Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Archyvas
2010-04-%7barticle_url%7d
Tema
- Gegužės 1-oji nerimas ir permainos smulkiajam verslui
-
Mindaugas MALCEVIČIUS Jau kelios dienos visose dengtose turgavietėse kasos aparatai privalomi ir ne maisto produktų prekiautojams. Maisto pardavėjai kasos aparatais turguje naudojasi jau nuo praėjusių metų gegužės. Per metus prekyvietėse deklaruojamos pajamos išaugo trečdaliu. Nauja tvarka galioja ir taksi įmonėms – taksistai privalo pildyti pajamų apskaitos žurnalą ir VMI registruoti kiekvieną taksometrą. Tai tarp vairuotojų sukėlė tikrą sumaištį.
Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. balandžio 24 d. paskelbtas pranešimas apie smulkiųjų verslininkų veiklos pokyčius, kurie įsigaliojo jau nuo šių metų gegužės 1-osios, sulaukė gana prieštaringų verslininkų vertinimų. Kasos aparatai tapo privalomi nebe tik daugumai turgavietėse, kioskuose, vagonėliuose ar automobilinėse parduotuvėse maistu prekiaujančių verslininkų, bet ir parduodantiems kitas prekes. Nemažai pokyčių sulaukė ir taksi paslaugas teikiančios įmonės – taksi automobiliuose naudojami taksometrai turi būti registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Vieni šiauliečiai verslininkai tokiems V. Kubiliaus vyriausybės kovos su šešėline ekonomika užmojams pritaria, kiti stoja piestu ir tikina, kad tai tik jų verslo žlugdymas.
Ilgai priešintasiDiskusija dėl kasos aparatų turi gana gilias šaknis. Pirmąkart apie juos smulkiajam verslui prabilta dar 2008 m. pabaigoje. Tuomet šių planų įgyvendinti nepavyko, nes buvo sulaukta didžiulio smulkiųjų verslininkų pasipiktinimo ir grasinimų mitinguoti. Idėja atgimė praėjusių metų pradžioje, kai sausio 10 d. Vyriausybės pasitarime buvo pritarta nutarimo projektui, kad nuo 2011 m. gegužės 1 d. kasos aparatai turės būti naudojami gyventojams, maisto produktais prekiaujantiems pastatuose, patalpose, kioskuose ir autoparduotuvėse, o be kasos aparatų prekiauti bus leidžiama tik ten, kur nėra fizinių sąlygų – lauke. Numatyta ir kompensuoti visas arba dalį kasos aparato įsigijimo išlaidų, priklausomai nuo kasos aparato įsigijimo laikotarpio. Nors po šių nutarimų kilo didžiulės protestų bangos – turgaus prekeiviai labai nenoriai sutiko su naujovėmis, Vyriausybė atkakliai siekė užsibrėžtų tikslų ir dabar kasos aparatai privalomi visose dengtose prekyvietėse, kuriose prekiaujama ir ne maisto produktais.
„Šešėlis“ traukiasiBesibaigiant pirmiesiems metams, kai dengtose turgavietėse, kuriose prekiaujama maisto produktais, buvo pradėta naudotis kasos aparatais, viešumoje ne kartą pasirodė pranešimų – skelbiama, esą įvedus kasos aparatus „šešėlis“ iš turgaus pastebimai traukiasi. Pasak VMI, įvedus kasos aparatus, turgaus prekiautojų pajamos vidutiniškai augo 23 proc., o per 2011-uosius visų prekybos įmonių, įskaičiuojant ir turgų, – 8,1 proc. Atsakingų finansinių institucijų atstovai teigia, kad pradėjus maisto produktų prekybos apskaitą kasos aparatais, apskaitomos prekybininkų pajamos padidėjo vidutiniškai trečdaliu, o kai kurių konkrečių prekeivių – net keletą kartų. Pasak Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Elonos Limantienės, palyginti su ankstesne situacija, kai dar turguose mėsa prekiaujantys smulkieji verslininkai nesinaudojo kasos aparatais, šiandien pokyčiai labai akivaizdūs. „Šitų žmonių rodomos apskaitomos pajamos augo keleriopai. Nemažai su verslo liudijimais dirbusių turgaus prekybininkų, kurie anksčiau nepasiekdavo 100 tūkst. Lt apyvartos, todėl netapdavo PVM mokėtojais, įdiegus kasos aparatus jais tapo, nes pagaliau buvo pamatytas tikrasis verslo mastas“, – sako E. Limantienė. Taigi atrodo, kad kasos aparatų įvedimas turguose iš tiesų su kaupu pateisino net ir pačių reikliausių analitikų lūkesčius. Panaši situacija ir su maršrutinių mikroautobusų vežėjais, kurie dirbti su kasos aparatais privalo jau keliolika metų. Nors iš pradžių ir jie labai prieštaringai vertino siūlymus vykdyti maršrutinių mikroautobusų apskaitą kasos aparatais, dabar daugelio įmonių atstovai tikina, kad pradėjus naudoti kasos aparatus įmonės pajamos padidėjo. „Pripratome, nors iš pradžių, kai tik buvo pasišauta įdiegti kasos aparatus, mūsų reakcija buvo panaši kaip ir kitų, t. y. mes buvome prieš. Bijojome, kaip važiuosime, bijojome, kad susidaužysime, susižalosime. Vėliau apsipratome, važiuojame ir atrodo, kad taip ir turėjo būti“, – sako UAB „Ridvija“ vyriausioji įmonės finansininkė Gražina Šležienė. „Man dabar atrodo šiek tiek keistoka, kad turguose taip bijoma, nežinoma, kaip jie ten dirbs. Galiu patikinti, kad jokių problemų nėra, jeigu tik, žinoma, apskaita yra tvarkinga. Mes jau tiek metų dirbame, tai kodėl kiti negali?“, – sako G. Šležienė.
Tik apsunkina darbą Šiauliuose prieš gegužės 1-ąją, kai ir turguje, ir taksi automobiliuose privalėjo atsirasti kasos aparatai, nuotaikos buvo gana prieštaringos. Niūri nuotaika turgaus prekyvietėje sklando ir šiandien. Čia dirbantys prekeiviai labai nenoriai kalba apie naujoves, o daugelis jų įsitikinę, kad kasos aparatai tikrai nepalengvins jų darbo. Jau kone metus kasos aparatu savo verslą apskaitanti turgaus prekeivė Dovilė mano, kad tokios naujovės labai apsunkino jos verslą. „Sunku ir sverti, ir dauginti kasos aparatu. Blogiausia tai, kad jeigu pirkėjas, nuo seno įpratęs turguje gauti nuolaidų, jų prašo, tai dabar jokių nuolaidų nebegalime suteikti. Nemažai problemų ir su aparatais. Jie genda, reikia kasos juostas pirkti. Galiausiai vos ne kasdien lankosi įvairūs mokesčių inspektoriai, kurie tikrina, kaip dirbama su kasos aparatais“, – sako mėsa prekiaujanti turgaus prekeivė. Nei ji, nei kiti kalbinti turgaus prekeiviai jokios naudos iš kasos aparatų nematė. „Daugelis įsitikinę, kad tie kasos aparatai jokios naudos nei mums, nei Vyriausybei tikrai neatneš. Bus tik naujų išlaidų, naujų rūpesčių“, – sako rūbais prekiaujanti turgaus prekeivė Regina. Tokie turgaus prekybininkų komentarai prieštarauja įvairių finansų analitikų, VMI atsakingų pareigūnų nuomonei, kurie garsiai teigia, esą ne tik į šalies biudžetą gaunama daugiau įplaukų, bet ir pačių prekybininkų apyvarta kyla. Visai neseniai Seimo Biudžeto ir finansų komitetui finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, esą pernai šalies biudžetas gavo 1,7 mlrd. Lt daugiau pajamų nei 2010 metais. Finansų ministrė pabrėžė, kad apie trečdalį šių lėšų gauta dėl geresnio mokesčių administravimo ir tikslingiau taikant kontrolės priemones. Tai kodėl nepatenkinti turgaus prekiautojai? Nejau jie tik bijo naujovių, ar čia slypi kur kas rimtesnės finansinės neskaidrios prekybos problemos? Dar 2009-ųjų viduryje VMI nustatė, kad vien Šiaulių mieste buvo 23 mėsa prekiaujantys smulkieji verslininkai, kurių apyvarta viršija 100 tūkst. Lt. Vadinasi, tokie smulkieji verslininkai jau privalėjo mokėti PVM, tačiau to nedarė, nes nuo VMI buvo slepiami tikrieji prekybos mastai.
Taksistai ieškos išeičiųVyriausybei pasišovus sutramdyti ir taksi verslo sritį, kai kuriose Šiaulių miesto taksi įmonėse žadami neišvengiami pokyčiai. Dar prieš gegužės 1-ąją UAB „Karališkas vežėjas“ pasiteiravus, kaip ruošiamasi naujovėms, įmonės administratorė prasitarė, kad iš jų įmonės visi taksistai išeina ir ima verstis individualia veikla. „Mūsų taksistai imasi individualios veiklos pažymėjimus, todėl mums dabar tai nebeaktualu“, – sakė administratorė. Panašiai kalba ir kitų miestų taksi įmonių vadovai. Zinaida Barienė, taksi įmonės „Barveža“ transporto vadybininkė, teigia, kad iš jų įmonės vairuotojai kol kas dar nebėga, tačiau tikimybė, kad taip nutiks – didelė. Jos teigimu, pats principas, kad vairuotojai imasi individualios veiklos, nėra blogas. „Tai įmonei gal ir nėra blogai, nes ji už nieką nebeatsako, t. y. nebeatsako bent jau už tą vairuotoją. Įmonė gali tokiems vairuotojams nuomoti radijo dažnį. Už tą ryšį Vilnius ima 2 Lt, Šiauliuose koks nors vadovas gal nustatys kitą sumą, tinkamą šiam miestui. Bet tuomet įmonėje sumažėtų žmonių. Vairuotojai, žinoma, renkasi tai, kas jiems geriau. Iš mūsų įmonės žmonės kol kas dar nebėga, tačiau neaišku, kaip bus toliau. Greičiausiai nemažai išeis. Manau, kad valstybė bet kokiu atveju šiek tiek išloš, nes jei mokesčiai nebus surinkti per įmonę, jie bus surinkti per vairuotojus, užsiimančius individualia veikla. Tik klausimas, kiek nepabūgs to imtis, o kiek ims varstyti darbo biržos duris ar išvažinės po užsienius“, – sakė Z. Barienė. Taksi įmonės didžiausią būsimų pokyčių trūkumą nurodo ne tai, kad Vyriausybė nori skaidraus verslo. Už tai pasisako ir pačios įmonės. Pasak verslininkų, Vyriausybei pradėjus reikalauti naudoti tik VMI registruotus naujoviškus taksometrus ir pildyti kasos operacijų žurnalą, iškyla dvi didžiulės problemos. Viena jų ta, kad taksistai yra geri vairuotojai, tačiau nekokie buhalteriai. Kita – Vyriausybės paliekama alternatyva, kad nenorint pildyti kasos operacijų žurnalo galima įsigyti daug kainuojantį skaitytuvą, atstosiantį kasos aparatą. Taksi įmonės nepajėgios tokia įranga aprūpinti taksistus. „Įmonėje yra dvi geros specialistės buhalterės, tačiau jos negalės perrašyti vairuotojų pildomų kasos operacijų žurnalų. Tai privalės daryti tik vairuotojai, o kaip jie tai padarys, neaišku, nes šis darbas reikalauja specialaus pasirengimo. Išeitis – pirkti spausdintuvus, kuriuos būtų galima pridėti prie taksometro. Tuomet vairuotojams tereikėtų paspausti mygtuką, išlįstų ataskaita, kurią beliktų priklijuoti. Tokie spausdintuvai kainuoja apie 500 Lt. Mūsų įmonė to nepajėgs padaryti“, – sako taksi įmonės „Barveža“ transporto vadybininkė Z. Barienė. Kaip vertina prieš metus įsigaliojusius reikalavimus ir ko iš naujos tvarkos tikisi Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, klausėme jos Kontrolės departamento direktorės Zonės Lapienės.Priimtais sprendimais siekiama ne tik užtikrinti individualios veiklos pajamų apskaitymą, bet ir skaidrinti verslo aplinką. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vykdomos pajamų apskaitymo stebėsenos duomenimis, pirmiausia galima daryti išvadą, kad, nustačius prievolę prekybos maisto produktais pajamas apskaityti elektroniniais kasos aparatais (EKA), apskaitomos prekeivių pajamos vidutiniškai išaugo apie trečdalį, o, pvz., jeigu lygintume vidutines 2012 m. ir 2011 m. apskaitomas pajamas, – 40 proc. Kai kurių prekeivių apskaitomos pajamos augo net keliskart – skirtumai pastebimi ir atskirose apskrityse, ir prekyvietėse, pvz., Kauno AVMI stebėto 21 prekybininko mėnesio apyvarta didėjo nuo 59397 Lt iki 100410 Lt, t. y. 69 proc., o atskirų prekeivių apyvarta augo net keletą kartų, pvz., nuo 1889 Lt iki 6637 Lt. Ėmus taikyti EKA, iki šių metų vasario 29 d. šalies turgavietėse VMI atliko beveik 2000 operatyvių patikrinimų, kurių metu nustatyti 683 pažeidimai (35 proc.), prekeiviams surašyti ATPK protokolai. Šiaulių AVMI 2012 m. vasario mėnesį turgavietėse, kur prekiaujama mėsa, vykdė 25 asmenų ir trijų įmonių nuolatinę kontrolę, ar apskaitomos visos pajamos. Paaiškėjo, kad visų stebėtų asmenų gautos vienos dienos pajamos, palyginti su prieš tai buvusio mėnesio vienos dienos pajamomis, išaugo 11989 Lt, t. y. daugiau nei dvigubai. Beje, kai kurių stebėtų mokesčių mokėtojų pajamos padidėjo daugiau nei penkis kartus. Mūsų apskrities turgavietėse užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai taip pat daugiau susiję su EKA kvito neišdavimu ir grynųjų pinigų pertekliumi kasoje. Vasario mėnesį vykusio prekiaujančiųjų mėsos gaminiais apyvartos stebėjimo metu buvo palyginta 71 prekiautojo apyvarta. Vidutiniškai vieno asmens apyvarta 2012 m. vasario mėn., palyginti su 2011 m. vasario mėn., padidėjo nuo 5541,04 iki 7699,07, t. y. 38.95 proc. Atskirose AVMI yra gana nemaži svyravimai, pvz., Vilniaus AVMI stebėtų prekybininkų apyvarta padidėjo 23 proc., Klaipėdos – 49,09 proc., Šiaulių – 49,60 proc., Kauno – 60,58 proc. Tikslesnius duomenis apie pajamų augimą bus galima pateikti po ką tik pasibaigusio deklaravimo periodo, kai prekybininkai turėjo pateikti 2011 metų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas.
- Kaip danguje taip ir ant žemės?
-
Povilas LUNGĖ Užpraeitą savaitę Šiaulių miesto savivaldybės taryba patvirtino Laisvosios ekonominės zonos ribas – 218 hektarų, kurie buvo numatyti antrajam ir trečiajam Pramoninio parko plėtros etapams. Politikai neatsižvelgė į savo įmonės „Šiaulių oro uostas“ prašymą rezervuoti uosto prieigas plėstis ateityje. Kieno interesai susikirto braižant oro uosto ribas ir kas kuo nepasidalijo? O gal tiesiog vyksta ambicijų kova?
