(2012-05-11 Nr. 416) ŠIANDIEN 2012 Gegužės 18 D. Penktadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Archyvas
2009-11-%7barticle_url%7d
Tema
Ge­gu­žės 1-oji – ne­ri­mas ir per­mai­nos smul­kia­jam vers­lui

Min­dau­gas MAL­CE­VI­ČIUS

Jau ke­lios die­nos vi­so­se deng­to­se tur­ga­vie­tė­se ka­sos apa­ra­tai pri­va­lo­mi ir ne mais­to pro­duk­tų pre­kiau­to­jams. Mais­to par­da­vė­jai ka­sos apa­ra­tais tur­gu­je nau­do­ja­si jau nuo praė­ju­sių me­tų ge­gu­žės. Per me­tus pre­ky­vie­tė­se dek­la­ruo­ja­mos pa­ja­mos išau­go treč­da­liu. Nau­ja tvar­ka ga­lio­ja ir tak­si įmo­nėms – tak­sis­tai pri­va­lo pil­dy­ti pa­ja­mų ap­skai­tos žur­na­lą ir VMI re­gist­ruo­ti kiek­vie­ną tak­so­met­rą. Tai tarp vai­ruo­to­jų su­kė­lė tik­rą su­maiš­tį.

 

Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos 2012 m. ba­lan­džio 24 d. pa­skelb­tas pra­ne­ši­mas apie smul­kių­jų vers­li­nin­kų veik­los po­ky­čius, ku­rie įsi­ga­lio­jo jau nuo šių me­tų ge­gu­žės 1-osios, su­lau­kė ga­na prieš­ta­rin­gų vers­li­nin­kų ver­ti­ni­mų. Ka­sos apa­ra­tai ta­po pri­va­lo­mi ne­be tik dau­gu­mai tur­ga­vie­tė­se, kios­kuo­se, va­go­nė­liuo­se ar au­to­mo­bi­li­nė­se par­duo­tu­vė­se mais­tu pre­kiau­jan­čių vers­li­nin­kų, bet ir par­duo­dan­tiems ki­tas pre­kes. Ne­ma­žai po­ky­čių su­lau­kė ir tak­si pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės – tak­si au­to­mo­bi­liuo­se nau­do­ja­mi tak­so­met­rai tu­ri bū­ti re­gist­ruo­ti Vals­ty­bi­nė­je mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je.
Vie­ni šiau­lie­čiai vers­li­nin­kai to­kiems V. Ku­bi­liaus vy­riau­sy­bės ko­vos su še­šė­li­ne eko­no­mi­ka už­mo­jams pri­ta­ria, ki­ti sto­ja pies­tu ir ti­ki­na, kad tai tik jų vers­lo žlug­dy­mas.

Il­gai prie­šin­ta­si

Dis­ku­si­ja dėl ka­sos apa­ra­tų tu­ri ga­na gi­lias šak­nis. Pir­mą­kart apie juos smul­kia­jam vers­lui pra­bil­ta dar 2008 m. pa­bai­go­je. Tuo­met šių pla­nų įgy­ven­din­ti ne­pa­vy­ko, nes bu­vo su­lauk­ta di­džiu­lio smul­kių­jų vers­li­nin­kų pa­si­pik­ti­ni­mo ir gra­si­ni­mų mi­tin­guo­ti. Idė­ja at­gi­mė praė­ju­sių me­tų pra­džio­je, kai sau­sio 10 d. Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­me bu­vo pri­tar­ta nu­ta­ri­mo pro­jek­tui, kad nuo 2011 m. ge­gu­žės 1 d. ka­sos apa­ra­tai tu­rės bū­ti nau­do­ja­mi gy­ven­to­jams, mais­to pro­duk­tais pre­kiau­jan­tiems pa­sta­tuo­se, pa­tal­po­se, kios­kuo­se ir au­to­par­duo­tu­vė­se, o be ka­sos apa­ra­tų pre­kiau­ti bus lei­džia­ma tik ten, kur nė­ra fi­zi­nių są­ly­gų – lau­ke. Nu­ma­ty­ta ir kom­pen­suo­ti vi­sas ar­ba da­lį ka­sos apa­ra­to įsi­gi­ji­mo iš­lai­dų, pri­klau­so­mai nuo ka­sos apa­ra­to įsi­gi­ji­mo lai­ko­tar­pio.
Nors po šių nu­ta­ri­mų ki­lo di­džiu­lės pro­tes­tų ban­gos – tur­gaus pre­kei­viai la­bai ne­no­riai su­ti­ko su nau­jo­vė­mis, Vy­riau­sy­bė at­kak­liai sie­kė už­si­brėž­tų tiks­lų ir da­bar ka­sos apa­ra­tai pri­va­lo­mi vi­so­se deng­to­se pre­ky­vie­tė­se, ku­rio­se pre­kiau­ja­ma ir ne mais­to pro­duk­tais.

„Še­šė­lis“ trau­kia­si

Be­si­bai­giant pir­mie­siems me­tams, kai deng­to­se tur­ga­vie­tė­se, ku­rio­se pre­kiau­ja­ma mais­to pro­duk­tais, bu­vo pra­dė­ta nau­do­tis ka­sos apa­ra­tais, vie­šu­mo­je ne kar­tą pa­si­ro­dė pra­ne­ši­mų – skel­bia­ma, esą įve­dus ka­sos apa­ra­tus „še­šė­lis“ iš tur­gaus pa­ste­bi­mai trau­kia­si. Pa­sak VMI, įve­dus ka­sos apa­ra­tus, tur­gaus pre­kiau­to­jų pa­ja­mos vi­du­ti­niš­kai au­go 23 pro­c., o per 2011-uo­sius vi­sų pre­ky­bos įmo­nių, įskai­čiuo­jant ir tur­gų, – 8,1 pro­c. At­sa­kin­gų fi­nan­si­nių ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai tei­gia, kad pra­dė­jus mais­to pro­duk­tų pre­ky­bos ap­skai­tą ka­sos apa­ra­tais, ap­skai­to­mos pre­ky­bi­nin­kų pa­ja­mos pa­di­dė­jo vi­du­ti­niš­kai treč­da­liu, o kai ku­rių konk­re­čių pre­kei­vių – net ke­le­tą kar­tų. Pa­sak Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­jos Elo­nos Li­man­tie­nės, pa­ly­gin­ti su anks­tes­ne si­tua­ci­ja, kai dar tur­guo­se mė­sa pre­kiau­jan­tys smul­kie­ji vers­li­nin­kai ne­si­nau­do­jo ka­sos apa­ra­tais, šian­dien po­ky­čiai la­bai aki­vaiz­dūs. „Ši­tų žmo­nių ro­do­mos ap­skai­to­mos pa­ja­mos au­go ke­le­rio­pai. Ne­ma­žai su vers­lo liu­di­ji­mais dir­bu­sių tur­gaus pre­ky­bi­nin­kų, ku­rie anks­čiau ne­pa­siek­da­vo 100 tūkst. Lt apy­var­tos, to­dėl ne­tap­da­vo PVM mo­kė­to­jais, įdie­gus ka­sos apa­ra­tus jais ta­po, nes pa­ga­liau bu­vo pa­ma­ty­tas tik­ra­sis vers­lo mas­tas“, – sa­ko E. Li­man­tie­nė. Tai­gi at­ro­do, kad ka­sos apa­ra­tų įve­di­mas tur­guo­se iš tie­sų su kau­pu pa­tei­si­no net ir pa­čių reik­liau­sių ana­li­ti­kų lū­kes­čius.
Pa­na­ši si­tua­ci­ja ir su marš­ru­ti­nių mik­roau­to­bu­sų ve­žė­jais, ku­rie dirb­ti su ka­sos apa­ra­tais pri­va­lo jau ke­lio­li­ka me­tų. Nors iš pra­džių ir jie la­bai prieš­ta­rin­gai ver­ti­no siū­ly­mus vyk­dy­ti marš­ru­ti­nių mik­roau­to­bu­sų ap­skai­tą ka­sos apa­ra­tais, da­bar dau­ge­lio įmo­nių at­sto­vai ti­ki­na, kad pra­dė­jus nau­do­ti ka­sos apa­ra­tus įmo­nės pa­ja­mos pa­di­dė­jo. „Prip­ra­to­me, nors iš pra­džių, kai tik bu­vo pa­si­šau­ta įdieg­ti ka­sos apa­ra­tus, mū­sų reak­ci­ja bu­vo pa­na­ši kaip ir ki­tų, t. y. mes bu­vo­me prieš. Bi­jo­jo­me, kaip va­žiuo­si­me, bi­jo­jo­me, kad su­si­dau­žy­si­me, su­si­ža­lo­si­me. Vė­liau ap­si­pra­to­me, va­žiuo­ja­me ir at­ro­do, kad taip ir tu­rė­jo bū­ti“, – sa­ko UAB „Rid­vi­ja“ vy­riau­sio­ji įmo­nės fi­nan­si­nin­kė Gra­ži­na Šle­žie­nė.
„Man da­bar at­ro­do šiek tiek keis­to­ka, kad tur­guo­se taip bi­jo­ma, ne­ži­no­ma, kaip jie ten dirbs. Ga­liu pa­ti­kin­ti, kad jo­kių pro­ble­mų nė­ra, jei­gu tik, ži­no­ma, ap­skai­ta yra tvar­kin­ga. Mes jau tiek me­tų dir­ba­me, tai ko­dėl ki­ti ne­ga­li?“, – sa­ko G. Šle­žie­nė.

Tik ap­sun­ki­na dar­bą Šiau­liuo­se prieš ge­gu­žės

1-ąją, kai ir tur­gu­je, ir tak­si au­to­mo­bi­liuo­se pri­va­lė­jo at­si­ras­ti ka­sos apa­ra­tai, nuo­tai­kos bu­vo ga­na prieš­ta­rin­gos. Niū­ri nuo­tai­ka tur­gaus pre­ky­vie­tė­je sklan­do ir šian­dien. Čia dir­ban­tys pre­kei­viai la­bai ne­no­riai kal­ba apie nau­jo­ves, o dau­ge­lis jų įsi­ti­ki­nę, kad ka­sos apa­ra­tai tik­rai ne­pa­leng­vins jų dar­bo.
Jau ko­ne me­tus ka­sos apa­ra­tu sa­vo vers­lą ap­skai­tan­ti tur­gaus pre­kei­vė Do­vi­lė ma­no, kad to­kios nau­jo­vės la­bai ap­sun­ki­no jos vers­lą. „Sun­ku ir sver­ti, ir dau­gin­ti ka­sos apa­ra­tu. Blo­giau­sia tai, kad jei­gu pir­kė­jas, nuo se­no įpra­tęs tur­gu­je gau­ti nuo­lai­dų, jų pra­šo, tai da­bar jo­kių nuo­lai­dų ne­be­ga­li­me su­teik­ti. Ne­ma­žai pro­ble­mų ir su apa­ra­tais. Jie gen­da, rei­kia ka­sos juos­tas pirk­ti. Ga­liau­siai vos ne kas­dien lan­ko­si įvai­rūs mo­kes­čių ins­pek­to­riai, ku­rie tik­ri­na, kaip dir­ba­ma su ka­sos apa­ra­tais“, – sa­ko mė­sa pre­kiau­jan­ti tur­gaus pre­kei­vė.
Nei ji, nei ki­ti kal­bin­ti tur­gaus pre­kei­viai jo­kios nau­dos iš ka­sos apa­ra­tų ne­ma­tė. „Dau­ge­lis įsi­ti­ki­nę, kad tie ka­sos apa­ra­tai jo­kios nau­dos nei mums, nei Vy­riau­sy­bei tik­rai neat­neš. Bus tik nau­jų iš­lai­dų, nau­jų rū­pes­čių“, – sa­ko rū­bais pre­kiau­jan­ti tur­gaus pre­kei­vė Re­gi­na.
To­kie tur­gaus pre­ky­bi­nin­kų ko­men­ta­rai prieš­ta­rau­ja įvai­rių fi­nan­sų ana­li­ti­kų, VMI at­sa­kin­gų pa­rei­gū­nų nuo­mo­nei, ku­rie gar­siai tei­gia, esą ne tik į ša­lies biu­dže­tą gau­na­ma dau­giau įplau­kų, bet ir pa­čių pre­ky­bi­nin­kų apy­var­ta ky­la. Vi­sai ne­se­niai Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui fi­nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė sa­kė, esą per­nai ša­lies biu­dže­tas ga­vo 1,7 mlrd. Lt dau­giau pa­ja­mų nei 2010 me­tais. Fi­nan­sų mi­nist­rė pa­brė­žė, kad apie treč­da­lį šių lė­šų gau­ta dėl ge­res­nio mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo ir tiks­lin­giau tai­kant kont­ro­lės prie­mo­nes.
Tai ko­dėl ne­pa­ten­kin­ti tur­gaus pre­kiau­to­jai? Ne­jau jie tik bi­jo nau­jo­vių, ar čia sly­pi kur kas rim­tes­nės fi­nan­si­nės ne­skaid­rios pre­ky­bos pro­ble­mos?
Dar 2009-ųjų vi­du­ry­je VMI nu­sta­tė, kad vien Šiau­lių mies­te bu­vo 23 mė­sa pre­kiau­jan­tys smul­kie­ji vers­li­nin­kai, ku­rių apy­var­ta vir­ši­ja 100 tūkst. Lt. Va­di­na­si, to­kie smul­kie­ji vers­li­nin­kai jau pri­va­lė­jo mo­kė­ti PVM, ta­čiau to ne­da­rė, nes nuo VMI bu­vo sle­pia­mi tik­rie­ji pre­ky­bos mas­tai.

Tak­sis­tai ieš­kos išei­čių

Vy­riau­sy­bei pa­si­šo­vus su­tram­dy­ti ir tak­si vers­lo sri­tį, kai ku­rio­se Šiau­lių mies­to tak­si įmo­nė­se ža­da­mi neiš­ven­gia­mi po­ky­čiai. Dar prieš ge­gu­žės 1-ąją UAB „Ka­ra­liš­kas ve­žė­jas“ pa­si­tei­ra­vus, kaip ruo­šia­ma­si nau­jo­vėms, įmo­nės ad­mi­nist­ra­to­rė pra­si­ta­rė, kad iš jų įmo­nės vi­si tak­sis­tai išei­na ir ima vers­tis in­di­vi­dua­lia veik­la. „Mū­sų tak­sis­tai ima­si in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žy­mė­ji­mus, to­dėl mums da­bar tai ne­beak­tua­lu“, – sa­kė ad­mi­nist­ra­to­rė. Pa­na­šiai kal­ba ir ki­tų mies­tų tak­si įmo­nių va­do­vai.
Zi­nai­da Ba­rie­nė, tak­si įmo­nės „Bar­ve­ža“ trans­por­to va­dy­bi­nin­kė, tei­gia, kad iš jų įmo­nės vai­ruo­to­jai kol kas dar ne­bė­ga, ta­čiau ti­ki­my­bė, kad taip nu­tiks – di­de­lė. Jos tei­gi­mu, pa­ts prin­ci­pas, kad vai­ruo­to­jai ima­si in­di­vi­dua­lios veik­los, nė­ra blo­gas. „Tai įmo­nei gal ir nė­ra blo­gai, nes ji už nie­ką ne­beat­sa­ko, t. y. ne­beat­sa­ko bent jau už tą vai­ruo­to­ją. Įmo­nė ga­li to­kiems vai­ruo­to­jams nuo­mo­ti ra­di­jo daž­nį. Už tą ry­šį Vil­nius ima 2 Lt, Šiau­liuo­se koks nors va­do­vas gal nu­sta­tys ki­tą su­mą, tin­ka­mą šiam mies­tui. Bet tuo­met įmo­nė­je su­ma­žė­tų žmo­nių. Vai­ruo­to­jai, ži­no­ma, ren­ka­si tai, kas jiems ge­riau. Iš mū­sų įmo­nės žmo­nės kol kas dar ne­bė­ga, ta­čiau neaiš­ku, kaip bus to­liau. Grei­čiau­siai ne­ma­žai išeis. Ma­nau, kad vals­ty­bė bet ko­kiu at­ve­ju šiek tiek iš­loš, nes jei mo­kes­čiai ne­bus su­rink­ti per įmo­nę, jie bus su­rink­ti per vai­ruo­to­jus, už­sii­man­čius in­di­vi­dua­lia veik­la. Tik klau­si­mas, kiek ne­pa­būgs to im­tis, o kiek ims vars­ty­ti dar­bo bir­žos du­ris ar iš­va­ži­nės po už­sie­nius“, – sa­kė Z. Ba­rie­nė.
Tak­si įmo­nės di­džiau­sią bū­si­mų po­ky­čių trū­ku­mą nu­ro­do ne tai, kad Vy­riau­sy­bė no­ri skaid­raus vers­lo. Už tai pa­si­sa­ko ir pa­čios įmo­nės. Pa­sak vers­li­nin­kų, Vy­riau­sy­bei pra­dė­jus rei­ka­lau­ti nau­do­ti tik VMI re­gist­ruo­tus nau­jo­viš­kus tak­so­met­rus ir pil­dy­ti ka­sos ope­ra­ci­jų žur­na­lą, iš­ky­la dvi di­džiu­lės pro­ble­mos. Vie­na jų ta, kad tak­sis­tai yra ge­ri vai­ruo­to­jai, ta­čiau ne­ko­kie bu­hal­te­riai. Ki­ta – Vy­riau­sy­bės pa­lie­ka­ma al­ter­na­ty­va, kad ne­no­rint pil­dy­ti ka­sos ope­ra­ci­jų žur­na­lo ga­li­ma įsi­gy­ti daug kai­nuo­jan­tį skai­ty­tu­vą, at­sto­sian­tį ka­sos apa­ra­tą. Tak­si įmo­nės ne­pa­jė­gios to­kia įran­ga ap­rū­pin­ti tak­sis­tus.
„Įmo­nė­je yra dvi ge­ros spe­cia­lis­tės bu­hal­te­rės, ta­čiau jos ne­ga­lės per­ra­šy­ti vai­ruo­to­jų pil­do­mų ka­sos ope­ra­ci­jų žur­na­lų. Tai pri­va­lės da­ry­ti tik vai­ruo­to­jai, o kaip jie tai pa­da­rys, neaiš­ku, nes šis dar­bas rei­ka­lau­ja spe­cia­laus pa­si­ren­gi­mo. Išei­tis – pirk­ti spaus­din­tu­vus, ku­riuos bū­tų ga­li­ma pri­dė­ti prie tak­so­met­ro. Tuo­met vai­ruo­to­jams te­rei­kė­tų pa­spaus­ti myg­tu­ką, iš­lįs­tų ata­skai­ta, ku­rią be­lik­tų pri­kli­juo­ti. To­kie spaus­din­tu­vai kai­nuo­ja apie 500 Lt. Mū­sų įmo­nė to ne­pa­jėgs pa­da­ry­ti“, – sa­ko tak­si įmo­nės „Bar­ve­ža“ trans­por­to va­dy­bi­nin­kė Z. Ba­rie­nė.

Kaip ver­ti­na prieš me­tus įsi­ga­lio­ju­sius rei­ka­la­vi­mus ir ko iš nau­jos tvar­kos ti­ki­si  Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, klau­sė­me jos Kont­ro­lės de­par­ta­men­to di­rek­to­rės Zo­nės La­pie­nės.

Priim­tais spren­di­mais sie­kia­ma ne tik už­tik­rin­ti in­di­vi­dua­lios veik­los pa­ja­mų ap­skai­ty­mą, bet ir skaid­rin­ti vers­lo ap­lin­ką.
Re­mian­tis Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (VMI) vyk­do­mos pa­ja­mų ap­skai­ty­mo ste­bė­se­nos duo­me­ni­mis, pir­miau­sia ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad, nu­sta­čius prie­vo­lę pre­ky­bos mais­to pro­duk­tais pa­ja­mas ap­skai­ty­ti elekt­ro­ni­niais ka­sos apa­ra­tais (EKA), ap­skai­to­mos pre­kei­vių pa­ja­mos vi­du­ti­niš­kai išau­go apie treč­da­lį, o, pvz., jei­gu ly­gin­tu­me vi­du­ti­nes 2012 m. ir 2011 m. ap­skai­to­mas pa­ja­mas, – 40 pro­c. Kai ku­rių pre­kei­vių ap­skai­to­mos pa­ja­mos au­go net ke­lis­kart – skir­tu­mai pa­ste­bi­mi ir at­ski­ro­se ap­skri­ty­se, ir pre­ky­vie­tė­se, pvz., Kau­no AV­MI ste­bė­to 21 pre­ky­bi­nin­ko mė­ne­sio apy­var­ta di­dė­jo nuo 59397 Lt iki 100410 Lt, t. y. 69 pro­c., o at­ski­rų pre­kei­vių apy­var­ta au­go net ke­le­tą kar­tų, pvz., nuo 1889 Lt iki 6637 Lt.
Ėmus taikyti EKA, iki šių me­tų va­sa­rio 29 d. ša­lies tur­ga­vie­tė­se VMI at­li­ko be­veik 2000 ope­ra­ty­vių pa­tik­ri­ni­mų, ku­rių me­tu nu­sta­ty­ti 683 pa­žei­di­mai (35 pro­c.), pre­kei­viams su­ra­šy­ti ATPK pro­to­ko­lai.
Šiau­lių AV­MI 2012 m. va­sa­rio mė­ne­sį tur­ga­vie­tė­se, kur pre­kiau­ja­ma mė­sa, vyk­dė 25 as­me­nų ir tri­jų įmo­nių nuo­la­ti­nę kont­ro­lę, ar ap­skai­to­mos vi­sos pa­ja­mos. Paaiš­kė­jo, kad vi­sų ste­bė­tų as­me­nų gau­tos vie­nos die­nos pa­ja­mos, pa­ly­gin­ti su prieš tai bu­vu­sio mė­ne­sio vie­nos die­nos pa­ja­mo­mis, išau­go 11989 Lt, t. y. dau­giau nei dvi­gu­bai. Be­je, kai ku­rių ste­bė­tų mo­kes­čių mo­kė­to­jų pa­ja­mos pa­di­dė­jo dau­giau nei pen­kis kar­tus. Mū­sų ap­skri­ties tur­ga­vie­tė­se už­fik­suo­ti ad­mi­nist­ra­ci­niai tei­sės pa­žei­di­mai taip pat dau­giau su­si­ję su EKA kvi­to neiš­da­vi­mu ir gry­nų­jų pi­ni­gų per­tek­liu­mi ka­so­je.
Va­sa­rio mė­ne­sį vy­ku­sio pre­kiau­jan­čių­jų mė­sos ga­mi­niais apy­var­tos ste­bė­ji­mo me­tu bu­vo pa­ly­gin­ta 71 pre­kiau­to­jo apy­var­ta. Vi­du­ti­niš­kai vie­no as­mens apy­var­ta 2012 m. va­sa­rio mėn., pa­ly­gin­ti su 2011 m. va­sa­rio mėn., pa­di­dė­jo nuo 5541,04 iki 7699,07, t. y. 38.95 pro­c. Ats­ki­ro­se AV­MI yra ga­na ne­ma­ži svy­ra­vi­mai, pvz., Vil­niaus AV­MI ste­bė­tų pre­ky­bi­nin­kų apy­var­ta pa­di­dė­jo 23 pro­c., Klai­pė­dos – 49,09 pro­c., Šiau­lių – 49,60 pro­c., Kau­no – 60,58 pro­c.
Tiks­les­nius duo­me­nis apie pa­ja­mų au­gi­mą bus ga­li­ma pa­teik­ti po ką tik pa­si­bai­gu­sio dek­la­ra­vi­mo pe­rio­do, kai pre­ky­bi­nin­kai tu­rė­jo pa­teik­ti 2011 me­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­jas.
 

Kaip dan­gu­je taip ir ant že­mės?

Po­vi­las LUN­GĖ

Užp­raei­tą sa­vai­tę Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pa­tvir­ti­no Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos ri­bas – 218 hek­ta­rų, ku­rie bu­vo nu­ma­ty­ti ant­ra­jam ir tre­čia­jam Pra­mo­ni­nio par­ko plėt­ros eta­pams. Po­li­ti­kai neat­siž­vel­gė į sa­vo įmo­nės „Šiau­lių oro uos­tas“ pra­šy­mą re­zer­vuo­ti  uos­to priei­gas plės­tis atei­ty­je. Kie­no in­te­re­sai su­si­kir­to brai­žant oro uos­to ri­bas ir kas kuo ne­pa­si­da­li­jo? O gal tie­siog vyks­ta am­bi­ci­jų ko­va?

 

 

Oro uos­to val­džia jau­čia­si nu­skriaus­ta

Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba nu­sta­tė bū­si­mos Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos (LEZ) ri­bas – api­brė­žė 218 ha te­ri­to­ri­ją už šiau­ri­nio oro uos­to pe­ro­no, anks­čiau nu­ma­ty­tą ant­ra­jam ir tre­čia­jam pra­mo­ni­nio par­ko eta­pams.

„Šiau­lių oro uos­tas“ pra­šė pa­trauk­ti LEZ‘o ri­bas ir oro uos­to priei­gų že­mes re­zer­vuo­ti bū­si­mai oro uos­to plėt­rai, ta­čiau po­li­ti­kai va­do­va­vo­si 200 oro uos­tų pa­sau­ly­je su­pro­jek­ta­vu­sių ne­prik­lau­so­mų Olan­di­jos NA­KO kom­pa­ni­jos eks­per­tų iš­va­da, kad oro uos­tui nu­ma­to­mų 40 ha už­ten­ka, o san­dė­lia­vi­mo ūkis jam ne­rei­ka­lin­gas.

Oro uos­to va­do­vas Ro­mas Mik­šys sua­be­jo­jo, kad eks­per­tai ne­bu­vo jau to­kie lais­vi, kaip dek­la­ruo­ja­ma. Pa­sak jo, NA­KO kom­pa­ni­ja aki­vaiz­džiai bu­vo pa­sa­kiu­si, kad jiems bu­vo „su­riš­tos ran­kos“ – nu­ro­dy­ta pro­jek­tuo­ti tik ka­ri­nė­je te­ri­to­ri­jo­je.

Pro­jek­tui ko­re­guo­ti ir po­li­ti­kams pa­si­tar­ti pri­rei­kė dvie­jų po­sė­džio per­trau­kų, si­tua­ci­jai paaiš­kin­ti bu­vo iš­kvies­tas net ka­ri­nių oro pa­jė­gų va­das.

Oro uos­tas ar ben­zi­no ko­lo­nė­lė?

Šiau­lių pa­šo­nė­je esan­čio­je te­ri­to­ri­jo­je no­ri­ma mak­si­ma­liai su­de­rin­ti ir įgy­ven­din­ti tris vie­nas ki­tą pa­pil­dan­čius pro­jek­tus: įkur­ti LEZ‘ą, Vie­šą­jį lo­gis­ti­kos cent­rą ir iš­plės­ti Šiau­lių oro uos­tą, bū­tent kro­vi­ni­nį.

Sa­vi­val­dy­bės stra­te­gi­ja yra aiš­ki – Šiau­lių kro­vi­ni­nis oro uos­tas bus vys­to­mas. Ned­vi-

p­ras­miš­kai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės iš­vyks­ta­mo­jo po­sė­džio, vy­ku­sio Šiau­liuo­se, me­tu bu­vo pa­ti­kin­ta, kad tai ati­tik­tų ir Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės sie­kį tu­rė­ti kro­vi­ni­nį oro uos­tą. Ne bet ko­kį, o kon­ku­ren­cin­gą, sėk­min­gai plė­to­jan­tį sa­vo veik­lą. To pa­ties po­sė­džio me­tu prem­je­ras pa­sa­kė, kad no­rė­tų­si, jog tai bū­tų bū­tent oro uos­tas, o ne ben­zi­no ko­lo­nė­lė, ku­rio­je pra­skren­dan­tys lėk­tu­vai pa­si­pil­dy­tų de­ga­lų.

Kol kas – trys lėk­tu­vai per mė­ne­sį

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė ėmė­si veiks­mų – ren­gia vi­sus įma­no­mus do­ku­men­tus, kad bū­tų už­tik­rin­ta oro uos­to plėt­ra, kad iš ka­riš­kių pa­val­du­mo bū­tų iš­skir­tos že­mės ir to­je iš­skir­to­je te­ri­to­ri­jo­je bū­tų už­tik­rin­ta oro uos­to plėt­ra. Do­ku­men­tai, il­ga­lai­kė oro uos­to stu­di­ja ren­gia­mi tam, kad ir gra­fiš­kai, ir eko­no­miš­kai, ir funk­ciš­kai bū­tų pa­ro­dy­ta, kaip tu­rė­tų bū­ti vys­to­mas oro uos­tas.

Plėt­ros stu­di­jo­je pri­sta­ty­ti še­ši ga­li­mi sce­na­ri­jai, kaip esa­mo­je te­ri­to­ri­jo­je ga­lė­tų bū­ti plė­to­ja­mas Šiau­lių oro uos­tas. Pa­teik­ti op­ti­mis­ti­niai, rea­lis­ti­niai, pe­si­mis­ti­niai kro­vi­nių srau­tų pa­skai­čia­vi­mai. Ir kal­ba­ma ne apie te­ri­to­ri­jos sty­gių, o apie tai, ko­kius veiks­mus at­lik­ti ar inf­rast­ruk­tū­rą įreng­ti rei­kė­tų, kad oro uos­tas su sa­vo tu­ri­ma te­ri­to­ri­ja ga­lė­tų iš­vys­ty­ti tuos kro­vi­nių srau­tus. Pa­teik­ta sche­ma, kad pa­gal idea­lų­jį va­rian­tą, at­si­žvel­giant į re­gio­no sa­vi­tu­mą, Šiau­lių oro uos­te per die­ną ga­lė­tų bū­ti ap­tar­nau­ti trys lėk­tu­vai. Kad tiek lėk­tu­vų bū­tų ap­tar­nau­ta, anot stu­di­jos ren­gė­jų, oro uos­to te­ri­to­ri­jos vi­siš­kai pa­kan­ka. Da­bar trys lėk­tu­vai ap­tar­nau­ja­mi pra­ktiš­kai per mė­ne­sį...

Kon­kur­są oro uos­to plėt­ros stu­di­jai reng­ti lai­mė­jo kom­pa­ni­ja NA­KO, pla­nuo­jan­ti pa­čius di­džiau­sius oro uos­tus pa­sau­ly­je. Vie­nas pa­čių nau­jau­sių – Ki­ni­jo­je pla­nuo­tas Pe­ki­no olim­pia­dai. Ta pa­ti kom­pa­ni­ja prieš ke­le­tą me­tų, kai bu­vo in­ves­tuo­ja­ma į pir­mi­nę Šiau­lių oro uos­to plėt­rą, jau bu­vo pa­ren­gu­si stu­di­ją. Pa­si­gir­do kal­bų, kad ant­ro­ji stu­di­ja vi­siš­kai prieš­ta­rau­ja pir­ma­jai.

Anot Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rio Vid­man­to Ja­per­to, pir­mo­ji ga­li­my­bių stu­di­ja bu­vo rei­ka­lin­ga tam, kad eko­no­mi­niais skai­čia­vi­mais su vi­so­mis prie­lai­do­mis bū­tų įro­dy­ta, jog kro­vi­nių veik­la Šiau­lių oro uos­te ap­skri­tai yra ga­li­ma ir per­spek­ty­vi, kad tai nė­ra kie­no nors am­bi­ci­jos ar iliu­zi­jos.

Šiau­lių pa­šo­nė­je esan­čio­je te­ri­to­ri­jo­je no­ri­ma mak­si­ma­liai su­de­rin­ti ir įgy­ven­din­ti tris vie­nas ki­tą pa­pil­dan­čius pro­jek­tus: įkur­ti LEZ‘ą, Vie­šą­jį lo­gis­ti­kos cent­rą ir iš­plės­ti Šiau­lių oro uos­tą, bū­tent kro­vi­ni­nį.

Šu­niui penk­ta ko­ja

Pa­si­ro­do, da­bar na­cio­na­li­niu mas­tu Šiau­lių oro uos­to ne­la­bai sten­gia­ma­si pri­pa­žin­ti. Jis nė­ra įtrauk­tas net į na­cio­na­li­nes stra­te­gi­jas. Kau­no, Vil­niaus, Klai­pė­dos, Pa­lan­gos oro uos­tai yra di­džią­ja da­li­mi fi­nan­suo­ja­mai iš vals­ty­bės biu­dže­to kaip stra­te­gi­niai ob­jek­tai, svar­būs Lie­tu­vai. Šiau­lių oro uos­tas – vie­nin­te­lis, pa­val­dus sa­vi­val­dy­bei, ki­ti yra na­cio­na­li­nio pa­val­du­mo ob­jek­tai.

Bu­vo ren­gia­ma na­cio­na­li­nė stu­di­ja, kad bū­tų iš­siaiš­kin­ta, kiek Lie­tu­vai rei­kia ke­lei­vi­nių oro uos­tų, kad jie ga­lė­tų eko­no­miš­kai funk­cio­nuo­ti ir bū­tų kon­ku­ren­cin­gi. Iš­va­da – vie­no, bet per daug in­ves­tuo­ta į da­bar­ti­nius oro uos­tus, kad jie bū­tų už­da­ry­ti. Kal­bant apie ke­lei­vi­nio Šiau­lių oro uos­to per­spek­ty­vas, tai Lie­tu­vos mas­tu jis tik­rai ne­su­lauks val­džios pa­lai­ky­mo, nes esan­tys trys ir taip nė­ra la­bai ap­krau­ti. Tai­gi ne­rei­kė­tų nei sa­vęs, nei ki­tų klai­din­ti skel­biant, kad šis oro uos­tas bus ke­lei­vi­nis. Tie­sa, yra min­čių, kad jis ga­lė­tų bū­ti re­zer­vi­nis Ry­gai kaip nu­si­lei­di­mo ta­kas, bet pa­grin­di­nė stra­te­gi­nė Šiau­lių oro uos­to vys­ty­mo kryp­tis yra bū­tent kro­vi­nių per­ve­ži­mas.

Kon­ku­ruos ar bend­ra­dar­biaus?

Ar nea­tims Šiau­lių oro uos­tas iš bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ar ki­tų kro­vi­nius per­ve­žan­čių įmo­nių da­lies kro­vi­nių? O gal kaip tik, sėk­min­gai plė­to­da­mas sa­vo veik­lą, duos jiems dau­giau dar­bo?

„Tai vi­siš­kai skir­tin­gi kro­vi­niai, per­ve­ža­mi šio­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis. Mes ne­kal­ba­me apie ge­le­žin­ke­lio, oro uos­to ar sau­su­mos trans­por­to prieš­prie­šą. Jie vie­nas ki­tą pa­pil­do. Da­bar pla­nuo­ja­ma Šiau­liuo­se įkur­ti stam­bų kro­vi­nių per­skirs­ty­mo maz­gą, ku­rio pa­grin­di­nė veik­la bū­tų lo­gis­ti­ka – kro­vi­nių per­skirs­ty­mas, kei­čiant trans­por­to rū­šis. Bū­tent stei­gia­mas Vie­ša­sis lo­gis­ti­kos cent­ras rū­pin­tų­si, kad vie­nu trans­por­tu at­vy­kę kro­vi­niai iš­vyk­tų ki­tu, – tei­gia Ta­ry­bos na­rys V. Ja­per­tas. – Da­bar yra trau­ki­nys „Sau­lė“, vyks­tan­tis iš Ki­ni­jos į Klai­pė­dą. Gal­būt at­si­ras­tų trau­ki­nių marš­ru­tai, ku­riais bū­tų ga­be­na­mi kro­vi­niai Bal­ti­jos ša­ly­se – Šiau­liai bū­tų geog­ra­fi­nis re­gio­no kro­vi­nių pa­skirs­ty­mo cent­ras. Jei su­for­muo­si­me struk­tū­rą, san­dė­lių ūkius, tai jis pra­ktiš­kai ga­lės tar­nau­ti ir oro uos­tui, ir ge­le­žin­ke­liui, ir sau­su­mos trans­por­tui. Tai da­rys tos kom­pa­ni­jos, ku­rios dis­po­nuo­ja kro­vi­nių srau­tais ar­ba no­ri to­mis pa­slau­go­mis nau­do­tis. Tai ne­bus iš­skir­ti­nai oro uos­to, ge­le­žin­ke­lio ar dar kie­no nors nuo­sa­vy­bė. Tai­gi tiks­las yra koor­di­nuo­ti įvai­rius pro­ce­sus ir pri­trauk­ti po­ten­cia­lius in­ves­tuo­to­jus, ku­rie ma­ty­tų ga­li­my­bę šia­me trans­por­to maz­ge per­skirs­ty­ti sa­vo kro­vi­nius.“

Pla­nuo­ja­ma me­na­mo­je te­ri­to­ri­jo­je?

Pla­nai – gra­žūs. Kiek gi lai­ko už­truks, kol jie bus įgy­ven­din­ti, jei ap­skri­tai bus įgy­ven­din­ti? Pa­si­ro­do, šis oro uos­to veik­los pla­na­vi­mo pro­ce­sas vyks­ta jau 6-8 me­tus. Šie­met tu­ri bū­ti pa­ruoš­tas oro uos­to „Mas­ter“ pla­nas, tu­ri bū­ti pa­baig­tas tech­ni­nis Vie­šo­jo lo­gis­ti­kos cent­ro pro­jek­tas. Pas­ta­ra­sis tu­rė­jo bū­ti pa­reng­tas anks­čiau, bet to ne­ga­li­ma pa­da­ry­ti tol, kol ne­pat­vir­tin­tas ka­ri­nio oro uos­to de­ta­lu­sis pla­nas, nes dar neats­kir­ti že­mės skly­pai. Vie­ša­sis lo­gis­ti­kos cent­ras 2013-2014 m. jau tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti.

Sa­vi­val­dy­bės lė­šų Šiau­lių oro uos­to plėt­rai, kiek jis da­bar už­si­dir­ba, tik­rai ne­pa­kaks. Ne­ver­ta ti­kė­tis ir to, kad at­si­ras vie­ti­nis in­ves­tuo­to­jas, nes joks in­ves­tuo­to­jas ne­tu­rės tiek daug lė­šų in­ves­tuo­ti, to­dėl oro uos­to plėt­ra tu­ri tap­ti na­cio­na­li­ne stra­te­gi­ja. Tu­rint vi­sus pla­nus, at­si­ras ir stra­te­gi­niai par­tne­riai.

„Bai­ki­te žiū­rė­ti į oro uos­tą kaip į ban­de­lių par­da­vi­mo kios­ke­lį. Gal sa­vi­val­dy­bė ne­su­vo­kia, kas tai yra? Aš tur­būt skir­čiau pre­mi­ją tam, ku­ris pir­mas čia in­ves­tuo­tų į ko­kią nors pri­va­čią veik­lą, pri­tai­ky­tą oro uos­to po­rei­kiams. O atei­ty­je in­ves­tuo­to­jų tu­rė­tų bū­ti“, – tei­gia R. Mik­šys.

Ar tai vi­sos kliū­tys oro uos­to plėt­rai? Kad bū­tų sėk­min­gai pa­tvir­tin­tas de­ta­lu­sis pla­nas, iš Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos tu­ri bū­ti per­duo­ti že­mės skly­pai. Pa­si­ro­do, kol ka­riš­kiai nė­ra pa­ren­gę de­ta­lio­jo pla­no, oro uos­to te­ri­to­ri­ja pla­nuo­ja­ma me­na­mo­je te­ri­to­ri­jo­je.

O gal tai tik am­bi­ci­jos?

Žiū­rint iš ša­lies ir iš­klau­sius abi pu­ses, vis­kas at­ro­do la­bai gra­žu. Tai ko­dėl vis dėl­to tarp Sa­vi­val­dy­bės ir oro uos­to va­do­vų žvan­ga gink­lai? Ar mums tik taip at­ro­do?

Anot Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų, jau­čia­mas sa­vo­tiš­kas ne­su­si­kal­bė­ji­mas su oro uos­to ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jais, nes su­mai­šy­ta spren­di­mo priė­mi­mo hie­rar­chi­ja – oro uos­to ad­mi­nist­ra­ci­ja yra įsi­ti­ki­nu­si, kad ji yra tik­ro­ji oro uos­to sa­vi­nin­kė. Tei­gia­ma, kad oro uos­to ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­no­ri bend­ra­dar­biau­ti, ne­tei­kia in­for­ma­ci­jos.

„Aiš­ku, yra nuo­pel­nų, bet stra­te­gi­ją for­muo­ja ne jie. Sa­vi­val­dy­bė­je yra su­for­muo­ta oro uos­to vys­ty­mo dar­bo gru­pė, ku­riai jie pri­va­lo at­si­skai­ty­ti ir vyk­dy­ti įpa­rei­go­ji­mus. Jie sė­dė­jo ir ty­lė­jo šios dar­bo gru­pės po­sė­dy­je kaip žu­vys van­dens į bur­ną pri­si­sė­mu­sios. Ir po to da­ro vie­šus pa­reiš­ki­mus! Tai pa­pras­čiau­siai ne­de­ra su eti­ka. Jei sa­vi­nin­kas kal­ba vie­naip, o oro uos­to ad­mi­nist­ra­ci­ja apie uos­to vys­ty­mą kal­ba ki­taip, tai yra ne­nor­ma­lu. Ad­mi­nist­ra­ci­ja pri­va­lė­tų de­rin­ti sa­vo po­zi­ci­ją su sa­vi­nin­ku, o sa­vi­nin­ko po­zi­ci­ja yra aiš­ki, vie­ša, vi­si po­sė­džiai yra vie­ši“, – tei­gia Ta­ry­bos na­rys V. Ja­per­tas.

Su­pai­nio­ti in­te­re­sai?

Ko sie­kia sa­vi­val­dy­bės įmo­nės „Šiau­lių oro uos­tas“ ad­mi­nist­ra­ci­ja, šiauš­da­ma­si prieš sa­vo sa­vi­nin­kę? Ko­dėl taip no­ri­ma iš­plės­ti šio oro uos­to te­ri­to­ri­ją?

Pa­si­ro­do, Šiau­lių oro uos­to di­rek­to­rius R. Mik­šys, tie­sa, ne pa­ts, o per šei­mą yra su­pai­nio­jęs vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus. Į oro uos­to te­ri­to­ri­ją yra tie­sio­giai įsi­ter­pę pri­va­tūs skly­pai. Anot Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų, yra jau­čia­mas truk­dy­mas ren­giant de­ta­lų­jį ka­ri­nio oro uos­to pla­ną, sten­gian­tis tu­rė­ti di­des­nės nau­dos gal­būt ne sau, oro uos­to di­rek­to­riui, bet gi­mi­nys­tės ry­šiais su­si­ju­siems žmo­nėms.

Anot V. Ja­per­to, oro uos­to plėt­ros stu­di­jos ren­gė­jai nu­ro­dė, kad esa­mos te­ri­to­ri­jos uos­tui veik­lai vyk­dy­ti pa­kak­tų dar

25-erius me­tus, tad tik­rai ne­rei­kia prie esa­mos te­ri­to­ri­jos pri­jung­ti pa­pil­do­mos že­mės.

Ki­tas dis­ku­tuo­ti­nas da­ly­kas – oro uos­to te­ri­to­ri­jo­je tu­rė­ti san­dė­lius. Pa­sau­lio pra­kti­ka ro­do, kad jie oro uos­to te­ri­to­ri­jo­je nė­ra rei­ka­lin­gi, nes yra kro­vi­nių ter­mi­na­lai, ku­riuo­se jie yra pa­skirs­to­mi, o ne san­dė­liuo­ja­mi. Ki­ta ver­tus, san­dė­liai yra pri­va­tus in­te­re­sas, tad jie ga­lė­tų bū­ti su­pla­nuo­ti sta­ty­ti gre­ta oro uos­to esan­čio­se te­ri­to­ri­jo­se.

Pa­reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą oro uos­to di­rek­to­riu­mi

Praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ir mies­to va­do­vai pa­reiš­kė, jog kreip­sis į Vy­riau­sią­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją, kad ši iš­siaiš­kin­tų, ar Šiau­lių oro uos­to di­rek­to­rius R. Mik­šys ne­su­pai­nio­jo vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų. Sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čia­me oro uos­te ren­gia­ma­si at­lik­ti au­di­tą.

Užp­raei­tą sa­vai­tę Ta­ry­bai spren­džiant lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos (LEZ) ri­bų klau­si­mą, R. Mik­šys ban­dė Šiau­lių oro uos­tui at­ko­vo­ti da­lį LEZ‘o že­mių, ta­čiau pa­mir­šo pa­mi­nė­ti, kad skly­pas, ku­rio rei­ka­lau­ja, ri­bo­ja­si su jo bro­lio Leo­no Mik­šio že­me. Jei­gu R. Mik­šiui bū­tų pa­vy­kę iš­si­rei­ka­lau­ti 100 hek­ta­rų oro uos­to plėt­rai, sa­vi­val­dy­bei bū­tų te­kę iš­pirk­ti oro uos­to di­rek­to­riaus bro­liui pri­klau­san­čius 4 ha že­mės.

„NA­KO nu­ma­tė oro uos­to plėt­rą į ka­ri­nę te­ri­to­ri­ją. Man, įmo­nės va­do­vui, tai už­kliu­vo. Pro­jek­tuo­ti plėt­rą te­ri­to­ri­jo­je, nors ji ir vals­ty­bi­nė, bet yra ki­to ju­ri­di­nio as­mens, ku­ris pa­gal pro­to­ko­lą ir de­ta­lų­jį pla­ną yra iš­sky­ręs per­duo­ti priei­gas prie oro uos­to – 30 ha – oro uos­to inf­rast­ruk­tū­rai? O da­bar len­da­ma dar gi­liau į ka­ri­nį oro uos­tą be jo sa­vi­nin­ko su­ti­ki­mo!“ – ste­bi­si Šiau­lių oro uos­to di­rek­to­rius.

Anot R. Mik­šio, jis pra­šęs re­zer­vuo­ti oro uos­to plėt­rai že­mes pa­lei jo pe­ri­met­rą, o ne ka­žin kur, – brauk­ti rau­do­ną brūkš­nį. Tai su­si­kir­to su Lais­vą­ja eko­no­mi­ne zo­na. To­kios zo­nos tu­ri pa­pras­tai ope­ra­to­rius, tai­gi dėl že­mės tek­tų de­rė­tis su jais, o ne­be su sa­vi­nin­ke – sa­vi­val­dy­be, to­dėl vėl­gi bū­tų ne­beaiš­ku, ar ta že­mė bū­tų skir­ta oro uos­to plėt­rai, ma­no jis. O gal vis dėl­to sie­kia­ma nau­dos sau?

„Aš pra­šau oro uos­to plėt­rai re­zer­vuo­ti vi­sas priei­gas. Jei pra­šy­čiau daug že­mės, o jo­je yra že­mės, dėl ku­rios ker­ta­si ma­no in­te­re­sai, tai tik su­ma­žin­tų jos ver­tę. Jei pra­šy­čiau at­virkš­čiai – ma­žai, tai tik pa­di­din­čiau jos ver­tę. Tai man pa­čiam ne­la­bai aiš­ku, kaip aš, pra­šy­da­mas di­de­lio kie­kio že­mės, no­riu pra­stum­ti sa­vo in­te­re­sus“, – tei­gia oro uos­to va­do­vas.

Ki­tas Šiau­lių oro uos­to di­rek­to­riui keis­tas da­ly­kas – tei­gi­mas, kad tas že­mes rei­kės sa­vi­val­dy­bei iš­pirk­ti. „Pa­gal ko­kį įsta­ty­mą? Vi­suo­me­nės po­rei­kiams jos ne­paim­si, nes tai pel­no sie­kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja“, – ste­bi­si jis.

Tai ko­dėl sam­di­nys vis dėl­to už­si­trau­kė sa­vo šei­mi­nin­ko ne­ma­lo­nę? Kuo Šiau­lių oro di­rek­to­rius neį­ti­ko Sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jams? „Vis­ką pa­ro­dys lai­kas. Klau­si­mas – kas bu­vo tei­sus ir kiek tai kai­nuos? Ma­nau, kad pa­sku­ti­nio Ta­ry­bos po­sė­džio me­tu ne­vy­ku­siai pa­juo­ka­vau iš­va­din­da­mas mies­tą kai­mu. Tai bu­vo ma­no akib­rokš­tas“, – ma­no R. Mik­šys.

Šil­dy­mo se­zo­nas bai­gė­si ne vi­siems

Po­vi­las LUN­GĖ

Šiau­lių mies­te gy­ven­to­jams šil­dy­mo se­zo­nas bai­gė­si prieš po­rą sa­vai­čių, mo­ky­mo įstai­goms – prieš sa­vai­tę. De­ja, kai kam jis dar ne­si­baigs ke­le­tą mė­ne­sių ar net iki pat ki­tos žie­mos – vis dau­giau gy­ven­to­jų, neiš­ga­lė­da­mi at­si­skai­ty­ti „Šiau­lių ener­gi­jai“ už su­teik­tas pa­slau­gas, su­da­ro sko­lų mo­kė­ji­mo gra­fi­kus. Bend­ro­vei sko­lin­gos liks ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nės bei vers­li­nin­kai. So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rius jai žars­to mi­li­jo­nus kom­pen­sa­ci­jų.

 

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rius 2011 m. gy­ven­to­jams kom­pen­sa­vo iš­lai­dų už 5,011 mln., už­per­nai – už 4,315 mln. Lt.

Gunter MULLER nuotr.

Sko­lin­gi ir gy­ven­to­jai, ir biu­dže­ti­nin­kai, ir vers­li­nin­kai

Bend­ro­vės „Šiau­lių ener­gi­ja“ duo­me­ni­mis, per­nai me­tų ba­lan­džio 1 d. gy­ven­to­jai už su­teik­tas pa­slau­gas bu­vo sko­lin­gi 7,159 mln. Lt be pri­skai­ty­mo už ko­vo mė­ne­sį.  Šie­met sko­la išau­go nei daug, nei ma­žai – mi­li­jo­nu li­tų. 2012 m. ba­lan­džio mė­ne­sio pra­džio­je gy­ven­to­jai bend­ro­vei jau bu­vo sko­lin­gi 8,369 mln. Lt.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus duo­me­ni­mis, „Šiau­lių ener­gi­jai“ kom­pen­sa­ci­joms už šil­dy­mą ir karš­tą van­de­nį per 2012 m. I ket­vir­tį bu­vo per­ves­ta net 4,254 mln. Lt. Su­ma – įspū­din­ga, nes tiek pi­ni­gų So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rius per­nai ar už­per­nai bend­ro­vei per­ve­dė per me­tus –  2011 m. gy­ven­to­jams kom­pen­sa­vo iš­lai­dų už 5,011 mln., už­per­nai – už 4,315 mln. Lt. Tai­gi mi­li­jo­nai žars­to­mi kai­rėn de­ši­nėn. Juk taip pa­pras­ta su­tau­py­ti at­lei­džiant biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jus.

„Šiau­lių ener­gi­jai“ sko­lin­gi ne tik gy­ven­to­jai, bet ir biu­dže­ti­nės (res­pub­li­ki­nio ir vie­ti­nio biu­dže­to) įstai­gos. Per­nai me­tais tuo pa­čiu me­tu jų sko­la bend­ro­vei bu­vo 19,773 mln. Lt be pri­skai­ty­mo už ko­vo mė­ne­sį. Tie­sa, šie­met, dir­bu­sios tau­py­mo re­ži­mu, biu­dže­ti­nės įstai­gos pa­si­spau­dė – jų sko­la su­ma­žė­jo per­pus – iki 9,878 mln. Lt.

Sko­lin­gos bend­ro­vei ir vers­lo įmo­nės ar įstai­gos, be­je, jos pa­rei­gin­ges­nės – per­nai ba­lan­džio 1 d. vers­lo sko­la bend­ro­vei bu­vo vos 801 tūkst. Lt be pri­skai­ty­mo už ko­vo mė­ne­sį. Tie­sa, ma­tyt, ne­pa­lan­ki vers­lui si­tua­ci­ja są­ly­go­jo šio sek­to­riaus sko­los au­gi­mą – ji išau­go 742 tūkst. Lt ir pa­sie­kė pu­sant­ro mi­li­jo­no.

Oran­ži­nis įspė­ji­mas

Gy­ven­to­jai, del­sian­tys su­mo­kė­ti už bend­ro­vės su­teik­tas pa­slau­gas, sa­vo pa­što dė­žu­tė­se ra­do oran­ži­nės spal­vos la­pe­lius, ra­gi­nan­čius su­si­mo­kė­ti. O jei vis dėl­to pi­ni­gė­lių nė­ra? Jei svar­biau iš­mai­tin­ti šei­mą, o ne pa­sku­ti­nius pi­ni­gus mo­kes­čiams su­mo­kė­ti? Ar AB „Šiau­lių ener­gi­ja“, spręs­da­ma sko­lų mo­ku­mo pro­ble­mas, va­do­vau­ja­si ge­ra­no­riš­ku­mo ir ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mo prin­ci­pais?

„Ėjau ge­rai nu­si­tei­kęs, ne­si­ruo­šiau akių dras­ky­ti, kad vi­si va­gys, gal to­dėl ge­ra­no­riš­kai pa­si­žiū­rė­jo, nors iš pra­džių ne­no­rė­jo leis­tis į kal­bas“, – pa­sa­ko­jo sko­lų mo­kė­ji­mo gra­fi­ko su­da­ry­ti atė­jęs gy­ven­to­jas. Tie­sa, jam to ne­pa­vy­ko pa­da­ry­ti, nes jis ne­ga­lė­jo įvyk­dy­ti tam tik­rų bend­ro­vės nu­ro­dy­mų.

„Mo­te­ris prie lan­ge­lio lie­pė man iš­kart su­mo­kė­ti są­skai­tą už ko­vo mė­ne­sį ir da­lį sko­los, bent šim­tą li­tų, ki­taip ne­ga­lės su­da­ry­ti sko­los mo­kė­ji­mo su­tar­ties. At­sa­kiau, kad tik­rai ne­ga­lė­siu to pa­da­ry­ti, – pa­sa­ko­jo šiau­lie­tis. – Pri­ža­dė­jau bend­ro­vė­je pa­si­ro­dy­ti iki ge­gu­žės 10 d. Svar­biau­sia man bu­vo gau­ti pa­tvir­ti­ni­mą, kad ma­nęs teis­mams ir ant­sto­liams ne­pa­duos, ta­da ga­ran­tuo­tai mū­sų šei­ma bank­ru­tuo­tų.“

Sun­ku­mų dėl var­to­to­jų ne­mo­ku­mo ne­tu­ri

Anot AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės spau­dai To­mos Grikš­tie­nės, di­de­lių sun­ku­mų dėl var­to­to­jų mo­ku­mo bend­ro­vė ne­tu­ri. „Kiek­vie­nas var­to­to­jas, tu­rin­tis įsi­sko­li­ni­mą ar fi­nan­si­nių sun­ku­mų, vi­suo­met ga­li kreip­tis ir bend­ro­vės dar­buo­to­jai pa­si­stengs su­de­rin­ti to­kias su­si­da­riu­sių sko­lų grą­ži­ni­mo są­ly­gas, ku­rios ati­tiks bū­tent to var­to­to­jo fi­nan­si­nes ga­li­my­bes“, – tei­gė ji.

Su­si­da­rius įsi­sko­li­ni­mui, bend­ro­vės dar­buo­to­jai pir­miau­sia siun­čia įspė­ji­mą. Jį ga­vęs var­to­to­jas daž­niau­siai at­vyks­ta į bend­ro­vę, kur su juo yra de­ri­na­mos sko­los grą­ži­ni­mo są­ly­gos. Yra su­da­ro­mi sko­lų mo­kė­ji­mo gra­fi­kai, ati­tin­kan­tys var­to­to­jo rea­lias ga­li­my­bes. Tik ta­da, kai var­to­to­jas pik­ty­biš­kai ven­gia lai­ky­tis su­da­ry­to sko­los grą­ži­ni­mo gra­fi­ko ar­ba ne­rea­guo­ja į jam siun­čia­mus įspė­ji­mus, bend­ro­vė dėl sko­los pri­tei­si­mo krei­pia­si į teis­mą. Teis­mui pri­tei­sus ir var­to­to­jui krei­pian­tis į bend­ro­vę, jam su­tei­kia­ma ga­li­my­bė su­da­ry­ti pri­teis­tos sko­los grą­ži­ni­mo gra­fi­ką. Ir tik jei var­to­to­jas nė vie­na­me sko­los val­dy­mo eta­pe ne­si­do­mi ir ne­bend­ra­dar­biau­ja, to­kios sko­los išieš­ko­ji­mas per­duo­da­mas ant­sto­liams.

Anot bend­ro­vės at­sto­vės, var­to­to­jai daž­niau­siai į bend­ro­vę krei­pia­si pa­tys jau po pir­mo įspė­ji­mo.

Du­jos bran­go, ter­mo­met­ro stul­pe­liai kri­to

2011-2012 m. šil­dy­mo se­zo­nas pa­si­žy­mė­jo tuo, kad AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ per­ka­mų im­por­tuo­ja­mų du­jų kai­na bu­vo ne­pas­to­vi ir per 2011 10 – 2012 04 lai­ko­tar­pį išau­go net 11,03 pro­c. Dėl šios prie­žas­ties te­ko di­din­ti ir ši­lu­mos ener­gi­jos kai­ną – nuo 2011 10 iki 2012 04 ji pa­di­dė­jo 6,3 pro­c. (nuo 25,80 ct/kWh be PVM iki 27,42 ct/kWh be PVM).

Šis šil­dy­mo se­zo­nas taip pat pa­si­žy­mė­jo itin že­ma lau­ko oro tem­pe­ra­tū­ra ir dėl to su­si­da­riu­sio­mis ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis – 2012 m. sau­sio mė­ne­sio vi­du­ti­nė pa­ros lau­ko oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė –18,9°C, o 2012 m. va­sa­rio mėn. šal­tu­kas spau­dė net –24,4°C.

AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vai džiau­gia­si, kad pa­vy­ko iš­veng­ti ši­lu­mos ener­gi­jos tie­ki­mo su­tri­ki­mų, to­dėl bend­ro­vė šį šil­dy­mo se­zo­ną už­bai­gė sėk­min­gai. Ne­si­džiau­gia tik gy­ven­to­jai, ku­rių pi­ni­gi­nes šie­met itin pa­plo­ni­no są­skai­tos už šil­dy­mą.

Skan­di­na­mas mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos pla­nas

Po­vi­las LUN­GĖ

Šiau­lių mies­to po­li­ti­kai ruo­šia­si rin­ki­mams – skan­di­na mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos pla­ną, ku­riam po karš­tų aist­rų bu­vo pri­ta­ru­si dau­gu­ma mo­kyk­lų. Re­for­ma stab­do­ma. Kas tai – prieš­rin­ki­mi­nis po­kštas? Bai­mė su­si­ga­din­ti po­li­ti­nę re­pu­ta­ci­ją? O gal bręs­ta pro­tin­gų spren­di­mų me­tas?

 

So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos ir Dar­bo par­ti­jos bei Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos, iš vi­so 18 žmo­nių, pa­siū­lė ne­bein­teg­ruo­ti pra­di­nių mo­kyk­lų į pro­gim­na­zi­jas.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Šo­ki­ruo­jan­ti ži­nia

So­cial­de­mok­ra­tų ir Dar­bo par­ti­jos bei Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jų siū­ly­mai pu­sant­ro mė­ne­sio dar­bą pa­ver­tė nie­ki­niu ir su­kels dar dau­giau įtam­pos mo­kyk­lų bend­ruo­me­nėms. Švie­ti­mo sky­riaus spe­cia­lis­tai ne­nei­gia, kad teks ma­žin­ti pro­gim­na­zi­jų skai­čių mies­te.

Ant­ra­die­nį Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, spor­to ir kul­tū­ros ko­mi­te­to po­sė­džio da­ly­vius pa­sie­kė šo­ki­ruo­jan­ti ži­nia. 2012-2015 m. mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos pla­nas žlun­ga – So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos ir Dar­bo par­ti­jos bei Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos, iš vi­so 18 žmo­nių, pa­siū­lė ne­bein­teg­ruo­ti pra­di­nių mo­kyk­lų į pro­gim­na­zi­jas.

Nuo 2012 m. rug­sė­jo 1 d. Šiau­lių mies­to ta­ry­bos spren­di­mu Auš­ta­ba­lio pra­di­nė mo­kyk­la bus pri­jung­ta prie „Ra­sos“ pro­gim­na­zi­jos, Dai­nų pra­di­nė – prie Dai­nų pro­gim­na­zi­jos, o Du­bi­jos pa­grin­di­nė – prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos. Ka­dan­gi po­li­ti­kai su­vo­kia, kad mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos „trau­ki­nys“ jau ne tik pa­ju­dė­jęs, bet ir to­li nu­va­žia­vęs, dėl šių mo­kyk­lų iš­sau­go­ji­mo jau nie­ko ne­be­ga­li­ma pa­da­ry­ti, tad su­si­zgri­bo rū­pin­tis ki­to­mis į „pa­smerk­tų­jų są­ra­šą“ įtrauk­to­mis pra­di­nė­mis.

Nuo 2013 m. rug­sė­jo 1 d. pla­nuo­ta reor­ga­ni­zuo­ti dar tris pra­di­nes mo­kyk­las: Cent­ro pra­di­nę pri­jung­ti prie Jo­va­ro pro­gim­na­zi­jos, Lie­po­rių – prie Ge­gu­žių, „Sau­lės“ – prie „Ro­mu­vos“ pro­gim­na­zi­jos.

So­cial­de­mok­ra­tų ir Dar­bo par­ti­jos bei Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos pa­siū­lė ne­bein­teg­ruo­ti pra­di­nių mo­kyk­lų į pro­gim­na­zi­jas. Siū­lo­ma ir ne­be­re­ko­men­duo­ti mo­kyk­los pa­tal­pų plo­to vie­nam mo­ki­niui pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je ir pro­gim­na­zi­jo­je – 9 m2, gim­na­zi­jo­je – 11 m2. Anot po­li­ti­kų, rei­kė­tų pa­nai­kin­ti ir nu­sta­ty­tą mak­si­ma­lų mo­ki­nių skai­čių – gim­na­zi­jo­se iki 550, pro­gim­na­zi­jo­se – iki 700.

Į siū­ly­mą įtrauk­tas ir punk­tas, kad mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos 2012-2015 m. pro­jek­te ne­be­lik­tų ei­lu­tės apie Vi­jo­lių vi­du­ri­nės mo­kyk­los atei­ties al­ter­na­ty­vą. Siū­lo­ma, kad  ji tap­tų re­gio­ni­ne spor­to mo­kyk­la.

Po­li­ti­kai pri­blokš­ti

Nau­ji per­tvar­kos pla­nai pri­bloš­kė Švie­ti­mo, spor­to ir kul­tū­ros ko­mi­te­to na­rius. Anot vi­ce­me­rės Dai­vos Ma­to­nie­nės, tai tik po­li­ti­kų žings­nis prieš Sei­mo rin­ki­mus: „Rin­ki­mams ski­ria­mas di­džiau­sias dė­me­sys, o mies­to in­te­re­sai yra vi­siš­kai nu­stu­mia­mi. Man la­bai gai­la, kad frak­ci­ja el­gia­si la­bai ne­ko­rek­tiš­kai, ne­gra­žiai.“

An­ge­lė Ka­va­liaus­kie­nė, Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė, tei­gė, kad par­ti­jos na­rys tu­rė­tų at­sto­vau­ti frak­ci­jos nuo­mo­nei, o ne sa­vo in­di­vi­dua­liai: „Ar­ba tu­ri bū­ti bend­ras dar­bas ir bend­ri spren­di­mai, ar­ba dar­bas pra­si­dės skir­tin­go­mis kryp­ti­mis.“

Nors dar­bo gru­pė­je ruo­šiant pla­ną da­ly­va­vo vi­sų par­ti­jų frak­ci­jų at­sto­vai, po­li­ti­kai kra­to­si at­sa­ko­my­bės. Švie­ti­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė ti­ki­na, kad jos siū­ly­mas bu­vo pa­lik­ti po vie­ną pra­di­nę mo­kyk­lą cent­re ir pie­ti­nia­me ra­jo­ne.

Šiau­lių mies­te kas­met mo­kyk­lo­se su­ma­žė­ja tūks­tan­čiu mo­ki­nių. Da­bar vos ke­lio­se mo­kyk­lo­se mo­ki­nių skai­čiaus vi­dur­kis kla­sė­se – 22. Švie­ti­mo sky­riaus duo­me­ni­mis, pir­mo­kų ant­plū­džio ne­bus iš šie­met. Iki ba­lan­džio 1-osios, per mė­ne­sį, kai pra­si­dė­jo pir­mo­kų re­gist­ra­ci­ja, 12 pir­mo­kų tė­vų pa­reiš­kė no­rą, kad jų vai­kai mo­ky­tų­si Be­ne­dik­to And­ruš­kos pra­di­nė­je, 32 – Cent­ro ir tiek pat Lie­po­rių pra­di­nė­se, 11 pra­šy­mų su­lau­kė „Sau­lės“ pra­di­nė.

Mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos žlu­gi­mas mies­tui kai­nuos. Anot Vik­to­ro Strups, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo, mies­to mo­kyk­lo­se da­bar yra 534 lais­vos vie­tos. „Jei dirb­tu­me op­ti­ma­liai, per me­tus su­tau­py­tu­me 1,5 mln. Lt. Jei pra­di­nės mo­kyk­los lik­tų, ta­da kaž­ku­ri pro­gim­na­zi­ja neiš­gy­ven­tų, nes rei­kė­tų iš jos atim­ti pir­mo­kus.“ Tos pa­čios nuo­mo­nės ir Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Dams­kie­nė.

Re­gio­ni­nės spor­to gim­na­zi­jos idė­ja

Iš­kart po Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je vy­ku­sio Švie­ti­mo, spor­to ir kul­tū­ros ko­mi­te­to po­sė­džio, jo na­riai vy­ko į Šiau­lių Vi­jo­lių vi­du­ri­nę mo­kyk­lą.

Ko­mi­te­to va­do­vė A. Ka­va­liaus­kie­nė pa­kvie­tė mo­kyk­los bend­ruo­me­nės na­rius dis­ku­tuo­ti. Bu­vo ap­tar­tos Vi­jo­lių vi­du­ri­nės mo­kyk­los pa­reng­tos spe­cia­li­zuo­tos spor­ti­nio ug­dy­mo pro­gra­mos. Jas jau įver­ti­no Šiau­lių uni­ver­si­te­to Kū­no kul­tū­ros ir spor­to edu­ko­lo­gi­jos ka­ted­ra. Ka­ted­ros ve­dė­jo doc. dr. Sta­nis­lo­vo Nor­kaus pa­si­ra­šy­to­je re­cen­zi­jo­je pri­ta­ria­ma pro­gra­mos rea­li­za­vi­mui, tei­gia­ma, kad pa­reng­ta pro­gra­ma re­mia­si es­mi­nė­mis spor­to ir spor­ti­nio ug­dy­mo są­vo­ko­mis, kad mo­ki­niai, atė­ję iš Vi­jo­lių vi­du­ri­nės į uni­ver­si­te­tus, jau bus įgi­ję da­lį pro­fe­si­nių kom­pe­ten­ci­jų.

Prog­ra­mos iš­siųs­tos į Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ją. Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja V. Dams­kie­nė nea­be­jo­ja jų sėk­me.

Mo­kyk­los bend­ruo­me­nei po­sė­džio me­tu pa­tvir­tin­ta, kad dau­gu­ma po­li­ti­kų pri­ta­ria idė­jai Vi­jo­lių vi­du­ri­nei tap­ti re­gio­ni­ne spor­to gim­na­zi­ja. Tam pri­ta­rė ir švie­ti­mo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius.

Per dve­jus me­tus pa­bran­go ke­lis­kart?

Iš­vyks­ta­mo­jo Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to ko­mi­te­to po­sė­džio me­tu iš­sa­miai ap­tar­tas Vi­jo­lių mo­kyk­los re­no­va­ci­jos klau­si­mas. Ak­cen­tuo­ta, kad vi­suo­me­nei su­da­ro­ma nuo­mo­nė, jog re­no­va­ci­jai rei­kia 12 ar net 18 mln. Lt. Mo­kyk­los di­rek­to­rė Ir­ma Ab­ro­mai­tie­nė pa­tei­kė 2010 m. UAB „Mies­to re­no­va­ci­ja“ at­lik­to mo­kyk­los pa­sta­to iš­sa­maus ener­gi­jos var­to­ji­mo au­di­to duo­me­nis, ku­riuo­se nu­ro­do­ma, kad lan­gams, du­rims, grin­dims pa­keis­ti ir sie­noms šil­tin­ti te­rei­kė­tų nuo vie­no iki ke­tu­rių mi­li­jo­nų li­tų. Pa­si­gir­do nuo­mo­nių, kad di­džiau­sia pro­ble­ma – nau­ji mo­kyk­lų pa­sta­tai, sta­ty­ti prieš pat ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mą. Šiau­lių Ra­gai­nės ar Vi­jo­lių mo­kyk­lų pa­sta­tai – ko­ky­biš­ki, daug me­tų ne­re­no­vuo­ti, bet sie­nos lai­ko, te­rei­kia kos­me­ti­nio re­mon­to, pa­keis­ti vamz­dy­ną, lan­gus.

Vi­jo­lių vi­du­ri­nė re­gio­ni­nės spor­to gim­na­zi­jos ke­lią ski­na­si pir­mo­ji. To­kio mo­de­lio mo­kyk­las ža­da­ma ati­da­ry­ti ke­liuo­se re­gio­nuo­se. Prog­ra­mos iš­vež­tos į Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ją. Jei jos bū­tų pa­tvir­tin­tos, pa­leng­vė­tų naš­ta ir spor­to mo­kyk­loms – mo­kyk­la gau­tų „mo­ki­nio krep­še­lį“ tre­ne­riams sam­dy­ti, jie ga­lė­tų dirb­ti ir spor­to gim­na­zi­jo­je, ir spor­to mo­kyk­lo­je.

Keis­ta, kad po­li­ti­kai ne­su-p­ran­ta, jog Vi­jo­lių vi­du­ri­nė, ta­pu­si re­gio­ni­ne spor­to mo­kyk­la, tik pa­leng­vins naš­tą mies­tui, nes fi­nan­sa­vi­mą gaus ir iš vals­ty­bės biu­dže­to spor­ti­niam ug­dy­mui įgy­ven­din­ti. Tai­gi fi­nan­si­nė naš­ta mies­tui pa­leng­vė­tų, bet po­li­ti­kai šį klau­si­mą vil­ki­na, užuo­t pa­dė­ję mo­kyk­lai grei­čiau pa­siek­ti sa­vo tiks­lus. Ar neat­si­tiks taip, kad Vi­jo­lių vi­du­ri­nė, tu­rin­ti įdir­bį ug­dant ga­bius spor­tui mo­ki­nius, pa­ruoš dir­vą ki­tai mies­to gim­na­zi­jai?

Vėl nuo pra­džių?

Šiau­lių mies­to val­džia kal­ti­na mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos pla­ną ruo­šu­sią dar­bo gru­pę, kad ši per­si­sten­gė. Nors Ta­ry­ba ket­vir­ta­die­nį tu­rė­jo ap­si­spręs­ti dėl 2012-2015 m. per­tvar­kos mo­kyk­lo­se, in­teg­ruo­jant pra­di­nes į pro­gim­na­zi­jas, klau­si­mas ati­dė­tas, grei­čiau­siai iki lapk­ri­čio mė­ne­sio.

Šiau­lių mies­to me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas ne­nei­gia esąs už tai, kad rei­kia pa­reng­tą pla­ną ati­dė­ti. Anot jo, ne­lo­giš­ka spręs­ti, ar mo­kyk­la su­rinks vai­kų, kol dar nea­tė­jo rug­sė­jis. „Mes nie­ko neat­me­ta­me, o lapk­ri­tį, gruo­dį ar sau­sį ma­ty­si­me, ku­rios ga­li bū­ti su­jung­tos“, – sa­kė jis. Pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, mo­kyk­los duo­me­nis apie mo­ki­nių skai­čių Švie­ti­mo sky­riui per­duo­da jau iki ko­vo 30 d. Pa­na­šu, kad me­ras ban­do įtik­ti vi­siems, spren­di­mai – ne­bes­var­būs...

Dar­bo gru­pė, ruo­šian­ti 2012-2015 m. mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos pla­ną, dar­ba­vo­si pu­sant­ro mė­ne­sio. Dir­bo vi­sų po­li­ti­nių par­ti­jų frak­ci­jų at­sto­vai. Mo­kyk­los prii­mi­nė­jo Švie­ti­mo sky­riaus ir Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vus, ku­rie įti­ki­nė­jo, kad per­tvar­kos rei­ka­lin­gos, bus su­tau­py­ta lė­šų. Pert­var­kos pla­nui bu­vo pri­ta­ru­sios 35 mo­kyk­los iš 39-ių, mo­kyk­lų va­do­vai ir Šiau­lių mies­to tri­ša­lė ta­ry­ba. Dau­gu­mai mo­kyk­lų su­ti­kus po­li­ti­kai per­si­gal­vo­jo...

No­rint ko­re­guo­ti mo­kyk­lų per­tvar­kos pla­ną, jį vėl rei­kės svars­ty­ti su bend­ruo­me­nė­mis, va­di­na­si, vėl bus su­ku­ria­ma įtam­pa. Ar­gu­men­tai dėl tuš­čių vie­tų mo­kyk­lo­se švais­to­mo fi­nan­sa­vi­mo – apie 1,5 mln. Lt – po­li­ti­kų ne­be­vei­kia. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2015 m. liks tik apie 13 tūkst. mo­ki­nių. „Mo­ki­nio krep­še­lio“ už­teks tik pe­da­go­gų at­ly­gi­ni­mams iš­mo­kė­ti, o Sa­vi­val­dy­bei rei­kės pri­dė­ti pi­ni­gų pus­tuš­tėms mo­kyk­loms iš­lai­ky­ti.

Šiau­lių uni­ver­si­te­tas – ma­gi­jos mo­kyk­la?

Kris­ti­na KA­TI­NAI­TĖ

Kai prieš ke­le­tą me­tų Lie­tu­vos pre­zi­den­to pa­šo­nė­je su­kio­jo­si bū­rė­ja, dau­ge­lis įta­riai mur­mė­jo sau po no­si­mi. Šian­dien po­li­ti­kų pa­sau­ly­je jau su­tik­si­me ne vie­ną ra­ga­ną ar ast­ro­lo­gę – tai nie­ko ne­bes­te­bi­na. Ta­čiau tik­rai nu­stem­bi su­ži­no­jęs, kad jau ne vie­ne­rius me­tus Šiau­lių uni­ver­si­te­te dės­to­mi chi­ro­man­ti­jos pa­grin­dai.

 

 

Jau sep­tin­tus me­tus Šiau­lių uni­ver­si­te­to stu­den­tai ga­li lan­ky­ti pa­si­ren­ka­mą da­ly­ką – chi­ro­lo­gi­jos pa­grin­dus, ku­riuos dės­to fi­zi­kos moks­lų dak­ta­ras do­cen­tas Vai­do­tas Ka­ni­šaus­kas. Da­ly­ko ano­ta­ci­jo­je stu­den­tai su­pa­žin­di­na­mi su bū­si­mu „moks­lu“: „Chi­rog­no­mi­ja: pirš­tų for­mos, nykš­tys, plaš­ta­kos pa­vi­da­lai, na­gai. Ast­ro­lo­gi­nė chi­ro­lo­gi­ja: ran­kų pirš­tų ir del­no kal­vų api­bū­di­ni­mas pa­si­nau­do­jant ast­ro­lo­gi­nė­mis ži­nio­mis. Del­no li­ni­jos: šir­dies, gal­vos ir gy­ve­ni­mo, li­ki­mo, sau­lės ir svei­ka­tos; li­ni­jos apie vai­kus ir san­tuo­kas“. To­liau dar įdo­miau! Da­ly­kas api­bū­di­na­mas kaip „bend­ro­jo uni­ver­si­te­ti­nio la­vi­ni­mo“, o pus­me­čio kur­są bai­gę stu­den­tai, pro­gra­ma nu­ma­to, tu­rė­tų „mo­kė­ti at­skleis­ti žmo­gaus cha­rak­te­rį ir li­gas pa­gal ran­kų pa­vi­da­lą“.

Ir kas drįs­ta sa­ky­ti, kad Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se dės­to­ma vien tik sau­sa teo­ri­ja iš pa­gel­tu­sių la­pų? Chi­ro­lo­gi­jos pa­grin­dų mo­ky­mo me­to­dai – nau­jo­viš­ki. Pas­kai­tų me­tu iš­mok­tą teo­ri­ją stu­den­tai kas sa­vai­tę pri­tai­ko pra­ktiš­kai se­mi­na­rų me­tu. Be to, jie „nuo­lat gau­na na­mų dar­bų“.

Be­je, pa­sak Ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos ka­ted­ros at­sto­vo, chi­ro­lo­gi­jos pa­grin­dai – vie­nas po­pu­lia­riau­sių pa­si­ren­ka­mų­jų da­ly­kų uni­ver­si­te­te. „LPD tam ir yra su­kur­ti, kad iš­plės­tų stu­den­tų aki­ra­tį, tad jei­gu stu­den­tai vie­ną ar ki­tą da­ly­ką no­riai ren­ka­si, va­di­na­si, jis yra ge­ras ir nau­din­gas“, – tei­gia jis.

Kal­bin­ti stu­den­tai tam ir­gi pri­ta­rė. Pa­sak jų, tai la­bai įdo­mus moks­las ir jie la­bai sma­giai jį pri­tai­ko ar­ti­mų­jų ra­te. Pa­sak vie­nos iš šį mo­du­lį pa­si­rin­ku­sių stu­den­čių, pa­skai­tų me­tu mo­ko­ma­si teo­ri­jos – at­pa­žin­ti įvai­rius del­no lin­kius, li­ni­jas, iš­gau­bi­mus, for­mą. „Kiek­vie­nam mo­du­lį lan­kan­čiam stu­den­tui dės­ty­to­jas su­da­rė as­me­ni­nį ho­ros­ko­pą, vis­ką tu­ri­me už­si­ra­šę. Pa­gal šį ho­ros­ko­pą eg­za­mi­no me­tu tu­rė­si­me aiš­kin­ti sa­vo del­no li­ni­jas, ga­li­ma sa­ky­ti, su­da­ry­ti „at­virkš­ti­nį ho­ros­ko­pą“. Pas­kai­tos ve­da­mos įdo­miai, dės­ty­to­jas mo­ka pa­trauk­ti stu­den­tų dė­me­sį“, – tei­gė ji.

Aukš­to­jo moks­lo įsta­ty­me tei­gia­ma, kad  pa­grin­di­niai uni­ver­si­te­to tiks­lai yra su­da­ry­ti są­ly­gas as­me­niui įgy­ti moks­li­niais ty­ri­mais grin­džia­mą, kul­tū­ros, moks­lo ir nau­jau­sių tech­no­lo­gi­jų ly­gį ati­tin­kan­tį aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, kva­li­fi­ka­ci­ją ir moks­lo laips­nį. Ar už vals­ty­bės lė­šas stu­den­tams tu­rė­tų bū­ti dės­to­mas vi­siš­kai su aukš­tuo­ju moks­lu nie­ko bend­ra ne­tu­rin­tis da­ly­kas?

Pak­laus­ta, ką ma­no apie uni­ver­si­te­te dės­to­mus chi­ro­lo­gi­jos pa­grin­dus, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­rė Ne­ri­ja Pu­ti­nai­tė tei­gė: „Okul­tiz­mas, ast­ro­lo­gi­ja ir pan. nė­ra jo­kios le­ga­liai įtei­sin­tos stu­di­jų ar moks­lo ša­kos bei kryp­tys. Ta­čiau jos ga­li bū­ti ti­ria­mos is­to­ri­niu, ant­ro­po­lo­gi­niu ar net so­cio­lo­gi­niu po­žiū­riu kaip tam tik­ri vi­suo­me­nė­je pa­si­reiš­kian­tys reiš­ki­niai ar is­to­ri­niai fak­tai. Šia pra­sme jie ga­li bū­ti kri­ti­nių moks­li­nių ty­ri­mų, ana­li­zės ir stu­di­jų da­ly­kai, ta­čiau vi­siš­kai neį­si­vaiz­duo­ju, kad aukš­to­jo moks­lo stu­di­jų pro­gra­mo­je bū­tų ga­li­mi to­kie „pra­kti­kos“ ar net „teo­ri­jos“ da­ly­kai.“

Anot Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus at­sto­vų, aukš­tų­jų mo­kyk­lų siū­lo­mas stu­di­jų pro­gra­mas ak­re­di­tuo­ja Stu­di­jų ko­ky­bės ver­ti­ni­mo cent­ras. Tvir­ti­nant stu­di­jų pro­gra­mas, žiū­ri­ma, kaip at­ski­ruo­se stu­di­jų da­ly­kuo­se dės­to­ma me­džia­ga ir jų re­zul­ta­tai sie­ja­si su vi­sos stu­di­jų pro­gra­mos siek­ti­nais re­zul­ta­tais. Dėl lais­vai pa­si­ren­ka­mų da­ly­kų spren­džia pa­ti aukš­to­ji mo­kyk­la. Kaip tvir­ti­na­mi lais­vai pa­si­ren­ka­mi da­ly­kai, tu­ri bū­ti fik­suo­ta vi­di­niuo­se aukš­to­sios mo­kyk­los tvar­ko­se, jų ko­ky­bę tu­ri pri­žiū­rė­ti aukš­to­sios mo­kyk­los vi­di­nė stu­di­jų ko­ky­bės kont­ro­lė.

Va­di­na­si, uni­ver­si­te­tas pa­ts nu­spren­džia, ko­kius pa­si­ren­ka­muo­sius da­ly­kus siū­ly­ti sa­vo stu­den­tams, kaip ug­dy­ti jų pa­sau­lė­žiū­rą, kul­tū­rą ir dva­sią.

Ko­kia ko­mi­si­ja ga­lė­jo pa­tvir­tin­ti šį mo­du­lį? Gal ver­tė­tų iš­tir­ti jos na­rių del­nų li­ni­jas ir pa­žiū­rė­ti, ar jos ne­pra­si­len­kia su uni­ver­si­te­to ver­ty­bė­mis? O gal tie­siog pa­lau­ki­me. Juk ir Ha­ris Po­te­ris ne per vie­ną die­ną ta­po di­džiu bur­ti­nin­ku, o Hog­vart­so ke­rė­ji­mo ir bur­tų mo­kyk­la at­si­ra­do ne per me­tus...

Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­tis: nė­ra to blo­go, kas nei­šei­tų į ge­ra

Min­dau­gas MAL­CE­VI­ČIUS

Dar praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ pa­vie­ši­nus in­ci­den­tą Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, kai iš trau­ki­nio iš­li­pan­čiam neį­ga­liam ke­lei­viui už­si­ve­rian­čios du­rys pri­spau­dė gal­vą, paaiš­kė­jo ir dau­giau ke­lei­vių sau­gu­mo pro­ble­mų. Po mi­nė­to ne­lai­min­go įvy­kio, ku­rį ste­bė­jo kar­tu va­žia­vę ir ne­spė­ję iš­lip­ti mo­ki­niai, jų tė­vų ir ši­lė­niš­kių kant­ry­bė trū­ko ir pa­si­py­lė skun­dai, kad ke­lei­vių sau­gu­mas nė­ra už­tik­rin­tas.

 

Kaip elg­tis ke­lei­viui, ku­ris ma­to prieš sa­ve ke­lei­viams skir­tą pe­ro­ną, esan­tį ki­to­je net ke­lių bė­gių li­ni­jų pu­sė­je, bet į jį pa­tek­ti ga­li vie­nin­te­le pe­rė­ja, pa­ženk­lin­ta užrašu „Tar­ny­bi­nė pe­rė­ja“?

Autoriaus nuotr.

Šian­dien jau ga­li­ma įver­tin­ti, ar si­tua­ci­ja bent kiek pa­ge­rė­jo. Po­ky­čių per tuos ke­lis mė­ne­sius tik­rai įvy­ko – prieš ku­rį lai­ką Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­tis sa­vo te­ri­to­ri­ją „ap­gink­la­vo“ įvai­rios pa­skir­ties įspė­ja­mai­siais ženk­lais, pvz., „Sau­go­kis trau­ki­nio“, o ties vie­nin­te­le pe­rė­ja per bė­gius į pe­ro­ną, ku­riuo vaikš­to pės­tie­ji, iš­dy­go įspė­ja­ma­sis ženk­las „Tar­ny­bi­nė pe­rė­ja“. Tik kur dė­tis ke­lei­viams? Persk­ris­ti bė­gius?

Pa­si­py­lė lyg iš gau­sy­bės ra­go

Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties pro­ble­mos paaiš­kė­jo, kai po in­ci­den­to trau­ki­ny­je bu­vo pra­dė­ta do­mė­tis ne vi­sai įpras­ta šios ge­le­žin­ke­lio sto­ties si­tua­ci­ja. Paaiš­kė­jo, kad di­džiau­sia pro­ble­ma – pa­vo­jin­gai ma­nev­ruo­jan­tys kro­vi­ni­niai trau­ki­niai, pa­sta­to­mi tie­siog ant pe­rė­jos, ku­ria ke­lei­viai ei­na į ke­lei­vi­nį trau­ki­nį. Tai­gi no­rė­da­mi pa­tek­ti į Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je ke­lei­vių paim­ti su­sto­jan­tį trau­ki­nį žmo­nės bū­da­vo pri­vers­ti ar­ba lįs­ti per kro­vi­ni­nio va­go­no apa­čią, lip­ti per jo vir­šų, ar­ba ban­dy­ti kro­vi­ni­nį trau­ki­nį api­bėg­ti. Aki­vaiz­du, kad vi­sais at­ve­jais ši­lė­niš­kių ke­lio­nė trau­ki­niu ne­re­tai pra­si­dė­da­vo ga­na su­dė­tin­gais ir gy­vy­bei pa­vo­jin­gais iš­ban­dy­mais. „Žmo­nės vi­są lai­ką skun­džia­si, gra­si­na, kad te­le­vi­zi­ją iš­kvies, bet ką mums da­ry­ti, kur mums tą trau­ki­nį priim­ti? Su­dė­tin­ga si­tua­ci­ja. Dar so­vie­tų lai­kais bu­vo pla­nuo­ta sta­ty­ti pės­čių­jų til­tą, o pa­skui jis bu­vo pa­mirš­tas. Nė­ra pas mus pės­čių­jų til­tų, o trau­ki­nių bū­na daug. Bū­na si­tua­ci­jų, kai trau­ki­nį ga­li­ma leis­ti tik vie­nu ke­liu. Vie­nas tu­ri sto­vė­ti, o ki­tą tu­ri­me pra­leis­ti. Ži­no­ma, kar­tais ir tvark­da­rys ap­si­rin­ka ar dar kas nors“, – taip anuo­met su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo Ši­lė­nų sto­ties vir­ši­nin­kė Li­li­ja Su­ro­vec.

Ki­tos pro­ble­mos – tin­ka­mai neapš­vies­tas pe­ro­nas ir la­bai re­tais at­ve­jais į­jun­gia­mas sto­ties gar­sia­kal­bis, tu­rin­tis nuo­lat ke­lei­vius įspė­ti apie sto­ty­je ju­dan­čius trau­ki­nius. Ki­taip ta­riant, su­si­ruo­šę va­žiuo­ti trau­ki­niu, sau­gūs ne­si­jaus­da­vo ne tik vai­kai, bet ir jų tė­ve­liai, ku­rie, ne­tu­rė­da­mi ki­tos išei­ties, ir pa­tys lįs­da­vo po kro­vi­ni­niu trau­ki­niu, iš ke­lei­vi­nio iš­lip­da­vo į ak­li­ną tam­są ar ri­zi­kuo­da­vo kirs­ti bė­gius ne­ži­no­da­mi apie ga­li­mai jų link at­va­žiuo­jan­tį sun­kias­vo­rį bė­gių mil­ži­ną.

Kal­bė­da­mi apie vi­sus šiuos da­ly­kus var­to­ja­me bū­tą­jį kar­ti­nį ar bū­tą­jį daž­ni­nį lai­ką. O ką ga­lė­tu­me pa­sa­ky­ti esa­mo­jo lai­ko for­ma, t. y. ko­kia da­bar si­tua­ci­ja Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je?

Pa­si­kei­tė į ge­ra

Praė­jo vos ke­li mė­ne­siai po to, kai sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ ap­ra­šė ši­lė­niš­kių rū­pes­čius, ir Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je at­si­ra­do po­ky­čių. Žmo­nės vis daž­niau gir­di apie į jų sto­tį at­vyks­tan­čius ir iš­vyks­tan­čius trau­ki­nius. Keis­ta, juk sto­ties vir­ši­nin­kė anuo­met kal­bė­jo, kad nuo­lat yra pra­ne­ša­ma apie ju­dan­čius trau­ki­nius, tik tur­būt ne vi­si gir­di. Gal ši­lė­niš­kių klau­sa pa­ge­rė­jo?

Ir švie­sos Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je at­si­ra­do dau­giau. Ir ne tik to­dėl, kad pa­va­sa­ris, kad laik­ro­dį pa­su­ko­me va­lan­da į prie­kį. Švie­siau pa­si­da­rė ge­ro­kai anks­čiau, o ją sklei­džia pa­pras­ta elekt­ros lem­pu­tė. Tik kur din­go ta pro­tu ne­su­vo­kia­ma tau­py­mo po­li­ti­ka, kuo­met švie­sos, prieš ke­lis mė­ne­sius tvir­ti­no sto­ties vir­ši­nin­kė L. Su­ro­vec, tau­pu­mo su­me­ti­mais Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je ne­bū­da­vo vi­są nak­tį ir ją įjung­da­vo tik apie 6 val. ry­to, kai at­vyks­ta pir­ma­sis trau­ki­nys iš Rad­vi­liš­kio.

Ga­liau­siai rei­kia pa­si­džiaug­ti, kad ir tą mir­ti­ną žai­di­mą – at­spėk, ar per­šo­kęs vie­ną trau­ki­nį iš­vy­si at­va­žiuo­jan­tį ki­tą, pa­siek tiks­lą ir lik gy­vas – ši­lė­niš­kiai be­veik už­mir­šo ir į trau­ki­nį pra­dė­jo vaikš­čio­ti ra­miai tam skir­tu ta­ku, ne­be­šo­ki­nė­da­mi per trau­ki­nius kaip veiks­mo fil­mų he­ro­jai.

Pa­si­tei­ra­vus šei­mos, gy­ve­nan­čios vos ke­li met­rai nuo Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties ir bė­gių, ar tik­rai po­ky­čiai to­kie ryš­kūs, su­lauk­ta at­sa­ky­mo, kad vi­si da­bar jau­čia­si kur kas sau­giau. „Si­tua­ci­ja tik­rai pa­si­kei­tė į ge­ra. Da­bar jau bė­gių ne­beužs­ta­to taip, kaip bū­da­vo anks­čiau, kai rei­kė­da­vo po trau­ki­niu lįs­ti. Jau įspė­ja­ma ir apie at­vyks­tan­čius trau­ki­nius. Rei­kia pa­si­džiaug­ti, kad ir švie­siau pa­si­da­rė, ne­be­tau­po taip“, – pa­sa­ko­jo Jū­ra­tė Bal­čie­nė. Va­di­na­si, ga­li­my­bių pa­ge­rin­ti si­tua­ci­ją bu­vo, te­rei­kė­jo šiek tiek pa­si­steng­ti.

No­rė­tų­si tuo ir už­baig­ti, nes juk bu­vo at­si­žvelg­ta į žmo­nių iš­sa­ky­tas pro­ble­mas, kad bū­tų už­kirs­tas ke­lias ga­li­mai di­de­lei ne­lai­mei, ta­čiau at­vy­kus į sto­tį ky­la klau­si­mas – ar iš di­de­lio raš­to nei­šei­ta iš kraš­to?

Ke­lei­viams – „Tar­ny­bi­nė pe­rė­ja“?

Prieš ku­rį lai­ką Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je ėmė dyg­ti nau­ji įspė­ja­mie­ji ženk­lai. Žo­dis „dyg­ti“ čia la­bai tin­ka, nes jų ėmė ir pri­dy­go kaip gry­bų po lie­taus. Iš pra­džių į sto­tį ei­nan­tys žmo­nės net ne­sup­ra­to, kaip į ženk­lą „Tar­ny­bi­nė pe­rė­ja“ rea­guo­ti, nes už­ra­šas sa­ko, kad pe­rė­ja skir­ta AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ dar­buo­to­jams. Ne­jau ne­li­kus kro­vi­ni­nių va­go­nų, ku­rie ke­lei­viams už­tver­da­vo ke­lią į pe­ro­ną, da­bar jų vaid­me­nį pe­ri­ma kaž­koks neaiš­kios pa­skir­ties ženk­las? Ar pa­ša­li­nis as­muo, ei­nan­tis pe­rė­ja, pa­žy­mė­ta įspė­ja­muo­ju ženk­lu „Tar­ny­bi­nė pe­rė­ja“, nu­si­žen­gia ko­kioms nors ra­šy­toms ar ne­ra­šy­toms bend­ro­vės „AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ tai­syk­lėms? Jei­gu taip, tai kaip elg­tis ke­lei­viui, ku­ris ma­to prieš sa­ve ke­lei­viams skir­tą pe­ro­ną, esan­tį ki­to­je net ke­lių bė­gių li­ni­jų pu­sė­je, bet į jį pa­tek­ti ga­li vie­nin­te­le pe­rė­ja, pa­ženk­lin­ta net dviem ženk­lais, įspė­jan­čiais, kad pe­rė­ja – tar­ny­bi­nė, va­di­na­si, ga­li­mai jam ne­skir­ta, ant­ra – žmo­gus tu­ri sau­go­tis trau­ki­nio, nes apie tai įspė­ja ženk­las „Sau­go­kis trau­ki­nio“. Kad ženk­las „Sau­go­kis trau­ki­nio“, įspė­jan­tis apie ga­li­mus pa­vo­jus, yra rei­ka­lin­gas, abe­jo­nių ne­ky­la nie­kam, ta­čiau ko­kia tik­ro­ji ženk­lo „Tar­ny­bi­nė pe­rė­ja“ pa­skir­tis? Juk pa­ma­tę ženk­lą „Tar­ny­bi­nis įė­ji­mas“ ži­no­me, kad pa­pras­tiems mir­tin­gie­siems ten ei­ti drau­džia­ma.

 

Pir­miau­sia at­sa­ky­mus bu­vo ban­do­ma gau­ti vie­ti­nė­je Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties ad­mi­nist­ra­ci­jo­je. Sto­ties vir­ši­nin­kės L. Su­ro­vec te­le­fo­nu pa­klau­sus, ką reiš­kia šie ga­na keis­ti ties pe­rė­ja per bė­gius pa­sta­ty­ti įspė­ja­mie­ji ženk­lai, ji pa­ti­ki­no, kad šių ženk­lų jau ke­lios die­nos ne­bė­ra, o kai sto­vė­jo, bu­vo skir­ti tik dar­buo­to­jams. „Tie ke­lio ženk­lai bu­vo skir­ti tik dar­buo­to­jams, o ne ke­lei­viams“, – ti­ki­no L. Su­ro­vec. At­sa­ky­mas, kad ženk­lų ne­bė­ra, nu­ste­bi­no. Nu­vy­kus į sto­ti paaiš­kė­jo, kad nie­kur tie ženk­lai ne­din­go – sto­vi kaip sto­vė­ję. Ne­jau sto­ties vir­ši­nin­kė ne­ži­no, ko­kie ženk­lai yra jos pri­žiū­ri­mo­je te­ri­to­ri­jo­je... Pak­laus­ta, ko­dėl įspė­ja­ma­sis ženk­las „Tar­ny­bi­nė pe­rė­ja“ ap­skri­tai pa­sta­ty­tas prie ta­ko, ku­riuo vaikš­to pa­ša­li­niai, ir kas jį pa­sta­tė, L. Su­ro­vec pra­si­ta­rė, kad tuos ženk­lus sta­to ne ji, o AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ fi­lia­las „Šiau­lių ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ra“.

Nu­siun­tus ofi­cia­lią už­klau­są į Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties vir­ši­nin­kės L. Su­ro­vec mi­nė­tą įstai­gą, bu­vo gau­tas at­sa­ky­mas, kad „įpa­rei­go­ja­ma­sis sau­gos ženk­las „Tar­ny­bi­nė pe­rė­ja“ ne­drau­džia pa­ša­li­nių as­me­nų ėji­mo per pe­rė­ją, o tik nu­ro­do ge­le­žin­ke­lių trans­por­to dar­buo­to­jų ėji­mo kryp­tį ker­tant ge­le­žin­ke­lį“. Tai­gi AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ fi­lia­lo „Šiau­lių ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ra“ di­rek­to­riaus Al­gir­do Ka­ru­žio pa­si­ra­šy­ta­me raš­te tei­gia­ma, kad ei­ti šia pe­rė­ja ke­lei­viai ga­li. Pa­si­ro­do, ne vi­si ženk­lai, esan­tys ge­le­žin­ke­lio sto­ties ri­bo­se, reiš­kia tą pa­tį – pa­ts žmo­gus tu­ri at­si­rink­ti, ku­ris skir­tas jam, o ku­ris jam tu­rė­tų bū­ti „ne­ma­to­mas“. Įdo­miau­sia tai, kad šia pe­rė­ja, pa­ti­ki­no ženk­lus pa­sta­čiu­si bend­ro­vė, ke­lei­viai ga­li drą­siai ei­ti, nes jiems skir­tas vie­nin­te­lis įspė­ja­ma­sis ženk­las „Sau­go­kis trau­ki­nio“.

Tin­ka­ma inf­rast­ruk­tū­ra pla­nuo­ja­ma

Iš AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ fi­lia­lo „Šiau­lių ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ra“ gau­tas at­sa­ky­mas Ši­lė­nų gy­ven­vie­tės žmo­nėms tu­rė­tų su­teik­ti ir dau­giau gra­žes­nio bei sau­ges­nio ry­to­jaus vil­čių. Čia nu­ma­to­mos ke­lios nau­jo­vės. „Šiau­lių ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ra“ de­da vi­sas pa­stan­gas, kad pės­tie­ji sau­giai pa­tek­tų į ke­lei­vių pe­ro­nus, to­dėl pla­nuo­ja bend­ro­vės lė­šo­mis įreng­ti pės­čių­jų pe­rė­ją per ge­le­žin­ke­lį prie Ši­lė­nų per­va­žos. Nau­jai įreng­ta pės­čių­jų pe­rė­ja su esa­mais sig­na­li­za­ci­jos įren­gi­niais už­tik­rin­tų sau­gų pės­čių­jų kir­ti­mą per ge­le­žin­ke­lį“, – sa­ko­ma fi­lia­lo di­rek­to­rius A. Ka­ru­žio pa­si­ra­šy­ta­me raš­te.

Di­rek­to­riaus tei­gi­mu, jau yra ren­gia­mas raš­tas Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­rui, kad pa­ga­liau bū­tų su­kur­ta tin­ka­ma ge­le­žin­ke­lio inf­rast­ruk­tū­ra Ši­lė­nų gy­ven­vie­tė­je – įreng­tas pės­čių­jų ta­kas nuo ge­le­žin­ke­lio sto­ties iki per­va­žos ir nuo per­va­žos iki Ši­lė­nų gy­ven­vie­tės. Tai­gi be­lie­ka ti­kė­tis, kad ši­lė­niš­kiams bent taip bus at­ly­gin­ta už pa­tir­tus iš­ban­dy­mus.

Spren­di­mai dėl „pliu­siu­ko“?

Po­vi­las LUN­GĖ

Ar ga­li­ma iš­spręs­ti ava­rin­gos pe­rė­jos pro­ble­mą, 50 met­rų per­kė­lus au­to­bu­sų sto­te­lę ten, kur au­to­mo­bi­lius sta­to įvai­rių fir­mų klien­tai, au­to­bu­sais už­sto­jant iš kie­mo iš­va­žiuo­jan­tiems vai­ruo­to­jams vaiz­dą į gat­vę? Pap­ras­čiau­sia bū­tų pa­sta­ty­ti re­gu­liuo­ja­mą švie­so­fo­rą, bet sa­vi­val­dy­bė, nors vers­li­nin­kai ir pri­si­dė­tų, jam ne­tu­ri lė­šų. Ar pi­ges­nis pa­si­rink­tas pro­ble­mos spren­di­mo bū­das yra ge­res­nis? O gal val­di­nin­kams te­rei­kia pa­si­dė­ti „pliu­siu­ką“, kad pro­ble­ma „iš­spręs­ta“?

 

Įdo­mu, kiek spren­di­mų Sa­vi­val­dy­bė­je prii­ma­ma neiš­siaiš­ki­nus vi­sų ap­lin­ky­bių, o tik kad būs­tų pa­dė­tas „pliu­siu­kas“? Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo Arū­no Ado­mai­čio tu­ri­mi „ne­ge­ri duo­me­nys“ apie avaringumą Tilžės gatvėjė esančioje pe-rėjoje pasirodė laužti iš piršto.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Star­to tie­sio­ji

Gre­ta Til­žės ir Bal­tu­pė­nų gat­vių san­kry­žos esan­ti pe­rė­ja – gal­vos skaus­mas pės­tie­siems, no­rin­tiems pa­tek­ti į ki­tą gat­vės pu­sę. Gat­vė to­je vie­to­je pla­ti – net ke­tu­rių eis­mo juos­tų. Iš vie­nos pu­sės au­to­mo­bi­liai di­de­liu grei­čiu at­le­kia nuo mies­to cent­ro, šiek tiek pri­stab­dę tik prie Ra­gai­nės mo­kyk­los, iš ki­tos – įsi­bė­gė­ję kir­tę Pra­mo­nės ir Til­žės gat­vių san­kry­žą. Vai­ruo­to­jams, ypač ne vie­ti­niams, net į gal­vą ne­ga­li šau­ti min­tis, kad to­kio­je vie­to­je ga­li bū­ti pės­čių­jų pe­rė­ja. Pas­ta­ro­ji šio­je vie­to­je rei­ka­lin­ga, nes daug žmo­nių lan­ko­si ar dir­ba gre­ta esan­čia­me spor­to klu­be, Til­žės ir Vai­ro gat­vė­se esan­čio­se įstai­go­se.

Dėl vai­ruo­to­jų neap­dai­ru­mo ar dėl pa­čių pės­čių­jų iš­si­blaš­ky­mo ar sku­bė­ji­mo pe­rė­jo­je vis įvyks­ta koks nors eis­mo įvy­kis, tie­sa, daž­niau ne pės­čiasis par­tren­kia­mas, o prie­šais pe­rė­ją grei­tai su­stab­džius au­to­mo­bi­lį iš pa­skos va­žia­vęs ne­spė­ja su­sto­ti. Sun­ku vai­ruo­to­jams iš­si­suk­ti ir iš Bal­tu­pė­nų gat­vės cent­ro link. Ši vie­ta Til­žės gat­ve va­žiuo­jan­tiems vai­ruo­to­jams yra tar­si star­to tie­sio­ji įsi­bė­gė­ti.

„Ne­ge­ri duo­me­nys“

Jei trans­por­to srau­to pa­grin­di­ne mies­to ar­te­ri­ja neap­ri­bo­si, ga­li­ma im­tis ki­to­kių prie­mo­nių. Anot Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo Arū­no Ado­mai­čio, ši vie­ta tik­rai yra pa­vo­jin­ga: „Tu­ri­me ne­ge­rų duo­me­nų iš po­li­ci­jos, kad eis­mo įvy­kių čia yra daug. Daug prie­mo­nių im­ta­si. Bu­vo pa­di­din­ti pės­čių­jų pe­rė­jos ženk­lai, ku­rie da­bar žals­vam švie­są at­spin­din­čiam fo­ne. Gem­bės, ant ku­rių jie pri­tvir­tin­ti, įreng­tos aukš­čiau, kad vai­ruo­to­jai ma­ty­tų iš to­liau.“

Tai­gi nu­spręs­ta im­tis veiks­mų – dar šio mė­ne­sio pra­džio­je Sa­vi­val­dy­bės Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jo­je bu­vo svars­ty­tas klau­si­mas dėl eis­mo są­ly­gų šio­je san­kry­žo­je. Ko­mi­si­ja ra­do išei­tį, „iš es­mės“ pa­ge­rin­sian­čią pės­čių­jų sau­gu­mą šio­je vie­to­je – nu­spren­dė vie­šo­jo trans­por­to sto­te­lę „Vai­ras“ per­kel­ti to­liau nuo pe­rė­jos ar­čiau įva­žia­vi­mo į kie­mą.

To­kiu ko­mi­si­jos su­ma­ny­mu pa­si­pik­ti­no gre­ta sto­te­lės esan­čia­me pa­sta­te įsi­kū­rę vers­li­nin­kai.

„Išsp­ręs­da­mi“ vie­ną pro­ble­mą, val­di­nin­kai tik dar dau­giau jų su­kurs. Jei sto­te­lė bus pa­trauk­ta, sto­vin­tys au­to­bu­sai už­stos vaiz­dą iš kie­mo iš­va­žiuo­jan­tiems au­to­mo­bi­liams, ku­rių čia tik­rai daug va­ži­nė­ja. Be to, į sto­te­lę daž­nai at­va­žiuo­ja ne vie­nas au­to­bu­sas, o du trys, tai kur jie su­stos? Ke­lias į kie­mą ar iš jo bus vi­siš­kai už­tver­tas. Jau da­bar no­rin­tiems iš kie­mo pie­ti­nio mies­to ra­jo­no link pa­si­suk­ti vai­ruo­to­jams sun­ku tai pa­da­ry­ti, o kai sto­te­lė­je sto­vės au­to­bu­sas, ma­to­mu­mas bus nu­li­nis, – svars­tė vie­nas iš pa­sta­te įsi­kū­ru­sių vers­li­nin­kų. – Kie­me sto­vi ir sau­gos tar­ny­bos au­to­mo­bi­liai. Kaip jiems iš­sku­bė­ti į įvy­kio vie­tą? Ne­bus „pa­lau­ki­te, ne­ma­tau ar ke­lią už­tvė­rė“. O kur Til­žės gat­vė­je su­stos mū­sų klien­tai? Ne­ma­nau, kad jiems bus pa­to­gu su­ktis į kie­mą ir ieš­ko­ti ten vie­tos au­to­mo­bi­liui.“

Pa­si­gir­do ir kri­ti­kos, kad va­žiuo­jant iš pie­ti­nio mies­to ra­jo­no at­stu­mas tarp sto­te­lių „Elekt­ros tink­lai“ ir „Vai­ras“ ir taip nė­ra di­de­lis, o sto­te­lę per­kė­lus 50 m tik dar la­biau su­trum­pė­tų. Anot  Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo, sto­te­lės per­kė­li­mas at­stu­mų tarp sto­te­lių reg­la­men­tui įta­kos ne­tu­rės: „Ti­kė­ti­na, kad au­to­bu­sas, anks­čiau iš­va­žiuo­da­mas iš sto­te­lės, prieš tą ne­lai­min­gą pe­rė­ją neužs­tos ki­tiems vai­ruo­to­jams vaiz­do. Juk kai bė­da, ir šiau­do grie­bia­ma­si, tai ir ten ban­do­me įvai­rias prie­mo­nes, kad pa­si­tei­sin­tų ir bū­tų efek­ty­vios. Ne­ma­nau, kad sto­te­lės pa­trau­ki­mas su­kels kam nors ko­kių nors ne­pa­to­gu­mų.“

Grį­žo prie to, nuo ko pra­dė­jo

Už­vi­rus aist­roms, kaip iš­spręs­ti šią ava­rin­gos pės­čių­jų pe­rė­jos pro­ble­mą, va­kar rin­ko­si pa­si­tar­ti Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos na­riai. Ta­rė­si ta­rė­si ir iki ga­lo ne­su­si­ta­rė.

Anot po­sė­dy­je da­ly­va­vu­sių vers­li­nin­kų, sto­te­lės per­kė­li­mas 50 met­rų neiš­gel­bės ir pės­čių­jų, nes dau­giau­sia ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų įvyks­ta ne šio­je, o ki­to­je gat­vės pu­sė­je. Tai nu­ste­bi­no ko­mi­si­jos na­rius, nes jų iš vel­niai ži­no kur iš­trauk­ti duo­me­nys apie ava­rin­gu­mą šio­je vie­to­je, pa­si­ro­do, nė­ra po­li­ci­jos pa­tvir­tin­ti. „Jau pen­ke­rius me­tus kas­dien ei­nu šia pe­rė­ja į dar­bą ir tik­rai ga­liu pa­tvir­tin­ti, kad dau­giau­sia ava­ri­jų įvyks­ta Bal­tu­pė­nų gat­vės pu­sė­je. Šia pu­se nuo mies­to cent­ro va­žiuo­ja ir dau­giau­sia au­to­mo­bi­lių. Tai kam kil­no­ti sto­te­lę ki­to­je pu­sė­je?“ – Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos po­sė­dy­je va­kar kal­bė­jo vers­li­nin­kas.

Po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, per 2011 me­tus pės­čių­jų pe­rė­jo­je ties Bal­tu­pė­nų gat­ve ne­bu­vo nė vie­no įskai­ti­nio au­toį­vy­kio,

t. y. ne­bu­vo nei su­ža­lo­ta, nei žu­vo žmo­nių. Šie­met – taip pat. Pa­rei­gū­nai sa­ko, kad įskai­ti­nių įvy­kių dau­giau įvyks­ta ar­čiau Pra­mo­nės gat­vės ties Dar­kie­mio gat­ve. 2011 m. čia už­re­gist­ruo­tos dvi ava­ri­jos, žmo­nių ne­bu­vo su­ža­lo­ta.

Tai ko ver­ti  Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo Arū­no Ado­mai­čio tu­ri­mi „ne­ge­ri duo­me­nys“?

Paaiš­kė­jus ir dau­giau fak­tų pa­si­ro­dė, kad pir­ma­sis ko­mi­si­jos su­ma­ny­mas per­kel­ti sto­te­lę yra ap­skri­tai nie­ki­nis, nes šie­met tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­va, pa­gal ku­rią ma­gist­ra­li­niuo­se ke­liuo­se ap­skri­tai tu­rė­tų ne­be­lik­ti švie­so­fo­ro ne­re­gu­liuo­ja­mų pe­rė­jų. To­kių mies­te yra tik­rai ne­ma­žai. Koks bus jų li­ki­mas? Grei­čiau­siai reikės ar­ba pa­nai­kin­ti, ar­ba pa­sta­ty­ti švie­so­fo­rą, ar­ba im­tis dar ko­kių nors ki­tų prie­mo­nių.

Ra­tas ap­si­su­ko! Vis dėl­to sa­vi­val­dy­bė bus pri­vers­ta prie pe­rė­jos įreng­ti švie­so­fo­rą. Til­žės gat­vė­je įsi­kū­rę vers­li­nin­kai, jei tik su­tiks Vai­ro gat­vės vers­li­nin­kai pri­si­dė­ti, ža­da skir­ti pu­sę švie­so­fo­rui įreng­ti rei­kia­mos su­mos. Tie­sa, švie­so­fo­ras ga­li bū­ti įreng­tas, o kar­tu ir pe­rė­ja ga­li bū­ti per­kel­ta į vi­sai ki­tą vie­tą – Til­žės ir Vai­ro gat­vių san­kry­žą, nes iš šios gat­ve­lės vai­ruo­to­jams taip pat sun­ku iš­va­žiuo­ti.

Tai­gi Til­žės ir Bal­tu­pė­nų gat­vių san­kry­žo­je esan­čios pės­čių­jų pe­rė­jos li­ki­mas Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos ne­bu­vo va­kar nu­lem­tas – klau­si­mas ati­dė­tas svars­ty­ti ki­tą kar­tą, kai paaiš­kės, ar Vai­ro gat­vė­je vers­lą plė­to­jan­tys vers­li­nin­kai su­tin­ka pri­si­dė­ti fi­nan­siš­kai įren­giant re­gu­liuo­ja­mą švie­so­fo­rą. Jo įren­gi­mas kai­nuo­ja apie 70 tūkst. Lt.

Įdo­mu, kiek spren­di­mų Sa­vi­val­dy­bė­je prii­ma­ma neiš­siaiš­ki­nus vi­sų ap­lin­ky­bių, o tik kad būs­tų pa­dė­tas „pliu­siu­kas“?

Kel­mės sa­vi­val­dy­bė par­duo­da tris mo­kyk­las

Po­vi­las LUN­GĖ

Kol Šiau­lių mies­to po­li­ti­kai dar svars­to, ką da­ry­ti su trim rug­sė­jo 1-ąją iš­tuš­tė­sian­čiais mo­kyk­lų pa­sta­tais, Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja yra ryž­tin­ges­nė – auk­cio­no bū­du jau par­duo­da ke­le­tą mo­kyk­lų. Ta­čiau ar par­da­vus jos ne­pa­pil­dys ir taip il­go pa­sta­tų-vai­duok­lių są­ra­šo?

 

Sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai tu­rė­tų pa­gal­vo­ti ir apie tai, kad ša­ly­je pus­vel­čiui pri­va­ti­za­vus įvai­rius ob­jek­tus dau­gė­ja pa­sta­tų-vai­duok­lių, dar­kan­čių ir mies­tų ar kai­mų vaiz­dą, ir ap­skri­tai ša­lies kraš­to­vaiz­dį.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

„Ant pre­kys­ta­lio“ – trys mo­kyk­los

Kel­mės ra­jo­no te­ri­to­ri­jo­je už­da­ro­mos ra­jo­no mo­kyk­los, kul­tū­ros įstai­gos, to­dėl lie­ka pa­sta­tų ir ki­to ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, ku­ris sa­vi­val­dy­bės funk­ci­joms at­lik­ti yra ne­rei­ka­lin­gas. Ne­nau­do­ja­mas ir ne­rei­ka­lin­gas sa­vi­val­dy­bės tur­tas dau­giau­sia per­duo­da­mas aso­cia­ci­joms (bend­ruo­me­nėms) jų įsta­tuo­se nu­ro­dy­tai veik­lai vyk­dy­ti, iš­nuo­mo­ja­mas ar­ba ren­gia­mi do­ku­men­tai pa­sta­tams pri­va­ti­zuo­ti.

2012 m. sau­sio 1 d. pri­va­ti­zuo­ti­nų Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ob­jek­tų są­ra­še bu­vo de­vy­ni ob­jek­tai. 2011-ai­siais te­bu­vo par­duo­tas vie­nin­te­lis – dar­že­lio pa­sta­tas Pet­ra­liš­kės kai­me. Da­bar par­duo­da­mos net trys Pa­gių, Bur­bai­čių ir Pa­ši­lė­nų kai­muo­se esan­čios mo­kyk­los, joms pri­klau­san­tys ūki­niai pa­sta­tai ir že­mė.

Kra­žių se­niū­ni­jos Pa­gių kai­me esan­ti net 616,19 kv. m plo­to dvie­jų aukš­tų mo­kyk­la auk­cio­ne par­duo­da­ma vi­so la­bo už 21 tūkst. Lt. Mo­kyk­los sie­nos – mū­ri­nės ir me­di­nės. Į kai­ną įskai­čiuo­ti ir gre­ta mo­kyk­los esan­tys ūki­niai pa­sta­tai, ki­ti sta­ti­niai (šu­li­nys, kie­mo aikš­te­lė, tua­le­tas, at­lie­kų duo­bė) ir 7 tūkst. Lt ver­tės šiam ob­jek­tui pri­skir­tas 1,0032 ha že­mės skly­pas.

Ki­ta par­duo­da­ma – ne ką ma­žes­nė mū­ri­nė dvie­jų aukš­tų Pa­ši­lė­nų mo­kyk­la. Jos plo­tas 588,52 kv. m. Kar­tu par­duo­da­mas ir ūki­nis pa­sta­tas, kie­mo sta­ti­niai (šu­li­nys, kie­mo aikš­te­lė) ir šiam ob­jek­tui pri­skir­tas 1,0861 ha že­mės skly­pas. Ka­dan­gi mo­kyk­la „ge­res­nė“ – mū­ri­nė – tai ir pra­di­nė jos par­da­vi­mo kai­na di­des­nė – 40 tūkst. Lt, iš ku­rių 8 tūkst. Lt – pra­di­nė ob­jek­tui pri­skir­to že­mės skly­po kai­na.

Tre­čio­ji, Bur­bai­čių kai­me esan­ti, mo­kyk­la par­duo­da­ma ne vi­sa (301/363 da­lis iš 363,08 kv. m bend­ro plo­to). Pas­ta­tas taip pat mū­ri­nis, tik vie­no aukš­to. Par­duo­da­mas ir gre­ta mo­kyk­los esan­tis ūki­nis pa­sta­tas bei šiam ob­jek­tui pri­skir­ta 2340/4940 že­mės skly­po da­lis. Pra­di­nė ob­jek­to par­da­vi­mo kai­na 27,2 tūkst. Lt, iš ku­rių ob­jek­tui pri­skir­to že­mės skly­po pra­di­nė par­da­vi­mo kai­na 2,2 tūkst. Lt.

Par­duo­da­mos se­niai, pir­kė­jų nė­ra

Anot Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo ir pro­jek­tų val­dy­mo sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Al­do­nos Ku­čins­kie­nės, mi­nė­tos mo­kyk­los par­duo­da­mos jau se­niai.

„Mo­kyk­los jau se­niai už­da­ry­tos. Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mu Pa­gių, Pa­ši­lė­nų ir Bur­bai­čių mo­kyk­los į pri­va­ti­zuo­ti­nų ob­jek­tų są­ra­šą įtrauk­tos dar 2008 m. Ir auk­cio­nas skel­bia­mas ne­be pir­mą kar­tą – vie­na mo­kyk­la par­da­vi­nė­ja­ma tre­čią kar­tą, ki­ta – ket­vir­tą, dar ki­ta – ant­rą“, – tei­gė spe­cia­lis­tė.

Ko­dėl bu­vu­sių mo­kyk­lų pa­sta­tai taip il­gai ne­par­duo­da­mi, prie­žas­tis, anot A. Ku­čins­kie­nės, la­bai pa­pras­ta – pra­sta jų vie­ta. „Pa­čio­je Kel­mė­je ar kur nors ne­to­li dar do­mi­ma­si, ar yra pa­tal­pų pirk­ti ar iš­si­nuo­mo­ti, – tei­gė  Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo ir pro­jek­tų val­dy­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė. – Ki­ta ver­tus, žmo­nėms da­bar nė­ra po­rei­kio pirk­ti. Vi­sų tri­jų par­duo­da­mų mo­kyk­lų pra­di­nė kai­na jau bu­vo su­ma­žin­ta 8-10 pro­c. Džiaug­tu­mė­mės, jei jas pa­vyk­tų par­duo­ti bent jau už mi­ni­ma­lią pra­di­nę kai­ną.“

Į pri­va­ti­zuo­ti­nų ob­jek­tų są­ra­šą šie­met tu­rė­tų bū­ti įtrauk­ta dar vie­na – Kel­mės ra­jo­no Ty­tu­vė­nų se­niū­ni­jos Šu­kiš­kių kai­mo Ra­mo­niš­kės mo­kyk­la. Mo­kyk­los pri­va­ti­zuo­ja­mo ob­jek­to že­mės do­ku­men­tai yra iš­siųs­ti Vals­ty­bės tur­to fon­dui. Juos įre­gist­ra­vus, bus or­ga­ni­zuo­ja­mas vie­šas auk­cio­nas pa­sta­tams ir že­mės skly­pui par­duo­ti.

Par­duo­da­mų yra ir dau­giau

Be­si­do­min­tys ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu Šiau­lių ap­skri­ty­je, nar­šy­da­mi in­ter­ne­te, at­krei­pė dė­me­sį į dar vie­ną se­no­kai par­duo­da­mą bu­vu­sią mo­kyk­lą. Pas­ta­ro­ji yra Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Šniu­ko­nių kai­me. 322 kv. m ge­rai iš­si­lai­kiu­sio me­di­nio na­mo pir­ma­me ir ant­ra­me aukš­tuo­se yra po ke­tu­ris kam­ba­rius ir vir­tu­vę. Kar­tu par­duo­da­mas ir 1,19 ha na­mų val­dos skly­pas.

Anot ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­to, už bu­vu­sią mo­kyk­lą pra­šo­ma 150 tūkst. Lt su­ma šiuo me­tu yra nea­dek­va­ti – ge­ro­kai per di­de­lė. „Mo­kyk­la, ma­tyt,  bu­vo jau se­niau pri­va­ti­zuo­ta, – tei­gia jis. – Skel­bi­mas da­bar ne­ga­lio­ja, nes sa­vi­nin­kai nie­kaip neap­sisp­ren­džia – tai no­ri ją par­duo­ti, tai vėl ne­be­no­ri.“

Apie šią bu­vu­sią mo­kyk­lą Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­va­tė Juo­dei­kie­nė in­for­ma­ci­jos ne­ga­lė­jo pa­teik­ti: „Ve­dė­ja dir­bu se­niai, bet apie to­kią ne­su gir­dė­ju­si. Šie­met Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne nė vie­na mo­kyk­la ne­bus par­duo­ta. Rug­sė­jo 1-ąją bus reor­ga­ni­zuo­tos dvi mo­kyk­los, bet jų pa­sta­tai iš­liks tie pa­tys.“

Ma­siš­kai už­da­ro­mi švie­ti­mo ži­di­niai

Šiau­lių ra­jo­ne mo­kyk­lų taip pat ma­žė­ja. Kas at­si­tiks jų pa­sta­tams?

Pa­gal pa­reng­tą pla­no pro­jek­tą nuo šių me­tų rug­sė­jo 1 d. pla­nuo­ja­ma už­da­ry­ti Mi­cai­čių mo­kyk­lą-dar­že­lį ir Ku­žių vi­du­ri­nės mo­kyk­los Gi­lai­čių sky­rių, kur mo­ko­si tik pra­di­nu­kai. Nuo ki­tų moks­lo me­tų Pa­ven­čių vi­du­ri­nė mo­kyk­la ne­komp­lek­tuos 11 ir 12 kla­sių – taps pa­grin­di­ne. 2013 m. du­ris tu­rė­tų už­ver­ti Ža­rė­nų pa­grin­di­nė mo­kyk­la. 2015 m. po­ky­čių ga­li su­lauk­ti ir Ku­žių bei Ba­zi­lio­nų vi­du­ri­nės mo­kyk­los. Pa­gal da­bar ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus ir pla­no pro­jek­tą jos tu­rė­tų tap­ti pa­grin­di­nė­mis, ta­čiau yra vil­čių, kad joms bus leis­ta lik­ti vi­du­ri­nė­mis su vie­na 11 ir 12 kla­se.

Kol kas at­ro­do aiš­kus tik Kur­tu­vė­nų pra­di­nės ir Rau­dė­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los pa­sta­tų li­ki­mas. Kur­tu­vė­nų pra­di­nė mo­kyk­la nuo ki­tų moks­lo me­tų taps mo­kyk­la-uni­ver­sa­liu dau­gia­funk­ciu cent­ru. 2015 m. to­kiu cent­ru tu­rė­tų tap­ti ir da­bar­ti­nė Rau­dė­nų pa­grin­di­nė mo­kyk­la.

Rug­sė­jį Šiau­liuo­se at­si­ras trys pa­sta­tai-vai­duok­liai – su­jun­gus še­šias Šiau­lių mies­to mo­kyk­las į tris, ke­liaaukš­čiai pa­sta­tai liks tuš­ti. Sa­vi­val­dy­bės su­da­ry­tos ko­mi­si­jos grei­tai pra­dės da­ly­ti mo­kyk­lų tur­tą. Ką da­ry­ti su tuš­čiais pa­sta­tais, val­džia taip pat pla­nuo­ja – Ta­ry­bos ko­mi­te­tams pa­teik­tas siū­ly­mas įtrauk­ti mo­kyk­las į pri­va­ti­zuo­ti­nų ob­jek­tų są­ra­šą, kad bai­gu­sis moks­lo me­tams sa­vi­val­dy­bei ne­be­tek­tų šių pa­sta­tų iš­lai­ky­mo naš­ta. Bu­vo ne­tgi svars­to­ma ša­lies biu­dže­te nu­ma­ty­ti lė­šų iš­tuš­tin­tų mo­kyk­lų pa­sta­tams griau­ti, ta­čiau kal­bos li­ko kal­bo­mis.

Ar tik ne­teks par­duo­ti pus­vel­čiui?

At­siž­vel­giant į Kel­mės sa­vi­val­dy­bės auk­cio­nų pa­tir­tį da­ro­si įdo­mu, kaip sek­sis Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei par­duo­ti ar iš­nuo­mo­ti bu­vu­sių mo­kyk­lų pa­sta­tus. Ar su­si­do­mės jais vers­li­nin­kai? Ar ne­nu­tiks taip, kaip nu­ti­ko Kel­mės ra­jo­ne, kai jau ke­le­rius me­tus nie­kaip ne­pa­vyks­ta par­duo­ti mo­kyk­lų? Vi­sai ga­li bū­ti, kad auk­cio­nuo­se ne ke­liant, o mu­šant kai­ną, tri­jų rug­sė­jo 1-ąją iš­tuš­tė­sian­čių Šiau­lių mo­kyk­lų pa­sta­tai bus par­duo­ti pus­vel­čiui.

Net ir įsi­gi­jus to­kį ob­jek­tą nu­griau­ti, o ply­tas – par­duo­ti, de­rė­tų pa­si­do­mė­ti, ar me­džia­gos, iš ku­rių so­viet­me­čiu jis sta­ty­tas, tik­rai yra eko­lo­giš­kos. Zok­nių mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jai pui­kiai pri­si­me­na, kaip prieš de­šimt me­tų vos ne per ke­lias nak­tis iš­ny­ko ka­ri­nia­me mies­te­ly­je sto­vė­ję ap­leis­ti pa­sta­tai. Nors gre­ta ir stei­gia­mas in­dust­ri­nis par­kas, šia vie­ta vers­li­nin­kai iki šiol ne itin do­mi­si. Ar neat­si­tiks pa­na­šiai ir su mies­te esan­čio­mis mo­kyk­lo­mis, tar­kim, ta pa­čia Du­bi­jos pa­grin­di­ne? Nors ir sa­ko­ma, kad mo­kyk­la yra mies­to cent­re, grei­čiau tai bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti cent­ro už­kam­piu. Į šį ra­jo­ną vers­las žen­giai ne­no­riai. Net ir stra­te­giš­kai ge­ro­kai ge­res­nė­je vie­to­je, Du­bi­jos g. ir Drau­gys­tės pr. san­kry­žo­je prie­šais ge­le­žin­ke­lio sto­tį esan­ti par­duo­tu­vė il­go­kai sto­vė­jo tuš­čia.

Už­da­ro­mos Aukš­ta­ba­lio pra­di­nės mo­kyk­los vie­ta taip pat ne auk­si­nė. Mo­kyk­la įsi­kū­ru­si at­o­kiau pa­grin­di­nių mies­to gat­vių. Iš vie­nos pu­sės ją su­pa gy­ve­na­mie­ji na­mai, iš ki­tos – ga­ra­žai ir lau­kai. Anot ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­tų, čia ne­bent bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti ma­žaaukš­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų ar ko­te­džų, mo­kyk­lą su­ly­gi­nus su že­me.

Gal­būt ge­res­nė tik už­da­ro­mos Dai­nų pra­di­nės mo­kyk­los vie­ta. Ki­ta ver­tus, ji yra tarp dau­giaaukš­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų, pre­ky­bos cent­ro jo­je ir­gi neį­reng­si, nes ne­to­lie­se yra ke­li di­de­li.

Sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai tu­rė­tų pa­gal­vo­ti ir apie tai, kad ša­ly­je pus­vel­čiui pri­va­ti­za­vus įvai­rius ob­jek­tus dau­gė­ja pa­sta­tų-vai­duok­lių, dar­kan­čių ir mies­tų ar kai­mų vaiz­dą, ir ap­skri­tai ša­lies kraš­to­vaiz­dį. Pa­ban­dy­ki­te pa­neig­ti, kad esa­me tvar­ką mėgs­tan­ti tau­ta. Ne vel­tui juk pa­va­sa­ri­nių šva­ri­ni­mo­si ak­ci­jų me­tų tiek šiukš­lių ste­bė­da­mie­si at­ran­da­me. Ne­pa­na­šu, kad tvar­ką mėg­tų ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė...

Nuo­dė­min­gi esa­me...

Po­vi­las LUN­GĖ

Grei­tai bus ga­li­ma trauk­ti sma­gią dai­ne­lę „Va­sa­ra, va­sa­ra, va­sa­rai­tė čia“. Prieš vyk­da­mi į ku­ror­tus, dau­ge­lis tam pa­si­ruo­šia vi­sa­pu­siš­kai – ne tik su­si­krau­na la­ga­mi­nus, bet ir ap­si­lan­ko pas „mei­lės“ li­gų gy­dy­to­jus. Juk nuo­dė­min­gi esa­me...

 

„Mei­lės“ li­gas ge­riau pla­nuo­ti iš anks­to ir pa­si­steng­ti bent prieš mė­ne­sį iki po­ten­cia­laus ku­ror­ti­nio ro­ma­no ar nu­su­ki­mo „į kai­rę“ už­si­ra­šy­ti pas der­mato­ve­ne­ro­lo­gą. Ta­da ne­rei­kės ke­le­tą sa­vai­čių spė­lio­ti – „slo­guo­ju“ ar ne?

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Taip gal­vo­jo ir vie­ni­šas šiau­lie­tis, ke­ti­nęs vyk­ti sa­na­to­ri­jon į pa­va­sa­rė­jan­čią Pa­lan­gą. „Prieš iš­vyk­da­mas ke­ti­nau ap­si­lan­ky­ti pas odos ir ve­ne­ri­nių li­gų gy­dy­to­ją. Pas­kam­bi­nau į Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Odos ir ve­ne­ros li­gų cent­rą, sa­kau – no­riu už­si­re­gist­ruo­ti, – te­le­fo­nu pa­sa­ko­jo vy­riš­kis. – Re­gist­ra­to­rės at­sa­ky­mas pri­bloš­kė – ji ta­lo­ną pas gy­dy­to­ją pa­siū­lė tik ge­gu­žės 4 d. 12 val., tai yra po mė­ne­sio!“

Šiau­lie­čiui už­si­mi­nus, kad įta­ria pa­si­ga­vęs tam tik­ro po­bū­džio li­gą, tai ne­gi da­bar jam „slo­guo­ti“ vi­są mė­ne­sį, re­gist­ra­to­rė pa­ta­rė atei­ti ki­tą die­ną, tie­sa, tek­sią su­mo­kė­ti 42 Lt 10 ct ir lauk­ti bend­ro­je ei­lė­je.

„Kai sua­be­jo­jau, ar vis tiek pa­tek­siu pas gy­dy­to­ją, nes pa­cien­tų daug, man bu­vo pa­ti­kin­ta, kad pi­ni­gus su­mo­kė­ję pa­cien­tai pa­pras­tai iki pie­tų pas gy­dy­to­ją pa­ten­ka. Jo­kių ki­tų al­ter­na­ty­vų man ne­bu­vo pa­siū­ly­ta“, – pri­si­me­na vy­riš­kis.

Var­do ne­klau­sia

Va­sa­rą ne­sau­gių ly­ti­nių san­ty­kių me­tu per­duo­da­mų li­gų pa­dau­gė­ja. Di­džio­ji da­lis ku­ror­tų sve­čių ne­ri­mą ke­lian­čius simp­to­mus pa­ste­bi tik grį­žę na­mo iš ato­sto­gų.

Si­fi­lis, go­no­rė­ja, chla­mi­dio­zė ir ki­tos ve­ne­ri­nės li­gos plis­tų lė­čiau, jei žmo­nės dau­giau gal­vo­tų ne tik apie sa­vo troš­ki­mų pa­ten­ki­ni­mą, bet ir ma­lo­nu­mų pa­sek­mes sa­vo ir nuo­la­ti­nio par­tne­rio svei­ka­tai. Ne­re­tai į gy­dy­to­jus be­si­krei­pian­tys as­me­nys ne­ga­li nu­ro­dy­ti net žmo­gaus, su ku­riuo tu­rė­jo ne­sau­gių ly­ti­nių san­ty­kių, var­do. Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro duo­me­ni­mis, at­si­tik­ti­nį as­me­nį kaip ta­ria­mą in­fek­ci­jos šal­ti­nį nu­ro­do 43 pro­c. go­no­rė­ja, 18,5 pro­c. si­fi­liu, 14 pro­c. ŽIV ir 10 pro­c. chla­mi­dio­ze už­si­krė­tu­sių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų.

Pas­ta­ruo­ju me­tu lie­tu­viai pra­dė­jo la­biau rū­pin­tis ly­ti­ne svei­ka­ta. Po ne­sau­gių in­ty­mių san­ty­kių ne­re­tai iš­kart krei­pia­ma­si į odos ir ve­ne­ros li­gų gy­dy­to­jus, nors taip grei­tai ne vi­sa­da įma­no­ma nu­sta­ty­ti, ar as­muo už­si­krė­tęs ko­kia nors ar net ke­lio­mis li­go­mis.

Žmo­nės daž­niau krei­pia­si į gy­dy­to­jus bei at­vi­rai kal­ba apie sa­vo ly­ti­nį gy­ve­ni­mą dar ir to­dėl, kad da­bar be­si­krei­pian­tiems ga­ran­tuo­ja­mas vi­siš­kas ano­ni­miš­ku­mas. Vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­moms įstai­goms pa­cien­tų gy­dy­mo iš­lai­das ap­mo­ka Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa, to­dėl čia re­gist­ruo­ja­mi vi­si duo­me­nys apie kiek­vie­ną li­go­nį. Į pri­va­čią gy­dy­mo įstai­gą be­si­krei­pian­tis žmo­gus ne­pri­va­lo nu­ro­dy­ti as­mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­čių duo­me­nų. Pil­dant do­ku­men­tus, daž­niau­siai nu­ro­do­mos tik pir­mo­sios var­do ir pa­var­dės rai­dės, am­žius ir vie­to­vės, iš ku­rios as­muo at­vy­kęs, ko­das. Nu­ro­do­ma ir nu­ma­no­ma už­si­krė­ti­mo prie­žas­tis. Ši in­for­ma­ci­ja rei­ka­lin­ga tam, kad vė­liau bū­tų ga­li­ma api­bend­rin­ti su­rink­tus duo­me­nis, nu­sta­ty­ti dės­nin­gu­mus ir pa­reng­ti ati­tin­ka­mas ly­tiš­kai plin­tan­čių li­gų pre­ven­ci­jos pro­gra­mas.

Su siun­ti­mu – ne­mo­ka­mai

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės tink­la­la­py­je pa­tei­kia­ma Kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­kos re­gist­ra­vi­mo tvar­ka. Ma­ny­tu­me, kad ta pa­ti ga­lio­ja ir Odos ir ve­ne­ros li­gų cent­re. Tei­gia­ma, kad gy­dy­to­jų spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­joms bū­ti­na re­gist­ruo­tis iš anks­to. At­ro­do, kad nie­kam neį­do­mi „mei­lės“ li­gų pre­ven­ci­ja. Laks­tyk sau mė­ne­sį, be­lauk­da­mas vi­zi­to pas gy­dy­to­ją, po va­sa­rė­jan­čius ku­ror­tus ir pa­ts spręsk – „slo­guo­ji“ ar ne?

Aiš­ku, ga­li­ma kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją, kad iš­ra­šy­tų siun­ti­mą, ar­ba tie­siai į odos ir ve­ne­ri­nių li­gų spe­cia­lis­tą, jei toks yra po­lik­li­ni­ko­je, ku­rio­je esa­te re­gist­ruo­tas.

Ki­ta ver­tus, sa­ky­si­te, kad no­rint grei­tai pa­tek­ti pas šei­mos gy­dy­to­ją siun­ti­mo taip pat ga­li kil­ti pro­ble­mų, nes ta­lo­nai pas juos bū­na iš­da­ly­ti ke­lias die­nas ar net sa­vai­tę į prie­kį.

Pas šei­mos gy­dy­to­ją – ne­mo­ka­mai

Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas spau­dai Ka­zys Ži­lė­nas nu­ra­mi­na: „Šei­mos gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­jai pa­cien­tai re­gist­ruo­ja­mi ei­lės tvar­ka, be­lie­ka at­vyk­ti nu­ro­dy­tu lai­ku. Sun­kūs li­go­niai prii­ma­mi tą pa­čią die­ną vie­no iš tą die­ną dir­ban­čio šei­mos gy­dy­to­jo, ne­bū­ti­nai to, pas ku­rį pa­cien­tas yra pri­si­ra­šęs, ir už tai tik­rai ne­ga­li bū­ti rei­ka­lau­ja­ma mo­kė­ti. To­kių li­go­nių priė­mi­mo tvar­ka yra tvir­ti­na­ma gy­dy­mo įstai­gos va­do­vo įsa­ky­mu.“

Be­lie­ka ti­kė­tis, kad re­gist­ra­tū­ro­je „mei­lės“ li­ga ser­gan­tis žmo­gus bus trak­tuo­ja­mas kaip sun­kus li­go­nis, ga­lin­tis už­krės­ti vi­sus ap­link...

Pa­si­ro­do, po­lik­li­ni­ko­je tvar­ka yra pa­pras­tes­nė – ga­li­ma tie­siai pa­tek­ti pas odos ir ve­ne­ri­nių li­gų spe­cia­lis­tą. „Pa­tek­ti pas po­lik­li­ni­ko­je, kur pa­cien­tas yra pri­si­ra­šęs, dir­ban­tį spe­cia­lis­tą – odos ir ve­ne­ri­nių li­gų gy­dy­to­ją – šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mo ap­skri­tai ne­rei­kia, pa­cien­tai re­gist­ruo­ja­mi į bend­rą ei­lę“, – tei­gė K. Ži­lė­nas. De­ja, pa­pras­to­je po­lik­li­ni­ko­je jus ap­žiū­rės tik vi­zua­liai, nes ten jo­kie ty­ri­mai neat­lie­ka­mi, tad vis tiek teks ke­liau­ti į spe­cia­li­zuo­tą cent­rą ir lauk­ti mė­ne­sį... Ar­ba su­si­mo­kė­ti.

Ka­da ga­li bū­ti ima­mas pa­pil­do­mas mo­kes­tis?

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė Gied­rė Mak­si­mai­ty­tė tei­gė, kad ap­draus­tiems pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu as­me­nims, ga­vu­siems šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mą, pir­mi­nės am­bu­la­to­ri­nės, sta­cio­na­ri­nės, rea­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gos, rei­kia­mi ty­ri­mai ir kon­sul­ta­ci­jos tei­kia­mos ne­mo­ka­mai.

Iš pa­cien­to ga­li bū­ti pa­pra­šy­ta su­si­mo­kė­ti, jei­gu jis ne­no­ri lauk­ti ei­lė­je tam tik­ro pla­ni­nio ty­ri­mo ar­ba pro­ce­dū­ros ar­ba pa­ts pa­gei­dau­ja sku­biau gau­ti pa­slau­gą.

„Pa­cien­tai, iš­gir­dę siū­ly­mą su­si­mo­kė­ti, tu­rė­tų pa­pra­šy­ti gy­dy­to­jų ar­ba gy­dy­mo įstai­gų va­do­vų paaiš­kin­ti, ko­dėl pra­šo­ma su­mo­kė­ti už su­teik­tą pa­slau­gą, – tei­gia G. Mak­si­mai­ty­tė. – Vi­sais at­ve­jais pa­gei­dau­ti­na, kad pa­cien­to su­ti­ki­mą dėl prie­mo­kos ar mo­ka­mų pa­slau­gų gy­dan­ty­sis gy­dy­to­jas už­fik­suo­tų li­go­nio am­bu­la­to­ri­nė­je kor­te­lė­je ar­ba gy­dy­mo sta­cio­na­re li­gos is­to­ri­jo­je, o pa­cien­tas tai pa­tvir­tin­tų pa­ra­šu. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ra­gi­na pa­cien­tus prieš pa­si­ra­šant bet ko­kį do­ku­men­tą, pra­šy­mą ar su­ti­ki­mą ati­džiai su­si­pa­žin­tų su jo tu­ri­niu.“

Spe­cia­lis­tai mie­liau dir­ba kos­me­to­lo­gais

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Odos ir ve­ne­ros li­gų cent­re šiuo me­tu pa­cien­tai der­ma­to­ve­ne­ro­lo­go kon­sul­ta­ci­jai re­gist­ruo­ja­mi ge­gu­žės mė­ne­sio pra­džiai. Ne­gi ma­siš­kai ser­ga­ma šio­mis li­go­mis?

„Ei­lės mė­ne­sį ar il­giau ten­ka lauk­ti to­dėl, kad Odos ir ve­ne­ros li­gų cent­re stin­ga kon­sul­tan­tų. Der­ma­to­ve­ne­ro­lo­go dip­lo­mą ga­vę jau­ni gy­dy­to­jai ne­va­žiuo­ja dirb­ti į Šiau­lius. Pas­te­bi­ma ten­den­ci­ja, kad jau­ni der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gai, ypač mo­te­rys, daug daž­niau pa­si­ren­ka kos­me­to­lo­go dar­bą, ku­rį dirb­ti ga­li­my­bę jiems su­tei­kia įgy­tas aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mas“, – tei­gia Zi­ta Kat­kie­nė, Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tė.

Odos ir ve­ne­ros li­gų cent­re dir­ba vi­so la­bo du der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gai, ir tie pa­tys tik pu­sant­ro krū­vio: vie­nas – vi­su krū­viu, ki­tas – pu­se. Dir­ban­tys me­di­kai vir­ši­ja Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos nu­sta­ty­tą kon­sul­ta­ci­jų nor­mą, ta­čiau dar di­des­niu krū­viu dirb­ti ne­be­ga­li – ne­pa­kak­tų dar­bo va­lan­dų. Vi­du­ti­niš­kai per pa­rą su­tei­kia­ma 21 pir­mi­nė kon­sul­ta­ci­ja ir aš­tuo­nios ant­ri­nės kon­sul­ta­ci­jos, nors nor­ma yra 12 pir­mi­nių ir še­šios kar­to­ti­nės.

„Pa­cien­tai, at­vy­kę į Odos ir ve­ne­ros li­gų cent­rą be šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mo, nie­ka­da ne­siun­čia­mi į pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gas. To­kia tvar­ka nė­ra nu­ma­ty­ta, nes pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­rios įstai­go­se neat­lie­ka­mi spe­ci­fi­niai ty­ri­mai dėl ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių bei dau­ge­lio ki­tų odos li­gų. Šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mas taip pat ne­bū­ti­nas – pa­cien­tai, tu­rin­tys šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mą, ir tie pa­cien­tai, ku­rie jo ne­tu­ri, re­gist­ruo­ja­mi į bend­rą ei­lę der­ma­to­ve­ne­ro­lo­go kon­sul­ta­ci­jai“, – tei­gia Z. Kat­kie­nė.

Pa­gal Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pa­tvir­tin­tą tvar­ką, šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mas dėl odos ir ve­ne­ros li­gų nė­ra bū­ti­nas – ser­gan­tie­ji į Odos ir ve­ne­ros li­gų cent­ro re­gist­ra­tū­rą ga­li kreip­tis ir be siun­ti­mo. Siun­ti­mas iš­ra­šo­mas tuo at­ve­ju, kai žmo­gus dėl svei­ka­tos pro­ble­mų pir­miau­sia krei­pė­si į šei­mos gy­dy­to­ją ir šis nu­spren­dė, kad pa­cien­tui rei­ka­lin­ga der­ma­to­ve­ne­ro­lo­go kon­sul­ta­ci­ja. Ta­čiau į Cent­rą at­vy­ku­sie­ji re­gist­ruo­ja­mi bend­ra tvar­ka ir ne­svar­bu, ar žmo­gus tu­ri siun­ti­mą, ar jo ne­tu­ri. Tai­gi siun­ti­mas ne­su­tei­kia pir­mu­mo tei­sės.

Pa­cien­to pa­gei­da­vi­mu ga­li bū­ti tei­kia­mos mo­ka­mos kon­sul­ta­ci­jos, ku­rias daž­niau­siai ir pa­si­ren­ka tie li­go­niai, ku­rie įta­ria, jog ga­lė­jo už­si­krės­ti ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čia li­ga. De­ja, ve­ne­ri­nė li­ga nė­ra pri­vi­le­gi­ja ir kon­sul­ta­ci­ja be ei­lės ne­ga­li bū­ti tei­kia­ma. Jei žmo­gus ne­no­ri ar ne­ga­li lauk­ti mė­ne­sį trun­kan­čios ei­lės, jis tu­ri ga­li­my­bę kreip­tis į pri­va­tų der­ma­to­ve­ne­ro­lo­go ka­bi­ne­tą ar­ba pa­gei­dau­ti mo­ka­mos kon­sul­ta­ci­jos.

Ve­ne­ri­nė li­ga – pa­ties žmo­gaus pa­si­rin­ki­mo re­zul­ta­tas, tad ir gy­dy­tis žmo­gus tu­ri sa­vo no­ru – nei jo, nei ly­ti­nių par­tne­rių jau se­niai neieš­ko po­li­ci­ja ir sta­cio­na­ro pa­slau­gų ne­pri­rei­kia. Apie ser­gan­čio­jo ly­ti­nius partnerius, ku­rie ne­pra­de­da gy­dy­mo, der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gas in­for­muo­ja tik Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­rą, ku­rio spe­cia­lis­tai tu­ri ga­li­my­bę in­for­muo­ti ly­ti­niu kon­tak­tu įvar­din­tą as­me­nį apie ga­li­mą li­gą ir pa­ra­gi­na pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą. Jo­kios prie­var­tos ir kont­ro­lės, kaip būdavo anksčiau, nėra.

Še­šė­lis ap­gau­bė teat­rą

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Praė­ju­sį sek­ma­die­nį Šiau­lių dra­mos teat­re Tarp­tau­ti­nės teat­ro die­nos šven­tės mi­nė­ji­mas bu­vo kaip nie­kad ty­lus. Po spek­tak­lio „Iner­tiš­kos du­jos“ prem­je­ros pra­dė­jus svei­kin­ti ak­to­rius, žiū­ro­vai  ėjo iš sa­lės, o pa­ti šven­tė tru­ko vos pus­va­lan­dį, nes teat­ra­lus pa­no­ro pa­svei­kin­ti tik Sa­vi­val­dy­bė ir du mies­to vi­suo­me­ni­niai klu­bai. Prieš ke­le­rius me­tus ši pro­fe­si­nė šven­tė švęs­ta su jū­ra gė­lių, spe­cia­liais ak­to­rių pa­si­ro­dy­mais ir gau­siais svei­kin­to­jais. Kas at­si­ti­ko?

 

Ak­to­rių In­gos Nor­ku­tės ir Au­ri­mo Žvi­nio tuok­tu­vės su­lau­kė dau­giau svei­ki­ni­mų nei Dra­mos teat­ras.

„Šiau­liai plius“ ar­chy­vo nuo­tr.

Dau­giau­sia plo­ji­mų – jau­na­ve­džiams

Kas­met Tarp­tau­ti­nę teat­ro die­ną ap­do­va­no­ja­mi ak­to­riai, la­biau­siai pa­si­žy­mė­ję praė­ju­siais me­tais. Per­nai Šiau­lių dra­mos teat­re ju­bi­lie­jaus pro­ga bu­vo pa­sta­ty­tas spek­tak­lis „Še­šė­lis“. Už vaid­me­nis šiame spek­tak­ly­je ak­to­riai ir su­lau­kė ap­do­va­no­ji­mų.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė tra­di­ciš­kai sky­rė pre­mi­ją at­li­ku­siems ge­riau­sius vy­ro ir mo­ters vaid­me­nis. Ko­kius ak­to­rius no­mi­nuo­ti, Sa­vi­val­dy­bei pa­siū­lo pa­ts teat­ras.

No­mi­na­ci­ja už vy­ro vaid­me­nį spek­tak­ly­je „Še­šė­lis“ skir­ta ak­to­riui Sau­liui Ba­rei­kiui. Jis vai­di­no pa­grin­di­nį Še­šė­lio per­so­na­žą. Už mo­ters vaid­me­nį ap­do­va­no­ta Mo­ni­ka Šal­ty­tė, „Še­šė­ly­je“ vai­di­nu­si Prin­ce­sę, o spek­tak­ly­je „Igua­nos nak­tis“ – Ha­ną Dželks. Abiem ak­to­riams Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė sky­rė 2000 Lt dy­džio pre­mi­jas.

Šiau­lių „Ro­ta­ry“ klu­bas „Har­mo­ni­ja“ ap­do­va­no­jo du Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rius už ant­rap­la­nius vaid­me­nis. Ap­do­va­no­ji­mas įteik­tas ak­to­rei In­gai Nor­ku­tei už Ju­li­jos Džu­li vaid­me­nį spek­tak­ly­je „Še­šė­lis“. Juo­zui Bin­do­kui įteik­tas ap­do­va­no­ji­mas už No­no vaid­me­nį spek­tak­ly­je „Igua­nos nak­tis“.

Mo­te­rų klu­bas „Šiau­lie­tė“ įstei­gė no­mi­na­ci­ją „Me­tų de­biu­tas“. Ji ati­te­ko ak­to­riui Ai­dui Ma­tu­čiui už moks­li­nin­ko vaid­me­nį spek­tak­ly­je „Še­šė­lis“.

Teat­ro va­do­vas An­ta­nas Venc­kus Tarp­tau­ti­nės teat­ro die­nos pro­ga pa­svei­ki­no teat­ro ve­te­ra­nus, tra­di­ciš­kai su­so­din­tus pir­mo­je par­te­rio ei­lė­je. Žiū­ro­vams A. Venc­kus kal­bė­jo: „Mes vi­sais dar­bais, vi­sa šir­di­mi esa­me jū­sų – im­ki­te mus ir var­to­ki­te.“

Pas­vei­kin­ti ne tik teat­ro ve­te­ra­nai. Įs­pū­din­ga gė­lių puokš­tė ir pa­lin­kė­ji­mas tu­rė­ti kant­ry­bės skir­ti nau­ja­jai teat­ro su­tuok­ti­nių po­rai – ak­to­riams In­gai Nor­ku­tei ir Au­ri­mui Žvi­niui.

Šiau­lių dra­mos teat­ro gil­di­ja tra­di­ciš­kai taip pat pa­ger­bė ko­le­gas. Ak­to­rė Ni­jo­lė Mi­ron­či­kai­tė gė­les ir svei­ki­ni­mus sky­rė su­tuok­ti­niams Žvi­niams, duk­re­lę So­fi­ją pa­gim­džiu­siai ak­to­rei Jū­ra­tei Bud­riū­nai­tei. Tra­di­ci­niai gil­di­jos ap­do­va­no­ji­mai bu­vo skir­ti gri­mo dai­li­nin­kei Ire­nai Cei­za­rie­nei ir spek­tak­ly­je „Še­šė­lis“ ap­sau­gos dar­buo­to­ją vai­di­nu­siam bu­dė­to­jui Vy­gan­dui Na­vi­kui.

Ko­le­gų pri­zas ati­te­ko spek­tak­ly­je „Igua­nos nak­tis“ vo­kie­čių šei­my­ną vai­di­nu­siems ak­to­riams: Eduar­dui Pau­liu­ko­niui, Vla­dui Ba­ra­naus­kui, Sil­vi­jai Po­vi­lai­ty­tei, Vai­do­tui Ka­tu­čiui, Li­nai Bo­cy­tei.

Ak­to­riai „mau­dy­ti“ plo­ji­mais

„Kas dar no­rė­tų pa­svei­kin­ti teat­ra­lus?“ – pa­si­tei­ra­vo šven­ti­nį ren­gi­nį ve­dęs ak­to­rius Au­ri­mas Žvi­nys. Į sce­ną įsku­bė­jo mo­te­ris, įtei­kė ro­žių puokš­tę teat­ro va­do­vui A. Venc­kui ir sku­biai pa­si­ša­li­no. Šie­met kaip nie­kad Šiau­lių dra­mos teat­ras ir ak­to­riai ne­su­lau­kė ger­bė­jų dė­me­sio ir pa­dė­kų.

Iki šiol ir pa­tys teat­ro ak­to­riai Tarp­tau­ti­nės teat­ro die­nos pro­ga žiū­ro­vams pa­siū­ly­da­vo įspū­din­gų šmaikš­čių re­gi­nių, o teat­ro ger­bė­jai ak­to­rius „mau­dy­da­vo“ plo­ji­mais ir le­pi­no gė­lė­mis.

Per­nai pub­li­kai ro­dy­tas poe­zi­jos-mu­zi­kos spek­tak­lis pa­gal An­ta­no A. Jo­ny­no ei­les „Kriok­lys po le­du“, ku­rias skai­tė Vy­riau­sy­bės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tas ak­to­rius Si­gi­tas Ja­ku­baus­kas. Sce­noje teat­ras ir Šiau­lių uni­ver­si­te­tas pa­si­ra­šė drau­gys­tės su­tar­tį, o se­ria­lo „Nai­sių va­sa­ra“ me­ce­na­tas į sce­ną įve­žė ve­ži­mą su „Nai­sių va­sa­ros“ varš­kės sū­riu.

Ak­to­riai Tarp­tau­ti­nės teat­ro die­nos pro­ga bū­da­vo ap­do­va­no­ja­mi ir na­mi­ne duo­na, juos svei­kin­da­vo ap­skri­ties po­li­ci­jos va­do­vai, vers­li­nin­kai, krep­ši­nin­kai, me­di­kai, mo­ky­to­jai, po­li­ti­kai, ban­ki­nin­kai, bū­da­vo pa­gerb­ti ak­to­riai, no­mi­nuo­ti aukš­čiau­sie­siems Lie­tu­vos teat­ro ap­do­va­no­ji­mams – Auk­si­niams sce­noms kry­žiams. Šie­met pa­sta­rie­siems ap­do­va­no­ji­mams ne­no­mi­nuo­tas nė vie­nas Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rius ir ja­me spek­tak­lius ku­rian­tis re­ži­sie­rius.

Pa­tys ak­to­riai ko­ne kas­met pa­reng­da­vo įspū­din­gus imp­ro­vi­zuo­tus pa­si­ro­dy­mus – pa­si­da­bi­nę puoš­niais rū­bais šmaikš­tau­da­vo ir sa­ky­da­vo lin­kė­ji­mus, va­ži­nė­da­vo po mies­tą spe­cia­lių­jų tar­ny­bų au­to­mo­bi­liais, li­mu­zi­nais ir per me­ga­fo­nus kvies­da­vo pa­mi­nė­ti teat­ra­lų šven­tę.

Tad kas at­si­ti­ko šie­met?

„Si­tua­ci­ja teat­re iš­ties blo­ga“

„Ai, pa­ra­šy­ki­te, kad grau­du, ir bus vi­siems aiš­ku“, – „Šiau­liai plius“ sa­kė pa­kal­bin­ti ke­li Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­riai, pra­šy­da­mi ne­mi­nė­ti pa­var­džių.

Ra­mū­nas Kar­baus­kis, ke­le­rius me­tus svei­ki­nęs Šiau­lių dra­mos teat­rą, šie­met vie­šai to ne­da­rė. Se­ria­lo, ku­ria­me vai­di­na gau­sus šiau­lie­čių ak­to­rių bū­rys, me­ce­na­tas teat­ra­lus pa­svei­ki­no – kiek­vie­nas atė­jęs į teat­rą ga­vo po duo­nos ke­pa­lą. „At­ve­žėm 80 duo­nos ke­pa­lų. Pa­si­rin­kau ne­da­ry­ti to vie­šai, nes si­tua­ci­ja teat­re yra iš­ties blo­ga. Kol ten ji to­kia bus ir kol teat­rui va­do­vaus žmo­gus, ku­ris to ne­tu­ri da­ry­ti, aš į teat­rą ko­jos ne­kel­siu. Aš taip pro­tes­tuo­ju“, – sa­kė jis.

Anot R. Kar­baus­kio, Šiau­lių dra­mos teat­re dir­ba pui­kūs ak­to­riai, pui­kus ak­to­rius yra ir teat­ro va­do­vas An­ta­nas Venc­kus, ta­čiau jo spren­di­mai yra ne­sup­ran­ta­mi.

„Be­lie­ka ap­gai­les­tau­ti, kad Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja to­le­ruo­ja to­kius da­ly­kus. Kuo van­giau teat­ras dir­ba, tuo Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai leng­viau dirb­ti“, – sa­kė jis.

R. Kar­baus­kis sa­kė ger­bian­tis A. Venc­kų kaip žmo­gų, ta­čiau, jo tei­gi­mu, šio va­do­vo pro­ble­mos gu­la ant ki­tų pe­čių: „Yra daug žmo­nių, ku­rie dėl teat­ro pro­ble­mų į teat­rą ne­bei­na. Žmo­gus ne­sup­ran­ta, kad jo lai­kas praė­jo, ir man la­bai gai­la teat­ro bei teat­ra­lų. Aš esu že­mai­tis, sa­kau taip, kaip yra – teat­ro va­do­vas tu­ri silp­ny­bių, ku­rias tu­ri įveik­ti.

Pra­ban­ga už gro­tų

Po­vi­las LUN­GĖ

Nu­teis­tie­ji nu­trau­kė ba­do strei­ką, „su­tau­py­tas“ mais­tas ne­be­bus ati­duo­da­mas lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­joms. Prieš pa­skel­biant ba­do ak­ci­ją, ša­lies įka­li­ni­mo įstai­go­se esan­čios par­duo­tu­vės skai­čia­vo pa­di­dė­ju­sį pel­ną. Ka­li­niai pui­kiai bu­vo pa­si­ren­gę „lai­ky­tis die­tos“ – pri­si­pir­kę ski­lan­džių, el­nie­nos deš­ros ir ap­va­lią su­me­lę kai­nuo­jan­čių mais­to pa­pil­dų. Ką ir ir už kiek per­ka Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus „gy­ven­to­jai“, pa­si­do­mė­jo­me ja­me esan­čio­je mais­to ir pra­mo­ni­nių pre­kių par­duo­tu­vė­je.

Įka­li­ni­mo įstai­gų „gy­ven­to­jai“ pra­ban­ga ne­si­skun­džia. Įdo­mu, ar Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus ka­lai­tei Mir­tai kliū­va koks rie­bes­nis kau­las?

Mil­ži­niš­ka apy­var­ta, ri­bo­tas asor­ti­men­tas

Pa­gal nau­jas tei­sin­gu­mo mi­nist­ro Re­mi­gi­jaus Ši­ma­šiaus įsa­ky­mu pa­tvir­tin­tas tai­syk­les nuo ba­lan­džio 1-osios nu­teis­tie­siems tu­rė­jo bū­ti ap­ri­bo­tos ga­li­my­bės įsi­gy­ti pra­ban­gos pre­kių, su­griež­tin­ta nau­do­ji­mo­si kom­piu­te­riu tvar­ka ir kt. Ši ži­nia su­kė­lė nu­teis­tų­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą – da­lis jų ėmė „ba­dau­ti“.

Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tui pa­val­džio­se įka­li­ni­mo įstai­go­se nu­teis­tie­siems pa­skel­bus ba­do ak­ci­ją, „su­tau­py­tas“ mais­tas bu­vo ati­duo­da­mas lab­da­ra už­sii­man­čioms or­ga­ni­za­ci­joms. Be­pi­gu ka­lin­tie­siems ba­dau­ti, kai prieš pa­skel­biant ba­do strei­ką ša­lies įka­li­ni­mo įstai­go­se įsi­kū­ru­sio­se par­duo­tu­vė­se pre­kių bu­vo par­duo­ta už re­kor­diš­ką su­mą.

Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je esan­čio­je par­duo­tu­vė­je nu­teis­tie­ji ar suim­tie­ji per mė­ne­sį iš­lei­džia dau­giau nei šim­tą tūks­tan­čių li­tų. Pau­lius Žva­liaus­kas, Tar­dy­mo izo­lia­to­riaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, tvir­ti­no, kad per ba­do ak­ci­ją kai ku­rie as­me­nys pir­ko par­duo­tu­vė­je, ta­čiau at­si­sa­kė val­diš­ko mais­to, at­seit taip „ba­da­vo“. Vien praei­tą sa­vai­tę, ba­do strei­kui pra­si­dė­jus, tre­čia­die­nį šio­je par­duo­tu­vė­je bu­vo nu­pirk­ta pre­kių už be­veik 11 tūkst. Lt. Ko­vo 12-18 d. prieš pa­skelb­da­mi ba­do strei­ką Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je esan­čio­je par­duo­tu­vė­je įvai­rių pre­kių pir­ko 325 as­me­nys net už 30 760 Lt. Pa­ba­dau­ti jie bu­vo pa­si­ruo­šę kaip rei­kiant...

Tur­būt pa­gal­vo­si­te, kad įka­li­ni­mo įstai­go­se esan­čios par­duo­tu­vės pikt­nau­džiau­ja sa­vo pa­dė­ti­mi – ka­dan­gi yra sa­vo­tiš­kos mo­no­po­li­nin­kės, nes jų tik po vie­ną šio­se įstai­go­se, tad kai­nas ga­li su­kel­ti iki kos­mi­nių aukš­tu­mų. Anot UAB „Amerija“ par­duo­tu­vės, ku­ri ir yra Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je, ve­dė­jos, jo­je esan­čių pre­kių kai­nos nie­kuo ne­si­ski­ria nuo vi­sų ki­tų mums, lais­vie­siems, skir­tų par­duo­tu­vių. Kaip ir bet ku­rio­je par­duo­tu­vė­je, Tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je esan­čio­je vie­nos pre­kės kai­nuo­ja ma­žiau, ki­tos – dau­giau, pri­klau­so­mai nuo tie­kė­jo.

Pa­ly­gin­ti ga­li­te pa­tys: 250 g ka­vos „Ja­cobs“ pa­ke­lis čia kai­nuo­ja 11,40 Lt, ka­va „777“ – 6,20, šo­ko­la­do ba­to­nė­lis „Mars“ – 1,55, avi­ži­niai dribs­niai „Val­do“ – 2,85, o šo­ko­la­di­nis kre­mas „Kid­dy“ – 5,60. Kai ku­rios iš šių pre­kių bran­ges­nės ke­liais ar ke­lias­de­šimt cen­tų, kai ku­rios – pi­ges­nės net ke­liais li­tais. „Ka­li­niai tik šau­kia, kad jiems bran­gu. Taip nė­ra“, – tei­gia par­duo­tu­vės ve­dė­ja.

Pa­si­ro­do, lais­vės atė­mi­mo vie­tų par­duo­tu­vė­se par­duo­da­mų mais­to pro­duk­tų ir bū­ti­niau­sių reik­me­nų kai­nų kont­ro­lės tai­syk­lė­se nu­ro­dy­ta, kad šio­se par­duo­tu­vė­se par­duo­da­mų pre­kių kai­nos tu­ri bū­ti tik­ri­na­mos ne re­čiau nei kar­tą per mė­ne­sį ir pa­ly­gi­na­mos su mais­to pro­duk­tų ir bū­ti­niau­sių reik­me­nų kai­no­mis par­duo­tu­vė­se, ku­rių pre­kių apy­var­ta yra pa­na­ši ir ku­rios vei­kia to­je mies­to ar ra­jo­no te­ri­to­ri­jo­je, ku­rio­je vei­kia lais­vės atė­mi­mo vie­tos įstai­ga.

Nus­ta­čius, kad įka­li­ni­mo įstai­go­je vei­kian­čio­je par­duo­tu­vė­je mais­to pro­duk­tų ir bū­ti­niau­sių reik­me­nų kai­nos yra di­des­nės nei 10 pro­c., par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kui lais­vės atė­mi­mo vie­tos įstai­gos di­rek­to­rius pa­tei­kia raš­tiš­ką įspė­ji­mą. Jei tai dar kar­tą nu­sta­to­ma, spren­džia­mas klau­si­mas dėl nuo­mos su­tar­ty­je nu­ma­ty­tų ne­te­sy­bų tai­ky­mo ar­ba nu­trau­kia­ma nuo­mos su­tar­tis.

Pa­to­gus gy­ve­ni­mas

Jei, mū­sų aki­mis, pus­tuš­tės par­duo­tu­vės len­ty­nos ir ne­dvel­kia pra­ban­ga, ka­li­niams nė­ra ko nu­si­vil­ti – jie ga­li už­si­sa­ky­ti, ko tik šir­dis gei­džia. Aiš­ku, jo­kio al­ko­ho­lio – net ir neal­ko­ho­li­nis alus drau­džia­mas. Te­rei­kia pa­teik­ti pre­kių są­ra­šą, ir jos bus par­duo­tu­vės ve­dė­jos už­sa­ky­tos. Ta­da pre­kės sa­vo­tiš­kuo­se tvir­tuo­se į bul­vių mai­šus pa­na­šiuo­se mai­šuo­se, tik su ran­ke­no­mis, pri­sta­to­mos ka­li­niams.

Par­duo­tu­vė­je ga­li ap­si­pirk­ti vi­si Tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je lai­ko­mi as­me­nys, ku­riems už suė­mi­mo vyk­dy­mo re­ži­mo pa­žei­di­mus nė­ra atim­ta tei­sė pirk­ti mais­to pro­duk­tus iki vie­no mė­ne­sio.

Tur­būt net spė­lio­ti ne­rei­kia, ko­kios pre­kės tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je pa­čios pa­klau­siau­sios – tai ci­ga­re­tės ir juo­do­ji ar­ba­ta. Ir vie­na, ir ki­ta tei­kia sa­vo­tiš­ką pa­si­ten­ki­ni­mą... Ma­lo­nu­mą tei­kia ir ki­ti ka­li­nių „per­dir­ba­mi“ pro­duk­tai. Ne pa­slap­tis, kad iš uo­gie­nės ne tik gai­vių­jų gė­ri­mų ga­li­ma pa­si­da­ry­ti. Ka­li­nių iš­mo­nei ri­bų nė­ra – „aro­ma­ti­zuo­tiems“ gė­ri­mams tin­ka ir le­di­nu­kai, ir bul­vės, ir kon­ser­vuo­ti ku­ku­rū­zai.

„Kiek bū­na ne­pa­ten­kin­tų, kiek skun­dų pri­ra­šo, kad ne­ti­ko vie­na ar ki­ta pre­kė – at­seit ne­pa­ti­ko šo­ko­la­do spal­va. Pas­kui su­lau­kia­me įvai­rių tik­ri­nan­čių tar­ny­bų vi­zi­tų, – pa­sa­ko­jo par­da­vė­ja. – Pa­gal tai­syk­les už­sa­ky­tus pa­gal są­ra­šą ir nu­pirk­tus mais­to pro­duk­tus suim­ta­sis pri­va­lo paim­ti.“

Ko tik neuž­sa­ko­ma! Pa­si­ro­do, pra­ban­ga ka­li­niams nė­ra sve­ti­ma. Pa­gei­dau­ja jie ir el­nie­nos deš­ros, ir ski­lan­džių, ir sū­dy­tų že­mės rie­šu­tų, jei alie­jaus, tai aly­vuo­gių, jei ba­te­ri­jų, tai tik bran­gių, gar­sių fir­mų. Ne kiek­vie­nas įpirk­tų ir ke­lių ki­log­ra­mų mais­to pa­pil­dų pa­ką, kai­nuo­jan­tį ap­va­lią su­me­lę. Pas­ta­rų­jų už­sa­ky­ta pa­sku­ti­nę sa­vai­tę prieš ap­ri­bo­jant pra­ban­gos pre­kių įsi­gi­ji­mą.

„Pa­ban­dyk neat­vež­ti, tuoj skun­das! Yra ka­li­nių, ku­rie per sa­vai­tę iš­lei­džia po tūks­tan­tį li­tų, – ste­bi­si par­da­vė­ja. – Ne kiek­vie­nas lais­vė­je sau ga­li tiek leis­ti, o čia jiems nei mais­tas, nei šil­dy­mas ar van­duo ne­kai­nuo­ja. Gau­na jie ir bū­ti­nų­jų hi­gie­nos prie­mo­nių. Ar ga­lė­tu­mė­te sau leis­ti kas mė­ne­sį pa­si­keis­ti dan­tų še­pe­tu­ką? Už­tat ir grįž­ta iš­leis­ti į lais­vę. Pra­bė­ga tre­ji me­tai ir vėl tie pa­tys vei­dai.“

Ko­dėl pa­leis­tie­ji į lais­vę kar­tais sie­kia su­grįž­ti į įka­li­ni­mo įstai­gą? Il­gi­si drau­gų ar ne­pri­tam­pa lais­vė­je, ne­be­mo­ka pra­dė­ti ki­taip gy­ven­ti? Ki­ta ver­tus, gy­ve­ni­mas už gro­tų dau­ge­liui jų yra tie­siog pa­to­gus.

Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, iš vi­so ša­lies įka­li­ni­mo įstai­go­se šiuo me­tu yra 10 015 as­me­nų. Vie­no as­mens iš­lai­ky­mas įka­li­ni­mo įstai­go­je per die­ną kai­nuo­ja apie 47 Lt, iš ku­rių mai­ti­ni­mui ski­ria­ma apie 5 Lt. Dau­ge­liui ša­lies gy­ven­to­jų tai bū­tų tik­ra pra­ban­ga.

Ko­vo 12-18 d. prieš pa­skelb­da­mi ba­do strei­ką Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je esan­čio­je par­duo­tu­vė­je įvai­rių pre­kių pir­ko 325 as­me­nys net už 30 760 Lt. Pa­ba­dau­ti jie buvo pa­si­ruo­šę kaip rei­kiant...


Vos ne pre­kyb­cent­ris

Tar­dy­mo izo­lia­to­rių par­duo­tu­vė­se ka­li­niams tu­ri bū­ti su­da­ry­ta ga­li­my­bė įsi­gy­ti hi­gie­ni­nių prie­mo­nių: tua­le­ti­nio ir skal­bia­mo­jo mui­lo, dan­tų še­pe­tė­lių ir pa­stos, elekt­ri­nių sku­ti­mo­si prie­mo­nių, vien­kar­ti­nių skus­tu­vų ir sku­ti­mo­si pa­stos, tua­le­ti­nio po­pie­riaus, veid­ro­dė­lių ir plast­ma­si­nių šu­kų, kre­mo, va­ze­li­no, šam­pū­no, kos­me­ti­nių prie­mo­nių, va­tos, mar­lės, hi­gie­ni­nių pa­ke­tų mo­te­rims, pre­zer­va­ty­vų.

Par­duo­tu­vė­je ga­li­ma ir ap­si­reng­ti nuo gal­vos iki ko­jų, tie­sa, pre­kių rei­kia už­si­sa­ky­ti.  Čia ga­li­ma nu­si­pirk­ti apa­ti­nių dra­bu­žių, no­si­nių, ko­ji­nių, pirš­ti­nių, ša­li­kų, dir­žų, ska­re­lių, pėd­kel­nių, kor­se­tų, plau­kų seg­tu­kų, šle­pe­čių, sport­ba­čių, ava­ly­nės pa­gal se­zo­ną (!), še­pe­čių rū­bams, ba­tams, ba­tų te­pa­lo, spor­ti­nių kos­tiu­mų.

Kad ne­pra­ras­tų ry­šio su išo­ri­niu pa­sau­liu, tie­sa, se­no­vi­nio, nes da­bar ko­mu­ni­kuo­ti daug pa­pras­čiau, ka­li­niai ga­li įsi­gy­ti ra­šy­mo prie­mo­nių, ra­ša­lo, są­siu­vi­nių, po­pie­riaus, vo­kų, pa­što ženk­lų. Aiš­ku, jie ga­li ra­šy­ti ir me­mua­rus, nes vi­sas lai­kas už įka­li­ni­mo įstai­gos sie­nų pri­klau­so jiems. Jei pa­si­da­rė nuo­bo­du, par­duo­tu­vė pa­siū­lys sta­lo žai­di­mų (šaš­kių, šach­ma­tų, do­mi­no), o jei šiaip no­ri­si pa­tin­gi­niau­ti, ga­li­ma pa­rū­ky­ti – įsi­gy­ti ci­ga­re­čių, pa­pi­ro­sų, ta­ba­ko.

Aiš­ku, pre­zer­va­ty­vais ir ci­ga­re­tė­mis al­kio ne­nu­mal­šin­si, tad yra nu­sta­ty­ta, ko­kių mais­to pro­duk­tų tu­ri bū­ti kiek­vie­no­je tar­dy­mo izo­lia­to­riuo­se esan­čio­je par­duo­tu­vė­je. Tai duo­na, py­ra­gas, kon­di­te­ri­jos ga­mi­niai (šo­ko­la­das, sal­dai­niai, sau­sai­niai, vaf­liai), svies­tas, sū­ris, mar­ga­ri­nas, sū­dy­ta ar­ba šal­tai rū­ky­ta žu­vis, šal­tai rū­ky­ta mė­sa, deš­ra, ski­lan­dis, la­ši­niai, žu­vies, mė­sos, dar­žo­vių ir vai­sių kon­ser­vai, kon­den­suo­tas pie­nas, sul­tys, gai­vie­ji gė­ri­mai (tik pra­mo­ni­nės ga­my­bos ir tik pra­mo­ni­nė­je pa­kuo­tė­je), alie­jus, švie­ži ar­ba džio­vin­ti vai­siai ir dar­žo­vės, me­dus, uo­gie­nė, dže­mas, ar­ba­ta, ka­va, ka­ka­va, sau­sos sriu­bos, sau­sas sul­ti­nys, sau­si gai­vie­ji gė­ri­mai.

Tai­syk­lės bus tai­so­mos

Pa­gal nau­jas tai­syk­les nuo ba­lan­džio 1-osios nu­teis­tie­siems tu­rė­jo bū­ti ap­ri­bo­tos ga­li­my­bės įsi­gy­ti pra­ban­gos pre­kių, su­griež­tin­ta nau­do­ji­mo­si kom­piu­te­riu tvar­ka ir kt. Ši ži­nia su­kė­lė nu­teis­tų­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą. Praė­ju­sią sa­vai­tę ba­do ak­ci­ją pra­dė­jo Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos na­mų-at­vi­ro­sios ko­lo­ni­jos tre­čios val­dy­bos nu­teis­tie­ji, vė­liau prie jų pri­si­jun­gė ir ki­tų įka­li­ni­mo įstai­gų gy­ven­to­jai.

Gal­būt pa­bū­gęs di­des­nio ka­li­nių maiš­to, o gal tie­siog Me­la­gių die­nos pro­ga pa­pokš­ta­vęs, tei­sin­gu­mo mi­nist­ras at­ly­žo – nuo ba­lan­džio 1 d. ne­bus įgy­ven­di­na­mos nau­jos nuo­sta­tos, su­si­ju­sios su mais­to įsi­gi­ji­mo ir lai­ky­mo są­ly­go­mis lais­vės atė­mi­mo vie­tų įstai­go­se.

„Įsa­ky­mas, nu­ma­tan­tis daug vi­daus tvar­kos pa­kei­ti­mų įka­li­ni­mo įstai­go­se – kom­piu­te­rių nau­do­ji­mo tvar­ką, mais­to tie­ki­mo tai­syk­les ka­li­nių ba­do strei­kų me­tu ir kt. – lie­ka ga­lio­ti, ta­čiau at­si­žvel­giant į tai, kad įka­li­ni­mo įstai­gos nė­ra tin­ka­mai pa­si­ren­gu­sios įgy­ven­din­ti vie­no įsa­ky­me nu­ma­ty­to as­pek­to, su­si­ju­sio su mais­to įsi­gi­ji­mo ir lai­ky­mo są­ly­go­mis, jis nuo ba­lan­džio 1 d. ne­bus tai­ko­mas“, – tei­gė R. Ši­ma­šius.

Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tui pa­ves­ta iki rugp­jū­čio 1 d. mi­nist­rui pa­teik­ti pa­siū­ly­mus, ku­rie leis­tų už­tik­rin­ti, kad įka­li­ni­mo įstai­go­se mais­to ir as­me­ni­nių daik­tų lai­ky­mo są­ly­gos ati­tik­tų sa­ni­ta­ri­nių ir hi­gie­nos nor­mų rei­ka­la­vi­mus, už­tik­rin­ti, kad lais­vės atė­mi­mo vie­tų įstai­go­se iš­tek­liai bū­tų nau­do­ja­mi ra­cio­na­liai ir tik su lais­vės atė­mi­mo tiks­lais su­si­ju­sioms reik­mėms, taip pat ga­ran­tuo­ti, kad vi­daus tvar­kos tai­syk­lės leis­tų pa­ša­lin­ti są­ly­gas, lei­džian­čias for­muo­tis su­bkul­tū­rai tarp as­me­nų, lai­ko­mų lais­vės atė­mi­mo vie­tų įstai­go­se.

Tre­čia­die­nį Aly­taus, Ma­ri­jam­po­lės, Ky­bar­tų, Pa­ne­vė­žio pa­tai­sos na­muo­se, Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos na­mų-at­vi­ro­sios ko­lo­ni­jos 1-ojo­je val­dy­bo­je vi­si nu­teis­tie­ji jau val­gė va­ka­rie­nę, Vil­niaus pa­tai­sos na­muo­se, Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je-ka­lė­ji­me, Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je, Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos na­mų-at­vi­ro­sios ko­lo­ni­jos 2-ojo­je ir 3-io­jo­je val­dy­bo­se nu­teis­tie­ji jau val­gė pus­ry­čius. Gal as­me­ni­nės mais­to at­sar­gos bai­gė­si?

 

Dėl Kalėjimų departamento pateiktos netikslios informacijos straipsnyje buvo įsivėlusi klaida, kurią jau pataisėme. Pateikiame Kalėjimų departamento pranešimą:

DĖL TIKROVĖS NEATITINKANČIOS INFORMACIJOS PATIKSLINIMO

Š. m. kovo 30 d. savaitraščio „Šiauliai plius“ Nr. 410 publikuotame straipsnyje „Prabanga už grotų“ buvo pateikta netiksli informacija. Šiaulių tardymo izoliatoriuje veikianti parduotuvė priklauso UAB „Amerija“, o ne UAB „Niklita“, kaip buvo publikuota straipsnyje.

Vadovaudamiesi Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 15 ir 44 straipsniais, kreipiamės į Jus prašydami artimiausiame laikraščio numeryje paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą bei patikslintą informaciją.

Atsiprašome ir dėkojame už pastangas padedant ištaisyti klaidas.

Direktoriaus pavaduotojas
Kęstutis Širvaitis

 

Pirk­ti nu­pi­gin­tą daik­tą ne gė­da

Po­vi­las LUN­GĖ

Nuo­lai­dos ir iš­par­da­vi­mai par­duo­tu­vė­se ir pre­ky­bos cent­ruo­se eg­zis­tuo­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je. Tai bū­das grei­tai par­duo­ti pre­kių li­ku­čius ir to­kiu bū­du iš­veng­ti nuo­sto­lių. Šiek tiek krei­vo­kas, anot psi­cho­lo­go Arū­no Nor­kaus, da­lies mū­sų po­žiū­ris į nuo­lai­das vei­kiau­siai su­si­jęs su so­vie­ti­niu pa­li­ki­mu, kai nu­pi­gi­na­mos bu­vo tik ne­ko­ky­biš­kos pre­kės. Iš tik­rų­jų nor­ma­lu ir vi­siš­kai ne­gė­din­ga pi­giau įsi­gy­ti rei­ka­lin­gą daik­tą.


Ka­dan­gi nu­kai­no­ti mais­to pro­duk­tai daž­niau­siai su­de­da­mi pa­čio­se že­miau­sio­se len­ty­no­se, jų pir­ki­mas tar­si pa­žei­dia pir­kė­jo oru­mą - kad pa­siek­tų, jis bū­na pri­vers­tas ge­ro­kai pa­si­lenk­ti, t. y. nu­si­lenk­ti.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Pri­vers­ti­nis nu­si­že­mi­ni­mas

„Ste­bi­ma dve­jo­pa pir­kė­jų elg­se­na: vie­ni drą­siai per­ka nu­kai­no­tus pro­duk­tus, o ki­ti dro­vi­si ar net ven­gia tai da­ry­ti, – pa­ste­bi aso­cia­ci­jos „Žings­nis po žings­nio“ psi­cho­lo­gas Arū­nas Nor­kus. – Šis dro­vu­mas su­si­jęs su sa­vęs pa­tei­ki­mu so­cia­li­nė­je ap­lin­ko­je. Mes psi­cho­lo­giš­kai lin­kę sa­ve vie­šu­mo­je pa­teik­ti kuo ge­riau, nes ta­da ma­žė­ja vi­siems bū­din­gas įgim­tas vi­di­nis men­ka­ver­tiš­ku­mas. Tik to­dėl ma­din­gai ren­gia­mės, gra­žiai ker­pa­mės, ska­niai kve­pi­na­mės ir pan.“

Ge­rų pre­kių pir­ki­mas, ypač kai tai ma­to ki­ti, taip pat pa­de­da sa­ve pa­teik­ti ge­riau, to­dėl ne­ma­žai žmo­nių ne­per­ka nu­kai­no­tų, bet ge­rų mais­to pro­duk­tų vien to­dėl, kad jiems at­ro­do, jog ki­ti ga­li pa­gal­vo­ti, kad jis „uba­gas“, „skur­džius“ ir pan. Tai tar­si pa­žei­džia as­mens oru­mą ir sa­vi­gar­bą.

„Tie­sa, šią ten­den­ci­ją pa­di­di­na pri­vers­ti­nis nu­si­že­mi­ni­mas, nes la­bai daž­nai nu­kai­no­ti mais­to pro­duk­tai su­de­da­mi pa­čio­se že­miau­sio­se len­ty­no­se, to­dėl žmo­nės tu­ri ge­ro­kai pa­si­lenk­ti (ar nu­si­lenk­ti), kad juos paim­tų, ap­žiū­rė­tų“, – tei­gia psi­cho­lo­gas.

Per­ka ne tik so­cia­liai jaut­riau­sia vi­suo­me­nė da­lis

Anot di­džių­jų pre­ky­bos tink­lų ir ma­žes­nių par­duo­tu­vių at­sto­vų, nu­kai­no­ti pro­duk­tai yra ženk­li­na­mi spe­cia­lia eti­ke­te ir su­de­da­mi spe­cia­liuo­se sky­riuo­se par­duo­tu­vė­je. Šie sky­re­liai yra po­pu­lia­rūs ir jais mie­lai nau­do­ja­si ne tik so­cia­liai jaut­riau­sia vi­suo­me­nės da­lis. Pir­kė­jai, ku­rie ke­ti­na pro­duk­tą su­var­to­ti iki pre­kės ga­lio­ji­mo pa­bai­gos, to­kiu bū­du ga­li įsi­gy­ti jiems rei­kia­mų pro­duk­tų ge­ro­kai pi­giau.

Ka­dan­gi žmo­nės pa­sta­ruo­ju me­tu per­ka ra­cio­na­liai, pre­kių kie­kį pla­nuo­ja iš anks­to, tai ne­re­tai pir­miau­sia ap­žiū­ri nu­pi­gin­tas be­si­bai­gian­čio ga­lio­ji­mo pre­kes. Dau­gu­mo­je par­duo­tu­vių va­ka­re pi­giau ga­li­ma įsi­gy­ti pro­duk­tų ir ga­mi­nių, ku­rių gau­na­ma kas­ryt. Pir­kė­jai dar­bo pa­bai­go­je ga­li pi­giau įsi­gy­ti ne­fa­suo­tų ban­de­lių, ku­li­na­ri­jos pro­duk­tų, švie­žios žu­vies, miš­rai­nių ar švie­žių sa­lo­tų.

Ri­zi­kuo­ti ar ne­ri­zi­kuo­ti?

Tur­būt dau­ge­lis yra pa­gal­vo­ję, ar ver­ta pirk­ti nu­kai­no­tų mais­to pro­duk­tų. Ne pa­slap­tis, kad kar­tais net įsi­gi­jus pro­duk­tų, ku­rių ga­lio­ji­mo lai­kas dar ne­pa­si­bai­gęs, ten­ka nu­si­vil­ti – pra­da­rius pa­kuo­tę pa­sklin­da ne­ma­lo­nus kva­pas. Ko ga­li­ma ras­ti nu­pi­gin­tų mais­to pro­duk­tų sky­re­liuo­se ir ar ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti šių pro­duk­tų ko­ky­be?

Anot Ol­gos Ma­laš­ke­vi­čie­nės, „Ma­xi­mos“ at­sto­vės ry­šiams su vi­suo­me­ne, spe­cia­lio­se nu­kai­no­tų pre­kių sky­riuo­se ga­li­ma ras­ti mais­to pro­duk­tų, re­čiau – pra­mo­ni­nių pre­kių. „Mū­sų par­duo­tu­vė­se nuo­lat tik­ri­na­mos pre­kės, kad bū­tų nu­sta­ty­tos mais­to pro­duk­tų par­ti­jos, ku­rių ga­lio­ji­mo ter­mi­nas grei­tai baig­sis. Be­si­bai­gian­čio ga­lio­ji­mo pro­duk­tai yra par­duo­da­mi su sva­ria nuo­lai­da. Trum­po ga­lio­ji­mo pre­kės yra nu­kai­no­ja­mos pa­sku­ti­nę ga­lio­ji­mo die­ną, il­ges­nio ga­lio­ji­mo – li­kus sa­vai­tei ar dviem iki ga­lio­ji­mo pa­bai­gos. Ka­da tiks­liai pre­kės yra nu­kai­no­ja­mos, pri­klau­so ir nuo pre­kių kie­kio par­duo­tu­vė­je“, – tei­gė O. Ma­laš­ke­vi­čie­nė.

Da­rius Ry­liš­kis, pre­ky­bos tink­lo „Nor­fa“ at­sto­vas spau­dai, taip pat pa­tvir­ti­no, kad šio tink­lo pre­ky­bos cent­ruo­se yra nu­kai­no­tų pre­kių sky­re­liai. „Į juos pa­ten­ka ir mais­to, ir pra­mo­ni­nės pre­kės. Mais­to pre­kės nu­kai­no­ja­mos, kai iki jų ga­lio­ji­mo lai­ko pa­bai­gos lie­ka vie­na dvi die­nos. Nu­kai­no­ja­mos ir tos mais­to bei pra­mo­ni­nės pre­kės, ku­rios tu­ri ko­kių nors smul­kių išo­ri­nių pa­žei­di­mų, pvz., pa­žeis­ta pre­ki­nė iš­vaiz­da ar pa­kuo­tė – bū­na įbrėž­tas ar­ba­tos puo­de­lis, her­me­tiš­ku­mą pra­ra­dęs ka­vos pa­ke­lis, įlenk­ta sal­dai­nių ar sau­sai­nių dė­žu­tė. Šiais at­ve­jais pre­kė bū­na vi­siš­kai tin­ka­ma var­to­ti, bet dėl mi­nė­tų išo­ri­nių pa­žei­di­mų yra ne­be­pat­rauk­li pir­kė­jui, to­dėl bū­na nu­kai­no­ta“, – tei­gia jis.

Anot Jo­lan­tos Sar­giū­nie­nės, UAB „Stil­se­na“ vyk­do­mo­sios di­rek­to­rės, pre­ky­bos cent­ruo­se „TAU“ taip pat yra nu­kai­no­tų pre­kių sky­re­lių. „Daž­niau­siai nu­pi­gi­na­mos pre­kės, ku­rių trum­pas ga­lio­ji­mo lai­kas, pvz., pie­nas, duo­na, mė­sos pro­duk­tai. Šios pre­kės nu­pi­gi­na­mos daž­niau­siai li­kus 1-3 die­noms iki rea­li­za­ci­jos pa­bai­gos. Tai­ko­ma 30-70 pro­c. nuo­lai­da“, – tei­gė ji.

Pa­se­nu­sius – su­nai­ki­na, dar tin­ka­mus – paau­ko­ja

„Pa­si­bai­gu­sio ga­lio­ji­mo mais­to pro­duk­tais ne­pre­kiau­ja­me – pa­si­bai­gus ga­lio­ji­mo ter­mi­nui, mais­tas pa­ten­ka į spe­cia­lius uti­li­zuo­ti skir­tus kon­tei­ne­rius, ku­rie nė­ra priei­na­mi pir­kė­jams“, – pa­ti­ki­no „Ma­xi­mos“ at­sto­vė.

Da­lį var­to­ti tin­ka­mų be­si­bai­gian­čio ga­lio­ji­mo pre­kių „Nor­fos maž­me­na“ ski­ria lab­da­rai – 2011 m. tam skir­ta mais­to pro­duk­tų už maž­daug 2,5 mln. Lt. Bend­ro­vė yra su­da­riu­si pa­ra­mos su­tar­tis su ke­tu­rio­mis lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­jo­mis.

Kas gi at­si­tin­ka tiems pro­duk­tams, ku­rie taip ir lie­ka ne­par­duo­ti? Ar jie grą­ži­na­mi tie­kė­jams? Kas den­gia nuo­sto­lius? Anot pre­ky­bos tink­lo „TAU“ at­sto­vės, mais­to pre­kės ne­ga­li bū­ti grą­ži­na­mos tie­kė­jams, jos yra uti­li­zuo­ja­mos – yra su­da­ry­tos su­tar­tys su įmo­nė­mis, ku­rios vė­liau pa­tei­kia ata­skai­tas Vals­ty­bi­nei mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai. „Nuos­to­lius daž­niau­siai den­gia­me sa­vo są­skai­ta, nors yra ma­ža da­lis tie­kė­jų, ku­rie šiek tiek kom­pen­suo­ja, – tei­gė J. Sar­giū­nie­nė. – Ka­dan­gi pre­kių grą­žin­ti ne­ga­li­me, esa­me lin­kę ge­riau jas par­duo­ti pi­giau.“

Pre­ky­bi­nin­kų žai­di­mai

At­ro­do, kad pre­ky­bi­nin­kai nuo­šir­džiai rū­pi­na­si sa­vo pir­kė­jais, ta­čiau yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė – par­duo­tu­vių „žai­di­mai“, kai ma­ni­pu­liuo­ja­ma skir­tin­gų pre­kių kai­no­mis.

„Tiks­lui pa­siek­ti ma­ni­pu­liuo­ja­ma pir­kė­jų są­mo­ne. Nau­do­ja­mos įvai­rios so­cia­li­nės įta­kos tech­no­lo­gi­jos. Vie­na to­kių – siū­ly­mas pirk­ti pa­tei­kia­mas kaip pra­šy­mas,

t. y. „pra­šau pirk­ti“. „Du­rų į vei­dą“ tech­ni­ka api­ma si­tua­ci­jas, kai iš pra­džių pa­tei­kia­mas di­džiu­lis pra­šy­mas, bet su­vo­kia­ma, kad jis vei­kiau­siai bus at­mes­tas. Taip ir at­si­ti­kus, pa­tei­kia­mas kur kas ma­žes­nis pra­šy­mas, ku­riam as­muo ne­be­ga­li at­si­spir­ti, nes tam­pa ne­be­pa­to­gu at­si­sa­ky­ti, juk kar­tą jau at­si­sa­kė. Rea­liai tai vyks­ta taip: iš­rek­la­muo­ja­ma, kad ko­kia nors la­bai bra­gi pre­kė yra nu­pi­gin­ta, bet ži­no­ma, kad di­džio­ji pir­kė­jų da­lis tos pre­kės ne­pirks, ta­čiau dė­me­sį at­kreips. Kar­tu šiek tiek pa­bran­gi­na­mos ki­tos pre­kės, ku­rios iš­dė­lio­ja­mos ne­to­li iš­rek­la­muo­to­sios itin nu­pi­gin­tos. Tai­gi ant­ra­sis (ir tik­ra­sis) pra­šy­mas – nu­pirk­ti šiek tiek bran­ges­nes ei­li­nes pre­kes – pir­kė­jų yra įvyk­do­mas“, – par­duo­tu­vių ma­ni­pu­lia­ci­jas at­sklei­džia A. Nor­kus.

Anot psi­cho­lo­go, ga­li­ma ir at­virkš­čia tech­ni­ka, va­di­na­mo­ji „Ko­ja tarp du­rų“. Tuo at­ve­ju iš pra­džių pa­tei­kia­mas ma­žes­nis pra­šy­mas, o jį įvyk­džius – ir di­des­nis, ku­rio jau bū­na ne­be­pa­to­gu at­si­sa­ky­ti. Ši tech­ni­ka daž­nai nau­do­ja­ma par­duo­dant komp­lek­tuo­ja­mas pre­kes, pvz., kom­piu­te­rio pro­ce­so­rių ir mo­ni­to­rių. Pro­ce­so­rius bū­na šiek tiek at­pi­gin­tas, to­dėl pir­kė­jas jį no­ri pirk­ti, nes kai­na at­ro­do pa­trauk­li. De­ja, mo­ni­to­rius bū­na pa­bran­gin­tas, o ka­dan­gi jau bū­na ap­si­spręs­ta dėl pro­ce­so­riaus pir­ki­mo, tai per­ka­mas ir bran­ges­nis mo­ni­to­rius.

Tai­gi tiks­lui pa­siek­ti par­duo­tu­vės ma­ni­pu­liuo­ja pir­kė­jų są­mo­ne. To­kių „žai­di­mų“ tiks­las – pa­di­din­ti par­da­vi­mus ir gau­na­mą pel­ną.

Iš­tuš­tė­ju­sių mo­kyk­lų pa­sta­tai bus griau­na­mi?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Rug­sė­jį Šiau­liuo­se at­si­ras trys pa­sta­tai vai­duok­liai – su­jun­gus še­šias Šiau­lių mies­to mo­kyk­las į tris, ke­liaaukš­čiai pa­sta­tai liks tuš­ti. Sa­vi­val­dy­bės su­da­ry­tos ko­mi­si­jos grei­tai pra­dės da­ly­ti mo­kyk­lų tur­tą, ta­čiau ką da­ry­ti su tuš­čiais pa­sta­tais, val­džia ne­ži­no. Ar mo­kyk­lų pa­sta­tai bus nu­griau­ti? Bu­vo svars­to­ma ša­lies biu­dže­te nu­ma­ty­ti lė­šų iš­tuš­tin­tų mo­kyk­lų pa­sta­tams griau­ti, ta­čiau kal­bos li­ko kal­bo­mis.

 

Sie­kiant tau­py­ti mo­kyk­los jun­gia­mos, ta­čiau mies­te liks trys tuš­ti di­de­li pa­sta­tai. Ar sa­vi­val­dy­bė juos šil­dys, ieš­ko­da­ma nau­jų šei­mi­nin­kų, ar pa­liks be sar­gų prie­žiū­ros ir pa­sta­tus oku­puos be­na­miai?

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Ka­da at­si­pirks – ne­pas­kai­čiuo­ta

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė su­da­rė net tris ko­mi­si­jas, ku­rios už­siims mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­vi­mo klau­si­mais. Nuo nau­jų moks­lo me­tų Dai­nų pra­di­nė bus pri­jung­ta prie Dai­nų pro­gim­na­zi­jos, Du­bi­jos pa­grin­di­nė – prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos, o Aukš­ta­ba­lio pra­di­nė – prie „Ra­sos“ pro­gim­na­zi­jos.

Vie­nai pra­di­nei mo­kyk­lai per me­tus iš mies­to biu­dže­to ski­ria­ma apie 350 tūkst. Lt, tad per me­tus bus su­tau­py­ta per mi­li­jo­ną li­tų. Du­bi­jos pa­grin­di­nei mo­kyk­lai per me­tus pri­rei­kia net mi­li­jo­no li­tų. 300 moks­lei­vių ne­be­tu­rin­čiai mo­kyk­lai šil­dy­ti per mė­ne­sį ten­ka skir­ti 50-75 tūkst. Lt, ta­čiau yra mo­kyk­lų, ku­rio­se mo­ko­si 800 vai­kų, o jas šil­dy­ti kai­nuo­ja apie 25 tūkst. Lt.

Sie­kiant tau­py­ti mo­kyk­los jun­gia­mos, ta­čiau mies­te liks trys tuš­ti di­de­li pa­sta­tai. Koks li­ki­mas jų lau­kia? Ar sa­vi­val­dy­bė juos šil­dys, ieš­ko­da­ma nau­jų šei­mi­nin­kų, ar pa­liks be sar­gų prie­žiū­ros ir pa­sta­tus oku­puos be­na­miai?

Vi­soms trim mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­vi­mo ko­mi­si­joms va­do­vau­jan­tis Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vik­to­ras Strups tei­gė, kad mies­tie­čių po­rei­kiams ža­da­ma pa­lik­ti vei­kian­čią tik ne­blo­gos būk­lės, pa­re­mon­tuo­tą Du­bi­jos mo­kyk­los spor­to sa­lę. Spor­to sa­lių mies­te trūks­ta, ja nau­do­ja­si ir ta­me mik­ro­ra­jo­ne gy­ve­nan­tys šiau­lie­čiai. Ji ir to­liau bus šil­do­ma, įren­gus at­ski­rą šil­dy­mo sis­te­mą.

Per ke­le­rius me­tus Šiau­liuo­se bus iš­tuš­tin­ti 8-9 mo­kyk­lų pa­sta­tai – tiek mo­kyk­lų ga­li bū­ti už­da­ry­ta. Ar tik­rai mo­kyk­lų už­da­ry­mas leis su­tau­py­ti? Juk rei­kės mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­jas mo­ky­to­jams ir ki­tiems dar­buo­to­jams. Pre­li­mi­na­riai pa­skai­čiuo­ta, kad vien dėl Du­bi­jos mo­kyk­los už­da­ry­mo rei­kės skir­ti per 300 tūkst. Lt at­lei­džia­mų­jų kom­pen­sa­ci­joms. Kas­met dar­bo ne­tek­tų apie 70 mo­ky­to­jų.

V. Strups tei­gė, kad dar ne­pas­kai­čiuo­ta, ka­da at­si­pirks mo­kyk­lų už­da­ry­mas, o dėl tuš­čių pa­sta­tų svars­to­mi ke­tu­ri va­rian­tai: par­duo­ti, iš­nuo­mo­ti, kon­ser­vuo­ti ar­ba per­duo­ti Vals­ty­bės tur­to fon­dui. Ar Vals­ty­bės tur­to fon­dui šių pa­sta­tų rei­kės? Kas ži­no. Bu­vo pla­nų iš­tuš­tin­tiems mo­kyk­lų pa­sta­tams nu­griau­ti ša­lies biu­dže­te skir­ti lė­šų, bet idė­ja li­ko idė­ja.

V. Strups sa­ko, kad toks ori­gi­na­lus po­žiū­ris tik­rai ver­tas dė­me­sio. Pa­sau­ly­je eg­zis­tuo­ja pra­kti­ka griau­ti se­nus pa­sta­tus, o vie­toj jų sta­ty­ti nau­jus ar įreng­ti par­kus, tad grio­vi­mo min­ties bi­jo­ti ne­rei­kė­tų.

Pas­ta­tai – mies­te­lių bend­ruo­me­nėms

Pri­vers­ti­nai už­da­ro­mos ir Šiau­lių ra­jo­no mo­kyk­los. Pa­gal pa­reng­tą pla­no pro­jek­tą nuo šių me­tų rug­sė­jo 1 d. pla­nuo­ja­ma už­da­ry­ti Mi­cai­čių mo­kyk­lą-dar­že­lį ir Ku­žių vi­du­ri­nės mo­kyk­los Gi­lai­čių sky­rių, kur mo­ko­si tik pra­di­nu­kai.

Nuo ki­tų moks­lo me­tų Pa­ven­čių vi­du­ri­nė mo­kyk­la ne­komp­lek­tuos 11 ir 12 kla­sių – taps pa­grin­di­ne. 2013 m. du­ris tu­rė­tų už­ver­ti Ža­rė­nų pa­grin­di­nė mo­kyk­la. 2015 m. po­ky­čių ga­li su­lauk­ti ir Ku­žių bei Ba­zi­lio­nų vi­du­ri­nės mo­kyk­los. Pa­gal da­bar ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus ir pla­no pro­jek­tą jos tu­rė­tų tap­ti pa­grin­di­nė­mis, ta­čiau yra vil­čių, kad joms bus leis­ta lik­ti vi­du­ri­nė­mis su vie­na 11 ir 12 kla­se.

Kol kas at­ro­do aiš­kus tik Kur­tu­vė­nų pra­di­nės ir Rau­dė­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los pa­sta­tų li­ki­mas. Kur­tu­vė­nų pra­di­nė mo­kyk­la nuo ki­tų moks­lo me­tų taps mo­kyk­la-uni­ver­sa­liu dau­gia­funk­ciu cent­ru. 2015 m. to­kiu cent­ru tu­rė­tų tap­ti ir da­bar­ti­nė Rau­dė­nų pa­grin­di­nė mo­kyk­la.

O kas įsi­kurs Mi­cai­čių mo­kyk­los-dar­že­lio, Ku­žių vi­du­ri­nės mo­kyk­los Gi­lai­čių sky­riaus, Ža­rė­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­lo­s pa­sta­tuo­se?

Mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­vi­mo dar­bo gru­pei va­do­vau­jan­tis Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius K. Luk­šas sa­ko, kad pir­miau­sia bus ta­ria­ma­si su mies­te­lių bend­ruo­me­nė­mis, ar jiems bū­tų rei­ka­lin­gi tuš­ti pa­sta­tai. Jau da­bar aiš­ku, kad Mi­cai­čių ir Gi­lai­čių bend­ruo­me­nės mie­lai pri­tai­kys iš­tuš­tė­ju­sius pa­sta­tus sa­vo reik­mėms. Ža­rė­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los pa­sta­to li­ki­mas paaiš­kės ki­tą­met, kai mo­kyk­la bus už­da­ry­ta.

Pa­reng­tas per­tvar­kos pla­nas jau ap­tar­tas su Švie­ti­mo ko­mi­te­to na­riais, pri­sta­ty­tas mo­kyk­lų di­rek­to­riams. Aki­vaiz­du, kad pla­ną įgy­ven­din­ti ne­bus leng­va. Juk už jo – mo­ki­nių ir mo­ky­to­jų gy­ve­ni­mai. Jau da­bar gal­vo­ja­ma apie mo­ki­nių ve­ži­mą į ki­tas mo­kyk­las, ieš­ko­ma dar­bo jo ne­tek­sian­tiems pe­da­go­gams.

 

ŠRATC‘o di­rek­to­riaus veik­lą ti­ria STT

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Kol re­gio­no po­li­ti­kai ir val­di­nin­kai del­sė ir trūk­čio­jo, ką da­ry­ti su au­di­to­rių iš­va­do­mis apie ras­tus pa­žei­di­mus Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­re (ŠRATC) ir jo va­do­vo Rai­mun­do Ja­ku­čio veik­lo­je, Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, o by­lą tir­ti per­da­vė Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos Šiau­lių val­dy­bai.

At­ro­do, kad tik ke­liems Šiau­lių mies­to val­džios at­sto­vams rū­pi, kad ras­ti pa­žei­di­mai bū­tų de­ra­mai įver­tin­ti, o re­gio­no da­li­nin­kai nie­ko blo­go R. Ja­ku­čio „vieš­pa­ti­jo­je“ ne­ma­to.

Kve­pia pa­si­ty­čio­ji­mu?

„Jis drįs­ta nie­ko neat­sa­ky­ti. Ma­tyt, rei­kės per­duo­ti pro­ku­ra­tū­rai“, – taip apie skan­da­lin­gai pa­gar­sė­ju­sį Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro va­do­vo Rai­mun­do Ja­ku­čio el­ge­sį pir­ma­die­nį kal­bė­jo Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vla­das Da­mu­le­vi­čius. Sa­vi­val­dy­bė bu­vo pa­tei­ku­si ŠRATC‘o va­do­vui klau­si­mus, į ku­riuos pa­teik­tas at­sa­ky­mas, anot V. Da­mu­le­vi­čiaus, kve­pia pa­si­ty­čio­ji­mu: „No­ri­me pa­pra­šy­ti kaip ga­li­ma grei­čiau pa­teik­ti su­konk­re­tin­tus klau­si­mus pa­gal vi­sus punk­tus, kad ga­lė­tu­me tin­ka­mai at­sa­ky­ti į Jums rū­pi­mus klau­si­mus.“

R. Da­mu­le­vi­čius sa­ko, kad R. Ja­ku­tis ig­no­ruo­ja Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bę, o R. Ja­ku­čio at­sa­ky­mas, anot V. Da­mu­le­vi­čiaus, – aukš­čiau­sio ly­gio ne­si­skai­ty­mas. ŠRATC sie­kia di­din­ti rink­lia­vą už šiukš­lių iš­ve­ži­mą, sa­vi­val­dy­bei rei­kia su įmo­ne de­rė­tis, ta­čiau ŠRATC į kal­bas ne­si­lei­džia.

„Su mu­mis ne­si­kal­ba­ma, ig­no­ruo­ja­ma. Si­tua­ci­ja kuo to­liau, tuo la­biau sun­kė­ja. Ši įmo­nė sa­vi­val­dy­bės ne­be­val­do­ma“, – tei­gė V. Da­mu­le­vi­čius ir iš­sa­kė pla­nus, kad sa­vi­val­dy­bė pa­ti im­sis ini­cia­ty­vos ir at­sa­ko­my­bės skelb­ti at­lie­kų ve­žė­jo kon­kur­są.

Kol da­li­nin­kai trūk­čio­jo, ką da­ry­ti su ŠRATC‘o ir jo va­do­vo Rai­mun­do Ja­ku­čio veik­lo­je nu­sta­ty­tais pa­žei­di­mais, paaiš­kė­jo, kad me­džia­ga jau per­duo­ta pro­ku­ra­tū­rai. Ty­ri­mas pra­dė­tas dėl ga­li­mo įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mo ir pa­ti­kė­to tur­to iš­švais­ty­mo Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­re. Ty­ri­mą by­lo­je at­lik­ti pa­ves­ta Spe­cia­lių­jų ty­ri­mo tar­ny­bos Šiau­lių val­dy­bai.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Lauks dar il­gai

Šią sa­vai­tę vi­suo­me­nė ne­kant­riai lau­kė, ko­kį at­sa­ky­mą da­li­nin­kams pa­teiks ŠRATC‘o va­do­vas R. Ja­ku­tis. Jo at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro val­dy­mo me­to­duo­se ir pa­ties cent­ro veik­lo­je vi­daus au­di­to­riai ap­ti­ko daug pa­žei­di­mų.

Aiš­kė­ja, kad vi­suo­me­nė R. Ja­ku­čio pa­siaiš­ki­ni­mo tu­rės il­go­kai pa­lauk­ti. Praė­ju­sį mė­ne­sį vy­ku­sio da­li­nin­kų su­si­rin­ki­mo me­tu du val­dy­bos na­riai išė­jo, ne­be­li­ko kvo­ru­mo, tad spren­di­mo įpa­rei­go­ti R. Ja­ku­tį ra­šy­ti pa­siaiš­ki­ni­mą ne­be­li­ko. „Anas su­si­rin­ki­mas bai­gė­si ne taip, kaip ti­kė­ta­si. Da­li­nin­kų val­dy­bos pir­mi­nin­kas bu­vo įpa­rei­go­tas paim­ti R. Ja­ku­čio pa­siaiš­ki­ni­mą. Ka­dan­gi tai ne­bu­vo už­pro­to­ko­luo­ta, nie­ko pa­na­šaus ir neį­vy­ko“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je tei­gė V. Da­mu­le­vi­čius.

Už ne­vei­ki­mą ten­ka pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę

Va­kar da­li­nin­kai vėl rin­ko­si į su­si­rin­ki­mą, ta­čiau itin links­mai nu­si­tei­kę – lai­dė juo­ke­lius ir pa­sa­ko­jo anek­do­tus. Po­sė­džiui dėl draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo pro­ce­dū­ros pra­dė­ji­mo R. Ja­ku­čiui pra­si­dė­jus, Šiau­lių mies­to me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas pri­mi­nė da­li­nin­kams, kad pro­ku­ra­tū­ra pra­dė­jo ty­ri­mą, tad siū­lė pa­pra­šy­ti R. Ja­ku­čio pa­siaiš­ki­ni­mo ir lauk­ti pro­ku­ra­tū­ros spren­di­mo.

Pak­ruo­jo vi­ce­me­ras Ro­mas Medz­vec­kas ėmė pik­tin­tis, ko­dėl iš­va­dos apie ras­tus pa­žei­di­mus ŠRATC‘e pa­te­ko į įmo­nės „Spe­cia­li­zuo­tas trans­por­tas“ ran­kas. „Išei­na, kad Ja­ku­tį ban­do nu­baus­ti. Ja­ku­čio gal­vos me­džiok­lė pra­si­dė­jo ini­ci­ja­vus Mik­šiui ir Da­mu­le­vi­čiui. Ma­tau ne­gra­žių da­ly­kų, to­dėl nu­si­ša­li­nu nuo bal­sa­vi­mo“, – aiš­ki­no Pak­ruo­jo vi­ce­me­ras. Jo nuo­mo­ne, rei­ka­las kve­pia ne­ska­niai, o sa­vi­val­dy­bės ne­tu­ri da­ly­vau­ti ta­me „dži­ha­de“. Ne­va „šven­tas ka­ras“ pra­si­dė­jo ta­da, kai „Spe­cia­li­zuo­tas trans­por­tas“ no­rė­jo į veik­lą atei­ti su sa­vo pi­ni­gais ir ne­bu­vo priim­tas.

J. Sar­taus­kas paaiš­ki­no, kad ŠRATC‘o ty­ri­mas pra­dė­tas vi­sų me­rų bend­ru su­ta­ri­mu ga­vus skun­dą. Ja­me bu­vo nu­ro­dy­ti rim­ti pa­žei­di­mai, tad į jį ne­bu­vo ga­li­ma ne­rea­guo­ti. „Ty­ri­mo iš­va­dos bu­vo vie­šos. Ga­lė­jom mes ati­duo­ti pro­ku­ra­tū­rai, bu­vo to­kia min­tis. Čia mums pa­mo­ka – reiš­kia, ne­dir­bam, už ne­vei­ki­mą rei­kia pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę. Bū­tu­me ta­da priė­mę spren­di­mą, ne­bū­tų pri­va­čios struk­tū­ros įsi­ki­šu­sios“, – tei­gė Šiau­lių me­ras.

Sus­ku­bo pa­reng­ti pa­siaiš­ki­ni­mą

Da­li­nin­kai vis dėl­to nu­spren­dė R. Ja­ku­čiui pra­dė­ti draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo pro­ce­dū­rą, įta­riant pa­da­rius draus­mi­nių pa­žei­di­mų. Pak­ruo­jo vi­ce­me­ras R. Medz­vec­kas vis dėl­to bal­sa­vo. Nu­tar­ta įpa­rei­go­ti paim­ti iš R. Ja­ku­čio pa­siaiš­ki­ni­mą.

Paaiš­kė­jo, kad pa­siaiš­ki­ni­mą – seg­tu­vą, pil­ną do­ku­men­tų – R. Ja­ku­tis jau pri­sta­tė. ŠRATC‘o va­das no­rė­jo pa­siaiš­kin­ti, bet val­dy­ba jo klau­sy­tis ne­pa­no­ro. R. Ja­ku­tis dar aiš­ki­no, kaip yra skriau­džia­mas „Spe­cia­li­zuo­to trans­por­to“ di­rek­to­riaus Ro­lan­do Sta­nio, ti­ki­no, kad skun­dą pa­ra­šė bū­tent jis ir tei­gė be­si­džiau­gian­tis, kad įsi­ki­šo pro­ku­ra­tū­ra. „Ga­lė­siu pa­siaiš­kin­ti tei­si­ne, o ne po­li­ti­ne kal­ba“, – sa­kė jis.

Su­si­pa­ži­nę su R. Ja­ku­čio pa­siaiš­ki­ni­mu da­li­nin­kai lauks, ką nu­sta­tys tei­sė­sau­ga, o ta­da priims spren­di­mą.

Teis­mas R. Ja­ku­čio pra­šy­mą at­me­tė

R. Ja­ku­čiui pa­sta­ruo­ju me­tu ap­skri­tai ne­si­se­ka. Paaiš­kė­jo, kad jis su­pai­nio­jo vie­šuo­sius ir pri­va­čiuo­sius in­te­re­sus kaip Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys. Ko­vo 12 d. Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas at­me­tė R. Ja­ku­čio pra­šy­mą pa­nai­kin­ti jam ne­pa­lan­kų Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos (VTEK) spren­di­mą.

Per­nai spa­lio 11-ąją VTEK bu­vo nu­sta­čiu­si, kad Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys ir ŠRATC‘o di­rek­to­rius R. Ja­ku­tis Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bo­je 2009-2011 m. spren­dė klau­si­mus dėl šios įstai­gos veik­los.

Kons­ta­tuo­ta, kad to­kiu el­ge­siu R. Ja­ku­tis pa­žei­dė Vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mą tar­ny­bi­nė­je veik­lo­je veng­ti in­te­re­sų konflik­to ir pa­rei­gą jam iš­ki­lus nu­si­ša­lin­ti.

Ko­mi­si­ja spren­di­mą grin­dė tuo, kad da­ly­va­vi­mas Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­džiuo­se svars­tant At­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro veik­lai svar­bius klau­si­mus R. Ja­ku­čiui ke­lia vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų konflik­tą. Jis ky­la iš R. Ja­ku­čio,  ŠRATC‘e ei­nan­čio sam­do­mo dar­buo­to­jo – va­do­vo – pa­rei­gas, as­me­ni­nio suin­te­re­suo­tu­mo kar­je­ros šio­je vie­šo­jo­je įstai­go­je ga­li­my­bė­mis ir per­spek­ty­vo­mis, ku­rios tie­sio­giai pri­klau­so nuo įstai­gos veik­los stra­te­gi­jos ir re­zul­ta­tų.

Kons­ta­tuo­ta, kad da­ly­vau­da­mas vie­no iš ŠRATC‘o stei­gė­jų, da­li­nin­kų ir val­dy­mo or­ga­no at­sto­vo – Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos – veik­lo­je spren­džiant šiai įstai­gai svar­bius klau­si­mus, R. Ja­ku­tis yra nea­be­jo­ti­nai vei­kia­mas in­te­re­sų konflik­to. Esant to­kioms ap­lin­ky­bėms vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je dir­ban­čio as­mens – sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rio – pa­rei­gas at­lik­ti tin­ka­mai, ob­jek­ty­viai ir ne­ša­liš­kai, kaip to rei­ka­lau­ja įsta­ty­mo nuo­sta­tos, R. Ja­ku­tis ne­ga­li. Prie­šin­gu at­ve­ju bū­tų, kad tas pa­ts fi­zi­nis as­muo, ei­da­mas sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rio pa­rei­gas, bū­da­mas kar­tu aukš­čiau­sio ŠRATC‘o val­dy­mo or­ga­no – da­li­nin­ko at­sto­vas ir vie­nas­me­nis val­dy­mo or­ga­nas – įstai­gos va­do­vas, at­lik­da­mas pir­ma­jam de­le­guo­tas funk­ci­jas, ne tik for­muo­ja at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro veik­los stra­te­gi­ją, ku­rią įgy­ven­di­na šios įstai­gos va­do­vas, bet ir pri­žiū­ri bei ver­ti­na jos įgy­ven­di­ni­mo re­zul­ta­tus.

Pa­lik­da­mas ga­lio­ti VTEK spren­di­mą, teis­mas nu­ro­dė ne­tu­rin­tis pa­grin­do ne­pri­tar­ti iš­va­dai, kad si­tua­ci­ja, kai R. Ja­ku­tis, ŠRATC‘o va­do­vas, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je spren­džia šios įstai­gos veik­los klau­si­mus, yra lai­ky­ti­na vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų konflik­tu.

Au­di­to­rių vi­zi­tą lai­ko kerš­to ak­ci­ja

Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ ra­šė, kad yra įta­ria­ma, jog ŠRATC‘o va­das R. Ja­ku­tis ir jo pa­val­di­niai tar­ny­bi­niais au­to­mo­bi­liais va­ži­nė­jo as­me­ni­niais tiks­lais ir ne­tin­ka­mai pil­dė ži­nia­raš­čius. Tech­ni­ka pirk­ta ne­tei­sin­gai pa­rin­kus ne­skel­bia­mą de­ry­bų bū­dą ir di­des­ne kai­na. Bu­vo pa­žeis­tas Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mas, o su­ge­du­si tech­ni­ka re­mon­tuo­ta de­ta­les įsi­gy­jant iš įmo­nės, ku­rios vie­nas ak­ci­nin­kų yra pa­ts R. Ja­ku­tis.

To­kias iš­va­das po at­lik­to ty­ri­mo pa­tei­kė Cent­ra­li­zuo­to vi­daus au­di­to sky­riaus spe­cia­lis­tai, ty­ri­mą at­li­kę drau­ge su ŠRATC‘o da­li­nin­kų at­sto­vais.

ŠRATC‘as „pa­pur­ty­tas“ elekt­ro­ni­niu pa­štu ga­vus skun­dą. Šie­met sau­sio 25-ąją Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mu Cent­ra­li­zuo­to vi­daus au­di­to sky­riaus dar­buo­to­jai drau­ge su da­li­nin­kų at­sto­vais aiš­ki­no­si, ar ano­ni­mo laiš­ke pa­teik­ti fak­tai yra rea­lūs. Laiš­ke ano­ni­mas ra­šė apie ga­li­mus ŠRATC‘o di­rek­to­riaus, jo pa­va­duo­to­jo ir ki­tų spe­cia­lis­tų pa­žei­di­mus dėl įstai­gos au­to­mo­bi­lių nau­do­ji­mo as­me­ni­niais tiks­lais, tech­ni­kos, at­sar­gi­nių da­lių ir de­ta­lių, che­mi­nių me­džia­gų vie­šų­jų pir­ki­mų or­ga­ni­za­vi­mo ir tech­ni­kos pa­nau­do­ji­mo. Bu­vo nu­sta­ty­ta net 11 pa­žei­di­mų.

R. Ja­ku­tis gi­na­si dėl nu­sta­ty­tų pa­žei­di­mų. Jo tei­gi­mu, tai su­pla­nuo­ta bend­ro­vės „Spe­cia­li­zuo­tas trans­por­tas“ va­do­vo kerš­to ak­ci­ja, o au­di­to­riai pa­tik­ri­ni­mą at­li­ko ne­tei­sė­tai. Tar­ny­bi­niais au­to­mo­bi­liais dar­buo­to­jai po dar­bo esą tik­rai ne­va­ži­nė­jo. ŠRATC‘o va­do­vas pri­pa­žįs­ta tik tu­rįs 50 pro­c. bend­ro­vės „Grą­žu­las“ ak­ci­jų.

Prieš vė­ją ne­pa­pū­si

Po­vi­las LUN­GĖ

Kas­met ne tik žie­ma, bet ir pa­va­sa­ris ke­li­nin­kams atei­na ne­ti­kė­tai. Pa­ga­liau nu­tir­pus snie­gui, su ku­riuo šie­met sun­kiai se­kė­si ko­vo­ti ke­lius pri­žiū­rin­čioms bend­ro­vėms, ki­lo ki­ta pro­ble­ma, tie­sa, ak­tua­li vi­siems mies­tie­čiams, ne tik prie vai­ro sė­din­tiems. Net 20 die­nų šie­met kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­ja ore vir­ši­jo nor­mas.

 

At­ro­do, kad mies­to val­džiai ją iš­rin­ku­sių pi­lie­čių svei­ka­ta ne­rū­pi – gat­vės bus pra­dė­tos šluo­ti tuo­met, kai pa­ki­lęs vė­jas vi­są tą per žie­mą su­si­kau­pu­sį „tur­tą“ – pur­vą ir ter­ša­lus – pa­kė­lęs į orą iš­pūs iš mies­to į lau­kus. Ar­ba gy­ven­to­jams į plau­čius.

Jau 20 die­nų iš 35-ių leis­ti­nų!

Šiau­lių vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras in­for­ma­vo, kad kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­jos pa­ros vi­dur­kis ko­vo 8 d. Šiau­liuo­se sie­kė 94 µg/m³, t. y. be­veik du­kart vir­ši­jo pa­ros ri­bi­nę ver­tę (50 µg/m³). Tai­gi Tarp­tau­ti­nė mo­ters die­na bu­vo jau

19-ta die­na šie­met, kai už­fik­suo­ta pa­di­dė­ju­si oro tar­ša Šiau­liuo­se. Ir be­ne pir­mo­ji šil­tes­nė, kai pa­si­ro­džiu­si sau­lu­tė iš­džio­vi­no ša­li­gat­vius ir gat­ves, o smar­ko­kas vė­jas pa­kė­lė dul­kių de­be­sis. To­kia pat tar­ša bu­vo ir ko­vo 9-ąją, tie­sa, šią sa­vai­tę dėl pa­lan­kių oro są­ly­gų tar­ša su­ma­žė­jo vi­suo­se ša­lies did­mies­čiuo­se.

Pa­gal ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus, kie­tų­jų da­le­lių pa­ros ri­bi­nė ver­tė (50 µg/m³) ne­tu­ri bū­ti vir­šy­ta dau­giau nei 35 die­nas per me­tus. Tai­gi dau­giau nei pu­sė jau vir­šy­ta, nors dar tik me­tų pra­džia. 2006 m. mies­te ši ri­ba bu­vo per­ženg­ta – Šiau­liai ta­po tre­čiuo­ju mies­tu (po Vil­niaus ir Kau­no), ku­ria­me kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­ja ore vir­ši­jo leis­ti­ną vi­du­ti­nę pa­ros ri­bi­nę ver­tę dau­giau kaip 35 die­nas per me­tus. Esant to­kiai si­tua­ci­jai sa­vi­val­dy­bės pri­va­lo pa­reng­ti ir, su­de­ri­nu­sios su Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tu, pa­tvir­tin­ti pro­gra­mą nu­sta­ty­toms ri­bi­nėms ver­tėms pa­siek­ti ir už­terš­tu­mo ly­giui ma­žin­ti. Neiš­siaiš­ki­nęs prie­žas­čių re­zul­ta­to ne­pa­siek­si.

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, Eu­ro­po­je dėl ap­lin­kos ore esan­čių kie­tų­jų da­le­lių po­vei­kio žmo­gaus vi­du­ti­nė gy­ve­ni­mo truk­mė ga­li su­ma­žė­ti be­veik me­tais.

Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

Dy­lan­čios de­ta­lės taip pat ter­šia

Kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­ja ore pa­va­sa­rį pa­di­dė­ja to­dėl, kad au­to­mo­bi­liai va­žiuo­da­mi pa­ke­lia ter­ša­lus nuo ke­lių dan­gos – žie­mą ke­liai bars­to­mi smė­liu ir drus­ka, gat­vė­se su­si­kau­pia daug pur­vo. Tie­sa, pa­pras­tą smė­lį ar drus­ką šiais lai­kais pa­kei­tė spe­cia­lus mi­ši­nys, ku­ris yra pa­ruoš­tas taip, kad iš­tirp­dy­tų su­si­da­riu­sį le­dą ir ne­leis­tų jam su­sting­ti, ta­čiau ne­kenk­tų ke­lių ar ta­kų dan­gai.

Dul­kių at­si­ran­da ir dy­lant stab­džių trin­ke­lėms, pa­dan­goms ir pa­čiai ke­lių dan­gai, ypač kai nau­do­ja­mos dyg­liuo­tos pa­dan­gos. Su iš­me­ta­mo­sio­mis du­jo­mis į orą pa­ten­ka ang­lies mo­nok­si­do, azo­to ok­si­dų, la­kių­jų or­ga­ni­nių jun­gi­nių, sun­kių­jų me­ta­lų, ben­ze­no, suo­džių da­le­lių.

Pa­bėg­ti iš mies­to į kai­mą – ne išei­tis. Kai­mo vie­to­vė­se kie­to­sios da­le­lės su­si­da­ro pa­va­sa­rį ar bet ku­riuo ki­tu šil­tuo­ju me­tų lai­kų dir­bant že­mės ūkio dar­bus, va­ži­nė­jant žvyr­ke­liais, pa­va­sa­rį de­gi­nant žo­lę, ru­de­nį – šiau­dus, įvai­rias at­lie­kas.

Di­džiau­si ter­šė­jai – pa­tys va­ly­to­jai?

Pa­sak Jū­ra­tės Ka­ra­le­vi­čie­nės, Šiau­lių vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos sky­riaus ve­dė­jos, kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­jos pa­ros vi­dur­kiai vir­ši­ja­mi ne tik dėl ne­pa­lan­kių oro są­ly­gų, bet ir dėl mies­to gat­vių šva­ra be­si­rū­pi­nan­čių bend­ro­vių dar­bo. Sa­ky­si­te – ne­šluo­ja, tai ir ke­lia vė­jas dul­kes.

Pa­si­ro­do, anot sky­riaus ve­dė­jos, oro tar­ša mies­te itin pa­di­dė­ja bū­tent tuo­met, kai pra­de­da­mos šluo­ti gat­vės. At­ro­do, no­rint iš­spręs­ti pro­ble­mą, ji tik paašt­ri­na­ma.

„Jei gat­vės bus šluo­ja­mos ne­tin­ka­mai – tik me­cha­niš­kai be va­kuu­mi­nių prie­tai­sų, ku­rių yra bend­ro­vės įsi­gi­ju­sios, tai tos dul­kės dar la­biau bus pa­kel­tos į orą. Bent jau drė­kin­tų gat­ves ar šluo­tų tuo­met, kai į mo­kyk­las ar dar­že­lius nei­na vai­kai“, – sa­kė Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos sky­riaus ve­dė­ja.

Anuo­met ir da­bar

Kaip ir prieš dau­ge­lį me­tų, taip ir da­bar pa­va­sa­rį kelk­raš­čiuo­se lie­ka daug per žie­mą iš­bars­ty­to smė­lio ar su­si­kau­pia pur­vo. Gat­vių šla­vė­jai čiup­da­vo šluo­tas ir kas­tu­vus, tad gat­vių pa­kraš­čiuo­se iš­dyg­da­vo žvy­ro ar šiaip šiukš­lių krū­ve­lės. Tuo­met at­va­žiuo­da­vo sa­vi­var­tis, į ku­rį tos krū­ve­lės bu­vo su­ver­čia­mos. Bu­vo ir ma­ši­nų, ku­rios au­to­ma­tiš­kai smė­lį, la­pus, šu­kes ir ki­tas šiukš­les su­si­šluo­da­vo.

Dau­gė­jant au­to­mo­bi­lių, ke­lių dan­ga bu­vo kei­čia­ma ge­res­ne, aiš­ku, ir gat­vės pra­dė­tos va­ly­ti vi­sai ki­taip. Tech­no­lo­gi­joms stip­riai pa­žen­gus į prie­kį, gat­vės jau va­lo­mos ma­nev­rin­gais va­kuu­mi­niais va­ly­tu­vais. Šie be­gar­siai au­to­mo­bi­liai per va­lan­dą iš­va­lo apie 11 tūkst. kv. m, ne­prie­kaiš­tin­gai su­rink­da­mi vi­są pa­ke­liui pa­si­tai­kiu­sį pur­vą, dul­kes, nuo­rū­kas ir ki­tas šiukš­les. Jie tin­ka­mi va­ly­ti ne tik mies­to gat­ves, bet ir pės­čių­jų ta­kus, trin­ke­lė­mis grįs­tas aikš­tes, par­kų ta­kus, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­les ar tur­ga­vie­tes.

Plu­ša iš pe­ties

Anot AB „Spe­cia­li­zuo­tas trans­por­tas“ di­rek­to­riaus Ro­lan­do Sta­nio, mies­to gat­vių šva­ra žie­mą va­sa­rą be­si­rū­pi­nan­ti bend­ro­vė tu­ri vie­ną di­de­lį, du vi­du­ti­nio dy­džio ir vie­ną ma­žą va­kuu­mi­nį au­to­mo­bi­lį-va­ly­tu­vą.

Bend­ro­vė tu­ri ir se­nų­jų va­ly­mo au­to­mo­bi­lių, tik, anot, di­rek­to­riaus, sten­gia­ma­si jų ne­nau­do­ti, kad ne­bū­tų ke­lia­mos dul­kės. „Sank­ry­žo­se, sto­te­lė­se, kur pur­vo dau­giau, net neap­si­mo­ka va­ly­ti au­to­mo­bi­liais – va­lo­me ran­ko­mis“, – sa­ko di­rek­to­rius R. Sta­nys.

„Nuo pir­ma­die­nio va­lo­me gat­ves vi­su pa­jė­gu­mu, pvz., pir­ma­die­nį au­to­mo­bi­liai į gat­ves iš­rie­dė­jo 7 val. ry­to ir va­lė iki pat 19 val. – tol, kol pra­dė­jo šal­ti. Su­ša­lu­sių dul­kių ir šiukš­lių va­kuu­mi­nis siurb­lys ne­pa­jė­gus su­siurb­ti. Kai kur ant ša­li­gat­vių ar gat­ve­lių dar yra le­do, to­dėl jų va­ly­ti taip pat dar ne­ga­li­me“, –  sa­vai­tės vi­du­ry tei­gė bend­ro­vės di­rek­to­rius.

Anot R. Sta­nio, anks­čiau pra­dė­ti dar­bai bus anks­čiau ir baig­ti, tie­sa, tai pri­klau­so tik nuo oro są­ly­gų: „Ne­no­riu bū­ti pra­na­šas. Ims oras ir su­bjurs. Va­kuu­mi­niais va­ly­tu­vais ga­li­me va­ly­ti ta­da, kai sau­sa.“ O jei pa­va­sa­ris bus šla­pias? Ne­gi tas pur­vas taip ir liks iki va­sa­ros, dar la­biau be­si­kaup­da­mas? Per­nai gat­vės bu­vo baig­tos va­ly­ti tik ge­gu­žės mė­ne­sį...

Ar gau­na įmo­nė nuo val­džios vel­nių dėl ne­tin­ka­mai va­lo­mų gat­vių? „Bend­ro­vės dar­bą griež­tai kont­ro­liuo­ja Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­rius ir Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tas“, – sa­kė R. Sta­nys.

Kas de­da­si kai­my­no kie­me?

2012 m. Pa­ne­vė­žio mies­to te­ri­to­ri­joms va­ly­ti iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to skir­ta ge­ro­kai ma­žiau lė­šų ne­gu per­nai ir už­per­nai – 1,9 mln. Lt (2011 ir 2010 m. – apie 3,6 mln.). Tie­sa, Šiau­liams tvar­ky­ti šie­met taip pat itin su­ma­žin­tas fi­nan­sa­vi­mas – iki 5 mln. Lt, iš ku­rių tvar­ky­ti mies­to pra­ktiš­kai ne­bus įma­no­ma. Neat­me­ta­ma, kad ge­gu­žę ar bir­že­lį biu­dže­tas bus per­skirs­ty­tas.

Mies­to gat­ves, ša­li­gat­vius, ža­liuo­sius plo­tus mies­te prie Ne­vė­žio pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti va­ly­ti nuo ko­vo 14 d., bet di­džiau­si dar­bai bus at­lie­ka­mi ba­lan­džio mė­ne­sį. Ša­li­gat­viai nuo­la­tos va­lo­mi ir da­bar, iš­ve­ža­mos są­šla­vos, bet nuo ko­vo 14 d. bus va­lo­mi di­des­ni plo­tai.

Vie­šo­sios Pa­ne­vė­žio mies­to te­ri­to­ri­jos pla­nuo­ja­mos su­tvar­ky­ti per pu­sant­ro mė­ne­sio – iki ba­lan­džio pa­bai­gos. Pa­sak Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Mies­to ūkio sky­riaus, kas­met pro­ble­mos pa­na­šios – vi­siems gy­ven­to­jams no­ri­si, kad nu­tir­pus snie­gui ir šiukš­lės ding­tų taip grei­tai kaip snie­gas. Gal bū­tų lai­kas at­si­sto­ti nuo te­le­vi­zo­riaus ir ap­si­šluo­ti kie­mą?

Mo­ka­mos gy­dy­mo pa­slau­gos – ar vi­sa­da le­ga­lu?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Kaip ir kiek pa­cien­tai tu­ri mo­kė­ti gy­dy­to­jams už pa­slau­gas? Šis klau­si­mas lyg re­bu­sas su­ka­si pa­cien­tams gal­vo­se. Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės va­do­vy­bė ti­ki­na, kad prie­mo­kos reg­la­men­tuo­tos įsta­ty­mais. Kuo to­liau, tuo daž­niau pa­cien­tai iš­girs­ta, kad už pa­slau­gas teks su­mo­kė­ti, o li­go­nių ka­sų at­sto­vai sa­ko, kad at­ve­jų, jog gy­dy­mo įstai­gai su­mo­kė­ta ne­tei­sė­tai, bu­vo.

 

Pa­cien­tai tu­rė­tų sau­go­ti kvi­tus

Praė­ju­sią sa­vai­tę Šiau­liuo­se vie­šė­ję Sei­mo at­sto­vai su­kė­lė su­maiš­tį dėl mo­ka­mų gy­dy­mo pa­slau­gų. Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­riai tei­gia, kad Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­ja, pa­tvir­ti­nu­si, kad gy­dy­mo įstai­gos ga­li im­ti prie­mo­kas už gy­dy­mo pa­slau­gas, nė­ra nu­sta­čiu­si tvar­kos. Nė­ra ir ap­skai­čia­vi­mo me­to­di­kos, ko­kio dy­džio tu­rė­tų bū­ti tos prie­mo­kos. Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės va­do­vy­bė ti­ki­na, kad prie­mo­kos reg­la­men­tuo­tos įsta­ty­mais.

Šiau­lių te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos at­sto­vų tei­gi­mu, 1999 m. svei­ka­tos mi­nist­ro įsa­ky­mu pa­tvir­tin­tas mo­ka­mų pa­slau­gų są­ra­šas ir įkai­niai, vė­liau są­ra­šas pa­ko­re­guo­tas – įkai­niai pa­di­din­ti. Toks mo­ka­mų pa­slau­gų są­ra­šas tu­ri bū­ti vie­šai pa­ka­bin­tas kiek­vie­no­je gy­dy­mo įstai­go­je, o pa­cien­tui, kai jam pa­siū­lo­ma su­si­mo­kė­ti už pa­pil­do­mas pa­slau­gas, tu­ri bū­ti pa­teik­tas mo­ka­mas pa­slau­gas įtei­si­nan­tis do­ku­men­tas, li­go­nis tu­ri pa­si­ra­šy­ti, kad su­mo­kė­jo už pa­slau­gą.

„Šiau­liai plius“ re­dak­ci­ją pa­sie­kia pa­cien­tų skun­dai, ne­va už tre­čią nėš­čių­jų vi­zi­tą Mo­ters ir vai­ko kli­ni­ko­je pra­šo­ma su­mo­kė­ti. Te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos at­sto­vai sa­ko kas­dien gir­din­tys apie at­ve­jus, kai li­go­nis su­si­mo­kė­jo ne­ži­nia už ko­kią pa­slau­gą. Li­go­nių ka­sos at­sto­vai ti­ki­na, kad jo­kie mo­kes­čiai už kon­sul­ta­ci­ją ar ap­si­lan­ky­mą ne­tu­ri bū­ti ima­mi. Pa­cien­tams pa­ta­ria­ma sau­go­ti kiek­vie­ną mo­kė­ji­mo kvi­tą ir su­si­grą­žin­ti ne­tei­sė­tai paim­tus pi­ni­gus.

