavo Šil�n� stoties viršinink� Lilija Surovec.

Kitos problemos – tinkamai neapšviestas peronas ir labai retais atvejais �jungiamas stoties garsiakalbis, turintis nuolat keleivius �sp�ti apie stotyje judan�ius traukinius. Kitaip tariant, susiruoš� va�iuoti traukiniu, saug�s nesijausdavo ne tik vaikai, bet ir j� t�veliai, kurie, netur�dami kitos išeities, ir patys l�sdavo po krovininiu traukiniu, iš keleivinio išlipdavo � aklin� tams� ar rizikuodavo kirsti b�gius ne�inodami apie galimai j� link atva�iuojant� sunkiasvor� b�gi� mil�in�.

Kalb�dami apie visus šiuos dalykus vartojame b�t�j� kartin� ar b�t�j� da�nin� laik�. O k� gal�tume pasakyti esamojo laiko forma, t. y. kokia dabar situacija Šil�n� gele�inkelio stotyje?

Pasikeit� � gera

Pra�jo vos keli m�nesiai po to, kai savaitraštis „Šiauliai plius“ apraš� šil�niški� r�pes�ius, ir Šil�n� gele�inkelio stotyje atsirado poky�i�. �mon�s vis da�niau girdi apie � j� stot� atvykstan�ius ir išvykstan�ius traukinius. Keista, juk stoties viršinink� anuomet kalb�jo, kad nuolat yra pranešama apie judan�ius traukinius, tik turb�t ne visi girdi. Gal šil�niški� klausa pager�jo?

Ir šviesos Šil�n� gele�inkelio stotyje atsirado daugiau. Ir ne tik tod�l, kad pavasaris, kad laikrod� pasukome valanda � priek�. Šviesiau pasidar� gerokai anks�iau, o j� skleid�ia paprasta elektros lemput�. Tik kur dingo ta protu nesuvokiama taupymo politika, kuomet šviesos, prieš kelis m�nesius tvirtino stoties viršinink� L. Surovec, taupumo sumetimais Šil�n� gele�inkelio stotyje neb�davo vis� nakt� ir j� �jungdavo tik apie 6 val. ryto, kai atvyksta pirmasis traukinys iš Radviliškio.

Galiausiai reikia pasid�iaugti, kad ir t� mirtin� �aidim� – atsp�k, ar peršok�s vien� traukin� išvysi atva�iuojant� kit�, pasiek tiksl� ir lik gyvas – šil�niškiai beveik u�miršo ir � traukin� prad�jo vaikš�ioti ramiai tam skirtu taku, nebešokin�dami per traukinius kaip veiksmo film� herojai.

Pasiteiravus šeimos, gyvenan�ios vos keli metrai nuo Šil�n� gele�inkelio stoties ir b�gi�, ar tikrai poky�iai tokie ryšk�s, sulaukta atsakymo, kad visi dabar jau�iasi kur kas saugiau. „Situacija tikrai pasikeit� � gera. Dabar jau b�gi� nebeu�stato taip, kaip b�davo anks�iau, kai reik�davo po traukiniu l�sti. Jau �sp�jama ir apie atvykstan�ius traukinius. Reikia pasid�iaugti, kad ir šviesiau pasidar�, nebetaupo taip“, – pasakojo J�rat� Bal�ien�. Vadinasi, galimybi� pagerinti situacij� buvo, tereik�jo šiek tiek pasistengti.

Nor�t�si tuo ir u�baigti, nes juk buvo atsi�velgta � �moni� išsakytas problemas, kad b�t� u�kirstas kelias galimai didelei nelaimei, ta�iau atvykus � stot� kyla klausimas – ar iš didelio rašto neišeita iš krašto?

Keleiviams – „Tarnybin� per�ja“?

Prieš kur� laik� Šil�n� gele�inkelio stotyje �m� dygti nauji �sp�jamieji �enklai. �odis „dygti“ �ia labai tinka, nes j� �m� ir pridygo kaip gryb� po lietaus. Iš prad�i� � stot� einantys �mon�s net nesuprato, kaip � �enkl� „Tarnybin� per�ja“ reaguoti, nes u�rašas sako, kad per�ja skirta AB „Lietuvos gele�inkeliai“ darbuotojams. Nejau nelikus krovinini� vagon�, kurie keleiviams u�tverdavo keli� � peron�, dabar j� vaidmen� perima ka�koks neaiškios paskirties �enklas? Ar pašalinis asmuo, einantis per�ja, pa�ym�ta �sp�jamuoju �enklu „Tarnybin� per�ja“, nusi�engia kokioms nors rašytoms ar nerašytoms bendrov�s „AB „Lietuvos gele�inkeliai“ taisykl�ms? Jeigu taip, tai kaip elgtis keleiviui, kuris mato prieš save keleiviams skirt� peron�, esant� kitoje net keli� b�gi� linij� pus�je, bet � j� patekti gali vienintele per�ja, pa�enklinta net dviem �enklais, �sp�jan�iais, kad per�ja – tarnybin�, vadinasi, galimai jam neskirta, antra – �mogus turi saugotis traukinio, nes apie tai �sp�ja �enklas „Saugokis traukinio“. Kad �enklas „Saugokis traukinio“, �sp�jantis apie galimus pavojus, yra reikalingas, abejoni� nekyla niekam, ta�iau kokia tikroji �enklo „Tarnybin� per�ja“ paskirtis? Juk pamat� �enkl� „Tarnybinis ��jimas“ �inome, kad paprastiems mirtingiesiems ten eiti draud�iama.

Pirmiausia atsakymus buvo bandoma gauti vietin�je Šil�n� gele�inkelio stoties administracijoje. Stoties viršinink�s L. Surovec telefonu paklausus, k� reiškia šie gana keisti ties per�ja per b�gius pastatyti �sp�jamieji �enklai, ji patikino, kad ši� �enkl� jau kelios dienos neb�ra, o kai stov�jo, buvo skirti tik darbuotojams. „Tie kelio �enklai buvo skirti tik darbuotojams, o ne keleiviams“, – tikino L. Surovec. Atsakymas, kad �enkl� neb�ra, nustebino. Nuvykus � stoti paaišk�jo, kad niekur tie �enklai nedingo – stovi kaip stov�j�. Nejau stoties viršinink� ne�ino, kokie �enklai yra jos pri�i�rimoje teritorijoje... Paklausta, kod�l �sp�jamasis �enklas „Tarnybin� per�ja“ apskritai pastatytas prie tako, kuriuo vaikšto pašaliniai, ir kas j� pastat�, L. Surovec prasitar�, kad tuos �enklus stato ne ji, o AB „Lietuvos gele�inkeliai“ filialas „Šiauli� gele�inkeli� infrastrukt�ra“.

Nusiuntus oficiali� u�klaus� � Šil�n� gele�inkelio stoties viršinink�s L. Surovec min�t� �staig�, buvo gautas atsakymas, kad „�pareigojamasis saugos �enklas „Tarnybin� per�ja“ nedraud�ia pašalini� asmen� �jimo per per�j�, o tik nurodo gele�inkeli� transporto darbuotoj� �jimo krypt� kertant gele�inkel�“. Taigi AB „Lietuvos gele�inkeliai“ filialo „Šiauli� gele�inkeli� infrastrukt�ra“ direktoriaus Algirdo Karu�io pasirašytame rašte teigiama, kad eiti šia per�ja keleiviai gali. Pasirodo, ne visi �enklai, esantys gele�inkelio stoties ribose, reiškia t� pat� – pats �mogus turi atsirinkti, kuris skirtas jam, o kuris jam tur�t� b�ti „nematomas“. �domiausia tai, kad šia per�ja, patikino �enklus pasta�iusi bendrov�, keleiviai gali dr�siai eiti, nes jiems skirtas vienintelis �sp�jamasis �enklas „Saugokis traukinio“.

Tinkama infrastrukt�ra planuojama

Iš AB „Lietuvos gele�inkeliai“ filialo „Šiauli� gele�inkeli� infrastrukt�ra“ gautas atsakymas Šil�n� gyvenviet�s �mon�ms tur�t� suteikti ir daugiau gra�esnio bei saugesnio rytojaus vil�i�. �ia numatomos kelios naujov�s. „Šiauli� gele�inkeli� infrastrukt�ra“ deda visas pastangas, kad p�stieji saugiai patekt� � keleivi� peronus, tod�l planuoja bendrov�s l�šomis �rengti p�s�i�j� per�j� per gele�inkel� prie Šil�n� perva�os. Naujai �rengta p�s�i�j� per�ja su esamais signalizacijos �renginiais u�tikrint� saug� p�s�i�j� kirtim� per gele�inkel�“, – sakoma filialo direktorius A. Karu�io pasirašytame rašte.

Direktoriaus teigimu, jau yra rengiamas raštas Šiauli� rajono savivaldyb�s merui, kad pagaliau b�t� sukurta tinkama gele�inkelio infrastrukt�ra Šil�n� gyvenviet�je – �rengtas p�s�i�j� takas nuo gele�inkelio stoties iki perva�os ir nuo perva�os iki Šil�n� gyvenviet�s. Taigi belieka tik�tis, kad šil�niškiams bent taip bus atlyginta u� patirtus išbandymus.

Spren�di�mai d�l �pliu�siu�ko�?

Povilas LUNG�

Ar galima išspr�sti avaringos per�jos problem�, 50 metr� perk�lus autobus� stotel� ten, kur automobilius stato �vairi� firm� klientai, autobusais u�stojant iš kiemo išva�iuojantiems vairuotojams vaizd� � gatv�? Papras�iausia b�t� pastatyti reguliuojam� šviesofor�, bet savivaldyb�, nors verslininkai ir prisid�t�, jam neturi l�š�. Ar pigesnis pasirinktas problemos sprendimo b�das yra geresnis? O gal valdininkams tereikia pasid�ti „pliusiuk�“, kad problema „išspr�sta“?

�domu, kiek sprendim� Savivaldyb�je priimama neišsiaiškinus vis� aplinkybi�, o tik kad b�st� pad�tas „pliusiukas“? Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jo Ar�no Adomai�io turimi „negeri duomenys“ apie avaringum� Til��s gatv�j� esan�ioje pe-r�joje pasirod� lau�ti iš piršto.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Starto tiesioji

Greta Til��s ir Baltup�n� gatvi� sankry�os esanti per�ja – galvos skausmas p�stiesiems, norintiems patekti � kit� gatv�s pus�. Gatv� toje vietoje plati – net keturi� eismo juost�. Iš vienos pus�s automobiliai dideliu grei�iu atlekia nuo miesto centro, šiek tiek pristabd� tik prie Ragain�s mokyklos, iš kitos – �sib�g�j� kirt� Pramon�s ir Til��s gatvi� sankry��. Vairuotojams, ypa� ne vietiniams, net � galv� negali šauti mintis, kad tokioje vietoje gali b�ti p�s�i�j� per�ja. Pastaroji šioje vietoje reikalinga, nes daug �moni� lankosi ar dirba greta esan�iame sporto klube, Til��s ir Vairo gatv�se esan�iose �staigose.

D�l vairuotoj� neapdairumo ar d�l pa�i� p�s�i�j� išsiblaškymo ar skub�jimo per�joje vis �vyksta koks nors eismo �vykis, tiesa, da�niau ne p�s�iasis partrenkiamas, o priešais per�j� greitai sustabd�ius automobil� iš paskos va�iav�s nesp�ja sustoti. Sunku vairuotojams išsisukti ir iš Baltup�n� gatv�s centro link. Ši vieta Til��s gatve va�iuojantiems vairuotojams yra tarsi starto tiesioji �sib�g�ti.

„Negeri duomenys“

Jei transporto srauto pagrindine miesto arterija neapribosi, galima imtis kitoki� priemoni�. Anot Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jo Ar�no Adomai�io, ši vieta tikrai yra pavojinga: „Turime neger� duomen� iš policijos, kad eismo �vyki� �ia yra daug. Daug priemoni� imtasi. Buvo padidinti p�s�i�j� per�jos �enklai, kurie dabar �alsvam švies� atspindin�iam fone. Gemb�s, ant kuri� jie pritvirtinti, �rengtos aukš�iau, kad vairuotojai matyt� iš toliau.“

Taigi nuspr�sta imtis veiksm� – dar šio m�nesio prad�ioje Savivaldyb�s Saugaus eismo komisijoje buvo svarstytas klausimas d�l eismo s�lyg� šioje sankry�oje. Komisija rado išeit�, „iš esm�s“ pagerinsian�i� p�s�i�j� saugum� šioje vietoje – nusprend� viešojo transporto stotel� „Vairas“ perkelti toliau nuo per�jos ar�iau �va�iavimo � kiem�.

Tokiu komisijos sumanymu pasipiktino greta stotel�s esan�iame pastate �sik�r� verslininkai.

„Išspr�sdami“ vien� problem�, valdininkai tik dar daugiau j� sukurs. Jei stotel� bus patraukta, stovintys autobusai u�stos vaizd� iš kiemo išva�iuojantiems automobiliams, kuri� �ia tikrai daug va�in�ja. Be to, � stotel� da�nai atva�iuoja ne vienas autobusas, o du trys, tai kur jie sustos? Kelias � kiem� ar iš jo bus visiškai u�tvertas. Jau dabar norintiems iš kiemo pietinio miesto rajono link pasisukti vairuotojams sunku tai padaryti, o kai stotel�je stov�s autobusas, matomumas bus nulinis, – svarst� vienas iš pastate �sik�rusi� verslinink�. – Kieme stovi ir saugos tarnybos automobiliai. Kaip jiems išskub�ti � �vykio viet�? Nebus „palaukite, nematau ar keli� u�tv�r�“. O kur Til��s gatv�je sustos m�s� klientai? Nemanau, kad jiems bus patogu suktis � kiem� ir ieškoti ten vietos automobiliui.“

Pasigirdo ir kritikos, kad va�iuojant iš pietinio miesto rajono atstumas tarp stoteli� „Elektros tinklai“ ir „Vairas“ ir taip n�ra didelis, o stotel� perk�lus 50 m tik dar labiau sutrump�t�. Anot Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jo, stotel�s perk�limas atstum� tarp stoteli� reglamentui �takos netur�s: „Tik�tina, kad autobusas, anks�iau išva�iuodamas iš stotel�s, prieš t� nelaiming� per�j� neu�stos kitiems vairuotojams vaizdo. Juk kai b�da, ir šiaudo griebiamasi, tai ir ten bandome �vairias priemones, kad pasiteisint� ir b�t� efektyvios. Nemanau, kad stotel�s patraukimas sukels kam nors koki� nors nepatogum�.“

Gr��o prie to, nuo ko prad�jo

U�virus aistroms, kaip išspr�sti ši� avaringos p�s�i�j� per�jos problem�, vakar rinkosi pasitarti Saugaus eismo komisijos nariai. Tar�si tar�si ir iki galo nesusitar�.

Anot pos�dyje dalyvavusi� verslinink�, stotel�s perk�limas 50 metr� neišgelb�s ir p�s�i�j�, nes daugiausia nelaiming� atsitikim� �vyksta ne šioje, o kitoje gatv�s pus�je. Tai nustebino komisijos narius, nes j� iš velniai �ino kur ištraukti duomenys apie avaringum� šioje vietoje, pasirodo, n�ra policijos patvirtinti. „Jau penkerius metus kasdien einu šia per�ja � darb� ir tikrai galiu patvirtinti, kad daugiausia avarij� �vyksta Baltup�n� gatv�s pus�je. Šia puse nuo miesto centro va�iuoja ir daugiausia automobili�. Tai kam kilnoti stotel� kitoje pus�je?“ – Saugaus eismo komisijos pos�dyje vakar kalb�jo verslininkas.

Policijos duomenimis, per 2011 metus p�s�i�j� per�joje ties Baltup�n� gatve nebuvo n� vieno �skaitinio auto�vykio,

t. y. nebuvo nei su�alota, nei �uvo �moni�. Šiemet – taip pat. Pareig�nai sako, kad �skaitini� �vyki� daugiau �vyksta ar�iau Pramon�s gatv�s ties Darkiemio gatve. 2011 m. �ia u�registruotos dvi avarijos, �moni� nebuvo su�alota.

Tai ko verti Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jo Ar�no Adomai�io turimi „negeri duomenys“?

Paaišk�jus ir daugiau fakt� pasirod�, kad pirmasis komisijos sumanymas perkelti stotel� yra apskritai niekinis, nes šiemet tur�t� �sigalioti Europos S�jungos direktyva, pagal kuri� magistraliniuose keliuose apskritai tur�t� nebelikti šviesoforo nereguliuojam� per�j�. Toki� mieste yra tikrai nema�ai. Koks bus j� likimas? Grei�iausiai reik�s arba panaikinti, arba pastatyti šviesofor�, arba imtis dar koki� nors kit� priemoni�.

Ratas apsisuko! Vis d�lto savivaldyb� bus priversta prie per�jos �rengti šviesofor�. Til��s gatv�je �sik�r� verslininkai, jei tik sutiks Vairo gatv�s verslininkai prisid�ti, �ada skirti pus� šviesoforui �rengti reikiamos sumos. Tiesa, šviesoforas gali b�ti �rengtas, o kartu ir per�ja gali b�ti perkelta � visai kit� viet� – Til��s ir Vairo gatvi� sankry��, nes iš šios gatvel�s vairuotojams taip pat sunku išva�iuoti.

Taigi Til��s ir Baltup�n� gatvi� sankry�oje esan�ios p�s�i�j� per�jos likimas Saugaus eismo komisijos nebuvo vakar nulemtas – klausimas atid�tas svarstyti kit� kart�, kai paaišk�s, ar Vairo gatv�je versl� pl�tojantys verslininkai sutinka prisid�ti finansiškai �rengiant reguliuojam� šviesofor�. Jo �rengimas kainuoja apie 70 t�kst. Lt.

�domu, kiek sprendim� Savivaldyb�je priimama neišsiaiškinus vis� aplinkybi�, o tik kad b�st� pad�tas „pliusiukas“?

Kel�m�s sa�vi�val�dy�b� par�duo�da tris mo�kyk�las

Povilas LUNG�

Kol Šiauli� miesto politikai dar svarsto, k� daryti su trim rugs�jo 1-�j� ištušt�sian�iais mokykl� pastatais, Kelm�s rajono savivaldyb�s administracija yra ry�tingesn� – aukciono b�du jau parduoda kelet� mokykl�. Ta�iau ar pardavus jos nepapildys ir taip ilgo pastat�-vaiduokli� s�rašo?

„Ant prekystalio“ – trys mokyklos

Kelm�s rajono teritorijoje u�daromos rajono mokyklos, kult�ros �staigos, tod�l lieka pastat� ir kito nekilnojamojo turto, kuris savivaldyb�s funkcijoms atlikti yra nereikalingas. Nenaudojamas ir nereikalingas savivaldyb�s turtas daugiausia perduodamas asociacijoms (bendruomen�ms) j� �statuose nurodytai veiklai vykdyti, išnuomojamas arba rengiami dokumentai pastatams privatizuoti.

2012 m. sausio 1 d. privatizuotin� Kelm�s rajono savivaldyb�s objekt� s�raše buvo devyni objektai. 2011-aisiais tebuvo parduotas vienintelis – dar�elio pastatas Petrališk�s kaime. Dabar parduodamos net trys Pagi�, Burbai�i� ir Pašil�n� kaimuose esan�ios mokyklos, joms priklausantys �kiniai pastatai ir �em�.

Kra�i� seni�nijos Pagi� kaime esanti net 616,19 kv. m ploto dviej� aukšt� mokykla aukcione parduodama viso labo u� 21 t�kst. Lt. Mokyklos sienos – m�rin�s ir medin�s. � kain� �skai�iuoti ir greta mokyklos esantys �kiniai pastatai, kiti statiniai (šulinys, kiemo aikštel�, tualetas, atliek� duob�) ir 7 t�kst. Lt vert�s šiam objektui priskirtas 1,0032 ha �em�s sklypas.

Kita parduodama – ne k� ma�esn� m�rin� dviej� aukšt� Pašil�n� mokykla. Jos plotas 588,52 kv. m. Kartu parduodamas ir �kinis pastatas, kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštel�) ir šiam objektui priskirtas 1,0861 ha �em�s sklypas. Kadangi mokykla „geresn�“ – m�rin� – tai ir pradin� jos pardavimo kaina didesn� – 40 t�kst. Lt, iš kuri� 8 t�kst. Lt – pradin� objektui priskirto �em�s sklypo kaina.

Tre�ioji, Burbai�i� kaime esanti, mokykla parduodama ne visa (301/363 dalis iš 363,08 kv. m bendro ploto). Pastatas taip pat m�rinis, tik vieno aukšto. Parduodamas ir greta mokyklos esantis �kinis pastatas bei šiam objektui priskirta 2340/4940 �em�s sklypo dalis. Pradin� objekto pardavimo kaina 27,2 t�kst. Lt, iš kuri� objektui priskirto �em�s sklypo pradin� pardavimo kaina 2,2 t�kst. Lt.

Parduodamos seniai, pirk�j� n�ra

Anot Kelm�s rajono savivaldyb�s administracijos Strateginio planavimo ir projekt� valdymo skyriaus vyriausiosios specialist�s Aldonos Ku�inskien�s, min�tos mokyklos parduodamos jau seniai.

„Mokyklos jau seniai u�darytos. Kelm�s rajono savivaldyb�s tarybos sprendimu Pagi�, Pašil�n� ir Burbai�i� mokyklos � privatizuotin� objekt� s�raš� �trauktos dar 2008 m. Ir aukcionas skelbiamas nebe pirm� kart� – viena mokykla pardavin�jama tre�i� kart�, kita – ketvirt�, dar kita – antr�“, – teig� specialist�.

Kod�l buvusi� mokykl� pastatai taip ilgai neparduodami, prie�astis, anot A. Ku�inskien�s, labai paprasta – prasta j� vieta. „Pa�ioje Kelm�je ar kur nors netoli dar domimasi, ar yra patalp� pirkti ar išsinuomoti, – teig� Strateginio planavimo ir projekt� valdymo skyriaus vyriausioji specialist�. – Kita vertus, �mon�ms dabar n�ra poreikio pirkti. Vis� trij� parduodam� mokykl� pradin� kaina jau buvo suma�inta 8-10 proc. D�iaugtum�m�s, jei jas pavykt� parduoti bent jau u� minimali� pradin� kain�.“

� privatizuotin� objekt� s�raš� šiemet tur�t� b�ti �traukta dar viena – Kelm�s rajono Tytuv�n� seni�nijos Šukiški� kaimo Ramonišk�s mokykla. Mokyklos privatizuojamo objekto �em�s dokumentai yra išsi�sti Valstyb�s turto fondui. Juos �registravus, bus organizuojamas viešas aukcionas pastatams ir �em�s sklypui parduoti.

Parduodam� yra ir daugiau

Besidomintys nekilnojamuoju turtu Šiauli� apskrityje, naršydami internete, atkreip� d�mes� � dar vien� senokai parduodam� buvusi� mokykl�. Pastaroji yra Radviliškio rajono Šniukoni� kaime. 322 kv. m gerai išsilaikiusio medinio namo pirmame ir antrame aukštuose yra po keturis kambarius ir virtuv�. Kartu parduodamas ir 1,19 ha nam� valdos sklypas.

Anot nekilnojamojo turto eksperto, u� buvusi� mokykl� prašoma 150 t�kst. Lt suma šiuo metu yra neadekvati – gerokai per didel�. „Mokykla, matyt, buvo jau seniau privatizuota, – teigia jis. – Skelbimas dabar negalioja, nes savininkai niekaip neapsisprend�ia – tai nori j� parduoti, tai v�l nebenori.“

Apie ši� buvusi� mokykl� Radviliškio rajono savivaldyb�s administracijos Švietimo, kult�ros ir sporto skyriaus ved�ja Genovat� Juodeikien� informacijos negal�jo pateikti: „Ved�ja dirbu seniai, bet apie toki� nesu gird�jusi. Šiemet Radviliškio rajone n� viena mokykla nebus parduota. Rugs�jo 1-�j� bus reorganizuotos dvi mokyklos, bet j� pastatai išliks tie patys.“

Masiškai u�daromi švietimo �idiniai

Šiauli� rajone mokykl� taip pat ma��ja. Kas atsitiks j� pastatams?

Pagal parengt� plano projekt� nuo ši� met� rugs�jo 1 d. planuojama u�daryti Micai�i� mokykl�-dar�el� ir Ku�i� vidurin�s mokyklos Gilai�i� skyri�, kur mokosi tik pradinukai. Nuo kit� mokslo met� Paven�i� vidurin� mokykla nekomplektuos 11 ir 12 klasi� – taps pagrindine. 2013 m. duris tur�t� u�verti �ar�n� pagrindin� mokykla. 2015 m. poky�i� gali sulaukti ir Ku�i� bei Bazilion� vidurin�s mokyklos. Pagal dabar galiojan�ius �statymus ir plano projekt� jos tur�t� tapti pagrindin�mis, ta�iau yra vil�i�, kad joms bus leista likti vidurin�mis su viena 11 ir 12 klase.

Kol kas atrodo aiškus tik Kurtuv�n� pradin�s ir Raud�n� pagrindin�s mokyklos pastat� likimas. Kurtuv�n� pradin� mokykla nuo kit� mokslo met� taps mokykla-universaliu daugiafunkciu centru. 2015 m. tokiu centru tur�t� tapti ir dabartin� Raud�n� pagrindin� mokykla.

Rugs�j� Šiauliuose atsiras trys pastatai-vaiduokliai – sujungus šešias Šiauli� miesto mokyklas � tris, keliaaukš�iai pastatai liks tušti. Savivaldyb�s sudarytos komisijos greitai prad�s dalyti mokykl� turt�. K� daryti su tuš�iais pastatais, vald�ia taip pat planuoja – Tarybos komitetams pateiktas si�lymas �traukti mokyklas � privatizuotin� objekt� s�raš�, kad baigusis mokslo metams savivaldybei nebetekt� ši� pastat� išlaikymo našta. Buvo netgi svarstoma šalies biud�ete numatyti l�š� ištuštint� mokykl� pastatams griauti, ta�iau kalbos liko kalbomis.

Ar tik neteks parduoti pusvel�iui?

Atsi�velgiant � Kelm�s savivaldyb�s aukcion� patirt� darosi �domu, kaip seksis Šiauli� miesto savivaldybei parduoti ar išnuomoti buvusi� mokykl� pastatus. Ar susidom�s jais verslininkai? Ar nenutiks taip, kaip nutiko Kelm�s rajone, kai jau kelerius metus niekaip nepavyksta parduoti mokykl�? Visai gali b�ti, kad aukcionuose ne keliant, o mušant kain�, trij� rugs�jo 1-�j� ištušt�sian�i� Šiauli� mokykl� pastatai bus parduoti pusvel�iui.

Net ir �sigijus tok� objekt� nugriauti, o plytas – parduoti, der�t� pasidom�ti, ar med�iagos, iš kuri� sovietme�iu jis statytas, tikrai yra ekologiškos. Zokni� mikrorajono gyventojai puikiai prisimena, kaip prieš dešimt met� vos ne per kelias naktis išnyko kariniame miestelyje stov�j� apleisti pastatai. Nors greta ir steigiamas industrinis parkas, šia vieta verslininkai iki šiol ne itin domisi. Ar neatsitiks panašiai ir su mieste esan�iomis mokyklomis, tarkim, ta pa�ia Dubijos pagrindine? Nors ir sakoma, kad mokykla yra miesto centre, grei�iau tai b�t� galima pavadinti centro u�kampiu. � š� rajon� verslas �engiai nenoriai. Net ir strategiškai gerokai geresn�je vietoje, Dubijos g. ir Draugyst�s pr. sankry�oje priešais gele�inkelio stot� esanti parduotuv� ilgokai stov�jo tuš�ia.

U�daromos Aukštabalio pradin�s mokyklos vieta taip pat ne auksin�. Mokykla �sik�rusi atokiau pagrindini� miesto gatvi�. Iš vienos pus�s j� supa gyvenamieji namai, iš kitos – gara�ai ir laukai. Anot nekilnojamojo turto ekspert�, �ia nebent b�t� galima pastatyti ma�aaukš�i� gyvenam�j� nam� ar koted��, mokykl� sulyginus su �eme.

Galb�t geresn� tik u�daromos Dain� pradin�s mokyklos vieta. Kita vertus, ji yra tarp daugiaaukš�i� gyvenam�j� nam�, prekybos centro joje irgi ne�rengsi, nes netoliese yra keli dideli.

Savivaldyb�s tarnautojai tur�t� pagalvoti ir apie tai, kad šalyje pusvel�iui privatizavus �vairius objektus daug�ja pastat�-vaiduokli�, darkan�i� ir miest� ar kaim� vaizd�, ir apskritai šalies kraštovaizd�. Pabandykite paneigti, kad esame tvark� m�gstanti tauta. Ne veltui juk pavasarini� švarinimosi akcij� met� tiek šiukšli� steb�damiesi atrandame. Nepanašu, kad tvark� m�gt� ir Šiauli� miesto savivaldyb�...

Nuo�d�min�gi esa�me...

Povilas LUNG�

Greitai bus galima traukti smagi� dainel� „Vasara, vasara, vasarait� �ia“. Prieš vykdami � kurortus, daugelis tam pasiruošia visapusiškai – ne tik susikrauna lagaminus, bet ir apsilanko pas „meil�s“ lig� gydytojus. Juk nuod�mingi esame...

„Meil�s“ ligas geriau planuoti iš anksto ir pasistengti bent prieš m�nes� iki potencialaus kurortinio romano ar nusukimo „� kair�“ u�sirašyti pas dermatovenerolog�. Tada nereik�s kelet� savai�i� sp�lioti – „sloguoju“ ar ne?
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Taip galvojo ir vienišas šiaulietis, ketin�s vykti sanatorijon � pavasar�jan�i� Palang�. „Prieš išvykdamas ketinau apsilankyti pas odos ir venerini� lig� gydytoj�. Paskambinau � Respublikin�s Šiauli� ligonin�s Odos ir veneros lig� centr�, sakau – noriu u�siregistruoti, – telefonu pasakojo vyriškis. – Registrator�s atsakymas priblošk� – ji talon� pas gydytoj� pasi�l� tik gegu��s 4 d. 12 val., tai yra po m�nesio!“

Šiaulie�iui u�siminus, kad �taria pasigav�s tam tikro pob�d�io lig�, tai negi dabar jam „sloguoti“ vis� m�nes�, registrator� patar� ateiti kit� dien�, tiesa, teksi� sumok�ti 42 Lt 10 ct ir laukti bendroje eil�je.

„Kai suabejojau, ar vis tiek pateksiu pas gydytoj�, nes pacient� daug, man buvo patikinta, kad pinigus sumok�j� pacientai paprastai iki piet� pas gydytoj� patenka. Joki� kit� alternatyv� man nebuvo pasi�lyta“, – prisimena vyriškis.

Vardo neklausia

Vasar� nesaugi� lytini� santyki� metu perduodam� lig� padaug�ja. Did�ioji dalis kurort� sve�i� nerim� kelian�ius simptomus pastebi tik gr�� namo iš atostog�.

Sifilis, gonor�ja, chlamidioz� ir kitos venerin�s ligos plist� l��iau, jei �mon�s daugiau galvot� ne tik apie savo troškim� patenkinim�, bet ir malonum� pasekmes savo ir nuolatinio partnerio sveikatai. Neretai � gydytojus besikreipiantys asmenys negali nurodyti net �mogaus, su kuriuo tur�jo nesaugi� lytini� santyki�, vardo. U�kre�iam�j� lig� ir AIDS centro duomenimis, atsitiktin� asmen� kaip tariam� infekcijos šaltin� nurodo 43 proc. gonor�ja, 18,5 proc. sifiliu, 14 proc. �IV ir 10 proc. chlamidioze u�sikr�tusi� Lietuvos gyventoj�.

Pastaruoju metu lietuviai prad�jo labiau r�pintis lytine sveikata. Po nesaugi� intymi� santyki� neretai iškart kreipiamasi � odos ir veneros lig� gydytojus, nors taip greitai ne visada �manoma nustatyti, ar asmuo u�sikr�t�s kokia nors ar net keliomis ligomis.

�mon�s da�niau kreipiasi � gydytojus bei atvirai kalba apie savo lytin� gyvenim� dar ir tod�l, kad dabar besikreipiantiems garantuojamas visiškas anonimiškumas. Valstyb�s finansuojamoms �staigoms pacient� gydymo išlaidas apmoka Valstybin� ligoni� kasa, tod�l �ia registruojami visi duomenys apie kiekvien� ligon�. � priva�i� gydymo �staig� besikreipiantis �mogus neprivalo nurodyti asmens tapatyb� patvirtinan�i� duomen�. Pildant dokumentus, da�niausiai nurodomos tik pirmosios vardo ir pavard�s raid�s, am�ius ir vietov�s, iš kurios asmuo atvyk�s, kodas. Nurodoma ir numanoma u�sikr�timo prie�astis. Ši informacija reikalinga tam, kad v�liau b�t� galima apibendrinti surinktus duomenis, nustatyti d�sningumus ir parengti atitinkamas lytiškai plintan�i� lig� prevencijos programas.

Su siuntimu – nemokamai

Respublikin�s Šiauli� ligonin�s tinklalapyje pateikiama Konsultacij� poliklinikos registravimo tvarka. Manytume, kad ta pati galioja ir Odos ir veneros lig� centre. Teigiama, kad gydytoj� specialist� konsultacijoms b�tina registruotis iš anksto. Atrodo, kad niekam ne�domi „meil�s“ lig� prevencija. Lakstyk sau m�nes�, belaukdamas vizito pas gydytoj�, po vasar�jan�ius kurortus ir pats spr�sk – „sloguoji“ ar ne?

Aišku, galima kreiptis � šeimos gydytoj�, kad išrašyt� siuntim�, arba tiesiai � odos ir venerini� lig� specialist�, jei toks yra poliklinikoje, kurioje esate registruotas.

Kita vertus, sakysite, kad norint greitai patekti pas šeimos gydytoj� siuntimo taip pat gali kilti problem�, nes talonai pas juos b�na išdalyti kelias dienas ar net savait� � priek�.

Pas šeimos gydytoj� – nemokamai

Valstybin�s ligoni� kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas spaudai Kazys �il�nas nuramina: „Šeimos gydytojo konsultacijai pacientai registruojami eil�s tvarka, belieka atvykti nurodytu laiku. Sunk�s ligoniai priimami t� pa�i� dien� vieno iš t� dien� dirban�io šeimos gydytojo, neb�tinai to, pas kur� pacientas yra prisiraš�s, ir u� tai tikrai negali b�ti reikalaujama mok�ti. Toki� ligoni� pri�mimo tvarka yra tvirtinama gydymo �staigos vadovo �sakymu.“

Belieka tik�tis, kad registrat�roje „meil�s“ liga sergantis �mogus bus traktuojamas kaip sunkus ligonis, galintis u�kr�sti visus aplink...

Pasirodo, poliklinikoje tvarka yra paprastesn� – galima tiesiai patekti pas odos ir venerini� lig� specialist�. „Patekti pas poliklinikoje, kur pacientas yra prisiraš�s, dirbant� specialist� – odos ir venerini� lig� gydytoj� – šeimos gydytojo siuntimo apskritai nereikia, pacientai registruojami � bendr� eil�“, – teig� K. �il�nas. Deja, paprastoje poliklinikoje jus ap�i�r�s tik vizualiai, nes ten jokie tyrimai neatliekami, tad vis tiek teks keliauti � specializuot� centr� ir laukti m�nes�... Arba susimok�ti.

Kada gali b�ti imamas papildomas mokestis?

Sveikatos apsaugos ministerijos atstov� Giedr� Maksimaityt� teig�, kad apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, gavusiems šeimos gydytojo siuntim�, pirmin�s ambulatorin�s, stacionarin�s, reabilitacijos paslaugos, reikiami tyrimai ir konsultacijos teikiamos nemokamai.

Iš paciento gali b�ti paprašyta susimok�ti, jeigu jis nenori laukti eil�je tam tikro planinio tyrimo arba proced�ros arba pats pageidauja skubiau gauti paslaug�.

„Pacientai, išgird� si�lym� susimok�ti, tur�t� paprašyti gydytoj� arba gydymo �staig� vadov� paaiškinti, kod�l prašoma sumok�ti u� suteikt� paslaug�, – teigia G. Maksimaityt�. – Visais atvejais pageidautina, kad paciento sutikim� d�l priemokos ar mokam� paslaug� gydantysis gydytojas u�fiksuot� ligonio ambulatorin�je kortel�je arba gydymo stacionare ligos istorijoje, o pacientas tai patvirtint� parašu. Sveikatos apsaugos ministerija ragina pacientus prieš pasirašant bet kok� dokument�, prašym� ar sutikim� atid�iai susipa�int� su jo turiniu.“

Specialistai mieliau dirba kosmetologais

Respublikin�s Šiauli� ligonin�s Odos ir veneros lig� centre šiuo metu pacientai dermatovenerologo konsultacijai registruojami gegu��s m�nesio prad�iai. Negi masiškai sergama šiomis ligomis?

„Eil�s m�nes� ar ilgiau tenka laukti tod�l, kad Odos ir veneros lig� centre stinga konsultant�. Dermatovenerologo diplom� gav� jauni gydytojai neva�iuoja dirbti � Šiaulius. Pastebima tendencija, kad jauni dermatovenerologai, ypa� moterys, daug da�niau pasirenka kosmetologo darb�, kur� dirbti galimyb� jiems suteikia �gytas aukštojo mokslo diplomas“, – teigia Zita Katkien�, Respublikin�s Šiauli� ligonin�s vieš�j� ryši� specialist�.

Odos ir veneros lig� centre dirba viso labo du dermatovenerologai, ir tie patys tik pusantro kr�vio: vienas – visu kr�viu, kitas – puse. Dirbantys medikai viršija Valstybin�s ligoni� kasos nustatyt� konsultacij� norm�, ta�iau dar didesniu kr�viu dirbti nebegali – nepakakt� darbo valand�. Vidutiniškai per par� suteikiama 21 pirmin� konsultacija ir aštuonios antrin�s konsultacijos, nors norma yra 12 pirmini� ir šešios kartotin�s.

„Pacientai, atvyk� � Odos ir veneros lig� centr� be šeimos gydytojo siuntimo, niekada nesiun�iami � pirmin�s sveikatos prie�i�ros �staigas. Tokia tvarka n�ra numatyta, nes pirmin�s sveikatos prie�i�rios �staigose neatliekami specifiniai tyrimai d�l lytiniu keliu plintan�i� bei daugelio kit� odos lig�. Šeimos gydytojo siuntimas taip pat neb�tinas – pacientai, turintys šeimos gydytojo siuntim�, ir tie pacientai, kurie jo neturi, registruojami � bendr� eil� dermatovenerologo konsultacijai“, – teigia Z. Katkien�.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtint� tvark�, šeimos gydytojo siuntimas d�l odos ir veneros lig� n�ra b�tinas – sergantieji � Odos ir veneros lig� centro registrat�r� gali kreiptis ir be siuntimo. Siuntimas išrašomas tuo atveju, kai �mogus d�l sveikatos problem� pirmiausia kreip�si � šeimos gydytoj� ir šis nusprend�, kad pacientui reikalinga dermatovenerologo konsultacija. Ta�iau � Centr� atvykusieji registruojami bendra tvarka ir nesvarbu, ar �mogus turi siuntim�, ar jo neturi. Taigi siuntimas nesuteikia pirmumo teis�s.

Paciento pageidavimu gali b�ti teikiamos mokamos konsultacijos, kurias da�niausiai ir pasirenka tie ligoniai, kurie �taria, jog gal�jo u�sikr�sti lytiniu keliu plintan�ia liga. Deja, venerin� liga n�ra privilegija ir konsultacija be eil�s negali b�ti teikiama. Jei �mogus nenori ar negali laukti m�nes� trunkan�ios eil�s, jis turi galimyb� kreiptis � privat� dermatovenerologo kabinet� arba pageidauti mokamos konsultacijos.

Venerin� liga – paties �mogaus pasirinkimo rezultatas, tad ir gydytis �mogus turi savo noru – nei jo, nei lytini� partneri� jau seniai neieško policija ir stacionaro paslaug� neprireikia. Apie sergan�iojo lytinius partnerius, kurie nepradeda gydymo, dermatovenerologas informuoja tik Visuomen�s sveikatos centr�, kurio specialistai turi galimyb� informuoti lytiniu kontaktu �vardint� asmen� apie galim� lig� ir paragina pasitikrinti sveikat�. Jokios prievartos ir kontrol�s, kaip b�davo anks�iau, n�ra.

�e��lis ap�gau�b� teat�r�

Oksana LAURUTYT�

Pra�jus� sekmadien� Šiauli� dramos teatre Tarptautin�s teatro dienos švent�s min�jimas buvo kaip niekad tylus. Po spektaklio „Inertiškos dujos“ premjeros prad�jus sveikinti aktorius, �i�rovai �jo iš sal�s, o pati švent� truko vos pusvaland�, nes teatralus panoro pasveikinti tik Savivaldyb� ir du miesto visuomeniniai klubai. Prieš kelerius metus ši profesin� švent� šv�sta su j�ra g�li�, specialiais aktori� pasirodymais ir gausiais sveikintojais. Kas atsitiko?

Aktori� Ingos Norkut�s ir Aurimo �vinio tuoktuv�s sulauk� daugiau sveikinim� nei Dramos teatras.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Daugiausia plojim� – jaunaved�iams

Kasmet Tarptautin� teatro dien� apdovanojami aktoriai, labiausiai pasi�ym�j� pra�jusiais metais. Pernai Šiauli� dramos teatre jubiliejaus proga buvo pastatytas spektaklis „Šeš�lis“. U� vaidmenis šiame spektaklyje aktoriai ir sulauk� apdovanojim�.

Šiauli� miesto savivaldyb� tradiciškai skyr� premij� atlikusiems geriausius vyro ir moters vaidmenis. Kokius aktorius nominuoti, Savivaldybei pasi�lo pats teatras.

Nominacija u� vyro vaidmen� spektaklyje „Šeš�lis“ skirta aktoriui Sauliui Bareikiui. Jis vaidino pagrindin� Šeš�lio persona��. U� moters vaidmen� apdovanota Monika Šaltyt�, „Šeš�lyje“ vaidinusi Princes�, o spektaklyje „Iguanos naktis“ – Han� D�elks. Abiem aktoriams Šiauli� miesto savivaldyb� skyr� 2000 Lt dyd�io premijas.

Šiauli� „Rotary“ klubas „Harmonija“ apdovanojo du Šiauli� dramos teatro aktorius u� antraplanius vaidmenis. Apdovanojimas �teiktas aktorei Ingai Norkutei u� Julijos D�uli vaidmen� spektaklyje „Šeš�lis“. Juozui Bindokui �teiktas apdovanojimas u� Nono vaidmen� spektaklyje „Iguanos naktis“.

Moter� klubas „Šiauliet�“ �steig� nominacij� „Met� debiutas“. Ji atiteko aktoriui Aidui Matu�iui u� mokslininko vaidmen� spektaklyje „Šeš�lis“.

Teatro vadovas Antanas Venckus Tarptautin�s teatro dienos proga pasveikino teatro veteranus, tradiciškai susodintus pirmoje parterio eil�je. �i�rovams A. Venckus kalb�jo: „Mes visais darbais, visa širdimi esame j�s� – imkite mus ir vartokite.“

Pasveikinti ne tik teatro veteranai. �sp�dinga g�li� puokšt� ir palink�jimas tur�ti kantryb�s skirti naujajai teatro sutuoktini� porai – aktoriams Ingai Norkutei ir Aurimui �viniui.

Šiauli� dramos teatro gildija tradiciškai taip pat pagerb� kolegas. Aktor� Nijol� Miron�ikait� g�les ir sveikinimus skyr� sutuoktiniams �viniams, dukrel� Sofij� pagimd�iusiai aktorei J�ratei Budri�naitei. Tradiciniai gildijos apdovanojimai buvo skirti grimo dailininkei Irenai Ceizarienei ir spektaklyje „Šeš�lis“ apsaugos darbuotoj� vaidinusiam bud�tojui Vygandui Navikui.

Koleg� prizas atiteko spektaklyje „Iguanos naktis“ vokie�i� šeimyn� vaidinusiems aktoriams: Eduardui Pauliukoniui, Vladui Baranauskui, Silvijai Povilaitytei, Vaidotui Katu�iui, Linai Bocytei.

Aktoriai „maudyti“ plojimais

„Kas dar nor�t� pasveikinti teatralus?“ – pasiteiravo šventin� rengin� ved�s aktorius Aurimas �vinys. � scen� �skub�jo moteris, �teik� ro�i� puokšt� teatro vadovui A. Venckui ir skubiai pasišalino. Šiemet kaip niekad Šiauli� dramos teatras ir aktoriai nesulauk� gerb�j� d�mesio ir pad�k�.

Iki šiol ir patys teatro aktoriai Tarptautin�s teatro dienos proga �i�rovams pasi�lydavo �sp�ding� šmaikš�i� regini�, o teatro gerb�jai aktorius „maudydavo“ plojimais ir lepino g�l�mis.

Pernai publikai rodytas poezijos-muzikos spektaklis pagal Antano A. Jonyno eiles „Krioklys po ledu“, kurias skait� Vyriausyb�s kult�ros ir meno premijos laureatas aktorius Sigitas Jakubauskas. Scenoje teatras ir Šiauli� universitetas pasiraš� draugyst�s sutart�, o serialo „Naisi� vasara“ mecenatas � scen� �ve�� ve�im� su „Naisi� vasaros“ varšk�s s�riu.

Aktoriai Tarptautin�s teatro dienos proga b�davo apdovanojami ir namine duona, juos sveikindavo apskrities policijos vadovai, verslininkai, krepšininkai, medikai, mokytojai, politikai, bankininkai, b�davo pagerbti aktoriai, nominuoti aukš�iausiesiems Lietuvos teatro apdovanojimams – Auksiniams scenoms kry�iams. Šiemet pastariesiems apdovanojimams nenominuotas n� vienas Šiauli� dramos teatro aktorius ir jame spektaklius kuriantis re�isierius.

Patys aktoriai kone kasmet parengdavo �sp�dingus improvizuotus pasirodymus – pasidabin� puošniais r�bais šmaikštaudavo ir sakydavo link�jimus, va�in�davo po miest� speciali�j� tarnyb� automobiliais, limuzinais ir per megafonus kviesdavo pamin�ti teatral� švent�.

Tad kas atsitiko šiemet?

„Situacija teatre išties bloga“

„Ai, parašykite, kad graudu, ir bus visiems aišku“, – „Šiauliai plius“ sak� pakalbinti keli Šiauli� dramos teatro aktoriai, prašydami nemin�ti pavard�i�.

Ram�nas Karbauskis, kelerius metus sveikin�s Šiauli� dramos teatr�, šiemet viešai to nedar�. Serialo, kuriame vaidina gausus šiaulie�i� aktori� b�rys, mecenatas teatralus pasveikino – kiekvienas at�j�s � teatr� gavo po duonos kepal�. „Atve��m 80 duonos kepal�. Pasirinkau nedaryti to viešai, nes situacija teatre yra išties bloga. Kol ten ji tokia bus ir kol teatrui vadovaus �mogus, kuris to neturi daryti, aš � teatr� kojos nekelsiu. Aš taip protestuoju“, – sak� jis.

Anot R. Karbauskio, Šiauli� dramos teatre dirba puik�s aktoriai, puikus aktorius yra ir teatro vadovas Antanas Venckus, ta�iau jo sprendimai yra nesuprantami.

„Belieka apgailestauti, kad Kult�ros ministerija toleruoja tokius dalykus. Kuo vangiau teatras dirba, tuo Kult�ros ministerijai lengviau dirbti“, – sak� jis.

R. Karbauskis sak� gerbiantis A. Venck� kaip �mog�, ta�iau, jo teigimu, šio vadovo problemos gula ant kit� pe�i�: „Yra daug �moni�, kurie d�l teatro problem� � teatr� nebeina. �mogus nesupranta, kad jo laikas pra�jo, ir man labai gaila teatro bei teatral�. Aš esu �emaitis, sakau taip, kaip yra – teatro vadovas turi silpnybi�, kurias turi �veikti.

Pra�ban�ga u� gro�t�

Povilas LUNG�

Nuteistieji nutrauk� bado streik�, „sutaupytas“ maistas nebebus atiduodamas labdaros organizacijoms. Prieš paskelbiant bado akcij�, šalies �kalinimo �staigose esan�ios parduotuv�s skai�iavo padid�jus� peln�. Kaliniai puikiai buvo pasireng� „laikytis dietos“ – prisipirk� skiland�i�, elnienos dešros ir apvali� sumel� kainuojan�i� maisto papild�. K� ir ir u� kiek perka Šiauli� tardymo izoliatoriaus „gyventojai“, pasidom�jome jame esan�ioje maisto ir pramonini� preki� parduotuv�je.

�kalinimo �staig� „gyventojai“ prabanga nesiskund�ia. �domu, ar Šiauli� tardymo izoliatoriaus kalaitei Mirtai kli�va koks riebesnis kaulas?

Mil�iniška apyvarta, ribotas asortimentas

Pagal naujas teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus �sakymu patvirtintas taisykles nuo baland�io 1-osios nuteistiesiems tur�jo b�ti apribotos galimyb�s �sigyti prabangos preki�, sugrie�tinta naudojimosi kompiuteriu tvarka ir kt. Ši �inia suk�l� nuteist�j� nepasitenkinim� – dalis j� �m� „badauti“.

Kal�jim� departamentui pavald�iose �kalinimo �staigose nuteistiesiems paskelbus bado akcij�, „sutaupytas“ maistas buvo atiduodamas labdara u�siiman�ioms organizacijoms. Bepigu kalintiesiems badauti, kai prieš paskelbiant bado streik� šalies �kalinimo �staigose �sik�rusiose parduotuv�se preki� buvo parduota u� rekordišk� sum�.

Šiauli� tardymo izoliatoriuje esan�ioje parduotuv�je nuteistieji ar suimtieji per m�nes� išleid�ia daugiau nei šimt� t�kstan�i� lit�. Paulius �valiauskas, Tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas, tvirtino, kad per bado akcij� kai kurie asmenys pirko parduotuv�je, ta�iau atsisak� valdiško maisto, atseit taip „badavo“. Vien praeit� savait�, bado streikui prasid�jus, tre�iadien� šioje parduotuv�je buvo nupirkta preki� u� beveik 11 t�kst. Lt. Kovo 12-18 d. prieš paskelbdami bado streik� Šiauli� tardymo izoliatoriuje esan�ioje parduotuv�je �vairi� preki� pirko 325 asmenys net u� 30 760 Lt. Pabadauti jie buvo pasiruoš� kaip reikiant...

Turb�t pagalvosite, kad �kalinimo �staigose esan�ios parduotuv�s piktnaud�iauja savo pad�timi – kadangi yra savotiškos monopolinink�s, nes j� tik po vien� šiose �staigose, tad kainas gali sukelti iki kosmini� aukštum�. Anot UAB „Amerija“ parduotuv�s, kuri ir yra Šiauli� tardymo izoliatoriuje, ved�jos, joje esan�i� preki� kainos niekuo nesiskiria nuo vis� kit� mums, laisviesiems, skirt� parduotuvi�. Kaip ir bet kurioje parduotuv�je, Tardymo izoliatoriuje esan�ioje vienos prek�s kainuoja ma�iau, kitos – daugiau, priklausomai nuo tiek�jo.

Palyginti galite patys: 250 g kavos „Jacobs“ pakelis �ia kainuoja 11,40 Lt, kava „777“ – 6,20, šokolado baton�lis „Mars“ – 1,55, avi�iniai dribsniai „Valdo“ – 2,85, o šokoladinis kremas „Kiddy“ – 5,60. Kai kurios iš ši� preki� brangesn�s keliais ar keliasdešimt cent�, kai kurios – pigesn�s net keliais litais. „Kaliniai tik šaukia, kad jiems brangu. Taip n�ra“, – teigia parduotuv�s ved�ja.

Pasirodo, laisv�s at�mimo viet� parduotuv�se parduodam� maisto produkt� ir b�tiniausi� reikmen� kain� kontrol�s taisykl�se nurodyta, kad šiose parduotuv�se parduodam� preki� kainos turi b�ti tikrinamos ne re�iau nei kart� per m�nes� ir palyginamos su maisto produkt� ir b�tiniausi� reikmen� kainomis parduotuv�se, kuri� preki� apyvarta yra panaši ir kurios veikia toje miesto ar rajono teritorijoje, kurioje veikia laisv�s at�mimo vietos �staiga.

Nusta�ius, kad �kalinimo �staigoje veikian�ioje parduotuv�je maisto produkt� ir b�tiniausi� reikmen� kainos yra didesn�s nei 10 proc., parduotuv�s savininkui laisv�s at�mimo vietos �staigos direktorius pateikia raštišk� �sp�jim�. Jei tai dar kart� nustatoma, sprend�iamas klausimas d�l nuomos sutartyje numatyt� netesyb� taikymo arba nutraukiama nuomos sutartis.

Patogus gyvenimas

Jei, m�s� akimis, pustušt�s parduotuv�s lentynos ir nedvelkia prabanga, kaliniams n�ra ko nusivilti – jie gali u�sisakyti, ko tik širdis geid�ia. Aišku, jokio alkoholio – net ir nealkoholinis alus draud�iamas. Tereikia pateikti preki� s�raš�, ir jos bus parduotuv�s ved�jos u�sakytos. Tada prek�s savotiškuose tvirtuose � bulvi� maišus panašiuose maišuose, tik su rankenomis, pristatomos kaliniams.

Parduotuv�je gali apsipirkti visi Tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys, kuriems u� su�mimo vykdymo re�imo pa�eidimus n�ra atimta teis� pirkti maisto produktus iki vieno m�nesio.

Turb�t net sp�lioti nereikia, kokios prek�s tardymo izoliatoriuje pa�ios paklausiausios – tai cigaret�s ir juodoji arbata. Ir viena, ir kita teikia savotišk� pasitenkinim�... Malonum� teikia ir kiti kalini� „perdirbami“ produktai. Ne paslaptis, kad iš uogien�s ne tik gaivi�j� g�rim� galima pasidaryti. Kalini� išmonei rib� n�ra – „aromatizuotiems“ g�rimams tinka ir ledinukai, ir bulv�s, ir konservuoti kukur�zai.

„Kiek b�na nepatenkint�, kiek skund� prirašo, kad netiko viena ar kita prek� – atseit nepatiko šokolado spalva. Paskui sulaukiame �vairi� tikrinan�i� tarnyb� vizit�, – pasakojo pardav�ja. – Pagal taisykles u�sakytus pagal s�raš� ir nupirktus maisto produktus suimtasis privalo paimti.“

Ko tik neu�sakoma! Pasirodo, prabanga kaliniams n�ra svetima. Pageidauja jie ir elnienos dešros, ir skiland�i�, ir s�dyt� �em�s riešut�, jei aliejaus, tai alyvuogi�, jei baterij�, tai tik brangi�, garsi� firm�. Ne kiekvienas �pirkt� ir keli� kilogram� maisto papild� pak�, kainuojant� apvali� sumel�. Pastar�j� u�sakyta paskutin� savait� prieš apribojant prabangos preki� �sigijim�.

„Pabandyk neatve�ti, tuoj skundas! Yra kalini�, kurie per savait� išleid�ia po t�kstant� lit�, – stebisi pardav�ja. – Ne kiekvienas laisv�je sau gali tiek leisti, o �ia jiems nei maistas, nei šildymas ar vanduo nekainuoja. Gauna jie ir b�tin�j� higienos priemoni�. Ar gal�tum�te sau leisti kas m�nes� pasikeisti dant� šepetuk�? U�tat ir gr��ta išleisti � laisv�. Prab�ga treji metai ir v�l tie patys veidai.“

Kod�l paleistieji � laisv� kartais siekia sugr��ti � �kalinimo �staig�? Ilgisi draug� ar nepritampa laisv�je, nebemoka prad�ti kitaip gyventi? Kita vertus, gyvenimas u� grot� daugeliui j� yra tiesiog patogus.

Kal�jim� departamento duomenimis, iš viso šalies �kalinimo �staigose šiuo metu yra 10 015 asmen�. Vieno asmens išlaikymas �kalinimo �staigoje per dien� kainuoja apie 47 Lt, iš kuri� maitinimui skiriama apie 5 Lt. Daugeliui šalies gyventoj� tai b�t� tikra prabanga.

Kovo 12-18 d. prieš paskelbdami bado streik� Šiauli� tardymo izoliatoriuje esan�ioje parduotuv�je �vairi� preki� pirko 325 asmenys net u� 30 760 Lt. Pabadauti jie buvo pasiruoš� kaip reikiant...

Vos ne prekybcentris

Tardymo izoliatori� parduotuv�se kaliniams turi b�ti sudaryta galimyb� �sigyti higienini� priemoni�: tualetinio ir skalbiamojo muilo, dant� šepet�li� ir pastos, elektrini� skutimosi priemoni�, vienkartini� skustuv� ir skutimosi pastos, tualetinio popieriaus, veidrod�li� ir plastmasini� šuk�, kremo, vazelino, šamp�no, kosmetini� priemoni�, vatos, marl�s, higienini� paket� moterims, prezervatyv�.

Parduotuv�je galima ir apsirengti nuo galvos iki koj�, tiesa, preki� reikia u�sisakyti. �ia galima nusipirkti apatini� drabu�i�, nosini�, kojini�, pirštini�, šalik�, dir��, skareli�, p�dkelni�, korset�, plauk� segtuk�, šlepe�i�, sportba�i�, avalyn�s pagal sezon� (!), šepe�i� r�bams, batams, bat� tepalo, sportini� kostium�.

Kad neprarast� ryšio su išoriniu pasauliu, tiesa, senovinio, nes dabar komunikuoti daug papras�iau, kaliniai gali �sigyti rašymo priemoni�, rašalo, s�siuvini�, popieriaus, vok�, pašto �enkl�. Aišku, jie gali rašyti ir memuarus, nes visas laikas u� �kalinimo �staigos sien� priklauso jiems. Jei pasidar� nuobodu, parduotuv� pasi�lys stalo �aidim� (šaški�, šachmat�, domino), o jei šiaip norisi patinginiauti, galima par�kyti – �sigyti cigare�i�, papiros�, tabako.

Aišku, prezervatyvais ir cigaret�mis alkio nenumalšinsi, tad yra nustatyta, koki� maisto produkt� turi b�ti kiekvienoje tardymo izoliatoriuose esan�ioje parduotuv�je. Tai duona, pyragas, konditerijos gaminiai (šokoladas, saldainiai, sausainiai, vafliai), sviestas, s�ris, margarinas, s�dyta arba šaltai r�kyta �uvis, šaltai r�kyta m�sa, dešra, skilandis, lašiniai, �uvies, m�sos, dar�ovi� ir vaisi� konservai, kondensuotas pienas, sultys, gaivieji g�rimai (tik pramonin�s gamybos ir tik pramonin�je pakuot�je), aliejus, švie�i arba d�iovinti vaisiai ir dar�ov�s, medus, uogien�, d�emas, arbata, kava, kakava, sausos sriubos, sausas sultinys, sausi gaivieji g�rimai.

Taisykl�s bus taisomos

Pagal naujas taisykles nuo baland�io 1-osios nuteistiesiems tur�jo b�ti apribotos galimyb�s �sigyti prabangos preki�, sugrie�tinta naudojimosi kompiuteriu tvarka ir kt. Ši �inia suk�l� nuteist�j� nepasitenkinim�. Pra�jusi� savait� bado akcij� prad�jo Pravieniški� pataisos nam�-atvirosios kolonijos tre�ios valdybos nuteistieji, v�liau prie j� prisijung� ir kit� �kalinimo �staig� gyventojai.

Galb�t pab�g�s didesnio kalini� maišto, o gal tiesiog Melagi� dienos proga papokštav�s, teisingumo ministras atly�o – nuo baland�io 1 d. nebus �gyvendinamos naujos nuostatos, susijusios su maisto �sigijimo ir laikymo s�lygomis laisv�s at�mimo viet� �staigose.

„�sakymas, numatantis daug vidaus tvarkos pakeitim� �kalinimo �staigose – kompiuteri� naudojimo tvark�, maisto tiekimo taisykles kalini� bado streik� metu ir kt. – lieka galioti, ta�iau atsi�velgiant � tai, kad �kalinimo �staigos n�ra tinkamai pasirengusios �gyvendinti vieno �sakyme numatyto aspekto, susijusio su maisto �sigijimo ir laikymo s�lygomis, jis nuo baland�io 1 d. nebus taikomas“, – teig� R. Šimašius.

Kal�jim� departamentui pavesta iki rugpj��io 1 d. ministrui pateikti pasi�lymus, kurie leist� u�tikrinti, kad �kalinimo �staigose maisto ir asmenini� daikt� laikymo s�lygos atitikt� sanitarini� ir higienos norm� reikalavimus, u�tikrinti, kad laisv�s at�mimo viet� �staigose ištekliai b�t� naudojami racionaliai ir tik su laisv�s at�mimo tikslais susijusioms reikm�ms, taip pat garantuoti, kad vidaus tvarkos taisykl�s leist� pašalinti s�lygas, leid�ian�ias formuotis subkult�rai tarp asmen�, laikom� laisv�s at�mimo viet� �staigose.

Tre�iadien� Alytaus, Marijampol�s, Kybart�, Panev��io pataisos namuose, Pravieniški� pataisos nam�-atvirosios kolonijos 1-ojoje valdyboje visi nuteistieji jau valg� vakarien�, Vilniaus pataisos namuose, Lukiški� tardymo izoliatoriuje-kal�jime, Šiauli� tardymo izoliatoriuje, Pravieniški� pataisos nam�-atvirosios kolonijos 2-ojoje ir 3-iojoje valdybose nuteistieji jau valg� pusry�ius. Gal asmenin�s maisto atsargos baig�si?

D�l Kal�jim� departamento pateiktos netikslios informacijos straipsnyje buvo �siv�lusi klaida, kuri� jau patais�me. Pateikiame Kal�jim� departamento pranešim�:

D�L TIKROV�S NEATITINKAN�IOS INFORMACIJOS PATIKSLINIMO

Š. m. kovo 30 d. savaitraš�io „Šiauliai plius“ Nr. 410 publikuotame straipsnyje „Prabanga u� grot�“ buvo pateikta netiksli informacija. Šiauli� tardymo izoliatoriuje veikianti parduotuv� priklauso UAB „Amerija“, o ne UAB „Niklita“, kaip buvo publikuota straipsnyje.

Vadovaudamiesi Visuomen�s informavimo �statymo 3 straipsnio 3 dalimi, 15 ir 44 straipsniais, kreipiam�s � Jus prašydami artimiausiame laikraš�io numeryje paskelbti tikrov�s neatitinkan�ios informacijos paneigim� bei patikslint� informacij�.

Atsiprašome ir d�kojame u� pastangas padedant ištaisyti klaidas.

Direktoriaus pavaduotojas
K�stutis Širvaitis

Pirk�ti nu�pi�gin�t� daik�t� ne g�da

Povilas LUNG�

Nuolaidos ir išpardavimai parduotuv�se ir prekybos centruose egzistuoja visame pasaulyje. Tai b�das greitai parduoti preki� liku�ius ir tokiu b�du išvengti nuostoli�. Šiek tiek kreivokas, anot psichologo Ar�no Norkaus, dalies m�s� po�i�ris � nuolaidas veikiausiai susij�s su sovietiniu palikimu, kai nupiginamos buvo tik nekokybiškos prek�s. Iš tikr�j� normalu ir visiškai neg�dinga pigiau �sigyti reikaling� daikt�.

Kadangi nukainoti maisto produktai da�niausiai sudedami pa�iose �emiausiose lentynose, j� pirkimas tarsi pa�eidia pirk�jo orum� - kad pasiekt�, jis b�na priverstas gerokai pasilenkti, t. y. nusilenkti.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Priverstinis nusi�eminimas

„Stebima dvejopa pirk�j� elgsena: vieni dr�siai perka nukainotus produktus, o kiti drovisi ar net vengia tai daryti, – pastebi asociacijos „�ingsnis po �ingsnio“ psichologas Ar�nas Norkus. – Šis drovumas susij�s su sav�s pateikimu socialin�je aplinkoje. Mes psichologiškai link� save viešumoje pateikti kuo geriau, nes tada ma��ja visiems b�dingas �gimtas vidinis menkavertiškumas. Tik tod�l madingai rengiam�s, gra�iai kerpam�s, skaniai kvepinam�s ir pan.“

Ger� preki� pirkimas, ypa� kai tai mato kiti, taip pat padeda save pateikti geriau, tod�l nema�ai �moni� neperka nukainot�, bet ger� maisto produkt� vien tod�l, kad jiems atrodo, jog kiti gali pagalvoti, kad jis „ubagas“, „skurd�ius“ ir pan. Tai tarsi pa�eid�ia asmens orum� ir savigarb�.

„Tiesa, ši� tendencij� padidina priverstinis nusi�eminimas, nes labai da�nai nukainoti maisto produktai sudedami pa�iose �emiausiose lentynose, tod�l �mon�s turi gerokai pasilenkti (ar nusilenkti), kad juos paimt�, ap�i�r�t�“, – teigia psichologas.

Perka ne tik socialiai jautriausia visuomen� dalis

Anot did�i�j� prekybos tinkl� ir ma�esni� parduotuvi� atstov�, nukainoti produktai yra �enklinami specialia etikete ir sudedami specialiuose skyriuose parduotuv�je. Šie skyreliai yra populiar�s ir jais mielai naudojasi ne tik socialiai jautriausia visuomen�s dalis. Pirk�jai, kurie ketina produkt� suvartoti iki prek�s galiojimo pabaigos, tokiu b�du gali �sigyti jiems reikiam� produkt� gerokai pigiau.

Kadangi �mon�s pastaruoju metu perka racionaliai, preki� kiek� planuoja iš anksto, tai neretai pirmiausia ap�i�ri nupigintas besibaigian�io galiojimo prekes. Daugumoje parduotuvi� vakare pigiau galima �sigyti produkt� ir gamini�, kuri� gaunama kasryt. Pirk�jai darbo pabaigoje gali pigiau �sigyti nefasuot� bandeli�, kulinarijos produkt�, švie�ios �uvies, mišraini� ar švie�i� salot�.

Rizikuoti ar nerizikuoti?

Turb�t daugelis yra pagalvoj�, ar verta pirkti nukainot� maisto produkt�. Ne paslaptis, kad kartais net �sigijus produkt�, kuri� galiojimo laikas dar nepasibaig�s, tenka nusivilti – pradarius pakuot� pasklinda nemalonus kvapas. Ko galima rasti nupigint� maisto produkt� skyreliuose ir ar galima pasitik�ti ši� produkt� kokybe?

Anot Olgos Malaškevi�ien�s, „Maximos“ atstov�s ryšiams su visuomene, specialiose nukainot� preki� skyriuose galima rasti maisto produkt�, re�iau – pramonini� preki�. „M�s� parduotuv�se nuolat tikrinamos prek�s, kad b�t� nustatytos maisto produkt� partijos, kuri� galiojimo terminas greitai baigsis. Besibaigian�io galiojimo produktai yra parduodami su svaria nuolaida. Trumpo galiojimo prek�s yra nukainojamos paskutin� galiojimo dien�, ilgesnio galiojimo – likus savaitei ar dviem iki galiojimo pabaigos. Kada tiksliai prek�s yra nukainojamos, priklauso ir nuo preki� kiekio parduotuv�je“, – teig� O. Malaškevi�ien�.

Darius Ryliškis, prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai, taip pat patvirtino, kad šio tinklo prekybos centruose yra nukainot� preki� skyreliai. „� juos patenka ir maisto, ir pramonin�s prek�s. Maisto prek�s nukainojamos, kai iki j� galiojimo laiko pabaigos lieka viena dvi dienos. Nukainojamos ir tos maisto bei pramonin�s prek�s, kurios turi koki� nors smulki� išorini� pa�eidim�, pvz., pa�eista prekin� išvaizda ar pakuot� – b�na �br��tas arbatos puodelis, hermetiškum� prarad�s kavos pakelis, �lenkta saldaini� ar sausaini� d��ut�. Šiais atvejais prek� b�na visiškai tinkama vartoti, bet d�l min�t� išorini� pa�eidim� yra nebepatraukli pirk�jui, tod�l b�na nukainota“, – teigia jis.

Anot Jolantos Sargi�nien�s, UAB „Stilsena“ vykdomosios direktor�s, prekybos centruose „TAU“ taip pat yra nukainot� preki� skyreli�. „Da�niausiai nupiginamos prek�s, kuri� trumpas galiojimo laikas, pvz., pienas, duona, m�sos produktai. Šios prek�s nupiginamos da�niausiai likus 1-3 dienoms iki realizacijos pabaigos. Taikoma 30-70 proc. nuolaida“, – teig� ji.

Pasenusius – sunaikina, dar tinkamus – paaukoja

„Pasibaigusio galiojimo maisto produktais neprekiaujame – pasibaigus galiojimo terminui, maistas patenka � specialius utilizuoti skirtus konteinerius, kurie n�ra prieinami pirk�jams“, – patikino „Maximos“ atstov�.

Dal� vartoti tinkam� besibaigian�io galiojimo preki� „Norfos ma�mena“ skiria labdarai – 2011 m. tam skirta maisto produkt� u� ma�daug 2,5 mln. Lt. Bendrov� yra sudariusi paramos sutartis su keturiomis labdaros organizacijomis.

Kas gi atsitinka tiems produktams, kurie taip ir lieka neparduoti? Ar jie gr��inami tiek�jams? Kas dengia nuostolius? Anot prekybos tinklo „TAU“ atstov�s, maisto prek�s negali b�ti gr��inamos tiek�jams, jos yra utilizuojamos – yra sudarytos sutartys su �mon�mis, kurios v�liau pateikia ataskaitas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. „Nuostolius da�niausiai dengiame savo s�skaita, nors yra ma�a dalis tiek�j�, kurie šiek tiek kompensuoja, – teig� J. Sargi�nien�. – Kadangi preki� gr��inti negalime, esame link� geriau jas parduoti pigiau.“

Prekybinink� �aidimai

Atrodo, kad prekybininkai nuošird�iai r�pinasi savo pirk�jais, ta�iau yra ir kita medalio pus� – parduotuvi� „�aidimai“, kai manipuliuojama skirting� preki� kainomis.

„Tikslui pasiekti manipuliuojama pirk�j� s�mone. Naudojamos �vairios socialin�s �takos technologijos. Viena toki� – si�lymas pirkti pateikiamas kaip prašymas,

t. y. „prašau pirkti“. „Dur� � veid�“ technika apima situacijas, kai iš prad�i� pateikiamas did�iulis prašymas, bet suvokiama, kad jis veikiausiai bus atmestas. Taip ir atsitikus, pateikiamas kur kas ma�esnis prašymas, kuriam asmuo nebegali atsispirti, nes tampa nebepatogu atsisakyti, juk kart� jau atsisak�. Realiai tai vyksta taip: išreklamuojama, kad kokia nors labai bragi prek� yra nupiginta, bet �inoma, kad did�ioji pirk�j� dalis tos prek�s nepirks, ta�iau d�mes� atkreips. Kartu šiek tiek pabranginamos kitos prek�s, kurios išd�liojamos netoli išreklamuotosios itin nupigintos. Taigi antrasis (ir tikrasis) prašymas – nupirkti šiek tiek brangesnes eilines prekes – pirk�j� yra �vykdomas“, – parduotuvi� manipuliacijas atskleid�ia A. Norkus.

Anot psichologo, galima ir atvirkš�ia technika, vadinamoji „Koja tarp dur�“. Tuo atveju iš prad�i� pateikiamas ma�esnis prašymas, o j� �vykd�ius – ir didesnis, kurio jau b�na nebepatogu atsisakyti. Ši technika da�nai naudojama parduodant komplektuojamas prekes, pvz., kompiuterio procesori� ir monitori�. Procesorius b�na šiek tiek atpigintas, tod�l pirk�jas j� nori pirkti, nes kaina atrodo patraukli. Deja, monitorius b�na pabrangintas, o kadangi jau b�na apsispr�sta d�l procesoriaus pirkimo, tai perkamas ir brangesnis monitorius.

Taigi tikslui pasiekti parduotuv�s manipuliuoja pirk�j� s�mone. Toki� „�aidim�“ tikslas – padidinti pardavimus ir gaunam� peln�.

I�tu�t�ju�si� mo�kyk�l� pa�sta�tai bus griau�na�mi?

Oksana LAURUTYT�

Rugs�j� Šiauliuose atsiras trys pastatai vaiduokliai – sujungus šešias Šiauli� miesto mokyklas � tris, keliaaukš�iai pastatai liks tušti. Savivaldyb�s sudarytos komisijos greitai prad�s dalyti mokykl� turt�, ta�iau k� daryti su tuš�iais pastatais, vald�ia ne�ino. Ar mokykl� pastatai bus nugriauti? Buvo svarstoma šalies biud�ete numatyti l�š� ištuštint� mokykl� pastatams griauti, ta�iau kalbos liko kalbomis.

Siekiant taupyti mokyklos jungiamos, ta�iau mieste liks trys tušti dideli pastatai. Ar savivaldyb� juos šildys, ieškodama nauj� šeiminink�, ar paliks be sarg� prie�i�ros ir pastatus okupuos benamiai?
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Kada atsipirks – nepaskai�iuota

Šiauli� miesto savivaldyb� sudar� net tris komisijas, kurios u�siims mokykl� reorganizavimo klausimais. Nuo nauj� mokslo met� Dain� pradin� bus prijungta prie Dain� progimnazijos, Dubijos pagrindin� – prie Salduv�s progimnazijos, o Aukštabalio pradin� – prie „Rasos“ progimnazijos.

Vienai pradinei mokyklai per metus iš miesto biud�eto skiriama apie 350 t�kst. Lt, tad per metus bus sutaupyta per milijon� lit�. Dubijos pagrindinei mokyklai per metus prireikia net milijono lit�. 300 moksleivi� nebeturin�iai mokyklai šildyti per m�nes� tenka skirti 50-75 t�kst. Lt, ta�iau yra mokykl�, kuriose mokosi 800 vaik�, o jas šildyti kainuoja apie 25 t�kst. Lt.

Siekiant taupyti mokyklos jungiamos, ta�iau mieste liks trys tušti dideli pastatai. Koks likimas j� laukia? Ar savivaldyb� juos šildys, ieškodama nauj� šeiminink�, ar paliks be sarg� prie�i�ros ir pastatus okupuos benamiai?

Visoms trim mokykl� reorganizavimo komisijoms vadovaujantis Savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups teig�, kad miestie�i� poreikiams �adama palikti veikian�i� tik neblogos b�kl�s, paremontuot� Dubijos mokyklos sporto sal�. Sporto sali� mieste tr�ksta, ja naudojasi ir tame mikrorajone gyvenantys šiaulie�iai. Ji ir toliau bus šildoma, �rengus atskir� šildymo sistem�.

Per kelerius metus Šiauliuose bus ištuštinti 8-9 mokykl� pastatai – tiek mokykl� gali b�ti u�daryta. Ar tikrai mokykl� u�darymas leis sutaupyti? Juk reik�s mok�ti kompensacijas mokytojams ir kitiems darbuotojams. Preliminariai paskai�iuota, kad vien d�l Dubijos mokyklos u�darymo reik�s skirti per 300 t�kst. Lt atleid�iam�j� kompensacijoms. Kasmet darbo netekt� apie 70 mokytoj�.

V. Strups teig�, kad dar nepaskai�iuota, kada atsipirks mokykl� u�darymas, o d�l tuš�i� pastat� svarstomi keturi variantai: parduoti, išnuomoti, konservuoti arba perduoti Valstyb�s turto fondui. Ar Valstyb�s turto fondui ši� pastat� reik�s? Kas �ino. Buvo plan� ištuštintiems mokykl� pastatams nugriauti šalies biud�ete skirti l�š�, bet id�ja liko id�ja.

V. Strups sako, kad toks originalus po�i�ris tikrai vertas d�mesio. Pasaulyje egzistuoja praktika griauti senus pastatus, o vietoj j� statyti naujus ar �rengti parkus, tad griovimo minties bijoti nereik�t�.

Pastatai – miesteli� bendruomen�ms

Priverstinai u�daromos ir Šiauli� rajono mokyklos. Pagal parengt� plano projekt� nuo ši� met� rugs�jo 1 d. planuojama u�daryti Micai�i� mokykl�-dar�el� ir Ku�i� vidurin�s mokyklos Gilai�i� skyri�, kur mokosi tik pradinukai.

Nuo kit� mokslo met� Paven�i� vidurin� mokykla nekomplektuos 11 ir 12 klasi� – taps pagrindine. 2013 m. duris tur�t� u�verti �ar�n� pagrindin� mokykla. 2015 m. poky�i� gali sulaukti ir Ku�i� bei Bazilion� vidurin�s mokyklos. Pagal dabar galiojan�ius �statymus ir plano projekt� jos tur�t� tapti pagrindin�mis, ta�iau yra vil�i�, kad joms bus leista likti vidurin�mis su viena 11 ir 12 klase.

O kas �sikurs Micai�i� mokyklos-dar�elio, Ku�i� vidurin�s mokyklos Gilai�i� skyriaus, �ar�n� pagrindin�s mokyklos pastatuose?

Mokykl� reorganizavimo darbo grupei vadovaujantis Savivaldyb�s administracijos direktorius K. Lukšas sako, kad pirmiausia bus tariamasi su miesteli� bendruomen�mis, ar jiems b�t� reikalingi tušti pastatai. Jau dabar aišku, kad Micai�i� ir Gilai�i� bendruomen�s mielai pritaikys ištušt�jusius pastatus savo reikm�ms. �ar�n� pagrindin�s mokyklos pastato likimas paaišk�s kit�met, kai mokykla bus u�daryta.

Parengtas pertvarkos planas jau aptartas su Švietimo komiteto nariais, pristatytas mokykl� direktoriams. Akivaizdu, kad plan� �gyvendinti nebus lengva. Juk u� jo – mokini� ir mokytoj� gyvenimai. Jau dabar galvojama apie mokini� ve�im� � kitas mokyklas, ieškoma darbo jo neteksiantiems pedagogams.

�RATC�o di�rek�to�riaus veik�l� ti�ria STT

Oksana LAURUTYT�

Kol regiono politikai ir valdininkai dels� ir tr�k�iojo, k� daryti su auditori� išvadomis apie rastus pa�eidimus Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centre (ŠRATC) ir jo vadovo Raimundo Jaku�io veikloje, Šiauli� apygardos prokurat�ra prad�jo ikiteismin� tyrim�, o byl� tirti perdav� Speciali�j� tyrim� tarnybos Šiauli� valdybai.

Atrodo, kad tik keliems Šiauli� miesto vald�ios atstovams r�pi, kad rasti pa�eidimai b�t� deramai �vertinti, o regiono dalininkai nieko blogo R. Jaku�io „viešpatijoje“ nemato.

Kvepia pasity�iojimu?

„Jis dr�sta nieko neatsakyti. Matyt, reik�s perduoti prokurat�rai“, – taip apie skandalingai pagars�jus� Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro vadovo Raimundo Jaku�io elges� pirmadien� kalb�jo Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius. Savivaldyb� buvo pateikusi ŠRATC‘o vadovui klausimus, � kuriuos pateiktas atsakymas, anot V. Damulevi�iaus, kvepia pasity�iojimu: „Norime paprašyti kaip galima grei�iau pateikti sukonkretintus klausimus pagal visus punktus, kad gal�tume tinkamai atsakyti � Jums r�pimus klausimus.“

R. Damulevi�ius sako, kad R. Jakutis ignoruoja Šiauli� miesto savivaldyb�, o R. Jaku�io atsakymas, anot V. Damulevi�iaus, – aukš�iausio lygio nesiskaitymas. ŠRATC siekia didinti rinkliav� u� šiukšli� išve�im�, savivaldybei reikia su �mone der�tis, ta�iau ŠRATC � kalbas nesileid�ia.

„Su mumis nesikalbama, ignoruojama. Situacija kuo toliau, tuo labiau sunk�ja. Ši �mon� savivaldyb�s nebevaldoma“, – teig� V. Damulevi�ius ir išsak� planus, kad savivaldyb� pati imsis iniciatyvos ir atsakomyb�s skelbti atliek� ve��jo konkurs�.

Kol dalininkai tr�k�iojo, k� daryti su ŠRATC‘o ir jo vadovo Raimundo Jaku�io veikloje nustatytais pa�eidimais, paaišk�jo, kad med�iaga jau perduota prokurat�rai. Tyrimas prad�tas d�l galimo �galiojim� viršijimo ir patik�to turto iššvaistymo Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centre. Tyrim� byloje atlikti pavesta Speciali�j� tyrimo tarnybos Šiauli� valdybai.

Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Lauks dar ilgai

Ši� savait� visuomen� nekantriai lauk�, kok� atsakym� dalininkams pateiks ŠRATC‘o vadovas R. Jakutis. Jo atliek� tvarkymo centro valdymo metoduose ir paties centro veikloje vidaus auditoriai aptiko daug pa�eidim�.

Aišk�ja, kad visuomen� R. Jaku�io pasiaiškinimo tur�s ilgokai palaukti. Pra�jus� m�nes� vykusio dalinink� susirinkimo metu du valdybos nariai iš�jo, nebeliko kvorumo, tad sprendimo �pareigoti R. Jakut� rašyti pasiaiškinim� nebeliko. „Anas susirinkimas baig�si ne taip, kaip tik�tasi. Dalinink� valdybos pirmininkas buvo �pareigotas paimti R. Jaku�io pasiaiškinim�. Kadangi tai nebuvo u�protokoluota, nieko panašaus ir ne�vyko“, – spaudos konferencijoje teig� V. Damulevi�ius.

U� neveikim� tenka prisiimti atsakomyb�

Vakar dalininkai v�l rinkosi � susirinkim�, ta�iau itin linksmai nusiteik� – laid� juokelius ir pasakojo anekdotus. Pos�d�iui d�l drausmin�s nuobaudos skyrimo proced�ros prad�jimo R. Jaku�iui prasid�jus, Šiauli� miesto meras Justinas Sartauskas primin� dalininkams, kad prokurat�ra prad�jo tyrim�, tad si�l� paprašyti R. Jaku�io pasiaiškinimo ir laukti prokurat�ros sprendimo.

Pakruojo vicemeras Romas Medzveckas �m� piktintis, kod�l išvados apie rastus pa�eidimus ŠRATC‘e pateko � �mon�s „Specializuotas transportas“ rankas. „Išeina, kad Jakut� bando nubausti. Jaku�io galvos med�iokl� prasid�jo inicijavus Mikšiui ir Damulevi�iui. Matau negra�i� dalyk�, tod�l nusišalinu nuo balsavimo“, – aiškino Pakruojo vicemeras. Jo nuomone, reikalas kvepia neskaniai, o savivaldyb�s neturi dalyvauti tame „d�ihade“. Neva „šventas karas“ prasid�jo tada, kai „Specializuotas transportas“ nor�jo � veikl� ateiti su savo pinigais ir nebuvo priimtas.

J. Sartauskas paaiškino, kad ŠRATC‘o tyrimas prad�tas vis� mer� bendru sutarimu gavus skund�. Jame buvo nurodyti rimti pa�eidimai, tad � j� nebuvo galima nereaguoti. „Tyrimo išvados buvo viešos. Gal�jom mes atiduoti prokurat�rai, buvo tokia mintis. �ia mums pamoka – reiškia, nedirbam, u� neveikim� reikia prisiimti atsakomyb�. B�tume tada pri�m� sprendim�, neb�t� priva�ios strukt�ros �sikišusios“, – teig� Šiauli� meras.

Suskubo parengti pasiaiškinim�

Dalininkai vis d�lto nusprend� R. Jaku�iui prad�ti drausmin�s nuobaudos skyrimo proced�r�, �tariant padarius drausmini� pa�eidim�. Pakruojo vicemeras R. Medzveckas vis d�lto balsavo. Nutarta �pareigoti paimti iš R. Jaku�io pasiaiškinim�.

Paaišk�jo, kad pasiaiškinim� – segtuv�, piln� dokument� – R. Jakutis jau pristat�. ŠRATC‘o vadas nor�jo pasiaiškinti, bet valdyba jo klausytis nepanoro. R. Jakutis dar aiškino, kaip yra skriaud�iamas „Specializuoto transporto“ direktoriaus Rolando Stanio, tikino, kad skund� paraš� b�tent jis ir teig� besid�iaugiantis, kad �sikišo prokurat�ra. „Gal�siu pasiaiškinti teisine, o ne politine kalba“, – sak� jis.

Susipa�in� su R. Jaku�io pasiaiškinimu dalininkai lauks, k� nustatys teis�sauga, o tada priims sprendim�.

Teismas R. Jaku�io prašym� atmet�

R. Jaku�iui pastaruoju metu apskritai nesiseka. Paaišk�jo, kad jis supainiojo viešuosius ir priva�iuosius interesus kaip Šiauli� rajono savivaldyb�s tarybos narys. Kovo 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmet� R. Jaku�io prašym� panaikinti jam nepalank� Vyriausiosios tarnybin�s etikos komisijos (VTEK) sprendim�.

Pernai spalio 11-�j� VTEK buvo nusta�iusi, kad Šiauli� rajono savivaldyb�s tarybos narys ir ŠRATC‘o direktorius R. Jakutis Šiauli� rajono savivaldyb�s taryboje 2009-2011 m. sprend� klausimus d�l šios �staigos veiklos.

Konstatuota, kad tokiu elgesiu R. Jakutis pa�eid� Vieš�j� ir priva�i� interes� derinimo valstybin�je tarnyboje �statymo reikalavim� tarnybin�je veikloje vengti interes� konflikto ir pareig� jam iškilus nusišalinti.

Komisija sprendim� grind� tuo, kad dalyvavimas Šiauli� rajono savivaldyb�s tarybos pos�d�iuose svarstant Atliek� tvarkymo centro veiklai svarbius klausimus R. Jaku�iui kelia vieš�j� ir priva�i� interes� konflikt�. Jis kyla iš R. Jaku�io, ŠRATC‘e einan�io samdomo darbuotojo – vadovo – pareigas, asmeninio suinteresuotumo karjeros šioje viešojoje �staigoje galimyb�mis ir perspektyvomis, kurios tiesiogiai priklauso nuo �staigos veiklos strategijos ir rezultat�.

Konstatuota, kad dalyvaudamas vieno iš ŠRATC‘o steig�j�, dalinink� ir valdymo organo atstovo – Šiauli� rajono savivaldyb�s tarybos – veikloje sprend�iant šiai �staigai svarbius klausimus, R. Jakutis yra neabejotinai veikiamas interes� konflikto. Esant tokioms aplinkyb�ms valstybin�je tarnyboje dirban�io asmens – savivaldyb�s tarybos nario – pareigas atlikti tinkamai, objektyviai ir nešališkai, kaip to reikalauja �statymo nuostatos, R. Jakutis negali. Priešingu atveju b�t�, kad tas pats fizinis asmuo, eidamas savivaldyb�s tarybos nario pareigas, b�damas kartu aukš�iausio ŠRATC‘o valdymo organo – dalininko atstovas ir vienasmenis valdymo organas – �staigos vadovas, atlikdamas pirmajam deleguotas funkcijas, ne tik formuoja atliek� tvarkymo centro veiklos strategij�, kuri� �gyvendina šios �staigos vadovas, bet ir pri�i�ri bei vertina jos �gyvendinimo rezultatus.

Palikdamas galioti VTEK sprendim�, teismas nurod� neturintis pagrindo nepritarti išvadai, kad situacija, kai R. Jakutis, ŠRATC‘o vadovas, Šiauli� rajono savivaldyb�je sprend�ia šios �staigos veiklos klausimus, yra laikytina vieš�j� ir priva�i� interes� konfliktu.

Auditori� vizit� laiko keršto akcija

Savaitraštis „Šiauliai plius“ raš�, kad yra �tariama, jog ŠRATC‘o vadas R. Jakutis ir jo pavaldiniai tarnybiniais automobiliais va�in�jo asmeniniais tikslais ir netinkamai pild� �iniaraš�ius. Technika pirkta neteisingai parinkus neskelbiam� deryb� b�d� ir didesne kaina. Buvo pa�eistas Vieš�j� pirkim� �statymas, o sugedusi technika remontuota detales �sigyjant iš �mon�s, kurios vienas akcinink� yra pats R. Jakutis.

Tokias išvadas po atlikto tyrimo pateik� Centralizuoto vidaus audito skyriaus specialistai, tyrim� atlik� drauge su ŠRATC‘o dalinink� atstovais.

ŠRATC‘as „papurtytas“ elektroniniu paštu gavus skund�. Šiemet sausio 25-�j� Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus �sakymu Centralizuoto vidaus audito skyriaus darbuotojai drauge su dalinink� atstovais aiškinosi, ar anonimo laiške pateikti faktai yra real�s. Laiške anonimas raš� apie galimus ŠRATC‘o direktoriaus, jo pavaduotojo ir kit� specialist� pa�eidimus d�l �staigos automobili� naudojimo asmeniniais tikslais, technikos, atsargini� dali� ir detali�, chemini� med�iag� vieš�j� pirkim� organizavimo ir technikos panaudojimo. Buvo nustatyta net 11 pa�eidim�.

R. Jakutis ginasi d�l nustatyt� pa�eidim�. Jo teigimu, tai suplanuota bendrov�s „Specializuotas transportas“ vadovo keršto akcija, o auditoriai patikrinim� atliko neteis�tai. Tarnybiniais automobiliais darbuotojai po darbo es� tikrai neva�in�jo. ŠRATC‘o vadovas pripa��sta tik tur�s 50 proc. bendrov�s „Gr��ulas“ akcij�.

Prie� v�j� ne�pa�p��si

Povilas LUNG�

Kasmet ne tik �iema, bet ir pavasaris kelininkams ateina netik�tai. Pagaliau nutirpus sniegui, su kuriuo šiemet sunkiai sek�si kovoti kelius pri�i�rin�ioms bendrov�ms, kilo kita problema, tiesa, aktuali visiems miestie�iams, ne tik prie vairo s�dintiems. Net 20 dien� šiemet kiet�j� daleli� koncentracija ore viršijo normas.

Atrodo, kad miesto vald�iai j� išrinkusi� pilie�i� sveikata ner�pi – gatv�s bus prad�tos šluoti tuomet, kai pakil�s v�jas vis� t� per �iem� susikaupus� „turt�“ – purv� ir teršalus – pak�l�s � or� išp�s iš miesto � laukus. Arba gyventojams � plau�ius.

Jau 20 dien� iš 35-i� leistin�!

Šiauli� visuomen�s sveikatos centras informavo, kad kiet�j� daleli� koncentracijos paros vidurkis kovo 8 d. Šiauliuose siek� 94 µg/m³, t. y. beveik dukart viršijo paros ribin� vert� (50 µg/m³). Taigi Tarptautin� moters diena buvo jau

19-ta diena šiemet, kai u�fiksuota padid�jusi oro tarša Šiauliuose. Ir bene pirmoji šiltesn�, kai pasirod�iusi saulut� išd�iovino šaligatvius ir gatves, o smarkokas v�jas pak�l� dulki� debesis. Tokia pat tarša buvo ir kovo 9-�j�, tiesa, ši� savait� d�l palanki� oro s�lyg� tarša suma��jo visuose šalies didmies�iuose.

Pagal galiojan�ius teis�s aktus, kiet�j� daleli� paros ribin� vert� (50 µg/m³) neturi b�ti viršyta daugiau nei 35 dienas per metus. Taigi daugiau nei pus� jau viršyta, nors dar tik met� prad�ia. 2006 m. mieste ši riba buvo per�engta – Šiauliai tapo tre�iuoju miestu (po Vilniaus ir Kauno), kuriame kiet�j� daleli� koncentracija ore viršijo leistin� vidutin� paros ribin� vert� daugiau kaip 35 dienas per metus. Esant tokiai situacijai savivaldyb�s privalo parengti ir, suderinusios su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu, patvirtinti program� nustatytoms ribin�ms vert�ms pasiekti ir u�terštumo lygiui ma�inti. Neišsiaiškin�s prie�as�i� rezultato nepasieksi.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje d�l aplinkos ore esan�i� kiet�j� daleli� poveikio �mogaus vidutin� gyvenimo trukm� gali suma��ti beveik metais.

Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Dylan�ios detal�s taip pat teršia

Kiet�j� daleli� koncentracija ore pavasar� padid�ja tod�l, kad automobiliai va�iuodami pakelia teršalus nuo keli� dangos – �iem� keliai barstomi sm�liu ir druska, gatv�se susikaupia daug purvo. Tiesa, paprast� sm�l� ar drusk� šiais laikais pakeit� specialus mišinys, kuris yra paruoštas taip, kad ištirpdyt� susidarius� led� ir neleist� jam sustingti, ta�iau nekenkt� keli� ar tak� dangai.

Dulki� atsiranda ir dylant stabd�i� trinkel�ms, padangoms ir pa�iai keli� dangai, ypa� kai naudojamos dygliuotos padangos. Su išmetamosiomis dujomis � or� patenka anglies monoksido, azoto oksid�, laki�j� organini� jungini�, sunki�j� metal�, benzeno, suod�i� daleli�.

Pab�gti iš miesto � kaim� – ne išeitis. Kaimo vietov�se kietosios dalel�s susidaro pavasar� ar bet kuriuo kitu šiltuoju met� laik� dirbant �em�s �kio darbus, va�in�jant �vyrkeliais, pavasar� deginant �ol�, ruden� – šiaudus, �vairias atliekas.

Did�iausi terš�jai – patys valytojai?

Pasak J�rat�s Karalevi�ien�s, Šiauli� visuomen�s sveikatos centro Visuomen�s sveikatos saugos skyriaus ved�jos, kiet�j� daleli� koncentracijos paros vidurkiai viršijami ne tik d�l nepalanki� oro s�lyg�, bet ir d�l miesto gatvi� švara besir�pinan�i� bendrovi� darbo. Sakysite – nešluoja, tai ir kelia v�jas dulkes.

Pasirodo, anot skyriaus ved�jos, oro tarša mieste itin padid�ja b�tent tuomet, kai pradedamos šluoti gatv�s. Atrodo, norint išspr�sti problem�, ji tik paaštrinama.

„Jei gatv�s bus šluojamos netinkamai – tik mechaniškai be vakuumini� prietais�, kuri� yra bendrov�s �sigijusios, tai tos dulk�s dar labiau bus pakeltos � or�. Bent jau dr�kint� gatves ar šluot� tuomet, kai � mokyklas ar dar�elius neina vaikai“, – sak� Visuomen�s sveikatos saugos skyriaus ved�ja.

Anuomet ir dabar

Kaip ir prieš daugel� met�, taip ir dabar pavasar� kelkraš�iuose lieka daug per �iem� išbarstyto sm�lio ar susikaupia purvo. Gatvi� šlav�jai �iupdavo šluotas ir kastuvus, tad gatvi� pakraš�iuose išdygdavo �vyro ar šiaip šiukšli� kr�vel�s. Tuomet atva�iuodavo savivartis, � kur� tos kr�vel�s buvo suver�iamos. Buvo ir mašin�, kurios automatiškai sm�l�, lapus, šukes ir kitas šiukšles susišluodavo.

Daug�jant automobili�, keli� danga buvo kei�iama geresne, aišku, ir gatv�s prad�tos valyti visai kitaip. Technologijoms stipriai pa�engus � priek�, gatv�s jau valomos manevringais vakuuminiais valytuvais. Šie begarsiai automobiliai per valand� išvalo apie 11 t�kst. kv. m, nepriekaištingai surinkdami vis� pakeliui pasitaikius� purv�, dulkes, nuor�kas ir kitas šiukšles. Jie tinkami valyti ne tik miesto gatves, bet ir p�s�i�j� takus, trinkel�mis gr�stas aikštes, park� takus, automobili� stov�jimo aikšteles ar turgavietes.

Pluša iš peties

Anot AB „Specializuotas transportas“ direktoriaus Rolando Stanio, miesto gatvi� švara �iem� vasar� besir�pinanti bendrov� turi vien� didel�, du vidutinio dyd�io ir vien� ma�� vakuumin� automobil�-valytuv�.

Bendrov� turi ir sen�j� valymo automobili�, tik, anot, direktoriaus, stengiamasi j� nenaudoti, kad neb�t� keliamos dulk�s. „Sankry�ose, stotel�se, kur purvo daugiau, net neapsimoka valyti automobiliais – valome rankomis“, – sako direktorius R. Stanys.

„Nuo pirmadienio valome gatves visu paj�gumu, pvz., pirmadien� automobiliai � gatves išried�jo 7 val. ryto ir val� iki pat 19 val. – tol, kol prad�jo šalti. Sušalusi� dulki� ir šiukšli� vakuuminis siurblys nepaj�gus susiurbti. Kai kur ant šaligatvi� ar gatveli� dar yra ledo, tod�l j� valyti taip pat dar negalime“, – savait�s vidury teig� bendrov�s direktorius.

Anot R. Stanio, anks�iau prad�ti darbai bus anks�iau ir baigti, tiesa, tai priklauso tik nuo oro s�lyg�: „Nenoriu b�ti pranašas. Ims oras ir subjurs. Vakuuminiais valytuvais galime valyti tada, kai sausa.“ O jei pavasaris bus šlapias? Negi tas purvas taip ir liks iki vasaros, dar labiau besikaupdamas? Pernai gatv�s buvo baigtos valyti tik gegu��s m�nes�...

Ar gauna �mon� nuo vald�ios velni� d�l netinkamai valom� gatvi�? „Bendrov�s darb� grie�tai kontroliuoja Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyrius ir Šiauli� regiono aplinkos apsaugos departamentas“, – sak� R. Stanys.

Kas dedasi kaimyno kieme?

2012 m. Panev��io miesto teritorijoms valyti iš savivaldyb�s biud�eto skirta gerokai ma�iau l�š� negu pernai ir u�pernai – 1,9 mln. Lt (2011 ir 2010 m. – apie 3,6 mln.). Tiesa, Šiauliams tvarkyti šiemet taip pat itin suma�intas finansavimas – iki 5 mln. Lt, iš kuri� tvarkyti miesto praktiškai nebus �manoma. Neatmetama, kad gegu�� ar bir�el� biud�etas bus perskirstytas.

Miesto gatves, šaligatvius, �aliuosius plotus mieste prie Nev��io planuojama prad�ti valyti nuo kovo 14 d., bet did�iausi darbai bus atliekami baland�io m�nes�. Šaligatviai nuolatos valomi ir dabar, išve�amos s�šlavos, bet nuo kovo 14 d. bus valomi didesni plotai.

Viešosios Panev��io miesto teritorijos planuojamos sutvarkyti per pusantro m�nesio – iki baland�io pabaigos. Pasak Panev��io miesto savivaldyb�s administracijos Miesto �kio skyriaus, kasmet problemos panašios – visiems gyventojams norisi, kad nutirpus sniegui ir šiukšl�s dingt� taip greitai kaip sniegas. Gal b�t� laikas atsistoti nuo televizoriaus ir apsišluoti kiem�?

Mo�ka�mos gy�dy�mo pa�slau�gos�� ar vi�sa�da le�ga�lu?

Oksana LAURUTYT�

Kaip ir kiek pacientai turi mok�ti gydytojams u� paslaugas? Šis klausimas lyg rebusas sukasi pacientams galvose. Respublikin�s Šiauli� ligonin�s vadovyb� tikina, kad priemokos reglamentuotos �statymais. Kuo toliau, tuo da�niau pacientai išgirsta, kad u� paslaugas teks sumok�ti, o ligoni� kas� atstovai sako, kad atvej�, jog gydymo �staigai sumok�ta neteis�tai, buvo.

Pacientai tur�t� saugoti kvitus

Pra�jusi� savait� Šiauliuose vieš�j� Seimo atstovai suk�l� sumaišt� d�l mokam� gydymo paslaug�. Seimo Sveikatos reikal� komiteto nariai teigia, kad Sveikatos ministerija, patvirtinusi, kad gydymo �staigos gali imti priemokas u� gydymo paslaugas, n�ra nusta�iusi tvarkos. N�ra ir apskai�iavimo metodikos, kokio dyd�io tur�t� b�ti tos priemokos. Respublikin�s Šiauli� ligonin�s vadovyb� tikina, kad priemokos reglamentuotos �statymais.

Šiauli� teritorin�s ligoni� kasos atstov� teigimu, 1999 m. sveikatos ministro �sakymu patvirtintas mokam� paslaug� s�rašas ir �kainiai, v�liau s�rašas pakoreguotas – �kainiai padidinti. Toks mokam� paslaug� s�rašas turi b�ti viešai pakabintas kiekvienoje gydymo �staigoje, o pacientui, kai jam pasi�loma susimok�ti u� papildomas paslaugas, turi b�ti pateiktas mokamas paslaugas �teisinantis dokumentas, ligonis turi pasirašyti, kad sumok�jo u� paslaug�.

„Šiauliai plius“ redakcij� pasiekia pacient� skundai, neva u� tre�i� n�š�i�j� vizit� Moters ir vaiko klinikoje prašoma sumok�ti. Teritorin�s ligoni� kasos atstovai sako kasdien girdintys apie atvejus, kai ligonis susimok�jo ne�inia u� koki� paslaug�. Ligoni� kasos atstovai tikina, kad jokie mokes�iai u� konsultacij� ar apsilankym� neturi b�ti imami. Pacientams patariama saugoti kiekvien� mok�jimo kvit� ir susigr��inti neteis�tai paimtus pinigus.

„Pirma paslauga atvykus yra nemokama, u� antr� ir tre�i� konsultacij� nemoka nei ligoni� kasos, nei pacientas“, – sako Pranas Nainys, Šiauli� teritorin�s ligoni� kasos direktoriaus pavaduotojas. Ligoni� kasos moka u� pirm�, penkt�, septint� ir kt. paslaug�. U� tas paslaugas, u� kurias ligoni� kasa nemoka, pacientas taip pat neturi mok�ti, nes tai fiksuojama kaip apsilankymas, o ne konsultacija. Jei yra �vardijamas mokestis u�, pavyzd�iui, apsilankym� d�l tyrimo rezultat�, tai yra nelegalu“, – teig� jis.

Jei pacientas sumok�jo u� apsilankym� ir jam kilo abejoni�, ar prival�jo mok�ti, su kvitu jis tur�t� kreiptis � gydymo �staigos vadov�. Jei aiškaus atsakymo nesulaukiama, galima kreiptis � �staigos steig�j�, ligoni� kas� arba Sveikatos apsaugos ministerij�.

Pasak P. Nainio, kreipiasi pacientai, kurie teiraujasi, ar teis�tai sumok�jo pinigus u� gydymo �staigose gautas paslaugas. Atvej�, kad gydymo �staigoms sumok�ta neteis�tai, buvo ir jos prival�jo pacientui gr��inti pinigus.

Seimo Sveikatos reikal� komitete sudaryta darbo grup�. Inicijuojamas patikrinimas d�l situacijos ir mokam� paslaug� gydymo �staigose.

Išsaugoj� kvit�, kur� gavo sumok�j� u� suteiktas medicinos paslaugas, ligoni� kasose pacientai gali teirautis, ar tikrai prival�jo mok�ti.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Mokam� paslaug� daug�s

Ma��jant gyventoj� Lietuvoje, finansavimas ma�inamas drastiškai. Respublikin�s Šiauli� ligonin�s padaliniuose vieš�j� Seimo atstovai, susitik� su ligonin�s filial� vadovais, medik� bendruomene, fiksavo pagrindines sveikatos srities problemas. Did�iausia Sveikatos ministerijos politikos d�m� – ma��jant gyventoj�, kerpamas ir finansavimas medicinai: dienos chirurgijos paslaugai – nuo 30 iki 50 proc., kardiologijos sri�iai – 60 proc., širdies chirurgijai – net 80 proc.

Dangut� Mikutien�, Seimo Sveikatos reikal� komiteto nar�, sako, kad ligoni� kas� vadovybei reik�t� kreiptis � akademin� bendruomen�, sud�lioti demo-grafin�s situacijos jud�jim�, tik tada bus galima prognozuoti PSDF poreik�.

Šalies �staigose tr�kstant medik�, ypa� siaur� specialybi�, teberuošiama po 1-2, nors reikia 10. Kai kuriuose didmies�iuose 70 pacient� tenka tik dvi slaugytojos.

Respublikin�je Šiauli� ligonin�je po restrukt�rizacijos pacient� srautai patrigub�jo, tad galvos�kiu tampa naujos �rangos �sigijimas.

Petras Simavi�ius, Šiauli� ligonin�s vadovas, sako, kad šiemet ligonin� gaus 9 mln. Lt ma�esn� finansavim�. Nebeslepiama, kad reik�s gyventoj� paramos ir papildom� priemok�.

�kainiai ir nemokam� pagalb� s�rašas patvirtinti ministro

�statymai numato, kad b�tinosios medicinos pagalbos paslaugos (pirmosios medicinos pagalbos bei skubios medicinos pagalbos paslaugos), kuri� s�rašas patvirtintas LR sveikatos apsaugos ministro �sakymu ir yra teikiamos nuolatiniams šalies gyventojams, yra nemokamos.

Mokamos paslaugos teikiamos, kai neapdraustas asmuo privalomuoju sveikatos draudimu kreipiasi d�l paslaug� suteikimo. Tenka mok�ti ir tada, kai apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo kreipiasi be šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo.

Jei apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo nenori laukti paslaugos bendroje eil�je, tuomet pats sutinka sumok�ti u� grei�iau suteikt� paslaug�.

Mok�ti si�loma ir tada, kai gydomas ar tiriamas pacientas pageidauja suteikti papildom� paslaug�, nesusijusi� su pagrindin�s ligos tyrimu ar gydymu.

U� paslaugas moka ir tiriami ar gydomi u�sienio pilie�iai, jei tarptautin�se sutartyse nenurodyta kitokia sveikatos prie�i�ros paslaug� apmok�jimo tvarka.

Internete yra skelbiamas ir kainynas, kiek ir u� kokias paslaugas pacientai turi mok�ti. Kainos svyruoja nuo keli� iki keli� šimt� lit�.

Mies�to gat�v�s�� lyg e�e�r� le�das pavasar�

Povilas LUNG�

Sulauk� ilgai laukto pavasario, vairuotojai d�iaug�si neilgai. Nutirpus sniegui automobiliai greitai „pajuto“ keli� nelygumus – asfaltas lyg suskeld�j�s ledas išvagotas �tr�kim�, properš�, skyli�. Kaip niekad anks�iau, šiemet itin daug va�iuojamojoje kelio dalyje esan�i� šulin�li� �dubo. Kod�l jie kasmet �smunka, kam priklauso ir kas turi jais r�pintis?

„Kalnas pakaln�“

Tokie pat šulin�liai ir ant šaligatvi�, tik ten paprastai ne �dub�, o iškil�, aplink �dubus trinkel�ms. Ne paslaptis, kad sunkesn� daikt� tol�liau panešti tingintys miestie�iai šaligatviais priva�iuoja iki pat laiptini�, automobili� ratais lau�ydami ir �lenkdami trinkeles.

Miestie�iai pasteb�jo, kad greta toki� šulinuk� �ioji bedugn�s skyl�s ir atrodo, kad atsiv�rusi ertm� tuoj praris ne tik šulinuko dangt�, bet ir visk� aplink. „Antrok� dukra ligšiol apeina šulini� dang�ius ne tod�l, kad yra ka�koks vaikiškas �aidimas ant j� nelipti. B�dama labai ma�a, mat� Vilniaus ir Kalno gatvi� sankirtoje atsiv�rusi� mil�inišk� �griuv�, kurios dugne buvo �krit�s dangtis, – pasakojo u�kalbinta šiauliet�. – Toje vietoje vanduo nuolat �em�je išgrau�ia ertmes, tod�l tas šulinukas vis �smunka. Atva�iuoja darbininkai, sutvarko, o po kurio laiko situacija kartojasi. Man pa�iai baugu ten eiti. Jau�iuosi kaip pavasar� ant ledo.“

Kaltas šaltis ir vanduo

Duobi� keliuose atsiradimo prie�astis – po �iemos susilpn�jusi danga. Did�iausias jos priešas – vanduo ir šaltis. Pavasar� d�l temperat�r� kaitos tai u�š�lantis, tai atšylantis vanduo skaldo asfalt�. Šis procesas, anot specialist�, gali t�stis iki pat gegu��s m�nesio prad�ios. Teigiama, kad esant intensyviam eismui kumš�io dyd�io išdau�a per dien� gali padid�ti iki kamuolio dyd�io ir tapti pavojinga eismui. Pavojinga laikoma išdau�a, kurios skersmuo ma�daug 30 cm, o gylis – 4 cm. Dauguma šulin�li� yra �dub� gerokai giliau, o skermuo j� toks, kad �mogus pral�st�...

Anot Vytauto Peleckio, UAB „Šiauli� vandenys“ technikos direktoriaus, gatv�se esantys šulin�liai gali �dubti ir d�l kit� prie�as�i�, neb�tinai šal�io ir vandens. „Gali sutrup�ti �iedai, �l��ti perdanga, sul��ti armat�ra. Tiesa, šulin�lis neb�tinai gali �dubti d�l nekokybišk� ar pasenusi� med�iag� – mieste yra prieš 20, 40 ar net 50 met� �rengt� šulin�li�. Dvaro gatv�je yra net prieškarini� kanalizacijos ir nuot�k� tinkl� fragment�, tad logiška, kad jie nebeatlaiko laiko poveikio. Anks�iau k� tur�davo, t� d�davo“, – teigia jis.

Pavojinga laikoma išdau�a, kurios skersmuo ma�daug 30 cm, o gylis – 4 cm. Dauguma šulin�li� yra �dub� gerokai giliau, o skermuo j� toks, kad �mogus pral�st�...

Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Savinink� daug

Kam gi priklauso šulin�liai? Pasirodo, j� savinink� yra daug – jie papras�iausiai tur�t� b�ti nurodyti ant šulin�lio dang�io. Tai vandens tiekimo ir nuotek� tvarkymo paslaugas teikianti UAB „Šiauli� vandenys“, gamtines dujas tiekianti AB „Lietuvos dujos“ ir telekomunikacij� �mon� TEO.

Ar kanalizacijos šulinuk� va�iuojamojoje kelio dalyje turi centralizuotos šilumos energijos šildymui ir karštam vandeniui ruošti tiek�ja AB „Šiauli� energija“, išsiaiškinti nepavyko, nes, matyt, pavargusi nuo per didelio �iniasklaidos ir visuomen�s d�mesio itin išaugusioms šildymo kainoms nebeatsako � pateiktus klausimus, atseit turi daug darbo �gyvendindama ir ruošdamasi �gyvendinti naujus projektus, itin pagerinsian�ius paprast� šiaulie�i� finansin� pad�t�.

T�kstan�iai šulinuk�

Anot Antano Bubnelio, TEO atstovo spaudai, bendrov� valdo did�i�j� dal� Lietuvoje �rengt� ryši� kabeli� kanal� ir pri�i�ri ant�emin� j� dal� – šulinius bei dang�ius. Skirtingai nuo kit� infrastrukt�rini� paslaug� teik�j�, daugelis telekomunikacij� operatoriams priklausan�i� šulini� �rengti ne va�iuojamojoje kelio dalyje, o šalia jos – po šaligatviais ar šalia kelio, taigi jie daugiau r�pes�i� tur�t� kelti p�stiesiems, �irgliojantiems šaligatviais ar pievomis.

„Rekonstruojant gatv�s dang�, b�na atnaujinami ir šuliniai bei juos apsaugantys dang�iai. �prastai šiuos darbus atlieka ir j� kokyb� u�tikrina keli� rekonstruojanti bendrov�, derindama šiuos darbus su ryši� kabeli� kanal� valdytojais. Darbams �prastai galioja bendra j� kokyb�s garantija, – teigia A. Bubnelis. – M�s� specialistai reguliariai ap�i�ri visus bendrov�s valdomus ryši� kanalus ir esant b�tinybei juos taiso.“

„Lietuvos duj�“ turtas – 3500 šulinuk� mieste, o skyriaus aptarnaujamoje Šiauli� zonoje – 5600. Visi jie yra bendrov�s nuosavyb�. Šulinukai skirti specialistams prieiti prie kokio nors po �eme esan�io dujotiekio �renginio. „Mes atliekame tik šulin�lio technin� prie�i�r�. Asfalt� aplink remontuoja kelius pri�i�rinti �mon�. Jei rangovai vykdo darbus, privalo išsikviesti m�s� specialistus, jei tie darbai atliekami dujotiekio apsaugos zonoje, t. y. dviej� metr� atstumu nuo jo, – teigia AB „Lietuvos dujos“ Šiauli� filialo Eksploatacijos tarnybos viršininkas Remigijus Adomaitis. – Yra buv� atvej�, kai jie papras�iausiai u�asfaltuoja, u�uot pak�l� šulinuk�, tuomet turime gadinti dang�.“

Taigi šios �mon�s turi ne tiek daug vairuotojus nervinan�i� šulinuk�. Kam po galais tuomet priklauso dauguma j�?

Šulinuk� lyder� mieste – UAB „Šiauli� vandenys“, kurios turtas – net 23 200 šulinuk� Šiauliuose, Gink�nuose ir Aukštelk�je. „Savivaldyb�s u�sakymu šulinukus �rengia �vairios kelius tiesian�ios �mon�s. Šiems darbams suteikiama penkeri� met� garantija, tad jei buvo padarytas brokas, �mon�s rangov�s turi j� pašalinti, – teigia „Šiauli� vanden�“ technikos direktorius. – Po penkeri� met� šulinukus pri�i�ri jau m�s� bendrov�. Tiesa, juos tvarkome ne mes patys, nes neturime �rangos, o vieš�j� pirkim� konkurs� laim�jusi UAB „Strekt�“, su kuria sudaryta dvej� met� sutartis. Pernai buvo pakelti net 155 �dub� šulinukai. Šiemet dar skai�iuojame, kiek teks sutvarkyti. Darbai tur�t� b�ti prad�ti baland�.“

Vairuotojai patiria nedaug nuostoli�?

Prakirsta ar sugadinta automobilio padanga, �lenktas ratlankis, sudau�ytos va�iuokl�s detal�s – tai tik kelios b�dos, galin�ios nutikti �va�iavus � duob�: išdau�� ar �dubus� šulin�l�. O kur dar sugaištas laikas, patirtos išlaidos, sugadinta nuotaika.

Anot „Šiauli� vanden�“ technikos direktoriaus V. Peleckio, pernai d�l va�iuojamojoje kelio dalyje esan�i� šulinuk� �vyko trys avarijos, tiesa, ne tik jiems �dubus, bet ir vertusis dang�iui ar kai jo tiesiog nebuvo, pavogus vagims. Visais trim atvejais patirt� �al� kompensavo civilin�s atsakomyb�s draudimas.

„Lietuvos duj�“ Šiauli� filialo Eksploatacijos tarnybos viršininkas R. Adomaitis teigia ne�inantis atvej�, kad d�l netvarking� bendrov�s šulin�li� kas nors b�t� kreip�sis d�l �alos atlyginimo.

Kadangi itin ma�a TEO ryši� kabeli� kanal� dalis yra �rengta po gatv�mis, teismini� gin�� d�l sugadint� transporto priemoni� bendrov� taip pat n�ra tur�jusi.

Anot vienos iš draudimo bendrovi�, vairuotoj� patirti nuostoliai d�l duobi� kelyje vidutiniškai siekia 2 t�kst. lit�. �va�iav�s � duob� vairuotojas gali patirti ir 50 Lt, ir 10 t�kst. Lt siekian�ius nuostolius. Net 10 t�kst. Lt teko išmok�ti klientui, kuriam neaplenkus duob�s teko keisti dvi padangas, ratlankius ir atlikti pakabos remont�.

Ne�si�bai�gian�tis bro�kas?

Povilas LUNG�

Miestas nuolat gra�inamas. Deja, tas gro�is – kaip pagyvenusi� dam� – laikinas. �ia pada�ei, �ia v�l pudra nubyr�jo ir išryšk�jo miesto „raukšl�s“. Remontuojame, renovuojame, taisome, tvarkome – išleid�iama galyb� pinig�. Rezultatas – tos pa�ios ar net didesn�s b�dos.

„�emaitijos keliai“, „Šiauli� plentas“ ir latvi� „Tilts“ solidariai atsako u� padaryt� brok�, renovuojant Til��s gatv�s viaduk�. Atsi�velgiant � Pramon�s g. nuo Serbent� g. iki Metalist� g. atkarpos b�kl�, b�tina j� rekonstruoti, bet d�l l�š� stygiaus pasirenkami remonto darbai, tik prat�siantys dangos ilgaam�iškum�.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Naujasis viadukas trupa

UAB „�emaitijos keliai“ pernai u� beveik 10 mln. Lt suremontavo avarin�s b�kl�s viaduk�. Kadangi terminas spaud�, kad b�t� grei�iau, darb� vykdytoja pasiraš� jungtin�s veiklos sutart� su šiauliške bendrove „Šiauli� plentas“ ir latvi� bendrove „Tilts“. Taigi u� apvalok� sumel� buvo iki keturi� eismo juost� paplatinta va�iuojamoji dalis (prieš tai buvo tik dvi), suremontuota perdanga, �rengti deformaciniai pj�viai, nes šaltis buvo juos pa�eid�s.

1962 m. statyto viaduko remonto nebebuvo galima atid�lioti. Danga d�l šal�io buvo sutr�kin�jusi, patek�s vanduo ir šaltis deformavo va�iuojam�j� kelio dal�, teko riboti eismo greit�. Paskutin� kart� viadukas buvo remontuotas 1990 m., tad klotos dangos terminas – 12 met� – buvo seniai išsek�s.

Darbininkai stat�, stat� ir pagaliau pastat�. Deja, atrodo, kad švie�iai suremontuoto viaduko danga ne tik neatlaikys 12 met� – jau sausio m�nes� šiaulie�iai pasteb�jo kylant viaduku nuo pietinio miesto rajono suskilin�jus� beton� palei antrojo tilto sud�rimo – deformacinio pj�vio – krašt�. Šiems pa�eidimams �takos �iema negal�jo tur�ti, nes jos prad�ioje vyravo pavasariški orai, kol � Lietuv�, kaip ir vis� Europ� iki pat Vidur�emio j�ros, ne�siver�� arktinis speigas.

B�dos nesibaig�?

Prieš tai dar spal� šiaulietis naujien� portalo „Etaplius.lt“ rubrikai „Pilietis-reporteris“ atsiunt� nuotrauk�, kuriose buvo u�fiksuotos išklaipytos ar suskaldytos viaduko šaligatvio trinkel�s, „tvarkingai“ suklotos kur buvusios, atlikus ka�kok� nedidel� darb�.

Tuomet „Etaplius.lt“ redakcija Šiauli� miesto savivaldybei nusiunt� portalo skaitytojo atsi�stas nuotraukas. Jau kitos dienos ryt� viaduku va�iav� miestie�iai gal�jo išvysti ant šaligatvio besikrapštant� darbinink�. Matyt, ka�kieno aus� t� ryt� vis d�lto pasiek� informacija apie suskaldytas trinkeles. Iš miesto vald�ios atsakymo d�l nekokybiškai atliekam� darb� sulaukta gerokai v�liau. Naujien� portale tuomet skaitytojas nusisteb�jo, kad „�mon�s nesuvokia, kokios deformacin�s j�gos veikia t� viaduk�“. Bet jei t� viaduk� veikia tokios galingos deformacin�s j�gos, gal buvo galima j� renovuoti visai kitos kokyb�s med�iagomis?

Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jas Ar�nas Adomaitis tuomet informavo, kad viaduko remonto darbus atlik�s rangovas atlieka deformacini� pj�vi� patikrinim� ir dar nebaig� iki galo sutvarkyti p�s�i�j� tako dangos.

Neaišku, kas tuomet buvo tikrinta, nes pra�jus trims m�nesiams betonas palei tuos pj�vius sutrup�jo, o asfaltas nuo automobili� padang� nudilo...

Atliko „duobi� remont�“

Viaduk� remontavo u�daroji akcin� bendrov� „�emaitijos keliai“, su UAB „Šiauli� plentas“ priklausanti „Šiauli� plento grupei“. Ši �moni� grup� savo tinklalapyje did�iuojasi savo profesionalumu, atsakomybe, patikimumu. Miestie�iams taip neatrodo. Kitas UAB „Šiauli� plentas“ „remontuotas“ objektas – Pramon�s gatv�s nuo Serbent� iki Metalist� g. atkarpa. Pernai �ia buvo paklota nauja asfalto danga. Kadangi ji klota juostomis, tai pra�jus keliems m�nesiams tarp j� atsirado plyšiai, kai kur asfaltas ištrup�jo. Dar pernai � redakcij� skambin� šiaulie�iai vairuotojai si�l� redakcijai pasidom�ti UAB „Šiauli� plentas“ šioje Pramon�s gatv�s atkarpoje atliekamais remonto darbais. „Tai net ne brokas, tai „chalt�ra“, – piktinosi jie.

„2011 m. nuo gele�inkelio perva�os iki Serbent� gatv�s buvo atliktas duobi� remontas“, – � raštu pateiktus klausimus raštu atsak� UAB „Šiauli� plentas“ technikos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Varnas. Prieš akis iškart iškilo vaizdas, kaip bendrov�s darbininkai lygina duobi� kraštus – remontuoja tai, kas remontuotina...

Anot V. Varno, d�l itin pras-tos kelio dangos b�kl�s buvo atkurti 35 proc. dangos, o 65 proc. jos buvo patenkinamos b�kl�s. „Toks remonto b�das d�l daug sujungim� ir eismo dangos nelygum� n�ra efektyvus ir ekonomiškas, nesuteikia naudotojui saugumo, komforto, tod�l tarp perva�os ir Serbent� g. u�sakovas nusprend� �rengti išlyginam�j� asfaltbetonio sluoksn�, – teigia bedrov�s technikos direktoriaus pavaduotojas. – Atsi�velgiant � Pramon�s g. nuo Serbent� g. iki Metalist� g. atkarpos b�kl�, yra reikalinga rekonstrukcija, bet d�l l�š� stygiaus renkamasi remonto darbus, kurie tik prat�sia dangos ilgaam�iškum�.“

„Tilts“ blogai renovavo tilt�

O kaip viadukas? Jis juk nuodugniai nuo vieno iki kito galo renovuotas. Juk yra numatytas penkeri� met� garantinis darb� atlikimo laikotarpis, visi trys konsorciumo nariai – „�emaitijos keliai“, „Šiauli� plentas“ ir latvi� „Tilts“ – solidariai atsako u� padaryt� brok�.

„U� deformacinius pj�vius atsako latvi� bendrov� „Tilts“. Jie pripa��sta defektus, atsiradusius d�l technologini� proces� nukrypim�, ir pašalins juos iki 2012 m. bir�elio m�n. savo l�šomis, – teigia V. Varnas. – Med�iagos buvo pasirinktos aukštos kokyb�s, skirtos dideliam eismo intensyvumui, ta�iau darb� atlikimo kokyb� buvo nepakankamai u�tikrinta.“

K� apie visa tai mano savivaldyb�s klerkai? Atsakymo iš j�, kaip ir pernai, matyt, nepavyks greitai sulaukti. Kita vertus, pagalvokite patys – ar neštum�te batus tam pa�iam batsiuviui, jei jis prieš tai b�t� blogai pakal�s padus? Ar gali bendrov�, nekokybiškai atliekanti darbus, imtis milijon� vert�s projekt�? Pateiksime viso labo por� pavyzd�i�, pa�i� pirm�j� rast� interneto tyruose...

Lemonui, Danieliui ir...

Lietuvos automobili� keli� direkcija pernai gegu�� pasiraš� sutart� su konkurs� laim�jusiu rangovu – kelio Ryga-Šiauliai-Taurag�-Kaliningradas 15 kilometr� ilgio ruo�� u� 60,8 mln. Lt (su PVM) rekonstruos „Šiauli� plento“ ir „Kauno tilt�“ susivienijimas. Kita konkurso dalyv� – bendrov� „Panev��io keliai“ – si�l� darbus atlikti u� 62,685 mln. Lt.

Lietuvos automobili� keli� direkcija pernai bir�el� su konkurso laim�tojais pasiraš� 128,384 mln. Lt vert�s darb� rangos sutart� – bendrovi� „Šiauli� plentas“ ir „Panev��io keliai“ susivienijimas u� 128 mln. Lt ties Kairi� miestelio aplinkkel�, esant� transeuropinio tinklo kelyje Panev��ys-Šiauliai.

�domi detal� – konkurse dalyvavo ir „Kauno tiltai“, darbus si�l� atlikti u� vos vienu milijonu lit� daugiau – 129,362 mln. Lt. Kita konkurse dalyvavusi �mon� „Alkesta“ si�l� juos atlikti u� 131,454 mln. Lt.

Primena gerai �inom� scen� iš seno animacinio filmo apie batuot� katin�... O gal tiek�jai tiesiog pasi�ymi telepatin�mis savyb�mis? Vieš�j� pirkim� specialist� savaitraš�iui „Šiauliai plius“ teig�, kad gali b�ti, jog perkan�ioji organizacija pašnib�d�jo tiek�jams, kokias kainas si�lyti („Kvie�iame dalyvauti pirkime, gal galite pateikti pasi�lym� sumai nuo 61 iki 65 mln. Lt?“). „Kas gal�t� paneigti, kad tiek�jai nebuvo sus�d� prie kavos puodelio ir nesusitar�, kas kada k� si�lys ir kam kuris projektas turi atitekti“, – mano ji.

Autoriaus nuotr.

Atsivertus Lietuvos automobili� keli� prie Susisiekimo ministerijos tinklalap� ir per�velgus direkcijos �gyvendintus projektus, nesunku suskai�iuoti, kiek šiame „�aidime“ gal�t� b�ti „�aid�j�“ – rangov�, dalyvaujan�i� konkursuose darbams atlikti ir juos laimin�i�. Tinklalapyje pateikti nuo 2007 m. �gyvendinti projektai. Siurpriz� nerandame – dauguma „�aid�j�“ mums jau �inomi: AB „Panev��io keliai“, AB „Kauno tiltai“, UAB „Šiauli� plentas“, UAB „�emaitijos keliai“, UAB „Alkesta“, UAB „Lemminkainen Lietuva“.

Jau �inome, kad „Šiauli� plentas“ „plauna rank�“ su „�emaitijos keliais“, nes priklauso tai pa�iai �moni� grupei. Visi kiti „�aid�jai“ – did�iausios tokio pob�d�io �mon�s tam tikrame Lietuvos regione: „Panev��io keliai“ – rytuose, „Lemminkainen Lietuva“ – vakaruose, „Alkesta“ – pietuose ir t. t. Taigi Lietuva lyg ir pasidalinta. Juk atrodo logiška, kad kelmiškiai savo �vyrkelius asfaltuoja ir duobes lopo, o ne alytiškiai.

Daugiau duobi� – daugiau atlyginta �alos

Per ši� ir pra�jusi� savait� u�registruota keliasdešimt kasko draudimo klient� pranešim� apie �alas, patirtas �va�iavus � duob� kelyje. Šios savait�s prad�ioje tokio pob�d�io �alos itin padaug�jo – per por� valand� buvo u�registruota keliolika pranešim�.

Daugiausia pranešim� apie vairuotoj� patirt� �al� d�l duobi� kelyje sulaukiama iš did�i�j� šalies miest�. Vairuotoj� patirti nuostoliai vidutiniškai siekia 2 t�kst. Lt. �va�iavus � duob�, da�niausiai nuken�ia padangos, ratlankiai ir pakabos elementai – vairuotojas gali patirti nuo 50 Lt iki 10 t�kst. Lt nuostol�. Vienai draudimo bendrovi� teko išmok�ti 10 t�kst. Lt klientui, kuriam neaplenkus duob�s teko keisti dvi padangas, ratlankius ir atlikti pakabos remont�.

Kasko draudimu apsidraudusiems klientams, kuriems nepavyko išvengti duob�s, tod�l buvo apgadintas automobilis, pirmiausia rekomenduojama išsikviesti policij�, kad ji u�registruot� �vyk�. Jeigu policijos pareig�nai nustato, kad nebuvo �enkl�, �sp�jan�i� apie kelio defekt� ir vairuotojas negal�jo iš anksto pasteb�ti bei išvengti duob�s, vairuotojui ne tik netaikomas kasko draudimo išskaitos mokestis, bet kitais metais neturi b�ti didinama ir draudimo �moka.

Vienos draudim� bendrov�s duomenimis, pernai vairuotojams, apsidraudusiems kasko draudimu, ji apmok�jo apie 100 t�kst. Lt �alos, patirtos apgadinus automobil� neišvengiant duob�s kelyje. Prognozuojama, kad šiemet u� tokio pob�d�io �al� išmok� vairuotojams bus gerokai daugiau, kadangi situacija Lietuvos keliuose prast�ja – gatv�se, be k� tik atsiv�rusi�, kai kurios duob�s �ioj�ja dar nuo pernai, be to, šiemet keli� remontui skirtas ma�esnis finansavimas.

Il�ga vie�no sto�go lo�py�mo is�to�ri�ja

Povilas LUNG�

Stogas b�ga. Kas kaltas? Anot gyventoj�, nam� administruojanti bendrov�. Anot šios, rangovas, atlik�s darbus. Atrodo, viskas labai paprasta, bet ar tikrai? Da�nai kalti, bent jau iš dalies, b�na ir vieni, ir kiti.

Anot „City Service“ komunikacijos vadovo, �ala, padaryta d�l nekokybiško stogo remonto, bus atlyginta rangovo.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Naujas stogas – senos b�dos

� savaitraš�io „Šiauliai plius“ redakcij� kreip�si pa�iame bulvaro viduryje, Vilniaus g. 215, �sik�r� verslininkai ir name gyvenantys gyventojai, teigiantys, kad namo pal�p�je kaupiasi dr�gm�, pal�p�je esan�i� stogo konstrukcij� dalys bei perdanga yra sudr�kusios, vanduo b�ga per but� lubas ir sienas, patiriami mil�iniški nuostoliai.

� pal�p� atvyk�s antstolis suraš� faktini� aplinkybi� konstatavimo protokol� – konstatavo, kad stog� laikan�ios konstrukcijos kai kuriose vietose permirkusios, sienos – šlapios, vienoje vietoje ant stog� dengian�ios pl�vel�s po stogo danga yra susikaup�s vanduo. Prad�rus pl�vel�, jis prad�jo tek�ti srove. Vieta, kur yra vandens nub�gimo vamzdis, u�dengta pl�vele ir stogo danga – vandens nub�gimo vamzdis sutrumpintas ir nesiekia stogo! Nu�jus � kirpykl�, �sik�rusi� dviejuose šio namo butuose, ant sien� matyti vandens nub�gimo �ym�s. Kituose butuose – dar blogiau.

Turb�t pamanysite, kad šio namo Vilniaus gatv�s p�s�i�j� bulvare stogas yra senut senut�lis. Klystate – namo stogas k� tik pakeistas.

Galyb� rašt�

Gyventoj� b�dos prasid�jo dar 2006 m., kai u�darajai akcinei bendrovei „�kvedys“ (dabar „Saul�s valda“) buvo surašytas prašymas lygiai d�l t� pa�i� prie�as�i� – prašyta pakeisti stogo dang�, nes lyjant ar tirpstant sniegui vanduo prasiskverbia pro stog�, tod�l dr�ksta lubos, byra tinkas. Po pus�s met� namo gyventojas suraš� dar vien� rašt� – nurod�, kad d�l prakiurusio stogo keliose vietose per lubas b�gantis vanduo gadina jo turt�. Vyras netgi „pagrasino“ – teig�, kad jei prašymas skubiai nebus �vykdytas, bendrov� taps kalta d�l buto apdailos sugadinimo ir jis bus priverstas kreiptis � atitinkamas instancijas, kad b�t� atlygintos remonto išlaidos.

Pra�jus trejiems metams namo gyventoja „�kved�iui“ taip pat pateik� prašym�, kad b�t� atsi�sta komisija, kuri �vertint� jos bute susidariusi� situacij�, nes ne vienerius metus nuolat b�ga vanduo per lubas. Moteris, nesulaukusi pagalbos, netgi kreip�si � miesto mer� – teig�, kad savivaldybei priklausanti pal�p� nepri�i�rima ir neremontuojama, „gyventi pavojinga gyvybei“.

Kad iki nelaim�s – vienas �ingsnis, tiksliau, lašas, patvirtino kit� dien� viename iš but� pro lubas prad�j�s b�gti vanduo, apliej�s dal� bald� bei grindis. Nam� administruojan�iai bendrovei buvo nedelsiant pranešta telefonu ir raštu, deja, savait� nebuvo imtasi reikaling� veiksm� avarijai ir jos padariniams likviduoti, nors vanduo nesustabdomai tek�jo... Gyventojas tuomet Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Turto skyriui suraš� pretenzij� nor�damas b�ti informuotas, kokios poveikio priemon�s yra ir bus taikomos UAB „�kvedys“ d�l netinkam� pareig� vykdymo.

Atrodo, ledai pajud�jo. Netrukus Savivaldyb�s administracijos Statybos skyrius suraš� statinio technin�s prie�i�ros patikrinimo akt�, kuriame konstatavo visas anks�iau gyventoj� išsakytas b�das. Pasi�lyta per m�nes� atlikti stogo dangos remonto darbus.

Atrodo, gyventojai savo pasiek�. Deja, vieningai kovojusi� d�l savo turto saugumo, j� vienyb� išbl�so...

Vienas lauke ne karys

Anot Viliaus Mackonio, AB „City Service“ komunikacijos vadovo, su min�to namo gyventojais „Saul�s valda“ d�l stogo remonto bendrauja nuo 2006 met�.

„Anks�iau atlikti darb� nepavyko d�l paprastos ir kartu sunkiai išsprend�iamos prie�asties – gyventoj� dauguma pasyviai �i�r�jo � administratoriaus pastangas organizuoti remont�. Did�ioji dalis �moni� nesirinko � susirinkimus, nereišk� noro r�pintis namo reikalais, – teig� jis. – D�l ši� prie�as�i� šiame name netgi buvo atsisakyta bendrijos, j� jau �steigus. Pamat�, kad valdyti bendrij� per daug sud�tinga, �mon�s paskelb� steigiamojo susirinkimo protokol� negaliojan�iu ir toliau patik�jo nam� aptarnauti „Saul�s valdai“. Nors apie renovacij� kalbama ilgai, neaišku, kada ji �vyks – tai patvirtina ir paskutiniai susirinkimai tame name.“

Anot bendrov�s komunikacijos vadovo, beveik visi name organizuoti gyventoj� susirinkimai baig�si savotišku fiasko: 2006 m. liep� d�l kvorumo nebuvimo susirinkimas skelbtas ne�vyk�s, 2008 m. gegu�� dauguma savinink� namo modernizavimo id�jai pritar�, parengtas investicij� planas, ta�iau negavus b�tino namo bendratur�i� pritarimo darbai negal�jo b�ti atlikti, 2010 m. kov� susirinkimas ne�vyko d�l nesusirinkusios but� ir kit� patalp� savinink� daugumos, 2010 m. baland� jis taip pat ne�vyko, nes � susirinkim� atvyko tik keturi savininkai. 2010 m. bir�el� buvo organizuotas balsavimas raštu – suskai�iavus balsavimo rezultatus tapo aišku, kad namo bendratur�iai nebuvo suinteresuoti stogo dangos remontu – kadangi stogo remontui iš 16 but� savinink� pritar� ma�uma, sprendimas d�l stogo remonto nepriimtas.

Vis d�lto gyventojams š� t� pavyko kartu nuspr�sti – pernai rugs�j� vyko viešo aptarimo susirinkimas. Gyventojai iš atlikto investicinio plano pasirinko apšiltinti stogo perdang� ir pakloti nauj� stogo dang�, pašiltinti išor�s sienas ir cokol�, pakeisti langus butuose ir bendro naudojimo patalpose, modernizuoti šildymo ir karšto vandens sistemas.

„Ši� met� sausio 14 d. buvo susirinkimas, kurio metu tur�jo b�ti tvirtinamas investicinis planas, ta�iau tarp gyventoj� kilo dvejon�s, ar tik nereik�t� �rengti kolektorin� šildymo sistem� ir ar nevert�t� jau dabar „Saul�s valdos“ atliekam� stogo remont� stabdyti ir laukti renovacijos, kurios metu stogas b�t� tvarkomas, – teig� V. Mackonis. – Susirinkimo metu investicinis planas nebuvo patvirtintas, nes nebuvo kvorumo. Gyventojai turi apsispr�sti, ar koreguoti jau su B�sto ir urbanistin�s pl�tros agent�ra suderint� investicin� plan�, ar j� keisti vietoj numatytos dvivamzd�s šildymo sistemos �rengti kolektorin� sistem�.“

Rangovas vis d�lto atlygins �al�

Taigi namo renovacijos ateitis nelabai aiški, nors jo Vilniaus gatv�s fasadas jau paramstytas pastoliais. O kaip stogas?

„Jo remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, stogo remontas nebuvo priimtas ir pinigai u� atliktus darbus rangovui n�ra sumok�ti. 2012 m. sausio m�nes� buvo pasirašyta nauja rangos sutartis su UAB „RV statyba“, kuri pašalins defektus ir galutinai u�baigs stogo remonto darbus. �ala, kuri yra padaryta d�l nekokybiško stogo remonto, bus atlyginta rangovo, kuris tuo metu vykd� ar vykdo darbus. Taip pat pa�ym�tina, jog gyventojams nei darb� u�baigimas, nei defekt� šalinimas nieko papildomai nekainuos“, – gyventojus nuramino AB „City Service“ komunikacijos vadovas.

O kas kompensuos gyventojams padaryt� �al�? Kad ji b�t� �vertinta, gyventojai turi tai padaryti savarankiškai – patys kviestis antstolius, kad b�t� surašyti faktini� aplinkybi� konstatavimo protokolai. Kai kurios pastate �sik�rusios �mon�s tai padar� net tris kartus. „Neketiname lengvai pasiduoti. Padaryta mil�iniška �ala: nukent�jo lubos, sienos, grindys, kai kur sugadinti baldai, pastate �sik�rusi� verslinink� turtas, �simet� pel�sis. Reikia pamin�ti, kad �alos �vertinimas taip pat kainuoja, – piktinosi verslininkas. – �adame kreiptis � teism�.“

Spj��vis � pro�fe�sio�na�lu�m� ar rei�tin�g� vai�ky�ma�sis?

Povilas LUNG�

Sekmadien� Šiauli� miesto studentiškajam „Saul�s“ chorui televizijos projektas „Chor� karai“ baig�si. Ir baig�si jis tiesioginei transliacijai dar neprasid�jus. Repeticij� metu studijoje tvyrojusi keista nuojauta pasitvirtino – choras jau „nurašytas“. Ar tai reiškia, kad viskas jau suplanuota ir choras nugal�tojas jau �inomas? Š�kart keletas kritikos kir�i� ir tiems, kurie kritikuojami, ir patiems kritikuotojams – re�isieriams ir komisijos nariams. Šiems – paleistomis laim�tomis šliur�mis.

Šiauli� choristai teigia sekmadien� suprat�, kod�l Lietuvos jaunimas emigruoja. „Tautai reikia „vilties“, t. y. vakar komisija akivaizd�iai parod�, kad jaunimas nereikalingas, reikia dainuojan�i� kalini�“, – sak� jie.
Autoriaus nuotr.

Re�isieri� diktatas

Keletas šiaulie�i� „Saul�s“ choro sirgali� vyko kartu dainuojan�iu autobusu iš pat Šiauli�. Jie tur�jo galimyb� išvysti TV „virtuv�“ – steb�ti repeticijas ar pasi�valgyti u�kulisiuose. Anot sirgali�, tai, k� jiems teko pamatyti, juos ir maloniai nustebino, ir net šokiravo.

„Negaliu atsisteb�ti re�isieriaus arogancija, kuri repeticij� metu pasireikšdavo netgi atvira panieka ar šaipymusi, – teig� su „Saul�s“ choru kartu vyk�s studentas. – Man lie�uvis neapsiverst� smuikinink� vadinti smuikiste, o „Kitavos“ solist� Ras�, kuri pasirodymo metu atliko varpininko vaidmen�, – varpiste. Arba re�isieriaus pašaipi fraz� choro repeticijos pabaigoje, skambant varpui: „Dabar išnešam karst�. Jis �ia stov�s?“ Nesuprantu aš tokio humoro.“

„Išneš� m�s� karst�, – šypsodamasi, nors ir nesl�pdama apmaudo, sak� „Saul�s“ choro generol� Rasa Stoškuvien�. – Kaip jaustis choristams? Tai buvo lyg savotiška u�uomina, kuri� supratau tik gerokai v�liau, jau po projekto. Kaip ir tai, kod�l sekmadien� su mumis visi elg�si taip, lyg b�tume nurašyti – per daug nekritikavo repeticij� metu. Buvo keista ir tai, kad kitiems chorams, balansuojantiems ant iškritimo ribos, skirta labai daug laiko ir d�mesio. Tiesa, dar ir pasirodymo išvakar�se iš re�isier�s gautas laiškas: „J�s nieko taip ir nesupratote...“

U�kulisiuose buvo ir kit� chor� dalyvi�, nepatenkint� projekto re�isieri� pastabomis. Akmen�s choro merginoms neleista pasirodyti apsirengus p�stomis suknel�mis su �irneliais – liepta apsivilkti standartines – tas, su kuriomis chorai prisistato pa�ioje prad�ioje. Choro generolai „Ventukai“ tokiam re�isieri� reikalavimui nepakluso.

Šiauli� „Saul�s“ chorui buvo liepta pakoreguoti choreografij�, tad tarp repeticij� scenoje papluš�ti teko pla�iuose LRT televizijos koridoriuose, iš kurios TV3 nuomojasi studij�. Ne�tiko re�isieriams ir choro sumanymas veidus bei delnus išsida�yti aukso spalva. Šiuo atveju buvo rastas kompromisas – leista išsida�yti ne visus veidus, bet tik ornamentus ant j�. Netiko ir sumanytos mergin� šukuosenos, tad teko dainuoti „be šukuosen�“. Beliko pasid�iaugti, kad kiti chorai nukopijavo ankstesn� „Saul�s“ choro stili�: „pasiskolino“ patrumpintas kelnes, sukneles �irniukais, netgi dir�u tokiu pat raudonu susijuos�. �inoma, kad komisija tai pasteb�jo, tik pastab� nepareišk�.

Tiesa, Giulija, K�daini� Ledinio choro generol�, neištv�rusi po pasirodymo išr��, kad komisija niekaip neapsisprend�ianti, ko norinti: tai reikia solist�, tai nebereikia, tai reikia šokti, tai nebereikia.

Nors taisykl�se nurodyta, kad komisijos nariai negali kritikuoti chor� generol�, laidose netr�ksta pastab� jiems. Sekmadien� itin daug „kritikos“ sulauk� Vilniaus krašto choro generol� Kata�ina, kurios bals� komisijos narys Edmundas Seilius palygino su tri�ba, kurioje pragr��ta skyl�. Tiesa, buvo pagirta ir jos „pa�anga“ – penkiais centimetrais pailg�j�s sijonas. Tikim�s, kad nuoskaudos ašaros, generol�s lietos u�kulisiuose, jau nud�iuvo.

Visi lyg�s, bet yra lygesni�?

Nors balsuodami komisijos nariai visad pabr��davo, kad visi chorai projekte dalyvauja lygiomis teis�mis, vienas j� tikrai yra lygesnis u� kitus. Kad išlaikyt� intrig�, projekto prodiuseriai stengiasi Panev��io moter� pataisos nam� „Vilties“ chor� stumti � priek� visomis �manomomis priemon�mis – transliuoja siu�etus apie verkšlenan�ias, d�l savo poelgi� besigailin�ias, gimini� ir artim�j� atsiprašin�jan�ias moteris. Manipuliuojama ir vaikais ar an�kais – nuolat primenama, kiek j� laukia u� pataisos nam� sien�. Šis ašarojimas nepraeina be p�dsako – sugraudinti šiapus Panev��io nam� sien� šiltai prie televizori� ekran� s�dintys �mon�s balsuoja u� „likimo nuskriaustas“ moteris. Ir balsuoja u� jas, ties� sakant, labai gausiai – vien paskutin�s transliacijos metu per 5-6 minu�i� pertrauk� padidino šio choro krait� net keliais t�kstan�iais bals� – iki 9339.

Aišku, vis� pirma kyla mintis, kad pasitelkiamos ka�kokios juodosios technologijos, bet atmetus ši� prielaid� tikrai sunku paaiškinti, kaip per tas kelias minutes tiek galima pribalsuoti. Net per did�iausius televizij� organizuojamus gerumo akcij� vaikams koncertus tiek �moni� nebalsuoja! Dar juokaujama, kad reik�t� iš vis� šalies kal�jimuose s�din�i� vyr� atimti mobiliuosius telefonus...

Panev��io „Vilties“ choras paskutin�je TV laidoje toliau kurst� aistras – komisijos nariai neišdr�so skirti jam ma�� bal� motyvuodami, kad šias choristes sunku vertinti... Štai tau ir lygios teis�s. TV studijoje š�l� oš� sirgaliai, steb�dami ekrane balsavusi�j� rezultatus, negal�jo patik�ti savo akimis. Nepatenkinti buvo ir kit� miest� choristai vadinamajame �aliajame kambaryje. Ka�kas pajuokavo, kad kaip �ia kalin�i�sias išmesi iš projekto, nes prizas juk SPA malonumai Druskininkuose, nebent pataisos namuose d�akuz� organizuot�. Galb�t jie teis�s, nes teigiama, kad visas Druskinink� SPA personalas atvyks � Panev��.

�i�rovai svarsto, kad Panev��io pataisos nam� „Vilties“ choras TV projekte keliaus iki pat superfinalo, kurio metu � televizijos studij� bus atve�tas lydimas gausios apsaugos ir šarvuoto autobuso. Kokia atrakcija ir kokie reitingai! Lietuviai balsuos. O gal j� balsai bus paskirstyti taip, kaip laidos prodiuseriams reikia?

Vyresnio am�iaus moteris, TV studijoje �d�miai �i�r�jusi „Vilties“ choro pasirodym�, steb�josi tuo, k� daro pramog� verslas. „Televizija yra galinga j�ga. �sivaizduokite, koks jaunimo po�i�ris formuojamas – jei aš esu nusikalt�lis, galiu tapti �vaig�de, nes mane parodys per televizori�“, – svarst� ji. Galb�t kitais metais projekte sulauksime ir Lukiški� choro?

Šiauli� choristai teigia sekmadien� suprat�, kod�l Lietuvos jaunimas emigruoja: „Tautai reikia „vilties“, t. y. vakar komisija akivaizd�iai parod�, kad jaunimas nereikalingas, reikia dainuojan�i� kalini�.“

Skatina taut� draugyst�?

Kitas daug diskusij� keliantis choras – Kaštoninis Vilniaus, vadovaujamas Kata�inos Nemycko. Vienoje laid� chorui u�traukus lenkiškai, daugelis neteko �ado. Kaip gi �ia dabar? Komisija nuolat priekaištauja d�l nesuprantamos lietuvi� kalbos u�dainavus �emaitiškai, o �ia še tau – lenkiškai! Ir puik�s �vertinimai. Lenk� kalba girdima ir �i�rov� sal�je – net ir nemokantys jos puikiai supranta, k� reiškia „Wilno nasze.“

Kad šis choras ka�kaip stebuklingai palaikomas, galima spr�sti netgi pagal tai, jog sirgaliai tarp �i�rov� turi pa�ias geriausias – TV kamer� nuolat rodomas – vietas. Iš kokio kampo befilmuotum, visi vis tiek matys mil�iniškus Kaštoninio choro plakatus ir trumpuosius telefono numerius.

U�kulisiuose kalbama, kad � final� pateks trys chorai: Panev��io, Kauno ir Vilniaus. Atseit Panev��io chorist�s u�ims tre�i� viet�, nes kaip gi �ia joms skirsi pirm�j�. Aršesn� kova virs tarp Vilniaus ir Kauno. Kalbama, kad prizininkai jau �inomi – Deivydo Zvonkaus globojami Vilniaus choristai. Savotišku jau�iamu choro protegavimu nepatenkinti kit� chor� sirgaliai studijoje jam, tiksliau, jai dainuojant, netgi piktai skandavo: „Zvonk�, Zvonk�, Zvonk�.“ Kauno chor� palaikanti komanda u�trauk�: „Lai vilnie�iai nesupyks, Kaunas – Lietuvos širdis.“ Belieka viltis, kad lietuviai balsuodami susivienys ir kad visos šios kalbos – tik pavyduoli� intrigos.

Laim�s „ma�i“?

Kai du pešasi, naudos gali tur�ti ma�esni� miest�, kur patriotiškumas tikrai didelis, chorai. U� Akmen�s „Šird�i�“ chor� gali balsuoti Šiaur�s Lietuva ir tie patys šiaulie�iai, K�daini� chor� palaiko daug kauniški�.

Nedideliuose miesteliuose choristai gausiai palaikomi, juk tokioje Akmen�je, kur vos 16 t�kst. gyventoj�, jie vienaip ar kitaip susij� su choristais – jei ne gimin�s, tai bent jau pa��stami ar iš matymo pa��stami. Tod�l balsuoja visi, nes turi u� k� sirgti. Kod�l didesni� miest� gyventojai nebalsuoja gausiai? Nor�t�si tik�ti, kad šiaulie�i� išlavintas geras estetinis skonis ir jie apskritai toki� TV šou ne�i�ri.

„Kod�l aš u� savo meil� chorui turiu mok�ti pinigus si�sdamas trump�j� �inut� ar skambindamas? Suprantu, kad litas n�ra daug, bet nemanau, kad tokie komerciniai dalykai yra skaidr�s, – svarst� studijoje balionu nešinas sirgalius. – Kita vertus, kas trukdo chorams, kurie turi r�m�j�, u� j� l�šas prisipirkti mobiliojo telefono pakuo�i� ir masiškai si�sti SMS.“

Tur�jo iškristi?

Daug diskusij� suk�l� �inia, kad naujien� portalas „Delfi.lt“

�ini�, jog su „Chor� karais“ atsisveikino „Kitava“ ir Šiauli� choras, paskelb� 21.32 val., nors tiesiogin� TV transliacija baig�si tik 22.30 val. Kas tai? Pranašiškai numatyta ateitis ar iš anksto numatytas planas? Gal pralaim�tojai buvo �inomi, tik portalas iš anksto neteisingai nustat� naujienos publikavimo laik� (ne 22.30, o 21.32) manydamas, kad projektas baigsis valanda anks�iau?

„O j�s kit� portal�, pvz., „15min.lt“ taip pat to klausiate? Jie tekst� išleido valanda anks�iau nei „Delfi“, – to paties paklaus� Gintar� Urnikien�, „Delfi.lt“ pramog� naujien� redaktor�. – Tekstas pas mus yra išleid�iamas dar vykstant projektui, kad �mon�s gal�t� komentuoti �i�r�dami televizori�. V�liau jis nuolat atnaujinamas, bet straipsnio išleidimo laikas nesikei�ia. Jokio �ia kriminalo n�ra, galite jo net neieškoti.“

K� gi, vien� „kriminal�“ jau išsiaiškinome, bet klausim� nesuma��jo. TV3 televizijos atstov� paklaus�me, ar siun�iant trump�j� �inut� b�tina buvo �rašyti „TV“, nes laidos ved�jai retkar�iais „pamiršdavo“ tai priminti.

Balsai – � „šiukšliad��“!

� š� „technin�“ klausim� atsak� UAB „Mediafon“ projekt� vadybininkas. Anot jo, rakta�odis „TV“ yra b�tinas, nes pagal SMS �inut�je parašyt� rakta�od� sistema identifikuoja, kokiam projektui j� priskirti. Jei �mogus �inut�je ne�rašo reikalaujamo rakta�od�io, tuomet toki� �inut� sistema identifikuoja kaip klaiding� (ji patenka � „šiukšliad��“).

Nieko sau! Kiekvienam chorui projekte priskirtas tam tikras trumpasis telefono numeris, o „klaidinga“ �inut� vis tiek nepatenka ten, kur reikia!

U� t� pat� chor� buvo galima balsuoti tik penkis kartus. Azarto pagauti sirgaliai SMS‘� išsiunt� ir daugiau. Kas atsitiko toms „viršplanin�ms“? Anot projekt� vadovo, šešta ir visos kitos tolesn�s �inut�s, gautos iš to paties numerio, buvo identifikuotos kaip netinkamos ir atsid�r� sistemos „šiukšliad��je“. Tokios �inut�s ne�traukiamos � bendr� bals� skai�i�.

Gal sutapimas, bet ir balsuojant tre�iojoje „Chor� kar� laidoje“, ir š�kart, vos tik išsiuntus trump�j� �inut�, telefonas sulaukdavo net dviej� �inu�i�: patvirtinimo, kad �inut� gauta, ir vadinamojo brukalo – nuorodos � tinklalap�, iš kurio galima parsisi�sti Minedo dain� „Bamba“. Kiti sirgaliai tvirtino jokio patvirtinan�io pranešimo, kad �inut� gauta, apskritai negav�. „Mediafono“ atstovas tirtina, kad pagal susitarim� joki� atgalini� SMS �inu�i� šiam projektui nebuvo numatyta. Bet kiti juk gavo?

Labiausiai �i�rovus nustebino tai, kad paskutin�mis minut�mis, t. y. per reklam�, Panev��io „Vilties“ choras surinko net kelis t�kstan�ius �i�rov� bals�. „Ar �manoma rezultat� pakeisti per reklam� dvigubai? Rezultatas pabaigoje padid�jo 4-5 t�kstan�iais“, – steb�josi sirgaliai.

Ir �ia „Mediafonas“ pateik� pador� atsakym� – sistema apdoroja daugiau nei 200 SMS �inu�i� per sekund�, tod�l rezultato padvigub�jimas yra visiškai normalus. Deja, � klausim�, kod�l balsavimas yra mokamas, neatsak�. Mok�ti, beje teks ir u� tas �inutes, kurios nukeliavo � „šiukšliad��“.

Pateik duomenis, kitaip nebalsuosi

„Chor� kar�“ ved�jai kas savait� kvie�ia TV3 tinklalapyje balsuoti u� kok� nors chor�. Jau išrinktas romantiškiausias, nuotaikingiausias ir geriausiai debiutav�s choras. Visas tris nominacijas peln� K�daini� Ledinis. Ši� savait� buvo renkamas galingiausias. �domu tai, kad balsuojant b�tina u�pildyti visus langelius – nurodyti vard� ir pavard�, miest�, telefono numer� ir el. pašto adres�. Kam TV3 ar kav� gaminan�iai �monei, �steigusiai prizus choristams, prisireik� balsuotoj� duomen�? Brukalui si�sti? Juk visiškai u�tekt� balsuojant pa�ym�ti tam tikro choro langel� ir paspausti „balsuoti“.

U� k� dabar balsuosite J�s? Jei jausmai gimtajam miestui jau išbl�s�, galb�t gimtajai šaliai jie dar rusena?

�RATC�e tvar�ka�� lyg nuo�sa�va�me dva�re

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro (ŠRATC) vadas Raimundas Jakutis ir jo pavaldiniai tarnybiniais automobiliais va�in�jo asmeniniais tikslais ir netinkamai pild� �iniaraš�ius. Technika pirkta neteisingai parinkus neskelbiam� deryb� b�d� ir didesne kaina. Buvo pa�eistas Vieš�j� pirkim� �statymas, o sugedusi technika remontuota detales �sigyjant iš �mon�s, kurios vienas akcinink� yra pats R. Jakutis. Tokias išvadas po atlikto tyrimo pateik� Centralizuoto vidaus audito skyriaus specialistai, tyrim� atlik� drauge su ŠRATC‘o dalinink� atstovais. Kaip dalinink�s – apskrities savivaldyb�s – �vertins nustatytus pa�eidimus, tur�t� paaišk�ti kit� savait�.

Šiauli� regiono gyventojams mokestis u� šiukšli� išve�im� nuolat keliamas, ta�iau pats ŠRATC‘as su gyventoj� pinigais elgiasi lyg savam dvare.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

ŠRATC‘as „papurtytas“ gavus elektroniniu paštu gaut� skund�. Šiemet sausio 25-�j� Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus �sakymu Centralizuoto vidaus audito skyriaus darbuotojai drauge su dalinink� atstovais aiškinosi, ar anonimo laiške pateikti faktai yra real�s. Min�tame laiške anonimas pateik� apie galimus ŠRATC‘o direktoriaus, jo pavaduotojo ir kit� specialist� pa�eidimus d�l �staigos automobili� naudojimo asmeniniais tikslais, technikos, atsargini� dali� ir detali�, chemini� med�iag� vieš�j� pirkim� organizavimo ir technikos panaudojimo.

Nustatyta net 11 pa�eidim�. Atlikus tyrim� teigiama, kad 2010-2011 m. ŠRATC‘o direktorius septyniems �staigos darbuotojams – sau, A. Putri�nui, V. Komui, J. Venslovui, R. Ivoškytei, A. Misi�nui ir

Z. Klimavi�iui – leido naudoti tarnybinius automobilius asmeniniais tikslais. Tokia teis� taisykl�se nereglamentuota.

Tyrimo apibedrinime nurodoma: „ŠRATC 2019 m. gegu��s 17 d. �sakymu [...] leido darbuotojams naudoti tarnybin� transport� asmeniniais tikslais, viršydamas savo �galiojimus, nes �staigos lengv�j� automobili� �sigijimo ir naudojimo taisykli� tvirtinimas yra �staigos valdybos kompetencija. ŠRATC darbuotojai, naudojantys tarnybin� transport� asmeniniais tikslais, netinkamai pild� Automobilio darbo ir kuro sunaudojimo �iniaraš�ius, kuriuose neišskyr� ir nenurod� su darbine veika nesusijusiais tikslais nuva�iuot� kilometr� kiek�.“

Suskai�iuota, kad galimai R. Jaku�io, V. Komo ir Z. Klimavi�iaus patirtos kuro s�naudos, naudojant tarnybinius automobilius per 2011 m., viršija 11 t�kst. Lt.

Nustatyta, kad naudotas buldozeris, skirtas Aukštraki� s�vartyno eksploatacijai, buvo nupirktas iš UAB „Keluva“, neteisingai parinkus neskelbiam� deryb� b�d� ir didesne kaina, nei tam pritar� ŠRATC‘o valdybos nariai. Buldozeris nupirktas u� 205 700 Lt, o valdyba pritar� �sigyti ši� technik� u� 170-190 t�kst. Lt. Sudaryta pirkimo ir pardavimo sutartis neatitiko teis�s akt�, kadangi buvo pakeistos pirkimo dokumentuose bei pasi�lyme nustatytos pirkimo s�lygos d�l buldozerio pristatymo.

2010 m. ŠRATC nupirko naudot� buldozer�, pa�eisdamas vieš�j� pirkim� �statym�, iš K. Volbeko �mon�s „Kaslita“. �mon� nepateik� dokumento apie si�lomos prek�s techninius reikalavimus. Buldozeris buvo nupirktas u� 117 310,11 Lt be �staigos valdybos pritarimo.

2010-2011 m. ŠRATC �sigijo du panaudotus buldozerius, kurie 44 proc. darbo laiko buvo remontuoti. 2011 m. išlaidos buldozeri� remonto med�iagoms �sigyti buvo 44 322,02 Lt.

Atsargines dalis technikai remontuoti ŠRATC pirko iš UAB „Gr��ulas“ u� 37 161,92 Lt, kurios vienas akcinink� yra pats Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro direktorius R. Jakutis.

D�l buldozeri� gedimo s�vartynas 2011 m buvo tvarkomas nuomotais buldozeriais, neatlikus vieš�j� pirkim� proced�r�. Nuomos išlaidos – 148 879,57 Lt.

ŠRATC be valdybos sutikimo nupirko iš bendrov�s „Marg�nas“ ir sieros r�gšt�, kurios koncentracija neatitiko pirkimo s�lygose nustatyt� reikalavim�.

Taip pat nustatyta, kad Aukštraki� ir Kairi� s�vartyn� filtrato valymo �renginiuose nurašyt� pagrindini� chemini� med�iag� vert� 139 171 Lt viršija leistin� nurašyti patvirtint� norm�.

Kaip dalininkai – apskrities rajon� savivaldybi� vadovai ir atstovai – �vertins ŠRATC‘e rastus pa�eidimus ir ar kreipsis � teis�saugos institucijas bei Valstybin� tarnybin�s etikos komisij�, paaišk�s kit� savait� rengiamame dalinink� susirinkime. Tiesa, chemini� med�iag� ir �vakini� filtr� viešojo pirkimo dokumentai jau perduoti Speciali�j� tyrim� tarnybos Šiauli� valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriui.

Pa�ne�v��ys-�iau�liai. Ski�ria ne tik 100 km

Oksana LAURUTYT�

Pra�jusi� savait� Panev��yje vieš�jusi Šiauli� miesto savivaldyb�s delegacija, vadovaujama mero Justino Sartausko, susitiko su Panev��io vadovu pasidalyti ger�ja patirtimi. Panev��iškiai išgirdo, kad 2012 metus Šiauliai pradeda š�kiu „Gyvenkime ne pagal poreikius, o pagal turimus išteklius“.

„Šiauliai plius“ pasidom�jo, kiek valdinink� tenka išlaikyti kone tiek pat gyventoj� turintiems miestams ir kaip sunkme�iu sekasi taupyti. Aišk�ja, kad Panev��io valdininkai labiau gerbia miesto kult�r� ir myli save – alg� „nekarpo“.

Panev��ys kult�r� vertina labiau

Ši� met� Panev��io miesto biud�eto deficitas – 9,5 mln. Lt. D�l l�š� stygiaus Panev��io kult�ros �staigos gaus daug ma�esn� finansavim� nei pernai, ypa� prastai kult�ros darbuotojai jausis met� pabaigoje – du m�nesius gyvens be atlygio. Jau aišku, kad šiemet Panev��io biud�etas bus 28,5 mln. Lt ma�esnis nei pernai.

Panev��io miesto taryba iki vasario pabaigos tur�s sugalvoti, kaip išdalyti š� deficitin� 213 mln. 583 t�kst. 700 Lt biud�et�, kad niekas neb�t� pernelyg nuskriaustas. Nuskriaust�j� vis d�lto bus. Šiemet itin vargs biud�etin�s miesto kult�ros �staigos, kurioms išlaikyti numatyta skirti 6 mln. 604,2 t�kst. Lt, t. y. 1 mln. 164,7 t�kst. Lt ma�iau nei 2011-aisiais.

Šiauli� miesto savivaldyb�s veiklos programoms vykdyti planuojamas 38 proc. ma�esnis finansavimas nei pernai, kult�ros pl�tros – net 80 proc. Biud�etas projektuojamas 252,3 mln. Lt. Pajam� kol kas planuojami 249 mln. Lt ir 2,8 mln. Lt skolint� l�š� investiciniams projektams �gyvendinti. Tiesiogiai � miesto biud�et� �plaukian�i� mokes�i� planuojama surinkti tik 112,4 mln. Lt.

Jei Panev��yje ketinama kult�ros reikm�ms skirti ma�iau l�š�, tai Šiauli� kult�ros skyriui apskritai gresia podukros dalia.

Administracija rezga planus, kad Kult�ros skyriaus miestui apskritai nebereikia, kad j� reik�t� prijungti prie Švietimo ar Sporto skyriaus ir taip sutaupyti l�š�, skirt� vadov� algoms.

O gal kaip tik reik�t� pasielgti priešingai – sport� prijungti prie kult�ros? Ar valdininkams ir politikams, ketinantiems sunaikinti miesto kult�r�, nebus g�da informuoti visuomen�, kad kult�rai nuo šiol vadovaus, pavyzd�iui, koks nors treneris? Ar tik negr��tama prie garsiojo sovietme�io š�kio, kad valstybei gali vadovauti bet kokia vir�ja?

Galb�t valdininkams vir�jos vadovauti Kult�ros skyriui ir reikia. Nes vir�ja vargiai pasipriešint� nurodymui iš vargan� l�š�, skirt� kult�rai, skirti 50 t�kst. Lt vald�ios gegu�� planuojamai aviacijos šventei „Plieniniai sparnai“. Juk aviacijos švent� – išties „kult�ros“ srities renginys... O gal fantastikos?

Šiauli� kult�rai – iki 2 proc. biud�eto l�š�

Šiemet Šiauli� kult�ros pl�tros programai ketinta skirti 221 t�kst. Lt, bet pa�ad�ta prid�ti dar 50 t�kst. Lt. Iš j� net 101 t�kst. Lt bus išleista pernykšt�ms skoloms gr��inti.

Visoms valstybin�ms švent�ms ir atmintinoms datoms palikta vos 17,35 t�kst. Lt. Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai skirta po 1000 Lt, Gedulo ir vilties dienai – 800 Lt, Juodojo kaspino dienai – 200 Lt.

Visai neliko pinig� Šiauli� gimtadieniui, Kal�d� egl�s ��iebimo iškilm�ms ir naujame�iams renginiams, senas tradicijas turintiems meno festivaliams ir konkursams: unikaliam tarptautiniam velykin�s muzikos festivaliui „Resurexit“, vykstan�iam Šiauli� katedroje, meno festivaliams „Enter“, „Virus“, „Ant rube�iaus“, tarptautiniams bigbend�, „Linksmojo akordeono“, „Šiauli� Monmartro respublikos“, chor� „Šiauliai Cantat“, Ch. Frenkelio vilos ir kitiems festivaliams bei kult�ros projektams.

Panev��yje kult�ros reikm�ms skiriama apie 4 proc. biud�eto l�š�, o Šiauliuose šis procentas niekada nesiek� dviej�. Ar tik iš miesto vald�ios kišeni� g�dingai nekyšo �agr�?

Algoms – kone 700 t�kst. Lt

Panev��io savivaldyb�s Ryši� su visuomene skyriaus vadov�s Irmos Grit�nien�s teigimu, Panev��io savivaldyb�je dirba 279 darbuotojai, t. y. trim darbuotojais daugiau nei Šiauliuose. Panev��io valdinink� atlyginimams sausio m�nes� skirta suma – 682,3 t�kst. Lt. Šiauli� valdininkams, kuriems u� saus� išmok�tos 15 proc. suma�intos algos, iš biud�eto išmok�ta 484 t�kst. Lt.

Panev��yje yra 63 švietimo �staigos: 6 gimnazijos, 2 progimnazijos, 15 pagrindini� mokykl�, du suaugusi�j� mokymo centrai, pradin� mokykla, 31 ikimokyklinio ugdymo �staiga, 4 neformaliojo ugdymo mokyklos, 2 švietimo pagalbos �staigos, 10 kult�ros ir meno �staig�, 2 socialin�s paskirties �staigos, 7 sveikatos �staigos, vaik� globos namai ir dvi socialin�s paskirties �staigos.

Mieste prie Nev��io gyvena 109 t�kstan�iai gyventoj� iš kuri� tik 64 proc. – darbingo am�iaus. Statistikos departamentas pernai liep� Šiauliuose suskai�iavo 119 t�kst. gyventoj�.

Darbo neteks 36 specialistai

Pirmadien� Šiauli� savivaldyb�je ketinama surengtai spaudos konferencija, kurioje administracijos vadovai informuos, kaip ketinama taupyti pertvarkant Savivaldyb�s skyrius ir naikinant etatus. Vietoj 276 specialist� Savivaldyb�je tur�t� likti dirbti apie 240. Administracija tok� sprendimo projekt� rengia �pareigota Tarybos.

Anot miesto mero J. Sartausko, did�iausia optimizavimo sfera yra švietimas. Išlaidos jam sudaro 60 proc. biud�eto, nors mokini� per 10 met� suma��jo perpus. Ne�gali�j� ir pensinink� nuolat daug�ja, ta�iau l�š� proporcijos šioms sritims biud�ete nesikei�ia.

Šiauliuose švietimui iš biud�eto šiemet atiteks daugiau nei pus� biud�eto – 150 mln. Lt. Iš mokykl� jungimo šiemet taupymo efekto neplanuojama sulaukti: reik�s mok�ti išeitines kompensacijas. Socialinei apsaugai numatomi 38 mln. Lt arba 15 proc.

Šiuo metu Švietimo skyriuje dirba 18 specialist� – net penkiais daugiau nei Panev��yje. Šiauliuose yra 34 mokyklos, Panev��yje – 26. Panev��yje yra 31 ikimokyklinio ugdymo �staiga, Šiauliuose – 29. Socialin�s paramos skyriuje Šiauliuose ir Panev��yje dirba tiek pat specialist� – po 44. Vaiko teises Panev��yje gina 10 specialist�, Šauliuose – 12.

Investicij� ir miesto pl�tros skyriuje dirba 9 specialistai, Panev��yje – dviem ma�iau. Kanceliarijoje dirba 21 specialistas, Panev��yje – 18.

Turto valdymo skyriuje Šiauli� savivaldyb�je dirba 17 darbuotoj�, ta�iau Panev��yje toks skyrius yra po „viena v�liava“ – Ekonomikos ir turto valdymo. Jame dirba 15 darbuotoj�. Šiauli� Ekonomikos skyriuje dirba 7 specialistai, tad jei sujungtume abu skyrius, suskai�iuotume, kad ekonomika ir turtu Šiauliuose r�pinasi 24 darbuotojai – net 9 specialistais daugiau nei Panev��yje.

Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius informavo, kad kol kas negali tiksliai pasakyti, kokie savivaldyb�s skyriai bus sujungti – vyksta derybos. Parengus sprendimo projekt�, jis bus pateiktas Tarybos komitetams svarstyti.

„Nebeabejojama, kad Vieš�j� pirkim� skyrius bus sujungtas su Teis�s skyriumi, o atstov� spaudai dirbs Tarptautini� ryši� skyriuje“, – sak�V. Damulevi�ius.

Šiuo metu Savivaldyb�je yra 24 skyriai ir dirba trys pavieniai specialistai. Planuojama, kad po pertvarkos liks 21 skyrius.

�s�ta�ty�mo pa�tai�so�se pa�si�kly�do net pa�rei�g��nai

Povilas LUNG�

Pra�jus daugiau nei m�nesiui nuo Alkoholio kontrol�s �statymo pakeitimo, pareig�nai fiksuoja pa�eidimus. Paaišk�jo, kad �kio ministerija dar tik rengia Vyriausyb�s nutarim� d�l šio �statymo �gyvendinimo. Jame bus nustatyti valstyb�s ir savivaldyb�s �staig� bei �kio subjekt� veiksmai. Taigi �statymas yra, o nutarimas, kaip j� vykdyti, dar neparengtas. Atrodo, kad aiškinimuose pasiklydo ir atsakingi pareig�nai.

Nuo sausio 1-osios degalin�se galima prekiauti alkoholiu tik nuo 8 iki 22 val. be teis�s juos vartoti vietoje.

Ne�inojo, ar galioja

Kadangi dar nepriimtas nutarimas, kuriame b�t� nustatyti veiksmai, kaip tur�t� elgtis tam tikra �mon� ar savivaldyb�s �staiga, �gyvendindamos Alkoholio kontrol�s �statym�, nei Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Ekonomikos skyriaus, nei Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai prieš por� savai�i� negal�jo paaiškinti, ar �mon�s, besivertusios prekyba alkoholiu, licencija tebegalioja �statymui pasikeitus. Min�t� �staig� atstovai svarst�, kad tokia �mon� tur�t� atvykti � Savivaldyb� pasikeisti licencijos, es� senoji tur�t� nebegalioti. Savaitraš�iui „Šiauliai plius“ besidomint „Videros“ degalin�s veikla ir tiesiai šviesiai paklausus, turi ar neturi �mon� galiojan�i� licencij�, buvo patikinta, kad, logiškai m�stant, neturi.

Savo ruo�tu aptariama �mon�, Savivaldyb�s administracijos turimais duomenimis, turinti dvi licencijas (vien� kaip ma�menin�s prekybos �mon�, o kit� kaip viešojo maitinimo), toliau t�s� savo veikl�, prekiaudama alkoholiu ir dien�, ir nakt�. Kad ji pagal nauj�j� �statym� to daryti nakt� negali, buvo visiškai aišku – policijos buvo u�fiksuotas pa�eidimas, o štai ar ji turi galiojan�i� licencij� prekiauti alkoholiu dien� – suabejojo ir Savivaldyb�s, ir policijos atstovai. Nors licencijos išduodamos neterminuotai, neaišku buvo tai, ar nereikia j� pasikeisti Savivaldyb�je, pasikeitus �statymui. Ilgai svarst� valdininkai konkretaus atsakymo tuomet taip ir nepateik�. Galb�t netur�jo laiko, o gal pating�jo pasidom�ti, nors Narkotik�, tabako ir alkoholio kontrol�s departamentas atsakym� tur�jo iškart.

Pasirodo, valdininkai klydo. Anot departamento, miesto vald�ios ir policijos pateikiamas išaiškinimas d�l �mon�s, prekiaujan�ios alkoholiu, licencijos buvo neteisingas.

Nauja tvarka

Sumaišties valdininkams suk�l� 2012 m. sausio 1 d. �sigaliojusios Alkoholio kontrol�s �statymo pataisos. Nurodoma, kad viešojo maitinimo �mon�se galima parduoti alkoholinius g�rimus tik atidarytoje pakuot�je ir vartoti vietoje. Nuo sausio 1-osios degalin�se prekiaujama alkoholiu tik vykdant ma�menin�s prekybos veikl�, t. y. alkoholiniai g�rimai parduodami tik nuo 8 iki 22 val. be teis�s juos vartoti vietoje. Nuo 22 iki 8 val. prekyba alkoholiniais g�rimais stacionariose degalin�se draud�iama.

Narkotik�, tabako ir alkoholio kontrol�s departamento atstov� teigia, kad jei degalin�s licencijoje nurodyta, jog alkoholinius g�rimus leid�iama vartoti vietoje ir išsinešti, po 2012 m. sausio 1 d. ji privalo laikytis Alkoholio kontrol�s �statymo nuostat� ir vykdyti tik ma�menin�s prekybos veikl�, be galimyb�s alkoholinius g�rimus vartoti vietoje, ta�iau licencijos patikslinti Savivaldyb�je neprivalo, nes �kio ministerija rengia Vyriausyb�s nutarim� d�l šio �statymo �gyvendinimo. Jame bus nustatyti valstyb�s ir savivaldyb�s �staig� bei �kio subjekt� veiksmai.

Departamentas, netur�damas galimyb�s susipa�inti su Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareig�n� tarnybiniais pranešimais, Šiauli� miesto savivaldyb�s ar Šiauli� valstybin�s maisto ir veterinarijos tarnybos pareig�n� surašytu faktini� aplinkybi� protokolu ar aktu bei kitais dokumentais, kuriuose b�t� fiksuojama ne tik prekyba po 22 val., bet ir prekyba alkoholiniais g�rimais neturint licencijos, konkre�ios susidariusios situacijos komentuoti negali.

Taigi Narkotik�, tabako ir alkoholio kontrol�s departamentas informuoja, kad n�ra gav�s skundo d�l aptariamos �mon�s veiklos. D�l bendrov�s veiklos Valstybin� maisto ir veterinarijos tarnyba skund� taip pat n�ra gavusi. Anot Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstov�s, �monei skirta 500 Lt bauda. Nejau jos nebendradarbiauja, kad kuo efektyviau b�t� ma�inama nusikalstama veika šalyje?

Anot Šiauli� AVPK atstov�s, Narkotik�, tabako ir alkoholio kontrol�s departamentui policija ne�pareigota atsiskaityti apie savo darb�, tod�l apie policijos surašytus protokolus jai informacijos nesiun�ia, jei n�ra konkre�i� paklausim�.

Pakeitus �statym� padaug�jo darbo

Pakeitus Alkoholio kontrol�s �statym�, kontroliuojan�ios valstyb�s institucijos intensyviau tikrina, kaip vykdoma naktin� prekyba alkoholiniais g�rimais.

Valstybin� maisto ir veterinarijos tarnyba ši� met� sausio m�nes� drauge su policijos pareig�nais, Narkotik�, tabako ir alkoholio kontrol�s departamento specialistais tikrino, ar laikomasi naktin�s prekybos alkoholiniais g�rimais taisykli�, ir vertino, kaip �mon�s laikosi maisto tvarkymo reikalavim�.

Naktini� reid� metu patikrintos 78 šalies viešojo maitinimo �mon�s, turin�ios licencij� verstis naktine prekyba alkoholiniais g�rimais. U� Alkoholio kontrol�s �statymo pa�eidimus policijos pareig�nai kartu su Narkotik�, tabako ir alkoholio kontrol�s departamento specialistais devynioms �mon�ms suraš� pa�eidim� protokolus. Protokolai surašyti keturioms �mon�ms Vilniuje, trims Klaip�doje, po vien� – Marijampol�je ir Šiauliuose.

Valstybin�s maisto ir veterinarijos tarnybos Šiauli� valstybin�s maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Šiauli� miesto policijos pareig�nais ir Šiauli� miesto savivaldyb�s ekonomikos skyriaus specialistais 2012 m. sausio 12 d. atliko naktin� patikrinim� UAB „Videra“ (Giruli� g. 1, Šiauliai). Tikrinimo metu personalo higienos ir produkt� neatitikties pa�eidim� nenustatyta. Šiauli� miesto policijos pareig�nai u�fiksavo pa�eidimus d�l naktin�s prekybos alkoholiniais g�rimais pardavimo išsineštinai ir �monei suraš� pa�eidimo protokol�.

Naktini� reid� metu šalyje patikrinti ir 38 kioskai, prekiaujantys maisto produktais. Trijuose kioskuose – Kaune, Telšiuose ir Var�noje – nusi�engiant naujoms taisykl�ms, buvo prekiaujama alkoholiniais g�rimais – alumi ir sidru.

12-oje patikrint� kiosk� nustatyta higienos ir kit� maisto tvarkymo reikalavim� pa�eidim�, rasta ne�enklint� arba su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais produkt�.

Valstybin�s maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai ir toliau dalyvaus reiduose kartu su kit� �inyb� atstovais ir tikrins, kaip laikomasi �statym� ir maisto tvarkymo reikalavim� naktimis dirban�iose viešojo maitinimo �mon�se ir kioskuose.

�ie�mos i�dai�gos jau ke�lia r��pes��i�

Medikai persp�ja saugotis šal�i�, nes �mogaus organizmas, net ir pridengtas r�bais, gali sušalti per 10-30 minu�i�. Gyventojai raginami atid�iau pasir�pinti namais, rengtis šiltesniais r�bais, apšiltinti patalpas. Šiauli� moters ir vaiko klinikos vaik� chirurgai sako, kad iki šiol �mon�s per ma�ai �ino, kokia tur�t� b�ti pirmoji pagalba nušalus. Meteorologams �adant, kad termometro stulpelis nukris daugiau nei 30 laipsni�, � laikin� prieglaud� nuo šal�io jau pl�sta benamiai, u�daromos mokyklos.

Oro u�terštumas mieste did�ja d�l transporto ir �vairi� šildymo �rengini� keliamos taršos.
Andriaus TVERIJONO nuotr.

Trinti sniegu negalima

Šiauli� moters ir vaiko klinikos vaik� chirurgai ši� savait� jau gelb�jo pirmuosius nuo šal�io nukent�jusius vaikus. Šiauli� rajone gyvenantis
14-metis medik� rankose atsid�r� sudalyvav�s med�iokl�je. Varovu buv�s berniukas, �brid�s � vanden�, sušlapo kojas, o dar kur� laik� pabuv�s miške 17-os laipsni� šaltyje gr��s nebejaut� koj�.

Pradedan�ios šalti ir tirpti gal�n�s – pirmieji potyriai nušalus. Medikai sako, kad jokiu b�du nušalusi� gal�ni� negalima trinti sniegu ar šildyti prie ugnies. B�tina atšildyti organizm� nat�raliai, suvyniojus � šilt� audekl�.
Pirmiausia nuš�la veidas, ausys, rank� ir koj� pirštai. Neretai nuš�la ir tos k�no vietos, kuri� kraujotaka b�na sutrikusi d�l netinkamos aprangos. Veikiant šal�iui k�no dalis, siaur�ja kraujagysl�s, sutrinka audini� mityba. Nušalus nereikia d�ti joki� spiritini� kompres� ar tepti riebi� tepal� – oda turi b�ti sausa.
Pasak medik�, esant 20 laipsni� temperat�rai, � lauk� galima eiti tik reikalui esant. B�tina gerai apsirengti, lauke – kuo daugiau jud�ti. Lauke dirbantys asmenys turi apsirengti šiltais drabu�iais arba šilt� r�b� privalo par�pinti darbdavys.
Nušalti gal�nes galima per 10-30 minu�i�. Sušalusiam reikia duoti gerti karštos arbatos ar kavos, b�tina persirengti šiltais sausais drabu�iais, jei šildant atsiranda p�sli� – skubiai ve�ti nukent�jus�j� � gydymo �staig�.

Benamiai pl�sta � nakvyn�s namus

Nors Šiauliuose šal�io auk� kol kas išvengta, nakvyn�s namuose �rengtos laikino apnakvindinimo patalpos – perpildytos. �rengta 30 laikinos nakvyn�s viet�, prireikia iki pusšim�io �iu�ini�. Benamiai ši� savait� �ia gal�jo prisiglausti nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto, bet nuo ketvirtadienio nakvyn�s nam� durys nebeu�daromos – jie gali b�ti vis� par�. Ta�iau ryt� patalpos b�na pustušt�s – �pro�i� nekei�iantys benamiai išskuba � miest�, kad pasir�pint� pragyvenimu. Per šalt�j� sezon� kasdien po du kartus pavaišinti benamius arbata skiriama apie 700 Lt.
Gaus�ja ir Šiauli� socialini� paslaug� centro Labdaros valgyklos lankytoj� gretos – �ia ateina papietauti nebe 60-80, o iki 90 �moni�. Vir�jai u�sukusius šiaulie�ius stengiasi pamaitinti kuo karštesniais patiekalais. U� 1 lit� 35 centus galima patiekti silk�s, duonos, šiltos koš�s ar sriubos.
Per metus Respublikin�s Šiauli� ligonin�s skyriuje apsilanko apie 300 benami�, kuri� am�ius – vis jaunesnis.

Kyla gaisr� gr�sm�

Spaud�iant šal�iui, gyventojai raginami pasir�pinti ne tik šiltais r�bais, bet ir apšiltinti patalpas.
Itin atid�s tur�t� b�ti nuosav� nam� savininkai, nes daugiausia tragišk� gaisr� �vyksta per šal�ius. Arvydas D�da, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas, persp�ja �vejus, kurie spustel�jus šaltukui u�siima poledine ��kle, kad ant ledo vaikš�ioti grup�mis nepatartina.

U�daromos mokyklos

Savait�s prad�ioje dalis pradines klases lankan�i� Šiauli� miesto mokini� neišsigando šaltuko ir at�jo � ugdymo �staigas, ta�iau vakar ryt� termometro stulpeliui nukritus �emiau 25 laipsni� šal�io, Švietimo skyriaus duomenimis, pamokos nevyko beveik visose mokyklose. Iš 39 bendrojo lavinimo mokykl� Šiauliuose mokym� organizavo tik dvi – Suaugusi�j� vidurin�, � kuri� moksleiviai ateina neb�tinai ryt�, ir Sanatorin� mokykla, kurioje moksleiviai ir gyvena. Vis d�lto pasitaiko atvej�, kai mokiniai ateina � mokykl�, nes joje gauna nemokam� maitinim�. Socialin�s apsaugos ir darbo ministerija rekomenduoja, kad tokiu atveju, esant sud�tingoms oro s�lygoms, savivaldyb�s pagal galimybes gal�t� organizuoti maisto atve�im� vaikams � namus, o ateinan�ius pavalgyti � mokykl� vaikus lyd�t� t�vai ar kitas suaug�s �mogus. Šaltis ištuštino ir Kelm�s rajono mokyklas. Tre�iadien� j� bendruomen�s buvo informuotos, kad ketvirtadien� ir penktadien� pamokos nevyks, vaikai � mokyklas specialiais autobusais nebus ve�ami.
Pagal švietimo ir mokslo ministro �sakym�, oro temperat�rai nukritus iki 20 laipsni�, � mokykl� gali neiti pradini� ir penkt� klasi� moksleiviai. Jeigu oro temperat�ra siekia 25 laipsnius, � mokykl� gali neiti ir vyresni� klasi� bei profesini� mokykl�, teikian�i� vidurin� išsilavinim�, mokiniai. U� min�tas dienas mokiniams atidirbti nereikia.

Did�ja tarša

Kasdien vis smarkiau š�lant ir nurimus v�jui, mieste u�fiksuota padid�jusi oro tarša kietosiomis dalel�mis. Pastar�j� koncentracijos paros vidurkis antradien� buvo dvigubai didesnis, nei leid�iama – sausio
31-�j� siek� 103 µg/m3, vasario 1 d. – 69µg/m3, taršos riba – 50 µg/m3. Padid�jusi oro tarša fiksuojama ir Naujojoje Akmen�je – kiet�j� daleli� koncentracija antradien� buvo 60 µg/m3., o vasario 1 d. – 52 µg/m3.
Pasak aplinkosaugos specialist�, oro u�terštumas didesnis d�l transporto ir �vairi� šildymo �rengini� keliamos taršos. Ypa� pavojingas sveikatai ir aplinkai atliek� deginimas buityje. Kai viršijama kiet�j� daleli� koncentracija ore, aktyvia veikla atvirame ore gali u�siimti tik visiškai sveiki �mon�s. Oro taršai jautriausios gyventoj� grup�s: vaikai (ypa� iki 5 met� am�iaus), n�š�iosios, vyresnio am�iaus �mon�s, sergantieji l�tin�mis kv�pavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Šie �mon�s � lauk� tur�t� neiti, vengti fizinio kr�vio. Patariama neva�iuoti savu automobiliu, geriau naudotis viešuoju transportu.
Transporto eismas nesutrik�s
Visuomeninis transportas ši� savait� va�iuoja pagal nustatyt� grafik�. Kai � nos� �nybia stiprus šaltis, laukti stotel�je v�luojan�io autobuso b�na pikta, ta�iau toki� keleivi� skund� – vos vienas kitas. Daugelis sako, kad autobusai atva�iuoja pagal nustatyt� grafik�, be to, ir mikroautobus� ilgai laukti netenka.
Ve��jai patvirtina – šaltis j� darbo nesutrikd� ir tvarkaraš�io nesujauk�. Taip buvo nutik�, kai gausiai snigo, tada transportas gatv�mis jud�jo l�tai. Galb�t sunkiau tik vairuotojams, ypa� po savaitgalio, kai dalis autobus� ilgiau b�na šaltuose gara�uose.

Nutraukti planiniai darbai

Šaltis koreguoja ir �vairi� tarnyb� darb�. Elektros energijos tiek�jai laikinai nutrauk� planinius darbus lauke, o vandentiekio darbuotojai vos sp�ja � avarijas. Tr�kus vandentiekio trasoms, darbo turi kelios brigados, avarij� patrigub�jo. Per pastar�sias paras vandens netur�jo 16-os gyvenam�j� nam� gyventojai ir �mon�s. Vandentiekio trasos tr�ko šešiose vietose, vandens tiekim� pavyko atnaujinti visiems gyventojams. Pašalinti gedimus trunka 2-4 kartus ilgiau, nes pasiekti dviej� metr� gylyje paklotus vamzd�ius šaltyje sud�tinga – u�š�la technika. Problem� kyla d�l iki 1,5 metro �šalusio grunto. U�š�la ir gyventojams cisternose atve�amas vanduo.
„Šiauliai plius“ informacija

Ma��iau�sioms ra�jo�no mo�kyk�loms gre�sia u��da�ry�mas

Oksana LAURUTYT�

Iki 2015-�j� Šiauli� rajone gali b�ti u�darytos šešios mokyklos. Prie�astis paprasta – per pastaruosius šešerius metus vaik� suma��jo dviem t�kstan�iais, tod�l itin išaugo vienam vaikui išlaikyti skiriamos l�šos. Yra pradini� mokykl�, kuriose vaiko išlaikymas per metus kainuoja net per 12 t�kst. lit�. Panaši situacija ir kituose apskrities rajonuose, ta�iau drastišk� sprendim� vengiama – mokyklos bus ne u�daromos, o reorganizuojamos.

Joniškio rajone n� viena mokykla nebus u�daryta, o reorganizavimas vyks tik sujungiant kelias mokyklas.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Išlaikyti tušt�jan�ias mokyklas - per brangu

Iki vasario pirmosios šalies rajonai tur�jo pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai 2012-2015 m. bendrojo ugdymo mokykl� tinklo pertvarkos bendr�j� plan�. Daugelis mokykl� dar nesp�jo to padaryti. Šiauli� rajono savivaldyb� dar pernai vasar� u�sak� speciali� studij�, ta�iau ji dar neparengta, tad speciali darbo grup� laukia rezultat�.

Ši� met� Šiauli� rajono biud�etas u� pernykšt� ma�esnis daugiau nei 9 mln. Lt. Teks taupyti, visiems ver�tis dir�us. Šiauli� rajono švietimo ir sporto veiklos programa – viena svarbiausi�. Siekiama, kad l�š� ma�inimas šias sritis paveikt� minimaliai, ta�iau nepopuliarius sprendimus d�l mokykl� pertvark� ar j� u�darymo teks priimti.

Pasak Šiauli� rajono mero Algimanto Gaubo, šiais metais švietimo �staig� tinklo laukia pertvarka. 2005 m. rajone mok�si daugiau nei 7000 vaik�, pernai – tik 4936. Tai vienas did�iausi� rodikli�, jog dirbti kaip anks�iau nebus galima, teks keistis. „Niekas nebus daroma slaptai. Pertvarkos planas prival�s b�ti išdiskutuotas, �vertintas. Pa�adu – jokios skubos! Tik visi dirbkime susitelk�, b�kime vieningi ir tolerantiški“, – švietimo �staig� vadov� pasitarime kalb�jo A. Gaubas.

Švietimo ir sporto skyriaus ved�ja Judita Šertvytien� sako, kad gimstamumas rajone ma��ja. Iš gimusi� vaik� net 20 proc. jau neateina � mokyklas – šeimos su vaikais išvyksta � u�sien�. �ar�nuose šiuo metu mokosi 61, Šil�nuose – 60, Verb�nuose – 76 mokiniai, nors prieš kelerius metus j� buvo tre�daliu daugiau.

Skai�iai ver�ia priimti kardinalius sprendimus, nes d�l ma��jan�io mokini� skai�iaus iš valstyb�s gaunama ma�iau „mokinio krepšelio“ l�š�, tad gali nebeu�tekti l�š� mokytoj� atlyginimams. Savivaldyb� iš biud�eto turi išlaikyti tušt�jan�ius pastatus, mok�ti atlyginimus mokyklose dirbantiems specialistams, nors mokini� gerokai ma�iau.