Oro uosto valdžia jaučiasi nuskriaustaSavivaldybės taryba nustatė būsimos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ribas – apibrėžė 218 ha teritoriją už šiaurinio oro uosto perono, anksčiau numatytą antrajam ir trečiajam pramoninio parko etapams. „Šiaulių oro uostas“ prašė patraukti LEZ‘o ribas ir oro uosto prieigų žemes rezervuoti būsimai oro uosto plėtrai, tačiau politikai vadovavosi 200 oro uostų pasaulyje suprojektavusių nepriklausomų Olandijos NAKO kompanijos ekspertų išvada, kad oro uostui numatomų 40 ha užtenka, o sandėliavimo ūkis jam nereikalingas. Oro uosto vadovas Romas Mikšys suabejojo, kad ekspertai nebuvo jau tokie laisvi, kaip deklaruojama. Pasak jo, NAKO kompanija akivaizdžiai buvo pasakiusi, kad jiems buvo „surištos rankos“ – nurodyta projektuoti tik karinėje teritorijoje. Projektui koreguoti ir politikams pasitarti prireikė dviejų posėdžio pertraukų, situacijai paaiškinti buvo iškviestas net karinių oro pajėgų vadas. Oro uostas ar benzino kolonėlė?Šiaulių pašonėje esančioje teritorijoje norima maksimaliai suderinti ir įgyvendinti tris vienas kitą papildančius projektus: įkurti LEZ‘ą, Viešąjį logistikos centrą ir išplėsti Šiaulių oro uostą, būtent krovininį. Savivaldybės strategija yra aiški – Šiaulių krovininis oro uostas bus vystomas. Nedvi- prasmiškai Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvykstamojo posėdžio, vykusio Šiauliuose, metu buvo patikinta, kad tai atitiktų ir Lietuvos Vyriausybės siekį turėti krovininį oro uostą. Ne bet kokį, o konkurencingą, sėkmingai plėtojantį savo veiklą. To paties posėdžio metu premjeras pasakė, kad norėtųsi, jog tai būtų būtent oro uostas, o ne benzino kolonėlė, kurioje praskrendantys lėktuvai pasipildytų degalų. Kol kas – trys lėktuvai per mėnesįŠiaulių miesto savivaldybė ėmėsi veiksmų – rengia visus įmanomus dokumentus, kad būtų užtikrinta oro uosto plėtra, kad iš kariškių pavaldumo būtų išskirtos žemės ir toje išskirtoje teritorijoje būtų užtikrinta oro uosto plėtra. Dokumentai, ilgalaikė oro uosto studija rengiami tam, kad ir grafiškai, ir ekonomiškai, ir funkciškai būtų parodyta, kaip turėtų būti vystomas oro uostas. Plėtros studijoje pristatyti šeši galimi scenarijai, kaip esamoje teritorijoje galėtų būti plėtojamas Šiaulių oro uostas. Pateikti optimistiniai, realistiniai, pesimistiniai krovinių srautų paskaičiavimai. Ir kalbama ne apie teritorijos stygių, o apie tai, kokius veiksmus atlikti ar infrastruktūrą įrengti reikėtų, kad oro uostas su savo turima teritorija galėtų išvystyti tuos krovinių srautus. Pateikta schema, kad pagal idealųjį variantą, atsižvelgiant į regiono savitumą, Šiaulių oro uoste per dieną galėtų būti aptarnauti trys lėktuvai. Kad tiek lėktuvų būtų aptarnauta, anot studijos rengėjų, oro uosto teritorijos visiškai pakanka. Dabar trys lėktuvai aptarnaujami praktiškai per mėnesį... Konkursą oro uosto plėtros studijai rengti laimėjo kompanija NAKO, planuojanti pačius didžiausius oro uostus pasaulyje. Vienas pačių naujausių – Kinijoje planuotas Pekino olimpiadai. Ta pati kompanija prieš keletą metų, kai buvo investuojama į pirminę Šiaulių oro uosto plėtrą, jau buvo parengusi studiją. Pasigirdo kalbų, kad antroji studija visiškai prieštarauja pirmajai. Anot Savivaldybės tarybos nario Vidmanto Japerto, pirmoji galimybių studija buvo reikalinga tam, kad ekonominiais skaičiavimais su visomis prielaidomis būtų įrodyta, jog krovinių veikla Šiaulių oro uoste apskritai yra galima ir perspektyvi, kad tai nėra kieno nors ambicijos ar iliuzijos.  | Šiaulių pašonėje esančioje teritorijoje norima maksimaliai suderinti ir įgyvendinti tris vienas kitą papildančius projektus: įkurti LEZ‘ą, Viešąjį logistikos centrą ir išplėsti Šiaulių oro uostą, būtent krovininį. |
Šuniui penkta kojaPasirodo, dabar nacionaliniu mastu Šiaulių oro uosto nelabai stengiamasi pripažinti. Jis nėra įtrauktas net į nacionalines strategijas. Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Palangos oro uostai yra didžiąja dalimi finansuojamai iš valstybės biudžeto kaip strateginiai objektai, svarbūs Lietuvai. Šiaulių oro uostas – vienintelis, pavaldus savivaldybei, kiti yra nacionalinio pavaldumo objektai. Buvo rengiama nacionalinė studija, kad būtų išsiaiškinta, kiek Lietuvai reikia keleivinių oro uostų, kad jie galėtų ekonomiškai funkcionuoti ir būtų konkurencingi. Išvada – vieno, bet per daug investuota į dabartinius oro uostus, kad jie būtų uždaryti. Kalbant apie keleivinio Šiaulių oro uosto perspektyvas, tai Lietuvos mastu jis tikrai nesulauks valdžios palaikymo, nes esantys trys ir taip nėra labai apkrauti. Taigi nereikėtų nei savęs, nei kitų klaidinti skelbiant, kad šis oro uostas bus keleivinis. Tiesa, yra minčių, kad jis galėtų būti rezervinis Rygai kaip nusileidimo takas, bet pagrindinė strateginė Šiaulių oro uosto vystymo kryptis yra būtent krovinių pervežimas. Konkuruos ar bendradarbiaus?Ar neatims Šiaulių oro uostas iš bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ar kitų krovinius pervežančių įmonių dalies krovinių? O gal kaip tik, sėkmingai plėtodamas savo veiklą, duos jiems daugiau darbo? „Tai visiškai skirtingi kroviniai, pervežami šiomis transporto priemonėmis. Mes nekalbame apie geležinkelio, oro uosto ar sausumos transporto priešpriešą. Jie vienas kitą papildo. Dabar planuojama Šiauliuose įkurti stambų krovinių perskirstymo mazgą, kurio pagrindinė veikla būtų logistika – krovinių perskirstymas, keičiant transporto rūšis. Būtent steigiamas Viešasis logistikos centras rūpintųsi, kad vienu transportu atvykę kroviniai išvyktų kitu, – teigia Tarybos narys V. Japertas. – Dabar yra traukinys „Saulė“, vykstantis iš Kinijos į Klaipėdą. Galbūt atsirastų traukinių maršrutai, kuriais būtų gabenami kroviniai Baltijos šalyse – Šiauliai būtų geografinis regiono krovinių paskirstymo centras. Jei suformuosime struktūrą, sandėlių ūkius, tai jis praktiškai galės tarnauti ir oro uostui, ir geležinkeliui, ir sausumos transportui. Tai darys tos kompanijos, kurios disponuoja krovinių srautais arba nori tomis paslaugomis naudotis. Tai nebus išskirtinai oro uosto, geležinkelio ar dar kieno nors nuosavybė. Taigi tikslas yra koordinuoti įvairius procesus ir pritraukti potencialius investuotojus, kurie matytų galimybę šiame transporto mazge perskirstyti savo krovinius.“ Planuojama menamoje teritorijoje?Planai – gražūs. Kiek gi laiko užtruks, kol jie bus įgyvendinti, jei apskritai bus įgyvendinti? Pasirodo, šis oro uosto veiklos planavimo procesas vyksta jau 6-8 metus. Šiemet turi būti paruoštas oro uosto „Master“ planas, turi būti pabaigtas techninis Viešojo logistikos centro projektas. Pastarasis turėjo būti parengtas anksčiau, bet to negalima padaryti tol, kol nepatvirtintas karinio oro uosto detalusis planas, nes dar neatskirti žemės sklypai. Viešasis logistikos centras 2013-2014 m. jau turėtų pradėti veikti. Savivaldybės lėšų Šiaulių oro uosto plėtrai, kiek jis dabar užsidirba, tikrai nepakaks. Neverta tikėtis ir to, kad atsiras vietinis investuotojas, nes joks investuotojas neturės tiek daug lėšų investuoti, todėl oro uosto plėtra turi tapti nacionaline strategija. Turint visus planus, atsiras ir strateginiai partneriai. „Baikite žiūrėti į oro uostą kaip į bandelių pardavimo kioskelį. Gal savivaldybė nesuvokia, kas tai yra? Aš turbūt skirčiau premiją tam, kuris pirmas čia investuotų į kokią nors privačią veiklą, pritaikytą oro uosto poreikiams. O ateityje investuotojų turėtų būti“, – teigia R. Mikšys. Ar tai visos kliūtys oro uosto plėtrai? Kad būtų sėkmingai patvirtintas detalusis planas, iš Krašto apsaugos ministerijos turi būti perduoti žemės sklypai. Pasirodo, kol kariškiai nėra parengę detaliojo plano, oro uosto teritorija planuojama menamoje teritorijoje. O gal tai tik ambicijos?Žiūrint iš šalies ir išklausius abi puses, viskas atrodo labai gražu. Tai kodėl vis dėlto tarp Savivaldybės ir oro uosto vadovų žvanga ginklai? Ar mums tik taip atrodo? Anot Savivaldybės atstovų, jaučiamas savotiškas nesusikalbėjimas su oro uosto administracijos darbuotojais, nes sumaišyta sprendimo priėmimo hierarchija – oro uosto administracija yra įsitikinusi, kad ji yra tikroji oro uosto savininkė. Teigiama, kad oro uosto administracija nenori bendradarbiauti, neteikia informacijos. „Aišku, yra nuopelnų, bet strategiją formuoja ne jie. Savivaldybėje yra suformuota oro uosto vystymo darbo grupė, kuriai jie privalo atsiskaityti ir vykdyti įpareigojimus. Jie sėdėjo ir tylėjo šios darbo grupės posėdyje kaip žuvys vandens į burną prisisėmusios. Ir po to daro viešus pareiškimus! Tai paprasčiausiai nedera su etika. Jei savininkas kalba vienaip, o oro uosto administracija apie uosto vystymą kalba kitaip, tai yra nenormalu. Administracija privalėtų derinti savo poziciją su savininku, o savininko pozicija yra aiški, vieša, visi posėdžiai yra vieši“, – teigia Tarybos narys V. Japertas. Supainioti interesai?Ko siekia savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“ administracija, šiaušdamasi prieš savo savininkę? Kodėl taip norima išplėsti šio oro uosto teritoriją? Pasirodo, Šiaulių oro uosto direktorius R. Mikšys, tiesa, ne pats, o per šeimą yra supainiojęs viešuosius ir privačius interesus. Į oro uosto teritoriją yra tiesiogiai įsiterpę privatūs sklypai. Anot Savivaldybės atstovų, yra jaučiamas trukdymas rengiant detalųjį karinio oro uosto planą, stengiantis turėti didesnės naudos galbūt ne sau, oro uosto direktoriui, bet giminystės ryšiais susijusiems žmonėms. Anot V. Japerto, oro uosto plėtros studijos rengėjai nurodė, kad esamos teritorijos uostui veiklai vykdyti pakaktų dar 25-erius metus, tad tikrai nereikia prie esamos teritorijos prijungti papildomos žemės. Kitas diskutuotinas dalykas – oro uosto teritorijoje turėti sandėlius. Pasaulio praktika rodo, kad jie oro uosto teritorijoje nėra reikalingi, nes yra krovinių terminalai, kuriuose jie yra paskirstomi, o ne sandėliuojami. Kita vertus, sandėliai yra privatus interesas, tad jie galėtų būti suplanuoti statyti greta oro uosto esančiose teritorijose. Pareiškė nepasitikėjimą oro uosto direktoriumiPraėjusį ketvirtadienį Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir miesto vadovai pareiškė, jog kreipsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ši išsiaiškintų, ar Šiaulių oro uosto direktorius R. Mikšys nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Savivaldybei priklausančiame oro uoste rengiamasi atlikti auditą. Užpraeitą savaitę Tarybai sprendžiant laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ribų klausimą, R. Mikšys bandė Šiaulių oro uostui atkovoti dalį LEZ‘o žemių, tačiau pamiršo paminėti, kad sklypas, kurio reikalauja, ribojasi su jo brolio Leono Mikšio žeme. Jeigu R. Mikšiui būtų pavykę išsireikalauti 100 hektarų oro uosto plėtrai, savivaldybei būtų tekę išpirkti oro uosto direktoriaus broliui priklausančius 4 ha žemės. „NAKO numatė oro uosto plėtrą į karinę teritoriją. Man, įmonės vadovui, tai užkliuvo. Projektuoti plėtrą teritorijoje, nors ji ir valstybinė, bet yra kito juridinio asmens, kuris pagal protokolą ir detalųjį planą yra išskyręs perduoti prieigas prie oro uosto – 30 ha – oro uosto infrastruktūrai? O dabar lendama dar giliau į karinį oro uostą be jo savininko sutikimo!“ – stebisi Šiaulių oro uosto direktorius. Anot R. Mikšio, jis prašęs rezervuoti oro uosto plėtrai žemes palei jo perimetrą, o ne kažin kur, – braukti raudoną brūkšnį. Tai susikirto su Laisvąja ekonomine zona. Tokios zonos turi paprastai operatorius, taigi dėl žemės tektų derėtis su jais, o nebe su savininke – savivaldybe, todėl vėlgi būtų nebeaišku, ar ta žemė būtų skirta oro uosto plėtrai, mano jis. O gal vis dėlto siekiama naudos sau? „Aš prašau oro uosto plėtrai rezervuoti visas prieigas. Jei prašyčiau daug žemės, o joje yra žemės, dėl kurios kertasi mano interesai, tai tik sumažintų jos vertę. Jei prašyčiau atvirkščiai – mažai, tai tik padidinčiau jos vertę. Tai man pačiam nelabai aišku, kaip aš, prašydamas didelio kiekio žemės, noriu prastumti savo interesus“, – teigia oro uosto vadovas. Kitas Šiaulių oro uosto direktoriui keistas dalykas – teigimas, kad tas žemes reikės savivaldybei išpirkti. „Pagal kokį įstatymą? Visuomenės poreikiams jos nepaimsi, nes tai pelno siekianti organizacija“, – stebisi jis. Tai kodėl samdinys vis dėlto užsitraukė savo šeimininko nemalonę? Kuo Šiaulių oro direktorius neįtiko Savivaldybės tarnautojams? „Viską parodys laikas. Klausimas – kas buvo teisus ir kiek tai kainuos? Manau, kad paskutinio Tarybos posėdžio metu nevykusiai pajuokavau išvadindamas miestą kaimu. Tai buvo mano akibrokštas“, – mano R. Mikšys.
- Šildymo sezonas baigėsi ne visiems
-
Povilas LUNGĖ Šiaulių mieste gyventojams šildymo sezonas baigėsi prieš porą savaičių, mokymo įstaigoms – prieš savaitę. Deja, kai kam jis dar nesibaigs keletą mėnesių ar net iki pat kitos žiemos – vis daugiau gyventojų, neišgalėdami atsiskaityti „Šiaulių energijai“ už suteiktas paslaugas, sudaro skolų mokėjimo grafikus. Bendrovei skolingos liks ir savivaldybės įmonės bei verslininkai. Socialinės paramos skyrius jai žarsto milijonus kompensacijų.
 | Socialinės paramos skyrius 2011 m. gyventojams kompensavo išlaidų už 5,011 mln., užpernai – už 4,315 mln. Lt. Gunter MULLER nuotr.
|
Skolingi ir gyventojai, ir biudžetininkai, ir verslininkaiBendrovės „Šiaulių energija“ duomenimis, pernai metų balandžio 1 d. gyventojai už suteiktas paslaugas buvo skolingi 7,159 mln. Lt be priskaitymo už kovo mėnesį. Šiemet skola išaugo nei daug, nei mažai – milijonu litų. 2012 m. balandžio mėnesio pradžioje gyventojai bendrovei jau buvo skolingi 8,369 mln. Lt. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, „Šiaulių energijai“ kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį per 2012 m. I ketvirtį buvo pervesta net 4,254 mln. Lt. Suma – įspūdinga, nes tiek pinigų Socialinės paramos skyrius pernai ar užpernai bendrovei pervedė per metus – 2011 m. gyventojams kompensavo išlaidų už 5,011 mln., užpernai – už 4,315 mln. Lt. Taigi milijonai žarstomi kairėn dešinėn. Juk taip paprasta sutaupyti atleidžiant biudžetinių įstaigų darbuotojus. „Šiaulių energijai“ skolingi ne tik gyventojai, bet ir biudžetinės (respublikinio ir vietinio biudžeto) įstaigos. Pernai metais tuo pačiu metu jų skola bendrovei buvo 19,773 mln. Lt be priskaitymo už kovo mėnesį. Tiesa, šiemet, dirbusios taupymo režimu, biudžetinės įstaigos pasispaudė – jų skola sumažėjo perpus – iki 9,878 mln. Lt. Skolingos bendrovei ir verslo įmonės ar įstaigos, beje, jos pareigingesnės – pernai balandžio 1 d. verslo skola bendrovei buvo vos 801 tūkst. Lt be priskaitymo už kovo mėnesį. Tiesa, matyt, nepalanki verslui situacija sąlygojo šio sektoriaus skolos augimą – ji išaugo 742 tūkst. Lt ir pasiekė pusantro milijono. Oranžinis įspėjimasGyventojai, delsiantys sumokėti už bendrovės suteiktas paslaugas, savo pašto dėžutėse rado oranžinės spalvos lapelius, raginančius susimokėti. O jei vis dėlto pinigėlių nėra? Jei svarbiau išmaitinti šeimą, o ne paskutinius pinigus mokesčiams sumokėti? Ar AB „Šiaulių energija“, spręsdama skolų mokumo problemas, vadovaujasi geranoriškumo ir šalių bendradarbiavimo principais? „Ėjau gerai nusiteikęs, nesiruošiau akių draskyti, kad visi vagys, gal todėl geranoriškai pasižiūrėjo, nors iš pradžių nenorėjo leistis į kalbas“, – pasakojo skolų mokėjimo grafiko sudaryti atėjęs gyventojas. Tiesa, jam to nepavyko padaryti, nes jis negalėjo įvykdyti tam tikrų bendrovės nurodymų. „Moteris prie langelio liepė man iškart sumokėti sąskaitą už kovo mėnesį ir dalį skolos, bent šimtą litų, kitaip negalės sudaryti skolos mokėjimo sutarties. Atsakiau, kad tikrai negalėsiu to padaryti, – pasakojo šiaulietis. – Prižadėjau bendrovėje pasirodyti iki gegužės 10 d. Svarbiausia man buvo gauti patvirtinimą, kad manęs teismams ir antstoliams nepaduos, tada garantuotai mūsų šeima bankrutuotų.“ Sunkumų dėl vartotojų nemokumo neturiAnot AB „Šiaulių energija“ atstovės spaudai Tomos Grikštienės, didelių sunkumų dėl vartotojų mokumo bendrovė neturi. „Kiekvienas vartotojas, turintis įsiskolinimą ar finansinių sunkumų, visuomet gali kreiptis ir bendrovės darbuotojai pasistengs suderinti tokias susidariusių skolų grąžinimo sąlygas, kurios atitiks būtent to vartotojo finansines galimybes“, – teigė ji. Susidarius įsiskolinimui, bendrovės darbuotojai pirmiausia siunčia įspėjimą. Jį gavęs vartotojas dažniausiai atvyksta į bendrovę, kur su juo yra derinamos skolos grąžinimo sąlygos. Yra sudaromi skolų mokėjimo grafikai, atitinkantys vartotojo realias galimybes. Tik tada, kai vartotojas piktybiškai vengia laikytis sudaryto skolos grąžinimo grafiko arba nereaguoja į jam siunčiamus įspėjimus, bendrovė dėl skolos priteisimo kreipiasi į teismą. Teismui priteisus ir vartotojui kreipiantis į bendrovę, jam suteikiama galimybė sudaryti priteistos skolos grąžinimo grafiką. Ir tik jei vartotojas nė viename skolos valdymo etape nesidomi ir nebendradarbiauja, tokios skolos išieškojimas perduodamas antstoliams. Anot bendrovės atstovės, vartotojai dažniausiai į bendrovę kreipiasi patys jau po pirmo įspėjimo. Dujos brango, termometro stulpeliai krito2011-2012 m. šildymo sezonas pasižymėjo tuo, kad AB „Šiaulių energija“ perkamų importuojamų dujų kaina buvo nepastovi ir per 2011 10 – 2012 04 laikotarpį išaugo net 11,03 proc. Dėl šios priežasties teko didinti ir šilumos energijos kainą – nuo 2011 10 iki 2012 04 ji padidėjo 6,3 proc. (nuo 25,80 ct/kWh be PVM iki 27,42 ct/kWh be PVM). Šis šildymo sezonas taip pat pasižymėjo itin žema lauko oro temperatūra ir dėl to susidariusiomis ekstremaliomis sąlygomis – 2012 m. sausio mėnesio vidutinė paros lauko oro temperatūra siekė –18,9°C, o 2012 m. vasario mėn. šaltukas spaudė net –24,4°C. AB „Šiaulių energija“ atstovai džiaugiasi, kad pavyko išvengti šilumos energijos tiekimo sutrikimų, todėl bendrovė šį šildymo sezoną užbaigė sėkmingai. Nesidžiaugia tik gyventojai, kurių pinigines šiemet itin paplonino sąskaitos už šildymą.