„Pir­ma pa­slau­ga at­vy­kus yra ne­mo­ka­ma, už ant­rą ir tre­čią kon­sul­ta­ci­ją ne­mo­ka nei li­go­nių ka­sos, nei pa­cien­tas“, – sa­ko Pra­nas Nai­nys, Šiau­lių te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas. Li­go­nių ka­sos mo­ka už pir­mą, penk­tą, sep­tin­tą ir kt. pa­slau­gą. Už tas pa­slau­gas, už ku­rias li­go­nių ka­sa ne­mo­ka, pa­cien­tas taip pat ne­tu­ri mo­kė­ti, nes tai fik­suo­ja­ma kaip ap­si­lan­ky­mas, o ne kon­sul­ta­ci­ja. Jei yra įvar­di­ja­mas mo­kes­tis už, pa­vyz­džiui, ap­si­lan­ky­mą dėl ty­ri­mo re­zul­ta­tų, tai yra ne­le­ga­lu“, – tei­gė jis.

Jei pa­cien­tas su­mo­kė­jo už ap­si­lan­ky­mą ir jam ki­lo abe­jo­nių, ar pri­va­lė­jo mo­kė­ti, su kvi­tu jis tu­rė­tų kreip­tis į gy­dy­mo įstai­gos va­do­vą. Jei aiš­kaus at­sa­ky­mo ne­su­lau­kia­ma, ga­li­ma kreip­tis į įstai­gos stei­gė­ją, li­go­nių ka­są ar­ba Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją.

Pa­sak P. Nai­nio, krei­pia­si pa­cien­tai, ku­rie tei­rau­ja­si, ar tei­sė­tai su­mo­kė­jo pi­ni­gus už gy­dy­mo įstai­go­se gau­tas pa­slau­gas. At­ve­jų, kad gy­dy­mo įstai­goms su­mo­kė­ta ne­tei­sė­tai, bu­vo ir jos pri­va­lė­jo pa­cien­tui grą­žin­ti pi­ni­gus.

Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te su­da­ry­ta dar­bo gru­pė. Ini­ci­juo­ja­mas pa­tik­ri­ni­mas dėl si­tua­ci­jos ir mo­ka­mų pa­slau­gų gy­dy­mo įstai­go­se.

Iš­sau­go­ję kvi­tą, ku­rį ga­vo su­mo­kė­ję už su­teik­tas me­di­ci­nos pa­slau­gas, li­go­nių ka­so­se pa­cien­tai ga­li tei­rau­tis, ar tik­rai pri­va­lė­jo mo­kė­ti.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Mo­ka­mų pa­slau­gų dau­gės

Ma­žė­jant gy­ven­to­jų Lie­tu­vo­je, fi­nan­sa­vi­mas ma­ži­na­mas dras­tiš­kai. Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės pa­da­li­niuo­se vie­šė­ję Sei­mo at­sto­vai, su­si­ti­kę su li­go­ni­nės fi­lia­lų va­do­vais, me­di­kų bend­ruo­me­ne, fik­sa­vo pa­grin­di­nes svei­ka­tos sri­ties pro­ble­mas. Di­džiau­sia Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jos po­li­ti­kos dė­mė – ma­žė­jant gy­ven­to­jų, ker­pa­mas ir fi­nan­sa­vi­mas me­di­ci­nai: die­nos chi­rur­gi­jos pa­slau­gai – nuo 30 iki 50 pro­c., kar­dio­lo­gi­jos sri­čiai – 60 pro­c., šir­dies chi­rur­gi­jai – net 80 pro­c.

Dan­gu­tė Mi­ku­tie­nė, Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rė, sa­ko, kad li­go­nių ka­sų va­do­vy­bei rei­kė­tų kreip­tis į aka­de­mi­nę bend­ruo­me­nę, su­dė­lio­ti de­mo-g­ra­fi­nės si­tua­ci­jos ju­dė­ji­mą, tik ta­da bus ga­li­ma pro­gno­zuo­ti PSDF po­rei­kį.

Ša­lies įstai­go­se trūks­tant me­di­kų, ypač siau­rų spe­cia­ly­bių, te­be­ruo­šia­ma po 1-2, nors rei­kia 10. Kai ku­riuo­se did­mies­čiuo­se 70 pa­cien­tų ten­ka tik dvi slau­gy­to­jos.

Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je po rest­ruk­tū­ri­za­ci­jos pa­cien­tų srau­tai pa­tri­gu­bė­jo, tad gal­vo­sū­kiu tam­pa nau­jos įran­gos įsi­gi­ji­mas.

Pet­ras Si­ma­vi­čius, Šiau­lių li­go­ni­nės va­do­vas, sa­ko, kad šie­met li­go­ni­nė gaus 9 mln. Lt ma­žes­nį fi­nan­sa­vi­mą. Ne­bes­le­pia­ma, kad rei­kės gy­ven­to­jų pa­ra­mos ir pa­pil­do­mų prie­mo­kų.

Įkai­niai ir ne­mo­ka­mų pa­gal­bų są­ra­šas pa­tvir­tin­ti mi­nist­ro

Įs­ta­ty­mai nu­ma­to, kad bū­ti­no­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos pa­slau­gos (pir­mo­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos bei sku­bios me­di­ci­nos pa­gal­bos pa­slau­gos), ku­rių są­ra­šas pa­tvir­tin­tas LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu ir yra tei­kia­mos nuo­la­ti­niams ša­lies gy­ven­to­jams, yra ne­mo­ka­mos.

Mo­ka­mos pa­slau­gos tei­kia­mos, kai neapd­raus­tas as­muo pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu krei­pia­si dėl pa­slau­gų su­tei­ki­mo. Ten­ka mo­kė­ti ir ta­da, kai ap­draus­tas pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu as­muo krei­pia­si be šei­mos gy­dy­to­jo ar gy­dy­to­jo spe­cia­lis­to siun­ti­mo.

Jei ap­draus­tas pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu as­muo ne­no­ri lauk­ti pa­slau­gos bend­ro­je ei­lė­je, tuo­met pa­ts su­tin­ka su­mo­kė­ti už grei­čiau su­teik­tą pa­slau­gą.

Mo­kė­ti siū­lo­ma ir ta­da, kai gy­do­mas ar ti­ria­mas pa­cien­tas pa­gei­dau­ja su­teik­ti pa­pil­do­mą pa­slau­gą, ne­su­si­ju­sią su pa­grin­di­nės li­gos ty­ri­mu ar gy­dy­mu.

Už pa­slau­gas mo­ka ir ti­ria­mi ar gy­do­mi už­sie­nio pi­lie­čiai, jei tarp­tau­ti­nė­se su­tar­ty­se ne­nu­ro­dy­ta ki­to­kia svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų ap­mo­kė­ji­mo tvar­ka.

In­ter­ne­te yra skel­bia­mas ir kai­ny­nas, kiek ir už ko­kias pa­slau­gas pa­cien­tai tu­ri mo­kė­ti. Kai­nos svy­ruo­ja nuo ke­lių iki ke­lių šim­tų li­tų.

Mies­to gat­vės – lyg eže­rų le­das pavasarį

Po­vi­las LUN­GĖ

Su­lau­kę il­gai lauk­to pa­va­sa­rio, vai­ruo­to­jai džiau­gė­si neil­gai. Nu­tir­pus snie­gui au­to­mo­bi­liai grei­tai „pa­ju­to“ ke­lių ne­ly­gu­mus – as­fal­tas lyg su­skel­dė­jęs le­das iš­va­go­tas įtrū­ki­mų, pro­per­šų, sky­lių. Kaip nie­kad anks­čiau, šie­met itin daug va­žiuo­ja­mo­jo­je ke­lio da­ly­je esan­čių šu­li­nė­lių įdu­bo. Ko­dėl jie kas­met įsmun­ka, kam pri­klau­so ir kas tu­ri jais rū­pin­tis?

 

„Kal­nas pa­kal­nė“

To­kie pat šu­li­nė­liai ir ant ša­li­gat­vių, tik ten pa­pras­tai ne įdu­bę, o iš­ki­lę, ap­link įdu­bus trin­ke­lėms. Ne pa­slap­tis, kad sun­kes­nį daik­tą to­lė­liau pa­neš­ti tin­gin­tys mies­tie­čiai ša­li­gat­viais pri­va­žiuo­ja iki pat laip­ti­nių, au­to­mo­bi­lių ra­tais lau­žy­da­mi ir įlenk­da­mi trin­ke­les.

Mies­tie­čiai pa­ste­bė­jo, kad gre­ta to­kių šu­li­nu­kų žio­ji be­dug­nės sky­lės ir at­ro­do, kad at­si­vė­ru­si ert­mė tuoj pra­ris ne tik šu­li­nu­ko dang­tį, bet ir vis­ką ap­link. „Ant­ro­kė duk­ra lig­šiol apei­na šu­li­nių dang­čius ne to­dėl, kad yra kaž­koks vai­kiš­kas žai­di­mas ant jų ne­lip­ti. Bū­da­ma la­bai ma­ža, ma­tė Vil­niaus ir Kal­no gat­vių san­kir­to­je at­si­vė­ru­sią mil­ži­niš­ką įgriu­vą, ku­rios dug­ne bu­vo įkri­tęs dang­tis, – pa­sa­ko­jo už­kal­bin­ta šiau­lie­tė. – To­je vie­to­je van­duo nuo­lat že­mė­je iš­grau­žia ert­mes, to­dėl tas šu­li­nu­kas vis įsmun­ka. At­va­žiuo­ja dar­bi­nin­kai, su­tvar­ko, o po ku­rio lai­ko si­tua­ci­ja kar­to­ja­si. Man pa­čiai bau­gu ten ei­ti. Jau­čiuo­si kaip pa­va­sa­rį ant le­do.“

Kal­tas šal­tis ir van­duo

Duo­bių ke­liuo­se at­si­ra­di­mo prie­žas­tis – po žie­mos su­si­lpnė­ju­si dan­ga. Di­džiau­sias jos prie­šas – van­duo ir šal­tis. Pa­va­sa­rį dėl tem­pe­ra­tū­rų kai­tos tai už­šą­lan­tis, tai at­šy­lan­tis van­duo skal­do as­fal­tą. Šis pro­ce­sas, anot spe­cia­lis­tų, ga­li tęs­tis iki pat ge­gu­žės mė­ne­sio pra­džios. Tei­gia­ma, kad esant in­ten­sy­viam eis­mui kumš­čio dy­džio iš­dau­ža per die­ną ga­li pa­di­dė­ti iki ka­muo­lio dy­džio ir tap­ti pa­vo­jin­ga eis­mui. Pa­vo­jin­ga lai­ko­ma iš­dau­ža, ku­rios skers­muo maž­daug 30 cm, o gy­lis – 4 cm. Dau­gu­ma šu­li­nė­lių yra įdu­bę ge­ro­kai gi­liau, o sker­muo jų toks, kad žmo­gus pra­lįs­tų...

Anot Vy­tau­to Pe­lec­kio, UAB „Šiau­lių van­de­nys“ tech­ni­kos di­rek­to­riaus, gat­vė­se esan­tys šu­li­nė­liai ga­li įdub­ti ir dėl ki­tų prie­žas­čių, ne­bū­ti­nai šal­čio ir van­dens. „Ga­li su­tru­pė­ti žie­dai, įlūž­ti per­dan­ga, su­lūž­ti ar­ma­tū­ra. Tie­sa, šu­li­nė­lis ne­bū­ti­nai ga­li įdub­ti dėl ne­ko­ky­biš­kų ar pa­se­nu­sių me­džia­gų – mies­te yra prieš 20, 40 ar net 50 me­tų įren­gtų šu­li­nė­lių. Dva­ro gat­vė­je yra net prieš­ka­ri­nių ka­na­li­za­ci­jos ir nuo­tė­kų tink­lų frag­men­tų, tad lo­giš­ka, kad jie ne­beat­lai­ko lai­ko po­vei­kio. Anks­čiau ką tu­rė­da­vo, tą dė­da­vo“, – tei­gia jis.

 Pa­vo­jin­ga lai­ko­ma iš­dau­ža, ku­rios skers­muo maž­daug 30 cm, o gy­lis – 4 cm. Dau­gu­ma šu­li­nė­lių yra įdu­bę ge­ro­kai gi­liau, o sker­muo jų toks, kad žmo­gus pra­lįs­tų...

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Sa­vi­nin­kų daug

Kam gi pri­klau­so šu­li­nė­liai? Pa­si­ro­do, jų sa­vi­nin­kų yra daug – jie pa­pras­čiau­siai tu­rė­tų bū­ti nu­ro­dy­ti ant šu­li­nė­lio dang­čio. Tai van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo pa­slau­gas tei­kian­ti UAB „Šiau­lių van­de­nys“, gam­ti­nes du­jas tie­kian­ti AB „Lie­tu­vos du­jos“ ir te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų įmo­nė TEO.

Ar ka­na­li­za­ci­jos šu­li­nu­kų va­žiuo­ja­mo­jo­je ke­lio da­ly­je tu­ri cent­ra­li­zuo­tos ši­lu­mos ener­gi­jos šil­dy­mui ir karš­tam van­de­niui ruoš­ti tie­kė­ja AB „Šiau­lių ener­gi­ja“, iš­siaiš­kin­ti ne­pa­vy­ko, nes, ma­tyt, pa­var­gu­si nuo per di­de­lio ži­niask­lai­dos ir vi­suo­me­nės dė­me­sio itin išau­gu­sioms šil­dy­mo kai­noms ne­beat­sa­ko į pa­teik­tus klau­si­mus, at­seit tu­ri daug dar­bo įgy­ven­din­da­ma ir ruoš­da­ma­si įgy­ven­din­ti nau­jus pro­jek­tus, itin pa­ge­rin­sian­čius pa­pras­tų šiau­lie­čių fi­nan­si­nę pa­dė­tį.

Tūks­tan­čiai šu­li­nu­kų

Anot An­ta­no Bub­ne­lio, TEO at­sto­vo spau­dai, bend­ro­vė val­do di­džią­ją da­lį Lie­tu­vo­je įreng­tų ry­šių ka­be­lių ka­na­lų ir pri­žiū­ri ant­že­mi­nę jų da­lį – šu­li­nius bei dang­čius. Skir­tin­gai nuo ki­tų inf­rast­ruk­tū­ri­nių pa­slau­gų tei­kė­jų, dau­ge­lis te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ope­ra­to­riams pri­klau­san­čių šu­li­nių įreng­ti ne va­žiuo­ja­mo­jo­je ke­lio da­ly­je, o ša­lia jos – po ša­li­gat­viais ar ša­lia ke­lio, tai­gi jie dau­giau rū­pes­čių tu­rė­tų kel­ti pės­tie­siems, žirg­lio­jan­tiems ša­li­gat­viais ar pie­vo­mis.

„Re­konst­ruo­jant gat­vės dan­gą, bū­na at­nau­ji­na­mi ir šu­li­niai bei juos ap­sau­gan­tys dang­čiai. Įp­ras­tai šiuos dar­bus at­lie­ka ir jų ko­ky­bę už­tik­ri­na ke­lią re­konst­ruo­jan­ti bend­ro­vė, de­rin­da­ma šiuos dar­bus su ry­šių ka­be­lių ka­na­lų val­dy­to­jais. Dar­bams įpras­tai ga­lio­ja bend­ra jų ko­ky­bės ga­ran­ti­ja, – tei­gia A. Bub­ne­lis. – Mū­sų spe­cia­lis­tai re­gu­lia­riai ap­žiū­ri vi­sus bend­ro­vės val­do­mus ry­šių ka­na­lus ir esant bū­ti­ny­bei juos tai­so.“

„Lie­tu­vos du­jų“ tur­tas – 3500 šu­li­nu­kų mies­te, o sky­riaus ap­tar­nau­ja­mo­je Šiau­lių zo­no­je – 5600. Vi­si jie yra bend­ro­vės nuo­sa­vy­bė. Šu­li­nu­kai skir­ti spe­cia­lis­tams priei­ti prie ko­kio nors po že­me esan­čio du­jo­tie­kio įren­gi­nio. „Mes at­lie­ka­me tik šu­li­nė­lio tech­ni­nę prie­žiū­rą. As­fal­tą ap­link re­mon­tuo­ja ke­lius pri­žiū­rin­ti įmo­nė. Jei ran­go­vai vyk­do dar­bus, pri­va­lo iš­si­kvies­ti mū­sų spe­cia­lis­tus, jei tie dar­bai at­lie­ka­mi du­jo­tie­kio ap­sau­gos zo­no­je, t. y. dvie­jų met­rų at­stu­mu nuo jo, – tei­gia AB „Lie­tu­vos du­jos“ Šiau­lių fi­lia­lo Eksp­loa­ta­ci­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Re­mi­gi­jus Ado­mai­tis. – Yra bu­vę at­ve­jų, kai jie pa­pras­čiau­siai užas­fal­tuo­ja, užuo­t pa­kė­lę šu­li­nu­ką, tuo­met tu­ri­me ga­din­ti dan­gą.“

Tai­gi šios įmo­nės tu­ri ne tiek daug vai­ruo­to­jus ner­vi­nan­čių šu­li­nu­kų. Kam po ga­lais tuo­met pri­klau­so dau­gu­ma jų?

Šu­li­nu­kų ly­de­rė mies­te – UAB „Šiau­lių van­de­nys“, ku­rios tur­tas – net 23 200 šu­li­nu­kų Šiau­liuo­se, Gin­kū­nuo­se ir Aukš­tel­kė­je. „Sa­vi­val­dy­bės už­sa­ky­mu šu­li­nu­kus įren­gia įvai­rios ke­lius tie­sian­čios įmo­nės. Šiems dar­bams su­tei­kia­ma pen­ke­rių me­tų ga­ran­ti­ja, tad jei bu­vo pa­da­ry­tas bro­kas, įmo­nės ran­go­vės tu­ri jį pa­ša­lin­ti, – tei­gia „Šiau­lių van­de­nų“ tech­ni­kos di­rek­to­rius. – Po pen­ke­rių me­tų šu­li­nu­kus prižiū­ri jau mū­sų bend­ro­vė. Tie­sa, juos tvar­ko­me ne mes pa­tys, nes ne­tu­ri­me įran­gos, o vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­są lai­mė­ju­si UAB „Strek­tė“, su ku­ria su­da­ry­ta dve­jų me­tų su­tar­tis. Per­nai bu­vo pa­kel­ti net 155 įdu­bę šu­li­nu­kai. Šie­met dar skai­čiuo­ja­me, kiek teks su­tvar­ky­ti. Dar­bai tu­rė­tų bū­ti pra­dė­ti ba­lan­dį.“

Vai­ruo­to­jai pa­ti­ria ne­daug nuo­sto­lių?

Pra­kirs­ta ar su­ga­din­ta au­to­mo­bi­lio pa­dan­ga, įlenk­tas rat­lan­kis, su­dau­žy­tos va­žiuok­lės de­ta­lės – tai tik ke­lios bė­dos, ga­lin­čios nu­tik­ti įva­žia­vus į duo­bę: iš­dau­žą ar įdu­bu­sį šu­li­nė­lį. O kur dar su­gaiš­tas lai­kas, pa­tir­tos iš­lai­dos, su­ga­din­ta nuo­tai­ka.

Anot „Šiau­lių van­de­nų“ tech­ni­kos di­rek­to­riaus V. Pe­lec­kio, per­nai dėl va­žiuo­ja­mo­jo­je ke­lio da­ly­je esan­čių šu­li­nu­kų įvy­ko trys ava­ri­jos, tie­sa, ne tik jiems įdu­bus, bet ir ver­tu­sis dang­čiui ar kai jo tie­siog ne­bu­vo, pa­vo­gus va­gims. Vi­sais trim at­ve­jais pa­tir­tą ža­lą kom­pen­sa­vo ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mas.

„Lie­tu­vos du­jų“ Šiau­lių fi­lia­lo Eksp­loa­ta­ci­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas R. Ado­mai­tis tei­gia ne­ži­nan­tis at­ve­jų, kad dėl ne­tvar­kin­gų bend­ro­vės šu­li­nė­lių kas nors bū­tų krei­pę­sis dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo.

Ka­dan­gi itin ma­ža TEO ry­šių ka­be­lių ka­na­lų da­lis yra įreng­ta po gat­vė­mis, teis­mi­nių gin­čų dėl su­ga­din­tų trans­por­to prie­mo­nių bend­ro­vė taip pat nė­ra tu­rė­ju­si.

Anot vie­nos iš drau­di­mo bend­ro­vių, vai­ruo­to­jų pa­tir­ti nuo­sto­liai dėl duo­bių ke­ly­je vi­du­ti­niš­kai sie­kia 2 tūkst. li­tų. Įva­žia­vęs į duo­bę vai­ruo­to­jas ga­li pa­tir­ti ir 50 Lt, ir 10 tūkst. Lt sie­kian­čius nuo­sto­lius. Net 10 tūkst. Lt te­ko iš­mo­kė­ti klien­tui, ku­riam neap­len­kus duo­bės te­ko keis­ti dvi pa­dan­gas, rat­lan­kius ir at­lik­ti pa­ka­bos re­mon­tą.

Ne­si­bai­gian­tis bro­kas?

Po­vi­las LUN­GĖ

Mies­tas nuo­lat gra­ži­na­mas. De­ja, tas gro­žis – kaip pa­gy­ve­nu­sių da­mų – lai­ki­nas. Čia pa­da­žei, čia vėl pud­ra nu­by­rė­jo ir iš­ryš­kė­jo mies­to „raukš­lės“. Re­mon­tuo­ja­me, re­no­vuo­ja­me, tai­so­me, tvar­ko­me – iš­lei­džia­ma ga­ly­bė pi­ni­gų. Re­zul­ta­tas – tos pa­čios ar net di­des­nės bė­dos.

 

„Že­mai­ti­jos ke­liai“, „Šiau­lių plen­tas“ ir lat­vių „Tilts“ so­li­da­riai at­sa­ko už pa­da­ry­tą bro­ką, re­no­vuo­jant Til­žės gat­vės via­du­ką. At­siž­vel­giant į Pra­mo­nės g. nuo Ser­ben­tų g. iki Me­ta­lis­tų g. at­kar­pos būk­lę, bū­ti­na ją re­konst­ruo­ti, bet dėl lė­šų sty­giaus pa­si­ren­ka­mi re­mon­to dar­bai, tik pra­tę­sian­tys dan­gos il­gaam­žiš­ku­mą.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Nau­ja­sis via­du­kas tru­pa

UAB „Že­mai­ti­jos ke­liai“ per­nai už be­veik 10 mln. Lt su­re­mon­ta­vo ava­ri­nės būk­lės via­du­ką. Ka­dan­gi ter­mi­nas spau­dė, kad bū­tų grei­čiau, dar­bų vyk­dy­to­ja pa­si­ra­šė jung­ti­nės veik­los su­tar­tį su šiau­liš­ke bend­ro­ve „Šiau­lių plen­tas“ ir lat­vių bend­ro­ve „Tilts“. Tai­gi už ap­va­lo­ką su­me­lę bu­vo iki ke­tu­rių eis­mo juos­tų pa­pla­tin­ta va­žiuo­ja­mo­ji da­lis (prieš tai bu­vo tik dvi), su­re­mon­tuo­ta per­dan­ga, įreng­ti de­for­ma­ci­niai pjū­viai, nes šal­tis bu­vo juos pa­žei­dęs.

1962 m. sta­ty­to via­du­ko re­mon­to ne­be­bu­vo ga­li­ma ati­dė­lio­ti. Dan­ga dėl šal­čio bu­vo su­trū­ki­nė­ju­si, pa­te­kęs van­duo ir šal­tis de­for­ma­vo va­žiuo­ja­mą­ją ke­lio da­lį, te­ko ri­bo­ti eis­mo grei­tį. Pas­ku­ti­nį kar­tą via­du­kas bu­vo re­mon­tuo­tas 1990 m., tad klo­tos dan­gos ter­mi­nas – 12 me­tų – bu­vo se­niai iš­se­kęs.

Dar­bi­nin­kai sta­tė, sta­tė ir pa­ga­liau pa­sta­tė. De­ja, at­ro­do, kad švie­žiai su­re­mon­tuo­to via­du­ko dan­ga ne tik neat­lai­kys 12 me­tų – jau sau­sio mė­ne­sį šiau­lie­čiai pa­ste­bė­jo ky­lant via­du­ku nuo pie­ti­nio mies­to ra­jo­no su­ski­li­nė­ju­sį be­to­ną pa­lei ant­ro­jo til­to su­dū­ri­mo – de­for­ma­ci­nio pjū­vio – kraš­tą. Šiems pa­žei­di­mams įta­kos žie­ma ne­ga­lė­jo tu­rė­ti, nes jos pra­džio­je vy­ra­vo pa­va­sa­riš­ki orai, kol į Lie­tu­vą, kaip ir vi­są Eu­ro­pą iki pat Vi­dur­že­mio jū­ros, neį­si­ver­žė ark­ti­nis spei­gas.

Bė­dos ne­si­bai­gė?

Prieš tai dar spa­lį šiau­lie­tis nau­jie­nų po­rta­lo „Etap­lius.lt“ rub­ri­kai „Pi­lie­tis-re­por­te­ris“  at­siun­tė nuo­trau­kų, ku­rio­se bu­vo už­fik­suo­tos iš­klai­py­tos ar su­skal­dy­tos via­du­ko ša­li­gat­vio trin­ke­lės, „tvar­kin­gai“ su­klo­tos kur bu­vu­sios, at­li­kus kaž­ko­kį ne­di­de­lį dar­bą.

Tuo­met „Etap­lius.lt“ re­dak­ci­ja Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei nu­siun­tė po­rta­lo skai­ty­to­jo at­siųs­tas nuo­trau­kas. Jau ki­tos die­nos ry­tą via­du­ku va­žia­vę mies­tie­čiai ga­lė­jo iš­vys­ti ant ša­li­gat­vio be­si­krapš­tan­tį dar­bi­nin­ką. Ma­tyt, kaž­kie­no au­sį tą ry­tą vis dėl­to pa­sie­kė in­for­ma­ci­ja apie su­skal­dy­tas trin­ke­les. Iš mies­to val­džios at­sa­ky­mo dėl ne­ko­ky­biš­kai at­lie­ka­mų dar­bų su­lauk­ta ge­ro­kai vė­liau. Nau­jie­nų po­rta­le tuo­met skai­ty­to­jas nu­si­ste­bė­jo, kad „žmo­nės ne­su­vo­kia, ko­kios de­for­ma­ci­nės jė­gos vei­kia tą via­du­ką“. Bet jei tą via­du­ką vei­kia to­kios ga­lin­gos de­for­ma­ci­nės jė­gos, gal bu­vo ga­li­ma jį re­no­vuo­ti vi­sai ki­tos ko­ky­bės me­džia­go­mis?

Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Arū­nas Ado­mai­tis tuo­met in­for­ma­vo, kad via­du­ko re­mon­to dar­bus at­li­kęs ran­go­vas at­lie­ka de­for­ma­ci­nių pjū­vių pa­tik­ri­ni­mą ir dar ne­bai­gė iki ga­lo su­tvar­ky­ti pės­čių­jų ta­ko dan­gos.

Neaiš­ku, kas tuo­met bu­vo tik­rin­ta, nes praė­jus trims mė­ne­siams be­to­nas pa­lei tuos pjū­vius su­tru­pė­jo, o as­fal­tas nuo au­to­mo­bi­lių pa­dan­gų nu­di­lo...

At­li­ko „duo­bių re­mon­tą“

Via­du­ką re­mon­ta­vo už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė „Že­mai­ti­jos ke­liai“, su UAB „Šiau­lių plen­tas“ pri­klau­san­ti „Šiau­lių plen­to gru­pei“. Ši įmo­nių gru­pė sa­vo tink­la­la­py­je di­džiuo­ja­si sa­vo pro­fe­sio­na­lu­mu, at­sa­ko­my­be, pa­ti­ki­mu­mu. Mies­tie­čiams taip neat­ro­do. Ki­tas UAB „Šiau­lių plen­tas“ „re­mon­tuo­tas“ ob­jek­tas – Pra­mo­nės gat­vės nuo Ser­ben­tų iki Me­ta­lis­tų g. at­kar­pa. Per­nai čia bu­vo pa­klo­ta nau­ja as­fal­to dan­ga. Ka­dan­gi ji klo­ta juos­to­mis, tai praė­jus ke­liems mė­ne­siams tarp jų at­si­ra­do ply­šiai, kai kur as­fal­tas iš­tru­pė­jo. Dar per­nai į re­dak­ci­ją skam­bi­nę šiau­lie­čiai vai­ruo­to­jai siū­lė re­dak­ci­jai pa­si­do­mė­ti UAB „Šiau­lių plen­tas“ šio­je Pra­mo­nės gat­vės at­kar­po­je at­lie­ka­mais re­mon­to dar­bais. „Tai net ne bro­kas, tai „chal­tū­ra“, – pik­ti­no­si jie.

„2011 m. nuo ge­le­žin­ke­lio per­va­žos iki Ser­ben­tų gat­vės bu­vo at­lik­tas duo­bių re­mon­tas“, – į raš­tu pa­teik­tus klau­si­mus raš­tu at­sa­kė UAB „Šiau­lių plen­tas“ tech­ni­kos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vai­do­tas Var­nas. Prieš akis iš­kart iš­ki­lo vaiz­das, kaip bend­ro­vės dar­bi­nin­kai ly­gi­na duo­bių kraš­tus – re­mon­tuo­ja tai, kas re­mon­tuo­ti­na...

Anot V. Var­no, dėl itin pra­s-tos ke­lio dan­gos būk­lės bu­vo at­kur­ti 35 pro­c. dan­gos, o 65 pro­c. jos bu­vo pa­ten­ki­na­mos būk­lės. „Toks re­mon­to bū­das dėl daug su­jun­gi­mų ir eis­mo dan­gos ne­ly­gu­mų nė­ra efek­ty­vus ir eko­no­miš­kas, ne­su­tei­kia nau­do­to­jui sau­gu­mo, kom­for­to, to­dėl tarp per­va­žos ir Ser­ben­tų g. už­sa­ko­vas nu­spren­dė įreng­ti iš­ly­gi­na­mą­jį as­falt­be­to­nio sluoks­nį, – tei­gia be­dro­vės tech­ni­kos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas. – At­siž­vel­giant į Pra­mo­nės g. nuo Ser­ben­tų g. iki Me­ta­lis­tų g. at­kar­pos būk­lę, yra rei­ka­lin­ga re­konst­ruk­ci­ja, bet dėl lė­šų sty­giaus ren­ka­ma­si re­mon­to dar­bus, ku­rie tik pra­tę­sia dan­gos il­gaam­žiš­ku­mą.“

   

„Tilts“ blo­gai re­no­va­vo til­tą

O kaip via­du­kas? Jis juk nuo­dug­niai nuo vie­no iki ki­to ga­lo re­no­vuo­tas. Juk yra nu­ma­ty­tas pen­ke­rių me­tų ga­ran­ti­nis dar­bų at­li­ki­mo lai­ko­tar­pis, vi­si trys kon­sor­ciu­mo na­riai – „Že­mai­ti­jos ke­liai“, „Šiau­lių plen­tas“ ir lat­vių „Tilts“ – so­li­da­riai at­sa­ko už pa­da­ry­tą bro­ką.

„Už de­for­ma­ci­nius pjū­vius at­sa­ko lat­vių bend­ro­vė „Tilts“. Jie pri­pa­žįs­ta de­fek­tus, at­si­ra­du­sius dėl tech­no­lo­gi­nių pro­ce­sų nu­kry­pi­mų, ir pa­ša­lins juos iki 2012 m. bir­že­lio mėn. sa­vo lė­šo­mis, – tei­gia V. Var­nas. – Me­džia­gos bu­vo pa­si­rink­tos aukš­tos ko­ky­bės, skir­tos di­de­liam eis­mo in­ten­sy­vu­mui, ta­čiau dar­bų at­li­ki­mo ko­ky­bė bu­vo ne­pa­kan­ka­mai už­tik­rin­ta.“

Ką apie vi­sa tai ma­no sa­vi­val­dy­bės kler­kai? At­sa­ky­mo iš jų, kaip ir per­nai, ma­tyt, ne­pa­vyks grei­tai su­lauk­ti. Ki­ta ver­tus, pa­gal­vo­ki­te pa­tys – ar ne­štu­mė­te ba­tus tam pa­čiam bat­siu­viui, jei jis prieš tai bū­tų blo­gai pa­ka­lęs pa­dus? Ar ga­li bend­ro­vė, ne­ko­ky­biš­kai at­lie­kan­ti dar­bus, im­tis mi­li­jo­nų ver­tės pro­jek­tų? Pa­teik­si­me vi­so la­bo po­rą pa­vyz­džių, pa­čių pir­mų­jų ras­tų in­ter­ne­to ty­ruo­se...

Le­mo­nui, Da­nie­liui ir...

Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja per­nai ge­gu­žę pa­si­ra­šė su­tar­tį su kon­kur­są lai­mė­ju­siu ran­go­vu – ke­lio Ry­ga-Šiau­liai-Tau­ra­gė-Ka­li­ning­ra­das 15 ki­lo­met­rų il­gio ruo­žą už 60,8 mln. Lt (su PVM) re­konst­ruos „Šiau­lių plen­to“ ir „Kau­no til­tų“ su­si­vie­ni­ji­mas. Ki­ta kon­kur­so da­ly­vė – bend­ro­vė „Pa­ne­vė­žio ke­liai“ – siū­lė dar­bus at­lik­ti už 62,685 mln. Lt.

Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja per­nai bir­že­lį su kon­kur­so lai­mė­to­jais pa­si­ra­šė 128,384 mln. Lt ver­tės dar­bų ran­gos su­tar­tį – bend­ro­vių „Šiau­lių plen­tas“ ir „Pa­ne­vė­žio ke­liai“ su­si­vie­ni­ji­mas už 128 mln. Lt ties Kai­rių mies­te­lio ap­link­ke­lį, esan­tį tran­seu­ro­pi­nio tink­lo ke­ly­je Pa­ne­vė­žys-Šiau­liai.

Įdo­mi de­ta­lė – kon­kur­se da­ly­va­vo ir „Kau­no til­tai“, dar­bus siū­lę at­lik­ti už vos vie­nu mi­li­jo­nu li­tų dau­giau – 129,362 mln. Lt. Ki­ta kon­kur­se da­ly­va­vu­si įmo­nė „Al­kes­ta“ siū­lė juos at­lik­ti už 131,454 mln. Lt.

Pri­me­na ge­rai ži­no­mą sce­ną iš se­no ani­ma­ci­nio fil­mo apie ba­tuo­tą ka­ti­ną... O gal tie­kė­jai tie­siog pa­si­žy­mi te­le­pa­ti­nė­mis sa­vy­bė­mis? Vie­šų­jų pir­ki­mų spe­cia­lis­tė sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ tei­gė, kad ga­li bū­ti, jog per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja pa­šnibž­dė­jo tie­kė­jams, ko­kias kai­nas siū­ly­ti („Kvie­čia­me da­ly­vau­ti pir­ki­me, gal ga­li­te pa­teik­ti pa­siū­ly­mą su­mai nuo 61 iki 65 mln. Lt?“). „Kas ga­lė­tų pa­neig­ti, kad tie­kė­jai ne­bu­vo su­sė­dę prie ka­vos puo­de­lio ir ne­su­si­ta­rė, kas ka­da ką siū­lys ir kam ku­ris pro­jek­tas tu­ri ati­tek­ti“, – ma­no ji.

 Autoriaus nuotr.

At­si­ver­tus Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių prie Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos tink­la­la­pį ir per­žvel­gus di­rek­ci­jos įgy­ven­din­tus pro­jek­tus, ne­sun­ku su­skai­čiuo­ti, kiek šia­me „žai­di­me“ ga­lė­tų bū­ti „žai­dė­jų“ – ran­go­vų, da­ly­vau­jan­čių kon­kur­suo­se dar­bams at­lik­ti ir juos lai­min­čių. Tink­la­la­py­je pa­teik­ti nuo 2007 m. įgy­ven­din­ti pro­jek­tai. Siurp­ri­zų ne­ran­da­me – dau­gu­ma „žai­dė­jų“ mums jau ži­no­mi: AB „Pa­ne­vė­žio ke­liai“, AB „Kau­no til­tai“, UAB „Šiau­lių plen­tas“, UAB „Že­mai­ti­jos ke­liai“, UAB „Al­kes­ta“, UAB „Lem­min­kai­nen Lie­tu­va“.

Jau ži­no­me, kad „Šiau­lių plen­tas“ „plau­na ran­ką“ su „Že­mai­ti­jos ke­liais“, nes pri­klau­so tai pa­čiai įmo­nių gru­pei. Vi­si ki­ti „žai­dė­jai“ – di­džiau­sios to­kio po­bū­džio įmo­nės tam tik­ra­me Lie­tu­vos re­gio­ne: „Pa­ne­vė­žio ke­liai“ – ry­tuo­se, „Lem­min­kai­nen Lie­tu­va“ – va­ka­ruo­se, „Al­kes­ta“ – pie­tuo­se ir t. t. Tai­gi Lie­tu­va lyg ir pa­si­da­lin­ta. Juk at­ro­do lo­giš­ka, kad kel­miš­kiai sa­vo žvyr­ke­lius as­fal­tuo­ja ir duo­bes lo­po, o ne aly­tiš­kiai.

Dau­giau duo­bių – dau­giau at­ly­gin­ta ža­los

Per šią ir praė­ju­sią sa­vai­tę už­re­gist­ruo­ta ke­lias­de­šimt kas­ko drau­di­mo klien­tų pra­ne­ši­mų apie ža­las, pa­tir­tas įva­žia­vus į duo­bę ke­ly­je. Šios sa­vai­tės pra­džio­je to­kio po­bū­džio ža­los itin pa­dau­gė­jo – per po­rą va­lan­dų bu­vo už­re­gist­ruo­ta ke­lio­li­ka pra­ne­ši­mų.

Dau­giau­sia pra­ne­ši­mų apie vai­ruo­to­jų pa­tir­tą ža­lą dėl duo­bių ke­ly­je su­lau­kia­ma iš di­džių­jų ša­lies mies­tų. Vai­ruo­to­jų pa­tir­ti nuo­sto­liai vi­du­ti­niš­kai sie­kia 2 tūkst. Lt. Įva­žia­vus į duo­bę, daž­niau­siai nu­ken­čia pa­dan­gos, rat­lan­kiai ir pa­ka­bos ele­men­tai – vai­ruo­to­jas ga­li pa­tir­ti nuo 50 Lt iki 10 tūkst. Lt nuo­sto­lį. Vie­nai drau­di­mo bend­ro­vių te­ko iš­mo­kė­ti 10 tūkst. Lt klien­tui, ku­riam neap­len­kus duo­bės te­ko keis­ti dvi pa­dan­gas, rat­lan­kius ir at­lik­ti pa­ka­bos re­mon­tą.

Kas­ko drau­di­mu ap­si­drau­du­siems klien­tams, ku­riems ne­pa­vy­ko iš­veng­ti duo­bės, to­dėl bu­vo ap­ga­din­tas au­to­mo­bi­lis, pir­miau­sia re­ko­men­duo­ja­ma iš­si­kvies­ti po­li­ci­ją, kad ji už­re­gist­ruo­tų įvy­kį. Jei­gu po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai nu­sta­to, kad ne­bu­vo ženk­lų, įspė­jan­čių apie ke­lio de­fek­tą ir vai­ruo­to­jas ne­ga­lė­jo iš anks­to pa­ste­bė­ti bei iš­veng­ti duo­bės, vai­ruo­to­jui ne tik ne­tai­ko­mas kas­ko drau­di­mo iš­skai­tos mo­kes­tis, bet ki­tais me­tais ne­tu­ri bū­ti di­di­na­ma ir drau­di­mo įmo­ka.

Vie­nos drau­di­mų bend­ro­vės duo­me­ni­mis, per­nai vai­ruo­to­jams, ap­si­drau­du­siems kas­ko drau­di­mu, ji ap­mo­kė­jo apie 100 tūkst. Lt ža­los, pa­tir­tos ap­ga­di­nus au­to­mo­bi­lį neiš­ven­giant duo­bės ke­ly­je. Prog­no­zuo­ja­ma, kad šie­met už to­kio po­bū­džio ža­lą iš­mo­kų vai­ruo­to­jams bus ge­ro­kai dau­giau, ka­dan­gi si­tua­ci­ja Lie­tu­vos ke­liuo­se pra­stė­ja – gat­vė­se, be ką tik at­si­vė­ru­sių, kai ku­rios duo­bės žio­jė­ja dar nuo per­nai, be to, šie­met ke­lių re­mon­tui skir­tas ma­žes­nis fi­nan­sa­vi­mas.

Il­ga vie­no sto­go lo­py­mo is­to­ri­ja

Po­vi­las LUN­GĖ

Sto­gas bė­ga. Kas kal­tas? Anot gy­ven­to­jų, na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ti bend­ro­vė. Anot šios, ran­go­vas, at­li­kęs dar­bus. At­ro­do, vis­kas la­bai pa­pras­ta, bet ar tik­rai? Daž­nai kal­ti, bent jau iš da­lies, bū­na ir vie­ni, ir ki­ti.

 

Anot „Ci­ty Ser­vi­ce“ ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vo, ža­la, pa­da­ry­ta dėl ne­ko­ky­biš­ko sto­go re­mon­to, bus at­ly­gin­ta ran­go­vo.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Nau­jas sto­gas – se­nos bė­dos

Į sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­ją krei­pė­si pa­čia­me bul­va­ro vi­du­ry­je, Vil­niaus g. 215, įsi­kū­rę vers­li­nin­kai ir na­me gy­ve­nan­tys gy­ven­to­jai, tei­gian­tys, kad na­mo pa­lė­pė­je kau­pia­si drėg­mė, pa­lė­pė­je esan­čių sto­go konst­ruk­ci­jų da­lys bei per­dan­ga yra su­drė­kusios, van­duo bė­ga per bu­tų lu­bas ir sie­nas, pa­ti­ria­mi mil­ži­niš­ki nuo­sto­liai.

Į pa­lė­pę at­vy­kęs ant­sto­lis su­ra­šė fak­ti­nių ap­lin­ky­bių kons­ta­ta­vi­mo pro­to­ko­lą – kons­ta­ta­vo, kad sto­gą lai­kan­čios konst­ruk­ci­jos kai ku­rio­se vie­to­se per­mir­ku­sios, sie­nos – šla­pios, vie­no­je vie­to­je ant sto­gą den­gian­čios plė­ve­lės po sto­go dan­ga yra su­si­kau­pęs van­duo. Pra­dū­rus plė­ve­lę, jis pra­dė­jo te­kė­ti sro­ve. Vie­ta, kur yra van­dens nu­bė­gi­mo vamz­dis, už­deng­ta plė­ve­le ir sto­go dan­ga – van­dens nu­bė­gi­mo vamz­dis su­trum­pin­tas ir ne­sie­kia sto­go! Nuė­jus į kir­pyk­lą, įsi­kū­ru­sią dvie­juo­se šio na­mo bu­tuo­se, ant sie­nų ma­ty­ti van­dens nu­bė­gi­mo žy­mės. Ki­tuo­se bu­tuo­se – dar blo­giau.

Tur­būt pa­ma­ny­si­te, kad šio na­mo Vil­niaus gat­vės pės­čių­jų bul­va­re sto­gas yra se­nut se­nu­tė­lis. Klys­ta­te – na­mo sto­gas ką tik pa­keis­tas.

Ga­ly­bė raš­tų

Gy­ven­to­jų bė­dos pra­si­dė­jo dar 2006 m., kai už­da­ra­jai ak­ci­nei bend­ro­vei „Ūk­ve­dys“ (da­bar „Sau­lės val­da“) bu­vo su­ra­šy­tas pra­šy­mas ly­giai dėl tų pa­čių prie­žas­čių – pra­šy­ta pa­keis­ti sto­go dan­gą, nes ly­jant ar tirps­tant snie­gui van­duo pra­si­skver­bia pro sto­gą, to­dėl drėks­ta lu­bos, by­ra tin­kas. Po pu­sės me­tų na­mo gy­ven­to­jas su­ra­šė dar vie­ną raš­tą – nu­ro­dė, kad dėl pra­kiu­ru­sio sto­go ke­lio­se vie­to­se per lu­bas bė­gan­tis van­duo ga­di­na jo tur­tą. Vy­ras ne­tgi „pa­gra­si­no“ – tei­gė, kad jei pra­šy­mas sku­biai ne­bus įvyk­dy­tas, bend­ro­vė taps kal­ta dėl bu­to ap­dai­los su­ga­di­ni­mo ir jis bus pri­vers­tas kreip­tis į ati­tin­ka­mas ins­tan­ci­jas, kad bū­tų at­ly­gin­tos re­mon­to iš­lai­dos.

Praė­jus tre­jiems me­tams na­mo gy­ven­to­ja „Ūk­ve­džiui“ taip pat pa­tei­kė pra­šy­mą, kad bū­tų at­siųs­ta ko­mi­si­ja, ku­ri įver­tin­tų jos bu­te su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją, nes ne vie­ne­rius me­tus nuo­lat bė­ga van­duo per lu­bas. Mo­te­ris, ne­su­lau­ku­si pa­gal­bos, ne­tgi krei­pė­si į mies­to me­rą – tei­gė, kad sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­ti pa­lė­pė ne­pri­žiū­ri­ma ir ne­re­mon­tuo­ja­ma, „gy­ven­ti pa­vo­jin­ga gy­vy­bei“.

Kad iki ne­lai­mės – vie­nas žings­nis, tiks­liau, la­šas, pa­tvir­ti­no ki­tą die­ną vie­na­me iš bu­tų pro lu­bas pra­dė­jęs bėg­ti van­duo, ap­lie­jęs da­lį bal­dų bei grin­dis. Na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čiai bend­ro­vei bu­vo ne­del­siant pra­neš­ta te­le­fo­nu ir raš­tu, de­ja, sa­vai­tę ne­bu­vo im­ta­si rei­ka­lin­gų veiks­mų ava­ri­jai ir jos pa­da­ri­niams lik­vi­duo­ti, nors van­duo ne­sus­tab­do­mai te­kė­jo... Gy­ven­to­jas tuo­met Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Tur­to sky­riui su­ra­šė pre­ten­zi­ją no­rė­da­mas bū­ti in­for­muo­tas, ko­kios po­vei­kio prie­mo­nės yra ir bus tai­ko­mos UAB „Ūk­ve­dys“ dėl ne­tin­ka­mų pa­rei­gų vyk­dy­mo.

At­ro­do, le­dai pa­ju­dė­jo. Net­ru­kus Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Sta­ty­bos sky­rius su­ra­šė sta­ti­nio tech­ni­nės prie­žiū­ros pa­tik­ri­ni­mo ak­tą, ku­ria­me kons­ta­ta­vo vi­sas anks­čiau gy­ven­to­jų iš­sa­ky­tas bė­das. Pa­siū­ly­ta per mė­ne­sį at­lik­ti sto­go dan­gos re­mon­to dar­bus.

At­ro­do, gy­ven­to­jai sa­vo pa­sie­kė. De­ja, vie­nin­gai ko­vo­ju­sių dėl sa­vo tur­to sau­gu­mo, jų vie­ny­bė iš­blė­so...

Vie­nas lau­ke ne ka­rys

Anot Vi­liaus Mac­ko­nio, AB „Ci­ty Ser­vi­ce“ ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vo, su mi­nė­to na­mo gy­ven­to­jais „Sau­lės val­da“ dėl sto­go re­mon­to bend­rau­ja nuo 2006 me­tų.

„Anks­čiau at­lik­ti dar­bų ne­pa­vy­ko dėl pa­pras­tos ir kar­tu sun­kiai iš­spren­džia­mos prie­žas­ties – gy­ven­to­jų dau­gu­ma pa­sy­viai žiū­rė­jo į ad­mi­nist­ra­to­riaus pa­stan­gas or­ga­ni­zuo­ti re­mon­tą. Di­džio­ji da­lis žmo­nių ne­si­rin­ko į su­si­rin­ki­mus, ne­reiš­kė no­ro rū­pin­tis na­mo rei­ka­lais, – tei­gė jis. – Dėl šių prie­žas­čių šia­me na­me ne­tgi bu­vo at­si­sa­ky­ta bend­ri­jos, ją jau įstei­gus. Pa­ma­tę, kad val­dy­ti bend­ri­ją per daug su­dė­tin­ga, žmo­nės pa­skel­bė stei­gia­mo­jo su­si­rin­ki­mo pro­to­ko­lą ne­ga­lio­jan­čiu ir to­liau pa­ti­kė­jo na­mą ap­tar­nau­ti „Sau­lės val­dai“. Nors apie re­no­va­ci­ją kal­ba­ma il­gai, neaiš­ku, ka­da ji įvyks – tai pa­tvir­ti­na ir pa­sku­ti­niai su­si­rin­ki­mai ta­me na­me.“

Anot bend­ro­vės ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vo, be­veik vi­si na­me or­ga­ni­zuo­ti gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mai bai­gė­si sa­vo­tiš­ku fias­ko: 2006 m. lie­pą dėl kvo­ru­mo ne­bu­vi­mo su­si­rin­ki­mas skelb­tas neį­vy­kęs, 2008 m. ge­gu­žę dau­gu­ma sa­vi­nin­kų na­mo mo­der­ni­za­vi­mo idė­jai pri­ta­rė, pa­reng­tas in­ves­ti­ci­jų pla­nas, ta­čiau ne­ga­vus bū­ti­no na­mo bend­ra­tur­čių pri­ta­ri­mo dar­bai ne­ga­lė­jo bū­ti at­lik­ti, 2010 m. ko­vą su­si­rin­ki­mas neį­vy­ko dėl ne­su­si­rin­ku­sios bu­tų ir ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kų dau­gu­mos, 2010 m. ba­lan­dį jis taip pat neį­vy­ko, nes į su­si­rin­ki­mą at­vy­ko tik ke­tu­ri sa­vi­nin­kai. 2010 m. bir­že­lį bu­vo or­ga­ni­zuo­tas bal­sa­vi­mas raš­tu – su­skai­čia­vus bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus ta­po aiš­ku, kad na­mo bend­ra­tur­čiai ne­bu­vo suin­te­re­suo­ti sto­go dan­gos re­mon­tu – ka­dan­gi sto­go re­mon­tui iš 16 bu­tų sa­vi­nin­kų pri­ta­rė ma­žu­ma, spren­di­mas dėl sto­go re­mon­to ne­priim­tas.

Vis dėl­to gy­ven­to­jams šį tą pa­vy­ko kar­tu nu­spręs­ti – per­nai rug­sė­jį vy­ko vie­šo ap­ta­ri­mo su­si­rin­ki­mas. Gy­ven­to­jai iš at­lik­to in­ves­ti­ci­nio pla­no pa­si­rin­ko ap­šil­tin­ti sto­go per­dan­gą ir pa­klo­ti nau­ją sto­go dan­gą, pa­šil­tin­ti išo­rės sie­nas ir co­ko­lį, pa­keis­ti lan­gus bu­tuo­se ir bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­po­se, mo­der­ni­zuo­ti šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mas.

„Šių me­tų sau­sio 14 d. bu­vo su­si­rin­ki­mas, ku­rio me­tu tu­rė­jo bū­ti tvir­ti­na­mas in­ves­ti­ci­nis pla­nas, ta­čiau tarp gy­ven­to­jų ki­lo dve­jo­nės, ar tik ne­rei­kė­tų įreng­ti ko­lek­to­ri­nę šil­dy­mo sis­te­mą ir ar ne­ver­tė­tų jau da­bar „Sau­lės val­dos“ at­lie­ka­mą sto­go re­mon­tą stab­dy­ti ir lauk­ti re­no­va­ci­jos, ku­rios me­tu sto­gas bū­tų tvar­ko­mas, – tei­gė V. Mac­ko­nis. – Su­si­rin­ki­mo me­tu in­ves­ti­ci­nis pla­nas ne­bu­vo pa­tvir­tin­tas, nes ne­bu­vo kvo­ru­mo. Gy­ven­to­jai tu­ri ap­si­spręs­ti, ar ko­re­guo­ti jau su Būs­to ir ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros agen­tū­ra su­de­rin­tą in­ves­ti­ci­nį pla­ną, ar jį keis­ti vie­toj nu­ma­ty­tos dvi­vamz­dės šil­dy­mo sis­te­mos įreng­ti ko­lek­to­ri­nę sis­te­mą.“

Ran­go­vas vis dėl­to at­ly­gins ža­lą

Tai­gi na­mo re­no­va­ci­jos atei­tis ne­la­bai aiš­ki, nors jo Vil­niaus gat­vės fa­sa­das jau pa­rams­ty­tas pa­sto­liais. O kaip sto­gas?

„Jo re­mon­to dar­bai bu­vo at­lik­ti ne­ko­ky­biš­kai, sto­go re­mon­tas ne­bu­vo priim­tas ir pi­ni­gai už at­lik­tus dar­bus ran­go­vui nė­ra su­mo­kė­ti. 2012 m. sau­sio mė­ne­sį bu­vo pa­si­ra­šy­ta nau­ja ran­gos su­tar­tis su UAB „RV sta­ty­ba“, ku­ri pa­ša­lins de­fek­tus ir ga­lu­ti­nai už­baigs sto­go re­mon­to dar­bus. Ža­la, ku­ri yra pa­da­ry­ta dėl ne­ko­ky­biš­ko sto­go re­mon­to, bus at­ly­gin­ta ran­go­vo, ku­ris tuo me­tu vyk­dė ar vyk­do dar­bus. Taip pat pa­žy­mė­ti­na, jog gy­ven­to­jams nei dar­bų už­bai­gi­mas, nei de­fek­tų ša­li­ni­mas nie­ko pa­pil­do­mai ne­kai­nuos“, – gy­ven­to­jus nu­ra­mi­no AB „Ci­ty Ser­vi­ce“ ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vas.

O kas kom­pen­suos gy­ven­to­jams pa­da­ry­tą ža­lą? Kad ji bū­tų įver­tin­ta, gy­ven­to­jai tu­ri tai pa­da­ry­ti sa­va­ran­kiš­kai – pa­tys kvies­tis ant­sto­lius, kad bū­tų su­ra­šy­ti fak­ti­nių ap­lin­ky­bių kons­ta­ta­vi­mo pro­to­ko­lai. Kai ku­rios pa­sta­te įsi­kū­ru­sios įmo­nės tai pa­da­rė net tris kar­tus. „Ne­ke­ti­na­me leng­vai pa­si­duo­ti. Pa­da­ry­ta mil­ži­niš­ka ža­la: nu­ken­tė­jo lu­bos, sie­nos, grin­dys, kai kur su­ga­din­ti bal­dai, pa­sta­te įsi­kū­ru­sių vers­li­nin­kų tur­tas, įsi­me­tė pe­lė­sis. Rei­kia pa­mi­nė­ti, kad ža­los įver­ti­ni­mas taip pat kai­nuo­ja, – pik­ti­no­si vers­li­nin­kas. – Ža­da­me kreip­tis į teis­mą.“

Spjū­vis į pro­fe­sio­na­lu­mą ar rei­tin­gų vai­ky­ma­sis?

Po­vi­las LUN­GĖ

Sek­ma­die­nį Šiau­lių mies­to stu­den­tiš­ka­jam „Sau­lės“ cho­rui te­le­vi­zi­jos pro­jek­tas „Cho­rų ka­rai“ bai­gė­si. Ir bai­gė­si jis tie­sio­gi­nei trans­lia­ci­jai dar ne­pra­si­dė­jus. Re­pe­ti­ci­jų me­tu stu­di­jo­je tvy­ro­ju­si keis­ta nuo­jau­ta pa­si­tvir­ti­no – cho­ras jau „nu­ra­šy­tas“. Ar tai reiš­kia, kad vis­kas jau su­pla­nuo­ta ir cho­ras nu­ga­lė­to­jas jau ži­no­mas? Šį­kart ke­le­tas kri­ti­kos kir­čių ir tiems, ku­rie kri­ti­kuo­ja­mi, ir pa­tiems kri­ti­kuo­to­jams – re­ži­sie­riams ir ko­mi­si­jos na­riams. Šiems – pa­leis­to­mis lai­mė­to­mis šliu­rė­mis.

 

Šiau­lių cho­ris­tai tei­gia sek­ma­die­nį su­pra­tę, ko­dėl Lie­tu­vos jau­ni­mas emig­ruo­ja. „Tau­tai rei­kia „vil­ties“, t. y. va­kar ko­mi­si­ja aki­vaiz­džiai pa­ro­dė, kad jau­ni­mas ne­rei­ka­lin­gas, rei­kia dai­nuo­jan­čių ka­li­nių“, – sakė jie.

Autoriaus nuotr.

Re­ži­sie­rių dik­ta­tas

Ke­le­tas šiau­lie­čių „Sau­lės“ cho­ro sir­ga­lių vy­ko kar­tu dai­nuo­jan­čiu au­to­bu­su iš pat Šiau­lių. Jie tu­rė­jo ga­li­my­bę iš­vys­ti TV „vir­tu­vę“ – ste­bė­ti re­pe­ti­ci­jas ar pa­si­žval­gy­ti už­ku­li­siuo­se. Anot sir­ga­lių, tai, ką jiems te­ko pa­ma­ty­ti, juos ir ma­lo­niai nu­ste­bi­no, ir net šo­ki­ra­vo.

„Ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti re­ži­sie­riaus aro­gan­ci­ja, ku­ri re­pe­ti­ci­jų me­tu pa­si­reikš­da­vo ne­tgi at­vi­ra pa­nie­ka ar šai­py­mu­si, – tei­gė su „Sau­lės“ cho­ru kar­tu vy­kęs stu­den­tas. – Man lie­žu­vis neap­si­vers­tų smui­ki­nin­kę va­din­ti smui­kis­te, o „Ki­ta­vos“ so­lis­tę Ra­są, ku­ri pa­si­ro­dy­mo me­tu at­li­ko var­pi­nin­ko vaid­me­nį, – var­pis­te. Ar­ba re­ži­sie­riaus pa­šai­pi fra­zė cho­ro re­pe­ti­ci­jos pa­bai­go­je, skam­bant var­pui: „Da­bar iš­ne­šam kars­tą. Jis čia sto­vės?“ Ne­sup­ran­tu aš to­kio hu­mo­ro.“

„Iš­ne­šė mū­sų kars­tą, – šyp­so­da­ma­si, nors ir ne­slėp­da­ma ap­mau­do, sa­kė „Sau­lės“ cho­ro ge­ne­ro­lė Ra­sa Stoš­ku­vie­nė. – Kaip jaus­tis cho­ris­tams? Tai bu­vo lyg sa­vo­tiš­ka užuo­mi­na, ku­rią su­pra­tau tik ge­ro­kai vė­liau, jau po pro­jek­to. Kaip ir tai, ko­dėl sek­ma­die­nį su mu­mis vi­si el­gė­si taip, lyg bū­tu­me nu­ra­šy­ti – per daug ne­kri­ti­ka­vo re­pe­ti­ci­jų me­tu. Bu­vo keis­ta ir tai, kad ki­tiems cho­rams, ba­lan­suo­jan­tiems ant iš­kri­ti­mo ri­bos, skir­ta la­bai daug lai­ko ir dė­me­sio. Tie­sa, dar ir pa­si­ro­dy­mo iš­va­ka­rė­se iš re­ži­sie­rės gau­tas laiš­kas: „Jūs nie­ko taip ir ne­sup­ra­to­te...“

Už­ku­li­siuo­se bu­vo ir ki­tų cho­rų da­ly­vių, ne­pa­ten­kin­tų pro­jek­to re­ži­sie­rių pa­sta­bo­mis. Ak­me­nės cho­ro mer­gi­noms ne­leis­ta pa­si­ro­dy­ti ap­si­ren­gus pūs­to­mis su­kne­lė­mis su žir­ne­liais – liep­ta ap­si­vilk­ti stan­dar­ti­nes – tas, su ku­rio­mis cho­rai pri­si­sta­to pa­čio­je pra­džio­je. Cho­ro ge­ne­ro­lai „Ven­tu­kai“ to­kiam re­ži­sie­rių rei­ka­la­vi­mui ne­pak­lu­so.

Šiau­lių „Sau­lės“ cho­rui bu­vo liep­ta pa­ko­re­guo­ti cho­reog­ra­fi­ją, tad tarp re­pe­ti­ci­jų sce­no­je pa­plu­šė­ti te­ko pla­čiuo­se LRT te­le­vi­zi­jos ko­ri­do­riuo­se, iš ku­rios TV3 nuo­mo­ja­si stu­di­ją. Neį­ti­ko re­ži­sie­riams ir cho­ro su­ma­ny­mas vei­dus bei del­nus iš­si­da­žy­ti auk­so spal­va. Šiuo at­ve­ju bu­vo ras­tas komp­ro­mi­sas – leis­ta iš­si­da­žy­ti ne vi­sus vei­dus, bet tik or­na­men­tus ant jų. Ne­ti­ko ir su­ma­ny­tos mer­gi­nų šu­kuo­se­nos, tad te­ko dai­nuo­ti „be šu­kuo­se­nų“. Be­li­ko pa­si­džiaug­ti, kad ki­ti cho­rai nu­ko­pi­ja­vo anks­tes­nį „Sau­lės“ cho­ro sti­lių: „pa­si­sko­li­no“ pa­trum­pin­tas kel­nes, su­kne­les žir­niu­kais, ne­tgi dir­žu to­kiu pat rau­do­nu su­si­juo­sė. Ži­no­ma, kad ko­mi­si­ja tai pa­ste­bė­jo, tik pa­sta­bų ne­pa­reiš­kė.

Tie­sa, Giu­li­ja, Kė­dai­nių Le­di­nio cho­ro ge­ne­ro­lė, neišt­vė­ru­si  po pa­si­ro­dy­mo iš­rė­žė, kad ko­mi­si­ja nie­kaip neap­sisp­ren­džian­ti, ko no­rin­ti: tai rei­kia so­lis­tų, tai ne­be­rei­kia, tai rei­kia šok­ti, tai ne­be­rei­kia.

Nors tai­syk­lė­se nu­ro­dy­ta, kad ko­mi­si­jos na­riai ne­ga­li kri­ti­kuo­ti cho­rų ge­ne­ro­lų, lai­do­se ne­trūks­ta pa­sta­bų jiems. Sek­ma­die­nį itin daug „kri­ti­kos“ su­lau­kė Vil­niaus kraš­to cho­ro ge­ne­ro­lė Ka­ta­ži­na, ku­rios bal­są ko­mi­si­jos na­rys Ed­mun­das Sei­lius pa­ly­gi­no su triū­ba, ku­rio­je pra­gręž­ta sky­lė. Tie­sa, bu­vo pa­gir­ta ir jos „pa­žan­ga“ – pen­kiais cen­ti­met­rais pail­gė­jęs si­jo­nas. Ti­ki­mės, kad nuo­skau­dos aša­ros, ge­ne­ro­lės lie­tos už­ku­li­siuo­se, jau nu­džiu­vo.

Vi­si ly­gūs, bet yra ly­ges­nių?

Nors bal­suo­da­mi ko­mi­si­jos na­riai vi­sad pa­brėž­da­vo, kad vi­si cho­rai pro­jek­te da­ly­vau­ja ly­gio­mis tei­sė­mis, vie­nas jų tik­rai yra ly­ges­nis už ki­tus. Kad iš­lai­ky­tų int­ri­gą, pro­jek­to pro­diu­se­riai sten­gia­si Pa­ne­vė­žio mo­te­rų pa­tai­sos na­mų „Vil­ties“ cho­rą stum­ti į prie­kį vi­so­mis įma­no­mo­mis prie­mo­nė­mis – trans­liuo­ja siu­že­tus apie verkš­le­nan­čias, dėl sa­vo poel­gių be­si­gai­lin­čias, gi­mi­nių ir ar­ti­mų­jų at­si­pra­ši­nė­jan­čias mo­te­ris. Ma­ni­pu­liuo­ja­ma ir vai­kais ar anū­kais – nuo­lat pri­me­na­ma, kiek jų lau­kia už pa­tai­sos na­mų sie­nų. Šis aša­ro­ji­mas ne­praei­na be pėd­sa­ko – su­grau­din­ti šia­pus Pa­ne­vė­žio na­mų sie­nų šil­tai prie te­le­vi­zo­rių ek­ra­nų sė­din­tys žmo­nės bal­suo­ja už „li­ki­mo nu­skriaus­tas“ mo­te­ris. Ir bal­suo­ja už jas, tie­są sa­kant, la­bai gau­siai – vien pa­sku­ti­nės trans­lia­ci­jos me­tu per 5-6 mi­nu­čių per­trau­ką pa­di­di­no šio cho­ro krai­tį net ke­liais  tūks­tan­čiais bal­sų – iki 9339.

Aiš­ku, vi­sų pir­ma ky­la min­tis, kad pa­si­tel­kia­mos kaž­ko­kios juo­do­sios tech­no­lo­gi­jos, bet at­me­tus šią prie­lai­dą tik­rai sun­ku paaiš­kin­ti, kaip per tas ke­lias mi­nu­tes tiek ga­li­ma pri­bal­suo­ti. Net per di­džiau­sius te­le­vi­zi­jų or­ga­ni­zuo­ja­mus ge­ru­mo ak­ci­jų vai­kams kon­cer­tus tiek žmo­nių ne­bal­suo­ja! Dar juo­kau­ja­ma, kad rei­kė­tų iš vi­sų ša­lies ka­lė­ji­muo­se sė­din­čių vy­rų atim­ti mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus...

Pa­ne­vė­žio „Vil­ties“ cho­ras pa­sku­ti­nė­je TV lai­do­je to­liau kurs­tė aist­ras – ko­mi­si­jos na­riai neišd­rį­so skir­ti jam ma­žų ba­lų mo­ty­vuo­da­mi, kad šias cho­ris­tes sun­ku ver­tin­ti... Štai tau ir ly­gios tei­sės. TV stu­di­jo­je šė­lę ošę sir­ga­liai, ste­bė­da­mi ek­ra­ne bal­sa­vu­sių­jų re­zul­ta­tus, ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti sa­vo aki­mis. Ne­pa­ten­kin­ti bu­vo ir ki­tų mies­tų cho­ris­tai va­di­na­ma­ja­me ža­lia­ja­me kam­ba­ry­je. Kaž­kas pa­juo­ka­vo, kad kaip čia ka­lin­čią­sias iš­me­si iš pro­jek­to, nes pri­zas juk SPA ma­lo­nu­mai Drus­ki­nin­kuo­se, ne­bent pa­tai­sos na­muo­se dža­ku­zį or­ga­ni­zuo­tų. Gal­būt jie tei­sūs, nes tei­gia­ma, kad vi­sas Drus­ki­nin­kų SPA per­so­na­las at­vyks į Pa­ne­vė­žį.

Žiū­ro­vai svars­to, kad Pa­ne­vė­žio pa­tai­sos na­mų „Vil­ties“ cho­ras TV pro­jek­te ke­liaus iki pat su­per­fi­na­lo, ku­rio me­tu į te­le­vi­zi­jos stu­di­ją bus at­vež­tas ly­di­mas gau­sios ap­sau­gos ir šar­vuo­to au­to­bu­so. Ko­kia at­rak­ci­ja ir ko­kie rei­tin­gai! Lie­tu­viai bal­suos. O gal jų bal­sai bus pa­skirs­ty­ti taip, kaip lai­dos pro­diu­se­riams rei­kia?

Vy­res­nio am­žiaus mo­te­ris, TV stu­di­jo­je įdė­miai žiū­rė­ju­si „Vil­ties“ cho­ro pa­si­ro­dy­mą, ste­bė­jo­si tuo, ką da­ro pra­mo­gų vers­las. „Te­le­vi­zi­ja yra ga­lin­ga jė­ga. Įsi­vaiz­duo­ki­te, koks jau­ni­mo po­žiū­ris for­muo­ja­mas – jei aš esu nu­si­kal­tė­lis, ga­liu tap­ti žvaigž­de, nes ma­ne pa­ro­dys per te­le­vi­zo­rių“, – svars­tė ji. Gal­būt ki­tais me­tais pro­jek­te su­lauk­si­me ir Lu­kiš­kių cho­ro?

Šiau­lių cho­ris­tai tei­gia sek­ma­die­nį su­pra­tę, ko­dėl Lie­tu­vos jau­ni­mas emig­ruo­ja: „Tau­tai rei­kia „vil­ties“, t. y. va­kar ko­mi­si­ja aki­vaiz­džiai pa­ro­dė, kad jau­ni­mas ne­rei­ka­lin­gas, rei­kia dai­nuo­jan­čių ka­li­nių.“

Ska­ti­na tau­tų drau­gys­tę?

Ki­tas daug dis­ku­si­jų ke­lian­tis cho­ras – Kaš­to­ni­nis Vil­niaus, va­do­vau­ja­mas Ka­ta­ži­nos Ne­myc­ko. Vie­no­je lai­dų cho­rui už­trau­kus len­kiš­kai, dau­ge­lis ne­te­ko ža­do. Kaip gi čia da­bar? Ko­mi­si­ja nuo­lat prie­kaiš­tau­ja dėl ne­sup­ran­ta­mos lie­tu­vių kal­bos už­dai­na­vus že­mai­tiš­kai, o čia še tau – len­kiš­kai! Ir pui­kūs įver­ti­ni­mai. Len­kų kal­ba gir­di­ma ir žiū­ro­vų sa­lė­je – net ir ne­mo­kan­tys jos pui­kiai su­pran­ta, ką reiš­kia „Wil­no nas­ze.“

Kad šis cho­ras kaž­kaip ste­buk­lin­gai pa­lai­ko­mas, ga­li­ma  spręs­ti ne­tgi pa­gal tai, jog sir­ga­liai tarp žiū­ro­vų tu­ri pa­čias ge­riau­sias – TV ka­me­rų nuo­lat ro­do­mas – vie­tas. Iš ko­kio kam­po be­fil­muo­tum, vi­si vis tiek ma­tys mil­ži­niš­kus Kaš­to­ni­nio cho­ro pla­ka­tus ir trum­puo­sius te­le­fo­no nu­me­rius.

Už­ku­li­siuo­se kal­ba­ma, kad į fi­na­lą pa­teks trys cho­rai: Pa­ne­vė­žio, Kau­no ir Vil­niaus. At­seit Pa­ne­vė­žio cho­ris­tės užims tre­čią vie­tą, nes kaip gi čia joms skir­si pir­mą­ją. Ar­šes­nė ko­va virs tarp Vil­niaus ir Kau­no. Kal­ba­ma, kad pri­zi­nin­kai jau ži­no­mi – Dei­vy­do Zvon­kaus glo­bo­ja­mi Vil­niaus cho­ris­tai. Sa­vo­tiš­ku jau­čia­mu cho­ro pro­te­ga­vi­mu ne­pa­ten­kin­ti ki­tų cho­rų sir­ga­liai stu­di­jo­je jam, tiks­liau, jai dai­nuo­jant, ne­tgi pik­tai skan­da­vo: „Zvon­kė, Zvon­kė, Zvon­kė.“ Kau­no cho­rą pa­lai­kan­ti ko­man­da už­trau­kė: „Lai vil­nie­čiai ne­su­pyks, Kau­nas – Lie­tu­vos šir­dis.“ Be­lie­ka vil­tis, kad lie­tu­viai bal­suo­da­mi su­si­vie­nys ir kad vi­sos šios kal­bos – tik pa­vy­duo­lių int­ri­gos.

Lai­mės „ma­ži“?

Kai du pe­ša­si, nau­dos ga­li tu­rė­ti ma­žes­nių mies­tų, kur pa­trio­tiš­ku­mas tik­rai di­de­lis, cho­rai. Už Ak­me­nės „Šir­džių“ cho­rą ga­li bal­suo­ti Šiau­rės Lie­tu­va ir tie pa­tys šiau­lie­čiai, Kė­dai­nių cho­rą pa­lai­ko daug kau­niš­kių.

Ne­di­de­liuo­se mies­te­liuo­se cho­ris­tai gau­siai pa­lai­ko­mi, juk to­kio­je Ak­me­nė­je, kur vos 16 tūkst. gy­ven­to­jų, jie vie­naip ar ki­taip su­si­ję su cho­ris­tais – jei ne gi­mi­nės, tai bent jau pa­žįs­ta­mi ar iš ma­ty­mo pa­žįs­ta­mi. To­dėl bal­suo­ja vi­si, nes tu­ri už ką sirg­ti. Ko­dėl di­des­nių mies­tų gy­ven­to­jai ne­bal­suo­ja gau­siai? No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad šiau­lie­čių iš­la­vin­tas ge­ras es­te­ti­nis sko­nis ir jie ap­skri­tai to­kių TV šou ne­žiū­ri.

„Ko­dėl aš už sa­vo mei­lę cho­rui tu­riu mo­kė­ti pi­ni­gus siųs­da­mas trum­pą­ją ži­nu­tę ar skam­bin­da­mas? Sup­ran­tu, kad li­tas nė­ra daug, bet ne­ma­nau, kad to­kie ko­mer­ci­niai da­ly­kai yra skaid­rūs, – svars­tė stu­di­jo­je ba­lio­nu ne­ši­nas sir­ga­lius. – Ki­ta ver­tus, kas truk­do cho­rams, ku­rie tu­ri rė­mė­jų, už jų lė­šas pri­si­pirk­ti mo­bi­lio­jo te­le­fo­no pa­kuo­čių ir ma­siš­kai siųs­ti SMS.“

Tu­rė­jo iš­kris­ti?

Daug dis­ku­si­jų su­kė­lė ži­nia, kad nau­jie­nų po­rta­las „Del­fi.lt“

ži­nią, jog su „Cho­rų ka­rais“ at­si­svei­ki­no „Ki­ta­va“ ir Šiau­lių cho­ras, pa­skel­bė 21.32 val., nors tie­sio­gi­nė TV trans­lia­ci­ja bai­gė­si tik 22.30 val. Kas tai? Pra­na­šiš­kai nu­ma­ty­ta atei­tis ar iš anks­to nu­ma­ty­tas pla­nas? Gal pra­lai­mė­to­jai bu­vo ži­no­mi, tik po­rta­las iš anks­to ne­tei­sin­gai nu­sta­tė nau­jie­nos pub­li­ka­vi­mo lai­ką (ne 22.30, o 21.32) ma­ny­da­mas, kad pro­jek­tas baig­sis va­lan­da anks­čiau?

„O jūs ki­tų po­rta­lų, pvz., „15min.lt“ taip pat to klau­sia­te? Jie teks­tą iš­lei­do va­lan­da anks­čiau nei „Del­fi“, – to pa­ties pa­klau­sė Gin­ta­rė Ur­ni­kie­nė, „Del­fi.lt“ pra­mo­gų nau­jie­nų re­dak­to­rė. – Teks­tas pas mus yra iš­lei­džia­mas dar vyks­tant pro­jek­tui, kad žmo­nės ga­lė­tų ko­men­tuo­ti žiū­rė­da­mi te­le­vi­zo­rių. Vė­liau jis nuo­lat at­nau­ji­na­mas, bet straips­nio iš­lei­di­mo lai­kas ne­si­kei­čia. Jo­kio čia kri­mi­na­lo nė­ra, ga­li­te jo net neieš­ko­ti.“

Ką gi, vie­ną „kri­mi­na­lą“ jau iš­siaiš­ki­no­me, bet klau­si­mų ne­su­ma­žė­jo. TV3 te­le­vi­zi­jos at­sto­vų pa­klau­sė­me, ar siun­čiant trum­pą­ją ži­nu­tę bū­ti­na bu­vo įra­šy­ti „TV“, nes lai­dos ve­dė­jai ret­kar­čiais „pa­mirš­da­vo“ tai pri­min­ti.

Bal­sai – į „šiukš­lia­dė­žę“!

Į šį „tech­ni­nį“ klau­si­mą at­sa­kė UAB „Me­dia­fon“ pro­jek­tų va­dy­bi­nin­kas. Anot jo, rak­ta­žo­dis „TV“ yra bū­ti­nas, nes pa­gal SMS ži­nu­tė­je pa­ra­šy­tą rak­ta­žo­dį sis­te­ma iden­ti­fi­kuo­ja, ko­kiam pro­jek­tui ją pri­skir­ti. Jei žmo­gus ži­nu­tė­je neį­ra­šo rei­ka­lau­ja­mo rak­ta­žo­džio, tuo­met to­kią ži­nu­tę sis­te­ma iden­ti­fi­kuo­ja kaip klai­din­gą (ji pa­ten­ka į „šiukš­lia­dė­žę“).

Nie­ko sau! Kiek­vie­nam cho­rui pro­jek­te pri­skir­tas tam tik­ras trum­pa­sis te­le­fo­no nu­me­ris, o „klai­din­ga“ ži­nu­tė vis tiek ne­pa­ten­ka ten, kur rei­kia!

Už tą pa­tį cho­rą bu­vo ga­li­ma bal­suo­ti tik pen­kis kar­tus. Azar­to pa­gau­ti sir­ga­liai SMS‘ų iš­siun­tė ir dau­giau. Kas at­si­ti­ko toms „viršp­la­ni­nėms“?  Anot pro­jek­tų va­do­vo, šeš­ta ir vi­sos ki­tos to­les­nės ži­nu­tės, gau­tos iš to pa­ties nu­me­rio, bu­vo iden­ti­fi­kuo­tos kaip ne­tin­ka­mos ir at­si­dū­rė sis­te­mos „šiukš­lia­dė­žė­je“. To­kios ži­nu­tės neįt­rau­kia­mos į bend­rą bal­sų skai­čių.

Gal su­ta­pi­mas, bet ir bal­suo­jant tre­čio­jo­je „Cho­rų ka­rų lai­do­je“, ir šį­kart, vos tik iš­siun­tus trum­pą­ją ži­nu­tę, te­le­fo­nas su­lauk­da­vo net dvie­jų ži­nu­čių: pa­tvir­ti­ni­mo, kad ži­nu­tė gau­ta, ir va­di­na­mo­jo bru­ka­lo – nuo­ro­dos į tink­la­la­pį, iš ku­rio ga­li­ma par­si­siųs­ti Mi­ne­do dai­ną „Bam­ba“. Ki­ti sir­ga­liai tvir­ti­no jo­kio pa­tvir­ti­nan­čio pra­ne­ši­mo, kad ži­nu­tė gau­ta, ap­skri­tai ne­ga­vę. „Me­dia­fo­no“ at­sto­vas tir­ti­na, kad pa­gal su­si­ta­ri­mą jo­kių at­ga­li­nių SMS ži­nu­čių šiam pro­jek­tui ne­bu­vo nu­ma­ty­ta. Bet ki­ti juk ga­vo?

La­biau­siai žiū­ro­vus nu­ste­bi­no tai, kad pa­sku­ti­nė­mis mi­nu­tė­mis, t. y. per rek­la­mą, Pa­ne­vė­žio „Vil­ties“ cho­ras su­rin­ko net ke­lis tūks­tan­čius žiū­ro­vų bal­sų.  „Ar įma­no­ma re­zul­ta­tą pa­keis­ti per rek­la­mą dvi­gu­bai? Re­zul­ta­tas pa­bai­go­je pa­di­dė­jo 4-5 tūks­tan­čiais“, – ste­bė­jo­si sir­ga­liai.

Ir čia „Me­dia­fo­nas“ pa­tei­kė pa­do­rų at­sa­ky­mą – sis­te­ma ap­do­ro­ja dau­giau nei 200 SMS ži­nu­čių per se­kun­dę, to­dėl re­zul­ta­to pa­dvi­gu­bė­ji­mas yra vi­siš­kai nor­ma­lus. De­ja, į klau­si­mą, ko­dėl bal­sa­vi­mas yra mo­ka­mas, neat­sa­kė. Mo­kė­ti, be­je teks ir už tas ži­nu­tes, ku­rios nu­ke­lia­vo į „šiukš­lia­dė­žę“.

Pa­teik duo­me­nis, ki­taip ne­bal­suo­si

„Cho­rų ka­rų“ ve­dė­jai  kas sa­vai­tę kvie­čia TV3 tink­la­la­py­je bal­suo­ti už ko­kį nors cho­rą. Jau iš­rink­tas ro­man­tiš­kiau­sias, nuo­tai­kin­giau­sias ir ge­riau­siai de­biu­ta­vęs cho­ras. Vi­sas tris no­mi­na­ci­jas pel­nė Kė­dai­nių Le­di­nis. Šią sa­vai­tę bu­vo ren­ka­mas ga­lin­giau­sias. Įdo­mu tai, kad bal­suo­jant bū­ti­na už­pil­dy­ti vi­sus lan­ge­lius – nu­ro­dy­ti var­dą ir pa­var­dę, mies­tą, te­le­fo­no nu­me­rį ir el. pa­što ad­re­są. Kam TV3 ar ka­vą ga­mi­nan­čiai įmo­nei, įstei­gu­siai pri­zus cho­ris­tams, pri­si­rei­kė bal­suo­to­jų duo­me­nų? Bru­ka­lui siųs­ti? Juk vi­siš­kai už­tek­tų bal­suo­jant pa­žy­mė­ti tam tik­ro cho­ro lan­ge­lį ir pa­spaus­ti „bal­suo­ti“.

Už ką da­bar bal­suo­si­te Jūs? Jei jaus­mai gim­ta­jam mies­tui jau iš­blė­sę, gal­būt gim­ta­jai ša­liai jie dar ru­se­na?

ŠRATC‘e tvar­ka – lyg nuo­sa­va­me dva­re

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro (ŠRATC) va­das Rai­mun­das Ja­ku­tis ir jo pa­val­di­niai tar­ny­bi­niais au­to­mo­bi­liais va­ži­nė­jo as­me­ni­niais tiks­lais ir ne­tin­ka­mai pil­dė ži­nia­raš­čius. Tech­ni­ka pirk­ta ne­tei­sin­gai pa­rin­kus ne­skel­bia­mą de­ry­bų bū­dą ir di­des­ne kai­na. Bu­vo pa­žeis­tas Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mas, o su­ge­du­si tech­ni­ka re­mon­tuo­ta de­ta­les įsi­gy­jant iš įmo­nės, ku­rios vie­nas ak­ci­nin­kų yra pa­ts R. Ja­ku­tis. To­kias iš­va­das po at­lik­to ty­ri­mo pa­tei­kė Cent­ra­li­zuo­to vi­daus au­di­to sky­riaus spe­cia­lis­tai, ty­ri­mą at­li­kę drau­ge su ŠRATC‘o da­li­nin­kų at­sto­vais. Kaip da­li­nin­kės – ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bės – įver­tins nu­sta­ty­tus pa­žei­di­mus, tu­rė­tų paaiš­kė­ti ki­tą sa­vai­tę.

 

 Šiau­lių re­gio­no gy­ven­to­jams mo­kes­tis už šiukš­lių iš­ve­ži­mą nuo­lat ke­lia­mas, ta­čiau pa­ts ŠRATC‘as su gyventojų pinigais elgiasi lyg savam dvare.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

ŠRATC‘as „pa­pur­ty­tas“ ga­vus elekt­ro­ni­niu pa­štu gau­tą skun­dą. Šie­met sau­sio 25-ąją Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mu Cent­ra­li­zuo­to vi­daus au­di­to sky­riaus dar­buo­to­jai drau­ge su da­li­nin­kų at­sto­vais aiš­ki­no­si, ar ano­ni­mo laiš­ke pa­teik­ti fak­tai yra rea­lūs. Mi­nė­ta­me laiš­ke ano­ni­mas pa­tei­kė apie ga­li­mus ŠRATC‘o di­rek­to­riaus, jo pa­va­duo­to­jo ir ki­tų spe­cia­lis­tų pa­žei­di­mus dėl įstai­gos au­to­mo­bi­lių nau­do­ji­mo as­me­ni­niais tiks­lais, tech­ni­kos, at­sar­gi­nių da­lių ir de­ta­lių, che­mi­nių me­džia­gų vie­šų­jų pir­ki­mų or­ga­ni­za­vi­mo ir tech­ni­kos pa­nau­do­ji­mo.

Nus­ta­ty­ta net 11 pa­žei­di­mų. At­li­kus ty­ri­mą tei­gia­ma, kad 2010-2011 m. ŠRATC‘o di­rek­to­rius sep­ty­niems įstai­gos dar­buo­to­jams – sau, A. Put­riū­nui, V. Ko­mui, J. Vens­lo­vui, R. Ivoš­ky­tei, A. Mi­siū­nui ir

Z. Kli­ma­vi­čiui – lei­do nau­do­ti tar­ny­bi­nius au­to­mo­bi­lius as­me­ni­niais tiks­lais. To­kia tei­sė tai­syk­lė­se ne­reg­la­men­tuo­ta.

Ty­ri­mo api­bed­ri­ni­me nu­ro­do­ma: „ŠRATC 2019 m. ge­gu­žės 17 d. įsa­ky­mu [...] lei­do dar­buo­to­jams nau­do­ti tar­ny­bi­nį trans­por­tą as­me­ni­niais tiks­lais, vir­šy­da­mas sa­vo įga­lio­ji­mus, nes įstai­gos leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių įsi­gi­ji­mo ir nau­do­ji­mo tai­syk­lių tvir­ti­ni­mas yra įstai­gos val­dy­bos kom­pe­ten­ci­ja. ŠRATC dar­buo­to­jai, nau­do­jan­tys tar­ny­bi­nį trans­por­tą as­me­ni­niais tiks­lais, ne­tin­ka­mai pil­dė Au­to­mo­bi­lio dar­bo ir ku­ro su­nau­do­ji­mo ži­nia­raš­čius, ku­riuo­se neišs­ky­rė ir ne­nu­ro­dė su dar­bi­ne vei­ka ne­su­si­ju­siais tiks­lais nu­va­žiuo­tą ki­lo­met­rų kie­kį.“

Sus­kai­čiuo­ta, kad ga­li­mai R. Ja­ku­čio, V. Ko­mo ir Z. Kli­ma­vi­čiaus pa­tir­tos ku­ro są­nau­dos, nau­do­jant tar­ny­bi­nius au­to­mo­bi­lius per 2011 m., vir­ši­ja 11 tūkst. Lt.

Nus­ta­ty­ta, kad nau­do­tas bul­do­ze­ris, skir­tas Aukšt­ra­kių są­var­ty­no eksp­loa­ta­ci­jai, bu­vo nu­pirk­tas iš UAB „Ke­lu­va“, ne­tei­sin­gai pa­rin­kus ne­skel­bia­mų de­ry­bų bū­dą ir di­des­ne kai­na, nei tam pri­ta­rė ŠRATC‘o val­dy­bos na­riai. Bul­do­ze­ris nu­pirk­tas už 205 700 Lt, o val­dy­ba pri­ta­rė įsi­gy­ti šią tech­ni­ką už 170-190 tūkst. Lt. Su­da­ry­ta pir­ki­mo ir par­da­vi­mo su­tar­tis nea­ti­ti­ko tei­sės ak­tų, ka­dan­gi bu­vo pa­keis­tos pir­ki­mo do­ku­men­tuo­se bei pa­siū­ly­me nu­sta­ty­tos pir­ki­mo są­ly­gos dėl bul­do­ze­rio pri­sta­ty­mo.

2010 m. ŠRATC nu­pir­ko nau­do­tą bul­do­ze­rį, pa­žeis­da­mas vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mą, iš K. Vol­be­ko įmo­nės „Kas­li­ta“. Įmo­nė ne­pa­tei­kė do­ku­men­to apie siū­lo­mos pre­kės tech­ni­nius rei­ka­la­vi­mus. Bul­do­ze­ris bu­vo nu­pirk­tas už 117 310,11 Lt be įstai­gos val­dy­bos pri­ta­ri­mo.

2010-2011 m. ŠRATC įsi­gi­jo du pa­nau­do­tus bul­do­ze­rius, ku­rie 44 pro­c. dar­bo lai­ko bu­vo re­mon­tuo­ti. 2011 m. iš­lai­dos bul­do­ze­rių re­mon­to me­džia­goms įsi­gy­ti bu­vo 44 322,02 Lt.

At­sar­gi­nes da­lis tech­ni­kai re­mon­tuo­ti ŠRATC pir­ko iš UAB „Grą­žu­las“ už 37 161,92 Lt, ku­rios vie­nas ak­ci­nin­kų yra pa­ts Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro di­rek­to­rius R. Ja­ku­tis.

Dėl bul­do­ze­rių ge­di­mo są­var­ty­nas 2011 m bu­vo tvar­ko­mas nuo­mo­tais bul­do­ze­riais, neat­li­kus vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­rų. Nuo­mos iš­lai­dos – 148 879,57 Lt.

ŠRATC be val­dy­bos su­ti­ki­mo nu­pir­ko iš bend­ro­vės „Mar­gū­nas“ ir sie­ros rūgš­tį, ku­rios kon­cent­ra­ci­ja nea­ti­ti­ko pir­ki­mo są­ly­go­se nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų.

Taip pat nu­sta­ty­ta, kad Aukšt­ra­kių ir Kai­rių są­var­ty­nų filt­ra­to va­ly­mo įren­gi­niuo­se nu­ra­šy­tų pa­grin­di­nių che­mi­nių me­džia­gų ver­tė 139 171 Lt vir­ši­ja leis­ti­ną nu­ra­šy­ti pa­tvir­tin­tą nor­mą.

Kaip da­li­nin­kai – ap­skri­ties ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių va­do­vai ir at­sto­vai – įver­tins ŠRATC‘e ras­tus pa­žei­di­mus ir ar kreip­sis į tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas bei Vals­ty­bi­nę tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją, paaiš­kės ki­tą sa­vai­tę ren­gia­ma­me da­li­nin­kų su­si­rin­ki­me. Tie­sa, che­mi­nių me­džia­gų ir žva­ki­nių filt­rų vie­šo­jo pir­ki­mo do­ku­men­tai jau per­duo­ti Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos Šiau­lių val­dy­bos Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sky­riui.

 

Pa­ne­vė­žys-Šiau­liai. Ski­ria ne tik 100 km

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Praė­ju­sią sa­vai­tę Pa­ne­vė­žy­je vie­šė­ju­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės de­le­ga­ci­ja, va­do­vau­ja­ma me­ro Jus­ti­no Sar­taus­ko, su­si­ti­ko su Pa­ne­vė­žio va­do­vu pa­si­da­ly­ti ge­rą­ja pa­tir­ti­mi. Pa­ne­vė­žiš­kiai iš­gir­do, kad 2012 me­tus Šiau­liai pra­de­da šū­kiu „Gy­ven­ki­me ne pa­gal po­rei­kius, o pa­gal tu­ri­mus iš­tek­lius“.

 „Šiau­liai plius“ pa­si­do­mė­jo, kiek val­di­nin­kų ten­ka iš­lai­ky­ti ko­ne tiek pat gy­ven­to­jų tu­rin­tiems mies­tams ir kaip sunk­me­čiu se­ka­si tau­py­ti. Aiš­kė­ja, kad Pa­ne­vė­žio val­di­nin­kai la­biau ger­bia mies­to kul­tū­rą ir my­li sa­ve – al­gų „ne­kar­po“.

Pa­ne­vė­žys kul­tū­rą ver­ti­na la­biau

Šių me­tų Pa­ne­vė­žio mies­to biu­dže­to de­fi­ci­tas – 9,5 mln. Lt. Dėl lė­šų sty­giaus Pa­ne­vė­žio kul­tū­ros įstai­gos gaus daug ma­žes­nį fi­nan­sa­vi­mą nei per­nai, ypač pra­stai kul­tū­ros dar­buo­to­jai jau­sis me­tų pa­bai­go­je – du mė­ne­sius gy­vens be at­ly­gio. Jau aiš­ku, kad šie­met Pa­ne­vė­žio biu­dže­tas bus 28,5 mln. Lt ma­žes­nis nei per­nai.

Pa­ne­vė­žio mies­to ta­ry­ba iki va­sa­rio pa­bai­gos tu­rės su­gal­vo­ti, kaip iš­da­ly­ti šį de­fi­ci­ti­nį 213 mln. 583 tūkst. 700 Lt biu­dže­tą, kad nie­kas ne­bū­tų per­ne­lyg nu­skriaus­tas. Nusk­riaus­tų­jų vis dėl­to bus. Šie­met itin vargs biu­dže­ti­nės mies­to kul­tū­ros įstai­gos, ku­rioms iš­lai­ky­ti nu­ma­ty­ta skir­ti 6 mln. 604,2 tūkst. Lt, t. y. 1 mln. 164,7 tūkst. Lt ma­žiau nei 2011-ai­siais.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės veik­los pro­gra­moms vyk­dy­ti pla­nuo­ja­mas 38 pro­c. ma­žes­nis fi­nan­sa­vi­mas nei per­nai, kul­tū­ros plėt­ros – net 80 pro­c. Biu­dže­tas pro­jek­tuo­ja­mas 252,3 mln. Lt. Pa­ja­mų kol kas pla­nuo­ja­mi 249 mln. Lt ir 2,8 mln. Lt sko­lin­tų lė­šų in­ves­ti­ci­niams pro­jek­tams įgy­ven­din­ti. Tie­sio­giai į mies­to biu­dže­tą įplau­kian­čių mo­kes­čių pla­nuo­ja­ma su­rink­ti tik 112,4 mln. Lt.

Jei Pa­ne­vė­žy­je ke­ti­na­ma kul­tū­ros reik­mėms skir­ti ma­žiau lė­šų, tai Šiau­lių kul­tū­ros sky­riui ap­skri­tai gre­sia po­duk­ros da­lia.

Ad­mi­nist­ra­ci­ja rez­ga pla­nus, kad Kul­tū­ros sky­riaus mies­tui ap­skri­tai ne­be­rei­kia, kad jį rei­kė­tų pri­jung­ti prie Švie­ti­mo ar Spor­to sky­riaus ir taip su­tau­py­ti lė­šų, skir­tų va­do­vų al­goms.

O gal kaip tik rei­kė­tų pa­sielg­ti prie­šin­gai – spor­tą pri­jung­ti prie kul­tū­ros? Ar val­di­nin­kams ir po­li­ti­kams, ke­ti­nan­tiems su­nai­kin­ti mies­to kul­tū­rą, ne­bus gė­da in­for­muo­ti vi­suo­me­nę, kad kul­tū­rai nuo šiol va­do­vaus, pa­vyz­džiui, koks nors tre­ne­ris? Ar tik ne­grįž­ta­ma prie gar­sio­jo so­viet­me­čio šū­kio, kad vals­ty­bei ga­li va­do­vau­ti bet ko­kia vi­rė­ja?

Gal­būt val­di­nin­kams vi­rė­jos va­do­vau­ti Kul­tū­ros sky­riui ir rei­kia. Nes vi­rė­ja var­giai pa­si­prie­šin­tų nu­ro­dy­mui iš var­ga­nų lė­šų, skir­tų kul­tū­rai, skir­ti 50 tūkst. Lt val­džios ge­gu­žę pla­nuo­ja­mai avia­ci­jos šven­tei „Plie­ni­niai spar­nai“. Juk avia­ci­jos šven­tė – iš­ties „kul­tū­ros“ sri­ties ren­gi­nys... O gal fan­tas­ti­kos?

Šiau­lių kul­tū­rai – iki 2 pro­c. biu­dže­to lė­šų

Šie­met Šiau­lių kul­tū­ros plėt­ros pro­gra­mai ke­tin­ta skir­ti 221 tūkst. Lt, bet pa­ža­dė­ta pri­dė­ti dar 50 tūkst. Lt. Iš jų net 101 tūkst. Lt bus iš­leis­ta per­nykš­tėms sko­loms grą­žin­ti.

Vi­soms vals­ty­bi­nėms šven­tėms ir at­min­ti­noms da­toms pa­lik­ta vos 17,35 tūkst. Lt. Va­sa­rio 16-ajai ir Ko­vo 11-ajai skir­ta po 1000 Lt, Ge­du­lo ir vil­ties die­nai – 800 Lt, Juo­do­jo kas­pi­no die­nai – 200 Lt.

Vi­sai ne­li­ko pi­ni­gų Šiau­lių gim­ta­die­niui, Ka­lė­dų eg­lės įžie­bi­mo iš­kil­mėms ir nau­ja­me­čiams ren­gi­niams, se­nas tra­di­ci­jas tu­rin­tiems me­no fes­ti­va­liams ir kon­kur­sams: uni­ka­liam tarp­tau­ti­niam ve­ly­ki­nės mu­zi­kos fes­ti­va­liui „Re­su­re­xit“, vyks­tan­čiam Šiau­lių ka­ted­ro­je, me­no fes­ti­va­liams „En­ter“, „Vi­rus“, „Ant ru­be­žiaus“, tarp­tau­ti­niams big­ben­dų, „Links­mo­jo akor­deo­no“, „Šiau­lių Mon­mart­ro res­pub­li­kos“, cho­rų „Šiau­liai Can­tat“, Ch. Fren­ke­lio vi­los ir ki­tiems fes­ti­va­liams bei kul­tū­ros pro­jek­tams.

Pa­ne­vė­žy­je kul­tū­ros reik­mėms ski­ria­ma apie 4 pro­c. biu­dže­to lė­šų, o Šiau­liuo­se šis pro­cen­tas nie­ka­da ne­sie­kė dvie­jų. Ar tik iš mies­to val­džios ki­še­nių gė­din­gai ne­ky­šo žag­rė?

Al­goms – ko­ne 700 tūkst. Lt

Pa­ne­vė­žio sa­vi­val­dy­bės Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus va­do­vės Ir­mos Gri­tė­nie­nės tei­gi­mu, Pa­ne­vė­žio sa­vi­val­dy­bė­je dir­ba 279 dar­buo­to­jai, t. y. trim dar­buo­to­jais dau­giau nei Šiau­liuo­se. Pa­ne­vė­žio val­di­nin­kų at­ly­gi­ni­mams sau­sio mė­ne­sį skir­ta su­ma – 682,3 tūkst. Lt. Šiau­lių val­di­nin­kams, ku­riems už sau­sį iš­mo­kė­tos 15 pro­c. su­ma­žin­tos al­gos, iš biu­dže­to iš­mo­kė­ta 484 tūkst. Lt.

Pa­ne­vė­žy­je yra 63 švie­ti­mo įstai­gos: 6 gim­na­zi­jos, 2 pro­gim­na­zi­jos, 15 pa­grin­di­nių mo­kyk­lų, du suau­gu­sių­jų mo­ky­mo cent­rai, pra­di­nė mo­kyk­la, 31 iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­ga, 4 ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo mo­kyk­los, 2 švie­ti­mo pa­gal­bos įstai­gos, 10 kul­tū­ros ir me­no įstai­gų, 2 so­cia­li­nės pa­skir­ties įstai­gos, 7 svei­ka­tos įstai­gos, vai­kų glo­bos na­mai ir dvi so­cia­li­nės pa­skir­ties įstai­gos.

Mies­te prie Ne­vė­žio gy­ve­na 109 tūks­tan­čiai gy­ven­to­jų iš ku­rių tik 64 pro­c. – dar­bin­go am­žiaus. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas per­nai lie­pą Šiau­liuo­se su­skai­čia­vo 119 tūkst. gy­ven­to­jų.

Dar­bo ne­teks 36 spe­cia­lis­tai

Pir­ma­die­nį Šiau­lių sa­vi­val­dy­bė­je ke­ti­na­ma su­reng­tai spau­dos kon­fe­ren­ci­ja, ku­rio­je ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vai in­for­muos, kaip ke­ti­na­ma tau­py­ti per­tvar­kant Sa­vi­val­dy­bės sky­rius ir nai­ki­nant eta­tus. Vie­toj 276 spe­cia­lis­tų Sa­vi­val­dy­bė­je tu­rė­tų lik­ti dirb­ti apie 240. Ad­mi­nist­ra­ci­ja to­kį spren­di­mo pro­jek­tą ren­gia įpa­rei­go­ta Ta­ry­bos.

Anot mies­to me­ro J. Sar­taus­ko, di­džiau­sia op­ti­mi­za­vi­mo sfe­ra yra švie­ti­mas. Iš­lai­dos jam su­da­ro 60 pro­c. biu­dže­to, nors mo­ki­nių per 10 me­tų su­ma­žė­jo per­pus. Neį­ga­lių­jų ir pen­si­nin­kų nuo­lat dau­gė­ja, ta­čiau lė­šų pro­por­ci­jos šioms sri­tims biu­dže­te ne­si­kei­čia.

Šiau­liuo­se švie­ti­mui iš biu­dže­to šie­met ati­teks dau­giau nei pu­sė biu­dže­to – 150 mln. Lt. Iš mo­kyk­lų jun­gi­mo šie­met tau­py­mo efek­to ne­pla­nuo­ja­ma su­lauk­ti: rei­kės mo­kė­ti išei­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas. So­cia­li­nei ap­sau­gai nu­ma­to­mi 38 mln. Lt ar­ba 15 pro­c.

Šiuo me­tu Švie­ti­mo sky­riu­je dir­ba 18 spe­cia­lis­tų – net pen­kiais dau­giau nei Pa­ne­vė­žy­je. Šiau­liuo­se yra 34 mo­kyk­los, Pa­ne­vė­žy­je – 26. Pa­ne­vė­žy­je yra 31 iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­ga, Šiau­liuo­se – 29. So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riu­je Šiau­liuo­se ir Pa­ne­vė­žy­je dir­ba tiek pat spe­cia­lis­tų – po 44. Vai­ko tei­ses Pa­ne­vė­žy­je gi­na 10 spe­cia­lis­tų, Šau­liuo­se – 12.

In­ves­ti­ci­jų ir mies­to plėt­ros sky­riu­je dir­ba 9 spe­cia­lis­tai, Pa­ne­vė­žy­je – dviem ma­žiau. Kan­ce­lia­ri­jo­je dir­ba 21 spe­cia­lis­tas, Pa­ne­vė­žy­je – 18.

Tur­to val­dy­mo sky­riu­je Šiau­lių sa­vi­val­dy­bė­je dir­ba 17 dar­buo­to­jų, ta­čiau Pa­ne­vė­žy­je toks sky­rius yra po „vie­na vė­lia­va“ – Eko­no­mi­kos ir tur­to val­dy­mo. Ja­me dir­ba 15 dar­buo­to­jų. Šiau­lių Eko­no­mi­kos sky­riu­je dir­ba 7 spe­cia­lis­tai, tad jei su­jung­tu­me abu sky­rius, su­skai­čiuo­tu­me, kad eko­no­mi­ka ir tur­tu Šiau­liuo­se rū­pi­na­si 24 dar­buo­to­jai – net 9 spe­cia­lis­tais dau­giau nei Pa­ne­vė­žy­je.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vla­das Da­mu­le­vi­čius in­for­ma­vo, kad kol kas ne­ga­li tiks­liai pa­sa­ky­ti, ko­kie sa­vi­val­dy­bės sky­riai bus su­jung­ti – vyks­ta de­ry­bos. Pa­ren­gus spren­di­mo pro­jek­tą, jis bus pa­teik­tas Ta­ry­bos ko­mi­te­tams svars­ty­ti.

„Ne­bea­be­jo­ja­ma, kad Vie­šų­jų pir­ki­mų sky­rius bus su­jung­tas su Tei­sės sky­riu­mi, o at­sto­vė spau­dai dirbs Tarp­tau­ti­nių ry­šių sky­riu­je“, – sa­kėV. Da­mu­le­vi­čius.

Šiuo me­tu Sa­vi­val­dy­bė­je yra 24 sky­riai ir dir­ba trys pa­vie­niai spe­cia­lis­tai. Pla­nuo­ja­ma, kad po per­tvar­kos liks 21 sky­rius.

Įs­ta­ty­mo pa­tai­so­se pa­si­kly­do net pa­rei­gū­nai

Po­vi­las LUN­GĖ

Praė­jus dau­giau nei mė­ne­siui nuo Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo, pa­rei­gū­nai fik­suo­ja pa­žei­di­mus. Paaiš­kė­jo, kad Ūkio mi­nis­te­ri­ja dar tik ren­gia Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mą dėl šio įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mo. Ja­me bus nu­sta­ty­ti vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įstai­gų bei ūkio su­bjek­tų veiks­mai. Tai­gi įsta­ty­mas yra, o nu­ta­ri­mas, kaip jį vyk­dy­ti, dar ne­pa­reng­tas. At­ro­do, kad aiš­ki­ni­muo­se pa­si­kly­do ir at­sa­kin­gi pa­rei­gū­nai.

 

Nuo sau­sio 1-osios de­ga­li­nė­se galima pre­kiau­ti al­ko­ho­liu tik nuo 8 iki 22 val. be tei­sės juos var­to­ti vie­to­je.

Ne­ži­no­jo, ar ga­lio­ja

Ka­dan­gi dar ne­priim­tas nu­ta­ri­mas, ku­ria­me bū­tų nu­sta­ty­ti veiks­mai, kaip tu­rė­tų elg­tis tam tik­ra įmo­nė ar sa­vi­val­dy­bės įstai­ga, įgy­ven­din­da­mos Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mą, nei Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Eko­no­mi­kos sky­riaus, nei Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vai prieš po­rą sa­vai­čių ne­ga­lė­jo paaiš­kin­ti, ar įmo­nės, be­si­ver­tu­sios pre­ky­ba al­ko­ho­liu, li­cen­ci­ja te­be­ga­lio­ja įsta­ty­mui pa­si­kei­tus. Mi­nė­tų įstai­gų at­sto­vai svars­tė, kad to­kia įmo­nė tu­rė­tų at­vyk­ti į Sa­vi­val­dy­bę pa­si­keis­ti li­cen­ci­jos, esą se­no­ji tu­rė­tų ne­be­ga­lio­ti. Sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ be­si­do­mint „Vi­de­ros“ de­ga­li­nės veik­la ir tie­siai švie­siai pa­klau­sus, tu­ri ar ne­tu­ri įmo­nė ga­lio­jan­čią li­cen­ci­ją, bu­vo pa­ti­kin­ta, kad, lo­giš­kai mąs­tant, ne­tu­ri.

Sa­vo ruož­tu ap­ta­ria­ma įmo­nė, Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos tu­ri­mais duo­me­ni­mis, tu­rin­ti dvi li­cen­ci­jas (vie­ną kaip maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nė, o ki­tą kaip vie­šo­jo mai­ti­ni­mo), to­liau tę­sė sa­vo veik­lą, pre­kiau­da­ma al­ko­ho­liu ir die­ną, ir nak­tį. Kad ji pa­gal nau­ją­jį įsta­ty­mą to da­ry­ti nak­tį ne­ga­li, bu­vo vi­siš­kai aiš­ku – po­li­ci­jos bu­vo už­fik­suo­tas pa­žei­di­mas, o štai ar ji tu­ri ga­lio­jan­čią li­cen­ci­ją pre­kiau­ti al­ko­ho­liu die­ną – sua­be­jo­jo ir Sa­vi­val­dy­bės, ir po­li­ci­jos at­sto­vai. Nors li­cen­ci­jos iš­duo­da­mos ne­ter­mi­nuo­tai, neaiš­ku bu­vo tai, ar ne­rei­kia jų pa­si­keis­ti Sa­vi­val­dy­bė­je, pa­si­kei­tus įsta­ty­mui. Il­gai svars­tę val­di­nin­kai konk­re­taus at­sa­ky­mo tuo­met taip ir ne­pa­tei­kė. Gal­būt ne­tu­rė­jo lai­ko, o gal pa­tin­gė­jo pa­si­do­mė­ti, nors Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­tas at­sa­ky­mą tu­rė­jo iš­kart.

Pa­si­ro­do, val­di­nin­kai kly­do. Anot de­par­ta­men­to, mies­to val­džios ir po­li­ci­jos pa­tei­kia­mas išaiš­ki­ni­mas dėl įmo­nės, pre­kiau­jan­čios al­ko­ho­liu, li­cen­ci­jos bu­vo ne­tei­sin­gas.

Nau­ja tvar­ka

Su­maiš­ties val­di­nin­kams su­kė­lė 2012 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­ju­sios Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mo pa­tai­sos. Nu­ro­do­ma, kad vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įmo­nė­se ga­li­ma par­duo­ti al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus tik ati­da­ry­to­je pa­kuo­tė­je ir var­to­ti vie­to­je. Nuo sau­sio 1-osios de­ga­li­nė­se pre­kiau­ja­ma al­ko­ho­liu tik vyk­dant maž­me­ni­nės pre­ky­bos veik­lą, t. y. al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai par­duo­da­mi tik nuo 8 iki 22 val. be tei­sės juos var­to­ti vie­to­je. Nuo 22 iki 8 val. pre­ky­ba al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais sta­cio­na­rio­se de­ga­li­nė­se drau­džia­ma.

Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­to at­sto­vė tei­gia, kad jei de­ga­li­nės li­cen­ci­jo­je nu­ro­dy­ta, jog al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus lei­džia­ma var­to­ti vie­to­je ir iš­si­neš­ti, po 2012 m. sau­sio 1 d. ji pri­va­lo lai­ky­tis Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mo nuo­sta­tų ir vyk­dy­ti tik maž­me­ni­nės pre­ky­bos veik­lą, be ga­li­my­bės al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus var­to­ti vie­to­je, ta­čiau li­cen­ci­jos pa­tiks­lin­ti Sa­vi­val­dy­bė­je ne­pri­va­lo, nes Ūkio mi­nis­te­ri­ja ren­gia Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mą dėl šio įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mo. Ja­me bus nu­sta­ty­ti vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įstai­gų bei ūkio su­bjek­tų veiks­mai.

De­par­ta­men­tas, ne­tu­rė­da­mas ga­li­my­bės su­si­pa­žin­ti su Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nų tar­ny­bi­niais pra­ne­ši­mais, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ar Šiau­lių vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos pa­rei­gū­nų su­ra­šy­tu fak­ti­nių ap­lin­ky­bių pro­to­ko­lu ar ak­tu bei ki­tais do­ku­men­tais, ku­riuo­se bū­tų fik­suo­ja­ma ne tik pre­ky­ba po 22 val., bet ir pre­ky­ba al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais ne­tu­rint li­cen­ci­jos, konk­re­čios su­si­da­riu­sios si­tua­ci­jos ko­men­tuo­ti ne­ga­li.

Tai­gi Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­tas in­for­muo­ja, kad nė­ra ga­vęs skun­do dėl ap­ta­ria­mos įmo­nės veik­los. Dėl bend­ro­vės veik­los Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba skun­dų taip pat nė­ra ga­vu­si. Anot Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vės, įmo­nei skir­ta 500 Lt bau­da. Ne­jau jos ne­bend­ra­dar­biau­ja, kad kuo efek­ty­viau bū­tų ma­ži­na­ma nu­si­kals­ta­ma vei­ka ša­ly­je?

Anot Šiau­lių AVPK at­sto­vės, Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­tui po­li­ci­ja neį­pa­rei­go­ta at­si­skai­ty­ti apie sa­vo dar­bą, to­dėl apie po­li­ci­jos su­ra­šy­tus pro­to­ko­lus jai in­for­ma­ci­jos ne­siun­čia, jei nė­ra konk­re­čių pa­klau­si­mų.

Pa­kei­tus įsta­ty­mą pa­dau­gė­jo dar­bo

Pa­kei­tus Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mą, kont­ro­liuo­jan­čios vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos in­ten­sy­viau tik­ri­na, kaip vyk­do­ma nak­ti­nė pre­ky­ba al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais.

Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba šių me­tų sau­sio mė­ne­sį drau­ge su po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais, Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tais tik­ri­no, ar lai­ko­ma­si nak­ti­nės pre­ky­bos al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais tai­syk­lių, ir ver­ti­no, kaip įmo­nės lai­ko­si mais­to tvar­ky­mo rei­ka­la­vi­mų.

Nak­ti­nių rei­dų me­tu pa­tik­rin­tos 78 ša­lies vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įmo­nės, tu­rin­čios li­cen­ci­ją vers­tis nak­ti­ne pre­ky­ba al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais. Už Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mo pa­žei­di­mus po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai kar­tu su Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tais de­vy­nioms įmo­nėms su­ra­šė pa­žei­di­mų pro­to­ko­lus. Pro­to­ko­lai su­ra­šy­ti ke­tu­rioms įmo­nėms Vil­niu­je,  trims Klai­pė­do­je, po vie­ną – Ma­ri­jam­po­lė­je ir Šiau­liuo­se.

Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos Šiau­lių vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba kar­tu su Šiau­lių mies­to po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės eko­no­mi­kos sky­riaus spe­cia­lis­tais 2012 m. sau­sio 12 d. at­li­ko nak­ti­nį pa­tik­ri­ni­mą UAB „Vi­de­ra“ (Gi­ru­lių g. 1, Šiau­liai). Tik­ri­ni­mo me­tu per­so­na­lo hi­gie­nos ir pro­duk­tų nea­ti­tik­ties pa­žei­di­mų ne­nus­ta­ty­ta. Šiau­lių mies­to po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai už­fik­sa­vo pa­žei­di­mus dėl nak­ti­nės pre­ky­bos al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais par­da­vi­mo iš­si­neš­ti­nai ir įmo­nei su­ra­šė pa­žei­di­mo pro­to­ko­lą.

Nak­ti­nių rei­dų me­tu ša­ly­je pa­tik­rin­ti ir 38 kios­kai, pre­kiau­jan­tys mais­to pro­duk­tais. Tri­juo­se kios­kuo­se – Kau­ne, Tel­šiuo­se ir Va­rė­no­je – nu­si­žen­giant nau­joms tai­syk­lėms, bu­vo pre­kiau­ja­ma al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais – alu­mi ir sid­ru.

12-oje pa­tik­rin­tų kios­kų nu­sta­ty­ta hi­gie­nos ir ki­tų mais­to tvar­ky­mo rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mų, ras­ta ne­ženk­lin­tų ar­ba su pa­si­bai­gu­siais tin­ka­mu­mo var­to­ti ter­mi­nais pro­duk­tų.

Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos ins­pek­to­riai ir to­liau da­ly­vaus rei­duo­se kar­tu su ki­tų ži­ny­bų at­sto­vais ir tik­rins, kaip lai­ko­ma­si įsta­ty­mų ir mais­to tvar­ky­mo rei­ka­la­vi­mų nak­ti­mis dir­ban­čio­se vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įmo­nė­se ir kios­kuo­se.

Žie­mos iš­dai­gos jau ke­lia rū­pes­čių

Me­di­kai per­spė­ja sau­go­tis šal­čių, nes žmo­gaus or­ga­niz­mas, net ir pri­deng­tas rū­bais, ga­li su­šal­ti per 10-30 mi­nu­čių. Gy­ven­to­jai ra­gi­na­mi ati­džiau pa­si­rū­pin­ti na­mais, reng­tis šil­tes­niais rū­bais, ap­šil­tin­ti pa­tal­pas. Šiau­lių mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos vai­kų chi­rur­gai sa­ko, kad iki šiol žmo­nės per ma­žai ži­no, ko­kia tu­rė­tų bū­ti pir­mo­ji pa­gal­ba nušalus. Me­teo­ro­lo­gams ža­dant, kad ter­mo­met­ro stul­pe­lis nu­kris dau­giau nei 30 laips­nių, į lai­ki­ną prie­glau­dą nuo šal­čio jau plūs­ta be­na­miai, už­da­ro­mos mo­kyk­los.


 
 

 Oro už­terš­tu­mas mieste  di­dėja dėl trans­por­to ir įvai­rių šil­dy­mo įren­gi­nių ke­lia­mos tar­šos.

Andriaus TVERIJONO nuotr.

Trin­ti snie­gu ne­ga­li­ma

Šiau­lių mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos vai­kų chi­rur­gai šią sa­vai­tę jau gel­bė­jo pir­muo­sius nuo šal­čio nu­ken­tė­ju­sius vai­kus. Šiau­lių ra­jo­ne gy­ve­nan­tis
14-me­tis me­di­kų ran­ko­se at­si­dū­rė su­da­ly­va­vęs me­džiok­lė­je. Va­ro­vu bu­vęs ber­niu­kas, įbri­dęs į van­de­nį, su­šla­po ko­jas, o dar ku­rį lai­ką pa­bu­vęs miš­ke 17-os laips­nių šal­ty­je grį­žęs ne­be­jau­tė ko­jų.

Pra­de­dan­čios šal­ti ir tirp­ti ga­lū­nės – pir­mie­ji po­ty­riai nu­ša­lus. Me­di­kai sa­ko, kad jo­kiu bū­du nu­ša­lu­sių ga­lū­nių ne­ga­li­ma trin­ti snie­gu ar šil­dy­ti prie ug­nies. Bū­ti­na at­šil­dy­ti or­ga­niz­mą na­tū­ra­liai, su­vy­nio­jus į šil­tą au­dek­lą.
Pir­miau­sia nu­šą­la vei­das, au­sys, ran­kų ir ko­jų pirš­tai. Ne­re­tai nu­šą­la ir tos kū­no vie­tos, ku­rių krau­jo­ta­ka bū­na su­tri­ku­si dėl ne­tin­ka­mos ap­ran­gos. Vei­kiant šal­čiui kū­no da­lis, siau­rė­ja krau­ja­gys­lės, su­trin­ka au­di­nių mi­ty­ba. Nu­ša­lus ne­rei­kia dė­ti jo­kių spi­ri­ti­nių komp­re­sų ar tep­ti rie­bių te­pa­lų – oda tu­ri bū­ti sau­sa.
Pa­sak me­di­kų, esant 20 laips­nių tem­pe­ra­tū­rai, į lau­ką ga­li­ma ei­ti tik rei­ka­lui esant. Bū­ti­na ge­rai ap­si­reng­ti, lau­ke – kuo dau­giau ju­dė­ti. Lau­ke dir­ban­tys as­me­nys tu­ri ap­si­reng­ti šil­tais dra­bu­žiais ar­ba šil­tų rū­bų pri­va­lo pa­rū­pin­ti darb­da­vys.
Nu­šal­ti ga­lū­nes ga­li­ma per 10-30 mi­nu­čių. Su­ša­lu­siam rei­kia duo­ti ger­ti karš­tos ar­ba­tos ar ka­vos, bū­ti­na per­si­reng­ti šil­tais sau­sais dra­bu­žiais, jei šil­dant at­si­ran­da pūs­lių – sku­biai vež­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį į gy­dy­mo įstai­gą.

Be­na­miai plūs­ta į nak­vy­nės na­mus

Nors Šiau­liuo­se šal­čio au­kų kol kas iš­veng­ta, nak­vy­nės na­muo­se įreng­tos lai­ki­no ap­nak­vin­di­ni­mo pa­tal­pos – per­pil­dy­tos. Įreng­ta 30 lai­ki­nos nak­vy­nės vie­tų, pri­rei­kia iki pus­šim­čio čiu­ži­nių. Be­na­miai šią sa­vai­tę čia ga­lė­jo pri­si­glaus­ti nuo 19 val. va­ka­ro iki 7 val. ry­to, bet nuo ket­vir­ta­die­nio nak­vy­nės na­mų du­rys ne­beuž­da­ro­mos – jie ga­li bū­ti vi­są pa­rą. Ta­čiau ry­tą pa­tal­pos bū­na pus­tuš­tės – įpro­čių ne­kei­čian­tys be­na­miai iš­sku­ba į mies­tą, kad pa­si­rū­pin­tų pra­gy­ve­ni­mu. Per šal­tą­jį se­zo­ną kas­dien po du kar­tus pa­vai­šin­ti be­na­mius ar­ba­ta ski­ria­ma apie 700 Lt.
Gau­sė­ja ir Šiau­lių so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro Lab­da­ros val­gyk­los lan­ky­to­jų gre­tos – čia atei­na pa­pie­tau­ti ne­be 60-80, o iki 90 žmo­nių. Vi­rė­jai už­su­ku­sius šiau­lie­čius sten­gia­si pa­mai­tin­ti kuo karš­tes­niais pa­tie­ka­lais. Už 1 li­tą 35 cen­tus ga­li­ma pa­tiek­ti sil­kės, duo­nos, šil­tos ko­šės ar sriu­bos.
Per me­tus Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės sky­riu­je ap­si­lan­ko apie 300 be­na­mių, ku­rių am­žius – vis jau­nes­nis.

Ky­la gais­rų grės­mė

Spau­džiant šal­čiui, gy­ven­to­jai ra­gi­na­mi pa­si­rū­pin­ti ne tik šil­tais rū­bais, bet ir ap­šil­tin­ti pa­tal­pas.
Itin ati­dūs tu­rė­tų bū­ti nuo­sa­vų na­mų sa­vi­nin­kai, nes dau­giau­sia tra­giš­kų gais­rų įvyks­ta per šal­čius. Ar­vy­das Dū­da, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas, per­spė­ja žve­jus, ku­rie spus­te­lė­jus šal­tu­kui už­sii­ma po­le­di­ne žūk­le, kad ant le­do vaikš­čio­ti gru­pė­mis ne­pa­tar­ti­na.

Už­da­ro­mos mo­kyk­los

Sa­vai­tės pra­džio­je da­lis pra­di­nes kla­ses lan­kan­čių Šiau­lių mies­to mo­ki­nių neiš­si­gan­do šal­tu­ko ir atė­jo į ug­dy­mo įstai­gas, ta­čiau va­kar ry­tą ter­mo­met­ro stul­pe­liui nu­kri­tus že­miau 25 laips­nių šal­čio, Švie­ti­mo sky­riaus duo­me­ni­mis, pa­mo­kos ne­vy­ko be­veik vi­so­se mo­kyk­lo­se. Iš 39 bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų Šiau­liuo­se mo­ky­mą or­ga­ni­za­vo tik dvi – Suau­gu­sių­jų vi­du­ri­nė, į ku­rią moks­lei­viai atei­na ne­bū­ti­nai ry­tą, ir Sa­na­to­ri­nė mo­kyk­la, ku­rio­je moks­lei­viai ir gy­ve­na. Vis dėl­to pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai mo­ki­niai atei­na į mo­kyk­lą, nes jo­je gau­na ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja re­ko­men­duo­ja, kad to­kiu at­ve­ju, esant su­dė­tin­goms oro są­ly­goms, sa­vi­val­dy­bės pa­gal ga­li­my­bes ga­lė­tų or­ga­ni­zuo­ti mais­to at­ve­ži­mą vai­kams į na­mus, o atei­nan­čius pa­val­gy­ti į mo­kyk­lą vai­kus ly­dė­tų tė­vai ar ki­tas suau­gęs žmo­gus. Šal­tis iš­tuš­ti­no ir Kel­mės ra­jo­no mo­kyk­las. Tre­čia­die­nį jų bend­ruo­me­nės bu­vo in­for­muo­tos, kad ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį pa­mo­kos ne­vyks, vai­kai į mo­kyk­las spe­cia­liais au­to­bu­sais ne­bus ve­ža­mi.
Pa­gal švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro įsa­ky­mą, oro tem­pe­ra­tū­rai nu­kri­tus iki 20 laips­nių, į mo­kyk­lą ga­li nei­ti pra­di­nių ir penk­tų kla­sių moks­lei­viai. Jei­gu oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kia 25 laips­nius, į mo­kyk­lą ga­li nei­ti ir vy­res­nių kla­sių bei pro­fe­si­nių mo­kyk­lų, tei­kian­čių vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą, mo­ki­niai. Už mi­nė­tas die­nas mo­ki­niams ati­dirb­ti ne­rei­kia.

Di­dė­ja tar­ša

Kas­dien vis smar­kiau šą­lant ir nu­ri­mus vė­jui,  mies­te už­fik­suo­ta pa­di­dė­ju­si oro tar­ša kie­to­sio­mis da­le­lė­mis. Pas­ta­rų­jų kon­cent­ra­ci­jos pa­ros vi­dur­kis ant­ra­die­nį bu­vo dvi­gu­bai di­des­nis, nei lei­džia­ma – sau­sio
31-ąją sie­kė 103 µg/m3, va­sa­rio 1 d. – 69µg/m3, tar­šos ri­ba – 50 µg/m3. Pa­di­dė­ju­si oro tar­ša fik­suo­ja­ma ir Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je – kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­ja antradienį bu­vo 60 µg/m3., o va­sa­rio 1 d. – 52 µg/m3.
Pa­sak ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tų, oro už­terš­tu­mas di­des­nis dėl trans­por­to ir įvai­rių šil­dy­mo įren­gi­nių ke­lia­mos tar­šos. Ypač pa­vo­jin­gas svei­ka­tai ir ap­lin­kai at­lie­kų de­gi­ni­mas bui­ty­je. Kai vir­ši­ja­ma kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­ja ore, ak­ty­via veik­la at­vi­ra­me ore ga­li už­siim­ti tik vi­siš­kai svei­ki žmo­nės. Oro tar­šai jaut­riau­sios gy­ven­to­jų gru­pės: vai­kai (ypač iki 5 me­tų am­žiaus), nėš­čio­sios, vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, ser­gan­tie­ji lė­ti­nė­mis kvė­pa­vi­mo ir krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­go­mis. Šie žmo­nės į lau­ką tu­rė­tų nei­ti, veng­ti fi­zi­nio krū­vio. Pa­ta­ria­ma ne­va­žiuo­ti sa­vu au­to­mo­bi­liu, ge­riau nau­do­tis vie­šuo­ju trans­por­tu.
Trans­por­to eis­mas ne­sut­ri­kęs
Vi­suo­me­ni­nis trans­por­tas šią sa­vai­tę va­žiuo­ja pa­gal nu­sta­ty­tą gra­fi­ką. Kai į no­sį žny­bia stip­rus šal­tis, lauk­ti sto­te­lė­je vė­luo­jan­čio au­to­bu­so bū­na pik­ta, ta­čiau to­kių ke­lei­vių skun­dų – vos vie­nas ki­tas. Dau­ge­lis sa­ko, kad au­to­bu­sai at­va­žiuo­ja pa­gal nu­sta­ty­tą gra­fi­ką, be to, ir mik­roau­to­bu­sų il­gai lauk­ti ne­ten­ka.
Ve­žė­jai pa­tvir­ti­na – šal­tis jų dar­bo ne­sut­rik­dė ir tvar­ka­raš­čio ne­su­jau­kė. Taip bu­vo nu­ti­kę, kai gau­siai sni­go, ta­da trans­por­tas gat­vė­mis ju­dė­jo lė­tai. Gal­būt sun­kiau tik vai­ruo­to­jams, ypač po sa­vait­ga­lio, kai da­lis au­to­bu­sų il­giau bū­na šal­tuo­se ga­ra­žuo­se.

Nut­rauk­ti pla­ni­niai dar­bai

Šal­tis ko­re­guo­ja ir įvai­rių tar­ny­bų dar­bą. Elekt­ros ener­gi­jos tie­kė­jai lai­ki­nai nu­trau­kė pla­ni­nius dar­bus lau­ke, o van­den­tie­kio dar­buo­to­jai vos spė­ja į ava­ri­jas. Trū­kus van­den­tie­kio tra­soms, dar­bo tu­ri ke­lios bri­ga­dos, ava­ri­jų pa­tri­gu­bė­jo. Per pa­sta­rą­sias pa­ras van­dens ne­tu­rė­jo 16-os gy­ve­na­mų­jų na­mų gy­ven­to­jai ir įmo­nės. Van­den­tie­kio tra­sos trū­ko še­šio­se vie­to­se, van­dens tie­ki­mą pa­vy­ko at­nau­jin­ti vi­siems gy­ven­to­jams. Pa­ša­lin­ti ge­di­mus trun­ka 2-4 kar­tus il­giau, nes pa­siek­ti dvie­jų met­rų gy­ly­je pa­klo­tus vamz­džius šal­ty­je su­dė­tin­ga – už­šą­la tech­ni­ka. Prob­le­mų ky­la dėl iki 1,5 met­ro įša­lu­sio grun­to. Už­šą­la ir gy­ven­to­jams cis­ter­no­se at­ve­ža­mas van­duo.
„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja
 

Ma­žiau­sioms ra­jo­no mo­kyk­loms gre­sia už­da­ry­mas

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Iki 2015-ųjų Šiau­lių ra­jo­ne ga­li bū­ti už­da­ry­tos še­šios mo­kyk­los. Prie­žas­tis pa­pras­ta – per pa­sta­ruo­sius še­še­rius me­tus vai­kų su­ma­žė­jo dviem tūks­tan­čiais, to­dėl itin išau­go vie­nam vai­kui iš­lai­ky­ti ski­ria­mos lė­šos. Yra pra­di­nių mo­kyk­lų, ku­rio­se vai­ko iš­lai­ky­mas per me­tus kai­nuo­ja net per 12 tūkst. li­tų. Pa­na­ši si­tua­ci­ja ir ki­tuo­se ap­skri­ties ra­jo­nuo­se, ta­čiau dras­tiš­kų spren­di­mų ven­gia­ma – mo­kyk­los bus ne už­da­ro­mos, o reor­ga­ni­zuo­ja­mos.

   

 Jo­niš­kio ra­jo­ne nė vie­na mo­kyk­la ne­bus už­da­ry­ta, o reor­ga­ni­za­vi­mas vyks tik su­jun­giant ke­lias mo­kyk­las.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

 

Iš­lai­ky­ti tuš­tė­jan­čias mo­kyk­las - per bran­gu

Iki va­sa­rio pir­mo­sios ša­lies ra­jo­nai tu­rė­jo pa­teik­ti Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai 2012-2015 m. bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos bend­rą­jį pla­ną. Dau­ge­lis mo­kyk­lų dar ne­spė­jo to pa­da­ry­ti. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė dar per­nai va­sa­rą už­sa­kė spe­cia­lią stu­di­ją, ta­čiau ji dar ne­pa­reng­ta, tad spe­cia­li dar­bo gru­pė lau­kia re­zul­ta­tų.

Šių me­tų Šiau­lių ra­jo­no biu­dže­tas už per­nykš­tį ma­žes­nis dau­giau nei 9 mln. Lt. Teks tau­py­ti, vi­siems verž­tis dir­žus. Šiau­lių ra­jo­no švie­ti­mo ir spor­to veik­los pro­gra­ma – vie­na svar­biau­sių. Sie­kia­ma, kad lė­šų ma­ži­ni­mas šias sri­tis pa­veik­tų mi­ni­ma­liai, ta­čiau ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus dėl mo­kyk­lų per­tvar­kų ar jų už­da­ry­mo teks priim­ti.

Pa­sak Šiau­lių ra­jo­no me­ro Al­gi­man­to Gau­bo, šiais me­tais švie­ti­mo įstai­gų tink­lo lau­kia per­tvar­ka. 2005 m. ra­jo­ne mo­kė­si dau­giau nei 7000 vai­kų, per­nai – tik 4936. Tai vie­nas di­džiau­sių ro­dik­lių, jog dirb­ti kaip anks­čiau ne­bus ga­li­ma, teks keis­tis. „Nie­kas ne­bus da­ro­ma slap­tai. Pert­var­kos pla­nas pri­va­lės bū­ti iš­dis­ku­tuo­tas, įver­tin­tas. Pa­ža­du – jo­kios sku­bos! Tik vi­si dirb­ki­me su­si­tel­kę, bū­ki­me vie­nin­gi ir to­le­ran­tiš­ki“, – švie­ti­mo įstai­gų va­do­vų pa­si­ta­ri­me kal­bė­jo A. Gau­bas.

Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­ja Ju­di­ta Šert­vy­tie­nė sa­ko, kad gims­ta­mu­mas ra­jo­ne ma­žė­ja. Iš gi­mu­sių vai­kų net 20 pro­c. jau nea­tei­na į mo­kyk­las – šei­mos su vai­kais iš­vyks­ta į už­sie­nį. Ža­rė­nuo­se šiuo me­tu mo­ko­si 61, Ši­lė­nuo­se – 60, Ver­bū­nuo­se – 76 mo­ki­niai, nors prieš ke­le­rius me­tus jų bu­vo treč­da­liu dau­giau.

Skai­čiai ver­čia priim­ti kar­di­na­lius spren­di­mus, nes dėl ma­žė­jan­čio mo­ki­nių skaičiaus iš vals­ty­bės gau­na­ma ma­žiau „mo­ki­nio krep­še­lio“ lė­šų, tad ga­li ne­beuž­tek­ti lė­šų mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mams. Sa­vi­val­dy­bė iš biu­dže­to tu­ri iš­lai­ky­ti tuš­tė­jan­čius pa­sta­tus, mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mus mo­kyk­lo­se dir­ban­tiems spe­cia­lis­tams, nors mo­ki­nių ge­ro­kai ma­žiau.

Pas­kai­čiuo­ta, kad ma­žiau­siai iš­lai­dų vie­nam moks­lei­viui per me­tus iš­lai­ky­ti rei­kė­jo Kur­šė­nų S. Ang­lic­kio pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je – 4299 Lt, dau­giau­sia – Kur­tu­vė­nų pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je – dau­giau nei 12 tūkst. Apie 10 tūkst. Lt ar dau­giau kas­met vie­no vai­ko iš­lai­ky­mas kai­nuo­ja Ža­rė­nų, Gil­vy­čių, Dir­vo­nė­nų, Ver­bū­nų mo­kyk­lo­se. Ati­tin­ka­mai la­bai di­de­lės „žirk­lės“ at­si­ran­da ski­riant lė­šas iš ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to mo­kyk­loms iš­lai­ky­ti. Kur­šė­nų

S. Ang­lic­kio mo­kyk­los vie­nam vai­kui ten­ka 668 Lt, o Mi­cai­čių mo­kyk­lai-dar­že­liui – net 4458 Lt.

Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­mis, per pen­ke­rius me­tus ra­jo­ne ke­ti­na­ma už­da­ry­ti še­šias mo­kyk­las. Mi­ni­mi Ža­rė­nų, Mi­cai­čių, Gil­vy­čių, Ši­lė­nų, Gi­lai­čių mo­kyk­lų ir sky­rių pa­va­di­ni­mai, ta­čiau spren­di­mas dar ne­priim­tas. Įver­ti­nus duo­me­nis aiš­kė­ja, kad pir­mo­kų ka­tast­ro­fiš­kai ma­žė­ja. Ma­no­ma, kad ru­de­nį į Ku­žių mo­kyk­lą ateis 2, Gil­vy­čių – 3, Dir­vo­nė­nų – 5, Ši­lė­nų – 4 pir­mo­kė­liai.

Kai ku­rio­se ra­jo­no vi­du­ri­nė­se mo­kyk­lo­se bus ne­be­for­muo­ja­mos dvy­lik­tos kla­sės, pa­laips­niui mo­kyk­los taps pa­grin­di­nė­mis.

Kel­mės ra­jo­no kai­mų mo­kyk­los taps dau­gia­funk­ciais cent­rais

Ma­žė­jant vai­kų gims­ta­mu­mui, di­dė­jant emig­ra­ci­jai, ma­žė­ja mo­ki­nių ir Kel­mės ra­jo­ne. Per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus ra­jo­no mo­kyk­lo­se su­ma­žė­jo 1214 mo­ki­nių – nuo 2008 iki 2011 me­tų kas­met vi­du­ti­niš­kai su­ma­žė­jo 303 mo­ki­niais.

Vie­nam mo­ki­niui „mo­ki­nio krep­še­lio“ lė­šų vi­du­ti­niš­kai dau­giau­siai ten­ka Kel­mės spe­cia­lio­jo­je mo­kyk­lo­je, Lyk­ši­lio, Lio­lių, Gai­lių, Šal­te­nių pa­grin­di­nė­se mo­kyk­lo­se. Ma­žiau­siai ten­ka ne­for­ma­lių­jų ug­dy­mo įstai­gų (spor­to, me­no, Ty­tu­vė­nų, Už­ven­čio, Šed­ba­rų vai­kų lop­še­lių-dar­že­lių) ug­dy­ti­niams bei dar­že­lių-mo­kyk­lų „Ąžuo­liu­kas“ ir „Kūl­vers­tu­kas“ mo­ki­niams.

Kel­mės spe­cia­lio­jo­je mo­kyk­lo­je vie­nam vai­kui per me­tus rei­kė­jo 10,8 tūkst. Lt, Lyk­ši­lio, Gai­lių, Šal­te­nių, Lio­lių pa­grin­di­nė­se mo­kyk­lo­se – po 8 tūkst. Lt ar šiek tiek dau­giau. Yra mo­kyk­lų, kur mo­ki­nio iš­lai­ky­mas kai­nuo­ja iki 4 tūkst. Lt per me­tus.

Kel­mė­je vai­kų gims­ta­mu­mas tru­pu­tį au­ga, ta­čiau ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus po­li­ti­kai taip pat tu­rės priim­ti. No­ri­ma iš­sau­go­ti  ma­žas mo­kyk­las, kad pra­di­nis ug­dy­mas bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­mas ar­čiau mo­ki­nių gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Spren­di­mus dėl mo­kyk­lų iš­sau­go­ji­mo ska­ti­na priim­ti tai, kad ra­jo­ne dau­gė­ja kva­li­fi­kuo­tų mo­ky­to­jų, dau­gė­ja re­no­vuo­tų pa­sta­tų. Vis dėl­to dėl emig­ra­ci­jos ir dau­gė­jant so­cia­li­nes pa­šal­pas gau­nan­čių vai­kų, ten­ka dau­giau jų mai­tin­ti ne­mo­ka­mai.

Ire­na Ja­nu­šie­nė, lai­ki­nai ei­nan­ti Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gas, sa­ko, kad sky­rius bu­vo pa­ren­gęs griež­tą pro­jek­tą, ta­čiau pa­bend­ra­vus su mo­kyk­lų bend­ruo­me­nė­mis bu­vo nu­spręs­ta, kad rug­sė­jį bus už­da­ry­tas tik Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jos Bud­rai­čių ug­dy­mo pra­di­nis sky­rius. Sky­rių lan­ky­tų tik aš­tuo­ni vai­kai, tad tai la­bai nuo­sto­lin­ga.

„Iki 2015-ųjų bus reor­ga­ni­zuo­ta ne­ma­žai mo­kyk­lų. Ra­jo­nas ne­tu­ri stam­bių gy­ven­vie­čių, kai­muo­se esan­čias ma­žas mo­kyk­las ke­ti­na­me pa­da­ry­ti kul­tū­ros ži­di­niais, dau­gia­funk­ciais cent­rais. Juo­se bus or­ga­ni­zuo­ja­mas ne­for­ma­lu­sis ug­dy­mas iš di­des­nių mo­kyk­lų po pa­mo­kų grį­žu­siems moks­lei­viams“, – sa­kė ji.

Pag­rin­di­nės mo­kyk­los, jei bus ma­žai vai­kų, ne­for­muos 6-9 kla­sių, vy­res­ni vai­kai lan­kys to­liau esan­čias di­des­nes kla­ses.

Jo­niš­ky­je – tik vi­daus struk­tū­ros per­tvar­ka

„Bi­jau gir­tis, bet su „mo­ki­nio krep­še­lio“ lė­šo­mis vis­kas ge­rai. Ir už­ten­ka, ir tu­ri­me, ir ga­li­me jo lė­šas pa­nau­do­ti ne­to­ly­gu­mams iš­ly­gin­ti“, – sa­kė Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­ja Ing­ri­da Ma­čiu­lie­nė. Koks konk­re­čiai pa­reng­tas 2012-2015 m. Jo­niš­kio ra­jo­no mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos bend­ra­sis pla­nas, I. Ma­čiu­lie­nė ne­no­rė­jo de­ta­li­zuo­ti, nes pir­ma­die­nį jis bus pri­sta­ty­tas po­li­ti­kams ir vi­suo­me­nei. Vis dėl­to pa­šne­ko­vė tei­gė, kad jo­kių dras­tiš­kų spren­di­mų ne­nu­ma­ty­ta. Nė vie­na ra­jo­no mo­kyk­la ne­bus už­da­ry­ta, o reor­ga­ni­za­vi­mas vyks tik su­jun­giant ke­lias mo­kyk­las.

„Dras­tiš­kų žings­nių ne­bus, nes mo­kyk­lų tink­lą jau bu­vo­me sėk­min­gai su­tvar­kę. Ir fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja ge­ra. Vai­kų ma­žė­ja kaip ir vi­sur, bet vi­du­ti­niš­kai vie­nam vai­kui iš­lai­ky­ti mo­kyk­lo­se per me­tus rei­kia apie 5 tūkst. Lt. Dau­giau­sia lė­šų – apie 10 tūkst. Lt vie­nam vai­kui – ten­ka Ža­ga­rės spe­cia­lio­jo­je mo­kyk­lo­je, bet ten vai­kų ma­žai“, – sa­kė I. Ma­čiu­lie­nė pa­tvir­tin­da­ma, kad Jo­niš­ky­je nu­ma­to­ma tik vi­daus struk­tū­ros per­tvar­ka.

Rad­vi­liš­kis mo­kyk­lų neuž­da­rys

Va­kar Rad­vi­liš­kio ra­jo­no po­li­ti­kai pri­ta­rė pa­reng­tam Bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos pla­nui. Juo va­do­vau­jan­tis iki 2015-ųjų ne­pla­nuo­ja­ma už­da­ry­ti nė vie­nos mo­kyk­los. Jos te­bus reor­ga­ni­zuo­tos su­jun­giant ar pri­jun­giant. Da­bar ra­jo­ne yra 21 švie­ti­mo įstai­ga, liks 14.

Pa­sak Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jos Ge­no­vai­tės Juo­dei­kie­nės, svar­biau­sias tiks­las ra­jo­ne tas, kad vai­kai lan­ky­tų mo­kyk­las kuo ar­čiau gy­ve­na­mo­sios vie­tos.

Rad­vi­liš­ky­je liks vie­na gim­na­zi­ja ma­žiau – dvi bus su­jung­tos į vie­ną, ta­čiau jei bus po­rei­kis, kad lik­tų dvi gim­na­zi­jos, bus grįž­ta­ma prie šio klau­si­mo ir jis bus svars­to­mas at­ski­rai.

Da­lis kai­mų mo­kyk­lų ne­bus už­da­ry­tos – taps stam­bes­nių mo­kyk­lų sky­riais. Kol bus vai­kų, tol jie mo­ky­sis sky­riuo­se, ve­žio­ti jų ne­rei­kės. Net Si­dab­ra­vo mo­kyk­los 11-12 kl. moks­lei­viai, ta­pę Še­du­vos gim­na­zi­jos gim­na­zis­tais, mo­ky­sis Si­dab­ra­ve.

Ati­tin­ka­mai ma­žės ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų, ta­čiau moks­lei­viams į to­li­mes­nes mo­kyk­las ne­rei­kės va­žiuo­ti. „Ta­ry­ba pa­tvir­ti­no ne dras­tiš­ką spren­di­mą, nes mums pa­grin­das – ne pi­ni­gai“, – tei­gė G. Juo­dei­kie­nė.

Ant svars­tyk­lių – tau­py­mas ir kul­tū­ros ži­di­nys

Už­da­ro­mos ra­jo­nų mo­kyk­los tu­ri išei­tį – prie­šin­tis. Mo­kyk­lų bend­ruo­me­nės ga­li ne­su­tik­ti su ra­jo­nų po­li­ti­kų spren­di­mais dėl už­da­ry­mo, ta­da Ta­ry­bų spren­di­mai bus nie­ki­niai. Ta­čiau toks bend­ruo­me­nių pa­si­prie­ši­ni­mas te­ga­li tap­ti šiau­du skęs­tan­čia­jam, nes ga­lu­ti­nį žo­dį, ne­sant bend­ram su­si­ta­ri­mui, pri­va­lės tar­ti Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja. Ar švie­ti­mo sis­te­mos gy­nė­jai už­tars tas mo­kyk­las, ku­rios ne­beiš­ga­li iš­gy­ven­ti iš „mo­ki­nio krep­še­lio“ ir sa­vi­val­dy­bių lė­šų? Kas nu­lems – sie­kis iš­sau­go­ti kai­muo­se kul­tū­ros ži­di­nius ar ka­te­go­riš­kas sie­kis su­tau­py­ti?

 

Po­li­ci­ja pa­si­ti­ki pu­sė ap­skri­ties gy­ven­to­jų

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

„Ver­tin­da­mas fi­nan­sus ir žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius, praė­ju­sių me­tų ap­skri­ties po­li­ci­jos dar­bą ver­ti­nu tei­gia­mai“, – ap­žvelg­da­mas 2011 me­tų re­zul­ta­tus, pa­reiš­kė Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos va­das Egi­di­jus La­pins­kas. Nors nu­si­kals­ta­mu­mas ap­skri­ty­je au­ga, o ša­lies po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tuo­se pri­rei­kė kur­ti Imu­ni­te­to pa­da­li­nius pa­rei­gū­nų nu­si­žen­gi­mų pre­ven­ci­jai ir nu­si­žen­gi­mams tir­ti, 63 pro­c. su tei­sė­sau­ga rei­ka­lų tu­rė­ju­sių žmo­nių pa­rei­gū­nų dar­bą ver­ti­na tei­gia­mai.

  

 

Tre­čia­die­nį Šiau­lių AVPK pa­rei­gū­nai pri­sta­tė per­nai me­tų veik­los re­zul­ta­tus.

„Šiau­liai plius“ ar­chy­vo nuo­tr.

 

Ga­ly­bė ty­ri­mų – dėl smur­to šei­mo­se

Per­nai nu­si­kals­ta­mu­mas ap­skri­ty­je išau­go net 8,5 pro­c., ša­ly­je – 2,4 pro­c. Ma­žiau­siai nu­si­kal­ti­mų už­fik­suo­ta Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, ta­čiau pa­rei­gū­nai sa­ko, kad nu­si­kal­ti­mų itin daug bu­vo re­gist­ruo­ja­ma gruo­dį. Tam įta­kos tu­rė­jo Smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai. Per 15 gruo­džio die­nų į šei­mi­nius konflik­tus pa­rei­gū­nai kvies­ti net 136 kar­tus, pra­dė­ti 108 iki­teis­mi­niai ty­ri­mai. Šei­mo­se do­mi­nuo­ja fi­zi­nis smur­tas, tik 19 ty­ri­mų pra­dė­ta dėl psi­cho­lo­gi­nės prie­var­tos.

Ne­jau gruo­dį Lie­tu­vą už­klu­po ne­re­gė­to mas­to smur­to ban­ga? Pa­rei­gū­nai sa­ko, kad vi­są lai­ką smur­to šei­mo­se bu­vo daug, ta­čiau nau­jas įsta­ty­mas įpa­rei­go­jo pa­rei­gū­nus dėl smur­to šei­mo­se pra­dė­ti iki­teis­mi­nius ty­ri­mus. Net jei­gu smur­tau­to­jas, iš­vy­dęs pa­rei­gū­nus, ap­si­ra­mi­na, o au­ka, bi­jo­da­ma pa­sek­mių, ne­sku­ba ra­šy­ti pa­reiš­ki­mo, tu­ri bū­ti pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Dar­bo dėl to­kių iš­kvie­ti­mų pa­rei­gū­nams itin pa­dau­gė­jo – už­trun­kan­tys konflik­tuo­jan­čio­se šei­mo­se jie tu­ri ma­žiau lai­ko pa­tru­liuo­ti gat­vė­se.

Per­nai Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sia­sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas pla­na­vo, kad pa­si­ti­kė­ji­mą po­li­ci­ja iš­reikš 55 pro­c. ap­skri­ties gy­ven­to­jų. Apk­lau­sos pa­ro­dė, kad to­kių gy­ven­to­jų yra 51 pro­cen­tas. „Po­li­ci­jos de­par­ta­men­te bu­vo ak­cen­tuo­ta ke­tu­rio­li­ka kri­te­ri­jų, iš ku­rių ko­mi­sa­ria­tas įvyk­dė try­li­ka“, – sa­kė Šiau­lių ap­skri­ties VPK vir­ši­nin­kas Egi­di­jus La­pins­kas ir pa­si­džiau­gė, kad net 63 pro­c. žmo­nių, tu­rė­ju­sių rei­ka­lų su po­li­ci­ja, pa­rei­gū­nų dar­bą įver­ti­no ge­rai. Už­per­nai pa­si­ti­kė­ji­mą ap­skri­ties po­li­ci­ja iš­reiš­kė net 78 pro­c. žmo­nių.

E. La­pins­kas sa­kė, kad per­nai itin men­ko po­li­ci­jos pa­jė­gos. Tar­ny­bą pa­li­ko 130 pa­rei­gū­nų – dėl svei­ka­tos ar pen­si­nio am­žiaus. Da­lis žmo­nių bu­vo priim­ta dirb­ti, tad šiuo me­tu trūks­ta 127 pa­rei­gū­nų. Šiuo me­tu vyks­ta komp­lek­ta­ci­ja į vi­sos ša­lies ko­mi­sa­ria­tuo­se ku­ria­mus Imu­ni­te­to pa­da­li­nius. Jie skir­ti pa­rei­gū­nų nu­si­žen­gi­mų pre­ven­ci­jai ir jų nu­si­žen­gi­mams tir­ti.

Džiu­gi­na tai, kad jau­ni­mas no­ri stu­di­juo­ti ir ei­ti dirb­ti į po­li­ci­ją. Per­nai stu­di­juo­ti uni­ver­si­te­te no­rė­jo 211 ab­sol­ven­tų, ta­čiau at­ran­ką pe­rė­jo tik 49, įsto­jo vos 31. „Tai ro­do, kad bū­si­miems pa­rei­gū­nams ke­lia­mi itin griež­ti rei­ka­la­vi­mai“, – ko­men­ta­vo ap­skri­ties po­li­ci­jos va­das.

E. La­pins­kas pa­si­džiau­gė, kad per­nai bu­vo re­no­vuo­tas Rad­vi­liš­kio po­li­ci­jos pa­sta­tas ir Šiau­lių Pie­ti­nė nuo­va­da, o pa­rei­gū­nams ei­ti ne­mo­ka­mų ato­sto­gų šie­met ne­reikės.

Nu­si­kals­ta­mu­mas au­ga, su­kčiai gud­rė­ja

Per­nai žu­vo ma­žiau žmo­nių nei už­per­nai, už­re­gist­ruo­ta ma­žiau au­to­mo­bi­lių va­gys­čių. Pa­rei­gū­nai spė­ja, kad to­kių nu­si­kal­ti­mų su­ma­žė­jo dėl su­lai­ky­tų gru­puo­čių ir lin­ku­sių nu­si­kals­ti žmo­nių emig­ra­vi­mo.

Vis dėl­to pa­dau­gė­jo su­kčia­vi­mo at­ve­jų. Per praė­ju­sius me­tus nu­ken­tė­jo 165 žmo­nės, o 2010 m. su­kčiams pa­vy­ko ras­ti 152 au­kas. Te­le­fo­ni­niai su­kčiai vis gud­rė­ja, pri­si­sta­to žmo­gui, kuo tik no­ri, ir vis ran­da leng­va­ti­kių, pa­dik­tuo­jan­čių ban­ko ko­dus ir slap­ta­žo­džius. Dau­gė­ja su­kčia­vi­mo at­ve­jų per­kant in­ter­ne­tu, be to, vis dar at­si­ran­da žmo­nių, per­kan­čių „auk­si­nes“ gran­di­nė­les gat­vė­je.

Šiau­lių mies­to po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Rim­vy­das Šle­kys in­for­ma­vo, kad mies­te per­nai už­fik­suo­ta 147 nu­si­kals­ta­ma vei­ka dau­giau nei už­per­nai. Jų 2010-ai­siais bu­vo 2001. 147 nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­pras­tai mies­te už­fik­suo­ja­mos per vie­ną mė­ne­sį. Iš­tir­ta 49,5 pro­c. nu­si­kals­ta­mų vei­kų, o už­per­nai iš­tir­ta ma­žiau – 45,8 pro­c.

Per praė­ju­sius me­tus už­fik­suo­ti 196 vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mai, o 2010 m. jų te­bu­vo 152. Per­nai už­re­gist­ruo­ti 267 bau­džia­mie­ji nu­si­žen­gi­mai, o 2010 m. jų bu­vo be­veik penk­ta­da­liu ma­žiau – 227.

Per­nai už­fik­suo­ta ir še­šiais su kvai­ša­lų pla­ti­ni­mu su­si­ju­siais nu­si­kal­ti­mais dau­giau. Šiau­liuo­se daž­niau siau­tė­jo ir plė­ši­kai. 2010 m. už­re­gist­ruo­tas 91 plė­ši­mo at­ve­jis, per­nai jų bu­vo 108.

Per­nai mies­te su­ma­žė­jo iš­ža­gi­ni­mų. Praė­ju­siais me­tais Šiau­liuo­se nuo ža­gin­to­jų nu­ken­tė­jo pen­kios, 2010 m. – de­vy­nios mo­te­rys. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai per­nai pra­dė­jo tir­ti pen­kias žmog­žu­dys­tes. 2010 m. jų bu­vo vie­na ma­žiau.

Su­ma­žė­jo ir gy­ven­to­jų pa­tir­ta ža­la. 2010-ai­siais gy­ven­to­jai ne­te­ko tur­to už 12 mln., o per­nai – už 6,5 mln. Lt.

 

Tai kiek bus 2 plius 2?

Po­vi­las LUN­GĖ

Šiau­lių mo­kyk­loms pe­šan­tis dėl pir­mo­kų, mies­te joms at­si­ra­do dar vie­na kon­ku­ren­tė, be­si­ren­gian­ti da­lį bū­si­mų­jų mo­ki­nu­kų priim­ti po sa­vo sto­gu. Ne tik be­si­ren­gian­ti, bet jau ir tai pa­da­riu­si – „nu­vi­lio­ju­si“ be­veik vi­są kla­sę – net 15 ga­bių vai­kų, nors vi­sos ki­tos mo­kyk­los for­muo­ti pir­mą­sias kla­ses šie­met ga­lės pra­dė­ti tik ko­vo 1-ąją.

  
 

Mies­to mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­ci­jos me­tu S. Son­dec­kio me­nų mo­kyk­la iš­ties daug nu­vei­kė, kad iš­lik­tų ir ne­tgi plės­tų­si.

Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

 

Bus for­muo­ja­mos vė­liau

Dėl nu­ma­to­mo pra­di­nių mo­kyk­lų pri­jun­gi­mo bū­si­mi pir­mo­kai į mo­kyk­las šie­met bus prii­ma­mi mė­ne­siu vė­liau nei įpras­tai. Nau­jo­je kla­sių komp­lek­ta­vi­mo tvar­ko­je ne­bė­ra pri­vi­le­gi­jų se­se­rims ar bro­liams, nu­ma­ty­tas ir „sau­gik­lis“, kad tė­vai ne­pikt­nau­džiau­tų gy­ve­na­mo­sios vie­tos re­gist­ra­ci­ja – ji tu­rės bū­ti at­lik­ta iki sau­sio 1 d. De­ja, „sau­gik­lis“ bus efek­ty­vus tik šie­met.
Per­nai dėl dau­giau nei tūks­tan­čio pir­mo­kė­lių, tiks­liau, jų „krep­še­lių“, ko­vo­jo 23 Šiau­lių mies­to mo­kyk­los. Šie­met ko­va ža­da bū­ti dar ar­šes­nė – gy­ven­to­jų re­gist­ro duo­me­ni­mis, pir­mo­kų bus dviem kla­sėm ma­žiau. Tie­sa, dėl nu­ma­to­mos ke­tu­rių mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­ci­jos pir­mo­sios kla­sės bus pra­dė­tos komp­lek­tuo­ti mė­ne­siu vė­liau – ko­vo 1-ąją. Šiau­lių mies­to ta­ry­bai priė­mus spren­di­mus pri­jung­ti ke­tu­rias mo­kyk­las prie pro­gim­na­zi­jų, iš nau­jo bus nu­sta­ty­tos mo­kyk­lų ap­tar­nau­ja­mos te­ri­to­ri­jos. Pat­vir­ti­nus pla­nuo­ja­mą mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­ci­ją, šie­met pir­mo­kus ga­lės priim­ti 20 mo­kyk­lų.

Šie­met mies­te at­si­ra­do nau­ja pir­mo­kus ga­lin­ti priim­ti mo­kyk­la, pa­val­di Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai ir ne­tu­rin­ti pri­skir­tos te­ri­to­ri­jos – Sau­liaus Son­dec­kio me­nų mo­kyk­la, ku­ri jau su­rin­ko pir­mo­kų kla­sę. Mo­kyk­la iš ki­tų mies­to mo­kyk­lų ati­ma ne tik pa­čius ma­žiau­sius – moks­lei­vius prii­ma­ma ir į 9, 10, 11 kla­ses. 2011 m. į 9 kla­sę priim­ti 32 mo­ki­niai, iš ku­rių 9 – iš Šiau­lių mies­to.
Ki­toms mies­to mo­kyk­loms yra ko ne tik su­ne­rim­ti, bet ir pa­vy­dė­ti – S. Son­dec­kio me­nų mo­kyk­la da­ly­va­vo Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos „Mo­kyk­lų to­bu­li­ni­mo pro­gra­mos plius“ pro­jek­te „Bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų bib­lio­te­kų mo­der­ni­za­vi­mas“, „Tech­no­lo­gi­jų, me­nų ir gam­tos moks­lų inf­rast­ruk­tū­ra“, to­dėl at­nau­jin­ta mo­kyk­los bib­lio­te­ka, skai­tyk­la, tech­no­lo­gi­jų (dai­lės, mu­zi­kos), gam­tos moks­lų ka­bi­ne­tų įran­ga. Gau­ta daug kom­piu­te­rių, vaiz­do ka­me­ros, spaus­din­tu­vai, pro­jek­to­riai, in­te­rak­ty­vio­sios len­tos, mu­zi­kos inst­ru­men­tai, įvai­rios pa­skir­ties bal­dai, gra­fi­kos spaus­di­ni­mo pre­sas, de­gi­mo kros­ne­lė, na­mų ki­no sis­te­mos komp­lek­tas, fo­toa­pa­ra­tai... 2011 m. su­re­mon­tuo­ta bib­lio­te­ka, skai­tyk­la. Pa­keis­ta nau­jo­jo mo­kyk­los pa­sta­to šil­dy­mo sis­te­ma, ši­lu­mos maz­gas.

Nau­ja se­na kon­ku­ren­tė

Pa­si­ro­do, S. Son­dec­kio me­nų mo­kyk­la – vie­na se­niau­sių mies­te, vi­sa­da čia ir bu­vu­si, bet lig šiol ne­kė­lu­si rū­pes­čių ki­toms mies­to mo­kyk­loms. Mo­kyk­los veik­los pra­džios me­tai – 1939-ie­ji.
Tų me­tų rug­sė­jo pir­mą­ją bu­vo ati­da­ry­ta Šiau­lių vals­ty­bi­nė vi­du­ri­nė mu­zi­kos mo­kyk­la. Ko­dėl ši ug­dy­mo įstai­ga stai­ga ta­po ki­tų mo­kyk­lų kon­ku­ren­tė?
„Va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro 2011 m. rugp­jū­čio 31 d. įsa­ky­mu Nr. V-1608, Šiau­lių kon­ser­va­to­ri­ja ta­po Sau­liaus Son­dec­kio me­nų mo­kyk­la. Tai vi­du­ri­nės mo­kyk­los ti­pas. Jos pa­skir­tis – mo­kyk­la skir­ta mo­ki­niams, tu­rin­tiems iš­skir­ti­nių ga­bu­mų me­nui, mo­ky­tis pa­gal spe­cia­li­zuo­to ug­dy­mo kryp­ties pro­gra­mas (pra­di­nio, pa­grin­di­nio ir vi­du­ri­nio ug­dy­mo kar­tu su me­nų ug­dy­mu), ku­riai rei­ka­lin­gas ug­dy­mo nuo­sek­lu­mas, – sa­kė mo­kyk­los di­rek­to­rė Ire­na Asaus­kie­nė. – Mo­kyk­los sta­tu­sas kei­tė­si ir anks­čiau – ji jau yra bu­vu­si vi­du­ri­nė mo­kyk­la, taip pat tech­ni­ku­mas, aukš­tes­nio­ji mu­zi­kos mo­kyk­la, kon­ser­va­to­ri­ja.“
Mo­kyk­lo­je šiuo me­tu mo­ko­si 71 pro­c. mo­ki­nių iš ki­tų sa­vi­val­dy­bių ir tik 29 pro­c. iš Šiau­lių, bet ėmus for­muo­ti pir­mą­sias kla­ses mo­ki­nių iš mies­to jo­je tik dau­gės. Tai­gi mies­to mo­kyk­los su­ne­ri­mo. Ne tik to­dėl, kad į jas ateis ma­žiau me­ni­nių ge­bė­ji­mų tu­rin­čių vai­kų. Tie­sa, no­rint mo­ky­tis
S. Son­dec­kio me­nų mo­kyk­lo­je, rei­kia iš­lai­ky­ti eg­za­mi­ną. Ko­dėl mo­kyk­la jau su­komp­lek­ta­vo pir­mo­kų kla­sę, nors vi­sos ki­tos mies­to mo­kyk­los tai da­rys po mė­ne­sio?
„Prie­žas­tis pa­pras­ta – 30 pro­c. pir­mo­kė­lių tu­ri bū­ti iš ki­tų sa­vi­val­dy­bių. In­for­muo­ti juos, su­kvies­ti, su­reng­ti at­ran­ką už­trun­ka daug lai­ko, to­dėl ir sku­bė­jo­me“, – tei­gė I. Asaus­kie­nė. Tie­sa, mo­kyk­la mies­to pir­mo­kų ne­si­gvie­ši – jo­je ga­li mo­ky­tis ir  100 pro­c. ki­tų sa­vi­val­dy­bių mo­ki­nių, svar­bu – ne ma­žiau nei 30 pro­c.

Cent­ras vi­lio­ja

Sau­sio pra­džio­je or­ga­ni­zuo­to­je at­ran­ko­je da­ly­va­vo itin daug mies­to vai­kų, no­rin­čių mo­ky­tis šio­je mo­kyk­lo­je. Ne­gi mies­te tiek daug me­ni­nių ga­bu­mų tu­rin­čių vai­kų? Gal prie­žas­tis ki­ta?
At­ran­ko­je da­ly­va­vu­sios mer­gai­tės ma­ma pa­ti pa­tei­kė at­sa­ky­mą: „Du­bi­jos mo­kyk­lą ke­ti­na pri­jung­ti prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos, to­dėl mums la­bai pa­to­gi ši me­nų mo­kyk­la, nes ji mies­to cent­re.“ Svars­ty­ta ir ga­li­my­bė Cent­ro pra­di­nę pri­jung­ti prie ki­tos mo­kyk­los, tai­gi S. Son­dec­kio me­nų mo­kyk­la – pui­ki išei­tis tiems tė­ve­liams, ku­rie dir­ba mies­to cent­re ir ku­riems la­bai pa­to­gu pa­ke­liui į dar­bą į ją už­vež­ti vai­kus. Ar ne­nu­tiks taip, kad mo­kyk­lo­je mo­ky­sis vai­kai, ne­tu­rin­tys me­no gys­le­lės, bet tik to­dėl, kad tė­vams taip pa­to­giau?
Mo­kyk­los di­rek­to­rė ka­te­go­riš­kai pa­nei­gia to­kią prie­lai­dą: „Sto­jant į pir­mą kla­sę bu­vo tik­ri­na­mi in­di­vi­dua­lūs me­ni­niai ge­bė­ji­mai, bend­ras psi­cho­lo­gi­nis pa­si­ren­gi­mas mo­kyk­lai ir tin­ka­mu­mas pa­si­rink­tam me­ni­niam ug­dy­mo da­ly­kui. Į pir­mą­ją kla­sę priim­ti 6-7 m. am­žiaus vai­kai, ga­būs pa­si­rink­tai me­no sri­čiai.“

Tė­ve­liai abe­jo­ja

Į pir­mą­ją kla­sę pa­te­ku­sių vai­kų tė­vai šia sėk­me džiau­gė­si neil­gai. Kuo la­biau jie do­mė­jo­si mo­kyk­la, tuo dau­giau jiems ėmė kil­ti klau­si­mų dėl mo­kyk­los fi­nan­sa­vi­mo, mo­ki­nių sau­gu­mo, mai­ti­ni­mo, iš ap­skri­ties at­vy­ku­sių mo­ky­tis vai­kų ap­gy­ven­di­ni­mo, kai ku­rių mo­ko­mų­jų da­ly­kų dės­ty­mo ko­ky­bės, ga­lų ga­le mo­kyk­lą bai­gu­sių­jų atei­ties per­spek­ty­vų. Ar ne­nu­tiks taip, kad mo­ki­niai, bai­gę moks­lą, pui­kiai ge­bės dai­nuo­ti ir pieš­ti, bet ne­ži­nos, kiek bus 2 plius 2?
Pir­ma­sis da­ly­kas, ėmęs kel­ti abe­jo­nių, tai priim­tos dirb­ti pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jos kom­pe­ten­ci­ja. Pa­si­gir­do kal­bų, kad jei jau mo­kyk­la ne­pap­ras­ta – me­no, tai ir mo­ky­to­ja tu­rė­tų jo­je dirb­ti neei­li­nė.  Pa­si­tei­ra­vus, kaip ji bu­vo at­rink­ta, mo­kyk­los di­rek­to­rė nu­ra­mi­no, kad eks­pe­ri­men­tai su pra­di­nu­kais ne­bus at­lie­ka­mi: „Pir­mo­kų mo­ky­to­ją rin­ko­mės va­do­vau­da­mie­si Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu. Mo­ky­to­ja yra bai­gu­si dvi aukš­tą­sias mo­kyk­las, yra įgi­ju­si du uni­ver­si­te­ti­nius iš­si­la­vi­ni­mus, tu­ri kva­li­fi­ka­ci­nę vy­res­nio­sios mo­ky­to­jos ka­te­go­ri­ją. Su vai­kais tik­rai ne­bus eks­pe­ri­men­tuo­ja­ma – bus mo­ko­ma­si iš vi­so­je ša­ly­je pa­si­tei­si­nu­sių va­do­vė­lių.“ Nau­jo­ji mo­ky­to­ja pir­mo­kams ir jų tė­ve­liams bu­vo pri­sta­ty­ta va­kar mo­kyk­lo­je vy­ku­sio su­si­rin­ki­mo me­tu.
Mo­kyk­la yra įsi­kū­ru­si abie­jo­se P. Vi­šins­kio gat­vės pu­sė­se. Vie­no­je gat­vės pu­sė­je, P. Vi­šins­kio g. 35, yra ne­di­de­lis bu­vu­sios kon­ser­va­to­ri­jos pa­sta­tas, o prie­šais, P. Vi­šins­kio g. 34, da­lis pa­sta­to pri­klau­so me­nų mo­kyk­lai. Ar ne­su­kels mo­ki­niams ne­pa­to­gu­mų laks­ty­mas per gat­vę pir­myn at­gal, ži­nant, kad eis­mas to­je gat­vės at­kar­po­je, nors ji ir ak­la­gat­vis, yra in­ten­sy­vus?
„Da­bar mo­ki­niai mo­ko­si dvie­juo­se pa­sta­tuo­se. Pir­mo­kai mo­ky­sis tik vie­na­me –
P. Vi­šins­kio g. 34. Mi­nis­te­ri­ja sie­kia, kad mo­kyk­la įsi­kur­tų bū­tent šio­se pa­tal­po­se, ta­da pa­sta­te prie­šais bū­tų įkur­tas mo­kyk­los bend­ra­bu­tis. Da­bar mo­kyk­la bend­ra­bu­tį nuo­mo­ja­si iš UAB „Bend­ra­bu­tis“. Ja­me gy­ve­nan­tys mo­ki­niai ne­mo­ka mo­kes­čio už mai­ti­ni­mą“, – sa­kė di­rek­to­rė.
Ta­čiau mo­kyk­la ne­tu­ri ne tik sa­vo bend­ra­bu­čio, bet ir val­gyk­los! „Mo­kyk­los mo­ki­niai mai­ti­na­mi va­do­vau­jan­tis švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro įsa­ky­mu prie pat mo­kyk­los Šiau­lių uni­ver­si­te­to pa­sta­te esan­čio­je įmo­nė­je „Nes­te­ra“. Pir­mo­kus nu­ma­to­me mai­tin­ti sa­vo mo­kyk­lo­je pa­ruoš­to­se pa­tal­po­se – bus at­ve­ža­mas šil­tas mais­tas. Atei­ty­je, ga­vus pa­tal­pas, bus įreng­ta sa­va val­gyk­la. Da­bar, kol kas esant ne­daug mo­ki­nių, sa­vo val­gyk­lą tu­rė­ti yra nee­ko­no­miš­ka“, – tei­gė I. Asaus­kie­nė.
Abe­jo­nių ke­lia ir tai, kad mo­kyk­la ne­tu­ri sta­dio­no, spor­to sa­lės. „Ga­vus vi­sas pa­tal­pas
P. Vi­šins­kio g. 34, bus įreng­ta 100 vie­tų kon­cer­tų sa­lė, spor­to sa­lė. Pir­mo­kai pa­gal ug­dy­mo pla­nus ga­lės rink­tis šo­kio pa­mo­kas ar bend­rą­ją kū­no kul­tū­ros pa­mo­ką tuo­se pa­čiuo­se pa­sta­tuo­se“, – nu­ra­mi­no di­rek­to­rė.
Tai­gi mo­kyk­lo­je nu­ma­ty­ti gran­dio­zi­niai pla­nai – nu­ma­to­ma, pla­nuo­ja­ma, sie­kia­ma... Daug pa­da­ry­ta, dar dau­giau nu­ma­ty­ta. Pir­mo­kų kla­sė jau su­for­muo­ta. O gal ver­tė­jo me­tus ki­tus pa­lauk­ti, įgy­ven­din­ti pro­jek­tus ir tik ta­da priim­ti vai­kus mo­ky­tis? Ki­ta ver­tus, mies­to mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­ci­jos me­tu bu­vo iš­ties daug nu­veik­ta – gal­vo­ta apie mo­kyk­los atei­tį, iš­li­ki­mą, per­spek­ty­vas.

Tai kiek bus 2 plius 2?

S. Son­dec­kio me­nų mo­kyk­los sa­vi­nin­kė – vals­ty­bė. Sa­vi­nin­ko tei­ses ir pa­rei­gas įgy­ven­di­nan­ti ins­ti­tu­ci­ja – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei ši mo­kyk­la ne­kai­nuo­ja nė cen­to.
Mo­kyk­los lė­šos – vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mai ir pa­ja­mos, gau­tos už tei­kia­mas pa­slau­gas. Mo­kyk­la fi­nan­suo­ja­ma iš Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos biu­dže­to pa­gal ei­na­mie­siems me­tams pa­tvir­tin­tus asig­na­vi­mus ir asig­na­vi­mų val­dy­to­jų su­da­ry­tas ir pa­tvir­tin­tas iš­lai­dų (pro­gra­mų) są­ma­tas.
„Mi­nis­te­ri­ja no­rė­tų, kad mū­sų mo­kyk­lą bai­gu­sie­ji tęs­tų pa­si­rink­tą kryp­tį – rink­tų­si stu­di­jas, su­si­ju­sias su me­nais, bet mes juk ne­ga­li­me liep­ti jiems tai stu­di­juo­ti. Mū­sų abi­tu­rien­tai ren­ka­si stu­di­juo­ti tas pa­čias spe­cia­ly­bes kaip ir ki­tų mo­kyk­lų moks­lei­viai, – tei­gia mo­kyk­los di­rek­to­rė. – Mo­kyk­los mo­ki­nių mo­ky­mo­si re­zul­ta­tai yra ge­ri – 70-96 pro­c. abi­tu­rien­tų tę­sia moks­lą stu­di­juo­da­mi ko­le­gi­jo­se ar uni­ver­si­te­tuo­se. Su-
p­ran­ta­ma, ne­ma­ža da­lis mo­ki­nių tę­sia mo­ky­mą­si pa­gal pra­dėtas menų programas. 

De­gė Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­nas ir baž­ny­čia

Anks­tų ket­vir­ta­die­nio ry­tą apie ket­vir­tą va­lan­dą už­si­lieps­no­jo Ty­tu­vė­nų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čios ir ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­no an­samb­lis. Apie gais­rą ug­nia­ge­siams pra­ne­šė gre­ti­mo kai­mo gy­ven­to­jas. Su­de­gė vie­nuo­ly­no ir baž­ny­čios sto­gas, ug­nis pa­si­glem­žė vie­nuo­ly­ne įreng­tą mu­zie­jų. Van­de­niu už­lie­tos baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­no pa­tal­pos. Gais­ro ža­la ga­li siek­ti ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų li­tų.

  
 

Van­de­niu už­lie­tos Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­no pa­tal­pos. Gais­ro ža­la ga­li siek­ti ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų li­tų.

ELTOS nuotr.

Aš­tun­tą va­lan­dą ry­to ug­nia­ge­siams dar ne­bu­vo pa­vy­kę pa­ža­bo­ti lieps­nų baž­ny­čio­je. Dir­bo de­vy­nios ug­nia­ge­sių au­to­cis­ter­nos, pa­si­telk­ti kel­tu­vai. Ug­nia­ge­siai sa­ko, kad at­vy­kus ge­sin­ti gais­ro trū­ko van­dens, to­dėl van­duo bu­vo ima­mas iš pel­kės. Be to, Kel­mės ug­nia­ge­siai ne­tu­rė­jo au­to­ko­pė­čių. Kad pa­tek­tų į pa­sto­gę, te­ko pjaus­ty­ti me­ta­li­nes sto­go konst­ruk­ci­jas.
Gais­ras su­tram­dy­tas tik apie 12 va­lan­dą. Jo me­tu nu­de­gė mo­li­nių čer­pių vie­nuo­ly­no sto­gas, per­de­gus per­den­gi­mui lieps­na įsi­skver­bė į vie­nuo­ly­ne įreng­tą mu­zie­jų. Ug­nis su­nai­ki­no vi­sus eks­po­na­tus, nie­ko ne­pa­vy­ko iš­sau­go­ti. Su­de­gė maž­daug 1200 kv. met­rų ne­se­niai už­deng­to čer­pi­nio vie­nuo­ly­no sto­go. Ug­nis apė­mė maž­daug 1000 kv. met­rų baž­ny­čios skar­di­nio sto­go.
Spė­ja­ma, kad gais­ras ki­lo mu­zie­ju­je, kur bu­vo sau­go­ma per tris šim­tus kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių. Kel­mės prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos at­sto­vo Sta­sio Kviet­kaus tei­gi­mu, gais­ras ga­lė­jo kil­ti dėl elekt­ros ins­ta­lia­ci­jos ge­di­mo.
Į gais­ro nu­nio­ko­tą Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no an­samb­lį at­vy­ko Kel­mės val­džios at­sto­vai bei Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Dia­na Var­nai­tė. Ji tei­gė neat­si­me­nan­ti, kad Lie­tu­vo­je nau­jai­siais lai­kais bū­tų de­gęs to­kio mas­to sak­ra­li­nis ob­jek­tas, ir nea­be­jo­jan­ti, kad pa­da­ry­ta ža­la ga­li siek­ti apie 15 mln. li­tų.

„Di­džiau­sia tra­ge­di­ja – au­ten­tiš­kų ver­ty­bių pra­ra­di­mas. Kas bu­vo tik­ra, to jau nie­ka­da ne­be­tu­rė­si­me“, – sa­kė D. Var­nai­tė.Vie­nuo­ly­ne gy­ve­nan­tis Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios kle­bo­nas Ri­man­tas Ža­roms­kis pa­sa­ko­jo, kad ry­tą pra­bu­do nuo triukš­mo. At­vė­ręs lan­gi­nes iš­vy­do ug­nies nu­tvieks­tą dan­gų. Kle­bo­nas su­kvie­tė pa­ra­pi­jie­čius, ku­rie puo­lė gel­bė­ti baž­ny­čios tur­to. Iš baž­ny­čios iš­neš­ti pa­veiks­lai, baž­ny­ti­niai reik­me­nys.Per pa­sta­ruo­sius me­tus Ty­tu­vė­nų ba­ro­ko an­samb­lis neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tė. Bu­vo baig­ti re­mon­tuo­ti Ty­tu­vė­nų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čios ir ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­no an­samb­lio vie­nuo­ly­no ir kop­ly­čios sto­gai. Nau­ji sto­gai bu­vo fi­nan­suo­ja­mi Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to ir Pri­va­ti­za­vi­mo fon­do lė­šo­mis. Jų res­tau­ra­vi­mas kai­na­vo per 2 mln. Lt. 2010 m. šiems dar­bams skir­ta 943 tūkst., 2011 m. – 1 mln. 75 tūkst. Lt. Praė­ju­sių me­tų bir­že­lį baig­ta be­veik 10 mln. Lt kai­na­vu­si an­samb­lio re­konst­ruk­ci­ja.
Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no an­samb­lis – vie­nas di­džiau­sių ir ver­tin­giau­sių XVII-XVIII a. ba­ro­ko sak­ra­li­nės ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lų ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Šiau­rės Ry­tų Eu­ro­po­je. An­samb­lį su­da­ro baž­ny­čia, šven­to­rius su Kris­taus laip­tų kop­ly­čia, dviaukš­tis vie­nuo­ly­nas ir ūki­nės pa­skir­ties sta­ti­niai.
Ty­tu­vė­nų apy­lin­kių se­niū­ni­jo­je pa­skelb­ta ekst­re­ma­li si­tua­ci­ja, kol bus lo­ka­li­zuo­tas gais­ras ir lik­vi­duo­ti jo su­kel­ti pa­da­ri­niai pa­vel­do ob­jek­tuo­se.
„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja
 

„Sau­lės“ cho­ras iš­vyks at­sto­vau­ti mies­tui

Eve­li­na MA­ŽEI­KIE­NĖ

Šiau­lių stu­den­tiš­ka­sis „Sau­lės“ cho­ras to­liau ruo­šia­si ar­tė­jan­čiam te­le­vi­zi­jos pro­jek­tui „Cho­rų ka­rai“. Vi­si ne­ra­miai lau­kia šio sa­vait­ga­lio iš­vy­kos į Vil­nių, kur su­si­rungs su ki­tų mies­tų at­sto­vais. Pail­sė­ti cho­ris­tams nė­ra lai­ko, kas­dien vyks­ta re­pe­ti­ci­jos ir pa­si­ruo­ši­mas ko­vai.

Stu­den­tiš­ka­sis „Sau­lės“ cho­ras pa­ža­dė­jo – jei laimės, pi­ni­gus skir­s Šiau­lių kū­di­kių na­mams.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

 
  

Nors ko­lek­ty­vas jau pa­var­go nuo krū­vio, ta­čiau pa­si­duo­ti ne­ža­da. Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį vi­si rin­ko­si Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je, kur bu­vo fil­muo­ja­mas „Sau­lės“ cho­ro rek­la­mi­nis kli­pas. Fil­muo­jant iš vei­dų ne­din­go šyp­se­nos ir tei­gia­mos emo­ci­jos. Ge­ne­ro­lais ta­pu­si gru­pė „Ki­ta­va“ ti­ki­si, kad vi­są pro­jek­tą cho­ris­tai iš­liks to­kie, ko­kie yra da­bar.

Lai­mė­ti pi­ni­gai – kil­niu tiks­lu

Stu­den­tiš­ka­sis „Sau­lės“ cho­ras pa­ža­dė­jo – jei­gu te­le­vi­zi­jos pro­jek­te pa­vyk­tų iš­ko­vo­ti per­ga­lę, lai­mė­tus pi­ni­gus skir­tų Šiau­lių kū­di­kių na­mams. Juos cho­ris­tai ap­lan­kė šią sa­vai­tę. Jau­nuo­liai sa­kė, kad la­bai no­ri ko­vo­ti už juos, su­teik­ti jiems džiaugs­mo ir lai­mės.Šiau­lių kū­di­kių glo­bos na­mų di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Vil­ma Gap­šie­nė tei­gė, kad  sma­gu, kai tiek jau­nų en­tu­zias­tin­gų žmo­nių at­krei­pė dė­me­sį į šiuos ma­žus vai­kus, į jų fi­nan­si­nę pa­dė­tį ir nu­spren­dė jiems pa­dė­ti. Anot jos, vi­si glo­bos na­mų dar­buo­to­jai pa­lai­kys „Sau­lės cho­rą“, ste­bės vi­sus jo pa­si­ro­dy­mus ir ti­kė­sis, kad jis pa­sieks per­ga­lę.

Cho­ris­tais rū­pi­na­si di­de­lis bū­rys žmo­nių

Pro­jek­to da­ly­viams rei­kia ne tik ge­rai dai­nuo­ti, lais­vai ju­dė­ti sce­no­je, bet ir pui­kiai at­ro­dy­ti. Dai­ni­nin­kų šu­kuo­se­no­mis, ma­kia­žu, ma­ni­kiū­ru ir pe­di­kiū­ru rū­pi­na­si šiau­lie­tės spe­cia­lis­tės. Mies­to cent­re įsi­kū­ru­sio sa­lo­no „Skaid­ra“ dar­buo­to­jai da­rys vis­ką, kad sce­no­je cho­ris­tai at­ro­dy­tų ne­prie­kaiš­tin­gai.
Siu­vi­mo atel­jė „Žie­dū­nė“ steng­sis, kad cho­ro ap­ran­ga bū­tų uni­ka­li. Dar­buo­to­jos ap­ran­gą ku­ria tie­siai „ant žmo­gaus“: tik­ri­na, kas ge­rai, o kas ne­ge­rai, ma­tuo­ja, ker­pa, siu­va.
Prieš po­rą sa­vai­čių cho­ras kar­tu su fo­tog­ra­fu Egi­di­ju­mi Ged­mi­nu da­ly­va­vo fo­to­se­si­jo­se Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je, kad šiau­lie­čiai ga­lė­tų ma­ty­ti, ko­kie žmo­nės jau ki­tą sek­ma­die­nį at­sto­vaus Šiau­liams. Tai­gi pa­si­ruo­ši­mas „Ka­rams“ vyks­ta vi­su pa­jė­gu­mu.

Pa­lai­ky­ki­me sa­vo mies­to cho­rą

La­biau­siai ir cho­ris­tai, ir jų ge­ne­ro­lė gru­pė „Ki­ta­va“ ne­ri­mau­ja dėl to, kad ga­li pri­trūk­ti pa­lai­ky­mo. R. Stoš­ku­vie­nė svars­to, ką rei­kė­tų da­ry­ti, kad šiau­lie­čiai pa­sielg­tų ne­tra­di­ciš­kai ir bal­suo­tų už šiau­lie­čius.
„Pa­nei­ki­me mi­tą, kad Šiau­liuo­se vy­rau­ja kri­mi­na­lai ir „tre­nin­gais“ ap­si­ren­gę jau­nuo­liai. Mes tu­ri­me tiek pui­kių ar­tis­tų, tad rei­kia vi­siems pa­ro­dy­ti, kad esa­me ge­ri žmo­nės ir mū­sų mies­tas nė­ra pil­kas ir pra­stas. Rei­kia da­ry­ti vis­ką, kad ki­ti mums pa­vy­dė­tų ir no­rė­tų gy­ven­ti Šiau­liuo­se“, – pa­lai­ky­ti pra­šo cho­ro ge­ne­ro­lė.
 

Nak­tį šam­pa­no da­mai ne­be­par­ne­ši

Po­vi­las LUN­GĖ

Lie­tu­vo­je įve­dus pre­ky­bos al­ko­ho­liu lai­ko ap­ri­bo­ji­mus, ne­ma­žai maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių pa­kei­tė sa­vo vei­klos po­bū­dį į vie­šo­jo mai­ti­ni­mo ir pri­si­deng­da­mos ja įgi­jo tei­sę pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais vi­są pa­rą. Bet daug ir ap­skri­tai nu­trau­kė sa­vo veik­lą. Ki­tos, gal­būt ieš­ko­da­mos įsta­ty­mo spra­gų, jau spė­jo pa­da­ry­ti pa­žei­di­mų.

Tik var­to­ti vie­to­je

Lie­tu­vo­je įve­dus pre­ky­bos al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais lai­ko ap­ri­bo­ji­mus nuo 8 iki 22 val., ne­ma­žai maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių bu­vo pa­kei­tu­sios sa­vo vei­klos po­bū­dį į vie­šo­jo mai­ti­ni­mo veik­lą ir taip įgi­jo tei­sę pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais vie­to­je ir iš­si­neš­ti­nai vi­są pa­rą. Tuo­met pri­vi­so ga­ly­bė va­di­na­mų­jų pseu­do­ba­rų. Šių me­tų sau­sio pir­mą­ją jiems bu­vo su­duo­tas, at­ro­dy­tų, mir­ti­nas smū­gis – įsi­ga­lio­jus priim­toms LR Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mo pa­tai­soms, nuo 2012 m. sau­sio 1 d. ne­bė­ra ga­li­ma iš vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gų nuo 22 iki 8 val. iš­si­neš­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus nuo 22 iki 8 val., t. y. nak­tį, ga­li­ma var­to­ti tik vi­du­je.

Pat­vir­tin­ta ir nau­ja pa­vil­jo­no są­vo­ka. Pa­gal ją nu­ma­to­ma, kad ja­me tu­ri bū­ti vi­du­je įreng­ta pre­ky­bos sa­lė pir­kė­jams ap­tar­nau­ti. Toks pa­tiks­li­ni­mas, ma­no­ma, už­kirs ke­lią kios­kams pa­si­va­din­ti pa­vil­jo­nais ir to­liau tęs­ti pre­ky­bą al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais. Šiau­liuo­se yra apie 100 kios­kų, lei­di­mų pre­ky­bai ne­pra­si­tę­sė 14 pro­c. Spė­ja­ma, kad tie, ku­rių pa­grin­di­nę pel­no da­lį su­da­rė pre­ky­ba al­ko­ho­liu, iš­vis nu­trau­kė veik­lą.
Tie­sa, gai­la, kad prie są­vo­kos „pa­vil­jo­nas“ nė­ra nu­ro­dy­tas bent mi­ni­ma­lus rei­ka­lau­ja­mas pre­ky­bos sa­lės plo­tas ir bū­ti­ny­bė įreng­ti vie­šą­jį tua­le­tą.
Pa­tai­sos ap­ri­bo­jo ir pre­ky­bą al­ko­ho­liu de­ga­li­nė­se – įsta­ty­mo pa­kei­ti­muo­se nu­ro­dy­ta, kad nuo 2012 m. sau­sio 1 d. jo­se bus lei­džia­ma pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais vyk­dant tik maž­me­ni­nės pre­ky­bos veik­lą, to­dėl nuo 22 val. iki 8 val. al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų įsi­gy­ti de­ga­li­nė­je ne­bus ga­li­my­bės, o nuo 2016 m. bus vi­siš­kai drau­džia­ma al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais pre­kiau­ti sta­cio­na­rio­se de­ga­li­nė­se.

  
 

Tai tu­ri ar ne­tu­ri de­ga­li­nė tą li­cen­ci­ją? Įmo­nė dir­ba tu­rė­da­ma se­ną li­cen­ci­ją, o val­džios at­sto­vai tei­gia, kad ji tu­rė­jo ją pa­si­keis­ti po Nau­jų­jų.

Simonos ŽALYTĖS-LINKUVIENĖS nuotr.

Nai­vu­mas ar gud­rus vers­lo pla­nas?

Įsi­ga­lio­jus įsta­ty­mo pa­tai­soms, mies­te jau už­fik­suo­ta pa­žei­di­mų. Sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­ją pa­sie­kė skai­ty­to­jo laiš­kas ir pra­šy­mas pa­si­do­mė­ti įdo­mia Til­žės gat­vė­je esan­čios de­ga­li­nės „Vi­de­ra“ nak­ti­ne veik­la.
„Tri­jų ka­ra­lių va­ka­rą prieš pat vi­dur­nak­tį su­sto­jau va­žiuo­da­mas au­to­mo­bi­liu pro „Vi­de­ros“ de­ga­li­nę. Nus­te­bau, kad į jos te­ri­to­ri­ją bu­vo ap­skri­tai sun­ku įva­žiuo­ti, nes sto­vė­jo ga­ly­bė au­to­mo­bi­lių. Įė­jęs į pa­sta­to vi­dų vėl nu­ste­bau: jau­ni­mas ar­ba var­to­jo al­ko­ho­lį sė­dė­da­mas prie sta­le­lio, ar­ba nu­si­tvė­ręs bu­te­lius ri­kia­vo­si prie ka­sos. De­ga­li­nės ka­si­nin­kėms dar­bo bu­vo į va­lias, vie­toj vie­nos prie ka­sos sto­vė­jo ne­tgi dvi. Tarp­du­ry sto­vė­jo ir ap­sau­gi­nin­kas, ku­rio anks­čiau čia ne­ma­ty­da­vau. Ma­tyt, pre­ky­ba al­ko­ho­liu nak­ti­mis duo­da di­de­lį pel­ną, kad de­ga­li­nės sa­vi­nin­kai ga­li sau leis­ti priim­ti į dar­bą pa­pil­do­mai žmo­nių, – laiš­ke ra­šo šiau­lie­tis. – To­liau de­ga­li­nė­je bu­vo dar įdo­miau: kaž­koks gir­tuok­lis nu­si­pir­ko šam­pa­no bu­te­lį, ma­tyt, sa­vo da­mai. Ka­si­nin­kė jį vie­toj ati­da­rė, už­mo­vė ant kak­liu­ko plas­ti­ki­nę stik­li­nę. Vy­ras už bu­te­lio ir tie­siai pro ap­sau­gi­nin­ką per gat­vę. Aš taip pat pro ap­sau­gi­nin­ką pra­si­ne­šiau ati­da­ry­tą skar­di­nę alaus.“
„Jū­sų mi­nė­ta „Vi­de­ros“ de­ga­li­nė li­cen­ci­jos vers­tis maž­me­ni­ne pre­ky­ba al­ko­ho­liu nuo šių me­tų pra­džios iš­vis ne­tu­ri. Sau­sio
12 d. Pie­ti­nės po­li­ci­jos nuo­va­dos pa­rei­gū­nai tik­ri­no, ar de­ga­li­nės lai­ko­si įsi­ga­lio­ju­sių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų pre­ky­bos ap­ri­bo­ji­mų. Jie už­fik­sa­vo „Vi­de­ros“ de­ga­li­nės at­lie­ka­mus veiks­mus. Da­bar yra ren­ka­ma me­džia­ga ir nu­sta­čius pa­žei­di­mą de­ga­li­nės va­do­vams bus pri­tai­ky­tos san­kci­jos“, – tei­gia Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vė spau­dai Gai­la Smag­riū­nie­nė.
Tai tu­ri ar ne­tu­ri de­ga­li­nė tą li­cen­ci­ją? Anot te­le­fo­nu kal­bin­tos Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Eko­no­mi­kos sky­riaus ve­dė­jos Auk­sės Tut­ku­tės, sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­jus įsta­ty­mo pa­tai­soms, įmo­nė tu­rė­jo at­vyk­ti pa­keis­ti li­cen­ci­ją, bet to ne­pa­da­rė, va­di­na­si, dir­ba su se­na ne­be­ga­lio­jan­čia. Tą pa­tį pa­tvir­ti­no ir G. Smag­riū­nie­nė.

Sa­vaip in­terp­re­tuo­ja?

Va­kar už­su­ko­me per pie­tus į de­ga­li­nę nu­si­pirk­ti alaus. Įsi­gi­jo­me be pro­ble­mų. Pak­laus­ta, ar bus ga­li­ma va­ka­re po de­šim­tos at­va­žiuo­ti alaus, ka­si­nin­kė pa­ti­ki­no, kad taip, tik per­spė­jo, kad al­ko­ho­lį tu­rė­si­me var­to­ti vie­to­je.
Apie tai iš­kart in­for­ma­vo­me Šiau­lių AVPK at­sto­vę. „Ne­są­mo­nė! Ne­ga­li bū­ti, – ste­bė­jo­si ji. – Įmo­nė sa­vaip in­terp­re­tuo­ja – ma­no, kad li­cen­ci­ja vis dar ga­lio­ja, nors taip nė­ra. Šis sa­vo­tiš­kas su­vo­ki­mas neat­lei­džia jos nuo at­sa­ko­my­bės. Juk įsi­ga­lio­jus nau­jam įsta­ty­mui se­no­ji tvar­ka ne­ten­ka ga­lios.“ Pak­laus­ta, kaip ko­le­gos po­li­ci­nin­kai ke­ti­na rea­guo­ti, G. Smag­riū­nie­nė tei­gė, kad jų toks el­ge­sys ne­ste­bi­na: „Ši įmo­nė ne vie­nin­te­lė to­kia. Kaip ir deg­tin­da­riai – gau­na bau­dą, bet ir to­liau va­ro na­mi­nę ma­ny­da­mi, kad jų nie­kas ne­be­kont­ro­liuos.“
Do­vi­lė Lau­ži­kie­nė, Eko­no­mi­kos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja eko­no­mi­kai, tei­gia, kad kont­ro­liuo­ti, ar lai­ko­ma­si įsta­ty­mo, pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją ga­li Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­tas, Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba, Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jos ir po­li­ci­ja.

Gran­dio­zi­niai pla­nai?

Tie­sa, ki­tos sa­vai­tės vi­du­ry de­ga­li­nė Sa­vi­val­dy­bė­je už­si­sa­kė „eks­po­zi­ci­nį plo­tą“ – pa­kar­to­ti­nai bus pri­sta­ty­ti bend­rą­ja tvar­ka pa­reng­to de­ta­lio­jo pla­no pa­tiks­lin­ti spren­di­niai. Ke­ti­na­ma su­jung­ti že­mės skly­pus Gi­ru­lių g. 1 ir 1A, nu­sta­ty­ti su­for­muo­to že­mės skly­po tvar­ky­mo ir nau­do­ji­mo re­ži­mus. Tai­gi no­ri­ma re­konst­ruo­ti esa­mą pa­sta­tą – įreng­ti ko­mer­ci­nes ir ad­mi­nist­ra­ci­nes pa­tal­pas, ne­di­di­nant de­ga­li­nės pa­jė­gu­mų. Ar tik ne ka­vi­nu­kę ke­ti­na­ma įreng­ti? Ta­da, at­lie­kant vie­šo­jo mai­ti­ni­mo funk­ci­ją (tu­rint mais­to tvar­ky­mo pa­žy­mė­ji­mą ir pre­ky­bos al­ko­ho­liu li­cen­ci­ją), al­ko­ho­liu bū­tų ga­li­ma pre­kiau­ti kiau­rą pa­rą.

Ki­ti pre­ky­bos ap­ri­bo­ji­mai

Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­tas in­for­muo­ja, kad nuo 2012 m. sau­sio 1 d. bus drau­džia­ma al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus var­to­ti ir spor­to ren­gi­nių me­tu sa­lė­se, ku­rio­se jie vyks­ta. Mo­ty­vuo­ja­ma tuo, kad spor­tas sie­ja­mas su svei­ka gy­ven­se­na, o ne psi­choak­ty­vių­jų me­džia­gų var­to­ji­mu.
Be to, įsi­ga­lio­jus priim­toms Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mo pa­tai­soms, nuo 2013 m. sau­sio
1 d. maž­me­ni­nė­se pre­ky­bos vie­to­se bus drau­džia­ma par­duo­ti alų, sid­rą, alaus mi­ši­nius su neal­ko­ho­li­niais gė­ri­mais, al­ko­ho­li­nius kok­tei­lius, iš­pils­ty­tus į di­des­nę nei 1 lit­ro ta­rą, bei par­duo­ti sid­rą, alų ir alaus mi­ši­nius, ku­rių tū­ri­nė eti­lo al­ko­ho­lio kon­cent­ra­ci­ja yra di­des­nė nei 7,5 pro­c.

Pirk­da­mas „bam­ba­lį“, tu­rėk sa­vo kamš­te­lį?

Pa­gal nau­ją­jį Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mą nak­tį ap­skri­tai ne­be­ga­li­ma nu­si­pirk­ti al­ko­ho­lio iš­si­neš­ti­nai. O jei pir­kė­jas nu­si­pirk­tų „bam­ba­lį“ alaus, ka­si­nin­kė nu­suk­tų jo kamš­te­lį, o pir­kė­jas iš ki­še­nės iš­si­trauk­tų sa­vo ir už­suk­tų ant pra­da­ry­to bu­te­lio?
Pa­kal­bin­ti mies­tie­čiai tvir­ti­na, kad to­kie įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai tė­ra „žai­di­mai“. „Yra įsta­ty­mas, yra ir bū­dai, kaip jį apei­ti. Nie­kas neužd­raus man po 22 val. iš­si­neš­ti pra­da­ry­to al­ko­ho­lio bu­te­lio. Var­to­ti al­ko­ho­lio vie­šo­je vie­to­je ne­ga­li­ma, o ne­štis su­pa­kuo­to nie­kas ne­drau­džia, – svars­tė šiau­lie­tis. – Ki­ta ver­tus, al­ko­ho­lį var­to­ti ap­skri­tai ne­svei­ka, tad nė­ra rei­ka­lo po nak­ti­nius „taš­kus“ šlais­ty­tis ir lak­ti iki že­mės grai­by­mo. Su­si­lai­ky­mas – do­ry­bė.“
 

Prie pre­ky­bos cent­ro - tramp­li­nas po ra­tais

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Sep­tyn­me­tę duk­rą nuo žū­ties po au­to­mo­bi­lio ra­tais iš­gel­bė­jęs, bet pa­ts po juo pa­te­kęs šiau­lie­tis bu­vo vals­ty­bės ap­do­va­no­tas... 170 Lt bau­da. 500 Lt bau­dą vals­ty­bei su­mo­kė­jo ir au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas, ta­čiau pės­tie­siems pa­vo­jus iš­li­ko. Prie pre­ky­bos cent­ro „Ri­mi Are­na“ esan­čiais laip­te­liais pės­tie­ji ir to­liau nu­si­lei­džia  tie­siai į va­žiuo­ja­mą­ją ke­lio da­lį, ku­rio­je nei grei­tis ri­bo­ja­mas, nei ženk­lai apie pės­čių­jų pe­rė­ją pa­sta­ty­ti.

Gal­va iš­dau­žė au­to­mo­bi­lio stik­lą

Ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, ku­rio da­ly­viui te­ko Mo­kes­čių ins­pek­ci­jai pa­klo­ti 170 Lt, įvy­ko per­nai va­sa­rą. Bir­že­lio 23-ią­ją Vi­ta­li­jus su sep­tyn­me­te duk­ra išė­jo iš pre­ky­bos cent­ro „Ri­mi Are­na“ (Ge­gu­žių g. 30) ir ei­da­mi gre­ta nu­si­lei­do laip­tais, ve­dan­čiais au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės link. Ke­lias ties laip­tais iš­klo­tas trin­ke­lė­mis, tad iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do, kad nu­žen­gia­ma į ša­li­gat­vį. Stai­ga Vi­ta­li­jus pa­ma­tė iš de­ši­nės pu­sės at­le­kian­tį au­to­mo­bi­lį. Vy­ras trūk­te­lė­jo duk­rą at­gal nuo ke­lio, ta­čiau pa­ts bu­vo par­blokš­tas au­to­mo­bi­lio – gal­va iš­dau­žė au­to­mo­bi­lio stik­lą, ga­vo stip­rų smū­gį į šo­ną ir bu­vo nu­blokš­tas į ša­lį.

Iš­syk at­vy­ko po­li­ci­ja, grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba. Vi­ta­li­jus bu­vo nu­ga­ben­tas į li­go­ni­nę. Ka­dan­gi itin blo­gai vy­ras ne­si­jau­tė, bu­vo iš­leis­tas į na­mus.

Ke­lis mė­ne­sius Vi­ta­li­jus jau­tė­si pra­stai, ta­čiau po ku­rio lai­ko pa­mir­šo ne­lai­mę. Pri­si­mi­nė tik ga­vęs šau­ki­mą į Ke­lių po­li­ci­jos biu­rą. Jis su­ži­no­jo, kad pa­da­rė pa­žei­di­mą – įžen­gė į va­žiuo­ja­mą­ją da­lį neį­si­ti­ki­nęs, ar sau­gu, to­dėl bu­vo kliu­dy­tas pra­va­žiuo­jan­čio au­to­mo­bi­lio.

Vi­ta­li­jui, ku­ris ne­sėk­min­gai ban­dė gin­čy­tis su pa­rei­gū­nais, bu­vo įteik­tas ad­mi­nist­ra­ci­nis nu­ro­dy­mas su­mo­kė­ti 70 Lt bau­dą. Vy­ras dar bu­vo įspė­tas, kad jei bau­dos ne­su­mo­kės, ad­mi­nist­ra­ci­nis nu­ro­dy­mas bus lai­ko­mas ne­ga­lio­jan­čiu. To­kiu at­ve­ju pro­to­ko­las bus per­duo­tas ad­mi­nist­ra­ci­nę by­lą nag­ri­nė­jan­čiam pa­rei­gū­nui ir bau­da jam bus skir­ta di­des­nė.

Vi­ta­li­jus bau­dos nu­spren­dė ne­mo­kė­ti. Aiš­ki­no, kad iš­gel­bė­jo duk­rą nuo su­ža­lo­ji­mų, tei­gė, kad si­tua­ci­ja, į ku­rią jis pa­puo­lė, yra ab­sur­diš­ka. Juk to­je vie­to­je, kur įvy­ko ne­lai­mė, nė­ra rei­ka­lin­gų ženk­lų. Nu­li­pę nuo laip­tų pės­tie­ji pa­ten­ka tie­siai au­to­mo­bi­liams, va­žiuo­jan­tiems iš de­ga­li­nės pu­sės Ai­do gat­vės link, po ra­tais.

Vi­ta­li­jui skir­ta 170 Lt bau­da. Už tai, kad iš­gel­bė­jo duk­rai gy­vy­bę. Leng­vi­nan­čių ap­lin­ky­bių ne­bu­vo nu­sta­ty­ta.

  

 

Va­žiuo­ja­mą­ja da­li­mi ties pre­ky­bos cent­ru „Rimi Are­na“ au­to­mo­bi­liai ga­li va­žiuo­ti 50 km/h grei­čiu. Pės­tie­ji laip­tais nu­si­lei­džia tie­siai au­to­mo­bi­liams po ra­tais.

Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

 

Iš­gel­bė­ta gy­vy­bė – ne leng­vi­nan­ti ap­lin­ky­bė

500 li­tų dy­džio bau­dą dėl su­kel­tos ava­ri­jos su­mo­kė­jo ir au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas. Įdo­mu tai, kad bau­dos iš vi­so su­mo­kė­ta 670 Lt, bet si­tua­ci­ja prie pre­ky­bos cent­ro nie­kaip ne­bu­vo pa­keis­ta. Va­žiuo­ja­mą­ja da­li­mi au­to­mo­bi­liai ir to­liau le­kia 50 km/h grei­čiu. Tie­siai į va­žiuo­ja­mą­ją da­lį ir to­liau laip­tais nu­si­lei­džia pės­tie­ji, o nuo­ly­džiu nu­va­žiuo­ja neį­ga­lie­ji, sė­din­tys ve­ži­mė­liuo­se.

Ar kas nors pa­si­rū­pins, kad ne­sau­gi vie­ta ne­be­kel­tų bė­dų nei pės­tie­siems, nei vai­ruo­to­jams?

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los ir eis­mo įvy­kių ty­ri­mo po­sky­rio spe­cia­lis­tas Vir­gi­ni­jus Čės­na pa­ko­men­ta­vo, kad va­žiuo­ja­mo­je da­ly­je ties „Ri­mi Are­na“ au­to­mo­bi­liams leis­ti­nas grei­tis iš­ties yra 50 km/h. „Aikš­te­lė­je va­žiuo­ja­ma to­kiu pat grei­čiu kaip gat­vė­je. Bet kas bet kur ga­li pa­tek­ti į eis­mo įvy­kį, tad rei­kia bū­ti ati­diems“, – tei­gė spe­cia­lis­tas.

Ko­dėl ne­bu­vo žmo­giš­kai rea­guo­ta, o skir­ta bau­da žmo­gui, ku­ris to­je si­tua­ci­jo­je la­biau nu­si­pel­nė pa­dė­kos, o ne bau­dos? Anot V. Čės­nos, Ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mo ko­dek­se nė­ra punk­to „iš­gel­bė­ta gy­vy­bė“, ku­ris bū­tų trak­tuo­ja­mas kaip leng­vi­nan­ti ap­lin­ky­bė.

„Leng­vi­nan­ti ap­lin­ky­bė yra ta­da, jei žmo­gus gai­li­si. Aš gai­lė­čiau­si, juk nė­ra čia ko džiaug­tis“, – sa­kė spe­cia­lis­tas.

Ar bus pa­si­rū­pin­ta, kad ne­sau­gio­je vie­to­je eis­mą ri­bo­tų ke­lio ženk­lai? V. Čės­na pa­ža­dė­jo apie si­tua­ci­ją in­for­muo­ti Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­rių, ku­rio spe­cia­lis­tai sta­to ženk­lus. Ar tam, kad bū­tų pa­si­rū­pin­ta pės­čių­jų sau­gu­mu, bū­ti­nai tu­ri pir­ma įvyk­ti ne­lai­mė ir su­si­do­mė­ti ži­niask­lai­da?

Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ pa­si­tei­ra­vo Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus spe­cia­lis­tų, ar ke­lio ženk­lai ava­rin­go­je vie­to­je bus pa­sta­ty­ti. Sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas And­rius And­ro­so­vas in­for­ma­vo, kad bus su­si­siek­ta su „Ri­mi Are­nos“ sa­vi­nin­kais, ku­riems re­ko­men­duo­ta sa­vo te­ri­to­ri­jo­je iš­spręs­ti ne­sau­gią si­tua­ci­ją.


Dėl tau­py­mo – smū­gis mo­ky­to­jams ir vai­kams

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Tarp sa­vi­val­dy­bės tau­py­mo gir­na­pu­sių pa­te­kus švie­ti­mo dar­buo­to­jams, ken­tės ne tik pe­da­go­gai, bū­re­lių va­do­vai, bet ir moks­lei­viai. Vien Jau­nų­jų tech­ni­kų cent­rą pa­lie­ka dvie­jų bū­re­lių va­do­vai, tad apie 60 vai­kų pra­ras ga­li­my­bę mo­ky­tis pin­ti bei konst­ruo­ti ir skrai­din­ti avia­mo­de­lius. „Šiau­liai plius“ ži­nio­mis, ma­ži­nant al­gas kai ku­rio­se įstai­go­se ne­si­lai­ko­ma są­ži­nin­gu­mo prin­ci­po. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ža­da tik­rin­ti, ar va­do­vai al­gas pa­val­di­niams ma­ži­na tei­sin­gai.

Dar­buo­to­jai iš­si­laks­tys pa­tys

Va­sa­rį bū­rys iš Šiau­lių biu­dže­to iš­lai­ko­mų dar­buo­to­jų už sau­sio mė­ne­sį gaus apie 30 pro­c. su­ma­žin­tas al­gas. Dau­ge­liui moks­lei­vių bū­re­lių va­do­vų ži­nia, už ko­kią al­gą jiems teks dirb­ti, bu­vo smū­gis.

Šiau­lių jau­nų­jų tech­ni­kų cent­ro avia­mo­de­liuo­to­jų bū­re­lio, ku­rį lan­ko apie 30 moks­lei­vių, va­do­vas Vy­tau­tas Ste­po­na­vi­čius iš­vis nu­spren­dė išei­ti iš dar­bo. Pa­lik­ti Jau­nų­jų tech­ni­kų cent­rą nu­spren­dė ir va­do­vo pa­va­duo­to­ja, py­nė­jų bū­re­lio va­do­vas ir tech­ni­nis dar­buo­to­jas.

V. Ste­po­na­vi­čius sa­ko, kad min­tis išei­ti iš dar­bo jam ki­lo dar lapk­ri­čio pa­bai­go­je. Įs­tai­gos di­rek­to­rius Jo­nas Vai­čai­tis jam įtei­kė raš­tą, ku­ria­me bu­vo nu­ro­dy­ta, jog nuo sau­sio 1-osios jam al­ga su­ma­žės per 46 pro­c., t. y. bus ma­žes­nė net 775 li­tais.

Ana­lo­giš­kus pra­ne­ši­mus dėl dar­bo su­tar­ties są­ly­gų ir ap­mo­kė­ji­mo są­ly­gų kei­ti­mo ga­vo ir ki­ti cent­ro dar­buo­to­jai. J. Vai­čai­čio pa­si­ra­šy­tuo­se įspė­ji­muo­se bu­vo nu­ro­dy­ta, kad ki­tiems jo va­do­vau­ja­mos įstai­gos dar­buo­to­jams al­gos ma­žės 30-50 pro­c. Jei per 10 die­nų cent­ro dar­buo­to­jai raš­tu nein­for­muo­sią apie su­ti­ki­mą dirb­ti pa­keis­to­mis su­tar­ties są­ly­go­mis, bus at­leis­ti iš dar­bo, va­do­vau­jan­tis Dar­bo ko­dek­so 129 straips­niu.

Šo­ki­ruo­ti dėl ko­ne per­pus su­ma­žin­tų al­gų, cent­ro dar­buo­to­jai bu­vo dar la­biau pri­blokš­ti iš­gir­dę, kad pa­ts J. Vai­čai­tis sa­vo al­gą su­ma­ži­no vos 6 pro­cen­tais...

Įs­kau­din­ti ir įžeis­ti dar­buo­to­jai raš­tu krei­pė­si į Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją. Jų pre­ten­zi­jos bu­vo iš­klau­sy­tos ir si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė – vi­siems cent­ro dar­buo­to­jams nu­spręs­ta al­gą su­ma­žin­ti apie 30 pro­c., bet ir tai dar­buo­to­jų ne­pa­guo­dė.

„Į avia­mo­de­liuo­to­jų var­žy­bas vai­kus sa­vo trans­por­tu ve­žio­ju, per­ku me­džia­gas. Pas­kai­čia­vau, kad man neap­si­mo­ka, ir nu­spren­džiau iš­vis išei­ti. Bū­re­lį lan­kė apie 30 vai­kų. Ke­ti­nau iš­si­nuo­mo­ti pa­tal­pas ir ten mo­ky­ti vai­kus, bet mo­kė­ti 50 Lt per mė­ne­sį su­ti­ko tik tri­jų vai­kų tė­vai. Nusp­ren­džiau vi­sai pa­si­trauk­ti“, – sa­kė V. Ste­po­na­vi­čius.

600 Lt per mė­ne­sį „į ran­kas“ – iš­ties la­bai ma­žai. Dėl atei­ties bi­jan­tys ke­tu­ri cent­ro dar­buo­to­jai nu­spren­dė da­bar išei­ti iš dar­bo. Mo­ty­vas – kom­pen­sa­ci­jos dy­dis. Juk išei­ti­nė kom­pen­sa­ci­ja, įver­ti­nus se­ną­ją al­gą, bus ge­ro­kai di­des­nė, nei išei­nant iš dar­bo vė­liau. „Ši­taip su­ma­ži­nus al­gas, žmo­nės pa­tys iš­si­laks­tys. Ne­be­reiks at­lei­di­nė­ti. Ar tik ne­teks įstai­gos iš­vis už­da­ry­ti?“ – sa­kė V. Ste­po­na­vi­čius.

Po me­tų pa­sa­kys – gy­vi ar mi­rę

Šiau­lių jau­nų­jų gam­ti­nin­kų cent­ro va­do­vo pa­va­duo­to­ja In­ga Iva­naus­kie­nė sa­ko, kad si­tua­ci­ja iš­ties lau­kia sun­ki. Mo­ky­to­jai iš cent­ro dar ne­bė­ga – su­ti­ko at­si­sa­ky­ti ap­mo­ka­mų pa­si­ruo­ši­mo va­lan­dų, su­ti­ko su su­ma­žin­tais koe­fi­cien­tais. „Bet juk gy­vū­nai pas mus, žir­gai. Jiems pa­ša­ro ne­ga­li­ma su­ma­žin­ti. Pa­de­da ge­ri žmo­nės, au­ko­ja jo, bet gy­vū­nams rei­kia ir elekt­ros, ir vi­ta­mi­nų. Kai praeis me­tai, ta­da ir pa­sa­ky­si­me, ar gy­vi esa­me, ar mi­rę“, – tei­gė di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja.

Cent­re bu­vo su­reng­tas su­si­rin­ki­mas, dis­ku­tuo­ta, tar­ta­si, kaip iš­gy­ven­ti esant 30 pro­c. ma­žes­niam fi­nan­sa­vi­mui. „Dė­si­me vi­sas pa­stan­gas, kad iš­gy­ven­tu­me“, – sa­kė I. Iva­naus­kie­nė.

Šiau­lių dai­lės mo­kyk­la jau at­lei­do sar­gą, o iki va­sa­rio pir­mo­sios at­leis dar du – bus sau­go­ma sau­gos tar­ny­bos. Pa­sak mo­kyk­los di­rek­to­rės Ire­nos Šliu­že­lie­nės, at­leis­tam sar­gui iš­mo­kė­ta maž­daug 3 tūkst. li­tų išei­ti­nė kom­pen­sa­ci­ja, pa­na­šiai po tiek pat bus iš­mo­kė­ta ir ki­tiems sar­gams. Kol ne­pe­rei­ta prie cent­ra­li­zuo­to įstai­gos sau­go­ji­mo, sar­go dar­bas pa­si­da­ly­tas drau­giš­kai. Pa­bu­di ir va­ly­to­ja, ir sek­re­to­rė, ir pa­ti di­rek­to­rė – į dar­bą atei­na­ma anks­čiau.

„Mo­kyk­lo­je tas pa­ts žmo­gus tu­rė­jo ke­lias pa­rei­gy­bes, tad nu­spręs­ta pa­lik­ti po vie­ną eta­tą, o ki­tus dar­bus pa­si­da­ly­ti ir už tai ne­mo­kė­ti. Tau­po­me ir mo­ky­to­jų al­gų, ir ug­dy­mo pla­nų są­skai­ta“, – tei­gė di­rek­to­rė.

I. Šliu­že­lie­nė pa­sa­ko­jo, kad bu­vo pa­di­din­tos moks­lei­vių gru­pės – iš 41 li­ko 38. Vy­riau­sie­ji ug­dy­ti­niai per sa­vai­tę tu­rės ne 11 sa­vai­ti­nių pa­mo­kų, bet kaip ir ki­ti – de­vy­nias.

Ka­dan­gi ma­žė­ja pa­mo­kų ir ne­bus mo­ka­ma mo­ky­to­jams už pa­pil­do­mus dar­bus, ma­žės jų at­ly­gi­ni­mai. Vi­du­ti­niš­kai per mė­ne­sį Dai­lės mo­kyk­los mo­ky­to­jas už sau­sį gaus net 750 Lt ma­žes­nę al­gą.

Šiuo me­tu Dai­lės mo­kyk­los ug­dy­ti­niai už pa­mo­kas per mė­ne­sį mo­ka apie 30 Lt, ta­čiau, I. Šliu­že­lie­nės ži­nio­mis, Šiau­lių mies­to ta­ry­bai tvir­tin­ti ren­gia­mas spren­di­mo pro­jek­tas, pa­gal ku­rį mo­kes­tis tu­rė­tų di­dė­ti dviem li­tais. „Ne­ra­mi­na tai, kad apie 80 vai­kų, gau­nan­čių ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se, pas mus už moks­lą ne­mo­kė­jo. Da­bar si­tua­ci­ja kei­sis, nes ren­gia­mas spren­di­mo pro­jek­tas, kad už pa­mo­kas ne­mo­kės tik tie, ku­rių šei­mos gau­na so­cia­li­nes pa­šal­pas. Neaiš­ku, ar šei­mos iš­ga­lės mo­kė­ti už vai­kų dai­lės pa­mo­kas“, – sa­kė I. Šliu­že­lie­nė.

Di­rek­to­rės tei­gi­mu, kai bus gau­ta są­ma­ta, bus ma­ty­ti ge­riau. „Bet at­ro­do, kad iš­gy­ven­si­me iki Nau­jų­jų me­tų. Mums kuo blo­giau, tuo ge­riau sten­gia­mės dirb­ti. Mies­tui esa­me rei­ka­lin­gi, be­lie­ka su­si­telk­ti ir iš­gy­ven­ti“, – tei­gė I. Šliu­že­lie­nė.

 

 

Šiau­lių jau­nų­jų tech­ni­kų cent­rą dėl su­ma­žin­tų al­gų pa­lie­ka dvie­jų bū­re­lių va­do­vai – avia­mo­de­lia­vi­mo ir py­ni­mo. Pus­šim­tis bū­re­lius lan­kiu­sių vai­kų bus pri­vers­ti pa­siieš­ko­ti ki­tos už­kla­si­nės veik­los.
Eve­li­nos MA­ŽEI­KIE­NĖS nuo­tr.

 

Ad­mi­nist­ra­ci­ja lau­kia ir ano­ni­mi­nių skun­dų

Su­ma­ži­nus biu­dže­tus, eta­tai nai­ki­na­mi ir dar­buo­to­jai bė­ga ko­ne iš vi­sų ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo įstai­gų. „Šiau­liai plius“ ži­nio­mis, al­gų ma­ži­ni­mas ne vi­sur vyks­ta są­ži­nin­gai. Įs­tai­gų va­do­vai sa­vęs ne­skriau­džia, ne­ma­ži­na at­ly­gi­ni­mų ir tiems pa­val­di­niams, su ku­riais drau­gau­ja ar yra gi­mi­nės. Šią in­for­ma­ci­ją „Šiau­liai plius“ pa­tik­rins, tik ar kas nors kont­ro­liuos biu­dže­ti­nes įstai­gas, ar są­ži­nin­gai el­gia­ma­si su dar­buo­to­jais, ar lai­ko­ma­si są­ži­nin­gu­mo prin­ci­po, ar to, ku­ris skam­ba: „ran­ka ran­ką plau­na“.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vik­to­ras Strups sa­ko, kad biu­dže­ti­nės įstai­gos kas mė­ne­sį at­si­skai­tys ad­mi­nist­ra­ci­jai, kaip gy­ve­na­ma gau­nant apie 30 pro­c. ma­žiau lė­šų. „Kad neat­si­tik­tų taip, kad me­tų pa­bai­go­je įstai­gos ne­prit­rūk­tų lė­šų“, – sa­kė jis.

Anot V. Strups, ad­mi­nist­ra­ci­ja va­do­vams pa­li­ko spręs­ti, kaip tvar­ky­tis vi­du­je, ir jei va­do­vas ti­ki­na, kad jis, va­do­vau­da­ma­sis įsta­ty­mais, at­ly­gi­ni­mo su­si­ma­žin­ti ne­ga­li, ta­da jau kal­ba­ma apie kom­pe­ten­ci­jos sto­ką.

Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo ži­nio­mis, biu­dže­ti­nes įstai­gas pa­lie­ka žmo­nės, pa­vyz­džiui, iš dar­bo išei­na apie 10 spor­to tre­ne­rių. Pas­ta­rie­ji ga­vo ge­riau ap­mo­ka­mą dar­bą Vil­niaus ar Kau­no spor­to mo­kyk­lo­se. „Įs­tai­go­se ma­ži­na­mas krū­vis, to­dėl ati­tin­ka­mai ma­žė­ja at­ly­gi­ni­mai. Toks prin­ci­pas tai­ko­mas mu­zi­kos, spor­to mo­kyk­lo­se. Su vi­sų įstai­gų va­do­vais bu­vo­me su­si­ti­kę, va­do­vai tam al­gą ir gau­na, kad lė­šas ad­mi­nist­ruo­tų“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

V. Strups tei­gi­mu, jei biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jai įsi­ti­ki­nę, kad al­gos ma­ži­na­mos ne­są­ži­nin­gai, ne­vie­no­dai, ga­li po vie­ną, ko­lek­ty­viai, raš­tu, žo­džiu ar net ano­ni­miš­kai kreip­tis as­me­niš­kai į jį. Kiek­vie­na si­tua­ci­ja bus ana­li­zuo­ja­ma ir bus iš­siaiš­kin­ta. „Tai ne tau­py­mas, o gy­ve­ni­mas pa­gal ga­li­my­bes. Bus ren­gia­ma sa­vi­val­dy­bės sa­vai­tė, pa­si­da­ly­si­me vi­sa in­for­ma­ci­ja“, – sa­kė ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

 

Už gruo­džio šil­dy­mą mo­kė­si­me ma­žiau?

Po­vi­las LUN­GĖ

Anot Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos, vi­du­ti­niš­kai cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos kai­na gruo­dį su­ma­žė­jo 0,8%, pa­ly­gin­ti su lapk­ri­čio mė­ne­siu. Cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­ma ši­lu­ma dau­giau nei 8% at­pi­go Va­rė­no­je, 4% – Tra­kuo­se. Tel­šiuo­se, Bir­žuo­se, Jo­niš­ky­je ši­lu­mos kai­na ma­žė­jo 1% ri­bo­se. Sa­vait­raš­tis “Šiau­liai plius” pa­si­do­mė­jo, ku­ris ša­lies mies­tas šil­do­si pi­giau­siai ir kiek už šil­dy­mą mo­ka kai­my­ni­nių sa­vi­val­dy­bių gy­ven­to­jai.

Bran­giau­siai šil­do­si Jo­niš­kis, pi­giau­siai – Rad­vi­liš­kis

Per me­tus skir­tin­guo­se re­gio­nuo­se ši­lu­mos kai­na kei­tė­si ne­vie­no­dai ir tai iš da­lies pri­klau­sė nuo to, kaip daž­nai, svy­ruo­jant ku­ro kai­noms, bu­vo kei­čia­ma ši­lu­mos kai­na (tei­si­nė ba­zė lei­džia ne­keis­ti ši­lu­mos kai­nų, jei ku­ro kai­nų po­ky­tis yra ma­žes­nis nei 5%). Di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se ši­lu­mos kai­nos po­ky­čius dau­giau­sia nu­lė­mė gam­ti­nių du­jų kai­nos au­gi­mas. Tai­gi šiuo me­tu Pa­ne­vė­žy­je ši­lu­mos kai­na yra apie 7%, Kau­ne, Vil­niu­je, Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se dau­giau nei 20% di­des­nė, pa­ly­gin­ti su 2010 m. gruo­džio mėn. Me­ti­nis gam­ti­nių du­jų kai­nų po­ky­tis yra apie 40%.

Me­ti­nis cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos vi­du­ti­nės kai­nos po­ky­tis yra 16,8%.

Di­džiau­sia šil­dy­mo kai­na Šiau­lių re­gio­ne – Jo­niš­ky­je – 32,78 ct/kWh. Tai vie­na di­džiau­sių kai­nų ir ša­ly­je, nes Jo­niš­kį len­kia tik Bir­žai, Ma­ri­jam­po­lė ir Prie­nai, ku­rie yra ly­de­riai (33,86 ct/kWh).

Pak­ruo­jy­je pa­ga­mi­na­mos ši­lu­mos kai­na – 30,28 ct/kWh, Šiau­liuo­se – 29,82, Ak­me­nė­je – 27,77, Kel­mė­je – 24,21, Rad­vi­liš­ky­je – 20,69. Pas­ta­ra­sis yra ant­ras Lie­tu­vo­je pa­gal pi­gu­mą – už jį pi­giau šil­do­si tik Ig­na­li­na (20,55 ct/kWh). Ša­lies vi­dur­kis –  27,98 ct/kWh.

Išei­tis – bio­ku­ras

Ak­me­nė­je, Kel­mė­je ir Rad­vi­liš­ky­je dau­giau nei 50% su­de­gi­na­mo ku­ro su­da­ro bio­ku­ras. Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos pa­teik­tuo­se duo­me­ny­se ma­ty­ti fak­tas – pi­giau­siai šil­do­si tos sa­vi­val­dy­bės, ku­rio­se dau­giau nei 50% ku­ro su­da­ro bio­ku­ras.

Rad­vi­liš­ky­je bio­ku­ras su­da­ro 75% su­de­gi­na­mo ku­ro, Kel­mė­je – net 85%, Ak­me­nė­je – 52%. Pak­ruo­jy­je ir Šiau­liuo­se bio­ku­ras ne­nau­do­ja­mas.

Jei pa­ly­gin­tu­me ku­ro kai­nų po­ky­tį per me­tus (2011 m. spa­lio mėn. su 2010 m. spa­lio mėn.), tai gam­ti­nių du­jų kai­na išau­go 41,2%, o bio­ku­ro kai­nos per me­tus pa­di­dė­jo tik 19,2% (2010 m. spa­lio ir 2011 m. spa­lio mėn.).

Mo­der­ni­zuo­ja­mos ka­ti­li­nės

Anot Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro Ge­di­mi­no Če­pu­lio, bio­ku­ro rin­kos plėt­ra – pa­grin­di­nis ra­jo­no už­da­vi­nys. „Šiuo me­tu kon­sul­tuo­ja­mės su ke­lio­mis fir­mo­mis, ne­prik­lau­so­mais kon­sul­tan­tais dėl bio­ku­rą nau­do­jan­čių ka­ti­li­nių sta­ty­bos. La­bai ti­kiuo­si, kad ki­tą se­zo­ną šil­dy­mo kai­na jo­niš­kie­čiams su­ma­žės“, – tei­gė Jo­niš­kio me­ras.

Kel­mė to­kį pro­jek­tą jau įgy­ven­di­no – net 85% nau­do­ja­mo ku­ro čia su­da­ro bū­tent bio­ku­ras. Anot Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro Kos­to Ar­va­se­vi­čiaus, to­kią eko­no­mi­ją gy­ven­to­jams su­tei­kia lai­ku pa­sta­ty­ta bio­ku­ro ka­ti­li­nė, mo­der­ni­zuo­ti tink­lai ir ši­lu­mos punk­tai.

Kel­miš­kiai, prieš de­šimt me­tų nu­spren­dę kū­ren­tis bio­ku­ru, o ne du­jo­mis, iš­lo­šė. Da­bar ka­ti­li­nė­je kū­re­na­mos me­džio drož­lės, jei šal­ta – ska­lū­no aly­va, ku­rią ši­lu­mos tie­kė­jai per­ka iš Es­ti­jos. Anot Adol­fo Stong­vi­lo, UAB „Li­tes­ko“ fi­lia­lo „Kel­mės ši­lu­ma“ di­rek­to­riaus, ka­ti­li­nė­je įreng­tas 1,5 MgW bio­ku­ro ka­ti­las, tie­sa, jos sta­ty­ba kai­na­vo apie 2 mln. Lt. Kel­miš­kiai šie­met pla­nuo­ja pra­dė­ti nau­ją pro­jek­tą ir sta­ty­tis nau­ją ka­ti­li­nę, ku­riai sta­ty­ti bus pa­nau­do­tos ES lė­šos, sa­vi­val­dy­bės in­ves­ti­ci­jų ne­rei­kės.

Kel­mė­je yra dvi cent­ra­li­zuo­tos ka­ti­li­nės, dar vie­na – Ty­tu­vė­nuo­se, ta­čiau šia­me mies­te si­tua­ci­ja yra su­dė­tin­ga. Gy­ven­to­jams šil­dy­mas čia kai­nuo­ja 20,08 ct/kWh be PVM, ta­čiau ši­lu­mos se­nos sta­ty­bos na­muo­se, ku­rių pra­sta izo­lia­ci­ja, su­var­to­ja­ma ge­ro­kai dau­giau. Kel­miš­kiai, mo­kan­tys už ši­lu­mą maž­daug 3,5 ct/kWh ma­žiau nei vi­du­ti­niš­kai Lie­tu­vo­je, šie­met nu­ma­tė re­no­vuo­ti dar de­vy­nis dau­gia­bu­čius.

Šiau­lie­čiai apim­ti ne­vil­ties

Lapk­ri­čio mė­ne­sio są­skai­tos už šil­dy­mą Šiau­liuo­se bu­vo di­des­nės nei per­nai, nors bu­tuo­se ra­dia­to­riai ne­bu­vo karš­tes­ni. Ši­lu­mos tie­kė­jai są­skai­to­se nu­ro­dė di­des­nį su­var­to­ja­mos ši­lu­mos kie­kį. „Šiau­lių ener­gi­jos“ at­sto­vai sa­ko, kad gy­ven­to­jai pa­mirš­ta, jog 23,22% mies­te pa­di­dė­jo ši­lu­mos kai­na.

Šiau­lių me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ties duo­me­ni­mis, per­nai vi­du­ti­nė lapk­ri­čio mė­ne­sio tem­pe­ra­tū­ra bu­vo +2,8°C, šie­met +4,1°C. Gy­ven­to­jai ne­sup­ran­ta, ko­dėl už šil­tes­nį šių me­tų mė­ne­sį skai­čiuo­ja­ma dau­giau su­var­to­to ši­lu­mos kie­kio. „Šiau­lių ener­gi­jos“ at­sto­vai ti­ki­na, kad pa­ly­gin­ti su per­nai tuo pat lai­ko­tar­piu vi­du­ti­nis ši­lu­mos kie­kis vie­nam kvad­ra­ti­niam met­rui šil­dy­ti šie­met yra 15% ma­žes­nis. Anot To­mos Grikš­tie­nės, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės, ka­dan­gi vie­na ki­lo­vat­va­lan­dė pa­bran­go 23%, vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro kai­na pa­di­dė­jo 7,5%. Ta­čiau taip ir lie­ka neaiš­ku, ko­dėl są­skai­to­se nu­ro­dy­tas di­des­nis su­var­to­tos ši­lu­mos kie­kis, jei, pa­sak „Šiau­lių ener­gi­jos“ at­sto­vų, jos bu­vo su­var­to­ta ma­žiau.

Pa­gal nau­ją­ją Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo nuo­sta­tą ši­lu­mos kai­nos tu­rė­tų ma­žė­ti 1,5% – tai pa­tvir­ti­no Šiau­lių mies­to ta­ry­ba. Anot Auk­sės Tut­ku­tės, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Eko­no­mi­kos sky­riaus ve­dė­jos, iš ši­lu­mos kai­nos iš­skai­čiuo­tos ši­lu­mos punk­tų są­nau­dos ši­lu­mos kai­ną su­ma­ži­no 1,5% – 0,4 ct/kWh.

Ta­čiau ma­žes­nė kai­na kol kas de­ri­na­ma. Ga­lu­ti­nį ver­dik­tą tu­ri pa­teik­ti Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja. Sau­sio mė­ne­sį gy­ven­to­jai mo­kės pa­gal se­ną ta­ri­fą, o sau­sio du­jų kai­nos šuo­liai tu­rės įta­kos vė­les­niems mė­ne­siams.

  

 

Pi­giau­siai šil­do­si tos sa­vi­val­dy­bės, ku­rio­se dau­giau nei 50% ku­ro su­da­ro bio­ku­ras.

Oliver GRUENER nuotr.

 

Ma­no, kad įmo­nė no­ri pa­si­pel­ny­ti

Į sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nęs vie­nos dau­gia­bu­čių sa­vi­nin­kų bend­ri­jų at­sto­vas iš­reiš­kė sa­vo prie­lai­das, ko­dėl pa­di­dė­jo šil­dy­mo kai­na mies­te. Anot jo, kad dau­gia­bu­čiuo­se bū­tų šil­ta, iki šiol bū­da­vo su­da­ro­mi du tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kai. Vie­nas iš jų nu­ro­do ši­lu­mos tie­kė­jo pa­ga­min­tos ši­lu­mos rei­kia­mą tem­pe­ra­tū­rą ši­lu­mos šal­ti­ny­je (elekt­ri­nė­je). Tai už­tik­ri­na, kad pa­sta­to įva­de bū­tų pa­kan­ka­mas slė­gis ir tem­pe­ra­tū­ra karš­tam van­de­niui ir rei­ka­lin­gai ši­lu­mai pa­ruoš­ti ši­lu­mos punk­te na­mo bu­tams šil­dy­ti, esant ati­tin­ka­mai lau­ko tem­pe­ra­tū­rai.

„Es­mė ta, kad tem­pe­ra­tū­ra ma­tuo­ja­ma va­di­na­ma­ja­me išė­ji­mo taš­ke prie elekt­ri­nės, t. y. ant pir­mo „kra­ne­lio“ už elekt­ri­nės ri­bos. Ka­dan­gi karš­tas van­duo te­kė­da­mas vės­ta – juk rei­kia šil­dy­ti ir žo­ly­tę, – su­pran­ta­ma, at­ke­lia­vęs iki na­mo maz­go jis bū­na vė­ses­nis, – svars­tė šiau­lie­tis. – To­dėl eg­zis­tuo­ja dar vie­nas tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kas, skir­tas rei­ka­lin­gai karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­rai už­tik­rin­ti na­mo maz­ge. Šis gra­fi­kas jau skir­tas ši­lu­mos var­to­to­jui – pa­sta­to pri­žiū­rė­to­jui. Ka­dan­gi iki 2011 m. ši­lu­mos įren­gi­nius pri­žiū­rė­jo ir re­gu­lia­vo ši­lu­mą tie­kian­ti įmo­nė, gra­fi­kas bu­vo skir­tas jai pa­kont­ro­liuo­ti, t. y. už­tik­rin­ti, kad lau­ke esant +4°C įmo­nė į ši­lu­mos punk­tus ne­pa­tiek­tų +70°C ter­mo­fi­ka­to, kai na­mui šil­dy­ti, esant to­kiai lau­ko tem­pe­ra­tū­rai, pa­kan­ka +65°C. 2011 m. lapk­ri­čio 1 d. įsi­ga­lio­jo nau­jas Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mas, ku­ris už­drau­dė įmo­nei re­gu­liuo­ti ši­lu­mos įren­gi­nius. Ka­dan­gi ji ne­be­re­gu­liuo­ja, tai ir ne­beat­sa­ko už tem­pe­ra­tū­rą na­mo ši­lu­mos punk­te. Gra­fi­ko, skir­to rei­kia­mai tem­pe­ra­tū­rai ši­lu­mos maz­ge na­mo rū­sy­je už­tik­rin­ti, nė­ra. Įs­ta­ty­mas „at­kir­to“ ši­lu­mą tie­kian­čią įmo­nę nuo „kra­ne­lių“ rū­siuo­se, tai­gi ne­bė­ra ką re­gu­liuo­ti.“

Anot šiau­lie­čio, į dau­gia­bu­čius na­mus bu­vo pa­tiek­ta dau­giau ši­lu­mos, ku­ri bu­vo iš­da­ly­ta bu­tams, to­dėl są­skai­tos ir pa­di­dė­jo, o gra­fi­ko, skir­to rei­kia­mai tem­pe­ra­tū­rą ši­lu­mos maz­ge na­mo rū­sy­je pa­lai­ky­ti, nė­ra.

Ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kai

Anot, T. Grikš­tie­nės, va­do­vau­da­ma­si Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lių 129.14 punk­tu, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ pa­ren­gė ir su Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jo­mis bei Vals­ty­bi­ne ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja su­de­ri­no bend­ro­vės ap­tar­nau­ja­mų ka­ti­li­nių ši­lum­ne­šio pa­ra­met­rų gra­fi­kus ir ati­tin­ka­mų ka­ti­li­nių ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kus ši­lu­mos var­to­to­jams 2011-2012 m. šil­dy­mo se­zo­nui. Ky­la klau­si­mas kam šį gra­fi­ką de­rin­ti kas me­tus, ne­bent no­ri­ma esant tam tik­rai lau­ko tem­pe­ra­tū­rai tiek­ti ge­ro­kai dau­giau ši­lu­mos.

Kas­met prieš šil­dy­mo se­zo­ną ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­ri­niai gra­fi­kai ši­lu­mos var­to­to­jams yra pa­tei­kia­mi pa­sta­tų sa­vi­nin­kams, val­dy­to­jams ar­ba pri­žiū­rė­to­jams.

„Ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kuo­se ši­lu­mos var­to­to­jams yra nu­sta­ty­ta vi­du­ti­nė pa­ros pa­duo­da­mo ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens tem­pe­ra­tū­ra, ku­ri tu­ri bū­ti už­tik­ri­na­ma esant ati­tin­ka­mai vi­du­ti­nei pa­ros lau­ko oro tem­pe­ra­tū­rai, pvz., pa­gal ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­ką Pie­ti­nės ka­ti­li­nės ši­lu­mos var­to­to­jams, kai vi­du­ti­nė lau­ko oro tem­pe­ra­tū­ra yra +10°C, vi­du­ti­nė pa­ros pa­duo­da­mo ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens tem­pe­ra­tū­ra pri­va­lo bū­ti +65°C, o kai vi­du­ti­nė lau­ko oro tem­pe­ra­tū­ra yra –10°C, vi­du­ti­nė pa­ros pa­duo­da­mo ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens tem­pe­ra­tū­ra pri­va­lo bū­ti +88°C ir t. t. Leis­ti­ni vi­du­ti­niai pa­ros nu­kry­pi­mai ne­ga­li bū­ti di­des­ni nei 5%, – tei­gia AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vė. – Bend­ro­vė ši­lu­mą var­to­to­jams tie­kia lai­ky­da­ma­si mi­nė­tų ka­ti­li­nių ši­lum­ne­šio pa­ra­met­rų gra­fi­kų bei ati­tin­ka­mų ka­ti­li­nių ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kų ši­lu­mos var­to­to­jams.“

2011 m. lapk­ri­čio 1 d. įsi­ga­lio­ju­sios Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­tai­sos ne­pa­nai­ki­no ši­lu­mos tie­kė­jams ir pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jams tai­ko­mų rei­ka­la­vi­mų bei at­sa­ko­my­bės, pa­si­kei­tė tik tai, kad nuo 2012 m. lie­pos 1 d. pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­ju ne­ga­lės bū­ti ši­lu­mos tie­kė­jai ar su jais su­si­ję as­me­nys, iš­sky­rus įsta­ty­me nu­sta­ty­tas išim­tis.

Kaip per me­tus ki­to šil­dy­mo kai­nos Šiau­liuo­se?

Nors 2011 m. rugp­jū­čio mėn., pa­ly­gin­ti su 2011 m. lie­pos mėn., bend­ro­vės per­ka­mų du­jų kai­na pa­di­dė­jo 1,89%, ta­čiau bend­ro­vės val­dy­bos spren­di­mu ši­lu­mos ir karš­to van­dens kai­nos nuo 2011 m. spa­lio 1 d. ne­si­kei­tė – ga­lio­jo nuo 2011 m. rug­sė­jo 1 d. nu­sta­ty­tos kai­nos. Vie­na­na­rė ši­lu­mos kai­na gy­ven­to­jams – 28,12 ct/kWh su 9% PVM.

2011 m. rug­sė­jo mė­ne­sį pa­di­dė­jus du­jų kai­nai 8,5%, pa­ly­gin­ti su lie­pos mė­ne­sio du­jų kai­na, nuo 2011 m. lapk­ri­čio 1 d. 6,0% pa­di­dė­jo ši­lu­mos ener­gi­jos kai­na. Vie­na­na­rė ši­lu­mos kai­na gy­ven­to­jams – 29,82 ct/kWh su 9% PVM.

2011 m. spa­lio mė­ne­sį du­jų kai­na, pa­ly­gin­ti su rug­sė­jo mė­ne­sio du­jų kai­na, su­ma­žė­jo 2,52%, ta­čiau at­si­žvel­giant į tai, kad du­jų kai­na per lap-k­ri­čio mė­ne­sį vėl di­dė­jo, nuo gruo­džio 1 d. ši­lu­mos ir karš­to van­dens kai­nos Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no var­to­to­jams ne­si­kei­tė.

2011 m. lapk­ri­čio mė­ne­sį du­jų kai­na pa­di­dė­jo 1,7%, pa­ly­gin­ti su spa­lio mė­ne­sio du­jų kai­na. Nuo 2012 m. sau­sio 1 d. ši­lu­mos ir karš­to van­dens kai­nos Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no var­to­to­jams ne­si­kei­tė.

Tai­gi, pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui, ši­lu­mos kai­na pa­ki­lo 6%. Kiek gi šil­dy­mas kai­na­vo per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu?

2010 m. spa­lio 1 d. vie­na­na­rė ši­lu­mos kai­na gy­ven­to­jams bu­vo 22,39 ct/kWh su 9% PVM, nuo lapk­ri­čio 1 d. – 24,20 ct/kWh su 9% PVM. Ši kai­na ne­si­kei­tė ir gruo­dį bei sau­sį.

Pa­ly­gin­ti su pe­nai me­tų gruo­džiu, šil­dy­mas šie­met gruo­dį bu­vo net 23,22% bran­ges­nis. Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis (PVM) iš­li­ko toks pat – 9%.

Kiek tai lė­mė pa­di­dė­ju­si du­jų kai­na, pa­pras­tam var­to­to­jui pra­ktiš­kai neį­ma­no­ma su­si­gau­dy­ti, to­dėl vis drą­siau spė­lio­ja­ma, ar tuo ne­si­nau­do­ja suin­te­re­suo­ti žmo­nės.

 

Ra­jo­nus gel­bė­ja ES lė­šos

Ro­ber­ta SAU­DAR­GY­TĖ

Sky­lė­tas biu­dže­tas ir tau­py­mo pla­nai spau­džia ne tik Šiau­lių mies­to, bet ir re­gio­no bei vi­sos Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bes. Ir sos­ti­nė­je sė­din­čios, ir vie­ti­nės val­džios priim­ti po­pu­lia­rūs ir ne­po­pu­lia­rūs spren­di­mai jau są­ly­go­ja­mi ar­tė­jan­čių Sei­mo rin­ki­mų, nors to ir ne­no­ri­ma pri­pa­žin­ti. Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ Kel­mės, Jo­niš­kio ir Šiau­lių ra­jo­no me­rų klau­sė, ko­kie bu­vo praė­ję me­tai ir ko ver­tė­tų lauk­ti ki­tą­met. Rad­vi­liš­kio me­ro at­sa­ky­mų, de­ja, ne­spė­jo­me su­lauk­ti.

Su­si­da­ro įspū­dis, kad ir Kel­mės, ir Šiau­lių ra­jo­no val­džia in­ves­tuo­ja la­biau į ap­lin­kos graži­ni­mo pro­jek­tus, ne­si­var­gin­da­ma ieš­ko­ti ir kur­ti pro­jek­tų, ku­rie ska­tin­tų nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mą, nors ne­dar­bas – pa­grin­di­nė re­gio­no pro­ble­ma.
Pa­gal re­gio­no pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo re­zul­ta­tus Šiau­lių mies­to ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pir­mau­ja ne tik re­gio­ne, bet ir ge­ro­kai len­kia ša­lies vi­dur­kį. Be­je, dar prieš mė­ne­sį nie­kas ne­bū­tų drį­sęs gin­čy­tis, kad Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė yra ge­ras pa­vyz­dys, kaip tu­ri bū­ti tvar­ko­ma­si. Da­bar dau­ge­lio nuo­mo­nė bū­tų ki­ta.
Kol kas tik aiš­ku, kad jei ne Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šos, ša­lies re­gio­nai ne tik ap­mir­tų, bet ir pra­dė­tų ris­tis že­myn.

Pro­jek­tų ne­stin­ga, trūks­ta tik dar­bo vie­tų

 

   
  

 Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Kos­tas Ar­va­se­vi­čius įvar­di­jo pa­grin­di­nį sa­vi­val­dy­bės rū­pes­tį – tiks­lin­gai nu­kreip­tas in­ves­ti­ci­jas, kad bū­tų ku­ria­mos dar­bo vie­tos. At­ro­do, kad val­džiai su šia pro­ble­ma su­si­do­ro­ti ne­si­se­ka, nes pa­grin­di­nė mies­to ir ra­jo­no pro­ble­ma jau dau­ge­lį me­tų ta pa­ti – dar­bo vie­tų sty­gius. Už ES pi­ni­gus ku­ria­mi vė­liau pro­ble­ma tam­pan­tys so­cia­li­niai būs­tai, tvar­ko­ma mies­to ap­lin­ka. Ta­čiau ne­tu­rint dar­bo ne­džiu­gi­na ir gra­žus mies­tas – sto­ru pud­ros ir kos­me­ti­kos sluoks­niu ga­li su­ža­vė­ti tik trum­pai už­kly­du­sį pra­ša­lai­tį.
- Ko­kie nu­veik­ti dar­bai ir pa­grin­di­niai sa­vi­val­dy­bės rū­pes­čiai?
- Atas­kai­tą apie nu­veik­tus dar­bus per pir­muo­sius ka­den­ci­jos me­tus rin­kė­jams pa­teik­siu ko­vo mė­ne­sį, kai bus aiš­kūs vi­si fi­nan­si­niai ro­dik­liai.
Pag­rin­di­nis sa­vi­val­dy­bės rū­pes­tis – in­ves­ti­ci­jos, nes jos ge­ri­na gy­ve­ni­mo ir pa­slau­gų ko­ky­bę, ma­ži­na ener­ge­ti­nių re­sur­sų po­rei­kį, pa­de­da ra­cio­na­liau pa­nau­do­ti sa­vi­val­dy­bės tur­tą. Taip ku­ria­mos ir nau­jos dar­bo vie­tos, ska­ti­na­mas var­to­ji­mas.
Šiuo me­tu, pa­si­nau­do­jant Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma, įgy­ven­di­na­mi 53 pro­jek­tai, ku­rių pro­jek­ti­nė skai­čiuo­ja­mo­ji ver­tė 113,2 mln. li­tų.
Ka­dan­gi vi­sus pra­dė­tus pro­jek­tus ne­leng­va net iš­var­dy­ti, pa­mi­nė­siu, kad ki­tą­met svar­biau­sia bus baig­ti Kel­mės, Ty­tu­vė­nų ir pra­dė­ti Už­ven­čio van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos tink­lų įren­gi­mo dar­bus, pa­sta­tant va­ly­mo įren­gi­nius. Re­mon­to dar­bų pa­bai­gos lau­kia Kra­žių gim­na­zi­jos ir „Au­ku­ro“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los, Ty­tu­vė­nų lop­še­lio-dar­že­lio, Šed­ba­rų vai­kų dar­že­lio dar­buo­to­jai. Kel­mė­je bus tę­sia­mi dau­gia­bu­čių na­mų šil­ti­ni­mo ir mies­to te­ri­to­ri­jos tvar­ky­mo dar­bai.  Ty­tu­vė­nuo­se bus baig­ta Se­du­los gat­vės re­konst­ruk­ci­ja ir pra­dė­ti Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čios ir ki­tų pa­sta­tų at­nau­ji­ni­mo bei Ci­ta­vi­čiaus gat­vės re­konst­ruk­ci­jos dar­bai.
Dėl lė­šų trū­ku­mo ga­li už­si­tęs­ti Kel­mės kul­tū­ros cent­ro at­nau­ji­ni­mo ir su­pla­nuo­tų nau­jų ob­jek­tų sta­ty­bos dar­bai.
Ki­tą­met daug pro­jek­tų bus pra­dė­ta įgy­ven­din­ti ir kai­me, su­da­rant ge­res­nes są­ly­gas bend­ruo­me­nių veik­lai But­kiš­kė­je, Už­ven­ty­je, Kiau­no­riuo­se, Kark­lė­nuo­se, Jun­ki­luo­se ir Pa-g­ry­žu­vy­je.
Kel­mė­je pra­si­dės A. Mac­ke­vi­čiaus kvar­ta­lo ka­ti­li­nės re­konst­ruk­ci­ja, įren­giant nau­ją ka­ti­lą me­džio drož­lė­mis kū­ren­ti, eko­no­mai­ze­rį. Šios in­ves­ti­ci­jos su­da­rys są­ly­gas atei­ty­je la­bai ne­be­di­din­ti ši­lu­mos kai­nos gy­ven­to­jams.
- Me­ro po­ste Jūs jau de­šimt­me­tį. Kas per tą lai­ką pa­si­kei­tė?
- Kaip bu­vu­siam mo­ky­to­jui džiu­gu, kad per tą lai­ką at­nau­ji­no­me daug mo­kyk­lų pa­sta­tų. Jau­kios Kel­mės J. Grai­čiū­no, Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jų, Kel­mės, „Kra­žan­tės“ pa­grin­di­nės, Pak­ra­žan­čio, Šau­kė­nų vi­du­ri­nių ir ki­tų mo­kyk­lų pa­tal­pos. Pri­si­me­nu ko­le­gės žo­džius: „Ačiū už nau­ją mo­kyk­lą, kad ga­li­ma pa­si­jus­ti mo­te­ri­mi: atei­ti į mo­kyk­lą su su­kne­le ir ba­te­liais, be tri­jų megz­ti­nių.“
Iš es­mės pa­si­kei­tė pa­ti Kel­mė: pa­gra­žė­jo at­nau­jin­tais pa­sta­tais, ša­li­gat­viais, ve­jo­mis, skulp­tū­rų ak­cen­tais, bend­ra­bu­čio pa­tal­pos per­tvar­ky­tos į at­nau­jin­tus so­cia­li­nius būs­tus. Tu­ri­me vie­ną pi­giau­sių Lie­tu­vo­je van­de­nį ir dau­gia­bu­čių šil­dy­mą.
- Ko­kia di­džiau­sia mies­to pro­ble­ma?
- Di­džiau­sia Lie­tu­vos ir kar­tu Kel­mės pro­ble­ma – dar­bo vie­tų trū­ku­mas. Po pri­va­ti­za­ci­jos žlu­go Kel­mės tri­ko­ta­žo fab­ri­kas su fi­lia­lais Už­ven­ty­je ir Ty­tu­vė­nuo­se, Kel­mės li­nų fab­ri­kas, MSMV, RSO, duo­nos ke­pyk­la ir ki­tos įmo­nės, ku­rio­se dir­bo ke­li tūks­tan­čiai dar­buo­to­jų. Iš­li­ko tik Kel­mės pie­ni­nė, da­lį sta­ty­bos dar­bų apim­čių pe­rė­mė „Ag­ro­tech“, tik kaip gry­bų pri­dy­go par­duo­tu­vių. Vi­sa tai skau­džiai at­si­lie­pė ra­jo­no žmo­nių gy­ve­ni­mui. Ži­nant ir tai, kad že­mės ūky­je per­spek­ty­vą tu­ri tik vi­du­ti­niai ir stam­būs ūkiai, ga­lin­tys nau­do­ti šiuo­lai­ki­nę tech­ni­ką, ne­rei­kia ste­bė­tis, kiek lais­vų dar­bo ran­kų li­ko kai­me. Kur žmo­nėms ras­ti dar­bą? Vals­ty­bė nuė­jo leng­viau­siu ke­liu – imk pa­šal­pą. Ge­riau ne­dirb­ti už mi­ni­ma­lią al­gą, bet gau­ti pa­ra­mą. O tu­rė­tų bū­ti at­virkš­čiai. Rei­kia ska­tin­ti dirb­ti sau, kur­ti dar­bo vie­tas ki­tam, o pa­ra­ma – tik kraš­tu­ti­niu at­ve­ju. Per ma­žai dė­me­sio ski­ria­ma vers­lu­mui, pro­fe­si­nio ren­gi­mo sis­te­mai at­nau­jin­ti. Ko­kia nau­da iš aukš­to­jo moks­lo bai­gi­mo dip­lo­mo, jei jis ne­pel­no duo­nos? Gal bu­vo ge­riau už­siim­ti sa­viš­vie­ta ir ne­nau­do­ti vals­ty­bės lė­šų?
- Ar sa­vi­val­dy­bė ne­ban­do pa­ti spręs­ti dar­bo vie­tų trū­ku­mo pro­ble­mos? Gal ne­rei­kė­tų vis­ko už­krau­ti tik vals­ty­bei?
- Sa­vi­val­dos pa­skir­tis – bur­ti žmo­nes bend­rai veik­lai, ten­kin­ti so­cia­li­nius, švie­ti­mo, kul­tū­ros po­rei­kius, teik­ti ko­ky­biš­kas pa­slau­gas, vyk­dy­ti vals­ty­bės de­le­guo­tas funk­ci­jas. Dar­bo vie­tų kū­ri­mas nė­ra tie­sio­gi­nė sa­vi­val­dy­bės pa­skir­tis. Ne­ga­li­me mes kur­ti dar­bo vie­tų sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je – di­dės val­dy­mo iš­lai­dos, ne­ga­li­me ne­pa­ma­tuo­tai di­din­ti skai­čiaus ap­tar­nau­jan­čio­se įstai­go­se – di­dės pa­slau­gų kai­na.
Be­veik vi­są eko­no­mi­nę veik­lą ug­do pri­va­tus sek­to­rius. Mū­sų įta­ka dar­bo vie­tų kū­ri­mui ne­di­de­lė: vers­lui plės­ti są­ly­gų su­da­ry­mas, že­mės nuo­mos, tur­to mo­kes­čių nu­sta­ty­mas ir at­lei­di­mas nuo jų sa­vo biu­dže­to są­skai­ta, smul­kaus ir vi­du­ti­nio vers­lo rė­mi­mas per su­da­ry­tą fon­dą iš sa­vo biu­dže­to, pra­mo­ni­nių par­kų kū­ri­mas, ga­vus vals­ty­bės pa­ra­mą. Sa­vi­val­dy­bė ne­ga­li dis­po­nuo­ti že­me, nes ne ji sa­vi­nin­kė, o vals­ty­bė. In­ves­tuo­to­jui ten­ka pirk­ti jau pri­va­ti­zuo­tą že­mę, o in­ves­tuo­ja­ma pa­pras­tai ten, kur ti­ki­ma­si grei­to pel­no, pa­kan­ka­mai pi­gios dar­bo jė­gos. Kel­mė stra­te­gi­niu, geog­ra­fi­niu po­žiū­riu nė­ra pa­trauk­li pra­mo­nės ar lo­gist­kos įmo­nėms steig­ti, to­dėl kiek­vie­ną ga­li­mą in­ves­tuo­to­ją prii­ma­me pa­gar­biai. Pag­rin­di­nį dė­me­sį ski­ria­me sa­vi­val­dy­bės in­ves­ti­ci­joms, ku­rios ku­ria nors ir lai­ki­nas, bet rei­ka­lin­gas dar­bo vie­tas.
- Kuo mies­tas ga­lė­tų pa­si­gir­ti?
- Kel­mės ra­jo­nas jau ke­lin­ti me­tai – vie­na sau­giau­sių sa­vi­val­dy­bių Lie­tu­vo­je. Kad jis toks ir iš­lik­tų, dar ma­žė­tų ne­lai­mių ke­ly­je ir nu­si­kal­ti­mų, ruo­šia­mės įgy­ven­din­ti ke­lias pro­gra­mas. Bus įreng­ta dau­giau ste­bė­ji­mo ka­me­rų Kel­mė­je, esan­čios – at­nau­jin­tos. Nu­ma­to­ma efek­ty­viau pa­nau­do­ti lė­šas, skir­tas vi­suo­me­nės sau­gu­mui už­tik­rin­ti. Pa­gal pro­jek­tus įreng­si­me nau­jus ša­li­gat­vius mies­tuo­se, o ne­to­li­mo­je atei­ty­je at­nau­jin­si­me pės­čių­jų ta­kus į Naud­va­rį ir link Ku­ke­čių iš Kel­mės.
- Ko­kie biu­dže­to lū­kes­čiai?
- 2010 me­tais pa­tiks­lin­tas biu­dže­to pla­nas – 83,7 mln. Lt, gau­ta pa­ja­mų 85,1 mln. Lt. Per 2011 m. iš­mo­kė­jo­me per­kel­tus įsi­sko­li­ni­mus ir įvyk­dė­me lai­ku įsi­pa­rei­go­ji­mus ban­kams.
2011 m. Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas – 95,88 mln. Lt (kar­tu su pa­sko­lo­mis). Ti­ki­mės, kad ir šiais me­tais pa­ja­mų pla­nas bus įvyk­dy­tas. Gruo­džio 1 d. duo­me­ni­mis, gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, gau­na­mo iš Vals­ty­bės iž­do, iki me­ti­nio pla­no įvyk­dy­mo trūks­ta 1,722 mln. Lt, o iš Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos – 761,5 tūkst. Lt.
Už spa­lio mė­ne­sį neap­mo­kė­tų są­skai­tų li­ko už 88,1 tūkst. Lt (be Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro). Kre­di­to­ri­nis įsi­sko­li­ni­mas gruo­džio 1 d. bu­vo 4 mln. 571 tūkst. Lt (be pa­sko­lų). Iš­mo­kė­jus at­ly­gi­ni­mus, pa­šal­pas, Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rui lik­tų 1,189 mln. li­tų sko­la.
Gruo­džio 1 d. duo­me­ni­mis, pa­nau­do­ta 14,5 mln. pa­sko­lų. Di­des­nių fi­nan­si­nių pro­ble­mų, ti­kiuo­si, ne­tu­rė­si­me.
- Ko pa­lin­kė­tumėte kraš­tie­čiams?
- Nau­jie­ji me­tai – lyg slenks­tis, ku­rį per­žen­gę ga­li­me pra­dė­ti vis­ką iš nau­jo, ma­žiau de­juo­ti, dau­giau ieš­ko­ti ga­li­my­bių pa­keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, at­sa­kin­giau rink­ti val­džią. Nie­kas ne­su­kurs gra­žes­nės ir tur­tin­ges­nės Lie­tu­vos už mus, nie­kas ne­pa­gim­dys vai­kų už mus, nie­kas ne­duos nei mei­lės, nei lai­mės, jei pa­tys jos ne­no­rė­si­me.
Lai­min­gų ir dar­bin­gų
2012 me­tų!

Lė­tai, ta­čiau už­tik­rin­tai?

 

   
  

Nors ir il­gai lauk­tas, pa­sku­ti­nė­mis nu­bė­gan­čių me­tų die­no­mis re­dak­ci­ją pa­sie­kė Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro Ge­di­mi­no Če­pu­lio ko­men­ta­ras, kas ge­ro ar ne­la­bai ge­ro per šiuos me­tus nu­ti­ko Jo­niš­ky­je.

- Ko­kie dar­bai nu­veik­ti šiais me­tais?
- Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bė­je įgy­ven­di­na­ma dau­giau nei 50 pro­jek­tų. Vie­nas svar­biau­sių – „Dau­gia­bu­čių na­mų at­nau­ji­ni­mas ir plėt­ra“. Pla­nuo­ja­ma mo­der­ni­zuo­ti dau­giau nei 20 dau­gia­bu­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų Jo­niš­ky­je. Šiuo me­tu jau pa­si­ra­šy­tos ran­gos su­tar­tys pir­miems 15 na­mų. Jie bus mo­der­ni­zuo­ti iki ki­tų me­tų ru­dens. Taip pat įgy­ven­di­na­mi pro­jek­tai „Že­mai­čių gat­vės at­kar­pos, aikš­tės ša­lia
M. Maž­vy­do ak­la­gat­vio ir Jo­niš­kio mies­to par­ko pri­tai­ky­mas gy­ven­to­jų vers­lo po­rei­kiams, kul­tū­ri­nei veik­lai, gy­ven­to­jų lais­va­lai­kiui“ ir „Jo­niš­kio mies­to cent­ri­nės da­lies (Že­mai­čių gat­vės at­kar­pų) ur­ba­nis­ti­nė komp­lek­si­nė plėt­ra“. Dar­bai pa­gal su­tar­tį tu­ri bū­ti baig­ti 2012 m. lapk­ri­čio 30 d.
Ža­ga­rės mies­to aikš­tė­je pra­dė­ti sta­ty­bos dar­bai. Ten įgy­ven­di­na­mas ir van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros pro­jek­tas.
Dau­gu­ma šių pro­jek­tų yra vyk­do­mi sklan­džiai.
- Vie­na­me in­ter­viu tei­gė­te, kad vie­na di­džiau­sių pro­ble­mų Jo­niš­ky­je yra au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės prie dau­gia­bu­čių na­mų. Ar bu­vo ši pro­ble­ma bent šiek tiek iš­spręs­ta?
- Sto­vė­ji­mo aikš­te­lių kie­kis ir būk­lė mies­te yra di­de­lė pro­ble­ma. Šiuo me­tu pla­nuo­ja­ma su­da­ry­ti dau­gia­bu­čių na­mų kie­mų ir au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių iš­plė­ti­mo, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių įren­gi­mo pla­nus. Pir­me­ny­bė bus tei­kia­ma tiems dau­gia­bu­čiams na­mams, ku­riuo­se yra dau­giau nei tris­de­šimt bu­tų, įsteig­tos na­mų bend­ri­jos ir jų gy­ven­to­jai pri­si­dės prie aikš­te­lių išplė­ti­mo, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių įren­gi­mo sa­vo lė­šo­mis.
- Ki­ta pro­ble­ma yra ši­lu­mos kai­na mies­te. Vie­ną iš al­ter­na­ty­vų mi­nė­jo­te – tai vie­ti­nio ku­ro nau­do­ji­mas. Ar pa­vy­ko ką nors pa­keis­ti to­je sri­ty­je?
- Bio­ku­ro rin­kos plėt­ra – pa­grin­di­nis ra­jo­no už­da­vi­nys. Šiuo me­tu kon­sul­tuo­ja­mės su ke­lio­mis fir­mo­mis, ne­prik­lau­so­mais kon­sul­tan­tais dėl ka­ti­li­nių, nau­do­jan­čių bio­ku­rą, sta­ty­bos. La­bai ti­kiuo­si, kad ki­tą šil­dy­mo se­zo­ną šil­dy­mo kai­na jo­niš­kie­čiams su­ma­žės.
- Kaip pa­vy­ko įgy­ven­din­ti švie­ti­mo, ug­dy­mo įstai­gų re­no­va­ci­ją?
- Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je švie­ti­mo įstai­gos re­no­vuo­ja­mos ga­na sėk­min­gai. Da­lis įstai­gų jau re­no­vuo­ta ar­ba mo­der­ni­zuo­ta: Jo­niš­kio „Auš­ros“ gim­na­zi­ja, Ga­tau­čių Mar­cės Ka­ti­liū­tės pa­grin­di­nė mo­kyk­la, „Sau­lu­tės“, „Vy­tu­rė­lio“ iki­mo­kyk­li­nės įstai­gos. Šiuo me­tu dar­bai vyks­ta Ža­ga­rės vai­kų dar­že­ly­je „Vyš­niu­kas“, Jo­niš­kio vai­kų dar­že­ly­je „Ąžuo­liu­kas“ ir Jo­niš­kio Ma­to Slan­čiaus­ko gim­na­zi­jo­je. 2012 m. tu­rė­tų bū­ti bai­gia­ma re­no­vuo­ti Ža­ga­rės gim­na­zi­ja.
Ne­baig­tas re­no­vuo­ti ga­li lik­ti Ru­diš­kių mo­kyk­los pa­sta­tas, nes mo­kyk­la reor­ga­ni­zuo­ja­ma.
- Ko­kie ar­ti­miau­si dar­bai lau­kia? Kas neį­gy­ven­din­ta, bet yra su­pla­nuo­ta?
- Iš­rin­kus nau­ją­ją ra­jo­no ta­ry­bą ir su­si­for­ma­vus koa­li­ci­jai, bu­vo pa­si­ra­šy­ta bend­ra veik­los pro­gra­ma. At­siž­velg­da­mi į esa­mą fi­nan­si­nę pa­dė­tį, ES in­ves­ti­ci­nius fon­dus, ir to­liau te­sė­si­me rin­kė­jams duo­tus pa­ža­dus. Prio­ri­te­ti­nės sri­tys: gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos tvar­ky­mas, gy­ven­to­jų sau­gu­mas, ener­ge­ti­ka, at­lie­kų tvar­ky­mas.
- Ko­kios šių ir ki­tų me­tų sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to pro­ble­mos?
- Prog­no­zuo­ja­ma, kad per 2011 me­tus ne­bus gau­ta apie 1,5 mln. Lt pla­nuo­tų pa­ja­mų, iš ku­rių gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio apie 900 tūkst. Lt, vie­ti­nių rink­lia­vų už at­lie­kų tvar­ky­mą apie 600 tūkst. Lt.
Sa­vi­val­dy­bės pra­dels­tas kre­di­ti­nis įsi­sko­li­ni­mas 2011 m. spa­lio 31 d. su­da­rė
1 mln. 624,7 tūkst. Lt, iš ku­rių už ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mą – 1 mln. 447,4 tūkst. Lt.
Paim­tų ir ne­grą­žin­tų ban­kams pa­sko­lų li­ku­tis 2011 m. lapk­ri­čio 30 d. su­da­ro 14 mln. 746 tūkst. Lt. Bend­ras sko­los li­mi­tas iš­nau­do­tas 68,3 pro­c.
Pa­gal pro­gno­zuo­ja­mus 2012 me­tų sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to ro­dik­lius, asig­na­vi­mai sa­va­ran­kiš­koms funk­ci­joms įgy­ven­din­ti, pa­ly­gin­ti su 2011 m., ma­žė­ja
3 mln. Lt ar­ba 10,9 pro­c.
Šiuo me­tu svars­to­mas sa­vi­val­dy­bės 2012 me­tų biu­dže­to pro­jek­tas ir ga­lu­ti­niai spren­di­mai dėl biu­dže­to lė­šų tau­py­mo dar ne­priim­ti.
- Ko pa­lin­kė­tu­mė­te sa­vo kraš­to žmo­nėms 2012 me­tais?
- Lin­kiu, kad ki­tą­met bū­tų daug pra­smin­gų dar­bų, sėk­mės ir lai­mės, kad gy­ve­ni­mas, žvel­giant į atei­tį, bū­tų ku­pi­nas vil­ties ir iš­si­pil­dy­mų. Ras­ki­te lai­ko sau ir drau­gams, ap­ka­bin­ki­te tuos, ku­riuos my­li­te, iš­tar­ki­te jiems ge­rą žo­dį. Lin­kiu to iš vi­sos šir­dies.


Eu­ro­pos pro­jek­tai –

re­zul­ta­ty­vūs

 

    
  

Nors ir buk­suo­da­ma, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė šie­met tę­sė pra­dė­tus pro­jek­tus. Įgy­ven­di­na­mi van­dent­var­kos dar­bai Kur­šė­nuo­se strin­ga dėl ne­tin­ka­mų ran­go­vų, o pa­tys gy­ven­to­jai ne­su­ža­vė­ti pri­si­jun­gi­mu prie nuo­tė­kų sis­te­mos. Apie pra­bė­gu­sius me­tus kal­bė­jo­mės su ra­jo­no me­ru Al­gi­man­tu Gau­bu.

- Kaip api­bū­din­tu­mė­te šiuos me­tus?
- Džiu­gu, kad 2011 me­tais pla­nai vir­to rea­liais re­zul­ta­tais. Sėk­min­gai pa­vyks­ta įgy­ven­din­ti ES pro­jek­tus. Nuo 2007 me­tų vyk­do­mas re­gio­ni­nis pla­na­vi­mas įro­dė, kad reng­ti pro­jek­tus yra tiks­lin­ga ir kad su­lauk­ti ES pa­ra­mos yra rea­lu. Šiau­lių ra­jo­nas pa­gal ES pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo re­zul­ta­tus Šiau­lių ap­skri­ty­je yra tre­čio­je vie­to­je ir vir­ši­ja ša­lies vi­dur­kį.
Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė šiuo me­tu įgy­ven­di­na dau­giau nei tris de­šim­tis įvai­rių pro­jek­tų. Di­džiau­sias dė­me­sys ski­ria­mas van­dent­var­kos pro­jek­tams. ES lė­šos ski­ria­mos ir trans­por­to in­ves­ti­ci­joms, ke­liams re­mon­tuo­ti, ties­ti. Per­nai iš šių lė­šų su­tvar­ky­ti kai ku­rie Bu­bių, Aukš­tel­kės ir Gin­kū­nų ke­liai, ki­tą­met pla­nuo­ja­ma sutvarkyti Šiau­lių kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos kai ku­rias gat­ves. Džiu­gi­na ak­ty­vi Šiau­lių ra­jo­no vie­tos veik­los gru­pių pro­jek­ti­nė veik­la. Ra­jo­no bend­ruo­me­nės yra pa­ren­gu­sios ir įgy­ven­di­nu­sios ne vie­ną pro­jek­tą, ku­rio par­tne­rė yra Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, pvz., Meš­kui­čiuo­se bus įreng­ta krep­ši­nio aikš­te­lė, kal­ne­liai dvi­ra­čių tra­sai, iš­va­ly­ti ke­tu­ri tven­ki­niai, įreng­tas pa­plū­di­mys, ne­su­dė­tin­gi spor­to tre­ni­ruok­liai, vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė, at­nau­jin­ti se­ni ir pa­sta­ty­ti nau­ji suo­liu­kai, šiukš­lia­dė­žės, su­tvar­ky­tas par­ko ap­švie­ti­mas, at­nau­jin­ta kul­tū­ri­nių ren­gi­nių aikš­te­lės dan­ga.
Kei­čia­si ir Šiau­lių ra­jo­no kul­tū­ros cent­ras Kur­šė­nuo­se. Jo re­mon­tas fi­nan­suo­ja­mas iš vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų ir iki 2015 me­tų tu­rė­tų bū­ti baig­tas. Ki­tais me­tais ti­ki­ma­si gau­ti per 300 tūkst. Lt, t. y. be­veik 100 tūkst. Lt dau­giau, nei įpras­tai bu­vo gau­na­ma kas­met.
Jau at­lik­ti pa­sta­to išo­rės dar­bai: ap­šil­tin­tos sie­nos, pa­keis­ti lan­gai, du­rys, stik­li­niu ko­ri­do­riu­mi su­jung­ti du pa­sta­to blo­kai, tad ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jams ar ko­lek­ty­vų na­riams ne­rei­kia vaikš­čio­ti per lau­ką. Vi­du­je iš­ve­džio­ta ven­ti­lia­ci­ja, re­no­vuo­tas šil­dy­mo maz­gas, da­bar kaip tik kei­čia­ma šil­dy­mo sis­te­ma, su­re­mon­tuo­tas dis­ko­te­kų sa­lės blo­kas. Su­ma­žin­tas ša­lia sce­nos bu­vu­sių pa­tal­pų aukš­tin­gu­mas – pa­sta­ty­tos per­dan­gos, tad at­si­ra­do va­di­na­ma­sis ki­tas aukš­tas – pa­dau­gė­jo pa­tal­pų.
- Daug pro­ble­mų iš­ki­lo re­no­vuo­jant van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų inf­rast­ruk­tū­rą. Kaip jas spen­džia­te?
- Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą „Van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų inf­rast­ruk­tū­ros re­no­va­vi­mas ir plėt­ra Šiau­lių ra­jo­ne“, iš­ties su­si­du­ria­ma su pro­ble­mo­mis, ku­rios ky­la dėl ran­go­vų kal­tės (pir­ma­sis ran­go­vas su­bank­ru­ta­vo), tad su­pran­ta­mas ir gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ne­baig­tais, per­ne­lyg il­gai be­si­tę­sian­čiais dar­bais.
Da­bar pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su ran­go­vė­mis – jung­ti­ne veik­los gru­pe UAB „Šiau­lių du­jo­tie­kio sta­ty­ba“ ir UAB „Šiau­lių ry­šių ob­jek­tų sta­ty­ba“ – tei­kia vil­čių.
- Ko­kius svar­biau­sius šių me­tų dar­bus įvar­dy­tu­mė­te?
- 2011-ie­ji Šiau­lių ra­jo­nui tu­rė­tų įsi­min­ti dėl ke­lių prie­žas­čių, vie­na kurių – spar­čiai gy­ven­to­jams plė­to­ja­mas so­cia­li­nių pa­slau­gų spekt­ras. Sa­vi­val­dy­bės tiks­las – kad kiek­vie­nas žmo­gus, kiek­vie­na šei­ma su­lauk­tų rei­kia­mos pa­gal­bos lai­ku ir ope­ra­ty­viai. Šiuo me­tu so­cia­li­ne žmo­nių ge­ro­ve ra­jo­ne rū­pi­na­si So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro, So­cia­li­nės pa­ra­mos, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­rių spe­cia­lis­tai, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai se­niū­ni­jo­se, ki­ti žmo­nės. Ge­rin­ti šių pa­slau­gų ko­ky­bę ir kie­ky­bę – vie­na prio­ri­te­ti­nių veik­los sri­čių. Džiu­gu, kad pa­ža­dus  pa­vyks­ta te­sė­ti.
Nuo ru­dens Kur­šė­nuo­se vei­kia neį­ga­lių­jų die­nos užim­tu­mo cent­ras. Čia žmo­nėms su ne­ga­lia tei­kia­mos so­cia­li­nės glo­bos, užim­tu­mo, dar­bo te­ra­pi­jos, me­ni­nės raiš­kos ir sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo įgū­džių ug­dy­mo bei ki­tos so­cia­li­nės pa­slau­gos. Lig šiol to­kios pa­slau­gos Šiau­lių ra­jo­ne bu­vo tei­kia­mos tik vai­kams ir žmo­nėms iki 21 me­tų. Da­bar čia or­ga­ni­zuo­ja­mi įvai­rūs už­siė­mi­mai. Du kar­tus per die­ną cent­ro klien­tai val­go šil­tą mais­tą, vie­ną kar­tą gau­na už­kan­džių. Ir at­vyk­ti į cent­rą nė­ra pro­ble­mų: vie­nus čia at­ve­ža tė­vai, ki­tus – cent­ro mik­roau­to­bu­siu­kas. Ati­da­rius die­nos cent­rą, žmo­nių su ne­ga­lia ar­ti­mie­ji ga­li šiek tiek at­si­pūs­ti.
Per me­tus dar­bų at­lik­ta tik­rai la­bai daug. Jie la­bai įvai­rūs: at­sta­ty­tas Kai­rių baž­ny­čios bokš­tas-var­pi­nė, re­no­vuo­ta Kur­šė­nų L. Ivins­kio gim­na­zi­ja, Drą­su­čių pa­grin­di­nė mo­kyk­la, Kur­šė­nų me­nų mo­kyk­la, re­no­vuo­to­se pa­tal­po­se dir­ba ir klien­tus prii­ma ra­jo­no pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos spe­cia­lis­tai... Kei­čia­si ir Kur­šė­nų vaiz­das: at­nau­jin­tas po­lik­li­ni­kos fa­sa­das, re­konst­ruo­ta Da­riaus ir Gi­rė­no gat­vė, sėk­min­gai vyks­ta ofi­ci­nos at­sta­ty­mo dar­bai.
- Ko­kie ki­tų me­tų pla­nai?
- Ki­tą­met ra­jo­ne vėl lau­kia­mos įkur­tu­vės. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ir VšĮ „Se­no­lių na­mai“ ini­cia­ty­va Bri­duo­se du­ris at­vers pir­ma­sis mo­der­nus ir jau­kus, su rei­kia­ma įran­ga ir pro­fe­sio­na­liai dir­ban­čiu ap­tar­nau­jan­čiu per­so­na­lu komp­lek­si­nis so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ras. At­li­kus bu­vu­sios Bri­dų kai­mo mo­kyk­los pa­sta­to re­konst­ruk­ci­ją, po vie­nu sto­gu įsi­kurs Die­nos so­cia­li­nės glo­bos cent­ras, Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mai ir Kri­zių cent­ras.
Die­nos so­cia­li­nės glo­bos cent­ras ir Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mai bus skir­ti sen­jo­rams bei įvai­raus am­žiaus suau­gu­siems as­me­nims, ku­riems pa­gal­ba rei­ka­lin­ga dėl jų ne­ga­lios, o Kri­zių cent­ro tei­kia­mo­mis pa­slau­go­mis bus kvie­čia­mi nau­do­tis so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų tė­vai ir jų vai­kai.
Po re­no­va­ci­jos da­bar tuš­čias bu­vu­sios mo­kyk­los pa­sta­tas taps mie­lais ir jau­kiais na­mais, o gal tik lai­ki­na sau­gia pa­sto­ge gar­bin­go am­žiaus žmo­nėms ar li­ki­mo ne­gan­dų ka­muo­ja­miems ra­jo­no gy­ven­to­jams. Šio pro­jek­to nau­dą tu­rė­tų pa­jus­ti ir tie gy­ven­to­jai, ku­rie au­ko­ja sa­vo dar­bą, ki­tą so­cia­li­nę veik­lą, as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą, pa­si­švęs­da­mi pa­tys glo­bo­ti ir pri­žiū­rė­ti sa­vo ar­ti­muo­sius.
- Ko­kie ki­tų me­tų biu­dže­to pla­nai?
- Gruo­džio 9 d. duo­me­ni­mis, biu­dže­tas įvyk­dy­tas 95,5 pro­c. Sun­kiau­sia se­ka­si su­rink­ti vie­ti­nę rink­lia­vą už at­lie­kas. Ki­tą­met pla­nuo­ja­ma gy­ven­ti taip pat tau­piai. Tai pa­vyks ir to­dėl, kad op­ti­mi­zuo­ja­mas švie­ti­mo ir kul­tū­ros įstai­gų tink­las.
- Ko pa­lin­kė­tu­mė­te kraš­tie­čiams?
- Vi­siems Šiau­lių ra­jo­no gy­ven­to­jams lin­kiu ne­blės­tan­čio op­ti­miz­mo, ryž­to, vil­ties ir sėk­mės, kad vi­suo­met vi­sus ly­dė­tų ge­ra nuo­tai­ka, o 2012-ie­ji bū­tų vil­čių ir troš­ki­mų iš­si­pil­dy­mo, at­kak­lu­mo, kū­ry­biš­ku­mo ir sėk­mės me­tai. Te­gul nie­ka­da nie­kam ne­prit­rūks­ta drau­gų, bend­ra­min­čių, pa­se­kė­jų, taip pat svei­ka­tos ir lai­mės.
 

Vai­kai dar­že­liuo­se al­ka­ni nežais

Po­vi­las LUN­GĖ

Tė­vai su­kan­do dan­tis. Pa­di­dė­jęs mo­kes­tis už vai­ko lop­še­lio-dar­že­lio lan­ky­mą juos, aiš­ku, pa­pik­ti­no, bet juk al­ka­no vai­ko ja­me ne­lai­ky­si. Įdė­si lauk­ne­šė­lį – pa­žei­si hi­gie­nos nor­mas. Pa­gel­bė­ti ža­da ES re­mia­mos vai­sių ir pie­no pro­gra­mos.

Mokestis didės

Kai ku­rie ma­žy­lių tė­ve­liai apie mo­kes­čio už vai­ko lop­še­lio-dar­že­lio lan­ky­mą dy­dį bu­vo in­for­muo­ti iš­kart po to, kai Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba lapk­ri­čio 24 d. pa­tvir­ti­no at­ly­gi­ni­mo už vai­kų, ug­do­mų pa­gal iki­mo­kyk­li­nio ir prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pro­gra­mas, iš­lai­ky­mą sa­vi­val­dy­bės švie­ti­mo įstai­go­se nu­sta­ty­mo tvar­kos ap­ra­šą. Ki­ti dar­že­liai ne­sku­bė­jo – pa­da­rė tai praė­ju­sią ar šią sa­vai­tę. Dar ki­ti ke­ti­na tai pa­da­ry­ti tik po šv. Ka­lė­dų, kad, anot dar­že­lių di­rek­to­rių, tė­vams po­kal­biais apie pa­di­dė­ju­sį mo­kes­tį už vai­ko iš­lai­ky­mą ne­bū­tų su­ga­din­ta šven­ti­nė nuo­tai­ka. Nuo Nau­jų­jų me­tų tė­vai tu­rės kas mė­ne­sį mo­kė­ti 25 li­tų mo­kes­tį už ug­dy­mo ap­lin­kos iš­lai­ky­mą, kas­dien – 2 li­tus už pa­tie­ka­lų ga­my­bą. At­ly­gi­ni­mo už vai­kų iš­lai­ky­mą sa­vi­val­dy­bės švie­ti­mo įstai­go­se nu­sta­ty­mo tvar­kos ap­ra­še pa­teik­ta ir len­te­lė, kiek tė­vams teks per die­ną su­mo­kė­ti už vai­ko mai­ti­ni­mą.

Tė­vai tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti ug­dy­mo truk­mę (nuo 4 iki 24 val.) ir mai­ti­ni­mų skai­čių (ne dau­giau nei 4 mai­ti­ni­mai ar­ba be mai­ti­ni­mo) per die­ną. Pa­si­rin­kus ne il­ges­nį nei 4 val. truk­mės ug­dy­mą per die­ną be mai­ti­ni­mo, at­ly­gi­ni­mas už mai­ti­ni­mo pa­slau­gas yra ne­mo­ka­mas – mo­ka­mas tik mė­ne­si­nis at­ly­gi­ni­mas už ug­dy­mo ap­lin­kos iš­lai­ky­mą.

Pa­vyz­džiui, lop­še­lio gru­pės vai­kams nu­sta­ty­tas 165,5 Lt mo­kes­tis, jei jie val­gys 2 kar­tus (pie­tus ir pa­va­ka­rius); 197,7 Lt – jei val­gys 3 kar­tus (pus­ry­čius, pie­tus, pa­va­ka­rius). Dar­že­lio gru­pės vai­kams nu­sta­ty­tas 178,4 Lt mo­kes­tis, jei jie val­gys 2 kar­tus; 214,9 Lt – jei val­gys 3 kar­tus (pus­ry­čius, pie­tus, pa­va­ka­rius). Dar­že­lio gru­pės vai­kų mo­kes­tis su­skai­čiuo­tas taip: 6,63 Lt (die­nos mo­kes­tis mais­tui) + 2 Lt (vir­tu­vės mo­kes­tis), su­ma pa­dau­gin­ta iš dar­bo die­nų skai­čiaus (mak­si­ma­lus dar­bo die­nų skai­čius per mė­ne­sį – 22) + 25 Lt (abo­nen­ti­nis mo­kes­tis). .

 

Grupės

1 maitinimas (pusryčiai arba pavakariai)

1 maitinimas (pietūs)

2 maitinimai (pusryčiai ir pietūs arba pietūs ir pavakariai)

3 maitinimai (pusryčiai, pietūs, pavakariai)

4 maitinimai (pusryčiai, pietūs, pavakariai, vakarienė)

Lopšelio grupės

1,46 Lt

2,93 Lt

4,39 Lt

5,85 Lt

6,63 Lt

Darželio ir priešmokyklinės grupės

1,66 Lt

3,32 Lt

4,97 Lt

6,63 Lt

7,41 Lt

Apie pla­nuo­ja­mus ki­to mė­ne­sio pa­kei­ti­mus tė­vai pri­va­lo in­for­muo­ti įstai­gą iki prieš­pas­ku­ti­nės mė­ne­sio dar­bo die­nos. To­kia tvar­ka, aiš­ku su­kels dar­že­liams šio­kių to­kių ne­pa­to­gu­mų nuo­lat kas mė­ne­sį skai­čiuo­jant, kiek vai­kų kiek mai­ti­ni­mų pa­si­rin­ko.

Dar­že­liai apie nau­ją­ją tvar­ką tė­vus in­for­muo­ja įvai­riai: vie­ni kvie­tė tė­ve­lius į vi­suo­ti­nius su­si­rin­ki­mus, ki­ti juos in­for­ma­vo įteik­da­mi la­pus, ku­riuo­se bu­vo nu­ro­dy­ti įkai­niai ir pra­šo­ma pa­si­rink­ti jiems pa­lan­kų va­rian­tą, ki­ti dar tik ža­da pa­ka­bin­ti skel­bi­mą, kad tik tie tė­ve­liai, ku­rie no­ri ką nors keis­ti, tu­ri užei­ti pas ug­dy­mo įstai­gos di­rek­to­rę pa­ra­šy­ti pra­šy­mo ir pan.

Anot lop­še­lių-dar­že­lių di­rek­to­rių, tė­vai, at­si­sa­kę vie­no ar ki­to mai­ti­ni­mo, tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad ta­da vai­ką į dar­že­lį tu­rės at­ves­ti ne ka­da tik pa­no­rė­ję, o at­si­žvel­gę į mai­ti­ni­mo dar­že­ly­je lai­ką.

„Jei, tar­kim, at­ves vai­ką prieš pus­ry­čius, aiš­ku, kad jis, iš­vy­dęs, kaip ki­ti pus­ry­čiau­ja, už­si­ma­nys ir pa­ts val­gy­ti. O jei ne­no­rės, kad val­gy­tų pa­va­ka­rius, tu­rės prieš juos ir pa­siim­ti. Hi­gie­nos nor­mo­je yra griež­tai pa­ra­šy­ta, kad vai­kai tu­ri val­gy­ti kas 3,5-4 va­lan­das. Al­ka­ni gru­pė­je ne­ga­lės sė­dė­ti – tė­vai tu­rės lai­ku pa­siim­ti“, – tei­gė vie­no iš mies­to lop­še­lių-dar­že­lių di­rek­to­rė.

Pa­gel­bės vai­siai ir pie­nas

Sa­vo nuo­mo­nę apie mai­ti­ni­mų skai­čių jau pa­reiš­kę tė­ve­liai ėmė su auk­lė­to­jo­mis de­rin­ti lauk­ne­šė­lių rei­ka­lus – kad ne­rei­kė­tų daug mo­kė­ti už mai­ti­ni­mą, pa­tys ke­ti­na įdė­ti pus­ry­čius ar pa­va­ka­rius į dė­žu­tę ir pa­slėp­ti vai­kų  per­si­ren­gi­mo spin­te­lė­se.

„Jo­kiu bū­du tė­vai ne­ga­lės taip da­ry­ti. Bus pa­žei­džia­mos hi­gie­nos nor­mos. Jo­kio mais­to, kaip ir vais­tų ar ki­tų da­ly­kų, vai­kas į dar­že­lį at­si­neš­ti ne­ga­li. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kas bus, jei jis pus­ry­čių įsi­dės varš­kės sū­re­lį, pa­si­dės per karš­čius spin­te­lė­je ir su­val­gys tik va­ka­re. In­fek­ci­ja ga­ran­tuo­ta!“ – sa­kė lop­še­lio-dar­že­lio di­rek­to­rė.

Tačiau tė­vams ne­ver­tė­tų jau­din­tis, kad jų vai­kai al­ka­no­mis aki­mis žiū­rės į pus­ry­čiau­jan­čius ar pa­va­ka­rius val­gan­čius vai­kus. Daug mies­to lop­še­lių-dar­že­lių da­ly­vau­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos re­mia­mo­se „Vai­sių var­to­ji­mo ska­ti­ni­mo mo­kyk­lo­se“ ar „Pie­no vai­kams“ pro­gra­mo­se. Jo­se da­ly­vau­jan­čių ug­dy­mo įstai­gų (iki­mo­kyk­li­nių ir mo­kyk­li­nių – iki 4 kl.) ugdytiniai vai­sių ir pie­no pro­duk­tų gau­na ne­mo­ka­mai. Vai­kai per die­ną ga­li pa­ska­nau­ti kriau­šių, ba­na­nų, man­da­ri­nų, apel­si­nų ar­ba obuo­lių (iki 200 g), at­si­ger­ti pie­no, jo­gur­to, ke­fy­ro (0,5-1 stik­li­nė), su­val­gy­ti varš­kės sū­re­lį (75 g) ar­ba „Pik-Nik“ sū­rio laz­de­lių (2-3 vnt.). „Vai­kai ne­la­bai ge­ria jo­gur­tą, nes jis na­tū­ra­lus – be prie­dų, ir ke­fy­rą, o vi­sa ki­ta su­šlamš­čia pa­si­gar­džiuo­da­mi“, – sa­kė vie­no iš lop­še­lių-dar­že­lių vi­rė­ja.

Kiek tė­vų pa­reiš­kė no­rą at­si­sa­ky­ti vie­no ar ki­to mai­ti­ni­mo, lop­še­lių-dar­že­lių di­rek­to­rės dar skai­čiuo­ja. Anot „Sal­du­vės“ di­rek­to­rės, į ke­tu­rių va­lan­dų gru­pę leis­ti vai­ką pa­reiš­kė no­rą tik du tė­ve­liai, pus­ry­čių, pir­mi­niais duo­me­ni­mis, at­si­sa­kė tik apie 20. Lop­še­lio-dar­že­lio „Dai­ne­lė“ di­rek­to­rė bu­vo per­žvel­gu­si dar tik pu­sę pa­teik­tų pra­šy­mų. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, ke­tu­rių va­lan­dų gru­pę lan­ky­ti pa­si­rin­ko tik vie­nas vai­kas, iš pu­sės pa­teik­tų pra­šy­mų – tik aš­tuo­ni pa­gei­dau­ja mai­tin­tis du kar­tus per die­ną. Anot lop­še­lių-dar­že­lių di­rek­to­rių, tiks­lūs duo­me­nys bus ži­no­mi ki­tą sa­vai­tę, bet itin di­de­lių po­ky­čių ne­rei­kė­tų ti­kė­tis.

Ge­res­nio gy­ve­ni­mo beieš­kant

Ro­ber­ta SAU­DAR­GY­TĖ, Po­vi­las LUN­GĖ

Nors ir ne­be geo­met­ri­ne pro­gre­si­ja, emig­ra­ci­ja ne­si­liau­ja. Tė­vai ne­re­tai iš­vyks­ta be vai­kų – šie pa­lie­ka­mi glo­bė­jams Lie­tu­vo­je rū­pin­tis. Vie­ni­šu­mas, il­ge­sys, mo­ky­mo­si pro­ble­mos vis daž­niau ap­lan­ko emig­ran­tų vai­kus.

Išs­ki­ria šei­mas

Pen­ke­rių me­tų Eg­lė bu­vo pa­lik­ta aug­ti pas mo­čiu­tę. 1995 m. tė­tis iš­vy­ko ieš­ko­ti ge­res­nio gy­ve­ni­mo JAV, ma­ma – Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Gy­ven­da­mi at­ski­rai, Eg­lės tė­vai po ke­le­rių me­tų iš­si­sky­rė, ta­čiau ir to­liau rū­pi­no­si vai­ku. Mer­gai­tės mo­čiu­tė, pri­si­min­da­ma tuos įvy­kius, tik džiau­gia­si, kad šiuo me­tu vis­kas ge­rai, nes anū­kė stu­di­juo­ja, dir­ba. Ta­da, ži­no­ma, kan­ki­no ne­ži­nia, ar pa­kan­ka­mai mei­lės ir rū­pes­čio mer­gai­tė gau­na. Tė­vai skam­bin­da­vo te­le­fo­nu duk­rai bent du kar­tus per sa­vai­tę, rė­mė fi­nan­siš­kai.

„Pi­ni­gais mei­lės ne­nu­pirk­si, bet Eg­lė ga­lė­jo lan­ky­ti ir mu­zi­kos mo­kyk­lą, ir ke­liau­ti. Bu­vo su­da­ry­tos vi­sos są­ly­gos mė­gau­tis vai­kys­te, – pri­si­min­da­ma kal­bė­jo mo­čiu­tė. – Gal­būt svar­biau­sia yra su to­kiu vai­ku daug kal­bė­tis, jam įro­dy­ti, kad yra my­li­mas, juo rū­pi­na­ma­si.“

Va­sa­ro­mis Eg­lė iš­vyk­da­vo pas tė­vus, ta­čiau jai pa­si­bai­gus grįž­da­vo mo­ky­tis į Lie­tu­vą. Mo­čiu­tė džiau­gia­si, kad Eg­lė su tė­vais bend­ra­vo daž­niau ne­gu kai ku­rie vai­kai, gy­ve­nan­tys su tė­vais ta­me pa­čia­me mies­te. Juk kaip bend­rau­ja­ma su sa­vo at­ža­lo­mis, pri­klau­so nuo žmo­nių ver­ty­bių, no­ro ir at­sa­ko­my­bės tu­rė­ji­mo. Ir Lie­tu­vo­je gau­su tė­vų, ku­rie, gir­tau­da­mi, ne­si­rū­pin­da­mi vai­kais, juos pra­ran­da. Ne vi­sa­da at­stu­mas yra blo­gai – kar­tais jis dar la­biau ska­ti­na bend­rau­ti ir rū­pin­tis vie­nas ki­tu.

Anot mo­čiu­tės, la­biau­siai mer­gai­tei tė­vų trūk­da­vo per šven­tes, kai sirg­da­vo ar mo­kyk­los ren­gi­niuo­se, kai su­si­rink­da­vo ki­tų vai­kų tė­vai. Apie nei­gia­mas emig­ra­ci­jos pa­sek­mes ji daug ne­kal­ba, ta­čiau pri­pa­žįs­ta, kad emig­ra­ci­ja šią šei­mą iš­sky­rė – jei jos ne­bū­tų bu­vę, gal­būt ir gy­ve­ni­mai bū­tų su­si­klos­tę vi­sai ki­taip.

Do­va­nų ne­pa­kan­ka

Lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja Jūratė pa­ste­bi, kad iš­vy­kus į už­sie­nį už­dar­biau­ti ma­moms, di­de­lė ža­la pa­da­ro­ma vy­res­nie­siems paaug­liams vai­ki­nams. Pa­kin­ta el­ge­sys, vai­ki­nai vaikš­to liūd­ni, at­si­ran­da lan­ko­mu­mo ir pa­žan­gu­mo pro­ble­mų. Tė­vo iš­vy­ki­mas tar­si ne­da­ro di­de­lės įta­kos, jei jis grį­žęs ne tik ap­rū­pi­na ma­te­ria­liai, bet ir pa­si­do­mi mo­ky­mo­si re­zul­ta­tais, spor­to pa­sie­ki­mais, ap­si­lan­ko mo­kyk­lo­je.

Jau­nes­ni vai­kai iš­gy­ve­na dėl bet ku­rio iš tė­vų iš­vy­ki­mo. „Mo­kau ber­niu­ką, ku­ris tu­ri el­ge­sio pro­ble­mų, ku­rios paū­mė­ja prieš grįž­tant tė­čiui iš už­sie­nio ir ke­lias sa­vai­tes jam iš­vy­kus. Vai­kas ro­do do­va­nas, pa­sa­ko­ja apie tė­tį, bet ma­tau, kad jam la­bai sun­ku lik­ti be jo, nors tu­ri la­bai rū­pes­tin­gą ma­mą, – pa­sa­ko­ja mo­ky­to­ja. – Ki­ta ma­no mo­ki­nė, šeš­to­kė, yra vi­sa­da iš­si­blaš­kiu­si, liūd­na. Ne­se­niai su­ži­no­jau, kad jos tė­vai iš­vy­kę už­dar­biau­ti į už­sie­nį. Kar­tą ji atė­jo į kla­sę links­ma, to­kia, kaip ir ki­ti vai­kai, ir ėmė da­lin­ti vi­siems sal­dai­nių, pa­sa­ko­ti, kad trum­pam grį­žo jos ma­ma. Tik ta­da su­pra­tau, ko­dėl mer­gai­tė bu­vo to­kia keis­ta. Il­ge­sys ir ne­rei­ka­lin­gu­mo jaus­mas truk­do siek­ti ge­rų mo­ky­mo­si re­zul­ta­tų.“

Mo­ky­to­jai vi­sa­da pa­ste­bi, kad vai­kas la­bai pa­si­kei­čia iš­vy­kus vie­nam ar­ba abiem tė­vams. Pa­na­šių el­ge­sio po­ky­čių bū­na ir vie­nam iš tė­vų mi­rus.

„Vai­kams tik­rai ne­rei­kia krū­vos ma­din­gų už­sie­nie­tiš­kų daik­tų ir dra­bu­žių. Pas­te­bi­me, kad tie vai­kai, ku­rių tė­vai gy­ve­na kuk­liai, bet nuo­lat bend­rau­ja su jais, do­mi­si moks­lo pa­sie­ki­mais ir kt., au­ga jaus­da­mie­si sau­gūs, ge­rai mo­ko­si, ne­tu­ri el­ge­sio su­tri­ki­mų, – tei­gia lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja. – Vai­ko ge­ro­vė nie­ko bend­ra ne­tu­ri su tais įsi­vaiz­duo­ja­mais tur­tais, ku­riuos sau ar vai­kui sva­jo­ja už­dirb­ti tė­vai. Taip pat tė­vai tu­rė­tų su­vok­ti, kad tik jų mei­lė ir rū­pes­tis, bend­ra­vi­mas su vai­ku su­kurs jo atei­tį, o ne mo­kyk­la. Mo­ky­to­jas tik pa­de­da tė­vams – pa­grin­di­nis dar­bas tu­ri tek­ti jiems. Už­dar­bia­vi­mą už­sie­ny­je pa­va­din­čiau nau­ja tė­vų lais­vės for­ma, tar­si paaug­lys­tės tą­sa. Drįs­tu teig­ti, kad pa­lie­kan­tys sa­vo vai­kus tė­vai tie­siog jų ne­my­li. Tai nie­ko ne­tu­ri bend­ra su Lie­tu­vos eko­no­mi­ne pa­dė­ti­mi, o no­rint pa­tei­sin­ti sa­ve vi­sa­da ran­da­ma kam su­vers­ti kal­tę.“

Prob­le­mos ky­la vos iš­vy­kus

Pa­na­šiai ma­no ir Aukš­tel­kės pa­grin­di­nės mo­kyk­los ru­sų kal­bos mo­ky­to­ja Ta­ma­ra. Ji sa­ko, kad tė­vams iš­vy­kus vai­kai iš­kart tam­pa pro­ble­miš­ki. Jie, pro­tes­tuo­da­mi prieš tė­vų iš­vy­ki­mą, nu­sto­ja mo­ky­tis, vai­kus ap­nin­ka il­ge­sys. Iš­si­su­ki­nė­ja­ma, at­si­ran­da at­šiau­ru­mas bend­rau­jant su mo­ky­to­jais ir bend­rak­la­siais. Ypač sun­ku tiems vai­kams, ku­rie au­go pui­kio­je šei­mo­je, jais tė­vai rū­pi­no­si ir my­lė­jo. To­kiais at­ve­jais vai­kai tam­pa ypač ne­lai­min­gi ir jaut­rūs.

Jei­gu vai­kai lie­ka su se­ne­liais, tuo­met ir mo­ky­to­jams, ir moks­lei­viams bū­na sun­ku ras­ti bend­rą kal­bą, nes se­ne­liai le­pi­na vai­kus, to­dėl vė­liau tam­pa ne­beį­ma­no­ma su jais su­si­tvar­ky­ti.

Kiek­vie­no vai­ko sva­jo­nė yra iš­vy­ka pas tė­vus. Jei­gu jie iš­va­žiuo­ja pas juos tik va­sa­ro­mis, grį­žus į Lie­tu­vą bū­na sun­ku pri­si­tai­ky­ti ir iš nau­jo vis­ką pra­dė­ti.

Mo­ky­to­ja tei­gia, kad ne­pa­žįs­ta nė vie­no moks­lei­vio, ku­ris iš­vy­kus tė­vams tap­tų lai­min­ges­nis, nes be­veik vi­sais at­ve­jais šei­mo­je si­tua­ci­ja tam­pa komp­li­kuo­ta.

 

Pi­ni­gais mei­lės ne­nu­pirk­si. Tė­vai, iš­vyks­tan­tys lai­mės ieš­ko­ti sve­tur, ne­su­si­mąs­to, kad se­ne­lių ar ar­ti­mų­jų glo­bai pa­lik­tų vai­kų di­džiau­sia sva­jo­nė - gy­ven­ti šei­mo­je.
Chris Cockram nuotr.

Bi­jos atei­ty­je bū­ti pa­lik­tas

Anot psi­cho­lo­go Arū­no Nor­kaus, sie­kiant su­pras­ti, kaip jau­čia­si emig­ra­vu­sių tė­vų vai­kai, rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į la­bai pa­pras­tą, bet es­mi­nį da­ly­ką – vai­kas ne­te­ko tė­vų. „Jam ne­svar­bu, kad tė­vai ža­da ka­da nors grįž­ti, kad skam­bi­na ir kal­ba­si, kad juo rū­pi­na­si mo­čiu­tė, te­ta ar ki­ti gi­mi­nai­čiai. Pap­ras­čiau­siai jis su­vo­kia, kad tė­vų nė­ra su juo, jis pa­lik­tas vie­nas ir iš­gy­ve­na ne­tek­tį. Va­ka­rų ša­ly­se, o pa­sta­ruo­ju me­tu ir Lie­tu­vo­je at­lik­ti ty­ri­mai ro­do, kad tė­vų emig­ra­ci­ją vai­kas iš­gy­ve­na la­bai pa­na­šiai, kaip tė­vų sky­ry­bas, mir­tį ar ki­tas ne­tek­tis“, – tei­gia psi­cho­lo­gas.

Kaip toks vai­kas jau­čia­si? Jis iš­gy­ve­na pyk­tį, liū­de­sį ir ne­ri­mą, kar­tais – vi­sus šiuos jaus­mus kar­tu. Pa­di­dė­ja vai­ko jaut­ru­mas, jis jau­čia­si vie­ni­šas ir už­si­da­ro sa­vy­je, nie­kam ne­pa­sa­ko­ja apie sa­vo jaus­mus. Ly­gin­da­mas sa­ve su bend­raam­žiais, vai­kas sa­ve ver­ti­na pra­sčiau. Šis ver­ti­ni­mas bū­na są­ly­go­tas to, kad ki­ti tu­ri tė­vus, o jis ne­tu­ri.

Pas­te­bė­ta, kad mer­gai­tės ir ber­niu­kai ne­vie­no­dai iš­gy­ve­na tė­vų emig­ra­ci­ją. Mer­gai­tės lin­ku­sios la­biau už­si­da­ry­ti, iš­gy­ven­ti sa­vy­je, ber­niu­kai, at­virkš­čiai, emo­ci­jas la­biau iš­reiš­kia į išo­rę. Ne­re­tai jos rea­li­zuo­ja­mos ag­re­sy­viu, sa­va­nau­diš­ku, ki­tus že­mi­nan­čiu el­ge­siu. To­kiu bū­du vai­kas tar­si šau­kia – pa­ma­ty­kit, koks aš blo­gas, pa­dė­kit man.

Be­veik vi­sa­da šie iš­gy­ve­ni­mai pa­si­reiš­kia ir mo­kyk­lo­je. Vai­kas pra­de­da pra­sčiau mo­ky­tis, su­ma­žė­ja jo mo­ty­va­ci­ja, pra­de­da­mos pra­lei­di­nė­ti pa­mo­kos. Be to, ga­li pa­kis­ti vai­ko dė­me­sys, jam tam­pa sun­kiau įsi­min­ti in­for­ma­ci­ją, o tai ir­gi są­ly­go­ja ir mo­ky­mo­si re­zul­ta­tams, ir vai­ko no­rą mo­ky­tis.

Psi­cho­lo­gas A. Nor­kus tei­gia, jog vai­ko pa­dė­tį sun­ki­na tai, kad daž­niau­siai, gy­ven­da­mas su glo­bė­ju (mo­čiu­te, te­ta, gi­mi­nai­čiu), jis gau­na tik mi­ni­ma­lų emo­ci­nį ir dva­si­nį pa­lai­ky­mą. La­biau vy­rau­ja sie­kis už­tik­rin­ti vai­kui ma­te­ria­li­nę ir fi­zi­nę ge­ro­vę. Ta­čiau šis ge­riau su­tik­tų tu­rė­ti ma­žiau daik­tų, kad tik tė­vai bū­tų su juo.

Ko­kios ga­li bū­ti to­li­mos iš­si­sky­ri­mo su tė­vais pa­sek­mės? „La­bai ti­kė­ti­na, kad to­kiam vai­kui ga­li for­muo­tis ne­pa­si­ti­kė­ji­mo pa­sau­liu nuo­sta­ta, pa­si­reiš­kian­ti tuo, kad jam bus sun­ku už­megz­ti ar­ti­mus emo­ci­nius ry­šius su ki­tais žmo­nė­mis. Kiek­vie­ną kar­tą, gims­tant ar­tu­mui, toks žmo­gus pra­dės dve­jo­ti, ar tik­rai yra my­li­mas, ar ne­bus ir vėl pa­lik­tas“, – tei­gia psi­cho­lo­gas.

Vai­kams at­sto­vau­ja glo­bė­jai

Al­do­na Rus­tei­kie­nė, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių sky­riaus ve­dė­ja, kal­bė­da­ma apie į už­sie­nį iš­vy­ku­sias šei­mas tei­gė, kad tė­vų pra­šy­mų pa­lik­ti vai­kus glo­bė­jui yra gau­ta apie 50-60. Anot spe­cia­lis­tės, to­kius vai­kus du­kart per me­tus so­cia­li­niai dar­buo­to­jai lan­ko ir ste­bi, kaip at­sa­kin­gam as­me­niui se­ka­si jais rū­pin­tis.

Prieš 10 me­tų si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je bu­vo vi­sai ki­ta – ne­bu­vo įsta­ty­mo, kad iš­vyks­tan­tiems į už­sie­nį tė­vams, pa­lie­kan­tiems vai­kus čia, rei­kė­tų tai įtei­sin­ti. Nuos­ta­tai per tą lai­ką bu­vo pa­ko­re­guo­ti. Vai­ko glo­bė­jas ar­ba jo at­sto­vas at­sto­vau­ja jam ir gy­dy­mo įstai­go­je, ir mo­kyk­lo­je, ir ki­tur.

2010 m. Šiau­lių ra­jo­ne bu­vo už­fik­suo­ti 52 at­ve­jai, kai tė­vai pa­li­ko vai­kus glo­bė­jams. Daž­niau­siai pa­lie­ka­mi vy­res­nio mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kai, re­čiau – ma­ža­me­čiai (už­fik­suo­ti ke­tu­ri to­kie at­ve­jai). Tė­vai sten­gia­si, įsi­kū­rę ki­to­je ša­ly­je, pa­siim­ti ir vai­kus, ku­rie ten pra­de­da lan­ky­ti mo­kyk­lą.

Anot A. Rus­tei­kie­nės, jei­gu tė­vai ne­pa­mirš­ta vai­kų, jais rū­pi­na­si, re­mia fi­nan­siš­kai, tuo­met pro­ble­mų ne­ky­la. Re­tais at­ve­jais, kai tė­vai ne­ski­ria lė­šų, ten­ka aiš­kin­tis si­tua­ci­ją, ko­dėl taip at­si­ti­ko.

„Prob­le­mų ne­ky­la“

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jas Do­na­tas Ža­ka­ris tei­gia, kad emig­ran­tų vai­kams ko­kių nors iš­skir­ti­nių pro­ble­mų ne­ky­la. Nuo 2006 m. pra­dė­ti rink­ti duo­me­nys apie iš­vy­ku­sius tė­vus ir jų glo­bė­jams pa­lik­tus vai­kus. Iki 2006 m. pa­kak­da­vo pa­ra­šy­ti pra­šy­mą pas no­ta­rą, da­bar pa­gal įsta­tą yra ski­ria­mas at­sa­kin­gas as­muo. Tai – glo­ba ir rū­py­ba be vals­ty­bės pa­šal­pos.

30 die­nų prieš iš­vy­ki­mą tė­vams rei­kia kreip­tis į sky­rių. Jų pra­šy­mu yra pa­ski­ria­mas glo­bė­jas, daž­niau­siai – se­ne­liai. Glo­bė­jas tu­ri bū­ti ne­teis­tas, ne­baus­tas ir tu­ri su­teik­ti tin­ka­mas gy­ve­ni­mo są­ly­gas vai­kui. Jei­gu tė­vai no­ri dek­la­ruo­ti sa­vo iš­vy­ki­mą, sa­vai­me su­pran­ta­ma, tu­ri pa­si­rū­pin­ti ir vai­ku.

Pa­si­tai­ko, kad ne­pil­na­me­tis vai­kas neiš­lei­džia­mas iš gy­dy­mo įstai­gos, nes paaiš­kė­ja, jog jis gy­ve­na su bro­liu ar se­se, o tė­vų iš­vy­ki­mas nė­ra dek­la­ruo­tas.

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­rius ak­ty­viai bend­ra­dar­biau­ja su mo­kyk­lo­mis, dar­že­liais, kad in­for­muo­tų vie­ni ki­tus apie si­tua­ci­ją šei­mo­se.

Sa­vi­val­dy­bė­je 2008 m. glo­bą ir rū­py­bą tė­vų pra­šy­mu įtei­si­no 41 šei­ma, 2009 m. – 23, 2010 m. – 60, šie­met jau – 39.


Rei­ka­laus vie­nin­te­lio – iš­gy­ven­ti

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Jei­gu Šiau­lių mies­to biu­dže­to sko­las bū­tų ga­li­ma pa­da­ly­ti šiau­lie­čiams, tai kiek­vie­nas, pra­de­dant kū­di­kiu ir bai­giant se­ne­liu, bū­tų sko­lin­gas šiek tiek dau­giau nei 1 tūkst. li­tų. Mies­to sko­la šiuo me­tu – 130 mln., ki­tų me­tų biu­dže­te žio­jė­ja 20 mln. li­tų dy­džio sky­lė, tad kęs­ti ne­pri­tek­lių pri­va­lės vi­si biu­dže­ti­nin­kai.

Val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja pa­si­ra­šė mo­ra­li­nį su­si­ta­ri­mą, ku­riuo ki­tą­met bus su­jun­gia­mos ke­lios mo­kyk­los, o įstai­gos tu­rės iš­gy­ven­ti 20-30 pro­c. ma­žes­nė­mis pa­ja­mo­mis. Ti­ki­ma­si su­tau­py­ti 15-17 mln. li­tų.

Įstaigų vadovai patys priims sprendimus

„Kaip vi­sa­da – me­ras kal­tas“, – šmaikš­ta­vo Šiau­lių mies­to me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas, su­kvie­tęs žur­na­lis­tus į spau­dos kon­fe­ren­ci­ją, ku­rio­je pri­sta­ty­ti ki­tų me­tų biu­dže­to tau­py­mo pla­nai. Ju­ri­diš­kai ne­ga­lio­jan­tį, la­biau mo­ra­li­nį su­si­ta­ri­mą pa­si­ra­šė 26 iš 29 val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­li­ti­kų. Su­si­ta­ri­mo ka­te­go­riš­kai ne­pa­si­ra­šė so­cial­de­mok­ra­tas Ar­vy­das Moc­kus, o ne­ga­lė­jo Eval­das Vai­nei­kis (su­spen­duo­ta veik­la) ir De­nis Mi­cha­len­ko (iš­vy­kęs į už­sie­nį).
Pa­sak J. Sar­taus­ko, pra­sta fi­nan­si­nė Šiau­lių si­tua­ci­ja pla­čiai ap­ta­ri­nė­ja­ma ša­lies ži­niask­lai­dos. At­ro­do, kad tik Šiau­liams pra­stai, ta­čiau, me­ro tei­gi­mu, sky­lės žio­jė­ja ir ki­tų ša­lies sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tuo­se. Pa­sak me­ro, be­lie­ka džiaug­tis, kad Šiau­lių val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja yra vie­nin­ga ir stip­ri, nes su­ge­bė­jo su­tar­ti dėl skaus­min­go ir ne­po­pu­lia­raus spren­di­mo.
Nuo 2009 m. sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to pa­ja­mų ro­dik­lius Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja su­ma­ži­no 31 pro­c. Sa­vi­val­dy­bė sa­va­ran­kiš­koms funk­ci­joms vyk­dy­ti gau­da­vo 161 mln. li­tų, o ki­tą­met gaus tik 108 mln. Dėl šios prie­žas­ties nu­spręs­ta Ta­ry­bai bei po­li­ti­nio (as­me­ni­nio) pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jams ki­tą­met ski­ria­mas lė­šas su­ma­žin­ti 25 pro­c.
Ta­ry­bos na­rių kan­ce­lia­ri­nės iš­mo­kos bus su­ma­žin­tos vi­du­ti­niš­kai 30 pro­c., nuo sau­sio 1-osios iš pa­rei­gų bus at­leis­ti du me­ro pa­ta­rė­jai, o prie­mo­kos prie at­ly­gi­ni­mų bus su­ma­žin­tos 20 pro­c.
Sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lės ir au­di­to tar­ny­ba ki­tą­met ski­ria­mas lė­šas pri­va­lės su­tau­py­ti 25 pro­c. ir nuo sau­sio 1-osios tu­rės pa­nai­kin­ti vie­ną lais­vą eta­tą (iš 11 liks 10). Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja tu­rės su­tau­py­ti 25 pro­c. lė­šų.
Anot me­ro, iš biu­dže­to fi­nan­suo­ja­mos įstai­gos pri­va­lės kas mė­ne­sį pa­teik­ti aiš­kią ana­li­zę. Jei paaiš­kės, kad neiš­gy­ve­na­ma dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, bus ieš­ko­ma išei­ties. Biu­dže­ti­nėms įstai­goms aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kiek su­ma­žės lė­šų, o kaip bus tvar­ko­ma­si su tuo, kas skir­ta, teks ar ne­teks at­leis­ti dar­buo­to­jų – pa­čių įstai­gų rei­ka­las. „Rei­ka­lau­si­me vie­nin­te­lio – iš­gy­ven­ti“, – sa­kė J. Sar­taus­kas.

 

Sa­vi­val­dy­bė pri­si­verš dir­žus. Val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja su­ta­rė dėl skaus­min­go ir ne­po­pu­lia­raus spren­di­mo, ta­čiau mies­to biu­dže­te vis tiek žio­jė­ja di­de­lė sky­lė.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

In­ves­ti­ci­niams pro­jek­tams sko­lin­sis 10 mln.

Sa­vi­val­dy­bė in­ves­ta­vo į mies­tui svar­bius pro­jek­tus (mo­kyk­lų, kul­tū­ros pa­sta­tų re­no­va­ci­ja, Talk­šos eže­ro, bul­va­ro tvar­ky­mas, are­nos sta­ty­ba), to­dėl su­si­da­rė kre­di­to­ri­nis įsi­sko­li­ni­mas. Pas­ko­loms grą­žin­ti rei­kės 15 mln. li­tų.
In­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų, fi­nan­suo­ja­mų ES lė­šo­mis, at­si­sa­ky­ti ne­ke­ti­na­ma. Jie bus įgy­ven­di­na­mi imant pa­sko­las, biu­dže­to lė­šos ne­bus nau­do­ja­mos.
Ki­tą­met ke­ti­na­ma ties­ti dvi­ra­čių ta­kus, bus tvar­ko­mos Talk­šos eže­ro priei­gos, įren­gia­mos vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės, ku­ria­mas Me­nų in­ku­ba­to­rius. Pro­jek­tai bus įgy­ven­di­na­mi ES lė­šo­mis, nors teks pri­si­dė­ti ir sa­vi­val­dy­bei. Ke­ti­na­ma „įtilp­ti“ į pa­si­sko­lin­tus 10 mln., o Me­nų in­ku­ba­to­rių pra­dė­ti sta­ty­ti tik 2013 m.

Bus su­jun­gia­mos mo­kyk­los

Smar­kiai ma­žė­jant mo­ki­nių, nu­spręs­ta su­jung­ti kai ku­rias mo­kyk­las. Iki ki­tų me­tų rug­sė­jo 1-osios bus reor­ga­ni­zuo­tos ke­tu­rios mo­kyk­los: Aukš­ta­ba­lio pra­di­nė mo­kyk­la bus pri­jung­ta prie „Ra­sos“ pro­gim­na­zi­jos, Cent­ro pra­di­nė mo­kyk­la – prie Jo­va­ro pro­gim­na­zi­jos, Dai­nų pra­di­nė – prie Dai­nų pro­gim­na­zi­jos, Du­bi­jos pa­grin­di­nė – prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos.
Pa­sak J. Sar­taus­ko, iki 2012 m. va­sa­rio mė­ne­sio tu­rės bū­ti pa­reng­tas ir pa­tvir­tin­tas Sa­vi­val­dy­bės bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos 2012-2015 m. bend­ra­sis pla­nas.
Tau­py­ti pri­va­lės ir kul­tū­ros, so­cia­li­nių pa­slau­gų bei švie­ti­mo įstai­gos. Kul­tū­ros ir so­cia­li­nės įstai­gos tu­rės iš­gy­ven­ti gau­da­mos 25 pro­c. ma­žiau lė­šų, spor­to įstai­gos – 30 pro­c., iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gos – 25 pro­c., ki­tos švie­ti­mo įstai­goms – 30 pro­c.
Pa­sak J. Sar­taus­ko, net ir smar­kiai su­si­spau­dus biu­dže­te liks 20 mln. li­tų sky­lė. Ke­ti­na­ma tar­tis su ban­kais, kad pa­lū­ka­nos bū­tų nu­kel­tos į 2014-2015 m.
Ki­tą­met ke­ti­na­ma gau­ti 108 mln. li­tų pa­ja­mų, pa­tir­ti 145 mln. iš­lai­dų. Sa­vi­val­dy­bei dar rei­kė­tų sko­lin­tis 15 mln., ga­li – tik 10 mln. Spręs­da­ma, ką da­ry­ti, sa­vi­val­dy­bė ke­ti­na par­duo­ti kai ku­rias sko­las – ši­lu­mos, vie­šo­jo trans­por­to.
Rei­ka­lin­giems spren­di­mams dėl tau­py­mo prie­mo­nių priim­ti ga­li bū­ti ren­gia­mi neei­li­niai Ta­ry­bos po­sė­džiai.
Vi­ce­me­rės Dan­guo­lės Mar­tin­kie­nės tei­gi­mu, iš biu­dže­to gy­ve­nan­čioms įstai­goms jau se­niai rei­kė­jo pa­si­spaus­ti, ta­da spren­di­mai ne­bū­tų bu­vę to­kie skaus­min­gi. „Vi­si tu­ri­me pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, nes ji – di­džiau­sia ver­ty­bė. No­rą iš­leis­ti dau­giau, nei tu­ri­ma, ver­ti­nu kaip at­sa­ko­my­bės ne­tu­rė­ji­mą“, – sa­kė ji.
Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Vac­lo­vo Ving­ro tei­gi­mu, nea­be­jo­ti­nai kils įtampa, nes algos neišvengiamai mažės. „Nuo ginčų pinigų nepadaugės. Taupymo planas bus realizuotas konkrečiais Tarybos narių sprendimais“, - sakė jis.

Juo­do­sios tech­no­lo­gi­jos – vie­šų­jų ry­šių pro­vo­ka­ci­joms

Oksana LAURUTYTĖ

"Svarbiausia nenusižengti moralei, žinoti, kokio atsako tikiesi, kokiai auditorijai akcija skirta, koks laikas jai tinkamiausias, ir nepamiršti tęstinumo", - sako Igoris Vasiliauskas, verslo konsultantas, retorikos ir oratorinio meno specialistas, Vilniaus "Toastmasters" klubo prezidentas. Taip konsultantas pataria politikams ir verslininkams, kalbėdamas apie juodųjų ir baltųjų technologijų taikymą versle ir politikoje. I. Vasiliauskas pasaulyje stebi daug juodųjų technologijų apraiškų ir sako, kad visuomenė visada turi gebėti žvelgti giliau - pamatyti, ką slepia vienas ar kitas reiškinys ar akcija.

 I. Va­si­liaus­kas pa­sau­ly­je ste­bi daug juo­dų­jų tech­no­lo­gi­jų ap­raiš­kų ir sa­ko, kad vi­suo­me­nė vi­sa­da tu­ri ge­bė­ti žvelg­ti gi­liau – pa­ma­ty­ti, ką sle­pia vie­nas ar ki­tas reiš­ki­nys ar ak­ci­ja.

Prie­mo­nės ne vi­sa­da bū­na etiš­kos

Kal­bė­da­mi apie juo­dą­sias ir bal­tą­sias vie­šų­jų ry­šių tech­no­lo­gi­jas dau­ge­lis gal­vo­ja, kad jos ne­tu­ri jo­kių ri­bų ir tai­syk­lių. Jei jau tos tech­no­lo­gi­jos yra juo­dos, va­di­na­si, jos skir­tos kaž­ko­kiam juo­dam dar­bui. I. Va­si­liaus­kas sa­ko, kad taip tik­rai nė­ra. Ži­no­ma, pri­si­mi­nę 1990-uo­sius dau­ge­lis pa­sa­ky­tų, kad jei kam nors rei­kė­da­vo apie ką nors pa­ra­šy­ti, pa­kak­da­vo su­mo­kė­ti pi­ni­gus žur­na­lis­tui, re­dak­ci­jai ir straips­nis at­si­ras­da­vo. Ta­čiau ga­lio­ja ne­ra­šy­ta tai­syk­lė – me­di­jos prie­mo­nės ne­ga­li bū­ti pa­pir­ki­nė­ja­mos. Kad apie vers­lą ar po­li­ti­ką bū­tų ra­šo­ma, ga­li­ma pa­siek­ti le­ga­liais ke­liais.

„Vi­si bū­dai yra įma­no­mi, jei rei­kia at­skleis­ti ne­ge­rus opo­nen­to dar­bus. Ga­li­ma kreip­tis į spe­cia­lią­sias tar­ny­bas, ins­pek­ci­jas, kad opo­nen­tą de­mas­kuo­tų, bet ga­li­ma su­kur­ti ir vie­šą­ją ak­ci­ją, kad vi­suo­me­nei bū­tų pa­ro­dy­ta, jog opo­nen­tas yra ne­tei­sus“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Kaip tai ga­li­ma pa­da­ry­ti? Štai nu­si­pir­ko žmo­gus bro­kuo­tą pre­kę, o par­da­vė­jai at­si­sa­kė ją su­tai­sy­ti ar pa­keis­ti ki­ta. Klien­tas ga­li kreip­tis į var­to­to­jų tei­sių gy­nė­jus ar­ba ga­li at­si­sto­ti prie­šais par­duo­tu­vę su pla­ka­tu: „Čia ko­ky­biš­kos pre­kės ne­ra­si“ ar „Bro­kas ma­žiau­sia kai­na“. Su to­kiu pla­ka­tu, pri­tvir­tin­tu ant au­to­mo­bi­lio, ga­li net va­ži­nė­ti po mies­tą ir taip at­kreip­ti vi­suo­me­nės ar ži­niask­lai­dos dė­me­sį.

„Va­ka­rų pa­sau­ly­je to­kių at­ve­jų yra. Su­ke­lia­mas su­si­do­mė­ji­mas, žmo­nės nu­vyks­ta į par­duo­tu­vę pa­si­žiū­rė­ti, o pre­ky­bi­nin­kams nie­ko ki­to ne­be­lie­ka, tik sės­ti su klien­tu prie de­ry­bų sta­lo ir skir­ti lė­šų tam, kad vi­suo­me­nei bū­tų pa­skleis­ta ži­nia, jog įmo­nė­je dir­ba­ma ge­rai, ja ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti“, – pa­sa­ko­ja spe­cia­lis­tas.

To­kia vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ja yra iš­ties mo­ra­li, ta­čiau bū­na ir to­kių, ku­rios tiks­lui pa­siek­ti au­ko­ja pa­tį svar­biau­sią da­ly­ką – žmo­nių sau­gu­mą ir net gy­vy­bes.

I. Va­si­liaus­kas pa­sa­ko­ja apie ža­lių­jų ju­dė­ji­mo „Green­pea­ce“ at­mai­nos – „Jū­ros ga­ny­to­jų“ – ren­gia­mas ak­ci­jas Ja­po­ni­jos pa­kran­tė­je žu­do­miems ban­gi­niams iš­sau­go­ti.

„Prie ban­gi­nių me­džio­to­jų lai­vo ak­ci­jos ren­gė­jai pri­si­švar­tuo­ja ma­žu lai­ve­liu, ta­da ke­li žmo­nės, ri­zi­kuo­da­mi gy­vy­be, į jį per­šo­ka. Ja­po­nai juos tei­sė­tai su­lai­ko, ta­čiau ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai nu­fil­muo­ja suė­mi­mo ak­ci­ją ir pra­ne­ša pa­sau­liui, kad ban­gi­nių gel­bė­to­jai bu­vo paim­ti įkai­tais. Ky­la skan­da­las, tiks­las pa­siek­tas, bet aki­vaiz­du, kad vie­na pu­sė el­gia­si ne­ko­rek­tiš­kai. Tai jau juo­die­ji vie­šie­ji ry­šiai“, – sa­ko I. Va­si­liaus­kas.

Vers­lo dva­sios pa­vog­ti neį­ma­no­ma

Vie­šų­jų ry­šių tech­no­lo­gi­jos ne­re­tai nau­do­ja­mos rek­la­mai apie pra­de­da­mą vers­lą efek­tin­gai pa­skleis­ti ar­ba są­ži­nin­giems ar ne­są­ži­nin­giems kon­ku­ren­tams įveik­ti. Vie­šų­jų ry­šių eks­per­tas pa­tei­kia rea­lų pa­vyz­dį. Ru­si­jo­je bu­vo ati­da­ry­tas pra­ban­gus res­to­ra­nas eli­to at­sto­vams, pa­si­tu­rin­tiems vers­li­nin­kams. Jis bu­vo įreng­tas pra­šmat­niai, ap­tar­na­vi­mas ir pa­slau­gos itin smul­kiai ap­gal­vo­tos. Klien­tai į jį plūs­te plū­do, ta­čiau ga­na grei­tai kon­ku­ren­tai nu­ko­pi­ja­vo vers­lo idė­ją ir įkū­rė ana­lo­giš­ką res­to­ra­ną pa­si­tu­rin­tiems žmo­nėms. Iš pir­mo­jo res­to­ra­no da­lis klien­tų pe­rė­jo į ant­rą­jį.

Vers­lo idė­ja bu­vo pa­vog­ta, tei­siš­kai nie­ko kon­ku­ren­tams ne­ga­li­ma pa­da­ry­ti, ta­čiau nu­baus­ti ir pa­mo­ky­ti ga­li­ma vi­sa­da. Ką su­gal­vo­jo pir­mo­jo res­to­ra­no sa­vi­nin­kai? Jie už­sa­kė vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ją.

Pa­sak I. Va­si­liaus­ko, į res­to­ra­ną atė­jo pra­ban­giai pa­si­da­bi­nę jau­nuo­liai, už­si­sa­kė pa­tie­ka­lų. Ta­da nuė­jo į tua­le­tą, kur per­si­ren­gė val­ka­to­mis. Su­sė­do prie sta­lo tarp gar­bių po­nų ir dar su­sprog­di­no pūs­ly­tes su dvo­ką sklei­džian­čiu kva­pu.

Be abe­jo, pub­li­ka su­tri­ko, ap­sau­ga ban­dė be­na­mius iš­vy­ti. Ap­sau­gos dar­buo­to­jas bu­vo iš­pro­vo­kuo­tas trenk­ti be­na­miui į vei­dą. Konflik­tas slap­čia bu­vo nu­fil­muo­tas ir po pa­sau­lį žai­biš­ku grei­čiu in­ter­ne­tu ir ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­mis pa­skli­do in­for­ma­ci­ja: „Čia mu­ša­mi ki­to­kių pa­žiū­rų žmo­nės.“

Tuo ak­ci­ja ne­si­bai­gė – idė­ją pa­vo­gu­sių vers­li­nin­kų res­to­ra­ne nuo­lat bu­vo pa­sklei­džia­mas be­na­mių kva­pas, tad aki­vaiz­du, kad klien­tų ėmė ma­žė­ti. Res­to­ra­no sa­vi­nin­kams to­kiu bū­du bu­vo pra­neš­ta ži­nia – vog­ti ne­ga­li­ma.

Pa­si­tel­kiant vie­šų­jų ry­šių tech­no­lo­gi­jas, ga­li­ma ir iš­ma­niai pa­skleis­ti ži­nią apie pra­de­da­mą vers­lą. I. Va­si­liaus­kas pa­tei­kia pa­vyz­dį, kaip tai or­ga­ni­za­vo vie­na už­sie­nio įmo­nė. Ji įkū­rė res­to­ra­ną, ku­rio du­ris su­konst­ra­vo pa­čias pi­giau­sias, to­kias, ku­rias ga­li­ma grei­tai pa­keis­ti. At­si­ti­ko taip, kad į res­to­ra­ną įsi­rė­žė sunk­ve­ži­mis apel­si­nų. Vai­siai pa­bi­ro, sunk­ve­ži­mis įstri­go. Ats­ku­bė­jo įvai­rios tar­ny­bos – po­li­ci­ja, gel­bė­to­jai. Neat­si­li­ko ir ži­nia-

sk­lai­da. Įvy­kis bu­vo nu­fil­muo­tas, pa­ro­dy­ta ati­da­ro­mo res­to­ra­no iš­ka­ba. Tai­gi vi­suo­me­nė to­kiu bū­du su­ži­no­jo apie ati­da­ro­mą res­to­ra­ną, o smal­suo­liai pa­trau­kė ten, kur įsi­rė­žė sunk­ve­ži­mis.

 

Juo­do­sios vie­šų­jų ry­šių tech­no­lo­gi­jos ne­re­tai žmo­nes pa­ver­čia be­sme­ge­niais.

Gun­ter MUL­LER nuo­tr.
 

 Veiks­min­gos – tęs­ti­nės ak­ci­jos

I. Va­si­liaus­kas sa­ko, kad vie­šų­jų ry­šių tech­no­lo­gi­jos nau­do­ja­mos ir Lie­tu­vo­je. Be abe­jo, kon­ku­ruo­ja du di­džiau­si ša­lies dien­raš­čiai ir dvi te­le­vi­zi­jos. Jei vie­ni sklei­džia in­for­ma­ci­ją, pa­vyz­džiui, pa­lai­kan­čią D. Ke­dį, tai ki­ti – pa­sta­rą­jį smer­kian­čią. „Tai pa­tys tik­rie­ji juo­die­ji ry­šiai. Sup­ran­ta­ma vers­lo po­zi­ci­ja, bet gau­da­mi skir­tin­gą in­for­ma­ci­ją žmo­nės iš­ba­lan­suo­ja­mi – kur yra tie­sa? Ki­ta ver­tus, ge­ra tu­rė­ti nuo­mo­nės ne­tu­rin­čią vi­suo­me­nę. Ne­ga­li­ma iš žmo­nių da­ry­ti be­sme­ge­nių. Tai po­li­ti­niai ir ko­mer­ci­niai da­ly­kai, ne­lei­džian­tys vi­suo­me­nei tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nės“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Vie­šų­jų ry­šių kon­sul­tan­tas pri­si­me­na vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ją, kai sko­li­nin­kui iš pa­skos vaikš­čio­jo zui­kis. Ak­ci­ja bu­vo la­bai veiks­min­ga, ta­čiau A. Va­si­liaus­kas sa­ko, kad ji bū­tų bu­vu­si veiks­min­ges­nė, jei bū­tų tę­sia­ma. Ak­ci­jos ren­gė­jai ga­lė­jo nu­ma­ty­ti, ko­kio­se vie­šo­se vie­to­se lan­ko­si sko­li­nin­kas, ir or­ga­ni­zuo­ti, pa­vyz­džiui, kad į ma­dų šou ar Vie­nos ba­lių atei­tų bū­rys žvė­rių. Kol juos ap­sau­ga su­gau­dy­tų, praei­tų lai­ko, o ak­ci­jos ren­gė­jai pa­ro­dy­tų, kad „čia yra tas, ku­ris va­gia“.

„Ma­nau, kad per ar­ti­miau­sius rin­ki­mus vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tai la­biau ak­cen­tuos už­sa­ko­vams komp­lek­si­nį po­žiū­rį. Ta­da in­ves­ti­ci­jos at­si­pirks“, – sa­ko I. Va­si­liaus­kas.

Prie juo­dų­jų ry­šių ga­li­ma pri­skir­ti įvai­rias pro­vo­ka­ci­jas, pa­vyz­džiui, pro­vo­kuo­ti kler­ką paim­ti ky­šį. Ga­li­ma teig­ti, kad tai yra ne­mo­ra­lu, ta­čiau žmo­gus vi­sa­da tu­ri pa­si­rin­ki­mo tei­sę. Net pro­vo­kuo­ja­mas są­ži­nin­gas žmo­gus ky­šio ne­paims. Jei paims, va­di­na­si, yra ne­są­ži­nin­gas ir ge­rai, kad bu­vo pa­tik­rin­ta, ar jis yra mo­ra­lus.

„Jei yra bent ma­žiau­sia ga­li­my­bė opo­nen­tui pa­duo­ti ta­ve į teis­mą, ne­prik­lau­so­mai, koks bus re­zul­ta­tas, vie­šų­jų ry­šių ak­ci­jos ge­riau ne­reng­ti“, – tei­gia pa­šne­ko­vas.

Prieš Ka­lė­das po­li­ti­kai ir vers­li­nin­kai ima reng­ti lab­da­ros ak­ci­jas, žais­ti žmo­nių jaus­mais, ra­šy­da­mi ar kal­bė­da­mi apie ser­gan­čius ar nu­skriaus­tus vai­kus. „Vien­kar­ti­nės ak­ci­jos vi­suo­me­nės po­žiū­rio ne­pa­keis. Jei no­ri pa­dė­ti, tu­ri pa­dė­ti vi­są lai­ką“, – sa­ko jis.

I. Va­si­liaus­kas sa­ko įžvel­gęs juo­dą­sias tech­no­lo­gi­jas ir ša­lies au­to­mo­bi­lių vers­le. Anot jo, ke­li pa­si­tu­rin­tys vers­li­nin­kai dėl pres­ti­žo ir gar­bės įsi­gi­jo nau­ju­tė­lai­čių  pra­ban­gių au­to­mo­bi­lių, ta­čiau vie­nas lais­va­lai­kio cent­ras įsi­gi­jo to­kių pat au­to­mo­bi­lių ir ant jų už­kli­ja­vo už­ra­šus „Tak­si“.

„Tai tik­rų tik­riau­sia juo­do­ji vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ja. Ja pa­ro­dy­ta, kad to­kiu au­to­mo­bi­liu ga­li va­žiuo­ti bet kas. Ką  ta­da da­ro vers­li­nin­kai? Jie ne­be­per­ka to­kių au­to­mo­bi­lių ir, ma­no ži­nio­mis, tos mar­kės au­to­mo­bi­lių pre­ky­ba su­sto­ja. „Kie­tas“ vers­li­nin­kas ne­no­ri va­ži­nė­ti „Tak­si“, – aiš­ki­na pa­šne­ko­vas.

Ruoš­tis rin­ki­mams – iš anks­to

Ar Lie­tu­vo­je pa­kan­ka­mai stip­rių vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tų, ku­rie ge­ba su­reng­ti to­kias ak­ci­jas, pa­si­nau­do­da­mi juo­do­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, kad pa­dė­tų po­li­ti­kams tap­ti ži­no­mais ir lai­mė­ti rin­ki­muo­se? I. Va­si­liaus­kas sa­ko, kad po­li­ti­ko Ar­tū­ro Zuo­ko ak­ci­jos – per­va­žia­vi­mas tan­ku per au­to­mo­bi­lį ar va­ži­nė­ji­mas rie­džiais – itin efek­tin­gai su­kur­ti vie­šie­ji ry­šiai. „Tai nu­skam­bė­jo itin pla­čiai, svar­biau­sia – ak­ci­jos nė­ra vien­kar­ti­nės. A. Zuo­kas su­pran­ta, ką da­ro, jis su­pran­ta, kad ban­ga ge­na ban­gą“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

A. Va­si­liaus­ko tei­gi­mu, pra­dė­ti da­ly­vau­ti rin­ki­mi­nė­je ko­vo­je rei­kia prieš pu­sant­rų me­tų. Atė­jus rin­ki­mams ne­be lai­kas pri­sta­ty­ti sa­ve. Žmo­nės tu­ri ži­no­ti, kas tu, ką da­rai ir koks ta­vo „po­rtfe­lis“. „Tu­ri bū­ti ryš­kus, ne­svar­bu, ką pa­da­ry­si. Nu­bė­gau ma­ra­to­ną, pa­dė­jau mo­čiu­tei nu­kas­ti bul­ves, iš­kė­liau vė­lia­vą įko­pęs į kal­ną. „Port­fe­lis“ tu­ri bū­ti toks, ko­kiai gru­pei rin­kė­jų jis yra skir­tas. Po­li­ti­kas tu­ri ži­no­ti, ką da­ro da­bar ir ką pa­da­rys vė­liau“, – sa­ko jis.

Po­li­ti­kai daž­nai te­no­ri su­reng­ti smo­gia­mą­ją ak­ci­ją, o apie tęs­ti­nu­mą ne­gal­vo­ja. „Jie vi­si bė­ga į kū­di­kių na­mus, mo­kyk­las ir ža­da pa­tai­sy­ti ke­lius. O kur jie bu­vo anks­čiau? Rei­kia ap­gal­vo­ti vi­sus žings­nius. Kai nu­bė­ga de­šimt po­li­ti­kų į kū­di­kių na­mus, bend­ro­je in­for­ma­ci­jo­je toks poel­gis pa­skęs­ta“, – sa­ko jis.

 

 

 

Duo­da – imk, mu­ša – bėk

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Taip tei­gia liau­dies pa­tar­lė, ta­čiau jei vai­kai bū­tų klau­sę tė­vų ak­lai, da­bar vis dar bū­tu­me laks­tę su kuo­ko­mis. Ne­mąs­tan­tys sa­vo gal­va ir vis dar iman­tys, jei tik duo­da, šiau­lie­čiai ne­re­tai nu­skriau­džia ar­ti­mą sa­vo. Kal­ba­ma apie mais­to pa­ke­tus, da­li­ja­mus pa­tiems skur­džiau­siems. Tik ar jie vi­sa­da ati­ten­ka tiems, ku­riems la­biau­siai rei­kia? Į sa­vait­raš­tį „Šiau­liai plius“ pa­skam­bi­nu­si šiau­lie­tė pa­sa­ko­jo ma­čiu­si, kaip do­va­nų gau­to­mis kruo­po­mis žmo­nės še­ria šu­nis...

Per die­ną – 500 lan­ky­to­jų

Mais­to pa­ke­tai da­li­ja­mi maž­daug kas ant­rą mė­ne­sį. Jį ga­li gau­ti kiek­vie­nas šei­mos na­rys, jei­gu pa­ja­mos vie­nam as­me­niui ne­vir­ši­ja 525 Lt.

So­cia­li­nes pa­slau­gas tei­kian­tys spe­cia­lis­tai vis skel­bia, kad maž­daug treč­da­liui gy­ven­to­jų, gau­nan­čių mais­to pa­ke­tus, jie ne­prik­lau­sy­tų, nes kar­tais aiš­kiai ma­ty­ti, kad mais­to pa­ke­tus no­rin­tis gau­ti as­muo vi­sai ne­skurs­ta. Nors jis ofi­cia­liai ne­tu­ri dar­bo, ta­čiau pui­kiai iš­gy­ve­na iš ne­le­ga­laus dar­bo ar lė­šų, ku­rias gau­na iš už­sie­ny­je dir­ban­čio su­tuok­ti­nio.

Ky­la klau­si­mas, ar vals­ty­bė­je nie­kam ne­rū­pi su­tvar­ky­ti so­cia­li­nės pa­ra­mos sis­te­mos? Nes juk žmo­gui, ku­riam pri­klau­so mais­to pa­ke­tai, pri­klau­so ir kom­pen­sa­ci­ja už šil­dy­mą, karš­tą van­de­nį, so­cia­li­nės pa­šal­pos.

Per­nai Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riu­je per sa­vai­tę ap­si­lan­ky­da­vo apie 400-800 žmo­nių. Šie­met per die­ną ap­si­lan­ko 500. Dau­ge­lis jų krei­pia­si dėl pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos, ES mais­to iš in­ter­ven­ci­nių at­sar­gų tie­ki­mo bei ki­tais klau­si­mais.

Tei­sę į so­cia­li­nę pa­šal­pą tu­ri šei­ma ar­ba vie­nas gy­ve­nan­tis as­muo, kai krei­pi­mo­si me­tu šei­mos na­riai ar as­muo nuo­lat gy­ve­na Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je; nuo­sa­vy­bės tei­se tu­ri­mo tur­to ver­tė ne­vir­ši­ja tur­to ver­tės nor­ma­ty­vo; pa­ja­mos yra ma­žes­nės už vals­ty­bės re­mia­mas pa­ja­mas, t. y. 350 Lt šei­mai ar vie­nam gy­ve­nan­čiam as­me­niui; kiek­vie­nas vy­res­nis nei 18 me­tų šei­mos na­rys, vie­nas gy­ve­nan­tis as­muo ar­ba vai­kas nuo 16 iki 18 me­tų ati­tin­ka bent vie­ną iš iš­var­dy­tų są­ly­gų. So­cia­li­nės pa­šal­pos dy­dis – 315 Lt.

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Ri­ta Blauz­da­vi­čie­nė sa­ko ne­ga­lin­ti pa­sa­ky­ti, ar žmo­gui rea­liai pri­klau­so mais­to pa­ke­tas. Žmo­gus pri­sta­to pa­žy­mą apie pa­ja­mas, tiek pa­kan­ka pa­ra­mai gau­ti.

„Taip, pa­si­girs­ta kal­bų, kad į so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rius at­vyks­ta žmo­nės mer­se­de­sais. Ži­no­ma, kad at­vyks­ta lai­do­ji­mo pa­šal­pų ar tvar­ky­tis glo­bos se­niems tė­vams. Va­rian­tų yra vi­so­kių, to­kia pa­ra­ma pri­klau­so ir va­ži­nė­jan­tiems mer­se­de­sais“, – sa­ko R. Blauz­da­vi­čie­nė.

Ne­są­ži­nin­gų vi­sa­da pa­si­tai­ko

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja sa­ko ma­nan­ti, kad pa­si­tai­ko gal tik vie­nas ki­tas žmo­gus, ku­ris gau­na mais­to pa­ke­tus, nors rea­liai jo pa­ja­mos yra di­des­nės. „Žmo­gui bū­tų per su­dė­tin­ga su­kčiau­ti ir spe­cia­liai dėl mais­to pa­ke­tų ei­ti į dar­bo bir­žą, rink­ti vi­sas rei­ka­lin­gas pa­žy­mas, tvar­ky­ti do­ku­men­tus. Tiek steng­tis dėl su­pe­li­ju­sių kruo­pų, juk ir taip bū­na...“ – sa­kė

R. Blauz­da­vi­čie­nė.

„Esu spau­do­je skai­čiu­si, kad yra įmo­nių, kur ge­ra va­dy­ba va­di­na­ma tai, kad dar­buo­to­jams mo­ka­ma to­kio dy­džio al­ga, kad žmo­gus dar ga­lė­tų gau­ti ir vi­sas so­cia­li­nes pa­šal­pas, mais­to pa­ke­tus“, – tei­gia R. Blauz­da­vi­čie­nė ir sa­ko, kad so­cia­li­niams dar­buo­to­jams ne­prik­lau­so vaikš­čio­ti ir tik­rin­ti, ar žmo­gus gy­ve­na taip skur­džiai, kad jam rei­kė­tų so­cia­li­nės pa­ra­mos. Ki­ta ver­tus, ką ga­li pa­ma­ty­ti nu­vy­kęs? Juk žmo­nės ga­li gy­ven­ti la­bai tvar­kin­gai, nors ir skurs­ta.

Anot R. Blauz­da­vi­čie­nės, tvar­ka so­cia­li­nės pa­ra­mos sfe­ro­je įsi­ga­lios tuo­met, kai vi­si tu­rės dek­la­ruo­ti sa­vo pa­ja­mas. Juk da­bar pa­ten­ti­nin­kai nu­ro­do to­kias pa­ja­mas, ko­kias no­ri. Bū­na, net pa­klau­sia, ko­kio dy­džio pa­ja­mas rei­kia nu­ro­dy­ti, kad pri­klau­sy­tų vie­na ar ki­ta pa­šal­pa...

Vis dėl­to, R. Blauz­da­vi­čie­nės tei­gi­mu, pa­šal­pų ga­vė­jų skai­čius šiuo me­tu sta­bi­li­za­vę­sis. Pa­di­dė­ji­mo lau­kia­ma po Nau­jų­jų me­tų, kai žmo­gui ne­be­rei­kės bū­ti re­gist­ruo­tam dar­bo bir­žo­je pu­sę me­tų, kad gau­tų pa­šal­pą.

 

 

  Šiau­liuo­se gy­ve­na apie 111 tūkst. žmo­nių, va­di­na­si, skurs­ta ir mais­to pri­trūks­ta kas de­vin­tas šiau­lie­tis.

Skurs­ta kas de­vin­tas

Kai as­muo su pa­žy­mo­mis apie pa­ja­mas krei­pia­si į so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių, dar­buo­to­jai už­pil­do rei­kia­mas for­mas ir ta­da su­de­ri­na, ko­kio­je par­duo­tu­vių tink­lo „Ku­bas“ par­duo­tu­vė­je jam pa­to­giau­sia at­siim­ti mais­to pa­ke­tą. Par­duo­tu­vių ve­dė­jams bū­na pa­teik­ti žmo­nių są­ra­šai, o mais­to pa­ke­tų rei­ka­lus ad­mi­nist­ruo­ja Lie­tu­vos Rau­do­na­sis Kry­žius.

Per pir­mą 2010 m. mais­to ve­ži­mą ko­vo mė­ne­sį ne­pa­si­tu­rin­čių Lie­tu­vos žmo­nių, no­rin­čių gau­ti mais­to pro­duk­tų, bu­vo 96 tūkst., ge­gu­žės mė­ne­sį – 106 tūkst.

Lie­tu­vos Rau­do­no­jo Kry­žiaus drau­gi­jos Šiau­lių sky­rius mais­to da­li­ji­mo la­biau­siai ne­pa­si­tu­rin­tiems as­me­nims pro­gra­mą vyk­do šeš­tus me­tus. Šiais me­tais mais­to pro­duk­tai bu­vo pra­dė­ti da­ly­ti ba­lan­džio mė­ne­sį.

Aki­vaiz­du, kad skurs­tan­čių­jų Šiau­liuo­se smar­kai dau­gė­ja. Ba­lan­dį mais­to pa­ke­tus ga­vo 10 600 as­me­nų, ge­gu­žę – 400 dau­giau, t. y. 11 tūkst. Lapk­ri­tį mais­to pa­ke­tai iš­da­ly­ti 12 200 as­me­nų, o gruo­džio mė­ne­sį nu­ma­ty­tas pa­pil­do­mas da­li­ji­mas. Mais­to pa­ke­tus gaus net 12 400 skurs­tan­čių šiau­lie­čių.

Mais­to pro­duk­tų pa­ke­te lapk­ri­čio mė­ne­sį bu­vo kvie­ti­nių mil­tų, ma­nų kruo­pų, du pa­ke­liai ma­ka­ro­nų, mil­ti­nis mi­ši­nys py­ra­gui, sau­sų pus­ry­čių, per­li­nių kruo­pų, du pa­ke­liai ry­žių, sal­din­to su­tirš­tin­to pie­no skar­di­nė, dribs­nių su džio­vin­tais vai­siais, tri­jų grū­dų dribs­nių.

Rau­do­no­jo Kry­žiaus Šiau­lių sky­riaus pro­jek­to koor­di­na­to­rė Ilo­na Sun­gai­lie­nė in­for­ma­vo, kad pro­duk­tus ne­pa­si­tu­rin­tys ga­li at­siim­ti iki gruo­džio 18 d. Gruo­džio mė­ne­sį gau­ti mais­to pro­duk­tai bus da­li­ja­mi iki sau­sio 18 d. Pa­ke­tuo­se nu­ma­ty­ti aš­tuo­ni mais­to pro­duk­tai.

Šiau­liuo­se gy­ve­na apie 111 tūkst. žmo­nių, va­di­na­si, skurs­ta ir mais­to pri­trūks­ta kas de­vin­tas šiau­lie­tis.


Ka­mi­nė­lis rūks­ta...

Po­vi­las LUN­GĖ

At­ša­lus su­sku­bo­me šil­dy­tis kaip tik išma­no­me – mies­te pra­dė­tas cent­ri­nis šil­dy­mas, iš nuo­sa­vų na­mų ka­mi­nų ėmė virs­ti dū­mai. Nuo­sa­vų gy­ve­na­mų­jų na­mų ra­jo­nuo­se, nu­ri­mus vė­jui ir esant di­des­nei drėg­mei, ėmė tvy­ro­ti smo­gas. Ne pa­slap­tis, kad tau­py­da­mi gy­ven­to­jai kū­re­na vis­ką, kas pa­puo­la – se­nus bal­dus, imp­reg­nuo­tas me­die­nos at­lie­kas, plas­ti­ką, pa­dan­gas ar ne­tgi se­ną au­to­mo­bi­lių aly­vą.

 

 Oro už­terš­tu­mas ypač pa­di­dė­ja esant že­mai tem­pe­ra­tū­rai ir ra­miam orui. Ta­da ter­ša­lai neiš­sisk­lai­do, kau­pia­si že­mai – kie­tų­jų da­le­lių, ang­lies mo­nok­si­do, azo­to ok­si­dų kon­cent­ra­ci­ja šal­tuo­ju me­tų lai­ku pa­di­dė­ja nuo 2 iki 4 kar­tų.

Andriaus TVERIJONO nuotr.

Su­de­ga ne vi­siš­kai

Ka­dan­gi in­di­vi­dua­lių na­mų ka­mi­nai nė­ra aukš­ti, o de­gi­mo tem­pe­ra­tū­ra bui­ty­je nau­do­ja­muo­se šil­dy­mo ka­ti­luo­se nė­ra di­de­lė, mi­nė­tos at­lie­kos juo­se ne vi­siš­kai su­de­ga – kar­tu su dū­mais yra iš­me­ta­mos į ap­lin­ką ir pa­sklin­da ne­to­lie­se. Taip už­ter­šia­mos pa­čių sa­vi­nin­kų ir kai­my­nų te­ri­to­ri­jos, dar­žai, o per juos – ir au­gi­na­mi vai­siai bei dar­žo­vės.

Oro už­terš­tu­mas ypač pa­di­dė­ja esant že­mai tem­pe­ra­tū­rai ir ra­miam orui. Ta­da ter­ša­lai neiš­sisk­lai­do, kau­pia­si že­mai – kie­tų­jų da­le­lių, ang­lies mo­nok­si­do, azo­to ok­si­dų kon­cent­ra­ci­ja šal­tuo­ju me­tų lai­ku pa­di­dė­ja nuo 2 iki 4 kar­tų.

Ma­žiau­siai šil­dy­mo se­zo­nas tu­ri įta­kos pie­ti­nio mies­to ra­jo­no, ku­ria­me eksp­loa­tuo­ja­ma cent­ri­nio šil­dy­mo sis­te­ma, ap­lin­kos oro už­terš­tu­mui. In­di­vi­dua­lių gy­ve­na­mų­jų na­mų mik­ro­ra­jo­nuo­se – Me­de­ly­ne, Pa­ba­liuo­se, Šim­šė­je ir kt. – pa­tal­pos šil­do­mos in­di­vi­dua­lio­mis kros­ni­mis, daž­nai nau­do­ja­mas ir ne­ko­ky­biš­kas ku­ras ar­ba ne­tgi įvai­rios at­lie­kos, to­dėl kenks­min­gų me­džia­gų kon­cent­ra­ci­ja ore bū­na di­des­nė.

Kū­ren­da­mi šiukš­les nuo­di­ja­mės

Už­terš­ta­me ore yra la­bai pa­vo­jin­gų jun­gi­nių: ang­lies mo­nok­si­do, azo­to diok­si­do, sie­ros diok­si­do, smul­kių­jų kie­tų­jų da­le­lių, ozo­no, ben­ze­no, švi­no, ku­rie su­ke­lia kvė­pa­vi­mo ta­kų, plau­čių, vė­ži­nes li­gas. Šios me­džia­gos ypač pa­vo­jin­gos vai­kams, pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms bei ser­gan­tiems bron­chi­ne ast­ma, šir­dies ir krau­ja­gys­lių, kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis.

Kie­to­sios da­le­lės de­gi­mo me­tu iš­me­ta­mos tie­siai į orą ar­ba su­si­da­ro at­mos­fe­ro­je kaip ant­ri­nės da­le­lės, vyks­tant che­mi­nėms reak­ci­joms. Smul­kio­sios da­le­lės pa­ten­ka gi­liai į plau­čius, kur ga­li su­kel­ti už­de­gi­mą. Į plau­čius jos ga­li per­neš­ti kan­ce­ro­ge­ni­nius jun­gi­nius. Kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­jos ore pa­di­dė­ji­mas sie­ja­mas su kvė­pa­vi­mo ta­kų ir šir­dies veik­los su­tri­ki­mų bei ast­mos simp­to­mų pa­gau­sė­ji­mu.

Yra įro­dy­ta, kad ke­lios de­šim­tys šei­mų, de­gi­nan­čių įvai­rias at­lie­kas na­muo­se, orą diok­si­nais už­ter­šia la­biau nei de­šim­tis tūks­tan­čių gy­ven­to­jų ap­tar­nau­jan­ti spe­cia­liai įreng­ta šiukš­lių de­gi­ni­mo kros­nis, ku­rio­je pa­lai­ko­ma net 1000-1500ºC tem­pe­ra­tū­ra. Iš ap­lin­kos nuo­din­gos me­džia­gos su mais­tu, per orą ar van­de­nį pa­ten­ka į žmo­gaus or­ga­niz­mą.

Tik­ri­na ga­vę skun­dą

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ap­lin­kos oro ap­sau­gos įsta­ty­mas drau­džia pra­mo­ni­niuo­se ka­ti­luo­se ir bui­ti­nė­se kros­ny­se nau­do­ti ki­tą ku­rą, ne­gu įra­šy­ta įren­gi­nio pa­se (bui­ti­nė­se kros­ny­se tu­ri bū­ti nau­do­ja­ma na­tū­ra­li me­die­na, ku­ro bri­ke­tai ar ki­toks na­tū­ra­lus ku­ras). Pa­gal LR ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­są už šių rei­ka­la­vi­mų ne­pai­sy­mą nu­ma­ty­tos bau­dos iki 400 li­tų.

Bui­ti­nė­se kros­ny­se drau­džia­ma de­gin­ti plas­ti­ki­nius mai­še­lius ir ki­tą ta­rą, už­terš­tas pa­kuo­tes, rū­bus, ba­tus, už­terš­tą me­die­ną ir ma­ku­la­tū­rą, ne­be­rei­ka­lin­gus ta­pe­tus, ki­li­mus, bal­dus, gu­mi­nes ir ki­tas at­lie­kas.

Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros Šiau­lių sky­rius tei­gia ne­tu­rin­tis įran­gos ter­ša­lams iš ka­mi­nų virs­tan­čiuo­se dū­muo­se nu­sta­ty­ti. „Kad žmo­gus kū­re­na tai, ko jam ne­de­rė­tų kū­ren­ti, ga­li­ma nu­sta­ty­ti tik pa­gal dū­mų spal­vą, kva­pą, tirš­tu­mą, tie­sa, tirš­ti dū­mai ga­li virs­ti ir kū­re­nant šla­pias mal­kas, ne­bū­ti­nai ką nors ne­leis­ti­no, – tei­gė Šiau­lių agen­tū­ros at­sto­vas. – Kad gy­ven­to­jas kū­re­na ne­leis­ti­nas me­džia­gas, ga­li­me nu­sta­ty­ti tik užė­ję pas jį į na­mus ir pa­tik­ri­nę kros­nį.“

Anot Šiau­lių vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos sky­riaus ve­dė­jos Jū­ra­tės Ka­ra­le­vi­čie­nės, Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros Šiau­lių sky­rius su­da­ro spe­cia­lią ko­mi­si­ją, ku­ri, ga­vu­si skun­dą, at­vyks­ta su po­li­ci­nin­ku pa­tik­rin­ti fak­to. „Ran­da įvai­rių san­dė­liuo­ja­mų kū­ren­ti ke­ti­na­mų me­džia­gų, pvz., po­ro­lo­no, – tei­gia ve­dė­ja. – Yra spe­cia­li įran­ga, ku­ri ga­li ir bū­nant lau­ke nu­sta­ty­ti, tar­kim, kie­tų­jų da­le­lių kie­kį ore, bet Lie­tu­vos la­bo­ra­to­ri­jos nu­sta­to tik ži­no­mas me­džia­gas, ku­rios yra iden­ti­fi­kuo­tos. Ki­tų me­džia­gų jos nu­sta­ty­ti nė­ra pa­jė­gios.“

Kaip neap­si­nuo­dy­ti?

Pa­di­dė­jus ap­lin­kos oro už­terš­tu­mui, gy­ven­to­jams pa­tar­ti­na bū­ti už­da­ro­se pa­tal­po­se, jas vė­din­ti or­lai­des už­den­gus drėg­nu au­di­niu, at­si­sa­ky­ti fi­zi­nio ak­ty­vu­mo lau­ke, sau­go­ti kvė­pa­vi­mo ta­kus, pri­den­gus juos mar­lės ir va­tos kau­ke. Žmo­nėms, ser­gan­tiems lė­ti­nė­mis kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis, mo­ti­noms su kū­di­kiais pa­tar­ti­na to­mis die­no­mis pa­gal ga­li­my­bę iš­vyk­ti iš mies­to.

Kros­ni­mis na­muo­se be­si­šil­dan­tiems gy­ven­to­jams pa­tar­ti­na na­mams šil­dy­ti ir mais­tui ga­min­ti nau­dok tik šva­rų ku­rą: ak­mens ang­lį, neap­do­ro­tą me­die­ną, du­jas, elekt­ros ener­gi­ją.

Bi­jai tam­sos – ne­siar­tink prie bė­gių

Min­dau­gas MAL­CE­VI­ČIUS

Sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ pa­vie­ši­nus in­ci­den­tą Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, kai iš trau­ki­nio iš­li­pant neį­ga­liam vy­riš­kiui du­rys ne­ti­kė­tai už­si­vė­rė, o įvy­kį ste­bė­jo trau­ki­ny­je li­kę mo­ki­niai, gy­ven­to­jų kant­ry­bė trū­ko ir Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties pro­ble­mos pa­si­py­lė lyg iš gau­sy­bės ra­go.


Dėl bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ tau­py­mo po­li­ti­kos ke­lei­viai ne vi­sa­da jau­čia­si sau­gūs.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Ši­lė­nų kai­mas, esan­tis 7 km į piet­ry­čius nuo Šiau­lių, ži­no­mas kaip gy­ven­vie­tė, is­to­riš­kai su­si­ju­si su ge­le­žin­ke­lio pra­mo­ne, ta­čiau šių die­nų rea­ly­bė ta, kad ša­lia bė­gių gy­ve­nan­tys ši­lė­niš­kiai ne­be­ga­li jaus­tis sau­gūs, o tė­vai, iš­lei­dę vai­kus tam­siu pa­ros me­tu va­žiuo­ti trau­ki­niu ar ži­nan­tys, kad jų at­ža­los tu­rės kirs­ti ge­le­žin­ke­lio bė­gius, nie­ka­da ne­si­jau­čia ra­mūs dėl sa­vo vai­kų. Kas dėl vi­so to kal­tas – dar­buo­to­jų neat­sa­kin­gu­mas ar pro­tu ne­su­vo­kia­ma AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ tau­py­mo po­li­ti­ka?

Įdo­mi mankš­ta

Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ jau ra­šė apie tai, kad Ši­lė­nų kai­mo bend­ruo­me­nė­je ga­na se­nas tra­di­ci­jas tu­ri azar­tiš­kas „žai­di­mas“ – at­spėk, ar per­šo­kęs ši­lum­ve­žį, pa­sto­ju­sį ke­lią į tuoj iš­vyk­sian­tį ke­lei­vi­nį trau­ki­nį, iš­vy­si at­le­kian­čią ki­tą sun­kias­vo­rę trans­por­to prie­mo­nę? Tie­sa, kad „žai­di­mas“ bū­tų įdo­mes­nis, ke­liau­jan­tys trau­ki­niais Ši­lė­nų kai­mo gy­ven­to­jai ga­na daž­nai tre­ni­ruo­ja­si ban­dy­da­mi jiems ant ta­ko su­sto­ju­sį ši­lum­ve­žį api­bėg­ti ar­ba tie­siog len­da po juo vil­da­mie­si, kad va­go­nai tuo me­tu ne­pra­dės ju­dė­ti.

Iš trau­ki­nio – į ak­li­ną tam­są

Pa­sak AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Da­li­jaus Žeb­raus­ko, mi­nė­to in­ci­den­to me­tu, kai va­go­no du­rys su­spau­dė ke­lei­viui gal­vą, jo­kios trau­ki­nio dar­buo­to­jų klai­dos ar ko­kių nors ki­tų prie­žas­čių ne­bu­vo, kal­tas – pa­ts ke­lei­vis. „Rem­da­mie­si dar­buo­to­jų paaiš­ki­ni­mais in­for­muo­ja­me, kad trau­ki­niui su­sto­jus sto­te­lė­je mi­ni­mas neį­ga­lus ke­lei­vis del­sė iš­lip­ti ir tik prieš pa­ju­dant bei už­si­da­rant du­rims su­sku­bo pa­lik­ti trau­ki­nį. Dėl tos prie­žas­ties jis ne­spė­jo sau­giai iš­lip­ti ir bu­vo pri­spaus­tas“, – tei­gia­ma D. Žeb­raus­ko pra­ne­ši­me.

Tie­sa, nu­ken­tė­ju­sio ke­lei­vio ver­si­ja  – šiek tiek ki­to­kia. Jis kal­ti­na ir ma­ši­nis­tą, ku­ris sku­bė­da­mas neap­dai­riai pa­siel­gė, ir itin pra­stą sto­ties ap­švie­ti­mą. „Si­tua­ci­ja Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je la­bai pra­sta dėl men­ko pe­ro­no ap­švie­ti­mo. Pe­ro­nas la­bai daž­nai sken­di vi­siš­ko­je tam­so­je. Ma­nau, kad tai ir bu­vo pa­grin­di­nis fak­to­rius, ko­dėl bu­vau su­spaus­tas du­rų, o trau­ki­nio ma­ši­nis­tas ne­pas­te­bė­jo, kad ke­lei­viai dar ne­bai­gė iš­lip­ti“, – pa­sa­ko­jo nu­ken­tė­ju­sy­sis. Pa­sak vy­riš­kio, net ir tais at­ve­jais, kai iš­li­pus iš va­go­no švie­sa de­ga, vos pa­ju­dė­jus nuo trau­ki­nio ji už­gęs­ta.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro įsa­ky­mu pa­tvir­tin­tuo­se nu­ro­dy­muo­se, iš­dės­ty­tuo­se Tech­ni­nių ge­le­žin­ke­lio nau­do­ji­mų nuo­sta­tuo­se, aiš­kiai nu­ro­dy­ta, kad įren­gi­niai ke­lei­viams ap­tar­nau­ti, ke­ly­nai, at­vy­ki­mo, iš­vy­ki­mo, ma­nev­ri­niai, kro­vi­mo ke­liai ir ke­liai, ku­riuo­se at­lie­ka­ma tech­ni­nė ried­me­nų prie­žiū­ra, pa­ran­ga ir re­mon­tas, pre­kių ba­rų, kon­tei­ne­rių aikš­te­lių, skirs­to­mų­jų plat­for­mų ir svars­tyk­lių, ieš­mų te­ri­to­ri­jos, vie­tos, ku­rio­se sto­čių bu­dė­to­jai su­tin­ka trau­ki­nius, san­dė­liai, ki­ti ke­liai ir punk­tai tu­ri bū­ti tin­ka­mai ap­švies­ti. Apš­vie­ti­mą, kai ke­lei­viai iš trau­ki­nio li­pa į ak­li­ną tam­są, var­gu ar bū­tu ga­li­ma pa­va­din­ti tin­ka­mu.

Pa­kal­bi­nus ša­lia Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties de­vy­ne­rius me­tus gy­ve­nan­čią Jū­ra­tę Bal­čie­nę, abe­jo­nių dėl pra­sto sto­ties ap­švie­ti­mo ne­li­ko. „Apš­vie­ti­mas tik­rai pra­stas. Nak­tį čia be­veik vi­suo­met tam­su, o švie­sa už­de­ga­ma tik tuo­met, kai at­vyks­ta ke­lei­vi­nis trau­ki­nys. Tie­sa, esu ne kar­tą pa­ste­bė­ju­si, kad net ir tuo­met, kai at­vyks­ta ke­lei­vi­nis trau­ki­nys, sto­ty­je bū­na tam­su“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Įdo­mu, ko­dėl šio­je ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je vi­siš­kai ne­pai­so­ma žmo­nių sau­gu­mo? Jei sto­ties vir­ši­nin­kės Li­li­jos Su­ro­vec pa­klau­sus, ko­dėl jos pri­žiū­ri­mo­je te­ri­to­ri­jo­je trau­ki­niai, su­sto­da­mi kur no­ri, su­ke­lia žmo­nių gy­vy­bei pa­vo­jin­gas si­tua­ci­jas, ši tik skės­čio­jo ran­ko­mis tei­sin­da­ma­si, kad nė­ra kur pa­dė­ti at­vyks­tan­čių trau­ki­nių, tai su švie­sa si­tua­ci­ja šiek tiek ki­to­kia. Pa­sak vir­ši­nin­kės, švie­sa Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je įjun­gia­ma tik 6 val. ry­to, ka­dan­gi 6 val. 10 min. at­vyks­ta pir­ma­sis ke­lei­vi­nis trau­ki­nys iš Rad­vi­liš­kio. Vi­sa tai da­ro­ma tau­pu­mo su­me­ti­mais.  „Taip tau­po­me elekt­rą ir taip da­ro­ma ne tik Ši­lė­nuo­se – vi­so­je AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ sis­te­mo­je ga­lio­ja pa­na­ši tau­py­mo po­li­ti­ka“, – aiš­ki­no L. Su­ro­vec.

Tai­gi aki­vaiz­du, kad tai­kant to­kią tau­py­mo po­li­ti­ką pa­žei­džia­mi įsta­ty­mai, nes Tech­ni­nių ge­le­žin­ke­lio nau­do­ji­mų nuo­sta­tuo­se tei­gia­ma, kad ap­švie­ti­mas tu­ri ati­tik­ti Vals­ty­bi­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro nu­sta­ty­tas nor­mas, ga­ran­tuo­ti ne­nut­rūks­ta­mą sau­gų trau­ki­nių eis­mą ir ma­nev­ra­vi­mą, ke­lei­vių sau­gu­mą įli­pant ir iš­li­pant iš va­go­nų ir sau­gų ap­tar­nau­jan­čio­jo per­so­na­lo dar­bą bei kro­vi­nių ap­sau­gą. Ne­di­de­lė­se sto­ty­se tu­ri bū­ti sek­ci­niai lau­ko ap­švie­ti­mo jun­gik­liai ap­švie­ti­mui iš­jung­ti, kai kro­vi­mo ir ki­tuo­se sto­ties ke­liuo­se ne­ma­nev­ruo­ja­ma ir neat­lie­ka­mi kro­vi­mo dar­bai.

Keis­ta, kad vi­sų šių nuo­sta­tų ne­ži­no tie­sio­giai už ke­lei­vių sau­gu­mą at­sa­kin­gi as­me­nys. O gal ir ži­no, bet nie­ko ne­da­ro, nes juk šiais lai­kais la­bai po­pu­lia­ri tau­py­mo po­li­ti­ka...

Va­žiuo­jan­čio trau­ki­nio tu­ri sau­go­tis pa­ts

Ki­ta pro­ble­ma, paaiš­kė­ju­si pra­dė­jus do­mė­tis Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ti­mi, – gy­ven­to­jai re­tai įspė­ja­mi apie į sto­tį at­vyks­tan­tį trau­ki­nį. Ne­gi tai ir­gi tau­py­mo, t. y. bal­so tau­py­mo, po­li­ti­ka?

Pa­sak liu­di­nin­kų, la­bai re­tais at­ve­jais ga­li­ma iš­girs­ti sto­ties dar­buo­to­jus įspė­jant, kad į pe­ro­ną at­vyks­ta trau­ki­nys ir ke­lei­viai tu­ri bū­ti bud­rūs, sau­go­tis trau­ki­nio.

„Kar­tais bū­na keis­ta, kai ma­tai prie­šais ant ta­ko sto­vin­tį lo­ko­mo­ty­vą įjung­tu va­rik­liu, bet nie­kas ne­pra­ne­ša, ar jis jau ruo­šia­si ju­dė­ti, ar dar sto­vės. Bū­na, kad pra­de­di ei­ti, o jis ima ir pa­ju­da“, – pa­sa­ko­jo Man­tas.

Ki­ta liu­di­nin­kė, gy­ve­nan­ti prie pat sto­ties, pa­sa­ko­ja, kad prieš ku­rį lai­ką, kai bu­vo ki­ta sto­ties vir­ši­nin­kė, kiek­vie­na­me žings­ny­je ke­lei­viai bu­vo įspė­ja­mi apie tai, kas vyks­ta, o da­bar si­tua­ci­ja pa­si­kei­tu­si iš es­mės.

Da­bar­ti­nės Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties vir­ši­nin­kės L. Su­ro­vec pa­si­tei­ra­vus, ko­dėl taip ne­si­rū­pi­na­ma žmo­nių sau­gu­mu, ši tvir­ti­no, kad ke­lei­viai vi­suo­met yra įspė­ja­mi, tik pa­tys kal­ti, kad ne­gir­di. „Mes žmo­nes įspė­ja­me, tie­siog jų yra daug, vie­ni atei­na, ki­ti išei­na. Mes per­spė­ja­me, kad at­va­žiuo­ja trau­ki­nys, bū­ki­te at­sar­gūs, bet tas, ku­ris atė­jo iš kai­mo, pa­pras­čiau­siai gal ir neiš­girs­ta. Juk ne­ga­li­me kiek­vie­nam pra­neš­ti at­ski­rai. Vie­ni atei­na anks­čiau, ki­ti vė­liau. Pra­neš­ta bū­na, bet vie­ni gir­di, ki­ti ne­gir­di“, – si­tua­ci­ją pa­ko­men­ta­vo Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties vir­ši­nin­kė L. Su­ro­vec.

Ga­li­ma su­tik­ti, kad kiek­vie­no as­me­niš­kai gal ir neį­ma­no­ma per­spė­ti apie į sto­tį at­vyks­tan­čius trau­ki­nius, ta­čiau ne­gi vi­sų Ši­lė­nuo­se trau­ki­niu va­žiuo­jan­čių žmo­nių klau­sa iš tie­sų pra­sta?

No­ri, kad bū­tų pa­keis­tas per­va­žos pa­grin­das

Gy­ven­to­jams pra­dė­jus rū­pin­tis sa­vo sau­gu­mu, bu­vo pri­si­min­ta dar vie­na ak­tua­li pro­ble­ma, su­si­ju­si su per­va­ža, ku­ria au­to­mo­bi­liu pa­ten­ka­ma į Ši­lė­nus nuo Šiau­lių pu­sės. Pa­sak Ši­lė­nų kai­mo se­niū­nai­tės, bend­ruo­me­nės „Ši­las“ pir­mi­nin­kės Dai­vos Mi­cei­kie­nės, šią per­va­žą jau se­niai lai­kas keis­ti iš pa­grin­dų, o ne ret­kar­čiais pa­lo­py­ti. „Esa­me pa­ruo­šę ofi­cia­lų krei­pi­mą­si į AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ge­ne­ra­li­nį di­rek­to­rių Sta­sį Dai­lyd­ką – rei­ka­lau­si­me, kad per­va­ža bū­tų re­no­vuo­ta iš pa­grin­dų, t. y. bū­tų pa­klo­tas gu­mi­nis pa­grin­das“, – sa­kė D. Mi­cei­kie­nė.

Pa­sak bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės, da­bar­ti­nė per­va­ža jau se­niai yra ava­ri­nės būk­lės, nes va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu ke­lia­si pa­ga­liai, ku­rie kar­tais bū­na pa­tai­sy­ti, ta­čiau pra­va­žia­vus sunk­ve­ži­miui vėl vis­kas su­by­ra. Ši per­va­ža yra ga­na jud­ri, nes ke­liu va­žiuo­ja­ma ne tik į Ši­lė­nus, bet ir į Rad­vi­liš­kį. Ry­tą, kai žmo­nės sku­ba į dar­bą, prie per­va­žos nu­si­tę­sia ne­ma­ža au­to­mo­bi­lių ei­lė, to­dėl jos būk­lė ak­tua­li dau­ge­liui vai­ruo­to­jų.

 

Pa­ro­do­je – do­va­nos, staig­me­nos ir siū­ly­mas tap­ti lai­dos ve­dė­ju

Lau­ra AUK­SAI­TY­TĖ

Di­džiau­sia re­gio­no pa­ro­da Šiau­liuo­se – iš­skir­ti­nė Lie­tu­vo­je. Ji lan­ky­to­jus trau­kia sa­vo ak­cen­tu – tri­mis „E“: ener­gi­ja, eko­lo­gi­ja ir eko­no­mi­ka. Šie­met gau­siau­sios da­ly­vau­jan­čių įmo­nių ir or­ga­ni­za­ci­jų pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­na pa­ro­dy­sian­tys tau­py­mo bū­dus pra­mo­nei ir gy­ven­to­jams.


Trys „E“

Jau 16-tą kar­tą po Šiau­lių are­nos sto­gu tel­kia­si vers­lo pa­ro­dos da­ly­viai. Šie­met re­kor­diš­kai daug – net 190 – įmo­nių pri­sta­to sa­vo nau­jo­ves. Di­džiau­sia re­gio­no pa­ro­da ša­ly­je trauk­te trau­kia ir pra­mo­nės bei pre­ky­bos at­sto­vus iš Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Len­ki­jos, Lat­vi­jos, Pran­cū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos bei Ame­ri­kos. Nai­sių va­sa­ros teat­ro pri­sta­ty­tą vers­lo pa­ro­dą Lie­tu­vos pra­mo­nės at­sto­vai iš Vil­niaus įver­ti­no kaip Šiau­lių re­gio­no pa­si­di­džia­vi­mą.

Šių­me­tės pa­ro­dos ak­cen­tas – trys „E“: ener­gi­ja, eko­lo­gi­ja, eko­no­mi­ka – pa­si­tei­si­no. Ir lie­tu­vių, ir už­sie­nie­čių akį pa­trau­kė elekt­rą ga­min­ti ge­ban­tis dvi­ra­tis, sau­lės elekt­ri­nė, vė­jo jė­gai­nės ir bio­ku­ro ga­my­ba. Šiau­lie­čiai pri­sta­to elekt­ri­nius dvi­ra­čius, uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nė se­ną tre­ni­ruok­lį pa­ver­tė įren­gi­niu eko­lo­giš­kai elekt­ros ener­gi­jai ga­min­ti.

Pa­sak pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­rių, dau­giau nei 80 pro­c. lan­ky­to­jų pa­ro­do­je ką nors įsi­gy­ja, o penk­ta­da­lis su­da­ro nau­din­gą su­tar­tį. Ta­čiau šie­met svar­biau­sia – mo­ky­ti vers­li­nin­kus ir gy­ven­to­jus tau­py­ti ir elg­tis pa­gal nū­die­nos iš­šū­kius. Pa­sak Alf­re­do Jo­nuš­kos, Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus, pa­ro­do­je pri­sta­to­mos per­spek­ty­vios ir efek­ty­vios vė­jo, sau­lės ener­gi­jos, bio­ku­ro me­džia­gų ga­my­bos įran­gos, eko­lo­giš­kų pro­duk­tų ga­my­bos įmo­nės.

Pa­ro­dos lan­ky­to­jams kol kas to­li­ma atei­ties vi­zi­ja at­ro­do sau­lės ar vė­jo ener­gi­ją nau­do­jan­tys įren­gi­niai, ta­čiau vers­li­nin­kai ti­ki­na, kad tai at­si­per­ka, o eko­no­mi­ja, eko­lo­gi­ja ir ener­gi­ja taps kas­die­niais žo­džiais. Jau da­bar Šiau­lių re­gio­no įmo­nės nau­do­ja bio­ku­rą, ūki­nin­kai jį ga­mi­na, o ma­žas vė­jo jė­gai­nes ga­li nau­do­ti ne­no­rin­tys mo­kė­ti elekt­ros tie­kė­jams.

Mu­zie­jų te­le­vi­zo­riai

Nors šių­me­tė­je pa­ro­do­je ir iš­skir­tos trys pa­grin­di­nės kryp­tys, ta­čiau ji nė­ra spe­cia­li­zuo­ta. Tęs­da­ma tra­di­ci­jas, elekt­ro­ni­nių ry­šių bend­ro­vė „S plius“ jau vie­nuo­lik­tus me­tus iš ei­lės sa­vo sten­de pri­sta­to tei­kia­mas pa­slau­gas. Bend­ro­vės at­sto­vų tei­gi­mu, pa­grin­di­nis jų tiks­las – pa­bend­rau­ti su pa­ro­dos lan­ky­to­jais, iš­girs­ti var­to­to­jų lū­kes­čius ir sa­vo esa­miems bei bū­si­miems klien­tams pa­siū­ly­ti iš­skir­ti­nes pa­slau­gų tei­ki­mo są­ly­gas.

Dau­giau­sia dė­me­sio

„S plius“ ža­da skir­ti var­to­to­jus ka­muo­jan­čiam klau­si­mui – kur po 2012-ųjų dings ana­lo­gi­nė te­le­vi­zi­ja? Tad jų sten­do mi­si­ja – skleis­ti in­for­ma­ci­ją apie tai, kad iš­jun­gus ant­že­mi­nę ana­lo­gi­nę te­le­vi­zi­ją ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos abo­nen­tams nie­kuo ne­rei­kės rū­pin­tis, nes jie ir to­liau ga­lės žiū­rė­ti vi­sus ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos ka­na­lus.

Pa­ro­dos me­tu „S plius“ sten­de lan­ky­to­jai ga­li iš­vys­ti Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos mu­zie­jaus eks­po­na­tus ir įsi­ti­kin­ti, kad net ke­le­tą de­šimt­me­čių me­nan­tys te­le­vi­zo­riai ro­do ka­be­li­nę te­le­vi­zi­ją.

 

„Etap­lius.lt“ pa­ro­da „Šiau­liai 2011“ trans­liuo­ja­ma tie­sio­giai!
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

 

Išs­kir­ti­niai pa­siū­ly­mai ir do­va­nos

„S plius“ sten­dą tu­rė­tų už­plūs­ti ne tik do­va­nų iš­siil­gę pa­ro­dos lan­ky­to­jai, bet ir pa­lan­kių ak­ci­jų me­džio­to­jai, nes bend­ro­vė sve­čius vi­lio­ja iš­skir­ti­niais pa­siū­ly­mais. Pa­ro­dos lan­ky­to­jai, pa­gei­dau­jan­tys įsi­reng­ti

„S plius“ in­ter­ne­tą, tai ga­li pa­da­ry­ti ne­mo­kė­da­mi re­gist­ra­ci­jos mo­kes­čio ir ne­su­da­ry­da­mi il­ga­lai­kių ter­mi­nuo­tų su­tar­čių.

Dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai, pa­si­ra­šę dve­jų me­tų su­tar­tį, ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos ba­zi­nį pa­ke­tą ga­lės žiū­rė­ti pi­giau ir pir­mais me­tais mo­kė­ti tik 10 Lt/mėn. abo­nen­ti­nį mo­kes­tį. Sen­jo­rų lau­kia dar pa­trauk­les­nis pa­siū­ly­mas – pra­si­tę­su­siems su­tar­tį dve­jus me­tus pir­mai­siais rei­kės mo­kė­ti vos 6 Lt/mėn.

Tiems, ku­rie dar nau­do­ja­si fik­suo­to te­le­fo­no ry­šio pa­slau­go­mis, „S plius“ siū­lo ga­li­my­bę su­tau­py­ti ir be­ne per­pus su­ma­žin­ti sa­vo iš­lai­das fik­suo­to te­le­fo­no ry­šio pa­slau­goms. Tik pa­ro­do­je ir bū­si­mos ka­lė­di­nės ak­ci­jos me­tu pri­sta­to­mas nau­jas fik­suo­to te­le­fo­no ry­šio pla­nas „60“, ku­rio mė­ne­si­nis abo­nen­ti­nis mo­kes­tis tik 10 Lt/mėn, o klien­tui su­tei­kia­ma va­lan­da ne­mo­ka­mų po­kal­bių į vi­sus Lie­tu­vos mo­bi­lio­jo ir fik­suo­to te­le­fo­no ry­šio tink­lus. Be to, ne­mo­ka­mai yra iš­sau­go­mas tas

pa­ts abo­nen­to te­le­fo­no nu­me­ris.

„S plius“ pa­ro­dos me­tu pir­mie­siems 200-ams, ta­pu­siems skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos ar pa­slau­gos „TV MIX“ abo­nen­tais, do­va­nos skait­me­ni­nį im­tu­vą.

Ma­žų­jų „S plius“ sten­do lan­ky­to­jų taip pat lau­kia ma­lo­nios staig­me­nos. Jiems do­va­no­ja­ma „S plius“ skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos pa­pil­do­mo pa­ke­to „Vai­kams“ „Dis­ney“ ka­na­lų fir­mi­nė at­ri­bu­ti­ka.

Ga­li­my­bė tap­ti lai­dos ve­dė­ju ir lai­mė­ti pri­zą

Šie­met ži­niask­lai­dos gru­pė „Šiau­liai plius“ sa­vo sten­do lan­ky­to­jams siū­lo neei­li­nę pra­mo­gą – kvie­čia tap­ti „S plius“ te­le­vi­zi­jos lai­dos ve­dė­ju.

„Šiau­liai plius“ pa­ro­dos da­ly­viams siū­lo „įlįs­ti į te­le­vi­zo­rių“ ir tap­ti žvaigž­de. Vi­si no­rin­tys trum­pai ga­li tap­ti lai­dų „Šiau­lių ži­nios“, „Pro­vin­ci­ja“, „Ply­ta prie ply­tos“, „Stop – po­li­ci­ja“, „Ki­no eksp­re­sas“, „101 anek­do­tas“, „Si­gi­tos vir­tu­vė“, „Fo­to TV“ ir „Žmo­nės kal­ba“ ve­dė­jais.

Nau­jie­ji te­le­vi­zi­jos vei­dai, pri­sta­tę pa­si­rink­tą lai­dą, da­ly­vaus kon­kur­se. Imp­ro­vi­zuo­tų lai­dų įra­šus pa­ro­dos me­tu ga­li­ma pa­žiū­rė­ti nau­jie­nų po­rta­le „Eta-

p­lius.lt“. Tris die­nas po­rta­lo lan­ky­to­jai ga­lės bal­suo­ti už la­biau­siai pa­ti­ku­sį lai­dos pri­sta­ty­mą ar ve­dė­ją, kas­dien bus iš­ren­ka­ma po pen­kis ge­riau­sius, ku­rie pa­teks į ant­rą­jį eta­pą.

Ant­ra­sis kon­kur­so „Įlįsk į te­le­vi­zo­rių! Tapk žvaigž­de!“ eta­pas pra­si­dės pa­si­bai­gus pa­ro­dai ir tę­sis iki ant­ra­die­nio. Ja­me nau­jų­jų lai­dos ve­dė­jų įra­šai bus su­mon­tuo­ti tar­si tik­ros lai­dos. Eta­pe var­žy­sis 15 dau­giau­sia nau­jie­nų po­rta­lo „Etap­lius.lt“ lan­ky­to­jų bal­sų su­rin­ku­sių lai­dos ve­dė­jų.

Ant­ra­die­nį, pa­si­bai­gus ant­ra­jam eta­pui, bus iš­rink­tas lai­dos ve­dė­jas, su­lau­kęs dau­giau­sia „Etap­lius.lt“ lan­ky­to­jų sim­pa­ti­jų. Ryš­kiau­sia kon­kur­so žvaigž­de ta­pu­siam da­ly­viui ati­teks dul­kių siurb­lys. Dau­giau in­for­ma­ci­jos ga­li­ma ras­ti po­rta­lo „Etap­lius.lt“ kon­kur­sų rub­ri­ko­je „Įlįsk į te­le­vi­zo­rių“.


Pri­rei­kė vais­tų nak­tį? Ken­tėk ar­ba va­žiuok į Pa­ne­vė­žį

Jo­li­ta KIR­KI­LAI­TĖ

Anks­čiau kiek­vie­na­me mies­te bu­vo po bu­din­čią vais­ti­nę, ku­rio­je pri­rei­kus nak­tį bu­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti vais­tų. Da­bar Lie­tu­vo­je to­kių tik ke­tu­rios. Ko­dėl jų ma­žė­ja? Gal žmo­nės nak­ti­mis ne­be­ser­ga? Pa­si­ju­tus blo­gai teks pa­ken­tė­ti, nes Šiau­lių re­gio­ne nak­tį nu­si­pirk­ti vais­tų neį­ma­no­ma. Tie­sa, yra išei­tis – va­žiuo­ti ke­lias­de­šimt ki­lo­met­rų į ar­ti­miau­sią bu­din­čią vais­ti­nę Pa­ne­vė­žy­je.


Mies­tai be bu­din­čios vais­ti­nės

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Far­ma­ci­jos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je yra ke­tu­rios bu­din­čios vais­ti­nės: Vil­niu­je, Kau­ne, Pa­ne­vė­žy­je ir Jur­bar­ke.

Šiau­lių grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vyr. gy­dy­to­ja Eu­ge­ni­ja Ku­kai­tie­nė pa­sa­ko­ja pri­si­me­nan­ti, kad ta­ry­bi­niais lai­kais mies­te vi­sa­da bu­vo bent vie­na bu­din­ti vais­ti­nė. Il­gai­niui jos ta­po pri­va­čios ir dėl ma­žo pel­no nak­tį at­si­sa­kė dirb­ti: „Nė­ra klien­tų, nė­ra pel­no, nė­ra nau­din­ga.“

„Va­le­ri­jo­nas“ dar prieš at­ku­riant Nep­rik­lau­so­my­bę ir ke­le­rius me­tus po to bu­vo bu­din­ti vais­ti­nė Šiau­liuo­se. „Ka­dan­gi šios vais­ti­nės pra­šy­mas su­ma­žin­ti mo­kes­čius ne­bu­vo pa­ten­kin­tas, o dirb­ti bu­vo nuo­sto­lin­ga, nu­spręs­ta nak­tį ją už­da­ry­ti, – pri­si­me­na vyr. gy­dy­to­ja. – Maž­daug me­tus po to bu­din­ti vais­ti­nė bu­vo „Eu­ro­vais­ti­nė“, bet ne­tru­kus ji ir­gi nak­ti­mis ne­be­dir­bo.“

„Esa­me pri­va­ti įmo­nė, ne­ga­li­me pa­tir­ti nuo­sto­lių, – si­tua­ci­ją ko­men­tuo­ja „Va­le­ri­jo­no“ ve­dė­ja Al­ma Gir­de­nie­nė. – Mums pa­reiš­kus, kad rei­kia pa­pil­do­mų pi­ni­gų, sa­vi­val­dy­bė at­si­sa­kė bu­din­čios vais­ti­nės ir ja ta­po ki­ta pri­va­ti įmo­nė.“

Anot Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės spau­dai Jū­ra­tės Rau­du­vie­nės, sa­vi­val­dy­bė ne­si­ki­ša į pri­va­tų vers­lą, to­dėl vais­ti­nės pa­čios nu­sta­to dar­bo lai­ką. „Nak­tį su­ne­ga­la­vę žmo­nės ga­li kreip­tis į li­go­ni­nės prii­ma­mą­jį“, – pa­brė­žia ji.

Į Pa­ne­vė­žį – iš vi­so ra­jo­no

Bu­din­čios Pa­ne­vė­žio vais­ti­nės vais­ti­nin­kė Lo­re­ta Mic­ke­vi­čie­nė pa­sa­ko­ja, kad mies­te vais­ti­nė bu­di maž­daug nuo 1995-ųjų. 16 me­tų vais­ti­nė­je dir­ban­ti mo­te­ris tei­gia, kad nak­tį ten­ka su­lauk­ti klien­tų iš vi­so ra­jo­no.

„Dar vi­sai ne­se­niai pa­ry­čiais bu­vo at­va­žia­vu­si po­re­lė iš Šiau­lių, – pri­si­me­na vais­ti­nin­kė. – Jiems rei­kė­jo sku­bios kont­ra­cep­ci­jos. Nors jiems aiš­ki­nau, kad ga­lė­jo pa­lauk­ti ry­to ir nu­si­pirk­ti Šiau­liuo­se, pa­sta­rie­ji bu­vo taip su­ne­ri­mę, kad nė ne­si­lei­do į kal­bas.“

Mo­te­ris pri­si­me­na, kad ne­se­niai pir­kė­jų bu­vo at­va­žia­vę iš Pak­ruo­jo pirk­ti an­ti­bio­ti­kų, nes li­go­niui bu­vo plau­čių už­de­gi­mas. „At­va­žiuo­ja iš vi­sų ap­link esan­čių mies­te­lių, – tei­gia L. Mic­ke­vi­čie­nė. – Nak­tį klien­tų bū­na la­bai ma­žai – pen­ki še­ši, dau­giau­sia at­siųs­ti iš priė­mi­mo sky­riaus su re­cep­tais nu­si­pirk­ti nu­skaus­mi­na­mų­jų ar an­ti­bio­ti­kų.“

L. Mic­ke­vi­čie­nė ne­sle­pia kar­tais pa­gal­vo­jan­ti, jog šią­nakt jau tik­rai dir­ban­ti pa­sku­ti­nį kar­tą, nes vais­ti­nės veik­la nuo­sto­lin­ga, to­dėl nuo­lat svars­to­ma, ar ne­rei­kė­tų jos už­da­ry­ti. Anot pa­šne­ko­vės, dir­bant nak­tį rei­kia daug svei­ka­tos ir jė­gų. Ka­dan­gi sa­vi­val­dy­bė pa­ti sun­kiai lai­ko­si, tai į vais­ti­nės vers­lą ne­si­ki­ša ir jo­kių do­ta­ci­jų ne­ski­ria.

Grei­to­sios pa­gal­bos iš­kvie­ti­mų dau­gė­ja

Nak­tį su­ne­ga­la­vę žmo­nės ga­li lauk­ti ry­to, kol bus ati­da­ry­tos vais­ti­nės, va­žiuo­ti į Pa­ne­vė­žį ar­ba kreip­tis į priė­mi­mo sky­rių ar grei­tą­ją. Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­riaus ve­dė­ja Dai­va Jau­ta­kie­nė sa­ko ne­ga­lin­ti teig­ti, kad žmo­nės daž­nai į sky­rių krei­pia­si to­dėl, kad ne­tu­ri vais­tų, ta­čiau to­kių at­ve­jų pa­si­tai­ko. Ji pa­ta­ria, kad jei­gu jau­čia­mas koks nors ne­ga­la­vi­mas, ver­tė­tų nu­si­pirk­ti vais­tų va­ka­re – dau­gu­mos vais­ti­nių dar­bo lai­kas bai­gia­si tik 22 val. Ta­čiau tiek il­gai dir­ban­čią vais­ti­nę ga­li­ma ras­ti tik Šiau­liuo­se – Rad­vi­liš­ky­je vė­liau­siai už­si­da­ro 19 val., Jo­niš­ky­je ir Kel­mė­je vais­tų ne­be­nu­si­pirk­si­te po 20 val., o sa­vait­ga­liais – po 16 val.

Šiau­lių grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vyr. gy­dy­to­ja E. Ku­kai­tie­nė pa­sa­ko­ja, kad kar­tais ten­ka va­žiuo­ti pas žmo­gų dėl menk­nie­kių, ta­čiau kar­tais ne­ga­la­vi­mai bū­na ir la­bai rim­ti. „Bū­na, kad pa­lie­ka­me li­go­niui vais­tų, jei jis jų ne­tu­ri, kad tu­rė­tų iki ry­to, kol bus ati­da­ry­tos vais­ti­nės, – sa­ko

E. Ku­kai­tie­nė. – Tik an­ti­bio­ti­kų ne­ga­li­me skir­ti, nes tu­ri ap­žiū­rė­ti šei­mos gy­dy­to­jas.“

Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vyr. gy­dy­to­ja pa­sa­ko­ja, kad kai Šiau­liuo­se bu­vo bu­din­ti vais­ti­nė, grei­to­ji bū­da­vo iš­kvie­čia­ma vi­du­ti­niš­kai apie 23 tūkst. kar­tų, o pa­sta­ruo­sius de­šimt me­tų iš­kvie­ti­mų pa­dau­gė­jo – per me­tus su­lau­kia­ma per 30 tūkst. skam­bu­čių, nors gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo.

Nors E. Ku­kai­tie­nė ne­drįs­ta teig­ti, ta­čiau su­tin­ka, kad iš da­lies dėl bu­din­čios vais­ti­nės ne­bu­vi­mo mies­te pa­dau­gė­jo iš­kvie­ti­mų. „Žmo­nės ta­po jaut­res­ni, pail­gė­jo gy­ve­ni­mo truk­mė, pa­dau­gė­jo emo­ci­nių, psi­chi­nių su­tri­ki­mų“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

 

 Jei­gu jau­čia­mas koks nors ne­ga­la­vi­mas, ver­tė­tų nu­si­pirk­ti vais­tų va­ka­re – dau­gu­mos vais­ti­nių dar­bo lai­kas bai­gia­si tik 22 val.

Gunter MULLER nuotr.

 

Nak­tį – pre­zer­va­ty­vų ir kont­ra­cep­ti­kų

Anot Pa­ne­vė­žy­je dir­ban­čios vais­ti­nin­kės, nak­tį per­ka­miau­sios pre­kės yra sku­būs kont­ra­cep­ti­kai ir pre­zer­va­ty­vai. Šiau­lių grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vyr. gy­dy­to­ja taip pat tei­gia, kad žmo­nės bu­din­čio­se vais­ti­nė­se daž­niau­siai per­ka pre­zer­va­ty­vus, o nar­ko­ma­nai atei­na pa­si­keis­ti ada­tų, tad dirb­ti ne­sau­gu.

Vais­ti­nin­kė L. Mic­ke­vi­čie­nė pri­ta­ria, kad žmo­nės per­ka švirkš­tų, ta­čiau ma­no, kad jie nau­do­ja­mi tie­siog vais­tams su­švirkš­ti. „Pre­kiau­ja­ma per lan­ge­lį, to­dėl sau­gu. Bū­na, kad ky­la ma­žų konflik­tų, ta­čiau kad gra­sin­tų – ne­bū­na, vis­ką sten­gia­mės iš­spręs­ti tai­kiai“, – kal­ba pa­šne­ko­vė.

Ar žmo­nėms rei­ka­lin­ga?

„Eu­ro­vais­ti­nės“ ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tas Si­mas Li­las tei­gia, kad įmo­nė tu­ri tik vie­ną bu­din­čią vais­ti­nę Vil­niu­je, ku­ri yra ir vie­nin­te­lė mies­te. „Dau­giau nei prieš tre­jus me­tus tu­rė­jo­me ir bu­din­čią vais­ti­nę Klai­pė­do­je“, – pri­si­me­na S. Li­las.

Paš­ne­ko­vas ne­sle­pia, kad dar­bas vi­są pa­rą yra nuo­sto­lin­gas, o vais­ti­nė Vil­niu­je nak­tį vei­kia tik iš ge­ru­mo, nors jo­je ap­si­lan­ko vie­nas ki­tas žmo­gus.

Aki­vaiz­du, kad vais­ti­nei dirb­ti vi­są pa­rą yra nuo­sto­lin­ga, žmo­nių ap­si­lan­ko ne­daug, to­dėl ky­la klau­si­mas, ar žmo­nėms ap­skri­tai rei­ka­lin­ga bu­din­ti vais­ti­nė.

Pa­sak Šiau­lių grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vyr. gy­dy­to­jos E. Ku­kai­tie­nės, at­vy­kus pas li­go­nius šie iš­sa­ko prie­kaiš­tus ir ko­ne­vei­kia me­di­ci­nos dar­buo­to­jus to­dėl, kad mies­te ne­bu­di nė vie­na vais­ti­nė.

Pa­ne­vė­žio vais­ti­nės dar­buo­to­ja taip pat pa­sa­ko­ja, kad pra­dė­jus kal­bė­ti apie vais­ti­nės už­da­ry­mą vie­ti­niai pra­šo vais­ti­nės neuž­si­da­ry­ti, ima pa­ni­kuo­ti gal­vo­da­mi, kas bus, jei ne­liks nė vie­nos nak­tį dir­ban­čios vais­ti­nės. „Blo­giau ne­bū­tų, jei Šiau­liuo­se bu­dė­tų bent vie­na“, – sa­ko E. Ku­kai­tie­nė.

„Jei­gu yra no­ras – svars­ty­si­me“

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vik­to­ras Strups, ko­men­tuo­da­mas su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją, kad Šiau­liuo­se nė­ra bu­din­čios vais­ti­nės, pri­ta­rė nuo­mo­nei, jog vi­są pa­rą dir­ban­ti vais­ti­nė yra rei­ka­lin­ga. V. Strups aiš­ki­na, kad sa­vi­val­dy­bė ne­ga­li rem­ti pri­va­taus vers­lo, ta­čiau įma­no­mos leng­va­tos. Sa­vi­val­dy­bei rei­kia konk­re­čiai pa­teik­ti, ko rei­ka­lau­ja­ma, tuo­met bus svars­to­ma, ar tai įma­no­ma įgy­ven­din­ti, kiek tai kai­nuo­tų sa­vi­val­dy­bei ir pan.

„Leng­va­tų ga­li­ma su­lauk­ti, jei­gu bū­tų pa­reikš­tas no­ras, – sa­kė V. Strups. – To­kiu at­ve­ju svars­ty­tu­me, nes to­kiam di­de­liam mies­tui bu­din­ti vais­ti­nė bū­tų nau­din­ga. Sa­vi­val­dy­bei rei­kia ži­no­ti tiks­lias de­ta­les, ar no­ri­ma su­ma­žin­ti že­mės, ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį, nes pa­gal si­tua­ci­ją svars­ty­tų Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba ar­ba už­tek­tų ad­mi­nist­ra­ci­nio spren­di­mo.“

Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas tei­gia, kad iš­kė­lus klau­si­mą ga­li­ma svars­ty­ti ir at­nau­jin­ti leng­va­tas, jei­gu jų ankš­čiau tu­rė­jo vais­ti­nė. Paš­ne­ko­vas pri­si­me­na, kad anks­čiau bu­dė­ju­si „Eu­ro­vais­ti­nė“ ne­bu­vo pa­ten­kin­ta, nes dar­bas nak­tį rei­ka­la­vo pa­pil­do­mų sau­gu­mo prie­mo­nių, yra bu­vę konflik­tų, o pel­no iš dar­bo nak­tį – ne.

„Jei­gu yra po­rei­kis, vis­ką ga­li­ma ban­dy­ti spręs­ti, te­rei­kia vais­ti­nių ar žmo­nių ini­cia­ty­vos, – tei­gia V. Strups. – Kaž­ko­dėl vi­si no­ri pre­kiau­ti nak­tį al­ko­ho­liu, nes tai pel­nin­ga, ta­čiau pre­kiau­ti vais­tais no­rin­čių­jų neat­si­ran­da.“


Me­nų in­ku­ba­to­rius Šiau­liuo­se – bū­ti ar ne­bū­ti

Lau­ra AUK­SAI­TY­TĖ

„Pris­tab­dy­ti pro­jek­tą, reiš­kia, jam pa­sa­ky­ti „ne“, – sa­ko Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos In­ves­ti­ci­jų ir mies­to plėt­ros sky­riaus va­do­vė Ais­tė Ža­le­vi­čie­nė. Li­kus mė­ne­siui iki su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo dėl ku­ria­mo Me­nų in­ku­ba­to­riaus, sua­be­jo­ta jo rei­ka­lin­gu­mu mies­tui. Pro­jek­to kū­rė­jai aiš­ki­na, kad neį­kū­rus in­ku­ba­to­riaus ir ne­ga­vus iš ES net 95 pro­c. lė­šų pa­sta­tui re­konst­ruo­ti, mies­tas ne­teks ir ga­li­my­bės gau­ti mi­li­jo­ni­nės ES pa­ra­mos Me­nų in­ku­ba­to­riaus veik­lai plė­to­ti.


Skun­das Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bai

Sei­mo Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­jos na­riai šiau­lie­čiai Ed­var­das Ža­ka­ris ir Va­le­ri­jus Si­mu­lik krei­pė­si į Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bą dėl ga­li­mų pa­žei­di­mų pa­si­ren­kant Me­nų in­ku­ba­to­riaus Šiau­liuo­se tech­ni­nio pro­jek­to ren­gė­jus. Tech­ni­nį pro­jek­tą pa­ren­gė įmo­nė „Va­ka­ri­nis fa­sa­das“ – ta pa­ti, ku­ri su­kū­rė šiau­lie­čių kri­ti­kuo­ja­mą sta­to­mą pa­sto­ra­ci­nio cent­ro prie ka­ted­ros tech­ni­nį pro­jek­tą.

Griū­van­tį bu­vu­sio fab­ri­ko „El­nias“ pa­sta­tą sa­vi­val­dy­bė ke­ti­na pa­vers­ti me­ni­nin­kų me­ka. Tech­ni­nio pro­jek­to ren­gė­jas pa­si­rink­tas ne vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­so, o de­ry­bų su pri­va­čia bend­ro­ve bū­du.

„Pra­šy­tu­me įver­tin­ti, ar Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, praė­ju­sio­je ka­den­ci­jo­je priim­da­ma spren­di­mą skelb­ti de­ry­bas su vie­na įmo­ne, sa­vo veiks­mais ne­pa­žei­dė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo“, – raš­te Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos di­rek­to­riui Žyd­rū­nui Plyt­ni­kui tei­gia Sei­mo na­riai E. Ža­ka­ris ir V. Si­mu­lik.

Abe­jo­ja­ma ne tik dėl ga­li­mų pa­žei­di­mų, bet ir dėl pa­ties pa­sta­to rei­ka­lin­gu­mo ir to, kad jis bus per bran­gus biu­dže­tui.

Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rys Ar­tū­ras Vi­soc­kas pro­jek­tą siū­lo pri­stab­dy­ti. Anot jo, jei ne­bus ras­tas spren­di­mas, kaip iš­lai­ky­ti nau­ją da­ri­nį, pro­jek­tas ga­li tap­ti naš­ta Šiau­lių biu­dže­tui.

A. Vi­soc­kas ma­no, kad pro­jek­tą rei­kė­tų pa­to­bu­lin­ti, nes paė­mus pi­ni­gus ke­lio at­gal ne­be­bus, o dar­bams pa­si­bai­gus at­si­ra­du­sios įstai­gos iš­lai­ky­mas – kas­met po 700 tūkst. li­tų – bus mies­tui ne pa­gal ki­še­nę.

„Pris­tab­dy­ti pro­jek­tą, reiš­kia, jam pa­sa­ky­ti „ne“. Mes iki gruo­džio mė­ne­sio ga­li­me pa­sa­ky­ti tik „taip“ ar­ba „ne“. Jei at­si­sa­ky­si­me, ES pi­ni­gai nu­ke­liaus ki­tam pro­jek­tui fi­nan­suo­ti. Be­rods jie nu­ke­liaus į Kau­ną“, – sa­ko In­ves­ti­ci­jų ir mies­to plėt­ros sky­riaus va­do­vė Ais­tė Ža­le­vi­čie­nė.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, gau­ti lė­šų vė­liau ne­be­bus ga­li­my­bės, nes Ūkio mi­nis­te­ri­ja prio­ri­te­tą vė­liau skirs ne­be kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų pa­sta­tams sta­ty­ti, o jų veik­lai fi­nan­suo­ti. Tai reiš­kia, kad da­bar, pa­siė­mus mi­li­jo­ni­nę ES pa­ra­mą ir įkū­rus Me­nų in­ku­ba­to­rių, vė­liau bus ga­li­ma gau­ti ES pa­ra­mą ir jo veik­lai fi­nan­suo­ti. Pa­ti pa­sta­ty­ti Me­nų in­ku­ba­to­riaus sa­vi­val­dy­bė ne­ga­lės, va­di­na­si, ne­teks ga­li­my­bės ir gau­ti mi­li­jo­ni­nės ES pa­ra­mos jo veik­lai plė­to­ti.

 

Veik­lai pa­lai­ky­ti – 7,6 mln. Lt

2010 m. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė už 325 tūkst. li­tų bu­vu­sio fab­ri­ko „El­nias“ te­ri­to­ri­jo­je iš vers­li­nin­ko nu­pir­ko ap­de­gu­sį sky­lė­tą pa­sta­tą. 235 tūkst. jau bu­vo su­mo­kė­ti tech­ni­nį pro­jek­tą ren­gu­siai ar­chi­tek­tų bend­ro­vei „Va­ka­ri­nis fa­sa­das“.

95 pro­c. lė­šų Me­nų in­ku­ba­to­riui ski­ria ES, 5 pro­c. tu­rė­tų skir­ti sa­vi­val­dy­bė iš sa­vo pra­sko­lin­to biu­dže­to. Vi­sa pro­jek­to ver­tė – per 7 mln. li­tų (be PVM). Sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų skir­ti apie 360 tūkst. li­tų.

Šie­met pa­va­sa­rį In­ves­ti­ci­jų ir mies­to plėt­ros sky­rius in­for­ma­vo, kad Me­nų in­ku­ba­to­riaus fi­nan­si­niai re­zul­ta­tai bu­vo mo­de­liuo­ja­mi re­mian­tis ne­pel­nin­gu­mo prin­ci­pu. Vi­sos gry­no­sios pa­ja­mos bus nu­kreip­tos įstai­gos są­nau­doms deng­ti ir re­zi­duo­jan­čių (in­ku­buo­ja­mų) kū­ry­bi­nių su­b-

jek­tų reik­mėms. Dėl šios prie­žas­ties ir veik­los re­zul­ta­tas po fi­nan­sa­vi­mo, ir pro­gno­zuo­ja­mas gry­na­sis pi­ni­gų srau­tas iš veik­los bus ly­gūs nu­liui.

Fi­nan­si­nia­me mo­de­ly­je bu­vo nu­ma­ty­ta, kad Šiau­lių me­nų in­ku­ba­to­rius nuo 2011 iki 2028 m. už­dirbs apie 7,6 mln. Lt pa­ja­mų iš veik­los, pa­tirs apie 12,7 mln. Lt veik­los iš­lai­dų (įskai­tant 5,2 mln. Lt ne­pi­ni­gi­nes il­ga­lai­kio tur­to nu­si­dė­vė­ji­mo iš­lai­das). To­kiu bū­du gry­nų pi­ni­gų po­rei­kis Me­nų in­ku­ba­to­riaus veik­lai pa­lai­ky­ti per vi­są ana­li­zuo­ja­mą lai­ko­tar­pį sieks apie 7,6 mln. Lt.

 

Su­mo­kė­tą mi­li­jo­ni­nį PVM sa­vi­val­dy­bė su­si­grą­žins

Pro­jek­tą „Šiau­lių me­nų in­ku­ba­to­riaus įkū­ri­mas“ pa­ren­gė VšĮ „Šiau­lių re­gio­no plėt­ros agen­tū­ra“. Įmo­nė pa­rink­ta pro­jek­to vyk­dy­to­ju Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mu. Šiau­lių re­gio­no plėt­ros agen­tū­ra bu­vo pa­si­rink­ta to­dėl, kad pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo tai­syk­lė­se pro­jek­to pa­reiš­kė­jui bu­vo kel­ta es­mi­nė są­ly­ga – pa­reiš­kė­jas tu­ri bū­ti sa­vi­val­dy­bės vie­šo­ji įstai­ga. Pa­ti Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė pro­jek­to pa­reiš­kė­ju bū­ti ne­ga­lė­jo.

Šiau­lių re­gio­no plėt­ros agen­tū­ra Me­nų in­ku­ba­to­riaus in­ves­ti­ci­nį pro­jek­tą ren­gė su­for­ma­vu­si dar­bo gru­pę.

Šiau­lių re­gio­no plėt­ros agen­tū­ros di­rek­to­rės Jo­li­tos But­ku­tės tei­gi­mu, dėl Me­nų in­ku­ba­to­riaus jau nu­veik­ta tiek dar­bų, kad be­li­ko tik pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį. „Vy­rau­ja klai­din­ga nuo­sta­ta, kad pa­sta­tui iš­lai­ky­ti sa­vi­val­dy­bė pri­va­lės skir­ti lė­šų.“, – tei­gia ji.

J. But­ku­tė sa­ko, kad pro­jek­te nu­ma­ty­ta nuo­mos kai­na yra pre­li­mi­na­ri ir tik­rai bus že­mes­nė nei rin­kos kai­na.

Es­mi­nė pro­ble­ma, dėl ku­rios Me­nų in­ku­ba­to­riaus li­ki­mas ka­bo ant plau­ko, – biu­dže­to lė­šos, ku­rias rei­kės skir­ti pa­sta­tui re­konst­ruo­ti. Sa­vi­val­dy­bė tu­rės skir­ti ne tik 5 pro­c. nuo 7,3 mi­li­jo­no li­tų, bet ir su­mo­kė­ti PVM mo­kes­tį. Ši su­ma ne to­kia jau ma­ža – apie pu­sant­ro mi­li­jo­no li­tų.

Anot J. But­ku­tės, sa­vi­val­dy­bė PVM tu­ri su­mo­kė­ti per projekto vykdymo me­tus, ta­čiau da­lį šių lė­šų Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja su­grą­žins. Lėšos grįš į sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tą.

 

 

 Es­mi­nė pro­ble­ma, dėl ku­rios Me­nų in­ku­ba­to­riaus li­ki­mas ka­bo ant plau­ko, – biu­dže­to lė­šos, ku­rias rei­kės skir­ti pa­sta­tui re­konst­ruo­ti.

Artūro Staponkaus nuotr.

Me­ni­nin­kams ir mies­tui

Me­nų in­ku­ba­to­riaus tiks­las – su­kur­ti są­ly­gas Šiau­lių mies­to me­ni­nin­kams kur­ti, de­monst­ruo­ti ir rea­li­zuo­ti sa­vo dar­bus, ska­tin­ti jų vers­lu­mą ir kon­ku­ren­cin­gu­mą. Nau­do­jan­tis tu­ri­ma inf­rast­ruk­tū­ra (pa­tal­po­mis, įran­ga ir pan.), bū­tų ke­ti­na­ma su­telk­ti įvai­rių rū­šių me­no kū­rė­jus, jų gru­pes ir su me­nu su­si­ju­sį vers­lą plė­to­jan­čius as­me­nis vie­no­je erd­vė­je. Taip bū­tų su­da­ry­tos są­ly­gos me­ni­nin­kams kur­ti ir pri­sta­ty­ti pub­li­kai sa­vo dar­bus.

Me­nų in­ku­ba­to­rius taip pat su­teik­tų ga­li­my­bę me­ni­nin­kams leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis pra­dė­ti nuo­sa­vą vers­lą, pri­sta­ty­ti sa­vo dar­bus, bend­ra­dar­biau­ti su ki­tais kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų at­sto­vais. Jis ne­bū­tų orien­tuo­tas į tam tik­ras kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų sri­tis, o pri­tai­ky­tas vi­sų sri­čių at­sto­vų po­rei­kiams, sie­kiant po vie­nu sto­gu su­telk­ti kuo dau­giau įvai­rių me­no rū­šių. Kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų at­sto­vai bū­tų ska­ti­na­mi pa­si­nau­do­ti ES fon­dų pa­ra­ma, bend­ra­dar­biau­ti ne tik su kai­my­nys­tė­je įsi­kū­ru­siais me­ni­nin­kais, bet ir su ki­tais ša­lies ar už­sie­nio kul­tū­ros sek­to­riaus at­sto­vais.

Pa­sak J. But­ku­tės, me­ni­nin­kus pa­sie­kia ga­na ne­daug in­for­ma­ci­jos apie plėt­ros ga­li­my­bes, jiems trūks­ta vers­lui įkur­ti ir plė­to­ti rei­ka­lin­gų ži­nių ir kom­pe­ten­ci­jų, o tai ap­sun­ki­na ga­li­my­bes vie­šin­ti sa­vo dar­bus ir pa­teik­ti juos vi­suo­me­nei.

Bend­ras pa­tal­pų plo­tas yra 3141 kv. m. Čia bus įreng­tos pa­tal­pos, pri­tai­ky­tos skir­tin­gų kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų sri­čių po­rei­kiams: ama­tams, ar­chi­tek­tū­rai, di­zai­nui, ki­nui ir vi­deo­me­nui, lei­dy­bai, vaiz­duo­ja­ma­jam, tai­ko­ma­jam me­nui, mu­zi­kai, pro­gra­mi­nei įran­gai ir kom­piu­te­rių pa­slau­goms, ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos pro­gra­mų kū­ri­mui ir trans­lia­ci­jai, rek­la­mai, sce­nos me­nui ir ki­toms sri­tims, ku­rio­se jun­gia­si kul­tū­ros bei ūki­nės veik­los as­pek­tai.

Ma­no­ma, kad in­ku­ba­to­riaus veik­la pa­ska­tins ne tik nau­jų vers­lų kū­ri­mą­si Šiau­lių mies­te, bet ir kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo in­ten­sy­vė­ji­mą, at­si­ras dau­giau įvai­rių lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo ga­li­my­bių gy­ven­to­jams ir sve­čiams.

Vie­nas svar­bių po­stū­mių Šiau­lių kul­tū­ri­nio ir kū­ry­bi­nio sek­to­riaus plėt­rai yra sie­ti­nas ir su Šiau­lių uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­tu, ku­ria­me plė­to­ja­mi vaiz­duo­ja­mie­ji, sce­nos, ki­no ir vi­deo-, mu­zi­kos me­nai, di­zai­nas, lei­dy­ba, rek­la­ma, vie­šie­ji ry­šiai, TV, ra­di­jas, ar­chi­tek­tū­ra, IT veik­los.

Pats Me­nų in­ku­ba­to­rius tu­rė­tų tap­ti vi­suo­me­nei at­vi­ra kul­tū­ri­ne ir me­ni­ne erd­ve, ku­rio­je vyks­tan­tys ren­gi­niai, pro­jek­tai pri­si­dė­tų prie kul­tū­ros ir me­no puo­se­lė­ji­mo mies­te, ska­tin­tų mies­to me­ni­nin­kų suar­tė­ji­mą su vi­suo­me­ne, jų in­teg­ra­vi­mą­si į ak­ty­vią me­no rin­ką.

Anot J. But­ku­tės, in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to duo­me­nys ir skai­čiai ro­do, kad Šiau­lių me­nų in­ku­ba­to­rius ge­bės pa­deng­ti pa­ti­ria­mas są­nau­das iš gau­na­mų pa­ja­mų ir iš­si­lai­ky­ti sa­va­ran­kiš­kai.

 

Eže­ro priei­gos ga­li tap­ti trau­kos cent­ru

 Me­nų in­ku­ba­to­riaus at­si­ra­di­mas pa­stū­mė­tų vi­sos te­ri­to­ri­jos tvar­ky­mo dar­bus. Ka­dan­gi „El­nio“ te­ri­to­ri­ja ri­bo­ja­si su Talk­šos eže­ro te­ri­to­ri­ja, o šiuo me­tu Talk­šos eže­ras ir jo priei­gos tvar­ko­mos komp­lek­siš­kai, ti­kė­ti­na, kad ši Šiau­lių mies­to da­lis taps pa­trauk­lia vie­ta.

Jau se­niai bu­vo pla­nuo­ja­ma, kad 230 ha dy­džio te­ri­to­ri­ja tarp Talk­šos eže­ro, Gin­kū­nų tven­ki­nio ir Vil­niaus gat­vės ga­li bū­ti pa­da­ly­ta į tris par­kus: Talk­šos miš­ko par­ką, Sal­du­vės is­to­ri­nį par­ką ir Alek­sand­ri­jos ren­gi­nių par­ką. Talk­šos miš­ko par­kas tu­ri bū­ti mies­tie­čių svei­ka­tin­gu­mo, ra­maus poil­sio oa­zė, kur žmo­nės atei­tų su­si­pa­žin­ti su bio­lo­gi­ne įvai­ro­ve ir pa­si­gė­rė­ti kraš­to­vaiz­džiu. Eže­ro pa­kran­tė­je ga­lė­tų bū­ti įreng­ta kran­ti­nė ir vi­sa, kas rei­ka­lin­ga poil­sio zo­nai: ka­vi­nės, res­to­ra­nai, vieš­bu­čiai. Už eže­ro jau yra neo­fi­cia­lus pa­plū­di­mys, Gam­ti­nin­kų sto­tis su jo­je au­gi­na­mais žir­gais, po­niais, Ka­ti­nų mu­zie­jus. Su­for­muo­tas Sal­du­vės is­to­ri­nis par­kas tu­rė­tų bū­ti skir­tas mies­tie­čiams il­sė­tis, ja­me bū­tų ga­li­ma gė­rė­tis kul­tū­ros ir gam­tos pa­vel­du, su­si­pa­žin­ti su kraš­to is­to­ri­ja.

Alek­sand­ri­jos par­ko te­ri­to­ri­jo­je siū­lo­ma įkur­ti mies­to ren­gi­nių par­ką, ku­ria­me ga­lė­tų bū­ti pa­sta­ty­ta dau­gia­funk­cė are­na, ku­rio­je vyk­tų di­de­li vie­ši ren­gi­niai. Čia ga­lė­tų bū­ti įreng­ta ir poil­siui skir­tos dvi­ra­čių, rie­du­čių, sli­džių ar ro­gu­čių tra­sos.

Kū­ry­bi­nės ap­lin­kos kū­ri­mas –  kles­tė­ji­mo są­ly­ga

Ką ma­no apie Me­nų in­ku­ba­to­rių, pa­klau­sė­me tarp­tau­ti­nio folk­lo­ro kon­kur­so-fes­ti­va­lio „Sau­lės žie­das“ di­rek­to­rės, 5-ųjų TA­FI­SA pa­sau­lio spor­to vi­siems žai­dy­nių „Šiau­liai 2012“  kul­tū­ros ren­gi­nių koor­di­na­to­rės,  ren­gi­nių vers­lo va­dy­bos dės­ty­to­jos Rū­tos  Stan­ku­vie­nės. 

- Ar rei­kia Šiau­liams Me­nų in­ku­ba­to­riaus?

- Rei­kia, nes me­ni­nin­kai, stu­di­juo­da­mi aukš­to­sio­se ar ki­to­se mo­kyk­lo­se, daž­niau­siai gau­na la­biau spe­ci­fi­nes, dau­giau su konk­re­čiu me­nu ar ama­tu su­si­ju­sias ži­nias, ta­čiau ne­tu­ri ži­nių, įgū­džių, kaip ga­li­ma pra­dė­ti vers­lą, o svar­biau­sia – iš­gy­ven­ti iš me­no, ama­to ar po­mė­gio. Me­nų in­ku­ba­to­riai ma­žes­ne nei rin­kos kai­na nuo­mo­ja pa­tal­pas, or­ga­ni­zuo­ja pa­ro­das, ren­gia spek­tak­lius, ren­gi­nius. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je jie suak­ty­vi­no me­ni­nin­kus, iš­mo­kė juos vers­lu­mo ir aki­vaiz­džiai pa­di­di­no žmo­nių su­si­do­mė­ji­mą me­nu.Ma­no nuo­mo­ne, svar­biau­sia da­bar tai, kad rei­kia ap­si­spręs­ti, ku­rį ar ke­lis kū­ry­bi­nius klas­te­rius siek­si­me plė­to­ti. Juk kū­ry­bin­gu­mas, aukš­to­sios tech­no­lo­gi­jos, ino­va­ty­vūs spren­di­mai pa­si­rink­to­se sri­ty­se tu­ri duo­ti nau­ją ko­ky­bę. Lie­tu­vo­je tu­ri­me be­ne du ge­riau­sius to­kio po­bū­džio pa­vyz­džius – „Me­nų spaus­tu­vę“, už­sii­man­čią dau­giau sce­nos me­nais, ir Užu­pio me­no in­ku­ba­to­rių, su­jun­gu­sį ne­ma­žai šiuo­lai­ki­nio me­no kū­rė­jų. Teo­riš­kai į me­nų in­ku­ba­to­rius bu­ria­si ne tik me­ni­nin­kai, ama­ti­nin­kai, bet ir rek­la­mos ga­min­to­jai, lei­dė­jai, kul­tū­ros va­dy­bi­nin­kai, vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tai, ana­li­ti­kai ir kt. Pag­rin­di­nės, sa­vi­tos idė­jos mū­sų in­ku­ba­to­riui dar ne­la­bai ma­tau, o gal tie­siog ne­ži­nau. Rei­kia la­bai at­sa­kin­gai ap­si­spręs­ti prieš pra­de­dant in­ves­tuo­ti į re­mon­tą, sta­ty­bas – ar vi­sų me­nų bus po tru­pi­nė­lį, ar į tris šo­kių sa­les, ke­tu­rias kal­vių dirb­tu­ves, o gal la­biau į šo­kių me­ną orien­tuo­si­mės, o gal į dar ką nors? Įs­tai­gos ope­ra­to­rius jau tu­ri tu­rė­ti konk­re­tes­nę vi­zi­ją, ma­ty­mą.
- Ar mies­to me­ni­nin­kai eis į Me­nų in­ku­ba­to­rių kur­ti ir dirb­ti?


- Ma­nau, kad eis, nes jau yra po­rei­kis ir to­liau vyk­do­ma veik­la tu­ri bū­ti pa­ro­do­ma so­cia­li­nė, kul­tū­ri­nė, eko­no­mi­nė ver­tė. Pa­ruoš­to­je ga­li­my­bių stu­di­jo­je, ma­nau, bu­vo įro­dy­tas po­rei­kis, nes yra itin ma­žai vie­tų mū­sų mies­te, kur bai­gęs me­nų ar su kū­ry­bi­nė­mis in­dust­ri­jo­mis su­si­ju­sias stu­di­jas jau­nas kū­rė­jas ga­li kur­ti ar įsi­dar­bin­ti.
Ne vi­sa­da gau­si­me aiš­kų at­sa­ky­mą į šį klau­si­mą. Ar įma­no­ma ži­no­ti tei­sin­giau­sią at­sa­ky­mą į tai, ko ne­si pa­ty­ręs, pa­ma­tęs? At­sa­ky­mas jau bu­vo ar­gu­men­tuo­tas ga­li­my­bių stu­di­jo­je, vie­šo­se dis­ku­si­jo­se, ki­tų pa­na­šių įstai­gų pa­tir­ties įžval­go­mis ir ap­si­spren­di­mu teik­ti pa­raiš­ką. Net moks­li­nin­kai iki ga­lo ne­su­ta­ria, ar toks kū­ry­bi­nis klas­te­ris tu­ri at­si­ras­ti spon­ta­niš­kai, ar pla­nuo­tai, ar val­džia tu­ri ir ga­li kiš­tis, ar tai tik pa­čių kū­ry­bi­nin­kų rei­ka­las.
Sun­ku tiks­liai nu­ma­ty­ti kū­ri­mo­si ir plėt­ros ten­den­ci­jas, ta­čiau re­mian­tis sėk­min­gais pa­vyz­džiais ma­ty­ti, kad ge­riau­si re­zul­ta­tai pa­sie­kia­mi ta­da, kai su­si­jun­gia kū­ry­bi­nė ener­gi­ja, ša­lies po­li­ti­ka, vie­tos ga­lia, vers­lu­mas.
Dis­ku­tuo­jant bū­ti­na ži­no­ti vie­ną es­mi­nių kū­ry­bi­nės bend­ruo­me­nės bruo­žų – me­ni­nin­kai pa­si­žy­mi aukš­tu kū­ry­bi­niu, in­te­lek­ti­niu ka­pi­ta­lu, ta­čiau daug silp­nes­ni so­cia­li­niai, bend­ruo­me­ni­niai ry­šiai, ne­kal­bant apie po­li­ti­nį ak­ty­vu­mą. Bū­ti aut­sai­de­riu, „ki­to­kiu“, sa­vi­tu, iš­si­ski­rian­čiu, gal net ne­sup­ras­tu me­ni­nin­ku yra tar­si „nor­ma“. Tad in­teg­ra­vi­ma­sis į nau­ją da­ri­nį jau ne vie­ne­rius me­tus ku­rian­čiam bran­džiam me­ni­nin­kui gal­būt grei­čiau bus ne­priim­ti­nas.


- Ar etiš­ka šiuo fi­nan­siš­kai sun­kiu me­tu skir­ti lė­šų Me­nų in­ku­ba­to­riui sta­ty­ti, kai ki­toms sri­tims fi­nan­sa­vi­mas itin stip­riai ma­ži­na­mas?
- Kū­ry­bi­nės ap­lin­kos kū­ri­mas da­bar lai­ko­mas vie­na svar­biau­sių mies­to kles­tė­ji­mo są­ly­gų. To­kiems klau­sian­tiems ga­lė­čiau už­duo­ti to­kį pat klau­si­mą – ka­da ap­skri­tai kul­tū­rai ga­li­ma skir­ti, kai gat­vės ne vi­sos išas­fal­tuo­tos, kai trūks­ta pi­ni­gų svei­ka­tos sis­te­mai? Ka­da, ko­kioms sri­tims tu­ri bū­ti pi­ni­gų per­tek­lius, kad ga­lė­tu­me šne­kė­ti apie kul­tū­rą kaip vie­ną mies­to gy­vas­tin­gu­mo pa­grin­di­nių prie­lai­dų? Ar ta­da be­tu­ri­me tei­sę klaus­ti, ką pa­da­rė­me, kad iš mies­to neiš­vyk­tų jau­ni, kū­ry­bin­gi žmo­nės? Mo­der­nūs mies­tai da­bar pir­miau­sia sie­ja­mi su kū­ry­bin­gu­mu, ino­va­ty­vu­mu. Eko­no­mis­tų ty­ri­mai ro­do, kad kul­tū­ra ir kū­ry­bin­gu­mas yra vie­ni svar­biau­sių pir­mau­jan­čių mies­tų plėt­ros veiks­nių. To­kie kū­ry­bi­niai klas­te­riai ge­ne­ruo­ja ne tik kū­ry­bi­nes min­tis, bet ir pi­ni­gus, nau­jus sa­vi­tus re­zul­ta­tus. Jie ne tik skir­ti mies­tui, bet ir eg­zis­tuo­ja dėl mies­tų, nes for­muo­ja įvai­rių iš­tek­lių su­jun­gi­mą į tink­lus, par­tne­rys­tes, mies­to įvaiz­dį.
 

Šiukš­lės – pa­čių šiukš­lin­to­jų rei­ka­las

Po­vi­las LUN­GĖ

Su­si­da­ro įspū­dis, kad mies­to šla­vė­jus per me­tus iš­tin­ka ke­lios „sti­chi­nės ne­lai­mės“: ru­de­nį nu­kri­tus la­pams, žie­mą gau­siai pa­sni­gus, pa­va­sa­rį nu­tir­pus snie­gui pa­si­ro­džius įvai­rioms „gė­ry­bėms“, o va­sa­rą gau­siai že­liant žo­lei. Or­ga­ni­zuo­ja­mos įvai­rios mies­to gra­ži­ni­mo ak­ci­jos – gy­ven­to­jai kvie­čia­mi rink­ti šiukš­lių, kas­ti snie­go ar grėb­ti la­pų. Ne­gi ap­lin­ka be­si­rū­pi­nan­čių šla­vė­jų ne­pa­kan­ka?


 

Ša­li­gat­viai pa­lei Vil­niaus gat­vę ne­šluo­ti – pūp­so ne su­grėb­tų, o vė­jo su­neš­tų la­pų krū­vos.

Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

Anot Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tės Hen­ri­tos Gied­rai­tie­nės, UAB „Šiau­lių ap­žel­di­ni­mas“ at­lie­ka mies­to ža­lių­jų plo­tų (ve­jų, žo­ly­nų, žel­dy­nų) tvar­ky­mo pa­slau­gą, o AB „Spe­cia­li­zuo­tas trans­por­tas“ – mies­to gat­vių ir ki­tų te­ri­to­ri­jų tvar­ky­mo pa­slau­gą.

Trūks­ta lė­šų

Ar šie­met ne­pa­si­kar­tos si­tua­ci­ja, kai žie­mą iš­kri­tus gau­siam snie­gui pa­lei gat­ves ir ša­li­gat­vius su­si­da­rė snie­go kal­nai? „Ša­li­gat­viuo­se daug snie­go bu­vo to­dėl, kad jo iš­vež­ti ne­ga­lė­jo­me iš vi­sų te­ri­to­ri­jų dėl lė­šų trū­ku­mo. Snie­gas bu­vo ve­ža­mas tik iš tų vie­tų, ku­rio­se bu­vo bū­ti­na už­tik­rin­ti eis­mo ir pės­čių­jų sau­gu­mą – nuo pės­čių­jų pe­rė­jų, via­du­kų ir pan.“ – tei­gia H. Gied­rai­tie­nė.

Vil­niaus gat­vės bul­va­rą šluo­ja net aš­tuo­nios šla­vė­jos, ta­čiau mies­tie­čiai pa­ste­bė­jo, kad ne­tgi ne „sti­chi­nių ne­lai­mių“ me­tu ne vi­sos jo da­lys „bliz­ga“.

Ne­gi Sa­vi­val­dy­bė nė­ra ga­vu­si skun­dų dėl pra­sto cent­ri­nės mies­to ar­te­ri­jos ir ki­tų mie­to ša­li­gat­vių tvar­ky­mo?

Anot spe­cia­lis­tės, Vil­niaus gat­vės bul­va­ras va­lo­mas 12 kar­tų per mė­ne­sį tris kar­tus per sa­vai­tę. Ke­tu­ris kar­tus per mė­ne­sį kar­tą kar­tą per sa­vai­tę or­ga­ni­zuo­ja­mas at­ski­rų šiukš­lių rin­ki­mas. Ki­tų mies­to gat­vių ša­li­gat­viai, va­žiuo­ja­mo­ji da­lis, aikš­te­lių va­žiuo­ja­mo­ji da­lis, laip­tai, vi­suo­me­ni­nio trans­por­to su­sto­ji­mo aikš­te­lės va­žiuo­ja­mo­ji da­lis (įva­ža) va­lo­mi kar­tą per sa­vai­tę. Šio­se vie­to­se šiukš­lės su­ren­ka­mos taip pat ke­tu­ris kar­tus per mė­ne­sį. „Mi­nė­ti va­ly­mo dar­bai yra at­lie­ka­mi at­si­žvel­giant į skir­tas lė­šas šioms pa­slau­goms vyk­dy­ti“, – tei­gia H. Gied­rai­tie­nė.

Bend­ri­joms ne­pris­kir­tos te­ri­to­ri­jos

O kas ta­da tu­ri rū­pin­tis ap­lin­ka prie ko­mer­ci­nių pa­sta­tų, nuo­sa­vų gy­ve­na­mų­jų na­mų, dau­gia­bu­čių? „At­siž­velg­da­mi į tai, kad te­ri­to­ri­jos (ta­kai, pra­va­žia­vi­mai, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės, ža­lie­ji plo­tai) yra skir­tos gy­ven­to­jų po­rei­kiams ten­kin­ti, pra­šo­me dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jų pa­gal ga­li­my­bę sa­vo bend­ri­jos te­ri­to­ri­ją tvar­ky­ti gy­ven­to­jų pa­jė­go­mis, or­ga­ni­zuo­jant ap­lin­kos tvar­ky­mo tal­kas ar pan., kol ne­bus iš­spręs­ti klau­si­mai dėl te­ri­to­ri­jų tvar­ky­mo prie dau­gia­bu­čių na­mų kvar­ta­luo­se. Ko­mer­ci­nių pa­sta­tų ar gy­ve­na­mų­jų nuo­sa­vų na­mų te­ri­to­ri­jos tvar­ky­mu tu­ri rū­pin­tis jų sa­vi­nin­kai“, – tei­gia spe­cia­lis­tė.

Dau­gia­bu­čių sa­vi­nin­kų bend­ri­jos skun­džia­si, kad nors ir ap­si­šluo­ja pa­lei sa­vo na­mą ša­li­gat­vius – pa­čios sam­do šla­vė­jus, bet ša­li­gat­viai pa­lei gat­vę ap­skri­tai ne­šluo­ja­mi, lyg bend­ri­jos dar ir juos tu­rė­tų šluo­ti. Sa­vait­raš­čio re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nę Vil­niaus g. 33 ir 35 sa­vi­nin­kų bend­ri­jų at­sto­vai skun­dė­si, kad ša­li­gat­viai pa­lei Vil­niaus gat­vę ne­šluo­ti – pūp­so ne su­grėb­tų, o vė­jo su­neš­tų la­pų krū­vos. De­ja, anot Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tės, šiuo me­tu Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­tu­ri fi­nan­si­nių ga­li­my­bių grėb­ti la­pus nuo ža­lių­jų plo­tų. Tie­sa, pra­dė­jus do­mė­tis ne­grė­bia­mais la­pais, šių Vil­niaus g. sa­vi­nin­kų bend­ri­jų gy­ven­to­jai su­sku­bo pra­neš­ti, kad la­pai nuo ša­li­gat­vio din­go...

Vie­no iš mies­to dau­gia­bu­čių bend­ri­jų pir­mi­nin­kė, ne­pa­no­ru­si at­skleis­ti sa­vo var­do ir pa­var­dės, pik­ti­no­si, kad bend­ri­ja tu­ri sam­dy­ti va­ly­to­ją sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čiai že­mei va­ly­ti: „Dau­gia­bu­tis ne­tu­ri sa­vo že­mės. Kai pir­ko­me bu­tus, sa­vi­val­dy­bė ne­lei­do iš­si­pirk­ti že­mės po na­mu – gy­ve­na­me pri­va­čiuo­se bu­tuo­se val­diš­ko­je že­mė­je. Tai­gi va­lo­me sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čią te­ri­to­ri­ją. Ki­ta ver­tus, da­bar už ap­lin­kos prie­žiū­rą va­ly­to­jai mo­ka­me su­de­rė­tą 380 li­tų at­ly­gį per mė­ne­sį „po­pie­riu­je“. Ji tu­ri tu­rė­ti vers­lo liu­di­ji­mą, ku­ris per me­tus kai­nuo­ja be­veik 600 li­tų, ir dar su­mo­kė­ti kas mė­ne­sį 72 li­tus PSD, tai jai ne­la­bai daug ir lie­ka – maž­daug 250 li­tų „į ran­kas“. Jei bend­ri­jai bū­tų pri­skir­ta te­ri­to­ri­ja, dar tek­tų mo­kė­ti ir že­mės mo­kes­tį. Neaiš­ku, kiek tos že­mės bus pri­skir­ta, nes te­ri­to­ri­ja ap­link na­mą la­bai di­de­lė – ir so­das, ir pie­va, ir skve­re­lis.“

Dėl pra­stai va­lo­mo ša­li­gat­vio pa­lei dau­gia­bu­tį pir­mi­nin­kė bu­vo at­lai­des­nė: „Dvi mies­to va­ly­to­jos va­lo di­džiau­sią gat­vės at­kar­pą be­veik nuo cent­ro iki mies­to pa­bai­gos, tai ar ga­li jos ko­ky­biš­kai at­lik­ti sa­vo dar­bą? Kren­tant la­pams ar gau­siai snin­gant, prie na­mo, kur va­lo­ma te­ri­to­ri­ja ge­ro­kai ma­žes­nė, jau bū­na ką veik­ti.“

Bui­ti­nės at­lie­kos su­mai­šo­mos su bios­kai­džio­mis

AB „Spe­cia­li­zuo­tas trans­por­tas“ di­rek­to­rius Ro­lan­das Sta­nys įžvel­gia tą pa­čią pro­ble­mą, kad dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­joms nė­ra pri­skir­tos te­ri­to­ri­jos, ku­rio­mis jos vis dėl­to tu­ri rū­pin­tis. Sug­rėb­tus la­pus ar ki­tas bios­kai­džias at­lie­kas šių na­mų te­ri­to­ri­jų va­ly­to­jai su­ver­čia į bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rius ar su­pi­la pa­lei gat­vę.

„Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras ne­no­ri priim­ti bios­kai­džių at­lie­kų, su­vers­tų į bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rius. O kaip nu­sta­ty­ti jų sa­vi­nin­ką? At­lie­kos ne­prik­lau­so nei gy­ven­to­jams, nei ki­toms įstai­goms ar sa­vi­val­dy­bei, be to, for­muo­ja­si lai­ki­ni są­var­ty­nai – su­py­lus la­pų krū­vą, ši apau­ga ki­to­mis šiukš­lė­mis, o kaip jas at­skir­ti?“ – tei­gia di­rek­to­rius.

Yra „bal­tų dė­mių“

Ei­nant vie­na gra­žiau­sių mies­to vie­tų – ša­li­gat­viu prie­šais Ch. Fren­ke­lio vi­lą, kal­no pa­pė­dė­je ir au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je prie Prū­de­lio į akį krin­ta šiukš­lių gau­sa. Ne­gi šla­vė­jams, šluo­jan­tiems ša­li­gat­vius ir aikš­te­lę, sun­ku ženg­ti žings­nį į šo­ną ir jas su­rink­ti?

R. Sta­nys tei­gia, kad mies­te yra „bal­tų dė­mių“, ku­rios nė­ra va­lo­mos: „Pa­gal su Sa­vi­val­dy­be su­da­ry­tą su­tar­tį tvar­ko­me tik tam tik­ras vie­tas, pvz., konk­re­čią Til­žės gat­vės at­kar­pą. Jei pa­lei gat­vę yra ko­kių nors įstai­gų, tar­kim, Šiau­lių uni­ver­si­te­tas ar teis­mo rū­mai, tai tų įstai­gų sam­dy­ti žmo­nės ir šluo­ja ap­lin­ką.“

Anot di­rek­to­riaus, blo­gai, kad Sa­vi­val­dy­bė ne­tei­sin­gai trak­tuo­ja šiukš­lių va­ly­mą: „Jei bū­tų vie­nas at­sa­ko­vas, at­sa­kan­tis už šiukš­les, ne­pa­si­tai­ky­tų at­ve­jų, kai ta pa­ti šiukš­lė, esan­ti vie­nos te­ri­to­ri­ją pri­žiū­rin­čios įmo­nės plo­te, nu­stu­mia­ma į ki­tos įmo­nės pri­žiū­ri­mą te­ri­to­ri­ją. Tu­rė­tų bū­ti vie­na įmo­nė, at­sa­kan­ti už tvar­ką mies­te.“


Ka­ras ant ge­le­žin­ke­lio bė­gių

Min­dau­gas MAL­CE­VI­ČIUS

Jau ma­žai ką be­ste­bi­na spau­do­je ar te­le­vi­zi­jo­je pa­si­ro­dan­tys pra­ne­ši­mai apie ke­ly­je įvy­ku­sį ne­lai­min­gą eis­mo įvy­kį. Vir­šy­tas grei­tis, vai­ruo­to­jų pa­tir­ties, at­sa­ko­my­bės sto­ka, vai­ra­vi­mas ap­svai­gus – tik da­lis prie­žas­čių, ko­dėl ke­lio­nė au­to­mo­bi­liu pa­žy­mė­ta di­des­nės ri­zi­kos ženk­lu. Žval­gan­tis sau­ges­nio ke­lia­vi­mo bū­do, pui­ki al­ter­na­ty­va ga­li bū­ti ke­lio­nė trau­ki­niu, ku­ri ne­re­tai bū­na ne tik sau­ges­nė, bet ir pi­ges­nė.


 

 Nuo ka­ro ke­liuo­se neap­sau­go­ti ne tik Lie­tu­vos ke­liai ir šun­ke­liai, bet ir ge­le­žin­ke­lio bė­giai.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

No­rė­tų­si ir to­liau kal­bė­ti apie ke­lio­nę trau­ki­niu kaip apie tei­gia­mą da­ly­ką, ta­čiau šių me­tų spa­lio 28-osios pa­va­ka­rės įvy­kiai ver­čia kons­ta­tuo­ti – nuo ka­ro ke­liuo­se neap­sau­go­ti ne tik Lie­tu­vos ke­liai ir šun­ke­liai, bet ir ge­le­žin­ke­lio bė­giai.

Vė­luo­jan­tis trau­ki­nys – blo­gas ženk­las

Spa­lio 28 d. še­ši tre­čio­kai ir pen­ki pir­mo­kai, ly­di­mi Ši­lė­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­jų Jur­gi­tos Pam­pi­kie­nės ir Auk­sės Ki­šo­nai­tės, nė ne­nu­tuo­kė, kad po Šiau­liuo­se tu­ri­nin­gai pra­leis­tos tu­ris­ti­nės die­nos va­ka­re bus įtrauk­ti į keis­tų įvy­kių sū­ku­rį. Pa­gal tuo me­tu vie­šai skel­bia­mus trau­ki­nių eis­mo tvar­ka­raš­čius iš Šiau­lių ge­le­žin­ke­lio sto­ties link Ši­lė­nų trau­ki­nys tu­rė­jo pa­ju­dė­ti 17.58 val. Anot mo­ky­to­jų, trau­ki­nys nu­ma­ty­tu lai­ku tą va­ka­rą neat­vy­ko, to­dėl joms, be­si­rū­pi­nan­čioms vai­kų sau­gu­mu, te­ko kreip­tis į trau­ki­nių sto­ties in­for­ma­ci­ją. Mo­ky­to­joms bu­vo pa­ti­kin­ta, kad iki 19 val. trau­ki­nys tik­rai tu­rė­tų at­vyk­ti. Dėl neaiš­kių prie­žas­čių dau­giau ne­gu va­lan­dą vė­la­vęs trau­ki­nys į Šiau­lių ge­le­žin­ke­lio sto­tį at­vy­ko tik 19.20 val., pri­vers­da­mas ke­lei­vius lauk­ti ne­ži­nio­je, o Ši­lė­nuo­se iš mies­to grįž­tan­čių vai­kų išė­ju­sius pa­si­tik­ti tė­vus jau­din­tis ir skam­bin­ti mo­ky­to­joms, ko­dėl vai­kai ne­grį­žo na­mo iš­vy­kos pro­gra­mo­je nu­ma­ty­tu lai­ku.

Ke­lio­nė du­ri­mis pri­ver­ta gal­va

Su­lau­kę vė­luo­jan­čio trau­ki­nio, ke­lei­viai neil­gai ga­lė­jo džiaug­tis ke­lio­ne. Be­veik pu­sant­ros va­lan­dos vė­luo­jan­tis trau­ki­nys tą va­ka­rą bu­vo tar­si ženk­las. Pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja A. Ki­šo­nai­tė pa­sa­ko­ja, kad Ši­lė­nuo­se su­sto­jus trau­ki­niui mo­ki­niai ir juos ly­dė­ju­sios mo­ky­to­jos jau ruo­šė­si iš­lip­ti, bet ne­ti­kė­tai už­si­vė­ru­sios va­go­no du­rys pri­vė­rė tuo me­tu li­pu­siam vy­riš­kiui gal­vą.

„At­vy­kus į Ši­lė­nų sto­tį, iš pa­sku­ti­nio va­go­no tu­rė­jo iš­lip­ti pir­mo­kė­liai ir aš, prieš mus li­po ki­ti ke­lei­viai. Iš­li­pant neį­ga­liam vy­rui su laz­da, du­rys ne­ti­kė­tai už­si­da­rė, ne­spė­jus iš­lip­ti ki­tiems trau­ki­ny­je li­ku­siems ke­lei­viams. Du­rys įka­li­no žmo­gų, t. y. pri­vė­rė jam gal­vą. Šį įvy­kį ste­bė­jo še­ši li­kę mo­ki­niai, aš, se­ny­vo am­žiaus mo­te­ris, ly­dė­ju­si neį­ga­lų vy­rą, paaug­lė mer­gi­na, ki­ti Ši­lė­nų kai­mo gy­ven­to­jai“, – pa­sa­ko­jo mo­ky­to­ja.

Trau­ki­ny­je ki­lo pa­ni­ka, mo­ky­to­ja ran­ko­mis ban­dė pra­ver­ti va­go­no du­ris, ne­pa­vy­kus to pa­da­ry­ti, nu­sku­bė­jo prie ava­ri­nio trau­ki­nio stab­džio, bet ir jam pa­trauk­ti neuž­te­ko jė­gų. „Ap­link ne­bu­vo ga­lin­čių pa­dė­ti žmo­nių, to­dėl pa­si­lei­dau bėg­ti per trau­ki­nio va­go­nus iki ma­ši­nis­to ka­bi­nos. Prie pat ka­bi­nos ma­ne pa­si­vi­jo kont­ro­lie­rė, ku­riai pa­sa­kiau apie si­tua­ci­ją, ir ji nu­sku­bė­jo pas ma­ši­nis­tą. Tik ta­da bu­vo su­stab­dy­tas trau­ki­nys ir pra­ver­tos du­rys, vi­są tą lai­ką pri­spau­du­sios žmo­gui gal­vą“, – tar­si veiks­mo fil­mo siu­že­tą pa­sa­ko­jo įvy­kių liu­di­nin­kė.

Ki­lo įta­ri­mas

Iš­lais­vi­nus tarp du­rų įstri­gu­sį vy­riš­kį Man­tą Kau­šą, ke­lei­viai ne­su­lau­kė tin­ka­mos juos ly­dė­ju­sio trau­ki­nio per­so­na­lo pa­gal­bos ir su­pra­tin­gu­mo. Trau­ki­nys su­sto­jo neaiš­kio­je vie­to­je, o atė­jęs už tvar­ką ir ke­lei­vių sau­gu­mą at­sa­kin­gas žmo­gus, ke­lei­viams pri­si­sta­tęs ma­ši­nis­to pa­dė­jė­ju, pa­siū­lė iš­lip­ti, pa­sak liu­di­nin­kų, dar pri­dū­ręs, esą ke­lei­viai pa­tys kal­ti, kad ne­spė­jo lai­ku iš­lip­ti iš trau­ki­nio. „Ga­li­ma pa­ma­ny­ti, kad vie­ša­ja­me trans­por­te priim­ti­nas ne­kul­tū­rin­gas el­ge­sys, sku­bė­ji­mas ir li­pi­mas vie­ni ki­tiems per gal­vas. Taip ir ban­džiau paaiš­kin­ti ma­ši­nis­to pa­dė­jė­jui, ku­ris ke­lei­viams pa­si­ro­dė įtar­ti­nai rau­do­nų akių ir vei­do spal­vos, to­dėl įta­riau, kad ga­li bū­ti var­to­jęs al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų“, – da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais A. Ki­šo­nai­tė.

Apie su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją bu­vo pra­neš­ta vai­kų tė­vams, jau se­niai sa­vo at­ža­lų lau­kian­tiems Ši­lė­nų trau­ki­nių sto­ty­je. Vir­gi­ni­ja Ke­me­rie­nė, pir­mo­kė­lio, va­žia­vu­sio trau­ki­niu, ma­ma, su­sku­bo kvies­ti po­li­ci­ją. „Kai trau­ki­nys, trum­pai stab­te­lė­jęs Ši­lė­nuo­se, nu­va­žia­vo to­liau, li­kau ne­sup­ra­tu­si. Sto­ty­je sto­vė­jo pre­ki­nis trau­ki­nys ir, su­pra­tau, ma­ši­nis­tai su­si­sie­kė per ra­ci­ją, nes to pre­ki­nio trau­ki­nio ma­ši­nis­tas man pa­sa­kė, kad ke­lei­vi­nio trau­ki­nio ma­ši­nis­tas yra iš­gė­ręs ir grei­čiau­siai ne­si­leis į kal­bas, to­dėl aš grei­tai iš­kvie­čiau po­li­ci­ją“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Tai­gi Ši­lė­nuo­se tu­rė­ju­siems iš­lip­ti ke­lei­viams ke­lio­nę te­ko pra­tęs­ti – vyk­ti iki Rad­vi­liš­kio trau­ki­nių sto­ties, kur trau­ki­nį pa­si­ti­ko po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Tarp du­rų bu­vęs su­spaus­tas 

M. Kau­šas su jį ly­dė­ju­sia se­ny­vo am­žiaus mo­te­ri­mi bu­vo pa­ly­dė­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, ku­rie jų pa­pra­šė pa­ra­šy­ti pa­reiš­ki­mą dėl įvy­ku­sio in­ci­den­to. Mo­ky­to­jų ir mo­ki­nių paim­ti at­va­žia­vo vai­kų tė­vų pa­sku­bo­mis nak­tį or­ga­ni­zuo­tas trans­por­tas.

Ty­ri­mas vyks­ta, ta­čiau kal­tų grei­čiau­siai ne­bus

Po šių įvy­kių na­tū­ra­liai ky­la klau­si­mas, ar tą spa­lio 28-osios va­ka­rą trau­ki­nį ly­dė­jo dau­gy­bė ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų, ar yra as­me­nų, ku­rie tu­rė­tų pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę dėl ke­lei­vių pa­tir­to emo­ci­nio šo­ko, iš­gąs­čio, stre­so.

Po­li­ci­ja po įvy­kio iš kar­to pra­dė­jo ty­ri­mą. Pa­sak Šiau­lių AVPK Val­dy­mo or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rio vy­res­nio­sios spe­cia­lis­tės Gai­lu­tės Smag­riū­nie­nės, in­ci­den­to ty­ri­mas vis dar vyks­ta. Po­li­ci­jos at­sto­vės tei­gi­mu, gir­tu­mą trau­ki­nio ma­ši­nis­tui ir jo pa­dė­jė­jui nu­sta­tė ne po­li­ci­ja, o už tai at­sa­kin­gi AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ as­me­nys, t. y. bu­vo at­lie­ka­mas vi­di­nis pa­tik­ri­ni­mas. „Tą va­ka­rą po­li­ci­ja ga­vo pra­ne­ši­mą, jog ga­li bū­ti, kad trau­ki­nį, vyks­tan­tį iš Šiau­lių į Rad­vi­liš­kį, val­do ne­blai­vus ma­ši­nis­tas. Pra­ne­ši­mas bu­vo per­duo­tas Rad­vi­liš­kio ge­le­žin­ke­lie­čiams. Kai trau­ki­nys at­vy­ko į Rad­vi­liš­kį, mi­nė­tų as­me­nų gir­tu­mas bu­vo pa­tik­rin­tas. Mums yra at­siųs­tas at­sa­ky­mas, kad ir ma­ši­nis­tas, ir jo pa­dė­jė­jas įvy­kio me­tu bu­vo blai­vūs. Kad ma­ši­nis­tas bu­vo blai­vus, yra tai pa­tvir­ti­nan­tis ak­tas, o pa­dė­jė­jo blai­vu­mą pa­tvir­ti­nan­tį ak­tą ža­dė­jo dar at­siųs­ti, t. y. po­li­ci­ja jo ne­tu­ri. Ty­ri­mas vyks­ta, nu­ken­tė­ju­sy­sis pre­ten­zi­jų nie­kam ne­be­reiš­kia“, – in­for­ma­vo G. Smag­riū­nie­nė.

Kam iš tie­sų bu­vo pa­da­ry­ta ža­la?

Aki­vaiz­du tai, kad ža­la pa­da­ry­ta ne vie­nam žmo­gui: du­ri­mis su­spaus­ta gal­va pa­si­va­ži­nė­jęs vy­riš­kis tik per plau­ką iš­ven­gė rim­tes­nių su­ža­lo­ji­mų, o vi­są šį vaiz­dą ste­bė­ję vai­kai tur­būt dar il­gai bi­jos įkel­ti ko­ją į trau­ki­nį. Tie­sa, pa­sta­rie­ji grei­čiau­siai bus nu­ken­tė­ję net la­biau­siai, nes vy­riš­kis, paaiš­kė­jo, rim­tų trau­mų ne­pa­ty­rė, o už pa­si­va­ži­nė­ji­mą trau­ki­niu ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis jam bu­vo su­mo­kė­tas 500 Lt ža­los at­ly­gi­ni­mas. Nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­klau­sus, ar šie pi­ni­gai ne­bu­vo sa­vo­tiš­kas bū­das įvy­kiui už­glais­ty­ti, kad neiš­kil­tų vie­šu­mon, 

M. Kau­šas pa­ti­ki­no, kad pi­ni­gų paė­mi­mas bu­vo la­biau nau­din­gas jam, o ne ma­ši­nis­tui, ku­ris at­sa­kin­gas už šį in­ci­den­tą.

„Tai bu­vo ne ky­šis, o tai­kos su­tar­tis. Pa­si­kal­bė­jau su pa­žįs­ta­mu ju­ris­tu, ku­ris ir pa­ta­rė su­da­ry­ti to­kią su­tar­tį. Pa­sak ju­ris­to, čia bū­tų bu­vęs la­bai il­gas tam­py­ma­sis. Aš dar prieš šį įvy­kį bu­vau pa­ty­ręs ko­jos trau­mą, man sun­ku vaikš­čio­ti, tai to­kia su­tar­tis man yra la­bai pa­lan­ki, juo­lab kad po įvy­kio bu­vau nu­vež­tas į li­go­ni­nę, kur ma­ne ap­žiū­rė­jo ir nu­sta­tė, kad rim­tes­nių trau­mų ne­bu­vo“, – ti­ki­no nu­ken­tė­ju­sy­sis.

Iš tie­sų ga­li­ma bū­tų su­tik­ti, kad ši tai­kos su­tar­tis ir 500 Lt at­ly­gis – ga­na ne­blo­gas san­do­ris abiem pu­sėms, at­si­žvel­giant į tai, kad in­ci­den­to me­tu rim­tų trau­mų ne­bu­vo pa­tir­ta. Va­di­na­si, M. Kau­šui pi­ni­gai bu­vo su­mo­kė­ti už mo­ra­li­nę ža­lą, pa­tir­tą stre­są, iš­gąs­tį. Tie­sa, nu­ken­tė­ju­sy­sis iš­lai­dų gal­būt tu­rė­jo va­žiuo­da­mas ke­lis kar­tus pas gy­dy­to­jus, ta­čiau iš prin­ci­po tai – mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mas. Ta­čiau tuo­met ky­la klau­si­mas – ar vai­kai, ste­bė­ję šiuos krau­pius vaiz­dus, nė­ra ir­gi nu­si­pel­nę pa­na­šaus at­ly­gio? V. Ke­me­rie­nė pa­sa­ko­ja, kad jos vai­kas vis dar ne­ga­li va­žiuo­ti trau­ki­niu, nes bi­jo, kad kas nors vėl ga­li nu­tik­ti. „Ma­no vai­kas vis dar bi­jo trau­ki­nio ir sa­ko, kad dau­giau nie­ka­da gy­ve­ni­me juo ne­be­va­žiuos“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Sprin­tas ap­link trau­ki­nį ar­ba re­peč­kom po juo

Šis ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas pa­ju­di­no ir ki­tą skau­du­lį, pui­kiai ži­no­mą ši­lė­niš­kiams, ku­rie jau se­niai yra įpra­tę į ke­lei­vi­nį trau­ki­nį ke­lią skin­tis lip­da­mi per kro­vi­ni­nio trau­ki­nio, pa­sto­ju­sio jiems ke­lią, vir­šų ar­ba lįs­da­mi po juo. Si­tua­ci­ja Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je iš tie­sų la­bai uni­ka­li – ma­tai trau­ki­nį, ku­riuo no­ri va­žiuo­ti, bet jį pa­siek­ti ga­li tik anks­čiau mi­nė­tais bū­dais. Ži­no­ma, yra ir ki­tas va­rian­tas – ga­li­ma ban­dy­ti trau­ki­nį api­bėg­ti, ta­čiau kiek ga­li­my­bių, kad po to­kio sprin­to ši trans­por­to prie­mo­nė ta­vęs dar lauks? Iš tie­sų kvai­la bū­tų to ti­kė­tis, juo­lab kad net no­rė­da­mas iš­lip­ti iš trau­ki­nio tai tu­ri da­ry­ti žai­biš­kai.

AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Da­li­jaus Žeb­raus­ko at­sa­ky­mas į klau­si­mą, kaip nu­ti­ko, kad spa­lio 28 d. trau­ki­nio va­go­no du­rys įka­li­no žmo­gų, tai tik pa­liu­di­ja: „Rem­da­mie­si dar­buo­to­jų paaiš­ki­ni­mais in­for­muo­ja­me, kad trau­ki­niui su­sto­jus sto­te­lė­je mi­ni­mas neį­ga­lus ke­lei­vis del­sė iš­lip­ti ir tik prieš pa­ju­dant bei už­si­da­rant du­rims su­sku­bo pa­lik­ti trau­ki­nį.“

Tai­gi va­žiuo­jant trau­ki­niu dels­ti ne­ga­li­ma. Juk yra liau­diš­kas po­sa­kis, kad mie­gan­čių­jų trau­ki­nys ne­lau­kia... Ži­no­da­mi liau­diš­kus dės­nius, re­gu­liuo­jan­čius trau­ki­nių eis­mą ša­ly­je, ši­lė­niš­kiai sku­ba, le­kia, li­pa per jiems ant ta­ko su­sta­ty­tus kro­vi­ni­nius trau­ki­nius, t. y. žai­džia mir­ti­nai azar­tiš­ką žai­di­mą – at­spėk, ar per­šo­kęs vie­ną trau­ki­nį iš­vy­si at­va­žiuo­jan­tį ki­tą?

Keis­čiau­sia šio­je si­tua­ci­jo­je tur­būt tai, kad to­kios mo­ki­nių, mo­ky­to­jų ir ki­tų Ši­lė­nų kai­mo gy­ven­to­jų ke­lio­nės į trau­ki­nį – il­ga­me­tis reiš­ki­nys, šių žmo­nių kas­die­ny­bė. Ir nė­ra taip, kad žmo­nės nie­ko ne­da­ro, nie­kur ne­si­krei­pia, kad jų gy­ve­ni­mas tap­tų sau­gus. Spa­lio 6 d. mo­ky­to­jai L. Ja­nio­ny­tei trū­ko kant­ry­bė – tą die­ną ji po dar­bo ke­ti­no trau­ki­niu vyk­ti na­mo, ta­čiau li­ko Ši­lė­nuo­se, nes pa­si­kar­to­jo įpras­ta si­tua­ci­ja – ma­tė trau­ki­nį, bet ne­ga­lė­jo jo pa­siek­ti.

„Tą die­ną 11.20 val. iš Ši­lė­nų į Šiau­lius tu­rė­jau vyk­ti trau­ki­niu Nr. D616. Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties pės­tie­siems skir­ta pe­rė­ja, li­kus vos 2 min. iki ke­lei­vi­nio trau­ki­nio at­vy­ki­mo, bu­vo už­sta­ty­ta pre­ki­niu są­sta­tu. Atė­ju­si sto­ties dar­buo­to­ja sku­ban­tiems į trau­ki­nį žmo­nėms pa­siū­lė ar­ba lip­ti ko­pė­tė­lė­mis per va­go­nus, ar­ba lįs­ti po jais. Aš, ži­no­ma, taip ne­pa­da­riau, to­dėl į trau­ki­nį pa­vė­la­vau“, – pa­sa­ko­jo mo­ky­to­ja. Po šio įvy­kio grį­žu­si į mo­kyk­lą L. Ja­nio­ny­tė pa­ra­šė ofi­cia­lų skun­dą AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­jai, nes, anot pe­da­go­gės, po po­ros mi­nu­čių, trau­ki­niui Nr. D616 dar neiš­vy­kus iš sto­ties, o pe­ro­ne vis dar esant juo at­vy­ku­siems ke­lei­viams (tarp jų – ir vai­kams), iš ki­tos sto­vin­čio są­sta­to pu­sės at­vy­ko ši­lum­ve­žis. Lai­mė, kad tuo me­tu joks žmo­gus ne­su­gal­vo­jo lįs­ti po va­go­nais į kai­mo pu­sę...

„Kur tą trau­ki­nį priim­ti?“

Apž­vel­giant su­si­klos­čiu­sią si­tua­ci­ją ne­ga­li­ma teig­ti, kad AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ vi­siš­kai ne­rea­guo­ja į to­kius skun­dus ar pa­sta­bas. Į mi­nė­tą skun­dą mo­ky­to­jai L. Ja­nio­ny­tei bu­vo at­sa­ky­ta – at­si­pra­šy­ta už su­si­da­riu­sią ekst­re­ma­lią si­tua­ci­ją, pa­ti­kin­ta, kad įvy­kis iša­na­li­zuo­tas, at­sa­kin­gi pa­da­li­niai ir dar­buo­to­jai in­for­muo­ti ir pa­na­šūs at­ve­jai Ši­lė­nų sto­ty­je ne­be­tu­rė­tų pa­si­kar­to­ti. De­ja... Liu­di­nin­kai tei­gia, kad si­tua­ci­ja šio­je ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je ir to­liau ne­si­kei­čia, nors nuo mo­ky­to­jos skun­do ir at­sa­ky­mo į jį jau praė­jo ko­ne mė­nuo.

Pa­kal­bi­nę da­bar­ti­nę Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties vir­ši­nin­kę Li­li­ją Su­ro­vec, aiš­kių at­sa­ky­mų ir­gi neiš­gir­do­me. Pa­sak jos, si­tua­ci­ja yra ži­no­ma, ta­čiau ką nors pa­keis­ti ne­la­bai ga­li­ma. „Žmo­nės vi­są lai­ką skun­džia­si, o ką mums da­ry­ti, kur mums tą trau­ki­nį priim­ti? Dar so­vie­tų lai­kais pla­nuo­ta sta­ty­ti pės­čių­jų til­tą, o pa­skui vis­kas pa­si­bai­gė, pa­mir­šo. Nė­ra pas mus pės­čių­jų til­tų, o trau­ki­nių bū­na daug. Kar­tais bū­na si­tua­ci­jų, kai trau­ki­nį ga­li­ma leis­ti tik vie­nu ke­liu. Vie­nas tu­ri sto­vė­ti, o ki­tą tu­ri­me pra­leis­ti. Ži­no­ma, bū­na vi­so­kių si­tua­ci­jų, kar­tais ir tvark­da­rys ap­si­rin­ka ar dar kas nors“, – si­tua­ci­ją Ši­lė­nuo­se pa­ko­men­ta­vo L. Su­ro­vec.

Bai­giant pa­sa­ko­ti apie ka­rą ant ge­le­žin­ke­lio bė­gių, lyg sa­vo­tiš­ką pa­ža­dą vi­siems tiems, ku­rie ri­zi­kuo­ja gy­vy­be pa­ke­liui į trau­ki­nį, ga­li­ma pa­ci­tuo­ti AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo D. Žeb­raus­ko žo­džius: „Atei­ty­je siek­si­me už­tik­rin­ti, kad Ši­lė­nų sto­ty­je, įlai­pi­nant ar iš­lai­pi­nant ke­lei­vius iš trau­ki­nių, pre­ki­niai trau­ki­nių są­sta­tai ne­bū­tų stab­do­mi.“


At­pir­ki­mo ožiai – silp­niau­sie­ji

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Šiau­lių mies­to dar­že­liuo­se – su­maiš­tis, ne­ri­mas ir gin­čai. „Vi­si su­prie­šin­ti, dar­buo­to­jai bi­jo ne­tek­ti dar­bo, al­gų su­ma­ži­ni­mo, vai­kų tė­vai de­juo­ja dėl pla­nuo­ja­mo įves­ti abo­nen­ti­nio mo­kes­čio ir vien­bal­siai sa­ko, kad tu­rė­ti vai­kų tam­pa pra­ban­ga“, – to­kios kal­bos ne­ty­la mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se, ku­riems duo­ta už­duo­tis su­tau­py­ti 25 pro­c. sa­vo biu­dže­to. Ar dėl fi­nan­si­nių mies­to  bė­dų kal­čiau­si dar­že­liai? Ar po­li­ti­kai drįs­tų skriaus­ti švie­ti­mo įstai­gas, jei vai­kams bū­tų su­teik­ta tei­sė bal­suo­ti?

 

Draus­mės mo­kes­tis pa­di­dins skur­dą

„Ką ta mies­to val­džia su­gal­vo­jo? Abo­nen­ti­nis mo­kes­tis už tai, kad vai­kas lan­ko dar­že­lį? Juk ir taip vie­ša pa­slap­tis, kad tė­vai dar­že­liams jį su­mo­ka. Duo­da kas mė­ne­sį 5-10 li­tų auk­lė­to­joms, kad jos įvai­rių prie­mo­nių nu­pirk­tų, dar iš­lei­džia apie 50-70 li­tų plo­vik­liams, tua­le­ti­niam po­pie­riui ir ki­tos reik­mėms“, – pik­ti­no­si į „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­sios ke­lios vai­kus au­gi­nan­čios ma­mos.

Da­bar, jei teks tė­vams už vai­ką mo­kė­ti 25-35 Lt dy­džio abo­nen­ti­nį mo­kes­tį, apie 215 Lt kas mė­ne­sį už dar­že­lį bei po 2 Lt per die­ną už mais­to ga­mi­ni­mą, skurs­tan­čių žmo­nių Šiau­liuo­se bus dar dau­giau. Juk vai­ko dar­že­lio lan­ky­mas kai­nuos be­veik 400 Lt per mė­ne­sį. O jei šei­ma au­gi­na du?

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė pla­nuo­ja, kad abo­nen­ti­nį mo­kes­tį tė­vams rei­kės mo­kė­ti net va­sa­ros ato­sto­gų me­tu, kai įstai­gos vai­kas ne­lan­ko. Šis mo­kes­tis val­di­nin­kų va­di­na­mas „Draus­mės mo­kes­čiu“, nes jį teks mo­kė­ti kas mė­ne­sį, ne­prik­lau­so­mai nuo to, kiek die­nų vai­kas lan­kys lop­še­lį-dar­že­lį.

Vla­das Da­mu­le­vi­čius, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius, sa­ko, kad da­bar dar­že­lių lan­ko­mu­mas yra 60-70 pro­c. Tai reiš­kia, kad sa­vi­val­dy­bė ne­gau­na 30 pro­c. pa­ja­mų. „No­ri­me, kad bū­tų abi­pu­siai įsi­pa­rei­go­ji­mai: mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mas dar­buo­to­jams, o tė­vų įsi­pa­rei­go­ji­mas mo­kė­ti už sa­vi­val­dy­bės tei­kia­mas pa­slau­gas“, – tei­gė jis.

Ga­li­ma pa­gal­vo­ti, kad tė­vai vai­kų į dar­že­lį ne­ve­da ty­čia. Bet juk lop­še­lius-dar­že­lius lan­kan­tys vai­kai daž­nai ser­ga, tė­vai pri­vers­ti im­ti li­gon­la­pius ir pa­tys nei­ti į dar­bą. Įve­dus abo­nen­ti­nį mo­kes­tį, slau­gy­da­mi sa­vo ser­gan­čius vai­kus, tė­vai fi­nan­siš­kai nu­ken­tės dvi­gu­bai – ne­gaus at­ly­gi­ni­mo už dar­be ne­bū­tas dienas ir pri­va­lės mo­kė­ti abo­nen­ti­nį mo­kes­tį.

Sa­vi­val­dy­bė už gau­tus pa­pil­do­mus pi­ni­gus pla­nuo­ja skalb­ti ir pirk­ti pa­ta­ly­nę, at­lik­ti smė­lio ty­ri­mus ir pan. Abo­nen­ti­nį mo­kes­tį mo­kės vi­si, jo­kių leng­va­tų ne­nu­ma­ty­ta.

Kar­py­ti ir dar kar­tą kar­py­ti

Kiek­vie­nas lop­še­lis-dar­že­lis ki­tą­met pri­va­lės su­tau­py­ti 25 pro­c. šių­me­čio sa­vo biu­dže­to. Vie­nas Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­siū­ly­mų – ma­žo­se iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se, ku­rio­se yra iki sep­ty­nių vai­kų gru­pių, kar­py­ti eta­tus. Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jui, slau­gy­to­jai, ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo mo­ky­to­jui, ūkio da­lies ve­dė­jui pa­lik­ti 0,75 pro­c. eta­to. Siū­lo­ma iki de­vy­nių va­lan­dų su­trum­pin­ti kai ku­rių lop­še­lių-dar­že­lių gru­pių dar­bo lai­ką, to­dėl bū­tų su­ma­žin­ti ir dar­že­lių auk­lė­to­jų at­ly­gi­ni­mai.

Flo­ri­na Var­ka­lie­nė, Šiau­lių iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gų va­do­vų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kė, sa­ko, jog dar­že­lių dar­buo­to­jai pa­gei­dau­ja, kad eta­tai dar­buo­to­jams ne­bū­tų ma­ži­na­mi. Pat­vir­ti­nus nau­ją už­mo­kes­čio tvar­ką, dar­že­liai pa­tys spręs­tų, ku­ri gru­pė tu­ri dirb­ti il­giau, o ku­ri – trum­piau.

Mies­to lop­še­lių-dar­že­lių di­rek­to­rės bu­vo su­si­ti­ku­sios su Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ir val­di­nin­kams tvir­ti­no, kad ir da­bar la­bai tau­po. Dar­že­lių va­do­vės pra­šė ne­ma­žin­ti eta­tų nor­ma­ty­vų. Su­si­ti­ki­mo me­tu nu­spręs­ta fi­nan­si­nę si­tua­ci­ją iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se per­žiū­rė­ti po tri­jų ki­tų me­tų mė­ne­sių.

La­biau­siai nu­ken­tės spor­to mo­kyk­los

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba šį mė­ne­sį nu­spręs, kiek ki­tą­met už lop­še­lius-dar­že­lius mo­kės tė­vai, bet pa­na­šu, kad dėl fi­nan­si­nio kra­cho nu­ken­tės ne tik jie. Tau­py­ti spau­džia­mi ne tik dar­že­liai, bet ir ki­tos Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai pri­klau­san­čios įstai­gos. Ki­tų me­tų biu­dže­tas bus kar­po­mas 25-40 pro­c. So­cia­li­nės įstai­gos tau­pys iki 12 pro­c., ta­čiau la­biau­siai nu­ken­tės mies­to spor­to mo­kyk­los.

Vik­to­ras Strups, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, in­for­ma­vo, kad kai ku­riems sek­to­riams siū­lo­ma biu­dže­tą su­ma­žin­ti net 36 pro­c. Spor­to mo­kyk­los pa­gal pa­teik­tus ad­mi­nist­ra­ci­jos nu­ro­dy­mus tu­rės įver­tin­ti si­tua­ci­ją ir at­sa­ky­ti, ar pa­vyks joms iš­gy­ven­ti pa­si­spau­dus treč­da­liu.

Plau­ki­mo mo­kyk­los „Del­fi­nas“ va­do­vas Va­le­ri­jus Be­lo­vas sa­ko, kad dar bū­tų nor­ma­lu, jei rei­kė­tų „pa­si­spaus­ti“ 5 pro­c., bet kai 36-iais –  jau bai­su. Vi­siems dar­buo­to­jams teks mė­ne­sį ei­ti ne­mo­ka­mų ato­sto­gų, tre­ne­riams su­trum­pin­ti dar­bo krū­vį.

„Bus toks mo­men­tas, kai vi­si dar­buo­to­jai tu­rės dirb­ti rū­bi­nė­je, nu­me­riu­kus už striu­kes da­lin­ti. Dar nie­ko žmo­nėms ne­sa­ko­me, bet teks pa­nai­kin­ti sep­ty­nis eta­tus – la­biau­siai nu­ken­tės pa­gal­bi­nis per­so­na­las. Teks pa­tiems ba­sei­nus va­ly­ti. Lė­šų ne­be­nu­ma­ty­ta nei prie­mo­nėms ba­sei­no van­de­niui chlo­ruo­ti, nei tua­le­ti­niam po­pie­riui. Al­gos taip pat tu­ri bū­ti su­ma­žin­tos 36 pro­c. Jei bū­tu­me šiaip koks plau­ki­mo cent­ras, gal ir ne­bū­tų bai­su, bet da­bar, kai gar­si­na­me Šiau­lius ša­lies mas­tu...“ – sa­kė V. Be­lo­vas.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos biu­dže­tas taip pat bus ma­ži­na­mas 25 pro­c. Ka­dan­gi di­džią­ją da­lį biu­dže­to su­da­ro dar­bo už­mo­kes­tis, bus ma­ži­na­mas mo­kos fon­das.