Paskai�iuota, kad ma�iausiai išlaid� vienam moksleiviui per metus išlaikyti reik�jo Kurš�n� S. Anglickio pagrindin�je mokykloje – 4299 Lt, daugiausia – Kurtuv�n� pradin�je mokykloje – daugiau nei 12 t�kst. Apie 10 t�kst. Lt ar daugiau kasmet vieno vaiko išlaikymas kainuoja �ar�n�, Gilvy�i�, Dirvon�n�, Verb�n� mokyklose. Atitinkamai labai didel�s „�irkl�s“ atsiranda skiriant l�šas iš rajono savivaldyb�s biud�eto mokykloms išlaikyti. Kurš�n�

S. Anglickio mokyklos vienam vaikui tenka 668 Lt, o Micai�i� mokyklai-dar�eliui – net 4458 Lt.

Neoficialiais duomenimis, per penkerius metus rajone ketinama u�daryti šešias mokyklas. Minimi �ar�n�, Micai�i�, Gilvy�i�, Šil�n�, Gilai�i� mokykl� ir skyri� pavadinimai, ta�iau sprendimas dar nepriimtas. �vertinus duomenis aišk�ja, kad pirmok� katastrofiškai ma��ja. Manoma, kad ruden� � Ku�i� mokykl� ateis 2, Gilvy�i� – 3, Dirvon�n� – 5, Šil�n� – 4 pirmok�liai.

Kai kuriose rajono vidurin�se mokyklose bus nebeformuojamos dvyliktos klas�s, palaipsniui mokyklos taps pagrindin�mis.

Kelm�s rajono kaim� mokyklos taps daugiafunkciais centrais

Ma��jant vaik� gimstamumui, did�jant emigracijai, ma��ja mokini� ir Kelm�s rajone. Per pastaruosius penkerius metus rajono mokyklose suma��jo 1214 mokini� – nuo 2008 iki 2011 met� kasmet vidutiniškai suma��jo 303 mokiniais.

Vienam mokiniui „mokinio krepšelio“ l�š� vidutiniškai daugiausiai tenka Kelm�s specialiojoje mokykloje, Lykšilio, Lioli�, Gaili�, Šalteni� pagrindin�se mokyklose. Ma�iausiai tenka neformali�j� ugdymo �staig� (sporto, meno, Tytuv�n�, U�ven�io, Šedbar� vaik� lopšeli�-dar�eli�) ugdytiniams bei dar�eli�-mokykl� „��uoliukas“ ir „K�lverstukas“ mokiniams.

Kelm�s specialiojoje mokykloje vienam vaikui per metus reik�jo 10,8 t�kst. Lt, Lykšilio, Gaili�, Šalteni�, Lioli� pagrindin�se mokyklose – po 8 t�kst. Lt ar šiek tiek daugiau. Yra mokykl�, kur mokinio išlaikymas kainuoja iki 4 t�kst. Lt per metus.

Kelm�je vaik� gimstamumas truput� auga, ta�iau nepopuliarius sprendimus politikai taip pat tur�s priimti. Norima išsaugoti ma�as mokyklas, kad pradinis ugdymas b�t� organizuojamas ar�iau mokini� gyvenamosios vietos. Sprendimus d�l mokykl� išsaugojimo skatina priimti tai, kad rajone daug�ja kvalifikuot� mokytoj�, daug�ja renovuot� pastat�. Vis d�lto d�l emigracijos ir daug�jant socialines pašalpas gaunan�i� vaik�, tenka daugiau j� maitinti nemokamai.

Irena Janušien�, laikinai einanti Kelm�s rajono savivaldyb�s Švietimo, kult�ros ir sporto skyriaus ved�jo pareigas, sako, kad skyrius buvo pareng�s grie�t� projekt�, ta�iau pabendravus su mokykl� bendruomen�mis buvo nuspr�sta, kad rugs�j� bus u�darytas tik Tytuv�n� gimnazijos Budrai�i� ugdymo pradinis skyrius. Skyri� lankyt� tik aštuoni vaikai, tad tai labai nuostolinga.

„Iki 2015-�j� bus reorganizuota nema�ai mokykl�. Rajonas neturi stambi� gyvenvie�i�, kaimuose esan�ias ma�as mokyklas ketiname padaryti kult�ros �idiniais, daugiafunkciais centrais. Juose bus organizuojamas neformalusis ugdymas iš didesni� mokykl� po pamok� gr��usiems moksleiviams“, – sak� ji.

Pagrindin�s mokyklos, jei bus ma�ai vaik�, neformuos 6-9 klasi�, vyresni vaikai lankys toliau esan�ias didesnes klases.

Joniškyje – tik vidaus strukt�ros pertvarka

„Bijau girtis, bet su „mokinio krepšelio“ l�šomis viskas gerai. Ir u�tenka, ir turime, ir galime jo l�šas panaudoti netolygumams išlyginti“, – sak� Joniškio rajono savivaldyb�s Švietimo ir sporto skyriaus ved�ja Ingrida Ma�iulien�. Koks konkre�iai parengtas 2012-2015 m. Joniškio rajono mokykl� tinklo pertvarkos bendrasis planas, I. Ma�iulien� nenor�jo detalizuoti, nes pirmadien� jis bus pristatytas politikams ir visuomenei. Vis d�lto pašnekov� teig�, kad joki� drastišk� sprendim� nenumatyta. N� viena rajono mokykla nebus u�daryta, o reorganizavimas vyks tik sujungiant kelias mokyklas.

„Drastišk� �ingsni� nebus, nes mokykl� tinkl� jau buvome s�kmingai sutvark�. Ir finansin� situacija gera. Vaik� ma��ja kaip ir visur, bet vidutiniškai vienam vaikui išlaikyti mokyklose per metus reikia apie 5 t�kst. Lt. Daugiausia l�š� – apie 10 t�kst. Lt vienam vaikui – tenka �agar�s specialiojoje mokykloje, bet ten vaik� ma�ai“, – sak� I. Ma�iulien� patvirtindama, kad Joniškyje numatoma tik vidaus strukt�ros pertvarka.

Radviliškis mokykl� neu�darys

Vakar Radviliškio rajono politikai pritar� parengtam Bendrojo ugdymo mokykl� tinklo pertvarkos planui. Juo vadovaujantis iki 2015-�j� neplanuojama u�daryti n� vienos mokyklos. Jos tebus reorganizuotos sujungiant ar prijungiant. Dabar rajone yra 21 švietimo �staiga, liks 14.

Pasak Radviliškio rajono savivaldyb�s Švietimo, kult�ros ir sporto skyriaus ved�jos Genovait�s Juodeikien�s, svarbiausias tikslas rajone tas, kad vaikai lankyt� mokyklas kuo ar�iau gyvenamosios vietos.

Radviliškyje liks viena gimnazija ma�iau – dvi bus sujungtos � vien�, ta�iau jei bus poreikis, kad likt� dvi gimnazijos, bus gr��tama prie šio klausimo ir jis bus svarstomas atskirai.

Dalis kaim� mokykl� nebus u�darytos – taps stambesni� mokykl� skyriais. Kol bus vaik�, tol jie mokysis skyriuose, ve�ioti j� nereik�s. Net Sidabravo mokyklos 11-12 kl. moksleiviai, tap� Šeduvos gimnazijos gimnazistais, mokysis Sidabrave.

Atitinkamai ma��s administracijos darbuotoj�, ta�iau moksleiviams � tolimesnes mokyklas nereik�s va�iuoti. „Taryba patvirtino ne drastišk� sprendim�, nes mums pagrindas – ne pinigai“, – teig� G. Juodeikien�.

Ant svarstykli� – taupymas ir kult�ros �idinys

U�daromos rajon� mokyklos turi išeit� – priešintis. Mokykl� bendruomen�s gali nesutikti su rajon� politik� sprendimais d�l u�darymo, tada Taryb� sprendimai bus niekiniai. Ta�iau toks bendruomeni� pasipriešinimas tegali tapti šiaudu sk�stan�iajam, nes galutin� �od�, nesant bendram susitarimui, prival�s tarti Švietimo ir mokslo ministerija. Ar švietimo sistemos gyn�jai u�tars tas mokyklas, kurios nebeišgali išgyventi iš „mokinio krepšelio“ ir savivaldybi� l�š�? Kas nulems – siekis išsaugoti kaimuose kult�ros �idinius ar kategoriškas siekis sutaupyti?

Po�li�ci�ja pa�si�ti�ki pu�s� ap�skri�ties gy�ven�to�j�

Oksana LAURUTYT�

„Vertindamas finansus ir �mogiškuosius išteklius, pra�jusi� met� apskrities policijos darb� vertinu teigiamai“, – ap�velgdamas 2011 met� rezultatus, pareišk� Šiauli� apskrities policijos vadas Egidijus Lapinskas. Nors nusikalstamumas apskrityje auga, o šalies policijos komisariatuose prireik� kurti Imuniteto padalinius pareig�n� nusi�engim� prevencijai ir nusi�engimams tirti, 63 proc. su teis�sauga reikal� tur�jusi� �moni� pareig�n� darb� vertina teigiamai.

Tre�iadien� Šiauli� AVPK pareig�nai pristat� pernai met� veiklos rezultatus.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Galyb� tyrim� – d�l smurto šeimose

Pernai nusikalstamumas apskrityje išaugo net 8,5 proc., šalyje – 2,4 proc. Ma�iausiai nusikaltim� u�fiksuota Radviliškio rajone, ta�iau pareig�nai sako, kad nusikaltim� itin daug buvo registruojama gruod�. Tam �takos tur�jo Smurto artimoje aplinkoje �statymo pakeitimai. Per 15 gruod�io dien� � šeiminius konfliktus pareig�nai kviesti net 136 kartus, prad�ti 108 ikiteisminiai tyrimai. Šeimose dominuoja fizinis smurtas, tik 19 tyrim� prad�ta d�l psichologin�s prievartos.

Nejau gruod� Lietuv� u�klupo nereg�to masto smurto banga? Pareig�nai sako, kad vis� laik� smurto šeimose buvo daug, ta�iau naujas �statymas �pareigojo pareig�nus d�l smurto šeimose prad�ti ikiteisminius tyrimus. Net jeigu smurtautojas, išvyd�s pareig�nus, apsiramina, o auka, bijodama pasekmi�, neskuba rašyti pareiškimo, turi b�ti prad�tas ikiteisminis tyrimas. Darbo d�l toki� iškvietim� pareig�nams itin padaug�jo – u�trunkantys konfliktuojan�iose šeimose jie turi ma�iau laiko patruliuoti gatv�se.

Pernai Šiauli� apskrities vyriausiasis policijos komisariatas planavo, kad pasitik�jim� policija išreikš 55 proc. apskrities gyventoj�. Apklausos parod�, kad toki� gyventoj� yra 51 procentas. „Policijos departamente buvo akcentuota keturiolika kriterij�, iš kuri� komisariatas �vykd� trylika“, – sak� Šiauli� apskrities VPK viršininkas Egidijus Lapinskas ir pasid�iaug�, kad net 63 proc. �moni�, tur�jusi� reikal� su policija, pareig�n� darb� �vertino gerai. U�pernai pasitik�jim� apskrities policija išreišk� net 78 proc. �moni�.

E. Lapinskas sak�, kad pernai itin menko policijos paj�gos. Tarnyb� paliko 130 pareig�n� – d�l sveikatos ar pensinio am�iaus. Dalis �moni� buvo priimta dirbti, tad šiuo metu tr�ksta 127 pareig�n�. Šiuo metu vyksta komplektacija � visos šalies komisariatuose kuriamus Imuniteto padalinius. Jie skirti pareig�n� nusi�engim� prevencijai ir j� nusi�engimams tirti.

D�iugina tai, kad jaunimas nori studijuoti ir eiti dirbti � policij�. Pernai studijuoti universitete nor�jo 211 absolvent�, ta�iau atrank� per�jo tik 49, �stojo vos 31. „Tai rodo, kad b�simiems pareig�nams keliami itin grie�ti reikalavimai“, – komentavo apskrities policijos vadas.

E. Lapinskas pasid�iaug�, kad pernai buvo renovuotas Radviliškio policijos pastatas ir Šiauli� Pietin� nuovada, o pareig�nams eiti nemokam� atostog� šiemet nereik�s.

Nusikalstamumas auga, suk�iai gudr�ja

Pernai �uvo ma�iau �moni� nei u�pernai, u�registruota ma�iau automobili� vagys�i�. Pareig�nai sp�ja, kad toki� nusikaltim� suma��jo d�l sulaikyt� grupuo�i� ir linkusi� nusikalsti �moni� emigravimo.

Vis d�lto padaug�jo suk�iavimo atvej�. Per pra�jusius metus nukent�jo 165 �mon�s, o 2010 m. suk�iams pavyko rasti 152 aukas. Telefoniniai suk�iai vis gudr�ja, prisistato �mogui, kuo tik nori, ir vis randa lengvatiki�, padiktuojan�i� banko kodus ir slapta�od�ius. Daug�ja suk�iavimo atvej� perkant internetu, be to, vis dar atsiranda �moni�, perkan�i� „auksines“ grandin�les gatv�je.

Šiauli� miesto policijos viršininkas Rimvydas Šlekys informavo, kad mieste pernai u�fiksuota 147 nusikalstama veika daugiau nei u�pernai. J� 2010-aisiais buvo 2001. 147 nusikalstamos veikos paprastai mieste u�fiksuojamos per vien� m�nes�. Ištirta 49,5 proc. nusikalstam� veik�, o u�pernai ištirta ma�iau – 45,8 proc.

Per pra�jusius metus u�fiksuoti 196 viešosios tvarkos pa�eidimai, o 2010 m. j� tebuvo 152. Pernai u�registruoti 267 baud�iamieji nusi�engimai, o 2010 m. j� buvo beveik penktadaliu ma�iau – 227.

Pernai u�fiksuota ir šešiais su kvaišal� platinimu susijusiais nusikaltimais daugiau. Šiauliuose da�niau siaut�jo ir pl�šikai. 2010 m. u�registruotas 91 pl�šimo atvejis, pernai j� buvo 108.

Pernai mieste suma��jo iš�aginim�. Pra�jusiais metais Šiauliuose nuo �agintoj� nukent�jo penkios, 2010 m. – devynios moterys. Policijos pareig�nai pernai prad�jo tirti penkias �mog�udystes. 2010 m. j� buvo viena ma�iau.

Suma��jo ir gyventoj� patirta �ala. 2010-aisiais gyventojai neteko turto u� 12 mln., o pernai – u� 6,5 mln. Lt.

Tai kiek bus 2 plius 2?

Povilas LUNG�

Šiauli� mokykloms pešantis d�l pirmok�, mieste joms atsirado dar viena konkurent�, besirengianti dal� b�sim�j� mokinuk� priimti po savo stogu. Ne tik besirengianti, bet jau ir tai padariusi – „nuviliojusi“ beveik vis� klas� – net 15 gabi� vaik�, nors visos kitos mokyklos formuoti pirm�sias klases šiemet gal�s prad�ti tik kovo 1-�j�.

Miesto mokykl� reorganizacijos metu S. Sondeckio men� mokykla išties daug nuveik�, kad išlikt� ir netgi pl�st�si.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Bus formuojamos v�liau

D�l numatomo pradini� mokykl� prijungimo b�simi pirmokai � mokyklas šiemet bus priimami m�nesiu v�liau nei �prastai. Naujoje klasi� komplektavimo tvarkoje neb�ra privilegij� seserims ar broliams, numatytas ir „saugiklis“, kad t�vai nepiktnaud�iaut� gyvenamosios vietos registracija – ji tur�s b�ti atlikta iki sausio 1 d. Deja, „saugiklis“ bus efektyvus tik šiemet.
Pernai d�l daugiau nei t�kstan�io pirmok�li�, tiksliau, j� „krepšeli�“, kovojo 23 Šiauli� miesto mokyklos. Šiemet kova �ada b�ti dar aršesn� – gyventoj� registro duomenimis, pirmok� bus dviem klas�m ma�iau. Tiesa, d�l numatomos keturi� mokykl� reorganizacijos pirmosios klas�s bus prad�tos komplektuoti m�nesiu v�liau – kovo 1-�j�. Šiauli� miesto tarybai pri�mus sprendimus prijungti keturias mokyklas prie progimnazij�, iš naujo bus nustatytos mokykl� aptarnaujamos teritorijos. Patvirtinus planuojam� mokykl� reorganizacij�, šiemet pirmokus gal�s priimti 20 mokykl�.

Šiemet mieste atsirado nauja pirmokus galinti priimti mokykla, pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijai ir neturinti priskirtos teritorijos – Sauliaus Sondeckio men� mokykla, kuri jau surinko pirmok� klas�. Mokykla iš kit� miesto mokykl� atima ne tik pa�ius ma�iausius – moksleivius priimama ir � 9, 10, 11 klases. 2011 m. � 9 klas� priimti 32 mokiniai, iš kuri� 9 – iš Šiauli� miesto.
Kitoms miesto mokykloms yra ko ne tik sunerimti, bet ir pavyd�ti – S. Sondeckio men� mokykla dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos „Mokykl� tobulinimo programos plius“ projekte „Bendrojo lavinimo mokykl� bibliotek� modernizavimas“, „Technologij�, men� ir gamtos moksl� infrastrukt�ra“, tod�l atnaujinta mokyklos biblioteka, skaitykla, technologij� (dail�s, muzikos), gamtos moksl� kabinet� �ranga. Gauta daug kompiuteri�, vaizdo kameros, spausdintuvai, projektoriai, interaktyviosios lentos, muzikos instrumentai, �vairios paskirties baldai, grafikos spausdinimo presas, degimo krosnel�, nam� kino sistemos komplektas, fotoaparatai... 2011 m. suremontuota biblioteka, skaitykla. Pakeista naujojo mokyklos pastato šildymo sistema, šilumos mazgas.

Nauja sena konkurent�

Pasirodo, S. Sondeckio men� mokykla – viena seniausi� mieste, visada �ia ir buvusi, bet lig šiol nek�lusi r�pes�i� kitoms miesto mokykloms. Mokyklos veiklos prad�ios metai – 1939-ieji.
T� met� rugs�jo pirm�j� buvo atidaryta Šiauli� valstybin� vidurin� muzikos mokykla. Kod�l ši ugdymo �staiga staiga tapo kit� mokykl� konkurent�?
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugpj��io 31 d. �sakymu Nr. V-1608, Šiauli� konservatorija tapo Sauliaus Sondeckio men� mokykla. Tai vidurin�s mokyklos tipas. Jos paskirtis – mokykla skirta mokiniams, turintiems išskirtini� gabum� menui, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su men� ugdymu), kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, – sak� mokyklos direktor� Irena Asauskien�. – Mokyklos statusas keit�si ir anks�iau – ji jau yra buvusi vidurin� mokykla, taip pat technikumas, aukštesnioji muzikos mokykla, konservatorija.“
Mokykloje šiuo metu mokosi 71 proc. mokini� iš kit� savivaldybi� ir tik 29 proc. iš Šiauli�, bet �mus formuoti pirm�sias klases mokini� iš miesto joje tik daug�s. Taigi miesto mokyklos sunerimo. Ne tik tod�l, kad � jas ateis ma�iau menini� geb�jim� turin�i� vaik�. Tiesa, norint mokytis
S. Sondeckio men� mokykloje, reikia išlaikyti egzamin�. Kod�l mokykla jau sukomplektavo pirmok� klas�, nors visos kitos miesto mokyklos tai darys po m�nesio?
„Prie�astis paprasta – 30 proc. pirmok�li� turi b�ti iš kit� savivaldybi�. Informuoti juos, sukviesti, surengti atrank� u�trunka daug laiko, tod�l ir skub�jome“, – teig� I. Asauskien�. Tiesa, mokykla miesto pirmok� nesigvieši – joje gali mokytis ir 100 proc. kit� savivaldybi� mokini�, svarbu – ne ma�iau nei 30 proc.

Centras vilioja

Sausio prad�ioje organizuotoje atrankoje dalyvavo itin daug miesto vaik�, norin�i� mokytis šioje mokykloje. Negi mieste tiek daug menini� gabum� turin�i� vaik�? Gal prie�astis kita?
Atrankoje dalyvavusios mergait�s mama pati pateik� atsakym�: „Dubijos mokykl� ketina prijungti prie Salduv�s progimnazijos, tod�l mums labai patogi ši men� mokykla, nes ji miesto centre.“ Svarstyta ir galimyb� Centro pradin� prijungti prie kitos mokyklos, taigi S. Sondeckio men� mokykla – puiki išeitis tiems t�veliams, kurie dirba miesto centre ir kuriems labai patogu pakeliui � darb� � j� u�ve�ti vaikus. Ar nenutiks taip, kad mokykloje mokysis vaikai, neturintys meno gyslel�s, bet tik tod�l, kad t�vams taip patogiau?
Mokyklos direktor� kategoriškai paneigia toki� prielaid�: „Stojant � pirm� klas� buvo tikrinami individual�s meniniai geb�jimai, bendras psichologinis pasirengimas mokyklai ir tinkamumas pasirinktam meniniam ugdymo dalykui. � pirm�j� klas� priimti 6-7 m. am�iaus vaikai, gab�s pasirinktai meno sri�iai.“

T�veliai abejoja

� pirm�j� klas� patekusi� vaik� t�vai šia s�kme d�iaug�si neilgai. Kuo labiau jie dom�josi mokykla, tuo daugiau jiems �m� kilti klausim� d�l mokyklos finansavimo, mokini� saugumo, maitinimo, iš apskrities atvykusi� mokytis vaik� apgyvendinimo, kai kuri� mokom�j� dalyk� d�stymo kokyb�s, gal� gale mokykl� baigusi�j� ateities perspektyv�. Ar nenutiks taip, kad mokiniai, baig� moksl�, puikiai geb�s dainuoti ir piešti, bet ne�inos, kiek bus 2 plius 2?
Pirmasis dalykas, �m�s kelti abejoni�, tai priimtos dirbti pradini� klasi� mokytojos kompetencija. Pasigirdo kalb�, kad jei jau mokykla nepaprasta – meno, tai ir mokytoja tur�t� joje dirbti neeilin�. Pasiteiravus, kaip ji buvo atrinkta, mokyklos direktor� nuramino, kad eksperimentai su pradinukais nebus atliekami: „Pirmok� mokytoj� rinkom�s vadovaudamiesi Vyriausyb�s nutarimu. Mokytoja yra baigusi dvi aukšt�sias mokyklas, yra �gijusi du universitetinius išsilavinimus, turi kvalifikacin� vyresniosios mokytojos kategorij�. Su vaikais tikrai nebus eksperimentuojama – bus mokomasi iš visoje šalyje pasiteisinusi� vadov�li�.“ Naujoji mokytoja pirmokams ir j� t�veliams buvo pristatyta vakar mokykloje vykusio susirinkimo metu.
Mokykla yra �sik�rusi abiejose P. Višinskio gatv�s pus�se. Vienoje gatv�s pus�je, P. Višinskio g. 35, yra nedidelis buvusios konservatorijos pastatas, o priešais, P. Višinskio g. 34, dalis pastato priklauso men� mokyklai. Ar nesukels mokiniams nepatogum� lakstymas per gatv� pirmyn atgal, �inant, kad eismas toje gatv�s atkarpoje, nors ji ir aklagatvis, yra intensyvus?
„Dabar mokiniai mokosi dviejuose pastatuose. Pirmokai mokysis tik viename –
P. Višinskio g. 34. Ministerija siekia, kad mokykla �sikurt� b�tent šiose patalpose, tada pastate priešais b�t� �kurtas mokyklos bendrabutis. Dabar mokykla bendrabut� nuomojasi iš UAB „Bendrabutis“. Jame gyvenantys mokiniai nemoka mokes�io u� maitinim�“, – sak� direktor�.
Ta�iau mokykla neturi ne tik savo bendrabu�io, bet ir valgyklos! „Mokyklos mokiniai maitinami vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro �sakymu prie pat mokyklos Šiauli� universiteto pastate esan�ioje �mon�je „Nestera“. Pirmokus numatome maitinti savo mokykloje paruoštose patalpose – bus atve�amas šiltas maistas. Ateityje, gavus patalpas, bus �rengta sava valgykla. Dabar, kol kas esant nedaug mokini�, savo valgykl� tur�ti yra neekonomiška“, – teig� I. Asauskien�.
Abejoni� kelia ir tai, kad mokykla neturi stadiono, sporto sal�s. „Gavus visas patalpas
P. Višinskio g. 34, bus �rengta 100 viet� koncert� sal�, sporto sal�. Pirmokai pagal ugdymo planus gal�s rinktis šokio pamokas ar bendr�j� k�no kult�ros pamok� tuose pa�iuose pastatuose“, – nuramino direktor�.
Taigi mokykloje numatyti grandioziniai planai – numatoma, planuojama, siekiama... Daug padaryta, dar daugiau numatyta. Pirmok� klas� jau suformuota. O gal vert�jo metus kitus palaukti, �gyvendinti projektus ir tik tada priimti vaikus mokytis? Kita vertus, miesto mokykl� reorganizacijos metu buvo išties daug nuveikta – galvota apie mokyklos ateit�, išlikim�, perspektyvas.

Tai kiek bus 2 plius 2?

S. Sondeckio men� mokyklos savinink� – valstyb�. Savininko teises ir pareigas �gyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Šiauli� miesto savivaldybei ši mokykla nekainuoja n� cento.
Mokyklos l�šos – valstyb�s biud�eto asignavimai ir pajamos, gautos u� teikiamas paslaugas. Mokykla finansuojama iš Švietimo ir mokslo ministerijos biud�eto pagal einamiesiems metams patvirtintus asignavimus ir asignavim� valdytoj� sudarytas ir patvirtintas išlaid� (program�) s�matas.
„Ministerija nor�t�, kad m�s� mokykl� baigusieji t�st� pasirinkt� krypt� – rinkt�si studijas, susijusias su menais, bet mes juk negalime liepti jiems tai studijuoti. M�s� abiturientai renkasi studijuoti tas pa�ias specialybes kaip ir kit� mokykl� moksleiviai, – teigia mokyklos direktor�. – Mokyklos mokini� mokymosi rezultatai yra geri – 70-96 proc. abiturient� t�sia moksl� studijuodami kolegijose ar universitetuose. Su-
prantama, nema�a dalis mokini� t�sia mokym�si pagal prad�tas men� programas.

De�g� Ty�tu�v�n� vie�nuo�ly�nas ir ba��ny��ia

Ankst� ketvirtadienio ryt� apie ketvirt� valand� u�siliepsnojo Tytuv�n� Šv�. Mergel�s Marijos ba�ny�ios ir bernardin� vienuolyno ansamblis. Apie gaisr� ugniagesiams praneš� gretimo kaimo gyventojas. Sudeg� vienuolyno ir ba�ny�ios stogas, ugnis pasiglem�� vienuolyne �rengt� muziej�. Vandeniu u�lietos ba�ny�ios ir vienuolyno patalpos. Gaisro �ala gali siekti keliolika milijon� lit�.

Vandeniu u�lietos Tytuv�n� ba�ny�ios ir vienuolyno patalpos. Gaisro �ala gali siekti keliolika milijon� lit�.
ELTOS nuotr.

Aštunt� valand� ryto ugniagesiams dar nebuvo pavyk� pa�aboti liepsn� ba�ny�ioje. Dirbo devynios ugniagesi� autocisternos, pasitelkti keltuvai. Ugniagesiai sako, kad atvykus gesinti gaisro tr�ko vandens, tod�l vanduo buvo imamas iš pelk�s. Be to, Kelm�s ugniagesiai netur�jo autokop��i�. Kad patekt� � pastog�, teko pjaustyti metalines stogo konstrukcijas.
Gaisras sutramdytas tik apie 12 valand�. Jo metu nudeg� molini� �erpi� vienuolyno stogas, perdegus perdengimui liepsna �siskverb� � vienuolyne �rengt� muziej�. Ugnis sunaikino visus eksponatus, nieko nepavyko išsaugoti. Sudeg� ma�daug 1200 kv. metr� neseniai u�dengto �erpinio vienuolyno stogo. Ugnis ap�m� ma�daug 1000 kv. metr� ba�ny�ios skardinio stogo.
Sp�jama, kad gaisras kilo muziejuje, kur buvo saugoma per tris šimtus kult�ros paveldo vertybi�. Kelm�s priešgaisrin�s gelb�jimo tarnybos atstovo Stasio Kvietkaus teigimu, gaisras gal�jo kilti d�l elektros instaliacijos gedimo.
� gaisro nuniokot� Tytuv�n� vienuolyno ansambl� atvyko Kelm�s vald�ios atstovai bei Kult�ros paveldo departamento direktor� Diana Varnait�. Ji teig� neatsimenanti, kad Lietuvoje naujaisiais laikais b�t� deg�s tokio masto sakralinis objektas, ir neabejojanti, kad padaryta �ala gali siekti apie 15 mln. lit�.

„Did�iausia tragedija – autentišk� vertybi� praradimas. Kas buvo tikra, to jau niekada nebetur�sime“, – sak� D. Varnait�.Vienuolyne gyvenantis Tytuv�n� ba�ny�ios klebonas Rimantas �aromskis pasakojo, kad ryt� prabudo nuo triukšmo. Atv�r�s langines išvydo ugnies nutviekst� dang�. Klebonas sukviet� parapijie�ius, kurie puol� gelb�ti ba�ny�ios turto. Iš ba�ny�ios išnešti paveikslai, ba�nytiniai reikmenys.Per pastaruosius metus Tytuv�n� baroko ansamblis neatpa��stamai pasikeit�. Buvo baigti remontuoti Tytuv�n� Šv�. Mergel�s Marijos ba�ny�ios ir bernardin� vienuolyno ansamblio vienuolyno ir koply�ios stogai. Nauji stogai buvo finansuojami Kult�ros paveldo departamento ir Privatizavimo fondo l�šomis. J� restauravimas kainavo per 2 mln. Lt. 2010 m. šiems darbams skirta 943 t�kst., 2011 m. – 1 mln. 75 t�kst. Lt. Pra�jusi� met� bir�el� baigta beveik 10 mln. Lt kainavusi ansamblio rekonstrukcija.
Tytuv�n� vienuolyno ansamblis – vienas did�iausi� ir vertingiausi� XVII-XVIII a. baroko sakralin�s architekt�ros paminkl� ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaur�s Ryt� Europoje. Ansambl� sudaro ba�ny�ia, šventorius su Kristaus laipt� koply�ia, dviaukštis vienuolynas ir �kin�s paskirties statiniai.
Tytuv�n� apylinki� seni�nijoje paskelbta ekstremali situacija, kol bus lokalizuotas gaisras ir likviduoti jo sukelti padariniai paveldo objektuose.
„Šiauliai plius“ informacija

�Sau�l�s� cho�ras i�vyks at�sto�vau�ti mies�tui

Evelina MA�EIKIEN�

Šiauli� studentiškasis „Saul�s“ choras toliau ruošiasi art�jan�iam televizijos projektui „Chor� karai“. Visi neramiai laukia šio savaitgalio išvykos � Vilni�, kur susirungs su kit� miest� atstovais. Pails�ti choristams n�ra laiko, kasdien vyksta repeticijos ir pasiruošimas kovai.

Studentiškasis „Saul�s“ choras pa�ad�jo – jei laim�s, pinigus skirs Šiauli� k�diki� namams.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Nors kolektyvas jau pavargo nuo kr�vio, ta�iau pasiduoti ne�ada. Pra�jus� savaitgal� visi rinkosi Šiauli� universiteto bibliotekoje, kur buvo filmuojamas „Saul�s“ choro reklaminis klipas. Filmuojant iš veid� nedingo šypsenos ir teigiamos emocijos. Generolais tapusi grup� „Kitava“ tikisi, kad vis� projekt� choristai išliks tokie, kokie yra dabar.

Laim�ti pinigai – kilniu tikslu

Studentiškasis „Saul�s“ choras pa�ad�jo – jeigu televizijos projekte pavykt� iškovoti pergal�, laim�tus pinigus skirt� Šiauli� k�diki� namams. Juos choristai aplank� ši� savait�. Jaunuoliai sak�, kad labai nori kovoti u� juos, suteikti jiems d�iaugsmo ir laim�s.Šiauli� k�diki� globos nam� direktor�s pavaduotoja Vilma Gapšien� teig�, kad smagu, kai tiek jaun� entuziasting� �moni� atkreip� d�mes� � šiuos ma�us vaikus, � j� finansin� pad�t� ir nusprend� jiems pad�ti. Anot jos, visi globos nam� darbuotojai palaikys „Saul�s chor�“, steb�s visus jo pasirodymus ir tik�sis, kad jis pasieks pergal�.

Choristais r�pinasi didelis b�rys �moni�

Projekto dalyviams reikia ne tik gerai dainuoti, laisvai jud�ti scenoje, bet ir puikiai atrodyti. Daininink� šukuosenomis, makia�u, maniki�ru ir pediki�ru r�pinasi šiauliet�s specialist�s. Miesto centre �sik�rusio salono „Skaidra“ darbuotojai darys visk�, kad scenoje choristai atrodyt� nepriekaištingai.
Siuvimo atelj� „�ied�n�“ stengsis, kad choro apranga b�t� unikali. Darbuotojos aprang� kuria tiesiai „ant �mogaus“: tikrina, kas gerai, o kas negerai, matuoja, kerpa, siuva.
Prieš por� savai�i� choras kartu su fotografu Egidijumi Gedminu dalyvavo fotosesijose Šiauli� universiteto bibliotekoje, kad šiaulie�iai gal�t� matyti, kokie �mon�s jau kit� sekmadien� atstovaus Šiauliams. Taigi pasiruošimas „Karams“ vyksta visu paj�gumu.

Palaikykime savo miesto chor�

Labiausiai ir choristai, ir j� generol� grup� „Kitava“ nerimauja d�l to, kad gali pritr�kti palaikymo. R. Stoškuvien� svarsto, k� reik�t� daryti, kad šiaulie�iai pasielgt� netradiciškai ir balsuot� u� šiaulie�ius.
„Paneikime mit�, kad Šiauliuose vyrauja kriminalai ir „treningais“ apsireng� jaunuoliai. Mes turime tiek puiki� artist�, tad reikia visiems parodyti, kad esame geri �mon�s ir m�s� miestas n�ra pilkas ir prastas. Reikia daryti visk�, kad kiti mums pavyd�t� ir nor�t� gyventi Šiauliuose“, – palaikyti prašo choro generol�.

Nak�t� �am�pa�no da�mai ne�be�par�ne��i

Povilas LUNG�

Lietuvoje �vedus prekybos alkoholiu laiko apribojimus, nema�ai ma�menin�s prekybos �moni� pakeit� savo veiklos pob�d� � viešojo maitinimo ir prisidengdamos ja �gijo teis� prekiauti alkoholiniais g�rimais vis� par�. Bet daug ir apskritai nutrauk� savo veikl�. Kitos, galb�t ieškodamos �statymo sprag�, jau sp�jo padaryti pa�eidim�.

Tik vartoti vietoje

Lietuvoje �vedus prekybos alkoholiniais g�rimais laiko apribojimus nuo 8 iki 22 val., nema�ai ma�menin�s prekybos �moni� buvo pakeitusios savo veiklos pob�d� � viešojo maitinimo veikl� ir taip �gijo teis� prekiauti alkoholiniais g�rimais vietoje ir išsineštinai vis� par�. Tuomet priviso galyb� vadinam�j� pseudobar�. Ši� met� sausio pirm�j� jiems buvo suduotas, atrodyt�, mirtinas sm�gis – �sigaliojus priimtoms LR Alkoholio kontrol�s �statymo pataisoms, nuo 2012 m. sausio 1 d. neb�ra galima iš viešojo maitinimo �staig� nuo 22 iki 8 val. išsinešti alkoholini� g�rim�. Viešojo maitinimo �staigose alkoholinius g�rimus nuo 22 iki 8 val., t. y. nakt�, galima vartoti tik viduje.

Patvirtinta ir nauja paviljono s�voka. Pagal j� numatoma, kad jame turi b�ti viduje �rengta prekybos sal� pirk�jams aptarnauti. Toks patikslinimas, manoma, u�kirs keli� kioskams pasivadinti paviljonais ir toliau t�sti prekyb� alkoholiniais g�rimais. Šiauliuose yra apie 100 kiosk�, leidim� prekybai neprasit�s� 14 proc. Sp�jama, kad tie, kuri� pagrindin� pelno dal� sudar� prekyba alkoholiu, išvis nutrauk� veikl�.
Tiesa, gaila, kad prie s�vokos „paviljonas“ n�ra nurodytas bent minimalus reikalaujamas prekybos sal�s plotas ir b�tinyb� �rengti vieš�j� tualet�.
Pataisos apribojo ir prekyb� alkoholiu degalin�se – �statymo pakeitimuose nurodyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. jose bus leid�iama prekiauti alkoholiniais g�rimais vykdant tik ma�menin�s prekybos veikl�, tod�l nuo 22 val. iki 8 val. alkoholini� g�rim� �sigyti degalin�je nebus galimyb�s, o nuo 2016 m. bus visiškai draud�iama alkoholiniais g�rimais prekiauti stacionariose degalin�se.

Tai turi ar neturi degalin� t� licencij�? �mon� dirba tur�dama sen� licencij�, o vald�ios atstovai teigia, kad ji tur�jo j� pasikeisti po Nauj�j�.

Simonos �ALYT�S-LINKUVIEN�S nuotr.

Naivumas ar gudrus verslo planas?

�sigaliojus �statymo pataisoms, mieste jau u�fiksuota pa�eidim�. Savaitraš�io „Šiauliai plius“ redakcij� pasiek� skaitytojo laiškas ir prašymas pasidom�ti �domia Til��s gatv�je esan�ios degalin�s „Videra“ naktine veikla.
„Trij� karali� vakar� prieš pat vidurnakt� sustojau va�iuodamas automobiliu pro „Videros“ degalin�. Nustebau, kad � jos teritorij� buvo apskritai sunku �va�iuoti, nes stov�jo galyb� automobili�. ��j�s � pastato vid� v�l nustebau: jaunimas arba vartojo alkohol� s�d�damas prie stalelio, arba nusitv�r�s butelius rikiavosi prie kasos. Degalin�s kasinink�ms darbo buvo � valias, vietoj vienos prie kasos stov�jo netgi dvi. Tarpdury stov�jo ir apsaugininkas, kurio anks�iau �ia nematydavau. Matyt, prekyba alkoholiu naktimis duoda didel� peln�, kad degalin�s savininkai gali sau leisti priimti � darb� papildomai �moni�, – laiške rašo šiaulietis. – Toliau degalin�je buvo dar �domiau: ka�koks girtuoklis nusipirko šampano butel�, matyt, savo damai. Kasinink� j� vietoj atidar�, u�mov� ant kakliuko plastikin� stiklin�. Vyras u� butelio ir tiesiai pro apsauginink� per gatv�. Aš taip pat pro apsauginink� prasinešiau atidaryt� skardin� alaus.“
„J�s� min�ta „Videros“ degalin� licencijos verstis ma�menine prekyba alkoholiu nuo ši� met� prad�ios išvis neturi. Sausio
12 d. Pietin�s policijos nuovados pareig�nai tikrino, ar degalin�s laikosi �sigaliojusi� alkoholini� g�rim� prekybos apribojim�. Jie u�fiksavo „Videros“ degalin�s atliekamus veiksmus. Dabar yra renkama med�iaga ir nusta�ius pa�eidim� degalin�s vadovams bus pritaikytos sankcijos“, – teigia Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstov� spaudai Gaila Smagri�nien�.
Tai turi ar neturi degalin� t� licencij�? Anot telefonu kalbintos Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Ekonomikos skyriaus ved�jos Auks�s Tutkut�s, sausio 1 d. �sigaliojus �statymo pataisoms, �mon� tur�jo atvykti pakeisti licencij�, bet to nepadar�, vadinasi, dirba su sena nebegaliojan�ia. T� pat� patvirtino ir G. Smagri�nien�.

Savaip interpretuoja?

Vakar u�sukome per pietus � degalin� nusipirkti alaus. �sigijome be problem�. Paklausta, ar bus galima vakare po dešimtos atva�iuoti alaus, kasinink� patikino, kad taip, tik persp�jo, kad alkohol� tur�sime vartoti vietoje.
Apie tai iškart informavome Šiauli� AVPK atstov�. „Nes�mon�! Negali b�ti, – steb�josi ji. – �mon� savaip interpretuoja – mano, kad licencija vis dar galioja, nors taip n�ra. Šis savotiškas suvokimas neatleid�ia jos nuo atsakomyb�s. Juk �sigaliojus naujam �statymui senoji tvarka netenka galios.“ Paklausta, kaip kolegos policininkai ketina reaguoti, G. Smagri�nien� teig�, kad j� toks elgesys nestebina: „Ši �mon� ne vienintel� tokia. Kaip ir degtindariai – gauna baud�, bet ir toliau varo namin� manydami, kad j� niekas nebekontroliuos.“
Dovil� Lau�ikien�, Ekonomikos skyriaus ved�jo pavaduotoja ekonomikai, teigia, kad kontroliuoti, ar laikomasi �statymo, pagal savo kompetencij� gali Narkotik�, tabako ir alkoholio kontrol�s departamentas, Valstybin� maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybin� mokes�i� inspekcija, savivaldybi� institucijos ir policija.

Grandioziniai planai?

Tiesa, kitos savait�s vidury degalin� Savivaldyb�je u�sisak� „ekspozicin� plot�“ – pakartotinai bus pristatyti bendr�ja tvarka parengto detaliojo plano patikslinti sprendiniai. Ketinama sujungti �em�s sklypus Giruli� g. 1 ir 1A, nustatyti suformuoto �em�s sklypo tvarkymo ir naudojimo re�imus. Taigi norima rekonstruoti esam� pastat� – �rengti komercines ir administracines patalpas, nedidinant degalin�s paj�gum�. Ar tik ne kavinuk� ketinama �rengti? Tada, atliekant viešojo maitinimo funkcij� (turint maisto tvarkymo pa�ym�jim� ir prekybos alkoholiu licencij�), alkoholiu b�t� galima prekiauti kiaur� par�.

Kiti prekybos apribojimai

Narkotik�, tabako ir alkoholio kontrol�s departamentas informuoja, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. bus draud�iama alkoholinius g�rimus vartoti ir sporto rengini� metu sal�se, kuriose jie vyksta. Motyvuojama tuo, kad sportas siejamas su sveika gyvensena, o ne psichoaktyvi�j� med�iag� vartojimu.
Be to, �sigaliojus priimtoms Alkoholio kontrol�s �statymo pataisoms, nuo 2013 m. sausio
1 d. ma�menin�se prekybos vietose bus draud�iama parduoti al�, sidr�, alaus mišinius su nealkoholiniais g�rimais, alkoholinius kokteilius, išpilstytus � didesn� nei 1 litro tar�, bei parduoti sidr�, al� ir alaus mišinius, kuri� t�rin� etilo alkoholio koncentracija yra didesn� nei 7,5 proc.

Pirkdamas „bambal�“, tur�k savo kamštel�?

Pagal nauj�j� Alkoholio kontrol�s �statym� nakt� apskritai nebegalima nusipirkti alkoholio išsineštinai. O jei pirk�jas nusipirkt� „bambal�“ alaus, kasinink� nusukt� jo kamštel�, o pirk�jas iš kišen�s išsitraukt� savo ir u�sukt� ant pradaryto butelio?
Pakalbinti miestie�iai tvirtina, kad tokie �statymo pakeitimai t�ra „�aidimai“. „Yra �statymas, yra ir b�dai, kaip j� apeiti. Niekas neu�draus man po 22 val. išsinešti pradaryto alkoholio butelio. Vartoti alkoholio viešoje vietoje negalima, o neštis supakuoto niekas nedraud�ia, – svarst� šiaulietis. – Kita vertus, alkohol� vartoti apskritai nesveika, tad n�ra reikalo po naktinius „taškus“ šlaistytis ir lakti iki �em�s graibymo. Susilaikymas – doryb�.“

Prie pre�ky�bos cent�ro - tramp�li�nas po ra�tais

Oksana LAURUTYT�

Septynmet� dukr� nuo ��ties po automobilio ratais išgelb�j�s, bet pats po juo patek�s šiaulietis buvo valstyb�s apdovanotas... 170 Lt bauda. 500 Lt baud� valstybei sumok�jo ir automobilio vairuotojas, ta�iau p�stiesiems pavojus išliko. Prie prekybos centro „Rimi Arena“ esan�iais laipteliais p�stieji ir toliau nusileid�ia tiesiai � va�iuojam�j� kelio dal�, kurioje nei greitis ribojamas, nei �enklai apie p�s�i�j� per�j� pastatyti.

Galva išdau�� automobilio stikl�

Nelaimingas atsitikimas, kurio dalyviui teko Mokes�i� inspekcijai pakloti 170 Lt, �vyko pernai vasar�. Bir�elio 23-i�j� Vitalijus su septynmete dukra iš�jo iš prekybos centro „Rimi Arena“ (Gegu�i� g. 30) ir eidami greta nusileido laiptais, vedan�iais automobili� stov�jimo aikštel�s link. Kelias ties laiptais išklotas trinkel�mis, tad iš pirmo �vilgsnio atrodo, kad nu�engiama � šaligatv�. Staiga Vitalijus pamat� iš dešin�s pus�s atlekiant� automobil�. Vyras tr�ktel�jo dukr� atgal nuo kelio, ta�iau pats buvo parblokštas automobilio – galva išdau�� automobilio stikl�, gavo stipr� sm�g� � šon� ir buvo nublokštas � šal�.

Išsyk atvyko policija, greitoji medicinos pagalba. Vitalijus buvo nugabentas � ligonin�. Kadangi itin blogai vyras nesijaut�, buvo išleistas � namus.

Kelis m�nesius Vitalijus jaut�si prastai, ta�iau po kurio laiko pamiršo nelaim�. Prisimin� tik gav�s šaukim� � Keli� policijos biur�. Jis su�inojo, kad padar� pa�eidim� – ��eng� � va�iuojam�j� dal� ne�sitikin�s, ar saugu, tod�l buvo kliudytas prava�iuojan�io automobilio.

Vitalijui, kuris nes�kmingai band� gin�ytis su pareig�nais, buvo �teiktas administracinis nurodymas sumok�ti 70 Lt baud�. Vyras dar buvo �sp�tas, kad jei baudos nesumok�s, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojan�iu. Tokiu atveju protokolas bus perduotas administracin� byl� nagrin�jan�iam pareig�nui ir bauda jam bus skirta didesn�.

Vitalijus baudos nusprend� nemok�ti. Aiškino, kad išgelb�jo dukr� nuo su�alojim�, teig�, kad situacija, � kuri� jis papuol�, yra absurdiška. Juk toje vietoje, kur �vyko nelaim�, n�ra reikaling� �enkl�. Nulip� nuo laipt� p�stieji patenka tiesiai automobiliams, va�iuojantiems iš degalin�s pus�s Aido gatv�s link, po ratais.

Vitalijui skirta 170 Lt bauda. U� tai, kad išgelb�jo dukrai gyvyb�. Lengvinan�i� aplinkybi� nebuvo nustatyta.

Va�iuojam�ja dalimi ties prekybos centru „Rimi Arena“ automobiliai gali va�iuoti 50 km/h grei�iu. P�stieji laiptais nusileid�ia tiesiai automobiliams po ratais.

Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Išgelb�ta gyvyb� – ne lengvinanti aplinkyb�

500 lit� dyd�io baud� d�l sukeltos avarijos sumok�jo ir automobilio vairuotojas. �domu tai, kad baudos iš viso sumok�ta 670 Lt, bet situacija prie prekybos centro niekaip nebuvo pakeista. Va�iuojam�ja dalimi automobiliai ir toliau lekia 50 km/h grei�iu. Tiesiai � va�iuojam�j� dal� ir toliau laiptais nusileid�ia p�stieji, o nuolyd�iu nuva�iuoja ne�galieji, s�dintys ve�im�liuose.

Ar kas nors pasir�pins, kad nesaugi vieta nebekelt� b�d� nei p�stiesiems, nei vairuotojams?

Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keli� policijos biuro Administracin�s veiklos ir eismo �vyki� tyrimo poskyrio specialistas Virginijus ��sna pakomentavo, kad va�iuojamoje dalyje ties „Rimi Arena“ automobiliams leistinas greitis išties yra 50 km/h. „Aikštel�je va�iuojama tokiu pat grei�iu kaip gatv�je. Bet kas bet kur gali patekti � eismo �vyk�, tad reikia b�ti atidiems“, – teig� specialistas.

Kod�l nebuvo �mogiškai reaguota, o skirta bauda �mogui, kuris toje situacijoje labiau nusipeln� pad�kos, o ne baudos? Anot V. ��snos, Administracin�s teis�s pa�eidimo kodekse n�ra punkto „išgelb�ta gyvyb�“, kuris b�t� traktuojamas kaip lengvinanti aplinkyb�.

„Lengvinanti aplinkyb� yra tada, jei �mogus gailisi. Aš gail��iausi, juk n�ra �ia ko d�iaugtis“, – sak� specialistas.

Ar bus pasir�pinta, kad nesaugioje vietoje eism� ribot� kelio �enklai? V. ��sna pa�ad�jo apie situacij� informuoti Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyri�, kurio specialistai stato �enklus. Ar tam, kad b�t� pasir�pinta p�s�i�j� saugumu, b�tinai turi pirma �vykti nelaim� ir susidom�ti �iniasklaida?

Savaitraštis „Šiauliai plius“ pasiteiravo Miesto infrastrukt�ros skyriaus specialist�, ar kelio �enklai avaringoje vietoje bus pastatyti. Skyriaus ved�jo pavaduotojas Andrius Androsovas informavo, kad bus susisiekta su „Rimi Arenos“ savininkais, kuriems rekomenduota savo teritorijoje išspr�sti nesaugi� situacij�.

D�l tau�py�mo � sm��gis mo�ky�to�jams ir vai�kams

Oksana LAURUTYT�

Tarp savivaldyb�s taupymo girnapusi� patekus švietimo darbuotojams, kent�s ne tik pedagogai, b�reli� vadovai, bet ir moksleiviai. Vien Jaun�j� technik� centr� palieka dviej� b�reli� vadovai, tad apie 60 vaik� praras galimyb� mokytis pinti bei konstruoti ir skraidinti aviamodelius. „Šiauliai plius“ �iniomis, ma�inant algas kai kuriose �staigose nesilaikoma s��iningumo principo. Savivaldyb�s administracija �ada tikrinti, ar vadovai algas pavaldiniams ma�ina teisingai.

Darbuotojai išsilakstys patys

Vasar� b�rys iš Šiauli� biud�eto išlaikom� darbuotoj� u� sausio m�nes� gaus apie 30 proc. suma�intas algas. Daugeliui moksleivi� b�reli� vadov� �inia, u� koki� alg� jiems teks dirbti, buvo sm�gis.

Šiauli� jaun�j� technik� centro aviamodeliuotoj� b�relio, kur� lanko apie 30 moksleivi�, vadovas Vytautas Steponavi�ius išvis nusprend� išeiti iš darbo. Palikti Jaun�j� technik� centr� nusprend� ir vadovo pavaduotoja, pyn�j� b�relio vadovas ir techninis darbuotojas.

V. Steponavi�ius sako, kad mintis išeiti iš darbo jam kilo dar lapkri�io pabaigoje. �staigos direktorius Jonas Vai�aitis jam �teik� rašt�, kuriame buvo nurodyta, jog nuo sausio 1-osios jam alga suma��s per 46 proc., t. y. bus ma�esn� net 775 litais.

Analogiškus pranešimus d�l darbo sutarties s�lyg� ir apmok�jimo s�lyg� keitimo gavo ir kiti centro darbuotojai. J. Vai�ai�io pasirašytuose �sp�jimuose buvo nurodyta, kad kitiems jo vadovaujamos �staigos darbuotojams algos ma��s 30-50 proc. Jei per 10 dien� centro darbuotojai raštu neinformuosi� apie sutikim� dirbti pakeistomis sutarties s�lygomis, bus atleisti iš darbo, vadovaujantis Darbo kodekso 129 straipsniu.

Šokiruoti d�l kone perpus suma�int� alg�, centro darbuotojai buvo dar labiau priblokšti išgird�, kad pats J. Vai�aitis savo alg� suma�ino vos 6 procentais...

�skaudinti ir ��eisti darbuotojai raštu kreip�si � Savivaldyb�s administracij�. J� pretenzijos buvo išklausytos ir situacija pasikeit� – visiems centro darbuotojams nuspr�sta alg� suma�inti apie 30 proc., bet ir tai darbuotoj� nepaguod�.

„� aviamodeliuotoj� var�ybas vaikus savo transportu ve�ioju, perku med�iagas. Paskai�iavau, kad man neapsimoka, ir nusprend�iau išvis išeiti. B�rel� lank� apie 30 vaik�. Ketinau išsinuomoti patalpas ir ten mokyti vaikus, bet mok�ti 50 Lt per m�nes� sutiko tik trij� vaik� t�vai. Nusprend�iau visai pasitraukti“, – sak� V. Steponavi�ius.

600 Lt per m�nes� „� rankas“ – išties labai ma�ai. D�l ateities bijantys keturi centro darbuotojai nusprend� dabar išeiti iš darbo. Motyvas – kompensacijos dydis. Juk išeitin� kompensacija, �vertinus sen�j� alg�, bus gerokai didesn�, nei išeinant iš darbo v�liau. „Šitaip suma�inus algas, �mon�s patys išsilakstys. Nebereiks atleidin�ti. Ar tik neteks �staigos išvis u�daryti?“ – sak� V. Steponavi�ius.

Po met� pasakys – gyvi ar mir�

Šiauli� jaun�j� gamtinink� centro vadovo pavaduotoja Inga Ivanauskien� sako, kad situacija išties laukia sunki. Mokytojai iš centro dar neb�ga – sutiko atsisakyti apmokam� pasiruošimo valand�, sutiko su suma�intais koeficientais. „Bet juk gyv�nai pas mus, �irgai. Jiems pašaro negalima suma�inti. Padeda geri �mon�s, aukoja jo, bet gyv�nams reikia ir elektros, ir vitamin�. Kai praeis metai, tada ir pasakysime, ar gyvi esame, ar mir�“, – teig� direktoriaus pavaduotoja.

Centre buvo surengtas susirinkimas, diskutuota, tartasi, kaip išgyventi esant 30 proc. ma�esniam finansavimui. „D�sime visas pastangas, kad išgyventume“, – sak� I. Ivanauskien�.

Šiauli� dail�s mokykla jau atleido sarg�, o iki vasario pirmosios atleis dar du – bus saugoma saugos tarnybos. Pasak mokyklos direktor�s Irenos Šliu�elien�s, atleistam sargui išmok�ta ma�daug 3 t�kst. lit� išeitin� kompensacija, panašiai po tiek pat bus išmok�ta ir kitiems sargams. Kol nepereita prie centralizuoto �staigos saugojimo, sargo darbas pasidalytas draugiškai. Pabudi ir valytoja, ir sekretor�, ir pati direktor� – � darb� ateinama anks�iau.

„Mokykloje tas pats �mogus tur�jo kelias pareigybes, tad nuspr�sta palikti po vien� etat�, o kitus darbus pasidalyti ir u� tai nemok�ti. Taupome ir mokytoj� alg�, ir ugdymo plan� s�skaita“, – teig� direktor�.

I. Šliu�elien� pasakojo, kad buvo padidintos moksleivi� grup�s – iš 41 liko 38. Vyriausieji ugdytiniai per savait� tur�s ne 11 savaitini� pamok�, bet kaip ir kiti – devynias.

Kadangi ma��ja pamok� ir nebus mokama mokytojams u� papildomus darbus, ma��s j� atlyginimai. Vidutiniškai per m�nes� Dail�s mokyklos mokytojas u� saus� gaus net 750 Lt ma�esn� alg�.

Šiuo metu Dail�s mokyklos ugdytiniai u� pamokas per m�nes� moka apie 30 Lt, ta�iau, I. Šliu�elien�s �iniomis, Šiauli� miesto tarybai tvirtinti rengiamas sprendimo projektas, pagal kur� mokestis tur�t� did�ti dviem litais. „Neramina tai, kad apie 80 vaik�, gaunan�i� nemokam� maitinim� bendrojo lavinimo mokyklose, pas mus u� moksl� nemok�jo. Dabar situacija keisis, nes rengiamas sprendimo projektas, kad u� pamokas nemok�s tik tie, kuri� šeimos gauna socialines pašalpas. Neaišku, ar šeimos išgal�s mok�ti u� vaik� dail�s pamokas“, – sak� I. Šliu�elien�.

Direktor�s teigimu, kai bus gauta s�mata, bus matyti geriau. „Bet atrodo, kad išgyvensime iki Nauj�j� met�. Mums kuo blogiau, tuo geriau stengiam�s dirbti. Miestui esame reikalingi, belieka susitelkti ir išgyventi“, – teig� I. Šliu�elien�.

Šiauli� jaun�j� technik� centr� d�l suma�int� alg� palieka dviej� b�reli� vadovai – aviamodeliavimo ir pynimo. Pusšimtis b�relius lankiusi� vaik� bus priversti pasiieškoti kitos u�klasin�s veiklos.
Evelinos MA�EIKIEN�S nuotr.

Administracija laukia ir anonimini� skund�

Suma�inus biud�etus, etatai naikinami ir darbuotojai b�ga kone iš vis� neformaliojo ugdymo �staig�. „Šiauliai plius“ �iniomis, alg� ma�inimas ne visur vyksta s��iningai. �staig� vadovai sav�s neskriaud�ia, nema�ina atlyginim� ir tiems pavaldiniams, su kuriais draugauja ar yra gimin�s. Ši� informacij� „Šiauliai plius“ patikrins, tik ar kas nors kontroliuos biud�etines �staigas, ar s��iningai elgiamasi su darbuotojais, ar laikomasi s��iningumo principo, ar to, kuris skamba: „ranka rank� plauna“.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups sako, kad biud�etin�s �staigos kas m�nes� atsiskaitys administracijai, kaip gyvenama gaunant apie 30 proc. ma�iau l�š�. „Kad neatsitikt� taip, kad met� pabaigoje �staigos nepritr�kt� l�š�“, – sak� jis.

Anot V. Strups, administracija vadovams paliko spr�sti, kaip tvarkytis viduje, ir jei vadovas tikina, kad jis, vadovaudamasis �statymais, atlyginimo susima�inti negali, tada jau kalbama apie kompetencijos stok�.

Administracijos direktoriaus pavaduotojo �iniomis, biud�etines �staigas palieka �mon�s, pavyzd�iui, iš darbo išeina apie 10 sporto treneri�. Pastarieji gavo geriau apmokam� darb� Vilniaus ar Kauno sporto mokyklose. „�staigose ma�inamas kr�vis, tod�l atitinkamai ma��ja atlyginimai. Toks principas taikomas muzikos, sporto mokyklose. Su vis� �staig� vadovais buvome susitik�, vadovai tam alg� ir gauna, kad l�šas administruot�“, – teig� pašnekovas.

V. Strups teigimu, jei biud�etini� �staig� darbuotojai �sitikin�, kad algos ma�inamos nes��iningai, nevienodai, gali po vien�, kolektyviai, raštu, �od�iu ar net anonimiškai kreiptis asmeniškai � j�. Kiekviena situacija bus analizuojama ir bus išsiaiškinta. „Tai ne taupymas, o gyvenimas pagal galimybes. Bus rengiama savivaldyb�s savait�, pasidalysime visa informacija“, – sak� administracijos direktoriaus pavaduotojas.

U� gruo�d�io �il�dy�m� mo�k�si�me ma��iau?

Povilas LUNG�

Anot Valstybin�s kain� ir energetikos kontrol�s komisijos, vidutiniškai centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gruod� suma��jo 0,8%, palyginti su lapkri�io m�nesiu. Centralizuotai tiekiama šiluma daugiau nei 8% atpigo Var�noje, 4% – Trakuose. Telšiuose, Bir�uose, Joniškyje šilumos kaina ma��jo 1% ribose. Savaitraštis “Šiauliai plius” pasidom�jo, kuris šalies miestas šildosi pigiausiai ir kiek u� šildym� moka kaimynini� savivaldybi� gyventojai.

Brangiausiai šildosi Joniškis, pigiausiai – Radviliškis

Per metus skirtinguose regionuose šilumos kaina keit�si nevienodai ir tai iš dalies priklaus� nuo to, kaip da�nai, svyruojant kuro kainoms, buvo kei�iama šilumos kaina (teisin� baz� leid�ia nekeisti šilumos kain�, jei kuro kain� pokytis yra ma�esnis nei 5%). Did�iuosiuose miestuose šilumos kainos poky�ius daugiausia nul�m� gamtini� duj� kainos augimas. Taigi šiuo metu Panev��yje šilumos kaina yra apie 7%, Kaune, Vilniuje, Klaip�doje ir Šiauliuose daugiau nei 20% didesn�, palyginti su 2010 m. gruod�io m�n. Metinis gamtini� duj� kain� pokytis yra apie 40%.

Metinis centralizuotai tiekiamos šilumos vidutin�s kainos pokytis yra 16,8%.

Did�iausia šildymo kaina Šiauli� regione – Joniškyje – 32,78 ct/kWh. Tai viena did�iausi� kain� ir šalyje, nes Jonišk� lenkia tik Bir�ai, Marijampol� ir Prienai, kurie yra lyderiai (33,86 ct/kWh).

Pakruojyje pagaminamos šilumos kaina – 30,28 ct/kWh, Šiauliuose – 29,82, Akmen�je – 27,77, Kelm�je – 24,21, Radviliškyje – 20,69. Pastarasis yra antras Lietuvoje pagal pigum� – u� j� pigiau šildosi tik Ignalina (20,55 ct/kWh). Šalies vidurkis – 27,98 ct/kWh.

Išeitis – biokuras

Akmen�je, Kelm�je ir Radviliškyje daugiau nei 50% sudeginamo kuro sudaro biokuras. Valstybin�s kain� ir energetikos kontrol�s komisijos pateiktuose duomenyse matyti faktas – pigiausiai šildosi tos savivaldyb�s, kuriose daugiau nei 50% kuro sudaro biokuras.

Radviliškyje biokuras sudaro 75% sudeginamo kuro, Kelm�je – net 85%, Akmen�je – 52%. Pakruojyje ir Šiauliuose biokuras nenaudojamas.

Jei palygintume kuro kain� pokyt� per metus (2011 m. spalio m�n. su 2010 m. spalio m�n.), tai gamtini� duj� kaina išaugo 41,2%, o biokuro kainos per metus padid�jo tik 19,2% (2010 m. spalio ir 2011 m. spalio m�n.).

Modernizuojamos katilin�s

Anot Joniškio rajono savivaldyb�s mero Gedimino �epulio, biokuro rinkos pl�tra – pagrindinis rajono u�davinys. „Šiuo metu konsultuojam�s su keliomis firmomis, nepriklausomais konsultantais d�l biokur� naudojan�i� katilini� statybos. Labai tikiuosi, kad kit� sezon� šildymo kaina joniškie�iams suma��s“, – teig� Joniškio meras.

Kelm� tok� projekt� jau �gyvendino – net 85% naudojamo kuro �ia sudaro b�tent biokuras. Anot Kelm�s rajono savivaldyb�s mero Kosto Arvasevi�iaus, toki� ekonomij� gyventojams suteikia laiku pastatyta biokuro katilin�, modernizuoti tinklai ir šilumos punktai.

Kelmiškiai, prieš dešimt met� nusprend� k�rentis biokuru, o ne dujomis, išloš�. Dabar katilin�je k�renamos med�io dro�l�s, jei šalta – skal�no alyva, kuri� šilumos tiek�jai perka iš Estijos. Anot Adolfo Stongvilo, UAB „Litesko“ filialo „Kelm�s šiluma“ direktoriaus, katilin�je �rengtas 1,5 MgW biokuro katilas, tiesa, jos statyba kainavo apie 2 mln. Lt. Kelmiškiai šiemet planuoja prad�ti nauj� projekt� ir statytis nauj� katilin�, kuriai statyti bus panaudotos ES l�šos, savivaldyb�s investicij� nereik�s.

Kelm�je yra dvi centralizuotos katilin�s, dar viena – Tytuv�nuose, ta�iau šiame mieste situacija yra sud�tinga. Gyventojams šildymas �ia kainuoja 20,08 ct/kWh be PVM, ta�iau šilumos senos statybos namuose, kuri� prasta izoliacija, suvartojama gerokai daugiau. Kelmiškiai, mokantys u� šilum� ma�daug 3,5 ct/kWh ma�iau nei vidutiniškai Lietuvoje, šiemet numat� renovuoti dar devynis daugiabu�ius.

Šiaulie�iai apimti nevilties

Lapkri�io m�nesio s�skaitos u� šildym� Šiauliuose buvo didesn�s nei pernai, nors butuose radiatoriai nebuvo karštesni. Šilumos tiek�jai s�skaitose nurod� didesn� suvartojamos šilumos kiek�. „Šiauli� energijos“ atstovai sako, kad gyventojai pamiršta, jog 23,22% mieste padid�jo šilumos kaina.

Šiauli� meteorologijos stoties duomenimis, pernai vidutin� lapkri�io m�nesio temperat�ra buvo +2,8°C, šiemet +4,1°C. Gyventojai nesupranta, kod�l u� šiltesn� ši� met� m�nes� skai�iuojama daugiau suvartoto šilumos kiekio. „Šiauli� energijos“ atstovai tikina, kad palyginti su pernai tuo pat laikotarpiu vidutinis šilumos kiekis vienam kvadratiniam metrui šildyti šiemet yra 15% ma�esnis. Anot Tomos Grikštien�s, AB „Šiauli� energija“ atstov�s, kadangi viena kilovatvaland� pabrango 23%, vieno kvadratinio metro kaina padid�jo 7,5%. Ta�iau taip ir lieka neaišku, kod�l s�skaitose nurodytas didesnis suvartotos šilumos kiekis, jei, pasak „Šiauli� energijos“ atstov�, jos buvo suvartota ma�iau.

Pagal nauj�j� Šilumos �kio �statymo nuostat� šilumos kainos tur�t� ma��ti 1,5% – tai patvirtino Šiauli� miesto taryba. Anot Auks�s Tutkut�s, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Ekonomikos skyriaus ved�jos, iš šilumos kainos išskai�iuotos šilumos punkt� s�naudos šilumos kain� suma�ino 1,5% – 0,4 ct/kWh.

Ta�iau ma�esn� kaina kol kas derinama. Galutin� verdikt� turi pateikti Valstybin� kain� ir energetikos kontrol�s komisija. Sausio m�nes� gyventojai mok�s pagal sen� tarif�, o sausio duj� kainos šuoliai tur�s �takos v�lesniems m�nesiams.

Pigiausiai šildosi tos savivaldyb�s, kuriose daugiau nei 50% kuro sudaro biokuras.

Oliver GRUENER nuotr.

Mano, kad �mon� nori pasipelnyti

� savaitraš�io „Šiauliai plius“ redakcij� paskambin�s vienos daugiabu�i� savinink� bendrij� atstovas išreišk� savo prielaidas, kod�l padid�jo šildymo kaina mieste. Anot jo, kad daugiabu�iuose b�t� šilta, iki šiol b�davo sudaromi du temperat�r� grafikai. Vienas iš j� nurodo šilumos tiek�jo pagamintos šilumos reikiam� temperat�r� šilumos šaltinyje (elektrin�je). Tai u�tikrina, kad pastato �vade b�t� pakankamas sl�gis ir temperat�ra karštam vandeniui ir reikalingai šilumai paruošti šilumos punkte namo butams šildyti, esant atitinkamai lauko temperat�rai.

„Esm� ta, kad temperat�ra matuojama vadinamajame iš�jimo taške prie elektrin�s, t. y. ant pirmo „kranelio“ u� elektrin�s ribos. Kadangi karštas vanduo tek�damas v�sta – juk reikia šildyti ir �olyt�, – suprantama, atkeliav�s iki namo mazgo jis b�na v�sesnis, – svarst� šiaulietis. – Tod�l egzistuoja dar vienas temperat�r� grafikas, skirtas reikalingai karšto vandens temperat�rai u�tikrinti namo mazge. Šis grafikas jau skirtas šilumos vartotojui – pastato pri�i�r�tojui. Kadangi iki 2011 m. šilumos �renginius pri�i�r�jo ir reguliavo šilum� tiekianti �mon�, grafikas buvo skirtas jai pakontroliuoti, t. y. u�tikrinti, kad lauke esant +4°C �mon� � šilumos punktus nepatiekt� +70°C termofikato, kai namui šildyti, esant tokiai lauko temperat�rai, pakanka +65°C. 2011 m. lapkri�io 1 d. �sigaliojo naujas Šilumos �kio �statymas, kuris u�draud� �monei reguliuoti šilumos �renginius. Kadangi ji nebereguliuoja, tai ir nebeatsako u� temperat�r� namo šilumos punkte. Grafiko, skirto reikiamai temperat�rai šilumos mazge namo r�syje u�tikrinti, n�ra. �statymas „atkirto“ šilum� tiekian�i� �mon� nuo „kraneli�“ r�siuose, taigi neb�ra k� reguliuoti.“

Anot šiaulie�io, � daugiabu�ius namus buvo patiekta daugiau šilumos, kuri buvo išdalyta butams, tod�l s�skaitos ir padid�jo, o grafiko, skirto reikiamai temperat�r� šilumos mazge namo r�syje palaikyti, n�ra.

Šilumnešio temperat�r� grafikai

Anot, T. Grikštien�s, vadovaudamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykli� 129.14 punktu, AB „Šiauli� energija“ pareng� ir su Šiauli� miesto ir rajono savivaldybi� institucijomis bei Valstybine energetikos inspekcija suderino bendrov�s aptarnaujam� katilini� šilumnešio parametr� grafikus ir atitinkam� katilini� šilumnešio temperat�r� grafikus šilumos vartotojams 2011-2012 m. šildymo sezonui. Kyla klausimas kam š� grafik� derinti kas metus, nebent norima esant tam tikrai lauko temperat�rai tiekti gerokai daugiau šilumos.

Kasmet prieš šildymo sezon� šilumnešio temperat�riniai grafikai šilumos vartotojams yra pateikiami pastat� savininkams, valdytojams arba pri�i�r�tojams.

„Šilumnešio temperat�r� grafikuose šilumos vartotojams yra nustatyta vidutin� paros paduodamo termofikacinio vandens temperat�ra, kuri turi b�ti u�tikrinama esant atitinkamai vidutinei paros lauko oro temperat�rai, pvz., pagal šilumnešio temperat�r� grafik� Pietin�s katilin�s šilumos vartotojams, kai vidutin� lauko oro temperat�ra yra +10°C, vidutin� paros paduodamo termofikacinio vandens temperat�ra privalo b�ti +65°C, o kai vidutin� lauko oro temperat�ra yra –10°C, vidutin� paros paduodamo termofikacinio vandens temperat�ra privalo b�ti +88°C ir t. t. Leistini vidutiniai paros nukrypimai negali b�ti didesni nei 5%, – teigia AB „Šiauli� energija“ atstov�. – Bendrov� šilum� vartotojams tiekia laikydamasi min�t� katilini� šilumnešio parametr� grafik� bei atitinkam� katilini� šilumnešio temperat�r� grafik� šilumos vartotojams.“

2011 m. lapkri�io 1 d. �sigaliojusios Šilumos �kio �statymo pataisos nepanaikino šilumos tiek�jams ir pastato šildymo ir karšto vandens sistem� pri�i�r�tojams taikom� reikalavim� bei atsakomyb�s, pasikeit� tik tai, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. pastato šildymo ir karšto vandens sistemos pri�i�r�toju negal�s b�ti šilumos tiek�jai ar su jais susij� asmenys, išskyrus �statyme nustatytas išimtis.

Kaip per metus kito šildymo kainos Šiauliuose?

Nors 2011 m. rugpj��io m�n., palyginti su 2011 m. liepos m�n., bendrov�s perkam� duj� kaina padid�jo 1,89%, ta�iau bendrov�s valdybos sprendimu šilumos ir karšto vandens kainos nuo 2011 m. spalio 1 d. nesikeit� – galiojo nuo 2011 m. rugs�jo 1 d. nustatytos kainos. Vienanar� šilumos kaina gyventojams – 28,12 ct/kWh su 9% PVM.

2011 m. rugs�jo m�nes� padid�jus duj� kainai 8,5%, palyginti su liepos m�nesio duj� kaina, nuo 2011 m. lapkri�io 1 d. 6,0% padid�jo šilumos energijos kaina. Vienanar� šilumos kaina gyventojams – 29,82 ct/kWh su 9% PVM.

2011 m. spalio m�nes� duj� kaina, palyginti su rugs�jo m�nesio duj� kaina, suma��jo 2,52%, ta�iau atsi�velgiant � tai, kad duj� kaina per lap-kri�io m�nes� v�l did�jo, nuo gruod�io 1 d. šilumos ir karšto vandens kainos Šiauli� miesto ir rajono vartotojams nesikeit�.

2011 m. lapkri�io m�nes� duj� kaina padid�jo 1,7%, palyginti su spalio m�nesio duj� kaina. Nuo 2012 m. sausio 1 d. šilumos ir karšto vandens kainos Šiauli� miesto ir rajono vartotojams nesikeit�.

Taigi, prasid�jus šildymo sezonui, šilumos kaina pakilo 6%. Kiek gi šildymas kainavo pernai tuo pa�iu laikotarpiu?

2010 m. spalio 1 d. vienanar� šilumos kaina gyventojams buvo 22,39 ct/kWh su 9% PVM, nuo lapkri�io 1 d. – 24,20 ct/kWh su 9% PVM. Ši kaina nesikeit� ir gruod� bei saus�.

Palyginti su penai met� gruod�iu, šildymas šiemet gruod� buvo net 23,22% brangesnis. Prid�tin�s vert�s mokestis (PVM) išliko toks pat – 9%.

Kiek tai l�m� padid�jusi duj� kaina, paprastam vartotojui praktiškai ne�manoma susigaudyti, tod�l vis dr�siau sp�liojama, ar tuo nesinaudoja suinteresuoti �mon�s.

Ra�jo�nus gel�b�ja ES l��os

Roberta SAUDARGYT�

Skyl�tas biud�etas ir taupymo planai spaud�ia ne tik Šiauli� miesto, bet ir regiono bei visos Lietuvos savivaldybes. Ir sostin�je s�din�ios, ir vietin�s vald�ios priimti populiar�s ir nepopuliar�s sprendimai jau s�lygojami art�jan�i� Seimo rinkim�, nors to ir nenorima pripa�inti. Savaitraštis „Šiauliai plius“ Kelm�s, Joniškio ir Šiauli� rajono mer� klaus�, kokie buvo pra�j� metai ir ko vert�t� laukti kit�met. Radviliškio mero atsakym�, deja, nesp�jome sulaukti.

Susidaro �sp�dis, kad ir Kelm�s, ir Šiauli� rajono vald�ia investuoja labiau � aplinkos gra�inimo projektus, nesivargindama ieškoti ir kurti projekt�, kurie skatint� nauj� darbo viet� k�rim�, nors nedarbas – pagrindin� regiono problema.
Pagal regiono projekt� �gyvendinimo rezultatus Šiauli� miesto ir Radviliškio rajono savivaldyb�s pirmauja ne tik regione, bet ir gerokai lenkia šalies vidurk�. Beje, dar prieš m�nes� niekas neb�t� dr�s�s gin�ytis, kad Radviliškio rajono savivaldyb� yra geras pavyzdys, kaip turi b�ti tvarkomasi. Dabar daugelio nuomon� b�t� kita.
Kol kas tik aišku, kad jei ne Europos S�jungos l�šos, šalies regionai ne tik apmirt�, bet ir prad�t� ristis �emyn.

Projekt� nestinga, tr�ksta tik darbo viet�

Kelm�s rajono savivaldyb�s meras Kostas Arvasevi�ius �vardijo pagrindin� savivaldyb�s r�pest� – tikslingai nukreiptas investicijas, kad b�t� kuriamos darbo vietos. Atrodo, kad vald�iai su šia problema susidoroti nesiseka, nes pagrindin� miesto ir rajono problema jau daugel� met� ta pati – darbo viet� stygius. U� ES pinigus kuriami v�liau problema tampantys socialiniai b�stai, tvarkoma miesto aplinka. Ta�iau neturint darbo ned�iugina ir gra�us miestas – storu pudros ir kosmetikos sluoksniu gali su�av�ti tik trumpai u�klydus� prašalait�.
- Kokie nuveikti darbai ir pagrindiniai savivaldyb�s r�pes�iai?
- Ataskait� apie nuveiktus darbus per pirmuosius kadencijos metus rink�jams pateiksiu kovo m�nes�, kai bus aišk�s visi finansiniai rodikliai.
Pagrindinis savivaldyb�s r�pestis – investicijos, nes jos gerina gyvenimo ir paslaug� kokyb�, ma�ina energetini� resurs� poreik�, padeda racionaliau panaudoti savivaldyb�s turt�. Taip kuriamos ir naujos darbo vietos, skatinamas vartojimas.
Šiuo metu, pasinaudojant Europos S�jungos parama, �gyvendinami 53 projektai, kuri� projektin� skai�iuojamoji vert� 113,2 mln. lit�.
Kadangi visus prad�tus projektus nelengva net išvardyti, pamin�siu, kad kit�met svarbiausia bus baigti Kelm�s, Tytuv�n� ir prad�ti U�ven�io vandentiekio ir kanalizacijos tinkl� �rengimo darbus, pastatant valymo �renginius. Remonto darb� pabaigos laukia Kra�i� gimnazijos ir „Aukuro“ vidurin�s mokyklos, Tytuv�n� lopšelio-dar�elio, Šedbar� vaik� dar�elio darbuotojai. Kelm�je bus t�siami daugiabu�i� nam� šiltinimo ir miesto teritorijos tvarkymo darbai. Tytuv�nuose bus baigta Sedulos gatv�s rekonstrukcija ir prad�ti Šv�. Mergel�s Marijos ba�ny�ios ir kit� pastat� atnaujinimo bei Citavi�iaus gatv�s rekonstrukcijos darbai.
D�l l�š� tr�kumo gali u�sit�sti Kelm�s kult�ros centro atnaujinimo ir suplanuot� nauj� objekt� statybos darbai.
Kit�met daug projekt� bus prad�ta �gyvendinti ir kaime, sudarant geresnes s�lygas bendruomeni� veiklai Butkišk�je, U�ventyje, Kiaunoriuose, Karkl�nuose, Junkiluose ir Pa-gry�uvyje.
Kelm�je prasid�s A. Mackevi�iaus kvartalo katilin�s rekonstrukcija, �rengiant nauj� katil� med�io dro�l�mis k�renti, ekonomaizer�. Šios investicijos sudarys s�lygas ateityje labai nebedidinti šilumos kainos gyventojams.
- Mero poste J�s jau dešimtmet�. Kas per t� laik� pasikeit�?
- Kaip buvusiam mokytojui d�iugu, kad per t� laik� atnaujinome daug mokykl� pastat�. Jaukios Kelm�s J. Grai�i�no, Tytuv�n� gimnazij�, Kelm�s, „Kra�ant�s“ pagrindin�s, Pakra�an�io, Šauk�n� vidurini� ir kit� mokykl� patalpos. Prisimenu koleg�s �od�ius: „A�i� u� nauj� mokykl�, kad galima pasijusti moterimi: ateiti � mokykl� su suknele ir bateliais, be trij� megztini�.“
Iš esm�s pasikeit� pati Kelm�: pagra��jo atnaujintais pastatais, šaligatviais, vejomis, skulpt�r� akcentais, bendrabu�io patalpos pertvarkytos � atnaujintus socialinius b�stus. Turime vien� pigiausi� Lietuvoje vanden� ir daugiabu�i� šildym�.
- Kokia did�iausia miesto problema?
- Did�iausia Lietuvos ir kartu Kelm�s problema – darbo viet� tr�kumas. Po privatizacijos �lugo Kelm�s trikota�o fabrikas su filialais U�ventyje ir Tytuv�nuose, Kelm�s lin� fabrikas, MSMV, RSO, duonos kepykla ir kitos �mon�s, kuriose dirbo keli t�kstan�iai darbuotoj�. Išliko tik Kelm�s pienin�, dal� statybos darb� apim�i� per�m� „Agrotech“, tik kaip gryb� pridygo parduotuvi�. Visa tai skaud�iai atsiliep� rajono �moni� gyvenimui. �inant ir tai, kad �em�s �kyje perspektyv� turi tik vidutiniai ir stamb�s �kiai, galintys naudoti šiuolaikin� technik�, nereikia steb�tis, kiek laisv� darbo rank� liko kaime. Kur �mon�ms rasti darb�? Valstyb� nu�jo lengviausiu keliu – imk pašalp�. Geriau nedirbti u� minimali� alg�, bet gauti param�. O tur�t� b�ti atvirkš�iai. Reikia skatinti dirbti sau, kurti darbo vietas kitam, o parama – tik kraštutiniu atveju. Per ma�ai d�mesio skiriama verslumui, profesinio rengimo sistemai atnaujinti. Kokia nauda iš aukštojo mokslo baigimo diplomo, jei jis nepelno duonos? Gal buvo geriau u�siimti savišvieta ir nenaudoti valstyb�s l�š�?
- Ar savivaldyb� nebando pati spr�sti darbo viet� tr�kumo problemos? Gal nereik�t� visko u�krauti tik valstybei?
- Savivaldos paskirtis – burti �mones bendrai veiklai, tenkinti socialinius, švietimo, kult�ros poreikius, teikti kokybiškas paslaugas, vykdyti valstyb�s deleguotas funkcijas. Darbo viet� k�rimas n�ra tiesiogin� savivaldyb�s paskirtis. Negalime mes kurti darbo viet� savivaldyb�s administracijoje – did�s valdymo išlaidos, negalime nepamatuotai didinti skai�iaus aptarnaujan�iose �staigose – did�s paslaug� kaina.
Beveik vis� ekonomin� veikl� ugdo privatus sektorius. M�s� �taka darbo viet� k�rimui nedidel�: verslui pl�sti s�lyg� sudarymas, �em�s nuomos, turto mokes�i� nustatymas ir atleidimas nuo j� savo biud�eto s�skaita, smulkaus ir vidutinio verslo r�mimas per sudaryt� fond� iš savo biud�eto, pramonini� park� k�rimas, gavus valstyb�s param�. Savivaldyb� negali disponuoti �eme, nes ne ji savinink�, o valstyb�. Investuotojui tenka pirkti jau privatizuot� �em�, o investuojama paprastai ten, kur tikimasi greito pelno, pakankamai pigios darbo j�gos. Kelm� strateginiu, geografiniu po�i�riu n�ra patraukli pramon�s ar logistkos �mon�ms steigti, tod�l kiekvien� galim� investuotoj� priimame pagarbiai. Pagrindin� d�mes� skiriame savivaldyb�s investicijoms, kurios kuria nors ir laikinas, bet reikalingas darbo vietas.
- Kuo miestas gal�t� pasigirti?
- Kelm�s rajonas jau kelinti metai – viena saugiausi� savivaldybi� Lietuvoje. Kad jis toks ir išlikt�, dar ma��t� nelaimi� kelyje ir nusikaltim�, ruošiam�s �gyvendinti kelias programas. Bus �rengta daugiau steb�jimo kamer� Kelm�je, esan�ios – atnaujintos. Numatoma efektyviau panaudoti l�šas, skirtas visuomen�s saugumui u�tikrinti. Pagal projektus �rengsime naujus šaligatvius miestuose, o netolimoje ateityje atnaujinsime p�s�i�j� takus � Naudvar� ir link Kuke�i� iš Kelm�s.
- Kokie biud�eto l�kes�iai?
- 2010 metais patikslintas biud�eto planas – 83,7 mln. Lt, gauta pajam� 85,1 mln. Lt. Per 2011 m. išmok�jome perkeltus �siskolinimus ir �vykd�me laiku �sipareigojimus bankams.
2011 m. Kelm�s rajono savivaldyb�s biud�etas – 95,88 mln. Lt (kartu su paskolomis). Tikim�s, kad ir šiais metais pajam� planas bus �vykdytas. Gruod�io 1 d. duomenimis, gyventoj� pajam� mokes�io, gaunamo iš Valstyb�s i�do, iki metinio plano �vykdymo tr�ksta 1,722 mln. Lt, o iš Valstybin�s mokes�i� inspekcijos – 761,5 t�kst. Lt.
U� spalio m�nes� neapmok�t� s�skait� liko u� 88,1 t�kst. Lt (be Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro). Kreditorinis �siskolinimas gruod�io 1 d. buvo 4 mln. 571 t�kst. Lt (be paskol�). Išmok�jus atlyginimus, pašalpas, Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centrui likt� 1,189 mln. lit� skola.
Gruod�io 1 d. duomenimis, panaudota 14,5 mln. paskol�. Didesni� finansini� problem�, tikiuosi, netur�sime.
- Ko palink�tum�te kraštie�iams?
- Naujieji metai – lyg slenkstis, kur� per�eng� galime prad�ti visk� iš naujo, ma�iau dejuoti, daugiau ieškoti galimybi� pakeisti savo gyvenim�, atsakingiau rinkti vald�i�. Niekas nesukurs gra�esn�s ir turtingesn�s Lietuvos u� mus, niekas nepagimdys vaik� u� mus, niekas neduos nei meil�s, nei laim�s, jei patys jos nenor�sime.
Laiming� ir darbing�
2012 met�!

L�tai, ta�iau u�tikrintai?

Nors ir ilgai lauktas, paskutin�mis nub�gan�i� met� dienomis redakcij� pasiek� Joniškio rajono savivaldyb�s mero Gedimino �epulio komentaras, kas gero ar nelabai gero per šiuos metus nutiko Joniškyje.

- Kokie darbai nuveikti šiais metais?
- Šiuo metu savivaldyb�je �gyvendinama daugiau nei 50 projekt�. Vienas svarbiausi� – „Daugiabu�i� nam� atnaujinimas ir pl�tra“. Planuojama modernizuoti daugiau nei 20 daugiabu�i� gyvenam�j� nam� Joniškyje. Šiuo metu jau pasirašytos rangos sutartys pirmiems 15 nam�. Jie bus modernizuoti iki kit� met� rudens. Taip pat �gyvendinami projektai „�emai�i� gatv�s atkarpos, aikšt�s šalia
M. Ma�vydo aklagatvio ir Joniškio miesto parko pritaikymas gyventoj� verslo poreikiams, kult�rinei veiklai, gyventoj� laisvalaikiui“ ir „Joniškio miesto centrin�s dalies (�emai�i� gatv�s atkarp�) urbanistin� kompleksin� pl�tra“. Darbai pagal sutart� turi b�ti baigti 2012 m. lapkri�io 30 d.
�agar�s miesto aikšt�je prad�ti statybos darbai. Ten �gyvendinamas ir vandens tiekimo ir nuotek� tvarkymo infrastrukt�ros pl�tros projektas.
Dauguma ši� projekt� yra vykdomi skland�iai.
- Viename interviu teig�te, kad viena did�iausi� problem� Joniškyje yra automobili� stov�jimo aikštel�s prie daugiabu�i� nam�. Ar buvo ši problema bent šiek tiek išspr�sta?
- Stov�jimo aikšteli� kiekis ir b�kl� mieste yra didel� problema. Šiuo metu planuojama sudaryti daugiabu�i� nam� kiem� ir automobili� stov�jimo aikšteli� išpl�timo, vaik� �aidimo aikšteli� �rengimo planus. Pirmenyb� bus teikiama tiems daugiabu�iams namams, kuriuose yra daugiau nei trisdešimt but�, �steigtos nam� bendrijos ir j� gyventojai prisid�s prie aikšteli� išpl�timo, vaik� �aidimo aikšteli� �rengimo savo l�šomis.
- Kita problema yra šilumos kaina mieste. Vien� iš alternatyv� min�jote – tai vietinio kuro naudojimas. Ar pavyko k� nors pakeisti toje srityje?
- Biokuro rinkos pl�tra – pagrindinis rajono u�davinys. Šiuo metu konsultuojam�s su keliomis firmomis, nepriklausomais konsultantais d�l katilini�, naudojan�i� biokur�, statybos. Labai tikiuosi, kad kit� šildymo sezon� šildymo kaina joniškie�iams suma��s.
- Kaip pavyko �gyvendinti švietimo, ugdymo �staig� renovacij�?
- Joniškio rajono savivaldyb�je švietimo �staigos renovuojamos gana s�kmingai. Dalis �staig� jau renovuota arba modernizuota: Joniškio „Aušros“ gimnazija, Gatau�i� Marc�s Katili�t�s pagrindin� mokykla, „Saulut�s“, „Vytur�lio“ ikimokyklin�s �staigos. Šiuo metu darbai vyksta �agar�s vaik� dar�elyje „Vyšniukas“, Joniškio vaik� dar�elyje „��uoliukas“ ir Joniškio Mato Slan�iausko gimnazijoje. 2012 m. tur�t� b�ti baigiama renovuoti �agar�s gimnazija.
Nebaigtas renovuoti gali likti Rudiški� mokyklos pastatas, nes mokykla reorganizuojama.
- Kokie artimiausi darbai laukia? Kas ne�gyvendinta, bet yra suplanuota?
- Išrinkus nauj�j� rajono taryb� ir susiformavus koalicijai, buvo pasirašyta bendra veiklos programa. Atsi�velgdami � esam� finansin� pad�t�, ES investicinius fondus, ir toliau tes�sime rink�jams duotus pa�adus. Prioritetin�s sritys: gyvenamosios aplinkos tvarkymas, gyventoj� saugumas, energetika, atliek� tvarkymas.
- Kokios ši� ir kit� met� savivaldyb�s biud�eto problemos?
- Prognozuojama, kad per 2011 metus nebus gauta apie 1,5 mln. Lt planuot� pajam�, iš kuri� gyventoj� pajam� mokes�io apie 900 t�kst. Lt, vietini� rinkliav� u� atliek� tvarkym� apie 600 t�kst. Lt.
Savivaldyb�s pradelstas kreditinis �siskolinimas 2011 m. spalio 31 d. sudar�
1 mln. 624,7 t�kst. Lt, iš kuri� u� komunalini� atliek� tvarkym� – 1 mln. 447,4 t�kst. Lt.
Paimt� ir negr��int� bankams paskol� likutis 2011 m. lapkri�io 30 d. sudaro 14 mln. 746 t�kst. Lt. Bendras skolos limitas išnaudotas 68,3 proc.
Pagal prognozuojamus 2012 met� savivaldyb�s biud�eto rodiklius, asignavimai savarankiškoms funkcijoms �gyvendinti, palyginti su 2011 m., ma��ja
3 mln. Lt arba 10,9 proc.
Šiuo metu svarstomas savivaldyb�s 2012 met� biud�eto projektas ir galutiniai sprendimai d�l biud�eto l�š� taupymo dar nepriimti.
- Ko palink�tum�te savo krašto �mon�ms 2012 metais?
- Linkiu, kad kit�met b�t� daug prasming� darb�, s�km�s ir laim�s, kad gyvenimas, �velgiant � ateit�, b�t� kupinas vilties ir išsipildym�. Raskite laiko sau ir draugams, apkabinkite tuos, kuriuos mylite, ištarkite jiems ger� �od�. Linkiu to iš visos širdies.

Europos projektai –

rezultatyv�s

Nors ir buksuodama, Šiauli� rajono savivaldyb� šiemet t�s� prad�tus projektus. �gyvendinami vandentvarkos darbai Kurš�nuose stringa d�l netinkam� rangov�, o patys gyventojai nesu�av�ti prisijungimu prie nuot�k� sistemos. Apie prab�gusius metus kalb�jom�s su rajono meru Algimantu Gaubu.

- Kaip apib�dintum�te šiuos metus?
- D�iugu, kad 2011 metais planai virto realiais rezultatais. S�kmingai pavyksta �gyvendinti ES projektus. Nuo 2007 met� vykdomas regioninis planavimas �rod�, kad rengti projektus yra tikslinga ir kad sulaukti ES paramos yra realu. Šiauli� rajonas pagal ES projekt� �gyvendinimo rezultatus Šiauli� apskrityje yra tre�ioje vietoje ir viršija šalies vidurk�.
Šiauli� rajono savivaldyb� šiuo metu �gyvendina daugiau nei tris dešimtis �vairi� projekt�. Did�iausias d�mesys skiriamas vandentvarkos projektams. ES l�šos skiriamos ir transporto investicijoms, keliams remontuoti, tiesti. Pernai iš ši� l�š� sutvarkyti kai kurie Bubi�, Aukštelk�s ir Gink�n� keliai, kit�met planuojama sutvarkyti Šiauli� kaimiškosios seni�nijos kai kurias gatves. D�iugina aktyvi Šiauli� rajono vietos veiklos grupi� projektin� veikla. Rajono bendruomen�s yra parengusios ir �gyvendinusios ne vien� projekt�, kurio partner� yra Šiauli� rajono savivaldyb�, pvz., Meškui�iuose bus �rengta krepšinio aikštel�, kalneliai dvira�i� trasai, išvalyti keturi tvenkiniai, �rengtas papl�dimys, nesud�tingi sporto treniruokliai, vaik� �aidim� aikštel�, atnaujinti seni ir pastatyti nauji suoliukai, šiukšliad��s, sutvarkytas parko apšvietimas, atnaujinta kult�rini� rengini� aikštel�s danga.
Kei�iasi ir Šiauli� rajono kult�ros centras Kurš�nuose. Jo remontas finansuojamas iš valstyb�s biud�eto l�š� ir iki 2015 met� tur�t� b�ti baigtas. Kitais metais tikimasi gauti per 300 t�kst. Lt, t. y. beveik 100 t�kst. Lt daugiau, nei �prastai buvo gaunama kasmet.
Jau atlikti pastato išor�s darbai: apšiltintos sienos, pakeisti langai, durys, stikliniu koridoriumi sujungti du pastato blokai, tad administracijos darbuotojams ar kolektyv� nariams nereikia vaikš�ioti per lauk�. Viduje išved�iota ventiliacija, renovuotas šildymo mazgas, dabar kaip tik kei�iama šildymo sistema, suremontuotas diskotek� sal�s blokas. Suma�intas šalia scenos buvusi� patalp� aukštingumas – pastatytos perdangos, tad atsirado vadinamasis kitas aukštas – padaug�jo patalp�.
- Daug problem� iškilo renovuojant vandens tiekimo ir nuotek� infrastrukt�r�. Kaip jas spend�iate?
- �gyvendinant projekt� „Vandens tiekimo ir nuotek� infrastrukt�ros renovavimas ir pl�tra Šiauli� rajone“, išties susiduriama su problemomis, kurios kyla d�l rangov� kalt�s (pirmasis rangovas subankrutavo), tad suprantamas ir gyventoj� nepasitenkinimas nebaigtais, pernelyg ilgai besit�sian�iais darbais.
Dabar pasirašyta sutartis su rangov�mis – jungtine veiklos grupe UAB „Šiauli� dujotiekio statyba“ ir UAB „Šiauli� ryši� objekt� statyba“ – teikia vil�i�.
- Kokius svarbiausius ši� met� darbus �vardytum�te?
- 2011-ieji Šiauli� rajonui tur�t� �siminti d�l keli� prie�as�i�, viena kuri� – spar�iai gyventojams pl�tojamas socialini� paslaug� spektras. Savivaldyb�s tikslas – kad kiekvienas �mogus, kiekviena šeima sulaukt� reikiamos pagalbos laiku ir operatyviai. Šiuo metu socialine �moni� gerove rajone r�pinasi Socialini� paslaug� centro, Socialin�s paramos, Vaiko teisi� apsaugos skyri� specialistai, socialiniai darbuotojai seni�nijose, kiti �mon�s. Gerinti ši� paslaug� kokyb� ir kiekyb� – viena prioritetini� veiklos sri�i�. D�iugu, kad pa�adus pavyksta tes�ti.
Nuo rudens Kurš�nuose veikia ne�gali�j� dienos u�imtumo centras. �ia �mon�ms su negalia teikiamos socialin�s globos, u�imtumo, darbo terapijos, menin�s raiškos ir savarankiško gyvenimo �g�d�i� ugdymo bei kitos socialin�s paslaugos. Lig šiol tokios paslaugos Šiauli� rajone buvo teikiamos tik vaikams ir �mon�ms iki 21 met�. Dabar �ia organizuojami �vair�s u�si�mimai. Du kartus per dien� centro klientai valgo šilt� maist�, vien� kart� gauna u�kand�i�. Ir atvykti � centr� n�ra problem�: vienus �ia atve�a t�vai, kitus – centro mikroautobusiukas. Atidarius dienos centr�, �moni� su negalia artimieji gali šiek tiek atsip�sti.
Per metus darb� atlikta tikrai labai daug. Jie labai �vair�s: atstatytas Kairi� ba�ny�ios bokštas-varpin�, renovuota Kurš�n� L. Ivinskio gimnazija, Dr�su�i� pagrindin� mokykla, Kurš�n� men� mokykla, renovuotose patalpose dirba ir klientus priima rajono pedagogin�s psichologin�s tarnybos specialistai... Kei�iasi ir Kurš�n� vaizdas: atnaujintas poliklinikos fasadas, rekonstruota Dariaus ir Gir�no gatv�, s�kmingai vyksta oficinos atstatymo darbai.
- Kokie kit� met� planai?
- Kit�met rajone v�l laukiamos �kurtuv�s. Šiauli� rajono savivaldyb�s administracijos ir Vš� „Senoli� namai“ iniciatyva Briduose duris atvers pirmasis modernus ir jaukus, su reikiama �ranga ir profesionaliai dirban�iu aptarnaujan�iu personalu kompleksinis socialini� paslaug� centras. Atlikus buvusios Brid� kaimo mokyklos pastato rekonstrukcij�, po vienu stogu �sikurs Dienos socialin�s globos centras, Savarankiško gyvenimo namai ir Krizi� centras.
Dienos socialin�s globos centras ir Savarankiško gyvenimo namai bus skirti senjorams bei �vairaus am�iaus suaugusiems asmenims, kuriems pagalba reikalinga d�l j� negalios, o Krizi� centro teikiamomis paslaugomis bus kvie�iami naudotis socialin�s rizikos šeim� t�vai ir j� vaikai.
Po renovacijos dabar tuš�ias buvusios mokyklos pastatas taps mielais ir jaukiais namais, o gal tik laikina saugia pastoge garbingo am�iaus �mon�ms ar likimo negand� kamuojamiems rajono gyventojams. Šio projekto naud� tur�t� pajusti ir tie gyventojai, kurie aukoja savo darb�, kit� socialin� veikl�, asmenin� gyvenim�, pasišv�sdami patys globoti ir pri�i�r�ti savo artimuosius.
- Kokie kit� met� biud�eto planai?
- Gruod�io 9 d. duomenimis, biud�etas �vykdytas 95,5 proc. Sunkiausia sekasi surinkti vietin� rinkliav� u� atliekas. Kit�met planuojama gyventi taip pat taupiai. Tai pavyks ir tod�l, kad optimizuojamas švietimo ir kult�ros �staig� tinklas.
- Ko palink�tum�te kraštie�iams?
- Visiems Šiauli� rajono gyventojams linkiu nebl�stan�io optimizmo, ry�to, vilties ir s�km�s, kad visuomet visus lyd�t� gera nuotaika, o 2012-ieji b�t� vil�i� ir troškim� išsipildymo, atkaklumo, k�rybiškumo ir s�km�s metai. Tegul niekada niekam nepritr�ksta draug�, bendramin�i�, pasek�j�, taip pat sveikatos ir laim�s.

Vai�kai dar��e�liuo�se al�ka�ni ne�ais

Povilas LUNG�

T�vai sukando dantis. Padid�j�s mokestis u� vaiko lopšelio-dar�elio lankym� juos, aišku, papiktino, bet juk alkano vaiko jame nelaikysi. �d�si laukneš�l� – pa�eisi higienos normas. Pagelb�ti �ada ES remiamos vaisi� ir pieno programos.

Mokestis did�s

Kai kurie ma�yli� t�veliai apie mokes�io u� vaiko lopšelio-dar�elio lankym� dyd� buvo informuoti iškart po to, kai Šiauli� miesto savivaldyb�s taryba lapkri�io 24 d. patvirtino atlyginimo u� vaik�, ugdom� pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikym� savivaldyb�s švietimo �staigose nustatymo tvarkos apraš�. Kiti dar�eliai neskub�jo – padar� tai pra�jusi� ar ši� savait�. Dar kiti ketina tai padaryti tik po šv. Kal�d�, kad, anot dar�eli� direktori�, t�vams pokalbiais apie padid�jus� mokest� u� vaiko išlaikym� neb�t� sugadinta šventin� nuotaika. Nuo Nauj�j� met� t�vai tur�s kas m�nes� mok�ti 25 lit� mokest� u� ugdymo aplinkos išlaikym�, kasdien – 2 litus u� patiekal� gamyb�. Atlyginimo u� vaik� išlaikym� savivaldyb�s švietimo �staigose nustatymo tvarkos apraše pateikta ir lentel�, kiek t�vams teks per dien� sumok�ti u� vaiko maitinim�.

T�vai turi teis� pasirinkti ugdymo trukm� (nuo 4 iki 24 val.) ir maitinim� skai�i� (ne daugiau nei 4 maitinimai arba be maitinimo) per dien�. Pasirinkus ne ilgesn� nei 4 val. trukm�s ugdym� per dien� be maitinimo, atlyginimas u� maitinimo paslaugas yra nemokamas – mokamas tik m�nesinis atlyginimas u� ugdymo aplinkos išlaikym�.

Pavyzd�iui, lopšelio grup�s vaikams nustatytas 165,5 Lt mokestis, jei jie valgys 2 kartus (pietus ir pavakarius); 197,7 Lt – jei valgys 3 kartus (pusry�ius, pietus, pavakarius). Dar�elio grup�s vaikams nustatytas 178,4 Lt mokestis, jei jie valgys 2 kartus; 214,9 Lt – jei valgys 3 kartus (pusry�ius, pietus, pavakarius). Dar�elio grup�s vaik� mokestis suskai�iuotas taip: 6,63 Lt (dienos mokestis maistui) + 2 Lt (virtuv�s mokestis), suma padauginta iš darbo dien� skai�iaus (maksimalus darbo dien� skai�ius per m�nes� – 22) + 25 Lt (abonentinis mokestis). .

Grup�s	1 maitinimas (pusry�iai arba pavakariai)	1 maitinimas (piet�s)	2 maitinimai (pusry�iai ir piet�s arba piet�s ir pavakariai)	3 maitinimai (pusry�iai, piet�s, pavakariai)	4 maitinimai (pusry�iai, piet�s, pavakariai, vakarien�)
Lopšelio grup�s	1,46 Lt	2,93 Lt	4,39 Lt	5,85 Lt	6,63 Lt
Dar�elio ir priešmokyklin�s grup�s	1,66 Lt	3,32 Lt	4,97 Lt	6,63 Lt	7,41 Lt

Apie planuojamus kito m�nesio pakeitimus t�vai privalo informuoti �staig� iki priešpaskutin�s m�nesio darbo dienos. Tokia tvarka, aišku sukels dar�eliams šioki� toki� nepatogum� nuolat kas m�nes� skai�iuojant, kiek vaik� kiek maitinim� pasirinko.

Dar�eliai apie nauj�j� tvark� t�vus informuoja �vairiai: vieni kviet� t�velius � visuotinius susirinkimus, kiti juos informavo �teikdami lapus, kuriuose buvo nurodyti �kainiai ir prašoma pasirinkti jiems palank� variant�, kiti dar tik �ada pakabinti skelbim�, kad tik tie t�veliai, kurie nori k� nors keisti, turi u�eiti pas ugdymo �staigos direktor� parašyti prašymo ir pan.

Anot lopšeli�-dar�eli� direktori�, t�vai, atsisak� vieno ar kito maitinimo, tur�t� atkreipti d�mes� � tai, kad tada vaik� � dar�el� tur�s atvesti ne kada tik panor�j�, o atsi�velg� � maitinimo dar�elyje laik�.

„Jei, tarkim, atves vaik� prieš pusry�ius, aišku, kad jis, išvyd�s, kaip kiti pusry�iauja, u�simanys ir pats valgyti. O jei nenor�s, kad valgyt� pavakarius, tur�s prieš juos ir pasiimti. Higienos normoje yra grie�tai parašyta, kad vaikai turi valgyti kas 3,5-4 valandas. Alkani grup�je negal�s s�d�ti – t�vai tur�s laiku pasiimti“, – teig� vieno iš miesto lopšeli�-dar�eli� direktor�.

Pagelb�s vaisiai ir pienas

Savo nuomon� apie maitinim� skai�i� jau pareišk� t�veliai �m� su aukl�tojomis derinti laukneš�li� reikalus – kad nereik�t� daug mok�ti u� maitinim�, patys ketina �d�ti pusry�ius ar pavakarius � d��ut� ir pasl�pti vaik� persirengimo spintel�se.

„Jokiu b�du t�vai negal�s taip daryti. Bus pa�eid�iamos higienos normos. Jokio maisto, kaip ir vaist� ar kit� dalyk�, vaikas � dar�el� atsinešti negali. �sivaizduokite, kas bus, jei jis pusry�i� �sid�s varšk�s s�rel�, pasid�s per karš�ius spintel�je ir suvalgys tik vakare. Infekcija garantuota!“ – sak� lopšelio-dar�elio direktor�.

Ta�iau t�vams nevert�t� jaudintis, kad j� vaikai alkanomis akimis �i�r�s � pusry�iaujan�ius ar pavakarius valgan�ius vaikus. Daug miesto lopšeli�-dar�eli� dalyvauja Europos S�jungos remiamose „Vaisi� vartojimo skatinimo mokyklose“ ar „Pieno vaikams“ programose. Jose dalyvaujan�i� ugdymo �staig� (ikimokyklini� ir mokyklini� – iki 4 kl.) ugdytiniai vaisi� ir pieno produkt� gauna nemokamai. Vaikai per dien� gali paskanauti kriauši�, banan�, mandarin�, apelsin� arba obuoli� (iki 200 g), atsigerti pieno, jogurto, kefyro (0,5-1 stiklin�), suvalgyti varšk�s s�rel� (75 g) arba „Pik-Nik“ s�rio lazdeli� (2-3 vnt.). „Vaikai nelabai geria jogurt�, nes jis nat�ralus – be pried�, ir kefyr�, o visa kita sušlamš�ia pasigard�iuodami“, – sak� vieno iš lopšeli�-dar�eli� vir�ja.

Kiek t�v� pareišk� nor� atsisakyti vieno ar kito maitinimo, lopšeli�-dar�eli� direktor�s dar skai�iuoja. Anot „Salduv�s“ direktor�s, � keturi� valand� grup� leisti vaik� pareišk� nor� tik du t�veliai, pusry�i�, pirminiais duomenimis, atsisak� tik apie 20. Lopšelio-dar�elio „Dainel�“ direktor� buvo per�velgusi dar tik pus� pateikt� prašym�. Pirminiais duomenimis, keturi� valand� grup� lankyti pasirinko tik vienas vaikas, iš pus�s pateikt� prašym� – tik aštuoni pageidauja maitintis du kartus per dien�. Anot lopšeli�-dar�eli� direktori�, tiksl�s duomenys bus �inomi kit� savait�, bet itin dideli� poky�i� nereik�t� tik�tis.

Ge�res�nio gy�ve�ni�mo beie�kant

Roberta SAUDARGYT�, Povilas LUNG�

Nors ir nebe geometrine progresija, emigracija nesiliauja. T�vai neretai išvyksta be vaik� – šie paliekami glob�jams Lietuvoje r�pintis. Vienišumas, ilgesys, mokymosi problemos vis da�niau aplanko emigrant� vaikus.

Išskiria šeimas

Penkeri� met� Egl� buvo palikta augti pas mo�iut�. 1995 m. t�tis išvyko ieškoti geresnio gyvenimo JAV, mama – Did�iojoje Britanijoje. Gyvendami atskirai, Egl�s t�vai po keleri� met� išsiskyr�, ta�iau ir toliau r�pinosi vaiku. Mergait�s mo�iut�, prisimindama tuos �vykius, tik d�iaugiasi, kad šiuo metu viskas gerai, nes an�k� studijuoja, dirba. Tada, �inoma, kankino ne�inia, ar pakankamai meil�s ir r�pes�io mergait� gauna. T�vai skambindavo telefonu dukrai bent du kartus per savait�, r�m� finansiškai.

„Pinigais meil�s nenupirksi, bet Egl� gal�jo lankyti ir muzikos mokykl�, ir keliauti. Buvo sudarytos visos s�lygos m�gautis vaikyste, – prisimindama kalb�jo mo�iut�. – Galb�t svarbiausia yra su tokiu vaiku daug kalb�tis, jam �rodyti, kad yra mylimas, juo r�pinamasi.“

Vasaromis Egl� išvykdavo pas t�vus, ta�iau jai pasibaigus gr��davo mokytis � Lietuv�. Mo�iut� d�iaugiasi, kad Egl� su t�vais bendravo da�niau negu kai kurie vaikai, gyvenantys su t�vais tame pa�iame mieste. Juk kaip bendraujama su savo at�alomis, priklauso nuo �moni� vertybi�, noro ir atsakomyb�s tur�jimo. Ir Lietuvoje gausu t�v�, kurie, girtaudami, nesir�pindami vaikais, juos praranda. Ne visada atstumas yra blogai – kartais jis dar labiau skatina bendrauti ir r�pintis vienas kitu.

Anot mo�iut�s, labiausiai mergaitei t�v� tr�kdavo per šventes, kai sirgdavo ar mokyklos renginiuose, kai susirinkdavo kit� vaik� t�vai. Apie neigiamas emigracijos pasekmes ji daug nekalba, ta�iau pripa��sta, kad emigracija ši� šeim� išskyr� – jei jos neb�t� buv�, galb�t ir gyvenimai b�t� susiklost� visai kitaip.

Dovan� nepakanka

Lietuvi� kalbos mokytoja J�rat� pastebi, kad išvykus � u�sien� u�darbiauti mamoms, didel� �ala padaroma vyresniesiems paaugliams vaikinams. Pakinta elgesys, vaikinai vaikšto li�dni, atsiranda lankomumo ir pa�angumo problem�. T�vo išvykimas tarsi nedaro didel�s �takos, jei jis gr��s ne tik apr�pina materialiai, bet ir pasidomi mokymosi rezultatais, sporto pasiekimais, apsilanko mokykloje.

Jaunesni vaikai išgyvena d�l bet kurio iš t�v� išvykimo. „Mokau berniuk�, kuris turi elgesio problem�, kurios pa�m�ja prieš gr��tant t��iui iš u�sienio ir kelias savaites jam išvykus. Vaikas rodo dovanas, pasakoja apie t�t�, bet matau, kad jam labai sunku likti be jo, nors turi labai r�pesting� mam�, – pasakoja mokytoja. – Kita mano mokin�, šeštok�, yra visada išsiblaškiusi, li�dna. Neseniai su�inojau, kad jos t�vai išvyk� u�darbiauti � u�sien�. Kart� ji at�jo � klas� linksma, tokia, kaip ir kiti vaikai, ir �m� dalinti visiems saldaini�, pasakoti, kad trumpam gr��o jos mama. Tik tada supratau, kod�l mergait� buvo tokia keista. Ilgesys ir nereikalingumo jausmas trukdo siekti ger� mokymosi rezultat�.“

Mokytojai visada pastebi, kad vaikas labai pasikei�ia išvykus vienam arba abiem t�vams. Panaši� elgesio poky�i� b�na ir vienam iš t�v� mirus.

„Vaikams tikrai nereikia kr�vos mading� u�sienietišk� daikt� ir drabu�i�. Pastebime, kad tie vaikai, kuri� t�vai gyvena kukliai, bet nuolat bendrauja su jais, domisi mokslo pasiekimais ir kt., auga jausdamiesi saug�s, gerai mokosi, neturi elgesio sutrikim�, – teigia lietuvi� kalbos mokytoja. – Vaiko gerov� nieko bendra neturi su tais �sivaizduojamais turtais, kuriuos sau ar vaikui svajoja u�dirbti t�vai. Taip pat t�vai tur�t� suvokti, kad tik j� meil� ir r�pestis, bendravimas su vaiku sukurs jo ateit�, o ne mokykla. Mokytojas tik padeda t�vams – pagrindinis darbas turi tekti jiems. U�darbiavim� u�sienyje pavadin�iau nauja t�v� laisv�s forma, tarsi paauglyst�s t�sa. Dr�stu teigti, kad paliekantys savo vaikus t�vai tiesiog j� nemyli. Tai nieko neturi bendra su Lietuvos ekonomine pad�timi, o norint pateisinti save visada randama kam suversti kalt�.“

Problemos kyla vos išvykus

Panašiai mano ir Aukštelk�s pagrindin�s mokyklos rus� kalbos mokytoja Tamara. Ji sako, kad t�vams išvykus vaikai iškart tampa problemiški. Jie, protestuodami prieš t�v� išvykim�, nustoja mokytis, vaikus apninka ilgesys. Išsisukin�jama, atsiranda atšiaurumas bendraujant su mokytojais ir bendraklasiais. Ypa� sunku tiems vaikams, kurie augo puikioje šeimoje, jais t�vai r�pinosi ir myl�jo. Tokiais atvejais vaikai tampa ypa� nelaimingi ir jautr�s.

Jeigu vaikai lieka su seneliais, tuomet ir mokytojams, ir moksleiviams b�na sunku rasti bendr� kalb�, nes seneliai lepina vaikus, tod�l v�liau tampa nebe�manoma su jais susitvarkyti.

Kiekvieno vaiko svajon� yra išvyka pas t�vus. Jeigu jie išva�iuoja pas juos tik vasaromis, gr��us � Lietuv� b�na sunku prisitaikyti ir iš naujo visk� prad�ti.

Mokytoja teigia, kad nepa��sta n� vieno moksleivio, kuris išvykus t�vams tapt� laimingesnis, nes beveik visais atvejais šeimoje situacija tampa komplikuota.

Pinigais meil�s nenupirksi. T�vai, išvykstantys laim�s ieškoti svetur, nesusim�sto, kad seneli� ar artim�j� globai palikt� vaik� did�iausia svajon� - gyventi šeimoje.
Chris Cockram nuotr.

Bijos ateityje b�ti paliktas

Anot psichologo Ar�no Norkaus, siekiant suprasti, kaip jau�iasi emigravusi� t�v� vaikai, reik�t� atkreipti d�mes� � labai paprast�, bet esmin� dalyk� – vaikas neteko t�v�. „Jam nesvarbu, kad t�vai �ada kada nors gr��ti, kad skambina ir kalbasi, kad juo r�pinasi mo�iut�, teta ar kiti giminai�iai. Papras�iausiai jis suvokia, kad t�v� n�ra su juo, jis paliktas vienas ir išgyvena netekt�. Vakar� šalyse, o pastaruoju metu ir Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad t�v� emigracij� vaikas išgyvena labai panašiai, kaip t�v� skyrybas, mirt� ar kitas netektis“, – teigia psichologas.

Kaip toks vaikas jau�iasi? Jis išgyvena pykt�, li�des� ir nerim�, kartais – visus šiuos jausmus kartu. Padid�ja vaiko jautrumas, jis jau�iasi vienišas ir u�sidaro savyje, niekam nepasakoja apie savo jausmus. Lygindamas save su bendraam�iais, vaikas save vertina pras�iau. Šis vertinimas b�na s�lygotas to, kad kiti turi t�vus, o jis neturi.

Pasteb�ta, kad mergait�s ir berniukai nevienodai išgyvena t�v� emigracij�. Mergait�s linkusios labiau u�sidaryti, išgyventi savyje, berniukai, atvirkš�iai, emocijas labiau išreiškia � išor�. Neretai jos realizuojamos agresyviu, savanaudišku, kitus �eminan�iu elgesiu. Tokiu b�du vaikas tarsi šaukia – pamatykit, koks aš blogas, pad�kit man.

Beveik visada šie išgyvenimai pasireiškia ir mokykloje. Vaikas pradeda pras�iau mokytis, suma��ja jo motyvacija, pradedamos praleidin�ti pamokos. Be to, gali pakisti vaiko d�mesys, jam tampa sunkiau �siminti informacij�, o tai irgi s�lygoja ir mokymosi rezultatams, ir vaiko nor� mokytis.

Psichologas A. Norkus teigia, jog vaiko pad�t� sunkina tai, kad da�niausiai, gyvendamas su glob�ju (mo�iute, teta, giminai�iu), jis gauna tik minimal� emocin� ir dvasin� palaikym�. Labiau vyrauja siekis u�tikrinti vaikui materialin� ir fizin� gerov�. Ta�iau šis geriau sutikt� tur�ti ma�iau daikt�, kad tik t�vai b�t� su juo.

Kokios gali b�ti tolimos išsiskyrimo su t�vais pasekm�s? „Labai tik�tina, kad tokiam vaikui gali formuotis nepasitik�jimo pasauliu nuostata, pasireiškianti tuo, kad jam bus sunku u�megzti artimus emocinius ryšius su kitais �mon�mis. Kiekvien� kart�, gimstant artumui, toks �mogus prad�s dvejoti, ar tikrai yra mylimas, ar nebus ir v�l paliktas“, – teigia psichologas.

Vaikams atstovauja glob�jai

Aldona Rusteikien�, Šiauli� rajono savivaldyb�s Vaiko teisi� skyriaus ved�ja, kalb�dama apie � u�sien� išvykusias šeimas teig�, kad t�v� prašym� palikti vaikus glob�jui yra gauta apie 50-60. Anot specialist�s, tokius vaikus dukart per metus socialiniai darbuotojai lanko ir stebi, kaip atsakingam asmeniui sekasi jais r�pintis.

Prieš 10 met� situacija Lietuvoje buvo visai kita – nebuvo �statymo, kad išvykstantiems � u�sien� t�vams, paliekantiems vaikus �ia, reik�t� tai �teisinti. Nuostatai per t� laik� buvo pakoreguoti. Vaiko glob�jas arba jo atstovas atstovauja jam ir gydymo �staigoje, ir mokykloje, ir kitur.

2010 m. Šiauli� rajone buvo u�fiksuoti 52 atvejai, kai t�vai paliko vaikus glob�jams. Da�niausiai paliekami vyresnio mokyklinio am�iaus vaikai, re�iau – ma�ame�iai (u�fiksuoti keturi tokie atvejai). T�vai stengiasi, �sik�r� kitoje šalyje, pasiimti ir vaikus, kurie ten pradeda lankyti mokykl�.

Anot A. Rusteikien�s, jeigu t�vai nepamiršta vaik�, jais r�pinasi, remia finansiškai, tuomet problem� nekyla. Retais atvejais, kai t�vai neskiria l�š�, tenka aiškintis situacij�, kod�l taip atsitiko.

„Problem� nekyla“

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Vaiko teisi� apsaugos skyriaus ved�jas Donatas �akaris teigia, kad emigrant� vaikams koki� nors išskirtini� problem� nekyla. Nuo 2006 m. prad�ti rinkti duomenys apie išvykusius t�vus ir j� glob�jams paliktus vaikus. Iki 2006 m. pakakdavo parašyti prašym� pas notar�, dabar pagal �stat� yra skiriamas atsakingas asmuo. Tai – globa ir r�pyba be valstyb�s pašalpos.

30 dien� prieš išvykim� t�vams reikia kreiptis � skyri�. J� prašymu yra paskiriamas glob�jas, da�niausiai – seneliai. Glob�jas turi b�ti neteistas, nebaustas ir turi suteikti tinkamas gyvenimo s�lygas vaikui. Jeigu t�vai nori deklaruoti savo išvykim�, savaime suprantama, turi pasir�pinti ir vaiku.

Pasitaiko, kad nepilnametis vaikas neišleid�iamas iš gydymo �staigos, nes paaišk�ja, jog jis gyvena su broliu ar sese, o t�v� išvykimas n�ra deklaruotas.

Vaiko teisi� apsaugos skyrius aktyviai bendradarbiauja su mokyklomis, dar�eliais, kad informuot� vieni kitus apie situacij� šeimose.

Savivaldyb�je 2008 m. glob� ir r�pyb� t�v� prašymu �teisino 41 šeima, 2009 m. – 23, 2010 m. – 60, šiemet jau – 39.

Rei�ka�laus vie�nin�te�lio � i�gy�ven�ti

Oksana LAURUTYT�

Jeigu Šiauli� miesto biud�eto skolas b�t� galima padalyti šiaulie�iams, tai kiekvienas, pradedant k�dikiu ir baigiant seneliu, b�t� skolingas šiek tiek daugiau nei 1 t�kst. lit�. Miesto skola šiuo metu – 130 mln., kit� met� biud�ete �ioj�ja 20 mln. lit� dyd�io skyl�, tad k�sti nepritekli� prival�s visi biud�etininkai.

Valdan�ioji koalicija pasiraš� moralin� susitarim�, kuriuo kit�met bus sujungiamos kelios mokyklos, o �staigos tur�s išgyventi 20-30 proc. ma�esn�mis pajamomis. Tikimasi sutaupyti 15-17 mln. lit�.

�staig� vadovai patys priims sprendimus

„Kaip visada – meras kaltas“, – šmaikštavo Šiauli� miesto meras Justinas Sartauskas, sukviet�s �urnalistus � spaudos konferencij�, kurioje pristatyti kit� met� biud�eto taupymo planai. Juridiškai negaliojant�, labiau moralin� susitarim� pasiraš� 26 iš 29 valdan�iosios koalicijos politik�. Susitarimo kategoriškai nepasiraš� socialdemokratas Arvydas Mockus, o negal�jo Evaldas Vaineikis (suspenduota veikla) ir Denis Michalenko (išvyk�s � u�sien�).
Pasak J. Sartausko, prasta finansin� Šiauli� situacija pla�iai aptarin�jama šalies �iniasklaidos. Atrodo, kad tik Šiauliams prastai, ta�iau, mero teigimu, skyl�s �ioj�ja ir kit� šalies savivaldybi� biud�etuose. Pasak mero, belieka d�iaugtis, kad Šiauli� valdan�ioji koalicija yra vieninga ir stipri, nes sugeb�jo sutarti d�l skausmingo ir nepopuliaraus sprendimo.
Nuo 2009 m. savivaldyb�s biud�eto pajam� rodiklius Finans� ministerija suma�ino 31 proc. Savivaldyb� savarankiškoms funkcijoms vykdyti gaudavo 161 mln. lit�, o kit�met gaus tik 108 mln. D�l šios prie�asties nuspr�sta Tarybai bei politinio (asmeninio) pasitik�jimo valstyb�s tarnautojams kit�met skiriamas l�šas suma�inti 25 proc.
Tarybos nari� kanceliarin�s išmokos bus suma�intos vidutiniškai 30 proc., nuo sausio 1-osios iš pareig� bus atleisti du mero patar�jai, o priemokos prie atlyginim� bus suma�intos 20 proc.
Savivaldyb�s kontrol�s ir audito tarnyba kit�met skiriamas l�šas prival�s sutaupyti 25 proc. ir nuo sausio 1-osios tur�s panaikinti vien� laisv� etat� (iš 11 liks 10). Savivaldyb�s administracija tur�s sutaupyti 25 proc. l�š�.
Anot mero, iš biud�eto finansuojamos �staigos prival�s kas m�nes� pateikti aiški� analiz�. Jei paaišk�s, kad neišgyvenama d�l objektyvi� prie�as�i�, bus ieškoma išeities. Biud�etin�ms �staigoms aiškiai pasakyta, kiek suma��s l�š�, o kaip bus tvarkomasi su tuo, kas skirta, teks ar neteks atleisti darbuotoj� – pa�i� �staig� reikalas. „Reikalausime vienintelio – išgyventi“, – sak� J. Sartauskas.

Savivaldyb� prisiverš dir�us. Valdan�ioji koalicija sutar� d�l skausmingo ir nepopuliaraus sprendimo, ta�iau miesto biud�ete vis tiek �ioj�ja didel� skyl�.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Investiciniams projektams skolinsis 10 mln.

Savivaldyb� investavo � miestui svarbius projektus (mokykl�, kult�ros pastat� renovacija, Talkšos e�ero, bulvaro tvarkymas, arenos statyba), tod�l susidar� kreditorinis �siskolinimas. Paskoloms gr��inti reik�s 15 mln. lit�.
Investicini� projekt�, finansuojam� ES l�šomis, atsisakyti neketinama. Jie bus �gyvendinami imant paskolas, biud�eto l�šos nebus naudojamos.
Kit�met ketinama tiesti dvira�i� takus, bus tvarkomos Talkšos e�ero prieigos, �rengiamos vaik� �aidim� aikštel�s, kuriamas Men� inkubatorius. Projektai bus �gyvendinami ES l�šomis, nors teks prisid�ti ir savivaldybei. Ketinama „�tilpti“ � pasiskolintus 10 mln., o Men� inkubatori� prad�ti statyti tik 2013 m.

Bus sujungiamos mokyklos

Smarkiai ma��jant mokini�, nuspr�sta sujungti kai kurias mokyklas. Iki kit� met� rugs�jo 1-osios bus reorganizuotos keturios mokyklos: Aukštabalio pradin� mokykla bus prijungta prie „Rasos“ progimnazijos, Centro pradin� mokykla – prie Jovaro progimnazijos, Dain� pradin� – prie Dain� progimnazijos, Dubijos pagrindin� – prie Salduv�s progimnazijos.
Pasak J. Sartausko, iki 2012 m. vasario m�nesio tur�s b�ti parengtas ir patvirtintas Savivaldyb�s bendrojo ugdymo mokykl� tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrasis planas.
Taupyti prival�s ir kult�ros, socialini� paslaug� bei švietimo �staigos. Kult�ros ir socialin�s �staigos tur�s išgyventi gaudamos 25 proc. ma�iau l�š�, sporto �staigos – 30 proc., ikimokyklinio ugdymo �staigos – 25 proc., kitos švietimo �staigoms – 30 proc.
Pasak J. Sartausko, net ir smarkiai susispaudus biud�ete liks 20 mln. lit� skyl�. Ketinama tartis su bankais, kad pal�kanos b�t� nukeltos � 2014-2015 m.
Kit�met ketinama gauti 108 mln. lit� pajam�, patirti 145 mln. išlaid�. Savivaldybei dar reik�t� skolintis 15 mln., gali – tik 10 mln. Spr�sdama, k� daryti, savivaldyb� ketina parduoti kai kurias skolas – šilumos, viešojo transporto.
Reikalingiems sprendimams d�l taupymo priemoni� priimti gali b�ti rengiami neeiliniai Tarybos pos�d�iai.
Vicemer�s Danguol�s Martinkien�s teigimu, iš biud�eto gyvenan�ioms �staigoms jau seniai reik�jo pasispausti, tada sprendimai neb�t� buv� tokie skausmingi. „Visi turime prisiimti atsakomyb�, nes ji – did�iausia vertyb�. Nor� išleisti daugiau, nei turima, vertinu kaip atsakomyb�s netur�jim�“, – sak� ji.
Administracijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Vingro teigimu, neabejotinai kils �tampa, nes algos neišvengiamai ma��s. „Nuo gin�� pinig� nepadaug�s. Taupymo planas bus realizuotas konkre�iais Tarybos nari� sprendimais“, - sak� jis.

Juo�do�sios tech�no�lo�gi�jos � vie��j� ry��i� pro�vo�ka�ci�joms

Oksana LAURUTYT�

"Svarbiausia nenusi�engti moralei, �inoti, kokio atsako tikiesi, kokiai auditorijai akcija skirta, koks laikas jai tinkamiausias, ir nepamiršti t�stinumo", - sako Igoris Vasiliauskas, verslo konsultantas, retorikos ir oratorinio meno specialistas, Vilniaus "Toastmasters" klubo prezidentas. Taip konsultantas pataria politikams ir verslininkams, kalb�damas apie juod�j� ir balt�j� technologij� taikym� versle ir politikoje. I. Vasiliauskas pasaulyje stebi daug juod�j� technologij� apraišk� ir sako, kad visuomen� visada turi geb�ti �velgti giliau - pamatyti, k� slepia vienas ar kitas reiškinys ar akcija.

I. Vasiliauskas pasaulyje stebi daug juod�j� technologij� apraišk� ir sako, kad visuomen� visada turi geb�ti �velgti giliau – pamatyti, k� slepia vienas ar kitas reiškinys ar akcija.

Priemon�s ne visada b�na etiškos

Kalb�dami apie juod�sias ir balt�sias vieš�j� ryši� technologijas daugelis galvoja, kad jos neturi joki� rib� ir taisykli�. Jei jau tos technologijos yra juodos, vadinasi, jos skirtos ka�kokiam juodam darbui. I. Vasiliauskas sako, kad taip tikrai n�ra. �inoma, prisimin� 1990-uosius daugelis pasakyt�, kad jei kam nors reik�davo apie k� nors parašyti, pakakdavo sumok�ti pinigus �urnalistui, redakcijai ir straipsnis atsirasdavo. Ta�iau galioja nerašyta taisykl� – medijos priemon�s negali b�ti papirkin�jamos. Kad apie versl� ar politik� b�t� rašoma, galima pasiekti legaliais keliais.

„Visi b�dai yra �manomi, jei reikia atskleisti negerus oponento darbus. Galima kreiptis � speciali�sias tarnybas, inspekcijas, kad oponent� demaskuot�, bet galima sukurti ir vieš�j� akcij�, kad visuomenei b�t� parodyta, jog oponentas yra neteisus“, – sako pašnekovas.

Kaip tai galima padaryti? Štai nusipirko �mogus brokuot� prek�, o pardav�jai atsisak� j� sutaisyti ar pakeisti kita. Klientas gali kreiptis � vartotoj� teisi� gyn�jus arba gali atsistoti priešais parduotuv� su plakatu: „�ia kokybiškos prek�s nerasi“ ar „Brokas ma�iausia kaina“. Su tokiu plakatu, pritvirtintu ant automobilio, gali net va�in�ti po miest� ir taip atkreipti visuomen�s ar �iniasklaidos d�mes�.

„Vakar� pasaulyje toki� atvej� yra. Sukeliamas susidom�jimas, �mon�s nuvyksta � parduotuv� pasi�i�r�ti, o prekybininkams nieko kito nebelieka, tik s�sti su klientu prie deryb� stalo ir skirti l�š� tam, kad visuomenei b�t� paskleista �inia, jog �mon�je dirbama gerai, ja galima pasitik�ti“, – pasakoja specialistas.

Tokia vieš�j� ryši� akcija yra išties morali, ta�iau b�na ir toki�, kurios tikslui pasiekti aukoja pat� svarbiausi� dalyk� – �moni� saugum� ir net gyvybes.

I. Vasiliauskas pasakoja apie �ali�j� jud�jimo „Greenpeace“ atmainos – „J�ros ganytoj�“ – rengiamas akcijas Japonijos pakrant�je �udomiems banginiams išsaugoti.

„Prie bangini� med�iotoj� laivo akcijos reng�jai prisišvartuoja ma�u laiveliu, tada keli �mon�s, rizikuodami gyvybe, � j� peršoka. Japonai juos teis�tai sulaiko, ta�iau akcijos organizatoriai nufilmuoja su�mimo akcij� ir praneša pasauliui, kad bangini� gelb�tojai buvo paimti �kaitais. Kyla skandalas, tikslas pasiektas, bet akivaizdu, kad viena pus� elgiasi nekorektiškai. Tai jau juodieji viešieji ryšiai“, – sako I. Vasiliauskas.

Verslo dvasios pavogti ne�manoma

Vieš�j� ryši� technologijos neretai naudojamos reklamai apie pradedam� versl� efektingai paskleisti arba s��iningiems ar nes��iningiems konkurentams �veikti. Vieš�j� ryši� ekspertas pateikia real� pavyzd�. Rusijoje buvo atidarytas prabangus restoranas elito atstovams, pasiturintiems verslininkams. Jis buvo �rengtas prašmatniai, aptarnavimas ir paslaugos itin smulkiai apgalvotos. Klientai � j� pl�ste pl�do, ta�iau gana greitai konkurentai nukopijavo verslo id�j� ir �k�r� analogišk� restoran� pasiturintiems �mon�ms. Iš pirmojo restorano dalis klient� per�jo � antr�j�.

Verslo id�ja buvo pavogta, teisiškai nieko konkurentams negalima padaryti, ta�iau nubausti ir pamokyti galima visada. K� sugalvojo pirmojo restorano savininkai? Jie u�sak� vieš�j� ryši� akcij�.

Pasak I. Vasiliausko, � restoran� at�jo prabangiai pasidabin� jaunuoliai, u�sisak� patiekal�. Tada nu�jo � tualet�, kur persireng� valkatomis. Sus�do prie stalo tarp garbi� pon� ir dar susprogdino p�slytes su dvok� skleid�ian�iu kvapu.

Be abejo, publika sutriko, apsauga band� benamius išvyti. Apsaugos darbuotojas buvo išprovokuotas trenkti benamiui � veid�. Konfliktas slap�ia buvo nufilmuotas ir po pasaul� �aibišku grei�iu internetu ir �iniasklaidos priemon�mis pasklido informacija: „�ia mušami kitoki� pa�i�r� �mon�s.“

Tuo akcija nesibaig� – id�j� pavogusi� verslinink� restorane nuolat buvo paskleid�iamas benami� kvapas, tad akivaizdu, kad klient� �m� ma��ti. Restorano savininkams tokiu b�du buvo pranešta �inia – vogti negalima.

Pasitelkiant vieš�j� ryši� technologijas, galima ir išmaniai paskleisti �ini� apie pradedam� versl�. I. Vasiliauskas pateikia pavyzd�, kaip tai organizavo viena u�sienio �mon�. Ji �k�r� restoran�, kurio duris sukonstravo pa�ias pigiausias, tokias, kurias galima greitai pakeisti. Atsitiko taip, kad � restoran� �sir�� sunkve�imis apelsin�. Vaisiai pabiro, sunkve�imis �strigo. Atskub�jo �vairios tarnybos – policija, gelb�tojai. Neatsiliko ir �inia-

sklaida. �vykis buvo nufilmuotas, parodyta atidaromo restorano iškaba. Taigi visuomen� tokiu b�du su�inojo apie atidarom� restoran�, o smalsuoliai patrauk� ten, kur �sir�� sunkve�imis.

Juodosios vieš�j� ryši� technologijos neretai �mones paver�ia besmegeniais.

Gunter MULLER nuotr.

Veiksmingos – t�stin�s akcijos

I. Vasiliauskas sako, kad vieš�j� ryši� technologijos naudojamos ir Lietuvoje. Be abejo, konkuruoja du did�iausi šalies dienraš�iai ir dvi televizijos. Jei vieni skleid�ia informacij�, pavyzd�iui, palaikan�i� D. Ked�, tai kiti – pastar�j� smerkian�i�. „Tai patys tikrieji juodieji ryšiai. Suprantama verslo pozicija, bet gaudami skirting� informacij� �mon�s išbalansuojami – kur yra tiesa? Kita vertus, gera tur�ti nuomon�s neturin�i� visuomen�. Negalima iš �moni� daryti besmegeni�. Tai politiniai ir komerciniai dalykai, neleid�iantys visuomenei tur�ti savo nuomon�s“, – sako pašnekovas.

Vieš�j� ryši� konsultantas prisimena vieš�j� ryši� akcij�, kai skolininkui iš paskos vaikš�iojo zuikis. Akcija buvo labai veiksminga, ta�iau A. Vasiliauskas sako, kad ji b�t� buvusi veiksmingesn�, jei b�t� t�siama. Akcijos reng�jai gal�jo numatyti, kokiose viešose vietose lankosi skolininkas, ir organizuoti, pavyzd�iui, kad � mad� šou ar Vienos bali� ateit� b�rys �v�ri�. Kol juos apsauga sugaudyt�, praeit� laiko, o akcijos reng�jai parodyt�, kad „�ia yra tas, kuris vagia“.

„Manau, kad per artimiausius rinkimus vieš�j� ryši� specialistai labiau akcentuos u�sakovams kompleksin� po�i�r�. Tada investicijos atsipirks“, – sako I. Vasiliauskas.

Prie juod�j� ryši� galima priskirti �vairias provokacijas, pavyzd�iui, provokuoti klerk� paimti kyš�. Galima teigti, kad tai yra nemoralu, ta�iau �mogus visada turi pasirinkimo teis�. Net provokuojamas s��iningas �mogus kyšio nepaims. Jei paims, vadinasi, yra nes��iningas ir gerai, kad buvo patikrinta, ar jis yra moralus.

„Jei yra bent ma�iausia galimyb� oponentui paduoti tave � teism�, nepriklausomai, koks bus rezultatas, vieš�j� ryši� akcijos geriau nerengti“, – teigia pašnekovas.

Prieš Kal�das politikai ir verslininkai ima rengti labdaros akcijas, �aisti �moni� jausmais, rašydami ar kalb�dami apie sergan�ius ar nuskriaustus vaikus. „Vienkartin�s akcijos visuomen�s po�i�rio nepakeis. Jei nori pad�ti, turi pad�ti vis� laik�“, – sako jis.

I. Vasiliauskas sako ��velg�s juod�sias technologijas ir šalies automobili� versle. Anot jo, keli pasiturintys verslininkai d�l presti�o ir garb�s �sigijo naujut�lai�i� prabangi� automobili�, ta�iau vienas laisvalaikio centras �sigijo toki� pat automobili� ir ant j� u�klijavo u�rašus „Taksi“.

„Tai tikr� tikriausia juodoji vieš�j� ryši� akcija. Ja parodyta, kad tokiu automobiliu gali va�iuoti bet kas. K� tada daro verslininkai? Jie nebeperka toki� automobili� ir, mano �iniomis, tos mark�s automobili� prekyba sustoja. „Kietas“ verslininkas nenori va�in�ti „Taksi“, – aiškina pašnekovas.

Ruoštis rinkimams – iš anksto

Ar Lietuvoje pakankamai stipri� vieš�j� ryši� specialist�, kurie geba surengti tokias akcijas, pasinaudodami juodosiomis technologijomis, kad pad�t� politikams tapti �inomais ir laim�ti rinkimuose? I. Vasiliauskas sako, kad politiko Art�ro Zuoko akcijos – perva�iavimas tanku per automobil� ar va�in�jimas ried�iais – itin efektingai sukurti viešieji ryšiai. „Tai nuskamb�jo itin pla�iai, svarbiausia – akcijos n�ra vienkartin�s. A. Zuokas supranta, k� daro, jis supranta, kad banga gena bang�“, – sako pašnekovas.

A. Vasiliausko teigimu, prad�ti dalyvauti rinkimin�je kovoje reikia prieš pusantr� met�. At�jus rinkimams nebe laikas pristatyti save. �mon�s turi �inoti, kas tu, k� darai ir koks tavo „portfelis“. „Turi b�ti ryškus, nesvarbu, k� padarysi. Nub�gau maraton�, pad�jau mo�iutei nukasti bulves, išk�liau v�liav� �kop�s � kaln�. „Portfelis“ turi b�ti toks, kokiai grupei rink�j� jis yra skirtas. Politikas turi �inoti, k� daro dabar ir k� padarys v�liau“, – sako jis.

Politikai da�nai tenori surengti smogiam�j� akcij�, o apie t�stinum� negalvoja. „Jie visi b�ga � k�diki� namus, mokyklas ir �ada pataisyti kelius. O kur jie buvo anks�iau? Reikia apgalvoti visus �ingsnius. Kai nub�ga dešimt politik� � k�diki� namus, bendroje informacijoje toks poelgis pask�sta“, – sako jis.

Duo�da � imk, mu��a � b�k

Oksana LAURUTYT�

Taip teigia liaudies patarl�, ta�iau jei vaikai b�t� klaus� t�v� aklai, dabar vis dar b�tume lakst� su kuokomis. Nem�stantys savo galva ir vis dar imantys, jei tik duoda, šiaulie�iai neretai nuskriaud�ia artim� savo. Kalbama apie maisto paketus, dalijamus patiems skurd�iausiems. Tik ar jie visada atitenka tiems, kuriems labiausiai reikia? � savaitrašt� „Šiauliai plius“ paskambinusi šiauliet� pasakojo ma�iusi, kaip dovan� gautomis kruopomis �mon�s šeria šunis...

Per dien� – 500 lankytoj�

Maisto paketai dalijami ma�daug kas antr� m�nes�. J� gali gauti kiekvienas šeimos narys, jeigu pajamos vienam asmeniui neviršija 525 Lt.

Socialines paslaugas teikiantys specialistai vis skelbia, kad ma�daug tre�daliui gyventoj�, gaunan�i� maisto paketus, jie nepriklausyt�, nes kartais aiškiai matyti, kad maisto paketus norintis gauti asmuo visai neskursta. Nors jis oficialiai neturi darbo, ta�iau puikiai išgyvena iš nelegalaus darbo ar l�š�, kurias gauna iš u�sienyje dirban�io sutuoktinio.

Kyla klausimas, ar valstyb�je niekam ner�pi sutvarkyti socialin�s paramos sistemos? Nes juk �mogui, kuriam priklauso maisto paketai, priklauso ir kompensacija u� šildym�, karšt� vanden�, socialin�s pašalpos.

Pernai Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Socialin�s paramos skyriuje per savait� apsilankydavo apie 400-800 �moni�. Šiemet per dien� apsilanko 500. Daugelis j� kreipiasi d�l pinigin�s socialin�s paramos, ES maisto iš intervencini� atsarg� tiekimo bei kitais klausimais.

Teis� � socialin� pašalp� turi šeima arba vienas gyvenantis asmuo, kai kreipimosi metu šeimos nariai ar asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; nuosavyb�s teise turimo turto vert� neviršija turto vert�s normatyvo; pajamos yra ma�esn�s u� valstyb�s remiamas pajamas, t. y. 350 Lt šeimai ar vienam gyvenan�iam asmeniui; kiekvienas vyresnis nei 18 met� šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 met� atitinka bent vien� iš išvardyt� s�lyg�. Socialin�s pašalpos dydis – 315 Lt.

Socialin�s paramos skyriaus ved�ja Rita Blauzdavi�ien� sako negalinti pasakyti, ar �mogui realiai priklauso maisto paketas. �mogus pristato pa�ym� apie pajamas, tiek pakanka paramai gauti.

„Taip, pasigirsta kalb�, kad � socialin�s paramos skyrius atvyksta �mon�s mersedesais. �inoma, kad atvyksta laidojimo pašalp� ar tvarkytis globos seniems t�vams. Variant� yra visoki�, tokia parama priklauso ir va�in�jantiems mersedesais“, – sako R. Blauzdavi�ien�.

Nes��ining� visada pasitaiko

Socialin�s paramos skyriaus ved�ja sako mananti, kad pasitaiko gal tik vienas kitas �mogus, kuris gauna maisto paketus, nors realiai jo pajamos yra didesn�s. „�mogui b�t� per sud�tinga suk�iauti ir specialiai d�l maisto paket� eiti � darbo bir��, rinkti visas reikalingas pa�ymas, tvarkyti dokumentus. Tiek stengtis d�l supelijusi� kruop�, juk ir taip b�na...“ – sak�

R. Blauzdavi�ien�.

„Esu spaudoje skai�iusi, kad yra �moni�, kur gera vadyba vadinama tai, kad darbuotojams mokama tokio dyd�io alga, kad �mogus dar gal�t� gauti ir visas socialines pašalpas, maisto paketus“, – teigia R. Blauzdavi�ien� ir sako, kad socialiniams darbuotojams nepriklauso vaikš�ioti ir tikrinti, ar �mogus gyvena taip skurd�iai, kad jam reik�t� socialin�s paramos. Kita vertus, k� gali pamatyti nuvyk�s? Juk �mon�s gali gyventi labai tvarkingai, nors ir skursta.

Anot R. Blauzdavi�ien�s, tvarka socialin�s paramos sferoje �sigalios tuomet, kai visi tur�s deklaruoti savo pajamas. Juk dabar patentininkai nurodo tokias pajamas, kokias nori. B�na, net paklausia, kokio dyd�io pajamas reikia nurodyti, kad priklausyt� viena ar kita pašalpa...

Vis d�lto, R. Blauzdavi�ien�s teigimu, pašalp� gav�j� skai�ius šiuo metu stabilizav�sis. Padid�jimo laukiama po Nauj�j� met�, kai �mogui nebereik�s b�ti registruotam darbo bir�oje pus� met�, kad gaut� pašalp�.

Šiauliuose gyvena apie 111 t�kst. �moni�, vadinasi, skursta ir maisto pritr�ksta kas devintas šiaulietis.

Skursta kas devintas

Kai asmuo su pa�ymomis apie pajamas kreipiasi � socialin�s paramos skyri�, darbuotojai u�pildo reikiamas formas ir tada suderina, kokioje parduotuvi� tinklo „Kubas“ parduotuv�je jam patogiausia atsiimti maisto paket�. Parduotuvi� ved�jams b�na pateikti �moni� s�rašai, o maisto paket� reikalus administruoja Lietuvos Raudonasis Kry�ius.

Per pirm� 2010 m. maisto ve�im� kovo m�nes� nepasiturin�i� Lietuvos �moni�, norin�i� gauti maisto produkt�, buvo 96 t�kst., gegu��s m�nes� – 106 t�kst.

Lietuvos Raudonojo Kry�iaus draugijos Šiauli� skyrius maisto dalijimo labiausiai nepasiturintiems asmenims program� vykdo šeštus metus. Šiais metais maisto produktai buvo prad�ti dalyti baland�io m�nes�.

Akivaizdu, kad skurstan�i�j� Šiauliuose smarkai daug�ja. Baland� maisto paketus gavo 10 600 asmen�, gegu�� – 400 daugiau, t. y. 11 t�kst. Lapkrit� maisto paketai išdalyti 12 200 asmen�, o gruod�io m�nes� numatytas papildomas dalijimas. Maisto paketus gaus net 12 400 skurstan�i� šiaulie�i�.

Maisto produkt� pakete lapkri�io m�nes� buvo kvietini� milt�, man� kruop�, du pakeliai makaron�, miltinis mišinys pyragui, saus� pusry�i�, perlini� kruop�, du pakeliai ry�i�, saldinto sutirštinto pieno skardin�, dribsni� su d�iovintais vaisiais, trij� gr�d� dribsni�.

Raudonojo Kry�iaus Šiauli� skyriaus projekto koordinator� Ilona Sungailien� informavo, kad produktus nepasiturintys gali atsiimti iki gruod�io 18 d. Gruod�io m�nes� gauti maisto produktai bus dalijami iki sausio 18 d. Paketuose numatyti aštuoni maisto produktai.

Šiauliuose gyvena apie 111 t�kst. �moni�, vadinasi, skursta ir maisto pritr�ksta kas devintas šiaulietis.

Ka�mi�n�lis r�ks�ta...

Povilas LUNG�

Atšalus suskubome šildytis kaip tik išmanome – mieste prad�tas centrinis šildymas, iš nuosav� nam� kamin� �m� virsti d�mai. Nuosav� gyvenam�j� nam� rajonuose, nurimus v�jui ir esant didesnei dr�gmei, �m� tvyroti smogas. Ne paslaptis, kad taupydami gyventojai k�rena visk�, kas papuola – senus baldus, impregnuotas medienos atliekas, plastik�, padangas ar netgi sen� automobili� alyv�.

Oro u�terštumas ypa� padid�ja esant �emai temperat�rai ir ramiam orui. Tada teršalai neišsisklaido, kaupiasi �emai – kiet�j� daleli�, anglies monoksido, azoto oksid� koncentracija šaltuoju met� laiku padid�ja nuo 2 iki 4 kart�.
Andriaus TVERIJONO nuotr.

Sudega ne visiškai

Kadangi individuali� nam� kaminai n�ra aukšti, o degimo temperat�ra buityje naudojamuose šildymo katiluose n�ra didel�, min�tos atliekos juose ne visiškai sudega – kartu su d�mais yra išmetamos � aplink� ir pasklinda netoliese. Taip u�teršiamos pa�i� savinink� ir kaimyn� teritorijos, dar�ai, o per juos – ir auginami vaisiai bei dar�ov�s.

Ma�iausiai šildymo sezonas turi �takos pietinio miesto rajono, kuriame eksploatuojama centrinio šildymo sistema, aplinkos oro u�terštumui. Individuali� gyvenam�j� nam� mikrorajonuose – Medelyne, Pabaliuose, Šimš�je ir kt. – patalpos šildomos individualiomis krosnimis, da�nai naudojamas ir nekokybiškas kuras arba netgi �vairios atliekos, tod�l kenksming� med�iag� koncentracija ore b�na didesn�.

K�rendami šiukšles nuodijam�s

U�terštame ore yra labai pavojing� jungini�: anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido, smulki�j� kiet�j� daleli�, ozono, benzeno, švino, kurie sukelia kv�pavimo tak�, plau�i�, v��ines ligas. Šios med�iagos ypa� pavojingos vaikams, pagyvenusiems �mon�ms bei sergantiems bronchine astma, širdies ir kraujagysli�, kv�pavimo tak� ligomis.

Kietosios dalel�s degimo metu išmetamos tiesiai � or� arba susidaro atmosferoje kaip antrin�s dalel�s, vykstant chemin�ms reakcijoms. Smulkiosios dalel�s patenka giliai � plau�ius, kur gali sukelti u�degim�. � plau�ius jos gali pernešti kancerogeninius junginius. Kiet�j� daleli� koncentracijos ore padid�jimas siejamas su kv�pavimo tak� ir širdies veiklos sutrikim� bei astmos simptom� pagaus�jimu.

Yra �rodyta, kad kelios dešimtys šeim�, deginan�i� �vairias atliekas namuose, or� dioksinais u�teršia labiau nei dešimtis t�kstan�i� gyventoj� aptarnaujanti specialiai �rengta šiukšli� deginimo krosnis, kurioje palaikoma net 1000-1500ºC temperat�ra. Iš aplinkos nuodingos med�iagos su maistu, per or� ar vanden� patenka � �mogaus organizm�.

Tikrina gav� skund�

Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos �statymas draud�ia pramoniniuose katiluose ir buitin�se krosnyse naudoti kit� kur�, negu �rašyta �renginio pase (buitin�se krosnyse turi b�ti naudojama nat�rali mediena, kuro briketai ar kitoks nat�ralus kuras). Pagal LR administracini� teis�s pa�eidim� kodeks� u� ši� reikalavim� nepaisym� numatytos baudos iki 400 lit�.

Buitin�se krosnyse draud�iama deginti plastikinius maišelius ir kit� tar�, u�terštas pakuotes, r�bus, batus, u�teršt� medien� ir makulat�r�, nebereikalingus tapetus, kilimus, baldus, gumines ir kitas atliekas.

Aplinkos apsaugos agent�ros Šiauli� skyrius teigia neturintis �rangos teršalams iš kamin� virstan�iuose d�muose nustatyti. „Kad �mogus k�rena tai, ko jam neder�t� k�renti, galima nustatyti tik pagal d�m� spalv�, kvap�, tirštum�, tiesa, tiršti d�mai gali virsti ir k�renant šlapias malkas, neb�tinai k� nors neleistino, – teig� Šiauli� agent�ros atstovas. – Kad gyventojas k�rena neleistinas med�iagas, galime nustatyti tik u��j� pas j� � namus ir patikrin� krosn�.“

Anot Šiauli� visuomen�s sveikatos centro Visuomen�s sveikatos saugos skyriaus ved�jos J�rat�s Karalevi�ien�s, Aplinkos apsaugos agent�ros Šiauli� skyrius sudaro speciali� komisij�, kuri, gavusi skund�, atvyksta su policininku patikrinti fakto. „Randa �vairi� sand�liuojam� k�renti ketinam� med�iag�, pvz., porolono, – teigia ved�ja. – Yra speciali �ranga, kuri gali ir b�nant lauke nustatyti, tarkim, kiet�j� daleli� kiek� ore, bet Lietuvos laboratorijos nustato tik �inomas med�iagas, kurios yra identifikuotos. Kit� med�iag� jos nustatyti n�ra paj�gios.“

Kaip neapsinuodyti?

Padid�jus aplinkos oro u�terštumui, gyventojams patartina b�ti u�darose patalpose, jas v�dinti orlaides u�dengus dr�gnu audiniu, atsisakyti fizinio aktyvumo lauke, saugoti kv�pavimo takus, pridengus juos marl�s ir vatos kauke. �mon�ms, sergantiems l�tin�mis kv�pavimo tak� ligomis, motinoms su k�dikiais patartina tomis dienomis pagal galimyb� išvykti iš miesto.

Krosnimis namuose besišildantiems gyventojams patartina namams šildyti ir maistui gaminti naudok tik švar� kur�: akmens angl�, neapdorot� medien�, dujas, elektros energij�.

Bi�jai tam�sos � ne�siar�tink prie b�gi�

Mindaugas MALCEVI�IUS

Savaitraš�iui „Šiauliai plius“ paviešinus incident� Šil�n� gele�inkelio stotyje, kai iš traukinio išlipant ne�galiam vyriškiui durys netik�tai u�siv�r�, o �vyk� steb�jo traukinyje lik� mokiniai, gyventoj� kantryb� tr�ko ir Šil�n� gele�inkelio stoties problemos pasipyl� lyg iš gausyb�s rago.

D�l bendrov�s „Lietuvos gele�inkeliai“ taupymo politikos keleiviai ne visada jau�iasi saug�s.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Šil�n� kaimas, esantis 7 km � pietry�ius nuo Šiauli�, �inomas kaip gyvenviet�, istoriškai susijusi su gele�inkelio pramone, ta�iau ši� dien� realyb� ta, kad šalia b�gi� gyvenantys šil�niškiai nebegali jaustis saug�s, o t�vai, išleid� vaikus tamsiu paros metu va�iuoti traukiniu ar �inantys, kad j� at�alos tur�s kirsti gele�inkelio b�gius, niekada nesijau�ia ram�s d�l savo vaik�. Kas d�l viso to kaltas – darbuotoj� neatsakingumas ar protu nesuvokiama AB „Lietuvos gele�inkeliai“ taupymo politika?

�domi mankšta

Savaitraštis „Šiauliai plius“ jau raš� apie tai, kad Šil�n� kaimo bendruomen�je gana senas tradicijas turi azartiškas „�aidimas“ – atsp�k, ar peršok�s šilumve��, pastojus� keli� � tuoj išvyksiant� keleivin� traukin�, išvysi atlekian�i� kit� sunkiasvor� transporto priemon�? Tiesa, kad „�aidimas“ b�t� �domesnis, keliaujantys traukiniais Šil�n� kaimo gyventojai gana da�nai treniruojasi bandydami jiems ant tako sustojus� šilumve�� apib�gti arba tiesiog lenda po juo vildamiesi, kad vagonai tuo metu neprad�s jud�ti.

Iš traukinio – � aklin� tams�

Pasak AB „Lietuvos gele�inkeliai“ Keleivi� ve�imo direkcijos direktoriaus pavaduotojo Dalijaus �ebrausko, min�to incidento metu, kai vagono durys suspaud� keleiviui galv�, jokios traukinio darbuotoj� klaidos ar koki� nors kit� prie�as�i� nebuvo, kaltas – pats keleivis. „Remdamiesi darbuotoj� paaiškinimais informuojame, kad traukiniui sustojus stotel�je minimas ne�galus keleivis dels� išlipti ir tik prieš pajudant bei u�sidarant durims suskubo palikti traukin�. D�l tos prie�asties jis nesp�jo saugiai išlipti ir buvo prispaustas“, – teigiama D. �ebrausko pranešime.

Tiesa, nukent�jusio keleivio versija – šiek tiek kitokia. Jis kaltina ir mašinist�, kuris skub�damas neapdairiai pasielg�, ir itin prast� stoties apšvietim�. „Situacija Šil�n� gele�inkelio stotyje labai prasta d�l menko perono apšvietimo. Peronas labai da�nai skendi visiškoje tamsoje. Manau, kad tai ir buvo pagrindinis faktorius, kod�l buvau suspaustas dur�, o traukinio mašinistas nepasteb�jo, kad keleiviai dar nebaig� išlipti“, – pasakojo nukent�jusysis. Pasak vyriškio, net ir tais atvejais, kai išlipus iš vagono šviesa dega, vos pajud�jus nuo traukinio ji u�g�sta.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro �sakymu patvirtintuose nurodymuose, išd�stytuose Technini� gele�inkelio naudojim� nuostatuose, aiškiai nurodyta, kad �renginiai keleiviams aptarnauti, kelynai, atvykimo, išvykimo, manevriniai, krovimo keliai ir keliai, kuriuose atliekama technin� riedmen� prie�i�ra, paranga ir remontas, preki� bar�, konteineri� aikšteli�, skirstom�j� platform� ir svarstykli�, iešm� teritorijos, vietos, kuriose sto�i� bud�tojai sutinka traukinius, sand�liai, kiti keliai ir punktai turi b�ti tinkamai apšviesti. Apšvietim�, kai keleiviai iš traukinio lipa � aklin� tams�, vargu ar b�tu galima pavadinti tinkamu.

Pakalbinus šalia Šil�n� gele�inkelio stoties devynerius metus gyvenan�i� J�rat� Bal�ien�, abejoni� d�l prasto stoties apšvietimo neliko. „Apšvietimas tikrai prastas. Nakt� �ia beveik visuomet tamsu, o šviesa u�degama tik tuomet, kai atvyksta keleivinis traukinys. Tiesa, esu ne kart� pasteb�jusi, kad net ir tuomet, kai atvyksta keleivinis traukinys, stotyje b�na tamsu“, – pasakojo moteris.

�domu, kod�l šioje gele�inkelio stotyje visiškai nepaisoma �moni� saugumo? Jei stoties viršinink�s Lilijos Surovec paklausus, kod�l jos pri�i�rimoje teritorijoje traukiniai, sustodami kur nori, sukelia �moni� gyvybei pavojingas situacijas, ši tik sk�s�iojo rankomis teisindamasi, kad n�ra kur pad�ti atvykstan�i� traukini�, tai su šviesa situacija šiek tiek kitokia. Pasak viršinink�s, šviesa Šil�n� gele�inkelio stotyje �jungiama tik 6 val. ryto, kadangi 6 val. 10 min. atvyksta pirmasis keleivinis traukinys iš Radviliškio. Visa tai daroma taupumo sumetimais. „Taip taupome elektr� ir taip daroma ne tik Šil�nuose – visoje AB „Lietuvos gele�inkeliai“ sistemoje galioja panaši taupymo politika“, – aiškino L. Surovec.

Taigi akivaizdu, kad taikant toki� taupymo politik� pa�eid�iami �statymai, nes Technini� gele�inkelio naudojim� nuostatuose teigiama, kad apšvietimas turi atitikti Valstybinio visuomen�s sveikatos centro nustatytas normas, garantuoti nenutr�kstam� saug� traukini� eism� ir manevravim�, keleivi� saugum� �lipant ir išlipant iš vagon� ir saug� aptarnaujan�iojo personalo darb� bei krovini� apsaug�. Nedidel�se stotyse turi b�ti sekciniai lauko apšvietimo jungikliai apšvietimui išjungti, kai krovimo ir kituose stoties keliuose nemanevruojama ir neatliekami krovimo darbai.

Keista, kad vis� ši� nuostat� ne�ino tiesiogiai u� keleivi� saugum� atsakingi asmenys. O gal ir �ino, bet nieko nedaro, nes juk šiais laikais labai populiari taupymo politika...

Va�iuojan�io traukinio turi saugotis pats

Kita problema, paaišk�jusi prad�jus dom�tis Šil�n� gele�inkelio stotimi, – gyventojai retai �sp�jami apie � stot� atvykstant� traukin�. Negi tai irgi taupymo, t. y. balso taupymo, politika?

Pasak liudinink�, labai retais atvejais galima išgirsti stoties darbuotojus �sp�jant, kad � peron� atvyksta traukinys ir keleiviai turi b�ti budr�s, saugotis traukinio.

„Kartais b�na keista, kai matai priešais ant tako stovint� lokomotyv� �jungtu varikliu, bet niekas nepraneša, ar jis jau ruošiasi jud�ti, ar dar stov�s. B�na, kad pradedi eiti, o jis ima ir pajuda“, – pasakojo Mantas.

Kita liudinink�, gyvenanti prie pat stoties, pasakoja, kad prieš kur� laik�, kai buvo kita stoties viršinink�, kiekviename �ingsnyje keleiviai buvo �sp�jami apie tai, kas vyksta, o dabar situacija pasikeitusi iš esm�s.

Dabartin�s Šil�n� gele�inkelio stoties viršinink�s L. Surovec pasiteiravus, kod�l taip nesir�pinama �moni� saugumu, ši tvirtino, kad keleiviai visuomet yra �sp�jami, tik patys kalti, kad negirdi. „Mes �mones �sp�jame, tiesiog j� yra daug, vieni ateina, kiti išeina. Mes persp�jame, kad atva�iuoja traukinys, b�kite atsarg�s, bet tas, kuris at�jo iš kaimo, papras�iausiai gal ir neišgirsta. Juk negalime kiekvienam pranešti atskirai. Vieni ateina anks�iau, kiti v�liau. Pranešta b�na, bet vieni girdi, kiti negirdi“, – situacij� pakomentavo Šil�n� gele�inkelio stoties viršinink� L. Surovec.

Galima sutikti, kad kiekvieno asmeniškai gal ir ne�manoma persp�ti apie � stot� atvykstan�ius traukinius, ta�iau negi vis� Šil�nuose traukiniu va�iuojan�i� �moni� klausa iš ties� prasta?

Nori, kad b�t� pakeistas perva�os pagrindas

Gyventojams prad�jus r�pintis savo saugumu, buvo prisiminta dar viena aktuali problema, susijusi su perva�a, kuria automobiliu patenkama � Šil�nus nuo Šiauli� pus�s. Pasak Šil�n� kaimo seni�nait�s, bendruomen�s „Šilas“ pirminink�s Daivos Miceikien�s, ši� perva�� jau seniai laikas keisti iš pagrind�, o ne retkar�iais palopyti. „Esame paruoš� oficial� kreipim�si � AB „Lietuvos gele�inkeliai“ generalin� direktori� Stas� Dailydk� – reikalausime, kad perva�a b�t� renovuota iš pagrind�, t. y. b�t� paklotas guminis pagrindas“, – sak� D. Miceikien�.

Pasak bendruomen�s pirminink�s, dabartin� perva�a jau seniai yra avarin�s b�kl�s, nes va�iuojant automobiliu keliasi pagaliai, kurie kartais b�na pataisyti, ta�iau prava�iavus sunkve�imiui v�l viskas subyra. Ši perva�a yra gana judri, nes keliu va�iuojama ne tik � Šil�nus, bet ir � Radvilišk�. Ryt�, kai �mon�s skuba � darb�, prie perva�os nusit�sia nema�a automobili� eil�, tod�l jos b�kl� aktuali daugeliui vairuotoj�.

Pa�ro�do�je � do�va�nos, staig�me�nos ir si��ly�mas tap�ti lai�dos ve�d�ju

Laura AUKSAITYT�

Did�iausia regiono paroda Šiauliuose – išskirtin� Lietuvoje. Ji lankytojus traukia savo akcentu – trimis „E“: energija, ekologija ir ekonomika. Šiemet gausiausios dalyvaujan�i� �moni� ir organizacij� parodos organizatoriai tikina parodysiantys taupymo b�dus pramonei ir gyventojams.

Trys „E“

Jau 16-t� kart� po Šiauli� arenos stogu telkiasi verslo parodos dalyviai. Šiemet rekordiškai daug – net 190 – �moni� pristato savo naujoves. Did�iausia regiono paroda šalyje traukte traukia ir pramon�s bei prekybos atstovus iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Pranc�zijos, Vokietijos bei Amerikos. Naisi� vasaros teatro pristatyt� verslo parod� Lietuvos pramon�s atstovai iš Vilniaus �vertino kaip Šiauli� regiono pasidid�iavim�.

Ši�met�s parodos akcentas – trys „E“: energija, ekologija, ekonomika – pasiteisino. Ir lietuvi�, ir u�sienie�i� ak� patrauk� elektr� gaminti gebantis dviratis, saul�s elektrin�, v�jo j�gain�s ir biokuro gamyba. Šiaulie�iai pristato elektrinius dvira�ius, universiteto bendruomen� sen� treniruokl� pavert� �renginiu ekologiškai elektros energijai gaminti.

Pasak parodos organizatori�, daugiau nei 80 proc. lankytoj� parodoje k� nors �sigyja, o penktadalis sudaro nauding� sutart�. Ta�iau šiemet svarbiausia – mokyti verslininkus ir gyventojus taupyti ir elgtis pagal n�dienos išš�kius. Pasak Alfredo Jonuškos, Šiauli� prekybos, pramon�s ir amat� r�m� generalinio direktoriaus, parodoje pristatomos perspektyvios ir efektyvios v�jo, saul�s energijos, biokuro med�iag� gamybos �rangos, ekologišk� produkt� gamybos �mon�s.

Parodos lankytojams kol kas tolima ateities vizija atrodo saul�s ar v�jo energij� naudojantys �renginiai, ta�iau verslininkai tikina, kad tai atsiperka, o ekonomija, ekologija ir energija taps kasdieniais �od�iais. Jau dabar Šiauli� regiono �mon�s naudoja biokur�, �kininkai j� gamina, o ma�as v�jo j�gaines gali naudoti nenorintys mok�ti elektros tiek�jams.

Muziej� televizoriai

Nors ši�met�je parodoje ir išskirtos trys pagrindin�s kryptys, ta�iau ji n�ra specializuota. T�sdama tradicijas, elektronini� ryši� bendrov� „S plius“ jau vienuoliktus metus iš eil�s savo stende pristato teikiamas paslaugas. Bendrov�s atstov� teigimu, pagrindinis j� tikslas – pabendrauti su parodos lankytojais, išgirsti vartotoj� l�kes�ius ir savo esamiems bei b�simiems klientams pasi�lyti išskirtines paslaug� teikimo s�lygas.

Daugiausia d�mesio

„S plius“ �ada skirti vartotojus kamuojan�iam klausimui – kur po 2012-�j� dings analogin� televizija? Tad j� stendo misija – skleisti informacij� apie tai, kad išjungus ant�emin� analogin� televizij� kabelin�s televizijos abonentams niekuo nereik�s r�pintis, nes jie ir toliau gal�s �i�r�ti visus kabelin�s televizijos kanalus.

Parodos metu „S plius“ stende lankytojai gali išvysti Radijo ir televizijos muziejaus eksponatus ir �sitikinti, kad net kelet� dešimtme�i� menantys televizoriai rodo kabelin� televizij�.

„Etaplius.lt“ paroda „Šiauliai 2011“ transliuojama tiesiogiai!
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Išskirtiniai pasi�lymai ir dovanos

„S plius“ stend� tur�t� u�pl�sti ne tik dovan� išsiilg� parodos lankytojai, bet ir palanki� akcij� med�iotojai, nes bendrov� sve�ius vilioja išskirtiniais pasi�lymais. Parodos lankytojai, pageidaujantys �sirengti

„S plius“ internet�, tai gali padaryti nemok�dami registracijos mokes�io ir nesudarydami ilgalaiki� terminuot� sutar�i�.

Daugiabu�i� nam� gyventojai, pasiraš� dvej� met� sutart�, kabelin�s televizijos bazin� paket� gal�s �i�r�ti pigiau ir pirmais metais mok�ti tik 10 Lt/m�n. abonentin� mokest�. Senjor� laukia dar patrauklesnis pasi�lymas – prasit�susiems sutart� dvejus metus pirmaisiais reik�s mok�ti vos 6 Lt/m�n.

Tiems, kurie dar naudojasi fiksuoto telefono ryšio paslaugomis, „S plius“ si�lo galimyb� sutaupyti ir bene perpus suma�inti savo išlaidas fiksuoto telefono ryšio paslaugoms. Tik parodoje ir b�simos kal�din�s akcijos metu pristatomas naujas fiksuoto telefono ryšio planas „60“, kurio m�nesinis abonentinis mokestis tik 10 Lt/m�n, o klientui suteikiama valanda nemokam� pokalbi� � visus Lietuvos mobiliojo ir fiksuoto telefono ryšio tinklus. Be to, nemokamai yra išsaugomas tas

pats abonento telefono numeris.

„S plius“ parodos metu pirmiesiems 200-ams, tapusiems skaitmenin�s televizijos ar paslaugos „TV MIX“ abonentais, dovanos skaitmenin� imtuv�.

Ma��j� „S plius“ stendo lankytoj� taip pat laukia malonios staigmenos. Jiems dovanojama „S plius“ skaitmenin�s televizijos papildomo paketo „Vaikams“ „Disney“ kanal� firmin� atributika.

Galimyb� tapti laidos ved�ju ir laim�ti priz�

Šiemet �iniasklaidos grup� „Šiauliai plius“ savo stendo lankytojams si�lo neeilin� pramog� – kvie�ia tapti „S plius“ televizijos laidos ved�ju.

„Šiauliai plius“ parodos dalyviams si�lo „�l�sti � televizori�“ ir tapti �vaig�de. Visi norintys trumpai gali tapti laid� „Šiauli� �inios“, „Provincija“, „Plyta prie plytos“, „Stop – policija“, „Kino ekspresas“, „101 anekdotas“, „Sigitos virtuv�“, „Foto TV“ ir „�mon�s kalba“ ved�jais.

Naujieji televizijos veidai, pristat� pasirinkt� laid�, dalyvaus konkurse. Improvizuot� laid� �rašus parodos metu galima pa�i�r�ti naujien� portale „Eta-

plius.lt“. Tris dienas portalo lankytojai gal�s balsuoti u� labiausiai patikus� laidos pristatym� ar ved�j�, kasdien bus išrenkama po penkis geriausius, kurie pateks � antr�j� etap�.

Antrasis konkurso „�l�sk � televizori�! Tapk �vaig�de!“ etapas prasid�s pasibaigus parodai ir t�sis iki antradienio. Jame nauj�j� laidos ved�j� �rašai bus sumontuoti tarsi tikros laidos. Etape var�ysis 15 daugiausia naujien� portalo „Etaplius.lt“ lankytoj� bals� surinkusi� laidos ved�j�.

Antradien�, pasibaigus antrajam etapui, bus išrinktas laidos ved�jas, sulauk�s daugiausia „Etaplius.lt“ lankytoj� simpatij�. Ryškiausia konkurso �vaig�de tapusiam dalyviui atiteks dulki� siurblys. Daugiau informacijos galima rasti portalo „Etaplius.lt“ konkurs� rubrikoje „�l�sk � televizori�“.

Pri�rei�k� vais�t� nak�t�? Ken�t�k ar�ba va��iuok � Pa�ne�v��

Jolita KIRKILAIT�

Anks�iau kiekviename mieste buvo po budin�i� vaistin�, kurioje prireikus nakt� buvo galima nusipirkti vaist�. Dabar Lietuvoje toki� tik keturios. Kod�l j� ma��ja? Gal �mon�s naktimis nebeserga? Pasijutus blogai teks pakent�ti, nes Šiauli� regione nakt� nusipirkti vaist� ne�manoma. Tiesa, yra išeitis – va�iuoti keliasdešimt kilometr� � artimiausi� budin�i� vaistin� Panev��yje.

Miestai be budin�ios vaistin�s

Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento duomenimis, Lietuvoje yra keturios budin�ios vaistin�s: Vilniuje, Kaune, Panev��yje ir Jurbarke.

Šiauli� greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja Eugenija Kukaitien� pasakoja prisimenanti, kad tarybiniais laikais mieste visada buvo bent viena budinti vaistin�. Ilgainiui jos tapo priva�ios ir d�l ma�o pelno nakt� atsisak� dirbti: „N�ra klient�, n�ra pelno, n�ra naudinga.“

„Valerijonas“ dar prieš atkuriant Nepriklausomyb� ir kelerius metus po to buvo budinti vaistin� Šiauliuose. „Kadangi šios vaistin�s prašymas suma�inti mokes�ius nebuvo patenkintas, o dirbti buvo nuostolinga, nuspr�sta nakt� j� u�daryti, – prisimena vyr. gydytoja. – Ma�daug metus po to budinti vaistin� buvo „Eurovaistin�“, bet netrukus ji irgi naktimis nebedirbo.“

„Esame privati �mon�, negalime patirti nuostoli�, – situacij� komentuoja „Valerijono“ ved�ja Alma Girdenien�. – Mums pareiškus, kad reikia papildom� pinig�, savivaldyb� atsisak� budin�ios vaistin�s ir ja tapo kita privati �mon�.“

Anot Šiauli� miesto savivaldyb�s atstov�s spaudai J�rat�s Rauduvien�s, savivaldyb� nesikiša � privat� versl�, tod�l vaistin�s pa�ios nustato darbo laik�. „Nakt� sunegalav� �mon�s gali kreiptis � ligonin�s priimam�j�“, – pabr��ia ji.

� Panev�� – iš viso rajono

Budin�ios Panev��io vaistin�s vaistinink� Loreta Mickevi�ien� pasakoja, kad mieste vaistin� budi ma�daug nuo 1995-�j�. 16 met� vaistin�je dirbanti moteris teigia, kad nakt� tenka sulaukti klient� iš viso rajono.

„Dar visai neseniai pary�iais buvo atva�iavusi porel� iš Šiauli�, – prisimena vaistinink�. – Jiems reik�jo skubios kontracepcijos. Nors jiems aiškinau, kad gal�jo palaukti ryto ir nusipirkti Šiauliuose, pastarieji buvo taip sunerim�, kad n� nesileido � kalbas.“

Moteris prisimena, kad neseniai pirk�j� buvo atva�iav� iš Pakruojo pirkti antibiotik�, nes ligoniui buvo plau�i� u�degimas. „Atva�iuoja iš vis� aplink esan�i� miesteli�, – teigia L. Mickevi�ien�. – Nakt� klient� b�na labai ma�ai – penki šeši, daugiausia atsi�sti iš pri�mimo skyriaus su receptais nusipirkti nuskausminam�j� ar antibiotik�.“

L. Mickevi�ien� neslepia kartais pagalvojanti, jog ši�nakt jau tikrai dirbanti paskutin� kart�, nes vaistin�s veikla nuostolinga, tod�l nuolat svarstoma, ar nereik�t� jos u�daryti. Anot pašnekov�s, dirbant nakt� reikia daug sveikatos ir j�g�. Kadangi savivaldyb� pati sunkiai laikosi, tai � vaistin�s versl� nesikiša ir joki� dotacij� neskiria.

Greitosios pagalbos iškvietim� daug�ja

Nakt� sunegalav� �mon�s gali laukti ryto, kol bus atidarytos vaistin�s, va�iuoti � Panev�� arba kreiptis � pri�mimo skyri� ar greit�j�. Respublikin�s Šiauli� ligonin�s Pri�mimo skyriaus ved�ja Daiva Jautakien� sako negalinti teigti, kad �mon�s da�nai � skyri� kreipiasi tod�l, kad neturi vaist�, ta�iau toki� atvej� pasitaiko. Ji pataria, kad jeigu jau�iamas koks nors negalavimas, vert�t� nusipirkti vaist� vakare – daugumos vaistini� darbo laikas baigiasi tik 22 val. Ta�iau tiek ilgai dirban�i� vaistin� galima rasti tik Šiauliuose – Radviliškyje v�liausiai u�sidaro 19 val., Joniškyje ir Kelm�je vaist� nebenusipirksite po 20 val., o savaitgaliais – po 16 val.

Šiauli� greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja E. Kukaitien� pasakoja, kad kartais tenka va�iuoti pas �mog� d�l menknieki�, ta�iau kartais negalavimai b�na ir labai rimti. „B�na, kad paliekame ligoniui vaist�, jei jis j� neturi, kad tur�t� iki ryto, kol bus atidarytos vaistin�s, – sako

E. Kukaitien�. – Tik antibiotik� negalime skirti, nes turi ap�i�r�ti šeimos gydytojas.“

Greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja pasakoja, kad kai Šiauliuose buvo budinti vaistin�, greitoji b�davo iškvie�iama vidutiniškai apie 23 t�kst. kart�, o pastaruosius dešimt met� iškvietim� padaug�jo – per metus sulaukiama per 30 t�kst. skambu�i�, nors gyventoj� suma��jo.

Nors E. Kukaitien� nedr�sta teigti, ta�iau sutinka, kad iš dalies d�l budin�ios vaistin�s nebuvimo mieste padaug�jo iškvietim�. „�mon�s tapo jautresni, pailg�jo gyvenimo trukm�, padaug�jo emocini�, psichini� sutrikim�“, – sako gydytoja.

Jeigu jau�iamas koks nors negalavimas, vert�t� nusipirkti vaist� vakare – daugumos vaistini� darbo laikas baigiasi tik 22 val.

Gunter MULLER nuotr.

Nakt� – prezervatyv� ir kontraceptik�

Anot Panev��yje dirban�ios vaistinink�s, nakt� perkamiausios prek�s yra skub�s kontraceptikai ir prezervatyvai. Šiauli� greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja taip pat teigia, kad �mon�s budin�iose vaistin�se da�niausiai perka prezervatyvus, o narkomanai ateina pasikeisti adat�, tad dirbti nesaugu.

Vaistinink� L. Mickevi�ien� pritaria, kad �mon�s perka švirkšt�, ta�iau mano, kad jie naudojami tiesiog vaistams sušvirkšti. „Prekiaujama per langel�, tod�l saugu. B�na, kad kyla ma�� konflikt�, ta�iau kad grasint� – neb�na, visk� stengiam�s išspr�sti taikiai“, – kalba pašnekov�.

Ar �mon�ms reikalinga?

„Eurovaistin�s“ komunikacijos specialistas Simas Lilas teigia, kad �mon� turi tik vien� budin�i� vaistin� Vilniuje, kuri yra ir vienintel� mieste. „Daugiau nei prieš trejus metus tur�jome ir budin�i� vaistin� Klaip�doje“, – prisimena S. Lilas.

Pašnekovas neslepia, kad darbas vis� par� yra nuostolingas, o vaistin� Vilniuje nakt� veikia tik iš gerumo, nors joje apsilanko vienas kitas �mogus.

Akivaizdu, kad vaistinei dirbti vis� par� yra nuostolinga, �moni� apsilanko nedaug, tod�l kyla klausimas, ar �mon�ms apskritai reikalinga budinti vaistin�.

Pasak Šiauli� greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytojos E. Kukaitien�s, atvykus pas ligonius šie išsako priekaištus ir koneveikia medicinos darbuotojus tod�l, kad mieste nebudi n� viena vaistin�.

Panev��io vaistin�s darbuotoja taip pat pasakoja, kad prad�jus kalb�ti apie vaistin�s u�darym� vietiniai prašo vaistin�s neu�sidaryti, ima panikuoti galvodami, kas bus, jei neliks n� vienos nakt� dirban�ios vaistin�s. „Blogiau neb�t�, jei Šiauliuose bud�t� bent viena“, – sako E. Kukaitien�.

„Jeigu yra noras – svarstysime“

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups, komentuodamas susidariusi� situacij�, kad Šiauliuose n�ra budin�ios vaistin�s, pritar� nuomonei, jog vis� par� dirbanti vaistin� yra reikalinga. V. Strups aiškina, kad savivaldyb� negali remti privataus verslo, ta�iau �manomos lengvatos. Savivaldybei reikia konkre�iai pateikti, ko reikalaujama, tuomet bus svarstoma, ar tai �manoma �gyvendinti, kiek tai kainuot� savivaldybei ir pan.

„Lengvat� galima sulaukti, jeigu b�t� pareikštas noras, – sak� V. Strups. – Tokiu atveju svarstytume, nes tokiam dideliam miestui budinti vaistin� b�t� naudinga. Savivaldybei reikia �inoti tikslias detales, ar norima suma�inti �em�s, ar nekilnojamojo turto mokest�, nes pagal situacij� svarstyt� Savivaldyb�s taryba arba u�tekt� administracinio sprendimo.“

Administracijos direktoriaus pavaduotojas teigia, kad išk�lus klausim� galima svarstyti ir atnaujinti lengvatas, jeigu j� ankš�iau tur�jo vaistin�. Pašnekovas prisimena, kad anks�iau bud�jusi „Eurovaistin�“ nebuvo patenkinta, nes darbas nakt� reikalavo papildom� saugumo priemoni�, yra buv� konflikt�, o pelno iš darbo nakt� – ne.

„Jeigu yra poreikis, visk� galima bandyti spr�sti, tereikia vaistini� ar �moni� iniciatyvos, – teigia V. Strups. – Ka�kod�l visi nori prekiauti nakt� alkoholiu, nes tai pelninga, ta�iau prekiauti vaistais norin�i�j� neatsiranda.“

Me�n� in�ku�ba�to�rius �iau�liuo�se � b��ti ar ne�b��ti

Laura AUKSAITYT�

„Pristabdyti projekt�, reiškia, jam pasakyti „ne“, – sako Šiauli� savivaldyb�s administracijos Investicij� ir miesto pl�tros skyriaus vadov� Aist� �alevi�ien�. Likus m�nesiui iki sutarties pasirašymo d�l kuriamo Men� inkubatoriaus, suabejota jo reikalingumu miestui. Projekto k�r�jai aiškina, kad ne�k�rus inkubatoriaus ir negavus iš ES net 95 proc. l�š� pastatui rekonstruoti, miestas neteks ir galimyb�s gauti milijonin�s ES paramos Men� inkubatoriaus veiklai pl�toti.

Skundas Vieš�j� pirkim� tarnybai

Seimo Lietuvos socialdemokrat� partijos frakcijos nariai šiaulie�iai Edvardas �akaris ir Valerijus Simulik kreip�si � Vieš�j� pirkim� tarnyb� d�l galim� pa�eidim� pasirenkant Men� inkubatoriaus Šiauliuose techninio projekto reng�jus. Technin� projekt� pareng� �mon� „Vakarinis fasadas“ – ta pati, kuri suk�r� šiaulie�i� kritikuojam� statom� pastoracinio centro prie katedros technin� projekt�.

Gri�vant� buvusio fabriko „Elnias“ pastat� savivaldyb� ketina paversti meninink� meka. Techninio projekto reng�jas pasirinktas ne viešojo pirkimo konkurso, o deryb� su priva�ia bendrove b�du.

„Prašytume �vertinti, ar Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija, pra�jusioje kadencijoje priimdama sprendim� skelbti derybas su viena �mone, savo veiksmais nepa�eid� Lietuvos Respublikos vieš�j� pirkim� �statymo“, – rašte Vieš�j� pirkim� tarnybos direktoriui �ydr�nui Plytnikui teigia Seimo nariai E. �akaris ir V. Simulik.

Abejojama ne tik d�l galim� pa�eidim�, bet ir d�l paties pastato reikalingumo ir to, kad jis bus per brangus biud�etui.

Šiauli� miesto tarybos narys Art�ras Visockas projekt� si�lo pristabdyti. Anot jo, jei nebus rastas sprendimas, kaip išlaikyti nauj� darin�, projektas gali tapti našta Šiauli� biud�etui.

A. Visockas mano, kad projekt� reik�t� patobulinti, nes pa�mus pinigus kelio atgal nebebus, o darbams pasibaigus atsiradusios �staigos išlaikymas – kasmet po 700 t�kst. lit� – bus miestui ne pagal kišen�.

„Pristabdyti projekt�, reiškia, jam pasakyti „ne“. Mes iki gruod�io m�nesio galime pasakyti tik „taip“ arba „ne“. Jei atsisakysime, ES pinigai nukeliaus kitam projektui finansuoti. Berods jie nukeliaus � Kaun�“, – sako Investicij� ir miesto pl�tros skyriaus vadov� Aist� �alevi�ien�.

Pašnekov�s teigimu, gauti l�š� v�liau nebebus galimyb�s, nes �kio ministerija prioritet� v�liau skirs nebe k�rybini� industrij� pastatams statyti, o j� veiklai finansuoti. Tai reiškia, kad dabar, pasi�mus milijonin� ES param� ir �k�rus Men� inkubatori�, v�liau bus galima gauti ES param� ir jo veiklai finansuoti. Pati pastatyti Men� inkubatoriaus savivaldyb� negal�s, vadinasi, neteks galimyb�s ir gauti milijonin�s ES paramos jo veiklai pl�toti.

Veiklai palaikyti – 7,6 mln. Lt

2010 m. Šiauli� miesto savivaldyb� u� 325 t�kst. lit� buvusio fabriko „Elnias“ teritorijoje iš verslininko nupirko apdegus� skyl�t� pastat�. 235 t�kst. jau buvo sumok�ti technin� projekt� rengusiai architekt� bendrovei „Vakarinis fasadas“.

95 proc. l�š� Men� inkubatoriui skiria ES, 5 proc. tur�t� skirti savivaldyb� iš savo praskolinto biud�eto. Visa projekto vert� – per 7 mln. lit� (be PVM). Savivaldyb� tur�t� skirti apie 360 t�kst. lit�.

Šiemet pavasar� Investicij� ir miesto pl�tros skyrius informavo, kad Men� inkubatoriaus finansiniai rezultatai buvo modeliuojami remiantis nepelningumo principu. Visos grynosios pajamos bus nukreiptos �staigos s�naudoms dengti ir reziduojan�i� (inkubuojam�) k�rybini� sub-

jekt� reikm�ms. D�l šios prie�asties ir veiklos rezultatas po finansavimo, ir prognozuojamas grynasis pinig� srautas iš veiklos bus lyg�s nuliui.

Finansiniame modelyje buvo numatyta, kad Šiauli� men� inkubatorius nuo 2011 iki 2028 m. u�dirbs apie 7,6 mln. Lt pajam� iš veiklos, patirs apie 12,7 mln. Lt veiklos išlaid� (�skaitant 5,2 mln. Lt nepinigines ilgalaikio turto nusid�v�jimo išlaidas). Tokiu b�du gryn� pinig� poreikis Men� inkubatoriaus veiklai palaikyti per vis� analizuojam� laikotarp� sieks apie 7,6 mln. Lt.

Sumok�t� milijonin� PVM savivaldyb� susigr��ins

Projekt� „Šiauli� men� inkubatoriaus �k�rimas“ pareng� Vš� „Šiauli� regiono pl�tros agent�ra“. �mon� parinkta projekto vykdytoju Savivaldyb�s tarybos sprendimu. Šiauli� regiono pl�tros agent�ra buvo pasirinkta tod�l, kad projekto finansavimo taisykl�se projekto pareišk�jui buvo kelta esmin� s�lyga – pareišk�jas turi b�ti savivaldyb�s viešoji �staiga. Pati Šiauli� miesto savivaldyb� projekto pareišk�ju b�ti negal�jo.

Šiauli� regiono pl�tros agent�ra Men� inkubatoriaus investicin� projekt� reng� suformavusi darbo grup�.

Šiauli� regiono pl�tros agent�ros direktor�s Jolitos Butkut�s teigimu, d�l Men� inkubatoriaus jau nuveikta tiek darb�, kad beliko tik pasirašyti sutart�. „Vyrauja klaidinga nuostata, kad pastatui išlaikyti savivaldyb� prival�s skirti l�š�.“, – teigia ji.

J. Butkut� sako, kad projekte numatyta nuomos kaina yra preliminari ir tikrai bus �emesn� nei rinkos kaina.

Esmin� problema, d�l kurios Men� inkubatoriaus likimas kabo ant plauko, – biud�eto l�šos, kurias reik�s skirti pastatui rekonstruoti. Savivaldyb� tur�s skirti ne tik 5 proc. nuo 7,3 milijono lit�, bet ir sumok�ti PVM mokest�. Ši suma ne tokia jau ma�a – apie pusantro milijono lit�.

Anot J. Butkut�s, savivaldyb� PVM turi sumok�ti per projekto vykdymo metus, ta�iau dal� ši� l�š� Mokes�i� inspekcija sugr��ins. L�šos gr�š � savivaldyb�s biud�et�.

Esmin� problema, d�l kurios Men� inkubatoriaus likimas kabo ant plauko, – biud�eto l�šos, kurias reik�s skirti pastatui rekonstruoti.

Art�ro Staponkaus nuotr.

Menininkams ir miestui

Men� inkubatoriaus tikslas – sukurti s�lygas Šiauli� miesto menininkams kurti, demonstruoti ir realizuoti savo darbus, skatinti j� verslum� ir konkurencingum�. Naudojantis turima infrastrukt�ra (patalpomis, �ranga ir pan.), b�t� ketinama sutelkti �vairi� r�ši� meno k�r�jus, j� grupes ir su menu susijus� versl� pl�tojan�ius asmenis vienoje erdv�je. Taip b�t� sudarytos s�lygos menininkams kurti ir pristatyti publikai savo darbus.

Men� inkubatorius taip pat suteikt� galimyb� menininkams lengvatin�mis s�lygomis prad�ti nuosav� versl�, pristatyti savo darbus, bendradarbiauti su kitais k�rybini� industrij� atstovais. Jis neb�t� orientuotas � tam tikras k�rybini� industrij� sritis, o pritaikytas vis� sri�i� atstov� poreikiams, siekiant po vienu stogu sutelkti kuo daugiau �vairi� meno r�ši�. K�rybini� industrij� atstovai b�t� skatinami pasinaudoti ES fond� parama, bendradarbiauti ne tik su kaimynyst�je �sik�rusiais menininkais, bet ir su kitais šalies ar u�sienio kult�ros sektoriaus atstovais.

Pasak J. Butkut�s, menininkus pasiekia gana nedaug informacijos apie pl�tros galimybes, jiems tr�ksta verslui �kurti ir pl�toti reikaling� �ini� ir kompetencij�, o tai apsunkina galimybes viešinti savo darbus ir pateikti juos visuomenei.

Bendras patalp� plotas yra 3141 kv. m. �ia bus �rengtos patalpos, pritaikytos skirting� k�rybini� industrij� sri�i� poreikiams: amatams, architekt�rai, dizainui, kinui ir videomenui, leidybai, vaizduojamajam, taikomajam menui, muzikai, programinei �rangai ir kompiuteri� paslaugoms, radijo ir televizijos program� k�rimui ir transliacijai, reklamai, scenos menui ir kitoms sritims, kuriose jungiasi kult�ros bei �kin�s veiklos aspektai.

Manoma, kad inkubatoriaus veikla paskatins ne tik nauj� versl� k�rim�si Šiauli� mieste, bet ir kult�rinio gyvenimo intensyv�jim�, atsiras daugiau �vairi� laisvalaikio praleidimo galimybi� gyventojams ir sve�iams.

Vienas svarbi� post�mi� Šiauli� kult�rinio ir k�rybinio sektoriaus pl�trai yra sietinas ir su Šiauli� universiteto Men� fakultetu, kuriame pl�tojami vaizduojamieji, scenos, kino ir video-, muzikos menai, dizainas, leidyba, reklama, viešieji ryšiai, TV, radijas, architekt�ra, IT veiklos.

Pats Men� inkubatorius tur�t� tapti visuomenei atvira kult�rine ir menine erdve, kurioje vykstantys renginiai, projektai prisid�t� prie kult�ros ir meno puosel�jimo mieste, skatint� miesto meninink� suart�jim� su visuomene, j� integravim�si � aktyvi� meno rink�.