- Skandinamas mokyklų tinklo pertvarkos planas
-
Povilas LUNGĖ Šiaulių miesto politikai ruošiasi rinkimams – skandina mokyklų tinklo pertvarkos planą, kuriam po karštų aistrų buvo pritarusi dauguma mokyklų. Reforma stabdoma. Kas tai – priešrinkiminis pokštas? Baimė susigadinti politinę reputaciją? O gal bręsta protingų sprendimų metas?
 | Socialdemokratų frakcijos ir Darbo partijos bei Liberalų sąjūdžio frakcijos, iš viso 18 žmonių, pasiūlė nebeintegruoti pradinių mokyklų į progimnazijas. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Šokiruojanti žiniaSocialdemokratų ir Darbo partijos bei Liberalų sąjūdžio frakcijų siūlymai pusantro mėnesio darbą pavertė niekiniu ir sukels dar daugiau įtampos mokyklų bendruomenėms. Švietimo skyriaus specialistai neneigia, kad teks mažinti progimnazijų skaičių mieste. Antradienį Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, sporto ir kultūros komiteto posėdžio dalyvius pasiekė šokiruojanti žinia. 2012-2015 m. mokyklų tinklo pertvarkos planas žlunga – Socialdemokratų frakcijos ir Darbo partijos bei Liberalų sąjūdžio frakcijos, iš viso 18 žmonių, pasiūlė nebeintegruoti pradinių mokyklų į progimnazijas. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių miesto tarybos sprendimu Auštabalio pradinė mokykla bus prijungta prie „Rasos“ progimnazijos, Dainų pradinė – prie Dainų progimnazijos, o Dubijos pagrindinė – prie Salduvės progimnazijos. Kadangi politikai suvokia, kad mokyklų tinklo pertvarkos „traukinys“ jau ne tik pajudėjęs, bet ir toli nuvažiavęs, dėl šių mokyklų išsaugojimo jau nieko nebegalima padaryti, tad susizgribo rūpintis kitomis į „pasmerktųjų sąrašą“ įtrauktomis pradinėmis. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. planuota reorganizuoti dar tris pradines mokyklas: Centro pradinę prijungti prie Jovaro progimnazijos, Lieporių – prie Gegužių, „Saulės“ – prie „Romuvos“ progimnazijos. Socialdemokratų ir Darbo partijos bei Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlė nebeintegruoti pradinių mokyklų į progimnazijas. Siūloma ir neberekomenduoti mokyklos patalpų ploto vienam mokiniui pradinėje mokykloje ir progimnazijoje – 9 m2, gimnazijoje – 11 m2. Anot politikų, reikėtų panaikinti ir nustatytą maksimalų mokinių skaičių – gimnazijose iki 550, progimnazijose – iki 700. Į siūlymą įtrauktas ir punktas, kad mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 m. projekte nebeliktų eilutės apie Vijolių vidurinės mokyklos ateities alternatyvą. Siūloma, kad ji taptų regionine sporto mokykla. Politikai priblokštiNauji pertvarkos planai pribloškė Švietimo, sporto ir kultūros komiteto narius. Anot vicemerės Daivos Matonienės, tai tik politikų žingsnis prieš Seimo rinkimus: „Rinkimams skiriamas didžiausias dėmesys, o miesto interesai yra visiškai nustumiami. Man labai gaila, kad frakcija elgiasi labai nekorektiškai, negražiai.“ Angelė Kavaliauskienė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė, teigė, kad partijos narys turėtų atstovauti frakcijos nuomonei, o ne savo individualiai: „Arba turi būti bendras darbas ir bendri sprendimai, arba darbas prasidės skirtingomis kryptimis.“ Nors darbo grupėje ruošiant planą dalyvavo visų partijų frakcijų atstovai, politikai kratosi atsakomybės. Švietimo komiteto pirmininkė tikina, kad jos siūlymas buvo palikti po vieną pradinę mokyklą centre ir pietiniame rajone. Šiaulių mieste kasmet mokyklose sumažėja tūkstančiu mokinių. Dabar vos keliose mokyklose mokinių skaičiaus vidurkis klasėse – 22. Švietimo skyriaus duomenimis, pirmokų antplūdžio nebus iš šiemet. Iki balandžio 1-osios, per mėnesį, kai prasidėjo pirmokų registracija, 12 pirmokų tėvų pareiškė norą, kad jų vaikai mokytųsi Benedikto Andruškos pradinėje, 32 – Centro ir tiek pat Lieporių pradinėse, 11 prašymų sulaukė „Saulės“ pradinė. Mokyklų tinklo pertvarkos žlugimas miestui kainuos. Anot Viktoro Strups, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, miesto mokyklose dabar yra 534 laisvos vietos. „Jei dirbtume optimaliai, per metus sutaupytume 1,5 mln. Lt. Jei pradinės mokyklos liktų, tada kažkuri progimnazija neišgyventų, nes reikėtų iš jos atimti pirmokus.“ Tos pačios nuomonės ir Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė. Regioninės sporto gimnazijos idėjaIškart po Šiaulių miesto savivaldybėje vykusio Švietimo, sporto ir kultūros komiteto posėdžio, jo nariai vyko į Šiaulių Vijolių vidurinę mokyklą. Komiteto vadovė A. Kavaliauskienė pakvietė mokyklos bendruomenės narius diskutuoti. Buvo aptartos Vijolių vidurinės mokyklos parengtos specializuotos sportinio ugdymo programos. Jas jau įvertino Šiaulių universiteto Kūno kultūros ir sporto edukologijos katedra. Katedros vedėjo doc. dr. Stanislovo Norkaus pasirašytoje recenzijoje pritariama programos realizavimui, teigiama, kad parengta programa remiasi esminėmis sporto ir sportinio ugdymo sąvokomis, kad mokiniai, atėję iš Vijolių vidurinės į universitetus, jau bus įgiję dalį profesinių kompetencijų. Programos išsiųstos į Švietimo ir mokslo ministeriją. Švietimo skyriaus vedėja V. Damskienė neabejoja jų sėkme. Mokyklos bendruomenei posėdžio metu patvirtinta, kad dauguma politikų pritaria idėjai Vijolių vidurinei tapti regionine sporto gimnazija. Tam pritarė ir švietimo ministras Gintaras Steponavičius. Per dvejus metus pabrango keliskart?Išvykstamojo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio metu išsamiai aptartas Vijolių mokyklos renovacijos klausimas. Akcentuota, kad visuomenei sudaroma nuomonė, jog renovacijai reikia 12 ar net 18 mln. Lt. Mokyklos direktorė Irma Abromaitienė pateikė 2010 m. UAB „Miesto renovacija“ atlikto mokyklos pastato išsamaus energijos vartojimo audito duomenis, kuriuose nurodoma, kad langams, durims, grindims pakeisti ir sienoms šiltinti tereikėtų nuo vieno iki keturių milijonų litų. Pasigirdo nuomonių, kad didžiausia problema – nauji mokyklų pastatai, statyti prieš pat nepriklausomybės atkūrimą. Šiaulių Ragainės ar Vijolių mokyklų pastatai – kokybiški, daug metų nerenovuoti, bet sienos laiko, tereikia kosmetinio remonto, pakeisti vamzdyną, langus. Vijolių vidurinė regioninės sporto gimnazijos kelią skinasi pirmoji. Tokio modelio mokyklas žadama atidaryti keliuose regionuose. Programos išvežtos į Švietimo ir mokslo ministeriją. Jei jos būtų patvirtintos, palengvėtų našta ir sporto mokykloms – mokykla gautų „mokinio krepšelį“ treneriams samdyti, jie galėtų dirbti ir sporto gimnazijoje, ir sporto mokykloje. Keista, kad politikai nesu-pranta, jog Vijolių vidurinė, tapusi regionine sporto mokykla, tik palengvins naštą miestui, nes finansavimą gaus ir iš valstybės biudžeto sportiniam ugdymui įgyvendinti. Taigi finansinė našta miestui palengvėtų, bet politikai šį klausimą vilkina, užuot padėję mokyklai greičiau pasiekti savo tikslus. Ar neatsitiks taip, kad Vijolių vidurinė, turinti įdirbį ugdant gabius sportui mokinius, paruoš dirvą kitai miesto gimnazijai? Vėl nuo pradžių?Šiaulių miesto valdžia kaltina mokyklų tinklo pertvarkos planą ruošusią darbo grupę, kad ši persistengė. Nors Taryba ketvirtadienį turėjo apsispręsti dėl 2012-2015 m. pertvarkos mokyklose, integruojant pradines į progimnazijas, klausimas atidėtas, greičiausiai iki lapkričio mėnesio. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas neneigia esąs už tai, kad reikia parengtą planą atidėti. Anot jo, nelogiška spręsti, ar mokykla surinks vaikų, kol dar neatėjo rugsėjis. „Mes nieko neatmetame, o lapkritį, gruodį ar sausį matysime, kurios gali būti sujungtos“, – sakė jis. Preliminariais duomenimis, mokyklos duomenis apie mokinių skaičių Švietimo skyriui perduoda jau iki kovo 30 d. Panašu, kad meras bando įtikti visiems, sprendimai – nebesvarbūs... Darbo grupė, ruošianti 2012-2015 m. mokyklų tinklo pertvarkos planą, darbavosi pusantro mėnesio. Dirbo visų politinių partijų frakcijų atstovai. Mokyklos priiminėjo Švietimo skyriaus ir Savivaldybės administracijos atstovus, kurie įtikinėjo, kad pertvarkos reikalingos, bus sutaupyta lėšų. Pertvarkos planui buvo pritarusios 35 mokyklos iš 39-ių, mokyklų vadovai ir Šiaulių miesto trišalė taryba. Daugumai mokyklų sutikus politikai persigalvojo... Norint koreguoti mokyklų pertvarkos planą, jį vėl reikės svarstyti su bendruomenėmis, vadinasi, vėl bus sukuriama įtampa. Argumentai dėl tuščių vietų mokyklose švaistomo finansavimo – apie 1,5 mln. Lt – politikų nebeveikia. Prognozuojama, kad 2015 m. liks tik apie 13 tūkst. mokinių. „Mokinio krepšelio“ užteks tik pedagogų atlyginimams išmokėti, o Savivaldybei reikės pridėti pinigų pustuštėms mokykloms išlaikyti.
- Šiaulių universitetas magijos mokykla?
-
Kristina KATINAITĖ Kai prieš keletą metų Lietuvos prezidento pašonėje sukiojosi būrėja, daugelis įtariai murmėjo sau po nosimi. Šiandien politikų pasaulyje jau sutiksime ne vieną raganą ar astrologę – tai nieko nebestebina. Tačiau tikrai nustembi sužinojęs, kad jau ne vienerius metus Šiaulių universitete dėstomi chiromantijos pagrindai.
 | | |
Jau septintus metus Šiaulių universiteto studentai gali lankyti pasirenkamą dalyką – chirologijos pagrindus, kuriuos dėsto fizikos mokslų daktaras docentas Vaidotas Kanišauskas. Dalyko anotacijoje studentai supažindinami su būsimu „mokslu“: „Chirognomija: pirštų formos, nykštys, plaštakos pavidalai, nagai. Astrologinė chirologija: rankų pirštų ir delno kalvų apibūdinimas pasinaudojant astrologinėmis žiniomis. Delno linijos: širdies, galvos ir gyvenimo, likimo, saulės ir sveikatos; linijos apie vaikus ir santuokas“. Toliau dar įdomiau! Dalykas apibūdinamas kaip „bendrojo universitetinio lavinimo“, o pusmečio kursą baigę studentai, programa numato, turėtų „mokėti atskleisti žmogaus charakterį ir ligas pagal rankų pavidalą“. Ir kas drįsta sakyti, kad Lietuvos universitetuose dėstoma vien tik sausa teorija iš pageltusių lapų? Chirologijos pagrindų mokymo metodai – naujoviški. Paskaitų metu išmoktą teoriją studentai kas savaitę pritaiko praktiškai seminarų metu. Be to, jie „nuolat gauna namų darbų“. Beje, pasak Matematikos ir informatikos katedros atstovo, chirologijos pagrindai – vienas populiariausių pasirenkamųjų dalykų universitete. „LPD tam ir yra sukurti, kad išplėstų studentų akiratį, tad jeigu studentai vieną ar kitą dalyką noriai renkasi, vadinasi, jis yra geras ir naudingas“, – teigia jis. Kalbinti studentai tam irgi pritarė. Pasak jų, tai labai įdomus mokslas ir jie labai smagiai jį pritaiko artimųjų rate. Pasak vienos iš šį modulį pasirinkusių studenčių, paskaitų metu mokomasi teorijos – atpažinti įvairius delno linkius, linijas, išgaubimus, formą. „Kiekvienam modulį lankančiam studentui dėstytojas sudarė asmeninį horoskopą, viską turime užsirašę. Pagal šį horoskopą egzamino metu turėsime aiškinti savo delno linijas, galima sakyti, sudaryti „atvirkštinį horoskopą“. Paskaitos vedamos įdomiai, dėstytojas moka patraukti studentų dėmesį“, – teigė ji. Aukštojo mokslo įstatyme teigiama, kad pagrindiniai universiteto tikslai yra sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą, kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį. Ar už valstybės lėšas studentams turėtų būti dėstomas visiškai su aukštuoju mokslu nieko bendra neturintis dalykas? Paklausta, ką mano apie universitete dėstomus chirologijos pagrindus, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė teigė: „Okultizmas, astrologija ir pan. nėra jokios legaliai įteisintos studijų ar mokslo šakos bei kryptys. Tačiau jos gali būti tiriamos istoriniu, antropologiniu ar net sociologiniu požiūriu kaip tam tikri visuomenėje pasireiškiantys reiškiniai ar istoriniai faktai. Šia prasme jie gali būti kritinių mokslinių tyrimų, analizės ir studijų dalykai, tačiau visiškai neįsivaizduoju, kad aukštojo mokslo studijų programoje būtų galimi tokie „praktikos“ ar net „teorijos“ dalykai.“ Anot Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovų, aukštųjų mokyklų siūlomas studijų programas akredituoja Studijų kokybės vertinimo centras. Tvirtinant studijų programas, žiūrima, kaip atskiruose studijų dalykuose dėstoma medžiaga ir jų rezultatai siejasi su visos studijų programos siektinais rezultatais. Dėl laisvai pasirenkamų dalykų sprendžia pati aukštoji mokykla. Kaip tvirtinami laisvai pasirenkami dalykai, turi būti fiksuota vidiniuose aukštosios mokyklos tvarkose, jų kokybę turi prižiūrėti aukštosios mokyklos vidinė studijų kokybės kontrolė. Vadinasi, universitetas pats nusprendžia, kokius pasirenkamuosius dalykus siūlyti savo studentams, kaip ugdyti jų pasaulėžiūrą, kultūrą ir dvasią. Kokia komisija galėjo patvirtinti šį modulį? Gal vertėtų ištirti jos narių delnų linijas ir pažiūrėti, ar jos neprasilenkia su universiteto vertybėmis? O gal tiesiog palaukime. Juk ir Haris Poteris ne per vieną dieną tapo didžiu burtininku, o Hogvartso kerėjimo ir burtų mokykla atsirado ne per metus...