Per sa­vai­tę kiek­vie­nas Sa­vi­val­dy­bės sky­riaus tu­ri ap­si­spręs­ti, ko­kį tau­py­mo bū­dą pa­si­rinks. Val­di­nin­kai tu­ri pa­si­rink­ti ar­ba dirb­ti trum­pes­nę dar­bo die­ną, ar­ba at­leis­ti dar­buo­to­jų, ar­ba su­ma­žin­ti al­gų koe­fi­cien­tus.

 

Ši­lu­mos įsta­ty­mas ir rū­pes­čių die­na

Po­vi­las LUN­GĖ

Mies­to dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jams ki­lo rū­pes­tis dėl jų na­muo­se esan­čių ši­lu­mos punk­tų nuo­sa­vy­bės ir re­mon­to. Bend­ri­jų pir­mi­nin­kai bi­jo, kad bend­ri­joms sa­vo lė­šo­mis teks juos keis­ti ir re­mon­tuo­ti. Iki šiol tai da­rė sa­vi­val­dy­bės įmo­nė „Šiau­lių ener­gi­ja“. Su­maiš­tį su­kė­lė Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­tai­sos, įsi­ga­lio­ju­sios nuo lapk­ri­čio 1 die­nos.


 Koks bus nau­ja­sis ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros ta­ri­fas, kol kas pa­sa­ky­ti sun­ku – jį nu­sta­tys Sa­vi­val­dy­bė.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Gra­ži mi­si­ja

Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas pa­si­ra­šė tei­sės ak­tus, įgy­ven­din­sian­čius Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­tai­sas. Jie įsi­ga­lio­jo nuo lapk­ri­čio 1 d. Tei­gia­ma, kad pa­tai­sos duos rea­lią nau­dą vi­siems ši­lu­mos var­to­to­jams jau šį šil­dy­mo se­zo­ną – su­ma­žins ši­lu­mos kai­ną, dar griež­čiau reg­la­men­tuos mo­no­po­li­nių ši­lu­mos tie­kė­jų veik­lą, iš­spręs ši­lu­mos punk­tų val­dy­mo pro­ble­mas, o var­to­to­jams ga­ran­tuos ne­gin­či­ja­mą tei­sę pa­si­rink­ti, kiek ši­lu­mos jie no­ri pirk­ti iš ši­lu­mos tie­kė­jo.

Nau­ja­sis ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas su­kė­lė su­maiš­tį tarp Šiau­lių gy­ven­to­jų. Pa­gal jį dau­gia­bu­čių na­mų ši­lu­mos punk­tų ne­be­ga­lės pri­žiū­rė­ti ši­lu­mos tie­kė­jas. Skir­tin­gai nei ki­tuo­se mies­tuo­se, Šiau­liuo­se be­veik vi­si dau­gia­bu­čių na­mų ši­lu­mos punk­tai pri­klau­so ne gy­ven­to­jams, o „Šiau­lių ener­gi­jai“, ku­ri iki šiol pri­žiū­ri ši­lu­mos punk­tus. Jų amor­ti­za­ci­ja bu­vo įskai­čiuo­ta į ši­lu­mos kai­ną – gy­ven­to­jams ne­rei­kė­jo rū­pin­tis de­ta­lė­mis, ši­lu­mo­kai­čio pa­kei­ti­mu ir pan. Da­bar ši­lu­mos punk­tai bus už­krau­ti gy­ven­to­jams ant pe­čių.

Pa­keis­ta kai­no­da­ra

Tai ko­kios tos įsta­ty­mo pa­tai­sos, su­kė­lu­sios rū­pes­čių dau­gia­bu­čių bend­ri­joms? Pir­mo­ji – pa­keis­ta ši­lu­mos kai­no­da­ra ir į ši­lu­mos kai­ną neįt­rau­kia­mos ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros są­nau­dos.

Ši nuo­sta­ta reiš­kia, kad mo­kes­čiai, su­si­ję su ši­lu­mos tie­ki­mo sis­te­mų prie­žiū­ra, ne­be­bus au­to­ma­tiš­kai įtrau­kia­mi į ši­lu­mos kai­ną. Mo­kes­tis už tin­ka­mą ir efek­ty­vią ši­lu­mos punk­to prie­žiū­rą bus ap­skai­čiuo­ja­mas pa­gal konk­re­čios sa­vi­val­dy­bės pa­tvir­tin­tus prie­žiū­ros įkai­nius ir są­skai­to­je tu­rės bū­ti pa­tei­kia­mas at­ski­ro­je ei­lu­tė­je – tu­rės bū­ti aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kiek kai­nuo­ja šil­dy­mo pa­slau­ga ir kiek mo­ka­ma už ši­lu­mos punk­to prie­žiū­rą.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja nu­ro­do, kad da­bar į ši­lu­mos kai­ną įtrau­kia­mas punk­to prie­žiū­ros mo­kes­tis yra maž­daug 2 ct už 1 kWh ir su­da­ro be­veik 8 pro­c. są­skai­tos su­mos. Be to, šis mo­kes­tis pri­klau­so ir nuo lau­ko tem­pe­ra­tū­ros, t. y. kuo lau­ke šal­čiau, tuo la­biau gy­ven­to­jams brangs­ta ši­lu­mos punk­to prie­žiū­ra. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos ma­te­ma­ti­ka pa­pras­ta: jei da­bar 60 kv. met­rų bu­te gy­ve­nan­tis as­muo už šil­dy­mą mo­ka 300 Lt, tai apie 8 pro­c. šios su­mos (24 Lt) su­da­ro punk­tų prie­žiū­ros mo­kes­tis. Tei­gia­ma, kad įsi­ga­lio­jus pa­tai­sai ir su punk­to pri­žiū­rė­to­ju su­de­rė­jus vi­du­ti­nį prie­žiū­ros mo­kes­tį, tar­kim, 10 ct už 1 kv. m būs­to plo­to, mo­kes­tis su­ma­žė­tų net 4-6 kar­tus – iki 6 Lt. Nu­ro­do­ma ir ki­ta ga­li­my­bė su­ma­žin­ti mo­kes­tį už prie­žiū­rą – gy­ven­to­jai su pa­si­rink­tu pri­žiū­rė­to­ju ga­lės de­rė­tis dėl ga­lu­ti­nio mo­kes­čio (ct už kv. m) už ši­lu­mos punk­to prie­žiū­rą. Ne­ten­ki­nant prie­žiū­ros są­ly­goms ar tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bei, jie ga­lės lais­vai pa­si­rink­ti ki­tą pa­slau­gos tei­kė­ją.

Mies­te mo­kes­tis smar­kiai ne­si­keis

„Ši­lu­mos tie­kė­jams su­teik­tas pe­rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis iki 2012 m. va­sa­rio 1 d., per ku­rį jie tu­ri per­skai­čiuo­ti ši­lu­mos ener­gi­jos kai­ną ir pa­tvir­tin­ti tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka nau­ją, iš­brauk­da­mi bet ko­kias są­nau­das, su­si­ju­sias su ši­lu­mos punk­tais“, – tei­gia AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vė To­ma Grikš­tie­nė.

Šie pa­kei­ti­mai di­de­lės įta­kos šiuo me­tu ga­lio­jan­čiai ši­lu­mos ener­gi­jos kai­nai ne­tu­rės, nes, anot T. Grikš­tie­nės, „Šiau­lių ener­gi­ja“ ne­tai­kė di­fe­ren­ci­juo­tų ši­lu­mos ener­gi­jos kai­nų – į ga­lio­jan­čią ši­lu­mos ener­gi­jos kai­ną bu­vo įtrauk­tos tik ši­lu­mos punk­tų są­nau­dos (nu­si­dė­vė­ji­mas ir me­džia­gos), ku­rios su­da­ro la­bai ne­di­de­lę ši­lu­mos ener­gi­jos kai­nos da­lį (0,4 ct/kWh). Už šil­dy­mo bei karš­to van­dens sis­te­mos prie­žiū­rą šiuo me­tu AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ tai­ko Šiau­lių m. sa­vi­val­dy­bės spren­di­mu nu­sta­ty­tą 10 ct/m2 per mė­ne­sį ta­ri­fą.

Ne­su­si­ję dar­bo san­ty­kiais

Ki­ta įsta­ty­mo nau­jo­vė – pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­ju (eksp­loa­tuo­to­ju) ne­ga­lės bū­ti ši­lu­mos tie­kė­jai ir as­me­nys, su­si­ję su ši­lu­mos tie­kė­ju dar­bo san­ty­kiais ar tei­kian­tys pre­kes ar pa­slau­gas ši­lu­mos tie­kė­jams.

Tai­gi gy­ven­to­jai ga­lės pa­si­rink­ti to­kį pri­žiū­rė­to­ją, ku­ris sa­vo dar­bą – sis­te­mos pa­ruo­ši­mą se­zo­nui, hid­rau­li­nius ban­dy­mus ir kt. – at­liks už ma­žes­nę kai­ną, nei tai da­ry­da­vo mo­no­po­li­nin­kas.

Ar da­bar­ti­nis na­mo ši­lu­mos ir karš­to van­dens sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jas ati­tin­ka įsta­ty­me nu­ma­ty­tą ne­ša­liš­ku­mo rei­ka­la­vi­mą, tu­rės in­for­muo­ti Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja.

Nuo 2012 m. lie­pos 1 d. su­tar­tys su ši­lu­mos punk­tų pri­žiū­rė­to­jais, ku­rie bus pri­pa­žin­ti su­si­ję su ši­lu­mos tie­kė­jais, ne­teks ga­lios. Dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­to­jai pri­va­lės pa­si­rink­ti nau­ją pri­žiū­rė­to­ją bal­sų dau­gu­ma vi­suo­ti­nia­me gy­ven­to­jų ir pa­tal­pų sa­vi­nin­kų su­si­rin­ki­me. Šį su­si­rin­ki­mą pri­va­lo or­ga­ni­zuo­ti na­mo bend­ri­jos val­dy­ba, įga­lio­tas as­muo ar na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius.

Ši­lu­mos punk­to prie­žiū­ros pa­slau­gas ga­li teik­ti ir fi­zi­nis, ir ju­ri­di­nis as­muo, ir pa­ti na­mo bend­ri­ja, ta­čiau vi­sais at­ve­jais pa­si­rink­tas pri­žiū­rė­to­jas pri­va­lės gau­ti Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos pa­tvir­tin­tą ates­ta­tą. Jei na­mo bend­ri­ja no­rės punk­to pri­žiū­rė­to­ju pa­si­rink­ti vie­ną iš na­mo gy­ven­to­jų, pa­sta­ra­sis tu­rės kreip­tis į šią ins­pek­ci­ją dėl ates­ta­ci­jos.

Gy­ven­to­jams lai­ku ne­pa­si­rin­kus nau­jo pri­žiū­rė­to­jo, tai at­lik­ti pri­va­lo na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ti įmo­nė. Ji iki 2012 m. lie­pos 1 d. pri­va­lo pa­si­rū­pin­ti, kad nau­jas pri­žiū­rė­to­jas bū­tų pa­rink­tas.

Pa­si­rin­ki­mo pa­rei­ga ne­ga­lio­ja tiems dau­gia­bu­čiams na­mams, ku­riuo­se na­mo ši­lu­mos punk­to prie­žiū­ros pa­slau­gas at­lie­ka pri­žiū­rė­to­jas, ati­tin­kan­tis priim­tų Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­tai­sas, pvz., na­mo bend­ri­ja ar fi­zi­nis as­muo, gy­ve­nan­tis ta­me pa­čia­me na­me, ar įmo­nė, ku­ri nė­ra su­si­ju­si su ši­lu­mą tie­kian­čia bend­ro­ve.

Pa­gal ki­tą įsta­ty­me nu­ma­ty­tą išim­tį są­sa­ju­mo su ši­lu­mos tie­kė­ju drau­di­mas yra ne­tai­ko­mas gy­ve­na­mo­sio­se vie­to­vė­se, ku­rio­se gy­ve­na ma­žiau ne­gu 50 tūkst. gy­ven­to­jų, jei­gu sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba ne­nusp­ren­džia ki­taip.

Gy­ven­to­jų bend­ri­joms nu­trau­kus su­tar­tis su ši­lu­mos punk­tais iki šiol be­si­rū­pi­nan­čia „Ši­lu­mos ener­gi­ja“, da­lis šios įmo­nės dar­buo­to­jų liks be dar­bo. „Dar­buo­to­jų, ku­rie po 2012 m. lie­pos 1 d. ne­be­ga­lės at­lik­ti ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros, bend­ro­vė­je šiuo me­tu dir­ba apie 20. Po 2012 m. lie­pos 1 d., jei var­to­to­jai ne­pa­si­rinks nau­jo ši­lu­mos punk­to pri­žiū­rė­to­jo anks­čiau, su šiais dar­buo­to­jais bend­ro­vė bus pri­vers­ta nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tis“, – tei­gia „Šiau­lių ener­gi­jos“ at­sto­vė spau­dai T. Grikš­tie­nė.

Re­gu­liuos pri­žiū­rė­to­jas

Pa­gal tre­čią­jį įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą ši­lu­mos tie­kė­jas įsta­ty­miš­kai at­ski­ria­mas ir nuo ši­lu­mos punk­tų val­dy­mo – tei­sę re­gu­liuo­ti (nuo­to­li­niu ar ki­tu bū­du) na­mo ši­lu­mos punk­to įren­gi­nių dar­bą tu­rės tik pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jas.

Šiuo pa­kei­ti­mu įtei­si­na­ma tai, kad tik var­to­to­jai ga­lės pa­si­rink­ti ir re­gu­liuo­ti na­mo ši­lu­mos su­var­to­ji­mo kie­kį bei tem­pe­ra­tū­rą. Tai reiš­kia, kad dau­gia­bu­čių var­to­to­jai ga­lės pirk­ti tiek ši­lu­mos, kiek jiems rei­kia, o ši­lu­mos tie­kė­jas ne­ga­lės jo­kio­mis prie­mo­nė­mis ir jo­kiais įtai­sais są­ly­go­ti ši­lu­mos su­var­to­ji­mo na­me. Tai leis ge­ro­kai su­ma­žin­ti iš­lai­das už ši­lu­mą.

Ši­lu­mos punk­to pri­žiū­rė­to­jai tu­rės už­tik­rin­ti, kad ši­lu­mos tie­kė­jai nuo­to­li­niu bū­du ne­re­gu­liuo­tų ši­lu­mos var­to­ji­mo na­me. Pri­žiū­rė­to­jus kont­ro­liuos Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja.

Su­kė­lė ne­ma­žai pro­ble­mų

Kol nė­ra poįs­ta­ty­mi­nių ak­tų, neaiš­kus punk­tų pe­rė­mi­mo me­cha­niz­mas. Mies­te be­veik 100 pro­c. jų pri­klau­so „Šiau­lių ener­gi­jai“. „Yra ruo­šia­ma poįs­ta­ty­mi­nė tei­sės ak­tų ba­zė, ku­ri nu­sta­tys, kaip tu­rės bū­ti įgy­ven­din­ti Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­si­kei­ti­mai, kar­tu ir tai, kaip bus pa­keis­ta ši­lu­mos punk­tų nuo­sa­vy­bės tei­sė tuo­se dau­gia­bu­čiuo­se gy­ve­na­muo­siuo­se na­muo­se, ku­riuo­se ši­lu­mos punk­tai nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­so ši­lu­mos tie­kė­jui“, – tei­gia T. Grikš­tie­nė.

Jo­li­ta Kau­pie­nė, Til­žės g. 26 sa­vi­nin­kų bend­ri­jos pir­mi­nin­kė, tei­gia, kad vi­sai ne­no­ri „Šiau­lių ener­gi­jai“ pri­klau­san­čio ši­lu­mos punk­to pe­rim­ti, nes tu­rės už jį at­sa­ky­ti: „Per me­tus ga­li tek­ti tris kar­tus keis­ti ši­lu­mo­kai­tį ar ki­tas de­ta­les. Tai kos­mi­niai pi­ni­gai bend­ri­jai!“

Vir­gi­ni­ja Re­mei­kie­nė, Kle­vų g. 13 bend­ri­jos pir­mi­nin­kė, tei­gia, kad bend­ri­ja da­bar nė­ra pa­si­ren­gu­si pe­rim­ti ši­lu­mos punk­to: „Rei­kia bū­ti su­kau­pus apie 20 tūkst., nes jei­gu išeis vi­si šil­dy­mo ele­men­tai iš kar­to iš ri­kiuo­tės, tai kol mes gau­si­me juos, nu­si­pirk­si­me, pa­tai­sy­si­me... Vie­nas po­nas Die­vas te­ži­no, kiek rei­kės.“

„Tu­riu aš ates­ta­tą, lei­džian­tį man pri­žiū­rė­ti ši­lu­mos punk­tą, bet kas iš to? Ką man rei­kės da­ry­ti, jei jis su­ges? Kur gau­ti at­sar­gi­nių da­lių, ku­rių kai­na – mil­ži­niš­ka? – klau­sia Sta­nis­la­va Ša­ba­nie­nė, Vil­niaus g. 33 sa­vi­nin­kų bend­ri­jos pir­mi­nin­kė. – Per me­tus „Šiau­lių ener­gi­jos“ dar­bi­nin­kai du kar­tus at­va­žiuo­ja tvar­ky­ti ši­lu­mos punk­to įran­gos. O ką man rei­kės da­ry­ti, jei kas nors pra­kiurs? Čia juk ne mo­te­riš­kas dar­bas!“

Anot S. Ša­ba­nie­nės, įsta­ty­mo pa­tai­sos nė­ra ap­gal­vo­tos. Pir­mi­nin­kė ste­bi­si, ko­dėl bend­ri­joms ne­pa­lik­ta ga­li­my­bė pa­si­lik­ti tą pa­tį ši­lu­mos punk­tų pri­žiū­rė­to­ją. „Skam­bi­no man jau iš „Sau­lės val­dos“, siū­lė sa­vo pa­slau­gas. Vi­sa tai aš ir pa­ti ga­liu pa­da­ry­ti. Ir da­rau“, – sa­kė ji.

Kai­na bus per­kel­ta iš vie­nos ei­lu­tės į ki­tą

Į šiuo me­tu ga­lio­jan­čią „Šiau­lių ener­gi­jos“ tai­ko­mą ši­lu­mos ener­gi­jos kai­ną ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros są­nau­dos ne­bu­vo įtrauk­tos – į ją bu­vo įskai­čiuo­tos tik ši­lu­mos punk­tų są­nau­dos (0,40 ct/kWh). Nuo ki­tų me­tų va­sa­rio 1 d. šios są­nau­dos iš ši­lu­mos ener­gi­jos kai­nos bus iš­brauk­tos ir tu­rės bū­ti įtrauk­tos į ši­lu­mos punk­to prie­žiū­ros ta­ri­fą, ku­rį nu­sta­tys Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė.

„Koks bus nau­ja­sis ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros ta­ri­fas, kol kas pa­sa­ky­ti sun­ku – jį nu­sta­tys Sa­vi­val­dy­bė, ta­čiau rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad var­to­to­jai tu­rės ap­mo­kė­ti ne tik ši­lu­mos punk­to ir jo prie­žiū­ros są­nau­das, bet ir ši­lu­mos punk­to bū­se­nos at­kū­ri­mo iš­lai­das“, – tei­gia „Šiau­lių ener­gi­jos“ at­sto­vė.

Ši­lu­mos punk­to prie­žiū­ros ta­ri­fą var­to­to­jai mo­kės jų dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų (kar­tu ir ši­lu­mos punk­to) pri­žiū­rė­to­jui. Kol bus su­da­ry­tos su­tar­tys su šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jais, ne­su­si­ju­siais su ši­lu­mos tie­kė­ju, šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mas pri­žiū­rės esa­mi pri­žiū­rė­to­jai, bet ne il­giau nei iki 2012 m. lie­pos 1 d.

Ini­ci­ja­vo pre­zi­den­tė

Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mas pa­keis­tas ini­ci­ja­vus pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei. Jos tei­gi­mu, su ši­lu­mos ar jos ga­my­bai nau­do­ja­mo ku­ro tie­kė­jais su­si­ję as­me­nys rū­pi­no­si ne na­mo gy­ven­to­jų in­te­re­sais, eko­no­miš­kes­niu šil­dy­mu, o at­virkš­čiai – bu­vo suin­te­re­suo­ti kuo di­des­niu, ne­re­tai ne­tgi rea­lių gy­ven­to­jų po­rei­kių nea­ti­tin­kan­čiu var­to­ji­mu. To­kia pra­kti­ka, pa­sak jos, tu­ri baig­tis.

„Var­to­to­jų in­te­re­sai bu­vo pa­mirš­ti, kai tie pa­tys as­me­nys ir tei­kė ši­lu­mą, ir re­gu­lia­vo ši­lu­mos punk­tų dar­bą – spren­dė, kiek ši­lu­mos per­ka var­to­to­jai“, – sa­kė D. Gry­baus­kai­tė.

Tie­sa, rei­kė­tų pri­min­ti, kad ši­lu­mos ūkio pa­dė­tį im­ta­si keis­ti dėl ne mū­sų mies­te, o sos­ti­nė­je su­si­klos­čiu­sios si­tua­ci­jos. Ir tie­siai švie­siai, ir ne vi­sai bu­vo sa­ko­ma, kad įsta­ty­mas bu­vo pa­keis­tas dėl sos­ti­nės ši­lu­mos ūkio mo­no­po­li­nin­ko „Icor“ (anks­čiau „Ru­bi­con group“). Ant an­ti­ru­bi­ko­ni­nio ark­liu­ko į Vil­niaus rin­ki­mus jo­jo ne vie­na par­ti­ja, ta­čiau dar nė vie­nai jų ne­pa­vy­ko šios bend­ro­vės ga­lių sos­ti­nė­je su­ma­žin­ti.

Te­le­fo­nas au­to­mo­bi­ly­je – ir bėda, ir pa­gal­bi­nin­kas

Po­vi­las LUN­GĖ

At­ro­dy­tų, sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad ke­ly­je vi­są dė­me­sį bū­ti­na skir­ti au­to­mo­bi­liui vai­ruo­ti. Vis dėl­to ko­ne kas­dien ten­ka ma­ty­ti vai­ruo­to­jų, ku­rie, net ir at­lik­da­mi su­dė­tin­gus ma­nev­rus, iš ran­kų ne­pa­lei­džia te­le­fo­no. Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ pa­si­do­mė­jo, koks pa­vo­jus jiems ky­la ir ko­kios bau­dos gre­sia.

 

2011 m. ko­vo 1 - spa­lio 31 d. ša­ly­je išaiš­kin­ta per 17 tūkst. drau­di­mo vai­ruo­to­jams nau­do­tis mo­bi­lio­jo ry­šio prie­mo­nė­mis, kai jo­mis nau­do­ja­ma­si ran­ko­mis, ne­si­lai­ky­mo at­ve­jų.

Dragan SASIC nuotr.

Ne­kal­ba tik 40 pro­c. vai­ruo­to­jų

At­li­kus so­cio­lo­gi­nę Lie­tu­vos vai­ruo­to­jų ap­klau­są paaiš­kė­jo, kad dau­giau nei pu­sė (60 pro­c.) ap­klaus­tų­jų vai­ruo­da­mi nau­do­ja­si te­le­fo­nu be lais­vų­jų ran­kų įran­gos – ne tik at­si­lie­pia, kai jiems skam­bi­na, bet ir ra­šo trum­pą­sias ži­nu­tes. 26 pro­c. tei­gė, kad tik at­si­lie­pia ir kal­ba, kai jiems skam­bi­na, 18 pro­c. – kad nau­do­ja­si te­le­fo­nu vi­sa­da, kai tik rei­kia. 14 pro­c. ap­klaus­tų vai­ruo­to­jų tei­gė te­le­fo­nu be­si­nau­do­jan­tys tik sto­vė­da­mi ar ju­dė­da­mi mies­te ne­di­de­liu grei­čiu. Net 2 pro­c. ap­klaus­tų­jų nu­ro­dė tai da­ran­tys ir greit­ke­liuo­se.

De­ja, tra­giš­ki įvy­kiai ke­liuo­se įro­do, kad toks el­ge­sys prie vai­ro tu­ri įta­kos vai­ra­vi­mui. Ava­ri­jos daž­niau pa­da­ro­mos, kai vai­ruo­to­jo dė­me­sys bū­na su­telk­tas ne tik į ke­lią, bet ir į po­kal­bį, dar blo­giau – trum­pų­jų ži­nu­čių ra­šy­mą ar nar­šy­mą in­ter­ne­te.

Tie­sa, ap­klau­sa at­sklei­dė ir skir­tu­mų tarp prie vai­ro te­le­fo­nu kal­ban­čių vy­rų bei mo­te­rų. Nus­ta­ty­ta, kad mo­te­rys daž­niau te­le­fo­nu nau­do­ja­si tik kai joms skam­bi­na, o vy­rai – vi­sa­da, kai tik rei­kia – ir pa­tys skam­bi­na, ir at­si­lie­pia.

Užd­rau­dus ne­su­ma­žė­jo ava­ri­jų

Įdo­mius duo­me­nis pa­skel­bė JAV eis­mo ne­lai­mių ty­ri­mo ins­ti­tu­tas (HLDI). Jis ke­tu­rio­se vals­ti­jo­se at­li­ko ty­ri­mą ir nu­sta­tė, kad po to, kai vai­ruo­to­jams bu­vo už­draus­ta prie vai­ro nau­do­tis mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu, ava­ri­jų ne­tgi pa­dau­gė­jo. Ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, jų pa­dau­gė­jo tarp jau­nes­nių nei 25 m. vai­ruo­to­jų. Bū­tent šie vai­ruo­to­jai daž­niau­siai ra­šo SMS ži­nu­tes vai­ruo­da­mi.

Eks­per­tai ma­no, kad to­kia ten­den­ci­ja pa­ro­do drau­di­mo nau­do­ti te­le­fo­ną vai­ruo­jant nee­fek­ty­vu­mą, nes gy­ven­to­jai jo vis tiek ne­pai­so. Ava­ri­jų pa­gau­sė­ji­mą jie aiš­ki­na tuo, kad vai­ruo­to­jai ban­dė slėp­ti te­le­fo­nus nuo vaiz­do ka­me­rų ar po­li­ci­nin­kų ir nu­kreip­da­vo žvilgs­nį kur kas že­miau, nei jis bū­na įpras­tai ra­šant SMS ži­nu­tę.

Ne­men­kos bau­dos

Anot Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los ir eis­mo įvy­kių ty­ri­mo po­sky­rio vir­ši­nin­ko Lo­re­no Dai­naus­ko, va­do­vau­jan­tis LR ATPK 1241 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­to­mis, drau­di­mo vai­ruo­to­jams nau­do­tis mo­bi­lio­jo ry­šio prie­mo­nė­mis, kai jo­mis nau­do­ja­ma­si ran­ko­mis (iš­sky­rus at­ve­jus, kai sto­vin­čios trans­por­to prie­mo­nės va­rik­lis iš­jung­tas), ne­si­lai­ky­mas vai­ruo­to­jams už­trau­kia bau­dą nuo 100 iki 300 li­tų, ta­čiau daž­nas jų ban­do iš­si­suk­ti neig­da­mas, kad kal­bė­jo te­le­fo­nu vai­ruo­da­mas.

Kaip po­li­ci­nin­kai nu­sta­to fak­tą, kad vai­ruo­to­jas vai­ruo­da­mas tik­rai nau­do­jo­si mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu? Re­mian­tis LR ATPK 256 straips­nio 1 ir 2 da­li­mi įro­dy­mai ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lo­je yra bet ku­rie fak­ti­niai duo­me­nys, ku­riais rem­da­mie­si pa­rei­gū­nai įsta­ty­mo nu­ma­ty­ta tvar­ka nu­sta­to, ar yra pa­da­ry­tas ad­mi­nist­ra­ci­nis tei­sės pa­žei­di­mas. Šie duo­me­nys nu­sta­to­mi ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­lu, nuo­trau­ko­mis, gar­so ar vaiz­do įra­šais, liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais, nu­ken­tė­ju­sio ir pa­trauk­to ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn as­mens paaiš­ki­ni­mais, eks­per­to iš­va­da, spe­cia­lis­to paaiš­ki­ni­mais, daik­ti­niais įro­dy­mais, daik­tų ir do­ku­men­tų paė­mi­mo pro­to­ko­lu ir ki­to­kiais do­ku­men­tais.

Mū­sų vai­ruo­to­jai yra lin­kę iš­si­su­ki­nė­ti. Net ir su­vok­da­mi, kad pa­siel­gė ne­tin­ka­mai, jie vis tiek ban­do įro­di­nė­ti, kad nu­si­žen­gi­mo ne­pa­da­rė. Po­li­ci­jos at­sto­vai tvir­ti­na, kad ke­lių pa­tru­liai šiaip be rei­ka­lo vai­ruo­to­jų ne­stab­do.

Ką ver­tė­tų ži­no­ti, nau­do­jan­tis mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu vai­ruo­jant, ir kas ga­lė­tų pa­dė­ti ir sau­giai ke­liau­ti, ir bend­rau­ti?

Bū­nant prie au­to­mo­bi­lio vai­ro, kal­bė­ti mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu lei­džia­ma tik iš­jun­gus sto­vin­čio au­to­mo­bi­lio va­rik­lį ar­ba nau­do­jant lais­vų ran­kų įran­gą.

Jei vai­ruo­da­mi ga­vo­te trum­pą­ją ži­nu­tę, ji tik­rai pa­lauks, kol pa­siek­si­te sa­vo ke­lio­nės tiks­lą ar su­sto­si­te pa­ke­liui at­si­ger­ti ka­vos. Skai­ty­ti ir ra­šy­ti trum­pą­sias ži­nu­tes, nar­šy­ti in­ter­ne­te, žais­ti žai­di­mus te­le­fo­nu –  ne pa­ts ge­riau­sias su­ma­ny­mas prie vai­ro.

Sė­dant prie vai­ro, te­le­fo­ną re­ko­men­duo­ja­ma pa­si­dė­ti pa­to­giai, kad ne­truk­dy­tų, o pri­rei­kus bū­tų ga­li­ma leng­vai pa­siek­ti. Te­le­fo­no ieš­ko­ji­mas kel­nių ki­še­nė­je ar ran­ki­nė­je tik­rai ne­pa­dės vai­ruo­ti sau­giau.

Šiais lai­kais dau­ge­lis tie­siog ne­ga­li sau leis­ti „pra­ban­gos“ ig­no­ruo­ti svar­bius skam­bu­čius, to­dėl jei daž­nai ten­ka kal­bė­ti bū­nant au­to­mo­bi­ly­je, re­ko­men­duo­ja­ma įsi­gy­ti lais­vų­jų ran­kų įran­gą. Jei to­kios ne­tu­ri­te, bet ma­no­te, kad neat­sis­pir­si­te pa­gun­dai at­si­liep­ti į skam­bu­čius bū­da­mi prie vai­ro, te­le­fo­ną ge­riau iš­jun­ki­te. Lai­du prie te­le­fo­no pri­jun­gia­mos au­si­nės – be­ne ge­riau­sias ir pi­giau­sias va­rian­tas, nes jos da­bar par­duo­da­mos kar­tu su dau­ge­liu te­le­fo­nų. Jei vis dėl­to ma­no­te, kad lai­dai ri­bo­ja jū­sų lais­vę, iš­ban­dy­ki­te be­lai­des au­si­nes, vei­kian­čias „Blue­tooth“ ry­šiu.

Per gar­sia­kal­bius vei­kian­ti įran­ga tin­ka tiems, ku­rie ne­no­ri jo­kių au­si­nių. Yra ir lai­di­nių, ir be­lai­džių, ir at­ski­rą gar­sia­kal­bį tu­rin­čių, ir į au­to­mo­bi­lio gar­so sis­te­mą mon­tuo­ja­mų prie­tai­sų. Vis dau­giau vai­ruo­to­jų ren­ka­si „Blue­tooth“ funk­ci­ją tu­rin­čius lais­vų ran­kų įren­gi­nius. Te­le­fo­no, ku­ria­me vei­kia „Blue­tooth“ ry­šys, net ne­rei­kia iš­siim­ti iš ki­še­nės ar ran­ki­nės – už­ve­dus au­to­mo­bi­lį, sis­te­ma iš­kart „at­pa­žįs­ta“ te­le­fo­ną, o skam­bi­nan­čio­jo bal­sas sklin­da iš au­to­mo­bi­lio gar­sia­kal­bių. Aiš­ku, šis pa­to­gu­mas nė­ra pi­gus.

Tie­sa, tur­būt svar­biau­sias da­ly­kas tas, kad au­to­mo­bi­ly­je ir vai­ruo­to­jui, ir ke­lei­viams ap­skri­tai de­rė­tų iš­jung­ti mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus, nes jų sklei­džia­mos ban­gos at­si­mu­ša į au­to­mo­bi­lio kė­bu­lą, to­dėl ke­lei­viai yra tar­tum mik­ro­ban­gų kros­ne­lė­je. Rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti ir to, kad di­džiau­sią pa­vo­jų ke­lia ne užim­tos ran­kos, o kal­bė­ji­mu užim­tos sme­ge­nys.

Ge­ro ir sau­gaus ke­lio!

 

As­mens duo­me­nys – kaip van­duo

Po­vi­las LUN­GĖ

Gi­mi­mo da­ta, gy­ve­na­mo­ji vie­ta, šei­mi­nė pa­dė­tis, pa­ja­mos per mė­ne­sį, iš­lai­dos – ko­dėl taip leng­vai pa­tei­kia­me sa­vo as­mens duo­me­nis bet kam, kas tik jų pa­pra­šo? Ar siek­da­mi as­me­ni­nės nau­dos – no­rė­da­mi įsi­gy­ti nuo­lai­dų kor­te­lę, už­pil­dy­da­mi an­ke­tą da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­je – ne­pa­ti­ria­me dar dau­giau rū­pes­čių ir iš­lai­dų?

 Ne pa­slap­tis, kad įvai­rios fir­mos ga­ly­bę in­for­ma­ci­jos su­si­ren­ka ste­bė­da­mos, ko­kio­mis pa­slau­go­mis nau­do­ja­si ar ko­kias pre­kes įsi­gy­ja jų nuo­lai­dų ko­r­te­lių tu­rė­to­jai.

Andriaus TVERIJONO nuotr.

Pre­zen­ta­ci­jos – ir ga­li­mų klien­tų paieš­kos

Ne pa­slap­tis, kad įvai­rios fir­mos ga­ly­bę in­for­ma­ci­jos apie ga­li­mus klien­tus su­si­ren­ka „at­si­tik­ti­nai“ – pra­šy­da­mos pa­teik­ti as­mens duo­me­nis už­pil­dant tam tik­ras an­ke­tas, ku­po­nus da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­se. Juk nė­ra nie­ko pa­pras­čiau, nei iš­da­ly­ti šim­tus nuo­lai­dų kor­te­lių ir vė­liau ste­bė­ti, ko­kios pre­kės pa­klau­sios tam tik­ro­se var­to­to­jų gru­pė­se ir pan. Net­gi jun­ta­mas tam tik­ras pri­myg­ti­nis pre­ky­bos cent­rų siū­ly­mas nau­do­tis nuo­lai­dų kor­te­le, nes tik pa­tei­kus ją ga­li­ma įsi­gy­ti tam tik­rų pre­kių pi­giau.

Ži­no­ma, in­for­ma­ci­ja ga­li bū­ti su­rink­ta ir ge­ro­kai pa­pras­čiau. Daž­nai po įvai­rių „siurb­lio pre­zen­ta­ci­jų“ ar pri­sta­čius ko­kią nors ki­tą pa­slau­gą pra­šo­ma pa­teik­ti pen­kių ar net pen­kio­li­kos ge­riau­sių drau­gų ar gi­mi­nai­čių ad­re­sus ar­ba te­le­fo­no nu­me­rius, nes gal­būt ir jiems to­kia pre­zen­ta­ci­ja bū­tų ak­tua­li (ge­riau­sias bū­das at­ker­šy­ti ta­ve ap­ga­vu­siam ar sko­los ne­grą­ži­nu­siam drau­gui – įtrauk­ti jį į šį „ge­riau­sių bi­čiu­lių“ są­ra­šą...).

Pa­si­gi­li­nus į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos as­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mą ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad pre­zen­ta­ci­jų or­ga­ni­za­to­riams teik­ti ge­riau­sių drau­gų ar gi­mi­nai­čių kon­tak­ti­nius duo­me­nis ga­li­ma tik ta­da, kai jie su­tin­ka. To­kiais at­ve­jais rei­kė­tų su­si­siek­ti su as­me­niu ir pa­si­klaus­ti, ar jis ne­prieš­ta­rau­ja, kad bū­tų pa­teik­ti ati­tin­ka­mi jo duo­me­nys, rei­kė­tų nu­ro­dy­ti įmo­nės ir jos at­sto­vo rek­vi­zi­tus bei tiks­lą, ku­riuo duo­me­nis no­ri­ma teik­ti.

O ką da­ry­ti tiems, ku­rie ne­be­ga­li at­si­gin­ti įvai­rių pa­siū­ly­mų te­le­fo­nu, kai dėl rek­la­mi­nių lei­di­nių į pa­što dė­žu­tę ne­be­tel­pa pe­rio­di­nė spau­da ar kai gau­na­mi įvai­rias pa­slau­gas siū­lan­čių įmo­nių laiš­kai, ad­re­suo­ti bū­tent tau?

Pri­si­mi­nė po pu­sant­rų me­tų

Į „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­ją atė­jęs pa­gy­ve­nęs šiau­lie­tis, ne­ši­nas jam ad­re­suo­tu laiš­ku, pa­ro­dė įmo­nės „Ge­ne­ral Fi­nan­cing“ pa­siū­ly­mą. „Ga­vęs laiš­ką iš kre­di­tus tei­kian­čios bend­ro­vės net iš­si­gan­dau – gal­vo­jau, kad kas nors pa­si­nau­do­jo ma­no as­mens duo­me­ni­mis ir paė­mė kre­di­tą, o man da­bar teks ke­le­rius me­tus mo­kė­ti“, – pa­sa­ko­ja šiau­lie­tis.

Iš UAB „Ge­ne­ral Fi­nan­cing“ gau­ta­me laiš­ke ra­šo­ma, kad vy­ras prieš pu­sant­rų me­tų do­mė­jo­si šios bend­ro­vės pa­slau­go­mis bei ga­li­my­be gau­ti var­to­ji­mo kre­di­tą, bu­vo at­lik­tas jo mo­ku­mo įver­ti­ni­mas, bet įmo­nės pa­slau­go­mis ne­bu­vo pa­si­nau­do­ta.

„Į ši­tą fir­mą nie­ka­da ne­si­krei­piau ir jo­kio sa­vo mo­ku­mo įver­ti­ni­mo neat­li­kau. Kaž­ka­da krei­piau­si į „Swed­ban­ką“, kad man su­teik­tų var­to­ji­mo kre­di­tą. Gal iš ten „pa­bė­go“ ko­kia nors ma­no as­me­ni­nė in­for­ma­ci­ja?“ – svars­tė šiau­lie­tis.

Ar šie as­me­ni­niai duo­me­nys ne­pa­ten­ka į ki­tas įmo­nes, jei­gu yra at­lie­ka­mas klien­to mo­ku­mo įver­ti­ni­mas? Juk šiais lai­kais iš­lik­ti kon­ku­ren­ci­nė­je rin­ko­je su­dė­tin­ga, įmo­nės iš kai­lio ne­ria­si, kad tik pri­si­vi­lio­tų klien­tą.

Sau­lius Ab­raš­ke­vi­čius, „Swed­bank“ ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to at­sto­vas spau­dai, ka­te­go­riš­kai at­me­ta ban­kui mes­tus įta­ri­mus: „Ban­kas tai­ko aukš­čiau­sius sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus ir spren­di­mus klien­tų duo­me­nų ap­sau­gai. „Swed­bank“ at­me­ta kal­ti­ni­mus duo­me­nų nu­te­ki­ni­mu tre­čio­sioms ša­lims, nes tai nie­kaip ne­si­de­ri­na su at­sa­kin­gos ir są­ži­nin­gos ban­ki­nin­kys­tės prin­ci­pais.“

Dia­na Ge­dei­ky­tė-Ja­ku­tie­nė, „Ge­ne­ral Fi­nan­cing“ rek­la­mos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­vė, at­sklei­dė, kad ši bend­ro­vė prieš me­tus at­si­sa­kė pre­ki­nio ženk­lo „Kre­di­tas 123“, tad ga­li bū­ti, kad žmo­gus tie­siog ne­su­sie­jo, jog laiš­ką ga­vo iš tos pa­čios bend­ro­vės: „Ga­li bū­ti, kad šiau­lie­tis at­li­ko mo­ku­mo įver­ti­ni­mą ne mū­sų bend­ro­vės sky­riu­je, o par­tne­rių pre­ky­bos vie­to­je, pa­vyz­džiui, „To­po cent­ro“ par­duo­tu­vė­je, Lie­tu­vos pa­šte ar­ba bet ku­rio­je ki­to­je įmo­nė­je, ku­ri yra mū­sų par­tne­rė ir par­duo­da pre­kes ar­ba pa­slau­gas iš­si­mo­kė­ti­nai.“

Ne­be­rei­kia – su­nai­kink

Įdo­mu, ko­dėl klien­tas pri­si­min­tas net po pu­sant­rų me­tų. As­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mo 4 straips­nis, reg­la­men­tuo­jan­tis to­kių duo­me­nų sau­go­ji­mą ir su­nai­ki­ni­mą, nu­ma­to, kad šie duo­me­nys sau­go­mi ne il­giau, ne­gu to rei­ka­lau­ja duo­me­nų tvar­ky­mo tiks­lai. Kai as­mens duo­me­nys ne­be­rei­ka­lin­gi šiais tiks­lais, jie tu­ri bū­ti su­nai­kin­ti, iš­sky­rus tuos, ku­rie nu­sta­ty­tais įsta­ty­mais tu­ri bū­ti per­duo­ti vals­ty­bės ar­chy­vams.

Įs­ta­ty­mo 22 straips­ny­je nu­ma­ty­ta, jog ban­kai ir ki­tos kre­di­to įstai­gos bei fi­nan­sų įmo­nės už­tik­ri­na, kad gau­ti duo­me­nys ne­bū­tų sau­go­mi il­giau ne­gu 12 mė­ne­sių, jei­gu bu­vo priim­tas spren­di­mas at­si­sa­ky­ti su­teik­ti pa­slau­gą. Jei pa­slau­go­mis vis dėl­to bu­vo pa­si­nau­do­ta – ta­da ne il­giau ne­gu 10 me­tų nuo šių įsi­pa­rei­go­ji­mų įvyk­dy­mo die­nos.

„Ge­ne­ral Fi­nan­cing“, ma­tyt, nė­ra ge­rai iš­stu­di­ja­vu­si šio įsta­ty­mo. Anot įmo­nės at­sto­vės, pro­ble­mą ga­li­ma iš­spręs­ti pa­pras­tai – rek­la­mi­nių pra­ne­ši­mų vi­sa­da ga­li­ma at­si­sa­ky­ti, te­rei­kia kreip­tis į juos siun­čian­čią bend­ro­vę. Ta­čiau ko­dėl tu­rim varg­ti at­si­sa­ki­nė­da­mi to, ko neuž­si­sa­kėm?

Tie­sio­gi­nė rin­ko­da­ra – šiukš­lės pa­što dė­žu­tė­je

O gal vis dėl­to į re­dak­ci­ją be­si­krei­pu­siam šiau­lie­čiui šlu­buo­ja at­min­tis? Gal jis, pa­si­ra­šy­da­mas su­ti­ki­mą at­lik­ti jo mo­ku­mo įver­ti­ni­mą, pa­si­ra­šė ir ką nors dau­giau?

As­mens mo­ku­mo įver­ti­ni­mas at­lie­ka­mas tik ga­vus raš­tiš­ką su­ti­ki­mą tvar­ky­ti as­mens duo­me­nis. As­muo ga­li nu­ro­dy­ti, ar jis su­tin­ka, kad jo duo­me­nys bū­tų tvar­ko­mi ir rin­ko­da­ros tiks­lais. „Į re­dak­ci­ją krei­pę­sis as­muo bu­vo da­vęs su­ti­ki­mą jo as­mens duo­me­nis tvar­ky­ti rin­ko­da­ros tiks­lais, ki­tu at­ve­ju laiš­ko jam ne­bū­tu­me siun­tę“, – tei­gia D. Ge­dei­ky­tė-Ja­ku­tie­nė. Gal ir da­vė, gal ir ne. Juk po pu­sant­rų me­tų tik­rai dau­ge­lis neat­si­mins, kur ko­kią var­ne­lę pa­dė­jo ir ar

išvis bu­vo kaž­kur tik­ri­nę­sis sa­vo mo­ku­mą bei ką nors pil­dęs.

Kas gi ta ste­buk­lin­ga tie­sio­gi­nė rin­ko­da­ra, ku­rios tiks­lais nau­do­ja­mi mū­sų as­me­ni­niai duo­me­nys, kai pra­šo­me iš­duo­ti ele­men­ta­rią mais­to pre­kių par­duo­tu­vės nuo­lai­dų kor­te­lę?

Pa­gal tą pa­tį įsta­ty­mą to­kia rin­ko­da­ra yra veik­la, skir­ta pa­štu, te­le­fo­nu ar­ba ki­to­kiu tie­sio­gi­niu bū­du siū­ly­ti as­me­nims pre­kes ar pa­slau­gas ir tei­rau­tis jų nuo­mo­nės dėl siū­lo­mų pre­kių ar pa­slau­gų.

Žiū­rėk, ką pa­si­ra­šai

Ka­dan­gi vals­ty­bi­nė duo­me­nų ins­pek­ci­ja daž­niau­siai gau­na skun­dų dėl tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros, tai kiek­vie­nas var­to­to­jas tu­rė­tų ži­no­ti, kad prieš duo­da­mas su­ti­ki­mą dėl sa­vo as­mens duo­me­nų tvar­ky­mo tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lais tu­rė­tų ap­si­spręs­ti, ar jis ap­skri­tai no­ri pa­teik­ti sa­vo as­mens duo­me­nis. Bet juk daž­nai gal­vo­ja­ma, kad jei ne­su­tik­si, tai ir ne­gau­si, šiuo at­ve­ju – pa­slau­gos.

Jei var­to­to­jas vis dėl­to su­ti­ko, ver­tė­tų jam pa­gal­vo­ti, kiek duo­me­nų apie sa­ve jis no­ri at­skleis­ti, ko­kiu bū­du jis no­ri gau­ti tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros pa­siū­ly­mus (el. pa­štu, pa­štu, te­le­fo­nu ir pan.). Duo­me­nų pa­tei­kė­jas tu­rė­tų iš­siaiš­kin­ti jam rū­pi­mus klau­si­mus (pvz., ko­kiais tiks­lais bus tvar­ko­mi duo­me­nys, ko­kius as­mens duo­me­nis pa­teik­ti yra pri­va­lo­ma, kam jie bus tei­kia­mi) dar prieš su­tik­da­mas.

Anot Ali­nos Se­mio­no­vai­tės, Vals­ty­bi­nės duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos In­for­ma­ci­jos ir tech­no­lo­gi­jų sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tės, pa­si­tai­ko ne­ma­žai at­ve­jų, kai klien­tai pa­mirš­ta, kad bu­vo da­vę su­ti­ki­mą tvar­ky­ti sa­vo as­mens duo­me­nis tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lais, ir krei­pia­si į ins­pek­ci­ją skųs­da­mi įstai­gas ar įmo­nes, ku­rios nau­do­ja­si jų duo­me­ni­mis.

Duo­me­nų pa­tei­kė­jas tu­rė­tų ati­džiai per­skai­ty­ti vi­są in­for­ma­ci­ją prieš pa­teik­da­mas sa­vo as­mens duo­me­nis. Su­tik­da­mas da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­je, lo­ja­lu­mo pro­gra­mo­je, jis tu­rė­tų pa­si­do­mė­ti, ar jo už­pil­do­mo­se for­mo­se nė­ra įra­šy­ta są­ly­gų, nu­ma­tan­čių, kad jo pa­teik­ti duo­me­nys bus pa­nau­do­ti tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lais. Daž­nai to, kas pa­ra­šy­ta be­veik neįs­kai­to­mu šrif­tu, ar­ba jei pa­pil­do­mų są­ly­gų – iš­ti­sa „pa­klo­dė“, sku­bė­da­mas klien­tas net ne­pas­kai­to.

As­mens ko­das – per­tek­li­nė in­for­ma­ci­ja

Ar ga­li įmo­nė pra­šy­ti as­mens ko­do, iš­duo­da­ma nuo­lai­dų kor­te­lę ar teik­da­ma ko­kią nors ki­tą pa­slau­gą? Juk pa­kak­tų gi­mi­mo da­tos, nors ir ji ne­bū­ti­na, tar­kim, per­kant ba­tus ar le­pi­nan­tis so­lia­riu­mo ma­lo­nu­mais.

Įs­ta­ty­mas nu­ro­do, kad drau­džia­ma as­mens ko­dus skelb­ti vie­šai, drau­džia­ma juos rink­ti ir nau­do­ti tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lais. Lie­tu­vos Vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas yra kons­ta­ta­vęs, kad tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lu tvar­ko­mas fi­zi­nio as­mens ko­das yra per­tek­li­nis duo­muo.

Duo­me­nys pa­tvo­riuo­se

Vals­ty­bi­nė duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­ja vis gau­na pra­ne­ši­mų dėl ne­su­nai­kin­tų do­ku­men­tų, iš­mė­ty­tų gat­vė­se ar pa­ke­lė­se, kar­tu su šiukš­lė­mis iš­mes­tų ne­rei­ka­lin­gų do­ku­men­tų ko­pi­jų su as­mens duo­me­ni­mis, pri­va­tiems as­me­nims ir ins­ti­tu­ci­joms ad­re­suo­tais laiš­kais, ku­riuo­se yra as­mens duo­me­nų, pvz., laiš­ko siun­tė­jo ir ga­vė­jo ad­re­sas, duo­me­nys apie as­mens at­lik­tus mo­kė­ji­mus, ku­riuo­se ma­ty­ti są­skai­tų nu­me­riai ir pan. Do­ku­men­tuo­se pa­si­tai­ko ir kon­fi­den­cia­lios in­for­ma­ci­jos, pvz., iš svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų gau­tos pa­žy­mos bei ki­ti duo­me­nys, ku­rie ga­li bū­ti pa­nau­do­ti be duo­me­nų su­bjek­to ži­nios ir ga­li pa­žeis­ti jo in­te­re­sus.

Ins­pek­ci­ja nuo­lat pri­me­na, kad la­bai svar­bu tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti ne­be­rei­ka­lin­gais do­ku­men­tais, raš­tais ir jo­kiu bū­du to­kių ne­rei­ka­lin­gų do­ku­men­tų, ku­riuo­se yra as­mens duo­me­nų, neiš­mes­ti su šiukš­lė­mis, prieš tai jų ne­su­nai­ki­nus.

Dar­buo­to­jas taip pat tu­ri tei­sę į pri­va­tu­mą

Kan­di­da­tų į tam tik­rą dar­bo vie­tą as­mens duo­me­nų sau­go­ji­mas – ki­ta ak­tua­li pro­ble­ma. Vi­si ga­li­mų dar­buo­to­jų as­mens duo­me­nys, praė­jus mė­ne­siui po pra­ne­ši­mo pre­ten­den­tui, kad jis ne­bus įdar­bin­tas, tu­ri bū­ti su­nai­kin­ti ar­ba grą­žin­ti. Tei­sės sau­go­ti šiuos duo­me­nis taip pat nė­ra, nes ne­pa­si­ra­šy­ta dar­bo su­tar­tis. Mė­ne­sį sau­go­ti duo­me­nis nu­ma­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos dar­bo ko­dek­sas, ku­ria­me nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas teis­me gin­čy­ti at­si­sa­ky­mą priim­ti į dar­bą.

Po­ten­cia­lių dar­buo­to­jų as­mens duo­me­nis ga­li­ma tvar­ky­ti ir vė­liau, ka­dan­gi ga­li at­si­tik­ti taip, kad tas pa­ts darb­da­vys po kiek lai­ko vėl siū­lys ki­tą ar­ba to­kį pat dar­bą, to­dėl duo­me­nų ba­zė­je tu­ri­mi po­ten­cia­lių dar­buo­to­jų duo­me­nys su­ma­žin­tų įdar­bi­ni­mo iš­lai­das, su­teik­tų ga­li­my­bę grei­čiau ras­ti tin­ka­mą dar­buo­to­ją. Są­ly­ga – tu­ri bū­ti gau­tas neį­dar­bin­tų as­me­nų raš­tiš­kas su­ti­ki­mas. Dar­bo ieš­kan­tys žmo­nės tu­rė­tų bū­ti in­for­muo­ti, kad darb­da­vys ren­gia­si pa­siū­ly­ti jiems dar­bą atei­ty­je, to­dėl pra­šo lei­di­mo ir to­liau tvar­ky­ti as­mens duo­me­nis. Jei žmo­gus ne­su­tin­ka, jo duo­me­nys tu­ri bū­ti su­nai­kin­ti, ne­svar­bu ko­kio pa­vi­da­lo yra – po­pie­ri­niai, elekt­ro­ni­niai ar ki­to­kie.

Mes – nu­pirk­ti

Jūs nė neį­si­vaiz­duo­ja­te, kas ga­lė­tų pa­teik­ti dau­giau­sia duo­me­nų apie jus. Ogi vi­sa­ži­nis „Goog­le“! Pa­ban­dy­ki­te paieš­kos lau­ke­ly­je įra­šy­ti sa­vo var­dą bei pa­var­dę ir bū­si­te ma­lo­niai (ar­ba ne) nu­ste­bin­ti, kiek daug in­for­ma­ci­jos apie jus yra in­ter­ne­te. Aiš­ku, jei­gu jū­sų nė­ra įvai­riuo­se (pa­pras­tai ke­liuo­se iš­kart) so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, rin­ki­mų kan­di­da­tų są­ra­šuo­se, nors šiais lai­kais ko tik juo­se nė­ra ar ne­bu­vo, jei ne­da­ly­vau­ja­te in­ter­ne­to kon­fe­ren­ci­jo­se ar dar kur nors, in­for­ma­ci­jos apie jus bus mi­ni­ma­liai.

Daž­niau­siai pa­tys esa­me kal­ti dėl to, kad mū­sų įpras­ti­nio pa­što dė­žu­tės neuž­si­da­ro nuo sa­vo tu­ri­nio,  elekt­ro­ni­nės per­pil­dy­tos bru­ka­lo, o te­le­fo­nai ne­ty­la nuo pa­slau­gų tei­kė­jų pa­siū­ly­mų. Juk ne­praei­na­me neuž­pil­dę lo­te­ri­jos an­ke­tų, kad tik lai­mė­tu­me vi­su­rei­gį ar pa­gu­lė­tu­me Tur­ki­jos pa­plū­di­my. Ir vi­sur pa­tei­kia­me sa­vo, sa­vo ar­ti­mų­jų ir drau­gų as­mens duo­me­nis. Tai ko­dėl ieš­ko­me kal­tų?

Ei­lės il­gė­ja – pra­šan­čių­jų kom­pen­sa­ci­jų vis dau­giau

Jur­gi­ta TU­ZI­NAI­TĖ

Spa­lio mė­ne­sio vi­du­ry­je pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui, Šiau­lių, Rad­vi­liš­kio ir Kel­mės gy­ven­to­jai, bai­min­da­mie­si di­de­lė­mis kai­no­mis gra­si­nan­čios žie­mos, su­sku­bo į sa­vi­val­dy­bių so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rius pra­šy­ti kom­pen­sa­ci­jų už šil­dy­mą.

 

Šiau­liuo­se dėl kom­pen­sa­ci­jų už šil­dy­mą šiemet jau krei­pė­si 18401 as­muo.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ pa­si­do­mė­jo, ko­kia šio­se sa­vi­val­dy­bė­se kom­pen­sa­ci­jų sky­ri­mo tvar­ka, kiek jos pra­šan­čių­jų bu­vo per­nai ir šie­met, kiek bu­vo ir kiek pla­nuo­ja­ma skir­ti lė­šų šil­dy­mo iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­joms pa­deng­ti.

Dau­gė­ja pra­šan­čių­jų

Ne vie­ną mies­to gy­ven­to­ją pro­gno­zės apie brang­sian­tį šil­dy­mo se­zo­ną ve­ja į sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių pra­šy­ti mo­kes­čių kom­pen­sa­ci­jų. Cent­ri­nės Šiau­lių mies­to da­lies gy­ven­to­jai tu­ri kreip­tis ad­re­su Vy­tau­to g. 147, pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jai – Ai­do g. 10A. Tvir­ti­na­ma, kad ta­lo­nų pas spe­cia­lis­tus jau ne­bė­ra iki sau­sio mė­ne­sio, nes juos iš­si­da­li­jo pir­miau­siai su­sku­bę. Vie­ni juos pa­siė­mė va­sa­rą, ki­ti – iš­gir­dę apie klien­tų ei­les Vil­niu­je ir Klai­pė­do­je.

Gy­ven­to­jai dėl mo­kes­čių kom­pen­sa­ci­jų ga­li kreip­tis ir be ta­lo­nų, pa­lau­kę bend­ro­je ei­lė­je. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad dėl brangs­tan­čio šil­dy­mo dau­gė­ja kom­pen­sa­ci­jų pra­šan­čių žmo­nių: rug­sė­jo pra­džio­je per sa­vai­tę krei­pė­si 100 šei­mų, da­bar per die­ną – 250. Kas­met dau­gė­ja ir kom­pen­sa­ci­jas gau­nan­čių šiau­lie­čių šei­mų: 2009 m. jas ga­vo 5500 šei­mų, praei­tą žie­mą – be­veik 7000. Spė­ja­ma, kad šią žie­mą, jei­gu bus priim­tos siū­lo­mos įsta­ty­mo pa­tai­sos, pa­leng­vi­nan­čios kom­pen­sa­ci­jų sky­ri­mo tvar­ką, jas gau­nan­čių­jų dar pa­dau­gės.

Ten­ka lauk­ti va­lan­das

Te­le­fo­nu kal­bin­ta šiau­lie­tė Lau­ra tei­gė, kad So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riu­je, esan­čia­me Vy­tau­to gat­vė­je, su­si­da­ro il­gos ei­lės, nu­si­drie­kian­čios per vi­są ko­ri­do­rių. Bū­na, kad lau­kia

10-20 žmo­nių. Mo­te­ris mi­nė­jo, kad jos bu­to kvad­ra­tū­ra yra ga­na di­de­lė, tad gau­na­ma kom­pen­sa­ci­jos su­ma – tar­si la­šas jū­ro­je. Kom­pen­sa­ci­jos jau­na mo­te­ris pra­šo jau ant­rus me­tus.

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ko­ri­do­riu­je su­tik­tos mo­te­rys taip pat ne­bu­vo la­bai pa­ten­kin­tos. Vie­na tvir­ti­no, kad lau­kian­čių­jų ei­lės iš tie­sų bū­na il­gos ir žmo­nėms kar­tais ten­ka lauk­ti net lau­ke ar už du­rų. Kom­pen­sa­ci­jos ji pra­šo jau dau­ge­lį me­tų ir vi­są tą lai­ką taip pat vargs­ta. Ki­ta mo­te­ris pik­ti­no­si, kad ma­žiau­siai va­lan­dą ten­ka pra­leis­ti už du­rų ir be­veik dar tiek pat įė­jus į ka­bi­ne­tą. Užt­run­ka, kol su­tvar­ko­mi vi­si do­ku­men­tai, be to, pa­sak jos, dar­buo­to­jos tuo pa­čiu me­tu at­lie­ka ir ki­tus sa­vo dar­bus. Šiau­lie­tė svars­tė, kad bū­tų daug ge­riau, jei­gu pra­šy­mus-pa­raiš­kas bū­tų lei­džia­ma pil­dy­ti ko­ri­do­riuo­se, ta­da bū­tų su­tau­po­mas bran­gus lai­kas.

Rei­ka­lin­gų do­ku­men­tų – be­ga­lė

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių iš­mo­kų po­sky­rio ve­dė­ja Vi­da Rim­šie­nė sa­ko, kad kreip­da­mie­si dėl kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą  vi­sų pir­ma gy­ven­to­jai So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riu­je už­pil­do pra­šy­mą-pa­raiš­ką. Bū­ti­na pa­teik­ti ir šiuos do­ku­men­tus: suau­gu­sių šei­mos na­rių as­mens ta­pa­ty­bės do­ku­men­tus; vai­kų gi­mi­mo liu­di­ji­mus ir jų ko­pi­jas; pen­si­nin­ko, in­va­li­du­mo pa­žy­mė­ji­mą, dar­bin­gu­mo ly­gio, dar­bin­gu­mo ly­gio dėl ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo dar­be ar pro­fe­si­nės li­gos, neį­ga­lu­mo ly­gio pa­žy­mą ir ko­pi­ją; pa­žy­mas apie pa­ja­mas (vi­sų gau­nan­čių pa­ja­mas šei­mos na­rių už tris pa­sku­ti­nius mė­ne­sius iki krei­pi­mo­si ar­ba krei­pi­mo­si dėl so­cia­li­nės pa­ra­mos mė­ne­sio); pa­žy­mas iš mo­ky­mo įstai­gų, kai šei­mo­je yra stu­den­tų; že­mės nuo­sa­vy­bės liu­di­ji­mą ar­ba pa­žy­mą apie tu­ri­mą (nuo­mo­ja­mą) že­mę ir ko­pi­ją; trans­por­to prie­mo­nių įsi­gi­ji­mą liu­di­jan­čius do­ku­men­tus (pir­ki­mo ir par­da­vi­mo su­tar­tį, do­va­no­ji­mo ar­ba mai­nų su­tar­tį, pa­žy­mą-są­skai­tą, teis­mo spren­di­mą, pa­vel­dė­ji­mo do­ku­men­tą ir ko­pi­jas); san­tuo­kos, mir­ties, iš­tuo­kos liu­di­ji­mus ir ko­pi­jas; teis­mo nu­tar­tį dėl iš­lai­ky­mo vai­kams pri­tei­si­mo ar­ba teis­mo pa­tvir­tin­tą su­tar­tį dėl vai­kų iš­lai­ky­mo ir ko­pi­ją; įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos ar ant­sto­lio iš­duo­tą pa­žy­mą apie lė­šas vai­kui iš­lai­ky­ti; na­mo do­ku­men­tus, mo­kes­čių mo­kė­ji­mo la­pe­lius; ki­tus ne­nu­ro­dy­tus do­ku­men­tus, at­si­žvel­giant į ap­lin­ky­bes.

Skai­čiai vis au­ga

Pa­sak V. Rim­šie­nės, 2010 m. Šiau­liuo­se dėl kom­pen­sa­ci­jų už šil­dy­mą krei­pė­si 14153 as­me­nys, 2011 m.  – 18401. Anot jos, no­rin­čių­jų gau­ti kom­pen­sa­ci­ją už šil­dy­mą ei­lės vi­sa­da yra – kar­tais di­des­nės, kar­tais ma­žes­nės. So­cia­li­nių iš­mo­kų po­sky­rio ve­dė­jos duo­me­ni­mis, praė­ju­siais me­tais kom­pen­sa­ci­joms už šil­dy­mą skir­ta 4 mln. 818 tūkst. 467 Lt, šie­met pla­nuo­ja­ma skir­ti apie 6 mln. 296 tūkst. 500 Lt. Kom­pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą ga­li gau­ti ir nuo­sa­vų na­mų sa­vi­nin­kai, kū­re­nan­tys du­jo­mis ar mal­ko­mis.

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Da­lė Sta­pon­kie­nė tei­gia, kad dėl kom­pen­sa­ci­jos už būs­to šil­dy­mą as­muo pir­miau­sia krei­pia­si į sa­vo dek­la­ruo­tos gy­ve­na­mo­sios vie­tos se­niū­ni­ją. Ta­da už­pil­do Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tą pra­šy­mą-pa­raiš­ką, nu­ro­do duo­me­nis apie sa­ve ir šei­mos na­rius, veik­los po­bū­dį, tu­ri­mą tur­tą, gau­na­mas pa­ja­mas, ki­tą pi­ni­gi­nei so­cia­li­nei pa­ra­mai gau­ti bū­ti­ną in­for­ma­ci­ją.

„Va­do­vau­jan­tis Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ma­žas pa­ja­mas gau­nan­čioms šei­moms (vie­niems gy­ve­nan­tiems as­me­nims) ad­mi­nist­ra­vi­mo tvar­ka, pa­tvir­tin­ta Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos 2005 m. bir­že­lio 30 d. spren­di­mu Nr. T-206, pra­šy­mai pi­ni­gi­nei so­cia­li­nei pa­ra­mai gau­ti prii­ma­mi vie­nuo­li­ko­je Šiau­lių ra­jo­no se­niū­ni­jų“, – ci­tuo­ja D. Sta­pon­kie­nė.

Spe­cia­lis­tės ži­nio­mis, vi­du­ti­nis kom­pen­sa­ci­jų ga­vė­jų skai­čius per mė­ne­sį 2010 me­tais – 1695 ga­vė­jai. Per 2010 me­tus kom­pen­sa­ci­joms už šil­dy­mą skir­ta su­ma sie­kia 785 450 Lt. Šiais me­tais, pa­sak jos, kom­pen­sa­ci­jų pla­nuo­ja­ma skir­ti už 1,32 mln. Lt.

Kaip ki­tur?

Rad­vi­liš­kio So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus vy­riau­sio­ji so­cia­li­nių iš­mo­kų spe­cia­lis­tė So­na­ta Be­ne­vi­čie­nė sa­ko, kad Rad­vi­liš­kio ra­jo­no gy­ven­to­jai dėl kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą tu­ri kreip­tis pa­gal sa­vo dek­la­ruo­tą gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Ji tei­gia, kad kiek­vie­no­je ra­jo­no se­niū­ni­jo­je gy­ven­to­jus ap­tar­nau­ja so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­riai, o Rad­vi­liš­kio mies­to gy­ven­to­jų pra­šy­mus prii­ma So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus so­cia­li­nių iš­mo­kų spe­cia­lis­tai.

Kreip­da­mie­si dėl kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą, pa­reiš­kė­jai ir­gi tu­ri at­neš­ti ir už­pil­dy­ti krū­vas do­ku­men­tų. Pa­sak S. Be­ne­vi­čie­nės, pa­reiš­kė­jams ne­rei­kia pa­teik­ti duo­me­nų, gau­na­mų iš ša­lies in­for­ma­ci­nių sis­te­mų („Sod­ros“, Dar­bo bir­žos, Na­cio­na­li­nės mo­kė­ji­mo agen­tū­ros ir kt.).

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus at­sto­vės duo­me­ni­mis, 2010 m. dėl šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­jos krei­pė­si 2796 šei­mos, o iš­mo­kė­tų kom­pen­sa­ci­jų su­ma sie­kė 2440,1 tūkst. Lt. Ka­dan­gi šil­dy­mo se­zo­no pra­džia skel­bia­ma nuo spa­lio mė­ne­sio, tai be­si­krei­pian­čių­jų dėl kom­pen­sa­ci­jų, anot jos, dau­giau­sia šil­dy­mo se­zo­no pra­džio­je (spa­lio, lapk­ri­čio ir gruo­džio mėn.).

Re­da Kaž­dai­lie­nė, Kel­mės sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja, tei­gia, kad dėl būs­to šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­jos Kel­mės mies­to gy­ven­to­jai krei­pia­si į Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių, o se­niū­ni­jų gy­ven­to­jai – į sa­vo gy­ve­na­mo­sios vie­tos se­niū­ni­jas.

Kel­mės sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus pa­teik­tais duo­me­ni­mis, 2010 m. krei­pė­si 1115 šei­mų (vie­nų gy­ve­nan­čių as­me­nų), o 2011 m. spa­lio

1-17 d. krei­pė­si 308 šei­mos (vie­nų gy­ve­nan­čių as­me­nų). Sky­riaus ve­dė­ja tvir­ti­na, kad no­rin­tie­ji gau­ti kom­pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą ei­lė­se ne­lau­kia, nes pa­sta­rų­jų nė­ra. 2010 m. bu­vo skir­ta ir iš­mo­kė­ta

1 mln. 96 tūkst. 118 Lt, šiais me­tais pla­nuo­ja­ma iš­mo­kė­ti ma­žiau – 1 mln. 13 tūkst. 744 Lt.

Iš­rink­tie­siems tau­py­ti ne­pri­de­ra

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių sky­rių va­do­vai ir po­li­ti­kai ne tik gau­na al­gas, prie­dus, kom­pen­sa­ci­jas va­di­na­mo­sioms kan­ce­lia­ri­nėms iš­lai­doms, bet ir pa­ke­liau­ja. Ke­lio­nių į už­sie­nį me­tu jiems mo­ka­mi dien­pi­ni­giai, ku­rie nė­ra jau to­kie ma­ži. Val­di­nin­kai juk mėgs­ta ke­liau­ti, mo­ky­tis ir dar pi­ni­gų už tai gau­ti. Na ir kas, kad mies­tas jau ant bank­ro­to ri­bos. Kiek gi šios ke­lio­nės at­siei­na mo­kes­čių mo­kė­to­jams?

 

Ko­man­di­ruo­tėms – be­veik 100 tūks­tan­čių

Nors vi­si ap­lin­kui šau­kia, kad „ka­ra­lius nuo­gas“ – mies­tas ant bank­ro­to slenks­čio, val­di­nin­kai tik trūk­čio­ja pe­čiais ir pa­tys, ro­dos, ne­si­ruo­šia tau­py­ti. Juk gerokai sma­giau kar­py­ti ki­tų įstai­gų biu­dže­tus, nei pa­tiems at­si­sa­ky­ti pa­to­gu­mų ir pri­vi­le­gi­jų.

Per­nai Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė val­di­nin­kų ko­man­di­ruo­tėms iš­lei­do 104 tūkst. li­tų, šie­met – 99 tūkst. Šią ka­den­ci­ją dau­giau­sia dien­pi­ni­gių iš Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos val­di­nin­kų – 3787,65 Lt – bu­vo iš­mo­kė­ta Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus ve­dė­jai Ra­sai Bud­ry­tei. Val­di­nin­kė vy­ko į Vax­jo (Šve­di­ja) ir Tar­tu (Es­ti­ja).

Ant­ro­je vie­to­je yra Tarp­tau­ti­nių ry­šių sky­riaus ve­dė­ja Žyd­ro­nė Sta­nie­nė, ku­riai bu­vo iš­mo­kė­ta 3203,01 Lt dien­pi­ni­gių už ke­lio­nes į Ete­ną-Le­rą (Olan­di­ja), Jel­ga­vą (Lat­vi­ja) ir Sim­ris­ham­ną (Šve­di­ja).

Tre­čio­je vie­to­je Šiau­lių me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas, ku­riam bu­vo iš­mo­kė­tas 1941 Lt už ke­lio­nes į Jel­ga­vą, Vil­nių, Kro­ku­vą (Len­ki­ja) ir Ete­ną-Le­rą.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui Vla­dui Da­mu­le­vi­čiui iš­mo­kė­ti 1388 Lt už ke­lio­nę į Ete­ną-Le­rą. Vi­ce­me­rė Dan­guo­lė Mar­tin­kie­nė vy­ko į Ba­ra­no­vi­čius (Bal­ta­ru­si­ja) ir ga­vo 289 Lt. Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vik­to­ras Strups vy­ko į Chmel­nyc­kį (Uk­rai­na) ir ga­vo 1111,30 Lt dien­pi­ni­gių.

Ap­lin­kos sky­riaus ve­dė­jas Ro­mal­das Še­me­ta lan­kė­si Drus­ki­nin­kuo­se ir ga­vo 65,50 Lt, Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Arū­nas Ado­mai­tis – Lie­po­jo­je ir ga­vo 97,50 Lt dien­pi­ni­gių.

Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja Pat­ri­ci­ja Po­de­ry­tė už ke­lio­nes į Jel­ga­vą ir Ba­ra­no­vi­čius ga­vo 412,95 Lt, Kū­no kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jas Gin­ta­ras Ja­siū­nas už ke­lio­nę į Mins­ką (Bal­ta­ru­si­ja) – 449,69 Lt, o Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Dams­kie­nė lan­kė­si Vil­niu­je, Ta­li­ne, Ni­do­je ir ga­vo 565,83 Lt dien­pi­ni­gių.

Pa­sak Jū­ra­tės Rau­du­vie­nės, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės spau­dai, jei ko­man­di­ruo­tė trun­ka die­ną ir yra Lie­tu­vo­je, dien­pi­ni­giai nė­ra mo­ka­mi. Jei vyks­ta­ma į už­sie­nį, dien­pi­ni­gių dy­dis nu­sta­to­mas įver­ti­nus gau­tą iš­lai­ky­mą – ar ko­man­di­ruo­tės me­tu bu­vo skir­tas mais­tas, vieš­bu­tis.

Šiau­lių ra­jo­nas pa­si­spau­dė

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kai ir po­li­ti­kai lė­šas dien­pi­ni­giams už ko­man­di­ruo­tes šie­met su­ma­ži­no itin smar­kiai. Pa­sak ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės spau­dai Gi­ta­nos Ku­du­lie­nės, 2008-ai­siais ko­man­di­ruo­tėms biu­dže­te bu­vo nu­ma­ty­ti 58 tūkst. li­tų, o šie­met tik 27 – 31 tūkst. ma­žiau.

Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė val­di­nin­kams ne­mo­ka dien­pi­ni­gių, jei ko­man­di­ruo­tė trun­ka die­ną. Jei vyks­ta­ma ke­lioms die­noms, die­nos dien­pi­ni­giai yra 19,50 Lt.

Jei vyks­ta­ma į už­sie­nį, dien­pi­ni­gių įkai­nius yra nu­sta­čiu­si Vy­riau­sy­bė. Šiau­lių ra­jo­no po­li­ti­kai nu­spren­dė sau už ke­lio­nes į už­sie­nį mo­kė­ti ne 100 pro­c. nu­sta­ty­to dy­džio, o tik 50 pro­c. Yra val­di­nin­kų ir po­li­ti­kų, ku­rie dien­pi­ni­gių at­si­sa­ko.

Šie­met Šiau­lių ra­jo­no me­rui Al­gi­man­tui Gau­bui bu­vo iš­mo­kė­ta 1133 Lt dien­pi­ni­gių už ke­lio­nes į Len­ki­ją ir Pran­cū­zi­ją. Me­ro pa­va­duo­to­jas An­ta­nas Be­za­ras ga­vo 958 Lt už ke­lio­nes į Pran­cū­zi­ją ir Lat­vi­ją. Į Pran­cū­zi­ją vy­ko ir ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Gin­tau­tas Do­mar­kas, ku­riam bu­vo iš­mo­kė­tas 731 Lt, bei Eko­no­mi­kos ir vers­lo plėt­ros sky­riaus ve­dė­jas Al­gir­das Bai­kaus­kas, ku­riam iš­mo­kė­ti 797 Lt.

Ki­ti ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai, lan­kę­si Lie­tu­vos ar Lat­vi­jos mies­tuo­se, ga­vo apie 100 Lt dy­džio dien­pi­ni­gių.

Rad­vi­liš­kio val­di­nin­kai ke­liau­ja pi­giai

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė po­li­ti­kų ir val­di­nin­kų ke­lio­nėms nuo ba­lan­džio mė­ne­sio vi­du­rio iš­lei­do be­veik pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų.  Iš vi­so iš­leis­ta per 5 tūkst. li­tų, nes kai­na­vo lėk­tu­vo bi­lie­tai, ki­tas trans­por­tas, drau­di­mas, ap­gy­ven­di­ni­mas.

Rad­vi­liš­kio me­ras An­ta­nas Če­po­no­nis už ke­lio­nes į Bal­ta­ru­si­ją, Lat­vi­ją, Gru­zi­ją ir Len­ki­ją ga­vo apie 300 Lt dien­pi­ni­gių, jo pa­va­duo­to­jas Ka­zi­mie­ras Au­gu­lis – per 400 Lt, Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Pra­ne­vi­čius – be­veik 400 Lt.

Vals­ty­bė ne­pa­mirš, jei tu jai sko­lin­gas

Po­vi­las LUN­GĖ

Iki ge­gu­žės 2 d. nuo­la­ti­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai pri­va­lė­jo pa­teik­ti me­ti­nę pa­ja­mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­ją už 2010 m. Kai ku­riems dek­la­ra­vu­sie­siems su­si­da­rė mo­kes­čių ne­prie­mo­ka, ku­rią jie tu­rė­jo su­mo­kė­ti, ta­čiau yra žmo­nių, to ne­pa­da­riu­sių ne tik šie­met, bet ne­tgi per­nai. Ar tik­rai Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja ne­sii­ma jo­kių veiks­mų, kad pa­pil­dy­tų skur­do­ką ša­lies biu­dže­tą, tei­ra­vo­mės Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­ko Eval­do Vai­nei­kio.

 

Vie­niems da­vė, iš ki­tų atė­mė

191 tūks­tan­čiui ša­lies gy­ven­to­jų 2010 m. ne­bu­vo pri­tai­ky­tas ar­ba bu­vo pri­tai­ky­tas ne vi­sas me­ti­nis neap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis (MNPD), to­dėl jie ga­li su­si­grą­žin­ti 48,4 mln. li­tų su­mo­kė­to gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Net 36 tūks­tan­čiams gy­ven­to­jų bu­vo pri­tai­ky­tas per di­de­lis MNPD, to­dėl bu­vo iš­skai­čiuo­ta per ma­žai pa­ja­mų mo­kes­čio (apie 5,4 mln. Lt). Šie gy­ven­to­jai, pa­teik­da­mi me­ti­nę pa­ja­mų dek­la­ra­ci­ją, tu­rė­jo pa­pil­do­mai su­mo­kė­ti į biu­dže­tą pa­ja­mų mo­kes­tį.

Įdo­mu, kas kal­tas – jie pa­tys ar bu­hal­te­riai, kad bu­vo tai­ky­tas per di­de­lis MNPD? Anot E. Vai­nei­kio, per di­de­lis MNPD gy­ven­to­jams ga­lė­jo bū­ti pri­tai­ky­tas, jei už tuos pa­čius mė­ne­sius jiems NPD tai­kė ke­lios dar­bo­vie­tės, pvz., tuo at­ve­ju, jei keis­da­mas dar­bo­vie­tę gy­ven­to­jas bu­vo pa­tei­kęs pra­šy­mus tai­ky­ti NPD abiem dar­bo­vie­tėms, to­dėl tą mė­ne­sį, ku­rį gy­ven­to­jas jas kei­tė, NPD jam pri­tai­kė ir bu­vu­sio­ji, ir nau­jo­ji dar­bo­vie­tės. Per di­de­lis MNPD ga­lė­jo bū­ti pri­tai­ky­tas ir tuo­met, jei gy­ven­to­jas ga­vo ki­tų ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų, pvz., iš ne­kil­no­ja­mo­jo, ki­to tur­to nuo­mos, di­vi­den­dų, ho­no­ra­rų, au­to­ri­nių at­ly­gi­ni­mų ir pan.

Gre­sia dels­pi­ni­giai

Anot Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­ko, jei­gu šie gy­ven­to­jai iki ge­gu­žės 2 d. neį­vyk­dė prie­vo­lės, ją tu­ri įvyk­dy­ti ir vė­liau, ta­čiau už dek­la­ra­ci­jų ar ki­to­kių do­ku­men­tų pa­vė­luo­tą pa­tei­ki­mą ar ne­pa­tei­ki­mą lai­ku Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sės ak­tuo­se yra nu­sta­ty­ta ati­tin­ka­ma at­sa­ko­my­bė. Dek­la­ra­ci­jo­je ap­skai­čiuo­to mo­kes­čio ne­su­mo­kė­jus iki ge­gu­žės 2 d., skai­čiuo­ja­mi dels­pi­ni­giai. Dels­pi­ni­giai už ne lai­ku su­mo­kė­tus mo­kes­čius ir bau­das 2011 m. IV ketv. – 0,03 pro­c. Jie pra­de­da­mi skai­čiuo­ti nuo ki­tos die­nos po to, kai mo­kes­tis pa­gal tuo me­tu ga­lio­jan­čius mo­kes­čių tei­sės ak­tus tu­rė­jo bū­ti su­mo­kė­tas į biu­dže­tą.

VMI ar­ti­miau­siu me­tu šiems gy­ven­to­jams iš­siųs pri­mi­ni­mus el. pa­štu apie tai, kad dėl pri­tai­ky­to per di­de­lio MNPD jie pri­va­lo pa­teik­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų dek­la­ra­ci­ją. Jei­gu gy­ven­to­jas bu­vo sko­lin­gas pa­ja­mų mo­kes­čio ne dėl MNPD, to­kius gy­ven­to­jus jau pa­sie­kė mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riaus pri­mi­ni­mai apie neį­vyk­dy­tą prie­vo­lę.

Ne­su­mo­kė­jai – ne­ga­li pa­rem­ti

Kal­bant apie per di­de­lį MNPD, rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį ir į gy­ven­to­jų ski­ria­mus 2 pro­c. pa­ra­mai. Ji ne­per­ve­da­ma pa­ra­mos ga­vė­jui to­kiu at­ve­ju, jei dėl pri­tai­ky­to per di­de­lio MNPD gy­ven­to­jui, ski­rian­čiam pa­ra­mą, yra at­si­ra­du­si prie­vo­lė pa­teik­ti dek­la­ra­ci­ją, ta­čiau jis to ne­pa­da­rė. To­kie gy­ven­to­jai elekt­ro­ni­nė­je dek­la­ra­vi­mo sis­te­mo­je (EDS) bus in­for­muo­ja­mi, kad jų teik­ti pra­šy­mai skir­ti 2 pro­c. pa­ra­mai yra neį­vyk­dy­ti, pa­ra­ma ga­vė­jo ne­pa­sie­kė, ir bus nu­ro­dy­tos to prie­žas­tys.

 

Pa­cien­tai – žur­na­lis­tų ar me­di­kų „sce­na­ri­jų“ pa­ja­cai?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

„Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Vai­kų kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­kos echos­ko­pai funk­cio­nuo­ja nor­ma­liai, yra vi­sos ga­li­my­bės iš­tir­ti li­go­nius dėl skyd­liau­kės pa­to­lo­gi­jos. Į ki­tus sa­vait­raš­čio ko­res­pon­den­tės ren­gia­mus „sce­na­ri­jus“ li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja neat­sa­ki­nės. Si­tua­ci­ja bus ti­ria­ma tik esant konk­re­taus pa­cien­to klau­si­mams“, – to­kio at­sa­ky­mo su­lau­kė „Šiau­liai plius“, kai pa­tei­kė Res­pub­li­ki­nei Šiau­lių li­go­ni­nei klau­si­mą, ko­dėl pa­cien­tus gy­dy­to­jai at­lik­ti echos­ko­pi­jos ty­ri­mų siun­čia į pri­va­čius ka­bi­ne­tus. Pa­ra­dok­sa­lu – echos­ko­pai vei­kia, gy­dy­to­jai pa­cien­tus siun­čia pas pri­va­ti­nin­kus, kur už ty­ri­mus ten­ka mo­kė­ti, o žur­na­lis­tai, ke­lian­tys pro­ble­mas vie­šu­mon, ig­no­ruo­ja­mi ir ver­ti­na­mi kaip „sce­na­ris­tai“.


„Echos­ko­pai funk­cio­nuo­ja nor­ma­liai, yra vi­sos ga­li­my­bės iš­tir­ti li­go­nius dėl skyd­liau­kės pa­to­lo­gi­jos“, – teigia ligoninės atstovė spaudai.

Gun­ter MUL­LER nuo­tr.

Nu­siun­tė tir­tis pas pri­va­ti­nin­kus

Jau tris kar­tus sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ ra­šė, kad Šiau­lių li­go­ni­nės me­di­kai pa­cien­tus at­lik­ti mo­ka­mų ty­ri­mų siun­čia į pri­va­čius ka­bi­ne­tus. Bu­vo ra­šy­ta, kad suau­gu­sių­jų ir vai­kų oku­lis­tai pa­cien­tus siun­čia at­lik­ti mo­ka­mų ty­ri­mų į pri­va­čias kli­ni­kas, ku­rio­se pa­tys ir dir­ba.

Praė­ju­sią sa­vai­tę ra­šy­ta ir tai, kad pa­cien­tai en­do-k­ri­no­lo­gi­nio ty­ri­mo siun­čia­mi pas pri­va­ti­nin­kus. To­kio ty­ri­mo vai­kui pri­va­čio­je kli­ni­ko­je kai­na – 60 li­tų.

Į sa­vait­raš­tį „Šiau­liai plius“ be­si­krei­pu­si šiau­lie­tė pa­sa­ko­jo, kad sa­vo duk­rą dėl skyd­liau­kės ty­ri­mo at­ve­dė pas Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos vai­kų en­dok­ri­no­lo­gę kon­sul­ta­ci­jos.

Anot pa­šne­ko­vės, gy­dy­to­ja pa­sa­kė, kad apa­ra­tas skyd­liau­kei tir­ti kli­ni­ko­je yra blo­gas, ne­va iš de­šim­ties at­lik­tų ty­ri­mų pa­ro­do­ma, kad sep­ty­ni pa­cien­tai ser­ga, nors iš tik­ro taip nė­ra. Mer­gai­tės ma­mos tei­gi­mu, en­dok­ri­no­lo­gė pa­cien­tei pa­da­vė pri­va­čios kli­ni­kos vi­zi­ti­nę kor­te­lę ir nu­siun­tė ten at­lik­ti ty­ri­mo.

Ma­žo­sios pa­cien­tės ma­ma pa­skam­bi­nu­si į kli­ni­ką su­ži­no­jo, kad skyd­liau­kės ty­ri­mo kai­na – 60 li­tų, ta­čiau jei yra gy­dy­to­jo siun­ti­mas, skyd­liau­kės ty­ri­mas te­kai­nuos 18.

De­ja, mer­gai­tės ma­mai te­ko nu­si­vil­ti – tuo me­tu kom­pen­suo­ja­mų ty­ri­mų li­mi­tas bu­vo pa­si­bai­gęs, tad už 18 li­tų pa­cien­tei ty­ri­mo at­lik­ti ne­bu­vo ga­li­ma. „Jei no­ri­ma ty­ri­mo sku­biai, tek­sią mo­kė­ti 60 li­tų, o jei rei­ka­las ne­sku­bus, pa­siū­ly­ta pa­skam­bin­ti spa­lio 28 d. ir re­gist­ruo­tis lapk­ri­čio mė­ne­siui. Ta­da už ty­ri­mą teks mo­kė­ti tik 18 li­tų“, – sa­kė mo­te­ris.

„Kam tą vai­ką tiek švi­ti­na­te?“

Kai straips­nis bu­vo iš­spaus­din­tas, „Šiau­liai plius“ pa­sie­kė dar ke­lios is­to­ri­jos apie tai, kad me­di­kai siun­čia pa­cien­tus mo­ka­mų pa­slau­gų į pri­va­čias kli­ni­kas. „Vy­ras, kai­my­nės vai­kas ir ma­no vai­kas lan­kė­si pas en­dok­ri­no­lo­gus. Iš kar­to bu­vo pa­sa­ky­ta, kad teks vyk­ti į pri­va­čią kli­ni­ką ty­ri­mo“, – pa­sa­ko­jo į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si mo­te­ris.

Šiau­lie­tė Jur­gi­ta re­dak­ci­jai pa­pa­sa­ko­jo prieš ket­ve­rius me­tus jai nu­ti­ku­sią is­to­ri­ją. Mo­ters tei­gi­mu, jos duk­rą dėl ma­žo ūgio en­dok­ri­no­lo­gė net tris kar­tus kas tris mė­ne­sius siun­tė į pri­va­čią kli­ni­ką  echos­ko­puo­ti skyd­liau­kės. Mo­te­ris už ty­ri­mą mo­kė­jo po 35 li­tus, 86 li­tus kai­na­vo krau­jo ty­ri­mas.

„Pri­va­čios kli­ni­kos echos­ko­puo­to­jos ste­bė­jo­si, ko­dėl taip daž­nai vai­ką švi­ti­na­me, nes jo­kios pa­to­lo­gi­jos ne­ras­da­vo. Kai pa­klau­siau vai­ko gy­dy­to­jos, ji at­sa­kė, kad tu­ri duk­rą ste­bė­ti ir vis tiek siųs at­lik­ti ty­ri­mo kas tris mė­ne­sius“, – sa­kė ma­ma.

Jur­gi­ta su­py­ko ir pa­pra­šė en­dok­ri­no­lo­gės siun­ti­mo į Kau­no kli­ni­kas. Mo­ters tei­gi­mu, gy­dy­to­ja siun­ti­mą at­si­sa­kė duo­ti, tad te­ko kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją. Pas­ta­ro­ji siun­ti­mą da­vė, tad ma­ma su duk­ra nu­vy­ko į Kau­no kli­ni­kas pas gy­dy­to­ją en­dok­ri­no­lo­gę Ri­mą Bė­ron­tie­nę.

„Gy­dy­to­ja R. Bė­ron­tie­nė nu­si­ste­bė­jo, ko­dėl ma­no duk­ra bu­vo tiek kar­tų švi­tin­ta. Mer­gai­tei bu­vo at­lik­tas tik krau­jo ty­ri­mas, pa­to­lo­gi­jos ne­ras­ta. Kli­ni­kų gy­dy­to­ja paaiš­ki­no, kad vai­ko ūgis ma­žas dėl pa­pras­čiau­sios prie­žas­ties – ma­no ūgis 153 cm. Iš kur tam vai­kui būt mil­ži­nu?“ – ste­bė­jo­si pa­šne­ko­vė.

Gy­dy­to­jai siun­ti­me ne­ga­li nu­ro­dy­ti, kur kreip­tis

Ne­jau ma­žie­ji pa­cien­tai ne­tu­ri jo­kios ga­li­my­bės Šiau­liuo­se ty­ri­mo at­lik­ti ne­mo­ka­mai? Šiau­lių li­go­ni­nė­je tė­ra vie­nin­te­lis, ir tas pa­ts su­ge­dęs, apa­ra­tas skyd­liau­kei tir­ti? O gal pa­cien­tams me­luo­ja­ma? Ar gy­dy­to­ja ga­li siųs­ti pa­cien­tus tik į pri­va­čią kli­ni­ką? Gal pa­cien­tai ga­li dar ko­kio­je nors ki­to­je val­diš­ko­je kli­ni­ko­je ty­ri­mą at­lik­ti ne­mo­ka­mai?

Šiau­lių li­go­ni­nės at­sto­vė spau­dai Ni­jo­lė Jur­gi­lie­nė bu­vo in­for­ma­vu­si, kad li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja aiš­ki­na­si prie­žas­tis, ko­dėl gy­dy­to­ja pa­cien­tus dėl skyd­liau­kės ty­ri­mo siun­čia į ki­tas įstai­gas. Anot at­sto­vės spau­dai, gy­dy­to­ja siun­ti­me ne­ga­li nu­ro­dy­ti, į ko­kią įstai­gą pa­cien­tui kreip­tis. Su­teik­ti iš­sa­mes­nę in­for­ma­ci­ja N. Jur­gi­lie­nė pa­ža­dė­jo ki­tą sa­vai­tę.

Šią sa­vai­tę „Šiau­liai plius“ su­lau­kė la­bai iš­kal­bin­go at­sa­ky­mo: „Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Vai­kų kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­kos echos­ko­pai funk­cio­nuo­ja nor­ma­liai, yra vi­sos ga­li­my­bės iš­tir­ti li­go­nius dėl skyd­liau­kės pa­to­lo­gi­jos. Į ki­tus sa­vait­raš­čio ko­res­pon­den­tės ren­gia­mus „sce­na­ri­jus“ li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja neat­sa­ki­nės.“

Pa­na­šu, kad pro­ble­mą vie­šu­mon ke­lian­tys ir at­sa­ky­mų lau­kian­tys žur­na­lis­tai li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­jai – tik „sce­na­ris­tai“.

Tad ko­dėl pa­cien­tai, jei Mo­ters ir vai­ko kli­ni­ko­je vei­kia vi­si echos­ko­pai, pa­lie­pus gy­dy­to­jams laks­to pas pri­va­ti­nin­kus ir mo­ka jiems pi­ni­gus? Ar pa­cien­tai ir žur­na­lis­tai ne­tam­pa pa­ja­cais tų „sce­na­ri­jų“, ku­riuos ku­ria gy­dy­to­jai?

Pri­va­čios kli­ni­kos kles­ti tal­ki­nant sa­viems?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ pa­vie­ši­nus, kad suau­gu­sių­jų ir vai­kų oku­lis­tai pa­cien­tus siun­čia da­ry­ti mo­ka­mų ty­ri­mų į pri­va­čias kli­ni­kas, ku­rio­se pa­tys ir dir­ba, aiš­kė­ja, kad ir ki­tų sri­čių me­di­kai el­gia­si pa­na­šiai. En­dok­ri­no­lo­gi­nio ty­ri­mo vai­kui pri­va­čio­je kli­ni­ko­je kai­na 60 li­tų ir at­ro­do, kad me­di­kai ne­sie­kia pa­cien­tams su­teik­ti ne­mo­ka­mų pa­slau­gų. Pa­cien­tai tu­rė­tų ži­no­ti, kad siun­ti­me gy­dy­to­jas ne­ga­li nu­ro­dy­ti pa­cien­tui, į ko­kią įstai­gą kreip­tis.

 

Nu­siun­tė ty­ri­mo į pri­va­čią kli­ni­ką

Šiau­lie­tė at­ve­dė sa­vo duk­rą pas Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos vai­kų en­dok­ri­no­lo­gę Vi­dą Liu­gai­tę kon­sul­ta­ci­jos. Mer­gai­tei rei­kė­jo at­lik­ti skyd­liau­kės ty­ri­mą.

Anot pa­šne­ko­vės, gy­dy­to­ja pa­sa­kė, kad apa­ra­tas skyd­liau­kei tir­ti kli­ni­ko­je yra blo­gas, ne­va iš de­šim­ties at­lik­tų ty­ri­mų pa­ro­do­ma, kad sep­ty­ni pa­cien­tai ser­ga, nors iš tik­ro taip nė­ra. Mer­gai­tės ma­mos tei­gi­mu, V. Liu­gai­tė pa­cien­tei pa­da­vė pri­va­čios Sval­bo­no kli­ni­kos vi­zi­ti­nę kor­te­lę ir nu­siun­tė ten at­lik­ti ty­ri­mo.

Ma­žo­sios pa­cien­tės ma­ma pa­skam­bi­no į Sval­bo­no kli­ni­ką. Jai bu­vo pa­sa­ky­ta, kad skyd­liau­kės ty­ri­mo kai­na – 60 li­tų, ta­čiau jei yra gy­dy­to­jo siun­ti­mas, skyd­liau­kės ty­ri­mas te­kai­nuos 18.

De­ja, mer­gai­tės ma­ma su­ži­no­jo, kad šiuo me­tu kom­pen­suo­ja­mų ty­ri­mų li­mi­tas bai­gė­si, tad už 18 li­tų pa­cien­tei ty­ri­mo at­lik­ti ne­ga­li­ma. Jei no­ri­ma ty­ri­mo sku­biai, tek­sią mo­kė­ti 60 li­tų, o jei rei­ka­las ne­sku­bus, pa­siū­ly­ta pa­skam­bin­ti spa­lio 28 d. ir re­gist­ruo­tis lapk­ri­čio mė­ne­siui. Ta­da už ty­ri­mą teks mo­kė­ti tik 18 li­tų.

Ne­jau ma­žie­ji pa­cien­tai ne­tu­ri jo­kios ga­li­my­bės ty­ri­mo at­lik­ti ne­mo­ka­mai? Šiau­lių li­go­ni­nė­je tė­ra tik vie­nas ir tas pa­ts su­ge­dęs apa­ra­tas skyd­liau­kei tir­ti? O gal pa­cien­tams me­luo­ja­ma? Ar gy­dy­to­ja ga­li siųs­ti pa­cien­tus tik į pri­va­čią kli­ni­ką? Gal pa­cien­tai ga­li dar ko­kio­je nors ki­to­je val­diš­ko­je kli­ni­ko­je ty­ri­mą at­lik­ti ne­mo­ka­mai?

Gy­dy­to­jai siun­ti­me ne­ga­li nu­ro­dy­ti, kur kreip­tis

Šiau­lių li­go­ni­nės at­sto­vė spau­dai Ni­jo­lė Jur­gi­lie­nė in­for­ma­vo, kad li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja aiš­ki­na­si prie­žas­tis, ko­dėl gy­dy­to­ja pa­cien­tus dėl skyd­liau­kės ty­ri­mo siun­čia į ki­tas įstai­gas. Anot at­sto­vės spau­dai, gy­dy­to­ja siun­ti­me ne­ga­li nu­ro­dy­ti, į ko­kią įstai­gą pa­cien­tui kreip­tis.

Su­teik­ti iš­sa­mes­nę in­for­ma­ci­ja N. Jur­gi­lie­nė pa­ža­dė­jo ki­tą sa­vai­tę.

 

Sa­vi­val­dy­bės sko­las kam­šys mo­kes­čių mo­kė­to­jai?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Į sko­las nu­grimz­du­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė neat­sis­kai­to su sa­vo įmo­nė­mis, ku­rių pa­slau­go­mis nau­do­ja­si mies­to gy­ven­to­jai. No­rė­da­mos mies­tie­čiams ge­rin­ti pa­slau­gas, sa­vi­val­dy­bės įmo­nės sko­li­na­si. Ban­kams ten­ka mo­kė­ti pa­lū­ka­nas, to­dėl tiems pa­tiems mies­tie­čiams kai­na už pa­slau­gas au­ga. Vien „Šiau­lių ener­gi­jai“ sa­vi­val­dy­bė sko­lin­ga 24 mln. li­tų, ta­čiau biu­dže­ti­nės įstai­gos ne­ska­ti­na­mos tau­py­ti ši­lu­mos. „Mo­kyk­lo­je įjun­gė­me šil­dy­mą, vos tik bu­vo leis­ta. Pro kiau­rus lan­gus vis tiek vė­jai ši­lu­mą iš­pu­čia, o sa­vi­val­dy­bė už mo­kyk­los šil­dy­mą, elekt­rą, du­jas ski­ria lė­šų tiek, kiek pa­ti nu­sta­to, o ne kiek rea­liai yra“, - sa­ko vie­nos mies­to mo­kyk­lų di­rek­to­rė.

Ma­žins šil­dy­mo iš­lai­das, ma­žės li­mi­tai

Šiau­lių biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se pra­si­dė­jo šil­dy­mo se­zo­nas ir mo­kyk­los įjun­gė šil­dy­mą. Vie­nos mies­to mo­kyk­lų di­rek­to­rė sa­ko, kad jos va­do­vau­ja­mo­je įstai­go­je ne­pa­keis­ti lan­gai, tad šil­dy­mo „kra­niu­kas“ at­suk­tas mak­si­ma­liai. Mo­kyk­la no­rė­tų tau­py­ti, ta­čiau tai ga­lė­tų da­ry­ti tik ta­da, jei vė­jas ne­pūs­tų pro lau­kan nuo su­si­dė­vė­ji­mo virs­tan­čius lan­gus. O kas mo­kės už šil­dy­mą? Ži­no­ma, sa­vi­val­dy­bė iš biu­dže­to. Mo­kės, nors pro kiau­rus lan­gus iš­skris šim­tai tūks­tan­čių.

Mo­kyk­loms, ku­rių ne­pa­keis­ti lan­gai, vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro šil­dy­mas per mė­ne­sį kai­nuo­ja 6-7 li­tus. Mo­kyk­lų, ku­rių pa­keis­ti lan­gai, vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro šil­dy­mo kai­na – apie 3 li­tus.

Jei mo­kyk­los plo­tas 5 tūkst. kv. m, ne­sun­ku su­skai­čiuo­ti, kad per mė­ne­sį mies­to biu­dže­tui vie­nos ne­re­mon­tuo­tos mo­kyk­los šil­dy­mas at­siei­na 35 tūkst. li­tų. Jei mo­kyk­los pa­keis­ti lan­gai, šil­dy­mas per mė­ne­sį kai­nuo­ja 15-19 tūkst. li­tų. Tai reiš­kia, kad per šil­dy­mo se­zo­ną sa­vi­val­dy­bė su­tau­py­tų apie 100 tūkst. li­tų.

Yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė – lė­šų už mo­kyk­lų šil­dy­mą, elekt­rą, du­jas skirs­ty­mas biu­dže­te nė­ra efek­ty­vus. Yra pa­skai­čiuo­ja­mas vi­dur­kis, kiek kiek­vie­nai mo­kyk­lai šil­dy­ti lė­šų rei­kė­jo per tre­jus me­tus. Tiek lė­šų iš biu­dže­to ir ski­ria­ma ei­na­mai­siais. Ar to­kia sis­te­ma ska­ti­na mo­kyk­las tau­py­ti?

Jei mo­kyk­los di­rek­to­rius siek­tų su­ma­žin­ti mo­kyk­los šil­dy­mo iš­lai­das, val­di­nin­kams pa­skai­čia­vus vi­dur­kį, kiek mo­kyk­lai ei­na­mai­siais me­tais iš biu­dže­to skir­ti lė­šų, sa­vi­val­dy­bė ki­tą­met skir­tų jų ma­žiau. O jei žie­ma bū­tų šal­ta ir mo­kyk­la su­nau­do­tų dau­giau ši­lu­mos mo­kyk­lai šil­dy­ti? Tuo­met skir­tu­mą tek­tų pa­deng­ti mo­kyk­lai.

Ke­lių mies­to mo­kyk­lų di­rek­to­riai ne­slė­pė spe­cia­liai ne­ma­ži­nan­tys šil­dy­mo iš­lai­dų, nes bi­jan­tys, kad ki­tais me­tais lė­šų šil­dy­mui bus nu­ma­ty­ta ma­žiau. Tai reikš­tų, kad mo­kyk­lo­se bū­tų šal­ta, nes tek­tų „pri­suk­ti“ šil­dy­mą.

Kaip ši­lu­ma ga­li pig­ti, jei sko­li­na­ma­si iš ban­kų?

Kol mo­kyk­loms skai­čiuo­ja­mi li­mi­tai pa­gal tre­jų me­tų rod­me­nis, sa­vi­val­dy­bės sko­los už šil­dy­mą įmo­nei „Šiau­lių ener­gi­ja“ jau pa­sie­kė 24 mln. li­tų. Tie­sa, ši­lu­mą tie­kian­ti įmo­nė, vyk­dy­da­ma bend­ro­vės ši­lu­mos ūkio mo­der­ni­za­vi­mą pa­gal Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės. Ir Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos pa­tvir­tin­tą 2009-2011 m. bend­ro­vės in­ves­ti­ci­jų pla­ną, įgy­ven­di­na di­džiau­sią sa­vo apim­ti­mi ir in­ves­ti­ci­jų dy­džiu Šiau­lių re­gio­ne pro­jek­tą „Šiau­lių ter­mo­fi­ka­ci­nės elekt­ri­nės pro­jek­ta­vi­mas ir sta­ty­ba“.

Pag­rin­di­nis pro­jek­to tiks­las – Šiau­lių mies­to pie­ti­nės ka­ti­li­nės te­ri­to­ri­jo­je pa­sta­ty­ti nau­ją bio­ma­sę nau­do­jan­čią ter­mo­fi­ka­ci­nę jė­gai­nę. Pro­jek­to ver­tė – apie 106 mln. Lt. Iš­kel­tas už­da­vi­nys – pa­sta­ty­ti 11 MW elekt­ros ir 27 MW ši­lu­mos ga­lios ter­mo­fi­ka­ci­nę elekt­ri­nę, kū­re­na­mą bio­ku­ru, su 8,3 MW ši­lu­mos ga­lios kon­den­sa­ci­niu eko­no­mai­ze­riu išei­nan­čių dū­mų ši­lu­mai iš­nau­do­ti.

Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rys Ar­tū­ras Vi­soc­kas ste­bi­si šio vyk­do­mo pro­jek­to tiks­lin­gu­mu. Jo tei­gi­mu, „Šiau­lių ener­gi­ja“, ne­ga­vu­si pi­ni­gų iš sa­vi­val­dy­bės ir be­si­sko­lin­da­ma iš ban­kų, bus sko­lin­ga apie 100 mln. li­tų. „Ko­dėl ne­re­no­vuo­ja­mi dau­gia­bu­čiai? Juk juos re­no­va­vus ga­li­ma su­tau­py­ti 40 pro­c. ši­lu­mos. Tai tik­ra­sis tau­py­mas. Da­bar ima­ma la­bai ri­zi­kin­ga be­veik 90 mln. li­tų pa­sko­la ir aiš­kė­ja, kad pa­sta­čius ter­mo­fi­ka­ci­nę elekt­ri­nę ši­lu­mos kai­na nė kiek ne­su­ma­žės“, – sa­ko jis.

A. Vi­soc­ko nuo­mo­ne, dėl ban­kams mo­ka­mų pa­lū­ka­nų nau­da bus tik­rai ne gy­ven­to­jams, o ban­kams ir me­die­nos tie­kė­jams. „Pas­ko­los pa­lū­ka­nos – 1 mln. li­tų per me­tus – „bus už­krau­tos“ „Šiau­lių ener­gi­jai“, ir jei ka­ti­li­nė at­si­pirks, tai tik po 10 me­tų, to­dėl ne­rea­lu ti­kė­tis, kad ši­lu­mos kai­na ma­žės“, – sa­ko A. Vi­soc­kas.

Ta­ry­bos na­rys sa­ko nie­kaip ne­ga­lin­tis su­pras­ti, kad sta­to­ma ne tik ši­lu­mos ka­ti­li­nė, bet ir elekt­ri­nė. „Mil­ži­niš­ka ener­gi­jos da­lis bus ati­duo­ta elekt­rai ga­min­ti ir kam jos rei­kia? Ko­kio vel­nio už­si­ma­ny­ta ga­min­ti elekt­rą nau­do­jant bio­ku­rą? Jei ji bū­tų pi­gi, bū­tų su­pran­ta­ma, bet da­bar ji bus bran­gi. Sta­tant tu­ri bū­ti vie­nin­te­lis tiks­las – ši­lu­ma tu­ri pig­ti. Kam kur­ti pro­jek­tus, jei pi­giau ne­bus? Ma­ža to, Šiau­liuo­se pa­keis­ta tik 5 pro­c. vamz­džių. Ar 100 mln. li­tų sko­lin­ga įmo­nė iš­ga­lės pa­keis­ti vamz­džius, dėl ku­rių nuo­lat ky­la pro­ble­mų?“ – pik­ti­na­si Ta­ry­bos na­rys.

Sa­vi­val­dy­bė kaip vals­ty­bė

Sa­vi­val­dy­bė sko­lin­ga ir ki­toms įmo­nėms, ku­rių pa­slau­go­mis nau­do­ja­si mies­to gy­ven­to­jai. Bend­ro­vei „Šiau­lių van­de­nys“ sa­vi­val­dy­bės sko­la rug­sė­jo 30 d. bu­vo 261 tūkst. li­tų, t. y. apie 1 pro­c. įmo­nės me­ti­nių pa­ja­mų.

„Šiau­lių van­de­nų“ at­sto­vė spau­dai Džiul­je­ta Mar­ti­nai­tie­nė in­for­ma­vo, kad šiuo me­tu įmo­nės pro­jek­tams fi­nan­suo­ti dėl to­kios sko­los nė­ra bū­ti­ny­bės pa­pil­do­mai sko­lin­tis ir kel­ti van­dens pa­slau­gų kai­nas.

Bend­ro­vei „Bus­tu­ras“ sa­vi­val­dy­bė už šiuos me­tus sko­lin­ga ko­ne 4 mln. li­tų. Ne­gau­da­ma pi­ni­gų įmo­nė bu­vo pri­vers­ta sko­lin­tis – iš ban­ko paė­mė 3 mln. li­tų, rei­ka­lin­gų apy­var­ti­nėms lė­šoms. Lo­giš­kai mąs­tant, ir pa­sko­lą, ir pa­lū­ka­nas už ją įmo­nė tu­rės grą­žin­ti iš gau­na­mo pel­no. O kaip jį gau­ti, jei vie­nas pa­grin­di­nių klien­tų vis ne­mo­ka? Bet ku­ri pri­va­ti bend­ro­vė to­kiu at­ve­ju di­din­tų kai­ną mo­kiems klien­tams, t. y. ei­li­niams var­to­to­jams.

„Nė­ra taip, kad sa­vi­val­dy­bės sko­la nu­lem­tų au­to­bu­so bi­lie­tų kai­nų ki­li­mą, ta­čiau dėl sko­lų mes bū­na­me pri­vers­ti lik­ti sko­lin­gi ki­tiems. Štai dve­jus me­tus bu­vo­me sko­lin­gi Mo­kes­čių ins­pek­ci­jai – ne­mo­kė­jo­me pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Ra­šė­me raš­tus, pra­šė­me ne­skai­čiuo­ti dels­pi­ni­gių. Sa­vi­val­dy­bė juk kaip vals­ty­bė“, – sa­kė „Bus­tu­ro“ fi­nan­sų di­rek­to­rė Al­do­na Au­gus­tie­nė.

Lietuviški registracijos pas gydytojus ypatumai

Po­vi­las LUN­GĖ

Su­sir­go­te? Pra­si­de­da il­gas re­gist­ra­ci­jos ir lau­ki­mo prie gy­dy­to­jo ka­bi­ne­to du­rų me­tas. Ne­ga­li­te pri­si­skam­bin­ti į re­gist­ra­tū­rą? Ne bė­da! Re­gist­ra­ci­ja pas gy­dy­to­ją tink­la­la­py­je www.ser­gu.lt – vi­sų šių pro­ble­mų spren­di­mo bū­das. Ar tik­rai?

 

„Pro­jek­tas „Išanks­ti­nės pa­cien­tų re­gist­ra­ci­jos sis­te­ma“ įgy­ven­di­na­mas na­cio­na­li­niu mas­tu, nes tik bend­ra sis­te­ma leis efek­ty­viai pa­nau­do­ti ski­ria­mas lė­šas ir su­teik­ti pa­cien­tui ga­li­my­bę rink­tis skir­tin­gų gy­dy­mo įstai­gų spe­cia­lis­tų pa­slau­gas. Pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo po­vei­kį pa­jus vi­si Lie­tu­vos gy­ven­to­jai“, – gra­žiai pa­ra­šy­ta tink­la­la­py­je www.ser­gu.lt. To po­vei­kio ver­tė – 7,4 mln. li­tų, tie­sa, pro­jek­tą 100 pro­c. re­mia Eu­ro­pos Są­jun­ga. Re­mia tai Są­jun­ga, bet re­gist­ruo­jan­tis su­si­mo­kė­ti vis tiek rei­kia...

Tai mo­ka­ma ar ne­mo­ka­ma?

Sis­te­mos nau­do­to­jas, už­si­re­gist­ruo­da­mas pir­mą kar­tą, no­rė­da­mas su­si­kur­ti sa­vo pa­gei­dau­ja­mą slap­ta­žo­dį ar­ba jei jį pa­mir­šo, tu­ri iš­siųs­ti SMS ži­nu­tę trum­puo­ju nu­me­riu 1679. Ži­nu­tės kai­na 0,50 Lt. Įdo­mu, ko­dėl tiek daug? Juk yra ga­li­my­bė trum­pą­ją ži­nu­tę ap­mo­kes­tin­ti pa­gal sa­vo mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­riaus ta­ri­fus, pvz., 9 ar 15 ct. Apsk­ri­tai ži­nu­tės siun­ti­mas dau­ge­liui vy­res­nio am­žiaus žmo­nių su­ke­lia ne­pa­to­gu­mų. Be to, net ir su­mo­kė­jus tuos 50 ct ir pri­si­re­gist­ra­vus, kom­piu­te­rio ek­ra­ne at­si­ra­do už­ra­šas, kad vie­tų pas šei­mos gy­dy­to­ją nė­ra. Keis­ta, nes pa­skam­bi­nus te­le­fo­nu už­si­re­gist­ruo­ti pas tą pa­tį šei­mos gy­dy­to­ją be jo­kių pro­ble­mų ga­lė­jai jau ki­tam ry­tui.

Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ pa­si­do­mė­jo, ko­dėl re­gist­ruo­jan­tis ar pa­mir­šus slap­ta­žo­dį ima­mas net 50 ct mo­kes­tis, kam ati­ten­ka šie pi­ni­gai ir kur jie yra nau­do­ja­mi.

Ie­va Lu­ko­šai­ty­tė, pro­jek­to „Išanks­ti­nės pa­cien­tų re­gist­ra­ci­jos sis­te­ma“ ad­mi­nist­ra­to­rė, tei­gia, kad re­gist­ra­ci­ja in­ter­ne­tu www.ser­gu.lt yra... ne­mo­ka­ma. „0,50 Lt kai­nuo­ja tik pir­mi­nis slap­ta­žo­džio at­siun­ti­mas ar­ba slap­ta­žo­džio pri­mi­ni­mas. Šios lė­šos pa­den­gia tik ope­ra­to­rių ima­mą mo­kes­tį už SMS ži­nu­čių siun­ti­mą, – sa­ko ji. – Slap­ta­žo­džio at­siun­ti­mas ir pri­mi­ni­mas bu­vo ap­mo­kes­tin­ti po pikt­nau­džia­vi­mo at­ve­jų, pa­skel­bus mo­bi­lio­jo ry­šio tie­kė­jams ak­ci­jas už įei­nan­čias trum­pą­sias ži­nu­tes. Pa­ti re­gist­ra­ci­ja, vi­zi­to pa­tvir­ti­ni­mas, iš­va­ka­rė­se gau­na­mas pri­mi­ni­mas trum­pą­ja SMS ži­nu­te apie bū­si­mą vi­zi­tą pas gy­dy­to­ją pa­cien­tui pa­pil­do­mai nie­ko ne­kai­nuo­ja.“

  

Nors tei­gia­ma, kad re­gist­ra­ci­ja tink­la­la­py­je yra ne­mo­kama, kad gau­tum slap­ta­žo­dį, teks su­mo­kė­ti 50 ct. Tačiau pas gydytoją prisiregistruoti vis tiek nepavyks.

And­riaus TVE­RI­JO­NO nuo­tr.

Jo­kių al­ter­na­ty­vų

Tie­sa, pa­tei­kia­mas vie­nin­te­lis mo­ka­mas re­gist­ra­ci­jos bū­das te­le­fo­nu – ne­pa­tei­kia­ma jo­kia al­ter­na­ty­va, tar­kim, už­pil­dant pa­teik­tą for­mą in­ter­ne­te, gau­nant slap­ta­žo­dį ne­mo­ka­mai el. pa­štu ar kt. Ga­lų ga­le juk pa­pras­čiau­sias re­gist­ra­ci­jos bū­das yra pa­tei­kiant var­dą, pa­var­dę ir gi­mi­mo da­tą.

„Mo­bi­lu­sis te­le­fo­no nu­me­ris, iden­ti­fi­kuo­jan­tis sis­te­mos nau­do­to­ją, bu­vo pa­si­rink­tas, nes jis bū­ti­nas, no­rint ope­ra­ty­viai su­si­siek­ti su pa­cien­tu su­si­r-

gus gy­dy­to­jui, pra­ne­šant apie ki­tas ap­lin­ky­bes, ko­dėl pla­nuo­tas vi­zi­tas neį­vyks, ta­rian­tis dėl ki­to vi­zi­to lai­ko, – tei­gia pro­jek­to ad­mi­nist­ra­to­rė. – Taip pat trum­pą­ja SMS ži­nu­te iš­va­ka­rė­se iš­siun­čia­mas pri­mi­ni­mas apie bū­si­mą vi­zi­tą. Tai la­bai ak­tua­lu sie­kiant su­ma­žin­ti neat­vy­ku­sių pla­nuo­tu lai­ku pa­cien­tų.“

Anot I. Lu­ko­šai­ty­tės, elekt­ro­ni­nis pa­štas vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms taip pat kel­tų pro­ble­mų, be to, daž­nai yra nein­for­ma­ty­vus ir nei­den­ti­fi­kuo­jan­tis pa­cien­to, to­dėl sie­kiant su­ma­žin­ti pikt­nau­džia­vi­mo at­ve­jų bu­vo pa­si­rink­tas mo­bi­lio­jo te­le­fo­no nu­me­ris.

„Da­bar jau yra ga­li­my­bė gau­ti pra­ne­ši­mą apie vi­zi­to bū­se­ną bei pri­mi­ni­mą ne tik trum­pą­ja SMS ži­nu­te, bet ir elekt­ro­ni­niu pa­štu, jei sis­te­mos nau­do­to­jas jį nu­ro­do, – sa­ko pro­jek­to ad­mi­nist­ra­to­rė. –  Išanks­ti­nės pa­cien­tų re­gist­ra­ci­jos sis­te­ma yra to­bu­li­na­ma, sie­kia­ma, kad prie jos pri­si­jung­tų kuo dau­giau svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų, o pa­cien­tams bū­tų pa­to­gu bei leng­va už­si­re­gist­ruo­ti pas no­ri­mą spe­cia­lis­tą. Atei­ty­je pla­nuo­ja­ma su­kur­ti ga­li­my­bių sa­ve iden­ti­fi­kuo­ti ir pri­si­jung­ti prie sis­te­mos nau­do­jant ne tik mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną, bet ir ki­tas prie­mo­nes.“

Ne­tu­rin­tys kom­piu­te­rio, mo­bi­lio­jo te­le­fo­no ar­ba ne­mo­kan­tys jais nau­do­tis, re­gist­ruo­tis ga­li įpras­tais bū­dais – skam­bin­ti į re­gist­ra­tū­rą ar­ba at­vy­kę į vie­tą už­si­re­gist­ruo­ti pas no­ri­mą spe­cia­lis­tą, kaip da­ry­da­vo iki šiol. Išanks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja in­ter­ne­tu ir mo­ka­mu trum­puo­ju nu­me­riu 1815 yra al­ter­na­ty­va no­rin­tiems su­tau­py­ti lai­ko ir už­si­re­gist­ruo­ti grei­čiau.

Šiau­lie­čiai dar pa­lauks

Tei­gia­ma, kad pro­jek­te da­ly­vau­ja net 19 par­tne­rių, ta­čiau Šiau­lių mies­to gy­ven­to­jams teks nu­si­vil­ti – iš vi­sų Šiau­lių mies­to gy­dy­mo įstai­gų pro­jek­te da­ly­vau­ja vie­nin­te­lė Res­pub­li­ki­nė Šiau­lių li­go­ni­nė, tad no­rint už­si­re­gist­ruo­ti pas sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją ir to­liau tai teks da­ry­ti il­gai mai­gant te­le­fo­no myg­tu­kus ar­ba kul­niuo­ti į po­lik­li­ni­kos re­gist­ra­tū­rą.

Auš­re­lės Šal­kaus­kie­nės, Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės stra­te­gi­nio val­dy­mo di­rek­to­rės, tei­gi­mu, nors „Ser­gu.lt“ ir vei­kia na­cio­na­li­niu mas­tu, sis­te­ma ne­pa­jė­gi į elekt­ro­ni­nę erd­vę per­kel­ti da­lies su svei­ka­tos prie­žiū­ra su­si­ju­sių pa­slau­gų, ka­dan­gi skir­ta tik elekt­ro­ni­nei pa­cien­tų re­gist­ra­ci­jai. Esant pa­pil­do­miems po­rei­kiams, šie­met pra­dė­tas plė­to­ti dar vie­nas kur kas di­des­nės apim­ties pro­jek­tas „El. svei­ka­tos pa­slau­gų gy­ven­to­jams ir pa­cien­tams kū­ri­mas res­pub­li­ki­nė­se Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio, Klai­pė­dos ir Kau­no li­go­ni­nė­se“. Pa­sak A. Šal­kaus­kie­nės, įgy­ven­di­nus šį pro­jek­tą, pa­cien­tai bū­tų prii­ma­mi sta­cio­na­riam ir am­bu­la­to­ri­niam gy­dy­mui, bū­tų ap­ra­šo­ma pa­cien­to būk­lė ir per­žiū­ri­mos el. me­di­ci­ni­nės is­to­ri­jos, iš­ra­šo­mi el. re­cep­tai, ski­ria­mas gy­dy­mas, at­lie­ka­mi la­bo­ra­to­ri­niai inst­ru­men­ti­niai ty­ri­mai, ad­mi­nist­ruo­ja­mi įstai­gos re­sur­sai, ren­gia­mos elekt­ro­ni­nės ata­skai­tos ir ana­li­zuo­ja­mi duo­me­nys.

Ne­pai­sant „Ser­gu.lt“ ne­sklan­du­mų no­ri­si ti­kė­ti, kad ka­da nors vis dėl­to sėk­min­gai įgy­ven­din­tas na­cio­na­li­nės elekt­ro­ni­nės svei­ka­tos sis­te­mos pro­jek­tas bus di­džiu­lis svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos šuo­lis į prie­kį ir pa­tek­ti pas gy­dy­to­jus pa­cien­tams bus kur kas pa­pras­čiau.

Bro­kuo­ta pre­kė – kai­na ta pa­ti?

Po­vi­las LUN­GĖ

Ge­ria­mą­jį van­de­nį mies­to gy­ven­to­jams tie­kian­ti bend­ro­vė „Šiau­lių van­de­nys“ nuo­lat spau­do­je skel­bia, kad van­den­tie­kiu tie­kia­mas van­duo yra sau­gus ir ko­ky­biš­kas, ta­čiau ne­re­tai pri­si­py­lus vir­du­lį ar pri­si­lei­dus vo­nią ta ko­ky­be sua­be­jo­ja­ma. Ar tik­rai iš čiau­po daž­no­kai drumz­li­nas bė­gan­tis van­duo ati­tin­ka Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mą?

 

Dar va­sa­rio vi­du­ry nau­jie­nų po­rta­lo www.etap­lius.lt re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nęs šiau­lie­tis Ai­das, Vil­niaus g. 33 sa­vi­nin­kų bend­ri­jos na­rys, pik­ti­no­si tie­kia­mo šal­to ge­ria­mo­jo van­dens ko­ky­be. At­ro­do, kad nuo to lai­ko ne tiek daug van­dens nu­te­kė­jo, nes sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­ja vis su­lau­kia mies­tie­čių, be­si­pik­ti­nan­čių ge­ria­mo­jo van­dens ko­ky­be, skam­bu­čių. O spau­da mir­gė­te mir­ga nuo rek­la­mi­nių straips­nių, koks tas van­duo ge­ras...

„Ka­va“

„Die­no­mis re­tai bū­nu na­mie, tai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kas iš čiau­po bė­ga, bet tai, ką ma­tau pri­si­lei­du­si vo­nią ar di­des­nį in­dą, lei­džia da­ry­ti iš­va­dą, kad ta „ka­va“ daž­nai iš čiau­po bė­ga ir jau mė­ne­sį van­duo tik­rai nė­ra skaid­rus – kas­dien rus­vas“, – te­le­fo­nu sa­kė M. Va­lan­čiaus gat­vės dau­gia­bu­čio gy­ven­to­ja.

Mo­te­ris tei­gė skam­bi­nu­si „Šiau­lių van­de­nų“ ava­ri­nei tar­ny­bai, kad už­re­gist­ruo­tų ge­di­mą. Sa­kė iš­gir­du­si prie­lai­dą, jog gal­būt kas nors na­me kei­tė vamz­džius, bu­vo už­suk­tos sklen­dės, to­dėl van­duo ir su­si­drums­tęs. „Taip ir kei­čia tuos vamz­džius vi­si kas­dien ar kas sa­vai­tę, – juo­kė­si šiau­lie­tė. – Iš­siaiš­ki­nau, kad nie­kas jo­kių vamz­džių kei­ti­mo dar­bų šie­met na­me neat­li­ko. Tas drumz­li­nas van­duo at­bė­ga iš mies­to.“

Su­lau­kė­me ir van­dens ko­ky­be ne­pa­ten­kin­to Spin­du­lio gat­vės dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jo skam­bu­čio.

  

Į tokią vonią šiaulietė lįsti nesiryžo. Kito gyventojo atsiųstoje nuotraukoje – geriamasis vanduo. Po poros dienų ant dug­no nu­sė­do ne­ma­žas sluoks­nis „mi­ne­ra­li­nių“ van­dens prie­dų.

„Šiau­liai plius“ ar­chy­vo nuo­tr.

„Sau­gus ir ko­ky­biš­kas“

Van­de­nį tie­kian­ti bend­ro­vė „Šiau­lių van­de­nys“ tei­gia, kad ge­ria­ma­sis van­duo mies­te ati­tin­ka hi­gie­nos nor­mas, nors jos tink­la­la­py­je pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja by­lo­ja ką ki­ta – kai ku­rie Lep­šių ar Bu­bių van­den­vie­tės tie­kia­mo van­dens pa­ra­met­rai vir­ši­ja leis­ti­nas nor­mas ar­ba yra ties ri­ba.

„Šiau­lių van­de­nų“ tink­la­la­py­je skel­bia­mos 2010 m. ge­ria­mo­jo van­dens kont­ro­liuo­ja­mų ro­dik­lių vi­du­ti­nės ver­tės. Iš Bu­bių van­den­vie­tės į mies­tą tie­kia­ma­me van­de­ny­je sul­fa­tai vir­ši­ja leis­ti­ną nor­mą (yra 304 mg/l, nor­ma 250). Ko ge­ro, pra­sčiau­sias – Lep­šių van­den­vie­tės van­duo. Nors šis van­de­nė­lis į mies­tą at­bė­ga iš vaiz­din­gos pu­ši­mis apau­gu­sios vie­to­vės ne­to­li Sal­du­vės pi­lia­kal­nio, už­da­ry­tas Kai­rių są­var­ty­nas, ma­tyt, ty­liai dir­ba sa­vo juo­dą dar­bą. Iš šios van­den­vie­tės at­bė­gan­čio van­dens drums­tu­mas (3,9 DV) vos ne­vir­ši­ja leis­ti­nos nor­mos (4 DV). Ki­ti ro­dik­liai iš­kal­bin­ges­ni: amo­nio kie­kis van­de­ny­je yra 0,56 mg/l (nor­ma 0,5), bend­ro­ji ge­le­žis be­veik pu­sant­ro kar­to vir­ši­ja nor­mą (yra 475 μg/l, nor­ma 200).

Pap­ra­šy­ta pa­ko­men­tuo­ti, UAB „Šiau­lių van­de­nys“ ry­šių su vi­suo­me­ne at­sto­vė Džiul­je­ta Mar­ti­nai­tie­nė la­bai ne­si­var­gi­no – at­siun­tė, ma­tyt, se­niau pa­ruoš­tą šab­lo­niš­ką pra­ne­ši­mą, kad van­den­tie­kiu tie­kia­mas van­duo yra sau­gus ir ko­ky­biš­kas...

„Tiks­lūs“ duo­me­nys

Pra­ne­ši­me tei­gia­ma, kad van­dens ko­ky­bę pa­gal Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mą HN 24:2003 „Ge­ria­mo­jo van­dens sau­gos ir ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mai“ kont­ro­liuo­ja ates­tuo­ta UAB „Šiau­lių van­de­nys“ ge­ria­mo­jo van­dens la­bo­ra­to­ri­ja. Tie­sa, ry­šių su vi­suo­me­ne at­sto­vė nu­ro­do mak­si­ma­lius hi­gie­nos nor­mos rei­ka­la­vi­mus ir vi­sai ki­to­kius at­lik­tų ty­ri­mų duo­me­nis. Anot jos, Lep­šių van­den­vie­tės van­de­ny­je bu­vo nu­sta­ty­tas šiek tiek pa­di­dė­jęs ge­le­žies (vi­du­ti­nė ver­tė 348 μg/l, mak­si­ma­li – 544, nor­ma – 200) ir amo­nio kie­kis (iki 0,62 mg/l, nor­ma 0,50), ta­čiau var­to­to­jams pa­tiek­ta­me van­de­ny­je amo­nio kie­kis svy­ruo­ja nuo 0,008 iki 0,10 mg/l.

Amo­nis yra gam­ti­nės kil­mės ir van­den­tie­kio vamz­dy­ne dėl nit­ri­fi­ka­ci­jos pro­ce­so virs­ta į nit­ra­tus. Anot „Šiau­lių van­de­nų“ at­sto­vės, var­to­to­jams pa­tiek­ta­me van­de­ny­je nit­ra­tų ras­ta nuo 1,0 iki 2,0 mg/l (nor­ma 50,0), o nit­ri­tų nuo 0,001 iki 0,004 mg/l (nor­ma 0,5), ta­čiau bend­ro­vės tink­la­la­py­je pa­tei­kia­mi ki­ti skai­čiai: Bi­ru­tės van­den­vie­tės van­de­ny­je nit­ra­tų nu­sta­ty­ta 2,8 mg/l, o Bi­ru­tės ir Bu­bių van­den­vie­čių van­de­ny­je nit­ri­tų – ati­tin­ka­mai 0,007 ir 0,006 mg/l. Tai ku­rie duo­me­nys yra tiks­lūs?

Anot Džiul­je­tos Mar­ti­nai­tie­nės, ge­le­žis, amo­nis ir sul­fa­tai yra in­di­ka­to­ri­niai ro­dik­liai, to­dėl net ir pa­di­dė­jęs jų kie­kis ne­tu­ri jo­kio kenks­min­go po­vei­kio žmo­nių svei­ka­tai. Mi­nė­ti ro­dik­liai pa­ro­do gam­ti­nio van­dens sa­vy­bes, ge­ria­mo­jo van­dens ruo­ši­mo ir tie­ki­mo tech­no­lo­gi­jas. Jie kont­ro­liuo­ja­mi to­dėl, kad bū­tų ga­li­ma ras­ti ge­ria­mo­jo van­dens sau­gos ir ko­ky­bės pa­žei­di­mo po­žy­mių, įspė­ti apie pa­vo­jų ir im­tis ati­tin­ka­mų prie­mo­nių, kad gy­ven­to­jams nuo­lat bū­tų tie­kia­mas ge­ros ko­ky­bės ge­ria­ma­sis van­duo.

Ar tik­rai ne­kenks­min­gi?

Anot Vil­niu­je įsi­kū­ru­sio Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ci­jos cent­ro spe­cia­lis­tės Na­tal­jos Šliach­tič, nit­ri­tai ga­li bū­ti skir­tin­gos kil­mės. Pas­te­bė­ta, kad kuo dau­giau že­mės ūky­je nau­do­ja­ma trą­šų, tuo dau­giau nit­ra­tų yra van­de­ny­je. Nit­ra­tų tok­siš­ku­mas pa­si­reiš­kia ūmiu ap­si­nuo­di­ji­mu ar­ba tu­ri lė­ti­nį po­vei­kį. Tok­si­nis nit­ra­tų po­vei­kis at­si­ran­da dėl jų ski­li­mo or­ga­niz­me į nit­ri­tus. Vyks­tant reak­ci­joms, nit­ra­tai ga­li virs­ti nit­ri­tais, ir at­virkš­čiai. Anot spe­cia­lis­tės, cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­ma­me van­de­ny­je nit­ra­tų ne­tu­rė­tų bū­ti.

Me­di­ci­nos li­te­ra­tū­ro­je gau­siai ap­ra­šy­ta, kad su mais­to pro­duk­tais ar ge­ria­muo­ju van­de­niu pa­te­kę į or­ga­niz­mą nit­ra­tai dėl nit­ro­bak­te­ri­jų po­vei­kio leng­vai virs­ta tok­siš­kes­niais jun­gi­niais – nit­ri­tais. Or­ga­niz­mo jaut­ru­mas pri­klau­so nuo skran­džio rūgš­tin­gu­mo – kuo ma­žes­nis rūgš­tin­gu­mas, tuo nit­ra­tai yra pa­vo­jin­ges­ni. Kuo aukš­tes­nis skran­džio pH (ma­žas rūgš­tin­gu­mas), tuo grei­čiau nit­ra­tus bak­te­ri­jos pa­ver­čia nit­ri­tais. Kū­di­kių pH yra aukš­tas, o rūgš­tin­gu­mas – že­mas, to­dėl jiems nit­ra­tai yra pa­vo­jin­ges­ni.

Anot spe­cia­lis­tės, Lie­tu­vos ge­ria­ma­ja­me van­de­ny­je fluo­ri­dų kon­cent­ra­ci­ja yra skir­tin­ga. Da­lis ry­tų ir piet­ry­čių gy­ven­to­jų var­to­ja van­de­nį, ku­ria­me fluo­ri­dų stin­ga, to­dėl be­veik vi­sų vai­kų dan­tys yra pa­žeis­ti ėduo­nies. Šiau­rės va­ka­ruo­se ir va­ka­ruo­se ge­ria­ma­ja­me van­de­ny­je fluo­ri­dų kon­cent­ra­ci­ja yra per di­de­lė, to­dėl vai­kams nu­sta­to­ma dan­tų fluo­ro­zė.

Ge­le­žis nė­ra reg­la­men­tuo­ja­ma Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mo­je. Jos per­tek­lius ga­li su­kel­ti tik vi­zua­lius ne­pa­to­gu­mus, vir­du­lių su­si­dė­vė­ji­mą ir kt.

Pats kal­tas?

Ver­tė­tų ne­pa­mirš­ti, kad da­lis vamz­dy­no pri­klau­so var­to­to­jui, ne tie­kė­jui. Bū­tent šio­je van­dens ke­lio pas var­to­to­ją at­kar­po­je kar­tais ga­li bū­ti vie­naip ar ki­taip su­ga­di­na­ma jo ko­ky­bė.

„Van­den­tie­kio skirs­to­muo­ju tink­lu ge­ria­mą­jį van­de­nį tie­kian­tys tie­kė­jai už van­dens sau­gą ir ko­ky­bę at­sa­ko tik iki įva­dų į ge­ria­mo­jo van­dens var­to­to­jams pri­klau­san­čių pa­sta­tų vi­daus van­den­tie­kį. Už var­to­to­jams pri­klau­san­čių pa­sta­tų vi­daus van­den­tie­ky­je esan­čio ge­ria­mo­jo van­dens sau­gą ir ko­ky­bę at­sa­ko pa­tys var­to­to­jai, – tei­gia „Šiau­lių van­de­nų“ at­sto­vė. – UAB „Šiau­lių van­de­nys“ kiek­vie­nu at­ve­ju rea­guo­ja į var­to­to­jo nu­si­skun­di­mą dėl ge­ria­mo­jo van­dens ko­ky­bės, vyks­ta­ma į vie­tą ir spren­džia­ma pro­ble­ma.“

O jei vis dėl­to var­to­to­jas ne­pa­ten­kin­tas tei­kia­ma pa­slau­ga? „Jei, var­to­to­jo nuo­mo­ne, ge­ria­ma­sis van­duo yra ne­ko­ky­biš­kas, jis tu­ri tei­sę kreip­tis tie­sio­giai į tie­kė­ją ir pa­reikš­ti pre­ten­zi­ją dėl ne­tin­ka­mos van­dens ko­ky­bės. Tie­kė­jas pri­va­lo per įsta­ty­me nu­sta­ty­tą ter­mi­ną pa­teik­ti at­sa­ky­mą var­to­to­jui. Ne­ga­vus at­sa­ky­mo ar­ba jei pa­slau­gos tei­kė­jo pa­teik­tas at­sa­ky­mas ne­ten­ki­na var­to­to­jo ir jis ma­no, kad jo, var­to­to­jo, tei­sės bu­vo pa­žeis­tos, gy­ven­to­jas tu­ri tei­sę raš­tu kreip­tis į Vals­ty­bi­nę ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ją dėl sa­vo tei­sių gy­ni­mo“, – tei­gia Eg­lė Šim­ke­vi­čie­nė, Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus vi­ce­pir­mi­nin­kė.

Rek­la­ma – akių dū­mi­mas?

„Ne­se­niai „Šiau­lių van­de­nys“ spau­do­je spaus­di­no ke­lis rek­la­mi­nius straips­nius, koks jų van­duo ge­ras, at­seit ge­ria­me vos ne mi­ne­ra­li­nį van­de­nį – ar­ba­ti­nu­kuo­se nu­sė­du­sios kal­kės yra žmo­gaus or­ga­niz­mui bū­ti­nų mi­ne­ra­lų san­kau­pa ir t. t. – py­ko re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nęs šiau­lie­tis. – Gal jos or­ga­niz­mui ir nau­din­gos. Gal su­ta­pi­mas, kad kaip tik ėmus bėg­ti ru­dam van­de­niui su­ge­do tua­le­to ba­ke­lis. Pa­tys įsi­vaiz­duo­kit, kaip at­ro­dė tuo me­tu skalb­ti skal­bi­niai, iš­ska­lau­ti to­mis „obuo­lių sul­ti­mis“. Jei jau tiek daug mo­ka­me už van­de­nį, tai jo ko­ky­bė tu­rė­tų ati­tik­ti kai­ną. Ko­dėl var­to­to­jas, no­rė­da­mas at­si­ger­ti, tu­ri ei­ti į par­duo­tu­vę pirk­ti ge­ria­mo­jo van­dens, nes kol iš van­den­tie­kio nu­bėgs ru­das van­duo, teks ne vie­ną „ku­bą“ nu­leis­ti? Kas at­ly­gins pa­tir­tus nuo­sto­lius? O gal, kad ta van­dens ko­ky­bė bū­tų ge­res­nė, rei­kia dar dau­giau pa­kel­ti kai­ną, bet tiek­ti tą pa­tį van­de­nį? To­kio van­dens ga­liu aš ir iš ba­los at­si­ger­ti. Ne­mo­ka­mai.“

Ofi­cia­lūs Šiau­lių mies­to gy­ven­to­jai

Mo­ni­ka PET­KU­TĖ

Šiau­lių gat­vė­se ir kie­muo­se yra 54 ag­re­sy­vūs šu­nys, 873 ka­tės ir 4819 šu­nų - tiek Šiau­lių mies­to gy­ven­to­jų au­gin­ti­nių ofi­cia­liai įre­gist­ruo­ta iki 2011 m. rug­sė­jo 1 d.

 

Pa­si­ro­do, mū­sų au­gin­ti­niai ga­li bū­ti „ne­le­ga­lai“ mies­te, bet tu­rė­ti tarp­tau­ti­nį pa­są, lei­džian­tį ke­liau­ti po be­veik vi­są pa­sau­lį.

Menno GROENMEN nuotr.

5691 au­gin­ti­nio sa­vi­nin­kas yra už­pil­dęs re­gist­ra­ci­jos kor­te­lę, pa­tei­kęs as­mens ta­pa­ty­bės do­ku­men­tą, bu­to nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tą, pa­žy­mą, kad gy­vū­nas ne vė­liau nei prieš me­tus bu­vo pa­skie­py­tas nuo pa­siut­li­gės, o jei au­gin­ti­nio sa­vi­nin­kas gy­ve­na bend­ra­bu­ty­je ar nuo­sa­va­me na­me, ku­ria­me yra dau­giau nei vie­nas sa­vi­nin­kas, re­gist­ruo­da­ma­sis yra pa­tei­kęs ir bend­ra­sa­vi­nin­kių ar gy­ven­to­jų, su ku­riais ri­bo­ja­si jo būs­to sie­nos, su­ti­ki­mą. Dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jams gy­vū­no re­gist­ra­ci­ja yra ne­mo­ka­ma, o in­di­vi­dua­lių na­mų gy­ven­to­jai už sa­vo au­gin­ti­nio „le­ga­li­za­vi­mą“ Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei su­mo­ka 5 li­tus už že­to­no ir re­gist­ra­ci­jos pa­žy­mė­ji­mo iš­da­vi­mą.

Vis dar pro­ble­ma

In­for­ma­ci­ja apie gy­vū­no re­gist­ra­vi­mą pa­sie­kė tik­rai dau­giau nei 5691 šu­nų ir ka­čių au­gin­to­jo au­sis, de­ja, ne vi­si ryž­ta­si ofi­cia­liai įtei­sin­ti sa­vo au­gin­ti­nių eg­zis­ten­ci­ją ne vien dėl pri­va­lo­mų mė­ne­si­nių mo­kes­čių, bet ir dėl mig­lo­tų kal­bų, kaip rei­kė­tų iš­re­gist­ruo­ti pa­si­me­tu­sį, nu­gai­šu­sį ar eu­ta­na­zuo­tą gy­vū­ną. Pa­si­tei­ra­vus apie tai au­gin­ti­nius re­gist­ruo­jan­čia­me Šiau­lių jau­nų­jų gam­ti­nin­kų cent­re vis­kas paaiš­kė­ja, ta­čiau kar­tais ne vi­siš­kai sklan­džiai įgy­ven­di­na­ma. No­rint iš­re­gist­ruo­ti na­mi­nį au­gin­ti­nį, rei­kia pa­teik­ti iš­duo­tą že­to­ną, re­gist­ra­ci­jos pa­žy­mė­ji­mą su re­gist­ra­ci­jos nu­me­riu. Jei gy­vū­nas bu­vo eu­ta­na­zuo­tas, rei­ka­lin­ga ir eu­ta­na­zi­jos pa­žy­ma.

Ne­le­ga­lūs sa­vi­val­dy­bė­je, bet lais­vai ke­liau­jan­tys

Nors Šiau­lių jau­nų­jų gam­ti­nin­kų cent­re yra iš­duo­ti 65 lei­di­mai au­gin­ti ag­re­sy­vius šu­nis, pa­sta­rų­jų už­re­gist­ruo­ta 53. 14 au­gin­ti­nių sa­vi­nin­kų pa­tei­kė pra­šy­mą, kad bū­tų iš­duo­tas lei­di­mas. Tai kur tie 12, ga­vę lei­di­mą, ta­čiau neuž­re­gist­ruo­ti? Šių ag­re­sy­vių šu­nų au­gin­to­jų nie­kas neieš­ko, jie ir­gi nie­ko neieš­ko. Ki­tas įdo­mus fak­tas tas, kad vyks­tant į už­sie­nio ša­lis kar­tu su au­gin­ti­niu pri­va­lu, jog pa­sta­ra­sis tu­rė­tų imp­lan­tuo­tą mik­ros­che­mą ir tarp­tau­ti­nį pa­są. Tie­sa ta, kad mū­sų my­li­mi au­gin­ti­niai ga­li bū­ti „ne­le­ga­lai“ mies­to sa­vi­val­dy­bė­je, ta­čiau ga­li tu­rė­ti tarp­tau­ti­nį pa­są, su ku­riuo ga­li ke­liau­ti kar­tu su šei­mi­nin­kais po be­veik vi­sas pa­sau­lio ša­lis (ne vi­sos ša­lys leng­vai įsi­lei­džia na­mi­nius gy­vū­nus, pa­vyz­džiui, no­rint su šu­ni­mi at­vyk­ti į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, jam rei­kė­tų at­lik­ti daug ty­ri­mų, o lei­di­mo lauk­ti be­veik pu­sę me­tų).

Abi­pu­sis su­pra­ti­mas

Yra kur to­bu­lė­ti ne tik Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei, bet ir gy­vū­nų au­gin­to­jams. Bū­tų ge­rai, jei sa­vi­val­dy­bė nu­pjau­tų žo­lę šu­nims skir­to­se ve­džio­ti aikš­te­lė­se, ta­čiau kur jau čia šu­nų aikš­te­lės, kai žo­lė ve­ša vi­sa­me mies­te. Bū­tų ge­rai, jei šu­nų au­gin­to­jai pa­vyz­din­gai už­re­gist­ruo­tų ke­tur­ko­jus ir su­rink­tų jų eksk­re­men­tus, ta­čiau kam juos rink­ti, jei žo­lė iki juos­mens. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų im­ti pa­vyz­dį iš ki­tų, jau pa­to­bu­lė­ju­sių šio­je sri­ty­je sa­vi­val­dy­bių, pa­vyz­džiui, Klai­pė­dos. Ten pa­slau­ga imp­lan­tuo­ti mik­ros­che­mą gy­vū­nui, kai­nuo­jan­ti apie 100 li­tų, ga­li bū­ti ne­mo­ka­ma, jei au­gin­tis yra už­re­gist­ruo­tas sa­vi­val­dy­bė­je ir tu­ri re­gist­ra­ci­jos pa­žy­mė­ji­mą. To­kiu bū­du tu­ri­ma abi­pu­sės nau­dos.

Jei nė­ra už­re­gist­ruo­tų gy­vū­nų, va­di­na­si, nė­ra tiks­lo įreng­ti šu­nų ve­džio­ji­mo ir tre­ni­ra­vi­mo­si aikš­te­lių, jų eksk­re­men­tų su­rin­ki­mo dė­žių, nes ne­su­ren­ka­ma mo­kes­čių, už ku­riuos tai ga­lė­tų bū­ti da­ro­ma.

 

Po­pa­mo­ki­nis mo­kyk­lų vers­las tė­vus va­ro bank­ro­tan

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Kai ku­rios Šiau­lių mo­kyk­los grei­tai taps mi­li­jo­nie­rė­mis – be­si­va­do­vau­da­mos mies­to po­li­ti­kų spren­di­mu jos pra­dė­jo im­ti mo­kes­tį iš tė­vų už vai­ko pail­gin­tos die­nos gru­pės lan­ky­mą. Vos už vie­ną aka­de­mi­nę va­lan­dą – po 3 li­tus. „Per mė­ne­sį už vai­ką tek­tų pa­klo­ti ko­ne 400 li­tų. Plė­ši­ka­vi­mas. Auk­lę pi­giau sam­dy­ti, kad pir­mo­ką iš mo­kyk­los na­mo par­ves­tų ir pa­val­gy­din­tų, kol grįš tė­vai“, – už gal­vų stve­ria­si pra­di­nu­kus au­gi­nan­tys tė­vai.

Vie­na vai­ko pra­leis­ta aka­de­mi­nė va­lan­da mo­kyk­los pail­gin­tos die­nos gru­pė­je tė­vams kai­nuo­ja 3 li­tus. Ar mies­to po­li­ti­kai pa­keis sa­vo spren­di­mą ir ne­bes­kur­dins vai­kus au­gi­nan­čių tė­vų?

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Tė­vai mo­ka su­kan­dę dan­tis

Pra­di­nu­kų tė­vai pik­ti­na­si, kad kai ku­rios Šiau­lių mies­to mo­kyk­los ėmė su­kti po­pa­mo­ki­nį vers­lą. Tam, kad vai­kas po pa­mo­kų pa­bū­tų mo­kyk­lo­je – pa­spor­tuo­tų, pa­ruoš­tų pa­mo­kas, tė­vų pra­šo­ma su­mo­kė­ti.

„Rug­sė­jo pra­džio­je mo­ky­to­ja pra­ne­šė, kad nuo spa­lio mo­kyk­lo­je veiks pail­gin­tos die­nos gru­pė, ir pa­pra­šė pa­teik­ti pa­gei­da­vi­mus, ku­rie vai­kai gru­pę lan­kys. Pa­sa­kė ir kai­ną – trys li­tai už va­lan­dą. Ne­re­gė­tas daik­tas – per mė­ne­sį vai­kas mo­kyk­lą lan­ko 21-22 dienas. Pir­mo­kams pa­mo­kos bai­gia­si apie 12 va­lan­dą, pail­gin­tos die­nos gru­pė vei­kia iki 16 va­lan­dos. Tai reš­kia, kad per mė­ne­sį mo­kyk­lai tek­tų su­mo­kė­ti 264 li­tus ir dar 100 li­tų skir­ti vai­ko pie­tums“, – bai­si­si ma­ma, ku­rios vai­kas lan­ko Tė­vo Be­ne­dik­to And­ruš­kos pra­di­nę mo­kyk­lą.

Ma­ma sa­ko, kad dar va­sa­rą, kai rin­ko­si, ku­rią mo­kyk­lą lan­ky­ti vai­kui, tei­ra­vo­si vie­no­je pra­di­nių mo­kyk­lų. „Man pa­sa­kė, kad tė­vai neo­fi­cia­liai ta­ria­si su mo­ky­to­ja, kad vai­kas pa­si­lik­tų pail­gin­tos die­nos gru­pė­je, ir už va­lan­dą jai as­me­niš­kai mo­ka du li­tus“, – sa­kė ma­ma.

„Šiau­liai plius“ pa­skam­bi­no į Tė­vo Be­ne­dik­to And­ruš­kos pra­di­nę mo­kyk­lą pa­si­tei­rau­ti, kiek tė­vų su­tin­ka mo­kė­ti mo­kes­tį už pail­gin­tos die­nos gru­pę. „Kol kas ren­ka­me tė­vų pa­gei­da­vi­mus. Jei tė­vai no­rė­tų, kel­si­me klau­si­mą, kiek tė­vams pail­gin­tos die­nos gru­pė kai­nuos, nes nie­ka­da to ne­vyk­dė­me“, – sa­kė mo­kyk­los di­rek­to­rė Lai­mu­tė Gar­ba­čaus­kie­nė.

Sa­vait­raš­čio ži­nio­mis, mo­kes­tį už vai­kų bu­vi­mą pail­gin­tos die­nos gru­pė­je ima ir Jo­va­ro pro­gim­na­zi­ja. Pro­gim­na­zi­jos pra­di­nio ug­dy­mo sky­riaus ve­dė­ja Ve­ra Bra­žie­nė in­for­ma­vo, kad šio­je mo­kyk­lo­je tė­vai už vai­ko bu­vi­mo pail­gin­tos die­nos gru­pė­je va­lan­dą mo­ka tris li­tus ir tik­rai yra tė­vų, ku­rie su­ti­ko mo­kė­ti to­kius pi­ni­gus. „Penk­to­kų yra 19, pra­di­nu­kų – 12. Vai­kai gru­pė­je bū­na 2-3 va­lan­das – tiek, kiek pra­šy­muo­se nu­ro­dė tė­vai“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Gal rei­kia keis­ti Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ją, ku­ri ga­ran­tuo­ja tei­sę į ne­mo­ka­mą moks­lą?

Įkai­nį nu­sta­tė Ta­ry­ba

Ko­dėl ir ar iš­vis mo­kyk­los tu­ri tei­sę im­ti mo­kes­tį už vai­kų ug­dy­mą pail­gin­tos die­nos gru­pė­se? Prieš tre­jus me­tus –

2008-ųjų ba­lan­džio 24 die­ną – Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pa­tvir­ti­no spren­di­mą dėl mo­kyk­lų mo­ka­mų pa­slau­gų įkai­nių pa­kei­ti­mo. Spren­di­me nu­ro­dy­ta, kad tris li­tus kai­nuo­ja ne­for­ma­lie­ji už­siė­mi­mai vie­nam as­me­niui – aka­de­mi­nė va­lan­da.

Ar po­li­ti­kai, pa­tvir­tin­da­mi šią ei­lu­tę, gal­vo­je tu­rė­jo ir pail­gin­tos die­nos gru­pių veik­lą? Jei taip, pra­di­nu­kai mo­kyk­las tu­rė­tų pa­da­ry­ti mi­li­jo­nie­rė­mis – vie­nas vai­kas mo­kyk­lai at­neš­tų 260 li­tų pa­ja­mų per mė­ne­sį.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Dams­kie­nė sa­ko, kad rink­da­mos pi­ni­gus už vai­kų bu­vi­mą pail­gin­tos die­nos gru­pė­je mo­kyk­los el­gia­si tei­sė­tai. Juk įkai­nį nu­sta­tė Ta­ry­ba! „Mo­kyk­los ne­ga­li keis­ti šio nu­sta­ty­to ta­ri­fo pa­čios, ne­ga­li jo nei ma­žin­ti, nei di­din­ti. Ne­for­ma­li veik­la – ta, ku­ri vyks­ta po pa­mo­kų. Jei tė­vai su­tin­ka mo­kė­ti tris li­tus už va­lan­dą, mo­kyk­los to­kias gru­pes stei­gia. Ar šis nu­sta­ty­tas dy­dis lo­giš­kas? Taip nu­sta­ty­ta, ką reiš­kia – lo­giš­kas?“ – klau­si­mu į klau­si­mą at­sa­kė V. Dams­kie­nė.

„Šiau­liai plius“ ži­nio­mis, Kau­ne si­tua­ci­ja yra ki­to­kia. Anot vie­nos Kau­no mo­kyk­los mo­ky­to­jos, jei mo­kyk­la tu­ri pi­ni­gų su­mo­kė­ti mo­ky­to­jui al­gą, pail­gin­tos die­nos gru­pę ren­gia ne­mo­ka­mai. Mo­ky­to­jas už vai­kų prie­žiū­rą to­kio­je gru­pė­je, ne­svar­bu, kiek vai­kų tu­ri pri­žiū­rė­ti, gau­na nu­sta­ty­tą va­lan­di­nį at­ly­gi­ni­mą, ku­ris pri­klau­so nuo mo­ky­to­jo kva­li­fi­ka­ci­jos. Jis vi­du­ti­niš­kai yra apie 20 li­tų už va­lan­dą.

„Mo­kyk­la pa­si­tei­rau­ja tė­vų, ar to­kia gru­pė rei­ka­lin­ga, ir jei jie su­tin­ka mo­kė­ti, gru­pė stei­gia­ma. Mo­kyk­la pa­ti nu­sta­to rink­lia­vos dy­dį, ku­rį tė­vai mo­ka ge­ra­no­riš­kai – ki­to ke­lio nė­ra. Trys li­tai už va­lan­dą – ne­nor­ma­liai daug“, – sa­kė pa­kal­bin­ta mo­ky­to­ja.

Auk­lių pro­ble­mą spręs bib­lio­te­kos?

O ką da­ro šiau­lie­čių vai­kų tė­vai, ku­rie ne­ri­mau­ja dėl vai­kų, pa­lik­tų iki va­ka­ro be prie­žiū­ros na­muo­se, sau­gu­mo, bet ne­tu­ri pi­ni­gų mo­kė­ti mo­kyk­loms?

Pa­kal­bin­ti pir­mo­kų tė­vai sa­kė rug­sė­jį paau­ko­ję sa­vo kas­me­tes ato­sto­gas – ve­džio­da­vo juos į mo­kyk­lą ir bū­da­vo su jais po pa­mo­kų. Ki­ti tei­gė pra­šę pa­gal­bos kai­my­nų, sam­dę auk­les, ku­rioms mo­kė­ję pi­ni­gus, ži­no­ma, ne­le­ga­liai.

Šiau­liuo­se jau ima for­muo­tis tra­di­ci­ja, ka­d tė­vai, ne­tu­rė­da­mi kur pa­lik­ti pra­di­nu­kų po pa­mo­kų, nu­ve­da juos į bib­lio­te­kų vai­kų sky­rius. Bib­lio­te­kos auk­lių pa­slau­gų ne­tei­kia, ta­čiau su to­kia si­tua­ci­ja su­si­du­ria.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Vai­kų li­te­ra­tū­ros sky­riaus dar­buo­to­jai sa­kė, kad pa­si­tai­ko, jog tė­vai ne tik at­ve­da vai­kus lai­ko pra­leis­ti, bet ir vai­kai pa­tys atei­na. Bū­na, kad lai­ką lei­džia bib­lio­te­ko­je, nes ne­no­ri na­mo, ne­no­ri ma­ty­ti gir­tau­jan­čių tė­vų.

„Bu­vo toks vai­kas per­nai. Ma­ma at­ve­da ir lie­pia pa­bū­ti. Mes na­mo ei­na­me, o jis dar bib­lio­te­ko­je. Tu­ri­me pa­ly­dė­ti na­mo, ieš­ko­me, kur gy­ve­na, net du­rų skam­bu­tį pa­spaus­ti ten­ka, nes vai­kas per ma­žas, kad pa­siek­tų“, – sa­kė bib­lio­te­kos dar­buo­to­ja.

Šiau­lių ap­skri­ties P. Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Vai­kų li­te­ra­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja Al­do­na Šiau­lie­nė sa­ko, kad tė­vai tik­rai pa­pikt­nau­džiau­ja. „At­ve­da mo­kyk­li­nu­kus ir pa­lie­ka, kai no­ri, pa­vyz­džiui, ap­si­pirk­ti. Kar­tais pa­sa­ko­me, kad ne­la­bai tu­ri­me lai­ko vai­kus pri­žiū­rė­ti, bet vis tiek jau­čia­mės už juos at­sa­kin­gi. Daž­niau pas mus atei­na tė­vų ap­leis­ti vai­kai. Tie­siog pra­leis­ti lai­ko bib­lio­te­ko­je“, – sa­kė ve­dė­ja.

Baž­ny­čia tam­pa įmo­ne

Eve­li­na RIM­KU­TĖ

Kry­žių kal­no baž­ny­čios sta­ty­bos su­kė­lė dis­ku­si­jų aud­rą. Jai dar net neap­ri­mus, pa­skli­do nau­ja ži­nia - Šiau­lių baž­ny­čio­je avan­su ima­mos au­kos. At­ro­do, kad mū­sų sie­lų ga­ny­to­jai vis drą­siau įsi­jau­čia į vers­li­nin­kų vaid­me­nį - ne tik ima­si sta­ty­bų vers­lo, bet ir ren­ka už­sta­tą už pa­slau­gas.

 

„Pro­gi­niai“ ka­ta­li­kai

Vis dau­giau žmo­nių vie­šai ar pa­slap­čia pra­de­da at­mes­ti krikš­čio­ny­bę. Šiuos žings­nius są­ly­go­ja ir Baž­ny­čios da­ro­mos klai­dos. Pas­ta­ruo­ju me­tu ji la­biau pri­me­na or­ga­ni­za­ci­ją ar vers­lo įmo­nę, ku­ri ki­ša­si į po­li­ti­ką, vyk­do lo­biz­mą ir ren­ka pi­ni­gus už pa­slau­gas.

Po­li­to­lo­gas Min­dau­gas Kluo­nis sa­ko, kad vie­šas na­rys­tės Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čio­je at­si­sa­ky­mas lai­ky­ti­nas pro­tes­to for­ma prieš pri­vi­le­gi­juo­tą jos pa­dė­tį ir sklei­džia­mas idė­jas. Tai nea­be­jo­ti­nai yra po­li­ti­nė ak­ci­ja. No­ri­ma at­kreip­ti dė­me­sį ir į fak­tą, kad di­de­lis ti­kin­čių­jų skai­čius, ku­riuo re­mia­si dva­si­nin­kai, siek­da­mi po­li­ti­nių tiks­lų, ne­pa­ro­do rea­ly­bės, nes, ap­klau­sų duo­me­ni­mis, „ne­pro­gi­niais“ ka­ta­li­kais Lie­tu­vo­je lai­ky­ti­ni ma­žiau nei 15 pro­cen­tų.

Anot Atei­ti­nin­kų fe­de­ra­ci­jos pir­mi­nin­kės Roz­vi­tos Va­rei­kie­nės, re­li­gin­gu­mas šiais lai­kais su­pran­ta­mas šiek tiek ki­taip ne­gu anksčiau. Šiuo­lai­ki­nis žmo­gus gal ir ma­žiau sie­ja sa­vo ti­kė­ji­mą su baž­ny­čios lan­ky­mu, ta­čiau la­biau ne­gu bet ka­da anks­čiau gi­li­na­si į pro­ce­sus, išei­nan­čius už ma­te­ria­laus pa­sau­lio ri­bų.

„Ti­kin­čių­jų ma­žė­ji­mas sie­ti­nas su tuo, kad vals­ty­bė­se, ku­rio­se už­tik­ri­na­mas pa­kan­ka­mas ge­ro­vės ly­gis vi­siems gy­ven­to­jams (ypač so­cia­li­nės ap­sau­gos ir švie­ti­mo pa­slau­gos), žmo­nės tam­pa ma­žiau pri­klau­so­mi nuo re­li­gi­nių ins­ti­tu­ci­jų tei­kia­mos pa­ra­mos ir jų die­gia­mos pa­sau­lė­žiū­ros. Kai vals­ty­bė ne­pa­jė­gi už­tik­rin­ti švie­ti­mo ir so­cia­li­nių pa­slau­gų tei­ki­mo, tas funk­ci­jas pe­ri­ma re­li­gi­nės ins­ti­tu­ci­jos, kar­tu su pa­slau­go­mis per­teik­da­mos ir sa­vą pa­sau­lė­žiū­rą“, – sa­ko po­li­to­lo­gas M. Kluo­nis. Tam prieš­ta­rau­ja Šiau­lių vys­ku­pi­jos Ka­te­che­ti­kos cent­ro va­do­vė Da­nu­tė Kra­tu­kie­nė: „Svar­biau­sia prie­žas­tis, ko­dėl taip nu­tin­ka – sa­vo ti­kė­ji­mo ne­pa­ži­ni­mas. Dau­gu­ma tu­ri vi­du­ram­žiš­ką Die­vo su­vo­ki­mą. Die­vas – pik­tas, rūs­tus, tik ir lau­kia, kaip žmo­gų nu­baus­ti. Ki­ta prie­žas­tis ga­lė­tų bū­ti gai­les­tin­gu­mas sau, bet ne ki­tam, as­mens gy­ve­ni­mo pa­to­gu­mas ir in­di­vi­dua­liz­mas.“

Pri­vi­le­gi­juo­ta pa­dė­tis

Ki­tas dau­gu­mą žmo­nių pik­ti­nan­tis da­ly­kas – baž­ny­čios po­li­ti­ka­vi­mas. „Baž­ny­čią su­da­ro ne tik hie­rar­chai ir ku­ni­gai, bet ir vi­si ti­kin­tie­ji. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­jos 26 straips­nis skel­bia, kad min­ties, ti­kė­ji­mo ir są­ži­nės lais­vė yra ne­var­žo­ma. Žmo­gaus lais­vė iš­pa­žin­ti ir skleis­ti re­li­gi­ją ar­ba ti­kė­ji­mą ne­ga­li bū­ti ap­ri­bo­ta. Kons­ti­tu­ci­jos 43 straips­nis ap­spren­džia Baž­ny­čios ir vals­ty­bės san­ty­kius ir nie­kaip ne­nu­ro­do, kad Baž­ny­čia yra at­skir­ta nuo rū­pes­čio vals­ty­bės rei­ka­lais. Kiek­vie­nas Lie­tu­vos pi­lie­tis, kar­tu ir vys­ku­pas ar ku­ni­gas, tu­ri tei­sę, tiks­liau, pa­rei­gą da­ly­vau­ti vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je, ku­riant ir sau­gant vals­ty­bės ge­ro­vę. Tai­gi, da­ly­vau­da­mi po­li­ti­nė­je veik­lo­je, mes esa­me Baž­ny­čios at­sto­vai, at­lie­kan­tys sa­vo pi­lie­ti­nę pa­rei­gą“, – sa­ko R. Va­rei­kie­nė.

Pa­sak M. Kluo­nio, Lie­tu­vo­je Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čios at­ve­ju pro­ble­ma yra ne jos da­ly­va­vi­mas po­li­ti­ko­je, o tai, kad jai su­tei­kia­ma pri­vi­le­gi­juo­ta pa­dė­tis da­ly­vau­ti prii­mant po­li­ti­nius spren­di­mus ki­tų gru­pių (ir ki­tų re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių) at­žvil­giu. Ši pri­vi­le­gi­juo­ta pa­dė­tis yra įtei­sin­ta įsta­ty­mais (Vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­jos at­sto­vų įtrau­ki­mas į įvai­rias ži­niask­lai­dą pri­žiū­rin­čias ins­ti­tu­ci­jas) bei pa­si­reiš­kia for­muo­jant dar­bo gru­pes, ku­rios ren­gia tei­sės ak­tus, pvz., ren­giant Vals­ty­bi­nę šei­mos po­li­ti­kos kon­cep­ci­ją. Dau­gu­ma jos ren­gė­jų bu­vo su­si­ję su ka­ta­li­kiš­ko­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, o pa­ti gru­pė su­for­muo­ta pa­gal neaiš­kius, vi­suo­me­nei ne­priei­na­mus at­ran­kos kri­te­ri­jus. Pats pro­jek­tas pa­reng­tas be jo­kios vi­suo­me­nės dis­ku­si­jos, pa­gal Baž­ny­čios at­sto­vų pa­gei­da­vi­mus ir pri­mes­tas vi­suo­me­nei, ku­ri jį ren­giant ne­da­ly­va­vo. Re­mian­tis ne­kon­ku­ren­ci­niais ir ne vi­suo­met aiš­kiais kri­te­ri­jais, Baž­ny­čiai ski­ria­ma ir vals­ty­bi­nė pa­ra­ma.

Pa­na­šiai gal­vo­ja ir po­li­to­lo­gė Jū­ra­tė No­vag­roc­kie­nė. Pa­sak jos, A. M. Bra­zaus­ko pa­vyz­dys – aki­vaiz­dus Baž­ny­čios po­li­ti­ka­vi­mo at­ve­jis, nors dek­la­ruo­ja­mas at­lai­du­mas, vi­sų ly­gy­bė prieš Die­vą. Be to, ne vi­si ku­ni­gai lai­ko­si po­li­ti­nio neut­ra­lu­mo, net pa­moks­luo­se kai ku­rie jų pa­si­sa­ko už ar prieš vie­ną ar ki­tą po­li­ti­ką ar par­ti­ją. Tai da­ro įta­ką kai ku­rių ti­kin­čių­jų ap­si­spren­di­mui, už ką bal­suo­ti. „Dėl re­li­gi­jos pa­si­rin­ki­mo vei­kia są­ži­nės ir ti­kė­ji­mo lais­vės, to­dėl ka­ta­li­kų baž­ny­čios skan­da­lais dėl pe­do­fi­li­jos, sve­ti­mo­te­ria­vi­mo, ce­li­ba­to pa­žei­di­mų nu­si­vy­lę ti­kin­tie­ji ieš­ko ki­tos re­li­gi­jos. Ta­čiau dau­gė­ja žmo­nių, ku­rie ti­ki Die­vu, bet ne ku­ni­gais“, – sa­ko J. No­vag­roc­kie­nė.

Ki­to­se ša­ly­se vie­no ar ki­to ti­kė­ji­mo at­sto­vai taip pat bend­rau­ja su vy­riau­sy­bė­mis, duo­da pa­ta­ri­mų švie­ti­mo, ug­dy­mo klau­simais, ta­čiau ne­ban­do są­ly­go­ti įsta­ty­mų lei­di­mo pro­ce­so ar moks­lo, kaip tai vyks­ta Lie­tu­vo­je. Ke­lis kar­tus ti­kin­tie­ji krei­pė­si į Vil­niaus uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­tą siū­ly­da­mi iš stu­den­tų švie­ti­mo ir stu­di­jų pro­gra­mų iš­brauk­ti abor­to ir dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo mo­ky­mo pro­ce­dū­ras. Bet juk gy­dy­to­jas pri­va­lo ži­no­ti vi­są sa­vo sri­tį, nes li­gos ar šiuo at­ve­ju mo­ters nėš­tu­mo klau­si­mu pa­sau­lis ga­li ne­tek­ti net dvie­jų gy­vy­bių iš­kart. Šiais lai­kais, kai vi­suo­me­nė yra pa­žen­gu­si ne­ma­žai laip­te­lių į prie­kį tiek tech­ni­kos, tiek iš­pru­si­mo at­žvil­giu, Baž­ny­čia prieš­ta­rau­ja pa­ti sau. Ji pa­si­sa­ko už šei­mų gau­sė­ji­mą, šei­mos ge­ro­vę, ta­čiau yra prieš jos gau­si­ni­mą dirb­ti­niu bū­du.

O gal vis­kas at­virkš­čiai?

Ar­tė­jant rin­ki­mams, vi­suo­met ti­kin­tie­ji ga­li iš­girs­ti, už ką, kur ir kaip bal­suo­ti. Prieš kiek­vie­nus Sei­mo ar sa­vi­val­dy­bių rin­ki­mus ten­ka iš­vys­ti vys­ku­pų laiš­kų rin­kė­jams, iš­girs­ti pa­ra­gi­ni­mų ar net paaiš­ki­ni­mų, už ką rei­kia ir už ką ge­riau ne­rei­kia bal­suo­ti. „Pas­te­bi­ma, kad di­džiau­sias rin­kė­jų ak­ty­vu­mas rin­ki­muo­se bū­na po sek­ma­die­nio šv. Mi­šių, o Baž­ny­čios re­ko­men­da­ci­jos, už ką bal­suo­ti rin­ki­muo­se, po­ten­cia­liai da­ro įta­ką apie 5 pro­c. rin­kė­jų (ap­klau­sų duo­me­ni­mis, nuo­lat baž­ny­čio­je lan­ko­si apie 10-15 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų, ta­čiau da­lis jų lin­kę ne­pai­sy­ti jos nuo­mo­nės). Rin­kė­jų ak­ty­vu­mui esant 40-50 pro­c., tai su­da­ro 10-12 pro­c. rin­ki­muo­se da­ly­vau­jan­čių rin­kė­jų bal­sų. Šiai rin­kė­jų da­liai svar­bu ir tai, kad po­li­ti­kai lan­ky­tų­si baž­ny­čio­je, jai au­ko­tų, to­dėl prieš rin­ki­mus po­li­ti­kų dė­me­sys Baž­ny­čiai, ypač sa­vo rin­ki­mų apy­gar­do­je, pa­di­dė­ja. Ne­ga­li­ma at­mes­ti ir to, kad da­liai po­li­ti­kų iš tie­sų yra ar­ti­mos Baž­ny­čios skel­bia­mos po­li­ti­nės idė­jos, ku­rias jie sie­kia įgy­ven­din­ti pra­ktiš­kai“, – sa­ko M. Kluo­nis.

Anot jo, po­li­ti­kams san­ty­kiuo­se su Baž­ny­čia trūks­ta su­pra­ti­mo, kad, re­mian­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­ja, nu­ro­dan­čia, jog Lie­tu­vo­je nė­ra vals­ty­bi­nės re­li­gi­jos, Baž­ny­čia yra tik vie­na iš dau­ge­lio in­te­re­sų gru­pių, ku­ri ne­tu­rė­tų pre­ten­duo­ti į iš­skir­ti­nio mo­ra­li­nio au­to­ri­te­to vaid­me­nį de­mok­ra­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je ir tu­rė­tų po­li­ti­kų bū­ti trak­tuo­ja­ma taip pat, kaip ir bet ku­ri ki­ta in­te­re­sų gru­pė (pa­vyz­džiui, vers­lo kor­po­ra­ci­ja, ne­vy­riau­sy­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja, pro­fe­si­nė są­jun­ga ir pan.). To­kio su­vo­ki­mo ne­bu­vi­mas yra vie­nas iš po­li­ti­kų pa­tai­ka­vi­mo Baž­ny­čiai šal­ti­nių.

Pra­šo už­sta­to

Ne­se­nai „Del­fi.lt“ ko­res­pon­den­tė E. Sa­moš­kai­tė apie Šiau­lių Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ne­kal­to Pra­si­dė­ji­mo baž­ny­čią ra­šė, kad už­si­sa­kant krikš­to ar­ba san­tuo­kos sak­ra­men­tą ti­kin­čių­jų pra­šo­ma su­mo­kė­ti avan­są – apie 50 Lt. Baž­ny­čios vi­ka­ras aiš­ki­na, kad rank­pi­ni­giai ima­mi sie­kiant ap­si­sau­go­ti nuo žmo­nių neat­sa­kin­gu­mo, mat kar­tais ti­kin­tie­ji re­zer­vuo­ja lai­ką krikš­tui ar san­tuo­kai, bet atė­jus nu­ma­ty­tam lai­kui neat­vyks­ta. To­kiu at­ve­ju baž­ny­čia ne­ga­li pa­krikš­ty­ti ar su­tuok­ti ki­tų ti­kin­čių­jų, ku­rie sa­vo ruož­tu au­ko­ja au­kas baž­ny­čiai. Ku­ni­gas Fe­lik­sas Ba­liū­nas „Del­fi.lt“ aiš­ki­no, kad rank­pi­ni­giai ar­ba už­sta­tas iš žmo­nių ima­mas pa­pras­čiau­siai to­dėl, kad jie ne­su­gal­vo­tų už­si­ra­šy­ti krikš­tui ar­ba san­tuo­kai ir vė­liau pa­skir­tą die­ną ar lai­ką neat­vyk­tų.

Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“  ban­dė su­si­siek­ti su Šiau­lių Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ne­kal­to­jo Pra­si­dė­ji­mo pa­ra­pi­ja, ta­čiau baž­ny­čios at­sto­vų nie­kaip ne­pa­vy­ko ras­ti. Ar iš tie­sų baž­ny­čia tu­ri tei­sę pa­rei­ka­lau­ti, nu­sta­ty­ti tam tik­rą pi­ni­gų su­mą už krikš­ty­nas, ves­tu­ves, šv. Mi­šias? Juk tai tu­rė­tų bū­ti au­ka, ku­rios dy­dis pri­klau­so nuo žmo­gaus no­ro ir ga­li­my­bių.

UAB „Baž­ny­čia“ Kry­žių kal­nas

Nau­ja ak­tua­li pro­ble­ma – baž­ny­čios prie Kry­žių kal­no sta­ty­mas. Prie kul­tū­ros pa­mink­lo, Jur­gai­čių (Do­man­tų) pi­lia­kal­nio, va­di­na­mo Kry­žių kal­nu, pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti ne­di­de­lę (kol kas...), Jo­no Pau­liaus II var­du pa­va­din­tą baž­ny­čią. Kam tai nau­din­ga? Ka­te­che­ti­kos cent­ro va­do­vė Da­nu­tė Kra­tu­kie­nė sa­ko, kad pa­čia­me Kry­žių kal­ne žmo­nės la­bai re­tai su­klum­pa mal­dai, tad baž­ny­čia bū­tų tin­ka­ma vie­ta šv. Mi­šių šven­ti­mui, su­si­kau­pi­mui, ty­lai, ra­my­bei. Tai bū­tų tar­si vi­so Kry­žių kal­no iš­pil­dy­mas. Ta­čiau ne­ma­ža da­lis vi­suo­me­nės at­vi­rai prieš­ta­rau­ja šiai idė­jai. Ša­lia Kry­žių kal­no esan­čia­me vie­nuo­ly­ne ga­li­ma už­sa­ky­ti šv. Mi­šias, at­lik­ti iš­pa­žin­tį ir pa­šven­tin­ti re­li­gi­nius daik­tus. Tad kam rei­kia dar vie­nos baž­ny­čios? Ar­chi­tek­tū­ros pro­fe­so­rius Jo­nas Min­ke­vi­čius at­vi­ra­me laiš­ke tei­gia, kad Kry­žių kal­nas, kaip ypa­tin­gas mū­sų na­cio­na­li­nis tur­tas, vie­nin­te­lis toks pa­sau­ly­je, at­si­dū­rė ant au­ten­ti­kos su­nai­ki­ni­mo ri­bos.

Po­li­to­lo­gas M. Kluo­nis sa­ko, kad kal­bant apie baž­ny­čios prie Kry­žių kal­no sta­ty­bą rei­kė­tų pa­ste­bė­ti, kad ji bū­tų sta­to­ma ne už vals­ty­bės, o už ti­kin­čių­jų pi­ni­gus, va­di­na­si, spren­di­mą dėl jos sta­ty­bos tu­rė­tų priim­ti pa­tys ti­kin­tie­ji ir Baž­ny­čios va­do­vy­bė. Po­li­ti­ne pro­ble­ma ga­lė­tų bū­ti lai­ko­mas ne­mo­ka­mas skly­po sky­ri­mas baž­ny­čiai sta­ty­ti, lei­di­mo iš­da­vi­mas jai sta­ty­ti ne­pai­sant pa­vel­do­sau­gi­nin­kų prieš­ta­ra­vi­mų ir ga­na rea­li ga­li­my­bė, kad ne­sant pa­kan­ka­mai lė­šų baž­ny­čia taps dar vie­nais Val­do­vų rū­mais, iš ku­rios pir­miau­sia pel­ny­sis sta­ty­bų ran­go­vai ir už­sa­ko­vai (vys­ku­pi­ja), o ap­mo­kė­ti tu­rės mo­kes­čių mo­kė­to­jai. Pri­ta­ri­mas to­kioms sta­ty­boms ro­do po­li­ti­kų ban­dy­mą pa­pirk­ti dva­si­nin­kus ar­tė­jant rin­ki­mams vals­ty­bės dis­po­nuo­ja­mu tur­tu.

Jei šio klau­si­mo spren­di­mas bū­tų skaid­rus, tuo­met Baž­ny­čiai tu­rė­tų bū­ti su­teik­ta tei­sė iš­si­pirk­ti tiks­li­nės pa­skir­ties že­mės skly­pą (užuo­t sky­rus jį vals­ty­bi­nės že­mės są­skai­ta), įsi­pa­rei­go­jant ja­me pa­sta­ty­ti baž­ny­čią be ga­li­my­bės pre­ten­duo­ti į vals­ty­bės pa­ra­mą. Taip pat tu­rė­tų bū­ti ne­nu­si­ženg­ta pa­vel­do­sau­gos rei­ka­la­vi­mams.

Val­džios abe­jin­gu­mas

Lie­tu­vo­je nu­vil­ni­jus pa­si­pik­ti­ni­mo ban­gai, šios te­ri­to­ri­jos de­ta­lu­sis pla­nas bu­vo pa­tvir­tin­tas kul­tū­ros mi­nist­ro Arū­no Ge­lū­no. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai prieš ke­le­tą sa­vai­čių per po­sė­dį taip pat pri­si­dė­jo prie šio „vers­lo“ pla­no – 14 na­rių bu­vo už, 4 – prieš, 4 su­si­lai­kė. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Vid­man­tas Šul­čius pra­šė slap­to bal­sa­vi­mo, ku­ris bū­tų pa­ro­dęs Ta­ry­bos na­rių, o ne po­li­ti­nių koa­li­ci­jų nuo­mo­nę. Pa­sak jo, dau­gu­ma na­rių ne­pri­ta­ria baž­ny­čios sta­ty­bai, bet jų bal­sa­vi­mą nu­lė­mė par­ti­jos. Mies­to ta­ry­bos na­rys Ar­vy­das Moc­kus su­tin­ka, kad pa­sta­čius baž­ny­čią Kry­žių kal­nas pra­ras au­ten­tiš­ku­mą bei bus su­ga­din­ta sak­ra­li­nė šios vie­tos reikš­mė. Anot jo, mū­sų sie­lų ga­ny­to­jai la­bai ver­žia­si į sta­ty­bų vers­lą. Lyg nuo baž­ny­čių gau­sos pri­klau­sy­tų ti­kė­ji­mo stip­ru­mas. Ar neat­si­tiks at­virkš­čiai?

Kuo to­liau, tuo links­miau

Rugp­jū­čio 24 d. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je vy­ko po­sė­dis dėl baž­ny­čios prie kry­žių kal­no skly­po for­ma­vi­mo. Pla­nuo­ja­ma, kad baž­ny­čia iš­kils vi­zua­li­nės ap­sau­gos zo­no­je. Mal­dos na­mai bu­vo pla­nuo­ja­mi ne aukš­tes­ni nei 8 m. Ta­čiau po­sė­džio me­tu dėl aukš­čio ki­lo dis­ku­si­jos – ar­chi­tek­tas Al­gi­man­tas Juk­na siū­lė aukš­tį nuo 12 iki 15 m, nes 8,5 met­ro ski­ria­ma su­pap­ras­tin­tiems, pvz., kie­mo ūki­niams pa­sta­tams. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės vy­riau­sio­ji ar­chi­tek­tė Ra­sa Bud­ry­tė siū­lė kreip­tis į Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tą ir pra­šy­ti išim­ties tvar­ka ne­nus­ta­ty­ti konk­re­taus aukš­čio li­mi­to. A. Juk­na siū­lė at­nau­jin­ti kop­ly­tė­lę, ku­rio­je po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II au­ko­jo šv. Mi­šias. „Kop­ly­tė­lė tu­ri bū­ti mi­ni­ma­liai iš­sau­go­ta, juk ji ten sto­vi jau 18 me­tų“, – sa­kė A. Juk­na. R. Bud­ry­tė su­ti­ko su nuo­mo­ne, kad rei­kia at­sta­ty­ti kop­ly­tė­lę, nes tai bus pui­ki vie­ta at­lai­dams, al­to­rius di­džio­sioms šven­tėms, ju­bi­lie­ji­nėms Po­pie­žiaus šv. Mi­šioms.

Anot Kur­šė­nų ku­ni­go Sau­liaus Pa­liū­no, ki­tų ša­lių pi­lig­ri­mai, at­vy­kę į Kry­žių kal­ną, ne­tu­ri kur da­ly­vau­ti šv. Mi­šio­se. „Pa­sau­ly­je, kur yra šven­tos vie­tos, yra ir baž­ny­čios. Nors ir Gol­go­tos kal­nas, ant ku­rio bu­vo nu­kry­žiuo­tas Jė­zus. Tik įė­jus į baž­ny­čią, ku­ri yra pa­sta­ty­ta ant šio kal­no, gi­das pa­sa­kė, kad esa­me ant Gol­go­tos kal­no. Vi­siems tai bu­vo di­de­lė nuo­sta­ba“, – pa­sa­ko­jo ku­ni­gas. Tad, jo nuo­mo­ne, ir prie Kry­žių kal­no tu­ri at­si­ras­ti baž­ny­čia, nes kuo šven­tes­nė vie­ta, tuo di­des­nė baž­ny­čia.

Vi­siš­kai ki­to­kios nuo­mo­nės Šiau­lių gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­do klu­bo „Au­ku­ras“ va­do­vas Da­rius Ra­man­čio­nis. Pa­sak jo, mal­dos na­mų pa­sta­ty­mas su­men­kins au­ten­tiš­ku­mą, ne­bet­rauks tiek daug žmo­nių kaip iš­skir­ti­nė vie­ta. Kry­žių kal­nas yra įtei­sin­tas kaip ar­cheo­lo­gi­nis pa­mink­las.

Ren­ka­si ir be baž­ny­čios

Kry­žių kal­nas ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti ka­ta­li­kų ti­kė­ji­mo vie­ta. Ten žmo­nės ren­ka­si pa­me­di­tuo­ti, pail­sė­ti, pa­bėg­ti nuo blo­gų min­čių. Net ja­me sto­vė­ju­si Ma­ri­jos skulp­tū­ra bu­vo nu­vers­ta pa­ties au­to­riaus Al­vy­do Ve­be­rio, kad kal­no lan­ky­to­jams ne­bū­tų re­li­gi­nis sta­bas. Vie­toj Ma­ri­jos jis pa­sta­tė gra­ni­to plokš­tes su de­šim­čia Die­vo įsa­ky­mų ir už­ra­šu: „Ne­si­lenk sta­bams. Nek­vai­link sa­vęs. Die­vą gar­bink.“

Čia žmo­nės ren­ka­si, nors baž­ny­čios nė­ra. Ir ne­bū­ti­nai yra ti­kin­tys. Juk žmo­nes do­mi­na na­tū­ra­liai  su­si­for­ma­vu­sios vie­tos. Jei bū­tų no­rė­ję vie­tos pa­si­mels­ti, jie bū­tų pra­dė­ję Kry­žių kal­ną kur­ti ša­lia ko­kios nors baž­ny­čios. Gal to­dėl ša­lia Šiau­lių, ne­to­li Svi­lės šal­ti­nių, miš­ke ties ke­lių san­kry­ža dau­gė­ja kry­žių. Kad tik bū­tų to­liau nuo vi­sų. Ti­kė­ki­mės, kad bent ten neat­si­ras nau­jų pa­sta­tų.

Sar­gai – bū­ti­ny­bė ar pi­ni­gų švais­ty­mas?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė, siek­da­ma su­tau­py­ti, biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se ke­ti­na at­si­sa­ky­ti sar­gų pa­slau­gų. Ma­no­ma, kad pa­sam­džius sau­gos tar­ny­bas pa­sta­tų ap­sau­gai bus iš­lei­džia­ma pen­kis ar net de­šimt kar­tų ma­žiau nei da­bar. Biu­dže­ti­nių įstai­gų va­do­vai su­pran­ta, kad lai­kas pri­si­tai­ky­ti prie XXI am­žiaus, ta­čiau bai­mi­na­si dėl pa­slau­gos ko­ky­bės. Sau­gos tar­ny­bos neap­sau­gos iš­puo­se­lė­tų vai­kų lop­še­lių-dar­že­lių te­ri­to­ri­jų, be to, be dar­bo ga­li lik­ti dau­giau nei 100 žmo­nių. Kas nu­lems – tau­pu­mas ar rū­pes­tis šiau­lie­čių šei­mo­mis?

 

At­lei­dus žmo­nes, nu­ken­tės jų šei­mos

Lop­še­lio-dar­že­lio „Ąžuo­liu­kas“ pa­sta­tą ir te­ri­to­ri­ją sau­go trys sar­gai. Per me­tus už dar­bą dar­že­lis sar­gams su­mo­ka 37 500 li­tų. Įs­tai­gos di­rek­to­rė Re­gi­na Usie­nė „Šiau­liai plius“ tei­gė, kad sar­gų dar­bu yra pa­ten­kin­ta, nes jie rū­pi­na­si ne tik pa­sta­to, bet ir te­ri­to­ri­jos ap­sau­ga. Sar­gai iš­vai­ko dar­že­lio te­ri­to­ri­jo­je be­si­lan­kan­čius gir­tau­jan­čius as­me­nis.

Ne­no­rė­ju­si, kad bū­tų pa­vie­šin­ta pa­var­dė, vie­no mies­to lop­še­lių-dar­že­lių va­do­vė sa­ko, kad sa­vai­me su­pran­ta­ma, jog lai­kas įženg­ti į XXI am­žių. Klai­pė­do­je lop­še­lius-dar­že­lius jau sau­go sau­gos tar­ny­bos, ta­čiau ten su­si­du­ria­ma su pro­ble­ma, kad te­ri­to­ri­jos yra nio­ko­ja­mos. „Rei­kė­tų pa­sta­ty­ti aukš­tas tvo­ras, kad aso­cia­lūs as­me­nys ne­pa­tek­tų į te­ri­to­ri­jas, ne­su­de­gin­tų vai­kams skir­tų pa­sta­tų, neiš­vog­tų žel­di­nių“, – sa­kė ji.

Ve­dė­ja jau pa­ti kū­rė pla­nus, kad pa­sta­to te­ri­to­ri­ją sau­go­tų vaiz­do ka­me­ros. „Ži­no­ma, ir sar­gas vis­ko neap­sau­gos. Nei jis pa­gaus įsi­bro­vė­lį, nei iš anks­to pa­ma­tys, kad chu­li­ga­nas tai­ko­si į lan­gą ak­me­niu“, – si­tua­ci­ją ver­ti­na ji.

Svar­biau­siu da­ly­ku šio­je si­tua­ci­jo­je pa­šne­ko­vė lai­ko tai, kad apie šim­tą mies­to biu­dže­ti­nių įstai­gų sar­gų ne­teks dar­bo. Kiek­vie­nas žmo­gus – at­ski­ras pa­sau­lis, tad jiems ne­te­kus dar­bo nu­ken­tės ne vie­nas žmo­gus, o iš­ti­sos šei­mos.

„Kaip ga­li da­bar tie žmo­nės jaus­tis, kai ži­no, kad bus at­leis­ti? Ži­no­ma, kad iš­gy­ve­na. Ir man bai­su, kai rei­kės žmo­nes at­leis­ti iš dar­bo. Ge­riau to­kių si­tua­ci­jų neiš­gy­ven­ti“, – sa­kė dar­že­lio ve­dė­ja.

Sar­gai „kai­nuo­ja“ 5 mln. per me­tus

Sie­kiant su­tau­py­ti, sar­gų pa­slau­gų no­ri­ma at­si­sa­ky­ti ne tik mo­kyk­lo­se ir dar­že­liuo­se, bet ir ki­to­se biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se. Vik­to­ras Strups, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, sa­ko, kad kol kas ne­ga­li­ma tiks­liai pa­sa­ky­ti, ka­da sar­gai bus pra­dė­ti at­lei­di­nė­ti. Šiuo me­tu iš biu­dže­ti­nių įstai­gų yra ren­ka­mi pa­gei­da­vi­mai, ver­ti­na­mos jų te­ri­to­ri­jos, pa­sta­tų plo­tas. „No­ri­me pa­da­ryti pi­giau, bet ne pra­sčiau, nei bu­vo. Kal­ba­mės su įstai­gų va­do­vais“, – sa­kė jis.

Vie­na­reikš­miš­kai ver­tin­ti dar­že­lių ir mo­kyk­lų te­ri­to­ri­jų ne­ga­li­ma. Mo­kyk­lų sar­gai di­de­lių te­ri­to­ri­jų ir taip ne­sau­go­jo, ta­čiau jo­se nė­ra ir leng­vai su­ga­di­na­mo tur­to. Dar­že­liai, ku­riuo­se daug sta­ti­nių ir gė­ly­nų, tu­ri bū­ti ap­sau­go­ti. Anot V. Strups, yra ta­ria­ma­si, kad dar­že­lių te­ri­to­ri­jos bū­tų sau­go­mos vaiz­do ka­me­ro­mis. Yra ver­ti­na­ma ap­sau­gos sis­te­mo­mis be­si­nau­do­jan­čių dar­že­lių ir mo­kyk­lų pa­tir­tis.

Sar­gų pa­slau­go­mis Šiau­liuo­se jau ne­si­nau­do­ja Ge­gu­žių pro­gim­na­zi­ja ir lop­še­lis-dar­že­lis „Žil­vi­tis“. Įs­tai­gų va­do­vai džiau­gia­si, kad su­tau­po lė­šų, o gau­na­mos pa­slau­gos – ko­ky­biš­kos.

„Vie­na mo­kyk­la sa­ko, kad sar­gams iš­lei­džia 2400 Lt per mė­ne­sį, o ta, ku­ri nau­do­ja­si ap­sau­gos sis­te­mo­mis, ly­giai tiek iš­lei­džia per me­tus. Štai ko­kie skir­tu­mai su­si­da­ro ir aiš­kiai ma­ty­ti, kiek ga­li­ma su­tau­py­ti. Per me­tus sar­gai sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tui kai­nuo­ja pen­kis mi­li­jo­nus li­tų, nors ga­lė­tų kai­nuo­ti mi­li­jo­ną“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

V. Strups pa­brė­žė, kad ab­so­liu­čiai vi­sų sar­gų at­leis­ti ne­ke­ti­na­ma. Yra įstai­gų, kur sar­gai yra bū­ti­ni. „Gal ne vi­si 100 pro­cen­tų bus at­leis­ti. Žiū­ri­me, koks bus po­rei­kis“, – sa­kė jis.

Iš kul­tū­ros įstai­gų vie­nin­te­lis Šiau­lių kul­tū­ros cent­ras nau­do­ja­si sar­gų pa­slau­go­mis. Ki­tos sam­do sau­gos tar­ny­bas, ta­čiau Šiau­lių kul­tū­ros cent­re re­pe­tuo­ja­ma iki vė­laus va­ka­ro, ko­lek­ty­vai iš kon­cer­tų grįž­ta ir po vi­dur­nak­čio, to­dėl sar­gai ten la­bai rei­ka­lin­gi.

Dėl sar­gų at­lei­di­mo Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­priė­mė spren­di­mo. Kiek žmo­nių lik­tų be dar­bo ir kiek jiems rei­kė­tų iš­mo­kė­ti išei­ti­nių kom­pen­sa­ci­jų, kol kas ne­pas­kai­čiuo­ta.

„Bied­ną“ ir pas oku­lis­tą mu­ša (II)

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Praė­ju­sią sa­vai­tę (2011 09 09) sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ ra­šė, kad re­gė­ji­mo bė­dų tu­rin­čių vai­kų tė­vai pri­vers­ti laks­ty­ti po mies­tą, kad jų vai­kas su­lauk­tų pa­gal­bos. Pir­miau­sia jie lan­ko­si pas „val­diš­kus“ oku­lis­tus, o vė­liau dar tu­ri ap­si­lan­ky­ti ir su­mo­kė­ti pri­va­ti­nin­kams, pas ku­riuos „val­diš­ki“ dak­ta­rai dir­ba. Tei­ra­vo­mės, ko­dėl val­diš­kos po­lik­li­ni­kos neį­si­gy­ja kom­piu­te­rių, ku­riais vai­kams tik­ri­na­mos akys pri­va­čiai. At­sa­ky­mo su­lauk­ta iš­kal­bin­go – gy­dy­to­jos li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­jos apie bū­ti­nu­mą įsi­gy­ti au­to­ref­rak­to­met­rą nein­for­ma­vo. Ka­žin ko­dėl?

 

Kol Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės oku­lis­tai ne­tu­ri spe­cia­lių kom­piu­te­rių akims tir­ti, šiau­lie­čiai gaiš­ta lai­ką, o ty­ri­mo mo­kes­čiai ati­ten­ka pri­va­ti­nin­kams.

Gabriel DOYLE nuotr.

Pa­cien­tai mie­liau ren­ka­si pri­va­ti­nin­kus

Į sa­vait­raš­tį „Šiau­liai plius“ krei­pė­si net ke­lios ma­mos pa­si­pik­ti­nu­sios, kad mo­der­nio­je Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Vai­kų kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­ko­je jų vai­kai ne­gau­na ele­men­ta­rios pa­slau­gos. Jei rei­kia vai­kui akis pa­tik­rin­ti kom­piu­te­riu, iš kli­ni­kos ten­ka trenk­tis į ki­tą mies­to ga­lą ir bels­tis į pri­va­čias op­ti­kas.

Akių ty­ri­mo op­ti­ko­se pa­slau­ga yra mo­ka­ma – kai­nuo­ja 4-8 li­tus. Nors tai nė­ra itin bran­gu, gaiš­ta­mas lai­kas. Ne vie­na ma­ma nu­spren­dė iš­vis at­si­sa­ky­ti val­diš­kų pa­slau­gų – ve­da vai­kus į pri­va­čius ka­bi­ne­tus. Su­mo­ka apie 40 li­tų, ta­čiau su­gaiš­ta maž­daug va­lan­dą.

Ma­mos tei­gė, kad neat­si­sa­ky­tų ke­lis li­tus už ty­ri­mą mo­kė­ti ir Kon­sul­ta­ci­nė­je po­lik­li­ni­ko­je, ku­riai te­rei­kia įsi­gy­ti kom­piu­te­rį. O gal jis neį­si­gy­ja­mas ty­čia? Pa­sak ma­mų, ir Lai­mu­tė Straz­die­nė, ir Dai­va Šid­laus­kai­tė sa­vo pa­cien­tus siun­čia į tas op­ti­kas, ku­rio­se pa­čios tei­kia pa­slau­gas pri­va­čiai.

Nep­ra­šo kom­piu­te­rio, nes ži­no, kur ge­riau?

Praė­ju­sią sa­vai­tę, kai tris die­nas ne­su­lau­kus at­sa­ky­mo straips­nis jau bu­vo iš­spaus­din­tas, Šiau­lių li­go­ni­nės at­sto­vė spau­dai Ni­jo­lė Jur­gi­lie­nė at­siun­tė at­sa­ky­mą.

„Li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja pra­ne­ša, kad iki šiol vai­kų akių li­gų gy­dy­to­jų ne­bu­vo in­for­muo­ta dėl po­rei­kio ir bū­ti­nu­mo įsi­gy­ti au­to­ref­rak­to­met­rą, kom­piu­te­ri­nį prie­tai­są akies lau­žia­ma­jai ga­liai, re­gė­ji­mo ašt­ru­mui nu­sta­ty­ti. Pa­cien­tai tu­ri bū­ti in­for­muo­ja­mi, kad šis ty­ri­mas yra bū­ti­nas tik kai ku­riais at­ve­jais. Pa­cien­tams lei­džia­ma nu­spręs­ti, ar šį ty­ri­mą at­lik­ti, ar ne. Esant fi­nan­si­nei ga­li­my­bei bus ieš­ko­ma bū­dų Vai­kų kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­kai au­to­ref­rak­to­met­rą nu­pirk­ti 2012 me­tais“, – tei­gė N. Jur­gi­lie­nė.

Anot at­sto­vės spau­dai, akių li­gų gy­dy­to­jos paaiš­ki­no, kad yra suin­te­re­suo­tos sa­vo dar­bo ko­ky­be, tei­gia ži­nan­čios, jog to­se op­ti­ko­se, ku­rių pri­va­čiuo­se ka­bi­ne­tuo­se dir­ba po dar­bo li­go­ni­nė­je, ty­ri­mas au­to­ref­rak­to­met­ru bus at­lik­tas be prie­kaiš­tų.

„Pa­cien­tai tu­ri tei­sę sa­vo nuo­žiū­ra pa­si­rink­ti op­ti­ką, ku­rio­je ga­li bū­ti at­lik­ti re­ko­men­duo­ja­mi ty­ri­mai. Ta­čiau žmo­nės daž­nai yra lin­kę klaus­ti gy­dy­to­jo pa­ta­ri­mo, paaiš­ki­ni­mo, kur jiems kreip­tis, ko­kiu bū­du grei­čiau baig­ti ty­ri­mus ir pa­rink­ti aki­nius ar kon­tak­ti­nius lę­šius. To­dėl nuo­mo­nė, jog akių gy­dy­to­jos pri­myg­ti­nai nu­ro­do konk­re­čių op­ti­kų pa­slau­gas, nė­ra tei­sin­ga“, – sa­kė N. Jur­gi­lie­nė.

Pa­cien­tus vai­ko ir Kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos oku­lis­tai

Išs­paus­di­nus straips­nį, „Šiau­liai plius“ su­lau­kė skai­ty­to­jų rep­li­kų, kad ir Šiau­lių li­go­ni­nė­je esan­čio­je Kon­sul­ta­ci­nė­je po­lik­li­ni­ko­je nė­ra kom­piu­te­rio akims tik­rin­ti. Ir suau­gu­siuo­sius oku­lis­tai siun­čia į tas pa­čias op­ti­kas, ku­rio­se dir­ba po dar­bo po­lik­li­ni­ko­je.

Li­go­ni­nės at­sto­vė spau­dai N. Jur­gi­lie­nė in­for­ma­vo, kad ref­rak­ci­ja (akies lau­žia­mo­ji ga­lia) ga­li ro­dy­ti įvai­rią pa­to­lo­gi­ją – trum­pa­re­gys­tę, to­lia­re­gys­tę, as­tig­ma­tiz­mą. Op­ti­ko­se nau­do­ja­mi au­to­ref­rak­to­met­rai au­to­ma­tiš­kai pa­ro­do duo­me­nis, pa­gal ku­riuos pa­ren­ka­mi aki­niai. Aki­nius ga­li­ma pa­rink­ti ir be šio apa­ra­to, tuo­met iš­ple­čia­mi vyz­džiai, ti­ria­ma ref­rak­ci­ja, ke­le­tą kar­tų tai­ko­mi aki­niai. Skai­ty­mo aki­niams pa­rink­ti šis ty­ri­mas nė­ra bū­ti­nas. Ar siųs­ti pa­cien­tą į op­ti­ką, spren­džia gy­dy­to­jas ir pa­cien­tas. Ka­dan­gi abi pu­sės sie­kia grei­to ir tiks­laus re­zul­ta­to, pa­cien­tas siun­čia­mas šiam ty­ri­mui, ku­rio kai­na yra ke­le­tas li­tų.

„Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Akių li­gų sky­riaus ir Kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­ko­je dir­ban­čių of­tal­mo­lo­gų tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bei ge­rin­ti li­go­ni­nės vie­šų­jų pir­ki­mų pla­ne yra nu­ma­ty­ta įsi­gy­ti ke­ra­to­ref­rak­to­met­rą. Tai su­dė­tin­ges­nių ne­gu au­to­ref­rak­to­met­ro pa­ra­met­rų kom­piu­te­ri­nis apa­ra­tas, tei­kian­tis bei iš­sau­gan­tis pa­cien­to op­ti­nės sis­te­mos duo­me­nis. Ke­ra­to­ref­rak­to­met­ras pa­ro­do ir ref­rak­ci­ją, ir ra­ge­nos lau­žia­mą­ją ga­lią, pa­gal ku­rią ope­ruo­jant ka­ta­rak­tą ver­ti­na­mi int­rao­ku­li­niai lę­šiai“, – tei­gė

N. Jur­gi­lie­nė.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, li­go­ni­nės oku­lis­tai tei­kia dau­gy­bę diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo pa­slau­gų (aki­nių pa­rin­ki­mas yra ma­ža da­lis), įsi­gy­ja­mų prie­tai­sų spe­ci­fi­ka­ci­jas le­mia at­sa­kin­gos akių li­gų spe­cia­lis­tų už­duo­tys.

Dvi sa­vai­tes gi­li­nu­sis į oku­lis­tų dar­bo pe­ri­pe­ti­jas taip ir ne­pa­vy­ko gau­ti aiš­kaus at­sa­ky­mo, ko­dėl pa­cien­tai tu­ri blaš­ky­tis tarp vals­ty­bi­nių po­lik­li­ni­kų ir pri­va­čių op­ti­kų bei ko­dėl tre­čio ly­gio li­go­ni­nė ne­su­ge­ba ar ne­no­ri su­teik­ti pa­slau­gų, leng­vai įkan­da­mų net ma­žiems op­ti­kos sa­lo­nams.

 

Dantų nešiepk ir „krepšelio“ neliesk

Po­vi­las LUN­GĖ

Ne­tu­rė­da­mi kuo už­siim­ti, mo­ki­niai po pa­mo­kų „šli­fuo­ja“ gat­ves, bū­riuo­ja­si par­kuo­se ar skve­ruo­se ir už­sii­ma tik jiems vie­niems ži­no­ma veik­la – ne­re­tai var­to­ja­mas al­ko­ho­lis, ta­ba­kas, ki­ti kvai­ša­lai.  Ne­gi ug­dy­mo įstai­gos ne­tu­ri jiems ką pa­siū­ly­ti? Ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo pa­siū­la bent jau mies­te yra iš­ties di­de­lė. Ta­čiau at­ro­do, kad ji ku­ria­ma dirb­ti­nai – tik tam, kad mo­kyk­los iš­sau­go­tų ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo „krep­še­lį“.

 

Prieš sa­vai­tę „Šiau­liai plius“ ra­šė apie me­ni­nio ug­dy­mo „krep­še­lio“ vi­lio­nes ir ra­jo­no vai­kų disk­ri­mi­na­ci­ją. Ta­da paaiš­kė­jo, kad mies­to ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vis dar ne­ran­da bend­ros aiš­kios kal­bos dėl ra­jo­no vai­kų ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo vie­no­do­mis są­ly­go­mis su mies­tie­čiais Šiau­lių me­no mo­kyk­lo­se. Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ele­na Le­pars­kie­nė tei­gė ne­gir­dė­ju­si, kad ra­jo­no vai­kai, no­rin­tys lan­ky­ti mies­to ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo mo­kyk­las, su­si­dur­tų su ko­kio­mis nors kliū­ti­mis. Po straips­nio pub­li­ka­ci­jos paaiš­kė­jo, kad šie žo­džiai la­bai to­li nuo tik­ro­vės – Šiau­lių 1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rius ne kar­tą krei­pė­si į Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę dėl ra­jo­no vai­kų, ku­rie no­rė­tų lan­ky­ti šią mu­zi­kos mo­kyk­lą, bet jų ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo „krep­še­liai“ šios ug­dy­mo įstai­gos ne­pa­sie­kia. Pra­dė­jus ati­džiau do­mė­tis šia pro­ble­ma pa­si­ro­dė, kad už­kliu­dė­me led­kal­nį – kuo gi­liau, tuo įdo­miau.

„Ne­tu­rėk ki­tų die­vų“

Mo­ki­nys tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo tei­kė­ją – bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lą, ku­rio­je mo­ko­si, ar­ba ki­tą ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo mo­kyk­lą. Rink­da­ma­sis sa­vo mo­kyk­lą, mo­ki­nys lan­ko jo­je or­ga­ni­zuo­ja­mus bū­re­lius, da­ly­vau­ja įvai­rio­je ki­to­je veik­lo­je. Ki­tą ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo tei­kė­ją mo­ki­nys ren­ka­si ta­da, kai bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­la, ku­rio­je jis mo­ko­si, ne­ten­ki­na jo ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo po­rei­kių. Ta­da jis ke­liau­ja į mu­zi­kos, dai­lės, spor­to mo­kyk­lą, vai­kų užim­tu­mo cent­rą.

Į sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si moks­lei­vio ma­ma skun­dė­si, kad pres­ti­ži­nė­je „Ju­ven­tos“ mo­kyk­lo­je at­si­sa­ko­ma ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo lė­šas per­ves­ti ki­tai ug­dy­mo įstai­gai, ku­rio­je vai­kas mo­ko­si. Mo­ty­vuo­ja­ma aukš­ta „Ju­ven­tos“ mo­kyk­los ug­dy­mo ko­ky­be,  anot ma­mos, va­do­vau­ja­ma­si prin­ci­pu: „Ne­tu­rėk ki­tų die­vų, tik ma­ne vie­ną.“

Toks at­ve­jis mies­to mo­kyk­lo­se ne vie­nin­te­lis – tė­vai  tei­gia, kad mo­kyk­los ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo „krep­še­lio“ lė­šų ki­toms įstai­goms ne­be­duo­da, ver­čia vai­kus rink­tis sa­vo mo­kyk­los bū­re­lius.

Gai­la ke­lių li­tų?

Ko­kio dy­džio tie pi­ni­gai, ku­riuos taip ne­no­riai ati­duo­da bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­los? 2010 m. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo pro­gra­moms sky­rė 1109,9 tūkst. Lt mo­ki­nio „krep­še­lio“ lė­šų. Nei daug, nei ma­žai – 15 Lt mo­ki­niui per mė­ne­sį (gruo­dį – 27 Lt). Ga­li­my­be per­duo­ti mo­ki­nio „krep­še­lio“ lė­šas pa­si­rink­tam ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo tei­kė­jui – mu­zi­kos, dai­lės, spor­to mo­kyk­loms, vai­kų užim­tu­mo cent­rams, bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­loms, vyk­dan­čioms ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo pro­gra­mas – pa­si­nau­do­jo per 5500 Šiau­lių mies­to mo­ki­nių.

„Pa­gal Sa­vi­val­dy­bės nu­sta­ty­tą tvar­ką mo­ki­nio „krep­še­lio“ lė­šas ne­for­ma­lia­jam vai­kų švie­ti­mui (15 Lt per mė­ne­sį) kiek­vie­nas vai­kas ar­ba jo tė­vai ga­li per­duo­ti tik vie­nai pa­si­rink­tai ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo įstai­gai. Jei­gu vai­kas lan­ko ke­lias įstai­gas, tik jis kar­tu su tė­vais ga­li nu­spręs­ti, ku­riai įstai­gai per­duo­ti mi­nė­tą „krep­še­lį“, ir nie­kas ne­tu­ri tei­sės vers­ti jį lan­ky­ti už­siė­mi­mus, ku­rių jis ne­no­ri lan­ky­ti“, – tei­gia As­ta Le­saus­kie­nė, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja. Konk­re­čiau si­tua­ci­jos „Ju­ven­tos“ pro­gim­na­zi­jo­je ji ne­pa­ko­men­ta­vo.

Su „Ju­ven­tos“ pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­riu­mi Vy­tau­tu Gir­čiu­mi su­si­siek­ti ne­pa­vy­ko, nes, anot sek­re­to­rės, „jis ne­grįž­ta iš mo­ky­to­jų kam­ba­rio“.

Užt­renk­tos du­rys

Pa­kal­bin­tos me­nų mo­kyk­lų pe­da­go­gės su­si­dū­rė su ki­ta pro­ble­ma. Anot jų, bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­los ne­beį­si­lei­džia  ta­len­tin­gų mo­ki­nių ieš­kan­čių dai­lės ar mu­zi­kos mo­kyk­lų mo­ky­to­jų. Gal to­kiu bū­du taip pat sie­kia­ma nea­ti­duo­ti ki­toms ug­dy­mo įstai­goms tų 15 li­tų?

„Pa­mo­ka – šven­tas da­ly­kas. Ne­ga­li­ma truk­dy­ti ug­dy­mo pro­ce­so. Jei tik­ri­na­mi vie­no vai­ko ge­bė­ji­mai, tai ką tuo me­tu vei­kia vi­si ki­ti? – sa­kė Šiau­lių Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Na­ta­li­ja Kau­nic­kie­nė. – Per per­tau­kas taip pat ne­ga­li­ma, nes mo­ki­niai bū­na pa­var­gę, jiems rei­kia pail­sė­ti. Po pa­mo­kų – pra­šom, te­rei­kia su­si­tar­ti su mo­kyk­los ad­mi­nist­ra­ci­ja.“

Mo­ka­mos mo­kyk­los pa­slau­gos

Ki­ta į re­dak­ci­ją be­si­krei­pu­si ma­ma tei­gė, kad Šiau­lių Jo­va­ro pro­gim­na­zi­jo­je no­rint vai­ką pa­lik­ti pail­gin­tos die­nos gru­pė­je rei­kia į mo­kyk­los ka­są su­mo­kė­ti po 3 Lt už va­lan­dą.

„Įkai­nius už mo­kyk­lo­je tei­kia­mas mo­ka­mas pa­slau­gas nu­sta­to mo­kyk­los stei­gė­jas. Už­siė­mi­mai pail­gin­tos die­nos gru­pė­je yra mo­ka­ma pa­slau­ga. Įkai­nį yra nu­sta­čiu­si Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba“, – pa­pra­šy­ta pa­ko­men­tuo­ti sa­kė  As­ta Le­saus­kie­nė.

Pa­si­ro­do, kad toks mo­kes­tis – le­ga­lus. Dar 2008 m. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba priė­mė spren­di­mą dėl Šiau­lių mies­to švie­ti­mo įstai­gų mo­ka­mų pa­slau­gų įkai­nių są­ra­šo pa­kei­ti­mo. Ja­me ga­li­ma ras­ti vi­so­kių įdo­my­bių, pa­vyz­džiui, jei mo­ki­nys no­rės mo­kyk­lo­je va­lan­dą sa­va­ran­kiš­kai pa­sė­dė­ti prie kom­piu­te­rio, tu­rės pa­klo­ti li­tą. Aka­de­mi­nė ne­for­ma­lių­jų už­sie­nio kal­bų kur­sų vai­kui va­lan­da (45 min.) įver­tin­ta 6 Lt, ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se (10 vai­kų gru­pei) va­lan­da įver­tin­ta 20 Lt. Įra­šy­ta ir tai, kad ne­for­ma­lių­jų už­siė­mi­mų as­me­niui aka­de­mi­nė va­lan­da kai­nuo­ja 3 Lt. O kur ta­da de­da­mos ne­for­ma­lia­jam ug­dy­mui skir­tos lė­šos? Mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mams?

Už­sii­ma lab­da­ra

So­cia­liai rem­ti­ni vai­kai 1-ojo­je mu­zi­kos mo­kyk­lo­je už moks­lą ne­mo­ka, jų moks­las nė­ra kom­pen­suo­ja­mas sa­vi­val­dy­bės, va­di­na­si, mo­kyk­la da­ro lab­da­rą – su­tei­kia moks­lą ne­mo­ka­mai.

„Tė­vų mo­kes­tis už ne­for­ma­lų­jį vai­kų švie­ti­mą pa­den­gia tik la­bai ne­be­di­de­lę ug­dy­mo kaš­tų da­lį. Kiek vai­kų ir už ko­kias lė­šas ug­dy­ti, ko­kius vai­kus at­leis­ti nuo mo­kes­čio, spren­džia ne mo­kyk­los va­do­vas, o mo­kyk­los stei­gė­jas“, – sa­ko Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja.

Ta­čiau ar ga­li­ma ką nors duo­ti ne­mo­ka­mai? Jei sa­vi­val­dy­bė su­tei­kia leng­va­tą ko­kiai nors pa­slau­gai, ji ją tu­rė­tų ir kom­pen­suo­ti. Juk ne pa­slau­gos tei­kė­jas su­gal­vo­ja teik­ti leng­va­tas. Jei šios ne­kom­pen­suo­ja­mos sa­vi­val­dy­bės, tai ūkio su­bjek­tas, tei­kian­tis pa­slau­gą, tu­ri ieš­ko­ti ki­tų ga­li­my­bių, kaip už­dirb­ti ne­gau­tas pa­ja­mas. Vie­nas iš bū­dų ga­lė­tų bū­ti ne so­cia­liai rem­ti­nų vai­kų įmo­kų di­di­ni­mas.

1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los fi­nan­sa­vi­mas su­ma­žin­tas 4,2 pro­c., bet vai­kų ne­su­ma­žė­jo – kaip ir kas­met su­si­rin­ko apie 500. Ar ne­bank­ru­tuos mo­kyk­la? Ki­ta ver­tus, mo­kyk­los va­do­vas, jei­gu bū­tų vers­li­nin­kas, grei­čiau­siai ne­bep­riim­tų to­kių fi­nan­siš­kai nuo­sto­lin­gų vai­kų, ne­pai­sant to, kad jie gal­būt ge­ni­jai. Pa­na­šus at­ran­kos kri­te­ri­jus ga­lė­tų bū­ti ir ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo „krep­še­lis“ – vers­li­nin­kas pir­me­ny­bę teik­tų tiems, ku­rie at­si­ne­ša tuos 15 li­tų.  Aiš­ku, da­liai so­cia­liai rem­ti­nų vai­kų iš pro­ble­mi­nių šei­mų, tiks­liau, jų tė­vams, ne­for­ma­lu­sis ug­dy­mas vi­sai ne­rū­pi...

Ar tik­rai pa­skui vai­ką?

Anot ŠMM spe­cia­lis­tų, ne­for­ma­lia­jam ug­dy­mui lė­šos skirs­to­mos va­do­vau­jan­tis prin­ci­pu „pi­ni­gai pa­skui vai­ką“. Toks fi­nan­sa­vi­mas su­da­ro ga­li­my­bę vai­kams ir jų tė­ve­liams pa­si­rink­ti jiems ak­tua­lius už­siė­mi­mus.

Ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo or­ga­ni­za­to­riai tu­rė­tų la­bai pa­si­steng­ti or­ga­ni­zuo­ti kuo įdo­mes­nius ir ko­ky­biš­kes­nius už­siė­mi­mus, kad pri­trauk­tų kuo dau­giau vai­kų. Tik ar nė­ra taip, kad tie bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų or­ga­ni­za­to­riai pri­stei­gia ga­ly­bę rea­liai ne­vei­kian­čių bū­re­lių, kad tik pi­ni­gai pa­skui vai­ką ne­pa­bėg­tų ki­tur.

Drumz­li­nas vie­šų­jų pir­ki­mų skaid­ru­mas

Po­vi­las LUN­GĖ

Vie­šie­ji pir­ki­mai – duo­na kas­die­ni­nė dau­ge­liui Lie­tu­vos įmo­nių. Pir­ki­mus skel­bian­čioms ins­ti­tu­ci­joms ir įstai­goms, tiks­liau, jų va­do­vams, tai de­ry­bi­nis ko­zi­ris sie­kiant į sa­vo pu­sę pa­lenk­ti ži­niask­lai­dos prie­mo­nes bei pro­te­guo­ti rei­ka­lin­gas bend­ro­ves. Juk taip leng­va su­ra­šy­ti to­kius rei­ka­la­vi­mus, ku­riuos ati­tin­ka tik „my­li­ma“ įmo­nė ar­ba ku­riuos ga­li­ma įvyk­dy­ti tik apie pa­sta­ruo­sius ži­nant ke­le­tą mė­ne­sių prieš pa­skel­biant vie­šą­jį pir­ki­mą.

 

2011 m. ba­lan­dį Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos ir Kon­ku­ren­ci­nės tar­ny­bos spe­cia­lis­tų su­si­ti­ki­me ap­tar­tos ak­tua­lios vie­šų­jų pir­ki­mų prie­žiū­ros pro­ble­mos. Ypač daug dė­me­sio skir­ta vi­daus san­do­riams. Ne­re­tai pa­na­šias pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės su­da­ro kar­te­lį. Bu­vo at­lik­tas so­cio­lo­gi­nis ty­ri­mas – tir­tas vie­šų­jų pir­ki­mų skaid­ru­mas. Nus­ta­ty­ta, kad ne­skaid­riau­si vie­šie­ji pir­ki­mai – sta­ty­bų, ener­ge­ti­kos, su­si­sie­ki­mo, svei­ka­tos prie­žiū­ros ir IT sek­to­riuo­se.

3, 2, 1?

2011 m. lie­pos 19 d. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja pa­skel­bė duo­me­nis apie vie­ti­nių, re­gio­ni­nių ir na­cio­na­li­nių laik­raš­čių, žur­na­lų vi­du­ti­nį ti­ra­žą. Šiau­lių re­gio­ne pla­ti­na­mi tik trys re­gio­ni­niai laik­raš­čiai: „Šiau­lių kraš­tas“, „Šiau­liai plius“ ir „Šiau­lių nau­jie­nos“. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, Šiau­lių mies­to ir kraš­to laik­raš­tis „Šiau­lių nau­jie­nos“ pla­ti­na­mas 8548 eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu, Šiau­lių ap­skri­ties ir mies­to laik­raš­tis „Šiau­lių kraš­tas“ –

12 698 egz., Šiau­lių mies­to ir re­gio­no sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ – 21 522 egz. ti­ra­žu.

VšĮ Res­pub­li­ki­nė Šiau­lių li­go­ni­nė bu­vo pa­skel­bu­si vie­no sa­vo įgy­ven­di­na­mų pro­jek­tų vie­ši­ni­mo pa­slau­gų pir­ki­mą. Rei­ka­la­vi­muo­se pa­slau­gai juo­du ant bal­to bu­vo pa­ra­šy­ta: „Straips­nis tu­ri bū­ti pub­li­kuo­ja­mas Šiau­lių re­gio­no laik­raš­ty­je, lei­džia­ma­me ne re­čiau kaip še­šis kar­tus per sa­vai­tę.“ Ki­tas rei­ka­la­vi­mas skel­bė, kad lei­di­nio ti­ra­žas tu­ri bū­ti ne ma­žes­nis nei 9 tūkst. vie­ne­tų.

Šių rei­ka­la­vi­mų nea­ti­tin­ka net du iš ap­skri­tai tri­jų re­gio­ni­nių Šiau­lių laik­raš­čių. „Šiau­liai plius“ yra sa­vait­raš­tis, o vi­du­ti­nis Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos skelb­tas „Šiau­lių nau­jie­nų“ ti­ra­žas ne­sie­kia rei­ka­lau­ja­mo.

Va­di­na­si, rei­ka­la­vi­mai pa­slau­gai su­da­ry­ti taip, kad kon­kur­są jai pirk­ti lai­mė­tų vie­nin­te­lis Šiau­lių re­gio­no laik­raš­tis. Be to, nu­ro­dy­tas pa­slau­gos (pro­jek­to re­zul­ta­tų pri­sta­ty­mo straips­nio pa­ren­gi­mas ir pub­li­ka­vi­mas ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se) kie­kis 1 vnt., to­dėl ne­tu­rė­tų bū­ti svar­bu, kad laik­raš­tis bū­tų lei­džia­mas še­šis kar­tus per sa­vai­tę. Juk vi­siš­kai ne­svar­bu, ka­da skai­ty­to­jas per­skai­tys ak­tua­lų pro­jek­ti­nį straips­nį – pir­ma­die­nį ar šeš­ta­die­nį.

„Rei­ka­la­vi­mas dėl ti­ra­žo ir daž­nu­mo rei­ka­lin­gas to­dėl, kad vie­ši­ni­mo straips­nį per­skai­ty­tų kuo dau­giau esa­mų ir po­ten­cia­lių Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės pa­cien­tų, to­kiu bū­du su­pa­žin­di­nant vi­suo­me­nę su įgy­ven­di­na­mais pro­jek­tais“, – pa­pra­šy­tas pa­ko­men­tuo­ti at­sa­kė Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės pro­jek­tų va­do­vas Ed­mun­das Pet­raus­kas. Ir nė žo­džio dau­giau.

Disk­ri­mi­nuo­jan­čio po­bū­džio są­ly­gų nė­ra?

Anot li­go­ni­nės pro­jek­tų va­do­vo, pa­siū­ly­mus pa­slau­gai pirk­ti ga­lė­jo teik­ti bet ku­ris le­ga­liai vei­kian­tis ūkio su­bjek­tas, tu­rin­tis pa­tir­ties vie­ši­ni­me. „Kon­kur­se da­ly­va­vo įvai­raus tei­si­nio sta­tu­so su­bjek­tai – vie­šo­sios įstai­gos, už­da­ro­sios ak­ci­nės bend­ro­vės. Jos ne­tu­ri re­gio­ni­nio laik­raš­čio, ta­čiau pa­si­nau­do­jo Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo su­teik­ta tei­se“, – tei­gia pro­jek­tų va­do­vas.

Įs­ta­ty­me nu­ro­dy­ta, kad pri­rei­kus konk­re­taus pir­ki­mo at­ve­ju tie­kė­jas ga­li rem­tis ki­tų ūkio su­bjek­tų pa­jė­gu­mais, neat­siž­velg­da­mas į tai, ko­kio tei­si­nio po­bū­džio bū­tų jo ry­šiai su jais. Šiuo at­ve­ju tie­kė­jas pri­va­lo įro­dy­ti per­kan­čia­jai or­ga­ni­za­ci­jai, kad vyk­dant su­tar­tį tie iš­tek­liai jam bus priei­na­mi.

Tai­gi, anot E. Pet­raus­ko, jo­kių disk­ri­mi­na­ci­nio po­bū­džio są­ly­gų, tai­ko­mų da­ly­viui, kon­kur­so są­ly­go­se nė­ra. Bet jei da­ly­viams ir nė­ra, tai disk­ri­mi­nuo­ja­mi tie, ku­rie tuos dar­bus at­lie­ka. So­cio­lo­gi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, daž­niau­sia ne­skaid­rių pir­ki­mų prie­žas­tis yra taip vie­šų­jų pir­ki­mų or­ga­ni­za­to­rių su­for­mu­luo­ti rei­ka­la­vi­mai, kad juos ga­lė­tų at­lik­ti tik jų pro­te­guo­ja­ma įmo­nė.

Ki­ta ver­tus, žvel­giant į to­kių kon­kur­sų pra­kti­ką su­si­da­ro įspū­dis, kad ska­ti­na­mi su­da­ry­ti įmo­nių kar­te­liai. Juk jei tam tik­rą pa­slau­gą at­lie­kan­čios įmo­nės mies­te tė­ra dvi, kaip leng­va su­si­tar­ti – šį­kart aš, ki­tą – tu imk už­sa­ky­mą...

Vis­kas – per 12 die­nų!

Rei­ka­la­vi­muo­se pa­slau­goms pirk­ti bū­na ir ki­to­kių įdo­my­bių. Štai Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja rugp­jū­tį bu­vo pa­skel­bu­si kon­kur­są Šiau­lių pra­mo­ni­nio par­ko lo­go­ti­po ir fir­mi­nio sti­liaus su­kū­ri­mo pa­slau­gai pirk­ti. Rei­ka­la­vi­mų – de­vy­nios ga­ly­bės, pa­vyz­džiui, pa­teik­ti fir­mi­nį sti­lių (es­ki­zus, ma­ke­tus) ar­ba gra­fiš­kai per­teik­tas šių pra­mo­ni­nio par­ko rin­ko­da­ros prie­mo­nių idė­jas: lei­di­nio, pri­sta­tan­čio pra­mo­ni­nį par­ką, in­ter­ne­to sve­tai­nės, mo­bi­laus pa­ro­dų sten­do ir kt. Ter­mi­nas – 12 ka­len­do­ri­nių die­nų.

12 die­nų – daug ar ma­žai? Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­me nu­ro­dy­ta, kad pa­siū­ly­mų pa­tei­ki­mo ter­mi­nas ne­ga­li bū­ti trum­pes­nis nei 52 die­nos nuo skel­bi­mo iš­siun­ti­mo iš Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos die­nos. Tie­sa, pri­tai­kius įvai­rias išim­tis, jis ga­li su­trum­pė­ti net iki 10 die­nų.

Anot vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos di­zai­no agen­tū­rų, įstei­gu­sių fi­lia­lus Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se, Aly­tu­je, Pa­lan­go­je, Drus­ki­nin­kuo­se ir net Ry­go­je, at­sto­vės, ne­tgi įmo­nės lo­go­ti­pas per tiek die­nų ne­su­ku­ria­mas.

„Per 12 die­nų – nu­si­šaut! – juo­kė­si fir­mos at­sto­vė. – Juk fir­mi­nis sti­lius – tai vo­kas, blan­kas, są­skai­ta fak­tū­ra, dar­buo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas, ap­lan­kas, vi­zi­ti­nė kor­te­lė, skra­ju­tė, pla­ka­tas, ap­ran­ga ir ga­ly­bė ki­tų da­ly­kų. Jei ir bū­tų pa­teik­tas pra­di­nis es­ki­zas, tai jis ne­bū­tų iš­gry­nin­tas, toks „tep lep“.

Pa­sak fir­mos at­sto­vės, 12 die­nų – per ma­žai, nes rei­kia su­de­rin­ti spau­dos dar­bus, su­si­tar­ti dėl nuo­trau­kų au­to­rys­tės, jei to­kių rei­kia, ir kt. da­ly­kų.

Vie­nos Šiau­lių di­zai­no stu­di­jų va­do­vas tei­gia, kad vien me­džia­gos apie įmo­nę su­rin­ki­mas trun­ka il­gai – kar­tais mė­ne­sį ar net il­giau: „Kad tas su­kur­tas lo­go­ti­pas ar fir­mi­nis sti­lius atei­ty­je duo­tų nau­dos, kad at­si­pirk­tų – pri­trauk­tų in­ves­ti­ci­jų, rei­kia dau­giau lai­ko ir ku­rian­čių žmo­nių. Jei kur­tų 12 die­nų vie­nas di­zai­ne­ris, tai tą jo dar­bą bū­tų ga­li­ma įver­tin­ti dve­je­tu tre­je­tu. Rei­kia ge­ros ko­man­dos, bet ji ne vi­sa­da ga­li bū­ti su­da­ry­ta, nes ki­ti juk tu­ri sa­vo už­sa­ky­mų ir ne­mes sa­vų dar­bų. Uto­pi­ja to­kie rei­ka­la­vi­mai.“

Per­tek­li­niai rei­ka­la­vi­mai

So­cio­lo­gi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, res­pon­den­tai pa­čiu ne­skaid­riau­siu vie­šų­jų pir­ki­mų eta­pu įvar­di­jo pir­ki­mo są­ly­gų ren­gi­mą.

Pir­ki­mų są­ly­go­se daž­nai nu­ro­do­ma itin daug rei­ka­la­vi­mų. Ofi­cia­liai tei­gia­ma, kad jie tu­rė­tų bū­ti konk­re­čiai api­brėž­ti, prie­šin­gu at­ve­ju, įra­šius pa­pil­do­mų rei­ka­la­vi­mų, su­da­ro­mos są­ly­gos lai­mė­ti iš anks­to pa­si­rink­tai bend­ro­vei.

Rei­ka­la­vi­mas tie­kė­jui, kad jis per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus tu­ri bū­ti įvyk­dęs bent vie­ną su pir­ki­mo ob­jek­tu su­si­ju­sią su­tar­tį, ku­rios ver­tė, tar­kim, ne ma­žes­nė nei 300 tūkst. li­tų be PVM, aiš­kiai disk­ri­mi­nuo­ja ma­žes­nes įmo­nes, pir­me­ny­bę teik­da­mas di­džio­sioms.

„Toks rei­ka­la­vi­mas iš da­lies disk­ri­mi­nuo­ja ma­žuo­sius, bet tai sa­vo­tiš­kas „sau­gik­lis“, ap­sau­gan­tis nuo įmo­nių, ku­rios ne­pa­jė­gios įgy­ven­din­ti pro­jek­to ir ne­ga­li už­tik­rin­ti, kad bus lai­ko­ma­si vi­sų rei­ka­la­vi­mų, – tei­gė di­zai­no stu­di­jos va­do­vas. –  Da­ly­va­vo­me kar­tą vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­se, daug dar­bo įdė­jo­me. Iš­kart bu­vo aiš­ku, kas lai­mės. Dau­giau ne­da­ly­vau­si­me.“

 

Me­ni­nio ug­dy­mo „krep­še­lio“ vi­lio­nės

Jur­gi­ta TU­ZI­NAI­TĖ

Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vis dar ne­ran­da bend­ros kal­bos dėl ra­jo­no vai­kų ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo. Ne mies­to vai­kai vis dar ne­tu­ri są­ly­gų lan­ky­ti mies­to ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo mo­kyk­las, ta­čiau ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė sa­ko nie­ko apie tai ne­ži­nan­ti. Ap­lin­ki­nių ra­jo­nų – Pa­ne­vė­žio, Rad­vi­liš­kio, Jo­niš­kio – no­rin­tiems lan­ky­ti me­no mo­kyk­las vai­kams to­kių kliū­čių neiš­ky­la.

 

Šiau­lių mu­zi­kos mo­kyk­lo­je ra­jo­no vai­kai vis dar disk­ri­mi­nuo­ja­mi. Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei tai, at­ro­do, nė mo­tais.

Krzysztof CHMIELEWSKI nuiotr.

Vie­no­dų są­ly­gų nė­ra

Šiau­lių 1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rius Vy­gin­tas Ali­šaus­kas tei­gia, kad ra­jo­no vai­kai, lan­kan­tys šią mu­zi­kos mo­kyk­lą, to­kių pat są­ly­gų kaip mies­to vai­kai ne­tu­ri. Jau ant­rus me­tus mo­kyk­la ra­jo­no vai­kų ne­prii­ma, jei­gu šie ne­lan­ko mies­to bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­los. Anot di­rek­to­riaus, atei­da­mi iš pa­sta­rų­jų vai­kai at­si­ne­ša „krep­še­lį“. Jis pri­pa­žįs­ta, kad nors „krep­še­lį“ su­da­ro ke­lio­li­ka li­tų ir ši su­ma kas­kart ki­ta, tai vis tiek yra pi­ni­gai. Di­rek­to­rius at­vi­rau­ja, kad aiš­ki­no­si ir mė­gi­no pri­trauk­ti kuo dau­giau „krep­še­lių“ iš ra­jo­no, ta­čiau jų ne­ga­vo. Mo­ki­nio „krep­še­lį“, ku­rį gau­na iš vai­ko bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­los, su­da­ro 15 li­tų per mė­ne­sį. Tė­vai mo­ka apie 7 pro­c. vai­ko ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo kai­nos.
Įs­tai­gos va­do­vas pri­dū­rė, kad per­nai iš 500 mo­kyk­los mo­ki­nių 80 so­cia­liai rem­ti­nų vai­kų už moks­lą ne­mo­kė­jo, o ge­gu­žės mė­ne­sio pa­bai­go­je – 110.
1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rius ti­ki­si, kad at­si­ras vi­siš­kas vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas „krep­še­lis“, pa­pil­dan­tis for­ma­lų­jį (vie­nam vai­kui mo­ky­ti 3500 Lt per me­tus) ir ne­for­ma­lų­jį ug­dy­mą (apie 1000-1200 Lt per me­tus), bet kar­tu ir ne­sle­pia, kad mies­te įsi­vy­raus kon­ku­ren­ci­ja. V. Ali­šaus­kas tei­gia, kad tai yra eks­pe­ri­men­tas, ku­rį at­lie­ka ke­tu­rios sa­vi­val­dy­bės, ir ne­ži­nia, ar jis pa­si­tei­sins.

Šiau­lių dai­lės mo­kyk­lą lan­ko vi­si

Šiau­lių dai­lės mo­kyk­los di­rek­to­rė Ire­na Šliu­že­lie­nė, pa­klaus­ta, ar ra­jo­no vai­kai to­kio­mis pat są­ly­go­mis kaip ir mies­to vai­kai ga­li lan­ky­ti šią dai­lės mo­kyk­lą, at­sa­kė trum­pai: „Jo­kių ap­ri­bo­ji­mų nė­ra. Šiau­lių ra­jo­no, kaip ir mies­to, vai­kai mo­ka už moks­lą 30 Lt per mė­ne­sį.“ Di­rek­to­rė tei­gia, kad  mo­kyk­lo­je ga­lio­ja bend­ra Sa­vi­val­dy­bės nu­sta­ty­ta priė­mi­mo tvar­ka, ga­lio­jan­ti vi­siems atė­ju­siems.
Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja As­ta Li­saus­kie­nė tei­gia, kad kiek­vie­na sa­vi­val­dy­bė tu­ri ten­kin­ti sa­vo sa­vi­val­dy­bės vai­kų ne­for­ma­lio­jo  švie­ti­mo po­rei­kius. „Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ne­for­ma­lio­jo  švie­ti­mo mo­kyk­lo­se yra vai­kų, gy­ve­nan­čių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je, ta­čiau jie mo­ko­si ir Šiau­lių mies­to bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se. Jo­kių ki­tų pa­pil­do­mų są­ly­gų mi­nė­tiems vai­kams nė­ra nu­sta­ty­ta“, – tvir­ti­na Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja.
A. Li­saus­kie­nė pri­si­pa­ži­no ne­tu­rin­ti in­for­ma­ci­jos, ar ra­jo­no vai­kams, no­rin­tiems lan­ky­ti mies­to dai­lės ar mu­zi­kos mo­kyk­las, iš­ky­la ko­kių nors kliū­čių.

Švie­ti­mo sky­rius ne­pri­gir­di

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ele­na Le­pars­kie­nė tei­gia, kad mies­tas dėl priė­mi­mo į ne­for­ma­lią­sias ug­dy­mo įstai­gas yra nu­sta­tęs tvar­ką. Anot jos, jei­gu yra lais­vų vie­tų, Šiau­lių ra­jo­no vai­kai lan­ko mies­to ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo įstai­gas.

Vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė pri­si­pa­ži­no ne­gir­dė­ju­si, kad ra­jo­no vai­kai, no­rin­tys lan­ky­ti mies­to ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo mo­kyk­las, su­si­dur­tų su ko­kio­mis nors kliū­ti­mis. Tė­vai su­mo­ka ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo mo­kes­tį ir vai­kai  mo­kyk­las lan­ko.

Kaip ki­tur?