Anot J. Butkut�s, investicinio projekto duomenys ir skai�iai rodo, kad Šiauli� men� inkubatorius geb�s padengti patiriamas s�naudas iš gaunam� pajam� ir išsilaikyti savarankiškai.

E�ero prieigos gali tapti traukos centru

Men� inkubatoriaus atsiradimas past�m�t� visos teritorijos tvarkymo darbus. Kadangi „Elnio“ teritorija ribojasi su Talkšos e�ero teritorija, o šiuo metu Talkšos e�eras ir jo prieigos tvarkomos kompleksiškai, tik�tina, kad ši Šiauli� miesto dalis taps patrauklia vieta.

Jau seniai buvo planuojama, kad 230 ha dyd�io teritorija tarp Talkšos e�ero, Gink�n� tvenkinio ir Vilniaus gatv�s gali b�ti padalyta � tris parkus: Talkšos miško park�, Salduv�s istorin� park� ir Aleksandrijos rengini� park�. Talkšos miško parkas turi b�ti miestie�i� sveikatingumo, ramaus poilsio oaz�, kur �mon�s ateit� susipa�inti su biologine �vairove ir pasig�r�ti kraštovaizd�iu. E�ero pakrant�je gal�t� b�ti �rengta krantin� ir visa, kas reikalinga poilsio zonai: kavin�s, restoranai, viešbu�iai. U� e�ero jau yra neoficialus papl�dimys, Gamtinink� stotis su joje auginamais �irgais, poniais, Katin� muziejus. Suformuotas Salduv�s istorinis parkas tur�t� b�ti skirtas miestie�iams ils�tis, jame b�t� galima g�r�tis kult�ros ir gamtos paveldu, susipa�inti su krašto istorija.

Aleksandrijos parko teritorijoje si�loma �kurti miesto rengini� park�, kuriame gal�t� b�ti pastatyta daugiafunkc� arena, kurioje vykt� dideli vieši renginiai. �ia gal�t� b�ti �rengta ir poilsiui skirtos dvira�i�, riedu�i�, slid�i� ar rogu�i� trasos.

K�rybin�s aplinkos k�rimas – klest�jimo s�lyga

K� mano apie Men� inkubatori�, paklaus�me tarptautinio folkloro konkurso-festivalio „Saul�s �iedas“ direktor�s, 5-�j� TAFISA pasaulio sporto visiems �aidyni� „Šiauliai 2012“ kult�ros rengini� koordinator�s, rengini� verslo vadybos d�stytojos R�tos Stankuvien�s.

- Ar reikia Šiauliams Men� inkubatoriaus?

- Reikia, nes menininkai, studijuodami aukštosiose ar kitose mokyklose, da�niausiai gauna labiau specifines, daugiau su konkre�iu menu ar amatu susijusias �inias, ta�iau neturi �ini�, �g�d�i�, kaip galima prad�ti versl�, o svarbiausia – išgyventi iš meno, amato ar pom�gio. Men� inkubatoriai ma�esne nei rinkos kaina nuomoja patalpas, organizuoja parodas, rengia spektaklius, renginius. Did�iojoje Britanijoje jie suaktyvino menininkus, išmok� juos verslumo ir akivaizd�iai padidino �moni� susidom�jim� menu.Mano nuomone, svarbiausia dabar tai, kad reikia apsispr�sti, kur� ar kelis k�rybinius klasterius sieksime pl�toti. Juk k�rybingumas, aukštosios technologijos, inovatyv�s sprendimai pasirinktose srityse turi duoti nauj� kokyb�. Lietuvoje turime bene du geriausius tokio pob�d�io pavyzd�ius – „Men� spaustuv�“, u�siiman�i� daugiau scenos menais, ir U�upio meno inkubatori�, sujungus� nema�ai šiuolaikinio meno k�r�j�. Teoriškai � men� inkubatorius buriasi ne tik menininkai, amatininkai, bet ir reklamos gamintojai, leid�jai, kult�ros vadybininkai, vieš�j� ryši� specialistai, analitikai ir kt. Pagrindin�s, savitos id�jos m�s� inkubatoriui dar nelabai matau, o gal tiesiog ne�inau. Reikia labai atsakingai apsispr�sti prieš pradedant investuoti � remont�, statybas – ar vis� men� bus po trupin�l�, ar � tris šoki� sales, keturias kalvi� dirbtuves, o gal labiau � šoki� men� orientuosim�s, o gal � dar k� nors? �staigos operatorius jau turi tur�ti konkretesn� vizij�, matym�.
- Ar miesto menininkai eis � Men� inkubatori� kurti ir dirbti?

- Manau, kad eis, nes jau yra poreikis ir toliau vykdoma veikla turi b�ti parodoma socialin�, kult�rin�, ekonomin� vert�. Paruoštoje galimybi� studijoje, manau, buvo �rodytas poreikis, nes yra itin ma�ai viet� m�s� mieste, kur baig�s men� ar su k�rybin�mis industrijomis susijusias studijas jaunas k�r�jas gali kurti ar �sidarbinti.
Ne visada gausime aišk� atsakym� � š� klausim�. Ar �manoma �inoti teisingiausi� atsakym� � tai, ko nesi patyr�s, pamat�s? Atsakymas jau buvo argumentuotas galimybi� studijoje, viešose diskusijose, kit� panaši� �staig� patirties ��valgomis ir apsisprendimu teikti paraišk�. Net mokslininkai iki galo nesutaria, ar toks k�rybinis klasteris turi atsirasti spontaniškai, ar planuotai, ar vald�ia turi ir gali kištis, ar tai tik pa�i� k�rybinink� reikalas.
Sunku tiksliai numatyti k�rimosi ir pl�tros tendencijas, ta�iau remiantis s�kmingais pavyzd�iais matyti, kad geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai susijungia k�rybin� energija, šalies politika, vietos galia, verslumas.
Diskutuojant b�tina �inoti vien� esmini� k�rybin�s bendruomen�s bruo�� – menininkai pasi�ymi aukštu k�rybiniu, intelektiniu kapitalu, ta�iau daug silpnesni socialiniai, bendruomeniniai ryšiai, nekalbant apie politin� aktyvum�. B�ti autsaideriu, „kitokiu“, savitu, išsiskirian�iu, gal net nesuprastu menininku yra tarsi „norma“. Tad integravimasis � nauj� darin� jau ne vienerius metus kurian�iam brand�iam menininkui galb�t grei�iau bus nepriimtinas.

- Ar etiška šiuo finansiškai sunkiu metu skirti l�š� Men� inkubatoriui statyti, kai kitoms sritims finansavimas itin stipriai ma�inamas?
- K�rybin�s aplinkos k�rimas dabar laikomas viena svarbiausi� miesto klest�jimo s�lyg�. Tokiems klausiantiems gal��iau u�duoti tok� pat klausim� – kada apskritai kult�rai galima skirti, kai gatv�s ne visos išasfaltuotos, kai tr�ksta pinig� sveikatos sistemai? Kada, kokioms sritims turi b�ti pinig� perteklius, kad gal�tume šnek�ti apie kult�r� kaip vien� miesto gyvastingumo pagrindini� prielaid�? Ar tada beturime teis� klausti, k� padar�me, kad iš miesto neišvykt� jauni, k�rybingi �mon�s? Modern�s miestai dabar pirmiausia siejami su k�rybingumu, inovatyvumu. Ekonomist� tyrimai rodo, kad kult�ra ir k�rybingumas yra vieni svarbiausi� pirmaujan�i� miest� pl�tros veiksni�. Tokie k�rybiniai klasteriai generuoja ne tik k�rybines mintis, bet ir pinigus, naujus savitus rezultatus. Jie ne tik skirti miestui, bet ir egzistuoja d�l miest�, nes formuoja �vairi� ištekli� sujungim� � tinklus, partnerystes, miesto �vaizd�.

�iuk�l�s � pa��i� �iuk�lin�to�j� rei�ka�las

Povilas LUNG�

Susidaro �sp�dis, kad miesto šlav�jus per metus ištinka kelios „stichin�s nelaim�s“: ruden� nukritus lapams, �iem� gausiai pasnigus, pavasar� nutirpus sniegui pasirod�ius �vairioms „g�ryb�ms“, o vasar� gausiai �eliant �olei. Organizuojamos �vairios miesto gra�inimo akcijos – gyventojai kvie�iami rinkti šiukšli�, kasti sniego ar gr�bti lap�. Negi aplinka besir�pinan�i� šlav�j� nepakanka?

Šaligatviai palei Vilniaus gatv� nešluoti – p�pso ne sugr�bt�, o v�jo sunešt� lap� kr�vos.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Anot Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyriaus vyr. specialist�s Henritos Giedraitien�s, UAB „Šiauli� ap�eldinimas“ atlieka miesto �ali�j� plot� (vej�, �olyn�, �eldyn�) tvarkymo paslaug�, o AB „Specializuotas transportas“ – miesto gatvi� ir kit� teritorij� tvarkymo paslaug�.

Tr�ksta l�š�

Ar šiemet nepasikartos situacija, kai �iem� iškritus gausiam sniegui palei gatves ir šaligatvius susidar� sniego kalnai? „Šaligatviuose daug sniego buvo tod�l, kad jo išve�ti negal�jome iš vis� teritorij� d�l l�š� tr�kumo. Sniegas buvo ve�amas tik iš t� viet�, kuriose buvo b�tina u�tikrinti eismo ir p�s�i�j� saugum� – nuo p�s�i�j� per�j�, viaduk� ir pan.“ – teigia H. Giedraitien�.

Vilniaus gatv�s bulvar� šluoja net aštuonios šlav�jos, ta�iau miestie�iai pasteb�jo, kad netgi ne „stichini� nelaimi�“ metu ne visos jo dalys „blizga“.

Negi Savivaldyb� n�ra gavusi skund� d�l prasto centrin�s miesto arterijos ir kit� mieto šaligatvi� tvarkymo?

Anot specialist�s, Vilniaus gatv�s bulvaras valomas 12 kart� per m�nes� tris kartus per savait�. Keturis kartus per m�nes� kart� kart� per savait� organizuojamas atskir� šiukšli� rinkimas. Kit� miesto gatvi� šaligatviai, va�iuojamoji dalis, aikšteli� va�iuojamoji dalis, laiptai, visuomeninio transporto sustojimo aikštel�s va�iuojamoji dalis (�va�a) valomi kart� per savait�. Šiose vietose šiukšl�s surenkamos taip pat keturis kartus per m�nes�. „Min�ti valymo darbai yra atliekami atsi�velgiant � skirtas l�šas šioms paslaugoms vykdyti“, – teigia H. Giedraitien�.

Bendrijoms nepriskirtos teritorijos

O kas tada turi r�pintis aplinka prie komercini� pastat�, nuosav� gyvenam�j� nam�, daugiabu�i�? „Atsi�velgdami � tai, kad teritorijos (takai, prava�iavimai, automobili� stov�jimo aikštel�s, vaik� �aidimo aikštel�s, �alieji plotai) yra skirtos gyventoj� poreikiams tenkinti, prašome daugiabu�i� nam� gyventoj� pagal galimyb� savo bendrijos teritorij� tvarkyti gyventoj� paj�gomis, organizuojant aplinkos tvarkymo talkas ar pan., kol nebus išspr�sti klausimai d�l teritorij� tvarkymo prie daugiabu�i� nam� kvartaluose. Komercini� pastat� ar gyvenam�j� nuosav� nam� teritorijos tvarkymu turi r�pintis j� savininkai“, – teigia specialist�.

Daugiabu�i� savinink� bendrijos skund�iasi, kad nors ir apsišluoja palei savo nam� šaligatvius – pa�ios samdo šlav�jus, bet šaligatviai palei gatv� apskritai nešluojami, lyg bendrijos dar ir juos tur�t� šluoti. Savaitraš�io redakcijai paskambin� Vilniaus g. 33 ir 35 savinink� bendrij� atstovai skund�si, kad šaligatviai palei Vilniaus gatv� nešluoti – p�pso ne sugr�bt�, o v�jo sunešt� lap� kr�vos. Deja, anot Miesto infrastrukt�ros skyriaus vyr. specialist�s, šiuo metu Savivaldyb�s administracija neturi finansini� galimybi� gr�bti lapus nuo �ali�j� plot�. Tiesa, prad�jus dom�tis negr�biamais lapais, ši� Vilniaus g. savinink� bendrij� gyventojai suskubo pranešti, kad lapai nuo šaligatvio dingo...

Vieno iš miesto daugiabu�i� bendrij� pirminink�, nepanorusi atskleisti savo vardo ir pavard�s, piktinosi, kad bendrija turi samdyti valytoj� savivaldybei priklausan�iai �emei valyti: „Daugiabutis neturi savo �em�s. Kai pirkome butus, savivaldyb� neleido išsipirkti �em�s po namu – gyvename priva�iuose butuose valdiškoje �em�je. Taigi valome savivaldybei priklausan�i� teritorij�. Kita vertus, dabar u� aplinkos prie�i�r� valytojai mokame suder�t� 380 lit� atlyg� per m�nes� „popieriuje“. Ji turi tur�ti verslo liudijim�, kuris per metus kainuoja beveik 600 lit�, ir dar sumok�ti kas m�nes� 72 litus PSD, tai jai nelabai daug ir lieka – ma�daug 250 lit� „� rankas“. Jei bendrijai b�t� priskirta teritorija, dar tekt� mok�ti ir �em�s mokest�. Neaišku, kiek tos �em�s bus priskirta, nes teritorija aplink nam� labai didel� – ir sodas, ir pieva, ir skverelis.“

D�l prastai valomo šaligatvio palei daugiabut� pirminink� buvo atlaidesn�: „Dvi miesto valytojos valo did�iausi� gatv�s atkarp� beveik nuo centro iki miesto pabaigos, tai ar gali jos kokybiškai atlikti savo darb�? Krentant lapams ar gausiai sningant, prie namo, kur valoma teritorija gerokai ma�esn�, jau b�na k� veikti.“

Buitin�s atliekos sumaišomos su bioskaid�iomis

AB „Specializuotas transportas“ direktorius Rolandas Stanys ��velgia t� pa�i� problem�, kad daugiabu�i� nam� savinink� bendrijoms n�ra priskirtos teritorijos, kuriomis jos vis d�lto turi r�pintis. Sugr�btus lapus ar kitas bioskaid�ias atliekas ši� nam� teritorij� valytojai suver�ia � buitini� atliek� konteinerius ar supila palei gatv�.

„Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centras nenori priimti bioskaid�i� atliek�, suverst� � buitini� atliek� konteinerius. O kaip nustatyti j� savinink�? Atliekos nepriklauso nei gyventojams, nei kitoms �staigoms ar savivaldybei, be to, formuojasi laikini s�vartynai – supylus lap� kr�v�, ši apauga kitomis šiukšl�mis, o kaip jas atskirti?“ – teigia direktorius.

Yra „balt� d�mi�“

Einant viena gra�iausi� miesto viet� – šaligatviu priešais Ch. Frenkelio vil�, kalno pap�d�je ir automobilio stov�jimo aikštel�je prie Pr�delio � ak� krinta šiukšli� gausa. Negi šlav�jams, šluojantiems šaligatvius ir aikštel�, sunku �engti �ingsn� � šon� ir jas surinkti?

R. Stanys teigia, kad mieste yra „balt� d�mi�“, kurios n�ra valomos: „Pagal su Savivaldybe sudaryt� sutart� tvarkome tik tam tikras vietas, pvz., konkre�i� Til��s gatv�s atkarp�. Jei palei gatv� yra koki� nors �staig�, tarkim, Šiauli� universitetas ar teismo r�mai, tai t� �staig� samdyti �mon�s ir šluoja aplink�.“

Anot direktoriaus, blogai, kad Savivaldyb� neteisingai traktuoja šiukšli� valym�: „Jei b�t� vienas atsakovas, atsakantis u� šiukšles, nepasitaikyt� atvej�, kai ta pati šiukšl�, esanti vienos teritorij� pri�i�rin�ios �mon�s plote, nustumiama � kitos �mon�s pri�i�rim� teritorij�. Tur�t� b�ti viena �mon�, atsakanti u� tvark� mieste.“

Ka�ras ant ge�le��in�ke�lio b�gi�

Mindaugas MALCEVI�IUS

Jau ma�ai k� bestebina spaudoje ar televizijoje pasirodantys pranešimai apie kelyje �vykus� nelaiming� eismo �vyk�. Viršytas greitis, vairuotoj� patirties, atsakomyb�s stoka, vairavimas apsvaigus – tik dalis prie�as�i�, kod�l kelion� automobiliu pa�ym�ta didesn�s rizikos �enklu. �valgantis saugesnio keliavimo b�do, puiki alternatyva gali b�ti kelion� traukiniu, kuri neretai b�na ne tik saugesn�, bet ir pigesn�.

Nuo karo keliuose neapsaugoti ne tik Lietuvos keliai ir šunkeliai, bet ir gele�inkelio b�giai.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Nor�t�si ir toliau kalb�ti apie kelion� traukiniu kaip apie teigiam� dalyk�, ta�iau ši� met� spalio 28-osios pavakar�s �vykiai ver�ia konstatuoti – nuo karo keliuose neapsaugoti ne tik Lietuvos keliai ir šunkeliai, bet ir gele�inkelio b�giai.

V�luojantis traukinys – blogas �enklas

Spalio 28 d. šeši tre�iokai ir penki pirmokai, lydimi Šil�n� pagrindin�s mokyklos mokytoj� Jurgitos Pampikien�s ir Auks�s Kišonait�s, n� nenutuok�, kad po Šiauliuose turiningai praleistos turistin�s dienos vakare bus �traukti � keist� �vyki� s�kur�. Pagal tuo metu viešai skelbiamus traukini� eismo tvarkaraš�ius iš Šiauli� gele�inkelio stoties link Šil�n� traukinys tur�jo pajud�ti 17.58 val. Anot mokytoj�, traukinys numatytu laiku t� vakar� neatvyko, tod�l joms, besir�pinan�ioms vaik� saugumu, teko kreiptis � traukini� stoties informacij�. Mokytojoms buvo patikinta, kad iki 19 val. traukinys tikrai tur�t� atvykti. D�l neaiški� prie�as�i� daugiau negu valand� v�lav�s traukinys � Šiauli� gele�inkelio stot� atvyko tik 19.20 val., priversdamas keleivius laukti ne�inioje, o Šil�nuose iš miesto gr��tan�i� vaik� iš�jusius pasitikti t�vus jaudintis ir skambinti mokytojoms, kod�l vaikai negr��o namo išvykos programoje numatytu laiku.

Kelion� durimis priverta galva

Sulauk� v�luojan�io traukinio, keleiviai neilgai gal�jo d�iaugtis kelione. Beveik pusantros valandos v�luojantis traukinys t� vakar� buvo tarsi �enklas. Pradini� klasi� mokytoja A. Kišonait� pasakoja, kad Šil�nuose sustojus traukiniui mokiniai ir juos lyd�jusios mokytojos jau ruoš�si išlipti, bet netik�tai u�siv�rusios vagono durys priv�r� tuo metu lipusiam vyriškiui galv�.

„Atvykus � Šil�n� stot�, iš paskutinio vagono tur�jo išlipti pirmok�liai ir aš, prieš mus lipo kiti keleiviai. Išlipant ne�galiam vyrui su lazda, durys netik�tai u�sidar�, nesp�jus išlipti kitiems traukinyje likusiems keleiviams. Durys �kalino �mog�, t. y. priv�r� jam galv�. Š� �vyk� steb�jo šeši lik� mokiniai, aš, senyvo am�iaus moteris, lyd�jusi ne�gal� vyr�, paaugl� mergina, kiti Šil�n� kaimo gyventojai“, – pasakojo mokytoja.

Traukinyje kilo panika, mokytoja rankomis band� praverti vagono duris, nepavykus to padaryti, nuskub�jo prie avarinio traukinio stabd�io, bet ir jam patraukti neu�teko j�g�. „Aplink nebuvo galin�i� pad�ti �moni�, tod�l pasileidau b�gti per traukinio vagonus iki mašinisto kabinos. Prie pat kabinos mane pasivijo kontrolier�, kuriai pasakiau apie situacij�, ir ji nuskub�jo pas mašinist�. Tik tada buvo sustabdytas traukinys ir pravertos durys, vis� t� laik� prispaudusios �mogui galv�“, – tarsi veiksmo filmo siu�et� pasakojo �vyki� liudinink�.

Kilo �tarimas

Išlaisvinus tarp dur� �strigus� vyrišk� Mant� Kauš�, keleiviai nesulauk� tinkamos juos lyd�jusio traukinio personalo pagalbos ir supratingumo. Traukinys sustojo neaiškioje vietoje, o at�j�s u� tvark� ir keleivi� saugum� atsakingas �mogus, keleiviams prisistat�s mašinisto pad�j�ju, pasi�l� išlipti, pasak liudinink�, dar prid�r�s, es� keleiviai patys kalti, kad nesp�jo laiku išlipti iš traukinio. „Galima pamanyti, kad viešajame transporte priimtinas nekult�ringas elgesys, skub�jimas ir lipimas vieni kitiems per galvas. Taip ir band�iau paaiškinti mašinisto pad�j�jui, kuris keleiviams pasirod� �tartinai raudon� aki� ir veido spalvos, tod�l �tariau, kad gali b�ti vartoj�s alkoholini� g�rim�“, – dalijosi prisiminimais A. Kišonait�.

Apie susidariusi� situacij� buvo pranešta vaik� t�vams, jau seniai savo at�al� laukiantiems Šil�n� traukini� stotyje. Virginija Kemerien�, pirmok�lio, va�iavusio traukiniu, mama, suskubo kviesti policij�. „Kai traukinys, trumpai stabtel�j�s Šil�nuose, nuva�iavo toliau, likau nesupratusi. Stotyje stov�jo prekinis traukinys ir, supratau, mašinistai susisiek� per racij�, nes to prekinio traukinio mašinistas man pasak�, kad keleivinio traukinio mašinistas yra išg�r�s ir grei�iausiai nesileis � kalbas, tod�l aš greitai iškvie�iau policij�“, – pasakojo moteris.

Taigi Šil�nuose tur�jusiems išlipti keleiviams kelion� teko prat�sti – vykti iki Radviliškio traukini� stoties, kur traukin� pasitiko policijos pareig�nai. Tarp dur� buv�s suspaustas 

M. Kaušas su j� lyd�jusia senyvo am�iaus moterimi buvo palyd�ti policijos pareig�n�, kurie j� papraš� parašyti pareiškim� d�l �vykusio incidento. Mokytoj� ir mokini� paimti atva�iavo vaik� t�v� paskubomis nakt� organizuotas transportas.

Tyrimas vyksta, ta�iau kalt� grei�iausiai nebus

Po ši� �vyki� nat�raliai kyla klausimas, ar t� spalio 28-osios vakar� traukin� lyd�jo daugyb� nelaiming� atsitikim�, ar yra asmen�, kurie tur�t� prisiimti atsakomyb� d�l keleivi� patirto emocinio šoko, išg�s�io, streso.

Policija po �vykio iš karto prad�jo tyrim�. Pasak Šiauli� AVPK Valdymo organizavimo skyriaus Vieš�j� ryši� poskyrio vyresniosios specialist�s Gailut�s Smagri�nien�s, incidento tyrimas vis dar vyksta. Policijos atstov�s teigimu, girtum� traukinio mašinistui ir jo pad�j�jui nustat� ne policija, o u� tai atsakingi AB „Lietuvos gele�inkeliai“ asmenys, t. y. buvo atliekamas vidinis patikrinimas. „T� vakar� policija gavo pranešim�, jog gali b�ti, kad traukin�, vykstant� iš Šiauli� � Radvilišk�, valdo neblaivus mašinistas. Pranešimas buvo perduotas Radviliškio gele�inkelie�iams. Kai traukinys atvyko � Radvilišk�, min�t� asmen� girtumas buvo patikrintas. Mums yra atsi�stas atsakymas, kad ir mašinistas, ir jo pad�j�jas �vykio metu buvo blaiv�s. Kad mašinistas buvo blaivus, yra tai patvirtinantis aktas, o pad�j�jo blaivum� patvirtinant� akt� �ad�jo dar atsi�sti, t. y. policija jo neturi. Tyrimas vyksta, nukent�jusysis pretenzij� niekam nebereiškia“, – informavo G. Smagri�nien�.

Kam iš ties� buvo padaryta �ala?

Akivaizdu tai, kad �ala padaryta ne vienam �mogui: durimis suspausta galva pasiva�in�j�s vyriškis tik per plauk� išveng� rimtesni� su�alojim�, o vis� š� vaizd� steb�j� vaikai turb�t dar ilgai bijos �kelti koj� � traukin�. Tiesa, pastarieji grei�iausiai bus nukent�j� net labiausiai, nes vyriškis, paaišk�jo, rimt� traum� nepatyr�, o u� pasiva�in�jim� traukiniu ekstremaliomis s�lygomis jam buvo sumok�tas 500 Lt �alos atlyginimas. Nukent�jusiojo paklausus, ar šie pinigai nebuvo savotiškas b�das �vykiui u�glaistyti, kad neiškilt� viešumon, 

M. Kaušas patikino, kad pinig� pa�mimas buvo labiau naudingas jam, o ne mašinistui, kuris atsakingas u� š� incident�.

„Tai buvo ne kyšis, o taikos sutartis. Pasikalb�jau su pa��stamu juristu, kuris ir patar� sudaryti toki� sutart�. Pasak juristo, �ia b�t� buv�s labai ilgas tampymasis. Aš dar prieš š� �vyk� buvau patyr�s kojos traum�, man sunku vaikš�ioti, tai tokia sutartis man yra labai palanki, juolab kad po �vykio buvau nuve�tas � ligonin�, kur mane ap�i�r�jo ir nustat�, kad rimtesni� traum� nebuvo“, – tikino nukent�jusysis.

Iš ties� galima b�t� sutikti, kad ši taikos sutartis ir 500 Lt atlygis – gana neblogas sandoris abiem pus�ms, atsi�velgiant � tai, kad incidento metu rimt� traum� nebuvo patirta. Vadinasi, M. Kaušui pinigai buvo sumok�ti u� moralin� �al�, patirt� stres�, išg�st�. Tiesa, nukent�jusysis išlaid� galb�t tur�jo va�iuodamas kelis kartus pas gydytojus, ta�iau iš principo tai – moralin�s �alos atlyginimas. Ta�iau tuomet kyla klausimas – ar vaikai, steb�j� šiuos kraupius vaizdus, n�ra irgi nusipeln� panašaus atlygio? V. Kemerien� pasakoja, kad jos vaikas vis dar negali va�iuoti traukiniu, nes bijo, kad kas nors v�l gali nutikti. „Mano vaikas vis dar bijo traukinio ir sako, kad daugiau niekada gyvenime juo nebeva�iuos“, – kalb�jo moteris.

Sprintas aplink traukin� arba repe�kom po juo

Šis nelaimingas atsitikimas pajudino ir kit� skaudul�, puikiai �inom� šil�niškiams, kurie jau seniai yra �prat� � keleivin� traukin� keli� skintis lipdami per krovininio traukinio, pastojusio jiems keli�, virš� arba l�sdami po juo. Situacija Šil�n� gele�inkelio stotyje iš ties� labai unikali – matai traukin�, kuriuo nori va�iuoti, bet j� pasiekti gali tik anks�iau min�tais b�dais. �inoma, yra ir kitas variantas – galima bandyti traukin� apib�gti, ta�iau kiek galimybi�, kad po tokio sprinto ši transporto priemon� tav�s dar lauks? Iš ties� kvaila b�t� to tik�tis, juolab kad net nor�damas išlipti iš traukinio tai turi daryti �aibiškai.

AB „Lietuvos gele�inkeliai“ Keleivi� ve�imo direkcijos direktoriaus pavaduotojo Dalijaus �ebrausko atsakymas � klausim�, kaip nutiko, kad spalio 28 d. traukinio vagono durys �kalino �mog�, tai tik paliudija: „Remdamiesi darbuotoj� paaiškinimais informuojame, kad traukiniui sustojus stotel�je minimas ne�galus keleivis dels� išlipti ir tik prieš pajudant bei u�sidarant durims suskubo palikti traukin�.“

Taigi va�iuojant traukiniu delsti negalima. Juk yra liaudiškas posakis, kad miegan�i�j� traukinys nelaukia... �inodami liaudiškus d�snius, reguliuojan�ius traukini� eism� šalyje, šil�niškiai skuba, lekia, lipa per jiems ant tako sustatytus krovininius traukinius, t. y. �aid�ia mirtinai azartišk� �aidim� – atsp�k, ar peršok�s vien� traukin� išvysi atva�iuojant� kit�?

Keis�iausia šioje situacijoje turb�t tai, kad tokios mokini�, mokytoj� ir kit� Šil�n� kaimo gyventoj� kelion�s � traukin� – ilgametis reiškinys, ši� �moni� kasdienyb�. Ir n�ra taip, kad �mon�s nieko nedaro, niekur nesikreipia, kad j� gyvenimas tapt� saugus. Spalio 6 d. mokytojai L. Janionytei tr�ko kantryb� – t� dien� ji po darbo ketino traukiniu vykti namo, ta�iau liko Šil�nuose, nes pasikartojo �prasta situacija – mat� traukin�, bet negal�jo jo pasiekti.

„T� dien� 11.20 val. iš Šil�n� � Šiaulius tur�jau vykti traukiniu Nr. D616. Šil�n� gele�inkelio stoties p�stiesiems skirta per�ja, likus vos 2 min. iki keleivinio traukinio atvykimo, buvo u�statyta prekiniu s�statu. At�jusi stoties darbuotoja skubantiems � traukin� �mon�ms pasi�l� arba lipti kop�t�l�mis per vagonus, arba l�sti po jais. Aš, �inoma, taip nepadariau, tod�l � traukin� pav�lavau“, – pasakojo mokytoja. Po šio �vykio gr��usi � mokykl� L. Janionyt� paraš� oficial� skund� AB „Lietuvos gele�inkeliai“ Keleivi� ve�imo direkcijai, nes, anot pedagog�s, po poros minu�i�, traukiniui Nr. D616 dar neišvykus iš stoties, o perone vis dar esant juo atvykusiems keleiviams (tarp j� – ir vaikams), iš kitos stovin�io s�stato pus�s atvyko šilumve�is. Laim�, kad tuo metu joks �mogus nesugalvojo l�sti po vagonais � kaimo pus�...

„Kur t� traukin� priimti?“

Ap�velgiant susiklos�iusi� situacij� negalima teigti, kad AB „Lietuvos gele�inkeliai“ visiškai nereaguoja � tokius skundus ar pastabas. � min�t� skund� mokytojai L. Janionytei buvo atsakyta – atsiprašyta u� susidariusi� ekstremali� situacij�, patikinta, kad �vykis išanalizuotas, atsakingi padaliniai ir darbuotojai informuoti ir panaš�s atvejai Šil�n� stotyje nebetur�t� pasikartoti. Deja... Liudininkai teigia, kad situacija šioje gele�inkelio stotyje ir toliau nesikei�ia, nors nuo mokytojos skundo ir atsakymo � j� jau pra�jo kone m�nuo.

Pakalbin� dabartin� Šil�n� gele�inkelio stoties viršinink� Lilij� Surovec, aiški� atsakym� irgi neišgirdome. Pasak jos, situacija yra �inoma, ta�iau k� nors pakeisti nelabai galima. „�mon�s vis� laik� skund�iasi, o k� mums daryti, kur mums t� traukin� priimti? Dar soviet� laikais planuota statyti p�s�i�j� tilt�, o paskui viskas pasibaig�, pamiršo. N�ra pas mus p�s�i�j� tilt�, o traukini� b�na daug. Kartais b�na situacij�, kai traukin� galima leisti tik vienu keliu. Vienas turi stov�ti, o kit� turime praleisti. �inoma, b�na visoki� situacij�, kartais ir tvarkdarys apsirinka ar dar kas nors“, – situacij� Šil�nuose pakomentavo L. Surovec.

Baigiant pasakoti apie kar� ant gele�inkelio b�gi�, lyg savotišk� pa�ad� visiems tiems, kurie rizikuoja gyvybe pakeliui � traukin�, galima pacituoti AB „Lietuvos gele�inkeliai“ Keleivi� ve�imo direkcijos direktoriaus pavaduotojo D. �ebrausko �od�ius: „Ateityje sieksime u�tikrinti, kad Šil�n� stotyje, �laipinant ar išlaipinant keleivius iš traukini�, prekiniai traukini� s�statai neb�t� stabdomi.“

At�pir�ki�mo o�iai�� silp�niau�sie�ji

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� miesto dar�eliuose – sumaištis, nerimas ir gin�ai. „Visi supriešinti, darbuotojai bijo netekti darbo, alg� suma�inimo, vaik� t�vai dejuoja d�l planuojamo �vesti abonentinio mokes�io ir vienbalsiai sako, kad tur�ti vaik� tampa prabanga“, – tokios kalbos netyla miesto lopšeliuose-dar�eliuose, kuriems duota u�duotis sutaupyti 25 proc. savo biud�eto. Ar d�l finansini� miesto b�d� kal�iausi dar�eliai? Ar politikai dr�st� skriausti švietimo �staigas, jei vaikams b�t� suteikta teis� balsuoti?

Drausm�s mokestis padidins skurd�

„K� ta miesto vald�ia sugalvojo? Abonentinis mokestis u� tai, kad vaikas lanko dar�el�? Juk ir taip vieša paslaptis, kad t�vai dar�eliams j� sumoka. Duoda kas m�nes� 5-10 lit� aukl�tojoms, kad jos �vairi� priemoni� nupirkt�, dar išleid�ia apie 50-70 lit� plovikliams, tualetiniam popieriui ir kitos reikm�ms“, – piktinosi � „Šiauliai plius“ redakcij� paskambinusios kelios vaikus auginan�ios mamos.

Dabar, jei teks t�vams u� vaik� mok�ti 25-35 Lt dyd�io abonentin� mokest�, apie 215 Lt kas m�nes� u� dar�el� bei po 2 Lt per dien� u� maisto gaminim�, skurstan�i� �moni� Šiauliuose bus dar daugiau. Juk vaiko dar�elio lankymas kainuos beveik 400 Lt per m�nes�. O jei šeima augina du?

Šiauli� miesto savivaldyb� planuoja, kad abonentin� mokest� t�vams reik�s mok�ti net vasaros atostog� metu, kai �staigos vaikas nelanko. Šis mokestis valdinink� vadinamas „Drausm�s mokes�iu“, nes j� teks mok�ti kas m�nes�, nepriklausomai nuo to, kiek dien� vaikas lankys lopšel�-dar�el�.

Vladas Damulevi�ius, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius, sako, kad dabar dar�eli� lankomumas yra 60-70 proc. Tai reiškia, kad savivaldyb� negauna 30 proc. pajam�. „Norime, kad b�t� abipusiai �sipareigojimai: m�s� �sipareigojimas darbuotojams, o t�v� �sipareigojimas mok�ti u� savivaldyb�s teikiamas paslaugas“, – teig� jis.

Galima pagalvoti, kad t�vai vaik� � dar�el� neveda ty�ia. Bet juk lopšelius-dar�elius lankantys vaikai da�nai serga, t�vai priversti imti ligonlapius ir patys neiti � darb�. �vedus abonentin� mokest�, slaugydami savo sergan�ius vaikus, t�vai finansiškai nukent�s dvigubai – negaus atlyginimo u� darbe neb�tas dienas ir prival�s mok�ti abonentin� mokest�.

Savivaldyb� u� gautus papildomus pinigus planuoja skalbti ir pirkti patalyn�, atlikti sm�lio tyrimus ir pan. Abonentin� mokest� mok�s visi, joki� lengvat� nenumatyta.

Karpyti ir dar kart� karpyti

Kiekvienas lopšelis-dar�elis kit�met prival�s sutaupyti 25 proc. ši�me�io savo biud�eto. Vienas Savivaldyb�s administracijos pasi�lym� – ma�ose ikimokyklin�se �staigose, kuriose yra iki septyni� vaik� grupi�, karpyti etatus. Direktoriaus pavaduotojui, slaugytojai, neformaliojo ugdymo mokytojui, �kio dalies ved�jui palikti 0,75 proc. etato. Si�loma iki devyni� valand� sutrumpinti kai kuri� lopšeli�-dar�eli� grupi� darbo laik�, tod�l b�t� suma�inti ir dar�eli� aukl�toj� atlyginimai.

Florina Varkalien�, Šiauli� ikimokyklinio ugdymo �staig� vadov� asociacijos pirminink�, sako, jog dar�eli� darbuotojai pageidauja, kad etatai darbuotojams neb�t� ma�inami. Patvirtinus nauj� u�mokes�io tvark�, dar�eliai patys spr�st�, kuri grup� turi dirbti ilgiau, o kuri – trumpiau.

Miesto lopšeli�-dar�eli� direktor�s buvo susitikusios su Savivaldyb�s administracija ir valdininkams tvirtino, kad ir dabar labai taupo. Dar�eli� vadov�s praš� nema�inti etat� normatyv�. Susitikimo metu nuspr�sta finansin� situacij� ikimokyklin�se �staigose per�i�r�ti po trij� kit� met� m�nesi�.

Labiausiai nukent�s sporto mokyklos

Šiauli� miesto savivaldyb�s taryba š� m�nes� nuspr�s, kiek kit�met u� lopšelius-dar�elius mok�s t�vai, bet panašu, kad d�l finansinio kracho nukent�s ne tik jie. Taupyti spaud�iami ne tik dar�eliai, bet ir kitos Savivaldyb�s administracijai priklausan�ios �staigos. Kit� met� biud�etas bus karpomas 25-40 proc. Socialin�s �staigos taupys iki 12 proc., ta�iau labiausiai nukent�s miesto sporto mokyklos.

Viktoras Strups, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojas, informavo, kad kai kuriems sektoriams si�loma biud�et� suma�inti net 36 proc. Sporto mokyklos pagal pateiktus administracijos nurodymus tur�s �vertinti situacij� ir atsakyti, ar pavyks joms išgyventi pasispaudus tre�daliu.

Plaukimo mokyklos „Delfinas“ vadovas Valerijus Belovas sako, kad dar b�t� normalu, jei reik�t� „pasispausti“ 5 proc., bet kai 36-iais – jau baisu. Visiems darbuotojams teks m�nes� eiti nemokam� atostog�, treneriams sutrumpinti darbo kr�v�.

„Bus toks momentas, kai visi darbuotojai tur�s dirbti r�bin�je, numeriukus u� striukes dalinti. Dar nieko �mon�ms nesakome, bet teks panaikinti septynis etatus – labiausiai nukent�s pagalbinis personalas. Teks patiems baseinus valyti. L�š� nebenumatyta nei priemon�ms baseino vandeniui chloruoti, nei tualetiniam popieriui. Algos taip pat turi b�ti suma�intos 36 proc. Jei b�tume šiaip koks plaukimo centras, gal ir neb�t� baisu, bet dabar, kai garsiname Šiaulius šalies mastu...“ – sak� V. Belovas.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos biud�etas taip pat bus ma�inamas 25 proc. Kadangi did�i�j� dal� biud�eto sudaro darbo u�mokestis, bus ma�inamas mokos fondas.

Per savait� kiekvienas Savivaldyb�s skyriaus turi apsispr�sti, kok� taupymo b�d� pasirinks. Valdininkai turi pasirinkti arba dirbti trumpesn� darbo dien�, arba atleisti darbuotoj�, arba suma�inti alg� koeficientus.

�i�lu�mos �sta�ty�mas ir r��pes��i� die�na

Povilas LUNG�

Miesto daugiabu�i� nam� gyventojams kilo r�pestis d�l j� namuose esan�i� šilumos punkt� nuosavyb�s ir remonto. Bendrij� pirmininkai bijo, kad bendrijoms savo l�šomis teks juos keisti ir remontuoti. Iki šiol tai dar� savivaldyb�s �mon� „Šiauli� energija“. Sumaišt� suk�l� Šilumos �kio �statymo pataisos, �sigaliojusios nuo lapkri�io 1 dienos.

Koks bus naujasis šilumos punkt� prie�i�ros tarifas, kol kas pasakyti sunku – j� nustatys Savivaldyb�.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Gra�i misija

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pasiraš� teis�s aktus, �gyvendinsian�ius Šilumos �kio �statymo pataisas. Jie �sigaliojo nuo lapkri�io 1 d. Teigiama, kad pataisos duos reali� naud� visiems šilumos vartotojams jau š� šildymo sezon� – suma�ins šilumos kain�, dar grie��iau reglamentuos monopolini� šilumos tiek�j� veikl�, išspr�s šilumos punkt� valdymo problemas, o vartotojams garantuos negin�ijam� teis� pasirinkti, kiek šilumos jie nori pirkti iš šilumos tiek�jo.

Naujasis šilumos �kio �statymo pakeitimas suk�l� sumaišt� tarp Šiauli� gyventoj�. Pagal j� daugiabu�i� nam� šilumos punkt� nebegal�s pri�i�r�ti šilumos tiek�jas. Skirtingai nei kituose miestuose, Šiauliuose beveik visi daugiabu�i� nam� šilumos punktai priklauso ne gyventojams, o „Šiauli� energijai“, kuri iki šiol pri�i�ri šilumos punktus. J� amortizacija buvo �skai�iuota � šilumos kain� – gyventojams nereik�jo r�pintis detal�mis, šilumokai�io pakeitimu ir pan. Dabar šilumos punktai bus u�krauti gyventojams ant pe�i�.

Pakeista kainodara

Tai kokios tos �statymo pataisos, suk�lusios r�pes�i� daugiabu�i� bendrijoms? Pirmoji – pakeista šilumos kainodara ir � šilumos kain� ne�traukiamos šilumos punkt� prie�i�ros s�naudos.

Ši nuostata reiškia, kad mokes�iai, susij� su šilumos tiekimo sistem� prie�i�ra, nebebus automatiškai �traukiami � šilumos kain�. Mokestis u� tinkam� ir efektyvi� šilumos punkto prie�i�r� bus apskai�iuojamas pagal konkre�ios savivaldyb�s patvirtintus prie�i�ros �kainius ir s�skaitoje tur�s b�ti pateikiamas atskiroje eilut�je – tur�s b�ti aiškiai parašyta, kiek kainuoja šildymo paslauga ir kiek mokama u� šilumos punkto prie�i�r�.

Energetikos ministerija nurodo, kad dabar � šilumos kain� �traukiamas punkto prie�i�ros mokestis yra ma�daug 2 ct u� 1 kWh ir sudaro beveik 8 proc. s�skaitos sumos. Be to, šis mokestis priklauso ir nuo lauko temperat�ros, t. y. kuo lauke šal�iau, tuo labiau gyventojams brangsta šilumos punkto prie�i�ra. Energetikos ministerijos matematika paprasta: jei dabar 60 kv. metr� bute gyvenantis asmuo u� šildym� moka 300 Lt, tai apie 8 proc. šios sumos (24 Lt) sudaro punkt� prie�i�ros mokestis. Teigiama, kad �sigaliojus pataisai ir su punkto pri�i�r�toju suder�jus vidutin� prie�i�ros mokest�, tarkim, 10 ct u� 1 kv. m b�sto ploto, mokestis suma��t� net 4-6 kartus – iki 6 Lt. Nurodoma ir kita galimyb� suma�inti mokest� u� prie�i�r� – gyventojai su pasirinktu pri�i�r�toju gal�s der�tis d�l galutinio mokes�io (ct u� kv. m) u� šilumos punkto prie�i�r�. Netenkinant prie�i�ros s�lygoms ar teikiam� paslaug� kokybei, jie gal�s laisvai pasirinkti kit� paslaugos teik�j�.

Mieste mokestis smarkiai nesikeis

„Šilumos tiek�jams suteiktas pereinamasis laikotarpis iki 2012 m. vasario 1 d., per kur� jie turi perskai�iuoti šilumos energijos kain� ir patvirtinti teis�s akt� nustatyta tvarka nauj�, išbraukdami bet kokias s�naudas, susijusias su šilumos punktais“, – teigia AB „Šiauli� energija“ atstov� Toma Grikštien�.

Šie pakeitimai didel�s �takos šiuo metu galiojan�iai šilumos energijos kainai netur�s, nes, anot T. Grikštien�s, „Šiauli� energija“ netaik� diferencijuot� šilumos energijos kain� – � galiojan�i� šilumos energijos kain� buvo �trauktos tik šilumos punkt� s�naudos (nusid�v�jimas ir med�iagos), kurios sudaro labai nedidel� šilumos energijos kainos dal� (0,4 ct/kWh). U� šildymo bei karšto vandens sistemos prie�i�r� šiuo metu AB „Šiauli� energija“ taiko Šiauli� m. savivaldyb�s sprendimu nustatyt� 10 ct/m2 per m�nes� tarif�.

Nesusij� darbo santykiais

Kita �statymo naujov� – pastato šildymo ir karšto vandens sistemos pri�i�r�toju (eksploatuotoju) negal�s b�ti šilumos tiek�jai ir asmenys, susij� su šilumos tiek�ju darbo santykiais ar teikiantys prekes ar paslaugas šilumos tiek�jams.

Taigi gyventojai gal�s pasirinkti tok� pri�i�r�toj�, kuris savo darb� – sistemos paruošim� sezonui, hidraulinius bandymus ir kt. – atliks u� ma�esn� kain�, nei tai darydavo monopolininkas.

Ar dabartinis namo šilumos ir karšto vandens sistem� pri�i�r�tojas atitinka �statyme numatyt� nešališkumo reikalavim�, tur�s informuoti Valstybin� energetikos inspekcija.

Nuo 2012 m. liepos 1 d. sutartys su šilumos punkt� pri�i�r�tojais, kurie bus pripa�inti susij� su šilumos tiek�jais, neteks galios. Daugiabu�io namo gyventojai prival�s pasirinkti nauj� pri�i�r�toj� bals� dauguma visuotiniame gyventoj� ir patalp� savinink� susirinkime. Š� susirinkim� privalo organizuoti namo bendrijos valdyba, �galiotas asmuo ar namo administratorius.

Šilumos punkto prie�i�ros paslaugas gali teikti ir fizinis, ir juridinis asmuo, ir pati namo bendrija, ta�iau visais atvejais pasirinktas pri�i�r�tojas prival�s gauti Valstybin�s energetikos inspekcijos patvirtint� atestat�. Jei namo bendrija nor�s punkto pri�i�r�toju pasirinkti vien� iš namo gyventoj�, pastarasis tur�s kreiptis � ši� inspekcij� d�l atestacijos.

Gyventojams laiku nepasirinkus naujo pri�i�r�tojo, tai atlikti privalo nam� administruojanti �mon�. Ji iki 2012 m. liepos 1 d. privalo pasir�pinti, kad naujas pri�i�r�tojas b�t� parinktas.

Pasirinkimo pareiga negalioja tiems daugiabu�iams namams, kuriuose namo šilumos punkto prie�i�ros paslaugas atlieka pri�i�r�tojas, atitinkantis priimt� Šilumos �kio �statymo pataisas, pvz., namo bendrija ar fizinis asmuo, gyvenantis tame pa�iame name, ar �mon�, kuri n�ra susijusi su šilum� tiekian�ia bendrove.

Pagal kit� �statyme numatyt� išimt� s�sajumo su šilumos tiek�ju draudimas yra netaikomas gyvenamosiose vietov�se, kuriose gyvena ma�iau negu 50 t�kst. gyventoj�, jeigu savivaldyb�s taryba nenusprend�ia kitaip.

Gyventoj� bendrijoms nutraukus sutartis su šilumos punktais iki šiol besir�pinan�ia „Šilumos energija“, dalis šios �mon�s darbuotoj� liks be darbo. „Darbuotoj�, kurie po 2012 m. liepos 1 d. nebegal�s atlikti šilumos punkt� prie�i�ros, bendrov�je šiuo metu dirba apie 20. Po 2012 m. liepos 1 d., jei vartotojai nepasirinks naujo šilumos punkto pri�i�r�tojo anks�iau, su šiais darbuotojais bendrov� bus priversta nutraukti darbo sutartis“, – teigia „Šiauli� energijos“ atstov� spaudai T. Grikštien�.

Reguliuos pri�i�r�tojas

Pagal tre�i�j� �statymo pakeitim� šilumos tiek�jas �statymiškai atskiriamas ir nuo šilumos punkt� valdymo – teis� reguliuoti (nuotoliniu ar kitu b�du) namo šilumos punkto �rengini� darb� tur�s tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos pri�i�r�tojas.

Šiuo pakeitimu �teisinama tai, kad tik vartotojai gal�s pasirinkti ir reguliuoti namo šilumos suvartojimo kiek� bei temperat�r�. Tai reiškia, kad daugiabu�i� vartotojai gal�s pirkti tiek šilumos, kiek jiems reikia, o šilumos tiek�jas negal�s jokiomis priemon�mis ir jokiais �taisais s�lygoti šilumos suvartojimo name. Tai leis gerokai suma�inti išlaidas u� šilum�.

Šilumos punkto pri�i�r�tojai tur�s u�tikrinti, kad šilumos tiek�jai nuotoliniu b�du nereguliuot� šilumos vartojimo name. Pri�i�r�tojus kontroliuos Valstybin� energetikos inspekcija.

Suk�l� nema�ai problem�

Kol n�ra po�statymini� akt�, neaiškus punkt� per�mimo mechanizmas. Mieste beveik 100 proc. j� priklauso „Šiauli� energijai“. „Yra ruošiama po�statymin� teis�s akt� baz�, kuri nustatys, kaip tur�s b�ti �gyvendinti Šilumos �kio �statymo pasikeitimai, kartu ir tai, kaip bus pakeista šilumos punkt� nuosavyb�s teis� tuose daugiabu�iuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose šilumos punktai nuosavyb�s teise priklauso šilumos tiek�jui“, – teigia T. Grikštien�.

Jolita Kaupien�, Til��s g. 26 savinink� bendrijos pirminink�, teigia, kad visai nenori „Šiauli� energijai“ priklausan�io šilumos punkto perimti, nes tur�s u� j� atsakyti: „Per metus gali tekti tris kartus keisti šilumokait� ar kitas detales. Tai kosminiai pinigai bendrijai!“

Virginija Remeikien�, Klev� g. 13 bendrijos pirminink�, teigia, kad bendrija dabar n�ra pasirengusi perimti šilumos punkto: „Reikia b�ti sukaupus apie 20 t�kst., nes jeigu išeis visi šildymo elementai iš karto iš rikiuot�s, tai kol mes gausime juos, nusipirksime, pataisysime... Vienas ponas Dievas te�ino, kiek reik�s.“

„Turiu aš atestat�, leid�iant� man pri�i�r�ti šilumos punkt�, bet kas iš to? K� man reik�s daryti, jei jis suges? Kur gauti atsargini� dali�, kuri� kaina – mil�iniška? – klausia Stanislava Šabanien�, Vilniaus g. 33 savinink� bendrijos pirminink�. – Per metus „Šiauli� energijos“ darbininkai du kartus atva�iuoja tvarkyti šilumos punkto �rangos. O k� man reik�s daryti, jei kas nors prakiurs? �ia juk ne moteriškas darbas!“

Anot S. Šabanien�s, �statymo pataisos n�ra apgalvotos. Pirminink� stebisi, kod�l bendrijoms nepalikta galimyb� pasilikti t� pat� šilumos punkt� pri�i�r�toj�. „Skambino man jau iš „Saul�s valdos“, si�l� savo paslaugas. Visa tai aš ir pati galiu padaryti. Ir darau“, – sak� ji.

Kaina bus perkelta iš vienos eilut�s � kit�

� šiuo metu galiojan�i� „Šiauli� energijos“ taikom� šilumos energijos kain� šilumos punkt� prie�i�ros s�naudos nebuvo �trauktos – � j� buvo �skai�iuotos tik šilumos punkt� s�naudos (0,40 ct/kWh). Nuo kit� met� vasario 1 d. šios s�naudos iš šilumos energijos kainos bus išbrauktos ir tur�s b�ti �trauktos � šilumos punkto prie�i�ros tarif�, kur� nustatys Šiauli� miesto savivaldyb�.

„Koks bus naujasis šilumos punkt� prie�i�ros tarifas, kol kas pasakyti sunku – j� nustatys Savivaldyb�, ta�iau reik�t� atkreipti d�mes� � tai, kad vartotojai tur�s apmok�ti ne tik šilumos punkto ir jo prie�i�ros s�naudas, bet ir šilumos punkto b�senos atk�rimo išlaidas“, – teigia „Šiauli� energijos“ atstov�.

Šilumos punkto prie�i�ros tarif� vartotojai mok�s j� daugiabu�io gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistem� (kartu ir šilumos punkto) pri�i�r�tojui. Kol bus sudarytos sutartys su šildymo ir karšto vandens sistem� pri�i�r�tojais, nesusijusiais su šilumos tiek�ju, šildymo ir karšto vandens sistemas pri�i�r�s esami pri�i�r�tojai, bet ne ilgiau nei iki 2012 m. liepos 1 d.

Inicijavo prezident�

Šilumos �kio �statymas pakeistas inicijavus prezidentei Daliai Grybauskaitei. Jos teigimu, su šilumos ar jos gamybai naudojamo kuro tiek�jais susij� asmenys r�pinosi ne namo gyventoj� interesais, ekonomiškesniu šildymu, o atvirkš�iai – buvo suinteresuoti kuo didesniu, neretai netgi reali� gyventoj� poreiki� neatitinkan�iu vartojimu. Tokia praktika, pasak jos, turi baigtis.

„Vartotoj� interesai buvo pamiršti, kai tie patys asmenys ir teik� šilum�, ir reguliavo šilumos punkt� darb� – sprend�, kiek šilumos perka vartotojai“, – sak� D. Grybauskait�.

Tiesa, reik�t� priminti, kad šilumos �kio pad�t� imtasi keisti d�l ne m�s� mieste, o sostin�je susiklos�iusios situacijos. Ir tiesiai šviesiai, ir ne visai buvo sakoma, kad �statymas buvo pakeistas d�l sostin�s šilumos �kio monopolininko „Icor“ (anks�iau „Rubicon group“). Ant antirubikoninio arkliuko � Vilniaus rinkimus jojo ne viena partija, ta�iau dar n� vienai j� nepavyko šios bendrov�s gali� sostin�je suma�inti.

Te�le�fo�nas au�to�mo�bi�ly�je�� ir b�da, ir pa�gal�bi�nin�kas

Povilas LUNG�

Atrodyt�, savaime suprantama, kad kelyje vis� d�mes� b�tina skirti automobiliui vairuoti. Vis d�lto kone kasdien tenka matyti vairuotoj�, kurie, net ir atlikdami sud�tingus manevrus, iš rank� nepaleid�ia telefono. Savaitraštis „Šiauliai plius“ pasidom�jo, koks pavojus jiems kyla ir kokios baudos gresia.

2011 m. kovo 1 - spalio 31 d. šalyje išaiškinta per 17 t�kst. draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemon�mis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymo atvej�.
Dragan SASIC nuotr.

Nekalba tik 40 proc. vairuotoj�

Atlikus sociologin� Lietuvos vairuotoj� apklaus� paaišk�jo, kad daugiau nei pus� (60 proc.) apklaust�j� vairuodami naudojasi telefonu be laisv�j� rank� �rangos – ne tik atsiliepia, kai jiems skambina, bet ir rašo trump�sias �inutes. 26 proc. teig�, kad tik atsiliepia ir kalba, kai jiems skambina, 18 proc. – kad naudojasi telefonu visada, kai tik reikia. 14 proc. apklaust� vairuotoj� teig� telefonu besinaudojantys tik stov�dami ar jud�dami mieste nedideliu grei�iu. Net 2 proc. apklaust�j� nurod� tai darantys ir greitkeliuose.

Deja, tragiški �vykiai keliuose �rodo, kad toks elgesys prie vairo turi �takos vairavimui. Avarijos da�niau padaromos, kai vairuotojo d�mesys b�na sutelktas ne tik � keli�, bet ir � pokalb�, dar blogiau – trump�j� �inu�i� rašym� ar naršym� internete.

Tiesa, apklausa atskleid� ir skirtum� tarp prie vairo telefonu kalban�i� vyr� bei moter�. Nustatyta, kad moterys da�niau telefonu naudojasi tik kai joms skambina, o vyrai – visada, kai tik reikia – ir patys skambina, ir atsiliepia.

U�draudus nesuma��jo avarij�

�domius duomenis paskelb� JAV eismo nelaimi� tyrimo institutas (HLDI). Jis keturiose valstijose atliko tyrim� ir nustat�, kad po to, kai vairuotojams buvo u�drausta prie vairo naudotis mobiliuoju telefonu, avarij� netgi padaug�jo. Instituto specialist� teigimu, j� padaug�jo tarp jaunesni� nei 25 m. vairuotoj�. B�tent šie vairuotojai da�niausiai rašo SMS �inutes vairuodami.

Ekspertai mano, kad tokia tendencija parodo draudimo naudoti telefon� vairuojant neefektyvum�, nes gyventojai jo vis tiek nepaiso. Avarij� pagaus�jim� jie aiškina tuo, kad vairuotojai band� sl�pti telefonus nuo vaizdo kamer� ar policinink� ir nukreipdavo �vilgsn� kur kas �emiau, nei jis b�na �prastai rašant SMS �inut�.

Nemenkos baudos

Anot Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keli� policijos biuro Administracin�s veiklos ir eismo �vyki� tyrimo poskyrio viršininko Loreno Dainausko, vadovaujantis LR ATPK 1241 straipsnio 2 dalies nuostatomis, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemon�mis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovin�ios transporto priemon�s variklis išjungtas), nesilaikymas vairuotojams u�traukia baud� nuo 100 iki 300 lit�, ta�iau da�nas j� bando išsisukti neigdamas, kad kalb�jo telefonu vairuodamas.

Kaip policininkai nustato fakt�, kad vairuotojas vairuodamas tikrai naudojosi mobiliuoju telefonu? Remiantis LR ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimi �rodymai administracinio teis�s pa�eidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareig�nai �statymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teis�s pa�eidimas. Šie duomenys nustatomi administracinio teis�s pa�eidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo �rašais, liudytoj� parodymais, nukent�jusio ir patraukto administracin�n atsakomyb�n asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais �rodymais, daikt� ir dokument� pa�mimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

M�s� vairuotojai yra link� išsisukin�ti. Net ir suvokdami, kad pasielg� netinkamai, jie vis tiek bando �rodin�ti, kad nusi�engimo nepadar�. Policijos atstovai tvirtina, kad keli� patruliai šiaip be reikalo vairuotoj� nestabdo.

K� vert�t� �inoti, naudojantis mobiliuoju telefonu vairuojant, ir kas gal�t� pad�ti ir saugiai keliauti, ir bendrauti?

B�nant prie automobilio vairo, kalb�ti mobiliuoju telefonu leid�iama tik išjungus stovin�io automobilio varikl� arba naudojant laisv� rank� �rang�.

Jei vairuodami gavote trump�j� �inut�, ji tikrai palauks, kol pasieksite savo kelion�s tiksl� ar sustosite pakeliui atsigerti kavos. Skaityti ir rašyti trump�sias �inutes, naršyti internete, �aisti �aidimus telefonu – ne pats geriausias sumanymas prie vairo.

S�dant prie vairo, telefon� rekomenduojama pasid�ti patogiai, kad netrukdyt�, o prireikus b�t� galima lengvai pasiekti. Telefono ieškojimas kelni� kišen�je ar rankin�je tikrai nepad�s vairuoti saugiau.

Šiais laikais daugelis tiesiog negali sau leisti „prabangos“ ignoruoti svarbius skambu�ius, tod�l jei da�nai tenka kalb�ti b�nant automobilyje, rekomenduojama �sigyti laisv�j� rank� �rang�. Jei tokios neturite, bet manote, kad neatsispirsite pagundai atsiliepti � skambu�ius b�dami prie vairo, telefon� geriau išjunkite. Laidu prie telefono prijungiamos ausin�s – bene geriausias ir pigiausias variantas, nes jos dabar parduodamos kartu su daugeliu telefon�. Jei vis d�lto manote, kad laidai riboja j�s� laisv�, išbandykite belaides ausines, veikian�ias „Bluetooth“ ryšiu.

Per garsiakalbius veikianti �ranga tinka tiems, kurie nenori joki� ausini�. Yra ir laidini�, ir belaid�i�, ir atskir� garsiakalb� turin�i�, ir � automobilio garso sistem� montuojam� prietais�. Vis daugiau vairuotoj� renkasi „Bluetooth“ funkcij� turin�ius laisv� rank� �renginius. Telefono, kuriame veikia „Bluetooth“ ryšys, net nereikia išsiimti iš kišen�s ar rankin�s – u�vedus automobil�, sistema iškart „atpa��sta“ telefon�, o skambinan�iojo balsas sklinda iš automobilio garsiakalbi�. Aišku, šis patogumas n�ra pigus.

Tiesa, turb�t svarbiausias dalykas tas, kad automobilyje ir vairuotojui, ir keleiviams apskritai der�t� išjungti mobiliuosius telefonus, nes j� skleid�iamos bangos atsimuša � automobilio k�bul�, tod�l keleiviai yra tartum mikrobang� krosnel�je. Reik�t� nepamiršti ir to, kad did�iausi� pavoj� kelia ne u�imtos rankos, o kalb�jimu u�imtos smegenys.

Gero ir saugaus kelio!

As�mens duo�me�nys�� kaip van�duo

Povilas LUNG�

Gimimo data, gyvenamoji vieta, šeimin� pad�tis, pajamos per m�nes�, išlaidos – kod�l taip lengvai pateikiame savo asmens duomenis bet kam, kas tik j� paprašo? Ar siekdami asmenin�s naudos – nor�dami �sigyti nuolaid� kortel�, u�pildydami anket� dalyvauti loterijoje – nepatiriame dar daugiau r�pes�i� ir išlaid�?

Ne paslaptis, kad �vairios firmos galyb� informacijos susirenka steb�damos, kokiomis paslaugomis naudojasi ar kokias prekes �sigyja j� nuolaid� korteli� tur�tojai.
Andriaus TVERIJONO nuotr.

Prezentacijos – ir galim� klient� paieškos

Ne paslaptis, kad �vairios firmos galyb� informacijos apie galimus klientus susirenka „atsitiktinai“ – prašydamos pateikti asmens duomenis u�pildant tam tikras anketas, kuponus dalyvauti loterijose. Juk n�ra nieko papras�iau, nei išdalyti šimtus nuolaid� korteli� ir v�liau steb�ti, kokios prek�s paklausios tam tikrose vartotoj� grup�se ir pan. Netgi juntamas tam tikras primygtinis prekybos centr� si�lymas naudotis nuolaid� kortele, nes tik pateikus j� galima �sigyti tam tikr� preki� pigiau.

�inoma, informacija gali b�ti surinkta ir gerokai papras�iau. Da�nai po �vairi� „siurblio prezentacij�“ ar prista�ius koki� nors kit� paslaug� prašoma pateikti penki� ar net penkiolikos geriausi� draug� ar giminai�i� adresus arba telefono numerius, nes galb�t ir jiems tokia prezentacija b�t� aktuali (geriausias b�das atkeršyti tave apgavusiam ar skolos negr��inusiam draugui – �traukti j� � š� „geriausi� bi�iuli�“ s�raš�...).

Pasigilinus � Lietuvos Respublikos asmens duomen� teisin�s apsaugos �statym� galima daryti išvad�, kad prezentacij� organizatoriams teikti geriausi� draug� ar giminai�i� kontaktinius duomenis galima tik tada, kai jie sutinka. Tokiais atvejais reik�t� susisiekti su asmeniu ir pasiklausti, ar jis neprieštarauja, kad b�t� pateikti atitinkami jo duomenys, reik�t� nurodyti �mon�s ir jos atstovo rekvizitus bei tiksl�, kuriuo duomenis norima teikti.

O k� daryti tiems, kurie nebegali atsiginti �vairi� pasi�lym� telefonu, kai d�l reklamini� leidini� � pašto d��ut� nebetelpa periodin� spauda ar kai gaunami �vairias paslaugas si�lan�i� �moni� laiškai, adresuoti b�tent tau?

Prisimin� po pusantr� met�

� „Šiauliai plius“ redakcij� at�j�s pagyven�s šiaulietis, nešinas jam adresuotu laišku, parod� �mon�s „General Financing“ pasi�lym�. „Gav�s laišk� iš kreditus teikian�ios bendrov�s net išsigandau – galvojau, kad kas nors pasinaudojo mano asmens duomenimis ir pa�m� kredit�, o man dabar teks kelerius metus mok�ti“, – pasakoja šiaulietis.

Iš UAB „General Financing“ gautame laiške rašoma, kad vyras prieš pusantr� met� dom�josi šios bendrov�s paslaugomis bei galimybe gauti vartojimo kredit�, buvo atliktas jo mokumo �vertinimas, bet �mon�s paslaugomis nebuvo pasinaudota.

„� šit� firm� niekada nesikreipiau ir jokio savo mokumo �vertinimo neatlikau. Ka�kada kreipiausi � „Swedbank�“, kad man suteikt� vartojimo kredit�. Gal iš ten „pab�go“ kokia nors mano asmenin� informacija?“ – svarst� šiaulietis.

Ar šie asmeniniai duomenys nepatenka � kitas �mones, jeigu yra atliekamas kliento mokumo �vertinimas? Juk šiais laikais išlikti konkurencin�je rinkoje sud�tinga, �mon�s iš kailio neriasi, kad tik prisiviliot� klient�.

Saulius Abraškevi�ius, „Swedbank“ komunikacijos departamento atstovas spaudai, kategoriškai atmeta bankui mestus �tarimus: „Bankas taiko aukš�iausius saugumo reikalavimus ir sprendimus klient� duomen� apsaugai. „Swedbank“ atmeta kaltinimus duomen� nutekinimu tre�iosioms šalims, nes tai niekaip nesiderina su atsakingos ir s��iningos bankininkyst�s principais.“

Diana Gedeikyt�-Jakutien�, „General Financing“ reklamos ir komunikacijos skyriaus vadov�, atskleid�, kad ši bendrov� prieš metus atsisak� prekinio �enklo „Kreditas 123“, tad gali b�ti, kad �mogus tiesiog nesusiejo, jog laišk� gavo iš tos pa�ios bendrov�s: „Gali b�ti, kad šiaulietis atliko mokumo �vertinim� ne m�s� bendrov�s skyriuje, o partneri� prekybos vietoje, pavyzd�iui, „Topo centro“ parduotuv�je, Lietuvos pašte arba bet kurioje kitoje �mon�je, kuri yra m�s� partner� ir parduoda prekes arba paslaugas išsimok�tinai.“

Nebereikia – sunaikink

�domu, kod�l klientas prisimintas net po pusantr� met�. Asmens duomen� teisin�s apsaugos �statymo 4 straipsnis, reglamentuojantis toki� duomen� saugojim� ir sunaikinim�, numato, kad šie duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomen� tvarkymo tikslai. Kai asmens duomenys nebereikalingi šiais tikslais, jie turi b�ti sunaikinti, išskyrus tuos, kurie nustatytais �statymais turi b�ti perduoti valstyb�s archyvams.

�statymo 22 straipsnyje numatyta, jog bankai ir kitos kredito �staigos bei finans� �mon�s u�tikrina, kad gauti duomenys neb�t� saugomi ilgiau negu 12 m�nesi�, jeigu buvo priimtas sprendimas atsisakyti suteikti paslaug�. Jei paslaugomis vis d�lto buvo pasinaudota – tada ne ilgiau negu 10 met� nuo ši� �sipareigojim� �vykdymo dienos.

„General Financing“, matyt, n�ra gerai išstudijavusi šio �statymo. Anot �mon�s atstov�s, problem� galima išspr�sti paprastai – reklamini� pranešim� visada galima atsisakyti, tereikia kreiptis � juos siun�ian�i� bendrov�. Ta�iau kod�l turim vargti atsisakin�dami to, ko neu�sisak�m?

Tiesiogin� rinkodara – šiukšl�s pašto d��ut�je

O gal vis d�lto � redakcij� besikreipusiam šiaulie�iui šlubuoja atmintis? Gal jis, pasirašydamas sutikim� atlikti jo mokumo �vertinim�, pasiraš� ir k� nors daugiau?

Asmens mokumo �vertinimas atliekamas tik gavus raštišk� sutikim� tvarkyti asmens duomenis. Asmuo gali nurodyti, ar jis sutinka, kad jo duomenys b�t� tvarkomi ir rinkodaros tikslais. „� redakcij� kreip�sis asmuo buvo dav�s sutikim� jo asmens duomenis tvarkyti rinkodaros tikslais, kitu atveju laiško jam neb�tume siunt�“, – teigia D. Gedeikyt�-Jakutien�. Gal ir dav�, gal ir ne. Juk po pusantr� met� tikrai daugelis neatsimins, kur koki� varnel� pad�jo ir ar

išvis buvo ka�kur tikrin�sis savo mokum� bei k� nors pild�s.

Kas gi ta stebuklinga tiesiogin� rinkodara, kurios tikslais naudojami m�s� asmeniniai duomenys, kai prašome išduoti elementari� maisto preki� parduotuv�s nuolaid� kortel�?

Pagal t� pat� �statym� tokia rinkodara yra veikla, skirta paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu b�du si�lyti asmenims prekes ar paslaugas ir teirautis j� nuomon�s d�l si�lom� preki� ar paslaug�.

�i�r�k, k� pasirašai

Kadangi valstybin� duomen� inspekcija da�niausiai gauna skund� d�l tiesiogin�s rinkodaros, tai kiekvienas vartotojas tur�t� �inoti, kad prieš duodamas sutikim� d�l savo asmens duomen� tvarkymo tiesiogin�s rinkodaros tikslais tur�t� apsispr�sti, ar jis apskritai nori pateikti savo asmens duomenis. Bet juk da�nai galvojama, kad jei nesutiksi, tai ir negausi, šiuo atveju – paslaugos.

Jei vartotojas vis d�lto sutiko, vert�t� jam pagalvoti, kiek duomen� apie save jis nori atskleisti, kokiu b�du jis nori gauti tiesiogin�s rinkodaros pasi�lymus (el. paštu, paštu, telefonu ir pan.). Duomen� pateik�jas tur�t� išsiaiškinti jam r�pimus klausimus (pvz., kokiais tikslais bus tvarkomi duomenys, kokius asmens duomenis pateikti yra privaloma, kam jie bus teikiami) dar prieš sutikdamas.

Anot Alinos Semionovait�s, Valstybin�s duomen� apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologij� skyriaus vyr. specialist�s, pasitaiko nema�ai atvej�, kai klientai pamiršta, kad buvo dav� sutikim� tvarkyti savo asmens duomenis tiesiogin�s rinkodaros tikslais, ir kreipiasi � inspekcij� sk�sdami �staigas ar �mones, kurios naudojasi j� duomenimis.

Duomen� pateik�jas tur�t� atid�iai perskaityti vis� informacij� prieš pateikdamas savo asmens duomenis. Sutikdamas dalyvauti loterijoje, lojalumo programoje, jis tur�t� pasidom�ti, ar jo u�pildomose formose n�ra �rašyta s�lyg�, numatan�i�, kad jo pateikti duomenys bus panaudoti tiesiogin�s rinkodaros tikslais. Da�nai to, kas parašyta beveik ne�skaitomu šriftu, arba jei papildom� s�lyg� – ištisa „paklod�“, skub�damas klientas net nepaskaito.

Asmens kodas – perteklin� informacija

Ar gali �mon� prašyti asmens kodo, išduodama nuolaid� kortel� ar teikdama koki� nors kit� paslaug�? Juk pakakt� gimimo datos, nors ir ji neb�tina, tarkim, perkant batus ar lepinantis soliariumo malonumais.

�statymas nurodo, kad draud�iama asmens kodus skelbti viešai, draud�iama juos rinkti ir naudoti tiesiogin�s rinkodaros tikslais. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatav�s, kad tiesiogin�s rinkodaros tikslu tvarkomas fizinio asmens kodas yra perteklinis duomuo.

Duomenys patvoriuose

Valstybin� duomen� apsaugos inspekcija vis gauna pranešim� d�l nesunaikint� dokument�, išm�tyt� gatv�se ar pakel�se, kartu su šiukšl�mis išmest� nereikaling� dokument� kopij� su asmens duomenimis, privatiems asmenims ir institucijoms adresuotais laiškais, kuriuose yra asmens duomen�, pvz., laiško siunt�jo ir gav�jo adresas, duomenys apie asmens atliktus mok�jimus, kuriuose matyti s�skait� numeriai ir pan. Dokumentuose pasitaiko ir konfidencialios informacijos, pvz., iš sveikatos prie�i�ros �staig� gautos pa�ymos bei kiti duomenys, kurie gali b�ti panaudoti be duomen� subjekto �inios ir gali pa�eisti jo interesus.

Inspekcija nuolat primena, kad labai svarbu tinkamai pasir�pinti nebereikalingais dokumentais, raštais ir jokiu b�du toki� nereikaling� dokument�, kuriuose yra asmens duomen�, neišmesti su šiukšl�mis, prieš tai j� nesunaikinus.

Darbuotojas taip pat turi teis� � privatum�

Kandidat� � tam tikr� darbo viet� asmens duomen� saugojimas – kita aktuali problema. Visi galim� darbuotoj� asmens duomenys, pra�jus m�nesiui po pranešimo pretendentui, kad jis nebus �darbintas, turi b�ti sunaikinti arba gr��inti. Teis�s saugoti šiuos duomenis taip pat n�ra, nes nepasirašyta darbo sutartis. M�nes� saugoti duomenis numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kuriame nustatytas vieno m�nesio terminas teisme gin�yti atsisakym� priimti � darb�.

Potenciali� darbuotoj� asmens duomenis galima tvarkyti ir v�liau, kadangi gali atsitikti taip, kad tas pats darbdavys po kiek laiko v�l si�lys kit� arba tok� pat darb�, tod�l duomen� baz�je turimi potenciali� darbuotoj� duomenys suma�int� �darbinimo išlaidas, suteikt� galimyb� grei�iau rasti tinkam� darbuotoj�. S�lyga – turi b�ti gautas ne�darbint� asmen� raštiškas sutikimas. Darbo ieškantys �mon�s tur�t� b�ti informuoti, kad darbdavys rengiasi pasi�lyti jiems darb� ateityje, tod�l prašo leidimo ir toliau tvarkyti asmens duomenis. Jei �mogus nesutinka, jo duomenys turi b�ti sunaikinti, nesvarbu kokio pavidalo yra – popieriniai, elektroniniai ar kitokie.

Mes – nupirkti

J�s n� ne�sivaizduojate, kas gal�t� pateikti daugiausia duomen� apie jus. Ogi visa�inis „Google“! Pabandykite paieškos laukelyje �rašyti savo vard� bei pavard� ir b�site maloniai (arba ne) nustebinti, kiek daug informacijos apie jus yra internete. Aišku, jeigu j�s� n�ra �vairiuose (paprastai keliuose iškart) socialiniuose tinkluose, rinkim� kandidat� s�rašuose, nors šiais laikais ko tik juose n�ra ar nebuvo, jei nedalyvaujate interneto konferencijose ar dar kur nors, informacijos apie jus bus minimaliai.

Da�niausiai patys esame kalti d�l to, kad m�s� �prastinio pašto d��ut�s neu�sidaro nuo savo turinio, elektronin�s perpildytos brukalo, o telefonai netyla nuo paslaug� teik�j� pasi�lym�. Juk nepraeiname neu�pild� loterijos anket�, kad tik laim�tume visureig� ar pagul�tume Turkijos papl�dimy. Ir visur pateikiame savo, savo artim�j� ir draug� asmens duomenis. Tai kod�l ieškome kalt�?

Ei�l�s il�g�ja�� pra��an��i��j� kom�pen�sa�ci�j� vis dau�giau

Jurgita TUZINAIT�

Spalio m�nesio viduryje prasid�jus šildymo sezonui, Šiauli�, Radviliškio ir Kelm�s gyventojai, baimindamiesi didel�mis kainomis grasinan�ios �iemos, suskubo � savivaldybi� socialin�s paramos skyrius prašyti kompensacij� u� šildym�.

Šiauliuose d�l kompensacij� u� šildym� šiemet jau kreip�si 18401 asmuo.
Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Savaitraštis „Šiauliai plius“ pasidom�jo, kokia šiose savivaldyb�se kompensacij� skyrimo tvarka, kiek jos prašan�i�j� buvo pernai ir šiemet, kiek buvo ir kiek planuojama skirti l�š� šildymo išlaid� kompensacijoms padengti.

Daug�ja prašan�i�j�

Ne vien� miesto gyventoj� prognoz�s apie brangsiant� šildymo sezon� veja � savivaldyb�s socialin�s paramos skyri� prašyti mokes�i� kompensacij�. Centrin�s Šiauli� miesto dalies gyventojai turi kreiptis adresu Vytauto g. 147, pietin�s miesto dalies gyventojai – Aido g. 10A. Tvirtinama, kad talon� pas specialistus jau neb�ra iki sausio m�nesio, nes juos išsidalijo pirmiausiai suskub�. Vieni juos pasi�m� vasar�, kiti – išgird� apie klient� eiles Vilniuje ir Klaip�doje.

Gyventojai d�l mokes�i� kompensacij� gali kreiptis ir be talon�, palauk� bendroje eil�je. Statistika rodo, kad d�l brangstan�io šildymo daug�ja kompensacij� prašan�i� �moni�: rugs�jo prad�ioje per savait� kreip�si 100 šeim�, dabar per dien� – 250. Kasmet daug�ja ir kompensacijas gaunan�i� šiaulie�i� šeim�: 2009 m. jas gavo 5500 šeim�, praeit� �iem� – beveik 7000. Sp�jama, kad ši� �iem�, jeigu bus priimtos si�lomos �statymo pataisos, palengvinan�ios kompensacij� skyrimo tvark�, jas gaunan�i�j� dar padaug�s.

Tenka laukti valandas

Telefonu kalbinta šiauliet� Laura teig�, kad Socialin�s paramos skyriuje, esan�iame Vytauto gatv�je, susidaro ilgos eil�s, nusidriekian�ios per vis� koridori�. B�na, kad laukia

10-20 �moni�. Moteris min�jo, kad jos buto kvadrat�ra yra gana didel�, tad gaunama kompensacijos suma – tarsi lašas j�roje. Kompensacijos jauna moteris prašo jau antrus metus.

Socialin�s paramos skyriaus koridoriuje sutiktos moterys taip pat nebuvo labai patenkintos. Viena tvirtino, kad laukian�i�j� eil�s iš ties� b�na ilgos ir �mon�ms kartais tenka laukti net lauke ar u� dur�. Kompensacijos ji prašo jau daugel� met� ir vis� t� laik� taip pat vargsta. Kita moteris piktinosi, kad ma�iausiai valand� tenka praleisti u� dur� ir beveik dar tiek pat ��jus � kabinet�. U�trunka, kol sutvarkomi visi dokumentai, be to, pasak jos, darbuotojos tuo pa�iu metu atlieka ir kitus savo darbus. Šiauliet� svarst�, kad b�t� daug geriau, jeigu prašymus-paraiškas b�t� leid�iama pildyti koridoriuose, tada b�t� sutaupomas brangus laikas.

Reikaling� dokument� – begal�

Šiauli� miesto savivaldyb�s Socialini� išmok� poskyrio ved�ja Vida Rimšien� sako, kad kreipdamiesi d�l kompensacijos u� šildym� vis� pirma gyventojai Socialin�s paramos skyriuje u�pildo prašym�-paraišk�. B�tina pateikti ir šiuos dokumentus: suaugusi� šeimos nari� asmens tapatyb�s dokumentus; vaik� gimimo liudijimus ir j� kopijas; pensininko, invalidumo pa�ym�jim�, darbingumo lygio, darbingumo lygio d�l nelaimingo atsitikimo darbe ar profesin�s ligos, ne�galumo lygio pa�ym� ir kopij�; pa�ymas apie pajamas (vis� gaunan�i� pajamas šeimos nari� u� tris paskutinius m�nesius iki kreipimosi arba kreipimosi d�l socialin�s paramos m�nesio); pa�ymas iš mokymo �staig�, kai šeimoje yra student�; �em�s nuosavyb�s liudijim� arba pa�ym� apie turim� (nuomojam�) �em� ir kopij�; transporto priemoni� �sigijim� liudijan�ius dokumentus (pirkimo ir pardavimo sutart�, dovanojimo arba main� sutart�, pa�ym�-s�skait�, teismo sprendim�, paveld�jimo dokument� ir kopijas); santuokos, mirties, ištuokos liudijimus ir kopijas; teismo nutart� d�l išlaikymo vaikams priteisimo arba teismo patvirtint� sutart� d�l vaik� išlaikymo ir kopij�; �mon�s, �staigos, organizacijos ar antstolio išduot� pa�ym� apie l�šas vaikui išlaikyti; namo dokumentus, mokes�i� mok�jimo lapelius; kitus nenurodytus dokumentus, atsi�velgiant � aplinkybes.

Skai�iai vis auga

Pasak V. Rimšien�s, 2010 m. Šiauliuose d�l kompensacij� u� šildym� kreip�si 14153 asmenys, 2011 m. – 18401. Anot jos, norin�i�j� gauti kompensacij� u� šildym� eil�s visada yra – kartais didesn�s, kartais ma�esn�s. Socialini� išmok� poskyrio ved�jos duomenimis, pra�jusiais metais kompensacijoms u� šildym� skirta 4 mln. 818 t�kst. 467 Lt, šiemet planuojama skirti apie 6 mln. 296 t�kst. 500 Lt. Kompensacijas u� šildym� gali gauti ir nuosav� nam� savininkai, k�renantys dujomis ar malkomis.

Šiauli� rajono savivaldyb�s Socialin�s paramos skyriaus vyriausioji specialist� Dal� Staponkien� teigia, kad d�l kompensacijos u� b�sto šildym� asmuo pirmiausia kreipiasi � savo deklaruotos gyvenamosios vietos seni�nij�. Tada u�pildo Vyriausyb�s patvirtint� prašym�-paraišk�, nurodo duomenis apie save ir šeimos narius, veiklos pob�d�, turim� turt�, gaunamas pajamas, kit� piniginei socialinei paramai gauti b�tin� informacij�.

„Vadovaujantis Pinigin�s socialin�s paramos ma�as pajamas gaunan�ioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) administravimo tvarka, patvirtinta Šiauli� rajono savivaldyb�s tarybos 2005 m. bir�elio 30 d. sprendimu Nr. T-206, prašymai piniginei socialinei paramai gauti priimami vienuolikoje Šiauli� rajono seni�nij�“, – cituoja D. Staponkien�.

Specialist�s �iniomis, vidutinis kompensacij� gav�j� skai�ius per m�nes� 2010 metais – 1695 gav�jai. Per 2010 metus kompensacijoms u� šildym� skirta suma siekia 785 450 Lt. Šiais metais, pasak jos, kompensacij� planuojama skirti u� 1,32 mln. Lt.

Kaip kitur?

Radviliškio Socialin�s paramos skyriaus vyriausioji socialini� išmok� specialist� Sonata Benevi�ien� sako, kad Radviliškio rajono gyventojai d�l kompensacijos u� šildym� turi kreiptis pagal savo deklaruot� gyvenam�j� viet�. Ji teigia, kad kiekvienoje rajono seni�nijoje gyventojus aptarnauja socialinio darbo organizatoriai, o Radviliškio miesto gyventoj� prašymus priima Socialin�s paramos skyriaus socialini� išmok� specialistai.

Kreipdamiesi d�l kompensacijos u� šildym�, pareišk�jai irgi turi atnešti ir u�pildyti kr�vas dokument�. Pasak S. Benevi�ien�s, pareišk�jams nereikia pateikti duomen�, gaunam� iš šalies informacini� sistem� („Sodros“, Darbo bir�os, Nacionalin�s mok�jimo agent�ros ir kt.).

Socialin�s paramos skyriaus atstov�s duomenimis, 2010 m. d�l šildymo kompensacijos kreip�si 2796 šeimos, o išmok�t� kompensacij� suma siek� 2440,1 t�kst. Lt. Kadangi šildymo sezono prad�ia skelbiama nuo spalio m�nesio, tai besikreipian�i�j� d�l kompensacij�, anot jos, daugiausia šildymo sezono prad�ioje (spalio, lapkri�io ir gruod�io m�n.).

Reda Ka�dailien�, Kelm�s savivaldyb�s Socialin�s paramos skyriaus ved�ja, teigia, kad d�l b�sto šildymo kompensacijos Kelm�s miesto gyventojai kreipiasi � Kelm�s rajono savivaldyb�s administracijos Socialin�s paramos skyri�, o seni�nij� gyventojai – � savo gyvenamosios vietos seni�nijas.

Kelm�s savivaldyb�s Socialin�s paramos skyriaus pateiktais duomenimis, 2010 m. kreip�si 1115 šeim� (vien� gyvenan�i� asmen�), o 2011 m. spalio

1-17 d. kreip�si 308 šeimos (vien� gyvenan�i� asmen�). Skyriaus ved�ja tvirtina, kad norintieji gauti kompensacijas u� šildym� eil�se nelaukia, nes pastar�j� n�ra. 2010 m. buvo skirta ir išmok�ta

1 mln. 96 t�kst. 118 Lt, šiais metais planuojama išmok�ti ma�iau – 1 mln. 13 t�kst. 744 Lt.

I�rink�tie�siems tau�py�ti ne�pri�de�ra

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� miesto ir rajono, Radviliškio rajono savivaldybi� skyri� vadovai ir politikai ne tik gauna algas, priedus, kompensacijas vadinamosioms kanceliarin�ms išlaidoms, bet ir pakeliauja. Kelioni� � u�sien� metu jiems mokami dienpinigiai, kurie n�ra jau tokie ma�i. Valdininkai juk m�gsta keliauti, mokytis ir dar pinig� u� tai gauti. Na ir kas, kad miestas jau ant bankroto ribos. Kiek gi šios kelion�s atsieina mokes�i� mok�tojams?

Komandiruot�ms – beveik 100 t�kstan�i�

Nors visi aplinkui šaukia, kad „karalius nuogas“ – miestas ant bankroto slenks�io, valdininkai tik tr�k�ioja pe�iais ir patys, rodos, nesiruošia taupyti. Juk gerokai smagiau karpyti kit� �staig� biud�etus, nei patiems atsisakyti patogum� ir privilegij�.

Pernai Šiauli� miesto savivaldyb� valdinink� komandiruot�ms išleido 104 t�kst. lit�, šiemet – 99 t�kst. Ši� kadencij� daugiausia dienpinigi� iš Šiauli� savivaldyb�s administracijos valdinink� – 3787,65 Lt – buvo išmok�ta Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�jai Rasai Budrytei. Valdinink� vyko � Vaxjo (Švedija) ir Tartu (Estija).

Antroje vietoje yra Tarptautini� ryši� skyriaus ved�ja �ydron� Stanien�, kuriai buvo išmok�ta 3203,01 Lt dienpinigi� u� keliones � Eten�-Ler� (Olandija), Jelgav� (Latvija) ir Simrishamn� (Švedija).

Tre�ioje vietoje Šiauli� meras Justinas Sartauskas, kuriam buvo išmok�tas 1941 Lt u� keliones � Jelgav�, Vilni�, Krokuv� (Lenkija) ir Eten�-Ler�.

Savivaldyb�s administracijos direktoriui Vladui Damulevi�iui išmok�ti 1388 Lt u� kelion� � Eten�-Ler�. Vicemer� Danguol� Martinkien� vyko � Baranovi�ius (Baltarusija) ir gavo 289 Lt. Administracijos direktorius Viktoras Strups vyko � Chmelnyck� (Ukraina) ir gavo 1111,30 Lt dienpinigi�.

Aplinkos skyriaus ved�jas Romaldas Šemeta lank�si Druskininkuose ir gavo 65,50 Lt, Miesto infrastrukt�ros skyriaus ved�jas Ar�nas Adomaitis – Liepojoje ir gavo 97,50 Lt dienpinigi�.

Kult�ros skyriaus ved�ja Patricija Poderyt� u� keliones � Jelgav� ir Baranovi�ius gavo 412,95 Lt, K�no kult�ros ir sporto skyriaus ved�jas Gintaras Jasi�nas u� kelion� � Minsk� (Baltarusija) – 449,69 Lt, o Švietimo skyriaus ved�ja Violeta Damskien� lank�si Vilniuje, Taline, Nidoje ir gavo 565,83 Lt dienpinigi�.

Pasak J�rat�s Rauduvien�s, Šiauli� miesto savivaldyb�s atstov�s spaudai, jei komandiruot� trunka dien� ir yra Lietuvoje, dienpinigiai n�ra mokami. Jei vykstama � u�sien�, dienpinigi� dydis nustatomas �vertinus gaut� išlaikym� – ar komandiruot�s metu buvo skirtas maistas, viešbutis.

Šiauli� rajonas pasispaud�

Šiauli� rajono savivaldyb�s valdininkai ir politikai l�šas dienpinigiams u� komandiruotes šiemet suma�ino itin smarkiai. Pasak rajono savivaldyb�s atstov�s spaudai Gitanos Kudulien�s, 2008-aisiais komandiruot�ms biud�ete buvo numatyti 58 t�kst. lit�, o šiemet tik 27 – 31 t�kst. ma�iau.

Rajono savivaldyb� valdininkams nemoka dienpinigi�, jei komandiruot� trunka dien�. Jei vykstama kelioms dienoms, dienos dienpinigiai yra 19,50 Lt.

Jei vykstama � u�sien�, dienpinigi� �kainius yra nusta�iusi Vyriausyb�. Šiauli� rajono politikai nusprend� sau u� keliones � u�sien� mok�ti ne 100 proc. nustatyto dyd�io, o tik 50 proc. Yra valdinink� ir politik�, kurie dienpinigi� atsisako.

Šiemet Šiauli� rajono merui Algimantui Gaubui buvo išmok�ta 1133 Lt dienpinigi� u� keliones � Lenkij� ir Pranc�zij�. Mero pavaduotojas Antanas Bezaras gavo 958 Lt u� keliones � Pranc�zij� ir Latvij�. � Pranc�zij� vyko ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Domarkas, kuriam buvo išmok�tas 731 Lt, bei Ekonomikos ir verslo pl�tros skyriaus ved�jas Algirdas Baikauskas, kuriam išmok�ti 797 Lt.

Kiti rajono savivaldyb�s tarnautojai, lank�si Lietuvos ar Latvijos miestuose, gavo apie 100 Lt dyd�io dienpinigi�.

Radviliškio valdininkai keliauja pigiai

Radviliškio rajono savivaldyb� politik� ir valdinink� kelion�ms nuo baland�io m�nesio vidurio išleido beveik pusantro t�kstan�io lit�. Iš viso išleista per 5 t�kst. lit�, nes kainavo l�ktuvo bilietai, kitas transportas, draudimas, apgyvendinimas.

Radviliškio meras Antanas �epononis u� keliones � Baltarusij�, Latvij�, Gruzij� ir Lenkij� gavo apie 300 Lt dienpinigi�, jo pavaduotojas Kazimieras Augulis – per 400 Lt, Administracijos direktorius Eugenijus Pranevi�ius – beveik 400 Lt.

Vals�ty�b� ne�pa�mir�, jei tu jai sko�lin�gas

Povilas LUNG�

Iki gegu��s 2 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai prival�jo pateikti metin� pajam� mokes�io deklaracij� u� 2010 m. Kai kuriems deklaravusiesiems susidar� mokes�i� nepriemoka, kuri� jie tur�jo sumok�ti, ta�iau yra �moni�, to nepadariusi� ne tik šiemet, bet netgi pernai. Ar tikrai Mokes�i� inspekcija nesiima joki� veiksm�, kad papildyt� skurdok� šalies biud�et�, teiravom�s Šiauli� apskrities valstybin�s mokes�i� inspekcijos viršininko Evaldo Vaineikio.

Vieniems dav�, iš kit� at�m�

191 t�kstan�iui šalies gyventoj� 2010 m. nebuvo pritaikytas arba buvo pritaikytas ne visas metinis neapmokestinamasis pajam� dydis (MNPD), tod�l jie gali susigr��inti 48,4 mln. lit� sumok�to gyventoj� pajam� mokes�io. Net 36 t�kstan�iams gyventoj� buvo pritaikytas per didelis MNPD, tod�l buvo išskai�iuota per ma�ai pajam� mokes�io (apie 5,4 mln. Lt). Šie gyventojai, pateikdami metin� pajam� deklaracij�, tur�jo papildomai sumok�ti � biud�et� pajam� mokest�.

�domu, kas kaltas – jie patys ar buhalteriai, kad buvo taikytas per didelis MNPD? Anot E. Vaineikio, per didelis MNPD gyventojams gal�jo b�ti pritaikytas, jei u� tuos pa�ius m�nesius jiems NPD taik� kelios darboviet�s, pvz., tuo atveju, jei keisdamas darboviet� gyventojas buvo pateik�s prašymus taikyti NPD abiem darboviet�ms, tod�l t� m�nes�, kur� gyventojas jas keit�, NPD jam pritaik� ir buvusioji, ir naujoji darboviet�s. Per didelis MNPD gal�jo b�ti pritaikytas ir tuomet, jei gyventojas gavo kit� apmokestinam�j� pajam�, pvz., iš nekilnojamojo, kito turto nuomos, dividend�, honorar�, autorini� atlyginim� ir pan.

Gresia delspinigiai

Anot Mokes�i� inspekcijos viršininko, jeigu šie gyventojai iki gegu��s 2 d. ne�vykd� prievol�s, j� turi �vykdyti ir v�liau, ta�iau u� deklaracij� ar kitoki� dokument� pav�luot� pateikim� ar nepateikim� laiku Lietuvos Respublikos teis�s aktuose yra nustatyta atitinkama atsakomyb�. Deklaracijoje apskai�iuoto mokes�io nesumok�jus iki gegu��s 2 d., skai�iuojami delspinigiai. Delspinigiai u� ne laiku sumok�tus mokes�ius ir baudas 2011 m. IV ketv. – 0,03 proc. Jie pradedami skai�iuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojan�ius mokes�i� teis�s aktus tur�jo b�ti sumok�tas � biud�et�.

VMI artimiausiu metu šiems gyventojams išsi�s priminimus el. paštu apie tai, kad d�l pritaikyto per didelio MNPD jie privalo pateikti gyventoj� pajam� deklaracij�. Jeigu gyventojas buvo skolingas pajam� mokes�io ne d�l MNPD, tokius gyventojus jau pasiek� mokes�i� administratoriaus priminimai apie ne�vykdyt� prievol�.

Nesumok�jai – negali paremti

Kalbant apie per didel� MNPD, reikia atkreipti d�mes� ir � gyventoj� skiriamus 2 proc. paramai. Ji nepervedama paramos gav�jui tokiu atveju, jei d�l pritaikyto per didelio MNPD gyventojui, skirian�iam param�, yra atsiradusi prievol� pateikti deklaracij�, ta�iau jis to nepadar�. Tokie gyventojai elektronin�je deklaravimo sistemoje (EDS) bus informuojami, kad j� teikti prašymai skirti 2 proc. paramai yra ne�vykdyti, parama gav�jo nepasiek�, ir bus nurodytos to prie�astys.

Pa�cien�tai�� ur�na�lis�t� ar me�di�k� �sce�na�ri�j�� pa�ja�cai?

Oksana LAURUTYT�

„Moters ir vaiko klinikos Vaik� konsultacij� poliklinikos echoskopai funkcionuoja normaliai, yra visos galimyb�s ištirti ligonius d�l skydliauk�s patologijos. � kitus savaitraš�io korespondent�s rengiamus „scenarijus“ ligonin�s administracija neatsakin�s. Situacija bus tiriama tik esant konkretaus paciento klausimams“, – tokio atsakymo sulauk� „Šiauliai plius“, kai pateik� Respublikinei Šiauli� ligoninei klausim�, kod�l pacientus gydytojai atlikti echoskopijos tyrim� siun�ia � priva�ius kabinetus. Paradoksalu – echoskopai veikia, gydytojai pacientus siun�ia pas privatininkus, kur u� tyrimus tenka mok�ti, o �urnalistai, keliantys problemas viešumon, ignoruojami ir vertinami kaip „scenaristai“.

„Echoskopai funkcionuoja normaliai, yra visos galimyb�s ištirti ligonius d�l skydliauk�s patologijos“, – teigia ligonin�s atstov� spaudai.
Gunter MULLER nuotr.

Nusiunt� tirtis pas privatininkus

Jau tris kartus savaitraštis „Šiauliai plius“ raš�, kad Šiauli� ligonin�s medikai pacientus atlikti mokam� tyrim� siun�ia � priva�ius kabinetus. Buvo rašyta, kad suaugusi�j� ir vaik� okulistai pacientus siun�ia atlikti mokam� tyrim� � priva�ias klinikas, kuriose patys ir dirba.

Pra�jusi� savait� rašyta ir tai, kad pacientai endo-krinologinio tyrimo siun�iami pas privatininkus. Tokio tyrimo vaikui priva�ioje klinikoje kaina – 60 lit�.

� savaitrašt� „Šiauliai plius“ besikreipusi šiauliet� pasakojo, kad savo dukr� d�l skydliauk�s tyrimo atved� pas Moters ir vaiko klinikos Konsultacin�s poliklinikos vaik� endokrinolog� konsultacijos.

Anot pašnekov�s, gydytoja pasak�, kad aparatas skydliaukei tirti klinikoje yra blogas, neva iš dešimties atlikt� tyrim� parodoma, kad septyni pacientai serga, nors iš tikro taip n�ra. Mergait�s mamos teigimu, endokrinolog� pacientei padav� priva�ios klinikos vizitin� kortel� ir nusiunt� ten atlikti tyrimo.

Ma�osios pacient�s mama paskambinusi � klinik� su�inojo, kad skydliauk�s tyrimo kaina – 60 lit�, ta�iau jei yra gydytojo siuntimas, skydliauk�s tyrimas tekainuos 18.

Deja, mergait�s mamai teko nusivilti – tuo metu kompensuojam� tyrim� limitas buvo pasibaig�s, tad u� 18 lit� pacientei tyrimo atlikti nebuvo galima. „Jei norima tyrimo skubiai, teksi� mok�ti 60 lit�, o jei reikalas neskubus, pasi�lyta paskambinti spalio 28 d. ir registruotis lapkri�io m�nesiui. Tada u� tyrim� teks mok�ti tik 18 lit�“, – sak� moteris.

„Kam t� vaik� tiek švitinate?“

Kai straipsnis buvo išspausdintas, „Šiauliai plius“ pasiek� dar kelios istorijos apie tai, kad medikai siun�ia pacientus mokam� paslaug� � priva�ias klinikas. „Vyras, kaimyn�s vaikas ir mano vaikas lank�si pas endokrinologus. Iš karto buvo pasakyta, kad teks vykti � priva�i� klinik� tyrimo“, – pasakojo � redakcij� paskambinusi moteris.

Šiauliet� Jurgita redakcijai papasakojo prieš ketverius metus jai nutikusi� istorij�. Moters teigimu, jos dukr� d�l ma�o �gio endokrinolog� net tris kartus kas tris m�nesius siunt� � priva�i� klinik� echoskopuoti skydliauk�s. Moteris u� tyrim� mok�jo po 35 litus, 86 litus kainavo kraujo tyrimas.

„Priva�ios klinikos echoskopuotojos steb�josi, kod�l taip da�nai vaik� švitiname, nes jokios patologijos nerasdavo. Kai paklausiau vaiko gydytojos, ji atsak�, kad turi dukr� steb�ti ir vis tiek si�s atlikti tyrimo kas tris m�nesius“, – sak� mama.

Jurgita supyko ir papraš� endokrinolog�s siuntimo � Kauno klinikas. Moters teigimu, gydytoja siuntim� atsisak� duoti, tad teko kreiptis � šeimos gydytoj�. Pastaroji siuntim� dav�, tad mama su dukra nuvyko � Kauno klinikas pas gydytoj� endokrinolog� Rim� B�rontien�.

„Gydytoja R. B�rontien� nusisteb�jo, kod�l mano dukra buvo tiek kart� švitinta. Mergaitei buvo atliktas tik kraujo tyrimas, patologijos nerasta. Klinik� gydytoja paaiškino, kad vaiko �gis ma�as d�l papras�iausios prie�asties – mano �gis 153 cm. Iš kur tam vaikui b�t mil�inu?“ – steb�josi pašnekov�.

Gydytojai siuntime negali nurodyti, kur kreiptis

Nejau ma�ieji pacientai neturi jokios galimyb�s Šiauliuose tyrimo atlikti nemokamai? Šiauli� ligonin�je t�ra vienintelis, ir tas pats suged�s, aparatas skydliaukei tirti? O gal pacientams meluojama? Ar gydytoja gali si�sti pacientus tik � priva�i� klinik�? Gal pacientai gali dar kokioje nors kitoje valdiškoje klinikoje tyrim� atlikti nemokamai?

Šiauli� ligonin�s atstov� spaudai Nijol� Jurgilien� buvo informavusi, kad ligonin�s administracija aiškinasi prie�astis, kod�l gydytoja pacientus d�l skydliauk�s tyrimo siun�ia � kitas �staigas. Anot atstov�s spaudai, gydytoja siuntime negali nurodyti, � koki� �staig� pacientui kreiptis. Suteikti išsamesn� informacija N. Jurgilien� pa�ad�jo kit� savait�.

Ši� savait� „Šiauliai plius“ sulauk� labai iškalbingo atsakymo: „Moters ir vaiko klinikos Vaik� konsultacij� poliklinikos echoskopai funkcionuoja normaliai, yra visos galimyb�s ištirti ligonius d�l skydliauk�s patologijos. � kitus savaitraš�io korespondent�s rengiamus „scenarijus“ ligonin�s administracija neatsakin�s.“

Panašu, kad problem� viešumon keliantys ir atsakym� laukiantys �urnalistai ligonin�s administracijai – tik „scenaristai“.

Tad kod�l pacientai, jei Moters ir vaiko klinikoje veikia visi echoskopai, paliepus gydytojams laksto pas privatininkus ir moka jiems pinigus? Ar pacientai ir �urnalistai netampa pajacais t� „scenarij�“, kuriuos kuria gydytojai?

Pri�va��ios kli�ni�kos kles�ti tal�ki�nant sa�viems?

Oksana LAURUTYT�

Savaitraš�iui „Šiauliai plius“ paviešinus, kad suaugusi�j� ir vaik� okulistai pacientus siun�ia daryti mokam� tyrim� � priva�ias klinikas, kuriose patys ir dirba, aišk�ja, kad ir kit� sri�i� medikai elgiasi panašiai. Endokrinologinio tyrimo vaikui priva�ioje klinikoje kaina 60 lit� ir atrodo, kad medikai nesiekia pacientams suteikti nemokam� paslaug�. Pacientai tur�t� �inoti, kad siuntime gydytojas negali nurodyti pacientui, � koki� �staig� kreiptis.

Nusiunt� tyrimo � priva�i� klinik�

Šiauliet� atved� savo dukr� pas Moters ir vaiko klinikos Konsultacin�s poliklinikos vaik� endokrinolog� Vid� Liugait� konsultacijos. Mergaitei reik�jo atlikti skydliauk�s tyrim�.

Anot pašnekov�s, gydytoja pasak�, kad aparatas skydliaukei tirti klinikoje yra blogas, neva iš dešimties atlikt� tyrim� parodoma, kad septyni pacientai serga, nors iš tikro taip n�ra. Mergait�s mamos teigimu, V. Liugait� pacientei padav� priva�ios Svalbono klinikos vizitin� kortel� ir nusiunt� ten atlikti tyrimo.

Ma�osios pacient�s mama paskambino � Svalbono klinik�. Jai buvo pasakyta, kad skydliauk�s tyrimo kaina – 60 lit�, ta�iau jei yra gydytojo siuntimas, skydliauk�s tyrimas tekainuos 18.

Deja, mergait�s mama su�inojo, kad šiuo metu kompensuojam� tyrim� limitas baig�si, tad u� 18 lit� pacientei tyrimo atlikti negalima. Jei norima tyrimo skubiai, teksi� mok�ti 60 lit�, o jei reikalas neskubus, pasi�lyta paskambinti spalio 28 d. ir registruotis lapkri�io m�nesiui. Tada u� tyrim� teks mok�ti tik 18 lit�.

Nejau ma�ieji pacientai neturi jokios galimyb�s tyrimo atlikti nemokamai? Šiauli� ligonin�je t�ra tik vienas ir tas pats suged�s aparatas skydliaukei tirti? O gal pacientams meluojama? Ar gydytoja gali si�sti pacientus tik � priva�i� klinik�? Gal pacientai gali dar kokioje nors kitoje valdiškoje klinikoje tyrim� atlikti nemokamai?

Gydytojai siuntime negali nurodyti, kur kreiptis

Šiauli� ligonin�s atstov� spaudai Nijol� Jurgilien� informavo, kad ligonin�s administracija aiškinasi prie�astis, kod�l gydytoja pacientus d�l skydliauk�s tyrimo siun�ia � kitas �staigas. Anot atstov�s spaudai, gydytoja siuntime negali nurodyti, � koki� �staig� pacientui kreiptis.

Suteikti išsamesn� informacija N. Jurgilien� pa�ad�jo kit� savait�.

Sa�vi�val�dy�b�s sko�las kam��ys mo�kes��i� mo�k�to�jai?

Oksana LAURUTYT�

� skolas nugrimzdusi Šiauli� miesto savivaldyb� neatsiskaito su savo �mon�mis, kuri� paslaugomis naudojasi miesto gyventojai. Nor�damos miestie�iams gerinti paslaugas, savivaldyb�s �mon�s skolinasi. Bankams tenka mok�ti pal�kanas, tod�l tiems patiems miestie�iams kaina u� paslaugas auga. Vien „Šiauli� energijai“ savivaldyb� skolinga 24 mln. lit�, ta�iau biud�etin�s �staigos neskatinamos taupyti šilumos. „Mokykloje �jung�me šildym�, vos tik buvo leista. Pro kiaurus langus vis tiek v�jai šilum� išpu�ia, o savivaldyb� u� mokyklos šildym�, elektr�, dujas skiria l�š� tiek, kiek pati nustato, o ne kiek realiai yra“, - sako vienos miesto mokykl� direktor�.

Ma�ins šildymo išlaidas, ma��s limitai

Šiauli� biud�etin�se �staigose prasid�jo šildymo sezonas ir mokyklos �jung� šildym�. Vienos miesto mokykl� direktor� sako, kad jos vadovaujamoje �staigoje nepakeisti langai, tad šildymo „kraniukas“ atsuktas maksimaliai. Mokykla nor�t� taupyti, ta�iau tai gal�t� daryti tik tada, jei v�jas nep�st� pro laukan nuo susid�v�jimo virstan�ius langus. O kas mok�s u� šildym�? �inoma, savivaldyb� iš biud�eto. Mok�s, nors pro kiaurus langus išskris šimtai t�kstan�i�.

Mokykloms, kuri� nepakeisti langai, vieno kvadratinio metro šildymas per m�nes� kainuoja 6-7 litus. Mokykl�, kuri� pakeisti langai, vieno kvadratinio metro šildymo kaina – apie 3 litus.

Jei mokyklos plotas 5 t�kst. kv. m, nesunku suskai�iuoti, kad per m�nes� miesto biud�etui vienos neremontuotos mokyklos šildymas atsieina 35 t�kst. lit�. Jei mokyklos pakeisti langai, šildymas per m�nes� kainuoja 15-19 t�kst. lit�. Tai reiškia, kad per šildymo sezon� savivaldyb� sutaupyt� apie 100 t�kst. lit�.

Yra ir kita medalio pus� – l�š� u� mokykl� šildym�, elektr�, dujas skirstymas biud�ete n�ra efektyvus. Yra paskai�iuojamas vidurkis, kiek kiekvienai mokyklai šildyti l�š� reik�jo per trejus metus. Tiek l�š� iš biud�eto ir skiriama einamaisiais. Ar tokia sistema skatina mokyklas taupyti?

Jei mokyklos direktorius siekt� suma�inti mokyklos šildymo išlaidas, valdininkams paskai�iavus vidurk�, kiek mokyklai einamaisiais metais iš biud�eto skirti l�š�, savivaldyb� kit�met skirt� j� ma�iau. O jei �iema b�t� šalta ir mokykla sunaudot� daugiau šilumos mokyklai šildyti? Tuomet skirtum� tekt� padengti mokyklai.

Keli� miesto mokykl� direktoriai nesl�p� specialiai nema�inantys šildymo išlaid�, nes bijantys, kad kitais metais l�š� šildymui bus numatyta ma�iau. Tai reikšt�, kad mokyklose b�t� šalta, nes tekt� „prisukti“ šildym�.

Kaip šiluma gali pigti, jei skolinamasi iš bank�?

Kol mokykloms skai�iuojami limitai pagal trej� met� rodmenis, savivaldyb�s skolos u� šildym� �monei „Šiauli� energija“ jau pasiek� 24 mln. lit�. Tiesa, šilum� tiekianti �mon�, vykdydama bendrov�s šilumos �kio modernizavim� pagal Šiauli� miesto savivaldyb�s. Ir Valstybin�s kain� ir energetikos kontrol�s komisijos patvirtint� 2009-2011 m. bendrov�s investicij� plan�, �gyvendina did�iausi� savo apimtimi ir investicij� dyd�iu Šiauli� regione projekt� „Šiauli� termofikacin�s elektrin�s projektavimas ir statyba“.

Pagrindinis projekto tikslas – Šiauli� miesto pietin�s katilin�s teritorijoje pastatyti nauj� biomas� naudojan�i� termofikacin� j�gain�. Projekto vert� – apie 106 mln. Lt. Iškeltas u�davinys – pastatyti 11 MW elektros ir 27 MW šilumos galios termofikacin� elektrin�, k�renam� biokuru, su 8,3 MW šilumos galios kondensaciniu ekonomaizeriu išeinan�i� d�m� šilumai išnaudoti.

Šiauli� miesto tarybos narys Art�ras Visockas stebisi šio vykdomo projekto tikslingumu. Jo teigimu, „Šiauli� energija“, negavusi pinig� iš savivaldyb�s ir besiskolindama iš bank�, bus skolinga apie 100 mln. lit�. „Kod�l nerenovuojami daugiabu�iai? Juk juos renovavus galima sutaupyti 40 proc. šilumos. Tai tikrasis taupymas. Dabar imama labai rizikinga beveik 90 mln. lit� paskola ir aišk�ja, kad pasta�ius termofikacin� elektrin� šilumos kaina n� kiek nesuma��s“, – sako jis.

A. Visocko nuomone, d�l bankams mokam� pal�kan� nauda bus tikrai ne gyventojams, o bankams ir medienos tiek�jams. „Paskolos pal�kanos – 1 mln. lit� per metus – „bus u�krautos“ „Šiauli� energijai“, ir jei katilin� atsipirks, tai tik po 10 met�, tod�l nerealu tik�tis, kad šilumos kaina ma��s“, – sako A. Visockas.

Tarybos narys sako niekaip negalintis suprasti, kad statoma ne tik šilumos katilin�, bet ir elektrin�. „Mil�iniška energijos dalis bus atiduota elektrai gaminti ir kam jos reikia? Kokio velnio u�simanyta gaminti elektr� naudojant biokur�? Jei ji b�t� pigi, b�t� suprantama, bet dabar ji bus brangi. Statant turi b�ti vienintelis tikslas – šiluma turi pigti. Kam kurti projektus, jei pigiau nebus? Ma�a to, Šiauliuose pakeista tik 5 proc. vamzd�i�. Ar 100 mln. lit� skolinga �mon� išgal�s pakeisti vamzd�ius, d�l kuri� nuolat kyla problem�?“ – piktinasi Tarybos narys.

Savivaldyb� kaip valstyb�

Savivaldyb� skolinga ir kitoms �mon�ms, kuri� paslaugomis naudojasi miesto gyventojai. Bendrovei „Šiauli� vandenys“ savivaldyb�s skola rugs�jo 30 d. buvo 261 t�kst. lit�, t. y. apie 1 proc. �mon�s metini� pajam�.

„Šiauli� vanden�“ atstov� spaudai D�iuljeta Martinaitien� informavo, kad šiuo metu �mon�s projektams finansuoti d�l tokios skolos n�ra b�tinyb�s papildomai skolintis ir kelti vandens paslaug� kainas.

Bendrovei „Busturas“ savivaldyb� u� šiuos metus skolinga kone 4 mln. lit�. Negaudama pinig� �mon� buvo priversta skolintis – iš banko pa�m� 3 mln. lit�, reikaling� apyvartin�ms l�šoms. Logiškai m�stant, ir paskol�, ir pal�kanas u� j� �mon� tur�s gr��inti iš gaunamo pelno. O kaip j� gauti, jei vienas pagrindini� klient� vis nemoka? Bet kuri privati bendrov� tokiu atveju didint� kain� mokiems klientams, t. y. eiliniams vartotojams.

„N�ra taip, kad savivaldyb�s skola nulemt� autobuso biliet� kain� kilim�, ta�iau d�l skol� mes b�name priversti likti skolingi kitiems. Štai dvejus metus buvome skolingi Mokes�i� inspekcijai – nemok�jome prid�tin�s vert�s mokes�io. Raš�me raštus, praš�me neskai�iuoti delspinigi�. Savivaldyb� juk kaip valstyb�“, – sak� „Busturo“ finans� direktor� Aldona Augustien�.

Lietuvi�ki registracijos pas gydytojus ypatumai

Povilas LUNG�

Susirgote? Prasideda ilgas registracijos ir laukimo prie gydytojo kabineto dur� metas. Negalite prisiskambinti � registrat�r�? Ne b�da! Registracija pas gydytoj� tinklalapyje www.sergu.lt – vis� ši� problem� sprendimo b�das. Ar tikrai?

„Projektas „Išankstin�s pacient� registracijos sistema“ �gyvendinamas nacionaliniu mastu, nes tik bendra sistema leis efektyviai panaudoti skiriamas l�šas ir suteikti pacientui galimyb� rinktis skirting� gydymo �staig� specialist� paslaugas. Projekto �gyvendinimo poveik� pajus visi Lietuvos gyventojai“, – gra�iai parašyta tinklalapyje www.sergu.lt. To poveikio vert� – 7,4 mln. lit�, tiesa, projekt� 100 proc. remia Europos S�junga. Remia tai S�junga, bet registruojantis susimok�ti vis tiek reikia...

Tai mokama ar nemokama?

Sistemos naudotojas, u�siregistruodamas pirm� kart�, nor�damas susikurti savo pageidaujam� slapta�od� arba jei j� pamiršo, turi išsi�sti SMS �inut� trumpuoju numeriu 1679. �inut�s kaina 0,50 Lt. �domu, kod�l tiek daug? Juk yra galimyb� trump�j� �inut� apmokestinti pagal savo mobiliojo ryšio operatoriaus tarifus, pvz., 9 ar 15 ct. Apskritai �inut�s siuntimas daugeliui vyresnio am�iaus �moni� sukelia nepatogum�. Be to, net ir sumok�jus tuos 50 ct ir prisiregistravus, kompiuterio ekrane atsirado u�rašas, kad viet� pas šeimos gydytoj� n�ra. Keista, nes paskambinus telefonu u�siregistruoti pas t� pat� šeimos gydytoj� be joki� problem� gal�jai jau kitam rytui.

Savaitraštis „Šiauliai plius“ pasidom�jo, kod�l registruojantis ar pamiršus slapta�od� imamas net 50 ct mokestis, kam atitenka šie pinigai ir kur jie yra naudojami.

Ieva Lukošaityt�, projekto „Išankstin�s pacient� registracijos sistema“ administrator�, teigia, kad registracija internetu www.sergu.lt yra... nemokama. „0,50 Lt kainuoja tik pirminis slapta�od�io atsiuntimas arba slapta�od�io priminimas. Šios l�šos padengia tik operatori� imam� mokest� u� SMS �inu�i� siuntim�, – sako ji. – Slapta�od�io atsiuntimas ir priminimas buvo apmokestinti po piktnaud�iavimo atvej�, paskelbus mobiliojo ryšio tiek�jams akcijas u� �einan�ias trump�sias �inutes. Pati registracija, vizito patvirtinimas, išvakar�se gaunamas priminimas trump�ja SMS �inute apie b�sim� vizit� pas gydytoj� pacientui papildomai nieko nekainuoja.“

Nors teigiama, kad registracija tinklalapyje yra nemokama, kad gautum slapta�od�, teks sumok�ti 50 ct. Ta�iau pas gydytoj� prisiregistruoti vis tiek nepavyks.

Andriaus TVERIJONO nuotr.

Joki� alternatyv�

Tiesa, pateikiamas vienintelis mokamas registracijos b�das telefonu – nepateikiama jokia alternatyva, tarkim, u�pildant pateikt� form� internete, gaunant slapta�od� nemokamai el. paštu ar kt. Gal� gale juk papras�iausias registracijos b�das yra pateikiant vard�, pavard� ir gimimo dat�.

„Mobilusis telefono numeris, identifikuojantis sistemos naudotoj�, buvo pasirinktas, nes jis b�tinas, norint operatyviai susisiekti su pacientu susir-

gus gydytojui, pranešant apie kitas aplinkybes, kod�l planuotas vizitas ne�vyks, tariantis d�l kito vizito laiko, – teigia projekto administrator�. – Taip pat trump�ja SMS �inute išvakar�se išsiun�iamas priminimas apie b�sim� vizit�. Tai labai aktualu siekiant suma�inti neatvykusi� planuotu laiku pacient�.“

Anot I. Lukošaityt�s, elektroninis paštas vyresnio am�iaus �mon�ms taip pat kelt� problem�, be to, da�nai yra neinformatyvus ir neidentifikuojantis paciento, tod�l siekiant suma�inti piktnaud�iavimo atvej� buvo pasirinktas mobiliojo telefono numeris.

„Dabar jau yra galimyb� gauti pranešim� apie vizito b�sen� bei priminim� ne tik trump�ja SMS �inute, bet ir elektroniniu paštu, jei sistemos naudotojas j� nurodo, – sako projekto administrator�. – Išankstin�s pacient� registracijos sistema yra tobulinama, siekiama, kad prie jos prisijungt� kuo daugiau sveikatos prie�i�ros �staig�, o pacientams b�t� patogu bei lengva u�siregistruoti pas norim� specialist�. Ateityje planuojama sukurti galimybi� save identifikuoti ir prisijungti prie sistemos naudojant ne tik mobil�j� telefon�, bet ir kitas priemones.“

Neturintys kompiuterio, mobiliojo telefono arba nemokantys jais naudotis, registruotis gali �prastais b�dais – skambinti � registrat�r� arba atvyk� � viet� u�siregistruoti pas norim� specialist�, kaip darydavo iki šiol. Išankstin� registracija internetu ir mokamu trumpuoju numeriu 1815 yra alternatyva norintiems sutaupyti laiko ir u�siregistruoti grei�iau.

Šiaulie�iai dar palauks

Teigiama, kad projekte dalyvauja net 19 partneri�, ta�iau Šiauli� miesto gyventojams teks nusivilti – iš vis� Šiauli� miesto gydymo �staig� projekte dalyvauja vienintel� Respublikin� Šiauli� ligonin�, tad norint u�siregistruoti pas savo šeimos gydytoj� ir toliau tai teks daryti ilgai maigant telefono mygtukus arba kulniuoti � poliklinikos registrat�r�.

Aušrel�s Šalkauskien�s, Respublikin�s Šiauli� ligonin�s strateginio valdymo direktor�s, teigimu, nors „Sergu.lt“ ir veikia nacionaliniu mastu, sistema nepaj�gi � elektronin� erdv� perkelti dalies su sveikatos prie�i�ra susijusi� paslaug�, kadangi skirta tik elektroninei pacient� registracijai. Esant papildomiems poreikiams, šiemet prad�tas pl�toti dar vienas kur kas didesn�s apimties projektas „El. sveikatos paslaug� gyventojams ir pacientams k�rimas respublikin�se Šiauli�, Panev��io, Klaip�dos ir Kauno ligonin�se“. Pasak A. Šalkauskien�s, �gyvendinus š� projekt�, pacientai b�t� priimami stacionariam ir ambulatoriniam gydymui, b�t� aprašoma paciento b�kl� ir per�i�rimos el. medicinin�s istorijos, išrašomi el. receptai, skiriamas gydymas, atliekami laboratoriniai instrumentiniai tyrimai, administruojami �staigos resursai, rengiamos elektronin�s ataskaitos ir analizuojami duomenys.

Nepaisant „Sergu.lt“ nesklandum� norisi tik�ti, kad kada nors vis d�lto s�kmingai �gyvendintas nacionalin�s elektronin�s sveikatos sistemos projektas bus did�iulis sveikatos apsaugos sistemos šuolis � priek� ir patekti pas gydytojus pacientams bus kur kas papras�iau.

Bro�kuo�ta pre�k렖 kai�na ta pa�ti?

Povilas LUNG�

Geriam�j� vanden� miesto gyventojams tiekianti bendrov� „Šiauli� vandenys“ nuolat spaudoje skelbia, kad vandentiekiu tiekiamas vanduo yra saugus ir kokybiškas, ta�iau neretai prisipylus virdul� ar prisileidus voni� ta kokybe suabejojama. Ar tikrai iš �iaupo da�nokai drumzlinas b�gantis vanduo atitinka Lietuvos higienos norm�?

Dar vasario vidury naujien� portalo www.etaplius.lt redakcijai paskambin�s šiaulietis Aidas, Vilniaus g. 33 savinink� bendrijos narys, piktinosi tiekiamo šalto geriamojo vandens kokybe. Atrodo, kad nuo to laiko ne tiek daug vandens nutek�jo, nes savaitraš�io „Šiauliai plius“ redakcija vis sulaukia miestie�i�, besipiktinan�i� geriamojo vandens kokybe, skambu�i�. O spauda mirg�te mirga nuo reklamini� straipsni�, koks tas vanduo geras...

„Kava“

„Dienomis retai b�nu namie, tai negaliu pasakyti, kas iš �iaupo b�ga, bet tai, k� matau prisileidusi voni� ar didesn� ind�, leid�ia daryti išvad�, kad ta „kava“ da�nai iš �iaupo b�ga ir jau m�nes� vanduo tikrai n�ra skaidrus – kasdien rusvas“, – telefonu sak� M. Valan�iaus gatv�s daugiabu�io gyventoja.

Moteris teig� skambinusi „Šiauli� vanden�“ avarinei tarnybai, kad u�registruot� gedim�. Sak� išgirdusi prielaid�, jog galb�t kas nors name keit� vamzd�ius, buvo u�suktos sklend�s, tod�l vanduo ir susidrumst�s. „Taip ir kei�ia tuos vamzd�ius visi kasdien ar kas savait�, – juok�si šiauliet�. – Išsiaiškinau, kad niekas joki� vamzd�i� keitimo darb� šiemet name neatliko. Tas drumzlinas vanduo atb�ga iš miesto.“

Sulauk�me ir vandens kokybe nepatenkinto Spindulio gatv�s daugiabu�io gyventojo skambu�io.

� toki� voni� šiauliet� l�sti nesiry�o. Kito gyventojo atsi�stoje nuotraukoje – geriamasis vanduo. Po poros dien� ant dugno nus�do nema�as sluoksnis „mineralini�“ vandens pried�.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

„Saugus ir kokybiškas“

Vanden� tiekianti bendrov� „Šiauli� vandenys“ teigia, kad geriamasis vanduo mieste atitinka higienos normas, nors jos tinklalapyje pateikta informacija byloja k� kita – kai kurie Lepši� ar Bubi� vandenviet�s tiekiamo vandens parametrai viršija leistinas normas arba yra ties riba.

„Šiauli� vanden�“ tinklalapyje skelbiamos 2010 m. geriamojo vandens kontroliuojam� rodikli� vidutin�s vert�s. Iš Bubi� vandenviet�s � miest� tiekiamame vandenyje sulfatai viršija leistin� norm� (yra 304 mg/l, norma 250). Ko gero, pras�iausias – Lepši� vandenviet�s vanduo. Nors šis vanden�lis � miest� atb�ga iš vaizdingos pušimis apaugusios vietov�s netoli Salduv�s piliakalnio, u�darytas Kairi� s�vartynas, matyt, tyliai dirba savo juod� darb�. Iš šios vandenviet�s atb�gan�io vandens drumstumas (3,9 DV) vos neviršija leistinos normos (4 DV). Kiti rodikliai iškalbingesni: amonio kiekis vandenyje yra 0,56 mg/l (norma 0,5), bendroji gele�is beveik pusantro karto viršija norm� (yra 475 μg/l, norma 200).

Paprašyta pakomentuoti, UAB „Šiauli� vandenys“ ryši� su visuomene atstov� D�iuljeta Martinaitien� labai nesivargino – atsiunt�, matyt, seniau paruošt� šablonišk� pranešim�, kad vandentiekiu tiekiamas vanduo yra saugus ir kokybiškas...

„Tiksl�s“ duomenys

Pranešime teigiama, kad vandens kokyb� pagal Lietuvos higienos norm� HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokyb�s reikalavimai“ kontroliuoja atestuota UAB „Šiauli� vandenys“ geriamojo vandens laboratorija. Tiesa, ryši� su visuomene atstov� nurodo maksimalius higienos normos reikalavimus ir visai kitokius atlikt� tyrim� duomenis. Anot jos, Lepši� vandenviet�s vandenyje buvo nustatytas šiek tiek padid�j�s gele�ies (vidutin� vert� 348 μg/l, maksimali – 544, norma – 200) ir amonio kiekis (iki 0,62 mg/l, norma 0,50), ta�iau vartotojams patiektame vandenyje amonio kiekis svyruoja nuo 0,008 iki 0,10 mg/l.

Amonis yra gamtin�s kilm�s ir vandentiekio vamzdyne d�l nitrifikacijos proceso virsta � nitratus. Anot „Šiauli� vanden�“ atstov�s, vartotojams patiektame vandenyje nitrat� rasta nuo 1,0 iki 2,0 mg/l (norma 50,0), o nitrit� nuo 0,001 iki 0,004 mg/l (norma 0,5), ta�iau bendrov�s tinklalapyje pateikiami kiti skai�iai: Birut�s vandenviet�s vandenyje nitrat� nustatyta 2,8 mg/l, o Birut�s ir Bubi� vandenvie�i� vandenyje nitrit� – atitinkamai 0,007 ir 0,006 mg/l. Tai kurie duomenys yra tiksl�s?

Anot D�iuljetos Martinaitien�s, gele�is, amonis ir sulfatai yra indikatoriniai rodikliai, tod�l net ir padid�j�s j� kiekis neturi jokio kenksmingo poveikio �moni� sveikatai. Min�ti rodikliai parodo gamtinio vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologijas. Jie kontroliuojami tod�l, kad b�t� galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokyb�s pa�eidimo po�ymi�, �sp�ti apie pavoj� ir imtis atitinkam� priemoni�, kad gyventojams nuolat b�t� tiekiamas geros kokyb�s geriamasis vanduo.

Ar tikrai nekenksmingi?

Anot Vilniuje �sik�rusio Sveikatos mokymo ir lig� prevencijos centro specialist�s Nataljos Šliachti�, nitritai gali b�ti skirtingos kilm�s. Pasteb�ta, kad kuo daugiau �em�s �kyje naudojama tr�š�, tuo daugiau nitrat� yra vandenyje. Nitrat� toksiškumas pasireiškia �miu apsinuodijimu arba turi l�tin� poveik�. Toksinis nitrat� poveikis atsiranda d�l j� skilimo organizme � nitritus. Vykstant reakcijoms, nitratai gali virsti nitritais, ir atvirkš�iai. Anot specialist�s, centralizuotai tiekiamame vandenyje nitrat� netur�t� b�ti.

Medicinos literat�roje gausiai aprašyta, kad su maisto produktais ar geriamuoju vandeniu patek� � organizm� nitratai d�l nitrobakterij� poveikio lengvai virsta toksiškesniais junginiais – nitritais. Organizmo jautrumas priklauso nuo skrand�io r�gštingumo – kuo ma�esnis r�gštingumas, tuo nitratai yra pavojingesni. Kuo aukštesnis skrand�io pH (ma�as r�gštingumas), tuo grei�iau nitratus bakterijos paver�ia nitritais. K�diki� pH yra aukštas, o r�gštingumas – �emas, tod�l jiems nitratai yra pavojingesni.

Anot specialist�s, Lietuvos geriamajame vandenyje fluorid� koncentracija yra skirtinga. Dalis ryt� ir pietry�i� gyventoj� vartoja vanden�, kuriame fluorid� stinga, tod�l beveik vis� vaik� dantys yra pa�eisti �duonies. Šiaur�s vakaruose ir vakaruose geriamajame vandenyje fluorid� koncentracija yra per didel�, tod�l vaikams nustatoma dant� fluoroz�.

Gele�is n�ra reglamentuojama Lietuvos higienos normoje. Jos perteklius gali sukelti tik vizualius nepatogumus, virduli� susid�v�jim� ir kt.

Pats kaltas?

Vert�t� nepamiršti, kad dalis vamzdyno priklauso vartotojui, ne tiek�jui. B�tent šioje vandens kelio pas vartotoj� atkarpoje kartais gali b�ti vienaip ar kitaip sugadinama jo kokyb�.

„Vandentiekio skirstomuoju tinklu geriam�j� vanden� tiekiantys tiek�jai u� vandens saug� ir kokyb� atsako tik iki �vad� � geriamojo vandens vartotojams priklausan�i� pastat� vidaus vandentiek�. U� vartotojams priklausan�i� pastat� vidaus vandentiekyje esan�io geriamojo vandens saug� ir kokyb� atsako patys vartotojai, – teigia „Šiauli� vanden�“ atstov�. – UAB „Šiauli� vandenys“ kiekvienu atveju reaguoja � vartotojo nusiskundim� d�l geriamojo vandens kokyb�s, vykstama � viet� ir sprend�iama problema.“

O jei vis d�lto vartotojas nepatenkintas teikiama paslauga? „Jei, vartotojo nuomone, geriamasis vanduo yra nekokybiškas, jis turi teis� kreiptis tiesiogiai � tiek�j� ir pareikšti pretenzij� d�l netinkamos vandens kokyb�s. Tiek�jas privalo per �statyme nustatyt� termin� pateikti atsakym� vartotojui. Negavus atsakymo arba jei paslaugos teik�jo pateiktas atsakymas netenkina vartotojo ir jis mano, kad jo, vartotojo, teis�s buvo pa�eistos, gyventojas turi teis� raštu kreiptis � Valstybin� ne maisto produkt� inspekcij� d�l savo teisi� gynimo“, – teigia Egl� Šimkevi�ien�, Lietuvos teisinink� draugijos Šiauli� skyriaus vicepirminink�.

Reklama – aki� d�mimas?

„Neseniai „Šiauli� vandenys“ spaudoje spausdino kelis reklaminius straipsnius, koks j� vanduo geras, atseit geriame vos ne mineralin� vanden� – arbatinukuose nus�dusios kalk�s yra �mogaus organizmui b�tin� mineral� sankaupa ir t. t. – pyko redakcijai paskambin�s šiaulietis. – Gal jos organizmui ir naudingos. Gal sutapimas, kad kaip tik �mus b�gti rudam vandeniui sugedo tualeto bakelis. Patys �sivaizduokit, kaip atrod� tuo metu skalbti skalbiniai, išskalauti tomis „obuoli� sultimis“. Jei jau tiek daug mokame u� vanden�, tai jo kokyb� tur�t� atitikti kain�. Kod�l vartotojas, nor�damas atsigerti, turi eiti � parduotuv� pirkti geriamojo vandens, nes kol iš vandentiekio nub�gs rudas vanduo, teks ne vien� „kub�“ nuleisti? Kas atlygins patirtus nuostolius? O gal, kad ta vandens kokyb� b�t� geresn�, reikia dar daugiau pakelti kain�, bet tiekti t� pat� vanden�? Tokio vandens galiu aš ir iš balos atsigerti. Nemokamai.“

Ofi�cia�l�s �iau�li� mies�to gy�ven�to�jai

Monika PETKUT�

Šiauli� gatv�se ir kiemuose yra 54 agresyv�s šunys, 873 kat�s ir 4819 šun� - tiek Šiauli� miesto gyventoj� augintini� oficialiai �registruota iki 2011 m. rugs�jo 1 d.

Pasirodo, m�s� augintiniai gali b�ti „nelegalai“ mieste, bet tur�ti tarptautin� pas�, leid�iant� keliauti po beveik vis� pasaul�.
Menno GROENMEN nuotr.

5691 augintinio savininkas yra u�pild�s registracijos kortel�, pateik�s asmens tapatyb�s dokument�, buto nuosavyb�s dokument�, pa�ym�, kad gyv�nas ne v�liau nei prieš metus buvo paskiepytas nuo pasiutlig�s, o jei augintinio savininkas gyvena bendrabutyje ar nuosavame name, kuriame yra daugiau nei vienas savininkas, registruodamasis yra pateik�s ir bendrasavininki� ar gyventoj�, su kuriais ribojasi jo b�sto sienos, sutikim�. Daugiabu�i� nam� gyventojams gyv�no registracija yra nemokama, o individuali� nam� gyventojai u� savo augintinio „legalizavim�“ Šiauli� miesto savivaldybei sumoka 5 litus u� �etono ir registracijos pa�ym�jimo išdavim�.

Vis dar problema

Informacija apie gyv�no registravim� pasiek� tikrai daugiau nei 5691 šun� ir ka�i� augintojo ausis, deja, ne visi ry�tasi oficialiai �teisinti savo augintini� egzistencij� ne vien d�l privalom� m�nesini� mokes�i�, bet ir d�l miglot� kalb�, kaip reik�t� išregistruoti pasimetus�, nugaišus� ar eutanazuot� gyv�n�. Pasiteiravus apie tai augintinius registruojan�iame Šiauli� jaun�j� gamtinink� centre viskas paaišk�ja, ta�iau kartais ne visiškai skland�iai �gyvendinama. Norint išregistruoti namin� augintin�, reikia pateikti išduot� �eton�, registracijos pa�ym�jim� su registracijos numeriu. Jei gyv�nas buvo eutanazuotas, reikalinga ir eutanazijos pa�yma.

Nelegal�s savivaldyb�je, bet laisvai keliaujantys

Nors Šiauli� jaun�j� gamtinink� centre yra išduoti 65 leidimai auginti agresyvius šunis, pastar�j� u�registruota 53. 14 augintini� savinink� pateik� prašym�, kad b�t� išduotas leidimas. Tai kur tie 12, gav� leidim�, ta�iau neu�registruoti? Ši� agresyvi� šun� augintoj� niekas neieško, jie irgi nieko neieško. Kitas �domus faktas tas, kad vykstant � u�sienio šalis kartu su augintiniu privalu, jog pastarasis tur�t� implantuot� mikroschem� ir tarptautin� pas�. Tiesa ta, kad m�s� mylimi augintiniai gali b�ti „nelegalai“ miesto savivaldyb�je, ta�iau gali tur�ti tarptautin� pas�, su kuriuo gali keliauti kartu su šeimininkais po beveik visas pasaulio šalis (ne visos šalys lengvai �sileid�ia naminius gyv�nus, pavyzd�iui, norint su šunimi atvykti � Did�i�j� Britanij�, jam reik�t� atlikti daug tyrim�, o leidimo laukti beveik pus� met�).

Abipusis supratimas

Yra kur tobul�ti ne tik Šiauli� miesto savivaldybei, bet ir gyv�n� augintojams. B�t� gerai, jei savivaldyb� nupjaut� �ol� šunims skirtose ved�ioti aikštel�se, ta�iau kur jau �ia šun� aikštel�s, kai �ol� veša visame mieste. B�t� gerai, jei šun� augintojai pavyzdingai u�registruot� keturkojus ir surinkt� j� ekskrementus, ta�iau kam juos rinkti, jei �ol� iki juosmens. Šiauli� miesto savivaldyb� tur�t� imti pavyzd� iš kit�, jau patobul�jusi� šioje srityje savivaldybi�, pavyzd�iui, Klaip�dos. Ten paslauga implantuoti mikroschem� gyv�nui, kainuojanti apie 100 lit�, gali b�ti nemokama, jei augintis yra u�registruotas savivaldyb�je ir turi registracijos pa�ym�jim�. Tokiu b�du turima abipus�s naudos.

Jei n�ra u�registruot� gyv�n�, vadinasi, n�ra tikslo �rengti šun� ved�iojimo ir treniravimosi aikšteli�, j� ekskrement� surinkimo d��i�, nes nesurenkama mokes�i�, u� kuriuos tai gal�t� b�ti daroma.

Po�pa�mo�ki�nis mo�kyk�l� vers�las t�vus va�ro bank�ro�tan

Oksana LAURUTYT�

Kai kurios Šiauli� mokyklos greitai taps milijonier�mis – besivadovaudamos miesto politik� sprendimu jos prad�jo imti mokest� iš t�v� u� vaiko pailgintos dienos grup�s lankym�. Vos u� vien� akademin� valand� – po 3 litus. „Per m�nes� u� vaik� tekt� pakloti kone 400 lit�. Pl�šikavimas. Aukl� pigiau samdyti, kad pirmok� iš mokyklos namo parvest� ir pavalgydint�, kol gr�š t�vai“, – u� galv� stveriasi pradinukus auginantys t�vai.

Viena vaiko praleista akademin� valanda mokyklos pailgintos dienos grup�je t�vams kainuoja 3 litus. Ar miesto politikai pakeis savo sprendim� ir nebeskurdins vaikus auginan�i� t�v�?
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

T�vai moka sukand� dantis

Pradinuk� t�vai piktinasi, kad kai kurios Šiauli� miesto mokyklos �m� sukti popamokin� versl�. Tam, kad vaikas po pamok� pab�t� mokykloje – pasportuot�, paruošt� pamokas, t�v� prašoma sumok�ti.

„Rugs�jo prad�ioje mokytoja praneš�, kad nuo spalio mokykloje veiks pailgintos dienos grup�, ir papraš� pateikti pageidavimus, kurie vaikai grup� lankys. Pasak� ir kain� – trys litai u� valand�. Nereg�tas daiktas – per m�nes� vaikas mokykl� lanko 21-22 dienas. Pirmokams pamokos baigiasi apie 12 valand�, pailgintos dienos grup� veikia iki 16 valandos. Tai reškia, kad per m�nes� mokyklai tekt� sumok�ti 264 litus ir dar 100 lit� skirti vaiko pietums“, – baisisi mama, kurios vaikas lanko T�vo Benedikto Andruškos pradin� mokykl�.

Mama sako, kad dar vasar�, kai rinkosi, kuri� mokykl� lankyti vaikui, teiravosi vienoje pradini� mokykl�. „Man pasak�, kad t�vai neoficialiai tariasi su mokytoja, kad vaikas pasilikt� pailgintos dienos grup�je, ir u� valand� jai asmeniškai moka du litus“, – sak� mama.

„Šiauliai plius“ paskambino � T�vo Benedikto Andruškos pradin� mokykl� pasiteirauti, kiek t�v� sutinka mok�ti mokest� u� pailgintos dienos grup�. „Kol kas renkame t�v� pageidavimus. Jei t�vai nor�t�, kelsime klausim�, kiek t�vams pailgintos dienos grup� kainuos, nes niekada to nevykd�me“, – sak� mokyklos direktor� Laimut� Garba�auskien�.

Savaitraš�io �iniomis, mokest� u� vaik� buvim� pailgintos dienos grup�je ima ir Jovaro progimnazija. Progimnazijos pradinio ugdymo skyriaus ved�ja Vera Bra�ien� informavo, kad šioje mokykloje t�vai u� vaiko buvimo pailgintos dienos grup�je valand� moka tris litus ir tikrai yra t�v�, kurie sutiko mok�ti tokius pinigus. „Penktok� yra 19, pradinuk� – 12. Vaikai grup�je b�na 2-3 valandas – tiek, kiek prašymuose nurod� t�vai“, – teig� pašnekov�.

Gal reikia keisti Lietuvos Konstitucij�, kuri garantuoja teis� � nemokam� moksl�?

�kain� nustat� Taryba

Kod�l ir ar išvis mokyklos turi teis� imti mokest� u� vaik� ugdym� pailgintos dienos grup�se? Prieš trejus metus –

2008-�j� baland�io 24 dien� – Šiauli� miesto savivaldyb�s taryba patvirtino sprendim� d�l mokykl� mokam� paslaug� �kaini� pakeitimo. Sprendime nurodyta, kad tris litus kainuoja neformalieji u�si�mimai vienam asmeniui – akademin� valanda.

Ar politikai, patvirtindami ši� eilut�, galvoje tur�jo ir pailgintos dienos grupi� veikl�? Jei taip, pradinukai mokyklas tur�t� padaryti milijonier�mis – vienas vaikas mokyklai atnešt� 260 lit� pajam� per m�nes�.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�ja Violeta Damskien� sako, kad rinkdamos pinigus u� vaik� buvim� pailgintos dienos grup�je mokyklos elgiasi teis�tai. Juk �kain� nustat� Taryba! „Mokyklos negali keisti šio nustatyto tarifo pa�ios, negali jo nei ma�inti, nei didinti. Neformali veikla – ta, kuri vyksta po pamok�. Jei t�vai sutinka mok�ti tris litus u� valand�, mokyklos tokias grupes steigia. Ar šis nustatytas dydis logiškas? Taip nustatyta, k� reiškia – logiškas?“ – klausimu � klausim� atsak� V. Damskien�.

„Šiauliai plius“ �iniomis, Kaune situacija yra kitokia. Anot vienos Kauno mokyklos mokytojos, jei mokykla turi pinig� sumok�ti mokytojui alg�, pailgintos dienos grup� rengia nemokamai. Mokytojas u� vaik� prie�i�r� tokioje grup�je, nesvarbu, kiek vaik� turi pri�i�r�ti, gauna nustatyt� valandin� atlyginim�, kuris priklauso nuo mokytojo kvalifikacijos. Jis vidutiniškai yra apie 20 lit� u� valand�.

„Mokykla pasiteirauja t�v�, ar tokia grup� reikalinga, ir jei jie sutinka mok�ti, grup� steigiama. Mokykla pati nustato rinkliavos dyd�, kur� t�vai moka geranoriškai – kito kelio n�ra. Trys litai u� valand� – nenormaliai daug“, – sak� pakalbinta mokytoja.

Aukli� problem� spr�s bibliotekos?

O k� daro šiaulie�i� vaik� t�vai, kurie nerimauja d�l vaik�, palikt� iki vakaro be prie�i�ros namuose, saugumo, bet neturi pinig� mok�ti mokykloms?

Pakalbinti pirmok� t�vai sak� rugs�j� paaukoj� savo kasmetes atostogas – ved�iodavo juos � mokykl� ir b�davo su jais po pamok�. Kiti teig� praš� pagalbos kaimyn�, samd� aukles, kurioms mok�j� pinigus, �inoma, nelegaliai.

Šiauliuose jau ima formuotis tradicija, kad t�vai, netur�dami kur palikti pradinuk� po pamok�, nuveda juos � bibliotek� vaik� skyrius. Bibliotekos aukli� paslaug� neteikia, ta�iau su tokia situacija susiduria.

Šiauli� miesto savivaldyb�s viešosios bibliotekos Vaik� literat�ros skyriaus darbuotojai sak�, kad pasitaiko, jog t�vai ne tik atveda vaikus laiko praleisti, bet ir vaikai patys ateina. B�na, kad laik� leid�ia bibliotekoje, nes nenori namo, nenori matyti girtaujan�i� t�v�.

„Buvo toks vaikas pernai. Mama atveda ir liepia pab�ti. Mes namo einame, o jis dar bibliotekoje. Turime palyd�ti namo, ieškome, kur gyvena, net dur� skambut� paspausti tenka, nes vaikas per ma�as, kad pasiekt�“, – sak� bibliotekos darbuotoja.

Šiauli� apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Vaik� literat�ros skyriaus ved�ja Aldona Šiaulien� sako, kad t�vai tikrai papiktnaud�iauja. „Atveda mokyklinukus ir palieka, kai nori, pavyzd�iui, apsipirkti. Kartais pasakome, kad nelabai turime laiko vaikus pri�i�r�ti, bet vis tiek jau�iam�s u� juos atsakingi. Da�niau pas mus ateina t�v� apleisti vaikai. Tiesiog praleisti laiko bibliotekoje“, – sak� ved�ja.

Ba��ny��ia tam�pa �mo�ne

Evelina RIMKUT�

Kry�i� kalno ba�ny�ios statybos suk�l� diskusij� audr�. Jai dar net neaprimus, pasklido nauja �inia - Šiauli� ba�ny�ioje avansu imamos aukos. Atrodo, kad m�s� siel� ganytojai vis dr�siau �sijau�ia � verslinink� vaidmen� - ne tik imasi statyb� verslo, bet ir renka u�stat� u� paslaugas.

„Proginiai“ katalikai

Vis daugiau �moni� viešai ar paslap�ia pradeda atmesti krikš�ionyb�. Šiuos �ingsnius s�lygoja ir Ba�ny�ios daromos klaidos. Pastaruoju metu ji labiau primena organizacij� ar verslo �mon�, kuri kišasi � politik�, vykdo lobizm� ir renka pinigus u� paslaugas.

Politologas Mindaugas Kluonis sako, kad viešas naryst�s Romos katalik� ba�ny�ioje atsisakymas laikytinas protesto forma prieš privilegijuot� jos pad�t� ir skleid�iamas id�jas. Tai neabejotinai yra politin� akcija. Norima atkreipti d�mes� ir � fakt�, kad didelis tikin�i�j� skai�ius, kuriuo remiasi dvasininkai, siekdami politini� tiksl�, neparodo realyb�s, nes, apklaus� duomenimis, „neproginiais“ katalikais Lietuvoje laikytini ma�iau nei 15 procent�.

Anot Ateitinink� federacijos pirminink�s Rozvitos Vareikien�s, religingumas šiais laikais suprantamas šiek tiek kitaip negu anks�iau. Šiuolaikinis �mogus gal ir ma�iau sieja savo tik�jim� su ba�ny�ios lankymu, ta�iau labiau negu bet kada anks�iau gilinasi � procesus, išeinan�ius u� materialaus pasaulio rib�.

„Tikin�i�j� ma��jimas sietinas su tuo, kad valstyb�se, kuriose u�tikrinamas pakankamas gerov�s lygis visiems gyventojams (ypa� socialin�s apsaugos ir švietimo paslaugos), �mon�s tampa ma�iau priklausomi nuo religini� institucij� teikiamos paramos ir j� diegiamos pasaul��i�ros. Kai valstyb� nepaj�gi u�tikrinti švietimo ir socialini� paslaug� teikimo, tas funkcijas perima religin�s institucijos, kartu su paslaugomis perteikdamos ir sav� pasaul��i�r�“, – sako politologas M. Kluonis. Tam prieštarauja Šiauli� vyskupijos Katechetikos centro vadov� Danut� Kratukien�: „Svarbiausia prie�astis, kod�l taip nutinka – savo tik�jimo nepa�inimas. Dauguma turi viduram�išk� Dievo suvokim�. Dievas – piktas, r�stus, tik ir laukia, kaip �mog� nubausti. Kita prie�astis gal�t� b�ti gailestingumas sau, bet ne kitam, asmens gyvenimo patogumas ir individualizmas.“

Privilegijuota pad�tis

Kitas daugum� �moni� piktinantis dalykas – ba�ny�ios politikavimas. „Ba�ny�i� sudaro ne tik hierarchai ir kunigai, bet ir visi tikintieji. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis skelbia, kad minties, tik�jimo ir s��in�s laisv� yra nevar�oma. �mogaus laisv� išpa�inti ir skleisti religij� arba tik�jim� negali b�ti apribota. Konstitucijos 43 straipsnis apsprend�ia Ba�ny�ios ir valstyb�s santykius ir niekaip nenurodo, kad Ba�ny�ia yra atskirta nuo r�pes�io valstyb�s reikalais. Kiekvienas Lietuvos pilietis, kartu ir vyskupas ar kunigas, turi teis�, tiksliau, pareig� dalyvauti visuomenin�je veikloje, kuriant ir saugant valstyb�s gerov�. Taigi, dalyvaudami politin�je veikloje, mes esame Ba�ny�ios atstovai, atliekantys savo pilietin� pareig�“, – sako R. Vareikien�.

Pasak M. Kluonio, Lietuvoje Romos katalik� ba�ny�ios atveju problema yra ne jos dalyvavimas politikoje, o tai, kad jai suteikiama privilegijuota pad�tis dalyvauti priimant politinius sprendimus kit� grupi� (ir kit� religini� bendruomeni�) at�vilgiu. Ši privilegijuota pad�tis yra �teisinta �statymais (Vyskup� konferencijos atstov� �traukimas � �vairias �iniasklaid� pri�i�rin�ias institucijas) bei pasireiškia formuojant darbo grupes, kurios rengia teis�s aktus, pvz., rengiant Valstybin� šeimos politikos koncepcij�. Dauguma jos reng�j� buvo susij� su katalikiškomis organizacijomis, o pati grup� suformuota pagal neaiškius, visuomenei neprieinamus atrankos kriterijus. Pats projektas parengtas be jokios visuomen�s diskusijos, pagal Ba�ny�ios atstov� pageidavimus ir primestas visuomenei, kuri j� rengiant nedalyvavo. Remiantis nekonkurenciniais ir ne visuomet aiškiais kriterijais, Ba�ny�iai skiriama ir valstybin� parama.

Panašiai galvoja ir politolog� J�rat� Novagrockien�. Pasak jos, A. M. Brazausko pavyzdys – akivaizdus Ba�ny�ios politikavimo atvejis, nors deklaruojamas atlaidumas, vis� lygyb� prieš Diev�. Be to, ne visi kunigai laikosi politinio neutralumo, net pamoksluose kai kurie j� pasisako u� ar prieš vien� ar kit� politik� ar partij�. Tai daro �tak� kai kuri� tikin�i�j� apsisprendimui, u� k� balsuoti. „D�l religijos pasirinkimo veikia s��in�s ir tik�jimo laisv�s, tod�l katalik� ba�ny�ios skandalais d�l pedofilijos, svetimoteriavimo, celibato pa�eidim� nusivyl� tikintieji ieško kitos religijos. Ta�iau daug�ja �moni�, kurie tiki Dievu, bet ne kunigais“, – sako J. Novagrockien�.

Kitose šalyse vieno ar kito tik�jimo atstovai taip pat bendrauja su vyriausyb�mis, duoda patarim� švietimo, ugdymo klausimais, ta�iau nebando s�lygoti �statym� leidimo proceso ar mokslo, kaip tai vyksta Lietuvoje. Kelis kartus tikintieji kreip�si � Vilniaus universiteto Medicinos fakultet� si�lydami iš student� švietimo ir studij� program� išbraukti aborto ir dirbtinio apvaisinimo mokymo proced�ras. Bet juk gydytojas privalo �inoti vis� savo srit�, nes ligos ar šiuo atveju moters n�štumo klausimu pasaulis gali netekti net dviej� gyvybi� iškart. Šiais laikais, kai visuomen� yra pa�engusi nema�ai laipteli� � priek� tiek technikos, tiek išprusimo at�vilgiu, Ba�ny�ia prieštarauja pati sau. Ji pasisako u� šeim� gaus�jim�, šeimos gerov�, ta�iau yra prieš jos gausinim� dirbtiniu b�du.

O gal viskas atvirkš�iai?

Art�jant rinkimams, visuomet tikintieji gali išgirsti, u� k�, kur ir kaip balsuoti. Prieš kiekvienus Seimo ar savivaldybi� rinkimus tenka išvysti vyskup� laišk� rink�jams, išgirsti paraginim� ar net paaiškinim�, u� k� reikia ir u� k� geriau nereikia balsuoti. „Pastebima, kad did�iausias rink�j� aktyvumas rinkimuose b�na po sekmadienio šv. Miši�, o Ba�ny�ios rekomendacijos, u� k� balsuoti rinkimuose, potencialiai daro �tak� apie 5 proc. rink�j� (apklaus� duomenimis, nuolat ba�ny�ioje lankosi apie 10-15 proc. šalies gyventoj�, ta�iau dalis j� link� nepaisyti jos nuomon�s). Rink�j� aktyvumui esant 40-50 proc., tai sudaro 10-12 proc. rinkimuose dalyvaujan�i� rink�j� bals�. Šiai rink�j� daliai svarbu ir tai, kad politikai lankyt�si ba�ny�ioje, jai aukot�, tod�l prieš rinkimus politik� d�mesys Ba�ny�iai, ypa� savo rinkim� apygardoje, padid�ja. Negalima atmesti ir to, kad daliai politik� iš ties� yra artimos Ba�ny�ios skelbiamos politin�s id�jos, kurias jie siekia �gyvendinti praktiškai“, – sako M. Kluonis.

Anot jo, politikams santykiuose su Ba�ny�ia tr�ksta supratimo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, nurodan�ia, jog Lietuvoje n�ra valstybin�s religijos, Ba�ny�ia yra tik viena iš daugelio interes� grupi�, kuri netur�t� pretenduoti � išskirtinio moralinio autoriteto vaidmen� demokratin�je visuomen�je ir tur�t� politik� b�ti traktuojama taip pat, kaip ir bet kuri kita interes� grup� (pavyzd�iui, verslo korporacija, nevyriausybin� organizacija, profesin� s�junga ir pan.). Tokio suvokimo nebuvimas yra vienas iš politik� pataikavimo Ba�ny�iai šaltini�.

Prašo u�stato

Nesenai „Delfi.lt“ korespondent� E. Samoškait� apie Šiauli� Šv�. Mergel�s Marijos Nekalto Prasid�jimo ba�ny�i� raš�, kad u�sisakant krikšto arba santuokos sakrament� tikin�i�j� prašoma sumok�ti avans� – apie 50 Lt. Ba�ny�ios vikaras aiškina, kad rankpinigiai imami siekiant apsisaugoti nuo �moni� neatsakingumo, mat kartais tikintieji rezervuoja laik� krikštui ar santuokai, bet at�jus numatytam laikui neatvyksta. Tokiu atveju ba�ny�ia negali pakrikštyti ar sutuokti kit� tikin�i�j�, kurie savo ruo�tu aukoja aukas ba�ny�iai. Kunigas Feliksas Bali�nas „Delfi.lt“ aiškino, kad rankpinigiai arba u�statas iš �moni� imamas papras�iausiai tod�l, kad jie nesugalvot� u�sirašyti krikštui arba santuokai ir v�liau paskirt� dien� ar laik� neatvykt�.

Savaitraštis „Šiauliai plius“ band� susisiekti su Šiauli� Šv�. Mergel�s Marijos Nekaltojo Prasid�jimo parapija, ta�iau ba�ny�ios atstov� niekaip nepavyko rasti. Ar iš ties� ba�ny�ia turi teis� pareikalauti, nustatyti tam tikr� pinig� sum� u� krikštynas, vestuves, šv. Mišias? Juk tai tur�t� b�ti auka, kurios dydis priklauso nuo �mogaus noro ir galimybi�.

UAB „Ba�ny�ia“ Kry�i� kalnas

Nauja aktuali problema – ba�ny�ios prie Kry�i� kalno statymas. Prie kult�ros paminklo, Jurgai�i� (Domant�) piliakalnio, vadinamo Kry�i� kalnu, planuojama pastatyti nedidel� (kol kas...), Jono Pauliaus II vardu pavadint� ba�ny�i�. Kam tai naudinga? Katechetikos centro vadov� Danut� Kratukien� sako, kad pa�iame Kry�i� kalne �mon�s labai retai suklumpa maldai, tad ba�ny�ia b�t� tinkama vieta šv. Miši� šventimui, susikaupimui, tylai, ramybei. Tai b�t� tarsi viso Kry�i� kalno išpildymas. Ta�iau nema�a dalis visuomen�s atvirai prieštarauja šiai id�jai. Šalia Kry�i� kalno esan�iame vienuolyne galima u�sakyti šv. Mišias, atlikti išpa�int� ir pašventinti religinius daiktus. Tad kam reikia dar vienos ba�ny�ios? Architekt�ros profesorius Jonas Minkevi�ius atvirame laiške teigia, kad Kry�i� kalnas, kaip ypatingas m�s� nacionalinis turtas, vienintelis toks pasaulyje, atsid�r� ant autentikos sunaikinimo ribos.

Politologas M. Kluonis sako, kad kalbant apie ba�ny�ios prie Kry�i� kalno statyb� reik�t� pasteb�ti, kad ji b�t� statoma ne u� valstyb�s, o u� tikin�i�j� pinigus, vadinasi, sprendim� d�l jos statybos tur�t� priimti patys tikintieji ir Ba�ny�ios vadovyb�. Politine problema gal�t� b�ti laikomas nemokamas sklypo skyrimas ba�ny�iai statyti, leidimo išdavimas jai statyti nepaisant paveldosauginink� prieštaravim� ir gana reali galimyb�, kad nesant pakankamai l�š� ba�ny�ia taps dar vienais Valdov� r�mais, iš kurios pirmiausia pelnysis statyb� rangovai ir u�sakovai (vyskupija), o apmok�ti tur�s mokes�i� mok�tojai. Pritarimas tokioms statyboms rodo politik� bandym� papirkti dvasininkus art�jant rinkimams valstyb�s disponuojamu turtu.

Jei šio klausimo sprendimas b�t� skaidrus, tuomet Ba�ny�iai tur�t� b�ti suteikta teis� išsipirkti tikslin�s paskirties �em�s sklyp� (u�uot skyrus j� valstybin�s �em�s s�skaita), �sipareigojant jame pastatyti ba�ny�i� be galimyb�s pretenduoti � valstyb�s param�. Taip pat tur�t� b�ti nenusi�engta paveldosaugos reikalavimams.

Vald�ios abejingumas

Lietuvoje nuvilnijus pasipiktinimo bangai, šios teritorijos detalusis planas buvo patvirtintas kult�ros ministro Ar�no Gel�no. Šiauli� rajono savivaldyb�s tarybos nariai prieš kelet� savai�i� per pos�d� taip pat prisid�jo prie šio „verslo“ plano – 14 nari� buvo u�, 4 – prieš, 4 susilaik�. Šiauli� rajono savivaldyb�s tarybos narys Vidmantas Šul�ius praš� slapto balsavimo, kuris b�t� parod�s Tarybos nari�, o ne politini� koalicij� nuomon�. Pasak jo, dauguma nari� nepritaria ba�ny�ios statybai, bet j� balsavim� nul�m� partijos. Miesto tarybos narys Arvydas Mockus sutinka, kad pasta�ius ba�ny�i� Kry�i� kalnas praras autentiškum� bei bus sugadinta sakralin� šios vietos reikšm�. Anot jo, m�s� siel� ganytojai labai ver�iasi � statyb� versl�. Lyg nuo ba�ny�i� gausos priklausyt� tik�jimo stiprumas. Ar neatsitiks atvirkš�iai?

Kuo toliau, tuo linksmiau

Rugpj��io 24 d. Šiauli� rajono savivaldyb�je vyko pos�dis d�l ba�ny�ios prie kry�i� kalno sklypo formavimo. Planuojama, kad ba�ny�ia iškils vizualin�s apsaugos zonoje. Maldos namai buvo planuojami ne aukštesni nei 8 m. Ta�iau pos�d�io metu d�l aukš�io kilo diskusijos – architektas Algimantas Jukna si�l� aukšt� nuo 12 iki 15 m, nes 8,5 metro skiriama supaprastintiems, pvz., kiemo �kiniams pastatams. Šiauli� miesto savivaldyb�s vyriausioji architekt� Rasa Budryt� si�l� kreiptis � Kult�ros paveldo departament� ir prašyti išimties tvarka nenustatyti konkretaus aukš�io limito. A. Jukna si�l� atnaujinti koplyt�l�, kurioje popie�ius Jonas Paulius II aukojo šv. Mišias. „Koplyt�l� turi b�ti minimaliai išsaugota, juk ji ten stovi jau 18 met�“, – sak� A. Jukna. R. Budryt� sutiko su nuomone, kad reikia atstatyti koplyt�l�, nes tai bus puiki vieta atlaidams, altorius did�iosioms švent�ms, jubiliejin�ms Popie�iaus šv. Mišioms.

Anot Kurš�n� kunigo Sauliaus Pali�no, kit� šali� piligrimai, atvyk� � Kry�i� kaln�, neturi kur dalyvauti šv. Mišiose. „Pasaulyje, kur yra šventos vietos, yra ir ba�ny�ios. Nors ir Golgotos kalnas, ant kurio buvo nukry�iuotas J�zus. Tik ��jus � ba�ny�i�, kuri yra pastatyta ant šio kalno, gidas pasak�, kad esame ant Golgotos kalno. Visiems tai buvo didel� nuostaba“, – pasakojo kunigas. Tad, jo nuomone, ir prie Kry�i� kalno turi atsirasti ba�ny�ia, nes kuo šventesn� vieta, tuo didesn� ba�ny�ia.

Visiškai kitokios nuomon�s Šiauli� gamtos ir kult�ros paveldo klubo „Aukuras“ vadovas Darius Raman�ionis. Pasak jo, maldos nam� pastatymas sumenkins autentiškum�, nebetrauks tiek daug �moni� kaip išskirtin� vieta. Kry�i� kalnas yra �teisintas kaip archeologinis paminklas.

Renkasi ir be ba�ny�ios

Kry�i� kalnas neb�tinai turi b�ti katalik� tik�jimo vieta. Ten �mon�s renkasi pamedituoti, pails�ti, pab�gti nuo blog� min�i�. Net jame stov�jusi Marijos skulpt�ra buvo nuversta paties autoriaus Alvydo Veberio, kad kalno lankytojams neb�t� religinis stabas. Vietoj Marijos jis pastat� granito plokštes su dešim�ia Dievo �sakym� ir u�rašu: „Nesilenk stabams. Nekvailink sav�s. Diev� garbink.“

�ia �mon�s renkasi, nors ba�ny�ios n�ra. Ir neb�tinai yra tikintys. Juk �mones domina nat�raliai susiformavusios vietos. Jei b�t� nor�j� vietos pasimelsti, jie b�t� prad�j� Kry�i� kaln� kurti šalia kokios nors ba�ny�ios. Gal tod�l šalia Šiauli�, netoli Svil�s šaltini�, miške ties keli� sankry�a daug�ja kry�i�. Kad tik b�t� toliau nuo vis�. Tik�kim�s, kad bent ten neatsiras nauj� pastat�.

Sar�gai�� b��ti�ny�b� ar pi�ni�g� �vais�ty�mas?

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� miesto savivaldyb�, siekdama sutaupyti, biud�etin�se �staigose ketina atsisakyti sarg� paslaug�. Manoma, kad pasamd�ius saugos tarnybas pastat� apsaugai bus išleid�iama penkis ar net dešimt kart� ma�iau nei dabar. Biud�etini� �staig� vadovai supranta, kad laikas prisitaikyti prie XXI am�iaus, ta�iau baiminasi d�l paslaugos kokyb�s. Saugos tarnybos neapsaugos išpuosel�t� vaik� lopšeli�-dar�eli� teritorij�, be to, be darbo gali likti daugiau nei 100 �moni�. Kas nulems – taupumas ar r�pestis šiaulie�i� šeimomis?

Atleidus �mones, nukent�s j� šeimos

Lopšelio-dar�elio „��uoliukas“ pastat� ir teritorij� saugo trys sargai. Per metus u� darb� dar�elis sargams sumoka 37 500 lit�. �staigos direktor� Regina Usien� „Šiauliai plius“ teig�, kad sarg� darbu yra patenkinta, nes jie r�pinasi ne tik pastato, bet ir teritorijos apsauga. Sargai išvaiko dar�elio teritorijoje besilankan�ius girtaujan�ius asmenis.

Nenor�jusi, kad b�t� paviešinta pavard�, vieno miesto lopšeli�-dar�eli� vadov� sako, kad savaime suprantama, jog laikas ��engti � XXI am�i�. Klaip�doje lopšelius-dar�elius jau saugo saugos tarnybos, ta�iau ten susiduriama su problema, kad teritorijos yra niokojamos. „Reik�t� pastatyti aukštas tvoras, kad asocial�s asmenys nepatekt� � teritorijas, nesudegint� vaikams skirt� pastat�, neišvogt� �eldini�“, – sak� ji.

Ved�ja jau pati k�r� planus, kad pastato teritorij� saugot� vaizdo kameros. „�inoma, ir sargas visko neapsaugos. Nei jis pagaus �sibrov�l�, nei iš anksto pamatys, kad chuliganas taikosi � lang� akmeniu“, – situacij� vertina ji.

Svarbiausiu dalyku šioje situacijoje pašnekov� laiko tai, kad apie šimt� miesto biud�etini� �staig� sarg� neteks darbo. Kiekvienas �mogus – atskiras pasaulis, tad jiems netekus darbo nukent�s ne vienas �mogus, o ištisos šeimos.

„Kaip gali dabar tie �mon�s jaustis, kai �ino, kad bus atleisti? �inoma, kad išgyvena. Ir man baisu, kai reik�s �mones atleisti iš darbo. Geriau toki� situacij� neišgyventi“, – sak� dar�elio ved�ja.

Sargai „kainuoja“ 5 mln. per metus

Siekiant sutaupyti, sarg� paslaug� norima atsisakyti ne tik mokyklose ir dar�eliuose, bet ir kitose biud�etin�se �staigose. Viktoras Strups, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojas, sako, kad kol kas negalima tiksliai pasakyti, kada sargai bus prad�ti atleidin�ti. Šiuo metu iš biud�etini� �staig� yra renkami pageidavimai, vertinamos j� teritorijos, pastat� plotas. „Norime padaryti pigiau, bet ne pras�iau, nei buvo. Kalbam�s su �staig� vadovais“, – sak� jis.

Vienareikšmiškai vertinti dar�eli� ir mokykl� teritorij� negalima. Mokykl� sargai dideli� teritorij� ir taip nesaugojo, ta�iau jose n�ra ir lengvai sugadinamo turto. Dar�eliai, kuriuose daug statini� ir g�lyn�, turi b�ti apsaugoti. Anot V. Strups, yra tariamasi, kad dar�eli� teritorijos b�t� saugomos vaizdo kameromis. Yra vertinama apsaugos sistemomis besinaudojan�i� dar�eli� ir mokykl� patirtis.

Sarg� paslaugomis Šiauliuose jau nesinaudoja Gegu�i� progimnazija ir lopšelis-dar�elis „�ilvitis“. �staig� vadovai d�iaugiasi, kad sutaupo l�š�, o gaunamos paslaugos – kokybiškos.

„Viena mokykla sako, kad sargams išleid�ia 2400 Lt per m�nes�, o ta, kuri naudojasi apsaugos sistemomis, lygiai tiek išleid�ia per metus. Štai kokie skirtumai susidaro ir aiškiai matyti, kiek galima sutaupyti. Per metus sargai savivaldyb�s biud�etui kainuoja penkis milijonus lit�, nors gal�t� kainuoti milijon�“, – sak� pašnekovas.

V. Strups pabr��, kad absoliu�iai vis� sarg� atleisti neketinama. Yra �staig�, kur sargai yra b�tini. „Gal ne visi 100 procent� bus atleisti. �i�rime, koks bus poreikis“, – sak� jis.

Iš kult�ros �staig� vienintelis Šiauli� kult�ros centras naudojasi sarg� paslaugomis. Kitos samdo saugos tarnybas, ta�iau Šiauli� kult�ros centre repetuojama iki v�laus vakaro, kolektyvai iš koncert� gr��ta ir po vidurnak�io, tod�l sargai ten labai reikalingi.

D�l sarg� atleidimo Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija nepri�m� sprendimo. Kiek �moni� likt� be darbo ir kiek jiems reik�t� išmok�ti išeitini� kompensacij�, kol kas nepaskai�iuota.

�Bied�n�� ir pas oku�lis�t� mu��a (II)

Oksana LAURUTYT�

Pra�jusi� savait� (2011 09 09) savaitraštis „Šiauliai plius“ raš�, kad reg�jimo b�d� turin�i� vaik� t�vai priversti lakstyti po miest�, kad j� vaikas sulaukt� pagalbos. Pirmiausia jie lankosi pas „valdiškus“ okulistus, o v�liau dar turi apsilankyti ir sumok�ti privatininkams, pas kuriuos „valdiški“ daktarai dirba. Teiravom�s, kod�l valdiškos poliklinikos ne�sigyja kompiuteri�, kuriais vaikams tikrinamos akys priva�iai. Atsakymo sulaukta iškalbingo – gydytojos ligonin�s administracijos apie b�tinum� �sigyti autorefraktometr� neinformavo. Ka�in kod�l?

Kol Respublikin�s Šiauli� ligonin�s okulistai neturi speciali� kompiuteri� akims tirti, šiaulie�iai gaišta laik�, o tyrimo mokes�iai atitenka privatininkams.
Gabriel DOYLE nuotr.

Pacientai mieliau renkasi privatininkus

� savaitrašt� „Šiauliai plius“ kreip�si net kelios mamos pasipiktinusios, kad modernioje Moters ir vaiko klinikos Vaik� konsultacij� poliklinikoje j� vaikai negauna elementarios paslaugos. Jei reikia vaikui akis patikrinti kompiuteriu, iš klinikos tenka trenktis � kit� miesto gal� ir belstis � priva�ias optikas.

Aki� tyrimo optikose paslauga yra mokama – kainuoja 4-8 litus. Nors tai n�ra itin brangu, gaištamas laikas. Ne viena mama nusprend� išvis atsisakyti valdišk� paslaug� – veda vaikus � priva�ius kabinetus. Sumoka apie 40 lit�, ta�iau sugaišta ma�daug valand�.

Mamos teig�, kad neatsisakyt� kelis litus u� tyrim� mok�ti ir Konsultacin�je poliklinikoje, kuriai tereikia �sigyti kompiuter�. O gal jis ne�sigyjamas ty�ia? Pasak mam�, ir Laimut� Strazdien�, ir Daiva Šidlauskait� savo pacientus siun�ia � tas optikas, kuriose pa�ios teikia paslaugas priva�iai.

Neprašo kompiuterio, nes �ino, kur geriau?

Pra�jusi� savait�, kai tris dienas nesulaukus atsakymo straipsnis jau buvo išspausdintas, Šiauli� ligonin�s atstov� spaudai Nijol� Jurgilien� atsiunt� atsakym�.

„Ligonin�s administracija praneša, kad iki šiol vaik� aki� lig� gydytoj� nebuvo informuota d�l poreikio ir b�tinumo �sigyti autorefraktometr�, kompiuterin� prietais� akies lau�iamajai galiai, reg�jimo aštrumui nustatyti. Pacientai turi b�ti informuojami, kad šis tyrimas yra b�tinas tik kai kuriais atvejais. Pacientams leid�iama nuspr�sti, ar š� tyrim� atlikti, ar ne. Esant finansinei galimybei bus ieškoma b�d� Vaik� konsultacij� poliklinikai autorefraktometr� nupirkti 2012 metais“, – teig� N. Jurgilien�.

Anot atstov�s spaudai, aki� lig� gydytojos paaiškino, kad yra suinteresuotos savo darbo kokybe, teigia �inan�ios, jog tose optikose, kuri� priva�iuose kabinetuose dirba po darbo ligonin�je, tyrimas autorefraktometru bus atliktas be priekaišt�.

„Pacientai turi teis� savo nuo�i�ra pasirinkti optik�, kurioje gali b�ti atlikti rekomenduojami tyrimai. Ta�iau �mon�s da�nai yra link� klausti gydytojo patarimo, paaiškinimo, kur jiems kreiptis, kokiu b�du grei�iau baigti tyrimus ir parinkti akinius ar kontaktinius l�šius. Tod�l nuomon�, jog aki� gydytojos primygtinai nurodo konkre�i� optik� paslaugas, n�ra teisinga“, – sak� N. Jurgilien�.

Pacientus vaiko ir Konsultacin�s poliklinikos okulistai

Išspausdinus straipsn�, „Šiauliai plius“ sulauk� skaitytoj� replik�, kad ir Šiauli� ligonin�je esan�ioje Konsultacin�je poliklinikoje n�ra kompiuterio akims tikrinti. Ir suaugusiuosius okulistai siun�ia � tas pa�ias optikas, kuriose dirba po darbo poliklinikoje.

Ligonin�s atstov� spaudai N. Jurgilien� informavo, kad refrakcija (akies lau�iamoji galia) gali rodyti �vairi� patologij� – trumparegyst�, toliaregyst�, astigmatizm�. Optikose naudojami autorefraktometrai automatiškai parodo duomenis, pagal kuriuos parenkami akiniai. Akinius galima parinkti ir be šio aparato, tuomet išple�iami vyzd�iai, tiriama refrakcija, kelet� kart� taikomi akiniai. Skaitymo akiniams parinkti šis tyrimas n�ra b�tinas. Ar si�sti pacient� � optik�, sprend�ia gydytojas ir pacientas. Kadangi abi pus�s siekia greito ir tikslaus rezultato, pacientas siun�iamas šiam tyrimui, kurio kaina yra keletas lit�.

„Respublikin�s Šiauli� ligonin�s Aki� lig� skyriaus ir Konsultacij� poliklinikoje dirban�i� oftalmolog� teikiam� paslaug� kokybei gerinti ligonin�s vieš�j� pirkim� plane yra numatyta �sigyti keratorefraktometr�. Tai sud�tingesni� negu autorefraktometro parametr� kompiuterinis aparatas, teikiantis bei išsaugantis paciento optin�s sistemos duomenis. Keratorefraktometras parodo ir refrakcij�, ir ragenos lau�iam�j� gali�, pagal kuri� operuojant katarakt� vertinami intraokuliniai l�šiai“, – teig�

N. Jurgilien�.

Pašnekov�s teigimu, ligonin�s okulistai teikia daugyb� diagnostikos ir gydymo paslaug� (akini� parinkimas yra ma�a dalis), �sigyjam� prietais� specifikacijas lemia atsakingos aki� lig� specialist� u�duotys.

Dvi savaites gilinusis � okulist� darbo peripetijas taip ir nepavyko gauti aiškaus atsakymo, kod�l pacientai turi blaškytis tarp valstybini� poliklinik� ir priva�i� optik� bei kod�l tre�io lygio ligonin� nesugeba ar nenori suteikti paslaug�, lengvai �kandam� net ma�iems optikos salonams.

Dant� ne�iepk ir �krep�elio� neliesk

Povilas LUNG�

Netur�dami kuo u�siimti, mokiniai po pamok� „šlifuoja“ gatves, b�riuojasi parkuose ar skveruose ir u�siima tik jiems vieniems �inoma veikla – neretai vartojamas alkoholis, tabakas, kiti kvaišalai. Negi ugdymo �staigos neturi jiems k� pasi�lyti? Neformaliojo švietimo pasi�la bent jau mieste yra išties didel�. Ta�iau atrodo, kad ji kuriama dirbtinai – tik tam, kad mokyklos išsaugot� neformaliojo ugdymo „krepšel�“.

Prieš savait� „Šiauliai plius“ raš� apie meninio ugdymo „krepšelio“ viliones ir rajono vaik� diskriminacij�. Tada paaišk�jo, kad miesto ir rajono savivaldyb�s vis dar neranda bendros aiškios kalbos d�l rajono vaik� neformaliojo ugdymo vienodomis s�lygomis su miestie�iais Šiauli� meno mokyklose. Rajono savivaldyb�s Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialist� Elena Leparskien� teig� negird�jusi, kad rajono vaikai, norintys lankyti miesto neformaliojo ugdymo mokyklas, susidurt� su kokiomis nors kli�timis. Po straipsnio publikacijos paaišk�jo, kad šie �od�iai labai toli nuo tikrov�s – Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos direktorius ne kart� kreip�si � Šiauli� rajono savivaldyb� d�l rajono vaik�, kurie nor�t� lankyti ši� muzikos mokykl�, bet j� neformaliojo ugdymo „krepšeliai“ šios ugdymo �staigos nepasiekia. Prad�jus atid�iau dom�tis šia problema pasirod�, kad u�kliud�me ledkaln� – kuo giliau, tuo �domiau.

„Netur�k kit� diev�“

Mokinys turi teis� pasirinkti neformaliojo vaik� švietimo teik�j� – bendrojo lavinimo mokykl�, kurioje mokosi, arba kit� neformaliojo vaik� švietimo mokykl�. Rinkdamasis savo mokykl�, mokinys lanko joje organizuojamus b�relius, dalyvauja �vairioje kitoje veikloje. Kit� neformaliojo švietimo teik�j� mokinys renkasi tada, kai bendrojo lavinimo mokykla, kurioje jis mokosi, netenkina jo neformaliojo švietimo poreiki�. Tada jis keliauja � muzikos, dail�s, sporto mokykl�, vaik� u�imtumo centr�.

� savaitraš�io „Šiauliai plius“ redakcij� paskambinusi moksleivio mama skund�si, kad presti�in�je „Juventos“ mokykloje atsisakoma neformaliojo ugdymo l�šas pervesti kitai ugdymo �staigai, kurioje vaikas mokosi. Motyvuojama aukšta „Juventos“ mokyklos ugdymo kokybe, anot mamos, vadovaujamasi principu: „Netur�k kit� diev�, tik mane vien�.“

Toks atvejis miesto mokyklose ne vienintelis – t�vai teigia, kad mokyklos neformaliojo ugdymo „krepšelio“ l�š� kitoms �staigoms nebeduoda, ver�ia vaikus rinktis savo mokyklos b�relius.

Gaila keli� lit�?

Kokio dyd�io tie pinigai, kuriuos taip nenoriai atiduoda bendrojo lavinimo mokyklos? 2010 m. Šiauli� miesto savivaldyb� neformaliojo vaik� švietimo programoms skyr� 1109,9 t�kst. Lt mokinio „krepšelio“ l�š�. Nei daug, nei ma�ai – 15 Lt mokiniui per m�nes� (gruod� – 27 Lt). Galimybe perduoti mokinio „krepšelio“ l�šas pasirinktam neformaliojo vaik� švietimo teik�jui – muzikos, dail�s, sporto mokykloms, vaik� u�imtumo centrams, bendrojo lavinimo mokykloms, vykdan�ioms neformaliojo vaik� švietimo programas – pasinaudojo per 5500 Šiauli� miesto mokini�.

„Pagal Savivaldyb�s nustatyt� tvark� mokinio „krepšelio“ l�šas neformaliajam vaik� švietimui (15 Lt per m�nes�) kiekvienas vaikas arba jo t�vai gali perduoti tik vienai pasirinktai neformaliojo vaik� švietimo �staigai. Jeigu vaikas lanko kelias �staigas, tik jis kartu su t�vais gali nuspr�sti, kuriai �staigai perduoti min�t� „krepšel�“, ir niekas neturi teis�s versti j� lankyti u�si�mimus, kuri� jis nenori lankyti“, – teigia Asta Lesauskien�, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�jos pavaduotoja. Konkre�iau situacijos „Juventos“ progimnazijoje ji nepakomentavo.

Su „Juventos“ progimnazijos direktoriumi Vytautu Gir�iumi susisiekti nepavyko, nes, anot sekretor�s, „jis negr��ta iš mokytoj� kambario“.

U�trenktos durys

Pakalbintos men� mokykl� pedagog�s susid�r� su kita problema. Anot j�, bendrojo lavinimo mokyklos nebe�sileid�ia talenting� mokini� ieškan�i� dail�s ar muzikos mokykl� mokytoj�. Gal tokiu b�du taip pat siekiama neatiduoti kitoms ugdymo �staigoms t� 15 lit�?

„Pamoka – šventas dalykas. Negalima trukdyti ugdymo proceso. Jei tikrinami vieno vaiko geb�jimai, tai k� tuo metu veikia visi kiti? – sak� Šiauli� Salduv�s progimnazijos direktor� Natalija Kaunickien�. – Per pertaukas taip pat negalima, nes mokiniai b�na pavarg�, jiems reikia pails�ti. Po pamok� – prašom, tereikia susitarti su mokyklos administracija.“

Mokamos mokyklos paslaugos

Kita � redakcij� besikreipusi mama teig�, kad Šiauli� Jovaro progimnazijoje norint vaik� palikti pailgintos dienos grup�je reikia � mokyklos kas� sumok�ti po 3 Lt u� valand�.

„�kainius u� mokykloje teikiamas mokamas paslaugas nustato mokyklos steig�jas. U�si�mimai pailgintos dienos grup�je yra mokama paslauga. �kain� yra nusta�iusi Savivaldyb�s taryba“, – paprašyta pakomentuoti sak� Asta Lesauskien�.

Pasirodo, kad toks mokestis – legalus. Dar 2008 m. Šiauli� miesto savivaldyb�s taryba pri�m� sprendim� d�l Šiauli� miesto švietimo �staig� mokam� paslaug� �kaini� s�rašo pakeitimo. Jame galima rasti visoki� �domybi�, pavyzd�iui, jei mokinys nor�s mokykloje valand� savarankiškai pas�d�ti prie kompiuterio, tur�s pakloti lit�. Akademin� neformali�j� u�sienio kalb� kurs� vaikui valanda (45 min.) �vertinta 6 Lt, neformaliojo ugdymo ikimokyklin�se �staigose (10 vaik� grupei) valanda �vertinta 20 Lt. �rašyta ir tai, kad neformali�j� u�si�mim� asmeniui akademin� valanda kainuoja 3 Lt. O kur tada dedamos neformaliajam ugdymui skirtos l�šos? Mokytoj� atlyginimams?

U�siima labdara

Socialiai remtini vaikai 1-ojoje muzikos mokykloje u� moksl� nemoka, j� mokslas n�ra kompensuojamas savivaldyb�s, vadinasi, mokykla daro labdar� – suteikia moksl� nemokamai.

„T�v� mokestis u� neformal�j� vaik� švietim� padengia tik labai nebedidel� ugdymo kašt� dal�. Kiek vaik� ir u� kokias l�šas ugdyti, kokius vaikus atleisti nuo mokes�io, sprend�ia ne mokyklos vadovas, o mokyklos steig�jas“, – sako Švietimo skyriaus ved�jos pavaduotoja.

Ta�iau ar galima k� nors duoti nemokamai? Jei savivaldyb� suteikia lengvat� kokiai nors paslaugai, ji j� tur�t� ir kompensuoti. Juk ne paslaugos teik�jas sugalvoja teikti lengvatas. Jei šios nekompensuojamos savivaldyb�s, tai �kio subjektas, teikiantis paslaug�, turi ieškoti kit� galimybi�, kaip u�dirbti negautas pajamas. Vienas iš b�d� gal�t� b�ti ne socialiai remtin� vaik� �mok� didinimas.

1-osios muzikos mokyklos finansavimas suma�intas 4,2 proc., bet vaik� nesuma��jo – kaip ir kasmet susirinko apie 500. Ar nebankrutuos mokykla? Kita vertus, mokyklos vadovas, jeigu b�t� verslininkas, grei�iausiai nebepriimt� toki� finansiškai nuostoling� vaik�, nepaisant to, kad jie galb�t genijai. Panašus atrankos kriterijus gal�t� b�ti ir neformaliojo ugdymo „krepšelis“ – verslininkas pirmenyb� teikt� tiems, kurie atsineša tuos 15 lit�. Aišku, daliai socialiai remtin� vaik� iš problemini� šeim�, tiksliau, j� t�vams, neformalusis ugdymas visai ner�pi...

Ar tikrai paskui vaik�?

Anot ŠMM specialist�, neformaliajam ugdymui l�šos skirstomos vadovaujantis principu „pinigai paskui vaik�“. Toks finansavimas sudaro galimyb� vaikams ir j� t�veliams pasirinkti jiems aktualius u�si�mimus.

Neformaliojo ugdymo organizatoriai tur�t� labai pasistengti organizuoti kuo �domesnius ir kokybiškesnius u�si�mimus, kad pritraukt� kuo daugiau vaik�. Tik ar n�ra taip, kad tie bendrojo lavinimo mokykl� organizatoriai pristeigia galyb� realiai neveikian�i� b�reli�, kad tik pinigai paskui vaik� nepab�gt� kitur.

Drumz�li�nas vie��j� pir�ki�m� skaid�ru�mas

Povilas LUNG�

Viešieji pirkimai – duona kasdienin� daugeliui Lietuvos �moni�. Pirkimus skelbian�ioms institucijoms ir �staigoms, tiksliau, j� vadovams, tai derybinis koziris siekiant � savo pus� palenkti �iniasklaidos priemones bei proteguoti reikalingas bendroves. Juk taip lengva surašyti tokius reikalavimus, kuriuos atitinka tik „mylima“ �mon� arba kuriuos galima �vykdyti tik apie pastaruosius �inant kelet� m�nesi� prieš paskelbiant vieš�j� pirkim�.

2011 m. baland� Vieš�j� pirkim� tarnybos ir Konkurencin�s tarnybos specialist� susitikime aptartos aktualios vieš�j� pirkim� prie�i�ros problemos. Ypa� daug d�mesio skirta vidaus sandoriams. Neretai panašias paslaugas teikian�ios �mon�s sudaro kartel�. Buvo atliktas sociologinis tyrimas – tirtas vieš�j� pirkim� skaidrumas. Nustatyta, kad neskaidriausi viešieji pirkimai – statyb�, energetikos, susisiekimo, sveikatos prie�i�ros ir IT sektoriuose.

3, 2, 1?

2011 m. liepos 19 d. Kult�ros ministerija paskelb� duomenis apie vietini�, regionini� ir nacionalini� laikraš�i�, �urnal� vidutin� tira��. Šiauli� regione platinami tik trys regioniniai laikraš�iai: „Šiauli� kraštas“, „Šiauliai plius“ ir „Šiauli� naujienos“. Kult�ros ministerijos duomenimis, Šiauli� miesto ir krašto laikraštis „Šiauli� naujienos“ platinamas 8548 egzempliori� tira�u, Šiauli� apskrities ir miesto laikraštis „Šiauli� kraštas“ –

12 698 egz., Šiauli� miesto ir regiono savaitraštis „Šiauliai plius“ – 21 522 egz. tira�u.

Vš� Respublikin� Šiauli� ligonin� buvo paskelbusi vieno savo �gyvendinam� projekt� viešinimo paslaug� pirkim�. Reikalavimuose paslaugai juodu ant balto buvo parašyta: „Straipsnis turi b�ti publikuojamas Šiauli� regiono laikraštyje, leid�iamame ne re�iau kaip šešis kartus per savait�.“ Kitas reikalavimas skelb�, kad leidinio tira�as turi b�ti ne ma�esnis nei 9 t�kst. vienet�.

Ši� reikalavim� neatitinka net du iš apskritai trij� regionini� Šiauli� laikraš�i�. „Šiauliai plius“ yra savaitraštis, o vidutinis Kult�ros ministerijos skelbtas „Šiauli� naujien�“ tira�as nesiekia reikalaujamo.

Vadinasi, reikalavimai paslaugai sudaryti taip, kad konkurs� jai pirkti laim�t� vienintelis Šiauli� regiono laikraštis. Be to, nurodytas paslaugos (projekto rezultat� pristatymo straipsnio parengimas ir publikavimas �iniasklaidos priemon�se) kiekis 1 vnt., tod�l netur�t� b�ti svarbu, kad laikraštis b�t� leid�iamas šešis kartus per savait�. Juk visiškai nesvarbu, kada skaitytojas perskaitys aktual� projektin� straipsn� – pirmadien� ar šeštadien�.

„Reikalavimas d�l tira�o ir da�numo reikalingas tod�l, kad viešinimo straipsn� perskaityt� kuo daugiau esam� ir potenciali� Respublikin�s Šiauli� ligonin�s pacient�, tokiu b�du supa�indinant visuomen� su �gyvendinamais projektais“, – paprašytas pakomentuoti atsak� Respublikin�s Šiauli� ligonin�s projekt� vadovas Edmundas Petrauskas. Ir n� �od�io daugiau.

Diskriminuojan�io pob�d�io s�lyg� n�ra?

Anot ligonin�s projekt� vadovo, pasi�lymus paslaugai pirkti gal�jo teikti bet kuris legaliai veikiantis �kio subjektas, turintis patirties viešinime. „Konkurse dalyvavo �vairaus teisinio statuso subjektai – viešosios �staigos, u�darosios akcin�s bendrov�s. Jos neturi regioninio laikraš�io, ta�iau pasinaudojo Vieš�j� pirkim� �statymo suteikta teise“, – teigia projekt� vadovas.

�statyme nurodyta, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiek�jas gali remtis kit� �kio subjekt� paj�gumais, neatsi�velgdamas � tai, kokio teisinio pob�d�io b�t� jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiek�jas privalo �rodyti perkan�iajai organizacijai, kad vykdant sutart� tie ištekliai jam bus prieinami.

Taigi, anot E. Petrausko, joki� diskriminacinio pob�d�io s�lyg�, taikom� dalyviui, konkurso s�lygose n�ra. Bet jei dalyviams ir n�ra, tai diskriminuojami tie, kurie tuos darbus atlieka. Sociologinio tyrimo duomenimis, da�niausia neskaidri� pirkim� prie�astis yra taip vieš�j� pirkim� organizatori� suformuluoti reikalavimai, kad juos gal�t� atlikti tik j� proteguojama �mon�.

Kita vertus, �velgiant � toki� konkurs� praktik� susidaro �sp�dis, kad skatinami sudaryti �moni� karteliai. Juk jei tam tikr� paslaug� atliekan�ios �mon�s mieste t�ra dvi, kaip lengva susitarti – š�kart aš, kit� – tu imk u�sakym�...

Viskas – per 12 dien�!

Reikalavimuose paslaugoms pirkti b�na ir kitoki� �domybi�. Štai Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija rugpj�t� buvo paskelbusi konkurs� Šiauli� pramoninio parko logotipo ir firminio stiliaus suk�rimo paslaugai pirkti. Reikalavim� – devynios galyb�s, pavyzd�iui, pateikti firmin� stili� (eskizus, maketus) arba grafiškai perteiktas ši� pramoninio parko rinkodaros priemoni� id�jas: leidinio, pristatan�io pramonin� park�, interneto svetain�s, mobilaus parod� stendo ir kt. Terminas – 12 kalendorini� dien�.

12 dien� – daug ar ma�ai? Vieš�j� pirkim� �statyme nurodyta, kad pasi�lym� pateikimo terminas negali b�ti trumpesnis nei 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Vieš�j� pirkim� tarnybos dienos. Tiesa, pritaikius �vairias išimtis, jis gali sutrump�ti net iki 10 dien�.

Anot vienos did�iausi� Lietuvos dizaino agent�r�, �steigusi� filialus Vilniuje, Kaune, Klaip�doje, Šiauliuose, Alytuje, Palangoje, Druskininkuose ir net Rygoje, atstov�s, netgi �mon�s logotipas per tiek dien� nesukuriamas.

„Per 12 dien� – nusišaut! – juok�si firmos atstov�. – Juk firminis stilius – tai vokas, blankas, s�skaita fakt�ra, darbuotojo pa�ym�jimas, aplankas, vizitin� kortel�, skrajut�, plakatas, apranga ir galyb� kit� dalyk�. Jei ir b�t� pateiktas pradinis eskizas, tai jis neb�t� išgrynintas, toks „tep lep“.