- Šilėnų geležinkelio stotis: nėra to blogo, kas neišeitų į gera
-
Mindaugas MALCEVIČIUS Dar praėjusių metų pabaigoje savaitraščiui „Šiauliai plius“ paviešinus incidentą Šilėnų geležinkelio stotyje, kai iš traukinio išlipančiam neįgaliam keleiviui užsiveriančios durys prispaudė galvą, paaiškėjo ir daugiau keleivių saugumo problemų. Po minėto nelaimingo įvykio, kurį stebėjo kartu važiavę ir nespėję išlipti mokiniai, jų tėvų ir šilėniškių kantrybė trūko ir pasipylė skundai, kad keleivių saugumas nėra užtikrintas.
 | Kaip elgtis keleiviui, kuris mato prieš save keleiviams skirtą peroną, esantį kitoje net kelių bėgių linijų pusėje, bet į jį patekti gali vienintele perėja, paženklinta užrašu „Tarnybinė perėja“? Autoriaus nuotr.
|
Šiandien jau galima įvertinti, ar situacija bent kiek pagerėjo. Pokyčių per tuos kelis mėnesius tikrai įvyko – prieš kurį laiką Šilėnų geležinkelio stotis savo teritoriją „apginklavo“ įvairios paskirties įspėjamaisiais ženklais, pvz., „Saugokis traukinio“, o ties vienintele perėja per bėgius į peroną, kuriuo vaikšto pėstieji, išdygo įspėjamasis ženklas „Tarnybinė perėja“. Tik kur dėtis keleiviams? Perskristi bėgius? Pasipylė lyg iš gausybės ragoŠilėnų geležinkelio stoties problemos paaiškėjo, kai po incidento traukinyje buvo pradėta domėtis ne visai įprasta šios geležinkelio stoties situacija. Paaiškėjo, kad didžiausia problema – pavojingai manevruojantys krovininiai traukiniai, pastatomi tiesiog ant perėjos, kuria keleiviai eina į keleivinį traukinį. Taigi norėdami patekti į Šilėnų geležinkelio stotyje keleivių paimti sustojantį traukinį žmonės būdavo priversti arba lįsti per krovininio vagono apačią, lipti per jo viršų, arba bandyti krovininį traukinį apibėgti. Akivaizdu, kad visais atvejais šilėniškių kelionė traukiniu neretai prasidėdavo gana sudėtingais ir gyvybei pavojingais išbandymais. „Žmonės visą laiką skundžiasi, grasina, kad televiziją iškvies, bet ką mums daryti, kur mums tą traukinį priimti? Sudėtinga situacija. Dar sovietų laikais buvo planuota statyti pėsčiųjų tiltą, o paskui jis buvo pamirštas. Nėra pas mus pėsčiųjų tiltų, o traukinių būna daug. Būna situacijų, kai traukinį galima leisti tik vienu keliu. Vienas turi stovėti, o kitą turime praleisti. Žinoma, kartais ir tvarkdarys apsirinka ar dar kas nors“, – taip anuomet susidariusią situaciją komentavo Šilėnų stoties viršininkė Lilija Surovec. Kitos problemos – tinkamai neapšviestas peronas ir labai retais atvejais įjungiamas stoties garsiakalbis, turintis nuolat keleivius įspėti apie stotyje judančius traukinius. Kitaip tariant, susiruošę važiuoti traukiniu, saugūs nesijausdavo ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai, kurie, neturėdami kitos išeities, ir patys lįsdavo po krovininiu traukiniu, iš keleivinio išlipdavo į akliną tamsą ar rizikuodavo kirsti bėgius nežinodami apie galimai jų link atvažiuojantį sunkiasvorį bėgių milžiną. Kalbėdami apie visus šiuos dalykus vartojame būtąjį kartinį ar būtąjį dažninį laiką. O ką galėtume pasakyti esamojo laiko forma, t. y. kokia dabar situacija Šilėnų geležinkelio stotyje? Pasikeitė į geraPraėjo vos keli mėnesiai po to, kai savaitraštis „Šiauliai plius“ aprašė šilėniškių rūpesčius, ir Šilėnų geležinkelio stotyje atsirado pokyčių. Žmonės vis dažniau girdi apie į jų stotį atvykstančius ir išvykstančius traukinius. Keista, juk stoties viršininkė anuomet kalbėjo, kad nuolat yra pranešama apie judančius traukinius, tik turbūt ne visi girdi. Gal šilėniškių klausa pagerėjo? Ir šviesos Šilėnų geležinkelio stotyje atsirado daugiau. Ir ne tik todėl, kad pavasaris, kad laikrodį pasukome valanda į priekį. Šviesiau pasidarė gerokai anksčiau, o ją skleidžia paprasta elektros lemputė. Tik kur dingo ta protu nesuvokiama taupymo politika, kuomet šviesos, prieš kelis mėnesius tvirtino stoties viršininkė L. Surovec, taupumo sumetimais Šilėnų geležinkelio stotyje nebūdavo visą naktį ir ją įjungdavo tik apie 6 val. ryto, kai atvyksta pirmasis traukinys iš Radviliškio. Galiausiai reikia pasidžiaugti, kad ir tą mirtiną žaidimą – atspėk, ar peršokęs vieną traukinį išvysi atvažiuojantį kitą, pasiek tikslą ir lik gyvas – šilėniškiai beveik užmiršo ir į traukinį pradėjo vaikščioti ramiai tam skirtu taku, nebešokinėdami per traukinius kaip veiksmo filmų herojai. Pasiteiravus šeimos, gyvenančios vos keli metrai nuo Šilėnų geležinkelio stoties ir bėgių, ar tikrai pokyčiai tokie ryškūs, sulaukta atsakymo, kad visi dabar jaučiasi kur kas saugiau. „Situacija tikrai pasikeitė į gera. Dabar jau bėgių nebeužstato taip, kaip būdavo anksčiau, kai reikėdavo po traukiniu lįsti. Jau įspėjama ir apie atvykstančius traukinius. Reikia pasidžiaugti, kad ir šviesiau pasidarė, nebetaupo taip“, – pasakojo Jūratė Balčienė. Vadinasi, galimybių pagerinti situaciją buvo, tereikėjo šiek tiek pasistengti. Norėtųsi tuo ir užbaigti, nes juk buvo atsižvelgta į žmonių išsakytas problemas, kad būtų užkirstas kelias galimai didelei nelaimei, tačiau atvykus į stotį kyla klausimas – ar iš didelio rašto neišeita iš krašto? Keleiviams – „Tarnybinė perėja“?Prieš kurį laiką Šilėnų geležinkelio stotyje ėmė dygti nauji įspėjamieji ženklai. Žodis „dygti“ čia labai tinka, nes jų ėmė ir pridygo kaip grybų po lietaus. Iš pradžių į stotį einantys žmonės net nesuprato, kaip į ženklą „Tarnybinė perėja“ reaguoti, nes užrašas sako, kad perėja skirta AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojams. Nejau nelikus krovininių vagonų, kurie keleiviams užtverdavo kelią į peroną, dabar jų vaidmenį perima kažkoks neaiškios paskirties ženklas? Ar pašalinis asmuo, einantis perėja, pažymėta įspėjamuoju ženklu „Tarnybinė perėja“, nusižengia kokioms nors rašytoms ar nerašytoms bendrovės „AB „Lietuvos geležinkeliai“ taisyklėms? Jeigu taip, tai kaip elgtis keleiviui, kuris mato prieš save keleiviams skirtą peroną, esantį kitoje net kelių bėgių linijų pusėje, bet į jį patekti gali vienintele perėja, paženklinta net dviem ženklais, įspėjančiais, kad perėja – tarnybinė, vadinasi, galimai jam neskirta, antra – žmogus turi saugotis traukinio, nes apie tai įspėja ženklas „Saugokis traukinio“. Kad ženklas „Saugokis traukinio“, įspėjantis apie galimus pavojus, yra reikalingas, abejonių nekyla niekam, tačiau kokia tikroji ženklo „Tarnybinė perėja“ paskirtis? Juk pamatę ženklą „Tarnybinis įėjimas“ žinome, kad paprastiems mirtingiesiems ten eiti draudžiama.  | | |
Pirmiausia atsakymus buvo bandoma gauti vietinėje Šilėnų geležinkelio stoties administracijoje. Stoties viršininkės L. Surovec telefonu paklausus, ką reiškia šie gana keisti ties perėja per bėgius pastatyti įspėjamieji ženklai, ji patikino, kad šių ženklų jau kelios dienos nebėra, o kai stovėjo, buvo skirti tik darbuotojams. „Tie kelio ženklai buvo skirti tik darbuotojams, o ne keleiviams“, – tikino L. Surovec. Atsakymas, kad ženklų nebėra, nustebino. Nuvykus į stoti paaiškėjo, kad niekur tie ženklai nedingo – stovi kaip stovėję. Nejau stoties viršininkė nežino, kokie ženklai yra jos prižiūrimoje teritorijoje... Paklausta, kodėl įspėjamasis ženklas „Tarnybinė perėja“ apskritai pastatytas prie tako, kuriuo vaikšto pašaliniai, ir kas jį pastatė, L. Surovec prasitarė, kad tuos ženklus stato ne ji, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“. Nusiuntus oficialią užklausą į Šilėnų geležinkelio stoties viršininkės L. Surovec minėtą įstaigą, buvo gautas atsakymas, kad „įpareigojamasis saugos ženklas „Tarnybinė perėja“ nedraudžia pašalinių asmenų ėjimo per perėją, o tik nurodo geležinkelių transporto darbuotojų ėjimo kryptį kertant geležinkelį“. Taigi AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ direktoriaus Algirdo Karužio pasirašytame rašte teigiama, kad eiti šia perėja keleiviai gali. Pasirodo, ne visi ženklai, esantys geležinkelio stoties ribose, reiškia tą patį – pats žmogus turi atsirinkti, kuris skirtas jam, o kuris jam turėtų būti „nematomas“. Įdomiausia tai, kad šia perėja, patikino ženklus pastačiusi bendrovė, keleiviai gali drąsiai eiti, nes jiems skirtas vienintelis įspėjamasis ženklas „Saugokis traukinio“. Tinkama infrastruktūra planuojamaIš AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ gautas atsakymas Šilėnų gyvenvietės žmonėms turėtų suteikti ir daugiau gražesnio bei saugesnio rytojaus vilčių. Čia numatomos kelios naujovės. „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ deda visas pastangas, kad pėstieji saugiai patektų į keleivių peronus, todėl planuoja bendrovės lėšomis įrengti pėsčiųjų perėją per geležinkelį prie Šilėnų pervažos. Naujai įrengta pėsčiųjų perėja su esamais signalizacijos įrenginiais užtikrintų saugų pėsčiųjų kirtimą per geležinkelį“, – sakoma filialo direktorius A. Karužio pasirašytame rašte. Direktoriaus teigimu, jau yra rengiamas raštas Šiaulių rajono savivaldybės merui, kad pagaliau būtų sukurta tinkama geležinkelio infrastruktūra Šilėnų gyvenvietėje – įrengtas pėsčiųjų takas nuo geležinkelio stoties iki pervažos ir nuo pervažos iki Šilėnų gyvenvietės. Taigi belieka tikėtis, kad šilėniškiams bent taip bus atlyginta už patirtus išbandymus.
- Sprendimai dėl pliusiuko?
-
Povilas LUNGĖ Ar galima išspręsti avaringos perėjos problemą, 50 metrų perkėlus autobusų stotelę ten, kur automobilius stato įvairių firmų klientai, autobusais užstojant iš kiemo išvažiuojantiems vairuotojams vaizdą į gatvę? Paprasčiausia būtų pastatyti reguliuojamą šviesoforą, bet savivaldybė, nors verslininkai ir prisidėtų, jam neturi lėšų. Ar pigesnis pasirinktas problemos sprendimo būdas yra geresnis? O gal valdininkams tereikia pasidėti „pliusiuką“, kad problema „išspręsta“?
 | Įdomu, kiek sprendimų Savivaldybėje priimama neišsiaiškinus visų aplinkybių, o tik kad būstų padėtas „pliusiukas“? Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Arūno Adomaičio turimi „negeri duomenys“ apie avaringumą Tilžės gatvėjė esančioje pe-rėjoje pasirodė laužti iš piršto. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Starto tiesiojiGreta Tilžės ir Baltupėnų gatvių sankryžos esanti perėja – galvos skausmas pėstiesiems, norintiems patekti į kitą gatvės pusę. Gatvė toje vietoje plati – net keturių eismo juostų. Iš vienos pusės automobiliai dideliu greičiu atlekia nuo miesto centro, šiek tiek pristabdę tik prie Ragainės mokyklos, iš kitos – įsibėgėję kirtę Pramonės ir Tilžės gatvių sankryžą. Vairuotojams, ypač ne vietiniams, net į galvą negali šauti mintis, kad tokioje vietoje gali būti pėsčiųjų perėja. Pastaroji šioje vietoje reikalinga, nes daug žmonių lankosi ar dirba greta esančiame sporto klube, Tilžės ir Vairo gatvėse esančiose įstaigose. Dėl vairuotojų neapdairumo ar dėl pačių pėsčiųjų išsiblaškymo ar skubėjimo perėjoje vis įvyksta koks nors eismo įvykis, tiesa, dažniau ne pėsčiasis partrenkiamas, o priešais perėją greitai sustabdžius automobilį iš paskos važiavęs nespėja sustoti. Sunku vairuotojams išsisukti ir iš Baltupėnų gatvės centro link. Ši vieta Tilžės gatve važiuojantiems vairuotojams yra tarsi starto tiesioji įsibėgėti. „Negeri duomenys“Jei transporto srauto pagrindine miesto arterija neapribosi, galima imtis kitokių priemonių. Anot Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Arūno Adomaičio, ši vieta tikrai yra pavojinga: „Turime negerų duomenų iš policijos, kad eismo įvykių čia yra daug. Daug priemonių imtasi. Buvo padidinti pėsčiųjų perėjos ženklai, kurie dabar žalsvam šviesą atspindinčiam fone. Gembės, ant kurių jie pritvirtinti, įrengtos aukščiau, kad vairuotojai matytų iš toliau.“ Taigi nuspręsta imtis veiksmų – dar šio mėnesio pradžioje Savivaldybės Saugaus eismo komisijoje buvo svarstytas klausimas dėl eismo sąlygų šioje sankryžoje. Komisija rado išeitį, „iš esmės“ pagerinsiančią pėsčiųjų saugumą šioje vietoje – nusprendė viešojo transporto stotelę „Vairas“ perkelti toliau nuo perėjos arčiau įvažiavimo į kiemą. Tokiu komisijos sumanymu pasipiktino greta stotelės esančiame pastate įsikūrę verslininkai. „Išspręsdami“ vieną problemą, valdininkai tik dar daugiau jų sukurs. Jei stotelė bus patraukta, stovintys autobusai užstos vaizdą iš kiemo išvažiuojantiems automobiliams, kurių čia tikrai daug važinėja. Be to, į stotelę dažnai atvažiuoja ne vienas autobusas, o du trys, tai kur jie sustos? Kelias į kiemą ar iš jo bus visiškai užtvertas. Jau dabar norintiems iš kiemo pietinio miesto rajono link pasisukti vairuotojams sunku tai padaryti, o kai stotelėje stovės autobusas, matomumas bus nulinis, – svarstė vienas iš pastate įsikūrusių verslininkų. – Kieme stovi ir saugos tarnybos automobiliai. Kaip jiems išskubėti į įvykio vietą? Nebus „palaukite, nematau ar kelią užtvėrė“. O kur Tilžės gatvėje sustos mūsų klientai? Nemanau, kad jiems bus patogu suktis į kiemą ir ieškoti ten vietos automobiliui.“ Pasigirdo ir kritikos, kad važiuojant iš pietinio miesto rajono atstumas tarp stotelių „Elektros tinklai“ ir „Vairas“ ir taip nėra didelis, o stotelę perkėlus 50 m tik dar labiau sutrumpėtų. Anot Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo, stotelės perkėlimas atstumų tarp stotelių reglamentui įtakos neturės: „Tikėtina, kad autobusas, anksčiau išvažiuodamas iš stotelės, prieš tą nelaimingą perėją neužstos kitiems vairuotojams vaizdo. Juk kai bėda, ir šiaudo griebiamasi, tai ir ten bandome įvairias priemones, kad pasiteisintų ir būtų efektyvios. Nemanau, kad stotelės patraukimas sukels kam nors kokių nors nepatogumų.“ Grįžo prie to, nuo ko pradėjoUžvirus aistroms, kaip išspręsti šią avaringos pėsčiųjų perėjos problemą, vakar rinkosi pasitarti Saugaus eismo komisijos nariai. Tarėsi tarėsi ir iki galo nesusitarė. Anot posėdyje dalyvavusių verslininkų, stotelės perkėlimas 50 metrų neišgelbės ir pėsčiųjų, nes daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta ne šioje, o kitoje gatvės pusėje. Tai nustebino komisijos narius, nes jų iš velniai žino kur ištraukti duomenys apie avaringumą šioje vietoje, pasirodo, nėra policijos patvirtinti. „Jau penkerius metus kasdien einu šia perėja į darbą ir tikrai galiu patvirtinti, kad daugiausia avarijų įvyksta Baltupėnų gatvės pusėje. Šia puse nuo miesto centro važiuoja ir daugiausia automobilių. Tai kam kilnoti stotelę kitoje pusėje?“ – Saugaus eismo komisijos posėdyje vakar kalbėjo verslininkas. Policijos duomenimis, per 2011 metus pėsčiųjų perėjoje ties Baltupėnų gatve nebuvo nė vieno įskaitinio autoįvykio, t. y. nebuvo nei sužalota, nei žuvo žmonių. Šiemet – taip pat. Pareigūnai sako, kad įskaitinių įvykių daugiau įvyksta arčiau Pramonės gatvės ties Darkiemio gatve. 2011 m. čia užregistruotos dvi avarijos, žmonių nebuvo sužalota. Tai ko verti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Arūno Adomaičio turimi „negeri duomenys“? Paaiškėjus ir daugiau faktų pasirodė, kad pirmasis komisijos sumanymas perkelti stotelę yra apskritai niekinis, nes šiemet turėtų įsigalioti Europos Sąjungos direktyva, pagal kurią magistraliniuose keliuose apskritai turėtų nebelikti šviesoforo nereguliuojamų perėjų. Tokių mieste yra tikrai nemažai. Koks bus jų likimas? Greičiausiai reikės arba panaikinti, arba pastatyti šviesoforą, arba imtis dar kokių nors kitų priemonių. Ratas apsisuko! Vis dėlto savivaldybė bus priversta prie perėjos įrengti šviesoforą. Tilžės gatvėje įsikūrę verslininkai, jei tik sutiks Vairo gatvės verslininkai prisidėti, žada skirti pusę šviesoforui įrengti reikiamos sumos. Tiesa, šviesoforas gali būti įrengtas, o kartu ir perėja gali būti perkelta į visai kitą vietą – Tilžės ir Vairo gatvių sankryžą, nes iš šios gatvelės vairuotojams taip pat sunku išvažiuoti. Taigi Tilžės ir Baltupėnų gatvių sankryžoje esančios pėsčiųjų perėjos likimas Saugaus eismo komisijos nebuvo vakar nulemtas – klausimas atidėtas svarstyti kitą kartą, kai paaiškės, ar Vairo gatvėje verslą plėtojantys verslininkai sutinka prisidėti finansiškai įrengiant reguliuojamą šviesoforą. Jo įrengimas kainuoja apie 70 tūkst. Lt. Įdomu, kiek sprendimų Savivaldybėje priimama neišsiaiškinus visų aplinkybių, o tik kad būstų padėtas „pliusiukas“?