Pa­ne­vė­žio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Juo­zas Gi­bas pa­žy­mi, kad ra­jo­no vai­kai mies­to mu­zi­kos mo­kyk­los ne­lan­ko, nes ra­jo­ne yra mu­zi­kos mo­kyk­la ir trys fi­lia­lai. Tie­sa, ra­jo­ne nė­ra dai­lės mo­kyk­los, to­dėl ra­jo­no vai­kai ją lan­ko Pa­ne­vė­žy­je. Šiais me­tais ra­jo­no ir mies­to me­rai pa­si­ra­šė bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį, ku­rio­je nu­ma­ty­ta, kad Pa­ne­vė­žio ra­jo­no vai­kai ga­li lan­ky­ti bū­tent mies­to dai­lės mo­kyk­lą. „Su­tar­ty­je su­si­tar­ta dėl iki­mo­kyk­li­nio ir prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pa­slau­gų tei­ki­mo Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bės iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se ir ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo pa­slau­gų tei­ki­mo Pa­ne­vė­žio dai­lės mo­kyk­lo­je Pa­ne­vė­žio ra­jo­no vai­kams“, – ci­ta­vo J. Gi­bas.
Vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas tvir­ti­no, kad dai­lės mo­kyk­los auk­lė­ti­niai mo­ka Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos nu­sta­ty­tą mo­kes­tį – 55 Lt per mė­ne­sį.
Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Juo­dei­kie­nė ir­gi pa­tvir­ti­no, kad ra­jo­no vai­kai lan­ko mies­to mu­zi­kos ir dai­lės mo­kyk­las. Pa­sak jos, mu­zi­kos mo­kyk­lo­je ne­tgi yra su­da­ro­mos kla­sės pa­gal gy­ve­na­mą­ją vie­tą – vai­kai va­ži­nė­ja iš Še­du­vos, Bai­so­ga­los.
„Lan­ky­ti ga­li ir ra­jo­no vai­kai, tik bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se pa­mo­kos trun­ka il­gai, to­dėl nė­ra leng­va su­de­rin­ti mu­zi­kos ir bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų pa­mo­kų tvar­ka­raš­čius. Sten­gia­mės kiek įma­no­ma“, – sa­ko Rad­vi­liš­kio dai­lės mo­kyk­los di­rek­to­rė Da­lia La­ba­naus­kie­nė.
Mo­kyk­lą lan­kan­tys ir leng­va­tų ne­tu­rin­tys vai­kai mo­ka 32,50 Lt per mė­ne­sį, vai­kai iš dau­gia­vai­kės šei­mos – 26 Lt. So­cia­liai rem­ti­niems vai­kams moks­las yra ne­mo­ka­mas.
Rad­vi­liš­kio mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rė Lai­mu­tė Ste­po­na­vi­čie­nė tei­gia, kad mo­kyk­lą ga­li lan­ky­ti ir mies­to, ir ra­jo­no vai­kai. Mo­kes­tis už moks­lą – 52 Lt per mė­ne­sį. Vai­kų iš dau­gia­vai­kių šei­mų mo­kes­čiui už moks­lą tai­ko­ma 20 pro­c. nuo­lai­da, o so­cia­liai rem­ti­ni vai­kai at­leis­ti nuo mo­kes­čių.
Jo­niš­kio me­no mo­kyk­los di­rek­to­rius Vi­ta­lis Žu­kas tei­gia, kad ra­jo­no vai­kai mo­kyk­lą lan­ko, bet pa­žy­mė­jo, kad  tu­ri su­de­rin­ti at­vy­ki­mą ir iš­vy­ki­mą su tė­vais. Jis sa­ko, kad vi­sus duo­me­nis apie vai­kus tu­ri, ta­čiau ne­su­reikš­mi­na, kur jie gy­ve­na ar mo­ko­si. „Lan­kan­tie­ji mo­ka 50 Lt per mė­ne­sį. Di­džio­ji jų da­lis – me­no mo­kyk­los auk­lė­ti­niai“, – tvir­ti­na di­rek­to­rius.
 

NESS pro­jek­tas Šiau­liuo­se – švie­ses­nio ry­to­jaus sva­jo­nė

Min­dau­gas MAL­CE­VI­ČIUS

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos be­veik prieš 10 me­tų Lie­tu­vo­je pra­dė­tas plė­to­ti Na­cio­na­li­nės elekt­ro­ni­nės svei­ka­tos sis­te­mos (NESS) pro­jek­tas, tu­rė­jęs pa­leng­vin­ti pa­cien­tų ir gy­dy­to­jų kas­die­ny­bę, la­biau pa­na­šus į gra­žią švie­ses­nio ry­to­jaus sva­jo­nę nei į tik­ro­vę.

 

Šiau­liuo­se tei­kia­ma vie­nin­te­lė el. svei­ka­tos sis­te­mos pa­slau­ga „Ser­gu.lt“, tačiau ji dar šlubčioja.

„Tu­rė­tų“ ir „bū­tų“

Sėk­min­gai įgy­ven­din­tas pro­jek­tas bū­tų bu­vęs la­bai nau­din­gas Lie­tu­vai, ka­dan­gi ši sis­te­ma tu­rė­tų per­kel­ti į elekt­ro­ni­nę erd­vę da­lį su svei­ka­tos prie­žiū­ra su­si­ju­sių pa­slau­gų. To­kiu bū­du svei­ka­tos pa­slau­gų var­to­to­jams bū­tų už­tik­rin­tos pa­to­ges­nės ir ko­ky­biš­kes­nės pa­slau­gos: skaid­ri pa­cien­tų re­gist­ra­ci­ja, ma­žes­nis ran­ka pil­do­mų do­ku­men­tų kie­kis ir kt.

Elekt­ro­ni­nio pro­jek­to idė­ja iš­ties gra­ži, tik gai­la, kad kol kas ji pa­rem­ta žo­džiais „tu­rė­tų“ ir „bū­tų“, ka­dan­gi šios sis­te­mos kū­ri­mo dar­bai, tik pra­dė­ję ju­dė­ti į prie­kį, už­stri­go ir vi­suo­me­nei bū­da­vo pri­min­ti tik Vals­ty­bės kont­ro­lės au­di­tų me­tu, ku­rių, ne­pa­lan­kių Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai, bu­vo net du – 2008 ir 2011 m. Pas­ta­rų­jų me­tų bir­že­lio 30 d. Vals­ty­bės kont­ro­lės au­di­to ata­skai­to­je kons­ta­tuo­ja­ma, kad Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pa­mo­kos ir pa­tir­tis ku­riant Na­cio­na­li­nę el. svei­ka­tos sis­te­mą kai­na­vo 34 mln., ta­čiau ne vi­si pla­nuo­ti re­zul­ta­tai pa­siek­ti, ka­dan­gi da­lis lė­šų, t. y. dau­giau nei 15 mln. Lt, pa­nau­do­ta ne­re­zul­ta­ty­viai.

Pa­sak au­di­to­rių, ku­ria­mos in­for­ma­ci­nės sis­te­mos tiks­lai ir funk­ci­jos ne­bu­vo nu­sta­ty­ti, ka­dan­gi ne­pat­vir­tin­ti in­for­ma­ci­nės sis­te­mos nuo­sta­tai, spe­ci­fi­ka­ci­ja, duo­me­nų sau­gos nuo­sta­tai, ne­pas­kir­ti už sis­te­mą at­sa­kin­gi val­dy­to­jai ir tvar­ky­to­jai.

Kal­tų grei­čiau­siai ir vėl ne­bus

Pa­na­šu, kad ir po ant­ro­jo Vals­ty­bės kont­ro­lės at­lik­to au­di­to at­sa­ko­my­bės naš­ta už iš­švais­ty­tus mi­li­jo­nus ne­guls ko­kiam nors val­di­nin­kui ant pe­čių, ka­dan­gi pa­sta­rie­siems yra la­bai daug pa­lan­kių ap­lin­ky­bių. Už­ten­ka pri­si­min­ti 2008 me­tus, kai po Vals­ty­bės kont­ro­lės at­lik­to vals­ty­bi­nio au­di­to bu­vo kons­ta­tuo­ta, jog elekt­ro­ni­nė svei­ka­tos sis­te­ma ku­ria­ma ne­tu­rint tam tei­si­nio pa­grin­do, ta­čiau, ne­pai­sant to, Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo kont­ro­lės sky­riaus pro­ku­ro­ras Eri­kas Vai­te­kū­nas aiš­ki­no ne­tu­rė­jęs pa­grin­do pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl pro­jek­to vyk­dy­to­jų ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­ba ir pa­rei­gų neat­li­ki­mo. Įdo­mu, kaip bus šį­kart, ka­dan­gi už  šios sis­te­mos kū­ri­mą bu­vę at­sa­kin­gi val­di­nin­kai, vė­jais pa­lei­dę mi­li­jo­nus li­tų, šiuo me­tu iš pro­jek­to tie­siog ty­liai pa­si­trau­kė.

Bus tę­sia­mas

Daug kri­ti­kos su­lau­ku­si Na­cio­na­li­nė el. svei­ka­tos sis­te­ma bu­vo pra­dė­ta kur­ti dar 2005 m., ta­čiau ne­bu­vo nei įsteig­ta, nei įtei­sin­ta. Ne­pai­sant tei­si­nių trū­ku­mų, bu­vo vyk­dy­tas ant­ra­sis plėt­ros eta­pas. Ki­lus ne­su­ta­ri­mų su NESS-2 pa­slau­gų tei­kė­ju, nuo 2009 m. gin­čas spren­džia­mas teis­me. Aki­vaiz­du, kad nuo pat pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo pra­džios NESS kū­ri­mo dar­bai buk­suo­ja, ta­čiau at­sa­kin­gi pa­rei­gū­nai ti­ki­na, kad elekt­ro­ni­nė sis­te­ma bus plė­to­ja­ma ir to­liau.

Pa­sak Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos kanc­le­rio Ri­man­to Re­mei­kos, da­bar, at­si­žvel­giant į anks­tes­nes Vals­ty­bės kont­ro­lės re­ko­men­da­ci­jas, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ėmė­si prie­mo­nių, pir­miau­sia, kad bū­tų su­kur­ti tei­si­niai elekt­ro­ni­nės svei­ka­tos sis­te­mos pa­grin­dai. Pa­gal Vals­ty­bės kont­ro­lės re­ko­men­da­ci­jas Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pa­stan­go­mis šiais me­tais bu­vo pa­reng­ta ir Sei­mo priim­ta Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo pa­tai­sa, su­da­ran­ti ga­li­my­bes pa­cien­to duo­me­nis, su­si­ju­sius su svei­ka­ta, tvar­ky­ti elekt­ro­ni­niu bū­du. Ši pa­tai­sa ta­po pa­grin­du steig­ti vals­ty­bės in­for­ma­ci­nę sis­te­mą.

„Šiuo me­tu bai­gia­mi de­rin­ti sis­te­mos nuo­sta­tai. Nuos­ta­tuo­se api­brė­žia­mas ne tik sis­te­mos val­dy­mas, bet ir duo­me­nys, ku­riuos tu­ri rink­ti ir per­duo­ti gy­dy­mo įstai­gos. Sie­kiant ne­kar­to­ti klai­dų, su­da­ry­tos tei­si­nės ir or­ga­ni­za­ci­nės prie­lai­dos vals­ty­bės in­for­ma­ci­nei sis­te­mai įgy­ven­din­ti“, – ti­ki­na Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos kanc­le­ris R. Re­mei­ka.

„Nau­ja“ atei­ties dar­bų vi­zi­ja

Ne­pa­vy­kus pir­mie­siems ban­dy­mams su­kur­ti Na­cio­na­li­nę elekt­ro­ni­nę svei­ka­tos sis­te­mą, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja jau tu­ri „nau­ją“ atei­ties dar­bų vi­zi­ją. Tie­sa, nau­ja ji ne tiek sa­vo tu­ri­niu, kiek lai­ko po­žiū­riu, ka­dan­gi pa­na­šūs tiks­lai ir už­da­vi­niai jau bu­vo iš­kel­ti maž­daug prieš 10 me­tų, kai ir bu­vo ini­ci­juo­tas elekt­ro­ni­nių svei­ka­tos pa­slau­gų pro­jek­tas. 2011 m. Vals­ty­bės kont­ro­lės au­di­to ata­skai­to­je kons­ta­tuo­tas fak­tas, kad Na­cio­na­li­nės elekt­ro­ni­nės svei­ka­tos in­for­ma­ci­nės sis­te­mos kū­ri­mas, praė­jus 10 me­tų nuo pir­mo ban­dy­mo (ini­ci­juo­tas 2001 m.), pra­de­da­mas iš pra­džių. Va­di­na­si, svar­biau­sia, kad dar­bai bū­tų dir­ba­mi, o nuo ku­rio taš­ko jie pa­ju­dės į prie­kį – ne taip jau ir svar­bu...

Šiuo me­tu to­li­mes­ni Na­cio­na­li­nės elekt­ro­ni­nės svei­ka­tos sis­te­mos tiks­lai ir už­da­vi­niai pa­tvir­tin­ti el. svei­ka­tos sis­te­mos 2009-2015 m. plėt­ros pro­gra­mo­je, ku­rio­je nu­ma­ty­ti prio­ri­te­ti­niai el. svei­ka­tos plėt­ros dar­bai: pa­slau­gų gy­ven­to­jams ir pa­cien­tams plėt­ra, ba­zi­nės bend­ro nau­do­ji­mo inf­rast­ruk­tū­ros su­kū­ri­mas, svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų in­for­ma­ci­nių sis­te­mų die­gi­mas ir plėt­ra, el. svei­ka­tos is­to­ri­jų, el. re­cep­to, išanks­ti­nės pa­cien­tų re­gist­ra­ci­jos plėt­ra ir kt.

Pa­sak R. Re­mei­kos, į el. svei­ka­tos sis­te­mos plėt­rą bus įtrauk­tos vi­sos Lie­tu­vos res­pub­li­ki­nio, re­gio­ni­nio ir ra­jo­no lyg­mens įstai­gos. Šiems dar­bams nu­ma­ty­ta skir­ti dar apie 100 mln. Lt. Vi­sos pa­ra­mą gau­sian­čios įstai­gos tu­rės per­duo­ti pa­cien­tų svei­ka­tos duo­me­nis į pa­grin­di­nę vals­ty­bės el. svei­ka­tos in­for­ma­ci­nę sis­te­mą bei keis­tis pa­cien­tų svei­ka­tos duo­me­ni­mis su ki­to­mis įstai­go­mis per šią in­for­ma­ci­nę sis­te­mą.

„Tu­rint vi­sus duo­me­nis apie pa­cien­to svei­ka­tą vie­no­je elekt­ro­ni­nė­je svei­ka­tos is­to­ri­jo­je, pa­cien­tui bus ga­li­ma leng­viau, grei­čiau ir tiks­liau nu­sta­ty­ti diag­no­zę, bus su­tei­kia­ma leng­ves­nė priei­ga prie in­for­ma­ci­jos ir pa­slau­gų, bus su­da­ry­tos są­ly­gos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­goms bend­ra­dar­biau­ti ir in­for­ma­ci­jai ap­si­keis­ti. Įdie­gus elekt­ro­ni­nį re­cep­tą, pa­cien­tams bus ga­li­ma at­si­sa­ky­ti kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų pa­sų ar­ba nuo­lat var­to­jan­tiems tuos pa­čius vais­tus ne­reiks pa­kar­to­ti­nai vyk­ti pas gy­dy­to­ją pra­tęs­ti re­cep­to ir pa­na­šiai“, – bū­si­mų dar­bų nau­dą var­di­jo Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos kanc­le­ris.

Šlu­buo­jan­tis NESS ža­da pa­siek­ti ir Šiau­lius

Pra­dė­jus do­mė­tis, ko­kia apim­ti­mi bu­vo vyk­da­mi Na­cio­na­li­nės el. svei­ka­tos sis­te­mos die­gi­mo dar­bai, paaiš­kė­jo, kad į na­cio­na­li­nio sta­tu­so var­dą pre­ten­duo­jan­tis pro­jek­tas be­veik 10 me­tų bu­vo ban­do­mas tik tri­jo­se di­džių­jų Lie­tu­vos mies­tų li­go­ni­nė­se.

„Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą „El. svei­ka­tos pa­slau­gos“ bu­vo įdieg­tos li­go­ni­nių in­for­ma­ci­nės sis­te­mos Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kli­ni­ko­se, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­ko­se“, – pa­sa­ko­jo R. Re­mei­ka.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos kanc­le­rio pa­klau­sus, ko­dėl Šiau­liai nuo pat pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo pra­džios ne­bu­vo į jį įtrauk­ti, R. Re­mei­ka pa­ti­ki­no, kad ki­tų li­go­ni­nių, tarp jų ir Šiau­lių, in­for­ma­ci­nių sis­te­mų plėt­ra nu­ma­ty­ta to­les­nia­me el. svei­ka­tos sis­te­mos plėt­ros eta­pe.

„Na­cio­na­li­nės el. svei­ka­tos sis­te­mos plėt­ros pro­jek­tai nu­ma­ty­ti el. svei­ka­tos sis­te­mos 2009-2015 m. plėt­ros pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nių pla­ne. Šia­me pla­ne nu­ma­ty­ta ir Šiau­lių bei Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nių in­for­ma­ci­nių sis­te­mų plėt­ra. Jung­ti­niam pro­jek­tui, ku­rio pa­reiš­kė­ja Res­pub­li­ki­nė Šiau­lių li­go­ni­nė, nu­ma­ty­ta skir­ti 10 mln. Lt. Pro­jek­tą pla­nuo­ja­ma įgy­ven­din­ti iki 2014 m.“ – to­li­mes­nius Na­cio­na­li­nės el. svei­ka­tos sis­te­mos plėt­ros pla­nus var­di­jo už pro­jek­to vyk­dy­mą at­sa­kin­gos Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos kanc­le­ris.

Ką gi, pla­nai gra­žūs ir už to­li­mes­nę pro­jek­to plėt­rą at­sa­kin­gi pa­rei­gū­nai trykš­ta en­tu­ziaz­mu. Be­lie­ka lauk­ti ir ti­kė­tis, kad da­bar­ti­niai R. Re­mei­kos iš­sa­ky­ti atei­ties pla­nai tik­rai bus įgy­ven­din­ti. Ta­čiau ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti, kad vos Lie­tu­vo­je pra­dė­jus el. svei­ka­tos sis­te­mos die­gi­mo dar­bus už juos at­sa­kin­gi pa­rei­gū­nai ir­gi ne­gai­lė­jo pa­ža­dų, o sa­vo dar­bų fi­ni­šą spal­vi­no gra­žiau­sio­mis spal­vo­mis...

Šiau­liuo­se dar­bai ne­buk­suos

Apie el. svei­ka­tos sis­te­mos įgy­ven­di­ni­mo bū­ti­ny­bę Šiau­lių mies­to li­go­ni­nė­se kal­ba ir Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės stra­te­gi­nio val­dy­mo di­rek­to­rė Auš­re­lė Šal­kaus­kie­nė. Jos tei­gi­mu, šiuo me­tu Šiau­liuo­se tei­kia­ma vie­nin­te­lė el. svei­ka­tos sis­te­mos pa­slau­ga „Ser­gu.lt“, ku­ri, nors ir vei­kia na­cio­na­li­niu mas­tu, yra ne­pa­jė­gi į elekt­ro­ni­nę erd­vę per­kel­ti da­lį su svei­ka­tos prie­žiū­ra su­si­ju­sių pa­slau­gų, ka­dan­gi skir­ta tik elekt­ro­ni­nei pa­cien­tų re­gist­ra­ci­jai. Esant pa­pil­do­miems po­rei­kiams, šie­met pra­dė­tas plė­to­ti dar vie­nas kur kas di­des­nės apim­ties pro­jek­tas „El. svei­ka­tos pa­slau­gų gy­ven­to­jams ir pa­cien­tams kū­ri­mas res­pub­li­ki­nė­se Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio, Klai­pė­dos ir Kau­no li­go­ni­nė­se“, ku­rio pa­bai­ga nu­ma­to­ma 2014 m. sau­sį, o pro­jek­to apim­tis – 10 mln. Lt. Pa­sak A. Šal­kaus­kie­nės, įgy­ven­di­nus šį pro­jek­tą, tu­rė­tų at­si­ras­ti ne­ma­žai tei­gia­mų veiks­nių, pa­vyz­džiui, bū­tų vyk­do­mas pa­cien­tų priė­mi­mas sta­cio­na­riam ir am­bu­la­to­ri­niam gy­dy­mui, ap­ra­šo­ma pa­cien­to būk­lė ir per­žiū­ri­mos el. me­di­ci­ni­nės is­to­ri­jos, iš­ra­šo­mi el. re­cep­tai, ski­ria­mas gy­dy­mas, at­lie­ka­mi la­bo­ra­to­ri­niai inst­ru­men­ti­niai ty­ri­mai, ad­mi­nist­ruo­ja­mi įstai­gos re­sur­sai, ren­gia­mos el. ata­skai­tos ir ana­li­zuo­ja­mi duo­me­nys.

A. Šal­kaus­kie­nės bu­vo pa­si­tei­rau­ta, ar ne­bi­jo­ma, kad il­gai buk­sa­vęs Na­cio­na­li­nės el. svei­ka­tos sis­te­mos pro­jek­tas ga­li su­si­dur­ti su pa­na­šiais sun­ku­mais ir Šiau­liuo­se. Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės stra­te­gi­nio val­dy­mo di­rek­to­rė pa­ti­ki­no ne­ma­nan­ti, kad Šiau­liuo­se pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mas ga­li su­si­dur­ti su pa­na­šio­mis pro­ble­mo­mis.

„Ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad mū­sų pro­jek­tas buk­suo­ja. Pa­va­sa­rį mes bu­vo­me pa­ren­gę pa­raiš­ką, da­bar jau esa­me įtrauk­ti į įsa­ky­mą, šiuo me­tu esa­me pa­skel­bę in­ves­ti­ci­jų pro­jek­to ren­gi­mo kon­kur­są. Vyks­ta vi­sos pro­ce­dū­ros ir grei­tai tu­rė­tų bū­ti aiš­kus nu­ga­lė­to­jas, ku­ris ir rengs in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tą. Ta­da teik­si­me tik­rą­ją pa­raiš­ką VPK, o po to jau bus tik­ri­ni­mo pro­ce­dū­ros ir t. t. Ki­taip ta­riant, per ke­lis mė­ne­sius, o gal jau iki Nau­jų­jų me­tų, ga­li­me tu­rė­ti su­tar­tį“, – pa­sa­ko­jo už pro­jek­to vyk­dy­mą at­sa­kin­ga A. Šal­kaus­kie­nė. Pa­sak di­rek­to­rės, In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas suin­te­re­suo­tas, kad nie­kas ne­buk­suo­tų, be to, at­sa­ko­my­bė už šį pro­jek­tą – di­džiu­lė, to­dėl vis­kas da­ro­ma la­bai at­sa­kin­gai.

Ne­pai­sant iš­švais­ty­tų mi­li­jo­nų ir ne­kom­pe­ten­tin­gai vyk­dy­tų dar­bų no­ri­si ti­kė­ti, kad ka­da nors vis dėl­to sėk­min­gai įgy­ven­din­tas Na­cio­na­li­nės el. svei­ka­tos sis­te­mos pro­jek­tas bus di­džiu­lis svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos šuo­lis į prie­kį. Jei­gu per pa­sta­ruo­sius 10 me­tų ne­bū­tų rei­kė­ję ke­lis­kart iš nau­jo pra­dė­ti el. svei­ka­tos die­gi­mo dar­bų, tai gal jau da­bar pa­tek­ti pas gy­dy­to­jus pa­cien­tams bū­tų bu­vę kur kas pa­pras­čiau, o gy­dy­mo įstai­gų dar­bo re­sur­sai bū­tų ge­ro­kai ma­žes­ni.

„Bied­ną“ ir pas oku­lis­tą mu­ša

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Re­gė­ji­mo bė­dų tu­rin­čių vai­kų tė­vai pri­vers­ti laks­ty­ti po vi­są mies­tą, kad jų vai­kas su­lauk­tų pa­gal­bos. Pir­miau­sia jie lan­ko­si pas „val­diš­kus“ oku­lis­tus, o vė­liau dar tu­ri ap­si­lan­ky­ti ir su­mo­kė­ti pri­va­ti­nin­kams, pas ku­riuos „val­diš­ki“ dak­ta­rai dir­ba. „No­rint sirg­ti, rei­kia tu­rė­ti la­bai daug svei­ka­tos“, - gūž­čio­ja pe­čiais vai­kų tė­vai ir klau­sia, ko­dėl val­diš­kos po­lik­li­ni­kos neį­si­gy­ja kom­piu­te­rių, ku­riais vai­kams tik­ri­na­mos akys pri­va­čiai?

 

Akiniams išrašyti reikalingą kompiuterinę techniką turi net mažos optikos, tačiau Moters ir vaiko klinikai tai neįkandamas uždavinys.

Eve­li­nos RIM­KU­TĖS nuo­tr.

Pa­cien­tus siun­čia į sa­vo pri­va­čias dar­bo­vie­tes

Sta­tis­tiš­kai treč­da­lis ša­lies vai­kų yra trum­pa­re­giai, o tai reiš­kia, kad jie nuo­lat tu­ri lan­ky­tis pas oku­lis­tus. Vai­kų re­gė­ji­mo bė­das Šiau­lių mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Vai­kų kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­ko­je spren­džia dvi gy­dy­to­jos-of­tal­mo­lo­gės - Dai­va Šid­laus­kai­tė ir Lai­mu­tė Straz­die­nė.

Į sa­vait­raš­tį „Šiau­liai plius“ krei­pė­si net ke­lios ma­mos pa­si­pik­ti­nu­sios, kad mo­der­nio­je Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Vai­kų kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­ko­je jų vai­kai ne­gau­na ele­men­ta­rios pa­slau­gos. Jei rei­kia vai­ko akis pa­tik­rin­ti kom­piu­te­riu, iš kli­ni­kos ten­ka trenk­tis į ki­tą mies­to ga­lą ir bels­tis į pri­va­čias op­ti­kas.

Akių ty­ri­mo op­ti­ko­se pa­slau­ga yra mo­ka­ma - kai­nuo­ja 4-8 li­tus. Nors tai nė­ra itin bran­gu, gaiš­ta­mas bran­gus lai­kas. „Ten­ka ge­rą pus­die­nį paau­ko­ti, kol ap­laks­tai vi­sus gy­dy­to­jus, pra­lau­ki ei­lė­se“, - sa­kė re­gė­ji­mo pro­ble­mų tu­rin­čio vai­ko ma­ma Dan­guo­lė. Mo­te­ris tei­gė ne­be­si­nau­do­jan­ti val­diš­kų me­di­kų pa­slau­go­mis - iš­syk ve­dan­ti vai­ką į pri­va­tų ka­bi­ne­tą. Su­mo­kan­ti apie 40 li­tų, ta­čiau su­gaiš­tan­ti apie va­lan­dą.

Ma­mos tei­gė, kad neat­si­sa­ky­tų ke­lis li­tus už ty­ri­mą mo­kė­ti ir Kon­sul­ta­ci­nė­je po­lik­li­ni­ko­je, ku­riai te­rei­kia įsi­gy­ti kom­piu­te­rį. O gal jis neį­si­gy­ja­mas ty­čia? Pa­sak ma­mų, vai­kai į pri­va­čias op­ti­kas tir­tis nu­krei­pia­mi ga­na iš­kal­bin­gu bū­du. Ir L. Straz­die­nė, ir D. Šid­laus­kai­tė sa­vo pa­cien­tus siun­čia į tas op­ti­kas, ku­rio­se pa­čios tei­kia pa­slau­gas pri­va­čiai. Dar ne­pa­si­tai­kė, kad gy­dy­to­jos su­si­pai­nio­tų ir klien­tus nu­siųs­tų „kon­ku­ren­tei“.

Rug­sė­jo 6-ąją pa­skam­bi­nus į re­gist­ra­tū­rą, no­rint už­re­gist­ruo­ti vai­ką pas oku­lis­tą, re­gist­ra­to­rė paaiš­ki­no, kad pir­miau­sia rei­kia siun­ti­mo, ir paaiš­ki­no, kad net jį tu­rė­da­mas pas oku­lis­tus grei­tai ne­pa­tek­si. Šiuo me­tu vai­kai re­gist­ruo­ja­mi pas oku­lis­tus lapk­ri­čio mė­ne­siui.

Ar įma­no­ma pa­tek­ti pas oku­lis­tus, ofi­cia­liai su­mo­kė­jus pi­ni­gus? Prieš ke­le­rius me­tus gy­dy­to­ja priim­da­vo re­gist­ra­tū­ro­je su­mo­kė­jus apie 20 li­tų. „To­kia pa­slau­ga yra re­gist­ruo­ta, bet gy­dy­to­jai ne­la­bai no­ri. Mo­ka­mai - tik op­ti­ko­se“, - paaiš­ki­no re­gist­ra­to­rė. Ko­dėl gy­dy­to­jai ne­no­ri priim­ti už pa­slau­gas su­tin­kan­čių mo­kė­ti pa­cien­tų, su­ži­no­ti ne­pa­vy­ko.

At­sa­ky­mas vis dar ruo­šia­mas

Kom­piu­te­rį akims tik­rin­ti tu­ri net pa­čios ma­žiau­sios ša­lies op­ti­kos. Ne­jau mo­der­niai Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kai to­kį kom­piu­te­rį įsi­gy­ti - su­dė­tin­gas už­da­vi­nys? O gal ji „bied­nes­nė“ už tas op­ti­kos įmo­nė­les?

Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos va­do­vas Li­nas Ro­vas, iš­gir­dęs iš­dės­ty­tą pro­ble­mą, pa­ža­dė­jo iš­siaiš­kin­ti ir pa­pra­šė pa­skam­bin­ti ki­tą die­ną. Pas­kam­bi­nus ki­tą die­ną, L. Ro­vas nu­krei­pė pas Šiau­lių li­go­ni­nės at­sto­vę spau­dai, nes tik ji ga­li teik­ti tokią in­for­ma­ci­ją.

Li­go­ni­nės at­sto­vė spau­dai Ni­jo­lė Jur­gi­lie­nė pa­ža­dė­jo pa­ruošti at­sa­ky­mą, nes kli­ni­kos va­do­vy­bė jį sa­kė ren­gian­ti. Vis dėl­to at­sa­ky­mo va­kar ne­su­lauk­ta. N. Jur­gi­lie­nės tei­gi­mu, ke­ti­na­ma iš­sa­miai iš­siaiš­kin­ti si­tua­ci­ją, su­ži­no­ti, ar bu­vo iš­reikš­tas pa­gei­da­vi­mas nu­pirk­ti kom­piu­te­rį vai­kų akims tir­ti.

At­sa­ky­mo „Šiau­liai plius“ vis dar lau­kia. Jį ke­ti­na­me skai­ty­to­jams pa­teik­ti rug­sė­jo 16 d. sa­vait­raš­ty­je.

Skai­tik­liai su­ka­si – pi­ni­gi­nė tuš­tė­ja

Al­vy­das JA­NU­ŠE­VI­ČIUS, Po­vi­las LUN­GĖ

Mū­sų na­mams ši­lu­mą, van­de­nį, du­jas ir elekt­rą tei­kian­tys mo­no­po­li­nin­kai tei­gia, kad Šiau­lių gy­ven­to­jai ga­li ne­si­rū­pin­ti są­skai­tų tiks­lu­mu, nes jų na­muo­se esan­tys skai­tik­liai me­luo­ja ge­ro­kai ma­žiau nei vil­nie­čių. „Gy­va­tu­ko“ mo­kes­tis ši­lu­mi­nių tra­sų re­mon­to me­tu taip pat ne­skai­čiuo­ja­mas, ta­čiau per­žvel­gus są­skai­tas ga­lai vis ­tiek ne­suei­na. Ke­le­tą sa­vai­čių ieš­ko­jo­me at­sa­ky­mo, ko­dėl ge­gu­žę, kai sa­vai­tę ne­bu­vo karš­to van­dens ir „gy­va­tu­kas“ su­ša­lęs ra­miai mie­go­jo mū­sų vo­nio­se, są­skai­ta už jį nė kiek ne­su­men­ko, ta­čiau pro­tin­go at­sa­ky­mo taip ir ne­su­lau­kė­me.

 

Met­ro­lo­gų duo­me­ni­mis, bui­ti­niai skai­tik­liai šiau­lie­čių pi­ni­gi­nių ne­skriau­džia.

Au­to­riaus nuo­tr.

Ku­rie skai­tik­liai „gry­bau­ja“?

Prieš ke­le­tą sa­vai­čių Vil­nių su­dre­bi­no, bet la­bai grei­tai nu­ti­lo skan­da­las, kad gy­ven­to­jai bend­ro­vei „Vil­niaus van­de­nys“ at­si­skai­to rem­da­mie­si met­ro­lo­giš­kai ne­pa­tik­rin­tų skai­tik­lių rod­me­ni­mis. Lie­tu­vos met­ro­lo­gi­jos ins­pek­ci­ja tei­gia, kad to­kių skai­tik­lių yra net 95 pro­c. Met­ro­lo­gi­jos įsta­ty­me tei­gia­ma, kad skai­tik­liai tu­ri bū­ti tik­ri­na­mi kas ket­ve­rius me­tus. „Šiau­liai plius“ pa­si­do­mė­jo ko­kia gi si­tua­ci­ja yra mū­sų mies­te bei re­gio­ne.

Šie­met „Šiau­lių van­de­nys“ su­lau­kė de­vy­nių var­to­to­jų įta­ri­mų, kad jų šal­to van­dens skai­tik­liai ro­do „vė­jus“. Sep­ty­ni nu­si­skun­di­mai bu­vo pa­grįs­ti. Šiems var­to­to­jams su­nau­do­to van­dens kie­kis už mė­ne­sį bu­vo per­skai­čiuo­tas, pri­tai­kant nu­sta­ty­tas su­var­to­ji­mo nor­mas vie­nam gy­ven­to­jui. Džiul­je­ta Mar­ti­nai­tie­nė, UAB „Šiau­lių van­de­nys“ ry­šių su vi­suo­me­ne at­sto­vė, in­for­ma­vo, kad var­to­to­jas, sua­be­jo­jęs šal­to van­dens ap­skai­tos prie­tai­so tiks­lu­mu, tu­ri kreip­tis į Abo­nen­tų ap­tar­na­vi­mo ir par­da­vi­mų de­par­ta­men­tą ir pra­šy­ti pa­tik­rin­ti skai­tik­lio tech­ni­nę būk­lę. Jei nu­sta­to­ma, kad van­dens ap­skai­tos prie­tai­sas vir­ši­ja van­dens skai­tik­liui leis­ti­ną nuo­kry­pį, var­to­to­jui ne­mo­ka­mai su­mon­tuo­ja­mas ki­tas tech­niš­kai tvar­kin­gas šal­to van­dens ap­skai­tos prie­tai­sas.

Dek­la­ruo­ja­ma, kad dau­gu­ma AB „Lie­tu­vos du­jos“ bui­ti­nių var­to­to­jų sis­te­mo­se su­mon­tuo­tų skai­tik­lių eksp­loa­tuo­ja­ma il­giau nei 17 me­tų ir ati­tin­ka ke­lia­mus met­ro­lo­gi­nius rei­ka­la­vi­mus.

Met­ro­lo­gi­jos spe­cia­lis­tai ti­ki­na, kad elekt­ros skai­tik­lių ne­tisk­lu­mų pra­ktiš­kai neuž­fik­suo­ja­ma.

Skai­tik­liai – gy­ven­to­jo nuo­sa­vy­bė

Anot Lie­tu­vos met­ro­lo­gi­jos ins­pek­ci­jos Šiau­lių ap­skri­ties sky­riaus vir­ši­nin­kės Vi­dos Bal­čiū­nie­nės, pir­ma­jį šių me­tų pus­me­tį pa­tik­rin­tos še­šios ši­lu­mos ener­gi­ją ir karš­tą van­de­nį re­gio­ne tie­kian­čios įmo­nės bei su­rink­ta in­for­ma­ci­ja apie dau­gia­bu­čiuo­se gy­ve­na­muo­se na­muo­se įreng­tus įva­di­nius ši­lu­mos, gy­ven­to­jų bu­tuo­se – karš­to van­dens skai­tik­lius ir įmo­nių įreng­tas skai­tik­lių rod­me­nų nu­skai­ty­mo ir nuo­to­li­nio duo­me­nų per­da­vi­mo sis­te­mas. Pab­rė­žia­ma, kad vi­si tik­rin­ti įva­di­niai ši­lu­mos skai­tik­liai ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mus, nu­sta­ty­tu pe­rio­diš­ku­mu at­lie­ka­ma jų pa­tik­ra.

Anot V. Bal­čiū­nie­nės, pa­grin­di­nė pro­ble­ma yra dau­gia­bu­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų bu­tuo­se įreng­tų bui­ti­nių karš­to van­dens skai­tik­lių met­ro­lo­gi­nė prie­žiū­ra. Da­lis ši­lu­mos ir karš­to van­dens tie­ki­mo įmo­nių neat­lie­ka šių skai­tik­lių met­ro­lo­gi­nės pa­tik­ros, ka­dan­gi skai­tik­liai yra gy­ven­to­jų nuo­sa­vy­bė, o įmo­nės ne­pri­sii­ma at­sa­ko­my­bės už var­to­to­jams pri­klau­san­čių karš­to van­dens skai­tik­lių met­ro­lo­gi­nę pa­tik­rą.

Be­veik pu­sė met­ro­lo­giš­kai ne­pa­tik­rin­ta

Še­šios ši­lu­mos ener­gi­ją ir karš­tą van­de­nį re­gio­ne tie­kian­čios įmo­nės karš­to van­dens ap­skai­tai nau­do­ja 60 456 bu­tuo­se įreng­tus karš­to van­dens skai­tik­lius, iš ku­rių net 24 217 (40 pro­c.) yra met­ro­lo­giš­kai ne­pa­tik­rin­ta. Esa­ma įmo­nių, ku­rio­se be­veik vi­si nau­do­ja­mi skai­tik­liai yra met­ro­lo­giš­kai pa­tik­rin­ti (UAB „Ak­me­nės ener­gi­ja“, „Rad­vi­liš­kio ši­lu­ma“, „For­tum Jo­niš­kio ener­gi­ja“, „Pak­ruo­jo ši­lu­ma“). Net 98,6 pro­c. met­ro­lo­giš­kai ne­pa­tik­rin­tų karš­to van­dens skai­tik­lių at­si­skai­ty­mams su gy­ven­to­jais nau­do­ja UAB „Li­tes­ko“ fi­lia­las „Kel­mės ši­lu­ma“.

AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ yra at­sa­kin­ga už gy­ven­to­jų karš­to van­dens skai­tik­lius, ku­rių pa­tik­ra ir ka­lib­ra­vi­mas tru­pu­tį at­si­lie­ka nuo gra­fi­ko, nes pa­sta­rai­sias me­tais jie „Šiau­lių van­de­nų“ bu­vo per­duo­ti „Šiau­lių ener­gi­jai“.

Lie­tu­vos met­ro­lo­gi­jos ins­pek­ci­jos Šiau­lių ap­skri­ties sky­riaus duo­me­ni­mis, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ nau­do­ja 48 pro­c. met­ro­lo­giš­kai ne­pa­tik­rin­tų karš­to van­dens skai­tik­lių, ta­čiau juos pla­nuo­ja pa­keis­ti iki 2013 m., per me­tus pa­keis­da­ma ne ma­žiau nei 12 tūkst. vnt.

Tie­sa, „Šiau­lių ener­gi­jai“ svar­biau­sias yra na­mo įva­di­nis skai­tik­lis. Mo­kė­ji­mai už šil­dy­mą, karš­tą van­de­nį ir ši­lu­mą karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­rai pa­lai­ky­ti („gy­va­tu­ką“) yra skai­čiuo­ja­mi pa­gal na­me su­var­to­tą ši­lu­mos kie­kį, iš­ma­tuo­tą įva­di­niu ši­lu­mos ap­skai­tos prie­tai­su, o ne su­de­dant gy­ven­to­jų skai­tik­lių rod­me­nis.

„Gy­va­tu­kas“ – sli­dus rei­ka­las

Pa­va­sa­rį per ši­lu­mi­nių tra­sų diag­nos­ti­kos dar­bus šiau­lie­čiai kaip ir kas­met ne­tu­rė­jo šil­to van­dens. Ne­bu­vo šil­do­mas ir „gy­va­tu­kas“. Kai ku­rie su­si­rū­pi­no, kad mo­kes­tis už „gy­va­tu­ką“ tą mė­ne­sį iš­li­ko be­veik toks pat.

Anot „Šiau­lių ener­gi­jos“ at­sto­vės, mo­kes­tis už karš­to van­den­tie­kio ši­lu­mą („gy­va­tu­ką“) skai­čiuo­ja­mas pa­gal na­me su­var­to­tą ši­lu­mos kie­kį, iš­ma­tuo­tą įva­di­niu ši­lu­mos ap­skai­tos prie­tai­su. Ne šil­dy­mo se­zo­no me­tu, kai at­lie­ka­mi ši­lu­mos tie­ki­mo tra­sų hid­rau­li­niai ban­dy­mai ar­ba kai re­mon­tuo­ja­mos tra­sos, ši­lu­mos ener­gi­ja į na­mą ar na­mų kvar­ta­lą ne­tie­kia­ma. Tuo lai­ko­tar­piu na­mų įva­di­niai ši­lu­mos ap­skai­tos prie­tai­sai ši­lu­mos ener­gi­jos neaps­kai­to, ka­dan­gi na­muo­se ji yra ne­var­to­ja­ma. Ne­šil­dy­mo se­zo­no me­tu mo­kė­ji­mo už karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­ros pa­lai­ky­mą („gy­va­tu­ką“) dy­dis pri­klau­so ne nuo ši­lu­mos tie­ki­mo truk­mės, bet nuo su­var­to­to ši­lu­mos kie­kio per mė­ne­sį.

Nors ge­gu­žės mė­ne­sį ši­lu­mos ener­gi­jos tie­ki­mo truk­mė, pa­ly­gin­ti su prieš tai ar po to bu­vu­siais mė­ne­siais, bu­vo trum­pes­nė, ta­čiau pa­čios ši­lu­mos ener­gi­jos su­var­to­tas kie­kis bu­vo di­des­nis. Paaiš­ki­ni­mo, kaip ir ko­dėl jis pa­di­dė­ja, taip ir ne­su­lau­kėme. Juk karš­to van­dens ne­bu­vo, tad ir ši­lu­ma ne­tiek­ta be­veik ket­vir­tį mė­ne­sio. Gal vėl įjun­gus karš­tą van­de­nį mies­to gy­ven­to­jai puo­lė pra­ustis ir šveis­tis? Ir taip be per­sto­jo sep­ty­nis kar­tus iš ei­lės, kad vi­sus „ne­šva­rių“ die­nų li­ku­čius nu­si­plau­tų ir ne­pa­mirš­tų su­var­to­ti to­kio pat ši­lu­mos kie­kio kaip ki­tais mė­ne­siais.

Pa­si­tik­rin­ki­te pa­tys

Vie­nos Šiau­lių bu­tų bend­ri­jų pir­mi­nin­kė aiš­ki­no, kad žmo­nės pa­tys ga­li pa­si­tik­rin­ti, ar jų skai­tik­lis ro­do bent jau apy­tiks­liai ge­rai, te­rei­kia žiū­rint į skai­tik­lį pri­si­pil­ti ke­lis tri­lit­ri­nius stik­lai­nius van­dens. Pir­mi­nin­kės tei­gi­mu, la­bai re­tai pa­si­tai­ko, kad skai­tik­lis ro­dy­tų dau­giau, nei iš tie­sų su­nau­do­ja­ma van­dens.

Daug ašt­res­nė pro­ble­ma, anot pir­mi­nin­kės, ta, kad vie­nuo­se Šiau­lių dau­gia­bu­čių bu­tuo­se šil­dy­mo sis­te­ma cir­ku­liuo­ja iš­kart per du sto­vus, o ki­tuo­se – tik per vie­ną. Už „gy­va­tu­ką“ to pa­ties na­mo gy­ven­to­jai mo­ka tiek pat, nors prie dvie­jų sto­vų „pri­si­glau­dę“ bu­tai gau­na ge­ro­kai dau­giau ši­lu­mos. Pir­mi­nin­kė ban­dė šią pro­ble­mą iš­dės­ty­ti Vals­ty­bi­nei kai­nų ir ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jai, ta­čiau bu­vo gau­tas at­sa­ky­mas – ši­lu­mos ener­gi­jos ap­mo­kė­ji­mo tai­syk­lės yra jau nu­sta­ty­tos ir kol kas ne­nu­ma­to­ma jų keis­ti.

Pir­mi­nin­kė pa­skai­čia­vo, kad tie bu­tai, ku­riuo­se yra po du ši­lu­mi­nius sto­vus, už „gy­va­tu­ką“ tu­rė­tų mo­kė­ti treč­da­liu dau­giau. Tiek pat tu­rė­tų su­ma­žė­ti „gy­va­tu­ko“ mo­kes­tis ki­tiems na­mo gy­ven­to­jams.

Bi­jo­ma du­jų kai­nų šuo­lio

To­ma Grikš­tie­nė, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ tei­si­nin­kė ir at­sto­vė spau­dai, pri­mi­nė, kad ši­lu­mos ener­gi­jos kai­na yra tie­sio­giai pri­klau­so­ma nuo jai ga­min­ti nau­do­ja­mo ku­ro, šiuo at­ve­ju – du­jų. Prog­no­zuo­jant ši­lu­mos ener­gi­jos kai­ną, de­rė­tų at­si­žvelg­ti į du­jų kai­nos pro­gno­zes.

„Kol kas anks­ti pro­gno­zuo­ti nau­jas kai­nas gy­ven­to­jams. Jos kei­sis nuo 2012 m. sau­sio 1 d. Šį pus­me­tį bui­ti­niams va­to­to­jams ga­lio­ja 2011 m. lie­pos 1 d. įsi­ga­lio­ję gam­ti­nių du­jų ta­ri­fai“, – tei­gė Si­gi­ta Pet­ri­ko­ny­tė-Jur­kū­nie­nė, AB „Lie­tu­vos du­jos“ at­sto­vė spau­dai.

„Lie­tu­vos du­jų“ at­sto­vai tvir­ti­na, kad nau­jo pe­rio­do kai­noms įta­kos tu­rės 2011 m. lie­pos-gruo­džio mėn. du­jų im­por­to kai­na, ku­ri pri­klau­so nuo eu­ro ir do­le­rio san­ty­kio bei al­ter­na­ty­vių gam­ti­nėms du­joms naf­tos pro­duk­tų kai­nų. Da­bar pro­gno­zuo­ti mi­nė­tus fak­to­rius su­dė­tin­ga dėl  tarp­tau­ti­nė­se rin­ko­se kas­dien vyks­tan­čių po­ky­čių.

Yra di­džiu­lė ti­ki­my­bė, kad du­jos brangs. Jau lie­pą du­jų im­por­ta­vi­mo įmo­nės Ru­si­jai už du­jas mo­kė­jo bran­giau 4,4 pro­cen­to. Bran­giau­sios ru­siš­kos du­jos Lie­tu­vai bu­vo 2008 me­tų spa­lį – 2113 li­tų už tūks­tan­tį ku­bi­nių met­rų.

Karš­to van­dens ne­bu­vo, tad ir ši­lu­ma ne­tiek­ta be­veik ket­vir­tį ge­gu­žės mė­ne­sio. Gal vėl įjun­gus karš­tą van­de­nį mies­to gy­ven­to­jai puo­lė pra­ustis ir šveis­tis? Ir taip be per­sto­jo sep­ty­nis kar­tus iš ei­lės, kad vi­sus „ne­šva­rių“ die­nų li­ku­čius nu­si­plau­tų ir ne­pa­mirš­tų su­var­to­ti to­kio pat ši­lu­mos kie­kio kaip ki­tais mė­ne­siais.

 

Gais­ri­nin­kų sa­va­no­rių stei­gi­mas – iš fan­tas­ti­kos sri­ties

Eve­li­na RIM­KU­TĖ

Kol gais­ri­nin­kai ke­lia šur­mu­lį ir pi­ke­tuo­ja, ša­lies val­džia ieš­ko bū­dų, kaip dar la­biau su­ma­žin­ti pa­rei­gū­nų skai­čių. Ma­ži­nant ug­nia­ge­sių, at­si­ra­do pla­nų vėl įsteig­ti sa­va­no­rius ug­nia­ge­sius gel­bė­to­jus. Tai su­lau­kė ir tei­gia­mų, ir nei­gia­mų ko­men­ta­rų bei nuo­mo­nių.

 

Ar tikrai visi ugniagiasiai savanoriai drąsiai eis į gaisrą? Kol kas šalies politikams tai nerūpi.

Ug­nia­ge­siai pra­šo iš­mal­dos

Tre­čia­die­nį, kai vi­si ruo­šė­si Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­to ati­da­ry­mui, Šiau­lių ap­skri­ties ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nė są­jun­ga or­ga­ni­za­vo pi­ke­tą prie Šiau­lių are­nos. „Ašt­riais“ pla­ka­tais, ku­riuo­se pa­vaiz­duo­tas prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius, fi­nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė ir vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis, ne­ma­žai su­si­do­mė­ji­mo su­lau­ku­si vi­ce­kanc­le­rio Gied­riaus Ka­za­ke­vi­čiaus ke­lio­nė į Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją, ku­rios lė­šų bū­tų už­te­kę Šiau­lių ra­jo­no ug­nia­ge­sių biu­dže­to sky­lėms už­kam­šy­ti, ug­nia­ge­siai sten­gė­si pri­trauk­ti ap­lin­ki­nių dė­me­sį. Pi­ke­tuo­to­jų tiks­las – pa­ro­dy­ti, kaip yra nai­ki­na­ma prieš­gais­ri­nė tar­ny­ba, ir su­lauk­ti pa­ra­mos. Apie 50 000 Lt – bū­tent šios su­mos trūks­ta ug­nia­ge­sių al­goms iš­mo­kė­ti. „Prob­le­ma tik­rai di­des­nė, nei kam nors ga­li pa­si­ro­dy­ti. Ug­nia­ge­siai, ku­rie sau­go vi­suo­me­nę, tu­ri iš­ties­ti ran­ką ir pra­šy­ti iš­mal­dos. Mes no­ri­me pa­ro­dy­ti, kaip yra že­mi­na­mi dir­ban­tys žmo­nės, ku­rie sau­go vi­sų tur­tą. Mes pra­šo­me ne prie­dų, ne ke­lio­nių, o už­dirb­tų pi­ni­gų“, – tei­gė Šiau­lių ap­skri­ties ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos tei­si­nin­kas Juo­zas Vai­čiu­le­vi­čius.
Kol gais­ri­nin­kai ke­lia šur­mu­lį ir pi­ke­tuo­ja, ša­lies val­džia  ne ieš­ko bū­dų, kaip ras­ti pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą, bet kaip dar la­biau su­ma­žin­ti pa­rei­gū­nų. At­si­ra­do pla­nų vėl įsteig­ti sa­va­no­rius ug­nia­ge­sius gel­bė­to­jus. Čia su­si­ker­ta dvi nuo­mo­nės.

Nuo­mo­nė Nr. 1

Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je sa­va­no­riš­kų or­ga­ni­za­ci­jų vaid­muo bei pa­si­ti­kė­ji­mas jo­mis di­dė­ja. Žmo­nes bur­tis į sa­va­no­riš­kas or­ga­ni­za­ci­jas ska­ti­na bend­ra veik­la, po­li­ti­niai įsi­ti­ki­ni­mai, no­ras dirb­ti dėl po­li­ti­nių ar so­cia­li­nių per­mai­nų, no­ras pa­dė­ti ar pa­da­ry­ti ką nors nau­din­go ki­tiems, pa­gel­bė­ti sau, ga­li­my­bė veik­ti ir bend­ra­dar­biau­ti, sie­ki­mas įgy­ti pa­tir­ties at­lie­kant ko­kį nors dar­bą, so­cia­li­nių pa­slau­gų trū­ku­mas vie­ti­nė­je bend­ruo­me­nė­je, sie­ki­mas įdo­miai pra­leis­ti lais­va­lai­kį.
„Ug­nia­ge­siai sa­va­no­riai pra­de­da­mi rink­ti tam, kad bū­tų už­tik­rin­tas vi­suo­me­nės sau­gu­mas ir bū­tų tin­ka­mai su­teik­tos gais­rų ge­si­ni­mo ir gel­bė­ji­mo dar­bų pa­slau­gos. Jie tu­rės ati­tik­ti ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų tiek svei­ka­tos, tiek pa­ruo­ši­mo, tiek ap­mo­ky­mo rei­ka­la­vi­mus“, – sa­ko Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas, vi­daus tar­ny­bos pul­ki­nin­kas Kęs­tu­tis Baut­ro­nis.
Jei sa­va­no­riai ne­vyk­dys sa­vo veik­los, jei neat­vyks į įvy­kio vie­tą, jie pa­pras­čiau­siai bus iš­brauk­ti iš są­ra­šų ir to­liau ne­ga­lės at­lik­ti gais­ro ge­si­ni­mo dar­bų.
„Ne pa­slap­tis, kad be­veik vi­sos ug­nia­ge­sių struk­tū­ros pa­sau­ly­je at­si­ra­do iš sa­va­no­riš­kos veik­los, nes ple­čian­tis mies­tams ir vys­tant pra­mo­nę bei pre­ky­bą ki­lo di­de­lių gais­rų grės­mė, to­dėl pa­mo­ky­ti skau­džios gais­ro rykš­tės mies­te­lė­nai ir vers­li­nin­kai bū­rė­si į sa­va­no­riš­kas ug­nia­ge­sių ko­man­das“, – aiš­ki­na K. Baut­ro­nis.
Skan­di­na­vi­jo­je po­pu­lia­rios pri­va­čios gais­ri­nės, ku­rių pa­slau­gos yra per­ka­mos. Ži­no­ma, po­pu­lia­res­nės yra sa­va­no­riš­kos or­ga­ni­za­ci­jos. „Mū­sų vi­suo­me­nė tu­ri tam su­bręs­ti. Žmo­nes tai gal­būt šo­ki­ruo­ja, ta­čiau jo­kios pro­ble­mos čia nė­ra. Jie bus lin­kę sa­va­no­riau­ti, tie­siog jų ne­rei­kia nu­teik­ti prie­šiš­kai“, – tei­gia
K. Baut­ro­nis.

Nuo­mo­nė Nr. 2

Šiau­lių ap­skri­ties ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kas Juo­zas Po­cius ma­no, kad vi­suo­me­nė nė­ra „užau­gu­si“ iki to­kio ly­gio, kad at­lik­tų sa­va­no­rio ug­nia­ge­sio funk­ci­ją. Kai­miš­ko­se vie­to­vė­se pra­ktiš­kai nė­ra li­kę to­kiam dar­bui tin­ka­mų as­me­nų, o jei ir yra, tai jie už­siė­mę že­mės ūkio bend­ro­vė­se ar pri­va­čia­me ūky­je.
„Sup­la­nuo­ta Jo­niš­kio ra­jo­ne pa­nai­kin­ti tris ko­man­das – bus at­leis­ti 27 ug­nia­ge­siai, ku­rie gau­na apie 700 li­tų į ran­kas. Už to­kį at­ly­gi­ni­mą jie sau­go žmo­nių tur­tą nuo gais­rų! Juos at­lei­dus, jiems bus mo­ka­mos ge­ro­kai di­des­nės pa­šal­pos, so­cia­li­nės iš­mo­kos bei įvai­rios kom­pen­sa­ci­jos. Ar­gi tai tau­py­mas?“ – ste­bi­si J. Po­cius. Pa­sak jo, tei­kia­mo­je kon­cep­ci­jo­je yra tei­gia­ma, kad sa­va­no­riams bus mo­ka­ma iš su­tau­py­tų lė­šų, skir­tų sa­vi­val­dy­bių prieš­gais­ri­nei ap­sau­gai. Ky­la klau­si­mas – kaip jie su­tau­pys, kai lė­šų nė­ra?

Prieš­ta­rau­ja pa­tys sau

Mi­nis­te­ri­joms bu­vo pa­teik­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sa­va­no­rių ug­nia­ge­sių veik­los įsta­ty­mo kon­cep­ci­jos pa­tvir­ti­ni­mo pro­jek­tas, ku­rio punk­tai prieš­ta­rau­ja vie­ni ki­tiems. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja sua­be­jo­jo dėl pi­lie­čių no­ro da­ly­vau­ti ten, kur ky­la grės­mė gy­vy­bei, kad gais­rų ge­si­ni­mo funk­ci­ja var­gu ar ga­li bū­ti sa­va­no­riš­ka. Bu­vo iš­kel­tas klau­si­mas ir dėl sa­va­no­rių ug­nia­ge­sių ope­ra­ty­vaus rea­ga­vi­mo bei jų at­vy­ki­mo į gais­ro vie­tą. Šis klau­si­mas tu­rė­tų bū­ti iš­spręs­tas pa­ren­giant tvar­kos ap­ra­šą. Ta­čiau vi­sų pir­ma rei­kia priim­ti įsta­ty­mą, tik tuo­met bus ga­li­ma reng­ti ap­ra­šą.
To­kiems pla­nams ne­pri­ta­ria Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja, ku­riai neaiš­ku, ko­dėl sa­vi­val­dy­bės tu­ri bū­ti įpa­rei­go­tos rem­ti sa­va­no­rius ug­nia­ge­sius. Jų or­ga­ni­za­ci­jos bus įkur­tos ir veiks sa­vi­val­dy­bė­se, o pa­slau­gas teiks sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jo­je. Neaiš­ki ir lė­šų ap­skai­čia­vi­mo me­to­di­ka. Pa­si­ro­do, Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos pa­siū­ly­mu į nu­ta­ri­mo pro­jek­tą įra­šy­ta nuo­sta­ta, kad sa­va­no­riai tu­rė­tų bū­ti iš­lai­ko­mi ir jų veik­la plė­to­ja­ma ne­nau­do­jant pa­pil­do­mų vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų. Ta­me pa­čia­me do­ku­men­te ra­šo­ma, kad tu­ri bū­ti pa­pil­do­mai ne­nau­do­ja­mos lė­šos, bet tos pa­čios ne­nau­do­ja­mos lė­šos tu­ri bū­ti ski­ria­mos iš sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų. Tai kas fi­nan­suos sa­va­no­rius?
Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tas tei­gia, kad sa­vi­val­dy­bių prieš­gais­ri­nė­se tar­ny­bo­se trūks­ta lė­šų ug­nia­ge­sių ko­man­dų nuo­la­ti­nei pa­reng­čiai už­tik­rin­ti, to­dėl ga­li nu­ken­tė­ti vi­suo­me­nės ir pa­čių dar­buo­to­jų sau­gu­mas bei tei­sė­ti lū­kes­čiai, bet siū­lo­ma su­ma­žin­ti ko­man­dų skai­čių.
Gais­ri­nin­kams sa­va­no­riams vis tiek pla­nuo­ja­ma ras­ti lė­šų. Įs­ta­ty­me ti­ki­ma­si įtvir­tin­ti nuo­sta­tas, kad sa­va­no­riui bus ap­mo­kė­tos iš­lai­dos (trans­por­to, ry­šių ir t. t.), ku­rias jis pa­tirs at­lik­da­mas pa­ves­tas funk­ci­jas. Bus kom­pen­suo­ja­mas ir dar­bo už­mo­kes­tis už lai­ko­tar­pį, kai sa­va­no­ris pa­liks dar­bo vie­tą ir iš­vyks ge­sin­ti gais­rų. Sa­va­no­riai bus ap­rū­pin­ti ge­si­ni­mo prie­mo­nė­mis, ap­ran­ga, as­me­ni­nės sau­gos prie­mo­nė­mis, ski­ria­mai­siais ženk­lais. Sa­va­no­rio žū­ties ar svei­ka­tos su­trik­dy­mo at­ve­ju bus ski­ria­mos pa­šal­pos. Kol kas neaiš­ku, kie­no lė­šo­mis sa­va­no­riai bus ap­draus­ti nuo ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų ir ar iš­vis bus draus­ti.

Eu­ro­pa la­biau pa­žen­gu­si

Pa­sau­ly­je sa­va­no­riai ug­nia­ge­siai yra svar­biau­sia gais­rų ge­si­ni­mo bei gel­bė­ji­mo dar­bų jė­ga. Vo­kie­ti­jo­je tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų ten­ka 16,6 ug­nia­ge­sio, iš ku­rių 16,18 yra sa­va­no­riai. Da­ni­jo­je ir­gi gau­su sa­va­no­riš­kų or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios tei­kia ju­ri­di­nes kon­sul­ta­ci­jas, dir­ba su vai­kais, da­ly­vau­ja sa­va­no­rių ug­nia­ge­sių dar­be, ge­si­na gais­rus, lik­vi­duo­ja au­to­mo­bi­lių, ge­le­žin­ke­lio ava­ri­jas, avia­ka­tast­ro­fas ar ava­ri­jas, su­si­ju­sias su pa­vo­jin­go­mis me­džia­go­mis ir pan.

Cent­ra­li­za­ci­ja – gy­dy­mo sis­te­mos pa­na­cė­ja?

Sta­sys ŠLIO­ŽA

Prieš ke­le­rius me­tus pri­spau­dęs sunk­me­tis pri­ver­tė kruopš­čiau tvar­ky­tis ir ieš­ko­ti bū­dų, kaip su­tau­py­ti kiek įma­no­ma dau­giau. Šie­met val­džia ėmė tri­mi­tuo­ti – ša­lies eko­no­mi­ką glos­to pir­mie­ji švie­sos spin­du­liai. Tie­sa, toks gau­de­sys tau­py­mo re­cep­tų paieš­kų nė kiek ne­pris­tab­dė – ir to­liau re­for­muo­ja­ma vals­ty­bi­nių įstai­gų sis­te­ma. Apsk­ri­ty­se įsi­kū­ru­sios ju­ri­di­nio as­mens sta­tu­są tu­rin­čios įstai­gos pa­ma­žu nai­ki­na­mos ir tel­kia­mos dau­giau gy­ven­to­jų tu­rin­čiuo­se cent­ruo­se. Pa­si­šau­ta cent­ra­li­zuo­ti ir įstai­gų per­so­na­lą.

 

Jei­gu bū­tų im­ta­si re­for­muo­ti gy­dy­mo įstai­gų sis­te­mą ir pra­dė­ta dieg­ti cent­ra­li­za­ci­jos nau­jo­ves, ne­pa­vyk­tų iš­veng­ti ma­si­nio dar­buo­to­jų at­lei­di­mo.

„Šiauliai plious archyvo nuotr.

Tei­gia­ma, kad at­si­sa­kius net vie­no spe­cia­lis­to, o jo funk­ci­jas vyk­dant cent­ra­li­zuo­tai, bū­tų ge­ro­kai su­ma­žin­tos val­dy­mo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­dos. Pri­rei­kus spe­cia­lis­tų, juos re­ko­men­duo­ja­ma sam­dy­ti iš biu­dže­ti­nių įstai­gų. Kol kas to­kią kon­cep­ci­ją dar tik siū­lo­ma iš­ban­dy­ti. Ta­čiau įstai­gų, no­rin­čių dieg­ti or­ga­ni­za­ci­nius pa­kei­ti­mus, nė su ži­bu­riu ne­ra­si – bi­jo­ma, kad biu­dže­ti­nės įmo­nės tin­ka­mai neat­liks pa­ves­tų pa­slau­gų, o už dar­bą rei­ka­laus ne ką ma­žes­nių pi­ni­gų. Apie pri­va­čias pa­slau­gas tie­kian­čias įmo­nes gal­vo­ti iš­vis ne­no­ri­ma.

Su kuo ji val­go­ma?

Spau­do­je pa­si­ro­dė įvai­rių spe­cia­lis­tų pa­skai­čia­vi­mų, kad apy­tiks­liai trys ket­vir­ta­da­liai be­maž vi­sų vals­ty­bi­nių įstai­gų biu­dže­to ski­ria­ma dar­bo už­mo­kes­čiui. Va­di­na­si, tie­sio­gi­nei veik­lai ten­ka tik apie 30 pro­c. įstai­gos biu­dže­to, to­dėl im­ta kal­bė­ti, kad tur­to, per­so­na­lo, fi­nan­sų ar inf­rast­ruk­tū­ros klau­si­mus ga­li­ma spręs­ti cent­ra­li­zuo­tai ir to­kiu bū­du tau­py­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus.
Res­pub­li­ki­nė Šiau­lių li­go­ni­nė – vie­na di­džiau­sių mies­te vei­kian­čių vals­ty­bi­nių įstai­gų. Praė­ju­siais me­tais jos ko­ri­do­riais zu­jo per du tūks­tan­čius dar­buo­to­jų. Be­veik ket­vir­ta­da­lis li­go­ni­nės per­so­na­lo at­lie­ka tie­sio­giai su me­di­ci­na ne­su­si­ju­sias funk­ci­jas – tai ap­skai­tos, eko­no­mi­kos, in­for­ma­ti­kos, tei­sės spe­cia­lis­tai, pa­gal­bi­nis per­so­na­las ir dar­bi­nin­kai. Kiek­vie­ną mė­ne­sį šių dar­buo­to­jų iš­lai­ky­mas mo­kes­čių mo­kė­to­jams at­siei­na dau­giau nei pu­sę mi­li­jo­no li­tų.
Ne­pai­sant di­de­lio ne me­di­ci­nos per­so­na­lo tei­gia­ma, kad per­tek­li­nių spe­cia­ly­bių nė­ra. Pa­sak Lie­tu­vos li­go­ni­nių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Da­liaus Vai­gi­no, gy­dy­mo įstai­gos pa­čios nu­spren­džia, kiek ir ko­kių spe­cia­lis­tų joms rei­kia. „Jei­gu įstai­ga tu­ri ke­le­tą vie­nos ir po­rą ki­tos sri­ties spe­cia­lis­tų, ti­kė­ti­na, kad jie iš­lai­ko­mi ne be rei­ka­lo“, – aiš­ki­na pre­zi­den­tas.
Vals­ty­bi­nėms įstai­goms at­si­sa­kius da­lies per­so­na­lo ir pe­rė­jus prie cent­ra­li­zuo­to veik­los mo­de­lio, tek­tų iš­lai­ky­ti ge­ro­kai ma­žiau spe­cia­lis­tų, ku­rie pa­jėg­tų dirb­ti ke­lio­se įstai­go­se iš­kart. Ta­čiau, skep­ti­kų tei­gi­mu, ėmus dirb­ti cent­ra­li­zuo­tai, gy­dy­mo sis­te­ma su­sta­ba­rė­tų, pa­vyz­džiui, cent­ra­li­za­vus bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos sis­te­mą, įstai­gos be val­di­nin­kų lei­di­mo ne­ga­lė­tų įsi­gy­ti nė men­kiau­sio pir­ki­nio. Tie­sa, toks sce­na­ri­jus ga­lio­tų tik to­kiu at­ve­ju, jei val­džia skir­tų sa­vo spe­cia­lis­tus. Įs­tai­goms su­tei­kus ga­li­my­bę spe­cia­lis­tus nuo­mo­tis iš pri­va­čių įmo­nių, at­si­ras­tų to­kias pa­slau­gas siū­lan­čių ran­go­vų kon­ku­ren­ci­ja. Dėl šios prie­žas­ties įmo­nės ga­lė­tų pi­giau iš­si­nuo­mo­ti tos pa­čios kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų. Taip įstai­gos ne­pra­ras­tų sa­vo lanks­tu­mo, nes kiek­vie­na ga­lė­tų pa­si­sam­dy­ti dar­buo­to­jų, ku­riems iš­lai­ky­ti ne­rei­kia skir­ti daug lė­šų.

Pa­keis­ti neį­ma­no­ma...

Per­nai, sie­kiant su­tau­py­ti, su­ma­žin­tas ne tik sis­te­mos, bet ir gy­dy­mo pa­slau­gų fi­nan­sa­vi­mas. Gy­dy­mo įstai­gos at­si­dū­rė ant be­dug­nės kraš­to – li­go­ni­nės ir po­lik­li­ni­kos ne­te­ko ga­li­my­bės teik­ti tiek pa­slau­gų, kiek jų bu­vo anks­čiau, to­dėl rei­kia už­da­ry­ti da­lį sky­rių, o kva­li­fi­kuo­tus me­di­ci­nos spe­cia­lis­tus at­leis­ti iš dar­bo. At­ro­do, kad gy­dy­mo įstai­gų ka­bi­ne­tuo­se ra­miau­siai įsi­tai­sy­ti ga­li tik tie­sio­giai su gy­dy­mu ne­su­si­ję dar­buo­to­jai.
D. Vai­gi­nas tvir­ti­na, kad kai ku­riuos spe­cia­lis­tus sam­dy­tis tik pri­rei­kus yra be­veik neį­ma­no­ma, nes gy­dy­mo įstai­go­se nuo­lat vyks­ta ne­pert­rau­kia­mas gy­dy­mo pro­ce­sas, to­dėl dar­buo­to­jai, kar­tu ir ne me­di­ci­nos, rei­ka­lin­gi kas­dien. Jo nuo­mo­ne, cent­ra­li­zuo­ti gy­dy­mo įstai­gų per­so­na­lą su­dė­tin­ga dar ir to­dėl, kad dau­gu­mai spe­cia­lis­tų rei­kia ki­to­kio pa­ruo­ši­mo. „Už­sie­ny­je ne me­di­ci­nos per­so­na­lo dar­buo­to­jai ruo­šia­mi su­pa­žin­di­nant su me­di­ci­nos teo­ri­ja. Lie­tu­vos li­go­ni­nė­se pa­na­šiai dir­ba me­di­ci­nos sta­tis­ti­kai, ku­rie at­sa­kin­gi už tai, kad gy­dy­mo is­to­ri­jo­se ar am­bu­la­to­ri­nė­se kor­te­lė­se esan­ti in­for­ma­ci­ja bū­tų per­kel­ta į kom­piu­te­ri­nę duo­me­nų ba­zę. Var­gu ar ko­kia nors biu­dže­ti­nė įmo­nė ga­lė­tų pa­siū­ly­ti to­kių spe­cia­lis­tų pa­slau­gas“, – svars­to D. Vai­gi­nas.
Nuo­sai­kiau sa­vo biu­dže­tą tvar­kan­čios pri­va­čios gy­dy­mo įstai­gos tei­gia prie­šin­gai – da­lį per­so­na­lo vis dėl­to ga­li­ma pa­keis­ti. Vie­nos di­džiau­sių pri­va­čių gy­dy­mo įstai­gų Lie­tu­vo­je – Me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos cent­ro – di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas or­ga­ni­za­ci­niams klau­si­mams ir Pri­va­čių me­di­ci­nos įstai­gų aso­cia­ci­jos val­dy­bos na­rys Ar­tū­ras Sei­bu­tis pa­sa­ko­ja, kad pri­va­čios kli­ni­kos da­liai dar­bų sam­do ran­go­vus. Pas­lau­gų tei­ki­mo su­tar­tys su­da­ro­mos su va­ly­mo, ap­lin­kos prie­žiū­ros, tei­si­nių kon­sul­ta­ci­jų, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų įmo­nė­mis.
Su­ta­ria­ma tik dėl vie­no – per­so­na­lo struk­tū­rą bū­ti­na su­for­muo­ti taip, kad bū­tų tin­ka­mai at­lie­ka­mos vi­sos rei­ka­lin­gos funk­ci­jos. A. Sei­bu­čio nuo­mo­ne, ge­riau­si re­zul­ta­tai pa­sie­kia­mi tu­rint op­ti­ma­lų ir fi­nan­siš­kai bei funk­ciš­kai pa­grįs­tą dar­buo­to­jų skai­čių. „Pa­cien­tų gy­dy­mas su­si­de­da iš dau­ge­lio da­lių, to­dėl sie­kiant su­tau­py­ti ne­ga­li­ma at­si­sa­ky­ti pu­sės dar­buo­to­jų, pa­lie­kant tik tie­sio­giai su me­di­ci­na su­si­ju­sius spe­cia­lis­tus, pa­vyz­džiui, esant gy­dy­mo įran­gos ge­di­mams, tu­ri bū­ti rea­guo­ja­ma ne­del­siant. To­kio ope­ra­ty­vu­mo jo­kia įmo­nė ne­ga­lė­tų už­tik­rin­ti, va­di­na­si, be in­ži­ne­ri­nio per­so­na­lo jo­kia gy­dy­mo įstai­ga neiš­si­vers­tų“, – pa­žy­mi A. Sei­bu­tis.

...o ei­li­nius dar­bi­nin­kus at­leis­ti gai­la

Šiau­lių cent­ro po­lik­li­ni­kos, pa­ly­gin­ti su Res­pub­li­ki­ne Šiau­lių li­go­ni­ne, skai­čiai šiek tiek kuk­les­ni – iš 235 dar­buo­to­jų ne me­di­ci­nos per­so­na­lą su­da­ro apie pus­šim­tį dar­buo­to­jų, ku­rių at­ly­gi­ni­mas svy­ruo­ja nuo be­veik 3 iki 1 tūkst. li­tų.
Pa­sak po­lik­li­ni­kos vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­jos Auš­ros Var­pu­čians­kie­nės, kol neat­lik­ta ga­li­my­bių stu­di­ja ir ne­pas­kai­čiuo­ta, kad nau­do­jan­tis cent­ra­li­zuo­to­mis pa­slau­go­mis gy­dy­mo įstai­gos ga­lė­tų su­tau­py­ti ge­ro­kai dau­giau, tol ne­pla­nuo­ja­ma pe­rei­ti prie to­kio veik­los mo­de­lio. „Jei­gu atei­ty­je paaiš­kė­tų, kad toks tau­py­mo re­cep­tas yra nau­din­gas ir duos ap­čiuo­pia­mos nau­dos, ta­da grei­čiau­siai tek­tų pe­rei­ti prie cent­ra­li­zuo­tų pa­slau­gų ir at­si­sa­ky­ti da­lies sa­vo dar­buo­to­jų“, – svars­to A. Var­pu­čians­kie­nė.
Nors kol kas ne­si­ruo­šia­ma nie­ko keis­ti, ta­čiau be­veik nea­be­jo­ja­ma – jei­gu bū­tų im­ta­si re­for­muo­ti gy­dy­mo įstai­gų sis­te­mą ir pra­dė­ta dieg­ti cent­ra­li­za­ci­jos nau­jo­ves, ne­pa­vyk­tų iš­veng­ti ma­si­nio dar­buo­to­jų at­lei­di­mo, pa­vyz­džiui, per­lei­dus Šiau­lių cent­ro po­lik­li­ni­kos ūki­nės da­lies tvar­ky­mą į ki­tas ran­kas, dar­bo ne­tek­tų maž­daug dvi de­šim­tys dar­buo­to­jų.
Da­bar, anot A. Var­pu­čians­kie­nės, po­lik­li­ni­ko­je dir­ba po du vai­ruo­to­jus ir lif­ti­nin­kus, ke­tu­ri ūkio dar­buo­to­jai, kiem­sar­gis bei de­šimt va­ly­to­jų ir rū­bi­nin­kių. Pas­ta­ro­sios „per­sio­rien­tuo­ja“ pri­klau­so­mai nuo se­zo­no – šal­tuo­ju me­tų lai­ko­tar­piu dau­giau dar­buo­to­jų at­lie­ka rū­bi­nin­kių, o šil­tuo­ju – va­ly­to­jų funk­ci­jas. Po­lik­li­ni­ka, at­si­sa­kiu­si de­šim­ties va­ly­to­jų ko­man­dos, kas mė­ne­sį su­tau­py­tų dau­giau nei 10 tūkst. li­tų. Už ge­ro­kai ma­žes­nę su­mą ga­li­ma pa­si­sam­dy­ti va­ly­mo pa­slau­gas tei­kian­čią bend­ro­vę.
Nuo­gąs­tau­ja­ma, kad bū­tų sun­ku at­leis­ti iki šiol uo­liai dir­bu­sius dar­buo­to­jus ir pe­rei­ti prie vi­sai ki­tos sis­te­mos, juo­lab kad nau­jos re­for­mos die­gi­mas iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų ki­še­nės pa­rei­ka­lau­tų ne ką ma­žes­nių in­ves­ti­ci­jų, ku­rios ga­lė­tų at­si­pirk­ti tik po ke­le­rių me­tų. Ta­čiau neaiš­ku, kur bū­tų in­ves­tuo­ti pi­ni­gai, su­tau­py­ti ke­lis­kart su­ma­ži­nus dar­buo­to­jų skai­čių.

Vers­li­nin­kai: atei­ty­je cent­ra­li­za­ci­jos neiš­vengs nie­kas

„Bal­tik vai­ras“ – di­džiau­sia pri­va­taus už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nė mies­te. Bend­ro­vė prieš ke­le­rius me­tus vie­na pir­mų­jų Šiau­liuo­se pra­dė­jo dieg­ti cent­ra­li­zuo­to per­so­na­lo sis­te­mą. Anks­čiau įmo­nė­je dir­bo per aš­tuo­nis šim­tus dar­buo­to­jų, da­bar nuo­la­ti­nę dar­bo su­tar­tį pa­si­ra­šę šiek tiek dau­giau nei trys šim­tai. Ne­pai­sant to, ga­my­bos apim­tys išau­go net ke­lis kar­tus.
Pa­sak dvi­ra­čių ga­myk­los di­rek­to­riaus Dirk‘o Zwick‘o, tei­sin­gai su­ba­lan­suo­to per­so­na­lo klau­si­mas kiek­vie­no­je įmo­nė­je tu­rė­tų bū­ti pa­ts svar­biau­sias. „Jei­gu esi ga­bus me­cha­ni­kas, ta­da be var­go su­re­mon­tuo­si su­ge­du­sią ma­ši­ną. Jei­gu ne­su­ge­bi pa­tai­sy­ti – teks vyk­ti į au­to­ser­vi­są. Ta­čiau ne­bū­ti­na įgy­ti me­cha­ni­ko iš­si­la­vi­ni­mo tik tam, kad pri­rei­kus ga­lė­tum su­re­mon­tuo­ti sa­vo au­to­mo­bi­lį“, – sam­pro­tau­ja di­rek­to­rius. Anot jo, to­kia pat si­tua­ci­ja ir įmo­nė­se – tai, ko ne­rei­kia kas­dien, ga­li­ma sam­dy­ti tik pri­rei­kus.
D. Zwick pa­sa­ko­ja, kad ga­li­ma ras­ti net ke­le­tą bū­dų, kaip op­ti­ma­liai iš­nau­do­ti dar­bo jė­gą. „Spe­cia­li­zuo­tos įmo­nės nu­sta­ty­tam lai­ko­tar­piui ga­li iš­nuo­mo­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų. Su­da­rius su­tar­tį su ran­go­vais, ne­be­rei­kės su­kti gal­vos dėl va­ly­to­jų, ap­sau­gos ar ki­to per­so­na­lo. O pa­si­ra­šius ter­mi­nuo­tas dar­bo su­tar­tis su dar­buo­to­jais, ku­rių rei­kia tik ret­kar­čiais, ga­li­ma su­tau­py­ti la­bai daug“, – pa­tir­ti­mi da­li­ja­si va­do­vas.
Anot jo, įstai­gos tu­rė­tų pa­sver­ti, ar yra pa­jė­gios skir­ti pa­kan­ka­mai lė­šų nuo­la­ti­niam sa­vo dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mui, ka­dan­gi ne­re­tai nu­tin­ka taip, kad no­rint iš­lai­ky­ti aukš­tą dar­buo­to­jo pro­fe­si­nio pa­si­ren­gi­mo ly­gį ten­ka in­ves­tuo­ti dau­giau, ne­gu jį sam­dant iš ki­tos įmo­nės. D. Zwick‘o nuo­mo­ne, kiek­vie­na įmo­nė ar įstai­ga tu­rė­tų vi­są dė­me­sį su­telk­ti į pa­grin­di­nę sa­vo veik­lą, o ša­lu­ti­nius dar­bus ver­tė­tų ati­duo­ti tos sri­ties pro­fe­sio­na­lams. Nors da­bar į cent­ra­li­za­ci­jos pro­ce­są žiū­ri­ma pro pirš­tus, „Bal­tik vai­ro“ di­rek­to­rius pro­gno­zuo­ja, kad atei­ty­je pri­va­taus ir val­diš­ko ka­pi­ta­lo įmo­nės įžvelgs cent­ra­li­za­ci­jos nau­dą.

Dėl ko­men­ta­to­rių įžei­di­nė­ji­mų - į po­li­ci­ją


Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Fil­me „Nai­sių va­sa­ra“ ži­niuo­nio duk­ros vaid­me­nį ku­rian­ti šiau­lie­tė Ag­nė Gru­dy­tė krei­pė­si į po­li­ci­ją. Mo­te­ris neap­si­ken­tė per­skai­čiu­si už­gau­lius ją žei­džian­čius ko­men­ta­rus in­ter­ne­te. „Spren­di­mą priė­miau šal­tu pro­tu. No­riu pa­žiū­rė­ti į akis ma­ne šmei­žian­tiems žmo­nėms. Tik bi­jau, kad tos akys ga­li bū­ti pa­žįs­ta­mų žmo­nių“, - sa­ko ak­to­rė.

 

 Ag­nės GRU­DY­TĖS

as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ne­tu­ri tap­ti nor­ma

Tre­čią se­zo­ną se­ria­le „Nai­sių va­sa­ra“ be­si­fil­muo­jan­čią Ag­nę te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vai ma­tė ir kaip lai­dos ve­dė­ją - mo­te­ris yra ve­du­si šou „Šei­mų dai­nos“, „Cho­rų ka­rai“. Ne kar­tą po įvai­rioms ži­niask­lai­dos prie­mo­nėms duo­tų in­ter­viu pa­si­pil­da­vo ne itin ma­lo­nių ko­men­ta­rų.
„Ne­se­niai mo­te­ris iš­si­tuo­kė su vy­ru. Apie tai žur­na­lis­tai pa­ren­gė straips­nį ir, ži­no­ma, pa­si­py­lė skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai, ku­rie ne juo­kais su­glu­mi­no jau­ną mo­te­rį ir ma­mą. „Ne­tu­ri bū­ti nor­ma, kad vir­tua­lio­je erd­vė­je ta­ve že­min­tų ir pur­vais drabs­ty­tų. Ko­men­ta­to­riai tu­ri jaus­ti ri­bas. Jie ne­ga­li jaus­tis ne­bau­džia­mi“, - nu­spren­dė ak­to­rė ir dėl dvie­jų ko­men­ta­rų in­ter­ne­te krei­pė­si į po­li­ci­ją.
Anot Ag­nės, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai la­bai ge­ra­no­riš­kai ją iš­klau­sė, pa­dė­jo pa­ra­šyti pa­reiš­ki­mą. Pa­ža­dė­jo in­for­muo­ti, kai tik pa­vyks nu­sta­ty­ti šmei­ži­kų IP ad­re­sus ir pa­var­des. „Ne­ži­nau, ar pra­šy­siu kom­pen­sa­ci­jos ža­lai at­ly­gin­ti. Ma­no tiks­las - įro­dy­ti, kad gy­ve­na­me ne lau­ki­nių kraš­te ir žmo­gų rei­kia gerb­ti. Bū­tų bai­siau­sia, jei teis­me tek­tų pa­žįs­ta­miems žmo­nėms į akis pa­žiū­rė­ti. Bet tai bū­tų pa­mo­ka tiek jiems, tiek ki­tiems ko­men­ta­to­riams“, - sa­ko ak­to­rė.

Šmei­ži­kai bau­džia­mi net lais­vės atė­mi­mo baus­me

In­ter­ne­te ano­ni­miš­ku­mo nė­ra, tad po­li­ci­ja anks­čiau ar vė­liau „at­ran­da ga­lus“ ir šmei­žian­čių ko­men­ta­rų au­to­riai pa­trau­kia­mi ad­mi­nist­ra­ci­nėn ar­ba bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn. Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se yra straips­niai, ku­riuo­se nu­ma­to­ma ne tik pi­ni­gi­nė bau­da, bet ir lais­vės atė­mi­mas, pri­klau­so­mai nuo to, ko­kį nu­si­kal­ti­mą žmo­gus pa­da­rė.
Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Ko­mu­ni­ka­ci­jų sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ra­mū­nas Ma­to­nis in­for­ma­vo, kad per sep­ty­nis šių me­tų mė­ne­sius ša­ly­je už­re­gist­ruo­ti 104 to­kie at­ve­jai.
R. Ma­to­nio tei­gi­mu, LR Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se už šmei­ži­mą yra nu­ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė. Tas, ku­ris pa­sklei­dė apie ki­tą žmo­gų tik­ro­vės nea­ti­tin­kan­čią in­for­ma­ci­ją, ga­lin­čią pa­nie­kin­ti ar pa­že­min­ti tą as­me­nį ar­ba pa­kirs­ti pa­si­ti­kė­ji­mą juo, bau­džia­mas bau­da ar­ba lais­vės ap­ri­bo­ji­mu, ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės atė­mi­mu iki vie­ne­rių me­tų.
Tas, ku­ris šmei­žė as­me­nį, ne­va šis pa­da­rė sun­kų ar la­bai sun­kų nu­si­kal­ti­mą, ar­ba per vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nę, ar­ba spau­di­ny­je, bau­džia­mas bau­da ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės atė­mi­mu iki dve­jų me­tų. Už 154 straips­ny­je nu­ma­ty­tas vei­kas as­muo at­sa­ko tik tuo at­ve­ju, kai yra nu­ken­tė­ju­sio as­mens skun­das ar jo tei­sė­to at­sto­vo pa­reiš­ki­mas ar­ba pro­ku­ro­ro rei­ka­la­vi­mas.
Prie sun­kes­nių nu­si­kal­ti­mų pri­ski­ria­mas ra­si­nės, re­li­gi­nės ar tau­ti­nės ne­san­tai­kos kurs­ty­mas. In­ter­ne­tas vis daž­niau nau­do­ja­mas kaip šmeiž­to, są­skai­tų su­ve­di­nė­ji­mo, kerš­to įran­kis. Žmo­gui, ku­rio gar­bė ir oru­mas įžeis­tas ar­ba ku­ris ma­no esąs ap­šmeiž­tas, tu­ri kreip­tis į te­ri­to­ri­nę po­li­ci­jos įstai­gą. Pa­rei­gū­nai nu­sta­to šmei­ži­kiš­kų pa­reiš­ki­mų au­to­rių, o nu­ken­tė­ju­sy­sis pa­ts prii­ma spren­di­mą - ar­ba gra­žiuo­ju su­si­ta­ria su šmei­ži­ku, ar­ba krei­pia­si į teis­mą pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka.
Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 170 straips­nis nu­ma­to, kad tas, ku­ris vie­šais pa­reiš­ki­mais žo­džiu, raš­tu ar pa­nau­do­da­mas vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nę ty­čio­jo­si, nie­ki­no, ska­ti­no nea­py­kan­tą ar kurs­tė disk­ri­mi­nuo­ti žmo­nių gru­pę ar jai pri­klau­san­tį as­me­nį dėl ly­ties, sek­sua­li­nės orien­ta­ci­jos, ra­sės, tau­ty­bės, kal­bos, kil­mės, so­cia­li­nės pa­dė­ties, ti­kė­ji­mo, įsi­ti­ki­ni­mų ar pa­žiū­rų, bau­džia­mas bau­da ar­ba lais­vės ap­ri­bo­ji­mu, ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės atė­mi­mu iki dve­jų me­tų.

„Ki­tą su­men­ki­nęs tar­si pa­di­dė­ji pa­ts“

Nu­si­kals­ta­mas vei­kas vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­da­ro ne tik už­gau­lius ko­men­ta­rus ra­šan­tys paaug­liai, bet ir iš­si­la­vi­nę suau­gu­sie­ji. Kaž­ko­dėl žmo­nės, sė­dė­da­mi prie kom­piu­te­rio ir ra­ši­nė­da­mi, įsi­vaiz­duo­ja, kad yra ne­ma­to­mi ir ne­gir­di­mi. Psi­cho­lo­gai tei­gia, kad ko­men­ta­rus daž­niau­siai ra­šo žmo­nės, tu­rin­tys ne­vi­sa­ver­tiš­ku­mo komp­lek­są. Iš­sa­ky­da­mi už­gau­lią nuo­mo­nę, to­kie ko­men­ta­to­riai tar­si kom­pen­suo­ja sa­vo pa­tir­tas skriau­das, jau­čia­si pra­na­šes­ni už žmo­gų, ku­rį drabs­to pur­vais.
Psi­cho­lo­gas Arū­nas Nor­kus sa­ko, kad es­mė ta, jog in­ter­ne­to erd­vė yra ano­ni­miš­ka - nie­kas ne­ga­li ta­vęs pa­ma­ty­ti, at­pa­žin­ti. Šis ano­ni­miš­ku­mas tar­si su­ku­ria mi­nios dva­sią. Bū­da­mas mi­nio­je, žmo­gus pa­jau­čia ne­bau­džia­mu­mą.
„Jis pra­de­da elg­tis taip, kaip nie­ka­da ne­pa­sielg­tų bū­da­mas vie­nas. Ma­ža to, ne­bau­džia­mu­mo jaus­mas ir su­ma­žė­ju­si as­me­ni­nė at­sa­ko­my­bė yra už­kre­čia­mi ir leng­vai per­si­duo­da nuo vie­no ki­tam. Taip tar­si pa­si­da­li­ja­ma at­sa­ko­my­be ir vi­si jau­čia­si ga­na sau­gūs, ką be­da­ry­tų. Aki­vaiz­dus pa­vyz­dys – ne­se­ni įvy­kiai Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, kai ne­tgi aukš­tiems vi­suo­me­nės sluoks­niams pri­ski­ria­mo­se šei­mo­se gy­ve­nan­tys jau­nuo­liai pa­si­da­vė vi­suo­ti­niam bru­ta­lu­mui“, - sa­ko psi­cho­lo­gas.
A. Nor­kaus tei­gi­mu, la­bai pa­na­šiai ir in­ter­ne­te - jei kas nors pa­ra­šė nei­gia­mą ko­men­ta­rą, o šis emo­ciš­kai „už­ka­bi­no“, vi­sa­da at­si­ras ir dau­giau pa­na­šių ar ne­tgi blo­ges­nių ko­men­ta­rų.
Ki­tas klau­si­mas – kas ska­ti­na ano­ni­miš­kai ki­tą ko­ne­veik­ti, drabs­ty­ti pur­vais, že­min­ti? Anot psi­cho­lo­go, at­sa­ky­mas la­bai pa­pras­tas – to­kiu bū­du hi­per­kom­pen­suo­ja­mas men­ka­ver­tiš­ku­mo jaus­mas. Pa­są­mo­nė­je, o daž­nai ir są­mo­nin­gai su­vo­kia­mas skir­tu­mas tarp sa­vo ir aukš­to so­cia­li­nio sta­tu­so as­mens pa­sie­ki­mų. Kuo „žvaigž­dė“ dau­giau pa­sie­ku­si, kuo daž­niau jos vei­das ir var­das šmė­žuo­ja te­le­vi­zo­riaus ek­ra­nuo­se, tuo di­des­nis skir­tu­mas su­vo­kia­mas, o pa­ts su­vo­ki­mas tam­pa skaus­min­ges­nis. Pa­są­mo­nė­je ky­la kal­tės jaus­mas, kad kaž­ko ne­su­ge­bė­jai, kaž­ko ne­pa­da­rei, kad esi tik šioks ar anoks, o ne „žvaigž­dė“.
„Šis skaus­min­gas kal­tės iš­gy­ve­ni­mas už­den­gia­mas pyk­čiu ir ag­re­si­ja, nu­kreip­ta į ki­tus – dau­giau už­dir­ban­čius, pa­sie­ku­sius, tie­siog lai­min­ges­nius. Mi­nios jaus­mo, ku­rį su­ku­ria in­ter­ne­ti­nis ano­ni­miš­ku­mas, vei­kia­ma ta ag­re­si­ja ir plūs­te­li keiks­mais, įžei­di­nė­ji­mais, men­ki­ni­mu. Vie­na ver­tus, taip pa­sie­kia­mas sa­vo­tiš­kas ka­tar­sis - iš­lei­džia­mi su­si­kau­pę nei­gia­mi jaus­mai. Ki­ta ver­tus, to­kiu el­ge­siu su­ma­ži­na­ma pa­są­mo­ni­nė kal­tė - ki­tą su­men­ki­nęs, tar­si pa­di­dė­ji pa­ts. Tam­pi la­biau pa­ten­kin­tas sa­vi­mi, ge­res­nis ir pa­trauk­les­nis sa­vo pa­ties aky­se“, - sa­ko A. Nor­kus.
Ag­nė Gru­dy­tė kol kas ne­ži­no, ar no­rės, kad ją in­ter­ne­te šmei­žian­tys žmo­nės at­ly­gin­tų mo­ra­li­nę ža­lą. „Ne­tu­ri bū­ti nor­ma, kad vir­tua­lio­je erd­vė­je ta­ve že­min­tų ir pur­vais drabs­ty­tų. Ko­men­ta­to­riai tu­ri jaus­ti ri­bas“, - sa­ko ak­to­rė.


Gam­tos iš­dai­gos kei­čia drau­di­mų kai­nas

Eve­li­na RIM­KU­TĖ

„Mu­tuo­jan­tis“ Lie­tu­vos kli­ma­tas kei­čia ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir drau­di­mo įmo­kų kai­nas. Kol ūki­nin­kai de­juo­ja dėl pra­sto šių­me­čio der­liaus ir jau skan­di­na­mų nau­jų pa­sė­lių, drau­di­mo bend­ro­vės skai­čiuo­ja nuo­sto­lius ir ruo­šia­si di­din­ti įmo­kas bei griež­tin­ti drau­di­mo są­ly­gas. Nuo­ša­ly­je ne­pa­lie­ka­mi ir pa­pras­ti gy­ven­to­jai, ne­tu­rin­tys nie­ko bend­ro su že­mės ūkiu – dėl gam­tos sti­chi­jų ir liū­tims ne­pri­tai­ky­tos gat­vių ka­na­li­za­ci­jos sis­te­mos pa­ma­žu di­dė­ja ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir au­to­mo­bi­lių drau­di­mas.

 Lie­tu­vą už­puo­lus liū­tims, Šiau­lius ap­lan­kė dar ir vie­su­las. Sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ kal­bin­ti ūki­nin­kai tei­gė, kad liū­tis nu­siau­bė mie­žius, va­sa­ri­nius rap­sus ir kai ku­rias dar­žo­vių rū­šis. „Ne­ga­na to, kad žie­mi­niai rap­sai nu­ken­tė­jo dėl įša­lu­sios že­mės, tai da­bar ir va­sa­ri­niai ke­lia ne­ri­mą. Ma­no ūkio nuo­sto­liai sie­kia 20 pro­c. Der­liaus ti­kė­jau­si daug ge­res­nio“, - tei­gia ūki­nin­kas Jus­tas.
Ši va­sa­ra bu­vo la­bai per­mai­nin­ga - kait­rą kei­tė liū­tys, ki­lo škva­lo, aud­rų. „Vie­no­je ūkio da­ly­je net ne­pra­dė­jau ja­vap­jū­tės, nes lau­kai bu­vo pil­ni van­dens. Net te­ko ke­le­tą kar­tų trak­to­riu­mi trauk­ti kom­bai­ną, nes šis ir klim­po, ir sken­do. Da­lis ja­vų iš­vis ne­nu­kul­ta, nes jie iš­mir­kę, ap­sem­ti, sun­kiai pai­ma­mi. Der­lius bus aiš­kus tuo­met, kai at­si­durs san­dė­liuo­se“, - kal­bė­jo ūki­nin­kas Bro­nius.
.Lie­tūs, skan­di­nan­tys lau­kus, jau pa­da­rė di­de­lių nuo­sto­lių mor­kų ir svo­gū­nų au­gin­to­jams. Net ir so­dą ar da­žą tu­rin­tys žmo­nės pa­ste­bė­jo, kad mor­ko­mis pa­si­mė­gau­ti ga­lės trum­pai ir men­kai. Jei dir­va ir to­liau bus įmir­ku­si ir jei už­klups dar vie­na liū­tis, nu­ken­tės ir bul­vių lau­kai.Ūki­nin­kas Kas­ty­tis Pa­tie­jū­nas tei­gia, kad di­džiau­sios šių me­tų pro­ble­mos su­si­ju­sios su at­šiau­ria žie­ma. „Ūkiui te­ko iš nau­jo sė­ti dau­giau nei pu­sę žiem­ken­čių. Rap­sų per­žie­mo­jo pu­sė, kvie­čių ir kviet­ru­gių - treč­da­lis. Dėl di­de­lės sė­jos dar­bų apim­ties su­si­vė­li­no ir sė­jos ter­mi­nai. Tai, aiš­ku, tu­rės nei­gia­mos įta­kos va­sa­ro­jaus der­liui. Per­žie­mo­ję ir pa­lik­ti to­liau aug­ti žiem­ken­čių pa­sė­liai ir­gi bu­vo ne ge­riau­sios būk­lės, der­lin­gu­mas 15-20 pro­c. ma­žes­nis. Pa­ties au­gi­mo me­tu są­ly­gos bu­vo nor­ma­lios. Prob­le­mos pra­si­dė­jo, kai pra­dė­jo­me im­ti der­lių. Nuo­la­ti­nis lie­tus ne­lei­džia lai­ku nu­kul­ti der­liaus, ga­li kris­ti dar ne­nu­kul­tų va­sa­ri­nių kvie­čių ko­ky­bė, ati­tin­ka­mai - ir pa­ja­mos už juos. Su mū­sų ūkio kū­li­mo na­šu­mais rei­kė­tų 15 sau­lė­tų die­nų ja­vap­jū­tei pa­baig­ti, ta­čiau neaiš­ku, ar jų su­lauk­si­me. Ga­li bū­ti, kad va­sa­ri­nius rap­sus teks kul­ti rug­sė­jį, to­dėl pa­di­dė­ja ir der­liaus pra­ra­di­mo ga­li­my­bė. Tie pa­tys lie­tūs truk­do žie­mi­nių rap­sų sė­jai. Pa­lan­kiau­si sė­jos ter­mi­nai jau praė­ję, o mes su sė­ja dar net neį­si­bė­gė­ję“, - pa­sa­ko­ja K. Pa­tie­jū­nas.Ap­sid­raus­ti tam­pa vis bran­giauDėl daž­nė­jan­čių gam­tos ka­tak­liz­mų, ypač po pa­sku­ti­nio­jo vie­su­lo, dau­ge­lis iki šiol ig­no­ra­vu­sių pa­sė­lių, būs­to ar ki­to tur­to drau­di­mą su­sku­bo daž­niau vars­ty­ti drau­di­mo bend­ro­vių du­ris. Ta­čiau pa­sta­ro­sios vis at­sar­giau žiū­ri į ūki­nin­kų tur­to drau­di­mą ir vis di­di­na ri­zi­ką. Pa­sė­lių drau­di­mo bend­ro­vės „Ve­rei­nig­te Ha­gel­ver­si­che­rung VvaG“ fi­lia­lo „VH Lie­tu­va“ va­do­vas Al­gi­man­tas Na­vic­kas tei­gia, kad šiais drau­di­mo me­tais (2010 m. ru­duo - 2011 m. pa­va­sa­ris) pa­sė­lius ap­si­drau­dė 881 žem­dir­bys ir bu­vo gau­ti 1584 pra­ne­ši­mai apie drau­di­mo įvy­kius. Dau­giau­sia žem­dir­biai krei­pė­si dėl iš­ša­li­mo bei liū­čių pa­tir­tos ža­los. Pa­si­tei­ra­vus, ar pa­si­kei­tus Lie­tu­vos kli­ma­tui pa­ki­to ir drau­di­mo kai­nos, A. Na­vic­kas sa­kė, kad pa­sė­lių drau­di­mo įmo­kos ta­ri­fas pri­klau­so nuo drau­di­mo įvy­kio ti­ki­my­bės, o pa­sta­ro­ji pa­skai­čiuo­ja­ma pa­gal tris­de­šim­ties me­tų Lie­tu­vos me­teo­ro­lo­gi­nių sto­čių duo­me­nis bei jų ki­ti­mo ten­den­ci­jas, įver­ti­nant ir pa­tir­tus nuo­sto­lius. Tad, daž­nė­jant Lie­tu­vo­je ri­zi­kų pa­si­reiš­ki­mui, kei­čia­si ir drau­di­mo įmo­kos ta­ri­fas, ta­čiau ne­žy­miai. „Drau­di­mo įmo­kų ta­ri­fai pa­skai­čiuo­ja­mi kiek­vie­nai se­niū­ni­jai at­ski­rai, tad, kei­čian­tis me­teo­ro­lo­gi­nių są­ly­gų is­to­ri­jai at­ski­ro­se sto­ty­se, kei­čia­si ir joms pri­skir­tų se­niū­ni­jų ta­ri­fai“, - pa­sa­ko­jo va­do­vas.Įmo­kos di­dė­ja ne tik žem­dir­biamsKin­tan­čios oro są­ly­gos ga­li pa­di­din­ti ne tik ūki­nin­kų, bet ir pa­pras­tų žmo­nių iš­lai­das. Būs­tų ir au­to­mo­bi­lių drau­di­mo kai­nos taip pat ky­la. Gam­tos iš­dai­gų nu­skriaus­ti drau­di­kai tei­gia, kad būs­to drau­di­mo kai­nos ky­la, bet ne itin ženk­liai. Pas­ta­rą­jį mė­ne­sį dėl būs­to drau­di­mo iš­mo­kų į drau­di­kus krei­pė­si tik ke­tu­ri šiau­lie­čiai, iš ku­rių trys - po praū­žu­sio vie­su­lo. „Nuos­to­liai ne­bu­vo itin di­de­li, ta­čiau sti­chi­ja vis tiek pri­da­rė ža­los. Ki­tas klien­tas krei­pė­si po smar­kios liū­ties įlū­žus sto­gui“, - pa­sa­ko­ja vie­nos drau­di­mo bend­ro­vių at­sto­vas. Spė­ja­ma, kad dar dau­giau nei būs­to brangs gy­vy­bės drau­di­mas, nes šia­me seg­men­te drau­di­kai iš­lei­džia vis ap­va­les­nes su­mas. Ta­čiau gy­ven­to­jai to ne­tu­rė­tų la­bai pa­jus­ti. „Stam­bius ob­jek­tus“ drau­džian­tys klien­tai la­biau­siai pa­jus drau­di­mo kai­nų au­gi­mą“, - tei­gia drau­di­mo bend­ro­vės at­sto­vas.Pa­sak drau­di­ko, žmo­nės, ku­rie drau­džia sa­vo au­to­mo­bi­lius va­di­na­muo­ju KAS­KO drau­di­mu, neiš­ven­gia­mai mo­kės dau­giau dėl gam­tos sti­chi­jų ža­los. Pa­si­ro­do, kad net jei per me­tus ne­si­krei­pė­te dėl drau­di­mo iš­mo­kos, šie­met už KAS­KO drau­di­mą kai ku­rios bend­ro­vės iš jū­sų vis tiek pra­šys dau­giau nei per­nai, nors jū­sų au­to­mo­bi­lio rin­kos ver­tė ir nu­kri­to. Taip bend­ro­vės sten­gia­si su­ma­žin­ti sa­vo nuo­sto­lius - po liū­čių pa­tvi­nu­sio­se gat­vė­se dau­ge­ly­je mies­tų au­to­mo­bi­liai ma­siš­kai „sken­do“ ir ge­do. Iš­mo­kų dau­gė­ja ir dėl ne­sut­var­ky­tų  gat­vių - po žie­mos at­si­ra­du­sios duo­bės nea­ti­džių vai­ruo­to­jų ty­ko­ja net iki va­sa­rą.„Drau­di­mo įmo­kos di­dė­ja ir dėl pa­di­dė­ju­sių iš­mo­kų „lu­bų“, vis daž­niau įvyks­tan­čių eis­mo įvy­kių bei di­dė­jan­čio au­to­mo­bi­lių skai­čiaus. Jos ga­li brang­ti ir dėl lie­tu­vių pa­da­ro­mų ava­ri­jų ne­ma­žė­jan­čio skai­čiaus už­sie­ny­je. 2011 m. itin su­ma­žė­jo ka­pi­ta­las, tad rei­kės fi­nan­siš­kai jį di­din­ti. Pas­ta­ruo­ju me­tu ža­lų išau­go be­veik 10 pro­c. Gruo­džio mė­ne­sį tir­si­me, ar drau­di­mo kai­na yra ly­gi drau­di­mo ri­zi­kai, tuo­met ko­re­guo­si­me kai­nas“, - sa­ko drau­dė­jas.UADB „ER­GO Lie­tu­va“ rin­ko­da­ros sky­riaus va­do­vas Ir­man­tas Še­rys tei­gia, kad ir tur­to, ir au­to­mo­bi­lių drau­di­mo įmo­kų dy­dis pri­klau­so nuo dau­ge­lio veiks­nių: drau­di­mo rū­šies nuo­sto­lin­gu­mo, bend­rų eko­no­mi­nių ro­dik­lių, pa­vyz­džiui, inf­lia­ci­jos. „Ga­li­ma sa­ky­ti, kad įmo­kų dy­dis pa­ro­do si­tua­ci­ją ša­ly­je: jei­gu ky­la au­to­mo­bi­lių ser­vi­sų pa­slau­gų kai­nos, tai ti­kė­ti­na, kad kils ir drau­di­mo įmo­kų dy­dis, ka­dan­gi au­to­mo­bi­liui re­mon­tuo­ti bus rei­ka­lin­ga di­des­nė iš­mo­ka. Jei ky­la ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos, au­ga ir tur­to drau­di­mas. Gam­tos sti­chi­jų šėls­mas ga­li tu­rė­ti įta­kos kai­nų po­ky­čiams tuo at­ve­ju, jei­gu jos itin pa­ko­re­guo­ja drau­di­mo rū­šių nuo­sto­lin­gu­mą“, - sa­ko I. Še­rys.Pri­va­lo­ma­ja­me vai­ruo­to­jų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės ir KAS­KO drau­di­me nu­sta­tant drau­di­mo įmo­kas, at­si­žvel­gia­ma į dau­ge­lį ri­zi­kos fak­to­rių, vie­nas ku­rių yra klien­to gy­ve­na­mo­ji vie­ta, t. y. ko­kia­me mies­te gy­ve­na klien­tas ir koks šio re­gio­no drau­di­mo rū­šies nuo­sto­lin­gu­mas. „Svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį, kad ver­ti­nant mies­to ri­zi­kin­gu­mo ly­gį, skai­čiuo­ja­mas bend­ras il­ga­me­tis nuo­sto­lin­gu­mas, t. y. kiek iš vi­so drau­džia­mų­jų įvy­kių yra re­gist­ruo­ja­ma dėl eis­mo įvy­kių, o KAS­KO drau­di­me pa­pil­do­mai ver­ti­na­mos ir ki­tos ri­zi­kos: au­to­mo­bi­lių va­gys­tės, gam­tos sti­chi­jų, ug­nies ža­la ir t. t. Ri­zi­kai įver­tin­ti nau­do­ja­ma il­ga­me­tė sta­tis­ti­ka, kas ket­vir­tį įver­ti­na­mos ža­lų ten­den­ci­jos“, - pa­sa­ko­ja va­do­vas. Pa­sak jo, bend­ro­vė per pir­mą šių me­tų pus­me­tį pri­va­lo­mo­jo vai­ruo­to­jų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės ir KAS­KO drau­di­me už­re­gist­ra­vo be­veik 14 tūkst. ža­lų – treč­da­liu dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Iš­mo­kų su­ma sie­kė 27,5 mln. li­tų, t. y. 13 pro­c. dau­giau nei tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai. „ER­GO Lie­tu­va“ tur­to drau­di­mo klien­tams per pir­mą šių me­tų pus­me­tį už­re­gist­ra­vo 1,8 tūkst. ža­lų – 9 pro­c. dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Šioms ža­loms pa­deng­ti drau­di­mo bend­ro­vė iš­mo­kė­jo ir re­zer­va­vo 9,2 mln. li­tų, t. y. net 38 pro­c. dau­giau nei per­nai.

Iš­par­da­vi­mų vi­lio­nės

Mo­ni­ka PET­KU­TĖ

Ak­ci­jos – at­rak­ci­jos, iš­par­da­vi­mai, įvai­rios nuo­lai­dos – la­bai po­pu­lia­rus par­da­vi­mų ska­ti­ni­mo bū­das, įgau­na­na­tis vis keis­tes­nes iš­raiš­kas. Ši su­ma­niai pre­ky­bi­nin­kų nau­do­ja­ma prie­mo­nė, daž­nai su­gun­do pir­kė­jus įsi­gy­ti pre­kę, ku­rios jiems vi­siš­kai ne­rei­kia,už ta­ria­mai ypa­tin­gai ma­žą ar neį­ti­kė­ti­nai pa­trauk­lią kai­ną. Sa­ko­ma, kad lie­tu­viams trūks­ta spon­ta­niš­ku­mo, bet pa­si­ro­do pra­si­dė­jus ak­ci­jų se­zo­nui jis lie­ja­si per kraš­tus – be­veik pu­sė ap­si­per­kan­čių­jų per iš­par­da­vi­mus įsi­gy­ja bent vie­ną jiems ne­rei­ka­lin­gą ir ne­pla­nuo­tą pre­kę.

Akys pa­ma­to, o ran­ka pai­ma.

Robert LINDER nuotr.

Se­na ko­lek­ci­ja – nau­ja ko­lek­ci­ja

Par­duo­tu­vių vit­ri­nos ste­bi­na nuo­lai­do­mis net iki 75 pro­cen­tų. Svar­biau­sias čia žo­de­lis „iki“ – pla­ka­tai ga­li skelb­ti nuo­lai­das iki 75 ar iki 120 pro­cen­tų, ta­čiau tai reiš­kia, kad grei­čiau­siai ta įspū­din­ga nuo­lai­da bus pri­tai­ky­ta vie­nin­te­lei pre­kei.

Už­su­kus į pir­mą pa­si­tai­kiu­sią par­duo­tu­vę skel­bian­čią nuo­lai­das iki 70 pro­cen­tų, len­ty­no­je pui­kuo­ja­si už­ra­šas – „Nuo 49 Lt“. Jo­je esan­tys džin­sai, kai­na­vę 159 li­tus da­bar kai­nuo­ja 87. Ati­džiai per­žiū­rė­jus vi­sas pre­kes, ne­ra­si­te nei vie­nos po­ros kel­nių už 49 li­tus, kai­nos pra­si­de­da nuo 75 li­tų. Oi, už­ra­šy­ta gi bu­vo „Nuo – 49 lt“. Tie­siog tas žo­de­lis „Nuo“ bu­vo toks ma­žy­tis, kad ne­pas­ta­bus pir­kė­jas net ir ne­pa­ma­ty­tų. Na, džin­sai juk kai­na­vo 159 Lt, tad nu­si­pir­kus juos ir už 87 Lt., vis­tiek su­tau­py­tu­me. Ta­čiau ne­sku­bė­ki­te grieb­ti šio neį­ti­kė­ti­no pa­siū­ly­mo. Dai­ry­ki­tės kur yra nau­ja ko­lek­ci­ja, nes pa­si­ro­do ten džin­sai kai­nuo­ja vos po­ra li­tų bran­giau. Tad vie­toj to, kad pirk­tu­mė­te jau iš­par­duo­da­mus ir greit ne­be­ma­din­gus džin­sus, už be­veik tą pa­čią kai­ną ga­li­te gau­ti nau­jau­sią mo­de­lį.

 Te­rei­kia šiek tiek ati­du­mo ir ra­cio­na­laus mąs­ty­mo, ku­ris pa­dės at­si­spir­ti spal­vo­tų, bliz­gan­čių ir mir­gan­čių vit­ri­nų bei ak­ci­jų ke­rams. Pir­ki­nių pla­na­vi­mas, kai­nų ste­bė­ji­mas ir są­ra­šų su­da­ry­mas, taip pat yra sėk­min­go ap­si­pir­ki­mo ga­ran­tai.

„Akys pa­ma­to, o ran­ka pai­ma“

Psi­cho­lo­gė Ni­jo­lė Liu­bins­kie­nė iš­par­da­vi­mus įvar­di­jo, kaip mar­ke­tin­go triu­ką, ku­ris neat­ne­ša nau­dos pir­kė­jui. Anot jos, iš­par­da­vi­mai, ak­ci­jos pri­ver­čia var­to­to­jus mąs­ty­ti apie tai, jog ak­ci­ja truks trum­pai, o pre­kės yra pi­gios, tad rei­kia sku­bė­ti pirk­ti, nes jų ga­li ne­lik­ti. Ne­sau­gu­mo jaus­mas, vie­nas iš pir­ki­mo prie­žas­čių, iš­li­ku­sių dar nuo ta­ry­bi­nių lai­kų, kuo­met trū­ko pre­kių. Šiais lai­kais, pir­kė­jus vei­kia inflia­ci­ja, brangs­tan­čios pre­kės. Psi­cho­lo­gė kaip vie­ną iš be­ver­čio iš­lai­da­vi­mo veiks­nių nu­ro­dė sa­vęs ri­bo­ji­mą. Kuo dau­giau žmo­nės ri­bo­ja sa­vo ga­li­my­bes, tuo la­biau au­ga no­ras pa­sielg­ti prie­šin­gai – to­kiu at­ve­ju pir­kė­jas dėl lė­šų trū­ku­mo įsi­gy­ja smul­kių, jam ne­rei­ka­lin­gų daik­tų, ku­rių dė­ka dings­ta ne­sau­gu­mo jaus­mas, at­si­ran­da ga­lios po­jū­tis. Kad iš­veng­tu­me ne­rei­ka­lin­gų pir­ki­nių, pir­miau­sia, anot psi­cho­lo­gės Liu­bins­kie­nės, pri­va­lo­me ži­no­ti anks­tes­nę pre­kės kai­ną, apie pir­ki­nius gal­vo­ti tik bū­da­mi na­muo­se, o ne ap­sup­ti spal­vin­gų ir gra­žių vit­ri­nų bliz­ge­sio. Už­su­kus į par­duo­tu­vę taip pat rei­kė­tų su­si­lai­ky­ti nuo rek­la­mi­nių žur­na­lų, in­for­muo­jan­čių apie ak­ci­jas, ku­rie vi­suo­met lau­kia pir­kė­jų prie įė­ji­mo į par­duo­tu­vę. Šei­moms į pre­ky­bos cent­rus ne­pa­ta­ria­ma ves­tis sa­vo ma­žų­jų at­ža­lų, nes šie yra vie­ni iš pa­tik­liau­sių „pir­kė­jų“. Taip pat ge­riau rink­tis ma­žas par­duo­tu­vė­les, nei di­džiuo­sius pre­ky­bos cent­rus, ku­riuo­se pa­siū­la to­kia pat di­de­lė, kaip  ir ti­ki­my­bė įsi­gy­ti ne­rei­ka­lin­gą pre­kę.

Me­tai praė­jo, ba­tai pa­bran­go

Iš­par­da­vi­mai vie­na­reikš­miš­kai nė­ra vi­siš­kas pre­ky­bi­nin­kų pa­si­pel­ny­mas ar ne­ko­ky­biš­kų ir ne­be­rei­ka­lin­gų pre­kių at­si­kra­ty­mas. Sėk­min­gas ap­si­pir­ki­mas yra tuo­met, kai per iš­par­da­vi­mą pir­kė­jas ran­da rei­ka­lin­gą ir nu­kai­no­tą pre­kę, ku­rios įsi­gy­ji­mą pla­na­vo anks­čiau. Pre­kės kai­ną rei­kė­tų sek­ti nuo pat jos pa­si­ro­dy­mo par­duo­tu­vė­je iki iš­par­da­vi­mo. Štai pa­sta­bio­ji pa­šne­ko­vė pa­sa­ko­jo, kad kai ji pir­ko se­zo­ni­nius ba­tus iš nau­jau­sios ko­lek­ci­jos, ta ba­tų po­ra kai­na­vo 249 li­tus. Už­su­kus į tą pa­čią ba­tų par­duo­tu­vę mo­te­ris pa­ste­bė­jo, kad to­kio pui­kaus pa­siū­ly­mo ne­pra­lei­do ir ki­tos ava­ly­nės mė­gė­jos, tad šių ba­te­lių len­ty­no­se grei­tai ne­be­li­ko ir jie iš­par­da­vi­mų ne­be­su­lau­kė – pir­kė­ja juo­ka­vo, kad jai ne­be­rei­kė­jo grauž­ti na­gų dėl per di­de­lių iš­lai­dų. Keis­čiau­sia tai, kad po me­tų, kai jos ba­tų po­ra jau bu­vo „at­ken­tė­ju­si“ vi­sų me­tų pa­si­vaikš­čio­ji­mus, to­je pa­čio­je par­duo­tu­vė­je ji pa­ste­bė­jo „krū­vas“ šių ba­tų – ten bu­vo net di­des­nis spal­vų pa­si­rin­ki­mas. Įdo­mu tai, kad da­bar šie ba­tai (praė­ju­sių me­tų mo­de­lio) kai­na­vo 369 li­tus. Mo­te­ris ste­bė­jo­si: „Nors daž­niau­siai ap­si­per­ku per iš­par­da­vi­mus, šį­kart ry­žau­si at­ver­ti pi­ni­gi­nę bū­tent se­zo­no pra­džio­je, nes tai bu­vo nau­jau­sias mo­de­lis, ati­tin­kan­tis nau­jau­sias ma­dos ten­den­ci­jas ir te­kai­na­vo 249 li­tus. Pa­ma­čiu­si tuos pa­čius ba­tus, to­je pa­čio­je par­duo­tu­vė­je po me­tų, kai ten­den­ci­jos aki­vaiz­džiai pa­ki­to, o jų kai­na šok­te­lė­jo iki 369 li­tų, ne­ga­lė­jau pa­ti­kė­ti“. Ta­čiau par­duo­tu­vė ne­si­lio­vė ste­bi­nu­si. Iš­par­da­vi­mų me­tu, pi­giau­siai šiuos ba­tus ga­lė­jai įsi­gy­ti už 279 li­tus. Ma­te­ma­ti­ka to­kia, jog tos pa­čios ava­ly­nės kai­na po me­tų ir per iš­par­da­vi­mus bu­vo 30 li­tų di­des­nė nei ta­da, kai ba­tai bu­vo nau­ji ir ma­din­gi.

Pa­na­šią si­tua­ci­ją pa­pa­sa­ko­ju­si pir­kė­ja ir pa­ska­ti­no su­si­do­mė­ti šia te­ma. Pa­sak jos, per žie­mos iš­par­da­vi­mą už 20 li­tų pirk­tą pa­lai­di­nę, prieš po­rą sa­vai­čių ji iš­vy­do ka­ban­čią nau­jo­je ko­lek­ci­jo­je, o ant jos pui­ka­vo­si kai­na – 87 li­tai.

Bui­ti­nė tech­ni­ka in­ter­ne­te

Štai ki­ta pir­kė­ja, be­si­do­min­ti bui­ti­nės tech­ni­kos pre­kė­mis (tiks­liau šal­dy­tu­vais), da­li­no­si pa­tir­ti­mi apie jų paieš­ką. Ji pa­sa­ko­jo, kad ak­ci­jų ka­ta­lo­guo­se pir­mi­nės šal­dy­tu­vų kai­nos bū­da­vo 300 – 400 li­tų di­des­nės, nei ki­to­je par­duo­tu­vė­je esan­čių pre­kių be nuo­lai­dos. Tie­sa to­kia, kad par­duo­tu­vė­se, ne­siū­lan­čio­se su­per pa­siū­ly­mų, ga­li­ma ras­ti pi­ges­nių pre­kių, nei ten, kur skel­bia­mi iš­par­da­vi­mai. Įdo­mu ir tai, kad iš tik­rų­jų pa­lan­kius pa­siū­ly­mus ir kai­nas mo­te­ris ra­do in­ter­ne­to par­duo­tu­vė­se, o no­rint pre­kę įsi­gy­ti tie­sio­giai, pa­ta­rė rink­tis ato­kes­nes bui­ti­nės tech­ni­kos par­duo­tu­ves. Be to, lau­kiant sa­vo pa­si­rink­tos bui­ti­nės tech­ni­kos pre­kės iš­par­da­vi­mo rei­kė­tų pri­si­min­ti, kad to­kios par­duo­tu­vės, nu­kai­na­vi­mus ren­gia ne dėl nau­jų ma­dos ten­den­ci­jų, tad nuo­lai­dos ga­li­te ir ne­su­lauk­ti.

Rin­ko­da­ros su­bti­ly­bės pa­sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je

Var­to­to­jus pa­ver­gian­čios ak­ci­jos, iš­par­da­vi­mai ir rek­la­mos, tai mar­ke­tin­go spe­cia­lis­tų dar­bas, ku­ris lai­kui bė­gant kei­čia ir for­muo­ja var­to­to­jų su­vo­ki­mą apie pre­kes. Pui­kus pa­vyz­dys yra ka­vos per­trau­kė­lė, da­bar su­vo­kia­ma kaip neat­sie­ja­ma dar­bo ru­ti­na, iš­po­pu­lia­rė­ju­si po kas­me­ti­nės 2 mi­li­jo­nų do­le­rių rek­la­mos kom­pa­ni­jos, ku­ri šmaikš­čiai skel­bė: „Leisk sau ka­vos per­trau­kė­lę ir priimk tai, ką tau su­tei­kia ka­va“. O juk dar­be mė­gau­da­mie­si ka­va net ne­pa­gal­vo­ja­me, kad tai ka­dai­se bu­vęs pui­kus rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tų dar­bas. No­rint su­ža­vė­ti var­to­to­jus, spe­cia­lis­tai pa­si­tel­kia net bio­lo­gi­jos ži­nios. Vi­sa­me pa­sau­ly­je pri­pa­žin­tas ženk­lo­ty­ros gu­ru Mar­ti­nas Lindst­ro­mas kny­go­je „Pre­kės ženk­lo jaus­mas“ tei­gia, kad, pa­vyz­džiui, „Kellogg‘s“ ku­ku­rū­zų dribs­nių traš­ke­sys bu­vo iš­to­bu­lin­tas gar­so la­ba­ra­to­ri­jo­se ir už­pa­ten­tuo­tas kar­tu su pre­ki­niu ženk­lu bei re­cep­tu. Nus­ta­ty­ta, kad jus­li­nis krei­pi­ma­sis į klien­tus yra efek­ty­ves­nis nei vi­zua­li­nis, nes sko­nio ir kva­po ju­ti­mai ke­liau­ja į tą sme­ge­nų da­lį, ku­ri kont­ro­liuo­ja mū­sų emo­ci­jas bei at­min­tį.

Lie­tu­vo­je įmo­nės ren­ka­si jau pa­tik­rin­tus mar­ke­tin­go triu­kus: li­mi­tuo­ja iš­par­da­vi­mų lai­ką, su­tei­kia pir­kė­jams sau­gu­mo jaus­mą, pra­ne­ša apie ga­li­mus sun­ku­mus, jei neį­si­gy­si­te jų gy­vy­biš­kai svar­bios pre­kės. Vis dėl­to mar­ke­tin­go spe­cia­lis­tai šiuo me­tu įmo­nėms pa­ta­ria im­tis prie­mo­nių ne tam, kad pri­trauk­tų, o kad iš­lai­ky­tų jau tu­ri­mus ir pa­ti­ki­mus klien­tus. Be to, pa­sta­ruo­ju me­tu žmo­nės taip pri­pra­to prie ne­rea­liai iš­pus­tų ak­ci­jų, kad 10 ar 20 pro­c. nuo­lai­dos jau nie­ko ne­vi­lio­ja, pir­kė­jų dė­me­sį pa­trau­kia ne ma­žes­nė kaip 40 pro­c. nuo­lai­da.

Tau­rių­jų me­ta­lų par­da­vė­jų „žai­di­mai“

Var­to­to­jų tei­sių gy­nė­jai pa­ste­bi, kad per iš­par­da­vi­mus į juos krei­pia­si dau­giau be­si­skun­džian­čių žmo­nių dėl ne­są­ži­nin­gos ko­mer­ci­nės veik­los drau­di­mo įsta­ty­mo pa­žei­di­mų. Ne vie­nas pir­kė­jas pa­ste­bi, kad iš­par­duo­da­mų pre­kių kai­nos, die­ną prieš jas nu­kai­nuo­jant yra pa­ke­lia­mos, o per ta­ria­mą­jį iš­par­da­vi­mą nu­lei­džia­mos tiek, kad rea­lios nuo­lai­dos nė­ra. Ju­ve­ly­ri­nės par­duo­tu­vės anks­čiau siū­lė net 90 pro­c. nuo­lai­dą, vis dėl­to da­bar tau­rių­jų me­ta­lų par­da­vė­jai šiek tiek kuk­li­na­si ir siū­lo 70 pro­c. nuo­lai­dą. Tad kaip­gi ne­su­si­do­mė­jus to­kiu pui­kiu pa­siū­ly­mu, kai pa­pras­tas si­dab­ri­nis žie­das be „aku­čių“ ar ki­tų pa­puo­ši­mų, sve­rian­tis 4,8 gra­mus, kai­nuo­ja 599 li­tus, o su šia šau­nia nuo­lai­da žie­do kai­na tė­ra 180 li­tų. Tai pui­kus pa­vyz­dys, kai pre­ky­bi­nin­kai pa­si­tel­kia gud­rius rin­ko­da­ros triu­kus no­rė­da­mi pri­vi­lio­ti kuo dau­giau pir­kė­jų šiais neį­ti­kė­ti­nais kai­nų skir­tu­mais. Ta­čiau par­duo­tu­vė­je, ku­ri ne­siū­lo to­kių įspū­din­gų nuo­lai­dų ir ak­ci­jų, pa­na­šus si­dab­ri­nis žie­das, sve­rian­tis net 7,2 gra­mus, be jo­kios nuo­lai­dos ar ak­ci­jos kai­nuo­ja 75 li­tus. Ju­ve­ly­ras, pa­klaus­tas apie to­kius kai­nų ir svo­rių skir­tu­mus, ste­bė­jo­si, jog kal­ba­ma ne apie vie­ne­ti­nių kū­ri­nių, ku­rie bū­tų ver­ti 600 li­tų, o ma­si­nės ga­my­bos dir­bi­nių kai­nas. Ta­čiau ju­ve­ly­ri­nės par­duo­tu­vės di­rek­to­rius Vy­tau­tas Ver­šic­kas to­kiais kai­nų skir­tu­mais ne­si­ste­bi, nes tiek kai­nas, tiek ant­kai­nius nu­sta­to pa­čios par­duo­tu­vės – jei jos ga­li par­duo­ti ga­mi­nį už 599 li­tus, tuo­met pui­ku, ant­kai­nių dy­dis nė­ra ri­bo­ja­mas.

8 pro­cen­tai ži­no

To­kia aki­vaiz­džiai ne­są­ži­nin­ga ko­mer­ci­nė veik­la sėk­min­gai gy­vuo­ja ir kles­ti. Lie­tu­vos var­to­to­jų ins­ti­tu­to 2009 ge­gu­žės mė­ne­sį at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad 65 pro­c. var­to­to­jų pa­si­gen­da in­for­ma­ci­jos apie var­to­to­jų tei­ses, ir tik 24 pro­c. res­pon­den­tų tei­gia, kad jos tu­ri pa­kan­ka­mai. Taip pat tik 8 pro­c. var­to­to­jų ži­no, kaip aso­cia­ci­jos ga­li jiems pa­dė­ti įgy­ven­di­nant var­to­to­jų tei­ses, tad ne­nuos­ta­bu, kad esant ne­ži­no­my­bei apie var­to­to­jų tei­ses ir ins­ti­tu­ci­jas, klęs­ti ne­są­ži­nin­ga ko­mer­ci­nė veik­la. So­cio­lo­gi­niais ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad var­to­to­jai ne­pa­si­ti­ki par­da­vi­mo ska­ti­ni­mo prie­mo­nė­mis, t.y. iš­par­da­vi­mais, ku­rie ska­ti­na pir­kė­jus priim­ti to­kius spren­di­mus ir san­do­rius, ku­rių ki­to­mis ap­lin­ky­bė­mis jie ne­bū­tų priė­mę. Dėl nu­si­skun­di­mų ar iš­ki­lu­sių pro­ble­mų pir­kė­jas ga­li kreip­tis į Vals­ty­bi­nę var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bą ar Vals­ty­bi­nę ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ją. Už ne­są­ži­nin­gos veik­los vyk­dy­mą pre­ky­bi­nin­kams ga­li tek­ti su­mo­kė­ti nuo 1 iki 30 tūks­tan­čių li­tų dy­džio bau­dos mo­kes­tį. Šiais me­tais vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sės ap­sau­gos tar­ny­bos nu­ta­ri­mu dėl ne­są­ži­nin­gos ko­mer­ci­nės veik­los var­to­to­jams drau­di­mo įsta­ty­mo pa­žei­di­mo 3 tūks­tan­čių li­tų bau­da skir­ta vie­nai įmo­nei, o 2010 me­tais aš­tuo­nioms įmo­nėms te­ko su­mo­kė­ti nuo 1 iki 20 tūks­tan­čių li­tų, dėl rek­la­mos įsta­ty­mo pa­žei­di­mų šiais me­tais iš­kel­tos 4 by­los.

Idėjų yra, o komisijos - nė kvapo

Oksana LAURUTYTĖ

Naujoji valdžia daugiau nei tris mėnesius sprendžia Šiaulių problemas, tačiau iki šiol miesto įvaizdį formuoti galinčios padėti Miesto teigiamo įvaizdžio komisijos nėra. Neabejotina, kad Šiauliuose kuriantys menininkai turi idėjų, tačiau kam jas teikti ir kieno pagalba tos idėjos gali būti įgyvendintos, kūrėjams nėra su kuo pasitarti, kam pasiūlyti. Dizaineris Vilius Puronas įsitikinęs, kad praėjusios kadencijos Teigiamo įvaizdžio komisija buvo neveiksni ir net trukdė dirbti.

Pritariant užpraėjusios kadencijos Teigiamo įvaizdžio komisijai, mieste buvo įkurtas „Beržynėlio” parkas su medžio skulptūromis-rentiniais, Šiauliuose įgyvendinta daug studentų idėjų, atsirado naujų švenčių, tradicijų.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Ar mieste atsiras meno prasmė?

"Aukso amžiumi" V. Puronas vadina užpraėjusios kadencijos suformuotą Teigiamo įvaizdžio komisijos veiklą. Jai pritariant mieste buvo įkurtas "Beržynėlio" parkas su medžio skulptūromis-rentiniais, Šiauliuose įgyvendinta daug studentų idėjų, atsirado naujų švenčių, tradicijų.

Neverta ginčytis, kiek vertingi tie "skardiniai" miesto puošybos elementai. V. Puronas sako, kad jie buvo laikmečio sprendimai. "Nei "Rėkyvos Karpio", nei "Geležinės Lapės" prie Talkšos nebūtume turėję – Lietuvos tūkstantmetis sutapo su krize. Vis dėlto, šių skulptūrų atsiradimas mieste atskleidė svarbią ir džiugią tiesą – verslininkai mielai linkę pinigais, technika, įranga ir darbo jėga padėti tiems, kurie jau turi aiškų sumanymą ir prašo pagalbos konkrečiam tikslui", - sako V. Puronas.

Įmonės "Venta" ir "Elga" už dyką miestui pagamino suoliukus. Praėjusią savaitę dizainerio pastangomis mieste atsirado trys eksperimentiniai "šuniukai" - šunų tualetai. "Gubernijos" kaimynystėje, dilgėlynais apaugusiose dykvietėse vaikų ir Liepų g. 26 namo gyventojų iniciatyva įkurta futbolo aikštelė vaikams.

Mieste turint būrį kuriančių studentų, pasaulyje pripažintų menininkų ir į pagalbą mielai ateinančių verslininkų, Šiaulius būtų galima po truputį dabinti ir puošti, tačiau generuoti idėjas, kalbėtis su menininkais, formuoti miesto įvaizdį kol kas nėra kam.

"Praėjusią kadenciją neveikliosios Miesto teigiamo įvaizdžio komisijos kelių narių iniciatyva pernai liepos 10-ąją buvo priimtas "Viešųjų išorinių dailės kūrinių idėjų ir projektų pateikimo bei jų patvirtinimo tvarkos aprašas". Šis 12-os puslapių "popierinis paminklas" užkirto kelią bet kokiam meno kūrinio atsiradimui mieste: begalės derinimų, visa paletė baudų! Tokią formą surado miesto meno biurokratija: net juridiškai įteisino savo dykinėjimą, tylų pratupinėjimą kabinetuose", - įsitikinęs pašnekovas.

2008-aisiais tautodailininkas G. Pyragas pabandė prie Katedros pastatyti Kristaus skulptūrą. Vietoj to, kad būtų nuspręsta, kurioje miesto vietoje įteisinti tokią skulptūrą-dovaną, menininkas buvo padarytas nusikaltėliu, iškviesta policija.

"Liūdna istorija ir su kasmete V. Kinčinaičio kūrybine "Kontrapunktų" tradicija (2003–2009). Naikintojai – konkretūs meno biurokratai, gaunantys algą ir kelias kadencijas tebetupintys šešėlyje. Komisijos nariai turi būti geranoriškai nusiteikę žmonės, ne draudikai, ne atsitiktiniai politikai ar jų statytiniai, bet kuriantys ir rimtai dirbantys menininkai, dizaineriai, architektai. Miesto įvaizdžiui būtinas strateginis kryptingumas. Reikia įteisinti istorinius akcentus, numatyti zonas, kuriose galėtų atsirasti reprezentaciniai, monumentalūs meno kūriniai ir kur – antriniai. Komisija turi galvoti, kaip miestą padaryti patraukliu turistams. Tada Šiauliuose atsiras "meno prasmė", jo kryptingumas. Komisijos nariai turėtų rinktis reguliariai, nustatytu laiku ir išsikalbėti. Antraip vėl pasipils kritika, anoniminės pagiežos ir negudrūs komentarai, o tai prie progreso neveda", - sako dizaineris.

V. Purono teigimu, tautodailininkai neseniai pasiūlė šaunią idėją – iš akmenų sumūryti didžiausią aukurą Europoje, prie kurio galėtume minėti Baltų vienybės dienas. "Kur jį sumontuoti, gal prie Salduvės? Miesto teigiamo įvaizdžio komisijos patariamojo žodžio tokiam sumanymui dabar labai reikėtų. Kiek gerų minčių kasdien sklando virš Šiaulių!" - įsitikinęs dizaineris.

Komisiją meras formuos pats

Šiaulių meras Justinas Sartauskas savaitraščiui "Šiauliai plius" teigė pats besiimsiantis iniciatyvos formuoti Teigiamo miesto įvaizdžio komisiją. Nors pastaroji komisija įprastai formuojama administracijos direktoriaus įsakymu, meras įsitikinęs, kad ji turi būti itin profesionali, aukščiausio lygio ir bendradarbiaujanti su verslu, kuris galėtų finansuoti idėjų įgyvendinimą.

"Komisijos pagrindinė funkcija turi būti - pagerinti miesto įvaizdį. Priešingai nei praėjusios kadencijos komisija, kuri svarstė kitų pateiktas idėjas, nauja komisija pati turės jas generuoti", - sakė J. Sartauskas.

Mero teigimu, šiuo metu tariamasi, kokie žmonės galėtų dirbti komisijoje. Manoma, kad ją sudarys 15 aktyvių kuriančių žmonių. "Turime Universitetą, Architektų sąjungos Šiaulių skyrių, kolegijas, būrį kuriančių aktyvių žmonių, kurie ir bus pakviesti dirbti miesto labui", - sakė meras.

Ar teigiamo įvaizdžio komisija išties gali būti aktyvus darinys? J. Sartauskas sako, kad užpraėjusios kadencijos metu komisija buvo tarpininku, kad būtų įgyvendinta Šiaulių savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Videtos Samienės idėja birželio 1-ąją Šiauliuose rengti akciją "Aš mažasis šiaulietis". Komisija taip pat daug prisidėjo, kad spalio 1-ąją Šiauliuose būtų minima pagyvenusių žmonių diena, surengtas vaikų piešinių konkursas naujametei atvirutei sukurti bei konkursas - "Idėjos mano miestui", per Velykas surengta akcija, kad Šiauliai, turintys "Gaidį", turėtų ir "Vištą", Užgavėnių proga surengtos kepėjų varžytuvės, apdovanoti geriausių realizuotų idėjų generatoriai.

Anot J. Sartausko, šiuo metu yra tęsiamas buvusios komisijos pradėtas įgyvendinti projektas - "Beržynėlio" parke jau kitą savaitę atsiras vaikams žaisti skirtas "Labirintas". "Jį projektavo Universiteto studentai, komisija atrinko geriausią variantą. Labirintas jau pagamintas ir šiuo metu yra statomas", - teigia meras.

Miesto įvaizdžiui būtinas strateginis kryptingumas. Reikia įteisinti istorinius akcentus, numatyti zonas, kuriose galėtų atsirasti reprezentaciniai, monumentalūs meno kūriniai ir kur – antriniai. Komisija turi galvoti, kaip miestą padaryti patraukliu turistams.

LEZ - lavonų reanimacija ar vilties spindulys?

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas atsiuntė Šiaulių miesto savivaldybei projektą dėl laisvosios ekonominės zonos steigimo. Anot buvusio mero Genadijaus Mikšio, įtartina, ką slepia ši aukščiausių valdžios sluoksnių iniciatyva. Kai miestas pats norėjo - Vyriausybė tarsi neleido. Kai sutvarkė pramoninio parko infrastruktūrą – ministerija pati užsimanė steigti LEZ'ą. Vieni tai vadina lavono reanimavimu, kiti įžvelgia daug pinigų, treti mato puikią perspektyvą verslui.

 LEZ jau turi kelius ir komunikacijas, tik nėra investuotojų.

Ministerija perims į savo rankas

Ūkio viceministro laiške minima, kad laisvąsias ekonomines zonas taip pat bus bandoma kurti Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio savivaldybėse. Labiausiai taikomasi į tokias miestų vietas, kuriose jau investuota: įdiegtos komunikacijos, nutiesti keliai, sukurta infrastruktūra.

Jei minėtų miestų ir rajonų tarybos pritars tokiam siūlymui, šalyje LEZ teritorija ir geografija gerokai išsiplės. Klaipėdos LEZ yra 412 ha ploto, Kauno - 534 ha. Šiaulių pramoninis parkas – apie 53 ha su apsauginėmis zonomis. Jei Ūkio ministerijos planai būtų įgyvendinti, LEZ plotas padidėtų dar 600 ha. Pažymėtina, kad numatomuose plotuose yra visa reikiama infrastruktūra, kuriai ES struktūriniai fondai buvo skyrę apie 100 mln. litų.

Ūkio ministerija planuoja per metus į kiekvieną pramoninį parką pritraukti bent po 1-2 investuotojus. LEZ įsikūrusios įmonės atleidžiamos nuo daugelio mokesčių. Esant tam tikroms sąlygoms, atleidžiama nuo pelno ir nekilnojamojo turto, žemės ar PVM mokesčių.

Šiaulių miesto tarybos prašoma dėl pramoninio parko perdavimo Ūkio ministerijos žinion apsispręsti iki rugpjūčio 26 dienos. Reikia pateikti ir teritorijos planą bei informaciją apie infrastruktūrą.

Paprastai kalbant, jei Taryba balsuos "už", bus skelbiamas konkursas LEZ verslo planui. Būgštaujama, kad LEZ teritorija bus tiesiog nuomojama, o savivaldybė nebeturės joje jokios apčiuopiamos įtakos.

Neįsisavina pinigų

Kai kurie Šiaulių politikai ministerijos pasiūlymą vertina įtariai. Jiems kyla klausimas, kodėl tokia idėja buvo sunaikinta anksčiau, o dabar pradėta gaivinti iš naujo.

Buvęs Šiaulių meras Genadijus Mikšys prisiminė, kad pernai į Šiaulius jau buvo atvykę Kauno LEZ atstovai. Jie jau tada teiravosi dėl galimybės Šiauliuose įkurti filialą. "Tada pasakėme, kad niekas Šiauliuose Kauno nekurs ir teritorijos taip paprastai neatiduos", - prisimena eksmeras.

G. Mikšiui kelia įtarimų toks ministerijos žingsnis. Pasak jo, panašu, kad Kauno LEZ, nepavykus susitarti tiesiogiai, nuėjo aplinkiniu keliu – per ministeriją: "Mes investavome savo ir europinius pinigus, todėl negali niekas taip ateiti ir paimti. Turėtų mums kompensuoti visas išlaidas."

Dabar Šiauliuose esantis pramoninis parkas nesprogsta nuo investuotojų. Čia įsikūrusios vos keturios įmonės. Tuščia, nors prieš porą metų investuota beveik 40 mln. litų. Pusė šios sumos buvo apmokėta iš ES fondų, kita dalis – šiauliečių sumokėti mokesčiai.

G. Mikšys prisimena, kad Šiauliai kadaise labai norėjo turėti LEZ teritoriją, tačiau ministerija kažkodėl pasirinko Kauną ir Klaipėdą, nors Šiaulių geografinė padėtis bei logistikos galimybės buvo traktuojamos kaip vienos geriausių - arti oro uostas, geležinkelis.

Eksmeras teigia, kad Šiauliais domėjosi nemažai užsienio investuotojų, tačiau juos atbaidydavo ne miesto pozicija, bet netobuli įstatymai. "Jeigu pridėtinės vertės mokestis sugebėjo pasikeisti dukart per metus, apie kokius užsienio investuotojus galima kalbėti?" - retoriškai klausia G. Mikšys.

Vakar užfiksuota viena didžiausių ūkinių veiklų pramoniniame parke: vaikai degino plastmasę nuo laidų ir į metalo supirktuvę pridavė 3 kilogramus vario.

Autoriaus nuotr.

Ar vėl liksime už borto?

Šiaulių miesto tarybos narys Vidmantas Japertas laikosi visiškai priešingos nuomonės. Jis siūlo praeitį palikti istorikams ir pasirūpinti, kad neliktume už borto: "Kurdama LEZ, Lietuva iš ES išsiderėjo neblogas sąlygas dėl šių teritorijų ploto. Tas plotas buvo paskirstytas tarp Kauno ir Klaipėdos. Dabar yra neišnaudoto ploto, todėl jį reikia rasti kažkur kitur šalyje."

Yra žinoma, kad Kauno LEZ'as, norėdamas toliau išlikti toks pat, turėtų iš privačių savininkų išpirkti žemę. Tam lėšų nėra, todėl tikimasi panaudoti sunkiai užpildomus pramoninius parkus.

V. Japertas mano, kad dabar reikalingas principinis Tarybos sprendimas, nes Šiauliai vėl gali likti nuošalyje. Tarybos narys įsitikinęs, kad Šiauliuose LEZ nėra todėl, kad kadaise trūko politinės valios, o kai kurie valdžios atstovai kryptingai siekė sužlugdyti tokios zonos kūrimą mūsų mieste.

"Ūkio ministerija rodo iniciatyvą. Manau, kad verta pasinaudoti šiuo pasiūlymu. Neužmirškime, kad sklypui perduoti bus ruošiamos tam tikros sutartys. Savivaldybė jose gali nurodyti, kokiu būdu nori atgauti savo investicijas į šią teritoriją. Tai bus derybų klausimas", - teigia V. Japertas.

Pašnekovas primena, kad pagrindinė nauda iš LEZ yra papildomos darbo vietos. Dirbantys žmonės mokės mokesčius į savivaldybės iždą. Dabar nuo daugybės mokesčių atleistos įmonės po kurio laiko taip pat pradės mokėti žemės bei turto mokesčius. Šie papildys miesto kišenę.

V. Japertas priminė, kad Šiauliai, užleisdami pramoninį parką LEZ'ui, nukelia nuo savo pečių prievolę teikti mokesčių lengvatas. Tuomet už tai bus tiesiogiai atsakinga Ūkio ministerija.

Tarybos narys įsitikinęs, kad Šiauliams ministerijos pasiūlymas yra patrauklus. LEZ įsikūrimas įsilietų prie kitų šios teritorijos ateities vizijų. Tai teigiamai paveiktų ir čia planuojamo logistikos centro kūrimą, pasikeistų valstybės požiūris į Šiaulių oro uostą.

V. Japertas paneigė nuogąstavimus, kad greičiausiai bandoma uzurpuoti ES skiriamas lėšas. ES nenumato jokių papildomų lėšų LEZ kurti, nes dabar tai gali sudaryti nelygias verslo sąlygas. Jis neišmanymu pavadino ir tai, kad ministerija "uždirbs" iš LEZ kūrimo per savo viešąją įstaigą "Investuok Lietuvoje". Tarybos narys teigia žinąs, kad šį įstaiga gali tik pasiūlyti investuotojams galimybes, o ne juos administruoti.

Lietuva netenka fizikų ir humanitarų

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Šiemet Šiaulių universitetas studentams pasiūlė 44 studijų programas. Dešimt iš jų studentai "išbrokavo" - nepasirinko arba pasirinko vos keli studentai. ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža įsitikinęs, kad jei šalies valdžia nesiims protingai skatinti nepopuliarių, tačiau reikalingų profesijų, greitai liksime be fizikų ir humanitarų.

Prorektorius Juozas Pabrėža teigia, kad Lietuva turi gelbėti fizikus ir humanitarus.

Autoriaus nuotr.

Studentai renkasi populiarumą

Net 67 studijų programos šalies universitetuose ir kolegijose nesurinko reikiamo studentų kiekio. Vien Šiaulių universitete tokių studijų programų - dešimt.

Studentai ŠU nesirinko arba vangiai rinkosi rusų ar lietuvių filologiją, vokiečių kalbą, filosofiją ir pilietiškumo ugdymą, fiziką ir informatiką, matematiką ir informatiką, meninį ugdymą ir tikybą bei kitas specialybes.

Beveik pusė stojančiųjų šalyje rinkosi socialinius mokslus: teisę, vadybą, administravimą. Jau dabar šios specialybės studentų "iškepama" gerokai per daug. Kas bus po kelerių metų?

ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža sako žinojęs, kad kelios studijų programos tikrai nesurinks studentų, tačiau dešimt - jau daugoka. Anot prorektoriaus, tai ženklas, kad būtina gelbėti reikalingas, tačiau nepopuliarias specialybes, o populiarios išsilaikys pačios.

J. Pabrėža tikėjosi, kad kai kurios programos nesulauks palaikymo: "Mes turime dešimt nepopuliarių studijų programų, tačiau tai nereiškia, kad visos jos nereikalingos. Prognozavau, kad šiemet nebus suformuotos penkios ar šešios programos, tačiau dešimt?!"

Anot pašnekovo, ne viskas yra blogai. Trys naujos programos surinko pakankamai studentų - aplinkos objektų dizainas, verslo ekonomika bei kineziterapija. Pastaroji studijų programa parengta kartu su Klaipėdos universitetu.

"Tai tik įrodymas, kad yra įvairių galimybių regioniniams universitetams išgyventi. Mes labai didžiuojamės tuo, kad glaudžiai bendradarbiaujame su Klaipėdos universitetu. Jei viską paliktume vystytis savaime, išgyventume, tačiau rengtume vadybininkų armijas, kurie po kelerių metų tik papildytų bedarbių gretas", - teigia J. Pabrėža.

Reikia skatinti fizikus

ŠU prorektorius primena, kad universitete sudarytos puikios galimybės studijuoti fiziką ir humanitarinius mokslus. Ar šios specialybės nebereikalingos? "Nieko panašaus. Mačiau statistiką, kad šių specialybių atstovai lengvai randa darbo daugelyje institucijų - nuo bankų iki Savivaldybės. Matematinio mąstymo žmonės tiesiog graibstomi, tačiau stojantieji apie tai negalvoja. Tai, kas šiandien populiaru, po penkių metų gali tapti nieko verta", - atsako prorektorius.

Anot pašnekovo, valstybė turėtų atkreipti dėmesį į reikalingas profesijas, kurių dėl įvairių priežasčių nesirenka studentai. Pedagogų rengimas jau buvo aklavietėje. Dabar abiturientai, atlikdami motyvacinį testą, gali padidinti galimybę įstoti į pedagogines specialybes. Jiems mokamos didesnės stipendijos. Problema ta, kad pedagogų tarsi rengiama pakankamai, tačiau jais niekas iki šiol nenorėjo dirbti. Dabar situacija keičiasi, nes į tai pozityviai pažvelgė valstybė. "Kas yra pedagogas? Tai svarbiausia profesija. Pedagogai rengia ir tuos būsimus teisininkus bei vadybininkus", - primena pašnekovas.

J. Pabrėža akcentavo, kad Švietimo ir mokslo ministerija jau dabar turi numačiusi, kokias programas rems nuo kitų metų. Tarp jų turėtų būti fizikos bei humanitarinių mokslų programos. Ši programa daugiau skirta regioniniams universitetams. "Akivaizdūs žingsniai turėtų būti jau nuo kitų metų, nors tai reikėjo daryti gerokai anksčiau. Nesakau, kad visos programos yra reikalingos, tačiau dėl dabartinės laisvos rinkos principu paremtos atrankos sistemos susidaro neprotinga situacija", - sako jis.

Jei situacija nesikeis iš esmės, anot prorektoriaus, ŠU bus priversta atleisti profesorius, o stojantieji turės mažesnį pasirinkimą. "Kitais metais atliksime griežtesnę studijų programų atranką ir ieškosime naujų patrauklių specialybių, tačiau norisi išsaugoti tai, ką turime geriausia", - sako prorektorius J. Pabrėža.

Liūtys gali palikti be duonos ir bulvių

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Ne viesulai, o tropinės liūtys gali pakoreguoti lietuvių tradicines šventes. Oninės lietuvių siejamos su pirmąja duona, tačiau šiemet ji bus kepama tik iš ankstyvųjų grūdų. Ūkininkai teigia, kad dėl liūčių lėčiau bręsta javai, o pyragai šiemet nebus tokie balti. Belieka melstis, kad nelytų taip gausiai kaip pernai, kai dėl liūčių ūkininkai prarado beveik trečdalį derliaus.

Ūki­nin­kai nuo­sto­lių dar ne­skai­čiuo­ja, ta­čiau tro­pi­nės liū­tys ga­li su­nai­kin­ti ne­ma­žai der­liaus.

Au­to­riaus nuo­tr.

Šlapios Oninės

Oninių šventės ištakos - pagoniškos ir prasmingos. Tą dieną buvo švenčiamas pirmojo derliaus nuėmimas, kepama pirmoji duona iš šviežių miltų. Šiemet Oninėms miltų teko pirkti iš parduotuvės, nes dėl gausaus lietaus sulėtėjo javų brendimas.

Antanas Bezaras, Šiaulių rajono vicemeras ir ūkininkas iki kaulų smegenų, sako, kad stiprūs šiųmečiai lietūs javams daro pastebimą žalą. Daug kur javai yra išguldyti. Juos bus sunkiau nukulti. Tenka naudoti daugiau cheminių preparatų, kad pasėlių nepultų įvairios ligos, nes kenkėjai dažniausiai mėgsta drėgną terpę.

A. Bezaras aiškino, kad lietus iš grūdų išplauna dalį baltymų, liaudiškai tariant, pyragai nebus tokie balti ir putlūs. Grūdai daugiau bus pašariniai negu maistiniai. Duonos tikrai turėtų pakakti, tačiau ūkininkai turės mažiau pelno. Tad tie, kurie šiemet daug investavo į techniką, ūkio modernizavimą, pažangias technologijas, turės pasukti galvą, kaip išvengti finansinių bėdų.

A. Bezaras sako stebintis orų prognozes. "Jau numato ir geresnių orų. Belieka dirbti ir tikėtis geriausio. Daugiau nerimo kelia pasaulinės grūdų kainos, kurios labai nukrito. Dar birželio mėnesį tona grūdų kainavo 800 litų, o dabar – 600", - sako ūkininkas ir vicemeras.

Išgelbėjo Kryžių kalnas?

Ūkininkas Linas Šateika užsiima daržovių auginimu. Jis sako, kad labiausiai baiminasi ne lietaus, o krušos: "Nemanau, kad šiemet prilis tiek, kiek pernai. Nepamenu daugiau tokių metų, kad būtų priliję tiek, kiek praėjusią vasarą. Suskaičiavau apie dešimt didžiulių liūčių, kurios sunaikino apie 30 procentų ūkininkų derliaus."

Ūkininkas sako, kad jau pradeda nuimti derlių. Renkamos kai kurios svogūnų rūšys, vėliau ateis ir kitų daržovių eilė. L. Šateika sako, kad šiemet jį aplenkė ne viena grėsminga liūtis. Pažįstami juokauja, kad Dievas apsaugojo, nes daržovių laukai plyti netoli Kryžių kalno.

"Praslinko debesys pro šalį, nors viską pakeliui skandino. Teko girdėti, kad ūkininkams iš Pasvalio šiemet labai trūko lietaus. Papildomų išlaidų turėjau ne dėl drėgmės, o sausros. Pavasarį buvo daugybė išlaidų, nes reikėjo kasdien laistyti", - pasakoja ūkininkas.

L. Šateika tikina, kad lietaus eibių išvengia ir todėl, kad nuolat prižiūri drenažo sistemą. Dažnai karklų šaknys užkemša vamzdžius. Tenka juos valyti. Jei lietūs ypač stiprūs, skubiai sugalvojama, kaip nutekinti vandenį paviršiniais keliais. Pernai jis pumpavo vandenį iš laukų kompresoriais.

Ūkininkas sako jau nesivadovaujantis liaudies išmintimi spėdamas orus. Nedaug naudos ir iš profesionalių meteorologų: "Pastarieji metai kažkokie nenormalūs - neprognozuojamos liūtys, karščiai. Kartais tenka lieti, kartais - siurbti vandenį."

Bulvės gelbėjamos nuo maro

Ūkininkė bulvių augintoja Emilija Rimeikienė sako, kad jau dabar bulvėms lietaus yra per daug. Žemesnėse vietose šakniagumbiai mirksta. Tenka papildomai naudoti chemikalų, kad nepultų įvairios ligos. Tokiais drėgnais metais bulves labiausiai puola maras. Tiršti rytmetiniai rūkai, gausi rasa, šiluma ir drėgmė dienomis, kasdienis lietus skatina užkrato plitimą.

E. Rimeikienė tikina, kad niekas savo daržų neteršia chemija be reikalo, nes kiekvienas purškimas – papildomos išlaidos. "Chemija nėra pigi. Kainuoja ir biokuras, gaištamas laikas", - teigia ūkininkė.

Pasak jos, žemės ūkio produkcijos augintojai pavasarį negalvoja kur sėti, šlapi ar sausi bus metai, ant kalno ar papėdėje. Laukai keičiami sėjomainos principu. Bulvės į tą pačią žemę grįžta tik kas trečius ar ketvirtus metus.

E. Rimeikienė pastebi, kad klimatas šalyje pastebimai keičiasi. Dėl tropinių liūčių neįmanoma nuspėti, kur kepins saulė, o kur skandins liūtys. "Dar nuostolių neskaičiuojame. Tai darysime nuėmę derlių. Anksčiau gamta tokius dalykus krėsdavo retai. Dabar niekada negalime žinoti, ar pas mus palis, nors už kelių kilometrų laukai tiesiog plaukia upeliais", - teigė ūkininkė.

Ūkininkai nuostolių dar neskaičiuoja, tačiau tropinės liūtys gali sunaikinti nemažai derliaus.

Autoriaus nuotr.

Parduotuvių lentynose žaliuoja bulvės

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Šiauliečiai pastaruoju metu pastebėjo, kad beveik visuose prekybos centruose gausu pažaliavusių bulvių. Specialistai perspėja nevalgyti tokių, nes jos nuodingos. Ūkininkai keikia prekeivius, kurie nemoka sandėliuoti daržovių, ir gyventojams siūlo žemės ūkio produkciją pirkti tiesiai iš ūkių - dvigubai pigiau ir sveikiau.

Maisto ir veterinarijos tarnyba žalių bulvių rado "Rimi" ir "Maximos" parduotuvėse.

Autoriaus nuotr.

Žalių bulvių medžioklė

Šiaulietis Modestas vieną vakarą apsilankė keliuose didžiuosiuose Šiaulių prekybos centruose - bandė įsigyti bulvių. Vienos jam pasirodė tarsi dirbtinai žemėtos, kitos - sausos, tačiau atrodo lyg būtų šlapios - neva ką tik iškastos.

Tą vakarą Modestas nusipirko įtartinos išvaizdos žalių itališkų bulvių, kurias suvalgė "atbulais dantimis".

"Šiauliai plius" nusprendė įsitikinti, ar Modestui nesivaidena. Kitą dieną situacija buvo šiek tiek pasikeitusi. "Rimi" buvo tik lietuviškų bulvių, kurios atrodė gana normalios. "Iki" lentynose bulvės kai kur "žaliavo". "Maximos" prekybos centre buvo galima rasti įvairių šalių derliaus. Bulvės skyrėsi spalva, odelės supleišėjimu, žemėtumu. Visos bulvės tądien buvo sufasuotos į tinklelius. Kilogramas daniškų bulvių kainavo apie du litus. Išnešus jas laukan, kur buvo galima šviesoje geriau apžiūrėti, paaiškėjo, kad didžioji dalis šakniagumbių pažaliavę. Per odelę galima to ir nepastebėti, tačiau nulupta bulvė buvo skaisčiai žalia. Šiek tiek mažiau žalsvas buvo ir jos vidus.

Savaitraščio pėdomis pasekė ir Šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri patikrino vieną "Rimi" prekybos centrų. Liepos 20 d. atliktas patikrinimas UAB "Rimi Lietuva", kurio metu prekyboje rasta pažaliavusių bulvių. Pakuotėje apie 85-95 proc. šakniavaisių buvo pažaliavę. Vakar pažaliavusių bulvių rasta ir "Maximoje".

Specialistai tikina, kad tokių bulvių jokiu būdu negalima vartoti maistui ir gyvuliams šerti. Netinkamai laikomose bulvėse susidaro nuodingi steroidiniai alkaloidai solaninas ir čakoninas. Didžiausia jų koncentracija susikaupia akutėse bei luobelėje.

Kyla klausimas - ką apie pirkėją galvoja prekybos centrų savininkai ir už prekes atsakingi darbuotojai? Kur žiūri juos kontroliuoti ir pirkėjus nuo nuodų apsaugoti turinti institucija? Pasak vieno kalbinto pirkėjo, nuodingos bulvės Šiaulių prekybos centrus okupavusios jau beveik dvi savaites. Ypač tai matyti vakarais, kai lentynose lieka vien tik pažaliavę šakniavaisiai, nes visi bent truputį baltesni ar rausvesni per dieną būna išrankioti akylesnių pirkėjų.

Kaip išsirinkti?

Specialistai tikina, kad bulvių gumbai pažaliuoja nuo tiesioginių saulės spindulių, dažniausiai dėl netinkamų laikymo sąlygų sandėliuose. Bulvės gali pažaliuoti dar laukuose, jei stiprus lietus nuplauna žemę ir atidengia šakniagumbius.

Pakuotėje gali būti tam tikras kiekis bulvių, neatitinkančių nurodytos klasės kokybės ir dydžio reikalavimų. Specialistai tikina, kad tai normalu - daržovės yra natūralus gendantis dalykas, tačiau žalia bulvė parodo neūkiškumą.

Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, prekybai skirtų maistinių bulvių gumbai, be kiekvienai klasei nustatytų kokybės reikalavimų ir leistinų nukrypimų, turi būti sveiki, švarūs, kieti, nesuvytę, nepažeisti šlapiojo, sausojo ar rudojo puvinio, neapšalę, nesukamštėję, be pašalinio kvapo ir skonio.

Pirmos klasės bulvės - geros kokybės bulvių gumbai, veislei tipiškos formos ir spalvos, kieti, nesuvytę ir nesudygę, be defektų, išskyrus labai mažus paviršiaus defektus, jei jie nekenkia gumbų išvaizdai ir kokybei.

Antros klasės bulvės gali būti netipiškos veislei formos ir spalvos, šiek tiek pažeistos ligų arba kenkėjų, truputį netaisyklingos formos, apsitrynusios, su nedideliais luobelės defektais. Leistini užgiję įtrūkimai ir sumušimai, jeigu jie neturi neigiamos įtakos gumbų išvaizdai ir kokybei.

Pirkėjai maustomi

Kada pažaliavo bulvės, kurios atsidūrė parduotuvių lentynose? Ūkininkas Edas Sasnauskas mano, kad tai greičiausiai įvyko ne laukuose, o parduotuvių sandėliuose: "Pardavėjai nemoka sandėliuoti bulvių. Užblizgina lempomis, laiko šviesiuose sandėliuose."

Ūkininkas sako Danijoje ir Olandijoje matęs, kaip reikia tinkamai sandėliuoti daržoves. Ten sudaroma prieblanda, jei reikia - net rūkas. E. Sasnauskas pardavėjų apsileidimą pavadintų neūkiškumu ir nepagarba pirkėjams.

E. Sasnauskas pastaraisiais metais užauginamą bulvių derlių parduoda Rusijoje, kuri, jo nuomone, labiau gerbia savo vartotoją. Reikalaujama ypač aukštos kokybės žemės ūkio produktų. "Su Lietuvos prekybos centrais nebedirbu, nes viskas čia panašu į ūkininko apgaudinėjimą. Kol nuveži iki lentynos, turi septynis mokesčius susimokėti. Pardavėjas uždeda mažiausiai 50 proc. antkainį, sugadina bulves šviesiuose sandėliuose, o nepardavęs grąžina ūkininkui. Dėk kur nori. Pažaliavusias bulves dar galima palikti sėklai, daugiau jos niekam netinka. Žmonėms galiu pasiūlyti tik važiuoti pas ūkininką į namus ir nusipirkti daržovių, pieno, mėsos iš pirmų rankų bent dvigubai pigiau. Ūkininkai tikrai nesupyks ant tokių svečių", - sako jis.

Ūkininkas yra vienas iš nedaugelio bulvių augintojų Lietuvoje, kuris užsiima šių daržovių veislininkyste. Šiuo metu jis bando mūsų gamtinėmis sąlygomis užauginti du bulvių derlius - yra bulvių veislė, kurią nukasti reikia jau po 45 dienų nuo pasodinimo.

E. Sasnauskas teigia, kad pirkėjai parduotuvėse apgaudinėjami ne tik tuo, kad produkcija sandėliuose laikoma be jokios sistemos. Dažnai bulvės dedamos į durpių substratą, kad atrodytų šviežesnės.

Ką apie savo klientus galvoja prekybos centrų savininkai ir už prekes atsakingi darbuotojai? Kur žiūri juos kontroliuoti ir pirkėjus nuo nuodų apsaugoti turinti institucija?

Nutiesti keliai, bet užmiršti šaligatviai

Mindaugas MALCEVIČIUS

Į redakciją kreipėsi šiaulietis. Jis skundėsi, kad į jo namus, esančius Vaisių gatvėje, vedantis kelias labai nesaugus. Pasak šiauliečio, problema ta, kad šalia namų yra kelias, kuriuo važiuoja automobiliai, tačiau šaligatvių nėra, todėl pėstieji priversti eiti važiuojamąja kelio dalimi. Pradėjus domėtis paaiškėjo, kad tokia padėtis mieste – gana dažna. Gatvėse, kur eismas gana intensyvus, šaligatvių ar bent jau pakankamai plačių kelkraščių netrūksta, tačiau atokiau nuo judrių gatvių esantys keliai yra ir be tvarkingai įrengto šaligatvio, ir be normalaus kelkraščio, kuriuo galėtų eiti pėstieji, o kai kuriuose ruožuose privačių namų savininkai tuos varganus purvinus kelkraščius netgi okupavo savo gėlynais ir dekoratyviniais medžiais.

Šiau­lie­čiams tenka žais­ti pa­vo­jin­gą žai­di­mą „apeik kliū­tį ir lik gy­vas“.

Autoriaus nuotr.

Pėsčiuosius pasitinka įvairios kliūtys

Pėstieji pasijunta lyg įsibrovėliai ne tik Medelyne, iš kur ir buvo gautas pranešimas. Gatvių be šaligatvių galima rasti Šimšės, Zoknių ir kituose miesto rajonuose. Bet šįsyk išsamiau apie Medelyną. Šioje Šiaulių miesto dalyje pėstiesiems nesaugių kelio ruožų gana daug. M. Valančiaus, Vaidilutės, Palangos, L. Giros, J. Biliūno, Dobilo, Vaisių gatvės – tik nedidelė dalis kelių, kuriuose ko nors panašaus į šaligatvį nė su žiburiu nerasi.

Pagal Lietuvoje galiojančias KET, "pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu; jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu".

Akivaizdu, kad daugelis šiauliečių kasdien ne savo noru priversti pažeisti šias KET numatytas pėsčiųjų pareigas, nes kelkraščiai kai kur lyg ir yra, tačiau jie po lietaus būna sunkiai išbrendami, užstatyti mašinomis arba apželdinti už tvoros įsikūrusių privačių namų savininkų. Aišku, gražu, kai gyventojai rūpinasi ne tik savo kiemo grožiu ir estetika, bet ir prižiūri už tvoros esančius šaligatvius. Tačiau kai kurie iš jų pamiršta šių paskirtį bei kam jie priklauso ir pradeda elgtis lyg savo kieme - pasėja žolę, iškelia šaligatvio bortelius lyg linksmuosius kalnelius, kad šalia kelio tarp medžių išmintu takeliu klampojantis ar vaikišką vežimėlį stumiantis tūlas miestietis, neduokdie, neįkeltų kojos į britiška tvarka dvelkiančią pievelę. Kiti sugalvoja dar gudriau - įsirengia vos ne alpinariumą su dekoratyviniais gėlynais ir įvairiais akmenim akmenukais bei pasisodina pušaičių. Gaila, kad dar nė vienas fontano neįsirengė - būtų mūsų žmogeliui bent kur atsigaivinti. Ir savivaldybei nosį nušluostytų - jūs tik per šventes sugebat vandenuką fontanuose paleisti, o mes va čia kasdien... Toli dar, matyt, šiauliečiams iki naujųjų rusų...

Įdomus "žaidimas"

Bet grįžkime prie KET pažeidimų. Jie padaromi tada, kai pėstieji, bandydami prasibrauti iki savo namų, ne tik eina važiuojamąja kelio dalimi, bet dažnai, norėdami apeiti jų kelyje pasitaikančias kliūtis, išeina į kelio vidurį. Dažniausios pėsčiųjų kliūtys, neskaičiuojant įrengtų gėlynų arba neišbrendamų purvynų, yra automobiliai, sustatyti šalia gyvenamųjų namų tvoros. Beje, šios dažnai beveik susijungia su važiuojamąja kelio dalimi, todėl šalia jos pastatytas automobilis tampa tikru išbandymu pėstiesiems. Norintys juos apeiti turi dvi išeitis: viena - bristi per melioracijos griovį, apsižvalgius ar nemato gyventojai brautis per gėlyną ir ten sustatytus akmenis, spraustis tarp automobilio ir gyvenamųjų namų tvoros, kita - išeiti į važiuojamosios kelio dalies vidurį. Kitaip tariant šiauliečiai, gyvenantys šalia tokių kelių be pėstiesiems skirtų takų, nuolatos žaidžia slėpynių už stovinčių automobilių ir tikisi, kad jie pirmieji pamatys į juos atlekiantį vairuotoją.

Šis "žaidimas" gal ir būtų įdomus, jei jo metu nebūtų lošiama iš gyvybės ir sveikatos. Žinoma, suaugę gana greitai perpranta šį mirtiną "žaidimą", tačiau net ir tuomet jie negali jaustis ramūs, kadangi jų vaikai ne visuomet yra tokie imlūs kaip suaugusieji.

Žiemą sunkumų dar daugiau

Užkalbintas Vaisių gatvės gyventojas, gyvenantis gatvėje, kurioje nėra šaligatvio, o važiuojamoji kelio dalis labai siaura, kalbėjo: "Išėję į gatvę tikrai nesijaučiame saugūs. Nors eismas nėra labai intensyvus, mašinų ir čia netrūksta. Jeigu einame keliu ir pamatome dvi viena priešais kitą atvažiuojančias mašinas, skubame trauktis į šalį, nes prasilenkiančios mašinos užima visą kelią. Tuomet pėsčiajam vietos lieka tik griovyje".

Kitų pėsčiųjų atžvilgiu nesaugių gatvių gyventojai irgi išsakė panašias problemas. Tiesa, daugelis jų vis dar su siaubu prisimena žiemą, kuomet ir taip siauri keliai dar labiau susiaurėjo. Kadangi šaligatvio nėra, kelionė nuvalytu važiuojamosios kelio dalies ruožu tapdavo itin rizikinga. Pakelėse sustatyti automobiliai dar labiau susiaurindavo gatves.

Miesto šaligatvis – kelias į sodžių

Gana įdomi pėsčiųjų situacija judrioje Žemaitės gatvėje. Šioje gatvėje jau gerokai atidžiau pasirūpinta pėsčiųjų saugumu. Tiesa, turbūt reikėtų sakyti - beveik pasirūpinta, nes tik dalyje gatvės yra reikalavimus atitinkantis šaligatvis, kuris netikėtai nutrūksta ties Palangos gatve. Kirtus ją, prasideda žole apželdintas žemės ruožas. Žmonės, rūpindamiesi savo saugumu, neina važiuojamąja kelio dalimi, todėl per tą žole apželdintą žemės ruožą "nutiesė" savo pėsčiųjų taką.

Problema ta, kad jis labiau primena ne miesto šaligatvį, o taką į sodžių. Kol stipriai nelyja ir tas keliukas nepažliunga, didelių problemų lyg ir nekyla, tačiau rudenį, kuomet nuolatos telkšo balos, o dabar ir vasarą, kuri lepina ne tik karščiu, bet ir tropinėmis liūtimis, ne tik kojas galima sušlapti, bet ir, visai tikėtina, paslydus ir ranką susilaužyti. Užkalbinta praeivė, stumianti vaikišką vežimėlį, piktinosi: "Nesuprantu, negi sunku žmoniškai sutvarkyti kelis metrus šaligatvio, kad stumiant vežimėlį nereikėtų saugoti vaiko galvos, kuri per duobėtą žvyrą trankosi į vežimėlio konstrukcijas. Baisu."

Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistės Daivos Mulevičiūtės paklausus, kodėl ši gatvė nebaigta tvarkyti iki galo, aiškaus atsakymo neišgirdome. "Kaip ten iš tikrųjų buvo, negaliu komentuoti. Ar dėl lėšų stygiaus, ar dėl ko nors kito šaligatvis nebuvo įrengtas", - sakė ji.

Kas kaltas?

Tikėtasi visus atsakymus rasti Šiaulių miesto savivaldybėje. Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė D. Mulevičiūtė teigė žinanti apie esamą situaciją, tačiau, jos teigimu, šiemet nauji šaligatviai tikrai nebus įrengiami, nes tokiems darbams nėra skirta lėšų. "Ar ateityje tokie darbai bus vykdomi, aš negaliu komentuoti", - savaitraščiui "Šiauliai plius" tikino specialistė.

Taigi miesto valdžia aiškių atsakymų negali duoti. Vienintelis aiškus atsakymas – nėra skirta lėšų. Tačiau kas kaltas, kad tos lėšos neskiriamos?

Pasidomėjus dėl vietoj šaligatvių įrengtų gėlynų, paaiškėjo, kad jie greičiausiai yra nelegalūs. Anot Rasos Budrytės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos, už namo tvoros esančioje žemėje galima tik šienauti, tačiau jokia kita veikla negalima. Tad kyla klausimas - kur žiūri atsakingi pareigūnai? Negi dabar kiekvienas galime kaip norime ir kur norime sodinti medžius, įrengti alpinariumus ir gėlynus? Gal kas nors šalia savo tvoros visą atrakcionų parką sugalvos pasistatyti? Juk jei galima vieniems, kodėl negalima kitiems?

Aišku viena – šiais metais situacija nesaugiuose keliuose bei šaligatviuose tikrai nesikeis, todėl šiauliečiams belieka ir toliau žaisti pavojingą žaidimą "apeik kliūtį ir lik gyvas".

Kyla klausimas - kur žiūri atsakingi pareigūnai? Negi dabar kiekvienas galime kaip norime ir kur norime sodinti medžius, įrengti alpinariumus ir gėlynus? Gal kas nors šalia savo tvoros visą atrakcionų parką sugalvos pasistatyti?

Ginti vaikų teisių - gudriai sukurpus vietelę?

Oksana LAURUTYTĖ

Vaiko teisių apsaugos skyriuje naujas darbuotojas - vyriausiuoju specialistu čia pradėjo dirbti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėjo pareigų atleistas Stanislovas Gurėjevas. Valdininkai teigia, kad S. Gurėjevo išsilavinimas - vadybos magistras - atitinka pareigybės aprašymą, todėl jis gali ginti vaikų teises. Taip - pareigybių aprašymą jau atitinka. Po to, kai birželio 6 dieną Administracijos direktorius patvirtino pareigybių pakeitimo įsakymą, kuris atrodo lyg specialiai pritaikytas S. Gurėjevo išsilavinimui.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vla­das Da­mu­le­vi­čius tei­gė, kad pa­rei­gy­bių pa­kei­ti­mo įsa­ky­mą pa­tvir­ti­no ne spe­cia­liai tam, kad Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­siuo­ju spe­cia­lis­tu ga­lė­tų dirb­ti bū­tent Sta­nis­lo­vas Gu­rė­je­vas.

Al­vy­do JA­NU­ŠE­VI­ČIAUS nuo­tr.

Ar ne vaikus pačius reikia ginti nuo suktų valdininkų?

S. Gurėjevas dirbti turėjo pradėti liepos 8 dieną, tačiau šiuo metu jis turi nedarbingumo pažymėjimą. Jam, kaip ir kitiems vaikų teisių gynėjams, bus priskirta tam tikra Šiaulių miesto teritorija.

S. Gurėjevas savaitraščiui "Šiauliai plius" teigė, kad buvo priimtas dirbti į laisvą vietą skyriuje. Ji nebuvo specialiai jam sukurta - liko laisva, kai konkursą laimėjo ir skyriaus vadovu tapo vyriausiuoju specialistu dirbęs Donatas Žakaris. "Mano kategorija 15, dirbant vyriausiuoju specialistu tereikia 12 kategorijos. Kodėl mane priėmė dirbti, teiraukitės Savivaldybės Personalo skyriuje", - sakė S. Gurėjevas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Personalo skyriaus vadovė E. Čičelienė sakė, kad S. Gurėjevas į darbą Vaiko teisių apsaugos skyriuje priimtas Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus įsakymu. "S. Gurėjevo kvalifikacija atitinka pareigybinius nuostatus, jis yra baigęs socialinius mokslus", - sakė E. Čičelienė.

Socialiniai mokslai dar nereiškia, kad S. Gurėjevas - socialinis darbuotojas. Jis neturi socialinio, psichologinio ir juridinio darbo patirties - yra vadybos magistras.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai yra karjeros valstybės tarnautojai. Jų pareigybėms keliami specialūs reikalavimai, funkcijos nustatomos pareigybių aprašyme.

Iki šiol pareigybių aprašyme buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities socialinio darbo ar edukologijos krypties (socialinio pedagogo) išsilavinimą ir turėti ne mažesnę nei vienerių metų darbo patirtį pagal reikalaujamą išsilavinimą.

Vadybos magistru S. Gurėjevas tapo baigęs Socialinių mokslų fakultetą, tačiau jis nėra nei edukologas, nei socialinis pedagogas.

Kaip nutiko, kad S. Gurėjevas tapo tinkamas šioms pareigoms? Anot E. Čičelienės, birželio 6-ąją Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius patvirtino pareigybių pakeitimo įsakymą. Jame beliko punktas, kad vyriausiuoju specialistu Vaiko teisių apsaugos skyriuje gali dirbti žmogus, baigęs mokslus Socialinių mokslų studijų srityje.

Ak, kiek gabių ekonomistų iki šiol neturėjo teisės ginti Šiaulių vaikų teisių! Bet nėra ko nusiminti, nuo šiol - turės.

Taigi, atrodo, kad Lietuvoje įstatymai vieni, o Šiauliuose - kiti, ir ne tik tai. Pas mus vaikų teises gins žmogus, kuriam galbūt gudriai sukurpta šilta vietelė, o vaikų teisių gynėją patvirtina žmogus, kuris, gali pamanyti, keičia įsakymus, pritaikydamas juos konkrečiam žmogui.

Ar nereikia pačių vaikų gelbėti nuo tokių asmenų ir reiškinių, kai akivaizdžiai parodoma, kaip reikia "dirbti"?

Dvi dienas "Šiauliai plius" nei darbo, nei mobiliuoju telefonu V. Damulevičiaus nepakalbino. Kabinete, sekretorės teigimu, jo nėra, o mobiliuoju telefonu Administracijos direktorius neatsiliepė.

Paskutinę akimirką, kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai, V. Damulevičius pats paskambino - atsakė į praleistą skambutį ir paklaustas patikino, kad pareigybių aprašymas buvo pakeistas tikrai ne dėl S. Gurėjevo. Tiesa, administracijos direktorius iš pradžių sakė gerai neprisimenąs, kokius įsakymus pasirašinėjo birželį. Vėliau paaiškino, kad pareigybių aprašymas pakeistas, nes "norisi išplėsti, kad galėtų pretenduot didesnis ratas žmonių į tam tikras specialybes".

Įdomu, gal vaikus muzikos nuo šiol galės mokyti kūno kultūros mokytojai? Juk pedagoginį universitetą baigė abu, na tai kas, kad specializacija skirtinga.

Socialiniams darbuotojams - griežta tvarka

Jei vaiko teisių apsaugos tarnybose vaikų teises gali ginti vadybos magistrai, kodėl socialiniais darbuotojais gali dirbti tik turintieji aukštąjį universitetinį arba koleginį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą? Tokia tvarka šalyje įsigaliojo nuo liepos 1-osios.

Nustatytos išimtys tik socialiniams darbuotojams, kuriems iki reikiamo išsilavinimo įgijimo yra likę mažiau negu pusė išsilavinimui įgyti skirto termino. Šis išsilavinimo reikalavimas netaikomas ir socialiniams darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus bus likę ne daugiau kaip 7 metai.

Tokia tvarka įsigaliojo, nes, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, ši specifinė ir labai svarbi profesija reikalauja ne tik profesinio išmanymo, psichologinių žinių, bendravimo įgūdžių, bet ir gebėjimo atjausti žmogų, suprasti jo problemas ir svarbiausia - padėti visuomenei susivokti, kad socialinės gerovės pagrindas nėra vien materialinės vertybės. "Todėl neatsitiktinai yra keliamas profesinės kompetencijos reikalavimas socialiniams darbuotojams, nes šiame darbe kokybė yra itin svarbi, tad ir atitinkamas išsilavinimas yra būtinas", - tvirtino ministras.

Ar vaikų teisių gynėjams kokybė nesvarbi? Nereikia psichologijos žinių, patirties, profesinio išmanymo?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, reikalavimas turėti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą taikytinas 3196 socialiniams darbuotojams. Iš reikiamo išsilavinimo neturinčių ir į įstatyme numatytas išimtis nepatenkančių 499 žmonių 142 yra atleidžiami, o kitiems pasiūlytos kitos pareigos.

Socialiniai darbuotojai dažnai klaidingai tapatinami su žemos kvalifikacijos lankomosios priežiūros darbuotojais (socialinio darbuotojo padėjėjais), dirbančiais pagal socialinio darbuotojo nurodymus ir teikiančiais pagalbą asmens namuose. Išsilavinimo reikalavimas bus taikomas tik socialiniams darbuotojams.

Renata Stankevičienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja: "Vadybos žinios, be jokios abejonės, yra gerai dirbant bet kurioje srityje, tačiau atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) uždavinius ir funkcijas, vaiko teisių apsaugos kontrolierės manymu, šioje srityje turėtų dirbti asmenys, turintys teisinį, socialinį, psichologinį ar pedagoginį išsilavinimą."

Įdomu, gal vaikus muzikos Šiauliuose nuo šiol galės mokyti kūno kultūros mokytojai? Juk pedagoginį universitetą baigė abu, na tai kas, kad specializacija skirtinga.

Skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos rek­la­ma – ap­gau­lė

Ka­be­li­nė te­le­vi­zi­ja iš­liks ir po 2012-ųjų

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Ša­lies te­le­vi­zi­jos pra­dė­jo ro­dy­ti rek­la­mą, ku­rio­je 139 me­tų su­lau­kęs se­nu­kas džiau­gia­si, kad Lie­tu­va 2012 me­tų spa­lį pa­ga­liau įžengs į skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos am­žių. Rek­la­ma gra­ži, ta­čiau žiū­ro­vams pa­tei­kia­mi du skir­tin­gi teks­tai: „Lie­tu­va at­si­svei­kins su ana­lo­gi­ne ant­že­mi­ne te­le­vi­zi­ja“ ir „Lie­tu­va at­si­svei­kins su ana­lo­gi­ne te­le­vi­zi­ja“. Vos vie­nas žo­dis, ta­čiau tu­ri­nys vi­sai ki­tas. Skel­biant, kad Lie­tu­va at­si­svei­kins su ana­lo­gi­ne te­le­vi­zi­ja, pa­sa­ko­ma, kad at­si­svei­ki­na­ma ir su ka­be­li­ne TV, o tai jau me­las. Ka­be­li­nė te­le­vi­zi­ja žiū­ro­vams pa­slau­gas teiks ir po 2012-ųjų. Dėl ap­ga­vys­tės Lie­tu­vos ka­be­li­nių te­le­vi­zi­jų aso­cia­ci­ja jau krei­pė­si į Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją.


139-erių me­tų ži­la­gal­vis he­ro­jus kal­ba daug - pri­sta­to sa­vo šei­mos na­rius, aiš­ki­na, ka­da įsi­gi­jo te­le­vi­zo­rių, ta­čiau trum­pi­nant rek­la­mą kaž­ko­dėl bu­vo iš­mes­tas svar­biau­sias žo­dis.

At­sis­vei­ki­na­ma su ana­lo­gi­ne ant­že­mi­ne te­le­vi­zi­ja

Į sa­vait­raš­tį „Šiau­liai plius“ ėmė skam­bin­ti šiau­lie­čiai. Jie tei­rau­ja­si, ar nuo 2012-ųjų spa­lio ma­tys ka­be­li­nę te­le­vi­zi­ją. Toks klau­si­mas šiau­lie­čiams ki­lo, nes per te­le­vi­zi­ją jie ma­tė rek­la­mą, ku­rio­je ži­la­barz­dis vy­ras aiš­ki­na, kad Lie­tu­va at­si­svei­kins su ana­lo­gi­ne te­le­vi­zi­ja.

Ana­lo­gi­nė te­le­vi­zi­ja – tech­no­lo­gi­jos rū­šis. Jei skel­bia­ma, kad at­si­sa­ko­ma ana­lo­gi­nės te­le­vi­zi­jos, tai reiš­kia, kad Lie­tu­vo­je liks tik skait­me­ni­nė te­le­vi­zi­ja ir jo­kios ki­tos. Iš tik­rų­jų Lie­tu­va at­si­svei­ki­na su ana­lo­gi­ne ant­že­mi­ne te­le­vi­zi­ja – ta, ku­rią žmo­nės ma­to nau­do­da­mie­si ant sto­gų iš­kel­to­mis an­te­no­mis.

Ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos tei­kė­jai ret­rans­liuo­ja ir ana­lo­gi­nes, ir skait­me­ni­nes TV pro­gra­mas.

Dau­ge­lis žmo­nių vis dar tu­ri se­nes­nius ki­nes­ko­pi­nius te­le­vi­zo­rius. 2012 me­tais at­jun­gus ana­lo­gi­nę ant­že­mi­nę te­le­vi­zi­ją, ka­be­li­nės TV žiū­ro­vai ir to­liau ga­lės nau­do­ti se­nes­nio ti­po te­le­vi­zo­rius, jiems ne­rei­kės įsi­gy­ti skait­me­ni­nių prie­dė­lių ar­ba nau­jo te­le­vi­zo­riaus. Ne­tu­rin­tie­ji jų skait­me­ni­nės ar ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos pro­gra­mas ga­lės ma­ty­ti, jei jų te­le­vi­zo­rius tu­rės įmon­tuo­tą prie­dė­lį, ar­ba jiems teks įsi­gy­ti išo­ri­nį prie­dė­lį.

Iš­tai­sy­ti klai­dą pra­šys Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos

Klai­di­nan­čią rek­la­mą, ku­rio­je skel­bia­ma, kad Lie­tu­vo­je liks tik skait­me­ni­nė te­le­vi­zi­ja, už­fik­sa­vo ant­sto­liai. Lie­tu­vos ka­be­li­nių te­le­vi­zi­jų aso­cia­ci­ja krei­pė­si į Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją, ku­ri yra rek­la­mi­nio kli­po už­sa­ko­vė. Bus pra­šo­ma, kad vaiz­do kli­pas bū­tų ne­del­siant iš­tai­sy­tas  – kad ja­me at­si­ras­tų žo­dis „ant­že­mi­nė“ te­le­vi­zi­ja, ne tik kai kal­ba­ma apie ana­lo­gi­nę, bet ir apie skait­me­ni­nę TV.

Juo­zas Ju­re­lio­nis, Lie­tu­vos ka­be­li­nių te­le­vi­zi­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius, sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ tei­gė ma­nan­tis, kad klai­din­ga rek­la­ma at­si­ra­do dėl kvai­lu­mo. Trum­pi­nant rek­la­mą, kad jos trans­lia­ci­ja kai­nuo­tų ma­žiau, ma­tyt, bu­vo iš­mes­tas žo­dis. Dėl to žo­džio ir ki­lo su­maiš­tis.

„Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja tu­rė­tų įpa­rei­go­ti rek­la­mos kū­rė­jus ne­del­siant iš­tai­sy­ti klai­dą“, – tei­gė J. Ju­re­lio­nis.

Klai­da – ty­čia ar iš kvai­lu­mo?

Ky­la klau­si­mas – gal vis dėl­to klai­da pa­da­ry­ta ty­čia? Ko­dėl skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos rek­la­muo­to­jai pa­tei­kia du skir­tin­gus teks­tus? Gal sie­kia­ma ša­lies ka­be­li­nes te­le­vi­zi­jas iš­mes­ti iš rin­kos?

Suk­lai­din­ti ša­lies gy­ven­to­jai puls pirk­ti bran­gius te­le­vi­zo­rius, skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos im­tu­vus, at­si­sa­ky­ti ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos pa­slau­gų ir su­skubs tap­ti tik skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos trans­liuo­to­jų abo­nen­tais.

Lie­tu­vos ka­be­li­nių te­le­vi­zi­jų aso­cia­ci­ja vie­ni­ja 54 įmo­nes. Aso­cia­ci­jos na­riams pri­klau­so 102 tink­lai, įreng­ti 67 mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se. Aso­cia­ci­jos na­rių ka­be­li­nės TV abo­nen­tų skai­čius vir­ši­ja 317 tūkst. abo­nen­tų. Ver­ti­nant vi­du­ti­nį Lie­tu­vos šei­mos na­rių skai­čių ga­li­ma teig­ti, kad aso­cia­ci­jos na­rių ret­rans­liuo­ja­mas pro­gra­mas ste­bi per 790 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų.

Ar šie var­to­to­jai – ne gar­dus kąs­ne­lis, ku­rį gal­būt ban­do­ma pri­si­vi­lio­ti me­luo­jant?

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos Ko­mu­ni­ka­ci­jų sky­riaus ve­dė­jas Arū­nas Ma­li­novs­kis sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ sa­kė ma­nąs, kad dau­ge­liui žmo­nių vi­siš­kai vie­no­dai, ar kal­ba­ma apie ana­lo­gi­nę ant­že­mi­nę, ar tik apie ana­lo­gi­nę te­le­vi­zi­ją, nes ter­mi­nai – vi­siš­kai neaiš­kūs.

„Man ka­be­li­nė yra ka­be­li­nė. Ma­nau, rei­kė­jo žmo­nes in­for­muo­ti ge­ro­kai pa­pras­tes­niais žo­džiais. Da­bar mes siek­si­me kuo pla­čiau skelb­ti in­for­ma­ci­ją, kad ka­be­li­nė te­le­vi­zi­ja iš­liks ir jos abo­nen­tams nie­kas ne­pa­si­keis“, – tei­gė jis.

A. Ma­li­novs­kis vie­no žo­džio iš­me­ti­mą iš vaiz­do kli­po lin­kęs va­din­ti tik ne­tiks­lu­mu. Šį ne­tiks­lu­mą ga­min­to­jai jau tai­so, tad ša­lies te­le­vi­zi­jos ro­dys neiš­kar­py­tą kli­pą su vi­su teks­tu. „Kli­pas yra 45 se­kun­džių truk­mės. Jį trum­pi­nant bu­vo neat­siž­velg­ta į es­mę“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Ko­dėl trum­pi­nant rek­la­mą ne­bu­vo iš­mes­tas koks nors ki­tas žo­dis – rek­la­mo­je ži­la­gal­vis pa­sa­ko­ją ko­ne apie vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą. Juk bu­vo iš­mes­tas žo­dis, iš es­mės kei­čian­tis si­tua­ci­jos pra­smę.

Vaiz­do kli­pą Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­mu su­kū­rė kon­sor­ciu­mas „Vip Com­mu­ni­ca­tion“, lai­mė­jęs kon­kur­są ant­že­mi­nės skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos erai vie­šin­ti. Sie­kiant vie­šin­ti šios te­le­vi­zi­jos įve­di­mą Lie­tu­vo­je, bu­vo pa­reng­tas pro­jek­tas, ku­rį fi­nan­suo­ja ES pa­ra­mos fon­dai. Vie­ši­ni­mo biu­dže­tas – 10 mi­li­jo­nų li­tų.

 

Prišnerkšti tualetai - priežiūros ar kultūros stoka?

Oksana LAURUTYTĖ

"Tualetas - šeimininko veidrodis", - sako kultūringojo pasaulio žmonės ir pagal tvarką bei švarą tualete vertina ne tik asmenį, įstaigą, miestą, bet ir šalį. Ką galima pasakyti apie Šiaulių miesto ir įvairių jo įstaigų šeimininkus, kurių tualetuose nuo dvoko graužia akis? O gal tvarkos stoka - ne šeimininkų, o pačių tualetų lankytojų bėda ir būtent jiems skiriami ketureiliai: "Broliai lietuviai iš gimtojo krašto, darykit į skylę, o ne ant krašto"?

Dvokas tualete - ne priešas?

Kažkada Šiauliuose buvo keli viešieji tualetai, tad prispirti gamtinių reikalų žmonės susikaupę sugebėdavo nuskubėti iki trokštamos vietos nusilengvinti. Dabar miete yra likęs vienintelis nemokamas tualetas skverelyje priešais Savivaldybę. Duris jis atveria tik darbo metu.

Prieš kelerius metus suremontuotame tualete miesto valdžia atidarymo proga moterims skirtoje pusėje išdrįso net "šampano" iššauti ir jo iš krištolo taurių paragauti.

Įdomu, ar dabar kas nors iš atsakingų asmenų į šį tiesiog miesto galvų panosėje esantį tualetą užsuka? Panašu, kad ne, nes jame nuo smarvės net akis graužia ir neatrodo, kad iš kambarėlio, kuriame turėtų būti įsikūrusi valytoja, ši išlenda bent kartais tualeto sutvarkyti.

Kelis kartus "Šiauliai plius" žurnalistai lūkuriavo prie tualeto, ketindami pakalbinti valytoją apie tautiečių sanitarinius įpročius, tačiau veltui. Kambarėlyje nuolat degė šviesa, tačiau ši nepasirodė.

Turbūt drąsos pažiūrėti, į ką pavirto vieta, kur kadaise gertas "šampanas", trūksta ne tik jo savininkams, bet ir pačiai valytojai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyresnioji specialistė Henrita Giedraitienė informavo, kad tualetas skverelyje priklauso bendrovei "Šiaulių turgus". Ši įmonė ir turi atsakyti už patalpų švarą bei priežiūrą. Tik ar kas nors kontroliuoja, kaip Savivaldybės panosėje tas tualetas atrodo?

Alvydas Petroliūnas, bendrovės "Šiaulių turgus" vadas, nukerta: "O ar žinote koks kontingentas žmonių tame tualete lankosi? Po jų apsilankymo į tualetą išvis užeiti neįmanoma. Ventiliacinė sistema tualete nefunkcionuoja. Mūsų žmogus nuolat valo, kasmet atliekame einamąjį remontą, bet tai mažai gelbėja."

  

Ar Šiau­lių mies­to gal­vos vie­ša­ja­me tua­le­te, esan­čia­me skve­re­ly­je prie Sa­vi­val­dy­bės, ne­no­rė­tų šian­dien iš­ger­ti „šam­pa­no“?

Anot A. Petroliūno, kadangi tualetas yra žemėje ir nėra hidroizioliacijos, pavasarį per sienas tiesiog teka vanduo, kuris sunaikina visą remontą. Žiemą ant sienų kaupiasi kondensatas. "Pats statinys yra prastas. Blogai yra. Nuolatinis valymas ir dezinfekavimas problemų neišspręs. Reikia kapitalinio remonto, bet tam reikia lėšų",- sakė jis.

O ar įmonė neketina viešojo tualeto suremontuoti prieš Europos krepšinio čempionatą? "Einamąjį remontą padarysime", - žadėjo A. Petroliūnas.

Savivaldybė šiuo metu turi šešis tualetus, kurie yra autobusų apsisukimo žieduose. Juos prižiūri - valo ir dezinfekuoja - bendrovė "Specializuotas transportas". Savivaldybė pasirūpina biotualetais ir švenčių metu.

Miesto valdžia per vasarą prie amfiteatro ir Prūdelio pastatė po biotualetą. Pernai biotualetai keturis mėnesius buvo pastatyti prie Talkšos ežero. Dabar prie šio vandens telkinio tualetų nėra, bet jie atsiras, nes įsisavinant ES lėšas ir tvarkant Talkšos prieigas bus pastatyti ir viešieji tualetai.

Apmokestinimas lankytojus drausmina

Šiauliuose tualetų problema buvo aktuali visais laikais. Miesto valdžios atstovai tikėjosi jų problemą išspręsti, kai pradėjo dygti prekybos centrai. Juk tualetai juose turi būti ir yra.

Vis dėlto ar kas nors pasidomėjo, kaip atrodo, pavyzdžiui, centre esančio prekybos centro "Maxima" tualetas? Užsukti ten taip pat galima tik prisimerkus ir užsispaudus nosį.

"Saulės miesto" pirmo aukšto tualetas, kuriame dažniausiai lankydavosi autobusų laukiantys šiauliečiai ir miesto svečiai, dabar užrakintas. Į jį patekti gali tik sumokėjęs aparatui 50 centų.

Akivaizdu - apmokestinimas davė naudos. Tualete gerokai švariau ir nedvokia. Tačiau problema, panašu, persikėlė į antrą pastato aukštą - nenorintys mokėti 50 centų lankytojai čia esančiame tualete lūkuriuoja eilėse. Na, nekvepia čia rožėmis ir, atrodo, dvokas - tikrai ne priešas.

"Saulės miesto" atstovė spaudai Šarūnė Širvinskaitė informavo, kad prekybos centro pirmame aukšte tualetai apmokestinti simboline kaina nuo balandžio 1-osios.

"Pirmojo aukšto tualetai yra modernūs, investuota didelė suma jiems suremontuoti. Dabar prekybos centro lankytojai gali naudotis labai tvarkingais tualetais", - teigė ji.

Anot atstovės spaudai, po remonto pasikeitė ne tik tualetai, bet ir žmonių elgesys juose - sumokėję nors ir minimalią kainą, jie elgiasi tvarkingiau ir atsakingiau.

Nejau lietuviai geba vertinti tik tai, už ką sumoka pinigus?

"Simbolinė kaina sudrausmino ir piliečius, kurie bandė naudotis tualetais ne pagal paskirtį, o ketino įsikurti juose ilgiau", - teigė Š. Širvinskaitė.

Higienos norma švarą reglamentuoja

Lietuvos Respublikos Viešųjų tualetų higienos normoje nurodyta, kad už švarą ir tvarką, aprūpinimą inventoriumi, valymo ir dezinfekcijos medžiagomis, popieriumi, muilu atsako jį prižiūrintis darbuotojas. Jis privalo turėti reikiamą valymo inventorių ir valymo bei dezinfekcijos priemones.

Patalpos turi būti švarios visą laiką. Nešvarios grindys valomos nedelsiant drėgnu būdu. Du kartus per dieną patalpų sienos, grindys, įrenginiai dezinfekuojami ir plaunami.

Panaudotas popierius, kitos atliekos sumetamos į šiukšlių dėžes. Šiukšlių dėžėse turi būti įkloti vienkartiniai plastikiniai maišeliai. Darbuotojas turi dirbti su specialiais drabužiais, avalyne, pirštinėmis.

Ar Šiauliuose laikomasi šios higienos normos? O gal kultūriniai įgūdžiai tualetų lankytojams svetimi?

Tualetas ir jo švara - šeimininko vizitinė kortelė. Tai svarbi ir privačiausia vieta darbe. Jis leidžia spręsti apie įstaigų aptarnaujantį personalą, taip pat apie kolegas.

Panašu, kad viešieji tvarkingi tualetai Šiauliuose atsiras tik talkinant Europos Sąjungos fondams. Įdomu, ar jų laukia tokia pat švara dvelkianti ateitis, kaip ir kultūringose ES šalyse, ar mūsiška, lietuviška, palydima gintarinės šypsenos?

Ką galima pasakyti apie Šiaulių miesto ir įvairių įstaigų šeimininkus, kurių tualetuose nuo dvoko graužia akis?

Daugiabučių gyventojai - remontų įkaitai

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Daugiabučių namų gyventojai dažnai priversti permokėti už įvairias būsto priežiūros paslaugas, nes namų administratoriai suinteresuoti gauti kuo daugiau pelno, o bendrijų pirmininkai nesigaudo rinkos kainose. Neūkišką bendrijos pirmininką namo gyventojai gali lengvai pakeisti kitu, tačiau aklavietėje atsiduria tie, kurių namus prižiūri privačios bendrovės.

Daugiabučių namų gyventojai dažnai nežino, už ką moka mokesčius bendrijoms ir namų administratoriams.

Autoriaus nuotr.

"Daugiabutinio" skundas

Vieno dvidešimties butų namo gyventojas redakcijai pranešė įžvelgiantis neteisybę, už kurią jam teks sumokėti. Namo administratorė UAB "Saulės valda" sukvietė gyventojų susirinkimą, kuriame nuspręsta remontuoti stogą. Surengė konkursą darbams atlikti, kaip ir priklauso. Administratorius pateikė trijų rangovų sąmatas ir liepė rinktis.

Įtarimą kelia tai, kad rangovai nurodo skirtingą darbų apimtį, o sąmatos skiriasi dešimtimis tūkstančių. Žmonėms nelieka nieko kito, tik rinktis pigiausią variantą. Konkursą tradiciškai laimi vienintelis UAB "Saulės valda" akcininkas – AB "City Service". Sutapimas?

Nors pasiūlyta ir mažiausia kaina, darbų sąraše gausu neaiškių mokesčių. Sąmata užbaigiama 9619,87 Lt suma, bet prie jos pridedami "kiti darbo užmokesčio priskaitymai" - 160,78 Lt, "papildomų medžiagų vertė" – 224,59 Lt, "papildomų mechanizmų" - 3,71 Lt, "socialinis draudimas" – 672,43 Lt, "statybvietės išlaidos" – 400,55 Lt, "pridėtinės išlaidos" – 651,16 Lt, pelnas – 586,66 Lt bei 21 proc. PVM. Iš viso 14906,90 Lt.

Daugiabučio gyventojui neaišku, kas slypi po "pridėtinėmis išlaidomis", "kitais darbo užmokesčio priskaitymais", "papildomais mechanizmais" ir "papildomomis medžiagomis". To tiksliai nepaaiškino ir namo administratoriai.

Ot ir ne!

Vilius Mackonis, "Saulės valdos" atstovas, atsakydamas į laišką, redakciją mokė, kad negalima pasitikėti anonimais. Laiško autorius greičiausiai bijojo užsitraukti "Saulės valdos" rūstybę ir likti kiauru stogu.

Vis dėlto "Saulės valdos" atstovas suprato, kad kalbama apie Vilniaus g. 127 namą, todėl atsakė konkrečiai: "Name suburta iniciatyvinė gyventojų grupė ilgėliau užtruko spręsdama, ar pateikta sąmata jiems tinka. Sulaukėme sprendimo – 14 iš 20 namo gyventojų pritarė atlikti stogo remontą pagal sąmatą, kurią sudarė "City Service". Savo ruožtu "Saulės valda" įsipareigojo išdėstyti mokėjimus už darbus palankiu gyventojams terminu. Iš rangovų reikalaujame ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir suteikti garantiją."

V. Mackonis akcentavo, kad laiško autorius, nagrinėdamas sąmatas, neatsižvelgia į darbo organizavimo išlaidas. Tai ir slepiasi po minėtais mokėjimais.

Atstovas prieštaravo laiško autoriaus teiginiams ir pateiktiems skaičiams: "Cinkuotą skardą, anot laiško autoriaus, siūlėme 30 proc. brangiau. Tuo tarpu mūsų siūloma kaina po 3593,35 Lt/t, o UAB "Metalo prekyba" kaina - 4600 Lt/t. Iš tiesų mes pasiūlėme 30 proc. mažesnę kainą. Dujų kaina sąmatoje nurodyta 3,83 Lt/kg. Degalinėse, priešingai, nei tvirtina laiško autorius, dujų niekas kilogramais nepardavinėja – ten kainos nurodomos už litrą."

Atstovo atsakymas, kaip ir galima tikėtis, baigėsi skambiais lozungais apie tai, kaip daugiabučių administratorius uoliai dirba gyventojų labui.

Bendrija - pigiausias administravimo būdas

Butų bendrijų pirmininkai sutartinai tvirtina, kad daugiabučius administruojančios bendrovės – sovietinė atgyvena. Kelių namų bendrijoms vadovaujanti Onutė teigė, kad kurti bendriją – geriausias namo ūkio tvarkymo būdas: "Tuomet praktiškai visi gyventojų sumokėti pinigai atitenka namui, o ne kažkokios firmos administracijai išlaikyti."

Kone kiekvienoje butų bendrijoje po metinių ataskaitų pirmininkams tenka teisintis, kam ir kiek sumokėjo. Onutė pripažįsta, kad bendrijų pirmininkai dažnai nėra profesionalūs statybininkai, todėl bendrovių vadybininkai juos apgauna. Jos nuomone, geriausia, kai name gyvena išmanantis žmogus, kuris sutinka stebėti rangovų atliekamus darbus ir viską suskaičiuoti. Jei tokio nėra, apsimoka tokį net pasisamdyti.

Pirmininkė įsitikinusi, kad administruojančios bendrovės suinteresuotos savo pelnu, o ne žmonių gerove: "Kiek žinau atvejų, kai administratoriai pasididina algas, nesiskaito su gyventojais. Žmonės priversti išlaikyti direktorius, kelis buhalterius, kasininkus, santechnikus, elektrikus."

Svarbiausia - skaičiuoti

Onutė tvirtina, kad bendrijos daug pigiau pasisamdo žmones, dirbančius pagal verslo liudijimus, tačiau dideliems darbams tenka skelbti konkursus, kuriuose dalyvauja įmonės.

"Reikia būti budriam ir visada skaičiuoti. Keitėme vienam namui stogą – beveik 1000 kv. metrų. Atlikome apklausą, gavome įvairių pasiūlymų. Kai prasidėjo darbai, mums pasakė, jog reikės papildomai uždengti stogo šonus. Sutikome sumokėti už papildomus darbus. Pasirodo, kad rangovai vėliau iš naujo perskaičiavo viso stogo sąmatą. Nesutikome mokėti papildomai už stogą, tik už šonus. Mums grasino teismais, tačiau žinojome esantys teisūs ir taip sutaupėme per 7000 litų gyventojų pinigų", - pasakoja pirmininkė Onutė, nenorėjusi įvardyti darbus atlikusios įmonės. Stogo keitimo darbai kainavo apie 40 tūkst. litų.

Pirmininkė žino ne vieną atvejį, kai žmonėms pateikiamos kosminės sąmatos, o darbai atliekami aplaidžiai: "Kas patikrins, ar namas renovuotas tvarkingai, jei viskas jau paslėpta po skarda ar tinku. Ką gali padaryti pirmininkas? Tik griežtai kontroliuoti, o jei nesugeba - pasamdyti išmanantį žmogų. Ne pirmininkai vagia, o darbų vykdytojai juos "apstūminėja".

Atnaujintas viadukas nesaugus nei pestiesiems, nei dviratininkams

Gintautas PLUNGĖ

Šiais laikais madinga būti "žaliam", taupyti išteklius, rūpintis gamta. Norėdami pagerinti miesto ekologinę būklę, turėtume persėsti ant dviračių. Brangstant degalams ir miesto maršrutinių autobusų bilietams, kai kurie miestiečiai, ypač jaunimas, tai jau padarė. Mieste įrengta 16,5 kilometro dviračių takų, tačiau dviratininkai nesugeba jų rasti. Pakalbinti pėstieji taip pat negali paaiškinti, kuri trinkelių juosta pėsčiųjų bulvare priklauso dviratininkams. Užsėdusieji ant dviračio tiesiog važiuoja. Jaunimas šią problema išsprendžia savaip - važiuoti galima bordiūru arba tiesiog į minią. Norės - pasitrauks. Einant atnaujintu Tilžės gatvės viaduku sunku prasilenkti su pro šalį riedančiais dviračiais. Savaitraščiui „Šiauliai plius“ paskambinę šiauliečiai pėstieji pasakoja, kokias problemas jiems tenka patirti susidūrus su dviratininkais.

 Re­konst­ra­vus via­du­ką, pa­ge­rė­jo są­ly­gos vai­ruo­to­jams, bet ne pės­tie­siems ir dvi­ra­ti­nin­kams.

Nuo viaduko – su vėjeliu

„Įlėkė tiesiai tarp dviejų greta viaduku einančių moteriškių per vidurį. Gal stabdžiai nesuveikė? Moteriškė, ėjusi palei gatvę, buvo nublokšta per apsauginį atitvarą. Gal gerai, kad tuo metu pro šalį kaip tik važiavo autobusas – ji atsitrenkė jam į šoną ir nuvirto atgal ant šaligatvio. O jei būtų tarp automobilių tiesiai po ratais nugriuvusi? - baisėjosi paskambinęs šiaulietis. – Puolėm prie moters, o dviratininkas lyg niekur nieko nudardėjo dideliu greičiu žemyn. Gaudyk vėją laukuose.“

Kiti šiauliečiai stebėjosi, kad tvarkant miesto šaligatvius nepagalvojama apie kelius dviratininkams, paprastai išskiriamus raudonos spalvos trinkelėmis. Kodėl nepagalvota apie tokią juostą palei Ch. Frenkelio vilą arba palei Vilniaus gatvę nuo Draugystės prospekto iki Ežero gatvės, kur neseniai paklotas naujas šaligatvis? O gal vėl sena mada bus tepliojama, nubrėžiant baltą skiriamąją liniją ant šaligatvio?

Vakarų Europoje nusistovėjo tvarka, kad pėstieji ir dviratininkai juda tik jiems skirtomis juostomis. Pats kaltas, jei išeisi į dviračių taką ir pakliūsi dviračiui po ratais.

Dviračių takai – skersai išilgai miesto

Šiauliuose naudotis dviračių takais nėra lengva, nes informacinė sistema, palyginti netgi su Panevėžiu, nėra išvystyta, daug kur takai yra formalaus pobūdžio, nubrėžus baltą skiriamąją juostą ant šaligatvio. Nėra dviračių nuomos punktų, mažai kur galima sutaisyti šią transporto priemonę. Dviratininkams nėra užtikrintas eismo saugumas, takai nesujungti į bendrą takų tinklą.

Projekto "Viešojo transporto infrastruktūros modernizavimas Šiaulių mieste" įgyvendinimo metu planuojama įrengti ar rekonstruoti 5500 m dviračių takų. Darbo grupė dviračių transportui plėtoti yra patvirtinusi šiuos siūlomus įrengti (rekonstruoti) dviračių takus ir darbus: dviračių tako Tilžės gatvėje rekonstravimas, dviračių tako Architektų g. ir Žemaitės g. įrengimas, dviračių tako įrengimas Dainų parke ir J. Jablonskio g., dviračių tako Vyturių g. nuo Bačiūnų g. iki miesto ribos įrengimas (3500 m).

Baltai patepliota – jau dviračių takas?

Kokie darbai ir kur atlikti nuo 1999-ųjų metų įrengiant dviračių trasas, kurios numatytos „Dviračių transporto Šiaulių mieste vystymo schemoje“ bei Šiaulių miesto bendrajame plane, kiek tam jau išleista lėšų, Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė Jūratė Sodienė atsakė trumpai aiškiai: 2001 m. rekonstruota 2,155 km už 54,3 tūkst. Lt; 2002 m. rekonstruota 2,480 km už 66,9 tūkst. Lt; 2003 m. rekonstruota ir nutiesta 2,577 km už 70,0 tūkst. Lt; 2004 m. rekonstruota 2,3 km už 50,0 tūkst. Lt; 2005 m. rekonstruota ir nutiesta 7,0 km už 602 567,22 Lt.

Paskaičiuokime - ne tiek jau mažai - 16,512 kilometro už 602 808,42 lito. Tik paprastam pėsčiajam ar dviratininkui, dardančiam važiuoti nepritaikytais miesto šaligatviais, kyla klausimas - kur visi tie rekonstruoti ar nutiesti kilometrai? Jei tiesiog buvo nubrėžta balta skiriamoji juosta, ar tokį taką jau galima vadinti dviračių taku? Ir kurioje linijos pusėje eiti ar važiuoti - kairėje ar dešinėje?

Viadukas suprojektuotas tik automobiliams?

Kyla klausimas, kodėl projektuojant ir renovuojant Tilžės gatvės viaduką nebuvo atsižvelgta į dviračių transporto Šiaulių mieste vystymo schemą, patvirtintą 1999 metais. Tuomet teigta, kad dviračių takų plėtra turėtų būti tiesiogiai susieta su konkrečiu esamu ar skaičiuojamuoju dviratininkų eismo intensyvumu. Akivaizdu, kad besirenkančiųjų dviratį tik daugės, nes rūpinamasi ekologija, propaguojamas sveikas gyvenimo būdas.

Naujieji Tilžės g. viaduko šaligatviai siauri – sunku prasilenkti netgi dviem žmonėm, apie dviračius net nekalbama. Galbūt reikėtų vieną Tilžės g. viaduko pusę atiduoti pėstiesiems, o kitą – dviračiams? Tada tereikėtų pastatyti specialius kelio ženklus ir iškloti dviračių taką raudonomis trinkelėmis.

Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė vėl lakoniška: "Tilžės g. viaduko rekonstrukcija atliekama pagal parengtą projektą. Dėl vienos šaligatvio pusės atidavimo dviratininkams, iškilus būtinybei, bus galima teikti svarstyti Saugaus eismo komisijai." Susidaro įspūdis, kad tilto projektuotojai nei pėsti vaikšto, nei dviračiais važinėja...

Šiaulių miesto savivaldybė į klausimus, ar tiesiant (planuojant) naujas gatves mieste ar magistralinius kelius planuojama ir greta tiesti dviračių takus, ar jie bus įrengti palei naująjį Šiaulių aplinkkelį, kelius Kairiai-Šniūraičiai, Šiauliai-Lukšiai-Kužiai, atsakyti nesivargino - minėti keliai yra ne Šiaulių miesto teritorijoje.

Patrauklūs planai, bet nepatraukli realybė

Dviračių takų plėtros galimybės ir reikalingumas turi būti nustatomi specialiais planais, galimybių studijomis, kurios nustatytų takų, juostų techninius parametrus. Siūloma pirmiausia takus įrengti minimaliai, nes sunku tikėtis nuolatinių didelių dviračių srautų. Takų susikirtimai su gatvėmis turėtų būti įrengti prie pėsčiųjų perėjų, sankryžų, juos pažymint gatvių važiuojamojoje dangoje ir pastatant atitinkamus kelių ženklus.

Kol kas miestas nėra patrauklus nei dviratininkams, nei pėstiesiems. Ar pastebėjote, kad mieste nėra ne tik normalių dviračių takų, bet kai kur net ir šaligatvių, ypač nuosavų gyvenamųjų namų rajonuose. Ten pėstiesiems tenka klampoti pažliugusiu kelkraščiu, kyla grėsmė jų saugumui dėl pro šalį zujančių automobilių.

Ar pastebėjote, kad mieste nėra ne tik normalių dviračių takų, bet kai kur net ir šaligatvių, ypač nuosavų gyvenamųjų namų rajonuose. Ten pėstiesiems tenka klampoti pažliugusiu kelkraščiu, kyla grėsmė jų saugumui dėl pro šalį zujančių automobilių.

Darbo rinka: svarbiausia žinoti žaidimo taisykles

Laimutė IMBRASAITĖ

Ieškantieji darbo dažnai diskutuoja, kad darbdaviai, dairydamiesi naujo žmogaus, visiškai nesigilina ir net neklausia, kokius mokslus ir kur krimto kandidatai, kokią specialybę baigė ir kokius įgūdžius turi. Ar tikrai priimant asmenį į darbą jo išsilavinimas ir patirtis nėra patys svarbiausi dalykai?

Situacija darbo rinkoje periodiškai keičiasi: iš pradžių kantriai galvas lenkia darbuotojai, paskui nuolaidžiauja darbdaviai.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Iš pokalbių su įmonės vadovais paaiškėja, kad renkantis kandidatą daugiausia lemia asmeninės žmogaus savybės bei gebėjimas bendrauti ir tik tada įgyta patirtis ir išsilavinimas. Vadinasi, ką tik baigę studijas ir patirties neturintieji arba sumaniusieji keisti veiklos sritį neturėtų nukabinti nosies – darbdaviams tinka ir tie, kurie anksčiau nėra dirbę ar darbavosi visai kitoje sferoje. Svarbiausia - gebėti save tinkamai pristatyti, įtikinti, kad gebėsite atlikti pavestus darbus, susitvarkyti su naujomis užduotimis, norite tobulėti ir kad esate tinkamiausias kandidatas. Aišku, tai negalioja pretenduojant į stambios įmonės direktoriaus ar gamybos vadovų postą - čia darbo patirtis ir įgūdžiai yra svarbūs.

Įgytas išsilavinimas daugeliui darbdavių irgi nėra įdomus, nebent siūlomam darbui reikalingos specifinės žinios, pavyzdžiui, buhalterijos, medicinos, teisės ir kt. sferų išmanymas. Jis ypač svarbus ir ieškant darbo valstybinėse įstaigose. Čia vadovaujamasi tam tikrais standartais ir reikalavimais. Tad netgi jei tobulai tinki siūlomam darbui, turi reikalingos patirties, žinių ir įgūdžių, bet, pavyzdžiui, esi baigęs ne humanitarinius, o socialinius mokslus, tau nebus leista net užpildyti prašymo. Pasiseks, jei dokumentus priimanti moteriškė maloniai paaiškins, kad reikalavimai yra reikalavimai, sistema yra sistema ir nieko čia nepakeisi. Tačiau net ir ji piktai burbtelės pasitikslinus, ar tikrai vadovaujantis tokias nelaksčias atrankos kriterijais vienai ar kitai pozicijai parenkamas geriausias ir "pats pats pačiausias" kandidatas. Bet valstybinis darbas - atskira "respublika", į kurią šįsyk nesigilinsime ir visus dėdes, tetas, brolius, pusbrolius, pusseseres, krikšto mamas, "blatus" ir iš anksto žinomus konkurso nugalėtojus bei rezultatus paliksime ramybėje.

Šįsyk apie tai, kokia vis dėlto ta darbo rinka bei darbuotojų medžiojimo ypatumai ir kokias kriterijais vadovaujasi privačių įmonių vadovai.

Tarpininkai

Peržvelgus darbo skelbimus, į akis krinta ryškėjanti tendencija, kad darbo rinkoje vis didesnį vaidmenį atlieka personalo valdymo agentūros. Būtent jos ir pateikia didžiąją dalį įmonių skelbimų, priima potencialių darbuotojų gyvenimo aprašymus ir vykdo atranką. Vieniems tai kelia nepasitikėjimą, kitiems norėtųsi bendrauti tiesiogiai su įmone, treti turi nekokios patirties su "visokio plauko" tarpininkais bei agentūromis ir bijo, kad už atranką ar įdarbinimą teks sumokėti.

Įstatymais numatyta, kad už žmogaus įdarbinimą iš jo negalima imti užmokesčio, tačiau ne visos įmonės tuo vadovaujasi. Lietuvos darbo biržos duomenimis, Šiauliuose yra devyni privatūs tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikėjai. Kai kurie iš jų teikia ir "privačios darbo biržos" paslaugas – ima 50 litų mokestį už konsultavimą ir pažada pusę metų ieškoti darbo. Tačiau dauguma įmonių dirba su darbdaviais, kurie ir sumoka už atliktą darbą - surastą darbuotoją. Paslaugos įkainis yra nuo 800 litų iki… Jis priklauso nuo reikalavimų, kuriuos įmonės vadovas kelia tai pozicijai. Pavyzdžiui, jei darbdaviui reikia administratorės, kuri tik tvarkytų pirminius dokumentus, atsilieptų į skambučius, tai kaina nebus didelė. Jeigu administratorė privalo gerai mokėti anglų kalbą, nes įmonės klientai yra užsieniečiai, kaina didėja, nes mažėja pasirinkimo arialas. Jeigu ji dar turi mokėti dirbti tam tikromis programomis bei japonų ar norvegų kalbą, kadangi pagrindinis įmonės akcininkas yra iš kitos šalies ir nori paskambinęs kalbėti savo kalba - kaina vėl kyla. Perpratus šią sistemą, nieko keisto, kad šalies prezidento (-ės) paieškos ir įdarbinimo procedūra (rinkimai) valstybei kainuoja tiek daug. Gaila tik, kad šiai pozicijai nėra bandomojo laikotarpio. Arba Seimo nariams...

Darbuotojų medžioklė

Kokius paieškos metodus benaudotų darbdavys ar jo įgaliotas atstovas, dažnai pirmiausia yra įdedamas skelbimas į laikraštį bei specialius portalus. Galbūt atsiras žmogus, kuriam atėjo laikas pokyčiams, nebetenkina sąlygos ar darbe susiklostė konfliktinė situacija. Po to dairomasi panašaus profilio įmonėse, renkama informacija apie tai, kaip sekasi tos srities specialistams, ieškoma išorinių rekomendacijų. Tuo ir užsiima įmonės personalo skyrius arba personalo valdymo agentūra. Kartais tokia agentūra labai naudinga, kai norima privilioti darbuotoją iš kitos įmonės, ypač jei su ja palaikomi draugiški ryšiai. Taip lyg ir "nusiplaunamos rankos", nes vadovas gali nuoširdžiai pasakyti - jūsų žmonių neviliojame, mums jį atvedė agentūra.

Panašiu metodu dirba ir kai kurios į Lietuvą ateinančios užsienio kompanijos. Būna, kad viešojoje erdvėje nepasirodo nė vieno skelbimo apie darbuotojų paiešką, bet įmonėje jie stebuklingai atsiranda. Tokie darbdaviai žmones tiesiog prisivilioja iš panašia veikla užsiimančių bendrovių. Jie ieško specialistų pagal rekomendacijas ir šaudo tiesiai į dešimtuką - pasirenka tik geriausius.

Pasak vienos personalo valdymo įmonių direktorės Sonatos Jasėnaitės, tokios atrankos buvo ypač populiarios 2007-2008 metais. Po to - visiškas štilis, nes krizės laikotarpiu kai kurios įmonės atleido savo senus gerus, bet daug kainuojančius specialistus. Vyravo nuomonė, kad jie jau išsikovoję savo vardą, vietą ir statusą, tad yra sustabarėję, nepajudinami ir iš jų ko nors daugiau negali pareikalauti. Senbuviai buvo keičiami į pigius, mažesnę kompetenciją bei patirtį turinčius žmones, kurie iš savo entuziazmo ir noro dirbti padarydavo labai daug. Tuo tarpu tiems, kuriuos atleisdavo, buvo tikrai sunku rasti naują lygiavertę poziciją. Sumenko jų savivertė, pasitikėjimas, susikaupė nuoskaudos darbdavio atžvilgiu.

Dabar, pokriziniu laikotarpiu, tokioms arba naujai susikūrusioms įmonėms labai trūksta gerų stiprių specialistų, tad jos vėl pasiruošusios medžioti. Tačiau vadovus stabdo tam tikra baimė. Kol kas abejojama, ar prasidėjęs pakilimas yra tikras ir ilgalaikis. Ar įmonė bus pajėgi apkrauti darbu ir mokėti tinkamą atlyginimą brangesniam darbuotojui, jei rinka ir vėl susvyruotų. Kita baimė - o jeigu žmogus nepasiteisins? Būna, kad darbuotojas pasiekia labai gerų rezultatų būtent todėl, kad įmonėje, kurioje dirba, yra jam palankūs socialiniai ryšiai, emocinė terpė ir pan. Perėjusiam į kitą kompaniją dirbti nors ir į analogišką darbą, jam gali netikti įmonės klimatas ir jis negalės savęs nei tinkamai realizuoti, nei pateisinti dedamų vilčių bei lūkesčių.

Kita tendencija - dažnai skelbimuose nenurodomas nei įmonės pavadinimas, nei veiklos sritis. Pasak, S. Jasėnaitės, taip daroma todėl, kad kai kurie bando aplenkti atrankas ir patekti tiesiai pas darbdavį, kuris, samdydamas personalo įmonę, kaip tik ir siekė išvengti bereikalingų pokalbių.

Kita priežastis - beveik 90 proc. atrankų vyksta darbuotojui nežinant, kad vietoj jo yra ieškomas naujas žmogus. Tai viena iš darbo etikos problemų. Ir darbdavys yra nelinkęs kalbėtis su darbuotoju, kad šis nebepateisina jo lūkesčių, išsakyti savo pastabas bei norus, ir darbuotojas tyliai kenčia, kol suradęs, kur išeiti, deda ant stalo pareiškimą. Sąmoningumo ir drąsos kalbėtis trūksta abiem.

Ir darbuotojas, ir darbdavys dažnai tikisi, kad antroji pusė turi telepatinių gebėjimų ir pajus, kad kažkas negerai, kad nebetenkina darbo sąlygos ar darbo kokybė. Į darbo santykius vis dar nežiūrima kaip į normalų ekonominį sandėrį, kuriame abi pusės turi teisę derėtis dėl sąlygų ne tik jo sudarymo metu, bet ir vėliau.

Ar tikrai svarbiausia išvaizda?

Dauguma ieškančiųjų darbo mano, kad darbdavys kandidatus renkasi pagal išvaizdą. Įmonei įdarbinus naują darbuotoją, ypač jei ji graži moteris, o atranką atlikęs vadovas yra vyras, tarp senbuvių iškart nuvilnija šurmulys, kad ši pasirinkta tik dėl grožio ir nieko naudingo iš jos nebus. Tad į naują darbo vietą atėjus tiek gražioms moterims, tiek gražiems vyrams kurį laiką tenka kovoti su stereotipais ir įrodinėti savo vertę bei gebėjimus.

Kalbinta personalo valdymo įmonės direktorė sako, kad išvaizda labai svarbi tada, kai žmogus turi reprezentuoti įmonę, bendrauti su klientais. Tačiau dažniausiai pagrindinis dėmesys skiriamas asmeninėms kandidato savybėms - jo atsparumui stresui, charakterio stiprumui, reakcijai į pokyčius, asmenybės tvirtumui, tolerancijai, pakantumui. Darbinės kompetencijos, patirtys ir įgūdžiai nustumiami į antrą planą.

Labai sunku rasti žmogų, kuris būtų ir labai geras tam tikros srities specialistas, ir tinkama asmenybė, tad dauguma įmonių vadovų linkę rinktis asmenybes su gerų savybių rinkiniu ir tikėtis, kad darbinių niuansų žmogus išmoks. Tuo tarpu ieškantieji darbo savo CV akcentuoja būtent darbinę patirtį ir įgūdžius, o asmeninės savybės ir tai, kas daro juos unikalius, atmestinai sutalpinamos į vieną eilutę.

Pomėgiai irgi įdėmiai perskaitomi. Jie didžiąja dalimi ir parodo žmogaus charakterį bei būdo savybes, pavyzdžiui, jei esi orientacinio sporto mėgėjas, vadinasi, galėsi labai greitai susiorientuoti bet kurioje situacijoje, greitai rasti išeitį, vienas žaibiškai priims sprendimą sukti į kairę ar į dešinę, apibėgti pelkę ar perplaukti. Būtent šios asmeninės savybės bus tinkamos ir darbe. Arba jei buvai profesionalus sportininkas, turėsi komandos pojūtį ir ryžto siekti tikslo iki galo.

Tačiau neverta skubėti rašyti visų egzotiškų sporto šakų ar įdomių užsiėmimų, pavyzdžiui, šaudymo. Kas bus, jei būsimasis darbdavys pasirodys besantis tos sporto šakos ar veiklos mėgėjas ir pradės diskutuoti su jumis apie tai, kad pasirodė nauji pistoletai, tinkantys dešiniarankiams ir kairiarankiams bei turintys saugiklius abiejose pusėse. Palaukit, kurioje pusėje ten tas saugiklis?.. (Jūsų tyla...)

Vyras, moteris? Jaunas, senas?

Kokie lyties ir amžiaus reikalavimai bus keliami kandidatui, priklauso nuo įmonės vizijos ir filosofijos. Vienos įmonės reikalauja tik jaunų žmonių, nes jie gebės lengvai priimti pokyčius, mokės greitai dirbti kompiuteriu, susigaudys rinkoje, situacijoje. Kitų nuomonė kardinaliai priešinga - vyresnis žmogus jau turi ir darbinės, ir gyvenimiškos patirties, jis mažiau stresuoja. Galbūt jis sunkiau priims naujoves, bet per savo darbinę patirtį buvo susidūręs su daugeliu kritinių situacijų ir jau žino jų sprendimo būdus. Vertinama ir tai, kad vyresnio amžiaus žmogus teisingiau įvertina, kokios gali būti vieno ar kito veiksmo pasekmės, buvo susidūręs su panašiomis situacijomis ir lengviau gali suvaldyti rizikas.

Dažniausia, ieškant naujo darbuotojo, ir lytis, ir amžius yra apibrėžiami gana konkrečiai. Dalis darbdavių apsiriboja tik 10 metų intervalu. Kiti nurodo net Horoskopo ženklą, plaukų, akių spalvą. Kai kur, pavyzdžiui, juvelyro ar aksesuarų parduotuvėje, gali būti reikalaujama ir nepriekaištingai prižiūrėtų smulkių rankų.

Kitas pasirinkimo kriterijus – pertraukos tarp darbų. Pasak personalo įmonės vadovės S. Jasėnaitės, vadovai labai kreivai žiūri į ilgesnę pertrauką tarp darbų padariusius žmones. Užsienyje pajutęs kūrybinę krizę ar išsisėmęs, paskendęs rutinoje žmogus gali sau leisti tiesiog išeiti atostogų pusmetį ar metus. Jis apgalvoja savo gyvenimo žingsnius, atranda savyje naujo potencialo, lanko saviugdos užsiėmimus, seminarus, savarankiškai studijuoja. Po to į darbo rinką grįžta kupinas idėjų ir jėgų. Pas mus darbdaviui kyla šimtai klausimų. Kodėl tiek ilgai nedirbai? Ar tikrai pats nenorėjai įsidarbinti? Gal tavo rekomendacijos blogos, todėl tavęs niekas nepriima. Jeigu niekam tavęs nereikėjo tiek laiko, tai kodėl man tave priimti? Be to, kyla klausimas, kodėl išeita iš darbo neturint kur išeiti. Greičiai susipyko ar ką nors blogo padarė? Taip žmogus pamažu iškrenta iš darbo rinkos.

kita vertus, jeigu darbuotojas ieškosi darbo dar dirbdamas, vėl žiūrima įtariai. Vadinasi, esi nelojalus, neatsiduodi 120 procentų darbui, naršai skelbimus, išsiprašinėji meluodamas, kad pas gydytojus, o eini į pokalbius su darbdaviu. Tad, atrodo, geriausia išeitis - laukti, kol darbdavys pats tave susiras.

Pozicijos periodiškai keičiasi vietomis

Specialistai sako, kad per pastaruosius penkerius metus situacija darbo rinkoje pasikeitė keturis kartus. Iš pradžių darbuotojai diktuoja sąlygas, o darbdavys tyliai kenčia. Po to viskas apsiverčia aukštyn kojomis - tada jau darbuotojai puola skųstis ir grasinti emigracija arba susigūžę laukia geresnių laikų, kad vėl galėtų darbdaviui atkeršyti už visas nuoskaudas. Tokiomis nuotaikomis, aišku, gyvena ne visos įmonės. Konkurencinėje kovoje būtent ir nugali tos bendrovės, kurios nesinaudoja ekonomine situacija, o nuosekliai ir tikslingai investuoja į darbuotoją, kuria abiem pusėm naudingus santykius. Jų nevargina nuolatinė darbuotojų kaita ir dėl to svyruojantis produktyvumas, lengviau įveikiamos krizės, nes pasitikima komanda. Šiuo metu darbo rinkoje situacijos kontrolę vėl pamažu perima darbuotojai. Darbdaviams belieka su tuo taikytis ir laukti, kada švytuoklė grįš.

Perpratus sistemą, nieko keisto, kad šalies prezidento (-ės) paieškos ir įdarbinimo procedūra (rinkimai) valstybei kainuoja tiek daug. Gaila tik, kad šiai pozicijai nėra bandomojo laikotarpio.

Antpečių rokiruotė - politinis farsas

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Restruktūrizacija, rotacija, išstatutinimas - visų sričių šalies statutiniai pareigūnai jaučia šiuos tris žodžius tarsi į galvą nukreiptus revolverius. Politikai švaistosi asmeniniais pareiškimais, tačiau nesiima jokių veiksmų. Pareigūnai jau kurį laiką dirba nestabilioje skandalų draskomoje sistemoje. Bet kokių antpečių reitingai nusirito žemiau jūros lygio.

Per pas­ta­ruo­sius trejus metus visuomenė prarado pasitikėjimą vie­šo­jo sau­gu­mo pa­rei­gū­nais, kurie vis neišbrenda iš skandalų liūno.

Autoriaus nuotr.

Žodžiai - ne veiksmai

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė asmeniškai pasisakė už aukščiausių šalies pareigūnų rotaciją bei išstatutinimą. Jos teigimu, VSD dirba nepatenkinamai, o aukščiausių vadovų rotacija suteiktų daugiau skaidrumo, sumažintų korupcijos galimybes. Ne mažiau kliūva ir kitoms statutinėms įstaigoms - tiek nuo valdžios, tiek nuo žiniasklaidos.

Kol kas tam tikrų teorinių permainų sulaukė tik policija, VSD ir STT. Nuo 2012-ųjų, kai įsigalios naujai priimti įstatymai, VSD ir STT direktoriai, jų pavaduotojai ir struktūrinių padalinių vadovai į pareigas bus skiriami penkerių metų kadencijai. Pagal rotacijos taisykles kadenciją baigusiam pareigūnui turėtų būti siūlomos lygiavertės galimybės kitoje vietoje arba žemesnės pareigos toje pačioje.

Išstatutinimas - dar vienas "revolveris". Jis nekreiptas jau į platesnį ratą - ne vieną šimtą skirtingų institucijų pareigūnų, kurie dabar ramiai sėdi biuruose ir tvarko dokumentus, kompiuterių programinę įrangą. Numatoma, kad statutinių pareigybių skaičius įstaigose negalės viršyti 50 procentų darbuotojų. Tačiau tai tik gražios kalbos.

Po politikų pareiškimų, pareigūnų piketų ir dėl atgrasaus visuomenės požiūrio į uniformuotus žmones iškyla šimtai klausimų. Kiek kainuos pareigūnų rotacija? Kas dirbs policininkais po kelerių metų? Kodėl eiliniai eina nemokamų atostogų, o komisarai remontuoja savo tarnybinius būstus? Ką kalba pareigūnas su nusikaltėliais po bendros medžioklės? Kodėl "stebuklingos gydymo priemonės" - rotacijos - išvengė vis į didesnius korupcijos skandalus klimpstanti muitinė? Atsakymų, deja, nėra arba jie taip pat tik politiniai lozungai.

Rotacija - vėzdas ar saldainis?

Akivaizdu, kad teisiškai rotacija ir išstatutinimo terminai yra apibrėžti, tačiau už kokias lėšas šie procesai bus vykdomi, kiek tai kainuos, neaišku. Kalbant su specialistais aiškėja, kad rotacija greičiausiai "ne mūsų nosiai", nes dauguma ją vadina prabangos dalyku.

Pareigūnas, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas pareigas, aprūpinamas tarnybiniu butu ar kita gyvenamąja patalpa. Kompensuojamos jo šeimos narių kelionės ir turto pergabenimo išlaidos.

Tam, kuriam skiriamos lygiavertės pareigos, suteikiamos iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atmetus finansinę pusę, dar lieka socialinė - kaip bus su rotuojamų pareigūnų šeimomis, kur augs jų vaikai, ar jie turės pilnas šeimas, ar tik pasimatymus savaitgaliais su kitame mieste dirbančiu tėvu ar motina?

Patys pareigūnai mano, kad rotacija išspręstų motyvacijos klausimą, tačiau tai yra brangus, nors sveikintinas dalykas. Tačiau rotaciją jau dabar bandoma diskredituoti - ji tampa gąsdinimo įrankiu. Jei dirbsi per gerai, tave rotuos! Tad jeigu tam nebus užbėgta už akių, iš dalies naudinga idėja virs represiniu įrankiu.

Psichologinis teroras

Vytautas Bakas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, tvirtina, kad visi politikų pasisakymai yra tiesiog asmeniniai pareiškimai, tačiau realių žingsnių restruktūrizacijos link nėra. Yra tik pavienės iniciatyvos. Ir prezidentės pozicija.

V. Bako nestebina ir tai, kad teisėtvarkos pareigūnai nuolat įsivelia į skandalus, o vaikai nenori užaugę būti policininkais. Kodėl? Lietuva buvo tarp keturių šalių, drastiškai sumažinusių finansavimą teisėsaugai.

"Faktas, kad nuo 2008 m. viešojo saugumo sektorius buvo tik demotyvuojamas - kuriamos finansiškai ir emociškai blogos darbo sąlygos. Pareigūnai stengėsi palikti tarnybą, nes gyveno nuolat bijodami. Vakarų Europoje policininko profesija yra viena populiariausių, pas mus tik 9 proc. pareigūnų pasiūlytų savo vaikui ar artimajam tapti policininku. Daugiau negu pusė viešojo saugumo darbuotojų, jei galėtų, pasirinktų kitą profesiją", - sako profesinių sąjungų pirmininkas.

Sistema avantiūristams ir korumpuotiems

V. Bakas įsitikinęs, kad eiti ginti žmonių ir jiems tarnauti norėtų daugelis, tačiau dabartinė sistema palanki ne tokiems: "Kam naudinga šita profesija? Tiems, kurie toleruoja korupcinius ryšius. Doras žmogus, dirbdamas policijoje, jaučiasi nepatogiai."

Pašnekovas įsitikinęs, kad dabar visa sistema išgąsdinta - be motyvacijos ir kovinės dvasios. Jo nuomone, prieš trejus metus geriau reikėjo imtis institucinės reformos, o ne algų mažinimo politikos.

Pasak jo, dabar ne tik viešojo saugumo sistema yra luoša ir be galvos, o generalinis komisaras Saulius Skvernelis nėra galva - tik vykdytojas. Visi valdymo svertai yra pas politikus. Pirmininkas priminė, kad estai puikiai susitvarkė savo viešojo saugumo sistemą, nes ten atsirado stiprus politikas, pasišventęs reformoms. Jis sistemos pertvarką nukreipė visuomenės poreikiams tenkinti. Pas mus reikalaujama reformų, tačiau kyla klausimas, kieno poreikius tai tenkina.

"Man sunku stebėti, kaip tarnybą palieka iš idėjos dirbantys žmonės. Nusivylimas pakrikusia sistema yra didžiulis", - teigia pašnekovas.

Policinė valstybė?

Pastaruoju metu Lietuvą drebina visuotinio sekimo skandalas. Pasiklausoma tūkstančių žmonių, nors įstatymai tokią tyrimo medžiagą leidžia rinkti tik ypatingais atvejais. Sekimo mastais Europos šalis lenkiame šimtus kartų.