Pasak firmos atstov�s, 12 dien� – per ma�ai, nes reikia suderinti spaudos darbus, susitarti d�l nuotrauk� autoryst�s, jei toki� reikia, ir kt. dalyk�.

Vienos Šiauli� dizaino studij� vadovas teigia, kad vien med�iagos apie �mon� surinkimas trunka ilgai – kartais m�nes� ar net ilgiau: „Kad tas sukurtas logotipas ar firminis stilius ateityje duot� naudos, kad atsipirkt� – pritraukt� investicij�, reikia daugiau laiko ir kurian�i� �moni�. Jei kurt� 12 dien� vienas dizaineris, tai t� jo darb� b�t� galima �vertinti dvejetu trejetu. Reikia geros komandos, bet ji ne visada gali b�ti sudaryta, nes kiti juk turi savo u�sakym� ir nemes sav� darb�. Utopija tokie reikalavimai.“

Pertekliniai reikalavimai

Sociologinio tyrimo duomenimis, respondentai pa�iu neskaidriausiu vieš�j� pirkim� etapu �vardijo pirkimo s�lyg� rengim�.

Pirkim� s�lygose da�nai nurodoma itin daug reikalavim�. Oficialiai teigiama, kad jie tur�t� b�ti konkre�iai apibr��ti, priešingu atveju, �rašius papildom� reikalavim�, sudaromos s�lygos laim�ti iš anksto pasirinktai bendrovei.

Reikalavimas tiek�jui, kad jis per pastaruosius trejus metus turi b�ti �vykd�s bent vien� su pirkimo objektu susijusi� sutart�, kurios vert�, tarkim, ne ma�esn� nei 300 t�kst. lit� be PVM, aiškiai diskriminuoja ma�esnes �mones, pirmenyb� teikdamas did�iosioms.

„Toks reikalavimas iš dalies diskriminuoja ma�uosius, bet tai savotiškas „saugiklis“, apsaugantis nuo �moni�, kurios nepaj�gios �gyvendinti projekto ir negali u�tikrinti, kad bus laikomasi vis� reikalavim�, – teig� dizaino studijos vadovas. – Dalyvavome kart� vieš�j� pirkim� konkurse, daug darbo �d�jome. Iškart buvo aišku, kas laim�s. Daugiau nedalyvausime.“

Me�ni�nio ug�dy�mo �krep��e�lio� vi�lio�n�s

Jurgita TUZINAIT�

Šiauli� miesto ir rajono savivaldyb�s vis dar neranda bendros kalbos d�l rajono vaik� neformaliojo ugdymo. Ne miesto vaikai vis dar neturi s�lyg� lankyti miesto neformaliojo ugdymo mokyklas, ta�iau rajono savivaldyb� sako nieko apie tai ne�inanti. Aplinkini� rajon� – Panev��io, Radviliškio, Joniškio – norintiems lankyti meno mokyklas vaikams toki� kli��i� neiškyla.

Šiauli� muzikos mokykloje rajono vaikai vis dar diskriminuojami. Rajono savivaldybei tai, atrodo, n� motais.
Krzysztof CHMIELEWSKI nuiotr.

Vienod� s�lyg� n�ra

Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas teigia, kad rajono vaikai, lankantys ši� muzikos mokykl�, toki� pat s�lyg� kaip miesto vaikai neturi. Jau antrus metus mokykla rajono vaik� nepriima, jeigu šie nelanko miesto bendrojo lavinimo mokyklos. Anot direktoriaus, ateidami iš pastar�j� vaikai atsineša „krepšel�“. Jis pripa��sta, kad nors „krepšel�“ sudaro keliolika lit� ir ši suma kaskart kita, tai vis tiek yra pinigai. Direktorius atvirauja, kad aiškinosi ir m�gino pritraukti kuo daugiau „krepšeli�“ iš rajono, ta�iau j� negavo. Mokinio „krepšel�“, kur� gauna iš vaiko bendrojo lavinimo mokyklos, sudaro 15 lit� per m�nes�. T�vai moka apie 7 proc. vaiko neformaliojo ugdymo kainos.
�staigos vadovas prid�r�, kad pernai iš 500 mokyklos mokini� 80 socialiai remtin� vaik� u� moksl� nemok�jo, o gegu��s m�nesio pabaigoje – 110.
1-osios muzikos mokyklos direktorius tikisi, kad atsiras visiškas valstyb�s finansuojamas „krepšelis“, papildantis formal�j� (vienam vaikui mokyti 3500 Lt per metus) ir neformal�j� ugdym� (apie 1000-1200 Lt per metus), bet kartu ir neslepia, kad mieste �sivyraus konkurencija. V. Ališauskas teigia, kad tai yra eksperimentas, kur� atlieka keturios savivaldyb�s, ir ne�inia, ar jis pasiteisins.

Šiauli� dail�s mokykl� lanko visi

Šiauli� dail�s mokyklos direktor� Irena Šliu�elien�, paklausta, ar rajono vaikai tokiomis pat s�lygomis kaip ir miesto vaikai gali lankyti ši� dail�s mokykl�, atsak� trumpai: „Joki� apribojim� n�ra. Šiauli� rajono, kaip ir miesto, vaikai moka u� moksl� 30 Lt per m�nes�.“ Direktor� teigia, kad mokykloje galioja bendra Savivaldyb�s nustatyta pri�mimo tvarka, galiojanti visiems at�jusiems.
Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Švietimo skyriaus ved�jos pavaduotoja Asta Lisauskien� teigia, kad kiekviena savivaldyb� turi tenkinti savo savivaldyb�s vaik� neformaliojo švietimo poreikius. „Šiauli� miesto savivaldyb�s neformaliojo švietimo mokyklose yra vaik�, gyvenan�i� rajono savivaldyb�je, ta�iau jie mokosi ir Šiauli� miesto bendrojo lavinimo mokyklose. Joki� kit� papildom� s�lyg� min�tiems vaikams n�ra nustatyta“, – tvirtina Švietimo skyriaus ved�jos pavaduotoja.
A. Lisauskien� prisipa�ino neturinti informacijos, ar rajono vaikams, norintiems lankyti miesto dail�s ar muzikos mokyklas, iškyla koki� nors kli��i�.

Švietimo skyrius neprigirdi

Šiauli� rajono savivaldyb�s Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialist� Elena Leparskien� teigia, kad miestas d�l pri�mimo � neformali�sias ugdymo �staigas yra nustat�s tvark�. Anot jos, jeigu yra laisv� viet�, Šiauli� rajono vaikai lanko miesto neformaliojo ugdymo �staigas.

Vyriausioji specialist� prisipa�ino negird�jusi, kad rajono vaikai, norintys lankyti miesto neformaliojo ugdymo mokyklas, susidurt� su kokiomis nors kli�timis. T�vai sumoka neformaliojo ugdymo mokest� ir vaikai mokyklas lanko.

Kaip kitur?

Panev��io rajono savivaldyb�s Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Gibas pa�ymi, kad rajono vaikai miesto muzikos mokyklos nelanko, nes rajone yra muzikos mokykla ir trys filialai. Tiesa, rajone n�ra dail�s mokyklos, tod�l rajono vaikai j� lanko Panev��yje. Šiais metais rajono ir miesto merai pasiraš� bendradarbiavimo sutart�, kurioje numatyta, kad Panev��io rajono vaikai gali lankyti b�tent miesto dail�s mokykl�. „Sutartyje susitarta d�l ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaug� teikimo Panev��io miesto savivaldyb�s ikimokyklinio ugdymo �staigose ir neformaliojo ugdymo paslaug� teikimo Panev��io dail�s mokykloje Panev��io rajono vaikams“, – citavo J. Gibas.
Vyriausiasis specialistas tvirtino, kad dail�s mokyklos aukl�tiniai moka Savivaldyb�s tarybos nustatyt� mokest� – 55 Lt per m�nes�.
Radviliškio rajono savivaldyb�s Švietimo, kult�ros ir sporto skyriaus ved�ja Genovait� Juodeikien� irgi patvirtino, kad rajono vaikai lanko miesto muzikos ir dail�s mokyklas. Pasak jos, muzikos mokykloje netgi yra sudaromos klas�s pagal gyvenam�j� viet� – vaikai va�in�ja iš Šeduvos, Baisogalos.
„Lankyti gali ir rajono vaikai, tik bendrojo lavinimo mokyklose pamokos trunka ilgai, tod�l n�ra lengva suderinti muzikos ir bendrojo lavinimo mokykl� pamok� tvarkaraš�ius. Stengiam�s kiek �manoma“, – sako Radviliškio dail�s mokyklos direktor� Dalia Labanauskien�.
Mokykl� lankantys ir lengvat� neturintys vaikai moka 32,50 Lt per m�nes�, vaikai iš daugiavaik�s šeimos – 26 Lt. Socialiai remtiniems vaikams mokslas yra nemokamas.
Radviliškio muzikos mokyklos direktor� Laimut� Steponavi�ien� teigia, kad mokykl� gali lankyti ir miesto, ir rajono vaikai. Mokestis u� moksl� – 52 Lt per m�nes�. Vaik� iš daugiavaiki� šeim� mokes�iui u� moksl� taikoma 20 proc. nuolaida, o socialiai remtini vaikai atleisti nuo mokes�i�.
Joniškio meno mokyklos direktorius Vitalis �ukas teigia, kad rajono vaikai mokykl� lanko, bet pa�ym�jo, kad turi suderinti atvykim� ir išvykim� su t�vais. Jis sako, kad visus duomenis apie vaikus turi, ta�iau nesureikšmina, kur jie gyvena ar mokosi. „Lankantieji moka 50 Lt per m�nes�. Did�ioji j� dalis – meno mokyklos aukl�tiniai“, – tvirtina direktorius.

NESS pro�jek�tas �iau�liuo�se�� vie�ses�nio ry�to�jaus sva�jo�n�

Mindaugas MALCEVI�IUS

Sveikatos apsaugos ministerijos beveik prieš 10 met� Lietuvoje prad�tas pl�toti Nacionalin�s elektronin�s sveikatos sistemos (NESS) projektas, tur�j�s palengvinti pacient� ir gydytoj� kasdienyb�, labiau panašus � gra�i� šviesesnio rytojaus svajon� nei � tikrov�.

Šiauliuose teikiama vienintel� el. sveikatos sistemos paslauga „Sergu.lt“, ta�iau ji dar šlub�ioja.

„Tur�t�“ ir „b�t�“

S�kmingai �gyvendintas projektas b�t� buv�s labai naudingas Lietuvai, kadangi ši sistema tur�t� perkelti � elektronin� erdv� dal� su sveikatos prie�i�ra susijusi� paslaug�. Tokiu b�du sveikatos paslaug� vartotojams b�t� u�tikrintos patogesn�s ir kokybiškesn�s paslaugos: skaidri pacient� registracija, ma�esnis ranka pildom� dokument� kiekis ir kt.

Elektroninio projekto id�ja išties gra�i, tik gaila, kad kol kas ji paremta �od�iais „tur�t�“ ir „b�t�“, kadangi šios sistemos k�rimo darbai, tik prad�j� jud�ti � priek�, u�strigo ir visuomenei b�davo priminti tik Valstyb�s kontrol�s audit� metu, kuri�, nepalanki� Sveikatos apsaugos ministerijai, buvo net du – 2008 ir 2011 m. Pastar�j� met� bir�elio 30 d. Valstyb�s kontrol�s audito ataskaitoje konstatuojama, kad Sveikatos apsaugos ministerijos pamokos ir patirtis kuriant Nacionalin� el. sveikatos sistem� kainavo 34 mln., ta�iau ne visi planuoti rezultatai pasiekti, kadangi dalis l�š�, t. y. daugiau nei 15 mln. Lt, panaudota nerezultatyviai.

Pasak auditori�, kuriamos informacin�s sistemos tikslai ir funkcijos nebuvo nustatyti, kadangi nepatvirtinti informacin�s sistemos nuostatai, specifikacija, duomen� saugos nuostatai, nepaskirti u� sistem� atsakingi valdytojai ir tvarkytojai.

Kalt� grei�iausiai ir v�l nebus

Panašu, kad ir po antrojo Valstyb�s kontrol�s atlikto audito atsakomyb�s našta u� iššvaistytus milijonus neguls kokiam nors valdininkui ant pe�i�, kadangi pastariesiems yra labai daug palanki� aplinkybi�. U�tenka prisiminti 2008 metus, kai po Valstyb�s kontrol�s atlikto valstybinio audito buvo konstatuota, jog elektronin� sveikatos sistema kuriama neturint tam teisinio pagrindo, ta�iau, nepaisant to, Generalin�s prokurat�ros Ikiteisminio tyrimo kontrol�s skyriaus prokuroras Erikas Vaitek�nas aiškino netur�j�s pagrindo prad�ti ikiteismin� tyrim� d�l projekto vykdytoj� galimo piktnaud�iavimo tarnyba ir pareig� neatlikimo. �domu, kaip bus š�kart, kadangi u� šios sistemos k�rim� buv� atsakingi valdininkai, v�jais paleid� milijonus lit�, šiuo metu iš projekto tiesiog tyliai pasitrauk�.

Bus t�siamas

Daug kritikos sulaukusi Nacionalin� el. sveikatos sistema buvo prad�ta kurti dar 2005 m., ta�iau nebuvo nei �steigta, nei �teisinta. Nepaisant teisini� tr�kum�, buvo vykdytas antrasis pl�tros etapas. Kilus nesutarim� su NESS-2 paslaug� teik�ju, nuo 2009 m. gin�as sprend�iamas teisme. Akivaizdu, kad nuo pat projekto �gyvendinimo prad�ios NESS k�rimo darbai buksuoja, ta�iau atsakingi pareig�nai tikina, kad elektronin� sistema bus pl�tojama ir toliau.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio Rimanto Remeikos, dabar, atsi�velgiant � ankstesnes Valstyb�s kontrol�s rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija �m�si priemoni�, pirmiausia, kad b�t� sukurti teisiniai elektronin�s sveikatos sistemos pagrindai. Pagal Valstyb�s kontrol�s rekomendacijas Sveikatos apsaugos ministerijos pastangomis šiais metais buvo parengta ir Seimo priimta Sveikatos sistemos �statymo pataisa, sudaranti galimybes paciento duomenis, susijusius su sveikata, tvarkyti elektroniniu b�du. Ši pataisa tapo pagrindu steigti valstyb�s informacin� sistem�.

„Šiuo metu baigiami derinti sistemos nuostatai. Nuostatuose apibr��iamas ne tik sistemos valdymas, bet ir duomenys, kuriuos turi rinkti ir perduoti gydymo �staigos. Siekiant nekartoti klaid�, sudarytos teisin�s ir organizacin�s prielaidos valstyb�s informacinei sistemai �gyvendinti“, – tikina Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris R. Remeika.

„Nauja“ ateities darb� vizija

Nepavykus pirmiesiems bandymams sukurti Nacionalin� elektronin� sveikatos sistem�, Sveikatos apsaugos ministerija jau turi „nauj�“ ateities darb� vizij�. Tiesa, nauja ji ne tiek savo turiniu, kiek laiko po�i�riu, kadangi panaš�s tikslai ir u�daviniai jau buvo iškelti ma�daug prieš 10 met�, kai ir buvo inicijuotas elektronini� sveikatos paslaug� projektas. 2011 m. Valstyb�s kontrol�s audito ataskaitoje konstatuotas faktas, kad Nacionalin�s elektronin�s sveikatos informacin�s sistemos k�rimas, pra�jus 10 met� nuo pirmo bandymo (inicijuotas 2001 m.), pradedamas iš prad�i�. Vadinasi, svarbiausia, kad darbai b�t� dirbami, o nuo kurio taško jie pajud�s � priek� – ne taip jau ir svarbu...

Šiuo metu tolimesni Nacionalin�s elektronin�s sveikatos sistemos tikslai ir u�daviniai patvirtinti el. sveikatos sistemos 2009-2015 m. pl�tros programoje, kurioje numatyti prioritetiniai el. sveikatos pl�tros darbai: paslaug� gyventojams ir pacientams pl�tra, bazin�s bendro naudojimo infrastrukt�ros suk�rimas, sveikatos prie�i�ros �staig� informacini� sistem� diegimas ir pl�tra, el. sveikatos istorij�, el. recepto, išankstin�s pacient� registracijos pl�tra ir kt.

Pasak R. Remeikos, � el. sveikatos sistemos pl�tr� bus �trauktos visos Lietuvos respublikinio, regioninio ir rajono lygmens �staigos. Šiems darbams numatyta skirti dar apie 100 mln. Lt. Visos param� gausian�ios �staigos tur�s perduoti pacient� sveikatos duomenis � pagrindin� valstyb�s el. sveikatos informacin� sistem� bei keistis pacient� sveikatos duomenimis su kitomis �staigomis per ši� informacin� sistem�.

„Turint visus duomenis apie paciento sveikat� vienoje elektronin�je sveikatos istorijoje, pacientui bus galima lengviau, grei�iau ir tiksliau nustatyti diagnoz�, bus suteikiama lengvesn� prieiga prie informacijos ir paslaug�, bus sudarytos s�lygos sveikatos prie�i�ros �staigoms bendradarbiauti ir informacijai apsikeisti. �diegus elektronin� recept�, pacientams bus galima atsisakyti kompensuojam�j� vaist� pas� arba nuolat vartojantiems tuos pa�ius vaistus nereiks pakartotinai vykti pas gydytoj� prat�sti recepto ir panašiai“, – b�sim� darb� naud� vardijo Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris.

Šlubuojantis NESS �ada pasiekti ir Šiaulius

Prad�jus dom�tis, kokia apimtimi buvo vykdami Nacionalin�s el. sveikatos sistemos diegimo darbai, paaišk�jo, kad � nacionalinio statuso vard� pretenduojantis projektas beveik 10 met� buvo bandomas tik trijose did�i�j� Lietuvos miest� ligonin�se.

„�gyvendinant projekt� „El. sveikatos paslaugos“ buvo �diegtos ligonini� informacin�s sistemos Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaip�dos universitetin�je ligonin�je ir Vilniaus universiteto ligonin�s Santariški� klinikose“, – pasakojo R. Remeika.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio paklausus, kod�l Šiauliai nuo pat projekto �gyvendinimo prad�ios nebuvo � j� �traukti, R. Remeika patikino, kad kit� ligonini�, tarp j� ir Šiauli�, informacini� sistem� pl�tra numatyta tolesniame el. sveikatos sistemos pl�tros etape.

„Nacionalin�s el. sveikatos sistemos pl�tros projektai numatyti el. sveikatos sistemos 2009-2015 m. pl�tros programos �gyvendinimo priemoni� plane. Šiame plane numatyta ir Šiauli� bei Panev��io ligonini� informacini� sistem� pl�tra. Jungtiniam projektui, kurio pareišk�ja Respublikin� Šiauli� ligonin�, numatyta skirti 10 mln. Lt. Projekt� planuojama �gyvendinti iki 2014 m.“ – tolimesnius Nacionalin�s el. sveikatos sistemos pl�tros planus vardijo u� projekto vykdym� atsakingos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris.

K� gi, planai gra��s ir u� tolimesn� projekto pl�tr� atsakingi pareig�nai trykšta entuziazmu. Belieka laukti ir tik�tis, kad dabartiniai R. Remeikos išsakyti ateities planai tikrai bus �gyvendinti. Ta�iau nereik�t� pamiršti, kad vos Lietuvoje prad�jus el. sveikatos sistemos diegimo darbus u� juos atsakingi pareig�nai irgi negail�jo pa�ad�, o savo darb� finiš� spalvino gra�iausiomis spalvomis...

Šiauliuose darbai nebuksuos

Apie el. sveikatos sistemos �gyvendinimo b�tinyb� Šiauli� miesto ligonin�se kalba ir Respublikin�s Šiauli� ligonin�s strateginio valdymo direktor� Aušrel� Šalkauskien�. Jos teigimu, šiuo metu Šiauliuose teikiama vienintel� el. sveikatos sistemos paslauga „Sergu.lt“, kuri, nors ir veikia nacionaliniu mastu, yra nepaj�gi � elektronin� erdv� perkelti dal� su sveikatos prie�i�ra susijusi� paslaug�, kadangi skirta tik elektroninei pacient� registracijai. Esant papildomiems poreikiams, šiemet prad�tas pl�toti dar vienas kur kas didesn�s apimties projektas „El. sveikatos paslaug� gyventojams ir pacientams k�rimas respublikin�se Šiauli�, Panev��io, Klaip�dos ir Kauno ligonin�se“, kurio pabaiga numatoma 2014 m. saus�, o projekto apimtis – 10 mln. Lt. Pasak A. Šalkauskien�s, �gyvendinus š� projekt�, tur�t� atsirasti nema�ai teigiam� veiksni�, pavyzd�iui, b�t� vykdomas pacient� pri�mimas stacionariam ir ambulatoriniam gydymui, aprašoma paciento b�kl� ir per�i�rimos el. medicinin�s istorijos, išrašomi el. receptai, skiriamas gydymas, atliekami laboratoriniai instrumentiniai tyrimai, administruojami �staigos resursai, rengiamos el. ataskaitos ir analizuojami duomenys.

A. Šalkauskien�s buvo pasiteirauta, ar nebijoma, kad ilgai buksav�s Nacionalin�s el. sveikatos sistemos projektas gali susidurti su panašiais sunkumais ir Šiauliuose. Respublikin�s Šiauli� ligonin�s strateginio valdymo direktor� patikino nemananti, kad Šiauliuose projekto �gyvendinimas gali susidurti su panašiomis problemomis.

„Negal��iau pasakyti, kad m�s� projektas buksuoja. Pavasar� mes buvome pareng� paraišk�, dabar jau esame �traukti � �sakym�, šiuo metu esame paskelb� investicij� projekto rengimo konkurs�. Vyksta visos proced�ros ir greitai tur�t� b�ti aiškus nugal�tojas, kuris ir rengs investicij� projekt�. Tada teiksime tikr�j� paraišk� VPK, o po to jau bus tikrinimo proced�ros ir t. t. Kitaip tariant, per kelis m�nesius, o gal jau iki Nauj�j� met�, galime tur�ti sutart�“, – pasakojo u� projekto vykdym� atsakinga A. Šalkauskien�. Pasak direktor�s, Informacin�s visuomen�s pl�tros komitetas suinteresuotas, kad niekas nebuksuot�, be to, atsakomyb� u� š� projekt� – did�iul�, tod�l viskas daroma labai atsakingai.

Nepaisant iššvaistyt� milijon� ir nekompetentingai vykdyt� darb� norisi tik�ti, kad kada nors vis d�lto s�kmingai �gyvendintas Nacionalin�s el. sveikatos sistemos projektas bus did�iulis sveikatos apsaugos sistemos šuolis � priek�. Jeigu per pastaruosius 10 met� neb�t� reik�j� keliskart iš naujo prad�ti el. sveikatos diegimo darb�, tai gal jau dabar patekti pas gydytojus pacientams b�t� buv� kur kas papras�iau, o gydymo �staig� darbo resursai b�t� gerokai ma�esni.

�Bied�n�� ir pas oku�lis�t� mu��a

Oksana LAURUTYT�

Reg�jimo b�d� turin�i� vaik� t�vai priversti lakstyti po vis� miest�, kad j� vaikas sulaukt� pagalbos. Pirmiausia jie lankosi pas „valdiškus“ okulistus, o v�liau dar turi apsilankyti ir sumok�ti privatininkams, pas kuriuos „valdiški“ daktarai dirba. „Norint sirgti, reikia tur�ti labai daug sveikatos“, - g��ioja pe�iais vaik� t�vai ir klausia, kod�l valdiškos poliklinikos ne�sigyja kompiuteri�, kuriais vaikams tikrinamos akys priva�iai?

Akiniams išrašyti reikaling� kompiuterin� technik� turi net ma�os optikos, ta�iau Moters ir vaiko klinikai tai ne�kandamas u�davinys.
Evelinos RIMKUT�S nuotr.

Pacientus siun�ia � savo priva�ias darbovietes

Statistiškai tre�dalis šalies vaik� yra trumparegiai, o tai reiškia, kad jie nuolat turi lankytis pas okulistus. Vaik� reg�jimo b�das Šiauli� moters ir vaiko klinikos Vaik� konsultacij� poliklinikoje sprend�ia dvi gydytojos-oftalmolog�s - Daiva Šidlauskait� ir Laimut� Strazdien�.

� savaitrašt� „Šiauliai plius“ kreip�si net kelios mamos pasipiktinusios, kad modernioje Moters ir vaiko klinikos Vaik� konsultacij� poliklinikoje j� vaikai negauna elementarios paslaugos. Jei reikia vaiko akis patikrinti kompiuteriu, iš klinikos tenka trenktis � kit� miesto gal� ir belstis � priva�ias optikas.

Aki� tyrimo optikose paslauga yra mokama - kainuoja 4-8 litus. Nors tai n�ra itin brangu, gaištamas brangus laikas. „Tenka ger� pusdien� paaukoti, kol aplakstai visus gydytojus, pralauki eil�se“, - sak� reg�jimo problem� turin�io vaiko mama Danguol�. Moteris teig� nebesinaudojanti valdišk� medik� paslaugomis - išsyk vedanti vaik� � privat� kabinet�. Sumokanti apie 40 lit�, ta�iau sugaištanti apie valand�.

Mamos teig�, kad neatsisakyt� kelis litus u� tyrim� mok�ti ir Konsultacin�je poliklinikoje, kuriai tereikia �sigyti kompiuter�. O gal jis ne�sigyjamas ty�ia? Pasak mam�, vaikai � priva�ias optikas tirtis nukreipiami gana iškalbingu b�du. Ir L. Strazdien�, ir D. Šidlauskait� savo pacientus siun�ia � tas optikas, kuriose pa�ios teikia paslaugas priva�iai. Dar nepasitaik�, kad gydytojos susipainiot� ir klientus nusi�st� „konkurentei“.

Rugs�jo 6-�j� paskambinus � registrat�r�, norint u�registruoti vaik� pas okulist�, registrator� paaiškino, kad pirmiausia reikia siuntimo, ir paaiškino, kad net j� tur�damas pas okulistus greitai nepateksi. Šiuo metu vaikai registruojami pas okulistus lapkri�io m�nesiui.

Ar �manoma patekti pas okulistus, oficialiai sumok�jus pinigus? Prieš kelerius metus gydytoja priimdavo registrat�roje sumok�jus apie 20 lit�. „Tokia paslauga yra registruota, bet gydytojai nelabai nori. Mokamai - tik optikose“, - paaiškino registrator�. Kod�l gydytojai nenori priimti u� paslaugas sutinkan�i� mok�ti pacient�, su�inoti nepavyko.

Atsakymas vis dar ruošiamas

Kompiuter� akims tikrinti turi net pa�ios ma�iausios šalies optikos. Nejau moderniai Moters ir vaiko klinikai tok� kompiuter� �sigyti - sud�tingas u�davinys? O gal ji „biednesn�“ u� tas optikos �mon�les?

Moters ir vaiko klinikos vadovas Linas Rovas, išgird�s išd�styt� problem�, pa�ad�jo išsiaiškinti ir papraš� paskambinti kit� dien�. Paskambinus kit� dien�, L. Rovas nukreip� pas Šiauli� ligonin�s atstov� spaudai, nes tik ji gali teikti toki� informacij�.

Ligonin�s atstov� spaudai Nijol� Jurgilien� pa�ad�jo paruošti atsakym�, nes klinikos vadovyb� j� sak� rengianti. Vis d�lto atsakymo vakar nesulaukta. N. Jurgilien�s teigimu, ketinama išsamiai išsiaiškinti situacij�, su�inoti, ar buvo išreikštas pageidavimas nupirkti kompiuter� vaik� akims tirti.

Atsakymo „Šiauliai plius“ vis dar laukia. J� ketiname skaitytojams pateikti rugs�jo 16 d. savaitraštyje.

Skai�tik�liai su�ka�si�� pi�ni�gi�n� tu�t�ja

Alvydas JANUŠEVI�IUS, Povilas LUNG�

M�s� namams šilum�, vanden�, dujas ir elektr� teikiantys monopolininkai teigia, kad Šiauli� gyventojai gali nesir�pinti s�skait� tikslumu, nes j� namuose esantys skaitikliai meluoja gerokai ma�iau nei vilnie�i�. „Gyvatuko“ mokestis šilumini� tras� remonto metu taip pat neskai�iuojamas, ta�iau per�velgus s�skaitas galai vis tiek nesueina. Kelet� savai�i� ieškojome atsakymo, kod�l gegu��, kai savait� nebuvo karšto vandens ir „gyvatukas“ sušal�s ramiai miegojo m�s� voniose, s�skaita u� j� n� kiek nesumenko, ta�iau protingo atsakymo taip ir nesulauk�me.

Metrolog� duomenimis, buitiniai skaitikliai šiaulie�i� pinigini� neskriaud�ia.
Autoriaus nuotr.

Kurie skaitikliai „grybauja“?

Prieš kelet� savai�i� Vilni� sudrebino, bet labai greitai nutilo skandalas, kad gyventojai bendrovei „Vilniaus vandenys“ atsiskaito remdamiesi metrologiškai nepatikrint� skaitikli� rodmenimis. Lietuvos metrologijos inspekcija teigia, kad toki� skaitikli� yra net 95 proc. Metrologijos �statyme teigiama, kad skaitikliai turi b�ti tikrinami kas ketverius metus. „Šiauliai plius“ pasidom�jo kokia gi situacija yra m�s� mieste bei regione.

Šiemet „Šiauli� vandenys“ sulauk� devyni� vartotoj� �tarim�, kad j� šalto vandens skaitikliai rodo „v�jus“. Septyni nusiskundimai buvo pagr�sti. Šiems vartotojams sunaudoto vandens kiekis u� m�nes� buvo perskai�iuotas, pritaikant nustatytas suvartojimo normas vienam gyventojui. D�iuljeta Martinaitien�, UAB „Šiauli� vandenys“ ryši� su visuomene atstov�, informavo, kad vartotojas, suabejoj�s šalto vandens apskaitos prietaiso tikslumu, turi kreiptis � Abonent� aptarnavimo ir pardavim� departament� ir prašyti patikrinti skaitiklio technin� b�kl�. Jei nustatoma, kad vandens apskaitos prietaisas viršija vandens skaitikliui leistin� nuokryp�, vartotojui nemokamai sumontuojamas kitas techniškai tvarkingas šalto vandens apskaitos prietaisas.

Deklaruojama, kad dauguma AB „Lietuvos dujos“ buitini� vartotoj� sistemose sumontuot� skaitikli� eksploatuojama ilgiau nei 17 met� ir atitinka keliamus metrologinius reikalavimus.

Metrologijos specialistai tikina, kad elektros skaitikli� netisklum� praktiškai neu�fiksuojama.

Skaitikliai – gyventojo nuosavyb�

Anot Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiauli� apskrities skyriaus viršinink�s Vidos Bal�i�nien�s, pirmaj� ši� met� pusmet� patikrintos šešios šilumos energij� ir karšt� vanden� regione tiekian�ios �mon�s bei surinkta informacija apie daugiabu�iuose gyvenamuose namuose �rengtus �vadinius šilumos, gyventoj� butuose – karšto vandens skaitiklius ir �moni� �rengtas skaitikli� rodmen� nuskaitymo ir nuotolinio duomen� perdavimo sistemas. Pabr��iama, kad visi tikrinti �vadiniai šilumos skaitikliai atitinka reikalavimus, nustatytu periodiškumu atliekama j� patikra.

Anot V. Bal�i�nien�s, pagrindin� problema yra daugiabu�i� gyvenam�j� nam� butuose �rengt� buitini� karšto vandens skaitikli� metrologin� prie�i�ra. Dalis šilumos ir karšto vandens tiekimo �moni� neatlieka ši� skaitikli� metrologin�s patikros, kadangi skaitikliai yra gyventoj� nuosavyb�, o �mon�s neprisiima atsakomyb�s u� vartotojams priklausan�i� karšto vandens skaitikli� metrologin� patikr�.

Beveik pus� metrologiškai nepatikrinta

Šešios šilumos energij� ir karšt� vanden� regione tiekian�ios �mon�s karšto vandens apskaitai naudoja 60 456 butuose �rengtus karšto vandens skaitiklius, iš kuri� net 24 217 (40 proc.) yra metrologiškai nepatikrinta. Esama �moni�, kuriose beveik visi naudojami skaitikliai yra metrologiškai patikrinti (UAB „Akmen�s energija“, „Radviliškio šiluma“, „Fortum Joniškio energija“, „Pakruojo šiluma“). Net 98,6 proc. metrologiškai nepatikrint� karšto vandens skaitikli� atsiskaitymams su gyventojais naudoja UAB „Litesko“ filialas „Kelm�s šiluma“.

AB „Šiauli� energija“ yra atsakinga u� gyventoj� karšto vandens skaitiklius, kuri� patikra ir kalibravimas truput� atsilieka nuo grafiko, nes pastaraisias metais jie „Šiauli� vanden�“ buvo perduoti „Šiauli� energijai“.

Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiauli� apskrities skyriaus duomenimis, AB „Šiauli� energija“ naudoja 48 proc. metrologiškai nepatikrint� karšto vandens skaitikli�, ta�iau juos planuoja pakeisti iki 2013 m., per metus pakeisdama ne ma�iau nei 12 t�kst. vnt.

Tiesa, „Šiauli� energijai“ svarbiausias yra namo �vadinis skaitiklis. Mok�jimai u� šildym�, karšt� vanden� ir šilum� karšto vandens temperat�rai palaikyti („gyvatuk�“) yra skai�iuojami pagal name suvartot� šilumos kiek�, išmatuot� �vadiniu šilumos apskaitos prietaisu, o ne sudedant gyventoj� skaitikli� rodmenis.

„Gyvatukas“ – slidus reikalas

Pavasar� per šilumini� tras� diagnostikos darbus šiaulie�iai kaip ir kasmet netur�jo šilto vandens. Nebuvo šildomas ir „gyvatukas“. Kai kurie susir�pino, kad mokestis u� „gyvatuk�“ t� m�nes� išliko beveik toks pat.

Anot „Šiauli� energijos“ atstov�s, mokestis u� karšto vandentiekio šilum� („gyvatuk�“) skai�iuojamas pagal name suvartot� šilumos kiek�, išmatuot� �vadiniu šilumos apskaitos prietaisu. Ne šildymo sezono metu, kai atliekami šilumos tiekimo tras� hidrauliniai bandymai arba kai remontuojamos trasos, šilumos energija � nam� ar nam� kvartal� netiekiama. Tuo laikotarpiu nam� �vadiniai šilumos apskaitos prietaisai šilumos energijos neapskaito, kadangi namuose ji yra nevartojama. Nešildymo sezono metu mok�jimo u� karšto vandens temperat�ros palaikym� („gyvatuk�“) dydis priklauso ne nuo šilumos tiekimo trukm�s, bet nuo suvartoto šilumos kiekio per m�nes�.

Nors gegu��s m�nes� šilumos energijos tiekimo trukm�, palyginti su prieš tai ar po to buvusiais m�nesiais, buvo trumpesn�, ta�iau pa�ios šilumos energijos suvartotas kiekis buvo didesnis. Paaiškinimo, kaip ir kod�l jis padid�ja, taip ir nesulauk�me. Juk karšto vandens nebuvo, tad ir šiluma netiekta beveik ketvirt� m�nesio. Gal v�l �jungus karšt� vanden� miesto gyventojai puol� praustis ir šveistis? Ir taip be perstojo septynis kartus iš eil�s, kad visus „nešvari�“ dien� liku�ius nusiplaut� ir nepamiršt� suvartoti tokio pat šilumos kiekio kaip kitais m�nesiais.

Pasitikrinkite patys

Vienos Šiauli� but� bendrij� pirminink� aiškino, kad �mon�s patys gali pasitikrinti, ar j� skaitiklis rodo bent jau apytiksliai gerai, tereikia �i�rint � skaitikl� prisipilti kelis trilitrinius stiklainius vandens. Pirminink�s teigimu, labai retai pasitaiko, kad skaitiklis rodyt� daugiau, nei iš ties� sunaudojama vandens.

Daug aštresn� problema, anot pirminink�s, ta, kad vienuose Šiauli� daugiabu�i� butuose šildymo sistema cirkuliuoja iškart per du stovus, o kituose – tik per vien�. U� „gyvatuk�“ to paties namo gyventojai moka tiek pat, nors prie dviej� stov� „prisiglaud�“ butai gauna gerokai daugiau šilumos. Pirminink� band� ši� problem� išd�styti Valstybinei kain� ir energetikos komisijai, ta�iau buvo gautas atsakymas – šilumos energijos apmok�jimo taisykl�s yra jau nustatytos ir kol kas nenumatoma j� keisti.

Pirminink� paskai�iavo, kad tie butai, kuriuose yra po du šiluminius stovus, u� „gyvatuk�“ tur�t� mok�ti tre�daliu daugiau. Tiek pat tur�t� suma��ti „gyvatuko“ mokestis kitiems namo gyventojams.

Bijoma duj� kain� šuolio

Toma Grikštien�, AB „Šiauli� energija“ teisinink� ir atstov� spaudai, primin�, kad šilumos energijos kaina yra tiesiogiai priklausoma nuo jai gaminti naudojamo kuro, šiuo atveju – duj�. Prognozuojant šilumos energijos kain�, der�t� atsi�velgti � duj� kainos prognozes.

„Kol kas anksti prognozuoti naujas kainas gyventojams. Jos keisis nuo 2012 m. sausio 1 d. Š� pusmet� buitiniams vatotojams galioja 2011 m. liepos 1 d. �sigalioj� gamtini� duj� tarifai“, – teig� Sigita Petrikonyt�-Jurk�nien�, AB „Lietuvos dujos“ atstov� spaudai.

„Lietuvos duj�“ atstovai tvirtina, kad naujo periodo kainoms �takos tur�s 2011 m. liepos-gruod�io m�n. duj� importo kaina, kuri priklauso nuo euro ir dolerio santykio bei alternatyvi� gamtin�ms dujoms naftos produkt� kain�. Dabar prognozuoti min�tus faktorius sud�tinga d�l tarptautin�se rinkose kasdien vykstan�i� poky�i�.

Yra did�iul� tikimyb�, kad dujos brangs. Jau liep� duj� importavimo �mon�s Rusijai u� dujas mok�jo brangiau 4,4 procento. Brangiausios rusiškos dujos Lietuvai buvo 2008 met� spal� – 2113 lit� u� t�kstant� kubini� metr�.

Karšto vandens nebuvo, tad ir šiluma netiekta beveik ketvirt� gegu��s m�nesio. Gal v�l �jungus karšt� vanden� miesto gyventojai puol� praustis ir šveistis? Ir taip be perstojo septynis kartus iš eil�s, kad visus „nešvari�“ dien� liku�ius nusiplaut� ir nepamiršt� suvartoti tokio pat šilumos kiekio kaip kitais m�nesiais.

Gais�ri�nin�k� sa�va�no�ri� stei�gi�mas�� i� fan�tas�ti�kos sri�ties

Evelina RIMKUT�

Kol gaisrininkai kelia šurmul� ir piketuoja, šalies vald�ia ieško b�d�, kaip dar labiau suma�inti pareig�n� skai�i�. Ma�inant ugniagesi�, atsirado plan� v�l �steigti savanorius ugniagesius gelb�tojus. Tai sulauk� ir teigiam�, ir neigiam� komentar� bei nuomoni�.

Ar tikrai visi ugniagiasiai savanoriai dr�siai eis � gaisr�? Kol kas šalies politikams tai ner�pi.

Ugniagesiai prašo išmaldos

Tre�iadien�, kai visi ruoš�si Europos vyr� krepšinio �empionato atidarymui, Šiauli� apskrities ugniagesi� gelb�toj� profesin� s�junga organizavo piket� prie Šiauli� arenos. „Aštriais“ plakatais, kuriuose pavaizduotas premjeras Andrius Kubilius, finans� ministr� Ingrida Šimonyt� ir vidaus reikal� ministras Raimundas Palaitis, nema�ai susidom�jimo sulaukusi vicekanclerio Giedriaus Kazakevi�iaus kelion� � Nauj�j� Zelandij�, kurios l�š� b�t� u�tek� Šiauli� rajono ugniagesi� biud�eto skyl�ms u�kamšyti, ugniagesiai steng�si pritraukti aplinkini� d�mes�. Piketuotoj� tikslas – parodyti, kaip yra naikinama priešgaisrin� tarnyba, ir sulaukti paramos. Apie 50 000 Lt – b�tent šios sumos tr�ksta ugniagesi� algoms išmok�ti. „Problema tikrai didesn�, nei kam nors gali pasirodyti. Ugniagesiai, kurie saugo visuomen�, turi ištiesti rank� ir prašyti išmaldos. Mes norime parodyti, kaip yra �eminami dirbantys �mon�s, kurie saugo vis� turt�. Mes prašome ne pried�, ne kelioni�, o u�dirbt� pinig�“, – teig� Šiauli� apskrities ugniagesi� gelb�toj� profesin�s s�jungos teisininkas Juozas Vai�iulevi�ius.
Kol gaisrininkai kelia šurmul� ir piketuoja, šalies vald�ia ne ieško b�d�, kaip rasti papildom� finansavim�, bet kaip dar labiau suma�inti pareig�n�. Atsirado plan� v�l �steigti savanorius ugniagesius gelb�tojus. �ia susikerta dvi nuomon�s.

Nuomon� Nr. 1

Šiuolaikiniame pasaulyje savanorišk� organizacij� vaidmuo bei pasitik�jimas jomis did�ja. �mones burtis � savanoriškas organizacijas skatina bendra veikla, politiniai �sitikinimai, noras dirbti d�l politini� ar socialini� permain�, noras pad�ti ar padaryti k� nors naudingo kitiems, pagelb�ti sau, galimyb� veikti ir bendradarbiauti, siekimas �gyti patirties atliekant kok� nors darb�, socialini� paslaug� tr�kumas vietin�je bendruomen�je, siekimas �domiai praleisti laisvalaik�.
„Ugniagesiai savanoriai pradedami rinkti tam, kad b�t� u�tikrintas visuomen�s saugumas ir b�t� tinkamai suteiktos gaisr� gesinimo ir gelb�jimo darb� paslaugos. Jie tur�s atitikti ugniagesi� gelb�toj� tiek sveikatos, tiek paruošimo, tiek apmokymo reikalavimus“, – sako Šiauli� apskrities priešgaisrin�s gelb�jimo valdybos viršininko pavaduotojas, vidaus tarnybos pulkininkas K�stutis Bautronis.
Jei savanoriai nevykdys savo veiklos, jei neatvyks � �vykio viet�, jie papras�iausiai bus išbraukti iš s�raš� ir toliau negal�s atlikti gaisro gesinimo darb�.
„Ne paslaptis, kad beveik visos ugniagesi� strukt�ros pasaulyje atsirado iš savanoriškos veiklos, nes ple�iantis miestams ir vystant pramon� bei prekyb� kilo dideli� gaisr� gr�sm�, tod�l pamokyti skaud�ios gaisro rykšt�s miestel�nai ir verslininkai b�r�si � savanoriškas ugniagesi� komandas“, – aiškina K. Bautronis.
Skandinavijoje populiarios priva�ios gaisrin�s, kuri� paslaugos yra perkamos. �inoma, populiaresn�s yra savanoriškos organizacijos. „M�s� visuomen� turi tam subr�sti. �mones tai galb�t šokiruoja, ta�iau jokios problemos �ia n�ra. Jie bus link� savanoriauti, tiesiog j� nereikia nuteikti priešiškai“, – teigia
K. Bautronis.

Nuomon� Nr. 2

Šiauli� apskrities ugniagesi� gelb�toj� profesin�s s�jungos pirmininkas Juozas Pocius mano, kad visuomen� n�ra „u�augusi“ iki tokio lygio, kad atlikt� savanorio ugniagesio funkcij�. Kaimiškose vietov�se praktiškai n�ra lik� tokiam darbui tinkam� asmen�, o jei ir yra, tai jie u�si�m� �em�s �kio bendrov�se ar priva�iame �kyje.
„Suplanuota Joniškio rajone panaikinti tris komandas – bus atleisti 27 ugniagesiai, kurie gauna apie 700 lit� � rankas. U� tok� atlyginim� jie saugo �moni� turt� nuo gaisr�! Juos atleidus, jiems bus mokamos gerokai didesn�s pašalpos, socialin�s išmokos bei �vairios kompensacijos. Argi tai taupymas?“ – stebisi J. Pocius. Pasak jo, teikiamoje koncepcijoje yra teigiama, kad savanoriams bus mokama iš sutaupyt� l�š�, skirt� savivaldybi� priešgaisrinei apsaugai. Kyla klausimas – kaip jie sutaupys, kai l�š� n�ra?

Prieštarauja patys sau

Ministerijoms buvo pateiktas Lietuvos Respublikos savanori� ugniagesi� veiklos �statymo koncepcijos patvirtinimo projektas, kurio punktai prieštarauja vieni kitiems. Teisingumo ministerija suabejojo d�l pilie�i� noro dalyvauti ten, kur kyla gr�sm� gyvybei, kad gaisr� gesinimo funkcija vargu ar gali b�ti savanoriška. Buvo iškeltas klausimas ir d�l savanori� ugniagesi� operatyvaus reagavimo bei j� atvykimo � gaisro viet�. Šis klausimas tur�t� b�ti išspr�stas parengiant tvarkos apraš�. Ta�iau vis� pirma reikia priimti �statym�, tik tuomet bus galima rengti apraš�.
Tokiems planams nepritaria Lietuvos savivaldybi� asociacija, kuriai neaišku, kod�l savivaldyb�s turi b�ti �pareigotos remti savanorius ugniagesius. J� organizacijos bus �kurtos ir veiks savivaldyb�se, o paslaugas teiks savivaldybi� teritorijoje. Neaiški ir l�š� apskai�iavimo metodika. Pasirodo, Finans� ministerijos pasi�lymu � nutarimo projekt� �rašyta nuostata, kad savanoriai tur�t� b�ti išlaikomi ir j� veikla pl�tojama nenaudojant papildom� valstyb�s biud�eto l�š�. Tame pa�iame dokumente rašoma, kad turi b�ti papildomai nenaudojamos l�šos, bet tos pa�ios nenaudojamos l�šos turi b�ti skiriamos iš savivaldybi� biud�et�. Tai kas finansuos savanorius?
Priešgaisrin�s apsaugos ir gelb�jimo departamentas teigia, kad savivaldybi� priešgaisrin�se tarnybose tr�ksta l�š� ugniagesi� komand� nuolatinei pareng�iai u�tikrinti, tod�l gali nukent�ti visuomen�s ir pa�i� darbuotoj� saugumas bei teis�ti l�kes�iai, bet si�loma suma�inti komand� skai�i�.
Gaisrininkams savanoriams vis tiek planuojama rasti l�š�. �statyme tikimasi �tvirtinti nuostatas, kad savanoriui bus apmok�tos išlaidos (transporto, ryši� ir t. t.), kurias jis patirs atlikdamas pavestas funkcijas. Bus kompensuojamas ir darbo u�mokestis u� laikotarp�, kai savanoris paliks darbo viet� ir išvyks gesinti gaisr�. Savanoriai bus apr�pinti gesinimo priemon�mis, apranga, asmenin�s saugos priemon�mis, skiriamaisiais �enklais. Savanorio ��ties ar sveikatos sutrikdymo atveju bus skiriamos pašalpos. Kol kas neaišku, kieno l�šomis savanoriai bus apdrausti nuo nelaiming� atsitikim� ir ar išvis bus drausti.

Europa labiau pa�engusi

Pasaulyje savanoriai ugniagesiai yra svarbiausia gaisr� gesinimo bei gelb�jimo darb� j�ga. Vokietijoje t�kstan�iui gyventoj� tenka 16,6 ugniagesio, iš kuri� 16,18 yra savanoriai. Danijoje irgi gausu savanorišk� organizacij�, kurios teikia juridines konsultacijas, dirba su vaikais, dalyvauja savanori� ugniagesi� darbe, gesina gaisrus, likviduoja automobili�, gele�inkelio avarijas, aviakatastrofas ar avarijas, susijusias su pavojingomis med�iagomis ir pan.

Cent�ra�li�za�ci�ja�� gy�dy�mo sis�te�mos pa�na�c�ja?

Stasys ŠLIO�A

Prieš kelerius metus prispaud�s sunkmetis privert� kruopš�iau tvarkytis ir ieškoti b�d�, kaip sutaupyti kiek �manoma daugiau. Šiemet vald�ia �m� trimituoti – šalies ekonomik� glosto pirmieji šviesos spinduliai. Tiesa, toks gaudesys taupymo recept� paiešk� n� kiek nepristabd� – ir toliau reformuojama valstybini� �staig� sistema. Apskrityse �sik�rusios juridinio asmens status� turin�ios �staigos pama�u naikinamos ir telkiamos daugiau gyventoj� turin�iuose centruose. Pasišauta centralizuoti ir �staig� personal�.

Jeigu b�t� imtasi reformuoti gydymo �staig� sistem� ir prad�ta diegti centralizacijos naujoves, nepavykt� išvengti masinio darbuotoj� atleidimo.
„Šiauliai plious archyvo nuotr.

Teigiama, kad atsisakius net vieno specialisto, o jo funkcijas vykdant centralizuotai, b�t� gerokai suma�intos valdymo ir administravimo išlaidos. Prireikus specialist�, juos rekomenduojama samdyti iš biud�etini� �staig�. Kol kas toki� koncepcij� dar tik si�loma išbandyti. Ta�iau �staig�, norin�i� diegti organizacinius pakeitimus, n� su �iburiu nerasi – bijoma, kad biud�etin�s �mon�s tinkamai neatliks pavest� paslaug�, o u� darb� reikalaus ne k� ma�esni� pinig�. Apie priva�ias paslaugas tiekian�ias �mones galvoti išvis nenorima.

Su kuo ji valgoma?

Spaudoje pasirod� �vairi� specialist� paskai�iavim�, kad apytiksliai trys ketvirtadaliai bema� vis� valstybini� �staig� biud�eto skiriama darbo u�mokes�iui. Vadinasi, tiesioginei veiklai tenka tik apie 30 proc. �staigos biud�eto, tod�l imta kalb�ti, kad turto, personalo, finans� ar infrastrukt�ros klausimus galima spr�sti centralizuotai ir tokiu b�du taupyti mokes�i� mok�toj� pinigus.
Respublikin� Šiauli� ligonin� – viena did�iausi� mieste veikian�i� valstybini� �staig�. Pra�jusiais metais jos koridoriais zujo per du t�kstan�ius darbuotoj�. Beveik ketvirtadalis ligonin�s personalo atlieka tiesiogiai su medicina nesusijusias funkcijas – tai apskaitos, ekonomikos, informatikos, teis�s specialistai, pagalbinis personalas ir darbininkai. Kiekvien� m�nes� ši� darbuotoj� išlaikymas mokes�i� mok�tojams atsieina daugiau nei pus� milijono lit�.
Nepaisant didelio ne medicinos personalo teigiama, kad perteklini� specialybi� n�ra. Pasak Lietuvos ligonini� asociacijos prezidento Daliaus Vaigino, gydymo �staigos pa�ios nusprend�ia, kiek ir koki� specialist� joms reikia. „Jeigu �staiga turi kelet� vienos ir por� kitos srities specialist�, tik�tina, kad jie išlaikomi ne be reikalo“, – aiškina prezidentas.
Valstybin�ms �staigoms atsisakius dalies personalo ir per�jus prie centralizuoto veiklos modelio, tekt� išlaikyti gerokai ma�iau specialist�, kurie paj�gt� dirbti keliose �staigose iškart. Ta�iau, skeptik� teigimu, �mus dirbti centralizuotai, gydymo sistema sustabar�t�, pavyzd�iui, centralizavus buhalterin�s apskaitos sistem�, �staigos be valdinink� leidimo negal�t� �sigyti n� menkiausio pirkinio. Tiesa, toks scenarijus galiot� tik tokiu atveju, jei vald�ia skirt� savo specialistus. �staigoms suteikus galimyb� specialistus nuomotis iš priva�i� �moni�, atsirast� tokias paslaugas si�lan�i� rangov� konkurencija. D�l šios prie�asties �mon�s gal�t� pigiau išsinuomoti tos pa�ios kvalifikacijos specialist�. Taip �staigos neprarast� savo lankstumo, nes kiekviena gal�t� pasisamdyti darbuotoj�, kuriems išlaikyti nereikia skirti daug l�š�.

Pakeisti ne�manoma...

Pernai, siekiant sutaupyti, suma�intas ne tik sistemos, bet ir gydymo paslaug� finansavimas. Gydymo �staigos atsid�r� ant bedugn�s krašto – ligonin�s ir poliklinikos neteko galimyb�s teikti tiek paslaug�, kiek j� buvo anks�iau, tod�l reikia u�daryti dal� skyri�, o kvalifikuotus medicinos specialistus atleisti iš darbo. Atrodo, kad gydymo �staig� kabinetuose ramiausiai �sitaisyti gali tik tiesiogiai su gydymu nesusij� darbuotojai.
D. Vaiginas tvirtina, kad kai kuriuos specialistus samdytis tik prireikus yra beveik ne�manoma, nes gydymo �staigose nuolat vyksta nepertraukiamas gydymo procesas, tod�l darbuotojai, kartu ir ne medicinos, reikalingi kasdien. Jo nuomone, centralizuoti gydymo �staig� personal� sud�tinga dar ir tod�l, kad daugumai specialist� reikia kitokio paruošimo. „U�sienyje ne medicinos personalo darbuotojai ruošiami supa�indinant su medicinos teorija. Lietuvos ligonin�se panašiai dirba medicinos statistikai, kurie atsakingi u� tai, kad gydymo istorijose ar ambulatorin�se kortel�se esanti informacija b�t� perkelta � kompiuterin� duomen� baz�. Vargu ar kokia nors biud�etin� �mon� gal�t� pasi�lyti toki� specialist� paslaugas“, – svarsto D. Vaiginas.
Nuosaikiau savo biud�et� tvarkan�ios priva�ios gydymo �staigos teigia priešingai – dal� personalo vis d�lto galima pakeisti. Vienos did�iausi� priva�i� gydymo �staig� Lietuvoje – Medicinos diagnostikos centro – direktoriaus pavaduotojas organizaciniams klausimams ir Priva�i� medicinos �staig� asociacijos valdybos narys Art�ras Seibutis pasakoja, kad priva�ios klinikos daliai darb� samdo rangovus. Paslaug� teikimo sutartys sudaromos su valymo, aplinkos prie�i�ros, teisini� konsultacij�, informacini� technologij� �mon�mis.
Sutariama tik d�l vieno – personalo strukt�r� b�tina suformuoti taip, kad b�t� tinkamai atliekamos visos reikalingos funkcijos. A. Seibu�io nuomone, geriausi rezultatai pasiekiami turint optimal� ir finansiškai bei funkciškai pagr�st� darbuotoj� skai�i�. „Pacient� gydymas susideda iš daugelio dali�, tod�l siekiant sutaupyti negalima atsisakyti pus�s darbuotoj�, paliekant tik tiesiogiai su medicina susijusius specialistus, pavyzd�iui, esant gydymo �rangos gedimams, turi b�ti reaguojama nedelsiant. Tokio operatyvumo jokia �mon� negal�t� u�tikrinti, vadinasi, be in�inerinio personalo jokia gydymo �staiga neišsiverst�“, – pa�ymi A. Seibutis.

...o eilinius darbininkus atleisti gaila

Šiauli� centro poliklinikos, palyginti su Respublikine Šiauli� ligonine, skai�iai šiek tiek kuklesni – iš 235 darbuotoj� ne medicinos personal� sudaro apie pusšimt� darbuotoj�, kuri� atlyginimas svyruoja nuo beveik 3 iki 1 t�kst. lit�.
Pasak poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotojos Aušros Varpu�ianskien�s, kol neatlikta galimybi� studija ir nepaskai�iuota, kad naudojantis centralizuotomis paslaugomis gydymo �staigos gal�t� sutaupyti gerokai daugiau, tol neplanuojama pereiti prie tokio veiklos modelio. „Jeigu ateityje paaišk�t�, kad toks taupymo receptas yra naudingas ir duos ap�iuopiamos naudos, tada grei�iausiai tekt� pereiti prie centralizuot� paslaug� ir atsisakyti dalies savo darbuotoj�“, – svarsto A. Varpu�ianskien�.
Nors kol kas nesiruošiama nieko keisti, ta�iau beveik neabejojama – jeigu b�t� imtasi reformuoti gydymo �staig� sistem� ir prad�ta diegti centralizacijos naujoves, nepavykt� išvengti masinio darbuotoj� atleidimo, pavyzd�iui, perleidus Šiauli� centro poliklinikos �kin�s dalies tvarkym� � kitas rankas, darbo netekt� ma�daug dvi dešimtys darbuotoj�.
Dabar, anot A. Varpu�ianskien�s, poliklinikoje dirba po du vairuotojus ir liftininkus, keturi �kio darbuotojai, kiemsargis bei dešimt valytoj� ir r�bininki�. Pastarosios „persiorientuoja“ priklausomai nuo sezono – šaltuoju met� laikotarpiu daugiau darbuotoj� atlieka r�bininki�, o šiltuoju – valytoj� funkcijas. Poliklinika, atsisakiusi dešimties valytoj� komandos, kas m�nes� sutaupyt� daugiau nei 10 t�kst. lit�. U� gerokai ma�esn� sum� galima pasisamdyti valymo paslaugas teikian�i� bendrov�.
Nuog�staujama, kad b�t� sunku atleisti iki šiol uoliai dirbusius darbuotojus ir pereiti prie visai kitos sistemos, juolab kad naujos reformos diegimas iš mokes�i� mok�toj� kišen�s pareikalaut� ne k� ma�esni� investicij�, kurios gal�t� atsipirkti tik po keleri� met�. Ta�iau neaišku, kur b�t� investuoti pinigai, sutaupyti keliskart suma�inus darbuotoj� skai�i�.

Verslininkai: ateityje centralizacijos neišvengs niekas

„Baltik vairas“ – did�iausia privataus u�sienio kapitalo �mon� mieste. Bendrov� prieš kelerius metus viena pirm�j� Šiauliuose prad�jo diegti centralizuoto personalo sistem�. Anks�iau �mon�je dirbo per aštuonis šimtus darbuotoj�, dabar nuolatin� darbo sutart� pasiraš� šiek tiek daugiau nei trys šimtai. Nepaisant to, gamybos apimtys išaugo net kelis kartus.
Pasak dvira�i� gamyklos direktoriaus Dirk‘o Zwick‘o, teisingai subalansuoto personalo klausimas kiekvienoje �mon�je tur�t� b�ti pats svarbiausias. „Jeigu esi gabus mechanikas, tada be vargo suremontuosi sugedusi� mašin�. Jeigu nesugebi pataisyti – teks vykti � autoservis�. Ta�iau neb�tina �gyti mechaniko išsilavinimo tik tam, kad prireikus gal�tum suremontuoti savo automobil�“, – samprotauja direktorius. Anot jo, tokia pat situacija ir �mon�se – tai, ko nereikia kasdien, galima samdyti tik prireikus.
D. Zwick pasakoja, kad galima rasti net kelet� b�d�, kaip optimaliai išnaudoti darbo j�g�. „Specializuotos �mon�s nustatytam laikotarpiui gali išnuomoti aukštos kvalifikacijos specialist�. Sudarius sutart� su rangovais, nebereik�s sukti galvos d�l valytoj�, apsaugos ar kito personalo. O pasirašius terminuotas darbo sutartis su darbuotojais, kuri� reikia tik retkar�iais, galima sutaupyti labai daug“, – patirtimi dalijasi vadovas.
Anot jo, �staigos tur�t� pasverti, ar yra paj�gios skirti pakankamai l�š� nuolatiniam savo darbuotoj� kvalifikacijos k�limui, kadangi neretai nutinka taip, kad norint išlaikyti aukšt� darbuotojo profesinio pasirengimo lyg� tenka investuoti daugiau, negu j� samdant iš kitos �mon�s. D. Zwick‘o nuomone, kiekviena �mon� ar �staiga tur�t� vis� d�mes� sutelkti � pagrindin� savo veikl�, o šalutinius darbus vert�t� atiduoti tos srities profesionalams. Nors dabar � centralizacijos proces� �i�rima pro pirštus, „Baltik vairo“ direktorius prognozuoja, kad ateityje privataus ir valdiško kapitalo �mon�s ��velgs centralizacijos naud�.

D�l ko�men�ta�to�ri� ��ei�di�n�ji�m� - � po�li�ci�j�

Oksana LAURUTYT�

Filme „Naisi� vasara“ �iniuonio dukros vaidmen� kurianti šiauliet� Agn� Grudyt� kreip�si � policij�. Moteris neapsikent� perskai�iusi u�gaulius j� �eid�ian�ius komentarus internete. „Sprendim� pri�miau šaltu protu. Noriu pa�i�r�ti � akis mane šmei�iantiems �mon�ms. Tik bijau, kad tos akys gali b�ti pa��stam� �moni�“, - sako aktor�.

Agn�s GRUDYT�S
asmeninio archyvo nuotr.

Neturi tapti norma

Tre�i� sezon� seriale „Naisi� vasara“ besifilmuojan�i� Agn� televizijos �i�rovai mat� ir kaip laidos ved�j� - moteris yra vedusi šou „Šeim� dainos“, „Chor� karai“. Ne kart� po �vairioms �iniasklaidos priemon�ms duot� interviu pasipildavo ne itin maloni� komentar�.
„Neseniai moteris išsituok� su vyru. Apie tai �urnalistai pareng� straipsn� ir, �inoma, pasipyl� skaitytoj� komentarai, kurie ne juokais suglumino jaun� moter� ir mam�. „Neturi b�ti norma, kad virtualioje erdv�je tave �emint� ir purvais drabstyt�. Komentatoriai turi jausti ribas. Jie negali jaustis nebaud�iami“, - nusprend� aktor� ir d�l dviej� komentar� internete kreip�si � policij�.
Anot Agn�s, policijos pareig�nai labai geranoriškai j� išklaus�, pad�jo parašyti pareiškim�. Pa�ad�jo informuoti, kai tik pavyks nustatyti šmei�ik� IP adresus ir pavardes. „Ne�inau, ar prašysiu kompensacijos �alai atlyginti. Mano tikslas - �rodyti, kad gyvename ne laukini� krašte ir �mog� reikia gerbti. B�t� baisiausia, jei teisme tekt� pa��stamiems �mon�ms � akis pa�i�r�ti. Bet tai b�t� pamoka tiek jiems, tiek kitiems komentatoriams“, - sako aktor�.

Šmei�ikai baud�iami net laisv�s at�mimo bausme

Internete anonimiškumo n�ra, tad policija anks�iau ar v�liau „atranda galus“ ir šmei�ian�i� komentar� autoriai patraukiami administracin�n arba baud�iamojon atsakomyb�n. Baud�iamajame kodekse yra straipsniai, kuriuose numatoma ne tik pinigin� bauda, bet ir laisv�s at�mimas, priklausomai nuo to, kok� nusikaltim� �mogus padar�.
Policijos departamento Komunikacij� skyriaus viršininko pavaduotojas Ram�nas Matonis informavo, kad per septynis ši� met� m�nesius šalyje u�registruoti 104 tokie atvejai.
R. Matonio teigimu, LR Baud�iamajame kodekse u� šmei�im� yra numatyta atsakomyb�. Tas, kuris paskleid� apie kit� �mog� tikrov�s neatitinkan�i� informacij�, galin�i� paniekinti ar pa�eminti t� asmen� arba pakirsti pasitik�jim� juo, baud�iamas bauda arba laisv�s apribojimu, arba areštu, arba laisv�s at�mimu iki vieneri� met�.
Tas, kuris šmei�� asmen�, neva šis padar� sunk� ar labai sunk� nusikaltim�, arba per visuomen�s informavimo priemon�, arba spaudinyje, baud�iamas bauda arba areštu, arba laisv�s at�mimu iki dvej� met�. U� 154 straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukent�jusio asmens skundas ar jo teis�to atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas.
Prie sunkesni� nusikaltim� priskiriamas rasin�s, religin�s ar tautin�s nesantaikos kurstymas. Internetas vis da�niau naudojamas kaip šmei�to, s�skait� suvedin�jimo, keršto �rankis. �mogui, kurio garb� ir orumas ��eistas arba kuris mano es�s apšmei�tas, turi kreiptis � teritorin� policijos �staig�. Pareig�nai nustato šmei�ikišk� pareiškim� autori�, o nukent�jusysis pats priima sprendim� - arba gra�iuoju susitaria su šmei�iku, arba kreipiasi � teism� privataus kaltinimo tvarka.
Baud�iamojo kodekso 170 straipsnis numato, kad tas, kuris viešais pareiškimais �od�iu, raštu ar panaudodamas visuomen�s informavimo priemon� ty�iojosi, niekino, skatino neapykant� ar kurst� diskriminuoti �moni� grup� ar jai priklausant� asmen� d�l lyties, seksualin�s orientacijos, ras�s, tautyb�s, kalbos, kilm�s, socialin�s pad�ties, tik�jimo, �sitikinim� ar pa�i�r�, baud�iamas bauda arba laisv�s apribojimu, arba areštu, arba laisv�s at�mimu iki dvej� met�.

„Kit� sumenkin�s tarsi padid�ji pats“

Nusikalstamas veikas viešojoje erdv�je padaro ne tik u�gaulius komentarus rašantys paaugliai, bet ir išsilavin� suaugusieji. Ka�kod�l �mon�s, s�d�dami prie kompiuterio ir rašin�dami, �sivaizduoja, kad yra nematomi ir negirdimi. Psichologai teigia, kad komentarus da�niausiai rašo �mon�s, turintys nevisavertiškumo kompleks�. Išsakydami u�gauli� nuomon�, tokie komentatoriai tarsi kompensuoja savo patirtas skriaudas, jau�iasi pranašesni u� �mog�, kur� drabsto purvais.
Psichologas Ar�nas Norkus sako, kad esm� ta, jog interneto erdv� yra anonimiška - niekas negali tav�s pamatyti, atpa�inti. Šis anonimiškumas tarsi sukuria minios dvasi�. B�damas minioje, �mogus pajau�ia nebaud�iamum�.
„Jis pradeda elgtis taip, kaip niekada nepasielgt� b�damas vienas. Ma�a to, nebaud�iamumo jausmas ir suma��jusi asmenin� atsakomyb� yra u�kre�iami ir lengvai persiduoda nuo vieno kitam. Taip tarsi pasidalijama atsakomybe ir visi jau�iasi gana saug�s, k� bedaryt�. Akivaizdus pavyzdys – neseni �vykiai Did�iojoje Britanijoje, kai netgi aukštiems visuomen�s sluoksniams priskiriamose šeimose gyvenantys jaunuoliai pasidav� visuotiniam brutalumui“, - sako psichologas.
A. Norkaus teigimu, labai panašiai ir internete - jei kas nors paraš� neigiam� komentar�, o šis emociškai „u�kabino“, visada atsiras ir daugiau panaši� ar netgi blogesni� komentar�.
Kitas klausimas – kas skatina anonimiškai kit� koneveikti, drabstyti purvais, �eminti? Anot psichologo, atsakymas labai paprastas – tokiu b�du hiperkompensuojamas menkavertiškumo jausmas. Pas�mon�je, o da�nai ir s�moningai suvokiamas skirtumas tarp savo ir aukšto socialinio statuso asmens pasiekim�. Kuo „�vaig�d�“ daugiau pasiekusi, kuo da�niau jos veidas ir vardas šm��uoja televizoriaus ekranuose, tuo didesnis skirtumas suvokiamas, o pats suvokimas tampa skausmingesnis. Pas�mon�je kyla kalt�s jausmas, kad ka�ko nesugeb�jai, ka�ko nepadarei, kad esi tik šioks ar anoks, o ne „�vaig�d�“.
„Šis skausmingas kalt�s išgyvenimas u�dengiamas pyk�iu ir agresija, nukreipta � kitus – daugiau u�dirban�ius, pasiekusius, tiesiog laimingesnius. Minios jausmo, kur� sukuria internetinis anonimiškumas, veikiama ta agresija ir pl�steli keiksmais, ��eidin�jimais, menkinimu. Viena vertus, taip pasiekiamas savotiškas katarsis - išleid�iami susikaup� neigiami jausmai. Kita vertus, tokiu elgesiu suma�inama pas�monin� kalt� - kit� sumenkin�s, tarsi padid�ji pats. Tampi labiau patenkintas savimi, geresnis ir patrauklesnis savo paties akyse“, - sako A. Norkus.
Agn� Grudyt� kol kas ne�ino, ar nor�s, kad j� internete šmei�iantys �mon�s atlygint� moralin� �al�. „Neturi b�ti norma, kad virtualioje erdv�je tave �emint� ir purvais drabstyt�. Komentatoriai turi jausti ribas“, - sako aktor�.

Gam�tos i�dai�gos kei��ia drau�di�m� kai�nas

Evelina RIMKUT�

„Mutuojantis“ Lietuvos klimatas kei�ia ne tik maisto produkt�, bet ir draudimo �mok� kainas. Kol �kininkai dejuoja d�l prasto ši�me�io derliaus ir jau skandinam� nauj� pas�li�, draudimo bendrov�s skai�iuoja nuostolius ir ruošiasi didinti �mokas bei grie�tinti draudimo s�lygas. Nuošalyje nepaliekami ir paprasti gyventojai, neturintys nieko bendro su �em�s �kiu – d�l gamtos stichij� ir li�tims nepritaikytos gatvi� kanalizacijos sistemos pama�u did�ja nekilnojamojo turto ir automobili� draudimas.

Lietuv� u�puolus li�tims, Šiaulius aplank� dar ir viesulas. Savaitraš�io „Šiauliai plius“ kalbinti �kininkai teig�, kad li�tis nusiaub� mie�ius, vasarinius rapsus ir kai kurias dar�ovi� r�šis. „Negana to, kad �ieminiai rapsai nukent�jo d�l �šalusios �em�s, tai dabar ir vasariniai kelia nerim�. Mano �kio nuostoliai siekia 20 proc. Derliaus tik�jausi daug geresnio“, - teigia �kininkas Justas.
Ši vasara buvo labai permaininga - kaitr� keit� li�tys, kilo škvalo, audr�. „Vienoje �kio dalyje net neprad�jau javapj�t�s, nes laukai buvo pilni vandens. Net teko kelet� kart� traktoriumi traukti kombain�, nes šis ir klimpo, ir skendo. Dalis jav� išvis nenukulta, nes jie išmirk�, apsemti, sunkiai paimami. Derlius bus aiškus tuomet, kai atsidurs sand�liuose“, - kalb�jo �kininkas Bronius.
.Liet�s, skandinantys laukus, jau padar� dideli� nuostoli� mork� ir svog�n� augintojams. Net ir sod� ar da�� turintys �mon�s pasteb�jo, kad morkomis pasim�gauti gal�s trumpai ir menkai. Jei dirva ir toliau bus �mirkusi ir jei u�klups dar viena li�tis, nukent�s ir bulvi� laukai.�kininkas Kastytis Patiej�nas teigia, kad did�iausios ši� met� problemos susijusios su atšiauria �iema. „�kiui teko iš naujo s�ti daugiau nei pus� �iemken�i�. Raps� per�iemojo pus�, kvie�i� ir kvietrugi� - tre�dalis. D�l didel�s s�jos darb� apimties susiv�lino ir s�jos terminai. Tai, aišku, tur�s neigiamos �takos vasarojaus derliui. Per�iemoj� ir palikti toliau augti �iemken�i� pas�liai irgi buvo ne geriausios b�kl�s, derlingumas 15-20 proc. ma�esnis. Paties augimo metu s�lygos buvo normalios. Problemos prasid�jo, kai prad�jome imti derli�. Nuolatinis lietus neleid�ia laiku nukulti derliaus, gali kristi dar nenukult� vasarini� kvie�i� kokyb�, atitinkamai - ir pajamos u� juos. Su m�s� �kio k�limo našumais reik�t� 15 saul�t� dien� javapj�tei pabaigti, ta�iau neaišku, ar j� sulauksime. Gali b�ti, kad vasarinius rapsus teks kulti rugs�j�, tod�l padid�ja ir derliaus praradimo galimyb�. Tie patys liet�s trukdo �iemini� raps� s�jai. Palankiausi s�jos terminai jau pra�j�, o mes su s�ja dar net ne�sib�g�j�“, - pasakoja K. Patiej�nas.Apsidrausti tampa vis brangiauD�l da�n�jan�i� gamtos kataklizm�, ypa� po paskutiniojo viesulo, daugelis iki šiol ignoravusi� pas�li�, b�sto ar kito turto draudim� suskubo da�niau varstyti draudimo bendrovi� duris. Ta�iau pastarosios vis atsargiau �i�ri � �kinink� turto draudim� ir vis didina rizik�. Pas�li� draudimo bendrov�s „Vereinigte Hagelversicherung VvaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas teigia, kad šiais draudimo metais (2010 m. ruduo - 2011 m. pavasaris) pas�lius apsidraud� 881 �emdirbys ir buvo gauti 1584 pranešimai apie draudimo �vykius. Daugiausia �emdirbiai kreip�si d�l iššalimo bei li��i� patirtos �alos. Pasiteiravus, ar pasikeitus Lietuvos klimatui pakito ir draudimo kainos, A. Navickas sak�, kad pas�li� draudimo �mokos tarifas priklauso nuo draudimo �vykio tikimyb�s, o pastaroji paskai�iuojama pagal trisdešimties met� Lietuvos meteorologini� sto�i� duomenis bei j� kitimo tendencijas, �vertinant ir patirtus nuostolius. Tad, da�n�jant Lietuvoje rizik� pasireiškimui, kei�iasi ir draudimo �mokos tarifas, ta�iau ne�ymiai. „Draudimo �mok� tarifai paskai�iuojami kiekvienai seni�nijai atskirai, tad, kei�iantis meteorologini� s�lyg� istorijai atskirose stotyse, kei�iasi ir joms priskirt� seni�nij� tarifai“, - pasakojo vadovas.�mokos did�ja ne tik �emdirbiamsKintan�ios oro s�lygos gali padidinti ne tik �kinink�, bet ir paprast� �moni� išlaidas. B�st� ir automobili� draudimo kainos taip pat kyla. Gamtos išdaig� nuskriausti draudikai teigia, kad b�sto draudimo kainos kyla, bet ne itin �enkliai. Pastar�j� m�nes� d�l b�sto draudimo išmok� � draudikus kreip�si tik keturi šiaulie�iai, iš kuri� trys - po pra��usio viesulo. „Nuostoliai nebuvo itin dideli, ta�iau stichija vis tiek pridar� �alos. Kitas klientas kreip�si po smarkios li�ties �l��us stogui“, - pasakoja vienos draudimo bendrovi� atstovas. Sp�jama, kad dar daugiau nei b�sto brangs gyvyb�s draudimas, nes šiame segmente draudikai išleid�ia vis apvalesnes sumas. Ta�iau gyventojai to netur�t� labai pajusti. „Stambius objektus“ draud�iantys klientai labiausiai pajus draudimo kain� augim�“, - teigia draudimo bendrov�s atstovas.Pasak draudiko, �mon�s, kurie draud�ia savo automobilius vadinamuoju KASKO draudimu, neišvengiamai mok�s daugiau d�l gamtos stichij� �alos. Pasirodo, kad net jei per metus nesikreip�te d�l draudimo išmokos, šiemet u� KASKO draudim� kai kurios bendrov�s iš j�s� vis tiek prašys daugiau nei pernai, nors j�s� automobilio rinkos vert� ir nukrito. Taip bendrov�s stengiasi suma�inti savo nuostolius - po li��i� patvinusiose gatv�se daugelyje miest� automobiliai masiškai „skendo“ ir gedo. Išmok� daug�ja ir d�l nesutvarkyt� gatvi� - po �iemos atsiradusios duob�s neatid�i� vairuotoj� tykoja net iki vasar�.„Draudimo �mokos did�ja ir d�l padid�jusi� išmok� „lub�“, vis da�niau �vykstan�i� eismo �vyki� bei did�jan�io automobili� skai�iaus. Jos gali brangti ir d�l lietuvi� padarom� avarij� nema��jan�io skai�iaus u�sienyje. 2011 m. itin suma��jo kapitalas, tad reik�s finansiškai j� didinti. Pastaruoju metu �al� išaugo beveik 10 proc. Gruod�io m�nes� tirsime, ar draudimo kaina yra lygi draudimo rizikai, tuomet koreguosime kainas“, - sako draud�jas.UADB „ERGO Lietuva“ rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Šerys teigia, kad ir turto, ir automobili� draudimo �mok� dydis priklauso nuo daugelio veiksni�: draudimo r�šies nuostolingumo, bendr� ekonomini� rodikli�, pavyzd�iui, infliacijos. „Galima sakyti, kad �mok� dydis parodo situacij� šalyje: jeigu kyla automobili� servis� paslaug� kainos, tai tik�tina, kad kils ir draudimo �mok� dydis, kadangi automobiliui remontuoti bus reikalinga didesn� išmoka. Jei kyla nekilnojamojo turto kainos, auga ir turto draudimas. Gamtos stichij� š�lsmas gali tur�ti �takos kain� poky�iams tuo atveju, jeigu jos itin pakoreguoja draudimo r�ši� nuostolingum�“, - sako I. Šerys.Privalomajame vairuotoj� civilin�s atsakomyb�s ir KASKO draudime nustatant draudimo �mokas, atsi�velgiama � daugel� rizikos faktori�, vienas kuri� yra kliento gyvenamoji vieta, t. y. kokiame mieste gyvena klientas ir koks šio regiono draudimo r�šies nuostolingumas. „Svarbu atkreipti d�mes�, kad vertinant miesto rizikingumo lyg�, skai�iuojamas bendras ilgametis nuostolingumas, t. y. kiek iš viso draud�iam�j� �vyki� yra registruojama d�l eismo �vyki�, o KASKO draudime papildomai vertinamos ir kitos rizikos: automobili� vagyst�s, gamtos stichij�, ugnies �ala ir t. t. Rizikai �vertinti naudojama ilgamet� statistika, kas ketvirt� �vertinamos �al� tendencijos“, - pasakoja vadovas. Pasak jo, bendrov� per pirm� ši� met� pusmet� privalomojo vairuotoj� civilin�s atsakomyb�s ir KASKO draudime u�registravo beveik 14 t�kst. �al� – tre�daliu daugiau nei pernai tuo pa�iu laikotarpiu. Išmok� suma siek� 27,5 mln. lit�, t. y. 13 proc. daugiau nei tuo pa�iu laikotarpiu pernai. „ERGO Lietuva“ turto draudimo klientams per pirm� ši� met� pusmet� u�registravo 1,8 t�kst. �al� – 9 proc. daugiau nei pernai tuo pa�iu laikotarpiu. Šioms �aloms padengti draudimo bendrov� išmok�jo ir rezervavo 9,2 mln. lit�, t. y. net 38 proc. daugiau nei pernai.

I�par�da�vi�m� vi�lio�n�s

Monika PETKUT�

Akcijos – atrakcijos, išpardavimai, �vairios nuolaidos – labai populiarus pardavim� skatinimo b�das, �gaunanatis vis keistesnes išraiškas. Ši sumaniai prekybinink� naudojama priemon�, da�nai sugundo pirk�jus �sigyti prek�, kurios jiems visiškai nereikia,u� tariamai ypatingai ma�� ar ne�tik�tinai patraukli� kain�. Sakoma, kad lietuviams tr�ksta spontaniškumo, bet pasirodo prasid�jus akcij� sezonui jis liejasi per kraštus – beveik pus� apsiperkan�i�j� per išpardavimus �sigyja bent vien� jiems nereikaling� ir neplanuot� prek�.

Akys pamato, o ranka paima.
Robert LINDER nuotr.

Sena kolekcija – nauja kolekcija

Parduotuvi� vitrinos stebina nuolaidomis net iki 75 procent�. Svarbiausias �ia �odelis „iki“ – plakatai gali skelbti nuolaidas iki 75 ar iki 120 procent�, ta�iau tai reiškia, kad grei�iausiai ta �sp�dinga nuolaida bus pritaikyta vienintelei prekei.

U�sukus � pirm� pasitaikiusi� parduotuv� skelbian�i� nuolaidas iki 70 procent�, lentynoje puikuojasi u�rašas – „Nuo 49 Lt“. Joje esantys d�insai, kainav� 159 litus dabar kainuoja 87. Atid�iai per�i�r�jus visas prekes, nerasite nei vienos poros kelni� u� 49 litus, kainos prasideda nuo 75 lit�. Oi, u�rašyta gi buvo „Nuo – 49 lt“. Tiesiog tas �odelis „Nuo“ buvo toks ma�ytis, kad nepastabus pirk�jas net ir nepamatyt�. Na, d�insai juk kainavo 159 Lt, tad nusipirkus juos ir u� 87 Lt., vistiek sutaupytume. Ta�iau neskub�kite griebti šio ne�tik�tino pasi�lymo. Dairykit�s kur yra nauja kolekcija, nes pasirodo ten d�insai kainuoja vos pora lit� brangiau. Tad vietoj to, kad pirktum�te jau išparduodamus ir greit nebemadingus d�insus, u� beveik t� pa�i� kain� galite gauti naujausi� model�.

Tereikia šiek tiek atidumo ir racionalaus m�stymo, kuris pad�s atsispirti spalvot�, blizgan�i� ir mirgan�i� vitrin� bei akcij� kerams. Pirkini� planavimas, kain� steb�jimas ir s�raš� sudarymas, taip pat yra s�kmingo apsipirkimo garantai.

„Akys pamato, o ranka paima“

Psicholog� Nijol� Liubinskien� išpardavimus �vardijo, kaip marketingo triuk�, kuris neatneša naudos pirk�jui. Anot jos, išpardavimai, akcijos priver�ia vartotojus m�styti apie tai, jog akcija truks trumpai, o prek�s yra pigios, tad reikia skub�ti pirkti, nes j� gali nelikti. Nesaugumo jausmas, vienas iš pirkimo prie�as�i�, išlikusi� dar nuo tarybini� laik�, kuomet tr�ko preki�. Šiais laikais, pirk�jus veikia infliacija, brangstan�ios prek�s. Psicholog� kaip vien� iš bever�io išlaidavimo veiksni� nurod� sav�s ribojim�. Kuo daugiau �mon�s riboja savo galimybes, tuo labiau auga noras pasielgti priešingai – tokiu atveju pirk�jas d�l l�š� tr�kumo �sigyja smulki�, jam nereikaling� daikt�, kuri� d�ka dingsta nesaugumo jausmas, atsiranda galios poj�tis. Kad išvengtume nereikaling� pirkini�, pirmiausia, anot psicholog�s Liubinskien�s, privalome �inoti ankstesn� prek�s kain�, apie pirkinius galvoti tik b�dami namuose, o ne apsupti spalving� ir gra�i� vitrin� blizgesio. U�sukus � parduotuv� taip pat reik�t� susilaikyti nuo reklamini� �urnal�, informuojan�i� apie akcijas, kurie visuomet laukia pirk�j� prie ��jimo � parduotuv�. Šeimoms � prekybos centrus nepatariama vestis savo ma��j� at�al�, nes šie yra vieni iš patikliausi� „pirk�j�“. Taip pat geriau rinktis ma�as parduotuv�les, nei did�iuosius prekybos centrus, kuriuose pasi�la tokia pat didel�, kaip ir tikimyb� �sigyti nereikaling� prek�.

Metai pra�jo, batai pabrango

Išpardavimai vienareikšmiškai n�ra visiškas prekybinink� pasipelnymas ar nekokybišk� ir nebereikaling� preki� atsikratymas. S�kmingas apsipirkimas yra tuomet, kai per išpardavim� pirk�jas randa reikaling� ir nukainot� prek�, kurios �sigyjim� planavo anks�iau. Prek�s kain� reik�t� sekti nuo pat jos pasirodymo parduotuv�je iki išpardavimo. Štai pastabioji pašnekov� pasakojo, kad kai ji pirko sezoninius batus iš naujausios kolekcijos, ta bat� pora kainavo 249 litus. U�sukus � t� pa�i� bat� parduotuv� moteris pasteb�jo, kad tokio puikaus pasi�lymo nepraleido ir kitos avalyn�s m�g�jos, tad ši� bateli� lentynose greitai nebeliko ir jie išpardavim� nebesulauk� – pirk�ja juokavo, kad jai nebereik�jo grau�ti nag� d�l per dideli� išlaid�. Keis�iausia tai, kad po met�, kai jos bat� pora jau buvo „atkent�jusi“ vis� met� pasivaikš�iojimus, toje pa�ioje parduotuv�je ji pasteb�jo „kr�vas“ ši� bat� – ten buvo net didesnis spalv� pasirinkimas. �domu tai, kad dabar šie batai (pra�jusi� met� modelio) kainavo 369 litus. Moteris steb�josi: „Nors da�niausiai apsiperku per išpardavimus, š�kart ry�ausi atverti pinigin� b�tent sezono prad�ioje, nes tai buvo naujausias modelis, atitinkantis naujausias mados tendencijas ir tekainavo 249 litus. Pama�iusi tuos pa�ius batus, toje pa�ioje parduotuv�je po met�, kai tendencijos akivaizd�iai pakito, o j� kaina šoktel�jo iki 369 lit�, negal�jau patik�ti“. Ta�iau parduotuv� nesiliov� stebinusi. Išpardavim� metu, pigiausiai šiuos batus gal�jai �sigyti u� 279 litus. Matematika tokia, jog tos pa�ios avalyn�s kaina po met� ir per išpardavimus buvo 30 lit� didesn� nei tada, kai batai buvo nauji ir madingi.

Panaši� situacij� papasakojusi pirk�ja ir paskatino susidom�ti šia tema. Pasak jos, per �iemos išpardavim� u� 20 lit� pirkt� palaidin�, prieš por� savai�i� ji išvydo kaban�i� naujoje kolekcijoje, o ant jos puikavosi kaina – 87 litai.

Buitin� technika internete

Štai kita pirk�ja, besidominti buitin�s technikos prek�mis (tiksliau šaldytuvais), dalinosi patirtimi apie j� paiešk�. Ji pasakojo, kad akcij� kataloguose pirmin�s šaldytuv� kainos b�davo 300 – 400 lit� didesn�s, nei kitoje parduotuv�je esan�i� preki� be nuolaidos. Tiesa tokia, kad parduotuv�se, nesi�lan�iose super pasi�lym�, galima rasti pigesni� preki�, nei ten, kur skelbiami išpardavimai. �domu ir tai, kad iš tikr�j� palankius pasi�lymus ir kainas moteris rado interneto parduotuv�se, o norint prek� �sigyti tiesiogiai, patar� rinktis atokesnes buitin�s technikos parduotuves. Be to, laukiant savo pasirinktos buitin�s technikos prek�s išpardavimo reik�t� prisiminti, kad tokios parduotuv�s, nukainavimus rengia ne d�l nauj� mados tendencij�, tad nuolaidos galite ir nesulaukti.

Rinkodaros subtilyb�s pasaulyje ir Lietuvoje

Vartotojus pavergian�ios akcijos, išpardavimai ir reklamos, tai marketingo specialist� darbas, kuris laikui b�gant kei�ia ir formuoja vartotoj� suvokim� apie prekes. Puikus pavyzdys yra kavos pertrauk�l�, dabar suvokiama kaip neatsiejama darbo rutina, išpopuliar�jusi po kasmetin�s 2 milijon� doleri� reklamos kompanijos, kuri šmaikš�iai skelb�: „Leisk sau kavos pertrauk�l� ir priimk tai, k� tau suteikia kava“. O juk darbe m�gaudamiesi kava net nepagalvojame, kad tai kadaise buv�s puikus rinkodaros specialist� darbas. Norint su�av�ti vartotojus, specialistai pasitelkia net biologijos �inios. Visame pasaulyje pripa�intas �enklotyros guru Martinas Lindstromas knygoje „Prek�s �enklo jausmas“ teigia, kad, pavyzd�iui, „Kellogg‘s“ kukur�z� dribsni� traškesys buvo ištobulintas garso labaratorijose ir u�patentuotas kartu su prekiniu �enklu bei receptu. Nustatyta, kad juslinis kreipimasis � klientus yra efektyvesnis nei vizualinis, nes skonio ir kvapo jutimai keliauja � t� smegen� dal�, kuri kontroliuoja m�s� emocijas bei atmint�.

Lietuvoje �mon�s renkasi jau patikrintus marketingo triukus: limituoja išpardavim� laik�, suteikia pirk�jams saugumo jausm�, praneša apie galimus sunkumus, jei ne�sigysite j� gyvybiškai svarbios prek�s. Vis d�lto marketingo specialistai šiuo metu �mon�ms pataria imtis priemoni� ne tam, kad pritraukt�, o kad išlaikyt� jau turimus ir patikimus klientus. Be to, pastaruoju metu �mon�s taip priprato prie nerealiai išpust� akcij�, kad 10 ar 20 proc. nuolaidos jau nieko nevilioja, pirk�j� d�mes� patraukia ne ma�esn� kaip 40 proc. nuolaida.

Tauri�j� metal� pardav�j� „�aidimai“

Vartotoj� teisi� gyn�jai pastebi, kad per išpardavimus � juos kreipiasi daugiau besiskund�ian�i� �moni� d�l nes��iningos komercin�s veiklos draudimo �statymo pa�eidim�. Ne vienas pirk�jas pastebi, kad išparduodam� preki� kainos, dien� prieš jas nukainuojant yra pakeliamos, o per tariam�j� išpardavim� nuleid�iamos tiek, kad realios nuolaidos n�ra. Juvelyrin�s parduotuv�s anks�iau si�l� net 90 proc. nuolaid�, vis d�lto dabar tauri�j� metal� pardav�jai šiek tiek kuklinasi ir si�lo 70 proc. nuolaid�. Tad kaipgi nesusidom�jus tokiu puikiu pasi�lymu, kai paprastas sidabrinis �iedas be „aku�i�“ ar kit� papuošim�, sveriantis 4,8 gramus, kainuoja 599 litus, o su šia šaunia nuolaida �iedo kaina t�ra 180 lit�. Tai puikus pavyzdys, kai prekybininkai pasitelkia gudrius rinkodaros triukus nor�dami privilioti kuo daugiau pirk�j� šiais ne�tik�tinais kain� skirtumais. Ta�iau parduotuv�je, kuri nesi�lo toki� �sp�ding� nuolaid� ir akcij�, panašus sidabrinis �iedas, sveriantis net 7,2 gramus, be jokios nuolaidos ar akcijos kainuoja 75 litus. Juvelyras, paklaustas apie tokius kain� ir svori� skirtumus, steb�josi, jog kalbama ne apie vienetini� k�rini�, kurie b�t� verti 600 lit�, o masin�s gamybos dirbini� kainas. Ta�iau juvelyrin�s parduotuv�s direktorius Vytautas Veršickas tokiais kain� skirtumais nesistebi, nes tiek kainas, tiek antkainius nustato pa�ios parduotuv�s – jei jos gali parduoti gamin� u� 599 litus, tuomet puiku, antkaini� dydis n�ra ribojamas.

8 procentai �ino

Tokia akivaizd�iai nes��ininga komercin� veikla s�kmingai gyvuoja ir klesti. Lietuvos vartotoj� instituto 2009 gegu��s m�nes� atliktas tyrimas parod�, kad 65 proc. vartotoj� pasigenda informacijos apie vartotoj� teises, ir tik 24 proc. respondent� teigia, kad jos turi pakankamai. Taip pat tik 8 proc. vartotoj� �ino, kaip asociacijos gali jiems pad�ti �gyvendinant vartotoj� teises, tad nenuostabu, kad esant ne�inomybei apie vartotoj� teises ir institucijas, kl�sti nes��ininga komercin� veikla. Sociologiniais tyrimais nustatyta, kad vartotojai nepasitiki pardavimo skatinimo priemon�mis, t.y. išpardavimais, kurie skatina pirk�jus priimti tokius sprendimus ir sandorius, kuri� kitomis aplinkyb�mis jie neb�t� pri�m�. D�l nusiskundim� ar iškilusi� problem� pirk�jas gali kreiptis � Valstybin� vartotoj� teisi� apsaugos tarnyb� ar Valstybin� ne maisto produkt� inspekcij�. U� nes��iningos veiklos vykdym� prekybininkams gali tekti sumok�ti nuo 1 iki 30 t�kstan�i� lit� dyd�io baudos mokest�. Šiais metais valstybin�s vartotoj� teis�s apsaugos tarnybos nutarimu d�l nes��iningos komercin�s veiklos vartotojams draudimo �statymo pa�eidimo 3 t�kstan�i� lit� bauda skirta vienai �monei, o 2010 metais aštuonioms �mon�ms teko sumok�ti nuo 1 iki 20 t�kstan�i� lit�, d�l reklamos �statymo pa�eidim� šiais metais iškeltos 4 bylos.

Id�j� yra, o komisijos - n� kvapo

Oksana LAURUTYT�

Naujoji vald�ia daugiau nei tris m�nesius sprend�ia Šiauli� problemas, ta�iau iki šiol miesto �vaizd� formuoti galin�ios pad�ti Miesto teigiamo �vaizd�io komisijos n�ra. Neabejotina, kad Šiauliuose kuriantys menininkai turi id�j�, ta�iau kam jas teikti ir kieno pagalba tos id�jos gali b�ti �gyvendintos, k�r�jams n�ra su kuo pasitarti, kam pasi�lyti. Dizaineris Vilius Puronas �sitikin�s, kad pra�jusios kadencijos Teigiamo �vaizd�io komisija buvo neveiksni ir net trukd� dirbti.

Pritariant u�pra�jusios kadencijos Teigiamo �vaizd�io komisijai, mieste buvo �kurtas „Ber�yn�lio” parkas su med�io skulpt�romis-rentiniais, Šiauliuose �gyvendinta daug student� id�j�, atsirado nauj� šven�i�, tradicij�.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Ar mieste atsiras meno prasm�?

"Aukso am�iumi" V. Puronas vadina u�pra�jusios kadencijos suformuot� Teigiamo �vaizd�io komisijos veikl�. Jai pritariant mieste buvo �kurtas "Ber�yn�lio" parkas su med�io skulpt�romis-rentiniais, Šiauliuose �gyvendinta daug student� id�j�, atsirado nauj� šven�i�, tradicij�.

Neverta gin�ytis, kiek vertingi tie "skardiniai" miesto puošybos elementai. V. Puronas sako, kad jie buvo laikme�io sprendimai. "Nei "R�kyvos Karpio", nei "Gele�in�s Lap�s" prie Talkšos neb�tume tur�j� – Lietuvos t�kstantmetis sutapo su krize. Vis d�lto, ši� skulpt�r� atsiradimas mieste atskleid� svarbi� ir d�iugi� ties� – verslininkai mielai link� pinigais, technika, �ranga ir darbo j�ga pad�ti tiems, kurie jau turi aišk� sumanym� ir prašo pagalbos konkre�iam tikslui", - sako V. Puronas.

�mon�s "Venta" ir "Elga" u� dyk� miestui pagamino suoliukus. Pra�jusi� savait� dizainerio pastangomis mieste atsirado trys eksperimentiniai "šuniukai" - šun� tualetai. "Gubernijos" kaimynyst�je, dilg�lynais apaugusiose dykviet�se vaik� ir Liep� g. 26 namo gyventoj� iniciatyva �kurta futbolo aikštel� vaikams.

Mieste turint b�r� kurian�i� student�, pasaulyje pripa�int� meninink� ir � pagalb� mielai ateinan�i� verslinink�, Šiaulius b�t� galima po truput� dabinti ir puošti, ta�iau generuoti id�jas, kalb�tis su menininkais, formuoti miesto �vaizd� kol kas n�ra kam.

"Pra�jusi� kadencij� neveikliosios Miesto teigiamo �vaizd�io komisijos keli� nari� iniciatyva pernai liepos 10-�j� buvo priimtas "Vieš�j� išorini� dail�s k�rini� id�j� ir projekt� pateikimo bei j� patvirtinimo tvarkos aprašas". Šis 12-os puslapi� "popierinis paminklas" u�kirto keli� bet kokiam meno k�rinio atsiradimui mieste: begal�s derinim�, visa palet� baud�! Toki� form� surado miesto meno biurokratija: net juridiškai �teisino savo dykin�jim�, tyl� pratupin�jim� kabinetuose", - �sitikin�s pašnekovas.

2008-aisiais tautodailininkas G. Pyragas paband� prie Katedros pastatyti Kristaus skulpt�r�. Vietoj to, kad b�t� nuspr�sta, kurioje miesto vietoje �teisinti toki� skulpt�r�-dovan�, menininkas buvo padarytas nusikalt�liu, iškviesta policija.

"Li�dna istorija ir su kasmete V. Kin�inai�io k�rybine "Kontrapunkt�" tradicija (2003–2009). Naikintojai – konkret�s meno biurokratai, gaunantys alg� ir kelias kadencijas tebetupintys šeš�lyje. Komisijos nariai turi b�ti geranoriškai nusiteik� �mon�s, ne draudikai, ne atsitiktiniai politikai ar j� statytiniai, bet kuriantys ir rimtai dirbantys menininkai, dizaineriai, architektai. Miesto �vaizd�iui b�tinas strateginis kryptingumas. Reikia �teisinti istorinius akcentus, numatyti zonas, kuriose gal�t� atsirasti reprezentaciniai, monumental�s meno k�riniai ir kur – antriniai. Komisija turi galvoti, kaip miest� padaryti patraukliu turistams. Tada Šiauliuose atsiras "meno prasm�", jo kryptingumas. Komisijos nariai tur�t� rinktis reguliariai, nustatytu laiku ir išsikalb�ti. Antraip v�l pasipils kritika, anonimin�s pagie�os ir negudr�s komentarai, o tai prie progreso neveda", - sako dizaineris.

V. Purono teigimu, tautodailininkai neseniai pasi�l� šauni� id�j� – iš akmen� sum�ryti did�iausi� aukur� Europoje, prie kurio gal�tume min�ti Balt� vienyb�s dienas. "Kur j� sumontuoti, gal prie Salduv�s? Miesto teigiamo �vaizd�io komisijos patariamojo �od�io tokiam sumanymui dabar labai reik�t�. Kiek ger� min�i� kasdien sklando virš Šiauli�!" - �sitikin�s dizaineris.

Komisij� meras formuos pats

Šiauli� meras Justinas Sartauskas savaitraš�iui "Šiauliai plius" teig� pats besiimsiantis iniciatyvos formuoti Teigiamo miesto �vaizd�io komisij�. Nors pastaroji komisija �prastai formuojama administracijos direktoriaus �sakymu, meras �sitikin�s, kad ji turi b�ti itin profesionali, aukš�iausio lygio ir bendradarbiaujanti su verslu, kuris gal�t� finansuoti id�j� �gyvendinim�.

"Komisijos pagrindin� funkcija turi b�ti - pagerinti miesto �vaizd�. Priešingai nei pra�jusios kadencijos komisija, kuri svarst� kit� pateiktas id�jas, nauja komisija pati tur�s jas generuoti", - sak� J. Sartauskas.

Mero teigimu, šiuo metu tariamasi, kokie �mon�s gal�t� dirbti komisijoje. Manoma, kad j� sudarys 15 aktyvi� kurian�i� �moni�. "Turime Universitet�, Architekt� s�jungos Šiauli� skyri�, kolegijas, b�r� kurian�i� aktyvi� �moni�, kurie ir bus pakviesti dirbti miesto labui", - sak� meras.

Ar teigiamo �vaizd�io komisija išties gali b�ti aktyvus darinys? J. Sartauskas sako, kad u�pra�jusios kadencijos metu komisija buvo tarpininku, kad b�t� �gyvendinta Šiauli� savivaldyb�s administracijos Civilin�s metrikacijos skyriaus ved�jos Videtos Samien�s id�ja bir�elio 1-�j� Šiauliuose rengti akcij� "Aš ma�asis šiaulietis". Komisija taip pat daug prisid�jo, kad spalio 1-�j� Šiauliuose b�t� minima pagyvenusi� �moni� diena, surengtas vaik� piešini� konkursas naujametei atvirutei sukurti bei konkursas - "Id�jos mano miestui", per Velykas surengta akcija, kad Šiauliai, turintys "Gaid�", tur�t� ir "Višt�", U�gav�ni� proga surengtos kep�j� var�ytuv�s, apdovanoti geriausi� realizuot� id�j� generatoriai.

Anot J. Sartausko, šiuo metu yra t�siamas buvusios komisijos prad�tas �gyvendinti projektas - "Ber�yn�lio" parke jau kit� savait� atsiras vaikams �aisti skirtas "Labirintas". "J� projektavo Universiteto studentai, komisija atrinko geriausi� variant�. Labirintas jau pagamintas ir šiuo metu yra statomas", - teigia meras.

Miesto �vaizd�iui b�tinas strateginis kryptingumas. Reikia �teisinti istorinius akcentus, numatyti zonas, kuriose gal�t� atsirasti reprezentaciniai, monumental�s meno k�riniai ir kur – antriniai. Komisija turi galvoti, kaip miest� padaryti patraukliu turistams.

LEZ - lavon� reanimacija ar vilties spindulys?

Alvydas JANUŠEVI�IUS

�kio viceministras Daumantas Lapinskas atsiunt� Šiauli� miesto savivaldybei projekt� d�l laisvosios ekonomin�s zonos steigimo. Anot buvusio mero Genadijaus Mikšio, �tartina, k� slepia ši aukš�iausi� vald�ios sluoksni� iniciatyva. Kai miestas pats nor�jo - Vyriausyb� tarsi neleido. Kai sutvark� pramoninio parko infrastrukt�r� – ministerija pati u�siman� steigti LEZ'�. Vieni tai vadina lavono reanimavimu, kiti ��velgia daug pinig�, treti mato puiki� perspektyv� verslui.

LEZ jau turi kelius ir komunikacijas, tik n�ra investuotoj�.

Ministerija perims � savo rankas

�kio viceministro laiške minima, kad laisv�sias ekonomines zonas taip pat bus bandoma kurti Akmen�s, Alytaus, K�daini�, Marijampol�s, Panev��io savivaldyb�se. Labiausiai taikomasi � tokias miest� vietas, kuriose jau investuota: �diegtos komunikacijos, nutiesti keliai, sukurta infrastrukt�ra.

Jei min�t� miest� ir rajon� tarybos pritars tokiam si�lymui, šalyje LEZ teritorija ir geografija gerokai išsipl�s. Klaip�dos LEZ yra 412 ha ploto, Kauno - 534 ha. Šiauli� pramoninis parkas – apie 53 ha su apsaugin�mis zonomis. Jei �kio ministerijos planai b�t� �gyvendinti, LEZ plotas padid�t� dar 600 ha. Pa�ym�tina, kad numatomuose plotuose yra visa reikiama infrastrukt�ra, kuriai ES strukt�riniai fondai buvo skyr� apie 100 mln. lit�.

�kio ministerija planuoja per metus � kiekvien� pramonin� park� pritraukti bent po 1-2 investuotojus. LEZ �sik�rusios �mon�s atleid�iamos nuo daugelio mokes�i�. Esant tam tikroms s�lygoms, atleid�iama nuo pelno ir nekilnojamojo turto, �em�s ar PVM mokes�i�.

Šiauli� miesto tarybos prašoma d�l pramoninio parko perdavimo �kio ministerijos �inion apsispr�sti iki rugpj��io 26 dienos. Reikia pateikti ir teritorijos plan� bei informacij� apie infrastrukt�r�.

Paprastai kalbant, jei Taryba balsuos "u�", bus skelbiamas konkursas LEZ verslo planui. B�gštaujama, kad LEZ teritorija bus tiesiog nuomojama, o savivaldyb� nebetur�s joje jokios ap�iuopiamos �takos.

Ne�sisavina pinig�

Kai kurie Šiauli� politikai ministerijos pasi�lym� vertina �tariai. Jiems kyla klausimas, kod�l tokia id�ja buvo sunaikinta anks�iau, o dabar prad�ta gaivinti iš naujo.

Buv�s Šiauli� meras Genadijus Mikšys prisimin�, kad pernai � Šiaulius jau buvo atvyk� Kauno LEZ atstovai. Jie jau tada teiravosi d�l galimyb�s Šiauliuose �kurti filial�. "Tada pasak�me, kad niekas Šiauliuose Kauno nekurs ir teritorijos taip paprastai neatiduos", - prisimena eksmeras.

G. Mikšiui kelia �tarim� toks ministerijos �ingsnis. Pasak jo, panašu, kad Kauno LEZ, nepavykus susitarti tiesiogiai, nu�jo aplinkiniu keliu – per ministerij�: "Mes investavome savo ir europinius pinigus, tod�l negali niekas taip ateiti ir paimti. Tur�t� mums kompensuoti visas išlaidas."

Dabar Šiauliuose esantis pramoninis parkas nesprogsta nuo investuotoj�. �ia �sik�rusios vos keturios �mon�s. Tuš�ia, nors prieš por� met� investuota beveik 40 mln. lit�. Pus� šios sumos buvo apmok�ta iš ES fond�, kita dalis – šiaulie�i� sumok�ti mokes�iai.

G. Mikšys prisimena, kad Šiauliai kadaise labai nor�jo tur�ti LEZ teritorij�, ta�iau ministerija ka�kod�l pasirinko Kaun� ir Klaip�d�, nors Šiauli� geografin� pad�tis bei logistikos galimyb�s buvo traktuojamos kaip vienos geriausi� - arti oro uostas, gele�inkelis.

Eksmeras teigia, kad Šiauliais dom�josi nema�ai u�sienio investuotoj�, ta�iau juos atbaidydavo ne miesto pozicija, bet netobuli �statymai. "Jeigu prid�tin�s vert�s mokestis sugeb�jo pasikeisti dukart per metus, apie kokius u�sienio investuotojus galima kalb�ti?" - retoriškai klausia G. Mikšys.

Vakar u�fiksuota viena did�iausi� �kini� veikl� pramoniniame parke: vaikai degino plastmas� nuo laid� ir � metalo supirktuv� pridav� 3 kilogramus vario.

Autoriaus nuotr.

Ar v�l liksime u� borto?

Šiauli� miesto tarybos narys Vidmantas Japertas laikosi visiškai priešingos nuomon�s. Jis si�lo praeit� palikti istorikams ir pasir�pinti, kad neliktume u� borto: "Kurdama LEZ, Lietuva iš ES išsider�jo neblogas s�lygas d�l ši� teritorij� ploto. Tas plotas buvo paskirstytas tarp Kauno ir Klaip�dos. Dabar yra neišnaudoto ploto, tod�l j� reikia rasti ka�kur kitur šalyje."

Yra �inoma, kad Kauno LEZ'as, nor�damas toliau išlikti toks pat, tur�t� iš priva�i� savinink� išpirkti �em�. Tam l�š� n�ra, tod�l tikimasi panaudoti sunkiai u�pildomus pramoninius parkus.

V. Japertas mano, kad dabar reikalingas principinis Tarybos sprendimas, nes Šiauliai v�l gali likti nuošalyje. Tarybos narys �sitikin�s, kad Šiauliuose LEZ n�ra tod�l, kad kadaise tr�ko politin�s valios, o kai kurie vald�ios atstovai kryptingai siek� su�lugdyti tokios zonos k�rim� m�s� mieste.

"�kio ministerija rodo iniciatyv�. Manau, kad verta pasinaudoti šiuo pasi�lymu. Neu�mirškime, kad sklypui perduoti bus ruošiamos tam tikros sutartys. Savivaldyb� jose gali nurodyti, kokiu b�du nori atgauti savo investicijas � ši� teritorij�. Tai bus deryb� klausimas", - teigia V. Japertas.

Pašnekovas primena, kad pagrindin� nauda iš LEZ yra papildomos darbo vietos. Dirbantys �mon�s mok�s mokes�ius � savivaldyb�s i�d�. Dabar nuo daugyb�s mokes�i� atleistos �mon�s po kurio laiko taip pat prad�s mok�ti �em�s bei turto mokes�ius. Šie papildys miesto kišen�.

V. Japertas primin�, kad Šiauliai, u�leisdami pramonin� park� LEZ'ui, nukelia nuo savo pe�i� prievol� teikti mokes�i� lengvatas. Tuomet u� tai bus tiesiogiai atsakinga �kio ministerija.

Tarybos narys �sitikin�s, kad Šiauliams ministerijos pasi�lymas yra patrauklus. LEZ �sik�rimas �siliet� prie kit� šios teritorijos ateities vizij�. Tai teigiamai paveikt� ir �ia planuojamo logistikos centro k�rim�, pasikeist� valstyb�s po�i�ris � Šiauli� oro uost�.

V. Japertas paneig� nuog�stavimus, kad grei�iausiai bandoma uzurpuoti ES skiriamas l�šas. ES nenumato joki� papildom� l�š� LEZ kurti, nes dabar tai gali sudaryti nelygias verslo s�lygas. Jis neišmanymu pavadino ir tai, kad ministerija "u�dirbs" iš LEZ k�rimo per savo vieš�j� �staig� "Investuok Lietuvoje". Tarybos narys teigia �in�s, kad š� �staiga gali tik pasi�lyti investuotojams galimybes, o ne juos administruoti.

Lietuva netenka fizik� ir humanitar�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiemet Šiauli� universitetas studentams pasi�l� 44 studij� programas. Dešimt iš j� studentai "išbrokavo" - nepasirinko arba pasirinko vos keli studentai. ŠU studij� prorektorius Juozas Pabr��a �sitikin�s, kad jei šalies vald�ia nesiims protingai skatinti nepopuliari�, ta�iau reikaling� profesij�, greitai liksime be fizik� ir humanitar�.

Prorektorius Juozas Pabr��a teigia, kad Lietuva turi gelb�ti fizikus ir humanitarus.

Autoriaus nuotr.

Studentai renkasi populiarum�

Net 67 studij� programos šalies universitetuose ir kolegijose nesurinko reikiamo student� kiekio. Vien Šiauli� universitete toki� studij� program� - dešimt.

Studentai ŠU nesirinko arba vangiai rinkosi rus� ar lietuvi� filologij�, vokie�i� kalb�, filosofij� ir pilietiškumo ugdym�, fizik� ir informatik�, matematik� ir informatik�, menin� ugdym� ir tikyb� bei kitas specialybes.

Beveik pus� stojan�i�j� šalyje rinkosi socialinius mokslus: teis�, vadyb�, administravim�. Jau dabar šios specialyb�s student� "iškepama" gerokai per daug. Kas bus po keleri� met�?

ŠU studij� prorektorius Juozas Pabr��a sako �inoj�s, kad kelios studij� programos tikrai nesurinks student�, ta�iau dešimt - jau daugoka. Anot prorektoriaus, tai �enklas, kad b�tina gelb�ti reikalingas, ta�iau nepopuliarias specialybes, o populiarios išsilaikys pa�ios.

J. Pabr��a tik�josi, kad kai kurios programos nesulauks palaikymo: "Mes turime dešimt nepopuliari� studij� program�, ta�iau tai nereiškia, kad visos jos nereikalingos. Prognozavau, kad šiemet nebus suformuotos penkios ar šešios programos, ta�iau dešimt?!"

Anot pašnekovo, ne viskas yra blogai. Trys naujos programos surinko pakankamai student� - aplinkos objekt� dizainas, verslo ekonomika bei kineziterapija. Pastaroji studij� programa parengta kartu su Klaip�dos universitetu.

"Tai tik �rodymas, kad yra �vairi� galimybi� regioniniams universitetams išgyventi. Mes labai did�iuojam�s tuo, kad glaud�iai bendradarbiaujame su Klaip�dos universitetu. Jei visk� paliktume vystytis savaime, išgyventume, ta�iau rengtume vadybinink� armijas, kurie po keleri� met� tik papildyt� bedarbi� gretas", - teigia J. Pabr��a.

Reikia skatinti fizikus

ŠU prorektorius primena, kad universitete sudarytos puikios galimyb�s studijuoti fizik� ir humanitarinius mokslus. Ar šios specialyb�s nebereikalingos? "Nieko panašaus. Ma�iau statistik�, kad ši� specialybi� atstovai lengvai randa darbo daugelyje institucij� - nuo bank� iki Savivaldyb�s. Matematinio m�stymo �mon�s tiesiog graibstomi, ta�iau stojantieji apie tai negalvoja. Tai, kas šiandien populiaru, po penki� met� gali tapti nieko verta", - atsako prorektorius.

Anot pašnekovo, valstyb� tur�t� atkreipti d�mes� � reikalingas profesijas, kuri� d�l �vairi� prie�as�i� nesirenka studentai. Pedagog� rengimas jau buvo aklaviet�je. Dabar abiturientai, atlikdami motyvacin� test�, gali padidinti galimyb� �stoti � pedagogines specialybes. Jiems mokamos didesn�s stipendijos. Problema ta, kad pedagog� tarsi rengiama pakankamai, ta�iau jais niekas iki šiol nenor�jo dirbti. Dabar situacija kei�iasi, nes � tai pozityviai pa�velg� valstyb�. "Kas yra pedagogas? Tai svarbiausia profesija. Pedagogai rengia ir tuos b�simus teisininkus bei vadybininkus", - primena pašnekovas.

J. Pabr��a akcentavo, kad Švietimo ir mokslo ministerija jau dabar turi numa�iusi, kokias programas rems nuo kit� met�. Tarp j� tur�t� b�ti fizikos bei humanitarini� moksl� programos. Ši programa daugiau skirta regioniniams universitetams. "Akivaizd�s �ingsniai tur�t� b�ti jau nuo kit� met�, nors tai reik�jo daryti gerokai anks�iau. Nesakau, kad visos programos yra reikalingos, ta�iau d�l dabartin�s laisvos rinkos principu paremtos atrankos sistemos susidaro neprotinga situacija", - sako jis.

Jei situacija nesikeis iš esm�s, anot prorektoriaus, ŠU bus priversta atleisti profesorius, o stojantieji tur�s ma�esn� pasirinkim�. "Kitais metais atliksime grie�tesn� studij� program� atrank� ir ieškosime nauj� patraukli� specialybi�, ta�iau norisi išsaugoti tai, k� turime geriausia", - sako prorektorius J. Pabr��a.

Li�tys gali palikti be duonos ir bulvi�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Ne viesulai, o tropin�s li�tys gali pakoreguoti lietuvi� tradicines šventes. Onin�s lietuvi� siejamos su pirm�ja duona, ta�iau šiemet ji bus kepama tik iš ankstyv�j� gr�d�. �kininkai teigia, kad d�l li��i� l��iau br�sta javai, o pyragai šiemet nebus tokie balti. Belieka melstis, kad nelyt� taip gausiai kaip pernai, kai d�l li��i� �kininkai prarado beveik tre�dal� derliaus.

�kininkai nuostoli� dar neskai�iuoja, ta�iau tropin�s li�tys gali sunaikinti nema�ai derliaus.
Autoriaus nuotr.

Šlapios Onin�s

Onini� švent�s ištakos - pagoniškos ir prasmingos. T� dien� buvo šven�iamas pirmojo derliaus nu�mimas, kepama pirmoji duona iš švie�i� milt�. Šiemet Onin�ms milt� teko pirkti iš parduotuv�s, nes d�l gausaus lietaus sul�t�jo jav� brendimas.

Antanas Bezaras, Šiauli� rajono vicemeras ir �kininkas iki kaul� smegen�, sako, kad stipr�s ši�me�iai liet�s javams daro pastebim� �al�. Daug kur javai yra išguldyti. Juos bus sunkiau nukulti. Tenka naudoti daugiau chemini� preparat�, kad pas�li� nepult� �vairios ligos, nes kenk�jai da�niausiai m�gsta dr�gn� terp�.

A. Bezaras aiškino, kad lietus iš gr�d� išplauna dal� baltym�, liaudiškai tariant, pyragai nebus tokie balti ir putl�s. Gr�dai daugiau bus pašariniai negu maistiniai. Duonos tikrai tur�t� pakakti, ta�iau �kininkai tur�s ma�iau pelno. Tad tie, kurie šiemet daug investavo � technik�, �kio modernizavim�, pa�angias technologijas, tur�s pasukti galv�, kaip išvengti finansini� b�d�.

A. Bezaras sako stebintis or� prognozes. "Jau numato ir geresni� or�. Belieka dirbti ir tik�tis geriausio. Daugiau nerimo kelia pasaulin�s gr�d� kainos, kurios labai nukrito. Dar bir�elio m�nes� tona gr�d� kainavo 800 lit�, o dabar – 600", - sako �kininkas ir vicemeras.

Išgelb�jo Kry�i� kalnas?

�kininkas Linas Šateika u�siima dar�ovi� auginimu. Jis sako, kad labiausiai baiminasi ne lietaus, o krušos: "Nemanau, kad šiemet prilis tiek, kiek pernai. Nepamenu daugiau toki� met�, kad b�t� prilij� tiek, kiek pra�jusi� vasar�. Suskai�iavau apie dešimt did�iuli� li��i�, kurios sunaikino apie 30 procent� �kinink� derliaus."

�kininkas sako, kad jau pradeda nuimti derli�. Renkamos kai kurios svog�n� r�šys, v�liau ateis ir kit� dar�ovi� eil�. L. Šateika sako, kad šiemet j� aplenk� ne viena gr�sminga li�tis. Pa��stami juokauja, kad Dievas apsaugojo, nes dar�ovi� laukai plyti netoli Kry�i� kalno.

"Praslinko debesys pro šal�, nors visk� pakeliui skandino. Teko gird�ti, kad �kininkams iš Pasvalio šiemet labai tr�ko lietaus. Papildom� išlaid� tur�jau ne d�l dr�gm�s, o sausros. Pavasar� buvo daugyb� išlaid�, nes reik�jo kasdien laistyti", - pasakoja �kininkas.

L. Šateika tikina, kad lietaus eibi� išvengia ir tod�l, kad nuolat pri�i�ri drena�o sistem�. Da�nai karkl� šaknys u�kemša vamzd�ius. Tenka juos valyti. Jei liet�s ypa� stipr�s, skubiai sugalvojama, kaip nutekinti vanden� paviršiniais keliais. Pernai jis pumpavo vanden� iš lauk� kompresoriais.

�kininkas sako jau nesivadovaujantis liaudies išmintimi sp�damas orus. Nedaug naudos ir iš profesionali� meteorolog�: "Pastarieji metai ka�kokie nenormal�s - neprognozuojamos li�tys, karš�iai. Kartais tenka lieti, kartais - siurbti vanden�."

Bulv�s gelb�jamos nuo maro

�kinink� bulvi� augintoja Emilija Rimeikien� sako, kad jau dabar bulv�ms lietaus yra per daug. �emesn�se vietose šakniagumbiai mirksta. Tenka papildomai naudoti chemikal�, kad nepult� �vairios ligos. Tokiais dr�gnais metais bulves labiausiai puola maras. Tiršti rytmetiniai r�kai, gausi rasa, šiluma ir dr�gm� dienomis, kasdienis lietus skatina u�krato plitim�.

E. Rimeikien� tikina, kad niekas savo dar�� neteršia chemija be reikalo, nes kiekvienas purškimas – papildomos išlaidos. "Chemija n�ra pigi. Kainuoja ir biokuras, gaištamas laikas", - teigia �kinink�.

Pasak jos, �em�s �kio produkcijos augintojai pavasar� negalvoja kur s�ti, šlapi ar sausi bus metai, ant kalno ar pap�d�je. Laukai kei�iami s�jomainos principu. Bulv�s � t� pa�i� �em� gr��ta tik kas tre�ius ar ketvirtus metus.

E. Rimeikien� pastebi, kad klimatas šalyje pastebimai kei�iasi. D�l tropini� li��i� ne�manoma nusp�ti, kur kepins saul�, o kur skandins li�tys. "Dar nuostoli� neskai�iuojame. Tai darysime nu�m� derli�. Anks�iau gamta tokius dalykus kr�sdavo retai. Dabar niekada negalime �inoti, ar pas mus palis, nors u� keli� kilometr� laukai tiesiog plaukia upeliais", - teig� �kinink�.

�kininkai nuostoli� dar neskai�iuoja, ta�iau tropin�s li�tys gali sunaikinti nema�ai derliaus.

Autoriaus nuotr.

Parduotuvi� lentynose �aliuoja bulv�s

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiaulie�iai pastaruoju metu pasteb�jo, kad beveik visuose prekybos centruose gausu pa�aliavusi� bulvi�. Specialistai persp�ja nevalgyti toki�, nes jos nuodingos. �kininkai keikia prekeivius, kurie nemoka sand�liuoti dar�ovi�, ir gyventojams si�lo �em�s �kio produkcij� pirkti tiesiai iš �ki� - dvigubai pigiau ir sveikiau.

Maisto ir veterinarijos tarnyba �ali� bulvi� rado "Rimi" ir "Maximos" parduotuv�se.

Autoriaus nuotr.

�ali� bulvi� med�iokl�

Šiaulietis Modestas vien� vakar� apsilank� keliuose did�iuosiuose Šiauli� prekybos centruose - band� �sigyti bulvi�. Vienos jam pasirod� tarsi dirbtinai �em�tos, kitos - sausos, ta�iau atrodo lyg b�t� šlapios - neva k� tik iškastos.

T� vakar� Modestas nusipirko �tartinos išvaizdos �ali� itališk� bulvi�, kurias suvalg� "atbulais dantimis".

"Šiauliai plius" nusprend� �sitikinti, ar Modestui nesivaidena. Kit� dien� situacija buvo šiek tiek pasikeitusi. "Rimi" buvo tik lietuvišk� bulvi�, kurios atrod� gana normalios. "Iki" lentynose bulv�s kai kur "�aliavo". "Maximos" prekybos centre buvo galima rasti �vairi� šali� derliaus. Bulv�s skyr�si spalva, odel�s supleiš�jimu, �em�tumu. Visos bulv�s t�dien buvo sufasuotos � tinklelius. Kilogramas danišk� bulvi� kainavo apie du litus. Išnešus jas laukan, kur buvo galima šviesoje geriau ap�i�r�ti, paaišk�jo, kad did�ioji dalis šakniagumbi� pa�aliav�. Per odel� galima to ir nepasteb�ti, ta�iau nulupta bulv� buvo skais�iai �alia. Šiek tiek ma�iau �alsvas buvo ir jos vidus.

Savaitraš�io p�domis pasek� ir Šiauli� apskrities valstybin� maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri patikrino vien� "Rimi" prekybos centr�. Liepos 20 d. atliktas patikrinimas UAB "Rimi Lietuva", kurio metu prekyboje rasta pa�aliavusi� bulvi�. Pakuot�je apie 85-95 proc. šakniavaisi� buvo pa�aliav�. Vakar pa�aliavusi� bulvi� rasta ir "Maximoje".

Specialistai tikina, kad toki� bulvi� jokiu b�du negalima vartoti maistui ir gyvuliams šerti. Netinkamai laikomose bulv�se susidaro nuodingi steroidiniai alkaloidai solaninas ir �akoninas. Did�iausia j� koncentracija susikaupia akut�se bei luobel�je.

Kyla klausimas - k� apie pirk�j� galvoja prekybos centr� savininkai ir u� prekes atsakingi darbuotojai? Kur �i�ri juos kontroliuoti ir pirk�jus nuo nuod� apsaugoti turinti institucija? Pasak vieno kalbinto pirk�jo, nuodingos bulv�s Šiauli� prekybos centrus okupavusios jau beveik dvi savaites. Ypa� tai matyti vakarais, kai lentynose lieka vien tik pa�aliav� šakniavaisiai, nes visi bent truput� baltesni ar rausvesni per dien� b�na išrankioti akylesni� pirk�j�.

Kaip išsirinkti?

Specialistai tikina, kad bulvi� gumbai pa�aliuoja nuo tiesiogini� saul�s spinduli�, da�niausiai d�l netinkam� laikymo s�lyg� sand�liuose. Bulv�s gali pa�aliuoti dar laukuose, jei stiprus lietus nuplauna �em� ir atidengia šakniagumbius.

Pakuot�je gali b�ti tam tikras kiekis bulvi�, neatitinkan�i� nurodytos klas�s kokyb�s ir dyd�io reikalavim�. Specialistai tikina, kad tai normalu - dar�ov�s yra nat�ralus gendantis dalykas, ta�iau �alia bulv� parodo ne�kiškum�.

Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos specialist�, prekybai skirt� maistini� bulvi� gumbai, be kiekvienai klasei nustatyt� kokyb�s reikalavim� ir leistin� nukrypim�, turi b�ti sveiki, švar�s, kieti, nesuvyt�, nepa�eisti šlapiojo, sausojo ar rudojo puvinio, neapšal�, nesukamšt�j�, be pašalinio kvapo ir skonio.

Pirmos klas�s bulv�s - geros kokyb�s bulvi� gumbai, veislei tipiškos formos ir spalvos, kieti, nesuvyt� ir nesudyg�, be defekt�, išskyrus labai ma�us paviršiaus defektus, jei jie nekenkia gumb� išvaizdai ir kokybei.

Antros klas�s bulv�s gali b�ti netipiškos veislei formos ir spalvos, šiek tiek pa�eistos lig� arba kenk�j�, truput� netaisyklingos formos, apsitrynusios, su nedideliais luobel�s defektais. Leistini u�gij� �tr�kimai ir sumušimai, jeigu jie neturi neigiamos �takos gumb� išvaizdai ir kokybei.

Pirk�jai maustomi

Kada pa�aliavo bulv�s, kurios atsid�r� parduotuvi� lentynose? �kininkas Edas Sasnauskas mano, kad tai grei�iausiai �vyko ne laukuose, o parduotuvi� sand�liuose: "Pardav�jai nemoka sand�liuoti bulvi�. U�blizgina lempomis, laiko šviesiuose sand�liuose."

�kininkas sako Danijoje ir Olandijoje mat�s, kaip reikia tinkamai sand�liuoti dar�oves. Ten sudaroma prieblanda, jei reikia - net r�kas. E. Sasnauskas pardav�j� apsileidim� pavadint� ne�kiškumu ir nepagarba pirk�jams.

E. Sasnauskas pastaraisiais metais u�auginam� bulvi� derli� parduoda Rusijoje, kuri, jo nuomone, labiau gerbia savo vartotoj�. Reikalaujama ypa� aukštos kokyb�s �em�s �kio produkt�. "Su Lietuvos prekybos centrais nebedirbu, nes viskas �ia panašu � �kininko apgaudin�jim�. Kol nuve�i iki lentynos, turi septynis mokes�ius susimok�ti. Pardav�jas u�deda ma�iausiai 50 proc. antkain�, sugadina bulves šviesiuose sand�liuose, o nepardav�s gr��ina �kininkui. D�k kur nori. Pa�aliavusias bulves dar galima palikti s�klai, daugiau jos niekam netinka. �mon�ms galiu pasi�lyti tik va�iuoti pas �kinink� � namus ir nusipirkti dar�ovi�, pieno, m�sos iš pirm� rank� bent dvigubai pigiau. �kininkai tikrai nesupyks ant toki� sve�i�", - sako jis.

�kininkas yra vienas iš nedaugelio bulvi� augintoj� Lietuvoje, kuris u�siima ši� dar�ovi� veislininkyste. Šiuo metu jis bando m�s� gamtin�mis s�lygomis u�auginti du bulvi� derlius - yra bulvi� veisl�, kuri� nukasti reikia jau po 45 dien� nuo pasodinimo.

E. Sasnauskas teigia, kad pirk�jai parduotuv�se apgaudin�jami ne tik tuo, kad produkcija sand�liuose laikoma be jokios sistemos. Da�nai bulv�s dedamos � durpi� substrat�, kad atrodyt� švie�esn�s.

K� apie savo klientus galvoja prekybos centr� savininkai ir u� prekes atsakingi darbuotojai? Kur �i�ri juos kontroliuoti ir pirk�jus nuo nuod� apsaugoti turinti institucija?

Nutiesti keliai, bet u�mir�ti �aligatviai

Mindaugas MALCEVI�IUS

� redakcij� kreip�si šiaulietis. Jis skund�si, kad � jo namus, esan�ius Vaisi� gatv�je, vedantis kelias labai nesaugus. Pasak šiaulie�io, problema ta, kad šalia nam� yra kelias, kuriuo va�iuoja automobiliai, ta�iau šaligatvi� n�ra, tod�l p�stieji priversti eiti va�iuojam�ja kelio dalimi. Prad�jus dom�tis paaišk�jo, kad tokia pad�tis mieste – gana da�na. Gatv�se, kur eismas gana intensyvus, šaligatvi� ar bent jau pakankamai pla�i� kelkraš�i� netr�ksta, ta�iau atokiau nuo judri� gatvi� esantys keliai yra ir be tvarkingai �rengto šaligatvio, ir be normalaus kelkraš�io, kuriuo gal�t� eiti p�stieji, o kai kuriuose ruo�uose priva�i� nam� savininkai tuos varganus purvinus kelkraš�ius netgi okupavo savo g�lynais ir dekoratyviniais med�iais.

Šiaulie�iams tenka �aisti pavojing� �aidim� „apeik kli�t� ir lik gyvas“.
Autoriaus nuotr.

P�s�iuosius pasitinka �vairios kli�tys

P�stieji pasijunta lyg �sibrov�liai ne tik Medelyne, iš kur ir buvo gautas pranešimas. Gatvi� be šaligatvi� galima rasti Šimš�s, Zokni� ir kituose miesto rajonuose. Bet š�syk išsamiau apie Medelyn�. Šioje Šiauli� miesto dalyje p�stiesiems nesaugi� kelio ruo�� gana daug. M. Valan�iaus, Vaidilut�s, Palangos, L. Giros, J. Bili�no, Dobilo, Vaisi� gatv�s – tik nedidel� dalis keli�, kuriuose ko nors panašaus � šaligatv� n� su �iburiu nerasi.

Pagal Lietuvoje galiojan�ias KET, "p�stieji privalo eiti šaligatviais arba p�s�i�j� takais dešine puse, o ten, kur j� n�ra, – kelkraš�iu; jeigu šaligatvio, p�s�i�j� tako, kelkraš�io n�ra arba jais eiti negalima, leid�iama eiti viena eile va�iuojamosios dalies pakraš�iu".

Akivaizdu, kad daugelis šiaulie�i� kasdien ne savo noru priversti pa�eisti šias KET numatytas p�s�i�j� pareigas, nes kelkraš�iai kai kur lyg ir yra, ta�iau jie po lietaus b�na sunkiai išbrendami, u�statyti mašinomis arba ap�eldinti u� tvoros �sik�rusi� priva�i� nam� savinink�. Aišku, gra�u, kai gyventojai r�pinasi ne tik savo kiemo gro�iu ir estetika, bet ir pri�i�ri u� tvoros esan�ius šaligatvius. Ta�iau kai kurie iš j� pamiršta ši� paskirt� bei kam jie priklauso ir pradeda elgtis lyg savo kieme - pas�ja �ol�, iškelia šaligatvio bortelius lyg linksmuosius kalnelius, kad šalia kelio tarp med�i� išmintu takeliu klampojantis ar vaikišk� ve�im�l� stumiantis t�las miestietis, neduokdie, ne�kelt� kojos � britiška tvarka dvelkian�i� pievel�. Kiti sugalvoja dar gudriau - �sirengia vos ne alpinarium� su dekoratyviniais g�lynais ir �vairiais akmenim akmenukais bei pasisodina pušai�i�. Gaila, kad dar n� vienas fontano ne�sireng� - b�t� m�s� �mogeliui bent kur atsigaivinti. Ir savivaldybei nos� nušluostyt� - j�s tik per šventes sugebat vandenuk� fontanuose paleisti, o mes va �ia kasdien... Toli dar, matyt, šiaulie�iams iki nauj�j� rus�...

�domus "�aidimas"

Bet gr��kime prie KET pa�eidim�. Jie padaromi tada, kai p�stieji, bandydami prasibrauti iki savo nam�, ne tik eina va�iuojam�ja kelio dalimi, bet da�nai, nor�dami apeiti j� kelyje pasitaikan�ias kli�tis, išeina � kelio vidur�. Da�niausios p�s�i�j� kli�tys, neskai�iuojant �rengt� g�lyn� arba neišbrendam� purvyn�, yra automobiliai, sustatyti šalia gyvenam�j� nam� tvoros. Beje, šios da�nai beveik susijungia su va�iuojam�ja kelio dalimi, tod�l šalia jos pastatytas automobilis tampa tikru išbandymu p�stiesiems. Norintys juos apeiti turi dvi išeitis: viena - bristi per melioracijos griov�, apsi�valgius ar nemato gyventojai brautis per g�lyn� ir ten sustatytus akmenis, spraustis tarp automobilio ir gyvenam�j� nam� tvoros, kita - išeiti � va�iuojamosios kelio dalies vidur�. Kitaip tariant šiaulie�iai, gyvenantys šalia toki� keli� be p�stiesiems skirt� tak�, nuolatos �aid�ia sl�pyni� u� stovin�i� automobili� ir tikisi, kad jie pirmieji pamatys � juos atlekiant� vairuotoj�.

Šis "�aidimas" gal ir b�t� �domus, jei jo metu neb�t� lošiama iš gyvyb�s ir sveikatos. �inoma, suaug� gana greitai perpranta š� mirtin� "�aidim�", ta�iau net ir tuomet jie negali jaustis ram�s, kadangi j� vaikai ne visuomet yra tokie iml�s kaip suaugusieji.

�iem� sunkum� dar daugiau

U�kalbintas Vaisi� gatv�s gyventojas, gyvenantis gatv�je, kurioje n�ra šaligatvio, o va�iuojamoji kelio dalis labai siaura, kalb�jo: "Iš�j� � gatv� tikrai nesijau�iame saug�s. Nors eismas n�ra labai intensyvus, mašin� ir �ia netr�ksta. Jeigu einame keliu ir pamatome dvi viena priešais kit� atva�iuojan�ias mašinas, skubame trauktis � šal�, nes prasilenkian�ios mašinos u�ima vis� keli�. Tuomet p�s�iajam vietos lieka tik griovyje".

Kit� p�s�i�j� at�vilgiu nesaugi� gatvi� gyventojai irgi išsak� panašias problemas. Tiesa, daugelis j� vis dar su siaubu prisimena �iem�, kuomet ir taip siauri keliai dar labiau susiaur�jo. Kadangi šaligatvio n�ra, kelion� nuvalytu va�iuojamosios kelio dalies ruo�u tapdavo itin rizikinga. Pakel�se sustatyti automobiliai dar labiau susiaurindavo gatves.

Miesto šaligatvis – kelias � sod�i�

Gana �domi p�s�i�j� situacija judrioje �emait�s gatv�je. Šioje gatv�je jau gerokai atid�iau pasir�pinta p�s�i�j� saugumu. Tiesa, turb�t reik�t� sakyti - beveik pasir�pinta, nes tik dalyje gatv�s yra reikalavimus atitinkantis šaligatvis, kuris netik�tai nutr�ksta ties Palangos gatve. Kirtus j�, prasideda �ole ap�eldintas �em�s ruo�as. �mon�s, r�pindamiesi savo saugumu, neina va�iuojam�ja kelio dalimi, tod�l per t� �ole ap�eldint� �em�s ruo�� "nuties�" savo p�s�i�j� tak�.

Problema ta, kad jis labiau primena ne miesto šaligatv�, o tak� � sod�i�. Kol stipriai nelyja ir tas keliukas nepa�liunga, dideli� problem� lyg ir nekyla, ta�iau ruden�, kuomet nuolatos telkšo balos, o dabar ir vasar�, kuri lepina ne tik karš�iu, bet ir tropin�mis li�timis, ne tik kojas galima sušlapti, bet ir, visai tik�tina, paslydus ir rank� susilau�yti. U�kalbinta praeiv�, stumianti vaikišk� ve�im�l�, piktinosi: "Nesuprantu, negi sunku �moniškai sutvarkyti kelis metrus šaligatvio, kad stumiant ve�im�l� nereik�t� saugoti vaiko galvos, kuri per duob�t� �vyr� trankosi � ve�im�lio konstrukcijas. Baisu."

Miesto infrastrukt�ros skyriaus vyr. specialist�s Daivos Mulevi�i�t�s paklausus, kod�l ši gatv� nebaigta tvarkyti iki galo, aiškaus atsakymo neišgirdome. "Kaip ten iš tikr�j� buvo, negaliu komentuoti. Ar d�l l�š� stygiaus, ar d�l ko nors kito šaligatvis nebuvo �rengtas", - sak� ji.

Kas kaltas?

Tik�tasi visus atsakymus rasti Šiauli� miesto savivaldyb�je. Miesto infrastrukt�ros skyriaus vyr. specialist� D. Mulevi�i�t� teig� �inanti apie esam� situacij�, ta�iau, jos teigimu, šiemet nauji šaligatviai tikrai nebus �rengiami, nes tokiems darbams n�ra skirta l�š�. "Ar ateityje tokie darbai bus vykdomi, aš negaliu komentuoti", - savaitraš�iui "Šiauliai plius" tikino specialist�.

Taigi miesto vald�ia aiški� atsakym� negali duoti. Vienintelis aiškus atsakymas – n�ra skirta l�š�. Ta�iau kas kaltas, kad tos l�šos neskiriamos?

Pasidom�jus d�l vietoj šaligatvi� �rengt� g�lyn�, paaišk�jo, kad jie grei�iausiai yra nelegal�s. Anot Rasos Budryt�s, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�jos, u� namo tvoros esan�ioje �em�je galima tik šienauti, ta�iau jokia kita veikla negalima. Tad kyla klausimas - kur �i�ri atsakingi pareig�nai? Negi dabar kiekvienas galime kaip norime ir kur norime sodinti med�ius, �rengti alpinariumus ir g�lynus? Gal kas nors šalia savo tvoros vis� atrakcion� park� sugalvos pasistatyti? Juk jei galima vieniems, kod�l negalima kitiems?

Aišku viena – šiais metais situacija nesaugiuose keliuose bei šaligatviuose tikrai nesikeis, tod�l šiaulie�iams belieka ir toliau �aisti pavojing� �aidim� "apeik kli�t� ir lik gyvas".

Kyla klausimas - kur �i�ri atsakingi pareig�nai? Negi dabar kiekvienas galime kaip norime ir kur norime sodinti med�ius, �rengti alpinariumus ir g�lynus? Gal kas nors šalia savo tvoros vis� atrakcion� park� sugalvos pasistatyti?

Ginti vaik� teisi� - gudriai sukurpus vietel�?

Oksana LAURUTYT�

Vaiko teisi� apsaugos skyriuje naujas darbuotojas - vyriausiuoju specialistu �ia prad�jo dirbti iš Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Ekonomikos skyriaus ved�jo pareig� atleistas Stanislovas Gur�jevas. Valdininkai teigia, kad S. Gur�jevo išsilavinimas - vadybos magistras - atitinka pareigyb�s aprašym�, tod�l jis gali ginti vaik� teises. Taip - pareigybi� aprašym� jau atitinka. Po to, kai bir�elio 6 dien� Administracijos direktorius patvirtino pareigybi� pakeitimo �sakym�, kuris atrodo lyg specialiai pritaikytas S. Gur�jevo išsilavinimui.

Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius teig�, kad pareigybi� pakeitimo �sakym� patvirtino ne specialiai tam, kad Vaiko teisi� apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu gal�t� dirbti b�tent Stanislovas Gur�jevas.
Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Ar ne vaikus pa�ius reikia ginti nuo sukt� valdinink�?

S. Gur�jevas dirbti tur�jo prad�ti liepos 8 dien�, ta�iau šiuo metu jis turi nedarbingumo pa�ym�jim�. Jam, kaip ir kitiems vaik� teisi� gyn�jams, bus priskirta tam tikra Šiauli� miesto teritorija.

S. Gur�jevas savaitraš�iui "Šiauliai plius" teig�, kad buvo priimtas dirbti � laisv� viet� skyriuje. Ji nebuvo specialiai jam sukurta - liko laisva, kai konkurs� laim�jo ir skyriaus vadovu tapo vyriausiuoju specialistu dirb�s Donatas �akaris. "Mano kategorija 15, dirbant vyriausiuoju specialistu tereikia 12 kategorijos. Kod�l mane pri�m� dirbti, teiraukit�s Savivaldyb�s Personalo skyriuje", - sak� S. Gur�jevas

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Personalo skyriaus vadov� E. �i�elien� sak�, kad S. Gur�jevas � darb� Vaiko teisi� apsaugos skyriuje priimtas Savivaldyb�s administracijos direktoriaus Vlado Damulevi�iaus �sakymu. "S. Gur�jevo kvalifikacija atitinka pareigybinius nuostatus, jis yra baig�s socialinius mokslus", - sak� E. �i�elien�.

Socialiniai mokslai dar nereiškia, kad S. Gur�jevas - socialinis darbuotojas. Jis neturi socialinio, psichologinio ir juridinio darbo patirties - yra vadybos magistras.

Vaiko teisi� apsaugos skyriaus darbuotojai yra karjeros valstyb�s tarnautojai. J� pareigyb�ms keliami special�s reikalavimai, funkcijos nustatomos pareigybi� aprašyme.

Iki šiol pareigybi� aprašyme buvo nurodyta, kad valstyb�s tarnautojas, einantis šias pareigas, turi tur�ti aukšt�j� universitetin� arba jam prilygint� socialini� moksl� studij� srities socialinio darbo ar edukologijos krypties (socialinio pedagogo) išsilavinim� ir tur�ti ne ma�esn� nei vieneri� met� darbo patirt� pagal reikalaujam� išsilavinim�.

Vadybos magistru S. Gur�jevas tapo baig�s Socialini� moksl� fakultet�, ta�iau jis n�ra nei edukologas, nei socialinis pedagogas.

Kaip nutiko, kad S. Gur�jevas tapo tinkamas šioms pareigoms? Anot E. �i�elien�s, bir�elio 6-�j� Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius patvirtino pareigybi� pakeitimo �sakym�. Jame beliko punktas, kad vyriausiuoju specialistu Vaiko teisi� apsaugos skyriuje gali dirbti �mogus, baig�s mokslus Socialini� moksl� studij� srityje.

Ak, kiek gabi� ekonomist� iki šiol netur�jo teis�s ginti Šiauli� vaik� teisi�! Bet n�ra ko nusiminti, nuo šiol - tur�s.

Taigi, atrodo, kad Lietuvoje �statymai vieni, o Šiauliuose - kiti, ir ne tik tai. Pas mus vaik� teises gins �mogus, kuriam galb�t gudriai sukurpta šilta vietel�, o vaik� teisi� gyn�j� patvirtina �mogus, kuris, gali pamanyti, kei�ia �sakymus, pritaikydamas juos konkre�iam �mogui.

Ar nereikia pa�i� vaik� gelb�ti nuo toki� asmen� ir reiškini�, kai akivaizd�iai parodoma, kaip reikia "dirbti"?

Dvi dienas "Šiauliai plius" nei darbo, nei mobiliuoju telefonu V. Damulevi�iaus nepakalbino. Kabinete, sekretor�s teigimu, jo n�ra, o mobiliuoju telefonu Administracijos direktorius neatsiliep�.

Paskutin� akimirk�, kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai, V. Damulevi�ius pats paskambino - atsak� � praleist� skambut� ir paklaustas patikino, kad pareigybi� aprašymas buvo pakeistas tikrai ne d�l S. Gur�jevo. Tiesa, administracijos direktorius iš prad�i� sak� gerai neprisimen�s, kokius �sakymus pasirašin�jo bir�el�. V�liau paaiškino, kad pareigybi� aprašymas pakeistas, nes "norisi išpl�sti, kad gal�t� pretenduot didesnis ratas �moni� � tam tikras specialybes".

�domu, gal vaikus muzikos nuo šiol gal�s mokyti k�no kult�ros mokytojai? Juk pedagogin� universitet� baig� abu, na tai kas, kad specializacija skirtinga.

Socialiniams darbuotojams - grie�ta tvarka

Jei vaiko teisi� apsaugos tarnybose vaik� teises gali ginti vadybos magistrai, kod�l socialiniais darbuotojais gali dirbti tik turintieji aukšt�j� universitetin� arba kolegin� socialinio darbo ar jam prilygint� išsilavinim�? Tokia tvarka šalyje �sigaliojo nuo liepos 1-osios.

Nustatytos išimtys tik socialiniams darbuotojams, kuriems iki reikiamo išsilavinimo �gijimo yra lik� ma�iau negu pus� išsilavinimui �gyti skirto termino. Šis išsilavinimo reikalavimas netaikomas ir socialiniams darbuotojams, kuriems iki senatv�s pensijos am�iaus bus lik� ne daugiau kaip 7 metai.

Tokia tvarka �sigaliojo, nes, pasak socialin�s apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, ši specifin� ir labai svarbi profesija reikalauja ne tik profesinio išmanymo, psichologini� �ini�, bendravimo �g�d�i�, bet ir geb�jimo atjausti �mog�, suprasti jo problemas ir svarbiausia - pad�ti visuomenei susivokti, kad socialin�s gerov�s pagrindas n�ra vien materialin�s vertyb�s. "Tod�l neatsitiktinai yra keliamas profesin�s kompetencijos reikalavimas socialiniams darbuotojams, nes šiame darbe kokyb� yra itin svarbi, tad ir atitinkamas išsilavinimas yra b�tinas", - tvirtino ministras.

Ar vaik� teisi� gyn�jams kokyb� nesvarbi? Nereikia psichologijos �ini�, patirties, profesinio išmanymo?

Socialin�s apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, reikalavimas tur�ti aukšt�j� socialinio darbo ar jam prilygint� išsilavinim� taikytinas 3196 socialiniams darbuotojams. Iš reikiamo išsilavinimo neturin�i� ir � �statyme numatytas išimtis nepatenkan�i� 499 �moni� 142 yra atleid�iami, o kitiems pasi�lytos kitos pareigos.

Socialiniai darbuotojai da�nai klaidingai tapatinami su �emos kvalifikacijos lankomosios prie�i�ros darbuotojais (socialinio darbuotojo pad�j�jais), dirban�iais pagal socialinio darbuotojo nurodymus ir teikian�iais pagalb� asmens namuose. Išsilavinimo reikalavimas bus taikomas tik socialiniams darbuotojams.

Renata Stankevi�ien�, Vaiko teisi� apsaugos kontrolieriaus patar�ja: "Vadybos �inios, be jokios abejon�s, yra gerai dirbant bet kurioje srityje, ta�iau atsi�velgiant � vaiko teisi� apsaugos skyri� (tarnyb�) u�davinius ir funkcijas, vaiko teisi� apsaugos kontrolier�s manymu, šioje srityje tur�t� dirbti asmenys, turintys teisin�, socialin�, psichologin� ar pedagogin� išsilavinim�."

�domu, gal vaikus muzikos Šiauliuose nuo šiol gal�s mokyti k�no kult�ros mokytojai? Juk pedagogin� universitet� baig� abu, na tai kas, kad specializacija skirtinga.

Skait�me�ni�n�s te�le�vi�zi�jos rek�la�ma�� ap�gau�l�

Kabelin� televizija išliks ir po 2012-�j�

Oksana LAURUTYT�

Šalies televizijos prad�jo rodyti reklam�, kurioje 139 met� sulauk�s senukas d�iaugiasi, kad Lietuva 2012 met� spal� pagaliau ��engs � skaitmenin�s televizijos am�i�. Reklama gra�i, ta�iau �i�rovams pateikiami du skirtingi tekstai: „Lietuva atsisveikins su analogine ant�emine televizija“ ir „Lietuva atsisveikins su analogine televizija“. Vos vienas �odis, ta�iau turinys visai kitas. Skelbiant, kad Lietuva atsisveikins su analogine televizija, pasakoma, kad atsisveikinama ir su kabeline TV, o tai jau melas. Kabelin� televizija �i�rovams paslaugas teiks ir po 2012-�j�. D�l apgavyst�s Lietuvos kabelini� televizij� asociacija jau kreip�si � Susisiekimo ministerij�.

139-eri� met� �ilagalvis herojus kalba daug - pristato savo šeimos narius, aiškina, kada �sigijo televizori�, ta�iau trumpinant reklam� ka�kod�l buvo išmestas svarbiausias �odis.

Atsisveikinama su analogine ant�emine televizija

� savaitrašt� „Šiauliai plius“ �m� skambinti šiaulie�iai. Jie teiraujasi, ar nuo 2012-�j� spalio matys kabelin� televizij�. Toks klausimas šiaulie�iams kilo, nes per televizij� jie mat� reklam�, kurioje �ilabarzdis vyras aiškina, kad Lietuva atsisveikins su analogine televizija.

Analogin� televizija – technologijos r�šis. Jei skelbiama, kad atsisakoma analogin�s televizijos, tai reiškia, kad Lietuvoje liks tik skaitmenin� televizija ir jokios kitos. Iš tikr�j� Lietuva atsisveikina su analogine ant�emine televizija – ta, kuri� �mon�s mato naudodamiesi ant stog� iškeltomis antenomis.

Kabelin�s televizijos teik�jai retransliuoja ir analogines, ir skaitmenines TV programas.

Daugelis �moni� vis dar turi senesnius kineskopinius televizorius. 2012 metais atjungus analogin� ant�emin� televizij�, kabelin�s TV �i�rovai ir toliau gal�s naudoti senesnio tipo televizorius, jiems nereik�s �sigyti skaitmenini� pried�li� arba naujo televizoriaus. Neturintieji j� skaitmenin�s ar kabelin�s televizijos programas gal�s matyti, jei j� televizorius tur�s �montuot� pried�l�, arba jiems teks �sigyti išorin� pried�l�.

Ištaisyti klaid� prašys Susisiekimo ministerijos

Klaidinan�i� reklam�, kurioje skelbiama, kad Lietuvoje liks tik skaitmenin� televizija, u�fiksavo antstoliai. Lietuvos kabelini� televizij� asociacija kreip�si � Susisiekimo ministerij�, kuri yra reklaminio klipo u�sakov�. Bus prašoma, kad vaizdo klipas b�t� nedelsiant ištaisytas – kad jame atsirast� �odis „ant�emin�“ televizija, ne tik kai kalbama apie analogin�, bet ir apie skaitmenin� TV.

Juozas Jurelionis, Lietuvos kabelini� televizij� asociacijos direktorius, savaitraš�iui „Šiauliai plius“ teig� manantis, kad klaidinga reklama atsirado d�l kvailumo. Trumpinant reklam�, kad jos transliacija kainuot� ma�iau, matyt, buvo išmestas �odis. D�l to �od�io ir kilo sumaištis.

„Susisiekimo ministerija tur�t� �pareigoti reklamos k�r�jus nedelsiant ištaisyti klaid�“, – teig� J. Jurelionis.

Klaida – ty�ia ar iš kvailumo?

Kyla klausimas – gal vis d�lto klaida padaryta ty�ia? Kod�l skaitmenin�s televizijos reklamuotojai pateikia du skirtingus tekstus? Gal siekiama šalies kabelines televizijas išmesti iš rinkos?

Suklaidinti šalies gyventojai puls pirkti brangius televizorius, skaitmenin�s televizijos imtuvus, atsisakyti kabelin�s televizijos paslaug� ir suskubs tapti tik skaitmenin�s televizijos transliuotoj� abonentais.

Lietuvos kabelini� televizij� asociacija vienija 54 �mones. Asociacijos nariams priklauso 102 tinklai, �rengti 67 miestuose ir miesteliuose. Asociacijos nari� kabelin�s TV abonent� skai�ius viršija 317 t�kst. abonent�. Vertinant vidutin� Lietuvos šeimos nari� skai�i� galima teigti, kad asociacijos nari� retransliuojamas programas stebi per 790 t�kst. Lietuvos gyventoj�.

Ar šie vartotojai – ne gardus k�snelis, kur� galb�t bandoma prisivilioti meluojant?

Susisiekimo ministerijos Komunikacij� skyriaus ved�jas Ar�nas Malinovskis savaitraš�iui „Šiauliai plius“ sak� man�s, kad daugeliui �moni� visiškai vienodai, ar kalbama apie analogin� ant�emin�, ar tik apie analogin� televizij�, nes terminai – visiškai neaišk�s.

„Man kabelin� yra kabelin�. Manau, reik�jo �mones informuoti gerokai paprastesniais �od�iais. Dabar mes sieksime kuo pla�iau skelbti informacij�, kad kabelin� televizija išliks ir jos abonentams niekas nepasikeis“, – teig� jis.

A. Malinovskis vieno �od�io išmetim� iš vaizdo klipo link�s vadinti tik netikslumu. Š� netikslum� gamintojai jau taiso, tad šalies televizijos rodys neiškarpyt� klip� su visu tekstu. „Klipas yra 45 sekund�i� trukm�s. J� trumpinant buvo neatsi�velgta � esm�“, – sak� pašnekovas.

Kod�l trumpinant reklam� nebuvo išmestas koks nors kitas �odis – reklamoje �ilagalvis pasakoj� kone apie vis� savo gyvenim�. Juk buvo išmestas �odis, iš esm�s kei�iantis situacijos prasm�.

Vaizdo klip� Susisiekimo ministerijos u�sakymu suk�r� konsorciumas „Vip Communication“, laim�j�s konkurs� ant�emin�s skaitmenin�s televizijos erai viešinti. Siekiant viešinti šios televizijos �vedim� Lietuvoje, buvo parengtas projektas, kur� finansuoja ES paramos fondai. Viešinimo biud�etas – 10 milijon� lit�.

Pri�nerk�ti tualetai - prie�i�ros ar kult�ros stoka?

Oksana LAURUTYT�

"Tualetas - šeimininko veidrodis", - sako kult�ringojo pasaulio �mon�s ir pagal tvark� bei švar� tualete vertina ne tik asmen�, �staig�, miest�, bet ir šal�. K� galima pasakyti apie Šiauli� miesto ir �vairi� jo �staig� šeimininkus, kuri� tualetuose nuo dvoko grau�ia akis? O gal tvarkos stoka - ne šeiminink�, o pa�i� tualet� lankytoj� b�da ir b�tent jiems skiriami ketureiliai: "Broliai lietuviai iš gimtojo krašto, darykit � skyl�, o ne ant krašto"?

Dvokas tualete - ne priešas?

Ka�kada Šiauliuose buvo keli viešieji tualetai, tad prispirti gamtini� reikal� �mon�s susikaup� sugeb�davo nuskub�ti iki trokštamos vietos nusilengvinti. Dabar miete yra lik�s vienintelis nemokamas tualetas skverelyje priešais Savivaldyb�. Duris jis atveria tik darbo metu.

Prieš kelerius metus suremontuotame tualete miesto vald�ia atidarymo proga moterims skirtoje pus�je išdr�so net "šampano" iššauti ir jo iš krištolo tauri� paragauti.

�domu, ar dabar kas nors iš atsaking� asmen� � š� tiesiog miesto galv� panos�je esant� tualet� u�suka? Panašu, kad ne, nes jame nuo smarv�s net akis grau�ia ir neatrodo, kad iš kambar�lio, kuriame tur�t� b�ti �sik�rusi valytoja, ši išlenda bent kartais tualeto sutvarkyti.

Kelis kartus "Šiauliai plius" �urnalistai l�kuriavo prie tualeto, ketindami pakalbinti valytoj� apie tautie�i� sanitarinius �pro�ius, ta�iau veltui. Kambar�lyje nuolat deg� šviesa, ta�iau ši nepasirod�.

Turb�t dr�sos pa�i�r�ti, � k� pavirto vieta, kur kadaise gertas "šampanas", tr�ksta ne tik jo savininkams, bet ir pa�iai valytojai.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Miesto infrastrukt�ros skyriaus vyresnioji specialist� Henrita Giedraitien� informavo, kad tualetas skverelyje priklauso bendrovei "Šiauli� turgus". Ši �mon� ir turi atsakyti u� patalp� švar� bei prie�i�r�. Tik ar kas nors kontroliuoja, kaip Savivaldyb�s panos�je tas tualetas atrodo?

Alvydas Petroli�nas, bendrov�s "Šiauli� turgus" vadas, nukerta: "O ar �inote koks kontingentas �moni� tame tualete lankosi? Po j� apsilankymo � tualet� išvis u�eiti ne�manoma. Ventiliacin� sistema tualete nefunkcionuoja. M�s� �mogus nuolat valo, kasmet atliekame einam�j� remont�, bet tai ma�ai gelb�ja."


Ar Šiauli� miesto galvos viešajame tualete, esan�iame skverelyje prie Savivaldyb�s, nenor�t� šiandien išgerti „šampano“?

Anot A. Petroli�no, kadangi tualetas yra �em�je ir n�ra hidroizioliacijos, pavasar� per sienas tiesiog teka vanduo, kuris sunaikina vis� remont�. �iem� ant sien� kaupiasi kondensatas. "Pats statinys yra prastas. Blogai yra. Nuolatinis valymas ir dezinfekavimas problem� neišspr�s. Reikia kapitalinio remonto, bet tam reikia l�š�",- sak� jis.

O ar �mon� neketina viešojo tualeto suremontuoti prieš Europos krepšinio �empionat�? "Einam�j� remont� padarysime", - �ad�jo A. Petroli�nas.

Savivaldyb� šiuo metu turi šešis tualetus, kurie yra autobus� apsisukimo �ieduose. Juos pri�i�ri - valo ir dezinfekuoja - bendrov� "Specializuotas transportas". Savivaldyb� pasir�pina biotualetais ir šven�i� metu.

Miesto vald�ia per vasar� prie amfiteatro ir Pr�delio pastat� po biotualet�. Pernai biotualetai keturis m�nesius buvo pastatyti prie Talkšos e�ero. Dabar prie šio vandens telkinio tualet� n�ra, bet jie atsiras, nes �sisavinant ES l�šas ir tvarkant Talkšos prieigas bus pastatyti ir viešieji tualetai.

Apmokestinimas lankytojus drausmina

Šiauliuose tualet� problema buvo aktuali visais laikais. Miesto vald�ios atstovai tik�josi j� problem� išspr�sti, kai prad�jo dygti prekybos centrai. Juk tualetai juose turi b�ti ir yra.

Vis d�lto ar kas nors pasidom�jo, kaip atrodo, pavyzd�iui, centre esan�io prekybos centro "Maxima" tualetas? U�sukti ten taip pat galima tik prisimerkus ir u�sispaudus nos�.

"Saul�s miesto" pirmo aukšto tualetas, kuriame da�niausiai lankydavosi autobus� laukiantys šiaulie�iai ir miesto sve�iai, dabar u�rakintas. � j� patekti gali tik sumok�j�s aparatui 50 cent�.

Akivaizdu - apmokestinimas dav� naudos. Tualete gerokai švariau ir nedvokia. Ta�iau problema, panašu, persik�l� � antr� pastato aukšt� - nenorintys mok�ti 50 cent� lankytojai �ia esan�iame tualete l�kuriuoja eil�se. Na, nekvepia �ia ro��mis ir, atrodo, dvokas - tikrai ne priešas.

"Saul�s miesto" atstov� spaudai Šar�n� Širvinskait� informavo, kad prekybos centro pirmame aukšte tualetai apmokestinti simboline kaina nuo baland�io 1-osios.

"Pirmojo aukšto tualetai yra modern�s, investuota didel� suma jiems suremontuoti. Dabar prekybos centro lankytojai gali naudotis labai tvarkingais tualetais", - teig� ji.

Anot atstov�s spaudai, po remonto pasikeit� ne tik tualetai, bet ir �moni� elgesys juose - sumok�j� nors ir minimali� kain�, jie elgiasi tvarkingiau ir atsakingiau.

Nejau lietuviai geba vertinti tik tai, u� k� sumoka pinigus?

"Simbolin� kaina sudrausmino ir pilie�ius, kurie band� naudotis tualetais ne pagal paskirt�, o ketino �sikurti juose ilgiau", - teig� Š. Širvinskait�.

Higienos norma švar� reglamentuoja

Lietuvos Respublikos Vieš�j� tualet� higienos normoje nurodyta, kad u� švar� ir tvark�, apr�pinim� inventoriumi, valymo ir dezinfekcijos med�iagomis, popieriumi, muilu atsako j� pri�i�rintis darbuotojas. Jis privalo tur�ti reikiam� valymo inventori� ir valymo bei dezinfekcijos priemones.

Patalpos turi b�ti švarios vis� laik�. Nešvarios grindys valomos nedelsiant dr�gnu b�du. Du kartus per dien� patalp� sienos, grindys, �renginiai dezinfekuojami ir plaunami.

Panaudotas popierius, kitos atliekos sumetamos � šiukšli� d��es. Šiukšli� d��se turi b�ti �kloti vienkartiniai plastikiniai maišeliai. Darbuotojas turi dirbti su specialiais drabu�iais, avalyne, pirštin�mis.

Ar Šiauliuose laikomasi šios higienos normos? O gal kult�riniai �g�d�iai tualet� lankytojams svetimi?

Tualetas ir jo švara - šeimininko vizitin� kortel�. Tai svarbi ir priva�iausia vieta darbe. Jis leid�ia spr�sti apie �staig� aptarnaujant� personal�, taip pat apie kolegas.

Panašu, kad viešieji tvarkingi tualetai Šiauliuose atsiras tik talkinant Europos S�jungos fondams. �domu, ar j� laukia tokia pat švara dvelkianti ateitis, kaip ir kult�ringose ES šalyse, ar m�siška, lietuviška, palydima gintarin�s šypsenos?

K� galima pasakyti apie Šiauli� miesto ir �vairi� �staig� šeimininkus, kuri� tualetuose nuo dvoko grau�ia akis?

Daugiabu�i� gyventojai - remont� �kaitai

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Daugiabu�i� nam� gyventojai da�nai priversti permok�ti u� �vairias b�sto prie�i�ros paslaugas, nes nam� administratoriai suinteresuoti gauti kuo daugiau pelno, o bendrij� pirmininkai nesigaudo rinkos kainose. Ne�kišk� bendrijos pirminink� namo gyventojai gali lengvai pakeisti kitu, ta�iau aklaviet�je atsiduria tie, kuri� namus pri�i�ri priva�ios bendrov�s.

Daugiabu�i� nam� gyventojai da�nai ne�ino, u� k� moka mokes�ius bendrijoms ir nam� administratoriams.

Autoriaus nuotr.

"Daugiabutinio" skundas

Vieno dvidešimties but� namo gyventojas redakcijai praneš� ��velgiantis neteisyb�, u� kuri� jam teks sumok�ti. Namo administrator� UAB "Saul�s valda" sukviet� gyventoj� susirinkim�, kuriame nuspr�sta remontuoti stog�. Sureng� konkurs� darbams atlikti, kaip ir priklauso. Administratorius pateik� trij� rangov� s�matas ir liep� rinktis.

�tarim� kelia tai, kad rangovai nurodo skirting� darb� apimt�, o s�matos skiriasi dešimtimis t�kstan�i�. �mon�ms nelieka nieko kito, tik rinktis pigiausi� variant�. Konkurs� tradiciškai laimi vienintelis UAB "Saul�s valda" akcininkas – AB "City Service". Sutapimas?

Nors pasi�lyta ir ma�iausia kaina, darb� s�raše gausu neaiški� mokes�i�. S�mata u�baigiama 9619,87 Lt suma, bet prie jos pridedami "kiti darbo u�mokes�io priskaitymai" - 160,78 Lt, "papildom� med�iag� vert�" – 224,59 Lt, "papildom� mechanizm�" - 3,71 Lt, "socialinis draudimas" – 672,43 Lt, "statybviet�s išlaidos" – 400,55 Lt, "prid�tin�s išlaidos" – 651,16 Lt, pelnas – 586,66 Lt bei 21 proc. PVM. Iš viso 14906,90 Lt.

Daugiabu�io gyventojui neaišku, kas slypi po "prid�tin�mis išlaidomis", "kitais darbo u�mokes�io priskaitymais", "papildomais mechanizmais" ir "papildomomis med�iagomis". To tiksliai nepaaiškino ir namo administratoriai.

Ot ir ne!

Vilius Mackonis, "Saul�s valdos" atstovas, atsakydamas � laišk�, redakcij� mok�, kad negalima pasitik�ti anonimais. Laiško autorius grei�iausiai bijojo u�sitraukti "Saul�s valdos" r�styb� ir likti kiauru stogu.

Vis d�lto "Saul�s valdos" atstovas suprato, kad kalbama apie Vilniaus g. 127 nam�, tod�l atsak� konkre�iai: "Name suburta iniciatyvin� gyventoj� grup� ilg�liau u�truko spr�sdama, ar pateikta s�mata jiems tinka. Sulauk�me sprendimo – 14 iš 20 namo gyventoj� pritar� atlikti stogo remont� pagal s�mat�, kuri� sudar� "City Service". Savo ruo�tu "Saul�s valda" �sipareigojo išd�styti mok�jimus u� darbus palankiu gyventojams terminu. Iš rangov� reikalaujame ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir suteikti garantij�."

V. Mackonis akcentavo, kad laiško autorius, nagrin�damas s�matas, neatsi�velgia � darbo organizavimo išlaidas. Tai ir slepiasi po min�tais mok�jimais.

Atstovas prieštaravo laiško autoriaus teiginiams ir pateiktiems skai�iams: "Cinkuot� skard�, anot laiško autoriaus, si�l�me 30 proc. brangiau. Tuo tarpu m�s� si�loma kaina po 3593,35 Lt/t, o UAB "Metalo prekyba" kaina - 4600 Lt/t. Iš ties� mes pasi�l�me 30 proc. ma�esn� kain�. Duj� kaina s�matoje nurodyta 3,83 Lt/kg. Degalin�se, priešingai, nei tvirtina laiško autorius, duj� niekas kilogramais nepardavin�ja – ten kainos nurodomos u� litr�."

Atstovo atsakymas, kaip ir galima tik�tis, baig�si skambiais lozungais apie tai, kaip daugiabu�i� administratorius uoliai dirba gyventoj� labui.

Bendrija - pigiausias administravimo b�das

But� bendrij� pirmininkai sutartinai tvirtina, kad daugiabu�ius administruojan�ios bendrov�s – sovietin� atgyvena. Keli� nam� bendrijoms vadovaujanti Onut� teig�, kad kurti bendrij� – geriausias namo �kio tvarkymo b�das: "Tuomet praktiškai visi gyventoj� sumok�ti pinigai atitenka namui, o ne ka�kokios firmos administracijai išlaikyti."

Kone kiekvienoje but� bendrijoje po metini� ataskait� pirmininkams tenka teisintis, kam ir kiek sumok�jo. Onut� pripa��sta, kad bendrij� pirmininkai da�nai n�ra profesional�s statybininkai, tod�l bendrovi� vadybininkai juos apgauna. Jos nuomone, geriausia, kai name gyvena išmanantis �mogus, kuris sutinka steb�ti rangov� atliekamus darbus ir visk� suskai�iuoti. Jei tokio n�ra, apsimoka tok� net pasisamdyti.

Pirminink� �sitikinusi, kad administruojan�ios bendrov�s suinteresuotos savo pelnu, o ne �moni� gerove: "Kiek �inau atvej�, kai administratoriai pasididina algas, nesiskaito su gyventojais. �mon�s priversti išlaikyti direktorius, kelis buhalterius, kasininkus, santechnikus, elektrikus."

Svarbiausia - skai�iuoti

Onut� tvirtina, kad bendrijos daug pigiau pasisamdo �mones, dirban�ius pagal verslo liudijimus, ta�iau dideliems darbams tenka skelbti konkursus, kuriuose dalyvauja �mon�s.

"Reikia b�ti budriam ir visada skai�iuoti. Keit�me vienam namui stog� – beveik 1000 kv. metr�. Atlikome apklaus�, gavome �vairi� pasi�lym�. Kai prasid�jo darbai, mums pasak�, jog reik�s papildomai u�dengti stogo šonus. Sutikome sumok�ti u� papildomus darbus. Pasirodo, kad rangovai v�liau iš naujo perskai�iavo viso stogo s�mat�. Nesutikome mok�ti papildomai u� stog�, tik u� šonus. Mums grasino teismais, ta�iau �inojome esantys teis�s ir taip sutaup�me per 7000 lit� gyventoj� pinig�", - pasakoja pirminink� Onut�, nenor�jusi �vardyti darbus atlikusios �mon�s. Stogo keitimo darbai kainavo apie 40 t�kst. lit�.

Pirminink� �ino ne vien� atvej�, kai �mon�ms pateikiamos kosmin�s s�matos, o darbai atliekami aplaid�iai: "Kas patikrins, ar namas renovuotas tvarkingai, jei viskas jau pasl�pta po skarda ar tinku. K� gali padaryti pirmininkas? Tik grie�tai kontroliuoti, o jei nesugeba - pasamdyti išmanant� �mog�. Ne pirmininkai vagia, o darb� vykdytojai juos "apst�min�ja".

Atnaujintas viadukas nesaugus nei pestiesiems, nei dviratininkams

Gintautas PLUNG�

Šiais laikais madinga b�ti "�aliam", taupyti išteklius, r�pintis gamta. Nor�dami pagerinti miesto ekologin� b�kl�, tur�tume pers�sti ant dvira�i�. Brangstant degalams ir miesto maršrutini� autobus� bilietams, kai kurie miestie�iai, ypa� jaunimas, tai jau padar�. Mieste �rengta 16,5 kilometro dvira�i� tak�, ta�iau dviratininkai nesugeba j� rasti. Pakalbinti p�stieji taip pat negali paaiškinti, kuri trinkeli� juosta p�s�i�j� bulvare priklauso dviratininkams. U�s�dusieji ant dvira�io tiesiog va�iuoja. Jaunimas ši� problema išsprend�ia savaip - va�iuoti galima bordi�ru arba tiesiog � mini�. Nor�s - pasitrauks. Einant atnaujintu Til��s gatv�s viaduku sunku prasilenkti su pro šal� riedan�iais dvira�iais. Savaitraš�iui „Šiauliai plius“ paskambin� šiaulie�iai p�stieji pasakoja, kokias problemas jiems tenka patirti susid�rus su dviratininkais.

Rekonstravus viaduk�, pager�jo s�lygos vairuotojams, bet ne p�stiesiems ir dviratininkams.

Nuo viaduko – su v�jeliu

„�l�k� tiesiai tarp dviej� greta viaduku einan�i� moteriški� per vidur�. Gal stabd�iai nesuveik�? Moterišk�, �jusi palei gatv�, buvo nublokšta per apsaugin� atitvar�. Gal gerai, kad tuo metu pro šal� kaip tik va�iavo autobusas – ji atsitrenk� jam � šon� ir nuvirto atgal ant šaligatvio. O jei b�t� tarp automobili� tiesiai po ratais nugriuvusi? - bais�josi paskambin�s šiaulietis. – Puol�m prie moters, o dviratininkas lyg niekur nieko nudard�jo dideliu grei�iu �emyn. Gaudyk v�j� laukuose.“

Kiti šiaulie�iai steb�josi, kad tvarkant miesto šaligatvius nepagalvojama apie kelius dviratininkams, paprastai išskiriamus raudonos spalvos trinkel�mis. Kod�l nepagalvota apie toki� juost� palei Ch. Frenkelio vil� arba palei Vilniaus gatv� nuo Draugyst�s prospekto iki E�ero gatv�s, kur neseniai paklotas naujas šaligatvis? O gal v�l sena mada bus tepliojama, nubr��iant balt� skiriam�j� linij� ant šaligatvio?

Vakar� Europoje nusistov�jo tvarka, kad p�stieji ir dviratininkai juda tik jiems skirtomis juostomis. Pats kaltas, jei išeisi � dvira�i� tak� ir pakli�si dvira�iui po ratais.

Dvira�i� takai – skersai išilgai miesto

Šiauliuose naudotis dvira�i� takais n�ra lengva, nes informacin� sistema, palyginti netgi su Panev��iu, n�ra išvystyta, daug kur takai yra formalaus pob�d�io, nubr��us balt� skiriam�j� juost� ant šaligatvio. N�ra dvira�i� nuomos punkt�, ma�ai kur galima sutaisyti ši� transporto priemon�. Dviratininkams n�ra u�tikrintas eismo saugumas, takai nesujungti � bendr� tak� tinkl�.

Projekto "Viešojo transporto infrastrukt�ros modernizavimas Šiauli� mieste" �gyvendinimo metu planuojama �rengti ar rekonstruoti 5500 m dvira�i� tak�. Darbo grup� dvira�i� transportui pl�toti yra patvirtinusi šiuos si�lomus �rengti (rekonstruoti) dvira�i� takus ir darbus: dvira�i� tako Til��s gatv�je rekonstravimas, dvira�i� tako Architekt� g. ir �emait�s g. �rengimas, dvira�i� tako �rengimas Dain� parke ir J. Jablonskio g., dvira�i� tako Vyturi� g. nuo Ba�i�n� g. iki miesto ribos �rengimas (3500 m).

Baltai patepliota – jau dvira�i� takas?

Kokie darbai ir kur atlikti nuo 1999-�j� met� �rengiant dvira�i� trasas, kurios numatytos „Dvira�i� transporto Šiauli� mieste vystymo schemoje“ bei Šiauli� miesto bendrajame plane, kiek tam jau išleista l�š�, Miesto infrastrukt�ros skyriaus vyr. specialist� J�rat� Sodien� atsak� trumpai aiškiai: 2001 m. rekonstruota 2,155 km u� 54,3 t�kst. Lt; 2002 m. rekonstruota 2,480 km u� 66,9 t�kst. Lt; 2003 m. rekonstruota ir nutiesta 2,577 km u� 70,0 t�kst. Lt; 2004 m. rekonstruota 2,3 km u� 50,0 t�kst. Lt; 2005 m. rekonstruota ir nutiesta 7,0 km u� 602 567,22 Lt.

Paskai�iuokime - ne tiek jau ma�ai - 16,512 kilometro u� 602 808,42 lito. Tik paprastam p�s�iajam ar dviratininkui, dardan�iam va�iuoti nepritaikytais miesto šaligatviais, kyla klausimas - kur visi tie rekonstruoti ar nutiesti kilometrai? Jei tiesiog buvo nubr��ta balta skiriamoji juosta, ar tok� tak� jau galima vadinti dvira�i� taku? Ir kurioje linijos pus�je eiti ar va�iuoti - kair�je ar dešin�je?

Viadukas suprojektuotas tik automobiliams?

Kyla klausimas, kod�l projektuojant ir renovuojant Til��s gatv�s viaduk� nebuvo atsi�velgta � dvira�i� transporto Šiauli� mieste vystymo schem�, patvirtint� 1999 metais. Tuomet teigta, kad dvira�i� tak� pl�tra tur�t� b�ti tiesiogiai susieta su konkre�iu esamu ar skai�iuojamuoju dviratinink� eismo intensyvumu. Akivaizdu, kad besirenkan�i�j� dvirat� tik daug�s, nes r�pinamasi ekologija, propaguojamas sveikas gyvenimo b�das.

Naujieji Til��s g. viaduko šaligatviai siauri – sunku prasilenkti netgi dviem �mon�m, apie dvira�ius net nekalbama. Galb�t reik�t� vien� Til��s g. viaduko pus� atiduoti p�stiesiems, o kit� – dvira�iams? Tada tereik�t� pastatyti specialius kelio �enklus ir iškloti dvira�i� tak� raudonomis trinkel�mis.

Miesto infrastrukt�ros skyriaus vyr. specialist� v�l lakoniška: "Til��s g. viaduko rekonstrukcija atliekama pagal parengt� projekt�. D�l vienos šaligatvio pus�s atidavimo dviratininkams, iškilus b�tinybei, bus galima teikti svarstyti Saugaus eismo komisijai." Susidaro �sp�dis, kad tilto projektuotojai nei p�sti vaikšto, nei dvira�iais va�in�ja...

Šiauli� miesto savivaldyb� � klausimus, ar tiesiant (planuojant) naujas gatves mieste ar magistralinius kelius planuojama ir greta tiesti dvira�i� takus, ar jie bus �rengti palei nauj�j� Šiauli� aplinkkel�, kelius Kairiai-Šni�rai�iai, Šiauliai-Lukšiai-Ku�iai, atsakyti nesivargino - min�ti keliai yra ne Šiauli� miesto teritorijoje.

Patraukl�s planai, bet nepatraukli realyb�

Dvira�i� tak� pl�tros galimyb�s ir reikalingumas turi b�ti nustatomi specialiais planais, galimybi� studijomis, kurios nustatyt� tak�, juost� techninius parametrus. Si�loma pirmiausia takus �rengti minimaliai, nes sunku tik�tis nuolatini� dideli� dvira�i� sraut�. Tak� susikirtimai su gatv�mis tur�t� b�ti �rengti prie p�s�i�j� per�j�, sankry��, juos pa�ymint gatvi� va�iuojamojoje dangoje ir pastatant atitinkamus keli� �enklus.

Kol kas miestas n�ra patrauklus nei dviratininkams, nei p�stiesiems. Ar pasteb�jote, kad mieste n�ra ne tik normali� dvira�i� tak�, bet kai kur net ir šaligatvi�, ypa� nuosav� gyvenam�j� nam� rajonuose. Ten p�stiesiems tenka klampoti pa�liugusiu kelkraš�iu, kyla gr�sm� j� saugumui d�l pro šal� zujan�i� automobili�.

Ar pasteb�jote, kad mieste n�ra ne tik normali� dvira�i� tak�, bet kai kur net ir šaligatvi�, ypa� nuosav� gyvenam�j� nam� rajonuose. Ten p�stiesiems tenka klampoti pa�liugusiu kelkraš�iu, kyla gr�sm� j� saugumui d�l pro šal� zujan�i� automobili�.

Darbo rinka: svarbiausia �inoti �aidimo taisykles

Laimut� IMBRASAIT�

Ieškantieji darbo da�nai diskutuoja, kad darbdaviai, dairydamiesi naujo �mogaus, visiškai nesigilina ir net neklausia, kokius mokslus ir kur krimto kandidatai, koki� specialyb� baig� ir kokius �g�d�ius turi. Ar tikrai priimant asmen� � darb� jo išsilavinimas ir patirtis n�ra patys svarbiausi dalykai?

Situacija darbo rinkoje periodiškai kei�iasi: iš prad�i� kantriai galvas lenkia darbuotojai, paskui nuolaid�iauja darbdaviai.
Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Iš pokalbi� su �mon�s vadovais paaišk�ja, kad renkantis kandidat� daugiausia lemia asmenin�s �mogaus savyb�s bei geb�jimas bendrauti ir tik tada �gyta patirtis ir išsilavinimas. Vadinasi, k� tik baig� studijas ir patirties neturintieji arba sumaniusieji keisti veiklos srit� netur�t� nukabinti nosies – darbdaviams tinka ir tie, kurie anks�iau n�ra dirb� ar darbavosi visai kitoje sferoje. Svarbiausia - geb�ti save tinkamai pristatyti, �tikinti, kad geb�site atlikti pavestus darbus, susitvarkyti su naujomis u�duotimis, norite tobul�ti ir kad esate tinkamiausias kandidatas. Aišku, tai negalioja pretenduojant � stambios �mon�s direktoriaus ar gamybos vadov� post� - �ia darbo patirtis ir �g�d�iai yra svarb�s.

�gytas išsilavinimas daugeliui darbdavi� irgi n�ra �domus, nebent si�lomam darbui reikalingos specifin�s �inios, pavyzd�iui, buhalterijos, medicinos, teis�s ir kt. sfer� išmanymas. Jis ypa� svarbus ir ieškant darbo valstybin�se �staigose. �ia vadovaujamasi tam tikrais standartais ir reikalavimais. Tad netgi jei tobulai tinki si�lomam darbui, turi reikalingos patirties, �ini� ir �g�d�i�, bet, pavyzd�iui, esi baig�s ne humanitarinius, o socialinius mokslus, tau nebus leista net u�pildyti prašymo. Pasiseks, jei dokumentus priimanti moterišk� maloniai paaiškins, kad reikalavimai yra reikalavimai, sistema yra sistema ir nieko �ia nepakeisi. Ta�iau net ir ji piktai burbtel�s pasitikslinus, ar tikrai vadovaujantis tokias nelaks�ias atrankos kriterijais vienai ar kitai pozicijai parenkamas geriausias ir "pats pats pa�iausias" kandidatas. Bet valstybinis darbas - atskira "respublika", � kuri� š�syk nesigilinsime ir visus d�des, tetas, brolius, pusbrolius, pusseseres, krikšto mamas, "blatus" ir iš anksto �inomus konkurso nugal�tojus bei rezultatus paliksime ramyb�je.

Š�syk apie tai, kokia vis d�lto ta darbo rinka bei darbuotoj� med�iojimo ypatumai ir kokias kriterijais vadovaujasi priva�i� �moni� vadovai.

Tarpininkai

Per�velgus darbo skelbimus, � akis krinta ryšk�janti tendencija, kad darbo rinkoje vis didesn� vaidmen� atlieka personalo valdymo agent�ros. B�tent jos ir pateikia did�i�j� dal� �moni� skelbim�, priima potenciali� darbuotoj� gyvenimo aprašymus ir vykdo atrank�. Vieniems tai kelia nepasitik�jim�, kitiems nor�t�si bendrauti tiesiogiai su �mone, treti turi nekokios patirties su "visokio plauko" tarpininkais bei agent�romis ir bijo, kad u� atrank� ar �darbinim� teks sumok�ti.

�statymais numatyta, kad u� �mogaus �darbinim� iš jo negalima imti u�mokes�io, ta�iau ne visos �mon�s tuo vadovaujasi. Lietuvos darbo bir�os duomenimis, Šiauliuose yra devyni privat�s tarpininkavimo �darbinant paslaug� teik�jai. Kai kurie iš j� teikia ir "priva�ios darbo bir�os" paslaugas – ima 50 lit� mokest� u� konsultavim� ir pa�ada pus� met� ieškoti darbo. Ta�iau dauguma �moni� dirba su darbdaviais, kurie ir sumoka u� atlikt� darb� - surast� darbuotoj�. Paslaugos �kainis yra nuo 800 lit� iki… Jis priklauso nuo reikalavim�, kuriuos �mon�s vadovas kelia tai pozicijai. Pavyzd�iui, jei darbdaviui reikia administrator�s, kuri tik tvarkyt� pirminius dokumentus, atsiliept� � skambu�ius, tai kaina nebus didel�. Jeigu administrator� privalo gerai mok�ti angl� kalb�, nes �mon�s klientai yra u�sienie�iai, kaina did�ja, nes ma��ja pasirinkimo arialas. Jeigu ji dar turi mok�ti dirbti tam tikromis programomis bei japon� ar norveg� kalb�, kadangi pagrindinis �mon�s akcininkas yra iš kitos šalies ir nori paskambin�s kalb�ti savo kalba - kaina v�l kyla. Perpratus ši� sistem�, nieko keisto, kad šalies prezidento (-�s) paieškos ir �darbinimo proced�ra (rinkimai) valstybei kainuoja tiek daug. Gaila tik, kad šiai pozicijai n�ra bandomojo laikotarpio. Arba Seimo nariams...

Darbuotoj� med�iokl�

Kokius paieškos metodus benaudot� darbdavys ar jo �galiotas atstovas, da�nai pirmiausia yra �dedamas skelbimas � laikrašt� bei specialius portalus. Galb�t atsiras �mogus, kuriam at�jo laikas poky�iams, nebetenkina s�lygos ar darbe susiklost� konfliktin� situacija. Po to dairomasi panašaus profilio �mon�se, renkama informacija apie tai, kaip sekasi tos srities specialistams, ieškoma išorini� rekomendacij�. Tuo ir u�siima �mon�s personalo skyrius arba personalo valdymo agent�ra. Kartais tokia agent�ra labai naudinga, kai norima privilioti darbuotoj� iš kitos �mon�s, ypa� jei su ja palaikomi draugiški ryšiai. Taip lyg ir "nusiplaunamos rankos", nes vadovas gali nuošird�iai pasakyti - j�s� �moni� neviliojame, mums j� atved� agent�ra.

Panašiu metodu dirba ir kai kurios � Lietuv� ateinan�ios u�sienio kompanijos. B�na, kad viešojoje erdv�je nepasirodo n� vieno skelbimo apie darbuotoj� paiešk�, bet �mon�je jie stebuklingai atsiranda. Tokie darbdaviai �mones tiesiog prisivilioja iš panašia veikla u�siiman�i� bendrovi�. Jie ieško specialist� pagal rekomendacijas ir šaudo tiesiai � dešimtuk� - pasirenka tik geriausius.

Pasak vienos personalo valdymo �moni� direktor�s Sonatos Jas�nait�s, tokios atrankos buvo ypa� populiarios 2007-2008 metais. Po to - visiškas štilis, nes kriz�s laikotarpiu kai kurios �mon�s atleido savo senus gerus, bet daug kainuojan�ius specialistus. Vyravo nuomon�, kad jie jau išsikovoj� savo vard�, viet� ir status�, tad yra sustabar�j�, nepajudinami ir iš j� ko nors daugiau negali pareikalauti. Senbuviai buvo kei�iami � pigius, ma�esn� kompetencij� bei patirt� turin�ius �mones, kurie iš savo entuziazmo ir noro dirbti padarydavo labai daug. Tuo tarpu tiems, kuriuos atleisdavo, buvo tikrai sunku rasti nauj� lygiavert� pozicij�. Sumenko j� savivert�, pasitik�jimas, susikaup� nuoskaudos darbdavio at�vilgiu.

Dabar, pokriziniu laikotarpiu, tokioms arba naujai susik�rusioms �mon�ms labai tr�ksta ger� stipri� specialist�, tad jos v�l pasiruošusios med�ioti. Ta�iau vadovus stabdo tam tikra baim�. Kol kas abejojama, ar prasid�j�s pakilimas yra tikras ir ilgalaikis. Ar �mon� bus paj�gi apkrauti darbu ir mok�ti tinkam� atlyginim� brangesniam darbuotojui, jei rinka ir v�l susvyruot�. Kita baim� - o jeigu �mogus nepasiteisins? B�na, kad darbuotojas pasiekia labai ger� rezultat� b�tent tod�l, kad �mon�je, kurioje dirba, yra jam palank�s socialiniai ryšiai, emocin� terp� ir pan. Per�jusiam � kit� kompanij� dirbti nors ir � analogišk� darb�, jam gali netikti �mon�s klimatas ir jis negal�s sav�s nei tinkamai realizuoti, nei pateisinti dedam� vil�i� bei l�kes�i�.

Kita tendencija - da�nai skelbimuose nenurodomas nei �mon�s pavadinimas, nei veiklos sritis. Pasak, S. Jas�nait�s, taip daroma tod�l, kad kai kurie bando aplenkti atrankas ir patekti tiesiai pas darbdav�, kuris, samdydamas personalo �mon�, kaip tik ir siek� išvengti bereikaling� pokalbi�.

Kita prie�astis - beveik 90 proc. atrank� vyksta darbuotojui ne�inant, kad vietoj jo yra ieškomas naujas �mogus. Tai viena iš darbo etikos problem�. Ir darbdavys yra nelink�s kalb�tis su darbuotoju, kad šis nebepateisina jo l�kes�i�, išsakyti savo pastabas bei norus, ir darbuotojas tyliai ken�ia, kol surad�s, kur išeiti, deda ant stalo pareiškim�. S�moningumo ir dr�sos kalb�tis tr�ksta abiem.

Ir darbuotojas, ir darbdavys da�nai tikisi, kad antroji pus� turi telepatini� geb�jim� ir pajus, kad ka�kas negerai, kad nebetenkina darbo s�lygos ar darbo kokyb�. � darbo santykius vis dar ne�i�rima kaip � normal� ekonomin� sand�r�, kuriame abi pus�s turi teis� der�tis d�l s�lyg� ne tik jo sudarymo metu, bet ir v�liau.

Ar tikrai svarbiausia išvaizda?

Dauguma ieškan�i�j� darbo mano, kad darbdavys kandidatus renkasi pagal išvaizd�. �monei �darbinus nauj� darbuotoj�, ypa� jei ji gra�i moteris, o atrank� atlik�s vadovas yra vyras, tarp senbuvi� iškart nuvilnija šurmulys, kad ši pasirinkta tik d�l gro�io ir nieko naudingo iš jos nebus. Tad � nauj� darbo viet� at�jus tiek gra�ioms moterims, tiek gra�iems vyrams kur� laik� tenka kovoti su stereotipais ir �rodin�ti savo vert� bei geb�jimus.

Kalbinta personalo valdymo �mon�s direktor� sako, kad išvaizda labai svarbi tada, kai �mogus turi reprezentuoti �mon�, bendrauti su klientais. Ta�iau da�niausiai pagrindinis d�mesys skiriamas asmenin�ms kandidato savyb�ms - jo atsparumui stresui, charakterio stiprumui, reakcijai � poky�ius, asmenyb�s tvirtumui, tolerancijai, pakantumui. Darbin�s kompetencijos, patirtys ir �g�d�iai nustumiami � antr� plan�.

Labai sunku rasti �mog�, kuris b�t� ir labai geras tam tikros srities specialistas, ir tinkama asmenyb�, tad dauguma �moni� vadov� link� rinktis asmenybes su ger� savybi� rinkiniu ir tik�tis, kad darbini� niuans� �mogus išmoks. Tuo tarpu ieškantieji darbo savo CV akcentuoja b�tent darbin� patirt� ir �g�d�ius, o asmenin�s savyb�s ir tai, kas daro juos unikalius, atmestinai sutalpinamos � vien� eilut�.

Pom�giai irgi �d�miai perskaitomi. Jie did�i�ja dalimi ir parodo �mogaus charakter� bei b�do savybes, pavyzd�iui, jei esi orientacinio sporto m�g�jas, vadinasi, gal�si labai greitai susiorientuoti bet kurioje situacijoje, greitai rasti išeit�, vienas �aibiškai priims sprendim� sukti � kair� ar � dešin�, apib�gti pelk� ar perplaukti. B�tent šios asmenin�s savyb�s bus tinkamos ir darbe. Arba jei buvai profesionalus sportininkas, tur�si komandos poj�t� ir ry�to siekti tikslo iki galo.

Ta�iau neverta skub�ti rašyti vis� egzotišk� sporto šak� ar �domi� u�si�mim�, pavyzd�iui, šaudymo. Kas bus, jei b�simasis darbdavys pasirodys besantis tos sporto šakos ar veiklos m�g�jas ir prad�s diskutuoti su jumis apie tai, kad pasirod� nauji pistoletai, tinkantys dešiniarankiams ir kairiarankiams bei turintys saugiklius abiejose pus�se. Palaukit, kurioje pus�je ten tas saugiklis?.. (J�s� tyla...)

Vyras, moteris? Jaunas, senas?

Kokie lyties ir am�iaus reikalavimai bus keliami kandidatui, priklauso nuo �mon�s vizijos ir filosofijos. Vienos �mon�s reikalauja tik jaun� �moni�, nes jie geb�s lengvai priimti poky�ius, mok�s greitai dirbti kompiuteriu, susigaudys rinkoje, situacijoje. Kit� nuomon� kardinaliai priešinga - vyresnis �mogus jau turi ir darbin�s, ir gyvenimiškos patirties, jis ma�iau stresuoja. Galb�t jis sunkiau priims naujoves, bet per savo darbin� patirt� buvo susid�r�s su daugeliu kritini� situacij� ir jau �ino j� sprendimo b�dus. Vertinama ir tai, kad vyresnio am�iaus �mogus teisingiau �vertina, kokios gali b�ti vieno ar kito veiksmo pasekm�s, buvo susid�r�s su panašiomis situacijomis ir lengviau gali suvaldyti rizikas.