- Kelmės savivaldybė parduoda tris mokyklas
-
Povilas LUNGĖ Kol Šiaulių miesto politikai dar svarsto, ką daryti su trim rugsėjo 1-ąją ištuštėsiančiais mokyklų pastatais, Kelmės rajono savivaldybės administracija yra ryžtingesnė – aukciono būdu jau parduoda keletą mokyklų. Tačiau ar pardavus jos nepapildys ir taip ilgo pastatų-vaiduoklių sąrašo?
 | Savivaldybės tarnautojai turėtų pagalvoti ir apie tai, kad šalyje pusvelčiui privatizavus įvairius objektus daugėja pastatų-vaiduoklių, darkančių ir miestų ar kaimų vaizdą, ir apskritai šalies kraštovaizdį. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
„Ant prekystalio“ – trys mokyklosKelmės rajono teritorijoje uždaromos rajono mokyklos, kultūros įstaigos, todėl lieka pastatų ir kito nekilnojamojo turto, kuris savivaldybės funkcijoms atlikti yra nereikalingas. Nenaudojamas ir nereikalingas savivaldybės turtas daugiausia perduodamas asociacijoms (bendruomenėms) jų įstatuose nurodytai veiklai vykdyti, išnuomojamas arba rengiami dokumentai pastatams privatizuoti. 2012 m. sausio 1 d. privatizuotinų Kelmės rajono savivaldybės objektų sąraše buvo devyni objektai. 2011-aisiais tebuvo parduotas vienintelis – darželio pastatas Petrališkės kaime. Dabar parduodamos net trys Pagių, Burbaičių ir Pašilėnų kaimuose esančios mokyklos, joms priklausantys ūkiniai pastatai ir žemė. Kražių seniūnijos Pagių kaime esanti net 616,19 kv. m ploto dviejų aukštų mokykla aukcione parduodama viso labo už 21 tūkst. Lt. Mokyklos sienos – mūrinės ir medinės. Į kainą įskaičiuoti ir greta mokyklos esantys ūkiniai pastatai, kiti statiniai (šulinys, kiemo aikštelė, tualetas, atliekų duobė) ir 7 tūkst. Lt vertės šiam objektui priskirtas 1,0032 ha žemės sklypas. Kita parduodama – ne ką mažesnė mūrinė dviejų aukštų Pašilėnų mokykla. Jos plotas 588,52 kv. m. Kartu parduodamas ir ūkinis pastatas, kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė) ir šiam objektui priskirtas 1,0861 ha žemės sklypas. Kadangi mokykla „geresnė“ – mūrinė – tai ir pradinė jos pardavimo kaina didesnė – 40 tūkst. Lt, iš kurių 8 tūkst. Lt – pradinė objektui priskirto žemės sklypo kaina. Trečioji, Burbaičių kaime esanti, mokykla parduodama ne visa (301/363 dalis iš 363,08 kv. m bendro ploto). Pastatas taip pat mūrinis, tik vieno aukšto. Parduodamas ir greta mokyklos esantis ūkinis pastatas bei šiam objektui priskirta 2340/4940 žemės sklypo dalis. Pradinė objekto pardavimo kaina 27,2 tūkst. Lt, iš kurių objektui priskirto žemės sklypo pradinė pardavimo kaina 2,2 tūkst. Lt. Parduodamos seniai, pirkėjų nėraAnot Kelmės rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Aldonos Kučinskienės, minėtos mokyklos parduodamos jau seniai. „Mokyklos jau seniai uždarytos. Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Pagių, Pašilėnų ir Burbaičių mokyklos į privatizuotinų objektų sąrašą įtrauktos dar 2008 m. Ir aukcionas skelbiamas nebe pirmą kartą – viena mokykla pardavinėjama trečią kartą, kita – ketvirtą, dar kita – antrą“, – teigė specialistė. Kodėl buvusių mokyklų pastatai taip ilgai neparduodami, priežastis, anot A. Kučinskienės, labai paprasta – prasta jų vieta. „Pačioje Kelmėje ar kur nors netoli dar domimasi, ar yra patalpų pirkti ar išsinuomoti, – teigė Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė. – Kita vertus, žmonėms dabar nėra poreikio pirkti. Visų trijų parduodamų mokyklų pradinė kaina jau buvo sumažinta 8-10 proc. Džiaugtumėmės, jei jas pavyktų parduoti bent jau už minimalią pradinę kainą.“ Į privatizuotinų objektų sąrašą šiemet turėtų būti įtraukta dar viena – Kelmės rajono Tytuvėnų seniūnijos Šukiškių kaimo Ramoniškės mokykla. Mokyklos privatizuojamo objekto žemės dokumentai yra išsiųsti Valstybės turto fondui. Juos įregistravus, bus organizuojamas viešas aukcionas pastatams ir žemės sklypui parduoti. Parduodamų yra ir daugiauBesidomintys nekilnojamuoju turtu Šiaulių apskrityje, naršydami internete, atkreipė dėmesį į dar vieną senokai parduodamą buvusią mokyklą. Pastaroji yra Radviliškio rajono Šniukonių kaime. 322 kv. m gerai išsilaikiusio medinio namo pirmame ir antrame aukštuose yra po keturis kambarius ir virtuvę. Kartu parduodamas ir 1,19 ha namų valdos sklypas. Anot nekilnojamojo turto eksperto, už buvusią mokyklą prašoma 150 tūkst. Lt suma šiuo metu yra neadekvati – gerokai per didelė. „Mokykla, matyt, buvo jau seniau privatizuota, – teigia jis. – Skelbimas dabar negalioja, nes savininkai niekaip neapsisprendžia – tai nori ją parduoti, tai vėl nebenori.“ Apie šią buvusią mokyklą Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovatė Juodeikienė informacijos negalėjo pateikti: „Vedėja dirbu seniai, bet apie tokią nesu girdėjusi. Šiemet Radviliškio rajone nė viena mokykla nebus parduota. Rugsėjo 1-ąją bus reorganizuotos dvi mokyklos, bet jų pastatai išliks tie patys.“ Masiškai uždaromi švietimo židiniaiŠiaulių rajone mokyklų taip pat mažėja. Kas atsitiks jų pastatams? Pagal parengtą plano projektą nuo šių metų rugsėjo 1 d. planuojama uždaryti Micaičių mokyklą-darželį ir Kužių vidurinės mokyklos Gilaičių skyrių, kur mokosi tik pradinukai. Nuo kitų mokslo metų Pavenčių vidurinė mokykla nekomplektuos 11 ir 12 klasių – taps pagrindine. 2013 m. duris turėtų užverti Žarėnų pagrindinė mokykla. 2015 m. pokyčių gali sulaukti ir Kužių bei Bazilionų vidurinės mokyklos. Pagal dabar galiojančius įstatymus ir plano projektą jos turėtų tapti pagrindinėmis, tačiau yra vilčių, kad joms bus leista likti vidurinėmis su viena 11 ir 12 klase. Kol kas atrodo aiškus tik Kurtuvėnų pradinės ir Raudėnų pagrindinės mokyklos pastatų likimas. Kurtuvėnų pradinė mokykla nuo kitų mokslo metų taps mokykla-universaliu daugiafunkciu centru. 2015 m. tokiu centru turėtų tapti ir dabartinė Raudėnų pagrindinė mokykla. Rugsėjį Šiauliuose atsiras trys pastatai-vaiduokliai – sujungus šešias Šiaulių miesto mokyklas į tris, keliaaukščiai pastatai liks tušti. Savivaldybės sudarytos komisijos greitai pradės dalyti mokyklų turtą. Ką daryti su tuščiais pastatais, valdžia taip pat planuoja – Tarybos komitetams pateiktas siūlymas įtraukti mokyklas į privatizuotinų objektų sąrašą, kad baigusis mokslo metams savivaldybei nebetektų šių pastatų išlaikymo našta. Buvo netgi svarstoma šalies biudžete numatyti lėšų ištuštintų mokyklų pastatams griauti, tačiau kalbos liko kalbomis. Ar tik neteks parduoti pusvelčiui?Atsižvelgiant į Kelmės savivaldybės aukcionų patirtį darosi įdomu, kaip seksis Šiaulių miesto savivaldybei parduoti ar išnuomoti buvusių mokyklų pastatus. Ar susidomės jais verslininkai? Ar nenutiks taip, kaip nutiko Kelmės rajone, kai jau kelerius metus niekaip nepavyksta parduoti mokyklų? Visai gali būti, kad aukcionuose ne keliant, o mušant kainą, trijų rugsėjo 1-ąją ištuštėsiančių Šiaulių mokyklų pastatai bus parduoti pusvelčiui. Net ir įsigijus tokį objektą nugriauti, o plytas – parduoti, derėtų pasidomėti, ar medžiagos, iš kurių sovietmečiu jis statytas, tikrai yra ekologiškos. Zoknių mikrorajono gyventojai puikiai prisimena, kaip prieš dešimt metų vos ne per kelias naktis išnyko kariniame miestelyje stovėję apleisti pastatai. Nors greta ir steigiamas industrinis parkas, šia vieta verslininkai iki šiol ne itin domisi. Ar neatsitiks panašiai ir su mieste esančiomis mokyklomis, tarkim, ta pačia Dubijos pagrindine? Nors ir sakoma, kad mokykla yra miesto centre, greičiau tai būtų galima pavadinti centro užkampiu. Į šį rajoną verslas žengiai nenoriai. Net ir strategiškai gerokai geresnėje vietoje, Dubijos g. ir Draugystės pr. sankryžoje priešais geležinkelio stotį esanti parduotuvė ilgokai stovėjo tuščia. Uždaromos Aukštabalio pradinės mokyklos vieta taip pat ne auksinė. Mokykla įsikūrusi atokiau pagrindinių miesto gatvių. Iš vienos pusės ją supa gyvenamieji namai, iš kitos – garažai ir laukai. Anot nekilnojamojo turto ekspertų, čia nebent būtų galima pastatyti mažaaukščių gyvenamųjų namų ar kotedžų, mokyklą sulyginus su žeme. Galbūt geresnė tik uždaromos Dainų pradinės mokyklos vieta. Kita vertus, ji yra tarp daugiaaukščių gyvenamųjų namų, prekybos centro joje irgi neįrengsi, nes netoliese yra keli dideli. Savivaldybės tarnautojai turėtų pagalvoti ir apie tai, kad šalyje pusvelčiui privatizavus įvairius objektus daugėja pastatų-vaiduoklių, darkančių ir miestų ar kaimų vaizdą, ir apskritai šalies kraštovaizdį. Pabandykite paneigti, kad esame tvarką mėgstanti tauta. Ne veltui juk pavasarinių švarinimosi akcijų metų tiek šiukšlių stebėdamiesi atrandame. Nepanašu, kad tvarką mėgtų ir Šiaulių miesto savivaldybė...
- Nuodėmingi esame...
-
Povilas LUNGĖ Greitai bus galima traukti smagią dainelę „Vasara, vasara, vasaraitė čia“. Prieš vykdami į kurortus, daugelis tam pasiruošia visapusiškai – ne tik susikrauna lagaminus, bet ir apsilanko pas „meilės“ ligų gydytojus. Juk nuodėmingi esame...
 | „Meilės“ ligas geriau planuoti iš anksto ir pasistengti bent prieš mėnesį iki potencialaus kurortinio romano ar nusukimo „į kairę“ užsirašyti pas dermatovenerologą. Tada nereikės keletą savaičių spėlioti – „sloguoju“ ar ne?
Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Taip galvojo ir vienišas šiaulietis, ketinęs vykti sanatorijon į pavasarėjančią Palangą. „Prieš išvykdamas ketinau apsilankyti pas odos ir venerinių ligų gydytoją. Paskambinau į Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų centrą, sakau – noriu užsiregistruoti, – telefonu pasakojo vyriškis. – Registratorės atsakymas pribloškė – ji taloną pas gydytoją pasiūlė tik gegužės 4 d. 12 val., tai yra po mėnesio!“ Šiauliečiui užsiminus, kad įtaria pasigavęs tam tikro pobūdžio ligą, tai negi dabar jam „sloguoti“ visą mėnesį, registratorė patarė ateiti kitą dieną, tiesa, teksią sumokėti 42 Lt 10 ct ir laukti bendroje eilėje. „Kai suabejojau, ar vis tiek pateksiu pas gydytoją, nes pacientų daug, man buvo patikinta, kad pinigus sumokėję pacientai paprastai iki pietų pas gydytoją patenka. Jokių kitų alternatyvų man nebuvo pasiūlyta“, – prisimena vyriškis. Vardo neklausiaVasarą nesaugių lytinių santykių metu perduodamų ligų padaugėja. Didžioji dalis kurortų svečių nerimą keliančius simptomus pastebi tik grįžę namo iš atostogų. Sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kitos venerinės ligos plistų lėčiau, jei žmonės daugiau galvotų ne tik apie savo troškimų patenkinimą, bet ir malonumų pasekmes savo ir nuolatinio partnerio sveikatai. Neretai į gydytojus besikreipiantys asmenys negali nurodyti net žmogaus, su kuriuo turėjo nesaugių lytinių santykių, vardo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, atsitiktinį asmenį kaip tariamą infekcijos šaltinį nurodo 43 proc. gonorėja, 18,5 proc. sifiliu, 14 proc. ŽIV ir 10 proc. chlamidioze užsikrėtusių Lietuvos gyventojų. Pastaruoju metu lietuviai pradėjo labiau rūpintis lytine sveikata. Po nesaugių intymių santykių neretai iškart kreipiamasi į odos ir veneros ligų gydytojus, nors taip greitai ne visada įmanoma nustatyti, ar asmuo užsikrėtęs kokia nors ar net keliomis ligomis. Žmonės dažniau kreipiasi į gydytojus bei atvirai kalba apie savo lytinį gyvenimą dar ir todėl, kad dabar besikreipiantiems garantuojamas visiškas anonimiškumas. Valstybės finansuojamoms įstaigoms pacientų gydymo išlaidas apmoka Valstybinė ligonių kasa, todėl čia registruojami visi duomenys apie kiekvieną ligonį. Į privačią gydymo įstaigą besikreipiantis žmogus neprivalo nurodyti asmens tapatybę patvirtinančių duomenų. Pildant dokumentus, dažniausiai nurodomos tik pirmosios vardo ir pavardės raidės, amžius ir vietovės, iš kurios asmuo atvykęs, kodas. Nurodoma ir numanoma užsikrėtimo priežastis. Ši informacija reikalinga tam, kad vėliau būtų galima apibendrinti surinktus duomenis, nustatyti dėsningumus ir parengti atitinkamas lytiškai plintančių ligų prevencijos programas. Su siuntimu – nemokamaiRespublikinės Šiaulių ligoninės tinklalapyje pateikiama Konsultacijų poliklinikos registravimo tvarka. Manytume, kad ta pati galioja ir Odos ir veneros ligų centre. Teigiama, kad gydytojų specialistų konsultacijoms būtina registruotis iš anksto. Atrodo, kad niekam neįdomi „meilės“ ligų prevencija. Lakstyk sau mėnesį, belaukdamas vizito pas gydytoją, po vasarėjančius kurortus ir pats spręsk – „sloguoji“ ar ne? Aišku, galima kreiptis į šeimos gydytoją, kad išrašytų siuntimą, arba tiesiai į odos ir venerinių ligų specialistą, jei toks yra poliklinikoje, kurioje esate registruotas. Kita vertus, sakysite, kad norint greitai patekti pas šeimos gydytoją siuntimo taip pat gali kilti problemų, nes talonai pas juos būna išdalyti kelias dienas ar net savaitę į priekį. Pas šeimos gydytoją – nemokamaiValstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas spaudai Kazys Žilėnas nuramina: „Šeimos gydytojo konsultacijai pacientai registruojami eilės tvarka, belieka atvykti nurodytu laiku. Sunkūs ligoniai priimami tą pačią dieną vieno iš tą dieną dirbančio šeimos gydytojo, nebūtinai to, pas kurį pacientas yra prisirašęs, ir už tai tikrai negali būti reikalaujama mokėti. Tokių ligonių priėmimo tvarka yra tvirtinama gydymo įstaigos vadovo įsakymu.“ Belieka tikėtis, kad registratūroje „meilės“ liga sergantis žmogus bus traktuojamas kaip sunkus ligonis, galintis užkrėsti visus aplink... Pasirodo, poliklinikoje tvarka yra paprastesnė – galima tiesiai patekti pas odos ir venerinių ligų specialistą. „Patekti pas poliklinikoje, kur pacientas yra prisirašęs, dirbantį specialistą – odos ir venerinių ligų gydytoją – šeimos gydytojo siuntimo apskritai nereikia, pacientai registruojami į bendrą eilę“, – teigė K. Žilėnas. Deja, paprastoje poliklinikoje jus apžiūrės tik vizualiai, nes ten jokie tyrimai neatliekami, tad vis tiek teks keliauti į specializuotą centrą ir laukti mėnesį... Arba susimokėti. Kada gali būti imamas papildomas mokestis?Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Giedrė Maksimaitytė teigė, kad apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, gavusiems šeimos gydytojo siuntimą, pirminės ambulatorinės, stacionarinės, reabilitacijos paslaugos, reikiami tyrimai ir konsultacijos teikiamos nemokamai. Iš paciento gali būti paprašyta susimokėti, jeigu jis nenori laukti eilėje tam tikro planinio tyrimo arba procedūros arba pats pageidauja skubiau gauti paslaugą. „Pacientai, išgirdę siūlymą susimokėti, turėtų paprašyti gydytojų arba gydymo įstaigų vadovų paaiškinti, kodėl prašoma sumokėti už suteiktą paslaugą, – teigia G. Maksimaitytė. – Visais atvejais pageidautina, kad paciento sutikimą dėl priemokos ar mokamų paslaugų gydantysis gydytojas užfiksuotų ligonio ambulatorinėje kortelėje arba gydymo stacionare ligos istorijoje, o pacientas tai patvirtintų parašu. Sveikatos apsaugos ministerija ragina pacientus prieš pasirašant bet kokį dokumentą, prašymą ar sutikimą atidžiai susipažintų su jo turiniu.“ Specialistai mieliau dirba kosmetologaisRespublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų centre šiuo metu pacientai dermatovenerologo konsultacijai registruojami gegužės mėnesio pradžiai. Negi masiškai sergama šiomis ligomis? „Eilės mėnesį ar ilgiau tenka laukti todėl, kad Odos ir veneros ligų centre stinga konsultantų. Dermatovenerologo diplomą gavę jauni gydytojai nevažiuoja dirbti į Šiaulius. Pastebima tendencija, kad jauni dermatovenerologai, ypač moterys, daug dažniau pasirenka kosmetologo darbą, kurį dirbti galimybę jiems suteikia įgytas aukštojo mokslo diplomas“, – teigia Zita Katkienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė. Odos ir veneros ligų centre dirba viso labo du dermatovenerologai, ir tie patys tik pusantro krūvio: vienas – visu krūviu, kitas – puse. Dirbantys medikai viršija Valstybinės ligonių kasos nustatytą konsultacijų normą, tačiau dar didesniu krūviu dirbti nebegali – nepakaktų darbo valandų. Vidutiniškai per parą suteikiama 21 pirminė konsultacija ir aštuonios antrinės konsultacijos, nors norma yra 12 pirminių ir šešios kartotinės. „Pacientai, atvykę į Odos ir veneros ligų centrą be šeimos gydytojo siuntimo, niekada nesiunčiami į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas. Tokia tvarka nėra numatyta, nes pirminės sveikatos priežiūrios įstaigose neatliekami specifiniai tyrimai dėl lytiniu keliu plintančių bei daugelio kitų odos ligų. Šeimos gydytojo siuntimas taip pat nebūtinas – pacientai, turintys šeimos gydytojo siuntimą, ir tie pacientai, kurie jo neturi, registruojami į bendrą eilę dermatovenerologo konsultacijai“, – teigia Z. Katkienė. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą tvarką, šeimos gydytojo siuntimas dėl odos ir veneros ligų nėra būtinas – sergantieji į Odos ir veneros ligų centro registratūrą gali kreiptis ir be siuntimo. Siuntimas išrašomas tuo atveju, kai žmogus dėl sveikatos problemų pirmiausia kreipėsi į šeimos gydytoją ir šis nusprendė, kad pacientui reikalinga dermatovenerologo konsultacija. Tačiau į Centrą atvykusieji registruojami bendra tvarka ir nesvarbu, ar žmogus turi siuntimą, ar jo neturi. Taigi siuntimas nesuteikia pirmumo teisės. Paciento pageidavimu gali būti teikiamos mokamos konsultacijos, kurias dažniausiai ir pasirenka tie ligoniai, kurie įtaria, jog galėjo užsikrėsti lytiniu keliu plintančia liga. Deja, venerinė liga nėra privilegija ir konsultacija be eilės negali būti teikiama. Jei žmogus nenori ar negali laukti mėnesį trunkančios eilės, jis turi galimybę kreiptis į privatų dermatovenerologo kabinetą arba pageidauti mokamos konsultacijos. Venerinė liga – paties žmogaus pasirinkimo rezultatas, tad ir gydytis žmogus turi savo noru – nei jo, nei lytinių partnerių jau seniai neieško policija ir stacionaro paslaugų neprireikia. Apie sergančiojo lytinius partnerius, kurie nepradeda gydymo, dermatovenerologas informuoja tik Visuomenės sveikatos centrą, kurio specialistai turi galimybę informuoti lytiniu kontaktu įvardintą asmenį apie galimą ligą ir paragina pasitikrinti sveikatą. Jokios prievartos ir kontrolės, kaip būdavo anksčiau, nėra.
