Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Archyvas
2010-03-26
Tema
- Geriau jaunas jautis negu sena karvė
-
Irena BUDRIENĖ Jeigu turėtumėt galimybę rinktis, ką pirktumėte – hormonais, modifikuotais pašarais šertų ar natūraliai užaugintų gyvulių mėsą? Ką, būdami vartotojai, remtumėte – aplinką teršiančias danų kiaulides ar lietuvių ūkininkus? Bloga žinia – dabar parduotuvėje nusipirkę mėsos nežinome, kaip buvo augintas ir šertas gyvulys. Gera – Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociacija jau kuria kokybiškos lietuvių ūkiuose užaugintų veislinių galvijų mėsos prekinį ženklą, kad vartotojas pajustų skirtumą ir galėtų pasirinkti.
 | | Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Bezaras sako, kad Lietuvos ūkininkai tiek chemijos, kiek danai, nenaudoja, taip pat ir modifikuotų pašarų. Autorės nuotr.
|
Neseniai Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentu išrinktas mūsų kraštietis, Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Bezaras pats augina mėsinių galvijų bandą. "Turint savo ūkį ir žemės, gyventi galima", – optimistiškai kalba jis. – Pieno tiekėjai nuolat skundžiasi mažomis pajamomis. Kokia padėtis mėsos rinkoje? – Kritus kainoms sunkumų patyrę pienininkai kaip alternatyvą galėtų rinktis auginti mėsinius galvijus. Ši ūkio šaka ypač tinka turintiems blogos, žemo našumo žemės, plytinčios Kelmės ir Akmenės rajonuose, Šiaulių rajono Bubių, Pakapės, Raudėnų apylinkėse. Mėsinė galvijininkystė – nauja perspektyvi šaka, nereikalaujanti didelių investicijų. Tik privalu įsigyti geros veislės mėsinių galvijų, kuriems net tvartų nereikia – užtenka pašiūrių, turėti pievų, aptvarų, elektrinį piemenį, ir viskas. Sakau drąsiai, nes pats išbandžiau savo kailiu, mėsinių galvijų bandą auginu nuo 2006 metų. Vasarą mėsiniai galvijai yra tinginių verslas, nereikalaujantis daug priežiūros, darbo sąnaudų. Be to, tikimės, kad ir mėsos supirkimo kainos bus aukštesnės, žinoma, ne bet kokios, o tikros, mėsinių galvijų, mėsos. Veislei noriai perkami ir gyvi galvijai, nes Lietuvoje yra daug geros genetikos veislinių galvijų, atvežtų iš Prancūzijos, Vokietijos. – Kodėl mėsos supirkimo kainos turėtų kilti? – Anksčiau net keturių litų nesiūlė, o dabar už gyvą svorį moka apie penkis litus. Šiuo metu šalyje trūksta skerdyklų. Tikimės, kad besikuriančios mini skerdyklos šiek tiek kilstelės mėsos supirkimo kainas. Naujas skerdyklas ketinama įkurti Kėdainių ir Šiaulių rajonuose. Mūsų krašte skerdyklą planuoja atidaryti ūkininkas Petras Barista, turintis per 600 galvijų bandą ir žadantis ją plėsti iki 1000. Kuriame ir savo prekinį ženklą, kad vartotojas pajustų skirtumą tarp senų karvių ir mėsinių galvijų mėsos, nes jauno veislinio Lietuvoje natūraliai užauginto jautuko sveika mėsa nuo 15 metų karvės skiriasi ir maistinėmis savybėmis, ir sudėtimi. – Vartotojui jau rūpi ir tai, kaip gyvulys buvo augintas, ar jo racionas nebuvo "pagerintas" modifikuotais pašarais ir hormonais. Kuo šeriate savo galvijus? – Kadangi auginami ekstensyvių veislių galvijai, daugiausiai svorio priaugantys ganiavos laikotarpiu, ėsdami pigiausią pašarą – ganyklos žolę, jie negauna jokių priedų, net kombinuotųjų pašarų, ganosi natūraliose, apleistose pievose. Mes, Lietuvos ūkininkai, tikrai tiek chemijos, kiek danai, nenaudojame, taip pat ir modifikuotų pašarų. Kiaulininkų asociacija yra kita. Galima tik pasidžiaugti, kad Šiaulių rajone danų kiaulidės neįsikūrė, nors tokių norų buvo. Viskas priklauso nuo Savivaldybės vadovų – jeigu nenorima įsileisti daniškų kiaulidžių, tai jų ir nebus. Kai užsieniečiai atvažiuodavo į žvalgytuves, jiems buvo parodomos pačios blogiausios žemės. Ūkininkus visąlaik agituoju – pirkim žemes, neįsileiskim užsieniečių, nes jie ne dvigubai, ne pusantro karto daugiau moka. Jeigu šimtą litų