Da�niausia, ieškant naujo darbuotojo, ir lytis, ir am�ius yra apibr��iami gana konkre�iai. Dalis darbdavi� apsiriboja tik 10 met� intervalu. Kiti nurodo net Horoskopo �enkl�, plauk�, aki� spalv�. Kai kur, pavyzd�iui, juvelyro ar aksesuar� parduotuv�je, gali b�ti reikalaujama ir nepriekaištingai pri�i�r�t� smulki� rank�.

Kitas pasirinkimo kriterijus – pertraukos tarp darb�. Pasak personalo �mon�s vadov�s S. Jas�nait�s, vadovai labai kreivai �i�ri � ilgesn� pertrauk� tarp darb� padariusius �mones. U�sienyje pajut�s k�rybin� kriz� ar išsis�m�s, paskend�s rutinoje �mogus gali sau leisti tiesiog išeiti atostog� pusmet� ar metus. Jis apgalvoja savo gyvenimo �ingsnius, atranda savyje naujo potencialo, lanko saviugdos u�si�mimus, seminarus, savarankiškai studijuoja. Po to � darbo rink� gr��ta kupinas id�j� ir j�g�. Pas mus darbdaviui kyla šimtai klausim�. Kod�l tiek ilgai nedirbai? Ar tikrai pats nenor�jai �sidarbinti? Gal tavo rekomendacijos blogos, tod�l tav�s niekas nepriima. Jeigu niekam tav�s nereik�jo tiek laiko, tai kod�l man tave priimti? Be to, kyla klausimas, kod�l išeita iš darbo neturint kur išeiti. Grei�iai susipyko ar k� nors blogo padar�? Taip �mogus pama�u iškrenta iš darbo rinkos.

kita vertus, jeigu darbuotojas ieškosi darbo dar dirbdamas, v�l �i�rima �tariai. Vadinasi, esi nelojalus, neatsiduodi 120 procent� darbui, naršai skelbimus, išsiprašin�ji meluodamas, kad pas gydytojus, o eini � pokalbius su darbdaviu. Tad, atrodo, geriausia išeitis - laukti, kol darbdavys pats tave susiras.

Pozicijos periodiškai kei�iasi vietomis

Specialistai sako, kad per pastaruosius penkerius metus situacija darbo rinkoje pasikeit� keturis kartus. Iš prad�i� darbuotojai diktuoja s�lygas, o darbdavys tyliai ken�ia. Po to viskas apsiver�ia aukštyn kojomis - tada jau darbuotojai puola sk�stis ir grasinti emigracija arba susig�� laukia geresni� laik�, kad v�l gal�t� darbdaviui atkeršyti u� visas nuoskaudas. Tokiomis nuotaikomis, aišku, gyvena ne visos �mon�s. Konkurencin�je kovoje b�tent ir nugali tos bendrov�s, kurios nesinaudoja ekonomine situacija, o nuosekliai ir tikslingai investuoja � darbuotoj�, kuria abiem pus�m naudingus santykius. J� nevargina nuolatin� darbuotoj� kaita ir d�l to svyruojantis produktyvumas, lengviau �veikiamos kriz�s, nes pasitikima komanda. Šiuo metu darbo rinkoje situacijos kontrol� v�l pama�u perima darbuotojai. Darbdaviams belieka su tuo taikytis ir laukti, kada švytuokl� gr�š.

Perpratus sistem�, nieko keisto, kad šalies prezidento (-�s) paieškos ir �darbinimo proced�ra (rinkimai) valstybei kainuoja tiek daug. Gaila tik, kad šiai pozicijai n�ra bandomojo laikotarpio.

Antpe�i� rokiruot� - politinis farsas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Restrukt�rizacija, rotacija, išstatutinimas - vis� sri�i� šalies statutiniai pareig�nai jau�ia šiuos tris �od�ius tarsi � galv� nukreiptus revolverius. Politikai švaistosi asmeniniais pareiškimais, ta�iau nesiima joki� veiksm�. Pareig�nai jau kur� laik� dirba nestabilioje skandal� draskomoje sistemoje. Bet koki� antpe�i� reitingai nusirito �emiau j�ros lygio.

Per pastaruosius trejus metus visuomen� prarado pasitik�jim� viešojo saugumo pareig�nais, kurie vis neišbrenda iš skandal� li�no.

Autoriaus nuotr.

�od�iai - ne veiksmai

Šalies prezident� Dalia Grybauskait� asmeniškai pasisak� u� aukš�iausi� šalies pareig�n� rotacij� bei išstatutinim�. Jos teigimu, VSD dirba nepatenkinamai, o aukš�iausi� vadov� rotacija suteikt� daugiau skaidrumo, suma�int� korupcijos galimybes. Ne ma�iau kli�va ir kitoms statutin�ms �staigoms - tiek nuo vald�ios, tiek nuo �iniasklaidos.

Kol kas tam tikr� teorini� permain� sulauk� tik policija, VSD ir STT. Nuo 2012-�j�, kai �sigalios naujai priimti �statymai, VSD ir STT direktoriai, j� pavaduotojai ir strukt�rini� padalini� vadovai � pareigas bus skiriami penkeri� met� kadencijai. Pagal rotacijos taisykles kadencij� baigusiam pareig�nui tur�t� b�ti si�lomos lygiavert�s galimyb�s kitoje vietoje arba �emesn�s pareigos toje pa�ioje.

Išstatutinimas - dar vienas "revolveris". Jis nekreiptas jau � platesn� rat� - ne vien� šimt� skirting� institucij� pareig�n�, kurie dabar ramiai s�di biuruose ir tvarko dokumentus, kompiuteri� programin� �rang�. Numatoma, kad statutini� pareigybi� skai�ius �staigose negal�s viršyti 50 procent� darbuotoj�. Ta�iau tai tik gra�ios kalbos.

Po politik� pareiškim�, pareig�n� piket� ir d�l atgrasaus visuomen�s po�i�rio � uniformuotus �mones iškyla šimtai klausim�. Kiek kainuos pareig�n� rotacija? Kas dirbs policininkais po keleri� met�? Kod�l eiliniai eina nemokam� atostog�, o komisarai remontuoja savo tarnybinius b�stus? K� kalba pareig�nas su nusikalt�liais po bendros med�iokl�s? Kod�l "stebuklingos gydymo priemon�s" - rotacijos - išveng� vis � didesnius korupcijos skandalus klimpstanti muitin�? Atsakym�, deja, n�ra arba jie taip pat tik politiniai lozungai.

Rotacija - v�zdas ar saldainis?

Akivaizdu, kad teisiškai rotacija ir išstatutinimo terminai yra apibr��ti, ta�iau u� kokias l�šas šie procesai bus vykdomi, kiek tai kainuos, neaišku. Kalbant su specialistais aišk�ja, kad rotacija grei�iausiai "ne m�s� nosiai", nes dauguma j� vadina prabangos dalyku.

Pareig�nas, kuris rotacijos tvarka perkeliamas � kitas pareigas, apr�pinamas tarnybiniu butu ar kita gyvenam�ja patalpa. Kompensuojamos jo šeimos nari� kelion�s ir turto pergabenimo išlaidos.

Tam, kuriam skiriamos lygiavert�s pareigos, suteikiamos iki 5 darbo dien� trukm�s persik�limo atostogos. U� š� laikotarp� pareig�nui mokamas jo vidutinis darbo u�mokestis, apskai�iuotas Vyriausyb�s nustatyta tvarka.

Atmetus finansin� pus�, dar lieka socialin� - kaip bus su rotuojam� pareig�n� šeimomis, kur augs j� vaikai, ar jie tur�s pilnas šeimas, ar tik pasimatymus savaitgaliais su kitame mieste dirban�iu t�vu ar motina?

Patys pareig�nai mano, kad rotacija išspr�st� motyvacijos klausim�, ta�iau tai yra brangus, nors sveikintinas dalykas. Ta�iau rotacij� jau dabar bandoma diskredituoti - ji tampa g�sdinimo �rankiu. Jei dirbsi per gerai, tave rotuos! Tad jeigu tam nebus u�b�gta u� aki�, iš dalies naudinga id�ja virs represiniu �rankiu.

Psichologinis teroras

Vytautas Bakas, Nacionalinio pareig�n� profesini� s�jung� susivienijimo pirmininkas, tvirtina, kad visi politik� pasisakymai yra tiesiog asmeniniai pareiškimai, ta�iau reali� �ingsni� restrukt�rizacijos link n�ra. Yra tik pavien�s iniciatyvos. Ir prezident�s pozicija.

V. Bako nestebina ir tai, kad teis�tvarkos pareig�nai nuolat �sivelia � skandalus, o vaikai nenori u�aug� b�ti policininkais. Kod�l? Lietuva buvo tarp keturi� šali�, drastiškai suma�inusi� finansavim� teis�saugai.

"Faktas, kad nuo 2008 m. viešojo saugumo sektorius buvo tik demotyvuojamas - kuriamos finansiškai ir emociškai blogos darbo s�lygos. Pareig�nai steng�si palikti tarnyb�, nes gyveno nuolat bijodami. Vakar� Europoje policininko profesija yra viena populiariausi�, pas mus tik 9 proc. pareig�n� pasi�lyt� savo vaikui ar artimajam tapti policininku. Daugiau negu pus� viešojo saugumo darbuotoj�, jei gal�t�, pasirinkt� kit� profesij�", - sako profesini� s�jung� pirmininkas.

Sistema avanti�ristams ir korumpuotiems

V. Bakas �sitikin�s, kad eiti ginti �moni� ir jiems tarnauti nor�t� daugelis, ta�iau dabartin� sistema palanki ne tokiems: "Kam naudinga šita profesija? Tiems, kurie toleruoja korupcinius ryšius. Doras �mogus, dirbdamas policijoje, jau�iasi nepatogiai."

Pašnekovas �sitikin�s, kad dabar visa sistema išg�sdinta - be motyvacijos ir kovin�s dvasios. Jo nuomone, prieš trejus metus geriau reik�jo imtis institucin�s reformos, o ne alg� ma�inimo politikos.

Pasak jo, dabar ne tik viešojo saugumo sistema yra luoša ir be galvos, o generalinis komisaras Saulius Skvernelis n�ra galva - tik vykdytojas. Visi valdymo svertai yra pas politikus. Pirmininkas primin�, kad estai puikiai susitvark� savo viešojo saugumo sistem�, nes ten atsirado stiprus politikas, pasišvent�s reformoms. Jis sistemos pertvark� nukreip� visuomen�s poreikiams tenkinti. Pas mus reikalaujama reform�, ta�iau kyla klausimas, kieno poreikius tai tenkina.

"Man sunku steb�ti, kaip tarnyb� palieka iš id�jos dirbantys �mon�s. Nusivylimas pakrikusia sistema yra did�iulis", - teigia pašnekovas.

Policin� valstyb�?

Pastaruoju metu Lietuv� drebina visuotinio sekimo skandalas. Pasiklausoma t�kstan�i� �moni�, nors �statymai toki� tyrimo med�iag� leid�ia rinkti tik ypatingais atvejais. Sekimo mastais Europos šalis lenkiame šimtus kart�.

V. Bako teigimu, šis skandalas tik patvirtina, kad sistema nebeturi moral�s. Labai lengva išsiaiškinti, kad duomen� apie telefoninius pokalbius prašo teis�jai ir prokurorai. Galima tiksliai nustatyti, kas taip daro ir kokiu tikslu, ta�iau šis klausimas iškeliamas tik politiniais tikslais. Da�niausiai - art�jant rinkimams. O realiai operatyvin� veikla nekontroliuojama.

Analitikai teigia, kad Lietuva sekimo manija serga tod�l, kad daug šalies speciali�j� tarnyb� dubliuojasi, pavyzd�iui, Ekonomin� policija ir FNTT. Tik�tina, kad kiekviena politin� j�ga steng�si sukurti sau pavald�i� sekimo institucij�. Be to, netinkamai iškeliami prioritetai, dabar Lietuvos tikslas - sukurti institucij�, o civilizuotoje šalyje svarbiau tinkamai atlikti funkcij�.

Išstatutinimas vilkinamas

V. Bakas pripa��sta, kad išstatutinimas kai kuriems pareig�nams yra b�tinas. N�ra normalu, kad finansininkas ar kompiuteri� specialistas nešioja antpe�ius, eina aukštas pareigas. Tuo tarpu aukštalipys ar patrulis kas tre�i� dien� rizikuoja savo gyvybe.

"Tokia situacija ne tik nenormali, bet ir brangi. Labiausiai nuken�ia tas, kuris tikrai dirba riziking� darb�. Dauguma j� - eiliniai. O kokie min�t� finansinink� laipsniai? Komisarai, pulkininkai. Jie, s�d�dami u� stalo ir niekuo nerizikuodami, gauna kelis kartus didesnius priedus", - sako pašnekovas.

Galima sp�lioti, kod�l išstatutinimo klausimas yra vilkinamas. Gal tod�l, kad �mon�s, kuriems tai pakenks, yra labai �takingi, o tie, kuriems tai bus naudinga - eiliniai pareig�nai.

Pareig�n� profesini� s�jung� susivienijimas si�lo veikti palaipsniui - pereinamaisiais laikotarpiais. "Juk tie pareig�nai nekalti, kad teisin� sistema nebuvo tobula. Reikia suteikti �mon�ms galimyb� rinktis. Faktas - išstatutinimas yra b�tinas. Kuo grei�iau j� prad�sime, tuo bus daugiau naudos. Drastiškais judesiais tik atsisveikinsime su tam tikru pareig�n� sluoksniu", - sak� V. Bakas.

Sekant est� pavyzd�iu, daugum� pašalini� funkcij� pareig�n� institucijoms gali atlikti tiesiog samdomos �mon�s: buhalteriai, IT specialistai, projekt� vadybininkai.

Pabaigoje šiek tiek fakt�. Valstyb�s tarnautojo darbo u�mokest� sudaro pareigin� alga, priedai, priemokos, apmok�jimas u� darb� poilsio ir šven�i� dienomis, nakties bei viršvalandin� darb� ir bud�jim�. Priedai u� laipsn� arba tarnybin� rang� ir kvalifikacin� kategorij� gali b�ti mokami tik statutiniams valstyb�s tarnautojams.

Vidaus reikal� ministerijai pavald�ios šešios statutin�s �staigos ir joms pavald�ios instancijos. Gegu��s 1 d. duomenimis, jose yra 19 199 u�imtos statutini� valstyb�s tarnautoj� pareigyb�s. Policijos sistemoje yra 75 pareigyb�s, kurias u�imantiems pareig�nams taikoma rotacija.

Apytiksliais duomenimis, Seimui pritarus, bus rotuojama per 400 pareig�n�. Vadovaujantis prezident�s D. Grybauskait�s nuostata, šis skai�ius gali b�ti negalutinis, nes vien tik aukš�iausi� grand�i� vadov� kaitos visiškai pakaks tam, kad b�t� pasiekti rotacijai keliami tikslai.

Alkoholio reklama � prakeikimas ar gelb�jimo misija?

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Seimas skubos tvarka imasi spr�sti alkoholio pramon�s atstov� reikal�. Siekiama atšaukti nuo 2012 met� �sigaliosiant� visuotin� alkoholio reklamos draudim�, suplanuot� dar 2008-aisiais. Ma�a to, si�loma kone tre�daliu suma�inti akciz� alkoholiui. Motyvuojama tuo, kad draudimas su�lugdys ne tik pramon�, bet ir krepšin�, nuskurdins �iniasklaid�. Vyksta karas, ta�iau vardan ko? Blaivyb�s, �iniasklaidos ir sporto "išgelb�jimo" ar dar vienos gerian�ios kartos auginimo? Keis�iausia, kad �statymo pataisas "prastumti" bando konservatoriai-krikdemai - tie, kurie pagal savo rinkimin� program� kaip tik tur�t� b�ti vieni did�iausi� prieštarautoj�.

Specialistai teigia, kad alkoholio reklamos u�draudimas yra geriausia vartojimo prevencija.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Ledlau�is pajud�jo...

Nesenai Seimas gavo š�sn� garbi� šalies asmen� prašym� nesmukdyti alkoholio verslo. Pasiremta nemoksliniais tyrimais, akcentuota, kad nukent�s ne tik sportas, bet ir sporto sirgaliai. �iniasklaida b�simus nuostolius skai�iuoja dešimtimis milijon�. Aprimus aistroms, gegu��s 24-�j� Seimo narys Vitas Matuzas kartu su 13 Seimo nari� pateik� Alkoholio kontrol�s �statymo patais� d�l visuotinio reklamos u�draudimo. Pasi�lym� pasiraš� šešios �iniasklaidos �mon�s. Gal tod�l viešojoje erdv�je ir visuomen�je diskusija šiuo klausimu vyksta gana vangiai.

Skubiai buvo nuspr�sta, kad pasi�lymas bus svarstomas jau bir�elio 28 dien�, nors minimalaus atlyginimo didinimo klausimas nukeltas � ruden�. Peršasi nuomon�, kad nepopuliarius sprendimus siekiama priimti kuo grei�iau ir kuo tyliau, o reitingus populiaresniais sprendimais pasikelti norisi prieš rinkimus. Juk �moni� atmintis trumpa - jei minimal� atlyginim� padidins dabar, dar ims ir pamirš iki kit� met� spalio tauta savo "geradarius".

...ir ne�ada sustoti

Prieš por� dien� parlamentar� grup� pasi�l� beveik tre�daliu suma�inti akciz� tarif� alkoholiui. Si�loma taikyti 3200 lit� mokest� u� gryno etilo alkoholio hektolitr�. Tai inicijav� Seimo nariai tvirtino, kad Valstybin�s teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos duomenimis mir�i�, susijusi� su alkoholio surogat� vartojimu, padaug�jo apie 30 proc. Akcizo ma�inimas neva pad�t� suma�inti kontraband� bei pilstuko prekyb�.

Akciz� �statymo pataisas teikia tos pa�ios grup�s atstovai, kurie siekia atšaukti alkoholio reklamos draudim�. Tai Seimo nariai Art�ras Melianas, Mantas Varaška, Erikas Tamašauskas, Jonas Liesys, Vytautas Gapšys, Antanas Baura, Vincas Babilius.

Seimas alkoholio reklamos draudimo klausim� pateik� spr�sti Ekonomikos komitetui. Sveikatos sektoriaus atstovai liko nusteb�, nes Sveikatos reikal� ir Informacin�s visuomen�s reikal� komitetuose vyks tik papildomi svarstymai. Ne ma�iau nustebo ir valdan�iosios TS-LKD partijos atstovai, kai j� partie�iai susir�pino alkoholio gamintojais, o ne visuomen�s blaivumu.

A. Matulas nesuprato partie�i� veiksm�

Seimo Sveikatos komiteto pirmininkas Antanas Matulas nusteb�s d�l savo partie�i�, kurie inicijavo alkoholio reklamos draudimo atšaukim�, o akcizo ma�inimo iniciatorius vertina labai kritiškai: "Keista, juk akcizo ma�inimo pasi�lymas neseniai buvo atmestas. Kyla klausimas, k� jie veikia Seime ir kieno interesams atstovauja. Šis pasi�lymas - nekorektiškas, nes akcizo ma�inimas - ne knyg� piginimas. Tai destruktyvus veiksmas."

Sveikatos komiteto pirmininkas prisimena, kad jo partijos programoje numatyta ma�inti alkoholio suvartojim�, o ne j� didinti, tod�l partie�i� veiksmus pateisina tik pastar�j� nesupratimu, k� daro. Politikas prisipa�ino nesuprantantis, kad tokias �statymo pataisas galima "prast�min�ti" u� dyk�.

"Partie�iai grei�iausiai iškrypo iš "linijos" spaud�iami �iniasklaidos. Kai kurie sak� norintys savo parašus atsiimti. Galb�t geri interesai paskatino suklysti? Tiesa, šis klausimas, mano nuomone, jau sprend�iamas tendencingai, nes atiduotas tirti ne Sveikatos, o Ekonomikos komitetui", - sako blaivyb�s šalininkas A. Matulas.

Politikas �sitikin�s, kad svaigal� reklamos draudimas - tik pozityvus dalykas. Jo nuomone, dabartin� reklama nukreipta ne � produkto kokyb�, o � vartojim�. Visa reklama skirta �mogaus pas�monei veikti. Akcentuojamas tautiškumas, vyriškumas, skatinama alkohol� vartoti vaikus ir jaunim�. Jo nuomone b�t� galima rasti kok� nors bendr� sprendim�, pavyzd�iui, u�drausti tik išorin� reklam�, o �iniasklaidos neliesti.

Pavojaus varpai

Alkoholio reklamos gyn�j� gretose pastaruoju metu šm��uoja nebe tik politikai ir �iniasklaidos atstovai, bet ir moralin� autoritet� turintys visuomen�s veik�jai bei institucijos.

Š� tre�iadien� Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išplatino pranešim�, kad reklamos �taka alkoholio vartojimui yra stipriai pervertinta. Reklamos draudimas neva iškreipt� konkurencij� ir atnešt� ekonomin�s bei moralin�s �alos. LLRI prezident� R�ta Vainien� pranešime teig�: "Nuo kit� met� �sigaliosiantis visiškas alkoholio reklamos u�draudimas nepasieks jam keliam� tiksl� ir nesuma�ins alkoholio vartojimo."

..............................Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas pasiraš� kreipim�si Seimui. Jame aiškinama, kad Lietuvos krepšinis ne�manomas be alkoholio propagavimo jame. Rašte teigiama, kad 2008-aisiais �statymo pataisos priimtos skubotai. Primenama, kad alkoholio reklamos apribojimai jau padar� didel� �al� krepšinio m�g�jams.

Panašiai m�sto ir LKF vykdomoji direktor� Rasa Liuimien�, teigianti, kad nors Lietuvos krepšinio bendruomen� visada propagavo sveik� ir sportišk� gyvenimo b�d� bei netoleravo besaikio alkoholio vartojimo, ta�iau vargu ar Lietuvos krepšinio sirgaliai gal�t� d�iaugtis elitini� krepšinio klub� rungtyn�mis Eurolygos turnyre, jei j� neremt� alkoholio gamintojai. R. Liuimien� akcentavo, kad nuo 2012 met� alkoholio bendrov�ms nutraukus sporto r�mim� krepšinio ir visa sporto bendruomen� patirs mil�inišk� �al�.

Reklama skiriama vaikams

Aurelijus Veryga, gydytojas psichiatras, biomedicinos moksl� daktaras, Nacionalin�s tabako ir alkoholio kontrol�s koalicijos (NTAK) prezidentas, Lietuvos sveikatos moksl� universiteto docentas, tikina, kad sportininkais, �iniasklaida bei kitomis institucijomis manipuliuoja alkoholio pramon�: "Raskite kit� patais�, kuri per savait� b�t� registruota ir gaut� Teis�s departamento išvadas. �iniasklaida ir sporto pasaulis tur�jo nema�ai laiko pasirengti reklamos draudimui. Dabar skubama �aisti visuomen�s jausmais, neva siekiama išsaugoti sport� ir �iniasklaid�."

Lietuva vis dar yra tarp labiausiai girtuokliaujan�i� Europos šali�, nors po paskutini� alkoholio prekybos ir reklamos apribojim� pastebima teigiam� poky�i�. Buvo truput� padidinti alkoholini� g�rim� akcizai, apribota naktin� prekyba alkoholiu. Galimai tod�l beveik tre�daliu suma��jo suaugusi�j� bei vaik� apsinuodijim� alkoholiu ir alkoholini� psichozi�. Svarbiausia - smarkiai suma��jo alkoholini� kokteili� vartojimas. NTAK prezidentas akcentuoja, jog šie g�rimai yra vartojami išskirtinai vaik� ir jaunimo. Taip alkoholio pramon� auginasi nauj� vartotoj� kart�. Tai ypa� akivaizdu �i�rint �vairi� gazuot� alkoholini� g�rim� reklamas, kurios ir nuotaika, ir spalvomis, ir muzika labai primena paaugliams skirt� preki� reklaminius klipus.

A. Veryga teigia, kad pats efektyviausias b�das suma�inti alkoholio suvartojim� yra visiškas reklamos u�draudimas, nes reklama paprastai veikia ne jau gerian�ius, o vaikus ir jaunim�. Pasak jo, reklamos draudimo rezultatai b�t� matyti ne iškart, o po daugiau nei dešimtme�io, kai u�augt� reklamos nepaveikta vaik� karta.

Rink�jams linki geros atminties

Gydytojas primena, kad tabako reklamos u�draudimas jau dav� teigiam� rezultat�. Tiesa, lygiagre�iai buvo taikomos ir kitos priemon�s: kilo tabako kaina, buvo u�drausta r�kyti viešose vietose. Pasikeit� visuomen�s po�i�ris � r�kym�, nors jaunimas dar r�ko daug, nes vaikyst�je mat� r�kan�ius savo t�vus, kurie, tik�tina, dabar jau neber�ko.

A. Veryga �sitikin�s, kad alkoholio pramon� padarys visk�, kad alkoholio reklama neb�t� u�drausta: "Suprantu, kod�l viskas skubinama - rakšt� traukti reikia greitai. Tai tragedija alkoholio verslui, ta�iau ne sportui ar �iniasklaidai. Tai švent� jaunimui, kuris neprasigers. Atminkite, kad did�ioji dalis gerian�i� �moni� nuo �vairi� lig� išmiršta dar netap� alkoholikais."

NTAK prezident� li�dina, kad toks garbingas �mogus V. Garastas � viešum� išeina su alkoholio pramon�s v�liava. Praktiškai pasirašo po š�kiu: "Lietuvos sportas be alkoholio - ne sportas."

A. Veryga primena, kad gerokai didesni alkoholio apribojimai galioja Skandinavijos šalyse: "Vos Šiaur�s šalyse, kurioms priklausome ir mes, liberalizuojamas alkoholis, prasideda did�iul�s problemos. Skandinavai buvo baisiai prasig�r�, tod�l �m�si priemoni�, kuri� dabar reikia mums. Piet� kraštai dabar taip pat s�kmingai prasigeria kaip ir mes."

Pasak pašnekovo, rink�jams vert�t� prisiminti politikus, kurie inicijavo alkoholio vartojimo skatinim�: "Tiems politikams galiu pasakyti tik tiek - nuo j�s� nekompetencijos yra tik vienas vaistas - daugiau j�s� neberinkti."

Vairuotojo nebaud�iamumas s�ja skausm� ir nusivylim� teisingumu

Oksana LAURUTYT�

K� pasakyt� Temid�, išgirdusi, jog mirtinai girtas vairuotojas, su�aloj�s du �mones, visus metus yra laisvas ir, keis�iausia, laukdamas teismo dirba... vairuotoju? K� pasakyt� Temid�, jei su�inot�, kad du �mones tas pats vairuotojas su�alojo jau LAUKDAMAS teismo sprendimo, kurio metu jam b�t� ne tik skirta bauda, bet ir atimta teis� vairuoti u� atsisakym� pasitikrinti blaivum� ir nepaklusim� sustoti? Ši byla iš Vilniaus � Šiaulius keliavo... daugiau nei metus ir buvo nutraukta su�jus senaties terminui. Ar egzistuoja Lietuvoje teisingumas ir kiek reikia laiko, kad girtas vairuotojas netekt� teis�s s�sti u� automobilio vairo?

Šiauliai plius archyvo nuotr.

Gydytojos ir jos s�naus gyvenimai buvo su�aloti

Vasario 4-�j� savaitraštis "Šiauliai plius" primin� istorij�, kai prieš daugiau nei metus avarij� inkasaciniu šarvuotu automobiliu padar�s ir du �mones su�aloj�s banko "Snoras" Šiauli� skyriaus apsaugos viršininkas 32-ej� K. N. buvo mirtinai girtas – alkotesteris parod� 5,29 promil�s alkoholio! Nelaim�s kaltininkas atsid�r� areštin�je, buvo atleistas iš darbo, d�l �vykio jam iškelta baud�iamoji byla.

Avarija �vyko gydytojai Daivai Šemeklienei automobiliu "Toyota Yaris" va�iuojant centrinio turgaus link � "IKI" prekybos centr�. Ties Vilniaus g. 212 namu šalia turgaviet�s 32-ej� met� "Snoro" banko apsaugos viršininkas K. N., vairuodamas automobil� "Volkswagen Transporter", band� aplenkti jos vairuojam� automobil� ir, va�iuodamas 81 km/h grei�iu, trenk�si � j�, praskriejo pro sniego kaubur� ir sustojo tik priešais Šiauli� rajono savivaldyb�s pastat� kitoje gatv�s pus�je.

Sm�gis buvo toks stiprus, kad vairuotojai ir keleiviui išlaisvinti prireik� gelb�toj� pagalbos, ta�iau banko inkasatori� automobil� vairav�s banko darbuotojas nepatyr� joki� su�alojim�. Policijos pareig�nai, tikrin� vairuotojo blaivum�, buvo šokiruoti – vairuotojas � alkotesterio matuokl� prip�t� 5,29 promil�s alkoholio. Medikai teigia, kad šešios promil�s gali b�ti mirtina doz�.

Avarijoje nukent�jusi� �moni� - gydytojos D. Šemeklien�s ir jos s�naus Luko - gyvenimai buvo su�aloti nebepataisomai. Daivai nustatyti penki dubens kaul� l��iai, sulau�ytas kry�kaulis, uodegikaulis, sutrenktos smegenys, l��s blauzdikaulis, sutraiškyti abiej� keli� meniskai, nutraukti keli� raiš�iai, nuskelti dantys, vienas stuburo slankstelis sulau�ytas, kitas - pasislink�s, daug kit� su�alojim�. Pakartotin�s ap�i�ros metu buvo aptikti dar aštuoni kaul� l��iai.

Gydytojos s�nui Lukui nustatytas galvos sumušimas, smegen� sutrenkimas, l�� šonkauliai, stiklai akyje ir burnoje. Septyniolikmetis buvo Lietuvos plaukimo rinktin�s narys, šalies rekordininkas. Did�dvarietis ketino studijuoti u�sienyje - koled�e, kuriame mokosi plaukikai. Dabar vaikinas nebegali sportuoti - d�l sulau�yt� šonkauli� ir pa�eistos akies jam u�drausta plaukti.

Girtuoklis �sidarbino vairuotoju

Šiauli� apylink�s teisme buvo prad�ta nagrin�ti baud�iamoji byla, iškelta K. N. Vis� nuostabai paaišk�jo, kad buv�s banko vairuotojas, nors ir atleistas iš banko, toliau dirba vienoje �mon�je vairuotoju. Nors tai, kad K. N. vairavo girtas, paaišk�jo iškart po avarijos, ta�iau vairuotojo pa�ym�jimas iš jo nebuvo atimtas.

Greitai paaišk�jo ir pasekm�s - avarijos kaltininkas � tre�i� baud�iamosios bylos pos�d� neatvyko. Advokatas pateik� rašt�, kad jo ginamasis išvyk�s � komandiruot� Rusijoje ir d�l pasienyje susidariusi� transporto kamš�i� negal�j�s atvykti.

K. N. buvo �pareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos, tad išvykdamas jis pa�eid� kardom�j� priemon�. Prokuroras praš� kaltinamajam skirti grie�tesn� kardom�j� priemon�, ta�iau gyn�jui pavyko �rodyti, kad tai trukdyt� dirbti ir, �inoma, atlyginti �al� nukent�jusiajai.

Atsisak� sustoti ir pasitikrinti blaivum�

Kod�l penkias promiles prip�t�s vairuotojas iki šiol tebeturi teis� s�sti u� automobilio vairo? Kod�l visus metus �mogus, kuris u� vairo elg�si tikrai nepavyzdingai, net buvo pasišalin�s iš �vykio vietos, atsisak�s tikrintis girtum�, yra nebaud�iamas?

Savaitraš�iui "Šiauliai plius" pavyko gauti pa�ym� apie K. N. baustum�. Joje nurodyta, kad 2003 m. spalio m�nes� iš jo buvo atimta teis� vairuoti transporto priemon� ketverius metus. Keli� eismo pa�eidim� K. N. padar� Vytauto ir Vasario 16-osios gatvi� sankry�oje ir iš �vykio vietos pasišalino.

Nutarim� d�l "teisi�" at�mimo nuo 2003-i�j� spalio 16-osios iki 2007-�j� spalio 16-osios tada pri�m� tuo metu vyresniuoju specialistu dirb�s, o dabar Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keli� policijos biurui vadovaujantis K�stutis Di�ius.

Atgav�s pa�ym�jim�, K. N. gana greitai v�l "pasi�ym�jo". Vos po 12 dien� - spalio 28-�j� - Šiauli� rajone u� KET pa�eidim� jam buvo skirta 150 lit� dyd�io bauda.

2007-�j� gruod� K. N. v�l buvo skirta 150 lit� bauda, nes lapkri�io 28 d. jis paliko transporto priemon� stov�ti ant šaligatvio.

"�domiausia" situacija nutiko 2008-�j� rugs�jo 12 dien� - vairuodamas "BMW 740" K. N. stabdomas nestojo, veng� pasitikrinti blaivum�. Nesutikimas pasitikrinti blaivum� prilygsta sunkiam girtumui.

Apklaustas teisme K. N. kalt� pripa�ino ir paaiškino, kad 2008 m. rugs�jo 12 d. po 20 val. va�iavo automobiliu Til��s gatve. Buvo išg�r�s alaus, ta�iau neblaivus nebuvo. Va�iavo � "Tomo" kavin�. Mat� Til��s ir Gardino gatvi� sankry�oje stovint� policijos pareig�n�, ta�iau nepasteb�jo, kad jis b�t� j� stabd�s. Nepasteb�j�s, kad j� stabdo, va�iavo toliau, pasuko � Paukš�i� tak�, ten apsisuko ir sustojo. Tuo metu keli� u�blokavo policijos tarnybinis automobilis. Jam liep� lipti iš automobilio, u�d�jo antrankius, liep� s�sti � tarnybin� policijos automobil� ir pasitikrinti girtum�. Jis labai susijaudino ir atsisak� pasitikrinti. Tod�l buvo pristatytas � policijos komisariat�. Pripa��sta kalt�, nes nebuvo atidus, gailisi nusi�eng�s, prašo skirti švelnesn� nuobaud�, negu numatyta sankcijoje, neatimti teis�s vairuoti automobil�, nes prarast� darb�, negal�t� sumok�ti b�sto paskolos. Baud� prašo išd�styti dalimis, nes iš karto negal�t� sumok�ti.

Teismas 2008 m. spalio 9 dien� K. N. skyr� 3 t�kstan�i� lit� baud�, neatimant teis�s vairuoti.

Šiauli� vyriausiojo policijos komisariato Keli� policijos biuras teismo sprendim� apskund� Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismo prašyta panaikinti pirmosios instancijos sprendim�, nes jis per švelnus - vairuotojui pagal pritaikom� ATPK straipsn� tur�t� b�ti skirta ne tik bauda, bet ir atimta teis� vairuoti ma�iausiai dvejus metus.

2009 met� rugpj��io 28 dien� teis�j� kolegija panaikino pirmosios instancijos nutarim� ir gr��ino byl� nagrin�ti iš naujo.

Avarijos, kurioje su�aloti du �mon�s, gal�jo ir neb�ti

Va �ia ir prasideda stebuklai Marijos �em�je. Vyriausiasis administracinis teismas byl� nusprend�ia gr��inti 2009 m. rugpj��io 28 dien�, ta�iau ji ka�kokiu nepaaiškinamu b�du Šiauli� miesto apylink�s teismui gr��inama tik 2010 m. gruod�io 14-�j�. Po vieneri� met� dviej� m�nesi�.

Kokios pasekm�s? Jau po trij� dien� - 2010 m. gruod�io 17-�j� - Šiauli� miesto apylink�s teismas priima sprendim� nutraukti administracinio teis�s pa�eidimo byl�, su�jus administracin�n atsakomyb�n patraukimo senaties terminui.

Tokiu b�du K. N. liko nenubaustas - nei jam baud� mok�ti bereikia, nei iš jo atimta teis� vairuoti. Bet juk 2010 m. vasario 27-�j� jis, b�damas girtas, ir r��si � gydytojos vairuojam� automobil�. B�tent tuo metu byla ka�kur nepaaiškinamu b�du "kybojo".

Ar avarija, kurios metu su�aloti du �mon�s, b�t� �vykusi, jei byla b�t� Šiauli� miesto apylink�s teism� pasiekusi laiku ir K. N. b�t� atimta teis� vairuoti? Tai gal�jo b�ti padaryta dar 2009-�j� pabaigoje. �vertinus teismo proces�, K. N. vairuotojo pa�ym�jim� b�t� atgav�s tik šiemet.

Kas ir kod�l nesu�i�r�jo, kad byla b�t� išnagrin�ta laiku? Atrodo, lyg tai buvo padaryta ty�ia ir byla specialiai vilkinta. O dabar K. N. ir toliau, net padar�s dar sunkesn� nusikaltim�, vairuoja automobil� ir leid�ia sau neatvykti � teismo pos�d�.

Prokuroras prašo K. N. skirti 3 met� 6 m�nesi� laisv�s at�mimo baud� bei trejiems metams atimti vairuotojo pa�ym�jim�. Ka�kokiai televizijos projekte apsivogusiai dainininkei prokuroras si�lo skirti 8 met� laisv�s at�mimo bausm�, o du �mones su�alojusiam girtam vairuotojui si�loma skirti vos 3,5 met�.

�domu, kaip pakryps �vykiai, mat kaltinamasis liep� ketina tuoktis, su�ad�tiniai laukiasi k�dikio. Ar tai netur�s �takos teismo sprendimui? Nuosprend� K. N. turi išklausyti bir�elio 6-�j�.

Gydytoj� tr�kumo gaisrai "gesinami" rezidentais

Oksana LAURUTYT�

Gydymo �staigoms keliami reikalavimai laiku teikti kokybiškas prieinamas paslaugas po keleri� met� gali subli�kšti lyg muilo burbulas. Gydymo �staig� vadovai apmaud�iai kalba, kad po 10 met� nebebus specialist�, kurie šias paslaugas teiks. Patyr� medikai išeis � pensij�, o jauni masiškai išvyksta � u�sien�. Kaip prisikviesti specialist� � gydymo �staigas - �staigos vadov� reikalas, nes Sveikatos ministerija nusiplauna rankas.

Jauni medikai p

rašo b�sto ir ger� alg�

Paruošti medik� valstybei kainuoja per 100 t�kst. lit�. Jei studijas baig�s medikas išvyksta � u�sien�, b�tent tok� nuostol� kaskart patiria Lietuva. Tai reiškia, kad Lietuva neatlygintinai ruošia paklausius medicinos specialistus Europos ligonin�ms. Bet juk studijuoti medicinos da�niausiai vyksta ga

biausi, da�nai vien dešimtukais mokslus baig� abiturientai.

"Tai labai opi probl

ema. Visoje šalyje vargiai rasime medicinos �staig�, kurioje neb�t� skund�iamasi d�l �mogišk�j� ištekli� tr�kumo", - sako Radviliškio ligonin�s direktor� Danut� Pavelauskien�.

Anot pašnekov�s, reforma, vykdoma šalies ligonin�se, orientuota tik � materialini� bazi� atnaujinim�, ta�iau apie tai, kaip pritraukti gydytojus dirbti atnaujintose ligonin�se, negalvojama. "Sveikatos apsaugos ministerija, Seimas šios problemos nesprend�ia. Jauni medikai tur�t� b�ti �pareigoti atidirbti savo šalyje, ta�iau bendros valstyb�s politikos šiuo klausimu n�ra. Personalo problema - tik paties �staigos vadovo reikalas", - sako D. Pavelauskien�.

Radviliškio ligonin� itin dideli� b�d� d�l personalo stygiaus neturi. Personalo vadybininkai intensyviai bando pritraukti jaun� medik�, kurie, anot D. Pavelauskien�s, netingi dirbti ir turi ma�daug dvej� met� darbo patirt�, ta�iau tai padaryti ne visada pavyksta.

"Jauni medikai turi sav� reikalavim� - nori tur�ti kur gyventi, klausia, koki� alg� gaus. Išgird� atsakym�, jie tepasako "a�i�" ir išvyksta. Juk iš Kauno kasdien � Radvilišk� nepriva�in�si", - kalba D. Pavelauskien�.

Seniau ligonin�je buvo didel� problema, kas dirbs per šventes ir savaitgaliais, nes patyr� gydytojai po darbo savait�s b�davo pavarg� ir atsisakydavo. "Dabar savaitgaliais ir per šventes da�niausiai dirba rezidentai, kuriuos patyr� gydytojai, �inoma, kontroliuoja. Rezidentais galiu tik pasid�iaugti,

radome su jais bendr� kalb�", - sako gydytoja.

� Radviliškio ligonin� daug medik� atvyksta dirbti iš Šiauli�, daug specialist� iš Radviliškio vyksta � Šiaulius. "Mums tr�ksta vidaus lig� arba šeimos gydytoj�. Visas kitas sritis esame optimizav�", - teigia ligonin�s direktor�.

Gydytoja apie ateit� nekalba optimistiškai. Jos nuomone, po dešimties met� seni gydytojai išeis � pensij�, o jaunimas išvyks. �inoma, atvyks medik� iš Ryt� šali�, darbo vietos bus u�imtos. Vienintelis klausimas - ar tikrai imigrantai suteiks kokybiškas paslaugas pacientams?" - retoriškai klausia ji.

Gali paaišk�ti, kad medik� - per daug

Pernai rugpj�t� Šiauli� centro poliklinikoje prad�jo dirbti šeši jauni gydytoj� diplomus jau turintys, ta�iau dar rezident�roje gilinantys �inias specialistai. Tai buvo pirmas kartas Šiauli� pirmin�s sveikatos prie�i�ros �staigose, kai �darbinti rezidentai.

Jie �ia dirba kone metus, o poliklinikos vadovas Mindaugas Ma�elis sako, kad pasibaigus sutar�iai bus ieškoma nauj� rezident�. Praktik� atliekantiems medikams didelio kr�vio u�krauti negalima, nes jie kei�iasi kas tris m�nesius, ta�iau poliklinikoje jau pusmet� dirba trys jauni šeimos gydytojai. M. Ma�elis teigia pats juos surad�s - viena gydytoja pati darbo ieškojo, antr� jis �kalb�j�s, o tre�io sulauk� pasidom�j�s Universitete.

"Buvau sutar�s su gydytoja, dirban�ia Švedijoje, kad dirbs pas mus, bet ji v�liau kit� darb� rado. Panašu, kad medikams ne pyragai ir Švedijoje", - sako jis.

Po met� � poliklinik� tur�t� ateiti dirbti dar trys k� tik mokslus baig� jauni gydytojai. "Jei nepersigalvos, ateis. Problema ta, kad studijos trunka 10 met�, �mon�s sukuria šeimas, �sigyja nekilnojamojo turto ir nebenori išvykti", - sako M. Ma�elis.

Šiauli� centrin� poliklinika didelio specialist� tr�kumo nejau�ia, ta�iau M. Ma�elis išd�sto kit� problem�. "Po gyventoj� surašymo paaišk�jo, kad j� yra gerokai ma�iau, nei manyta, tod�l Ligoni� kasos ima g�sdinti nebeskirti l�š�. Juk poliklinikoms pinigai mokami u� pacientus. Gali paaišk�ti, kad netgi turime per daug specialist�", - sako jis.

"Reikia r�pintis demografine situacija"

Respublikin�je Šiauli� ligonin�je dirba apie 400 gydytoj�. Kaip ir visose šalies ligonin�se, �ia tr�ksta nema�ai specialist�. Ligonin�s vadovas Petras Simavi�ius sako, kad labiausiai reikia anesteziolog�, reanimatolog�, vaik� chirurg�, kardiolog�, neurochirurg�, endokrinolog�, traumatolog�, ta�iau jis nesutinka su prognoz�mis, kad po 10 met� situacija bus prastesn�.

"Kasmet � ligonin� atvyksta po 2-3 jaunus gydytojus, kurie puikiai dirba. Ligonin� tapo internat�ros ir rezident�ros baze, tad �ia nuolat atvyksta praktikuotis b�simieji daktarai. Jie pamato baz�, s�lygas, vienas kitas ir prisiriša", - sako jis.

P. Simavi�ius mano, kad ateityje situacija tik ger�s, nes kils ekonomika. Juk niekam ne paslaptis, kad finansin� situacija ver�ia medikus išva�iuoti � Švedij�, Danij�, kur atlyginimai keliskart didesni. "Pager�s ekonomin� situacija, bus galima ir atitinkamas algas mok�ti medikams", - mano jis ir kalba, kad dabar labiausiai reikia r�pintis demografine situacija: skatinti gimstamum�, siekti, kad �mon�s neišva�iuot�, nes jei ma��s �moni�, ma�iau reik�s ir gydytoj�. "Vertinant situacij�, reikia daugiau baltos spalvos, o ne juodos", - sako Respublikin�s Šiauli� ligonin�s vadovas.

Studentams savivaldyb�s moka stipendijas

Ar studentai, studijuojantys medicin�, junta kok� nors šalies vald�ios suinteresuotum� absolventus skatinti dirbti savo šalyje? Panašu, kad paskatinimo sulaukia tik kai kuri� šalies rajon� studentai.

Radviliškyje prieš kelerius metus buvo patvirtinta programa, kuria nuspr�sta finansiškai remti iš Radviliškio kilusius ir � gimt�j� miest� po medicinos ir kit� itin reikaling� profesij� studij� ketinan�ius sugr��ti jaunuolius.

Vitalija Kungien�, Radviliškio rajono savivaldyb�s administracijos vyriausioji gydytoja, sako, kad prieš kelerius metus sudarytas Studij� r�mimo fondas šiuo metu remia keturis studentus, iš kuri� du - b�simi gydytojai.

Vienam studentui per m�nes� iš min�to fondo išmokama 800 lit� dyd�io stipendija. Gaunantis stipendij� asmuo �sipareigoja po studij� trejus metus dirbti Radviliškyje.

"�inoma, kad neblogai, tik labai jau ilgai tos medik� studijos trunka. Stipendij� iš fondo galima skirti neb�tinai pirmo, bet ir 3-4 kurso studentui, kartu sumokant u� visus pra�jusius studij� metus", - sako V. Kungien�.

Savivaldyb�s gydytojos �iniomis, vos kelios šalies savivaldyb�s remia paklausiausi� profesij� studentus. Ne visur tokia praktika pasiteisina. Akmen�s vald�iai teko bylin�tis su studentu, kuris, studij� metais gav�s stipendij�, v�liau nepanoro vykdyti �sipareigojim�.

Surašius gyventojus paaišk�jo, kad gyventoj� yra gerokai ma�iau, nei manyta, tad Ligoni� kasos g�sdina nebeskirsian�ios l�š�. Kadangi poliklinikoms pinigai mokami u� pacientus, gali paaišk�ti, kad kai kurios iš j� turi per daug specialist�.

Automobili� rinkai sunkmetis tik prasideda

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Automobili� prekeiviai skai�iuoja paskutines pelningas dienas. Tik�tina, kad jau bir�elio pabaigoje turg�s ištušt�s - neliks nei automobili� nei rusakalbi� pirk�j� iš Baltarusijos ar Kazachstano. Prekeivis automobiliais Ar�nas tikina, kad dingus pagrindiniams pirk�jams automobili� kainos smarkiai nema��s, tik per automobili� rink� v�l nusiris bankrot� banga.

Skai�iuojama, kad dabar apie 80 proc. automobili� nuperka prekeiviai iš Baltarusijos, Kazachstano, Rusijos.

Autoriaus nuotr.

Turg�s "migruoja"

Automobili� prekeiviai sako, kad naudot� Lietuvos transporto priemoni� rinkai galima rašyti nekrolog�. B�t� galima prad�ti nuo to, kad dar prieš aštuoniolika met� griuvo mitas apie rusiškus automobilius. Pasirod�, kad jie nei greiti, nei ekonomiški, nei patvar�s. Visi rusiški automobiliai konvejeriu iš gr��o � savo t�vyn�.

Maskvos automobili� turguje tuo metu klausdavo, ar Pasvalys didesnis u� Sankt Peterburg�, nes t�kstan�iams anglišk� "�iguli�" b�tent Pasvalyje permontuodavo vair� iš dešin�s pus�s � kair�. Vakarai per Lietuv� atsikrat� rusišk� automobili�. V�liau posovietines šalis u�vert� senesniais nei penkiolikos met� vakarietiškais modeliais.

�iniasklaida kaip sensacij� pranešdavo, kad susid�r� vakarietiški automobiliai. Vienas po kito gars�jo Marijampol�s, Kauno, Radviliškio, Rietavo ir Taurag�s automobili� prekyviet�s.

Keit�si d�v�t� transporto priemoni� mados. �inoma, beveik visada karaliavo vokiški automobiliai "VW", "Audi", "Opel". L�tai susiformavo japonišk�, amerikietišk�, pranc�zišk�, itališk� automobili� rinka. Buvo tikinama, kad Taurag�je beveik visi automobiliai - pranc�ziški.

Jei anks�iau automatin� grei�i� d�� buvo tik nemokšoms, tai dabar tai privalumas. Vienu metu buvo aukštinami benzininiai, kitu - dyzeliniai varikliai. Dabar pirk�jai m�gsta negalingus variklius su dujine �ranga ir kartu perpus ma�esn�mis kuro s�naudomis.

Dar visai neseniai Lietuvos rinkoje Šiauli� automobili� turgus �ib�jo amerikietiškais modeliais. Apsukr�s meistrai pakeisdavo lempas - pritaikydavo "amerikonus" Europos keliams.

Pasaulio finansin� kriz� gerokai pakoregavo automobili� rinkos �em�lap�. Išliko tik Vilniaus, Kauno, Taurag�s, Marijampol�s ir Utenos automobili� turg�s. Tik�tina, kad po keli� m�nesi� pus�s j� taip pat neliks arba jie virs nedidel�mis pardavimo aikštel�mis.

Neliks pagrindini� pirk�j�

Šiaulietis automobili� prekeivis Ar�nas per m�nes� parduoda apie 50 automobili�. 45 iškeliauja � Baltarusij�, Rusij� ir Kazachstan�. Vos 5 lieka Lietuvoje. Vien� kit� nuperka latviai arba lenkai.

Daugiausia automobili� parduodama Kaune. 70-80 proc. automobili� nuperka baltarusiai, kazachai, kirgizai, rusai, nedidel� dal� - lenkai, latviai ir estai.

Nuo liepos 1 d. Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija sujungia savo muit� sistem�. Jei dabar ši� šali� prekeiviai u� dviej� litr� darbinio t�rio automobil� moka 900 eur� muit�, tai nuo min�tos datos ši suma šoktel�s iki 5000 eur�. Tai viršija net gero naudoto automobilio kain�.

Lietuvos verslininkai gali tik sp�lioti tokios muit� sistemos �vedimo prie�astis. �inoma, kad Rusija �sileido did�iuosius Europos automobili� gamintojus, ta�iau viešai neskelbiamos j� at�jimo � šal� s�lygos ir kokias nuolaidas bei �statym� pataisas kompanijoms pa�ad�jo vietos politikai. Galima sakyti, kad Rusija diktuoja s�lygas ne tik Lietuvos automobili� rinkai, bet ir Baltarusijai, Kazachstanui. Šios šalys be muito gal�s �sigyti nauj� vakarietišk� automobili�, pagamint� Rusijoje. Prekyba naudotais automobiliais vyks tik vidin�je rinkoje.

Kaip tai paveiks Lietuv�? Rusakalbi� prekeivi� Lietuvos automobili� prekyviet�se, be abejo, neliks. Per kelet� savai�i� automobili� rinkos kamuolys susitrauks iki riešuto dyd�io.

Muito tarif� didinimas buvo planuotas dar prieš metus, ta�iau tuomet šalims nepavyko galutinai susitarti. Ne tik Lietuvos, bet ir min�t� Ryt� šali� verslininkai tikisi, kad �vyks stebuklas ir muitai nebus tokie dideli. Rusij� planuojama priimti � Pasaulin� prekybos asociacij�, kuri sieks muitus �sprausti bent jau � proto ribas.

Bando kurti nauj� turg�

Automobili� turgaus prie Šiauli� oro uosto jau neb�ra. Dabar mieste veikia kelios stov�jimo aikštel�s, kuriose iš viso stovi apie kelis šimtus parduodam� automobili�.

Pabali� turgus nusprend� pasinaudoti ištušt�jusia verslo niša. Administracija šiek tiek suspaud� savo prekeivius ir atlaisvino vietos automobili� prekybos aikštelei. Turgaus direktorius �ydr�nas Augustinas prisipa�ino, kad jau trejet� met� bando atgaivinti prekyb� automobiliais, ta�iau nepavyksta.

Pabali� turguje gal�s stov�ti 250 automobili�. Mokestis - 1 litas u� par�. "Tai simbolin� kaina. Mums neaktualu nulupti nuo klient� devint� kail�. Svarbiausia privilioti juos �ia", - sako turgaus �. Augustinas.

Direktorius �sitikin�s, kad Pabali� turgus, puosel�jantis senas tradicijas, puikiai tinka ir automobili� prekybai. Kiti turgaus prekeiviai dabar piktinasi permainomis, ta�iau direktorius aiškina, kad pardavimo viet� turguje nesuma��s.

�. Augustinas mano, kad dabar automobili� pardavimo vietos yra išsibars�iusios po Šiaulius, ne visiems lengvai randamos, o Pabali� turg� �ino visi.

Kainos kris nedaug

Automobili� prekeivis Ar�nas sako, kad prekyba automobiliais Lietuvoje vyks panašiai iki Jonini�. V�liau - štilis. Netur�s darbo ne tik prekeiviai, bet ir daugyb� autoservis� bei gara��. Juose dau�tos transporto priemon�s tapdavo "ledin�mis", o spidometrai atsisukdavo ne vien� šimt� t�kstan�i� kilometr� atgal.

Ar�nas jau dabar pradeda prekiauti taip, kaip grei�iausiai teks elgtis po liepos pirmosios: "Turiu vilkik�. Daugiausia teikiu automobili� gabenimo paslaug�. Kai randu geros b�kl�s automobil� u� "teising�" kain�, pats j� nuperku ir parduodu."

Padidinus muitus, Ar�nas sako atostogausiantis, kaip ir dauguma automobili� prekeivi�. Naudot� automobili� kainos d�l rusakalbi� pirk�j� invazijos dabar yra pakeltos apie 400 eur�. Vertingesni automobiliai dabar kainuoja net 1000 eur� daugiau.

Ar�nas tvirtina, kad po liepos 1 d. kainos šiek tiek kris, ta�iau nedaug, nors prognozuojama, kad prekybos apimtys ma��s, ta�iau brangsta ne tik kuras, bet ir kitos išlaidos. Lenkijoje gerokai pabrangs mokestis u� kelius. Prognozuojama, kad keli� mokes�io dydis šioje šalyje gali b�ti nuo 6 iki 14 eurocent� u� kilometr�.

Vokietijoje, Belgijoje ar Pranc�zijoje nebrangiai surasti ger� automobil� tampa vis sud�tingiau. Naudot� automobili� rinka iššluota. Vakar� Europos turgus paskutin� pusmet� irgi buvo "okupav�" supirk�jai "iš Ryt�".

Tad kainas ma�ins nebent tie prekeiviai, kurie yra �klimp� � skolas. Jie prival�s vykdyti �sipareigojimus bankams, tod�l parduos pigiau. Kitiems apsimok�s parduoti ma�iau, ta�iau pelningiau. Tik�tina, kad bus ieškoma geresn�s kokyb�s automobili�, kuriems pirk�jas visada atsiranda, nors kaina ir viršija rinkos vert�.

Šalyje nebebus automobili� eksporto, tod�l tik�tina, kad gerokai suma��s "Peugeot", "Renault" arba "Fiat" mark�s automobili�. Juos daugiausia pirkdavo Ryt� šali� pirk�jai. Lietuviai liks ištikimi "VW", "Audi" ir "Toyota" mark�s automobiliams. Paklaus�s bus negalingi dyzeliniai automobiliai, kainuojantys 3-5 t�kst. eur�.

Ar�nas tvirtina, kad kartu su automobili� prekyba nutr�ks ir nema�ai kit� verslo santyki�. Geras tokios u�daros rinkos pavyzdys yra Ukraina. Ten muitai jau seniai mil�iniški. Prekeiviai gudrauja - nusiperka penkeri� met� senumo krovininius mikroautobusus, nes u� juos muitai gerokai ma�esni, tada �stato langus, s�dynes, atlieka apdail� ir parduoda vietiniams pirk�jams.

Ar�nas prisipa�ino, kad savo vilkik� nusipirko iš... banko. Prieš prasidedant krizei daugyb� prekeivi� prisipirko vilkik� lizingu. V�liau kilo pal�kanos, tad teko bankrutuoti. Naudotas Ar�no vilkikas tur�jo kainuoti apie 150 t�kst. lit�, ta�iau jis sumok�jo vos 40 t�kstan�i�.

Kaip naujoji muit� s�junga paveiks Lietuv�? Rusakalbi� prekeivi� Lietuvos automobili� prekyviet�se, be abejo, neliks. Per kelet� savai�i� automobili� rinkos kamuolys susitrauks iki riešuto dyd�io.

Metalo vagys grobia �ulini� dang�ius

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Pastarosiomis savait4mis netylant kalboms apie metalo brangim�, pagaus�jo juodojo ir spalvotojo metalo vagys�i�. Dingsta kanalizacijos šulini� dang�iai. Tokios vagyst�s gali baigtis tragiškai, ta�iau ilgapirš�iams tai ner�pi. Kanalizacijos ir telekomunikacij� šulini� savininkai vis da�niau kei�ia metalinius dang�ius betoniniais, nes tokie vagims nenaudingi.

Atviri šuliniai tampa sp�stais automobiliams ir �moni� gyvyb�ms.

Autoriaus nuotr.

Padaug�jo vagys�i�

Atšilus orams, Šiauliuose ir apylink�se buvo pavogtos kelios dešimtys telekomunikacij� ar kanalizacijos šulini� dang�i�. Šiauli� apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstov� spaudai Gaila Smagri�nien� sako, kad � šulini� dang�i� vagyst� pareig�nai turi reaguoti taip pat kaip ir � kitas vagystes. Kalt� sunku �rodyti, nes vagišiai sako rad� jau sudau�ytus dang�ius. Metalo supirktuvi� savininkai irgi tikina ne�inantys, ar dangtis yra vogtas.

Gaila Smagri�nien� sako, kad tik �rod�ius nusikaltim� b�t� galima nubausti metalo vagišius. Dar sunkiau �rodyti, kad metalo supirk�jas �inojo, jog superka vogtus daiktus. Anot spaudos atstov�s, dar n�ra buv�, kad metalo supirk�jai Šiauliuose b�t� nubausti.

Pareig�n� tikina, kad sugauti vag� �manoma. Jei pilietiški �mon�s, pamat� vagiant ar dau�ant metalinius dang�ius, bandyt� tai nufotografuoti, �sid�m�ti vagiši� veidus. Taip pat metalo supirktuv�s gal�t� elgtis pilietiškiau ir skubiai pranešti apie kiekvien� atvej�, kai atnešami net ir sudau�yti metaliniai dang�iai. Spaudos atstov� prisimena, kad prieš kelet� met� buvo labai populiaru iš kapini� vogti antkapi� lenteles ir kry�ius. Juos metalo supirktuv�s taip pat supirkdavo sudau�ytus.

Prieš kelias dienas Vilniaus policijos pareig�nai dviejose sostin�s metalo supirktuv�se aptikto apie 600 kilogram� varini� detali�, kurios priklauso LESTO. Jos gal�jo b�ti supirktos u� 9000 lit�, ta�iau tikri nuostoliai kelis kartus didesni. Elektros laidai ir kabeliai - dar viena metalo gamini� r�šis, � kuri� metalo supirk�jai tur�t� �i�r�ti �tariai, bet, atrodo, to nedaro.

Šuliniai - lyg sp�stai

Jauna mama Egl� su trime�iu s�numi vaikš�iojo prie savo daugiabu�io namo. Moteris sp�jo vos sekund� nusisukti, o s�naus - neb�ra. Tik motiniška intuicija paku�d�jo atidaryti šulin� su kliban�iu dang�iu.

Anks�iau �ia buvo tvarkingas dangtis su metaliniu r�mu. Dangtis ir r�mas buvo pavogti, o atvira skyl� u�dengta kitu metaliniu dang�iu, kuris ant išdau�yt� šulinio krašt� vos laik�si ir klib�jo.

Vaikas u�lipo ant dang�io ir, šiam persisv�rus, �slydo � trij� metr� gylio šulin�. Laim�, lietaus kanalizacijos šulinyje tuomet vandens nebuvo. Vaikas visiškai neu�sigavo.

Apie �vyk� moteris praneš� telekomunikacij� �monei "Teo", kurios darbuotojai nustat�, jog tai ne j� šulinys, ta�iau neatsisak� pad�ti. Netrukus klibantis metalinis dangtis buvo pakeistas didesniu gel�betoniniu ir pavojaus nebek�l�. To paties namo gyventojai prisimin�, kad vaikai � š� šulin� �krenta jau ne pirm� kart�.

Ta�iau tragedij� ne visada pavyksta išvengti. Prieš por� met� Radviliškio rajone � atvir� melioracijos šulin� �krito ir �uvo mergait�. Ji �prastai ryt� �jo � mokykl�, ta�iau šios nepasiek�. Mokytojai �urnaluose tiesiog pa�ym�jo "n" raid�. T�vai pasigedo mergait�s, kai �prastu laiku ji negr��o namo.

Metalo brangimas - blefas?

Vienos Šiauli� metalo supirktuvi� direktorius Arvydas Zeleckis teigia, kad pastaraisiais m�nesiais metalo kaina net ne kilo, atvirkš�iai - krito. Pagaus�jusias vagystes s�lygoja gandai, jog metalas greitai brangs keleriopai.

Supirktuv�s direktorius tikina, kad Lietuvos metalo rinka yra tokia ma�a, jog Japonijos katastrofa m�s� metalo kainai negali tur�ti didel�s �takos. Ta�iau prieš vasar� visada šiek tiek pakyla kainos. Taip tur�t� nutikti ir šiemet.

Dabar juodojo metalo lau�o kaina supirktuv�se - 600 lit� u� ton�. Aliuminio lau�as superkamas daugiau nei keturiskart brangiau - 3800 lit� u� ton�. Vario kilogramas kainuoja apie 15 lit�. Pastarojo metalo atve�ama ma�iausiai. Vario kaina per pastaruosius penkerius metus pakilo labiausiai. Anks�iau jo kilogramas kainavo 4 litus. Beveik prieš du dešimtme�ius Lietuvoje siaut�jo "vario karštin�", per kuri� u� kilogram� šio raudono metalo buvo mokama po doler�. Metalo supirk�jai garantuoja, kad "vario karštin�" kilt� ir dabar, ta�iau šio metalo Lietuvoje beveik neliko.

Metalo supirktuv�s sulaukia �vairi� pardav�j�. Vieni atneša kelias sulamdytas skardines, u� kurias gauna 50 cent�, kiti tvarko savo gara�us ar sodybas - atve�a tonas vamzd�i�, radiatori�.

A. Zeleckis tvirtina, kad didesn�s metalo supirktuv�s niekada nerizikuoja savo verslu d�l keli� lit�, tad niekada nesuperka kanalizacijos dang�i�, net ir sudau�yt� gabalais. Nesuperkami ir elektros laidai, gele�inkelio b�giai bei kiti metaliniai daiktai, kurie gal�t� b�ti vogti. Da�niausiai tok� metal� superka nelegalios metalo supirktuv�s, �sik�rusios gara�uose ar priva�iuose namuose.

Direktorius tikina, kad staigi� metalo kain� šuoli� netur�t� b�ti, nes pasi�la visada seka paklaus�: "Niekas nes�di prikaup�s metalo ir nelaukia geresni� dien�, kol kaina kils. Metalas Lietuvoje paprastai neu�silieka. Pas mus n�ra n� vienos juodojo metalo liejyklos. Perdirbame šiek tiek aliuminio. M�s� �mon� pati turi aliuminio liejykl� ir tiekia aliuminio lydinius tokioms kompanijoms kaip "Volkswagen".

Metalinius kei�ia gel�betoniniais

Arvydas Murza, telekomunikacij� bendrov�s "Teo" Šiauli� regiono direktorius, informavo, kad kasmet pavasar� yra atliekama kanalizacijos ir telekomunikacij� šulini� patikra. Kartais dang�iai pavagiami, bet juos sulau�o ir sunkiasvor� technika.

Kod�l pavasar�? Tuomet suaktyv�ja vagišiai. �iem� dang�iai da�niausiai b�na prišal�.

Miesto centre dang�iai pakei�iami analogiškais - metaliniais, nes nenorima sudarkyti miesto vaizdo. Šiauli� pakraš�iuose ir rajonuose vietoj pavogt� arba sulau�yt� dang�i� u�dedami gel�betoniniai.

Direktorius teigia, kad gel�betoniniai dang�iai ne k� pigesni, tik j� jau niekas nevogs. Tokie dang�iai atrodo nelabai išvaizd�iai, tod�l �moni� lankomose vietose šulinius stengiamasi u�dengti metaliniais. Faktas, kad centre ma�iau ir vagiama. Vienas dangtis kainuoja apie šimt� lit�.

A. Murza sako, jog apie dingusius dang�ius visada informuojama policija. Pareig�nai pastaruosius kartais randa ir gr��ina �monei.

Pastaraisiais m�nesiais metalo kaina net ne kilo, atvirkš�iai - krito. Pagaus�jusias vagystes s�lygoja gandai apie tai, kad metalas greitai brangs keleriopai.

Kas triumfuos - atliekos ar j� r��iavimas?

Oksana LAURUTYT�

"Kad �inotum�te, kaip yra smagu namie r�šiuot atliekas. Nesvarbu, kad tenka išr�šiuot�sias nešti � kitoje gatv�je esant� kiem�", - šypsosi šiaulietis Benas Bacevi�ius. Kone metus su �mona Dijana ir dukrele Beatri�e atliekas � specialius maišelius r�šiuojantis vyras ramus - jo s��in� švari, jie saugo gamt�. Problema viena - konteineriai išr�šiuotoms atliekoms da�nai b�na perpildyti. Ar gyventojus r�šiuoti atliekas privalantys skatinti specialistai ekologija r�pinasi tik popieriuje?

Benas Bacevi�ius prisipa��sta, kad kai buvo ma�as berniukas, pareiga išnešti šiukšles jam buvo "peilis". Prad�jus r�šiuoti atliekas, š� darb� tenka atlikti vos kart� per savait�.

Autor�s nuotr.

Pus� atliek� - plastikas

Šiaulie�i� Beno ir Dijanos Bacevi�i� namuose jau daugiau nei metus karaliauja ekologija. Kelerius metus gyven� ir dirb� u�sienyje šiaulie�iai gr��o � gimt�j� miest�, nes vaikus nori auginti Lietuvoje. Iš u�sienio jie "parsive��" gra�i� patirt� - tausoti gamt� r�šiuojant atliekas.

Ekologin� id�j� pirmoji realizavo Dijana. Vienoje Šiauliuose organizuojamoje parodoje moteris pasi�m� Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro (ŠRATC) lankstuk�, kuriame buvo aiškinama, kaip r�šiuoti atliekas. Patirties, kaip t� daryti, moteris jau tur�jo - yra dirbusi Vokietijoje, Anglijoje, kur �mon�s labiau s�moningi. Nemesti � vien� maiš� popieriaus, plastiko, stiklo ir bulvi� lupen� daugelyje pasaulio išsivys�iusi� valstybi� - normalus ir savaime suprantamas poelgis.

Dijana pasakoja, kad pirmiausia atliekas r�šiavo � paprastus prekybos centr� parduodamus maišelius. V�liau draugai, gyvenantys Anglijoje, jiems padovanojo tris gra�ius, iš tvirtokos plastmas�s pagamintus spalvotus maišelius su rankenomis. Geltonas maišas skirtas plastiko atliekoms, �alias - stiklui, m�lynas - popieriui ir kartonui.

Atrodyt�, kad šiaulie�i� virtuv� - tikras atliek� sand�lis, ta�iau taip n�ra. Šiukšliad�� organin�ms atliekoms stovi po plautuve. Virtuv�je sutuoktiniai laiko tik maišel� plastiko atliekoms. Kiti du - stiklui ir popieriui - "gyvena" balkone.

"Kone per savait� plastiko maišel� pripildome. Perkame vanden� plastiko buteliuose, daugelis maisto produkt� b�na �d�ti � maišelius, plastmasines d��utes. Gal��iau pasakyti, kad kone pus� �moni� išmetam� atliek� - b�tent plastmas�", - sako Benas.

Šeimos galva nesibodi kart� per savait� pripildyt� gelton� maišel� nešti arba ve�ti � svetim� kiem� ir plastmas� sumesti � specialiai r�šiuotoms atliekoms skirt� konteiner�. "Apmaudu, ta�iau da�nai plastmas�s konteineris b�na pilnas. Arba gr��tu namo su visu "turtu", arba va�iuoju prie kito, toliau esan�io konteinerio. Šiukšli� ve��jai gal�t� da�niau išve�ti atliekas, nes taip tikrai neskatina �moni� s�moningumo. Anaiptol - atima nor� r�šiuoti", - sako Benas.

Tiesa, tai, kad plastiko konteineris da�nai b�na kupinas, atskleid�ia d�iugi� ties� - šiaulie�iai r�šiuoja atliekas ir s�moning� �moni� n�ra ma�ai.

Sauskeln�s - organin�s, plastikin�s ar popieriaus atliekos?

Dijana ir Benas pasakoja, kad išr�šiuot� atliek� konteineriai Londone pastatyti kone prie kiekvieno keturi� but� koted�o. Jie ištuštinami da�nai, tad problem�, kur d�ti atliekas - nekyla. U�sienyje net nekyla problem�, iš kur gauti specialius gra�ius maišelius atliekoms r�šiuoti.

"Mes � parduotuv� einame nešini drobiniais maišeliais pirkiniams. Nesame mat� nusipirkti specialiai atliekoms r�šiuoti skirt� maišeli�. Jei ne draug� dovana - b�tume varg�. Juk kai yra pad�ti keli vienodi prekybos centr� maišeliai, turi kiekvien� ap�i�r�ti, kol atrasi, kur mesti stikl�, kur popieri�", - sako Benas.

Sutuoktiniai stebisi, kod�l prekybos centrai, kurie labiausiai "platina" atliekas, nepastato savo teritorijose r�šiuotoms atliekoms skirt� konteineri�.

"Mes gamt� saugom, norim, kad švariau b�t�. M�s� s��in� rami, darom ger� darb�, tikime, kad m�s� vaikai darys t� pat� ir kitiems prablaiv�s galvose. Tikrai ne visiems r�pi švara tik bute, r�pi ir tai, kas yra u� lango", - sako sutuoktiniai.

Dijana ir Benas � organini� atliek� kibir� neišmeta ir elektros lempu�i�, element� ir jiems itin r�pi, k� atliek� ve��jai daro su išr�šiuotom atliekom. Atiduoda perdirb�jams ar supila � bendr� kr�v�. Dar sutuoktiniams r�pi, � koki� kr�v� reik�t� mesti sauskelnes. Šeimoje netrukus gims antras vaikelis, tad sauskelni� bus nema�ai. Kas yra sauskeln�s - organin�s, plastikin�s ar popieriaus atliekos?

Kur gauti maišeli� atliekoms r�šiuoti?

"Sauskelnes teks mesti � bendr� konteiner�. Kol kas ši� atliek� nesurenkami tokie kiekiai, kad jas apsimok�t� atliek� ve��jams surinkti ir parduoti perdirb�jams. Lietuvoje surenkamos tik tos r�šiuotos atliekos, kurias galima perdirbti. Švedijoje, berods, sauskelnes surenka ka�kokia kosmetikos kompanija ir perdirba", - sako "ŠRATC'o vieš�j� ryši� specialist� Monika Narbutien�.

Anot M. Narbutien�s, gyventoj� išr�šiuotas atliekas - stikl�, popieri� ir plastmas� - atliek� rink�jai gabena � savo �staig� teritorijas. "Gyventojai da�nai klausia, kod�l išr�šiuotas atliekas ve��jai supila � vien� automobil�. Popieri� ir plastmas� galima supilti � vien� kr�v�, mat ve��jai jas dar r�šiuoja. Juk ne paslaptis, kad � popieriui ir plastmasei skirtus konteinerius gyventojai primeta ir netinkam� atliek�. Jei kartu yra supilamas ir stiklas - tai �enklas, kad dirbama neleistinai. Jei r�šiuotas atliekas ve��jai nuve�t� � s�vartyn� - u�sidirbt� baud�", - teigia specialist�.

Išr�šiuotas atliekas surink�jai supresuoja ir parduoda perdirb�jams. "U� r�šiuot� atliek� sutvarkym� ve��jams ŠRATC'as nemoka n� cento - j� gautos pajamos yra kompensacija u� r�šiuot� atliek� ve�im� ir tvarkym�", - sako pašnekov�.

Anot M. Narbutien�s, šiaulie�iai aktyviausiai regione r�šiuoja atliekas, ta�iau negalima teigti, kad r�šiuojama itin aktyviai.

O k� daro ŠRATC'as, kad skatint� gyventojus r�šiuoti atliekas? "Rengiame televizijos laidas, seminarus, rašome straipsnius, vykstame � mokyklas. Ne paslaptis, kad miesto gyventojus informacija pasiekia da�niau, nei kaimo. Miestuose ir konteineri� daugiau, nei rajone", - sako pašnekov�.

M. Narbutien� pati r�šiuoja atliekas, ta�iau namuose keli� tar� nelaiko. Plastmas�, stikl� ir popieri� meta � vien� maišel� ir, at�jusi prie konteineri�, atliekas išskirsto. "Taip, m�s� verslininkai tikrai nepasireng� atliek� r�šiavimo rinkai. Pabandykite Lietuvoje nusipirkti šiukšliad�� su trimis ertm�mis ar specialius maišelius atliekoms r�šiuoti. Prekybininkai gal�t� pagalvoti apie prekyb� šiais dalykais", - teigia ji.

M. Narbutien� sako, kad jei gyventojai konteinerius r�šiuotoms atliekoms randa pilnus, tur�t� apie tai pranešti telefonu (8~41) 421 699 ŠRATC Atliek� tvarkymo tarnybai. Specialistai �pareigos ve��jus konteinerius ištuštinti.

Kaip r�šiuoti atliekas?

Norint r�šiuoti atliekas, reikia ir nema�ai �inoti. Pavyzd�iui tai, kad � popieriui (kartonui) skirtus konteinerius reikia mesti neu�terštas kartono d��es, d��utes ir lakštus, laikraš�ius, �urnalus ir kitus spaudinius (gali b�ti su s�var��l�mis, lipnia juostele), skrajutes, vokus, rašom�j� popieri�, knygas be kiet� viršeli�, popierin� pakuot� bei kitas buityje pasitaikan�ias popierines atliekas.

Vis d�lto perdirbti galima ne visas popieriaus (kartono) atliekas. � popieriui (kartonui) skirtus konteinerius negalima mesti vaškuoto, parafinuoto, tepaluoto popieriaus ir kartono, riebalais sutepto popieriaus (pvz., pic� d��u�i�, sviesto ir pan.), panaudot� popierini� nosini�, servet�li�, popierini� rankšluos�i�, pergamentinio (riebalams ir dr�gmei nelaidaus) popieriaus ir jo pakaitalo, anglinio (kalkinio) popieriaus, laminuoto popieriaus (padengto plastiku, celofanu, folija, bitumu), panaudot� tapet�.

� stiklui skirtus konteinerius reikia mesti tuš�ius butelius, stiklainius ir kitus stiklo indus, stiklin�s pakuot�s du�enas.

� stiklui skirtus konteinerius negalima mesti porceliano, keramikos ir krištolo gamini� bei j� du�en�, veidrod�i�, vis� r�ši� elektros lemp�, ampuli� ir medicinos ind�, armuoto, lang� bei automobili� lang� stiklo.

� plastikui skirtus konteinerius reikia mesti plastikinius butelius (nuo g�rim� ir kit� maisto produkt�), plastikinius indelius, d��utes, lovelius ir vienkartinius indus (nuo maisto produkt� ir g�rim�), plastikinius maišelius ir pl�vel�, plastikin� pakuot� nuo gyv�n� �dalo, kit� plastikin� buities priemon�ms naudojam� pakuot�.

� plastikui skirtus konteinerius negalima mesti da�� taros, antifrizo, tepal�, valymo priemoni�, kit� chemini� med�iag�, riebalais, u�terštos (neišplautos) pakuot�s nuo aliejaus, margarino, �uvies, �aisl� iš plastiko su elektroniniais �taisais, plastikini� medicinos priemoni�, videokase�i�, foto juosteli�, CD, DVD, lanks�i� diskeli�, skutimosi peiliuk�, dant� šepet�li� ir kit� higienos reikmen�, pakeli� nuo trašku�i�, automobilini� ir buities prietais� plastikini� dali�.

Prekeiviai neskub�jo apsir�pinti kasos aparatais

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Nuo gegu��s 1 dienos turgaus m�sos prekeiviai privalo prekiauti tik tur�dami kasos aparatus. Oficialiai teigiama, kad tai suma�ins šeš�lini� pinig� srautus. Prekeiviai buvo motyvuojami tuo, kad suskubusiems aparat� kaina bus kompensuojama, ta�iau kol kas nepanaudota n� pus� kompensacijoms skirt� l�š�.

Turgaus prekeiviai dar visai neseniai piketavo d�l kasos aparat� �vedimo, o kompensacijomis jiems �sigyti pasinaudojo nedaugelis

Autoriaus nuotr.

Prekeivi� kompensacijos nesuviliojo

Valstybin� mokes�i� inspekcij� (VMI) praneša, kad šiuo metu šalyje yra u�registruoti 1396 kasos aparatai. Pateikti 1095 prašymai kompensuoti išlaidas. Bendra prašom� kompensacij� suma šiuo metu siekia 1 mln. 66 t�kst. lit�, beveik 0,5 mln. jau išmok�ta. Šiauli� apskrityje �registruoti 145 kasos aparatai. Šiauli� mieste ir rajone – 71. Valstyb� deklaravo, kad kasos aparat� kompensavimui skyr� 2,5 mln. lit�.

Šiauli� m�sos prekeiviai neskub�jo �sigyti kasos aparat�. Tai reiškia, kad daugumai j� kaina bus kompensuojama dalinai arba visai nekompensuojama. Jau baigiasi paskutin� savait�, kai, �sigijus kasos aparat�, galima tik�tis jo kompensavimo.

VMI primena, kad smulkieji verslininkai, prekiaujantys maisto produktais (maistu) pastatuose ar patalpose, kioskuose, vagon�liuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuv�se, turi priregistruoti savo kasos aparatus teritoriniuose VMI padaliniuose iki baland�io 30 d. Jiems kasos aparato �sigijimo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc. Pav�lavusiems bus kompensuojama tik pus� išlaid� arba jos nekompensuojamos.

Gali padaug�ti bedarbi�

Anks�iau buvo baiminamasi, kad turgaus prekeiviai prival�s tapti pusiau buhalteriais ir išmokti tvarkyti privalom� dokumentacij�. Be to, kasos aparat� prie�i�ra ir eksploatacija taip pat nema�ai kainuoja. Per metus kasos aparato remontui, programavimui, juosteli� keitimui bus išleid�iama ne ma�iau nei 300 lit�.

Vyriausyb� pa�ymi, kad daugumos m�sos prekeivi� metin� apyvarta viršija 100 t�kst. lit�. Viršij� ši� sum� prekeiviai turi tapti PVM mok�tojais ir mok�ti pelno mokest�. Tad tikimasi, kad kasos aparatai pad�s surinkti daugiau mokes�i�.

Prekeiviai tvirtina, kad jau dabar dauguma prekeivi� yra PVM mok�tojai, o kasos aparatai - tik darbo apsunkinimas. �kininkai, tiekiantys savo produkcij� � prekyvietes, paskai�iavo, jog iš darbo išeis apie 20 procent� prekeivi�. Dauguma - vyresnio am�iaus, nes jie neprisitaikys prie naujos tvarkos.

Zita Sorokien�, Lietuvos smulki�j� verslinink� ir prekybinink� asociacijos pirminink�, yra pareiškusi, jog Vyriausyb� u�siima gyventoj� smegen� "pudrinimu", propaganda. Skelbiama, kad prekeiviai patys nori kasos aparat�, ta�iau nutylima apie kasos aparat� eksploatavimo išlaidas.

Bausti neskub�s

VMI specialistai primena, kad kasos aparato neprivalo naudoti gyventojai, prekiaujantys savo (nuosavyb�s teise priklausan�iame ar kitais teis�tais pagrindais naudojamame) nam� valdos �em�s sklype, m�g�j� sodo sklype arba kitoje �em�s �kio valdoje.

�kininkai savo valdose gali laisvai prekiauti išaugintais �em�s �kio produktais ir iš j� pagamintais maisto produktais. Prekybos vietoje tereikia tur�ti dokumentus, patvirtinan�ius �em�s valdym�o arba naudojimo teis�, ir asmens dokument�. Taip pat nereikia kasos aparat� naudoti prekiaujant lauko s�lygomis.

VMI akcentuoja, kad neskub�s bausti prekeivi�, jei dirbdami su kasos aparatu nety�ia padarys klaid�.. Kol kas neorganizuojamos jokios patikrinimo akcijos, ta�iau Vyriausyb�s sprendimo d�l kasos aparat� nepaisymas bus laikomas ekonominiu nusi�engimu.

Tik�tina, kad kasos aparat� kompensavimui skirti pinigai nebus panaudoti.

Autoriaus nuotr.

I�bandymas prie� tuoktuves - su�ad�tini� kursai

Oksana LAURUTYT�

Ba�ny�ioje nusprendusiai tuoktis šiaulie�i� porai Šiauli� vyskupijos Šeimos centre pasi�lyta su�ad�tini� kursus lankyti jau po Santuokos sakramento. Nors prie�astis paprasta - Centro savanoriams sud�tinga surengti kursus visiems besituokiantiems, atsiranda su�ad�tini�, kurie, kilus problemoms, išvis atsisako tuoktis ba�ny�ioje. "�inote, problemos labiau kyla d�l to, kad besituokiantieji nenori gird�ti tiesos - iki santuokos gyvena poroje, o ba�ny�ioje tuokiasi ne d�l Santuokos sakramento, o tod�l, kad gra�u", - sako Edita Gulbinien�, Šeimos centro vadov�.

Apie 80 proc.jaunaved�i� ba�ny�ioje nori tuoktis tik tod�l, kad taip gra�iau.

Su�ad�tini� kurs� pa�ym�jimas - avansu ir ne u� dyka

"Lauktis iki santuokos - nuod�m�. Skubos tvarka su�ad�tiniams kursai nerengiami", - Šiauli� vyskupijos Šeimos centre išgirdo tuoktis panorusi šiauliet�, kai pasiteiravo, ar ba�ny�ioje norintiems skubiai tuoktis �mon�ms neorganizuojami intensyv�s su�ad�tini� rengimo santuokai kursai. "Vadinasi, aš turiu meluoti, nurodydama savo ir b�simo vyro gyvenam�j� adres� - sl�pti, kad kelerius metus gyvename kartu? Juk meluoti - tai taip pat nuod�m�", - steb�josi šiauliet�.

Moteris tuoktis nusprend� sausio m�nes�, vestuv�s �vyks gegu��s m�nes�. Kai kreip�si � Šiauli� vyskupijos šeimos centr�, išgirdo, kad dal� su�ad�tini� rengimo kurs� gali lankyti dabar, dal� - po santuokos �registravimo. Tai reiškia, kad kurs� baigimo pa�yma jai bus �teikta avansu.

Daug met� vaik� evangelizacijos stovyklose ir Sekmadienio mokykloje savanoriavusiai šiaulietei Šeimos centro pasi�lymas - kursai-avansu - pasirod� daugiau nei keistas. "Jei kursai gali �takoti mano apsisprendim� tuoktis, tai kaip galiu juos lankyti po santuokos. Mums egzistuoja tik ba�nytin� santuoka, tod�l š� Sakrament� priimti pasiry�ome labai rimtai apsvarst�, ar galime vienas kitam prisiekti Dievo akivaizdoje",- sak� ji.

Anot šiauliet�s, jos draugei pasi�lyta vykti � Kelm� ar Pakruoj� ir ten lankyti kursus. Paaišk�jo, kad ir Kelm�je neb�ra viet�. "Nelankius su�ad�tini� rengimo kurs�, tuoktis ba�ny�ioje negalima. Draug� nuvyko � Pakruoj� ir, kas keis�iausia, kurs� baigimo pa�ym�jim� gavo t� pa�i� dien�. Jai nereik�jo dešimt vakar� vykti � paskaitas", - stebisi pašnekov�.

Tuoktis ba�ny�ioje panorusi� šiauliet� nustebino ir kitas dalykas - u� kursus tenka mok�ti. "Pasak�, kad reikia 50 lit� sumok�ti, ta�iau neaišku, tai - mokestis, ar auka. Jei mokestis - kasos aparato �ek� tur�jau gauti. O jei auka - gal aš nor�jau 100 lit� paaukot, o papraš� vos 50 lit�", - sako pašnekov�.

Nepaisant kilusi� neaiškum�, moteris su b�simu vyru buvo priimta � papildomai suformuotos grup�s kursus ir jais liko patenkinta. Dabar ji sako galinti pasakyti, kad kiekviena b�sima šeima privalo šiuos kursus b�tinai išklausyti prieš santuok�.

"Su b�simu sutuoktiniu, kurs� d�ka, išsikalb�jome apie daugyb� smulkmen�, kuri� tikrai neb�tume aptar� netur�dami kurs� s�siuvinio. Su�inojau daug itin nauding� dalyk�, ta�iau vis tiek nesuprantu, kod�l prieš vien� svarbiausi� gyvenimo �ingsni� šiaulie�iams tenka sukti galv�, kaip patekti � su�ad�tini� kursus", - sak� pašnekov�.

Santuokos sakramentas nuošird�iai r�pi tik nedaugeliui

Visoje Lietuvoje, taip pat ir Šiauli� vyskupijoje, kelerius metus poroms rengiami Atnaujintos su�ad�tini� programos u�si�mimai. Paskaitas besituokiantiems veda savanoriai, medikai, psichologai, Dievo tarnai.

Edita Gulbinien�, Šiauli� vyskupijos Šeimos centro vadov�, neneigia, kad tuoktis ba�ny�ioje panorusiems �mon�ms neretai pasi�loma su�ad�tini� kursus lankyti kit� miest� Šeim� centruose. Juk jaunikis ar jaunoji ne visada b�na šiaulie�iai. Jie � Šiaulius atvyksta studijuoti iš kit� rajon�, tad jiems pasi�loma alternatyva.

"Did�iausia problema - savanoriai ir patalpos. Mes sale turime dalintis dar su dviem vyskupijos centrais, nuomoti kit� sal� - brangu", - teigia pašnekov�.

Anot E. Gulbinien�s, gegu��s m�nes� Šeimos centre sudarytos net penkios tuoktis ketinan�i� �moni� grup�s. Vienoje grup�je yra penkiolika su�ad�tini� por�, tad jiems kursus vesti reikia penki� por� savanori�. "Reikia pravesti aštuonias paskaitas. Tai yra mil�iniškas darbas, ta�iau mes stengiam�s kiekvien� at�jus�j� priimti ir myl�ti",- teigia centro vadov�.

"A�iota�as d�l kurs� kyla d�l vienos prie�asties - mes jiems pasakome ties�, kurios did�ioji dauguma su�ad�tini� nenori gird�ti. Juk net 96 procentai norin�i�j� tuoktis jau gyvena poroje. Kai pasakome, kad tai n�ra gerai, jie pyksta, pasimeta", - sako E. Gulbinien�.

Šeimos centro vadov� teigia, kad neb�na toki� por�, kurios b�t� nepriimtos � kursus. "Pasi�lome 4-5 alternatyvas, net kursus lankyti po Santuokos sakramento", - sako ji.

O kod�l su�ad�tiniai išvis nori tuoktis ba�ny�ioje, jei nenori laikytis krikš�ioniško gyvenimo princip�? "J� pa�i� paklauskite. 80-90 proc. ba�ny�ioje nori tuoktis tik tod�l, kad gra�u. Vos viena kita pora pasako, kad jiems Santuokos sakramentas - vertyb�. B�tent per paskaitas ir atskleid�iama, kas yra Santuokos sakramentas, koks jo tikslas. Su�ad�tiniai su�ino, kad sutuoktiniai pasi�ada vienas kitam, kad santuokos negalima nutraukti. �mon�s ateina nesakydami tiesos, paskaitas - pramiega. Pasikalbi su jais ir pamatai, kad jie patys sau meluoja", - sako E. Gulbinien�.

50 lit� mokest� u� su�ad�tini� kursus Šeimos centro vadov� vadina rinkliava. Kiekvienoje šalies vyskupijoje rinkliavos dydis kitoks - specialiai nustatytas. "Tai ne auka. Kurs� lankytojai gauna knygutes, jiems dalijami s�siuviniai, patalp� nuoma kainuoja, tod�l ir rinkliava �vesta", - sako pašnekov�.

E. Gulbinien� d�iaugiasi, kad atsiranda vis daugiau �moni�, kurie nuošird�iai susidomi kursais, sprend�ia testus, kalbasi, susidraugauja. "Visi gandai kyla iš ne�inojimo. Kai �mon�s negauna informacijos, tada klysta", - teigia ji.

Greituoju b�du viskas �manoma

Vis d�lto, ne tik besituokiantieji � Santuokos sakrament� �i�ri neatsakingai. "Greituoju b�du viskas �manoma. Per vien� dien� galite kursus praeiti", - telefonu paaiškino Pakruojo dekanato Šeimos centro vadov� ir papraš� paskambinti v�liau. Suderinti susitikimo laik�...

Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis, su�inoj�s apie tokias problemas, sak� pirm�kart girdi, jog su�ad�tiniai nepatenka � kursus ir yra siun�iami � kitus miestus.

"Turiu toki� �moni� labai atsiprašyti, kad toki� problem� kyla - nebuvau informuotas. Stengsim�s spr�sti. Man taip pat g�da u� tuos kunigus, kurie, anot gand�, parašo pa�ym� iškart u� didesn� auk� ba�ny�iai. Atsiprašau ir u� juos", - sak� E. Bartulis.

Mokykloms - auksiniai tualetai

Asta STANK�NIEN�

Vos prad�j� dirbti Šiauli� miesto taryboje politikai nesutaria d�l papildom� pinig�, reikaling� mokykl� remontams. Konkursai parod�, kad statybos darb� kainos kyla, o statybos bendrovi�, dalyvaujan�i� konkursuose, ma��ja. Šiauliuose remont� laukia aštuonios švietimo ugdymo �staigos, iš kuri� - keturios mokyklos. Savivaldybei tenka stabdyti konkursus rangovams parinkti, nes statybos darb� kainos kai kada išauga beveik 2 milijonais lit�. Taip nutiko renovuojant buvusi� Šventupio mokykl�. Antr� kart� skelbiant konkurs� gaištamas darb� atlikimo laikas, o mokiniai rugs�jo m�nes� mokyklos slenks�io neper�engs.

Mokykl� renovacija: kainos kyla, darb� daug�ja, kompanij� ma��ja.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Šiauli� miesto pietiniame rajone buvusi Šventupio mokykla, dabar vadinama Gytari�, šiuo metu tvarkoma iš išor�s. Nors ir m�nesiu v�luodami, statybininkai iki liepos m�nesio �ada apšiltinti mokykl�, �rengti šildymo, elektros sistemas. Miesto politikai suka galvas, kaip baigti mokyklos vidaus remont�, nes paskelbus konkurs� � j� at�jo vos viena bendrov�.

Šiauli� miesto savivaldyb�s Investicij� ir miesto pl�tros skyriaus ved�ja Aist� �alevi�ien� sako, kad paskelbus viešojo pirkimo konkurs�, vidaus patalp� remontui kaina išaugo daugiau nei 1,5 mln. lit�, tad konkursas buvo nutrauktas. Pagal vieš�j� pirkim� �statym� antrojo konkurso metu galima tiesiogiai kviestis rangov� deryboms.

Statybos darb� rangovai, at�j� � antrojo etapo vidaus darb� konkurs� – ta pati bendrov�, kuri atnaujina ir išor�. Statybininkai sako, kad nuosekliai darbus atliks per ma�daug keturis m�nesius.

Viso pastato modernizacija ir vidaus remonto darbai kainuos beveik 7 milijonus lit�.

Šiauli� miesto meras Justinas Sartauskas sako, kad darbus svarbu prad�ti kuo anks�iau. Tai jau prieš rinkimus buvo svarstyta, bet dar nepajud�ta iš vietos. Tad �ia kalti bus ne statybininkai, o proced�ros.

Tuo tarpu Šiauli� miesto politikai raudonuoja savivaldyb�s taryb� komitetuose, pyksta, kad remontas per brangus, gin�ijasi, kiek mokykloje reikia tualet�, kiek kainuoja elektros lizdai ir panašiai. Kai kurie politikai atvirai d�sto apie galimus savivaldyb�s ir statybos bendrovi� susitarimus, apie tai, kad vienas tarybos narys iš savo prekybos centro tiekia daugum� statybini� med�iag�.

Pasak Šiauli� miesto tarybos nario Arvydo Mockaus, paskai�iavus, tos rozet�s kainuoja 200 Lt ar dar brangiau. Specialist�s net ne�ino kiek klozet� ten bus, o vieno tualeto kaina - apie 40 t�kstan�i�.

Ar Šiauli� miesto politikai leis statyti mokykloje aukso vert�s tualetus, dar neaišku. Kol kas visas s�matas reikalaujama patikrinti ir paviešinti. Šiauli� miesto savivaldyb� Gytari� mokyklos vidaus remontui tur�s rasti 4 milijonus 200 t�kstan�i�, dal� – iš kit� met� biud�eto.

Miesto savivaldyb�s Statybos skyriaus ved�jo Evaldo Vai�eli�no nuomone, savivaldyb� baiminasi ir d�l to, kad � konkurs� ateina vos vienas rangovas. D�l per didel�s darb� kainos jau nutrauktas ir Šiauli� universiteto gimnazijos remonto konkursas . Savivaldyb�s Investicij� skyriaus specialistai sp�ja, kad statybininkai da�nai nebeturi apyvartini� l�š� statybin�ms med�iagoms �sigyti, tr�ksta darbo j�gos. Ta�iau gali b�ti, kad egzistuoja specialus statybini� bendrovi� susitarimas kelti darb� kain�, o paskui, laim�jus konkurs�, dalintis darbus. Šiauliuose visiškai jau suremontuotos Gegu�i�, Liepori� mokyklos ir Romuvos bei Did�dvario gimnazijos.

Vasar� bus renovuojama ir Romuvos pagrindin� mokykla, sporto mokykla "Dubysa", lengvosios atletikos manie�as, Specialus ugdymo centras ir lopšelis - dar�elis "Sigut�". Toliau darbai bus t�siami Zokni� pagrindin�je mokykloje. Beveik visi švietimo �staig� pastatai bus renovuojami u� Europos s�jungos pinigus, ta�iau Savivaldybei taip pat teks prisid�ti.

�iemos skolos dar smaugia �iaulie�ius

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiaulie�iai dar "lai�osi" skolas u� šildym� ir vandens tiekim�. Skolos skai�iuojamos milijonais, o taikomi išieškojimo metodai �vair�s - nuo grie�t� antstoli� pagr�mojim� iki draugišk� susitarim� su klientais. Faktas - jei esi skolingas ir nenori nemalonum�, skambink abonent� skyriui ir tarkis.

UAB "Šiauli� energija" gyventoj� skola siekia 6,463 mln. lit�. Pernai ši skola buvo 150 t�kstan�i� lit� ma�esn�. Manoma, kad skol� išaugimui tur�jo �takos pabrang�s šildymas.

UAB "Šiauli� vandenys" 2011 met� I ketvirt� klient� skolos sudar� 1,171 mln. lit�. Yra 6685 skolininkai. Pernai tuo pa�iu laikotarpiu skolos siek� 1,095 mln. lit� ir buvo 8599 skolininkai, skai�iuojant fizinius ir juridinius asmenis.

"Šiauli� energijos" teisinink� ir atstov� spaudai Toma Grikštien� tvirtina, kad �mon� nesinaudoja skol� išieškotoj� ir antstoli� paslaugomis. Bendrov� turi savo teisininkus ir darbuotojus, kurie bando susisiekti su klientais ir juos paraginti susimok�ti skolas.

"M�s� klientai antstoli� paslaugomis naudojasi tik tuomet, kai skolos nepavyksta išieškoti ir po teismo", - tvirtina T. Grikštien�. - Mes nesiver�iame skol� išieškojimu ir neturime n� vieno darbuotojo, kurio atlyginimas priklausyt� nuo išieškot� skol� dyd�io."

Teisinink� tvirtina, kad vartotojas raginamas geranoriškai kreiptis � bendrov�, protingai paskirstyti skol� keliems m�nesiams ir toliau ramiai gyventi. Geranoriškai �i�rima ir � tokius skolininkus, kurie nesikreipia � bendrov�, ta�iau patys kiekvien� m�nes� sumoka bent dal� skolos. T. Grikštien� primin�, kad skola turi r�p�ti ne tik bendrovei, bet ir skolininkui.

Konfliktiškesn� situacija yra tarp "Šiauli� vanden�" ir j� klient�. Š� m�nes� nema�ai vandens vartotoj� gavo antstolio Tomo Ubarto registruotus laiškus, kuriuose raginama apmok�ti ne tik skol�, bet ir išieškojimo išlaidas. Ne vienas vartotojas teigia pav�lav�s sumok�ti vos vien� m�nes�. Kas tai - "Šiauli� vandenys" �m�si agresijos?

Šiauliet� Jolanta savaitraš�iui "Šiauliai plius" praneš�, kad vien� m�nes� pav�lavo sumok�ti mokes�ius u� "Šiauli� vanden�" teikiamas paslaugas. Jos �siskolinimas šiek tiek viršijo šimt� lit�. Moteris sako, kad dabar jos �siskolinimas siekia beveik du šimtus lit�, nes teks sumok�ti ir antstoliui. Moteris teigia persp�jimo apie �siskolinim� negavusi.

Bendrov�s Abonent� aptarnavimo ir pardavim� departamente buvo paaiškinta, kad su kiekvienu klientu, kuris paskambina ir praneša apie blog� finansin� pad�t�, yra susitariama.

Akcentuota, kad skolininkas yra net tada, kai neapmok�tas ir vienas centas. Nesvarbu, kad �mogus geranoriškai kas m�nes� perveda dal� �siskolinimo, ta�iau tai b�tina suderinti su abonent� skyriumi. Kitaip neišvengiamai teks atverti pinigin� antstoliui.

T. Ubarto kontora šiuo metu bando išieškoti skolas iš daugiau nei 200 "Šiauli� vanden�" klient�.

Teisininkai tvirtina, kad antstoliai atlieka ir tokias funkcijas kaip eiliniai skol� išieškojimo biurai. Tokiais atvejais skolininkai gali ir neb�ti oficialiai persp�ti ir sulaukti antstolio nemalon�s gana netik�tai. Klientai turi atid�iai skaityti sutartis su paslaugas teikian�iomis bendrov�mis. Jose gali b�ti nurodyta, kad klientas bes�lygiškai apmoka skolos išieškojimo išlaidas. Tuomet antstolio reikalavimas skirti ir jam kelias dešimtis lit� yra teis�tas. Civilin�s teis�s �inovai tvirtina, kad bet koks skolos išieškojimo b�das n�ra blogas, o abipusis bendrov�s ir skolininko geranoriškumas - sveikintinas.

Pabrangus metalui, daug�ja automobili� vagys�i�

Oksana LAURUTYT�

Tre�iadien� Šiauli� apskrities vyriausiajame policijos komisariate surengtoje spaudos konferencijoje pareig�nai pasid�iaug�, kad apskrityje pirm�j� met� ketvirt� u�registruota ma�iau nusikaltim�, daugelyje rajon� did�ja j� išaiškinamumas. Vis d�lto daug�ja automobili� vagys�i�. Metalo supirkimo kaina šoktel�jo kelis kartus, tad automobiliai vagiami siekiant juos parduoti metalo supirktuv�ms.

Automobiliai randami išardyti dalimis

Egidijus Lapinskas, Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadas, informavo, jog pirm�j� ši� met� ketvirt� apskrityje u�registruota 6,2 proc. ma�iau nusikalstam� veik� nei tuo pa�iu metu pernai. Šalyje nusikalstam� veik� suma��jo tik 1,3 proc., o Šiauliuose - net 12,8 proc. "Nusikalstam� veik� daug�jo Kelm�s, Akmen�s ir Šiauli� rajonuose, ta�iau šie rodikliai gr�sm�s nekelia", - sak� E. Lapinskas.

Pirm�j� ši� met� ketvirt� apskrityje nusikaltim� ištirta gana nema�ai - 65,9 proc. Li�dnesn� Šiauli� rajono situacija - �ia ištiriama vos 43 proc. nusikalstam� veik�. Prieš kelerius metus Šiauli� rajono pareig�nai pagal nusikaltim� išaiškinamum� šalyje pirmavo.

Pasak E. Lapinsko, apskrityje ma��jo nepilname�i�, grup�s asmen�, teist�, apsvaigusi� nuo psichotropini� med�iag� asmen� nusikaltim�, ta�iau daug�jo apsvaigusi�j� nuo alkoholio nusikalstam� veik�.

Vis d�lto did�iausia ne tik Šiauli�, bet ir visos šalies problema - vis daugiau pavagiama automobili�. Pasak komisariato viršininko pavaduotojo Roberto Jagmino, per pirm�j� met� ketvirt� pavogta 19 automobili� daugiau nei pernai per tris m�nesius. Šie automobiliai pagaminti 1991-1993 metais, dal� j� pareig�nai rado išardytus dalimis, kit� dal� - metalo supirktuv�se. "Pakilo metalo kainos, tod�l vagys�i� padaug�jo. Šiuo metu vykdome akcij� - tikriname legalias ir nelegalias metalo supirktuves", - sak� R. Jagminas.

Anot viršininko pavaduotojo, apskrityje vis da�niau atskleid�iami tokie nusikaltimai, apie kurios nepranešama pareiškimais. Tai nelegali prekyba alkoholiu, kontrabandiniais r�kalais, narkotin�mis med�iagomis. Pareig�nai sulaik� net 13 t�kstan�i� cigare�i� pakeli� daugiau nei pernai ir tona daugiau namin�s degtin�s.

Per tris m�nesius apskrityje nu�udyti trys �mon�s, kreiptasi d�l trij� iš�aginim�, atskleista 40 procent� vagys�i�, suma��jo suk�iavimo atvej� telefonu. Anot R. Jagmino, suk�iavim� telefonu suma��jo, nes teisme jau bus paskelbti nuosprend�iai trim didel�ms suk�i� gaujoms.

Ma��ja neblaivi� vairuotoj�

Šiauli� apskrities VPK viešoji policija per tris m�nesius u�registravo per keturis t�kstan�ius administracin�s teis�s pa�eidim� d�l viešosios tvarkos pa�eidim�, rimties trikdymo, pasirodymo neblaiviems viešose vietose. Laikinai viešajai policijai vadovaujantis Viktoras Jerem�ja teig�, kad policijai nerim� kelia nepilname�i� elgesys. Jie padar� net 360 pa�eidim� daugiau nei pernai.

V. Jerem�ja sak�, kad policija daug j�g� skiria prevencin�ms priemon�ms "Jaunimas", "Saugi� aplink� kurkime kartu" ir kitoms.

Per tris m�nesius šiemet padaug�jo � areštin� u�darom� asmen�, padaug�jo ir ginkl� turin�i� asmen�, ir prašym� išduoti leidim� ginklams laikyti. Taip yra tod�l, kad pagal �statym� reikia registruoti ir dujinius revolverius.

Keli� policijos biuro vadovo K�stu�io Di�iaus duomenimis, u�registruoti 52 eismo �vykiai, 32 �mon�s buvo su�aloti, du �uvo. Mieste �vyko 22 eismo �vykiai, did�iausia problema - �vykiai p�s�i�j� per�jose. Da�nai p�stieji eina per gatv� neleistinose vietose, tad policija rengia prevencines programas moksleiviams ir studentams bei �ada da�niau bud�ti p�s�i�j� per�jose.

Gera naujiena ta, kad ma��ja neblaivi� vairuotoj�. "�mon�s, pamat� neblaiv� u� vairo, aktyviai skambina policijai. Net �mon�s, priimdamos darbuotoj� � darb�, prašo, kad šis pateikt� iš policijos pa�ym�, ar nevairavo neblaivus", - sak� K. Di�ius.

Rimvydas Šlekys, Šiauli� policijos vadas teig�, kad nors nusikaltim� mieste ma��ja ir j� ištyrimas ger�ja, ta�iau daug�ja pl�šim�. Jaunimas buriasi � gupes ir da�niausiai apipl�šia pagyvenusius �mones ar neblaivius asmenis.

Naujiena ta, kad automobili� statymo kiemuose pa�eid�jus kontroliuos ne tik policija, bet ir Savivaldyb�s administracijos Viešosios tvarkos skyrius. Policija su specialistais �ada rengti bendrus reidus ir priimti sprendimus, kaip pa�eid�jus bausti.

Algos ma��s, ma��s ir pareig�n�

E. Lapinskas informavo, kad finansavimas policijai šiemet nesuma��jo. "Patys �inote, kiek u� t� pa�i� sum� galite nupirkti šiemet, o kiek gal�jote pernai", - komentavo jis.

D�l l�š� tr�kumo Šiauli� apskrities VPK dideli� darb� nuveikti negal�s. Šiemet ketinama apšiltinti policijos pastat� Radviliškyje. Pus� l�š� skyr� Radviliškio savivaldyb�.

Vasar� tur�t� b�ti pakeisti keli� policijos skyri� pavadinimai. Keisis juose dirban�i� �moni� pareigos, tad algos ma��s. E. Lapinsko teigimu, per metus iš Šiauli� apskrities policijos tur�t� išeiti apie 200 pareig�n�, nors jau dabar tr�ksta 5 proc. "Apskrities policijos �staigos sulauks 13-ka M. Romerio universiteto absolvent�. Taupome l�šas, skirstome �mones, ta�iau niekada nebus taip kad, sulauk� prašymo pad�ti atsakytume, kad neturime l�š� degalams ir nevyksime. Pasitik�jim� išlaikysime", - �ad�jo E. Lapinskas.

Mero planai - nauji keliai ir ba�ny�ia

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Naujasis miesto meras Justinas Sartauskas vos prieš savait� skait� savo program� naujajai Šiauli� miesto tarybai. Meras tvirtina, kad jo programa nepriklauso jokiai partijai, o numatyti darbai reikalingi visiems šiaulie�iams.

Meras Justinas Sartauskas teigia, kad jo programa nei "kair�", nei "dešin�".

Autoriaus nuotr.

Miestas turi plan�

Meras Justinas Sartauskas prisipa�ino, kad savo mero kalboje daugelyje viet� panaudojo rinkimin�s programos ištraukas. Jis Socialdemokrat� partijoje buvo atsakingas u� ši� program�. Reng� j� ir derino.

- Ar J�s� planuose yra ko nors ne�prasto? Ar numatoma dideli� kokioje nors srityje reform�?

- Miestas n�ra ne�inioje. Juk turime miesto strategin� plan�. Taip pat kiekviena partija turi savo planus, kuriuos teks spr�sti ir derinti tarpusavyje. Mano programa nepriklauso nei "kairiesiems", nei "dešiniesiems". Negalima teigti kad ji apolitiška. Manau, kad visur, kur tik diskutuojama, yra politikos. Net gatv�s asfaltavimas yra politika, nes vienu metu reikia tvarkyti ne vien� gatv�. Aš tai vadinu �kininkavimo politika, kurioje visada turi laim�ti sveikas protas, nesvarbu kuriai partijai jis atstovaut�.

- Švietimas, kult�ra ir sportas - vienas iš kertini� J�s� programos akmen�. Kai reikia u�daryti mokykl�, da�niausiai tai sprend�iama per paskutiniue Tarybos pos�d�ius, nes tokie �ingsniai politiškai nepopuliar�s. Tai statysite ar griausite mokyklas?

- Švietimas eina standartine linkme. Tai yra mums valstyb�s deleguota funkcija. O štai kult�ra ir sportas yra visai savarankiškos ir mums pavald�ios funkcijos. Akivaizdu, kad Gytariuose liks viena mokykla, ta�iau stengsim�s j� padaryti patraukli�. Gytari� mokykla persikels � buvusios Šventupio mokyklos pastat�, tuš�ias pastatas bus panaudotas. Dar neaišku kaip, bet ten tikimasi �rengti bibliotek�. Sal� skirti vaikams sportuoti. Manau, kad dalis veiklos b�reli� iš Kult�ros centro gal�t� persikelti � š� tuš�i� pastat�. Mes tikrai k� nors sugalvosime. Juk panašiai atsirado ir 2-oji muzikos mokykla, kuri puikiai prigijo ir veikia.

Atgaivinti pietin� miesto rajon�

- Deklaravote, kad rengsite daugiau rengini� pietiniame miesto mikrorajone. J�s tituluojamas ir "Ber�yn�lio" id�jiniu autoriumi.

- Turime šiaulie�iams pasi�lyti veiklos, kad �ia b�t� �domu gyventi. Pietiniame rajone gyvena did�ioji gyventoj� dalis, o veiklos beveik n�ra. P�s�i�j� takas merdi. Norisi, kad šiame rajone vykt� dalis miesto šven�i�. "Ber�yn�lis" juk prigijo. Pats ma�iau, kaip jame buvo susirink� keli t�kstan�iai �moni�. "Ber�yn�lyje" galima sukurti �aidim� sal�, kurioje �vairaus am�iaus �mon�s rast� sau veiklos. Nor��iau kad b�t� atgaivintas �v�ryn�lis, kuriame vaikai gal�t� pamatyti �vairi� gyv�n�.

- Ar visos pastangos b�t� dedamos tik � "Ber�yn�l�".

- Reikia atgaivinti ir p�s�i�j� tak�. Kaip tai padarysime, dar ne�inia. B�tu puiku suremontuoti krepšinio aikšteles. Reik�t� propaguoti ir kitas sporto šakas: bo�i�, tenis�, smigin�. Chmelnickyje (Ukraina) po atviru dangumi yra �rengti treniruokliai, kuriuos savo iniciatyva �reng� miesto meras.

- Ar planuojate miesto reikm�ms daugiau naudoti Šiauli� aren�?

- Jau yra sutarta, kad mokyklos gali naudotis arena savo renginiams, reik�t� tik u� elektr� susimok�ti. �inoma, tik tuomet, kai arena laisva. �ia gal�t� vykti tarpmokyklin�s var�ybos. Susirinkt� pa�i�r�ti ir t�veliai. B�t� labai gerai šalia Šiauli� arenos pastatyti dengt� sporto manie��, kuriame gal�t� treniruotis regbininkai, �ol�s riedulinink�s, futbolininkai. Tai kainuot� apie 10,5 mln. lit�, o nauda b�t� did�iul�. M�s� sportininkai gal�t� treniruotis ir �iem�. Kokia mes regbio sostin�, jei neturime tam s�lyg�. Tikslas - pagerinti sportininkams s�lygas. Reikia pripa�inti, kad m�s� e�erai yra puik�s. Talkšoje b�tina sutvarkyti irklavimo bazes, kad �ia gal�t� vykti var�ybos. R�kyva - puikus e�eras buriuoti. Tai jau �ino visa Europa.

- Šurmulio sulauk� pasi�lymas statyti dar vien� ba�ny�i�. Ar tik nenorite pasistatyti sau paminkl�? Jau tapo tradicija, kad socialdemokratai eina koja kojon su krikš�ionybe.

- Aš manau, kad pietiniame miesto rajone vienos ba�ny�ios nepakanka. Lieporiuose gyvena apie 15 t�kst. �moni�. Naujoji ba�ny�ia šven�i� dienomis b�na perpildyta. Faktas, kad ba�ny�ios reikia, tik klausimas, kokio dyd�io ir u� kiek.

Infrastrukt�ra skyl�ta

- Min�jote, kad reik�s pakeisti vis� ugdymo �staig� langus. Kaip dar bus gerinama miesto infrastrukt�ra?

- Daugelio did�i�j� mokykl� langai jau pakeisti, ta�iau pradin�se ir neformaliojo ugdymo �staigose ma�ai kur tai padaryta. Reikia pripa�inti, kad tai leid�ia sutaupyti energijos šaltuoju met� laiku. Taip pat b�tina sutvarkyti prie mokykl� esan�ius stadionus. Jie pirmiausia tarnaus mokyklai, ta�iau nat�ralu, kad juose sportuoja ir vietin�s bendruomen�s atstovai.

- Kokie did�iausi miesto �kiniai "skauduliai"?

- Per ši� kadencij� reikia b�tinai parengti Prisik�limo aikšt�s rekonstravimo projekt�. Sutvarkyti aikšt�s per ketverius metus nesp�sime. Šis objektas susilaukia daugyb�s politik� ir visuomen�s diskusij�. Gink�n� kapin�se reikia nutiesti vandentiek�, tada nebereik�s ve�ioti cisternomis. Kapin�s tuoj bus u�sipildytos. Nauj�j� kapini� link reik�t� nutiesti keli� - prat�sti Architekt� gatv�. Taip pat reik�t� prat�sti Sod� gatv� iki šiaurinio aplinkkelio. Nema�ai m�s� gatvi� yra prastos b�kl�, yra net �vyruot� keli�.

- Akcentavote, kad skatinsite viešum�. D�l daugumos sprendim� bus tariamasi su visuomene, �mon�s bus informuojami, tik tada bus balsuojama.

- Tarybos sprendimai turi b�ti išviešinti. Tai suteiks daugiau skaidrumo. Juk yra �inoma, ko reikia miestui. Belieka tik tai aptarti su šiaulie�iais. Reikia didinti biud�etini� �moni� atsakingum�, reikalauti personalin�s vadov� atsakomyb�s u� neteisingai panaudotas valstyb�s l�šas. Mainais u� atsakomyb� �staigos gali tik�tis didesnio savarankiškumo.

- Deklaruojate, kad reikia pad�ti verslui. Kaip tai ketinama padaryti?

- Svarbiausia yra verslui netrukdyti. Tuomet galima pagalvoti ir apie pagalb�. Galima pad�ti mokes�i� lengvatomis, suteikti kuo daugiau informacijos. Did�iausia problema, kad m�s� verslininkai, jei tik gali nemok�ti mokes�i�, tai ir nemoka. �mogus turi pats jausti atsakomyb� mok�ti mokes�ius, tuomet neteks pavyd�iai �i�r�ti � Švedijos socialin� sistem�.

Keli� � vald�i� stabdo STT filtrai

J�rat� SOBUTIEN�

Antradien� Šiauli� miesto tarybos pos�dyje paskirtas administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius bei vicemer�s Daiva Matonien� ir Danguol� Martinkien� dirbti gal�s prad�ti tik tada, kai j� patikimum� �vertins STT. Toks reikalavimas netaikomas merui, kuris yra renkamas. Proced�ra gali u�trukti ir m�nes�, nes STT pareig�nai "filtruos" norin�ius vadovauti savivaldybi� politikus visoje Lietuvoje.

Sakoma, kad jei u�daromos durys, tai reikia lipti per lang�. Taip ir su korupciniais nusikaltimais - land� visada ras. Ir ne tik lang�, bet ir duris. Nesvarbu, kad durys - antrame aukšte, o laipt� - n�ra...

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

�statymas prisimintas tik po buvusio Lietuvos pašto vadovo skandalo

"Pareiga kreiptis � Speciali�j� tyrim� tarnyb� d�l � nurodytas pareigas skiriam� asmen� patikrinimo Lietuvoje galioja jau beveik dešimtmet�. Galb�t ši proced�ra ir sukelia nepatogum� naujai išrinktoms savivaldybi� taryboms skirstant vadovaujan�ias pareigybes, ta�iau toks yra �statymas ir jis turi b�ti vykdomas", – teigia �ydr�nas Bartkus, STT Šiauli� valdybos viršininkas.

Iš ties� ši nuostata buvo �tvirtinta 2002 met� gegu��s 28 dien� priimtame Korupcijos �statyme, ta�iau jos ilgai nebuvo paisoma. �statymo reikalavimas prisimintas tik pra�jusi� met� prad�ioje. D�l suk�iavimo pareiškus �tarimus tuome�iam Lietuvos pašto vadovui Andriui Urbonui (beje, buvusiam šiaulie�iui) paaišk�jo, kad jis � valstyb�s tarnyb� pateko, nors iš buvusios darboviet�s - banko - jam teko išeiti d�l galimai neteis�t� sandori�. Tada ir susigriebta, kad � aukštas pareigas valstyb�s �mon�je buvo priimtas �mogus, ne�vertinus jo patikimumo.

Tiesa, nepalanki STT išvada politin�s karjeros neu�kerta - galutinis sprendimas, ar patik�ti vald�ios post�, priklauso partijoms, sudariusioms koalicijas ar pasirašiusioms susitarimus.

Savivaldyb�se - korupcijos �idiniai

Apklausos rodo, kad savivaldyb�s – palanki terp� korupcijai. Apie tai – pokalbis su STT Šiauli� valdybos viršininku �ydr�nu Bartkumi.

- Ar daug tyrim� d�l korupcijos savivaldyb�se J�s� valdyba prad�jo?

- Savivaldyb�s - tai �staigos, kuriose gyventojai da�niausiai sprend�ia �vairius jiems iškilusius klausimus. Akivaizdu, kad b�tent šiose �staigose rizika pasireikšti korupcijai yra did�iausia. Ta�iau reik�t� atkreipti d�mes� � tai, kad da�niausiai korupcija yra neteis�tas dviej� pusi� sand�ris. Abi korupcinio sand�rio šalys yra vienodai kaltos ir atsakingos u� korupcin� veiksm�. Ta�iau baud�iam�ja prasme geresn�s pad�ties yra asmuo, iš kurio kyšio yra reikalaujama. Netgi jei asmuo neatsispyr� reikalavimui ir dav� kyš�, ta�iau v�liau kiek �manoma grei�iau kreip�si � teis�saugos institucijas ir praneš� apie š� korupcijos atvej�, �statymas leid�ia j� atleisti nuo baud�iamosios atsakomyb�s u� papirkim�.

Rezonansine pavadin�iau byl� d�l dviej� Šiauli� miesto politik� galimai korupcin�s veiklos. Šiauli� apygardos teismas juos pripa�ino kaltais d�l kyšininkavimo, jiems skirtos ketveri� met� laisv�s at�mimo bausm�s.

Paradoksalu, kad � Speciali�j� tyrim� tarnybos Šiauli� valdyb� per 14 tarnybos egzistavimo met� kreip�si tik keli valstyb�s tarnautojai, kurie praneš� apie jiems si�lom� kyš�.

Neapsaugoti nuo susidorojimo

- Praneš� apie korupcinius nusikaltimus, prezident�s D. Grybauskait�s nuomone, tur�t� b�ti skatinami. Šiauliuose apie tok� nusikaltim� praneš�s asmuo (Pavasario gatv�s istorija) sulauk� nepalankaus ir �iniasklaidos, ir miesto politik� vertinimo. Kaip vertinate toki� situacij�?

- Vakar� valstyb�se liktume nesuprasti, jei kalb�tume apie asmen�, kurie praneša apie korupcijos atvejus, skatinim�, tuo labiau material�. Praktika ir visuomen�s apklausos rodo, kad situacija kei�iasi, ta�iau siekiant, kad gyventojai ar verslininkai aktyviai �sitraukt� � kov� su korupcija, reikia ieškoti netradicini� b�d�.

Aktuali problema šiuo metu yra pareišk�j�, kurie kreip�si � teis�saugos institucijas ir praneš� apie korupcijos atvejus, apsauga. Kalbant apie apsaug�, nereik�t� to suprasti kaip asmens apsaugos nuo galimo fizinio susidorojimo. Kovojant su korupcija atsiranda poreikis sukurti mechanizm�, kuris leist� u�tikrinti asmens, kuris praneš� apie korupcij�, apsaug� nuo administracinio susidorojimo su juo ar jo verslu. Tokios apsaugos poreikio pavyzdys - Pavasario gatv�s istorija. Yra pagrindo manyti, kad asmuo, kuris kreip�si � Speciali�j� tyrim� tarnyb� ir praneš� apie iš jo reikalaujam� didel�s vert�s kyš� ir po to savo pilietišku elgesiu pad�jo surinkti šio nusikaltimo �rodymus, ne d�l objektyvi� prie�as�i� nesulauk� palankaus miesto Tarybos sprendimo.

Seime yra u�registruotas Pareišk�j� apsaugos �statymo projektas, ta�iau jame si�lomos pareišk�j� apsaugos priemon�s dar gal�t� b�ti tobulinamos. Reik�t�, kad �statymas sukurt� ne tik darbuotojo, pranešusio apie darbdavio korupcinius veiksmus, apsaug� nuo galim� neteis�t� darbdavio veiksm� jo at�vilgiu, bet ir nustatyt� valstyb�je teisin� mechanizm�, kuris apsaugot� gyventojus bei verslininkus, pranešusius apie korupcinius nusikaltimus, nuo valstyb�s institucij� ar tarnautoj� galimo keršto j� at�vilgiu.

Korupcija "juda paskui pinigus"

- Did�iausi korupcijos �idiniai - leidim� statybai, rekonstrukcijai išdavimas, �em�s paskirties keitimas, viešieji pirkimai. Kokio pob�d�io korupcinius nusikaltimus da�niausiai tenka tirti jums?

- Tai gal�tume �vardyti kaip administracin� korupcij�. Sritis, kurioje korupcija suaktyv�ja, priklauso nuo šalies gyvenimo aktualij�. Logiška, kad esant statyb� bumui did�iausia administracin�s korupcijos rizika kyla ši� srit� kontroliuojan�iose institucijose. Kad korupcija šiose srityse egzistuoja, patvirtina ir STT Šiauli� valdybos atlikti ikiteisminiai tyrimai:

* 2010 metais Šiauli� miesto apylink�s teismas paskelb� nuosprend�, kuriuo kaltu d�l kyšininkavimo pripa�intas Šiauli� apskrities viršininko administracijos Teritorij� planavimo ir statybos valstybin�s prie�i�ros departamento Statybos ir statini� naudojimo valstybin�s prie�i�ros skyriaus vyriausiasis specialistas Z. K., kuris, �inodamas, kad Šiauli� mieste be statybos leidimo yra rekonstruojamas pastatas, per bendrinink� iš statybos darbus vykd�iusios bendrov�s direktoriaus reikalavo 2000 lit�. Z. K. kyšio reikalavo u� tai, kad nesurašyt� savavališkos statybos akto ir statybos sustabdymo akto.

* Tais pa�iais metais Šiauli� apygardos teismas pripa�ino, kad Valstybinio �em�tvarkos instituto Šiauli� filialo vyresnysis in�inierius A. Š., b�damas valstyb�s tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaud�iavo tarnyba ir suklastojo dokumentus, kuriais vadovaujantis Šiauli� rajono gyventojai buvo neteisingai atkurta nuosavyb�s teis� � �em�, t. y. neinformavus gyventojos �em� jai buvo paskirta kitoje vietoje, nei buvo numatyta.

* 2011 met� vasar� Šiauli� miesto apylink�s teismas pripa�ino, kad Šiauli� apskrities viršininko administracijos Teritorij� planavimo ir statybos valstybin�s prie�i�ros departamento Statybos ir statini� naudojimo valstybin�s prie�i�ros skyriaus vyriausioji specialist� P. G., �gyvendindama statini� projektavimo, statybos, griovimo valstybin� prie�i�r� Šiauli� rajone, tiesiogiai savo naudai iš 11 asmen� pri�m� kyšius u� atlikim� veiksm�, kuriuos ji, vykdydama savo �galiojimus, gal�jo ir prival�jo atlikti.

* Šiais metais Šiauli� miesto apylink�s teismui taip pat buvo perduotos baud�iamosios bylos d�l buvusios Šiauli� apskrities viršininko administracijos �em�s tvarkymo departamento Šiauli� rajono �em�tvarkos skyriaus ved�jos R. R., pastat� energinio naudingumo sertifikavimo ekspert�s E. B. kyšininkavimo.

Kad korupcija "juda paskui pinigus", patvirtina ir STT Šiauli� valdybos prad�ti ikiteisminiai tyrimai d�l galimai neskaidri� daugiabu�i� nam� modernizavimo proces� bei vieš�j� pastat� renovacijos. Akivaizdu, kad ten, kur yra did�iausia pinig� koncentracija, kur yra did�iausi pinig� srautai, visada bus rizika pasireikšti korupcijai.

Su verslo interesais susij� sprendimai

"Seimo nari� grup� "U� pilie�i� talk� kuriant Lietuv� be korupcijos" Šiauliuose buvo surengusi išva�iuojam�j� pos�d� apie korupcij� savivaldoje. Tai nereiškia, kad Šiauli� savivaldyb� yra labiausiai korumpuota Lietuvoje, ta�iau problem� yra ir jas b�tina spr�sti", - tvirtina Seimo nar� Agn� Bilotait�, šios grup�s nar�.

- Kod�l daugiausia korupcijos apraišk� yra savivaldoje?

Vis� pirma šiame lygmenyje priimami sprendimai yra da�niausiai susij� su verslu bei jo interesais. Labai da�nai savivaldybi� taryb� nariai nenusišalina, net jei yra svarstomi klausimai, susij� su �mone, kurioje dirba jie patys ar j� šeimos nariai.

Antra, eiliniam pilie�iui da�niausiai savo problemas tenka spr�sti vietiniu lygmeniu. Savivaldyb�s teikia daug paslaug�, o tai sudaro prielaidas kilti korupcijos rizikai, taip pat problemoms d�l vieš�j� ir priva�i�j� interes� derinimo.

Tre�ia, didel�s europin�s paramos sumos gundo nusi�engti ir Vieš�j� pirkim� �statymo nuostatoms. Didel�s vert�s viešieji pirkimai yra puiki galimyb� nes��iningiems politikams ir valstyb�s tarnautojams pasipinigauti.

Nors patys valstyb�s tarnautojai korupcij� �vardija kaip vien� svarbiausi� socialini� problem�, korupcijos prevencijos priemoni� �gyvendinti neskuba.

Da�nai savivaldybi� antikorupcin�s veiklos planuose pateiktos priemon�s yra tik "popierin�s" ir ne�inia kokiu b�du, kaip ir kada bus �gyvendintos. Savivaldyb�se n�ra atliekami projekt� antikorupciniai vertinimai, nes tr�ksta kompetencijos arba taip tiesiog yra patogiau. Deja, realios atsakomyb�s u� tok� neveiksnum� �statymai taip pat nenumato.

Savivaldos problemos yra �sisen�jusios ir sistemin�s, tod�l jas reikia spr�sti nuosekliai ir kompleksiškai, pirmiausia sutvarkant savivaldybi� antikorupcini� komisij� veiklos reglamentavim�, nes šiuo metu šios komisijos yra tik "popierin�s".

Nuo baland�io m�s� grup� planuoja aplankyti visas naujas suformuotas savivaldybi� korupcijos prevencijos ir kontrol�s komisijas, �vertinti j� veikl� ir efektyvum�.

Seimo nari� grup� "U� pilie�i� talk�, kuriant Lietuv� be korupcijos", išklausiusi savivaldybi� atstov� pasi�lymus Šiauliuose, pasitelkusi � pagalb� pa�ias savivaldybes, kompetentingas valstyb�s institucijas, jau svarsto pasi�lymus �statym� pataisoms, kurios "bedantes" antikorupcijos komisijas padaryt� daug efektyvesnes, negu yra iki šiol. Taip pat �adame teikti si�lym�, kad STT teritoriniai padaliniai atlikt� to regiono savivaldybi� sprendim� ir projekt� antikorupcinius vertinimus. Seime su darbo grupe pareng�me Tarnautoj� elgesio kodeks�, pagal kurio nuostatas elgesio standartai nustatomi ir savivaldoje dirbantiems asmenims.

Vis d�lto svarbiausia suprasti ir tai, kad vien grie�tomis �statymo nuostatomis korupcijos nepa�abosime. Labai svarbu ir pa�iai visuomenei �sitraukti � kov� prieš korupcij�. Principingumas mus visus turi lyd�ti visur.

Grafitai - teritorijos �ym�jimas ar vandalizmas?

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Grafitai vadinami "patil�i� menu", ta�iau jie da�nai "puošia" ir centrines miest� gatves. Vieni menininkai grafitus vadina urbanistiniu menu, kuriuo jaunimas gali išreikšti save, kiti - socialine yda, panašia � šun� teritorijos �ym�jim�... Šiauli� savivaldyb�s tarnautojai nori sukurti Estetikos policij�, kuri pad�t� sutramdyti miesto tepliotojus.

Grafit� pieš�jams sutramdyti planuojama �kurti speciali� Estetikos policij�.

Autoriaus nuotr.

Seimas pa�m� botag�

Seime �registruotas Baud�iamojo kodekso patais� projektas, numatantis baudas ir bausmes pastatus da�ais terliojantiems asmenims. Dabar grafitai kvalifikuojami kaip ty�inis turto sugadinimas. Nepadar�s didesn�s �alos nei 130 Lt, tepliotojas u�sitraukia tik administracin� atsakomyb�.

Seimui pasi�lytas svarstyti patais� projektas, kuriame grafit� pieš�jai, sunaikin� ar sugadin� kult�ros paveldo objekt�, apipieš� j� u�rašais, �enklais ar vaizdais, gal�t� b�ti baud�iami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisv�s apribojimu, arba laisv�s at�mimu iki dvej� met�.

Tik�tina, kad tokios bausm�s gali b�ti patvirtintos, nes vien sostin�je "patil�i� menininkai" per metus padaro milijonin�s �alos. Grafit� nuvalymas kainuoja daugiau, nei j� k�rimas.

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyrius svarsto galimybes, kaip prisid�ti prie teikiamo projekto. Šiauli� miesto savivaldyb�s dailininkas Petras Slonksnis teigia, kad norima suformuoti nauj� tarnyb� – Architekt�rin�s estetikos poskyr�, papras�iau – Estetikos policij�.

Teritorijos �ym�jimas

Si�loma tose vietose, kur buvo nuvalytas grafitas, u�rašyti - "Savivalei – NE!" su kodekso ištrauka ir nusi�engusio asmens vardu ir pavarde.

Bus paskirti atsakingi savivaldyb�s tarnautojai, turintys ypatingai aukšt� menin� kvalifikacij� ir didel� biurokratin� patirt�. Yra tarnautoj�, kuriems da�nai tenka dirbti fiziškai kenksmingomis ir rizikingomis s�lygomis, pavyzd�iui, šalia metalo suvirinimo aparat�, stovint po krano str�le. "Situacija tampa vis gr�smingesn�, o savivaliautoj� daug�ja. Tai ne tik materialin� �ala, bet ir vertybin� �ala visuomenei, kult�riniam turizmui ir gyvenimo kokybei", - piktinosi P. Slonksnis.

Aistringas grafit� menininkas Modestas atkakliai gina savo pom�g�. Jis aiškina, kad pagrindin� grafit� filosofija slypi ne spalvose ar meniniuose geb�jimuose, o teksto reikšm�je. Tai da�niausiai b�na kokio nors veik�jo parašas, kuris reiškia - "Chebra, �ia mano teritorija." Ne veltui populiariame kompiuteri� �aidime apie gangsterius viena pagrindini� u�duo�i� - pa�ym�ti sienas savo parašais.

"Grafitininkai" aršiai konkuruoja, kieno u�rašas bus da�nesnis, kas parašys aukš�iau, k� pasteb�s �iniasklaida. Var�omasi ir d�l kokyb�s - kieno grafitai spalvingesni. Šie tepliotojai treniruojasi piešti ne tik gra�iai, bet kiek �manoma grei�iau. Juk veikla - nelegali ir nusikalstama. Nupiešus tenka sprukti iš �vykio vietos kiek kojos neša.

�domu tai, kad Suomijoje rastas b�das, kaip pa�aboti grafit� pieš�jus. Helsinkyje ištis� par� dirba speciali tarnyba, kuri per kelias valandas panaikina atsiradus� piešin�. Tai reiškia, kad kiti tepliotojai meno nepasteb�s ir konkurencija baigsis.

P. Slonksnis dar neskai�iavo viet�, kuriose yra nupiešti grafitai: "B�tent tai ir b�t� naujosios policijos u�duotis: rinkti informacij�, j� �ym�tis, klasifikuoti, v�liau duomenis perduoti vadovybei, spr�sti d�l finansavimo, viešinimo, nugramdymo. Tik paskiausiai apdorota informacija b�t� atiduota savivaldyb�s tarnautojams, turintiems teis� �sp�ti ir bausti."

Valyti �domiau nei terlioti

"Pamenu, vienam legaliam piešiniui pritariau prieš kelet� met� - priešais Tardymo izoliatori� Trak� gatv�je", - prisimena miesto dizaineris. Jo nuomone, grafitams b�t� puiki vieta betonin�s arba statybin�s tvoros. Piešini� k�ryb� reik�t� grie�tai pri�i�r�ti ir tam sukurti dar vien� komisij� su kompetentingais menininkais priešakyje.

"Jau prieš Kal�das prad�jau vaikš�iojimo "akcij�" ir pasteb�jau, kad vos ne ant kiekvieno kampo "pripeizota". Dar pagalvojau - kas b�t�, jeigu reik�t� visk� sutvarkyti pa�iam?! Darbo u�tek�iau kaip da�ant Bruklino tilt� - dešimt met� � vien� pus� ir tiek pat - atgal. Ir taip iki pensijos", - pasakoja apie savo sunk� kasdienin� darb� Petras Slonksnis.

Specialistai skai�iuoja, kad, ko gero, baudos neatpirkt� �dedamo vargo ir administravimo l�š�, tod�l yra reali� pam�stym�, jog reik�t� kviesti � pagalb� r�m�jus. Juk reikia l�š� da�ams, teptukams, kop��ioms, polietileno pl�velei, transportui. "Kol nesu perda��s n� vienos sienos, negaliu labai girtis patirtimi ir �iniomis apie inventori�", - sako dizaineris.

P. Slonksnio nuomone, galb�t t� "peizoni�" valymas jaunimui patikt� ne k� ma�iau nei j� k�rimas? Galima šiai veiklai suburti mokyklas, studentij� ar kitus entuziastus.

"Estetika - sunkiai ap�iuopama s�voka, kuri �statymiškai nesutvarkyta. Kai kuriems miesto "gra�intojams" ji sunkiai suprantama. Tod�l ir sakome grie�t� "Ne!" ne tik grafitams, bet ir visokiai kitokiai saviveiklai, kuri� jau seniai tenka Šiauliuose kent�ti", - teigia kovingai nusiteik�s miesto dizaineris P. Slonksnis.

�iauli� miesto meras G. Mik�ys: "Reikia �i�r�ti � priek�"

Kit� savait� vyksian�iame Šiauli� miesto tarybos pos�dyje bus išrinktas naujas Šiauli� miesto meras. Kadencij� baigiantis meras Genadijus Mikšys sako nebesiekiantis vald�ios posto ir pasakoja, kad jo vadovavimo miestui laikotarpis buv�s labai �domus.

Iš socialdemokrato Vytauto Juškaus mero regalijas per�m�s Genadijus Mikšys jas koalicijos susitarimu perduos socialdemokratui Justinui Sartauskui.

"Šiauliai plius" informacija

- Kit� savait� baigiasi J�s�, mero, kadencija. Kaip t� laikotarp�, kur� vadovavote miestui, �vertintum�te?

- Per t� laikotarp� miestui teko išgyventi ir ekonomin� pakilim� 2007-aisiais, ir kriz�, kurios po�ymius buvo galima pajusti jau 2008-�j� viduryje. � j� greitai reagavo privatinininkai, suma�in� savo paj�gumus, o viešasis sektorius tai padar� gerokai v�liau. 2009-aisiais nesp�jome susiver�ti dir�� – biud�etas tvirtinamas metams, tad tik 2010-aisiais prad�jome gyventi pagal galimybes. 2010 met� pabaigoje pajutome šiok� tok� atsigavim� ar bent jau kriz�s stabilizacij�.

Šiauli� mieste nedarbo lygis dabar 10,5 procento. Many�iau, tod�l, kad pastaraisiais metais nebuvo dideli� �moni� bankrot�. Kita vertus, mieste per pra�jusius metus suma��jo 5000 gyventoj�. Galima sp�lioti, kad dalis pasistat� namus, išsik�l� iš miesto � rajon�, bet toki� – ma�uma, kiti – darbo emigrantai. Šiauliuose gruod�io 31 d. gyveno 120 t�kst. gyventoj�.

Labai gerai miestui, kad pasisek� gauti strukt�rini� fond� l�š�, tad gal�jome �gyvendinti daug s�kming� projekt�. Tai vis� pirma vandentiekio ir kanalizacijos tinkl� paklojimas Pabali�, Medelyno, K. Donelai�io gatv�s mikrorajonuose. Šis projektas �vertintas kaip s�kmingiausias vandentvarkos projektas, u� kur� savivaldyb� gavo "Auksin� kriv�l�". J� �steig� Savivaldybi� asociacija ir Aplinkos ministerija. 2005 metais buvo parengti techniniai projektai ir išdalyti gyventojams, tod�l kai buvo klojamas vamzdynas, beliko prisijungti. U�tat tokie geri rezultatai - pasijung� 80 proc. gyventoj�, nors Lietuvos vidurkis t�ra 18 proc. Iš kit� savivaldybi� pas mus atva�iuoja pasisemti gerosios patirties.

Kiti s�kmingi projektai - vidinio aplinkkelio (Sembos ir Pramon�s gatvi� sujungimas) nutiesimas, tolimesnis Talkšos e�ero valymas, Industrinio parko infrastrukt�ros suk�rimas, Savarankiško gyvenimo nam� �k�rimas. Šiemet prasid�s ir pirmojo Lietuvoje viešojo logistikos centro statyba. Yra skeptik�, kurie priekaištauja, kam reik�jo "kišti" pinigus � Industrin� park�, kuriame niekas nesikuria. Ta�iau kod�l nepasinaudoti europiniais pinigais - dabar turime paruoštus �em�s sklypus. Juk kriz� praeis ir tur�sime k� pasi�lyti investuotojams. O viešasis logistikos centras, Oro uostas, Industrinis parkas sustiprins Šiauli� potencial�.

- Ko vis d�lto nepavyko �gyvendinti?

- Jau aštuonerius metus vyksta procesas d�l nauj� kapini�. Detali�j� plan� rengimo, �em�s pa�mimo visuomen�s poreikiams proced�ras tikrino prokurat�ra, STT, bet joki� pa�eidim� nerado. Tas tampymasis d�l politini� motyv� kels problem� naujai vald�iai, nes po 1,5 met� Šiauliuose nebebus kur laidoti. Ir ne tod�l, kad Šiauli� miesto savivaldyb� nieko nedar�. Tai dviej� savivaldybi� – miesto ir rajono – teritorijoje �gyvendinamas projektas. Šiauli� rajono savivaldyb� pareng� bendr�j� plan�, kuris neatitinka parengto kapini� specialiojo plano, prasid�jo teisminiai gin�ai. Be to, d�l nauj�j� kapini� prieš rinkimus buvo sukeltas dirbtinis politinis skandalas. Pasekm�s - jeigu procesas nejud�s grei�iau, gali tekti tartis su Šiauli� rajono savivaldybe, kad leist� miesto �mones jos teritorijoje laidoti.

2012 metais Šiauliams suteikta teis� organizuoti Pasaulio �aidynes (TAFISA). Besirengdami joms, susiduriame su Lietuvos vald�ios abejingumu. �inoma, jas u�go�ia Pasaulio krepšinio �empionatas, bet pasirengimo TAFISAI procesas jau prasid�j�s, investuotos l�šos. Ir �aidynes turime surengti gerai, kitaip bus pablogintas Lietuvos �vaizdis.

Naujos kadencijos politikams teks u�baigti mokykl� pertvark�. Moksleivi� ma��ja ir toliau, Šiauliuose per visas mokyklas susidaryt� 500-600 tuš�i� viet�, vadinasi, išlaikome vien� mokykl�, kurioje n�ra mokini�. Ši� problem� jau reik�jo spr�sti, bet art�jo rinkimai, niekas nenor�jo priimin�ti politiškai nepopuliari� sprendim�. Šiauliai pirmieji prad�jo mokykl� pertvark�, suk�r� metodik� – pareng� sav�s �sivertinimo kriterijus. Kitos savivaldyb�s iš m�s� mokosi, perima patirt�. Buvome pionieriai, tad teko atlaikyti nemenkas pasipriešinimo atakas.

- Paskutiniame šios kadencijos Tarybos pos�dyje buvo išbrauktas klausimas d�l Šiauli� arenos koncesijos sutarties. Bijojote politin�s atsakomyb�s?

- Šiauli� arenos ir savivaldyb�s sutartis teb�ra galiojanti. Priminsiu, kad europini� pinig� negal�jome gauti, kol netur�jome arenos operatoriaus. Sutartis buvo derinama su �kio ministerija, jai pritar� Šiauli� miesto taryba. Ta�iau kai �kio ministerija pareikalavo išbraukti tas sutarties s�lygas, kurios nebuvo �trauktos � arenos operatoriaus konkurso s�lygas, pataisytas sutarties variantas Tarybai nebuvo pateiktas. Tai techninis klausimas, bet ne nusikaltimas. Iš ties� reikia pripa�inti, kad koncesijos sutarties prie�i�ros grup� neatliko savo pareigos iki galo. Bet sutarties pataisos nepakeit� koncesijos mokes�io dyd�io. Šiauli� arenos išlaikymas pats pigiausias, trigubai ma�esnis nei kitose savivaldyb�se. U� tokio pat dyd�io Panev��io aren� savivaldyb� moka 2,1 mln., u� dabar statom� Klaip�dos aren� bus mokama 2,5 mln., Šiauli� savivaldyb� koncesininkui moka 745 t�kst. lit�.

Arenos skandalas – politinis skandalas, sukeltas prieš rinkimus. Visiškai pritariu tokiai praktikai, kad kai suabejojama, ar nepa�eid�iamas viešasis interesas, kreipiamasi � prokurat�r�. Prokurat�ra pateiks savo išvadas. Ta�iau tokiu triukšmu besinaudojantys politikai, gav� atsakym� iš prokurat�ros, kad viešasis interesas nebuvo pa�eistas, apie tai nebeskelbia. Arenos sutarties vykdym� tikrino net atstovai iš Briuselio – buvo atva�iav� Europos Komisijos nariai. Tikrino kompetentingi asmenys, o ne gatv�s r�ksniai, ir pri�jo išvados, kad pa�eidim� n�ra. Tod�l naujai Tarybai tuo klausimu reik�t� baigti politikuoti. Visi �inome, kaip panaš�s "skandalai" vyksta, kai miest� bando valdyti verslo grupuot�, turinti savo �iniasklaid�, per kuri� bandanti daryti �tak� politikams. Galima pilti purv�, bet niekas prieš tokius "verslininkus" nesilankstys.

- Buvote Savivaldyb�s administracijos direktorius, po to kitoje kadencijoje buvote meras. Kada dirbti buvo lengviau?

- Atsakomyb�s našta gerokai didesn� Savivaldyb�s administracijos direktoriui – jis pasirašin�ja dokumentus, nors sprendimas buvo priimtas bendrai. Praeina penkeri metai ir keliamas skandalas - k�, direktoriau, pasirašei? Meras – tai Savivaldyb�s, Tarybos vadovas, o visus sprendimus priima Taryba. Taip, pra�jusioje kadencijoje buvo nepatvirtint� detali�j� plan�, bet tai ne vieno �mogaus sprendimas, tai – kolektyvin� atsakomyb�. Tad merui tuo aspektu lengviau.

- Naujos kadencijos Taryboje neb�site opozicijoje. K� ketinate veikti?

- Šiuo metu yra sudaryta šeši� partij� koalicija. Joje yra Liberal� ir centro s�junga, kurios narys esu. Vis d�lto laukiu baland�io 5-osios, kai mero regalijas gal�siu perduoti kitam �mogui. Atrodo, kad kalnas nuo pe�i� bus nuimtas. Liksiu Tarybos narys, bet nebegyvensiu tokio viešo gyvenimo, d�iaugsiuosi an�ku, daugiau laiko skirsiu šeimai. Ta patirtis, kuri� per aštuonerius metus �gijau savivaldyb�s politiniame gyvenime, tikrai pravers. Esu in�inierius šilumininkas, manau, kad savo �inias tikrai rasiu kur panaudoti. Dabar labai perspektyvi sritis - biokuro energetika. Veikti tikrai rasiu k�, nesilaikau �sikabin�s vald�ios k�d�s.

Visur reikia ateiti laiku ir išeiti, kol tav�s dar nesumind�. Išeiti gra�iai pabaigus kadencij�, nes mano veiklos �vertinimas buvo geras – mer� rinkimuose u��miau tre�i� viet� iš 60 savivaldybi� vadov�.

O šiaulie�iams noriu pad�koti – j�s pad�jote kurti miest�. Per aštuonerius metus jis tikrai pakeit� savo veid�, pagra��jo, sustipr�jo ekonominis potencialas. Tarybos nariams link��iau �i�r�ti � priek�, o ne gaišti laik� revizuojant senus sprendimus, Nes knaisiojimasis po praeit� nieko neduoda. Linkiu t�sti prad�tus, prad�ti naujus darbus, kurie gra�int� miest�.

Kalbino J�rat� Sobutien�

Balkonas j�s� - pinigai m�s�

Oksana LAURUTYT�

Ne�gal� vaik� auginanti garbaus am�iaus moteris pasijuto apipl�šta daugiabut� eksploatuojan�ios �mon�s "Saul�s valda". Beveik 500 lit� moteris su s�numi sumok�jo u� balkono remont�, ta�iau jo nesulauk�, o pinig� jai neskubama gr��inti. Ma�a to, moteriai siun�iami skolos lapeliai u� komunalines paslaugas. Ar "Saul�s valda", nesuteikusi paslaugos ir ta�iau pa�musi pinigus, n�ra jai skolinga?

Balkonai yra fasado dalis, bendroji nuosavyb�, tad u� j� remont� atsako visi daugiabu�io gyventojai.

D�l balkono remonto - � teismus

� savaitrašt� "Šiauliai plius" kreip�si Til��s g. 148 daugiabutyje gyvenanti Romana. Moteris sako esanti patekusi � beviltišk� situacij� - prievarta sumok�jo u� balkono remont�, jo nesulauk�, o dabar, bandant rasti teisyb�, nam� eksploatuojanti bendrov� neina � kalbas, o � jos raštus neatsako.

Ties� sakant, Romana ne vienubtel� pateko � nepavyd�tin� situacij� - kita daugiabu�io gyventoja d�l neteisyb�s jau bylin�josi teisme ir laim�jo.

L�š� iš daugiabu�io gyventoj� rinkimo istorija prasid�jo 2009-�j� rugpj�t�. Gyventojai sulauk� balsavimo biuleteni� d�l namo Til��s g. 148 balkon� remonto. Prieš tai buvo organizuotas gyventoj� susirinkimas, ta�iau jis ne�vyko. Tuomet daugiabut� eksploatavusi bendrov� "�kvedys" (dabar "Saul�s valda") praš� gyventoj� apsispr�sti, ar balkonus remontuoti išsyk, ar prad�ti kaupti l�šas, o darbus organizuoti kitais metais.

Romana su s�numi nepritar� pasi�lymui remontuoti balkon�. Pasak jos, name yra 13 but�, bet tik šeši� savininkai sutiko remontuoti. Nepaisant to, visi but� savininkai iš nam� eksploatuojan�ios bendrov�s prad�jo gauti s�skaitas. Netgi tie, kuri� butuose balkon� n�ra.

Viena gyventoja, kurios bute n�ra balkono, nemok�jo mokes�i�. Juk kam mok�ti, jei balkono neturi? J� "�kvedys" padav� � teism�, ta�iau byl� pralaim�jo. Teismas pripa�ino, kad buto savinink� neprivalo mok�ti u� daikto, kurio n�ra, remont�.

Nenor�dami, kad augt� delspinigiai, s�skaitas gyventojai apmok�jo, ta�iau nusprend� nenuleisti rank�. But�, kuriuose n�ra balkon�, savininkai pareikalautvo, kad bendrov� "Saul�s valda" gr��int� sumok�tas l�šas.

Romanos situacija dar �domesn�. Jos balkonas oficialiai pavadintas lod�ija, tad meistrai prie jos nag� nekišo. Juk jie prival�jo remontuoti tik balkonus...

"Rašiau raštus Savivaldyb�s administracijos direktoriui, bendrovei "Saul�s valda", ta�iau atsakym� nesulaukiau. Su manimi niekas nekalba", - piktinasi moteris.

Romana nor�t�, kad daugiabut� eksploatuojanti bendrov� jos sumok�t� sum� balkonui remontuoti išskai�iuot� kas m�nes� iš mokes�i� u� buto prie�i�r� ir administravim�. Apie toki� galimyb� su ja niekas nekalba, priešingai, siun�ia skolos raštelius u� nesumok�tus mokes�ius.

�statym� dviprasmiškumas - neišpasakytas

Bendrov� "Saul�s valda" - naujas daugiabu�i� administratorius Šiauliuose. Ji �sik�r� susijungus bendrov�ms "Atidumas" ir "�kvedys". Bendrov�s pavadinimas gra�us, ta�iau jos vald�ia s�di sostin�je. "Šiauliai plius" paband�ius susisiekti su vadovais ir išsiaiškinti problem�, teko skambinti net trim pasi�lytais telefonais - vieni atsiliepusieji siunt� pas kitus, kol gal� gale buvo nurodytas ryšiams su visuomene atstovo Viliaus Mackonio telefono numeris. Atstovas - taip pat Vilniuje.

"Saul�s valda" pati yra �statym� �kait�. 2000-aisiais pri�mus nauj� Civilin� kodeks� ir patvirtinus visus teis�s aktus nustatyta, kad kiekvieno buto savininkas yra atsakingas u� bendros nuosavyb�s prie�i�r�. Balkonai yra fasado dalis, bendroji nuosavyb�, tad u� j� remont� atsako visi daugiabu�io gyventojai", - sak� V. Mackonis.

O k� daryti gyventojai Romanai, jei jos bute yra lod�ija, o ne balkonas? Ji pinigus sumok�jo, ta�iau remontas nebuvo atliktas.

V. Mackonio teigimu, lod�ija nebuvo remontuota, kadangi, �vertinus jos b�kl�, buvo nuspr�sta, jog jos remontuoti nereikia. "L�šos buvo panaudotos kaip bendrasavinink�s, nes namo balkonai - bendra nuosavyb�. �statym� dviprasmiškumas - neišpasakytas, ta�iau jie tokie, kokie yra", - sak� V. Mackonis.

Aišk�ja, kad gyventojams teisyb�s reik�s ieškoti teisme. Jei vienai daugiabu�io gyventojai pavyko laim�ti, gal ir kitiems pavyks.

Nuomininkai - lyg a�aka gerkl�je

Oksana LAURUTYT�

Investav� � nekilnojam�j� turt� ir j� nuomojantys šiaulie�iai ne tik netenka �vairi� bald�, buities technikos, bet ir varsto teis�saugos duris. Nuomininkai ne tik pab�ga nesumok�j� mokes�i�, bet ir �kei�ia lombarduose but� savinink� daiktus ar butuose �kuria virtualaus sekso paslaug� biurus. D�l emigracijos laisv� but� mieste daug�ja. Kaip išvengti problem� d�l nuomojamo b�sto?

Reik�t� pasitarti ir su teisininku, ar verta kreiptis � teism�. Juk neretai išlaidos teismui gali b�ti didesn�s u� nuominink� padarytus nuostolius.

Nuomininkai - galvos skausmas

Neseniai trij� kambari� but� šeimai su trim vaikais išnuomavusiai šiaulietei paskambino kaimyn�. Moteris teiravosi, ar ši v�l išnuomoja but�, mat iš jo nuomininkai išsik�l�. Buto savininkei tai buvo lyg perk�nas iš giedro dangaus. Jos �iniomis, nuomininkai bute dar tur�jo gyventi vasar�, nors u� saus� jau buvo nesumok�j� 250 lit� nuomos mokes�io.

Šiauliet� nuvyko � nuomojam� but� ir jame nerado ne tik nuominink�, bet ir skalbiamosios mašinos, kit� asmenini� daikt�. "Kaimyn� sak� ma�iusi, kad nuomininkai išsigabena baldus. Paklausti šie atsak�, kad neišsikelia, tik baldus kei�ia. Iš tikro jie spruko man�s ne�sp�j�, nesumok�j� nuomos mokes�io u� saus� ir vasar� bei mokes�i� u� komunalinius patarnavimus. Iš viso - apie pusantro t�kstan�io lit�", - sako buto savinink�.

Pasikalb�jusi su kaimynais šiauliet� su�inojo, kad � daugiabut� buvo at�jusi dar�elio aukl�toja. Ji teigusi, kad nuomininkai kelis m�nesius nemok�jo u� vaiko ugdym� dar�elyje. Tik�tina, kad tris vaikus auginantys šiaulie�iai ne tik pab�go iš nuomojamo buto, apvog� šeiminink�, bet ir liko skolingi daugeliui kit� �moni�.

"But� nuomojau oficialiai, mok�jau mokes�ius. �inau nuominink� pavardes, kad šeimos galva dirbo tolim�j� reis� vairuotoju. Nenor�jau � policij� kreiptis d�l vagyst�s - b��iau ir sau problem� prisidariusi, ir pagail�jau ma�ame�ius auginan�ios šeimos", - sako pašnekov�.

Su policija buto šeiminink� jau tur�jo reikal�. Prieš kelerius metus, padedant nekilnojamojo turto agent�rai, ji buvo išnuomojusi but�. Mokes�iai buvo mokami tvarkingai, ta�iau vien� dien� buto šeiminink� sulauk� teis�sauginink� kvietimo. Jai buvo pranešta, kad bute buvo atlikta krata ir jis yra u�plombuotas.

Nuvykusi � policij� pašnekov� su�inojo, kad bute buvo vykdoma nelegali veikla, tiksliau, buvo teikiamos virtualaus sekso paslaugos. Prie kompiuteri� pris�dusios merginos, susisiekusios su klientais, per pajungtas kameras nusirengin�jo ir teik� kitas �vairias panašaus pob�d�io paslaugas.

Prastas "pamatas" - konfliktai ateityje

Advokato pad�j�jas Giedrius Mikalauskas sako, kad jam yra pasitaik� atvej�, kai d�l kilusi� gin�� teko konsultuoti ir nekilnojamojo turto nuomininkus, ir nuomotojus. "Nors �statymas leid�ia sudaryti sutartis �od�iu, d�l pasitaikan�io nes��iningo elgesio apraišk� visada patariama sudaryti sutartis raštu", - teigia jis.

Anot G. Mikalausko, nuomotojui ir nuomininkui reikia išsiaiškinti vienas kito tapatyb�, sutartyje nurodyti ne tik deklaruojam� gyvenam�j� viet� ir asmens kod�. Reik�t� pasidom�ti, kur asmuo u�augo, kur jo gimin�s, nes toki� informacij� b�t� galima panaudoti, jei b�t� pa�eistos teis�s. Nuomotojas gal�t� subtiliai �vertinti nuomininko turtin� pad�ti, iš darboviet�s gauti pa�ym� apie pajamas. Nuomininkas taip pat turi pasidom�ti, ar nuomotojas turi teis� nuomoti b�st� - ar yra savininkas, ar turi notaro patvirtint� �galiojim�.

Renkantis asmen�, su kuriuo gali tekti bendrauti kelerius metus, nepatartina b�ti itin grie�tu derybininku, nuomininkui iškelti itin grie�tus reikalavimus. "Neigiamas nusistatymas nuominink� vers elgtis savanaudiškai, "apgauti" nuomotoj� bet kokia kaina. �statymas �pareigoja abi puses b�ti s��iningas, bendradarbiauti ieškant išeities, ta�iau pad�jus prast� pamat�, netinkamai surašius sutart�, v�liau gali kilti problem�", - sako advokato pad�j�jas.

G. Mikalausko teigimu, b�sto nuomos sutartims notarin� forma n�ra b�tina, o sutartis registruoja nekilnojamojo turto registras. Registruoti sutart� naudinga, nes nuomos santykiai išviešinami ir tokia sutartis visada gelb�ja kilus gin�ams, pavyzd�iui, buto savininkas pardav� but�, nors su nuomininkais sutartis buvo sudaryta ilgesniam laikui. Jei viešajame registre sutartis yra u�registruota, nuomininkas išsaugo teis� gyventi tame bute. Jei sutarties n�ra, nuomininkas gali b�ti iškeldintas.

Jei sutartis u�registruojama viešajame registre, buto savininkai moka mokes�ius nuo gaut� pajam�. "Kartais nuomininkui vert�t� prisiimti ši� mokestin� našt� vien tod�l, kad nuomotojas sutikt� sutart� u�registruoti. Juk taip u�sitikrinamas didesnis saugumas", - sako advokato pad�j�jas.

�vertinti bylin�jimosi naud�

Šablonini� sutar�i� tarp nuomininko ir nuomotojo n�ra, ta�iau nuomotojas negali reikalauti, kad nuomininkas sumok�t� mokes�ius u� kelis m�nesius arba iškelti s�lyg�, kad jei, pavyzd�iui, šis pav�luos iki 20-tos m�nesio dienos sumok�ti nuomos mokest�, tai mok�s sum� u� vis� sutarties termin� � priek�. Nuomotojas tik gali paprašyti avanso, depozito kaip sutarties tolimesnio s��iningo vykdymo ir tvarkingo mokes�i� mok�jimo patvirtinimo.

G. Mikalausko teigimu, prie nuomos sutarties reikia prid�ti s�raš� daikt�, kurie lieka bute, �vertinti j� b�kl� ir nurodyti, kas daiktus perdav�, o kas - per�m�. Nuomos sutartyje vard� ir pavard� reik�t� parašyti ranka, nes vien parašo rašysenos ekspertizei gali nepakakti.

Pasitaiko, kad buto nuomininkai nemoka mokes�i� ir atsisako išsikelti iš buto, nes turi ma�� vaik�. Tokiu atveju buto savininkui d�l nemok�t� mokes�i� ir sutarties pa�eidim� reikia kreiptis � teism�. Teismo sprendimus vykdys antstoliai. "Tod�l ir patariama pasidom�ti nuominink� turtine pad�timi. Reik�t� pasitarti ir su teisininku, ar verta kreiptis � teism�. Juk neretai išlaidos teismui gali b�ti didesn�s u� nuominink� padarytus nuostolius", - sako pašnekovas.

Sutartyje reik�t� aptarti, kas mok�s mokes�ius u� komunalinius patarnavimus. Anot advokato pad�j�jo, nuomos sutartyje reik�t� nurodyti skaitikli� rodmenis nuomininkams �sik�lus ir jiems išvykus. Nuomotojai turi papildom� r�pes�i�, bet da�nai patys imasi mokes�ius mok�ti, kai nuomininkai kas m�nes� pateikia skaitikli� rodmenis ir perduoda pinigus.

�domu tai, kad komunalines paslaugas teikian�ios �mon�s sutinka su nuomininkais sudaryti sutartis d�l atsiskaitymo u� paslaugas. Tokiu atveju nuomotojams nebereikia sukti galvos - paslaug� tiek�jai skol� išieškos iš nuominink�. G. Mikalausko teigimu, elektros tiek�jai tokias sutartis sudaro, ta�iau "Šiauli� vandenys" - ne.

"Visada sutartyje reikia numatyti, kad buto nuomininkai yra atsakingi u� veikl� bute. Jei bus u�siimama neteis�ta veikla, nuomotojui gali tekti aiškintis, ar jis nebuvo bendrininkas", - sako pašnekovas.

Saviveikla baigta - "Damoklo kardas" nukabintas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Savivaldyb�s tarnautojo, dizainerio Viliaus Purono skardinis kardas p�s�i�j� bulvaro arkoje iškabojo por� savai�i�. Apie por� ton� sverianti gele�t� �mon�ms virš galv� buvo pakabinta savavališkai, prisidengiant tuo, kad kabos laikinai - per šventes. Kardas prieš por� dien� buvo nukabintas.

"Damoklo kardas" tre�iadien� buvo skubiai nukabintas.

Kard� liep� nukabinti nueinantieji

"Damoklo kardas" bulvaro arkoje gal�jo kaboti, kol b�t� nukrit�s arba naujoji vald�ia imt�si svarstyti šio k�rinio likimo. Ta�iau nueinan�ioji vald�ia nusprend� nepalikti savo "uodeg�", tad V. Puronui grie�tai �sak� nukabinti kard�.

Kardo autorius mano, kad toks sprendimas skubotas ir juridiškai nepagr�stas, ta�iau �sakymui nepaklusti nedr�so. V. Puronas sako, kad jau yra �moni� ir �moni�, kurios nor�t� �sigyti kard�, ta�iau pa�iam autoriui labiau nor�t�si papuošti Šiaulius, o ne u�sidirbti.

Ar prigijo kardas arkoje? V. Puronas negali atsakyti, ta�iau mano, kad jis b�t� prigij�s - kelios turist� grup�s jau mat� kard� ir jis juos su�av�jo.

O gal kardas bus pakabintas kitoje miesto vietoje? "Nekabinsiu savavališkai, nes pats esu prieš savival�. Tiesiog sujudinau nusistov�jusi� sistem�, kuri buvo sukurta specialiai tam, kad atmest� bet koki� iniciatyv�. Juk nieko nenutiko - pakabinau ir nukabinau. Visi kišen�se turim tiek pat pinig�, valgom t� pat�, vaikštom tomis pa�iomis gatv�mis. Turiu ir daugiau pasi�lym� miestui puošti", - teigia V. Puronas, n� neketinantis liautis �gyvendinti savo id�j�.

Architekt� neinformuota

Per kiekvien� "skardinimo" skandal� susidaro �sp�dis, kad V. Puronui negalioja taisykl�s. Jis kard� pakabino be joki� leidim� ir nesuderin�s su Architekt�ros ir urbanistikos skyriumi bei vyriausi�ja architekte Rasa Budryte. Nebuvo net �od�iu pasiteirauta miesto dizainerio Petro Slonksnio.

R. Budryt� sako, jog jai asmeniškai kardas n�ra gra�us, ta�iau nuomoni� gali b�ti visoki�: "Yra tvarka. Bet kuris menininkas gali ir turi teis� �gyvendinti savo sumanym�, ta�iau tai turi aptarti ma��j� architekt�ros form� komisija. V�liau seka politinis vald�ios sprendimas. Galima �vairiais b�dais apklausti visuomen�, menininkus, kitus specialistus."

Vyriausiosios architekt�s nuomone, toks V. Purono elgesys prilygsta savivaliavimui. Tai prieštarauja Savivaldyb�s tarnautojo etikai. V. Puronas tur�jo b�ti pavyzdys kitiems, ta�iau, �inodamas tvark�, naudojasi spragomis, o ne taisykl�mis. Anot architekt�s, m�gd�iodamas V. Puron�, kiekvienas šiaulietis gali bet kur bet kada bet k� pakabinti.

Vieni puošia miest�, kiti gadina or�

V. Puronas sako, kad jam taip elgtis leid�ia patirtis. Jis ne tik menininkas, bet ir savivaldybininkas, yra vienas iš arkos autori�, tod�l leid�ia sau eksperimentuoti - tikrinti, ar kardas toje vietoje prigis.

"Miestas Purono ar šiaulie�iu? - pats klausia kardo k�r�jas. - Minia neturi nurodin�ti, kur chirurgas turi pjauti. Kuo pasitik�s ligonis - gydytoju ar minia?"

D�l tvarkos miesto skardininku vadinamas V. Puronas atsak� maištingai: "Jei mieste yra tokia gera tvarka, tuomet parodykite man tos tvarkos vaisius. Rasime tik išsiklaipiusius šaligatvius ir ap��lusius galus. N�ra tvarkos, o popieriumi biurokratas gali bet k� u�mušti."

V. Puronas tiki, kad naujoji vald�ia b�tinai pareikalaus iš Savivaldyb�s administracijos ger� rezultat� ir tikros tvarkos.

"Lap�" pastatyta neatsiklausus visuomen�s. Kardas pakabintas nesiklausus vald�ios. Kod�l tai pavyksta tik V. Puronui? Juk Gedimino Pyrago skulpt�ra buvo nukeldinta pasitelkus policij�, o meninio projekto "Kontrapunktas" skulpt�ros taip ir nerado vietos mieste.

"Nereikia u�miršti, kad m�s� epocha - skardin�. Iš aukso ir granito niekas man neleist� kurti skulpt�r�. Aš turiu daug patirties pamušin�jant tokius projektus, ta�iau pas mus meno k�rinius ir id�jas galima sunaikinti su policija. Taip netur�t� b�ti", - sako V. Puronas.

Kod�l miestas tur�jo paremti kardo cinkavim�, o ne apmok�ti darb�, nupirkti med�iagas? "Tod�l, kad viskas turi b�ti su "cinkeliu". O jei rimtai - tai labai nedidel� �našo dalis. Mes tik nor�jome miesto vald�iai parodyti, kad ji, nesikeikiant, tuos beveik 2000 lit� ne � u�pakal� sukišo. Humoras yra vaistas nuo vis� lig�, išskyrus viduriavim�. M�s� visuomen� viduriuoja. O prieštaravimus mano id�joms pavadin�iau oro gadinimu. Oro juk nejau�iame, kol jo nepagadiname", - svarsto dizaineris.

V. Purono kardas be jokio architekt� palaiminimo iškabojo miesto centre beveik dvi savaites.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulie�iui neleid�iama rinktis

Aneta Rostovskyt�, Šiauli� universiteto Filosofijos ir antropologijos katedros d�stytoja, mato nepagarb� šiaulie�iams: "Šiauli� veidas kuriamas pasitelkus ne diskusijas, o faktus. Daiktas pastatomas neatsiklausus visuomen�s. Kod�l sakoma, kad šiaulie�io mentalitetas - skardinis, nors jo nuomon�s niekas neklausia. Ir kod�l b�tent kardas? Ar mes skardinink� ir kovotoj� miestas?"

D�stytoja nevertina menin�s skardini� daikt� vert�s, ta�iau mato, kad yra vengiama �vairov�s: "Kod�l vienas �mogus kuria miesto veid�? Niekur nediskutuojama apie tai. �inau, kad menininkai tarpusavyje daug kalbasi apie tai, ta�iau mano, jog miesto vald�ia j� tiesiog neišgirs."

A. Rostovskyt� mano, kad miesto visuomen� turi teis� išsakyti savo nuomon�, o miestas n�ra toks skurdus nei finansiškai, nei intelektualiai, kad mok�t� did�iuotis tik pigiu gigantizmu. Pašnekov� pasigedo ir meninink� plenere "Kontrapunktas" atlikt� darb�. Jie gal�jo papuošti miest�, surasti sau tinkam� viet� - neb�tinai reprezentacin�se aikšt�se ir gatv�se.

Universiteto d�stytojos nuomone, kardas buvo ne vietoje: "Aš pati n� karto n�jau po tuo kardu ir ma�iau, kad visi praeiviai vengia �engti pro arkos vidur�."

Demokratija - tvarkos forma

Zenonas Sabalys, in�inierius, visuomen�s veik�jas, Šiauli� miesto garb�s pilietis, mano, kad straipsniai apie kard� rašomi ne laiku. Dabar - tarpuvaldis. Kardas apnuogina ne tik savo ašmenis, bet ir daugyb� problem� ir lig�, kuriomis serga m�s� demokratija.

Garb�s pilietis primena, kad iš principo mieste turi veikti demokratija, ai yra tvarkos, o ne netvarkos forma. Jo nuomone, problema slypi ne tik V. Purono savivaliavimo arba meninio skonio srityje. Tinkamai neveikia ir miesto valdymo funkcijos. Abejotina ir kai kuri� politik� kompetencija.

"Kardas yra smulkmena, nors jis ir didelis", - teigia Z. Sabalys. Jis netiki, kad m�s� menininkai nesugalvoja, kaip papuošti miest�. Tiesiog tam yra kitoki� prie�as�i�. Šiauliai potencijos turi, ta�iau menininkai priversti b�ti autonomiškais. Ka�in ar jie reikalingi m�s� vald�iai.

Sakydamas "vald�ia" Z. Sabalys primena, kad turi galvoje ne tik nueinan�ius, bet ir ateinan�ius. "Dabar - politinis štilis. Visi �i�ri, kas bus vadas, ir nekreipia d�mesio � savivaliavimus. Ar tai Puronas, ar ne Puronas, savival�s b�ti negali.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

�vejai r�pinasi pakrant�mis ir keikia pri�i�r�tojus

Alvydas JANUŠEVI�IUS

�vejai skai�iuoja paskutines dienas ant ledo, o u�kalbinti neskuba pasakoti apie laimikius ir �vejybos ypatybes. Jie jau�ia nuoskaud�, nes sumoka daugiau mokes�i�, nei med�iotojai, ta�iau u� tai sulaukia tik daugyb� baud� ir apribojim�. �vejokliai gali �rodyti, kad j� yra daug. Skirsto save � tam tikras kategorijas pagal s�moningum�, ta�iau dauguma jau�ia priešiškum� med�iotoj� ir �vej� draugijoms.

�vejai, skai�iuodami paskutines dienas ant ledo, da�nai keikia ir M�D veikl�.
Andraisu TVERIJONO nuotr.

„Murziai“ ir „ne murziai“

Patyr�s �vejys Modestas sako, kad yra vadinamieji „kaimo“ �vejai. Jie �vejoja bet kuo, da�nai ne�ino elementari� taisykli� ir �vejyb� reglamentuojan�i� teis�s akt�. Šiek tiek išprus� turi iš parduotuv�s pirkt� mešker�. Dar kiti turi ne tik mešker�, bet ir specialios �rangos.

Išskirtin� �vej� kasta – karpininkai. Patyr� �vejai karpius vadina „vandens kiaul�mis“. Tai invazin� �uvis, kuri spar�iai auga ir gali kenkti nat�raliems vandens telkiniams. Panašiai introdukuoti vaivorykštiniai up�takiai išnaikino vietinius šamus Titikakos e�ere. Karpiai nuolat ryja, ardo pakrantes ir teršia. Kai kuriose šalyse yra draud�iama � vandens telkinius leisti karpius. Karpininkai profesional� akimis atrodo keistai. „Jie pagauna did�iul� visk� naikinan�i� ir teršian�i� „kiaul�“, pabu�iuoja ir paleid�ia“, – sako Modestas.

Jis yra skait�s, kad vienas did�iulis karpis u�sienyje buvo pagautas ir paleistas apie 100 kart�. Kur �ia humaniškumas?

Pl�dininkai, dugnini� meistrai, spiningistai, muselininkai. �vejus skirstyti pagal �vejybos �rank� b�t� galima dar ilgai. Muselininkai laikomi aukš�iausios klas�s �vejais. Kai visi �vejai pasitenkina alumi, muselininkai geria visk�. Jie da�nai paleid�ia �uv�.

�vejus dar galima suskirstyti � „murzius“ ir „ne murzius“. „Murziai“ neturi �vejo bilieto, traukia �uv� ir bulviniais maišais neša namo. Nesvarbu, kad katinas �uvies jau atsi�d�. Jie da�nai giriasi, kad sugavo tiek daug, jog dal� grobio teko išmesti. Tie patys veik�jai šiukšlina pakrantes. „Ne murziai“ paiso taisykli�, surenka ne tik savo, bet ir „murzi�“ šiukšles ir t.t.

„�vejoti finansiškai visai neapsimoka. Nusipirkti gerokai pigiau. Jeigu �vejoji tam, kad kuo daugiau pagautum „m�sos“ – esi „murzius“, o ne tikras �vejys“, – tvirtina Modestas.

�vej� karai

Virginijus Reutas, Kurš�n� „Ventos“ �vej� klubo pirmininkas, sako, kad klubas pri�i�ri por� karjer�, kuriuos pats ir ��uvina, tvarko pakrantes ir saugo nuo brakonieri�. Pašnekovas tvirtina, kad yra dar viena persona�� r�šis, susijusi su �vejyba – gamtosaugininkai bei Med�iotoj� ir �vej� draugija. V. Reutas abu pavadinimus parašyt� kabut�se, nes, jo nuomone, jie n�ra tokie, kaip vadinami.

V. Reutas tvirtina, kad klubo nariai ir kiti �vejai Med�iotoj� ir �vej� draugijai (M�D) su mokes�iais sumoka nema�ai pinig�, ta�iau u� tai nieko negauna: „Kiek patys susik�r�me, tiek ir turime. Pernai savo pri�i�rimuose karjeruose paleidome 600 karpi�, 1200 starki�. Mes ne�inome, kur tie m�s� sumok�ti pinigai dingsta.“

Klubo pirmininkas pastebi kad inspektoriai nedr�sta prie jo prieiti: „�ino, kad išmanau �statymus ir pakovosiu u� save. Mes turime licencij� �vejoti visoje Lietuvoje ir niekas prie m�s� negali prikibti.“

V. Reutas tvirtina, kad iš Šiauli� M�D n� vienas jo pa��stamas �vejas n�ra gav�s oficialios informacijos apie ��uvinim�, kur� u� surinkt� nario mokest� turi vykdyti M�D. Kam M�D skyriai yra pavald�s? Kur gauti informacijos apie draugijos veikl�, surinkt� pinig� panaudojim�?

��uvinimas – galai � vanden�?

LM�D pirmininko pavaduotojas dr. Egidijus Bukelskis, naujien� portalo „Etaplius.lt“ paklaustas, k� mano apie tokias �vej� nuotaikas ir informacijos sl�pim�, atsak� emocingai: „Dabar galiojanti tvarka netenkina nei LM�D, nei dabartini� vandens telkini� naudotoj�. Pirmiausia – d�l leidim� kainos. Kokia gali b�ti laisvoji rinka, kai leidim� kaina nustatyta dar 1996 metais?“

E. Bukelskis primin�, kad Vyriausyb�s sprendimu leidimas �vejoti metus negali b�ti brangesnis nei 20 lit�. Per pastaruosius metus ��uvinimo med�iagos kaina, priklausomai nuo �uv� r�šies ir am�iaus, pakilo nuo keturi� iki dešimties kart�.

Latvijoje ir Lenkijoje metinis leidimas kainuoja apie 200 lit�. E. Bukelsk� siutina tai, kad apie vandens telkinius visi „�ino“ geriau, nei bet kas kitas pasaulyje.

„Visiems Lietuvos �vejams reikia pagaliau suprasti – jeigu vandens telkiniais niekas nesir�pins, jie bus tušti. Kas kaltas, kad naujo M�g�j� �vejybos �statymo redakcija Seime guli jau trejus metus? Kyla noras vis� sistem� sugriauti, nes ji kai kam trukdo �gyvendinti tiksl� privatizuoti e�erus ir tvenkinius“, – teigia E. Bukelskis.

Reikia pripa�inti, kad kalbinti LM�D ir Šiauli� M�D atstovai yra „slid�s“ kaip k� tik ištraukti lynai. Šiauli� med�iotoj� ir �vej� draugijos valdybos pirmininkas Algirdas Baikauskas net apytiksliai negal�jo atsakyti, kiek per pastaruosius metus buvo investuota � vandens telkini� ��uvinim�. Ta�iau jis suskubo pagirti �vej� b�relius, kurie patys r�pinasi savo �vejybos plotais. Jo nuomone, kiekvienas �vejys turi b�ti nors truput� savo vanden� šeimininkas.

Kauno M�D savo smulki� veiklos bei finans� ataskait� jau seniausiai yra pateikusi viešai internete. Ataskaitoje minima ir tai, kad LM�D, per�jusi � kitas patalpas, suman� kad visus kaštus (apie 250 t�kst. lit�) tur�t� padengti �vejai. Kaunie�iai atsisak� pad�ti respublikinei tarybai ir paskai�iavo, kad jai sumok�s tik tiek, kiek priklauso – 16 t�kst. lit�.

Para�as, kurio nesinori pakartoti

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauliuose Kkovo 11-oji prad�ta min�ti Tarptautin� moters dien�. Šiauli� universiteto Humanitariniame fakultete buvo susirink� šeši Nepriklausomyb�s Akto signatarai, kurie dalyvavo Signatar� auditorijos atidaryme. Visi trumpai prisimin� dviej� dešimtme�i� senumo �vykius ir �ad�jo kuo da�niau u�sukti � ši� auditorij� vesti paskait�.

Atidaryme dalyvavo šeši Nepriklausomyb�s akto signatarai.

Autoriaus nuotr.

Sutartis trumpa - darbai ilgi

Šiauli� universiteto Humanitariniame fakultete atidaryta Signatar� auditorija. Tai jau vienuoliktoji šio fakulteto auditorija, kuriai suteiktas vardas. Atidaryme dalyvavo Nepriklausomyb�s Akto signatar� klubo prezident� Birut� Valionyt�, signatarai Donatas Mork�nas, Algimantas S�j�nas, Mindaugas Stakvilevi�ius, Romualdas Ozolas bei Stasys Kašauskas.

Renginio metu buvo pasirašyta Lietuvos Nepriklausomyb�s Akto signatar� klubo ir Šiauli� universiteto Humanitarinio fakulteto bendradarbiavimo sutartis. Ši sutartis numato, kad Lietuvos Nepriklausomyb�s Akto signatar� klubas rems fakultet� �vairia m�s� nepriklausomos valstyb�s atk�rim� ir raid� iliustruojan�ia med�iaga, informuos apie savo renginius ir kvies juose dalyvauti fakulteto atstovus. Humanitarinis fakultetas atliks mokslinius tyrimus Lietuvos nepriklausomyb�s tematika, Istorijos studij� programos studentai tur�s galimyb� atlikti �odin�s istorijos praktik�, u�rašydami Lietuvos Nepriklausomyb�s Akto signatar� prisiminimus.

Humanitarinio fakulteto dekanas Bronius Maskoli�nas primin�, kad tai jau vienuoliktoji vardin� šio fakulteto auditorija. Jau yra Mauricijaus Griškevi�iaus, Stasio Šalkausko, Mariaus Katiliškio, Jovaro, Jono Jablonskio, Vladimiro Šilkarskio vardin�s auditorijos. Yra ir auditorijos profesoriams pagerbti – Profesoriumas. Galima rasti Literat�, Mecenat� ir Rusistikos auditorijas, yra ir unikali Henkaus Hapen�kaus laiptin�. Pasirašant bendradarbiavimo sutart� B. Valionyt� šyptel�jo: "Kad sutartis labai trumpa." B. Maskoli�nas nepasimet�: "U�tat darbai bus ilgi."

"Norime gyventi gyvoje aplinkoje", - sak� dekanas. Jis primin�, kad id�ja pavadinti auditorij� signatar� garbei kilo Istorijos katedros d�stytojai dr. Birutei Kazimierai Salatkienei. V�liau ši� iniciatyv� per�m� istorikas Ar�nas Gumuliauskas. Jis akcentavo, kad Šiauli� universitetas pirmasis Lietuvoje imasi signatar� problematikos.

�od�iai tautai

Signatarai ragino susirinkusiuosius neu�miršti savo kalbos, tautos šakn�, neb�gti gyventi � u�sien�. B. Valionyt� sak�, jog sutartis pirmiausia pasirašoma su jaun�ja karta. Signatarai yra iš t�, kurie sugr��ino Lietuv� � pasaulio �em�lap�, o laisvoje Lietuvoje gimusiems �mon�ms reikia ši� laisv� išsaugoti.

"Linkiu, kad b�t� branginama Kovo 11-osios s�voka. Nor�t�si, kad visiems viduje degt� pilietinis u�taisas, kai šaknys traukia � namus ir niekada neb�na g�da, jog esi lietuvis. Pasauliui mes esame �dom�s tiek, kiek mylime savo krašt� ir tradicijas, kiek kalbame savo kalba. Kai tai prarasime, b�sime pralaim�j� paskutin� m�š�", - kalb�jo B. Valionyt�.

Romualdas Ozolas primin�, kad turi šiaulietišk� šakn� – yra kil�s iš Bazilion�. Filosofas nusprend� kalb�ti praktiškai: "Auditorija paspartins m�s� nepriklausomyb�s id�jos sklaid�, ateities t�s�. Svarbiausias dalykas – su�inoti apie t� dien� �vykius kiek �manoma daugiau tiesos. Vienas mano pasi�lym� – kasmet Kovo 11-osios išvakar�se tegul vienas signataras paskaito paskait� apie tai, kaip jis mato Lietuv�. Geriausia istorij� pa�inti per gyvus �mones."

R. Ozolas primin�, kad visas jo archyvas yra ne Vilniuje, o Šiauliuose. Med�iagos tur�t� pakakti visiems norintiems rašyti mokslinius darbus nepriklausomyb�s atk�rimo tema.

Stasys Kašauskas prisipa�ino, kad da�nai va�iuoja pro Šiaulius ir b�t� labai d�kingas, jei kas nors pakviest� u�sukti � nauj�j� auditorij� paskaityti paskait� apie nepriklausomyb�s atk�rim�. Jis taip pat palink�jo jaunimui neemigruoti visam laikui: "B�kite �ia - � tuš�i� �em� ateis kiti, kurie Lietuvai nelabai reikalingi."

Šiaulie�iai

Auditorijos atidarymo ceremonijoje buvo trys signatarai, gyvenantys Šiauliuose. Donatas Mork�nas, Šiauli� universiteto politologijos d�stytojas, prisipa�ino mielai pasinaudosiantis galimybe Politin�s minties klub� rengti �ia, Signatar� auditorijoje. Signataras primin�, kad pirmoji Lietuvos taryba, kuriai teko garb� pasirašyti Nepriklausomyb�s Akt�, profesori� skai�iumi lenk� bet kuri� v�lesn�. "Nelenktyniavome milijonieri� skai�iumi. Tikiu, kad ne tik signatarai, bet ir visi �mon�s gali duoti šiai auditorijai savo dal�. Priminsiu, kad yra signataryst�. Tai reiškia pad�ti paraš� po kuo nors svarbiu ir dr�siu. Parašo reikšm� priklauso nuo to, kieno �galiotas tai padarai. Mes atstovavome ne vien sau ar politin�ms strukt�roms, bet visai tautai", - sak� D. Mork�nas.

Signataras, poetas ir fizikas – taip pristatytas Mindaugas Stakvilevi�ius tryško s�moju. Jis prisimin�, kad šiame pastate kadaise buvo bendrabutis. Daug garsi� �moni� �ia gyveno: "1957-aisiais su studentais lipome ant šio pastato stogo pa�i�r�ti, kaip skrenda pirmasis kosminis palydovas. Ta proga ir atšvent�me – ar tik ne šioje auditorijoje. Juokai juokais, ta�iau mes, signatarai, kol b�sime gyvi, darysime visk�, kad Lietuvoje b�t� gyventi geriau, o �mon�s – dvasingesni. Ir, �inoma, stengsim�s kiek galima ilgiau nenusišnek�ti per paskaitas."

Algimantas S�j�nas primin�, kad paskaitas reikia skaityti ne tik apie Kovo 11-�j�: "Nueitas ilgas kelias iki šios datos ir pavojingi vira�ai iki Sausio 13-osios. Tuomet kiekvienas labai myl�jome Lietuv�. Nor�tume, kad nebereik�t� daugiau tokio parašo, kok� pasiraš�me mes."

A. S�j�nas prisipa�ino dabar gyvenantis kaime ir �i�rintis � Lietuv� ne nuo tarybos trib�nos, o paprasto kaimo �mogaus akimis: "Kvie�iu jus visus eiti, šviesti ir kelti. Manau, kad paskutiniai rinkimai teikia vilties, nes nebuvo tokio aršaus balsavimo "prieš". Tai reiškia, kad tautos dvasia auga, o j� išauginti – sunkus u�davinys. Anuomet mes tik d�l stiprios dvasios ir išlikome."

Laisv�s kov� generolas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Min�dami Kovo 11-�j�, tur�tume prisiminti tuos, kurie u� m�s� laisv� kovojo iki paskutin�s akimirkos. Generolas Jonas �emaitis, kur� da�nai vadina ketvirtuoju prezidentu, ir pulkai uniformuot� partizan� po Antrojo pasaulinio karo dar dešimtmet� kovojo, slapst�si ir gyveno miškuose, planavo pasipriešinimo kovas.

Iš nuotraukos �velgiantis Jonas �emaitis dar ne�inojo, kad jo gyvenimas bus paaukotas kovai u� Lietuvos laisv�.

Ketvirtasis prezidentas

Istorikai teigia, kad Lietuvoje per vis� partizaninio karo laik� �uvo gerokai per 20 t�kst. partizan�, dauguma kuri� - 16-21 met� am�iaus jaunuoliai. 1944 m. ruden� miškuose prieš Rusijos okupacij� kovojo apie 12 t�kst. Lietuvos partizan�, 1945 m. pavasar� - apie 30 t�kst, o 1946 m. vasar� - apie 4,5 t�kst.

Jonas �emaitis - vienas garsiausi� partizaninio pasipriešinimo vad�, kurio gyvenimo šaknys veda ir � Šiaulius. Prieš por� met� Šiauliuose mir� generolo s�nus Laimutis, kuriam dar teko pamatyti t�vo svajon� – laisv� Lietuv�.

Generolas J. �emaitis iš�jo � miškus kovoti u� Lietuvos laisv� 1945-aisiais. Laisv�s kovos jau buvo �sikarš�iavusios. Po met� mir� jo �mona, s�naus Laimu�io mama. S�n� teko sl�pti nuo NKVD. Laimu�iui tuo metu buvo ketveri. J� pasl�pusi partizan� ryšinink� Ona Liubinavi�ien� veik� profesionaliai. Berniukui suteik� savo pavard� ir niekam apie jo kilm� neprasitar�, net pa�iam Laimu�iui.

Teigiama, kad O. Liubinavi�ien� ne kart� band� atvesti s�n� parodyti t�vui, ta�iau kaskart suprasdavo esanti sekama.

Generolas J. �emaitis ne veltui vadinamas ketvirtuoju prezidentu. Jo pastangomis visos Lietuvos partizan� paj�gos buvo sujungtos. Tik mil�inišk� pastang� d�ka NKVD pavyko u�gniau�ti š� laisv�s jud�jim�. Kiekvienam partizanui neabejotinai gr�s� tremtis ir kal�jimas, o vadams – mirties bausm�.

Generolo vadovaujami kariai vilk�jo nepriklausomos Lietuvos kariuomen�s uniformas. Pats J. �emaitis nuolat keliavo iš vieno pulko � kit�, konspiraciniais tikslais pasivadin�s Dariaus slapyvard�iu. Partizanai savo veikl� buvo padalij� � sritis, apygardas ir rinktines. Veik� kaip tikra organizuota kariuomen�, da�nai nustebindama okupantus puikia kovos strategija. Kasdien � NKVD nelaisv� pakli�davo kovotoj� u� laisv�, tod�l bunkerius ar kitokias apsistojimo vietas partizanai keisdavo kone kas tris dienas. J. �emaitis puikiai �inojo, kad jei NKVD su�iups partizan�, j� vieta bus išduota - NKVD kankinimus retas gali ištverti.

1949 met� vasario 16 dien� Radviliškio rajono Minai�i� (dabar M�nai�iai) kaime buvo priimta politin� deklaracija. Joje teigiama, kad "atsta�ius Lietuvos Nepriklausomyb�, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina J. �emaitis". Taigi jis – ketvirtasis prezidentas. Ši deklaracija, kaip teis�tas aktas, buvo patvirtinta LR Seimo 1999 m. sausio 12 d. priimtu �statymu.

Devyneri kovos metai

NKVD n�r�si iš kailio, siekdama su�iupti generol� J. �emait� gyv�. 1953 met� gegu�� bunkeryje besislapst�s J. �emaitis buvo apsvaigintas migdan�iosiomis dujomis ir suimtas. NKVD nor�jo ne tik nu�udyti J. �emait�, bet ir palau�ti jo dvasi�, tod�l partizan� vadas buvo �sodintas � l�ktuv� ir pristatytas � Maskv� pa�iam Soviet� S�jungos saugumo vadovui Lavrentijui Berijai.

Po išsamaus Berijos tardymo ir spaudimo J. �emaitis neatsisak� savo �sitikinim� ir buvo nuteistas myriop. Prieš mirt� laisv�s kov� generolas išsak� paskutin� savo nor� - pamatyti s�n�. L. Berija atsak�, jog s�naus � Maskv� neatskraidins, ta�iau nuotrauk� parodys. Garsiausiam kovotojui u� Lietuvos laisv� prieš akis buvo pad�ta nuotrauka, iš kurios �velg� dvylikametis su pionierišku kaklaraiš�iu.

Dabar galima dr�siai teigti, kad nuotraukoje nebuvo Laimutis, o kitas berniukas. Juk generolo s�naus deramai niekas ir nesusek�. Tik eidamas tarnauti � kariuomen� L. �emaitis, tuomet Liubinavi�ius, išgirdo, kad yra bandito s�nus.

Nebuvo galima J. �emai�io nu�udyti nenugal�to. Pasibaigus teismui, partizan� vadui buvo suteiktas paskutinis �odis. Jis pasak�: "Aš, kaip ir kiti mano bendramin�iai, manau, kad Soviet� S�junga ginkluotomis paj�gomis �siver�� m�s� šal�. Š� soviet� vyriausyb�s �ingsn� laikau neteis�tu. Visus pogrind�io veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš soviet� vald�i�, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabr��ti, kad kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotoj� u� laisv� kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikyt�si humanizmo princip�. Joki� �v�riškum� aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man �inoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kuri� aš ved�iau devynerius metus, tur�s savo rezultat�."

1954 met� lapkri�io 26 dien� J. �emaitis su kitais suimtais partizanais buvo sušaudytas Butyrk� kal�jime Maskvoje.

Skai�iuojama, kad NKVD nu�ud� per 20 t�kst. partizan�.

Gyvenimas svetima pavarde

N�ra tiksliai �inoma, kada L. �emaitis su�inojo tikr�j� savo kilm�. Vieni teigia, kad prieš pat Lietuvos nepriklausomyb�s atk�rim�, kiti - prieš karin� tarnyb�. � š� klausim� gal�t� atsakyti tik ryšinink� O. Liubinavi�ien�. Gal ji išmok� Laimut� laikyti lie�uv� u� dant� prieš bet kokius tardytojus?