- Šešėlis apgaubė teatrą
-
Oksana LAURUTYTĖ Praėjusį sekmadienį Šiaulių dramos teatre Tarptautinės teatro dienos šventės minėjimas buvo kaip niekad tylus. Po spektaklio „Inertiškos dujos“ premjeros pradėjus sveikinti aktorius, žiūrovai ėjo iš salės, o pati šventė truko vos pusvalandį, nes teatralus panoro pasveikinti tik Savivaldybė ir du miesto visuomeniniai klubai. Prieš kelerius metus ši profesinė šventė švęsta su jūra gėlių, specialiais aktorių pasirodymais ir gausiais sveikintojais. Kas atsitiko?
 | Aktorių Ingos Norkutės ir Aurimo Žvinio tuoktuvės sulaukė daugiau sveikinimų nei Dramos teatras.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Daugiausia plojimų – jaunavedžiamsKasmet Tarptautinę teatro dieną apdovanojami aktoriai, labiausiai pasižymėję praėjusiais metais. Pernai Šiaulių dramos teatre jubiliejaus proga buvo pastatytas spektaklis „Šešėlis“. Už vaidmenis šiame spektaklyje aktoriai ir sulaukė apdovanojimų. Šiaulių miesto savivaldybė tradiciškai skyrė premiją atlikusiems geriausius vyro ir moters vaidmenis. Kokius aktorius nominuoti, Savivaldybei pasiūlo pats teatras. Nominacija už vyro vaidmenį spektaklyje „Šešėlis“ skirta aktoriui Sauliui Bareikiui. Jis vaidino pagrindinį Šešėlio personažą. Už moters vaidmenį apdovanota Monika Šaltytė, „Šešėlyje“ vaidinusi Princesę, o spektaklyje „Iguanos naktis“ – Haną Dželks. Abiem aktoriams Šiaulių miesto savivaldybė skyrė 2000 Lt dydžio premijas. Šiaulių „Rotary“ klubas „Harmonija“ apdovanojo du Šiaulių dramos teatro aktorius už antraplanius vaidmenis. Apdovanojimas įteiktas aktorei Ingai Norkutei už Julijos Džuli vaidmenį spektaklyje „Šešėlis“. Juozui Bindokui įteiktas apdovanojimas už Nono vaidmenį spektaklyje „Iguanos naktis“. Moterų klubas „Šiaulietė“ įsteigė nominaciją „Metų debiutas“. Ji atiteko aktoriui Aidui Matučiui už mokslininko vaidmenį spektaklyje „Šešėlis“. Teatro vadovas Antanas Venckus Tarptautinės teatro dienos proga pasveikino teatro veteranus, tradiciškai susodintus pirmoje parterio eilėje. Žiūrovams A. Venckus kalbėjo: „Mes visais darbais, visa širdimi esame jūsų – imkite mus ir vartokite.“ Pasveikinti ne tik teatro veteranai. Įspūdinga gėlių puokštė ir palinkėjimas turėti kantrybės skirti naujajai teatro sutuoktinių porai – aktoriams Ingai Norkutei ir Aurimui Žviniui. Šiaulių dramos teatro gildija tradiciškai taip pat pagerbė kolegas. Aktorė Nijolė Mirončikaitė gėles ir sveikinimus skyrė sutuoktiniams Žviniams, dukrelę Sofiją pagimdžiusiai aktorei Jūratei Budriūnaitei. Tradiciniai gildijos apdovanojimai buvo skirti grimo dailininkei Irenai Ceizarienei ir spektaklyje „Šešėlis“ apsaugos darbuotoją vaidinusiam budėtojui Vygandui Navikui. Kolegų prizas atiteko spektaklyje „Iguanos naktis“ vokiečių šeimyną vaidinusiems aktoriams: Eduardui Pauliukoniui, Vladui Baranauskui, Silvijai Povilaitytei, Vaidotui Katučiui, Linai Bocytei. Aktoriai „maudyti“ plojimais„Kas dar norėtų pasveikinti teatralus?“ – pasiteiravo šventinį renginį vedęs aktorius Aurimas Žvinys. Į sceną įskubėjo moteris, įteikė rožių puokštę teatro vadovui A. Venckui ir skubiai pasišalino. Šiemet kaip niekad Šiaulių dramos teatras ir aktoriai nesulaukė gerbėjų dėmesio ir padėkų. Iki šiol ir patys teatro aktoriai Tarptautinės teatro dienos proga žiūrovams pasiūlydavo įspūdingų šmaikščių reginių, o teatro gerbėjai aktorius „maudydavo“ plojimais ir lepino gėlėmis. Pernai publikai rodytas poezijos-muzikos spektaklis pagal Antano A. Jonyno eiles „Krioklys po ledu“, kurias skaitė Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas aktorius Sigitas Jakubauskas. Scenoje teatras ir Šiaulių universitetas pasirašė draugystės sutartį, o serialo „Naisių vasara“ mecenatas į sceną įvežė vežimą su „Naisių vasaros“ varškės sūriu. Aktoriai Tarptautinės teatro dienos proga būdavo apdovanojami ir namine duona, juos sveikindavo apskrities policijos vadovai, verslininkai, krepšininkai, medikai, mokytojai, politikai, bankininkai, būdavo pagerbti aktoriai, nominuoti aukščiausiesiems Lietuvos teatro apdovanojimams – Auksiniams scenoms kryžiams. Šiemet pastariesiems apdovanojimams nenominuotas nė vienas Šiaulių dramos teatro aktorius ir jame spektaklius kuriantis režisierius. Patys aktoriai kone kasmet parengdavo įspūdingus improvizuotus pasirodymus – pasidabinę puošniais rūbais šmaikštaudavo ir sakydavo linkėjimus, važinėdavo po miestą specialiųjų tarnybų automobiliais, limuzinais ir per megafonus kviesdavo paminėti teatralų šventę. Tad kas atsitiko šiemet? „Situacija teatre išties bloga“„Ai, parašykite, kad graudu, ir bus visiems aišku“, – „Šiauliai plius“ sakė pakalbinti keli Šiaulių dramos teatro aktoriai, prašydami neminėti pavardžių. Ramūnas Karbauskis, kelerius metus sveikinęs Šiaulių dramos teatrą, šiemet viešai to nedarė. Serialo, kuriame vaidina gausus šiauliečių aktorių būrys, mecenatas teatralus pasveikino – kiekvienas atėjęs į teatrą gavo po duonos kepalą. „Atvežėm 80 duonos kepalų. Pasirinkau nedaryti to viešai, nes situacija teatre yra išties bloga. Kol ten ji tokia bus ir kol teatrui vadovaus žmogus, kuris to neturi daryti, aš į teatrą kojos nekelsiu. Aš taip protestuoju“, – sakė jis. Anot R. Karbauskio, Šiaulių dramos teatre dirba puikūs aktoriai, puikus aktorius yra ir teatro vadovas Antanas Venckus, tačiau jo sprendimai yra nesuprantami. „Belieka apgailestauti, kad Kultūros ministerija toleruoja tokius dalykus. Kuo vangiau teatras dirba, tuo Kultūros ministerijai lengviau dirbti“, – sakė jis. R. Karbauskis sakė gerbiantis A. Venckų kaip žmogų, tačiau, jo teigimu, šio vadovo problemos gula ant kitų pečių: „Yra daug žmonių, kurie dėl teatro problemų į teatrą nebeina. Žmogus nesupranta, kad jo laikas praėjo, ir man labai gaila teatro bei teatralų. Aš esu žemaitis, sakau taip, kaip yra – teatro vadovas turi silpnybių, kurias turi įveikti.
- Prabanga už grotų
-
Povilas LUNGĖ Nuteistieji nutraukė bado streiką, „sutaupytas“ maistas nebebus atiduodamas labdaros organizacijoms. Prieš paskelbiant bado akciją, šalies įkalinimo įstaigose esančios parduotuvės skaičiavo padidėjusį pelną. Kaliniai puikiai buvo pasirengę „laikytis dietos“ – prisipirkę skilandžių, elnienos dešros ir apvalią sumelę kainuojančių maisto papildų. Ką ir ir už kiek perka Šiaulių tardymo izoliatoriaus „gyventojai“, pasidomėjome jame esančioje maisto ir pramoninių prekių parduotuvėje.
 | Įkalinimo įstaigų „gyventojai“ prabanga nesiskundžia. Įdomu, ar Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalaitei Mirtai kliūva koks riebesnis kaulas? |
Milžiniška apyvarta, ribotas asortimentasPagal naujas teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus įsakymu patvirtintas taisykles nuo balandžio 1-osios nuteistiesiems turėjo būti apribotos galimybės įsigyti prabangos prekių, sugriežtinta naudojimosi kompiuteriu tvarka ir kt. Ši žinia sukėlė nuteistųjų nepasitenkinimą – dalis jų ėmė „badauti“. Kalėjimų departamentui pavaldžiose įkalinimo įstaigose nuteistiesiems paskelbus bado akciją, „sutaupytas“ maistas buvo atiduodamas labdara užsiimančioms organizacijoms. Bepigu kalintiesiems badauti, kai prieš paskelbiant bado streiką šalies įkalinimo įstaigose įsikūrusiose parduotuvėse prekių buvo parduota už rekordišką sumą. Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje nuteistieji ar suimtieji per mėnesį išleidžia daugiau nei šimtą tūkstančių litų. Paulius Žvaliauskas, Tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas, tvirtino, kad per bado akciją kai kurie asmenys pirko parduotuvėje, tačiau atsisakė valdiško maisto, atseit taip „badavo“. Vien praeitą savaitę, bado streikui prasidėjus, trečiadienį šioje parduotuvėje buvo nupirkta prekių už beveik 11 tūkst. Lt. Kovo 12-18 d. prieš paskelbdami bado streiką Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje įvairių prekių pirko 325 asmenys net už 30 760 Lt. Pabadauti jie buvo pasiruošę kaip reikiant... Turbūt pagalvosite, kad įkalinimo įstaigose esančios parduotuvės piktnaudžiauja savo padėtimi – kadangi yra savotiškos monopolininkės, nes jų tik po vieną šiose įstaigose, tad kainas gali sukelti iki kosminių aukštumų. Anot UAB „Amerija“ parduotuvės, kuri ir yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vedėjos, joje esančių prekių kainos niekuo nesiskiria nuo visų kitų mums, laisviesiems, skirtų parduotuvių. Kaip ir bet kurioje parduotuvėje, Tardymo izoliatoriuje esančioje vienos prekės kainuoja mažiau, kitos – daugiau, priklausomai nuo tiekėjo. Palyginti galite patys: 250 g kavos „Jacobs“ pakelis čia kainuoja 11,40 Lt, kava „777“ – 6,20, šokolado batonėlis „Mars“ – 1,55, avižiniai dribsniai „Valdo“ – 2,85, o šokoladinis kremas „Kiddy“ – 5,60. Kai kurios iš šių prekių brangesnės keliais ar keliasdešimt centų, kai kurios – pigesnės net keliais litais. „Kaliniai tik šaukia, kad jiems brangu. Taip nėra“, – teigia parduotuvės vedėja. Pasirodo, laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklėse nurodyta, kad šiose parduotuvėse parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau nei kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir kurios veikia toje miesto ar rajono teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Nustačius, kad įkalinimo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės nei 10 proc., parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą. Jei tai dar kartą nustatoma, sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutartyje numatytų netesybų taikymo arba nutraukiama nuomos sutartis. Patogus gyvenimasJei, mūsų akimis, pustuštės parduotuvės lentynos ir nedvelkia prabanga, kaliniams nėra ko nusivilti – jie gali užsisakyti, ko tik širdis geidžia. Aišku, jokio alkoholio – net ir nealkoholinis alus draudžiamas. Tereikia pateikti prekių sąrašą, ir jos bus parduotuvės vedėjos užsakytos. Tada prekės savotiškuose tvirtuose į bulvių maišus panašiuose maišuose, tik su rankenomis, pristatomos kaliniams. Parduotuvėje gali apsipirkti visi Tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys, kuriems už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus nėra atimta teisė pirkti maisto produktus iki vieno mėnesio. Turbūt net spėlioti nereikia, kokios prekės tardymo izoliatoriuje pačios paklausiausios – tai cigaretės ir juodoji arbata. Ir viena, ir kita teikia savotišką pasitenkinimą... Malonumą teikia ir kiti kalinių „perdirbami“ produktai. Ne paslaptis, kad iš uogienės ne tik gaiviųjų gėrimų galima pasidaryti. Kalinių išmonei ribų nėra – „aromatizuotiems“ gėrimams tinka ir ledinukai, ir bulvės, ir konservuoti kukurūzai. „Kiek būna nepatenkintų, kiek skundų prirašo, kad netiko viena ar kita prekė – atseit nepatiko šokolado spalva. Paskui sulaukiame įvairių tikrinančių tarnybų vizitų, – pasakojo pardavėja. – Pagal taisykles užsakytus pagal sąrašą ir nupirktus maisto produktus suimtasis privalo paimti.“ Ko tik neužsakoma! Pasirodo, prabanga kaliniams nėra svetima. Pageidauja jie ir elnienos dešros, ir skilandžių, ir sūdytų žemės riešutų, jei aliejaus, tai alyvuogių, jei baterijų, tai tik brangių, garsių firmų. Ne kiekvienas įpirktų ir kelių kilogramų maisto papildų paką, kainuojantį apvalią sumelę. Pastarųjų užsakyta paskutinę savaitę prieš apribojant prabangos prekių įsigijimą. „Pabandyk neatvežti, tuoj skundas! Yra kalinių, kurie per savaitę išleidžia po tūkstantį litų, – stebisi pardavėja. – Ne kiekvienas laisvėje sau gali tiek leisti, o čia jiems nei maistas, nei šildymas ar vanduo nekainuoja. Gauna jie ir būtinųjų higienos priemonių. Ar galėtumėte sau leisti kas mėnesį pasikeisti dantų šepetuką? Užtat ir grįžta išleisti į laisvę. Prabėga treji metai ir vėl tie patys veidai.“ Kodėl paleistieji į laisvę kartais siekia sugrįžti į įkalinimo įstaigą? Ilgisi draugų ar nepritampa laisvėje, nebemoka pradėti kitaip gyventi? Kita vertus, gyvenimas už grotų daugeliui jų yra tiesiog patogus. Kalėjimų departamento duomenimis, iš viso šalies įkalinimo įstaigose šiuo metu yra 10 015 asmenų. Vieno asmens išlaikymas įkalinimo įstaigoje per dieną kainuoja apie 47 Lt, iš kurių maitinimui skiriama apie 5 Lt. Daugeliui šalies gyventojų tai būtų tikra prabanga.  | Kovo 12-18 d. prieš paskelbdami bado streiką Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje įvairių prekių pirko 325 asmenys net už 30 760 Lt. Pabadauti jie buvo pasiruošę kaip reikiant...