viršaus duoda, tai nereikia ir parduoti. – Ar Šiaulių oro uostas dar ilgai džiaugsis uždarbiu, gautu už išvežamus veršelius? – Daugelis klausia, kodėl išvežami veršeliai. Ūkininkui neapsimoka auginti jaučio, nes kai būdavo mažos supirkimo kainos, už veršelį gaudavo tiek pat, kiek už dvejų metų jautį. Tikimės, kad naujai išrinkta mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos taryba pateiks naujų pasiūlymų. Iki šiol Lietuvos skerdyklos nebuvo suinteresuotos mokėti už grynaveislius mėsinius jaučius. Taip neturėtų būti. Dabar vyksta derybos su ministerijos atstovais, kad liktų parama už karves žindenes ir skerdimo išmokos. – Ar Lietuvoje užauginti jaučiai paklausūs užsienyje? – Dalis ūkininkų gyvus jaučius išveža į Lenkiją, Rusiją. Tatarstanas nori mūsų telyčių. Lietuvių veisliniai galvijai domina latvius, estus, baltarusius, ukrainiečius. Galima sakyti kad šioje srityje esame daug pažengę, nes iš Vakarų Europos įsivežėme daug geros veislės galvijų. Tačiau kyla karantinavimo klausimas. Atėjo laikas šią problemą išspręsti, jei norime rimčiau prekiauti ne su eurozonos šalimis. – Kalbama, kad pienininkai kooperuosis ir įkurs savo perdirbimo įmonę. Ar savo įmonę statys ir mėsinių galvijų augintojai? – Sukūrę veislinių natūraliai užaugintų galvijų mėsos prekinį ženklą Lietuvoje, tuo neapsiribosime. Su latviais ir estais bus diegiamas visų Baltijos šalių prekinis ženklas. Apie didesnį mėsos perdirbimą jau svarstoma. Planuojama Latvijoje atidaryti mėsos kombinatą, kurį kuriant dalyvauja kooperatyvas "Lietuviška mėsa". Ši įmonė supirks galvijus iš visų Baltijos valstybių, dalį mėsinių galvijų paims ir iš mūsų rinkos, todėl tikimės didesnių supirkimo kainų. Bandysime su kokybiška produkcija konkuruoti Europos rinkoje. – Tikitės šviesesnės ateities? – Dabar mūsų asociacija jungia 131 mėsinių galvijų augintoją. Manau, kad susidomėjimas mėsine galvijininkyste augs. Tai šaka, kuriai Lietuvoje yra didžiulės galimybės, palankios gamtinės sąlygos. Galime ir patys sveiką maistą valgyti, ir užsidirbti, ir eksportuoti.
- Milijonierius vėl bylinėjasi su gyventojais
-
Sigitas STASAITIS Šiaulių centre esančio gražiai renovuoto Tilžės g. 139 daugiabučio gyventojai dažnai priversti užrakinti savo šiltus butus ir visi būriu pėdinti į teismą. Mat jų name komercines patalpas turinti UAB "Masada", valdoma garsaus Šiaulių milijonieriaus Anrido Vinklerio, antrus metus piktybiškai ignoruoja prievolę mokėti už pastato renovaciją.
 | | Milijonierius A. Vinkleris pats dalyvauja teismuose, kuriuose sėdi ir žilagalviai ligoti namo gyventojai. Sigito STASAIČIO nuotr.
|
Į kampą įvaryti žmonės spėja, jog nemokėdamas už renovaciją milijonierius namo gyventojams keršija už jų name gyvenimą baigusį A. Vinklerio bendrovės barą. Norėjo gyventi šiltai Tilžės g. 139 numeriu pažymėtas namas – trijų aukštų daugiabutis tarp Šiaulių banko ir J. Janonio gimnazijos. Kadangi pokariu statytas namas prieš penkerius metus ėmė byrėti, susibūrę į bendriją jo bendrasavininkiai nusprendė namą nedelsiant renovuoti. Žmonės suspėjo pačiu laiku – dar įsispraudė į programą, pagal kurią valstybė kompensavo pusę renovacijos išlaidų, siekusių maždaug 700 tūkstančių litų. Renovacijos išlaidos, kaip reikalauja įstatymas, buvo išdalytos namo bendrasavininkiams proporcingai pagal valdomų patalpų plotą. Visiems 17-os butų savininkams pateikta maždaug po 10–16 tūkstančių litų sąskaita. Kas turėjo - užmokėjo iš karto, kiti skolinosi iš banko. Paskolą ėmė ir bendrija, kad galėtų sumokėti statybininkams. 