NKVD, v�liau - KGB nuo L. �emai�io nenuleido aki� vis� sovietmet�. Po karin�s tarnybos jaunuolis gavo puik� in�inerin� išsilavinim�. Dirbo Šiauliuose. KBG b�stin�je buvo da�nas sve�ias – kviesdavo j� pokalbiams. Niekas dorai ne�ino, gal t�v� s�nui pristatin�jo kaip did�iausi� Lietuvos bandit� vad�? O gal j� kviesdavo vis tik�damiesi patikrinti, ar �ino jaunuolis k� nors apie praeit�, ar neplanuoja sekti t�vo p�domis?

Akivaizdu, kad KGB buvo pasimetusi ir iš Laimu�io nieko nepeš�. Sibire kalin�ioms J. �emai�io seserims ne kart� keliavo provokaciniai laiškai neva nuo s�n�no Laimu�io. Seserys, �tardamos klast�, � laiškus neatsakin�jo. Kai nebuvo su�iuptas šis jaukas, seserims � Sibir� buvo atgabentas tariamas J. �emai�io s�nus. Išradingiesiems KGB karininkams išmon�s netr�ko. V�liau paaišk�jo, kad tai buvo niekuo d�tas jaunuolis iš vaik� nam�, kur� KGB pasiunt� k� nors su�inoti apie tikr�j� J. �emai�io s�n�.

Dar nepaskelbus Lietuvos nepriklausomyb�s, Laimutis susigr��ino savo tikr�j� �emai�io pavard� ir uoliai dom�josi t�vo veikla. Beveik po dešimties met� bendravimo ved� Nijol� Gaškait�. Simboliška, kad paskutinius gyvenimo metus sunkiai sergant� L. �emait� pri�i�r�jo Kovo 11-osios Nepriklausomyb�s Akto signataras šiaulietis Algimantas S�j�nas.

Tarptautinis reisas - su narkotik� kvapu

Oksana LAURUTYT�

"Neišsi�ad�k ubago terbos, lazdos ir tiurmos" - šis lietuvi� liaudies posakis kone "tapo k�nu" šiaulie�iui Aleksandrui Zapriagajevui. Mokslinius tyrimus atliekantis verslininkas prieš pusmet� pateko �, anot jo paties, "absoliu�iai marazmatišk�" situacij�. Vykstant autobusu iš Latvijos, u� s�dyn�s, kurioje s�d�jo Aleksandras, muitinink� šuo aptiko paket�l� su narkotine med�iaga. Po pusme�io nerv� tampymo ir kelioni� pas Latvijos tyr�jus Aleksandras sulauk� �inios - nekaltas.

� autobus� - paskutin� minut�

"Pus� met� trukusio košmaro net nuotykiu negaliu pavadinti. Nebuvo nei man juokinga, nei mano artimiesiems. Man gr�s� penkeri metai nelaisv�s", - pasakoja šiaulietis verslininkas Aleksandras. Tik dabar, kai vyras gavo oficial� atsakym�, kad �tarimai d�l galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje jam panaikinti, sutiko papasakoti, k� išgyveno.

�monei vadovaujantis, geopatogenini� zon� tyrin�jimais besidomintis Aleksandras turi prietais�, skirt� šioms zonoms nustatyti. Pernai liepos 23-i�j�, susisiek�s su gamyklos, gaminan�ios šiuos aparatus, atstovais, vyras vyko � Maskv� pirkti modernesnio prietaiso.

"�inojau, kad Rygoje vairuotojams kyla problem� d�l automobili� stov�jimo, tod�l � Ryg� nutariau vykti autobusu, o jau iš ten - traukiniu � Maskv�. Geriau jau b��iau vyk�s automobiliu", - dabar sako jis.

Susitikimas su gamyklos atstovais Maskvoje �vyko. Aleksandras �sigijo itin brang� prietais�, tad vakare v�l s�do � traukin� "Maskva-Ryga". Iš traukinio Latvijos sostin�je jis išlipo ryt� ir su�inojo, kad po 10 minu�i� � Šiaulius išvyksta per Europ� va�iuojantis autobusas.

Vyras skubiai nusipirko biliet� ir pats paskutinis �lipo � autobus�. Konduktor� keleivi� s�rašus jau buvo gavusi, juose Aleksandro pavard�s nebuvo. Ji jam liep� s�stis kur nori, tik �sp�jo, kad Jelgavoje gali tekti pers�sti kitur, nes gali �lipti keleivi�, kuri� vieta nurodyta biliete.

"Jelgavoje keleivi� ne�lipo, tad likau s�d�ti kur s�d�j�s. Susikroviau daiktus prie lango, pats s�d�jau šalia pra�jimo, kol priva�iavome Latvijos ir Lietuvos pasien�. Va tada ir pras�d�jo..." - prisimena jis.

Prie koj� atsigul� muitinink� šuo

� autobus� �lipo muitininkai, tikrino keleivi� pasus ir tai, k� jie ve�asi. Aleksandras tetur�jo fotoaparat� ir prietais� d�kle. "Prie man�s pri�jo pasienie�i� šuo ir atsigul�. Tada pasienietis u�kišo rank� u� s�dyn�s prie lango ir iš ten ištrauk� nedidel� paket�l�. V�liau tyrimo metu paaišk�jo, kad ten buvo du paket�liai "kanap�s", sumaišytos su tabaku. Išsyk man u�d�jo antrankius ir išved� iš autobuso. Ne�sivaizduojate, koks šokiruotas buvau", - sako jis.

Autobusas buvo sulaikytas dvi valandas, o Aleksandras su antrankiais, pro langus fotografuojamas smalsi� keleivi�, dvi valandas "kep�" saul�je. Jis buvo nuve�tas atgal � Ryg�, kur j� apklaus� tardytojas. Buvo paimti piršt� antspaudai ir kraujo bei šlapimo m�giniai, reikalingi nustatyti, ar vyras nevartoja narkotini� med�iag�.

"Buvau ramus - ner�kau "�ol�s", nevartoju koki� nors kit� narkotini� med�iag�. Sportuoju, stengiuosi gyventi sveikai. Ir patekau � toki� situacij�!" - dabar jau šypsosi jis.

Tiesa, vyras sako, kad vos tik buvo sulaikytas, patyr� psichologin� spaudim�. Jo niekas neklaus�, ar paket�lis jo. "Kam? Kur? Kada? Ar vartoji? Tau penkeri metai kal�jimo u� tai gresia!" - gird�jo pašnekovas.

Aleksandras sako su�inoj�s, kad "gabeno" penkis gramus "�ol�s" ir u� tarptautin� kontraband� tur�si�s atsakyti. "Dreb�jau iš susijaudinimo, bet v�liau susikaupiau - prisiminiau išmoktas pamokas. Aš lankau oratorinio meno klub� "Toastmasters", esu vienas jo k�r�j� Šiauliuose. Klube mokoma jaudul� valdyti, mokoma net susijaudinus skland�iai d�styti mintis, kalb�ti mandagiai ir draugiškai. Be to, autobuse skai�iau D. Karnegio knyg� "Kaip �sigyti draug� ir daryti �tak� �mon�ms". Šios �inios pravert� kalbant su pareig�nais", - sako jis.

Kai Aleksandras pareig�nams išd�st� savo �vykio versij�, šie j� paleido, tik liep� niekur neišvykti iš nam� Šiauliuose. Iš Rygos � Šiaulius vyr� parve�� verslo partneris, o Aleksandras tik�josi, kad Latvijos pareig�nai j� paliks ramyb�je, tuo labiau kad jie pasak�, jog jei jis per devynis m�nesius nesulauks pranešimo, vadinasi, yra nebe�tariamas padar�s nusikaltim�.

Kelion�ms - 1,5 t�kst. lit�

Prieš pat Naujuosius pašnekovas sulauk� pranešimo, kad byla perduota tirti, tad jis kvie�iamas atvykti. Aleksandras svarst�, ar nereik�t� susirasti advokato, ta�iau ši� mint� atmet�. Juk yra nekaltas, tik aplinkybi� auka, tod�l teisingumas turi triumfuoti.

Vyras v�l vyko � Ryg� ir v�l aiškino, kad vyko � Maskv� verslo reikalais. Tikino, kad jis rimtas �mogus, kad yra socialiai atsakingas. Juk b�t� absoliu�iai kvaila ve�antis itin brangi� aparat�r� ir �inant, kaip Rusijos muitin� krato keleivius, gabentis ka�kokios "�ol�s".

Tyr�jas pasak�, kad Aleksandras gali b�ti ramus – jo byla aiški, tikima, kad jis nekaltas. Po Nauj� met� vyras v�l sulauk� kvietimo atvykti.

"Gyvenau patirdamas nuolatin� �tamp�. �mon� pl�t�me, k�l�m�s � naujas patalpas. Paradoksalu, kad naujas patalpas parinkome priešais teism�, tod�l man nebuvo labai juokinga", - sako jis.

Aleksandrui tre�i� kart� teko vykti � Latvij� aiškintis. "Niekaip nesupratau, ko jie neatstoja. Tyr�jui nuve�iau mobiliojo telefono pokalbi� u� vis� liep� išklotin�. Nor�jau �rodyti, kad nei aš � Latvij� kam nors skambinau, nei man kas nors skambino. Tre�ias tyr�jas pasak� nesuprantantis, kod�l man�s niekaip ramyb�je nepalieka, suteik� vilt�, kad byla bus nutraukta", - sako jis.

Ir visai neseniai, prieš tris savaites, pašnekovas sulauk� laiško, kad jam �tarimai d�l galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje panaikinti.

"Visos šios istorijos, trukusios pusmet�, metu tikrai ne vienas plaukas pra�ilo. Paskai�iavau, kad tris kartus vykdamas � Latvij� bei negal�damas išvykti � planuot� kelion�, kuriai bilietus buvau �sigij�s, patyriau apie pusantro t�kstan�io lit� nuostol�. Ne�tik�tina, kokioje situacijoje gali atsidurti. Liaudies posakiai kartais tikrai pasitvirtina", - sako jis.

Narkotini� med�iag� paplitimas did�ja

Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuot� nusikaltim� tyrim� biuro viršininkas Remigijus Dereškevi�ius teigia, kad Šiauli� apskrityje, palyginti pra�jusius ir 2009-uosius metus, nusikaltim� ir baud�iam�j� nusi�engim�, susijusi� su narkotini� med�iag� laikym� ir gabenimu, padaug�jo kone du kartus - 43,7 proc. "Tai reiškia, kad ir policija geriau dirba, nes daugiau atskleid�ia bei ištiria nusikaltim� ir nusi�engim�", - teigia jis.

Pernai Šiauli� apskrityje atskleisti 156 nusikaltimai ir baud�iamieji nusi�engimai, susij� su narkotin�mis med�iagomis. Daugiausia šio pob�d�io nusikaltim� apskrityje nustatyta Šiauliuose ir Radviliškyje. Labiausiai paplitusios narkotin�s med�iagos - "�ol�", amfetaminai ir metamfetaminai.

R. Dereškevi�ius teigia, jog � Šiauli� apskrit� "�ol�" da�niausiai atgabenama iš Olandijos, Ispanijos ir Belgijos. Sintetiniai narkotikai "atvyksta" iš Belgijos, Olandijos ir Lenkijos.

Šiaulietis verslininkas Aleksandras Zapriagajevas pusmet� gyveno �tampoje. Jam teko Latvijoje �rodin�ti, kad u� keleivio s�dyn�s tarptautiniame autobuse rasta "�ol�" - ne jo.

Aleksandro ZAPRIAGAJEVO asmeninio archyvo nuotr.

Kas imsis vald�ios vairo?

J�rat� SOBUTIEN�

Rinkim� nakt� prasid�j� m�ginimai sulipdyti valdan�i�j� koalicij� kol kas bevaisiai. Tre�dal� Šiauli� miesto tarybos nari� mandat� (iš 31 – 10) gav� socialdemokratai su dar anks�iau � koalicij� pasisi�liusiais socialliberalais (rinkimuose gauti 3 mandatai) n�ra paj�g�s be kit� partij� paramos suburti valdan�i�j� daugum�.

Kas bus u� miesto vald�io vairo, kol kas neaišku.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Iki tol vald�ioje buvusi partija "Tvarka ir teisingumas" (4 mandatai), Liberal� ir centro s�junga (3 mandatai) ir T�vyn�s s�junga (4 mandatai) be kit� partij� paramos taip pat negali sudaryti valdan�iosios daugumos. Aiškios pozicijos iki ketvirtadienio vakaro dar nebuvo išsak� Liberal� s�j�d�io, pirm�kart patekusio � Taryb� (rinkimuose laim�ti 2 mandatai), atstovai bei Darbo partijos Šiauli� skyriaus vadovai. Ši partija savo politin� biografij� papuoš� trim vietoj anks�iau tur�t� dviej� mandat�. Du savarankiški kandidatai - Stasys Tum�nas ir Art�ras Visockas – politikos vilkams neatrodo �dom�s.

V�l opozicija?

Trij� partij� - "Tvarkos ir teisingumas", Liberal� ir centro s�jungos bei T�vyn�s s�jungos – iniciatyva m�ginta sudaryti atsvar� dešimt mandat� iškovojusiems socialdemokratams bei trim socialliberalams. Valdan�iojoje daugumoje buvusios partijos pakviet� prisijungti miesto politikos naujokus Liberal� s�j�d�io atstovus. Darbo partijos atstovai, iki tol buv� miesto vald�ioje, senajai daugumai nieko tikra nepa�ad�jo. Tad buvusi pozicija rado išeit� – pasi�l� socialdemokratams mero post�.

"Derybos prasideda nuo balto lapo, o dabar šešiolikos �moni� koalicija nori, kad vald�ia tekt� jiems, o mums, socialdemokratams, likt� guzai", - apie pasi�lym� socialdemokratams atiduoti mero post� "S plius" �inioms sak� Edvardas �akaris.

Prieš rinkimus kalbintas Seimo narys nesl�p�, kad savo mandat� sutikt� mainyti tik � mero post�. Ta�iau naujai formuojamos koalicijos si�lymas jam nepasirod� viliojantis. Socialdemokrat� Šiauli� skyriaus pirmininkas �siplieskus aistroms išva�iavo � Vilni�. O mero post� �iniasklaida �m� matuoti socialdemokratams Arvydui Mockui ir Justinui Sartauskui.

"Neforsuojame, laiko dar yra, - paklaustas, k� mano apie b�sim�j� koalicij�, sak� J. Sartauskas. – Pirmadien� gr�š skyriaus pirmininkas E. �akaris ir tarsim�s. Derybos turi b�ti solid�ios. Kad b�sime valdan�ioje daugumoje, esu beveik tikras. Rink�jai mumis pasitik�jo, gavome dešimt bals�. Kitoms partijoms tur�t� b�ti g�da, jei m�gint� mus apeiti ir palikti opozicijoje."

Tyla prieš audr�?

"Grei�iausiai visiems atrodo, kad dar yra daug laiko, - paklaustas, kod�l iki šiol nepavyksta "sukibdyti" valdan�iosios daugumos, sako T�vyn�s S�jungos-Lietuvos krikš�ioni� demokrat� Šiauli� skyriaus vadas Jonas Bartkus. – Nesame šiuose rinkimuose pirmi, tod�l ir laukiame pasi�lym�. Jei b�tume buv� pirmi, tai ir si�lytume." J. Bartkaus teigimu, valdan�ioji koalicija šiuose rinkimuose gavo 17 bals�, vadinasi, rink�jai n�ra jais nusivyl�. Tiesa, tarp ši� suskai�iuot� bals� – ir socialliberal� mandatai.

Klausim�, kod�l � valdan�i�j� koalicij� jie nekvie�ia socialliberal�, J. Bartkus atremia: "Jie patys pasirinko, prieš rinkimus paskelb�, kad � koalicij� eis su socialdemokratais. Nors buvo valdan�iojoje daugumoje, u��m� postus."

Darbo partijos, Liberal� s�j�d�io neapsisprendimas J. Bartkaus nestebina: "Mes, trys partijos - "Tvarka ir teisingumas", Liberal� ir centro s�junga ir T�vyn�s s�junga, dirbome kartu ketverius metus, tad klausimus išmokome spr�sti greitai, vienas kit� puikiai suprantame. Liberal� s�j�dis – jauni, nepatyr�, tad ilgai svarsto. Manau, kad nuspr�s teisingai. Kod�l neapsisprend�ia Darbo partijos atstovai? Man �inoma, kad Darbo partija, partija "Tvarka ir teisingumas", socialdemokratai rengia susitarim� nacionaliniu lygiu. Matyt, šiaulie�iai laukia, k� "centras" nuspr�s."

Anot J. Bartkaus, jei rinkimuose b�t� laim�jusi j� partija, tai ji ir gal�t� diktuoti. Bet dabar yra kitaip - konservatoriai mieste liko treti. "M�s� manymu, Vladas Damulevi�ius - tinkamiausias kandidatas b�ti administracijos direktoriumi. Bet tai - deryb� klausimas. Tarsim�s, nes negalime diktuoti s�lyg�", - sak� J. Bartkus.

"Svarbu dirbti miestui"

"Stabilumas - santykinis dalykas, - sako partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Šiauliuose Vidmantas Japertas. - Aišku, m�s� partija turi nor� - b�ti valdan�iojoje daugumoje ir tur�ti mero pozicij�. Bet negalime tapatinti partijos su konkre�ia politine pareigybe. Šiaulie�iams b�t� geriausia, jei suburtume pla�i� koalicij�, kuri b�t� stabili, o jos sprendimai b�t� naudingi miestui."

Rajone daugiausia bals� gavusieji prie vald�ios neprileid�iami

Šiauli� rajone situacija panaši - daugiausia bals� gavusiai partijai - valstie�iams liaudininkams - gali tekti tenkintis opozicijos vaidmeniu. Šiauli� rajono savivaldyb�s mero regalijomis v�l �ada pasipuošti dabartinis Šiauli� rajono meras, socialdemokratas Algimantas Gaubas. Socialdemokratai gavo septynis balsus ir kartu su Darbo partija, T�vyn�s s�junga bei partija "Tvarka ir teisingumas" �ada sudaryti koalicij�. Keturios partijos taryboje tur�t� 16 mandat� iš 25. Opozicijoje, kaip ir dabartin�je Taryboje, likt� valstie�iai liaudininkai ir dvi vietas gav�s Liberal� s�j�dis. Iki šiol Šiauli� rajono taryboje buvo 27 vietos. Suma��jus gyventoj� skai�iui liko 25. Pagal �statymus ma�iau ne tik mandat�, bet ir post� - po vien� mero ir administracijos direktoriaus pavaduotoj�. Pasikeitus �statymui, Tarybos nariai nebegali b�ti mero patar�jais. Kas ketverius metus valdys Šiauli� rajon�, paaišk�s baland�io prad�ioje.

Virtualus pasaulis u�valdo naivuoli� gyvenimus

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Lietuv� sudrebino nelaim�, kurios u�uomazgos prasid�jo socialiniame tinkle "Facebook". Susipa�ino ir susitiko du jaunuoliai – keturiolikmetis vaikinas ir trylikamet� mergait�. Pasimatymas baig�si tragiškai. Mergina nu�udyta, o vaikinui – sugadintas gyvenimas. Tuomet visuomen� sukruto. K� daryti? Drausti? Bausti? Pasmerkti? Psichologai pastebi anonimišk� dr�s�, naiv� patiklum� komplimentais ir si�lo skiepyti kritišk� m�stym� nuo ma�ens.

Pa�intys internete – tarsi paralelinis gyvenimas, kuriame gali tapti bet kuo.

Patirtis u�augina šarvus

Student� Raminta sako, kad bendravimas internetu ir trumposiomis �inut�mis j� gerokai pakeit�: "Dar ankstyvoje paauglyst�je prad�jau bendrauti su vaikinuku. Susirašin�jom laiškais, �inut�mis. Patikome vienas kitam, planavome vasar� susitikti. V�liau pasirod�, kad jis turi mergin�. Man nieko nesak�, nes nenor�jo skaudinti. Pati daugyb� kart� si�liau nesiaukoti d�l man�s, ta�iau buvo siaubingai skaudu."

Raminta pasakoja v�liau susirašin�jusi su keletu vaikin�. Iš prad�i� - draugiškai, lengvai. V�liau - nekaltas flirtas, plep�jimas telefonu ištisas valandas. "Buvau tada gal penkiolikos. Su vienu susitar�m susitikti. Pasipyl� meil�s laiškai, skambu�iai, bemieg�s naktys. Istorija kartojosi iš naujo. Jis susid�jo su kita mergina. Paliko mane ant ledo. Tai mane smarkiai paveik� ir pakeit�. Pasimokiau, u�tenka. Dabar susiradau draug� internetu. Susitikome. �inau, kad juo galiu pasitik�ti", - dalijasi prisiminimais mergina.

Šešiolikmet� �ivil� atviravo, kokius "pasi�lymus" kasdien tenka jai išklausyti. Vaikinai "kabina" gana netašytais b�dais. Vieni iškart parašo, ko nor�t�, pavyzd�iui, sekso, vienkartini� santyki� arba tiesiog artimiau susipa�inti. "B�na miela, kai pirmiausia susipa��stame artimiau, ir tik po to sprend�iame, ar kopsime toliau, ar liksime draugai. Bendraujant iš prad�i� padorumas svarbus, o v�liau gali pasisukti �vairiai", - atviravo �ivil� ir prisipa�ino dar n�jusi n� � vien� pasimatym�, � kuriuos kviet� internetiniai don�uanai.

Naivumas

Kai kuri�, ypa� jaunesni� virtuali� pa�in�i� m�g�j� argumentai kvepia absurdu. Mergina, paklausta, kod�l �d�jo nuotrauk�, kurioje ji kl�po atklotoje lovoje ir d�vi siaur� maudymosi kostium�l�, atsak�, jog tokios nuotraukos padeda atsirinkti kult�ringus ir vulgariuosius.

Kitos paprieštaravo tokiam pasiteisinimui – jei nori ma�iau nepadori� pasi�lym�, tai apsirenk. Akivaizdu, kad padorumas ir mandagumas pa�in�i� svetain�se yra lygiai toks pat deficitas kaip ir naujien� portal� skaitytoj� komentaruose. B�t� nes��ininga visas blogybes priskirti vaikinams, nes šie, prisideng�, anonimiškumo kauke, rašo ir kalba visk�, ko niekam nepasakyt� � akis. Merginos irgi moka siekti savo tiksl� da�nai nepagalvodamos, kad provokuojan�ios j� nuotraukos gali atsidurti raudonuosiuose puslapiuose suaugusiesiems.

Septyniolikmet� Roberta suskirst� pa�in�i� svetain�se "mirkstan�ius" vaikinus � kategorijas: ištvirk�, drov�s, stokojantys d�mesio, neturintys k� veikti. Da�niausiai pa�i�us nemaloniausius pasi�lymus teikia 28-40 met� vyrai. Si�lo susitikti d�l sekso, pa�aisti per kompiuterio kamer�. Normaliau rašo sšiek tiek jaunesni (19-24 m.). Jie nori susitikti kavos išgerti, pabendrauti, nueiti � film�. Neturintys k� veikti rašo: "K� veiki, kaip sekasi?" Robertai pats šlykš�iausias pasi�lymas buvo permiegoti su rašiusiojo asmens šunimi.

Yra nema�ai por�, kurias suved� internetin�s pa�intys ir kurios puikiai sugyvena jau ne vienerius metus. Šiaulie�iai Saulius ir Emilija neseniai susilauk� antrojo k�dikio. J� pa�intis prasid�jo internetin�je pa�in�i� svetain�je, kurioje praleido ne vienerius metus. Kai pora apsisprend� b�ti kartu, sutartinai ištryn� savo anketas ir jau nebe�aid� joki� viliojimo �aidim�.

Dr�suoliai anonimai

Psichologas Ar�nas Norkus si�lo nuo ma�ens ugdyti atsparum� anonimini� "don�uan�" meilikavimui.

Autoriaus nuotr.

K� psichologas gal�t� pasakyti apie �mog�, kuris s�di prie kompiuterio "pasisl�p�s" netikra nuotrauka, vardu ir am�iumi, Kaip anonimiškumas veikia �mog�? K� apie tai mano Vš� "�ingsnis po �ingsnio" psichologas Ar�nas Norkus?

- Anoniminis bendravimas socialiniuose tinklalapiuose leid�ia b�ti tuo, kuo tu esi iš ties�, arba tuo, kuo nor�tum b�ti. Leid�ia nusimesti socialinius suvar�ymus, keliamus t�v�, visuomen�s, aplinkini�, nepaisyti reikalavim�. Anonimiškumas leid�ia �veikti drovum�, nepasitik�jim� savimi. Taip galima sulaukti d�mesio. Kartais - nuoširdaus, kartais – klastingo, bet taip reikalingo ir geid�iamo, kai jo tr�ksta realiame gyvenime. Anonimiškumas padeda nusimesti kauk� ir tapti tuo tikruoju "Aš" arba j� u�sid�ti ir tapti pageidaujamuoju "Aš". Ir vienu, ir kitu atveju tenkinami vidiniai asmenyb�s poreikiai: saviraiškos, pripa�inimo, priklausymo, meil�s. Blogyb� ta, kad tai netikras tenkinimas. Tai m�gd�iojimas to, ko siekiame realiame gyvenime, bet negauname. Tu juk ne�inai, ar anonimas, u�raš�s ant tavo "sienos" - "kokia tu faina", nekikena � kumšt�.

- K� patartum�te �mon�ms, kurie, susipa�indami internete, jau�iasi apgaudin�jami?

- Moterims - elgtis taip, kaip tokiomis situacijomis elgt�si realiame gyvenime – oriai, be agresijos. Vyrai nusivils ma�iau, jei tur�s omenyje, kad po gra�uol�s nuotrauka gali slyp�ti bet kas. Netgi neb�tinai moteris. Pasinaudokite tomis pa�iomis kompiuteri� technologijomis - pasi�lykite pabendrauti per kamer�, �sitikinkite, panaikinkite anonimiškum�. Aišku, reik�s dr�sos atskleisti ir save.

Daugiau kritiško m�stymo

- Neseniai keturiolikmetis nu�ud� trylikamet�, su kuria susipa�ino socialiniame tinklalapyje ir nusprend� susitikti.

- Manau, pastaruosius atvejus, kai d�l internetini� pa�in�i� nukent�jo jauni asmenys, s�lygojo nepatyrimas, socialini� �g�d�i� stoka bei siekis patenkinti poreikius. Gal jiems tr�ko pripa�inimo, �vertinimo, artumo, meil�s? T�vai moko vaikus nepasitik�ti svetimais, nesileisti su jais � kalbas, saugotis, bet pamiršta tuos pamokymus perkelti ir � internetin� erdv�, prieš tai pasakydami - aš tave myliu, tu man r�pi.

- Ko reik�t� saugotis jaunuoliams pa�in�i� portaluose?

- Pernelyg stipraus entuziazmo, per didelio palaikymo, pernelyg stipriai reiškiamo susi�av�jimo. Aišku, tai traukia, bet visada reikia susim�styti - ar realyb�je aš nors kart� patyriau tai? Ar �mon�s link� taip elgtis? Internete, kaip ir gyvenime, pasaulis gali b�ti gr�smingas, tod�l reik�t� daugiau �tarumo, kritiškumo. Jei naujas internetinis draugas si�lo susitikti vieniems nuošalioje vietoje, siekia pavaišinti alkoholiu, paklauskite sav�s - ko jis tikisi? Bendravimo, palaikymo, meil�s ar ko nors kito? Rad� atsakymus, pasijusite saugesni.

Psichologas teigia, kad internete tvyrantis anonimiškumas yra savotiškas buvimas minioje, kuris suteikia bendrumo poj�t�, bet išlaisvina agresij�, suma�ina atsakomyb�, padidina nebaud�iamumo poj�t�. Gyvendamas realyb�je �mogus išmoksta kontroliuoti savo instinktus. Internete, kaip ir minioje, jie išlaisv�ja, pavyzd�iui, pikti, agresyv�s, �eminantys internetiniai komentarai, ��l�s seksualiniai pasi�lymai socialiniuose tinklalapiuose. Tik�tina, kad daugeliu atvej� tie si�lytojai realyb�je neišdr�st� net prieiti prie merginos ir j� u�kalbinti.

Laisv�s, vienyb�s ir meil�s T�vynei diena

Vasario 16-osios vidurdien�, minint Lietuvos valstyb�s atk�rimo dien�, Prisik�limo aikšt�je iškilmingai pakelta Lietuvos valstyb�s v�liava. V�liavos tuo pa�iu metu pakeltos vis� Lietuvos did�i�j� miest� aikšt�se.

Lietuva švent� Valstyb�s atk�rimo 93-i�sias metines.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulie�iai, neišsigand� šaltuko, at�jo � Prisik�limo aikšt� pamin�ti vien� svarbiausi� m�s� valstyb�s istorijos dat�. Aikšt�je miestie�ius sveikino Šiauli� apskrities �gulos kariai, policijos pareig�nai, kiti statutiniai pareig�nai, tautini� organizacij� atstovai.

"Tegul Vasario 16-osios švent� kiekvienam iš m�s� dar kart� pa�adina pa�ius nuošird�iausius ir gra�iausius jausmus savo šaliai. B�kite pilietiški ir aktyv�s! Nuošird�iu darbu ir k�ryba kurkite teising� ir saugi� valstyb� – savo Lietuv�", - link�jo miesto meras Genadijus Mikšys.

Renginio metu tylos minute pagerbtas vasario 16-osios ryt� mir�s poetas Justinoas Marcinkevi�ius. Simboliška ir dramatiška, kad Lietuvos dainiumi vadintas poetas u�geso b�tent vasario 16-osios ryt�. Pagerbiant poeto, dramaturgo, vert�jo, visuomen�s veik�jo Justino Marcinkevi�iaus atminim�, Lietuvoje nuo penktadienio 7 val. ryto iki šeštadienio 22 valandos vakaro skelbiamas gedulas.

Iškilmingai pak�lus v�liav� Prisik�limo aikšt�je, vis� dien� mieste vyko koncertai ir susitikimai. Koncert� sal�je "Saul�" vyko klasikin�s muzikos koncertas, šventinio koncerto šiaulie�iai gal�jo klausytis Ch. Frenkelio viloje, o vakarop valstybinis choras "Polifonija" dainavo pietinio Šv�. Mergel�s Marijos Nekalto Prasid�jimo ba�ny�ioje.

1918 m. vasario 16 d. pasirašytas Lietuvos Nepriklausomyb�s Aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuv� nuo vis� valstybini� ryši�, kada nors buvusi� su kitomis tautomis. Tiesiogiai Valstyb�s Atk�rimo Akto tekst� reng� Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Bir�iška, Steponas Kairys. J� pasiraš� 20 Tarybos nari�: kun. J. Staugaitis, St. Narutavi�ius, dr. J. Basanavi�ius, A. Smetona, kan. K. Šaulys, J. Smilgevi�ius, K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. Vl. Mironas, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, A. Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis. Dauguma j� dalyvavo 1905 m. gruod� susirinkusiame Did�iajame Vilniaus Seime, kuriame atvirai buvo svarstoma, kad Lietuvai b�t� suteikta autonomija Rusijos imperijos sud�tyje. Tai buvo pirmas �ingsnis nepriklausomyb�s link. Vasario 16-�j� pasirašyt� Nepriklausomyb�s Akt� Rusija pripa�ino, 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutart�. Deja, taika truko tik iki 1940 met�.

Vasario 16-osios aktas atkurtas 1990 m. kovo 11 d.

"Šiauliai plius" informacija

Kalvio Alberto teisyb�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Koks yra Šiauli� �vaizdis? Kaip mus mato kiti ir kaip save vertiname patys? Darbinink�, dvira�i�, televizori� ir saul�s miestas prie Kry�i� kalno? Tik ar mums �ia gyventi gera? "U�uot r�pin�si, kaip mus mato kiti, pabandykime patys atmerkti akis", - sako liaudies instrument�, akmens, med�io ir gele�ies meistras Albertas Martinaitis. Arba tiesiog – kalvis.

Kalvis Albertas Martinaitis mano, jog mums neder�t� vaikytis �vaizd�io, kol esame pakrikusi tauta.

�vaizdis turi autoriaus veid�

Kalvio Alberto Martinai�io rankose tarsi suminkšt�ja akmuo, linksta gele�is, o lenta virsta kankl�mis. Kai nepriekaištingai dirba kalvio rankos, jo galvoje tvarkingai sugula mintys. A. Martinaitis linki visiems �vaizd�io k�r�jams nors trumpam pa�velgti � visk� valstie�io, nesugadinto �mogaus, akimis. J� mintys nepaveiktos pinig� ir nesiekia niekam �tikti.

- Ar tiesa, kad kalb�ti apie Šiauli� �vaizd� beprasmiška, nes to �vaizd�io N�RA. O gal jis per greitai kei�iasi? Kokias asociacijas kelia kalviui Lietuvos ir Šiauli� vardas?

- �vaizd� galime palyginti su r�pintoj�lio skulpt�ra, kuri� u� dyk� gamino kaimo meistras prieš pusantro šimto met�, ir t�, kuri� dabar pardavin�ja mug�se. Pastarojo veide parašyta: "Duok dvidešimt lit�, noriu atsipagiriot." Esm�, kad k�rinyje atsispindi autoriaus veidas. M�s� �vaizdis bus toks, kokiam k�r�jui j� patik�sime.

Neseniai Jurgis Did�iulis ir "InCulto" suk�r� klip�, kuriame yra daug tiesos. Lietuva yra šalis, kurioje galima išgerti alaus, �ia visi m�gsta krepšin�, lengva susirasti pan� ir nuva�iuoti su ja prie j�ros. Yra did�iulis skirtumas tarp to, kaip mes save pateikiame, ir to, kaip apie mus galvoja.

Aš sieju save su liaudies tradicijomis, o kitas tapatinasi su krepšiniu. Ar galima surasti "saliamon�", kuris gal�t� apibendrinti vis� vaizduotes ir sukurti Lietuvos ar Šiauli� plakat�, kuris gra�iai atrodo, skaniai kvepia ir kvie�ia turistus atva�iuoti bei palikti pinigus. Ne�sivaizduoju, koki� alg� jis tur�t� gauti ir ar jis dar neišva�iavo iš Lietuvos.

- Savivaldyb� sudarin�ja �vaizd�io komisijas. �mon�s laikraš�iuose skaito, kad esame saul�s miestas, o ryt�, belaukiant autobuso arba vaikštant Talkšos pakrante, paaišk�ja, kad esame skardos pramon�s miestas. O gal cinkuota skarda labai gerai atspindi saul�? Miesto �vaizd�io k�rimo komisija per pastaruosius metus sugeb�jo tik kai kur g�li� pasodinti, nors buvo mesta nema�ai pinig� �alio saul�s miesto �vaizd�iui sukurti, Salduv�s kalnui "pagerinti".

- Esu tradicin�s kult�ros �mogus, o pasaulio lietuvis Algirdas Julius Greimas sak� � visk� �velgti valstietišku protu. K� pasakyt� paprastas kaimo �mogus? Viš�iukus skai�iuoja ruden�. Tai ir suskai�iuokime. Prisiminkime, kas kokias id�jas si�l�, kiek buvo sumok�ta ir koks dabar yra rezultatas. Ar apsimok�jo t� viš�iuk� auginti?

Dvira�i� miestas? Taip, mes gaminome vaikiškus dvira�ius visai Taryb� S�jungai. Dvira�iai madingi iki šiol. Man neseniai pavog� dvirat� dvira�i� mieste. "Maestro" Eugenijus Ostapenko dainuoja apie dviratuk�, bet j� gerokai apk�l� Šiauliuose.

Darbinink� miestas? Suraš� gyventojus, su�inosime, kiek �ia darbinink�. O gal mes ir saul�s miestas. Apie tai gali skaityti keturis laikraš�ius ir susidaryti keturias skirtingas nuomones. Beje, gyvename informacin�je visuomen�je. Dar prieš metus visi šauk�, kad kiekvienai kaimo mo�iutei reikia interneto, o dabar netylame, jog nesubrendusiems visuomen�s atstovams internetas mirtinai pavojingas.

Tie, kurie prieš kelet� met� buvo nepopuliar�s ir ne�sileido dan� kiaulinink� � savo rajon�, dabar kv�puoja grynesniu oru ir d�iaugiasi. Tie, kurie tai vadino u�sienio investicijomis ir pa�anga, pusvel�iui parduoda savo sodybas.

�vaizd�io k�rimas ar smegen� plovimas?

- Tikro ir nat�ralaus Šiauli� �vaizd�io n�ra, o kuriamas vaizdas neatitinka tikrov�s. Neseniai šok�jas Andrius Butkus organizavo savo bi�iulius iš kit� Lietuvos miest� pašokti u� Šiaulius, tarsi pas mus niekas nešokt�. Po Europos �empionato burt� traukimo ceremonijoje parodyto filmuko apie Šiaulius treneris Antanas Sireika u�sienie�iams tur�jo aiškinti, jog pas mus ne tik gele�inkeliu galima atvykti. Turime ir oro uost�, puiki� aren�. �ia ne tik r�kstantys kaminai. Koks gal�t� b�ti m�s� miesto �vaizdis šiomis dienomis?

- Kas nors gal�t� pasakyti, kad Šiauliuose, patekus � b�d�, madinga rodyti u�pakal�. Kadaise kelnes nusimov� vienas gangsteris, v�liau mokes�i� inspektoriai pasamd� Savivaldyb�s tarnautoj�, kuris laisvalaikiu šoka striptiz�. Neseniai moteris, nelegaliai gaminusi m�sos produktus, pareig�nus band� sustabdyti savo nuogyb�mis.

Kokius Šiaulius �sivaizduojame ir kokie jie yra iš ties�?

Autoriaus nuotr.

- Ar gali b�ti �vaizdis naudingas?

- Algimantas �ekuolis savo laidoje primin� mokslinius tyrimus, kurie nustat�, kada u�auga s�kmingiausi vaikai. Išsiaiškinta, kad svarbiausia vaikui yra laiku duoti ger� mokytoj�. Gero mokytojo �vaizdis - autoritetas. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Šiauliai t�kstan�iams jaunuoli� siejasi su šokiu. Festivalyje "Patrepsyn�" tradicini� šoki� kasmet išmoksta ma�iausiai pus� t�kstan�io vaik�. Šiauliai – šoki� mokykla. Toks gal�t� b�ti naujas miesto �vaizdis.

Aš branginu savo pirmtak� �vaizd�, pavyzd�iui, visai netoli mano dirbtuvi� meistravo akmentašys Antanas Raudonis. Jo skult�ra "Perk�nas" puošia Venclauski� nam� kiem�, Papil�je paminklas puošia Simono Daukanto kap�. Jam atminti darau "Perk�no" skult�ros atvaizdus tokiu b�du tarsi pabeld�iu � jo atminimo avil� – ar girdi, neu�mirštu tav�s, tavo darbai dar gyvi.

Pasaulis - tai artistai ir �i�rovai

- Vadinasi, mes visur matome �vazd�ius, iškreipt� vaizd�? Ar iš dirbtinio �vaizd�io nieko gero nesitik�ti?

- Abejoju, ar iš ties� Rumšišk�s yra toks miestelis, kok� mes �sivaizduojame. Manome, jog ten autentiškas kaimas, o iš ties� - paprastas kol�kinio tipo miestelis, kurio pašal�je yra suve�ti senoviniai namai iš visos Lietuvos. Vargu ar ten nuva�iav�s rasi darbo. Visi šaukia - lekiam � Rumšiškes U�gav�ni� šv�sti. O valstietis pasakyt�, jog niekas taip toli neva�iuoja. Reikia �ia šv�sti, o ne va�iuoti pa�i�r�ti.

Pasaulis jau suskirstytas � artistus ir �i�rovus. �inau, kad viskas yra spektaklis, ta�iau j� gali kurti talentingi re�isieriai arba apsukr�s verslininkai.

- Ar tai reiškia, kad Lietuv� turi palikti paskutiniai vilties turintys pilie�iai?

- Tik�tina, kad kas nors to siekia. Nepulkime � depresij�. Kuo daugiau humoro, tuo bus lengviau gyventi. Vyresni pamena, kaip mes vijom�s ir beveik aplenk�me Amerik�. Tiesa, dabar visi meluoja, kad tuo netik�jo. Tada buvo teigiama, jog "prie komunizmo" bus visiškas g�ris. Visi valgys iš vieno katilo kiek tik nor�s, darbus nudirbs mašinos. Ir visos moterys bus bendros. Manau, kad jau beveik pastat�me komunizm�: dirbti nereikia, nes n�ra darbo, moterys yra vis� ir netrukus taupymo sumetimais teks valgyti iš vieno dubens.

Jei be demagogijos, tuomet ir dabar �mon�s ver�iami vogti, visuose visuomen�s lygiuose yra "blatas", korupcija. Esame visiškai pakrikusios tautos atstovai. Gal neverta eikvoti j�g�, bandant sukurt� tok� �vaizd�, kokio net ne�sivaizduojame.

Banko �arvuo�io "vik�rais" - per �moni� gyvenimus

Oksana LAURUTYT�

Kone prieš metus Šiaulius sukr�t� �inia – avarij� inkasaciniu šarvuotu automobiliu padar�s ir du �mones su�aloj�s banko "Snoras" Šiauli� skyriaus apsaugos viršininkas 32-ej� K. N. buvo mirtinai girtas – alkotesteris parod� 5,29 promil�s alkoholio! Nelaim�s kaltininkas atsid�r� areštin�je, buvo atleistas iš darbo, d�l �vykio jam iškelta baud�iamoji byla. Temid� lyg ir tur�t� triumfuoti. Prad�jus dom�tis �vykiu paaišk�jo, kad, rodos, situacija visiškai aiški, o teismas - ne�vyk�s. Avarijoje nukent�jusi� �moni� - šiauliet�s gydytojos Daivos Šemeklien�s ir jos s�naus - gyvenimai su�aloti nebepataisomai.

Mirtinai girtam banko "Snoras" Šiauli� skyriaus apsaugos viršininkui K. N. inkasaciniu šarvuotu automobiliu �sir��us � Daivos Šemeklien�s vairuojam� "Toyota Yaris", šis buvo sumaitotas. Vairuotoja ir jos s�nus pateko � Reanimacijos skyrius, j� gyvenimai su�aloti nebepataisomai.

"S plius" archyvo nuotrauka

"Aš su�alota visam gyvenimui"

Policijos pareig�nai vairuotoj� K. N. sulaik� ir u�dar� � areštin�. Bankas savo darbuotoj� atleido. Medikai banko atstovus informavo, kad gali b�ti, jog �mogus girtavo kelias dienas iš eil�s neišsiblaivydamas, es� tik taip galima paaiškinti alkotesteriu u�fiksuotas 5,29 promil�s bei kraujyje nustatyt� 3,59 promili� alkoholio kiek� �mogaus organizme. Teismo medicinos eksperto Roberto Obrikio teigimu, kad kraujyje b�t� toks alkoholio kiekis, �mogus turi išgerti kone litr� stipraus alkoholio.

Avarijos kaltininkui K. N. iškelta baud�iamoji byla, juri jau pateko � teism�. Teismas jo kaltu dar nepripa�ino, tad, vertinant situacij� teisiškai, kol kas jis yra nekaltas. Tai gal avarijoje nukent�jusi D. Šemeklien� yra kalta?

Apie ieškin� teismui D. Šemeklien� patar� kalb�tis su jos advokatu, ta�iau sutiko papasakoti, kaip ji dabar gyvena ir kas jai nutiko patekus po mirtinai girto vairuotojo valdomo per tris tonas sverian�io šarvuo�io ratais.

"Mano sveikata n�ra gera ir prognoz�s visiškai neaiškios. Aš su�alota visam gyvenimui. Negaliu ilgiau s�d�ti, stov�ti, šokti, plaukti, va�iuoti dvira�iu. Aš negaliu eiti � sve�ius, nes man nuolatos reikia prigulti. Kasdien geriu nuskausminamuosius ir kitus vaistus", - sako ji.

Pasekm�s - ne tik su�aloti k�nai

Šiauli� ligonin�s filialo Tuberkulioz�s ir plau�i� lig� ligonin�s gydytojai Daivai Šemeklienei ir jos s�nums – septyniolikme�iui Lukui ir šešiolikme�iui Dominykui - pra�jusi� met� vasario 27-oji buvo lemtinga.

�moni� gyvybes gelb�janti pacient� pagarb� pelniusi gydytoja pati tur�jo kovoti d�l savo gyvyb�s.

Lemtingos dienos vakaras nieko blogo ne�ad�jo – moteris su savo s�numis ir mama, kuri gyvena Kurš�nuose, Šiauli� dramos teatre �i�r�jo spektaklio "Valentino diena" premjer�. Tada automobiliu "Toyota Yaris" parve�� mam� � Kurš�nus, prieš tai išlaipinusi jaunesn�j� s�n� Dominyk�.

Gr��dama va�iavo centrinio turgaus link � "IKI" prekybos centr�. Moteris ketino apsipirkti – po keli� dien� jai tur�jo sukakti 46-eri. Gimtadien� ji "švent�" ligonin�je.

"Aplinkui nepa��stami �mon�s, triukšmas, panika... Po kurio laiko mane informuoja: "J�s patekote � avarij�, esate ligonin�je, o J�s� s�nus reanimacijos skyriuje", - prisimena nukent�jusioji. Išgirdusi, kad s�nus reanimacijoje, ji v�l neteko s�mon�s. Argi gal�jo b�ti kitaip?

"Guliu ir ne�inau, kas man, kas mano s�nui. Skausmas rai�o k�n�, n�ra vietos, kurios neskaud�t�. Galvos nepasuku, koj� nepajudinu, rank� piršt� nematyti. Apie save galvojau ma�iausiai - labiausiai r�p�jo s�nus", - išgyvenimais dalijasi moteris.

Pasekm�s - ne tik su�aloti k�nai. Moteris prisipa��sta tik v�liau prisiminusi, kad turi ir s�n� Dominyk�. Šis mamai v�liau papasakojo, kad apie avarij� su�inojo iš mamos koleg�. Jie tada kalb�jo, kad brolis yra reanimacijoje, ta�iau gyvens. Iš mamos - "nieko neliko". "Toyota Yaris" vairuotojo automobilio s�dyn� buvo sumaitota. Greitosios pagalbos medikai man�, kad moteris su�alota mirtinai.

Namuose vienas lik�s Dominykas �jo iš proto. Jis be perstojo skambino � ligonines, nes netik�jo, kad brolis ir mama - gyvi. Vaikas buvo lik�s namuose visiškai vienas, ta�iau jis avarijos kaltininkui ner�p�jo. Jei ne draugai, paauglys kelis m�nesius neb�t� sulauk�s nei finansin�s, nei moralin�s pagalbos.

Nema�iau skausmo patyr� ir kartu su mama automobiliu va�iav�s Lukas. Vis� keli� iki ligonin�s ir ligonin�je jis šauk�: "Mama, mamyte..." "Pabud�s s�nus taip pat nesuprato, kur yra, kas atsitiko. K�n� kaust� stipr�s skausmai. Galvos sumušimas, smegen� sutrenkimas, l�� šonkauliai, stiklai akyje, burnoje - tai tik matomos avarijos pasekm�s", - pasakoja nukent�jusioji.

Daivai buvo nustatyti penki dubens kaul� l��iai, sulau�ytas kry�kaulis, uodegikaulis, sutrenktos smegenys, l��s blauzdikaulis, sutraiškyti abiej� keli� meniskai, nutraukti keli� raiš�iai, nuskelti dantys, vienas stuburo slankstelis sulau�ytas, kitas - pasislink�s, daug kit� su�alojim�.

Tik pakartotin�s ap�i�ros metu buvo aptikti dar aštuoni kaul� l��iai. Dubens kaulai suaugo netaisyklingai, tod�l šiuo metu negalima kelio raiš�i� korekcija.

Prarasta sveikata ir ateitis

Po avarijos pra�jus keturiems m�nesiams gydytoja, pasirams�iuodama dviem ramentais, gr��o � darb� - juk reikia vienai išlaikyti du s�nus ir pa�iai išgyventi. Moteris iki šiol su skausmu ir baime deda kiekvien� �ingsn�. Ji nebegali atlikti papras�iausi� buities darb�. "Daug pastang� reikalauja ir mano darbas. Sunku atlaikyti pacient�, pa��stam� ir praeivi� �vilgsnius, kurie mane mato besirams�iuojan�i� ramentais. B�dama pati ligota ir k�sdama skausm�, turiu gydyti kitus", - sako moteris.

Septyniolikmetis s�nus Lukas buvo Lietuvos plaukimo rinktin�s narys, šalies rekordininkas. Did�dvarietis ketino studijuoti u�sienyje - koled�e, kuriame mokosi plaukikai. Dabar vaikinas nebegali sportuoti - d�l sulau�yt� šonkauli� ir pa�eistos akies jam u�drausta plaukti. Luk� iki šiol kankina stipr�s galvos skausmai.

Nukent�jusiosios šeima patyr� moralini� ir materialini� nuostoli�. Kas bus ateityje - neaišku.

Banko atstovai nesileid�ia � kalbas

Nukent�jusi�j� ligonin�je aplank� banko "Snoras" inkasacinio automobilio vairuotojas su mama. K. N. atneš� moteriai saldaini�, vynuogi�, sul�i� ir pasak�, kad pad�s, kuo gal�s. Moteris šio vyro daugiau nemat�.

Banko atstov� buvo atvykusi aplankyti nukent�jusiosios, pra�jus kelioms dienoms po avarijos. Su Šv. Velykomis pasveikino jau gulin�i� namuose.

Pra�jus didiesiems skausmams, Daiva kreip�si � advokat� Egidij� Mork�n� teiraudamasi, kokios jos galimyb�s gauti iš j� su�alojusio vairuotojo darbdavio - banko "Snoras" - �manom� pagalb�. Juk darbdavys privalo atsakyti u� savo darbuotoj� klaidas.

"Bankas "Snoras" ne tik nepasi�l� nuo savo darbuotojo nukent�jusiai moteriai paramos, pagalbos, kompensacijos, bet net neatsipraš�. Klient� ne kart� kreip�si � bank� d�l gin�o sureguliavimo, ta�iau atsakas � j� tebuvo tyla", - sako advokatas E. Mork�nas.

Anot advokato, jo darbo praktikoje dar nebuvo tokio abejingumo atvejo - banko "Snoras" atstovai, atsisak� svarstyti D. Šemeklien�s pasi�lym�, joki� savo variant� situacijai išspr�sti nepasi�l�.

Nepavykus taikiai susitarti, buvo kreiptasi � teism�. "Sveikata ne�kainojama, o ji šiuo atveju prarasta. Net u� 10 milijon� niekas nesutikt� b�ti nukent�jusiosios vietoje", - sak� E. Mork�nas.

Banko "Snoras" atsakymas ilgamet� patirt� turint� advokat� priblošk�. "M�s� pasi�lymus D. Šemeklien�s ieškinyje jie laiko nes�mone, nes��iningais, ta�iau patys nieko nesi�lo, jokios iniciatyvos byloje nerodo. Tie, kurie daro pinigus, panašu, nelink� apsidairyti, ar u�dirbti pinigai niekam �alos nepadar�", - sako advokatas.

Banko advokatai ieškin� laiko nepagr�stu

Atsakovo AB bankas "Soras" atstovai - advokat� Egl� Lauraityt� ir jos kolega Konradas Pabijanskas - Šiauli� apygardos teismui atsi�stame atsiliepime � ieškin� d�l avarijoje padarytos �alos atlyginimo nurodo, kad ieškinys yra nepagr�stas. Atsiliepime teigiama, kad D. Šemeklien� privalo �rodyti atsakov� kalt�.

K� dar �rodin�ti, kai u� inkasacinio automobilio su darbine apranga s�di mirtinai girtas vairuotojas? Kas atsakingas, ar ne darbdaviai, kad automobil�, ve�iojant� klient� pinigus, galima pasiimti kada nori ir va�iuoti kur nori?

Banko advokatai teigia, kad ieškov� reikalavimai d�l neturtin�s �alos neatitinka s��iningumo, protingumo ir teisingumo princip�. Ta�iau savo ruo�tu jie reikalauja: "Priteisti iš ieškov� Daivos Šemeklien�s, Luko Šemeklio ir Dominyko Šemeklio atsakovo AB banko "Snoras" naudai patirtas bylin�jimosi išlaidas, kuri� dyd� patvirtinantys dokumentai bus pateikti v�liau."

Banko atstovai teigia, jog atsakovas svarstyt� galimyb� atlyginti tik proting� nuostoli� dyd�, kuris turi b�ti pagr�stas.

Banko "Snoras" atstovas spaudai Tomas Vaišvila informavo, kad teismui pateikt� advokat� atsiliepimo � ieškin� jokiu b�du negalima vertinti emocine prasme - jis privalo b�ti teisiškai grie�tas.

"Bankas nuo pat prad�i� su ieškovais buvo link�s bendrauti, išklausyti, atsak� � visus laiškus, atstovai lank� nukent�jusi�j� ligonin�je. M�s� noras - ši� situacij� išspr�sti taikiai. Tikim�s, kad m�s� pozicija ir ieškov�s l�kes�iai sutaps - mes pasireng� bendrauti", - informavo atstovas spaudai.

Ar egzistuoja Lietuvoje teisingumas? Kiek reikia laiko - met�, dviej� ar daugiau, kad gal�tum �rodyti, jog mirtinai girtas vairuotojas yra kaltas?

"Patyrus tok� šok� ir tiek traum�, komplikacijos lydi mane nuolatos. Mano sveikata tik blog�ja. Prad�jus vaikš�ioti, d�l apkrov� plyšo kair�s kojos raumuo. Ateityje nusimato ilgas, skausmingas bei itin rizikingas gydymas - man�s laukia dubens kaul�, abiej� kelio s�nari� raiš�i� operacijos ir kt. Su�lugdyta ir s�naus ateitis", - sako Daiva Šemeklien�.

�iauliuose vald�ios siekia ir �emai�iai, ir pensininkai, ir valstie�iai

Pirmadien� baig�si politini� partij�, dalyvausian�i� savivaldybi� taryb� rinkimuose Šiauliuose, registracija. � Šiauli� miesto taryb� bandys patekti 15 partij� ir 15 savarankišk� kandidat�. Tarp pretenduojan�i� tapti miesto politinio gyvenimo dalyviais – ir seni politikos vilkai, ir ma�ai �inomos personos.

Nauj� vedli� - nedaug

Šiuo metu opozicijoje esan�ios Socialdemokrat� partijos vedlys Šiauliuose – Seimo narys Edvardas �akaris, iš pirmos vietos išst�m�s Vytaut� Jušk�. Darbo partijos veidas Šiauliuose – Aidas Gedvilas. Liberal� ir centro s�jungos s�rašo priekyje – meras Genadijus Mikšys, partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderys – Vidmantas Japertas, T�vyn�s S�jungos–Lietuvos krikš�ioni� demokrat� s�raše pirmas, kaip ir pra�jusiuose rinkimuose, - Jonas Bartkus, Naujosios s�jungos (socialliberal�) rink�jus vilioja Seimo narys Valerijus Simulik.

Koalicijos partneriai "valstie�iai" per valdymo kadencij� suskilo, tad valstie�ius liaudininkus, kuriems diriguoja Ram�nas Karbauskis, Šiauliuose � rinkimus veda Stasys Grigali�nas, o Lietuvos liaudies partijos (lyder� Kazimiera Prunskien�) atstovus – Danut� Akaveckien�.

V�l m�gins

Be dabar Taryboje esan�i� partij�, � Šiauli� miesto taryb� pretenduoja Liberal� s�j�dis (lyderis Šiauliuose – švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys), Krikš�ioni� partija (s�rašo priekyje – buvusi Darbo bir�os direktor� Genovait� Kuprevi�ien�), Socialistinis liaudies frontas (Mindaugas Stakvilevi�ius, � ši� Taryb� patek�s su Socialdemokrat� partija), Centro partija, rinkim� vedama docento Ar�no Gumuliausko, Socialdemokrat� s�junga (Edvardas Kuvikas, išdyg�s s�rašo priekyje). �emai�i� partija (s�rašo lyderis Evaldas �idonis) ir Pensinink� partija (s�raše pirmasis - K�stas Kop�sta) vald�ios Šiauliuose siekia pirm�kart.

Vicemer� rinkimuose nedalyvaus

Ketvirtadien� Šiauli� miesto mero pavaduotoja Alma Javtokien� išplatino pareiškim�, kad vasar� vyksian�iuose savivaldybi� taryb� rinkimuose nedalyvaus. Apie tai ji praneš� ir vykusiame Tarybos pos�dyje.

"Prasid�jus savivaldos rinkim� agitacinei kampanijai, da�nai viešoje erdv�je pasakytas �odis ar atliktas darbas komentuojami kaip pastangos patikti rink�jams. Kad išveng�iau toki� priekaišt� ir �vairi� interpretacij�, informuoju, jog savo kandidat�ros rinkimuose � Savivaldyb�s taryb� nebekeliu ir baland�, pasibaigus šios kadencijos Tarybos �galiojimams, pasitrauksiu iš aktyvios politin�s veiklos. Šis mano sprendimas yra s�lygotas asmenini� prie�as�i�", - pareiškime rašo A. Javtokien�. Pripa�inusi, kad politikoje b�tas dešimtmetis paliko ne vien d�iugius prisiminimus, vicemer� pad�kojo visiems, palaikiusiems j� politin�je veikloje, pad�jusiems �gyvendinti savo id�jas.

Andrius Šed�ius buria "savarankiškus"

� Šiauli� miesto taryb� pretenduoja b�ti išrinkta 15 savarankiškai išsik�lusi� pavieni� asmen�. Dešimt j� jau pareišk� nor� burtis � koalicij�. Jos vedlys - iš Socialdemokrat� partijos pašalintas ir apie ketinimus tapti Lietuvos prazidentu besiskelbiantis seim�nas Andrius Šed�ius. Spalvingame "Demokratijos ir darbo" dešimtuke – A. Šed�iaus pad�j�ja bei du jam priklausan�ios Šiauli� televizijos darbuotojai. Norin�iai patekti � vald�i� koalicijai teks �veikti šeši� procent� barjer�.

Be partinio u�nugario � Šiauli� savivaldyb�s taryb� pretenduoja visuomenininkas, verslinininkas Art�ras Visockas bei Šiauli� universiteto docentas Stasys Tum�nas. Savarankiška kandidate u�siregistravo Šiauli� profesini� s�jung� susivienijimo pirminink� Rasa Jasmontien� bei Šiauli� miesto tarybos narys Edvardas Peleckas. Miest� valdyti nori ir buvusi Šiauli� miesto mer� Vida Ska�kauskait�.

Išsitrauk� numerius

Ir savarankiški kandidatai, ir partijos burt� keliu jau išsitrauk� dalyvi� numerius. Šiaulie�iams per rinkimus teikiamame s�raše iš viso bus 30 numeri�. Iš viso dalyvi� numeri� burtams buvo skirti skai�iai nuo 1 iki 145 – tiek daugiausia dalyvi� yra vienoje šalies savivaldybi� (Vilniaus miesto). Kadangi Šiauliuose j� tik trisdešimt (penkiolika partij� ir 15 savarankišk� kandidat�), neištraukti skai�iai liks nepanaudoti. Tikimasi, kad tai nesukels painiavos.

Iš viso � Šiauli� miesto taryb� pretenduoja partij� s�rašuose esantys 472 ir dar penkiolika savarankišk� kandidat�. Šiauli� miesto taryboje - 31 vieta, tad � vien� viet� pretenduoja daugiau nei 15 kandidat�.

"Šiauliai plius" informacija

�iauli� universitetui - doktorant�ros i�bandymas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Doktorant�ra - tai tre�ioji mokslo pakopa, kuri kartais vadinama presti�ine. Moksl� daktar� rengimas suteikia švietimo �staigai universiteto aur�. Nuo šiol šalyje visiškai kei�iama doktorant� rengimo tvarka. Ar neliks Šiauli� universitetas (ŠU) u� borto ir nenusiris iki kolegijos lygio?

ŠU nusiteik�s išlikti tarp geriausi�j� šalies universitet� ir kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis organizuoti doktorant�ros studijas.
Zenono RIPINSKIO nuotr.

�stojo tur�damas ketvert�

Iki šiol ŠU buvo tik edukologijos doktorant�ra. Nenuostabu, nes šioje srityje �dirbis did�iulis. Universitetas yra išugd�s apie 80 edukologijos mokslo daktar�.

Apie ŠU doktorant�r� sklando �vairi� nuomoni�. Sakoma, kad �ia �stojama tik turint d�stytoj� protekcij�. Kad tre�ioji mokslo pakopa skirta tik tiems, kurie sieja savo darb� su ŠU. Jokia paslaptis, kad � doktorant�r� patenkama turint neigiam� bal�. Per paskutin� papildom� pri�mim� � tre�ios pakopos studijas doktorant�ros komisija atrinko �mog�, kuris nepriekaištingai pasirod� pokalbio metu, buvo pareng�s publikacij�, ta�iau angl� kalba buvo �vertinta keturiais balais - neigiamai.

Doktorant�ros komisijos pirmininkas profesorius Vytautas Gudonis ramino, kad �ia jokio skandalo n�ra. Ketvertas u� angl� kalb� tik parodo, kad �mogui dar yra kur tobul�ti. "Juk kiekvienas gali stengtis ne tik mokytis kalb�, bet ir gerinti kompiuterin� raštingum�, kuris šiose studijose n�ra vertinamas. Svarbiausias dalykas stojan�iajam - pokalbis su komisijos nariais. Svarbios yra ir pretendento publikacijos", - sako profesorius.

V. Gudonis tikino, kad balsavimas d�l pretendento vyksta skaidriai - anonimiškai. Iki šiol per metus b�davo priimama apie šešis naujus doktorantus. Atsi�velgiama � tai, kiek viet� skiria Švietimo ir mokslo ministerija.

Universitetai veiks kartu

Stefanija Ališauskien�, Šiauli� universiteto mokslo ir meno prorektor�, šiuo metu yra paskendusi darbuose d�l doktorant�ros, kuri jau dabar organizuojama pagal nauj� tvark�.

Kiekvienam universitetui b�tina vykdyti bent vienos krypties doktorant�ros studijas. ŠU nuo kit� met� tikisi dalyvauti jau nebe vienoje, o šešiose ar net devyniose doktorant�ros studij� programose. Pagal naujus mokslo doktorant�ros nuostatus vien� doktorant� dal�s rengti iškart keli universitetai.

Prorektor� patvirtino, kad iki šiol ŠU yra stipri edukologijos doktorant�r�a. �sigaliojus naujai tvarkai, šios srities doktorantai bus rengiami su Klaip�dos, Vytauto Did�iojo, Mykolo Romerio universitetais. Filologijos kryptyje bus bendradarbiaujama su Vytauto Did�iojo ir Klaip�dos universitetais, Lietuvi� kalbos bei Lietuvi� literat�ros ir tautosakos institutais; ekonomikos doktorant�roje - su Vytauto Did�iojo ir Klaip�dos universitetais; aplinkos in�inerijos ir kraštotyros krypties doktorant�roje - su Vilniaus Gedimino technikos universitetu; vadybos ir administravimo krypties doktorant�roje - su VGTU.

ŠU netaps kolegija

ŠU rektorius Vidas Lauruška nusiteik�s optimistiškai. Jo nuomone, kitais mokslo metais ŠU tikrai neliks u� borto ir netaps kolegijos lygio ugdymo �staiga. Jis �taria, kad tokio likimo Šiauliams palink�t� didieji šalies universitetai.

Rektorius pastebi, kad ŠU yra šiokia tokia studij� pakop� disproporcija. Bakalauro studijas baigia daugyb� student�. Tik ma�a j� dalis pasirenka magistro studijas. Teoriškai reik�t�, kad toki� b�t� apie 10 procent�. Tuomet "atsisijot�" daugiau mokslui pasišventusi� �moni�.

V. Lauruška primena, kad doktorant�r� galima studijuoti ir savo iniciatyva. Tam yra du b�dai - pa�iam apmok�ti studijas arba - eksternu - savarankiškai parengti daktaro disertacij� ir j� apginti. Pirmasis variantas gali kainuoti ir 100 t�kst. lit�, antrasis - ma�iau, tekt� apmok�ti d�stytoj� ir komisij� darb�.

Rektorius neabejoja, kad ŠU išliks elitini� universitet� s�raše, kurie rengs �vairi� moksl� daktarus. Aukšto lygio d�stytoj� ir profesori� ŠU netr�ksta. "N�ra n� vieno universiteto, kuris pirmaut� visose srityse. Vienur stipr�s lazeri� specialistai, ta�iau silpni edukologai. Pas mus stipr�s ne tik edukologai. Turime puik� biomedicinos in�inerijos centr�", - pasakoja V. Lauruška.

Yra stipri� mokslini� darb� bei projekt�, kuriuos atlieka vien ŠU. Rektorius pavyzd�iu pateikia darb�, pavadint� "�mogaus ir kompiuterio s�veikos �vilgsniu, garsais ir gestais tyrimas bei priemoni� ne�galiesiems k�rimas ir taikymas". Š� mokslin� darb� rengia pats rektorius, Gintautas Daunys bei Vincas Laurutis. "Tai moksl� sand�ros pavyzdys. �ia s�veikauja ne tik elektronikos, bet ir socialin�s gerov�s mokslai bei aukštosios technologijos", - teigia rektorius.

Prekyba internetu - kat� mai�e?

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Prekyba internetu spar�iai populiar�ja. Tai patogu vartotojui, ta�iau perkama prek� da�nai b�na matytos tik nuotraukose. Gal pa�iupin�jus nepatiks? O gal daiktas bus sugadintas pakeliui pas vartotoj�? Siuntini� tarnyba kartais u�miršta, kad pakuot�se ir d��se ne "malkos", bet jautr�s elektroniniai prietaisai.

Siuntinio pakuot� buvo sumaitota, o pats siuntinys tiesiog iškrito iš jo.

Autoriaus nuotr.

Savait� galvos skausm�

Šiaulietis Modestas internetu u�sisak� mobil�j� internet�. Savo mamai praneš�, kad laukt� skambu�io iš siunt� tarnybos, kuri turi pristatyti interneto ryšio modem�.

Netrukus Modestui paskambino mama ir pasak�, jog gavo ka�koki� �tartin� trump�j� �inu�i� - "Sveiki, gautas siuntinys, atsi�skite savo adres� nurodytu telefonu." Iš kur? Kas? Neprisistat�.

Galiausiai siutini� tarnyba pristat� modem� � Modesto darboviet�. Ta�iau ir �ia neapsieita be incident�. "�ad�jo paskambinti, ta�iau to nepadar�. �teik� siuntin� �mon�s �kved�iui", - piktinasi Modestas. Jis �taria, kad ve��jas veng� su juo susidurti akis � ak�, nes siuntinio pakuot� buvo visiškai sumaitota ir purvina.

Modestas kreip�si � pardav�jus ir siutini� tarnyb�, praneš� apie sugadint� pakuot�. Abi �mon�s iš prad�i� problem� st�m� nuo sav�s. Reikalai pajud�jo tik tuomet, kai Modestas nusprend� netyl�ti ir pranešti viešai apie savo problem�. Apie tai jis informavo abiej� �moni� vadovus. Šie labai greitai atsipraš� kliento ir lengvai išsprend� problem�. Modemas jau pajungtas veikia.

Šiaulietis sako, jog internetu pirko pirm� kart�. J� pašiurpino tai, kad pagarba klientui parodoma tik tuomet, kai kreipiamasi � vyresnyb� ar �iniasklaid�. Modestui pasirod� �tartinas siuntini� tarnybos darbas - juk pakuot� tur�jo �teikti jam. Pakuot� tur�jo b�ti nesugadinta. �monei neteikia garb�s ir tai, jog informacijos apie j�, jo darboviet� ir kit� duomen� buvo ieškota tiesiog internete. Juk gal�jo paskambinti.

"O jei b��iau pirk�s kompiuter�? Kas iš jo b�t� lik�?" - klausia Modestas.

Prekyba internetu populiar�ja

Valstybin� vartotoj� teisi� apsaugos tarnyba (VVTAT) neturi duomen� apie elektronin�s prekybos apimtis, ta�iau did�jantis elektronini� parduotuvi� ir interneto vartotoj� skai�ius sako, kad tokia prekyba populiar�ja.

� VVTAT 2009 metais d�l sutartini� �sipareigojim�, sudarius sutartis internetu, nevykdymo raštu kreip�si beveik 20 pareišk�j�, o per 2010 met� tris ketvir�ius - 24.

Da�nai interneto svetain�se ribotai informuojama apie pardav�j�, paslaugos teik�j�, pavyzd�iui, nenurodomas buvein�s adresas. Tod�l vartotojams neaišku, kur kreiptis d�l iškilusi� problem�. Vartotojas turi teis� per septynias darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos raštu kreiptis � pardav�j� ir nutraukti pirkimo ir pardavimo sutart� bei susigr��inti sumok�tus pinigus. Per š� termin� jis neprivalo nurodyti sutarties nutraukimo prie�asties. Pardav�jas, nenurodydamas savo adreso, ty�ia trukdo klientui nutraukti sutarti per nurodyt� termin�.

Neretai verslo subjektai siekia gr��inti tik dal� sumok�t� pinig�, išskai�iuodami tam tikr� procent� ar fiksuot� sum� kaip baud� u� sutarties nutraukim�. Per septynias dienas nutraukus sutart� pardav�jui draud�iama suvar�yti ar riboti pirk�j� bet kokiais �sipareigojimais ar �mokomis.

Vartotojo teis�s saugomos

Ar vartotojas, perkantis internetu, taip pat apsaugotas kaip ir tas, kuris perka parduotuv�se ir salonuose? Taip, ta�iau iškyla daug problem�, kai u�sisakoma prek� iš u�sienio. Tuomet tenka gerai paskai�iuoti siuntimo išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsn� d�l daikt� pardavimo pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, pardav�jas vartotojui privalo nurodyti pardav�jo duomenis, daikto ar paslaugos pagrindin�s savybes, prek�s pardavimo kain� �skaitant mokes�ius, daikto pristatymo kain�, mok�jimo, pristatymo ar atlikimo tvark�.

Vartotojas, nutrauk�s sutart� per septynias dienas, neprivalo nurodyti jokios sutarties nutraukimo prie�asties, o jeigu vartotojui nebuvo pateikta visa reikiama informacija raštu, jis turi teis� atsisakyti sutarties per tris m�nesius nuo jos sudarymo.

Pardav�jas, gav�s vartotojo pranešim� apie sutarties atsisakym�, privalo per 15 dien� atsiimti daikt� ir gr��inti pirk�jui u� j� sumok�tus pinigus. Ta�iau vartotojas negali atsisakyti sutarties, jeigu ji sudaryta d�l garso ar vaizdo k�rini� ir fonogram� bet kokiose vaizdo ar garso laikmenose, kompiuterini� program� tiekimo.

Daug firm� garantiniu laikotarpiu prašo išsaugoti �pakavim�. Tai retai b�na nurodyta sutartyse. Ar reikia j� saugoti?

Teis�s aktuose šiuo metu n�ra reikalavim� kartu su preke pateikti ir jos originali� pakuot�. Jeigu garantiniame dokumente s�lyga d�l prek�s pakuot�s gr��inimo n�ra nustatyta, pardav�jo reikalavimas j� gr��inti laikytinas nepagr�stu.

Jei pirkiniui suteikiama garantija, pardav�jas atsako u� daikt� tr�kumus. Vartotojai, �sigij� nekokybišk� prek� arba nor�dami gr��inti kokybišk� prek�, pirmiausia tur�t� raštu kreiptis � pardav�j�, iš kurio �sigijo prek� internetu.

Keletas patarim� vartotojams, perkantiems internetu:

1. B�kite atsarg�s nurodydami savo kreditin�s ar debetin�s kortel�s duomenis internetu. Visuomet išsiaiškinkite, ar �mon�s interneto svetain� yra saugi.

2. Nerizikuokite pirkdami internetin�je parduotuv�je, kuri nepateikia savo adreso ir telefono, o nurodo tik elektroninio pašto adres�.

3. Atkreipkite d�mes� � dideles preki� siuntimo ir kitas "pasl�ptas" išlaidas, pavyzd�iui, mokes�ius ar kitas privalomas �mokas, ypa� jei prek�s yra siun�iamos iš u�sienio.

4. Tur�kite galvoje, kad preki� siuntimas iš u�sienio gali u�trukti. Pasiteiraukite, kiek laiko tai u�truks, prireikus nurodykite pristatymo dat�, iki kurios pageidaujate gauti u�sakytas prekes.

5. B�tinai atsispausdinkite preki� u�sakymo internetu dokument� ir išsaugokite visas s�lygas bei taisykles, kurios nurodomos interneto svetain�je – j� gali prireikti kilus problemoms.

�iauli� kult�rai gresia badmetis?

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� miesto savivaldyb� �ada itin sutaupyti "ant popieriaus". � miesto metrašt� apie šiemet nuveiktus iš biud�eto finansuojamus kult�ros renginius bus galima �rašyti vienintel� sakin� - mieste surengtas tarptautinis folkloro konkursas-festivalis "Saul�s �iedas". Kitiems tradiciniams renginiams aprašyti vietos nereik�s skirti, nes panašu, kad jie nevyks - biud�ete jiems rengti l�š� nenumatyta. Kult�ra badaus?

Jei politikai neatsitok�s, šiemet Šiauliuose �vyks vienintelis renginys - tarptautinis festivalis "Saul�s �iedas".

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Miestas provincial�ja ir tampa u�daras

Šiauli� miesto savivaldyb�s kult�ros pl�tros programoms vykdyti kasmet reikia ma�daug milijono lit�. 2011 met� biud�eto projekte numatyta, kad mieste vyksian�ius renginius reik�si� organizuoti teturint vos 236 t�kst. lit�.

Li�to dalis - 130 t�kst. lit� - privalo b�ti skirta IV tarptautiniam folkloro konkursui-festivaliui "Saul�s �iedas". Jokiems kitiems mieste vyksiantiems renginiams pinig� nelieka. Likusi dalis bus skirta Šiauli� miesto kult�ros ir meno premijoms, Savivaldyb�s premijoms Šiauli� dramos teatrui, Jaun�j� meno ir kult�ros k�r�j� premijoms ir leidiniui "Šiauli� metraštis 2007-2010". Jokiems kitiems mieste vyksiantiems renginiams pinig� nelieka.

�domu, k� � metrašt� apie mieste 2011 metais �vykusius renginius parašys biurokratai? Girsis vos vienu mieste vykusiu renginiu?

Niekas nesako, kad "Saul�s �iedas" yra prastas renginys ir kad jam tiek l�š� skirti nereikia. B�da ta, kad l�š� neskirta kitiems.

Patricija Poderyt�, Kult�ros skyriaus ved�ja, sako, kad situacija tampa gr�sminga. D�l l�š� stokos nebevyks arba taps visiškai lokal�s svarbiausi miesto kult�ros �vykiai. K�r�jai ir miesto visuomen� praras galimyb� kurti ir vartoti miesto kult�riniam gyvybingumui b�tinus meno produktus ir paslaugas, menininkai - galimyb� �gyvendinti savo k�rybines id�jas. Menininkai ir miesto meno kolektyvai nebegal�s bendradarbiauti su draugaujan�iais miestais, dalytis k�rybine patirtimi.

"B�tina konstatuoti, kad griaunamos dešimtme�iais susiformavusios miesto kult�ros tradicijos. Miestas tampa u�daras, provincialus, nekonkurencingas. Tik kokybiškos ir profesionalios kult�ros paslaugos formuoja visavert� ir palanki� miesto atmosfer� bei garantuoja kokybišk� miestie�i� gyvenim�, poils� ir pramogas", - sako P. Poderyt�.

Neskirs savivaldyb�, nekofinansuos ir fondai bei programos

Šiemet Šiauliuose tur�t� vykti per pusšimt� iš biud�eto finansuojam� tradicini� rengini�, daugelis kuri� - jubiliejiniai. Jei nebus skirta daugiau l�š�, ne�inia kokiu b�du �vyks, jei apskritai �vyks, jubiliejin� miesto gimtadienio švent� "Šiauli� dienos - 775" ir kal�diniai bei naujame�iai renginiai.

Jei politikai pritars šiuo metu svarstomam biud�eto projektui, l�š� neliks šiems miest� reprezentuojantiems kult�ros renginiams: kult�ros projektams remti ir tarptautiniams festivaliams bei konkursams finansuoti (l�šos skiriamos vis� mieste veikian�i� kult�ros �staig� ir nevyriausybini� organizacij� �gyvendinamiems kult�ros projektams), tarptautiniam velykiniam muzikos festivaliui "Resurexit", 9-ajam tarptautiniam medij� meno festivaliui "Enter", 9-ajam tarptautiniam men� festivaliui "Šiauli� Monmartro respublika", 50-ajai Lietuvos dailinink� s�jungos Šiauli� skyriaus parodai, 45-ajai Šiauli� krašto tautodailinink� parodai, Šiaur�s Lietuvos muzikos festivaliui, 5-ajam tarptautiniam šokio festivaliui-konkursui "Aušrin� �vaig�d�", koncert� ciklui "�engia pulkas linksmai", 8-ajam tarptautiniam Ch. Frenkelio vilos vasaros festivaliui, "Big Band Festival Šiauliai 2011", koncert� ciklui "Muzikiniai rudenys", 5-ajam Lietuvos universitetini� mokykl� teatr� festivaliui-konkursui "Po saule", 11-ajam Šiauli� miesto ir apskrities meno m�g�j� kolektyv� ir atlik�j� festivaliui "Rudens mozaika", festivaliui "Literat�rinis �iemkelis", 3-iajam tarptautiniam P. Stepulio kamerini� tautin�s muzikos instrument� ansambli� festivaliui-konkursui, 3-ajam tarptautiniam smuikinink� ir violon�elinink� festivaliui-konkursui "Fiori Musicali", 16-ajam tarptautiniam šiuolaikinio meno festivaliui "Virus" ir kitiems festivaliams, konkursams, parodoms, edukaciniams renginiams, leidybiniams projektams, koncertams, jaun�j� meninink� k�rybai skatinti, kitiems jaunimo kult�rinio u�imtumo projektams, Etnin�s kult�ros pl�tojimo programai ir miesto folkloro ansambli� veiklai stiprinti.

"Jei finansavimo renginiams neskirs savivaldyb�, projekt� nekofinansuos ir Kult�ros r�mimo fondas bei kitos programos. Jei savivaldai nereikalinga miesto kult�ra, kod�l ji turi r�p�ti, pavyzd�iui, Kult�ros ministerijai?" - sako P. Poderyt� ir prašo bent 300 t�kstan�i� lit� padidinti biud�eto asignavimus.

Vald�ios tikslas - pakeisti miesto veid�?

Buv�s šiaulietis, dabar Vytauto Did�iojo universiteto Socialin�s ir politin�s teorijos katedros ved�jas, filosofas, profesorius, dr. Gintautas Ma�eikis sako jau gird�j�s problem� ir jam labai gaila, kad Šiauli� kult�riniam gyvenimui stipriai suma�intas finansavimas, atsi�velgiant � tai, kad jis ir anks�iau buvo nepakankamas.

"Nukent�s profesionalus ir nekomercinis menas - toks, kai menininkai jau�iasi laisviausi ir k�rybiškiausi. Komercinis menas, �inoma, nenunyks. Pasekm� - sustipr�s vartotojiškos tendencijos. Daugelis išvardyt� festivali� - miest� reprezentuojantis veidas. Toks l�š� perskirstymas reiškia, kad j� norima pakeisti. Tik dabar jau neaišku, kok� miesto reprezentacin� veid� kuria vald�ia, suma�indama finansavim� kult�rai", - teigia profesorius.

"Be finansavimo festivalio nerengsime"

Neseniai Šiauli� valstybinio choro "Polifonija" vadovu tap�s Tomas Ambrozaitis pareigas prad�s eiti vasar�, bet �inia, kad baland� Velyk� proga Šiauliuose nuolat vykstan�iam tarptautiniam festivaliui "Resurexit" nenumatyta skirti n� lito, jam buvo lyg perk�nas iš giedro dangaus. "Neskirs l�š� - bus ir atitinkami sprendimai. Pabandysime nedaryti festivalio ir �i�r�sime, kaip miestas � tai reaguos. Šis festivalis - pavasarinis Šiauli� veidas. Jei prioriteto jam n�ra, vadinasi, nuspr�sta, kad tokio veido Šiauliams nereikia", - sak� jis.

Menininkai išvyks � kitus miestus

Šiauli� miesto kult�ros tarybos pirmininkas Raimundas Balza jau yra susipa�in�s su si�lomu 2011 met� kult�ros biud�etu ir vadina j� nerealiu bei neprotingu. Jo teigimu, miesto vald�ia tur�t� palaikyti ir r�pintis kult�ra, ta�iau panašu, kad norima, jog ji numirt� nat�raliu b�du.

"Ma�daug 900 t�kst. lit� reik�t� vien tam, kad kult�rinis gyvenimas ne�lugt�, kad � j� b�t� �traukti kiti �mon�s. Dabar numatyta skirti keturis kartus ma�iau. Aš ne�inau jokios kitos srities, kuriai finansavimas b�t� suma�intas keturis kartus. Kas nutikt�, jei jis b�t� suma�intas, pavyzd�iui, viešajam transportui arba švietimo sistemai?" - klaus� jis.

Anot R. Balzos, kult�ros �mon�s n�ra desperatiški, ta�iau kult�ros rengini� nebuvimas paskatins nusikalstamumo augim�, jaunimo u�imtumo stok�. "Miestas taps ne�galus, pilkas. Ni�rus vaizdas laukia, tod�l dalis meninink� gali išvykti dirbti � kitus miestus. Ten, kur j� reikia", - sako pašnekovas.

Ragina politikus atsikvoš�ti

Kaip kult�rin� gyvenim� finansuoja kiti šalies miestai? Panev��io savivaldyb�, pasirodo, savo miesto kult�ros reikmes vertina atsakingiau. Ši� met� biud�ete Panev��io kult�ros programoms finansuoti numatyti 400 t�kstan�i� lit�.

Panev��io savivaldyb�s Kult�ros skyriaus ved�ja Loreta Krasauskien� sako, kad mieste kult�ros reikm�ms reik�t� triskart daugiau l�š�, ta�iau j� tiesiog sukr�t� išgirsta suma, kuri� ketinama skirti Šiauli� kult�ros gyvenimo poreikiams.

"Mes taip pavydime Šiauliams, nes jis - toks šaunus miestas, turintis tiek daug �domi� meninink�, rengiantis tiek �vairi� kult�ros rengini�. Tikiuosi, kad j�s� politikai atsikvoš�s, tikiuosi, kad jie protingi. Juk �mon�s apsigyvena ten, kur gali patenkinti savo poreikius, kur si�lomas kokybiškas gyvenimas. Juk ir apie tai reikia pagalvoti", - sak� L. Krasauskien�.

Kult�r� nustumti � kamp� - nedovanotina

Jau kit� savait� Šiauli� miesto tarybos Švietimo, kult�ros ir sporto komitete bus svarstomas klausimas d�l biud�ete numatom� l�š� miesto kult�ros renginiams. Komiteto pirmininkas Juozas Pabr��a sako kategoriškai nesutiksiantis su tokiais skai�iais, kokie si�lomi biud�eto projekte. "Manau, kad projekte numatyta nedovanotinai ma�ai l�š� ir aš kelsiu klausim�, nes kult�ros skriausti negalima, tuo labiau, kad jau pernai l�š� buvo skirta ma�iau", - sak� jis.

J. Pabr��os nuomone, negalima lyginti kult�rai skiriam� pinig� su pinigais, skiriamais kitoms sritims. "Kult�r� nustumti � kamp� - nedovanotinas dalykas", - sak� jis.

Miesto metai

Be ypating� politini� poky�i� prieš art�jan�ius savivaldos rinkimus, susiver�us dir�us l�tai kopiant iš ekonomin�s duob�s, po truput� gr��inant milijonines skolas, pradedant svarbius projektus, bet neišvengiant skandal� – taip galima apib�dinti 2010-uosius Šiauli� mieste.

Rugs�jo 1-�j� Šiauliuose lank�si prezident� Dalia Grybauskait�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Subiro apskritys

Šiemet min�jome savivaldos dvidešimtmet� ir "laidojome" apskritis. Liepos 1-�j� panaikinus apskrities viršinink� administracijas, darbo neteko apie 60 Šiauli� apskrities tarnautoj�.

Šiauli� apskrities viršininkas Rimundas Domarkas neliko be darbo – trumpai pabuv�s premjero patar�ju regioniniais klausimais jis tapo Šiauli� teritorin�s darbo bir�os vadovu, pakeit�s ilgamet� direktor� Genovait� Kuprevi�ien�.

Nacionalin� �em�s tarnyba prie �em�s �kio ministerijos per�m� apskrities �em�tvarkos skyrius. Keturias darbo vietas išsaugojo valstybin�s švietimo prie�i�ros specialistai, tap� pavald�s Švietimo ir mokslo ministerijai. Keturios darbo vietos �kurtos ir Vidaus reikal� ministerijai pavald�iame regiono taryb� aptarnaujan�iame sekretoriate.

Buvusios apskri�iai pavald�ios �staigos perduotos ministerijoms arba savivaldybei, u�sitikrinus j� finansavim�. Gin�� k�l�s Šiauli� filharmonijos likimas taip pat nuspr�stas – ji tapo pavaldi Kult�ros ministerijai.

Neliko muitin�s ir rinktin�s

Liepos 1-�j� panaikinta ir Šiauli� teritorin� muitin�. Miesto vadov� ir verslinink� �ygiai nepad�jo, kad muitin� Šiauliuose išlikt�. Mieste paliktas tik muitin�s postas.

Nuo sausio 1-osios neliks ir Lietuvos bei Latvijos sien� kontroliuojan�ios VSAT Šiauli� rinktin�s. Ji reorganizuojama – šis VSAT padalinys nebeegzistuos, o jo funkcijos bus perduotos kaimynin�ms Pakran�i� apsaugos ir Ignalinos rinktin�ms. Pastarosios u�tikrina Europos S�jungos (ES) išor�s sienos apsaug�.

Savivaldyb�s taryboje – dviem ma�iau

Šiauli� miesto taryboje 2010-�j� pirmoje pus�je vyko �prasti darbai: politikai nepasi�ym�jo nei aktyvumu, nei ypatingomis pastangomis b�ti pirmuose laikraš�i� puslapiuose. Kaip ir 2009-aisiais, dviej� Tarybos nari� k�d�s buvo tuš�ios - Romanas �okovas ir Igoris Strupeikis d�l korupcijos skandalo buvo nušalinti nuo Tarybos nari� darbo.

2009-�j� rugs�j� Šiauli� apygardos teisme prad�ta nagrin�ti dviej� politik� byla d�l kyšio reikalavimo šiemet buvo baigta. Lapkri�io pabaigoje teismas paskelb� nuosprend� – politikams skirta po ketverius metus laisv�s at�mimo bausm�s. Abu politikai kalt� neigia ir nuosprend� apskund�.

Priešrinkiminis kadrilis

R. �okovas ir I. Strupeikis sak� nebekandidatuosi� � Šiauli� miesto taryb�. Kiti j� kolegos Tarybos nariai antroje met� pus�je �m� aktyviai ruoštis rinkimams. Politikai prad�jo organizuoti renginius, rengti �vairius vakar�lius, susitikimus, aktyvesni tapo ir per Tarybos pos�d�ius.

Valdantiesiems šie metai nebuvo lengvi – teko susiver�ti dir�us. Kaip ir 2009-aisiais, Šiauli� miesto savivaldybei priklausan�i� �staig� darbuotojams teko eiti nemokam� atostog�.

Netaupiusias švietimo �staigas band�s nubausti (joms skirta ma�iau pinig� nei kitoms) Šiauli� savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius vos neprarado savo posto. Opozicijos inicijuotame neeiliniame Tarybos pos�dyje pinigai gr��inti, o administracijos direktorius nuo bausm�s išsisuko viešai atsipraš�s.

Sausio prad�ioje po penkeri� met� darb� atidarytas p�s�i�j� bulvaras.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Baigti seni darbai

Sausio prad�ioje po beveik penkerius metus trukusios rekonstrukcijos atidarytas p�s�i�j� bulvaras. Bulvaro rekonstrukcija kainavo 25,9 milijono lit�. Pirmojo etapo darbams l�š� buvo skirta iš Privatizavimo fondo. Tre�iajame etape "Šiauli� kelias" dirbo avansu. Su bendrove Savivaldyb� �ada atsiskaityti per trejus metus.

Neprireik� n� pusantr� met�, kol buvo nutiestas ma�asis pietinis miesto aplinkkelis. Tai naujoji Balt� gatv�, dar vadinama Išrad�j� gatv�s t�siniu. Balt� gatv� sujung� Pramon�s ir Gegu�i�–Sembos gatves. �gyvendinant min�t� projekt�, buvo nutiestas Statybinink� gatv�s t�sinys. Šis projektas pripa�intas vienu s�kmingiausiai savivaldos �gyvendint� infrastrukt�ros pl�tros projekt� Lietuvoje.

Kaip s�kmingas sumanymas vertinama ir kovo m�nes� surengta k�rybin� stovykla. Joje kelios dešimtys Lietuvos architekt� ieškojo id�j�, kaip sutvarkyti Prisik�limo aikšt� ir kur pastatyti paminkl� Laisv�s ir Nepriklausomyb�s gyn�jams. Pinig� kol kas id�joms �gyvendinti n�ra, bet visi sumanymai pateikti leidinyje.

�gyvendintas pusantr� met� truk�s vandens tiekimo ir nuotek� tvarkymo projektas Medelyne ir Kalniuke. �uvinink� siurblin� ir Medelyno mikrorajono centralizuoto vandentiekio bei nuotek� tinklai – tai paskutiniai objektai, kurie pripa�inti tinkami naudoti �gyvendinant projekto "Vandens tiekimo ir nuotek� tvarkymo infrastrukt�ros pl�tra Šiauliuose" pirm�j� etap�. Rekonstruota Kulp�s nuotek� siurblin� pripa�inta tinkama dar pavasar�, Marijampol�s siurblin� ir darbai Kalniuko mikrorajone baigti liepos m�nes�.

Imtasi nauj� darb�

Šiemet imtasi ir senojo viaduko remonto. Tiesa, nebaigti darbai �iem� kiek trikdo eism�. �adama, kad pavasar� vairuotojai gal�s va�iuoti dviem juostomis viena kryptimi, ir dviem – kita.

Pajud�jo ir Men� inkubatoriaus reikalai – savivaldyb� �sigijo buvusio "Elnio" fabriko pastat�. Pavasar� �ia tur�t� prasid�ti statybos.

Šiauliams labai svarbu, kad iš "mirties taško" pajud�jo viešojo logistikos centro projektas. Šiauliai ne vienerius metus buvo braukiami iš logistikos �em�lapio, o dabar Šiauli� logistikos centras gali tapti Lietuvos pilotiniu projektu. Tai labai svarbus projektas, susij�s su Šiauli� oro uosto pl�tra bei Industrinio parko galimyb�mis.

� jubiliejin� 15-�j� festival� kviet� VIRUS`as. festivalis.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Rugpj�t� vyko 8-asis men� festivalis "Šiauli� Monmartro respublika".

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Švent�s ir tradicijos

Liepos viduryje vyko sporto �aidyn�s "�algiris Open 2010", skirtos �algirio m�šio 600-osioms metin�ms pamin�ti . Šiauliuose, Kelm�je ir Radviliškyje �vairiose var�ybose dalyvavo per 1500 sporto m�g�j�.

Rugpj��io prad�ioje "Laipt� galerijoje", atšventusioje jau 18-�j� gimtadien�, atidarytas 8-asis men� festivalis "Šiauli� Monmartro respublika". Miestas šurmuliavo ir Šiauli� dien� proga rugs�j�, o lapkrit� Šiauli� dail�s galerijoje vyko penkioliktasis šiuolaikinio meno festivalis "Virus". Jo nuolatinis dalyvis rašytojas Rolandas Rastauskas tapo ši�met�s Nacionalin�s premijos laureatu.

Miestas ir �mon�s

Minint Šiauli� kraštotyros draugijos 83-i�j� gimtadien� ir Tarptautin� muziejaus dien�, išrinkta aštuonioliktoji Mikelio prizo laureat� – buvusi ilgamet� Šiauli� jaun�j� turist� centro darbuotoja kraštotyrinink� Jadvyga Urbonien�.

Met� šiauliete išrinkta gerai �inoma medik� Liuda Bekerien�. Garb�s pilie�io vard� šiemet peln� taip pat medik� docent�, medicinos moksl� daktar�, humanist�, pedagog� J�ra Nijol� Daulenskien�.

Gerk daugiau - i�gelb�k Lietuvos ekonomik�?

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Lietuvoje nuo kit� met� norima padidinti alkoholio prieinamum�, nors ir taip esame vienia daugiausiai alkoholio vartojan�i� taut� Europoje. Siekiama pailginti alkoholio pardavimo laik�. Akcizui suma�inti Seimo nariai jau pritar�, nors prezident� vetavo š� sprendim�. Kyla klausimas - kas skatina Seimo narius girdyti taut� ir matyti tame šalies finansin� išsigelb�jim�? Neišmanymas ar alkoholio gamintoj� �taka?

Alkohol� mums pila ne tik � skrand�, bet ir � smegenis.

Lozungai, kvepiantys pinigais

62 Seimo nariai balsavo u� akcizo alkoholiniams g�rimams suma�inim�. Jie aiškina, kad draudimais nieko nepakeisi, �mon�s pirks daugiau alkoholio ir taip bus sumokama daugiau akcizo. Bus skatinamas vietinis verslas. Sugalvojama ir daugiau absurdišk� motyv�.

Alkoholio gamintojai save vadina did�iausiais mokes�i� mok�tojais, tarsi akcizas neb�t� �skai�iuotas � j� produkcijos kain�. Tarsi ne pirk�jas u� prek� sumok�t�.

Kostumuotos alkoholio pramon�s "torpedos" �m�si propagandos. Rimtu veidu aiškinama, kad ma�inamas akcizas suma�ins pilstuko ir kontrabandinio alkoholio prekyb�.

Akcizo ma�inimo priešininkai kaltinami tuo, kad vykdo Rusijos bei Baltarusijos nurodymus ir stengiasi su�lugdyti šalies ekonomik�. Bet jei ma�inamas akcizas, tai baltarusi� ir rus� produkcija taip pat atpinga. Vietoj to reik�t� didinti muitus. Klausimas - kas �ia iš tikr�j� dirba Rusijai ir Baltarusijai?

Ne vienas Seimo narys prabilo apie alkoholio pramon�s atstovus, nuo kuri� neu�siveria Seimo durys. Jie vienas po kito eina �tikin�dami apie blog� savo finansin� pad�t�. Anot j�, vargšai �mon�s ne�perka alkoholio, o kompanijos, remian�ios populiariausi� šalies sport�, neva skursta.

Seimas u�siima genocidu

Šiaulietis blaivyst�s skleid�jas neurochirurgas Albertas Griganavi�ius jau 51 metus kasdien susiduria su alkoholio padariniais, nors pats jo nevartoja.

Medikas iš patirties �ino, kad bet koks alkoholio prieinamumo padidinimas reiškia didesn� �moni� nuodijim�. Kuo daugiau �mon�s išgeria, tuo daugiau alkoholio traum�. Tai ne tik kiauros kepenys, bet ir smurtas šeimose, skyrybos, muštyn�s gatv�se. Da�nai nuken�ia ar ��va niekuo d�ti �mon�s.

Neurochirurgas atid�iai perskait� Vilniaus miesto S�j�d�io tarybos išplatint� vieš� kreipim�si � aukš�iausius šalies vadovus kei Lietuvos �mones ir pritar� kiekvienam šio teksto �od�iui. J� šokiravo, kad u� akcizo alkoholiui suma�inim� balsavo buv�s sveikatos ministras A. �aplikas ir dabartinis ministras R. Šukys.

Visas balsavusi� u� šalies girdym� alkoholiu s�rašas skelbiamas naujien� portale "Etaplius.lt".

"U� genocid� yra baud�iama. Ar neder�t� taikyti bausmi� u� alkoholizmo skatinim�? Juk tai toks pat tautos naikinimas", - tvirtina A. Griganavi�ius.

Neurochirurgas mato, kad vyksta arši kova tarp visuomen�s ir Seimo nari�, remian�i� alkoholio gamintojus. Nekyla abejoni�, kad siekiantys nugirdyti šal� yra ka�kaip paskatinti - gal pinigin�mis injekcijomis, gal pa�adais paremti per rinkimus.

U�mirštama, kad per šešerius metus vaik� apsinuodijim� alkoholiu padaug�jo 17 kart�, o vienam gyventojui tenkan�io gryno alkoholio kiekis pasiek� 20 litr� per metus. Jei tokia statistika išsilaikyt� 25 metus, b�t� sunaikinta 50 procent� genofondo.

Pasaulio sveikatos organizacijos aiškina, kad visuomenei, bet ne alkoholik� šeimoms, nepavojingas yra vidutinis 6-7 litr� gryno alkoholio suvartojimas per metus. Mes ši� norm� jau viršijome tris kartus.

"Ar mums neu�tenka emigracijos � kitas šalis? Kod�l didiname migracij� � invalid� ve�im�lius ir kapus?", - klausia neurochirurgas A. Griganavi�ius.

Autoriaus nuotr.

Vienintelis kompanij� tikslas - pelnas

A. Griganavi�ius neabejoja, kad prekyba alkoholiu - tai ma�iausios s�naudos ir did�iausias pelnas. Visi proalkoholini� j�g� motyvai yra išgalvoti ir nieko verti.

Teiginys, jog draudimais nieko nepakeisi - melagingas. Bet koks draudimas suma�ina alkoholini� traum� kiek�. "Pamenate, kaip pernai visi sujudo d�l reklamos apribojim�? Tarsi siektume pra�udyti sport�. Mums tiesiog ant smegen� pila al� ir sako - tai m�s� pergal�", - primena medikas.

Alkoholio gamintojai tikina, kad d�l didelio akcizo ken�ia pramon�, daug�ja bedarbi�, �lugdomas verslas. "Tai visiškai nepagr�sti teiginiai. Netikiu, kad taip bus, ta�iau jei bankrutuos kokia nors alaus gamykla ir darbo neteks keli šimtai darbuotoj�, bus menkesnis nuostolis, palyginti su alkoholio �ala. Jei per metus bus išgerta daugiau alkoholio, bus nu�udyta ne ma�iau �moni�. Dauguma matome tik linksm�j� alkoholio pus�, o mano patirtis kalba k� kita", - tikina medikas, savo gyvenim� paskyr�s alkoholio traumoms gydyti. Neurochirurgas ank�iau per metus pusantro šimto nakt� skub�davo pas pacientus, apsinuodijusius alkoholiu. Jis paskai�iavo, kad vien Šiauli� ligonin�je per pastaruosius 50 met� nuo alkolio traum� mir� ma�iausiai 1500 �moni�.

Biud�etas? A. Griganavi�ius �sitikin�s, kad išg�r� daugiau alkoholio biud�eto neišgelb�sime. Kuo daugiau bus parduota alkoholio, tuo daugiau pelno tur�s privatininkai. O valstybei - vien išlaidos. Juk išg�r�s �mogus lengvai patenka po automobiliu. Kartais netgi pats j� vairuoja. Gatv�je u�puola chuliganai, sumuša. Ivalidumas, nedarbingumas ir pagaliau laidojimo išlaidos. "Štai jums ir biud�eto papildymas", - r��ia medikas.

O kaip d�l kontrabandos? Medikas �sitikin�s, kad šeš�linis verslas buvo ir bus. Jis prisiderins prie esam� kain� ir vis tiek bus pigesnis u� parduotuvi�. Alkoholio savikaina yra juokinga, teikiamas pelnas - did�iulis, o �ala - neišmatuojama.

Kal�dait� lau�� ir pagonys

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Plonytis kepinys su religinio turinio atvaizdu per K��ias b�na beveik ant kiekvieno lietuvio stalo. Kal�dait� vadiname �vairiai: "plotkel�", "Dievo pyragas", "Dievo duona". K��i� ir kal�dai�io dalijimosi paprotys gyvas tik Lietuvoje ir Lenkijoje. Prieš priimant krikš�ionyb� lietuvi� šeimos per K��ias dalydavosi kasdien�s duonos riek� arba obuol�.

Kal�daitis - plonas kepinys iš milt� ir vandens.

Kal�dai�io gimimas

Varni� �emai�i� vyskupyst�s muziejuje š� m�nes� galima patiems išsikepti kal�dait�. Vienuol� Regina Edita Teresi�t� parodo kaip - �kaitina speciali� elektrin� keptuv� su raštais, u�pila ma�iau nei pus� samtelio skystokos tešlos, stipriai paspaud�ia ir u�ver�ia. Sušnypš�ia garas. Po keli� akimirk� atidaro keptuv�. Tešla tolygiai pasiskirs�iusi, nes abi keptuv�s dalys susispaud�ia labai glaud�iai. R. Teresi�t� paima k� tik iškept� kal�dait� ir parodo visiems. Kas nori pabandyti?

Iškeptas paplot�lis - dar nebaigtas. Jis dedamas ant lygaus paviršiaus. Kanceliariniu peiliu kruopš�iai apdailinami kraštai. Kal�daitis nema�as - j� galima pjauti pusiau.

Vienuol� sako, kad kal�dai�ius galima ir šiek tiek paspalvinti, �pylus � tešl� mork�, burok�li� ar apelsin� sul�i�. � kit� paplot�l� R. Teresi�t� �kep� r�tos šakel�. Kitas paplot�lis šiek tiek prikibo prie keptuv�s - išsipl�š� nedidel� skylut�. K� daryti? Vienuol� pridegusi� viet� patepa bi�i� vašku ir kruopš�iai nuvalo skudur�liu. Galima kepti toliau.

Smalsesniems vienuol� parodo reples-spaustuvus, kuriais "plotkeles" kepdavo senais laikais. "U�d�davo tešlos, stipriai suspausdavo rankomis ir kišdavo � ugn�. Nelengvas darbas - keptuv� sunki, o rankena ilga. Arti keptuv�s nesuimsi - nudegsi", - pasakoja vienuol�.

Pajusti bendryst�

Kairi� parapijos kunigas Saulius Matulis primena, kad K��ios bei kal�dai�i� dalijimasis Kal�d� išvakar�se yra tik Lietuvoje ir Lenkijoje paplit�s reiškinys. "Tik nepainiokite jo su komunija, nors skonis panašus", - šypteli dvasininkas.

Kunigas �sitikin�s, kad tokia gra�i tradicija tik praturtina lietuvi� krikš�ionišk� gyvenim�.

Pagal krikš�ioniškas lietuvi� ir lenk� tradicijas kal�dai�io lau�ymas ir valgymas simbolizuoja šeimos bendryst� ir vienyb�. Pasi�adama dalytis Dievo malone, meile, r�pes�iais, d�iaugsmais. Viskas palydima malda.

Besilaikantys liaudišk� tradicij� ši� tradicij� aiškina panašiai. Tai troškimas laimingai sulaukti kit� met�. Dalijamasi kal�dai�iu, kad šeimos nariai myl�t� vienas kit�.

K��ios neatsiejamos nuo ikikrikš�ionišk� lietuvišk� papro�i� ir tradicij�. Tai absoliu�ios vienov�s švent� - nuo vieno stalo visas pasaulis valgo. Visi vieningai lau�o duonos riek�, obuol� arba t� pat� iš ba�ny�ios parsinešt� kal�dait�. Dvylika patiekal� - simboliškas skai�ius sutampantis su m�nesi� skai�iumi - visi met� laikai susrinko prie stalo. Padedamos l�kštel�s mirusi� artim�j� v�l�ms. Po staltiese paklotas šienas atiduodamas gyvuliams.

Senovin�s �nypl�s, kuriomis anks�iau kepdavo kal�dai�ius.

Vienuol� Regina Edita Teresi�t� demonstruoja, kaip kepami kal�dai�iai.

Autoriaus nuotr.

Šventumas

Kal�dai�iai kiekvienoje parapijoje b�na iškepti jau advento prad�ioje. Pirm�j� advento sekmadien� per Mišias jie b�na pašventinami. Dauguma ma�esni� parapij� kepa kal�dai�ius savo patalpose, didesn� gauna iš vienuolyn�. Vienuol� R. Teresi�t� kepdama kal�dai�ius ramino, kad papildomai j� šventinti nereik�s - kunigas tešl� pašventino.

Kunigas S. Matulis patikslina, kad kal�dai�io pašventinimo ritualas - ne kokie nors burtai. Tai atliekama viešai per šv. mišias: "Jei atneštum�te kok� nors daikt� iš nam� ir sakytum�te - pašventink, - nesupras�iau, kam to reikia ir kaip tai daryti."

Kasmet kyla diskusij� apie tai, kad kal�dai�iai konvejeriu kepami Lenkijoje. Ar jie pašventinti? S. Matul� tokie �od�iai tik pralinksmina: "Ar gali labiau apsimok�ti ve�ti kal�dai�ius iš Lenkijos? Juk �mon�s u� juos nemoka, o aukoja, kiek gali. Laikai sunk�s. Vieni lit�, kiti - dešimt."

Apie kal�dai�io savotišk� šventinim� diskutuoja ir etnologai. Šiauli� kult�ros centro Etnin�s kult�ros skyriaus metodinink� bei ŠU folkloro ansamblio "Vaiguva" vadov� Diana Martinaitien� teigia, kad senov�s lietuviai per K��ias dalydavosi �yni� pašventinta duona arba obuoliais.

Etnologai mano, kad ir pagoniškame pasaulyje ne visi akmenys ir med�iai b�davo šventi. Juos tokius padaro ne kas kitas, tik �mogus - savo mintimis, veiksmais ar apeigomis. Taip pat ir su duona.

"�inoma, galima tik sp�lioti, kad per K��ias senov�s lietuviai dalydavosi savotiškai pašventinta duona, ta�iau akivaizdu, kad krikš�ionybei perimti š� paprot� nebuvo sud�tinga", - sako etnolog�.

D. Martinaitien� atskleid�, kad šiemet ji jau gavo dovan� kelet� "plotkeli�": "Dalijam�s tuo, k� turime. Šiemet - kal�dai�iais. Kai netur�sime, bus gerai ir obuoliai."

Neeiliniame Tarybos pos�dyje - ir kaltinimai dokument� klastojimu

J�rat� SOBUTIEN�

Ketvirtadien� vykusiame neeiliniame Šiauli� miesto tarybos pos�dyje pritarta, kad b�t� gr��inta praeit� m�nes� trim �staigom nur��ta finansavimo dalis – beveik 83 t�kst. lit�: lopšeliui-dar�eliui "Voverait�" - 50 t�kst., lopšeliui-dar�eliui "�ilvitis" – per 10 t�kst., o V. Kudirkos pagrindinei mokyklai – beveik 22,5 t�kst. lit�. U� š� sprendim� balsavo 29 politikai.

Savivaldyb�s administracija teisinosi, jog �vyko technin� klaida, kad pra�jusiame Tarybos pos�dyje politikai nebuvo supa�indinti su nauja sprendimo projekto redakcija.

Opozicija d�l šios klaidos reikalavo Savivaldyb�s administracijos direktoriaus Vlado Damulevi�iaus galvos. Finans� ir ekonomikos komiteto pirmininko Alfredo Lankausko teigimu, tokia "technin� klaida" nutiko pirm�kart per 20 met� ir yra panaši � kriminalin� nusikaltim�. Švietimo �staig� profs�jung� atstovai tikina, kad tik pa�i� ugdymo �staig� d�ka ir d�l "Voverait�s" lopšelio-dar�elio darbuotoj� aktyvumo administracijos apgaul� išaišk�jo.

Prieš neeilin� Tarybos pos�d� svarstant š� klausim� komitetuose Arvydas Mockus si�l� lopšeliams-dar�eliams, kurie taup� ir kuri� darbuotojai �jo nemokam� atostog�, kaip premij� gr��inti nesumok�tus pinigus. V. Damulevi�ius steb�josi, kod�l norima išskirti vien� �moni� grup�. Vadovaujantis tokia logika, reik�t� premijas mok�ti visiems, kuriems buvo suma�intas finansavimas, o tai biud�etui kainuot� ne vien� milijon�. Anot jo, lopšeliams-dar�eliams pinig� u�teko košei, o atsisakiusiems taupyti politik� valia liks pinig� ir sviestui.

Direktoriaus noras priversti pasninkauti nenor�jusius eiti nemokam� atostog� vos nevirto politiniu perversmu. V. Damulevi�iaus galvos gelb�ti �m�si koalicijos partneriai. Miesto mero Genadijaus Mikšio teigimu, klysta visi, o administracijos direktoriui skelbti nepasitik�jim�, kai iki rinkim� liko pora m�nesi� – tik politikavimas.

Iki šiol joki� nuobaud� nei administracijos direktoriui, nei Finans� skyriaus ved�jai Kazimierai Daujotienei n�ra skirta. Kit� savait� š� klausim� svarstys Etikos komisija.

Kult�ros ministras A. G�l�nas: "Mano tikslas � kult�r� sugr��inti � gyvenim�"

Svaj�nas SABALIAUSKAS

"Mano tikslas - kult�r� sugr��inti � gyvenim�", - sak� kult�ros ministras Ar�nas G�l�nas, kai pra�jusi� savait� su juo bei kult�ros �inovais susitikome aptarti rengiamos knygos "Šiauli� dramos teatrui - 80" (jubiliej� teatras šv�s 2011 m. rugs�jo 23-i�j�). "Šiauliai plius" skaitytojams pateikiame pokalb� su ministru apie tai, kur dingsta kult�rai skirti pinigai, k� daryti, kad ir ma�iausi� miesteli� gyventojai tapt� kult�ros dalyviais, o ne vartotojais.

"Kult�roje turi lemti ne politik�, o ekspert� ir �inov� nuomon�", - sako kult�ros ministras A. G�l�nas.
Lrytas.lt / Renato NEVERBICKO nuotr.

- Kai kalbame apie energetik�, visi suprantame, kad radiatoriai turi b�ti šilti. Suprantame, jog turi b�ti mokestis u� dujas. Keliais naudojam�s visi. O kult�ra da�nai suvokiama ne kaip visiems b�tina ir reikalinga, bet kaip atskira kertel� - jei turi laiko ir noro, ar tai yra šeimos tradicija, tada pasinaudoji kult�ra. Kitu atveju – ne.

Mano tikslas – kult�r� sugr��inti � gyvenim�, kad �mon�s suvokt�: gra�i aplinka, laisvalaikis, tam tikri kasdienyb�s �pro�iai – taip pat neatsiejami nuo kult�ros. Kad kult�ra - ne išskirtinis fenomenas ar pasiturin�io �mogaus gyvenimo kokyb�s ypatinga vieta, bet kiekvieno civilizuoto �mogaus oraus buvimo dalis.

Kult�ros politikos kaitos gair�se, parengtose prezident�s sudarytos grup�s, kuriomis mes dabar vadovaujam�s ir kuriame priemoni� plan�, pabr��iami prioritetai: kult�ra visiems, kult�ros prieinamumas ne tik Vilniuje, did�iuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose.

Maty�iau tam tikr� vilt�, kad kult�ra taps strategine Lietuvos politikos dalimi. Tokia ji, deja, per šiuos dvidešimt met� nelabai buvo. Daugelis mano pirmtak� ir kult�ros �moni� kalba apie kult�ros politik� kaip apie marginalin� kult�ros srit�. Vis d�lto nor�t�si, kad tai b�t� nacionalin�s tapatyb�s šerdis ir neišvengiamai b�tina valstyb�s gyvenimo prioritetin� sritis.

- K� reik�t� daryti, kad it � bal� nedingt� kult�rai skirti pinigai? Gal kartais per daug eskaluojama, bet negalima nepasteb�ti VEKS‘o ir kit� garsi�j�, galimai neskaidri�, projekt�.

- Projekto "Vilnius – Europos kult�ros sostin� 2009" diskreditavimo mastas buvo nepagr�stas. Jokiu b�du nesutiksiu, kad Kult�ros sostin�s projektas visiškai �lug�s, u�trauk�s Vilniui ir Lietuvai g�d�.

Taip, su tokiu dideliu projektu ir didele pinig� suma sunku susitvarkyti, bet, manau, �gijome patirties. Jei �ia yra nusikaltimo sud�ties, tikiuosi, kad m�s� teis�saugos sistema yra kompetetinga ir sveika, kad išsiaiškint�.

Ne vienas �mogus man yra sak�s, kad mato nedraugišk� valstybi� slapt�j� tarnyb� darb�. Nesu nei paranoikas, nei hipertrofuotai �tarus, bet skaitant kai kurias publikacijas beveik galima manyti, kad taip ir buvo.

- Ministre, ar paaišk�jo, kod�l J. Miltinio teatro vadovas savo poste išbuvo vos dvi dienas?

- Neišaišk�jo jokia tiesa. M�s� versija buvo tokia: kolektyvas nesutiko bendradarbiauti, išk�l� perteklinius reikalavimus, su kuriais vadovas negal�jo sutikti. Bet panašiau, kad taip greitai galima atsistatydinti tik d�l kompromituojan�ios med�iagos.

Ši istorija parod�, kaip sud�tinga atrasti tinkam� vadov�. Nelabai kas nori vadovauti regioniniam teatrui, o kas nori, ne visada gali. Bet k� tuomet kalb�ti apie ma�esni� miesteli� kult�ros centrus. Kaip ten surasti kvalifikuotus �mones? Tad laukia didelis darbas, kaip reabilituoti toki� darbo viet� patrauklum�. Ir tai turime daryti su savivaldybi� merais, savivaldos institucijomis. Kad buvimas kult�ros darbuotoju regione neb�t� partizanin� pozicija: be pinig�, su dideliais išš�kiais ir be pagarbos. Pedagogo darbas po truput� rebilituojamas. Pedagogai gal su manimi nesutikt�, bet manau, kad oraus buvimo prasme mokykl� pedagogai turi daugiau privilegij�.

- Daugel� domina Nacionalinio dramos teatro ir jo vadovo A. Ve�erskio istorija.

- Reikia remtis tik faktais ir jais nespekuliuoti. Buvo ironizuojama, kad mane, nauj� ministr�, erzindavo, kai �mon�s klausdavo: "O k� darysi su Ve�erski� teatru?" Didesne dalimi šis teiginys pasitvirtino: tikrai buvo supainioti viešieji ir privat�s interesai �darbinant šeimos narius, kur jie negal�jo dirbti, taip pat skiriant priedus ir tvarkantis teatre kaip savo nam� �kyje.

Tikiu, kad konkurse pasirinkome geriausi� kandidat�, su kuriuo siejame didelius l�kes�ius. Valstybinis nacionalinis teatras turi b�ti sk�tin� institucija, kuri surenka visk�, kas yra geriausia ir parodo sostin�s ir šalies gyventojams.

Nauji vadovai, ateidami vadovauti presti�in�ms kult�ros �staigoms, tur�t� labai atid�iai sekti savo veikl� ir neatitraukti �vilgsnio nuo meno kokyb�s, jo neperkelti � skandaling� buitin� ir juridin� pus�.

- Ar nesigail�jote, susid�r�s su kult�ros išš�kiais, jog tapote Kult�ros ministru?

- Mano gyvenimas nebuvo ramus - buvo gana sud�tingas, studij� prorektoriai tai patvirtins, ypa� aukštojo mokslo reformos ir ekonomin�s kriz�s kontekste. Aš per�jau � �domesn� ir atsakomyb�s prasme sud�tingesn� darb�, kuriame daugiau dinamikos ir galimybi� nuveikti yra daugiau.

N� dienos, n� minut�s nesigail�jau. Penkis m�nesius esu ministras. gana trumpai, bet pakankamai ilgai, kad suvoktum darbo esm�, pob�d�. Matau dideles galimybes daug k� nuveikti.

- Kokios J�s� pagrindin�s vizijos iki šios kadencijos pabaigos?

- Mano viltis – nuolatiniu kalb�jimu, diskusija, viešinimu, teis�k�ra �tvirtinti kult�r� kaip prioritetin� srit�. Tai – didelis tikslas. Sykiu papurenti, parav�ti t� dar��, kuris buvo ma�iau rav�tas depolitizavimo prasme. Kad daugiau lemt� kult�ros ekspert� ir �inov� nuomon�, o ne politik�. Galima prisiminti t� pat� VEKS‘� ir istorinio filmo k�rim�, kitus did�iuosius projektus, kai didesn� problem� dalis kilo d�l politik� �sikišimo. Politikai tur�t� nu�ym�ti bendriausias raidos gaires.

Reikia sukurti Kult�ros taryb�, kuri b�t� ekspertin� institucija, panaši � labai s�kmingai veikian�i� Mokslo taryb�. Sud�tingiausias prioritetas - kult�ros prieinamumas visiems. Net nuošaliausiems miesteliams turi b�ti pristatoma aukš�iausio lygio kult�ra. Kad Lietuvos gyventojai kuo kokybiškiau dalyvaut� kult�roje. B�tent DALYVAUT�, o ne tik vartot�.

- Šiauli� dramos teatras ruden� prad�jo 80-�j� sezon� ir kit�met, rugs�jo 23 dien�, šv�s savo 80-�j� jubiliej�. Ko palink�tum�te Šiauli� dramos teatrui jubiliejin� sezon�?

- Tikiuosi teatro menin�s kokyb�s, kad jis tapt� atvira vieta atva�iuojantiems �mon�ms ne vien iš Lietuvos. Kad likt� ir dar tapt� aktyvesniu kult�ros �idiniu Šiaur�s regione, kur Šiauliai – pats svarbiausias miestas. Linkiu labai aukšto ambicingo k�rybinio skryd�io. Jei galima, šiek tiek komercin�s s�km�s, kad b�t� pilnos �i�rov� sal�s, skaidrumo veikloje, bet svarbiausia - menini� paiešk� d�iaugsmo, kuriuo pasidalyt� su �i�rovais. Tai – esminis palink�jimas.

Vald�ioje tr�ksta moter�, �eimoje � vyr�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

"Ar galite patik�ti, kad iki šiol Europos S�jungoje moterys u� t� pat� darb� gauna vidutiniškai 17 procent� ma�esn� atlyginim� nei vyrai", - klausia europarlamentar� Vilija Blinkevi�i�t�, šiuo metu daug dirbanti moter� lygyb�s ir kitais socialiniais reikalais. Europoje n�ra vyr� ir moter� pusiausvyros nei vald�ioje, nei šeimoje.

Europarlamentar� Vilija Blinkevi�i�t� �sitikinusi, kad b�t� tik � naud�, jei vald�ioje b�t� daugiau moter�.

Autoriaus nuotr.

U� "sijon�" - ma�esn� alga

Europos Parlamento nar� Vilija Blinkevi�i�t�, net ir b�dama u� Europos vairo, s�di savo ratuose - r�pinasi socialiniais klausimais. Lietuvoje ji buvo socialini� reikal� ir darbo ministr�, Europos Parlamente dabar - U�imtumo ir socialini� reikal�, bei Moter� teisi� ir ly�i� lygyb�s komitet� nar�. Nejaugi Europoje moter� ir vyr� teis�s nelygios?

V. Blinkevi�i�t� tvirtina, kad ly�i� lygyb� - vienas svarbiausi� ES princip�, ta�iau problem� apstu. Jos n�ra tokios didel�s ir akivaizd�ios kaip Azijoje, ta�iau savaime suprantamus dalykus daug sunkiau išgyvendinti nei akivaizd�i� neteisyb�.

Paradoksas, ta�iau faktas, kad iki šiol Europos moterys, dirban�ios t� pat� darb�, gauna 17 procent� ma�esn� atlyginim� nei vyrai.

Kokia to prie�astis? �moni� ar �staig� vadovai yra vyrai. Jie � darbuotoj� šeimas �i�ri pragmatiškai ir trumparegiškai. Ivertinama, kad moteris kada nors tur�s vaik�, tod�l jai galima u�krauti daug darbo, ta�iau nepakelti pareig�. Taip pat vengiama jai padidinti atlyginim�, nes n�štumo atveju bus papildom� išlaid�.

Kvota vald�ios moterims

V. Blinkevi�i�t� sako, jog kai kurie sociologai d�l pasaulin�s kriz�s kaltina vyrus. Jie, vadovaudami did�iosioms korporacijoms, bankams, nesugeb�jo pa�velgti �ingsneliu toliau ir bet kokia kaina siek� pelno.

Europarlamentar� nemano, kad pasaul� tur�t� valdyti moterys, ta�iau sprendimus tur�t� vienodai s�lygoti abiej� ly�i� atstovai.

Nenuostabu, kad "Siemens" kompanija, kuriai vadovauja aštuoni vyrai, d�i�gauja, jog j� gretose yra ir moteris, atsakinga u� finansin� �mon�s dal�.

Tyrimai rodo, kad moteris gali priimti ne tik intuityvius sprendimus, bet ir daugel� problem� apr�pia pla�iau negu vyrai. Vyrai da�niausiai remiasi logika arba statistika ir ši� informacij� naudoja savo sprendimams pagr�sti.

Moter� teisi� ir ly�i� lygyb�s komitetas jau beveik �rod�, kad moter� vald�ios institucijose yra per ma�ai - tik trys procentai. Ma�ai kas abejoja ir tuo, kad valdymo procese turi b�ti vienodai girdimas ir moteriškas, ir vyriškas balsas. Ketinama 2010–2015 metais �vesti kvotas vald�ios moterims. Ly�i� lygyb� �manoma tik imantis priemoni�, nes vyrai aukš�iausius vald�ios postus "okupav�" jau daugyb� am�i�. Tokia tradicija savaime nesugrius. Dar n�ra aišku, kiek procent� moter� prival�s b�ti vald�ioje, kad lygyb�s principas b�t� �gyvendintas.

Vyrams - kelias � šeim�

Dar vienas faktas - moter� išsilavinimas geresnis nei vyr�, ta�iau jos paaukoja savo gyvenim� motinystei. Dar ne visose ES šalyse yra �teisintos t�vyst�s atostogos. Tai, kas nat�ralu Skandinavijoje, tas dar toli gra�u nepasiekiama ir nepriimtina Piet� Europos šalims.

ES si�loma visose valstyb�se motinyst�s atostogas pailginti ma�iausiai iki 18 savai�i�, o n�štumo ir gimdymo atostogas - ma�iausiai iki 20 savai�i�. Tok� pasi�lym� Europos Parlamentas palaiko. Reikia pa�ym�ti, kad min�ti laikotarpiai Lietuvoje panaš�s arba netgi didesni, ta�iau yra nema�ai šali�, kuriose motinyst�s atostogos trunka vos kelis m�nesius, o vyrai, gimus k�dikiui, gauna por� laisv� dien�.

V. Blinkevi�i�t� mato, kad d�l motinyst�s atostog� Lietuvoje, galima sakyti, n�ra problem�, ta�iau tragiškai tr�ksta vaik� dar�eli�. Siekiama, kad Europos S�jungoje bent 90 procent� vaik� b�t� u�tikrinta galimyb� lankyti dar�el�. Dabar šis vidurkis siekia apie 80 procent�, Lietuvoje - vos 50 procent�. Ne kiekviena šeima turi "baby�i�" ar kit� artim� �moni�, kurie pa�i�r�t� vaikus, kol t�vai bus darbe.

Kur dingo dar�eliai? Juk gimstamumas ma��ja, jaunimas emigruoja ir gimdo u�sienyje. "Dauguma buvo u�daryti ir privatizuoti. Tik pa�i�r�kite, kokiose strategiškai gerose vietose buvo dar�eliai Vilniaus centre", - sako V. Blinkevi�i�t�.

Benami� "dugnas" ir �iltesn�s naktys

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Savivaldyb� u�virino "katakombomis" vadint� sl�ptuv� Dubijos gatv�je. �ia nakvodavo ir nuo šal�io sl�pdavosi miesto benamiai. Dabar jiems �rengtos patalpos laikino apgyvendinimo tarnyboje, Pakruojo gatv�je. Benamiai d�iaugiasi šiluma, o policijos ir greitosios pagalbos ekipa�ais naudojasi kaip taksi.

Benamiai šiltai pernakvoja neseniai sutvarkytose patalpose.

Ieško šilumos ir ramyb�s

Anks�iau nakvyn�s namais vadinta Šiauli� miesto savivaldyb�s Socialini� paslaug� centro Laikinojo apgyvendinimo tarnyba šalt�j� sezon� pasitiko pasirengusi. Šiuose namuose - dviej� tip� gyventojai: vieni gyvena nuolat, kiti - tik nakvoja.

"B�na visoki� nakt�. Kartais tenka kviesti policij�, raminti neblaivius benamius. Kai kurie iš j� �ia atve�ami miegantys. Pabud� ver�iasi � laisv�. Negalime j� išleisti - sušals", - šalt� tre�iadienio nakt� pasakojo bud�tojas Anicetas �epulis, �ia dirbantis jau dešimt met�.

Bud�tojas pasiima raktus ir lydi parodyti benamiams skirt� patalp�. "Mes juos u�rakiname, kad netrukdyt� kitiems ši� nam� gyventojams. Jie �ia gauna tik nakvyn�, šilum�, gali pasinaudoti tualetu. Vakare suleid�iame, ryt� septint� išlydime", - pasakoja A. �epulis.

Dviejuose bendrabu�io tipo blokuose - keturi kambariai su tualetais. �ia �iu�iniai patiesti ant �em�s. Taip pageidavo patys benamiai. Tre�iasis blokas - tvarkingesnis, su gultais skirtas tvarkingiems sve�iams.

Kod�l benamiai, gyvenantys "katakombose", keikdavo nakvyn�s namus? "�ia reikia laikytis bent minimalios tvarkos. Ten galiojo tik j� tvarka", - paaiškina bud�tojas.

Lengvai pasiekiamas dugnas

Pradarome pirmas duris. Nos� u�rie�ia švie�i� pagiri�, šlapimo ir r�kal� dvokas. Koks j� gyvenimas, tuo ir kvepia. Devyni �mon�s guli sukrit� ant �iu�ini�. Juozas - be kojos. Antanas - buv�s in�inierius. Visi kiti kadaise tur�j� šeimas, b�st�, kitus gyvenimo d�iaugsmus.

Dar kitame kambaryje - panašus kvapas, ta�iau ma�iau �moni�, galima pasikalb�ti. 55 met� Vladas šiandien blaivus. Jis sunkiai atsistoja, nes neseniai buvo smarkiai sumuštas, sulau�yta koja. Vyras susisuka cigaret� iš surinkt� nuor�k�, prisidega, u�sideda akinius. Jis dvylika met� pras�d�jo kal�jime, kur daug skait� ir dirbo metalo tekintoju. Dabar jam nereikia kitokio gyvenimo, tik kartais gerai išgerti, u�simiršti, šiltai pernakvoti. Maistas? Jo per akis. �mon�s da�nai prie konteineri� padeda gra�iai supakuoto nesuvalgyto maisto. "Šiuo at�vilgiu gyvename kaip karaliai", - sako Vladas ir ištraukia maišel� dešros, duonos, obuoli�.

Jo draugas 52 met� Petras neturi nam� jau 18 met�. Susipyko su �mona, u�g�r� ir iš�jo. Vyras neigia, kad alkoholis jam sugadino gyvenim�: "Niekaip nerandi darbo, problemos su šeima - ir tu gatv�je. Gr��ti nenoriu, nors s�n�s mielai priimt�. Jie net ne�ino, kad aš benamis - nieko jiems apie save nepasakoju. Sakau - viskas gerai, nesir�pinkit."

Pradeda busti pusam�is vyras, d�vintis puiki� odin� striuk�, nepigius d�insus ir gerus odinius batus. Keturiomis nuropoja iki tualeto, nors jau visk� prieš tai buvo padar�s � kelnes. Nusilengvinus gr��ta s�mon�, tuomet kyla klausimas: "Kur aš?"

Bud�tojas paaiškina. Inteligentiškasis vyras išsitraukia telefon� ir skambina �monai. Paskui - vaikams: "Išve�kite mane iš to durnyno!" V�liau s�da � taksi ir išdumia namo. Benamiai tik šypteli - štai ir �rodymas, kad �mogui yra tik �ingsnis iki "ubago" terbos.

"J� rado miegant� gatv�je. Išgelb�jome jam gyvyb�. Ka�in ar jis jau�ia d�kingum�", - taria A. �epulis.


Patalpos su gultais - tvarkingiems benamiams.		Benamiai � koridorius neišleid�iami, o u�rakinami savo kambariuose.

Beveik šimtas benami�

A. �epulis pasakoja, kad �ia tarsi kitas pasaulis, kita tvarka. Šiuose namuose gyvena tie, kurie neturi daugiau kur prisiglausti. Pirmame aukšte apgyvendinami gr�� iš �kalinimo viet�, benamiai bei kiti asmenys, neturintys gyvenamosios vietos. Toki� �ia 22. Dar 22-27 �mon�s prisijungia kasnakt - ateina pernakvoti.

Nuo pirm�j� šal�i� 226 kartus benamiai patys beld�si � duris ir praš�si nakvyn�s. Penkis atve�� policija. 92 atvyko greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Iš viso laikinos nakvyn�s paslaugomis pasinaudojo 94 skirtingi asmenys.

Antrame ir tre�iame aukštuose - bendrabu�io tipo kambariai asmenims ir šeimoms, patyrusioms stichin� nelaim� ar smurt� šeimoje. A. �epulis sako, kad �ia n�ra n� vienos visos šeimos. �ia gyvena 29 suaugusieji ir 18 vaik�.

Vyras drebia ties� � akis - tai asocial�s �mon�s, kuriems kitokio gyvenimo ir nereikia: "Su benamiais, nors ir pagerian�iais, yra daugiau apie k� pakalb�ti. Ar nors vienam vaikui pavyko ištr�kti iš šio pragaro ir susirasti naujus namus, sukurti šeim�, �gyti profesij�? Ne�inau n� vieno tokio. Arba, iš�j� iš �ia, niekada negr��ta."

Švent� - pašalp� diena

Kitas tos nakties bud�tojas �ia dirba vos dvi savaites. Tai 22 met� Justinas Kavarskas, studijuojantis socialin� darb� Šiauli� valstybin�je kolegijoje. Vaikinas mano, kad gal�t� �ia dirbti ilgai: "Darbas su rizikos grup�mis gali duoti vaisi�. Tai n�ra �mnon�s su proto negale. Jiems galima pad�ti. Dar neseniai du pagyven� ši� nam� gyventojai per dvi dienas pragerdavo pensij�, o v�liau badaudavo. Mes prad�jome pri�i�r�ti j� pajamas. Senukai atsigavo, veidai nušvito. Klausin�ja, ar neturime kry�ia�od�i�, lankosi bibliotekoje."

Greitoji da�nai suteikia taksi paslaugas.

Autoriaus nuotr.

Jaunuolis �sitikino, kad �ia dirbti gali �mon�s, kurie turi ger�, bet kartu ir kiet� šird�. Tie, kurie nori pad�ti nelaim�liams, ta�iau neparsineša j� problem� � namus.

Po ši� �od�i� � kiem� �suka greitoji. Sanitarai tempia miegant� benam�. Aštuoniolikmetis ši� nam� gyventojas padeda - pakelia u� koj�. Ekipa�o slaugytoj�, iš�jusi� iš benamiams skirt� patalp�, supykina.

Benamiai yra pa�iame visuomen�s dugne esantys �mon�s, likimo nuskriausti ir atskirti nuo jiems brangi� �moni�, nematantys kelio atgal. Ši� �moni� likimais pernai buvo suman�s pa�aisti Seimo "šok�jas" Andrius Šed�ius, �ad�j�s apmok�ti "katakomb�" išlaikymo kaštus, ta�iau to taip ir nepadar�s. Dabar "katakombos" u�virintos. Ar nenor�t� seim�nas dar kart� išgars�ti ir pagelb�ti benamiams?

"Aš, kaip ir visi Šiauli� gyventojai, moku mokes�ius, tod�l prisidedu prie j� išlaikymo. Jei kiekvienas verslininkas apsiimt� pri�i�r�ti socialines sritis, kam b�t� reikalinga Savivaldyb�?" - lakoniškai išsisuka A. Šed�ius. Jis dar primin�, kad mero ir administracijos direktoriaus kalbos apie brang� "katakomb�" išlaikym� - melas. Valdininkams, anot jo, tereik�jo sklypo prie benami� sl�ptuv�s.

Ar mokes�i� ma�inimas i�gelb�s mir�tant� bulvar�?

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� miesto taryba, gelb�dama mirštant� Šiauli� p�s�i�j� bulvar�, �m�si pirm�j� �ingsni�, kaip palengvinti smulki�j� verslinink� gyvenim�. Vakar politikai pritar� tam, kad b�t� suma�inti nekilnojamojo turto ir nuomos mokes�io u� valstybin� �em� mokes�iai. Ar toks sprendimas iš ties� paskatins verslo pl�tr� centre? Ko gi nori patys bulvare dirbantys �moni� darbuotojai ir vadovai?

P�s�i�j� bulvaras - Šiauli� miesto veidas.

Aleksandro OSTAŠENKOVO nuotr.

Verslininkams lengvatos pagelb�t�

Šiaulie�iai Šiauli� bulvar� jau senokai padalijo � dvi dalis - turginink� ir inteligent�. Skiriamoji bulvaro dalis - paminklas šviesuoliui Povilui Višinskiui. Turginink� dalis ta, kurios pabaigoje - Šiauli� turgus. Inteligent� dalis ta, kurios pabaigoje Dvira�i� muziejus.

Gyventoj� srautai parodo, kad toje bulvaro dalyje, kuri veda turgaus link, verslininkai dar kruta, kavin�se ir parduotuv�se lankosi pirk�jai. Inteligent� dalyje viena po kitos u�sidarin�ja �mon�l�s, parduotuv�l�s, kuriasi naujos, kurios taip pat po keli� m�nesi� u�sidaro.

Netoli amfiteatro �sik�rusios si�lais prekiaujan�ios �mon�s "Min�i� srautas" parduotuv�s direktor� Irena Gur�inien� sako, kad �adamas nekilnojamojo turto mokes�io suma�inimas d�iugina. Paskai�iuota, kad nuo pra�jusi� met� rugs�jo min�to mokes�io dydis parduotuvei b�t� apie pusantro t�kstan�io lit�. "Mes prekiaujame sezonin�mis prek�mis, si�lus �mon�s labiau perka �iem�, o vasar� b�na dien�, kad � parduotuv� niekas neu�suka. Tegul tik ma�ina, nes sunkme�iu išsilaikyti labai nelengva", - sako direktor�.

Parduotuv� patalpas nuomojasi iš fizinio asmens, tod�l nekilnojamojo turto mokest� turi sumok�ti pati, o ne savininkas. Jei nuomot�si iš juridinio asmens, ka�i ar mokes�i� mok�t� ma�iau. Savininkui mokes�iai suma��t�, o nuomininkams lengvat� jis gali ir nepritaikyti.

Kod�l �mon� �sik�r� nepalankioje verslui bulvaro pus�je? Pasak I. Gur�inien�s, ši vieta pasirinkta, nes "inteligent�" bulvaro dalyje si�lais niekas neprekiavo. "Gal vald�ia gal�t� turg� prie Šiauli� viešbu�io �kurti? Tada ir šioje bulvaro dalyje daugiau šiaulie�i� lankyt�si", - šypsosi pašnekov�.

Kone metus priešais Šiauli� universiteto technologij� fakultet� veikian�ios �mon�s "Burbulis" vadovas Arvydas Adomikaitis nukerta - bulvaras tikrai mir�s. U�kandin� ma�ai lankomoje bulvaro dalyje �kurta tikintis, kad �ia lankysis d�stytojai, studentai, "Šiauli�" viešbu�io gyventojai. "U�eina �mon�s, bet j� n�ra tiek, kiek reik�t� s�kmingai dirbti. D�iugina tik tai, kad �mon�s ateina pas mus pavalgyti ir iš kito miesto galo", - kalba �mon�s vadovas.

A. Adomikaitis sako, kad �mon� nekilnojamojo turto mokes�io u� besibaigian�ius metus dar nemok�jo. Šio mokes�io dydis priklauso ir nuo turto vert�s. Prad�jus versl�, patalp� vert� buvo 1,200 milijono. Patalp� savininkas pasir�pino, kad patalpos b�t� �vertintos iš naujo - dabar jos vertos 400 t�kstan�i� lit�, tad ir nekilnojamojo turto mokestis bus ma�esnis.

K� politikai gal�t� padaryti, kad pad�t� verslui bulvare? Anot A. Adomikai�io, "Burbulis" atidaro nauj� kavin� "Šiauli�" viešbutyje. "Filialui atidaryti tiek vargo buvo - teko lakstyti � Mokes�i� inspekcij�, policij�, "Sodr�", pas higienistus pa�ymoms gauti, teko iš naujo licencij� �sigyti. Juk šiais laikais viskas kompiuterizuota - kam tas lakstymas, jei galima patikrinti �mon�s duomenis, �vertinti, kad ji nebankrutuoja, ir leisti pl�stis", - sako jis.

Sprendimo projektas buvo pakoreguotas

Šiauli� politikai mokestini� lengvat� p�s�i�j� bulvare neketina taikyti bankini�, nekilnojamojo turto operacijomis, azartiniais lošimais u�siiman�ioms �mon�ms. Visoms kitoms �mon�ms bus trejus metus taikyti minimal�s nekilnojamojo turto ir valstybin�s �em�s nuomos mokes�iai.

Sprendimo projekte, pateiktame komitetams svarstyti, buvo nurodyta, kad lengvatos netaikomas ir �mon�ms, kurios ver�iasi didmenine ir ma�menine prekyba objektuose, kuri� statinio bendrasis plotas viršija 1000 kvadratini� metr�. Vienas toki� pastat� - Šiauli� prekybos namai. Prekybos nam� generalinis direktorius Algimantas Jankauskas �sitikin�s, kad tokio sprendimo projekto Taryba netur�t� patvirtinti. "Sprendimo projektas parengtas nekvalifikuotai. Aš juo dom�jausi ir galiu pasakyti, kad jei bus pa�eisti �statymai, teks tartis su advokatais. Ar nepa�eid�iami �statymai, jei išskiriamas vienas objektas? O gal taip daroma ty�ia?" - klaus� A. Jankauskas.

Generalinio direktoriaus nuomone, pagal parengt� projekt� lengvatos beveik niekam nebus pritaikytos. Juk daugelis �moni� �sik�rusios statiniuose, kuri� bendras plotas viršija 1000 kvadratini� metr�. "Manau, kad Taryba tokio nekvalifikuoto sprendimo patvirtinti netur�t�. Jis tik sukelt� daugiau neaiškum�, nei pagelb�t� verslininkams", - teigia A. Jankauskas.

Politikai vis d�lto projekt� pakoregavo. Lengvat� nuspr�sta netaikyti tiems statiniams, kuriuose vienas juridinis ar atskiras asmuo naudoja daugiau nei 1000 kvadratini� metr� ploto patalpas.

D�l lengvat� teks pasirašyti sutartis

Skai�iuojama, kad d�l lengvat� � kit� met� biud�et� nepateks ma�daug 300 t�kstan�i� lit�, ta�iau tikimasi, kad tai atgaivins ištušt�jus� bulvar� ir pinigai � biud�et� sugr�š gyventoj� pajam� ir verslo liudijim� mokes�i� pavidalu.

Bus skatinami ir tie verslininkai, kurie dirba bulvaro prieigoms priskiriamoje teritorijoje. Tai teritorija, ribojama Vytauto g., Aušros al�jos, �emait�s g. ir Draugyst�s prospekto. Nekilnojamojo turto ir nuomos mokes�io u� valstybin� �em� tarifai jiems bus ma�esni, bet ne tiek daug, kiek dirbantiems bulvare. Paskai�iuota, kad bulvare ir prieigose veikia apie du šimtus �moni�.

Politikai, nors ir aptar� klausim� komitetuose, vis d�lto Tarybos pos�dyje pasigin�ijo. Arvydas Mockus ir Gintaras Karalevi�ius nedalyvavo balsuojant, mat A. Mockus bulvare turi nekilnojamojo turto, o G. Karalevi�ius - �mon�.

Politikas Jonas Bartkus kalb�jo, kad prekybos centrai "pavog�" �mones iš bulvaro, tad mokes�i� lengvata bus atkurtas teisingumas. Leonas Strazdauskas teiravosi, ar tikrai suma�inus mokest� bus pagelb�ta verslininkams, ir si�l� pagalvoti, kuo dar jiems galima pad�ti.

Sprendimo projekt� rengusi darbo grup� buvo susitikusi su verslininkais, diskutavo, išklaus� j� pageidavim�, tad manoma, jog pritaikius mokes�i� lengvat� bus naudos abiem pus�m. Tiesa, �moni� savininkai - juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys, kad jiems b�t� pritaikytos nekilnojamojo turto mokes�io lengvatos, turi atvykti � Savivaldyb� ir su administracija pasirašyti sutartis.

Kas nori u�tvenkti up�s b�gim�?

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Dar pavasar� Seimo komitetams pateiktas Atsinaujinan�i� ištekli� energetikos �statymo projektas sulauk� prieštaring� vertinim�. Pra�jusi� savait�, kai šis �statymas tur�jo b�ti svarstomas, Lietuvos �ali�j� jud�jimas ir jud�jimas "U� gamt�" "u�vert�" Seimo pirminink� bei parlamentarus elektroniniais laiškais ir faksogramomis, raginan�iomis nepritarti masinei hidroelektrini� statybai ir paskutini� nat�rali� Lietuvos upi� sunaikinimui.

Šiauli� apskrityje dauguma u�tvank� statyta daugiau nei prieš keturis dešimtme�ius, o u�tvankos tarnavimo laikas paskai�iuotas 50 met�.
Autoriaus nuotr.

�statymas gr��intas Vyriausybei tobulinti, ta�iau klausimas, kam reikia daugiau hidroelektrini�, išlieka. Paskai�iuota, kad Lietuvoje veikian�ios hidroelektrin�s pagamina tik apie pus� procento šalyje sunaudojamos elektros energijos. Energijos išgavim� �manoma padidinti tik iki vieno procento, jei b�t� pastatyta dar 30 hidroelektrini�. �ali�j� teigimu, tarybiniais metais vykdant melioracij�, prista�ius u�tvank�, ekologiniu po�i�riu prarast� upi� baseinai sudaro daugiau nei 80 procent�.

K�sinamasi � upes

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šim�nas pateik� Seimui �statymo projekt�, kurio 13 straipsnyje yra suformuluotas u�davinys iki 2020 met� bendr� hidroelektrini� gali� padidinti nuo 127 MW iki 250 MW.

Savo kreipimesi � Seim� "U� gamt�" ir �ali�j� jud�jimo nariai min�jo: "Atkreipiame J�s� d�mes�, kad to ne�manoma pasiekti nestatant u�tvank� ant did�i�j� Lietuvos upi� - Nemuno ir Neries - bei svarbiausi� j� intak� – Minijos, J�ros, Dubysos, Merkio, Šventosios, �eimenos. Taip b�t� paskandinti dešimtys t�kstan�i� hektar� išskirtine biologine �vairove bei kult�rine verte pasi�ymin�i� upi� sl�ni� ir galutinai u�blokuoti dar lik� �uv� migracijos keliai. Tarybiniai melioratoriai sunaikino 85% Lietuvos upi�, o likusius 15% pasiry�� sunaikinti kai kurie nepriklausomos Lietuvos politikai."

�alieji tvirtina, kad politik� u�mojai - per dideli. Pagal ES direktyvas u�tenka hidroelektrini� gali� padidinti iki 141 MW. Norint tai padaryti, nereikia statyti nauj� u�tvank�, tiesiog reikia �rengti hidroturbinas esamose.

Gamtos sargai taip pat aiškina, kad nauj� hidroelektrini� statyba pa�eist� Lietuvos Saugom� teritorij� ir Vandens �statymus, Bendrosios ES Vandens politikos direktyvos ir m�s� tarptautinius �sipareigojimus d�l migruojan�i� gyv�n� apsaugos.

Daugiau �alos

Lietuvos �ali�j� vadas Rimantas Braziulis teigia, kad hidroelektrin�s lygum� šalyse seniai pripa�intos �alingomis, o j� efektyvumas - niekinis. Energetikai dar sovietme�iu Kauno hidroelektrin� pateikdavo pavyzd�iu, kaip nereikia daryti.

�alieji pateikia akivaizd� pavyzd�, kaip u�tvankomis buvo pakenkta gamtai. Šiuo metu t�ra vos �ingsnis, kad ypatingas Lietuvos upelis b�t� sunaikintas. Ir t� �ingsn� planuojama �engti – pastatyti dar vien� u�tvank� ant Siesarties up�s!

�kininkas ant šio upelio ketina statyti antr� hidroelektrin�. Vien� jau pastat�. Siesarties up� - viena iš nedaugelio Lietuvoje nesugadint� melioracijos. Sakoma, jog tai etalonin� up�, reprezentuojanti Ryt� Lietuvos upi� tinkl�. Tai up�, kurioje neršia lašišos.

Aplinkos ministerija atsisak� išduoti leidim� hidroelektrinei, ta�iau �kininkas atkakliai atakuoja institucij� raštais. �aliesiems atrodo keista, kod�l J. Šim�nas vis pateikia Seimui tokius si�lymus, nors mokslininkai seniai patvirtino – Lietuvoje hidroenergetiniai ištekliai beveik išsemti.

Kiekvienoje seni�nijoje - po u�tvank�

Yra galimyb� padaryti taip, kad vanduo pagamint� apie vien� procent� elektros energijos Lietuvoje. Šalyje yra per pusantro t�kstan�io u�tvenkt� e�er�. Dauguma u�tvank� yra remontuotinos, o per 200 u�tvank� visai neturi šeiminink� - yra apleistos. Jei jas suremontuotume, gal�tume padidinti �aliosios energijos gavyb�.

Visose Šiauli� apskrities seni�nijose yra bent po vien� u�tvank�. Dauguma j� pastatytos daugiau nei prieš keturis dešimtme�ius, o u�tvankos tarnavimo laikas paskai�iuotas 50 met�. Pirmus du dešimtme�ius u�tvanka dideli� investicij� nereikalauja.

Aplinkos ministerijos duomenimis, yra pripa�intos dvi dešimtys nedideli� u�tvank�, kurios jau nebus atstatomos, o j� buvimas kraštovaizd�iui ar rekreacijai n�ra reikšmingas.

Sutvarkyti apleistas u�tvankas

Pus� didesni� u�tvank� gana gerai pri�i�rimos. Jos aptvarkytos, šalia kai kuri� pastatytos hidroelektrin�s. Šalyje veikia 82 hidroelektrin�s, kurios pagamina apie pus� procento šalyje sunaudojamos elektros energijos. Energijos išgavim� b�t� �manoma maksimaliai padidinti iki vieno procento, jei b�t� pastatyta dar 30 hidroelektrini�.

Apie 200 nema�� u�tvank� šalyje yra bešeimininkiai statiniai. J� b�kl� - blogiausia. Vienos vidutin�s u�tvankos remonto s�mata gali viršyti milijon� lit�. Šiuo metu n�ra sudarytos specialios programos u�tvankoms gelb�ti. Naudojama laukimo taktika - u�tvankose vanduo nuleistas iki saugaus lygio, laukiama ekonomiškai geresni� laik�.

www.etaplius.lt � vieneri!

Jolanta Šaltkien�

Naujien� portalas www.etaplius.lt šven�ia savo pirm�j� gimtadien�. Pasak portalo redaktor�s Evos Jagminait�s, ateities plan� yra daug, ta�iau atskleid�ia tik artimiausi� naujien� - portale netrukus bus prad�tos transliuoti tiesiogin�s vaizdo konferencijos.

"Jei prieš dešimtmet� man kas nors b�t� �m�s aiškinti, kaip smagu vartyti elektronin� laikrašt�, b��iau smagiai pasijuokusi. Tuomet atrod� n�ra didesnio malonumo, nei šeštadienio ryt� prie puodelio kavos vartyti laikrašt�", - sako portalo redaktor� Eva Jagminait�. Techninis portalo darbuotojas Nerijus Jakimavi�ius prisipa��sta, kad prieš prad�damas dirbti naujien� portale tiek daug ne�inojo apie miesto aktualijas. "Dabar suprantu, kad �ini� srautas ir sparta yra mil�iniška. Kartais per dien� �vyksta tiek �vyki�, kad vos sp�ju sud�ti � portal� informacij�, - sako jis.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Nori su�inoti pirmas - privalai gyventi virtualiame pasaulyje

Visuomen� �iniasklaidai tapo daug reiklesn�, nori �inoti tuoj pat su visomis smulkmenomis, tod�l labai svarbu dirbti operatyviai. "B�tent tai ir stengiam�s daryti, informuoti Šiauli� regiono gyventojus tada, kai kiti dar tik rašo, renka informacij�, ruošia reporta�us arba išvis ne�ino. Dirbame �ingeidiems, smalsiems, t. y. tiems, kurie nenori laukti rytojaus laikraš�io ar vakaro �ini�, kad su�inot� dienos aktualijas, - sako redaktor�. - Atrenkame t� informacij�, kuri yra svarbi Šiauli� regiono gyventojams, kituose miestuose ar u�sienyje gyvenantiems šiauliškiams, kad jiems nereik�t� klaid�ioti respublikiniuose portaluose ieškant menkiausio Šiauli� pamin�jimo. Stengiam�s, kad "kieme" vykstan�ios �inios b�t� lengvai pasiekiamos."

�i�ri, kai nori, su�inai, kai atsitinka

Redaktor� sako, kad su internetu per pirmuosius portalo gyvavimo metus nesiskyr� nei ji, nei techninis portalo darbuotojas Nerijus Jakimavi�ius. Abu nuolat "online", nes vos tik kas nors nutinka, reikia pateikti informacij�.

Did�iausias naujien� portalo privalumas – lankytojas gali �inias su�inoti nelaukdamas, kol naujien� išspausdins laikraš�iai, praneš radijas ar parodys vakaro �ini� laidos.

"S plius" televizijos rengiamas "Šiauli� �inias" ar kitas laidas portale lankytojai gali pasi�i�r�ti jiems patogiu metu, per�i�r�ti keliskart.

Bendravimas su lankytojais - prioritetas

"Atsitiktinai nufilmav�s mušam� benam� ir atsiunt�s mums, policijai pilietiškas jaunuolis pad�jo išaiškinti nusikaltim�. Da�nai sulaukiame ir ne�gali�j� vietose pasista�iusi�j� automobil� nuotrauk�, netvarking� miesto vald�ios apleist� viet� vaizd�", - sako vartotoj� atsi�stas naujienas tikrinantis N. Jakimavi�ius.

Per pirmuosius portalo gyvavimo metus rubrika "Paklausk specialisto" tapo puikia galimybe gyventojams paklausti teisinink�, mokes�i� inspekcijos specialist�, miesto valdinink� ir kit� konsultant� toki� klausim�, � kuriuos gyventojams patiems sud�tinga rasti atsakym�.

Beveik kas savait� "Konkurs�" rubrikoje – nauja galimyb� laim�ti verting� priz�. Kasdien atnaujinamos apklausos, kuriose – šiaulie�iams aktual�s klausimai. Naujien� portalas tapo ir patogiausiu b�du pasitikrinti "S plius" elektronin� pašt�.

Be geros komandos – n� iš vietos

"Vos tik kas nors �vyksta, pirmin� informacij� portalui �ini� tarnybos komanda praneša telefonu, o gr�� redakcij� papildo. Jiems dar ir vakaro �inias paruošti reikia, perduoti informacij� respublikiniams kanalams. �aviuosi ši� �moni� darbštumu, kruopštumu ir nuosekliu darbu. Toks komandinis darbas – s�km�s garantas", - kolegas giria Eva.

Portalo redaktor� prisipa��sta, kad d�l kai kuri� tem� portale jai nebereikia sukti galvos, mat sporto rubrik� kuruoja sporto �urnalistas ir operatorius Justinas Visockas, kriminalines naujienas perduoda Art�ras Konderauskas, kino rubrikoje bei "S plius" televizijos laid� skiltyje karaliauja program� direktorius Saulius Pu�inskas.

Neseniai www.etaplius.lt kolektyv� papild� gabi� student� komanda Jolita Kirkilait�, Monika Skistenyt�, Stasys Šlio�a. Prieš rinkimus atsipalaiduoti politikams neleid�ia ir j� "priešrinkiminius burtus" gvildena Virginija Ladietien�. Komentar� skiltyje rašo ir �urnalistin�s duonos pasiilgstanti Nijol� Saimininkien�, Petras Dargis. Fotoreporta�us ruošia fotografas Art�ras Staponkus.

Netrukus - naujov�

Metus tegyvuojan�io portalo komandos pastangos neliko nepasteb�tos - pavasar� vykusiame novatoriškos �iniasklaidos konkurse "Nmedia" portalas buvo apdovanotas u� interaktyvumo didinim� ir skatinim� bei u� did�iausi� pa�ang� regionin�je �iniasklaidoje. Vos startavusio portalo komanda 2009-�j� verslo ir pasiekimo parodoje d�iaug�si "Met� paslaugos" titulu.

Redaktor� pasakoja, kad netrukus planuojama prad�ti tiesiogines vaizdo konferencijas. "Kas bus sve�iai? Kviesime visus, kuri� šiaulie�iai pageidaus: aktorius, dainininkus, vald�ios atstovus. Pasi�lymus ir klausimus galite jau dabar si�sti el. paštu etaplius@splius.lt. Net neabejojame, kad šiaulie�iai turi aib� neatsakyt� klausim�, kurie ne visada patinka valdininkams, ta�iau tiesioginio eterio metu b�t� nesolidu b�gti nuo atsakymo", - sako redaktor�.

Portalas www.etaplius.lt atviras J�s� pasi�lymams, kuriuos galite si�sti el. paštu redakcija@splius.lt. Si�lyti galite visk�: naujas rubrikas, �domias straipsni� temas, savo parašytus straipsnius, rašin�lius, fotografij� galerijas iš savo bendruomen�s gyvenimo.

Pa�alp� sistema tvirkina ar gelb�ja?

Oksana LAURUTYT�

Šalies vald�ios atstovai, vertindami � skurdo sp�stus pakliuvusi� �moni� situacij�, prakalbo, kad daugeliui gyvenimas iš pašalp� gali pasidaryti patrauklesnis nei gr��imas � darb�. Teigiama, kad pašalpomis gyventojai ištvirkinti, kad Lietuva jau u�augino �moni� kart�, norin�i� gyventi iš pašalp�. Bedarbiai šiaulie�iai sako, jog ne pašalpos kaltos d�l to, kad �mon�s mieliau renkasi b�ti išlaikomi valstyb�s. Jei b�t� padidinta minimali alga, dirbt� daugelis. Ta�iau did�iausia problema - rasti darb�.

K� atimti iš negaunan�i�j� pašalp�?

Trisdešimtme�i� šiaulie�i� trij� asmen� šeima šiuo metu gyvena iš pinig�, kuriuos per kelerius metus u�dirbo Londone dirb�s šeimos galva. Joki� pašalp� - bedarbio, socialini�, išmokos vaikui - ir joki� kompensacij� jie negauna.

Ma�amet� dukr� auginantiems Dijanai ir Tomui tokia "laim�" teko, kai jie nusprend� gr��ti � gimt�j� šal� gyventi ir susilaukti daugiau vaik�. "Šiauliuose m�s� namai, �ia m�s� šaknys. Jei situacija nepasikeis ir nerasime darbo, išva�iuosime. Tik dabar jau - visam laikui", - sako Dijana.

Kol šalies vald�ia, siekdama efektyvinti socialini� pašalp� skirstymo sistem�, svarsto, kiek suma�inti pašalpas tiems asmenims, kurie nesiekia �sitvirtinti darbo rinkoje, šiaulie�iai sutuoktiniai tegali g��ioti pe�iais. K� b�t� galima atimti iš t�, kurie ir taip jokios pagalbos iš vald�ios negauna?

Vald�ia dejuoja, kad �mon�s b�ga iš Lietuvos, bet k� pasi�lo gr��tantiems ir ieškantiems darbo? Nieko.

Dijana pasakoja, kad � London� abu nusprend� vykti tada, kai ekonomine krize dar nekvep�jo. Sutuoktiniai tur�jo darb�: Dijana dirbo �kvede, jos vyras - vadybininku. U�dirbdavo šiek tiek daugiau nei minimali� alg�. B�sto kainos prieš kelerius metus buvo ne�kandamos, tad Dijana ir Tomas nusprend�, kad šeimos lizdel� gal�s �sigyti tik u�sidirb� u�sienyje.

Londone sutuoktiniai �sidarbino oro uosto restorane. Dirbo po 14 valand� per par� nuo 3 valandos nakties iki 15 valandos dienos. Dijana prad�jo lauktis dukros, gimdyti nusprend� Lietuvoje.

Motinyst�s pašalpa gimus vaikui buvo apie t�kstant� lit�, ta�iau ji mamai mok�ta tik metus. Moteris nusprend� dukr� auginti iki trej� met�, tad dvejus metus su vyru gyveno nuomojamame bute Šiauliuose iš to, k� u�dirbdavo vyras. Kai pasidar� striuka su pinigais, visi trys v�l išvyko � London�. Tomas v�l dirbo oro uoste, Dijana - "Mc'Donalde". Vaik� globojo pakaitomis - vienas dien�, kitas nakt�, ta�iau nuo tokio �tempto gyvenimo sušlubavo Dijanos sveikata, tod�l ji su dukra gr��o � Lietuv�. Moteris prisiglaud� pas mam� name be patogum� ir u�siregistravo Darbo bir�oje.

Pašalpos - tik laikinai

"Penkis m�nesius gaudavau apie 600 lit� dyd�io bedarbio pašalp�. Labai ieškojau darbo, zyziau tol, kol Darbo bir�a mane nusiunt� � apskaitinink� kursus. Penkis m�nesius, kol mokiausi, gaudavau ma�daug 500 lit� pašalp�. Paskutin� kart� iš valstyb�s pašalp� gavau bir�el�. Nuo to laiko negaunu jokios paramos - nei socialini� išmok�, nei kompensacij�, nei 52 lit� dyd�io išmokos vaikui", - sako Dijana.

Moteris sako, kad Darbo bir�a jai nepasi�l� jokio darbo. Dijana nes�di rank� sud�jusi - ieško jo pati, siun�ia potencialiems darbdaviams CV, vaikšto � susitikimus, ta�iau, panašu, ma�o vaiko mamos niekas � darb� priimti nelink�s.

Sutuoktiniai pavargo kelet� met� gyventi atskirai, nori susilaukti daugiau vaik�, tad Tomas nusprend� gr��ti � Lietuv�. U�siregistravo Darbo bir�oje, ta�iau vadybininko darb� rado pats ir prieš savait� prad�jo dirbi.

"Paskai�iavome, kad minimaliems poreikiams patenkinti m�s� trij� asmen� šeimai per m�nes� reikia apie du t�kstan�ius lit�. Vyras tokios algos negaus, tad man darb� rasti b�tinai reikia", - sako Dijana.

Moteris teig�, jog kreip�si � Socialin�s paramos skyri� d�l pašalp�, ta�iau su�inojo, kad jos jai nepriklauso. Kadangi vyras dirbo u�sienyje, ji tur�t� pristatyti pa�ymas apie gautas pajamas. "Londone jo alga buvo didel�, tad � pašalp� gav�j� gretas mes nepateksime", - sak� Dijana.

� Socialin�s paramos skyri� d�l pašalp� ir išmokos vaikui ji gal�s kreiptis tik kit�met, kai tur�s �rodym�, kiek šiuo metu u�dirba jos sutuoktinis. "Man labai reikia darbo, ta�iau jo aš niekur nerandu", - kalba moteris.

Tiesa, Dijana �sitikinusi, kad pašalp� sistema tikrai lepina �mones. Ji pa��sta moter�, kuri, gyvendama su vaiku ir b�dama išsituokusi, iš valstyb�s gauna apie 700 lit� pašalp� sau ir vaikui. Ma�a to, vaikas nemokamai maitinamas mokykloje, jiems kompensuojama u� šildym� ir karšt� vanden�, tad moteriai dirbti neapsimoka. "Kol minimali alga bus tokia ma�a, daugeliui dirbti tikrai neapsimok�s", - sako pašnekov�.

Atsisakan�i�j� dirbti buvo visada

Šalies vald�ia jau svarsto, ar nevert�t� didinti minimalios algos. Premjeras Andrius Kubilius n�ra tikras, ar bus pritarta jo sudarytos specialios darbo grup�s pasi�lymui j� didinti.

Viena premjero sudarytos darbo grup�s si�lom� priemoni� – didinti minimali� m�nesio alg� nuo 800 iki 900–1000 lit�. Taip pat darbo grup� si�lo tikslingai ma�inti param�, ma�as pajamas gaunantiems bei valstyb�s remiamiems �mon�ms per�i�r�ti mokes�ius.

A. Kubiliaus teigimu, aišku, kad pašalpos tapo labai konkurencingos minimalaus atlyginimo at�vilgiu. "Galime išsiugdyti, kaip �ia pavadinti, toki� socialin� lig�, socialin� b�d�, kad �mon�s pripras prie pašalp� ir nebenor�s eiti dirbti", - teig� jis.

Siekiant socialini� pašalp� skirstymo sistemos efektyvumo, šiuo metu svarstoma suma�inti pašalpas tiems asmenims, kurie nesiekia �sitvirtinti darbo rinkoje. Jei asmuo nerast� motyvacijos dirbti, jam pašalpa išvis neb�t� skiriama.

Europarlamentar� Vilija Blinkevi�i�t� nemano, kad �mon�s nenori dirbi, o tenori pašalp�. "Kod�l 2006 ar 2007 metais jie nor�jo dirbti, o dabar nebenori?" - klaus� ji.

Šiauli� darbo bir�os vadovo pavaduotoja Jolanta Mikšionyt� sutinka, kad 2006-2007 metais buvo kita darbo rinkos situacija - �emas nedarbo lygis, daug darbo pasi�lym�. Vidutinis nedarbo lygis 2006 metais buvo 2,3 proc., 2007 metais - 3,5 proc.

2006-2007 met� pabaigoje bedarbi� buvo 3000, o per metus buvo u�registruota per 7000 bedarbi�. Darbo pasi�lym� vidutiniškai per metus buvo registruojama per 9000, o per metus �sidarbino vidutiniškai 5000 bedarbi�. Per 2010 met� 10 m�nesi� �sidarbino apie 9000 bedarbi� tiek nuolatin�se, tiek terminuotose darbo vietose.

"Teigti, kad visi bedarbiai nenori dirbti, negalima, ta�iau tarp u�registruot� asmen� tikrai yra dalis bedarbi�, turin�i� �em� motyvacij� dirbti. Ir 2006-2007 metais buvo atvej�, kai bedarbiai atsisakydavo si�lomo darbo, ta�iau tuo metu galiojo kitos teis�s akt� nuostatos, numatan�ios sankcijas u� atsisakym� dirbti", - sak� J. Mikšionyt�.

Gaunant pašalpas, dirbti "u� minimum�" nenaudinga

2010 met� lapkri�io 1 d. Šiauli� teritorin�s darbo bir�os Šiauli� skyriuje buvo u�registruota per 14 t�kst. bedarbi�. Registruotas nedarbas siek� 12,2 proc., o per m�nes� u� pa�eidimus registracija darbo bir�oje panaikinta per 700 bedarbi�. Šie bedarbiai pašalinti iš Darbo bir�os u� tai, kad atsisak� dirbti ar atvykti � darbo bir�� gauti pasi�lym� dirbti.

Atsisakoma dirbti tuos darbus, u� kuriuos mokamas minimalus darbo u�mokestis, kai ilgos darbo valandos, nepakankamai geros darbo s�lygos. Atsisakoma dirbti pardav�jais, vir�jais, siuv�jais, pardavimo vadybininkais, tarptautini� perve�im� vairuotojais, automobili� remontininkais.

J. Mikšionyt�s nuomone, šiuo metu bedarbiams, kurie gauna socialin� pašalp� ir kompensacijas u� komunalinius patarnavimus, dirbti u� minimali� alg� n�ra naudinga. Ta�iau yra ir kita medalio pus� - kuo ilgiau �mogus nedirba, tuo labiau menk�ja jo galimyb�s integruotis � darbo rink�, teigiamas sav�s vertinimas bei savigarba.

Ekonomistai teigia, kad kai nedarbo lygis siekia 4-5 proc., manoma, kad nedarbo lygio �taka šalies ekonomikai yra minimali.

Ai�kiareg� - apie politikus ir vyr� bei moter�

Oksana LAURUTYT�

Garsiausia Latvijos ragana Inga Janovska sako, kad kiekvienas �mogus gali b�ti meru, ta�iau ne kiekvienas gali b�ti geru meru. Pa�velgusi � pateiktas Šiauli� politik� fotografijas aiškiareg� išd�st�, ko galima tik�tis, jei nurodytas asmuo tapt� miesto galva. Tarptautin�s vyr� dienos proga kalb�jom�s ir apie vyrus bei vyro ir moters tarpusavio santykius.

Ingai Janovskai - 48-eri, jos vyrui - 39-eri, jie Rygoje gyvena taip, kad b�t� kartu ir netrukdyt� vienas kitam namuose. "Aš nepriim�iau � namus vyro, kuris mane išdav�. Aš nem�gstu šiukšli�... �inau, kad net b�dama 70-ies, gal��iau ištek�ti. Juk nors vienas vyras pasaulyje atsiras, kuris panor�s mane, toki� gra�i�, iškalbing�, toki� moterišk� ir kukli�, vesti", - šypsosi pašnekov�.

Tatjanos JEGOROVOS nuotr.

Fotografij� kiek� atsp�jo iškart

Savaitgal� Šiauli� studijoje "Sielos harmonija" apsilankiusi aiškiareg� Inga Janovska s�di apšviesta �vaki�. Tamsoje švyti tik dvi ryškios tamsiai rudos akys. Moteris kresteli galv�, juodais storais ilgais garbanotais plaukais ir nusišypso. Ne, ji toli gra�u neprimena raganos - atrodo �avi, miela, charizmatiška moteris.

Padedu pluoštel� Šiauli� politik� fotografij�. "� visas dešimt aš ne�i�r�siu. Per daug", - nustebina ji. Ne�inojau, kad atsinešiau dešimt fotografij�. "Man išsyk iš ka�kur skai�ius dešimt atsirado", - nusijuokia aiškiareg�.

Pa�musi Šiauli� mero Genadijaus Mikšio fotografij� ji tepaklausia, koks jo vardas. Inga ne�ino, kad jis Šiauli� meras. �velgia � fotografij� ir sako iškart matanti, kad šis �mogus jau �ino, k� reiškia b�ti meru ir kas yra politika. "Kai šalia vyro stovi dvi moterys, iškart galiu pasakyti, su kuria moterimi jis jau miegojo. Su šiuo �mogumi – tokia pat situacija. Matyti, kad su vald�ia ir politika jis jau "miegojo", - sako Inga. Jos teigimu, Genadijus turi didel� �kiškumo patirt�. Sprendimus priima ambicij� skatinamas ir miesto labui, ta�iau savo partijos narius proteguoja. Jis atlieka gerus darbus, ta�iau nieko naujo miestui pasi�lyti negali. Jei miesto mere b�t� moteris, ji pateikt� naujovi�.

Inga paima vicemer�s Daivos Matonien�s fotografij�. Sako, kad ši moteris Šiauliams gali pasi�lyti labai daug naujo. Ji kuria gro�� aplink save ir sukurt� gra�ius Šiaulius. Vis d�lto, Ingos teigimu, Daiva neturi �kiškumo patirties – ne�ino, kaip keisti kanalizacij�, tiesti kelius, statyti namus, o miesto galva turi tai išmanyti ir tur�ti patirties.

Ištiesiu seim�no Andriaus Šed�iaus fotografij�. "Šis �mogus yra ambicingas, nori padaryti k� nors ryškaus, didelio, ta�iau ger� darb� atlikt� tik tod�l, kad tai leist� jam išgars�ti. Ne tod�l, kad ger� darb� padaryt�, bet tod�l, kad tai jam suteikt� šlov�. Tai ne prie�astis tapti meru. Nenoriu konkre�iai sakyti apie š� �mog�, bet neretai politikai daro didelius darbus, kad atsiriekt� savo dal�. Kuo darbas didesnis, tuo ir jam tenkanti dalis didesn�", - sako ji.

Inga paima Vidmanto Japerto fotografij�. Paklaususi, kuo jis vardu, Inga sako, kad iš karto matyti, kad jis – verslininkas. Tai – didelis privalumas miesto galvai. "Jis moka daryti pinigus ir gali pad�ti miestui j� u�sidirbti. Jo geri ryšiai su u�sienie�iais, yra geras organizatorius, o miestui to reikia, kad neimt� r�gti", - sako Inga ir atsisako daugiau komentuoti fotografijas. Pavargo.

Reikia �uvies - eik � �uvies parduotuv�

Šeštadien� pasaulis min�jo Tarptautin� vyr� dien�. Inga apie ši� dien� nieko nebuvo gird�jusi, tod�l nud�iugo su�inojusi ir pa�ad�jo visiems pa��stamiems vyrams išsi�sti SMS.

Inga sako, kad šiais laikais b�ti vyru labai sunku. Vyrui, kuris buvo ved�s kelis kartus ir išsiskyr�, iš tikro ne nesiseka, bet labai sekasi. Juk net kelios moterys panoro b�ti jo �monomis! "B�na moter�, kurios tinkamos tik vienam kokiam nors vyro gyvenimo etapui. Vyras tobul�ja, moteris b�na šalia, bet po keleri� met� vyras j� "išauga" - na, kaip augdami �mon�s išauga batus. Tod�l vyras j� pameta", - sako pašnekov�.

Yra vyr�, kurie vis� savo laik� skiria pinigams u�dirbti. Pasak aiškiareg�s, moter� jie apleid�ia. Moteris turi �vertinti, kiek jis d�l jos daro, ta�iau svarbiausia – ne nor�ti, kad vyras visada b�t� šalia. Reikia b�ti tokia, kad vyras nor�t� b�ti šalia. "Moteris da�nai sako, kad vyras "privalo", bet tai didel� klaida. Vyras neprivalo. Štai pabandyt� vyras pasakyti moteriai, kad ji privalo jam skalbti, lyginti, gaminti maist�... K� ji atsakyt�? Nieko ji neprivalo. O moteris da�nai iš vyro tos prievol�s reikalauja", - sako ji.

Pasaulyje gyvena daug nelaiming� �moni�. Moterys da�nai sako, kad vyr� n�ra, o jei ir yra, tai jie – homoseksualai, impotentai arba alkoholikai. Vyrai da�nai sako, kad moteris arba elgiasi kaip ma�a mergait�, arba nori, kad vyras jai nusilenkt�. "Ir vieni, ir kiti – neteis�s. Tiesiog nuostabus vyras nesusitinka su nuostabia moterimi. Savo �mogaus reikia ieškoti, o ne laukti", - sako Inga ir pateikia pavyzd�. - Štai 32-ej� met� buhalter� ištis� dien� praleid�ia kabinete. Ar šiame kabinete ji sutiks nuostab� vyr�? Aišku, kad ne. Vyro reikia ieškoti. Juk jei tau reikia �uvies, tai eini � �uvies parduotuv�, tiesa? �inoma, moteris turi stengtis visada gerai atrodyti, nes jei tuo metu, kai ji sutiks nuostab� vyr�, atrodys blogai, jis jos gali nepasteb�ti."

Inga sako pasteb�jusi, kad Šiauliuose gyvena labai gra�ios moterys, kurios atrodo gerokai jaunesn�s, nei yra iš tikro. Šiauliuose labai gera aura ir visai nesvarbu, kad �ia n�ra up�s, kuri išnešt� blog� energij�. Per Šiaulius eina kelias, jungiantis šalis, tod�l per Šiaulius pl�sta pinigai, o prava�iuojantys miest� ar atvykstantys �mon�s �ia atneša nauj� energij�. Tod�l Šiauliai nuo kriz�s nukent�jo ma�iau nei kiti miestai.

B�ti ar neb�ti 125-�ja vištele?

Kai Inga atvyksta � Šiaulius, pas j� konsultuotis ateina �vair�s �mon�s. Atsineša fotografij�, prašo paaiškinti, kod�l, pavyzd�iui, turi problem� su mama, kod�l nemyli sesuo, kur stoti dukrai, ar j� myli jos vyras. "Kai matau, kad vyras moters nemyli, jai taip ir pasakau. Sakau, kad jis jos nemyli taip, kaip jai to nor�t�si. Moteris mato, kad vyras ja r�pinasi, bet ji nori, kad jis, pavyzd�iui, nuogas šokt� po jos langais ir dainuot� serenadas... Na, negali r�pestingas vyras am�inai b�ti romantiškas", - kalba pašnekov�.

Ingos teigimu, meistriškai asistuoti, išmanyti gundymo men� iš prigimties tegali vienas vyras iš dešimties. Iš kur paprastam, geram, nepatyrusiam vyrui mok�ti sald�iai kalb�ti? Jei vyras apipila moter� komplimentais, elgiasi lyg tikras �avuolis, moteris turi �inoti, kad ji jam bus kokia nors 125-ta vištel�. Juk iš kur jis išmoko asistuoti, jei ne iš b�rio kit� moter�", - šypsosi ji.

Štai nori moteris tur�ti vyr� "ma�io". Bet "ma�io" yra labai pavydus, ta�iau pats da�nai b�na neištikimas. Aistring� vyr� viena moteris retai gali patenkinti, tai jei jis "nepavalg�" namuose, pasisotins kitur.

Jei vyras yra viršininkas, ar moteris gali tik�tis, kad jis nevadovaus ir namie? Abejotina, nebent �mona yra tokia, kuri geb�s j� laikyti po padu.

"Pasteb�jau, kad šiuolaikin�s moterys nenori kurti santyki�. Jos nori, kad viskas atsirast� be pastang�, nori, kad vyrai paskui jas b�giot�. Save gerbiantis, tiksl� turintis vyras nesi�emina, neb�gioja paskui moter�. Jei vyras b�gioja paskui moter�, jis jai greitai atsibosta", - sako ji.

Vyrui reikia suteikti antr� šans�

Inga pasakoja, kad n� vienas vyras, mokantis u�burti moter� d�mesiu ir kalbomis, n�ra tinkamas šeimyniniam gyvenimui. "Vyras, pamat�s lemting� moter�, da�niausiai pasakys koki� nors kvailyst�", - sako ji. Juk normaliam tvarkingam vyrui "�em� po kojomis išslysta" vien� ar du kartus gyvenime. Štai s�di jis kokioje nors kavin�je per piet� pertrauk� ir pamato J�. Ji geria kav� taip, kad jis u�simano b�ti tuo kavos puodeliu. Ji pyrag�l� valgo taip, kad jis trokšta b�ti tuo pyrag�liu. Jos l�pyt�s nuostabios, sijon�lis nei per ilgas, nei per trumpas. Ar gali vyras jai pasakyti, kad nori su ja, pirm� kart� pamatyta, eiti � pasaulio krašt�. S�di jo svajon�, o vyras prie jos pri�j�s tegali nemokšiškai paklausti, kur yra biblioteka. Tai absoliuti nes�mon�, tod�l moteris prie jos pri�jusiam vyrui turi nusišypsoti ir suteikti antr� šans�", - kalba tarpusavio santyki� konsultant�.

Ingos teigimu, labiausiai pasaulyje vyras bijo moters atsisakymo. Juk vyras nori b�ti nugal�toju ir jei jis paklausia moters, kiek valand�, ji gali jam atsakyti, kad taip originaliai su ja niekas dar neband� susipa�inti, ir pasakyti, kad jis – geras pašnekovas. Tada ji su�inos, kad jis iš tikro toks yra ir kad jam labai patinka jo darbas, kad jis labai r�pestingas. "M�s� laikais b�ti vyru – labai sud�tinga", - sako ji.

Gyvenant kartu, moteris savo perd�tu buitiniu r�pes�iu pati išvaro vyr� iš nam�. Štai jis patrauk� pagalv�l�, kad atsis�st�, o moteris puola j� taisyti, deda � viet�. Vyras pasijunta negyvenantis šiuose namuose, tod�l ir išeina. "80 procent� interjer� suk�r� moterys. Vyrui n�ra gera ten, kur karaliauja servet�l�s", - sako ji.

Inga Janovska - tradicin�s ir holistin�s medicinos bei ajurvedos �inov�, aiškiareg�, Baltijos šali� fengšui instituto direktor�, meil�s dao, reiki �inov�, ciguno (pagalbos k�nui ir dvasiai) mokytoja, tarpusavio santyki� konsultant�. Kelerius metus ji praktikavosi Šaolinio vienuolynuose, mok�si pas mokytojus Kinijoje, Indijoje, Tibete, Nepale, Izraelyje, Nigerijoje, Vokietijoje, Ukrainoje.

Inga Janovska apie Genadij� Mikš�: "Su ta moterimi jis jau yra miegoj�s"; Daiv� Matonien�: "Ji kuria gro�� aplink save"; Vidmant� Japert�: "Jis moka daryti pinigus"; Andri� Šed�i�: "Ger� darb� atlikt� tik tod�l, kad tai leist� jam išgars�ti."

"Sodroje" vis dar akmens am�ius

Oksana LAURUTYT�

Informacini� technologij� klest�jimo laikais, kai internetu galima pirkti, parduoti, deklaruoti, registruoti ir atlikti galyb� kitoki� darb�, stebina tai, kad vienos svarbiausi� šalies institucij� - "Sodros" - elektronin� sistema vis dar akmens am�iuje. Šiaulie�iai, norintys internetu pateikti dokumentus motinyst�s-t�vyst�s pašalpai gauti, to padaryti negali ir yra privesti stumdytis eil�se. "Teoriškai arklys, praktiškai nepasikelia", - taip apie brangiai kainavusi� "Sodros" elektronin� gyventoj� aptarnavimo sistem� kalba šiaulie�iai.

Elektronin� sistema atkišo špyg�

"Sodra" jau senokai gyr�si �diegusi brangiai kainavusi� Elektronin� draud�j� aptarnavimo sistem� (EDAS) ir Elektronin� gyventoj� aptarnavimo sistem� (EGAS), prie kuri� saugiai prisijungus galima internetu pateikti prašymus, si�sti dokumentus. Sistemos tur�jo palengvinti tiek "Sodros" specialist�, tiek šalies gyventoj� gyvenim�, ta�iau taip ne�vyko. � savaitrašt� "Šiauliai plius" kreip�si net du šiaulie�iai, kuriems EGAS, švelniai tariant, parod� trij� piršt� kombinacij�...

Sulauk�s dukros, 34-eri� met� šiaulietis nusprend� eiti t�vyst�s atostog�. Puikiai mokantis naudotis naujausiomis technologijomis vyras prisijung� prie "Sodros" EGAS sistemos, nes nor�jo pateikti dokumentus t�vyst�s išmokai gauti.

"Prisiregistravau, sistema informavo, kad mano dokumentai priimti. Man kilo klausimas siun�iant dokumentus, tod�l pasiskambinau � "Sodros" Šiauli� skyri�. Specialist�s atsakymas mane nustebino - nesvarbu, kad internetu atsiun�iau dokumentus, vis tiek privalau ateiti, raštu parašyti prašym� ir atnešti pa�ymas iš darboviet�s apie gautas pajamas", - sak� šiaulietis.

"Jei neb��iau paskambin�s, ka�in ar b��iau su�inoj�s, kad mano dokumentai nepriimti. Tokiu atveju b��iau nebegav�s pašalpos. �domu tai, kad prival�jau eiti � darboviet� ir gauti pa�ymas apie pajamas. Negi "Sodra" pati nemato, kokius mokes�ius mok�jau, ir nepasiima duomen�?" - steb�josi t�vas.

� savaitrašt� "Šiauliai plius" kreip�si ir mama, kuri apskritai negal�jo internetu u�pildyti dokument� EGAS sistemoje. Nors moteris naudojasi elektronine bankininkyste, turi kvalifikuot� elektronin� paraš�, "Sodros" elektronin� sistema su ja draugauti nenor�jo.

Šiaulietei teko vykti � "Sodros" Šiauli� skyri�, pildyti dokumentus ranka. "Gal sistema neveiksni tod�l, kad "Sodros" specialistai tur�t� darbo?" - klaus� moteris ir sak�, kad jai b�t� labai �domu prisijungus prie EGAS sistemos su�inoti, kiek, pavyzd�iui, ji sukaup� pensijai, koks jos sta�as, kokia b�t� jos pensija. Kod�l "Sodra" toki� paslaug� neteikia, nors elektronin� sistema �diegta?

Atsakymas - apie tvark�, o ne apie tr�kumus

Savaitraštis "Šiauliai plius" pasiteiravo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialin�s apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus, kod�l šiaulie�iai turi vykti � "Sodros" skyri�, jei skelbiama, kad dokumentus galima u�pildyti internetu.

Tomas �epelevskis, Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas, informavo, kad t�vyst�s pašalpai gauti, be prašymo pašalpai skirti, reikia pateikti ir darbdavio �sakymo (potvarkio) d�l t�vyst�s atostog� suteikimo nuoraš�. "Kadangi iki 2010 met� prad�ios duomenys apie asmens draud�iam�sias pajamas "Sodrai" buvo teikiami ketvir�iais (bendra suma), tod�l atskirais atvejais reikalinga pa�yma apie 2009 met� tam tikr� m�nesi� pajamas. Jeigu prašymas buvo pateiktas per EGAS, popierinio prašymo pildyti nereikia", - sak� T. �epelevskis.

Atsakymo, kod�l šiaulie�iai negal�jo pasinaudoti EGAS sistema, taip ir nesulauk�me. Garsiai skelbusi, kad daugiau nei 6 mln. lit� kainavusi naujoji sistema leid�ia gyventojams pasitikrinti informacij� apie apskai�iuotas ir mokamas išmokas, �gyt� sta��, b�sim� pensij�, "Sodra", paklausta apie šios sistemos spragas, iškalbingai tyli...

EP - politin�s kult�ros mokykla

J�rat� SOBUTIEN�

Minimali� pajam� lygio nustatymas, motinyst�s atostog� ilginimas, atsiskaitym� tarp �moni� 30 dien� nustatymas – šiais pra�jusi� savait� Europos Parlamente (EP) Strasb�re svarstytais klausimais Lietuvos europarlamentar� nuomon�s neišsiskyr�. Lietuvos atstovai, kuri� EP dabar dvylika, pripa��sta ne itin da�nai visi kartu susitinkantys, bet da�nai skirtingai balsuojantys, ir pasakoja šioje institucijoje besimokantys politin�s kult�ros ir tolerancijos.

Tuo metu, kai Strasb�re buvo svarstomos rezoliucijos d�l skurdo ma�inimo, Europarlamento prieigose miting� sureng� Vokietijos �emdirbiai, nepatenkinti pieno supirkimo kainomis.

Nesvarbu, kas tu

Tarp 2009-�j� met� vasar� prad�jusi� dirbti Europos parlamentar� – gerokai daugiau jaun� veid�, nei pra�jusi� kadencij�. Ku�damasi, jog kostiumuot� solid�i� vyriški� kompanij� "praskied�ia" ir Silvijaus Berluskonio bi�iul�s, ir silikonais "pasipuošusi" Rumunijos milijonieriaus dukra. Spalvinga ir lietuvi� delegacija – joje ir nušalintas Lietuvos prezidentas, ir imunitet� prarad�s K�daini� turtuolis, ir "lenk� korta" prieš Lietuvos valstyb� mojuojantis Šal�inink� rajono prezidentu tituluojamas ponas.

"�ia nesvarbu, kas tu esi, - sako 26-eri� europarlamentar� Radvil� Mork�nait�-Mikul�nien�. - Skirtumas nuo nacionalinio parlamento �ia tas, kad tav�s niekas nepa��sta. Yra labai ryški� fig�r�, turin�i� did�iul� patirt� nacionalin�je politikoje, bet jei pats nepasidom�tum, tai ir ne�inotum, kas kokiu ministru ar kokios šalies prezidentu yra buv�s."

R. Mork�nait�, u� kuri� šioje kadencijoje jaunesn� tik dan� (keliais m�nesiais – aut. past.), sako, kad išsakiusi nuomon� ji niekada n�ra sulaukusi atgarsi�, jog ji jauna, neturinti patirties. �mogus, anot jos, vertinamas pagal tai, kokia yra jo pozicija. Radvil� pasakoja, kad patekusi � Europarlament� streso nejautusi, bet pripa��sta, kad po met� darbo jau�iasi u�tikrin�iau.

Tingiai, so�iai ir lengvai?

"Esu gird�jusi nuomoni�, kad � EP siun�iami "nepatog�s" politikai arba tie, kuriuos jau reikia nukaršinti, tarsi �ia b�t� prieglauda, - sako R. Mork�nait�. - Manau, kad sen�j� politik� patirtis �ia tikrai praver�ia, o tie, kurie jaunesni, yra ver�l�s ir tikrai randa kur save realizuoti. Jaunus �mon�s veikia tai, kad rezultato reikia laukti ilgai, negali gauti �ia ir dabar. Aš pati ieškau galimybi� realizuoti save ten, kur aktual�s man ir Lietuvai klausimai: aplinkosauga, vandens, maisto kokyb�, id�j� �vairov�. M�s� komitete svarstomi klausimai, susij� su �ali�ja energetika, visuomen�s sveikata. B�tent šiose srityse galima bent po poros met� sulaukti rezultato. U�sienio politikos komitete kitaip – deklaratyv�s pareiškimai, kuri� šalys gali ir nepaisyti."

Mamut� kapin�s ar kalv�?

"�urnalistai apie politikus �ia yra sugalvoj� apib�dinimus: drambli�, mamut� kapin�s ir jaun� gabi� politik� kalv�. Abu apib�dinimai tinka, - sako jau antr� kadencij� EP skai�iuojantis Justas Vincas Paleckis. - Iš paskutini�j� dešimties Pranz�zijos premjer� aštuoni yra buv� Europos Parlamento nariai. M�s� prezident� – buvusi komisar�, Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis – buv�s parlamentaras, Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas – buv�s parlamentaras. Mes �stojome � ES prieš šešerius metus, tada EP tapo politik� kalve visoms trim Baltijos šalim. Blogiausia, kai � EP patenka atsitiktiniai �mon�s, kurie nei bus lyderiai, nei k� nors naujo duoti."

Buv�s diplomatas skai�iuoja: "Koks 10-15 proc. politik� gyvena tingiai, so�iai ir lengvai. 25-30 procent� gyvena darbu. Did�ioji dalis – tarp šit� dviej� poli�."

"Jaunas am�ius geras tuo, kad �mogus dar nepavarg�s. Ilgiau dirbantys b�na perprat� taisykles ir yra šiek tiek ciniškesni. At�j� �ia iš nacionalin�s politikos turi glaud� ryš� su savo valstyb�mis, - paklaustas, kokios kompetencijos �mon�s tur�t� dirbti Europarlamente, svarst� Leonidas Donskis. - Manau, kad �ia ne visai padeda siauras politinis technokratizmas, kai �mogus yra siauros srities specialistas. Viena svarbiausi� savybi� �ia – tur�ti visuomenininko impuls�. Tie, kurie yra matomos fig�ros, gali informuoti savo kolegas, kokie Lietuvos l�kes�iai, viltys, nusivylimai. Jie gali dalyvauti viešuose debatuose Lietuvoje ir informuoti, kas �ia vyksta. Reikia mok�ti pelnyti simpatijas savo šaliai."

Ir nieko nedarydami... naudingi

"Kokia nauda Lietuvai iš 12 atstov� Europos Parlamente? Atsakysiu nepikto cinizmo gaidele: jeigu visi 12 nieko nedaryt�, ir vis tiek b�t� naudingi Lietuvai. Jie b�t� naudingi vien tuo, kad skamb�t� Lietuvos vardas, kad lietuvi� kalba �tvirtinta kaip viena oficiali� ES kalb�, kad �ia dirba lietuvi� personalas", - šiek tiek ironizavo profesorius L. Donskis.

Tiesa, pašnekovas iškart pripa��sta, jog taip neb�na, kad visi - niekam tik�: "Kiekvienas dirba pagal savo išgales. Kaip �vertinti europarlamentaro darb�? �ia daug nematomo darbo. Pasisakym� skai�ius – vienas primityviausi� kriterij�, nes dešimt kart� galima pasakyti niekalus. Bet gali susitikti su labai �takingais asmenimis ir ginti valstyb�s interes�, u�siimti lobistine veikla. Galima savo šal� garsinti seminarais, konferencijomis, parodomis, parodant j� ne kaip ES paramos gav�j�, o kaip k�r�j�."

L. Donskis sako suvoki�s, kad tokius instrumentus, kokius turi �ia, gali gauti ne da�nai. "Man, universiteto profesoriui, tai puiki galimyb� per penkerius metus k� nors konkretaus nuveikti �mogaus teisi� srityje. B�damas universiteto profesorius tu esi izoliuotas, o �ia turi galimybi� veikti globaliniu mastu, - teigia jis ir pripa��sta, kad dabartin�s jo pad�ties tr�kumas - teko išsiskirti su savo darbu." – universiteto studentams - turiu palaikyti profesin� form�."

Profesorius sako netikintis, kad jis, nepartinis kandidatas, � EP patekt� antr� kadencij�. "Stoti � partij� nenoriu, nes esu viešo gyvenimo komentatorius ir tai si�st� prast� �ini� mano studentams. EP tikrai išgyvens be man�s po 3-4 met�, Vytauto Did�iojo universitetui esu reikalingesnis", - prisipa��sta L. Donskis.

Investuoti � motinyst� apsimoka

"Visi dvylika lietuvi� esame iš skirting� partij�, skirting� pa�i�r�, bet bendr� sprendim�, svarb� Lietuvai, tikrai rasime, - tikino europarlamentar� Vilija Blinkevi�i�t�. - Kod�l negalime greitai priimti sprendim�? Mes esame 736 iš 27 skirting� šali�. Skirtingo mentaliteto, skirting� pa�i�r�, politin�s kult�ros ir atstovaujame pusei milijardo �moni�."

Skirtingas mentalitetas nesutrukd� EP priimti direktyv� d�l pagimd�iusi� moter� atostog� – jos tur�t� b�ti ne trumpesn�s nei 20 savai�i�, per t� laik� mokant viso atlyginimo dyd�io išmok�. "Nereikia j� painioti su vaiko prie�i�ros atostogomis, kurios pas mus trunka, kol vaikui sueis dveji metai, - aiškino parlamentar�. – Dabar n�štumo ir gimdymo atostogos Lietuvoje, jei n�ra komplikacij�, yra 18 savai�i�. Šiuo klausimu vyko labai aštrios diskusijos. Did�iosios šalys skai�iavo milijardus, kuri� papildomai reik�s. Ta�iau negalima skai�iuoti tik aritmetiškai - jei neinvestuosime � motinyst�, tai neu�tikrinsime dirban�i�j� skai�iaus."