|
Vos ne prekybcentrisTardymo izoliatorių parduotuvėse kaliniams turi būti sudaryta galimybė įsigyti higieninių priemonių: tualetinio ir skalbiamojo muilo, dantų šepetėlių ir pastos, elektrinių skutimosi priemonių, vienkartinių skustuvų ir skutimosi pastos, tualetinio popieriaus, veidrodėlių ir plastmasinių šukų, kremo, vazelino, šampūno, kosmetinių priemonių, vatos, marlės, higieninių paketų moterims, prezervatyvų. Parduotuvėje galima ir apsirengti nuo galvos iki kojų, tiesa, prekių reikia užsisakyti. Čia galima nusipirkti apatinių drabužių, nosinių, kojinių, pirštinių, šalikų, diržų, skarelių, pėdkelnių, korsetų, plaukų segtukų, šlepečių, sportbačių, avalynės pagal sezoną (!), šepečių rūbams, batams, batų tepalo, sportinių kostiumų. Kad neprarastų ryšio su išoriniu pasauliu, tiesa, senovinio, nes dabar komunikuoti daug paprasčiau, kaliniai gali įsigyti rašymo priemonių, rašalo, sąsiuvinių, popieriaus, vokų, pašto ženklų. Aišku, jie gali rašyti ir memuarus, nes visas laikas už įkalinimo įstaigos sienų priklauso jiems. Jei pasidarė nuobodu, parduotuvė pasiūlys stalo žaidimų (šaškių, šachmatų, domino), o jei šiaip norisi patinginiauti, galima parūkyti – įsigyti cigarečių, papirosų, tabako. Aišku, prezervatyvais ir cigaretėmis alkio nenumalšinsi, tad yra nustatyta, kokių maisto produktų turi būti kiekvienoje tardymo izoliatoriuose esančioje parduotuvėje. Tai duona, pyragas, konditerijos gaminiai (šokoladas, saldainiai, sausainiai, vafliai), sviestas, sūris, margarinas, sūdyta arba šaltai rūkyta žuvis, šaltai rūkyta mėsa, dešra, skilandis, lašiniai, žuvies, mėsos, daržovių ir vaisių konservai, kondensuotas pienas, sultys, gaivieji gėrimai (tik pramoninės gamybos ir tik pramoninėje pakuotėje), aliejus, švieži arba džiovinti vaisiai ir daržovės, medus, uogienė, džemas, arbata, kava, kakava, sausos sriubos, sausas sultinys, sausi gaivieji gėrimai. Taisyklės bus taisomosPagal naujas taisykles nuo balandžio 1-osios nuteistiesiems turėjo būti apribotos galimybės įsigyti prabangos prekių, sugriežtinta naudojimosi kompiuteriu tvarka ir kt. Ši žinia sukėlė nuteistųjų nepasitenkinimą. Praėjusią savaitę bado akciją pradėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečios valdybos nuteistieji, vėliau prie jų prisijungė ir kitų įkalinimo įstaigų gyventojai. Galbūt pabūgęs didesnio kalinių maišto, o gal tiesiog Melagių dienos proga papokštavęs, teisingumo ministras atlyžo – nuo balandžio 1 d. nebus įgyvendinamos naujos nuostatos, susijusios su maisto įsigijimo ir laikymo sąlygomis laisvės atėmimo vietų įstaigose. „Įsakymas, numatantis daug vidaus tvarkos pakeitimų įkalinimo įstaigose – kompiuterių naudojimo tvarką, maisto tiekimo taisykles kalinių bado streikų metu ir kt. – lieka galioti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įkalinimo įstaigos nėra tinkamai pasirengusios įgyvendinti vieno įsakyme numatyto aspekto, susijusio su maisto įsigijimo ir laikymo sąlygomis, jis nuo balandžio 1 d. nebus taikomas“, – teigė R. Šimašius. Kalėjimų departamentui pavesta iki rugpjūčio 1 d. ministrui pateikti pasiūlymus, kurie leistų užtikrinti, kad įkalinimo įstaigose maisto ir asmeninių daiktų laikymo sąlygos atitiktų sanitarinių ir higienos normų reikalavimus, užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose ištekliai būtų naudojami racionaliai ir tik su laisvės atėmimo tikslais susijusioms reikmėms, taip pat garantuoti, kad vidaus tvarkos taisyklės leistų pašalinti sąlygas, leidžiančias formuotis subkultūrai tarp asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose. Trečiadienį Alytaus, Marijampolės, Kybartų, Panevėžio pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojoje valdyboje visi nuteistieji jau valgė vakarienę, Vilniaus pataisos namuose, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje ir 3-iojoje valdybose nuteistieji jau valgė pusryčius. Gal asmeninės maisto atsargos baigėsi? Dėl Kalėjimų departamento pateiktos netikslios informacijos straipsnyje buvo įsivėlusi klaida, kurią jau pataisėme. Pateikiame Kalėjimų departamento pranešimą: DĖL TIKROVĖS NEATITINKANČIOS INFORMACIJOS PATIKSLINIMO Š. m. kovo 30 d. savaitraščio „Šiauliai plius“ Nr. 410 publikuotame straipsnyje „Prabanga už grotų“ buvo pateikta netiksli informacija. Šiaulių tardymo izoliatoriuje veikianti parduotuvė priklauso UAB „Amerija“, o ne UAB „Niklita“, kaip buvo publikuota straipsnyje. Vadovaudamiesi Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 15 ir 44 straipsniais, kreipiamės į Jus prašydami artimiausiame laikraščio numeryje paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą bei patikslintą informaciją. Atsiprašome ir dėkojame už pastangas padedant ištaisyti klaidas. Direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Širvaitis
- Pirkti nupigintą daiktą ne gėda
-
Povilas LUNGĖ
Nuolaidos ir išpardavimai parduotuvėse ir prekybos centruose egzistuoja visame pasaulyje. Tai būdas greitai parduoti prekių likučius ir tokiu būdu išvengti nuostolių. Šiek tiek kreivokas, anot psichologo Arūno Norkaus, dalies mūsų požiūris į nuolaidas veikiausiai susijęs su sovietiniu palikimu, kai nupiginamos buvo tik nekokybiškos prekės. Iš tikrųjų normalu ir visiškai negėdinga pigiau įsigyti reikalingą daiktą.
 | Kadangi nukainoti maisto produktai dažniausiai sudedami pačiose žemiausiose lentynose, jų pirkimas tarsi pažeidia pirkėjo orumą - kad pasiektų, jis būna priverstas gerokai pasilenkti, t. y. nusilenkti.
Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Priverstinis nusižeminimas„Stebima dvejopa pirkėjų elgsena: vieni drąsiai perka nukainotus produktus, o kiti drovisi ar net vengia tai daryti, – pastebi asociacijos „Žingsnis po žingsnio“ psichologas Arūnas Norkus. – Šis drovumas susijęs su savęs pateikimu socialinėje aplinkoje. Mes psichologiškai linkę save viešumoje pateikti kuo geriau, nes tada mažėja visiems būdingas įgimtas vidinis menkavertiškumas. Tik todėl madingai rengiamės, gražiai kerpamės, skaniai kvepinamės ir pan.“ Gerų prekių pirkimas, ypač kai tai mato kiti, taip pat padeda save pateikti geriau, todėl nemažai žmonių neperka nukainotų, bet gerų maisto produktų vien todėl, kad jiems atrodo, jog kiti gali pagalvoti, kad jis „ubagas“, „skurdžius“ ir pan. Tai tarsi pažeidžia asmens orumą ir savigarbą. „Tiesa, šią tendenciją padidina priverstinis nusižeminimas, nes labai dažnai nukainoti maisto produktai sudedami pačiose žemiausiose lentynose, todėl žmonės turi gerokai pasilenkti (ar nusilenkti), kad juos paimtų, apžiūrėtų“, – teigia psichologas. Perka ne tik socialiai jautriausia visuomenė dalisAnot didžiųjų prekybos tinklų ir mažesnių parduotuvių atstovų, nukainoti produktai yra ženklinami specialia etikete ir sudedami specialiuose skyriuose parduotuvėje. Šie skyreliai yra populiarūs ir jais mielai naudojasi ne tik socialiai jautriausia visuomenės dalis. Pirkėjai, kurie ketina produktą suvartoti iki prekės galiojimo pabaigos, tokiu būdu gali įsigyti jiems reikiamų produktų gerokai pigiau. Kadangi žmonės pastaruoju metu perka racionaliai, prekių kiekį planuoja iš anksto, tai neretai pirmiausia apžiūri nupigintas besibaigiančio galiojimo prekes. Daugumoje parduotuvių vakare pigiau galima įsigyti produktų ir gaminių, kurių gaunama kasryt. Pirkėjai darbo pabaigoje gali pigiau įsigyti nefasuotų bandelių, kulinarijos produktų, šviežios žuvies, mišrainių ar šviežių salotų. Rizikuoti ar nerizikuoti?Turbūt daugelis yra pagalvoję, ar verta pirkti nukainotų maisto produktų. Ne paslaptis, kad kartais net įsigijus produktų, kurių galiojimo laikas dar nepasibaigęs, tenka nusivilti – pradarius pakuotę pasklinda nemalonus kvapas. Ko galima rasti nupigintų maisto produktų skyreliuose ir ar galima pasitikėti šių produktų kokybe? Anot Olgos Malaškevičienės, „Maximos“ atstovės ryšiams su visuomene, specialiose nukainotų prekių skyriuose galima rasti maisto produktų, rečiau – pramoninių prekių. „Mūsų parduotuvėse nuolat tikrinamos prekės, kad būtų nustatytos maisto produktų partijos, kurių galiojimo terminas greitai baigsis. Besibaigiančio galiojimo produktai yra parduodami su svaria nuolaida. Trumpo galiojimo prekės yra nukainojamos paskutinę galiojimo dieną, ilgesnio galiojimo – likus savaitei ar dviem iki galiojimo pabaigos. Kada tiksliai prekės yra nukainojamos, priklauso ir nuo prekių kiekio parduotuvėje“, – teigė O. Malaškevičienė. Darius Ryliškis, prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai, taip pat patvirtino, kad šio tinklo prekybos centruose yra nukainotų prekių skyreliai. „Į juos patenka ir maisto, ir pramoninės prekės. Maisto prekės nukainojamos, kai iki jų galiojimo laiko pabaigos lieka viena dvi dienos. Nukainojamos ir tos maisto bei pramoninės prekės, kurios turi kokių nors smulkių išorinių pažeidimų, pvz., pažeista prekinė išvaizda ar pakuotė – būna įbrėžtas arbatos puodelis, hermetiškumą praradęs kavos pakelis, įlenkta saldainių ar sausainių dėžutė. Šiais atvejais prekė būna visiškai tinkama vartoti, bet dėl minėtų išorinių pažeidimų yra nebepatraukli pirkėjui, todėl būna nukainota“, – teigia jis. Anot Jolantos Sargiūnienės, UAB „Stilsena“ vykdomosios direktorės, prekybos centruose „TAU“ taip pat yra nukainotų prekių skyrelių. „Dažniausiai nupiginamos prekės, kurių trumpas galiojimo laikas, pvz., pienas, duona, mėsos produktai. Šios prekės nupiginamos dažniausiai likus 1-3 dienoms iki realizacijos pabaigos. Taikoma 30-70 proc. nuolaida“, – teigė ji. Pasenusius – sunaikina, dar tinkamus – paaukoja„Pasibaigusio galiojimo maisto produktais neprekiaujame – pasibaigus galiojimo terminui, maistas patenka į specialius utilizuoti skirtus konteinerius, kurie nėra prieinami pirkėjams“, – patikino „Maximos“ atstovė. Dalį vartoti tinkamų besibaigiančio galiojimo prekių „Norfos mažmena“ skiria labdarai – 2011 m. tam skirta maisto produktų už maždaug 2,5 mln. Lt. Bendrovė yra sudariusi paramos sutartis su keturiomis labdaros organizacijomis. Kas gi atsitinka tiems produktams, kurie taip ir lieka neparduoti? Ar jie grąžinami tiekėjams? Kas dengia nuostolius? Anot prekybos tinklo „TAU“ atstovės, maisto prekės negali būti grąžinamos tiekėjams, jos yra utilizuojamos – yra sudarytos sutartys su įmonėmis, kurios vėliau pateikia ataskaitas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. „Nuostolius dažniausiai dengiame savo sąskaita, nors yra maža dalis tiekėjų, kurie šiek tiek kompensuoja, – teigė J. Sargiūnienė. – Kadangi prekių grąžinti negalime, esame linkę geriau jas parduoti pigiau.“ Prekybininkų žaidimaiAtrodo, kad prekybininkai nuoširdžiai rūpinasi savo pirkėjais, tačiau yra ir kita medalio pusė – parduotuvių „žaidimai“, kai manipuliuojama skirtingų prekių kainomis. „Tikslui pasiekti manipuliuojama pirkėjų sąmone. Naudojamos įvairios socialinės įtakos technologijos. Viena tokių – siūlymas pirkti pateikiamas kaip prašymas, t. y. „prašau pirkti“. „Durų į veidą“ technika apima situacijas, kai iš pradžių pateikiamas didžiulis prašymas, bet suvokiama, kad jis veikiausiai bus atmestas. Taip ir atsitikus, pateikiamas kur kas mažesnis prašymas, kuriam asmuo nebegali atsispirti, nes tampa nebepatogu atsisakyti, juk kartą jau atsisakė. Realiai tai vyksta taip: išreklamuojama, kad kokia nors labai bragi prekė yra nupiginta, bet žinoma, kad didžioji pirkėjų dalis tos prekės nepirks, tačiau dėmesį atkreips. Kartu šiek tiek pabranginamos kitos prekės, kurios išdėliojamos netoli išreklamuotosios itin nupigintos. Taigi antrasis (ir tikrasis) prašymas – nupirkti šiek tiek brangesnes eilines prekes – pirkėjų yra įvykdomas“, – parduotuvių manipuliacijas atskleidžia A. Norkus. Anot psichologo, galima ir atvirkščia technika, vadinamoji „Koja tarp durų“. Tuo atveju iš pradžių pateikiamas mažesnis prašymas, o jį įvykdžius – ir didesnis, kurio jau būna nebepatogu atsisakyti. Ši technika dažnai naudojama parduodant komplektuojamas prekes, pvz., kompiuterio procesorių ir monitorių. Procesorius būna šiek tiek atpigintas, todėl pirkėjas jį nori pirkti, nes kaina atrodo patraukli. Deja, monitorius būna pabrangintas, o kadangi jau būna apsispręsta dėl procesoriaus pirkimo, tai perkamas ir brangesnis monitorius. Taigi tikslui pasiekti parduotuvės manipuliuoja pirkėjų sąmone. Tokių „žaidimų“ tikslas – padidinti pardavimus ir gaunamą pelną.
- Ištuštėjusių mokyklų pastatai bus griaunami?
-
Oksana LAURUTYTĖ Rugsėjį Šiauliuose atsiras trys pastatai vaiduokliai – sujungus šešias Šiaulių miesto mokyklas į tris, keliaaukščiai pastatai liks tušti. Savivaldybės sudarytos komisijos greitai pradės dalyti mokyklų turtą, tačiau ką daryti su tuščiais pastatais, valdžia nežino. Ar mokyklų pastatai bus nugriauti? Buvo svarstoma šalies biudžete numatyti lėšų ištuštintų mokyklų pastatams griauti, tačiau kalbos liko kalbomis.
 | Siekiant taupyti mokyklos jungiamos, tačiau mieste liks trys tušti dideli pastatai. Ar savivaldybė juos šildys, ieškodama naujų šeimininkų, ar paliks be sargų priežiūros ir pastatus okupuos benamiai?