V. Bako teigimu, šis skandalas tik patvirtina, kad sistema nebeturi moralės. Labai lengva išsiaiškinti, kad duomenų apie telefoninius pokalbius prašo teisėjai ir prokurorai. Galima tiksliai nustatyti, kas taip daro ir kokiu tikslu, tačiau šis klausimas iškeliamas tik politiniais tikslais. Dažniausiai - artėjant rinkimams. O realiai operatyvinė veikla nekontroliuojama.

Analitikai teigia, kad Lietuva sekimo manija serga todėl, kad daug šalies specialiųjų tarnybų dubliuojasi, pavyzdžiui, Ekonominė policija ir FNTT. Tikėtina, kad kiekviena politinė jėga stengėsi sukurti sau pavaldžią sekimo instituciją. Be to, netinkamai iškeliami prioritetai, dabar Lietuvos tikslas - sukurti instituciją, o civilizuotoje šalyje svarbiau tinkamai atlikti funkciją.

Išstatutinimas vilkinamas

V. Bakas pripažįsta, kad išstatutinimas kai kuriems pareigūnams yra būtinas. Nėra normalu, kad finansininkas ar kompiuterių specialistas nešioja antpečius, eina aukštas pareigas. Tuo tarpu aukštalipys ar patrulis kas trečią dieną rizikuoja savo gyvybe.

"Tokia situacija ne tik nenormali, bet ir brangi. Labiausiai nukenčia tas, kuris tikrai dirba rizikingą darbą. Dauguma jų - eiliniai. O kokie minėtų finansininkų laipsniai? Komisarai, pulkininkai. Jie, sėdėdami už stalo ir niekuo nerizikuodami, gauna kelis kartus didesnius priedus", - sako pašnekovas.

Galima spėlioti, kodėl išstatutinimo klausimas yra vilkinamas. Gal todėl, kad žmonės, kuriems tai pakenks, yra labai įtakingi, o tie, kuriems tai bus naudinga - eiliniai pareigūnai.

Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas siūlo veikti palaipsniui - pereinamaisiais laikotarpiais. "Juk tie pareigūnai nekalti, kad teisinė sistema nebuvo tobula. Reikia suteikti žmonėms galimybę rinktis. Faktas - išstatutinimas yra būtinas. Kuo greičiau jį pradėsime, tuo bus daugiau naudos. Drastiškais judesiais tik atsisveikinsime su tam tikru pareigūnų sluoksniu", - sakė V. Bakas.

Sekant estų pavyzdžiu, daugumą pašalinių funkcijų pareigūnų institucijoms gali atlikti tiesiog samdomos įmonės: buhalteriai, IT specialistai, projektų vadybininkai.

Pabaigoje šiek tiek faktų. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams.

Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios šešios statutinės įstaigos ir joms pavaldžios instancijos. Gegužės 1 d. duomenimis, jose yra 19 199 užimtos statutinių valstybės tarnautojų pareigybės. Policijos sistemoje yra 75 pareigybės, kurias užimantiems pareigūnams taikoma rotacija.

 

Apytiksliais duomenimis, Seimui pritarus, bus rotuojama per 400 pareigūnų. Vadovaujantis prezidentės D. Grybauskaitės nuostata, šis skaičius gali būti negalutinis, nes vien tik aukščiausių grandžių vadovų kaitos visiškai pakaks tam, kad būtų pasiekti rotacijai keliami tikslai.

 

Alkoholio reklama – prakeikimas ar gelbėjimo misija?

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Seimas skubos tvarka imasi spręsti alkoholio pramonės atstovų reikalų. Siekiama atšaukti nuo 2012 metų įsigaliosiantį visuotinį alkoholio reklamos draudimą, suplanuotą dar 2008-aisiais. Maža to, siūloma kone trečdaliu sumažinti akcizą alkoholiui. Motyvuojama tuo, kad draudimas sužlugdys ne tik pramonę, bet ir krepšinį, nuskurdins žiniasklaidą. Vyksta karas, tačiau vardan ko? Blaivybės, žiniasklaidos ir sporto "išgelbėjimo" ar dar vienos geriančios kartos auginimo? Keisčiausia, kad įstatymo pataisas "prastumti" bando konservatoriai-krikdemai - tie, kurie pagal savo rinkiminę programą kaip tik turėtų būti vieni didžiausių prieštarautojų.

Specialistai teigia, kad alkoholio reklamos uždraudimas yra geriausia vartojimo prevencija.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Ledlaužis pajudėjo...

Nesenai Seimas gavo šūsnį garbių šalies asmenų prašymų nesmukdyti alkoholio verslo. Pasiremta nemoksliniais tyrimais, akcentuota, kad nukentės ne tik sportas, bet ir sporto sirgaliai. Žiniasklaida būsimus nuostolius skaičiuoja dešimtimis milijonų. Aprimus aistroms, gegužės 24-ąją Seimo narys Vitas Matuzas kartu su 13 Seimo narių pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą dėl visuotinio reklamos uždraudimo. Pasiūlymą pasirašė šešios žiniasklaidos įmonės. Gal todėl viešojoje erdvėje ir visuomenėje diskusija šiuo klausimu vyksta gana vangiai.

Skubiai buvo nuspręsta, kad pasiūlymas bus svarstomas jau birželio 28 dieną, nors minimalaus atlyginimo didinimo klausimas nukeltas į rudenį. Peršasi nuomonė, kad nepopuliarius sprendimus siekiama priimti kuo greičiau ir kuo tyliau, o reitingus populiaresniais sprendimais pasikelti norisi prieš rinkimus. Juk žmonių atmintis trumpa - jei minimalų atlyginimą padidins dabar, dar ims ir pamirš iki kitų metų spalio tauta savo "geradarius".

...ir nežada sustoti

Prieš porą dienų parlamentarų grupė pasiūlė beveik trečdaliu sumažinti akcizų tarifą alkoholiui. Siūloma taikyti 3200 litų mokestį už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Tai inicijavę Seimo nariai tvirtino, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos duomenimis mirčių, susijusių su alkoholio surogatų vartojimu, padaugėjo apie 30 proc. Akcizo mažinimas neva padėtų sumažinti kontrabandą bei pilstuko prekybą.

Akcizų įstatymo pataisas teikia tos pačios grupės atstovai, kurie siekia atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai Seimo nariai Artūras Melianas, Mantas Varaška, Erikas Tamašauskas, Jonas Liesys, Vytautas Gapšys, Antanas Baura, Vincas Babilius.

Seimas alkoholio reklamos draudimo klausimą pateikė spręsti Ekonomikos komitetui. Sveikatos sektoriaus atstovai liko nustebę, nes Sveikatos reikalų ir Informacinės visuomenės reikalų komitetuose vyks tik papildomi svarstymai. Ne mažiau nustebo ir valdančiosios TS-LKD partijos atstovai, kai jų partiečiai susirūpino alkoholio gamintojais, o ne visuomenės blaivumu.

A. Matulas nesuprato partiečių veiksmų

Seimo Sveikatos komiteto pirmininkas Antanas Matulas nustebęs dėl savo partiečių, kurie inicijavo alkoholio reklamos draudimo atšaukimą, o akcizo mažinimo iniciatorius vertina labai kritiškai: "Keista, juk akcizo mažinimo pasiūlymas neseniai buvo atmestas. Kyla klausimas, ką jie veikia Seime ir kieno interesams atstovauja. Šis pasiūlymas - nekorektiškas, nes akcizo mažinimas - ne knygų piginimas. Tai destruktyvus veiksmas."

Sveikatos komiteto pirmininkas prisimena, kad jo partijos programoje numatyta mažinti alkoholio suvartojimą, o ne jį didinti, todėl partiečių veiksmus pateisina tik pastarųjų nesupratimu, ką daro. Politikas prisipažino nesuprantantis, kad tokias įstatymo pataisas galima "prastūminėti" už dyką.

"Partiečiai greičiausiai iškrypo iš "linijos" spaudžiami žiniasklaidos. Kai kurie sakė norintys savo parašus atsiimti. Galbūt geri interesai paskatino suklysti? Tiesa, šis klausimas, mano nuomone, jau sprendžiamas tendencingai, nes atiduotas tirti ne Sveikatos, o Ekonomikos komitetui", - sako blaivybės šalininkas A. Matulas.

Politikas įsitikinęs, kad svaigalų reklamos draudimas - tik pozityvus dalykas. Jo nuomone, dabartinė reklama nukreipta ne į produkto kokybę, o į vartojimą. Visa reklama skirta žmogaus pasąmonei veikti. Akcentuojamas tautiškumas, vyriškumas, skatinama alkoholį vartoti vaikus ir jaunimą. Jo nuomone būtų galima rasti kokį nors bendrą sprendimą, pavyzdžiui, uždrausti tik išorinę reklamą, o žiniasklaidos neliesti.

Pavojaus varpai

Alkoholio reklamos gynėjų gretose pastaruoju metu šmėžuoja nebe tik politikai ir žiniasklaidos atstovai, bet ir moralinį autoritetą turintys visuomenės veikėjai bei institucijos.

Šį trečiadienį Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išplatino pranešimą, kad reklamos įtaka alkoholio vartojimui yra stipriai pervertinta. Reklamos draudimas neva iškreiptų konkurenciją ir atneštų ekonominės bei moralinės žalos. LLRI prezidentė Rūta Vainienė pranešime teigė: "Nuo kitų metų įsigaliosiantis visiškas alkoholio reklamos uždraudimas nepasieks jam keliamų tikslų ir nesumažins alkoholio vartojimo."

..............................Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas pasirašė kreipimąsi Seimui. Jame aiškinama, kad Lietuvos krepšinis neįmanomas be alkoholio propagavimo jame. Rašte teigiama, kad 2008-aisiais įstatymo pataisos priimtos skubotai. Primenama, kad alkoholio reklamos apribojimai jau padarė didelę žalą krepšinio mėgėjams.

Panašiai mąsto ir LKF vykdomoji direktorė Rasa Liuimienė, teigianti, kad nors Lietuvos krepšinio bendruomenė visada propagavo sveiką ir sportišką gyvenimo būdą bei netoleravo besaikio alkoholio vartojimo, tačiau vargu ar Lietuvos krepšinio sirgaliai galėtų džiaugtis elitinių krepšinio klubų rungtynėmis Eurolygos turnyre, jei jų neremtų alkoholio gamintojai. R. Liuimienė akcentavo, kad nuo 2012 metų alkoholio bendrovėms nutraukus sporto rėmimą krepšinio ir visa sporto bendruomenė patirs milžinišką žalą.

Reklama skiriama vaikams

Aurelijus Veryga, gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAK) prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, tikina, kad sportininkais, žiniasklaida bei kitomis institucijomis manipuliuoja alkoholio pramonė: "Raskite kitą pataisą, kuri per savaitę būtų registruota ir gautų Teisės departamento išvadas. Žiniasklaida ir sporto pasaulis turėjo nemažai laiko pasirengti reklamos draudimui. Dabar skubama žaisti visuomenės jausmais, neva siekiama išsaugoti sportą ir žiniasklaidą."

Lietuva vis dar yra tarp labiausiai girtuokliaujančių Europos šalių, nors po paskutinių alkoholio prekybos ir reklamos apribojimų pastebima teigiamų pokyčių. Buvo truputį padidinti alkoholinių gėrimų akcizai, apribota naktinė prekyba alkoholiu. Galimai todėl beveik trečdaliu sumažėjo suaugusiųjų bei vaikų apsinuodijimų alkoholiu ir alkoholinių psichozių. Svarbiausia - smarkiai sumažėjo alkoholinių kokteilių vartojimas. NTAK prezidentas akcentuoja, jog šie gėrimai yra vartojami išskirtinai vaikų ir jaunimo. Taip alkoholio pramonė auginasi naują vartotojų kartą. Tai ypač akivaizdu žiūrint įvairių gazuotų alkoholinių gėrimų reklamas, kurios ir nuotaika, ir spalvomis, ir muzika labai primena paaugliams skirtų prekių reklaminius klipus.

A. Veryga teigia, kad pats efektyviausias būdas sumažinti alkoholio suvartojimą yra visiškas reklamos uždraudimas, nes reklama paprastai veikia ne jau geriančius, o vaikus ir jaunimą. Pasak jo, reklamos draudimo rezultatai būtų matyti ne iškart, o po daugiau nei dešimtmečio, kai užaugtų reklamos nepaveikta vaikų karta.

Rinkėjams linki geros atminties

Gydytojas primena, kad tabako reklamos uždraudimas jau davė teigiamų rezultatų. Tiesa, lygiagrečiai buvo taikomos ir kitos priemonės: kilo tabako kaina, buvo uždrausta rūkyti viešose vietose. Pasikeitė visuomenės požiūris į rūkymą, nors jaunimas dar rūko daug, nes vaikystėje matė rūkančius savo tėvus, kurie, tikėtina, dabar jau neberūko.

A. Veryga įsitikinęs, kad alkoholio pramonė padarys viską, kad alkoholio reklama nebūtų uždrausta: "Suprantu, kodėl viskas skubinama - rakštį traukti reikia greitai. Tai tragedija alkoholio verslui, tačiau ne sportui ar žiniasklaidai. Tai šventė jaunimui, kuris neprasigers. Atminkite, kad didžioji dalis geriančių žmonių nuo įvairių ligų išmiršta dar netapę alkoholikais."

NTAK prezidentą liūdina, kad toks garbingas žmogus V. Garastas į viešumą išeina su alkoholio pramonės vėliava. Praktiškai pasirašo po šūkiu: "Lietuvos sportas be alkoholio - ne sportas."

A. Veryga primena, kad gerokai didesni alkoholio apribojimai galioja Skandinavijos šalyse: "Vos Šiaurės šalyse, kurioms priklausome ir mes, liberalizuojamas alkoholis, prasideda didžiulės problemos. Skandinavai buvo baisiai prasigėrę, todėl ėmėsi priemonių, kurių dabar reikia mums. Pietų kraštai dabar taip pat sėkmingai prasigeria kaip ir mes."

Pasak pašnekovo, rinkėjams vertėtų prisiminti politikus, kurie inicijavo alkoholio vartojimo skatinimą: "Tiems politikams galiu pasakyti tik tiek - nuo jūsų nekompetencijos yra tik vienas vaistas - daugiau jūsų neberinkti."

Vairuotojo nebaudžiamumas sėja skausmą ir nusivylimą teisingumu

Oksana LAURUTYTĖ

Ką pasakytų Temidė, išgirdusi, jog mirtinai girtas vairuotojas, sužalojęs du žmones, visus metus yra laisvas ir, keisčiausia, laukdamas teismo dirba... vairuotoju? Ką pasakytų Temidė, jei sužinotų, kad du žmones tas pats vairuotojas sužalojo jau LAUKDAMAS teismo sprendimo, kurio metu jam būtų ne tik skirta bauda, bet ir atimta teisė vairuoti už atsisakymą pasitikrinti blaivumą ir nepaklusimą sustoti? Ši byla iš Vilniaus į Šiaulius keliavo... daugiau nei metus ir buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Ar egzistuoja Lietuvoje teisingumas ir kiek reikia laiko, kad girtas vairuotojas netektų teisės sėsti už automobilio vairo?

 
 Šiauliai plius archyvo nuotr.

Gydytojos ir jos sūnaus gyvenimai buvo sužaloti

Vasario 4-ąją savaitraštis "Šiauliai plius" priminė istoriją, kai prieš daugiau nei metus avariją inkasaciniu šarvuotu automobiliu padaręs ir du žmones sužalojęs banko "Snoras" Šiaulių skyriaus apsaugos viršininkas 32-ejų K. N. buvo mirtinai girtas – alkotesteris parodė 5,29 promilės alkoholio! Nelaimės kaltininkas atsidūrė areštinėje, buvo atleistas iš darbo, dėl įvykio jam iškelta baudžiamoji byla.

Avarija įvyko gydytojai Daivai Šemeklienei automobiliu "Toyota Yaris" važiuojant centrinio turgaus link į "IKI" prekybos centrą. Ties Vilniaus g. 212 namu šalia turgavietės 32-ejų metų "Snoro" banko apsaugos viršininkas K. N., vairuodamas automobilį "Volkswagen Transporter", bandė aplenkti jos vairuojamą automobilį ir, važiuodamas 81 km/h greičiu, trenkėsi į ją, praskriejo pro sniego kauburį ir sustojo tik priešais Šiaulių rajono savivaldybės pastatą kitoje gatvės pusėje.

Smūgis buvo toks stiprus, kad vairuotojai ir keleiviui išlaisvinti prireikė gelbėtojų pagalbos, tačiau banko inkasatorių automobilį vairavęs banko darbuotojas nepatyrė jokių sužalojimų. Policijos pareigūnai, tikrinę vairuotojo blaivumą, buvo šokiruoti – vairuotojas į alkotesterio matuoklį pripūtė 5,29 promilės alkoholio. Medikai teigia, kad šešios promilės gali būti mirtina dozė.

Avarijoje nukentėjusių žmonių - gydytojos D. Šemeklienės ir jos sūnaus Luko - gyvenimai buvo sužaloti nebepataisomai. Daivai nustatyti penki dubens kaulų lūžiai, sulaužytas kryžkaulis, uodegikaulis, sutrenktos smegenys, lūžęs blauzdikaulis, sutraiškyti abiejų kelių meniskai, nutraukti kelių raiščiai, nuskelti dantys, vienas stuburo slankstelis sulaužytas, kitas - pasislinkęs, daug kitų sužalojimų. Pakartotinės apžiūros metu buvo aptikti dar aštuoni kaulų lūžiai.

Gydytojos sūnui Lukui nustatytas galvos sumušimas, smegenų sutrenkimas, lūžę šonkauliai, stiklai akyje ir burnoje. Septyniolikmetis buvo Lietuvos plaukimo rinktinės narys, šalies rekordininkas. Didždvarietis ketino studijuoti užsienyje - koledže, kuriame mokosi plaukikai. Dabar vaikinas nebegali sportuoti - dėl sulaužytų šonkaulių ir pažeistos akies jam uždrausta plaukti.

Girtuoklis įsidarbino vairuotoju

Šiaulių apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, iškelta K. N. Visų nuostabai paaiškėjo, kad buvęs banko vairuotojas, nors ir atleistas iš banko, toliau dirba vienoje įmonėje vairuotoju. Nors tai, kad K. N. vairavo girtas, paaiškėjo iškart po avarijos, tačiau vairuotojo pažymėjimas iš jo nebuvo atimtas.

Greitai paaiškėjo ir pasekmės - avarijos kaltininkas į trečią baudžiamosios bylos posėdį neatvyko. Advokatas pateikė raštą, kad jo ginamasis išvykęs į komandiruotę Rusijoje ir dėl pasienyje susidariusių transporto kamščių negalėjęs atvykti.

K. N. buvo įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos, tad išvykdamas jis pažeidė kardomąją priemonę. Prokuroras prašė kaltinamajam skirti griežtesnę kardomąją priemonę, tačiau gynėjui pavyko įrodyti, kad tai trukdytų dirbti ir, žinoma, atlyginti žalą nukentėjusiajai.

Atsisakė sustoti ir pasitikrinti blaivumą

Kodėl penkias promiles pripūtęs vairuotojas iki šiol tebeturi teisę sėsti už automobilio vairo? Kodėl visus metus žmogus, kuris už vairo elgėsi tikrai nepavyzdingai, net buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, atsisakęs tikrintis girtumą, yra nebaudžiamas?

Savaitraščiui "Šiauliai plius" pavyko gauti pažymą apie K. N. baustumą. Joje nurodyta, kad 2003 m. spalio mėnesį iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę ketverius metus. Kelių eismo pažeidimą K. N. padarė Vytauto ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje ir iš įvykio vietos pasišalino.

Nutarimą dėl "teisių" atėmimo nuo 2003-iųjų spalio 16-osios iki 2007-ųjų spalio 16-osios tada priėmė tuo metu vyresniuoju specialistu dirbęs, o dabar Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui vadovaujantis Kęstutis Dičius.

Atgavęs pažymėjimą, K. N. gana greitai vėl "pasižymėjo". Vos po 12 dienų - spalio 28-ąją - Šiaulių rajone už KET pažeidimą jam buvo skirta 150 litų dydžio bauda.

2007-ųjų gruodį K. N. vėl buvo skirta 150 litų bauda, nes lapkričio 28 d. jis paliko transporto priemonę stovėti ant šaligatvio.

"Įdomiausia" situacija nutiko 2008-ųjų rugsėjo 12 dieną - vairuodamas "BMW 740" K. N. stabdomas nestojo, vengė pasitikrinti blaivumą. Nesutikimas pasitikrinti blaivumą prilygsta sunkiam girtumui.

Apklaustas teisme K. N. kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo 12 d. po 20 val. važiavo automobiliu Tilžės gatve. Buvo išgėręs alaus, tačiau neblaivus nebuvo. Važiavo į "Tomo" kavinę. Matė Tilžės ir Gardino gatvių sankryžoje stovintį policijos pareigūną, tačiau nepastebėjo, kad jis būtų jį stabdęs. Nepastebėjęs, kad jį stabdo, važiavo toliau, pasuko į Paukščių taką, ten apsisuko ir sustojo. Tuo metu kelią užblokavo policijos tarnybinis automobilis. Jam liepė lipti iš automobilio, uždėjo antrankius, liepė sėsti į tarnybinį policijos automobilį ir pasitikrinti girtumą. Jis labai susijaudino ir atsisakė pasitikrinti. Todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą. Pripažįsta kaltę, nes nebuvo atidus, gailisi nusižengęs, prašo skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje, neatimti teisės vairuoti automobilį, nes prarastų darbą, negalėtų sumokėti būsto paskolos. Baudą prašo išdėstyti dalimis, nes iš karto negalėtų sumokėti.

Teismas 2008 m. spalio 9 dieną K. N. skyrė 3 tūkstančių litų baudą, neatimant teisės vairuoti.

Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismo prašyta panaikinti pirmosios instancijos sprendimą, nes jis per švelnus - vairuotojui pagal pritaikomą ATPK straipsnį turėtų būti skirta ne tik bauda, bet ir atimta teisė vairuoti mažiausiai dvejus metus.

2009 metų rugpjūčio 28 dieną teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos nutarimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Avarijos, kurioje sužaloti du žmonės, galėjo ir nebūti

Va čia ir prasideda stebuklai Marijos žemėje. Vyriausiasis administracinis teismas bylą nusprendžia grąžinti 2009 m. rugpjūčio 28 dieną, tačiau ji kažkokiu nepaaiškinamu būdu Šiaulių miesto apylinkės teismui grąžinama tik 2010 m. gruodžio 14-ąją. Po vienerių metų dviejų mėnesių.

Kokios pasekmės? Jau po trijų dienų - 2010 m. gruodžio 17-ąją - Šiaulių miesto apylinkės teismas priima sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, suėjus administracinėn atsakomybėn patraukimo senaties terminui.

Tokiu būdu K. N. liko nenubaustas - nei jam baudą mokėti bereikia, nei iš jo atimta teisė vairuoti. Bet juk 2010 m. vasario 27-ąją jis, būdamas girtas, ir rėžėsi į gydytojos vairuojamą automobilį. Būtent tuo metu byla kažkur nepaaiškinamu būdu "kybojo".

Ar avarija, kurios metu sužaloti du žmonės, būtų įvykusi, jei byla būtų Šiaulių miesto apylinkės teismą pasiekusi laiku ir K. N. būtų atimta teisė vairuoti? Tai galėjo būti padaryta dar 2009-ųjų pabaigoje. Įvertinus teismo procesą, K. N. vairuotojo pažymėjimą būtų atgavęs tik šiemet.

Kas ir kodėl nesužiūrėjo, kad byla būtų išnagrinėta laiku? Atrodo, lyg tai buvo padaryta tyčia ir byla specialiai vilkinta. O dabar K. N. ir toliau, net padaręs dar sunkesnį nusikaltimą, vairuoja automobilį ir leidžia sau neatvykti į teismo posėdį.

Prokuroras prašo K. N. skirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo baudą bei trejiems metams atimti vairuotojo pažymėjimą. Kažkokiai televizijos projekte apsivogusiai dainininkei prokuroras siūlo skirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę, o du žmones sužalojusiam girtam vairuotojui siūloma skirti vos 3,5 metų.

Įdomu, kaip pakryps įvykiai, mat kaltinamasis liepą ketina tuoktis, sužadėtiniai laukiasi kūdikio. Ar tai neturės įtakos teismo sprendimui? Nuosprendį K. N. turi išklausyti birželio 6-ąją.

Gydytojų trūkumo gaisrai "gesinami" rezidentais

Oksana LAURUTYTĖ

Gydymo įstaigoms keliami reikalavimai laiku teikti kokybiškas prieinamas paslaugas po kelerių metų gali subliūkšti lyg muilo burbulas. Gydymo įstaigų vadovai apmaudžiai kalba, kad po 10 metų nebebus specialistų, kurie šias paslaugas teiks. Patyrę medikai išeis į pensiją, o jauni masiškai išvyksta į užsienį. Kaip prisikviesti specialistų į gydymo įstaigas - įstaigos vadovų reikalas, nes Sveikatos ministerija nusiplauna rankas.

 

Jauni medikai p

rašo būsto ir gerų algų

 

Paruošti mediką valstybei kainuoja per 100 tūkst. litų. Jei studijas baigęs medikas išvyksta į užsienį, būtent tokį nuostolį kaskart patiria Lietuva. Tai reiškia, kad Lietuva neatlygintinai ruošia paklausius medicinos specialistus Europos ligoninėms. Bet juk studijuoti medicinos dažniausiai vyksta ga

biausi, dažnai vien dešimtukais mokslus baigę abiturientai.

"Tai labai opi probl

ema. Visoje šalyje vargiai rasime medicinos įstaigą, kurioje nebūtų skundžiamasi dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo", - sako Radviliškio ligoninės direktorė Danutė Pavelauskienė.

Anot pašnekovės, reforma, vykdoma šalies ligoninėse, orientuota tik į materialinių bazių atnaujinimą, tačiau apie tai, kaip pritraukti gydytojus dirbti atnaujintose ligoninėse, negalvojama. "Sveikatos apsaugos ministerija, Seimas šios problemos nesprendžia. Jauni medikai turėtų būti įpareigoti atidirbti savo šalyje, tačiau bendros valstybės politikos šiuo klausimu nėra. Personalo problema - tik paties įstaigos vadovo reikalas", - sako D. Pavelauskienė.

Radviliškio ligoninė itin didelių bėdų dėl personalo stygiaus neturi. Personalo vadybininkai intensyviai bando pritraukti jaunų medikų, kurie, anot D. Pavelauskienės, netingi dirbti ir turi maždaug dvejų metų darbo patirtį, tačiau tai padaryti ne visada pavyksta.

"Jauni medikai turi savų reikalavimų - nori turėti kur gyventi, klausia, kokią algą gaus. Išgirdę atsakymą, jie tepasako "ačiū" ir išvyksta. Juk iš Kauno kasdien į Radviliškį neprivažinėsi", - kalba D. Pavelauskienė.

Seniau ligoninėje buvo didelė problema, kas dirbs per šventes ir savaitgaliais, nes patyrę gydytojai po darbo savaitės būdavo pavargę ir atsisakydavo. "Dabar savaitgaliais ir per šventes dažniausiai dirba rezidentai, kuriuos patyrę gydytojai, žinoma, kontroliuoja. Rezidentais galiu tik pasidžiaugti,

radome su jais bendrą kalbą", - sako gydytoja.

Į Radviliškio ligoninę daug medikų atvyksta dirbti iš Šiaulių, daug specialistų iš Radviliškio vyksta į Šiaulius. "Mums trūksta vidaus ligų arba šeimos gydytojų. Visas kitas sritis esame optimizavę", - teigia ligoninės direktorė.

Gydytoja apie ateitį nekalba optimistiškai. Jos nuomone, po dešimties metų seni gydytojai išeis į pensiją, o jaunimas išvyks. Žinoma, atvyks medikų iš Rytų šalių, darbo vietos bus užimtos. Vienintelis klausimas - ar tikrai imigrantai suteiks kokybiškas paslaugas pacientams?" - retoriškai klausia ji.

Gali paaiškėti, kad medikų - per daug

Pernai rugpjūtį Šiaulių centro poliklinikoje pradėjo dirbti šeši jauni gydytojų diplomus jau turintys, tačiau dar rezidentūroje gilinantys žinias specialistai. Tai buvo pirmas kartas Šiaulių pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, kai įdarbinti rezidentai.

Jie čia dirba kone metus, o poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis sako, kad pasibaigus sutarčiai bus ieškoma naujų rezidentų. Praktiką atliekantiems medikams didelio krūvio užkrauti negalima, nes jie keičiasi kas tris mėnesius, tačiau poliklinikoje jau pusmetį dirba trys jauni šeimos gydytojai. M. Maželis teigia pats juos suradęs - viena gydytoja pati darbo ieškojo, antrą jis įkalbėjęs, o trečio sulaukė pasidomėjęs Universitete.

"Buvau sutaręs su gydytoja, dirbančia Švedijoje, kad dirbs pas mus, bet ji vėliau kitą darbą rado. Panašu, kad medikams ne pyragai ir Švedijoje", - sako jis.

Po metų į polikliniką turėtų ateiti dirbti dar trys ką tik mokslus baigę jauni gydytojai. "Jei nepersigalvos, ateis. Problema ta, kad studijos trunka 10 metų, žmonės sukuria šeimas, įsigyja nekilnojamojo turto ir nebenori išvykti", - sako M. Maželis.

Šiaulių centrinė poliklinika didelio specialistų trūkumo nejaučia, tačiau M. Maželis išdėsto kitą problemą. "Po gyventojų surašymo paaiškėjo, kad jų yra gerokai mažiau, nei manyta, todėl Ligonių kasos ima gąsdinti nebeskirti lėšų. Juk poliklinikoms pinigai mokami už pacientus. Gali paaiškėti, kad netgi turime per daug specialistų", - sako jis.

"Reikia rūpintis demografine situacija"

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirba apie 400 gydytojų. Kaip ir visose šalies ligoninėse, čia trūksta nemažai specialistų. Ligoninės vadovas Petras Simavičius sako, kad labiausiai reikia anesteziologų, reanimatologų, vaikų chirurgų, kardiologų, neurochirurgų, endokrinologų, traumatologų, tačiau jis nesutinka su prognozėmis, kad po 10 metų situacija bus prastesnė.

"Kasmet į ligoninę atvyksta po 2-3 jaunus gydytojus, kurie puikiai dirba. Ligoninė tapo internatūros ir rezidentūros baze, tad čia nuolat atvyksta praktikuotis būsimieji daktarai. Jie pamato bazę, sąlygas, vienas kitas ir prisiriša", - sako jis.

P. Simavičius mano, kad ateityje situacija tik gerės, nes kils ekonomika. Juk niekam ne paslaptis, kad finansinė situacija verčia medikus išvažiuoti į Švediją, Daniją, kur atlyginimai keliskart didesni. "Pagerės ekonominė situacija, bus galima ir atitinkamas algas mokėti medikams", - mano jis ir kalba, kad dabar labiausiai reikia rūpintis demografine situacija: skatinti gimstamumą, siekti, kad žmonės neišvažiuotų, nes jei mažės žmonių, mažiau reikės ir gydytojų. "Vertinant situaciją, reikia daugiau baltos spalvos, o ne juodos", - sako Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas.

Studentams savivaldybės moka stipendijas

Ar studentai, studijuojantys mediciną, junta kokį nors šalies valdžios suinteresuotumą absolventus skatinti dirbti savo šalyje? Panašu, kad paskatinimo sulaukia tik kai kurių šalies rajonų studentai.

Radviliškyje prieš kelerius metus buvo patvirtinta programa, kuria nuspręsta finansiškai remti iš Radviliškio kilusius ir į gimtąjį miestą po medicinos ir kitų itin reikalingų profesijų studijų ketinančius sugrįžti jaunuolius.

Vitalija Kungienė, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausioji gydytoja, sako, kad prieš kelerius metus sudarytas Studijų rėmimo fondas šiuo metu remia keturis studentus, iš kurių du - būsimi gydytojai.

Vienam studentui per mėnesį iš minėto fondo išmokama 800 litų dydžio stipendija. Gaunantis stipendiją asmuo įsipareigoja po studijų trejus metus dirbti Radviliškyje.

"Žinoma, kad neblogai, tik labai jau ilgai tos medikų studijos trunka. Stipendiją iš fondo galima skirti nebūtinai pirmo, bet ir 3-4 kurso studentui, kartu sumokant už visus praėjusius studijų metus", - sako V. Kungienė.

Savivaldybės gydytojos žiniomis, vos kelios šalies savivaldybės remia paklausiausių profesijų studentus. Ne visur tokia praktika pasiteisina. Akmenės valdžiai teko bylinėtis su studentu, kuris, studijų metais gavęs stipendiją, vėliau nepanoro vykdyti įsipareigojimų.

Surašius gyventojus paaiškėjo, kad gyventojų yra gerokai mažiau, nei manyta, tad Ligonių kasos gąsdina nebeskirsiančios lėšų. Kadangi poliklinikoms pinigai mokami už pacientus, gali paaiškėti, kad kai kurios iš jų turi per daug specialistų.

 

 

 

Automobilių rinkai sunkmetis tik prasideda

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Automobilių prekeiviai skaičiuoja paskutines pelningas dienas. Tikėtina, kad jau birželio pabaigoje turgūs ištuštės - neliks nei automobilių nei rusakalbių pirkėjų iš Baltarusijos ar Kazachstano. Prekeivis automobiliais Arūnas tikina, kad dingus pagrindiniams pirkėjams automobilių kainos smarkiai nemažės, tik per automobilių rinką vėl nusiris bankrotų banga.

Skaičiuojama, kad dabar apie 80 proc. automobilių nuperka prekeiviai iš Baltarusijos, Kazachstano, Rusijos.

Autoriaus nuotr.

Turgūs "migruoja"

Automobilių prekeiviai sako, kad naudotų Lietuvos transporto priemonių rinkai galima rašyti nekrologą. Būtų galima pradėti nuo to, kad dar prieš aštuoniolika metų griuvo mitas apie rusiškus automobilius. Pasirodė, kad jie nei greiti, nei ekonomiški, nei patvarūs. Visi rusiški automobiliai konvejeriu iš grįžo į savo tėvynę.

Maskvos automobilių turguje tuo metu klausdavo, ar Pasvalys didesnis už Sankt Peterburgą, nes tūkstančiams angliškų "žigulių" būtent Pasvalyje permontuodavo vairą iš dešinės pusės į kairę. Vakarai per Lietuvą atsikratė rusiškų automobilių. Vėliau posovietines šalis užvertė senesniais nei penkiolikos metų vakarietiškais modeliais.

Žiniasklaida kaip sensaciją pranešdavo, kad susidūrė vakarietiški automobiliai. Vienas po kito garsėjo Marijampolės, Kauno, Radviliškio, Rietavo ir Tauragės automobilių prekyvietės.

Keitėsi dėvėtų transporto priemonių mados. Žinoma, beveik visada karaliavo vokiški automobiliai "VW", "Audi", "Opel". Lėtai susiformavo japoniškų, amerikietiškų, prancūziškų, itališkų automobilių rinka. Buvo tikinama, kad Tauragėje beveik visi automobiliai - prancūziški.

Jei anksčiau automatinė greičių dėžė buvo tik nemokšoms, tai dabar tai privalumas. Vienu metu buvo aukštinami benzininiai, kitu - dyzeliniai varikliai. Dabar pirkėjai mėgsta negalingus variklius su dujine įranga ir kartu perpus mažesnėmis kuro sąnaudomis.

Dar visai neseniai Lietuvos rinkoje Šiaulių automobilių turgus žibėjo amerikietiškais modeliais. Apsukrūs meistrai pakeisdavo lempas - pritaikydavo "amerikonus" Europos keliams.

Pasaulio finansinė krizė gerokai pakoregavo automobilių rinkos žemėlapį. Išliko tik Vilniaus, Kauno, Tauragės, Marijampolės ir Utenos automobilių turgūs. Tikėtina, kad po kelių mėnesių pusės jų taip pat neliks arba jie virs nedidelėmis pardavimo aikštelėmis.

Neliks pagrindinių pirkėjų

Šiaulietis automobilių prekeivis Arūnas per mėnesį parduoda apie 50 automobilių. 45 iškeliauja į Baltarusiją, Rusiją ir Kazachstaną. Vos 5 lieka Lietuvoje. Vieną kitą nuperka latviai arba lenkai.

Daugiausia automobilių parduodama Kaune. 70-80 proc. automobilių nuperka baltarusiai, kazachai, kirgizai, rusai, nedidelę dalį - lenkai, latviai ir estai.

Nuo liepos 1 d. Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija sujungia savo muitų sistemą. Jei dabar šių šalių prekeiviai už dviejų litrų darbinio tūrio automobilį moka 900 eurų muitą, tai nuo minėtos datos ši suma šoktelės iki 5000 eurų. Tai viršija net gero naudoto automobilio kainą.

Lietuvos verslininkai gali tik spėlioti tokios muitų sistemos įvedimo priežastis. Žinoma, kad Rusija įsileido didžiuosius Europos automobilių gamintojus, tačiau viešai neskelbiamos jų atėjimo į šalį sąlygos ir kokias nuolaidas bei įstatymų pataisas kompanijoms pažadėjo vietos politikai. Galima sakyti, kad Rusija diktuoja sąlygas ne tik Lietuvos automobilių rinkai, bet ir Baltarusijai, Kazachstanui. Šios šalys be muito galės įsigyti naujų vakarietiškų automobilių, pagamintų Rusijoje. Prekyba naudotais automobiliais vyks tik vidinėje rinkoje.

Kaip tai paveiks Lietuvą? Rusakalbių prekeivių Lietuvos automobilių prekyvietėse, be abejo, neliks. Per keletą savaičių automobilių rinkos kamuolys susitrauks iki riešuto dydžio.

Muito tarifų didinimas buvo planuotas dar prieš metus, tačiau tuomet šalims nepavyko galutinai susitarti. Ne tik Lietuvos, bet ir minėtų Rytų šalių verslininkai tikisi, kad įvyks stebuklas ir muitai nebus tokie dideli. Rusiją planuojama priimti į Pasaulinę prekybos asociaciją, kuri sieks muitus įsprausti bent jau į proto ribas.

Bando kurti naują turgų

Automobilių turgaus prie Šiaulių oro uosto jau nebėra. Dabar mieste veikia kelios stovėjimo aikštelės, kuriose iš viso stovi apie kelis šimtus parduodamų automobilių.

Pabalių turgus nusprendė pasinaudoti ištuštėjusia verslo niša. Administracija šiek tiek suspaudė savo prekeivius ir atlaisvino vietos automobilių prekybos aikštelei. Turgaus direktorius Žydrūnas Augustinas prisipažino, kad jau trejetą metų bando atgaivinti prekybą automobiliais, tačiau nepavyksta.

Pabalių turguje galės stovėti 250 automobilių. Mokestis - 1 litas už parą. "Tai simbolinė kaina. Mums neaktualu nulupti nuo klientų devintą kailį. Svarbiausia privilioti juos čia", - sako turgaus Ž. Augustinas.

Direktorius įsitikinęs, kad Pabalių turgus, puoselėjantis senas tradicijas, puikiai tinka ir automobilių prekybai. Kiti turgaus prekeiviai dabar piktinasi permainomis, tačiau direktorius aiškina, kad pardavimo vietų turguje nesumažės.

Ž. Augustinas mano, kad dabar automobilių pardavimo vietos yra išsibarsčiusios po Šiaulius, ne visiems lengvai randamos, o Pabalių turgų žino visi.

Kainos kris nedaug

Automobilių prekeivis Arūnas sako, kad prekyba automobiliais Lietuvoje vyks panašiai iki Joninių. Vėliau - štilis. Neturės darbo ne tik prekeiviai, bet ir daugybė autoservisų bei garažų. Juose daužtos transporto priemonės tapdavo "ledinėmis", o spidometrai atsisukdavo ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų atgal.

Arūnas jau dabar pradeda prekiauti taip, kaip greičiausiai teks elgtis po liepos pirmosios: "Turiu vilkiką. Daugiausia teikiu automobilių gabenimo paslaugą. Kai randu geros būklės automobilį už "teisingą" kainą, pats jį nuperku ir parduodu."

Padidinus muitus, Arūnas sako atostogausiantis, kaip ir dauguma automobilių prekeivių. Naudotų automobilių kainos dėl rusakalbių pirkėjų invazijos dabar yra pakeltos apie 400 eurų. Vertingesni automobiliai dabar kainuoja net 1000 eurų daugiau.

Arūnas tvirtina, kad po liepos 1 d. kainos šiek tiek kris, tačiau nedaug, nors prognozuojama, kad prekybos apimtys mažės, tačiau brangsta ne tik kuras, bet ir kitos išlaidos. Lenkijoje gerokai pabrangs mokestis už kelius. Prognozuojama, kad kelių mokesčio dydis šioje šalyje gali būti nuo 6 iki 14 eurocentų už kilometrą.

Vokietijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje nebrangiai surasti gerą automobilį tampa vis sudėtingiau. Naudotų automobilių rinka iššluota. Vakarų Europos turgus paskutinį pusmetį irgi buvo "okupavę" supirkėjai "iš Rytų".

Tad kainas mažins nebent tie prekeiviai, kurie yra įklimpę į skolas. Jie privalės vykdyti įsipareigojimus bankams, todėl parduos pigiau. Kitiems apsimokės parduoti mažiau, tačiau pelningiau. Tikėtina, kad bus ieškoma geresnės kokybės automobilių, kuriems pirkėjas visada atsiranda, nors kaina ir viršija rinkos vertę.

Šalyje nebebus automobilių eksporto, todėl tikėtina, kad gerokai sumažės "Peugeot", "Renault" arba "Fiat" markės automobilių. Juos daugiausia pirkdavo Rytų šalių pirkėjai. Lietuviai liks ištikimi "VW", "Audi" ir "Toyota" markės automobiliams. Paklausūs bus negalingi dyzeliniai automobiliai, kainuojantys 3-5 tūkst. eurų.

Arūnas tvirtina, kad kartu su automobilių prekyba nutrūks ir nemažai kitų verslo santykių. Geras tokios uždaros rinkos pavyzdys yra Ukraina. Ten muitai jau seniai milžiniški. Prekeiviai gudrauja - nusiperka penkerių metų senumo krovininius mikroautobusus, nes už juos muitai gerokai mažesni, tada įstato langus, sėdynes, atlieka apdailą ir parduoda vietiniams pirkėjams.

Arūnas prisipažino, kad savo vilkiką nusipirko iš... banko. Prieš prasidedant krizei daugybė prekeivių prisipirko vilkikų lizingu. Vėliau kilo palūkanos, tad teko bankrutuoti. Naudotas Arūno vilkikas turėjo kainuoti apie 150 tūkst. litų, tačiau jis sumokėjo vos 40 tūkstančių.

Kaip naujoji muitų sąjunga paveiks Lietuvą? Rusakalbių prekeivių Lietuvos automobilių prekyvietėse, be abejo, neliks. Per keletą savaičių automobilių rinkos kamuolys susitrauks iki riešuto dydžio.

Metalo vagys grobia šulinių dangčius

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Pastarosiomis savait4mis netylant kalboms apie metalo brangimą, pagausėjo juodojo ir spalvotojo metalo vagysčių. Dingsta kanalizacijos šulinių dangčiai. Tokios vagystės gali baigtis tragiškai, tačiau ilgapirščiams tai nerūpi. Kanalizacijos ir telekomunikacijų šulinių savininkai vis dažniau keičia metalinius dangčius betoniniais, nes tokie vagims nenaudingi.

Atviri šuliniai tampa spąstais automobiliams ir žmonių gyvybėms.

Autoriaus nuotr.

Padaugėjo vagysčių

Atšilus orams, Šiauliuose ir apylinkėse buvo pavogtos kelios dešimtys telekomunikacijų ar kanalizacijos šulinių dangčių. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė sako, kad į šulinių dangčių vagystę pareigūnai turi reaguoti taip pat kaip ir į kitas vagystes. Kaltę sunku įrodyti, nes vagišiai sako radę jau sudaužytus dangčius. Metalo supirktuvių savininkai irgi tikina nežinantys, ar dangtis yra vogtas.

Gaila Smagriūnienė sako, kad tik įrodžius nusikaltimą būtų galima nubausti metalo vagišius. Dar sunkiau įrodyti, kad metalo supirkėjas žinojo, jog superka vogtus daiktus. Anot spaudos atstovės, dar nėra buvę, kad metalo supirkėjai Šiauliuose būtų nubausti.

Pareigūnė tikina, kad sugauti vagį įmanoma. Jei pilietiški žmonės, pamatę vagiant ar daužant metalinius dangčius, bandytų tai nufotografuoti, įsidėmėti vagišių veidus. Taip pat metalo supirktuvės galėtų elgtis pilietiškiau ir skubiai pranešti apie kiekvieną atvejį, kai atnešami net ir sudaužyti metaliniai dangčiai. Spaudos atstovė prisimena, kad prieš keletą metų buvo labai populiaru iš kapinių vogti antkapių lenteles ir kryžius. Juos metalo supirktuvės taip pat supirkdavo sudaužytus.

Prieš kelias dienas Vilniaus policijos pareigūnai dviejose sostinės metalo supirktuvėse aptikto apie 600 kilogramų varinių detalių, kurios priklauso LESTO. Jos galėjo būti supirktos už 9000 litų, tačiau tikri nuostoliai kelis kartus didesni. Elektros laidai ir kabeliai - dar viena metalo gaminių rūšis, į kurią metalo supirkėjai turėtų žiūrėti įtariai, bet, atrodo, to nedaro.

Šuliniai - lyg spąstai

Jauna mama Eglė su trimečiu sūnumi vaikščiojo prie savo daugiabučio namo. Moteris spėjo vos sekundę nusisukti, o sūnaus - nebėra. Tik motiniška intuicija pakuždėjo atidaryti šulinį su klibančiu dangčiu.

Anksčiau čia buvo tvarkingas dangtis su metaliniu rėmu. Dangtis ir rėmas buvo pavogti, o atvira skylė uždengta kitu metaliniu dangčiu, kuris ant išdaužytų šulinio kraštų vos laikėsi ir klibėjo.

Vaikas užlipo ant dangčio ir, šiam persisvėrus, įslydo į trijų metrų gylio šulinį. Laimė, lietaus kanalizacijos šulinyje tuomet vandens nebuvo. Vaikas visiškai neužsigavo.

Apie įvykį moteris pranešė telekomunikacijų įmonei "Teo", kurios darbuotojai nustatė, jog tai ne jų šulinys, tačiau neatsisakė padėti. Netrukus klibantis metalinis dangtis buvo pakeistas didesniu gelžbetoniniu ir pavojaus nebekėlė. To paties namo gyventojai prisiminė, kad vaikai į šį šulinį įkrenta jau ne pirmą kartą.

Tačiau tragedijų ne visada pavyksta išvengti. Prieš porą metų Radviliškio rajone į atvirą melioracijos šulinį įkrito ir žuvo mergaitė. Ji įprastai rytą ėjo į mokyklą, tačiau šios nepasiekė. Mokytojai žurnaluose tiesiog pažymėjo "n" raidę. Tėvai pasigedo mergaitės, kai įprastu laiku ji negrįžo namo.

Metalo brangimas - blefas?

Vienos Šiaulių metalo supirktuvių direktorius Arvydas Zeleckis teigia, kad pastaraisiais mėnesiais metalo kaina net ne kilo, atvirkščiai - krito. Pagausėjusias vagystes sąlygoja gandai, jog metalas greitai brangs keleriopai.

Supirktuvės direktorius tikina, kad Lietuvos metalo rinka yra tokia maža, jog Japonijos katastrofa mūsų metalo kainai negali turėti didelės įtakos. Tačiau prieš vasarą visada šiek tiek pakyla kainos. Taip turėtų nutikti ir šiemet.

Dabar juodojo metalo laužo kaina supirktuvėse - 600 litų už toną. Aliuminio laužas superkamas daugiau nei keturiskart brangiau - 3800 litų už toną. Vario kilogramas kainuoja apie 15 litų. Pastarojo metalo atvežama mažiausiai. Vario kaina per pastaruosius penkerius metus pakilo labiausiai. Anksčiau jo kilogramas kainavo 4 litus. Beveik prieš du dešimtmečius Lietuvoje siautėjo "vario karštinė", per kurią už kilogramą šio raudono metalo buvo mokama po dolerį. Metalo supirkėjai garantuoja, kad "vario karštinė" kiltų ir dabar, tačiau šio metalo Lietuvoje beveik neliko.

Metalo supirktuvės sulaukia įvairių pardavėjų. Vieni atneša kelias sulamdytas skardines, už kurias gauna 50 centų, kiti tvarko savo garažus ar sodybas - atveža tonas vamzdžių, radiatorių.

A. Zeleckis tvirtina, kad didesnės metalo supirktuvės niekada nerizikuoja savo verslu dėl kelių litų, tad niekada nesuperka kanalizacijos dangčių, net ir sudaužytų gabalais. Nesuperkami ir elektros laidai, geležinkelio bėgiai bei kiti metaliniai daiktai, kurie galėtų būti vogti. Dažniausiai tokį metalą superka nelegalios metalo supirktuvės, įsikūrusios garažuose ar privačiuose namuose.

Direktorius tikina, kad staigių metalo kainų šuolių neturėtų būti, nes pasiūla visada seka paklausą: "Niekas nesėdi prikaupęs metalo ir nelaukia geresnių dienų, kol kaina kils. Metalas Lietuvoje paprastai neužsilieka. Pas mus nėra nė vienos juodojo metalo liejyklos. Perdirbame šiek tiek aliuminio. Mūsų įmonė pati turi aliuminio liejyklą ir tiekia aliuminio lydinius tokioms kompanijoms kaip "Volkswagen".

Metalinius keičia gelžbetoniniais

Arvydas Murza, telekomunikacijų bendrovės "Teo" Šiaulių regiono direktorius, informavo, kad kasmet pavasarį yra atliekama kanalizacijos ir telekomunikacijų šulinių patikra. Kartais dangčiai pavagiami, bet juos sulaužo ir sunkiasvorė technika.

Kodėl pavasarį? Tuomet suaktyvėja vagišiai. Žiemą dangčiai dažniausiai būna prišalę.

Miesto centre dangčiai pakeičiami analogiškais - metaliniais, nes nenorima sudarkyti miesto vaizdo. Šiaulių pakraščiuose ir rajonuose vietoj pavogtų arba sulaužytų dangčių uždedami gelžbetoniniai.

Direktorius teigia, kad gelžbetoniniai dangčiai ne ką pigesni, tik jų jau niekas nevogs. Tokie dangčiai atrodo nelabai išvaizdžiai, todėl žmonių lankomose vietose šulinius stengiamasi uždengti metaliniais. Faktas, kad centre mažiau ir vagiama. Vienas dangtis kainuoja apie šimtą litų.

A. Murza sako, jog apie dingusius dangčius visada informuojama policija. Pareigūnai pastaruosius kartais randa ir grąžina įmonei.

Pastaraisiais mėnesiais metalo kaina net ne kilo, atvirkščiai - krito. Pagausėjusias vagystes sąlygoja gandai apie tai, kad metalas greitai brangs keleriopai.

Kas triumfuos - atliekos ar jų rūšiavimas?

Oksana LAURUTYTĖ

"Kad žinotumėte, kaip yra smagu namie rūšiuot atliekas. Nesvarbu, kad tenka išrūšiuotąsias nešti į kitoje gatvėje esantį kiemą", - šypsosi šiaulietis Benas Bacevičius. Kone metus su žmona Dijana ir dukrele Beatriče atliekas į specialius maišelius rūšiuojantis vyras ramus - jo sąžinė švari, jie saugo gamtą. Problema viena - konteineriai išrūšiuotoms atliekoms dažnai būna perpildyti. Ar gyventojus rūšiuoti atliekas privalantys skatinti specialistai ekologija rūpinasi tik popieriuje?

Benas Bacevičius prisipažįsta, kad kai buvo mažas berniukas, pareiga išnešti šiukšles jam buvo "peilis". Pradėjus rūšiuoti atliekas, šį darbą tenka atlikti vos kartą per savaitę.

Autorės nuotr.

 
 

Pusė atliekų - plastikas

Šiauliečių Beno ir Dijanos Bacevičių namuose jau daugiau nei metus karaliauja ekologija. Kelerius metus gyvenę ir dirbę užsienyje šiauliečiai grįžo į gimtąjį miestą, nes vaikus nori auginti Lietuvoje. Iš užsienio jie "parsivežė" gražią patirtį - tausoti gamtą rūšiuojant atliekas.

Ekologinę idėją pirmoji realizavo Dijana. Vienoje Šiauliuose organizuojamoje parodoje moteris pasiėmė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) lankstuką, kuriame buvo aiškinama, kaip rūšiuoti atliekas. Patirties, kaip tą daryti, moteris jau turėjo - yra dirbusi Vokietijoje, Anglijoje, kur žmonės labiau sąmoningi. Nemesti į vieną maišą popieriaus, plastiko, stiklo ir bulvių lupenų daugelyje pasaulio išsivysčiusių valstybių - normalus ir savaime suprantamas poelgis.

Dijana pasakoja, kad pirmiausia atliekas rūšiavo į paprastus prekybos centrų parduodamus maišelius. Vėliau draugai, gyvenantys Anglijoje, jiems padovanojo tris gražius, iš tvirtokos plastmasės pagamintus spalvotus maišelius su rankenomis. Geltonas maišas skirtas plastiko atliekoms, žalias - stiklui, mėlynas - popieriui ir kartonui.

Atrodytų, kad šiauliečių virtuvė - tikras atliekų sandėlis, tačiau taip nėra. Šiukšliadėžė organinėms atliekoms stovi po plautuve. Virtuvėje sutuoktiniai laiko tik maišelį plastiko atliekoms. Kiti du - stiklui ir popieriui - "gyvena" balkone.

"Kone per savaitę plastiko maišelį pripildome. Perkame vandenį plastiko buteliuose, daugelis maisto produktų būna įdėti į maišelius, plastmasines dėžutes. Galėčiau pasakyti, kad kone pusė žmonių išmetamų atliekų - būtent plastmasė", - sako Benas.

Šeimos galva nesibodi kartą per savaitę pripildytą geltoną maišelį nešti arba vežti į svetimą kiemą ir plastmasę sumesti į specialiai rūšiuotoms atliekoms skirtą konteinerį. "Apmaudu, tačiau dažnai plastmasės konteineris būna pilnas. Arba grįžtu namo su visu "turtu", arba važiuoju prie kito, toliau esančio konteinerio. Šiukšlių vežėjai galėtų dažniau išvežti atliekas, nes taip tikrai neskatina žmonių sąmoningumo. Anaiptol - atima norą rūšiuoti", - sako Benas.

Tiesa, tai, kad plastiko konteineris dažnai būna kupinas, atskleidžia džiugią tiesą - šiauliečiai rūšiuoja atliekas ir sąmoningų žmonių nėra mažai.

Sauskelnės - organinės, plastikinės ar popieriaus atliekos?

Dijana ir Benas pasakoja, kad išrūšiuotų atliekų konteineriai Londone pastatyti kone prie kiekvieno keturių butų kotedžo. Jie ištuštinami dažnai, tad problemų, kur dėti atliekas - nekyla. Užsienyje net nekyla problemų, iš kur gauti specialius gražius maišelius atliekoms rūšiuoti.

"Mes į parduotuvę einame nešini drobiniais maišeliais pirkiniams. Nesame matę nusipirkti specialiai atliekoms rūšiuoti skirtų maišelių. Jei ne draugų dovana - būtume vargę. Juk kai yra padėti keli vienodi prekybos centrų maišeliai, turi kiekvieną apžiūrėti, kol atrasi, kur mesti stiklą, kur popierių", - sako Benas.

Sutuoktiniai stebisi, kodėl prekybos centrai, kurie labiausiai "platina" atliekas, nepastato savo teritorijose rūšiuotoms atliekoms skirtų konteinerių.

"Mes gamtą saugom, norim, kad švariau būtų. Mūsų sąžinė rami, darom gerą darbą, tikime, kad mūsų vaikai darys tą patį ir kitiems prablaivės galvose. Tikrai ne visiems rūpi švara tik bute, rūpi ir tai, kas yra už lango", - sako sutuoktiniai.

Dijana ir Benas į organinių atliekų kibirą neišmeta ir elektros lempučių, elementų ir jiems itin rūpi, ką atliekų vežėjai daro su išrūšiuotom atliekom. Atiduoda perdirbėjams ar supila į bendrą krūvą. Dar sutuoktiniams rūpi, į kokią krūvą reikėtų mesti sauskelnes. Šeimoje netrukus gims antras vaikelis, tad sauskelnių bus nemažai. Kas yra sauskelnės - organinės, plastikinės ar popieriaus atliekos?

Kur gauti maišelių atliekoms rūšiuoti?

"Sauskelnes teks mesti į bendrą konteinerį. Kol kas šių atliekų nesurenkami tokie kiekiai, kad jas apsimokėtų atliekų vežėjams surinkti ir parduoti perdirbėjams. Lietuvoje surenkamos tik tos rūšiuotos atliekos, kurias galima perdirbti. Švedijoje, berods, sauskelnes surenka kažkokia kosmetikos kompanija ir perdirba", - sako "ŠRATC'o viešųjų ryšių specialistė Monika Narbutienė.

Anot M. Narbutienės, gyventojų išrūšiuotas atliekas - stiklą, popierių ir plastmasę - atliekų rinkėjai gabena į savo įstaigų teritorijas. "Gyventojai dažnai klausia, kodėl išrūšiuotas atliekas vežėjai supila į vieną automobilį. Popierių ir plastmasę galima supilti į vieną krūvą, mat vežėjai jas dar rūšiuoja. Juk ne paslaptis, kad į popieriui ir plastmasei skirtus konteinerius gyventojai primeta ir netinkamų atliekų. Jei kartu yra supilamas ir stiklas - tai ženklas, kad dirbama neleistinai. Jei rūšiuotas atliekas vežėjai nuvežtų į sąvartyną - užsidirbtų baudą", - teigia specialistė.

Išrūšiuotas atliekas surinkėjai supresuoja ir parduoda perdirbėjams. "Už rūšiuotų atliekų sutvarkymą vežėjams ŠRATC'as nemoka nė cento - jų gautos pajamos yra kompensacija už rūšiuotų atliekų vežimą ir tvarkymą", - sako pašnekovė.

Anot M. Narbutienės, šiauliečiai aktyviausiai regione rūšiuoja atliekas, tačiau negalima teigti, kad rūšiuojama itin aktyviai.

O ką daro ŠRATC'as, kad skatintų gyventojus rūšiuoti atliekas? "Rengiame televizijos laidas, seminarus, rašome straipsnius, vykstame į mokyklas. Ne paslaptis, kad miesto gyventojus informacija pasiekia dažniau, nei kaimo. Miestuose ir konteinerių daugiau, nei rajone", - sako pašnekovė.

M. Narbutienė pati rūšiuoja atliekas, tačiau namuose kelių tarų nelaiko. Plastmasę, stiklą ir popierių meta į vieną maišelį ir, atėjusi prie konteinerių, atliekas išskirsto. "Taip, mūsų verslininkai tikrai nepasirengę atliekų rūšiavimo rinkai. Pabandykite Lietuvoje nusipirkti šiukšliadėžę su trimis ertmėmis ar specialius maišelius atliekoms rūšiuoti. Prekybininkai galėtų pagalvoti apie prekybą šiais dalykais", - teigia ji.

M. Narbutienė sako, kad jei gyventojai konteinerius rūšiuotoms atliekoms randa pilnus, turėtų apie tai pranešti telefonu (8~41) 421 699 ŠRATC Atliekų tvarkymo tarnybai. Specialistai įpareigos vežėjus konteinerius ištuštinti.

Kaip rūšiuoti atliekas?

Norint rūšiuoti atliekas, reikia ir nemažai žinoti. Pavyzdžiui tai, kad į popieriui (kartonui) skirtus konteinerius reikia mesti neužterštas kartono dėžes, dėžutes ir lakštus, laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele), skrajutes, vokus, rašomąjį popierių, knygas be kietų viršelių, popierinę pakuotę bei kitas buityje pasitaikančias popierines atliekas.

Vis dėlto perdirbti galima ne visas popieriaus (kartono) atliekas. Į popieriui (kartonui) skirtus konteinerius negalima mesti vaškuoto, parafinuoto, tepaluoto popieriaus ir kartono, riebalais sutepto popieriaus (pvz., picų dėžučių, sviesto ir pan.), panaudotų popierinių nosinių, servetėlių, popierinių rankšluosčių, pergamentinio (riebalams ir drėgmei nelaidaus) popieriaus ir jo pakaitalo, anglinio (kalkinio) popieriaus, laminuoto popieriaus (padengto plastiku, celofanu, folija, bitumu), panaudotų tapetų.

Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti tuščius butelius, stiklainius ir kitus stiklo indus, stiklinės pakuotės duženas.

Į stiklui skirtus konteinerius negalima mesti porceliano, keramikos ir krištolo gaminių bei jų duženų, veidrodžių, visų rūšių elektros lempų, ampulių ir medicinos indų, armuoto, langų bei automobilių langų stiklo.

Į plastikui skirtus konteinerius reikia mesti plastikinius butelius (nuo gėrimų ir kitų maisto produktų), plastikinius indelius, dėžutes, lovelius ir vienkartinius indus (nuo maisto produktų ir gėrimų), plastikinius maišelius ir plėvelę, plastikinę pakuotę nuo gyvūnų ėdalo, kitą plastikinę buities priemonėms naudojamą pakuotę.

Į plastikui skirtus konteinerius negalima mesti dažų taros, antifrizo, tepalų, valymo priemonių, kitų cheminių medžiagų, riebalais, užterštos (neišplautos) pakuotės nuo aliejaus, margarino, žuvies, žaislų iš plastiko su elektroniniais įtaisais, plastikinių medicinos priemonių, videokasečių, foto juostelių, CD, DVD, lanksčių diskelių, skutimosi peiliukų, dantų šepetėlių ir kitų higienos reikmenų, pakelių nuo traškučių, automobilinių ir buities prietaisų plastikinių dalių.

Prekeiviai neskubėjo apsirūpinti kasos aparatais

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Nuo gegužės 1 dienos turgaus mėsos prekeiviai privalo prekiauti tik turėdami kasos aparatus. Oficialiai teigiama, kad tai sumažins šešėlinių pinigų srautus. Prekeiviai buvo motyvuojami tuo, kad suskubusiems aparatų kaina bus kompensuojama, tačiau kol kas nepanaudota nė pusė kompensacijoms skirtų lėšų.

Turgaus prekeiviai dar visai neseniai piketavo dėl kasos aparatų įvedimo, o kompensacijomis jiems įsigyti pasinaudojo nedaugelis

Autoriaus nuotr.

Prekeivių kompensacijos nesuviliojo

Valstybinė mokesčių inspekciją (VMI) praneša, kad šiuo metu šalyje yra užregistruoti 1396 kasos aparatai. Pateikti 1095 prašymai kompensuoti išlaidas. Bendra prašomų kompensacijų suma šiuo metu siekia 1 mln. 66 tūkst. litų, beveik 0,5 mln. jau išmokėta. Šiaulių apskrityje įregistruoti 145 kasos aparatai. Šiaulių mieste ir rajone – 71. Valstybė deklaravo, kad kasos aparatų kompensavimui skyrė 2,5 mln. litų.

Šiaulių mėsos prekeiviai neskubėjo įsigyti kasos aparatų. Tai reiškia, kad daugumai jų kaina bus kompensuojama dalinai arba visai nekompensuojama. Jau baigiasi paskutinė savaitė, kai, įsigijus kasos aparatą, galima tikėtis jo kompensavimo.

VMI primena, kad smulkieji verslininkai, prekiaujantys maisto produktais (maistu) pastatuose ar patalpose, kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse, turi priregistruoti savo kasos aparatus teritoriniuose VMI padaliniuose iki balandžio 30 d. Jiems kasos aparato įsigijimo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc. Pavėlavusiems bus kompensuojama tik pusė išlaidų arba jos nekompensuojamos.

Gali padaugėti bedarbių

Anksčiau buvo baiminamasi, kad turgaus prekeiviai privalės tapti pusiau buhalteriais ir išmokti tvarkyti privalomą dokumentaciją. Be to, kasos aparatų priežiūra ir eksploatacija taip pat nemažai kainuoja. Per metus kasos aparato remontui, programavimui, juostelių keitimui bus išleidžiama ne mažiau nei 300 litų.

Vyriausybė pažymi, kad daugumos mėsos prekeivių metinė apyvarta viršija 100 tūkst. litų. Viršiję šią sumą prekeiviai turi tapti PVM mokėtojais ir mokėti pelno mokestį. Tad tikimasi, kad kasos aparatai padės surinkti daugiau mokesčių.

Prekeiviai tvirtina, kad jau dabar dauguma prekeivių yra PVM mokėtojai, o kasos aparatai - tik darbo apsunkinimas. Ūkininkai, tiekiantys savo produkciją į prekyvietes, paskaičiavo, jog iš darbo išeis apie 20 procentų prekeivių. Dauguma - vyresnio amžiaus, nes jie neprisitaikys prie naujos tvarkos.

Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė, yra pareiškusi, jog Vyriausybė užsiima gyventojų smegenų "pudrinimu", propaganda. Skelbiama, kad prekeiviai patys nori kasos aparatų, tačiau nutylima apie kasos aparatų eksploatavimo išlaidas.

Bausti neskubės

VMI specialistai primena, kad kasos aparato neprivalo naudoti gyventojai, prekiaujantys savo (nuosavybės teise priklausančiame ar kitais teisėtais pagrindais naudojamame) namų valdos žemės sklype, mėgėjų sodo sklype arba kitoje žemės ūkio valdoje.

Ūkininkai savo valdose gali laisvai prekiauti išaugintais žemės ūkio produktais ir iš jų pagamintais maisto produktais. Prekybos vietoje tereikia turėti dokumentus, patvirtinančius žemės valdymąo arba naudojimo teisę, ir asmens dokumentą. Taip pat nereikia kasos aparatų naudoti prekiaujant lauko sąlygomis.

VMI akcentuoja, kad neskubės bausti prekeivių, jei dirbdami su kasos aparatu netyčia padarys klaidų.. Kol kas neorganizuojamos jokios patikrinimo akcijos, tačiau Vyriausybės sprendimo dėl kasos aparatų nepaisymas bus laikomas ekonominiu nusižengimu.

Tikėtina, kad kasos aparatų kompensavimui skirti pinigai nebus panaudoti.

Autoriaus nuotr.

Išbandymas prieš tuoktuves - sužadėtinių kursai

Oksana LAURUTYTĖ

Bažnyčioje nusprendusiai tuoktis šiauliečių porai Šiaulių vyskupijos Šeimos centre pasiūlyta sužadėtinių kursus lankyti jau po Santuokos sakramento. Nors priežastis paprasta - Centro savanoriams sudėtinga surengti kursus visiems besituokiantiems, atsiranda sužadėtinių, kurie, kilus problemoms, išvis atsisako tuoktis bažnyčioje. "Žinote, problemos labiau kyla dėl to, kad besituokiantieji nenori girdėti tiesos - iki santuokos gyvena poroje, o bažnyčioje tuokiasi ne dėl Santuokos sakramento, o todėl, kad gražu", - sako Edita Gulbinienė, Šeimos centro vadovė.

Apie 80 pro­c.jaunavedžių  baž­ny­čio­je no­ri tuok­tis tik to­dėl, kad taip gra­žiau.

Sužadėtinių kursų pažymėjimas - avansu ir ne už dyka

"Lauktis iki santuokos - nuodėmė. Skubos tvarka sužadėtiniams kursai nerengiami", - Šiaulių vyskupijos Šeimos centre išgirdo tuoktis panorusi šiaulietė, kai pasiteiravo, ar bažnyčioje norintiems skubiai tuoktis žmonėms neorganizuojami intensyvūs sužadėtinių rengimo santuokai kursai. "Vadinasi, aš turiu meluoti, nurodydama savo ir būsimo vyro gyvenamąjį adresą - slėpti, kad kelerius metus gyvename kartu? Juk meluoti - tai taip pat nuodėmė", - stebėjosi šiaulietė.

Moteris tuoktis nusprendė sausio mėnesį, vestuvės įvyks gegužės mėnesį. Kai kreipėsi į Šiaulių vyskupijos šeimos centrą, išgirdo, kad dalį sužadėtinių rengimo kursų gali lankyti dabar, dalį - po santuokos įregistravimo. Tai reiškia, kad kursų baigimo pažyma jai bus įteikta avansu.

Daug metų vaikų evangelizacijos stovyklose ir Sekmadienio mokykloje savanoriavusiai šiaulietei Šeimos centro pasiūlymas - kursai-avansu - pasirodė daugiau nei keistas. "Jei kursai gali įtakoti mano apsisprendimą tuoktis, tai kaip galiu juos lankyti po santuokos. Mums egzistuoja tik bažnytinė santuoka, todėl šį Sakramentą priimti pasiryžome labai rimtai apsvarstę, ar galime vienas kitam prisiekti Dievo akivaizdoje",- sakė ji.

Anot šiaulietės, jos draugei pasiūlyta vykti į Kelmę ar Pakruojį ir ten lankyti kursus. Paaiškėjo, kad ir Kelmėje nebėra vietų. "Nelankius sužadėtinių rengimo kursų, tuoktis bažnyčioje negalima. Draugė nuvyko į Pakruojį ir, kas keisčiausia, kursų baigimo pažymėjimą gavo tą pačią dieną. Jai nereikėjo dešimt vakarų vykti į paskaitas", - stebisi pašnekovė.

Tuoktis bažnyčioje panorusią šiaulietę nustebino ir kitas dalykas - už kursus tenka mokėti. "Pasakė, kad reikia 50 litų sumokėti, tačiau neaišku, tai - mokestis, ar auka. Jei mokestis - kasos aparato čekį turėjau gauti. O jei auka - gal aš norėjau 100 litų paaukot, o paprašė vos 50 litų", - sako pašnekovė.

Nepaisant kilusių neaiškumų, moteris su būsimu vyru buvo priimta į papildomai suformuotos grupės kursus ir jais liko patenkinta. Dabar ji sako galinti pasakyti, kad kiekviena būsima šeima privalo šiuos kursus būtinai išklausyti prieš santuoką.

"Su būsimu sutuoktiniu, kursų dėka, išsikalbėjome apie daugybę smulkmenų, kurių tikrai nebūtume aptarę neturėdami kursų sąsiuvinio. Sužinojau daug itin naudingų dalykų, tačiau vis tiek nesuprantu, kodėl prieš vieną svarbiausių gyvenimo žingsnių šiauliečiams tenka sukti galvą, kaip patekti į sužadėtinių kursus", - sakė pašnekovė.

Santuokos sakramentas nuoširdžiai rūpi tik nedaugeliui

Visoje Lietuvoje, taip pat ir Šiaulių vyskupijoje, kelerius metus poroms rengiami Atnaujintos sužadėtinių programos užsiėmimai. Paskaitas besituokiantiems veda savanoriai, medikai, psichologai, Dievo tarnai.

Edita Gulbinienė, Šiaulių vyskupijos Šeimos centro vadovė, neneigia, kad tuoktis bažnyčioje panorusiems žmonėms neretai pasiūloma sužadėtinių kursus lankyti kitų miestų Šeimų centruose. Juk jaunikis ar jaunoji ne visada būna šiauliečiai. Jie į Šiaulius atvyksta studijuoti iš kitų rajonų, tad jiems pasiūloma alternatyva.

"Didžiausia problema - savanoriai ir patalpos. Mes sale turime dalintis dar su dviem vyskupijos centrais, nuomoti kitą salę - brangu", - teigia pašnekovė.

Anot E. Gulbinienės, gegužės mėnesį Šeimos centre sudarytos net penkios tuoktis ketinančių žmonių grupės. Vienoje grupėje yra penkiolika sužadėtinių porų, tad jiems kursus vesti reikia penkių porų savanorių. "Reikia pravesti aštuonias paskaitas. Tai yra milžiniškas darbas, tačiau mes stengiamės kiekvieną atėjusįjį priimti ir mylėti",- teigia centro vadovė.

"Ažiotažas dėl kursų kyla dėl vienos priežasties - mes jiems pasakome tiesą, kurios didžioji dauguma sužadėtinių nenori girdėti. Juk net 96 procentai norinčiųjų tuoktis jau gyvena poroje. Kai pasakome, kad tai nėra gerai, jie pyksta, pasimeta", - sako E. Gulbinienė.

Šeimos centro vadovė teigia, kad nebūna tokių porų, kurios būtų nepriimtos į kursus. "Pasiūlome 4-5 alternatyvas, net kursus lankyti po Santuokos sakramento", - sako ji.

O kodėl sužadėtiniai išvis nori tuoktis bažnyčioje, jei nenori laikytis krikščioniško gyvenimo principų? "Jų pačių paklauskite. 80-90 proc. bažnyčioje nori tuoktis tik todėl, kad gražu. Vos viena kita pora pasako, kad jiems Santuokos sakramentas - vertybė. Būtent per paskaitas ir atskleidžiama, kas yra Santuokos sakramentas, koks jo tikslas. Sužadėtiniai sužino, kad sutuoktiniai pasižada vienas kitam, kad santuokos negalima nutraukti. Žmonės ateina nesakydami tiesos, paskaitas - pramiega. Pasikalbi su jais ir pamatai, kad jie patys sau meluoja", - sako E. Gulbinienė.

50 litų mokestį už sužadėtinių kursus Šeimos centro vadovė vadina rinkliava. Kiekvienoje šalies vyskupijoje rinkliavos dydis kitoks - specialiai nustatytas. "Tai ne auka. Kursų lankytojai gauna knygutes, jiems dalijami sąsiuviniai, patalpų nuoma kainuoja, todėl ir rinkliava įvesta", - sako pašnekovė.

E. Gulbinienė džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nuoširdžiai susidomi kursais, sprendžia testus, kalbasi, susidraugauja. "Visi gandai kyla iš nežinojimo. Kai žmonės negauna informacijos, tada klysta", - teigia ji.

Greituoju būdu viskas įmanoma

Vis dėlto, ne tik besituokiantieji į Santuokos sakramentą žiūri neatsakingai. "Greituoju būdu viskas įmanoma. Per vieną dieną galite kursus praeiti", - telefonu paaiškino Pakruojo dekanato Šeimos centro vadovė ir paprašė paskambinti vėliau. Suderinti susitikimo laiką...

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, sužinojęs apie tokias problemas, sakė pirmąkart girdi, jog sužadėtiniai nepatenka į kursus ir yra siunčiami į kitus miestus.

"Turiu tokių žmonių labai atsiprašyti, kad tokių problemų kyla - nebuvau informuotas. Stengsimės spręsti. Man taip pat gėda už tuos kunigus, kurie, anot gandų, parašo pažymą iškart už didesnę auką bažnyčiai. Atsiprašau ir už juos", - sakė E. Bartulis.

Mokykloms - auksiniai tualetai

Asta STANKŪNIENĖ

Vos pradėję dirbti Šiaulių miesto taryboje politikai nesutaria dėl papildomų pinigų, reikalingų mokyklų remontams. Konkursai parodė, kad statybos darbų kainos kyla, o statybos bendrovių, dalyvaujančių konkursuose, mažėja. Šiauliuose remontų laukia aštuonios švietimo ugdymo įstaigos, iš kurių - keturios mokyklos. Savivaldybei tenka stabdyti konkursus rangovams parinkti, nes statybos darbų kainos kai kada išauga beveik 2 milijonais litų. Taip nutiko renovuojant buvusią Šventupio mokyklą. Antrą kartą skelbiant konkursą gaištamas darbų atlikimo laikas, o mokiniai rugsėjo mėnesį mokyklos slenksčio neperžengs.

Mokyklų renovacija: kai­nos ky­la, dar­bų dau­gė­ja, kom­pa­ni­jų ma­žė­ja.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Šiaulių miesto pietiniame rajone buvusi Šventupio mokykla, dabar vadinama Gytarių, šiuo metu tvarkoma iš išorės. Nors ir mėnesiu vėluodami, statybininkai iki liepos mėnesio žada apšiltinti mokyklą, įrengti šildymo, elektros sistemas. Miesto politikai suka galvas, kaip baigti mokyklos vidaus remontą, nes paskelbus konkursą į jį atėjo vos viena bendrovė.

Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė sako, kad paskelbus viešojo pirkimo konkursą, vidaus patalpų remontui kaina išaugo daugiau nei 1,5 mln. litų, tad konkursas buvo nutrauktas. Pagal viešųjų pirkimų įstatymą antrojo konkurso metu galima tiesiogiai kviestis rangovą deryboms.

Statybos darbų rangovai, atėję į antrojo etapo vidaus darbų konkursą – ta pati bendrovė, kuri atnaujina ir išorę. Statybininkai sako, kad nuosekliai darbus atliks per maždaug keturis mėnesius.

Viso pastato modernizacija ir vidaus remonto darbai kainuos beveik 7 milijonus litų.

Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas sako, kad darbus svarbu pradėti kuo anksčiau. Tai jau prieš rinkimus buvo svarstyta, bet dar nepajudėta iš vietos. Tad čia kalti bus ne statybininkai, o procedūros.

Tuo tarpu Šiaulių miesto politikai raudonuoja savivaldybės tarybų komitetuose, pyksta, kad remontas per brangus, ginčijasi, kiek mokykloje reikia tualetų, kiek kainuoja elektros lizdai ir panašiai. Kai kurie politikai atvirai dėsto apie galimus savivaldybės ir statybos bendrovių susitarimus, apie tai, kad vienas tarybos narys iš savo prekybos centro tiekia daugumą statybinių medžiagų.

Pasak Šiaulių miesto tarybos nario Arvydo Mockaus, paskaičiavus, tos rozetės kainuoja 200 Lt ar dar brangiau. Specialistės net nežino kiek klozetų ten bus, o vieno tualeto kaina - apie 40 tūkstančių.

Ar Šiaulių miesto politikai leis statyti mokykloje aukso vertės tualetus, dar neaišku. Kol kas visas sąmatas reikalaujama patikrinti ir paviešinti. Šiaulių miesto savivaldybė Gytarių mokyklos vidaus remontui turės rasti 4 milijonus 200 tūkstančių, dalį – iš kitų metų biudžeto.

Miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo Evaldo Vaičeliūno nuomone, savivaldybė baiminasi ir dėl to, kad į konkursą ateina vos vienas rangovas. Dėl per didelės darbų kainos jau nutrauktas ir Šiaulių universiteto gimnazijos remonto konkursas . Savivaldybės Investicijų skyriaus specialistai spėja, kad statybininkai dažnai nebeturi apyvartinių lėšų statybinėms medžiagoms įsigyti, trūksta darbo jėgos. Tačiau gali būti, kad egzistuoja specialus statybinių bendrovių susitarimas kelti darbų kainą, o paskui, laimėjus konkursą, dalintis darbus. Šiauliuose visiškai jau suremontuotos Gegužių, Lieporių mokyklos ir Romuvos bei Didždvario gimnazijos.

Vasarą bus renovuojama ir Romuvos pagrindinė mokykla, sporto mokykla "Dubysa", lengvosios atletikos maniežas, Specialus ugdymo centras ir lopšelis - darželis "Sigutė". Toliau darbai bus tęsiami Zoknių pagrindinėje mokykloje. Beveik visi švietimo įstaigų pastatai bus renovuojami už Europos sąjungos pinigus, tačiau Savivaldybei taip pat teks prisidėti.

Žiemos skolos dar smaugia šiauliečius

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Šiauliečiai dar "laižosi" skolas už šildymą ir vandens tiekimą. Skolos skaičiuojamos milijonais, o taikomi išieškojimo metodai įvairūs - nuo griežtų antstolių pagrūmojimų iki draugiškų susitarimų su klientais. Faktas - jei esi skolingas ir nenori nemalonumų, skambink abonentų skyriui ir tarkis.

UAB "Šiaulių energija" gyventojų skola siekia 6,463 mln. litų. Pernai ši skola buvo 150 tūkstančių litų mažesnė. Manoma, kad skolų išaugimui turėjo įtakos pabrangęs šildymas.

UAB "Šiaulių vandenys" 2011 metų I ketvirtį klientų skolos sudarė 1,171 mln. litų. Yra 6685 skolininkai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu skolos siekė 1,095 mln. litų ir buvo 8599 skolininkai, skaičiuojant fizinius ir juridinius asmenis.

"Šiaulių energijos" teisininkė ir atstovė spaudai Toma Grikštienė tvirtina, kad įmonė nesinaudoja skolų išieškotojų ir antstolių paslaugomis. Bendrovė turi savo teisininkus ir darbuotojus, kurie bando susisiekti su klientais ir juos paraginti susimokėti skolas.

"Mūsų klientai antstolių paslaugomis naudojasi tik tuomet, kai skolos nepavyksta išieškoti ir po teismo", - tvirtina T. Grikštienė. - Mes nesiverčiame skolų išieškojimu ir neturime nė vieno darbuotojo, kurio atlyginimas priklausytų nuo išieškotų skolų dydžio."

Teisininkė tvirtina, kad vartotojas raginamas geranoriškai kreiptis į bendrovę, protingai paskirstyti skolą keliems mėnesiams ir toliau ramiai gyventi. Geranoriškai žiūrima ir į tokius skolininkus, kurie nesikreipia į bendrovę, tačiau patys kiekvieną mėnesį sumoka bent dalį skolos. T. Grikštienė priminė, kad skola turi rūpėti ne tik bendrovei, bet ir skolininkui.

Konfliktiškesnė situacija yra tarp "Šiaulių vandenų" ir jų klientų. Šį mėnesį nemažai vandens vartotojų gavo antstolio Tomo Ubarto registruotus laiškus, kuriuose raginama apmokėti ne tik skolą, bet ir išieškojimo išlaidas. Ne vienas vartotojas teigia pavėlavęs sumokėti vos vieną mėnesį. Kas tai - "Šiaulių vandenys" ėmėsi agresijos?

Šiaulietė Jolanta savaitraščiui "Šiauliai plius" pranešė, kad vieną mėnesį pavėlavo sumokėti mokesčius už "Šiaulių vandenų" teikiamas paslaugas. Jos įsiskolinimas šiek tiek viršijo šimtą litų. Moteris sako, kad dabar jos įsiskolinimas siekia beveik du šimtus litų, nes teks sumokėti ir antstoliui. Moteris teigia perspėjimo apie įsiskolinimą negavusi.

Bendrovės Abonentų aptarnavimo ir pardavimų departamente buvo paaiškinta, kad su kiekvienu klientu, kuris paskambina ir praneša apie blogą finansinę padėtį, yra susitariama.

Akcentuota, kad skolininkas yra net tada, kai neapmokėtas ir vienas centas. Nesvarbu, kad žmogus geranoriškai kas mėnesį perveda dalį įsiskolinimo, tačiau tai būtina suderinti su abonentų skyriumi. Kitaip neišvengiamai teks atverti piniginę antstoliui.

T. Ubarto kontora šiuo metu bando išieškoti skolas iš daugiau nei 200 "Šiaulių vandenų" klientų.

Teisininkai tvirtina, kad antstoliai atlieka ir tokias funkcijas kaip eiliniai skolų išieškojimo biurai. Tokiais atvejais skolininkai gali ir nebūti oficialiai perspėti ir sulaukti antstolio nemalonės gana netikėtai. Klientai turi atidžiai skaityti sutartis su paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Jose gali būti nurodyta, kad klientas besąlygiškai apmoka skolos išieškojimo išlaidas. Tuomet antstolio reikalavimas skirti ir jam kelias dešimtis litų yra teisėtas. Civilinės teisės žinovai tvirtina, kad bet koks skolos išieškojimo būdas nėra blogas, o abipusis bendrovės ir skolininko geranoriškumas - sveikintinas.

Pabrangus metalui, daugėja automobilių vagysčių

Oksana LAURUTYTĖ

Trečiadienį Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate surengtoje spaudos konferencijoje pareigūnai pasidžiaugė, kad apskrityje pirmąjį metų ketvirtį užregistruota mažiau nusikaltimų, daugelyje rajonų didėja jų išaiškinamumas. Vis dėlto daugėja automobilių vagysčių. Metalo supirkimo kaina šoktelėjo kelis kartus, tad automobiliai vagiami siekiant juos parduoti metalo supirktuvėms.

Automobiliai randami išardyti dalimis

Egidijus Lapinskas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadas, informavo, jog pirmąjį šių metų ketvirtį apskrityje užregistruota 6,2 proc. mažiau nusikalstamų veikų nei tuo pačiu metu pernai. Šalyje nusikalstamų veikų sumažėjo tik 1,3 proc., o Šiauliuose - net 12,8 proc. "Nusikalstamų veikų daugėjo Kelmės, Akmenės ir Šiaulių rajonuose, tačiau šie rodikliai grėsmės nekelia", - sakė E. Lapinskas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį apskrityje nusikaltimų ištirta gana nemažai - 65,9 proc. Liūdnesnė Šiaulių rajono situacija - čia ištiriama vos 43 proc. nusikalstamų veikų. Prieš kelerius metus Šiaulių rajono pareigūnai pagal nusikaltimų išaiškinamumą šalyje pirmavo.

Pasak E. Lapinsko, apskrityje mažėjo nepilnamečių, grupės asmenų, teistų, apsvaigusių nuo psichotropinių medžiagų asmenų nusikaltimų, tačiau daugėjo apsvaigusiųjų nuo alkoholio nusikalstamų veikų.

Vis dėlto didžiausia ne tik Šiaulių, bet ir visos šalies problema - vis daugiau pavagiama automobilių. Pasak komisariato viršininko pavaduotojo Roberto Jagmino, per pirmąjį metų ketvirtį pavogta 19 automobilių daugiau nei pernai per tris mėnesius. Šie automobiliai pagaminti 1991-1993 metais, dalį jų pareigūnai rado išardytus dalimis, kitą dalį - metalo supirktuvėse. "Pakilo metalo kainos, todėl vagysčių padaugėjo. Šiuo metu vykdome akciją - tikriname legalias ir nelegalias metalo supirktuves", - sakė R. Jagminas.

Anot viršininko pavaduotojo, apskrityje vis dažniau atskleidžiami tokie nusikaltimai, apie kurios nepranešama pareiškimais. Tai nelegali prekyba alkoholiu, kontrabandiniais rūkalais, narkotinėmis medžiagomis. Pareigūnai sulaikė net 13 tūkstančių cigarečių pakelių daugiau nei pernai ir tona daugiau naminės degtinės.

Per tris mėnesius apskrityje nužudyti trys žmonės, kreiptasi dėl trijų išžaginimų, atskleista 40 procentų vagysčių, sumažėjo sukčiavimo atvejų telefonu. Anot R. Jagmino, sukčiavimų telefonu sumažėjo, nes teisme jau bus paskelbti nuosprendžiai trim didelėms sukčių gaujoms.

Mažėja neblaivių vairuotojų

Šiaulių apskrities VPK viešoji policija per tris mėnesius užregistravo per keturis tūkstančius administracinės teisės pažeidimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų, rimties trikdymo, pasirodymo neblaiviems viešose vietose. Laikinai viešajai policijai vadovaujantis Viktoras Jeremėja teigė, kad policijai nerimą kelia nepilnamečių elgesys. Jie padarė net 360 pažeidimų daugiau nei pernai.

V. Jeremėja sakė, kad policija daug jėgų skiria prevencinėms priemonėms "Jaunimas", "Saugią aplinką kurkime kartu" ir kitoms.

Per tris mėnesius šiemet padaugėjo į areštinę uždaromų asmenų, padaugėjo ir ginklą turinčių asmenų, ir prašymų išduoti leidimą ginklams laikyti. Taip yra todėl, kad pagal įstatymą reikia registruoti ir dujinius revolverius.

Kelių policijos biuro vadovo Kęstučio Dičiaus duomenimis, užregistruoti 52 eismo įvykiai, 32 žmonės buvo sužaloti, du žuvo. Mieste įvyko 22 eismo įvykiai, didžiausia problema - įvykiai pėsčiųjų perėjose. Dažnai pėstieji eina per gatvę neleistinose vietose, tad policija rengia prevencines programas moksleiviams ir studentams bei žada dažniau budėti pėsčiųjų perėjose.

Gera naujiena ta, kad mažėja neblaivių vairuotojų. "Žmonės, pamatę neblaivų už vairo, aktyviai skambina policijai. Net įmonės, priimdamos darbuotoją į darbą, prašo, kad šis pateiktų iš policijos pažymą, ar nevairavo neblaivus", - sakė K. Dičius.

Rimvydas Šlekys, Šiaulių policijos vadas teigė, kad nors nusikaltimų mieste mažėja ir jų ištyrimas gerėja, tačiau daugėja plėšimų. Jaunimas buriasi į gupes ir dažniausiai apiplėšia pagyvenusius žmones ar neblaivius asmenis.

Naujiena ta, kad automobilių statymo kiemuose pažeidėjus kontroliuos ne tik policija, bet ir Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius. Policija su specialistais žada rengti bendrus reidus ir priimti sprendimus, kaip pažeidėjus bausti.

Algos mažės, mažės ir pareigūnų

E. Lapinskas informavo, kad finansavimas policijai šiemet nesumažėjo. "Patys žinote, kiek už tą pačią sumą galite nupirkti šiemet, o kiek galėjote pernai", - komentavo jis.

Dėl lėšų trūkumo Šiaulių apskrities VPK didelių darbų nuveikti negalės. Šiemet ketinama apšiltinti policijos pastatą Radviliškyje. Pusę lėšų skyrė Radviliškio savivaldybė.

Vasarą turėtų būti pakeisti kelių policijos skyrių pavadinimai. Keisis juose dirbančių žmonių pareigos, tad algos mažės. E. Lapinsko teigimu, per metus iš Šiaulių apskrities policijos turėtų išeiti apie 200 pareigūnų, nors jau dabar trūksta 5 proc. "Apskrities policijos įstaigos sulauks 13-ka M. Romerio universiteto absolventų. Taupome lėšas, skirstome žmones, tačiau niekada nebus taip kad, sulaukę prašymo padėti atsakytume, kad neturime lėšų degalams ir nevyksime. Pasitikėjimą išlaikysime", - žadėjo E. Lapinskas.

Mero planai - nauji keliai ir bažnyčia

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Naujasis miesto meras Justinas Sartauskas vos prieš savaitę skaitė savo programą naujajai Šiaulių miesto tarybai. Meras tvirtina, kad jo programa nepriklauso jokiai partijai, o numatyti darbai reikalingi visiems šiauliečiams.

Meras Justinas Sartauskas teigia, kad jo programa nei "kairė", nei "dešinė".

Autoriaus nuotr.

Miestas turi planą

Meras Justinas Sartauskas prisipažino, kad savo mero kalboje daugelyje vietų panaudojo rinkiminės programos ištraukas. Jis Socialdemokratų partijoje buvo atsakingas už šią programą. Rengė ją ir derino.

- Ar Jūsų planuose yra ko nors neįprasto? Ar numatoma didelių kokioje nors srityje reformų?

- Miestas nėra nežinioje. Juk turime miesto strateginį planą. Taip pat kiekviena partija turi savo planus, kuriuos teks spręsti ir derinti tarpusavyje. Mano programa nepriklauso nei "kairiesiems", nei "dešiniesiems". Negalima teigti kad ji apolitiška. Manau, kad visur, kur tik diskutuojama, yra politikos. Net gatvės asfaltavimas yra politika, nes vienu metu reikia tvarkyti ne vieną gatvę. Aš tai vadinu ūkininkavimo politika, kurioje visada turi laimėti sveikas protas, nesvarbu kuriai partijai jis atstovautų.

- Švietimas, kultūra ir sportas - vienas iš kertinių Jūsų programos akmenų. Kai reikia uždaryti mokyklą, dažniausiai tai sprendžiama per paskutiniue Tarybos posėdžius, nes tokie žingsniai politiškai nepopuliarūs. Tai statysite ar griausite mokyklas?

- Švietimas eina standartine linkme. Tai yra mums valstybės deleguota funkcija. O štai kultūra ir sportas yra visai savarankiškos ir mums pavaldžios funkcijos. Akivaizdu, kad Gytariuose liks viena mokykla, tačiau stengsimės ją padaryti patrauklią. Gytarių mokykla persikels į buvusios Šventupio mokyklos pastatą, tuščias pastatas bus panaudotas. Dar neaišku kaip, bet ten tikimasi įrengti biblioteką. Salę skirti vaikams sportuoti. Manau, kad dalis veiklos būrelių iš Kultūros centro galėtų persikelti į šį tuščią pastatą. Mes tikrai ką nors sugalvosime. Juk panašiai atsirado ir 2-oji muzikos mokykla, kuri puikiai prigijo ir veikia.

Atgaivinti pietinį miesto rajoną

- Deklaravote, kad rengsite daugiau renginių pietiniame miesto mikrorajone. Jūs tituluojamas ir "Beržynėlio" idėjiniu autoriumi.

- Turime šiauliečiams pasiūlyti veiklos, kad čia būtų įdomu gyventi. Pietiniame rajone gyvena didžioji gyventojų dalis, o veiklos beveik nėra. Pėsčiųjų takas merdi. Norisi, kad šiame rajone vyktų dalis miesto švenčių. "Beržynėlis" juk prigijo. Pats mačiau, kaip jame buvo susirinkę keli tūkstančiai žmonių. "Beržynėlyje" galima sukurti žaidimų salą, kurioje įvairaus amžiaus žmonės rastų sau veiklos. Norėčiau kad būtų atgaivintas žvėrynėlis, kuriame vaikai galėtų pamatyti įvairių gyvūnų.

- Ar visos pastangos būtų dedamos tik į "Beržynėlį".

- Reikia atgaivinti ir pėsčiųjų taką. Kaip tai padarysime, dar nežinia. Būtu puiku suremontuoti krepšinio aikšteles. Reikėtų propaguoti ir kitas sporto šakas: bočią, tenisą, smiginį. Chmelnickyje (Ukraina) po atviru dangumi yra įrengti treniruokliai, kuriuos savo iniciatyva įrengė miesto meras.

- Ar planuojate miesto reikmėms daugiau naudoti Šiaulių areną?

- Jau yra sutarta, kad mokyklos gali naudotis arena savo renginiams, reikėtų tik už elektrą susimokėti. Žinoma, tik tuomet, kai arena laisva. Čia galėtų vykti tarpmokyklinės varžybos. Susirinktų pažiūrėti ir tėveliai. Būtų labai gerai šalia Šiaulių arenos pastatyti dengtą sporto maniežą, kuriame galėtų treniruotis regbininkai, žolės riedulininkės, futbolininkai. Tai kainuotų apie 10,5 mln. litų, o nauda būtų didžiulė. Mūsų sportininkai galėtų treniruotis ir žiemą. Kokia mes regbio sostinė, jei neturime tam sąlygų. Tikslas - pagerinti sportininkams sąlygas. Reikia pripažinti, kad mūsų ežerai yra puikūs. Talkšoje būtina sutvarkyti irklavimo bazes, kad čia galėtų vykti varžybos. Rėkyva - puikus ežeras buriuoti. Tai jau žino visa Europa.

- Šurmulio sulaukė pasiūlymas statyti dar vieną bažnyčią. Ar tik nenorite pasistatyti sau paminklą? Jau tapo tradicija, kad socialdemokratai eina koja kojon su krikščionybe.

- Aš manau, kad pietiniame miesto rajone vienos bažnyčios nepakanka. Lieporiuose gyvena apie 15 tūkst. žmonių. Naujoji bažnyčia švenčių dienomis būna perpildyta. Faktas, kad bažnyčios reikia, tik klausimas, kokio dydžio ir už kiek.

Infrastruktūra skylėta

- Minėjote, kad reikės pakeisti visų ugdymo įstaigų langus. Kaip dar bus gerinama miesto infrastruktūra?

- Daugelio didžiųjų mokyklų langai jau pakeisti, tačiau pradinėse ir neformaliojo ugdymo įstaigose mažai kur tai padaryta. Reikia pripažinti, kad tai leidžia sutaupyti energijos šaltuoju metų laiku. Taip pat būtina sutvarkyti prie mokyklų esančius stadionus. Jie pirmiausia tarnaus mokyklai, tačiau natūralu, kad juose sportuoja ir vietinės bendruomenės atstovai.

- Kokie didžiausi miesto ūkiniai "skauduliai"?

- Per šią kadenciją reikia būtinai parengti Prisikėlimo aikštės rekonstravimo projektą. Sutvarkyti aikštės per ketverius metus nespėsime. Šis objektas susilaukia daugybės politikų ir visuomenės diskusijų. Ginkūnų kapinėse reikia nutiesti vandentiekį, tada nebereikės vežioti cisternomis. Kapinės tuoj bus užsipildytos. Naujųjų kapinių link reikėtų nutiesti kelią - pratęsti Architektų gatvę. Taip pat reikėtų pratęsti Sodų gatvę iki šiaurinio aplinkkelio. Nemažai mūsų gatvių yra prastos būklė, yra net žvyruotų kelių.

- Akcentavote, kad skatinsite viešumą. Dėl daugumos sprendimų bus tariamasi su visuomene, žmonės bus informuojami, tik tada bus balsuojama.

- Tarybos sprendimai turi būti išviešinti. Tai suteiks daugiau skaidrumo. Juk yra žinoma, ko reikia miestui. Belieka tik tai aptarti su šiauliečiais. Reikia didinti biudžetinių įmonių atsakingumą, reikalauti personalinės vadovų atsakomybės už neteisingai panaudotas valstybės lėšas. Mainais už atsakomybę įstaigos gali tikėtis didesnio savarankiškumo.

- Deklaruojate, kad reikia padėti verslui. Kaip tai ketinama padaryti?

- Svarbiausia yra verslui netrukdyti. Tuomet galima pagalvoti ir apie pagalbą. Galima padėti mokesčių lengvatomis, suteikti kuo daugiau informacijos. Didžiausia problema, kad mūsų verslininkai, jei tik gali nemokėti mokesčių, tai ir nemoka. Žmogus turi pats jausti atsakomybę mokėti mokesčius, tuomet neteks pavydžiai žiūrėti į Švedijos socialinę sistemą.

Kelią į valdžią stabdo STT filtrai

Jūratė SOBUTIENĖ

Antradienį Šiaulių miesto tarybos posėdyje paskirtas administracijos direktorius Vladas Damulevičius bei vicemerės Daiva Matonienė ir Danguolė Martinkienė dirbti galės pradėti tik tada, kai jų patikimumą įvertins STT. Toks reikalavimas netaikomas merui, kuris yra renkamas. Procedūra gali užtrukti ir mėnesį, nes STT pareigūnai "filtruos" norinčius vadovauti savivaldybių politikus visoje Lietuvoje.

Sakoma, kad jei uždaromos durys, tai reikia lipti per langą. Taip ir su korupciniais nusikaltimais - landą visada ras. Ir ne tik langą, bet ir duris. Nesvarbu, kad durys - antrame aukšte, o laiptų - nėra...

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Įstatymas prisimintas tik po buvusio Lietuvos pašto vadovo skandalo

"Pareiga kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl į nurodytas pareigas skiriamų asmenų patikrinimo Lietuvoje galioja jau beveik dešimtmetį. Galbūt ši procedūra ir sukelia nepatogumų naujai išrinktoms savivaldybių taryboms skirstant vadovaujančias pareigybes, tačiau toks yra įstatymas ir jis turi būti vykdomas", – teigia Žydrūnas Bartkus, STT Šiaulių valdybos viršininkas.

Iš tiesų ši nuostata buvo įtvirtinta 2002 metų gegužės 28 dieną priimtame Korupcijos įstatyme, tačiau jos ilgai nebuvo paisoma. Įstatymo reikalavimas prisimintas tik praėjusių metų pradžioje. Dėl sukčiavimo pareiškus įtarimus tuomečiam Lietuvos pašto vadovui Andriui Urbonui (beje, buvusiam šiauliečiui) paaiškėjo, kad jis į valstybės tarnybą pateko, nors iš buvusios darbovietės - banko - jam teko išeiti dėl galimai neteisėtų sandorių. Tada ir susigriebta, kad į aukštas pareigas valstybės įmonėje buvo priimtas žmogus, neįvertinus jo patikimumo.

Tiesa, nepalanki STT išvada politinės karjeros neužkerta - galutinis sprendimas, ar patikėti valdžios postą, priklauso partijoms, sudariusioms koalicijas ar pasirašiusioms susitarimus.

Savivaldybėse - korupcijos židiniai

Apklausos rodo, kad savivaldybės – palanki terpė korupcijai. Apie tai – pokalbis su STT Šiaulių valdybos viršininku Žydrūnu Bartkumi.

- Ar daug tyrimų dėl korupcijos savivaldybėse Jūsų valdyba pradėjo?

- Savivaldybės - tai įstaigos, kuriose gyventojai dažniausiai sprendžia įvairius jiems iškilusius klausimus. Akivaizdu, kad būtent šiose įstaigose rizika pasireikšti korupcijai yra didžiausia. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dažniausiai korupcija yra neteisėtas dviejų pusių sandėris. Abi korupcinio sandėrio šalys yra vienodai kaltos ir atsakingos už korupcinį veiksmą. Tačiau baudžiamąja prasme geresnės padėties yra asmuo, iš kurio kyšio yra reikalaujama. Netgi jei asmuo neatsispyrė reikalavimui ir davė kyšį, tačiau vėliau kiek įmanoma greičiau kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir pranešė apie šį korupcijos atvejį, įstatymas leidžia jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą.

Rezonansine pavadinčiau bylą dėl dviejų Šiaulių miesto politikų galimai korupcinės veiklos. Šiaulių apygardos teismas juos pripažino kaltais dėl kyšininkavimo, jiems skirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės.

Paradoksalu, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybą per 14 tarnybos egzistavimo metų kreipėsi tik keli valstybės tarnautojai, kurie pranešė apie jiems siūlomą kyšį.

Neapsaugoti nuo susidorojimo

- Pranešę apie korupcinius nusikaltimus, prezidentės D. Grybauskaitės nuomone, turėtų būti skatinami. Šiauliuose apie tokį nusikaltimą pranešęs asmuo (Pavasario gatvės istorija) sulaukė nepalankaus ir žiniasklaidos, ir miesto politikų vertinimo. Kaip vertinate tokią situaciją?

- Vakarų valstybėse liktume nesuprasti, jei kalbėtume apie asmenų, kurie praneša apie korupcijos atvejus, skatinimą, tuo labiau materialų. Praktika ir visuomenės apklausos rodo, kad situacija keičiasi, tačiau siekiant, kad gyventojai ar verslininkai aktyviai įsitrauktų į kovą su korupcija, reikia ieškoti netradicinių būdų.

Aktuali problema šiuo metu yra pareiškėjų, kurie kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir pranešė apie korupcijos atvejus, apsauga. Kalbant apie apsaugą, nereikėtų to suprasti kaip asmens apsaugos nuo galimo fizinio susidorojimo. Kovojant su korupcija atsiranda poreikis sukurti mechanizmą, kuris leistų užtikrinti asmens, kuris pranešė apie korupciją, apsaugą nuo administracinio susidorojimo su juo ar jo verslu. Tokios apsaugos poreikio pavyzdys - Pavasario gatvės istorija. Yra pagrindo manyti, kad asmuo, kuris kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir pranešė apie iš jo reikalaujamą didelės vertės kyšį ir po to savo pilietišku elgesiu padėjo surinkti šio nusikaltimo įrodymus, ne dėl objektyvių priežasčių nesulaukė palankaus miesto Tarybos sprendimo.

Seime yra užregistruotas Pareiškėjų apsaugos įstatymo projektas, tačiau jame siūlomos pareiškėjų apsaugos priemonės dar galėtų būti tobulinamos. Reikėtų, kad įstatymas sukurtų ne tik darbuotojo, pranešusio apie darbdavio korupcinius veiksmus, apsaugą nuo galimų neteisėtų darbdavio veiksmų jo atžvilgiu, bet ir nustatytų valstybėje teisinį mechanizmą, kuris apsaugotų gyventojus bei verslininkus, pranešusius apie korupcinius nusikaltimus, nuo valstybės institucijų ar tarnautojų galimo keršto jų atžvilgiu.

Korupcija "juda paskui pinigus"

- Didžiausi korupcijos židiniai - leidimų statybai, rekonstrukcijai išdavimas, žemės paskirties keitimas, viešieji pirkimai. Kokio pobūdžio korupcinius nusikaltimus dažniausiai tenka tirti jums?

- Tai galėtume įvardyti kaip administracinę korupciją. Sritis, kurioje korupcija suaktyvėja, priklauso nuo šalies gyvenimo aktualijų. Logiška, kad esant statybų bumui didžiausia administracinės korupcijos rizika kyla šią sritį kontroliuojančiose institucijose. Kad korupcija šiose srityse egzistuoja, patvirtina ir STT Šiaulių valdybos atlikti ikiteisminiai tyrimai:

* 2010 metais Šiaulių miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo kaltu dėl kyšininkavimo pripažintas Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Z. K., kuris, žinodamas, kad Šiaulių mieste be statybos leidimo yra rekonstruojamas pastatas, per bendrininką iš statybos darbus vykdžiusios bendrovės direktoriaus reikalavo 2000 litų. Z. K. kyšio reikalavo už tai, kad nesurašytų savavališkos statybos akto ir statybos sustabdymo akto.

* Tais pačiais metais Šiaulių apygardos teismas pripažino, kad Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo vyresnysis inžinierius A. Š., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo dokumentus, kuriais vadovaujantis Šiaulių rajono gyventojai buvo neteisingai atkurta nuosavybės teisė į žemę, t. y. neinformavus gyventojos žemė jai buvo paskirta kitoje vietoje, nei buvo numatyta.

* 2011 metų vasarį Šiaulių miesto apylinkės teismas pripažino, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė P. G., įgyvendindama statinių projektavimo, statybos, griovimo valstybinę priežiūrą Šiaulių rajone, tiesiogiai savo naudai iš 11 asmenų priėmė kyšius už atlikimą veiksmų, kuriuos ji, vykdydama savo įgaliojimus, galėjo ir privalėjo atlikti.

* Šiais metais Šiaulių miesto apylinkės teismui taip pat buvo perduotos baudžiamosios bylos dėl buvusios Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. R., pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertės E. B. kyšininkavimo.

Kad korupcija "juda paskui pinigus", patvirtina ir STT Šiaulių valdybos pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimai neskaidrių daugiabučių namų modernizavimo procesų bei viešųjų pastatų renovacijos. Akivaizdu, kad ten, kur yra didžiausia pinigų koncentracija, kur yra didžiausi pinigų srautai, visada bus rizika pasireikšti korupcijai.

Su verslo interesais susiję sprendimai

"Seimo narių grupė "Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos" Šiauliuose buvo surengusi išvažiuojamąjį posėdį apie korupciją savivaldoje. Tai nereiškia, kad Šiaulių savivaldybė yra labiausiai korumpuota Lietuvoje, tačiau problemų yra ir jas būtina spręsti", - tvirtina Seimo narė Agnė Bilotaitė, šios grupės narė.

- Kodėl daugiausia korupcijos apraiškų yra savivaldoje?

Visų pirma šiame lygmenyje priimami sprendimai yra dažniausiai susiję su verslu bei jo interesais. Labai dažnai savivaldybių tarybų nariai nenusišalina, net jei yra svarstomi klausimai, susiję su įmone, kurioje dirba jie patys ar jų šeimos nariai.

Antra, eiliniam piliečiui dažniausiai savo problemas tenka spręsti vietiniu lygmeniu. Savivaldybės teikia daug paslaugų, o tai sudaro prielaidas kilti korupcijos rizikai, taip pat problemoms dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo.

Trečia, didelės europinės paramos sumos gundo nusižengti ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Didelės vertės viešieji pirkimai yra puiki galimybė nesąžiningiems politikams ir valstybės tarnautojams pasipinigauti.

Nors patys valstybės tarnautojai korupciją įvardija kaip vieną svarbiausių socialinių problemų, korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinti neskuba.

Dažnai savivaldybių antikorupcinės veiklos planuose pateiktos priemonės yra tik "popierinės" ir nežinia kokiu būdu, kaip ir kada bus įgyvendintos. Savivaldybėse nėra atliekami projektų antikorupciniai vertinimai, nes trūksta kompetencijos arba taip tiesiog yra patogiau. Deja, realios atsakomybės už tokį neveiksnumą įstatymai taip pat nenumato.

Savivaldos problemos yra įsisenėjusios ir sisteminės, todėl jas reikia spręsti nuosekliai ir kompleksiškai, pirmiausia sutvarkant savivaldybių antikorupcinių komisijų veiklos reglamentavimą, nes šiuo metu šios komisijos yra tik "popierinės".

Nuo balandžio mūsų grupė planuoja aplankyti visas naujas suformuotas savivaldybių korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijas, įvertinti jų veiklą ir efektyvumą.

Seimo narių grupė "Už piliečių talką, kuriant Lietuvą be korupcijos", išklausiusi savivaldybių atstovų pasiūlymus Šiauliuose, pasitelkusi į pagalbą pačias savivaldybes, kompetentingas valstybės institucijas, jau svarsto pasiūlymus įstatymų pataisoms, kurios "bedantes" antikorupcijos komisijas padarytų daug efektyvesnes, negu yra iki šiol. Taip pat žadame teikti siūlymą, kad STT teritoriniai padaliniai atliktų to regiono savivaldybių sprendimų ir projektų antikorupcinius vertinimus. Seime su darbo grupe parengėme Tarnautojų elgesio kodeksą, pagal kurio nuostatas elgesio standartai nustatomi ir savivaldoje dirbantiems asmenims.

Vis dėlto svarbiausia suprasti ir tai, kad vien griežtomis įstatymo nuostatomis korupcijos nepažabosime. Labai svarbu ir pačiai visuomenei įsitraukti į kovą prieš korupciją. Principingumas mus visus turi lydėti visur.

Grafitai - teritorijos žymėjimas ar vandalizmas?

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Grafitai vadinami "patilčių menu", tačiau jie dažnai "puošia" ir centrines miestų gatves. Vieni menininkai grafitus vadina urbanistiniu menu, kuriuo jaunimas gali išreikšti save, kiti - socialine yda, panašia į šunų teritorijos žymėjimą... Šiaulių savivaldybės tarnautojai nori sukurti Estetikos policiją, kuri padėtų sutramdyti miesto tepliotojus.

Grafitų piešėjams sutramdyti planuojama įkurti specialią Estetikos policiją.

Autoriaus nuotr.

Seimas paėmė botagą

Seime įregistruotas Baudžiamojo kodekso pataisų projektas, numatantis baudas ir bausmes pastatus dažais terliojantiems asmenims. Dabar grafitai kvalifikuojami kaip tyčinis turto sugadinimas. Nepadaręs didesnės žalos nei 130 Lt, tepliotojas užsitraukia tik administracinę atsakomybę.

Seimui pasiūlytas svarstyti pataisų projektas, kuriame grafitų piešėjai, sunaikinę ar sugadinę kultūros paveldo objektą, apipiešę jį užrašais, ženklais ar vaizdais, galėtų būti baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tikėtina, kad tokios bausmės gali būti patvirtintos, nes vien sostinėje "patilčių menininkai" per metus padaro milijoninės žalos. Grafitų nuvalymas kainuoja daugiau, nei jų kūrimas.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius svarsto galimybes, kaip prisidėti prie teikiamo projekto. Šiaulių miesto savivaldybės dailininkas Petras Slonksnis teigia, kad norima suformuoti naują tarnybą – Architektūrinės estetikos poskyrį, paprasčiau – Estetikos policiją.

Teritorijos žymėjimas

Siūloma tose vietose, kur buvo nuvalytas grafitas, užrašyti - "Savivalei – NE!" su kodekso ištrauka ir nusižengusio asmens vardu ir pavarde.

Bus paskirti atsakingi savivaldybės tarnautojai, turintys ypatingai aukštą meninę kvalifikaciją ir didelę biurokratinę patirtį. Yra tarnautojų, kuriems dažnai tenka dirbti fiziškai kenksmingomis ir rizikingomis sąlygomis, pavyzdžiui, šalia metalo suvirinimo aparatų, stovint po krano strėle. "Situacija tampa vis grėsmingesnė, o savivaliautojų daugėja. Tai ne tik materialinė žala, bet ir vertybinė žala visuomenei, kultūriniam turizmui ir gyvenimo kokybei", - piktinosi P. Slonksnis.

Aistringas grafitų menininkas Modestas atkakliai gina savo pomėgį. Jis aiškina, kad pagrindinė grafitų filosofija slypi ne spalvose ar meniniuose gebėjimuose, o teksto reikšmėje. Tai dažniausiai būna kokio nors veikėjo parašas, kuris reiškia - "Chebra, čia mano teritorija." Ne veltui populiariame kompiuterių žaidime apie gangsterius viena pagrindinių užduočių - pažymėti sienas savo parašais.

"Grafitininkai" aršiai konkuruoja, kieno užrašas bus dažnesnis, kas parašys aukščiau, ką pastebės žiniasklaida. Varžomasi ir dėl kokybės - kieno grafitai spalvingesni. Šie tepliotojai treniruojasi piešti ne tik gražiai, bet kiek įmanoma greičiau. Juk veikla - nelegali ir nusikalstama. Nupiešus tenka sprukti iš įvykio vietos kiek kojos neša.

Įdomu tai, kad Suomijoje rastas būdas, kaip pažaboti grafitų piešėjus. Helsinkyje ištisą parą dirba speciali tarnyba, kuri per kelias valandas panaikina atsiradusį piešinį. Tai reiškia, kad kiti tepliotojai meno nepastebės ir konkurencija baigsis.

P. Slonksnis dar neskaičiavo vietų, kuriose yra nupiešti grafitai: "Būtent tai ir būtų naujosios policijos užduotis: rinkti informaciją, ją žymėtis, klasifikuoti, vėliau duomenis perduoti vadovybei, spręsti dėl finansavimo, viešinimo, nugramdymo. Tik paskiausiai apdorota informacija būtų atiduota savivaldybės tarnautojams, turintiems teisę įspėti ir bausti."

Valyti įdomiau nei terlioti

"Pamenu, vienam legaliam piešiniui pritariau prieš keletą metų - priešais Tardymo izoliatorių Trakų gatvėje", - prisimena miesto dizaineris. Jo nuomone, grafitams būtų puiki vieta betoninės arba statybinės tvoros. Piešinių kūrybą reikėtų griežtai prižiūrėti ir tam sukurti dar vieną komisiją su kompetentingais menininkais priešakyje.

"Jau prieš Kalėdas pradėjau vaikščiojimo "akciją" ir pastebėjau, kad vos ne ant kiekvieno kampo "pripeizota". Dar pagalvojau - kas būtų, jeigu reikėtų viską sutvarkyti pačiam?! Darbo užtekčiau kaip dažant Bruklino tiltą - dešimt metų į vieną pusę ir tiek pat - atgal. Ir taip iki pensijos", - pasakoja apie savo sunkų kasdieninį darbą Petras Slonksnis.

Specialistai skaičiuoja, kad, ko gero, baudos neatpirktų įdedamo vargo ir administravimo lėšų, todėl yra realių pamąstymų, jog reikėtų kviesti į pagalbą rėmėjus. Juk reikia lėšų dažams, teptukams, kopėčioms, polietileno plėvelei, transportui. "Kol nesu perdažęs nė vienos sienos, negaliu labai girtis patirtimi ir žiniomis apie inventorių", - sako dizaineris.

P. Slonksnio nuomone, galbūt tų "peizonių" valymas jaunimui patiktų ne ką mažiau nei jų kūrimas? Galima šiai veiklai suburti mokyklas, studentiją ar kitus entuziastus.

"Estetika - sunkiai apčiuopama sąvoka, kuri įstatymiškai nesutvarkyta. Kai kuriems miesto "gražintojams" ji sunkiai suprantama. Todėl ir sakome griežtą "Ne!" ne tik grafitams, bet ir visokiai kitokiai saviveiklai, kurią jau seniai tenka Šiauliuose kentėti", - teigia kovingai nusiteikęs miesto dizaineris P. Slonksnis.

Šiaulių miesto meras G. Mikšys: "Reikia žiūrėti į priekį"

Kitą savaitę vyksiančiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje bus išrinktas naujas Šiaulių miesto meras. Kadenciją baigiantis meras Genadijus Mikšys sako nebesiekiantis valdžios posto ir pasakoja, kad jo vadovavimo miestui laikotarpis buvęs labai įdomus.

Iš socialdemokrato Vytauto Juškaus mero regalijas perėmęs Genadijus Mikšys jas koalicijos susitarimu perduos socialdemokratui Justinui Sartauskui.

"Šiauliai plius" informacija

- Kitą savaitę baigiasi Jūsų, mero, kadencija. Kaip tą laikotarpį, kurį vadovavote miestui, įvertintumėte?

- Per tą laikotarpį miestui teko išgyventi ir ekonominį pakilimą 2007-aisiais, ir krizę, kurios požymius buvo galima pajusti jau 2008-ųjų viduryje. Į ją greitai reagavo privatinininkai, sumažinę savo pajėgumus, o viešasis sektorius tai padarė gerokai vėliau. 2009-aisiais nespėjome susiveržti diržų – biudžetas tvirtinamas metams, tad tik 2010-aisiais pradėjome gyventi pagal galimybes. 2010 metų pabaigoje pajutome šiokį tokį atsigavimą ar bent jau krizės stabilizaciją.

Šiaulių mieste nedarbo lygis dabar 10,5 procento. Manyčiau, todėl, kad pastaraisiais metais nebuvo didelių įmonių bankrotų. Kita vertus, mieste per praėjusius metus sumažėjo 5000 gyventojų. Galima spėlioti, kad dalis pasistatė namus, išsikėlė iš miesto į rajoną, bet tokių – mažuma, kiti – darbo emigrantai. Šiauliuose gruodžio 31 d. gyveno 120 tūkst. gyventojų.

Labai gerai miestui, kad pasisekė gauti struktūrinių fondų lėšų, tad galėjome įgyvendinti daug sėkmingų projektų. Tai visų pirma vandentiekio ir kanalizacijos tinklų paklojimas Pabalių, Medelyno, K. Donelaičio gatvės mikrorajonuose. Šis projektas įvertintas kaip sėkmingiausias vandentvarkos projektas, už kurį savivaldybė gavo "Auksinę krivūlę". Ją įsteigė Savivaldybių asociacija ir Aplinkos ministerija. 2005 metais buvo parengti techniniai projektai ir išdalyti gyventojams, todėl kai buvo klojamas vamzdynas, beliko prisijungti. Užtat tokie geri rezultatai - pasijungė 80 proc. gyventojų, nors Lietuvos vidurkis tėra 18 proc. Iš kitų savivaldybių pas mus atvažiuoja pasisemti gerosios patirties.

Kiti sėkmingi projektai - vidinio aplinkkelio (Sembos ir Pramonės gatvių sujungimas) nutiesimas, tolimesnis Talkšos ežero valymas, Industrinio parko infrastruktūros sukūrimas, Savarankiško gyvenimo namų įkūrimas. Šiemet prasidės ir pirmojo Lietuvoje viešojo logistikos centro statyba. Yra skeptikų, kurie priekaištauja, kam reikėjo "kišti" pinigus į Industrinį parką, kuriame niekas nesikuria. Tačiau kodėl nepasinaudoti europiniais pinigais - dabar turime paruoštus žemės sklypus. Juk krizė praeis ir turėsime ką pasiūlyti investuotojams. O viešasis logistikos centras, Oro uostas, Industrinis parkas sustiprins Šiaulių potencialą.

- Ko vis dėlto nepavyko įgyvendinti?

- Jau aštuonerius metus vyksta procesas dėl naujų kapinių. Detaliųjų planų rengimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras tikrino prokuratūra, STT, bet jokių pažeidimų nerado. Tas tampymasis dėl politinių motyvų kels problemų naujai valdžiai, nes po 1,5 metų Šiauliuose nebebus kur laidoti. Ir ne todėl, kad Šiaulių miesto savivaldybė nieko nedarė. Tai dviejų savivaldybių – miesto ir rajono – teritorijoje įgyvendinamas projektas. Šiaulių rajono savivaldybė parengė bendrąjį planą, kuris neatitinka parengto kapinių specialiojo plano, prasidėjo teisminiai ginčai. Be to, dėl naujųjų kapinių prieš rinkimus buvo sukeltas dirbtinis politinis skandalas. Pasekmės - jeigu procesas nejudės greičiau, gali tekti tartis su Šiaulių rajono savivaldybe, kad leistų miesto žmones jos teritorijoje laidoti.

2012 metais Šiauliams suteikta teisė organizuoti Pasaulio žaidynes (TAFISA). Besirengdami joms, susiduriame su Lietuvos valdžios abejingumu. Žinoma, jas užgožia Pasaulio krepšinio čempionatas, bet pasirengimo TAFISAI procesas jau prasidėjęs, investuotos lėšos. Ir žaidynes turime surengti gerai, kitaip bus pablogintas Lietuvos įvaizdis.

Naujos kadencijos politikams teks užbaigti mokyklų pertvarką. Moksleivių mažėja ir toliau, Šiauliuose per visas mokyklas susidarytų 500-600 tuščių vietų, vadinasi, išlaikome vieną mokyklą, kurioje nėra mokinių. Šią problemą jau reikėjo spręsti, bet artėjo rinkimai, niekas nenorėjo priiminėti politiškai nepopuliarių sprendimų. Šiauliai pirmieji pradėjo mokyklų pertvarką, sukūrė metodiką – parengė savęs įsivertinimo kriterijus. Kitos savivaldybės iš mūsų mokosi, perima patirtį. Buvome pionieriai, tad teko atlaikyti nemenkas pasipriešinimo atakas.

- Paskutiniame šios kadencijos Tarybos posėdyje buvo išbrauktas klausimas dėl Šiaulių arenos koncesijos sutarties. Bijojote politinės atsakomybės?

- Šiaulių arenos ir savivaldybės sutartis tebėra galiojanti. Priminsiu, kad europinių pinigų negalėjome gauti, kol neturėjome arenos operatoriaus. Sutartis buvo derinama su Ūkio ministerija, jai pritarė Šiaulių miesto taryba. Tačiau kai Ūkio ministerija pareikalavo išbraukti tas sutarties sąlygas, kurios nebuvo įtrauktos į arenos operatoriaus konkurso sąlygas, pataisytas sutarties variantas Tarybai nebuvo pateiktas. Tai techninis klausimas, bet ne nusikaltimas. Iš tiesų reikia pripažinti, kad koncesijos sutarties priežiūros grupė neatliko savo pareigos iki galo. Bet sutarties pataisos nepakeitė koncesijos mokesčio dydžio. Šiaulių arenos išlaikymas pats pigiausias, trigubai mažesnis nei kitose savivaldybėse. Už tokio pat dydžio Panevėžio areną savivaldybė moka 2,1 mln., už dabar statomą Klaipėdos areną bus mokama 2,5 mln., Šiaulių savivaldybė koncesininkui moka 745 tūkst. litų.

Arenos skandalas – politinis skandalas, sukeltas prieš rinkimus. Visiškai pritariu tokiai praktikai, kad kai suabejojama, ar nepažeidžiamas viešasis interesas, kreipiamasi į prokuratūrą. Prokuratūra pateiks savo išvadas. Tačiau tokiu triukšmu besinaudojantys politikai, gavę atsakymą iš prokuratūros, kad viešasis interesas nebuvo pažeistas, apie tai nebeskelbia. Arenos sutarties vykdymą tikrino net atstovai iš Briuselio – buvo atvažiavę Europos Komisijos nariai. Tikrino kompetentingi asmenys, o ne gatvės rėksniai, ir priėjo išvados, kad pažeidimų nėra. Todėl naujai Tarybai tuo klausimu reikėtų baigti politikuoti. Visi žinome, kaip panašūs "skandalai" vyksta, kai miestą bando valdyti verslo grupuotė, turinti savo žiniasklaidą, per kurią bandanti daryti įtaką politikams. Galima pilti purvą, bet niekas prieš tokius "verslininkus" nesilankstys.

- Buvote Savivaldybės administracijos direktorius, po to kitoje kadencijoje buvote meras. Kada dirbti buvo lengviau?

- Atsakomybės našta gerokai didesnė Savivaldybės administracijos direktoriui – jis pasirašinėja dokumentus, nors sprendimas buvo priimtas bendrai. Praeina penkeri metai ir keliamas skandalas - ką, direktoriau, pasirašei? Meras – tai Savivaldybės, Tarybos vadovas, o visus sprendimus priima Taryba. Taip, praėjusioje kadencijoje buvo nepatvirtintų detaliųjų planų, bet tai ne vieno žmogaus sprendimas, tai – kolektyvinė atsakomybė. Tad merui tuo aspektu lengviau.

- Naujos kadencijos Taryboje nebūsite opozicijoje. Ką ketinate veikti?

- Šiuo metu yra sudaryta šešių partijų koalicija. Joje yra Liberalų ir centro sąjunga, kurios narys esu. Vis dėlto laukiu balandžio 5-osios, kai mero regalijas galėsiu perduoti kitam žmogui. Atrodo, kad kalnas nuo pečių bus nuimtas. Liksiu Tarybos narys, bet nebegyvensiu tokio viešo gyvenimo, džiaugsiuosi anūku, daugiau laiko skirsiu šeimai. Ta patirtis, kurią per aštuonerius metus įgijau savivaldybės politiniame gyvenime, tikrai pravers. Esu inžinierius šilumininkas, manau, kad savo žinias tikrai rasiu kur panaudoti. Dabar labai perspektyvi sritis - biokuro energetika. Veikti tikrai rasiu ką, nesilaikau įsikabinęs valdžios kėdės.

Visur reikia ateiti laiku ir išeiti, kol tavęs dar nesumindė. Išeiti gražiai pabaigus kadenciją, nes mano veiklos įvertinimas buvo geras – merų rinkimuose užėmiau trečią vietą iš 60 savivaldybių vadovų.

O šiauliečiams noriu padėkoti – jūs padėjote kurti miestą. Per aštuonerius metus jis tikrai pakeitė savo veidą, pagražėjo, sustiprėjo ekonominis potencialas. Tarybos nariams linkėčiau žiūrėti į priekį, o ne gaišti laiką revizuojant senus sprendimus, Nes knaisiojimasis po praeitį nieko neduoda. Linkiu tęsti pradėtus, pradėti naujus darbus, kurie gražintų miestą.

Kalbino Jūratė Sobutienė

Balkonas jūsų - pinigai mūsų

Oksana LAURUTYTĖ

Neįgalų vaiką auginanti garbaus amžiaus moteris pasijuto apiplėšta daugiabutį eksploatuojančios įmonės "Saulės valda". Beveik 500 litų moteris su sūnumi sumokėjo už balkono remontą, tačiau jo nesulaukė, o pinigų jai neskubama grąžinti. Maža to, moteriai siunčiami skolos lapeliai už komunalines paslaugas. Ar "Saulės valda", nesuteikusi paslaugos ir tačiau paėmusi pinigus, nėra jai skolinga?

 Bal­ko­nai yra fa­sa­do da­lis, bend­ro­ji nuo­sa­vy­bė, tad už jų re­mon­tą at­sa­ko vi­si dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai.

Dėl balkono remonto - į teismus

Į savaitraštį "Šiauliai plius" kreipėsi Tilžės g. 148 daugiabutyje gyvenanti Romana. Moteris sako esanti patekusi į beviltišką situaciją - prievarta sumokėjo už balkono remontą, jo nesulaukė, o dabar, bandant rasti teisybę, namą eksploatuojanti bendrovė neina į kalbas, o į jos raštus neatsako.

Tiesą sakant, Romana ne vienubtelė pateko į nepavydėtiną situaciją - kita daugiabučio gyventoja dėl neteisybės jau bylinėjosi teisme ir laimėjo.

Lėšų iš daugiabučio gyventojų rinkimo istorija prasidėjo 2009-ųjų rugpjūtį. Gyventojai sulaukė balsavimo biuletenių dėl namo Tilžės g. 148 balkonų remonto. Prieš tai buvo organizuotas gyventojų susirinkimas, tačiau jis neįvyko. Tuomet daugiabutį eksploatavusi bendrovė "Ūkvedys" (dabar "Saulės valda") prašė gyventojų apsispręsti, ar balkonus remontuoti išsyk, ar pradėti kaupti lėšas, o darbus organizuoti kitais metais.

Romana su sūnumi nepritarė pasiūlymui remontuoti balkoną. Pasak jos, name yra 13 butų, bet tik šešių savininkai sutiko remontuoti. Nepaisant to, visi butų savininkai iš namą eksploatuojančios bendrovės pradėjo gauti sąskaitas. Netgi tie, kurių butuose balkonų nėra.

Viena gyventoja, kurios bute nėra balkono, nemokėjo mokesčių. Juk kam mokėti, jei balkono neturi? Ją "Ūkvedys" padavė į teismą, tačiau bylą pralaimėjo. Teismas pripažino, kad buto savininkė neprivalo mokėti už daikto, kurio nėra, remontą.

Nenorėdami, kad augtų delspinigiai, sąskaitas gyventojai apmokėjo, tačiau nusprendė nenuleisti rankų. Butų, kuriuose nėra balkonų, savininkai pareikalautvo, kad bendrovė "Saulės valda" grąžintų sumokėtas lėšas.

Romanos situacija dar įdomesnė. Jos balkonas oficialiai pavadintas lodžija, tad meistrai prie jos nagų nekišo. Juk jie privalėjo remontuoti tik balkonus...

"Rašiau raštus Savivaldybės administracijos direktoriui, bendrovei "Saulės valda", tačiau atsakymų nesulaukiau. Su manimi niekas nekalba", - piktinasi moteris.

Romana norėtų, kad daugiabutį eksploatuojanti bendrovė jos sumokėtą sumą balkonui remontuoti išskaičiuotų kas mėnesį iš mokesčių už buto priežiūrą ir administravimą. Apie tokią galimybę su ja niekas nekalba, priešingai, siunčia skolos raštelius už nesumokėtus mokesčius.

Įstatymų dviprasmiškumas - neišpasakytas

Bendrovė "Saulės valda" - naujas daugiabučių administratorius Šiauliuose. Ji įsikūrė susijungus bendrovėms "Atidumas" ir "Ūkvedys". Bendrovės pavadinimas gražus, tačiau jos valdžia sėdi sostinėje. "Šiauliai plius" pabandžius susisiekti su vadovais ir išsiaiškinti problemą, teko skambinti net trim pasiūlytais telefonais - vieni atsiliepusieji siuntė pas kitus, kol galų gale buvo nurodytas ryšiams su visuomene atstovo Viliaus Mackonio telefono numeris. Atstovas - taip pat Vilniuje.

"Saulės valda" pati yra įstatymų įkaitė. 2000-aisiais priėmus naują Civilinį kodeksą ir patvirtinus visus teisės aktus nustatyta, kad kiekvieno buto savininkas yra atsakingas už bendros nuosavybės priežiūrą. Balkonai yra fasado dalis, bendroji nuosavybė, tad už jų remontą atsako visi daugiabučio gyventojai", - sakė V. Mackonis.

O ką daryti gyventojai Romanai, jei jos bute yra lodžija, o ne balkonas? Ji pinigus sumokėjo, tačiau remontas nebuvo atliktas.

V. Mackonio teigimu, lodžija nebuvo remontuota, kadangi, įvertinus jos būklę, buvo nuspręsta, jog jos remontuoti nereikia. "Lėšos buvo panaudotos kaip bendrasavininkės, nes namo balkonai - bendra nuosavybė. Įstatymų dviprasmiškumas - neišpasakytas, tačiau jie tokie, kokie yra", - sakė V. Mackonis.

Aiškėja, kad gyventojams teisybės reikės ieškoti teisme. Jei vienai daugiabučio gyventojai pavyko laimėti, gal ir kitiems pavyks.

Nuomininkai - lyg ašaka gerklėje

Oksana LAURUTYTĖ

Investavę į nekilnojamąjį turtą ir jį nuomojantys šiauliečiai ne tik netenka įvairių baldų, buities technikos, bet ir varsto teisėsaugos duris. Nuomininkai ne tik pabėga nesumokėję mokesčių, bet ir įkeičia lombarduose butų savininkų daiktus ar butuose įkuria virtualaus sekso paslaugų biurus. Dėl emigracijos laisvų butų mieste daugėja. Kaip išvengti problemų dėl nuomojamo būsto?

Rei­kė­tų pa­si­tar­ti ir su tei­si­nin­ku, ar ver­ta kreip­tis į teis­mą. Juk ne­re­tai iš­lai­dos teis­mui ga­li bū­ti di­des­nės už nuo­mi­nin­kų pa­da­ry­tus nuo­sto­lius.

Nuomininkai - galvos skausmas

Neseniai trijų kambarių butą šeimai su trim vaikais išnuomavusiai šiaulietei paskambino kaimynė. Moteris teiravosi, ar ši vėl išnuomoja butą, mat iš jo nuomininkai išsikėlė. Buto savininkei tai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Jos žiniomis, nuomininkai bute dar turėjo gyventi vasarį, nors už sausį jau buvo nesumokėję 250 litų nuomos mokesčio.

Šiaulietė nuvyko į nuomojamą butą ir jame nerado ne tik nuomininkų, bet ir skalbiamosios mašinos, kitų asmeninių daiktų. "Kaimynė sakė mačiusi, kad nuomininkai išsigabena baldus. Paklausti šie atsakę, kad neišsikelia, tik baldus keičia. Iš tikro jie spruko manęs neįspėję, nesumokėję nuomos mokesčio už sausį ir vasarį bei mokesčių už komunalinius patarnavimus. Iš viso - apie pusantro tūkstančio litų", - sako buto savininkė.

Pasikalbėjusi su kaimynais šiaulietė sužinojo, kad į daugiabutį buvo atėjusi darželio auklėtoja. Ji teigusi, kad nuomininkai kelis mėnesius nemokėjo už vaiko ugdymą darželyje. Tikėtina, kad tris vaikus auginantys šiauliečiai ne tik pabėgo iš nuomojamo buto, apvogę šeimininkę, bet ir liko skolingi daugeliui kitų žmonių.

"Butą nuomojau oficialiai, mokėjau mokesčius. Žinau nuomininkų pavardes, kad šeimos galva dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Nenorėjau į policiją kreiptis dėl vagystės - būčiau ir sau problemų prisidariusi, ir pagailėjau mažamečius auginančios šeimos", - sako pašnekovė.

Su policija buto šeimininkė jau turėjo reikalų. Prieš kelerius metus, padedant nekilnojamojo turto agentūrai, ji buvo išnuomojusi butą. Mokesčiai buvo mokami tvarkingai, tačiau vieną dieną buto šeimininkė sulaukė teisėsaugininkų kvietimo. Jai buvo pranešta, kad bute buvo atlikta krata ir jis yra užplombuotas.

Nuvykusi į policiją pašnekovė sužinojo, kad bute buvo vykdoma nelegali veikla, tiksliau, buvo teikiamos virtualaus sekso paslaugos. Prie kompiuterių prisėdusios merginos, susisiekusios su klientais, per pajungtas kameras nusirenginėjo ir teikė kitas įvairias panašaus pobūdžio paslaugas.

Prastas "pamatas" - konfliktai ateityje

Advokato padėjėjas Giedrius Mikalauskas sako, kad jam yra pasitaikę atvejų, kai dėl kilusių ginčų teko konsultuoti ir nekilnojamojo turto nuomininkus, ir nuomotojus. "Nors įstatymas leidžia sudaryti sutartis žodžiu, dėl pasitaikančio nesąžiningo elgesio apraiškų visada patariama sudaryti sutartis raštu", - teigia jis.

Anot G. Mikalausko, nuomotojui ir nuomininkui reikia išsiaiškinti vienas kito tapatybę, sutartyje nurodyti ne tik deklaruojamą gyvenamąją vietą ir asmens kodą. Reikėtų pasidomėti, kur asmuo užaugo, kur jo giminės, nes tokią informaciją būtų galima panaudoti, jei būtų pažeistos teisės. Nuomotojas galėtų subtiliai įvertinti nuomininko turtinę padėti, iš darbovietės gauti pažymą apie pajamas. Nuomininkas taip pat turi pasidomėti, ar nuomotojas turi teisę nuomoti būstą - ar yra savininkas, ar turi notaro patvirtintą įgaliojimą.

Renkantis asmenį, su kuriuo gali tekti bendrauti kelerius metus, nepatartina būti itin griežtu derybininku, nuomininkui iškelti itin griežtus reikalavimus. "Neigiamas nusistatymas nuomininką vers elgtis savanaudiškai, "apgauti" nuomotoją bet kokia kaina. Įstatymas įpareigoja abi puses būti sąžiningas, bendradarbiauti ieškant išeities, tačiau padėjus prastą pamatą, netinkamai surašius sutartį, vėliau gali kilti problemų", - sako advokato padėjėjas.

G. Mikalausko teigimu, būsto nuomos sutartims notarinė forma nėra būtina, o sutartis registruoja nekilnojamojo turto registras. Registruoti sutartį naudinga, nes nuomos santykiai išviešinami ir tokia sutartis visada gelbėja kilus ginčams, pavyzdžiui, buto savininkas pardavė butą, nors su nuomininkais sutartis buvo sudaryta ilgesniam laikui. Jei viešajame registre sutartis yra užregistruota, nuomininkas išsaugo teisę gyventi tame bute. Jei sutarties nėra, nuomininkas gali būti iškeldintas.

Jei sutartis užregistruojama viešajame registre, buto savininkai moka mokesčius nuo gautų pajamų. "Kartais nuomininkui vertėtų prisiimti šią mokestinę naštą vien todėl, kad nuomotojas sutiktų sutartį užregistruoti. Juk taip užsitikrinamas didesnis saugumas", - sako advokato padėjėjas.

Įvertinti bylinėjimosi naudą

Šabloninių sutarčių tarp nuomininko ir nuomotojo nėra, tačiau nuomotojas negali reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų mokesčius už kelis mėnesius arba iškelti sąlygą, kad jei, pavyzdžiui, šis pavėluos iki 20-tos mėnesio dienos sumokėti nuomos mokestį, tai mokės sumą už visą sutarties terminą į priekį. Nuomotojas tik gali paprašyti avanso, depozito kaip sutarties tolimesnio sąžiningo vykdymo ir tvarkingo mokesčių mokėjimo patvirtinimo.

G. Mikalausko teigimu, prie nuomos sutarties reikia pridėti sąrašą daiktų, kurie lieka bute, įvertinti jų būklę ir nurodyti, kas daiktus perdavė, o kas - perėmė. Nuomos sutartyje vardą ir pavardę reikėtų parašyti ranka, nes vien parašo rašysenos ekspertizei gali nepakakti.

Pasitaiko, kad buto nuomininkai nemoka mokesčių ir atsisako išsikelti iš buto, nes turi mažų vaikų. Tokiu atveju buto savininkui dėl nemokėtų mokesčių ir sutarties pažeidimų reikia kreiptis į teismą. Teismo sprendimus vykdys antstoliai. "Todėl ir patariama pasidomėti nuomininkų turtine padėtimi. Reikėtų pasitarti ir su teisininku, ar verta kreiptis į teismą. Juk neretai išlaidos teismui gali būti didesnės už nuomininkų padarytus nuostolius", - sako pašnekovas.

Sutartyje reikėtų aptarti, kas mokės mokesčius už komunalinius patarnavimus. Anot advokato padėjėjo, nuomos sutartyje reikėtų nurodyti skaitiklių rodmenis nuomininkams įsikėlus ir jiems išvykus. Nuomotojai turi papildomų rūpesčių, bet dažnai patys imasi mokesčius mokėti, kai nuomininkai kas mėnesį pateikia skaitiklių rodmenis ir perduoda pinigus.

Įdomu tai, kad komunalines paslaugas teikiančios įmonės sutinka su nuomininkais sudaryti sutartis dėl atsiskaitymo už paslaugas. Tokiu atveju nuomotojams nebereikia sukti galvos - paslaugų tiekėjai skolą išieškos iš nuomininkų. G. Mikalausko teigimu, elektros tiekėjai tokias sutartis sudaro, tačiau "Šiaulių vandenys" - ne.

"Visada sutartyje reikia numatyti, kad buto nuomininkai yra atsakingi už veiklą bute. Jei bus užsiimama neteisėta veikla, nuomotojui gali tekti aiškintis, ar jis nebuvo bendrininkas", - sako pašnekovas.

Saviveikla baigta - "Damoklo kardas" nukabintas

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Savivaldybės tarnautojo, dizainerio Viliaus Purono skardinis kardas pėsčiųjų bulvaro arkoje iškabojo porą savaičių. Apie porą tonų sverianti geležtė žmonėms virš galvų buvo pakabinta savavališkai, prisidengiant tuo, kad kabos laikinai - per šventes. Kardas prieš porą dienų buvo nukabintas.

"Damoklo kardas" trečiadienį buvo skubiai nukabintas.

Kardą liepė nukabinti nueinantieji

"Damoklo kardas" bulvaro arkoje galėjo kaboti, kol būtų nukritęs arba naujoji valdžia imtųsi svarstyti šio kūrinio likimo. Tačiau nueinančioji valdžia nusprendė nepalikti savo "uodegų", tad V. Puronui griežtai įsakė nukabinti kardą.

Kardo autorius mano, kad toks sprendimas skubotas ir juridiškai nepagrįstas, tačiau įsakymui nepaklusti nedrįso. V. Puronas sako, kad jau yra žmonių ir įmonių, kurios norėtų įsigyti kardą, tačiau pačiam autoriui labiau norėtųsi papuošti Šiaulius, o ne užsidirbti.

Ar prigijo kardas arkoje? V. Puronas negali atsakyti, tačiau mano, kad jis būtų prigijęs - kelios turistų grupės jau matė kardą ir jis juos sužavėjo.

O gal kardas bus pakabintas kitoje miesto vietoje? "Nekabinsiu savavališkai, nes pats esu prieš savivalę. Tiesiog sujudinau nusistovėjusią sistemą, kuri buvo sukurta specialiai tam, kad atmestų bet kokią iniciatyvą. Juk nieko nenutiko - pakabinau ir nukabinau. Visi kišenėse turim tiek pat pinigų, valgom tą patį, vaikštom tomis pačiomis gatvėmis. Turiu ir daugiau pasiūlymų miestui puošti", - teigia V. Puronas, nė neketinantis liautis įgyvendinti savo idėjų.

Architektė neinformuota

Per kiekvieną "skardinimo" skandalą susidaro įspūdis, kad V. Puronui negalioja taisyklės. Jis kardą pakabino be jokių leidimų ir nesuderinęs su Architektūros ir urbanistikos skyriumi bei vyriausiąja architekte Rasa Budryte. Nebuvo net žodžiu pasiteirauta miesto dizainerio Petro Slonksnio.

R. Budrytė sako, jog jai asmeniškai kardas nėra gražus, tačiau nuomonių gali būti visokių: "Yra tvarka. Bet kuris menininkas gali ir turi teisę įgyvendinti savo sumanymą, tačiau tai turi aptarti mažųjų architektūros formų komisija. Vėliau seka politinis valdžios sprendimas. Galima įvairiais būdais apklausti visuomenę, menininkus, kitus specialistus."

Vyriausiosios architektės nuomone, toks V. Purono elgesys prilygsta savivaliavimui. Tai prieštarauja Savivaldybės tarnautojo etikai. V. Puronas turėjo būti pavyzdys kitiems, tačiau, žinodamas tvarką, naudojasi spragomis, o ne taisyklėmis. Anot architektės, mėgdžiodamas V. Puroną, kiekvienas šiaulietis gali bet kur bet kada bet ką pakabinti.

Vieni puošia miestą, kiti gadina orą

V. Puronas sako, kad jam taip elgtis leidžia patirtis. Jis ne tik menininkas, bet ir savivaldybininkas, yra vienas iš arkos autorių, todėl leidžia sau eksperimentuoti - tikrinti, ar kardas toje vietoje prigis.

"Miestas Purono ar šiauliečiu? - pats klausia kardo kūrėjas. - Minia neturi nurodinėti, kur chirurgas turi pjauti. Kuo pasitikės ligonis - gydytoju ar minia?"

Dėl tvarkos miesto skardininku vadinamas V. Puronas atsakė maištingai: "Jei mieste yra tokia gera tvarka, tuomet parodykite man tos tvarkos vaisius. Rasime tik išsiklaipiusius šaligatvius ir apžėlusius galus. Nėra tvarkos, o popieriumi biurokratas gali bet ką užmušti."

V. Puronas tiki, kad naujoji valdžia būtinai pareikalaus iš Savivaldybės administracijos gerų rezultatų ir tikros tvarkos.

"Lapė" pastatyta neatsiklausus visuomenės. Kardas pakabintas nesiklausus valdžios. Kodėl tai pavyksta tik V. Puronui? Juk Gedimino Pyrago skulptūra buvo nukeldinta pasitelkus policiją, o meninio projekto "Kontrapunktas" skulptūros taip ir nerado vietos mieste.

"Nereikia užmiršti, kad mūsų epocha - skardinė. Iš aukso ir granito niekas man neleistų kurti skulptūrų. Aš turiu daug patirties pamušinėjant tokius projektus, tačiau pas mus meno kūrinius ir idėjas galima sunaikinti su policija. Taip neturėtų būti", - sako V. Puronas.

Kodėl miestas turėjo paremti kardo cinkavimą, o ne apmokėti darbą, nupirkti medžiagas? "Todėl, kad viskas turi būti su "cinkeliu". O jei rimtai - tai labai nedidelė įnašo dalis. Mes tik norėjome miesto valdžiai parodyti, kad ji, nesikeikiant, tuos beveik 2000 litų ne į užpakalį sukišo. Humoras yra vaistas nuo visų ligų, išskyrus viduriavimą. Mūsų visuomenė viduriuoja. O prieštaravimus mano idėjoms pavadinčiau oro gadinimu. Oro juk nejaučiame, kol jo nepagadiname", - svarsto dizaineris.

V. Purono kardas be jokio architektų palaiminimo iškabojo miesto centre beveik dvi savaites.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiauliečiui neleidžiama rinktis

Aneta Rostovskytė, Šiaulių universiteto Filosofijos ir antropologijos katedros dėstytoja, mato nepagarbą šiauliečiams: "Šiaulių veidas kuriamas pasitelkus ne diskusijas, o faktus. Daiktas pastatomas neatsiklausus visuomenės. Kodėl sakoma, kad šiauliečio mentalitetas - skardinis, nors jo nuomonės niekas neklausia. Ir kodėl būtent kardas? Ar mes skardininkų ir kovotojų miestas?"

Dėstytoja nevertina meninės skardinių daiktų vertės, tačiau mato, kad yra vengiama įvairovės: "Kodėl vienas žmogus kuria miesto veidą? Niekur nediskutuojama apie tai. Žinau, kad menininkai tarpusavyje daug kalbasi apie tai, tačiau mano, jog miesto valdžia jų tiesiog neišgirs."

A. Rostovskytė mano, kad miesto visuomenė turi teisę išsakyti savo nuomonę, o miestas nėra toks skurdus nei finansiškai, nei intelektualiai, kad mokėtų didžiuotis tik pigiu gigantizmu. Pašnekovė pasigedo ir menininkų plenere "Kontrapunktas" atliktų darbų. Jie galėjo papuošti miestą, surasti sau tinkamą vietą - nebūtinai reprezentacinėse aikštėse ir gatvėse.

Universiteto dėstytojos nuomone, kardas buvo ne vietoje: "Aš pati nė karto nėjau po tuo kardu ir mačiau, kad visi praeiviai vengia žengti pro arkos vidurį."

Demokratija - tvarkos forma

Zenonas Sabalys, inžinierius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto garbės pilietis, mano, kad straipsniai apie kardą rašomi ne laiku. Dabar - tarpuvaldis. Kardas apnuogina ne tik savo ašmenis, bet ir daugybę problemų ir ligų, kuriomis serga mūsų demokratija.

Garbės pilietis primena, kad iš principo mieste turi veikti demokratija, ai yra tvarkos, o ne netvarkos forma. Jo nuomone, problema slypi ne tik V. Purono savivaliavimo arba meninio skonio srityje. Tinkamai neveikia ir miesto valdymo funkcijos. Abejotina ir kai kurių politikų kompetencija.

"Kardas yra smulkmena, nors jis ir didelis", - teigia Z. Sabalys. Jis netiki, kad mūsų menininkai nesugalvoja, kaip papuošti miestą. Tiesiog tam yra kitokių priežasčių. Šiauliai potencijos turi, tačiau menininkai priversti būti autonomiškais. Kažin ar jie reikalingi mūsų valdžiai.

Sakydamas "valdžia" Z. Sabalys primena, kad turi galvoje ne tik nueinančius, bet ir ateinančius. "Dabar - politinis štilis. Visi žiūri, kas bus vadas, ir nekreipia dėmesio į savivaliavimus. Ar tai Puronas, ar ne Puronas, savivalės būti negali.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Žvejai rūpinasi pakrantėmis ir keikia prižiūrėtojus

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Žvejai skaičiuoja paskutines dienas ant ledo, o užkalbinti neskuba pasakoti apie laimikius ir žvejybos ypatybes. Jie jaučia nuoskaudą, nes sumoka daugiau mokesčių, nei medžiotojai, tačiau už tai sulaukia tik daugybę baudų ir apribojimų. Žvejokliai gali įrodyti, kad jų yra daug. Skirsto save į tam tikras kategorijas pagal sąmoningumą, tačiau dauguma jaučia priešiškumą medžiotojų ir žvejų draugijoms.

Žvejai, skaičiuodami paskutines dienas ant ledo, dažnai keikia ir MŽD veiklą.

Andraisu TVERIJONO nuotr.

„Mur­ziai“ ir „ne mur­ziai“

Pa­ty­ręs žve­jys Modestas  sa­ko, kad yra va­di­na­mie­ji „kai­mo“ žve­jai. Jie žve­jo­ja bet kuo, daž­nai ne­ži­no ele­men­ta­rių tai­syk­lių ir žve­jy­bą reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės ak­tų. Šiek tiek iš­pru­sę tu­ri iš par­duo­tu­vės pirk­tą meš­ke­rę. Dar ki­ti tu­ri ne tik meš­ke­rę, bet ir spe­cia­lios įran­gos.

Išs­kir­ti­nė žve­jų kas­ta – kar­pi­nin­kai. Pa­ty­rę žve­jai kar­pius va­di­na „van­dens kiau­lė­mis“. Tai in­va­zi­nė žu­vis, ku­ri spar­čiai au­ga ir ga­li kenk­ti na­tū­ra­liems van­dens tel­ki­niams. Pa­na­šiai int­ro­du­kuo­ti vai­vo­rykš­ti­niai upė­ta­kiai iš­nai­ki­no vie­ti­nius ša­mus Ti­ti­ka­kos eže­re. Kar­piai nuo­lat ry­ja, ar­do pa­kran­tes ir ter­šia. Kai ku­rio­se ša­ly­se yra drau­džia­ma į van­dens tel­ki­nius leis­ti kar­pius. Kar­pi­nin­kai pro­fe­sio­na­lų aki­mis at­ro­do keis­tai. „Jie pa­gau­na di­džiu­lę vis­ką nai­ki­nan­čią ir ter­šian­čią „kiau­lę“, pa­bu­čiuo­ja ir pa­lei­džia“, – sa­ko Modestas.

Jis yra skai­tęs, kad vie­nas di­džiu­lis kar­pis už­sie­ny­je bu­vo pa­gau­tas ir pa­leis­tas apie 100 kar­tų. Kur čia hu­ma­niš­ku­mas?

Plū­di­nin­kai,  dug­ni­nių meist­rai, spi­nin­gis­tai, mu­se­li­nin­kai. Žve­jus skirs­ty­ti pa­gal žve­jy­bos įran­kį bū­tų ga­li­ma dar il­gai. Mu­se­li­nin­kai lai­ko­mi aukš­čiau­sios kla­sės žve­jais. Kai vi­si žve­jai pa­si­ten­ki­na alu­mi, mu­se­li­nin­kai ge­ria vis­kį. Jie daž­nai pa­lei­džia žu­vį.

Žve­jus dar ga­li­ma su­skirs­ty­ti į „mur­zius“ ir „ne mur­zius“. „Mur­ziai“ ne­tu­ri žve­jo bilieto, trau­kia žu­vį ir bul­vi­niais mai­šais ne­ša na­mo. Nes­var­bu, kad ka­ti­nas žu­vies jau at­siė­dė. Jie daž­nai gi­ria­si, kad su­ga­vo tiek daug, jog da­lį gro­bio te­ko iš­mes­ti. Tie pa­tys vei­kė­jai šiukš­li­na pa­kran­tes. „Ne mur­ziai“ pai­so tai­syk­lių, su­ren­ka ne tik sa­vo, bet ir „mur­zių“ šiukš­les ir t.t.

„Žve­jo­ti fi­nan­siš­kai vi­sai neap­si­mo­ka. Nu­si­pirk­ti ge­ro­kai pi­giau. Jei­gu žve­jo­ji tam, kad kuo dau­giau pa­gau­tum „mėsos“ – esi „mur­zius“, o ne tik­ras žve­jys“, – tvir­ti­na Modestas.

Žve­jų ka­rai

Vir­gi­ni­jus Reu­tas, Kur­šė­nų „Ven­tos“ žve­jų klu­bo pir­mi­nin­kas, sa­ko, kad klu­bas pri­žiū­ri po­rą kar­je­rų, ku­riuos pa­ts ir įžu­vi­na, tvar­ko pa­kran­tes ir sau­go nuo bra­ko­nie­rių. Paš­ne­ko­vas tvir­ti­na, kad yra dar vie­na per­so­na­žų rū­šis, su­si­ju­si su žve­jy­ba – gam­to­sau­gi­nin­kai bei Me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­ja. V. Reu­tas abu pa­va­di­ni­mus pa­ra­šy­tų ka­bu­tė­se, nes, jo nuo­mo­ne, jie nė­ra to­kie, kaip va­di­na­mi.

V. Reu­tas tvir­ti­na, kad klu­bo na­riai ir ki­ti žve­jai Me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jai (MŽD) su mo­kes­čiais su­mo­ka ne­ma­žai pi­ni­gų, ta­čiau už tai nie­ko ne­gau­na: „Kiek pa­tys su­si­kū­rė­me, tiek ir tu­ri­me. Per­nai sa­vo pri­žiū­ri­muo­se kar­je­ruo­se pa­lei­do­me 600 kar­pių, 1200 star­kių. Mes ne­ži­no­me, kur tie mū­sų su­mo­kė­ti pi­ni­gai dings­ta.“

Klu­bo pir­mi­nin­kas pa­ste­bi kad ins­pek­to­riai ne­drįs­ta prie jo priei­ti: „Ži­no, kad iš­ma­nau įsta­ty­mus ir pa­ko­vo­siu už sa­ve. Mes tu­ri­me li­cen­ci­ją žve­jo­ti vi­so­je Lie­tu­vo­je ir nie­kas prie mū­sų ne­ga­li pri­kib­ti.“

V. Reu­tas tvir­ti­na, kad iš Šiau­lių MŽD nė vie­nas jo pa­žįs­ta­mas žve­jas nė­ra ga­vęs ofi­cia­lios in­for­ma­ci­jos apie įžu­vi­ni­mą, ku­rį už su­rink­tą na­rio mo­kes­tį tu­ri vyk­dy­ti MŽD. Kam MŽD sky­riai yra pa­val­dūs? Kur gau­ti in­for­ma­ci­jos apie drau­gi­jos veik­lą, su­rink­tų pi­ni­gų pa­nau­do­ji­mą?

Įžu­vi­ni­mas – ga­lai į van­de­nį?

LMŽD pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas dr. Egi­di­jus Bu­kels­kis, nau­jie­nų po­rta­lo „Etap­lius.lt“ pa­klaus­tas, ką ma­no apie to­kias žve­jų nuo­tai­kas ir in­for­ma­ci­jos slė­pi­mą, at­sa­kė emo­cin­gai: „Da­bar ga­lio­jan­ti tvar­ka ne­ten­ki­na nei LMŽD, nei da­bar­ti­nių van­dens tel­ki­nių nau­do­to­jų. Pir­miau­sia – dėl lei­di­mų kai­nos. Ko­kia ga­li bū­ti lais­vo­ji rin­ka, kai lei­di­mų kai­na nu­sta­ty­ta dar 1996 me­tais?“

E. Bu­kels­kis pri­mi­nė, kad Vy­riau­sy­bės spren­di­mu lei­di­mas žve­jo­ti me­tus ne­ga­li bū­ti bran­ges­nis nei 20 li­tų. Per pa­sta­ruo­sius me­tus įžu­vi­ni­mo me­džia­gos kai­na, pri­klau­so­mai nuo žu­vų rū­šies ir am­žiaus, pa­ki­lo nuo ke­tu­rių iki de­šim­ties kar­tų.

Lat­vi­jo­je ir Len­ki­jo­je me­ti­nis lei­di­mas kai­nuo­ja apie 200 li­tų. E. Bu­kels­kį siu­ti­na tai, kad apie van­dens tel­ki­nius vi­si „ži­no“ ge­riau, nei bet kas ki­tas pa­sau­ly­je.

„Vi­siems Lie­tu­vos žve­jams rei­kia pa­ga­liau su­pras­ti – jei­gu van­dens tel­ki­niais nie­kas ne­si­rū­pins, jie bus tuš­ti. Kas kal­tas, kad nau­jo Mė­gė­jų žve­jy­bos įsta­ty­mo re­dak­ci­ja Sei­me gu­li jau tre­jus me­tus? Ky­la no­ras vi­są sis­te­mą su­griau­ti, nes ji kai kam truk­do įgy­ven­din­ti tiks­lą pri­va­ti­zuo­ti eže­rus ir tven­ki­nius“, – tei­gia E. Bu­kels­kis.

Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad kal­bin­ti LMŽD ir Šiau­lių MŽD at­sto­vai yra „sli­dūs“ kaip ką tik iš­trauk­ti ly­nai.  Šiau­lių me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas Al­gir­das Bai­kaus­kas net apy­tiks­liai ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti, kiek per pa­sta­ruo­sius me­tus bu­vo in­ves­tuo­ta į van­dens tel­ki­nių įžu­vi­ni­mą. Ta­čiau jis su­sku­bo pa­gir­ti žve­jų bū­re­lius, ku­rie pa­tys rū­pi­na­si sa­vo žve­jy­bos plo­tais. Jo nuo­mo­ne, kiek­vie­nas žve­jys tu­ri bū­ti nors tru­pu­tį sa­vo van­de­nų šei­mi­nin­kas.

Kau­no MŽD sa­vo smul­kią veik­los bei fi­nan­sų ata­skai­tą jau se­niau­siai yra pa­tei­ku­si vie­šai in­ter­ne­te. Atas­kai­to­je mi­ni­ma ir tai, kad LMŽD, pe­rė­ju­si į ki­tas pa­tal­pas, su­ma­nė kad vi­sus kaš­tus (apie 250 tūkst. li­tų) tu­rė­tų pa­deng­ti žve­jai. Kau­nie­čiai at­si­sa­kė pa­dė­ti res­pub­li­ki­nei ta­ry­bai ir pa­skai­čia­vo, kad jai su­mo­kės tik tiek, kiek pri­klau­so – 16 tūkst. li­tų.

Parašas, kurio nesinori pakartoti

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Šiauliuose Kkovo 11-oji pradėta minėti Tarptautinę moters dieną. Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete buvo susirinkę šeši Nepriklausomybės Akto signatarai, kurie dalyvavo Signatarų auditorijos atidaryme. Visi trumpai prisiminė dviejų dešimtmečių senumo įvykius ir žadėjo kuo dažniau užsukti į šią auditoriją vesti paskaitų.

Atidaryme dalyvavo šeši Nepriklausomybės akto signatarai.

Autoriaus nuotr.

Sutartis trumpa - darbai ilgi

Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete atidaryta Signatarų auditorija. Tai jau vienuoliktoji šio fakulteto auditorija, kuriai suteiktas vardas. Atidaryme dalyvavo Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, signatarai Donatas Morkūnas, Algimantas Sėjūnas, Mindaugas Stakvilevičius, Romualdas Ozolas bei Stasys Kašauskas.

Renginio metu buvo pasirašyta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo ir Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto bendradarbiavimo sutartis. Ši sutartis numato, kad Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas rems fakultetą įvairia mūsų nepriklausomos valstybės atkūrimą ir raidą iliustruojančia medžiaga, informuos apie savo renginius ir kvies juose dalyvauti fakulteto atstovus. Humanitarinis fakultetas atliks mokslinius tyrimus Lietuvos nepriklausomybės tematika, Istorijos studijų programos studentai turės galimybę atlikti žodinės istorijos praktiką, užrašydami Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų prisiminimus.

Humanitarinio fakulteto dekanas Bronius Maskoliūnas priminė, kad tai jau vienuoliktoji vardinė šio fakulteto auditorija. Jau yra Mauricijaus Griškevičiaus, Stasio Šalkausko, Mariaus Katiliškio, Jovaro, Jono Jablonskio, Vladimiro Šilkarskio vardinės auditorijos. Yra ir auditorijos profesoriams pagerbti – Profesoriumas. Galima rasti Literatų, Mecenatų ir Rusistikos auditorijas, yra ir unikali Henkaus Hapenčkaus laiptinė. Pasirašant bendradarbiavimo sutartį B. Valionytė šyptelėjo: "Kad sutartis labai trumpa." B. Maskoliūnas nepasimetė: "Užtat darbai bus ilgi."

"Norime gyventi gyvoje aplinkoje", - sakė dekanas. Jis priminė, kad idėja pavadinti auditoriją signatarų garbei kilo Istorijos katedros dėstytojai dr. Birutei Kazimierai Salatkienei. Vėliau šią iniciatyvą perėmė istorikas Arūnas Gumuliauskas. Jis akcentavo, kad Šiaulių universitetas pirmasis Lietuvoje imasi signatarų problematikos.

Žodžiai tautai

Signatarai ragino susirinkusiuosius neužmiršti savo kalbos, tautos šaknų, nebėgti gyventi į užsienį. B. Valionytė sakė, jog sutartis pirmiausia pasirašoma su jaunąja karta. Signatarai yra iš tų, kurie sugrąžino Lietuvą į pasaulio žemėlapį, o laisvoje Lietuvoje gimusiems žmonėms reikia šią laisvę išsaugoti.

"Linkiu, kad būtų branginama Kovo 11-osios sąvoka. Norėtųsi, kad visiems viduje degtų pilietinis užtaisas, kai šaknys traukia į namus ir niekada nebūna gėda, jog esi lietuvis. Pasauliui mes esame įdomūs tiek, kiek mylime savo kraštą ir tradicijas, kiek kalbame savo kalba. Kai tai prarasime, būsime pralaimėję paskutinį mūšį", - kalbėjo B. Valionytė.

Romualdas Ozolas priminė, kad turi šiaulietiškų šaknų – yra kilęs iš Bazilionų. Filosofas nusprendė kalbėti praktiškai: "Auditorija paspartins mūsų nepriklausomybės idėjos sklaidą, ateities tąsą. Svarbiausias dalykas – sužinoti apie tų dienų įvykius kiek įmanoma daugiau tiesos. Vienas mano pasiūlymų – kasmet Kovo 11-osios išvakarėse tegul vienas signataras paskaito paskaitą apie tai, kaip jis mato Lietuvą. Geriausia istoriją pažinti per gyvus žmones."

R. Ozolas priminė, kad visas jo archyvas yra ne Vilniuje, o Šiauliuose. Medžiagos turėtų pakakti visiems norintiems rašyti mokslinius darbus nepriklausomybės atkūrimo tema.

Stasys Kašauskas prisipažino, kad dažnai važiuoja pro Šiaulius ir būtų labai dėkingas, jei kas nors pakviestų užsukti į naująją auditoriją paskaityti paskaitų apie nepriklausomybės atkūrimą. Jis taip pat palinkėjo jaunimui neemigruoti visam laikui: "Būkite čia - į tuščią žemę ateis kiti, kurie Lietuvai nelabai reikalingi."

Šiauliečiai

Auditorijos atidarymo ceremonijoje buvo trys signatarai, gyvenantys Šiauliuose. Donatas Morkūnas, Šiaulių universiteto politologijos dėstytojas, prisipažino mielai pasinaudosiantis galimybe Politinės minties klubą rengti čia, Signatarų auditorijoje. Signataras priminė, kad pirmoji Lietuvos taryba, kuriai teko garbė pasirašyti Nepriklausomybės Aktą, profesorių skaičiumi lenkė bet kurią vėlesnę. "Nelenktyniavome milijonierių skaičiumi. Tikiu, kad ne tik signatarai, bet ir visi žmonės gali duoti šiai auditorijai savo dalį. Priminsiu, kad yra signatarystė. Tai reiškia padėti parašą po kuo nors svarbiu ir drąsiu. Parašo reikšmė priklauso nuo to, kieno įgaliotas tai padarai. Mes atstovavome ne vien sau ar politinėms struktūroms, bet visai tautai", - sakė D. Morkūnas.

Signataras, poetas ir fizikas – taip pristatytas Mindaugas Stakvilevičius tryško sąmoju. Jis prisiminė, kad šiame pastate kadaise buvo bendrabutis. Daug garsių žmonių čia gyveno: "1957-aisiais su studentais lipome ant šio pastato stogo pažiūrėti, kaip skrenda pirmasis kosminis palydovas. Ta proga ir atšventėme – ar tik ne šioje auditorijoje. Juokai juokais, tačiau mes, signatarai, kol būsime gyvi, darysime viską, kad Lietuvoje būtų gyventi geriau, o žmonės – dvasingesni. Ir, žinoma, stengsimės kiek galima ilgiau nenusišnekėti per paskaitas."

Algimantas Sėjūnas priminė, kad paskaitas reikia skaityti ne tik apie Kovo 11-ąją: "Nueitas ilgas kelias iki šios datos ir pavojingi viražai iki Sausio 13-osios. Tuomet kiekvienas labai mylėjome Lietuvą. Norėtume, kad nebereikėtų daugiau tokio parašo, kokį pasirašėme mes."

A. Sėjūnas prisipažino dabar gyvenantis kaime ir žiūrintis į Lietuvą ne nuo tarybos tribūnos, o paprasto kaimo žmogaus akimis: "Kviečiu jus visus eiti, šviesti ir kelti. Manau, kad paskutiniai rinkimai teikia vilties, nes nebuvo tokio aršaus balsavimo "prieš". Tai reiškia, kad tautos dvasia auga, o ją išauginti – sunkus uždavinys. Anuomet mes tik dėl stiprios dvasios ir išlikome."

Laisvės kovų generolas

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Minėdami Kovo 11-ąją, turėtume prisiminti tuos, kurie už mūsų laisvę kovojo iki paskutinės akimirkos. Generolas Jonas Žemaitis, kurį dažnai vadina ketvirtuoju prezidentu, ir pulkai uniformuotų partizanų po Antrojo pasaulinio karo dar dešimtmetį kovojo, slapstėsi ir gyveno miškuose, planavo pasipriešinimo kovas.

Iš nuotraukos žvelgiantis Jonas Žemaitis dar nežinojo, kad jo gyvenimas bus paaukotas kovai už Lietuvos laisvę.

Ketvirtasis prezidentas

Istorikai teigia, kad Lietuvoje per visą partizaninio karo laiką žuvo gerokai per 20 tūkst. partizanų, dauguma kurių - 16-21 metų amžiaus jaunuoliai. 1944 m. rudenį miškuose prieš Rusijos okupaciją kovojo apie 12 tūkst. Lietuvos partizanų, 1945 m. pavasarį - apie 30 tūkst, o 1946 m. vasarą - apie 4,5 tūkst.

Jonas Žemaitis - vienas garsiausių partizaninio pasipriešinimo vadų, kurio gyvenimo šaknys veda ir į Šiaulius. Prieš porą metų Šiauliuose mirė generolo sūnus Laimutis, kuriam dar teko pamatyti tėvo svajonę – laisvą Lietuvą.

Generolas J. Žemaitis išėjo į miškus kovoti už Lietuvos laisvę 1945-aisiais. Laisvės kovos jau buvo įsikarščiavusios. Po metų mirė jo žmona, sūnaus Laimučio mama. Sūnų teko slėpti nuo NKVD. Laimučiui tuo metu buvo ketveri. Jį paslėpusi partizanų ryšininkė Ona Liubinavičienė veikė profesionaliai. Berniukui suteikė savo pavardę ir niekam apie jo kilmę neprasitarė, net pačiam Laimučiui.

Teigiama, kad O. Liubinavičienė ne kartą bandė atvesti sūnų parodyti tėvui, tačiau kaskart suprasdavo esanti sekama.

Generolas J. Žemaitis ne veltui vadinamas ketvirtuoju prezidentu. Jo pastangomis visos Lietuvos partizanų pajėgos buvo sujungtos. Tik milžiniškų pastangų dėka NKVD pavyko užgniaužti šį laisvės judėjimą. Kiekvienam partizanui neabejotinai grėsė tremtis ir kalėjimas, o vadams – mirties bausmė.

Generolo vadovaujami kariai vilkėjo nepriklausomos Lietuvos kariuomenės uniformas. Pats J. Žemaitis nuolat keliavo iš vieno pulko į kitą, konspiraciniais tikslais pasivadinęs Dariaus slapyvardžiu. Partizanai savo veiklą buvo padaliję į sritis, apygardas ir rinktines. Veikė kaip tikra organizuota kariuomenė, dažnai nustebindama okupantus puikia kovos strategija. Kasdien į NKVD nelaisvę pakliūdavo kovotojų už laisvę, todėl bunkerius ar kitokias apsistojimo vietas partizanai keisdavo kone kas tris dienas. J. Žemaitis puikiai žinojo, kad jei NKVD sučiups partizaną, jų vieta bus išduota - NKVD kankinimus retas gali ištverti.

1949 metų vasario 16 dieną Radviliškio rajono Minaičių (dabar Mėnaičiai) kaime buvo priimta politinė deklaracija. Joje teigiama, kad "atstačius Lietuvos Nepriklausomybę, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina J. Žemaitis". Taigi jis – ketvirtasis prezidentas. Ši deklaracija, kaip teisėtas aktas, buvo patvirtinta LR Seimo 1999 m. sausio 12 d. priimtu įstatymu.

Devyneri kovos metai

NKVD nėrėsi iš kailio, siekdama sučiupti generolą J. Žemaitį gyvą. 1953 metų gegužę bunkeryje besislapstęs J. Žemaitis buvo apsvaigintas migdančiosiomis dujomis ir suimtas. NKVD norėjo ne tik nužudyti J. Žemaitį, bet ir palaužti jo dvasią, todėl partizanų vadas buvo įsodintas į lėktuvą ir pristatytas į Maskvą pačiam Sovietų Sąjungos saugumo vadovui Lavrentijui Berijai.

Po išsamaus Berijos tardymo ir spaudimo J. Žemaitis neatsisakė savo įsitikinimų ir buvo nuteistas myriop. Prieš mirtį laisvės kovų generolas išsakė paskutinį savo norą - pamatyti sūnų. L. Berija atsakė, jog sūnaus į Maskvą neatskraidins, tačiau nuotrauką parodys. Garsiausiam kovotojui už Lietuvos laisvę prieš akis buvo padėta nuotrauka, iš kurios žvelgė dvylikametis su pionierišku kaklaraiščiu.

Dabar galima drąsiai teigti, kad nuotraukoje nebuvo Laimutis, o kitas berniukas. Juk generolo sūnaus deramai niekas ir nesusekė. Tik eidamas tarnauti į kariuomenę L. Žemaitis, tuomet Liubinavičius, išgirdo, kad yra bandito sūnus.

Nebuvo galima J. Žemaičio nužudyti nenugalėto. Pasibaigus teismui, partizanų vadui buvo suteiktas paskutinis žodis. Jis pasakė: "Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį. Šį sovietų vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu. Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietų valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų."

1954 metų lapkričio 26 dieną J. Žemaitis su kitais suimtais partizanais buvo sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje.

Skaičiuojama, kad NKVD nužudė per 20 tūkst. partizanų.

Gyvenimas svetima pavarde

Nėra tiksliai žinoma, kada L. Žemaitis sužinojo tikrąją savo kilmę. Vieni teigia, kad prieš pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, kiti - prieš karinę tarnybą. Į šį klausimą galėtų atsakyti tik ryšininkė O. Liubinavičienė. Gal ji išmokė Laimutį laikyti liežuvį už dantų prieš bet kokius tardytojus?

NKVD, vėliau - KGB nuo L. Žemaičio nenuleido akių visą sovietmetį. Po karinės tarnybos jaunuolis gavo puikų inžinerinį išsilavinimą. Dirbo Šiauliuose. KBG būstinėje buvo dažnas svečias – kviesdavo jį pokalbiams. Niekas dorai nežino, gal tėvą sūnui pristatinėjo kaip didžiausią Lietuvos banditų vadą? O gal jį kviesdavo vis tikėdamiesi patikrinti, ar žino jaunuolis ką nors apie praeitį, ar neplanuoja sekti tėvo pėdomis?

Akivaizdu, kad KGB buvo pasimetusi ir iš Laimučio nieko nepešė. Sibire kalinčioms J. Žemaičio seserims ne kartą keliavo provokaciniai laiškai neva nuo sūnėno Laimučio. Seserys, įtardamos klastą, į laiškus neatsakinėjo. Kai nebuvo sučiuptas šis jaukas, seserims į Sibirą buvo atgabentas tariamas J. Žemaičio sūnus. Išradingiesiems KGB karininkams išmonės netrūko. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo niekuo dėtas jaunuolis iš vaikų namų, kurį KGB pasiuntė ką nors sužinoti apie tikrąjį J. Žemaičio sūnų.

Dar nepaskelbus Lietuvos nepriklausomybės, Laimutis susigrąžino savo tikrąją Žemaičio pavardę ir uoliai domėjosi tėvo veikla. Beveik po dešimties metų bendravimo vedė Nijolę Gaškaitę. Simboliška, kad paskutinius gyvenimo metus sunkiai sergantį L. Žemaitį prižiūrėjo Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras šiaulietis Algimantas Sėjūnas.

Tarptautinis reisas - su narkotikų kvapu

Oksana LAURUTYTĖ

"Neišsižadėk ubago terbos, lazdos ir tiurmos" - šis lietuvių liaudies posakis kone "tapo kūnu" šiauliečiui Aleksandrui Zapriagajevui. Mokslinius tyrimus atliekantis verslininkas prieš pusmetį pateko į, anot jo paties, "absoliučiai marazmatišką" situaciją. Vykstant autobusu iš Latvijos, už sėdynės, kurioje sėdėjo Aleksandras, muitininkų šuo aptiko paketėlį su narkotine medžiaga. Po pusmečio nervų tampymo ir kelionių pas Latvijos tyrėjus Aleksandras sulaukė žinios - nekaltas.

Į autobusą - paskutinę minutę

"Pusę metų trukusio košmaro net nuotykiu negaliu pavadinti. Nebuvo nei man juokinga, nei mano artimiesiems. Man grėsė penkeri metai nelaisvės", - pasakoja šiaulietis verslininkas Aleksandras. Tik dabar, kai vyras gavo oficialų atsakymą, kad įtarimai dėl galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje jam panaikinti, sutiko papasakoti, ką išgyveno.

Įmonei vadovaujantis, geopatogeninių zonų tyrinėjimais besidomintis Aleksandras turi prietaisą, skirtą šioms zonoms nustatyti. Pernai liepos 23-iąją, susisiekęs su gamyklos, gaminančios šiuos aparatus, atstovais, vyras vyko į Maskvą pirkti modernesnio prietaiso.

"Žinojau, kad Rygoje vairuotojams kyla problemų dėl automobilių stovėjimo, todėl į Rygą nutariau vykti autobusu, o jau iš ten - traukiniu į Maskvą. Geriau jau būčiau vykęs automobiliu", - dabar sako jis.

Susitikimas su gamyklos atstovais Maskvoje įvyko. Aleksandras įsigijo itin brangų prietaisą, tad vakare vėl sėdo į traukinį "Maskva-Ryga". Iš traukinio Latvijos sostinėje jis išlipo rytą ir sužinojo, kad po 10 minučių į Šiaulius išvyksta per Europą važiuojantis autobusas.

Vyras skubiai nusipirko bilietą ir pats paskutinis įlipo į autobusą. Konduktorė keleivių sąrašus jau buvo gavusi, juose Aleksandro pavardės nebuvo. Ji jam liepė sėstis kur nori, tik įspėjo, kad Jelgavoje gali tekti persėsti kitur, nes gali įlipti keleivių, kurių vieta nurodyta biliete.

"Jelgavoje keleivių neįlipo, tad likau sėdėti kur sėdėjęs. Susikroviau daiktus prie lango, pats sėdėjau šalia praėjimo, kol privažiavome Latvijos ir Lietuvos pasienį. Va tada ir prasėdėjo..." - prisimena jis.

Prie kojų atsigulė muitininkų šuo

Į autobusą įlipo muitininkai, tikrino keleivių pasus ir tai, ką jie vežasi. Aleksandras teturėjo fotoaparatą ir prietaisą dėkle. "Prie manęs priėjo pasieniečių šuo ir atsigulė. Tada pasienietis užkišo ranką už sėdynės prie lango ir iš ten ištraukė nedidelį paketėlį. Vėliau tyrimo metu paaiškėjo, kad ten buvo du paketėliai "kanapės", sumaišytos su tabaku. Išsyk man uždėjo antrankius ir išvedė iš autobuso. Neįsivaizduojate, koks šokiruotas buvau", - sako jis.

Autobusas buvo sulaikytas dvi valandas, o Aleksandras su antrankiais, pro langus fotografuojamas smalsių keleivių, dvi valandas "kepė" saulėje. Jis buvo nuvežtas atgal į Rygą, kur jį apklausė tardytojas. Buvo paimti pirštų antspaudai ir kraujo bei šlapimo mėginiai, reikalingi nustatyti, ar vyras nevartoja narkotinių medžiagų.

"Buvau ramus - nerūkau "žolės", nevartoju kokių nors kitų narkotinių medžiagų. Sportuoju, stengiuosi gyventi sveikai. Ir patekau į tokią situaciją!" - dabar jau šypsosi jis.

Tiesa, vyras sako, kad vos tik buvo sulaikytas, patyrė psichologinį spaudimą. Jo niekas neklausė, ar paketėlis jo. "Kam? Kur? Kada? Ar vartoji? Tau penkeri metai kalėjimo už tai gresia!" - girdėjo pašnekovas.

Aleksandras sako sužinojęs, kad "gabeno" penkis gramus "žolės" ir už tarptautinę kontrabandą turėsiąs atsakyti. "Drebėjau iš susijaudinimo, bet vėliau susikaupiau - prisiminiau išmoktas pamokas. Aš lankau oratorinio meno klubą "Toastmasters", esu vienas jo kūrėjų Šiauliuose. Klube mokoma jaudulį valdyti, mokoma net susijaudinus sklandžiai dėstyti mintis, kalbėti mandagiai ir draugiškai. Be to, autobuse skaičiau D. Karnegio knygą "Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms". Šios žinios pravertė kalbant su pareigūnais", - sako jis.

Kai Aleksandras pareigūnams išdėstė savo įvykio versiją, šie jį paleido, tik liepė niekur neišvykti iš namų Šiauliuose. Iš Rygos į Šiaulius vyrą parvežė verslo partneris, o Aleksandras tikėjosi, kad Latvijos pareigūnai jį paliks ramybėje, tuo labiau kad jie pasakė, jog jei jis per devynis mėnesius nesulauks pranešimo, vadinasi, yra nebeįtariamas padaręs nusikaltimą.

Kelionėms - 1,5 tūkst. litų

Prieš pat Naujuosius pašnekovas sulaukė pranešimo, kad byla perduota tirti, tad jis kviečiamas atvykti. Aleksandras svarstė, ar nereikėtų susirasti advokato, tačiau šią mintį atmetė. Juk yra nekaltas, tik aplinkybių auka, todėl teisingumas turi triumfuoti.

Vyras vėl vyko į Rygą ir vėl aiškino, kad vyko į Maskvą verslo reikalais. Tikino, kad jis rimtas žmogus, kad yra socialiai atsakingas. Juk būtų absoliučiai kvaila vežantis itin brangią aparatūrą ir žinant, kaip Rusijos muitinė krato keleivius, gabentis kažkokios "žolės".

Tyrėjas pasakė, kad Aleksandras gali būti ramus – jo byla aiški, tikima, kad jis nekaltas. Po Naujų metų vyras vėl sulaukė kvietimo atvykti.

"Gyvenau patirdamas nuolatinę įtampą. Įmonę plėtėme, kėlėmės į naujas patalpas. Paradoksalu, kad naujas patalpas parinkome priešais teismą, todėl man nebuvo labai juokinga", - sako jis.

Aleksandrui trečią kartą teko vykti į Latviją aiškintis. "Niekaip nesupratau, ko jie neatstoja. Tyrėjui nuvežiau mobiliojo telefono pokalbių už visą liepą išklotinę. Norėjau įrodyti, kad nei aš į Latviją kam nors skambinau, nei man kas nors skambino. Trečias tyrėjas pasakė nesuprantantis, kodėl manęs niekaip ramybėje nepalieka, suteikė viltį, kad byla bus nutraukta", - sako jis.

Ir visai neseniai, prieš tris savaites, pašnekovas sulaukė laiško, kad jam įtarimai dėl galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje panaikinti.

"Visos šios istorijos, trukusios pusmetį, metu tikrai ne vienas plaukas pražilo. Paskaičiavau, kad tris kartus vykdamas į Latviją bei negalėdamas išvykti į planuotą kelionę, kuriai bilietus buvau įsigijęs, patyriau apie pusantro tūkstančio litų nuostolį. Neįtikėtina, kokioje situacijoje gali atsidurti. Liaudies posakiai kartais tikrai pasitvirtina", - sako jis.

Narkotinių medžiagų paplitimas didėja

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimų biuro viršininkas Remigijus Dereškevičius teigia, kad Šiaulių apskrityje, palyginti praėjusius ir 2009-uosius metus, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su narkotinių medžiagų laikymų ir gabenimu, padaugėjo kone du kartus - 43,7 proc. "Tai reiškia, kad ir policija geriau dirba, nes daugiau atskleidžia bei ištiria nusikaltimų ir nusižengimų", - teigia jis.

Pernai Šiaulių apskrityje atskleisti 156 nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis. Daugiausia šio pobūdžio nusikaltimų apskrityje nustatyta Šiauliuose ir Radviliškyje. Labiausiai paplitusios narkotinės medžiagos - "žolė", amfetaminai ir metamfetaminai.

R. Dereškevičius teigia, jog į Šiaulių apskritį "žolė" dažniausiai atgabenama iš Olandijos, Ispanijos ir Belgijos. Sintetiniai narkotikai "atvyksta" iš Belgijos, Olandijos ir Lenkijos.

Šiaulietis verslininkas Aleksandras Zapriagajevas pusmetį gyveno įtampoje. Jam teko Latvijoje įrodinėti, kad už keleivio sėdynės tarptautiniame autobuse rasta "žolė" - ne jo.

Aleksandro ZAPRIAGAJEVO asmeninio archyvo nuotr.

Kas imsis valdžios vairo?

Jūratė SOBUTIENĖ

Rinkimų naktį prasidėję mėginimai sulipdyti valdančiąją koaliciją kol kas bevaisiai. Trečdalį Šiaulių miesto tarybos narių mandatų (iš 31 – 10) gavę socialdemokratai su dar anksčiau į koaliciją pasisiūliusiais socialliberalais (rinkimuose gauti 3 mandatai) nėra pajėgūs be kitų partijų paramos suburti valdančiąją daugumą.

Kas bus už miesto valdžio vairo, kol kas neaišku.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Iki tol valdžioje buvusi partija "Tvarka ir teisingumas" (4 mandatai), Liberalų ir centro sąjunga (3 mandatai) ir Tėvynės sąjunga (4 mandatai) be kitų partijų paramos taip pat negali sudaryti valdančiosios daugumos. Aiškios pozicijos iki ketvirtadienio vakaro dar nebuvo išsakę Liberalų sąjūdžio, pirmąkart patekusio į Tarybą (rinkimuose laimėti 2 mandatai), atstovai bei Darbo partijos Šiaulių skyriaus vadovai. Ši partija savo politinę biografiją papuošė trim vietoj anksčiau turėtų dviejų mandatų. Du savarankiški kandidatai - Stasys Tumėnas ir Artūras Visockas – politikos vilkams neatrodo įdomūs.

Vėl opozicija?

Trijų partijų - "Tvarkos ir teisingumas", Liberalų ir centro sąjungos bei Tėvynės sąjungos – iniciatyva mėginta sudaryti atsvarą dešimt mandatų iškovojusiems socialdemokratams bei trim socialliberalams. Valdančiojoje daugumoje buvusios partijos pakvietė prisijungti miesto politikos naujokus Liberalų sąjūdžio atstovus. Darbo partijos atstovai, iki tol buvę miesto valdžioje, senajai daugumai nieko tikra nepažadėjo. Tad buvusi pozicija rado išeitį – pasiūlė socialdemokratams mero postą.

"Derybos prasideda nuo balto lapo, o dabar šešiolikos žmonių koalicija nori, kad valdžia tektų jiems, o mums, socialdemokratams, liktų guzai", - apie pasiūlymą socialdemokratams atiduoti mero postą "S plius" žinioms sakė Edvardas Žakaris.

Prieš rinkimus kalbintas Seimo narys neslėpė, kad savo mandatą sutiktų mainyti tik į mero postą. Tačiau naujai formuojamos koalicijos siūlymas jam nepasirodė viliojantis. Socialdemokratų Šiaulių skyriaus pirmininkas įsiplieskus aistroms išvažiavo į Vilnių. O mero postą žiniasklaida ėmė matuoti socialdemokratams Arvydui Mockui ir Justinui Sartauskui.

"Neforsuojame, laiko dar yra, - paklaustas, ką mano apie būsimąją koaliciją, sakė J. Sartauskas. – Pirmadienį grįš skyriaus pirmininkas E. Žakaris ir tarsimės. Derybos turi būti solidžios. Kad būsime valdančioje daugumoje, esu beveik tikras. Rinkėjai mumis pasitikėjo, gavome dešimt balsų. Kitoms partijoms turėtų būti gėda, jei mėgintų mus apeiti ir palikti opozicijoje."

Tyla prieš audrą?

"Greičiausiai visiems atrodo, kad dar yra daug laiko, - paklaustas, kodėl iki šiol nepavyksta "sukibdyti" valdančiosios daugumos, sako Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Šiaulių skyriaus vadas Jonas Bartkus. – Nesame šiuose rinkimuose pirmi, todėl ir laukiame pasiūlymų. Jei būtume buvę pirmi, tai ir siūlytume." J. Bartkaus teigimu, valdančioji koalicija šiuose rinkimuose gavo 17 balsų, vadinasi, rinkėjai nėra jais nusivylę. Tiesa, tarp šių suskaičiuotų balsų – ir socialliberalų mandatai.

Klausimą, kodėl į valdančiąją koaliciją jie nekviečia socialliberalų, J. Bartkus atremia: "Jie patys pasirinko, prieš rinkimus paskelbę, kad į koaliciją eis su socialdemokratais. Nors buvo valdančiojoje daugumoje, užėmė postus."

Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio neapsisprendimas J. Bartkaus nestebina: "Mes, trys partijos - "Tvarka ir teisingumas", Liberalų ir centro sąjunga ir Tėvynės sąjunga, dirbome kartu ketverius metus, tad klausimus išmokome spręsti greitai, vienas kitą puikiai suprantame. Liberalų sąjūdis – jauni, nepatyrę, tad ilgai svarsto. Manau, kad nuspręs teisingai. Kodėl neapsisprendžia Darbo partijos atstovai? Man žinoma, kad Darbo partija, partija "Tvarka ir teisingumas", socialdemokratai rengia susitarimą nacionaliniu lygiu. Matyt, šiauliečiai laukia, ką "centras" nuspręs."

Anot J. Bartkaus, jei rinkimuose būtų laimėjusi jų partija, tai ji ir galėtų diktuoti. Bet dabar yra kitaip - konservatoriai mieste liko treti. "Mūsų manymu, Vladas Damulevičius - tinkamiausias kandidatas būti administracijos direktoriumi. Bet tai - derybų klausimas. Tarsimės, nes negalime diktuoti sąlygų", - sakė J. Bartkus.

"Svarbu dirbti miestui"

"Stabilumas - santykinis dalykas, - sako partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Šiauliuose Vidmantas Japertas. - Aišku, mūsų partija turi norų - būti valdančiojoje daugumoje ir turėti mero poziciją. Bet negalime tapatinti partijos su konkrečia politine pareigybe. Šiauliečiams būtų geriausia, jei suburtume plačią koaliciją, kuri būtų stabili, o jos sprendimai būtų naudingi miestui."

Rajone daugiausia balsų gavusieji prie valdžios neprileidžiami

Šiaulių rajone situacija panaši - daugiausia balsų gavusiai partijai - valstiečiams liaudininkams - gali tekti tenkintis opozicijos vaidmeniu. Šiaulių rajono savivaldybės mero regalijomis vėl žada pasipuošti dabartinis Šiaulių rajono meras, socialdemokratas Algimantas Gaubas. Socialdemokratai gavo septynis balsus ir kartu su Darbo partija, Tėvynės sąjunga bei partija "Tvarka ir teisingumas" žada sudaryti koaliciją. Keturios partijos taryboje turėtų 16 mandatų iš 25. Opozicijoje, kaip ir dabartinėje Taryboje, liktų valstiečiai liaudininkai ir dvi vietas gavęs Liberalų sąjūdis. Iki šiol Šiaulių rajono taryboje buvo 27 vietos. Sumažėjus gyventojų skaičiui liko 25. Pagal įstatymus mažiau ne tik mandatų, bet ir postų - po vieną mero ir administracijos direktoriaus pavaduotoją. Pasikeitus įstatymui, Tarybos nariai nebegali būti mero patarėjais. Kas ketverius metus valdys Šiaulių rajoną, paaiškės balandžio pradžioje.

Virtualus pasaulis užvaldo naivuolių gyvenimus

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Lietuvą sudrebino nelaimė, kurios užuomazgos prasidėjo socialiniame tinkle "Facebook". Susipažino ir susitiko du jaunuoliai – keturiolikmetis vaikinas ir trylikametė mergaitė. Pasimatymas baigėsi tragiškai. Mergina nužudyta, o vaikinui – sugadintas gyvenimas. Tuomet visuomenė sukruto. Ką daryti? Drausti? Bausti? Pasmerkti? Psichologai pastebi anonimišką drąsą, naivų patiklumą komplimentais ir siūlo skiepyti kritišką mąstymą nuo mažens.

Pažintys internete – tarsi paralelinis gyvenimas, kuriame gali tapti bet kuo.

Patirtis užaugina šarvus

Studentė Raminta sako, kad bendravimas internetu ir trumposiomis žinutėmis ją gerokai pakeitė: "Dar ankstyvoje paauglystėje pradėjau bendrauti su vaikinuku. Susirašinėjom laiškais, žinutėmis. Patikome vienas kitam, planavome vasarą susitikti. Vėliau pasirodė, kad jis turi merginą. Man nieko nesakė, nes nenorėjo skaudinti. Pati daugybę kartų siūliau nesiaukoti dėl manęs, tačiau buvo siaubingai skaudu."

Raminta pasakoja vėliau susirašinėjusi su keletu vaikinų. Iš pradžių - draugiškai, lengvai. Vėliau - nekaltas flirtas, plepėjimas telefonu ištisas valandas. "Buvau tada gal penkiolikos. Su vienu susitarėm susitikti. Pasipylė meilės laiškai, skambučiai, bemiegės naktys. Istorija kartojosi iš naujo. Jis susidėjo su kita mergina. Paliko mane ant ledo. Tai mane smarkiai paveikė ir pakeitė. Pasimokiau, užtenka. Dabar susiradau draugą internetu. Susitikome. Žinau, kad juo galiu pasitikėti", - dalijasi prisiminimais mergina.

Šešiolikmetė Živilė atviravo, kokius "pasiūlymus" kasdien tenka jai išklausyti. Vaikinai "kabina" gana netašytais būdais. Vieni iškart parašo, ko norėtų, pavyzdžiui, sekso, vienkartinių santykių arba tiesiog artimiau susipažinti. "Būna miela, kai pirmiausia susipažįstame artimiau, ir tik po to sprendžiame, ar kopsime toliau, ar liksime draugai. Bendraujant iš pradžių padorumas svarbus, o vėliau gali pasisukti įvairiai", - atviravo Živilė ir prisipažino dar nėjusi nė į vieną pasimatymą, į kuriuos kvietė internetiniai donžuanai.

Naivumas

Kai kurių, ypač jaunesnių virtualių pažinčių mėgėjų argumentai kvepia absurdu. Mergina, paklausta, kodėl įdėjo nuotrauką, kurioje ji klūpo atklotoje lovoje ir dėvi siaurą maudymosi kostiumėlį, atsakė, jog tokios nuotraukos padeda atsirinkti kultūringus ir vulgariuosius.

Kitos paprieštaravo tokiam pasiteisinimui – jei nori mažiau nepadorių pasiūlymų, tai apsirenk. Akivaizdu, kad padorumas ir mandagumas pažinčių svetainėse yra lygiai toks pat deficitas kaip ir naujienų portalų skaitytojų komentaruose. Būtų nesąžininga visas blogybes priskirti vaikinams, nes šie, prisidengę, anonimiškumo kauke, rašo ir kalba viską, ko niekam nepasakytų į akis. Merginos irgi moka siekti savo tikslų dažnai nepagalvodamos, kad provokuojančios jų nuotraukos gali atsidurti raudonuosiuose puslapiuose suaugusiesiems.

Septyniolikmetė Roberta suskirstė pažinčių svetainėse "mirkstančius" vaikinus į kategorijas: ištvirkę, drovūs, stokojantys dėmesio, neturintys ką veikti. Dažniausiai pačiųus nemaloniausius pasiūlymus teikia 28-40 metų vyrai. Siūlo susitikti dėl sekso, pažaisti per kompiuterio kamerą. Normaliau rašo sšiek tiek jaunesni (19-24 m.). Jie nori susitikti kavos išgerti, pabendrauti, nueiti į filmą. Neturintys ką veikti rašo: "Ką veiki, kaip sekasi?" Robertai pats šlykščiausias pasiūlymas buvo permiegoti su rašiusiojo asmens šunimi.

Yra nemažai porų, kurias suvedė internetinės pažintys ir kurios puikiai sugyvena jau ne vienerius metus. Šiauliečiai Saulius ir Emilija neseniai susilaukė antrojo kūdikio. Jų pažintis prasidėjo internetinėje pažinčių svetainėje, kurioje praleido ne vienerius metus. Kai pora apsisprendė būti kartu, sutartinai ištrynė savo anketas ir jau nebežaidė jokių viliojimo žaidimų.

Drąsuoliai anonimai

Psichologas Arūnas Norkus siūlo nuo mažens ugdyti atsparumą anoniminių "donžuanų" meilikavimui.

Autoriaus nuotr.

Ką psichologas galėtų pasakyti apie žmogų, kuris sėdi prie kompiuterio "pasislėpęs" netikra nuotrauka, vardu ir amžiumi, Kaip anonimiškumas veikia žmogų? Ką apie tai mano VšĮ "Žingsnis po žingsnio" psichologas Arūnas Norkus?

- Anoniminis bendravimas socialiniuose tinklalapiuose leidžia būti tuo, kuo tu esi iš tiesų, arba tuo, kuo norėtum būti. Leidžia nusimesti socialinius suvaržymus, keliamus tėvų, visuomenės, aplinkinių, nepaisyti reikalavimų. Anonimiškumas leidžia įveikti drovumą, nepasitikėjimą savimi. Taip galima sulaukti dėmesio. Kartais - nuoširdaus, kartais – klastingo, bet taip reikalingo ir geidžiamo, kai jo trūksta realiame gyvenime. Anonimiškumas padeda nusimesti kaukę ir tapti tuo tikruoju "Aš" arba ją užsidėti ir tapti pageidaujamuoju "Aš". Ir vienu, ir kitu atveju tenkinami vidiniai asmenybės poreikiai: saviraiškos, pripažinimo, priklausymo, meilės. Blogybė ta, kad tai netikras tenkinimas. Tai mėgdžiojimas to, ko siekiame realiame gyvenime, bet negauname. Tu juk nežinai, ar anonimas, užrašęs ant tavo "sienos" - "kokia tu faina", nekikena į kumštį.

- Ką patartumėte žmonėms, kurie, susipažindami internete, jaučiasi apgaudinėjami?

- Moterims - elgtis taip, kaip tokiomis situacijomis elgtųsi realiame gyvenime – oriai, be agresijos. Vyrai nusivils mažiau, jei turės omenyje, kad po gražuolės nuotrauka gali slypėti bet kas. Netgi nebūtinai moteris. Pasinaudokite tomis pačiomis kompiuterių technologijomis - pasiūlykite pabendrauti per kamerą, įsitikinkite, panaikinkite anonimiškumą. Aišku, reikės drąsos atskleisti ir save.

Daugiau kritiško mąstymo

- Neseniai keturiolikmetis nužudė trylikametę, su kuria susipažino socialiniame tinklalapyje ir nusprendė susitikti.

- Manau, pastaruosius atvejus, kai dėl internetinių pažinčių nukentėjo jauni asmenys, sąlygojo nepatyrimas, socialinių įgūdžių stoka bei siekis patenkinti poreikius. Gal jiems trūko pripažinimo, įvertinimo, artumo, meilės? Tėvai moko vaikus nepasitikėti svetimais, nesileisti su jais į kalbas, saugotis, bet pamiršta tuos pamokymus perkelti ir į internetinę erdvę, prieš tai pasakydami - aš tave myliu, tu man rūpi.

- Ko reikėtų saugotis jaunuoliams pažinčių portaluose?

- Pernelyg stipraus entuziazmo, per didelio palaikymo, pernelyg stipriai reiškiamo susižavėjimo. Aišku, tai traukia, bet visada reikia susimąstyti - ar realybėje aš nors kartą patyriau tai? Ar žmonės linkę taip elgtis? Internete, kaip ir gyvenime, pasaulis gali būti grėsmingas, todėl reikėtų daugiau įtarumo, kritiškumo. Jei naujas internetinis draugas siūlo susitikti vieniems nuošalioje vietoje, siekia pavaišinti alkoholiu, paklauskite savęs - ko jis tikisi? Bendravimo, palaikymo, meilės ar ko nors kito? Radę atsakymus, pasijusite saugesni.

Psichologas teigia, kad internete tvyrantis anonimiškumas yra savotiškas buvimas minioje, kuris suteikia bendrumo pojūtį, bet išlaisvina agresiją, sumažina atsakomybę, padidina nebaudžiamumo pojūtį. Gyvendamas realybėje žmogus išmoksta kontroliuoti savo instinktus. Internete, kaip ir minioje, jie išlaisvėja, pavyzdžiui, pikti, agresyvūs, žeminantys internetiniai komentarai, įžūlūs seksualiniai pasiūlymai socialiniuose tinklalapiuose. Tikėtina, kad daugeliu atvejų tie siūlytojai realybėje neišdrįstų net prieiti prie merginos ir ją užkalbinti.

Laisvės, vienybės ir meilės Tėvynei diena

Vasario 16-osios vidurdienį, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Prisikėlimo aikštėje iškilmingai pakelta Lietuvos valstybės vėliava. Vėliavos tuo pačiu metu pakeltos visų Lietuvos didžiųjų miestų aikštėse.

Lietuva šventė Valstybės atkūrimo 93-iąsias metines.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiauliečiai, neišsigandę šaltuko, atėjo į Prisikėlimo aikštę paminėti vieną svarbiausių mūsų valstybės istorijos datų. Aikštėje miestiečius sveikino Šiaulių apskrities įgulos kariai, policijos pareigūnai, kiti statutiniai pareigūnai, tautinių organizacijų atstovai.

"Tegul Vasario 16-osios šventė kiekvienam iš mūsų dar kartą pažadina pačius nuoširdžiausius ir gražiausius jausmus savo šaliai. Būkite pilietiški ir aktyvūs! Nuoširdžiu darbu ir kūryba kurkite teisingą ir saugią valstybę – savo Lietuvą", - linkėjo miesto meras Genadijus Mikšys.

Renginio metu tylos minute pagerbtas vasario 16-osios rytą miręs poetas Justinoas Marcinkevičius. Simboliška ir dramatiška, kad Lietuvos dainiumi vadintas poetas užgeso būtent vasario 16-osios rytą. Pagerbiant poeto, dramaturgo, vertėjo, visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus atminimą, Lietuvoje nuo penktadienio 7 val. ryto iki šeštadienio 22 valandos vakaro skelbiamas gedulas.

Iškilmingai pakėlus vėliavą Prisikėlimo aikštėje, visą dieną mieste vyko koncertai ir susitikimai. Koncertų salėje "Saulė" vyko klasikinės muzikos koncertas, šventinio koncerto šiauliečiai galėjo klausytis Ch. Frenkelio viloje, o vakarop valstybinis choras "Polifonija" dainavo pietinio Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje.

1918 m. vasario 16 d. pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tiesiogiai Valstybės Atkūrimo Akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys. Jį pasirašė 20 Tarybos narių: kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kan. K. Šaulys, J. Smilgevičius, K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. Vl. Mironas, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, A. Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis. Dauguma jų dalyvavo 1905 m. gruodį susirinkusiame Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame atvirai buvo svarstoma, kad Lietuvai būtų suteikta autonomija Rusijos imperijos sudėtyje. Tai buvo pirmas žingsnis nepriklausomybės link. Vasario 16-ąją pasirašytą Nepriklausomybės Aktą Rusija pripažino, 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį. Deja, taika truko tik iki 1940 metų.

Vasario 16-osios aktas atkurtas 1990 m. kovo 11 d.

"Šiauliai plius" informacija

Kalvio Alberto teisybė

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Koks yra Šiaulių įvaizdis? Kaip mus mato kiti ir kaip save vertiname patys? Darbininkų, dviračių, televizorių ir saulės miestas prie Kryžių kalno? Tik ar mums čia gyventi gera? "Užuot rūpinęsi, kaip mus mato kiti, pabandykime patys atmerkti akis", - sako liaudies instrumentų, akmens, medžio ir geležies meistras Albertas Martinaitis. Arba tiesiog – kalvis.

Kalvis Albertas Martinaitis mano, jog mums nederėtų vaikytis įvaizdžio, kol esame pakrikusi tauta.

Įvaizdis turi autoriaus veidą

Kalvio Alberto Martinaičio rankose tarsi suminkštėja akmuo, linksta geležis, o lenta virsta kanklėmis. Kai nepriekaištingai dirba kalvio rankos, jo galvoje tvarkingai sugula mintys. A. Martinaitis linki visiems įvaizdžio kūrėjams nors trumpam pažvelgti į viską valstiečio, nesugadinto žmogaus, akimis. Jų mintys nepaveiktos pinigų ir nesiekia niekam įtikti.

- Ar tiesa, kad kalbėti apie Šiaulių įvaizdį beprasmiška, nes to įvaizdžio NĖRA. O gal jis per greitai keičiasi? Kokias asociacijas kelia kalviui Lietuvos ir Šiaulių vardas?

- Įvaizdį galime palyginti su rūpintojėlio skulptūra, kurią už dyką gamino kaimo meistras prieš pusantro šimto metų, ir tą, kurią dabar pardavinėja mugėse. Pastarojo veide parašyta: "Duok dvidešimt litų, noriu atsipagiriot." Esmė, kad kūrinyje atsispindi autoriaus veidas. Mūsų įvaizdis bus toks, kokiam kūrėjui jį patikėsime.

Neseniai Jurgis Didžiulis ir "InCulto" sukūrė klipą, kuriame yra daug tiesos. Lietuva yra šalis, kurioje galima išgerti alaus, čia visi mėgsta krepšinį, lengva susirasti paną ir nuvažiuoti su ja prie jūros. Yra didžiulis skirtumas tarp to, kaip mes save pateikiame, ir to, kaip apie mus galvoja.

Aš sieju save su liaudies tradicijomis, o kitas tapatinasi su krepšiniu. Ar galima surasti "saliamoną", kuris galėtų apibendrinti visų vaizduotes ir sukurti Lietuvos ar Šiaulių plakatą, kuris gražiai atrodo, skaniai kvepia ir kviečia turistus atvažiuoti bei palikti pinigus. Neįsivaizduoju, kokią algą jis turėtų gauti ir ar jis dar neišvažiavo iš Lietuvos.

- Savivaldybė sudarinėja įvaizdžio komisijas. Žmonės laikraščiuose skaito, kad esame saulės miestas, o rytą, belaukiant autobuso arba vaikštant Talkšos pakrante, paaiškėja, kad esame skardos pramonės miestas. O gal cinkuota skarda labai gerai atspindi saulę? Miesto įvaizdžio kūrimo komisija per pastaruosius metus sugebėjo tik kai kur gėlių pasodinti, nors buvo mesta nemažai pinigų žalio saulės miesto įvaizdžiui sukurti, Salduvės kalnui "pagerinti".

- Esu tradicinės kultūros žmogus, o pasaulio lietuvis Algirdas Julius Greimas sakė į viską žvelgti valstietišku protu. Ką pasakytų paprastas kaimo žmogus? Viščiukus skaičiuoja rudenį. Tai ir suskaičiuokime. Prisiminkime, kas kokias idėjas siūlė, kiek buvo sumokėta ir koks dabar yra rezultatas. Ar apsimokėjo tą viščiuką auginti?

Dviračių miestas? Taip, mes gaminome vaikiškus dviračius visai Tarybų Sąjungai. Dviračiai madingi iki šiol. Man neseniai pavogė dviratį dviračių mieste. "Maestro" Eugenijus Ostapenko dainuoja apie dviratuką, bet jį gerokai apkūlė Šiauliuose.

Darbininkų miestas? Surašę gyventojus, sužinosime, kiek čia darbininkų. O gal mes ir saulės miestas. Apie tai gali skaityti keturis laikraščius ir susidaryti keturias skirtingas nuomones. Beje, gyvename informacinėje visuomenėje. Dar prieš metus visi šaukė, kad kiekvienai kaimo močiutei reikia interneto, o dabar netylame, jog nesubrendusiems visuomenės atstovams internetas mirtinai pavojingas.

Tie, kurie prieš keletą metų buvo nepopuliarūs ir neįsileido danų kiaulininkų į savo rajoną, dabar kvėpuoja grynesniu oru ir džiaugiasi. Tie, kurie tai vadino užsienio investicijomis ir pažanga, pusvelčiui parduoda savo sodybas.

Įvaizdžio kūrimas ar smegenų plovimas?

- Tikro ir natūralaus Šiaulių įvaizdžio nėra, o kuriamas vaizdas neatitinka tikrovės. Neseniai šokėjas Andrius Butkus organizavo savo bičiulius iš kitų Lietuvos miestų pašokti už Šiaulius, tarsi pas mus niekas nešoktų. Po Europos čempionato burtų traukimo ceremonijoje parodyto filmuko apie Šiaulius treneris Antanas Sireika užsieniečiams turėjo aiškinti, jog pas mus ne tik geležinkeliu galima atvykti. Turime ir oro uostą, puikią areną. Čia ne tik rūkstantys kaminai. Koks galėtų būti mūsų miesto įvaizdis šiomis dienomis?

- Kas nors galėtų pasakyti, kad Šiauliuose, patekus į bėdą, madinga rodyti užpakalį. Kadaise kelnes nusimovė vienas gangsteris, vėliau mokesčių inspektoriai pasamdė Savivaldybės tarnautoją, kuris laisvalaikiu šoka striptizą. Neseniai moteris, nelegaliai gaminusi mėsos produktus, pareigūnus bandė sustabdyti savo nuogybėmis.

Kokius Šiaulius įsivaizduojame ir kokie jie yra iš tiesų?

Autoriaus nuotr.

- Ar gali būti įvaizdis naudingas?

- Algimantas Čekuolis savo laidoje priminė mokslinius tyrimus, kurie nustatė, kada užauga sėkmingiausi vaikai. Išsiaiškinta, kad svarbiausia vaikui yra laiku duoti gerą mokytoją. Gero mokytojo įvaizdis - autoritetas. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Šiauliai tūkstančiams jaunuolių siejasi su šokiu. Festivalyje "Patrepsynė" tradicinių šokių kasmet išmoksta mažiausiai pusė tūkstančio vaikų. Šiauliai – šokių mokykla. Toks galėtų būti naujas miesto įvaizdis.

Aš branginu savo pirmtakų įvaizdį, pavyzdžiui, visai netoli mano dirbtuvių meistravo akmentašys Antanas Raudonis. Jo skultūra "Perkūnas" puošia Venclauskių namų kiemą, Papilėje paminklas puošia Simono Daukanto kapą. Jam atminti darau "Perkūno" skultūros atvaizdus tokiu būdu tarsi pabeldžiu į jo atminimo avilį – ar girdi, neužmirštu tavęs, tavo darbai dar gyvi.

Pasaulis - tai artistai ir žiūrovai

- Vadinasi, mes visur matome įvazdžius, iškreiptą vaizdą? Ar iš dirbtinio įvaizdžio nieko gero nesitikėti?

- Abejoju, ar iš tiesų Rumšiškės yra toks miestelis, kokį mes įsivaizduojame. Manome, jog ten autentiškas kaimas, o iš tiesų - paprastas kolūkinio tipo miestelis, kurio pašalėje yra suvežti senoviniai namai iš visos Lietuvos. Vargu ar ten nuvažiavęs rasi darbo. Visi šaukia - lekiam į Rumšiškes Užgavėnių švęsti. O valstietis pasakytų, jog niekas taip toli nevažiuoja. Reikia čia švęsti, o ne važiuoti pažiūrėti.

Pasaulis jau suskirstytas į artistus ir žiūrovus. Žinau, kad viskas yra spektaklis, tačiau jį gali kurti talentingi režisieriai arba apsukrūs verslininkai.

- Ar tai reiškia, kad Lietuvą turi palikti paskutiniai vilties turintys piliečiai?

- Tikėtina, kad kas nors to siekia. Nepulkime į depresiją. Kuo daugiau humoro, tuo bus lengviau gyventi. Vyresni pamena, kaip mes vijomės ir beveik aplenkėme Ameriką. Tiesa, dabar visi meluoja, kad tuo netikėjo. Tada buvo teigiama, jog "prie komunizmo" bus visiškas gėris. Visi valgys iš vieno katilo kiek tik norės, darbus nudirbs mašinos. Ir visos moterys bus bendros. Manau, kad jau beveik pastatėme komunizmą: dirbti nereikia, nes nėra darbo, moterys yra visų ir netrukus taupymo sumetimais teks valgyti iš vieno dubens.

Jei be demagogijos, tuomet ir dabar žmonės verčiami vogti, visuose visuomenės lygiuose yra "blatas", korupcija. Esame visiškai pakrikusios tautos atstovai. Gal neverta eikvoti jėgų, bandant sukurtį tokį įvaizdį, kokio net neįsivaizduojame.

Banko šarvuočio "vikšrais" - per žmonių gyvenimus

Oksana LAURUTYTĖ

Kone prieš metus Šiaulius sukrėtė žinia – avariją inkasaciniu šarvuotu automobiliu padaręs ir du žmones sužalojęs banko "Snoras" Šiaulių skyriaus apsaugos viršininkas 32-ejų K. N. buvo mirtinai girtas – alkotesteris parodė 5,29 promilės alkoholio! Nelaimės kaltininkas atsidūrė areštinėje, buvo atleistas iš darbo, dėl įvykio jam iškelta baudžiamoji byla. Temidė lyg ir turėtų triumfuoti. Pradėjus domėtis įvykiu paaiškėjo, kad, rodos, situacija visiškai aiški, o teismas - neįvykęs. Avarijoje nukentėjusių žmonių - šiaulietės gydytojos Daivos Šemeklienės ir jos sūnaus - gyvenimai sužaloti nebepataisomai.

Mirtinai girtam banko "Snoras" Šiaulių skyriaus apsaugos viršininkui K. N. inkasaciniu šarvuotu automobiliu įsirėžus į Daivos Šemeklienės vairuojamą "Toyota Yaris", šis buvo sumaitotas. Vairuotoja ir jos sūnus pateko į Reanimacijos skyrius, jų gyvenimai sužaloti nebepataisomai.

"S plius" archyvo nuotrauka

"Aš sužalota visam gyvenimui"

Policijos pareigūnai vairuotoją K. N. sulaikė ir uždarė į areštinę. Bankas savo darbuotoją atleido. Medikai banko atstovus informavo, kad gali būti, jog žmogus girtavo kelias dienas iš eilės neišsiblaivydamas, esą tik taip galima paaiškinti alkotesteriu užfiksuotas 5,29 promilės bei kraujyje nustatytą 3,59 promilių alkoholio kiekį žmogaus organizme. Teismo medicinos eksperto Roberto Obrikio teigimu, kad kraujyje būtų toks alkoholio kiekis, žmogus turi išgerti kone litrą stipraus alkoholio.

Avarijos kaltininkui K. N. iškelta baudžiamoji byla, juri jau pateko į teismą. Teismas jo kaltu dar nepripažino, tad, vertinant situaciją teisiškai, kol kas jis yra nekaltas. Tai gal avarijoje nukentėjusi D. Šemeklienė yra kalta?

Apie ieškinį teismui D. Šemeklienė patarė kalbėtis su jos advokatu, tačiau sutiko papasakoti, kaip ji dabar gyvena ir kas jai nutiko patekus po mirtinai girto vairuotojo valdomo per tris tonas sveriančio šarvuočio ratais.

"Mano sveikata nėra gera ir prognozės visiškai neaiškios. Aš sužalota visam gyvenimui. Negaliu ilgiau sėdėti, stovėti, šokti, plaukti, važiuoti dviračiu. Aš negaliu eiti į svečius, nes man nuolatos reikia prigulti. Kasdien geriu nuskausminamuosius ir kitus vaistus", - sako ji.

Pasekmės - ne tik sužaloti kūnai

Šiaulių ligoninės filialo Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės gydytojai Daivai Šemeklienei ir jos sūnums – septyniolikmečiui Lukui ir šešiolikmečiui Dominykui - praėjusių metų vasario 27-oji buvo lemtinga.

Žmonių gyvybes gelbėjanti pacientų pagarbą pelniusi gydytoja pati turėjo kovoti dėl savo gyvybės.

Lemtingos dienos vakaras nieko blogo nežadėjo – moteris su savo sūnumis ir mama, kuri gyvena Kuršėnuose, Šiaulių dramos teatre žiūrėjo spektaklio "Valentino diena" premjerą. Tada automobiliu "Toyota Yaris" parvežė mamą į Kuršėnus, prieš tai išlaipinusi jaunesnįjį sūnų Dominyką.

Grįždama važiavo centrinio turgaus link į "IKI" prekybos centrą. Moteris ketino apsipirkti – po kelių dienų jai turėjo sukakti 46-eri. Gimtadienį ji "šventė" ligoninėje.

"Aplinkui nepažįstami žmonės, triukšmas, panika... Po kurio laiko mane informuoja: "Jūs patekote į avariją, esate ligoninėje, o Jūsų sūnus reanimacijos skyriuje", - prisimena nukentėjusioji. Išgirdusi, kad sūnus reanimacijoje, ji vėl neteko sąmonės. Argi galėjo būti kitaip?

"Guliu ir nežinau, kas man, kas mano sūnui. Skausmas raižo kūną, nėra vietos, kurios neskaudėtų. Galvos nepasuku, kojų nepajudinu, rankų pirštų nematyti. Apie save galvojau mažiausiai - labiausiai rūpėjo sūnus", - išgyvenimais dalijasi moteris.

Pasekmės - ne tik sužaloti kūnai. Moteris prisipažįsta tik vėliau prisiminusi, kad turi ir sūnų Dominyką. Šis mamai vėliau papasakojo, kad apie avariją sužinojo iš mamos kolegų. Jie tada kalbėjo, kad brolis yra reanimacijoje, tačiau gyvens. Iš mamos - "nieko neliko". "Toyota Yaris" vairuotojo automobilio sėdynė buvo sumaitota. Greitosios pagalbos medikai manė, kad moteris sužalota mirtinai.

Namuose vienas likęs Dominykas ėjo iš proto. Jis be perstojo skambino į ligonines, nes netikėjo, kad brolis ir mama - gyvi. Vaikas buvo likęs namuose visiškai vienas, tačiau jis avarijos kaltininkui nerūpėjo. Jei ne draugai, paauglys kelis mėnesius nebūtų sulaukęs nei finansinės, nei moralinės pagalbos.

Nemažiau skausmo patyrė ir kartu su mama automobiliu važiavęs Lukas. Visą kelią iki ligoninės ir ligoninėje jis šaukė: "Mama, mamyte..." "Pabudęs sūnus taip pat nesuprato, kur yra, kas atsitiko. Kūną kaustė stiprūs skausmai. Galvos sumušimas, smegenų sutrenkimas, lūžę šonkauliai, stiklai akyje, burnoje - tai tik matomos avarijos pasekmės", - pasakoja nukentėjusioji.

Daivai buvo nustatyti penki dubens kaulų lūžiai, sulaužytas kryžkaulis, uodegikaulis, sutrenktos smegenys, lūžęs blauzdikaulis, sutraiškyti abiejų kelių meniskai, nutraukti kelių raiščiai, nuskelti dantys, vienas stuburo slankstelis sulaužytas, kitas - pasislinkęs, daug kitų sužalojimų.

Tik pakartotinės apžiūros metu buvo aptikti dar aštuoni kaulų lūžiai. Dubens kaulai suaugo netaisyklingai, todėl šiuo metu negalima kelio raiščių korekcija.

Prarasta sveikata ir ateitis

Po avarijos praėjus keturiems mėnesiams gydytoja, pasiramsčiuodama dviem ramentais, grįžo į darbą - juk reikia vienai išlaikyti du sūnus ir pačiai išgyventi. Moteris iki šiol su skausmu ir baime deda kiekvieną žingsnį. Ji nebegali atlikti paprasčiausių buities darbų. "Daug pastangų reikalauja ir mano darbas. Sunku atlaikyti pacientų, pažįstamų ir praeivių žvilgsnius, kurie mane mato besiramsčiuojančią ramentais. Būdama pati ligota ir kęsdama skausmą, turiu gydyti kitus", - sako moteris.

Septyniolikmetis sūnus Lukas buvo Lietuvos plaukimo rinktinės narys, šalies rekordininkas. Didždvarietis ketino studijuoti užsienyje - koledže, kuriame mokosi plaukikai. Dabar vaikinas nebegali sportuoti - dėl sulaužytų šonkaulių ir pažeistos akies jam uždrausta plaukti. Luką iki šiol kankina stiprūs galvos skausmai.

Nukentėjusiosios šeima patyrė moralinių ir materialinių nuostolių. Kas bus ateityje - neaišku.

Banko atstovai nesileidžia į kalbas

Nukentėjusiąją ligoninėje aplankė banko "Snoras" inkasacinio automobilio vairuotojas su mama. K. N. atnešė moteriai saldainių, vynuogių, sulčių ir pasakė, kad padės, kuo galės. Moteris šio vyro daugiau nematė.

Banko atstovė buvo atvykusi aplankyti nukentėjusiosios, praėjus kelioms dienoms po avarijos. Su Šv. Velykomis pasveikino jau gulinčią namuose.

Praėjus didiesiems skausmams, Daiva kreipėsi į advokatą Egidijų Morkūną teiraudamasi, kokios jos galimybės gauti iš ją sužalojusio vairuotojo darbdavio - banko "Snoras" - įmanomą pagalbą. Juk darbdavys privalo atsakyti už savo darbuotojų klaidas.

"Bankas "Snoras" ne tik nepasiūlė nuo savo darbuotojo nukentėjusiai moteriai paramos, pagalbos, kompensacijos, bet net neatsiprašė. Klientė ne kartą kreipėsi į banką dėl ginčo sureguliavimo, tačiau atsakas į jį tebuvo tyla", - sako advokatas E. Morkūnas.

Anot advokato, jo darbo praktikoje dar nebuvo tokio abejingumo atvejo - banko "Snoras" atstovai, atsisakę svarstyti D. Šemeklienės pasiūlymą, jokių savo variantų situacijai išspręsti nepasiūlė.

Nepavykus taikiai susitarti, buvo kreiptasi į teismą. "Sveikata neįkainojama, o ji šiuo atveju prarasta. Net už 10 milijonų niekas nesutiktų būti nukentėjusiosios vietoje", - sakė E. Morkūnas.

Banko "Snoras" atsakymas ilgametę patirtį turintį advokatą pribloškė. "Mūsų pasiūlymus D. Šemeklienės ieškinyje jie laiko nesąmone, nesąžiningais, tačiau patys nieko nesiūlo, jokios iniciatyvos byloje nerodo. Tie, kurie daro pinigus, panašu, nelinkę apsidairyti, ar uždirbti pinigai niekam žalos nepadarė", - sako advokatas.

Banko advokatai ieškinį laiko nepagrįstu

Atsakovo AB bankas "Soras" atstovai - advokatė Eglė Lauraitytė ir jos kolega Konradas Pabijanskas - Šiaulių apygardos teismui atsiųstame atsiliepime į ieškinį dėl avarijoje padarytos žalos atlyginimo nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsiliepime teigiama, kad D. Šemeklienė privalo įrodyti atsakovų kaltę.

Ką dar įrodinėti, kai už inkasacinio automobilio su darbine apranga sėdi mirtinai girtas vairuotojas? Kas atsakingas, ar ne darbdaviai, kad automobilį, vežiojantį klientų pinigus, galima pasiimti kada nori ir važiuoti kur nori?

Banko advokatai teigia, kad ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Tačiau savo ruožtu jie reikalauja: "Priteisti iš ieškovų Daivos Šemeklienės, Luko Šemeklio ir Dominyko Šemeklio atsakovo AB banko "Snoras" naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti vėliau."

Banko atstovai teigia, jog atsakovas svarstytų galimybę atlyginti tik protingą nuostolių dydį, kuris turi būti pagrįstas.

Banko "Snoras" atstovas spaudai Tomas Vaišvila informavo, kad teismui pateiktų advokatų atsiliepimo į ieškinį jokiu būdu negalima vertinti emocine prasme - jis privalo būti teisiškai griežtas.

"Bankas nuo pat pradžių su ieškovais buvo linkęs bendrauti, išklausyti, atsakė į visus laiškus, atstovai lankė nukentėjusiąją ligoninėje. Mūsų noras - šią situaciją išspręsti taikiai. Tikimės, kad mūsų pozicija ir ieškovės lūkesčiai sutaps - mes pasirengę bendrauti", - informavo atstovas spaudai.

Ar egzistuoja Lietuvoje teisingumas? Kiek reikia laiko - metų, dviejų ar daugiau, kad galėtum įrodyti, jog mirtinai girtas vairuotojas yra kaltas?

"Patyrus tokį šoką ir tiek traumų, komplikacijos lydi mane nuolatos. Mano sveikata tik blogėja. Pradėjus vaikščioti, dėl apkrovų plyšo kairės kojos raumuo. Ateityje nusimato ilgas, skausmingas bei itin rizikingas gydymas - manęs laukia dubens kaulų, abiejų kelio sąnarių raiščių operacijos ir kt. Sužlugdyta ir sūnaus ateitis", - sako Daiva Šemeklienė.

Šiauliuose valdžios siekia ir žemaičiai, ir pensininkai, ir valstiečiai

Pirmadienį baigėsi politinių partijų, dalyvausiančių savivaldybių tarybų rinkimuose Šiauliuose, registracija. Į Šiaulių miesto tarybą bandys patekti 15 partijų ir 15 savarankiškų kandidatų. Tarp pretenduojančių tapti miesto politinio gyvenimo dalyviais – ir seni politikos vilkai, ir mažai žinomos personos.

 Naujų vedlių - nedaug

Šiuo metu opozicijoje esančios Socialdemokratų partijos vedlys Šiauliuose – Seimo narys Edvardas Žakaris, iš pirmos vietos išstūmęs Vytautą Juškų. Darbo partijos veidas Šiauliuose – Aidas Gedvilas. Liberalų ir centro sąjungos sąrašo priekyje – meras Genadijus Mikšys, partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderys – Vidmantas Japertas, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąraše pirmas, kaip ir praėjusiuose rinkimuose, - Jonas Bartkus, Naujosios sąjungos (socialliberalų) rinkėjus vilioja Seimo narys Valerijus Simulik.

Koalicijos partneriai "valstiečiai" per valdymo kadenciją suskilo, tad valstiečius liaudininkus, kuriems diriguoja Ramūnas Karbauskis, Šiauliuose į rinkimus veda Stasys Grigaliūnas, o Lietuvos liaudies partijos (lyderė Kazimiera Prunskienė) atstovus – Danutė Akaveckienė.

Vėl mėgins

Be dabar Taryboje esančių partijų, į Šiaulių miesto tarybą pretenduoja Liberalų sąjūdis (lyderis Šiauliuose – švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys), Krikščionių partija (sąrašo priekyje – buvusi Darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė), Socialistinis liaudies frontas (Mindaugas Stakvilevičius, į šią Tarybą patekęs su Socialdemokratų partija), Centro partija, rinkimų vedama docento Arūno Gumuliausko, Socialdemokratų sąjunga (Edvardas Kuvikas, išdygęs sąrašo priekyje). Žemaičių partija (sąrašo lyderis Evaldas Židonis) ir Pensininkų partija (sąraše pirmasis - Kęstas Kopūsta) valdžios Šiauliuose siekia pirmąkart.

Vicemerė rinkimuose nedalyvaus

Ketvirtadienį Šiaulių miesto mero pavaduotoja Alma Javtokienė išplatino pareiškimą, kad vasarį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvaus. Apie tai ji pranešė ir vykusiame Tarybos posėdyje.

"Prasidėjus savivaldos rinkimų agitacinei kampanijai, dažnai viešoje erdvėje pasakytas žodis ar atliktas darbas komentuojami kaip pastangos patikti rinkėjams. Kad išvengčiau tokių priekaištų ir įvairių interpretacijų, informuoju, jog savo kandidatūros rinkimuose į Savivaldybės tarybą nebekeliu ir balandį, pasibaigus šios kadencijos Tarybos įgaliojimams, pasitrauksiu iš aktyvios politinės veiklos. Šis mano sprendimas yra sąlygotas asmeninių priežasčių", - pareiškime rašo A. Javtokienė. Pripažinusi, kad politikoje būtas dešimtmetis paliko ne vien džiugius prisiminimus, vicemerė padėkojo visiems, palaikiusiems ją politinėje veikloje, padėjusiems įgyvendinti savo idėjas.

Andrius Šedžius buria "savarankiškus"

Į Šiaulių miesto tarybą pretenduoja būti išrinkta 15 savarankiškai išsikėlusių pavienių asmenų. Dešimt jų jau pareiškė norą burtis į koaliciją. Jos vedlys - iš Socialdemokratų partijos pašalintas ir apie ketinimus tapti Lietuvos prazidentu besiskelbiantis seimūnas Andrius Šedžius. Spalvingame "Demokratijos ir darbo" dešimtuke – A. Šedžiaus padėjėja bei du jam priklausančios Šiaulių televizijos darbuotojai. Norinčiai patekti į valdžią koalicijai teks įveikti šešių procentų barjerą.

Be partinio užnugario į Šiaulių savivaldybės tarybą pretenduoja visuomenininkas, verslinininkas Artūras Visockas bei Šiaulių universiteto docentas Stasys Tumėnas. Savarankiška kandidate užsiregistravo Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė bei Šiaulių miesto tarybos narys Edvardas Peleckas. Miestą valdyti nori ir buvusi Šiaulių miesto merė Vida Skačkauskaitė.

Išsitraukė numerius

Ir savarankiški kandidatai, ir partijos burtų keliu jau išsitraukė dalyvių numerius. Šiauliečiams per rinkimus teikiamame sąraše iš viso bus 30 numerių. Iš viso dalyvių numerių burtams buvo skirti skaičiai nuo 1 iki 145 – tiek daugiausia dalyvių yra vienoje šalies savivaldybių (Vilniaus miesto). Kadangi Šiauliuose jų tik trisdešimt (penkiolika partijų ir 15 savarankiškų kandidatų), neištraukti skaičiai liks nepanaudoti. Tikimasi, kad tai nesukels painiavos.

Iš viso į Šiaulių miesto tarybą pretenduoja partijų sąrašuose esantys 472 ir dar penkiolika savarankiškų kandidatų. Šiaulių miesto taryboje - 31 vieta, tad į vieną vietą pretenduoja daugiau nei 15 kandidatų.

"Šiauliai plius" informacija

Šiaulių universitetui - doktorantūros išbandymas

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Doktorantūra - tai trečioji mokslo pakopa, kuri kartais vadinama prestižine. Mokslų daktarų rengimas suteikia švietimo įstaigai universiteto aurą. Nuo šiol šalyje visiškai keičiama doktorantų rengimo tvarka. Ar neliks Šiaulių universitetas (ŠU) už borto ir nenusiris iki kolegijos lygio?

ŠU nusiteikęs išlikti tarp geriausiųjų šalies universitetų ir kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis organizuoti doktorantūros studijas.

Zenono RIPINSKIO nuotr.

Įstojo turėdamas ketvertą

Iki šiol ŠU buvo tik edukologijos doktorantūra. Nenuostabu, nes šioje srityje įdirbis didžiulis. Universitetas yra išugdęs apie 80 edukologijos mokslo daktarų.

Apie ŠU doktorantūrą sklando įvairių nuomonių. Sakoma, kad čia įstojama tik turint dėstytojų protekcijų. Kad trečioji mokslo pakopa skirta tik tiems, kurie sieja savo darbą su ŠU. Jokia paslaptis, kad į doktorantūrą patenkama turint neigiamų balų. Per paskutinį papildomą priėmimą į trečios pakopos studijas doktorantūros komisija atrinko žmogų, kuris nepriekaištingai pasirodė pokalbio metu, buvo parengęs publikacijų, tačiau anglų kalba buvo įvertinta keturiais balais - neigiamai.

Doktorantūros komisijos pirmininkas profesorius Vytautas Gudonis ramino, kad čia jokio skandalo nėra. Ketvertas už anglų kalbą tik parodo, kad žmogui dar yra kur tobulėti. "Juk kiekvienas gali stengtis ne tik mokytis kalbų, bet ir gerinti kompiuterinį raštingumą, kuris šiose studijose nėra vertinamas. Svarbiausias dalykas stojančiajam - pokalbis su komisijos nariais. Svarbios yra ir pretendento publikacijos", - sako profesorius.

V. Gudonis tikino, kad balsavimas dėl pretendento vyksta skaidriai - anonimiškai. Iki šiol per metus būdavo priimama apie šešis naujus doktorantus. Atsižvelgiama į tai, kiek vietų skiria Švietimo ir mokslo ministerija.

Universitetai veiks kartu

Stefanija Ališauskienė, Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektorė, šiuo metu yra paskendusi darbuose dėl doktorantūros, kuri jau dabar organizuojama pagal naują tvarką.

Kiekvienam universitetui būtina vykdyti bent vienos krypties doktorantūros studijas. ŠU nuo kitų metų tikisi dalyvauti jau nebe vienoje, o šešiose ar net devyniose doktorantūros studijų programose. Pagal naujus mokslo doktorantūros nuostatus vieną doktorantą dalės rengti iškart keli universitetai.

Prorektorė patvirtino, kad iki šiol ŠU yra stipri edukologijos doktorantūrąa. Įsigaliojus naujai tvarkai, šios srities doktorantai bus rengiami su Klaipėdos, Vytauto Didžiojo, Mykolo Romerio universitetais. Filologijos kryptyje bus bendradarbiaujama su Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetais, Lietuvių kalbos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutais; ekonomikos doktorantūroje - su Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetais; aplinkos inžinerijos ir kraštotyros krypties doktorantūroje - su Vilniaus Gedimino technikos universitetu; vadybos ir administravimo krypties doktorantūroje - su VGTU.

ŠU netaps kolegija

ŠU rektorius Vidas Lauruška nusiteikęs optimistiškai. Jo nuomone, kitais mokslo metais ŠU tikrai neliks už borto ir netaps kolegijos lygio ugdymo įstaiga. Jis įtaria, kad tokio likimo Šiauliams palinkėtų didieji šalies universitetai.

Rektorius pastebi, kad ŠU yra šiokia tokia studijų pakopų disproporcija. Bakalauro studijas baigia daugybė studentų. Tik maža jų dalis pasirenka magistro studijas. Teoriškai reikėtų, kad tokių būtų apie 10 procentų. Tuomet "atsisijotų" daugiau mokslui pasišventusių žmonių.

V. Lauruška primena, kad doktorantūrą galima studijuoti ir savo iniciatyva. Tam yra du būdai - pačiam apmokėti studijas arba - eksternu - savarankiškai parengti daktaro disertaciją ir ją apginti. Pirmasis variantas gali kainuoti ir 100 tūkst. litų, antrasis - mažiau, tektų apmokėti dėstytojų ir komisijų darbą.

Rektorius neabejoja, kad ŠU išliks elitinių universitetų sąraše, kurie rengs įvairių mokslų daktarus. Aukšto lygio dėstytojų ir profesorių ŠU netrūksta. "Nėra nė vieno universiteto, kuris pirmautų visose srityse. Vienur stiprūs lazerių specialistai, tačiau silpni edukologai. Pas mus stiprūs ne tik edukologai. Turime puikų biomedicinos inžinerijos centrą", - pasakoja V. Lauruška.

Yra stiprių mokslinių darbų bei projektų, kuriuos atlieka vien ŠU. Rektorius pavyzdžiu pateikia darbą, pavadintą "Žmogaus ir kompiuterio sąveikos žvilgsniu, garsais ir gestais tyrimas bei priemonių neįgaliesiems kūrimas ir taikymas". Šį mokslinį darbą rengia pats rektorius, Gintautas Daunys bei Vincas Laurutis. "Tai mokslų sandūros pavyzdys. Čia sąveikauja ne tik elektronikos, bet ir socialinės gerovės mokslai bei aukštosios technologijos", - teigia rektorius.

Prekyba internetu - katė maiše?

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Prekyba internetu sparčiai populiarėja. Tai patogu vartotojui, tačiau perkama prekė dažnai būna matytos tik nuotraukose. Gal pačiupinėjus nepatiks? O gal daiktas bus sugadintas pakeliui pas vartotoją? Siuntinių tarnyba kartais užmiršta, kad pakuotėse ir dėžėse ne "malkos", bet jautrūs elektroniniai prietaisai.

Siuntinio pakuotė buvo sumaitota, o pats siuntinys tiesiog iškrito iš jo.

Autoriaus nuotr.

Savaitė galvos skausmų

Šiaulietis Modestas internetu užsisakė mobilųjį internetą. Savo mamai pranešė, kad lauktų skambučio iš siuntų tarnybos, kuri turi pristatyti interneto ryšio modemą.

Netrukus Modestui paskambino mama ir pasakė, jog gavo kažkokių įtartinų trumpųjų žinučių - "Sveiki, gautas siuntinys, atsiųskite savo adresą nurodytu telefonu." Iš kur? Kas? Neprisistatė.

Galiausiai siutinių tarnyba pristatė modemą į Modesto darbovietę. Tačiau ir čia neapsieita be incidentų. "Žadėjo paskambinti, tačiau to nepadarė. Įteikė siuntinį įmonės ūkvedžiui", - piktinasi Modestas. Jis įtaria, kad vežėjas vengė su juo susidurti akis į akį, nes siuntinio pakuotė buvo visiškai sumaitota ir purvina.