Ar bus Lietuvoje vietos senukams?

Socialiniais reikalais Lietuvoje besir�pinusi V. Blinkevi�i�t� sak�, kad EP diskutuota ir dar d�l vieno labai svarbaus klausimo – kovos su skurdu: "85 mln. �moni� ES gyvena �emiau skurdo ribos. Minimali� pajam� nustatymas kovojant su skurdu – viena iš priemoni�." Tiesa, oficialus minimalus atlyginimas ES šalyse gerokai skiriasi: Liuksemburge jis siekia 1641 eur�, Bulgarijoje – 123 eurus. Politik�s teigimu, minimalios pajamos kiekvienoje šalyje b�t� skirtingos. Pritarta, kad jos tur�t� sudaryti 60 proc. šalies vidutini� pajam�.

B�t� tikslinama, kas sudaro vidutines pajamas, ta�iau jei dabar Lietuvoje b�t� �gyvendinamas šis principas, tekt� didinti minimal� atlyginim� – jis tur�t� b�ti apie 960 lit� "� rankas".

"Gird�iu iš Lietuvos �moni�, kad mes labai daug skiriame socialinei paramai. Gaila, kai premjeras sako, jog per 20 met� išauginome išlaikytini� kart�. Niekada nesutiksiu su tuo. Šaukštas deguto sugadina medaus statin�. Negalima sakyti, kad visi tie daugiau nei 300 t�kstan�i� bedarbi� nori b�ti �registruoti darbo bir�oje ir b�ti išlaikytiniais. O kod�l jie nenor�jo b�ti išlaikytiniais 2006 ar 2007 metais? Did�ioji dalis nor�t� tur�ti darbo ir nesi�eminti. Ar išlaikytinis �mogus, gaunantis minimali� alg�? Sakykime, socialin� darbuotoja, gaunanti 1000 lit�, viena auginanti du vaikus – ar ji išlaikytin�? Negalima daryti apibendrint� išvad�. Net 8 proc. Lietuvos dirban�i�j� gyvena skurde. Yra mokykl�, kur pus� vaik� gauna nemokam� maitinim�, nes j� t�v� pajamos – ma�os. Negali b�ti taupoma pensinink� s�skaita. Pensijos pas mus sudaro 6-7 proc. BVP. ES vidurkis – 12-13 proc. Tad kyla retorinis klausimas – ar bus Lietuvoje vietos senukams?", - klaus� europarlamentar�.

Vilijos MOCKUVIEN�S nuotr.

Partij� "deiman�iukams" - �statym� apynasris

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Partijos uoliai rengiasi savivaldybi� rinkimams. Sudarin�ja partinius s�rašus, reitinguoja savo didvyrius ir smailina lie�uvius prieš �urnalistus. Prasideda patoso kupinos kalbos, paslaptingos rokiruot�s ir joki� nepopuliari� sprendim�. Ta�iau did�iausi� d�zges� politiniame avilyje kelia etikos sarg� g�dinimai d�l Seimo nari� dalyvavimo šiuose rinkimuose. Seim�nai savo buvimu apgaudin�ja rink�jus - išvilioja balsus, ta�iau Seimo mandato neatsisako.

"Deiman�iukai"

Partijos m�gina vilioti rink�jus �inomesn�mis pavard�mis s�rašo priekyje, ta�iau tik�tina, jog šiemet tuose s�rašuose bus labai ma�ai Seimo nari�. Anks�iau buvo populiaru Seimo nariams dalyvauti savivaldybi� rinkimuose - susišluoti rink�j� balsus savo populiarumu ir kuo ramiausiai gr��ti � Seim�.

Apgaul� ta, kad savivaldybi� rinkimuose laimi ne tikrieji laim�tojai, bet partiniuose s�rašuose esantys kiti partij� dievukai, da�nai visai nepatinkantys rink�jams.

Vladas Damulevi�ius tvirtina, kad jo partijoje joki� "deiman�iuk�" n�ra ir nebus.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Vytautas Juškus neabejoja, kad po poros savai�i� savivaldos rinkimuose bus dar ma�iau seim�n�.

Vidmantas Japertas tvirtina, kad V. Mazuronis savivaldos rinkimuose nedalyvaus.

Liberal� ir centro partijos šauklys Vaclovas Vingras praneša, kad Seimo nari� partijos dešimtuke n�ra.

Aidas Gedvilas aklai pasitiki socialini� tyrim� duomenimis.

Seimo narys Andrius Šed�ius, laim�j�s savivaldos rinkimus, �ada išvaikyti pus� savivaldyb�s darbuotoj�.

Cituojame Vyriausiosios tarnybin�s etikos komisijos (VTEK) pozicij� šiuo klausimu: "Lietuvoje populiaru rinkti ne partijas, o �mones, balsuoti ne u� programas, bet u� lyderius. Seimo nari�, kurie da�niau girdimi ir matomi viešoje erdv�je bei �moni� geriau atpa��stami, dalyvavimas savivaldybi� rinkimuose, politini� partij� s�rašuose, neabejotinai pakelia t� partij� reitingus. Komisijos nuomone, dalyvavimas savivaldos rinkimuose iš anksto �inant, kad bus atsisakyta tarybos nario mandato, neatitinka valstyb�s politik� elgesio princip�."

Kai kurios partijos, kurios Seime neturi savo atstov�, garsiai šaukia, jog neturi savo s�rašuose joki� "deiman�iuk�", tod�l prieš rink�jus stoja skaidrios kaip stiklas.

Seimas netrukus svarstys rinkim� �statymo patais�, kuri�, tik�tina, patvirtins. Jei Seimo narys nuspr�s dalyvauti savivaldybi� rinkimuose, o laim�j�s neatsisakys mandato, jo balsai bus proporcingai padalyti kit� partij� atstovams. Kitaip tariant - u�uot pagelb�j�s s�brams, juos apvogs. Šiemet tik apie 15 seim�n� pareišk� nor� dalyvauti savivaldos rinkimuose. Jei bus priimta pataisa, j� dar suma��s.

Jau paviešinti speciali� socialini� tyrim� rezultatai, kurie skelbia, jog gyventoj� pasitik�jimas partijomis menkas. Šiek tiek daugiau pasitikima pavieniais politikais. Bendrai visk� susumavus, Seimo rinkimus šiandien laim�t� socialdemokratai. Antra b�t� Darbo partija. Tre�ioje vietoje �sitvirtint� konservatori� ir krikš�ioni� hibridas, o ketvirta stabiliai išsilaikyt� partija "Tvarka ir teisingumas". Mylimiausia politik� - prezident� Dalia Grybauskait�, o d�l vis� negand� kaltas ir nem�gstamas - premjeras Andrius Kubilius.

Dauguma jau turi s�rašus

Elegantiškasis ir visada susitvardantis Vidmantas Japertas, partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Šiauliuose, pripa��sta, kad savivaldos rinkimai tur�t� b�ti organizuojami nepartiniu principu. "Pripa�inkime, did�ioji politika vyksta ne �ia. Mieste ir opozicija, ir valdan�ioji dauguma gali sutarti, kokias gatves pirmiau asfaltuoti", - teig� V. Japertas. Jis pripa�ino, kad preliminarus "kie�iausi�" tvarkie�i� dešimtukas jau yra, ta�iau jo priekyje - tikrai ne Valentinas Mazuronis.

Intelektualusis Liberal� ir centro partijos šauklys Vaclovas Vingras uoliai praneš� vis� partijos pirm�j� dešimtuk�. Kod�l gi ne - juk reklama, nors tarp j� Seimo nari� n�ra. S�rašo virš�n�je – Šiauli� meras Genadijus Mikšys. Toliau seka pats V. Vingras. Taip pat s�raše - Gerardas Mališauskas, Gintaras Karalevi�ius ir kiti �ymesni partijos veik�jai.

Šoklusis Seimo narys Andrius Šed�ius � savivaldos rinkimus atšokuoja su visuomeninio jud�jimo "DD" v�liava. Raid�s tur�t� reikšti darb� ir demokratij�.

Seim�nas guod�iasi, kad jud�jimui trukdoma dalyvauti rinkimuose: "Dabar turime 34 kandidatus � kandidatus. Kiekvienas dirba savo apylink�je. Saus� matysime rezultatus, tuomet sudarin�sime s�rašus."

Jud�jimo atstovai turi surinkti po 310 rink�j� paraš�, sumok�ti 2000 lit� u�stat�. Kas "prasimuš"?. A. Šed�ius tikisi, kad � savivaldyb� prasimuš� jud�jimo atstovai, s�d�dami u� miesto vairo, susivienys � darni� koalicij�.

O kaip d�l paties A. Šed�iaus? "Aš aiškiai nurodau, kad dalyvausiu rinkimuose. Jeigu situacija susiklostys palankiai, atsisakysiu mandato. Jei laim�sime tik dvi tris vietas, b�siu naudingesnis Seime", - sako jis.

A. Šed�ius tikino, kad laim�j�s savivaldybi� rinkimus �vest� tvark� - atleist� kone šimt� nereikaling� savivaldyb�s "dormojedu", išasfaltuot� gatves, o pinig� u�tekt� ir dar likt�.

Diplomatiškasis Vytautas Juškus atskleid�, kad reitinguotas partie�i� s�rašas jau yra, ta�iau jame paminti visi senieji vadai. Pirmoje vietoje - ne Seimo narys Edvardas �akaris, o verslininkas Arvydas Mockus. "Socdem�" grandas Justinas Sartauskas s�raše liko dešimtas, o pats eksmeras - dvyliktas. V. Juškus tiki, kad Seimas priims rinkim� �statymo patais� d�l Seimo nari� dalyvavimo savivaldos rinkimuose.

Sald�iakalbiai

Optimistiškasis Konservatori� atstovas Vladas Damulevi�ius u�tikrino - joki� "deimant�" partijoje n�ra. Pirmasis s�raše - �emai�i� patronas Jonas Bartkus. Antrasis - pats V. Damulevi�ius. Tre�ioje vietoje - Birut� Paplauskien�.

Tikresni nei vidutiniai krikš�ionys (Krikš�ioni� partija) neatskleid� savo s�rašo. J� atstovas �ilvinas Putramentas paneig� gand�, kad iš j� pab�go Laimontas Dinius: "Jis yra ir niekur neiš�jo, ta�iau jis n�ra išreišk�s noro dalyvauti rikimuose."

Seimo nario dalyvavim� rinkimuose �. Putramentas apib�dina aptakiai: "Jei �mogus pareiškia nor�, tegul dalyvauja. Jo moralin� teis� b�t� neapgaudin�ti rink�j�."

Švelniakalbis Darbo partijos lyderis Aidas Gedvilas, kol s�rašas n�ra patvirtintas, kalb�jo prielaidomis. Tik�tina, kad � penket� paklius Danguol� Martinkien� ir Angel� Kavaliauskien�, nes jos jau dabar dirba savivaldyb�je. Tik�tina, kad skyriaus lyderis taip pat nebus nustumtas � gal�. Koki� gudrybi� griebsis "darbie�iai" prieš rinkimus? "Kam mums rink�jus apgaudin�ti, jei mus ir taip išrinks. Mumis ir taip pasitiki", - A. Gedvilas demonstravo pasitik�jim� socialini� tyrim� rezultatais.

Karas d�l �iuk�li� - karas d�l aukso kasyklos?

Oksana LAURUTYT�

Šiukšli� ve�imo paslauga Šiauli� rajone ima priminti �aidim�, kur� tur�t� prad�ti rimtai narplioti teis�saugininkai, mat d�l šiukšli� ve�imo kyla karas lyg d�l aukso kasyklos. Tiesa, teis�saugininkai jau �sikišo � "šiukšli� versl�" - � problem� sprendimo rat� �sisuko STT, teismai, antstoliai, prokurat�ra. Šiauli� apygardos administracinis teismas rugs�jo pabaigoje sustabd� Šiauli� rajono tarybos sprendim�, kuriuo šiukšli� ve��jai parinkti be konkurso. Kol karas d�l šiukšli� ve�imo vyksta, labiausiai ken�ia gyventojai. Ma�a to, Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro l�šomis apmokamos vald�ios atstov� kelion�s � ��sien�.

Šiauli� rajono taryba atliekas rajone ve�ti patik�jo Kurš�n� komunalininkams, ta�iau konteinerius dalija, šiukšles ve�a ir bendrov�s "Švarinta" darbuotojai.

Taryba paskyr� ve��j� be konkurso

Šiauli� rajono gyventoj�, gyvenan�i� Vijoliuose, Meškui�iuose, Aukštelk�je, Gink�nuose, situacija - nepavyd�tina. Šiukšli� konteineriai kiemuose stovi perpildyti - j� niekas neišve�a. Nebe�inodami, ko griebtis, gyventojai skambina �vairioms institucijoms, šiukšli� ve��jams, kreipiasi � �iniasklaid�. Juk rinkliav� u� atliek� išve�im� moka, o paslaugos negauna.

Dviprasmiška situacija susiklost� rugpj��io 26-�j�. Rajono taryba pri�m� sprendim� neskelbti konkurso, kas veš šiukšles rajone. Atliekas ve�ti neskelbiant konkurso paskyr� Kurš�n� komunaliniam �kiui. Seniau rajon� aptarnaudavo trys �mon�s - "Specializuotas transportas", "Švarinta" ir tik Smilgi� kaim� aptarnavo Kurš�n� komunalinis �kis.

Atliek� tvarkymo �statymo 30 str. 4 dalyje teigiama, kad eksploatuoti komunalini� atliek� tvarkymo sistem� savivaldyb�s gali pavesti (kaip privalom� u�duot�) savivaldyb�s �steigtai bendrovei arba keli� savivaldybi� �steigtai atliek� tvarkymo �staigai. Ta�iau �statymas taip pat sako, kad jei yra �vesta vietin� rinkliava, Savivaldyb�s turi organizuoti viešojo pirkimo konkurs�.

Rinkliava �vesta dar 2007-asiais, vadinasi, pasibaigus sutar�iai su atliek� ve��jais ir vadovaujantis Atliek� tvarkymo �statymu tur�jo b�ti skelbiamas konkursas. Dabar rajono taryba konkurso nepaskelb� - nusprend�, kad rajono gyventoj� "turt�" išveš sava �mon� - Kurš�n� komunalinis �kis.

"Specializuotas transportas" pasipiktino tuo, kad buvo tiesiog išmestas iš rinkos, ir tuo, kad jam neleista konkuruoti. �mon�s vadovai kreip�si � Konkurencijos tarnyb�, Teisingumo ministerij� ir kitas institucijas.

Gautas vienareikšmiškas atsakymas - Šiauli� rajono tarybos sprendimas pa�eid�ia Konstitucij�, Konkurencijos �statym�, Atliek� tvarkymo �statym� ir kitus galiojan�ius teis�s aktus.

"Specializuotas transportas" kreip�si ir � teism�. Rugs�jo 24-�j� Šiauli� apygardos teismas pri�m� nutart�, kuria sustabd� rajono tarybos sprendim�. Teismas vienareikšmiai nurod�, kad paslaug� ir toliau, t. y. kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, turi teikti "Specializuotas transportas" ir "Švarinta".

�mon� neturi net konteineri�

"Specializuoto transporto" vadovai teigia, kad Kurš�n� komunalininkai net neturi galimyb�s aptarnauti viso rajono gyventojus ir �mones - neturi nei pakankamai konteineri�, nei automobili�. "Specializuotas transportas" Šiauli� rajone buvo pastat�s 6400 konteineri� priva�iose valdose ir 400 - prie �moni� ir daugiabu�i� kiemuose.

�domu ir nuostab� kelia tai, kad Kurš�n� komunalinio �kio automobiliai � rajono gyventoj� kiemus buvo prad�j� ve�ti ne savo, o priva�ios bendrov�s "Švarinta" konteinerius. "Švarinta", beje, ir ve�a atliekas rajone, nors rajono taryba ši� funkcij� patik�jo Kurš�n� komunalininkams. Kas paneigs, kad tarp rajono savivaldyb�s �mon�s ir priva�ios bendrov�s n�ra koki� nors slapt� sandori�?

"Mes ne�inome, ar b�tume laim�j� konkurs�, bet norime, kad b�t� laikomasi �statymo. Kurš�n� komunalinis �kis gali atliekas ve�ti pigiau tik tod�l, kad jam suteikiama galimyb� daugiau u�sidirbti. Jei likt� tik du ve��jai, ir mes kain� gal�tume ma�inti - tai aiškiau nei aišku. Kaina b�t� �emesn� nei Kurš�n� komunalinio �kio", - sako Rolandas Stanys, "Specializuoto transporto" direktorius.

Antstolio Ri�ardo Kudrausko kontora yra šiuos konteineri� statymo bei atliek� ve�imo faktus u�fiksavusi ir nufotografavusi. Dabar gyventoj� kiemus "puošia" ir dar neišsigabenti "Specializuoto transporto", ir be konkurso statomi rajono savivaldyb�s "numyl�tini�" konteineriai.

Šiauli� rajono savivaldyb�s administracijos direktorius Stasys Lembutis liep� "Specializuoto transporto" susirinkti savo konteinerius. Pastarieji savo turto susirinkti dar neskuba.

�domu ir tai, kad vos 10 lit� ma�iau u� ton� atliek� mok�ti pasi�liusiai Kurš�n� bendrovei rajono savivaldyb� tapo itin dosni. "Specializuoto transporto" duomenimis, savivaldyb� u� 168 t�kstan�ius nupirko d�v�t� šiukšliave�i�, dar per 700 t�kstan�i� lit� tur�jo skirti konteineriams �sigyti.

D�v�tas šiukšli� ve�imo mašinas suskubta �sigyti dar prieš Tarybos sprendim�. Vadinasi, iš anksto buvo aišku, kas veš šiukšles rajone?

Vos dešimt lit� u� ton� laimima ma�iau, o ketinama išleisti kone milijon� lit� savivaldyb�s �monei paremti? Ir visa tai - iš mokes�i� mok�toj� pinig�. Ir kokios protingos galvos �ia gal�jo ��velgti ekonomin� naud�? Juk tik konkurencinga aplinka gali suteikti vartotojui kokybiškiausi� ir pigiausi� paslaug�.

Teismo sprendim� �ada gerbti

Šiauli� rajono tarybos nari� nuomon� d�l pa�i� priimto sprendimo - �vairi. "Tai m�s� aplaidumas. Labai greitai mums t� sprendimo projekt� pristat�, nesp�jome sureaguoti", - sak� Tarybos narys Alfredas Jonuška. Jo �sitikinimu, taip elgtis negalima ir situacija turi b�ti ištaisyta.

Ingrida Venciuvien� negali prisiminti, ar sprendimo projekt� svarst� komitetai. "Lyg ir svarst�. Kaip gali sprendimo projektas b�ti neteis�tas, jei Taryba u� j� balsavo? Kiek sprendimas ekonomiškas, sunku pasakyti", - sak� ji.

Šiauli� rajono meras Algimantas Gaubas �sitikin�s, kad sprendimo projektas parengtas vadovaujantis visais �statymais. Jo teigimu, Taryba tur�jo teis� paskirti savivaldyb�s �monei atlikti vienas ar kitas funkcijas. "Administracija reng� sprendimo projekt�. Jie �vertino tai, kad bendrov� "Specializuotas transportas" padar� visoki� pa�eidim�, tod�l atliekas ve�ti parinkta m�s� �mon�. Jei jie kreip�si � teism� - j� valia. Spalio 27-�j� �vyks teismo pos�dis, kuriame paaišk�s, kas buvo neteisus. Mes teismo sprendim� gerbsime ir j� vykdysime", - sak� rajono meras.

Mero teigimu, nieko nuostabaus, kad Kurš�n� komunalinis �kis perka �rang�. Komunalinink� funkcija - ir ve�ti atliekas, tad �rang� reikia atnaujinti.

Kod�l ŠRATC apmok�jo valdinink� skryd�ius � u�sien�?

"Specializuoto transporto" vadovai mano, kad juos bandoma išstumi iš rinkos d�l �tempt� santyki� su Šiauli� regiono atliek� tvarkymo centro vadovu Raimundu Jaku�iu. "Specializuotas transportas" yra kreip�sis � Šiauli� apygardos prokurat�r�, prašydamas prad�ti ikiteismin� tyrim� ir nustatyti, ar ŠRATC atsaking� darbuotoj� ir juos privalan�i� kontroliuoti �mon�s vadov� veiksmuose n�ra nusikalstamos veikos po�ymi�.

"Manome, kad visus veiksmus galimai organizuoja ir koordinuoja ŠRATC vadovas R. Jakutis", - teigiama pareiškime prokurat�rai, kur� pasirašo "Specializuoto transporto" vadovas Rolandas Stanys.

Šiuo metu Speciali�j� tyrim� tarnybos Šiauli� skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame tiriamas galimas AB "Specializuotas transportas" vairuotoj� suk�iavimo klausimas. Neva vairuotojai ant svarstykli� u�va�iuodavo dviem mašinom, kad atgabent� atliek� kiekis b�t� u�fiksuotas didesnis.

"Specializuoto transporto" vadovai �sitikin�, kad j� darbuotojai specialiai buvo s�lygojami ar net paskatinti taip daryti, kad b�t� galima fiksuoti pa�eidim� ir d�l to pašalinti �mon� iš konkurs�.

R. Stanys teigia, kad R. Jakutis jam skambino ir grasino pranešti "kam reikia" d�l s�vartyne u�fiksuot� pa�eidim�, jei "Specializuotas transportas" kreipsis � teism� d�l Joniškio rajono savivaldyb�s teritorijoje susidaran�i� biodegraduojan�i� atliek� surinkimo viešojo pirkimo proced�r� metu atlikt� galimai neteis�t� ŠRATC veiksm�.

Paties ŠRATC'o vadovo R. Jaku�io pasiteiravome, ar, jo nuomone, Šiauli� rajono tarybos nari� sprendimas patik�ti rajono atliek� ve�im� Kurš�n� komunaliniam �kiui be konkurso yra teis�tas. Šiuo metu sanatorijoje besigydantis R. Jakutis teig�, kad su "Specializuotu transportu" buv� nema�ai problem�, ta�iau jis �sitikin�s, kad Vieš�j� pirkim� �statymas pa�eistas nebuvo. "Ne aš inicijavau sprendimo projekt�", - sak� jis ir teig�, kad turi likti nešališkas.

Tiesa, ma�ai kam paslaptis, kad R. Jakutis med�ioja kartu su "Švarintos" akcininkais. Juk b�tent "Švarinta" ir talkina Kurš�n� komunaliniam �kiui.

Savaitraštis "Šiauliai plius" turi dokument�, kuriame parašyta, kad ŠRATC šiemet baland�io 15-�j� sumok�jo bendrovei "Kauno vartai" 1,349 Lt. Pinigai sumok�ti u� keturi� vyr� - Raimundo Jaku�io, Šiauli� rajono savivaldyb�s administracijos direktoriaus Stasio Lembu�io ir dar dviej� regiono rajon� savivaldybi� atstov� skryd� � Frankfurt� ir atgal.

Kod�l ŠRATC pinigais apmok�ti rajon� "galv�" skryd�iai, tegul aiškinasi teis�sauga ir dalininkai. Tik �domu, ar jiems r�pi, ar laikosi ŠRATC �statym� ar ne? Ar jiems r�pi, kaip naudojami gyventoj� pinigai, o svarbiausia - ar gyventojams teikiamos tinkamos paslaugos?

Pa�tas �ven�ia profesin� dien�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Sakoma, kad paštas atsirado tuomet, kai vienas �mogus nusprend� ka�k� pasakyti kitam �mogui. V�liau naujienos ir siuntiniai keliavo karietomis, automobiliais, l�ktuvais. Dabar laiškai akimirksniu pasiekia kit� pasaulio krašt� elektroniniais keliais.

Šiauli� paštas Til��s gatv�je 1914 m.
"Lietuvos pašto" archyvo atvirukai

Pasaulin� pašto diena minima spalio 9-�j�, nes ši� dien� 1874 metais buvo �kurta Pasaulin� pašto s�junga (PPS). Ši s�junga jungia 191 šal� nar�, tarp kuri� nuo 1922 met� yra ir Lietuva.

Lietuvos pašto istorija, galima sakyti, prasid�jo 1562 metais, kai �ygimantas Augustas paved� organizuoti reguliar� pašto maršrut� tarp Vilniaus ir Krokuvos, o nuo jos - iki Venecijos. Nuo Gedimino pilies iki Vavelio r�m� laiškai nukeliaudavo per septynias dienas.

Iki tol Lietuvoje informacija keliavo belaide gana patikima sistema, - apie art�jant� pavoj� pranešdavo lau�o d�mai. Kaln� s�šauka iki šiol minima Balt� vienyb�s diena, ar lygiadieniai. M�s� šalyje ant kalno sukurt� lau�� ir jo d�mus galima pamatyti nuo kito kalno, esan�io u� 30 kilometr�.

V�liau laiškus nešiojo pasiuntiniai - klajojantys vienuoliai, pirkliai. Šalia keli� �sikurdavo nakvyn�s namai, kar�emos. Kadaise Kurtuv�nai buvo didesnis pašto mazgas nei Šiauliai.

Lietuvos pašto �k�rimo data laikoma 1918 met� lapkri�io 16 diena. Lietuvos Vyriausyb� paskyr� pirm�j� Pašto valdybos direktori� ir iš naujo suk�r� pašto sistem� vietoj sugriuvusios rusiškos. Iki 1917 met� nebuvo leid�iama susirašin�ti lietuviškai.

1919 metais Lietuvoje dirbo 2300 pašto tarnautoj�. Šiuo metu "Lietuvos pašte" dirba per 7000 darbuotoj�.

Pasaulin� pašto dien� pasaulyje šven�ia daugiau nei 5 mln. pašto sektoriuje dirban�i� darbuotoj�, kurie kasmet apdoroja ir pristato šešis milijardus siuntini� ir beveik 500 milijard� pašto korespondencijos siunt�.

Virgilijus Ma�eika, Pasiuntini� paslaug� teik�j� asociacijos prezidentas, sako, kad priva�ios �mon�s, teikian�ios pašto paslaugas, Lietuvoje prad�jo kurtis 1997 metais. Šiuo metu veikia 73 �kio subjektai, teikiantys pašto ir pasiuntini� paslaugas.

"Šiauliai plius" taip pat turi savo siuntini� tarnyb�, kuri� �k�r� 2008 met� lapkri�io 1 dien�.

Ma�ieji pašto paslaug� teik�jai Lietuvos pašt� vadina monopolininku. Jis dirba nuostolingai, ta�iau yra valstyb�s palaikomas finansiškai.

Siuntinius �vairios siuntini� tarnybos Lietuvos teritorijoje pristato per 2-3 dienas ir �teikia gav�jui � rankas. Kai kurios �mon�s turi savo skyrius daugelyje šalies miest�.

�iauliuose - septyni met� mokytojai

Met� mokytojo titulas suteiktas septyniems Šiauli� miesto pedagogams. Iš šešiolikos si�lyt� kandidat� išrinktiesiems atiteko keramik�s I. Šliu�ien�s darbai ir miesto mero pad�kos raštai. Naujov� ši� met� rinkimuose – garbingam met� mokytojo titului buvo galima si�lyti mokytojus, ne vyresnius nei 35-eri�.

Šiauli� meras G. Mikšys su geriausiais met� mokytojais (iš kair�s): M. Jurevi�ien�, A. Banys, D. Kratukien�, I. Turovait�, E. Burbulyt�-Jankauskien�, J. Pa�arauskien�, L. Norutien�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Paskatinimas jaunimui

Viena tituluot�j� pedagogi� - "Romuvos" pagrindin�s mokyklos angl� kalbos mokytoja Edita Burbulyt�-Jakubauskien�, kuri ugdo ne tik vaikus, bet ir kolegas, rengia jiems seminarus, praktinius mokymus. Jos d�stymo metodai - ne�prasti ir išradingi.

Gegu�i� pagrindin�s mokyklos lietuvi� kalbos mokytoja Inga Turovait� taip pat pripa�inta met� pedagoge. Ji mokykloje organizuoja konkursus, akcijas, šventes. Jos ruošiami mokiniai u�ima aukštas prizines vietas respublikiniuose konkursuose.

Met� mokytojos vard� peln� Centro pradin�s mokyklos pradini� klasi� ir angl� kalbos mokytoja Lilija Norutien�, kuri mokini� d�mes� prikausto naujov�mis pamok� metu, o šie jai atsid�koja aukštomis vietomis angl� kalbos konkursuose.

Pagerbta ir J. Janonio gimnazijos tikybos mokytoja Danut� Kratukien�, kuri su moksleiviais dalyvauja savanoriškoje veikloje, dirba Šiauli� vyskupijos Katechetikos centro vadove, organizuoja piligrimines keliones ir �ygius.

Geriausia ikimokyklinik� pedagog� - lopšelio-dar�elio "�iogelis" judesio korekcijos mokytoja Jolanta Pa�arauskien�. Šauniausia speciali�j� mokykl� pedagog� met� mokytoja pripa�inta Jono Lau�iko specialiosios mokyklos specialioji pedagog� Margarita Jurevi�ien�, kuri paruoš� didaktini� priemoni� ir išleido pratyb� s�siuvini�, palengvindama kolegoms darb�.

Šiauli� pirmosios muzikos mokyklos mušam�j� instrument� specialyb�s mokytojas Ar�nas Banys pripa�intas geriausiu neformaliojo ugdymo pedagogu. Jo d�ka mokykloje mokoma groti originaliais mušamaisiais instrumentais ksilofonu ir marimba, o jo paraginti kitais instrumentais grojantys vaikai pradeda muzikuoti mušamaisiais.

Dovana - koncertas ir "Skruzd�lynas" rekordininkas

Pedagogams �sp�ding� dovan� pateik� ir Šiauli� Profesinio rengimo centro virtuv�je net keturias dienas pluš�j� b�simieji konditeriai. �sp�dingo dyd�io cinamonu kvepiantis sluoksniuotas lietuvi� m�giamas pyragas "Skruzd�lynas" buvo sudarytas iš 18400 sald�i� lapeli�, sv�r� 219 kilogram�, siek� beveik du metrus.

Šis gardus kepinys, �rašytas � Lietuvos rekord� knyg� kaip did�iausias "Skruzd�lynas", tapo gard�ia dovana mokytojams

Art�ro STAPONKAUS nuotr..

Kelias dienas kept� "Skruzd�lyn�" profesinio rengimo centro bendruomen� pavadino "Rudens med�iu" ir skyr� mokytojams.

Ankstesnis rekordas, kurio buvo pasiek� taip pat šiaulie�iai konditeriai, buvo 62 kilogramai.

"Saul�s" koncert� sal�je vykus� apdovanojim� vainikavo koncertas. Jau antrus metus iš eil�s Šiauli� miesto koncertin� �staiga "Saul�" �gyvendina projekt� "Muzikiniai rudenys". Projekto tikslas - galimyb� gabiems Šiauli� apskrities muzikos ir meno mokykl� mokiniams koncertuoti su profesionalais - Šiauli� kameriniu orkestru (dirigentas Jonas Janulevi�ius). Šiemet koncertuoti su gabiausiais vaikais su malonumu sutiko šiaulie�iai muzikantai, šiuo metu gyvenantys Londone - Rimantas Vingras (fortepijonas) bei Martynas Levickis (akordeonas), kuris studijuoja Londono karališkoje muzikos akademijoje.

"Etaplius.lt" informacija

Va�iuoji be bilieto � kalti komunistai arba Kubilius?

Milda LEVICKAIT�

Rugpj��io prad�ioje visuomeniniu pasivadinusio jud�jimo atstovai Šiauliuose prie saugos tarnybos "Dorsimus" sureng� piket�. Po jo piketuotojai Savivaldybei �teik� reikalavim� atsisakyti "Dorsimus" paslaug�, o "zuikius" kontroliuoti keleivius �laipinant pro priekines autobuso duris. Visuomenininkams pasipiktinim� k�l� kontrolieri� veiksmai, abejoni� k�l� ir "Dorsimus" veiklos teis�tumas. Savivaldyb�s administracija visuomeninink� pretenzijas atmest�: "Dorsimus" veikl� ne kart� tikrino prokurat�ra, policija, ta�iau joki� nusi�engim� galiojantiems teis�s aktams nenustatyta.

Visuomenininkai surengtame pikete prie "Dorsimus" kontrolieri� veiksmus �vardijo kaip terorizavim�. Kontrolieri� ir "Busturo" vadovai sako, kad nekalt� niekas nebaud�ia, o konflikt� padaug�jo "zuikiams" padidinus baudas.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Kontrolieriai išliks

"�mon�s klaidingai mano, kad �mus keleivius leisti pro priekines duris bus atsisakyta kontrolieri�, - sako bendrov�s "Busturas" generalinis direktorius Vilius Lau�ikas. – Tokia sistema (keleiviai �lipa per autobus� priekines duris) pirmiausia �vesta Klaip�doje, po to – Vilniuje. Kontrolieriai ten teb�ra. Taip, esant tokiai sistemai, vairuotojas tampa ir kontrolieriumi, ta�iau jam tenka labai didel� atsakomyb�, jis vienas nepaj�gus patikrinti vis� keleivi�. Pagal u�sienio šali� daugiamet� patirt� tokia sistema gali veikti efektyviai, jei keleivi� srautas neviršyja s�dim� viet�. Pas mus Šiauliuose srautai nepalyginamai didesni."

"Busturo" vadovo teigimu, Šiauliuose prad�jus keleivius laipinti per priekines duris atsirast� daugiau neigiam� dalyt� negu teigiam�: "Vis� pirma autobusai nebegal�s va�iuoti tiksliai pagal patvirtint� grafik�. Keleri� met� prireik�, kol sureguliavome maršrutus ir tvarkaraš�ius, o reguliarumas – pagrindinis paslaug� kokyb�s bei pasitik�jimo m�s� bendrove klientui u�tikrinimo faktorius. Kitas dalykas - nema�ai šiaulie�i� bilietus perka iš vairuotojo, nes bilieto kaina nedaug skiriasi nuo kainos kioskuose. Tod�l stotel�se nusidriekt� laukian�i�j� eil�s, autobusas stotel�je u�trukt� gerokai ilgiau. Pagal m�s� paskai�iavimus piko metu kelion� autobusu nuo pietinio miesto rajono iki miesto centro pailg�t� apie 20-30 min. Tai tikrai pablogint� keleivi� aptarnavim�. Su asocialiais �mon�mis, m�s� nuomone, yra ir kitoki� b�d� tvarkytis. Tuo tur�t� pasir�pintis ir kontrol�s darbuotojai."

Anot V. Lau�iko, "Busturo" autobusai – nenauji, daugelio j� durys – siauros, slenkstis – aukštas. "Nema�a m�s� keleivi� dalis – vyresnio am�iaus, kuriems �lipti b�t� keblu. Atnaujinti autobus� park� kol kas neturime galimybi�. Bendrov�s ekonomin� situacija ne kart� buvo aprašyta spaudoje. Galime pasid�iaugti nebent tik tuo, kad Šiauliuose iš vis� did�i�j� Lietuvos miest� yra ma�iausia biliet� kaina. Ji gal�t� dar ilgai tokia likti, jei visi va�iuojantys tvarkingai susimok�t�. Tokiu atveju bendrov�s darbuotojai �sipareigoja reguliariai ve�ti švariais, jaukiais autobusais", - teigia direktorius.

U� nemokan�ius moka kiti

Generalinis direktorius neneigia, kad konflikt� tarp keleivi� ir "Dorsimus" kontrolieri� kyla, ta�iau labai retai kalta b�na tik viena pus�. "�mon�s supranta, kad parduotuv�je sumok�ti u� prek� reikia, ir nesistebi, kad vagišiai ve�ami � policij�. Ta�iau nenusipirk� bilieto negalvoja, jog tai prilygsta vagystei, ir pyksta u� tai, kad reikia mok�ti baud�. Blogiausia, jog ir aplinkiniai tok� pa�eid�j� da�niausiai palaiko nesuprasdami, kad bilieto kaina iš dalies priklauso ir nuo nesusimok�jusi�j� - tas, kuris va�iuoja nemok�damas, mokes�io našt� u�deda mokan�iajam. M�s� visuomen�s po�i�ris dar labai skiriasi nuo kit�, toliau pa�engusi�, ES valstybi�. Ten asmenys, nugvelb� k� nors iš parduotuv�s, pasisavin� svetim� turt� ar nesumok�j� u� jam suteikt� paslaug�, vadinami tuo pa�iu �od�iu – vagis. Atitinkama ir visuomen�s reakcija. Tikim�s, kad ateityje ir šiaulie�i� galvose �sigal�s toks m�stymas", - sako jis.

"Busturo" vadovas pripa��sta, kad ir kontrolieriai kartais netinkamai �vertina situacij�: "Da�nai susitinkame, kalbam�s su jais, kad tur�t� atskirti ty�in� pa�eid�j� nuo pa�ym�jim� pamiršusio mokinuko ar senolio. Beje, mokyklinio ir pensinio am�iaus keleiviai, va�iuojantys be bilieto, tesudaro 9 procentus "zuki�", visi kiti – darbingo am�iaus �mon�s."

Baudos – � biud�et�, ne kontrolieriams

V. Lau�ikas sako, kad �mon�s klaidingai �sivaizduoja, jog nuo surinkt� baud� priklauso kontrolieri� atlyginimas: "Per m�nes� vidutiniškai išaiškinama apie 1500 va�iuojan�i� be bilieto. Per �statymais numatytus terminus ir instancijas (baudos vietoje, administracin�je komisijoje ir per antstolius) išieškoma vidutiniškai 5,5 t�kst. Lt baud�, kurios visos keliauja � Valstyb�s biud�et�. Lyginti pra�jusius ir šiuos metus sud�tinga, nes nuo 2009 m. liepos 28 d. gerokai padid�jo baudos dydis. Kontrol�s pagrindinis tikslas tas, kad nes��ining� keleivi� ma��t� ir baud� reik�t� išieškoti ma�iau, tod�l netikslinga šio rodiklio naudoti kaip skatinimo priemon�s."

"Bendrovei "Dorsimus" mokame u� atliekamas paslaugas, o per t� laik�, kai su šia saugos tarnyba sudar�me sutart�, m�s� �mon�s pajamos išaugo 7 proc. Tai suma, keturis kartus didesn�, nei mes sumokame "Dorsimus". Manau, kad tai ir yra pagrindinis kontrol�s efektyvumo kriterijus", - svarsto "Busturo" vadovas.

"Keleivinio transporto kontrole u�siimame ne tik Šiauliuose, bet ir Klaip�doje, Panev��yje, - patvirtina Romanas Glovackis, "Dorsimus" vadovas. – Specializuojam�s ir tarpmiestini� bei priemiestini� autobus� kontrol�je, turime sudar� sutartis su daug savivaldybi� ir esame "u�deng�" 80 proc. Lietuvos teritorijos. Vadovaudamiesi Asmens ir turto saugos �statymu, mes, saugos tarnyba, turime gerokai daugiau gali� nei �inybiniai autobus� park� darbuotojai - mes galime "zuik�" �sisodinti � savo transporto priemon�, nuve�ti � policij� asmens tapatybei nustatyti. Akivaizdu, kad autobusuose dabar ir daugiau tvarkos, jie švaresni, keleiviui saugiau."

Vieno kalto neb�na

R. Glovackis taip pat neneigia, kad konflikt� tarp keleivi� ir kontrolieri� kyla: "Viena vertus, kontrolieriaus darbas – u�tikrinti, kad b�t� laikomasi �statym�, kita vertus, norima, kad jis elgt�si humaniškai. Ta�iau kaip jam atpa�inti, kad prieš j� - ne piktybiškas pa�eid�jas, o išsiblašk�s keleivis, pamirš�s reikiam� dokument�. Galima suprasti, jog pradinukas su kuprine, neturintis pa�ym�jimo, tikrai moksleivis, ta�iau jei tas moksleivis – abiturientas? Kas savait� susitinkame, kalbam�s. Jei kyla konfliktini� situacij�, aiškinam�s, � akistat� kvie�iame ir kit� pus�. Ta�iau jei keleivis b�na kaltas, pas mus nepasirodo. Grei�iau nueina "aiškintis" � laikraš�io redakcij�."

Per septynis ši� met� m�nesius kontrolieriai sugavo apie 6400 va�iavusi� be bilieto keleivi�. Nuo 2004-�j� Šiauliuose dirban�ios "Dorsimus" bendrov�s darbuotojai pastebi, kad be bilieto va�iuojan�i� �moni� suma��jo padidinus baudas u� va�iavim� be bilieto. Pa�eid�jai yra pasidalij� � "etatinius zuikius" ir "u�uomaršas", kurie nuolat pamiršta pa�ym�jim�, o neseniai atsirado kitas pa�eid�j� ratas – tie, kurie pa�ymi biliet� kontrol�s metu. Šiauliuose n�ra komposteri�, kurie u�siblokuot� �lipus kontrolei, tod�l ir kyla konfliktin�s situacijos.

Šiauliuose dirba apie 18 kontrolieri�. J� rotacija n�ra da�na, ta�iau darbas sud�tingas - kai kurie neišlaiko agresyviai nusiteikusi� �moni� priešiškumo. "Dorsimus" vadovo teigimu, �mon�s Lietuvoje neigiamai vertina kontrolierius d�l �vairi� prie�as�i�, ta�iau jos da�niausiai nesusijusios su j� tiesiogine veikla: "Yra besipiktinan�i� Vyriausyb�s politika ma�inti pensijas ar atlyginimus ir visa tai išliejan�i� kontrolieriams. Dalies bedarbi� nuomone, jie neva turi teis� va�iuoti nemokamai, kol gaus darb�. Kitus apskritai erzina tai, kad juos tikrina. Prisimenu, kai tik Panev��yje prad�jome dirbti, vienas inteligentiškos išvaizdos vyriškis labai pasipiktino, kad kontrolierius jo papraš� parodyti biliet� – kaip jis išdr�s�s pagalvoti, kad jis gal�s va�iuoti be bilieto?!"

Pa�eid�jai – ir inteligentiškos išvaizdos �mon�s

Vincas Urbonavi�ius, Šiauli� apskrities VPK viršininko pavaduotojas, sako, kad klystama �sivaizduojant, jog pa�eidimus ar nusikaltimus padaro tik asocialios išvaizdos asmenys. "Gal ir sunku patik�ti, kad tarp parduotuvi� vagiši� – nema�ai inteligentiškos išvaizdos, išsilavinusi� �moni�. Parduotuv�je pa�eid�j� nustatyti papras�iau – j� u�fiksuoja vaizdo kamera. Toki� galimybi� n�ra viešajame transporte, tad ir kyla �vairi� konflikt�, neva kontrolieriai nepagr�stai ir neteis�tai suman� bausti, išlaipino iš autobuso ar atve�� policijos komisariat�, - pasakoja viešajai policijai vadovaujantis pareig�nas. – � policij� neve�t�, jei "zuikis" pateikt� asmens dokument�. O atve�ti � policijos komisariat� tapatybei nustatyti �mon�s piktinasi, grasina sk�siantys. Beje, tarp toki� atve�t�j� nustat�me ne vien� ieškom�, ne vien� alimentinink�, nemokant� administracini� baud� ar besislapstant� nuo arešto. Tad bendradarbiavimas su "Dorsimus" yra naudingas ir policijai".

"Galiu patvirtinti, kad darbuotojai tikrai nejau�ia malonumo bausdami �mones, rašydami administracinius teis�s pa�eidimo protokolus. Jeigu keleivis prieš lipdamas � autobus� bus pasiruoš�s biliet�, o kam reikia – ir dokumentus, �rodan�ius teis� � lengvat�, tikrai problem� nekils", - tikina "Dorsimus" vadovas R. Glovackis.

J� profesija - angelai sargai

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Vieni juos pagie�ingai vadina "agurkais", "draugais", kiti - "farais", "mentais". Iš ties� jie - paprasti �mon�s, kuri� darbas – saugoti mus nuo chuligan�, gaudyti vagis ir veikti tiksliai pagal �statym�. Spalio 2-oji – angel� sarg� ir profesin� policijos diena. Šia proga – keletas klausim� Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkui Egidijui Lapinskui.

Šiauli� apskrities VPK viršininkas Egidijus Lapinskas �sitikin�s, kad neabejinga visuomen� - saugesn�.

Autoriaus nuotr.

"Dirbame kaip dirb�"

- Ar pasikeit� policijos valdymas ir veikla panaikinus apskritis?

- Apskritys išnyko, bet teritorija liko. Dirbame kaip dirb�, tik finans� valdymas pasikeit�. Visi miesto ir rajon� policijos padaliniai toliau tiria nusikaltimus, pri�i�ri tvark�, ta�iau administracin�s paj�gos sutelktos Šiauli� apskrities VPK. Smulkius nusikaltimus kiekvienas padalinys tiria atskirai. VPK padeda padaliniams tirti sunkesnius rezonansinius nusikaltimus.

- Ar visuomen� pasitiki policija?

- Pastar�j� met� sociologiniai tyrimai rodo, kad 69 procentai gyventoj� pasitiki policija. 73 procentai šalia policininko jau�iasi saug�s. Akivaizdu, kad policija pasitikima gerokai daugiau nei ankstesniais metais. �inoma, pasitaiko �vyki�, kai policijos pareig�nai vairuodami neblaiv�s, sukelia tragiškas avarijas. Tokie �vykiai gadina reitingus, ta�iau reikia suprasti, kad visur yra visoki� �moni�.

- Ar policija – slapta organizacija?

- Pareig�nai – visuomen�s dalis. Mes nenusileidome iš kosmoso. Esame tokie pat �mon�s, tik m�s� darbas – sulaikyti �statym� pa�eid�jus arba u�kirsti keli� dar ne�vykusiems pa�eidimams. Kitaip tariant – tarnauti �mon�ms. Mes negalime b�ti u�dari, slapti. Atvirkš�iai, daug dirbame su bendruomen�mis, jaun�ja karta. Mokome �mones burtis ir savo gyvenamoje teritorijoje padidinti savo ir savo turto saugum�. Buriasi bendruomeni� saugumo b�riai.

Saugumas priklauso nuo vis� supratimo

- Kaip bendruomenei saugotis nuo �tartin� asmen�?

- Nedaug tereikia, kad rezultatas b�t� matomas. �mon�s tur�t� atid�iau steb�ti ne tik savo, bet ir kaimyn� kiemus nuo piktavali�. Pama�ius nepa��stam�, reikia ne numoti ranka, o paskambinti kaimynui arba policijos �galiotiniui. Policijos r�m�jai – taip pat darbo su visuomene vaisius ir didesnio saugumo garantas.

- Ar policijos r�m�jas gali suimti �mog�?

- Gali, jei veikia kartu su policijos pareig�nu. Kitu atveju jis tik paprastas �mogus su stipresniu pilietiškumo jausmu, turintis daugiau teisini� �ini�. Jis gali u�kirsti keli� nusi�engimui kaip ir kiekvienas �mogus.

Pastaruoju metu pastebime, kad policijos r�m�j� daug�ja. Jais tampa ir visuomenei �inomi asmenys. R�m�jai padeda policijai suvaldyti didelius miesto renginius, šventes. Neatsitiktinai m�s� profesin�s dienos proga ketiname pad�koti nusipelniusiems policijos r�m�jams.

Policijos r�m�jas ir visi pilietiški �mon�s n�ra skundikai, o norintys gyventi saugesn�je visuomen�je. Pabandykite Vokietijoje neleistinoje vietoje pastatyti automobil�, atvirame vandens telkinyje naudoti šamp�n� ar vartoti alkohol� viešoje vietoje. Pilietiška visuomen� – saugesni �mon�s.

Statistik� s�lygoja sunkmetis

- Kaip ekonominis sunkmetis s�lygoja nusikaltim� kiek�?

- Nuo sausio nusikaltim� pagaus�jo 2,7 procento, palyginti su pernai metais. Sunkmetis tam tur�jo �takos. Padaug�jo sunki� ir labai sunki� nusikaltim�, ta�iau j� gaus� nul�m� suk�iavimo atvejai. Suk�iavimas priskiriamas prie sunki� nusikaltim�, nes jis vyksta organizuotai, buriasi suk�i� grupuot�s. Išaiškinome 30 asmen� grupuot�, kuri kaltinama suk�iavimu 70 epizod�. Daug vagys�i�.

- Ar daug nusikaltim� padaro jaunimas iki 18 met�?

Šiemet Angel� sarg� diena - neeilin� švent�. Sukanka 20 met�, kai atkurta Lietuvos policija.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

- Kiekviena mokykla turi jai priskirt� inspektori�, su kuriuo bendradarbiauja. Yra nema�ai problem�. Vaikai smurtauja, ty�iojasi, buriasi � grupuotes. Nori visk� išbandyti - ne tik alkohol� ar cigaretes, bet ir narkotines med�iagas. Paskui prasideda mokykl� skirstymas � blogas ir geras, nors viskas pirmiausia priklauso nuo šeimos ir aukl�jimo. Stengiam�s, kad šeima, mokykla ir policija glaud�iai bendradarbiaut� ir vaik� b�das pavykt� išspr�sti be didelio atgarsio visuomen�je.

- Ar daug nusikaltim� išaiškinta?

- Šiemet ištirta 57,9 procento nusikaltim�, tai yra penkiais procentais daugiau nei pernai. Šiauliai savo kriminogenine specifika neišsiskiria iš kit� šalies region�. Nei nusi�engim� gausumu nei j� pob�d�iu.

Neabejingas ir pasitemp�s

- Koks turi b�ti policininkas visuomen�s akyse ?

- Pastaraisiais metais norin�i� tapti policijos pareig�nais daug�ja. Mums labiausiai tr�ksta viduriniosios grandies pareig�n� – tyr�j�, �vairi� sri�i� specialist�. Deja, dabartin� finansin� situacija ver�ia kruopš�iai taupyti atlyginim� s�skaita.

�mon�s nori, kad pareig�nas bet kokiu atveju b�t� mandagus, kult�ringas, neabejingas kito nelaimei ir pasitemp�s. Pastaroji savyb� labai da�nai pabr��iama – norima matyti tvarking� ir pasitempus� pareig�n�.

- Ar tikrai b�tina bausti �mones u� menkus nusi�engimus, pavyzd�iui, vairavim� neprisisegus saugos dir��?

- Galima sakyti, kad �mogus rizikavo tik savo gyvybe, ta�iau tai n�ra toks paprastas nusi�engimas. Juk �mogus – valstyb�s turtas. O valstyb� saugo savo turt�. Jei vairuosi neprisiseg�s saugos dir��, eismo �vykio metu susi�alosi smarkiau ir valstyb� patirs nema�ai nuostoli� tave gydydama. Policija m�s� šalyje n�ra lanksti bausmi� at�vilgiu, ta�iau kartais menki nusi�engimai yra atleid�iami, tiksliau – skiriamas �sp�jimas.

- Ko palink�tum�te profesin�s dienos proga savo kolegoms?

- Stipryb�s, artim�j� ir visuomen�s palaikymo. Ir kad visus policijos pareig�nus, kurie saugo visuomen�, saugot� angelai sargai.

Saul�s m��io min�jime - ir paveikslas, ir ugnies �ou

Donata VELI�T�, www.etaplius.lt

Tre�iadien� Saul�s m�šio kovos lauke vyko pergal�s min�jimas. Joniškio rajono savivaldyb�je pristatytas dailininko Prano Daugin�io paveikslas "Saul�s m�šis", o vakare Jauni�n� kaime fakyr� studija "Ugnies valdovai" iš Kauno parod� ugnies spektakl�. Inscenizuota fakyr� dvikova ir degan�ios saul�s formos konstrukcijos sukurtos specialiai šiam pasirodymui – pašlovinti Saul�s m�šio pergal�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

�emai�io dovana aukštai�iams

Menininkas iš Plateli� (Plung�s raj.) P. Daugintis pats pristat� metus kurt� paveiksl� "Saul�s m�šis". Menininkas studijavo istorines monografijas ir literat�r� apie Šiauli� apskrit� išgarsinus� m�š�. P. Daugintis atskleid�ia, kad prieš tapant paveiksl� diskutavo su istoriku Alfredu Bumblausku d�l �emai�i� kari� b�do ir aprangos. Lengviausia dailininkui buvo pavaizduoti kari� ginklus ir kovin� atributik�, nes jo namuose sukaupta gausi j� kolekcija. Sunkiausia u�duotis – kari� portretai. "Tapant paveiksl� nebuvo pozuotoj�. Kari� veidus teko kurti pa�iam, �ia yra ir mano portretas", – atvirauja P. Daugintis.

� paveikslo "Saul�s m�šis" pristatym� atvyk�s menotyrininkas, habilituotas moksl� daktaras, profesorius, Šiauli� miesto garb�s pilietis Vytenis Rimkus d�iaug�si, kad lietuvi� dail�je atgimsta istorin� tematika. "Yra dvi tiesos – istorin� ir menin�. Kai jos sutampa, k�rinys egzistuoja visuomen�je", – sako profesorius.

Saul�s m�šio vietoje - ugnies šou

Prista�ius paveiksl�, menamame Saul�s m�šio kovos lauke lauk� �sp�dingas šou. �i�rovai steb�jo dar nematyt� ugnies, garso ir šokio regin�, kur� u�baig� fakyr� dvikova.

"Did�iuojam�s, kad šokio su ugnimi spektakliu galime pamin�ti Joniškio krašto praeit� simbolin�je Saul�s m�šio vietoje", - pasakojo fakyr� studijos "Ugnies valdovai" vadovas Saulius Venclauskas.

Specialiai šiam renginiui sukurtos didel�s - beveik keturi� metr� skersmens - degan�ios saul�s formos konstrukcijos, simbolizuojan�ios pergaling� laim�jim�. Choreografija ir muzika sukurta taip pat b�tent šiam pasirodymui.

Faktai apie m�š�

Saul�s m�šis (Šiauli� m�šis) �vyko 1236 m. rugs�jo 22 d. tarp �emai�i� ir � �emaitij� �siver�usios Kalavijuo�i� ordino kariuomen�s. M�šis vyko netoli dabartinio Šiauli� miesto, pagal labiausiai pagr�st� hipotez� – M�šos ir Tautinio santakoje. Kalavijuo�iams ir j� talkininkams gr��tant, prie up�s brastos jie sutiko �emaitijos karius. Nenor�dami rizikuoti ir prarasti savo �irg�, pelk�toje vietov�je kry�ininkai atsisak� kovoti neraiti, tad buvo priversti pasilikti nakvynei. Kit� ryt� �emai�iai, vadovaujami �emai�i� kunigaikš�io Vykinto, puol� kalavijuo�ius. Lengvai ginkluoti kalavijuo�i� vadovaujami vietiniai Livonijos kariai pab�go iš m�šio lauko, o sunkiai ginkluoti riteriai, �skaitant magistr�, buvo iš�udyti.

Virtuv� � moterims, gara�as � vyrams?

Donata VELI�T�, www.etaplius.lt

Moters vieta virtuv�je, vyro - prie televizoriaus. Arba atvirkš�iai - moteris aukš�iausio valstyb�s posto vadov�, o vyras - jos sekretorius. Stereotipai yra, buvo ir, matyt, bus, nors rengiamos publikacijos, atliekami moksliniai tyrimai, nuolatin�s diskusijos apie am�i� utopij� – ly�i� lygyb�. Specialistai teigia, kad �sitikinimus lemia ne biologin� prigimtis, o šeimos modelio susik�rimas.

Moters gyvenimo b�d� galima palyginti su "Ferrari" automobiliu - visur skuba, lekia, jei pritr�ksta j�g� - j� pasikrauna ir toliau dirba. Vyrams kitaip - jei pavargo, vadinasi, reikia poilsio...
Dainiaus BABILO nuotr.

Ne genetika, o aukl�jimas

Da�nas �sitikin�s, kad moters ir vyro santykius s�lygoja biologin� prigimtis, jiems skirtos skirtingos lygiavert�s pareigos. Istorikai sako, kad darb� pasiskirstymas pagal lyt� yra naujas reiškinys, priklausantis nuo kult�ros, ir kad mentaliteto bei ly�i� lygyb�s samprat� lemia ne genai, o aukl�jimas.

Šiauli� ligonin�s Suaugusi�j� psichoterapijos skyriaus psichoterapeutas Arvydas Šimk�nas teigia, kad vyr� ir moter� tarpusavio santykiuose daug stereotip�. "Išankstin� nuomon� - šeimos modelio suvokimas. Ko �mogus buvo mokomas vaikyst�je, taip jis elgsis ir suaug�s. Jei šeima buvo "griuvena", tokia ateitis lauks ir b�sim� kart�", - sako A. Šimk�nas.

Anot psichoterapeuto, patriarchatas vis dar egzistuoja. "Lygiavos negali b�ti, nes stebint biologiškai vyr� ir moter� paskirtis yra nevienoda. Vyr� intelektas yra labai svyruojantis - da�niau pasitaiko atvej�, kad nuo genijaus iki bepro�io yra vienas �ingsnis, o moterys "svyruoja" ties viduriu", - pasakoja gydytojas.

Moters vystymosi raid� ir gyvenimo b�d� galima palyginti su lenktyniniu "Ferrari" automobiliu - visur skuba, lekia, jei pritr�ksta j�g� - j� pasikrauna ir toliau dirba. Vyrams kitaip - jei pavargo, vadinasi, reikia poilsio. "Ištverm� - svarbiausias moters koziris, tod�l lengviau pasiekti u�sibr��t� tiksl�", - sako A. Šimk�nas. Akivaizdu, kad siekiant, jog lytys b�t� lygios, reik�t� pakeisti �statymus ir stereotipus.

Meil� - stereotip� lau�ytoja

Psichoterapeutas A. Šimk�nas pa�ymi, jog santuokoje da�niau nelaimingos b�na moterys. Tik 5 proc. moter� teka iš meil�s, kitos tuokiasi arba "iš reikalo", arba "iš išskai�iavimo". Vyrams v�l kitaip - net 85 proc. veda iš meil�s. Kod�l? Moterys daro skubotus, ne visada logiškus sprendimus, o vyrai – m�stytojai, apgalvoja privalumus ir tr�kumus.

"Kokia tu moteris ar vyras, jeigu antra pus� gali sugriauti tavo gyvenim�?" - stebisi psichini� lig� gydytojas. A. Šimk�nas sako, kad jau teko susidurti su �vairiomis ly�i� skirtum� problemomis, ta�iau pastebi, kad, norint išvengti stereotip�, prad�ti reik�t� nuo pirmosios draugyst�s dienos, �vertinti pasirinkto partnerio savybes.

"Moterys prot� painioja su jausmais. At�jusios konsultuotis teigia, kad myli vyr�, ta�iau po to dvi valandas j� šmei�ia", - kuriozišk� situacij� pasakoja gydytojas.

Psichoterapeutas pasakoja apie atlikt� bandym� su pacientais. Savaitgal� vyrai ir moterys antroms pus�ms tur�jo rodyti d�mes� ir sakyti, kaip partner� myli. Rezultatas buvo stulbinantis: vieni eksperimento dalyviai d�iaug�si tur�j� galimyb� išsikalb�ti su savo sutuoktiniu ir išsiaiškinti tarpusavio santykius, kitiems bandymas atv�r� akis, jie pripa�ino, kad anks�iau sakytas "myliu" yra bevertis melas sau. "Pareig� pasiskirstymas ir buitis suderinti bus tik tada, kai atsiras dvasinis ryšys", - teigia psichoterapeutas.

Po�i�ris kei�iasi

Keisti visuomen�s stereotipai ver�ia susim�styti: jeigu bibliotekinink�, tai b�tinai senmerg�, jeigu vyras kirp�jas, tuomet netradicin�s orientacijos. Šiauli� universiteto Ly�i� studij� centro direktor� Virginija Šidlauskien� sako, kad daug stereotip� neišsilavinusioje visuomen�je, ir teigia, kad per dvidešimt nepriklausomyb�s met� situacija pasikeit�.

"Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, per metus moterys pa�eng� karjeroje. Tai matyti net šalies vald�ioje. Tris aukš�iausius vald�ios postus u�ima moterys", - sako V. Šidlauskien�. Pasak jos, stereotipais daugiau vadovaujasi vyresn�s kartos atstovai. "Vaikinai studentai sugeba pasigaminti valgyti patys, o sugedus� ar sul��us� darbo �rank� student�s nedelsdamos pakei�ia kitu", - teigia Ly�i� studij� centro direktor�.

"Yra teorij� sistema, nuo kurios priklauso, ar bus vadovaujamasi stereotipais. Jeigu sesuo gyvena su broliu, ji išmoksta aršiai pakovoti u� save. Didmiestyje ar provincijoje pasaul��i�ra v�lgi kitaip ugdoma. Priklauso ir nuo to, ar mergait� augo su t�vu, ar be jo. Jeigu t�vo nebuvo šalia, mergaitei ateityje bus sunku siekti karjeros ir panašiai", - vardija Ly�i� studij� centro direktor�.

Išgirdus �od� "mokytoja", prieš akis sušm��uoja moters portretas, kadangi Lietuvoje net 85 proc. mokytoj� - moterys. Vien mintis apie pradini� klasi� mokytoj� vyr� mokini� t�vus g�sdina, nepaisant to, kad kartais vyrai tiksliau išaiškina d�stom� dalyk� nei moterys. V. Šidlauskien� pedagog�s darbe ��velgia blogybi� - besir�pindama mokiniais ji u�miršta savo vaikus. Mokytoj� vaikai, negaudami d�mesio iš motinos, tampa savarankiškesni, bet pa�eid�iami. Tai parodo tyrim� duomenys.

Politin�se partijose V. Šidlauskien� ��velgia klast� � veikl� �traukiant moteris, nes joms tenka "juod�iausias" darbas. Dailiosios lyties atstov�s r�pinasi darbo organizavimu. "Tai n�ra blogai, nes susipa��stama su �takingais asmenimis, atsiranda pagarba, ta�iau ly�i� nelygyb�s po�ymi� �ia galima ��velgti", - teigia Ly�i� studij� centro direktor�. Moterys, valdan�ios Lietuv�, tur�jo itin pasistengti, kad sulau�yt� �sitvirtinusias nuostatas.

Moter� siaubas - automobili� statymas, o stichija - pirkimas, gerai apmokamas darbas - vyrams, smurtauja ir moterys - apie tai skaitykite portale www.etaplius.lt .

Kova d�l skverelio - kova su v�jo mal�nais?

Eva JAGMINAIT�, www.etaplius.lt

Tre�iadien� Šiauli� miesto savivaldyb�je buvo pristatyti gyventoj� pasipiktinimo sulauk� Aido g. 19 ir Aido g. 33a detalieji planai. Nors architekt� Rasa Bekeryt� sako atsi�velgusi � koncepcij� svarstymo metu išsakytas pastabas ir pretenzijas, aplinkini� nam� gyventojai sako, kad � j� pastabas nereaguojama.

Gyventojai piktinosi verslinink� u�ma�iomis sunaikinti j� kaimynyst�je esant� skverel�.

Autor�s nuotr.

Šuo loja, karavanas eina

Viešas detaliojo plano svarstymas suk�l� aistr� jau pos�d�io prad�ioje. Šiauli� m. savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�jos pavaduotojai Egidei Butkei teko raminti �siaudrinusius gyventojus ir netgi si�lyti planus svarstyti kit� kart�.

Aido g. 17 ir Dain� g. 104 nam� gyventojai sako besijau�iantys palikti be ginkl� m�šio lauke prieš gerai ginkluot� armij�. Priešinink� stovykloje atsid�r� Šiauli� m. savivaldyb� ir architekt� R. Bekeryt�. Gyventojai piktinasi, kad Savivaldyb�, gr��inant �em� b�simam �em�s savininkui, teisme nesugeb�jo �rodyti, kad skverai reikalingi visuomen�s poreikiams.

Gyventojai sako gaunantys atsakymus � savo pretenzijas. Juose rašoma, kad Savivaldyb� šiam detaliajam planui nepritaria, ta�iau planas ir toliau svarstomas.

Išklauso, bet neklauso

R. Bekeryt� tikino planuose atlikusi daug pakeitim�: numa�iusi ma�esn� tank�, u�statymo intensyvum�, tiksliai nurod�iusi, kurioje dalyje pastatas bus aukštesnis, parod�iusi saugomus �eldinius. Vis d�lto gyventojai abejoja, ar statant nauj�j� nam� nebus pa�eistos med�i� šaknys ir jie nesunyks.

Jau tre�i�kart at�j� � vieš�j� svarstym� �mon�s prašo, kad b�t� ištirta, kiek padid�s oro tarša, kur numatomame name bus buitini� atliek� aikštel�s, ventiliacijos angos, vaik�, paaugli�, senyv� �moni� poilsio aikštel�s.

"Baikime š� architekt�rin� nihilizm�, lakas persikelti � teism�. Vis tiek m�s� �ia niekas neklausys. Mes kreip�m�s � administracijos direktori� Vlad� Damulevi�i�, kad b�t� ištirta, kiek padid�s triukšmas ir tarša, paraš�me raštus Aplinkos ministerijai, buvome nuvyk� � Šiauli� mieste esan�i� Aplinkosaugos agent�r�. Apie š� plan� niekas ne�inojo, kol mes patys neinformavome. Kod�l su aplinkosaugos specialistais n�ra tariamasi naikinant skverus?" - klaus� Dain� g. 104 namo gyventojas Vladas Mizgirdas. Šiauli� bendrajame plane tankiai ap�eldinta teritorija nepa�ym�ta kaip parkas ar skveras.

Kur statys automobilius?

"Komercin�ms patalpoms ir b�simiems namo gyventojams viet� automobiliams tikrai nepakaks. Jau dabar aplinkiniai kiemai jais u�statyti, kartais net šaligatviai", - piktinasi gyventojai. Jie sako nesuprant�, kaip nelaim�s atveju prie namo priva�iuot� gaisrin�s automobiliai.

Aido g. 19 namo gyventojai sako jau tur�j� skaud�ios patirties, kai d�l šalia statomo daugiabu�io suskeld�jo j� namo sienos. Šiuo metu namas renovuojamas.

Savivaldyb� pa�ad�jo, jog kitas svarstymas nebus rengiamas, kol nebus gauti Aplinkos ministerijos ir kit� aplinkosaugos specialist� atsakymai d�l planuojam� sklyp�.

Duonos ir �aidim�! Kiek kainuoja kult�ra

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Kult�ros skyriaus ved�j� Patricij� Poderyt� kalbina Milda Levickait�.

P. Bielskien�: "Kai kada gird�iu kaltinimus, kad Kult�ros skyriaus darbuotojai neorganizuoja rengini�, nerašo scenarij�, nešoka ir nedainuoja. Bet juk nekyla klausim�, kod�l Savivaldyb�s tarnautojai patys nerenka šiukšli� ir nevalo vieš�j� tualet�."

Patricijos BIELSKIEN�S asmeninio archyvo nuotr.

- Visi �inome, kad duonos veltui niekas neduoda – ji kainuoja ir, sako, dar brangs. O kaip su kult�ros reiškiniais, kiek jie kainuoja? Juk sklando antikos laik� posakis, kad liaud�iai, t. y. mums visiems, reikia duonos ir �aidim�.

- Taip, k� tik baig�si miesto gimtadienio švent�, daugelio vadinama "duona ir �aidimais". Šiais metais švent�s finansavimas iš savivaldyb�s biud�eto buvo pats ma�iausias per aštuonerius mano darbo metus – 80 t�kst. Lt. �inant, kad šiuo metu mokes�iai u� autorinius honorarus siekia 30 proc., o l�šos, reikalingos technin�ms švent�s reikm�ms, viršija 40 t�kst. Lt, manau, ši švent� �vyko tik didelio kult�ros �moni� entuziazmo ir pasiaukojimo d�ka.

Tarptautiniams miest� reprezentuojantiems festivaliams, pvz., velykiniam muzikos festivaliui "Resurexit", Ch. Frenkelio vilos vasaros festivaliui, medij� meno festivaliui "Enter", šiemet iš savivaldyb�s biud�eto neskirta n� lito, jaunimo m�giamiausiam Lietuvoje gerai �inomam šiuolaikinio meno festivaliui "Virus'15" skirti du, o festivaliui "Linksmasis akordeonas" – trys t�kstan�iai lit�. K� galima padaryti u� tokias l�šas, �inant, kad autobuso nuoma kolektyvui atve�ti iš Vilniaus kainuoja per 1,5 t�kst. Lt? Juk menininkams reikalingas ir honoraras, vienintelis j� pragyvenimo šaltinis.

- Tai gal Šiauliai pasmerkti nesustabdomam provincial�jimui? Juk n�ra paslaptis, kad gab�s šiaulie�iai masiškai b�ga iš savo gimtojo miesto.

- Jei situacija nesikeis, Šiauliai tik provincial�s, o gab�s menininkai ir toliau ieškos palankesn�s aplinkos savo k�rybiniams sumanymams �gyvendinti. Meninink� entuziazmas baigsis, jei jie nejaus palaikymo ir savo k�rybos skatinimo. Savivaldyb� yra �steigusi kult�ros ir meno premijas, ta�iau šiemet premij� dydis suma��jo iki t�kstan�io lit�, tod�l šios premijos, deja, tampa panašios � pašalpas. Premij� jauniesiems meno k�r�jams (keturiems menininkams metus kas m�nes� po 400 Lt) skyrimas šiemet visiškai sustabdytas. Nors visi miestai išgyveno kriz�, ne�inau kito Lietuvos miesto, kur kult�ros �staigoms ir organizacijoms b�t� visiškai nutrauktas projektinis finansavimas veiklai pl�toti. D�l katastrofiškai suma��jusio finansavimo kult�rinis miesto gyvenimas praranda savo tradicijas, ilgame�i� projekt� t�stinum�, savo konkurencingum� ir patrauklum� kit� Lietuvos miest� at�vilgiu, o menininkai ieško svetur palankesn�s atmosferos k�rybai.

- K� manote apie politik� ind�l� � miesto kult�rinio gyvenimo atmosferos gerinim�? Ar jie pakankamai suvokia kult�ros svarb�, ar tik prieš rinkimus imituoja savo atsidavim� menui, o po to j� staiga pamiršta?

- Art�ja 2011 m. biud�eto svarstymai. Manau, �ia ir matysime aiški� politin� vali� – koks finansavimas bus skirtas ketvirto Lietuvos miesto kult�riniam gyvenimui. Šie metai mums buvo šoko terapijos metai. Daug met� kult�ros programai (šiuo atveju nekalbu apie biud�etini� �staig� išlaikym�) buvo skiriama apie milijon� lit�. Šios l�šos buvo naudojamos vis� Šiauli� mieste veikl� vykdan�i� kult�ros �staig� ir organizacij� kult�ros projektams remti, valstybin�ms, miesto švent�ms ir festivaliams organizuoti, nusipelniusiems meno k�r�jams, jaunimo k�rybinio aktyvumo ir u�imtumo, �vairi� socialini� grupi� kult�rinei saviraiškai skatinti, etnin�s kult�ros projektams, folkloro ansambli� veiklai pl�toti ir pan.

Šiemet visai šiai veiklai buvo skirta vos 320,9 t�kst. Lt, iš kuri� 2009 m. skolos sudar� 139 t�kst. Lt. Nesunku suprasti, kokiomis k�r�j� pastangomis mieste vyko kult�rinis gyvenimas...

Jau esu min�jusi, jog, mano �sitikinimu, svarbiausias politinis sprendimas – tvirtinant kiekvien� met� miesto biud�et� paskirstyti l�šas taip, kad kiekviena sritis, taip pat ir kult�ra, b�t� deramai finansuojama. Juk mokes�ius mokame visi, tod�l turime teis� � kokybišk� ir visavert� kult�rin� miesto gyvenim�.

- Kokie kult�ros administratori� ir miesto politik� santykiai? Ar pakanka susikalb�jimo?

- Aišku, da�nai nor�t�si geresni� santyki� ar m�s� darbo �vertinimo. Juk šiais metais iš penki� Kult�ros skyriuje dirbusi� specialist� likome tik trys (ma�esni� skyri� Savivaldyb�je n�ra). Kai kada gird�iu, mano manymu, visiškai nepagr�stus kaltinimus, neva Kult�ros skyriaus specialistai neorganizuoja rengini�, nerašo scenarij�, nešoka ir nedainuoja. Juk nekyla klausim�, kod�l savivaldyb�s valstyb�s tarnautojai patys nerenka šiukšli�, o organizuoja atliek� tvarkym�, patys nestato ir nevalo vieš�j� tualet�, o organizuoja ši� paslaug� pirkim�, patys nelaimi šachmat� �empionat�, o skiria l�šas meistrams dalyvauti �empionatuose. Mes, skyriaus specialist�s, esame viešojo administravimo savivaldyb�je grandis: organizuojame Savivaldyb�s tarybos skirt� l�š� kult�rai paskirstym�, atsakome u� j� panaudojim� pagal paskirt�, organizuojame viešuosius pirkimus, kuruojame biud�etini� kult�ros �staig� veikl�, rengiame dokumentus ir pan. Kas b�t�, jei prad�tume šokti, dainuoti, vesti renginius... Juk kiekvienam darbui reikalingas specialus išsilavinimas. Aišku, po darbo saviveikloje tikrai galime dalyvauti. Bet da�na m�s� darbo diena nesibaigia 17 val. (nors �statymai tai numato), nes turime dalyvauti renginiuose, pasir�pinti pad�k� raštais, g�l�mis, rasti tinkam� �od� organizatori� darbui �vertinti.

- Kokios galimyb�s Šiauliams gauti l�š� iš Lietuvos ir ES fond� kult�rai? Ar rengiate šiems fondams projektus?

- Pagal savivaldyb�je galiojan�i� tvark� projektus rengia ir jiems tinkam� finansavimo šaltini� ieško Miesto pl�tros ir investicij� skyrius. Mes teikiame projekto id�jas, pavyzd�iui, šiemet pateik�me id�j� Balt� vienyb�s tema, miesto centrinio parko bei vasaros parko estrados sutvarkymo id�j�, o m�s� skyriaus kuruojama koncertin� �staiga pateik� buvusio "Saul�s" kino teatro rekonstrukcijos projekt�. Ar bus rastas ES fond� finansavimas šiems projektams ir ar bus skirtas kofinansavimas iš savivaldyb�s biud�eto min�tiems projektams, spr�s tikrai ne Kult�ros skyrius.

� ES programos "Kult�ra" l�šas pretenduoti neturime joki� galimybi�, nes šiai programai teikiamo projekto biud�etas turi b�ti gerokai didesnis nei vis� ši� met� finansavimas kult�rai, o savivaldyb�s kofinansavimas privalo b�ti 50 proc. Vadinasi, vienam projektui reik�t� skirti visas met� kult�ros programai skiriamas l�šas. D�l labai didelio projekt� kofinansavimo iš savivaldyb�s biud�eto, mano �iniomis, niekas iš Lietuvos miest� � ši� program� ir nepretenduoja.

Pagrindinis fondas Lietuvoje – Kult�ros r�mimo fondas – finansuoja ne savivaldybi�, o �staig� ir organizacij� teikiamus projektus. Ta�iau tam, kad gautum šio fondo l�š�, b�tinas finansavimas b�tent iš Šiauli� miesto savivaldyb�s biud�eto, nes be miesto kofinansavimo šie projektai nebus finansuojami min�to fondo ir taip bus prarastas pagrindinis – respublikinis – miesto kult�ros finansavimo šaltinis.

- Tai koki� kult�ros ateit� matote?

- Formuojant 2011 m. biud�et� tikiuosi geros politik� valios ir kult�ros srities svarbos miesto gyvenime supratimo. Tikiuosi, kad bus bent iš dalies tenkinami kult�ros paslaug� �vairov�s miesto gyventojams bei miesto k�r�j� poreikiai, nes l�š� kult�rai skyrimas tiesiogiai s�lygoja bendr� miesto gyventoj� sociokult�rin� savijaut�: aktyvina ir buria vietos bendruomen�, humanizuoja aplink�, skatina u�imtum�, ma�ina visuomen�s negatyvumo ir nusivylimo reiškinius, �galina šiaulie�ius jaustis visaver�iais. Tikiuosi, kad sunkiausi miesto kult�rai metai jau praeity.

Smuiko garsai nuviliojo � Vokietij�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauliet� Rolanda Ginkut� k� tik išvyko � Keln�, Vokietij�, kur t�s mokslus vokiškoje mokykloje ir studijuos. Ji priimta jaun�ja studente pas legendin� profesori� Zachar� Bron�. Kelias iki šios akimirkos t�s�si dešimtmet�.

Rolanda, grodama smuiku, atiduoda visa save.

Autoriaus nuotr.

Smuikas - nuo penkeri�

Rolanda - paprasta penkiolikmet� mergait�, kuri namuose auginanti triuš�. Tiesa, ji pernai mokykloje praleido 499 pamokas d�l pateisinamos prie�asties - ruoš�si presti�iniam smuikinink� konkursui. Deja, nenuvyko, nes Islandijos ugnikalnis u�tv�r� kelius skryd�iams.

"Nesvarbu, kad praleid�iu pamokas - vis tiek mokausi dešimtukais", - ramino jaunoji smuikinink�.

Smuikas - instrumentas, kur� Rolanda glaud�ia prie sav�s jau dešimt met�. B�dama vos penkeri�, ji at�jo � Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos smuiko klas� pas mokytoj� Nijol� Prascevi�ien�.

Jau pirmaisiais metais Rolanda nustebino savo t�velius - kal�diniame koncerte pagrojo k�rin�. Tiesa, grojo tik su laisvomis stygomis, bet penkiametei tai didelis išš�kis.

Smuikinink�s mama Angel� pamena, kad tuomet Rolanda d�v�jo labai gra�i� suknel� - raudon�, barchatin�, su iškirpte, ilga uodega ir raiš�iu ant rankos. Mokytoja N. Prascevi�ien� tuomet pajuokavo - nebus iš jos muzikant�, nes jai gro�is svarbiau u� muzik�. Tiesa, raištis buvo reikalingas tam, kad pasl�pt� bed�kstant �sitaisyt� m�lyn�.

Misija neimanoma

Pirmasis rimtas Rolandos konkursas vyko Pary�iuje. Patekti � š� konkurs� nebuvo paprasta. Vilniuje vyko atranka. Susirinkusi komisija ��r� kritik� garsi� muzik� mokiniams, o Rolandai netur�jo joki� priekaišt�. Kelion� � Pary�i� Rolanda puikiai prisimena, nes ten aplank� visas šio miesto ��ymybes ir "Disneilend�".

�ekijoje vyk�s smuikinink� konkursas gars�ja keistomis tradicijomis - �ia naujokai negali gauti prizini� viet�. Rolanda su mama sutar�, kad jei laim�s �ekijos konkurs�, gaus dovan� šun�.

U�duot� �vykdyti buvo ne�manoma, ta�iau Rolandai tai pavyko. Ji grojo vals� prieš pat pertrauk�. Tuomet visi nori kuo grei�iau l�kti iš sal�s. Ma�osios smuikinink�s grojimas prikaust� visus prie k�d�i�.

Ji taip su�av�jo komisij�, kad ši padar� išimt� - skyr� Rolandai prizin� viet�. Nuo to laiko smuiko gars� namuose klausydavosi šuniukas Mocartas.

S. Sondeckio numyl�tin�

Tai dar ne visi Rolandos laurai. Prieš penkerius metus ji laim�jo tarptautin� muzikant� konkurs� Siguldoje, Latvijoje. Ten dalyvavo muzikantai su �vairiais instrumentais. Šiauliet� peln� pirm� viet�.

Rolanda per konkursus ne kart� patyr� t� euforišk� b�sen�, kai jau nieko nebesitiki, o tampi geriausiu. Paprastai nugal�tojus skaito nuo galo. Geriausiam tenka ilgiausiai nerimauti - laim�jo k� nors, ar ne.

Jaunoji smuikinink� tapo tarptautinio S. Sondeckio smuikinink� ir violon�elinink� konkurso laureate. Rolandai skirta Karalien�s Mortos premija bei Mistislavo Rostropovi�iaus fondo stipendija. Mergait� koncertavo daugelyje Europos šali�. Prieš trejus metus ji dalyvavo IV tarptautiniame Vladimiro Spivakovo festivalyje "Maskva sutinka draugus". Rolanda koncertavo su Maskvos P. �aikovskio koncervatorijos kameriniu orkestru.

Nenuostabu, kad maestro S. Sondeckis prie savo auksin�s batutos pasid�jo Rolandos nuotrauk�.

Student� - mokin�

Kelno aukštoji muzikos ir šokio mokykla laukia Rolandos, galima sakyti, išsk�stomis rankomis. Smuikinink� jau trejus metus vyksta � ši� mokykl� pas savo mokytoj� Zachar� Bron�.

Rolandai nebuvo paprasta pakli�ti pas maestro. Teko pereiti atrank� - stojamuosius egzaminus. Norin�i�j� mokytis pas Zachar� Bron� kasmet b�na apie pusantro šimto. Atvyksta iš viso pasaulio, o pasilieka vos dešimtadalis.

Smuikininkei teko nema�as r�pestis - reikia gerai išmokti vokiškai. Juk lankys presti�in� mokykl�, va�in�s � paskaitas pas savo smuiko mokytoj�. Vokiškai Rolanda jau nema�ai išmoko savarankiškai. Kai baigs mokykl�, ji jau laisvai ta kalba kalb�s.

Mokslai prasideda spalio pirm�j�, ta�iau iki tol Rolanda sp�s sudalyvauti smuikinink� profesinio meistriškumo kursuose Vokietijoje.

Kelionei i� tylos pasaulio tr�ksta pinig�

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Kurš�nuose dvej� metuk� Agnet� gyvena tyloje. Vasaros prad�ioje medikai nustat�, kad mergait� negirdi. Jai reikia implantuoti kochlearin� aparat�. Valstyb� deklaruoja, kad kompensuoja pus� jo kainos (per 54 t�kst. lit�), ta�iau, pasirodo, tam skirti pinigai išseko dar iki vasaros. Sveikatos ministras tvirtina, kad papildom� pinig� jau surasta.

Kristina Voitkevi� tiki, kad pavyks dukrelei sugr��inti klaus�.

Prezident�ra apgailestauja

Agnetei Voitkevi� iš Kurš�n� – dveji. Ji turi šuniuk� – pranc�z� buldog� Prad�. Kai spragteli fotoaparato u�raktas, mergait� neatsisuka. Tik Prada sukl�sta. Gydytojai neseniai išsiaiškino, kad mergait� negirdi. Jai reikia implantuoti kochlearin� aparat�.

Galimyb� gird�ti yra, ta�iau j� nuo Agnet�s skiria 100 t�kstan�i� lit�. Valstybin� ligoni� kasa kompensuoja bazin� kochlearinio implanto kain� – 54,1 t�kst. lit�. Tai oficialiai deklaravo valstyb�. Likusius pinigus tenka surinkti patiems t�vams.

Ta�iau paaišk�jo, kad kompensacijoms skirtos l�šos pasibaig� dar pavasar�. Agnet�s t�vai pasiry�� surinkti 50 t�kstan�i�, ta�iau dar tiek pat – ne�manoma.

Mergait�s mama Kristina Voitkevi� nenuleid�ia rank�. Ji apsikrovusi laiškais. Rašo ir siun�ia, prašydama pagalbos. Rašo visiems, kam �manoma: seim�nams, vietiniams politikams ir net prezidentei. Iš pastarosios jau gavo atsakym�: "Apgailestaujame, kad neturime galimybi� pad�ti. Nuošird�iai tikim�s, kad rasite b�d�, kaip išspr�sti esam� problem�. Linkime Jums ir J�s� šeimai stipryb�s, ištverm�s bei kuo geriausios kloties."

Nepaskai�iavo

Šiemet iš valstyb�s biud�eto buvo skirta 900 t�kst. lit� kochleariniams implantams kompensuoti. U� šiuos pinigus pad�ta penkiolikai vaik�, ta�iau dar dešim�iai išgirsti mam� ir t�t� laim� nenusišypsojo. Bent jau iki rugpj��io pabaigos.

Jau bir�el� medikai prad�jo kelti šurmul�, kad negirdintys vaikai kasdien vis ka�ko netenka. Nesivysto j� kalba ir pa�inimas. Primygtinai rekomenduojama negirdintiems vaikams kochlearin� aparat� implantuoti sulaukus dvej� met�.

Kyla klausimas - kod�l nepaskai�iuota pakankamai l�š� vaiku�i� "bilietams" � gars� pasaul�? Apsiskai�iavo ar pasiliko gelb�toj� darbus atlikti prieš rinkimus?

Atsakymo n�ra, ta�iau sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys rugpj��io 20-�j� pasiraš� �sakym� iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biud�eto rezervo skirti dar 510 t�kst. lit� kochleariniams implantams kompensuoti. To tur�t� pakakti dešim�iai negirdin�i� vaik�. Ne�inia, koki� sum� tokio paties likimo nuskriaustiems vaikams valstyb� skirs kit�met.

Agnet� �aid�ia su savo šuniuku Prada.

Autoriaus nuotr.

Kod�l pritr�ko pinig�?

Danut� Venckuvien�, Valstybin�s ligoni� kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialist�, atsako, jog d�l sunkme�io s�lygomis suma��jusio Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biud�eto šiemet kochleariniams implantams, BAHA �sriegiamiems kauliniams implantams, vidurin�s ausies klausos sistemoms ir atsarginiams kochlearini� implant� procesoriams buvo skirta ma�iau l�š� (911 t�kst. Lt). 2009 metais – 1,05 mln. Lt.

Jau bir�el�, kai skirt� pinig� jau neliko, buvo aišku, kad septynias kochlearinio implantavimo operacijas b�tina atlikti kuo skubiau. Sveikatos apsaugos ministro 2010 met� rugpj��io 20 dienos �sakymu buvo papildomai skirta 510 t�kstan�i� lit�. Tai suteikia galimyb� 10 pacient� laiku gauti tinkam� medicinos pagalb�.

Ar pasikartos situacija kit�met?

"Ši problema t�siasi jau ne pirmus metus ir tai yra netoleruotina, tod�l �pareigojau atsakingas u� biud�eto planavim� institucijas itin d�mesingai rengti naujus planus, kad kit�met visiems vaikams, kuriems yra reikalingos tokio pob�d�io operacijos, jos b�t� atliktos laiku", - teig� sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

VLK pripa��sta, jog negali prognozuoti, kiek kur�i� vaik� gims ir kiek anks�iau gird�jusi�j� suaugusi�j� apkurs.

54,1 t8kst. lit� – tiek kainuoja pigiausias kochlearinis implantas, j� galima �sigyti be priemokos. 100 t�kst. lit� kainuoja pagal naujausias pasaulyje technologijas pagamintas kochlearinis implantas.

D. Venckuvien� tvirtina, kad firmos suinteresuotumas parduoti pacientui kuo brangesn� produkt� negali b�ti pagrindas neracionaliai naudoti PSDF biud�eto l�šas.

K. Voitkevi� prašo ger� �moni� paaukoti ir pad�ti kuo grei�iau surinkti reikiam� sum� kochleariniam aparatui pirkti.

Aukas si�skite � s�skait�:

AB "Vilniaus bankas"

Banko kodas 70440

A/s LT93 7044 0600 0336 9271

V� Kauno medicinos universiteto klinikos

�mon�s kodas 135163499

Mok�jimo paskirtis: Kochlearin�s implantacijos programa, Agnet� Voitkevi�.

"S plius" internetas ir televizija - jau Kur��nuose

Laura AUKSAITYT�

Baigiantis vasarai ir abonentams gr��tant namo iš smagi� atostog� bei kelioni�, kad neprailgt� v�stantys rudens vakarai, elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius" savo esamus ir b�simus abonentus d�iugiai pasitinka ilgai lauktomis naujomis paslaugomis bei ypatingomis akcijomis - optinis internetas, kabelin�, skaitmenin� ir netgi raiškioji (HDTV) televizija Kurš�nuose jau nuo rugs�jo 1 d!

Pirmiausia maloniai tur�t� b�ti nud�iuginti esami kabelin�s televizijos vartotojai – elektronini� ryši� bendrov� "S plius" didina kabelin�s televizijos bazinio paketo kanal� skai�i�, tod�l u� t� pat� mokest� dabar abonentai vietoj 29 kanal� matys 31 kanal�. Visa, k� reik�s padaryti - tik suderinti savo televizori� ir susirasti naujuosius kanalus.

Dar geresn� naujiena kantriai laukusiesiems "S plius" interneto ir skaitmenin�s televizijos - jie ne tik pagal poreikius gal�s pasinaudoti tokiomis pa�iomis rudens akcijomis, kurios vyks ir Šiauliuose, bet, kaip ir �ad�jome, pirm� 200 naujas m�s� paslaugas u�sisakiusi� abonent� laukia išskirtiniai pasi�lymai ir planai! Skub�kite pasinaudoti akcijomis, nes, joms pasibaigus, paslaugas bus galima u�sisakyti tik u� �prast� kain�.

"S plius" savo interneto ir televizijos vartotojams dabar gal�s pasi�lyti didel� plan� pasirinkimo spektr� – nuo minimali�, skirt� nedideliems poreikiams, iki pa�engusiems ir ypating� poreiki� turintiems abonentams skirt� paslaug� plan�. "S plius", remdamasi savo klient� patirtimi, tikisi, kad ir Kurš�nuose populiariausias tur�t� tapti optinio interneto planas EA, kurio kaina 35 litai per m�nes� (šio plano interneto greitaveika Lietuvoje yra iki 100 Mbps, o u�sienyje – iki 20 Mbps, n�ra joki� apribojim� siun�iamai informacijai), o tarp televizijos vartotoj� spar�iai išpopuliar�s skaitmenin� televizija, u�tikrinanti ypa� ger� vaizdo ir garso kokyb� bei leid�ianti abonentams pagal savo poreikius pasirinkti jiems �domius papildomus kanal� paketus. Skaitmenin�s televizijos bazin� program� paket� sudaro 54 televizijos kanalai, be to, pagal poreikius abonentas gali pasirinkti net iš septyni� papildom� kanal� paket�.

Nuo rugs�jo 1 d. � Kurš�nus taip pat atkeliauja dar viena gera �inia – rugs�jo-spalio m�nesiais visi Kurš�n� gyventojai gal�s nemokamai skaityti iki šiol tik Šiauliuose ir Radviliškyje platint� savaitrašt� "Šiauliai plius". Abonentai, kurie naudosis "S plius" kabelin�s arba skaitmenin�s televizijos bazinio kanal� paketo ir interneto paslaug� komplektu, savaitraš�iu gal�s ir toliau m�gautis nemokamai!

Paskub�kite pasinaudoti rugs�j� vyksian�iomis akcijomis! Skambinkite telefonu 8~700 121 01 arba u�sukite � "S plius" klient� aptarnavimo skyri�, esant� Til��s g. 74, "Saul�s mieste" arba Centriniame pašte. Laukiame J�s�!

Daugiau informacijos galima rasti interneto svetain�je www.splius.lt .

Investuotojai pra�o i�ankstinio politik� pritarimo projektams

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Karti verslinink� patirtis Šiauliuose, kai teritorij� planavimo dokumentai, parengti pagal visus galiojan�ius reikalavimus ir gav� vis� institucij� suderinimus, Tarybai vis atrodo netinkami patvirtinti, pinigus ir laik� taupan�ius verslininkus atgin� � Savivaldyb� iš anksto. Dviej� objekt� projektuotojai kreip�si � Šiauli� miesto tarybos Miesto ir �kio pl�tros komitet� atsiklausti, ar politikams tinka j� sumanymai.

Vadinam�j� Gilo statyb� šalia parko savininkai ir projektuotojai nor�jo išgirsti politik� norus iki proced�r� prad�ios, o ne tada, kai jos bus pasibaigusios ir bus pinigai sumok�ti. Kart� j� investiciniai planai jau buvo sustabdyti ir vadinamosios Gilo statybos u� centrinio miesto parko nevirto gyvenamuoju kvartalu, nes po gin�� d�l tvoros verslinink� parengtiems planams nepritar� Taryba. Ta�iau savivaldyb� š� pavasar� pralaim�jo ketvirt�, paskutin� ir neskund�iam�, Aukš�iausiojo teismo proces�, kuriame buvo panaikintas Tarybos sprendimas tvirtinti detal�j� plan� be vadinamojo Gilo sklypo.

Tad š� kart� kaunie�iai investuotojai bandys laim� dar kart�. Politikams jie išd�st�, kad jie nusiteik� ten daryti tai, k� leid�ia bendrasis planas toje vietoje, t. y. statyti gyvenamuosius ir komercinius statinius iki keturi� aukšt�. Komitetas sumanymui neprieštaravo, ta�iau nedav� garantijos, kad planavimo proced�roms pasibaigus ir visa Taryba balsuos palankiai.

Jei procesas vyks skland�iai, miesto ir verslo interesai bus suderinti, labai svarbi Šiauliams centro dalis u� parko, kuri� u�ima apleisti apgriuv� statiniai, pagaliau bus sutvarkyta.

Išankstin�s politik� garantijos nor�jo ir "Maximos LT" atstovai. Prekybos centro "Maxima" pl�tra R�d�s gatv�je buvo suk�lusi gin�� d�l transporto sraut� ir priva�iavim� bei ketinim� �siterpus� valstyb�s �em�s sklyp� be aukciono prijungti prie turim� keturi� sklyp�.

Prekybos centras "Maxima" ketina pl�stis palei R�d�s gatv� iki pat Vytauto gatv�s. �ia ketinama statyti sublokuotas parduotuves ir kavines, taip pat 360 viet� daugiaaukšt� aikštel� automobiliams. Kaimynini� pastat� naudotojai �sitikin�, kad tiek viet� neu�teks. Antra, bendrov� "Maxima LT", dabar turinti keturis sklypus, nor�jo prisijungti �siterpus� valstyb�s �em�s sklyp� ir paversti j� vidiniu �kio kiemu aptarnaujan�iam transportui. Savivaldyb� buvo �rašyta plano organizatoriumi, tod�l politikai projektuotojams primygtinai pasi�l� atskirai formuoti laisv� 27 ar� sklyp� aukcionui.

Šiauli� m. savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�ja Rasa Budryt� aiškina, kad jei t� sklyp� nupirks "Maxima", ji gal�s be atskiro detaliojo plano sujungti sklypus. O jeigu j� nupirks kitas pirk�jas, pasi�l�s didesn� kain� miestui, jis gal�s statyti atskir� pastat�, sublokuot� su "Maximos" statiniais.

Projektuotojui teko nusileisti – nebeprijungti �em�s infrastrukt�ros reikm�ms, o formuoti atskir� sklyp� aukcionui. Po tokio pos�kio numatyta pakartotin� sprendini� viešinimo ir svarstymo su visuomene proced�ra.

Konkretaus atsakymo � klausim�, ar tada miestui jau bus gerai, ir šie verslininkai negavo – spr�s Taryba. Nors verslininkai turi teis� � pl�tr�, politikai svarsto, ar miestui reikalingas dar vienas gigantiškas prekybos centras, juolab centre šalia p�s�i�j� bulvaro, nes d�l to lankytoj� bulvare tik suma��t�.

"Nebebus analogin�s televizijos" - �i� dien� mitas

Lietuvos Vyriausyb�s patvirtintoje "Analogin�s ant�emin�s (eterin�s) televizijos išjungimo ir skaitmenin�s televizijos skatinimo Lietuvoje" programoje numatyta iki 2012 m. spalio pabaigos šalyje visiškai atsisakyti analogin�s ant�emin�s (eterin�s) televizijos ir pereiti prie skaitmenin�s. Vos tik pasirod�ius šiai informacijai, nenuilstantys kabelini� televizij� operatori� konkurentai �m�si nes��iningos kovos, klaidingai informuodami �mones, neva nuo 2012-�j� visos analogin�s televizijos bus išjungtos ir liks tik skaitmenin� televizija. � elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius" kasdien kreipiasi nema�ai šiaulie�i� nerimaudami, kad netrukus nebematys "S plius" analogin�s televizijos. Dar kart� norime nuraminti "S plius" kabelin�s televizijos abonentus ir paneigti sugalvot� mit� apie analogini� televizij� išnykim�.

"Vyriausyb�s programoje numatyta, jog 2012 metais bus nutraukta analogin�s ant�emin�s (eterin�s) televizijos transliacija. Papras�iau tariant, analogin�s televizijos nebematys tik tie �mon�s, kurie naudojasi kambarin�mis arba lauko antenomis. Kabelini� televizij� operatoriai n�ra �pareigoti nutraukti analogin�s televizijos transliacij�, tod�l analogin� televizija kabeliniais tinklais bus transliuojama tol, kol bus poreikis. Taigi "S plius" kabelin�s televizijos abonentai gali b�ti ram�s - niekas niekur neišnyks", - prasimanym� apie kabelini� televizij� išnykim� paneiga elektronini� ryši� paslaug� bendrov�s "S plius" Marketingo skyriaus direktor� Inga Karickien�. Ji paaiškina, kad vis� pirma reik�t� atskirti s�vokas "analogin� televizija" ir "ant�emin� televizija": analogin� televizija gali b�ti keli� r�ši�, pvz., analogin� kabelin� televizija, analogin� ant�emin� (eterin�) televizija. Taigi b�tent pastaroji ir bus išjungta d�l da�ni� stokos eteryje. Tarkime, jeigu dabar �mogus dar gali matyti (nors ir ne itin kokybiškai) lietuviškus kanalus tiesiog pasistat�s paprast� kambarin� anten�, to jis nebegal�s daryti nuo 2012-�j�. Pasikeitus televizijos kanal� trasliacijos b�dui, tokie gyventojai gal�s �sigyti ant�emin�s skaitmenin�s televizijos imtuv� arba naudotis "S plius" si�lomomis analogin�s kabelin�s televizijos paslaugomis.

Šiuo metu "S plius" si�lo tris analogin�s kabelin�s televizijos paketus: ma��j�, vidutin� ir bazin�. Jeigu vidutin� ir bazin� kanal� paketus pasirenka jaunesnio am�iaus �mon�s, tai ma�asis kanal� paketas itin popiuliarus tarp vyresnio am�iaus abonent�. J� sudaro 11 lietuvišk� kanal�. Paketo kaina vos 7 Lt/m�n., ta�iau transliuojam� kanal� kokyb� gerokai geresn� negu naudojant kambarin� ar kolektyvin� anten�. Daugiabu�i� nam� s�raš�, kur yra �rengtas ma�ojo paketo tinklas, galite rasti "S plius" tinklalapyje www.splius.lt.

Skaitmenin�s televizijos imtuvas - tik u� lit�!

"�sigijusieji ant�emin�s skaitmenin�s televizijos imtuv� gal�s matyti iki 14 nekoduot� kanal�. Norintieji matyti daugiau kanal� tur�s pasirinkti savo skaitmenin�s televizijos tiek�j�, - sako I. Karickien�. - Kabelin� analogin� televizija niekur neišnyks, ta�iau mes, �inoma, raginame gyventojus jau dabar pereikti prie skaitmenin�s televizijos, nes jos garsas, vaizdas ir kanal� �vairov� pranoksta analogin�s televizijos." Skaitmenin�s televizijos imtuv� "S plius" si�lo �sigyti tik u� 1 Lt, pasirašius 36 m�nesi� sutart�. Paketo kaina taip pat nelabai skiriasi - kabelin�s televizijos bazin� paket� sudaro 31 kanalas ir daugiabu�iame name kainuoja 22 litus per m�nes�, o skaitmenin�s televizijos bazinis paketas kanuoja tik šešiais litais daugiau, 28 litus, ir suteikia galimyb� matyti daugiau nei pusšimt� kanal� - 54. "S plius" paslaug� privalumas, palyginti su kit� skaitmenin�s televizijos tiek�j� paslaugomis, tas, kad skaitmenin�s televizijos imtuv� u�tenka �sigyti tik vienam namuose esan�iam televizoriui, nes per kitus televizorius J�s analogin�s kabelin�s televizijos bazin� kanal� paket� matysite nemokamai.

Nor�dami matyti dar daugiau kanal�, "S plius" skaitmenin�s televizijos vartotojai turi galimyb� u�sisakyti jau net aštuonis papildomus paketus: PRAMOG�, kuriame yra ir ypa� moter� m�giamas indišk� film� kanalas, PRAMOG� 2, kuriame yra net trys nauji kanalai rus� kalba bei naujas kanalas erotikos m�g�jams "Blue Hustler", PA�INIMO, kuriame surinktos keturi� kanal� geriausios pa�intin�s laidos ir dokumentiniai filmai, LAISVALAIKIO, daugiau vyr� m�giamas apie technik� ir automobilius, RUSIŠKAS KINAS IR NE TIK, kuriame rodomi patys geriausi ir naujausi dokumentiniai ir meniniai filmai, FILMAI IR MUZIKA, kuriame yra du muzikiniai bei du nauji film� kanalai, SPORTO, kur transliuojamas vis� itin m�giamas "Viasat Sport Baltic" kanalas bei "Viasat Golf" ir "Viasat Hockey". Turint "S plius" skaitmenin� televizij�, galima u�sisakyti ir Raiškiosios televizijos kanal� paket�.

Kompetentingi "S plius" specialistai gali Jums patarti

Jei planuojate u�sisakyti "S plius" skaitmenin� televizij� ir norite tinkamai išnaudoti naujos vaizdo technikos teikiamus privalumus, ta�iau dar kyla �vairi� klausim�, Jums patarti gali bendrov�je "S plius" dirbantys, ilgamet� patirt� turintys IT in�inieriai bei kabelin�s televizijos meistrai, kuriems per savo darbo praktik� yra tek� susidurti su �vairia vaizdo bei garso technika. Rašykite mums el. paštu skaitmenine@splius.lt, m�s� darbuotojai pasistengs kuo skubiau atsakyti � J�s� klausimus. Bendraukime ir mes pad�sime pasirinkti tai, kas geriausia Jums ir J�s� šeimai.

"S plius" administracijos informacija

Kry�i� kalno �e��lyje: ar �iauliai �dom�s turistams?

Mindaugas ZIMKA

Kai Kry�i� kaln� aplankiusi jaun� turist� iš Pranc�zijos grup� at�jo prie stotel�s, autobusas � Šiaulius jau buvo nuzvimb�s prieš keliolika minu�i�. Sunerim� jaunuoliai stotel�je s�din�iai Kry�i� kalno lankytojai �m� aiškinti, kad jie v�luoja � paskutin� autobus�, ve�ant� � Klaip�d�. Matyt, paties dieviškojo stebuklo galia jaunuosius piligrimus � autobus� stot� pa�iu laiku nugabeno pro šal� va�iav� du Šiauli� vyskupijos mikroautobusai.

Šiauli� TIC informacijos specialist� Auks� Visminait� tikina: "Nors atvykstamasis turizmas Šiauliuose neklesti taip, kaip kituose miestuose, kurie gali pasigirti išlikusiu istoriniu senamies�iu bei �sp�dinga architekt�ra, ta�iau � Šiaulius taip pat atvyksta nema�ai u�sienio turist�, kuriems �ia patinka."
Autoriaus nuotr.
Stotyje, jau laikydami rankose bilietus ir Baltijos šali� �em�lap�, d�kingi pranc�zai pasakojo, kad jie keliauja maršrutu Vilnius-Kry�i� kalnas-Klaip�da-Ryga-Talinas. Keli� iš Klaip�dos � Ryg� jie tik�josi �veikti išsinuomotais dvira�iais. Šiauli� turizmo informacijos centre jie, �inoma, neu�siregistravo, viešbutyje nemiegojo, atviruk� su Kry�i� kalno vaizdais nepirko - visi tur�jo po fotoaparat�... Atvyko, pa�i�r�jo ir išvyko, nepagerindami šalies turizmo verslo rodikli�. Bet jie �ia buvo ir jiems patiko!

Merdi ar atsigauna?

"Šiauliuose atvykstamasis turizmas merdi, - savaitraš�iui "Šiauliai plius" nelinksmai konstatavo UAB "Busturas" turizmo skyriaus vadovas Alfonsas Zaleskis. - � Šiaulius u�sienio turist� atvyksta ma�ai."

Šiauli� turizmo informacijos centro (TIC) direktor� Indr� �iedien� tokiai nuomonei nepritaria. Ji pripa��sta, kad TIC neturi galimybi� suskai�iuoti visus � miest� atvykstan�ius sve�ius, tad bendr� situacij� gali modeliuoti tik pagal TIC lankytoj� skai�i�. Per dien� � Šiauli� turizmo informacijos centr� u�suka apie 60 turist�. Liep� Saul�s mieste vieš�jo 30 Australijos, Naujosios Zelandijos gyventoj�, 20 japon�. Gausiausios turist� gretos - iš Latvijos. Šiais metais nustebino estai - jie tre�ioje vietoje po vokie�i�. TIC duomenimis, iki rugpj��io Šiauliuose vieš�jo 4000 turist�.

"Šiauliams tr�ksta patraukli�, u�sienio turist� pritraukian�i� objekt�, be to, atgraso nepatogumai, pavyzd�iui, kur pastatyti autobus�, jei tam skirtos vietos paprastai b�na u�statytos automobiliais", - kalba I. �iedien�.

TIC komanda vis d�lto tikisi, kad pasaulin�s TAFISA "Sportas visiems" �aidyn�s, 2012 m. Europos krepšinio �empionatas bei pasiruošimo jiems darbai skatins atvykstam�j� turizm�, o nauji "Aušros" muziejaus padaliniai - �ali�ki� mal�no kompleksas bei rekonstruotas Fotografijos muziejus - taip pat pritrauks � miest� daugiau sve�i�.

Vilioja tik Kry�i� kalnas?

"Jau apie trejus metus bandome dirbti atvykstamojo turizmo srityje, - pasakoja UAB "Kelioni� centras" vadov� Jovita Mirošni�enko. - Firma "kabinasi" � Gruzij�, dirbame su ma�omis grupel�mis, pavieniais asmenimis, atvykstan�iais iš šios šalies."

Pašnekov� tikina, jog da�niausiai u�sienie�iai prašo ekskursij� po Vilni�, Trakus, Kaun�. Tarp labiausiai lankom� objekt� yra ir Druskininkai. Turizmo firmos vadov� tvirtina, jog pada�n�jo pasinaudojimo vizomis atvej�. "Gav� iškvietim� vizai, uzbekai atskrido iki Kopenhagos, bet mes j� net nesulauk�me", - piktinosi J. Mirošni�enko.

"U�sienie�iai te�ino Vilni�, Kaun�, Klaip�d�, o Šiauliai lieka "u� borto", - sako UAB "Busturas" turizmo skyriaus vadovas A. Zaleskis. - Lietuvoje kainos neatitinka paslaug� kokyb�s. Vis� pirma reikia susitvarkyti miest�, kad bent aplinka b�t� jaukesn�, tik tada k� nors �domaus pasi�lyti sve�iams."

Pasak vadovo, j� firma ne kart� dalyvavo verslo parodose-mug�se, band� pritraukti u�sienio turistus, bet sek�si sunkiai. "U�sienie�ius vilioja tik Kry�i� kalnas. Dar paklausia, kaip nuvykti � Ryg�", - tvirtina A. Zaleskis.

Anot jo, Estija ir Latvija labiau lankomos šalys, o Lietuva - paskutin�je vietoje, juolab senamies�io bei sen� istorini� pastat� neturintis Šiauli� miestas.

A. Zaleskio teigimu, per ketverius gana rimto darbo �sitvirtinant atvykstamojo turizmo srityje metus j� firma tetur�jo keturias penkias u�sienie�i� grupes.

Dauguma u�sienio turist�, atvykstan�i� � Kry�i� kaln�, net neu�suka � Šiaulius.
Svarbi visa aplinka

"Kad gal�tume s�kmingai ir konkurencingai parduoti turistines paslaugas, svarbi visa aplinka, - teigia Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) prezident� Danut� Ma�eikait�. - Tam, �inoma, priklauso ir turistinio produkto suk�rimas, ir pardavimas."

Pasak pašnekov�s, kitas ne ma�iau svarbus etapas - tai jau sukurto produkto viešinimas tikslin�se rinkose. Tai atlieka Valstybinis turizmo departamentas. Jau patvirtinta kult�rinio, konferencinio, kurort�, sveikatinamo turizmo produkt� reklama u�sienio šali� rinkose. "Tikslinga b�t� stiprinti paj�gas šiame etape. Kai kuriose u�sienio šalyse Lietuvos �inomumas dar labai nedidelis", - tvirtina D. Ma�eikait�.

Pasak jos, norint, kad u�sienie�iai atostogaut� m�s� šalyje, labai svarbu, kad jie �inot� ne tik kur yra ta Lietuva, bet ir tai, kad gaut� pakankamai informacijos apie si�lomas paslaugas turistams.

Valstybinis turizmo departamentas �gyvendina projekt� "Vietinio turizmo verslo misij� ir pa�intini� tur� organizavimas". 2010-2011 m. bus organizuotos penkios verslo misijos skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose: Suvalkijoje, Dz�kijoje, Aukštaitijoje, �emaitijoje, Ma�ojoje Lietuvoje. Dvi verslo misijos jau �vyko - Suvalkijos ir �emaitijos etnografiniuose regionuose.

"Svarbiausias šio projekto tikslas - paslaug� pardav�jams ir kelioni� organizatoriams pad�ti apsikeisti informacija", - sako D. Ma�eikait�.

Ar verslo misijos Lietuvos etnografiniuose regionuose gali pagerinti atvykstamojo turizmo situacij�?

"Kelioni� organizatoriams buvo pristatomi nauji arba atnaujinti turizmo objektai ir paslaugos, išskiriamas regiono savitumas, u�mezgami tiesioginiai kontaktai su vietos paslaug� teik�jais. Manau, tai gerina situacij�, - tikino Šiauli� turizmo informacinio centro direktor� I. �iedien�. - Esu suinteresuota, kad tokia misija ruden� atvykt� ir � Šiauli� region�."

Neturime galimybi� konkuruoti?

Padid�jusi tautie�i� emigracija, daugelis �emiau skurdo ribos atsid�rusi� lietuvi�, be abejo, ma�ina keliaujan�i�j�, tod�l ken�ia ir vietinis, ir išvykstamasis turizmas, o kai kurios turizmo firmos tiesiog balansuoja ties išlikimo riba.

"Akivaizdu, kad Lietuva konkuruoti Europoje turizmo srityje neturi joki� galimybi� nei mokes�i�, nei šalies pasiekiamumo prasme. Sustojo investicijos, nebekuriamos darbo vietos", - apmaud�iai kalba Lietuvos viešbu�i� ir restoran� asociacijos prezident� Evalda Šiškauskien�.

Lietuvos viešbu�i� ir restoran� asociacija prid�tin�s vert�s mokest� apgyvendinimo ir maitinimo �staigoms si�lo suma�inti iki 5 procent� vietoj dabar taikomo 21 proc., o asociacijos nariai, jausdamiesi socialiai atsakingi, �sipareigot� �darbinti iki 10 proc. daugiau darbuotoj�.

"M�s� sritis - imliausia darbo vietoms kurti. Tai suma�int� socialin� �tamp�, sustabdyt� jaun� išsilavinusi� �moni� emigracij� ir duot� dideles pajamas � biud�et�. Asociacijos paskai�iavimais, pri�mus � darb� 500 darbuotoj� su vidutiniu 1500 Lt atlyginimu, � biud�et� �plaukt� apie pusketvirto milijono lit�", - sako E. Šiškauskien�.

"�iauli� Monmartro Respublikoje" - bevizis re�imas

Ri�ardas JAKUTIS

Tre�iadien�, rugpj��io 4 dien�, "Laipt� galerijoje" iškilmingai atidarytas 8-asis tarptautinis men� festivalis "Šiauli� Monmartro Respublika".

"Šiauli� Monmartro Respublikos" kult�ros ministro post� iš Martyno Gaubo šiemet per�m� grafikas Vaidotas Janulis (centre).

Festivalio sve�ius pails�ti viliojo sofut�.

Monmartro Respublika geriau, nei banan� respublika...

Jau, atrodo, niekam nebeu�kli�va ir �odis "Monmartras", nes tai juk ne tik kalva Pary�iuje, bet ir daug didesn� s�voka - meninink� susib�rimo vieta. Jau dvejus metus gyvuoja ir Monmartras Vilniaus U�upyje, bet šiaulietiškasis keturis kartus u� j� vyresnis.

Šiais metais � Šiauli� Monmartr� atvyko meninink� iš m�s� šalies, Latvijos ir Baltarusijos. Ypa� stiprus dailinink� desantas iš Vilniaus (G. Riškut�, G. Skrabulien�, R. Bartkevi�ius, G. P. Janonis) ir Latvijos (J. Gross, A. Klavinš, A. Millers). Gra�us ir m�s� miesto k�r�j� b�rys.

Šiauliuose - lietuvi� dail�s aukso fondas

Ryškiausias "Šiauli� Monmartro Respublikos" prad�ios momentas – m�s� dailinink� klasik� paroda "Lietuvi� dail�s aukso fondas" iš garsaus kolekcininko, men� mecenato Edmundo Armoškos fond�. Gal kam nors toks parodos pavadinimas atrodo pretenzingai, bet iš tikro "Laipt� galerijoje" regime m�s� dail�s klasik� šedevrus. Paroda apr�pia visas Lietuvos dail�s raidos tapybos apraiškas. Neabejotinai Edmundo Armoškos kolekcija - did�iausias ir reikšmingiausias iš vis� priva�i� tapybos rinkini� Lietuvoje.

Parodoje Šiauliuose eksponuojami 35 paveikslai. Reikšmingiausia parodos dalis – XX a. pirmos pus�s nepriklausomos Lietuvos dailinink� tapyba. Ne ma�iau unikal�s k�riniai atstovauja ir XX a. vidurio bei antrosios pus�s dailei. Parodoje regime Neemijo Arbitblato, Barboros Did�iokien�s, Vlado Did�ioko, Prano Domšai�io, Adomo Galdiko, Antano Gudai�io, Petro Kalpoko, Vytauto Kasiulio, Eugenijaus Kulvie�io, Povilo Puzino, Sofijos Riomerien�s, Stasio Ušinsko, Antano Samuolio, Kazimiero Stabrausko, Jono Šva�o, Adomo Varno, Adolfo Valeškos, Justino Vieno�inskio, �eslovo Znamierovskio k�rinius.


E. Armošk� su jubiliejumi ir paroda sveikina miesto meras G. Mikšys.		Aštuonerius metus gyvuojantis festivalis turi did�iul� gerb�j� b�r�. Monmartrui Vilniaus U�upyje - tik dveji metai.

Dailinink�, kuri� paveikslai eksponuojami parodoje, s�rašas byloja, jog dominuoja k�r�jai, prad�j� k�rybin� veikl� prieš Pirm�j� pasaulin� kar�, bet šalia ir ryškiausi v�liau iškil� menininkai. �domu, kad jie visi yra �vairi� meno mokykl� aukl�tiniai, tod�l ir j� k�ryba n�ra vienalyt�. Lietuvi� dail� XX a. prad�ioje sudar� daug skirting� komponent�: simbolizmo, secesijos atgarsiai, vizionieriški paveikslai, vaizduojantys Lietuvos praeit�, dekoratyv�s, puošn�s, bet drauge estetiški portretai, kuri� šioje parodoje ne vienas, ir peiza�ai iš nat�ros. Daug kas perteikiama lietuvio dvasiai artimais romantizuotais simboliais. Tuo metu, v�luojant modernizmui, lietuvi� tapyboje vyravo realizmo srov�, bet tai, palyginti su XIX a. pabaiga, buvo jau naujo tipo realizmas, kuris pl�tojosi ne tik kitomis istorin�mis s�lygomis, bet ir kitokioje meninio patyrimo bei sieki� aplinkoje.

Neabejotina, kad ši paroda m�s� miesto dail�s m�g�jams yra didel� švent� ir, reikia tik�tis, išpl�s lietuvi� dail�s istorijos �inias.

Vyskupas E. Bartulis priima E. Armoškos dovan� – lietuvi� dail�s klasiko J. Janulio paveiksl� "Pijus XI".

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Mecenato E. Armoškos dovanos

Neapsieita ir be gra�i� siurpriz�. Edmundas Armoška, remiantis ne vien� meninink�, Lietuvos muziejams dovanoj�s ne vien� eksponat� iš savo kolekcijos (ypa� didel�s pastarojo meto jo dovanos statomiems Valdov� r�mams), š�kart irgi pateisino men� mecenato titul�. M�s� miestui jis jau yra dovanoj�s G. Bagdonavi�iaus paveiksl�, pra�jusiais metais prieš Kal�das Šiauli� vyskupijai skyr� arnot� kolekcij�, o š�kart vyskupui Eugenijui Bartuliui �teik� Jono Janulio paveiksl� "Pijus XI". Ar šis k�rinys atiteks Šv. Jurgio ba�ny�iai, kuri� puošia ne vienas lietuvi� dail�s klasiko Jono Janulio tapytas paveikslas, ar keliaus � kuriam� religinio meno muziej� Tytuv�nuose, spr�s vyskupija, o Edmundas Armoška pa�ad�jo dar vien� dovan� Šiauli� vyskupijai – XVI am�iaus Nukry�iuotojo skulpt�r�. Menotyrininkai pripa��sta, kad tai vienas vertingiausi� med�io dro�ini� Lietuvoje.

Darbingos seim�n� atostogos

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Visi šiaulie�iai Seimo nariai tvirtina, kad j� atostogos - pusiau darbas. N� vienas neišvyko � turistin� ar poilsin� kelion�, ta�iau veiklos netr�ksta. Kuo gyvena ir kaip ilsisi m�s� išrinktieji, atitr�k� nuo valstyb�s vairo?

Edvardas �akaris, socialdemokratas

Laimontas Dinius, nepartinis Seimo narys

Valentinas Mazuronis, partijos "Tvarka ir teisingumas" narys

Edvardas �akaris, socialdemokratas:

- S�nus stojo � Mykolo Romerio universitet�, reik�jo jam pad�ti, tod�l negal�jau planuoti joki� kelioni�. Gal sp�sime iki Seimo rudens sesijos nuvykti kelias dienas prie j�ros. Stengiuosi per atostogas aplankyti artimuosius: mam�, �monos t�t�. Laisvalaikiu daugiau pajudame nei �prastomis darbo dienomis, ta�iau nieko išskirtinio. Mano priimamasis dirba be atostog�. Rugpj�t� taip pat bus keletas pirmadieni�, kai pats susitiksiu su rink�jais.

Laimontas Dinius, nepartinis Seimo narys:

- Li�dnas b�siu pašnekovas, nes mano atostogos yra tik pusiau atostogos. Daugiausia d�mesio skiriu s�nui. Vakarais su juo pasportuojame, pa�vejojame. Esu aistringas boulingo �aid�jas, tod�l nepraleid�iu progos paridenti kamuol�. Ypating� nor� ir svajoni� neturiu. Med�ioti li�tus Afrikoje b�t� kvaila - esu gamtos m�g�jas. M�gstu lietuvišk� arba šiaurietišk� gamt�. Nor��iau gal � Norvegij� nuva�iuoti, pa�vejoti, bet šiemet jau nebepavyks. Ypating� trauk� jau�iu Kurši� nerijai. Ten prab�go mano vaikyst�. Nida, deja, jau urbanizuotas kraštas ir kuris man nelabai patinka. Palangos išvis nepavadin�iau kurortu. Tiesa, per atostogas daug dainuoju. Su draugais šiaulie�iais �rašin�jame naujas dainas. Tai dar vienas šird�iai mielas u�si�mimas.


Valerijus Simulikas radiopelengacija domisi jau 25 metus.

Valerijus Simulik, socialliberalas:

- Vienas �domesni� laisvalaikio u�si�mim� - radiopelengacija. Nuo vaikyst�s esu trumpabangininkas. Dabar vyksta bendra Lietuvos ir Lenkijos trumpabanginink� akcija, kuria siekiama išgarsinti �algirio m�š�. Mano šaukinys ly600qt. Dirbame nuo bir�elio 16 iki rugpj��io 16. Siun�iame signalus iki pat Japonijos ir Okeanijos, skelbiame apie �algirio m�šio 600 met� jubiliej�. U�sienie�iai jau patys m�s� ieško ir nori su�inoti kuo daugiau, kas ten tame �algirio - Griunvaldo - lauke nutiko. Susisiekti trukdo dabar mus pasiek�s Saul�s "cunamis", bei da�nos perk�nijos. Beveik neatostogauju. Va�in�jame po Lietuv�, rengiam�s savivaldybi� rinkimams. Man ne viskas Šiauli� savivaldyb�s valdyme patinka.

Valentinas Mazuronis, partijos "Tvarka ir teisingumas" narys:

- Laisvalaikio nedaug. Ypa� man patinka ramesniu periodu knygas skaityti. Darbyme�iu tam laiko praktiškai nelieka. Taip pat patinka teatras. Tai tokie dalykai, kurie pakrauna. Kai gana daug bendrauji, tarsi akumuliatorius išsikrauni. Knygos, muzika ir teatras yra dalykai, kurie man suteikia j�g�, nuramina. Rekomenduoju - padeda. K� tik perskai�iau Romualdo Granausko "R�k� virš sl�nio". Patinka Vilniaus Ma�ojo teatro spektakliai ma�oje scenoje. Dabar labai geras "Domino" teatras Vilniuje. Vaidina du arba trys aktoriai. Sportuoti stengiuosi labai atsargiai po to, kai tr�ko Achilo sausgysl�.

Andrius Šed�ius daugiausia laiko skiria televiziniam šoki� projektui, kuriame gerokai suliekn�jo - nuo 120 kilogram� iki 108.

Andrius Šed�ius, socialdemokratas:

- Daugiausia laiko paaukoju šoki� projektui. Keturias dienas per savait� intensyviai treniruojuosi. Kod�l dauguma seim�n� pavydi ir nesportuoja? Na, su tokiais pilvais... Savaitgaliais - prie j�ros, e�ero. M�gstu aktyv� sport�. Futbolas, krepšinis. �aid�iu u� Seimo komand�. M�gstu motokros�, vandens motociklus. Turiu ne bet kok�, o "Bombardier 3D". Jis pritaikytas nardyti. Ne tik plaukioti paviršiumi. Šiemet nedalyvavau jokiose var�ybose. Viskam reikia pasiruošti. Jei dalyvauju, bent jau prizin� viet� planuoju pasiekt. Turiu mašin�, specialiai pritaikyt� var�yboms, ta�iau šiemet tam neliko laiko ir bendramin�i� vairuotoj� neradau.

Lietuva - kvail�ja?

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Šiauli� universitete šiemet yra vos 294 valstyb�s finansuojamos vietos. Daugiau nei pora t�kstan�i� student� tur�s sumok�ti u� moksl� nuo 4 iki 11 t�kst. lit�. Studij� prorektorius Juozas Pabr��a, šiuo metu einantis rektoriaus pareigas, sako, jog dabartin� šalies studij� politika netinka provincijos universitetams.

Juozas Pabr��a: "Nedovanotina, kad studijas svetur jaunuoliams tenka rinktis d�l ekonomini� prie�as�i�".
Autoriaus nuotr.

Išsilavinusi� bus ma�iau

Pirmajame student� pri�mimo etape Šiauli� universitete u� valstyb�s pinigus gali studijuoti 294 studentai. Pernai toki� buvo 513. Po antrojo pri�mimo etapo valstyb�s remiam� viet� gali ne�ymiai padaug�ti. Galutiniai skai�iai bus aišk�s rugpj��io 2 dien�.

Prorektorius J. Pabr��a primena, kad ŠU pasirinko apie 2000 pirmakursi�. Dar ne�inia, kiek iš �stojusi�j� pasiliks studijuoti universitete. Juk daugumai teks mok�ti u� moksl�.

Prorektorius neabejoja, kad student� šiemet suma��s visuose universitetuose. Tik�tina, kad toki� situacij� lemia pati valstyb�s švietimo politika.

Valstyb�s krepšeliai skiriami pagal stojan�i�j� pa�ymi� vidurk�. Nat�ralu, kad � VU daugiausia stoja aukš�iausius �vertinimus gav� studentai. Ten ir daugiausia valstyb�s finansuojam� viet� - apie 2880. VGTU - 1493, KTU - 1317, o Klaip�dos universitete (KU) - 484 valstyb�s finansuojamos vietos.

Kvail�jame

Valstyb� vis ma�iau finansuoja universitetines studijas. Vis daugiau student�, neišgal�dami studijuoti savo valstyb�je, domisi studijomis u�sienyje. Danijoje ir Švedijoje studijos gerokai pigesn�s, o kokyb� - ne prastesn�.

Atsiriša lie�uviai tiems s�mokslo teorij� aiškintojams, kurie tikina, jog ES siekia mus paversti "dunduk�" šalimi, pigia darbo j�ga. Japonai siekia, kad aukšt�j� išsilavinim� tur�t� visi, o m�s� valstyb� - atvirkš�iai.

Prorektorius baiminasi, kad tokia valstyb�s student� r�mimo sistema yra kenksminga regioniniams universitetams. Tokiems kaip Šiauli� universitetas ir Klaip�dos universitetas. "Geriausius balus surink� studentai susiburia sostin�s universitetuose. O k� daryti tiems, kurie surinko labai gerus, gerokai aukštesnius nei vidutiniai balus? Toki� valstyb� neremia. N�ra nieko blogo, kad abiturientai išvyksta studijuoti � u�sien�, ta�iau nedovanotina, kad jie studijas svetur pasirenka d�l ekonomini� prie�as�i�. Ma��ja išsilavinusi� �moni�. Taip. Ironizuodami galime sakyti, kad kvail�jame."

Provincija apjungia j�gas

Prorektorius patikino, kad kalbos apie KU ir ŠU susijungim� yra netikslios. Universitetai išliks savarankiški, ta�iau eina bendradarbiavimo keliu. Ruden� jau bus sudarytas ši� dviej� universitet� konsorciumas.

Kas iš to ŠU studentui? Jam gal�s d�styti ir geriausi Klaip�dos universiteto d�stytojai. Abu universitetai sudar� ir pasiraš� ketinim� protokolus.

Nuo vasario prasid�jo konsorciumo k�rimo parengiamieji darbai. Ketinim� protokolui pritar� abiej� universitet� senatai, pasiraš� rektoriai. Ruden� bus sudaryta sutartis d�l mokslin�s veiklos. "Tai ne sujungimas, bet bedradarbiavimas", - patikslino J. Pabr��a.

Prorektoriaus teigimu, bendradarbiavimas teigiamai atsilieps abiems universitetams. Bendri tyrimai ir bendri projektai finansuojami geriau, jei juos rengia ne vienas universitetas.

Miesto parkais r�pinasi savanoriai

Mindaugas ZIMKA

"Dykyn�, kemsynas, g�dus miškas" – taip Šiauli� miesto gyventojai apib�dina centrin� miesto park�, kuris, anot j�, yra viena ma�iausiai lankom� viet�, tikras miesto vaiduoklis. Neapsikent� miesto vald�ios neveiklumo bei kit� miestie�i� tingumo, parkus tvarko savanoriai šiaulie�iai, ragindami prisid�ti kiekvien�, neabejing� miesto �aliajam veidui.

Realaus projekto n�ra

"Labai apleistas. Niekas nepri�i�ri. Miesto vald�ia apie tai negalvoja. Centrinis miesto parkas nebepanašus � park�, koks buvo anks�iau", - pakalbinta "Šiauliai plius" teigia ponia Vitalija.

"N�ra jokios parko vizijos. Vald�ia parku išvis nesir�pina. Kaip apleistas! Pamenu, anks�iau �ia b�davo daug �moni�, dabar taip ištušt�j�", - sako šiaulietis Albinas.

Ponai Laima ir Vytautas, vos ��eng� � park�, susi�m� u� galvos. "Norisi verkti. Vald�ia nieko nedaro. �ia taip nejauku. Kokie klaik�s atrakcionai – tikrai nerizikuotume suptis", - kalb�jo jie.

"Anks�iau "Ber�yn�lis" buvo labiau pri�i�rimas. Dabar �moni� ma�iau beateina, nebeliko zoologijos sodelio, tr�ksta rengini�, matyt, l�š� nebeskiriama, - sako ponia Vida. - A�i� Dievui, nors �ol� nupjov�!"

Savivaldyb�s klerkai tvirtina, kad nuo 2009 met� buvo prad�ta �gyvendinti Šiauli� miesto �eldini� ir �eldyn� veisimo, prie�i�ros bei tvarkymo programa. Vadinasi, ši programa t�siasi jau antrus metus, bet parke joki� rezultat� nematyti. "Pagal ši� program� centrinis miesto parkas bus tvarkomas nuo 2011 met� prad�ios", – tikina Aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialist� Palmira Lukošien�.

Pasak Infrastrukt�ros skyriaus ved�jo pavaduotojo Andriaus Androsovo, konkre�i� l�š� centriniam parkui pri�i�r�ti numatyta n�ra. Miesto �ali�j� plot� prie�i�rai per šiuos metus skirti 400 t�kst. lit�. "Baigus šienauti prie gatvi�, gatvi� skiriamosiose juostose, bus šienaujami parkai", - �ada A. Androsovas. Anot jo, šiais metais jokio rekonstrukcinio projekto centriniam miesto parkui atnaujinti ir iš pagrind� sutvarkyti nenumatyta rengti.

Atrakcionai atgis, kai bus sutvarkytas parkas?

Prie atrakcion� centriniame parke b�rio lankytoj� nepamatysi, jie veikiau atrodo neveikiantys. "Viskas yra gerai su atrakcionais, - tikina UAB "Šiauli� atrakcion� parkas" darbuotojas Egidijus Varneckas. - Suptis saugu. Jeigu "Velnio ratas" sustot�, galima rankiniu b�du j� nuleisti. Ir "Linksmieji kalneliai" taip pat nebuvo iškr�t� nemalonaus siurprizo, n� karto nenuva�iavo nuo b�gi�."

Pasak E. Varnecko, atrakcionai bus atnaujinami ir gra�inami tik tuomet, kai bus sutvarkytas visas parkas, jame lankysis daugiau �moni�.

Mirusi atrodo ir centrinio parko estrada, priklausanti Šiauli� kult�ros centrui. Estrad� buvo išsinuomojusi koncertin� firma "Balheidas", ta�iau firmos komercijos direktor� Laura Merkelyt� teigia, jog parko estrad� jau atidav� jos teis�tiems savininkams.

"Balheido" direktorius Darius Bal�i�nas sak�, kad nuomos sutartyje buvo Kult�ros centrui naudinga s�lyga: Šiauli� kult�ros centras tur�jo galimyb� parko estradoje, nemok�damas UAB "Balheidas" nuomos mokes�io, suorganizuoti po du renginius per sezon�. Pasak D. Bal�i�no, pirmais metais buvo organizuotas tik vienas renginys, kitais – n� vieno. "M�s� firma d�l to tikrai nenukent�jo. Šiuo atveju tai nenaudinga miestui, jo kult�riniam gyvenimui", - tikina D. Bal�i�nas.

Pasak direktoriaus, �monei buvo nuostolinga organizuoti renginius estradoje: � centrin� park� ateina ma�ai �moni�, renginiai estradoje nebepritraukia �i�rov�. "Yra daug gra�i� id�j�, bet j� realizavimas nema�ai kainuoja, - teigia D. Bal�i�nas. - Negali visko padaryti vien u� savo pinigus."

Šeiminink� daug – tvarkos ma�ai

Miesto meras Genadijus Mikšys mano, kad viena did�iausi� prie�as�i�, kod�l centrinis miesto parkas yra tokios b�kl�s – privatinink� tingumas. Anot mero, kone tre�dalis parko �em�s priklauso privatininkams, kurie gal�t� bent �ol� nusipjauti.

"Aiškios konkre�ios parko vizijos tikrai n�ra", - teigia Genadijus Mikšys. Jo manymu, parkas buvo sugadintas prasid�jus privatizavimui. Privatininkai tur�t� ne tik r�pintis parko švara, bet ir prisid�ti prie parko vizijos k�rimo. "N�ra vizijos, tod�l ir neparuoštas parko detalusis planas, nepriimta joki� nutarim�", - tvirtino G. Mikšys.

Park� tvarko savanoriai

Neapsikent�s vald�ios neveiklumo ir pasipiktin�s daugumos miestie�i� po�i�riu, centrin� park� šienauti �m�si entuziastas savanoris individualios �mon�s "Foto 202" savininkas Art�ras Visockas.

"Centrin� park� tvarkyti savo iniciatyva prad�jau prieš septynerius aštuonerius metus", - teigia A. Visockas. Pasak pašnekovo, iš prad�i� � talkas teateidavo po penkis ar dešimt �moni�. Iniciatoriui buvo daug d�iaugsmo, kai ši� met� pavasar� tvarkyti parko susirinko apie 400 moksleivi�, universiteto student�, gyventoj�.

"Prieš metus išrinkom šiukšles, ši� met� pavasar� išrinkom šakas, nupjov�m nud�i�vusius jaunus medelius, tik tada buvo nupjauta �ol�", - pasakojo A. Visockas. Pasak jo, šiukšli� buv�s visas kalnas: išve�ta mašina sen� bald�, pus� mašinos stiklo bei kitoki� atliek�.

"Matyt, šiukšlintojai susig�do, kai pamat�, jog ka�kas parku r�pinasi. Dabar taip gausiai nebešiukšlina", - pasteb�jo A. Visockas.

Savanoris parko tvarkytojas �sitikin�s, jog Lietuvoje vyrauja masin� tinginyst�, o tie, kurie šiukšlina, po to u� galv� susi�m� šaukia, iš kur tokia netvarka. "O Miesto infrastrukt�ros skyriaus pozicija – tikra g�da! - piktinosi A. Visockas. - �ali�j� plot� prie�i�rai skirti net 400 t�kst. lit�, o kas u� tuos pinigus padaryta? Nieko!"

A. Visockas nesl�p�, jog antrasis šienavimas centriniame parke jo šeimai kainuos apie 6000 lit�, ta�iau u� ši� sum� bus galima nupjauti �ol� ir naujajame, ir senajame parkuose.

"Ber�yn�liui" irgi reikia draug�

Buvusiam Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojui Justinui Sartauskui šird� skauda d�l "Ber�yn�lio" parko, kuris gal ir ne taip apleistas kaip centrinis, ta�iau taip pat apmir�s, netinkamai tvarkomas. "Šiemet šienavome bir�elio prad�ioje, dalyvavo dvidešimt aštuoni �mon�s", - teigia J. Sartauskas. Trys keturi savanoriai buvo iš Dain� ir Gytari� mikrorajon�, kiti – jo bi�iuliai, bendrapartie�iai. Dideli� finansini� išlaid� entuziastai netur�jo, daugelis naudojo savo technik�: dalgius, gr�blius, �oliapjoves.

J. Sartauskas pritaria A. Visocko min�iai, jog Lietuvoje vyrauja masin� tinginyst�. "Daug kas priklauso ir nuo m�s� po�i�rio, - kalb�jo J. Sartauskas. - Visi norime gra�aus miesto, ta�iau ne visi prie to gro�io prisidedame. Blogai, kad savivaldyb� neatlieka savo funkcij� ir u�davini�, nesugeba dirbti kaip komanda, kiekvienas dirba pats sau."

"Šiuo metu park� privalo kuruoti Turizmo informacijos centro direktor�, - tvirtina buv�s "Ber�yn�lio" vadybininkas Romas Jonaitis. - Ta�iau realiai projektas jau yra su�lugdytas."

"Manau, jog dirbau tikrai nenuostolingai: bendradarbiavau su �vairiomis firmomis, mokyklomis, dar�eliais, policija, parke vykdavo renginiai, jame apsilankydavo daugiau �moni�, b�davo laiku nupjaunama �ol�", - kart�lio neslepia buv�s darbuotojas.

Traktoriumi � per priva�ias valdas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Visai šalia Šiauli�, u� "Jubiliejini� II" sod� gyvenantys �mon�s nustebo, kai � j� priva�i� �em� atva�iav�s traktorius prad�jo rausti duobes vien� po kitos. Tik u�sta�ius išva�iavimus ir suk�lus skandal�, buvo paaiškinta - ieškoma drena�o gedimo, kuris skandina visus sodus. Paaišk�jo, kad kal�iausias šioje situacijoje "gudru�i�" trumparegiškumas.

Traktoriai raus� priva�ias pievas.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Kas� neatsiklaus�

Keli� sodyb� gyventojai apstojo šalia traktoriaus vaikš�iojanti vyrišk� su segtuvu. Iš pa�i�ros - jis �ia vadas. Kas vyksta? Kod�l kasama?

Rimtasis vyras tik ranka numojo - eikit � savivaldyb� ir klauskit. Ten visi sprendimai priimami, o mes tik vykdome. "Tai dokumentus parodykit, planus. Gal j�s �ia ruošiat�s kok� keli� tiesti? Kur projektas?", - teiravosi �mon�s.

Vyras su segtuvu nuramino - �ia tik �valgomieji darbai. "Jubiliejinis 2" sodai pavasar� ir per li�tis sk�sta. Grei�iausiai d�l drena�o gedimo. O dokumentai? N�ra.

Tai tiesa - drena�as �ia sugadintas akivaizd�iai. Kasin�jimus atlieka Petro Bublio vadovaujamas projektavimo biuras. Tik �urnalist� paklaustas, jis prisistat�. Biuras Šiauli� rajono savivaldyb�s �em�s �kio skyriaus prašymu tiria, ar drena�� reikia remontuoti, ar kloti iš naujo.

�mon�s leido P. Bubliui dirbti toliau, ta�iau d�l dokument� ir nenoro informuoti, sklypo savininkams liko �tarimo šeš�lis. Juk da�nai pasitaiko, kad nepaisoma savinink� interes�. �moni� susir�pinimas dav� vaisi� - duob�s buvo nedelsiant u�lygintos.

Sugadino patys

Iškastos duob�s akimirksniu prisipild� vandens. "Tai jau ne drena�as, o dr�kinimo sistema, - numoja ranka P. Bublys. - Vanduo, u�uot nub�g�s, kaupiasi šioje pievoje ir soduose."

Kas sugadino? Prieš por� dešimtme�i� �ia �mon�s prad�jo vogti �vyr� ir keliose vietose pa�eid� drena��. Augo sod� namai. Atsirado ne vienas "gudrutis", kuris, rad�s drena�o vamzd�, sukišo ten kanalizacijos šlang�. Kanalizacija netrukus u�kimšo drena��.

Sod� bendrijos pirmininkas Antanas Tamutis pripa�ino �tariantis, kad toki� "gudru�i�" yra. Jo nuomone, tai �mon�s, kurie nemato toliau savo nosies: "�tariu, kurie taip gal�jo pasielgti, ta�iau, mano nuomone, drena�� labiausiai sugadino netoliese esan�io aplinkkelio statyba."

Projektuotojas Petras Bublys prisistat� tik tuomet, kai to prad�jo reikalauti visi susirink� sklyp� savininkai.

Brangus remontas

Šiauli� rajono �em�s �kio skyriaus ved�jas Antanas Bezaras pripa�ino, kad projektuotojai � priva�i� �em� �lindo nemandagiai, ta�iau kito kelio n�ra: "Drena�ai, kaip ir visos komunikacijos, turi servitutus, ta�iau savininkai turi b�ti informuojami apie darbus. Jei padaroma �ala - privalu kompensuoti".

Savivaldyb� jau prieš kelerius metus gavo sod� bendrijos kreipim�si d�l kasme�i� potvyni�.

"Kol kas ruošiamas projektas, tod�l darbai vykdomi be joki� konkurs�. Melioracijos skyrius tiesiog papraš� P. Bublio atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, k� ten galima padaryti. Ar apsimoka remontuoti, o gal teks tiesti nauj� drena��", - teik� A. Bezaras.

Ved�jas neu�tikrintas, ar melioracijos darbai išvis bus prad�ti - viskam tr�ksta pinig�. Naujo drena�o hektaras gali kainuoti apie 30 t�kstan�i� lit�. Remontas - gal šiek tiek pigiau. Jei �em� priklausyt� �kininkams, šie, sudar� asociacij�, tur�t� prisid�ti prie melioravimo darb� ir padengti 10 procent� išlaid�.

Ekspertai �vardijo tikruosius R�kyvos e�ero naikintojus

Senkantis R�kyvos e�eras ir aplink j� plytin�ios pelk�s jau kur� laik� kursto vietos bendruomen�s, vald�ios atstov�, specialist� aistras. D�l spartaus R�kyvos e�ero sekl�jimo labiausiai kaltinamas šalia jo esantis eksploatuojamas R�kyvos durpynas. Ta�iau, pasirodo, kaltinink� der�t� ieškoti kitur.

2004-2008 metais buvo atliktos kelios e�ero b�kl�s ir durpyno �takos jai mokslin�s studijos. Kadangi pastarosios suk�l� daugyb� diskusij� ir sulauk� nema�ai oponent� kritikos, Aplinkos ministerija nusprend� išsamiai jas išanalizuoti.

Ministerijos iniciatyva buvo suburta ekspert� darbo grup�, kuri ne tik pareng� min�t� studij� ekspertiz�s ataskait�, bet ir organizavo ekspedicijas prie R�kyvos e�ero, taip pat buvo susitikusi su vietini� apylinki� gyventojais.

Anot ekspert� darbo grup�s nario dr. Aušrio Balevi�iaus, R�kyvos e�ero ir aplink j� esan�i� R�kyvos, Piktmiškio, Liepori� ir pelkyn� kompleksas yra per t�kstan�ius met� nat�raliai u�pelk�jusio did�iulio priešistorinio e�ero liekanos. "Jei ši teritorija per XX am�i� neb�t� buvusi gerokai nusausinta ir stipriai urbanizuota, R�kyvos e�ero ir aukštapelki� komplekso aplinkosaugin� vert� prilygt� �epkeli� ar Kaman� rezervatams, juolab kad tai did�iausias Lietuvoje aukštapelkis e�eras. Deja, nuo praeito am�iaus penkt�j� dešimtmet� prasid�jusios intensyvios melioracijos visos aplink R�kyvos e�er� susiformavusios pelk�s stipriai paveiktos �mogaus veiklos: e�ero baseine �rengti �uvininkyst�s tvenkiniai, gyvenam�j� nam� kvartalais virt� kolektyviniai sodai ir t. t. Apibendrinus anks�iau atlikt� mokslini� tyrim� duomenis galima teigti, kad turime nat�raliai sen�, sekl�, u�pelk�jus� ir u�durp�jus� e�er�, kurio sen�jimo procesus spartina did�iulis e�ero produktyvumas, aplink e�er� �sik�rusi� gyventoj� tarša, aplinkini� teritorij� paviršin�s nuoplovos, e�ere palaikomas per aukštas vandens lygis", - tvirtina A. Balevi�ius.

Kvalifikuot� specialist� parengtoje ataskaitoje aiškiai išd�stytos R�kyvos e�ero sekl�jimo prie�astys ir taršos šaltiniai. Nustatyta, kad � e�er� suteka nema�a dalis paviršiaus nuoplov� nuo dar��, kiem�, lauko tualet� ir pan. iš urbanizuotos teritorijos rytiniame e�ero krante, t. y. e�er� stipriai teršia jo pakrant�se esantys kolektyvini� sod� nameliai ir vietoj j� atsirad� individuali� gyvenam�j� nam� kvartalai, neturintys kanalizacijos. � vanden� taip pat patenka ir �vairi� šiukšli�.

Išsiaiškinta, kad didel� �tak� R�kyvos e�ero sekl�jimui turi gausiai vandens augalija apaug�s rytinis jo pakraštys (vietomis nendryn� juostos driekiasi 20-50 m). Po vegetacijos sezono augalai ��va, sukrenta � e�er� ir �ia suyra. Tai labai spartina dumbl�jim�. Atkreiptas d�mesys ir � e�ero vandens mas�je skendin�ias durpes, kuri� ypa� gausu priedugnio sluoksnyje. Manoma, kad tai gal�t� b�ti dar vienas nat�ralus e�ero sekl�jimo šaltinis.

Nustatyta, kad R�kyvos e�ero vandens išteklius lemia ne durpyno veikla, o klimatin�s s�lygos, kitaip tariant, kiek per metus iškrenta krituli� ir kiek išgaruoja nuo vandens paviršiaus. Pa�ym�ta, kad dabartin� e�ero vandens lygi� kaita skiriasi nuo nat�ralios, taip pat, jog skirtingai, nei tuo yra �sitikin� kai kurie vietin�s bendruomen�s aktyvistai, R�kyvos e�eras bent jau pastaruosius kelerius metus ne sekl�ja, o atvirkš�iai - jame nuolat palaikomas aukštesnis u� gamtin� vandens lygis. Tokia situacija yra nepalanki e�ero krantams, nes nuo j� nuardomas durpinis gruntas, kuris ma�ina vandens gyl�. Tai ypa� akivaizdu �iemos ir pavasario polaid�io metu, kai susiformav�s ledas pradeda "koreguoti" pakrantes.

"Dabar galimi du pagrindiniai e�ero raidos scenarijai: nieko nedaryti ir leisti e�erui nat�raliai senti, sekl�ti ir ilgainiui virsti pelke arba �gyvendinti kompleksin� e�ero taršos suma�inimo priemoni� bei dalies e�ero išvalymo ir jo ekosistemos b�kl�s pagerinimo program�", - teigia A. Balevi�ius.

Neformali� diskusij� metu vietiniai �mon�s u�simin�, jog nuo pat Lietuvos nepriklausomyb�s atk�rimo R�kyvos e�ero problemos tradiciškai "paaštr�ja" prieš kiekvienus rinkimus, tuo pa�iu metu "padid�ja" ir durpyno keliama gr�sm� e�erui. Akivaizdu, kad kai kurie vietos politikai, kalb�dami apie e�ero problemas, siekia s�moningai sukiršinti visuomen�, nes konfliktai - puiki dirva politiniams reitingams kurti.

"Šiauliai plius" informacija

Vie�butis priviliojo �empionat�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Verslinink� iniciatyva Šiauliai nebus išbraukti iš kitais metais vyksian�io Europos vyr� krepšinio �empionato kov� �em�lapio. Nors Šiauli� arena puikiai tinka grup�s var�yboms, ta�iau apgyvendinti vienodomis s�lygomis keturi� komand� nebuvo kur. Ši� savait� � viešbu�io "Šiauli� krašto med�iotoj� u�eiga" priestato pamatus �leista kapsul� – miesto garantija, kad �empionato kovos tikrai gal�s vykti ir Šiauliuose.

Dar niekada privataus viešbu�io pl�tra nebuvo tokia svarbi miestui kaip "Šiauli� krašto med�iotoj� u�eigos" priestatas. � jo pamatus �leisti kapsul�s atva�iavo ne tik savininkai ir rangovai, bet ir vald�ios atstovai, Europos krepšinio �empionato organizatoriai. Viešbu�io priestate planuojama �rengti tiek papildom� kambari�, kad vienodomis s�lygomis gal�t� gyventi visos keturios krepšinink� komandos, atvykusios � �empionato grup�s var�ybas.

Viešbu�io "Šiauli� krašto med�iotoj� u�eiga" direktor� Asta �alpyt� skai�iuoja, kad �vykdys FIBA Europe, organizuojan�ios 2011-�j� krepšinio �empionat�, reikalavim�, kad visos keturios grup�s komandos gyvent� ne �emesn�s nei keturi� �vaig�du�i� kategorijos viešbutyje vienodomis s�lygomis. Reikalingos 120 viet� tikrai bus, nes ketinama �rengti 62 dvivie�ius kambarius. Kitus krepšinink� reikalavimus viešbutis taip pat pasireng�s �vykdyti: d�l maitinimo, masa�o kambari�, konferencij� sali�, net lovas pritaikys aukšta�giams krepšininkams.


Pirmadien� � "Med�iotoj� u�eigos" priestato pamatus �leista kapsul�.

Europos krepšinio �empionato organizatoriai sako, kad nors ir arena tinka, be tinkamo apgyvendinimo vargu ar vykt� krepšinio kovos Šiauliuose. Jie �ada labai atid�iai steb�ti viešbu�io statybas, nes Europos krepšinio �empionatas po futbolo �empionato bus antras svarbus renginys, kuriam u�sienio �iniasklaida skirs daug d�mesio - ne tik var�yboms, bet ir pri�mimui.

2011 m. Europos vyr� krepšinio �empionato organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas �sp�ja, kad jau kit� met� gegu�� reik�s atve�ti u�sienio �iniasklaid� supa�indinti su grup�s var�yb� vietomis, sal�mis ir viešbu�i� s�lygomis. Jis tikisi, kad tuomet Šiauliai jau tur�s k� parodyti.

Viešbu�io priestato statytojai, prad�j� darbus baland�io viduryje, tikina, kad u�truks metus – iki kit� met� baland�io 15 dienos. Viešbu�io pl�trai verslininkai su "Invegos" garantija �m� iš banko penki� milijon� lit� paskol�. U�baigus statybas, viet� viešbutyje padaug�s daugiau nei tris kartus – dabar yra 27 kambariai (54 vietos), o �rengus 62 papildomus bus 89 kambariai (178 vietos). Planuojama, kad grupi� kovos vyks Šiauliuose, Klaip�doje, Panev��yje ir Alytuje, o antrasis ir finalinis etapai – Vilniuje arba Kaune.

Po �empionato tikimasi, kad nauji viešbu�io kambariai nebus u�rakinti tušti. Toks didelis keturi� �vaig�du�i� kategorijos viešbutis bus vienintelis Šiauliuose, tad viešbu�io direktor� Asta �alpyt� tikisi s�kming� deryb� su turist� grupes pro Šiaulius ve�an�iais kelioni� organizatoriais. Be to, jame gal�s apsigyventi ir daugiau NATO oro policijos misij� atliekan�i� kari� (kartais j� junginiai b�na iki pusantro šimto �moni�).

Jai pritaria ir Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys, teigdamas, kad šitas viešbutis n�ra vien proginis, t. y. jis n�ra statomas vien tik 2011 met� krepšinio �empionatui. Meras mano, kad viešbu�io pl�tra pasitarnaus miestui ir v�liau - 2012 m. � �aidynes "Sportas visiems" � Šiauli� apskrit� suva�iuos keli t�kstan�iai �moni� iš viso pasaulio.

Kar��iai ir nelaim�s - greta

Steb�tinai šalta �iema, rekordiniai vasaros karš�iai ir tvindan�ios li�tys – taip grei�iausiai atsiminsime 2010-uosius, be gamtini� kataklizm� pa��rusius ir galyb� skaud�i� nelaimi�. Gaisrai, avarijos, skenduoliai, nuo karš�io alpstantys �mon�s – tokia kasdien� gelb�jimo tarnyb�, policijos, medik� kasdienyb�. Ta�iau d�l nelaiming� �vyki� da�niausiai kalta ne gamtos stichija, bet patys neatsakingai besielgiantys �mon�s.

Sinoptik� duomenimis, karš�iai ir li�tys nesitrauks ir savaitgal�.

Specialistai primena, kad saul� pavojingiausia nuo 11 iki 16 val.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Maudyn�s + alkoholis = pavojinga gyvybei

Vasara tik �pus�jo, o Šiauli� apskrityje jau u�registruota 11 nuskendusi� �moni�. Lietuvoje per t� laik� vien tik ugniagesiai-gelb�tojai ištrauk� 60 nuskendusi� �moni�. Kasdien � iškvietimus vykstantys gelb�tojai sunerim�, kad gyventojai nemoka tinkamai elgtis vandenyje, nemoka gelb�ti sk�stan�iojo.

Šiauli� apskrityje tvarkom� papl�dimi� t�ra šešiolika, iš kuri� tik keturiuose dirba gelb�tojai. Beje, nelaim� da�niausiai nutinka iškastuose vandens telkiniuose – tvenkiniuose, karjeruose, kur stat�s krantai, gilu, didel� reikšm� turi ir alkoholis.

Išg�rus alkoholio, iškart po valgio ar itin perkaitus saul�je negalima plaukioti. Pama�ius sk�stant�j� pirmiausia reikia kviesti gelb�tojus ir bandyti �mogui pad�ti. Patariama paduoti jam koki� nors plaukian�i� daikt�. Tai gali b�ti �iu�inys ar ratas, r�stas ar šaka, galima mesti virv�. Gelb�tojai �sp�ja neplaukti arti sk�stan�iojo, nes tai pavojinga abiems – išsigand�s �mogus nekontroliuoja savo veiksm�, stipriai �sikimba, tod�l reikia stengtis b�ti nuo jo toliau, apiplaukti u� nugaros, kad negal�t� sugriebti.

Saul� "augina" ligoni� gretas

Šiauli� greitosios medicinos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitien� paskai�iavo, kad ma�iausiai du kartus per par� yra kvie�iamasi gydytojo pagalbos d�l per didelio karš�io.

"Turime saugoti vieni kitus – nepraeiti pro šal� ištikus nelaimei, - sako E. Kukaitien�. - �mon�s ne�vertina ir alkoholio poveikio esant tokiam karš�iui. Patariama alkoholio su saul�s voniomis nemaišyti."

"Gelb�jome mergin�, kuri saul�je per pa�i� kaitr� išbuvo daugiau nei aštuonias valandas. K� tai reiškia? Nesaugome ir netausojame sav�s", - sako gydytoja ir patvirtina, kad nelaiming� atsitikim� d�l kaitros ir saul�s yra gerokai daugiau, tik ne visi kvie�ia medikus.

Patarimai karštai dienai

Šiauli� visuomen�s sveikatos stiprinimo specialist� Ilona I�donait� primena, jog svarbu karštu oru laikytis rekomendacij�, kurios pad�s gerai jaustis net ir karšt� dien�.

Svarbiausia - tinkamai apsirenkite: d�v�kite nat�ralaus pluošto laisvus, gerai praleid�ian�ius prakait� drabu�ius, venkite drabu�i� iš sintetini� audini�, patartina rengtis šviesiais drabu�iais, kad jie atspind�t� saul�s spindulius, av�kite odin� avalyn�, pridenkite galv� apdangalu.

Karštuoju met� laiku fizinius darbus atlikite ryt� ar vakare, karštomis tvankiomis dienomis patartina nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 16 val. Pratinkite organizm� prie karš�io palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio am�iaus �mon�ms bei turintiems antsvor�. Kuo daugiau laiko praleiskite v�sesn�se patalpose.

Gerkite da�niau nei troškina. Gerti geriausiai tinka stipresn�s mineralizacijos vanduo be angliar�gšt�s. Karštoje aplinkoje �mogaus organizmas su prakaitu netenka daug skys�i� ir mineralini� med�iag�. Negerkite iš karto daug, gerkite reguliariai po truput�. Atsigaivinti labiausiai tinka vaisi� ir dar�ovi� sultys ir arbatos.

Valgykite saikingai lengvai virškinam� maist�, geriausia – daug vaisi� ir dar�ovi�. Valgykite daugiau skyst� arba lengviau pasisavinam� lieso pieno produkt�. Nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.

Pirmoji pagalba ištikus saul�s sm�giui:

- skubiai išveskite ar išneškite nukent�jus�j� iš karštos aplinkos � pav�s� ar v�si� viet�;

- paguldykite j� truput� pakelta galva arba pasodinkite;

- atsagstykite ir atlaisvinkite drabu�ius, ypa� apykakl�;

- v�dinkite v�duokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;

- apipurkškite ar suvilgykite veid� vandeniu;

- ant galvos d�kite šalt� kompres�, jei yra galimyb� - su ledu;

- pasi�lykite v�sesnio g�rimo;

- jei nukent�jus�j� pykina, duokite išgerti ko nors r�gštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);

- jei nukent�jusysis be s�mon�s, paguldykite ant šono, v�dinkite, nieko negirdykite ir skubiai ve�kite � gydymo �staig�.

Kai tenka u�mir�ti g�d� ir i�didum�

Mindaugas ZIMKA

Dvylika trylika t�kstan�i� šiaulie�i�, nuo met� prad�ios periodiškai gaunan�i� itin nepasiturintiems asmenims skirtus maisto paketus, � ši� param� reaguoja skirtingai. Vieni sako sunkiai �veikiantys išdidumo ir g�dos barjer� imti maist� lyg paskutiniems pavarg�liams, kiti teigia, jog miltai ir makaronai j� skol� neu�lopys, treti yra patenkinti, kad, gav� maisto paket� bent kur� laik� turi iš ko pagaminti šeimai valgyti.

Aleksandro OSTAŠENKOVO nuotr.

Kokioje socialin�je prarajoje reikia atsirasti, kad b�tum patenkintas kart� per du tris m�nesius specialiose parduotuv�se dalijamais paketais? Kai gauni kilogram� milt�, kruop�, makaron�, cukraus, puskilogram� sviestini� sausaini� ir saus� pusry�i�, litr� nesaldinto sutirštinto pieno...

Leid�ia išgyventi

Šiauli� priemiestyje gyvenanti buvusi nedidel�s kosmetikos ir parfumerijos parduotuv�s ved�ja Rita (vardas pakeistas jos prašymu - aut. pastaba) sako, kad maisto paketai leid�ia išgyventi j� šeimai.

"Mes neišrank�s", - teigia kaime gimusi ir augusi moteris. Nors jos balse n�ra optimizmo, bet n�ra ir situacijos dramatizavimo.

Beveik prieš metus, kai dviej� vaik� mama Rita jau buvo �leidusi šaknis � parduotuv� ir net tapusi ved�ja (prieš tai ne vienerius metus kaime gyvenanti moteris buvo bedarb�, v�liau mok�si ir siek�, kaip dabar �prasta sakyti, �sikabinti � rink� – aut. pastaba), j� pakirto stuburo liga. Tiesiog vien� dien� ji nebegal�jo pakelti rank� nuimti nuo lentynos ma�os d��ut�s. Šeimos gydytojas po keli� b�tin� tyrim� j� pasiunt� � komisij�, kur jai nustat� 55 proc. darbingumo. Medikai, j� ap�i�r�dami, li�dnai lingavo galvas ir sak�, kad po met� moters situacija b�sianti dar li�dnesn�.

"Parduotuv�s savininkui pageidaujant iš darbo iš�jau, �inoma, savo noru, tad šeimos pajamos iš karto suma��jo, - pasakojo Rita. – Manoji prarasto darbingumo pensija yra tik 250 Lt, vyro atlygis minimalus, "� rankas" tesiekia vos 667 Lt. Namuose du mokyklinio am�iaus vaikai."

Dar viena parama – 280 Lt

Buvusi pardav�ja Rita sako, jog maisto paketus gauna visi j� šeimos nariai. Kai dukrai moksleivei su�jo 18 met�, maisto davin� ši atsi�m� savarankiškai, nesig�dydama ir nerausdama. Pasak darbingum� praradusios moters, keturi maisto paketai – nema�a paspirtis šeimai. "Košes pasigardiname troškintomis dar�ov�mis iš savo dar�o, o iš sutirštinto kondensuoto pieno išmokome pasigaminti pada��", - atviravo moteris.

Rita taip pat sako, kad j� šeima gaunanti ir apie 280 Lt socialin�s pašalpos, kad kiekvienam šeimos nariui tekt� ne ma�iau nei 350 Lt. "Jei geriau n�ra, turi b�ti gerai kaip yra," - teigia moteris.

Skurstan�i�j� daug�ja

Nuo ši� met� prad�ios skurstan�i�j� skai�ius Šiauliuose pasiek� viršukaln�. "Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Socialin�s paramos skyriuje per savait� apsilanko apie 400–800 �moni�. Daugelis j� kreipiasi d�l pinigin�s socialin�s paramos, ES maisto iš intervencini� atsarg� tiekimo bei kitais r�pimais ne ma�iau aktualiais klausimais", - savaitraš�iui "Šiauliai plius" sak� Socialin�s paramos skyriaus Išmok� poskyrio ved�ja Vida Rimšien�.

Socialin�s paramos skyriaus Išmok� poskyrio ved�ja Vida Rimšien� teigia, jog daug�ja skurstan�i� �moni�.

Autoriaus nuotr.

"Teis� � socialin� pašalp� turi šeima arba vienas gyvenantis asmuo, kai kreipimosi metu šeimos nariai ar asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; nuosavyb�s teise turimo turto vert� neviršija turto vert�s normatyvo; pajamos yra ma�esn�s u� valstyb�s remiamas pajamas, t. y. 350 Lt. šeimai ar vienam gyvenan�iam asmeniui; kiekvienas vyresnis nei 18 met� šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 met� atitinka bent vien� vis� 13 išvardint� s�lyg�,", - d�st� išmok� poskyrio ved�ja Vida Rimšien�.

Socialin�s pašalpos dydis – 315 Lt.

Per m�nes� – 3258 prašymai

Skurdo statistika iškalbinga: vien gegu�� buvo u�registruotos 3258 šeimos, besikreipian�ios socialin�s paramos (socialini� pašalp� bei išlaid� u� karšto ir šalto vandens kompensacij�), kuriose asmen� - 6000. Gegu��s paskutini�j� savait� d�l socialin�s pašalpos kreip�si 327 �mon�s, 54 - d�l maisto paketo.

"Nuo 2010 met� prad�ios Šiauliuose maisto paketus gauna apie 12-13 t�kstan�i� �moni�, - teigia Šiauli� m. savivaldyb�s administracijos Socialin�s paramos skyriaus ved�ja Rita Blauzdavi�ien�. – Deja, net t� nedidel� param� gauna ne visi."

Gelb�ja Raudonasis Kry�ius

"M�s� darbuotoja u�pildo reikiamas formas, u�registruoja, tada suderina, kokioje tinklo "Kubas" parduotuv�je �mogui patogiausia atsiimti maisto paket�", - sako išmok� poskyrio ved�ja Vida Rimšien�. Anot skyriaus ved�jos Ritos Blauzdavi�ien�s, maisto paket� "reikalus" administruoja Lietuvos Raudonasis Kry�ius. "Mes �moni� s�rašus atiduodame parduotuvi� "Kubas" ved�jams, visa kita – j� atsakomyb�", - tvirtina R. Blauzdavi�ien�.

Norint gauti maisto paket�, pajamos vienam šeimos nariui neturi viršyti 525 Lt.

Per pirm� 2010 m. maisto ve�im� kovo m�nes� nepasiturin�i� Lietuvos �moni�, norin�i� gauti maisto produkt�, buvo 96 t�kst., gegu��s m�nes� – 106 t�kst.

Kart� per du tris m�nesius

Pasak Til��s g. 52 prekybos centro "Kubas" ved�jos Linos, šie metai – tikras maisto paket� dalijimo bumas. T� pat� teigia ir Til��s g. 28 prekybos centro "Kubas" ved�ja Oksana. Maisto paketai �ia išduodami kart� per du tris m�nesius.

"Maisto paket� �mon�ms u�tenka, j� netgi šiek tiek lieka", - teigia Oksana.

Pasak Linos, iš t�kstan�io maisto paket� lieka gal penkiolika, kurie sugr��inami � Raudon�j� Kry�i�. "Eil�s n�ra tokios mil�iniškos, kaip kiti galvoja, maisto produkt� laukia apie 10–20 �moni� vienu metu, - pasakoja Lina. - Maišalyn�s tikrai n�ra."

Abi ved�jos prisimena pirm�j� maisto paket� dalijimo savait� kovo m�nes�. Ši savait�, pasak j�, buvo pati sunkiausia: at�jo daug �moni�, kai kurie - ne � t� parduotuv�, kur buvo u�registruoti.

Savaitraš�io "Šiauliai plius" �urnalisto prie parduotuv�s pakalbintas maisto paketo gav�jas n� kiek ned�i�gavo tokia parama. "Eina jie visi švilpt su savo kruopom ir miltais, - pareišk� Petras. - Atsirado, matai, kruop� šelp�j� brigada."

Gal maisto paketo gav�jas �sivaizdavo, jog maisto produktus gal�s pasirinkti savarankiškai ir paketo dal� sudarys stiprus alus plastmasiniuose buteliuose?..

"Seimo padau�a" sparn� nesuglaud�ia

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiaulietis Seimo narys socdemas Andrius Šed�ius nemano pasiduoti LSDP vadovybei, kuri planuoja j� išmesti iš partijos lyg mus� iš barš�i�. A. Šed�ius tvirtina, kad šioje partijoje n�ra demokratijos, o partijos vadovyb� kaltina seim�n� partijos vardo menkinimu.

Seimo narys Andrius Šed�ius grasina atkurti LDDP, jei bus išmestas iš partijos.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

U�registravo LDDP

Socialdemokratas po to, kai jam buvo pagrasinta išmesti iš partijos, Registr� centre rezervavo jau neegzistuojan�ios Lietuvos demokratin�s darbo partijos (LDDP) pavadinim�. Tokio pavadinimo partijai vadovavo velionis Prezidentas Algirdas Brazauskas.

A. Šed�ius nuolat konfliktuoja su partijos vadovybe. Jis prisipa�ino, jog šioje demokratin�je partijoje ma�ai demokratijos. Jis neva per pos�d�ius negali sakyti to, k� galvoja, ir balsuoti vadovaudamasis savo galva. Privalu vykdyti frakcijos nurodymus.

Partijos vadovyb� kaltina A. Šed�i� šios politin�s organizacijos autoriteto menkinimu visuomen�s akyse ir pos�d�i� praleidin�jimu. Teigiama, jog A. Šed�ius pa�eid� Seimo statut�, tinkamai neinformuodamas apie išvykim� � u�sien�.

Dvigubi standartai

Seimo narys Andrius Šed�ius prakalbo apie dvigubus standartus. Anot ujamo seim�no, šioje politin�je organizacijoje baud�iama ne pagal nusi�engim�, o pagal rang�: "Štai Algirdas Salamakinas pastaruoju metu nebuvo trijuose pos�d�iuose ir jam nieko u� tai nenutiko."

Seimo narys dar negalvoja, kaip surinks 1000 partijos nari�, reikaling� naujai politinei j�gai �steigti. LDDP nuo politinio Lietuvos �em�lapio dingo 2001 metais, kai susijung� dvi socdemiškos partijos.

A. Šed�ius teigia, jog yra tik du keliai. Vienas - LSDP pripa�ins, kad demokratijos partijoje neliko, ir bandys pasitaisyti. Gal d�l to teks keisti jau prar�gusi� valdybos grietin�l�. Kitas kelias - nauja partija.

"Nesubrend�s klounas"

Šiaulietis socdemas, buv�s Šiauli� meras Vytautas Juškus u� tokius poelgiu A. Šed�i� pavadino "nesubrendusiu klounu": "Šis klounas nesigaudo aplinkoje. Tikiu, kad partijos tarybos sprendimas bus grie�tas."

V. Juškui "Seimo padau�os" elgesys panašus � šanta�� - jei j�s man�s neklausysite, tai aš sukursiu kit� partij�! "Nerealu. Nesvarbu, kad u�registravo pavadinim�. Reikia surinkti t�kstant� bendramin�i�. Kas su juo eis?" - klaus� V. Juškus.

Eksmeras Vytautas Juškus (dešin�je) sako praš�s net „Seimo padau�os“ t�vo Alvydo Šed�iaus, buvusio Šiauli� apskrities viršininko, pakalb�ti su s�numi, ta�iau jis ir t�vo neklauso.

Eksmeras pastebi, kad A. Šed�ius da�nai k� nors pareiškia, prieš tai nepaskait�s partijos nuostat� ar net konstitucijos. Jis pasisako paniekinamai apie partijos vadov�. "Nesubrend�s eilinis jaunuolis, o jau �sivaizduoja apie save velniai �ino k�", - grie�tai r�� V. Juškus.

Taryba bus grie�ta

Eksmeras primin�, kad frakcijoje galima balsuoti kitaip, ta�iau, vadovaujantis nuostatais, viešai turi paaiškinti savo apsisprendim�. "Jis per metus penkis kartus balsavo kitaip, nei visi tar�m�s. Vien� kart� s�moningai prieš balsavim� iš�jo iš sal�s. Man nesuvokiamas toks elgesys", - toliau piktinosi politikas.

V. Juškus sako praš�s net "Seimo padau�os" t�vo Alvydo Šed�iaus, buvusio Šiauli� apskrities viršininko, pakalb�ti su s�numi. "Tai kad jis ir t�vo neklauso. Garb�s nedaro ir jaunuolio dalyvavimas šou projektuose. Nor��iau jo paklausti - kas tu? Seimo narys ar šok�jas? Apsispr�sk", - g��iojo pe�iais eksmeras.

V. Juškus informavo, kad partijos tarybos pos�dis d�l A. Šed�iaus likimo partijoje liep� grei�iausiai ne�vyks. Tik�tina, jog pos�dis bus nukeltas � rugpj�t�.

ES nebegali b�ti "motina maitintoja"

Eva JAGMINAIT�

Prieš savait� Briuselyje pos�d�iavusi Europos vadov� taryba suko galv�, kaip �gyvendinti nauj� pa�angi� darbo viet� k�rimo ir ekonomikos augimo strategij� "Europa 2020". Šia programa ne tik siekiama sukurti bendr� strategij� krizei �veikti, bet ir S�jungai sudaroma galimyb� sutelkti vis� šali� politikas bei valstyb�ms nar�ms imtis ry�tingesni� koordinuot� veiksm�. Nuspr�sta �vesti Europos semestr�, labiau kontroliuoti valstybi� biud�etus. K� tai reiškia išvertus � paprast� kalba? ES nebegali dosniai dalyti milijon� valstyb�ms, kurios kartais "motinos maitintojos" dosnumu piktnaud�iauja.

Svarbiausias Europos vadov� taryboje patvirtintas projektas "Europa 2020". J� �gyvendinti prival�s visos ES šalys nar�s.
LR Prezident�ros archyvo nuotr.

"�gyvendinkit, o mes pri�i�r�sim"

Bendroje strategijoje išskirti penki svarbiausi tikslai. Svarbiausias - skatinti aktyvesn� jaunimo ir vyresni� �moni� bei �emos kvalifikacijos darbuotoj� integravim� � darbo rink� bei padidinti 20-64 met� �moni� am�iaus grup�s u�imtumo lyg� iki 75 proc. Numatoma gerinti mokslini� tyrim� technologin�s pl�tros s�lygas, suma�inti šiltnamio efekt� sukelian�i� duj� kiek� iki 20 proc., gerinti švietimo lyg�, ma�inti skurd�. Nors vis� tai atrodo lyg skamb�s š�kiai, šalys �sipareigoja šiuos tikslus per dešimt met� �gyvendinti.

Europos Komisija savo ruo�tu �m�si ne�prast�, prieš kelerius metus net ne�sivaizduojam� veiksm�. �sp�jo, jog kontroliuos, vadovaus ir pri�i�r�s, kaip laikomasi "Europa 2020" strategijos. Anot Lietuvos delegacijos atstov�, dalyvavusi� Europos vadov� tarybos susitikime, tai toli gra�u nereiškia, kad ES atstovai tikrins kiekvien� išleist� eur� iš j� skirt� pinig� �vairioms šalims. Tuo labiau, pašalin�s šalys ne�ada kištis � �vairi� vyriausybi� biud�eto formavim� ar nurodyti deficito ma�inimo priemones. EK �sipareigoja tik steb�ti, kaip valstyb�s �gyvendina savarankiškai pasirinktas priemones, ir reikalaus paviešinti šali� išlaidas ir pajamas. Tiesa, tokiam sprendimui labiausiai priešinasi Did�ioji Britanija.

Kriz� iš peties kirto visoms šalims nar�ms

Nors kai kurios valstyb�s nar�s, taip pat ir Lietuva, šiemet patvirtino pernelyg optimistinius biud�etus, bus siekiama, kad jie b�t� atitinkamai �gyvendinti, o deficitas neviršyt� 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Visos valstyb�s nar�s privalo siekti fiskalinio konsolidavimo, papras�iau tariant, bendros mokes�i� politikos, kuri suma�int� šalies deficit�. Lietuvai iki šiol šiai s�lygai �vykdyti tr�ko 4,5 milijardo lit�, 1,5 milijardo pavyko surinkti suma�inus pensijas ir pašalpas. Šiuo metu šalies u�davinys - mokes�iais surinkti dar tris milijardus. Ar v�l bus didinami mokes�iai, karpomos pašalpos ar kitokia našta dedama mokes�i� mok�tojams ant pe�i�? Kol kas šis klausimas neatsakytas, ta�iau kalbama apie tai, jog deficit� gal�t� gerokai suma�inti grie�tesn� šeš�lin�s ekonomikos kontrol�.

Koki� �tak� Europos vadov� tarybos sprendimai tur�s Lietuvai?

Prezident� Dalia Grybauskait� priimtus sprendimus vadina strateginiais ir svarbiais Lietuvai, kadangi visos bendrijos šalys, siekdamos stabilizuoti finans� rinkas, atliks bankin�s sistemos patikimumo test�. Lietuvoje tok� test� atlikti tur�s Lietuvos bankas bei Finans� ministerija. "Šis testas yra b�tinas tam, kad finans� rinkos gaut� vis� b�tin� informacij� apie šali� nari� bankin� sistem�, kad baigt�si spekuliacijos, kurios, pavyzd�iui, dabartiniu Ispanijos atveju, vyksta be pagrindo", - sak� Prezident�.

Šalies vadov� �sitikinusi, kad siekiant stabilizuoti Europos finansus ir grie�tinant finansin�s kontrol�s priemones nereikia keisti ES sutar�i�, o Europos S�jungos nar�s privalo laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisykli�, netaikant joki� j� švelninan�i� nuolaid�.

Pasak Lietuvos delegacijos atstov� po vadov� susitikimo, valstyb�ms nar�ms nacionaliniu lygiu teks priimti svarbius sprendimus, kad �gyvendint� keliamus reikalavimus. Svarbu panaikinti ekonomikos augimo kli�tis, per�i�r�ti šali� pagrindinius tikslus, nacionalin�se programose nurodyti, kaip tai bus daroma.

Šalies strategijoje privalu pl�toti bendr� �em�s �kio ir sanglaudos politik�. Svarbus �našas � nauj� strategij� - tvarus, produktyvus ir konkurencingas �em�s �kio sektorius. Prioritetas teikiamas ekonomikos augimui ir u�imtumo skatinimui kaimo vietov�se, s��iningai konkurencijai, visapusiškam valstyb�s sektori� bendradarbiavimui. Europos vadov� taryb� itin palankiai �vertino Mario Monti pateikta ataskaita d�l bendrai rinkai skirtos naujos strategijos, o konkre�ius si�lymus, kaip toliau j� reik�t� �gyvendinti taryba aptars gruod�io m�nes�. Dabar jau aišku, kad iki 2015 met� bus siekiama sukurti vien� bendr� skaitmenin� rink�.

Svarbu drausminti valstybes

Anot Europos vadov� tarybos dalyvi�, kriz�s metu išryšk�jo ekonomikos valdymo tr�kumai, kuriuos neatid�liotinai reikia ištaisyti. Šie tr�kumai �vardijami pagrindine prie�astimi, kod�l nukent�jo valstybi� biud�etai ir bendra makroekonomika. Briuselyje pos�d�iav� vadovai tikisi, kad grie�tesn� kontrol� ir �vairi� sankcij� �vedimas bendr� reikalavim� nesilaikan�ioms šalims pad�s ateityje išvengti makroekonomikos nuosmukio. Ta�iau pirmiausia Europai reikia išlipti iš dabar susidariusios duob�s. "Lietuva remia ekonomin�s politikos koordinavimo ir prie�i�ros stiprinimo iniciatyvas. Grie�tinant finansin�s kontrol�s priemones, nereikia keisti Europos S�jungos sutar�i�, o valstyb�s nar�s privalo atsakingai laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisykli�, netaikydamos joki� j� švelninan�i� nuolaid�. Mes remiame iniciatyv� stiprinti ES valstybi� nari� atsakomyb� u� prisiimtus �sipareigojimus", - teigia prezident� Dalia Grybauskait�. Ji teigiamai �vertino Europos vadov� tarybos sprendim� sustiprinti Stabilumo ir augimo pakt�, numatant sankcijas ES šalims, kurios nevykdys pakto reikalavim�, leisdamos šalyje didesn� nei 3 proc. biud�eto deficit�.

Konkre�ios sankcijos bus pristatytos finans� ministr� ir pateiktos vadovams vienoje iš Europos vadov� taryb� ruden�. Taip pat sutarta prad�ti taikyti rinkliavas bankams. Tai padidint� j� atsakomyb�, o sukauptos l�šos suformuot� apsauginius rezervus kriz�s atveju. Šie strateginiai sprendimai pad�s sustiprinti finans� rink� stabilum� ir �galins sušvelninti arba išvengti skaud�i� finansini� krizi� ir j� padarini� ateityje ES šalyse.

Išgirstas ir Lietuvos prezident�s si�lymas

ES vadov� taryba pritar� Lietuvos prezident�s anks�iau pareikštai iniciatyvai ir patvirtino susitikimo išvadose nuostat�, jog Europos S�jungos ekonomikos augimui u�tikrinti b�tina panaikinti tokias kli�tis kaip neišpl�tota infrastrukt�ra, �skaitant ir energetikos bei transporto jungtis. "Energetiniai objektai, pvz., elektros ir duj� jungtys, aukš�iausiu lygiu pripa�inti europinio masto prioritetais. Tai reiškia, kad jie bus prioritetiškai pri�i�rimi ir finansuojami. D�iaugiuosi, kad � Lietuvos interesus buvo visiškai atsi�velgta", - �sitikinusi D. Grybauskait�.

Anot prezident�, sud�tinga finansin� situacija Ispanijoje nekelia jokio pavojaus euro zonai ir Europos ekonominei b�klei, o jei prireikt�, Ispanija gali kreiptis paramos � special� paramos fond�.

Tiesa, Lietuvos vadov� pa�ym�jo, kad labai svarbu, jog tas pa�ias priemones taikyt� ne tik ES valstyb�s, bet ir G20 šalys.

Vagys per Jonines nepoilsiauja

Gaila SMAGRI�NIEN�, Šiauli� apskrities VPK atstov� spaudai

Šiauli� apskrities policijos pareig�nai intensyviai rengiasi ilgajam savaitgaliui. Siekiant u�tikrinti vieš�j� tvark� ir eismo saugum�, parengti priemoni� planai, bus organizuojamos tikslin�s policin�s priemon�s.

Per šventes vagys�i� padaug�ja

Vagys darbuojasi be šven�i�, atostog� ir poilsio dien�. Statistika rodo, kad vagys�i� ir pl�šim� per šventes padaug�ja. Profesin�mis vagi� švent�mis tradiciškai tapo Naujieji metai ir Jonin�s. B�tent tomis dienomis �mon�s da�niausiai kur nors išva�iuoja, palieka namus be prie�i�ros. Be to, gyventojai b�na atsipalaidav�, d�l alkoholio prarad� budrum�. O ko daugiau vagiui reikia? B�kite budr�s ir nepamirškite pasir�pinti savo turto apsauga, kad nepatirtum�te dideli� finansini� nuostoli�.

Pasir�pinkite patalp� ir jose esan�i� daikt� saugumu

Nesl�pkite pinig�, juvelyrini� dirbini� ir kit� brangi� daikt� drabu�i� spintose, po �iu�iniu ar kitose vietose. "TNS Gallup" Lietuvoje atlikta nuteist�j� apklausa rodo, jog vagims gerai �inomos šios slaptaviet�s. Jei �ia verting� daikt� ir nelaikote, neskub�kite d�iaugtis – vagys �ino ir visas kitas sl�ptuves: šaldytuv�, knygas, maisto produktus, orkait�, g�les, grindis, rankines, dokument� laikymo vietas, �iu�inius, ventiliacijos angas, paveikslus, spintas, pagalves, kruopas, karnizus, gara�us, sand�liukus. Jei atpa�inote savo slaptaviet�, akivaizdu – ji jau nebeslapta.

Nuteist�j� apklausos rodo, kad geid�iamiausias pl�šiko grobis – pinigai ir banko kortel�s, papuošalai, mobilieji telefonai, kompiuteriai, vaizdo bei garso aparat�ra, buities technika. Paklaus�s ir dokumentai su svarbiais asmeniniais duomenimis, kurie, anot nuteist�j�, yra absoliu�iai nesaugomi – tiesiog guli sud�ti stal�iuose ir laukte laukia suk�iautoj�, dokument� klastotoj� apsilankymo. Tod�l pinigus patartina laikyti bankuose, o vertingus daiktus – saugyklose ar seifuose, kuri� neb�t� �manoma išnešti.

Skubant � sve�ius ar išvyk�, padaug�ja išsiblaškiusi� �moni�, kurie pamiršta u�daryti langus, balkono duris, netgi duryse palieka buto raktus. Visada patikrinkite, ar nepalikote atidaryto buto lango ar pravert� balkono dur�. Išva�iuodami kelet� dien�, susitarkite su patikimais kaimynais, kad šie, kai j�s� n�ra, pasaugot�, išimt� spaud� iš pašto d��ut�s. U� tai b�kite pasiruoš� pasaugoti j� namus, kai jie bus išvyk�.

�staig� ir organizacij� darbuotojams taip pat reik�t� pagalvoti apie tai, kaip neprisikviesti ilgapirš�i�. �sivaizduokite pirmame aukšte esan�i� �staig� dideliais langais. Baig�si jos darbo laikas, o prie pat lango u� plono stiklo paliekamas kompiuteris. Vagišiui ar narkomanui pama�ius tok� vaizd� tikrai sunku atsispirti, nes grobis - lengvai pasiekiamas. Jam nieko nereikia daryti, tik išdau�ti lang�, pasiimti daikt� ir pasikišti po striuke. O problem� parduoti - joki�. Tad baig� darb� visada u�skl�skite �aliuzes.

Automobilyje paliktais daiktais neviliokite ilgapirš�i�

Kelion�je reik�t� laikytis taisykl�s: nepalikti savo asmenini�, net ir neverting� daikt� automobilyje. Vagis negali �inoti, kad j�s� rankin�je ar švarko kišen�je n�ra nieko vertingo. Jeigu vis d�lto daiktus paliekate automobilyje, tai pasl�pkite juos taip, kad neb�t� akivaizd�iai matomi.

Dokumentai ir pinigai visada tur�t� b�ti su jumis. Vis� pinig� nenešiokite pinigin�je, išd�liokite juos keliose vietose ir stenkit�s nenešioti rankin�s u� nugaros. Gatv�je, visuomeniniame transporte, �moni� susib�rimo vietose prispauskite jas ar�iau k�no. Jei ši� patarim� pro ausis nepraleisite, vagims tikrai apsunkinsite j� darb�.

Gyventojai - korupcini� �tarim� �kaitai

Mindaugas ZIMKA

Pra�jusi� met� pabaigoje prad�to modernizuoti dvylikaaukš�io daugiabu�io namo Til��s g. 26 gyventojai dabar jau�iasi vargingesni u� vargš� pusiau skust�, pusiau lupt� o�kel�. Neseniai bendrijos gyventojai gavo Speciali�j� tyrim� tarnybos Šiauli� valdybos pareig�n� pranešim�, kad d�l ikiteismini� tyrim� namo renovacijos darbai negal�s vykti dar tris m�nesius.

Tik dvi daugiabu�io namo Til��s g. 26 sienos padengtos šiltinimo med�iaga. Jos neapsaugotos plokšte ar kitokia viršutine šiltinimo danga, tod�l akivaizd�iai matyti, kaip d�l atmosferos poveikio genda.
Autoriaus nuotr.

Po trij� m�nesi� išardyti pastoliai

Vasario 10 dien� Til��s g. 26 daugiabu�io namo savinink� bendrija gavo STT pranešim�, kuriame teigiama, jog Šiauli� miesto apylink�s nutartimi namo modernizavimo darbai sustabdomi tris m�nesius (apie ši� situacij� ir gyventoj� blogas nuojautas "Šiauliai plius" savaitraštyje buvo rašyta kovo m�nesio 12 dienos numeryje – aut. pastaba), o gegu��s 11 dien� - dar vien� pranešim�: namo modernizavimo darbai stabdomi dar tris m�nesius.

Kai gegu��s prad�ioje buvo prad�ti ardyti bei ve�ti pastoliai, namo gyventojai pasijuto dar dramatiškesn�je situacijoje. Išve�us pastolius, atsiv�r� susitraukusi, spalv� ir ger�sias technines savybes praradusi šiltinimo med�iaga bei lyg peili� kotai � sienas �gr��ti pastoli� tvirtinimo elementai. Negana to, virš daugiabu�io namo savinink� bendrijos nari� galv� pakibo ir naujos s�skaitos.

Rangovas pateik� s�skaitas

Til��s g. 26 daugiabu�io namo savinink� bendrijos pirminink� Jolita Kaupien� sako, kad gegu��s m�nes� iš rangovo UAB "Sanda" at�jo ir s�skaita–fakt�ra apmok�ti u� atliktus darbus ir med�iagas.

Pasak J. Kaupien�s, s�skaitas-fakt�ras gegu��s m�nes� gavo ir B�sto bei urbanistin�s pl�tros agent�ra. Ta�iau kol vyksta ikiteisminis tyrimas, B�sto agent�ra u� renovacijos darbus atsisak� mok�ti.

"Rangovas u� atlikt� darb� dal� ir panaudotas med�iagas papraš� sumok�ti 120 t�kst. lit�, - sak� J. Kaupien�. - Tikrai negal�tume pasisk�sti, kad darbai buvo atlikti blogai. Dvi sienos buvo u�dengtos dviej� sluoksni� šiltinimo med�iaga, kaip ir priklauso. Ta�iau b�da ta, kad kai vasar� "Sanda" darbus sustabd�, tai, kas buvo atlikta, liko neu�konservuota, tad visas gerai atliktas darbas nebeteko savo vert�s."

Kadangi rangovai konservavimo darbais nepasir�pino, namo savinink� bendrijos atstov� gegu��s 30 dienos susirinkime buvo nutarta u� atliktus darbus ir panaudotas med�iagas nemok�ti.

Valstyb�s parama gali nuplaukti

Pasimet� ir nusivyl� - taip keliais �od�iais gyventoj� nuotaikas, gegu��s 30-�j� tvyrojusias bendrijos nari� susirinkime, apib�dino bendrijos pirminink� J. Kaupien�. Gyventojams akivaizdu, kad šiltinimo med�iaga jau sugadinta, išplyšusi, j� reikia pakeisti, o renovacija �lunga. Renovacija, kuri� bendrija pagal sutart� su B�sto agent�ra privalo atlikti iki 2011 m. prad�ios, blogiausiu atveju – iki kit� met� vidurio. Ta�iau net pusme�iui nuk�lus namo modernizavimo pabaig� bendrija nesijaust� išgelb�ta.

"Jei ši� vasar� nebus baigta �rengti nauja šildymo sistema, �iem� t� darb� neu�baigs jokia specialist� firma, - gyventoj� nusivylim� �urnalistams išsak� J. Kaupien�. – Kol kas pakeisti tik karšto vandens ir kanalizacijos vamzdynai, bet tik butuose; r�syje betonavimo darbai kol kas nebaigti, namo šildymo sistema nesujungta su miesto vamzdynu. Mums gresia ir pus�s milijono lit� valstyb�s paramos netekimas, nes vienas iš sutarties su Agent�ra punkt� pabr��ia, jog parama nutraukiama, jeigu darbai stabdomi ilgiau nei tris m�nesius."

Dalis gyventoj� �siskolino bankui

Pagal sutart� su banku nuo nepanaudotos sumos bendrijai kasdien skai�iuojamos 0,2 proc. pal�kanos, paskola – milijonin�, o pinigus iš banko reikia panaudoti iki 2011 m. prad�ios.

"Bankui kas m�nes� bendrija sumoka po 165 Lt. Vien u� dokument� tvarkym� ir draudim� sumok�ti beveik 35 t�kstan�iai lit�. Jei sutartis su rangovu nutr�ks, namo gyventojams niekas nekompensuos ši� išlaid�", - nelinksmai pastebi J. Kaupien�.

Tik tre�dalis 48 but� namo gyventoj� gal�jo apsieiti be banko paskolos. Jiems dar gali tekti mok�ti u� nebaigtus darbus, kuriuos atliko rangovas "Sanda".

Gyventojai jau�iasi apgauti du kartus

Pirm� kart�, pasak J. Kaupien�s, juos apgavo valstyb�, �ad�jusi kompensuoti 50 proc. darb� ir tik v�liau prabilusi apie 35 proc. Antras kartas – tai renovacijos sustabdymas. Kod�l negal�jo leisti bent tas dvi sienas (apie 800 kv. m – aut. pastaba), apdengtas šiltinimo med�iaga, u�dengti dar ir viršutiniu šiltinimo sluoksniu, kad vata neb�t� sugadinta? To gyventojai klausia tik vienas kito, nes teis�sauga jiems joki� atsakym� neduoda.

J. Kaupien� pasakojo, kad gyventoj� susirinkime buvo nuspr�sta prašyti leisti rengti kit� konkurs�. Bendrija taip pat praš� galimyb�s vienašališkai nutraukti sutart� su UAB "Sanda". Kol kas leidimas organizuoti kit� konkurs� neduotas.

"Šiuo metu vykstan�iame ikiteisminiame tyrime tiriama, ar vykdant rangos darb� pirkimo konkurs� nebuvo padaryta pa�eidim�, - sakoma B�sto r�m� prezidento Juozo Antanai�io pasirašytame rašte Til��s g. 26 namo savinink� bendrijai. - Bendrijos darbuotojams n�ra pareikšti jokie �tarimai šioje byloje. Namo gyventojai nekalti d�l visos šios sumaišties, konkursus bendrija vykd� laikydamasi nustatyt� normini� akt� ir kontroliuojant B�sto ir urbanistin�s pl�tros agent�ros Šiauli� padaliniui. Ta�iau kol kas b�tent bendrija ir b�tent namo patalp� savininkai labiausiai nuken�ia d�l atliekamo tyrimo, d�l to, kad sustabdyti namo rangos darbai. Pagaliau šis tyrimas prad�tas tam, kad b�t� apgintos pa�eistos patalp� savinink� teis�s d�l netinkamai organizuoto konkurso, siekiant pašalinti pa�eidimo pasekmes, ir netur�t� b�ti vykdomas taip, kad sukelt� neigiamas pasekmes bendrijai ir jos nariams. M�s� vertinimu, šioje byloje šio namo patalp� savininkai ir j� atstov� – bendrija – laikytini nukent�jusiais, nes kasdien patiria nuostolius d�l ne�sisavint� paskolos sum�, panaudotos statybin�s med�iagos d�l nebaigtos technologijos paranda kokyb�, pa�eistas namo sien� vientisumas ir pan. Pagaliau gyventojai visiškai nieko ne�ino apie galimyb� t�sti darbus."

B�sto r�m� prezidentas savo nuomon� d�l prokurat�ros ir STT pareig�n� veiksm� išreišk� diplomatiškai. Jo manymu, pareig�nai šioje situacijoje tur�t� labai atsargiai taikyti laikin�sias apsaugos priemones, tokias kaip darb� sustabdymas, kai darbai jau buvo gerokai pasist�m�j� ir kai d�l darb� sustabdymo iškyla reali gr�sm� neu�baigti darb� laiku, kai tokios priemon�s nenaudingos patalp� savininkams. Pareig�nai tur�t� kruopš�iai �vertinti, ar j� veiksmai nepakenks gyventoj� ekonominiams interesams, ir pagal tokios analiz�s išvadas pakoreguoti savo veiksmus.