2008-aisiais prieš pat Kalėdas darbai buvo baigti. Nuo to laiko namo gyventojai už šildymą moka pavydėtinai mažai, nes namas ne tik apšiltintas, bet butuose įrengtas ir autonominis šildymas. Gavęs sąskaitą pasišiaušė Tačiau žmonių veidai nespinduliuoja laime. Mat gyventojai įgiję naują rūpestį – dabar jie mina teismų slenksčius, nes viena namo bendrasavininkių - UAB "Masada" - renovacijos nepripažįsta ir atsisako už ją mokėti. "Masadai", kurią per "Vaivorykštės korporaciją" valdo žinomas Šiaulių verslininkas Anridas Vinkleris, priklauso didžiausios name komercinės patalpos – kone pusė tūkstančio kvadratinių metrų, arba maždaug penktadalis viso pastato ploto. Tad bendrovei buvo pateikta maždaug 85 tūkstančių litų sąskaita, kurią gavęs A. Vinkleris pasišiaušė. Tiek "Masados" direktorius, tiek pats A. Vinkleris bendrijai atsiuntė galybę pretenzijų – kad renovuodami namą statybininkai esą nepaisę "Masados" norų, jiems neraportavę, kas nuveikta, nepakvietę patikrinti, nepateikę kažkokių aktų, popierių ir t. t. Iš "Masadai" už renovacijos darbus pateiktos sąskaitos buvo reikalaujama išbraukti išlaidas už laiptinių remontą, kitas bendro naudojimo patalpas. "Masada" tikino jomis nesinaudojanti, nors dar neseniai reikalavo raktų, kad galėtų prieiti prie savo vamzdžių bei skaitiklių. "Masadai" nepatiko išlaidos ir už naują namo nuogrindą, kai kurių langų remontas, kibo net prie perdažyto dujų vamzdžio. Advokatai – ne autoritetas Tuometė bendrijos pirmininkė Liongina Virkšienė, po ilgų derybų įsitikinusi, kad ji A. Vinkleriui – ne autoritetas, "Masadai" nusiuntė Urbanistikos plėtros agentūros raštišką išaiškinimą apie Civiliniame kodekse įtvirtintą bendrąją taisyklę, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo ir atnaujinimo, nepriklausomai, kiek tais objektais naudojasi. Tačiau netrukus pirmininkė gavo atsakymą, jog ši agentūra "Vaivorykštės" korporacijai nepaaiškins, nes agentūra – ne teismas. Prieš metus bendrija pasamdė vieną garsiausių apskrityje advokatų kontorų "Morkūnas Legal Bureau". Pastarosios profesionalūs teisininkai "Masadai" raštu dar kartą išaiškino bendrasavininkių teises bei pareigas ir kvalifikuotai išdėstė raginimą sumokėti savo dalį. Bet išaiškėjo, kad net ir šie teisininkai A. Vinkleriui bei E. Olišauskui – ne autoritetas. Turtuoliui bylinėtis nesiseka Statybininkams bendraturčių vidaus rietenos visiškai neįdomios. Nesulaukdami užmokes už renovacijos darbus, jie bendriją padavė į teismą ir, žinoma, laimėjo. Bendrijos sąskaita buvo areštuota ir ištuštinta, tačiau vis vien velkasi didžiulės skolos, kurios vis pučiasi dėl kapsinčių palūkanų. Įvaryti į kampą namo gyventojai "Masadą" padavė į teismą ir tiki, jog vėl laimės. Nes teisinėje valstybėje neįmanoma išsisukti nuo prievolių, o A. Vinklerio bendrovei bylinėtis dėl Tilžės g. 139 namo problemų chroniškai nesiseka. Prieš 2006 metais įkuriant bendriją daugiabutį prižiūrėjo UAB "Ūkvedys", kurios sąskaitas už atliktus darbus "Masada" lygiai taip pat bandė ignoruoti. "Ūkvedys" A. Vinklerio valdomą įmonę padavė į teismą ir laimėjo. Gyventojai vėl tiki pergale Antrą kartą Tilžės g. 139 namo gyventojus į teismą buvo padavusi jau UAB "Masada", name laikiusi triukšmingą barą. Pastebėjęs, kad lankytojų prieš vidurnaktį daugėja, verslininkas užsigeidė, jog baras lankytojus girdytų ne iki 24 valandos, o iki pat trečios valandos ryto. Erzelio po langais iškankinti gyventojai pasišiaušė ir nepasirašė sutikimo. UAB "Masada" nedelsdama padavė gyventojus į teismą ir procesą... prakišo. Netrukus baras ėmė tuštėti, kol galop buvo visai uždarytas. "Daugelis namo gyventojų neabejoja, jog nemokėdamas už renovaciją A. Vinkleris žmonėms keršija už praloštą teismą dėl baro, - po eilinio teismo posėdžio savaitraščiui nuomonę pareiškė naujoji bendrijos pirmininkė Veronika Lementauskienė. – Ponas milijonierius rodo ambicijas, o mes, paprasti žmonės, skolų remiami nebeturime kur trauktis. Balandį byla jau turėtų būti pradėta nagrinėti iš esmės. Jei reikės, savo teisybę įrodinėsime net ir Aukščiausiame teisme."
|
|
 |
|
|
|
|