Modestas kreipėsi į pardavėjus ir siutinių tarnybą, pranešė apie sugadintą pakuotę. Abi įmonės iš pradžių problemą stūmė nuo savęs. Reikalai pajudėjo tik tuomet, kai Modestas nusprendė netylėti ir pranešti viešai apie savo problemą. Apie tai jis informavo abiejų įmonių vadovus. Šie labai greitai atsiprašė kliento ir lengvai išsprendė problemą. Modemas jau pajungtas veikia.

Šiaulietis sako, jog internetu pirko pirmą kartą. Jį pašiurpino tai, kad pagarba klientui parodoma tik tuomet, kai kreipiamasi į vyresnybę ar žiniasklaidą. Modestui pasirodė įtartinas siuntinių tarnybos darbas - juk pakuotę turėjo įteikti jam. Pakuotė turėjo būti nesugadinta. Įmonei neteikia garbės ir tai, jog informacijos apie jį, jo darbovietę ir kitų duomenų buvo ieškota tiesiog internete. Juk galėjo paskambinti.

"O jei būčiau pirkęs kompiuterį? Kas iš jo būtų likę?" - klausia Modestas.

Prekyba internetu populiarėja

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) neturi duomenų apie elektroninės prekybos apimtis, tačiau didėjantis elektroninių parduotuvių ir interneto vartotojų skaičius sako, kad tokia prekyba populiarėja.

Į VVTAT 2009 metais dėl sutartinių įsipareigojimų, sudarius sutartis internetu, nevykdymo raštu kreipėsi beveik 20 pareiškėjų, o per 2010 metų tris ketvirčius - 24.

Dažnai interneto svetainėse ribotai informuojama apie pardavėją, paslaugos teikėją, pavyzdžiui, nenurodomas buveinės adresas. Todėl vartotojams neaišku, kur kreiptis dėl iškilusių problemų. Vartotojas turi teisę per septynias darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos raštu kreiptis į pardavėją ir nutraukti pirkimo ir pardavimo sutartį bei susigrąžinti sumokėtus pinigus. Per šį terminą jis neprivalo nurodyti sutarties nutraukimo priežasties. Pardavėjas, nenurodydamas savo adreso, tyčia trukdo klientui nutraukti sutarti per nurodytą terminą.

Neretai verslo subjektai siekia grąžinti tik dalį sumokėtų pinigų, išskaičiuodami tam tikrą procentą ar fiksuotą sumą kaip baudą už sutarties nutraukimą. Per septynias dienas nutraukus sutartį pardavėjui draudžiama suvaržyti ar riboti pirkėją bet kokiais įsipareigojimais ar įmokomis.

Vartotojo teisės saugomos

Ar vartotojas, perkantis internetu, taip pat apsaugotas kaip ir tas, kuris perka parduotuvėse ir salonuose? Taip, tačiau iškyla daug problemų, kai užsisakoma prekė iš užsienio. Tuomet tenka gerai paskaičiuoti siuntimo išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnį dėl daiktų pardavimo pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, pardavėjas vartotojui privalo nurodyti pardavėjo duomenis, daikto ar paslaugos pagrindinės savybes, prekės pardavimo kainą įskaitant mokesčius, daikto pristatymo kainą, mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarką.

Vartotojas, nutraukęs sutartį per septynias dienas, neprivalo nurodyti jokios sutarties nutraukimo priežasties, o jeigu vartotojui nebuvo pateikta visa reikiama informacija raštu, jis turi teisę atsisakyti sutarties per tris mėnesius nuo jos sudarymo.

Pardavėjas, gavęs vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, privalo per 15 dienų atsiimti daiktą ir grąžinti pirkėjui už jį sumokėtus pinigus. Tačiau vartotojas negali atsisakyti sutarties, jeigu ji sudaryta dėl garso ar vaizdo kūrinių ir fonogramų bet kokiose vaizdo ar garso laikmenose, kompiuterinių programų tiekimo.

Daug firmų garantiniu laikotarpiu prašo išsaugoti įpakavimą. Tai retai būna nurodyta sutartyse. Ar reikia ją saugoti?

Teisės aktuose šiuo metu nėra reikalavimų kartu su preke pateikti ir jos originalią pakuotę. Jeigu garantiniame dokumente sąlyga dėl prekės pakuotės grąžinimo nėra nustatyta, pardavėjo reikalavimas ją grąžinti laikytinas nepagrįstu.

Jei pirkiniui suteikiama garantija, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus. Vartotojai, įsigiję nekokybišką prekę arba norėdami grąžinti kokybišką prekę, pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pardavėją, iš kurio įsigijo prekę internetu.

Keletas patarimų vartotojams, perkantiems internetu:

1. Būkite atsargūs nurodydami savo kreditinės ar debetinės kortelės duomenis internetu. Visuomet išsiaiškinkite, ar įmonės interneto svetainė yra saugi.

2. Nerizikuokite pirkdami internetinėje parduotuvėje, kuri nepateikia savo adreso ir telefono, o nurodo tik elektroninio pašto adresą.

3. Atkreipkite dėmesį į dideles prekių siuntimo ir kitas "paslėptas" išlaidas, pavyzdžiui, mokesčius ar kitas privalomas įmokas, ypač jei prekės yra siunčiamos iš užsienio.

4. Turėkite galvoje, kad prekių siuntimas iš užsienio gali užtrukti. Pasiteiraukite, kiek laiko tai užtruks, prireikus nurodykite pristatymo datą, iki kurios pageidaujate gauti užsakytas prekes.

5. Būtinai atsispausdinkite prekių užsakymo internetu dokumentą ir išsaugokite visas sąlygas bei taisykles, kurios nurodomos interneto svetainėje – jų gali prireikti kilus problemoms.

Šiaulių kultūrai gresia badmetis?

Oksana LAURUTYTĖ

Šiaulių miesto savivaldybė žada itin sutaupyti "ant popieriaus". Į miesto metraštį apie šiemet nuveiktus iš biudžeto finansuojamus kultūros renginius bus galima įrašyti vienintelį sakinį - mieste surengtas tarptautinis folkloro konkursas-festivalis "Saulės žiedas". Kitiems tradiciniams renginiams aprašyti vietos nereikės skirti, nes panašu, kad jie nevyks - biudžete jiems rengti lėšų nenumatyta. Kultūra badaus?

Jei politikai neatsitokės, šiemet Šiauliuose įvyks vienintelis renginys - tarptautinis festivalis "Saulės žiedas".

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Miestas provincialėja ir tampa uždaras

Šiaulių miesto savivaldybės kultūros plėtros programoms vykdyti kasmet reikia maždaug milijono litų. 2011 metų biudžeto projekte numatyta, kad mieste vyksiančius renginius reikėsią organizuoti teturint vos 236 tūkst. litų.

Liūto dalis - 130 tūkst. litų - privalo būti skirta IV tarptautiniam folkloro konkursui-festivaliui "Saulės žiedas". Jokiems kitiems mieste vyksiantiems renginiams pinigų nelieka. Likusi dalis bus skirta Šiaulių miesto kultūros ir meno premijoms, Savivaldybės premijoms Šiaulių dramos teatrui, Jaunųjų meno ir kultūros kūrėjų premijoms ir leidiniui "Šiaulių metraštis 2007-2010". Jokiems kitiems mieste vyksiantiems renginiams pinigų nelieka.

Įdomu, ką į metraštį apie mieste 2011 metais įvykusius renginius parašys biurokratai? Girsis vos vienu mieste vykusiu renginiu?

Niekas nesako, kad "Saulės žiedas" yra prastas renginys ir kad jam tiek lėšų skirti nereikia. Bėda ta, kad lėšų neskirta kitiems.

Patricija Poderytė, Kultūros skyriaus vedėja, sako, kad situacija tampa grėsminga. Dėl lėšų stokos nebevyks arba taps visiškai lokalūs svarbiausi miesto kultūros įvykiai. Kūrėjai ir miesto visuomenė praras galimybę kurti ir vartoti miesto kultūriniam gyvybingumui būtinus meno produktus ir paslaugas, menininkai - galimybę įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Menininkai ir miesto meno kolektyvai nebegalės bendradarbiauti su draugaujančiais miestais, dalytis kūrybine patirtimi.

"Būtina konstatuoti, kad griaunamos dešimtmečiais susiformavusios miesto kultūros tradicijos. Miestas tampa uždaras, provincialus, nekonkurencingas. Tik kokybiškos ir profesionalios kultūros paslaugos formuoja visavertę ir palankią miesto atmosferą bei garantuoja kokybišką miestiečių gyvenimą, poilsį ir pramogas", - sako P. Poderytė.

Neskirs savivaldybė, nekofinansuos ir fondai bei programos

Šiemet Šiauliuose turėtų vykti per pusšimtį iš biudžeto finansuojamų tradicinių renginių, daugelis kurių - jubiliejiniai. Jei nebus skirta daugiau lėšų, nežinia kokiu būdu įvyks, jei apskritai įvyks, jubiliejinė miesto gimtadienio šventė "Šiaulių dienos - 775" ir kalėdiniai bei naujamečiai renginiai.

Jei politikai pritars šiuo metu svarstomam biudžeto projektui, lėšų neliks šiems miestą reprezentuojantiems kultūros renginiams: kultūros projektams remti ir tarptautiniams festivaliams bei konkursams finansuoti (lėšos skiriamos visų mieste veikiančių kultūros įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamiems kultūros projektams), tarptautiniam velykiniam muzikos festivaliui "Resurexit", 9-ajam tarptautiniam medijų meno festivaliui "Enter", 9-ajam tarptautiniam menų festivaliui "Šiaulių Monmartro respublika", 50-ajai Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus parodai, 45-ajai Šiaulių krašto tautodailininkų parodai, Šiaurės Lietuvos muzikos festivaliui, 5-ajam tarptautiniam šokio festivaliui-konkursui "Aušrinė žvaigždė", koncertų ciklui "Žengia pulkas linksmai", 8-ajam tarptautiniam Ch. Frenkelio vilos vasaros festivaliui, "Big Band Festival Šiauliai 2011", koncertų ciklui "Muzikiniai rudenys", 5-ajam Lietuvos universitetinių mokyklų teatrų festivaliui-konkursui "Po saule", 11-ajam Šiaulių miesto ir apskrities meno mėgėjų kolektyvų ir atlikėjų festivaliui "Rudens mozaika", festivaliui "Literatūrinis žiemkelis", 3-iajam tarptautiniam P. Stepulio kamerinių tautinės muzikos instrumentų ansamblių festivaliui-konkursui, 3-ajam tarptautiniam smuikininkų ir violončelininkų festivaliui-konkursui "Fiori Musicali", 16-ajam tarptautiniam šiuolaikinio meno festivaliui "Virus" ir kitiems festivaliams, konkursams, parodoms, edukaciniams renginiams, leidybiniams projektams, koncertams, jaunųjų menininkų kūrybai skatinti, kitiems jaunimo kultūrinio užimtumo projektams, Etninės kultūros plėtojimo programai ir miesto folkloro ansamblių veiklai stiprinti.

"Jei finansavimo renginiams neskirs savivaldybė, projektų nekofinansuos ir Kultūros rėmimo fondas bei kitos programos. Jei savivaldai nereikalinga miesto kultūra, kodėl ji turi rūpėti, pavyzdžiui, Kultūros ministerijai?" - sako P. Poderytė ir prašo bent 300 tūkstančių litų padidinti biudžeto asignavimus.

Valdžios tikslas - pakeisti miesto veidą?

Buvęs šiaulietis, dabar Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas, filosofas, profesorius, dr. Gintautas Mažeikis sako jau girdėjęs problemą ir jam labai gaila, kad Šiaulių kultūriniam gyvenimui stipriai sumažintas finansavimas, atsižvelgiant į tai, kad jis ir anksčiau buvo nepakankamas.

"Nukentės profesionalus ir nekomercinis menas - toks, kai menininkai jaučiasi laisviausi ir kūrybiškiausi. Komercinis menas, žinoma, nenunyks. Pasekmė - sustiprės vartotojiškos tendencijos. Daugelis išvardytų festivalių - miestą reprezentuojantis veidas. Toks lėšų perskirstymas reiškia, kad jį norima pakeisti. Tik dabar jau neaišku, kokį miesto reprezentacinį veidą kuria valdžia, sumažindama finansavimą kultūrai", - teigia profesorius.

"Be finansavimo festivalio nerengsime"

Neseniai Šiaulių valstybinio choro "Polifonija" vadovu tapęs Tomas Ambrozaitis pareigas pradės eiti vasarį, bet žinia, kad balandį Velykų proga Šiauliuose nuolat vykstančiam tarptautiniam festivaliui "Resurexit" nenumatyta skirti nė lito, jam buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. "Neskirs lėšų - bus ir atitinkami sprendimai. Pabandysime nedaryti festivalio ir žiūrėsime, kaip miestas į tai reaguos. Šis festivalis - pavasarinis Šiaulių veidas. Jei prioriteto jam nėra, vadinasi, nuspręsta, kad tokio veido Šiauliams nereikia", - sakė jis.

Menininkai išvyks į kitus miestus

Šiaulių miesto kultūros tarybos pirmininkas Raimundas Balza jau yra susipažinęs su siūlomu 2011 metų kultūros biudžetu ir vadina jį nerealiu bei neprotingu. Jo teigimu, miesto valdžia turėtų palaikyti ir rūpintis kultūra, tačiau panašu, kad norima, jog ji numirtų natūraliu būdu.

"Maždaug 900 tūkst. litų reikėtų vien tam, kad kultūrinis gyvenimas nežlugtų, kad į jį būtų įtraukti kiti žmonės. Dabar numatyta skirti keturis kartus mažiau. Aš nežinau jokios kitos srities, kuriai finansavimas būtų sumažintas keturis kartus. Kas nutiktų, jei jis būtų sumažintas, pavyzdžiui, viešajam transportui arba švietimo sistemai?" - klausė jis.

Anot R. Balzos, kultūros žmonės nėra desperatiški, tačiau kultūros renginių nebuvimas paskatins nusikalstamumo augimą, jaunimo užimtumo stoką. "Miestas taps neįgalus, pilkas. Niūrus vaizdas laukia, todėl dalis menininkų gali išvykti dirbti į kitus miestus. Ten, kur jų reikia", - sako pašnekovas.

Ragina politikus atsikvošėti

Kaip kultūrinį gyvenimą finansuoja kiti šalies miestai? Panevėžio savivaldybė, pasirodo, savo miesto kultūros reikmes vertina atsakingiau. Šių metų biudžete Panevėžio kultūros programoms finansuoti numatyti 400 tūkstančių litų.

Panevėžio savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė sako, kad mieste kultūros reikmėms reikėtų triskart daugiau lėšų, tačiau ją tiesiog sukrėtė išgirsta suma, kurią ketinama skirti Šiaulių kultūros gyvenimo poreikiams.

"Mes taip pavydime Šiauliams, nes jis - toks šaunus miestas, turintis tiek daug įdomių menininkų, rengiantis tiek įvairių kultūros renginių. Tikiuosi, kad jūsų politikai atsikvošės, tikiuosi, kad jie protingi. Juk žmonės apsigyvena ten, kur gali patenkinti savo poreikius, kur siūlomas kokybiškas gyvenimas. Juk ir apie tai reikia pagalvoti", - sakė L. Krasauskienė.

Kultūrą nustumti į kampą - nedovanotina

Jau kitą savaitę Šiaulių miesto tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete bus svarstomas klausimas dėl biudžete numatomų lėšų miesto kultūros renginiams. Komiteto pirmininkas Juozas Pabrėža sako kategoriškai nesutiksiantis su tokiais skaičiais, kokie siūlomi biudžeto projekte. "Manau, kad projekte numatyta nedovanotinai mažai lėšų ir aš kelsiu klausimą, nes kultūros skriausti negalima, tuo labiau, kad jau pernai lėšų buvo skirta mažiau", - sakė jis.

J. Pabrėžos nuomone, negalima lyginti kultūrai skiriamų pinigų su pinigais, skiriamais kitoms sritims. "Kultūrą nustumti į kampą - nedovanotinas dalykas", - sakė jis.

Miesto metai

Be ypatingų politinių pokyčių prieš artėjančius savivaldos rinkimus, susiveržus diržus lėtai kopiant iš ekonominės duobės, po truputį grąžinant milijonines skolas, pradedant svarbius projektus, bet neišvengiant skandalų – taip galima apibūdinti 2010-uosius Šiaulių mieste.

Rugsėjo 1-ąją Šiauliuose lankėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Subiro apskritys

Šiemet minėjome savivaldos dvidešimtmetį ir "laidojome" apskritis. Liepos 1-ąją panaikinus apskrities viršininkų administracijas, darbo neteko apie 60 Šiaulių apskrities tarnautojų.

Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas neliko be darbo – trumpai pabuvęs premjero patarėju regioniniais klausimais jis tapo Šiaulių teritorinės darbo biržos vadovu, pakeitęs ilgametę direktorę Genovaitę Kuprevičienę.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos perėmė apskrities žemėtvarkos skyrius. Keturias darbo vietas išsaugojo valstybinės švietimo priežiūros specialistai, tapę pavaldūs Švietimo ir mokslo ministerijai. Keturios darbo vietos įkurtos ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiame regiono tarybą aptarnaujančiame sekretoriate.

Buvusios apskričiai pavaldžios įstaigos perduotos ministerijoms arba savivaldybei, užsitikrinus jų finansavimą. Ginčų kėlęs Šiaulių filharmonijos likimas taip pat nuspręstas – ji tapo pavaldi Kultūros ministerijai.

Neliko muitinės ir rinktinės

Liepos 1-ąją panaikinta ir Šiaulių teritorinė muitinė. Miesto vadovų ir verslininkų žygiai nepadėjo, kad muitinė Šiauliuose išliktų. Mieste paliktas tik muitinės postas.

Nuo sausio 1-osios neliks ir Lietuvos bei Latvijos sieną kontroliuojančios VSAT Šiaulių rinktinės. Ji reorganizuojama – šis VSAT padalinys nebeegzistuos, o jo funkcijos bus perduotos kaimyninėms Pakrančių apsaugos ir Ignalinos rinktinėms. Pastarosios užtikrina Europos Sąjungos (ES) išorės sienos apsaugą.

Savivaldybės taryboje – dviem mažiau

Šiaulių miesto taryboje 2010-ųjų pirmoje pusėje vyko įprasti darbai: politikai nepasižymėjo nei aktyvumu, nei ypatingomis pastangomis būti pirmuose laikraščių puslapiuose. Kaip ir 2009-aisiais, dviejų Tarybos narių kėdės buvo tuščios - Romanas Čokovas ir Igoris Strupeikis dėl korupcijos skandalo buvo nušalinti nuo Tarybos narių darbo.

2009-ųjų rugsėjį Šiaulių apygardos teisme pradėta nagrinėti dviejų politikų byla dėl kyšio reikalavimo šiemet buvo baigta. Lapkričio pabaigoje teismas paskelbė nuosprendį – politikams skirta po ketverius metus laisvės atėmimo bausmės. Abu politikai kaltę neigia ir nuosprendį apskundė.

Priešrinkiminis kadrilis

R. Čokovas ir I. Strupeikis sakė nebekandidatuosią į Šiaulių miesto tarybą. Kiti jų kolegos Tarybos nariai antroje metų pusėje ėmė aktyviai ruoštis rinkimams. Politikai pradėjo organizuoti renginius, rengti įvairius vakarėlius, susitikimus, aktyvesni tapo ir per Tarybos posėdžius.

Valdantiesiems šie metai nebuvo lengvi – teko susiveržti diržus. Kaip ir 2009-aisiais, Šiaulių miesto savivaldybei priklausančių įstaigų darbuotojams teko eiti nemokamų atostogų.

Netaupiusias švietimo įstaigas bandęs nubausti (joms skirta mažiau pinigų nei kitoms) Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius vos neprarado savo posto. Opozicijos inicijuotame neeiliniame Tarybos posėdyje pinigai grąžinti, o administracijos direktorius nuo bausmės išsisuko viešai atsiprašęs.

Sausio pradžioje po penkerių metų darbų atidarytas pėsčiųjų bulvaras.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Baigti seni darbai

Sausio pradžioje po beveik penkerius metus trukusios rekonstrukcijos atidarytas pėsčiųjų bulvaras. Bulvaro rekonstrukcija kainavo 25,9 milijono litų. Pirmojo etapo darbams lėšų buvo skirta iš Privatizavimo fondo. Trečiajame etape "Šiaulių kelias" dirbo avansu. Su bendrove Savivaldybė žada atsiskaityti per trejus metus.

Neprireikė nė pusantrų metų, kol buvo nutiestas mažasis pietinis miesto aplinkkelis. Tai naujoji Baltų gatvė, dar vadinama Išradėjų gatvės tęsiniu. Baltų gatvė sujungė Pramonės ir Gegužių–Sembos gatves. Įgyvendinant minėtą projektą, buvo nutiestas Statybininkų gatvės tęsinys. Šis projektas pripažintas vienu sėkmingiausiai savivaldos įgyvendintų infrastruktūros plėtros projektų Lietuvoje.

Kaip sėkmingas sumanymas vertinama ir kovo mėnesį surengta kūrybinė stovykla. Joje kelios dešimtys Lietuvos architektų ieškojo idėjų, kaip sutvarkyti Prisikėlimo aikštę ir kur pastatyti paminklą Laisvės ir Nepriklausomybės gynėjams. Pinigų kol kas idėjoms įgyvendinti nėra, bet visi sumanymai pateikti leidinyje.

Įgyvendintas pusantrų metų trukęs vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektas Medelyne ir Kalniuke. Žuvininkų siurblinė ir Medelyno mikrorajono centralizuoto vandentiekio bei nuotekų tinklai – tai paskutiniai objektai, kurie pripažinti tinkami naudoti įgyvendinant projekto "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiauliuose" pirmąjį etapą. Rekonstruota Kulpės nuotekų siurblinė pripažinta tinkama dar pavasarį, Marijampolės siurblinė ir darbai Kalniuko mikrorajone baigti liepos mėnesį.

Imtasi naujų darbų

Šiemet imtasi ir senojo viaduko remonto. Tiesa, nebaigti darbai žiemą kiek trikdo eismą. Žadama, kad pavasarį vairuotojai galės važiuoti dviem juostomis viena kryptimi, ir dviem – kita.

Pajudėjo ir Menų inkubatoriaus reikalai – savivaldybė įsigijo buvusio "Elnio" fabriko pastatą. Pavasarį čia turėtų prasidėti statybos.

Šiauliams labai svarbu, kad iš "mirties taško" pajudėjo viešojo logistikos centro projektas. Šiauliai ne vienerius metus buvo braukiami iš logistikos žemėlapio, o dabar Šiaulių logistikos centras gali tapti Lietuvos pilotiniu projektu. Tai labai svarbus projektas, susijęs su Šiaulių oro uosto plėtra bei Industrinio parko galimybėmis.

  

Į jubiliejinį 15-ąjį festivalį kvietė VIRUS`as. festivalis.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

 

Rugpjūtį vyko 8-asis menų festivalis "Šiaulių Monmartro respublika".

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šventės ir tradicijos

Liepos viduryje vyko sporto žaidynės "Žalgiris Open 2010", skirtos Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti . Šiauliuose, Kelmėje ir Radviliškyje įvairiose varžybose dalyvavo per 1500 sporto mėgėjų.

Rugpjūčio pradžioje "Laiptų galerijoje", atšventusioje jau 18-ąjį gimtadienį, atidarytas 8-asis menų festivalis "Šiaulių Monmartro respublika". Miestas šurmuliavo ir Šiaulių dienų proga rugsėjį, o lapkritį Šiaulių dailės galerijoje vyko penkioliktasis šiuolaikinio meno festivalis "Virus". Jo nuolatinis dalyvis rašytojas Rolandas Rastauskas tapo šiųmetės Nacionalinės premijos laureatu.

Miestas ir žmonės

Minint Šiaulių kraštotyros draugijos 83-iąjį gimtadienį ir Tarptautinę muziejaus dieną, išrinkta aštuonioliktoji Mikelio prizo laureatė – buvusi ilgametė Šiaulių jaunųjų turistų centro darbuotoja kraštotyrininkė Jadvyga Urbonienė.

Metų šiauliete išrinkta gerai žinoma medikė Liuda Bekerienė. Garbės piliečio vardą šiemet pelnė taip pat medikė docentė, medicinos mokslų daktarė, humanistė, pedagogė Jūra Nijolė Daulenskienė.

Gerk daugiau - išgelbėk Lietuvos ekonomiką?

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Lietuvoje nuo kitų metų norima padidinti alkoholio prieinamumą, nors ir taip esame vienia daugiausiai alkoholio vartojančių tautų Europoje. Siekiama pailginti alkoholio pardavimo laiką. Akcizui sumažinti Seimo nariai jau pritarė, nors prezidentė vetavo šį sprendimą. Kyla klausimas - kas skatina Seimo narius girdyti tautą ir matyti tame šalies finansinį išsigelbėjimą? Neišmanymas ar alkoholio gamintojų įtaka?

Alkoholį mums pila ne tik į skrandį, bet ir į smegenis.

Lozungai, kvepiantys pinigais

62 Seimo nariai balsavo už akcizo alkoholiniams gėrimams sumažinimą. Jie aiškina, kad draudimais nieko nepakeisi, žmonės pirks daugiau alkoholio ir taip bus sumokama daugiau akcizo. Bus skatinamas vietinis verslas. Sugalvojama ir daugiau absurdiškų motyvų.

Alkoholio gamintojai save vadina didžiausiais mokesčių mokėtojais, tarsi akcizas nebūtų įskaičiuotas į jų produkcijos kainą. Tarsi ne pirkėjas už prekę sumokėtų.

Kostumuotos alkoholio pramonės "torpedos" ėmėsi propagandos. Rimtu veidu aiškinama, kad mažinamas akcizas sumažins pilstuko ir kontrabandinio alkoholio prekybą.

Akcizo mažinimo priešininkai kaltinami tuo, kad vykdo Rusijos bei Baltarusijos nurodymus ir stengiasi sužlugdyti šalies ekonomiką. Bet jei mažinamas akcizas, tai baltarusių ir rusų produkcija taip pat atpinga. Vietoj to reikėtų didinti muitus. Klausimas - kas čia iš tikrųjų dirba Rusijai ir Baltarusijai?

Ne vienas Seimo narys prabilo apie alkoholio pramonės atstovus, nuo kurių neužsiveria Seimo durys. Jie vienas po kito eina įtikinėdami apie blogą savo finansinę padėtį. Anot jų, vargšai žmonės neįperka alkoholio, o kompanijos, remiančios populiariausią šalies sportą, neva skursta.

Seimas užsiima genocidu

Šiaulietis blaivystės skleidėjas neurochirurgas Albertas Griganavičius jau 51 metus kasdien susiduria su alkoholio padariniais, nors pats jo nevartoja.

Medikas iš patirties žino, kad bet koks alkoholio prieinamumo padidinimas reiškia didesnį žmonių nuodijimą. Kuo daugiau žmonės išgeria, tuo daugiau alkoholio traumų. Tai ne tik kiauros kepenys, bet ir smurtas šeimose, skyrybos, muštynės gatvėse. Dažnai nukenčia ar žūva niekuo dėti žmonės.

Neurochirurgas atidžiai perskaitė Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos išplatintą viešą kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus kei Lietuvos žmones ir pritarė kiekvienam šio teksto žodžiui. Jį šokiravo, kad už akcizo alkoholiui sumažinimą balsavo buvęs sveikatos ministras A. Čaplikas ir dabartinis ministras R. Šukys.

Visas balsavusių už šalies girdymą alkoholiu sąrašas skelbiamas naujienų portale "Etaplius.lt".

"Už genocidą yra baudžiama. Ar nederėtų taikyti bausmių už alkoholizmo skatinimą? Juk tai toks pat tautos naikinimas", - tvirtina A. Griganavičius.

Neurochirurgas mato, kad vyksta arši kova tarp visuomenės ir Seimo narių, remiančių alkoholio gamintojus. Nekyla abejonių, kad siekiantys nugirdyti šalį yra kažkaip paskatinti - gal piniginėmis injekcijomis, gal pažadais paremti per rinkimus.

Užmirštama, kad per šešerius metus vaikų apsinuodijimų alkoholiu padaugėjo 17 kartų, o vienam gyventojui tenkančio gryno alkoholio kiekis pasiekė 20 litrų per metus. Jei tokia statistika išsilaikytų 25 metus, būtų sunaikinta 50 procentų genofondo.

Pasaulio sveikatos organizacijos aiškina, kad visuomenei, bet ne alkoholikų šeimoms, nepavojingas yra vidutinis 6-7 litrų gryno alkoholio suvartojimas per metus. Mes šią normą jau viršijome tris kartus.

"Ar mums neužtenka emigracijos į kitas šalis? Kodėl didiname migraciją į invalidų vežimėlius ir kapus?", - klausia neurochirurgas A. Griganavičius.

Autoriaus nuotr.

Vienintelis kompanijų tikslas - pelnas

A. Griganavičius neabejoja, kad prekyba alkoholiu - tai mažiausios sąnaudos ir didžiausias pelnas. Visi proalkoholinių jėgų motyvai yra išgalvoti ir nieko verti.

Teiginys, jog draudimais nieko nepakeisi - melagingas. Bet koks draudimas sumažina alkoholinių traumų kiekį. "Pamenate, kaip pernai visi sujudo dėl reklamos apribojimų? Tarsi siektume pražudyti sportą. Mums tiesiog ant smegenų pila alų ir sako - tai mūsų pergalė", - primena medikas.

Alkoholio gamintojai tikina, kad dėl didelio akcizo kenčia pramonė, daugėja bedarbių, žlugdomas verslas. "Tai visiškai nepagrįsti teiginiai. Netikiu, kad taip bus, tačiau jei bankrutuos kokia nors alaus gamykla ir darbo neteks keli šimtai darbuotojų, bus menkesnis nuostolis, palyginti su alkoholio žala. Jei per metus bus išgerta daugiau alkoholio, bus nužudyta ne mažiau žmonių. Dauguma matome tik linksmąją alkoholio pusę, o mano patirtis kalba ką kita", - tikina medikas, savo gyvenimą paskyręs alkoholio traumoms gydyti. Neurochirurgas ankčiau per metus pusantro šimto naktų skubėdavo pas pacientus, apsinuodijusius alkoholiu. Jis paskaičiavo, kad vien Šiaulių ligoninėje per pastaruosius 50 metų nuo alkolio traumų mirė mažiausiai 1500 žmonių.

Biudžetas? A. Griganavičius įsitikinęs, kad išgėrę daugiau alkoholio biudžeto neišgelbėsime. Kuo daugiau bus parduota alkoholio, tuo daugiau pelno turės privatininkai. O valstybei - vien išlaidos. Juk išgėręs žmogus lengvai patenka po automobiliu. Kartais netgi pats jį vairuoja. Gatvėje užpuola chuliganai, sumuša. Ivalidumas, nedarbingumas ir pagaliau laidojimo išlaidos. "Štai jums ir biudžeto papildymas", - rėžia medikas.

O kaip dėl kontrabandos? Medikas įsitikinęs, kad šešėlinis verslas buvo ir bus. Jis prisiderins prie esamų kainų ir vis tiek bus pigesnis už parduotuvių. Alkoholio savikaina yra juokinga, teikiamas pelnas - didžiulis, o žala - neišmatuojama.

Kalėdaitį laužė ir pagonys

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Plonytis kepinys su religinio turinio atvaizdu per Kūčias būna beveik ant kiekvieno lietuvio stalo. Kalėdaitį vadiname įvairiai: "plotkelė", "Dievo pyragas", "Dievo duona". Kūčių ir kalėdaičio dalijimosi paprotys gyvas tik Lietuvoje ir Lenkijoje. Prieš priimant krikščionybę lietuvių šeimos per Kūčias dalydavosi kasdienės duonos riekę arba obuolį.

Kalėdaitis - plonas kepinys iš miltų ir vandens.

Kalėdaičio gimimas

Varnių žemaičių vyskupystės muziejuje šį mėnesį galima patiems išsikepti kalėdaitį. Vienuolė Regina Edita Teresiūtė parodo kaip - įkaitina specialią elektrinę keptuvę su raštais, užpila mažiau nei pusę samtelio skystokos tešlos, stipriai paspaudžia ir užveržia. Sušnypščia garas. Po kelių akimirkų atidaro keptuvę. Tešla tolygiai pasiskirsčiusi, nes abi keptuvės dalys susispaudžia labai glaudžiai. R. Teresiūtė paima ką tik iškeptą kalėdaitį ir parodo visiems. Kas nori pabandyti?

Iškeptas paplotėlis - dar nebaigtas. Jis dedamas ant lygaus paviršiaus. Kanceliariniu peiliu kruopščiai apdailinami kraštai. Kalėdaitis nemažas - jį galima pjauti pusiau.

Vienuolė sako, kad kalėdaičius galima ir šiek tiek paspalvinti, įpylus į tešlą morkų, burokėlių ar apelsinų sulčių. Į kitą paplotėlį R. Teresiūtė įkepė rūtos šakelę. Kitas paplotėlis šiek tiek prikibo prie keptuvės - išsiplėšė nedidelė skylutė. Ką daryti? Vienuolė pridegusią vietą patepa bičių vašku ir kruopščiai nuvalo skudurėliu. Galima kepti toliau.

Smalsesniems vienuolė parodo reples-spaustuvus, kuriais "plotkeles" kepdavo senais laikais. "Uždėdavo tešlos, stipriai suspausdavo rankomis ir kišdavo į ugnį. Nelengvas darbas - keptuvė sunki, o rankena ilga. Arti keptuvės nesuimsi - nudegsi", - pasakoja vienuolė.

Pajusti bendrystę

Kairių parapijos kunigas Saulius Matulis primena, kad Kūčios bei kalėdaičių dalijimasis Kalėdų išvakarėse yra tik Lietuvoje ir Lenkijoje paplitęs reiškinys. "Tik nepainiokite jo su komunija, nors skonis panašus", - šypteli dvasininkas.

Kunigas įsitikinęs, kad tokia graži tradicija tik praturtina lietuvių krikščionišką gyvenimą.

Pagal krikščioniškas lietuvių ir lenkų tradicijas kalėdaičio laužymas ir valgymas simbolizuoja šeimos bendrystę ir vienybę. Pasižadama dalytis Dievo malone, meile, rūpesčiais, džiaugsmais. Viskas palydima malda.

Besilaikantys liaudiškų tradicijų šią tradiciją aiškina panašiai. Tai troškimas laimingai sulaukti kitų metų. Dalijamasi kalėdaičiu, kad šeimos nariai mylėtų vienas kitą.

Kūčios neatsiejamos nuo ikikrikščioniškų lietuviškų papročių ir tradicijų. Tai absoliučios vienovės šventė - nuo vieno stalo visas pasaulis valgo. Visi vieningai laužo duonos riekę, obuolį arba tą patį iš bažnyčios parsineštą kalėdaitį. Dvylika patiekalų - simboliškas skaičius sutampantis su mėnesių skaičiumi - visi metų laikai susrinko prie stalo. Padedamos lėkštelės mirusių artimųjų vėlėms. Po staltiese paklotas šienas atiduodamas gyvuliams.

  
Senovinės žnyplės, kuriomis anksčiau kepdavo kalėdaičius. 

Vienuolė Regina Edita Teresiūtė demonstruoja, kaip kepami kalėdaičiai.

Autoriaus nuotr.

Šventumas

Kalėdaičiai kiekvienoje parapijoje būna iškepti jau advento pradžioje. Pirmąjį advento sekmadienį per Mišias jie būna pašventinami. Dauguma mažesnių parapijų kepa kalėdaičius savo patalpose, didesnė gauna iš vienuolynų. Vienuolė R. Teresiūtė kepdama kalėdaičius ramino, kad papildomai jų šventinti nereikės - kunigas tešlą pašventino.

Kunigas S. Matulis patikslina, kad kalėdaičio pašventinimo ritualas - ne kokie nors burtai. Tai atliekama viešai per šv. mišias: "Jei atneštumėte kokį nors daiktą iš namų ir sakytumėte - pašventink, - nesuprasčiau, kam to reikia ir kaip tai daryti."

Kasmet kyla diskusijų apie tai, kad kalėdaičiai konvejeriu kepami Lenkijoje. Ar jie pašventinti? S. Matulį tokie žodžiai tik pralinksmina: "Ar gali labiau apsimokėti vežti kalėdaičius iš Lenkijos? Juk žmonės už juos nemoka, o aukoja, kiek gali. Laikai sunkūs. Vieni litą, kiti - dešimt."

Apie kalėdaičio savotišką šventinimą diskutuoja ir etnologai. Šiaulių kultūros centro Etninės kultūros skyriaus metodininkė bei ŠU folkloro ansamblio "Vaiguva" vadovė Diana Martinaitienė teigia, kad senovės lietuviai per Kūčias dalydavosi žynių pašventinta duona arba obuoliais.

Etnologai mano, kad ir pagoniškame pasaulyje ne visi akmenys ir medžiai būdavo šventi. Juos tokius padaro ne kas kitas, tik žmogus - savo mintimis, veiksmais ar apeigomis. Taip pat ir su duona.

"Žinoma, galima tik spėlioti, kad per Kūčias senovės lietuviai dalydavosi savotiškai pašventinta duona, tačiau akivaizdu, kad krikščionybei perimti šį paprotį nebuvo sudėtinga", - sako etnologė.

D. Martinaitienė atskleidė, kad šiemet ji jau gavo dovanų keletą "plotkelių": "Dalijamės tuo, ką turime. Šiemet - kalėdaičiais. Kai neturėsime, bus gerai ir obuoliai."

 

Neeiliniame Tarybos posėdyje - ir kaltinimai dokumentų klastojimu

Jūratė SOBUTIENĖ

Ketvirtadienį vykusiame neeiliniame Šiaulių miesto tarybos posėdyje pritarta, kad būtų grąžinta praeitą mėnesį trim įstaigom nurėžta finansavimo dalis – beveik 83 tūkst. litų: lopšeliui-darželiui "Voveraitė" - 50 tūkst., lopšeliui-darželiui "Žilvitis" – per 10 tūkst., o V. Kudirkos pagrindinei mokyklai – beveik 22,5 tūkst. litų. Už šį sprendimą balsavo 29 politikai.

Savivaldybės administracija teisinosi, jog įvyko techninė klaida, kad praėjusiame Tarybos posėdyje politikai nebuvo supažindinti su nauja sprendimo projekto redakcija.

Opozicija dėl šios klaidos reikalavo Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus galvos. Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko Alfredo Lankausko teigimu, tokia "techninė klaida" nutiko pirmąkart per 20 metų ir yra panaši į kriminalinį nusikaltimą. Švietimo įstaigų profsąjungų atstovai tikina, kad tik pačių ugdymo įstaigų dėka ir dėl "Voveraitės" lopšelio-darželio darbuotojų aktyvumo administracijos apgaulė išaiškėjo.

Prieš neeilinį Tarybos posėdį svarstant šį klausimą komitetuose Arvydas Mockus siūlė lopšeliams-darželiams, kurie taupė ir kurių darbuotojai ėjo nemokamų atostogų, kaip premiją grąžinti nesumokėtus pinigus. V. Damulevičius stebėjosi, kodėl norima išskirti vieną žmonių grupę. Vadovaujantis tokia logika, reikėtų premijas mokėti visiems, kuriems buvo sumažintas finansavimas, o tai biudžetui kainuotų ne vieną milijoną. Anot jo, lopšeliams-darželiams pinigų užteko košei, o atsisakiusiems taupyti politikų valia liks pinigų ir sviestui.

Direktoriaus noras priversti pasninkauti nenorėjusius eiti nemokamų atostogų vos nevirto politiniu perversmu. V. Damulevičiaus galvos gelbėti ėmėsi koalicijos partneriai. Miesto mero Genadijaus Mikšio teigimu, klysta visi, o administracijos direktoriui skelbti nepasitikėjimą, kai iki rinkimų liko pora mėnesių – tik politikavimas.

Iki šiol jokių nuobaudų nei administracijos direktoriui, nei Finansų skyriaus vedėjai Kazimierai Daujotienei nėra skirta. Kitą savaitę šį klausimą svarstys Etikos komisija.

Kultūros ministras A. Gėlūnas: "Mano tikslas – kultūrą sugrąžinti į gyvenimą"

Svajūnas SABALIAUSKAS

"Mano tikslas - kultūrą sugrąžinti į gyvenimą", - sakė kultūros ministras Arūnas Gėlūnas, kai praėjusią savaitę su juo bei kultūros žinovais susitikome aptarti rengiamos knygos "Šiaulių dramos teatrui - 80" (jubiliejų teatras švęs 2011 m. rugsėjo 23-iąją). "Šiauliai plius" skaitytojams pateikiame pokalbį su ministru apie tai, kur dingsta kultūrai skirti pinigai, ką daryti, kad ir mažiausių miestelių gyventojai taptų kultūros dalyviais, o ne vartotojais.

"Kultūroje turi lemti ne politikų, o ekspertų ir žinovų nuomonė", - sako kultūros ministras A. Gėlūnas.

Lrytas.lt / Re­na­to NE­VER­BIC­KO nuo­tr.

- Kai kalbame apie energetiką, visi suprantame, kad radiatoriai turi būti šilti. Suprantame, jog turi būti mokestis už dujas. Keliais naudojamės visi. O kultūra dažnai suvokiama ne kaip visiems būtina ir reikalinga, bet kaip atskira kertelė - jei turi laiko ir noro, ar tai yra šeimos tradicija, tada pasinaudoji kultūra. Kitu atveju – ne.

Mano tikslas – kultūrą sugrąžinti į gyvenimą, kad žmonės suvoktų: graži aplinka, laisvalaikis, tam tikri kasdienybės įpročiai – taip pat neatsiejami nuo kultūros. Kad kultūra - ne išskirtinis fenomenas ar pasiturinčio žmogaus gyvenimo kokybės ypatinga vieta, bet kiekvieno civilizuoto žmogaus oraus buvimo dalis.

Kultūros politikos kaitos gairėse, parengtose prezidentės sudarytos grupės, kuriomis mes dabar vadovaujamės ir kuriame priemonių planą, pabrėžiami prioritetai: kultūra visiems, kultūros prieinamumas ne tik Vilniuje, didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose.

Matyčiau tam tikrą viltį, kad kultūra taps strategine Lietuvos politikos dalimi. Tokia ji, deja, per šiuos dvidešimt metų nelabai buvo. Daugelis mano pirmtakų ir kultūros žmonių kalba apie kultūros politiką kaip apie marginalinę kultūros sritį. Vis dėlto norėtųsi, kad tai būtų nacionalinės tapatybės šerdis ir neišvengiamai būtina valstybės gyvenimo prioritetinė sritis.

- Ką reikėtų daryti, kad it į balą nedingtų kultūrai skirti pinigai? Gal kartais per daug eskaluojama, bet negalima nepastebėti VEKS‘o ir kitų garsiųjų, galimai neskaidrių, projektų.

- Projekto "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" diskreditavimo mastas buvo nepagrįstas. Jokiu būdu nesutiksiu, kad Kultūros sostinės projektas visiškai žlugęs, užtraukęs Vilniui ir Lietuvai gėdą.

Taip, su tokiu dideliu projektu ir didele pinigų suma sunku susitvarkyti, bet, manau, įgijome patirties. Jei čia yra nusikaltimo sudėties, tikiuosi, kad mūsų teisėsaugos sistema yra kompetetinga ir sveika, kad išsiaiškintų.

Ne vienas žmogus man yra sakęs, kad mato nedraugiškų valstybių slaptųjų tarnybų darbą. Nesu nei paranoikas, nei hipertrofuotai įtarus, bet skaitant kai kurias publikacijas beveik galima manyti, kad taip ir buvo.

- Ministre, ar paaiškėjo, kodėl J. Miltinio teatro vadovas savo poste išbuvo vos dvi dienas?

- Neišaiškėjo jokia tiesa. Mūsų versija buvo tokia: kolektyvas nesutiko bendradarbiauti, iškėlė perteklinius reikalavimus, su kuriais vadovas negalėjo sutikti. Bet panašiau, kad taip greitai galima atsistatydinti tik dėl kompromituojančios medžiagos.

Ši istorija parodė, kaip sudėtinga atrasti tinkamą vadovą. Nelabai kas nori vadovauti regioniniam teatrui, o kas nori, ne visada gali. Bet ką tuomet kalbėti apie mažesnių miestelių kultūros centrus. Kaip ten surasti kvalifikuotus žmones? Tad laukia didelis darbas, kaip reabilituoti tokių darbo vietų patrauklumą. Ir tai turime daryti su savivaldybių merais, savivaldos institucijomis. Kad buvimas kultūros darbuotoju regione nebūtų partizaninė pozicija: be pinigų, su dideliais iššūkiais ir be pagarbos. Pedagogo darbas po truputį rebilituojamas. Pedagogai gal su manimi nesutiktų, bet manau, kad oraus buvimo prasme mokyklų pedagogai turi daugiau privilegijų.

- Daugelį domina Nacionalinio dramos teatro ir jo vadovo A. Večerskio istorija.

- Reikia remtis tik faktais ir jais nespekuliuoti. Buvo ironizuojama, kad mane, naują ministrą, erzindavo, kai žmonės klausdavo: "O ką darysi su Večerskių teatru?" Didesne dalimi šis teiginys pasitvirtino: tikrai buvo supainioti viešieji ir privatūs interesai įdarbinant šeimos narius, kur jie negalėjo dirbti, taip pat skiriant priedus ir tvarkantis teatre kaip savo namų ūkyje.

Tikiu, kad konkurse pasirinkome geriausią kandidatą, su kuriuo siejame didelius lūkesčius. Valstybinis nacionalinis teatras turi būti skėtinė institucija, kuri surenka viską, kas yra geriausia ir parodo sostinės ir šalies gyventojams.

Nauji vadovai, ateidami vadovauti prestižinėms kultūros įstaigoms, turėtų labai atidžiai sekti savo veiklą ir neatitraukti žvilgsnio nuo meno kokybės, jo neperkelti į skandalingą buitinę ir juridinę pusę.

- Ar nesigailėjote, susidūręs su kultūros iššūkiais, jog tapote Kultūros ministru?

- Mano gyvenimas nebuvo ramus - buvo gana sudėtingas, studijų prorektoriai tai patvirtins, ypač aukštojo mokslo reformos ir ekonominės krizės kontekste. Aš perėjau į įdomesnį ir atsakomybės prasme sudėtingesnį darbą, kuriame daugiau dinamikos ir galimybių nuveikti yra daugiau.

Nė dienos, nė minutės nesigailėjau. Penkis mėnesius esu ministras. gana trumpai, bet pakankamai ilgai, kad suvoktum darbo esmę, pobūdį. Matau dideles galimybes daug ką nuveikti.

- Kokios Jūsų pagrindinės vizijos iki šios kadencijos pabaigos?

- Mano viltis – nuolatiniu kalbėjimu, diskusija, viešinimu, teisėkūra įtvirtinti kultūrą kaip prioritetinę sritį. Tai – didelis tikslas. Sykiu papurenti, paravėti tą daržą, kuris buvo mažiau ravėtas depolitizavimo prasme. Kad daugiau lemtų kultūros ekspertų ir žinovų nuomonė, o ne politikų. Galima prisiminti tą patį VEKS‘ą ir istorinio filmo kūrimą, kitus didžiuosius projektus, kai didesnė problemų dalis kilo dėl politikų įsikišimo. Politikai turėtų nužymėti bendriausias raidos gaires.

Reikia sukurti Kultūros tarybą, kuri būtų ekspertinė institucija, panaši į labai sėkmingai veikiančią Mokslo tarybą. Sudėtingiausias prioritetas - kultūros prieinamumas visiems. Net nuošaliausiems miesteliams turi būti pristatoma aukščiausio lygio kultūra. Kad Lietuvos gyventojai kuo kokybiškiau dalyvautų kultūroje. Būtent DALYVAUTŲ, o ne tik vartotų.

- Šiaulių dramos teatras rudenį pradėjo 80-ąjį sezoną ir kitąmet, rugsėjo 23 dieną, švęs savo 80-ąjį jubiliejų. Ko palinkėtumėte Šiaulių dramos teatrui jubiliejinį sezoną?

- Tikiuosi teatro meninės kokybės, kad jis taptų atvira vieta atvažiuojantiems žmonėms ne vien iš Lietuvos. Kad liktų ir dar taptų aktyvesniu kultūros židiniu Šiaurės regione, kur Šiauliai – pats svarbiausias miestas. Linkiu labai aukšto ambicingo kūrybinio skrydžio. Jei galima, šiek tiek komercinės sėkmės, kad būtų pilnos žiūrovų salės, skaidrumo veikloje, bet svarbiausia - meninių paieškų džiaugsmo, kuriuo pasidalytų su žiūrovais. Tai – esminis palinkėjimas.

Valdžioje trūksta moterų, šeimoje – vyrų

Alvydas JANUŠEVIČIUS

"Ar galite patikėti, kad iki šiol Europos Sąjungoje moterys už tą patį darbą gauna vidutiniškai 17 procentų mažesnį atlyginimą nei vyrai", - klausia europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, šiuo metu daug dirbanti moterų lygybės ir kitais socialiniais reikalais. Europoje nėra vyrų ir moterų pusiausvyros nei valdžioje, nei šeimoje.

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad būtų tik į naudą, jei valdžioje būtų daugiau moterų.

Autoriaus nuotr.

Už "sijoną" - mažesnė alga

Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė, net ir būdama už Europos vairo, sėdi savo ratuose - rūpinasi socialiniais klausimais. Lietuvoje ji buvo socialinių reikalų ir darbo ministrė, Europos Parlamente dabar - Užimtumo ir socialinių reikalų, bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų narė. Nejaugi Europoje moterų ir vyrų teisės nelygios?

V. Blinkevičiūtė tvirtina, kad lyčių lygybė - vienas svarbiausių ES principų, tačiau problemų apstu. Jos nėra tokios didelės ir akivaizdžios kaip Azijoje, tačiau savaime suprantamus dalykus daug sunkiau išgyvendinti nei akivaizdžią neteisybę.

Paradoksas, tačiau faktas, kad iki šiol Europos moterys, dirbančios tą patį darbą, gauna 17 procentų mažesnį atlyginimą nei vyrai.

Kokia to priežastis? Įmonių ar įstaigų vadovai yra vyrai. Jie į darbuotojų šeimas žiūri pragmatiškai ir trumparegiškai. Ivertinama, kad moteris kada nors turės vaikų, todėl jai galima užkrauti daug darbo, tačiau nepakelti pareigų. Taip pat vengiama jai padidinti atlyginimą, nes nėštumo atveju bus papildomų išlaidų.

Kvota valdžios moterims

V. Blinkevičiūtė sako, jog kai kurie sociologai dėl pasaulinės krizės kaltina vyrus. Jie, vadovaudami didžiosioms korporacijoms, bankams, nesugebėjo pažvelgti žingsneliu toliau ir bet kokia kaina siekė pelno.

Europarlamentarė nemano, kad pasaulį turėtų valdyti moterys, tačiau sprendimus turėtų vienodai sąlygoti abiejų lyčių atstovai.

Nenuostabu, kad "Siemens" kompanija, kuriai vadovauja aštuoni vyrai, džiūgauja, jog jų gretose yra ir moteris, atsakinga už finansinę įmonės dalį.

Tyrimai rodo, kad moteris gali priimti ne tik intuityvius sprendimus, bet ir daugelį problemų aprėpia plačiau negu vyrai. Vyrai dažniausiai remiasi logika arba statistika ir šią informaciją naudoja savo sprendimams pagrįsti.

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas jau beveik įrodė, kad moterų valdžios institucijose yra per mažai - tik trys procentai. Mažai kas abejoja ir tuo, kad valdymo procese turi būti vienodai girdimas ir moteriškas, ir vyriškas balsas. Ketinama 2010–2015 metais įvesti kvotas valdžios moterims. Lyčių lygybė įmanoma tik imantis priemonių, nes vyrai aukščiausius valdžios postus "okupavę" jau daugybę amžių. Tokia tradicija savaime nesugrius. Dar nėra aišku, kiek procentų moterų privalės būti valdžioje, kad lygybės principas būtų įgyvendintas.

Vyrams - kelias į šeimą

Dar vienas faktas - moterų išsilavinimas geresnis nei vyrų, tačiau jos paaukoja savo gyvenimą motinystei. Dar ne visose ES šalyse yra įteisintos tėvystės atostogos. Tai, kas natūralu Skandinavijoje, tas dar toli gražu nepasiekiama ir nepriimtina Pietų Europos šalims.

ES siūloma visose valstybėse motinystės atostogas pailginti mažiausiai iki 18 savaičių, o nėštumo ir gimdymo atostogas - mažiausiai iki 20 savaičių. Tokį pasiūlymą Europos Parlamentas palaiko. Reikia pažymėti, kad minėti laikotarpiai Lietuvoje panašūs arba netgi didesni, tačiau yra nemažai šalių, kuriose motinystės atostogos trunka vos kelis mėnesius, o vyrai, gimus kūdikiui, gauna porą laisvų dienų.

V. Blinkevičiūtė mato, kad dėl motinystės atostogų Lietuvoje, galima sakyti, nėra problemų, tačiau tragiškai trūksta vaikų darželių. Siekiama, kad Europos Sąjungoje bent 90 procentų vaikų būtų užtikrinta galimybė lankyti darželį. Dabar šis vidurkis siekia apie 80 procentų, Lietuvoje - vos 50 procentų. Ne kiekviena šeima turi "babyčių" ar kitų artimų žmonių, kurie pažiūrėtų vaikus, kol tėvai bus darbe.

Kur dingo darželiai? Juk gimstamumas mažėja, jaunimas emigruoja ir gimdo užsienyje. "Dauguma buvo uždaryti ir privatizuoti. Tik pažiūrėkite, kokiose strategiškai gerose vietose buvo darželiai Vilniaus centre", - sako V. Blinkevičiūtė.

Benamių "dugnas" ir šiltesnės naktys

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Savivaldybė užvirino "katakombomis" vadintą slėptuvę Dubijos gatvėje. Čia nakvodavo ir nuo šalčio slėpdavosi miesto benamiai. Dabar jiems įrengtos patalpos laikino apgyvendinimo tarnyboje, Pakruojo gatvėje. Benamiai džiaugiasi šiluma, o policijos ir greitosios pagalbos ekipažais naudojasi kaip taksi.

Benamiai šiltai pernakvoja neseniai sutvarkytose patalpose.

Ieško šilumos ir ramybės

Anksčiau nakvynės namais vadinta Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Laikinojo apgyvendinimo tarnyba šaltąjį sezoną pasitiko pasirengusi. Šiuose namuose - dviejų tipų gyventojai: vieni gyvena nuolat, kiti - tik nakvoja.

"Būna visokių naktų. Kartais tenka kviesti policiją, raminti neblaivius benamius. Kai kurie iš jų čia atvežami miegantys. Pabudę veržiasi į laisvę. Negalime jų išleisti - sušals", - šaltą trečiadienio naktį pasakojo budėtojas Anicetas Čepulis, čia dirbantis jau dešimt metų.

Budėtojas pasiima raktus ir lydi parodyti benamiams skirtų patalpų. "Mes juos užrakiname, kad netrukdytų kitiems šių namų gyventojams. Jie čia gauna tik nakvynę, šilumą, gali pasinaudoti tualetu. Vakare suleidžiame, rytą septintą išlydime", - pasakoja A. Čepulis.

Dviejuose bendrabučio tipo blokuose - keturi kambariai su tualetais. Čia čiužiniai patiesti ant žemės. Taip pageidavo patys benamiai. Trečiasis blokas - tvarkingesnis, su gultais skirtas tvarkingiems svečiams.

Kodėl benamiai, gyvenantys "katakombose", keikdavo nakvynės namus? "Čia reikia laikytis bent minimalios tvarkos. Ten galiojo tik jų tvarka", - paaiškina budėtojas.

Lengvai pasiekiamas dugnas

Pradarome pirmas duris. Nosį užriečia šviežių pagirių, šlapimo ir rūkalų dvokas. Koks jų gyvenimas, tuo ir kvepia. Devyni žmonės guli sukritę ant čiužinių. Juozas - be kojos. Antanas - buvęs inžinierius. Visi kiti kadaise turėję šeimas, būstą, kitus gyvenimo džiaugsmus.

Dar kitame kambaryje - panašus kvapas, tačiau mažiau žmonių, galima pasikalbėti. 55 metų Vladas šiandien blaivus. Jis sunkiai atsistoja, nes neseniai buvo smarkiai sumuštas, sulaužyta koja. Vyras susisuka cigaretę iš surinktų nuorūkų, prisidega, užsideda akinius. Jis dvylika metų prasėdėjo kalėjime, kur daug skaitė ir dirbo metalo tekintoju. Dabar jam nereikia kitokio gyvenimo, tik kartais gerai išgerti, užsimiršti, šiltai pernakvoti. Maistas? Jo per akis. Žmonės dažnai prie konteinerių padeda gražiai supakuoto nesuvalgyto maisto. "Šiuo atžvilgiu gyvename kaip karaliai", - sako Vladas ir ištraukia maišelį dešros, duonos, obuolių.

Jo draugas 52 metų Petras neturi namų jau 18 metų. Susipyko su žmona, užgėrė ir išėjo. Vyras neigia, kad alkoholis jam sugadino gyvenimą: "Niekaip nerandi darbo, problemos su šeima - ir tu gatvėje. Grįžti nenoriu, nors sūnūs mielai priimtų. Jie net nežino, kad aš benamis - nieko jiems apie save nepasakoju. Sakau - viskas gerai, nesirūpinkit."

Pradeda busti pusamžis vyras, dėvintis puikią odinę striukę, nepigius džinsus ir gerus odinius batus. Keturiomis nuropoja iki tualeto, nors jau viską prieš tai buvo padaręs į kelnes. Nusilengvinus grįžta sąmonė, tuomet kyla klausimas: "Kur aš?"

Budėtojas paaiškina. Inteligentiškasis vyras išsitraukia telefoną ir skambina žmonai. Paskui - vaikams: "Išvežkite mane iš to durnyno!" Vėliau sėda į taksi ir išdumia namo. Benamiai tik šypteli - štai ir įrodymas, kad žmogui yra tik žingsnis iki "ubago" terbos.

"Jį rado miegantį gatvėje. Išgelbėjome jam gyvybę. Kažin ar jis jaučia dėkingumą", - taria A. Čepulis.

  

Patalpos su gultais - tvarkingiems benamiams.

 

Benamiai į koridorius neišleidžiami, o užrakinami savo kambariuose.

Beveik šimtas benamių

A. Čepulis pasakoja, kad čia tarsi kitas pasaulis, kita tvarka. Šiuose namuose gyvena tie, kurie neturi daugiau kur prisiglausti. Pirmame aukšte apgyvendinami grįžę iš įkalinimo vietų, benamiai bei kiti asmenys, neturintys gyvenamosios vietos. Tokių čia 22. Dar 22-27 žmonės prisijungia kasnakt - ateina pernakvoti.

Nuo pirmųjų šalčių 226 kartus benamiai patys beldėsi į duris ir prašėsi nakvynės. Penkis atvežė policija. 92 atvyko greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Iš viso laikinos nakvynės paslaugomis pasinaudojo 94 skirtingi asmenys.

Antrame ir trečiame aukštuose - bendrabučio tipo kambariai asmenims ir šeimoms, patyrusioms stichinę nelaimę ar smurtą šeimoje. A. Čepulis sako, kad čia nėra nė vienos visos šeimos. Čia gyvena 29 suaugusieji ir 18 vaikų.

Vyras drebia tiesą į akis - tai asocialūs žmonės, kuriems kitokio gyvenimo ir nereikia: "Su benamiais, nors ir pageriančiais, yra daugiau apie ką pakalbėti. Ar nors vienam vaikui pavyko ištrūkti iš šio pragaro ir susirasti naujus namus, sukurti šeimą, įgyti profesiją? Nežinau nė vieno tokio. Arba, išėję iš čia, niekada negrįžta."

Šventė - pašalpų diena

Kitas tos nakties budėtojas čia dirba vos dvi savaites. Tai 22 metų Justinas Kavarskas, studijuojantis socialinį darbą Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Vaikinas mano, kad galėtų čia dirbti ilgai: "Darbas su rizikos grupėmis gali duoti vaisių. Tai nėra žmnonės su proto negale. Jiems galima padėti. Dar neseniai du pagyvenę šių namų gyventojai per dvi dienas pragerdavo pensiją, o vėliau badaudavo. Mes pradėjome prižiūrėti jų pajamas. Senukai atsigavo, veidai nušvito. Klausinėja, ar neturime kryžiažodžių, lankosi bibliotekoje."

Greitoji dažnai suteikia taksi paslaugas.

Autoriaus nuotr.

Jaunuolis įsitikino, kad čia dirbti gali žmonės, kurie turi gerą, bet kartu ir kietą širdį. Tie, kurie nori padėti nelaimėliams, tačiau neparsineša jų problemų į namus.

Po šių žodžių į kiemą įsuka greitoji. Sanitarai tempia miegantį benamį. Aštuoniolikmetis šių namų gyventojas padeda - pakelia už kojų. Ekipažo slaugytoją, išėjusią iš benamiams skirtų patalpų, supykina.

Benamiai yra pačiame visuomenės dugne esantys žmonės, likimo nuskriausti ir atskirti nuo jiems brangių žmonių, nematantys kelio atgal. Šių žmonių likimais pernai buvo sumanęs pažaisti Seimo "šokėjas" Andrius Šedžius, žadėjęs apmokėti "katakombų" išlaikymo kaštus, tačiau to taip ir nepadaręs. Dabar "katakombos" užvirintos. Ar nenorėtų seimūnas dar kartą išgarsėti ir pagelbėti benamiams?

"Aš, kaip ir visi Šiaulių gyventojai, moku mokesčius, todėl prisidedu prie jų išlaikymo. Jei kiekvienas verslininkas apsiimtų prižiūrėti socialines sritis, kam būtų reikalinga Savivaldybė?" - lakoniškai išsisuka A. Šedžius. Jis dar priminė, kad mero ir administracijos direktoriaus kalbos apie brangų "katakombų" išlaikymą - melas. Valdininkams, anot jo, tereikėjo sklypo prie benamių slėptuvės.

 

Ar mokesčių mažinimas išgelbės mirštantį bulvarą?

Oksana LAURUTYTĖ

Šiaulių miesto taryba, gelbėdama mirštantį Šiaulių pėsčiųjų bulvarą, ėmėsi pirmųjų žingsnių, kaip palengvinti smulkiųjų verslininkų gyvenimą. Vakar politikai pritarė tam, kad būtų sumažinti nekilnojamojo turto ir nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokesčiai. Ar toks sprendimas iš tiesų paskatins verslo plėtrą centre? Ko gi nori patys bulvare dirbantys įmonių darbuotojai ir vadovai?

Pėsčiųjų bulvaras - Šiaulių miesto veidas.

Aleksandro OSTAŠENKOVO nuotr.

Verslininkams lengvatos pagelbėtų

Šiauliečiai Šiaulių bulvarą jau senokai padalijo į dvi dalis - turgininkų ir inteligentų. Skiriamoji bulvaro dalis - paminklas šviesuoliui Povilui Višinskiui. Turgininkų dalis ta, kurios pabaigoje - Šiaulių turgus. Inteligentų dalis ta, kurios pabaigoje Dviračių muziejus.

Gyventojų srautai parodo, kad toje bulvaro dalyje, kuri veda turgaus link, verslininkai dar kruta, kavinėse ir parduotuvėse lankosi pirkėjai. Inteligentų dalyje viena po kitos užsidarinėja įmonėlės, parduotuvėlės, kuriasi naujos, kurios taip pat po kelių mėnesių užsidaro.

Netoli amfiteatro įsikūrusios siūlais prekiaujančios įmonės "Minčių srautas" parduotuvės direktorė Irena Gurčinienė sako, kad žadamas nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimas džiugina. Paskaičiuota, kad nuo praėjusių metų rugsėjo minėto mokesčio dydis parduotuvei būtų apie pusantro tūkstančio litų. "Mes prekiaujame sezoninėmis prekėmis, siūlus žmonės labiau perka žiemą, o vasarą būna dienų, kad į parduotuvę niekas neužsuka. Tegul tik mažina, nes sunkmečiu išsilaikyti labai nelengva", - sako direktorė.

Parduotuvė patalpas nuomojasi iš fizinio asmens, todėl nekilnojamojo turto mokestį turi sumokėti pati, o ne savininkas. Jei nuomotųsi iš juridinio asmens, kaži ar mokesčių mokėtų mažiau. Savininkui mokesčiai sumažėtų, o nuomininkams lengvatų jis gali ir nepritaikyti.

Kodėl įmonė įsikūrė nepalankioje verslui bulvaro pusėje? Pasak I. Gurčinienės, ši vieta pasirinkta, nes "inteligentų" bulvaro dalyje siūlais niekas neprekiavo. "Gal valdžia galėtų turgų prie Šiaulių viešbučio įkurti? Tada ir šioje bulvaro dalyje daugiau šiauliečių lankytųsi", - šypsosi pašnekovė.

Kone metus priešais Šiaulių universiteto technologijų fakultetą veikiančios įmonės "Burbulis" vadovas Arvydas Adomikaitis nukerta - bulvaras tikrai miręs. Užkandinė mažai lankomoje bulvaro dalyje įkurta tikintis, kad čia lankysis dėstytojai, studentai, "Šiaulių" viešbučio gyventojai. "Užeina žmonės, bet jų nėra tiek, kiek reikėtų sėkmingai dirbti. Džiugina tik tai, kad žmonės ateina pas mus pavalgyti ir iš kito miesto galo", - kalba įmonės vadovas.

A. Adomikaitis sako, kad įmonė nekilnojamojo turto mokesčio už besibaigiančius metus dar nemokėjo. Šio mokesčio dydis priklauso ir nuo turto vertės. Pradėjus verslą, patalpų vertė buvo 1,200 milijono. Patalpų savininkas pasirūpino, kad patalpos būtų įvertintos iš naujo - dabar jos vertos 400 tūkstančių litų, tad ir nekilnojamojo turto mokestis bus mažesnis.

Ką politikai galėtų padaryti, kad padėtų verslui bulvare? Anot A. Adomikaičio, "Burbulis" atidaro naują kavinę "Šiaulių" viešbutyje. "Filialui atidaryti tiek vargo buvo - teko lakstyti į Mokesčių inspekciją, policiją, "Sodrą", pas higienistus pažymoms gauti, teko iš naujo licenciją įsigyti. Juk šiais laikais viskas kompiuterizuota - kam tas lakstymas, jei galima patikrinti įmonės duomenis, įvertinti, kad ji nebankrutuoja, ir leisti plėstis", - sako jis.

Sprendimo projektas buvo pakoreguotas

Šiaulių politikai mokestinių lengvatų pėsčiųjų bulvare neketina taikyti bankinių, nekilnojamojo turto operacijomis, azartiniais lošimais užsiimančioms įmonėms. Visoms kitoms įmonėms bus trejus metus taikyti minimalūs nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės nuomos mokesčiai.

Sprendimo projekte, pateiktame komitetams svarstyti, buvo nurodyta, kad lengvatos netaikomas ir įmonėms, kurios verčiasi didmenine ir mažmenine prekyba objektuose, kurių statinio bendrasis plotas viršija 1000 kvadratinių metrų. Vienas tokių pastatų - Šiaulių prekybos namai. Prekybos namų generalinis direktorius Algimantas Jankauskas įsitikinęs, kad tokio sprendimo projekto Taryba neturėtų patvirtinti. "Sprendimo projektas parengtas nekvalifikuotai. Aš juo domėjausi ir galiu pasakyti, kad jei bus pažeisti įstatymai, teks tartis su advokatais. Ar nepažeidžiami įstatymai, jei išskiriamas vienas objektas? O gal taip daroma tyčia?" - klausė A. Jankauskas.

Generalinio direktoriaus nuomone, pagal parengtą projektą lengvatos beveik niekam nebus pritaikytos. Juk daugelis įmonių įsikūrusios statiniuose, kurių bendras plotas viršija 1000 kvadratinių metrų. "Manau, kad Taryba tokio nekvalifikuoto sprendimo patvirtinti neturėtų. Jis tik sukeltų daugiau neaiškumų, nei pagelbėtų verslininkams", - teigia A. Jankauskas.

Politikai vis dėlto projektą pakoregavo. Lengvatų nuspręsta netaikyti tiems statiniams, kuriuose vienas juridinis ar atskiras asmuo naudoja daugiau nei 1000 kvadratinių metrų ploto patalpas.

Dėl lengvatų teks pasirašyti sutartis

Skaičiuojama, kad dėl lengvatų į kitų metų biudžetą nepateks maždaug 300 tūkstančių litų, tačiau tikimasi, kad tai atgaivins ištuštėjusį bulvarą ir pinigai į biudžetą sugrįš gyventojų pajamų ir verslo liudijimų mokesčių pavidalu.

Bus skatinami ir tie verslininkai, kurie dirba bulvaro prieigoms priskiriamoje teritorijoje. Tai teritorija, ribojama Vytauto g., Aušros alėjos, Žemaitės g. ir Draugystės prospekto. Nekilnojamojo turto ir nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifai jiems bus mažesni, bet ne tiek daug, kiek dirbantiems bulvare. Paskaičiuota, kad bulvare ir prieigose veikia apie du šimtus įmonių.

Politikai, nors ir aptarę klausimą komitetuose, vis dėlto Tarybos posėdyje pasiginčijo. Arvydas Mockus ir Gintaras Karalevičius nedalyvavo balsuojant, mat A. Mockus bulvare turi nekilnojamojo turto, o G. Karalevičius - įmonę.

Politikas Jonas Bartkus kalbėjo, kad prekybos centrai "pavogė" žmones iš bulvaro, tad mokesčių lengvata bus atkurtas teisingumas. Leonas Strazdauskas teiravosi, ar tikrai sumažinus mokestį bus pagelbėta verslininkams, ir siūlė pagalvoti, kuo dar jiems galima padėti.

Sprendimo projektą rengusi darbo grupė buvo susitikusi su verslininkais, diskutavo, išklausė jų pageidavimų, tad manoma, jog pritaikius mokesčių lengvatą bus naudos abiem pusėm. Tiesa, įmonių savininkai - juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys, kad jiems būtų pritaikytos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos, turi atvykti į Savivaldybę ir su administracija pasirašyti sutartis.

Kas nori užtvenkti upės bėgimą?

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Dar pavasarį Seimo komitetams pateiktas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas sulaukė prieštaringų vertinimų. Praėjusią savaitę, kai šis įstatymas turėjo būti svarstomas, Lietuvos žaliųjų judėjimas ir judėjimas "Už gamtą" "užvertė" Seimo pirmininkę bei parlamentarus elektroniniais laiškais ir faksogramomis, raginančiomis nepritarti masinei hidroelektrinių statybai ir paskutinių natūralių Lietuvos upių sunaikinimui.

Šiaulių apskrityje dauguma užtvankų statyta daugiau nei prieš keturis dešimtmečius, o užtvankos tarnavimo laikas paskaičiuotas 50 metų.

Autoriaus nuotr.

Įstatymas grąžintas Vyriausybei tobulinti, tačiau klausimas, kam reikia daugiau hidroelektrinių, išlieka. Paskaičiuota, kad Lietuvoje veikiančios hidroelektrinės pagamina tik apie pusę procento šalyje sunaudojamos elektros energijos. Energijos išgavimą įmanoma padidinti tik iki vieno procento, jei būtų pastatyta dar 30 hidroelektrinių. Žaliųjų teigimu, tarybiniais metais vykdant melioraciją, pristačius užtvankų, ekologiniu požiūriu prarastų upių baseinai sudaro daugiau nei 80 procentų.

Kėsinamasi į upes

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pateikė Seimui įstatymo projektą, kurio 13 straipsnyje yra suformuluotas uždavinys iki 2020 metų bendrą hidroelektrinių galią padidinti nuo 127 MW iki 250 MW.

Savo kreipimesi į Seimą "Už gamtą" ir Žaliųjų judėjimo nariai minėjo: "Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad to neįmanoma pasiekti nestatant užtvankų ant didžiųjų Lietuvos upių - Nemuno ir Neries - bei svarbiausių jų intakų – Minijos, Jūros, Dubysos, Merkio, Šventosios, Žeimenos. Taip būtų paskandinti dešimtys tūkstančių hektarų išskirtine biologine įvairove bei kultūrine verte pasižyminčių upių slėnių ir galutinai užblokuoti dar likę žuvų migracijos keliai. Tarybiniai melioratoriai sunaikino 85% Lietuvos upių, o likusius 15% pasiryžę sunaikinti kai kurie nepriklausomos Lietuvos politikai."

Žalieji tvirtina, kad politikų užmojai - per dideli. Pagal ES direktyvas užtenka hidroelektrinių galią padidinti iki 141 MW. Norint tai padaryti, nereikia statyti naujų užtvankų, tiesiog reikia įrengti hidroturbinas esamose.

Gamtos sargai taip pat aiškina, kad naujų hidroelektrinių statyba pažeistų Lietuvos Saugomų teritorijų ir Vandens įstatymus, Bendrosios ES Vandens politikos direktyvos ir mūsų tarptautinius įsipareigojimus dėl migruojančių gyvūnų apsaugos.

Daugiau žalos

Lietuvos žaliųjų vadas Rimantas Braziulis teigia, kad hidroelektrinės lygumų šalyse seniai pripažintos žalingomis, o jų efektyvumas - niekinis. Energetikai dar sovietmečiu Kauno hidroelektrinę pateikdavo pavyzdžiu, kaip nereikia daryti.

Žalieji pateikia akivaizdų pavyzdį, kaip užtvankomis buvo pakenkta gamtai. Šiuo metu tėra vos žingsnis, kad ypatingas Lietuvos upelis būtų sunaikintas. Ir tą žingsnį planuojama žengti – pastatyti dar vieną užtvanką ant Siesarties upės!

Ūkininkas ant šio upelio ketina statyti antrą hidroelektrinę. Vieną jau pastatė. Siesarties upė - viena iš nedaugelio Lietuvoje nesugadintų melioracijos. Sakoma, jog tai etaloninė upė, reprezentuojanti Rytų Lietuvos upių tinklą. Tai upė, kurioje neršia lašišos.

Aplinkos ministerija atsisakė išduoti leidimą hidroelektrinei, tačiau ūkininkas atkakliai atakuoja instituciją raštais. Žaliesiems atrodo keista, kodėl J. Šimėnas vis pateikia Seimui tokius siūlymus, nors mokslininkai seniai patvirtino – Lietuvoje hidroenergetiniai ištekliai beveik išsemti.

Kiekvienoje seniūnijoje - po užtvanką

Yra galimybė padaryti taip, kad vanduo pagamintų apie vieną procentą elektros energijos Lietuvoje. Šalyje yra per pusantro tūkstančio užtvenktų ežerų. Dauguma užtvankų yra remontuotinos, o per 200 užtvankų visai neturi šeimininkų - yra apleistos. Jei jas suremontuotume, galėtume padidinti žaliosios energijos gavybą.

Visose Šiaulių apskrities seniūnijose yra bent po vieną užtvanką. Dauguma jų pastatytos daugiau nei prieš keturis dešimtmečius, o užtvankos tarnavimo laikas paskaičiuotas 50 metų. Pirmus du dešimtmečius užtvanka didelių investicijų nereikalauja.

Aplinkos ministerijos duomenimis, yra pripažintos dvi dešimtys nedidelių užtvankų, kurios jau nebus atstatomos, o jų buvimas kraštovaizdžiui ar rekreacijai nėra reikšmingas.

Sutvarkyti apleistas užtvankas

Pusė didesnių užtvankų gana gerai prižiūrimos. Jos aptvarkytos, šalia kai kurių pastatytos hidroelektrinės. Šalyje veikia 82 hidroelektrinės, kurios pagamina apie pusę procento šalyje sunaudojamos elektros energijos. Energijos išgavimą būtų įmanoma maksimaliai padidinti iki vieno procento, jei būtų pastatyta dar 30 hidroelektrinių.

Apie 200 nemažų užtvankų šalyje yra bešeimininkiai statiniai. Jų būklė - blogiausia. Vienos vidutinės užtvankos remonto sąmata gali viršyti milijoną litų. Šiuo metu nėra sudarytos specialios programos užtvankoms gelbėti. Naudojama laukimo taktika - užtvankose vanduo nuleistas iki saugaus lygio, laukiama ekonomiškai geresnių laikų.

www.etaplius.lt – vieneri!

Jolanta Šaltkienė

Naujienų portalas www.etaplius.lt švenčia savo pirmąjį gimtadienį. Pasak portalo redaktorės Evos Jagminaitės, ateities planų yra daug, tačiau atskleidžia tik artimiausią naujieną - portale netrukus bus pradėtos transliuoti tiesioginės vaizdo konferencijos.

"Jei prieš dešimtmetį man kas nors būtų ėmęs aiškinti, kaip smagu vartyti elektroninį laikraštį, būčiau smagiai pasijuokusi. Tuomet atrodė nėra didesnio malonumo, nei šeštadienio rytą prie puodelio kavos vartyti laikraštį", - sako portalo redaktorė Eva Jagminaitė. Techninis portalo darbuotojas Nerijus Jakimavičius prisipažįsta, kad prieš pradėdamas dirbti naujienų portale tiek daug nežinojo apie miesto aktualijas. "Dabar suprantu, kad žinių srautas ir sparta yra milžiniška. Kartais per dieną įvyksta tiek įvykių, kad vos spėju sudėti į portalą informaciją, - sako jis.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Nori sužinoti pirmas - privalai gyventi virtualiame pasaulyje

Visuomenė žiniasklaidai tapo daug reiklesnė, nori žinoti tuoj pat su visomis smulkmenomis, todėl labai svarbu dirbti operatyviai. "Būtent tai ir stengiamės daryti, informuoti Šiaulių regiono gyventojus tada, kai kiti dar tik rašo, renka informaciją, ruošia reportažus arba išvis nežino. Dirbame žingeidiems, smalsiems, t. y. tiems, kurie nenori laukti rytojaus laikraščio ar vakaro žinių, kad sužinotų dienos aktualijas, - sako redaktorė. - Atrenkame tą informaciją, kuri yra svarbi Šiaulių regiono gyventojams, kituose miestuose ar užsienyje gyvenantiems šiauliškiams, kad jiems nereikėtų klaidžioti respublikiniuose portaluose ieškant menkiausio Šiaulių paminėjimo. Stengiamės, kad "kieme" vykstančios žinios būtų lengvai pasiekiamos."

Žiūri, kai nori, sužinai, kai atsitinka

Redaktorė sako, kad su internetu per pirmuosius portalo gyvavimo metus nesiskyrė nei ji, nei techninis portalo darbuotojas Nerijus Jakimavičius. Abu nuolat "online", nes vos tik kas nors nutinka, reikia pateikti informaciją.

Didžiausias naujienų portalo privalumas – lankytojas gali žinias sužinoti nelaukdamas, kol naujieną išspausdins laikraščiai, praneš radijas ar parodys vakaro žinių laidos.

"S plius" televizijos rengiamas "Šiaulių žinias" ar kitas laidas portale lankytojai gali pasižiūrėti jiems patogiu metu, peržiūrėti keliskart.

Bendravimas su lankytojais - prioritetas

"Atsitiktinai nufilmavęs mušamą benamį ir atsiuntęs mums, policijai pilietiškas jaunuolis padėjo išaiškinti nusikaltimą. Dažnai sulaukiame ir neįgaliųjų vietose pasistačiusiųjų automobilį nuotraukų, netvarkingų miesto valdžios apleistų vietų vaizdų", - sako vartotojų atsiųstas naujienas tikrinantis N. Jakimavičius.

Per pirmuosius portalo gyvavimo metus rubrika "Paklausk specialisto" tapo puikia galimybe gyventojams paklausti teisininkų, mokesčių inspekcijos specialistų, miesto valdininkų ir kitų konsultantų tokių klausimų, į kuriuos gyventojams patiems sudėtinga rasti atsakymą.

Beveik kas savaitę "Konkursų" rubrikoje – nauja galimybė laimėti vertingų prizų. Kasdien atnaujinamos apklausos, kuriose – šiauliečiams aktualūs klausimai. Naujienų portalas tapo ir patogiausiu būdu pasitikrinti "S plius" elektroninį paštą.

Be geros komandos – nė iš vietos

"Vos tik kas nors įvyksta, pirminę informaciją portalui Žinių tarnybos komanda praneša telefonu, o grįžę į redakciją papildo. Jiems dar ir vakaro žinias paruošti reikia, perduoti informaciją respublikiniams kanalams. Žaviuosi šių žmonių darbštumu, kruopštumu ir nuosekliu darbu. Toks komandinis darbas – sėkmės garantas", - kolegas giria Eva.

Portalo redaktorė prisipažįsta, kad dėl kai kurių temų portale jai nebereikia sukti galvos, mat sporto rubriką kuruoja sporto žurnalistas ir operatorius Justinas Visockas, kriminalines naujienas perduoda Artūras Konderauskas, kino rubrikoje bei "S plius" televizijos laidų skiltyje karaliauja programų direktorius Saulius Pučinskas.

Neseniai www.etaplius.lt kolektyvą papildė gabių studentų komanda Jolita Kirkilaitė, Monika Skistenytė, Stasys Šlioža. Prieš rinkimus atsipalaiduoti politikams neleidžia ir jų "priešrinkiminius burtus" gvildena Virginija Ladietienė. Komentarų skiltyje rašo ir žurnalistinės duonos pasiilgstanti Nijolė Saimininkienė, Petras Dargis. Fotoreportažus ruošia fotografas Artūras Staponkus.

Netrukus - naujovė

Metus tegyvuojančio portalo komandos pastangos neliko nepastebėtos - pavasarį vykusiame novatoriškos žiniasklaidos konkurse "Nmedia" portalas buvo apdovanotas už interaktyvumo didinimą ir skatinimą bei už didžiausią pažangą regioninėje žiniasklaidoje. Vos startavusio portalo komanda 2009-ųjų verslo ir pasiekimo parodoje džiaugėsi "Metų paslaugos" titulu.

Redaktorė pasakoja, kad netrukus planuojama pradėti tiesiogines vaizdo konferencijas. "Kas bus svečiai? Kviesime visus, kurių šiauliečiai pageidaus: aktorius, dainininkus, valdžios atstovus. Pasiūlymus ir klausimus galite jau dabar siųsti el. paštu etaplius@splius.lt. Net neabejojame, kad šiauliečiai turi aibę neatsakytų klausimų, kurie ne visada patinka valdininkams, tačiau tiesioginio eterio metu būtų nesolidu bėgti nuo atsakymo", - sako redaktorė.

Portalas www.etaplius.lt atviras Jūsų pasiūlymams, kuriuos galite siųsti el. paštu redakcija@splius.lt. Siūlyti galite viską: naujas rubrikas, įdomias straipsnių temas, savo parašytus straipsnius, rašinėlius, fotografijų galerijas iš savo bendruomenės gyvenimo.

Pašalpų sistema tvirkina ar gelbėja?

Oksana LAURUTYTĖ

Šalies valdžios atstovai, vertindami į skurdo spąstus pakliuvusių žmonių situaciją, prakalbo, kad daugeliui gyvenimas iš pašalpų gali pasidaryti patrauklesnis nei grįžimas į darbą. Teigiama, kad pašalpomis gyventojai ištvirkinti, kad Lietuva jau užaugino žmonių kartą, norinčią gyventi iš pašalpų. Bedarbiai šiauliečiai sako, jog ne pašalpos kaltos dėl to, kad žmonės mieliau renkasi būti išlaikomi valstybės. Jei būtų padidinta minimali alga, dirbtų daugelis. Tačiau didžiausia problema - rasti darbą.

Ką atimti iš negaunančiųjų pašalpų?

Trisdešimtmečių šiauliečių trijų asmenų šeima šiuo metu gyvena iš pinigų, kuriuos per kelerius metus uždirbo Londone dirbęs šeimos galva. Jokių pašalpų - bedarbio, socialinių, išmokos vaikui - ir jokių kompensacijų jie negauna.

Mažametę dukrą auginantiems Dijanai ir Tomui tokia "laimė" teko, kai jie nusprendė grįžti į gimtąją šalį gyventi ir susilaukti daugiau vaikų. "Šiauliuose mūsų namai, čia mūsų šaknys. Jei situacija nepasikeis ir nerasime darbo, išvažiuosime. Tik dabar jau - visam laikui", - sako Dijana.

Kol šalies valdžia, siekdama efektyvinti socialinių pašalpų skirstymo sistemą, svarsto, kiek sumažinti pašalpas tiems asmenims, kurie nesiekia įsitvirtinti darbo rinkoje, šiauliečiai sutuoktiniai tegali gūžčioti pečiais. Ką būtų galima atimti iš tų, kurie ir taip jokios pagalbos iš valdžios negauna?

Valdžia dejuoja, kad žmonės bėga iš Lietuvos, bet ką pasiūlo grįžtantiems ir ieškantiems darbo? Nieko.

Dijana pasakoja, kad į Londoną abu nusprendė vykti tada, kai ekonomine krize dar nekvepėjo. Sutuoktiniai turėjo darbą: Dijana dirbo ūkvede, jos vyras - vadybininku. Uždirbdavo šiek tiek daugiau nei minimalią algą. Būsto kainos prieš kelerius metus buvo neįkandamos, tad Dijana ir Tomas nusprendė, kad šeimos lizdelį galės įsigyti tik užsidirbę užsienyje.

Londone sutuoktiniai įsidarbino oro uosto restorane. Dirbo po 14 valandų per parą nuo 3 valandos nakties iki 15 valandos dienos. Dijana pradėjo lauktis dukros, gimdyti nusprendė Lietuvoje.

Motinystės pašalpa gimus vaikui buvo apie tūkstantį litų, tačiau ji mamai mokėta tik metus. Moteris nusprendė dukrą auginti iki trejų metų, tad dvejus metus su vyru gyveno nuomojamame bute Šiauliuose iš to, ką uždirbdavo vyras. Kai pasidarė striuka su pinigais, visi trys vėl išvyko į Londoną. Tomas vėl dirbo oro uoste, Dijana - "Mc'Donalde". Vaiką globojo pakaitomis - vienas dieną, kitas naktį, tačiau nuo tokio įtempto gyvenimo sušlubavo Dijanos sveikata, todėl ji su dukra grįžo į Lietuvą. Moteris prisiglaudė pas mamą name be patogumų ir užsiregistravo Darbo biržoje.

Pašalpos - tik laikinai

"Penkis mėnesius gaudavau apie 600 litų dydžio bedarbio pašalpą. Labai ieškojau darbo, zyziau tol, kol Darbo birža mane nusiuntė į apskaitininkų kursus. Penkis mėnesius, kol mokiausi, gaudavau maždaug 500 litų pašalpą. Paskutinį kartą iš valstybės pašalpą gavau birželį. Nuo to laiko negaunu jokios paramos - nei socialinių išmokų, nei kompensacijų, nei 52 litų dydžio išmokos vaikui", - sako Dijana.

Moteris sako, kad Darbo birža jai nepasiūlė jokio darbo. Dijana nesėdi rankų sudėjusi - ieško jo pati, siunčia potencialiems darbdaviams CV, vaikšto į susitikimus, tačiau, panašu, mažo vaiko mamos niekas į darbą priimti nelinkęs.

Sutuoktiniai pavargo keletą metų gyventi atskirai, nori susilaukti daugiau vaikų, tad Tomas nusprendė grįžti į Lietuvą. Užsiregistravo Darbo biržoje, tačiau vadybininko darbą rado pats ir prieš savaitę pradėjo dirbi.

"Paskaičiavome, kad minimaliems poreikiams patenkinti mūsų trijų asmenų šeimai per mėnesį reikia apie du tūkstančius litų. Vyras tokios algos negaus, tad man darbą rasti būtinai reikia", - sako Dijana.

Moteris teigė, jog kreipėsi į Socialinės paramos skyrių dėl pašalpų, tačiau sužinojo, kad jos jai nepriklauso. Kadangi vyras dirbo užsienyje, ji turėtų pristatyti pažymas apie gautas pajamas. "Londone jo alga buvo didelė, tad į pašalpų gavėjų gretas mes nepateksime", - sakė Dijana.

Į Socialinės paramos skyrių dėl pašalpų ir išmokos vaikui ji galės kreiptis tik kitąmet, kai turės įrodymą, kiek šiuo metu uždirba jos sutuoktinis. "Man labai reikia darbo, tačiau jo aš niekur nerandu", - kalba moteris.

Tiesa, Dijana įsitikinusi, kad pašalpų sistema tikrai lepina žmones. Ji pažįsta moterį, kuri, gyvendama su vaiku ir būdama išsituokusi, iš valstybės gauna apie 700 litų pašalpą sau ir vaikui. Maža to, vaikas nemokamai maitinamas mokykloje, jiems kompensuojama už šildymą ir karštą vandenį, tad moteriai dirbti neapsimoka. "Kol minimali alga bus tokia maža, daugeliui dirbti tikrai neapsimokės", - sako pašnekovė.

Atsisakančiųjų dirbti buvo visada

Šalies valdžia jau svarsto, ar nevertėtų didinti minimalios algos. Premjeras Andrius Kubilius nėra tikras, ar bus pritarta jo sudarytos specialios darbo grupės pasiūlymui ją didinti.

Viena premjero sudarytos darbo grupės siūlomų priemonių – didinti minimalią mėnesio algą nuo 800 iki 900–1000 litų. Taip pat darbo grupė siūlo tikslingai mažinti paramą, mažas pajamas gaunantiems bei valstybės remiamiems žmonėms peržiūrėti mokesčius.

A. Kubiliaus teigimu, aišku, kad pašalpos tapo labai konkurencingos minimalaus atlyginimo atžvilgiu. "Galime išsiugdyti, kaip čia pavadinti, tokią socialinę ligą, socialinę bėdą, kad žmonės pripras prie pašalpų ir nebenorės eiti dirbti", - teigė jis.

Siekiant socialinių pašalpų skirstymo sistemos efektyvumo, šiuo metu svarstoma sumažinti pašalpas tiems asmenims, kurie nesiekia įsitvirtinti darbo rinkoje. Jei asmuo nerastų motyvacijos dirbti, jam pašalpa išvis nebūtų skiriama.

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė nemano, kad žmonės nenori dirbi, o tenori pašalpų. "Kodėl 2006 ar 2007 metais jie norėjo dirbti, o dabar nebenori?" - klausė ji.

Šiaulių darbo biržos vadovo pavaduotoja Jolanta Mikšionytė sutinka, kad 2006-2007 metais buvo kita darbo rinkos situacija - žemas nedarbo lygis, daug darbo pasiūlymų. Vidutinis nedarbo lygis 2006 metais buvo 2,3 proc., 2007 metais - 3,5 proc.

2006-2007 metų pabaigoje bedarbių buvo 3000, o per metus buvo užregistruota per 7000 bedarbių. Darbo pasiūlymų vidutiniškai per metus buvo registruojama per 9000, o per metus įsidarbino vidutiniškai 5000 bedarbių. Per 2010 metų 10 mėnesių įsidarbino apie 9000 bedarbių tiek nuolatinėse, tiek terminuotose darbo vietose.

"Teigti, kad visi bedarbiai nenori dirbti, negalima, tačiau tarp užregistruotų asmenų tikrai yra dalis bedarbių, turinčių žemą motyvaciją dirbti. Ir 2006-2007 metais buvo atvejų, kai bedarbiai atsisakydavo siūlomo darbo, tačiau tuo metu galiojo kitos teisės aktų nuostatos, numatančios sankcijas už atsisakymą dirbti", - sakė J. Mikšionytė.

Gaunant pašalpas, dirbti "už minimumą" nenaudinga

2010 metų lapkričio 1 d. Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje buvo užregistruota per 14 tūkst. bedarbių. Registruotas nedarbas siekė 12,2 proc., o per mėnesį už pažeidimus registracija darbo biržoje panaikinta per 700 bedarbių. Šie bedarbiai pašalinti iš Darbo biržos už tai, kad atsisakė dirbti ar atvykti į darbo biržą gauti pasiūlymą dirbti.

Atsisakoma dirbti tuos darbus, už kuriuos mokamas minimalus darbo užmokestis, kai ilgos darbo valandos, nepakankamai geros darbo sąlygos. Atsisakoma dirbti pardavėjais, virėjais, siuvėjais, pardavimo vadybininkais, tarptautinių pervežimų vairuotojais, automobilių remontininkais.

J. Mikšionytės nuomone, šiuo metu bedarbiams, kurie gauna socialinę pašalpą ir kompensacijas už komunalinius patarnavimus, dirbti už minimalią algą nėra naudinga. Tačiau yra ir kita medalio pusė - kuo ilgiau žmogus nedirba, tuo labiau menkėja jo galimybės integruotis į darbo rinką, teigiamas savęs vertinimas bei savigarba.

Ekonomistai teigia, kad kai nedarbo lygis siekia 4-5 proc., manoma, kad nedarbo lygio įtaka šalies ekonomikai yra minimali.

Aiškiaregė - apie politikus ir vyrą bei moterį

Oksana LAURUTYTĖ

Garsiausia Latvijos ragana Inga Janovska sako, kad kiekvienas žmogus gali būti meru, tačiau ne kiekvienas gali būti geru meru. Pažvelgusi į pateiktas Šiaulių politikų fotografijas aiškiaregė išdėstė, ko galima tikėtis, jei nurodytas asmuo taptų miesto galva. Tarptautinės vyrų dienos proga kalbėjomės ir apie vyrus bei vyro ir moters tarpusavio santykius.

Ingai Janovskai - 48-eri, jos vyrui - 39-eri, jie Rygoje gyvena taip, kad būtų kartu ir netrukdytų vienas kitam namuose. "Aš nepriimčiau į namus vyro, kuris mane išdavė. Aš nemėgstu šiukšlių... Žinau, kad net būdama 70-ies, galėčiau ištekėti. Juk nors vienas vyras pasaulyje atsiras, kuris panorės mane, tokią gražią, iškalbingą, tokią moterišką ir kuklią, vesti", - šypsosi pašnekovė.

Tatjanos JEGOROVOS nuotr.

Fotografijų kiekį atspėjo iškart

Savaitgalį Šiaulių studijoje "Sielos harmonija" apsilankiusi aiškiaregė Inga Janovska sėdi apšviesta žvakių. Tamsoje švyti tik dvi ryškios tamsiai rudos akys. Moteris kresteli galvą, juodais storais ilgais garbanotais plaukais ir nusišypso. Ne, ji toli gražu neprimena raganos - atrodo žavi, miela, charizmatiška moteris.

Padedu pluoštelį Šiaulių politikų fotografijų. "Į visas dešimt aš nežiūrėsiu. Per daug", - nustebina ji. Nežinojau, kad atsinešiau dešimt fotografijų. "Man išsyk iš kažkur skaičius dešimt atsirado", - nusijuokia aiškiaregė.

Paėmusi Šiaulių mero Genadijaus Mikšio fotografiją ji tepaklausia, koks jo vardas. Inga nežino, kad jis Šiaulių meras. Žvelgia į fotografiją ir sako iškart matanti, kad šis žmogus jau žino, ką reiškia būti meru ir kas yra politika. "Kai šalia vyro stovi dvi moterys, iškart galiu pasakyti, su kuria moterimi jis jau miegojo. Su šiuo žmogumi – tokia pat situacija. Matyti, kad su valdžia ir politika jis jau "miegojo", - sako Inga. Jos teigimu, Genadijus turi didelę ūkiškumo patirtį. Sprendimus priima ambicijų skatinamas ir miesto labui, tačiau savo partijos narius proteguoja. Jis atlieka gerus darbus, tačiau nieko naujo miestui pasiūlyti negali. Jei miesto mere būtų moteris, ji pateiktų naujovių.

Inga paima vicemerės Daivos Matonienės fotografiją. Sako, kad ši moteris Šiauliams gali pasiūlyti labai daug naujo. Ji kuria grožį aplink save ir sukurtų gražius Šiaulius. Vis dėlto, Ingos teigimu, Daiva neturi ūkiškumo patirties – nežino, kaip keisti kanalizaciją, tiesti kelius, statyti namus, o miesto galva turi tai išmanyti ir turėti patirties.

Ištiesiu seimūno Andriaus Šedžiaus fotografiją. "Šis žmogus yra ambicingas, nori padaryti ką nors ryškaus, didelio, tačiau gerą darbą atliktų tik todėl, kad tai leistų jam išgarsėti. Ne todėl, kad gerą darbą padarytų, bet todėl, kad tai jam suteiktų šlovę. Tai ne priežastis tapti meru. Nenoriu konkrečiai sakyti apie šį žmogų, bet neretai politikai daro didelius darbus, kad atsiriektų savo dalį. Kuo darbas didesnis, tuo ir jam tenkanti dalis didesnė", - sako ji.

Inga paima Vidmanto Japerto fotografiją. Paklaususi, kuo jis vardu, Inga sako, kad iš karto matyti, kad jis – verslininkas. Tai – didelis privalumas miesto galvai. "Jis moka daryti pinigus ir gali padėti miestui jų užsidirbti. Jo geri ryšiai su užsieniečiais, yra geras organizatorius, o miestui to reikia, kad neimtų rūgti", - sako Inga ir atsisako daugiau komentuoti fotografijas. Pavargo.

Reikia žuvies - eik į žuvies parduotuvę

Šeštadienį pasaulis minėjo Tarptautinę vyrų dieną. Inga apie šią dieną nieko nebuvo girdėjusi, todėl nudžiugo sužinojusi ir pažadėjo visiems pažįstamiems vyrams išsiųsti SMS.

Inga sako, kad šiais laikais būti vyru labai sunku. Vyrui, kuris buvo vedęs kelis kartus ir išsiskyrė, iš tikro ne nesiseka, bet labai sekasi. Juk net kelios moterys panoro būti jo žmonomis! "Būna moterų, kurios tinkamos tik vienam kokiam nors vyro gyvenimo etapui. Vyras tobulėja, moteris būna šalia, bet po kelerių metų vyras ją "išauga" - na, kaip augdami žmonės išauga batus. Todėl vyras ją pameta", - sako pašnekovė.

Yra vyrų, kurie visą savo laiką skiria pinigams uždirbti. Pasak aiškiaregės, moterį jie apleidžia. Moteris turi įvertinti, kiek jis dėl jos daro, tačiau svarbiausia – ne norėti, kad vyras visada būtų šalia. Reikia būti tokia, kad vyras norėtų būti šalia. "Moteris dažnai sako, kad vyras "privalo", bet tai didelė klaida. Vyras neprivalo. Štai pabandytų vyras pasakyti moteriai, kad ji privalo jam skalbti, lyginti, gaminti maistą... Ką ji atsakytų? Nieko ji neprivalo. O moteris dažnai iš vyro tos prievolės reikalauja", - sako ji.

Pasaulyje gyvena daug nelaimingų žmonių. Moterys dažnai sako, kad vyrų nėra, o jei ir yra, tai jie – homoseksualai, impotentai arba alkoholikai. Vyrai dažnai sako, kad moteris arba elgiasi kaip maža mergaitė, arba nori, kad vyras jai nusilenktų. "Ir vieni, ir kiti – neteisūs. Tiesiog nuostabus vyras nesusitinka su nuostabia moterimi. Savo žmogaus reikia ieškoti, o ne laukti", - sako Inga ir pateikia pavyzdį. - Štai 32-ejų metų buhalterė ištisą dieną praleidžia kabinete. Ar šiame kabinete ji sutiks nuostabų vyrą? Aišku, kad ne. Vyro reikia ieškoti. Juk jei tau reikia žuvies, tai eini į žuvies parduotuvę, tiesa? Žinoma, moteris turi stengtis visada gerai atrodyti, nes jei tuo metu, kai ji sutiks nuostabų vyrą, atrodys blogai, jis jos gali nepastebėti."

Inga sako pastebėjusi, kad Šiauliuose gyvena labai gražios moterys, kurios atrodo gerokai jaunesnės, nei yra iš tikro. Šiauliuose labai gera aura ir visai nesvarbu, kad čia nėra upės, kuri išneštų blogą energiją. Per Šiaulius eina kelias, jungiantis šalis, todėl per Šiaulius plūsta pinigai, o pravažiuojantys miestą ar atvykstantys žmonės čia atneša naują energiją. Todėl Šiauliai nuo krizės nukentėjo mažiau nei kiti miestai.

Būti ar nebūti 125-ąja vištele?

Kai Inga atvyksta į Šiaulius, pas ją konsultuotis ateina įvairūs žmonės. Atsineša fotografijų, prašo paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, turi problemų su mama, kodėl nemyli sesuo, kur stoti dukrai, ar ją myli jos vyras. "Kai matau, kad vyras moters nemyli, jai taip ir pasakau. Sakau, kad jis jos nemyli taip, kaip jai to norėtųsi. Moteris mato, kad vyras ja rūpinasi, bet ji nori, kad jis, pavyzdžiui, nuogas šoktų po jos langais ir dainuotų serenadas... Na, negali rūpestingas vyras amžinai būti romantiškas", - kalba pašnekovė.

Ingos teigimu, meistriškai asistuoti, išmanyti gundymo meną iš prigimties tegali vienas vyras iš dešimties. Iš kur paprastam, geram, nepatyrusiam vyrui mokėti saldžiai kalbėti? Jei vyras apipila moterį komplimentais, elgiasi lyg tikras žavuolis, moteris turi žinoti, kad ji jam bus kokia nors 125-ta vištelė. Juk iš kur jis išmoko asistuoti, jei ne iš būrio kitų moterų", - šypsosi ji.

Štai nori moteris turėti vyrą "mačio". Bet "mačio" yra labai pavydus, tačiau pats dažnai būna neištikimas. Aistringą vyrą viena moteris retai gali patenkinti, tai jei jis "nepavalgė" namuose, pasisotins kitur.

Jei vyras yra viršininkas, ar moteris gali tikėtis, kad jis nevadovaus ir namie? Abejotina, nebent žmona yra tokia, kuri gebės jį laikyti po padu.

"Pastebėjau, kad šiuolaikinės moterys nenori kurti santykių. Jos nori, kad viskas atsirastų be pastangų, nori, kad vyrai paskui jas bėgiotų. Save gerbiantis, tikslą turintis vyras nesižemina, nebėgioja paskui moterį. Jei vyras bėgioja paskui moterį, jis jai greitai atsibosta", - sako ji.

Vyrui reikia suteikti antrą šansą

Inga pasakoja, kad nė vienas vyras, mokantis užburti moterį dėmesiu ir kalbomis, nėra tinkamas šeimyniniam gyvenimui. "Vyras, pamatęs lemtingą moterį, dažniausiai pasakys kokią nors kvailystę", - sako ji. Juk normaliam tvarkingam vyrui "žemė po kojomis išslysta" vieną ar du kartus gyvenime. Štai sėdi jis kokioje nors kavinėje per pietų pertrauką ir pamato Ją. Ji geria kavą taip, kad jis užsimano būti tuo kavos puodeliu. Ji pyragėlį valgo taip, kad jis trokšta būti tuo pyragėliu. Jos lūpytės nuostabios, sijonėlis nei per ilgas, nei per trumpas. Ar gali vyras jai pasakyti, kad nori su ja, pirmą kartą pamatyta, eiti į pasaulio kraštą. Sėdi jo svajonė, o vyras prie jos priėjęs tegali nemokšiškai paklausti, kur yra biblioteka. Tai absoliuti nesąmonė, todėl moteris prie jos priėjusiam vyrui turi nusišypsoti ir suteikti antrą šansą", - kalba tarpusavio santykių konsultantė.

Ingos teigimu, labiausiai pasaulyje vyras bijo moters atsisakymo. Juk vyras nori būti nugalėtoju ir jei jis paklausia moters, kiek valandų, ji gali jam atsakyti, kad taip originaliai su ja niekas dar nebandė susipažinti, ir pasakyti, kad jis – geras pašnekovas. Tada ji sužinos, kad jis iš tikro toks yra ir kad jam labai patinka jo darbas, kad jis labai rūpestingas. "Mūsų laikais būti vyru – labai sudėtinga", - sako ji.

Gyvenant kartu, moteris savo perdėtu buitiniu rūpesčiu pati išvaro vyrą iš namų. Štai jis patraukė pagalvėlę, kad atsisėstų, o moteris puola ją taisyti, deda į vietą. Vyras pasijunta negyvenantis šiuose namuose, todėl ir išeina. "80 procentų interjerų sukūrė moterys. Vyrui nėra gera ten, kur karaliauja servetėlės", - sako ji.

Inga Janovska - tradicinės ir holistinės medicinos bei ajurvedos žinovė, aiškiaregė, Baltijos šalių fengšui instituto direktorė, meilės dao, reiki žinovė, ciguno (pagalbos kūnui ir dvasiai) mokytoja, tarpusavio santykių konsultantė. Kelerius metus ji praktikavosi Šaolinio vienuolynuose, mokėsi pas mokytojus Kinijoje, Indijoje, Tibete, Nepale, Izraelyje, Nigerijoje, Vokietijoje, Ukrainoje.

Inga Janovska apie Genadijų Mikšį: "Su ta moterimi jis jau yra miegojęs"; Daivą Matonienę: "Ji kuria grožį aplink save"; Vidmantą Japertą: "Jis moka daryti pinigus"; Andrių Šedžių: "Gerą darbą atliktų tik todėl, kad tai leistų jam išgarsėti."

"Sodroje" vis dar akmens amžius

Oksana LAURUTYTĖ

Informacinių technologijų klestėjimo laikais, kai internetu galima pirkti, parduoti, deklaruoti, registruoti ir atlikti galybę kitokių darbų, stebina tai, kad vienos svarbiausių šalies institucijų - "Sodros" - elektroninė sistema vis dar akmens amžiuje. Šiauliečiai, norintys internetu pateikti dokumentus motinystės-tėvystės pašalpai gauti, to padaryti negali ir yra privesti stumdytis eilėse. "Teoriškai arklys, praktiškai nepasikelia", - taip apie brangiai kainavusią "Sodros" elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą kalba šiauliečiai.

Elektroninė sistema atkišo špygą

"Sodra" jau senokai gyrėsi įdiegusi brangiai kainavusią Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) ir Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS), prie kurių saugiai prisijungus galima internetu pateikti prašymus, siųsti dokumentus. Sistemos turėjo palengvinti tiek "Sodros" specialistų, tiek šalies gyventojų gyvenimą, tačiau taip neįvyko. Į savaitraštį "Šiauliai plius" kreipėsi net du šiauliečiai, kuriems EGAS, švelniai tariant, parodė trijų pirštų kombinaciją...

Sulaukęs dukros, 34-erių metų šiaulietis nusprendė eiti tėvystės atostogų. Puikiai mokantis naudotis naujausiomis technologijomis vyras prisijungė prie "Sodros" EGAS sistemos, nes norėjo pateikti dokumentus tėvystės išmokai gauti.

"Prisiregistravau, sistema informavo, kad mano dokumentai priimti. Man kilo klausimas siunčiant dokumentus, todėl pasiskambinau į "Sodros" Šiaulių skyrių. Specialistės atsakymas mane nustebino - nesvarbu, kad internetu atsiunčiau dokumentus, vis tiek privalau ateiti, raštu parašyti prašymą ir atnešti pažymas iš darbovietės apie gautas pajamas", - sakė šiaulietis.

"Jei nebūčiau paskambinęs, kažin ar būčiau sužinojęs, kad mano dokumentai nepriimti. Tokiu atveju būčiau nebegavęs pašalpos. Įdomu tai, kad privalėjau eiti į darbovietę ir gauti pažymas apie pajamas. Negi "Sodra" pati nemato, kokius mokesčius mokėjau, ir nepasiima duomenų?" - stebėjosi tėvas.

Į savaitraštį "Šiauliai plius" kreipėsi ir mama, kuri apskritai negalėjo internetu užpildyti dokumentų EGAS sistemoje. Nors moteris naudojasi elektronine bankininkyste, turi kvalifikuotą elektroninį parašą, "Sodros" elektroninė sistema su ja draugauti nenorėjo.

Šiaulietei teko vykti į "Sodros" Šiaulių skyrių, pildyti dokumentus ranka. "Gal sistema neveiksni todėl, kad "Sodros" specialistai turėtų darbo?" - klausė moteris ir sakė, kad jai būtų labai įdomu prisijungus prie EGAS sistemos sužinoti, kiek, pavyzdžiui, ji sukaupė pensijai, koks jos stažas, kokia būtų jos pensija. Kodėl "Sodra" tokių paslaugų neteikia, nors elektroninė sistema įdiegta?

Atsakymas - apie tvarką, o ne apie trūkumus

Savaitraštis "Šiauliai plius" pasiteiravo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus, kodėl šiauliečiai turi vykti į "Sodros" skyrių, jei skelbiama, kad dokumentus galima užpildyti internetu.

Tomas Čepelevskis, Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas, informavo, kad tėvystės pašalpai gauti, be prašymo pašalpai skirti, reikia pateikti ir darbdavio įsakymo (potvarkio) dėl tėvystės atostogų suteikimo nuorašą. "Kadangi iki 2010 metų pradžios duomenys apie asmens draudžiamąsias pajamas "Sodrai" buvo teikiami ketvirčiais (bendra suma), todėl atskirais atvejais reikalinga pažyma apie 2009 metų tam tikrų mėnesių pajamas. Jeigu prašymas buvo pateiktas per EGAS, popierinio prašymo pildyti nereikia", - sakė T. Čepelevskis.

Atsakymo, kodėl šiauliečiai negalėjo pasinaudoti EGAS sistema, taip ir nesulaukėme. Garsiai skelbusi, kad daugiau nei 6 mln. litų kainavusi naujoji sistema leidžia gyventojams pasitikrinti informaciją apie apskaičiuotas ir mokamas išmokas, įgytą stažą, būsimą pensiją, "Sodra", paklausta apie šios sistemos spragas, iškalbingai tyli...

EP - politinės kultūros mokykla

Jūratė SOBUTIENĖ

Minimalių pajamų lygio nustatymas, motinystės atostogų ilginimas, atsiskaitymų tarp įmonių 30 dienų nustatymas – šiais praėjusią savaitę Europos Parlamente (EP) Strasbūre svarstytais klausimais Lietuvos europarlamentarų nuomonės neišsiskyrė. Lietuvos atstovai, kurių EP dabar dvylika, pripažįsta ne itin dažnai visi kartu susitinkantys, bet dažnai skirtingai balsuojantys, ir pasakoja šioje institucijoje besimokantys politinės kultūros ir tolerancijos.

Tuo metu, kai Strasbūre buvo svarstomos rezoliucijos dėl skurdo mažinimo, Europarlamento prieigose mitingą surengė Vokietijos žemdirbiai, nepatenkinti pieno supirkimo kainomis.

Nesvarbu, kas tu

Tarp 2009-ųjų metų vasarą pradėjusių dirbti Europos parlamentarų – gerokai daugiau jaunų veidų, nei praėjusią kadenciją. Kuždamasi, jog kostiumuotų solidžių vyriškių kompaniją "praskiedžia" ir Silvijaus Berluskonio bičiulės, ir silikonais "pasipuošusi" Rumunijos milijonieriaus dukra. Spalvinga ir lietuvių delegacija – joje ir nušalintas Lietuvos prezidentas, ir imunitetą praradęs Kėdainių turtuolis, ir "lenkų korta" prieš Lietuvos valstybę mojuojantis Šalčininkų rajono prezidentu tituluojamas ponas.

"Čia nesvarbu, kas tu esi, - sako 26-erių europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. - Skirtumas nuo nacionalinio parlamento čia tas, kad tavęs niekas nepažįsta. Yra labai ryškių figūrų, turinčių didžiulę patirtį nacionalinėje politikoje, bet jei pats nepasidomėtum, tai ir nežinotum, kas kokiu ministru ar kokios šalies prezidentu yra buvęs."

R. Morkūnaitė, už kurią šioje kadencijoje jaunesnė tik danė (keliais mėnesiais – aut. past.), sako, kad išsakiusi nuomonę ji niekada nėra sulaukusi atgarsių, jog ji jauna, neturinti patirties. Žmogus, anot jos, vertinamas pagal tai, kokia yra jo pozicija. Radvilė pasakoja, kad patekusi į Europarlamentą streso nejautusi, bet pripažįsta, kad po metų darbo jaučiasi užtikrinčiau.

Tingiai, sočiai ir lengvai?

"Esu girdėjusi nuomonių, kad į EP siunčiami "nepatogūs" politikai arba tie, kuriuos jau reikia nukaršinti, tarsi čia būtų prieglauda, - sako R. Morkūnaitė. - Manau, kad senųjų politikų patirtis čia tikrai praverčia, o tie, kurie jaunesni, yra veržlūs ir tikrai randa kur save realizuoti. Jaunus žmonės veikia tai, kad rezultato reikia laukti ilgai, negali gauti čia ir dabar. Aš pati ieškau galimybių realizuoti save ten, kur aktualūs man ir Lietuvai klausimai: aplinkosauga, vandens, maisto kokybė, idėjų įvairovė. Mūsų komitete svarstomi klausimai, susiję su žaliąja energetika, visuomenės sveikata. Būtent šiose srityse galima bent po poros metų sulaukti rezultato. Užsienio politikos komitete kitaip – deklaratyvūs pareiškimai, kurių šalys gali ir nepaisyti."

Mamutų kapinės ar kalvė?

"Žurnalistai apie politikus čia yra sugalvoję apibūdinimus: dramblių, mamutų kapinės ir jaunų gabių politikų kalvė. Abu apibūdinimai tinka, - sako jau antrą kadenciją EP skaičiuojantis Justas Vincas Paleckis. - Iš paskutiniųjų dešimties Pranzūzijos premjerų aštuoni yra buvę Europos Parlamento nariai. Mūsų prezidentė – buvusi komisarė, Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis – buvęs parlamentaras, Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas – buvęs parlamentaras. Mes įstojome į ES prieš šešerius metus, tada EP tapo politikų kalve visoms trim Baltijos šalim. Blogiausia, kai į EP patenka atsitiktiniai žmonės, kurie nei bus lyderiai, nei ką nors naujo duoti."

Buvęs diplomatas skaičiuoja: "Koks 10-15 proc. politikų gyvena tingiai, sočiai ir lengvai. 25-30 procentų gyvena darbu. Didžioji dalis – tarp šitų dviejų polių."

"Jaunas amžius geras tuo, kad žmogus dar nepavargęs. Ilgiau dirbantys būna perpratę taisykles ir yra šiek tiek ciniškesni. Atėję čia iš nacionalinės politikos turi glaudų ryšį su savo valstybėmis, - paklaustas, kokios kompetencijos žmonės turėtų dirbti Europarlamente, svarstė Leonidas Donskis. - Manau, kad čia ne visai padeda siauras politinis technokratizmas, kai žmogus yra siauros srities specialistas. Viena svarbiausių savybių čia – turėti visuomenininko impulsą. Tie, kurie yra matomos figūros, gali informuoti savo kolegas, kokie Lietuvos lūkesčiai, viltys, nusivylimai. Jie gali dalyvauti viešuose debatuose Lietuvoje ir informuoti, kas čia vyksta. Reikia mokėti pelnyti simpatijas savo šaliai."

Ir nieko nedarydami... naudingi

"Kokia nauda Lietuvai iš 12 atstovų Europos Parlamente? Atsakysiu nepikto cinizmo gaidele: jeigu visi 12 nieko nedarytų, ir vis tiek būtų naudingi Lietuvai. Jie būtų naudingi vien tuo, kad skambėtų Lietuvos vardas, kad lietuvių kalba įtvirtinta kaip viena oficialių ES kalbų, kad čia dirba lietuvių personalas", - šiek tiek ironizavo profesorius L. Donskis.

Tiesa, pašnekovas iškart pripažįsta, jog taip nebūna, kad visi - niekam tikę: "Kiekvienas dirba pagal savo išgales. Kaip įvertinti europarlamentaro darbą? Čia daug nematomo darbo. Pasisakymų skaičius – vienas primityviausių kriterijų, nes dešimt kartų galima pasakyti niekalus. Bet gali susitikti su labai įtakingais asmenimis ir ginti valstybės interesą, užsiimti lobistine veikla. Galima savo šalį garsinti seminarais, konferencijomis, parodomis, parodant ją ne kaip ES paramos gavėją, o kaip kūrėją."

L. Donskis sako suvokiąs, kad tokius instrumentus, kokius turi čia, gali gauti ne dažnai. "Man, universiteto profesoriui, tai puiki galimybė per penkerius metus ką nors konkretaus nuveikti žmogaus teisių srityje. Būdamas universiteto profesorius tu esi izoliuotas, o čia turi galimybių veikti globaliniu mastu, - teigia jis ir pripažįsta, kad dabartinės jo padėties trūkumas - teko išsiskirti su savo darbu." – universiteto studentams - turiu palaikyti profesinę formą."

Profesorius sako netikintis, kad jis, nepartinis kandidatas, į EP patektų antrą kadenciją. "Stoti į partiją nenoriu, nes esu viešo gyvenimo komentatorius ir tai siųstų prastą žinią mano studentams. EP tikrai išgyvens be manęs po 3-4 metų, Vytauto Didžiojo universitetui esu reikalingesnis", - prisipažįsta L. Donskis.

Investuoti į motinystę apsimoka

"Visi dvylika lietuvių esame iš skirtingų partijų, skirtingų pažiūrų, bet bendrą sprendimą, svarbų Lietuvai, tikrai rasime, - tikino europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. - Kodėl negalime greitai priimti sprendimų? Mes esame 736 iš 27 skirtingų šalių. Skirtingo mentaliteto, skirtingų pažiūrų, politinės kultūros ir atstovaujame pusei milijardo žmonių."

Skirtingas mentalitetas nesutrukdė EP priimti direktyvą dėl pagimdžiusių moterų atostogų – jos turėtų būti ne trumpesnės nei 20 savaičių, per tą laiką mokant viso atlyginimo dydžio išmoką. "Nereikia jų painioti su vaiko priežiūros atostogomis, kurios pas mus trunka, kol vaikui sueis dveji metai, - aiškino parlamentarė. – Dabar nėštumo ir gimdymo atostogos Lietuvoje, jei nėra komplikacijų, yra 18 savaičių. Šiuo klausimu vyko labai aštrios diskusijos. Didžiosios šalys skaičiavo milijardus, kurių papildomai reikės. Tačiau negalima skaičiuoti tik aritmetiškai - jei neinvestuosime į motinystę, tai neužtikrinsime dirbančiųjų skaičiaus."

Ar bus Lietuvoje vietos senukams?

Socialiniais reikalais Lietuvoje besirūpinusi V. Blinkevičiūtė sakė, kad EP diskutuota ir dar dėl vieno labai svarbaus klausimo – kovos su skurdu: "85 mln. žmonių ES gyvena žemiau skurdo ribos. Minimalių pajamų nustatymas kovojant su skurdu – viena iš priemonių." Tiesa, oficialus minimalus atlyginimas ES šalyse gerokai skiriasi: Liuksemburge jis siekia 1641 eurą, Bulgarijoje – 123 eurus. Politikės teigimu, minimalios pajamos kiekvienoje šalyje būtų skirtingos. Pritarta, kad jos turėtų sudaryti 60 proc. šalies vidutinių pajamų.

Būtų tikslinama, kas sudaro vidutines pajamas, tačiau jei dabar Lietuvoje būtų įgyvendinamas šis principas, tektų didinti minimalų atlyginimą – jis turėtų būti apie 960 litų "į rankas".

"Girdžiu iš Lietuvos žmonių, kad mes labai daug skiriame socialinei paramai. Gaila, kai premjeras sako, jog per 20 metų išauginome išlaikytinių kartą. Niekada nesutiksiu su tuo. Šaukštas deguto sugadina medaus statinę. Negalima sakyti, kad visi tie daugiau nei 300 tūkstančių bedarbių nori būti įregistruoti darbo biržoje ir būti išlaikytiniais. O kodėl jie nenorėjo būti išlaikytiniais 2006 ar 2007 metais? Didžioji dalis norėtų turėti darbo ir nesižeminti. Ar išlaikytinis žmogus, gaunantis minimalią algą? Sakykime, socialinė darbuotoja, gaunanti 1000 litų, viena auginanti du vaikus – ar ji išlaikytinė? Negalima daryti apibendrintų išvadų. Net 8 proc. Lietuvos dirbančiųjų gyvena skurde. Yra mokyklų, kur pusė vaikų gauna nemokamą maitinimą, nes jų tėvų pajamos – mažos. Negali būti taupoma pensininkų sąskaita. Pensijos pas mus sudaro 6-7 proc. BVP. ES vidurkis – 12-13 proc. Tad kyla retorinis klausimas – ar bus Lietuvoje vietos senukams?", - klausė europarlamentarė.

Vilijos MOCKUVIENĖS nuotr.

Partijų "deimančiukams" - įstatymų apynasris

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Partijos uoliai rengiasi savivaldybių rinkimams. Sudarinėja partinius sąrašus, reitinguoja savo didvyrius ir smailina liežuvius prieš žurnalistus. Prasideda patoso kupinos kalbos, paslaptingos rokiruotės ir jokių nepopuliarių sprendimų. Tačiau didžiausią dūzgesį politiniame avilyje kelia etikos sargų gėdinimai dėl Seimo narių dalyvavimo šiuose rinkimuose. Seimūnai savo buvimu apgaudinėja rinkėjus - išvilioja balsus, tačiau Seimo mandato neatsisako.

"Deimančiukai"

Partijos mėgina vilioti rinkėjus žinomesnėmis pavardėmis sąrašo priekyje, tačiau tikėtina, jog šiemet tuose sąrašuose bus labai mažai Seimo narių. Anksčiau buvo populiaru Seimo nariams dalyvauti savivaldybių rinkimuose - susišluoti rinkėjų balsus savo populiarumu ir kuo ramiausiai grįžti į Seimą.

Apgaulė ta, kad savivaldybių rinkimuose laimi ne tikrieji laimėtojai, bet partiniuose sąrašuose esantys kiti partijų dievukai, dažnai visai nepatinkantys rinkėjams.

          
 

Vladas Damulevičius tvirtina, kad jo partijoje jokių "deimančiukų" nėra ir nebus.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

 

 

Vytautas Juškus neabejoja, kad po poros savaičių savivaldos rinkimuose bus dar mažiau seimūnų.

 

Vidmantas Japertas tvirtina, kad V. Mazuronis savivaldos rinkimuose nedalyvaus.

 

Liberalų ir centro partijos šauklys Vaclovas Vingras praneša, kad Seimo narių partijos dešimtuke nėra.

 

Aidas Gedvilas aklai pasitiki socialinių tyrimų duomenimis.

 

Seimo narys Andrius Šedžius, laimėjęs savivaldos rinkimus, žada išvaikyti pusę savivaldybės darbuotojų.

Cituojame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) poziciją šiuo klausimu: "Lietuvoje populiaru rinkti ne partijas, o žmones, balsuoti ne už programas, bet už lyderius. Seimo narių, kurie dažniau girdimi ir matomi viešoje erdvėje bei žmonių geriau atpažįstami, dalyvavimas savivaldybių rinkimuose, politinių partijų sąrašuose, neabejotinai pakelia tų partijų reitingus. Komisijos nuomone, dalyvavimas savivaldos rinkimuose iš anksto žinant, kad bus atsisakyta tarybos nario mandato, neatitinka valstybės politikų elgesio principų."

Kai kurios partijos, kurios Seime neturi savo atstovų, garsiai šaukia, jog neturi savo sąrašuose jokių "deimančiukų", todėl prieš rinkėjus stoja skaidrios kaip stiklas.

Seimas netrukus svarstys rinkimų įstatymo pataisą, kurią, tikėtina, patvirtins. Jei Seimo narys nuspręs dalyvauti savivaldybių rinkimuose, o laimėjęs neatsisakys mandato, jo balsai bus proporcingai padalyti kitų partijų atstovams. Kitaip tariant - užuot pagelbėjęs sėbrams, juos apvogs. Šiemet tik apie 15 seimūnų pareiškė norą dalyvauti savivaldos rinkimuose. Jei bus priimta pataisa, jų dar sumažės.

Jau paviešinti specialių socialinių tyrimų rezultatai, kurie skelbia, jog gyventojų pasitikėjimas partijomis menkas. Šiek tiek daugiau pasitikima pavieniais politikais. Bendrai viską susumavus, Seimo rinkimus šiandien laimėtų socialdemokratai. Antra būtų Darbo partija. Trečioje vietoje įsitvirtintų konservatorių ir krikščionių hibridas, o ketvirta stabiliai išsilaikytų partija "Tvarka ir teisingumas". Mylimiausia politikė - prezidentė Dalia Grybauskaitė, o dėl visų negandų kaltas ir nemėgstamas - premjeras Andrius Kubilius.

Dauguma jau turi sąrašus

Elegantiškasis ir visada susitvardantis Vidmantas Japertas, partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Šiauliuose, pripažįsta, kad savivaldos rinkimai turėtų būti organizuojami nepartiniu principu. "Pripažinkime, didžioji politika vyksta ne čia. Mieste ir opozicija, ir valdančioji dauguma gali sutarti, kokias gatves pirmiau asfaltuoti", - teigė V. Japertas. Jis pripažino, kad preliminarus "kiečiausių" tvarkiečių dešimtukas jau yra, tačiau jo priekyje - tikrai ne Valentinas Mazuronis.

Intelektualusis Liberalų ir centro partijos šauklys Vaclovas Vingras uoliai pranešė visą partijos pirmąjį dešimtuką. Kodėl gi ne - juk reklama, nors tarp jų Seimo narių nėra. Sąrašo viršūnėje – Šiaulių meras Genadijus Mikšys. Toliau seka pats V. Vingras. Taip pat sąraše - Gerardas Mališauskas, Gintaras Karalevičius ir kiti žymesni partijos veikėjai.

Šoklusis Seimo narys Andrius Šedžius į savivaldos rinkimus atšokuoja su visuomeninio judėjimo "DD" vėliava. Raidės turėtų reikšti darbą ir demokratiją.

Seimūnas guodžiasi, kad judėjimui trukdoma dalyvauti rinkimuose: "Dabar turime 34 kandidatus į kandidatus. Kiekvienas dirba savo apylinkėje. Sausį matysime rezultatus, tuomet sudarinėsime sąrašus."

Judėjimo atstovai turi surinkti po 310 rinkėjų parašų, sumokėti 2000 litų užstatą. Kas "prasimuš"?. A. Šedžius tikisi, kad į savivaldybę prasimušę judėjimo atstovai, sėdėdami už miesto vairo, susivienys į darnią koaliciją.

O kaip dėl paties A. Šedžiaus? "Aš aiškiai nurodau, kad dalyvausiu rinkimuose. Jeigu situacija susiklostys palankiai, atsisakysiu mandato. Jei laimėsime tik dvi tris vietas, būsiu naudingesnis Seime", - sako jis.

A. Šedžius tikino, kad laimėjęs savivaldybių rinkimus įvestų tvarką - atleistų kone šimtą nereikalingų savivaldybės "dormojedu", išasfaltuotų gatves, o pinigų užtektų ir dar liktų.

Diplomatiškasis Vytautas Juškus atskleidė, kad reitinguotas partiečių sąrašas jau yra, tačiau jame paminti visi senieji vadai. Pirmoje vietoje - ne Seimo narys Edvardas Žakaris, o verslininkas Arvydas Mockus. "Socdemų" grandas Justinas Sartauskas sąraše liko dešimtas, o pats eksmeras - dvyliktas. V. Juškus tiki, kad Seimas priims rinkimų įstatymo pataisą dėl Seimo narių dalyvavimo savivaldos rinkimuose.

Saldžiakalbiai

Optimistiškasis Konservatorių atstovas Vladas Damulevičius užtikrino - jokių "deimantų" partijoje nėra. Pirmasis sąraše - žemaičių patronas Jonas Bartkus. Antrasis - pats V. Damulevičius. Trečioje vietoje - Birutė Paplauskienė.

Tikresni nei vidutiniai krikščionys (Krikščionių partija) neatskleidė savo sąrašo. Jų atstovas Žilvinas Putramentas paneigė gandą, kad iš jų pabėgo Laimontas Dinius: "Jis yra ir niekur neišėjo, tačiau jis nėra išreiškęs noro dalyvauti rikimuose."

Seimo nario dalyvavimą rinkimuose Ž. Putramentas apibūdina aptakiai: "Jei žmogus pareiškia norą, tegul dalyvauja. Jo moralinė teisė būtų neapgaudinėti rinkėjų."

Švelniakalbis Darbo partijos lyderis Aidas Gedvilas, kol sąrašas nėra patvirtintas, kalbėjo prielaidomis. Tikėtina, kad į penketą paklius Danguolė Martinkienė ir Angelė Kavaliauskienė, nes jos jau dabar dirba savivaldybėje. Tikėtina, kad skyriaus lyderis taip pat nebus nustumtas į galą. Kokių gudrybių griebsis "darbiečiai" prieš rinkimus? "Kam mums rinkėjus apgaudinėti, jei mus ir taip išrinks. Mumis ir taip pasitiki", - A. Gedvilas demonstravo pasitikėjimą socialinių tyrimų rezultatais.

 

 

Karas dėl šiukšlių - karas dėl aukso kasyklos?

Oksana LAURUTYTĖ

Šiukšlių vežimo paslauga Šiaulių rajone ima priminti žaidimą, kurį turėtų pradėti rimtai narplioti teisėsaugininkai, mat dėl šiukšlių vežimo kyla karas lyg dėl aukso kasyklos. Tiesa, teisėsaugininkai jau įsikišo į "šiukšlių verslą" - į problemų sprendimo ratą įsisuko STT, teismai, antstoliai, prokuratūra. Šiaulių apygardos administracinis teismas rugsėjo pabaigoje sustabdė Šiaulių rajono tarybos sprendimą, kuriuo šiukšlių vežėjai parinkti be konkurso. Kol karas dėl šiukšlių vežimo vyksta, labiausiai kenčia gyventojai. Maža to, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro lėšomis apmokamos valdžios atstovų kelionės į ūžsienį.

Šiaulių rajono taryba atliekas rajone vežti patikėjo Kuršėnų komunalininkams, tačiau konteinerius dalija, šiukšles veža ir bendrovės "Švarinta" darbuotojai.

Taryba paskyrė vežėją be konkurso

Šiaulių rajono gyventojų, gyvenančių Vijoliuose, Meškuičiuose, Aukštelkėje, Ginkūnuose, situacija - nepavydėtina. Šiukšlių konteineriai kiemuose stovi perpildyti - jų niekas neišveža. Nebežinodami, ko griebtis, gyventojai skambina įvairioms institucijoms, šiukšlių vežėjams, kreipiasi į žiniasklaidą. Juk rinkliavą už atliekų išvežimą moka, o paslaugos negauna.

Dviprasmiška situacija susiklostė rugpjūčio 26-ąją. Rajono taryba priėmė sprendimą neskelbti konkurso, kas veš šiukšles rajone. Atliekas vežti neskelbiant konkurso paskyrė Kuršėnų komunaliniam ūkiui. Seniau rajoną aptarnaudavo trys įmonės - "Specializuotas transportas", "Švarinta" ir tik Smilgių kaimą aptarnavo Kuršėnų komunalinis ūkis.

Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 4 dalyje teigiama, kad eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai. Tačiau įstatymas taip pat sako, kad jei yra įvesta vietinė rinkliava, Savivaldybės turi organizuoti viešojo pirkimo konkursą.

Rinkliava įvesta dar 2007-asiais, vadinasi, pasibaigus sutarčiai su atliekų vežėjais ir vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu turėjo būti skelbiamas konkursas. Dabar rajono taryba konkurso nepaskelbė - nusprendė, kad rajono gyventojų "turtą" išveš sava įmonė - Kuršėnų komunalinis ūkis.

"Specializuotas transportas" pasipiktino tuo, kad buvo tiesiog išmestas iš rinkos, ir tuo, kad jam neleista konkuruoti. Įmonės vadovai kreipėsi į Konkurencijos tarnybą, Teisingumo ministeriją ir kitas institucijas.

Gautas vienareikšmiškas atsakymas - Šiaulių rajono tarybos sprendimas pažeidžia Konstituciją, Konkurencijos įstatymą, Atliekų tvarkymo įstatymą ir kitus galiojančius teisės aktus.

"Specializuotas transportas" kreipėsi ir į teismą. Rugsėjo 24-ąją Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kuria sustabdė rajono tarybos sprendimą. Teismas vienareikšmiai nurodė, kad paslaugą ir toliau, t. y. kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, turi teikti "Specializuotas transportas" ir "Švarinta".

Įmonė neturi net konteinerių

"Specializuoto transporto" vadovai teigia, kad Kuršėnų komunalininkai net neturi galimybės aptarnauti viso rajono gyventojus ir įmones - neturi nei pakankamai konteinerių, nei automobilių. "Specializuotas transportas" Šiaulių rajone buvo pastatęs 6400 konteinerių privačiose valdose ir 400 - prie įmonių ir daugiabučių kiemuose.

Įdomu ir nuostabą kelia tai, kad Kuršėnų komunalinio ūkio automobiliai į rajono gyventojų kiemus buvo pradėję vežti ne savo, o privačios bendrovės "Švarinta" konteinerius. "Švarinta", beje, ir veža atliekas rajone, nors rajono taryba šią funkciją patikėjo Kuršėnų komunalininkams. Kas paneigs, kad tarp rajono savivaldybės įmonės ir privačios bendrovės nėra kokių nors slaptų sandorių?

"Mes nežinome, ar būtume laimėję konkursą, bet norime, kad būtų laikomasi įstatymo. Kuršėnų komunalinis ūkis gali atliekas vežti pigiau tik todėl, kad jam suteikiama galimybė daugiau užsidirbti. Jei liktų tik du vežėjai, ir mes kainą galėtume mažinti - tai aiškiau nei aišku. Kaina būtų žemesnė nei Kuršėnų komunalinio ūkio", - sako Rolandas Stanys, "Specializuoto transporto" direktorius.

Antstolio Ričardo Kudrausko kontora yra šiuos konteinerių statymo bei atliekų vežimo faktus užfiksavusi ir nufotografavusi. Dabar gyventojų kiemus "puošia" ir dar neišsigabenti "Specializuoto transporto", ir be konkurso statomi rajono savivaldybės "numylėtinių" konteineriai.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Lembutis liepė "Specializuoto transporto" susirinkti savo konteinerius. Pastarieji savo turto susirinkti dar neskuba.

Įdomu ir tai, kad vos 10 litų mažiau už toną atliekų mokėti pasiūliusiai Kuršėnų bendrovei rajono savivaldybė tapo itin dosni. "Specializuoto transporto" duomenimis, savivaldybė už 168 tūkstančius nupirko dėvėtų šiukšliavežių, dar per 700 tūkstančių litų turėjo skirti konteineriams įsigyti.

Dėvėtas šiukšlių vežimo mašinas suskubta įsigyti dar prieš Tarybos sprendimą. Vadinasi, iš anksto buvo aišku, kas veš šiukšles rajone?

Vos dešimt litų už toną laimima mažiau, o ketinama išleisti kone milijoną litų savivaldybės įmonei paremti? Ir visa tai - iš mokesčių mokėtojų pinigų. Ir kokios protingos galvos čia galėjo įžvelgti ekonominę naudą? Juk tik konkurencinga aplinka gali suteikti vartotojui kokybiškiausią ir pigiausią paslaugą.

Teismo sprendimą žada gerbti

Šiaulių rajono tarybos narių nuomonė dėl pačių priimto sprendimo - įvairi. "Tai mūsų aplaidumas. Labai greitai mums tą sprendimo projektą pristatė, nespėjome sureaguoti", - sakė Tarybos narys Alfredas Jonuška. Jo įsitikinimu, taip elgtis negalima ir situacija turi būti ištaisyta.

Ingrida Venciuvienė negali prisiminti, ar sprendimo projektą svarstė komitetai. "Lyg ir svarstė. Kaip gali sprendimo projektas būti neteisėtas, jei Taryba už jį balsavo? Kiek sprendimas ekonomiškas, sunku pasakyti", - sakė ji.

Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas įsitikinęs, kad sprendimo projektas parengtas vadovaujantis visais įstatymais. Jo teigimu, Taryba turėjo teisę paskirti savivaldybės įmonei atlikti vienas ar kitas funkcijas. "Administracija rengė sprendimo projektą. Jie įvertino tai, kad bendrovė "Specializuotas transportas" padarė visokių pažeidimų, todėl atliekas vežti parinkta mūsų įmonė. Jei jie kreipėsi į teismą - jų valia. Spalio 27-ąją įvyks teismo posėdis, kuriame paaiškės, kas buvo neteisus. Mes teismo sprendimą gerbsime ir jį vykdysime", - sakė rajono meras.

Mero teigimu, nieko nuostabaus, kad Kuršėnų komunalinis ūkis perka įrangą. Komunalininkų funkcija - ir vežti atliekas, tad įrangą reikia atnaujinti.

Kodėl ŠRATC apmokėjo valdininkų skrydžius į užsienį?

"Specializuoto transporto" vadovai mano, kad juos bandoma išstumi iš rinkos dėl įtemptų santykių su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vadovu Raimundu Jakučiu. "Specializuotas transportas" yra kreipęsis į Šiaulių apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar ŠRATC atsakingų darbuotojų ir juos privalančių kontroliuoti įmonės vadovų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių.

"Manome, kad visus veiksmus galimai organizuoja ir koordinuoja ŠRATC vadovas R. Jakutis", - teigiama pareiškime prokuratūrai, kurį pasirašo "Specializuoto transporto" vadovas Rolandas Stanys.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame tiriamas galimas AB "Specializuotas transportas" vairuotojų sukčiavimo klausimas. Neva vairuotojai ant svarstyklių užvažiuodavo dviem mašinom, kad atgabentų atliekų kiekis būtų užfiksuotas didesnis.

"Specializuoto transporto" vadovai įsitikinę, kad jų darbuotojai specialiai buvo sąlygojami ar net paskatinti taip daryti, kad būtų galima fiksuoti pažeidimą ir dėl to pašalinti įmonę iš konkursų.

R. Stanys teigia, kad R. Jakutis jam skambino ir grasino pranešti "kam reikia" dėl sąvartyne užfiksuotų pažeidimų, jei "Specializuotas transportas" kreipsis į teismą dėl Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių biodegraduojančių atliekų surinkimo viešojo pirkimo procedūrų metu atliktų galimai neteisėtų ŠRATC veiksmų.

Paties ŠRATC'o vadovo R. Jakučio pasiteiravome, ar, jo nuomone, Šiaulių rajono tarybos narių sprendimas patikėti rajono atliekų vežimą Kuršėnų komunaliniam ūkiui be konkurso yra teisėtas. Šiuo metu sanatorijoje besigydantis R. Jakutis teigė, kad su "Specializuotu transportu" buvę nemažai problemų, tačiau jis įsitikinęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas nebuvo. "Ne aš inicijavau sprendimo projektą", - sakė jis ir teigė, kad turi likti nešališkas.

Tiesa, mažai kam paslaptis, kad R. Jakutis medžioja kartu su "Švarintos" akcininkais. Juk būtent "Švarinta" ir talkina Kuršėnų komunaliniam ūkiui.

Savaitraštis "Šiauliai plius" turi dokumentą, kuriame parašyta, kad ŠRATC šiemet balandžio 15-ąją sumokėjo bendrovei "Kauno vartai" 1,349 Lt. Pinigai sumokėti už keturių vyrų - Raimundo Jakučio, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Stasio Lembučio ir dar dviejų regiono rajonų savivaldybių atstovų skrydį į Frankfurtą ir atgal.

Kodėl ŠRATC pinigais apmokėti rajonų "galvų" skrydžiai, tegul aiškinasi teisėsauga ir dalininkai. Tik įdomu, ar jiems rūpi, ar laikosi ŠRATC įstatymų ar ne? Ar jiems rūpi, kaip naudojami gyventojų pinigai, o svarbiausia - ar gyventojams teikiamos tinkamos paslaugos?

Paštas švenčia profesinę dieną

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Sakoma, kad paštas atsirado tuomet, kai vienas žmogus nusprendė kažką pasakyti kitam žmogui. Vėliau naujienos ir siuntiniai keliavo karietomis, automobiliais, lėktuvais. Dabar laiškai akimirksniu pasiekia kitą pasaulio kraštą elektroniniais keliais.

Šiaulių paštas Tilžės gatvėje 1914 m.

"Lietuvos pašto" archyvo atvirukai

Pasaulinė pašto diena minima spalio 9-ąją, nes šią dieną 1874 metais buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga (PPS). Ši sąjunga jungia 191 šalį narę, tarp kurių nuo 1922 metų yra ir Lietuva.

Lietuvos pašto istorija, galima sakyti, prasidėjo 1562 metais, kai Žygimantas Augustas pavedė organizuoti reguliarų pašto maršrutą tarp Vilniaus ir Krokuvos, o nuo jos - iki Venecijos. Nuo Gedimino pilies iki Vavelio rūmų laiškai nukeliaudavo per septynias dienas.

Iki tol Lietuvoje informacija keliavo belaide gana patikima sistema, - apie artėjantį pavojų pranešdavo laužo dūmai. Kalnų sąšauka iki šiol minima Baltų vienybės diena, ar lygiadieniai. Mūsų šalyje ant kalno sukurtą laužą ir jo dūmus galima pamatyti nuo kito kalno, esančio už 30 kilometrų.

Vėliau laiškus nešiojo pasiuntiniai - klajojantys vienuoliai, pirkliai. Šalia kelių įsikurdavo nakvynės namai, karčemos. Kadaise Kurtuvėnai buvo didesnis pašto mazgas nei Šiauliai.

Lietuvos pašto įkūrimo data laikoma 1918 metų lapkričio 16 diena. Lietuvos Vyriausybė paskyrė pirmąjį Pašto valdybos direktorių ir iš naujo sukūrė pašto sistemą vietoj sugriuvusios rusiškos. Iki 1917 metų nebuvo leidžiama susirašinėti lietuviškai.

1919 metais Lietuvoje dirbo 2300 pašto tarnautojų. Šiuo metu "Lietuvos pašte" dirba per 7000 darbuotojų.

Pasaulinę pašto dieną pasaulyje švenčia daugiau nei 5 mln. pašto sektoriuje dirbančių darbuotojų, kurie kasmet apdoroja ir pristato šešis milijardus siuntinių ir beveik 500 milijardų pašto korespondencijos siuntų.

Virgilijus Mažeika, Pasiuntinių paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas, sako, kad privačios įmonės, teikiančios pašto paslaugas, Lietuvoje pradėjo kurtis 1997 metais. Šiuo metu veikia 73 ūkio subjektai, teikiantys pašto ir pasiuntinių paslaugas.

"Šiauliai plius" taip pat turi savo siuntinių tarnybą, kurią įkūrė 2008 metų lapkričio 1 dieną.

Mažieji pašto paslaugų teikėjai Lietuvos paštą vadina monopolininku. Jis dirba nuostolingai, tačiau yra valstybės palaikomas finansiškai.

Siuntinius įvairios siuntinių tarnybos Lietuvos teritorijoje pristato per 2-3 dienas ir įteikia gavėjui į rankas. Kai kurios įmonės turi savo skyrius daugelyje šalies miestų.

Šiauliuose - septyni metų mokytojai

Metų mokytojo titulas suteiktas septyniems Šiaulių miesto pedagogams. Iš šešiolikos siūlytų kandidatų išrinktiesiems atiteko keramikės I. Šliužienės darbai ir miesto mero padėkos raštai. Naujovė šių metų rinkimuose – garbingam metų mokytojo titului buvo galima siūlyti mokytojus, ne vyresnius nei 35-erių.

Šiaulių meras G. Mikšys su geriausiais metų mokytojais (iš kairės): M. Jurevičienė, A. Banys, D. Kratukienė, I. Turovaitė, E. Burbulytė-Jankauskienė, J. Pažarauskienė, L. Norutienė.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Paskatinimas jaunimui

Viena tituluotųjų pedagogių - "Romuvos" pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Edita Burbulytė-Jakubauskienė, kuri ugdo ne tik vaikus, bet ir kolegas, rengia jiems seminarus, praktinius mokymus. Jos dėstymo metodai - neįprasti ir išradingi.

Gegužių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Inga Turovaitė taip pat pripažinta metų pedagoge. Ji mokykloje organizuoja konkursus, akcijas, šventes. Jos ruošiami mokiniai užima aukštas prizines vietas respublikiniuose konkursuose.

Metų mokytojos vardą pelnė Centro pradinės mokyklos pradinių klasių ir anglų kalbos mokytoja Lilija Norutienė, kuri mokinių dėmesį prikausto naujovėmis pamokų metu, o šie jai atsidėkoja aukštomis vietomis anglų kalbos konkursuose.

Pagerbta ir J. Janonio gimnazijos tikybos mokytoja Danutė Kratukienė, kuri su moksleiviais dalyvauja savanoriškoje veikloje, dirba Šiaulių vyskupijos Katechetikos centro vadove, organizuoja piligrimines keliones ir žygius.

Geriausia ikimokyklinikų pedagogė - lopšelio-darželio "Žiogelis" judesio korekcijos mokytoja Jolanta Pažarauskienė. Šauniausia specialiųjų mokyklų pedagogų metų mokytoja pripažinta Jono Laužiko specialiosios mokyklos specialioji pedagogė Margarita Jurevičienė, kuri paruošė didaktinių priemonių ir išleido pratybų sąsiuvinių, palengvindama kolegoms darbą.

Šiaulių pirmosios muzikos mokyklos mušamųjų instrumentų specialybės mokytojas Arūnas Banys pripažintas geriausiu neformaliojo ugdymo pedagogu. Jo dėka mokykloje mokoma groti originaliais mušamaisiais instrumentais ksilofonu ir marimba, o jo paraginti kitais instrumentais grojantys vaikai pradeda muzikuoti mušamaisiais.

Dovana - koncertas ir "Skruzdėlynas" rekordininkas

Pedagogams įspūdingą dovaną pateikė ir Šiaulių Profesinio rengimo centro virtuvėje net keturias dienas plušėję būsimieji konditeriai. Įspūdingo dydžio cinamonu kvepiantis sluoksniuotas lietuvių mėgiamas pyragas "Skruzdėlynas" buvo sudarytas iš 18400 saldžių lapelių, svėrė 219 kilogramų, siekė beveik du metrus.

Šis gardus kepinys, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias "Skruzdėlynas", tapo gardžia dovana mokytojams

Artūro STAPONKAUS nuotr..

Kelias dienas keptą "Skruzdėlyną" profesinio rengimo centro bendruomenė pavadino "Rudens medžiu" ir skyrė mokytojams.

Ankstesnis rekordas, kurio buvo pasiekę taip pat šiauliečiai konditeriai, buvo 62 kilogramai.

"Saulės" koncertų salėje vykusį apdovanojimą vainikavo koncertas. Jau antrus metus iš eilės Šiaulių miesto koncertinė įstaiga "Saulė" įgyvendina projektą "Muzikiniai rudenys". Projekto tikslas - galimybė gabiems Šiaulių apskrities muzikos ir meno mokyklų mokiniams koncertuoti su profesionalais - Šiaulių kameriniu orkestru (dirigentas Jonas Janulevičius). Šiemet koncertuoti su gabiausiais vaikais su malonumu sutiko šiauliečiai muzikantai, šiuo metu gyvenantys Londone - Rimantas Vingras (fortepijonas) bei Martynas Levickis (akordeonas), kuris studijuoja Londono karališkoje muzikos akademijoje.

"Etaplius.lt" informacija

Važiuoji be bilieto – kalti komunistai arba Kubilius?

Milda LEVICKAITĖ

Rugpjūčio pradžioje visuomeniniu pasivadinusio judėjimo atstovai Šiauliuose prie saugos tarnybos "Dorsimus" surengė piketą. Po jo piketuotojai Savivaldybei įteikė reikalavimą atsisakyti "Dorsimus" paslaugų, o "zuikius" kontroliuoti keleivius įlaipinant pro priekines autobuso duris. Visuomenininkams pasipiktinimą kėlė kontrolierių veiksmai, abejonių kėlė ir "Dorsimus" veiklos teisėtumas. Savivaldybės administracija visuomenininkų pretenzijas atmestė: "Dorsimus" veiklą ne kartą tikrino prokuratūra, policija, tačiau jokių nusižengimų galiojantiems teisės aktams nenustatyta.

Visuomenininkai surengtame pikete prie "Dorsimus" kontrolierių veiksmus įvardijo kaip terorizavimą. Kontrolierių ir "Busturo" vadovai sako, kad nekaltų niekas nebaudžia, o konfliktų padaugėjo "zuikiams" padidinus baudas.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Kontrolieriai išliks

"Žmonės klaidingai mano, kad ėmus keleivius leisti pro priekines duris bus atsisakyta kontrolierių, - sako bendrovės "Busturas" generalinis direktorius Vilius Laužikas. – Tokia sistema (keleiviai įlipa per autobusų priekines duris) pirmiausia įvesta Klaipėdoje, po to – Vilniuje. Kontrolieriai ten tebėra. Taip, esant tokiai sistemai, vairuotojas tampa ir kontrolieriumi, tačiau jam tenka labai didelė atsakomybė, jis vienas nepajėgus patikrinti visų keleivių. Pagal užsienio šalių daugiametę patirtį tokia sistema gali veikti efektyviai, jei keleivių srautas neviršyja sėdimų vietų. Pas mus Šiauliuose srautai nepalyginamai didesni."

"Busturo" vadovo teigimu, Šiauliuose pradėjus keleivius laipinti per priekines duris atsirastų daugiau neigiamų dalytų negu teigiamų: "Visų pirma autobusai nebegalės važiuoti tiksliai pagal patvirtintą grafiką. Kelerių metų prireikė, kol sureguliavome maršrutus ir tvarkaraščius, o reguliarumas – pagrindinis paslaugų kokybės bei pasitikėjimo mūsų bendrove klientui užtikrinimo faktorius. Kitas dalykas - nemažai šiauliečių bilietus perka iš vairuotojo, nes bilieto kaina nedaug skiriasi nuo kainos kioskuose. Todėl stotelėse nusidriektų laukiančiųjų eilės, autobusas stotelėje užtruktų gerokai ilgiau. Pagal mūsų paskaičiavimus piko metu kelionė autobusu nuo pietinio miesto rajono iki miesto centro pailgėtų apie 20-30 min. Tai tikrai pablogintų keleivių aptarnavimą. Su asocialiais žmonėmis, mūsų nuomone, yra ir kitokių būdų tvarkytis. Tuo turėtų pasirūpintis ir kontrolės darbuotojai."

Anot V. Laužiko, "Busturo" autobusai – nenauji, daugelio jų durys – siauros, slenkstis – aukštas. "Nemaža mūsų keleivių dalis – vyresnio amžiaus, kuriems įlipti būtų keblu. Atnaujinti autobusų parką kol kas neturime galimybių. Bendrovės ekonominė situacija ne kartą buvo aprašyta spaudoje. Galime pasidžiaugti nebent tik tuo, kad Šiauliuose iš visų didžiųjų Lietuvos miestų yra mažiausia bilietų kaina. Ji galėtų dar ilgai tokia likti, jei visi važiuojantys tvarkingai susimokėtų. Tokiu atveju bendrovės darbuotojai įsipareigoja reguliariai vežti švariais, jaukiais autobusais", - teigia direktorius.

Už nemokančius moka kiti

Generalinis direktorius neneigia, kad konfliktų tarp keleivių ir "Dorsimus" kontrolierių kyla, tačiau labai retai kalta būna tik viena pusė. "Žmonės supranta, kad parduotuvėje sumokėti už prekę reikia, ir nesistebi, kad vagišiai vežami į policiją. Tačiau nenusipirkę bilieto negalvoja, jog tai prilygsta vagystei, ir pyksta už tai, kad reikia mokėti baudą. Blogiausia, jog ir aplinkiniai tokį pažeidėją dažniausiai palaiko nesuprasdami, kad bilieto kaina iš dalies priklauso ir nuo nesusimokėjusiųjų - tas, kuris važiuoja nemokėdamas, mokesčio naštą uždeda mokančiajam. Mūsų visuomenės požiūris dar labai skiriasi nuo kitų, toliau pažengusių, ES valstybių. Ten asmenys, nugvelbę ką nors iš parduotuvės, pasisavinę svetimą turtą ar nesumokėję už jam suteiktą paslaugą, vadinami tuo pačiu žodžiu – vagis. Atitinkama ir visuomenės reakcija. Tikimės, kad ateityje ir šiauliečių galvose įsigalės toks mąstymas", - sako jis.

"Busturo" vadovas pripažįsta, kad ir kontrolieriai kartais netinkamai įvertina situaciją: "Dažnai susitinkame, kalbamės su jais, kad turėtų atskirti tyčinį pažeidėją nuo pažymėjimą pamiršusio mokinuko ar senolio. Beje, mokyklinio ir pensinio amžiaus keleiviai, važiuojantys be bilieto, tesudaro 9 procentus "zukių", visi kiti – darbingo amžiaus žmonės."

Baudos – į biudžetą, ne kontrolieriams

V. Laužikas sako, kad žmonės klaidingai įsivaizduoja, jog nuo surinktų baudų priklauso kontrolierių atlyginimas: "Per mėnesį vidutiniškai išaiškinama apie 1500 važiuojančių be bilieto. Per įstatymais numatytus terminus ir instancijas (baudos vietoje, administracinėje komisijoje ir per antstolius) išieškoma vidutiniškai 5,5 tūkst. Lt baudų, kurios visos keliauja į Valstybės biudžetą. Lyginti praėjusius ir šiuos metus sudėtinga, nes nuo 2009 m. liepos 28 d. gerokai padidėjo baudos dydis. Kontrolės pagrindinis tikslas tas, kad nesąžiningų keleivių mažėtų ir baudų reikėtų išieškoti mažiau, todėl netikslinga šio rodiklio naudoti kaip skatinimo priemonės."

"Bendrovei "Dorsimus" mokame už atliekamas paslaugas, o per tą laiką, kai su šia saugos tarnyba sudarėme sutartį, mūsų įmonės pajamos išaugo 7 proc. Tai suma, keturis kartus didesnė, nei mes sumokame "Dorsimus". Manau, kad tai ir yra pagrindinis kontrolės efektyvumo kriterijus", - svarsto "Busturo" vadovas.

"Keleivinio transporto kontrole užsiimame ne tik Šiauliuose, bet ir Klaipėdoje, Panevėžyje, - patvirtina Romanas Glovackis, "Dorsimus" vadovas. – Specializuojamės ir tarpmiestinių bei priemiestinių autobusų kontrolėje, turime sudarę sutartis su daug savivaldybių ir esame "uždengę" 80 proc. Lietuvos teritorijos. Vadovaudamiesi Asmens ir turto saugos įstatymu, mes, saugos tarnyba, turime gerokai daugiau galių nei žinybiniai autobusų parkų darbuotojai - mes galime "zuikį" įsisodinti į savo transporto priemonę, nuvežti į policiją asmens tapatybei nustatyti. Akivaizdu, kad autobusuose dabar ir daugiau tvarkos, jie švaresni, keleiviui saugiau."

Vieno kalto nebūna

R. Glovackis taip pat neneigia, kad konfliktų tarp keleivių ir kontrolierių kyla: "Viena vertus, kontrolieriaus darbas – užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kita vertus, norima, kad jis elgtųsi humaniškai. Tačiau kaip jam atpažinti, kad prieš jį - ne piktybiškas pažeidėjas, o išsiblaškęs keleivis, pamiršęs reikiamą dokumentą. Galima suprasti, jog pradinukas su kuprine, neturintis pažymėjimo, tikrai moksleivis, tačiau jei tas moksleivis – abiturientas? Kas savaitę susitinkame, kalbamės. Jei kyla konfliktinių situacijų, aiškinamės, į akistatą kviečiame ir kitą pusę. Tačiau jei keleivis būna kaltas, pas mus nepasirodo. Greičiau nueina "aiškintis" į laikraščio redakciją."

Per septynis šių metų mėnesius kontrolieriai sugavo apie 6400 važiavusių be bilieto keleivių. Nuo 2004-ųjų Šiauliuose dirbančios "Dorsimus" bendrovės darbuotojai pastebi, kad be bilieto važiuojančių žmonių sumažėjo padidinus baudas už važiavimą be bilieto. Pažeidėjai yra pasidaliję į "etatinius zuikius" ir "užuomaršas", kurie nuolat pamiršta pažymėjimą, o neseniai atsirado kitas pažeidėjų ratas – tie, kurie pažymi bilietą kontrolės metu. Šiauliuose nėra komposterių, kurie užsiblokuotų įlipus kontrolei, todėl ir kyla konfliktinės situacijos.

Šiauliuose dirba apie 18 kontrolierių. Jų rotacija nėra dažna, tačiau darbas sudėtingas - kai kurie neišlaiko agresyviai nusiteikusių žmonių priešiškumo. "Dorsimus" vadovo teigimu, žmonės Lietuvoje neigiamai vertina kontrolierius dėl įvairių priežasčių, tačiau jos dažniausiai nesusijusios su jų tiesiogine veikla: "Yra besipiktinančių Vyriausybės politika mažinti pensijas ar atlyginimus ir visa tai išliejančių kontrolieriams. Dalies bedarbių nuomone, jie neva turi teisę važiuoti nemokamai, kol gaus darbą. Kitus apskritai erzina tai, kad juos tikrina. Prisimenu, kai tik Panevėžyje pradėjome dirbti, vienas inteligentiškos išvaizdos vyriškis labai pasipiktino, kad kontrolierius jo paprašė parodyti bilietą – kaip jis išdrįsęs pagalvoti, kad jis galįs važiuoti be bilieto?!"

Pažeidėjai – ir inteligentiškos išvaizdos žmonės

Vincas Urbonavičius, Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojas, sako, kad klystama įsivaizduojant, jog pažeidimus ar nusikaltimus padaro tik asocialios išvaizdos asmenys. "Gal ir sunku patikėti, kad tarp parduotuvių vagišių – nemažai inteligentiškos išvaizdos, išsilavinusių žmonių. Parduotuvėje pažeidėją nustatyti paprasčiau – jį užfiksuoja vaizdo kamera. Tokių galimybių nėra viešajame transporte, tad ir kyla įvairių konfliktų, neva kontrolieriai nepagrįstai ir neteisėtai sumanė bausti, išlaipino iš autobuso ar atvežė į policijos komisariatą, - pasakoja viešajai policijai vadovaujantis pareigūnas. – Į policiją nevežtų, jei "zuikis" pateiktų asmens dokumentą. O atvežti į policijos komisariatą tapatybei nustatyti žmonės piktinasi, grasina skųsiantys. Beje, tarp tokių atvežtųjų nustatėme ne vieną ieškomą, ne vieną alimentininką, nemokantį administracinių baudų ar besislapstantį nuo arešto. Tad bendradarbiavimas su "Dorsimus" yra naudingas ir policijai".

"Galiu patvirtinti, kad darbuotojai tikrai nejaučia malonumo bausdami žmones, rašydami administracinius teisės pažeidimo protokolus. Jeigu keleivis prieš lipdamas į autobusą bus pasiruošęs bilietą, o kam reikia – ir dokumentus, įrodančius teisę į lengvatą, tikrai problemų nekils", - tikina "Dorsimus" vadovas R. Glovackis.

Jų profesija - angelai sargai

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Vieni juos pagiežingai vadina "agurkais", "draugais", kiti - "farais", "mentais". Iš tiesų jie - paprasti žmonės, kurių darbas – saugoti mus nuo chuliganų, gaudyti vagis ir veikti tiksliai pagal įstatymą. Spalio 2-oji – angelų sargų ir profesinė policijos diena. Šia proga – keletas klausimų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkui Egidijui Lapinskui.

Šiaulių apskrities VPK viršininkas Egidijus Lapinskas įsitikinęs, kad neabejinga visuomenė - saugesnė.

Autoriaus nuotr.

"Dirbame kaip dirbę"

- Ar pasikeitė policijos valdymas ir veikla panaikinus apskritis?

- Apskritys išnyko, bet teritorija liko. Dirbame kaip dirbę, tik finansų valdymas pasikeitė. Visi miesto ir rajonų policijos padaliniai toliau tiria nusikaltimus, prižiūri tvarką, tačiau administracinės pajėgos sutelktos Šiaulių apskrities VPK. Smulkius nusikaltimus kiekvienas padalinys tiria atskirai. VPK padeda padaliniams tirti sunkesnius rezonansinius nusikaltimus.

- Ar visuomenė pasitiki policija?

- Pastarųjų metų sociologiniai tyrimai rodo, kad 69 procentai gyventojų pasitiki policija. 73 procentai šalia policininko jaučiasi saugūs. Akivaizdu, kad policija pasitikima gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Žinoma, pasitaiko įvykių, kai policijos pareigūnai vairuodami neblaivūs, sukelia tragiškas avarijas. Tokie įvykiai gadina reitingus, tačiau reikia suprasti, kad visur yra visokių žmonių.

- Ar policija – slapta organizacija?

- Pareigūnai – visuomenės dalis. Mes nenusileidome iš kosmoso. Esame tokie pat žmonės, tik mūsų darbas – sulaikyti įstatymų pažeidėjus arba užkirsti kelią dar neįvykusiems pažeidimams. Kitaip tariant – tarnauti žmonėms. Mes negalime būti uždari, slapti. Atvirkščiai, daug dirbame su bendruomenėmis, jaunąja karta. Mokome žmones burtis ir savo gyvenamoje teritorijoje padidinti savo ir savo turto saugumą. Buriasi bendruomenių saugumo būriai.

Saugumas priklauso nuo visų supratimo

- Kaip bendruomenei saugotis nuo įtartinų asmenų?

- Nedaug tereikia, kad rezultatas būtų matomas. Žmonės turėtų atidžiau stebėti ne tik savo, bet ir kaimynų kiemus nuo piktavalių. Pamačius nepažįstamą, reikia ne numoti ranka, o paskambinti kaimynui arba policijos įgaliotiniui. Policijos rėmėjai – taip pat darbo su visuomene vaisius ir didesnio saugumo garantas.

- Ar policijos rėmėjas gali suimti žmogų?

- Gali, jei veikia kartu su policijos pareigūnu. Kitu atveju jis tik paprastas žmogus su stipresniu pilietiškumo jausmu, turintis daugiau teisinių žinių. Jis gali užkirsti kelią nusižengimui kaip ir kiekvienas žmogus.

Pastaruoju metu pastebime, kad policijos rėmėjų daugėja. Jais tampa ir visuomenei žinomi asmenys. Rėmėjai padeda policijai suvaldyti didelius miesto renginius, šventes. Neatsitiktinai mūsų profesinės dienos proga ketiname padėkoti nusipelniusiems policijos rėmėjams.

Policijos rėmėjas ir visi pilietiški žmonės nėra skundikai, o norintys gyventi saugesnėje visuomenėje. Pabandykite Vokietijoje neleistinoje vietoje pastatyti automobilį, atvirame vandens telkinyje naudoti šampūną ar vartoti alkoholį viešoje vietoje. Pilietiška visuomenė – saugesni žmonės.

Statistiką sąlygoja sunkmetis

- Kaip ekonominis sunkmetis sąlygoja nusikaltimų kiekį?

- Nuo sausio nusikaltimų pagausėjo 2,7 procento, palyginti su pernai metais. Sunkmetis tam turėjo įtakos. Padaugėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, tačiau jų gausą nulėmė sukčiavimo atvejai. Sukčiavimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, nes jis vyksta organizuotai, buriasi sukčių grupuotės. Išaiškinome 30 asmenų grupuotę, kuri kaltinama sukčiavimu 70 epizodų. Daug vagysčių.

- Ar daug nusikaltimų padaro jaunimas iki 18 metų?

Šiemet Angelų sargų diena - neeilinė šventė. Sukanka 20 metų, kai atkurta Lietuvos policija.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

- Kiekviena mokykla turi jai priskirtą inspektorių, su kuriuo bendradarbiauja. Yra nemažai problemų. Vaikai smurtauja, tyčiojasi, buriasi į grupuotes. Nori viską išbandyti - ne tik alkoholį ar cigaretes, bet ir narkotines medžiagas. Paskui prasideda mokyklų skirstymas į blogas ir geras, nors viskas pirmiausia priklauso nuo šeimos ir auklėjimo. Stengiamės, kad šeima, mokykla ir policija glaudžiai bendradarbiautų ir vaikų bėdas pavyktų išspręsti be didelio atgarsio visuomenėje.

- Ar daug nusikaltimų išaiškinta?

- Šiemet ištirta 57,9 procento nusikaltimų, tai yra penkiais procentais daugiau nei pernai. Šiauliai savo kriminogenine specifika neišsiskiria iš kitų šalies regionų. Nei nusižengimų gausumu nei jų pobūdžiu.

Neabejingas ir pasitempęs

- Koks turi būti policininkas visuomenės akyse ?

- Pastaraisiais metais norinčių tapti policijos pareigūnais daugėja. Mums labiausiai trūksta viduriniosios grandies pareigūnų – tyrėjų, įvairių sričių specialistų. Deja, dabartinė finansinė situacija verčia kruopščiai taupyti atlyginimų sąskaita.

Žmonės nori, kad pareigūnas bet kokiu atveju būtų mandagus, kultūringas, neabejingas kito nelaimei ir pasitempęs. Pastaroji savybė labai dažnai pabrėžiama – norima matyti tvarkingą ir pasitempusį pareigūną.

- Ar tikrai būtina bausti žmones už menkus nusižengimus, pavyzdžiui, vairavimą neprisisegus saugos diržų?

- Galima sakyti, kad žmogus rizikavo tik savo gyvybe, tačiau tai nėra toks paprastas nusižengimas. Juk žmogus – valstybės turtas. O valstybė saugo savo turtą. Jei vairuosi neprisisegęs saugos diržų, eismo įvykio metu susižalosi smarkiau ir valstybė patirs nemažai nuostolių tave gydydama. Policija mūsų šalyje nėra lanksti bausmių atžvilgiu, tačiau kartais menki nusižengimai yra atleidžiami, tiksliau – skiriamas įspėjimas.

- Ko palinkėtumėte profesinės dienos proga savo kolegoms?

- Stiprybės, artimųjų ir visuomenės palaikymo. Ir kad visus policijos pareigūnus, kurie saugo visuomenę, saugotų angelai sargai.

Saulės mūšio minėjime - ir paveikslas, ir ugnies šou

Donata VELIŪTĖ, www.etaplius.lt

Trečiadienį Saulės mūšio kovos lauke vyko pergalės minėjimas. Joniškio rajono savivaldybėje pristatytas dailininko Prano Dauginčio paveikslas "Saulės mūšis", o vakare Jauniūnų kaime fakyrų studija "Ugnies valdovai" iš Kauno parodė ugnies spektaklį. Inscenizuota fakyrų dvikova ir degančios saulės formos konstrukcijos sukurtos specialiai šiam pasirodymui – pašlovinti Saulės mūšio pergalę.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Žemaičio dovana aukštaičiams

Menininkas iš Platelių (Plungės raj.) P. Daugintis pats pristatė metus kurtą paveikslą "Saulės mūšis". Menininkas studijavo istorines monografijas ir literatūrą apie Šiaulių apskritį išgarsinusį mūšį. P. Daugintis atskleidžia, kad prieš tapant paveikslą diskutavo su istoriku Alfredu Bumblausku dėl žemaičių karių būdo ir aprangos. Lengviausia dailininkui buvo pavaizduoti karių ginklus ir kovinę atributiką, nes jo namuose sukaupta gausi jų kolekcija. Sunkiausia užduotis – karių portretai. "Tapant paveikslą nebuvo pozuotojų. Karių veidus teko kurti pačiam, čia yra ir mano portretas", – atvirauja P. Daugintis.

Į paveikslo "Saulės mūšis" pristatymą atvykęs menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Šiaulių miesto garbės pilietis Vytenis Rimkus džiaugėsi, kad lietuvių dailėje atgimsta istorinė tematika. "Yra dvi tiesos – istorinė ir meninė. Kai jos sutampa, kūrinys egzistuoja visuomenėje", – sako profesorius.

Saulės mūšio vietoje - ugnies šou

Pristačius paveikslą, menamame Saulės mūšio kovos lauke laukė įspūdingas šou. Žiūrovai stebėjo dar nematytą ugnies, garso ir šokio reginį, kurį užbaigė fakyrų dvikova.

"Didžiuojamės, kad šokio su ugnimi spektakliu galime paminėti Joniškio krašto praeitį simbolinėje Saulės mūšio vietoje", - pasakojo fakyrų studijos "Ugnies valdovai" vadovas Saulius Venclauskas.

Specialiai šiam renginiui sukurtos didelės - beveik keturių metrų skersmens - degančios saulės formos konstrukcijos, simbolizuojančios pergalingą laimėjimą. Choreografija ir muzika sukurta taip pat būtent šiam pasirodymui.

Faktai apie mūšį

Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) įvyko 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir į Žemaitiją įsiveržusios Kalavijuočių ordino kariuomenės. Mūšis vyko netoli dabartinio Šiaulių miesto, pagal labiausiai pagrįstą hipotezę – Mūšos ir Tautinio santakoje. Kalavijuočiams ir jų talkininkams grįžtant, prie upės brastos jie sutiko Žemaitijos karius. Nenorėdami rizikuoti ir prarasti savo žirgų, pelkėtoje vietovėje kryžininkai atsisakė kovoti neraiti, tad buvo priversti pasilikti nakvynei. Kitą rytą žemaičiai, vadovaujami žemaičių kunigaikščio Vykinto, puolė kalavijuočius. Lengvai ginkluoti kalavijuočių vadovaujami vietiniai Livonijos kariai pabėgo iš mūšio lauko, o sunkiai ginkluoti riteriai, įskaitant magistrą, buvo išžudyti.

Virtuvė – moterims, garažas – vyrams?

Donata VELIŪTĖ, www.etaplius.lt

Moters vieta virtuvėje, vyro - prie televizoriaus. Arba atvirkščiai - moteris aukščiausio valstybės posto vadovė, o vyras - jos sekretorius. Stereotipai yra, buvo ir, matyt, bus, nors rengiamos publikacijos, atliekami moksliniai tyrimai, nuolatinės diskusijos apie amžių utopiją – lyčių lygybę. Specialistai teigia, kad įsitikinimus lemia ne biologinė prigimtis, o šeimos modelio susikūrimas.

Moters gyvenimo būdą galima palyginti su "Ferrari" automobiliu - visur skuba, lekia, jei pritrūksta jėgų - jų pasikrauna ir toliau dirba. Vyrams kitaip - jei pavargo, vadinasi, reikia poilsio...

Dainiaus BABILO nuotr.

Ne genetika, o auklėjimas

Dažnas įsitikinęs, kad moters ir vyro santykius sąlygoja biologinė prigimtis, jiems skirtos skirtingos lygiavertės pareigos. Istorikai sako, kad darbų pasiskirstymas pagal lytį yra naujas reiškinys, priklausantis nuo kultūros, ir kad mentaliteto bei lyčių lygybės sampratą lemia ne genai, o auklėjimas.

Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų psichoterapijos skyriaus psichoterapeutas Arvydas Šimkūnas teigia, kad vyrų ir moterų tarpusavio santykiuose daug stereotipų. "Išankstinė nuomonė - šeimos modelio suvokimas. Ko žmogus buvo mokomas vaikystėje, taip jis elgsis ir suaugęs. Jei šeima buvo "griuvena", tokia ateitis lauks ir būsimų kartų", - sako A. Šimkūnas.

Anot psichoterapeuto, patriarchatas vis dar egzistuoja. "Lygiavos negali būti, nes stebint biologiškai vyrų ir moterų paskirtis yra nevienoda. Vyrų intelektas yra labai svyruojantis - dažniau pasitaiko atvejų, kad nuo genijaus iki bepročio yra vienas žingsnis, o moterys "svyruoja" ties viduriu", - pasakoja gydytojas.

Moters vystymosi raidą ir gyvenimo būdą galima palyginti su lenktyniniu "Ferrari" automobiliu - visur skuba, lekia, jei pritrūksta jėgų - jų pasikrauna ir toliau dirba. Vyrams kitaip - jei pavargo, vadinasi, reikia poilsio. "Ištvermė - svarbiausias moters koziris, todėl lengviau pasiekti užsibrėžtų tikslų", - sako A. Šimkūnas. Akivaizdu, kad siekiant, jog lytys būtų lygios, reikėtų pakeisti įstatymus ir stereotipus.

Meilė - stereotipų laužytoja

Psichoterapeutas A. Šimkūnas pažymi, jog santuokoje dažniau nelaimingos būna moterys. Tik 5 proc. moterų teka iš meilės, kitos tuokiasi arba "iš reikalo", arba "iš išskaičiavimo". Vyrams vėl kitaip - net 85 proc. veda iš meilės. Kodėl? Moterys daro skubotus, ne visada logiškus sprendimus, o vyrai – mąstytojai, apgalvoja privalumus ir trūkumus.

"Kokia tu moteris ar vyras, jeigu antra pusė gali sugriauti tavo gyvenimą?" - stebisi psichinių ligų gydytojas. A. Šimkūnas sako, kad jau teko susidurti su įvairiomis lyčių skirtumų problemomis, tačiau pastebi, kad, norint išvengti stereotipų, pradėti reikėtų nuo pirmosios draugystės dienos, įvertinti pasirinkto partnerio savybes.

"Moterys protą painioja su jausmais. Atėjusios konsultuotis teigia, kad myli vyrą, tačiau po to dvi valandas jį šmeižia", - kuriozišką situaciją pasakoja gydytojas.

Psichoterapeutas pasakoja apie atliktą bandymą su pacientais. Savaitgalį vyrai ir moterys antroms pusėms turėjo rodyti dėmesį ir sakyti, kaip partnerį myli. Rezultatas buvo stulbinantis: vieni eksperimento dalyviai džiaugėsi turėję galimybę išsikalbėti su savo sutuoktiniu ir išsiaiškinti tarpusavio santykius, kitiems bandymas atvėrė akis, jie pripažino, kad anksčiau sakytas "myliu" yra bevertis melas sau. "Pareigų pasiskirstymas ir buitis suderinti bus tik tada, kai atsiras dvasinis ryšys", - teigia psichoterapeutas.

Požiūris keičiasi

Keisti visuomenės stereotipai verčia susimąstyti: jeigu bibliotekininkė, tai būtinai senmergė, jeigu vyras kirpėjas, tuomet netradicinės orientacijos. Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro direktorė Virginija Šidlauskienė sako, kad daug stereotipų neišsilavinusioje visuomenėje, ir teigia, kad per dvidešimt nepriklausomybės metų situacija pasikeitė.

"Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, per metus moterys pažengė karjeroje. Tai matyti net šalies valdžioje. Tris aukščiausius valdžios postus užima moterys", - sako V. Šidlauskienė. Pasak jos, stereotipais daugiau vadovaujasi vyresnės kartos atstovai. "Vaikinai studentai sugeba pasigaminti valgyti patys, o sugedusį ar sulūžusį darbo įrankį studentės nedelsdamos pakeičia kitu", - teigia Lyčių studijų centro direktorė.

"Yra teorijų sistema, nuo kurios priklauso, ar bus vadovaujamasi stereotipais. Jeigu sesuo gyvena su broliu, ji išmoksta aršiai pakovoti už save. Didmiestyje ar provincijoje pasaulėžiūra vėlgi kitaip ugdoma. Priklauso ir nuo to, ar mergaitė augo su tėvu, ar be jo. Jeigu tėvo nebuvo šalia, mergaitei ateityje bus sunku siekti karjeros ir panašiai", - vardija Lyčių studijų centro direktorė.

Išgirdus žodį "mokytoja", prieš akis sušmėžuoja moters portretas, kadangi Lietuvoje net 85 proc. mokytojų - moterys. Vien mintis apie pradinių klasių mokytoją vyrą mokinių tėvus gąsdina, nepaisant to, kad kartais vyrai tiksliau išaiškina dėstomą dalyką nei moterys. V. Šidlauskienė pedagogės darbe įžvelgia blogybių - besirūpindama mokiniais ji užmiršta savo vaikus. Mokytojų vaikai, negaudami dėmesio iš motinos, tampa savarankiškesni, bet pažeidžiami. Tai parodo tyrimų duomenys.

Politinėse partijose V. Šidlauskienė įžvelgia klastą į veiklą įtraukiant moteris, nes joms tenka "juodžiausias" darbas. Dailiosios lyties atstovės rūpinasi darbo organizavimu. "Tai nėra blogai, nes susipažįstama su įtakingais asmenimis, atsiranda pagarba, tačiau lyčių nelygybės požymių čia galima įžvelgti", - teigia Lyčių studijų centro direktorė. Moterys, valdančios Lietuvą, turėjo itin pasistengti, kad sulaužytų įsitvirtinusias nuostatas.

Moterų siaubas - automobilių statymas, o stichija - pirkimas, gerai apmokamas darbas - vyrams, smurtauja ir moterys - apie tai skaitykite portale www.etaplius.lt .

Kova dėl skverelio - kova su vėjo malūnais?

Eva JAGMINAITĖ, www.etaplius.lt

Trečiadienį Šiaulių miesto savivaldybėje buvo pristatyti gyventojų pasipiktinimo sulaukę Aido g. 19 ir Aido g. 33a detalieji planai. Nors architektė Rasa Bekerytė sako atsižvelgusi į koncepcijų svarstymo metu išsakytas pastabas ir pretenzijas, aplinkinių namų gyventojai sako, kad į jų pastabas nereaguojama.

Gyventojai piktinosi verslininkų užmačiomis sunaikinti jų kaimynystėje esantį skverelį.

Autorės nuotr.

Šuo loja, karavanas eina

Viešas detaliojo plano svarstymas sukėlė aistrų jau posėdžio pradžioje. Šiaulių m. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotojai Egidei Butkei teko raminti įsiaudrinusius gyventojus ir netgi siūlyti planus svarstyti kitą kartą.

Aido g. 17 ir Dainų g. 104 namų gyventojai sako besijaučiantys palikti be ginklų mūšio lauke prieš gerai ginkluotą armiją. Priešininkų stovykloje atsidūrė Šiaulių m. savivaldybė ir architektė R. Bekerytė. Gyventojai piktinasi, kad Savivaldybė, grąžinant žemę būsimam žemės savininkui, teisme nesugebėjo įrodyti, kad skverai reikalingi visuomenės poreikiams.

Gyventojai sako gaunantys atsakymus į savo pretenzijas. Juose rašoma, kad Savivaldybė šiam detaliajam planui nepritaria, tačiau planas ir toliau svarstomas.

Išklauso, bet neklauso

R. Bekerytė tikino planuose atlikusi daug pakeitimų: numačiusi mažesnį tankį, užstatymo intensyvumą, tiksliai nurodžiusi, kurioje dalyje pastatas bus aukštesnis, parodžiusi saugomus želdinius. Vis dėlto gyventojai abejoja, ar statant naująjį namą nebus pažeistos medžių šaknys ir jie nesunyks.

Jau trečiąkart atėję į viešąjį svarstymą žmonės prašo, kad būtų ištirta, kiek padidės oro tarša, kur numatomame name bus buitinių atliekų aikštelės, ventiliacijos angos, vaikų, paauglių, senyvų žmonių poilsio aikštelės.

"Baikime šį architektūrinį nihilizmą, lakas persikelti į teismą. Vis tiek mūsų čia niekas neklausys. Mes kreipėmės į administracijos direktorių Vladą Damulevičių, kad būtų ištirta, kiek padidės triukšmas ir tarša, parašėme raštus Aplinkos ministerijai, buvome nuvykę į Šiaulių mieste esančią Aplinkosaugos agentūrą. Apie šį planą niekas nežinojo, kol mes patys neinformavome. Kodėl su aplinkosaugos specialistais nėra tariamasi naikinant skverus?" - klausė Dainų g. 104 namo gyventojas Vladas Mizgirdas. Šiaulių bendrajame plane tankiai apželdinta teritorija nepažymėta kaip parkas ar skveras.

Kur statys automobilius?

"Komercinėms patalpoms ir būsimiems namo gyventojams vietų automobiliams tikrai nepakaks. Jau dabar aplinkiniai kiemai jais užstatyti, kartais net šaligatviai", - piktinasi gyventojai. Jie sako nesuprantą, kaip nelaimės atveju prie namo privažiuotų gaisrinės automobiliai.

Aido g. 19 namo gyventojai sako jau turėję skaudžios patirties, kai dėl šalia statomo daugiabučio suskeldėjo jų namo sienos. Šiuo metu namas renovuojamas.

Savivaldybė pažadėjo, jog kitas svarstymas nebus rengiamas, kol nebus gauti Aplinkos ministerijos ir kitų aplinkosaugos specialistų atsakymai dėl planuojamų sklypų.

Duonos ir žaidimų! Kiek kainuoja kultūra

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėją Patriciją Poderytę kalbina Milda Levickaitė.

P. Bielskienė: "Kai kada girdžiu kaltinimus, kad Kultūros skyriaus darbuotojai neorganizuoja renginių, nerašo scenarijų, nešoka ir nedainuoja. Bet juk nekyla klausimų, kodėl Savivaldybės tarnautojai patys nerenka šiukšlių ir nevalo viešųjų tualetų."

Patricijos BIELSKIENĖS asmeninio archyvo nuotr.

- Visi žinome, kad duonos veltui niekas neduoda – ji kainuoja ir, sako, dar brangs. O kaip su kultūros reiškiniais, kiek jie kainuoja? Juk sklando antikos laikų posakis, kad liaudžiai, t. y. mums visiems, reikia duonos ir žaidimų.

- Taip, ką tik baigėsi miesto gimtadienio šventė, daugelio vadinama "duona ir žaidimais". Šiais metais šventės finansavimas iš savivaldybės biudžeto buvo pats mažiausias per aštuonerius mano darbo metus – 80 tūkst. Lt. Žinant, kad šiuo metu mokesčiai už autorinius honorarus siekia 30 proc., o lėšos, reikalingos techninėms šventės reikmėms, viršija 40 tūkst. Lt, manau, ši šventė įvyko tik didelio kultūros žmonių entuziazmo ir pasiaukojimo dėka.

Tarptautiniams miestą reprezentuojantiems festivaliams, pvz., velykiniam muzikos festivaliui "Resurexit", Ch. Frenkelio vilos vasaros festivaliui, medijų meno festivaliui "Enter", šiemet iš savivaldybės biudžeto neskirta nė lito, jaunimo mėgiamiausiam Lietuvoje gerai žinomam šiuolaikinio meno festivaliui "Virus'15" skirti du, o festivaliui "Linksmasis akordeonas" – trys tūkstančiai litų. Ką galima padaryti už tokias lėšas, žinant, kad autobuso nuoma kolektyvui atvežti iš Vilniaus kainuoja per 1,5 tūkst. Lt? Juk menininkams reikalingas ir honoraras, vienintelis jų pragyvenimo šaltinis.

- Tai gal Šiauliai pasmerkti nesustabdomam provincialėjimui? Juk nėra paslaptis, kad gabūs šiauliečiai masiškai bėga iš savo gimtojo miesto.

- Jei situacija nesikeis, Šiauliai tik provincialės, o gabūs menininkai ir toliau ieškos palankesnės aplinkos savo kūrybiniams sumanymams įgyvendinti. Menininkų entuziazmas baigsis, jei jie nejaus palaikymo ir savo kūrybos skatinimo. Savivaldybė yra įsteigusi kultūros ir meno premijas, tačiau šiemet premijų dydis sumažėjo iki tūkstančio litų, todėl šios premijos, deja, tampa panašios į pašalpas. Premijų jauniesiems meno kūrėjams (keturiems menininkams metus kas mėnesį po 400 Lt) skyrimas šiemet visiškai sustabdytas. Nors visi miestai išgyveno krizę, nežinau kito Lietuvos miesto, kur kultūros įstaigoms ir organizacijoms būtų visiškai nutrauktas projektinis finansavimas veiklai plėtoti. Dėl katastrofiškai sumažėjusio finansavimo kultūrinis miesto gyvenimas praranda savo tradicijas, ilgamečių projektų tęstinumą, savo konkurencingumą ir patrauklumą kitų Lietuvos miestų atžvilgiu, o menininkai ieško svetur palankesnės atmosferos kūrybai.

- Ką manote apie politikų indėlį į miesto kultūrinio gyvenimo atmosferos gerinimą? Ar jie pakankamai suvokia kultūros svarbą, ar tik prieš rinkimus imituoja savo atsidavimą menui, o po to jį staiga pamiršta?

- Artėja 2011 m. biudžeto svarstymai. Manau, čia ir matysime aiškią politinę valią – koks finansavimas bus skirtas ketvirto Lietuvos miesto kultūriniam gyvenimui. Šie metai mums buvo šoko terapijos metai. Daug metų kultūros programai (šiuo atveju nekalbu apie biudžetinių įstaigų išlaikymą) buvo skiriama apie milijoną litų. Šios lėšos buvo naudojamos visų Šiaulių mieste veiklą vykdančių kultūros įstaigų ir organizacijų kultūros projektams remti, valstybinėms, miesto šventėms ir festivaliams organizuoti, nusipelniusiems meno kūrėjams, jaunimo kūrybinio aktyvumo ir užimtumo, įvairių socialinių grupių kultūrinei saviraiškai skatinti, etninės kultūros projektams, folkloro ansamblių veiklai plėtoti ir pan.

Šiemet visai šiai veiklai buvo skirta vos 320,9 tūkst. Lt, iš kurių 2009 m. skolos sudarė 139 tūkst. Lt. Nesunku suprasti, kokiomis kūrėjų pastangomis mieste vyko kultūrinis gyvenimas...

Jau esu minėjusi, jog, mano įsitikinimu, svarbiausias politinis sprendimas – tvirtinant kiekvienų metų miesto biudžetą paskirstyti lėšas taip, kad kiekviena sritis, taip pat ir kultūra, būtų deramai finansuojama. Juk mokesčius mokame visi, todėl turime teisę į kokybišką ir visavertį kultūrinį miesto gyvenimą.

- Kokie kultūros administratorių ir miesto politikų santykiai? Ar pakanka susikalbėjimo?

- Aišku, dažnai norėtųsi geresnių santykių ar mūsų darbo įvertinimo. Juk šiais metais iš penkių Kultūros skyriuje dirbusių specialistų likome tik trys (mažesnių skyrių Savivaldybėje nėra). Kai kada girdžiu, mano manymu, visiškai nepagrįstus kaltinimus, neva Kultūros skyriaus specialistai neorganizuoja renginių, nerašo scenarijų, nešoka ir nedainuoja. Juk nekyla klausimų, kodėl savivaldybės valstybės tarnautojai patys nerenka šiukšlių, o organizuoja atliekų tvarkymą, patys nestato ir nevalo viešųjų tualetų, o organizuoja šių paslaugų pirkimą, patys nelaimi šachmatų čempionatų, o skiria lėšas meistrams dalyvauti čempionatuose. Mes, skyriaus specialistės, esame viešojo administravimo savivaldybėje grandis: organizuojame Savivaldybės tarybos skirtų lėšų kultūrai paskirstymą, atsakome už jų panaudojimą pagal paskirtį, organizuojame viešuosius pirkimus, kuruojame biudžetinių kultūros įstaigų veiklą, rengiame dokumentus ir pan. Kas būtų, jei pradėtume šokti, dainuoti, vesti renginius... Juk kiekvienam darbui reikalingas specialus išsilavinimas. Aišku, po darbo saviveikloje tikrai galime dalyvauti. Bet dažna mūsų darbo diena nesibaigia 17 val. (nors įstatymai tai numato), nes turime dalyvauti renginiuose, pasirūpinti padėkų raštais, gėlėmis, rasti tinkamą žodį organizatorių darbui įvertinti.

- Kokios galimybės Šiauliams gauti lėšų iš Lietuvos ir ES fondų kultūrai? Ar rengiate šiems fondams projektus?

- Pagal savivaldybėje galiojančią tvarką projektus rengia ir jiems tinkamų finansavimo šaltinių ieško Miesto plėtros ir investicijų skyrius. Mes teikiame projekto idėjas, pavyzdžiui, šiemet pateikėme idėją Baltų vienybės tema, miesto centrinio parko bei vasaros parko estrados sutvarkymo idėją, o mūsų skyriaus kuruojama koncertinė įstaiga pateikė buvusio "Saulės" kino teatro rekonstrukcijos projektą. Ar bus rastas ES fondų finansavimas šiems projektams ir ar bus skirtas kofinansavimas iš savivaldybės biudžeto minėtiems projektams, spręs tikrai ne Kultūros skyrius.

Į ES programos "Kultūra" lėšas pretenduoti neturime jokių galimybių, nes šiai programai teikiamo projekto biudžetas turi būti gerokai didesnis nei visų šių metų finansavimas kultūrai, o savivaldybės kofinansavimas privalo būti 50 proc. Vadinasi, vienam projektui reikėtų skirti visas metų kultūros programai skiriamas lėšas. Dėl labai didelio projektų kofinansavimo iš savivaldybės biudžeto, mano žiniomis, niekas iš Lietuvos miestų į šią programą ir nepretenduoja.

Pagrindinis fondas Lietuvoje – Kultūros rėmimo fondas – finansuoja ne savivaldybių, o įstaigų ir organizacijų teikiamus projektus. Tačiau tam, kad gautum šio fondo lėšų, būtinas finansavimas būtent iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto, nes be miesto kofinansavimo šie projektai nebus finansuojami minėto fondo ir taip bus prarastas pagrindinis – respublikinis – miesto kultūros finansavimo šaltinis.

- Tai kokią kultūros ateitį matote?

- Formuojant 2011 m. biudžetą tikiuosi geros politikų valios ir kultūros srities svarbos miesto gyvenime supratimo. Tikiuosi, kad bus bent iš dalies tenkinami kultūros paslaugų įvairovės miesto gyventojams bei miesto kūrėjų poreikiai, nes lėšų kultūrai skyrimas tiesiogiai sąlygoja bendrą miesto gyventojų sociokultūrinę savijautą: aktyvina ir buria vietos bendruomenę, humanizuoja aplinką, skatina užimtumą, mažina visuomenės negatyvumo ir nusivylimo reiškinius, įgalina šiauliečius jaustis visaverčiais. Tikiuosi, kad sunkiausi miesto kultūrai metai jau praeity.

Smuiko garsai nuviliojo į Vokietiją

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Šiaulietė Rolanda Ginkutė ką tik išvyko į Kelną, Vokietiją, kur tęs mokslus vokiškoje mokykloje ir studijuos. Ji priimta jaunąja studente pas legendinį profesorių Zacharą Broną. Kelias iki šios akimirkos tęsėsi dešimtmetį.

Rolanda, grodama smuiku, atiduoda visa save.

Autoriaus nuotr.

Smuikas - nuo penkerių

Rolanda - paprasta penkiolikmetė mergaitė, kuri namuose auginanti triušį. Tiesa, ji pernai mokykloje praleido 499 pamokas dėl pateisinamos priežasties - ruošėsi prestižiniam smuikininkų konkursui. Deja, nenuvyko, nes Islandijos ugnikalnis užtvėrė kelius skrydžiams.

"Nesvarbu, kad praleidžiu pamokas - vis tiek mokausi dešimtukais", - ramino jaunoji smuikininkė.

Smuikas - instrumentas, kurį Rolanda glaudžia prie savęs jau dešimt metų. Būdama vos penkerių, ji atėjo į Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos smuiko klasę pas mokytoją Nijolę Prascevičienę.

Jau pirmaisiais metais Rolanda nustebino savo tėvelius - kalėdiniame koncerte pagrojo kūrinį. Tiesa, grojo tik su laisvomis stygomis, bet penkiametei tai didelis iššūkis.

Smuikininkės mama Angelė pamena, kad tuomet Rolanda dėvėjo labai gražią suknelę - raudoną, barchatinę, su iškirpte, ilga uodega ir raiščiu ant rankos. Mokytoja N. Prascevičienė tuomet pajuokavo - nebus iš jos muzikantė, nes jai grožis svarbiau už muziką. Tiesa, raištis buvo reikalingas tam, kad paslėptų bedūkstant įsitaisytą mėlynę.

Misija neimanoma

Pirmasis rimtas Rolandos konkursas vyko Paryžiuje. Patekti į šį konkursą nebuvo paprasta. Vilniuje vyko atranka. Susirinkusi komisija žėrė kritiką garsių muzikų mokiniams, o Rolandai neturėjo jokių priekaištų. Kelionę į Paryžių Rolanda puikiai prisimena, nes ten aplankė visas šio miesto įžymybes ir "Disneilendą".

Čekijoje vykęs smuikininkų konkursas garsėja keistomis tradicijomis - čia naujokai negali gauti prizinių vietų. Rolanda su mama sutarė, kad jei laimės Čekijos konkursą, gaus dovanų šunį.

Užduotį įvykdyti buvo neįmanoma, tačiau Rolandai tai pavyko. Ji grojo valsą prieš pat pertrauką. Tuomet visi nori kuo greičiau lėkti iš salės. Mažosios smuikininkės grojimas prikaustė visus prie kėdžių.

Ji taip sužavėjo komisiją, kad ši padarė išimtį - skyrė Rolandai prizinę vietą. Nuo to laiko smuiko garsų namuose klausydavosi šuniukas Mocartas.

S. Sondeckio numylėtinė

Tai dar ne visi Rolandos laurai. Prieš penkerius metus ji laimėjo tarptautinį muzikantų konkursą Siguldoje, Latvijoje. Ten dalyvavo muzikantai su įvairiais instrumentais. Šiaulietė pelnė pirmą vietą.

Rolanda per konkursus ne kartą patyrė tą euforišką būseną, kai jau nieko nebesitiki, o tampi geriausiu. Paprastai nugalėtojus skaito nuo galo. Geriausiam tenka ilgiausiai nerimauti - laimėjo ką nors, ar ne.

Jaunoji smuikininkė tapo tarptautinio S. Sondeckio smuikininkų ir violončelininkų konkurso laureate. Rolandai skirta Karalienės Mortos premija bei Mistislavo Rostropovičiaus fondo stipendija. Mergaitė koncertavo daugelyje Europos šalių. Prieš trejus metus ji dalyvavo IV tarptautiniame Vladimiro Spivakovo festivalyje "Maskva sutinka draugus". Rolanda koncertavo su Maskvos P. Čaikovskio koncervatorijos kameriniu orkestru.

Nenuostabu, kad maestro S. Sondeckis prie savo auksinės batutos pasidėjo Rolandos nuotrauką.

Studentė - mokinė

Kelno aukštoji muzikos ir šokio mokykla laukia Rolandos, galima sakyti, išskėstomis rankomis. Smuikininkė jau trejus metus vyksta į šią mokyklą pas savo mokytoją Zacharą Broną.

Rolandai nebuvo paprasta pakliūti pas maestro. Teko pereiti atranką - stojamuosius egzaminus. Norinčiųjų mokytis pas Zacharą Broną kasmet būna apie pusantro šimto. Atvyksta iš viso pasaulio, o pasilieka vos dešimtadalis.

Smuikininkei teko nemažas rūpestis - reikia gerai išmokti vokiškai. Juk lankys prestižinę mokyklą, važinės į paskaitas pas savo smuiko mokytoją. Vokiškai Rolanda jau nemažai išmoko savarankiškai. Kai baigs mokyklą, ji jau laisvai ta kalba kalbės.

Mokslai prasideda spalio pirmąją, tačiau iki tol Rolanda spės sudalyvauti smuikininkų profesinio meistriškumo kursuose Vokietijoje.

Kelionei iš tylos pasaulio trūksta pinigų

Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt

Kuršėnuose dvejų metukų Agnetė gyvena tyloje. Vasaros pradžioje medikai nustatė, kad mergaitė negirdi. Jai reikia implantuoti kochlearinį aparatą. Valstybė deklaruoja, kad kompensuoja pusę jo kainos (per 54 tūkst. litų), tačiau, pasirodo, tam skirti pinigai išseko dar iki vasaros. Sveikatos ministras tvirtina, kad papildomų pinigų jau surasta.

Kristina Voitkevič tiki, kad pavyks dukrelei sugrąžinti klausą.

Prezidentūra apgailestauja

Agnetei Voitkevič iš Kuršėnų – dveji. Ji turi šuniuką – prancūzų buldogą Pradą. Kai spragteli fotoaparato užraktas, mergaitė neatsisuka. Tik Prada suklūsta. Gydytojai neseniai išsiaiškino, kad mergaitė negirdi. Jai reikia implantuoti kochlearinį aparatą.

Galimybė girdėti yra, tačiau ją nuo Agnetės skiria 100 tūkstančių litų. Valstybinė ligonių kasa kompensuoja bazinę kochlearinio implanto kainą – 54,1 tūkst. litų. Tai oficialiai deklaravo valstybė. Likusius pinigus tenka surinkti patiems tėvams.

Tačiau paaiškėjo, kad kompensacijoms skirtos lėšos pasibaigė dar pavasarį. Agnetės tėvai pasiryžę surinkti 50 tūkstančių, tačiau dar tiek pat – neįmanoma.

Mergaitės mama Kristina Voitkevič nenuleidžia rankų. Ji apsikrovusi laiškais. Rašo ir siunčia, prašydama pagalbos. Rašo visiems, kam įmanoma: seimūnams, vietiniams politikams ir net prezidentei. Iš pastarosios jau gavo atsakymą: "Apgailestaujame, kad neturime galimybių padėti. Nuoširdžiai tikimės, kad rasite būdų, kaip išspręsti esamą problemą. Linkime Jums ir Jūsų šeimai stiprybės, ištvermės bei kuo geriausios kloties."

Nepaskaičiavo

Šiemet iš valstybės biudžeto buvo skirta 900 tūkst. litų kochleariniams implantams kompensuoti. Už šiuos pinigus padėta penkiolikai vaikų, tačiau dar dešimčiai išgirsti mamą ir tėtį laimė nenusišypsojo. Bent jau iki rugpjūčio pabaigos.

Jau birželį medikai pradėjo kelti šurmulį, kad negirdintys vaikai kasdien vis kažko netenka. Nesivysto jų kalba ir pažinimas. Primygtinai rekomenduojama negirdintiems vaikams kochlearinį aparatą implantuoti sulaukus dvejų metų.

Kyla klausimas - kodėl nepaskaičiuota pakankamai lėšų vaikučių "bilietams" į garsų pasaulį? Apsiskaičiavo ar pasiliko gelbėtojų darbus atlikti prieš rinkimus?

Atsakymo nėra, tačiau sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys rugpjūčio 20-ąją pasirašė įsakymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo skirti dar 510 tūkst. litų kochleariniams implantams kompensuoti. To turėtų pakakti dešimčiai negirdinčių vaikų. Nežinia, kokią sumą tokio paties likimo nuskriaustiems vaikams valstybė skirs kitąmet.

Agnetė žaidžia su savo šuniuku Prada.

Autoriaus nuotr.

Kodėl pritrūko pinigų?

Danutė Venckuvienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė, atsako, jog dėl sunkmečio sąlygomis sumažėjusio Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto šiemet kochleariniams implantams, BAHA įsriegiamiems kauliniams implantams, vidurinės ausies klausos sistemoms ir atsarginiams kochlearinių implantų procesoriams buvo skirta mažiau lėšų (911 tūkst. Lt). 2009 metais – 1,05 mln. Lt.

Jau birželį, kai skirtų pinigų jau neliko, buvo aišku, kad septynias kochlearinio implantavimo operacijas būtina atlikti kuo skubiau. Sveikatos apsaugos ministro 2010 metų rugpjūčio 20 dienos įsakymu buvo papildomai skirta 510 tūkstančių litų. Tai suteikia galimybę 10 pacientų laiku gauti tinkamą medicinos pagalbą.

Ar pasikartos situacija kitąmet?

"Ši problema tęsiasi jau ne pirmus metus ir tai yra netoleruotina, todėl įpareigojau atsakingas už biudžeto planavimą institucijas itin dėmesingai rengti naujus planus, kad kitąmet visiems vaikams, kuriems yra reikalingos tokio pobūdžio operacijos, jos būtų atliktos laiku", - teigė sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

VLK pripažįsta, jog negali prognozuoti, kiek kurčių vaikų gims ir kiek anksčiau girdėjusiųjų suaugusiųjų apkurs.

54,1 t8kst. litų – tiek kainuoja pigiausias kochlearinis implantas, jį galima įsigyti be priemokos. 100 tūkst. litų kainuoja pagal naujausias pasaulyje technologijas pagamintas kochlearinis implantas.

D. Venckuvienė tvirtina, kad firmos suinteresuotumas parduoti pacientui kuo brangesnį produktą negali būti pagrindas neracionaliai naudoti PSDF biudžeto lėšas.

K. Voitkevič prašo gerų žmonių paaukoti ir padėti kuo greičiau surinkti reikiamą sumą kochleariniam aparatui pirkti.

Aukas siųskite į sąskaitą:

AB "Vilniaus bankas"

Banko kodas 70440

A/s LT93 7044 0600 0336 9271

VĮ Kauno medicinos universiteto klinikos

Įmonės kodas 135163499

Mokėjimo paskirtis: Kochlearinės implantacijos programa, Agnetė Voitkevič.


"S plius" internetas ir televizija - jau Kuršėnuose

Laura AUKSAITYTĖ

Baigiantis vasarai ir abonentams grįžtant namo iš smagių atostogų bei kelionių, kad neprailgtų vėstantys rudens vakarai, elektroninių ryšių paslaugų bendrovė "S plius" savo esamus ir būsimus abonentus džiugiai pasitinka ilgai lauktomis naujomis paslaugomis bei ypatingomis akcijomis - optinis internetas, kabelinė, skaitmeninė ir netgi raiškioji (HDTV) televizija Kuršėnuose jau nuo rugsėjo 1 d!

Pirmiausia maloniai turėtų būti nudžiuginti esami kabelinės televizijos vartotojai – elektroninių ryšių bendrovė "S plius" didina kabelinės televizijos bazinio paketo kanalų skaičių, todėl už tą patį mokestį dabar abonentai vietoj 29 kanalų matys 31 kanalą. Visa, ką reikės padaryti - tik suderinti savo televizorių ir susirasti naujuosius kanalus.

Dar geresnė naujiena kantriai laukusiesiems "S plius" interneto ir skaitmeninės televizijos - jie ne tik pagal poreikius galės pasinaudoti tokiomis pačiomis rudens akcijomis, kurios vyks ir Šiauliuose, bet, kaip ir žadėjome, pirmų 200 naujas mūsų paslaugas užsisakiusių abonentų laukia išskirtiniai pasiūlymai ir planai! Skubėkite pasinaudoti akcijomis, nes, joms pasibaigus, paslaugas bus galima užsisakyti tik už įprastą kainą.

"S plius" savo interneto ir televizijos vartotojams dabar galės pasiūlyti didelį planų pasirinkimo spektrą – nuo minimalių, skirtų nedideliems poreikiams, iki pažengusiems ir ypatingų poreikių turintiems abonentams skirtų paslaugų planų. "S plius", remdamasi savo klientų patirtimi, tikisi, kad ir Kuršėnuose populiariausias turėtų tapti optinio interneto planas EA, kurio kaina 35 litai per mėnesį (šio plano interneto greitaveika Lietuvoje yra iki 100 Mbps, o užsienyje – iki 20 Mbps, nėra jokių apribojimų siunčiamai informacijai), o tarp televizijos vartotojų sparčiai išpopuliarės skaitmeninė televizija, užtikrinanti ypač gerą vaizdo ir garso kokybę bei leidžianti abonentams pagal savo poreikius pasirinkti jiems įdomius papildomus kanalų paketus. Skaitmeninės televizijos bazinį programų paketą sudaro 54 televizijos kanalai, be to, pagal poreikius abonentas gali pasirinkti net iš septynių papildomų kanalų paketų.

Nuo rugsėjo 1 d. į Kuršėnus taip pat atkeliauja dar viena gera žinia – rugsėjo-spalio mėnesiais visi Kuršėnų gyventojai galės nemokamai skaityti iki šiol tik Šiauliuose ir Radviliškyje platintą savaitraštį "Šiauliai plius". Abonentai, kurie naudosis "S plius" kabelinės arba skaitmeninės televizijos bazinio kanalų paketo ir interneto paslaugų komplektu, savaitraščiu galės ir toliau mėgautis nemokamai!

Paskubėkite pasinaudoti rugsėjį vyksiančiomis akcijomis! Skambinkite telefonu 8~700 121 01 arba užsukite į "S plius" klientų aptarnavimo skyrių, esantį Tilžės g. 74, "Saulės mieste" arba Centriniame pašte. Laukiame Jūsų!

Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje www.splius.lt .

Investuotojai prašo išankstinio politikų pritarimo projektams

Asta ŠIUKŠTERIENĖ

Karti verslininkų patirtis Šiauliuose, kai teritorijų planavimo dokumentai, parengti pagal visus galiojančius reikalavimus ir gavę visų institucijų suderinimus, Tarybai vis atrodo netinkami patvirtinti, pinigus ir laiką taupančius verslininkus atginė į Savivaldybę iš anksto. Dviejų objektų projektuotojai kreipėsi į Šiaulių miesto tarybos Miesto ir ūkio plėtros komitetą atsiklausti, ar politikams tinka jų sumanymai.

Vadinamųjų Gilo statybų šalia parko savininkai ir projektuotojai norėjo išgirsti politikų norus iki procedūrų pradžios, o ne tada, kai jos bus pasibaigusios ir bus pinigai sumokėti. Kartą jų investiciniai planai jau buvo sustabdyti ir vadinamosios Gilo statybos už centrinio miesto parko nevirto gyvenamuoju kvartalu, nes po ginčų dėl tvoros verslininkų parengtiems planams nepritarė Taryba. Tačiau savivaldybė šį pavasarį pralaimėjo ketvirtą, paskutinį ir neskundžiamą, Aukščiausiojo teismo procesą, kuriame buvo panaikintas Tarybos sprendimas tvirtinti detalųjį planą be vadinamojo Gilo sklypo.

Tad šį kartą kauniečiai investuotojai bandys laimę dar kartą. Politikams jie išdėstė, kad jie nusiteikę ten daryti tai, ką leidžia bendrasis planas toje vietoje, t. y. statyti gyvenamuosius ir komercinius statinius iki keturių aukštų. Komitetas sumanymui neprieštaravo, tačiau nedavė garantijos, kad planavimo procedūroms pasibaigus ir visa Taryba balsuos palankiai.

Jei procesas vyks sklandžiai, miesto ir verslo interesai bus suderinti, labai svarbi Šiauliams centro dalis už parko, kurią užima apleisti apgriuvę statiniai, pagaliau bus sutvarkyta.

Išankstinės politikų garantijos norėjo ir "Maximos LT" atstovai. Prekybos centro "Maxima" plėtra Rūdės gatvėje buvo sukėlusi ginčų dėl transporto srautų ir privažiavimų bei ketinimų įsiterpusį valstybės žemės sklypą be aukciono prijungti prie turimų keturių sklypų.

Prekybos centras "Maxima" ketina plėstis palei Rūdės gatvę iki pat Vytauto gatvės. Čia ketinama statyti sublokuotas parduotuves ir kavines, taip pat 360 vietų daugiaaukštę aikštelę automobiliams. Kaimyninių pastatų naudotojai įsitikinę, kad tiek vietų neužteks. Antra, bendrovė "Maxima LT", dabar turinti keturis sklypus, norėjo prisijungti įsiterpusį valstybės žemės sklypą ir paversti jį vidiniu ūkio kiemu aptarnaujančiam transportui. Savivaldybė buvo įrašyta plano organizatoriumi, todėl politikai projektuotojams primygtinai pasiūlė atskirai formuoti laisvą 27 arų sklypą aukcionui.

Šiaulių m. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė aiškina, kad jei tą sklypą nupirks "Maxima", ji galės be atskiro detaliojo plano sujungti sklypus. O jeigu jį nupirks kitas pirkėjas, pasiūlęs didesnę kainą miestui, jis galės statyti atskirą pastatą, sublokuotą su "Maximos" statiniais.

Projektuotojui teko nusileisti – nebeprijungti žemės infrastruktūros reikmėms, o formuoti atskirą sklypą aukcionui. Po tokio posūkio numatyta pakartotinė sprendinių viešinimo ir svarstymo su visuomene procedūra.

Konkretaus atsakymo į klausimą, ar tada miestui jau bus gerai, ir šie verslininkai negavo – spręs Taryba. Nors verslininkai turi teisę į plėtrą, politikai svarsto, ar miestui reikalingas dar vienas gigantiškas prekybos centras, juolab centre šalia pėsčiųjų bulvaro, nes dėl to lankytojų bulvare tik sumažėtų.

"Nebebus analoginės televizijos" - šių dienų mitas

Lietuvos Vyriausybės patvirtintoje "Analoginės antžeminės (eterinės) televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos skatinimo Lietuvoje" programoje numatyta iki 2012 m. spalio pabaigos šalyje visiškai atsisakyti analoginės antžeminės (eterinės) televizijos ir pereiti prie skaitmeninės. Vos tik pasirodžius šiai informacijai, nenuilstantys kabelinių televizijų operatorių konkurentai ėmėsi nesąžiningos kovos, klaidingai informuodami žmones, neva nuo 2012-ųjų visos analoginės televizijos bus išjungtos ir liks tik skaitmeninė televizija. Į elektroninių ryšių paslaugų bendrovę "S plius" kasdien kreipiasi nemažai šiauliečių nerimaudami, kad netrukus nebematys "S plius" analoginės televizijos. Dar kartą norime nuraminti "S plius" kabelinės televizijos abonentus ir paneigti sugalvotą mitą apie analoginių televizijų išnykimą.

 "Vyriausybės programoje numatyta, jog 2012 metais bus nutraukta analoginės antžeminės (eterinės) televizijos transliacija. Paprasčiau tariant, analoginės televizijos nebematys tik tie žmonės, kurie naudojasi kambarinėmis arba lauko antenomis. Kabelinių televizijų operatoriai nėra įpareigoti nutraukti analoginės televizijos transliacijų, todėl analoginė televizija kabeliniais tinklais bus transliuojama tol, kol bus poreikis. Taigi "S plius" kabelinės televizijos abonentai gali būti ramūs - niekas niekur neišnyks", - prasimanymą apie kabelinių televizijų išnykimą paneiga elektroninių ryšių paslaugų bendrovės "S plius" Marketingo skyriaus direktorė Inga Karickienė. Ji paaiškina, kad visų pirma reikėtų atskirti sąvokas "analoginė televizija" ir "antžeminė televizija": analoginė televizija gali būti kelių rūšių, pvz., analoginė kabelinė televizija, analoginė antžeminė (eterinė) televizija. Taigi būtent pastaroji ir bus išjungta dėl dažnių stokos eteryje. Tarkime, jeigu dabar žmogus dar gali matyti (nors ir ne itin kokybiškai) lietuviškus kanalus tiesiog pasistatęs paprastą kambarinę anteną, to jis nebegalės daryti nuo 2012-ųjų. Pasikeitus televizijos kanalų trasliacijos būdui, tokie gyventojai galės įsigyti antžeminės skaitmeninės televizijos imtuvą arba naudotis "S plius" siūlomomis analoginės kabelinės televizijos paslaugomis.

Šiuo metu "S plius" siūlo tris analoginės kabelinės televizijos paketus: mažąjį, vidutinį ir bazinį. Jeigu vidutinį ir bazinį kanalų paketus pasirenka jaunesnio amžiaus žmonės, tai mažasis kanalų paketas itin popiuliarus tarp vyresnio amžiaus abonentų. Jį sudaro 11 lietuviškų kanalų. Paketo kaina vos 7 Lt/mėn., tačiau transliuojamų kanalų kokybė gerokai geresnė negu naudojant kambarinę ar kolektyvinę anteną. Daugiabučių namų sąrašą, kur yra įrengtas mažojo paketo tinklas, galite rasti "S plius" tinklalapyje www.splius.lt.

Skaitmeninės televizijos imtuvas - tik už litą!

"Įsigijusieji antžeminės skaitmeninės televizijos imtuvą galės matyti iki 14 nekoduotų kanalų. Norintieji matyti daugiau kanalų turės pasirinkti savo skaitmeninės televizijos tiekėją, - sako I. Karickienė. - Kabelinė analoginė televizija niekur neišnyks, tačiau mes, žinoma, raginame gyventojus jau dabar pereikti prie skaitmeninės televizijos, nes jos garsas, vaizdas ir kanalų įvairovė pranoksta analoginės televizijos." Skaitmeninės televizijos imtuvą "S plius" siūlo įsigyti tik už 1 Lt, pasirašius 36 mėnesių sutartį. Paketo kaina taip pat nelabai skiriasi - kabelinės televizijos bazinį paketą sudaro 31 kanalas ir daugiabučiame name kainuoja 22 litus per mėnesį, o skaitmeninės televizijos bazinis paketas kanuoja tik šešiais litais daugiau, 28 litus, ir suteikia galimybę matyti daugiau nei pusšimtį kanalų - 54. "S plius" paslaugų privalumas, palyginti su kitų skaitmeninės televizijos tiekėjų paslaugomis, tas, kad skaitmeninės televizijos imtuvą užtenka įsigyti tik vienam namuose esančiam televizoriui, nes per kitus televizorius Jūs analoginės kabelinės televizijos bazinį kanalų paketą matysite nemokamai.

Norėdami matyti dar daugiau kanalų, "S plius" skaitmeninės televizijos vartotojai turi galimybę užsisakyti jau net aštuonis papildomus paketus: PRAMOGŲ, kuriame yra ir ypač moterų mėgiamas indiškų filmų kanalas, PRAMOGŲ 2, kuriame yra net trys nauji kanalai rusų kalba bei naujas kanalas erotikos mėgėjams "Blue Hustler", PAŽINIMO, kuriame surinktos keturių kanalų geriausios pažintinės laidos ir dokumentiniai filmai, LAISVALAIKIO, daugiau vyrų mėgiamas apie techniką ir automobilius, RUSIŠKAS KINAS IR NE TIK, kuriame rodomi patys geriausi ir naujausi dokumentiniai ir meniniai filmai, FILMAI IR MUZIKA, kuriame yra du muzikiniai bei du nauji filmų kanalai, SPORTO, kur transliuojamas visų itin mėgiamas "Viasat Sport Baltic" kanalas bei "Viasat Golf" ir "Viasat Hockey". Turint "S plius" skaitmeninę televiziją, galima užsisakyti ir Raiškiosios televizijos kanalų paketą.

Kompetentingi "S plius" specialistai gali Jums patarti

Jei planuojate užsisakyti "S plius" skaitmeninę televiziją ir norite tinkamai išnaudoti naujos vaizdo technikos teikiamus privalumus, tačiau dar kyla įvairių klausimų, Jums patarti gali bendrovėje "S plius" dirbantys, ilgametę patirtį turintys IT inžinieriai bei kabelinės televizijos meistrai, kuriems per savo darbo praktiką yra tekę susidurti su įvairia vaizdo bei garso technika. Rašykite mums el. paštu skaitmenine@splius.lt, mūsų darbuotojai pasistengs kuo skubiau atsakyti į Jūsų klausimus. Bendraukime ir mes padėsime pasirinkti tai, kas geriausia Jums ir Jūsų šeimai.

"S plius" administracijos informacija

Kryžių kalno šešėlyje: ar Šiauliai įdomūs turistams?

Mindaugas ZIMKA

Kai Kryžių kalną aplankiusi jaunų turistų iš Prancūzijos grupė atėjo prie stotelės, autobusas į Šiaulius jau buvo nuzvimbęs prieš keliolika minučių. Sunerimę jaunuoliai stotelėje sėdinčiai Kryžių kalno lankytojai ėmė aiškinti, kad jie vėluoja į paskutinį autobusą, vežantį į Klaipėdą. Matyt, paties dieviškojo stebuklo galia jaunuosius piligrimus į autobusų stotį pačiu laiku nugabeno pro šalį važiavę du Šiaulių vyskupijos mikroautobusai.

Šiaulių TIC informacijos specialistė Auksė Visminaitė tikina: "Nors atvykstamasis turizmas Šiauliuose neklesti taip, kaip kituose miestuose, kurie gali pasigirti išlikusiu istoriniu senamiesčiu bei įspūdinga architektūra, tačiau į Šiaulius taip pat atvyksta nemažai užsienio turistų, kuriems čia patinka."

Autoriaus nuotr.

Stotyje, jau laikydami rankose bilietus ir Baltijos šalių žemėlapį, dėkingi prancūzai pasakojo, kad jie keliauja maršrutu Vilnius-Kryžių kalnas-Klaipėda-Ryga-Talinas. Kelią iš Klaipėdos į Rygą jie tikėjosi įveikti išsinuomotais dviračiais. Šiaulių turizmo informacijos centre jie, žinoma, neužsiregistravo, viešbutyje nemiegojo, atvirukų su Kryžių kalno vaizdais nepirko - visi turėjo po fotoaparatą... Atvyko, pažiūrėjo ir išvyko, nepagerindami šalies turizmo verslo rodiklių. Bet jie čia buvo ir jiems patiko!

Merdi ar atsigauna?

"Šiauliuose atvykstamasis turizmas merdi, - savaitraščiui "Šiauliai plius" nelinksmai konstatavo UAB "Busturas" turizmo skyriaus vadovas Alfonsas Zaleskis. - Į Šiaulius užsienio turistų atvyksta mažai."

Šiaulių turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Indrė Žiedienė tokiai nuomonei nepritaria. Ji pripažįsta, kad TIC neturi galimybių suskaičiuoti visus į miestą atvykstančius svečius, tad bendrą situaciją gali modeliuoti tik pagal TIC lankytojų skaičių. Per dieną į Šiaulių turizmo informacijos centrą užsuka apie 60 turistų. Liepą Saulės mieste viešėjo 30 Australijos, Naujosios Zelandijos gyventojų, 20 japonų. Gausiausios turistų gretos - iš Latvijos. Šiais metais nustebino estai - jie trečioje vietoje po vokiečių. TIC duomenimis, iki rugpjūčio Šiauliuose viešėjo 4000 turistų.

"Šiauliams trūksta patrauklių, užsienio turistą pritraukiančių objektų, be to, atgraso nepatogumai, pavyzdžiui, kur pastatyti autobusą, jei tam skirtos vietos paprastai būna užstatytos automobiliais", - kalba I. Žiedienė.

TIC komanda vis dėlto tikisi, kad pasaulinės TAFISA "Sportas visiems" žaidynės, 2012 m. Europos krepšinio čempionatas bei pasiruošimo jiems darbai skatins atvykstamąjį turizmą, o nauji "Aušros" muziejaus padaliniai - Žaliūkių malūno kompleksas bei rekonstruotas Fotografijos muziejus - taip pat pritrauks į miestą daugiau svečių.

Vilioja tik Kryžių kalnas?

"Jau apie trejus metus bandome dirbti atvykstamojo turizmo srityje, - pasakoja UAB "Kelionių centras" vadovė Jovita Mirošničenko. - Firma "kabinasi" į Gruziją, dirbame su mažomis grupelėmis, pavieniais asmenimis, atvykstančiais iš šios šalies."

Pašnekovė tikina, jog dažniausiai užsieniečiai prašo ekskursijų po Vilnių, Trakus, Kauną. Tarp labiausiai lankomų objektų yra ir Druskininkai. Turizmo firmos vadovė tvirtina, jog padažnėjo pasinaudojimo vizomis atvejų. "Gavę iškvietimą vizai, uzbekai atskrido iki Kopenhagos, bet mes jų net nesulaukėme", - piktinosi J. Mirošničenko.

"Užsieniečiai težino Vilnių, Kauną, Klaipėdą, o Šiauliai lieka "už borto", - sako UAB "Busturas" turizmo skyriaus vadovas A. Zaleskis. - Lietuvoje kainos neatitinka paslaugų kokybės. Visų pirma reikia susitvarkyti miestą, kad bent aplinka būtų jaukesnė, tik tada ką nors įdomaus pasiūlyti svečiams."

Pasak vadovo, jų firma ne kartą dalyvavo verslo parodose-mugėse, bandė pritraukti užsienio turistus, bet sekėsi sunkiai. "Užsieniečius vilioja tik Kryžių kalnas. Dar paklausia, kaip nuvykti į Rygą", - tvirtina A. Zaleskis.

Anot jo, Estija ir Latvija labiau lankomos šalys, o Lietuva - paskutinėje vietoje, juolab senamiesčio bei senų istorinių pastatų neturintis Šiaulių miestas.

A. Zaleskio teigimu, per ketverius gana rimto darbo įsitvirtinant atvykstamojo turizmo srityje metus jų firma teturėjo keturias penkias užsieniečių grupes.

Dauguma užsienio turistų, atvykstančių į Kryžių kalną, net neužsuka į Šiaulius.

Svarbi visa aplinka

"Kad galėtume sėkmingai ir konkurencingai parduoti turistines paslaugas, svarbi visa aplinka, - teigia Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) prezidentė Danutė Mažeikaitė. - Tam, žinoma, priklauso ir turistinio produkto sukūrimas, ir pardavimas."

Pasak pašnekovės, kitas ne mažiau svarbus etapas - tai jau sukurto produkto viešinimas tikslinėse rinkose. Tai atlieka Valstybinis turizmo departamentas. Jau patvirtinta kultūrinio, konferencinio, kurortų, sveikatinamo turizmo produktų reklama užsienio šalių rinkose. "Tikslinga būtų stiprinti pajėgas šiame etape. Kai kuriose užsienio šalyse Lietuvos žinomumas dar labai nedidelis", - tvirtina D. Mažeikaitė.

Pasak jos, norint, kad užsieniečiai atostogautų mūsų šalyje, labai svarbu, kad jie žinotų ne tik kur yra ta Lietuva, bet ir tai, kad gautų pakankamai informacijos apie siūlomas paslaugas turistams.

Valstybinis turizmo departamentas įgyvendina projektą "Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas". 2010-2011 m. bus organizuotos penkios verslo misijos skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose: Suvalkijoje, Dzūkijoje, Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Mažojoje Lietuvoje. Dvi verslo misijos jau įvyko - Suvalkijos ir Žemaitijos etnografiniuose regionuose.

"Svarbiausias šio projekto tikslas - paslaugų pardavėjams ir kelionių organizatoriams padėti apsikeisti informacija", - sako D. Mažeikaitė.

Ar verslo misijos Lietuvos etnografiniuose regionuose gali pagerinti atvykstamojo turizmo situaciją?

"Kelionių organizatoriams buvo pristatomi nauji arba atnaujinti turizmo objektai ir paslaugos, išskiriamas regiono savitumas, užmezgami tiesioginiai kontaktai su vietos paslaugų teikėjais. Manau, tai gerina situaciją, - tikino Šiaulių turizmo informacinio centro direktorė I. Žiedienė. - Esu suinteresuota, kad tokia misija rudenį atvyktų ir į Šiaulių regioną."

Neturime galimybių konkuruoti?

Padidėjusi tautiečių emigracija, daugelis žemiau skurdo ribos atsidūrusių lietuvių, be abejo, mažina keliaujančiųjų, todėl kenčia ir vietinis, ir išvykstamasis turizmas, o kai kurios turizmo firmos tiesiog balansuoja ties išlikimo riba.

"Akivaizdu, kad Lietuva konkuruoti Europoje turizmo srityje neturi jokių galimybių nei mokesčių, nei šalies pasiekiamumo prasme. Sustojo investicijos, nebekuriamos darbo vietos", - apmaudžiai kalba Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija pridėtinės vertės mokestį apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms siūlo sumažinti iki 5 procentų vietoj dabar taikomo 21 proc., o asociacijos nariai, jausdamiesi socialiai atsakingi, įsipareigotų įdarbinti iki 10 proc. daugiau darbuotojų.

"Mūsų sritis - imliausia darbo vietoms kurti. Tai sumažintų socialinę įtampą, sustabdytų jaunų išsilavinusių žmonių emigraciją ir duotų dideles pajamas į biudžetą. Asociacijos paskaičiavimais, priėmus į darbą 500 darbuotojų su vidutiniu 1500 Lt atlyginimu, į biudžetą įplauktų apie pusketvirto milijono litų", - sako E. Šiškauskienė.

"Šiaulių Monmartro Respublikoje" - bevizis režimas

Ričardas JAKUTIS

Trečiadienį, rugpjūčio 4 dieną, "Laiptų galerijoje" iškilmingai atidarytas 8-asis tarptautinis menų festivalis "Šiaulių Monmartro Respublika".

  

"Šiaulių Monmartro Respublikos" kultūros ministro postą iš Martyno Gaubo šiemet perėmė grafikas Vaidotas Janulis (centre).

 

Festivalio svečius pailsėti viliojo sofutė.

Monmartro Respublika geriau, nei bananų respublika...

Jau, atrodo, niekam nebeužkliūva ir žodis "Monmartras", nes tai juk ne tik kalva Paryžiuje, bet ir daug didesnė sąvoka - menininkų susibūrimo vieta. Jau dvejus metus gyvuoja ir Monmartras Vilniaus Užupyje, bet šiaulietiškasis keturis kartus už jį vyresnis.

Šiais metais į Šiaulių Monmartrą atvyko menininkų iš mūsų šalies, Latvijos ir Baltarusijos. Ypač stiprus dailininkų desantas iš Vilniaus (G. Riškutė, G. Skrabulienė, R. Bartkevičius, G. P. Janonis) ir Latvijos (J. Gross, A. Klavinš, A. Millers). Gražus ir mūsų miesto kūrėjų būrys.

Šiauliuose - lietuvių dailės aukso fondas

Ryškiausias "Šiaulių Monmartro Respublikos" pradžios momentas – mūsų dailininkų klasikų paroda "Lietuvių dailės aukso fondas" iš garsaus kolekcininko, menų mecenato Edmundo Armoškos fondų. Gal kam nors toks parodos pavadinimas atrodo pretenzingai, bet iš tikro "Laiptų galerijoje" regime mūsų dailės klasikų šedevrus. Paroda aprėpia visas Lietuvos dailės raidos tapybos apraiškas. Neabejotinai Edmundo Armoškos kolekcija - didžiausias ir reikšmingiausias iš visų privačių tapybos rinkinių Lietuvoje.

Parodoje Šiauliuose eksponuojami 35 paveikslai. Reikšmingiausia parodos dalis – XX a. pirmos pusės nepriklausomos Lietuvos dailininkų tapyba. Ne mažiau unikalūs kūriniai atstovauja ir XX a. vidurio bei antrosios pusės dailei. Parodoje regime Neemijo Arbitblato, Barboros Didžiokienės, Vlado Didžioko, Prano Domšaičio, Adomo Galdiko, Antano Gudaičio, Petro Kalpoko, Vytauto Kasiulio, Eugenijaus Kulviečio, Povilo Puzino, Sofijos Riomerienės, Stasio Ušinsko, Antano Samuolio, Kazimiero Stabrausko, Jono Švažo, Adomo Varno, Adolfo Valeškos, Justino Vienožinskio, Česlovo Znamierovskio kūrinius.

  

E. Armošką su jubiliejumi ir paroda sveikina miesto meras G. Mikšys.

 

Aštuonerius metus gyvuojantis festivalis turi didžiulį gerbėjų būrį. Monmartrui Vilniaus Užupyje - tik dveji metai.

Dailininkų, kurių paveikslai eksponuojami parodoje, sąrašas byloja, jog dominuoja kūrėjai, pradėję kūrybinę veiklą prieš Pirmąjį pasaulinį karą, bet šalia ir ryškiausi vėliau iškilę menininkai. Įdomu, kad jie visi yra įvairių meno mokyklų auklėtiniai, todėl ir jų kūryba nėra vienalytė. Lietuvių dailę XX a. pradžioje sudarė daug skirtingų komponentų: simbolizmo, secesijos atgarsiai, vizionieriški paveikslai, vaizduojantys Lietuvos praeitį, dekoratyvūs, puošnūs, bet drauge estetiški portretai, kurių šioje parodoje ne vienas, ir peizažai iš natūros. Daug kas perteikiama lietuvio dvasiai artimais romantizuotais simboliais. Tuo metu, vėluojant modernizmui, lietuvių tapyboje vyravo realizmo srovė, bet tai, palyginti su XIX a. pabaiga, buvo jau naujo tipo realizmas, kuris plėtojosi ne tik kitomis istorinėmis sąlygomis, bet ir kitokioje meninio patyrimo bei siekių aplinkoje.

Neabejotina, kad ši paroda mūsų miesto dailės mėgėjams yra didelė šventė ir, reikia tikėtis, išplės lietuvių dailės istorijos žinias.

  

Vyskupas E. Bartulis priima E. Armoškos dovaną – lietuvių dailės klasiko J. Janulio paveikslą "Pijus XI".

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Mecenato E. Armoškos dovanos

Neapsieita ir be gražių siurprizų. Edmundas Armoška, remiantis ne vieną menininką, Lietuvos muziejams dovanojęs ne vieną eksponatą iš savo kolekcijos (ypač didelės pastarojo meto jo dovanos statomiems Valdovų rūmams), šįkart irgi pateisino menų mecenato titulą. Mūsų miestui jis jau yra dovanojęs G. Bagdonavičiaus paveikslų, praėjusiais metais prieš Kalėdas Šiaulių vyskupijai skyrė arnotų kolekciją, o šįkart vyskupui Eugenijui Bartuliui įteikė Jono Janulio paveikslą "Pijus XI". Ar šis kūrinys atiteks Šv. Jurgio bažnyčiai, kurią puošia ne vienas lietuvių dailės klasiko Jono Janulio tapytas paveikslas, ar keliaus į kuriamą religinio meno muziejų Tytuvėnuose, spręs vyskupija, o Edmundas Armoška pažadėjo dar vieną dovaną Šiaulių vyskupijai – XVI amžiaus Nukryžiuotojo skulptūrą. Menotyrininkai pripažįsta, kad tai vienas vertingiausių medžio drožinių Lietuvoje.

Darbingos seimūnų atostogos

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Visi šiauliečiai Seimo nariai tvirtina, kad jų atostogos - pusiau darbas. Nė vienas neišvyko į turistinę ar poilsinę kelionę, tačiau veiklos netrūksta. Kuo gyvena ir kaip ilsisi mūsų išrinktieji, atitrūkę nuo valstybės vairo?

    

Edvardas Žakaris, socialdemokratas

 

Laimontas Dinius, nepartinis Seimo narys

 

Valentinas Mazuronis, partijos "Tvarka ir teisingumas" narys

Edvardas Žakaris, socialdemokratas:

- Sūnus stojo į Mykolo Romerio universitetą, reikėjo jam padėti, todėl negalėjau planuoti jokių kelionių. Gal spėsime iki Seimo rudens sesijos nuvykti kelias dienas prie jūros. Stengiuosi per atostogas aplankyti artimuosius: mamą, žmonos tėtį. Laisvalaikiu daugiau pajudame nei įprastomis darbo dienomis, tačiau nieko išskirtinio. Mano priimamasis dirba be atostogų. Rugpjūtį taip pat bus keletas pirmadienių, kai pats susitiksiu su rinkėjais.

Laimontas Dinius, nepartinis Seimo narys:

- Liūdnas būsiu pašnekovas, nes mano atostogos yra tik pusiau atostogos. Daugiausia dėmesio skiriu sūnui. Vakarais su juo pasportuojame, pažvejojame. Esu aistringas boulingo žaidėjas, todėl nepraleidžiu progos paridenti kamuolį. Ypatingų norų ir svajonių neturiu. Medžioti liūtus Afrikoje būtų kvaila - esu gamtos mėgėjas. Mėgstu lietuvišką arba šiaurietišką gamtą. Norėčiau gal į Norvegiją nuvažiuoti, pažvejoti, bet šiemet jau nebepavyks. Ypatingą trauką jaučiu Kuršių nerijai. Ten prabėgo mano vaikystė. Nida, deja, jau urbanizuotas kraštas ir kuris man nelabai patinka. Palangos išvis nepavadinčiau kurortu. Tiesa, per atostogas daug dainuoju. Su draugais šiauliečiais įrašinėjame naujas dainas. Tai dar vienas širdžiai mielas užsiėmimas.

  

Valerijus Simulikas radiopelengacija domisi jau 25 metus.

Valerijus Simulik, socialliberalas:

- Vienas įdomesnių laisvalaikio užsiėmimų - radiopelengacija. Nuo vaikystės esu trumpabangininkas. Dabar vyksta bendra Lietuvos ir Lenkijos trumpabangininkų akcija, kuria siekiama išgarsinti Žalgirio mūšį. Mano šaukinys ly600qt. Dirbame nuo birželio 16 iki rugpjūčio 16. Siunčiame signalus iki pat Japonijos ir Okeanijos, skelbiame apie Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų. Užsieniečiai jau patys mūsų ieško ir nori sužinoti kuo daugiau, kas ten tame Žalgirio - Griunvaldo - lauke nutiko. Susisiekti trukdo dabar mus pasiekęs Saulės "cunamis", bei dažnos perkūnijos. Beveik neatostogauju. Važinėjame po Lietuvą, rengiamės savivaldybių rinkimams. Man ne viskas Šiaulių savivaldybės valdyme patinka.

Valentinas Mazuronis, partijos "Tvarka ir teisingumas" narys:

- Laisvalaikio nedaug. Ypač man patinka ramesniu periodu knygas skaityti. Darbymečiu tam laiko praktiškai nelieka. Taip pat patinka teatras. Tai tokie dalykai, kurie pakrauna. Kai gana daug bendrauji, tarsi akumuliatorius išsikrauni. Knygos, muzika ir teatras yra dalykai, kurie man suteikia jėgų, nuramina. Rekomenduoju - padeda. Ką tik perskaičiau Romualdo Granausko "Rūką virš slėnio". Patinka Vilniaus Mažojo teatro spektakliai mažoje scenoje. Dabar labai geras "Domino" teatras Vilniuje. Vaidina du arba trys aktoriai. Sportuoti stengiuosi labai atsargiai po to, kai trūko Achilo sausgyslė.

Andrius Šedžius daugiausia laiko skiria televiziniam šokių projektui, kuriame gerokai sulieknėjo - nuo 120 kilogramų iki 108.

Andrius Šedžius, socialdemokratas:

- Daugiausia laiko paaukoju šokių projektui. Keturias dienas per savaitę intensyviai treniruojuosi. Kodėl dauguma seimūnų pavydi ir nesportuoja? Na, su tokiais pilvais... Savaitgaliais - prie jūros, ežero. Mėgstu aktyvų sportą. Futbolas, krepšinis. Žaidžiu už Seimo komandą. Mėgstu motokrosą, vandens motociklus. Turiu ne bet kokį, o "Bombardier 3D". Jis pritaikytas nardyti. Ne tik plaukioti paviršiumi. Šiemet nedalyvavau jokiose varžybose. Viskam reikia pasiruošti. Jei dalyvauju, bent jau prizinę vietą planuoju pasiekt. Turiu mašiną, specialiai pritaikytą varžyboms, tačiau šiemet tam neliko laiko ir bendraminčių vairuotojų neradau.

Lietuva - kvailėja?

Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt

Šiaulių universitete šiemet yra vos 294 valstybės finansuojamos vietos. Daugiau nei pora tūkstančių studentų turės sumokėti už mokslą nuo 4 iki 11 tūkst. litų. Studijų prorektorius Juozas Pabrėža, šiuo metu einantis rektoriaus pareigas, sako, jog dabartinė šalies studijų politika netinka provincijos universitetams.

Juozas Pabrėža: "Nedovanotina, kad studijas svetur jaunuoliams tenka rinktis dėl ekonominių priežasčių".

Autoriaus nuotr.