"Manome, kad tikslinga leisti t�sti namo atnaujinimo darbus, nes rangovo veiklos apribojimas, sustabdant prad�t� namo atnaujinimo darb� vykdym�, labiausiai s�lygoja namo patalp� savininkus ir kenkia j� ekonominiams ir finansiniams interesams", - sakoma B�sto r�m� prezidento pasirašytame rašte.

Rangovai bijo konkurs�?

Nors B�sto bei urbanistin�s pl�tros agent�ros ketinimai geri, � b�d� pakliuvusiems namo gyventojams jie nedaug padeda. Ma�a to, surasti ger� darb� rangov�, atrodo, tampa ne�veikiama u�duotimi.

"Jeigu mums ir b�t� leista rengti antr�j� konkurs�, dar ne�inia, ar atsirast� rangov�, norin�i� tame konkurse dalyvauti", – atvirai kalb�jo bendrijos pirminink� J. Kaupien�. Pasak pirminink�s, ji tikrai �ino, kad pakliuvusiai � analogišk� situacij� namo bendrijai ir nam� gyventojams geriausia išeitis – skelbti nauj� konkurs�, bet ir tai negarantuos, kad visos problemos tuo ir pasibaigs.

Panaši istorija nutiko Sevastopolio gatv�s daugiabu�io namo gyventojams. J� situacija gal buvo šiek tiek geresn�, nes darbai dar nebuvo prad�ti. "Kai teiravausi apie kainas, išgirdau atsakym� - nieko negalime pasakyti, nes nesulauk�me n� vienos �mon�s pasi�lymo, - pasakojo J. Kaupien�. - Bendrija tur�jo skelbti konkurs� antr� kart�."

Akivaizdu, kad rangovai ir subrangovai bijo dalyvauti konkursuose. Bijo, kad neb�t� sustabdyti j� prad�ti darbai?

Kas kam skolingas?

Kada bus prat�sta renovacija ir kas gyventojams kompensuos patirtus nuostolius? � šiuos klausimus, kol nesibaig� teismo proced�ros, deja, niekas negali aiškiai atsakyti.

"Namo gyventojai situacij� modeliuoja papras�iau, - teigia bendrijos pirminink� J. Kaupien�. – Jei konkursas buvo neteis�tas, tai kaltininkas visiškai aiškus. Tada ir namo gyventojai iš kaltinink� gal�s prisiteisti patirtus nuostolius."

� kieno pus� pasisuks teisingumo rulet� teismo labirintuose ir ar iš tikr�j� Projekt� rengimo centras neleistinai sudar� s�lygas konkurs� laim�ti UAB "Sanda"? � šiuos klausimus atsakys teismas. Ta�iau ar nuo to bus geriau renovuojam� nam� gyventojams?

"Mano �iniomis, dokumentai STT tyrimams buvo paimti iš šeši� Šiauliuose registruot� bendrij�. Ta�iau kit� bendrij� yra gerokai geresn� situacija. Vienoms numatyti darbai dar nebuvo prad�ti arba t� darb� jau buvo atlikta tiek daug, kad neliko nieko kito, tik juos baigti, - situacij� aiškino J. Kaupien�. - Bendrija M. Valan�iaus gatv�je nutar� u� atliktus darbus atsiskaityti gyventoj� l�šomis - jiems iš agent�ros buvo belik� atsiimti 30 t�kst. Lt, taigi jie beveik visus darbus buvo atlik�. Renovacijos jiems nesustabd�, nes buvo lik� tik pus� sienos u�dengti. Blogiausia yra m�s� bendrijai."

Šiuo metu, pasak bendrijos pirminink�s J. Kaupien�s, d�iaugtis galima nebent tuo, kad nuimti pastoliai, kuriais vasar�, kai langai pradaryti, o šeimininkai atostogauja, neu�sikabaros nepageidaujami neaiškaus plauko "alpinistai".

Palikti kautis vieni

Bendrijos atstovas civiliniame procese Algimantas Puklevi�ius taip pat baisisi susidariusia socialine ir teisine situacija.

"UAB "Sanda" jau antr� kart� prašo, kad Apygardos teismas panaikint� Šiauli� apylink�s teismo nutart� prat�sti darb� sustabdym� dar tris m�nesius ir leist� bendrovei toliau dirbti, - kalb�jo namo gyventojas A. Puklevi�ius. – Tikrai nor��iau, kad namo, kuriame gyvenu, modernizavimo darbai b�t� pagaliau prat�sti ir viskas vykt� normaliu tempu. Deja, negaliu nepasteb�ti – esu d�l to ir bendrijos �pareigotas – labai keistos prokurat�ros bei teism� pozicijos, kad pastarieji nesivadovauja jokiais protingumo kriterijais ir vidury renovacijos stabdo prad�tus namo modernizavimo darbus, neleisdami netgi konservuoti to, kas jau atlikta. O baisiausia, kad tose painiose byl� peripetijose namo gyventojai palikti kautis visiškai vieni. "

Lengviausias kelias � skaitmenin� TV - per kabelin� TV

Osvaldas JOKUBAITIS

Ar �inojote, kad analogin�s ant�emin�s televizijos Lietuvoje nebeliks jau 2012 metais? Tod�l po dvej� met� visi Lietuvos gyventojai nebematys antenomis "gaudomos" analogin�s televizijos. Ta�iau kabelin�s televizijos �i�rovai ir toliau be joki� investicij� ar papildom� mokes�i� matys analogin� televizij�, o panorusieji gal�s lengvai palaipsniui pereiti prie skaitmenin�s kabelin�s televizijos.

Vyriausyb�s patvirtintoje programoje numatyta iki 2012 m. spalio pabaigos visiškai atsisakyti analogin�s ant�emin�s televizijos - pereiti prie skaitmenin�s. Pirmasis �ingsnis �engtas 2009 m. gruod�, kai Lietuvoje buvo išjungti LTV2 programos analogin�s ant�emin�s televizijos si�stuvai. Jeigu Susisiekimo ministerija priims sprendim� ant�emin� analogin� televizij� išjungti regionais, pradedant, pvz., nuo Vilniaus miesto, kur did�iausia gyventoj� dalis gali naudotis skaitmenin�s TV paslaugomis, tai dalis Lietuvos gyventoj� ant�emin�s analogin�s TV gali nematyti jau nuo 2011 m. II pusme�io.

Tiems televizijos �i�rovams, kurie turi kabelin� televizij� (KTV), nereik�t� baimintis – išjungus analogin� ant�emin� televizij� jie toliau gal�s �i�r�ti visas programas, kurias �i�ri ir dabar, nes min�tas Vyriausyb�s nutarimas leid�ia KTV prat�sti TV program� retransliavim� analoginiu b�du ir po 2012 met�. Tod�l KTV �i�rovams nereik�s paskubomis �sigyti speciali� skaitmenini� TV pried�li�-imtuv� (angl. Set–Top Box) arba naujo televizoriaus, kuriame toks pried�lis jau �montuotas. KTV abonentai ir toliau gal�s �i�r�ti keliuose turimuose skirtinguose televizoriuose skirtingas programas be joki� papildom� mokes�i� ar investicij�.

Turintys KTV nesibaimina

Pasak Povilo Kiznio, UAB "Telerena" technikos direktoriaus, nuolat gird�dami apie neišvengiamai art�jan�i� analogin�s televizijos pabaig�, KTV paslaug� vartotojai vis da�niau klausia, k� gi jiems daryti, ar jie neliks be televizijos, koki� papildom� prietais� reikia.

"Pats geriausias variantas – prisijungti prie KTV, nes turint KTV viskas priklauso nuo pa�i� �i�rov� nor�. Jie net gali nekeisti paslaug� – kaip �i�r�jo analogin� KTV, taip ir �i�r�ti j� toliau. Ta�iau norintieji išpl�sti savo turim� paslaug� spektr� lengvai gali tapti skaitmenin�s kabelin�s TV �i�rovu. Svarbiausia, kad naudojantis KTV paslaugomis galima pereiti prie skaitmenin�s TV palaipsniui, t. y. pirmiausia prie skaitmenin�s TV prisijungti vien� iš namuose turim� televizori�, o per kitus toliau �i�r�ti kokybiškos analogin�s TV transliacijas, o po kiek laiko visiškai pereiti prie skaitmenin�s TV visuose televizoriuose, nepriklausomai nuo ant�emin�s analogin�s TV išjungimo laiko. Kabelin� TV – vienintel� televizija, suteikianti toki� galimyb�. Tai labai patogu, nes per�jimas prie skaitmenin�s TV yra susij�s su neišvengiamomis papildomomis investicijomis", – sako P. Kiznis.

Ateitis – HDTV

"Vis garsiau kalbama, kad dabar diegiam� standartin�s raiškos skaitmenin� televizij� SDTV (Standard Definition Television) jau s�kmingai papildo, o ateityje ir pakeis raiškioji skaitmenin� televizija HDTV (High Definition Television). Toki� televizij� nuo 2007 m. retransliuoja ir visos did�iuosiuose miestuose veikian�ios KTV, – pasakoja Povilas Kiznis. – Standartin�s raiškos atkuriamo vaizdo kokyb� daugma� tenkino �i�rovus tol, kol televizori� ekrano �stri�ain� neviršijo 29 coli� (72 cm). Did�jant televizori� ekrano �stri�ainei, net ir pa�ios geriausios vaizdo ir garso apdorojimo bei gerinimo sistemos ir algoritmai ma�ai k� gal�jo pad�ti. Tod�l ir buvo sukurtas visiškai naujas HDTV formatas, kurio raiška penkis kartus didesn� u� standartin�, tod�l gaunama gerokai geresn� vaizdo kokyb�, vaizdas ekrane detalesnis, ryškesnis. HDTV transliacijoms paprastai naudojamas MPEG–4 vaizdo glaudinimo standartas."

Šio metu elektronini� ryši� bendrov� "S plius" HDTV formatu transliuoja "Discovery HD", "Luxe HD", "Rush HD", "I-Concert HD", " HD1".

Kaip atkeliauja � namus?

Priimti skaitmeninius signalus galima naudojant special� TV pried�l�-imtuv� (angl. Set–Top Box). Tai nedidel� "d��ut�", � kuri� jungiamas kabelin�s televizijos �vado kabelis, o iš jos vaizdo ir garso signalai patenka � televizori�. Skaitmenin�s TV pried�lis leid�ia �i�rovui pasirinkti programos transliacijos ar subtitr� kalbas, naudotis elektroniniu program� gidu – su�inoti transliuojam� laid� program� artimiausioms valandoms arba dienoms. Be to, šis pried�lis gali tur�ti �adintuvo ir savaiminio išsijungimo funkcijas, kalendori�, stop kadr�, "zoom" (padidinim�), �aidim� bei daugyb� kit� funkcij�.

"Kai kuri� nebrangi� modeli� skaitmenin�s TV pried�liai turi galimyb� atsukti �i�rim� TV program� atgal, �rašyti j� arba �rašyt� k�rin� išorine USB atmintimi perkelti � kompiuter�. Kiti, kurie turi vidin� stand�j� disk�, gali vienu met� �rašyti iki keturi� TV laid� iš skirting� TV program�. Bet visi jie gali �rašyti jus dominan�ias programas ar laidas naudojant TV program� EPG (elektronin� program� gid�), kurias per�i�r�site v�liau patogiu metu", – d�sto Povilas Kiznis.

Anot jo, kaip prisijungti prie skaitmenin�s kabelin�s TV tinklo, priklauso nuo turimo televizoriaus tipo, ta�iau prijungti galima bet kokio tipo televizori�, skiriasi tik tam reikalinga �ranga, pried�lis, laidas.

Jungtis prie skaitmenin�s kabelin�s TV galima:

1. Jei turite senos kartos televizori�, kuriame yra tik SCART tipo lizdas, jums reik�s DVB–C standarto TV pried�l�-imtuv� su MPEG–2 glaudinimu ir televizori� sujungti SCART kabeliu, o prie pried�lio prijungti KTV kabel�. Tokiu komplektu gal�site �i�r�ti standartin�s raiškos skaitmenin�s televizijos programas. Reik�t� atkreipti d�mes� � tai, kad �sigij� DVB–C standarto paprast� TV pried�l� tik su MPEG–2 glaudinimo standartu J�s negal�site matyti HDTV program�.

2. Jei turite naujesn� televizori�, kuriame jau yra HDMI jungtis ir jis gali iš dalies priimti HDTV (�ym�jimas "HD ready"), bet j�s� televizorius dar neturi �montuoto skaitmenin�s TV pried�lio, jums tikslinga �sigyti DVB–C HDTV pried�l� su MPEG–4, H.264 AVC glaudinimu ir televizori� sujungti su tokiu pried�liu HDMI kabeliu. Taip pat reikia prijungti prie pried�lio KTV kabel�. Tokiu komplektu gal�site �i�r�ti standartin�s raiškos ir raiškiosios televizijos programas.

3. Jei turite naujos kartos televizori�, kuriame �montuotas skaitmenin�s TV pried�lis (DVB-C) su MPEG–4 glaudinimu bei lizdas dekodavimo moduliui ir jis gali visiškai priimti HDTV (�ym�jimas "Full HD 1080"), jums reik�s �sigijus dekodavimo modul� tiesiog prijungti KTV kabel� prie televizoriaus. Taip gal�site �i�r�ti standartin�s raiškos ir raiškiosios televizijos programas.

Sumaniusiems �sigyti nauj� televizori� ir juo v�liau �i�r�ti skaitmenin� kabelin� TV specialistai pataria rinktis tre�iam variante aprašyt� televizori�.

Tik tai, ko reikia

Kabelin�s TV Lietuvoje, tur�damos ilgalaikius glaud�ius ryšius su savo abonentais, puikiai jau�ia j� poreikius, tod�l gali pasi�lyti atitinkamas paslaugas u� patraukli� kain�. Jos nešvaisto did�iuli� sum� reklamai, kurios yra �traukiamos � teikiam� paslaug� savikain�, nesistengia savo vartotojams �piršti papildom� paslaug� kaip privalomo paketo, nors taip b�t� galima padidinti paslaug� pardavimus. Tod�l ir skaitmenin� kabelin� TV klientai gali rinktis tik tada, kai jie tikrai šios paslaugos nori ir turi tam l�š�.

"Kabelin�ms TV svarbiausia kliento poreikiai, tod�l pagal juos formuojami ir paslaug� paketai. Kabelini� TV nuomone, geriausia reklama – tai kliento rekomendacija savo artimiesiems", – sako LKTA prezident� Vaiva �ukien�, UAB "Rygveda" generalin� direktor�.

"Dabar skaitmenin�s TV paslaugas teikia 29 LKTA nariai – kabelin�s televizijos, turin�ios 50 tinkl� 32 miestuose", – komentuoja Juozas Jurelionis, LKTA direktorius.

Šiauliuose, Radviliškyje, greitai ir Kurš�nuose tiek kabelin�, tiek skaitmenin� televizij� geriausiomis s�lygomis gali pasi�lyti LKTA nar�, elektronini� ryši� bendrov� "S plius". Daugiau informacijos tel. 8~700 121 01.

Vaik� skiepai - saugiklis ar bomba?

Oksana LAURUTYT�

Šalyje vis daug�ja t�v�, atsisakan�i� savo vaikus skiepyti nustatytais skiepais. Internete ir per televizij� skelbiama informacija, kad d�l vakcinacijos vaikai tampa alergiški, hiperaktyv�s, o paskiepijus daugiau nei 10 skiep� padid�ja rizika susirgti v��iu. Specialistai teigia, kad prievartos skiepyti vaikus n�ra, ta�iau patariama labai rimtai �vertinti gresian�i� lig� baisum�. "Noriu šaukti "SOS" ir prašau t�v� nedaryt� nes�moni� - skiepyti b�tina", - teigia imunolog� Vanda Burneikien�.

Neskiepijo dukr� iki met�

Dvi dukras auginanti šiauliet� Diana, itin besidominti sveika gyvensena, buvo nusprendusi savo dukr� neskiepyti tol, kol pati juos maitins. Moteris tiki, kad motinos pienas - pati geriausia apsauga nuo lig�, nes jis suformuoja stipr� imunitet�.

Pirm�j� dukr� moteris gimd� namie, vandenyje, metus j� maitino, v�liau prad�jo lauktis antrosios. J� gimd� jau gimdymo namuose, ta�iau kategoriškai neleido medikams naujagim� skiepyti. "Pa�i�r�jo � mane medikai kaip � nenormali�", - sako Diana.

Kai vienai, o v�liau ir kitai dukrai sukako metai, Diana jas nuve�� paskiepyti visais privalomais skiepais. "Blaškiausi svarstydama, skiepyti ar ne, ta�iau apsisprend�iau skiepyti. Buvau tikra, kad per metus nat�ralaus dukr� imuniteto nesugrioviau maitindama pati, tad maniau, jog skiepai nepakenks", - sak� pašnekov�.

Moters dukroms dabar 10 ir 12 met�, o mama d�iaugiasi, kad jos itin sveikos. B�na, kad pakos�ja, bet pas medikus dukros kreipiasi tik pa�ym�, o ne prašyti vaist�. "Manau, teisingai pasielg�me, kad išnaudojome nat�ralum�, gamt�, o ne chemij�. Kalb�jausi su protinga gydytoja, kuri man patar� neskiepyti, kol maitinu pati. Jei vaikas mamos pieno negauna, jo nat�ralus imunitetas nesiformuoja. Tada skiepyti b�tina", - sak� Diana.

T�vai nutaria neskiepyti vaik� ir tod�l, kad mano, jog j� pa�i� organizmas ka�kada � skiepus reagavo alergija. Pakalbinta mama teig�, kad b�tent d�l skiep� ji susirgo atopiniu dermatitu, tapo alergiška daugeliui maisto produkt�. Kai gydytojai j� ima �kalbin�ti skiepyti vaikus, � klausim�: "Ar garantuojate, kad mano vaikai nesureaguos � skiepus taip, kaip aš?" - teigiamo atsakymo negauna.

Moteris �sitikinusi, kad vakcinos - ne lig� profilaktika. Lig� profilaktik� ji supranta kitaip - reikia sveikai gyventi, maitintis ir ilgai �indyti k�dikius. "Pikta, kai skiep� šalininkai mamas, atsisakiusias skiepyti vaikus, išvadina neatsakingomis, kelian�iomis gr�sm� visuomenei. Pa��stu nema�ai t�v�, kurie neskiepija savo vaik�. Jie itin r�pinasi savo vaik� sveikata", - kalb�jo pašnekov�.

Informacija internete - g�sdinanti

Informacijos internete, kad skiepai vaikams duoda daugiau �alos, nei naudos - apstu. Tvirtinama, kad n�ra �rodym�, jog b�tent skiepai pad�jo �mogui nugal�ti ypa� svarbias infekcines ligas. Faktai neva liudija, kad tuberkulioz�s, difterijos, kokliušo atvej� masiškai pad�jo ma��ti dar tada, kai nebuvo panaudoti skiepai prieš šias ligas. Tai vyk� d�l pager�jusi� sanitarini�-higienini� s�lyg�. O ten, kur buvo taikomi raups� skiepai, liga ne tik nesiliov�, bet pl�t�si.

Teigiama, kad medikai propaguoja mel� apie vakcinos naud�. Kalbama, neva skiepai ne tik nesaugo nuo lig�, bet patys yra j� prie�astis. Galima rasti teigini� internete, kad skiepai pa�eid�ia imunin� sistem�.

Vaikas iki pusantr� met� turi b�ti paskiepyti 9 kartus, o pirm�j� skiep� nuo hepatito B jis turi gauti per pirmas dvylika gyvenimo valand�, kitus - per penkias dienas. Teigiama, kad t�vai neva turi stengtis apsaugoti savo vaik� nuo skiep� bent iki 3-5 met�, kad suteikt� galimyb� prigimtin�ms, nat�ralioms apsaugin�ms organizmo j�goms sukaupt j� gali�.

Skiep� sud�tyje yra daug toksin� (pvz., fenolas "mant�" skiepuose) ir genetiškai modifikuot� produkt�. Tod�l vaikai neva tampa alergiški, hiperaktyv�s, autistai, net suserga v��iu.

Epidemiolog� Rita Švambarien�.

Vakcinos n�ra šimtaprocentin�s

Visuomen�s sveikatos centro U�kre�iam�j� lig� profilaktikos ir kontrol�s skyriaus ved�jos pavaduotoja Rita Švambarien� sako, kad neskiepyt� vaik�, palyginti su laikotarpiu prieš dešimtmet�, padaug�jo. Neskiepijimo prie�astis da�niau ne atsisakymas, o emigracija. T�vai su vaikais išvyksta dirbti � u�sien�, o lankosi pas Lietuvos medikus. Kitose šalyse yra kitokie skiepijimo kalendoriai, netgi skiepijama nuo kitoki� lig� nei Lietuvoje. Kartais vaikai paskiepijami u�sienyje, o savo šeimos gydytojui t�vai negali pasakyti, nuo ko vaikas skiepytas, nes neturi skiep� pas�.

"Toki� �moni� n�ra daug, o pats skiepijimas priklauso nuo �moni� išprusimo. Vilniuje, pavyzd�iui, gal daugiau t�v� atsisako, o Šiauliuose neskiepijim� labiau lemia emigracija", - teigia R. Švambarien�.

Ar visuomenei negresia pavojus, kad gali kilti kokios nors ligos, pavyzd�iui, kokliušo epidemija? R. Švambarien� sako, kad toks pavojus visada yra, nes n�ra n� vienos vakcinos, kuri veikt� 100 procent�. Net 5 procentai paskiepyt� �moni� ne�gyja imuniteto ir kasmet �moni� grup�s "sluoksniuojasi". Praeina 8-10 met� ir susiformuoja kokiai nors ligai imli visuomen�.

"1999 metais buvo kiaulyt�s protr�kis tarp paaugli�. Buvo nutarta vaikus nuo šios ligos skiepyti šešeri� met�, kad b�t� daugiau šiai ligai atspari� vaik�, kad imunitetas susidaryt�", - teigia pašnekov�.

R. Švambarien� sako, kad lig� protr�ki� galima išvengti, jei pasiskiepija apie 95 procentus populiacijos. Pavieni� atvej� b�na, bet epidemij� išvengiama.

Vadinasi, nesiskiepijanti ma�uma lieka sveika pasiskiepijusi�j� s�skaita? "Yra visoki� populistini� teorij�, kurias kam nors gal ir naudinga skleisti. Vakcina - kaip vaistas, kuris ka�k� gydo, ka�kam kenkia. Kas paneigs, kad sveikatos nes�lygoja vakcinose esantis svetimas baltymas, �vair�s modifikuoti dalykai?" - kalba pašnekov� ir sako, kad kiekvienas turi nuspr�sti, ar skiepytis.

�vairiose mokslin�se konferencijose R. Švambarien� pasiek� daug dr�sios informacijos. Ji gird�jusi, jog jei �mogus skiepytas 10 kart�, jis labiau rizikuoja susirgti v��iu. "Juk �mog� veikia maistas, oras, emocijos, tad kod�l negali veikti vakcina?" - klausia ji.

R. Švambarien� prisipa��sta, kad jai, epidemiologei, kuri turi ginkl� - skiepus - b�d� valdyti epidemijas, yra neetiška k� nors bloga sakyti apie vakcin� galim� neigiam� poveik�. "Ka�kada buvome nelaisvi, neskiepyt� vaik� � dar�elius nepriimdavo. Dabar esame laisvi ir galime pasirinkti patys, kaip vertinti išgirst� informacij�", - sak� ji.

R. Švambarien� pataria itin rimtai ir atsakingai vertinti atsisakym� skiepyti vaikus, kiekvien� atvej� vertinti individualiai. Juk atsisakius skiepo nuo v�jaraupi� vaikas gal ir persirgs v�jaraupiais, bet nuo to nemirs. Bet hepatitas B - mirtina liga.

Imunolog� Vanda Burneikien�.

Negali �mon�s mirti nuo lig�, kurioms yra vakcin�

"A�i�, kad apie tai rašote, nes jau noriu šaukti "SOS" ir prašyti t�vus nedaryti nes�moni�. Skiepyti vaikus b�tina", - sako garsi Šiauli� gydytoja imunolog� Vanda Burneikien�.

Imunolog� jau susiduria su pirmaisiais šiaulie�i� atsisakymais skiepyti vaikus. "Kai antradien� viena mama atsisak� skiepyti penkiolikmet�, jau sunerimau. Tam vaikui skiepo nuo difterijos ir stablig�s b�tinai reikia, o mama paraš� rašt� d�l atsisakymo. Kas bus, jei vaikas susi�eis ir mirs nuo stablig�s? Bus raštas, bet �mogaus nebebus", - baisisi ji.

Kritin�s situacijos d�l nesiskiepijimo Šiauliuose dar n�ra, ta�iau toki� atvej� daug�ja. V. Burneikien� sako, kad gr��tame � 85-uosius, kai šalyje prasid�jo difterijos protr�kiai. Nuo stablig�s kasmet miršta vienas kitas. "Negali mirti �mon�s nuo lig�, kurioms yra vakcinos", - �sitikinusi gydytoja.

Medik� susipa�inusi su informacija, kuria skelbiamas karas vakcinacijai. "Alergizuoja antibiotikai, maistas, temperat�r� ma�inantys vaistai. Vakcinacija sureikšminama. Yra mokslo �rodyta, kad ne skiepas nuo tym� sukelia autizm�. Tai nulemta genetiškai", - sako imunolog�.

V. Burneikien� �sitikinusi, kad neskiepyti nuo difterito ir stablig�s - nusikaltimas. Dabar itin kvie�iami �mon�s nuo 25-eri� met� ir vyresni nemokamai pasiskiepyti nuo ši� lig�, nes imunitetas po skiepo b�na 10 met�. V�liau �mogus nebeapsaugotas, tad imunitet� reikia suformuoti ši naujo. "Jei dabar 15-16 paaugliai, prieš 10 met� skiepyti nuo ši� lig�, atsisakys vakcinacijos, tragedija �vyks", - teigia medik�.

I. Burneikien� sako, kad Lietuvoje buvo atliekami k�diki� ir juos nat�raliai maitinan�i� mam� tyrimai, nustatomas j� imunitetas. Paaišk�jo, kad tik tre�dalis respondent� tur�jo stipr� imunitet�. Tre�dalio imunitetas buvo vidutiniškas, o tre�dalio maitinan�i� mam� imunitetas buvo itin silpnas, tad jokio imuniteto savo vaikams jos perduoti negal�jo. "Jei mama yra 21-eri� ir buvo skiepyta 16-os nuo stablig�s ir difterito, imunitet� ji dar k�dikiui gali perduoti. Jei mama vyresn�, k�dikiui ji nieko nebeperduos", - sako imunolog�.

Tamsumas negali nugal�ti

Imunolog� V. Burneikien� nesupranta, kaip galima ignoruoti mokslinink� ir imunolog� rekomendacijas, paneigti mokslo tyrimus ir tik�ti ka�kokiomis "antimis". "Kariauja dvi sferos - antibiotik� k�r�jai ir vakcin� k�r�jai. Vieni ir kiti nori laim�ti", - skleid�iamas kalbas apie skiep� �al� paaiškina gydytoja.

"Amerikoje nutraukus skiepus nuo kokliušo vaikai �m� mirti. Suomijoje 1986-aisiais nutraukus skiepus nuo poliomielito vaikai �m� masiškai sirgti, o dabar poliomielito epidemijos Pakistane, Indijoje, Afrikos šalyse. Šios šalys neturi pinig� skiepams. Kur skiepai išnyksta, ten prasideda ligos", - sako pašnekov�.

V. Burneikien� prisimena, kaip Kaune net 104 studentai susirgo tymais. Dabar tymai plinta Bulgarijoje. "�mon�s turi nepasiduoti propagandai. Mes gyvenime susiduriame su viskuo, viskas veikia organizm�. Ka�kod�l baim�, kad bus sušvirkšta, yra didesn� u� t�, k� �kvepi ar suvalgai. Mokslininkai argumentuotai grind�ia informacij�, kad skiepai yra b�tini. Tamsumas negali m�s� nugal�ti", - sako imunolog�.

Savivalda � artimiausia bendruomenei

Irena BUDRIEN�

Apsilank�s Šiauli� miesto savivaldyb�s tarybos pirmeivi� susib�rime, kuris pirmojo šaukimo Tarybos dvidešimtme�io proga buvo surengtas Kurtuv�n� dvaro svirne, Nepriklausomyb�s Akto signataras, Valstyb�s valdymo ir savivaldybi� komiteto narys Liudvikas Sabutis ne tik ap�velg�, koki� viet� savivalda u�ima vald�ios piramid�je, bet ir si�l� j� dar labiau priartinti prie bendruomen�s.

Liudvikas Sabutis neatmeta galimyb�s, kad Šiauli� rajone gal�t� atsirasti nauja - Kurš�n� - savivaldyb�, kuri tvarkyt� kaimiškuosius reikalus.

Autor�s nuotr.

"Nuošird�iai sveikinu visus, kurie at�jo su S�j�d�io programa ir dvasia. D�iaugiuosi matydamas �mones, nusiteikusius aukoti savo laik� ir spr�sti vietos reikalus. Nors yra sakan�i�, kad mums dar toli iki tikrosios savivaldos, atsigr��kime � t�kstan�io met� istorij� ir pa�i�r�kime, kaip Lietuva buvo valdoma. Savivaldos ištakos išliko ten, kur buvo aktyv�s �mon�s. Dabar smagu gird�ti, kad šitame krašte yra seni�naitis. Nuo �ia prasideda pilie�i� ugdymas, kad jie gal�t� dalyvauti savivaldoje", – sak� Seimo narys.

Naujai �kurtos savivaldyb�s pasiteisino

L. Sabutis prisimin�, kad prieš dvidešimt met� šalyje buvo 44 kaimiškieji rajonai, 12 respublikini� miest�, 80 rajon� savivaldybi�, 19 miesto tipo gyvenvie�i� ir 427 apylink�s. Visa tai laikui b�gant sustambinta iki 60 savivaldybi�. Ir nors ne visos savivaldyb�s dirba vieningai, pasiteisino naujai �kurtos, kuri� yra penkios. Iš t� naujai �kurt� ir gerai dirban�i� savivaldybi� Seimo narys pamin�jo Rietavo, Ignalinos ir Druskinink�. Jis neatmet�, kad ir Šiauli� rajone gal�t� atsirasti nauja – Kurš�n� – savivaldyb�, kuri tvarkyt� kaimiškuosius reikalus.

Siekiama tiesiogini� mer� rinkim�

"Mes nusiteik� taisyti Konstitucij�, kad savivaldyb�s tur�t� tiesiogiai išrinktus vadovus, kurie �inot� savo viet�, atsakomyb�, b�t� atskaitingi bendruomenei ir tarybai. Bet 88 iš 141 Seimo nario balsavo prieš, o kaip reikia spr�sti, niekas nepasi�l�. Bet mes prieisim prie sprendimo, kad atstovaujamoji vald�ia negali b�ti kartu ir vykdomoji. Seime ir Vyriausyb�je atstovavimas ir vykdymas yra atriboti, o savivaldyb�je, kur bendruomen�s reikalus balsuodamas sprend�ia kiekvienas tarybos narys, visiškai atriboti t� dalyk� ne�manoma. Taryba gal�t� tur�ti savo pirminink�, o bendruomen� išrinkt� savo vykdom�j� pareig�n� – mer�. Mes buvome paraš� tokius pataisymus, bet Seimo nariai nusprend� kitaip", – apgailestavo L. Sabutis.

Apskri�i� administracijos naikinamos, bet išlieka j� teritorijos

Ne vienerius metus formavosi nuomon�, kad apskri�i� administracijos dubliuoja ir centrines, ir savivaldos funkcijas. Nors viršinink� administracijos naikinamos, apskritys, kaip teritorijos, išlieka. Kaip šios teritorijos bus valdomos, apibr��ia Regionin�s pl�tros �statymas. Išlieka region� biurai, region� pl�tros tarybos ir Vyriausyb�s atstovas, kurie ir spr�s regioninius reikalus.

"Ateityje bus pereita prie penki� euroregion�, bet aš asmeniškai link�s, kad išlikt� visi dešimt. Susiformavo smulk�s ir patog�s vienetai, tod�l nereik�t� preciziškai sekti ES direktyvomis. Dabar k�rybiškai � tai �i�rima, juk ES paramos administravimo teritorinis suskirstymas išlieka toks pat", – sak� Seimo narys. Apskrityse valdoma bus per ministerijas ir vietos savivaldybes, tod�l savivaldybi� �taka did�ja.

Si�lo keisti rinkim� � savivaldybi� tarybas tvark�

Netyla svarstymai, kaipgi bendruomen�s tur�t� išsirinkti savo atstovus � vietos tarybas. Pasigirsta si�lym� suma�inti atstov�, be to, nenorima, kad toliau dominuot� politin�s partijos ir b�t� renkami vien politini� partij� nariai. Parengtas �statymo projektas, kad iniciatyv� pareišk�s asmuo gal�t� b�ti renkamas � savivaldybi� tarybas. Visuomenininkams taip pat pasi�lyta dalyvauti savivaldos taryb� rinkimuose. Ieškoma b�d�, kaip tam tikras miestelis ar gyvenviet� � taryb� gal�t� deleguoti savo atstov�, nes dabar renkama iš bendros teritorijos, kuri� si�loma suskirstyti � apygardas.

"Visk� bandome reglamentuoti �statymu. �inoma, rinkti atstovus pagal apygardas sud�tingiau, bet b�t� labiau atsi�velgiama � bendruomen�s poreikius. Abejoju, ar Seimo nariai pritars, ko gero, paliks t� pa�i� sistem� – per politines partijas", – daug vil�i� nesuteik� L. Sabutis.

Jeigu bus išrinkti visuomenininkai ir nepartiniai, �statyme �adama �rašyti reikalavim� savivaldyb�s tarybai priimti programines nuostatas, kad bendruomen� �inot�, kuria linkme dirbs taryba, kaip tam tikroje apygardoje išrinktas tarybos narys atstovaus savo rink�jams, kai viskas priimama tarybos sprendimu.

Bus stiprinama Vyriausyb�s atstovo tarnyba

Konstitucijoje �tvirtinta nuostata, kad savivaldyb�s vykdo �statymus ir Vyriausyb�s nutarimus, o kaip vykdo, pri�i�ri Vyriausyb�s atstovo tarnyba. Norima stiprinti t� institucij�, kad tur�t� teis� pasidairyti ne tik � savivaldybes, bet ir � valstybines �staigas ir vietoje priimti sprendimus.

"Nors dar yra daug spr�stin� dalyk�, tik�jau, kad savivaldyb�s gali savarankiškai ir nepaklysdamos dirbti. Deja, turime ir negatyvi� reiškini� panaudojant l�šas, gamtos išteklius ar priimant kitus sprendimus. Tod�l norisi palink�ti, kad j� b�t� kuo ma�iau ir kad gal�tum�m tik�tis didesn�s bendruomen�s paramos bei reiklumo vietos politikams ir Seimo ar Vyriausyb�s nariams", – link�jo L. Sabutis.

Ar geros mokyklos tik miest� privilegija?

Irena BUDRIEN�

Šiauli� rajone susik�r� švietimo �staig� direktori� asociacija, kurioje dabar yra 36 nariai. Pasak asociacijos �k�r�j�, ši visuomenin� organizacija pad�s savivaldybei formuoti švietimo politik� rajone, sieks bendradarbiauti, panaudojant vadybin� ir intelektin� švietimo �staig� vadov� potencial�.

Vaikas - ant miesto ir kaimo ribos

Valdybos narys, Bazilion� mokyklos direktorius Rimantas Gorys sako: "Turime b�ti avangardas, nes atstovaujame m�s� bendruomen�ms, t�vams, vaikams. Jeigu rajono vald�ia spr�s be m�s�, prisiims per didel� atsakomyb�, gyvens tik šia diena. Beje, tos atsakomyb�s ir platesnio m�stymo tr�ksta." Anot asociacijos pirmininko, Kairi� mokyklos direktoriaus Art�ro Kulikausko, kai savivaldybi� taryb� nariais nebegali b�ti mokykl� direktoriai, susidar� situacija, jog švietimo reikalus sprend�ia ne specialistai – statybininkai, in�inieriai, �emdirbiai. Per didel� prabanga yra nepasinaudoti švietimo �staig� vadov� patirtimi, kurios semtasi bendraujant su kolegomis ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kit� Europos šali�.

Šiauli� rajone, kaip ir visoje šalyje, spar�iai ma��ja mokini�. Per metus suma��ja 400 mokini� – išnyksta viena didel� mokykla.

Rimantas Gorys stebisi po�i�riu, jog ma��jant vaik� reikia u�daryti mokyklas. Tada telieka �ingsnis iki kaim� ir miesteli� sunykimo. Pedagogui neramu, kad niekas d�l to nesijaudina ir nepaklausia sav�s, kod�l vis d�lto t� vaik� ma��ja. "Kalbant apie Bazilion� krašt�, nedaug tr�ksta, kad nelikt� mokyklos ir nelikt� miestelio. Kita vertus, nedaug reikia pastang�, kad išsilaikyt� mokykla ir miestelis b�t� gyvybingas. Kol funkcionuoja mokykla, dar�elis, ambulatorija, paštas, tol miestelis yra gyvas, patrauklus ir ten n�ra apleist� nam� – be lang� ir dur�. Neaišku, kas bus po dešimties met�, jeigu nieko nedarysime, kad sulaikytume tuos �mones, kurie dar ten gyvena, ir suaktyvintume gyvenim� regionuose", – mintimis dalijasi R. Gorys. Jo manymu, jei po�i�ris nesikeis, ateityje liks tik metropolijos: Vilnius, Kaunas, Klaip�da, Šiauliai.

Anot A. Kulikausko, jei atsisakoma, pavyzd�iui, Bazilion� mokyklos, teritorijoje nuo Šiauli� iki Tytuv�n� vaikai lieka be galimyb�s �gyti vidurin� išsilavinim�. Nesir�pinama, kad priemiestiniuose ir rekreaciniuose miesteliuose - Aukštelk�je, Bubiuose, Kurtuv�nuose, kuriuose kuriasi jaunos šeimos, b�t� sudarytos pa�ios geriausios s�lygos švietimui, b�t� sukurta stipri mokymo baz�. Europoje vyrauja priešingos tendencijos. Kadangi �mon�s mieliau gyvena ne didmies�iuose, o priemies�iuose, tai ir presti�in�s mokyklos �sik�rusios priemies�iuose. Atsisakoma dideli� mokymo "fabrik�". Toki� tendencij� lemia u�mies�io mokykl� privalumai: sveikesn� ir saugesn� aplinka, ma�esn� bendruomen�, kurioje kiekvienas vaikas yra matomas ir kartu jam suteikiamas kokybiškas mokymas.

R. Gorio nuomone, d�l priemies�io mokykl� reikia labai rimtai kalb�tis ne tik su rajono, bet ir su Šiauli� miesto vald�ia. Pietin� miesto riba buvo nukelta ir greitai Aukštelk� gali b�ti prijungta prie miesto. Ne paslaptis, kad ir Bubi� sodai prie tvenkinio, Bubiai, Kurtuv�nai tampa miesto miegamaisiais rajonais. Pavyzd�iui, Aukštelk�je gyvena daug jaun� šeim�, kuriose yra po du tris vaikus, bet ne�ino, kad ten yra mokykla. Jeigu ir toliau bus laikoma tokia nušiurusi mokykla, kurioje net sal�s n�ra, tai ji ir nepritrauks vaik�. Savivaldyb�ms pavesta pa�ioms spr�sti šias problemas, o vaikas lieka ant ribos tarp miesto ir kaimo. Receptas, kaip pritraukti mokini�, paprastas – padaryk mokykl� modernesn�, sudaryk s�lygas, ir norin�i�j� mokytis netr�ks.

R. Gorys neslepia, kad klaida buvo padaryta d�l Bubi� mokyklos, kuri netapo vidurine. Bazilion� mokykla irgi buvo pasmerkta, ta�iau jai 2000 m. pritaikyta išimtis ir leista likti vidurine. "Gal�jo injekcij� neduoti, tada b�tume numir�, bet dabar gyvuojam", – sako direktorius.

Kaimo kokyklose - nauja mokytoj� karta

Asociacijos �k�r�jai si�lo ieškoti galimybi�, kad miesteliai, turintys ilgametes tradicijas bei rekreaciniu po�i�riu patrauklias vietas, kur �mon�s kuriasi, nelikt� be mokykl�.

Pasak A. Kulikausko, anks�iau buvo kalbama, kad kaimo mokyklose neva nekokybiškas mokymas. "Galiu galv� d�ti, kad mokymas niekuo nesiskiria. Mitas, kad kaimo mokykloje dirba mokytojos, kurios pamel�ia karv� ir v�l gr��ta � pamokas. � kaimo mokyklas at�jo nauja mokytoj� karta. Pavyzd�iui, Kairi� mokykloje dirba ne vienas mokytojas, kuris išsilavinim� �gijo u�sienyje. Kaimo mokykl� aukl�tiniai laimi šalies ir tarptautin�se olimpiadose. Bazilion� mokykla yra tarp geriausiai pl�tojan�i� turizm�, Meškui�i� – viena sportiškiausi� šalyje. Toki� pavyzd�i� galima išvardyti ir daugiau", – tikina jis.

Rajono mokykl� vadovai skund�iasi, kad atva�iuoja miesto mokykl� atstovai ir nekorektiškais b�dais agituoja vaikus mokytis Šiauliuose. Tam pasitarnauja ir ydingas mokini� pave��jimo �statymas, kuris sako, kad mokinys turi b�ti pave�amas iki 30 kilometr� atstumu. Kairiškis, u�sinor�j�s mokytis Šiauliuose ar Bazilionuose, bus pave��tas, ir u� tai sumok�s valstyb�. Vadovai �sitikin�, kad vaiko pave��jimas turi b�ti u�tikrintas tik iki artimiausios mokyklos. Šiuo metu valstyb� sumoka u� vis� mokini� jud�jim� ir va�in�jim�, o tai sukelia daug maišaties.

Kad švietimo �staig� pasiskirstymas rajono teritorijoje turi tr�kum�, rodo kai kurie nelogiški sprendimai. "Pykšt, ir statom mokykl� viduryje mišk� Raud�nuose. Kai statyba prad�ta, ten buvo 200 mokini�, dabar j� yra 100, o kai mokykla bus baigta, liks 50. Jeigu b�t� tariamasi su vadovais, manome, sprendimai gimt� kitokie – b�t� suremontuotos tos mokyklos, kurios reikalingos, pavyzd�iui, Aukštelk�s", – sako asociacijos nariai.

Mokykl� vadovai si�lo tobulinti švietimo �staig� tinkl� ir numatyti ilgalaik� mokykl� perspektyv�. Kas bus su Meškui�iais ir Naisiais, kas – su Kairiais ir Šil�nais, su Raud�nais ir Dirvon�nais, kur yra po dvi mokyklas penki� kilometr� spinduliu? Kod�l negal�t� b�ti susietos Aukštelk�s, Gilvy�i�, Bazilion�, Kurtuv�n�, Bubi� mokyklos?

Pagaliau Kurš�nai, kur yra keturios bendrojo lavinimo ir viena profesin� mokykla, kokia j� ateitis? � šiuos klausimus gal�t� atsakyti strategija, bet ji nekuriama. Ilgalaik� perspektyva turi b�ti kuriama ne ministerijoje, bet b�tent �ia, vietoje.

Anot asociacijos nari�, "mokinio krepšelio" rajono mokykloms pakanka, ta�iau aplinkos l�š� tr�ksta. Tai irgi rodo, kad mokykl� tinklas n�ra sutvarkytas.

Jonas Novogreckis, Šiauli� rajono mero pavaduotojas, atsakingas u� švietim�, sako, kad asociacijos �sik�rimas yra sveikintinas dalykas: "Tegul tik vienijasi, teikia pasi�lymus, ypa� priimant Tarybos sprendimus. Tiesa, t� galimyb� jie tur�jo ir anks�iau, � vadov� nuomon� visada buvo atsi�velgiama. Svarbiausi švietimo �staig� tinklo optimizavimo darbai atlikti 2005–2008 metais. Šios kadencijos Taryba nepanaikino n� vienos mokyklos, tik prie Gruzd�i� gimnazijos �k�r�me Šiupyli� skyri�. Su visais kalbam�s, diskutuojam, ieškom kompromis�, b�d�, kaip išlaikyti kaimuose ir miesteliuose švietimo ir kult�ros �staigas. Planuojame �steigti daugiafunkcius centrus, kur po vienu stogu, pavyzd�iui, Kurtuv�nuose, �sikurt� ir bendruomen�, ir mokykla, ir kult�ros �staiga."

Paminklas ne vietai, o m��iui

Irena BUDRIEN�

Art�jant Saul�s m�šio 775-osioms metin�ms aišk�ja, kad švent� galb�t sutiksime naujai sukurtame ir �rengtame memorialiniame komplekse. Joniškio rajono savivaldybei šiemet nušvito viltis prie Jauni�n� u�baigti prad�tus Saul�s m�šio �am�inimo darbus, kai iš valstyb�s investicij� programos šiam reikalui buvo skirtas milijonas lit�. Pasak Joniškio rajono mero Romaldo Gadeikio, pernai numatytos l�šos d�l sunkme�io savivaldyb�s nepasiek�. 2008 metais buvo gauta pus� milijono lit�, u� kuriuos prad�tas kasti tvenkinys. Rajono savivaldyb� yra paskelbusi konkurs� viso projekto �gyvendinimo rangovui parinkti. Pasibaigus konkursui paaišk�s ir reali darb� atlikimo kaina.

Projektas u�ima apie keturis hektarus. Kompleks� sudarys keli elementai: vandens telkinys, monumentas, piliakalnis, ��uol� parkas.

Algimanto �ERNIAUSKO nuotr.

Saul�s m�šio �am�inimo projekt� su bendramin�i� komanda pareng� šiaulietis architektas Algimantas �erniauskas. �gyvendinti k�rybinius sumanymus jam padeda skulptorius Gintautas Lukošaitis. Architektas sutiko papasakoti apie Tautinio ir M�šos santakoje iškilsiant� memorial�.

– Teko gird�ti �vairi� atsiliepim� apie š� projekt�. Berods vienoje interneto svetain�je skai�iau, kad šiaulie�iai kuok� nori pasistatyti Saul�s m�šio vietoje. Kaip vertinate tokius pasisakymus?

– Tokie kontraversiški vertinimai atsiranda d�l keli� prie�as�i�. Tas pats su Šiauli� Prisik�limo aikšte. Vieni ne�sigilina, kiti aikšt�je mato save arba savo sprendimus, kiti pyksta, kad u�sakymo tokio negavo. D�l �vairi� prie�as�i� vyksta nuolatin� kova. Mano galva, svarbiausia tai, kad atsiras objektas, pa�ymintis lietuvi� pergal� kovoje su kalavijuo�iais arba apskritai m�šius, laim�tus Lietuvos teritorijoje. Kol kas neturime n� vieno paminklo, pastatyto Lietuvoje laim�tam m�šiui �am�inti. �algiris – Lenkijoje, yra ir daugiau svarbi� m�ši�, bet n� vienas neturi jokio �enklo. Nors istorikas Romas Bat�ra savo monografijoje pateikia istorines prielaidas d�l Saul�s m�šio vietos, bet ne tiek svarbu vietos nusakymas, kiek tai, kad Saul�s m�šis buvo europin�s reikšm�s.

– Jeigu vieta ne taip svarbu, gal memorial� reik�t� statyti ar�iau Šiauli�, kur jis b�t� labiau lankomas?

- Vietos identifikavimas jau atliktas, ir mes tuo r�m�m�s. Jau penkiolika met� parinkta ir pa�ym�ta ši vieta. �ia vyksta Saul�s m�šio ir Balt� vienyb�s dienos min�jimai, atva�iuoja latviai. Ši vieta yra prie senkelio, ir kol n�ra kit� �rodym�, gal nereikia t� paiešk�. Šiauliai jau turi Saul�s m�šio �enkl� – man teko laim�ti konkurs� su savo grupe prieš 30 met� Saul�s laikrod�io aikštei projektuoti.

– Kaip sekasi �gyvendinti projekt�?

– Simboliška, kad projektavimo sutartis su savivaldybe buvo pasirašyta 2008 met� rugs�jo 22 dien�, kai b�tent toje vietoje vyko Saul�s m�šio min�jimo renginys, o po trij� m�nesi� – gruod�io 23 dien� - projektas buvo baigtas ir lygiagre�iai vyko darbai. Jau buvo prad�tas kasti tvenkinys, bet pernai d�l nutraukto finansavimo darbai sustojo. Šiuo metu yra paskelbtas rangos konkursas. Savivaldyb�s administracija suprato, kad projekt� reikia �gyvendinti kompleksiškai. B�t� idealu, jei šiemet pavykt� atlikti �em�s darbus: �rengti vandens telkin�, supilti piliakaln�, pasodinti med�ius, �rengti kalne patalp� ekspozicijai. Ši patalpa bus nedidel�, bet joje numatyta chronologine tvarka pa�ym�ti visus m�šius, nes nieko panašaus Lietuvoje neturime. Kiti metai – jubiliejiniai, tod�l b�t� gerai iki iškilmi� visk� u�baigti. Projektas yra parengtas, ir mes pasiry�� labai intensyviai bendradarbiauti.

Architektas Algimantas �erniauskas teigia, kad paminklui turi b�ti specialiai sukurta ir pritaikyta aplinka.

Autor�s nuotr.

– Papasakokite daugiau apie memorialin� kompleks�.

– Projektas u�ima apie keturis hektarus �em�s. Ilgai u�truko, kol ji buvo išpirkta iš savinink�. Gal ne pati gra�iausia, bet tokia istorin� vieta – mes negal�jome jos pakeisti, tod�l priemon�s pasirinktos tokios, kad pritraukt� lankytojus. Kompleks� sudarys keli elementai. Atvykusieji pasistatys automobilius aikštel�je, po to eis prie tos sakralios vietos pro hektaro dyd�io vandens telkin�, nes vanduo m�šyje tur�jo lemiam� reikšm�. Kalbama, kad toje vietoje buvo pelk�s. �domu, kad archeologiniai tyrin�jimai, atlikti Birut�s Salatkien�s, patvirtino, jog toje vietoje ka�kada yra buvusi u�dumbl�jusi e�ero pakrant�. Kita vertus, vanduo memoriale yra informacijos skleid�jass ir sakralumo �enklas. Simbolinis �jimas per vanden� kaip per k�lgrind� – tai jau meninis akcentas. Tiesa, k�lgrinda nebus po vandeniu, kaip tur�t� b�ti. Karo strategai �inodavo, kur yra tos vietos, kur galima per vanden� pereiti, o kry�iuo�iai, kaip rodo m�šio kronika, u�speisti � pelk� �uvo. Lietuvi� pergal� buvo pasiekta gudrumu ir strateginiu numatymu. Per�j� k�lgrind� patektume � sakralesn� erdv� prie monumento, kuris atlikt� ir saul�s laikrod�io vaidmen� – mest� šeš�l� ant �simintin� skai�i� 1,2,3 ir 6, reiškian�i� saul�s m�šio dat�. Memorialas baigt�si gynybiniu objektu – piliakalniu, kuriam bus panaudota iš tvenkinio iškasta �em�. Piliakalnis simbolizuos gynybin� element� ir kartu pad�s formuoti sakrali� erdv�. Kalne bus patalpa ekspozicijai, o jo viršuje išskirtin�mis progomis bus u�degami lau�ai. Senov�je lau�us degdavo nor�dami perduoti svarbi� �ini�. Visi min�ti elementai pad�t� kurti pakyl�t� atmosfer�, formuot� atskir� erdv�, kuri b�t� pritaikyta švent�ms. Ant piliakalnio šlait� vasar� gal�t� sus�sti �i�rovai, o aikšt�je vykt� renginiai. Toliau bus pasodintas dviej� hektar� dyd�io parkas, apimantis ir t� viet�, kur dabar yra paminklinis saul�s m�šio akmuo. Didelis ��uolynas simbolizuot� lietuvi� pergal�, o 49 � vanden� susmeigti kuolai primint� 49 riteri� ��t� Saul�s m�šyje. Projekte numatytas apšvietimas, takeliai. Kol kas suplanuota rengini� metu statyti biotualetus, ta�iau esant geresnei ekonominei pad��iai galima ir ekspozicij�, ir tualetus �rengti – visa tai numatyta ir pasirengta �gyvendinti etapais.

– Iš kurio atstumo memorialas bus matomas?

– Nuo kelio Ryga–Karaliau�ius memorialas tur�t� b�ti matyti dviej� kilometr� atstumu, nes iškil�s monumentas bus labai aukštas. Stulpo, nors aš nesibaiminu ir �od�io "kuoka", nes lietuviai tuo metu dideli� ginkl� netur�jo, skirtingai nei Kry�iuo�i� ordinas, kuris buvo gerai ginkluotas, su metaliniais šarvais, aukštis bus apie 30 metr�, tiksliau, 27,5 metro ir dar perk�nsargio smail�. Jis išsiskirt� lygiame kraštovaizdyje ir švie�iant naktiniam apšvietimui tur�t� �sp�dingai atrodyti. Piliakalnis, be simbolinio, atliks ir orientacin� vaidmen� – bus orientyras iš toliau, kad monumentas neb�t� vienišas. V�liau su��l�s ��uolynas pad�t� sukurti bendr� vaizd�, kuris išsiskirt� kraštovaizdyje.

– Kaip � projekt� �sitrauk� skulptorius Gintautas Lukošaitis?

– Aš pakvie�iau j� bendradarbiauti, kaip ir projektuodamas Saul�s laikrod�io aikšt� pakvie�iau skulptori� Stanislov� Kuzm�. Generalin� mintis jau buvo, o Gintautas Lukošaitis pateik� savo pasi�lymus d�l monumento. Esu kompleksinio sprendimo šalininkas. Neigiamas pavyzdys gal�t� b�ti "Aušra", kuri buvo stumdoma iš vienos vietos � kit�. Negalima šitaip daryti, nes aplinka turi b�ti sukurta ir pritaikyta paminklui, kuris negali b�ti tiesiog numestas.

Dabar si�loma Šauliuk� perkelti � Prisik�limo aikšt�. Tai ne taburet� – negali pernešti ir pastatyti, kur nori.

�em�s darbus norima baigti jau šiemet. Gavus pus� milijono lit�, buvo prad�tas kasti tvenkinys.

Algimanto �ERNIAUSKO nuotr.

– Kod�l dominante nepasirinkote skulpt�ros?

– M�s�iau apie tai. Visi nori kar�ygio–kario. Prie Salduv�s piliakalnio jau stov�jo trys kariai... Esm� ta, kad jie pasensta, stilistika ir visa kita. Šauliukas, beje, irgi paseno – dabar jau kitaip darytume. Šauliukas formos prasme paseno, postmodernizmo kolon�l�s senstel�jo, bet pats sprendinys – ne.

Saul�s m�šiui �am�inti pasirinkome neutralesn� variant�. Šis paminklas yra ne vietai, o m�šiui, apie kur� �inoma labai nedaug. Koks kunigaikštis ved� lietuvius � m�š�? Ne Mindaugas, ne Vytautas. Toks monumentas tinka, kai nereikia konkretumo. �od�iu, geriau abstrakti forma, kai visas kompleksas sukurtas taip, kad jo nepastumdysi. �ia jo stipryb�. Griunvalde irgi n�ra nieko: obeliskas stovi, ir viskas.

Mes norime ne personifikuoti, bet pat� reiškin� pa�ym�ti. Jeigu atsiras konkretesn�s informacijos apie Saul�s m�š�, monument� bus galima patobulinti, pavyzd�iui, iškalti vardus – yra �vairi� priemoni�. Ta�iau dabar b�sime išlaik� tiesos moment�.

– Ar projektas nebus labai brangus?

– B�tent. J� galima ir etapais �gyvendinti. Pagrindiniai yra �em�s ir kiti kraštovaizd�io darbai. Pasirinktos priemon�s yra pigios, bet suteikia efekt�, kaip buvo ir Saul�s laikrod�io aikšt�je.

Tiesa, yra �vairi� subtilybi�. Pavyzd�iui, kaip išlaikyti vanden�, kad jis neišsekt� ar nepatvint�. Tai bus pasiekta hidromelioracin�mis priemon�mis.

Pakalb�jom. Kas toliau?

Eva JAGMINAIT�

Pirm�kart per dvidešimt Nepriklausomyb�s met� prie bendro diskusij� stalo susirinko vis� �urnalist� bendruomen� vienijan�i� ir visuomen�s informavimo kokybe besir�pinan�i� organizacij� atstovai. Spaudos dienos proga Prezident�roje vyko �urnalist� bendruomen�s forumas "�iniasklaidos laisv� ir atsakomyb�".

Prezident�roje susirinkusi �iniasklaidos bendruomen� išsak� savo problemas.

Autor�s nuotr.

"Demokratiška valstyb� ne�sivaizduojama be laisvos ir atsakingos �iniasklaidos. Kokioje valstyb�je gyvensime ir koki� �iniasklaid� tur�sime - bendras �urnalist� bendruomen�s ir vald�ios institucij� reikalas. Visi privalome ieškoti b�tiniausi� sprendim�, kaip u�tikrinti, kad šalies gyventojus pasiekt� objektyvi, suprantama, kokybiška ir išsami informacija. Tai, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dien� �urnalist� bendruomen� nusprend� garsiai atvirai prabilti apie išš�kius �iniasklaidai, rodo, kad �urnalistai supranta ne tik spaudos laisv�s, bet ir savo misijos bei atsakomyb�s svarb�", - teigia prezident� Dalia Grybauskait�.

Ar išparduodamas paskutinis pasitik�jimas?

Diskusijos dalyviai k�l� klausim� - ar sensacij� besivaikantys bulvarini� laid� k�r�jai lygiomis teis�mis su profesionalais gali vadintis �urnalistais? �urnalistika pastaruoju metu �gyja iškreipt� �vaizd�, tampa pramoga, siekiant aukštesni� reiting�. Ar �urnalistu, kaip dabar, ir toliau turi b�ti pripa��stamas kiekvienas su mikrofonu ar kitaip renkantis informacij� �mogus ar vis d�lto �urnalisto teisinis statusas turi b�ti susietas su privalomu tam tikru išsilavinimu, priklausymu profesinei s�jungai ir laikymusi tam tikr� �urnalistinio darbo standart�, etikos ir kit� taisykli�?

Verslo �urnalist� klubo prezident� Vija Pakalkait� samprotavo, kad pasitik�jimas �iniasklaida gal�jo smukti ir d�l pastaruoju metu perkam� reklamini� straipsni�, kurie ne�ymimi kaip reklama, išgalvot� autori�, kuri� n�ra laikraš�io metrikoje.

2009-aisiais ypa� daug reklamos u�sakin�jo mobilieji operatoriai. Tai sudar� net ketvirtadal� visos komunikacijos ir tik tre�dalis buvo atvira reklama, o ne pasl�pti reklaminiai straipsniai. Nema�ai pasl�ptos reklamos u�sakin�jo ir aludariai. Ta�iau per daugiau nei dvejus metus u� pasl�pt� reklam� tebuvo skirtos t�kstanties lit� bauda keturioms televizijoms ir trys - spaudos leidiniams. Verslo klubo �urnalistai sako ma�daug išsiaiškin� ir kainas – �mon�s vadovo papasakojimas apie savo verslo pl�tr� radijo eteryje kainuot� apie 3,5 t�kst. lit�. Reklaminio straipsnio kaina svyruoja apie lit� be PVM u� vien� kvadratin� centimetr�.

Teigiamos naujienos arba neigiamos informacijos neviešinimas, anot V. Pakalkait�s, taip pat kainuoja. Kriz� apmokestino visk�, net firmos pamin�jim� teigiamame straipsnyje. Ji sako atradusi net nauj� "mad�" - �urnalistai kartais prašo pinig� net u� at�jim� � spaudos konferencij�, t. y. u� tai, kad atlikt� savo kasdien� darb�.

Dalia Grybauskait� priešrinkimin�s kampanijos metu s�d�davo pustušt�je sal�je, mat �urnalistai nebuvo link� eiti � jos rengiamas spaudos konferencijas negav� pinig�. "Spr�skite patys. Atva�iuoja kandidat� � prezidentus. Ar jums tai �vykis, ar - ne?" - tuomet komentavo jos atstovas spaudai Linas Balsys. O gimnazijoje ar mokykloje laikrašt� leid�iantys jaunieji �urnalistai jau moka nueiti pas r�m�jus, gauti finansavim� ir parašyti apie "labai ger� �mon�". Vis d�lto �urnalistai sako, kad jei jau leid�iama tokia j� "profesijos atstov� savival�", matyt, �statymai yra netobuli arba nevykdomi juos kuruojam� institucij�. "�statymai visada turi sprag�. Ta�iau kai s��in�je vien spragos, jau kitas klausimas, - diskusijos dalyviams sak� prezident�. - Kokia sunki beb�t� pad�tis, negalima pateisinti �statymo nesilaikymo. Tai b�t� tas pats, kad noriu valgyti, iš�jau � gatv�, at�miau rankin�, nusipirkau ir pavalgiau."

"N�ra pinig�, nebus ir geros �urnalistikos", - perkam� straipsni� klausim� apibendrino vienas diskusijos dalyvi�, paaiškin�s, kad spar�iai ma��jant reklamos u�sakym� �iniasklaida iš paskutini�j� stengiasi išgyventi. Monikos Garba�iauskait�s, "Delfi" vyriausios redaktor�s, teigimu, b�da ta, kad visuomen� nepratusi mok�ti u� kokybišk� informacij�, o gera �urnalistika kainuoja.

"�urnalistika tur�t� pardavin�ti ties�, nes kitoks �urnalist� verslas neturi perspektyvos", - teig� diskusijos dalyviai.

Po�statyminiai aktai �pareigoja ministerijas pirkti u�sakytus plotus spaudoje bei TV eteryje, nors tokia visuomen�s informavimo forma neefektyvi. Neoficialiais duomenimis, tam iš valstyb�s biud�eto kasmet išleid�iama apie 80 milijon� lit�. Tod�l si�loma ver�iau svarstyti galimyb�, kaip vald�ios institucij� skiriamas pinig� sumas viešinimui ir u�sakomajai informacijai skirti socialiniams ir pilietiniams projektams, kurie b�t� finansuojami per Spaudos, radijo ir televizijos r�mimo fond�.

Redakcin� nepriklausomyb� �manoma?

�inomas �urnalistas Audrius Lelkaitis teigia, kad operatoriai turi b�ti k�rybiniai, o ne techniniai darbuotojai. "Normalios TV �inios Lietuvoje kainuoja apie 200 t�kst. lit� per m�nes�, ta�iau �ini� tarnyboms neretai metamas argumentas, kad �inios neu�dirba pinig�. Tokiu b�du �inios tampa �takos �rankiu, mat reikia u�dirbti", - sako �urnalistas.

Vis d�lto ��velgiama ir kita problema – redaktoriai �traukiami � direktorat�, tad spr�sdami ne tik redaktoriaus, bet ir pelno, pajam� ir kitus klausimus, redaktoriai �sipareigoja vykdyti �mon�s politik�. Pats A. Lelkaitis sako nematantis b�d�, kaip šias b�das �veikti.

Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezident�s Lauros Bla�evi�i�t�s nuomon� šiek tiek kitokia - problemos kyla ir tod�l, kad �urnalistai pernelyg da�nai prisimena savo teises, pamiršdami savo tiesiogines pareigas.

Nepriklausoma �urnalist� Gra�ina Sviderskyt� sako, kad prievaizdais apstatyta sistema yra visiškai ne�gali, o d�l susiklos�iusios �iniasklaidos pad�ties kalti patys kolektyvai, mat da�nai redakcijose nelabai kas �ino, kas k� veikia, kas ko at�jo, net did�i�j� laiko dal� ima skirti ne savo tiesioginiam darbui. "Man gaila to jauno �urnalisto, kuris patenka � redakcij� ir j� tiesiog "su�da", - sak� Gra�ina Sviderskyt�.

Regioninei �iniasklaidai atstovavusi Nomeda Sim�nien� aptar� regionin�s �iniasklaidos išš�kius. "70 proc. regionin�s �iniasklaidos yra prenumeruojama. O nuolat besikei�ianti prenumeratos kaina d�l pašto �kaini� kaitos ar išvis skyri� u�darymo kaimuose s�lygoja ir m�s� darb� – niekada ne�inome, kiek kainuos prenumerata, ar paštas po pus�s met� vis dar pristatys � vien� ar � kit� kaim�", - sako moteris.

Tad regioninei �iniasklaidai iškilo du išš�kiai - nepriklausomyb� ir išlikimas. Silpna spauda labiau pa�eid�iama. O sulaukiami priekaištai - prieštaringi "J�s - �iniasklaida, turite b�ti objektyv�s", "�ia j�s� verslas – sukit�s". Vis d�lto kriz� regiono �urnalistams suteik� ir ger� permain� – padid�jo gyventoj� pilietiškumas, tem� ieškoti da�nai n� nereikia, redakcijos u�verstos gyventoj� skambu�iais, atsiun�iamos net nuotraukos, kur koks niekšas k� nors dar�.

Išvados u�rašytos. Ar bus poky�i�?

�iniasklaidos forume dalyvavusi prezident� Dalia Grybauskait� pabr��ia, kad operatyvus, suprantamas ir objektyvus šalies gyventoj� informavimas – bendras �urnalist� bendruomen�s ir vald�ios atsakomyb�s reikalas. �iniasklaidos atstov� forumo si�lymai, pasak prezident�s, pad�s bendromis j�gomis rengti ir priimti kokybiškam visuomen�s informavimui b�tinus sprendimus.

Nuspr�sta, kad visuomen�s informavimo sritis yra ne ma�iau svarbi nei energetika, švietimas ar kult�ra. Ketvirtoji vald�ia n� kiek ne ma�iau svarbi nei teismin�, �statym� leid�iamoji ar vykdomoji. Tod�l prieš priimant �iniasklaidos veikl� reguliuojan�io Visuomen�s informavimo �statymo eilin� nauj� redakcij� b�tina patvirtinti visuomen�s informavimo teisinio reguliavimo koncepcij� ir sudaryti darbo grup� visuomen�s tokiai koncepcijai parengti.

Ketinama išanalizuoti prieš dvejus metus �mogaus teisi� steb�jimo instituto atlikt� studij� apie u�sakom�j� �urnalistik� ir pateiktus si�lymus, kurie nugul� Seimo stal�iuose. Si�loma padidinti baudas u� pasl�ptos reklamos publikavim�, nes dabar baudos ma�esn�s u� pajamas, gaunamas iš tokios informacijos.

�iniasklaidos bendruomen� suformulavo apie 30 pasi�lym�, kaip galima tobulinti �iniasklaidos darb�, ta�iau dalis j� atrodo sunkiai �gyvendinami, nepasiekiami, kiti – utopiški. Vis d�lto dar yra vilties, kad �urnalistika netolimoje ateityje pasuks arba bus priversta pasukti teisingu keliu.

Leonidas Donskis: "Mes patys turime m�styti ir veikti"

Irena BUDRIEN�

Šeštadien� Juliaus Janonio gimnazijoje su šiaulie�iais susitiko Europos Parlamento narys, filosofas, eseistas, kult�ros kritikas, aktyvus visuomen�s veik�jas Leonidas Donskis. Apie n�dienos politikos aktualijas jis kalb�jo labai aiškiai, atvirai išreikšdamas savo pozicij�, ir tuo patrauk� gausiai susirinkusi� klausytoj� d�mes�.

Leonidas Donskis teigia, kad n�ra pesimistas. Lietuva, anot jo, yra �veikusi toki� baisi� totalitarin� m�smal� ir gavusi nauj� gyvyb� po tiek išm�ginim�, kad šie išm�ginimai nebus tarp pa�i� sunkiausi�j�.
Autor�s nuotr.

Svarbiausia - demokratijos vertyb�s

Kalb�damas apie XXI a. Lietuvos vizijas ir išš�kius, L. Donskis prad�jo nuo privalum�. Anot jo, nors prieš Antr�j� pasaulin� kar� Lietuva buvo pripa�inta Vakar� pasaulio (pateko � prekybos sistem� – s�kmingai prekiavo su Britanija ir kitomis Vakar� šalimis), bet niekas net per patrankos š�v� neprileido Baltijos šali� prie saugumo sistemos, niekas j� nesiruoš� ginti ir niekas neb�t� kariav�s ir nekariavo nei okupavus Baltijos šalis, nei po karo.

Dabar situacija kitokia - mes esame NATO ir ES valstyb�. Lietuva dar niekada nebuvo tokia formaliai saugi, kokia yra šiandien. "Man regis, kad problemos Lietuvoje kyla ne iš saugumo karine prasme. Grei�iau tai nesaugumo jausmas, kuris yra tap�s problema visame Vakar� pasaulyje. Nesaugumas egzistencine prasme – d�l kintan�io pasaulio, d�l to, kad tu nebesp�ji su juo, arba d�l to, kad tu to pasaulio kartais nebeatpa��sti", - teigia filosofas.

"Mes, aišku, � daug k� �i�rime kritiškai. Pakanka paanalizuoti m�s� VSD nuotykius. Ir tai yra blogai, nes m�s� Saugumo departamentas yra per�m�s KGB metodus. Tai puikiai �rodo Poci�no byla, Gatajev� šeimos istorija – � �e��n� šeimos civilin� byl� "�lindo" saugumo tarnyba, o tai protu nesuvokiama demokratin�je valstyb�je. Bet faktas tas, kad Lietuva funkcionuoja kaip demokratin� valstyb�. Tenka daug bendrauti su arm�nais (d�l asmenini� kontakt� ir d�l to, kad Europos Parlamente priklausau Kaukazo delegacijai, kuri Europos vardu dirba su Gruzija, Arm�nija, Azerbaid�anu). Aš matau, kas ten vyksta. Arm�nija dabar geriausiu atveju primena Lietuv� 1991-1992 metais. Ir tada suvoki, kaip viskas yra pasikeit� ir kaip toli nu�jo Baltijos šalys", - svarsto europarlamentaras.

Tr�ksta patriotizmo, idealizmo

L. Donskis savo kalboje ypa� akcentavo patriotizmo stok�. "Palyginti su smetonine, dabartin� Lietuva yra stipresn�, pripa�inta pasaulio, labiau išsivys�iusi verslo po�i�riu, su nepalyginamai didesne k�rybine industrija negu anks�iau. Bet vienas dalykas bado akis. Lietuviškasis idealizmas yra susvyrav�s. Am�ininkai pasteb�davo, kad smetonin�je Lietuvoje, nepaisant to, kad demokratija truko trumpai, buvo did�iul� idealizmo banga. Daug jaunimo �moni� studijavo u�sienyje, kai kurie universitetai Europoje buvo tap� beveik lietuviškais. Pavyzd�iui, Frib�ro universitetas Šveicarijoje, kuriame doktorat� apgyn� Stasys Šalkauskis. Jis paraš� disertacij� pranc�z� kalba bei knyg� apie Lietuv� "Ant dviej� pasauli� ribos", 1919 m. ten doktorat� paraš� ir apgyn� Vincas Mykolaitis-Putinas, ten studijavo Kazys Pakštas, Antanas Maceina ir daugelis kit� to meto inteligentijos atstov�. Lietuviai, kurie studijavo Pranc�zijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, visi masiškai sugr��o ir suvaidino did�iul� vaidmen�. Tas jaunimo idealizmas buvo akivaizdus. Dabar, jeigu jaunuoliai �mon�s va�iuoja studijuoti iš Lietuvos, gr��ta ma�uma. Keistas vaizdas – dabartin� Lietuva visais kiekybiniais po�i�riais pranokt� smetonin� Lietuv�, bet dvasios, idealizmo, patriotizmo po�i�riu mes, ko gero, pralaim�tume ano meto Lietuvai", - steb�josi L. Donskis.

Lietuva kapanojasi pati

Gvildendamas problemas L. Donskis pabr��, kad jos yra bendros visai Europai. "Jeigu kalb�sime apie ekonomikos kriz�, tai negi prad�sime save laikyti sud�tingiausia vieta pasaulyje? Matome, kas Graikijoje darosi – Lietuva s�kmingiau kapanojasi iš tos kriz�s ir garantuotai lengviau j� �veiks negu Graikija. Ekonomistai ir politikai prognozuoja, kad grandinin� reakcija Graikija neapsiribos ir, sp�jama, išplis � Portugalij�, Ispanij�. Neaišku, ar viena galingiausi� pasaulyje – vokie�i� – ekonomika ištrauks. Kyla labai rimtas pavojus. Mes �inome, kad pranc�zai iki šiol entuziastingai politiškai vadovauja Europos S�jungai, britai s�kmingai stabdo pranc�z� ir vokie�i� �sigal�jim�, o vokie�iai ekonomiškai traukia, kiek gali, t� S�jung�. Jeigu ateit� akimirka, kai politikai ir vyriausyb�s prad�t� atvirai burnoti, tai dievai �ino. Situacija darosi neaiški. Euro ateitis pakibo ore. Visi �inome prognozes: jeigu nebus suvienodinta fiskalin� politika Europoje, euras neturi jokios ateities. O mes juk svajojame apie eur�."

Apie tai Europos Parlamente aiškiai prabilo koleg� iš Estijos. "Kristina Ojuland, buvusi ministr�, dabar dirbanti mano liberal� demokrat� grup�je, sak� – mes leidome išsidirbin�ti Graikijos Vyriausybei, kuri iki kracho prived� šal�, o Lietuva u� visiškai juoking� infliacijos procent� liko nepriimta � euro zon�. Tai kur tos objektyvios taisykl�s? Dabartin� Graikijos kriz� padeda daug kam atverti akis. Palaukit, Lietuva beveik prilygo Slov�nijai, kuri tikrai vakarietiška stipri šalis, bet mes neatsid�r�me euro zonoje, o šalis, kuriai vis� infrastrukt�r� suk�r� ES, yra ant kracho ribos. Lietuva, sukandusi dantis, išsikapanos pati, o kitas šalis reik�s traukti, ir drastiškomis priemon�mis, bet tai jau ne m�s�, o bendra problema", - teigia filosofas.

Keisti "did�i�j�" vira�ai

Santykiai su Rusija, anot L. Donskio - kita bendra problema. "Viena vertus, Rusija yra kritikuojama, nes puikiai matome, kad, palyginti su Jelcino laikais, šalis yra daug k� praradusi – yra nublokšta atgal � savotišk� nostalgišk� imperin� b�sen�, kai ji jau�iasi pa�eminta, nors Vakarai jai nuolat rodo, kokia Rusija svarbi. Bet jau�iame tas nostalgiškas nuotaikas ir matome Rusij�, kurioje metodiškai (dabar kalbu kaip �mogaus teisi� pakomite�io narys ir kaip savo grup�s koordinatorius EP), buvo išnaikinti �mogaus teisi� gyn�jai �e��nijoje. N�ra joki� abejoni�, kad tie veiksmai buvo padaryti Ramzano Kadyrovo, �e��nijos prezidento, nurodymu, o �inant, kad jis yra Putino satelitas, n�ra abejoni�, kad tie veiksmai buvo palaiminti. Kaip ir tai, kad buvo ciniškai nu�udyta Natalija Estemirova, viena garsiausi� �mogaus teisi� gyn�j� �e��nijoje. Kadyrovas neb�t� dr�s�s to padaryti, jei neb�t� gav�s �alios šviesos Maskvoje. �od�iu, yra daug nerimo simptom�, ir mes kritikuojame Rusij� labai rimtai. Bet pa�i�r�kime, kas vyksta tuo pat metu. "Nord Streamo" projektas – pasirodo, galima nutiesti dujotiek� net nesitariant su Baltijos šalimis ir Lenkija. Suprantu, kad šalys turi ekonomikos interes�, suprantu, kad dujos ir nafta reikalingos did�iulei Vokietijos ekonomikai. Bet apie kok� europietišk� solidarum� mes kalbame? Kai u�eina kalba apie europietišk� solidarumo stok�, m�gstama piršteliu pagr�moti ma�osioms valstyb�ms, bet t� solidarum� išduoda vokie�iai su pranc�zais – galingiausios Europos S�jungos šalys. Pranc�zija – protu nesuvokiamas dalykas – parduoda strategin� ginkluot� - "Mistral�". Vienas "Mistralis" dislokuojamas Baltijos j�roje, Kaliningrade. Juo galima atakuoti Baltijos šalis. Kitas keliamas � Juod�j� j�r�, kad b�t� galima atakuoti Ukrain�. Arba atlikti Krymo "vadavimo" operacij�. Tai, atleiskit, kas �ia vyksta? Aš neseniai parašiau tekst� angl� kalba � "Baltic Times" "Protas ar išdavyst�", angliškai "Reason or Treason?" (�od�i� �aismas). Gavau ��ymi� pranc�z� istorik� laišk�, kad pernelyg u�sipuolu pranc�zus. Neva nebuvo noro pakenkti Baltijos šalims. Aš suprantu – �ia suveik� pranc�z� savimeil�, tarsi �rodymas, kad Pranc�zija yra supergalyb�. Bet tokia logika nebus pripa�inta Baltijos šalyse. Jeigu lietuvi� komentatoriai arba politikai pasako, kad tokie veiksmai pakerta Europos solidarum�, kontrargument� n�ra: taip, pakerta. Ir t� klausim� mes turime kelti", - sako europarlamentaras.

Kai ribos - nusitrynusios

L. Donskis akcentuoja, kad šiuolaikin�je politikoje nusitryn� ribos tarp g�rio ir blogio, o tai yra pavojinga. "Aiškumas yra ding�s, ir mes po šaltojo karo gyvename labai pakitusiame pasaulyje. Šaltasis karas sunaikino soviet� imperij�, Vakarai laim�jo ekonomiškai. Tai sustabd� komercin� ginkluot� ir vakarai konsolidavo vieš�j� nuomon�. Buvo aišku, kas yra kas. Buvo aišku, kad melas ir blogis yra totalitarini� valstybi� dalykas – j� monopolija - ir kad kokios netobulos beb�t� demokratin�s valstyb�s, j� n� iš tolo negalima lyginti su totalitarin�mis valstyb�mis. Dabar ta riba yra nusitrynusi.

Dabar bet kada gali išgirsti kok� nors kairuolišk� europiet� sakant - koks skirtumas tarp Rusijos ir Italijos? Italija korumpuota taip pat. Bet negalima lyginti demokratin�s šalies, kuri turi problem� (n�ra tobul� valstybi�) su blogyb�mis, kurios yra sistemos dalis, o ne nukrypimas nuo normos. Rusijoje korupcija n�ra blogyb� – tai metodas, palaikomas valdan�i�j�, kuriuo kuriama galia. Bet pagunda Vakaruose pad�ti lygyb�s �enkl� tarp Rusijos ir Vakar� vis atsiranda. Negalima lyginti blogybi� Vakaruose, kurios buvo pasmerktos, su totalitariniu re�imu, kuris naikino �mones ir net nepripa�ino, kad nusikalto �moniškumui", – teigia L. Donskis.

Emigrantai - naudingi Lietuvai

Europos Parlamento narys ap�velg� ir kelet� m�s� problem�, kuri� viena skaud�iausi� – emigracija. Anot jo, lietuviai emigruodavo visais laikais ir ne kart� stipri išeivija pad�jo Lietuvai. Kai okupuotoje šalyje buvo paraly�iuota kult�ra, išeivija tuo metu k�r� pasaulin� lietuvišk� kult�r�. Emigracija ir išeivija buvo Lietuvos gyvenimo faktas. Iki karo emigravo apie 60 t�kstan�i� lietuvi�, smulki� valstie�i�, b�gusi� � Brazilij�, Argentin�, dalis atsid�r� Amerikoje. Po karo – dipuk� karta, politiniai pab�g�liai. Bet dabar mastai kiti: per dvidešimt met� iš Lietuvos emigravo pus� milijono �moni�. Tai labai daug. Iš Lenkijos - du milijonai, bet Lenkijoje yra 38 milijonai gyventoj�.

"Vis d�lto nepasiduo�iau pesimizmui ir many�iau, kad tie �mon�s bus naudingi Lietuvai. Dauguma j� – protingi, inteligentiški �mon�s, kurie patys bus suinteresuoti palaikyti ryš� su Lietuva, nes svetimai kult�rai visada b�si ma�iau reikalingas nei savai. Emigrantai bus naudingi savo id�jomis, verslu, kult�ra, k�ryba. Jie gali b�ti geri reformatoriai. �mon�s, kurie yra nutol� nuo sistemos, n�ra lengvai papirkin�jami, tod�l tampa gerais reformatoriais. Bet problema ta, kad su jais niekas nedirba – reikia tur�ti tam tikr� politik�, reikia b�tinai išlaikyti ryš� su jais, nes emigrantai gali b�ti Lietuvos elito dalis. Pozicijos netur�jimas emigrant� at�vilgiu yra problema", sako L. Donskis.

Gali prireikti šešiasdešimties met�

L. Donskio nuomone, sukurti visavert� demokratin� valstyb� paš�lusiai sunku. Jau �sitikinome, kad vien� dalyk� pasiekti galima anks�iau, kit� – v�liau. Pasak sociologo lordo Ralfo Darendorfo, laisvos rinkos ekonomik� galima sukurti per šešis m�nesius, atstovaujam�j� demokratij� - per šešerius metus, o politin� bendrij�, pilietin� visuomen� - tik per šešiasdešimt met�.

"Kaip atsid�r� Valinskas Seime? – klaus� kalb�tojas. Valinskas ten pateko tod�l, kad Lietuvoje nenusistov�jo stabili� politini� j�g�, kurios ilgiau valdyt� Lietuv�, pusiausvyra. �sivaizduokime, kad turime tris civilizuotas politines j�gas: normali konservatyvi partija, �inoma, ma�iau davatkiška ir radikali kaip dabartin� T�vyn�s s�junga, normali kair�, jokiu b�du ne LDDP tipo, bet europietiška, ir liberali partija – tokios trys j�gos sudaryt� normali� politin� sistem�. Britanija yra geras tokio politinio spektro pavyzdys. Lietuvos b�da yra ta, kad n� viena partija – net krikdemai ir socdemai – n�ra tokia stipri, kad gal�t� valdyti be marginal�. Jeigu jie sugeb�t� atitr�kti nuo populist�, b�t� gerai, bet dabar jie priklausomi nuo j�.

Atsakym� reikia ieškoti patiems

Kita problema – visuomen�s abejingumas. "Kol n�ra visuomen�s, kuri kontroliuot� politikus, tol negalime tik�tis, kad politikai reaguos, – sako Europos Parlamento narys. - Kokia prognoz�? Laukia nelengvas procesas. Politologai sutikt�, kad m�s� laukia ilgas kelias, kol sukursime normali� politin� klas�. Bet tas pats ir Europos Parlamente. Galima sakyti, kad tai bendra problema – kalbama apie bendr� politin� nuosmuk� Europoje. Veikia naujas politiko tipas. Labai pabod� prognozuojami, ram�s, inteligentiški kompetentingai kalbantys politikai (Kubiliaus tipas). Visi pasiilgo socialini� artist� – menišk� �moni�, kurie da�nai yra labai išvaizd�s, charizmatiški, iškalbingi. �mon�ms nusibodo atitol� politikai: biurokratiški ekspertiniai, ne�tikinantys, arogantiški, per daug gerai apmokami."

Anot L. Donskio, kriz� gimdo radikalias grupuotes. "Pavyzd�iui, Vengrijoje 17 procent� gavo fašistin� partija. Tai nebe juokai. Lietuva atrodo daug geriau, nes panaši� m�siški� toki� s�km� parlamente ne�manoma �sivaizduoti. O reziumuojant, Europa gyvena ka�kok� keist� met� ir gali b�ti taip, kad mums teks ieškoti išei�i� patiems. Mes tik�jome daug met�, ypa� mano karta, kad Vakarai vis� laik� bus tam tikra kelrod� �vaig�d�. Mes man�me, kad, pavyzd�iui, Amerika, Britanija Pranc�zija, Vokietija, mums tiesiog pad�s. Dabar mes matome, kad tos pa�ios šalys neturi atsakym� � savo pa�i� problemas. Vadinasi, esame situacijoje, kai turime patys m�styti ir veikti. Lietuvai kaip niekad reikia proting� politik�, reikia anga�uotos inteligentijos – šviesi� �moni�, kurie nustot� �i�r�ti � politikus kaip � raupsuotuosius. Mes nepakeisime šalies, jeigu nusišalinsime. Nieko nebus, jeigu šviesi publika, ypa� protingas jaunimas, ne�sijungs � šalies visuomenin� gyvenim�, � pilietines, nevyriausybines, �mogaus teisi� gynimo organizacijas. Mums verkiant reikia t� dalyk�."

Bausti negalima pasigail�ti

Aušra VAITKEVI�IEN�

Jau �inome, jog nuo pad�to kablelio klasika tapusioje fraz�je priklausys ir šios fraz�s reikšm�. Kurioje vietoje bus pad�tas kablelis, laukia ir Rolandas Paksas, kurio ieškinys pra�jusi� savait� buvo viešai nagrin�tas Strasb�re �sik�rusio Europos �mogaus Teisi� Teisme. Atsakymo gali tekti laukti kelis m�nesius.

Per metus � Europos �mogaus Teisi� Teism� kreipiasi 200-300 Lietuvos pilie�i�. Pagal skund� skai�i� �ia pirmauja Rusija.

Strasb�ro �mogaus teisi� teismas nagrin�ja tas bylas, d�l kuri� ieškovas neranda teisingumo savo šalyje. Europos �mogaus Teisi� Teismo byloje atsakovu prieš R. Paks� buvo Lietuvos Respublikos Vyriausyb�.

2004 met� baland�io 6 dien� LR Seime �vyko Prezidento apkaltos proced�ra, po kurios Rolandas Paksas buvo nušalintas nuo pareig�, o Prezidento rinkim� �statymas papildytas punktu, jog prezidentu negali b�ti renkamas apkaltos b�du nušalintas asmuo. Pra�jo beveik šešeri metai, kol Strasb�re �sik�rusio Europos �mogaus Teisi� Teismo (E�TT) Did�ioji kolegija prad�jo nagrin�ti Rolando Pakso ieškin�.

Prieš pos�d� R. Paksas sak� es�s �sitikin�s, jog teisingumas nugal�s, nes "ši byla nukreipta ne prieš Lietuv�, bet prieš Lietuvos vardu besidangstan�ius politizuotus klanus ir s�moksl� organizavusi� sistem�".

Teis�s ekspertai atkreipia d�mes�, kad netgi teigiamas E�TT sprendimas R. Pakso byloje neatvers jam kelio sugr��ti � Seim� ar � prezidentus. "Strasb�ro teismas negali pakeisti Lietuvos Konstitucijos ir konstitucin�s doktrinos", - sak� buv�s KT teis�jas Egidijus Jaraši�nas.

Politiko gynyba r�pinosi trys teisininkai, o teisme ginam�j� kalb� sak� teis�s ekspertas iš Austrijos Eugen Salpius. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovavo Elvyra Baltutyt�, Karolina Bubnyt�–Montvydien�, profesorius iš Švedijos Eivid Smith ir Darius �alimas.

Pos�d� steb�jusi�j� nuomon�s išsiskyr�: vieniems atrod�, jog stipresn� buvo Rolandui Paksui atstovavusio gyn�jo kalba, kitiems - priešingai. Kur sakinyje bus pad�tas kablelis, parodys laikas, ta�iau, pasak šio teismo teis�jos Danut�s Jo�ien�s, labai retas atvejis, kai Did�iajai �mogaus Teisi� Teismo kolegijai nekyla klausim�, o tai rodo, kad bylos esm� ir med�iaga yra aiški. Beje, pati teis�ja nusišalino nuo bylos, vadovaudamasi objektyvumo principu.

Per metus � Strasb�r� kreipiasi nuo 200 iki 300 Lietuvos pilie�i�, ta�iau nagrin�ti priimama vos 20-30 pareiškim�, t. y. apie 10% byl�. Tok� ma�� procent� s�lygoja kruopštus skund� per�i�r�jimas. Prieš sprendim�, priimti byl� ar ne, pareiškimas nueina kelet� etap�. Siun�iami raštiški paklausimai, vyksta parengiamieji pos�d�iai, nuo ieškov�, atsakov� operatyvumo priklauso bylos vertinimo trukm�.

�mogaus Teisi� Teisme bylos da�niausiai nagrin�jamos 3 arba 7 teismo teis�j� kolegijose. Did�iajai teis�j� kolegijai pavedamos tik pa�ios svarbiausios bylos. Iš 17 teis�j� sudaryta Did�ioji Europos �mogaus Teisi� Teismo kolegija imasi darbo tik išskirtiniais atvejais, kai byla iškelia itin svarbias �mogaus teisi� problemas. Nuo š. m. bir�elio 1 dienos bus pakeistas 14 protokolas, kuriuo trij� teis�j� kolegij� pakeis vienas teis�jas ir tai gali palengvinti sprendim� pri�mimo keli�.

Rolandas Paksas savo apkaltos proces� vertina kaip politini� klan� s�moksl�.

E�TT teis�j� skai�ius yra lygus valstybi�, ratifikavusi� Europos �mogaus teisi� konvencij�, skai�iui. Šiuo metu yra 47 teis�jai. Kiekviena valstyb� gali si�lyti tris kandidat�ras Parlamentinei Europos S�jungos asambl�jai, kuri išsirenka vien� iš si�lom� kandidat�. Teis�jai renkami šešeriems metams, v�liau jie gali b�ti perrinkti. Dabar Europos �mogaus Teisi� teisme teis�ja dirba lietuv� Danut� Jo�ien�.

Šiuo metu nagrin�jimo laukia apie 120 t�kst. byl�, iš kuri� 300 byl� iš Lietuvos. Pasak Lietuvos teis�jos Strasb�re, lietuvi� bylos - vis geriau parengtos ir, palyginti su laikme�iu prieš 10 met�, daug re�iau atmetamos. Lietuva pagal paduot� skund� skai�i� yra s�rašo gale, o da�niausiai lietuviai skund�iasi d�l teis�s � privat� ir šeimos gyvenim�.

Pagal skund� skai�i� pirmauja Rusija, turinti per 30 t�kst. byl� (didel� dalis ieškov� - �e��n� tautyb�s pilie�iai). Antra vieta dalijasi Turkija (d�l laisv�s suvar�ym�, policijos neteis�t� veiksm�) su Rumunija, turin�ios per 10 t�kst. byl�; tre�ia vieta atitenka Ukrainai ir Lenkijai – per 7000 byl�, dauguma kuri� susijusios su istoriniais šali� �vykiais; ketvirtoje vietoje - Italija (da�niausi skundai d�l prokuror� ir teis�j� šališkumo). Ma�iausiai byl� turi Monakas, Lichtenšteinas, San Marinas.

E�TT nenaikina ir nekvestionuoja nacionalini� teism� sprendim�. Šis teismas konstatuoja, ar buvo pa�eistos �mogaus teis�s, apibr��tos Europos �mogaus Teisi� Konvencijoje ir, jeigu buvo, kokiu lygiu buvo pa�eistos, taip pat nustato kmpensacijos dyd�. Kompensacija nustatoma atsi�velgiant � valstyb�s ekonomikos kriterij�, o ieškovas neturi galimyb�s apsk�sti E�TT.

Tarptautinis teismas iš esm�s kontroliuoja valstybi� teism� praktik�. Skundas E�TT turi b�ti paduotas ne v�liau nei pra�jus šešiems m�nesiams po galutinio ankstesniojo skundo nagrin�jimo valstyb�s �staigoje. Sk�stis �manoma tik d�l pa�eidim�, �vykdyt� po Konvencijos ratifikavimo 1953 metais. Kad skundas b�t� nagrin�jamas, pa�eid�jas turi b�ti išnaudoj�s visas teisines priemones savo valstyb�je. Skundai, siun�iami � E�TT, turi b�ti susij� su skund�iamos šalies vald�ios piktnaud�iavimais arba prasi�engimais. Skundai prieš priva�ius asmenis E�TT nenagrin�jami.

Ši� met� pavasar� Europos �mogaus Teisi� Teismas atvert� ir dar vien� rezonansin�, pla�iai nuskamb�jusi� byl�, kurios vienas pagrindini� heroj� yra naftos kompanijos "Jukos" �k�r�jas Michailas Chodorkovskis. Jis iki šiol kalinamas Rusijoje.

Vald�ia nemyli autori�

Mindaugas ZIMKA

Šeim� nariai juos dabar vadina "valstyb�s autsaideriais", k�rybinio darbo kamikadz�mis... Redakcijose, leidyklose, spaustuv�se, dizaino ir fotostudijose, teatruose dirba daugyb� �moni�, kuri� santykius su darbdaviu reguliuoja ne darbo, o autorin�s sutartys. Autori� pad�tis yra nestabili, o pajamos nereguliarios - u� atlikto autorinio darbo "vienet�". Tad vien� m�nes� vienas autorius gali gauti kelis t�kstan�ius lit�, kitas – tik kelis šimtus, o paskui kelet� m�nesi� abu b�ti visiškai be darbo ir pajam�.

�inomas fotomenininkas Aleksandras Ostašenkovas sako, kad valstyb� yra u�sibr��usi sunaikinti kurian�ius �mones.

Taigi privalomojo sveikatos draudimo mokestis u� 2009-uosius metus pagal autorines sutartis dirbantiems literat�ros, kult�ros, meno ir kit� profesij� �mon�ms, kaip ir darbo bir�oje neu�siregistravusiems bedarbiams ar gyvenamosios vietos nedeklaravusiems emigrantams, smog� lyg v�zdas. Ta�iau autoriai �iniasklaidai sk�stis neskub�jo, � protestus ir akcijas bendramin�i� nekviet�, Valstybin�s mokes�i� inspekcijos teritorini� skyri� neokupavo, nors daugelis u� pra�jusius metus ir tapo skolingi valstybei vis� privalomojo sveikatos draudimo mokes�io "maksimum�" - 864 Lt.

Autoriai kol kas garsiai nesiskund�ia. Ta�iau gird�dami, kaip valdininkai pagal �statymus juos lygina su verslininkais, neslepia apmaudo.

"Valstybei reikia, kad b��iau bedarbis"

"Buvau šokiruotas, kai staiga vien� dien� nei iš šio, nei iš to tapau valstybei skolingas", – kartaus apmaudo savaitraš�iui "Šiauliai plius" neslepia gerai �inomas fotografas, fotomenininkas, Lietuvos meno k�r�j� asociacijos narys Aleksandras Ostašenkovas. Ne vien� garbing� titul� peln�s, ne kart� kult�ros ir meno premijomis apdovanotas, daugiau nei 30 personalini� parod� Lietuvoje ir u�sienyje sureng�s, per 100 nacionalini� ir tarptautini� parod� dalyvav�s bei apie pusšimt� apdovanojim� peln�s fotomenininkas šiandien yra bedarbis su 864 Lt skola.

A. Ostašenkovas sako, kad pernai buvo nupirkti tik du jo fotoalbumai po 80 Lt, kai kuriuose laikraš�iuose išspausdinta jo fotografij�, u� kurias, atskai�ius mokes�ius, jis gavo apytiksliai po 10 Lt - tokios ir buvo metin�s pajamos. "Ir visa tai valstyb� prilygino verslo pajamoms! Absurdas!" - sako fotografas.

Meninink� piktina tai, kad valstyb�je per visus dvidešimt nepriklausomyb�s met� ne tik nepriimta n� vieno autori� gyvenim� lengvinan�io �statymo, bet tarsi ty�ia daryta viskas, kad tas gyvenimas jiems b�t� pasunkintas.

"Pra�jusiais metais aš nesinaudojau jokiomis sveikatos �staig� paslaugomis, ta�iau šiemet vis vien turiu u� jas susimok�ti. N�jau ieškoti bet kokio darbo u� minimal� atlyg� vien tam, kad pragyven�iau. Man bet koks darbas ne�domus. Man �domi k�ryba, fotografija... Esu s�moningai pasirink�s t� sunk� keli� realizuoti save tik k�ryboje, ir laiko kitur švaistyti nenoriu. Nesiregistravau darbo bir�oje, nes man nereikia pašalp�, j� si�lom� apmokam� buhalteri� ar batsiuvi� kurs�... D�l nedideli� pajam� niekam nesiskund�iau ir kaip iš to pragyvename – mano šeimos reikalas. Ta�iau valstybei vis tiek u�kliuvau. Valstybei reikia, kad aš b��iau bedarbis, kad ji u� mane mok�t�, nes jai taip geriau, negu leisti man gyventi savo gyvenim�!" – apmaud�iai kalb�jo A. Ostašenkovas.

"Buvau tarp naivuoli�"

Apie sudu�ias iliuzijas tur�ti socialines garantijas savaitraš�iui "Šiauliai plius" pasakojo ir vienos redakcijos korespondentas, prad�j�s dirbti pagal autorin� sutart� pra�jusi� met� ruden�.

"Buvau tarp t� naivuoli�, kurie d�iaug�si, kad dirbantieji pagal autorines sutartis nuo 2009-�j� buvo "�sodrinti": nuo gaunam� pajam� atskai�iuojamos "Sodros" bei sveikatos draudimo �mokos, reiškian�ios, kad nesi u� socialin�s sistemos borto", - pasakojo jaunas vyras.

Korespondentas neslepia, kad u�dirbti jam sek�si nedaug – pirmaisiais pra�jusi� met� m�nesiais tik po 100-200 Lt, nuo ši� met� prad�ios - jau šiek tiek daugiau, nors toli gra�u ne minimal� atlyginim�. Ta�iau pradedantis autorius d�iaug�si, kad jo straipsniai spausdinami kas m�nes� ir autorinis atlyginimas mokamas be pertr�kio. Pra�jusi� met� pabaigoje jam por� kart� teko kreiptis � gydytojus ir visur "pra�jo" kaip socialiai draustas.

"Prad�jau svajoti, kad savo ateit� susiesiu su šia redakcija. Nor�damas geriau u�sirekomenduoti, prad�jau rinktis sunkesnes temas, - toliau atviravo pagal autorin� atlyginim� dirbantis korespondentas. – Nesl�piau vil�i�, jog galb�t, �gij�s patirties, gausiu šioje redakcijoje ir nuolatin� darb�".

Pirm�sias iliuzijas, kad nebus viskas sklandu, pasak autoriaus, išsklaid� �inia, kad j� šeima, nors ir turinti ma�as pajamas, negali gauti kompensacijos u� buto šildym�. Situacija buvo nelinksma: d�l pasunk�jusios ligos buvo priversta išeiti iš darbo korespondento motina, turinti ne�galum�, suma��jo šeimos pajamos.

U�dirbai 100 Lt – atiduok 63!

Ta�iau Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Socialin�s paramos skyriaus teritoriniame padalinyje (Vytauto g.), � kur� korespondento motina nu�jo tvarkytis dokument� d�l kompensacijos u� buto šildym�, ji buvo net u�sipulta tod�l, kad dr�sta tik�tis ka�koki� kompensacij�, kai jos s�nus dirba pagal autorines sutartis ir ne�inia kiek u�dirba! Jokios reikšm�s netur�jo paaiškinimai valdinink�ms, kad s�naus autorinis atlyginimas tik kai kuriais m�nesiais tesieki�s 200 Lt, kad tai legaliai u�dirbti ir apmokestinti pinigai, kad jis gali iš darboviet�s pristatyti autorin� atlyginim� liudijan�ius dokumentus. Viskas buvo perniek.

Socialin�s paramos skyriaus teritoriniame padalinyje buvo pasi�lyta išeitis: "Nori kompensacijos – išregistruok savo s�n� iš buto arba tegu tavo laisvas menininkas registruojasi darbo bir�oje. Daug �ia j�s� toki�, ne�inia kur ir kiek u�dirban�i�!"

Sunkiai, ta�iau kar�i� piliul� šeimai teko nuryti. Ta�iau po keli� m�nesi� smog� privalomojo sveikatos draudimo prievol�s �vedimas. Šiauli� apskrities valstybin�je mokes�i� inspekcijoje korespondentas išsiaiškino, kad u� tuos m�nesius, kai gavo autorinius atlyginimus, privalo sumok�ti skirtum� tarp sumok�tos nuo autorinio atlyginimo PSD �mokos ir minimalios m�nesio PSD �mokos. Trumpai tariant, jei per m�nes� u�dirbo 100 Lt, tai valstybei turi sumok�ti 63 litus, jei u�dirbo 200 Lt, skolingas esi apytiksliai 54 Lt.

Atskira grup�

Ieškodamas atsakym�, savaitraštis "Šiauliai plius" kreip�si � Šiauli� apskrities valstybin� mokes�i� inspekcij�. Viršininko pavaduotojos Zofijos Brazaitien�s atsakym� gavo raštu:

"K�rybine veikla u�siimantys gyventojai yra atskira gyventoj� grup�. Jie paprastai t�stinai vykdo k�rybin� veikl�, ta�iau da�nai negali tiksliai numatyti, kada ir kokios sumos autorinis atlyginimas jiems bus išmok�tas, - rašo Z. Brazaitien�. – Vadinasi, k�rybine veikla u�siimantys gyventojai kiekvien� mokestinio laikotarpio m�nes�, išskyrus tuos m�nesius, kuriais jiems buvo išmok�tas autorinis atlyginimas ir nuo šio autorinio atlyginimo išskai�iuota bei sumok�ta 9 proc. (iš pajam� išskai�iuoti 6 proc. ir 3 proc. draud�jo l�š�; PSD �moka sudaro ne ma�iau nei 72 Lt), privalo draustis savarankiškai ir mok�ti PSD �mokas kas m�nes� po 9 proc. minimaliosios m�nesin�s algos � Valstybin�s mokes�i� inspekcijos biud�eto pajam� surenkam�j� s�skait�.

Autorinius atlyginimus gaunan�io gyventojo metin� PSD �moka negali b�ti ma�esn� nei 9 proc. nuo 12 minimali� m�nesio atlyginim� (864 Lt)."

Prieš operacij� – trys PSD �mokos

Fotografas-dizaineris, kuriam liep� bus atlikta planin� operacija, savaitraš�iui "Šiauliai plius" pasakojo, kad pagal klaip�die�i� leidyklos u�sakym� gegu��s m�nes� turi u�baigti rengti stamb� leidin� ir t� m�nes� gaus apie 4500 Lt autorinio atlygio. Pasak dizainerio, tai gali b�ti jo vis� met� pajamos, nes ne�inia kaip jis jausis po operacijos, kiek gal�s dirbti.

"Nu�jau � Mokes�i� inspekcij� pasidom�ti, ar gegu��s m�nes� gav�s tokias pajamas dar tur�siu bir�el� mok�ti savarankiškai tuos 72 Lt PSD. Paaišk�jo, kad teks sumok�ti ne tik u� bir�el�, bet dar ir u� baland� - PSD �mokos turi b�ti sumok�tos tris m�nesius iš eil�s, t. y. ir u� tuos m�nesius, kai negavau autorini� atlygi�, - patirtimi dalijosi autorius. - Valstyb�, pastatydama autorius � vien� gret� su verslininkais, tiesiog nori mus sunaikinti!"

Paramos nesikreipia

Nors ir sunkiai pragyvendami, autoriai � Socialin�s paramos skyri� nesikreipia.

"Tai savotiškas fenomenas, - sako skyriaus ved�ja Rita Blauzdavi�ien�. - Kaip ir tai, kad autoriaus darbas �statymiškai n�ra prilyginamas darbui. Tai tik veikla, kuria siekiama gauti pajam� ar kitokios ekonomin�s naudos."

Pasak R. Blauzdavi�ien�s, skurdo mastas išaug�s mil�iniškai. Šiemet socialin� pašalp� gavo 5000 �moni�, maisto paketus - 12000, � eil� prie maisto paket� stoja ne tik darbo neturintys �mon�s, bet ir ma�as pajamas gaunantys miesto �staig� darbuotojai. "Vilniuje, - kalb�jo skyriaus ved�ja, - jau šito tabu neb�ra ir paramos prašyti ateina net visuomenei gerai �inomi �mon�s. Jei gyvenimas ar banko paskolos prispaud�ia, kur d�tis?"

P. S. Nuotraukos autorius prašo savo pavard�s neskelbti ir atsisako u� j� autorinio atlyginimo – jis d�l to netekt� didel�s dalies pensijos.

Prezident� apdovanojo daugiavaikes motinas

Irena BUDRIEN�

Minint Motinos dien�, Lietuvos Respublikos Prezident� dalia Grybauskait� ketvirtadien� ordinais "U� nuopelnus Lietuvai" apdovanojo septynias daugiavaikes motinas iš Šiauli� apskrities. Visos šios daugiavaik�s motinos, u�auginusios dorus ir darbš�ius vaikus, gal�t� b�ti pavyzdys šiuolaikin�ms šeimoms.

Vyriausia iš apdovanot�j� šimtamet� Emilija Grigali�nien� iš Joniškio rajono išaugino bei gerai išaukl�jo aštuonis vaikus. Visi jie u�augo dori �mon�s, mylintys ir gerbiantys savo t�vus. Sulaukusi senatv�s Emilija nuolat apsupta artim�j� - j� lanko vaikai, vaikai�iai ir kaimynai, su kuriais ji noriai bendrauja.

Devyniasdešimtmet� Stefanija Šimkien� iš Šiauli� rajono Kurš�n� kaimiškosios seni�nijos u�augino ir gerai išaukl�jo dešimt vaik�. Dauguma Stefanijos Šimkien�s vaik� nenutolo nuo motinos ir gimt�j� viet� – gyvena ir dirba Šiauli� rajone, tod�l Stefanija yra nuolat lankoma ir nestokoja artim�j� d�mesio.

Kit�met devyniasdešimtmet� šv�sianti Pranciška Krapikien� iš Radviliškio rajono Grinkiškio seni�nijos pagimd�, išaugino ir išaukl�jo net keturiolika vaik�. Pasak Grinkiškio seni�no Vinco Petrausko, garbaus am�iaus mama vaikai labai r�pinasi ir j� globoja.

Devint� dešimt� bebaigianti Julija L��ien� iš Akmen�s rajono Papil�s seni�nijos u�augino aštuonis vaikus. Pasak seni�nijos darbuotoj�, vis� gyvenim� J. L��ien� daug dirbo: iš prad�i� augino vaikus ir tri�s� namie, v�liau – kol�kyje. Nors mirus vyrui J. L��ien� gyvena viena, yra da�nai lankoma artim�j�. Daugiavaik� mama sulauk� 21 vaikai�io ir 20 provaikai�i�.

Aštunt� dešimt� perkopusi Vladislava Odminien� iš Joniškio rajono u�augino ir gerai išaukl�jo aštuonis savo ir septynis vyro vaikus iš jo pirmos santuokos. Taigi atsistoti ant koj� ir gyvenimo keliu eiti motina pad�jo penkiolikai vaik�.

Aštuoniasdešimt antrus metus einanti Valerija Stankien� su vyru Alfonsu iš Akmen�s gra�iai u�augino ir tinkamai išaukl�jo devynis vaikus. Dabar šeim� sudaro 37 asmenys, iš kuri� 24 vaikai�iai ir keturi provaikai�iai. Ši šeima buvo labai darbšti, tvarkinga ir gerbiama �moni�. Svarbiausias t�v� gyvenimo tikslas buvo suteikti vaikams išsilavinim� ir išaukl�ti juos dorais Lietuvos pilie�iais.

Septyniasdešimtmet� Johana Gudaitien� iš Kelm�s rajono kartu su vyru �eslovu u�augino dvylika vaik�. Seni�nijos darbuotojai pasakoja, kad Johana yra darbšti, paslaugi, padeda ir gimin�ms, ir kaimynams, moka u�jausti ir atleisti. Ji ne tik gera mama, bet ir nuostabi mo�iut�. Johana turi 26 vaikai�ius ir šešis provaikai�ius. Vis� gyvenim� J. Gudaitien� gyvena kaime, augina gyvulius, dirba �em�. Visi vaikai taip pat buvo pratinami prie darbo, pad�davo t�vams, tod�l u�augo darbšt�s ir s��iningi �mon�s.

Visoms šioms daugiavaik�ms mamoms yra paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybin� pensija.

Motinos dienos išvakar�se ordino "U� nuopelnus Lietuvai" medaliu Prezident� iš viso apdovanojo 43 daugiavaikes motinas, išauginusias daugiau nei septynis vaikus.

Tarp apdovanot�j� yra ir garbingo šimto met� sulaukusi�, ir jaunesni� motin�, iš kartos � kart� perdavusi� mamos meil�, gra�iausias šeimos tradicijas ir kult�rines vertybes. Šias vertybes, pasak šalies vadov�s, b�tina puosel�ti ir diegti jaunajai kartai, kuri kurs ateities Lietuv�.

Kai moksleivis atpa��stamas ne i� ne�amos kuprin�s...

Irena RAMANECKIEN�

Keturiolikt� kart� Šiauli� Centro pradin�je mokykloje pradini� klasi� mokytojos rinkosi � tradicin� diskusij� prie apskritojo stalo. Seminaro tema - "Integruotas ugdymas pagal komplektus "Pupa" ir "Gil�": patirtis, ieškojimai, perspektyvos". Dalyv�s – per 150 mokytoj� iš Bir��, Jonavos, Joniškio, Klaip�dos, Kauno, Kelm�s, K�daini�, Panev��io, Radviliškio, Raseini�, Rietavo, Šiauli�, Telši�, Tytuv�n�, Vilkaviškio, Vilniaus miest� ir rajon� mokykl�.

Geografin� teritorija dalyvi� po�i�riu kasmet ple�iasi, konferencijos ir seminarai, organizuojami Centro pradin�je mokykloje, populiar�ja, nagrin�jam� problem� reikšmingumas praktinei veiklai, �inoma, ir edukologijai, didaktik� teorijai did�ja. Tokios didel�s traukos prie�as�i� nema�ai. Pirmiausia tai pati pedagog� bendruomen�, gars�janti mieste sutelktumu, dalykin�mis kompetencijomis, atsakomybe u� pavest� ugdom�j� darb�, lankstumu, metodin�mis inovacijomis. Antra, tai k�rybingumu, orginalumu, r�pestingumu bei atidumu pasi�ymintis seminaro organizacinis komitetas, kuriam tenka surasti aktualiausias temas ir potemes, modeliuoti t� rengini� turin�, planuoti eig�, r�pintis informacijos apie rengin� sklaida, kviesti lektorius ir t. t. Tre�ia, jauki, gra�iai sutvarkyta mokyklos aplinka, r�pestingi, geranoriški, paslaug�s šeimininkai, prisidedantys prie seminaro kokyb�s bei garsinantys Centro pradin� mokykl� šalies mastu.

Nors keturiolikto seminaro tema koncentruota � diskusijas apie "Pup�" ir "Gil�", bet pakeliui � Panev�� ia pusvaland�iui sustojo Klaip�dos universiteto doc. dr. R. Girdzijauskien�.

Spalvota melodija, skambantys judesiai

"Ry-tas, jau ry-tas / kvie-�ia vie-ver-sys vi-sus � sau-l� / jau šau-kia", - gra�iai skamba pirm�kart viešai atliekama L. Vilkon�iaus ir N. Rimkien�s daina "Vieversys". Tai ne šiaip nauja daina. Tai tarsi šauklys, specialiai sukurtas I klas�s muzikos vadov�liui "Vieversys", iš kurio bus mokomasi ateinan�iais mokslo metais. Vadov�lio autor�s – klaip�diet�s I. Bertulien�, R. Girdzijauskien�, V. Valeikien�. Ir dainavo "Vievers�" visos seminaro dalyv�s. Anot KU doc. dr. R. Girdzijauskien�s, rašant "Vievers�", tem� pavadinim� skolintasi iš "Pupos" ("Skambanti virtuv�", "Vakaro muzika", "Paukš�i� choras" ir kt.), s�vok� skolintasi ir iš dail�s bei technologij� vadov�lio "Tišku tašku". Tod�l seminaro dalyv�s buvo mokomos dainuojam� melodij� nuspalvinti raudonai, m�lynai, rudai, juodai ar jai pritarti "skamban�iais" judesiais. Preliminariai susipa�inta su vengr� choreograf� sukurta ritmavimo ir skandavimo sistema.

Klausiausi doc. dr. R. Girdzijauskien�s vedamos dainos, aiškinim�, stebiu "skamban�ius" judesius ir pripa��stu akivaizd� d�stytojo, dirban�io ir su studentais, ir su mokiniais (tokia doc. dr. R. Girdzijauskien�), pranašum� prieš t�, kuris moksleiv� atpa��sta tik iš nešamos kuprin�s.

� visk� �velgti kitu kampu

Seminaro dalyv�ms pristatytas pasaulio pa�inimo mokymo(-si) priemoni� komplektas IV klasei "Gil�". Autor�s – šiauliet�s pedagog�s Edita Minkuvien�, Aušra Did�galvien�, Ligita Kukanauzien�. Svarbiausias "Gil�s" tikslas – ugdyti pradinuk� gamtamoksl� raštingum�, formuoti bendr�sias vertybines nuostatas, suvokti socialin�, istorin� ir geografin� aplink�, pl�toti geb�jimus bendrauti ir bendradarbiauti. "Gil�" savo turiniu ir strukt�ra pirmiausia suderinta su lietuvi� kalbos vadov�liu "Pupa". Esm� – � lietuvi� kalbos pamokose pagal gro�in� k�rin� nagrin�jam� tem� pa�velgti kitu kampu.

T� vadov�lio puslapiuose sukaupt� turt� vertinu "kitu kampu": ne vien turinio �vairove, k�rybingumu, originalumu, bet ir �d�tu darbu, numatant perspektyvin� plan�, intensyviai ieškant reikiamos med�iagos ir preciziškai j� derinant prie temos, programos, kit� dalyk� vadov�li�. Antras ryškus bei pagirtinas "Gil�s" autori� bruo�as – grie�ta atverstinio (atlankos) strukt�ra, kompozicija, metodini� reikalavim� paisymas.

Jei I-II klasi� vadov�liuose realizuota temin�s integracijos id�ja, tai III-IV klasi� mokymo priemon�ms b�dingi tarpdalykiniai ryšiai pagal raktinius �od�ius. Autor�s neslepia, kad reikalinga med�iaga gana sunkiai "gul�" � IV klas�s knygos puslapius, nes turin� jau reik�jo derinti ne tik su "Pupa", bet ir su V-VI klas�se nagrin�jamais gamtos, geografijos, istorijos dalykais, nes temos pla�ios, med�iagos daug, sunku atrinkti tai, kas �domu ir vertinga ketvirtokams. Galvoje rikiuojasi klausimai: kuri autori� atrinktos ir vadov�lyje pateiktos informacijos dalis u�sifiksuoja pradinuk� s�mon�je? Kur� laik�? Ar informacijos kiekis optimalus? Koks informacijos santykis su pradinuk� interesais, poreikiais?

Bet kurio rašomo vadov�lio autor�ms tyrimais parengti atsakymai � tokio pob�d�io klausimus b�t� ne�kainojamas ramstis. Ir Lietuvos moksleiviams iš to nauda - didel�. Bet kur gauti rimt� pagalbinink� vadov�li� autor�ms? Studentai su savo kursini� bakalauro darb� tyrimais b�t� pats tas. Bet...

Geriausias matas – patirtis

"Iš prad�i� netur�jome aiškios strategijos, buvo tik nuojauta, koks tur�t� b�ti lietuvi� kalbos vadov�lis "Pupa", - prisipa��sta Jolanta Banyt�–Skridulien� ir Vilija Vyšniauskien�. – Mums buvo svarbu remtis praktika. Tai stiprioji komandos pus� - visos esame mokytojos praktik�s. Rašydamos vadov�l�, matavome j� pagal savo mokinius – jei m�s� vaikams �domus tekstas, u�duotis, gal tai patiks ir kitiems; jei m�s� vaikai �veikia u�duot� – �veiks ir kiti; jei man taip lengviau išaiškinti taisykl�, gal taip bus ir kitiems mokytojams..."

Šias mintis tarsi apibendrina D�eralda Kuzavinien�: "Ir dar�me, ir k�r�me, ir dirbome. Kilo daug nauj� min�i�, keliskart vertinome patirt�, savo išbandytus metodus. Nor�josi parodyti visiems, kad lietuvi� kalbos galima mokyti ir kitaip, nei �prasta."

Kad patirtis yra visa ko matas, rod� apskritojo stalo diskusijos dalyvi� aktyvumas. Taurag�s "Aušros" pagrindin�s mokyklos pedagog�s N. Piliukaitien�, R. Raudonien�, pasitelkusios vaizdo pranešimo galimybes, pristat� projekto "Keliauju po Lietuv�" rezultatus, kurie glost� susirinkusiesiems ak�, d�iugino "Pupos" autoriams šird� ir kiekvien� mintyse vert� sav�s paklausti - ar aš taip gal��iau, ar mano ugdytiniai taip padaryt�? Pamat�s, palygin�s save su kitais, jautiesi dr�sesnis.

Š�kart prie diskusij� stalo nestokota atvirumo. To ankstesniais metais b�davo pasigendama. Dalyv�s dalijosi ger�ja patirtimi ir neveng� kelti bei svarstyti opi� klausim�, kad kitos nenuog�staut� d�l eilin�s nes�km�s, kad nenusivilt� prad�jusios dirbti su integruotais vadov�liais ir pan. Nenutyl�ta ir PIRLS sistemingai vykdoma skaitymo / teksto suvokimo tyrim� / testavimo problema: mokytojai pasigenda dalykiškos, išsamios gr��tamosios informacijos. Ne demografiniai rodikliai, o metodiniai dalykai juos jaudina. Mokytojams nepakanka �inios, kad Lietuvos ketvirtokai pagal skaitym� / teksto suvokim� u��m� N-�j� viet� tiriam�j� grup�je. Mokytojai nori gauti nuorodas � klausim� "Kod�l?" Tokia informacija, matyt, nepasiekiama net vadov�li� autoriams, o gal NEC yra kitos nuomon�s?

Pasikeitimas vaidmenimis

Iš panoramin�s seminaro ap�valgos akivaizdu, kad jo dalyviai gr��ta � savo mokyklas ratuoti �iniomis, b�simos veiklos strategijomis, pasitikrin� savo darbo stiliaus patikimum�, išgird� nauding� patarim�. D�l puikiai organizuojam� analogišk� rengini� spar�iai did�ja pradini� klasi� mokytoj� trauka � ma�yt� Centro pradin� mokykl�, o ne � aukštus universiteto m�rus. Neb�ra ten studij� program�, kaip D�. Kuzavinien�s ir L. Kukanauzien�s (pradinio ugdymo pedagogikos specialyb�, PUP), kaip E. Minkuvien�s ir A. Did�galvien�s (PUP su darb� specializacija), kaip V. Vyšniauskien�s (PUP su muzika), kaip J. Banyt�s–Skridulien�s (PUP su u�sienio kalba) studij� laikais. Ir metodikos specialist�, savo dalyko �inov�, nebereikia. Net ir t�, kurie šalies mastu rutulioja ugdymo(-si) koncepcijas, pagal kurias modeliuoja sistemas ir rašo mokymo priemones pradinukams. Gerai ar blogai tokios inovacijos? Be abejo, Šiauli� Centro pradinei mokyklai tai tik didelis privalumus.

Atidengta lenta A. J. Greimui

Šiauli� Did�dvario gimnazijoje atidengta memorialin� lenta garsiam Lietuvos mokslininkui Algirdui Juliui Greimui. Semiotikas, kalbininkas, mitologijos tyrin�tojas, eseistas ir literat�ros almanacho "Varpai" sumanytojas yra mokytojav�s šioje mokykloje.

Atidengiant lent� dalyvavo literat�ros almanacho "Varpai" vyriausiasis redaktorius L. Peleckis-Kaktavi�ius, profesorius K. R. Kašponis. Pastarasis yra paraš�s knyg� "A. J. Greimo vaikyst� ir jaunyst� Lietuvoje". Šis veikalas gim� pranc�z� semiotikos mokyklos pasek�j� pageidavimu.

A. J. Greimas priskiriamas prie ��ymiausi� šiuolaikin�s semiotikos atstov�. Jis nuo 1965 met� gyveno Pary�iuje ir vadovavo semiolingvistini� tyrim� grupei. Jo d�ka susiformavo garsi Pary�iaus semiotikos mokykla. A. J. Greimas lyginamas su iškiliausiais Lietuvos ir pasaulio mokslininkais.

Memorialin� lent� atideng� literat�ros almanacho "Varpai" vyriausiasis redaktorius L. Peleckis-Kaktavi�ius ir profesorius K. R. Kašponis.

Alvydo Januševi�iaus nuotr.

Semiotikos mokyklos pradininkas 1929–1931 metais gyveno Šiauliuose, lank� berniuk� gimnazij�. 1934–1935 metais studijavo teis� Vytauto Did�iojo universitete, 1936–1939 metais - kalbotyr� Grenoblio universitete. Gr��s � Lietuv� 1939 metais atliko karin� tarnyb�. 1940–1944 metais gyveno Šiauliuose, mokytojavo mergai�i� gimnazijoje ir Prekybos institute.

Mokslininkas mir� 1992 metr� vasario 27 dien� Pary�iuje. Palaidotas Kaune, Petraši�n� kapin�se. Greimo vardu pavadintos gatv�s Kaune ir Vilniuje. Jo vardu taip pat pavadinta aikšt� Pranc�zijos La Šos� miestelyje. �ia jis ilgai gyveno.

"Šiauliai plius" inf.

Savivaldyb�s marionet�mis tapo bibliotekos darbuotojai

Mindaugas ZIMKA

Ma�us atlyginimus gaunantiems Šiauli� miesto savivaldyb�s viešosios bibliotekos (ŠSVB) darbuotojams nervai d�l nemokam� atostog� prievol�s t�somi iki šiol. Jei Tarybos pos�dyje nebus pakeistas miesto biud�etas, bibliotekininkams tris m�nesius nebus iš ko mok�ti atlyginim�. Bibliotekinink� profesin�s s�jungos atstovai svarsto apie piket� prie Šiauli� miesto savivaldyb�s, tik ne�inia, kiek tai paveikt� miesto vald�ios sprendimus.

"Bibliotekinink� darbas n�ra toks lengvas ir paprastas, kaip daugeliui iš pirmo �vilgsnio atrodo, - savaitraš�iui "Šiauliai plius" sak� Šiauli� krašto bibliotekinink� profesin�s s�jungos pirminink� Gintana Sutkut�-Sorakien�. – Ir tai nereiškia, kad su šiais �mon�mis miesto vald�ia gali elgtis kaip panor�jusi. Jeigu reik�s eiti nemokam� atostog� tris m�nesius, kaip, pasakykite, tuomet išgyventi?"

Taupymo programa "Susiver�kime dir�us"

2009 metais Šiauli� miesto savivaldyb�s viešojoje bibliotekoje buvo imtasi �vairi� priemoni� darbo u�mokes�io fondui sutaupyti: panaikinta 9,75 etato, u�darytas "Dainos" filialas, darbuotojai prival�jo eiti nemokam� atostog�.

Skiriant 2010 m. ŠSVB darbo u�mokes�io fond�, � tai nebuvo atsi�velgta. Kult�ros ir meno darbuotoj� darbo u�mokes�io didinimo programoje 2009–2013 metais bibliotekinink� darbo u�mokestis apib�dinamas kaip vis dar nepagr�stai ma�as ir nesiekiantis šalies vidutinio darbo u�mokes�io.

Šiauli� miesto savivaldyb� "gra�iai" bei teisiškai pasinaudojo Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s nutarimu "D�l darbo laiko nustatymo valstyb�s ir savivaldyb�s �mon�se, �staigose ir organizacijose pakeitimo". Teis�s akto, priimto ši� met� vasario 10 d., 2.7 punkte išd�styta: "Šali� susitarimu gali b�ti nustatytas ne visas darbo dienos ar darbo savait�s darbo laikas, atskiras darbuotojo ar valstyb�s tarnautojo darbo grafikas. Tokiu atveju šiame nutarime nustatyti reikalavimai d�l darbo laiko prad�ios, pabaigos ir kasdien�s darbo laiko trukm�s netaikomi." Taigi miesto vald�ia šiuo dokumentu pasinaudojo, �gyvendindama grie�t� dir�� susiver�imo ir paskutin�s odos nudyrimo program�...

Pinig� tr�ksta trij� m�nesi� atlyginimams

Patvirtinus 2010 met� miesto biud�et� paaišk�jo, kad bibliotekinink� atlyginimams skiriam� l�š� tr�ksta trims m�nesiams. "Kaip reikia gyventi, jeigu negausi atlyginimo tris m�nesius?" - piktinosi bibliotekinink� profesin�s s�jungos pirminink� G. Sutkut�-Sorakien�.

Tad vasario 25 d. visuotinio bibliotekinink� susirinkimo metu buvo nuspr�sta kreiptis � Šiauli� miesto savivaldyb�s administracij�, kad b�t� dar kart� per�velgtas bibliotekinink� atlyginim� biud�etas ir surasti variantai tr�kstamoms l�šoms gauti. Kad b�t� svariau, visi ŠSVB reikalavimai išd�styti raštu ir pateikti Savivaldyb�s administracijos direktoriui Valdui Damulevi�iui.

Pasak Gintanos Sutkut�s-Sorakien�s, šio susitikimo metu bibliotekinink� profesin�s s�jungos lyderiai buvo raminami - jiems buvo teigiama, kad tris m�nesius be atlyginim� bibliotekininkams galb�t ir nereiksi� b�ti, kad bus ieškoma tr�kstam� l�š�. Nusiskundimai d�l esamos ŠSVB pad�ties tarsi buvo išklausyti.

"T� pa�i� dien�, vasario 25-�j�, reikalavimus u�registravome, ir �m�me laukti atsako iš Savivaldyb�s, - pasakojo G. Sutkut�-Sorakien�. – Ta�iau tris savaites nesulauk�me. Teko skambinti � Savivaldyb�s raštin� ir teirautis, kam nukreipti m�s� reikalavimai."

G. Sutkut�-Sorakien� išgirdo, kad reikalavimai jau "guli" ant vieno iš Finans� skyriaus darbuotoj� stalo.

ŠSVB atlyginimo mokos fondui met� prad�ioje buvo suplanuota skirti 741,7 t�kst. Lt, tr�kumas – 185,3 t�kst. Lt. "Tikim�s, kad baland�io 29 d. vyksian�io Tarybos pos�d�io metu vienodai paskirstyt� l�šas, tuomet pinig� neu�tekt� tik vienam m�nesiui, o u� gruod� mums sumok�t� saus�", - atviravo G. Sutkut�-Sorakien�.

Gresia nemokamos atostogos

G. Sutkut�-Sorakien� sako, kad finansinink� atsakymas nenud�iugino: atlyginimai bus visiems paskirstyti vienodai, neatsi�velgiant � tai, kad bibliotekinink� darbo atlygis – ma�iausias iš vis� kult�ros �staig�. T� pa�i� informacij� ji išgirdo ir kovo 24 d. trišal�s tarybos pos�d�io metu.

ŠSVB kolektyvas neslepia nusivylimo ir baiminasi d�l tolimesnio savo likimo. "Jeigu reik�s eiti nemokam� atostog� tris m�nesius, kaip, pasakykite, tuomet išgyventi? - b�gštavo profesin�s bibliotekinink� s�jungos atstovai. – M�s� atlyginimai ir taip ma�i. O kaip išlaikyti kitus nedirban�ius šeimos narius?"

"Visoms biud�etin�ms �staigoms yra nustatyta vienoda tvarka - taupant atlyginim� fondo l�šas ma�inti darbo dien� skai�i� per metus, - teigia ŠSVB direktor� Irena �ilinskien�. - Kaip ir visi kiti m�s� darbuotojai, laukiu atsakymo ir esu pasiruošusi eiti nemokam� atostog�. Noriu pridurti ir tai, kad ir man, ir bibliotekininkams, valytojoms bei �kved�iui – visam kolektyvui - yra skaudu d�l tokios situacijos. Problema u�klumpa visus vienodai."

G. Sutkut�-Sorakien� neslepia, kad svarstoma net apie piketus prie Šiauli� miesto savivaldyb�s.

Nesilaikoma teis�s akt�

"Šiauli� miesto savivaldyb�s taryba, vienašališkai pri�musi sprendim� suma�inti ŠSVB darbuotoj� atlyginim� mokos fond� 20 proc., pa�eid� LR Darbo kodekso 47 ir 48 str. Darbuotojams nebuvo sudarytos s�lygos visaver�iai der�tis d�l darbo u�mokes�io ir darbo s�lyg� numatomo pasikeitimo. Ta�iau manau, kad Lietuva – vis dar teisin� šalis, tod�l problemos turi b�ti sprend�iamos remiantis teis�s aktais, - samprotauja G. Sutkut�-Sorakien�. - Bibliotekininkai tikrai neprivalo iš savo ma�� atlyginim� u�kaišyti Savivaldyb�s "skyli�".

G. Sutkut�-Sorakien� ir ŠSVB darbuotojai dalijosi ir kitomis problemomis. D�l l�š� tr�kumo ŠSVB negauna nauj� knyg�, kurias galima pamatyti tik knygyn� lentynose u� solid�i� kain�. Be to, tr�ksta ir periodini� leidini�. "Anks�iau gaudavome 36 periodinius leidinius, o dabar – tik 11", - apgailestavo Gintana. "Vald�iai ner�pi kult�ra. Mes palikti likimo valiai", - priduria ŠSVB Bibliografijos ir informacijos skyriaus darbuotojos. Jos svarsto ir apie tai, kas b�t�, jei atleist� iš darbo valytoj� ar �kved�. Kas tuomet dirbt� pastar�j� darbus? Gal bibliotekininkai u� t� pat� atlyginim�, prie kurio numatytas "priedas" - nemokamos atostogos?

Pasak bibliotekininki�, skaitytoj� apsilanko išties nema�ai, darbo kr�vis did�ja. Vaikams bei vyresnio am�iaus �mon�ms biblioteka organizuoja �vairius renginius, ta�iau renginiai n�ra pakankamai finansuojami. Ne paslaptis ir tai, kad bibliotekos darbuotojai iš savo nam� kartais atneša vien� kit� knyg� pa��stamam skaitytojui, kad tik jo neprarast�. "D�l kiekvieno skaitytojo atiduodi j�gas ir atlieki visas tau skirtas pareigas, - teig� G. Sutkut�-Sorakien�. – Tad ir norime gauti atlyginim� u� kvalifikacij� atitinkant� darb�."

Eiliniai pa�adai ar konkret�s sprendimai?

Bibliotekininkai nekantriai laukia baland�io 29 d. �vyksian�io Tarybos pos�d�io, kurio metu, pasak miesto vald�ios, bus galutinai pateiktas susidariusios problemos sprendimo b�das ir apsvarstytas vis� biud�etini� �staig� atlyginim� mokos fondo l�š� paskirstymas.

Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius �ada: "Yra ger� poslinki�. Gauta l�š� iš valstyb�s, tod�l bus atsi�velgta � tuos, kurie gauna ma�esn� atlyginim�."

"Šis pos�dis skirtas ne tik biud�etini� �staig� atlyginim� mokos fondo l�šoms paskirstyti, bet ir kreditiniams �siskolinimams u� paslaugas nagrin�ti", - iliuzijas sklaido Savivaldyb�s administracijos Finans� skyriaus ved�ja Kazimiera Daujotien�.

Mes darom!

Nutirp�s sniegas atideng� visas "gro�ybes", apnuogino pašales ir atskleid�, kad gyvename netausodami aplinkos.

Nelaukdamas speciali� akcij�, verslininkas visuomenininkas Art�ras Visockas nuolat tvarko Salduv�s park�. Tvarkymo akcij� jis sureng� ir miesto centriniame parke, kur jam � pagalb� atskub�jo Jovaro pagrindin�s mokyklos moksleiviai. Talk� maraton� jau prad�jo ir Liepori� bendruomen�, padedama nevyriausybini� organizacij�, sporto mokyklos "Klevas", nes tiki, kad Liepori� parkas taps traukos centru bei laisvalaikio ir poilsio vieta.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Galimyb� tvarkytis si�lo balandis, paskelbtas švaros m�nesiu, ir akcijos "Darom" organizatoriai, baland�io 17 dien� kvie�iantys � talk�.

Pra�jusi� met� "Darom" tikslas buvo sulaukti ne ma�iau 10 t�kst. dalyvi� ir tur�ti bent po vien� tvarkymo tašk� 60 Lietuvos rajon�. Situacija pranoko organizatori� l�kes�ius, nes suskai�iavus rezultatus paaišk�jo, kad akcijoje dalyvavo apie 70 t�kst. �moni� ir buvo surinkta apie 10 t�kstan�i� ton� atliek� vietoj planuot� šeši� t�kstan�i�. Dalyvi� skai�iumi Lietuva gerokai pranoko Estij�, kurioje 2008-aisiais ir gim� visuotin�s šiukšli� rinkimo talkos id�ja.

Norin�i� gyventi švaresn�je aplinkoje netr�ko ir Šiauliuose – 2009–aisiais m�s� mieste surinkta apie 20 ton� šiukšli�, dalyvavo pusantro t�kstan�io savanori�.

Organizatori� teigimu, šiaulie�iai aktyv�s ir šiemet. Savanori� u�siregistravo � visus tvarkytinus 58 taškus Šiauli� mieste. Kiek iš ties� bus talkinink�, iš anksto sunku pasakyti: prie aplinkos švarinimo baland�io 17 dien� kvie�iami prisijungti visi, kurie neabejingi savo aplinkai.

Organizatoriai primena, kad reik�t� nepamiršti pirštini�, jei turite, pasiimti �ranki�. J� teigimu, labiausiai talkinink� reik�t� ma�iau apgyvendintose teritorijose, daugiabu�i� kaimynyst�je j� u�teks. Tvarkytin� viet� s�raš� galima rasti Šiauli� miesto savivaldyb�s tinklalapyje www.siauliai.lt, papildomos informacijos - www.mesdarom.lt .

Kiekvieno pagalba yra reikalinga.

"Šiauliai plius" informacija

Su nedarbu kovojama europiniais pinigais

Mindaugas ZIMKA

Situacija Šiauli� miesto darbo rinkoje ši� met� sausio-kovo m�nesiais nebuvo blogesn� negu kituose Lietuvos did�iuosiuose miestuose. Nedarbas Šiauli� mieste ir rajone ši� met� kovo m�nes� sudar� 12,7 proc., Vilniuje – 13,7 proc., Panev��yje - net 16,5 proc. Per paskutin� kovo savait� Šiauli� darbo bir�oje buvo �registruoti 234 bedarbiai, tad baland�io 1 d. darbo ieškojo 14738 asmenys, turintys bedarbio status�. Per metus bedarbi� skai�ius padaug�jo 1,8 karto. 3390 (23 proc.) asmen� gauna nedarbo draudimo išmok� (maksimali išmoka - 650 Lt), kiti bedarbiai iš Socialin�s r�pybos skyriaus - apie 300 Lt pašalp�.

Šiauli� darbo bir�os direktor� Genovait� Kuprevi�ien� teigia, kad visuomen�s nuomon� d�l vieš�j� darb� yra labai pasikeitusi.
Autoriaus nuotr.

Šiauli� darbo bir�os direktor� Genovait� Kuprevi�ien� savaitraš�iui "Šiauliai plius" papasakojo, kokiomis priemon�mis bus sprend�iamos nedarbo problemos, apie �vairias mokymo programas bei �sidarbinimo galimybes.

Pagal speciali� vieš�j� darb� program� numatyta �darbinti apie 500 miesto bedarbi� ir apie 250 bedarbi� iš Šiauli� rajono. Pasak Šiauli� darbo bir�os direktor�s G. Kuprevi�ien�s, dabar viešieji darbai – tai ne tik miesto gatvi� ir skver� tvarkymas. "Tai �vair�s �kio bei smulkaus remonto darbai savivaldyb�s �mon�se: mokyklose, globos �staigose, dar�eliuose ir pan., - sako Genovait� Kuprevi�ien�. - Pernai �mon�s atliko daug nekvalifikuot� remonto darb�: da�� tvoras, šlav� takus, tvark� aplink� - prisid�jo prie miesto bei savivaldyb�s �moni� aplinkos tvarkymo, gavo u� š� darb� atlyg�."

Pasinaudodamas Europos socialinio fondo l�šomis, Lietuvos teritorin�s darbo bir�os gal�s finansuoti nebe 50 proc., kaip dabar, o iki 80 proc. vieš�j� darb�. Planuojama, kad tuomet Šiauliuose ir Šiauli� rajone viešiesiems darbams bus galima �darbinti ne 750, o iki 1000 miesto ir rajono bedarbi�. "B�t� keleriopa nauda: bir�ai nebereik�t� mok�ti nedarbo draudimo išmokos, �mogus gaut� minimal� atlyginim�, sumok�t� mokes�ius ir pinigai sugr��t� � biud�et�", - tvirtina Darbo bir�os direktor� G. Kuprevi�ien�.

Ji neslepia, jog prieš dešimt met� viešieji darbai gelb�davo sunkiose nedarbo situacijose ir pad�davo išgyventi apie 1500–2000 bedarbi�, nors ir b�davo lyg "prakeiksmas" – labiausiai nepresti�inis darbas. "Dabar visuomen�s nuomon� apie viešuosius darbus pasikeitusi", - sako Genovait� Kuprevi�ien�.

Pirmenyb� �sidarbinant viešiesiems darbams bus teikiama asmenims, kurie neturi kvalifikacijos, kuriems per 50 met�, ilgalaikiams bedarbiams, ypa� šeimoms, kuriose abu asmenys yra bedarbiai ir turi ma�ame�i� vaik�.

Laikinieji darbai gelb�s laikinai

Kita programa, kuria tikimasi suma�inti nedarb�, – tai laikinieji darbai �mon�se, patirian�iose ekonomini� sunkum�. �darbintas asmuo dirbs kvalifikuot� darb� tol, kol �mon� tur�s darbo, o kai kvalifikuoto darbo nebebus, �mogaus � gatv� niekas neišvarys. Laikinai jis eis dirbti vieš�j� darb�, kuriuos jam prival�s par�pinti darbdavys toje pa�ioje �mon�je. U� viešuosiuos darbus irgi bus mokamas atlygis. "Jei darbuotojas netur�s darbo pus� darbo dienos, Darbo bir�a nedirban�iajam mok�s išmokas iki šeši� m�nesi�. Jei darbo netur�s dar daugiau ar net vis� dien� – tris m�nesius finansuosime", - teigia Genovait� Kuprevi�ien�.

Darbo laiko apskaitos ir dokument� tvarkymo kontrol� bus labai grie�ta, kad pinigai neb�t� lengvai švaistomi ir neb�t� joki� machinacij�. Nauda taip pat tur�t� b�ti ir darbuotojui, ir darbdaviui: dirbantysis nepraras darbo vietos, o darbdaviui nebereik�s ieškoti ir �darbinti naujo darbuotojo, kur� v�liau reik�t� apmokyti. �mogui bus suteikta garantija išvengti nemokam� atostog� arba paties baisiausio – darbo vietos praradimo. G. Kuprevi�ien� sako, kad darbdavi� ir bedarbi� susidom�jimas abejomis – vieš�j� ir laikin�j� darb� – programomis yra did�iulis.

Abiturientams lengvat� nenumatoma

"Lengviau �sidarbinti asmenims, �gijusiems aukšt�j� išsilavinim�", - teigia Genovait� Kuprevi�ien�. Jaunimo �sidarbinimo galimyb�s bei �vairios programos yra finansuojamos Darbo bir�os nuo trij� iki šeši� m�nesi�, �sidarbin�s jaunuolis gauna fiksuot� u�mokest� ir iš darbdavio. Deja, abiturientams, k� tik baigusiems vidurin� mokykl�, programoje finansavimas nenumatytas. Remiami tik aukšt�j�, aukštesn�j� išsilavinim� turintys asmenys arba baigusieji Darbo bir�os organizuotas kurs� programas.

"�gijusius ne ma�esn� nei 10 klasi� išsilavinim� jaunuolius bandome nukreipti � mokymo kursus, kad jie �gyt� profesij�", - sako direktor� G. Kuprevi�ien�. Viena populiariausi� darbo bir�os program� – �g�d�i� �gijimo programa. Ji skirta asmenims, �gijusiems aukšt�j�, aukštesn�j� išsilavinim� bei baigusiems Darbo bir�os organizuojamus kursus. �sidarbin�s asmuo dirba ir kaupia �g�d�ius, o jam u� darb� moka ir darbdavys, ir bir�a.

Dar viena pagalba darbo ieškan�iam jaunuoliui – Jaunimo darbo centras, kuriame vyksta mokymai, kaip ieškoti darbo, teikiamos konsultacijos, kaip pasirengti pokalbiui su darbdaviu, tinkamai parašyti CV (gyvenimo aprašym�), motyvacin� laišk�.

Šiauli� darbo bir�os direktor� neslepia, jog problemiškiausia �darbinti asmenis, kurie neturi aukštojo ar aukštesniojo išsilavinimo. "Manau, jog universitet� ar kolegij� baig�s jaunuolis yra raštingas ir jam netr�ksta geb�jim� prisitaikyti prie darbo rinkos", - teigia Genovait� Kuprevi�ien�.

Privatumas gali b�ti �ventas

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

K�rybini� dirbtuvi�, vykusi� kovo m�nes�, id�j� �gyvendinimas atid�tas geresniems laikams. Reali� veiksm� �m�si tik Šiauli� vyskupija - neseniai išduotos s�lygos techniniam projektui rengti. Nors naujajam vyskupijos pastatui priva�ioje �em�je n�ra n� lito, pro valdinink� rankas viskas praslysta - lyg patepta. Akivaizdu viena - ma�us priva�ius �mogelius galima �pareigoti suprojektuoti svetim� kvartal�, o vyskupija net miesto centre gal�s statyti k� tik nori.

Ant ba�ny�ios kampo, anot vyskupo, tikt� pastoracinis centras, o ne kurija.
Autoriaus nuotr.

Devyni iš dešimties k�rybini� dirbtuvi� dalyvi�, pateikdami Prisik�limo aikšt�s sutvarkymo vizij�, numat� viet� ir b�simai vyskupijai palei Til��s gatv� priešais kolegijos bendrabu�ius. Klausimas - ar statiniui Prisik�limo aikšt�s prieigose projektuoti bus skelbiamas konkursas, rengiamos id�j� stovyklos?

Rasos Budryt�s, Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�jos, teigimu, vyskupija turi nuosav� �em�s sklyp�, tod�l jos �pareigoti rengti konkurs� n�ra kaip. "Tai b�t� galima padaryti, jei �em� b�t� valstybin�. Dabar � projekto rengimo s�lygas �raš�me tik rekomendacij� surengti konkurs�. Be to, šis projektas tur�s b�ti pristatytas visuomenei, architekt�rinei bendruomenei, j� tur�s �vertinti kult�ros vertybi� apsaugos specialistai", - sako vyriausioji architekt�.

Viskas lyg ir normalu – privati valda, statau, k� noriu. Vasar� Šiauli� miesto taryba pri�m� sprendim�, kad Šventupio teritorijoje sklypus turintys savininkai, nor�dami pasitvirtinti sklypo detal�j� plan�, tur�s pateikti ir parengt� viso kvartalo u�statymo koncepcij�. Papras�iau sakant, privataus sklypo savininkas u� savo l�šas tur�s parengti projekt� kitiems privatiems sklypams. Tai tokia pat privati nuosavyb�, ta�iau Taryba rado priemoni� ir �ranki� paminti š� privatum�. Savininkui projektai kainuos nemenkus pinigus.

Kod�l toki� privalom� �pareigojim� Taryba negal�t� taikyti ir vyskupijai?

"Tai n�ra adekvati situacija, - nesutinka R. Budryt�. - Šventupio teritorijoje n�ra suprojektuota gatvi�, infrastrukt�ros, tod�l n�ra kitos išeities. Vyskupijos situacija visai kitokia. Be to, juk ne visi gyventojai - katalikai, kad gal�tume kalb�ti apie visuomen�s interes�."

Šar�nas Sabaliauskas, Architekt� s�jungos Šiauli� skyriaus pirmininkas, teigia, kad konkurso organizavimas - papildomos l�šos, o sklypas - privatus, l�šos - priva�ios, �pareigoti savininkus leisti pinigus konkursui n�ra mechanizmo. "Problema - m�s� mieste n�ra strategijos, kaip elgtis tokiose itin svarbiose ir sud�tingose vietose: skelbti konkurs�, pateikti visuomenei svarstyti. Id�j� paieška visada duoda geresn� rezultat� nei vienos nuomon�s eksponavimas. Privalomai �pareigoti skelbti konkurs� gal�t� Šiauli� miesto taryba, ta�iau kur jie, politikai, garsiai šauk� apie visuomen�s interes� Pavasario gatv�je ir šventai nutylantys vyskupijos šeš�lyje? Neapibr��ta situacija jiems patogesn� nei aiškios taisykl�s."

Taryba sudreb�jo prieš vyskupij�, ta�iau lengvai �pareigojo priva�ius Šventupio teritorijos gyventojus.

Vyskupas Eugenijus Bartulis patikslino, kad kol kas vyskupijos pastoracinio centro statyba - tik kalbos. Statyboms n�ra n� lito. "Visiems sunk�s laikai. Nei vald�ios, nei r�m�j� nepaprašysi... Šiame vyskupijos centre tur�t� �sikurti vyskupijos jaunimas, šeim� centrai ir kitos organizacijos, kurioms dabar patalpas nuomojame", - sako vyskupas.

Ar skelbs vyskupija konkurs� centro projektui, vyskupas E. Bartulis dar ne�ino: "�inome tik tiek, kad vyskupijos kurija liks tame pa�iame pastate. Beje, kurijai pinig� taip pat netur�jome – dav� Kauno vyskupas."

Anks�iau vyskupas ne kart� yra prasitar�s, jog ant ba�ny�ios kampo kurijos tikrai nenor�t�, ta�iau pastoraciniam centrui, jo po�i�riu, tai tinkama vieta.

Geriau jaunas jautis negu sena karv�

Irena BUDRIEN�

Jeigu tur�tum�t galimyb� rinktis, k� pirktum�te – hormonais, modifikuotais pašarais šert� ar nat�raliai u�augint� gyvuli� m�s�? K�, b�dami vartotojai, remtum�te – aplink� teršian�ias dan� kiaulides ar lietuvi� �kininkus? Bloga �inia – dabar parduotuv�je nusipirk� m�sos ne�inome, kaip buvo augintas ir šertas gyvulys. Gera – Lietuvos m�sini� galvij� augintoj� asociacija jau kuria kokybiškos lietuvi� �kiuose u�augint� veislini� galvij� m�sos prekin� �enkl�, kad vartotojas pajust� skirtum� ir gal�t� pasirinkti.

Šiauli� rajono savivaldyb�s �em�s �kio skyriaus ved�jas Antanas Bezaras sako, kad Lietuvos �kininkai tiek chemijos, kiek danai, nenaudoja, taip pat ir modifikuot� pašar�.
Autor�s nuotr.

Neseniai Lietuvos m�sini� galvij� augintoj� ir gerintoj� asociacijos prezidentu išrinktas m�s� kraštietis, Šiauli� rajono savivaldyb�s �em�s �kio skyriaus ved�jas Antanas Bezaras pats augina m�sini� galvij� band�. "Turint savo �k� ir �em�s, gyventi galima", – optimistiškai kalba jis.

– Pieno tiek�jai nuolat skund�iasi ma�omis pajamomis. Kokia pad�tis m�sos rinkoje?

– Kritus kainoms sunkum� patyr� pienininkai kaip alternatyv� gal�t� rinktis auginti m�sinius galvijus. Ši �kio šaka ypa� tinka turintiems blogos, �emo našumo �em�s, plytin�ios Kelm�s ir Akmen�s rajonuose, Šiauli� rajono Bubi�, Pakap�s, Raud�n� apylink�se. M�sin� galvijininkyst� – nauja perspektyvi šaka, nereikalaujanti dideli� investicij�. Tik privalu �sigyti geros veisl�s m�sini� galvij�, kuriems net tvart� nereikia – u�tenka paši�ri�, tur�ti piev�, aptvar�, elektrin� piemen�, ir viskas. Sakau dr�siai, nes pats išband�iau savo kailiu, m�sini� galvij� band� auginu nuo 2006 met�. Vasar� m�siniai galvijai yra tingini� verslas, nereikalaujantis daug prie�i�ros, darbo s�naud�. Be to, tikim�s, kad ir m�sos supirkimo kainos bus aukštesn�s, �inoma, ne bet kokios, o tikros, m�sini� galvij�, m�sos. Veislei noriai perkami ir gyvi galvijai, nes Lietuvoje yra daug geros genetikos veislini� galvij�, atve�t� iš Pranc�zijos, Vokietijos.

– Kod�l m�sos supirkimo kainos tur�t� kilti?

– Anks�iau net keturi� lit� nesi�l�, o dabar u� gyv� svor� moka apie penkis litus. Šiuo metu šalyje tr�ksta skerdykl�. Tikim�s, kad besikurian�ios mini skerdyklos šiek tiek kilstel�s m�sos supirkimo kainas. Naujas skerdyklas ketinama �kurti K�daini� ir Šiauli� rajonuose. M�s� krašte skerdykl� planuoja atidaryti �kininkas Petras Barista, turintis per 600 galvij� band� ir �adantis j� pl�sti iki 1000. Kuriame ir savo prekin� �enkl�, kad vartotojas pajust� skirtum� tarp sen� karvi� ir m�sini� galvij� m�sos, nes jauno veislinio Lietuvoje nat�raliai u�auginto jautuko sveika m�sa nuo 15 met� karv�s skiriasi ir maistin�mis savyb�mis, ir sud�timi.

– Vartotojui jau r�pi ir tai, kaip gyvulys buvo augintas, ar jo racionas nebuvo "pagerintas" modifikuotais pašarais ir hormonais. Kuo šeriate savo galvijus?

– Kadangi auginami ekstensyvi� veisli� galvijai, daugiausiai svorio priaugantys ganiavos laikotarpiu, �sdami pigiausi� pašar� – ganyklos �ol�, jie negauna joki� pried�, net kombinuot�j� pašar�, ganosi nat�raliose, apleistose pievose. Mes, Lietuvos �kininkai, tikrai tiek chemijos, kiek danai, nenaudojame, taip pat ir modifikuot� pašar�. Kiaulinink� asociacija yra kita. Galima tik pasid�iaugti, kad Šiauli� rajone dan� kiaulid�s ne�sik�r�, nors toki� nor� buvo. Viskas priklauso nuo Savivaldyb�s vadov� – jeigu nenorima �sileisti danišk� kiaulid�i�, tai j� ir nebus. Kai u�sienie�iai atva�iuodavo � �valgytuves, jiems buvo parodomos pa�ios blogiausios �em�s. �kininkus vis�laik agituoju – pirkim �emes, ne�sileiskim u�sienie�i�, nes jie ne dvigubai, ne pusantro karto daugiau moka. Jeigu šimt� lit� viršaus duoda, tai nereikia ir parduoti.

– Ar Šiauli� oro uostas dar ilgai d�iaugsis u�darbiu, gautu u� išve�amus veršelius?

– Daugelis klausia, kod�l išve�ami veršeliai. �kininkui neapsimoka auginti jau�io, nes kai b�davo ma�os supirkimo kainos, u� veršel� gaudavo tiek pat, kiek u� dvej� met� jaut�. Tikim�s, kad naujai išrinkta m�sini� galvij� augintoj� ir gerintoj� asociacijos taryba pateiks nauj� pasi�lym�. Iki šiol Lietuvos skerdyklos nebuvo suinteresuotos mok�ti u� grynaveislius m�sinius jau�ius. Taip netur�t� b�ti. Dabar vyksta derybos su ministerijos atstovais, kad likt� parama u� karves �indenes ir skerdimo išmokos.

– Ar Lietuvoje u�auginti jau�iai paklaus�s u�sienyje?

– Dalis �kinink� gyvus jau�ius išve�a � Lenkij�, Rusij�. Tatarstanas nori m�s� tely�i�. Lietuvi� veisliniai galvijai domina latvius, estus, baltarusius, ukrainie�ius. Galima sakyti kad šioje srityje esame daug pa�eng�, nes iš Vakar� Europos �sive��me daug geros veisl�s galvij�. Ta�iau kyla karantinavimo klausimas. At�jo laikas ši� problem� išspr�sti, jei norime rim�iau prekiauti ne su eurozonos šalimis.

– Kalbama, kad pienininkai kooperuosis ir �kurs savo perdirbimo �mon�. Ar savo �mon� statys ir m�sini� galvij� augintojai?

– Suk�r� veislini� nat�raliai u�augint� galvij� m�sos prekin� �enkl� Lietuvoje, tuo neapsiribosime. Su latviais ir estais bus diegiamas vis� Baltijos šali� prekinis �enklas. Apie didesn� m�sos perdirbim� jau svarstoma. Planuojama Latvijoje atidaryti m�sos kombinat�, kur� kuriant dalyvauja kooperatyvas "Lietuviška m�sa". Ši �mon� supirks galvijus iš vis� Baltijos valstybi�, dal� m�sini� galvij� paims ir iš m�s� rinkos, tod�l tikim�s didesni� supirkimo kain�. Bandysime su kokybiška produkcija konkuruoti Europos rinkoje.

– Tikit�s šviesesn�s ateities?

– Dabar m�s� asociacija jungia 131 m�sini� galvij� augintoj�. Manau, kad susidom�jimas m�sine galvijininkyste augs. Tai šaka, kuriai Lietuvoje yra did�iul�s galimyb�s, palankios gamtin�s s�lygos. Galime ir patys sveik� maist� valgyti, ir u�sidirbti, ir eksportuoti.

Milijonierius v�l bylin�jasi su gyventojais

Sigitas STASAITIS

Šiauli� centre esan�io gra�iai renovuoto Til��s g. 139 daugiabu�io gyventojai da�nai priversti u�rakinti savo šiltus butus ir visi b�riu p�dinti � teism�. Mat j� name komercines patalpas turinti UAB "Masada", valdoma garsaus Šiauli� milijonieriaus Anrido Vinklerio, antrus metus piktybiškai ignoruoja prievol� mok�ti u� pastato renovacij�.

Milijonierius A. Vinkleris pats dalyvauja teismuose, kuriuose s�di ir �ilagalviai ligoti namo gyventojai.
Sigito STASAI�IO nuotr.

� kamp� �varyti �mon�s sp�ja, jog nemok�damas u� renovacij� milijonierius namo gyventojams keršija u� j� name gyvenim� baigus� A. Vinklerio bendrov�s bar�.

Nor�jo gyventi šiltai

Til��s g. 139 numeriu pa�ym�tas namas – trij� aukšt� daugiabutis tarp Šiauli� banko ir J. Janonio gimnazijos. Kadangi pokariu statytas namas prieš penkerius metus �m� byr�ti, susib�r� � bendrij� jo bendrasavininkiai nusprend� nam� nedelsiant renovuoti.

�mon�s susp�jo pa�iu laiku – dar �sispraud� � program�, pagal kuri� valstyb� kompensavo pus� renovacijos išlaid�, siekusi� ma�daug 700 t�kstan�i� lit�.

Renovacijos išlaidos, kaip reikalauja �statymas, buvo išdalytos namo bendrasavininkiams proporcingai pagal valdom� patalp� plot�. Visiems 17-os but� savininkams pateikta ma�daug po 10–16 t�kstan�i� lit� s�skaita. Kas tur�jo - u�mok�jo iš karto, kiti skolinosi iš banko. Paskol� �m� ir bendrija, kad gal�t� sumok�ti statybininkams.

2008-aisiais prieš pat Kal�das darbai buvo baigti. Nuo to laiko namo gyventojai u� šildym� moka pavyd�tinai ma�ai, nes namas ne tik apšiltintas, bet butuose �rengtas ir autonominis šildymas.

Gav�s s�skait� pasišiauš�

Ta�iau �moni� veidai nespinduliuoja laime. Mat gyventojai �gij� nauj� r�pest� – dabar jie mina teism� slenks�ius, nes viena namo bendrasavininki� - UAB "Masada" - renovacijos nepripa��sta ir atsisako u� j� mok�ti.

"Masadai", kuri� per "Vaivorykšt�s korporacij�" valdo �inomas Šiauli� verslininkas Anridas Vinkleris, priklauso did�iausios name komercin�s patalpos – kone pus� t�kstan�io kvadratini� metr�, arba ma�daug penktadalis viso pastato ploto. Tad bendrovei buvo pateikta ma�daug 85 t�kstan�i� lit� s�skaita, kuri� gav�s A. Vinkleris pasišiauš�.

Tiek "Masados" direktorius, tiek pats A. Vinkleris bendrijai atsiunt� galyb� pretenzij� – kad renovuodami nam� statybininkai es� nepais� "Masados" nor�, jiems neraportav�, kas nuveikta, nepakviet� patikrinti, nepateik� ka�koki� akt�, popieri� ir t. t. Iš "Masadai" u� renovacijos darbus pateiktos s�skaitos buvo reikalaujama išbraukti išlaidas u� laiptini� remont�, kitas bendro naudojimo patalpas. "Masada" tikino jomis nesinaudojanti, nors dar neseniai reikalavo rakt�, kad gal�t� prieiti prie savo vamzd�i� bei skaitikli�. "Masadai" nepatiko išlaidos ir u� nauj� namo nuogrind�, kai kuri� lang� remontas, kibo net prie perda�yto duj� vamzd�io.

Advokatai – ne autoritetas

Tuomet� bendrijos pirminink� Liongina Virkšien�, po ilg� deryb� �sitikinusi, kad ji A. Vinkleriui – ne autoritetas, "Masadai" nusiunt� Urbanistikos pl�tros agent�ros raštišk� išaiškinim� apie Civiliniame kodekse �tvirtint� bendr�j� taisykl�, kad bendraturtis privalo proporcingai prisid�ti prie vis� bendrosios dalin�s nuosavyb�s objekt� išlaikymo ir atnaujinimo, nepriklausomai, kiek tais objektais naudojasi.

Ta�iau netrukus pirminink� gavo atsakym�, jog ši agent�ra "Vaivorykšt�s" korporacijai nepaaiškins, nes agent�ra – ne teismas.

Prieš metus bendrija pasamd� vien� garsiausi� apskrityje advokat� kontor� "Mork�nas Legal Bureau". Pastarosios profesional�s teisininkai "Masadai" raštu dar kart� išaiškino bendrasavininki� teises bei pareigas ir kvalifikuotai išd�st� raginim� sumok�ti savo dal�. Bet išaišk�jo, kad net ir šie teisininkai A. Vinkleriui bei E. Olišauskui – ne autoritetas.

Turtuoliui bylin�tis nesiseka

Statybininkams bendratur�i� vidaus rietenos visiškai ne�domios. Nesulaukdami u�mokes u� renovacijos darbus, jie bendrij� padav� � teism� ir, �inoma, laim�jo. Bendrijos s�skaita buvo areštuota ir ištuštinta, ta�iau vis vien velkasi did�iul�s skolos, kurios vis pu�iasi d�l kapsin�i� pal�kan�.

�varyti � kamp� namo gyventojai "Masad�" padav� � teism� ir tiki, jog v�l laim�s. Nes teisin�je valstyb�je ne�manoma išsisukti nuo prievoli�, o A. Vinklerio bendrovei bylin�tis d�l Til��s g. 139 namo problem� chroniškai nesiseka.

Prieš 2006 metais �kuriant bendrij� daugiabut� pri�i�r�jo UAB "�kvedys", kurios s�skaitas u� atliktus darbus "Masada" lygiai taip pat band� ignoruoti. "�kvedys" A. Vinklerio valdom� �mon� padav� � teism� ir laim�jo.

Gyventojai v�l tiki pergale

Antr� kart� Til��s g. 139 namo gyventojus � teism� buvo padavusi jau UAB "Masada", name laikiusi triukšming� bar�. Pasteb�j�s, kad lankytoj� prieš vidurnakt� daug�ja, verslininkas u�sigeid�, jog baras lankytojus girdyt� ne iki 24 valandos, o iki pat tre�ios valandos ryto. Erzelio po langais iškankinti gyventojai pasišiauš� ir nepasiraš� sutikimo.

UAB "Masada" nedelsdama padav� gyventojus � teism� ir proces�... prakišo. Netrukus baras �m� tušt�ti, kol galop buvo visai u�darytas.

"Daugelis namo gyventoj� neabejoja, jog nemok�damas u� renovacij� A. Vinkleris �mon�ms keršija u� pralošt� teism� d�l baro, - po eilinio teismo pos�d�io savaitraš�iui nuomon� pareišk� naujoji bendrijos pirminink� Veronika Lementauskien�. – Ponas milijonierius rodo ambicijas, o mes, paprasti �mon�s, skol� remiami nebeturime kur trauktis. Baland� byla jau tur�t� b�ti prad�ta nagrin�ti iš esm�s. Jei reik�s, savo teisyb� �rodin�sime net ir Aukš�iausiame teisme."

Vietoj pa�alpos - kortel� apsipirkti

Oksana LAURUTYT�

Ši� savait� penkiolikai socialin�s rizikos šiaulie�i� šeim� �teiktos socialin�s kortel�s su atitinkama pinig� suma. Išgryninti pinigus galima tik "Maximos" parduotuv�se, mokant mokes�ius ir perkant maist�. Tokia naujov� kai kuriuos �mones papiktino, es� jie ver�iami pirkti "tur�i�" parduotuv�je, o ne sutaupyti pirkdami turguje.

Bulv�s turguje kainuot� ma�iau

� savaitrašt� "Šiauliai plius" kreip�si ligota daugiavaik� mama, kuri� itin papiktino vietoj dalies gryn�j� pinig� jai skirta socialin� kortel�. Tris vaikus auginanti ne�gali moteris tikino kelerius metus save ir vaikus išmaitinusi ir išlaikiusi u� ma�daug 800 lit�. Ši� pinig� sum� sudar� bedarb�s pašalpa, pašalpos vaikams ir socialin� išmoka.

Kadangi pinig� m�nesio pabaigoje moteriai vis pritr�kdav�, ji vis va�iuodavusi pas pašalp� dav�jus ir j� prašydavusi. Gal� gale neseniai ji su�inojo, kad tik dalis pinig� jai bus skiriama grynais - kita dalis l�š� bus "�d�ta" � speciali� kortel�.

"Apšmei�� mane socialiniai darbuotojai, �trauk� mane � rizikos šeim� s�raš�, neva mano vaikai daug pamok� praleid�ia be pateisinamos prie�asties, aš kaltinta, kad r�bai j� prasti, kad plauk� jiems nenukerpu. Kai vaikai serga, aš negaliu gydytojos � namus pasikviesti, nes neturiu u� k� vaist� nupirkti. R�bai mano vaik�, nors da�nai ir tie patys, yra švar�s, o plaukai - ilgi, nes mada dabar tokia", - aiškino šiauliet�.

Pašnekov� tikino pinig� alkoholiui niekada neleidusi, visada taupiusi, tad jai itin nepatinka, kad bus priversta, anot jos, eiti pirkti � "tur�i�" parduotuv� "Maxim�". Bulv�s turguje pigesn�s, o jai teksi� mok�ti daugiau. "Vaikams reikia pratyb� s�siuvini�, o "Maximoje" j� n�ra, reikia eiti � knygyn�. Iš kur aš pinig� s�siuviniams gausiu. Mane su ta kortele "turtuole" padar�. �teik� ir pasak�, kad pagaliau išmoksiu skai�iuoti pinigus", - piktinosi šiauliet�.

Rizikos šeimas kontroliuoti b�tina

Šiauliet�s pasipiktinimas suprantamas - ji ver�iama eiti pirkti � vien� konkre�i� parduotuv�. Socialiniai darbuotojai toki� situacij� gali pateisinti - jie tur�jo rimt� prie�as�i� skirti socialines korteles rizikos šeimoms.

Pirma - socialin�je kortel�je yra ne visa išmoka, o tik dalis jos. Tai garantuoja, kad šeima dal� pinig� išleis b�tent maistui ir komunaliniams mokes�iams sumok�ti. Kit� dal� pinig� šeima gauna grynaisiais, tad ne tik � kirpykl� gal�s nueiti.

Socialini� paslaug� centro darbo su rizikos šeimomis specialist� Vida Šalnien� informavo, kad socialin�s kortel�s Šiauliuose aktyvuotos tik pirmadien�. Tai vardin�s kortel�s, kurias pateikus parduotuv�se "Maxima" galima �sigyti maisto preki�, r�b�, sumok�ti komunalinius mokes�ius. Perkant šio prekybos giganto parduotuv�se, galima naudotis ir nuolaid� kortele "A�i�".

"Ne visos šeimos gavo socialines korteles, tik dalis rizikos šeim� - 15. Manome, kad j� ateityje bus daugiau", - sak� V. Šalnien�.

Pašnekov� teig�, jog šalyje jau daug met� yra problema, kaip priversti šeimas socialines pašalpas skirti b�tiniausioms reikm�ms, o ne alkoholiui, cigaret�ms ar kitoms neb�tinoms prek�ms. Kituose miestuose pašalp� gav�jai jau seniai gauna socialines korteles. Šiauliuose jos prad�tos dalyti tik dabar, nes ilgokai nepavyko rasti prekybos centro, su kuriuo pavykt� pasirašyti sutart�. Geriausias s�lygas pasi�l� prekybos centras "Maxima", tod�l sutartis neseniai buvo pasirašyta su šiuo prekybos tinklu.

"Vieni pyksta, kiti ne, bus matyti, kiek min�tos kortel�s pasiteisins. Akivaizdu viena - kontroliuoti, kur socialin�s rizikos šeimos išleid�ia pašalpas, b�tina. Korteli� tur�tojus lyd�jome � parduotuves, aiškinome, kaip jomis naudotis. Buvo toki�, kurie net nebuvo �sigij� taupyti skirt� "A�i�" korteli�", - sak� pašnekov�.

Prisik�limo aik�t� � be paminklo?

J�rat� SOBUTIEN�

Tris šventines dienas vyko k�rybin�s dirbtuv�s, kuriose kelios dešimtys šalies architekt� ieškojo id�j�, kaip sutvarkyti Šiauli� miesto aikšt� ir kur joje pastatyti paminkl� Laisv�s ir nepriklausomyb�s gyn�jams. Dešimties kompetenting� nari� komisija ne�steng� išrinkti nugal�tojo, tod�l paskelb� tris geriausius laureatus - vilnie�i� komandas URBANTEAM, "i+a²" ir ANDRE BALDI. � klausim�, kur ir koks paminklas tur�t� b�ti, taip ir liko neatsakyta.

Grup� "1+a²" Prisik�limo aikšt� pateikia kaip amfiteatr�, atsiveriant� � Šiauli� miesto panoram�: aikšt�s plokštuma "kyla" � Varpo g. pus�, o po ja – visuomenin�s funkcijos statinys: muziejus, biblioteka ar informacijos centras. Tai švari erdv�, skirta reprezentacijai. Tuš�i� sklyp� prie teatro si�loma u�statyti ir suformuoti kamerin� teatro kiemo erdv�. Skveras – rami poilsio zona. Autoriai atsisako nauj� pastat� šalia katedros, u�statymas priešais kolegij� – neagresyvus. Komanda nesi�lo jokio paminklo. J� nuomone, aikšt� pati yra kaip laisv�s simbolis, atspindintis �moni� s�mon�s l��. Aikšt�s �vaizdis – miesto metraštis, tad joje architektai si�lo pa�ym�ti visus istorinius pastatus, stov�jusius šioje centrin�je miesto dalyje.

ANDR� BALDI ARCHITEKT�RA URBANISTIKA komandos sumanymu aikšt�s vakarin� dalis taip pat pakyla. Aikšt� si�loma be med�i�, o kilnojam� scen� si�loma statyti palei Til��s gatv� šalia skulpt�ros "Senelis su an�kais". Jos fone puikuot�si Šiauli� simbolis – ba�ny�ia. Aikšt� priešais kolegij� tikt� eksperimentiniams meno k�riniams, vyksmui. Kol atsiras l�š� visuomeniniam pastatui, j� galim apsodinti med�iais, priekin�je dalyje numatant viet� pastatui. Skvere nesi�loma naikinti "Saul�s disk�", nes tai jau istorija, o paminklui si�loma nauja vieta – prie katedros. Prie jos numatyta kurija, o horizontalus paminklas b�t� tarsi vartai � Katedr�. Komisija suabejojo, ar paminklui tinkama vieta prie judrios gatv�s.

URBANTEAM pastate priešais kolegij� si�l� �rengti miesto sal�. J� manymu, �ia gal�t� b�ti muziejus ar ekspozicij� sal�, kolegijos studij� bei administracijos patalpos, o komplekso korpuse galima �rengti miesto scen�. Vieta prie katedros – sakralin� erdv�, o vyskupijos pastatas šiek tiek atitrauktas nuo aikšt�s. Aikšt�s ribas padeda sukurti akcentas – paminklas palei Aušros al�j�. Tai – kompozicija iš trij� dali� – sienel�s, dekoruotos bareljefu (skulptoriaus V. Kašubos darbas). Aikšt�s kraštin�je palei bank� numatyta vieta komercinei prekybai. Skersgatvyje tarp Til��s ir Varpo gatvi� architektai si�lo visuomenin�s ir komercin�s paskirties statin�, kurio pirmame aukšte – pra�jimas, jungiantis Prisik�limo aikšt� su si�lomu teatral� skveru. Komisija suabejojo d�l didelio u�statymo t�rio prie kolegijos. Kai kuriems kliuvo paminklo vieta.

Daugelyje projekt� buvo si�lym�, atkartojan�i� dabar galiojan�io aikšt�s projekto sprendinius. Vieno iš komisijos nari� architekto Vytenio Rudoko, Prisik�limo aikšt�s detaliojo plano bendraautoriaus, teigimu, tai - labai sud�tinga erdv� ir dalyviai suprato, kad kit� keli� n�ra.

"Buvo ir radikali� si�lym� u�daryti dal� Til��s gatv�s ar dal� Aušros al�jos "pakišti" po �eme, ta�iau jie nesulauk� palankaus vertinimo. Autoriai neatsak� � klausim�, kaip organizuoti transport�, u�darius pagrindin� miesto transporto arterij�, kai šalia n�ra lygiavert�s gatv�s. Argi eisi � aikšt�, automobil� pasistat�s E�ero gatv�je? U�darius Aušros al�jos dal�, formuojama did�iul� aikšt�, ta�iau kokia jos paskirtis, k� toje erdv�je veikti? �gyvendinus tokius pasi�lymus, kilt� daug nauj� problem�, bet neb�t� sprend�iamos senos," - sako architektas.

Komisijos nario teigimu, dauguma komand� laik�si galiojan�i� Prisik�limo aikšt�s detaliojo plano sprendini�. Visos komandos po aikšte numat� po�emin� aikštel�, tik viena atsisak� vyskupijos pastato prie katedros, trys iš dešimties nesi�l� pastato priešais kolegij�.

"Dauguma dalyvi� �vertino tai, kad ne paminklas aikšt�je svarbiausias. Buvo tik du darbai, išsamiai išnagrin�j� paminklo tem� ir pateik� konkret� pasi�lym�. Vienas j� - paminklas-sienel� palei Aušros al�j�. Kitas - obeliskas, kurio viršuje - angelas", - pasakoja V. Rudokas. Anot jo, gerai, kad komisijoje buvo profesionalas - skulptorius Stanislovas Kuzma, tad jis iškart eliminavo ilgas diskusijas: angelas n�ra laisv�s simbolis.

Kitos komandos formulavo id�jas, ta�iau jos netur�jo konkre�ios grafin�s išraiškos: si�lyta aikšt�je pakabinti varpus, kuri� atitinkamomis progomis daug�t�, prad�ti pilti kalnel�, kur� "augint�" visi miestel�nai ir pan.

"Koki� išvad� galima daryti d�l paminklo Prisik�limo aikšt�je? N�ra paminklo u�sakovo, neaišku, kokiai visuomen�s daliai jis reikalingas. Tai - ne architekt�rinis, o politinis u�sakymas: rinkimai art�ja, - vertindamas dirbtuvi� rezultatus sako architektas. - Dabar darbus vertins visuomen�, ta�iau labai nor�t�si, kad b�t� kliaujamasi specialist� išvada."

Su k�rybini� dirbtuvi� projektais galima susipa�inti Šiauli� kult�ros centre (Aušros al. 31), o nuo baland�io 19 d. j� planuojama perkelti � Šiauli� dali�s galerij� (Vilniaus g. 245).

Sustabdytos renovacijos �kaitai - namo gyventojai

Mindaugas ZIMKA

Dvylikos aukšt� daugiabutis namas Til��s g. 26 apstatytas pastoliais, ta�iau ant j� nuo vasario 10 d. niekas nekruta. Dvi namo sienos padengtos šiltinimo vata, ta�iau neu�dengtos viršutiniu šiltinimo sluoksniu. Jau m�nes� pastoliais paramstytas ir "negyvu" objektu tap�s dvylikaaukštis tikrai tur�t� kristi � ak� ypa� tiems daugiabu�i� nam� gyventojams, kuriems skausminga renovacijos patirties ab�c�l� – tik prieš akis.

Dvylikos aukšt� namas apstatytas pastoliais, aptvertas tvora. Tokie "negyvi" objektai ypa� vilioja vaikus.
Autoriaus nuotr.

Minimo dvylikaaukš�io Til��s gatv�s namo renovacija buvo sustabdyta d�l LR Speciali�j� tyrim� tarnybos (toliau – STT) Šiauli� valdybos pareig�n� prad�t� ikiteismini� tyrim�, �tarus galimus korupcinius nusikaltimus organizuojant ir vykdant keturi� Šiauli� miesto daugiabu�i� nam� renovacij�. Tai jau visiems �inoma. Ta�iau kol vyksta ikiteisminiai tyrimai, plokšt�mis neu�dengt� dvylikaaukš�io namo apšiltinimo vat� gadina permainingi �iemos ir pavasario orai, o bankas milijonin� paskol� pa�musiems gyventojams jau negailestingai skai�iuoja pal�kanas.

U� galvos besiimantys gyventojai pagalbos laišku kreip�si net � Lietuvos Respublikos prezident� Dali� Grybauskait�.

Ma�a to, jie jau�iasi atsid�r� ant "pilietinio karo" ribos. Neb�t� keista, jog, prireikus pakeisti vien� but� laukin�s sienos vat�, o kit� - ne, tarp namo gyventoj� kilt� rimtas konfliktas.

Darbai nutraukti trim m�nesiam

"Renovacija sustabdyta trim m�nesiam, neatsi�velgiant nei � oro s�lygas, nei � gyventoj� interesus, - "Šiauliai plius" savaitraš�iui sak� namo bendrijos pirminink� Jolita Kaupien�. – Nieko nepranešus, nieko ne�sp�jus. Kod�l ken�ia niekuo nekalti �mon�s? Bendrija nenusi�eng� �statymams, mes niekuo nekaltinami!"

J. Kaupien� pasakojo, kad vasario 10 d. bendrija gavo STT pranešim�, jog Šiauli� miesto apylink�s teismo nutartimi trim m�nesiam sustabdomi vykstantys namo modernizavimo darbai, ta�iau gyventojai apie galim� darb� nutraukim� iš anksto nebuvo informuoti. Darbai buvo tiesiog sustabdyti, visiškai neatsi�velgiant � oro s�lygas, ne�vertinant papildom� nuostoli�, kuriuos gali patirti gyventojai. Taigi gyventojams niekas neatsak� ir � klausimus, kada renovacija bus prat�sta, u�baigta, kas atlygins gyventojams patirt� finansin� �al�.

Pasak bendrijos pirminink�s J. Kaupien�s, bendrija renovacijos darbams ruoš�si iš anksto pagal visus metodinius reikalavimus, nenusi�engdama jokiems �statymams. 2009 m. bir�elio 12 d. namo bendrija su B�sto ir urbanistin�s pl�tros agent�ra sudar� sutart� d�l valstyb�s paramos gavimo. Galiausiai iš valstyb�s buvo gauta ir parama: seniai buvo stovima eil�je, namas atitiko visus reikalavimus.

Namo bendrijos valdybos nar� savaitraš�iui teig�, kad prieš nutraukiant darbus pirmiausia reik�jo gerai apsvarstyti renovacijos sustabdymo pasekmes ir kai kuriuos prad�tus darbus tiesiog u�baigti. Tokiu b�du b�t� išvengta didesni� nuostoli�.

Konkurso nugal�tojas – brangesnis rangovas

Bendrija iš B�sto ir urbanistin�s pl�tros agent�ros si�lom� konkurso vykdytoj� pasirinko UAB "Projekt� rengimo centras", kuri pasi�l� ma�iausi� paslaugos kain�, o rangos sutart� pasiraš� su UAB "Sanda", kuri buvo antroji iš penki� statybos bendrovi�, pasi�liusi� ma�iausi� kain�. Tai padaryti buvo nutarta bendrijos nari� visuotiniame susirinkime pra�jusi� met� spal�.

2009 met� pabaigoje "Sanda" prad�jo vykdyti namo modernizavimo darbus. Lapkrit� buvo pakeisti lietaus ir buitini� nuotek� bei karšto vandens vamzdynai. U� šiuos darbus bendrija atsiskait� but� savinink� ir valstyb�s paramos l�šomis. Saus� statybininkai prad�jo sien� šiltinimo darbus. Visas dvylikos aukšt� namas buvo apstatytas pastoliais ir aptvertas tvora, dvi dvylikaaukš�io namo sienos - apie 800 kv. m. - padengtos vata "Paroc".

Ta�iau vasario 10 d. darbai buvo sustabdyti.

Genda šiltinimo med�iaga

Specialist� teigimu, šiltinimo vata negali likti neu�dengta vienokiu ar kitokiu šiltinimo sluoksniu ilgiau nei dvi savaites. Dabartin�mis oro s�lygomis ši šiltinimo med�iaga greitai dr�ksta ir nebeatliks savo funkcijos.

"Mes nesutinkame, kad po trij� m�nesi� b�t� palikta ta pati vata, - susir�pinusi kalb�jo namo gyventoja Emilija Leviškien�. - Vadinasi, teks j� nuimti".

Pasak E. Leviškien�s, jau m�nuo darbai stovi vietoje. Tuoj ims dr�kti, pelyti kambario sienos – reik�s remonto. O kas u� tai sumok�s?

Namo renovacijos darbus atliekantys statybininkai taip pat gerai �ino, kad po trij� m�nesi� šiltinimo vat� teks nulupti - ji nebetiks naudoti. Deja, susidariusios situacijos neprisistat�s UAB "Sanda" atstovas nenor�jo komentuoti: "Mes ne�inome, kod�l nutraukti darbai. Yra skundas iš teismo ir liepta darbus atid�ti."

Gyventoj� toks paaiškinimas, �inoma, neguod�ia. Blogai yra visiems. Vieni nerimauja d�l šlampan�i� apšiltinimo med�iag�, kiti – d�l pragr��iot� namo sien�, tvirtinant karkas� ir metalinius laikiklius - jos labiau praleid�ia šilum�. "Mums ir v�l nuostolis, - atvirai piktinosi bendrijos nar� E. Leviškien�.- Nebedengiamos, pragr��in�tos plytos trupa... Kod�l turime visa tai patirti?"

Finansiniai nuostoliai auga

Bendrij� sudaro 48 butai, iš viso jau nukent�jo apie pus� namo gyventoj�.

Pagal sutart� su banku nuo nepanaudotos paskolos sumos bendrijai kasdien skai�iuojama 0,2 proc. pal�kan�, o paskolos suma – milijonas lit�. "Jei renovacijos darbai b�t� visiškai nutraukti, netektume pus�s milijono lit� valstybin�s paramos", - teig� Jolita Kaupien�.

Bendrijai nesusp�jus laiku �sisavinti paskolos, ji prarast� galimyb� ir kreiptis � "Inveg�" d�l draudimo garantijos perskai�iavimo. Tai gyventojams gali kainuoti dar apie 9000 Lt papildom� išlaid�. "Vieni butai u� renovacij� sumok�jo iš karto, kiti prival�jo imti paskol�. Darbai stovi, o pal�kanas vis vien mokame", - susidariusi� situacij� apib�dino J. Kaupien�.

"M�s� name n�ra turtuoli�, besimaudan�i� pinig� j�roje, - teig� Emilija Leviškien�. - Daugelis namo gyventoj� – pensininkai. Ir visi apipl�šin�jami vienodai."

Baiminamasi d�l saugumo

Vykstant namo modernizavimo darbams, u� darb� saug� buvo atsakingi statybininkai. Kadangi darbai nutraukti, atsaking� u� darb� saug� kaip ir neb�ra: teismo nutartyje tai nenumatyta. "Aš t� pastoli� nepasta�iau ir �moni� nesugaudysiu", - piktinasi namo pirminink� Jolita Kaupien�.

Ta�iau dvylikaaukš�io namo gyventojai nerimauja d�l kit� �moni�, ypa� vaik� saugumo, juk juos itin traukia "negyvi" objektai. "Tie, kurie nutrauk� darbus, tegul ir atsako u� saugum�. Šiuo atveju aš nesu atsakingas. Mums u�drausta ��engti � teritorij� - privalome laikytis teismo nutarimo", - nepasitenkinim� "Šiauliai plius" savaitraš�iui išreišk� ir atsakomyb�s atsikrat� bendrov�s "Pastat� konstrukcijos" technin�s prie�i�ros vadovas Vilius Mikelaitis.

Tikimasi laimingos pabaigos

�ala, kuri� patiria namo gyventojai, yra mil�iniška. Jie ne tik u� namo renovacij� mok�s bankui iki gyvos galvos (bent jau daugelis namo gyventoj�), ta�iau ir vis� gyvenim� jausis ka�kieno afer� �kaitais.

Nebent Šiauli� miesto apylink�s teismo sprendimas visk� pakeist�. Namo bendrija labai to viliasi.

T�vyn�s ilgesys gyvas emigranto �irdyje

Socialini� tyrim� specialistai nustat�, kad tre�dalis Lietuvos gyventoj� save laiko patriotais. O kaip yra su u�sienio lietuviais, kurie patyr� t�vyn�s netekties jausm�, da�nai vadinam� "Maironio sindromu"?

Kas u�sienio lietuvai�iui yra patriotizmas ir Kovo 11-oji?

Il­gai prie­šin­ta­si

„Še­š�­lis“ trau­kia­si

Tik ap­sun­ki­na dar­b� Šiau­liuo­se prieš ge­gu­��s

Tak­sis­tai ieš­kos išei­�i�

Oro uos­to val­d�ia jau­�ia­si nu­skriaus­ta

Oro uos­tas ar ben­zi­no ko­lo­n�­l�?

Kol kas – trys l�k­tu­vai per m�­ne­s�

Šu­niui penk­ta ko­ja

Kon­ku­ruos ar bend­ra­dar­biaus?

Pla­nuo­ja­ma me­na­mo­je te­ri­to­ri­jo­je?

O gal tai tik am­bi­ci­jos?

Su­pai­nio­ti in­te­re­sai?

Pa­reiš­k� ne­pa­si­ti­k�­ji­m� oro uos­to di­rek­to­riu­mi

Sko­lin­gi ir gy­ven­to­jai, ir biu­d�e­ti­nin­kai, ir vers­li­nin­kai

Oran­�i­nis �sp�­ji­mas

Sun­ku­m� d�l var­to­to­j� ne­mo­ku­mo ne­tu­ri

Du­jos bran­go, ter­mo­met­ro stul­pe­liai kri­to

Šo­ki­ruo­jan­ti �i­nia

Po­li­ti­kai pri­blokš­ti

Re­gio­ni­n�s spor­to gim­na­zi­jos id�­ja

Per dve­jus me­tus pa­bran­go ke­lis­kart?

V�l nuo pra­d�i�?

Pa­si­py­l� lyg iš gau­sy­b�s ra­go

Pa­si­kei­t� � ge­ra

Ke­lei­viams – „Tar­ny­bi­n� pe­r�­ja“?

Tin­ka­ma inf­rast­ruk­t�­ra pla­nuo­ja­ma

Star­to tie­sio­ji

„Ne­ge­ri duo­me­nys“

Gr�­�o prie to, nuo ko pra­d�­jo

„Ant pre­kys­ta­lio“ – trys mo­kyk­los

Par­duo­da­mos se­niai, pir­k�­j� n�­ra

Par­duo­da­m� yra ir dau­giau

Ma­siš­kai u�­da­ro­mi švie­ti­mo �i­di­niai

Ar tik ne­teks par­duo­ti pus­vel­�iui?

Var­do ne­klau­sia

Su siun­ti­mu – ne­mo­ka­mai

Pas šei­mos gy­dy­to­j� – ne­mo­ka­mai

Ka­da ga­li b�­ti ima­mas pa­pil­do­mas mo­kes­tis?

Spe­cia­lis­tai mie­liau dir­ba kos­me­to­lo­gais

Dau­giau­sia plo­ji­m� – jau­na­ve­d�iams

Ak­to­riai „mau­dy­ti“ plo­ji­mais

„Si­tua­ci­ja teat­re iš­ties blo­ga“

Mil­�i­niš­ka apy­var­ta, ri­bo­tas asor­ti­men­tas

Pa­to­gus gy­ve­ni­mas

Vos ne pre­kyb­cent­ris

Tai­syk­l�s bus tai­so­mos

Pri­vers­ti­nis nu­si­�e­mi­ni­mas

Per­ka ne tik so­cia­liai jaut­riau­sia vi­suo­me­n� da­lis

Ri­zi­kuo­ti ar ne­ri­zi­kuo­ti?

Pa­se­nu­sius – su­nai­ki­na, dar tin­ka­mus – paau­ko­ja

Pre­ky­bi­nin­k� �ai­di­mai

Ka­da at­si­pirks – ne­pas­kai­�iuo­ta

Pas­ta­tai – mies­te­li� bend­ruo­me­n�ms

Kve­pia pa­si­ty­�io­ji­mu?

Lauks dar il­gai

Sus­ku­bo pa­reng­ti pa­siaiš­ki­ni­m�

Teis­mas R. Ja­ku­�io pra­šy­m� at­me­t�

Au­di­to­ri� vi­zi­t� lai­ko kerš­to ak­ci­ja

Jau 20 die­n� iš 35-i� leis­ti­n�!

Dy­lan­�ios de­ta­l�s taip pat ter­šia

Di­d�iau­si ter­š�­jai – pa­tys va­ly­to­jai?

Anuo­met ir da­bar

Plu­ša iš pe­ties

Kas de­da­si kai­my­no kie­me?

Pa­cien­tai tu­r�­t� sau­go­ti kvi­tus

Mo­ka­m� pa­slau­g� dau­g�s

�kai­niai ir ne­mo­ka­m� pa­gal­b� s�­ra­šas pa­tvir­tin­ti mi­nist­ro

„Kal­nas pa­kal­n�“

Sa­vi­nin­k� daug

T�ks­tan­�iai šu­li­nu­k�

Vai­ruo­to­jai pa­ti­ria ne­daug nuo­sto­li�?

Nau­ja­sis via­du­kas tru­pa

B�­dos ne­si­bai­g�?

At­li­ko „duo­bi� re­mon­t�“

„Tilts“ blo­gai re­no­va­vo til­t�

Le­mo­nui, Da­nie­liui ir...

Dau­giau duo­bi� – dau­giau at­ly­gin­ta �a­los

Nau­jas sto­gas – se­nos b�­dos

Ga­ly­b� raš­t�

Vie­nas lau­ke ne ka­rys

Ilgai priešintasi

„Šeš�lis“ traukiasi

Tik apsunkina darb� Šiauliuose prieš gegu��s

Taksistai ieškos išei�i�

Oro uosto vald�ia jau�iasi nuskriausta

Oro uostas ar benzino kolon�l�?

Kol kas – trys l�ktuvai per m�nes�

Šuniui penkta koja

Konkuruos ar bendradarbiaus?

Planuojama menamoje teritorijoje?

O gal tai tik ambicijos?

Supainioti interesai?

Pareišk� nepasitik�jim� oro uosto direktoriumi

Skolingi ir gyventojai, ir biud�etininkai, ir verslininkai

Oran�inis �sp�jimas

Sunkum� d�l vartotoj� nemokumo neturi

Dujos brango, termometro stulpeliai krito

Šokiruojanti �inia

Politikai priblokšti

Regionin�s sporto gimnazijos id�ja

Per dvejus metus pabrango keliskart?

V�l nuo prad�i�?

Pasipyl� lyg iš gausyb�s rago

Pasikeit� � gera

Keleiviams – „Tarnybin� per�ja“?

Tinkama infrastrukt�ra planuojama

Starto tiesioji

„Negeri duomenys“

Gr��o prie to, nuo ko prad�jo

„Ant prekystalio“ – trys mokyklos

Parduodamos seniai, pirk�j� n�ra

Parduodam� yra ir daugiau

Masiškai u�daromi švietimo �idiniai

Ar tik neteks parduoti pusvel�iui?

Vardo neklausia

Su siuntimu – nemokamai

Pas šeimos gydytoj� – nemokamai

Kada gali b�ti imamas papildomas mokestis?

Specialistai mieliau dirba kosmetologais

Daugiausia plojim� – jaunaved�iams

Aktoriai „maudyti“ plojimais

„Situacija teatre išties bloga“

Mil�iniška apyvarta, ribotas asortimentas

Patogus gyvenimas

Vos ne prekybcentris

Taisykl�s bus taisomos

Priverstinis nusi�eminimas

Perka ne tik socialiai jautriausia visuomen� dalis

Rizikuoti ar nerizikuoti?

Pasenusius – sunaikina, dar tinkamus – paaukoja

Prekybinink� �aidimai

Kada atsipirks – nepaskai�iuota

Pastatai – miesteli� bendruomen�ms

Kvepia pasity�iojimu?

Lauks dar ilgai

Suskubo parengti pasiaiškinim�

Teismas R. Jaku�io prašym� atmet�

Auditori� vizit� laiko keršto akcija

Jau 20 dien� iš 35-i� leistin�!

Dylan�ios detal�s taip pat teršia

Did�iausi terš�jai – patys valytojai?

Anuomet ir dabar

Pluša iš peties

Kas dedasi kaimyno kieme?

Pacientai tur�t� saugoti kvitus

Mokam� paslaug� daug�s

�kainiai ir nemokam� pagalb� s�rašas patvirtinti ministro

„Kalnas pakaln�“

Savinink� daug

T�kstan�iai šulinuk�

Vairuotojai patiria nedaug nuostoli�?

Naujasis viadukas trupa

B�dos nesibaig�?

Atliko „duobi� remont�“

„Tilts“ blogai renovavo tilt�

Lemonui, Danieliui ir...

Daugiau duobi� – daugiau atlyginta �alos

Naujas stogas – senos b�dos

Galyb� rašt�

Vienas lauke ne karys