Išsilavinusių bus mažiau

Pirmajame studentų priėmimo etape Šiaulių universitete už valstybės pinigus gali studijuoti 294 studentai. Pernai tokių buvo 513. Po antrojo priėmimo etapo valstybės remiamų vietų gali nežymiai padaugėti. Galutiniai skaičiai bus aiškūs rugpjūčio 2 dieną.

Prorektorius J. Pabrėža primena, kad ŠU pasirinko apie 2000 pirmakursių. Dar nežinia, kiek iš įstojusiųjų pasiliks studijuoti universitete. Juk daugumai teks mokėti už mokslą.

Prorektorius neabejoja, kad studentų šiemet sumažės visuose universitetuose. Tikėtina, kad tokią situaciją lemia pati valstybės švietimo politika.

Valstybės krepšeliai skiriami pagal stojančiųjų pažymių vidurkį. Natūralu, kad į VU daugiausia stoja aukščiausius įvertinimus gavę studentai. Ten ir daugiausia valstybės finansuojamų vietų - apie 2880. VGTU - 1493, KTU - 1317, o Klaipėdos universitete (KU) - 484 valstybės finansuojamos vietos.

Kvailėjame

Valstybė vis mažiau finansuoja universitetines studijas. Vis daugiau studentų, neišgalėdami studijuoti savo valstybėje, domisi studijomis užsienyje. Danijoje ir Švedijoje studijos gerokai pigesnės, o kokybė - ne prastesnė.

Atsiriša liežuviai tiems sąmokslo teorijų aiškintojams, kurie tikina, jog ES siekia mus paversti "dundukų" šalimi, pigia darbo jėga. Japonai siekia, kad aukštąjį išsilavinimą turėtų visi, o mūsų valstybė - atvirkščiai.

Prorektorius baiminasi, kad tokia valstybės studentų rėmimo sistema yra kenksminga regioniniams universitetams. Tokiems kaip Šiaulių universitetas ir Klaipėdos universitetas. "Geriausius balus surinkę studentai susiburia sostinės universitetuose. O ką daryti tiems, kurie surinko labai gerus, gerokai aukštesnius nei vidutiniai balus? Tokių valstybė neremia. Nėra nieko blogo, kad abiturientai išvyksta studijuoti į užsienį, tačiau nedovanotina, kad jie studijas svetur pasirenka dėl ekonominių priežasčių. Mažėja išsilavinusių žmonių. Taip. Ironizuodami galime sakyti, kad kvailėjame."

Provincija apjungia jėgas

Prorektorius patikino, kad kalbos apie KU ir ŠU susijungimą yra netikslios. Universitetai išliks savarankiški, tačiau eina bendradarbiavimo keliu. Rudenį jau bus sudarytas šių dviejų universitetų konsorciumas.

Kas iš to ŠU studentui? Jam galės dėstyti ir geriausi Klaipėdos universiteto dėstytojai. Abu universitetai sudarė ir pasirašė ketinimų protokolus.

Nuo vasario prasidėjo konsorciumo kūrimo parengiamieji darbai. Ketinimų protokolui pritarė abiejų universitetų senatai, pasirašė rektoriai. Rudenį bus sudaryta sutartis dėl mokslinės veiklos. "Tai ne sujungimas, bet bedradarbiavimas", - patikslino J. Pabrėža.

Prorektoriaus teigimu, bendradarbiavimas teigiamai atsilieps abiems universitetams. Bendri tyrimai ir bendri projektai finansuojami geriau, jei juos rengia ne vienas universitetas.

Miesto parkais rūpinasi savanoriai

Mindaugas ZIMKA

"Dykynė, kemsynas, gūdus miškas" – taip Šiaulių miesto gyventojai apibūdina centrinį miesto parką, kuris, anot jų, yra viena mažiausiai lankomų vietų, tikras miesto vaiduoklis. Neapsikentę miesto valdžios neveiklumo bei kitų miestiečių tingumo, parkus tvarko savanoriai šiauliečiai, ragindami prisidėti kiekvieną, neabejingą miesto žaliajam veidui.

Realaus projekto nėra

"Labai apleistas. Niekas neprižiūri. Miesto valdžia apie tai negalvoja. Centrinis miesto parkas nebepanašus į parką, koks buvo anksčiau", - pakalbinta "Šiauliai plius" teigia ponia Vitalija.

"Nėra jokios parko vizijos. Valdžia parku išvis nesirūpina. Kaip apleistas! Pamenu, anksčiau čia būdavo daug žmonių, dabar taip ištuštėję", - sako šiaulietis Albinas.

Ponai Laima ir Vytautas, vos įžengę į parką, susiėmė už galvos. "Norisi verkti. Valdžia nieko nedaro. Čia taip nejauku. Kokie klaikūs atrakcionai – tikrai nerizikuotume suptis", - kalbėjo jie.

"Anksčiau "Beržynėlis" buvo labiau prižiūrimas. Dabar žmonių mažiau beateina, nebeliko zoologijos sodelio, trūksta renginių, matyt, lėšų nebeskiriama, - sako ponia Vida. - Ačiū Dievui, nors žolę nupjovė!"

Savivaldybės klerkai tvirtina, kad nuo 2009 metų buvo pradėta įgyvendinti Šiaulių miesto želdinių ir želdynų veisimo, priežiūros bei tvarkymo programa. Vadinasi, ši programa tęsiasi jau antrus metus, bet parke jokių rezultatų nematyti. "Pagal šią programą centrinis miesto parkas bus tvarkomas nuo 2011 metų pradžios", – tikina Aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Lukošienė.

Pasak Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Andriaus Androsovo, konkrečių lėšų centriniam parkui prižiūrėti numatyta nėra. Miesto žaliųjų plotų priežiūrai per šiuos metus skirti 400 tūkst. litų. "Baigus šienauti prie gatvių, gatvių skiriamosiose juostose, bus šienaujami parkai", - žada A. Androsovas. Anot jo, šiais metais jokio rekonstrukcinio projekto centriniam miesto parkui atnaujinti ir iš pagrindų sutvarkyti nenumatyta rengti.

Atrakcionai atgis, kai bus sutvarkytas parkas?

Prie atrakcionų centriniame parke būrio lankytojų nepamatysi, jie veikiau atrodo neveikiantys. "Viskas yra gerai su atrakcionais, - tikina UAB "Šiaulių atrakcionų parkas" darbuotojas Egidijus Varneckas. - Suptis saugu. Jeigu "Velnio ratas" sustotų, galima rankiniu būdu jį nuleisti. Ir "Linksmieji kalneliai" taip pat nebuvo iškrėtę nemalonaus siurprizo, nė karto nenuvažiavo nuo bėgių."

Pasak E. Varnecko, atrakcionai bus atnaujinami ir gražinami tik tuomet, kai bus sutvarkytas visas parkas, jame lankysis daugiau žmonių.

Mirusi atrodo ir centrinio parko estrada, priklausanti Šiaulių kultūros centrui. Estradą buvo išsinuomojusi koncertinė firma "Balheidas", tačiau firmos komercijos direktorė Laura Merkelytė teigia, jog parko estradą jau atidavė jos teisėtiems savininkams.

"Balheido" direktorius Darius Balčiūnas sakė, kad nuomos sutartyje buvo Kultūros centrui naudinga sąlyga: Šiaulių kultūros centras turėjo galimybę parko estradoje, nemokėdamas UAB "Balheidas" nuomos mokesčio, suorganizuoti po du renginius per sezoną. Pasak D. Balčiūno, pirmais metais buvo organizuotas tik vienas renginys, kitais – nė vieno. "Mūsų firma dėl to tikrai nenukentėjo. Šiuo atveju tai nenaudinga miestui, jo kultūriniam gyvenimui", - tikina D. Balčiūnas.

Pasak direktoriaus, įmonei buvo nuostolinga organizuoti renginius estradoje: į centrinį parką ateina mažai žmonių, renginiai estradoje nebepritraukia žiūrovų. "Yra daug gražių idėjų, bet jų realizavimas nemažai kainuoja, - teigia D. Balčiūnas. - Negali visko padaryti vien už savo pinigus."

Šeimininkų daug – tvarkos mažai

Miesto meras Genadijus Mikšys mano, kad viena didžiausių priežasčių, kodėl centrinis miesto parkas yra tokios būklės – privatininkų tingumas. Anot mero, kone trečdalis parko žemės priklauso privatininkams, kurie galėtų bent žolę nusipjauti.

"Aiškios konkrečios parko vizijos tikrai nėra", - teigia Genadijus Mikšys. Jo manymu, parkas buvo sugadintas prasidėjus privatizavimui. Privatininkai turėtų ne tik rūpintis parko švara, bet ir prisidėti prie parko vizijos kūrimo. "Nėra vizijos, todėl ir neparuoštas parko detalusis planas, nepriimta jokių nutarimų", - tvirtino G. Mikšys.

Parką tvarko savanoriai

Neapsikentęs valdžios neveiklumo ir pasipiktinęs daugumos miestiečių požiūriu, centrinį parką šienauti ėmėsi entuziastas savanoris individualios įmonės "Foto 202" savininkas Artūras Visockas.

"Centrinį parką tvarkyti savo iniciatyva pradėjau prieš septynerius aštuonerius metus", - teigia A. Visockas. Pasak pašnekovo, iš pradžių į talkas teateidavo po penkis ar dešimt žmonių. Iniciatoriui buvo daug džiaugsmo, kai šių metų pavasarį tvarkyti parko susirinko apie 400 moksleivių, universiteto studentų, gyventojų.

"Prieš metus išrinkom šiukšles, šių metų pavasarį išrinkom šakas, nupjovėm nudžiūvusius jaunus medelius, tik tada buvo nupjauta žolė", - pasakojo A. Visockas. Pasak jo, šiukšlių buvęs visas kalnas: išvežta mašina senų baldų, pusė mašinos stiklo bei kitokių atliekų.

"Matyt, šiukšlintojai susigėdo, kai pamatė, jog kažkas parku rūpinasi. Dabar taip gausiai nebešiukšlina", - pastebėjo A. Visockas.

Savanoris parko tvarkytojas įsitikinęs, jog Lietuvoje vyrauja masinė tinginystė, o tie, kurie šiukšlina, po to už galvų susiėmę šaukia, iš kur tokia netvarka. "O Miesto infrastruktūros skyriaus pozicija – tikra gėda! - piktinosi A. Visockas. - Žaliųjų plotų priežiūrai skirti net 400 tūkst. litų, o kas už tuos pinigus padaryta? Nieko!"

A. Visockas neslėpė, jog antrasis šienavimas centriniame parke jo šeimai kainuos apie 6000 litų, tačiau už šią sumą bus galima nupjauti žolę ir naujajame, ir senajame parkuose.

"Beržynėliui" irgi reikia draugų

Buvusiam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Justinui Sartauskui širdį skauda dėl "Beržynėlio" parko, kuris gal ir ne taip apleistas kaip centrinis, tačiau taip pat apmiręs, netinkamai tvarkomas. "Šiemet šienavome birželio pradžioje, dalyvavo dvidešimt aštuoni žmonės", - teigia J. Sartauskas. Trys keturi savanoriai buvo iš Dainų ir Gytarių mikrorajonų, kiti – jo bičiuliai, bendrapartiečiai. Didelių finansinių išlaidų entuziastai neturėjo, daugelis naudojo savo techniką: dalgius, grėblius, žoliapjoves.

J. Sartauskas pritaria A. Visocko minčiai, jog Lietuvoje vyrauja masinė tinginystė. "Daug kas priklauso ir nuo mūsų požiūrio, - kalbėjo J. Sartauskas. - Visi norime gražaus miesto, tačiau ne visi prie to grožio prisidedame. Blogai, kad savivaldybė neatlieka savo funkcijų ir uždavinių, nesugeba dirbti kaip komanda, kiekvienas dirba pats sau."

"Šiuo metu parką privalo kuruoti Turizmo informacijos centro direktorė, - tvirtina buvęs "Beržynėlio" vadybininkas Romas Jonaitis. - Tačiau realiai projektas jau yra sužlugdytas."

"Manau, jog dirbau tikrai nenuostolingai: bendradarbiavau su įvairiomis firmomis, mokyklomis, darželiais, policija, parke vykdavo renginiai, jame apsilankydavo daugiau žmonių, būdavo laiku nupjaunama žolė", - kartėlio neslepia buvęs darbuotojas.

Traktoriumi – per privačias valdas

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Visai šalia Šiaulių, už "Jubiliejinių II" sodų gyvenantys žmonės nustebo, kai į jų privačią žemę atvažiavęs traktorius pradėjo rausti duobes vieną po kitos. Tik užstačius išvažiavimus ir sukėlus skandalą, buvo paaiškinta - ieškoma drenažo gedimo, kuris skandina visus sodus. Paaiškėjo, kad kalčiausias šioje situacijoje "gudručių" trumparegiškumas.

Traktoriai rausė privačias pievas.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Kasė neatsiklausę

Kelių sodybų gyventojai apstojo šalia traktoriaus vaikščiojanti vyriškį su segtuvu. Iš pažiūros - jis čia vadas. Kas vyksta? Kodėl kasama?

Rimtasis vyras tik ranka numojo - eikit į savivaldybę ir klauskit. Ten visi sprendimai priimami, o mes tik vykdome. "Tai dokumentus parodykit, planus. Gal jūs čia ruošiatės kokį kelią tiesti? Kur projektas?", - teiravosi žmonės.

Vyras su segtuvu nuramino - čia tik žvalgomieji darbai. "Jubiliejinis 2" sodai pavasarį ir per liūtis skęsta. Greičiausiai dėl drenažo gedimo. O dokumentai? Nėra.

Tai tiesa - drenažas čia sugadintas akivaizdžiai. Kasinėjimus atlieka Petro Bublio vadovaujamas projektavimo biuras. Tik žurnalistų paklaustas, jis prisistatė. Biuras Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus prašymu tiria, ar drenažą reikia remontuoti, ar kloti iš naujo.

Žmonės leido P. Bubliui dirbti toliau, tačiau dėl dokumentų ir nenoro informuoti, sklypo savininkams liko įtarimo šešėlis. Juk dažnai pasitaiko, kad nepaisoma savininkų interesų. Žmonių susirūpinimas davė vaisių - duobės buvo nedelsiant užlygintos.

Sugadino patys

Iškastos duobės akimirksniu prisipildė vandens. "Tai jau ne drenažas, o drėkinimo sistema, - numoja ranka P. Bublys. - Vanduo, užuot nubėgęs, kaupiasi šioje pievoje ir soduose."

Kas sugadino? Prieš porą dešimtmečių čia žmonės pradėjo vogti žvyrą ir keliose vietose pažeidė drenažą. Augo sodų namai. Atsirado ne vienas "gudrutis", kuris, radęs drenažo vamzdį, sukišo ten kanalizacijos šlangą. Kanalizacija netrukus užkimšo drenažą.

Sodų bendrijos pirmininkas Antanas Tamutis pripažino įtariantis, kad tokių "gudručių" yra. Jo nuomone, tai žmonės, kurie nemato toliau savo nosies: "Įtariu, kurie taip galėjo pasielgti, tačiau, mano nuomone, drenažą labiausiai sugadino netoliese esančio aplinkkelio statyba."

Projektuotojas Petras Bublys prisistatė tik tuomet, kai to pradėjo reikalauti visi susirinkę sklypų savininkai.

Brangus remontas

Šiaulių rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Bezaras pripažino, kad projektuotojai į privačią žemę įlindo nemandagiai, tačiau kito kelio nėra: "Drenažai, kaip ir visos komunikacijos, turi servitutus, tačiau savininkai turi būti informuojami apie darbus. Jei padaroma žala - privalu kompensuoti".

Savivaldybė jau prieš kelerius metus gavo sodų bendrijos kreipimąsi dėl kasmečių potvynių.

"Kol kas ruošiamas projektas, todėl darbai vykdomi be jokių konkursų. Melioracijos skyrius tiesiog paprašė P. Bublio atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, ką ten galima padaryti. Ar apsimoka remontuoti, o gal teks tiesti naują drenažą", - teikė A. Bezaras.

Vedėjas neužtikrintas, ar melioracijos darbai išvis bus pradėti - viskam trūksta pinigų. Naujo drenažo hektaras gali kainuoti apie 30 tūkstančių litų. Remontas - gal šiek tiek pigiau. Jei žemė priklausytų ūkininkams, šie, sudarę asociaciją, turėtų prisidėti prie melioravimo darbų ir padengti 10 procentų išlaidų.

Ekspertai įvardijo tikruosius Rėkyvos ežero naikintojus

Senkantis Rėkyvos ežeras ir aplink jį plytinčios pelkės jau kurį laiką kursto vietos bendruomenės, valdžios atstovų, specialistų aistras. Dėl spartaus Rėkyvos ežero seklėjimo labiausiai kaltinamas šalia jo esantis eksploatuojamas Rėkyvos durpynas. Tačiau, pasirodo, kaltininkų derėtų ieškoti kitur.

2004-2008 metais buvo atliktos kelios ežero būklės ir durpyno įtakos jai mokslinės studijos. Kadangi pastarosios sukėlė daugybę diskusijų ir sulaukė nemažai oponentų kritikos, Aplinkos ministerija nusprendė išsamiai jas išanalizuoti.

Ministerijos iniciatyva buvo suburta ekspertų darbo grupė, kuri ne tik parengė minėtų studijų ekspertizės ataskaitą, bet ir organizavo ekspedicijas prie Rėkyvos ežero, taip pat buvo susitikusi su vietinių apylinkių gyventojais.

Anot ekspertų darbo grupės nario dr. Aušrio Balevičiaus, Rėkyvos ežero ir aplink jį esančių Rėkyvos, Piktmiškio, Lieporių ir pelkynų kompleksas yra per tūkstančius metų natūraliai užpelkėjusio didžiulio priešistorinio ežero liekanos. "Jei ši teritorija per XX amžių nebūtų buvusi gerokai nusausinta ir stipriai urbanizuota, Rėkyvos ežero ir aukštapelkių komplekso aplinkosauginė vertė prilygtų Čepkelių ar Kamanų rezervatams, juolab kad tai didžiausias Lietuvoje aukštapelkis ežeras. Deja, nuo praeito amžiaus penktąjį dešimtmetį prasidėjusios intensyvios melioracijos visos aplink Rėkyvos ežerą susiformavusios pelkės stipriai paveiktos žmogaus veiklos: ežero baseine įrengti žuvininkystės tvenkiniai, gyvenamųjų namų kvartalais virtę kolektyviniai sodai ir t. t. Apibendrinus anksčiau atliktų mokslinių tyrimų duomenis galima teigti, kad turime natūraliai seną, seklų, užpelkėjusį ir uždurpėjusį ežerą, kurio senėjimo procesus spartina didžiulis ežero produktyvumas, aplink ežerą įsikūrusių gyventojų tarša, aplinkinių teritorijų paviršinės nuoplovos, ežere palaikomas per aukštas vandens lygis", - tvirtina A. Balevičius.

Kvalifikuotų specialistų parengtoje ataskaitoje aiškiai išdėstytos Rėkyvos ežero seklėjimo priežastys ir taršos šaltiniai. Nustatyta, kad į ežerą suteka nemaža dalis paviršiaus nuoplovų nuo daržų, kiemų, lauko tualetų ir pan. iš urbanizuotos teritorijos rytiniame ežero krante, t. y. ežerą stipriai teršia jo pakrantėse esantys kolektyvinių sodų nameliai ir vietoj jų atsiradę individualių gyvenamųjų namų kvartalai, neturintys kanalizacijos. Į vandenį taip pat patenka ir įvairių šiukšlių.

Išsiaiškinta, kad didelę įtaką Rėkyvos ežero seklėjimui turi gausiai vandens augalija apaugęs rytinis jo pakraštys (vietomis nendrynų juostos driekiasi 20-50 m). Po vegetacijos sezono augalai žūva, sukrenta į ežerą ir čia suyra. Tai labai spartina dumblėjimą. Atkreiptas dėmesys ir į ežero vandens masėje skendinčias durpes, kurių ypač gausu priedugnio sluoksnyje. Manoma, kad tai galėtų būti dar vienas natūralus ežero seklėjimo šaltinis.

Nustatyta, kad Rėkyvos ežero vandens išteklius lemia ne durpyno veikla, o klimatinės sąlygos, kitaip tariant, kiek per metus iškrenta kritulių ir kiek išgaruoja nuo vandens paviršiaus. Pažymėta, kad dabartinė ežero vandens lygių kaita skiriasi nuo natūralios, taip pat, jog skirtingai, nei tuo yra įsitikinę kai kurie vietinės bendruomenės aktyvistai, Rėkyvos ežeras bent jau pastaruosius kelerius metus ne seklėja, o atvirkščiai - jame nuolat palaikomas aukštesnis už gamtinį vandens lygis. Tokia situacija yra nepalanki ežero krantams, nes nuo jų nuardomas durpinis gruntas, kuris mažina vandens gylį. Tai ypač akivaizdu žiemos ir pavasario polaidžio metu, kai susiformavęs ledas pradeda "koreguoti" pakrantes.

"Dabar galimi du pagrindiniai ežero raidos scenarijai: nieko nedaryti ir leisti ežerui natūraliai senti, seklėti ir ilgainiui virsti pelke arba įgyvendinti kompleksinę ežero taršos sumažinimo priemonių bei dalies ežero išvalymo ir jo ekosistemos būklės pagerinimo programą", - teigia A. Balevičius.

Neformalių diskusijų metu vietiniai žmonės užsiminė, jog nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Rėkyvos ežero problemos tradiciškai "paaštrėja" prieš kiekvienus rinkimus, tuo pačiu metu "padidėja" ir durpyno keliama grėsmė ežerui. Akivaizdu, kad kai kurie vietos politikai, kalbėdami apie ežero problemas, siekia sąmoningai sukiršinti visuomenę, nes konfliktai - puiki dirva politiniams reitingams kurti.

"Šiauliai plius" informacija

Viešbutis priviliojo čempionatą

Asta ŠIUKŠTERIENĖ

Verslininkų iniciatyva Šiauliai nebus išbraukti iš kitais metais vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato kovų žemėlapio. Nors Šiaulių arena puikiai tinka grupės varžyboms, tačiau apgyvendinti vienodomis sąlygomis keturių komandų nebuvo kur. Šią savaitę į viešbučio "Šiaulių krašto medžiotojų užeiga" priestato pamatus įleista kapsulė – miesto garantija, kad čempionato kovos tikrai galės vykti ir Šiauliuose.

Dar niekada privataus viešbučio plėtra nebuvo tokia svarbi miestui kaip "Šiaulių krašto medžiotojų užeigos" priestatas. Į jo pamatus įleisti kapsulės atvažiavo ne tik savininkai ir rangovai, bet ir valdžios atstovai, Europos krepšinio čempionato organizatoriai. Viešbučio priestate planuojama įrengti tiek papildomų kambarių, kad vienodomis sąlygomis galėtų gyventi visos keturios krepšininkų komandos, atvykusios į čempionato grupės varžybas.

Viešbučio "Šiaulių krašto medžiotojų užeiga" direktorė Asta Žalpytė skaičiuoja, kad įvykdys FIBA Europe, organizuojančios 2011-ųjų krepšinio čempionatą, reikalavimą, kad visos keturios grupės komandos gyventų ne žemesnės nei keturių žvaigždučių kategorijos viešbutyje vienodomis sąlygomis. Reikalingos 120 vietų tikrai bus, nes ketinama įrengti 62 dviviečius kambarius. Kitus krepšininkų reikalavimus viešbutis taip pat pasirengęs įvykdyti: dėl maitinimo, masažo kambarių, konferencijų salių, net lovas pritaikys aukštaūgiams krepšininkams.

  

 Pirmadienį į "Medžiotojų užeigos" priestato pamatus įleista kapsulė.

Europos krepšinio čempionato organizatoriai sako, kad nors ir arena tinka, be tinkamo apgyvendinimo vargu ar vyktų krepšinio kovos Šiauliuose. Jie žada labai atidžiai stebėti viešbučio statybas, nes Europos krepšinio čempionatas po futbolo čempionato bus antras svarbus renginys, kuriam užsienio žiniasklaida skirs daug dėmesio - ne tik varžyboms, bet ir priėmimui.

2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas įspėja, kad jau kitų metų gegužę reikės atvežti užsienio žiniasklaidą supažindinti su grupės varžybų vietomis, salėmis ir viešbučių sąlygomis. Jis tikisi, kad tuomet Šiauliai jau turės ką parodyti.

Viešbučio priestato statytojai, pradėję darbus balandžio viduryje, tikina, kad užtruks metus – iki kitų metų balandžio 15 dienos. Viešbučio plėtrai verslininkai su "Invegos" garantija ėmė iš banko penkių milijonų litų paskolą. Užbaigus statybas, vietų viešbutyje padaugės daugiau nei tris kartus – dabar yra 27 kambariai (54 vietos), o įrengus 62 papildomus bus 89 kambariai (178 vietos). Planuojama, kad grupių kovos vyks Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje, o antrasis ir finalinis etapai – Vilniuje arba Kaune.

Po čempionato tikimasi, kad nauji viešbučio kambariai nebus užrakinti tušti. Toks didelis keturių žvaigždučių kategorijos viešbutis bus vienintelis Šiauliuose, tad viešbučio direktorė Asta Žalpytė tikisi sėkmingų derybų su turistų grupes pro Šiaulius vežančiais kelionių organizatoriais. Be to, jame galės apsigyventi ir daugiau NATO oro policijos misiją atliekančių karių (kartais jų junginiai būna iki pusantro šimto žmonių).

Jai pritaria ir Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys, teigdamas, kad šitas viešbutis nėra vien proginis, t. y. jis nėra statomas vien tik 2011 metų krepšinio čempionatui. Meras mano, kad viešbučio plėtra pasitarnaus miestui ir vėliau - 2012 m. į žaidynes "Sportas visiems" į Šiaulių apskritį suvažiuos keli tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio.

Karščiai ir nelaimės - greta

Stebėtinai šalta žiema, rekordiniai vasaros karščiai ir tvindančios liūtys – taip greičiausiai atsiminsime 2010-uosius, be gamtinių kataklizmų pažėrusius ir galybę skaudžių nelaimių. Gaisrai, avarijos, skenduoliai, nuo karščio alpstantys žmonės – tokia kasdienė gelbėjimo tarnybų, policijos, medikų kasdienybė. Tačiau dėl nelaimingų įvykių dažniausiai kalta ne gamtos stichija, bet patys neatsakingai besielgiantys žmonės.

Sinoptikų duomenimis, karščiai ir liūtys nesitrauks ir savaitgalį.

Specialistai primena, kad saulė pavojingiausia nuo 11 iki 16 val.

Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Maudynės + alkoholis = pavojinga gyvybei

Vasara tik įpusėjo, o Šiaulių apskrityje jau užregistruota 11 nuskendusių žmonių. Lietuvoje per tą laiką vien tik ugniagesiai-gelbėtojai ištraukė 60 nuskendusių žmonių. Kasdien į iškvietimus vykstantys gelbėtojai sunerimę, kad gyventojai nemoka tinkamai elgtis vandenyje, nemoka gelbėti skęstančiojo.

Šiaulių apskrityje tvarkomų paplūdimių tėra šešiolika, iš kurių tik keturiuose dirba gelbėtojai. Beje, nelaimė dažniausiai nutinka iškastuose vandens telkiniuose – tvenkiniuose, karjeruose, kur statūs krantai, gilu, didelę reikšmę turi ir alkoholis.

Išgėrus alkoholio, iškart po valgio ar itin perkaitus saulėje negalima plaukioti. Pamačius skęstantįjį pirmiausia reikia kviesti gelbėtojus ir bandyti žmogui padėti. Patariama paduoti jam kokių nors plaukiančių daiktų. Tai gali būti čiužinys ar ratas, rąstas ar šaka, galima mesti virvę. Gelbėtojai įspėja neplaukti arti skęstančiojo, nes tai pavojinga abiems – išsigandęs žmogus nekontroliuoja savo veiksmų, stipriai įsikimba, todėl reikia stengtis būti nuo jo toliau, apiplaukti už nugaros, kad negalėtų sugriebti.

Saulė "augina" ligonių gretas

Šiaulių greitosios medicinos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė paskaičiavo, kad mažiausiai du kartus per parą yra kviečiamasi gydytojo pagalbos dėl per didelio karščio.

"Turime saugoti vieni kitus – nepraeiti pro šalį ištikus nelaimei, - sako E. Kukaitienė. - Žmonės neįvertina ir alkoholio poveikio esant tokiam karščiui. Patariama alkoholio su saulės voniomis nemaišyti."

"Gelbėjome merginą, kuri saulėje per pačią kaitrą išbuvo daugiau nei aštuonias valandas. Ką tai reiškia? Nesaugome ir netausojame savęs", - sako gydytoja ir patvirtina, kad nelaimingų atsitikimų dėl kaitros ir saulės yra gerokai daugiau, tik ne visi kviečia medikus.

Patarimai karštai dienai

Šiaulių visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ilona Iždonaitė primena, jog svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis net ir karštą dieną.

Svarbiausia - tinkamai apsirenkite: dėvėkite natūralaus pluošto laisvus, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius, venkite drabužių iš sintetinių audinių, patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius, avėkite odinę avalynę, pridenkite galvą apdangalu.

Karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite rytą ar vakare, karštomis tvankiomis dienomis patartina nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 16 val. Pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį. Kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose.

Gerkite dažniau nei troškina. Gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos vanduo be angliarūgštės. Karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Negerkite iš karto daug, gerkite reguliariai po truputį. Atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbatos.

Valgykite saikingai lengvai virškinamą maistą, geriausia – daug vaisių ir daržovių. Valgykite daugiau skystų arba lengviau pasisavinamų lieso pieno produktų. Nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.

Pirmoji pagalba ištikus saulės smūgiui:

- skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;

- paguldykite jį truputį pakelta galva arba pasodinkite;

- atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;

- vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;

- apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu;

- ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė - su ledu;

- pasiūlykite vėsesnio gėrimo;

- jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);

- jei nukentėjusysis be sąmonės, paguldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Kai tenka užmiršti gėdą ir išdidumą

Mindaugas ZIMKA

Dvylika trylika tūkstančių šiauliečių, nuo metų pradžios periodiškai gaunančių itin nepasiturintiems asmenims skirtus maisto paketus, į šią paramą reaguoja skirtingai. Vieni sako sunkiai įveikiantys išdidumo ir gėdos barjerą imti maistą lyg paskutiniems pavargėliams, kiti teigia, jog miltai ir makaronai jų skolų neužlopys, treti yra patenkinti, kad, gavę maisto paketą bent kurį laiką turi iš ko pagaminti šeimai valgyti.

 Aleksandro OSTAŠENKOVO nuotr.

Kokioje socialinėje prarajoje reikia atsirasti, kad būtum patenkintas kartą per du tris mėnesius specialiose parduotuvėse dalijamais paketais? Kai gauni kilogramą miltų, kruopų, makaronų, cukraus, puskilogramį sviestinių sausainių ir sausų pusryčių, litrą nesaldinto sutirštinto pieno...

Leidžia išgyventi

Šiaulių priemiestyje gyvenanti buvusi nedidelės kosmetikos ir parfumerijos parduotuvės vedėja Rita (vardas pakeistas jos prašymu - aut. pastaba) sako, kad maisto paketai leidžia išgyventi jų šeimai.

"Mes neišrankūs", - teigia kaime gimusi ir augusi moteris. Nors jos balse nėra optimizmo, bet nėra ir situacijos dramatizavimo.

Beveik prieš metus, kai dviejų vaikų mama Rita jau buvo įleidusi šaknis į parduotuvę ir net tapusi vedėja (prieš tai ne vienerius metus kaime gyvenanti moteris buvo bedarbė, vėliau mokėsi ir siekė, kaip dabar įprasta sakyti, įsikabinti į rinką – aut. pastaba), ją pakirto stuburo liga. Tiesiog vieną dieną ji nebegalėjo pakelti rankų nuimti nuo lentynos mažos dėžutės. Šeimos gydytojas po kelių būtinų tyrimų ją pasiuntė į komisiją, kur jai nustatė 55 proc. darbingumo. Medikai, ją apžiūrėdami, liūdnai lingavo galvas ir sakė, kad po metų moters situacija būsianti dar liūdnesnė.

"Parduotuvės savininkui pageidaujant iš darbo išėjau, žinoma, savo noru, tad šeimos pajamos iš karto sumažėjo, - pasakojo Rita. – Manoji prarasto darbingumo pensija yra tik 250 Lt, vyro atlygis minimalus, "į rankas" tesiekia vos 667 Lt. Namuose du mokyklinio amžiaus vaikai."

Dar viena parama – 280 Lt

Buvusi pardavėja Rita sako, jog maisto paketus gauna visi jų šeimos nariai. Kai dukrai moksleivei suėjo 18 metų, maisto davinį ši atsiėmė savarankiškai, nesigėdydama ir nerausdama. Pasak darbingumą praradusios moters, keturi maisto paketai – nemaža paspirtis šeimai. "Košes pasigardiname troškintomis daržovėmis iš savo daržo, o iš sutirštinto kondensuoto pieno išmokome pasigaminti padažą", - atviravo moteris.

Rita taip pat sako, kad jų šeima gaunanti ir apie 280 Lt socialinės pašalpos, kad kiekvienam šeimos nariui tektų ne mažiau nei 350 Lt. "Jei geriau nėra, turi būti gerai kaip yra," - teigia moteris.

Skurstančiųjų daugėja

Nuo šių metų pradžios skurstančiųjų skaičius Šiauliuose pasiekė viršukalnę. "Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje per savaitę apsilanko apie 400–800 žmonių. Daugelis jų kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, ES maisto iš intervencinių atsargų tiekimo bei kitais rūpimais ne mažiau aktualiais klausimais", - savaitraščiui "Šiauliai plius" sakė Socialinės paramos skyriaus Išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė.

Socialinės paramos skyriaus Išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė teigia, jog daugėja skurstančių žmonių.

Autoriaus nuotr.

"Teisę į socialinę pašalpą turi šeima arba vienas gyvenantis asmuo, kai kreipimosi metu šeimos nariai ar asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo; pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas, t. y. 350 Lt. šeimai ar vienam gyvenančiam asmeniui; kiekvienas vyresnis nei 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną visų 13 išvardintų sąlygų,", - dėstė išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė.

Socialinės pašalpos dydis – 315 Lt.

Per mėnesį – 3258 prašymai

Skurdo statistika iškalbinga: vien gegužę buvo užregistruotos 3258 šeimos, besikreipiančios socialinės paramos (socialinių pašalpų bei išlaidų už karšto ir šalto vandens kompensacijų), kuriose asmenų - 6000. Gegužės paskutiniąją savaitę dėl socialinės pašalpos kreipėsi 327 žmonės, 54 - dėl maisto paketo.

"Nuo 2010 metų pradžios Šiauliuose maisto paketus gauna apie 12-13 tūkstančių žmonių, - teigia Šiaulių m. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Rita Blauzdavičienė. – Deja, net tą nedidelę paramą gauna ne visi."

Gelbėja Raudonasis Kryžius

"Mūsų darbuotoja užpildo reikiamas formas, užregistruoja, tada suderina, kokioje tinklo "Kubas" parduotuvėje žmogui patogiausia atsiimti maisto paketą", - sako išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė. Anot skyriaus vedėjos Ritos Blauzdavičienės, maisto paketų "reikalus" administruoja Lietuvos Raudonasis Kryžius. "Mes žmonių sąrašus atiduodame parduotuvių "Kubas" vedėjams, visa kita – jų atsakomybė", - tvirtina R. Blauzdavičienė.

Norint gauti maisto paketą, pajamos vienam šeimos nariui neturi viršyti 525 Lt.

Per pirmą 2010 m. maisto vežimą kovo mėnesį nepasiturinčių Lietuvos žmonių, norinčių gauti maisto produktų, buvo 96 tūkst., gegužės mėnesį – 106 tūkst.

Kartą per du tris mėnesius

Pasak Tilžės g. 52 prekybos centro "Kubas" vedėjos Linos, šie metai – tikras maisto paketų dalijimo bumas. Tą patį teigia ir Tilžės g. 28 prekybos centro "Kubas" vedėja Oksana. Maisto paketai čia išduodami kartą per du tris mėnesius.

"Maisto paketų žmonėms užtenka, jų netgi šiek tiek lieka", - teigia Oksana.

Pasak Linos, iš tūkstančio maisto paketų lieka gal penkiolika, kurie sugrąžinami į Raudonąjį Kryžių. "Eilės nėra tokios milžiniškos, kaip kiti galvoja, maisto produktų laukia apie 10–20 žmonių vienu metu, - pasakoja Lina. - Maišalynės tikrai nėra."

Abi vedėjos prisimena pirmąją maisto paketų dalijimo savaitę kovo mėnesį. Ši savaitė, pasak jų, buvo pati sunkiausia: atėjo daug žmonių, kai kurie - ne į tą parduotuvę, kur buvo užregistruoti.

Savaitraščio "Šiauliai plius" žurnalisto prie parduotuvės pakalbintas maisto paketo gavėjas nė kiek nedžiūgavo tokia parama. "Eina jie visi švilpt su savo kruopom ir miltais, - pareiškė Petras. - Atsirado, matai, kruopų šelpėjų brigada."

Gal maisto paketo gavėjas įsivaizdavo, jog maisto produktus galės pasirinkti savarankiškai ir paketo dalį sudarys stiprus alus plastmasiniuose buteliuose?..

"Seimo padauža" sparnų nesuglaudžia

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Šiaulietis Seimo narys socdemas Andrius Šedžius nemano pasiduoti LSDP vadovybei, kuri planuoja jį išmesti iš partijos lyg musę iš barščių. A. Šedžius tvirtina, kad šioje partijoje nėra demokratijos, o partijos vadovybė kaltina seimūną partijos vardo menkinimu.

Seimo narys Andrius Šedžius grasina atkurti LDDP, jei bus išmestas iš partijos.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Užregistravo LDDP

Socialdemokratas po to, kai jam buvo pagrasinta išmesti iš partijos, Registrų centre rezervavo jau neegzistuojančios Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) pavadinimą. Tokio pavadinimo partijai vadovavo velionis Prezidentas Algirdas Brazauskas.

A. Šedžius nuolat konfliktuoja su partijos vadovybe. Jis prisipažino, jog šioje demokratinėje partijoje mažai demokratijos. Jis neva per posėdžius negali sakyti to, ką galvoja, ir balsuoti vadovaudamasis savo galva. Privalu vykdyti frakcijos nurodymus.

Partijos vadovybė kaltina A. Šedžių šios politinės organizacijos autoriteto menkinimu visuomenės akyse ir posėdžių praleidinėjimu. Teigiama, jog A. Šedžius pažeidė Seimo statutą, tinkamai neinformuodamas apie išvykimą į užsienį.

Dvigubi standartai

Seimo narys Andrius Šedžius prakalbo apie dvigubus standartus. Anot ujamo seimūno, šioje politinėje organizacijoje baudžiama ne pagal nusižengimą, o pagal rangą: "Štai Algirdas Salamakinas pastaruoju metu nebuvo trijuose posėdžiuose ir jam nieko už tai nenutiko."

Seimo narys dar negalvoja, kaip surinks 1000 partijos narių, reikalingų naujai politinei jėgai įsteigti. LDDP nuo politinio Lietuvos žemėlapio dingo 2001 metais, kai susijungė dvi socdemiškos partijos.

A. Šedžius teigia, jog yra tik du keliai. Vienas - LSDP pripažins, kad demokratijos partijoje neliko, ir bandys pasitaisyti. Gal dėl to teks keisti jau prarūgusią valdybos grietinėlę. Kitas kelias - nauja partija.

"Nesubrendęs klounas"

Šiaulietis socdemas, buvęs Šiaulių meras Vytautas Juškus už tokius poelgiu A. Šedžių pavadino "nesubrendusiu klounu": "Šis klounas nesigaudo aplinkoje. Tikiu, kad partijos tarybos sprendimas bus griežtas."

V. Juškui "Seimo padaužos" elgesys panašus į šantažą - jei jūs manęs neklausysite, tai aš sukursiu kitą partiją! "Nerealu. Nesvarbu, kad užregistravo pavadinimą. Reikia surinkti tūkstantį bendraminčių. Kas su juo eis?" - klausė V. Juškus.

Eks­me­ras Vy­tau­tas Juš­kus (dešinėje) sa­ko pra­šęs net „Sei­mo pa­dau­žos“ tė­vo Al­vy­do Še­džiaus, bu­vu­sio Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ko, pa­kal­bė­ti su sū­nu­mi, tačiau jis ir tė­vo ne­klau­so.

Eksmeras pastebi, kad A. Šedžius dažnai ką nors pareiškia, prieš tai nepaskaitęs partijos nuostatų ar net konstitucijos. Jis pasisako paniekinamai apie partijos vadovą. "Nesubrendęs eilinis jaunuolis, o jau įsivaizduoja apie save velniai žino ką", - griežtai rėžė V. Juškus.

Taryba bus griežta

Eksmeras priminė, kad frakcijoje galima balsuoti kitaip, tačiau, vadovaujantis nuostatais, viešai turi paaiškinti savo apsisprendimą. "Jis per metus penkis kartus balsavo kitaip, nei visi tarėmės. Vieną kartą sąmoningai prieš balsavimą išėjo iš salės. Man nesuvokiamas toks elgesys", - toliau piktinosi politikas.

V. Juškus sako prašęs net "Seimo padaužos" tėvo Alvydo Šedžiaus, buvusio Šiaulių apskrities viršininko, pakalbėti su sūnumi. "Tai kad jis ir tėvo neklauso. Garbės nedaro ir jaunuolio dalyvavimas šou projektuose. Norėčiau jo paklausti - kas tu? Seimo narys ar šokėjas? Apsispręsk", - gūžčiojo pečiais eksmeras.

V. Juškus informavo, kad partijos tarybos posėdis dėl A. Šedžiaus likimo partijoje liepą greičiausiai neįvyks. Tikėtina, jog posėdis bus nukeltas į rugpjūtį.

ES nebegali būti "motina maitintoja"

Eva JAGMINAITĖ

Prieš savaitę Briuselyje posėdžiavusi Europos vadovų taryba suko galvą, kaip įgyvendinti naują pažangią darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją "Europa 2020". Šia programa ne tik siekiama sukurti bendrą strategiją krizei įveikti, bet ir Sąjungai sudaroma galimybė sutelkti visų šalių politikas bei valstybėms narėms imtis ryžtingesnių koordinuotų veiksmų. Nuspręsta įvesti Europos semestrą, labiau kontroliuoti valstybių biudžetus. Ką tai reiškia išvertus į paprastą kalba? ES nebegali dosniai dalyti milijonų valstybėms, kurios kartais "motinos maitintojos" dosnumu piktnaudžiauja.

Svarbiausias Europos vadovų taryboje patvirtintas projektas "Europa 2020". Jį įgyvendinti privalės visos ES šalys narės.

LR Prezidentūros archyvo nuotr.

"Įgyvendinkit, o mes prižiūrėsim"

Bendroje strategijoje išskirti penki svarbiausi tikslai. Svarbiausias - skatinti aktyvesnį jaunimo ir vyresnių žmonių bei žemos kvalifikacijos darbuotojų integravimą į darbo rinką bei padidinti 20-64 metų žmonių amžiaus grupės užimtumo lygį iki 75 proc. Numatoma gerinti mokslinių tyrimų technologinės plėtros sąlygas, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 20 proc., gerinti švietimo lygį, mažinti skurdą. Nors visą tai atrodo lyg skambūs šūkiai, šalys įsipareigoja šiuos tikslus per dešimt metų įgyvendinti.

Europos Komisija savo ruožtu ėmėsi neįprastų, prieš kelerius metus net neįsivaizduojamų veiksmų. Įspėjo, jog kontroliuos, vadovaus ir prižiūrės, kaip laikomasi "Europa 2020" strategijos. Anot Lietuvos delegacijos atstovų, dalyvavusių Europos vadovų tarybos susitikime, tai toli gražu nereiškia, kad ES atstovai tikrins kiekvieną išleistą eurą iš jų skirtų pinigų įvairioms šalims. Tuo labiau, pašalinės šalys nežada kištis į įvairių vyriausybių biudžeto formavimą ar nurodyti deficito mažinimo priemones. EK įsipareigoja tik stebėti, kaip valstybės įgyvendina savarankiškai pasirinktas priemones, ir reikalaus paviešinti šalių išlaidas ir pajamas. Tiesa, tokiam sprendimui labiausiai priešinasi Didžioji Britanija.

Krizė iš peties kirto visoms šalims narėms

Nors kai kurios valstybės narės, taip pat ir Lietuva, šiemet patvirtino pernelyg optimistinius biudžetus, bus siekiama, kad jie būtų atitinkamai įgyvendinti, o deficitas neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Visos valstybės narės privalo siekti fiskalinio konsolidavimo, paprasčiau tariant, bendros mokesčių politikos, kuri sumažintų šalies deficitą. Lietuvai iki šiol šiai sąlygai įvykdyti trūko 4,5 milijardo litų, 1,5 milijardo pavyko surinkti sumažinus pensijas ir pašalpas. Šiuo metu šalies uždavinys - mokesčiais surinkti dar tris milijardus. Ar vėl bus didinami mokesčiai, karpomos pašalpos ar kitokia našta dedama mokesčių mokėtojams ant pečių? Kol kas šis klausimas neatsakytas, tačiau kalbama apie tai, jog deficitą galėtų gerokai sumažinti griežtesnė šešėlinės ekonomikos kontrolė.

Kokią įtaką Europos vadovų tarybos sprendimai turės Lietuvai?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priimtus sprendimus vadina strateginiais ir svarbiais Lietuvai, kadangi visos bendrijos šalys, siekdamos stabilizuoti finansų rinkas, atliks bankinės sistemos patikimumo testą. Lietuvoje tokį testą atlikti turės Lietuvos bankas bei Finansų ministerija. "Šis testas yra būtinas tam, kad finansų rinkos gautų visą būtiną informaciją apie šalių narių bankinę sistemą, kad baigtųsi spekuliacijos, kurios, pavyzdžiui, dabartiniu Ispanijos atveju, vyksta be pagrindo", - sakė Prezidentė.

Šalies vadovė įsitikinusi, kad siekiant stabilizuoti Europos finansus ir griežtinant finansinės kontrolės priemones nereikia keisti ES sutarčių, o Europos Sąjungos narės privalo laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių, netaikant jokių jį švelninančių nuolaidų.

Pasak Lietuvos delegacijos atstovų po vadovų susitikimo, valstybėms narėms nacionaliniu lygiu teks priimti svarbius sprendimus, kad įgyvendintų keliamus reikalavimus. Svarbu panaikinti ekonomikos augimo kliūtis, peržiūrėti šalių pagrindinius tikslus, nacionalinėse programose nurodyti, kaip tai bus daroma.

Šalies strategijoje privalu plėtoti bendrą žemės ūkio ir sanglaudos politiką. Svarbus įnašas į naują strategiją - tvarus, produktyvus ir konkurencingas žemės ūkio sektorius. Prioritetas teikiamas ekonomikos augimui ir užimtumo skatinimui kaimo vietovėse, sąžiningai konkurencijai, visapusiškam valstybės sektorių bendradarbiavimui. Europos vadovų tarybą itin palankiai įvertino Mario Monti pateikta ataskaita dėl bendrai rinkai skirtos naujos strategijos, o konkrečius siūlymus, kaip toliau ją reikėtų įgyvendinti taryba aptars gruodžio mėnesį. Dabar jau aišku, kad iki 2015 metų bus siekiama sukurti vieną bendrą skaitmeninę rinką.

Svarbu drausminti valstybes

Anot Europos vadovų tarybos dalyvių, krizės metu išryškėjo ekonomikos valdymo trūkumai, kuriuos neatidėliotinai reikia ištaisyti. Šie trūkumai įvardijami pagrindine priežastimi, kodėl nukentėjo valstybių biudžetai ir bendra makroekonomika. Briuselyje posėdžiavę vadovai tikisi, kad griežtesnė kontrolė ir įvairių sankcijų įvedimas bendrų reikalavimų nesilaikančioms šalims padės ateityje išvengti makroekonomikos nuosmukio. Tačiau pirmiausia Europai reikia išlipti iš dabar susidariusios duobės. "Lietuva remia ekonominės politikos koordinavimo ir priežiūros stiprinimo iniciatyvas. Griežtinant finansinės kontrolės priemones, nereikia keisti Europos Sąjungos sutarčių, o valstybės narės privalo atsakingai laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių, netaikydamos jokių jį švelninančių nuolaidų. Mes remiame iniciatyvą stiprinti ES valstybių narių atsakomybę už prisiimtus įsipareigojimus", - teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji teigiamai įvertino Europos vadovų tarybos sprendimą sustiprinti Stabilumo ir augimo paktą, numatant sankcijas ES šalims, kurios nevykdys pakto reikalavimų, leisdamos šalyje didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą.

Konkrečios sankcijos bus pristatytos finansų ministrų ir pateiktos vadovams vienoje iš Europos vadovų tarybų rudenį. Taip pat sutarta pradėti taikyti rinkliavas bankams. Tai padidintų jų atsakomybę, o sukauptos lėšos suformuotų apsauginius rezervus krizės atveju. Šie strateginiai sprendimai padės sustiprinti finansų rinkų stabilumą ir įgalins sušvelninti arba išvengti skaudžių finansinių krizių ir jų padarinių ateityje ES šalyse.

Išgirstas ir Lietuvos prezidentės siūlymas

ES vadovų taryba pritarė Lietuvos prezidentės anksčiau pareikštai iniciatyvai ir patvirtino susitikimo išvadose nuostatą, jog Europos Sąjungos ekonomikos augimui užtikrinti būtina panaikinti tokias kliūtis kaip neišplėtota infrastruktūra, įskaitant ir energetikos bei transporto jungtis. "Energetiniai objektai, pvz., elektros ir dujų jungtys, aukščiausiu lygiu pripažinti europinio masto prioritetais. Tai reiškia, kad jie bus prioritetiškai prižiūrimi ir finansuojami. Džiaugiuosi, kad į Lietuvos interesus buvo visiškai atsižvelgta", - įsitikinusi D. Grybauskaitė.

Anot prezidentė, sudėtinga finansinė situacija Ispanijoje nekelia jokio pavojaus euro zonai ir Europos ekonominei būklei, o jei prireiktų, Ispanija gali kreiptis paramos į specialų paramos fondą.

Tiesa, Lietuvos vadovė pažymėjo, kad labai svarbu, jog tas pačias priemones taikytų ne tik ES valstybės, bet ir G20 šalys.

Vagys per Jonines nepoilsiauja

Gaila SMAGRIŪNIENĖ, Šiaulių apskrities VPK atstovė spaudai

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai intensyviai rengiasi ilgajam savaitgaliui. Siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą, parengti priemonių planai, bus organizuojamos tikslinės policinės priemonės.

Per šventes vagysčių padaugėja

Vagys darbuojasi be švenčių, atostogų ir poilsio dienų. Statistika rodo, kad vagysčių ir plėšimų per šventes padaugėja. Profesinėmis vagių šventėmis tradiciškai tapo Naujieji metai ir Joninės. Būtent tomis dienomis žmonės dažniausiai kur nors išvažiuoja, palieka namus be priežiūros. Be to, gyventojai būna atsipalaidavę, dėl alkoholio praradę budrumą. O ko daugiau vagiui reikia? Būkite budrūs ir nepamirškite pasirūpinti savo turto apsauga, kad nepatirtumėte didelių finansinių nuostolių.

Pasirūpinkite patalpų ir jose esančių daiktų saugumu

Neslėpkite pinigų, juvelyrinių dirbinių ir kitų brangių daiktų drabužių spintose, po čiužiniu ar kitose vietose. "TNS Gallup" Lietuvoje atlikta nuteistųjų apklausa rodo, jog vagims gerai žinomos šios slaptavietės. Jei čia vertingų daiktų ir nelaikote, neskubėkite džiaugtis – vagys žino ir visas kitas slėptuves: šaldytuvą, knygas, maisto produktus, orkaitę, gėles, grindis, rankines, dokumentų laikymo vietas, čiužinius, ventiliacijos angas, paveikslus, spintas, pagalves, kruopas, karnizus, garažus, sandėliukus. Jei atpažinote savo slaptavietę, akivaizdu – ji jau nebeslapta.

Nuteistųjų apklausos rodo, kad geidžiamiausias plėšiko grobis – pinigai ir banko kortelės, papuošalai, mobilieji telefonai, kompiuteriai, vaizdo bei garso aparatūra, buities technika. Paklausūs ir dokumentai su svarbiais asmeniniais duomenimis, kurie, anot nuteistųjų, yra absoliučiai nesaugomi – tiesiog guli sudėti stalčiuose ir laukte laukia sukčiautojų, dokumentų klastotojų apsilankymo. Todėl pinigus patartina laikyti bankuose, o vertingus daiktus – saugyklose ar seifuose, kurių nebūtų įmanoma išnešti.

Skubant į svečius ar išvyką, padaugėja išsiblaškiusių žmonių, kurie pamiršta uždaryti langus, balkono duris, netgi duryse palieka buto raktus. Visada patikrinkite, ar nepalikote atidaryto buto lango ar pravertų balkono durų. Išvažiuodami keletą dienų, susitarkite su patikimais kaimynais, kad šie, kai jūsų nėra, pasaugotų, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Už tai būkite pasiruošę pasaugoti jų namus, kai jie bus išvykę.

Įstaigų ir organizacijų darbuotojams taip pat reikėtų pagalvoti apie tai, kaip neprisikviesti ilgapirščių. Įsivaizduokite pirmame aukšte esančią įstaigą dideliais langais. Baigėsi jos darbo laikas, o prie pat lango už plono stiklo paliekamas kompiuteris. Vagišiui ar narkomanui pamačius tokį vaizdą tikrai sunku atsispirti, nes grobis - lengvai pasiekiamas. Jam nieko nereikia daryti, tik išdaužti langą, pasiimti daiktą ir pasikišti po striuke. O problemų parduoti - jokių. Tad baigę darbą visada užsklęskite žaliuzes.

Automobilyje paliktais daiktais neviliokite ilgapirščių

Kelionėje reikėtų laikytis taisyklės: nepalikti savo asmeninių, net ir nevertingų daiktų automobilyje. Vagis negali žinoti, kad jūsų rankinėje ar švarko kišenėje nėra nieko vertingo. Jeigu vis dėlto daiktus paliekate automobilyje, tai paslėpkite juos taip, kad nebūtų akivaizdžiai matomi.

Dokumentai ir pinigai visada turėtų būti su jumis. Visų pinigų nenešiokite piniginėje, išdėliokite juos keliose vietose ir stenkitės nenešioti rankinės už nugaros. Gatvėje, visuomeniniame transporte, žmonių susibūrimo vietose prispauskite jas arčiau kūno. Jei šių patarimų pro ausis nepraleisite, vagims tikrai apsunkinsite jų darbą.

Gyventojai - korupcinių įtarimų įkaitai

Mindaugas ZIMKA

Praėjusių metų pabaigoje pradėto modernizuoti dvylikaaukščio daugiabučio namo Tilžės g. 26 gyventojai dabar jaučiasi vargingesni už vargšę pusiau skustą, pusiau luptą ožkelę. Neseniai bendrijos gyventojai gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnų pranešimą, kad dėl ikiteisminių tyrimų namo renovacijos darbai negalės vykti dar tris mėnesius.

Tik dvi daugiabučio namo Tilžės g. 26 sienos padengtos šiltinimo medžiaga. Jos neapsaugotos plokšte ar kitokia viršutine šiltinimo danga, todėl akivaizdžiai matyti, kaip dėl atmosferos poveikio genda.

Autoriaus nuotr.

Po trijų mėnesių išardyti pastoliai

Vasario 10 dieną Tilžės g. 26 daugiabučio namo savininkų bendrija gavo STT pranešimą, kuriame teigiama, jog Šiaulių miesto apylinkės nutartimi namo modernizavimo darbai sustabdomi tris mėnesius (apie šią situaciją ir gyventojų blogas nuojautas "Šiauliai plius" savaitraštyje buvo rašyta kovo mėnesio 12 dienos numeryje – aut. pastaba), o gegužės 11 dieną - dar vieną pranešimą: namo modernizavimo darbai stabdomi dar tris mėnesius.

Kai gegužės pradžioje buvo pradėti ardyti bei vežti pastoliai, namo gyventojai pasijuto dar dramatiškesnėje situacijoje. Išvežus pastolius, atsivėrė susitraukusi, spalvą ir gerąsias technines savybes praradusi šiltinimo medžiaga bei lyg peilių kotai į sienas įgręžti pastolių tvirtinimo elementai. Negana to, virš daugiabučio namo savininkų bendrijos narių galvų pakibo ir naujos sąskaitos.

Rangovas pateikė sąskaitas

Tilžės g. 26 daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė Jolita Kaupienė sako, kad gegužės mėnesį iš rangovo UAB "Sanda" atėjo ir sąskaita–faktūra apmokėti už atliktus darbus ir medžiagas.

Pasak J. Kaupienės, sąskaitas-faktūras gegužės mėnesį gavo ir Būsto bei urbanistinės plėtros agentūra. Tačiau kol vyksta ikiteisminis tyrimas, Būsto agentūra už renovacijos darbus atsisakė mokėti.

"Rangovas už atliktą darbų dalį ir panaudotas medžiagas paprašė sumokėti 120 tūkst. litų, - sakė J. Kaupienė. - Tikrai negalėtume pasiskųsti, kad darbai buvo atlikti blogai. Dvi sienos buvo uždengtos dviejų sluoksnių šiltinimo medžiaga, kaip ir priklauso. Tačiau bėda ta, kad kai vasarį "Sanda" darbus sustabdė, tai, kas buvo atlikta, liko neužkonservuota, tad visas gerai atliktas darbas nebeteko savo vertės."

Kadangi rangovai konservavimo darbais nepasirūpino, namo savininkų bendrijos atstovų gegužės 30 dienos susirinkime buvo nutarta už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas nemokėti.

Valstybės parama gali nuplaukti

Pasimetę ir nusivylę - taip keliais žodžiais gyventojų nuotaikas, gegužės 30-ąją tvyrojusias bendrijos narių susirinkime, apibūdino bendrijos pirmininkė J. Kaupienė. Gyventojams akivaizdu, kad šiltinimo medžiaga jau sugadinta, išplyšusi, ją reikia pakeisti, o renovacija žlunga. Renovacija, kurią bendrija pagal sutartį su Būsto agentūra privalo atlikti iki 2011 m. pradžios, blogiausiu atveju – iki kitų metų vidurio. Tačiau net pusmečiui nukėlus namo modernizavimo pabaigą bendrija nesijaustų išgelbėta.

"Jei šią vasarą nebus baigta įrengti nauja šildymo sistema, žiemą tų darbų neužbaigs jokia specialistų firma, - gyventojų nusivylimą žurnalistams išsakė J. Kaupienė. – Kol kas pakeisti tik karšto vandens ir kanalizacijos vamzdynai, bet tik butuose; rūsyje betonavimo darbai kol kas nebaigti, namo šildymo sistema nesujungta su miesto vamzdynu. Mums gresia ir pusės milijono litų valstybės paramos netekimas, nes vienas iš sutarties su Agentūra punktų pabrėžia, jog parama nutraukiama, jeigu darbai stabdomi ilgiau nei tris mėnesius."

Dalis gyventojų įsiskolino bankui

Pagal sutartį su banku nuo nepanaudotos sumos bendrijai kasdien skaičiuojamos 0,2 proc. palūkanos, paskola – milijoninė, o pinigus iš banko reikia panaudoti iki 2011 m. pradžios.

"Bankui kas mėnesį bendrija sumoka po 165 Lt. Vien už dokumentų tvarkymą ir draudimą sumokėti beveik 35 tūkstančiai litų. Jei sutartis su rangovu nutrūks, namo gyventojams niekas nekompensuos šių išlaidų", - nelinksmai pastebi J. Kaupienė.

Tik trečdalis 48 butų namo gyventojų galėjo apsieiti be banko paskolos. Jiems dar gali tekti mokėti už nebaigtus darbus, kuriuos atliko rangovas "Sanda".

Gyventojai jaučiasi apgauti du kartus

Pirmą kartą, pasak J. Kaupienės, juos apgavo valstybė, žadėjusi kompensuoti 50 proc. darbų ir tik vėliau prabilusi apie 35 proc. Antras kartas – tai renovacijos sustabdymas. Kodėl negalėjo leisti bent tas dvi sienas (apie 800 kv. m – aut. pastaba), apdengtas šiltinimo medžiaga, uždengti dar ir viršutiniu šiltinimo sluoksniu, kad vata nebūtų sugadinta? To gyventojai klausia tik vienas kito, nes teisėsauga jiems jokių atsakymų neduoda.

J. Kaupienė pasakojo, kad gyventojų susirinkime buvo nuspręsta prašyti leisti rengti kitą konkursą. Bendrija taip pat prašė galimybės vienašališkai nutraukti sutartį su UAB "Sanda". Kol kas leidimas organizuoti kitą konkursą neduotas.

"Šiuo metu vykstančiame ikiteisminiame tyrime tiriama, ar vykdant rangos darbų pirkimo konkursą nebuvo padaryta pažeidimų, - sakoma Būsto rūmų prezidento Juozo Antanaičio pasirašytame rašte Tilžės g. 26 namo savininkų bendrijai. - Bendrijos darbuotojams nėra pareikšti jokie įtarimai šioje byloje. Namo gyventojai nekalti dėl visos šios sumaišties, konkursus bendrija vykdė laikydamasi nustatytų norminių aktų ir kontroliuojant Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Šiaulių padaliniui. Tačiau kol kas būtent bendrija ir būtent namo patalpų savininkai labiausiai nukenčia dėl atliekamo tyrimo, dėl to, kad sustabdyti namo rangos darbai. Pagaliau šis tyrimas pradėtas tam, kad būtų apgintos pažeistos patalpų savininkų teisės dėl netinkamai organizuoto konkurso, siekiant pašalinti pažeidimo pasekmes, ir neturėtų būti vykdomas taip, kad sukeltų neigiamas pasekmes bendrijai ir jos nariams. Mūsų vertinimu, šioje byloje šio namo patalpų savininkai ir jų atstovė – bendrija – laikytini nukentėjusiais, nes kasdien patiria nuostolius dėl neįsisavintų paskolos sumų, panaudotos statybinės medžiagos dėl nebaigtos technologijos paranda kokybę, pažeistas namo sienų vientisumas ir pan. Pagaliau gyventojai visiškai nieko nežino apie galimybę tęsti darbus."

Būsto rūmų prezidentas savo nuomonę dėl prokuratūros ir STT pareigūnų veiksmų išreiškė diplomatiškai. Jo manymu, pareigūnai šioje situacijoje turėtų labai atsargiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokias kaip darbų sustabdymas, kai darbai jau buvo gerokai pasistūmėję ir kai dėl darbų sustabdymo iškyla reali grėsmė neužbaigti darbų laiku, kai tokios priemonės nenaudingos patalpų savininkams. Pareigūnai turėtų kruopščiai įvertinti, ar jų veiksmai nepakenks gyventojų ekonominiams interesams, ir pagal tokios analizės išvadas pakoreguoti savo veiksmus.

"Manome, kad tikslinga leisti tęsti namo atnaujinimo darbus, nes rangovo veiklos apribojimas, sustabdant pradėtų namo atnaujinimo darbų vykdymą, labiausiai sąlygoja namo patalpų savininkus ir kenkia jų ekonominiams ir finansiniams interesams", - sakoma Būsto rūmų prezidento pasirašytame rašte.

Rangovai bijo konkursų?

Nors Būsto bei urbanistinės plėtros agentūros ketinimai geri, į bėdą pakliuvusiems namo gyventojams jie nedaug padeda. Maža to, surasti gerą darbų rangovą, atrodo, tampa neįveikiama užduotimi.

"Jeigu mums ir būtų leista rengti antrąjį konkursą, dar nežinia, ar atsirastų rangovų, norinčių tame konkurse dalyvauti", – atvirai kalbėjo bendrijos pirmininkė J. Kaupienė. Pasak pirmininkės, ji tikrai žino, kad pakliuvusiai į analogišką situaciją namo bendrijai ir namų gyventojams geriausia išeitis – skelbti naują konkursą, bet ir tai negarantuos, kad visos problemos tuo ir pasibaigs.

Panaši istorija nutiko Sevastopolio gatvės daugiabučio namo gyventojams. Jų situacija gal buvo šiek tiek geresnė, nes darbai dar nebuvo pradėti. "Kai teiravausi apie kainas, išgirdau atsakymą - nieko negalime pasakyti, nes nesulaukėme nė vienos įmonės pasiūlymo, - pasakojo J. Kaupienė. - Bendrija turėjo skelbti konkursą antrą kartą."

Akivaizdu, kad rangovai ir subrangovai bijo dalyvauti konkursuose. Bijo, kad nebūtų sustabdyti jų pradėti darbai?

Kas kam skolingas?

Kada bus pratęsta renovacija ir kas gyventojams kompensuos patirtus nuostolius? Į šiuos klausimus, kol nesibaigė teismo procedūros, deja, niekas negali aiškiai atsakyti.

"Namo gyventojai situaciją modeliuoja paprasčiau, - teigia bendrijos pirmininkė J. Kaupienė. – Jei konkursas buvo neteisėtas, tai kaltininkas visiškai aiškus. Tada ir namo gyventojai iš kaltininkų galės prisiteisti patirtus nuostolius."

Į kieno pusę pasisuks teisingumo ruletė teismo labirintuose ir ar iš tikrųjų Projektų rengimo centras neleistinai sudarė sąlygas konkursą laimėti UAB "Sanda"? Į šiuos klausimus atsakys teismas. Tačiau ar nuo to bus geriau renovuojamų namų gyventojams?

"Mano žiniomis, dokumentai STT tyrimams buvo paimti iš šešių Šiauliuose registruotų bendrijų. Tačiau kitų bendrijų yra gerokai geresnė situacija. Vienoms numatyti darbai dar nebuvo pradėti arba tų darbų jau buvo atlikta tiek daug, kad neliko nieko kito, tik juos baigti, - situaciją aiškino J. Kaupienė. - Bendrija M. Valančiaus gatvėje nutarė už atliktus darbus atsiskaityti gyventojų lėšomis - jiems iš agentūros buvo belikę atsiimti 30 tūkst. Lt, taigi jie beveik visus darbus buvo atlikę. Renovacijos jiems nesustabdė, nes buvo likę tik pusę sienos uždengti. Blogiausia yra mūsų bendrijai."

Šiuo metu, pasak bendrijos pirmininkės J. Kaupienės, džiaugtis galima nebent tuo, kad nuimti pastoliai, kuriais vasarą, kai langai pradaryti, o šeimininkai atostogauja, neužsikabaros nepageidaujami neaiškaus plauko "alpinistai".

Palikti kautis vieni

Bendrijos atstovas civiliniame procese Algimantas Puklevičius taip pat baisisi susidariusia socialine ir teisine situacija.

"UAB "Sanda" jau antrą kartą prašo, kad Apygardos teismas panaikintų Šiaulių apylinkės teismo nutartį pratęsti darbų sustabdymą dar tris mėnesius ir leistų bendrovei toliau dirbti, - kalbėjo namo gyventojas A. Puklevičius. – Tikrai norėčiau, kad namo, kuriame gyvenu, modernizavimo darbai būtų pagaliau pratęsti ir viskas vyktų normaliu tempu. Deja, negaliu nepastebėti – esu dėl to ir bendrijos įpareigotas – labai keistos prokuratūros bei teismų pozicijos, kad pastarieji nesivadovauja jokiais protingumo kriterijais ir vidury renovacijos stabdo pradėtus namo modernizavimo darbus, neleisdami netgi konservuoti to, kas jau atlikta. O baisiausia, kad tose painiose bylų peripetijose namo gyventojai palikti kautis visiškai vieni. "

Lengviausias kelias į skaitmeninę TV - per kabelinę TV

Osvaldas JOKUBAITIS

Ar žinojote, kad analoginės antžeminės televizijos Lietuvoje nebeliks jau 2012 metais? Todėl po dvejų metų visi Lietuvos gyventojai nebematys antenomis "gaudomos" analoginės televizijos. Tačiau kabelinės televizijos žiūrovai ir toliau be jokių investicijų ar papildomų mokesčių matys analoginę televiziją, o panorusieji galės lengvai palaipsniui pereiti prie skaitmeninės kabelinės televizijos.

 Vyriausybės patvirtintoje programoje numatyta iki 2012 m. spalio pabaigos visiškai atsisakyti analoginės antžeminės televizijos - pereiti prie skaitmeninės. Pirmasis žingsnis žengtas 2009 m. gruodį, kai Lietuvoje buvo išjungti LTV2 programos analoginės antžeminės televizijos siųstuvai. Jeigu Susisiekimo ministerija priims sprendimą antžeminę analoginę televiziją išjungti regionais, pradedant, pvz., nuo Vilniaus miesto, kur didžiausia gyventojų dalis gali naudotis skaitmeninės TV paslaugomis, tai dalis Lietuvos gyventojų antžeminės analoginės TV gali nematyti jau nuo 2011 m. II pusmečio.

Tiems televizijos žiūrovams, kurie turi kabelinę televiziją (KTV), nereikėtų baimintis – išjungus analoginę antžeminę televiziją jie toliau galės žiūrėti visas programas, kurias žiūri ir dabar, nes minėtas Vyriausybės nutarimas leidžia KTV pratęsti TV programų retransliavimą analoginiu būdu ir po 2012 metų. Todėl KTV žiūrovams nereikės paskubomis įsigyti specialių skaitmeninių TV priedėlių-imtuvų (angl. Set–Top Box) arba naujo televizoriaus, kuriame toks priedėlis jau įmontuotas. KTV abonentai ir toliau galės žiūrėti keliuose turimuose skirtinguose televizoriuose skirtingas programas be jokių papildomų mokesčių ar investicijų.

Turintys KTV nesibaimina

Pasak Povilo Kiznio, UAB "Telerena" technikos direktoriaus, nuolat girdėdami apie neišvengiamai artėjančią analoginės televizijos pabaigą, KTV paslaugų vartotojai vis dažniau klausia, ką gi jiems daryti, ar jie neliks be televizijos, kokių papildomų prietaisų reikia.

"Pats geriausias variantas – prisijungti prie KTV, nes turint KTV viskas priklauso nuo pačių žiūrovų norų. Jie net gali nekeisti paslaugų – kaip žiūrėjo analoginę KTV, taip ir žiūrėti ją toliau. Tačiau norintieji išplėsti savo turimų paslaugų spektrą lengvai gali tapti skaitmeninės kabelinės TV žiūrovu. Svarbiausia, kad naudojantis KTV paslaugomis galima pereiti prie skaitmeninės TV palaipsniui, t. y. pirmiausia prie skaitmeninės TV prisijungti vieną iš namuose turimų televizorių, o per kitus toliau žiūrėti kokybiškos analoginės TV transliacijas, o po kiek laiko visiškai pereiti prie skaitmeninės TV visuose televizoriuose, nepriklausomai nuo antžeminės analoginės TV išjungimo laiko. Kabelinė TV – vienintelė televizija, suteikianti tokią galimybę. Tai labai patogu, nes perėjimas prie skaitmeninės TV yra susijęs su neišvengiamomis papildomomis investicijomis", – sako P. Kiznis.

Ateitis – HDTV

"Vis garsiau kalbama, kad dabar diegiamą standartinės raiškos skaitmeninę televiziją SDTV (Standard Definition Television) jau sėkmingai papildo, o ateityje ir pakeis raiškioji skaitmeninė televizija HDTV (High Definition Television). Tokią televiziją nuo 2007 m. retransliuoja ir visos didžiuosiuose miestuose veikiančios KTV, – pasakoja Povilas Kiznis. – Standartinės raiškos atkuriamo vaizdo kokybė daugmaž tenkino žiūrovus tol, kol televizorių ekrano įstrižainė neviršijo 29 colių (72 cm). Didėjant televizorių ekrano įstrižainei, net ir pačios geriausios vaizdo ir garso apdorojimo bei gerinimo sistemos ir algoritmai mažai ką galėjo padėti. Todėl ir buvo sukurtas visiškai naujas HDTV formatas, kurio raiška penkis kartus didesnė už standartinę, todėl gaunama gerokai geresnė vaizdo kokybė, vaizdas ekrane detalesnis, ryškesnis. HDTV transliacijoms paprastai naudojamas MPEG–4 vaizdo glaudinimo standartas."

Šio metu elektroninių ryšių bendrovė "S plius" HDTV formatu transliuoja "Discovery HD", "Luxe HD", "Rush HD", "I-Concert HD", " HD1".

Kaip atkeliauja į namus?

Priimti skaitmeninius signalus galima naudojant specialų TV priedėlį-imtuvą (angl. Set–Top Box). Tai nedidelė "dėžutė", į kurią jungiamas kabelinės televizijos įvado kabelis, o iš jos vaizdo ir garso signalai patenka į televizorių. Skaitmeninės TV priedėlis leidžia žiūrovui pasirinkti programos transliacijos ar subtitrų kalbas, naudotis elektroniniu programų gidu – sužinoti transliuojamų laidų programą artimiausioms valandoms arba dienoms. Be to, šis priedėlis gali turėti žadintuvo ir savaiminio išsijungimo funkcijas, kalendorių, stop kadrą, "zoom" (padidinimą), žaidimų bei daugybę kitų funkcijų.

"Kai kurių nebrangių modelių skaitmeninės TV priedėliai turi galimybę atsukti žiūrimą TV programą atgal, įrašyti ją arba įrašytą kūrinį išorine USB atmintimi perkelti į kompiuterį. Kiti, kurie turi vidinį standųjį diską, gali vienu metų įrašyti iki keturių TV laidų iš skirtingų TV programų. Bet visi jie gali įrašyti jus dominančias programas ar laidas naudojant TV programų EPG (elektroninį programų gidą), kurias peržiūrėsite vėliau patogiu metu", – dėsto Povilas Kiznis.

Anot jo, kaip prisijungti prie skaitmeninės kabelinės TV tinklo, priklauso nuo turimo televizoriaus tipo, tačiau prijungti galima bet kokio tipo televizorių, skiriasi tik tam reikalinga įranga, priedėlis, laidas.

Jungtis prie skaitmeninės kabelinės TV galima:

1. Jei turite senos kartos televizorių, kuriame yra tik SCART tipo lizdas, jums reikės DVB–C standarto TV priedėlį-imtuvą su MPEG–2 glaudinimu ir televizorių sujungti SCART kabeliu, o prie priedėlio prijungti KTV kabelį. Tokiu komplektu galėsite žiūrėti standartinės raiškos skaitmeninės televizijos programas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įsigiję DVB–C standarto paprastą TV priedėlį tik su MPEG–2 glaudinimo standartu Jūs negalėsite matyti HDTV programų.

2. Jei turite naujesnį televizorių, kuriame jau yra HDMI jungtis ir jis gali iš dalies priimti HDTV (žymėjimas "HD ready"), bet jūsų televizorius dar neturi įmontuoto skaitmeninės TV priedėlio, jums tikslinga įsigyti DVB–C HDTV priedėlį su MPEG–4, H.264 AVC glaudinimu ir televizorių sujungti su tokiu priedėliu HDMI kabeliu. Taip pat reikia prijungti prie priedėlio KTV kabelį. Tokiu komplektu galėsite žiūrėti standartinės raiškos ir raiškiosios televizijos programas.

3. Jei turite naujos kartos televizorių, kuriame įmontuotas skaitmeninės TV priedėlis (DVB-C) su MPEG–4 glaudinimu bei lizdas dekodavimo moduliui ir jis gali visiškai priimti HDTV (žymėjimas "Full HD 1080"), jums reikės įsigijus dekodavimo modulį tiesiog prijungti KTV kabelį prie televizoriaus. Taip galėsite žiūrėti standartinės raiškos ir raiškiosios televizijos programas.

Sumaniusiems įsigyti naują televizorių ir juo vėliau žiūrėti skaitmeninę kabelinę TV specialistai pataria rinktis trečiam variante aprašytą televizorių.

Tik tai, ko reikia

Kabelinės TV Lietuvoje, turėdamos ilgalaikius glaudžius ryšius su savo abonentais, puikiai jaučia jų poreikius, todėl gali pasiūlyti atitinkamas paslaugas už patrauklią kainą. Jos nešvaisto didžiulių sumų reklamai, kurios yra įtraukiamos į teikiamų paslaugų savikainą, nesistengia savo vartotojams įpiršti papildomų paslaugų kaip privalomo paketo, nors taip būtų galima padidinti paslaugų pardavimus. Todėl ir skaitmeninę kabelinę TV klientai gali rinktis tik tada, kai jie tikrai šios paslaugos nori ir turi tam lėšų.

"Kabelinėms TV svarbiausia kliento poreikiai, todėl pagal juos formuojami ir paslaugų paketai. Kabelinių TV nuomone, geriausia reklama – tai kliento rekomendacija savo artimiesiems", – sako LKTA prezidentė Vaiva Žukienė, UAB "Rygveda" generalinė direktorė.

"Dabar skaitmeninės TV paslaugas teikia 29 LKTA nariai – kabelinės televizijos, turinčios 50 tinklų 32 miestuose", – komentuoja Juozas Jurelionis, LKTA direktorius.

Šiauliuose, Radviliškyje, greitai ir Kuršėnuose tiek kabelinę, tiek skaitmeninę televiziją geriausiomis sąlygomis gali pasiūlyti LKTA narė, elektroninių ryšių bendrovė "S plius". Daugiau informacijos tel. 8~700 121 01.

Vaikų skiepai - saugiklis ar bomba?

Oksana LAURUTYTĖ

Šalyje vis daugėja tėvų, atsisakančių savo vaikus skiepyti nustatytais skiepais. Internete ir per televiziją skelbiama informacija, kad dėl vakcinacijos vaikai tampa alergiški, hiperaktyvūs, o paskiepijus daugiau nei 10 skiepų padidėja rizika susirgti vėžiu. Specialistai teigia, kad prievartos skiepyti vaikus nėra, tačiau patariama labai rimtai įvertinti gresiančių ligų baisumą. "Noriu šaukti "SOS" ir prašau tėvų nedarytų nesąmonių - skiepyti būtina", - teigia imunologė Vanda Burneikienė.

Neskiepijo dukrų iki metų

Dvi dukras auginanti šiaulietė Diana, itin besidominti sveika gyvensena, buvo nusprendusi savo dukrų neskiepyti tol, kol pati juos maitins. Moteris tiki, kad motinos pienas - pati geriausia apsauga nuo ligų, nes jis suformuoja stiprų imunitetą.

Pirmąją dukrą moteris gimdė namie, vandenyje, metus ją maitino, vėliau pradėjo lauktis antrosios. Ją gimdė jau gimdymo namuose, tačiau kategoriškai neleido medikams naujagimę skiepyti. "Pažiūrėjo į mane medikai kaip į nenormalią", - sako Diana.

Kai vienai, o vėliau ir kitai dukrai sukako metai, Diana jas nuvežė paskiepyti visais privalomais skiepais. "Blaškiausi svarstydama, skiepyti ar ne, tačiau apsisprendžiau skiepyti. Buvau tikra, kad per metus natūralaus dukrų imuniteto nesugrioviau maitindama pati, tad maniau, jog skiepai nepakenks", - sakė pašnekovė.

Moters dukroms dabar 10 ir 12 metų, o mama džiaugiasi, kad jos itin sveikos. Būna, kad pakosėja, bet pas medikus dukros kreipiasi tik pažymų, o ne prašyti vaistų. "Manau, teisingai pasielgėme, kad išnaudojome natūralumą, gamtą, o ne chemiją. Kalbėjausi su protinga gydytoja, kuri man patarė neskiepyti, kol maitinu pati. Jei vaikas mamos pieno negauna, jo natūralus imunitetas nesiformuoja. Tada skiepyti būtina", - sakė Diana.

Tėvai nutaria neskiepyti vaikų ir todėl, kad mano, jog jų pačių organizmas kažkada į skiepus reagavo alergija. Pakalbinta mama teigė, kad būtent dėl skiepų ji susirgo atopiniu dermatitu, tapo alergiška daugeliui maisto produktų. Kai gydytojai ją ima įkalbinėti skiepyti vaikus, į klausimą: "Ar garantuojate, kad mano vaikai nesureaguos į skiepus taip, kaip aš?" - teigiamo atsakymo negauna.

Moteris įsitikinusi, kad vakcinos - ne ligų profilaktika. Ligų profilaktiką ji supranta kitaip - reikia sveikai gyventi, maitintis ir ilgai žindyti kūdikius. "Pikta, kai skiepų šalininkai mamas, atsisakiusias skiepyti vaikus, išvadina neatsakingomis, keliančiomis grėsmę visuomenei. Pažįstu nemažai tėvų, kurie neskiepija savo vaikų. Jie itin rūpinasi savo vaikų sveikata", - kalbėjo pašnekovė.

Informacija internete - gąsdinanti

Informacijos internete, kad skiepai vaikams duoda daugiau žalos, nei naudos - apstu. Tvirtinama, kad nėra įrodymų, jog būtent skiepai padėjo žmogui nugalėti ypač svarbias infekcines ligas. Faktai neva liudija, kad tuberkuliozės, difterijos, kokliušo atvejų masiškai padėjo mažėti dar tada, kai nebuvo panaudoti skiepai prieš šias ligas. Tai vykę dėl pagerėjusių sanitarinių-higieninių sąlygų. O ten, kur buvo taikomi raupsų skiepai, liga ne tik nesiliovė, bet plėtėsi.

Teigiama, kad medikai propaguoja melą apie vakcinos naudą. Kalbama, neva skiepai ne tik nesaugo nuo ligų, bet patys yra jų priežastis. Galima rasti teiginių internete, kad skiepai pažeidžia imuninę sistemą.

Vaikas iki pusantrų metų turi būti paskiepyti 9 kartus, o pirmąjį skiepą nuo hepatito B jis turi gauti per pirmas dvylika gyvenimo valandų, kitus - per penkias dienas. Teigiama, kad tėvai neva turi stengtis apsaugoti savo vaiką nuo skiepų bent iki 3-5 metų, kad suteiktų galimybę prigimtinėms, natūralioms apsauginėms organizmo jėgoms sukaupt jų galią.

Skiepų sudėtyje yra daug toksinų (pvz., fenolas "mantų" skiepuose) ir genetiškai modifikuotų produktų. Todėl vaikai neva tampa alergiški, hiperaktyvūs, autistai, net suserga vėžiu.

Epidemiologė Rita Švambarienė.

Vakcinos nėra šimtaprocentinės

Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Rita Švambarienė sako, kad neskiepytų vaikų, palyginti su laikotarpiu prieš dešimtmetį, padaugėjo. Neskiepijimo priežastis dažniau ne atsisakymas, o emigracija. Tėvai su vaikais išvyksta dirbti į užsienį, o lankosi pas Lietuvos medikus. Kitose šalyse yra kitokie skiepijimo kalendoriai, netgi skiepijama nuo kitokių ligų nei Lietuvoje. Kartais vaikai paskiepijami užsienyje, o savo šeimos gydytojui tėvai negali pasakyti, nuo ko vaikas skiepytas, nes neturi skiepų pasų.

"Tokių žmonių nėra daug, o pats skiepijimas priklauso nuo žmonių išprusimo. Vilniuje, pavyzdžiui, gal daugiau tėvų atsisako, o Šiauliuose neskiepijimą labiau lemia emigracija", - teigia R. Švambarienė.

Ar visuomenei negresia pavojus, kad gali kilti kokios nors ligos, pavyzdžiui, kokliušo epidemija? R. Švambarienė sako, kad toks pavojus visada yra, nes nėra nė vienos vakcinos, kuri veiktų 100 procentų. Net 5 procentai paskiepytų žmonių neįgyja imuniteto ir kasmet žmonių grupės "sluoksniuojasi". Praeina 8-10 metų ir susiformuoja kokiai nors ligai imli visuomenė.

"1999 metais buvo kiaulytės protrūkis tarp paauglių. Buvo nutarta vaikus nuo šios ligos skiepyti šešerių metų, kad būtų daugiau šiai ligai atsparių vaikų, kad imunitetas susidarytų", - teigia pašnekovė.

R. Švambarienė sako, kad ligų protrūkių galima išvengti, jei pasiskiepija apie 95 procentus populiacijos. Pavienių atvejų būna, bet epidemijų išvengiama.

Vadinasi, nesiskiepijanti mažuma lieka sveika pasiskiepijusiųjų sąskaita? "Yra visokių populistinių teorijų, kurias kam nors gal ir naudinga skleisti. Vakcina - kaip vaistas, kuris kažką gydo, kažkam kenkia. Kas paneigs, kad sveikatos nesąlygoja vakcinose esantis svetimas baltymas, įvairūs modifikuoti dalykai?" - kalba pašnekovė ir sako, kad kiekvienas turi nuspręsti, ar skiepytis.

Įvairiose mokslinėse konferencijose R. Švambarienę pasiekė daug drąsios informacijos. Ji girdėjusi, jog jei žmogus skiepytas 10 kartų, jis labiau rizikuoja susirgti vėžiu. "Juk žmogų veikia maistas, oras, emocijos, tad kodėl negali veikti vakcina?" - klausia ji.

R. Švambarienė prisipažįsta, kad jai, epidemiologei, kuri turi ginklą - skiepus - būdą valdyti epidemijas, yra neetiška ką nors bloga sakyti apie vakcinų galimą neigiamą poveikį. "Kažkada buvome nelaisvi, neskiepytų vaikų į darželius nepriimdavo. Dabar esame laisvi ir galime pasirinkti patys, kaip vertinti išgirstą informaciją", - sakė ji.

R. Švambarienė pataria itin rimtai ir atsakingai vertinti atsisakymą skiepyti vaikus, kiekvieną atvejį vertinti individualiai. Juk atsisakius skiepo nuo vėjaraupių vaikas gal ir persirgs vėjaraupiais, bet nuo to nemirs. Bet hepatitas B - mirtina liga.

 Imunologė Vanda Burneikienė.

Negali žmonės mirti nuo ligų, kurioms yra vakcinų

"Ačiū, kad apie tai rašote, nes jau noriu šaukti "SOS" ir prašyti tėvus nedaryti nesąmonių. Skiepyti vaikus būtina", - sako garsi Šiaulių gydytoja imunologė Vanda Burneikienė.

Imunologė jau susiduria su pirmaisiais šiauliečių atsisakymais skiepyti vaikus. "Kai antradienį viena mama atsisakė skiepyti penkiolikmetį, jau sunerimau. Tam vaikui skiepo nuo difterijos ir stabligės būtinai reikia, o mama parašė raštą dėl atsisakymo. Kas bus, jei vaikas susižeis ir mirs nuo stabligės? Bus raštas, bet žmogaus nebebus", - baisisi ji.

Kritinės situacijos dėl nesiskiepijimo Šiauliuose dar nėra, tačiau tokių atvejų daugėja. V. Burneikienė sako, kad grįžtame į 85-uosius, kai šalyje prasidėjo difterijos protrūkiai. Nuo stabligės kasmet miršta vienas kitas. "Negali mirti žmonės nuo ligų, kurioms yra vakcinos", - įsitikinusi gydytoja.

Medikė susipažinusi su informacija, kuria skelbiamas karas vakcinacijai. "Alergizuoja antibiotikai, maistas, temperatūrą mažinantys vaistai. Vakcinacija sureikšminama. Yra mokslo įrodyta, kad ne skiepas nuo tymų sukelia autizmą. Tai nulemta genetiškai", - sako imunologė.

V. Burneikienė įsitikinusi, kad neskiepyti nuo difterito ir stabligės - nusikaltimas. Dabar itin kviečiami žmonės nuo 25-erių metų ir vyresni nemokamai pasiskiepyti nuo šių ligų, nes imunitetas po skiepo būna 10 metų. Vėliau žmogus nebeapsaugotas, tad imunitetą reikia suformuoti ši naujo. "Jei dabar 15-16 paaugliai, prieš 10 metų skiepyti nuo šių ligų, atsisakys vakcinacijos, tragedija įvyks", - teigia medikė.

I. Burneikienė sako, kad Lietuvoje buvo atliekami kūdikių ir juos natūraliai maitinančių mamų tyrimai, nustatomas jų imunitetas. Paaiškėjo, kad tik trečdalis respondentų turėjo stiprų imunitetą. Trečdalio imunitetas buvo vidutiniškas, o trečdalio maitinančių mamų imunitetas buvo itin silpnas, tad jokio imuniteto savo vaikams jos perduoti negalėjo. "Jei mama yra 21-erių ir buvo skiepyta 16-os nuo stabligės ir difterito, imunitetą ji dar kūdikiui gali perduoti. Jei mama vyresnė, kūdikiui ji nieko nebeperduos", - sako imunologė.

Tamsumas negali nugalėti

Imunologė V. Burneikienė nesupranta, kaip galima ignoruoti mokslininkų ir imunologų rekomendacijas, paneigti mokslo tyrimus ir tikėti kažkokiomis "antimis". "Kariauja dvi sferos - antibiotikų kūrėjai ir vakcinų kūrėjai. Vieni ir kiti nori laimėti", - skleidžiamas kalbas apie skiepų žalą paaiškina gydytoja.

"Amerikoje nutraukus skiepus nuo kokliušo vaikai ėmė mirti. Suomijoje 1986-aisiais nutraukus skiepus nuo poliomielito vaikai ėmė masiškai sirgti, o dabar poliomielito epidemijos Pakistane, Indijoje, Afrikos šalyse. Šios šalys neturi pinigų skiepams. Kur skiepai išnyksta, ten prasideda ligos", - sako pašnekovė.

V. Burneikienė prisimena, kaip Kaune net 104 studentai susirgo tymais. Dabar tymai plinta Bulgarijoje. "Žmonės turi nepasiduoti propagandai. Mes gyvenime susiduriame su viskuo, viskas veikia organizmą. Kažkodėl baimė, kad bus sušvirkšta, yra didesnė už tą, ką įkvepi ar suvalgai. Mokslininkai argumentuotai grindžia informaciją, kad skiepai yra būtini. Tamsumas negali mūsų nugalėti", - sako imunologė.

Savivalda – artimiausia bendruomenei

Irena BUDRIENĖ

Apsilankęs Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pirmeivių susibūrime, kuris pirmojo šaukimo Tarybos dvidešimtmečio proga buvo surengtas Kurtuvėnų dvaro svirne, Nepriklausomybės Akto signataras, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Liudvikas Sabutis ne tik apžvelgė, kokią vietą savivalda užima valdžios piramidėje, bet ir siūlė ją dar labiau priartinti prie bendruomenės.

Liudvikas Sabutis neatmeta galimybės, kad Šiaulių rajone galėtų atsirasti nauja - Kuršėnų - savivaldybė, kuri tvarkytų kaimiškuosius reikalus.

Autorės nuotr.

"Nuoširdžiai sveikinu visus, kurie atėjo su Sąjūdžio programa ir dvasia. Džiaugiuosi matydamas žmones, nusiteikusius aukoti savo laiką ir spręsti vietos reikalus. Nors yra sakančių, kad mums dar toli iki tikrosios savivaldos, atsigręžkime į tūkstančio metų istoriją ir pažiūrėkime, kaip Lietuva buvo valdoma. Savivaldos ištakos išliko ten, kur buvo aktyvūs žmonės. Dabar smagu girdėti, kad šitame krašte yra seniūnaitis. Nuo čia prasideda piliečių ugdymas, kad jie galėtų dalyvauti savivaldoje", – sakė Seimo narys.

Naujai įkurtos savivaldybės pasiteisino

L. Sabutis prisiminė, kad prieš dvidešimt metų šalyje buvo 44 kaimiškieji rajonai, 12 respublikinių miestų, 80 rajonų savivaldybių, 19 miesto tipo gyvenviečių ir 427 apylinkės. Visa tai laikui bėgant sustambinta iki 60 savivaldybių. Ir nors ne visos savivaldybės dirba vieningai, pasiteisino naujai įkurtos, kurių yra penkios. Iš tų naujai įkurtų ir gerai dirbančių savivaldybių Seimo narys paminėjo Rietavo, Ignalinos ir Druskininkų. Jis neatmetė, kad ir Šiaulių rajone galėtų atsirasti nauja – Kuršėnų – savivaldybė, kuri tvarkytų kaimiškuosius reikalus.

Siekiama tiesioginių merų rinkimų

"Mes nusiteikę taisyti Konstituciją, kad savivaldybės turėtų tiesiogiai išrinktus vadovus, kurie žinotų savo vietą, atsakomybę, būtų atskaitingi bendruomenei ir tarybai. Bet 88 iš 141 Seimo nario balsavo prieš, o kaip reikia spręsti, niekas nepasiūlė. Bet mes prieisim prie sprendimo, kad atstovaujamoji valdžia negali būti kartu ir vykdomoji. Seime ir Vyriausybėje atstovavimas ir vykdymas yra atriboti, o savivaldybėje, kur bendruomenės reikalus balsuodamas sprendžia kiekvienas tarybos narys, visiškai atriboti tų dalykų neįmanoma. Taryba galėtų turėti savo pirmininką, o bendruomenė išrinktų savo vykdomąjį pareigūną – merą. Mes buvome parašę tokius pataisymus, bet Seimo nariai nusprendė kitaip", – apgailestavo L. Sabutis.

Apskričių administracijos naikinamos, bet išlieka jų teritorijos

Ne vienerius metus formavosi nuomonė, kad apskričių administracijos dubliuoja ir centrines, ir savivaldos funkcijas. Nors viršininkų administracijos naikinamos, apskritys, kaip teritorijos, išlieka. Kaip šios teritorijos bus valdomos, apibrėžia Regioninės plėtros įstatymas. Išlieka regionų biurai, regionų plėtros tarybos ir Vyriausybės atstovas, kurie ir spręs regioninius reikalus.

"Ateityje bus pereita prie penkių euroregionų, bet aš asmeniškai linkęs, kad išliktų visi dešimt. Susiformavo smulkūs ir patogūs vienetai, todėl nereikėtų preciziškai sekti ES direktyvomis. Dabar kūrybiškai į tai žiūrima, juk ES paramos administravimo teritorinis suskirstymas išlieka toks pat", – sakė Seimo narys. Apskrityse valdoma bus per ministerijas ir vietos savivaldybes, todėl savivaldybių įtaka didėja.

Siūlo keisti rinkimų į savivaldybių tarybas tvarką

Netyla svarstymai, kaipgi bendruomenės turėtų išsirinkti savo atstovus į vietos tarybas. Pasigirsta siūlymų sumažinti atstovų, be to, nenorima, kad toliau dominuotų politinės partijos ir būtų renkami vien politinių partijų nariai. Parengtas įstatymo projektas, kad iniciatyvą pareiškęs asmuo galėtų būti renkamas į savivaldybių tarybas. Visuomenininkams taip pat pasiūlyta dalyvauti savivaldos tarybų rinkimuose. Ieškoma būdų, kaip tam tikras miestelis ar gyvenvietė į tarybą galėtų deleguoti savo atstovą, nes dabar renkama iš bendros teritorijos, kurią siūloma suskirstyti į apygardas.

"Viską bandome reglamentuoti įstatymu. Žinoma, rinkti atstovus pagal apygardas sudėtingiau, bet būtų labiau atsižvelgiama į bendruomenės poreikius. Abejoju, ar Seimo nariai pritars, ko gero, paliks tą pačią sistemą – per politines partijas", – daug vilčių nesuteikė L. Sabutis.

Jeigu bus išrinkti visuomenininkai ir nepartiniai, įstatyme žadama įrašyti reikalavimą savivaldybės tarybai priimti programines nuostatas, kad bendruomenė žinotų, kuria linkme dirbs taryba, kaip tam tikroje apygardoje išrinktas tarybos narys atstovaus savo rinkėjams, kai viskas priimama tarybos sprendimu.

Bus stiprinama Vyriausybės atstovo tarnyba

Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės vykdo įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, o kaip vykdo, prižiūri Vyriausybės atstovo tarnyba. Norima stiprinti tą instituciją, kad turėtų teisę pasidairyti ne tik į savivaldybes, bet ir į valstybines įstaigas ir vietoje priimti sprendimus.

"Nors dar yra daug spręstinų dalykų, tikėjau, kad savivaldybės gali savarankiškai ir nepaklysdamos dirbti. Deja, turime ir negatyvių reiškinių panaudojant lėšas, gamtos išteklius ar priimant kitus sprendimus. Todėl norisi palinkėti, kad jų būtų kuo mažiau ir kad galėtumėm tikėtis didesnės bendruomenės paramos bei reiklumo vietos politikams ir Seimo ar Vyriausybės nariams", – linkėjo L. Sabutis.

Ar geros mokyklos tik miestų privilegija?

Irena BUDRIENĖ

Šiaulių rajone susikūrė švietimo įstaigų direktorių asociacija, kurioje dabar yra 36 nariai. Pasak asociacijos įkūrėjų, ši visuomeninė organizacija padės savivaldybei formuoti švietimo politiką rajone, sieks bendradarbiauti, panaudojant vadybinį ir intelektinį švietimo įstaigų vadovų potencialą.

Vaikas - ant miesto ir kaimo ribos

Valdybos narys, Bazilionų mokyklos direktorius Rimantas Gorys sako: "Turime būti avangardas, nes atstovaujame mūsų bendruomenėms, tėvams, vaikams. Jeigu rajono valdžia spręs be mūsų, prisiims per didelę atsakomybę, gyvens tik šia diena. Beje, tos atsakomybės ir platesnio mąstymo trūksta." Anot asociacijos pirmininko, Kairių mokyklos direktoriaus Artūro Kulikausko, kai savivaldybių tarybų nariais nebegali būti mokyklų direktoriai, susidarė situacija, jog švietimo reikalus sprendžia ne specialistai – statybininkai, inžinieriai, žemdirbiai. Per didelė prabanga yra nepasinaudoti švietimo įstaigų vadovų patirtimi, kurios semtasi bendraujant su kolegomis ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos šalių.

Šiaulių rajone, kaip ir visoje šalyje, sparčiai mažėja mokinių. Per metus sumažėja 400 mokinių – išnyksta viena didelė mokykla.

Rimantas Gorys stebisi požiūriu, jog mažėjant vaikų reikia uždaryti mokyklas. Tada telieka žingsnis iki kaimų ir miestelių sunykimo. Pedagogui neramu, kad niekas dėl to nesijaudina ir nepaklausia savęs, kodėl vis dėlto tų vaikų mažėja. "Kalbant apie Bazilionų kraštą, nedaug trūksta, kad neliktų mokyklos ir neliktų miestelio. Kita vertus, nedaug reikia pastangų, kad išsilaikytų mokykla ir miestelis būtų gyvybingas. Kol funkcionuoja mokykla, darželis, ambulatorija, paštas, tol miestelis yra gyvas, patrauklus ir ten nėra apleistų namų – be langų ir durų. Neaišku, kas bus po dešimties metų, jeigu nieko nedarysime, kad sulaikytume tuos žmones, kurie dar ten gyvena, ir suaktyvintume gyvenimą regionuose", – mintimis dalijasi R. Gorys. Jo manymu, jei požiūris nesikeis, ateityje liks tik metropolijos: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai.

Anot A. Kulikausko, jei atsisakoma, pavyzdžiui, Bazilionų mokyklos, teritorijoje nuo Šiaulių iki Tytuvėnų vaikai lieka be galimybės įgyti vidurinį išsilavinimą. Nesirūpinama, kad priemiestiniuose ir rekreaciniuose miesteliuose - Aukštelkėje, Bubiuose, Kurtuvėnuose, kuriuose kuriasi jaunos šeimos, būtų sudarytos pačios geriausios sąlygos švietimui, būtų sukurta stipri mokymo bazė. Europoje vyrauja priešingos tendencijos. Kadangi žmonės mieliau gyvena ne didmiesčiuose, o priemiesčiuose, tai ir prestižinės mokyklos įsikūrusios priemiesčiuose. Atsisakoma didelių mokymo "fabrikų". Tokią tendenciją lemia užmiesčio mokyklų privalumai: sveikesnė ir saugesnė aplinka, mažesnė bendruomenė, kurioje kiekvienas vaikas yra matomas ir kartu jam suteikiamas kokybiškas mokymas.

R. Gorio nuomone, dėl priemiesčio mokyklų reikia labai rimtai kalbėtis ne tik su rajono, bet ir su Šiaulių miesto valdžia. Pietinė miesto riba buvo nukelta ir greitai Aukštelkė gali būti prijungta prie miesto. Ne paslaptis, kad ir Bubių sodai prie tvenkinio, Bubiai, Kurtuvėnai tampa miesto miegamaisiais rajonais. Pavyzdžiui, Aukštelkėje gyvena daug jaunų šeimų, kuriose yra po du tris vaikus, bet nežino, kad ten yra mokykla. Jeigu ir toliau bus laikoma tokia nušiurusi mokykla, kurioje net salės nėra, tai ji ir nepritrauks vaikų. Savivaldybėms pavesta pačioms spręsti šias problemas, o vaikas lieka ant ribos tarp miesto ir kaimo. Receptas, kaip pritraukti mokinių, paprastas – padaryk mokyklą modernesnę, sudaryk sąlygas, ir norinčiųjų mokytis netrūks.

R. Gorys neslepia, kad klaida buvo padaryta dėl Bubių mokyklos, kuri netapo vidurine. Bazilionų mokykla irgi buvo pasmerkta, tačiau jai 2000 m. pritaikyta išimtis ir leista likti vidurine. "Galėjo injekcijų neduoti, tada būtume numirę, bet dabar gyvuojam", – sako direktorius.

Kaimo kokyklose - nauja mokytojų karta

Asociacijos įkūrėjai siūlo ieškoti galimybių, kad miesteliai, turintys ilgametes tradicijas bei rekreaciniu požiūriu patrauklias vietas, kur žmonės kuriasi, neliktų be mokyklų.

Pasak A. Kulikausko, anksčiau buvo kalbama, kad kaimo mokyklose neva nekokybiškas mokymas. "Galiu galvą dėti, kad mokymas niekuo nesiskiria. Mitas, kad kaimo mokykloje dirba mokytojos, kurios pamelžia karvę ir vėl grįžta į pamokas. Į kaimo mokyklas atėjo nauja mokytojų karta. Pavyzdžiui, Kairių mokykloje dirba ne vienas mokytojas, kuris išsilavinimą įgijo užsienyje. Kaimo mokyklų auklėtiniai laimi šalies ir tarptautinėse olimpiadose. Bazilionų mokykla yra tarp geriausiai plėtojančių turizmą, Meškuičių – viena sportiškiausių šalyje. Tokių pavyzdžių galima išvardyti ir daugiau", – tikina jis.

Rajono mokyklų vadovai skundžiasi, kad atvažiuoja miesto mokyklų atstovai ir nekorektiškais būdais agituoja vaikus mokytis Šiauliuose. Tam pasitarnauja ir ydingas mokinių pavežėjimo įstatymas, kuris sako, kad mokinys turi būti pavežamas iki 30 kilometrų atstumu. Kairiškis, užsinorėjęs mokytis Šiauliuose ar Bazilionuose, bus pavežėtas, ir už tai sumokės valstybė. Vadovai įsitikinę, kad vaiko pavežėjimas turi būti užtikrintas tik iki artimiausios mokyklos. Šiuo metu valstybė sumoka už visą mokinių judėjimą ir važinėjimą, o tai sukelia daug maišaties.

Kad švietimo įstaigų pasiskirstymas rajono teritorijoje turi trūkumų, rodo kai kurie nelogiški sprendimai. "Pykšt, ir statom mokyklą viduryje miškų Raudėnuose. Kai statyba pradėta, ten buvo 200 mokinių, dabar jų yra 100, o kai mokykla bus baigta, liks 50. Jeigu būtų tariamasi su vadovais, manome, sprendimai gimtų kitokie – būtų suremontuotos tos mokyklos, kurios reikalingos, pavyzdžiui, Aukštelkės", – sako asociacijos nariai.

Mokyklų vadovai siūlo tobulinti švietimo įstaigų tinklą ir numatyti ilgalaikę mokyklų perspektyvą. Kas bus su Meškuičiais ir Naisiais, kas – su Kairiais ir Šilėnais, su Raudėnais ir Dirvonėnais, kur yra po dvi mokyklas penkių kilometrų spinduliu? Kodėl negalėtų būti susietos Aukštelkės, Gilvyčių, Bazilionų, Kurtuvėnų, Bubių mokyklos?

Pagaliau Kuršėnai, kur yra keturios bendrojo lavinimo ir viena profesinė mokykla, kokia jų ateitis? Į šiuos klausimus galėtų atsakyti strategija, bet ji nekuriama. Ilgalaikė perspektyva turi būti kuriama ne ministerijoje, bet būtent čia, vietoje.

Anot asociacijos narių, "mokinio krepšelio" rajono mokykloms pakanka, tačiau aplinkos lėšų trūksta. Tai irgi rodo, kad mokyklų tinklas nėra sutvarkytas.

Jonas Novogreckis, Šiaulių rajono mero pavaduotojas, atsakingas už švietimą, sako, kad asociacijos įsikūrimas yra sveikintinas dalykas: "Tegul tik vienijasi, teikia pasiūlymus, ypač priimant Tarybos sprendimus. Tiesa, tą galimybę jie turėjo ir anksčiau, į vadovų nuomonę visada buvo atsižvelgiama. Svarbiausi švietimo įstaigų tinklo optimizavimo darbai atlikti 2005–2008 metais. Šios kadencijos Taryba nepanaikino nė vienos mokyklos, tik prie Gruzdžių gimnazijos įkūrėme Šiupylių skyrių. Su visais kalbamės, diskutuojam, ieškom kompromisų, būdų, kaip išlaikyti kaimuose ir miesteliuose švietimo ir kultūros įstaigas. Planuojame įsteigti daugiafunkcius centrus, kur po vienu stogu, pavyzdžiui, Kurtuvėnuose, įsikurtų ir bendruomenė, ir mokykla, ir kultūros įstaiga."

Paminklas ne vietai, o mūšiui

Irena BUDRIENĖ

Artėjant Saulės mūšio 775-osioms metinėms aiškėja, kad šventę galbūt sutiksime naujai sukurtame ir įrengtame memorialiniame komplekse. Joniškio rajono savivaldybei šiemet nušvito viltis prie Jauniūnų užbaigti pradėtus Saulės mūšio įamžinimo darbus, kai iš valstybės investicijų programos šiam reikalui buvo skirtas milijonas litų. Pasak Joniškio rajono mero Romaldo Gadeikio, pernai numatytos lėšos dėl sunkmečio savivaldybės nepasiekė. 2008 metais buvo gauta pusė milijono litų, už kuriuos pradėtas kasti tvenkinys. Rajono savivaldybė yra paskelbusi konkursą viso projekto įgyvendinimo rangovui parinkti. Pasibaigus konkursui paaiškės ir reali darbų atlikimo kaina.

Projektas užima apie keturis hektarus. Kompleksą sudarys keli elementai: vandens telkinys, monumentas, piliakalnis, ąžuolų parkas.

Algimanto ČERNIAUSKO nuotr.

Saulės mūšio įamžinimo projektą su bendraminčių komanda parengė šiaulietis architektas Algimantas Černiauskas. Įgyvendinti kūrybinius sumanymus jam padeda skulptorius Gintautas Lukošaitis. Architektas sutiko papasakoti apie Tautinio ir Mūšos santakoje iškilsiantį memorialą.

– Teko girdėti įvairių atsiliepimų apie šį projektą. Berods vienoje interneto svetainėje skaičiau, kad šiauliečiai kuoką nori pasistatyti Saulės mūšio vietoje. Kaip vertinate tokius pasisakymus?

– Tokie kontraversiški vertinimai atsiranda dėl kelių priežasčių. Tas pats su Šiaulių Prisikėlimo aikšte. Vieni neįsigilina, kiti aikštėje mato save arba savo sprendimus, kiti pyksta, kad užsakymo tokio negavo. Dėl įvairių priežasčių vyksta nuolatinė kova. Mano galva, svarbiausia tai, kad atsiras objektas, pažymintis lietuvių pergalę kovoje su kalavijuočiais arba apskritai mūšius, laimėtus Lietuvos teritorijoje. Kol kas neturime nė vieno paminklo, pastatyto Lietuvoje laimėtam mūšiui įamžinti. Žalgiris – Lenkijoje, yra ir daugiau svarbių mūšių, bet nė vienas neturi jokio ženklo. Nors istorikas Romas Batūra savo monografijoje pateikia istorines prielaidas dėl Saulės mūšio vietos, bet ne tiek svarbu vietos nusakymas, kiek tai, kad Saulės mūšis buvo europinės reikšmės.

– Jeigu vieta ne taip svarbu, gal memorialą reikėtų statyti arčiau Šiaulių, kur jis būtų labiau lankomas?

- Vietos identifikavimas jau atliktas, ir mes tuo rėmėmės. Jau penkiolika metų parinkta ir pažymėta ši vieta. Čia vyksta Saulės mūšio ir Baltų vienybės dienos minėjimai, atvažiuoja latviai. Ši vieta yra prie senkelio, ir kol nėra kitų įrodymų, gal nereikia tų paieškų. Šiauliai jau turi Saulės mūšio ženklų – man teko laimėti konkursą su savo grupe prieš 30 metų Saulės laikrodžio aikštei projektuoti.

– Kaip sekasi įgyvendinti projektą?

– Simboliška, kad projektavimo sutartis su savivaldybe buvo pasirašyta 2008 metų rugsėjo 22 dieną, kai būtent toje vietoje vyko Saulės mūšio minėjimo renginys, o po trijų mėnesių – gruodžio 23 dieną - projektas buvo baigtas ir lygiagrečiai vyko darbai. Jau buvo pradėtas kasti tvenkinys, bet pernai dėl nutraukto finansavimo darbai sustojo. Šiuo metu yra paskelbtas rangos konkursas. Savivaldybės administracija suprato, kad projektą reikia įgyvendinti kompleksiškai. Būtų idealu, jei šiemet pavyktų atlikti žemės darbus: įrengti vandens telkinį, supilti piliakalnį, pasodinti medžius, įrengti kalne patalpą ekspozicijai. Ši patalpa bus nedidelė, bet joje numatyta chronologine tvarka pažymėti visus mūšius, nes nieko panašaus Lietuvoje neturime. Kiti metai – jubiliejiniai, todėl būtų gerai iki iškilmių viską užbaigti. Projektas yra parengtas, ir mes pasiryžę labai intensyviai bendradarbiauti.

Architektas Algimantas Černiauskas teigia, kad paminklui turi būti specialiai sukurta ir pritaikyta aplinka.

Autorės nuotr.

– Papasakokite daugiau apie memorialinį kompleksą.

– Projektas užima apie keturis hektarus žemės. Ilgai užtruko, kol ji buvo išpirkta iš savininkų. Gal ne pati gražiausia, bet tokia istorinė vieta – mes negalėjome jos pakeisti, todėl priemonės pasirinktos tokios, kad pritrauktų lankytojus. Kompleksą sudarys keli elementai. Atvykusieji pasistatys automobilius aikštelėje, po to eis prie tos sakralios vietos pro hektaro dydžio vandens telkinį, nes vanduo mūšyje turėjo lemiamą reikšmę. Kalbama, kad toje vietoje buvo pelkės. Įdomu, kad archeologiniai tyrinėjimai, atlikti Birutės Salatkienės, patvirtino, jog toje vietoje kažkada yra buvusi uždumblėjusi ežero pakrantė. Kita vertus, vanduo memoriale yra informacijos skleidėjass ir sakralumo ženklas. Simbolinis ėjimas per vandenį kaip per kūlgrindą – tai jau meninis akcentas. Tiesa, kūlgrinda nebus po vandeniu, kaip turėtų būti. Karo strategai žinodavo, kur yra tos vietos, kur galima per vandenį pereiti, o kryžiuočiai, kaip rodo mūšio kronika, užspeisti į pelkę žuvo. Lietuvių pergalė buvo pasiekta gudrumu ir strateginiu numatymu. Perėję kūlgrindą patektume į sakralesnę erdvę prie monumento, kuris atliktų ir saulės laikrodžio vaidmenį – mestų šešėlį ant įsimintinų skaičių 1,2,3 ir 6, reiškiančių saulės mūšio datą. Memorialas baigtųsi gynybiniu objektu – piliakalniu, kuriam bus panaudota iš tvenkinio iškasta žemė. Piliakalnis simbolizuos gynybinį elementą ir kartu padės formuoti sakralią erdvę. Kalne bus patalpa ekspozicijai, o jo viršuje išskirtinėmis progomis bus uždegami laužai. Senovėje laužus degdavo norėdami perduoti svarbią žinią. Visi minėti elementai padėtų kurti pakylėtą atmosferą, formuotų atskirą erdvę, kuri būtų pritaikyta šventėms. Ant piliakalnio šlaitų vasarą galėtų susėsti žiūrovai, o aikštėje vyktų renginiai. Toliau bus pasodintas dviejų hektarų dydžio parkas, apimantis ir tą vietą, kur dabar yra paminklinis saulės mūšio akmuo. Didelis ąžuolynas simbolizuotų lietuvių pergalę, o 49 į vandenį susmeigti kuolai primintų 49 riterių žūtį Saulės mūšyje. Projekte numatytas apšvietimas, takeliai. Kol kas suplanuota renginių metu statyti biotualetus, tačiau esant geresnei ekonominei padėčiai galima ir ekspoziciją, ir tualetus įrengti – visa tai numatyta ir pasirengta įgyvendinti etapais.

– Iš kurio atstumo memorialas bus matomas?

– Nuo kelio Ryga–Karaliaučius memorialas turėtų būti matyti dviejų kilometrų atstumu, nes iškilęs monumentas bus labai aukštas. Stulpo, nors aš nesibaiminu ir žodžio "kuoka", nes lietuviai tuo metu didelių ginklų neturėjo, skirtingai nei Kryžiuočių ordinas, kuris buvo gerai ginkluotas, su metaliniais šarvais, aukštis bus apie 30 metrų, tiksliau, 27,5 metro ir dar perkūnsargio smailė. Jis išsiskirtų lygiame kraštovaizdyje ir šviečiant naktiniam apšvietimui turėtų įspūdingai atrodyti. Piliakalnis, be simbolinio, atliks ir orientacinį vaidmenį – bus orientyras iš toliau, kad monumentas nebūtų vienišas. Vėliau sužėlęs ąžuolynas padėtų sukurti bendrą vaizdą, kuris išsiskirtų kraštovaizdyje.

– Kaip į projektą įsitraukė skulptorius Gintautas Lukošaitis?

– Aš pakviečiau jį bendradarbiauti, kaip ir projektuodamas Saulės laikrodžio aikštę pakviečiau skulptorių Stanislovą Kuzmą. Generalinė mintis jau buvo, o Gintautas Lukošaitis pateikė savo pasiūlymus dėl monumento. Esu kompleksinio sprendimo šalininkas. Neigiamas pavyzdys galėtų būti "Aušra", kuri buvo stumdoma iš vienos vietos į kitą. Negalima šitaip daryti, nes aplinka turi būti sukurta ir pritaikyta paminklui, kuris negali būti tiesiog numestas.

Dabar siūloma Šauliuką perkelti į Prisikėlimo aikštę. Tai ne taburetė – negali pernešti ir pastatyti, kur nori.

Žemės darbus norima baigti jau šiemet. Gavus pusę milijono litų, buvo pradėtas kasti tvenkinys.

Algimanto ČERNIAUSKO nuotr.

– Kodėl dominante nepasirinkote skulptūros?

– Mąsčiau apie tai. Visi nori karžygio–kario. Prie Salduvės piliakalnio jau stovėjo trys kariai... Esmė ta, kad jie pasensta, stilistika ir visa kita. Šauliukas, beje, irgi paseno – dabar jau kitaip darytume. Šauliukas formos prasme paseno, postmodernizmo kolonėlės senstelėjo, bet pats sprendinys – ne.

Saulės mūšiui įamžinti pasirinkome neutralesnį variantą. Šis paminklas yra ne vietai, o mūšiui, apie kurį žinoma labai nedaug. Koks kunigaikštis vedė lietuvius į mūšį? Ne Mindaugas, ne Vytautas. Toks monumentas tinka, kai nereikia konkretumo. Žodžiu, geriau abstrakti forma, kai visas kompleksas sukurtas taip, kad jo nepastumdysi. Čia jo stiprybė. Griunvalde irgi nėra nieko: obeliskas stovi, ir viskas.

Mes norime ne personifikuoti, bet patį reiškinį pažymėti. Jeigu atsiras konkretesnės informacijos apie Saulės mūšį, monumentą bus galima patobulinti, pavyzdžiui, iškalti vardus – yra įvairių priemonių. Tačiau dabar būsime išlaikę tiesos momentą.

– Ar projektas nebus labai brangus?

– Būtent. Jį galima ir etapais įgyvendinti. Pagrindiniai yra žemės ir kiti kraštovaizdžio darbai. Pasirinktos priemonės yra pigios, bet suteikia efektą, kaip buvo ir Saulės laikrodžio aikštėje.

Tiesa, yra įvairių subtilybių. Pavyzdžiui, kaip išlaikyti vandenį, kad jis neišsektų ar nepatvintų. Tai bus pasiekta hidromelioracinėmis priemonėmis.

Pakalbėjom. Kas toliau?

Eva JAGMINAITĖ

Pirmąkart per dvidešimt Nepriklausomybės metų prie bendro diskusijų stalo susirinko visų žurnalistų bendruomenę vienijančių ir visuomenės informavimo kokybe besirūpinančių organizacijų atstovai. Spaudos dienos proga Prezidentūroje vyko žurnalistų bendruomenės forumas "Žiniasklaidos laisvė ir atsakomybė".

Prezidentūroje susirinkusi žiniasklaidos bendruomenė išsakė savo problemas.

Autorės nuotr.

"Demokratiška valstybė neįsivaizduojama be laisvos ir atsakingos žiniasklaidos. Kokioje valstybėje gyvensime ir kokią žiniasklaidą turėsime - bendras žurnalistų bendruomenės ir valdžios institucijų reikalas. Visi privalome ieškoti būtiniausių sprendimų, kaip užtikrinti, kad šalies gyventojus pasiektų objektyvi, suprantama, kokybiška ir išsami informacija. Tai, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną žurnalistų bendruomenė nusprendė garsiai atvirai prabilti apie iššūkius žiniasklaidai, rodo, kad žurnalistai supranta ne tik spaudos laisvės, bet ir savo misijos bei atsakomybės svarbą", - teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ar išparduodamas paskutinis pasitikėjimas?

Diskusijos dalyviai kėlė klausimą - ar sensacijų besivaikantys bulvarinių laidų kūrėjai lygiomis teisėmis su profesionalais gali vadintis žurnalistais? Žurnalistika pastaruoju metu įgyja iškreiptą įvaizdį, tampa pramoga, siekiant aukštesnių reitingų. Ar žurnalistu, kaip dabar, ir toliau turi būti pripažįstamas kiekvienas su mikrofonu ar kitaip renkantis informaciją žmogus ar vis dėlto žurnalisto teisinis statusas turi būti susietas su privalomu tam tikru išsilavinimu, priklausymu profesinei sąjungai ir laikymusi tam tikrų žurnalistinio darbo standartų, etikos ir kitų taisyklių?

Verslo žurnalistų klubo prezidentė Vija Pakalkaitė samprotavo, kad pasitikėjimas žiniasklaida galėjo smukti ir dėl pastaruoju metu perkamų reklaminių straipsnių, kurie nežymimi kaip reklama, išgalvotų autorių, kurių nėra laikraščio metrikoje.

2009-aisiais ypač daug reklamos užsakinėjo mobilieji operatoriai. Tai sudarė net ketvirtadalį visos komunikacijos ir tik trečdalis buvo atvira reklama, o ne paslėpti reklaminiai straipsniai. Nemažai paslėptos reklamos užsakinėjo ir aludariai. Tačiau per daugiau nei dvejus metus už paslėptą reklamą tebuvo skirtos tūkstanties litų bauda keturioms televizijoms ir trys - spaudos leidiniams. Verslo klubo žurnalistai sako maždaug išsiaiškinę ir kainas – įmonės vadovo papasakojimas apie savo verslo plėtrą radijo eteryje kainuotų apie 3,5 tūkst. litų. Reklaminio straipsnio kaina svyruoja apie litą be PVM už vieną kvadratinį centimetrą.

Teigiamos naujienos arba neigiamos informacijos neviešinimas, anot V. Pakalkaitės, taip pat kainuoja. Krizė apmokestino viską, net firmos paminėjimą teigiamame straipsnyje. Ji sako atradusi net naują "madą" - žurnalistai kartais prašo pinigų net už atėjimą į spaudos konferenciją, t. y. už tai, kad atliktų savo kasdienį darbą.

Dalia Grybauskaitė priešrinkiminės kampanijos metu sėdėdavo pustuštėje salėje, mat žurnalistai nebuvo linkę eiti į jos rengiamas spaudos konferencijas negavę pinigų. "Spręskite patys. Atvažiuoja kandidatė į prezidentus. Ar jums tai įvykis, ar - ne?" - tuomet komentavo jos atstovas spaudai Linas Balsys. O gimnazijoje ar mokykloje laikraštį leidžiantys jaunieji žurnalistai jau moka nueiti pas rėmėjus, gauti finansavimą ir parašyti apie "labai gerą įmonę". Vis dėlto žurnalistai sako, kad jei jau leidžiama tokia jų "profesijos atstovų savivalė", matyt, įstatymai yra netobuli arba nevykdomi juos kuruojamų institucijų. "Įstatymai visada turi spragų. Tačiau kai sąžinėje vien spragos, jau kitas klausimas, - diskusijos dalyviams sakė prezidentė. - Kokia sunki bebūtų padėtis, negalima pateisinti įstatymo nesilaikymo. Tai būtų tas pats, kad noriu valgyti, išėjau į gatvę, atėmiau rankinę, nusipirkau ir pavalgiau."

"Nėra pinigų, nebus ir geros žurnalistikos", - perkamų straipsnių klausimą apibendrino vienas diskusijos dalyvių, paaiškinęs, kad sparčiai mažėjant reklamos užsakymų žiniasklaida iš paskutiniųjų stengiasi išgyventi. Monikos Garbačiauskaitės, "Delfi" vyriausios redaktorės, teigimu, bėda ta, kad visuomenė nepratusi mokėti už kokybišką informaciją, o gera žurnalistika kainuoja.

"Žurnalistika turėtų pardavinėti tiesą, nes kitoks žurnalistų verslas neturi perspektyvos", - teigė diskusijos dalyviai.

Poįstatyminiai aktai įpareigoja ministerijas pirkti užsakytus plotus spaudoje bei TV eteryje, nors tokia visuomenės informavimo forma neefektyvi. Neoficialiais duomenimis, tam iš valstybės biudžeto kasmet išleidžiama apie 80 milijonų litų. Todėl siūloma verčiau svarstyti galimybę, kaip valdžios institucijų skiriamas pinigų sumas viešinimui ir užsakomajai informacijai skirti socialiniams ir pilietiniams projektams, kurie būtų finansuojami per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Redakcinė nepriklausomybė įmanoma?

Žinomas žurnalistas Audrius Lelkaitis teigia, kad operatoriai turi būti kūrybiniai, o ne techniniai darbuotojai. "Normalios TV žinios Lietuvoje kainuoja apie 200 tūkst. litų per mėnesį, tačiau žinių tarnyboms neretai metamas argumentas, kad žinios neuždirba pinigų. Tokiu būdu žinios tampa įtakos įrankiu, mat reikia uždirbti", - sako žurnalistas.

Vis dėlto įžvelgiama ir kita problema – redaktoriai įtraukiami į direktoratą, tad spręsdami ne tik redaktoriaus, bet ir pelno, pajamų ir kitus klausimus, redaktoriai įsipareigoja vykdyti įmonės politiką. Pats A. Lelkaitis sako nematantis būdų, kaip šias bėdas įveikti.

Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentės Lauros Blaževičiūtės nuomonė šiek tiek kitokia - problemos kyla ir todėl, kad žurnalistai pernelyg dažnai prisimena savo teises, pamiršdami savo tiesiogines pareigas.

Nepriklausoma žurnalistė Gražina Sviderskytė sako, kad prievaizdais apstatyta sistema yra visiškai neįgali, o dėl susiklosčiusios žiniasklaidos padėties kalti patys kolektyvai, mat dažnai redakcijose nelabai kas žino, kas ką veikia, kas ko atėjo, net didžiąją laiko dalį ima skirti ne savo tiesioginiam darbui. "Man gaila to jauno žurnalisto, kuris patenka į redakciją ir jį tiesiog "suėda", - sakė Gražina Sviderskytė.

Regioninei žiniasklaidai atstovavusi Nomeda Simėnienė aptarė regioninės žiniasklaidos iššūkius. "70 proc. regioninės žiniasklaidos yra prenumeruojama. O nuolat besikeičianti prenumeratos kaina dėl pašto įkainių kaitos ar išvis skyrių uždarymo kaimuose sąlygoja ir mūsų darbą – niekada nežinome, kiek kainuos prenumerata, ar paštas po pusės metų vis dar pristatys į vieną ar į kitą kaimą", - sako moteris.

Tad regioninei žiniasklaidai iškilo du iššūkiai - nepriklausomybė ir išlikimas. Silpna spauda labiau pažeidžiama. O sulaukiami priekaištai - prieštaringi "Jūs - žiniasklaida, turite būti objektyvūs", "Čia jūsų verslas – sukitės". Vis dėlto krizė regiono žurnalistams suteikė ir gerų permainų – padidėjo gyventojų pilietiškumas, temų ieškoti dažnai nė nereikia, redakcijos užverstos gyventojų skambučiais, atsiunčiamos net nuotraukos, kur koks niekšas ką nors darė.

Išvados užrašytos. Ar bus pokyčių?

Žiniasklaidos forume dalyvavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad operatyvus, suprantamas ir objektyvus šalies gyventojų informavimas – bendras žurnalistų bendruomenės ir valdžios atsakomybės reikalas. Žiniasklaidos atstovų forumo siūlymai, pasak prezidentės, padės bendromis jėgomis rengti ir priimti kokybiškam visuomenės informavimui būtinus sprendimus.

Nuspręsta, kad visuomenės informavimo sritis yra ne mažiau svarbi nei energetika, švietimas ar kultūra. Ketvirtoji valdžia nė kiek ne mažiau svarbi nei teisminė, įstatymų leidžiamoji ar vykdomoji. Todėl prieš priimant žiniasklaidos veiklą reguliuojančio Visuomenės informavimo įstatymo eilinę naują redakciją būtina patvirtinti visuomenės informavimo teisinio reguliavimo koncepciją ir sudaryti darbo grupę visuomenės tokiai koncepcijai parengti.

Ketinama išanalizuoti prieš dvejus metus Žmogaus teisių stebėjimo instituto atliktą studiją apie užsakomąją žurnalistiką ir pateiktus siūlymus, kurie nugulė Seimo stalčiuose. Siūloma padidinti baudas už paslėptos reklamos publikavimą, nes dabar baudos mažesnės už pajamas, gaunamas iš tokios informacijos.

Žiniasklaidos bendruomenė suformulavo apie 30 pasiūlymų, kaip galima tobulinti žiniasklaidos darbą, tačiau dalis jų atrodo sunkiai įgyvendinami, nepasiekiami, kiti – utopiški. Vis dėlto dar yra vilties, kad žurnalistika netolimoje ateityje pasuks arba bus priversta pasukti teisingu keliu.

Leonidas Donskis: "Mes patys turime mąstyti ir veikti"

Irena BUDRIENĖ

Šeštadienį Juliaus Janonio gimnazijoje su šiauliečiais susitiko Europos Parlamento narys, filosofas, eseistas, kultūros kritikas, aktyvus visuomenės veikėjas Leonidas Donskis. Apie nūdienos politikos aktualijas jis kalbėjo labai aiškiai, atvirai išreikšdamas savo poziciją, ir tuo patraukė gausiai susirinkusių klausytojų dėmesį.

Leonidas Donskis teigia, kad nėra pesimistas. Lietuva, anot jo, yra įveikusi tokią baisią totalitarinę mėsmalę ir gavusi naują gyvybę po tiek išmėginimų, kad šie išmėginimai nebus tarp pačių sunkiausiųjų.

Autorės nuotr.

Svarbiausia - demokratijos vertybės

Kalbėdamas apie XXI a. Lietuvos vizijas ir iššūkius, L. Donskis pradėjo nuo privalumų. Anot jo, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuva buvo pripažinta Vakarų pasaulio (pateko į prekybos sistemą – sėkmingai prekiavo su Britanija ir kitomis Vakarų šalimis), bet niekas net per patrankos šūvį neprileido Baltijos šalių prie saugumo sistemos, niekas jų nesiruošė ginti ir niekas nebūtų kariavęs ir nekariavo nei okupavus Baltijos šalis, nei po karo.

Dabar situacija kitokia - mes esame NATO ir ES valstybė. Lietuva dar niekada nebuvo tokia formaliai saugi, kokia yra šiandien. "Man regis, kad problemos Lietuvoje kyla ne iš saugumo karine prasme. Greičiau tai nesaugumo jausmas, kuris yra tapęs problema visame Vakarų pasaulyje. Nesaugumas egzistencine prasme – dėl kintančio pasaulio, dėl to, kad tu nebespėji su juo, arba dėl to, kad tu to pasaulio kartais nebeatpažįsti", - teigia filosofas.

"Mes, aišku, į daug ką žiūrime kritiškai. Pakanka paanalizuoti mūsų VSD nuotykius. Ir tai yra blogai, nes mūsų Saugumo departamentas yra perėmęs KGB metodus. Tai puikiai įrodo Pociūno byla, Gatajevų šeimos istorija – į čečėnų šeimos civilinę bylą "įlindo" saugumo tarnyba, o tai protu nesuvokiama demokratinėje valstybėje. Bet faktas tas, kad Lietuva funkcionuoja kaip demokratinė valstybė. Tenka daug bendrauti su armėnais (dėl asmeninių kontaktų ir dėl to, kad Europos Parlamente priklausau Kaukazo delegacijai, kuri Europos vardu dirba su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu). Aš matau, kas ten vyksta. Armėnija dabar geriausiu atveju primena Lietuvą 1991-1992 metais. Ir tada suvoki, kaip viskas yra pasikeitę ir kaip toli nuėjo Baltijos šalys", - svarsto europarlamentaras.

Trūksta patriotizmo, idealizmo

L. Donskis savo kalboje ypač akcentavo patriotizmo stoką. "Palyginti su smetonine, dabartinė Lietuva yra stipresnė, pripažinta pasaulio, labiau išsivysčiusi verslo požiūriu, su nepalyginamai didesne kūrybine industrija negu anksčiau. Bet vienas dalykas bado akis. Lietuviškasis idealizmas yra susvyravęs. Amžininkai pastebėdavo, kad smetoninėje Lietuvoje, nepaisant to, kad demokratija truko trumpai, buvo didžiulė idealizmo banga. Daug jaunimo žmonių studijavo užsienyje, kai kurie universitetai Europoje buvo tapę beveik lietuviškais. Pavyzdžiui, Fribūro universitetas Šveicarijoje, kuriame doktoratą apgynė Stasys Šalkauskis. Jis parašė disertaciją prancūzų kalba bei knygą apie Lietuvą "Ant dviejų pasaulių ribos", 1919 m. ten doktoratą parašė ir apgynė Vincas Mykolaitis-Putinas, ten studijavo Kazys Pakštas, Antanas Maceina ir daugelis kitų to meto inteligentijos atstovų. Lietuviai, kurie studijavo Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, visi masiškai sugrįžo ir suvaidino didžiulį vaidmenį. Tas jaunimo idealizmas buvo akivaizdus. Dabar, jeigu jaunuoliai žmonės važiuoja studijuoti iš Lietuvos, grįžta mažuma. Keistas vaizdas – dabartinė Lietuva visais kiekybiniais požiūriais pranoktų smetoninę Lietuvą, bet dvasios, idealizmo, patriotizmo požiūriu mes, ko gero, pralaimėtume ano meto Lietuvai", - stebėjosi L. Donskis.

Lietuva kapanojasi pati

Gvildendamas problemas L. Donskis pabrėžė, kad jos yra bendros visai Europai. "Jeigu kalbėsime apie ekonomikos krizę, tai negi pradėsime save laikyti sudėtingiausia vieta pasaulyje? Matome, kas Graikijoje darosi – Lietuva sėkmingiau kapanojasi iš tos krizės ir garantuotai lengviau ją įveiks negu Graikija. Ekonomistai ir politikai prognozuoja, kad grandininė reakcija Graikija neapsiribos ir, spėjama, išplis į Portugaliją, Ispaniją. Neaišku, ar viena galingiausių pasaulyje – vokiečių – ekonomika ištrauks. Kyla labai rimtas pavojus. Mes žinome, kad prancūzai iki šiol entuziastingai politiškai vadovauja Europos Sąjungai, britai sėkmingai stabdo prancūzų ir vokiečių įsigalėjimą, o vokiečiai ekonomiškai traukia, kiek gali, tą Sąjungą. Jeigu ateitų akimirka, kai politikai ir vyriausybės pradėtų atvirai burnoti, tai dievai žino. Situacija darosi neaiški. Euro ateitis pakibo ore. Visi žinome prognozes: jeigu nebus suvienodinta fiskalinė politika Europoje, euras neturi jokios ateities. O mes juk svajojame apie eurą."

Apie tai Europos Parlamente aiškiai prabilo kolegė iš Estijos. "Kristina Ojuland, buvusi ministrė, dabar dirbanti mano liberalų demokratų grupėje, sakė – mes leidome išsidirbinėti Graikijos Vyriausybei, kuri iki kracho privedė šalį, o Lietuva už visiškai juokingą infliacijos procentą liko nepriimta į euro zoną. Tai kur tos objektyvios taisyklės? Dabartinė Graikijos krizė padeda daug kam atverti akis. Palaukit, Lietuva beveik prilygo Slovėnijai, kuri tikrai vakarietiška stipri šalis, bet mes neatsidūrėme euro zonoje, o šalis, kuriai visą infrastruktūrą sukūrė ES, yra ant kracho ribos. Lietuva, sukandusi dantis, išsikapanos pati, o kitas šalis reikės traukti, ir drastiškomis priemonėmis, bet tai jau ne mūsų, o bendra problema", - teigia filosofas.

Keisti "didžiųjų" viražai

Santykiai su Rusija, anot L. Donskio - kita bendra problema. "Viena vertus, Rusija yra kritikuojama, nes puikiai matome, kad, palyginti su Jelcino laikais, šalis yra daug ką praradusi – yra nublokšta atgal į savotišką nostalgišką imperinę būseną, kai ji jaučiasi pažeminta, nors Vakarai jai nuolat rodo, kokia Rusija svarbi. Bet jaučiame tas nostalgiškas nuotaikas ir matome Rusiją, kurioje metodiškai (dabar kalbu kaip Žmogaus teisių pakomitečio narys ir kaip savo grupės koordinatorius EP), buvo išnaikinti žmogaus teisių gynėjai Čečėnijoje. Nėra jokių abejonių, kad tie veiksmai buvo padaryti Ramzano Kadyrovo, Čečėnijos prezidento, nurodymu, o žinant, kad jis yra Putino satelitas, nėra abejonių, kad tie veiksmai buvo palaiminti. Kaip ir tai, kad buvo ciniškai nužudyta Natalija Estemirova, viena garsiausių žmogaus teisių gynėjų Čečėnijoje. Kadyrovas nebūtų drįsęs to padaryti, jei nebūtų gavęs žalios šviesos Maskvoje. Žodžiu, yra daug nerimo simptomų, ir mes kritikuojame Rusiją labai rimtai. Bet pažiūrėkime, kas vyksta tuo pat metu. "Nord Streamo" projektas – pasirodo, galima nutiesti dujotiekį net nesitariant su Baltijos šalimis ir Lenkija. Suprantu, kad šalys turi ekonomikos interesų, suprantu, kad dujos ir nafta reikalingos didžiulei Vokietijos ekonomikai. Bet apie kokį europietišką solidarumą mes kalbame? Kai užeina kalba apie europietišką solidarumo stoką, mėgstama piršteliu pagrūmoti mažosioms valstybėms, bet tą solidarumą išduoda vokiečiai su prancūzais – galingiausios Europos Sąjungos šalys. Prancūzija – protu nesuvokiamas dalykas – parduoda strateginę ginkluotę - "Mistralį". Vienas "Mistralis" dislokuojamas Baltijos jūroje, Kaliningrade. Juo galima atakuoti Baltijos šalis. Kitas keliamas į Juodąją jūrą, kad būtų galima atakuoti Ukrainą. Arba atlikti Krymo "vadavimo" operaciją. Tai, atleiskit, kas čia vyksta? Aš neseniai parašiau tekstą anglų kalba į "Baltic Times" "Protas ar išdavystė", angliškai "Reason or Treason?" (žodžių žaismas). Gavau įžymių prancūzų istorikų laišką, kad pernelyg užsipuolu prancūzus. Neva nebuvo noro pakenkti Baltijos šalims. Aš suprantu – čia suveikė prancūzų savimeilė, tarsi įrodymas, kad Prancūzija yra supergalybė. Bet tokia logika nebus pripažinta Baltijos šalyse. Jeigu lietuvių komentatoriai arba politikai pasako, kad tokie veiksmai pakerta Europos solidarumą, kontrargumentų nėra: taip, pakerta. Ir tą klausimą mes turime kelti", - sako europarlamentaras.

Kai ribos - nusitrynusios

L. Donskis akcentuoja, kad šiuolaikinėje politikoje nusitrynė ribos tarp gėrio ir blogio, o tai yra pavojinga. "Aiškumas yra dingęs, ir mes po šaltojo karo gyvename labai pakitusiame pasaulyje. Šaltasis karas sunaikino sovietų imperiją, Vakarai laimėjo ekonomiškai. Tai sustabdė komercinę ginkluotę ir vakarai konsolidavo viešąją nuomonę. Buvo aišku, kas yra kas. Buvo aišku, kad melas ir blogis yra totalitarinių valstybių dalykas – jų monopolija - ir kad kokios netobulos bebūtų demokratinės valstybės, jų nė iš tolo negalima lyginti su totalitarinėmis valstybėmis. Dabar ta riba yra nusitrynusi.

Dabar bet kada gali išgirsti kokį nors kairuolišką europietį sakant - koks skirtumas tarp Rusijos ir Italijos? Italija korumpuota taip pat. Bet negalima lyginti demokratinės šalies, kuri turi problemų (nėra tobulų valstybių) su blogybėmis, kurios yra sistemos dalis, o ne nukrypimas nuo normos. Rusijoje korupcija nėra blogybė – tai metodas, palaikomas valdančiųjų, kuriuo kuriama galia. Bet pagunda Vakaruose padėti lygybės ženklą tarp Rusijos ir Vakarų vis atsiranda. Negalima lyginti blogybių Vakaruose, kurios buvo pasmerktos, su totalitariniu režimu, kuris naikino žmones ir net nepripažino, kad nusikalto žmoniškumui", – teigia L. Donskis.

Emigrantai - naudingi Lietuvai

Europos Parlamento narys apžvelgė ir keletą mūsų problemų, kurių viena skaudžiausių – emigracija. Anot jo, lietuviai emigruodavo visais laikais ir ne kartą stipri išeivija padėjo Lietuvai. Kai okupuotoje šalyje buvo paralyžiuota kultūra, išeivija tuo metu kūrė pasaulinę lietuvišką kultūrą. Emigracija ir išeivija buvo Lietuvos gyvenimo faktas. Iki karo emigravo apie 60 tūkstančių lietuvių, smulkių valstiečių, bėgusių į Braziliją, Argentiną, dalis atsidūrė Amerikoje. Po karo – dipukų karta, politiniai pabėgėliai. Bet dabar mastai kiti: per dvidešimt metų iš Lietuvos emigravo pusė milijono žmonių. Tai labai daug. Iš Lenkijos - du milijonai, bet Lenkijoje yra 38 milijonai gyventojų.

"Vis dėlto nepasiduočiau pesimizmui ir manyčiau, kad tie žmonės bus naudingi Lietuvai. Dauguma jų – protingi, inteligentiški žmonės, kurie patys bus suinteresuoti palaikyti ryšį su Lietuva, nes svetimai kultūrai visada būsi mažiau reikalingas nei savai. Emigrantai bus naudingi savo idėjomis, verslu, kultūra, kūryba. Jie gali būti geri reformatoriai. Žmonės, kurie yra nutolę nuo sistemos, nėra lengvai papirkinėjami, todėl tampa gerais reformatoriais. Bet problema ta, kad su jais niekas nedirba – reikia turėti tam tikrą politiką, reikia būtinai išlaikyti ryšį su jais, nes emigrantai gali būti Lietuvos elito dalis. Pozicijos neturėjimas emigrantų atžvilgiu yra problema", sako L. Donskis.

Gali prireikti šešiasdešimties metų

L. Donskio nuomone, sukurti visavertę demokratinę valstybę pašėlusiai sunku. Jau įsitikinome, kad vienų dalykų pasiekti galima anksčiau, kitų – vėliau. Pasak sociologo lordo Ralfo Darendorfo, laisvos rinkos ekonomiką galima sukurti per šešis mėnesius, atstovaujamąją demokratiją - per šešerius metus, o politinę bendriją, pilietinę visuomenę - tik per šešiasdešimt metų.

"Kaip atsidūrė Valinskas Seime? – klausė kalbėtojas. Valinskas ten pateko todėl, kad Lietuvoje nenusistovėjo stabilių politinių jėgų, kurios ilgiau valdytų Lietuvą, pusiausvyra. Įsivaizduokime, kad turime tris civilizuotas politines jėgas: normali konservatyvi partija, žinoma, mažiau davatkiška ir radikali kaip dabartinė Tėvynės sąjunga, normali kairė, jokiu būdu ne LDDP tipo, bet europietiška, ir liberali partija – tokios trys jėgos sudarytų normalią politinę sistemą. Britanija yra geras tokio politinio spektro pavyzdys. Lietuvos bėda yra ta, kad nė viena partija – net krikdemai ir socdemai – nėra tokia stipri, kad galėtų valdyti be marginalų. Jeigu jie sugebėtų atitrūkti nuo populistų, būtų gerai, bet dabar jie priklausomi nuo jų.

Atsakymų reikia ieškoti patiems

Kita problema – visuomenės abejingumas. "Kol nėra visuomenės, kuri kontroliuotų politikus, tol negalime tikėtis, kad politikai reaguos, – sako Europos Parlamento narys. - Kokia prognozė? Laukia nelengvas procesas. Politologai sutiktų, kad mūsų laukia ilgas kelias, kol sukursime normalią politinę klasę. Bet tas pats ir Europos Parlamente. Galima sakyti, kad tai bendra problema – kalbama apie bendrą politinį nuosmukį Europoje. Veikia naujas politiko tipas. Labai pabodę prognozuojami, ramūs, inteligentiški kompetentingai kalbantys politikai (Kubiliaus tipas). Visi pasiilgo socialinių artistų – meniškų žmonių, kurie dažnai yra labai išvaizdūs, charizmatiški, iškalbingi. Žmonėms nusibodo atitolę politikai: biurokratiški ekspertiniai, neįtikinantys, arogantiški, per daug gerai apmokami."

Anot L. Donskio, krizė gimdo radikalias grupuotes. "Pavyzdžiui, Vengrijoje 17 procentų gavo fašistinė partija. Tai nebe juokai. Lietuva atrodo daug geriau, nes panašių mūsiškių tokią sėkmę parlamente neįmanoma įsivaizduoti. O reziumuojant, Europa gyvena kažkokį keistą metą ir gali būti taip, kad mums teks ieškoti išeičių patiems. Mes tikėjome daug metų, ypač mano karta, kad Vakarai visą laiką bus tam tikra kelrodė žvaigždė. Mes manėme, kad, pavyzdžiui, Amerika, Britanija Prancūzija, Vokietija, mums tiesiog padės. Dabar mes matome, kad tos pačios šalys neturi atsakymų į savo pačių problemas. Vadinasi, esame situacijoje, kai turime patys mąstyti ir veikti. Lietuvai kaip niekad reikia protingų politikų, reikia angažuotos inteligentijos – šviesių žmonių, kurie nustotų žiūrėti į politikus kaip į raupsuotuosius. Mes nepakeisime šalies, jeigu nusišalinsime. Nieko nebus, jeigu šviesi publika, ypač protingas jaunimas, neįsijungs į šalies visuomeninį gyvenimą, į pilietines, nevyriausybines, žmogaus teisių gynimo organizacijas. Mums verkiant reikia tų dalykų."

Bausti negalima pasigailėti

Aušra VAITKEVIČIENĖ

Jau žinome, jog nuo padėto kablelio klasika tapusioje frazėje priklausys ir šios frazės reikšmė. Kurioje vietoje bus padėtas kablelis, laukia ir Rolandas Paksas, kurio ieškinys praėjusią savaitę buvo viešai nagrinėtas Strasbūre įsikūrusio Europos Žmogaus Teisių Teisme. Atsakymo gali tekti laukti kelis mėnesius.

Per metus į Europos Žmogaus Teisių Teismą kreipiasi 200-300 Lietuvos piliečių. Pagal skundų skaičių čia pirmauja Rusija.

Strasbūro žmogaus teisių teismas nagrinėja tas bylas, dėl kurių ieškovas neranda teisingumo savo šalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje atsakovu prieš R. Paksą buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2004 metų balandžio 6 dieną LR Seime įvyko Prezidento apkaltos procedūra, po kurios Rolandas Paksas buvo nušalintas nuo pareigų, o Prezidento rinkimų įstatymas papildytas punktu, jog prezidentu negali būti renkamas apkaltos būdu nušalintas asmuo. Praėjo beveik šešeri metai, kol Strasbūre įsikūrusio Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija pradėjo nagrinėti Rolando Pakso ieškinį.

Prieš posėdį R. Paksas sakė esąs įsitikinęs, jog teisingumas nugalės, nes "ši byla nukreipta ne prieš Lietuvą, bet prieš Lietuvos vardu besidangstančius politizuotus klanus ir sąmokslą organizavusią sistemą".

Teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad netgi teigiamas EŽTT sprendimas R. Pakso byloje neatvers jam kelio sugrįžti į Seimą ar į prezidentus. "Strasbūro teismas negali pakeisti Lietuvos Konstitucijos ir konstitucinės doktrinos", - sakė buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas.

Politiko gynyba rūpinosi trys teisininkai, o teisme ginamąją kalbą sakė teisės ekspertas iš Austrijos Eugen Salpius. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovavo Elvyra Baltutytė, Karolina Bubnytė–Montvydienė, profesorius iš Švedijos Eivid Smith ir Darius Žalimas.

Posėdį stebėjusiųjų nuomonės išsiskyrė: vieniems atrodė, jog stipresnė buvo Rolandui Paksui atstovavusio gynėjo kalba, kitiems - priešingai. Kur sakinyje bus padėtas kablelis, parodys laikas, tačiau, pasak šio teismo teisėjos Danutės Jočienės, labai retas atvejis, kai Didžiajai Žmogaus Teisių Teismo kolegijai nekyla klausimų, o tai rodo, kad bylos esmė ir medžiaga yra aiški. Beje, pati teisėja nusišalino nuo bylos, vadovaudamasi objektyvumo principu.

Per metus į Strasbūrą kreipiasi nuo 200 iki 300 Lietuvos piliečių, tačiau nagrinėti priimama vos 20-30 pareiškimų, t. y. apie 10% bylų. Tokį mažą procentą sąlygoja kruopštus skundų peržiūrėjimas. Prieš sprendimą, priimti bylą ar ne, pareiškimas nueina keletą etapų. Siunčiami raštiški paklausimai, vyksta parengiamieji posėdžiai, nuo ieškovų, atsakovų operatyvumo priklauso bylos vertinimo trukmė.

Žmogaus Teisių Teisme bylos dažniausiai nagrinėjamos 3 arba 7 teismo teisėjų kolegijose. Didžiajai teisėjų kolegijai pavedamos tik pačios svarbiausios bylos. Iš 17 teisėjų sudaryta Didžioji Europos Žmogaus Teisių Teismo kolegija imasi darbo tik išskirtiniais atvejais, kai byla iškelia itin svarbias žmogaus teisių problemas. Nuo š. m. birželio 1 dienos bus pakeistas 14 protokolas, kuriuo trijų teisėjų kolegiją pakeis vienas teisėjas ir tai gali palengvinti sprendimų priėmimo kelią.

Rolandas Paksas savo apkaltos procesą vertina kaip politinių klanų sąmokslą.

EŽTT teisėjų skaičius yra lygus valstybių, ratifikavusių Europos Žmogaus teisių konvenciją, skaičiui. Šiuo metu yra 47 teisėjai. Kiekviena valstybė gali siūlyti tris kandidatūras Parlamentinei Europos Sąjungos asamblėjai, kuri išsirenka vieną iš siūlomų kandidatų. Teisėjai renkami šešeriems metams, vėliau jie gali būti perrinkti. Dabar Europos Žmogaus Teisių teisme teisėja dirba lietuvė Danutė Jočienė.

Šiuo metu nagrinėjimo laukia apie 120 tūkst. bylų, iš kurių 300 bylų iš Lietuvos. Pasak Lietuvos teisėjos Strasbūre, lietuvių bylos - vis geriau parengtos ir, palyginti su laikmečiu prieš 10 metų, daug rečiau atmetamos. Lietuva pagal paduotų skundų skaičių yra sąrašo gale, o dažniausiai lietuviai skundžiasi dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą.

Pagal skundų skaičių pirmauja Rusija, turinti per 30 tūkst. bylų (didelė dalis ieškovų - čečėnų tautybės piliečiai). Antra vieta dalijasi Turkija (dėl laisvės suvaržymų, policijos neteisėtų veiksmų) su Rumunija, turinčios per 10 tūkst. bylų; trečia vieta atitenka Ukrainai ir Lenkijai – per 7000 bylų, dauguma kurių susijusios su istoriniais šalių įvykiais; ketvirtoje vietoje - Italija (dažniausi skundai dėl prokurorų ir teisėjų šališkumo). Mažiausiai bylų turi Monakas, Lichtenšteinas, San Marinas.

EŽTT nenaikina ir nekvestionuoja nacionalinių teismų sprendimų. Šis teismas konstatuoja, ar buvo pažeistos žmogaus teisės, apibrėžtos Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje ir, jeigu buvo, kokiu lygiu buvo pažeistos, taip pat nustato kmpensacijos dydį. Kompensacija nustatoma atsižvelgiant į valstybės ekonomikos kriterijų, o ieškovas neturi galimybės apskųsti EŽTT.

Tarptautinis teismas iš esmės kontroliuoja valstybių teismų praktiką. Skundas EŽTT turi būti paduotas ne vėliau nei praėjus šešiems mėnesiams po galutinio ankstesniojo skundo nagrinėjimo valstybės įstaigoje. Skųstis įmanoma tik dėl pažeidimų, įvykdytų po Konvencijos ratifikavimo 1953 metais. Kad skundas būtų nagrinėjamas, pažeidėjas turi būti išnaudojęs visas teisines priemones savo valstybėje. Skundai, siunčiami į EŽTT, turi būti susiję su skundžiamos šalies valdžios piktnaudžiavimais arba prasižengimais. Skundai prieš privačius asmenis EŽTT nenagrinėjami.

Šių metų pavasarį Europos Žmogaus Teisių Teismas atvertė ir dar vieną rezonansinę, plačiai nuskambėjusią bylą, kurios vienas pagrindinių herojų yra naftos kompanijos "Jukos" įkūrėjas Michailas Chodorkovskis. Jis iki šiol kalinamas Rusijoje.

Valdžia nemyli autorių

Mindaugas ZIMKA

Šeimų nariai juos dabar vadina "valstybės autsaideriais", kūrybinio darbo kamikadzėmis... Redakcijose, leidyklose, spaustuvėse, dizaino ir fotostudijose, teatruose dirba daugybė žmonių, kurių santykius su darbdaviu reguliuoja ne darbo, o autorinės sutartys. Autorių padėtis yra nestabili, o pajamos nereguliarios - už atlikto autorinio darbo "vienetą". Tad vieną mėnesį vienas autorius gali gauti kelis tūkstančius litų, kitas – tik kelis šimtus, o paskui keletą mėnesių abu būti visiškai be darbo ir pajamų.

Žinomas fotomenininkas Aleksandras Ostašenkovas sako, kad valstybė yra užsibrėžusi sunaikinti kuriančius žmones.

Taigi privalomojo sveikatos draudimo mokestis už 2009-uosius metus pagal autorines sutartis dirbantiems literatūros, kultūros, meno ir kitų profesijų žmonėms, kaip ir darbo biržoje neužsiregistravusiems bedarbiams ar gyvenamosios vietos nedeklaravusiems emigrantams, smogė lyg vėzdas. Tačiau autoriai žiniasklaidai skųstis neskubėjo, į protestus ir akcijas bendraminčių nekvietė, Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinių skyrių neokupavo, nors daugelis už praėjusius metus ir tapo skolingi valstybei visą privalomojo sveikatos draudimo mokesčio "maksimumą" - 864 Lt.

Autoriai kol kas garsiai nesiskundžia. Tačiau girdėdami, kaip valdininkai pagal įstatymus juos lygina su verslininkais, neslepia apmaudo.

"Valstybei reikia, kad būčiau bedarbis"

"Buvau šokiruotas, kai staiga vieną dieną nei iš šio, nei iš to tapau valstybei skolingas", – kartaus apmaudo savaitraščiui "Šiauliai plius" neslepia gerai žinomas fotografas, fotomenininkas, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys Aleksandras Ostašenkovas. Ne vieną garbingą titulą pelnęs, ne kartą kultūros ir meno premijomis apdovanotas, daugiau nei 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje surengęs, per 100 nacionalinių ir tarptautinių parodų dalyvavęs bei apie pusšimtį apdovanojimų pelnęs fotomenininkas šiandien yra bedarbis su 864 Lt skola.

A. Ostašenkovas sako, kad pernai buvo nupirkti tik du jo fotoalbumai po 80 Lt, kai kuriuose laikraščiuose išspausdinta jo fotografijų, už kurias, atskaičius mokesčius, jis gavo apytiksliai po 10 Lt - tokios ir buvo metinės pajamos. "Ir visa tai valstybė prilygino verslo pajamoms! Absurdas!" - sako fotografas.

Menininką piktina tai, kad valstybėje per visus dvidešimt nepriklausomybės metų ne tik nepriimta nė vieno autorių gyvenimą lengvinančio įstatymo, bet tarsi tyčia daryta viskas, kad tas gyvenimas jiems būtų pasunkintas.

"Praėjusiais metais aš nesinaudojau jokiomis sveikatos įstaigų paslaugomis, tačiau šiemet vis vien turiu už jas susimokėti. Nėjau ieškoti bet kokio darbo už minimalų atlygį vien tam, kad pragyvenčiau. Man bet koks darbas neįdomus. Man įdomi kūryba, fotografija... Esu sąmoningai pasirinkęs tą sunkų kelią realizuoti save tik kūryboje, ir laiko kitur švaistyti nenoriu. Nesiregistravau darbo biržoje, nes man nereikia pašalpų, jų siūlomų apmokamų buhalterių ar batsiuvių kursų... Dėl nedidelių pajamų niekam nesiskundžiau ir kaip iš to pragyvename – mano šeimos reikalas. Tačiau valstybei vis tiek užkliuvau. Valstybei reikia, kad aš būčiau bedarbis, kad ji už mane mokėtų, nes jai taip geriau, negu leisti man gyventi savo gyvenimą!" – apmaudžiai kalbėjo A. Ostašenkovas.

"Buvau tarp naivuolių"

Apie sudužias iliuzijas turėti socialines garantijas savaitraščiui "Šiauliai plius" pasakojo ir vienos redakcijos korespondentas, pradėjęs dirbti pagal autorinę sutartį praėjusių metų rudenį.

"Buvau tarp tų naivuolių, kurie džiaugėsi, kad dirbantieji pagal autorines sutartis nuo 2009-ųjų buvo "įsodrinti": nuo gaunamų pajamų atskaičiuojamos "Sodros" bei sveikatos draudimo įmokos, reiškiančios, kad nesi už socialinės sistemos borto", - pasakojo jaunas vyras.

Korespondentas neslepia, kad uždirbti jam sekėsi nedaug – pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais tik po 100-200 Lt, nuo šių metų pradžios - jau šiek tiek daugiau, nors toli gražu ne minimalų atlyginimą. Tačiau pradedantis autorius džiaugėsi, kad jo straipsniai spausdinami kas mėnesį ir autorinis atlyginimas mokamas be pertrūkio. Praėjusių metų pabaigoje jam porą kartų teko kreiptis į gydytojus ir visur "praėjo" kaip socialiai draustas.

"Pradėjau svajoti, kad savo ateitį susiesiu su šia redakcija. Norėdamas geriau užsirekomenduoti, pradėjau rinktis sunkesnes temas, - toliau atviravo pagal autorinį atlyginimą dirbantis korespondentas. – Neslėpiau vilčių, jog galbūt, įgijęs patirties, gausiu šioje redakcijoje ir nuolatinį darbą".

Pirmąsias iliuzijas, kad nebus viskas sklandu, pasak autoriaus, išsklaidė žinia, kad jų šeima, nors ir turinti mažas pajamas, negali gauti kompensacijos už buto šildymą. Situacija buvo nelinksma: dėl pasunkėjusios ligos buvo priversta išeiti iš darbo korespondento motina, turinti neįgalumą, sumažėjo šeimos pajamos.

Uždirbai 100 Lt – atiduok 63!

Tačiau Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus teritoriniame padalinyje (Vytauto g.), į kurį korespondento motina nuėjo tvarkytis dokumentų dėl kompensacijos už buto šildymą, ji buvo net užsipulta todėl, kad drįsta tikėtis kažkokių kompensacijų, kai jos sūnus dirba pagal autorines sutartis ir nežinia kiek uždirba! Jokios reikšmės neturėjo paaiškinimai valdininkėms, kad sūnaus autorinis atlyginimas tik kai kuriais mėnesiais tesiekiąs 200 Lt, kad tai legaliai uždirbti ir apmokestinti pinigai, kad jis gali iš darbovietės pristatyti autorinį atlyginimą liudijančius dokumentus. Viskas buvo perniek.

Socialinės paramos skyriaus teritoriniame padalinyje buvo pasiūlyta išeitis: "Nori kompensacijos – išregistruok savo sūnų iš buto arba tegu tavo laisvas menininkas registruojasi darbo biržoje. Daug čia jūsų tokių, nežinia kur ir kiek uždirbančių!"

Sunkiai, tačiau karčią piliulę šeimai teko nuryti. Tačiau po kelių mėnesių smogė privalomojo sveikatos draudimo prievolės įvedimas. Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje korespondentas išsiaiškino, kad už tuos mėnesius, kai gavo autorinius atlyginimus, privalo sumokėti skirtumą tarp sumokėtos nuo autorinio atlyginimo PSD įmokos ir minimalios mėnesio PSD įmokos. Trumpai tariant, jei per mėnesį uždirbo 100 Lt, tai valstybei turi sumokėti 63 litus, jei uždirbo 200 Lt, skolingas esi apytiksliai 54 Lt.

Atskira grupė

Ieškodamas atsakymų, savaitraštis "Šiauliai plius" kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Viršininko pavaduotojos Zofijos Brazaitienės atsakymą gavo raštu:

"Kūrybine veikla užsiimantys gyventojai yra atskira gyventojų grupė. Jie paprastai tęstinai vykdo kūrybinę veiklą, tačiau dažnai negali tiksliai numatyti, kada ir kokios sumos autorinis atlyginimas jiems bus išmokėtas, - rašo Z. Brazaitienė. – Vadinasi, kūrybine veikla užsiimantys gyventojai kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, išskyrus tuos mėnesius, kuriais jiems buvo išmokėtas autorinis atlyginimas ir nuo šio autorinio atlyginimo išskaičiuota bei sumokėta 9 proc. (iš pajamų išskaičiuoti 6 proc. ir 3 proc. draudėjo lėšų; PSD įmoka sudaro ne mažiau nei 72 Lt), privalo draustis savarankiškai ir mokėti PSD įmokas kas mėnesį po 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Autorinius atlyginimus gaunančio gyventojo metinė PSD įmoka negali būti mažesnė nei 9 proc. nuo 12 minimalių mėnesio atlyginimų (864 Lt)."

Prieš operaciją – trys PSD įmokos

Fotografas-dizaineris, kuriam liepą bus atlikta planinė operacija, savaitraščiui "Šiauliai plius" pasakojo, kad pagal klaipėdiečių leidyklos užsakymą gegužės mėnesį turi užbaigti rengti stambų leidinį ir tą mėnesį gaus apie 4500 Lt autorinio atlygio. Pasak dizainerio, tai gali būti jo visų metų pajamos, nes nežinia kaip jis jausis po operacijos, kiek galės dirbti.

"Nuėjau į Mokesčių inspekciją pasidomėti, ar gegužės mėnesį gavęs tokias pajamas dar turėsiu birželį mokėti savarankiškai tuos 72 Lt PSD. Paaiškėjo, kad teks sumokėti ne tik už birželį, bet dar ir už balandį - PSD įmokos turi būti sumokėtos tris mėnesius iš eilės, t. y. ir už tuos mėnesius, kai negavau autorinių atlygių, - patirtimi dalijosi autorius. - Valstybė, pastatydama autorius į vieną gretą su verslininkais, tiesiog nori mus sunaikinti!"

Paramos nesikreipia

Nors ir sunkiai pragyvendami, autoriai į Socialinės paramos skyrių nesikreipia.

"Tai savotiškas fenomenas, - sako skyriaus vedėja Rita Blauzdavičienė. - Kaip ir tai, kad autoriaus darbas įstatymiškai nėra prilyginamas darbui. Tai tik veikla, kuria siekiama gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos."

Pasak R. Blauzdavičienės, skurdo mastas išaugęs milžiniškai. Šiemet socialinę pašalpą gavo 5000 žmonių, maisto paketus - 12000, į eilę prie maisto paketų stoja ne tik darbo neturintys žmonės, bet ir mažas pajamas gaunantys miesto įstaigų darbuotojai. "Vilniuje, - kalbėjo skyriaus vedėja, - jau šito tabu nebėra ir paramos prašyti ateina net visuomenei gerai žinomi žmonės. Jei gyvenimas ar banko paskolos prispaudžia, kur dėtis?"

P. S. Nuotraukos autorius prašo savo pavardės neskelbti ir atsisako už ją autorinio atlyginimo – jis dėl to netektų didelės dalies pensijos.

Prezidentė apdovanojo daugiavaikes motinas

Irena BUDRIENĖ

Minint Motinos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė dalia Grybauskaitė ketvirtadienį ordinais "Už nuopelnus Lietuvai" apdovanojo septynias daugiavaikes motinas iš Šiaulių apskrities. Visos šios daugiavaikės motinos, užauginusios dorus ir darbščius vaikus, galėtų būti pavyzdys šiuolaikinėms šeimoms.

Vyriausia iš apdovanotųjų šimtametė Emilija Grigaliūnienė iš Joniškio rajono išaugino bei gerai išauklėjo aštuonis vaikus. Visi jie užaugo dori žmonės, mylintys ir gerbiantys savo tėvus. Sulaukusi senatvės Emilija nuolat apsupta artimųjų - ją lanko vaikai, vaikaičiai ir kaimynai, su kuriais ji noriai bendrauja.

Devyniasdešimtmetė Stefanija Šimkienė iš Šiaulių rajono Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos užaugino ir gerai išauklėjo dešimt vaikų. Dauguma Stefanijos Šimkienės vaikų nenutolo nuo motinos ir gimtųjų vietų – gyvena ir dirba Šiaulių rajone, todėl Stefanija yra nuolat lankoma ir nestokoja artimųjų dėmesio.

Kitąmet devyniasdešimtmetį švęsianti Pranciška Krapikienė iš Radviliškio rajono Grinkiškio seniūnijos pagimdė, išaugino ir išauklėjo net keturiolika vaikų. Pasak Grinkiškio seniūno Vinco Petrausko, garbaus amžiaus mama vaikai labai rūpinasi ir ją globoja.

Devintą dešimtį bebaigianti Julija Lūžienė iš Akmenės rajono Papilės seniūnijos užaugino aštuonis vaikus. Pasak seniūnijos darbuotojų, visą gyvenimą J. Lūžienė daug dirbo: iš pradžių augino vaikus ir triūsė namie, vėliau – kolūkyje. Nors mirus vyrui J. Lūžienė gyvena viena, yra dažnai lankoma artimųjų. Daugiavaikė mama sulaukė 21 vaikaičio ir 20 provaikaičių.

Aštuntą dešimtį perkopusi Vladislava Odminienė iš Joniškio rajono užaugino ir gerai išauklėjo aštuonis savo ir septynis vyro vaikus iš jo pirmos santuokos. Taigi atsistoti ant kojų ir gyvenimo keliu eiti motina padėjo penkiolikai vaikų.

Aštuoniasdešimt antrus metus einanti Valerija Stankienė su vyru Alfonsu iš Akmenės gražiai užaugino ir tinkamai išauklėjo devynis vaikus. Dabar šeimą sudaro 37 asmenys, iš kurių 24 vaikaičiai ir keturi provaikaičiai. Ši šeima buvo labai darbšti, tvarkinga ir gerbiama žmonių. Svarbiausias tėvų gyvenimo tikslas buvo suteikti vaikams išsilavinimą ir išauklėti juos dorais Lietuvos piliečiais.

Septyniasdešimtmetė Johana Gudaitienė iš Kelmės rajono kartu su vyru Česlovu užaugino dvylika vaikų. Seniūnijos darbuotojai pasakoja, kad Johana yra darbšti, paslaugi, padeda ir giminėms, ir kaimynams, moka užjausti ir atleisti. Ji ne tik gera mama, bet ir nuostabi močiutė. Johana turi 26 vaikaičius ir šešis provaikaičius. Visą gyvenimą J. Gudaitienė gyvena kaime, augina gyvulius, dirba žemę. Visi vaikai taip pat buvo pratinami prie darbo, padėdavo tėvams, todėl užaugo darbštūs ir sąžiningi žmonės.

Visoms šioms daugiavaikėms mamoms yra paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija.

 

Motinos dienos išvakarėse ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu Prezidentė iš viso apdovanojo 43 daugiavaikes motinas, išauginusias daugiau nei septynis vaikus.

Tarp apdovanotųjų yra ir garbingo šimto metų sulaukusių, ir jaunesnių motinų, iš kartos į kartą perdavusių mamos meilę, gražiausias šeimos tradicijas ir kultūrines vertybes. Šias vertybes, pasak šalies vadovės, būtina puoselėti ir diegti jaunajai kartai, kuri kurs ateities Lietuvą.

 

Kai moksleivis atpažįstamas ne iš nešamos kuprinės...

Irena RAMANECKIENĖ

Keturioliktą kartą Šiaulių Centro pradinėje mokykloje pradinių klasių mokytojos rinkosi į tradicinę diskusiją prie apskritojo stalo. Seminaro tema - "Integruotas ugdymas pagal komplektus "Pupa" ir "Gilė": patirtis, ieškojimai, perspektyvos". Dalyvės – per 150 mokytojų iš Biržų, Jonavos, Joniškio, Klaipėdos, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Šiaulių, Telšių, Tytuvėnų, Vilkaviškio, Vilniaus miestų ir rajonų mokyklų.

Geografinė teritorija dalyvių požiūriu kasmet plečiasi, konferencijos ir seminarai, organizuojami Centro pradinėje mokykloje, populiarėja, nagrinėjamų problemų reikšmingumas praktinei veiklai, žinoma, ir edukologijai, didaktikų teorijai didėja. Tokios didelės traukos priežasčių nemažai. Pirmiausia tai pati pedagogų bendruomenė, garsėjanti mieste sutelktumu, dalykinėmis kompetencijomis, atsakomybe už pavestą ugdomąjį darbą, lankstumu, metodinėmis inovacijomis. Antra, tai kūrybingumu, orginalumu, rūpestingumu bei atidumu pasižymintis seminaro organizacinis komitetas, kuriam tenka surasti aktualiausias temas ir potemes, modeliuoti tų renginių turinį, planuoti eigą, rūpintis informacijos apie renginį sklaida, kviesti lektorius ir t. t. Trečia, jauki, gražiai sutvarkyta mokyklos aplinka, rūpestingi, geranoriški, paslaugūs šeimininkai, prisidedantys prie seminaro kokybės bei garsinantys Centro pradinę mokyklą šalies mastu.

Nors keturiolikto seminaro tema koncentruota į diskusijas apie "Pupą" ir "Gilę", bet pakeliui į Panevėžį čia pusvalandžiui sustojo Klaipėdos universiteto doc. dr. R. Girdzijauskienė.

Spalvota melodija, skambantys judesiai

"Ry-tas, jau ry-tas / kvie-čia vie-ver-sys vi-sus į sau-lę / jau šau-kia", - gražiai skamba pirmąkart viešai atliekama L. Vilkončiaus ir N. Rimkienės daina "Vieversys". Tai ne šiaip nauja daina. Tai tarsi šauklys, specialiai sukurtas I klasės muzikos vadovėliui "Vieversys", iš kurio bus mokomasi ateinančiais mokslo metais. Vadovėlio autorės – klaipėdietės I. Bertulienė, R. Girdzijauskienė, V. Valeikienė. Ir dainavo "Vieversį" visos seminaro dalyvės. Anot KU doc. dr. R. Girdzijauskienės, rašant "Vieversį", temų pavadinimų skolintasi iš "Pupos" ("Skambanti virtuvė", "Vakaro muzika", "Paukščių choras" ir kt.), sąvokų skolintasi ir iš dailės bei technologijų vadovėlio "Tišku tašku". Todėl seminaro dalyvės buvo mokomos dainuojamą melodiją nuspalvinti raudonai, mėlynai, rudai, juodai ar jai pritarti "skambančiais" judesiais. Preliminariai susipažinta su vengrų choreografų sukurta ritmavimo ir skandavimo sistema.

Klausiausi doc. dr. R. Girdzijauskienės vedamos dainos, aiškinimų, stebiu "skambančius" judesius ir pripažįstu akivaizdų dėstytojo, dirbančio ir su studentais, ir su mokiniais (tokia doc. dr. R. Girdzijauskienė), pranašumą prieš tą, kuris moksleivį atpažįsta tik iš nešamos kuprinės.

Į viską žvelgti kitu kampu

Seminaro dalyvėms pristatytas pasaulio pažinimo mokymo(-si) priemonių komplektas IV klasei "Gilė". Autorės – šiaulietės pedagogės Edita Minkuvienė, Aušra Didžgalvienė, Ligita Kukanauzienė. Svarbiausias "Gilės" tikslas – ugdyti pradinukų gamtamokslį raštingumą, formuoti bendrąsias vertybines nuostatas, suvokti socialinę, istorinę ir geografinę aplinką, plėtoti gebėjimus bendrauti ir bendradarbiauti. "Gilė" savo turiniu ir struktūra pirmiausia suderinta su lietuvių kalbos vadovėliu "Pupa". Esmė – į lietuvių kalbos pamokose pagal grožinį kūrinį nagrinėjamą temą pažvelgti kitu kampu.

Tą vadovėlio puslapiuose sukauptą turtą vertinu "kitu kampu": ne vien turinio įvairove, kūrybingumu, originalumu, bet ir įdėtu darbu, numatant perspektyvinį planą, intensyviai ieškant reikiamos medžiagos ir preciziškai ją derinant prie temos, programos, kitų dalykų vadovėlių. Antras ryškus bei pagirtinas "Gilės" autorių bruožas – griežta atverstinio (atlankos) struktūra, kompozicija, metodinių reikalavimų paisymas.

Jei I-II klasių vadovėliuose realizuota teminės integracijos idėja, tai III-IV klasių mokymo priemonėms būdingi tarpdalykiniai ryšiai pagal raktinius žodžius. Autorės neslepia, kad reikalinga medžiaga gana sunkiai "gulė" į IV klasės knygos puslapius, nes turinį jau reikėjo derinti ne tik su "Pupa", bet ir su V-VI klasėse nagrinėjamais gamtos, geografijos, istorijos dalykais, nes temos plačios, medžiagos daug, sunku atrinkti tai, kas įdomu ir vertinga ketvirtokams. Galvoje rikiuojasi klausimai: kuri autorių atrinktos ir vadovėlyje pateiktos informacijos dalis užsifiksuoja pradinukų sąmonėje? Kurį laiką? Ar informacijos kiekis optimalus? Koks informacijos santykis su pradinukų interesais, poreikiais?

Bet kurio rašomo vadovėlio autorėms tyrimais parengti atsakymai į tokio pobūdžio klausimus būtų neįkainojamas ramstis. Ir Lietuvos moksleiviams iš to nauda - didelė. Bet kur gauti rimtų pagalbininkų vadovėlių autorėms? Studentai su savo kursinių bakalauro darbų tyrimais būtų pats tas. Bet...

Geriausias matas – patirtis

"Iš pradžių neturėjome aiškios strategijos, buvo tik nuojauta, koks turėtų būti lietuvių kalbos vadovėlis "Pupa", - prisipažįsta Jolanta Banytė–Skridulienė ir Vilija Vyšniauskienė. – Mums buvo svarbu remtis praktika. Tai stiprioji komandos pusė - visos esame mokytojos praktikės. Rašydamos vadovėlį, matavome jį pagal savo mokinius – jei mūsų vaikams įdomus tekstas, užduotis, gal tai patiks ir kitiems; jei mūsų vaikai įveikia užduotį – įveiks ir kiti; jei man taip lengviau išaiškinti taisyklę, gal taip bus ir kitiems mokytojams..."

Šias mintis tarsi apibendrina Džeralda Kuzavinienė: "Ir darėme, ir kūrėme, ir dirbome. Kilo daug naujų minčių, keliskart vertinome patirtį, savo išbandytus metodus. Norėjosi parodyti visiems, kad lietuvių kalbos galima mokyti ir kitaip, nei įprasta."

Kad patirtis yra visa ko matas, rodė apskritojo stalo diskusijos dalyvių aktyvumas. Tauragės "Aušros" pagrindinės mokyklos pedagogės N. Piliukaitienė, R. Raudonienė, pasitelkusios vaizdo pranešimo galimybes, pristatė projekto "Keliauju po Lietuvą" rezultatus, kurie glostė susirinkusiesiems akį, džiugino "Pupos" autoriams širdį ir kiekvieną mintyse vertė savęs paklausti - ar aš taip galėčiau, ar mano ugdytiniai taip padarytų? Pamatęs, palyginęs save su kitais, jautiesi drąsesnis.

Šįkart prie diskusijų stalo nestokota atvirumo. To ankstesniais metais būdavo pasigendama. Dalyvės dalijosi gerąja patirtimi ir nevengė kelti bei svarstyti opių klausimų, kad kitos nenuogąstautų dėl eilinės nesėkmės, kad nenusiviltų pradėjusios dirbti su integruotais vadovėliais ir pan. Nenutylėta ir PIRLS sistemingai vykdoma skaitymo / teksto suvokimo tyrimų / testavimo problema: mokytojai pasigenda dalykiškos, išsamios grįžtamosios informacijos. Ne demografiniai rodikliai, o metodiniai dalykai juos jaudina. Mokytojams nepakanka žinios, kad Lietuvos ketvirtokai pagal skaitymą / teksto suvokimą užėmė N-ąją vietą tiriamųjų grupėje. Mokytojai nori gauti nuorodas į klausimą "Kodėl?" Tokia informacija, matyt, nepasiekiama net vadovėlių autoriams, o gal NEC yra kitos nuomonės?

Pasikeitimas vaidmenimis

Iš panoraminės seminaro apžvalgos akivaizdu, kad jo dalyviai grįžta į savo mokyklas ratuoti žiniomis, būsimos veiklos strategijomis, pasitikrinę savo darbo stiliaus patikimumą, išgirdę naudingų patarimų. Dėl puikiai organizuojamų analogiškų renginių sparčiai didėja pradinių klasių mokytojų trauka į mažytę Centro pradinę mokyklą, o ne į aukštus universiteto mūrus. Nebėra ten studijų programų, kaip Dž. Kuzavinienės ir L. Kukanauzienės (pradinio ugdymo pedagogikos specialybė, PUP), kaip E. Minkuvienės ir A. Didžgalvienės (PUP su darbų specializacija), kaip V. Vyšniauskienės (PUP su muzika), kaip J. Banytės–Skridulienės (PUP su užsienio kalba) studijų laikais. Ir metodikos specialistų, savo dalyko žinovų, nebereikia. Net ir tų, kurie šalies mastu rutulioja ugdymo(-si) koncepcijas, pagal kurias modeliuoja sistemas ir rašo mokymo priemones pradinukams. Gerai ar blogai tokios inovacijos? Be abejo, Šiaulių Centro pradinei mokyklai tai tik didelis privalumus.

Atidengta lenta A. J. Greimui

Šiaulių Didždvario gimnazijoje atidengta memorialinė lenta garsiam Lietuvos mokslininkui Algirdui Juliui Greimui. Semiotikas, kalbininkas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas ir literatūros almanacho "Varpai" sumanytojas yra mokytojavęs šioje mokykloje.

Atidengiant lentą dalyvavo literatūros almanacho "Varpai" vyriausiasis redaktorius L. Peleckis-Kaktavičius, profesorius K. R. Kašponis. Pastarasis yra parašęs knygą "A. J. Greimo vaikystė ir jaunystė Lietuvoje". Šis veikalas gimė prancūzų semiotikos mokyklos pasekėjų pageidavimu.

A. J. Greimas priskiriamas prie įžymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų. Jis nuo 1965 metų gyveno Paryžiuje ir vadovavo semiolingvistinių tyrimų grupei. Jo dėka susiformavo garsi Paryžiaus semiotikos mokykla. A. J. Greimas lyginamas su iškiliausiais Lietuvos ir pasaulio mokslininkais.

  

Memorialinę lentą atidengė literatūros almanacho "Varpai" vyriausiasis redaktorius L. Peleckis-Kaktavičius ir profesorius K. R. Kašponis.

Alvydo Januševičiaus nuotr.

Semiotikos mokyklos pradininkas 1929–1931 metais gyveno Šiauliuose, lankė berniukų gimnaziją. 1934–1935 metais studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1936–1939 metais - kalbotyrą Grenoblio universitete. Grįžęs į Lietuvą 1939 metais atliko karinę tarnybą. 1940–1944 metais gyveno Šiauliuose, mokytojavo mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute.

Mokslininkas mirė 1992 metrų vasario 27 dieną Paryžiuje. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Greimo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje. Jo vardu taip pat pavadinta aikštė Prancūzijos La Šosė miestelyje. Čia jis ilgai gyveno.

"Šiauliai plius" inf.


Savivaldybės marionetėmis tapo bibliotekos darbuotojai

Mindaugas ZIMKA

Mažus atlyginimus gaunantiems Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos (ŠSVB) darbuotojams nervai dėl nemokamų atostogų prievolės tąsomi iki šiol. Jei Tarybos posėdyje nebus pakeistas miesto biudžetas, bibliotekininkams tris mėnesius nebus iš ko mokėti atlyginimų. Bibliotekininkų profesinės sąjungos atstovai svarsto apie piketą prie Šiaulių miesto savivaldybės, tik nežinia, kiek tai paveiktų miesto valdžios sprendimus.

"Bibliotekininkų darbas nėra toks lengvas ir paprastas, kaip daugeliui iš pirmo žvilgsnio atrodo, - savaitraščiui "Šiauliai plius" sakė Šiaulių krašto bibliotekininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gintana Sutkutė-Sorakienė. – Ir tai nereiškia, kad su šiais žmonėmis miesto valdžia gali elgtis kaip panorėjusi. Jeigu reikės eiti nemokamų atostogų tris mėnesius, kaip, pasakykite, tuomet išgyventi?"

Taupymo programa "Susiveržkime diržus"

2009 metais Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo imtasi įvairių priemonių darbo užmokesčio fondui sutaupyti: panaikinta 9,75 etato, uždarytas "Dainos" filialas, darbuotojai privalėjo eiti nemokamų atostogų.

Skiriant 2010 m. ŠSVB darbo užmokesčio fondą, į tai nebuvo atsižvelgta. Kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programoje 2009–2013 metais bibliotekininkų darbo užmokestis apibūdinamas kaip vis dar nepagrįstai mažas ir nesiekiantis šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Šiaulių miesto savivaldybė "gražiai" bei teisiškai pasinaudojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu "Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose pakeitimo". Teisės akto, priimto šių metų vasario 10 d., 2.7 punkte išdėstyta: "Šalių susitarimu gali būti nustatytas ne visas darbo dienos ar darbo savaitės darbo laikas, atskiras darbuotojo ar valstybės tarnautojo darbo grafikas. Tokiu atveju šiame nutarime nustatyti reikalavimai dėl darbo laiko pradžios, pabaigos ir kasdienės darbo laiko trukmės netaikomi." Taigi miesto valdžia šiuo dokumentu pasinaudojo, įgyvendindama griežtą diržų susiveržimo ir paskutinės odos nudyrimo programą...

Pinigų trūksta trijų mėnesių atlyginimams

Patvirtinus 2010 metų miesto biudžetą paaiškėjo, kad bibliotekininkų atlyginimams skiriamų lėšų trūksta trims mėnesiams. "Kaip reikia gyventi, jeigu negausi atlyginimo tris mėnesius?" - piktinosi bibliotekininkų profesinės sąjungos pirmininkė G. Sutkutė-Sorakienė.

Tad vasario 25 d. visuotinio bibliotekininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, kad būtų dar kartą peržvelgtas bibliotekininkų atlyginimų biudžetas ir surasti variantai trūkstamoms lėšoms gauti. Kad būtų svariau, visi ŠSVB reikalavimai išdėstyti raštu ir pateikti Savivaldybės administracijos direktoriui Valdui Damulevičiui.

Pasak Gintanos Sutkutės-Sorakienės, šio susitikimo metu bibliotekininkų profesinės sąjungos lyderiai buvo raminami - jiems buvo teigiama, kad tris mėnesius be atlyginimų bibliotekininkams galbūt ir nereiksią būti, kad bus ieškoma trūkstamų lėšų. Nusiskundimai dėl esamos ŠSVB padėties tarsi buvo išklausyti.

"Tą pačią dieną, vasario 25-ąją, reikalavimus užregistravome, ir ėmėme laukti atsako iš Savivaldybės, - pasakojo G. Sutkutė-Sorakienė. – Tačiau tris savaites nesulaukėme. Teko skambinti į Savivaldybės raštinę ir teirautis, kam nukreipti mūsų reikalavimai."

G. Sutkutė-Sorakienė išgirdo, kad reikalavimai jau "guli" ant vieno iš Finansų skyriaus darbuotojų stalo.

ŠSVB atlyginimo mokos fondui metų pradžioje buvo suplanuota skirti 741,7 tūkst. Lt, trūkumas – 185,3 tūkst. Lt. "Tikimės, kad balandžio 29 d. vyksiančio Tarybos posėdžio metu vienodai paskirstytų lėšas, tuomet pinigų neužtektų tik vienam mėnesiui, o už gruodį mums sumokėtų sausį", - atviravo G. Sutkutė-Sorakienė.

Gresia nemokamos atostogos

G. Sutkutė-Sorakienė sako, kad finansininkų atsakymas nenudžiugino: atlyginimai bus visiems paskirstyti vienodai, neatsižvelgiant į tai, kad bibliotekininkų darbo atlygis – mažiausias iš visų kultūros įstaigų. Tą pačią informaciją ji išgirdo ir kovo 24 d. trišalės tarybos posėdžio metu.

ŠSVB kolektyvas neslepia nusivylimo ir baiminasi dėl tolimesnio savo likimo. "Jeigu reikės eiti nemokamų atostogų tris mėnesius, kaip, pasakykite, tuomet išgyventi? - būgštavo profesinės bibliotekininkų sąjungos atstovai. – Mūsų atlyginimai ir taip maži. O kaip išlaikyti kitus nedirbančius šeimos narius?"

"Visoms biudžetinėms įstaigoms yra nustatyta vienoda tvarka - taupant atlyginimų fondo lėšas mažinti darbo dienų skaičių per metus, - teigia ŠSVB direktorė Irena Žilinskienė. - Kaip ir visi kiti mūsų darbuotojai, laukiu atsakymo ir esu pasiruošusi eiti nemokamų atostogų. Noriu pridurti ir tai, kad ir man, ir bibliotekininkams, valytojoms bei ūkvedžiui – visam kolektyvui - yra skaudu dėl tokios situacijos. Problema užklumpa visus vienodai."

G. Sutkutė-Sorakienė neslepia, kad svarstoma net apie piketus prie Šiaulių miesto savivaldybės.

Nesilaikoma teisės aktų

"Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vienašališkai priėmusi sprendimą sumažinti ŠSVB darbuotojų atlyginimų mokos fondą 20 proc., pažeidė LR Darbo kodekso 47 ir 48 str. Darbuotojams nebuvo sudarytos sąlygos visaverčiai derėtis dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų numatomo pasikeitimo. Tačiau manau, kad Lietuva – vis dar teisinė šalis, todėl problemos turi būti sprendžiamos remiantis teisės aktais, - samprotauja G. Sutkutė-Sorakienė. - Bibliotekininkai tikrai neprivalo iš savo mažų atlyginimų užkaišyti Savivaldybės "skylių".

G. Sutkutė-Sorakienė ir ŠSVB darbuotojai dalijosi ir kitomis problemomis. Dėl lėšų trūkumo ŠSVB negauna naujų knygų, kurias galima pamatyti tik knygynų lentynose už solidžią kainą. Be to, trūksta ir periodinių leidinių. "Anksčiau gaudavome 36 periodinius leidinius, o dabar – tik 11", - apgailestavo Gintana. "Valdžiai nerūpi kultūra. Mes palikti likimo valiai", - priduria ŠSVB Bibliografijos ir informacijos skyriaus darbuotojos. Jos svarsto ir apie tai, kas būtų, jei atleistų iš darbo valytoją ar ūkvedį. Kas tuomet dirbtų pastarųjų darbus? Gal bibliotekininkai už tą patį atlyginimą, prie kurio numatytas "priedas" - nemokamos atostogos?

Pasak bibliotekininkių, skaitytojų apsilanko išties nemažai, darbo krūvis didėja. Vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms biblioteka organizuoja įvairius renginius, tačiau renginiai nėra pakankamai finansuojami. Ne paslaptis ir tai, kad bibliotekos darbuotojai iš savo namų kartais atneša vieną kitą knygą pažįstamam skaitytojui, kad tik jo neprarastų. "Dėl kiekvieno skaitytojo atiduodi jėgas ir atlieki visas tau skirtas pareigas, - teigė G. Sutkutė-Sorakienė. – Tad ir norime gauti atlyginimą už kvalifikaciją atitinkantį darbą."

Eiliniai pažadai ar konkretūs sprendimai?

Bibliotekininkai nekantriai laukia balandžio 29 d. įvyksiančio Tarybos posėdžio, kurio metu, pasak miesto valdžios, bus galutinai pateiktas susidariusios problemos sprendimo būdas ir apsvarstytas visų biudžetinių įstaigų atlyginimų mokos fondo lėšų paskirstymas.

Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius žada: "Yra gerų poslinkių. Gauta lėšų iš valstybės, todėl bus atsižvelgta į tuos, kurie gauna mažesnį atlyginimą."

"Šis posėdis skirtas ne tik biudžetinių įstaigų atlyginimų mokos fondo lėšoms paskirstyti, bet ir kreditiniams įsiskolinimams už paslaugas nagrinėti", - iliuzijas sklaido Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Kazimiera Daujotienė.

Mes darom!

Nutirpęs sniegas atidengė visas "grožybes", apnuogino pašales ir atskleidė, kad gyvename netausodami aplinkos.

Nelaukdamas specialių akcijų, verslininkas visuomenininkas Artūras Visockas nuolat tvarko Salduvės parką. Tvarkymo akciją jis surengė ir miesto centriniame parke, kur jam į pagalbą atskubėjo Jovaro pagrindinės mokyklos moksleiviai. Talkų maratoną jau pradėjo ir Lieporių bendruomenė, padedama nevyriausybinių organizacijų, sporto mokyklos "Klevas", nes tiki, kad Lieporių parkas taps traukos centru bei laisvalaikio ir poilsio vieta.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Galimybę tvarkytis siūlo balandis, paskelbtas švaros mėnesiu, ir akcijos "Darom" organizatoriai, balandžio 17 dieną kviečiantys į talką.

Praėjusių metų "Darom" tikslas buvo sulaukti ne mažiau 10 tūkst. dalyvių ir turėti bent po vieną tvarkymo tašką 60 Lietuvos rajonų. Situacija pranoko organizatorių lūkesčius, nes suskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad akcijoje dalyvavo apie 70 tūkst. žmonių ir buvo surinkta apie 10 tūkstančių tonų atliekų vietoj planuotų šešių tūkstančių. Dalyvių skaičiumi Lietuva gerokai pranoko Estiją, kurioje 2008-aisiais ir gimė visuotinės šiukšlių rinkimo talkos idėja.

Norinčių gyventi švaresnėje aplinkoje netrūko ir Šiauliuose – 2009–aisiais mūsų mieste surinkta apie 20 tonų šiukšlių, dalyvavo pusantro tūkstančio savanorių.

Organizatorių teigimu, šiauliečiai aktyvūs ir šiemet. Savanorių užsiregistravo į visus tvarkytinus 58 taškus Šiaulių mieste. Kiek iš tiesų bus talkininkų, iš anksto sunku pasakyti: prie aplinkos švarinimo balandžio 17 dieną kviečiami prisijungti visi, kurie neabejingi savo aplinkai.

Organizatoriai primena, kad reikėtų nepamiršti pirštinių, jei turite, pasiimti įrankių. Jų teigimu, labiausiai talkininkų reikėtų mažiau apgyvendintose teritorijose, daugiabučių kaimynystėje jų užteks. Tvarkytinų vietų sąrašą galima rasti Šiaulių miesto savivaldybės tinklalapyje www.siauliai.lt, papildomos informacijos - www.mesdarom.lt .

Kiekvieno pagalba yra reikalinga.

"Šiauliai plius" informacija

Su nedarbu kovojama europiniais pinigais

Mindaugas ZIMKA

Situacija Šiaulių miesto darbo rinkoje šių metų sausio-kovo mėnesiais nebuvo blogesnė negu kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Nedarbas Šiaulių mieste ir rajone šių metų kovo mėnesį sudarė 12,7 proc., Vilniuje – 13,7 proc., Panevėžyje - net 16,5 proc. Per paskutinę kovo savaitę Šiaulių darbo biržoje buvo įregistruoti 234 bedarbiai, tad balandžio 1 d. darbo ieškojo 14738 asmenys, turintys bedarbio statusą. Per metus bedarbių skaičius padaugėjo 1,8 karto. 3390 (23 proc.) asmenų gauna nedarbo draudimo išmoką (maksimali išmoka - 650 Lt), kiti bedarbiai iš Socialinės rūpybos skyriaus - apie 300 Lt pašalpą.


Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė teigia, kad visuomenės nuomonė dėl viešųjų darbų yra labai pasikeitusi.

Autoriaus nuotr.

Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė savaitraščiui "Šiauliai plius" papasakojo, kokiomis priemonėmis bus sprendžiamos nedarbo problemos, apie įvairias mokymo programas bei įsidarbinimo galimybes.

Pagal specialią viešųjų darbų programą numatyta įdarbinti apie 500 miesto bedarbių ir apie 250 bedarbių iš Šiaulių rajono. Pasak Šiaulių darbo biržos direktorės G. Kuprevičienės, dabar viešieji darbai – tai ne tik miesto gatvių ir skverų tvarkymas. "Tai įvairūs ūkio bei smulkaus remonto darbai savivaldybės įmonėse: mokyklose, globos įstaigose, darželiuose ir pan., - sako Genovaitė Kuprevičienė. - Pernai žmonės atliko daug nekvalifikuotų remonto darbų: dažė tvoras, šlavė takus, tvarkė aplinką - prisidėjo prie miesto bei savivaldybės įmonių aplinkos tvarkymo, gavo už šį darbą atlygį."

Pasinaudodamas Europos socialinio fondo lėšomis, Lietuvos teritorinės darbo biržos galės finansuoti nebe 50 proc., kaip dabar, o iki 80 proc. viešųjų darbų. Planuojama, kad tuomet Šiauliuose ir Šiaulių rajone viešiesiems darbams bus galima įdarbinti ne 750, o iki 1000 miesto ir rajono bedarbių. "Būtų keleriopa nauda: biržai nebereikėtų mokėti nedarbo draudimo išmokos, žmogus gautų minimalų atlyginimą, sumokėtų mokesčius ir pinigai sugrįžtų į biudžetą", - tvirtina Darbo biržos direktorė G. Kuprevičienė.

Ji neslepia, jog prieš dešimt metų viešieji darbai gelbėdavo sunkiose nedarbo situacijose ir padėdavo išgyventi apie 1500–2000 bedarbių, nors ir būdavo lyg "prakeiksmas" – labiausiai neprestižinis darbas. "Dabar visuomenės nuomonė apie viešuosius darbus pasikeitusi", - sako Genovaitė Kuprevičienė.

Pirmenybė įsidarbinant viešiesiems darbams bus teikiama asmenims, kurie neturi kvalifikacijos, kuriems per 50 metų, ilgalaikiams bedarbiams, ypač šeimoms, kuriose abu asmenys yra bedarbiai ir turi mažamečių vaikų.

Laikinieji darbai gelbės laikinai

Kita programa, kuria tikimasi sumažinti nedarbą, – tai laikinieji darbai įmonėse, patiriančiose ekonominių sunkumų. Įdarbintas asmuo dirbs kvalifikuotą darbą tol, kol įmonė turės darbo, o kai kvalifikuoto darbo nebebus, žmogaus į gatvę niekas neišvarys. Laikinai jis eis dirbti viešųjų darbų, kuriuos jam privalės parūpinti darbdavys toje pačioje įmonėje. Už viešuosiuos darbus irgi bus mokamas atlygis. "Jei darbuotojas neturės darbo pusę darbo dienos, Darbo birža nedirbančiajam mokės išmokas iki šešių mėnesių. Jei darbo neturės dar daugiau ar net visą dieną – tris mėnesius finansuosime", - teigia Genovaitė Kuprevičienė.

Darbo laiko apskaitos ir dokumentų tvarkymo kontrolė bus labai griežta, kad pinigai nebūtų lengvai švaistomi ir nebūtų jokių machinacijų. Nauda taip pat turėtų būti ir darbuotojui, ir darbdaviui: dirbantysis nepraras darbo vietos, o darbdaviui nebereikės ieškoti ir įdarbinti naujo darbuotojo, kurį vėliau reikėtų apmokyti. Žmogui bus suteikta garantija išvengti nemokamų atostogų arba paties baisiausio – darbo vietos praradimo. G. Kuprevičienė sako, kad darbdavių ir bedarbių susidomėjimas abejomis – viešųjų ir laikinųjų darbų – programomis yra didžiulis.

Abiturientams lengvatų nenumatoma

"Lengviau įsidarbinti asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą", - teigia Genovaitė Kuprevičienė. Jaunimo įsidarbinimo galimybės bei įvairios programos yra finansuojamos Darbo biržos nuo trijų iki šešių mėnesių, įsidarbinęs jaunuolis gauna fiksuotą užmokestį ir iš darbdavio. Deja, abiturientams, ką tik baigusiems vidurinę mokyklą, programoje finansavimas nenumatytas. Remiami tik aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys arba baigusieji Darbo biržos organizuotas kursų programas.

"Įgijusius ne mažesnį nei 10 klasių išsilavinimą jaunuolius bandome nukreipti į mokymo kursus, kad jie įgytų profesiją", - sako direktorė G. Kuprevičienė. Viena populiariausių darbo biržos programų – įgūdžių įgijimo programa. Ji skirta asmenims, įgijusiems aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimą bei baigusiems Darbo biržos organizuojamus kursus. Įsidarbinęs asmuo dirba ir kaupia įgūdžius, o jam už darbą moka ir darbdavys, ir birža.

Dar viena pagalba darbo ieškančiam jaunuoliui – Jaunimo darbo centras, kuriame vyksta mokymai, kaip ieškoti darbo, teikiamos konsultacijos, kaip pasirengti pokalbiui su darbdaviu, tinkamai parašyti CV (gyvenimo aprašymą), motyvacinį laišką.

Šiaulių darbo biržos direktorė neslepia, jog problemiškiausia įdarbinti asmenis, kurie neturi aukštojo ar aukštesniojo išsilavinimo. "Manau, jog universitetą ar kolegiją baigęs jaunuolis yra raštingas ir jam netrūksta gebėjimų prisitaikyti prie darbo rinkos", - teigia Genovaitė Kuprevičienė.

Privatumas gali būti šventas

Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt

Kūrybinių dirbtuvių, vykusių kovo mėnesį, idėjų įgyvendinimas atidėtas geresniems laikams. Realių veiksmų ėmėsi tik Šiaulių vyskupija - neseniai išduotos sąlygos techniniam projektui rengti. Nors naujajam vyskupijos pastatui privačioje žemėje nėra nė lito, pro valdininkų rankas viskas praslysta - lyg patepta. Akivaizdu viena - mažus privačius žmogelius galima įpareigoti suprojektuoti svetimą kvartalą, o vyskupija net miesto centre galės statyti ką tik nori.

Ant bažnyčios kampo, anot vyskupo, tiktų pastoracinis centras, o ne kurija.

Autoriaus nuotr.

Devyni iš dešimties kūrybinių dirbtuvių dalyvių, pateikdami Prisikėlimo aikštės sutvarkymo viziją, numatė vietą ir būsimai vyskupijai palei Tilžės gatvę priešais kolegijos bendrabučius. Klausimas - ar statiniui Prisikėlimo aikštės prieigose projektuoti bus skelbiamas konkursas, rengiamos idėjų stovyklos?

Rasos Budrytės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos, teigimu, vyskupija turi nuosavą žemės sklypą, todėl jos įpareigoti rengti konkursą nėra kaip. "Tai būtų galima padaryti, jei žemė būtų valstybinė. Dabar į projekto rengimo sąlygas įrašėme tik rekomendaciją surengti konkursą. Be to, šis projektas turės būti pristatytas visuomenei, architektūrinei bendruomenei, jį turės įvertinti kultūros vertybių apsaugos specialistai", - sako vyriausioji architektė.

Viskas lyg ir normalu – privati valda, statau, ką noriu. Vasarį Šiaulių miesto taryba priėmė sprendimą, kad Šventupio teritorijoje sklypus turintys savininkai, norėdami pasitvirtinti sklypo detalųjį planą, turės pateikti ir parengtą viso kvartalo užstatymo koncepciją. Paprasčiau sakant, privataus sklypo savininkas už savo lėšas turės parengti projektą kitiems privatiems sklypams. Tai tokia pat privati nuosavybė, tačiau Taryba rado priemonių ir įrankių paminti šį privatumą. Savininkui projektai kainuos nemenkus pinigus.

Kodėl tokių privalomų įpareigojimų Taryba negalėtų taikyti ir vyskupijai?

"Tai nėra adekvati situacija, - nesutinka R. Budrytė. - Šventupio teritorijoje nėra suprojektuota gatvių, infrastruktūros, todėl nėra kitos išeities. Vyskupijos situacija visai kitokia. Be to, juk ne visi gyventojai - katalikai, kad galėtume kalbėti apie visuomenės interesą."

Šarūnas Sabaliauskas, Architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, teigia, kad konkurso organizavimas - papildomos lėšos, o sklypas - privatus, lėšos - privačios, įpareigoti savininkus leisti pinigus konkursui nėra mechanizmo. "Problema - mūsų mieste nėra strategijos, kaip elgtis tokiose itin svarbiose ir sudėtingose vietose: skelbti konkursą, pateikti visuomenei svarstyti. Idėjų paieška visada duoda geresnį rezultatą nei vienos nuomonės eksponavimas. Privalomai įpareigoti skelbti konkursą galėtų Šiaulių miesto taryba, tačiau kur jie, politikai, garsiai šaukę apie visuomenės interesą Pavasario gatvėje ir šventai nutylantys vyskupijos šešėlyje? Neapibrėžta situacija jiems patogesnė nei aiškios taisyklės."

Taryba sudrebėjo prieš vyskupiją, tačiau lengvai įpareigojo privačius Šventupio teritorijos gyventojus.

Vyskupas Eugenijus Bartulis patikslino, kad kol kas vyskupijos pastoracinio centro statyba - tik kalbos. Statyboms nėra nė lito. "Visiems sunkūs laikai. Nei valdžios, nei rėmėjų nepaprašysi... Šiame vyskupijos centre turėtų įsikurti vyskupijos jaunimas, šeimų centrai ir kitos organizacijos, kurioms dabar patalpas nuomojame", - sako vyskupas.

Ar skelbs vyskupija konkursą centro projektui, vyskupas E. Bartulis dar nežino: "Žinome tik tiek, kad vyskupijos kurija liks tame pačiame pastate. Beje, kurijai pinigų taip pat neturėjome – davė Kauno vyskupas."

Anksčiau vyskupas ne kartą yra prasitaręs, jog ant bažnyčios kampo kurijos tikrai nenorėtų, tačiau pastoraciniam centrui, jo požiūriu, tai tinkama vieta.

Geriau jaunas jautis negu sena karvė

Irena BUDRIENĖ

Jeigu turėtumėt galimybę rinktis, ką pirktumėte – hormonais, modifikuotais pašarais šertų ar natūraliai užaugintų gyvulių mėsą? Ką, būdami vartotojai, remtumėte – aplinką teršiančias danų kiaulides ar lietuvių ūkininkus? Bloga žinia – dabar parduotuvėje nusipirkę mėsos nežinome, kaip buvo augintas ir šertas gyvulys. Gera – Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociacija jau kuria kokybiškos lietuvių ūkiuose užaugintų veislinių galvijų mėsos prekinį ženklą, kad vartotojas pajustų skirtumą ir galėtų pasirinkti.

Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Bezaras sako, kad Lietuvos ūkininkai tiek chemijos, kiek danai, nenaudoja, taip pat ir modifikuotų pašarų.

Autorės nuotr.

Neseniai Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentu išrinktas mūsų kraštietis, Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Bezaras pats augina mėsinių galvijų bandą. "Turint savo ūkį ir žemės, gyventi galima", – optimistiškai kalba jis.

– Pieno tiekėjai nuolat skundžiasi mažomis pajamomis. Kokia padėtis mėsos rinkoje?

– Kritus kainoms sunkumų patyrę pienininkai kaip alternatyvą galėtų rinktis auginti mėsinius galvijus. Ši ūkio šaka ypač tinka turintiems blogos, žemo našumo žemės, plytinčios Kelmės ir Akmenės rajonuose, Šiaulių rajono Bubių, Pakapės, Raudėnų apylinkėse. Mėsinė galvijininkystė – nauja perspektyvi šaka, nereikalaujanti didelių investicijų. Tik privalu įsigyti geros veislės mėsinių galvijų, kuriems net tvartų nereikia – užtenka pašiūrių, turėti pievų, aptvarų, elektrinį piemenį, ir viskas. Sakau drąsiai, nes pats išbandžiau savo kailiu, mėsinių galvijų bandą auginu nuo 2006 metų. Vasarą mėsiniai galvijai yra tinginių verslas, nereikalaujantis daug priežiūros, darbo sąnaudų. Be to, tikimės, kad ir mėsos supirkimo kainos bus aukštesnės, žinoma, ne bet kokios, o tikros, mėsinių galvijų, mėsos. Veislei noriai perkami ir gyvi galvijai, nes Lietuvoje yra daug geros genetikos veislinių galvijų, atvežtų iš Prancūzijos, Vokietijos.

– Kodėl mėsos supirkimo kainos turėtų kilti?

– Anksčiau net keturių litų nesiūlė, o dabar už gyvą svorį moka apie penkis litus. Šiuo metu šalyje trūksta skerdyklų. Tikimės, kad besikuriančios mini skerdyklos šiek tiek kilstelės mėsos supirkimo kainas. Naujas skerdyklas ketinama įkurti Kėdainių ir Šiaulių rajonuose. Mūsų krašte skerdyklą planuoja atidaryti ūkininkas Petras Barista, turintis per 600 galvijų bandą ir žadantis ją plėsti iki 1000. Kuriame ir savo prekinį ženklą, kad vartotojas pajustų skirtumą tarp senų karvių ir mėsinių galvijų mėsos, nes jauno veislinio Lietuvoje natūraliai užauginto jautuko sveika mėsa nuo 15 metų karvės skiriasi ir maistinėmis savybėmis, ir sudėtimi.

– Vartotojui jau rūpi ir tai, kaip gyvulys buvo augintas, ar jo racionas nebuvo "pagerintas" modifikuotais pašarais ir hormonais. Kuo šeriate savo galvijus?

– Kadangi auginami ekstensyvių veislių galvijai, daugiausiai svorio priaugantys ganiavos laikotarpiu, ėsdami pigiausią pašarą – ganyklos žolę, jie negauna jokių priedų, net kombinuotųjų pašarų, ganosi natūraliose, apleistose pievose. Mes, Lietuvos ūkininkai, tikrai tiek chemijos, kiek danai, nenaudojame, taip pat ir modifikuotų pašarų. Kiaulininkų asociacija yra kita. Galima tik pasidžiaugti, kad Šiaulių rajone danų kiaulidės neįsikūrė, nors tokių norų buvo. Viskas priklauso nuo Savivaldybės vadovų – jeigu nenorima įsileisti daniškų kiaulidžių, tai jų ir nebus. Kai užsieniečiai atvažiuodavo į žvalgytuves, jiems buvo parodomos pačios blogiausios žemės. Ūkininkus visąlaik agituoju – pirkim žemes, neįsileiskim užsieniečių, nes jie ne dvigubai, ne pusantro karto daugiau moka. Jeigu šimtą litų viršaus duoda, tai nereikia ir parduoti.

– Ar Šiaulių oro uostas dar ilgai džiaugsis uždarbiu, gautu už išvežamus veršelius?

– Daugelis klausia, kodėl išvežami veršeliai. Ūkininkui neapsimoka auginti jaučio, nes kai būdavo mažos supirkimo kainos, už veršelį gaudavo tiek pat, kiek už dvejų metų jautį. Tikimės, kad naujai išrinkta mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos taryba pateiks naujų pasiūlymų. Iki šiol Lietuvos skerdyklos nebuvo suinteresuotos mokėti už grynaveislius mėsinius jaučius. Taip neturėtų būti. Dabar vyksta derybos su ministerijos atstovais, kad liktų parama už karves žindenes ir skerdimo išmokos.

– Ar Lietuvoje užauginti jaučiai paklausūs užsienyje?

– Dalis ūkininkų gyvus jaučius išveža į Lenkiją, Rusiją. Tatarstanas nori mūsų telyčių. Lietuvių veisliniai galvijai domina latvius, estus, baltarusius, ukrainiečius. Galima sakyti kad šioje srityje esame daug pažengę, nes iš Vakarų Europos įsivežėme daug geros veislės galvijų. Tačiau kyla karantinavimo klausimas. Atėjo laikas šią problemą išspręsti, jei norime rimčiau prekiauti ne su eurozonos šalimis.

– Kalbama, kad pienininkai kooperuosis ir įkurs savo perdirbimo įmonę. Ar savo įmonę statys ir mėsinių galvijų augintojai?

– Sukūrę veislinių natūraliai užaugintų galvijų mėsos prekinį ženklą Lietuvoje, tuo neapsiribosime. Su latviais ir estais bus diegiamas visų Baltijos šalių prekinis ženklas. Apie didesnį mėsos perdirbimą jau svarstoma. Planuojama Latvijoje atidaryti mėsos kombinatą, kurį kuriant dalyvauja kooperatyvas "Lietuviška mėsa". Ši įmonė supirks galvijus iš visų Baltijos valstybių, dalį mėsinių galvijų paims ir iš mūsų rinkos, todėl tikimės didesnių supirkimo kainų. Bandysime su kokybiška produkcija konkuruoti Europos rinkoje.

– Tikitės šviesesnės ateities?

– Dabar mūsų asociacija jungia 131 mėsinių galvijų augintoją. Manau, kad susidomėjimas mėsine galvijininkyste augs. Tai šaka, kuriai Lietuvoje yra didžiulės galimybės, palankios gamtinės sąlygos. Galime ir patys sveiką maistą valgyti, ir užsidirbti, ir eksportuoti.

Milijonierius vėl bylinėjasi su gyventojais

Sigitas STASAITIS

Šiaulių centre esančio gražiai renovuoto Tilžės g. 139 daugiabučio gyventojai dažnai priversti užrakinti savo šiltus butus ir visi būriu pėdinti į teismą. Mat jų name komercines patalpas turinti UAB "Masada", valdoma garsaus Šiaulių milijonieriaus Anrido Vinklerio, antrus metus piktybiškai ignoruoja prievolę mokėti už pastato renovaciją.

Milijonierius A. Vinkleris pats dalyvauja teismuose, kuriuose sėdi ir žilagalviai ligoti namo gyventojai.

Sigito STASAIČIO nuotr.

Į kampą įvaryti žmonės spėja, jog nemokėdamas už renovaciją milijonierius namo gyventojams keršija už jų name gyvenimą baigusį A. Vinklerio bendrovės barą.

Norėjo gyventi šiltai

Tilžės g. 139 numeriu pažymėtas namas – trijų aukštų daugiabutis tarp Šiaulių banko ir J. Janonio gimnazijos. Kadangi pokariu statytas namas prieš penkerius metus ėmė byrėti, susibūrę į bendriją jo bendrasavininkiai nusprendė namą nedelsiant renovuoti.

Žmonės suspėjo pačiu laiku – dar įsispraudė į programą, pagal kurią valstybė kompensavo pusę renovacijos išlaidų, siekusių maždaug 700 tūkstančių litų.

Renovacijos išlaidos, kaip reikalauja įstatymas, buvo išdalytos namo bendrasavininkiams proporcingai pagal valdomų patalpų plotą. Visiems 17-os butų savininkams pateikta maždaug po 10–16 tūkstančių litų sąskaita. Kas turėjo - užmokėjo iš karto, kiti skolinosi iš banko. Paskolą ėmė ir bendrija, kad galėtų sumokėti statybininkams.

2008-aisiais prieš pat Kalėdas darbai buvo baigti. Nuo to laiko namo gyventojai už šildymą moka pavydėtinai mažai, nes namas ne tik apšiltintas, bet butuose įrengtas ir autonominis šildymas.

Gavęs sąskaitą pasišiaušė

Tačiau žmonių veidai nespinduliuoja laime. Mat gyventojai įgiję naują rūpestį – dabar jie mina teismų slenksčius, nes viena namo bendrasavininkių - UAB "Masada" - renovacijos nepripažįsta ir atsisako už ją mokėti.

"Masadai", kurią per "Vaivorykštės korporaciją" valdo žinomas Šiaulių verslininkas Anridas Vinkleris, priklauso didžiausios name komercinės patalpos – kone pusė tūkstančio kvadratinių metrų, arba maždaug penktadalis viso pastato ploto. Tad bendrovei buvo pateikta maždaug 85 tūkstančių litų sąskaita, kurią gavęs A. Vinkleris pasišiaušė.

Tiek "Masados" direktorius, tiek pats A. Vinkleris bendrijai atsiuntė galybę pretenzijų – kad renovuodami namą statybininkai esą nepaisę "Masados" norų, jiems neraportavę, kas nuveikta, nepakvietę patikrinti, nepateikę kažkokių aktų, popierių ir t. t. Iš "Masadai" už renovacijos darbus pateiktos sąskaitos buvo reikalaujama išbraukti išlaidas už laiptinių remontą, kitas bendro naudojimo patalpas. "Masada" tikino jomis nesinaudojanti, nors dar neseniai reikalavo raktų, kad galėtų prieiti prie savo vamzdžių bei skaitiklių. "Masadai" nepatiko išlaidos ir už naują namo nuogrindą, kai kurių langų remontas, kibo net prie perdažyto dujų vamzdžio.

Advokatai – ne autoritetas

Tuometė bendrijos pirmininkė Liongina Virkšienė, po ilgų derybų įsitikinusi, kad ji A. Vinkleriui – ne autoritetas, "Masadai" nusiuntė Urbanistikos plėtros agentūros raštišką išaiškinimą apie Civiliniame kodekse įtvirtintą bendrąją taisyklę, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo ir atnaujinimo, nepriklausomai, kiek tais objektais naudojasi.

Tačiau netrukus pirmininkė gavo atsakymą, jog ši agentūra "Vaivorykštės" korporacijai nepaaiškins, nes agentūra – ne teismas.

Prieš metus bendrija pasamdė vieną garsiausių apskrityje advokatų kontorų "Morkūnas Legal Bureau". Pastarosios profesionalūs teisininkai "Masadai" raštu dar kartą išaiškino bendrasavininkių teises bei pareigas ir kvalifikuotai išdėstė raginimą sumokėti savo dalį. Bet išaiškėjo, kad net ir šie teisininkai A. Vinkleriui bei E. Olišauskui – ne autoritetas.

Turtuoliui bylinėtis nesiseka

Statybininkams bendraturčių vidaus rietenos visiškai neįdomios. Nesulaukdami užmokes už renovacijos darbus, jie bendriją padavė į teismą ir, žinoma, laimėjo. Bendrijos sąskaita buvo areštuota ir ištuštinta, tačiau vis vien velkasi didžiulės skolos, kurios vis pučiasi dėl kapsinčių palūkanų.

Įvaryti į kampą namo gyventojai "Masadą" padavė į teismą ir tiki, jog vėl laimės. Nes teisinėje valstybėje neįmanoma išsisukti nuo prievolių, o A. Vinklerio bendrovei bylinėtis dėl Tilžės g. 139 namo problemų chroniškai nesiseka.

Prieš 2006 metais įkuriant bendriją daugiabutį prižiūrėjo UAB "Ūkvedys", kurios sąskaitas už atliktus darbus "Masada" lygiai taip pat bandė ignoruoti. "Ūkvedys" A. Vinklerio valdomą įmonę padavė į teismą ir laimėjo.

Gyventojai vėl tiki pergale

Antrą kartą Tilžės g. 139 namo gyventojus į teismą buvo padavusi jau UAB "Masada", name laikiusi triukšmingą barą. Pastebėjęs, kad lankytojų prieš vidurnaktį daugėja, verslininkas užsigeidė, jog baras lankytojus girdytų ne iki 24 valandos, o iki pat trečios valandos ryto. Erzelio po langais iškankinti gyventojai pasišiaušė ir nepasirašė sutikimo.

UAB "Masada" nedelsdama padavė gyventojus į teismą ir procesą... prakišo. Netrukus baras ėmė tuštėti, kol galop buvo visai uždarytas.

"Daugelis namo gyventojų neabejoja, jog nemokėdamas už renovaciją A. Vinkleris žmonėms keršija už praloštą teismą dėl baro, - po eilinio teismo posėdžio savaitraščiui nuomonę pareiškė naujoji bendrijos pirmininkė Veronika Lementauskienė. – Ponas milijonierius rodo ambicijas, o mes, paprasti žmonės, skolų remiami nebeturime kur trauktis. Balandį byla jau turėtų būti pradėta nagrinėti iš esmės. Jei reikės, savo teisybę įrodinėsime net ir Aukščiausiame teisme."

Vietoj pašalpos - kortelė apsipirkti

Oksana LAURUTYTĖ

Šią savaitę penkiolikai socialinės rizikos šiauliečių šeimų įteiktos socialinės kortelės su atitinkama pinigų suma. Išgryninti pinigus galima tik "Maximos" parduotuvėse, mokant mokesčius ir perkant maistą. Tokia naujovė kai kuriuos žmones papiktino, esą jie verčiami pirkti "turčių" parduotuvėje, o ne sutaupyti pirkdami turguje.

Bulvės turguje kainuotų mažiau

Į savaitraštį "Šiauliai plius" kreipėsi ligota daugiavaikė mama, kurią itin papiktino vietoj dalies grynųjų pinigų jai skirta socialinė kortelė. Tris vaikus auginanti neįgali moteris tikino kelerius metus save ir vaikus išmaitinusi ir išlaikiusi už maždaug 800 litų. Šią pinigų sumą sudarė bedarbės pašalpa, pašalpos vaikams ir socialinė išmoka.

Kadangi pinigų mėnesio pabaigoje moteriai vis pritrūkdavę, ji vis važiuodavusi pas pašalpų davėjus ir jų prašydavusi. Galų gale neseniai ji sužinojo, kad tik dalis pinigų jai bus skiriama grynais - kita dalis lėšų bus "įdėta" į specialią kortelę.

"Apšmeižė mane socialiniai darbuotojai, įtraukė mane į rizikos šeimų sąrašą, neva mano vaikai daug pamokų praleidžia be pateisinamos priežasties, aš kaltinta, kad rūbai jų prasti, kad plaukų jiems nenukerpu. Kai vaikai serga, aš negaliu gydytojos į namus pasikviesti, nes neturiu už ką vaistų nupirkti. Rūbai mano vaikų, nors dažnai ir tie patys, yra švarūs, o plaukai - ilgi, nes mada dabar tokia", - aiškino šiaulietė.

Pašnekovė tikino pinigų alkoholiui niekada neleidusi, visada taupiusi, tad jai itin nepatinka, kad bus priversta, anot jos, eiti pirkti į "turčių" parduotuvę "Maximą". Bulvės turguje pigesnės, o jai teksią mokėti daugiau. "Vaikams reikia pratybų sąsiuvinių, o "Maximoje" jų nėra, reikia eiti į knygyną. Iš kur aš pinigų sąsiuviniams gausiu. Mane su ta kortele "turtuole" padarė. Įteikė ir pasakė, kad pagaliau išmoksiu skaičiuoti pinigus", - piktinosi šiaulietė.

Rizikos šeimas kontroliuoti būtina

Šiaulietės pasipiktinimas suprantamas - ji verčiama eiti pirkti į vieną konkrečią parduotuvę. Socialiniai darbuotojai tokią situaciją gali pateisinti - jie turėjo rimtų priežasčių skirti socialines korteles rizikos šeimoms.

Pirma - socialinėje kortelėje yra ne visa išmoka, o tik dalis jos. Tai garantuoja, kad šeima dalį pinigų išleis būtent maistui ir komunaliniams mokesčiams sumokėti. Kitą dalį pinigų šeima gauna grynaisiais, tad ne tik į kirpyklą galės nueiti.

Socialinių paslaugų centro darbo su rizikos šeimomis specialistė Vida Šalnienė informavo, kad socialinės kortelės Šiauliuose aktyvuotos tik pirmadienį. Tai vardinės kortelės, kurias pateikus parduotuvėse "Maxima" galima įsigyti maisto prekių, rūbų, sumokėti komunalinius mokesčius. Perkant šio prekybos giganto parduotuvėse, galima naudotis ir nuolaidų kortele "Ačiū".

"Ne visos šeimos gavo socialines korteles, tik dalis rizikos šeimų - 15. Manome, kad jų ateityje bus daugiau", - sakė V. Šalnienė.

Pašnekovė teigė, jog šalyje jau daug metų yra problema, kaip priversti šeimas socialines pašalpas skirti būtiniausioms reikmėms, o ne alkoholiui, cigaretėms ar kitoms nebūtinoms prekėms. Kituose miestuose pašalpų gavėjai jau seniai gauna socialines korteles. Šiauliuose jos pradėtos dalyti tik dabar, nes ilgokai nepavyko rasti prekybos centro, su kuriuo pavyktų pasirašyti sutartį. Geriausias sąlygas pasiūlė prekybos centras "Maxima", todėl sutartis neseniai buvo pasirašyta su šiuo prekybos tinklu.

"Vieni pyksta, kiti ne, bus matyti, kiek minėtos kortelės pasiteisins. Akivaizdu viena - kontroliuoti, kur socialinės rizikos šeimos išleidžia pašalpas, būtina. Kortelių turėtojus lydėjome į parduotuves, aiškinome, kaip jomis naudotis. Buvo tokių, kurie net nebuvo įsigiję taupyti skirtų "Ačiū" kortelių", - sakė pašnekovė.

Prisikėlimo aikštė – be paminklo?

Jūratė SOBUTIENĖ

Tris šventines dienas vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose kelios dešimtys šalies architektų ieškojo idėjų, kaip sutvarkyti Šiaulių miesto aikštę ir kur joje pastatyti paminklą Laisvės ir nepriklausomybės gynėjams. Dešimties kompetentingų narių komisija neįstengė išrinkti nugalėtojo, todėl paskelbė tris geriausius laureatus - vilniečių komandas URBANTEAM, "i+a2" ir ANDRE BALDI. Į klausimą, kur ir koks paminklas turėtų būti, taip ir liko neatsakyta.

Grupė "1+a2" Prisikėlimo aikštę pateikia kaip amfiteatrą, atsiveriantį į Šiaulių miesto panoramą: aikštės plokštuma "kyla" į Varpo g. pusę, o po ja – visuomeninės funkcijos statinys: muziejus, biblioteka ar informacijos centras. Tai švari erdvė, skirta reprezentacijai. Tuščią sklypą prie teatro siūloma užstatyti ir suformuoti kamerinę teatro kiemo erdvę. Skveras – rami poilsio zona. Autoriai atsisako naujų pastatų šalia katedros, užstatymas priešais kolegiją – neagresyvus. Komanda nesiūlo jokio paminklo. Jų nuomone, aikštė pati yra kaip laisvės simbolis, atspindintis žmonių sąmonės lūžį. Aikštės įvaizdis – miesto metraštis, tad joje architektai siūlo pažymėti visus istorinius pastatus, stovėjusius šioje centrinėje miesto dalyje.

 

ANDRĖ BALDI ARCHITEKTŪRA URBANISTIKA komandos sumanymu aikštės vakarinė dalis taip pat pakyla. Aikštė siūloma be medžių, o kilnojamą sceną siūloma statyti palei Tilžės gatvę šalia skulptūros "Senelis su anūkais". Jos fone puikuotųsi Šiaulių simbolis – bažnyčia. Aikštė priešais kolegiją tiktų eksperimentiniams meno kūriniams, vyksmui. Kol atsiras lėšų visuomeniniam pastatui, ją galim apsodinti medžiais, priekinėje dalyje numatant vietą pastatui. Skvere nesiūloma naikinti "Saulės diskų", nes tai jau istorija, o paminklui siūloma nauja vieta – prie katedros. Prie jos numatyta kurija, o horizontalus paminklas būtų tarsi vartai į Katedrą. Komisija suabejojo, ar paminklui tinkama vieta prie judrios gatvės.

 

URBANTEAM pastate priešais kolegiją siūlė įrengti miesto salę. Jų manymu, čia galėtų būti muziejus ar ekspozicijų salė, kolegijos studijų bei administracijos patalpos, o komplekso korpuse galima įrengti miesto sceną. Vieta prie katedros – sakralinė erdvė, o vyskupijos pastatas šiek tiek atitrauktas nuo aikštės. Aikštės ribas padeda sukurti akcentas – paminklas palei Aušros alėją. Tai – kompozicija iš trijų dalių – sienelės, dekoruotos bareljefu (skulptoriaus V. Kašubos darbas). Aikštės kraštinėje palei banką numatyta vieta komercinei prekybai. Skersgatvyje tarp Tilžės ir Varpo gatvių architektai siūlo visuomeninės ir komercinės paskirties statinį, kurio pirmame aukšte – praėjimas, jungiantis Prisikėlimo aikštę su siūlomu teatralų skveru. Komisija suabejojo dėl didelio užstatymo tūrio prie kolegijos. Kai kuriems kliuvo paminklo vieta.

Daugelyje projektų buvo siūlymų, atkartojančių dabar galiojančio aikštės projekto sprendinius. Vieno iš komisijos narių architekto Vytenio Rudoko, Prisikėlimo aikštės detaliojo plano bendraautoriaus, teigimu, tai - labai sudėtinga erdvė ir dalyviai suprato, kad kitų kelių nėra.

"Buvo ir radikalių siūlymų uždaryti dalį Tilžės gatvės ar dalį Aušros alėjos "pakišti" po žeme, tačiau jie nesulaukė palankaus vertinimo. Autoriai neatsakė į klausimą, kaip organizuoti transportą, uždarius pagrindinę miesto transporto arteriją, kai šalia nėra lygiavertės gatvės. Argi eisi į aikštę, automobilį pasistatęs Ežero gatvėje? Uždarius Aušros alėjos dalį, formuojama didžiulė aikštė, tačiau kokia jos paskirtis, ką toje erdvėje veikti? Įgyvendinus tokius pasiūlymus, kiltų daug naujų problemų, bet nebūtų sprendžiamos senos," - sako architektas.

Komisijos nario teigimu, dauguma komandų laikėsi galiojančių Prisikėlimo aikštės detaliojo plano sprendinių. Visos komandos po aikšte numatė požeminę aikštelę, tik viena atsisakė vyskupijos pastato prie katedros, trys iš dešimties nesiūlė pastato priešais kolegiją.

"Dauguma dalyvių įvertino tai, kad ne paminklas aikštėje svarbiausias. Buvo tik du darbai, išsamiai išnagrinėję paminklo temą ir pateikę konkretų pasiūlymą. Vienas jų - paminklas-sienelė palei Aušros alėją. Kitas - obeliskas, kurio viršuje - angelas", - pasakoja V. Rudokas. Anot jo, gerai, kad komisijoje buvo profesionalas - skulptorius Stanislovas Kuzma, tad jis iškart eliminavo ilgas diskusijas: angelas nėra laisvės simbolis.

Kitos komandos formulavo idėjas, tačiau jos neturėjo konkrečios grafinės išraiškos: siūlyta aikštėje pakabinti varpus, kurių atitinkamomis progomis daugėtų, pradėti pilti kalnelį, kurį "augintų" visi miestelėnai ir pan.

"Kokią išvadą galima daryti dėl paminklo Prisikėlimo aikštėje? Nėra paminklo užsakovo, neaišku, kokiai visuomenės daliai jis reikalingas. Tai - ne architektūrinis, o politinis užsakymas: rinkimai artėja, - vertindamas dirbtuvių rezultatus sako architektas. - Dabar darbus vertins visuomenė, tačiau labai norėtųsi, kad būtų kliaujamasi specialistų išvada."

Su kūrybinių dirbtuvių projektais galima susipažinti Šiaulių kultūros centre (Aušros al. 31), o nuo balandžio 19 d. ją planuojama perkelti į Šiaulių daliės galeriją (Vilniaus g. 245).

Sustabdytos renovacijos įkaitai - namo gyventojai

Mindaugas ZIMKA

Dvylikos aukštų daugiabutis namas Tilžės g. 26 apstatytas pastoliais, tačiau ant jų nuo vasario 10 d. niekas nekruta. Dvi namo sienos padengtos šiltinimo vata, tačiau neuždengtos viršutiniu šiltinimo sluoksniu. Jau mėnesį pastoliais paramstytas ir "negyvu" objektu tapęs dvylikaaukštis tikrai turėtų kristi į akį ypač tiems daugiabučių namų gyventojams, kuriems skausminga renovacijos patirties abėcėlė – tik prieš akis.

Dvylikos aukštų namas apstatytas pastoliais, aptvertas tvora. Tokie "negyvi" objektai ypač vilioja vaikus.

Autoriaus nuotr.

Minimo dvylikaaukščio Tilžės gatvės namo renovacija buvo sustabdyta dėl LR Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Šiaulių valdybos pareigūnų pradėtų ikiteisminių tyrimų, įtarus galimus korupcinius nusikaltimus organizuojant ir vykdant keturių Šiaulių miesto daugiabučių namų renovaciją. Tai jau visiems žinoma. Tačiau kol vyksta ikiteisminiai tyrimai, plokštėmis neuždengtą dvylikaaukščio namo apšiltinimo vatą gadina permainingi žiemos ir pavasario orai, o bankas milijoninę paskolą paėmusiems gyventojams jau negailestingai skaičiuoja palūkanas.

Už galvos besiimantys gyventojai pagalbos laišku kreipėsi net į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Maža to, jie jaučiasi atsidūrę ant "pilietinio karo" ribos. Nebūtų keista, jog, prireikus pakeisti vienų butų laukinės sienos vatą, o kitų - ne, tarp namo gyventojų kiltų rimtas konfliktas.

Darbai nutraukti trim mėnesiam

"Renovacija sustabdyta trim mėnesiam, neatsižvelgiant nei į oro sąlygas, nei į gyventojų interesus, - "Šiauliai plius" savaitraščiui sakė namo bendrijos pirmininkė Jolita Kaupienė. – Nieko nepranešus, nieko neįspėjus. Kodėl kenčia niekuo nekalti žmonės? Bendrija nenusižengė įstatymams, mes niekuo nekaltinami!"

J. Kaupienė pasakojo, kad vasario 10 d. bendrija gavo STT pranešimą, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi trim mėnesiam sustabdomi vykstantys namo modernizavimo darbai, tačiau gyventojai apie galimą darbų nutraukimą iš anksto nebuvo informuoti. Darbai buvo tiesiog sustabdyti, visiškai neatsižvelgiant į oro sąlygas, neįvertinant papildomų nuostolių, kuriuos gali patirti gyventojai. Taigi gyventojams niekas neatsakė ir į klausimus, kada renovacija bus pratęsta, užbaigta, kas atlygins gyventojams patirtą finansinę žalą.

Pasak bendrijos pirmininkės J. Kaupienės, bendrija renovacijos darbams ruošėsi iš anksto pagal visus metodinius reikalavimus, nenusižengdama jokiems įstatymams. 2009 m. birželio 12 d. namo bendrija su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra sudarė sutartį dėl valstybės paramos gavimo. Galiausiai iš valstybės buvo gauta ir parama: seniai buvo stovima eilėje, namas atitiko visus reikalavimus.

Namo bendrijos valdybos narė savaitraščiui teigė, kad prieš nutraukiant darbus pirmiausia reikėjo gerai apsvarstyti renovacijos sustabdymo pasekmes ir kai kuriuos pradėtus darbus tiesiog užbaigti. Tokiu būdu būtų išvengta didesnių nuostolių.

Konkurso nugalėtojas – brangesnis rangovas

Bendrija iš Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros siūlomų konkurso vykdytojų pasirinko UAB "Projektų rengimo centras", kuri pasiūlė mažiausią paslaugos kainą, o rangos sutartį pasirašė su UAB "Sanda", kuri buvo antroji iš penkių statybos bendrovių, pasiūliusių mažiausią kainą. Tai padaryti buvo nutarta bendrijos narių visuotiniame susirinkime praėjusių metų spalį.

2009 metų pabaigoje "Sanda" pradėjo vykdyti namo modernizavimo darbus. Lapkritį buvo pakeisti lietaus ir buitinių nuotekų bei karšto vandens vamzdynai. Už šiuos darbus bendrija atsiskaitė butų savininkų ir valstybės paramos lėšomis. Sausį statybininkai pradėjo sienų šiltinimo darbus. Visas dvylikos aukštų namas buvo apstatytas pastoliais ir aptvertas tvora, dvi dvylikaaukščio namo sienos - apie 800 kv. m. - padengtos vata "Paroc".

Tačiau vasario 10 d. darbai buvo sustabdyti.

Genda šiltinimo medžiaga

Specialistų teigimu, šiltinimo vata negali likti neuždengta vienokiu ar kitokiu šiltinimo sluoksniu ilgiau nei dvi savaites. Dabartinėmis oro sąlygomis ši šiltinimo medžiaga greitai drėksta ir nebeatliks savo funkcijos.

"Mes nesutinkame, kad po trijų mėnesių būtų palikta ta pati vata, - susirūpinusi kalbėjo namo gyventoja Emilija Leviškienė. - Vadinasi, teks ją nuimti".

Pasak E. Leviškienės, jau mėnuo darbai stovi vietoje. Tuoj ims drėkti, pelyti kambario sienos – reikės remonto. O kas už tai sumokės?

Namo renovacijos darbus atliekantys statybininkai taip pat gerai žino, kad po trijų mėnesių šiltinimo vatą teks nulupti - ji nebetiks naudoti. Deja, susidariusios situacijos neprisistatęs UAB "Sanda" atstovas nenorėjo komentuoti: "Mes nežinome, kodėl nutraukti darbai. Yra skundas iš teismo ir liepta darbus atidėti."

Gyventojų toks paaiškinimas, žinoma, neguodžia. Blogai yra visiems. Vieni nerimauja dėl šlampančių apšiltinimo medžiagų, kiti – dėl pragręžiotų namo sienų, tvirtinant karkasą ir metalinius laikiklius - jos labiau praleidžia šilumą. "Mums ir vėl nuostolis, - atvirai piktinosi bendrijos narė E. Leviškienė.- Nebedengiamos, pragręžinėtos plytos trupa... Kodėl turime visa tai patirti?"

Finansiniai nuostoliai auga

Bendriją sudaro 48 butai, iš viso jau nukentėjo apie pusę namo gyventojų.

Pagal sutartį su banku nuo nepanaudotos paskolos sumos bendrijai kasdien skaičiuojama 0,2 proc. palūkanų, o paskolos suma – milijonas litų. "Jei renovacijos darbai būtų visiškai nutraukti, netektume pusės milijono litų valstybinės paramos", - teigė Jolita Kaupienė.

Bendrijai nesuspėjus laiku įsisavinti paskolos, ji prarastų galimybę ir kreiptis į "Invegą" dėl draudimo garantijos perskaičiavimo. Tai gyventojams gali kainuoti dar apie 9000 Lt papildomų išlaidų. "Vieni butai už renovaciją sumokėjo iš karto, kiti privalėjo imti paskolą. Darbai stovi, o palūkanas vis vien mokame", - susidariusią situaciją apibūdino J. Kaupienė.

"Mūsų name nėra turtuolių, besimaudančių pinigų jūroje, - teigė Emilija Leviškienė. - Daugelis namo gyventojų – pensininkai. Ir visi apiplėšinėjami vienodai."

Baiminamasi dėl saugumo

Vykstant namo modernizavimo darbams, už darbų saugą buvo atsakingi statybininkai. Kadangi darbai nutraukti, atsakingų už darbų saugą kaip ir nebėra: teismo nutartyje tai nenumatyta. "Aš tų pastolių nepastačiau ir žmonių nesugaudysiu", - piktinasi namo pirmininkė Jolita Kaupienė.

Tačiau dvylikaaukščio namo gyventojai nerimauja dėl kitų žmonių, ypač vaikų saugumo, juk juos itin traukia "negyvi" objektai. "Tie, kurie nutraukė darbus, tegul ir atsako už saugumą. Šiuo atveju aš nesu atsakingas. Mums uždrausta įžengti į teritoriją - privalome laikytis teismo nutarimo", - nepasitenkinimą "Šiauliai plius" savaitraščiui išreiškė ir atsakomybės atsikratė bendrovės "Pastatų konstrukcijos" techninės priežiūros vadovas Vilius Mikelaitis.

Tikimasi laimingos pabaigos

Žala, kurią patiria namo gyventojai, yra milžiniška. Jie ne tik už namo renovaciją mokės bankui iki gyvos galvos (bent jau daugelis namo gyventojų), tačiau ir visą gyvenimą jausis kažkieno aferų įkaitais.

Nebent Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas viską pakeistų. Namo bendrija labai to viliasi.

Tėvynės ilgesys gyvas emigranto širdyje

Socialinių tyrimų specialistai nustatė, kad trečdalis Lietuvos gyventojų save laiko patriotais. O kaip yra su užsienio lietuviais, kurie patyrė tėvynės netekties jausmą, dažnai vadinamą "Maironio sindromu"?

Kas užsienio lietuvaičiui yra patriotizmas ir Kovo 11-oji?