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Kada atsipirks – nepaskaičiuotaŠiaulių miesto savivaldybė sudarė net tris komisijas, kurios užsiims mokyklų reorganizavimo klausimais. Nuo naujų mokslo metų Dainų pradinė bus prijungta prie Dainų progimnazijos, Dubijos pagrindinė – prie Salduvės progimnazijos, o Aukštabalio pradinė – prie „Rasos“ progimnazijos. Vienai pradinei mokyklai per metus iš miesto biudžeto skiriama apie 350 tūkst. Lt, tad per metus bus sutaupyta per milijoną litų. Dubijos pagrindinei mokyklai per metus prireikia net milijono litų. 300 moksleivių nebeturinčiai mokyklai šildyti per mėnesį tenka skirti 50-75 tūkst. Lt, tačiau yra mokyklų, kuriose mokosi 800 vaikų, o jas šildyti kainuoja apie 25 tūkst. Lt. Siekiant taupyti mokyklos jungiamos, tačiau mieste liks trys tušti dideli pastatai. Koks likimas jų laukia? Ar savivaldybė juos šildys, ieškodama naujų šeimininkų, ar paliks be sargų priežiūros ir pastatus okupuos benamiai? Visoms trim mokyklų reorganizavimo komisijoms vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups teigė, kad miestiečių poreikiams žadama palikti veikiančią tik neblogos būklės, paremontuotą Dubijos mokyklos sporto salę. Sporto salių mieste trūksta, ja naudojasi ir tame mikrorajone gyvenantys šiauliečiai. Ji ir toliau bus šildoma, įrengus atskirą šildymo sistemą. Per kelerius metus Šiauliuose bus ištuštinti 8-9 mokyklų pastatai – tiek mokyklų gali būti uždaryta. Ar tikrai mokyklų uždarymas leis sutaupyti? Juk reikės mokėti kompensacijas mokytojams ir kitiems darbuotojams. Preliminariai paskaičiuota, kad vien dėl Dubijos mokyklos uždarymo reikės skirti per 300 tūkst. Lt atleidžiamųjų kompensacijoms. Kasmet darbo netektų apie 70 mokytojų. V. Strups teigė, kad dar nepaskaičiuota, kada atsipirks mokyklų uždarymas, o dėl tuščių pastatų svarstomi keturi variantai: parduoti, išnuomoti, konservuoti arba perduoti Valstybės turto fondui. Ar Valstybės turto fondui šių pastatų reikės? Kas žino. Buvo planų ištuštintiems mokyklų pastatams nugriauti šalies biudžete skirti lėšų, bet idėja liko idėja. V. Strups sako, kad toks originalus požiūris tikrai vertas dėmesio. Pasaulyje egzistuoja praktika griauti senus pastatus, o vietoj jų statyti naujus ar įrengti parkus, tad griovimo minties bijoti nereikėtų. Pastatai – miestelių bendruomenėmsPriverstinai uždaromos ir Šiaulių rajono mokyklos. Pagal parengtą plano projektą nuo šių metų rugsėjo 1 d. planuojama uždaryti Micaičių mokyklą-darželį ir Kužių vidurinės mokyklos Gilaičių skyrių, kur mokosi tik pradinukai. Nuo kitų mokslo metų Pavenčių vidurinė mokykla nekomplektuos 11 ir 12 klasių – taps pagrindine. 2013 m. duris turėtų užverti Žarėnų pagrindinė mokykla. 2015 m. pokyčių gali sulaukti ir Kužių bei Bazilionų vidurinės mokyklos. Pagal dabar galiojančius įstatymus ir plano projektą jos turėtų tapti pagrindinėmis, tačiau yra vilčių, kad joms bus leista likti vidurinėmis su viena 11 ir 12 klase. Kol kas atrodo aiškus tik Kurtuvėnų pradinės ir Raudėnų pagrindinės mokyklos pastatų likimas. Kurtuvėnų pradinė mokykla nuo kitų mokslo metų taps mokykla-universaliu daugiafunkciu centru. 2015 m. tokiu centru turėtų tapti ir dabartinė Raudėnų pagrindinė mokykla. O kas įsikurs Micaičių mokyklos-darželio, Kužių vidurinės mokyklos Gilaičių skyriaus, Žarėnų pagrindinės mokyklos pastatuose? Mokyklų reorganizavimo darbo grupei vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktorius K. Lukšas sako, kad pirmiausia bus tariamasi su miestelių bendruomenėmis, ar jiems būtų reikalingi tušti pastatai. Jau dabar aišku, kad Micaičių ir Gilaičių bendruomenės mielai pritaikys ištuštėjusius pastatus savo reikmėms. Žarėnų pagrindinės mokyklos pastato likimas paaiškės kitąmet, kai mokykla bus uždaryta. Parengtas pertvarkos planas jau aptartas su Švietimo komiteto nariais, pristatytas mokyklų direktoriams. Akivaizdu, kad planą įgyvendinti nebus lengva. Juk už jo – mokinių ir mokytojų gyvenimai. Jau dabar galvojama apie mokinių vežimą į kitas mokyklas, ieškoma darbo jo neteksiantiems pedagogams.
- ŠRATCo direktoriaus veiklą tiria STT
-
Oksana LAURUTYTĖ Kol regiono politikai ir valdininkai delsė ir trūkčiojo, ką daryti su auditorių išvadomis apie rastus pažeidimus Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre (ŠRATC) ir jo vadovo Raimundo Jakučio veikloje, Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, o bylą tirti perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybai.
Atrodo, kad tik keliems Šiaulių miesto valdžios atstovams rūpi, kad rasti pažeidimai būtų deramai įvertinti, o regiono dalininkai nieko blogo R. Jakučio „viešpatijoje“ nemato. Kvepia pasityčiojimu?„Jis drįsta nieko neatsakyti. Matyt, reikės perduoti prokuratūrai“, – taip apie skandalingai pagarsėjusį Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vadovo Raimundo Jakučio elgesį pirmadienį kalbėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. Savivaldybė buvo pateikusi ŠRATC‘o vadovui klausimus, į kuriuos pateiktas atsakymas, anot V. Damulevičiaus, kvepia pasityčiojimu: „Norime paprašyti kaip galima greičiau pateikti sukonkretintus klausimus pagal visus punktus, kad galėtume tinkamai atsakyti į Jums rūpimus klausimus.“ R. Damulevičius sako, kad R. Jakutis ignoruoja Šiaulių miesto savivaldybę, o R. Jakučio atsakymas, anot V. Damulevičiaus, – aukščiausio lygio nesiskaitymas. ŠRATC siekia didinti rinkliavą už šiukšlių išvežimą, savivaldybei reikia su įmone derėtis, tačiau ŠRATC į kalbas nesileidžia. „Su mumis nesikalbama, ignoruojama. Situacija kuo toliau, tuo labiau sunkėja. Ši įmonė savivaldybės nebevaldoma“, – teigė V. Damulevičius ir išsakė planus, kad savivaldybė pati imsis iniciatyvos ir atsakomybės skelbti atliekų vežėjo konkursą.  | Kol dalininkai trūkčiojo, ką daryti su ŠRATC‘o ir jo vadovo Raimundo Jakučio veikloje nustatytais pažeidimais, paaiškėjo, kad medžiaga jau perduota prokuratūrai. Tyrimas pradėtas dėl galimo įgaliojimų viršijimo ir patikėto turto iššvaistymo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre. Tyrimą byloje atlikti pavesta Specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybai.
Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Lauks dar ilgaiŠią savaitę visuomenė nekantriai laukė, kokį atsakymą dalininkams pateiks ŠRATC‘o vadovas R. Jakutis. Jo atliekų tvarkymo centro valdymo metoduose ir paties centro veikloje vidaus auditoriai aptiko daug pažeidimų. Aiškėja, kad visuomenė R. Jakučio pasiaiškinimo turės ilgokai palaukti. Praėjusį mėnesį vykusio dalininkų susirinkimo metu du valdybos nariai išėjo, nebeliko kvorumo, tad sprendimo įpareigoti R. Jakutį rašyti pasiaiškinimą nebeliko. „Anas susirinkimas baigėsi ne taip, kaip tikėtasi. Dalininkų valdybos pirmininkas buvo įpareigotas paimti R. Jakučio pasiaiškinimą. Kadangi tai nebuvo užprotokoluota, nieko panašaus ir neįvyko“, – spaudos konferencijoje teigė V. Damulevičius. Už neveikimą tenka prisiimti atsakomybę Vakar dalininkai vėl rinkosi į susirinkimą, tačiau itin linksmai nusiteikę – laidė juokelius ir pasakojo anekdotus. Posėdžiui dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pradėjimo R. Jakučiui prasidėjus, Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas priminė dalininkams, kad prokuratūra pradėjo tyrimą, tad siūlė paprašyti R. Jakučio pasiaiškinimo ir laukti prokuratūros sprendimo. Pakruojo vicemeras Romas Medzveckas ėmė piktintis, kodėl išvados apie rastus pažeidimus ŠRATC‘e pateko į įmonės „Specializuotas transportas“ rankas. „Išeina, kad Jakutį bando nubausti. Jakučio galvos medžioklė prasidėjo inicijavus Mikšiui ir Damulevičiui. Matau negražių dalykų, todėl nusišalinu nuo balsavimo“, – aiškino Pakruojo vicemeras. Jo nuomone, reikalas kvepia neskaniai, o savivaldybės neturi dalyvauti tame „džihade“. Neva „šventas karas“ prasidėjo tada, kai „Specializuotas transportas“ norėjo į veiklą ateiti su savo pinigais ir nebuvo priimtas. J. Sartauskas paaiškino, kad ŠRATC‘o tyrimas pradėtas visų merų bendru sutarimu gavus skundą. Jame buvo nurodyti rimti pažeidimai, tad į jį nebuvo galima nereaguoti. „Tyrimo išvados buvo viešos. Galėjom mes atiduoti prokuratūrai, buvo tokia mintis. Čia mums pamoka – reiškia, nedirbam, už neveikimą reikia prisiimti atsakomybę. Būtume tada priėmę sprendimą, nebūtų privačios struktūros įsikišusios“, – teigė Šiaulių meras. Suskubo parengti pasiaiškinimąDalininkai vis dėlto nusprendė R. Jakučiui pradėti drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą, įtariant padarius drausminių pažeidimų. Pakruojo vicemeras R. Medzveckas vis dėlto balsavo. Nutarta įpareigoti paimti iš R. Jakučio pasiaiškinimą. Paaiškėjo, kad pasiaiškinimą – segtuvą, pilną dokumentų – R. Jakutis jau pristatė. ŠRATC‘o vadas norėjo pasiaiškinti, bet valdyba jo klausytis nepanoro. R. Jakutis dar aiškino, kaip yra skriaudžiamas „Specializuoto transporto“ direktoriaus Rolando Stanio, tikino, kad skundą parašė būtent jis ir teigė besidžiaugiantis, kad įsikišo prokuratūra. „Galėsiu pasiaiškinti teisine, o ne politine kalba“, – sakė jis. Susipažinę su R. Jakučio pasiaiškinimu dalininkai lauks, ką nustatys teisėsauga, o tada priims sprendimą. Teismas R. Jakučio prašymą atmetėR. Jakučiui pastaruoju metu apskritai nesiseka. Paaiškėjo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus kaip Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys. Kovo 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė R. Jakučio prašymą panaikinti jam nepalankų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą. Pernai spalio 11-ąją VTEK buvo nustačiusi, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys ir ŠRATC‘o direktorius R. Jakutis Šiaulių rajono savivaldybės taryboje 2009-2011 m. sprendė klausimus dėl šios įstaigos veiklos. Konstatuota, kad tokiu elgesiu R. Jakutis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimą tarnybinėje veikloje vengti interesų konflikto ir pareigą jam iškilus nusišalinti. Komisija sprendimą grindė tuo, kad dalyvavimas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstant Atliekų tvarkymo centro veiklai svarbius klausimus R. Jakučiui kelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Jis kyla iš R. Jakučio, ŠRATC‘e einančio samdomo darbuotojo – vadovo – pareigas, asmeninio suinteresuotumo karjeros šioje viešojoje įstaigoje galimybėmis ir perspektyvomis, kurios tiesiogiai priklauso nuo įstaigos veiklos strategijos ir rezultatų. Konstatuota, kad dalyvaudamas vieno iš ŠRATC‘o steigėjų, dalininkų ir valdymo organo atstovo – Šiaulių rajono savivaldybės tarybos – veikloje sprendžiant šiai įstaigai svarbius klausimus, R. Jakutis yra neabejotinai veikiamas interesų konflikto. Esant tokioms aplinkybėms valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens – savivaldybės tarybos nario – pareigas atlikti tinkamai, objektyviai ir nešališkai, kaip to reikalauja įstatymo nuostatos, R. Jakutis negali. Priešingu atveju būtų, kad tas pats fizinis asmuo, eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas, būdamas kartu aukščiausio ŠRATC‘o valdymo organo – dalininko atstovas ir vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas, atlikdamas pirmajam deleguotas funkcijas, ne tik formuoja atliekų tvarkymo centro veiklos strategiją, kurią įgyvendina šios įstaigos vadovas, bet ir prižiūri bei vertina jos įgyvendinimo rezultatus. Palikdamas galioti VTEK sprendimą, teismas nurodė neturintis pagrindo nepritarti išvadai, kad situacija, kai R. Jakutis, ŠRATC‘o vadovas, Šiaulių rajono savivaldybėje sprendžia šios įstaigos veiklos klausimus, yra laikytina viešųjų ir privačių interesų konfliktu. Auditorių vizitą laiko keršto akcijaSavaitraštis „Šiauliai plius“ rašė, kad yra įtariama, jog ŠRATC‘o vadas R. Jakutis ir jo pavaldiniai tarnybiniais automobiliais važinėjo asmeniniais tikslais ir netinkamai pildė žiniaraščius. Technika pirkta neteisingai parinkus neskelbiamą derybų būdą ir didesne kaina. Buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, o sugedusi technika remontuota detales įsigyjant iš įmonės, kurios vienas akcininkų yra pats R. Jakutis. Tokias išvadas po atlikto tyrimo pateikė Centralizuoto vidaus audito skyriaus specialistai, tyrimą atlikę drauge su ŠRATC‘o dalininkų atstovais. ŠRATC‘as „papurtytas“ elektroniniu paštu gavus skundą. Šiemet sausio 25-ąją Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Centralizuoto vidaus audito skyriaus darbuotojai drauge su dalininkų atstovais aiškinosi, ar anonimo laiške pateikti faktai yra realūs. Laiške anonimas rašė apie galimus ŠRATC‘o direktoriaus, jo pavaduotojo ir kitų specialistų pažeidimus dėl įstaigos automobilių naudojimo asmeniniais tikslais, technikos, atsarginių dalių ir detalių, cheminių medžiagų viešųjų pirkimų organizavimo ir technikos panaudojimo. Buvo nustatyta net 11 pažeidimų. R. Jakutis ginasi dėl nustatytų pažeidimų. Jo teigimu, tai suplanuota bendrovės „Specializuotas transportas“ vadovo keršto akcija, o auditoriai patikrinimą atliko neteisėtai. Tarnybiniais automobiliais darbuotojai po darbo esą tikrai nevažinėjo. ŠRATC‘o vadovas pripažįsta tik turįs 50 proc. bendrovės „Grąžulas“ akcijų.
- Prieš vėją nepapūsi
-
Povilas LUNGĖ Kasmet ne tik žiema, bet ir pavasaris kelininkams ateina netikėtai. Pagaliau nutirpus sniegui, su kuriuo šiemet sunkiai sekėsi kovoti kelius prižiūrinčioms bendrovėms, kilo kita problema, tiesa, aktuali visiems miestiečiams, ne tik prie vairo sėdintiems. Net 20 dienų šiemet kietųjų dalelių koncentracija ore viršijo normas.
Atrodo, kad miesto valdžiai ją išrinkusių piliečių sveikata nerūpi – gatvės bus pradėtos šluoti tuomet, kai pakilęs vėjas visą tą per žiemą susikaupusį „turtą“ – purvą ir teršalus – pakėlęs į orą išpūs iš miesto į laukus. Arba gyventojams į plaučius. Jau 20 dienų iš 35-ių leistinų!Šiaulių visuomenės sveikatos centras informavo, kad kietųjų dalelių koncentracijos paros vidurkis kovo 8 d. Šiauliuose siekė 94 µg/m³, t. y. beveik dukart viršijo paros ribinę vertę (50 µg/m³). Taigi Tarptautinė moters diena buvo jau 19-ta diena šiemet, kai užfiksuota padidėjusi oro tarša Šiauliuose. Ir bene pirmoji šiltesnė, kai pasirodžiusi saulutė išdžiovino šaligatvius ir gatves, o smarkokas vėjas pakėlė dulkių debesis. Tokia pat tarša buvo ir kovo 9-ąją, tiesa, šią savaitę dėl palankių oro sąlygų tarša sumažėjo visuose šalies didmiesčiuose. Pagal galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau nei 35 dienas per metus. Taigi daugiau nei pusė jau viršyta, nors dar tik metų pradžia. 2006 m. mieste ši riba buvo peržengta – Šiauliai tapo trečiuoju miestu (po Vilniaus ir Kauno), kuriame kietųjų dalelių koncentracija ore viršijo leistiną vidutinę paros ribinę vertę daugiau kaip 35 dienas per metus. Esant tokiai situacijai savivaldybės privalo parengti ir, suderinusios su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu, patvirtinti programą nustatytoms ribinėms vertėms pasiekti ir užterštumo lygiui mažinti. Neišsiaiškinęs priežasčių rezultato nepasieksi.  | Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje dėl aplinkos ore esančių kietųjų dalelių poveikio žmogaus vidutinė gyvenimo trukmė gali sumažėti beveik metais.
Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Dylančios detalės taip pat teršiaKietųjų dalelių koncentracija ore pavasarį padidėja todėl, kad automobiliai važiuodami pakelia teršalus nuo kelių dangos – žiemą keliai barstomi smėliu ir druska, gatvėse susikaupia daug purvo. Tiesa, paprastą smėlį ar druską šiais laikais pakeitė specialus mišinys, kuris yra paruoštas taip, kad ištirpdytų susidariusį ledą ir neleistų jam sustingti, tačiau nekenktų kelių ar takų dangai. Dulkių atsiranda ir dylant stabdžių trinkelėms, padangoms ir pačiai kelių dangai, ypač kai naudojamos dygliuotos padangos. Su išmetamosiomis dujomis į orą patenka anglies monoksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių, sunkiųjų metalų, benzeno, suodžių dalelių. Pabėgti iš miesto į kaimą – ne išeitis. Kaimo vietovėse kietosios dalelės susidaro pavasarį ar bet kuriuo kitu šiltuoju metų laikų dirbant žemės ūkio darbus, važinėjant žvyrkeliais, pavasarį deginant žolę, rudenį – šiaudus, įvairias atliekas. Didžiausi teršėjai – patys valytojai?Pasak Jūratės Karalevičienės, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos, kietųjų dalelių koncentracijos paros vidurkiai viršijami ne tik dėl nepalankių oro sąlygų, bet ir dėl miesto gatvių švara besirūpinančių bendrovių darbo. Sakysite – nešluoja, tai ir kelia vėjas dulkes. Pasirodo, anot skyriaus vedėjos, oro tarša mieste itin padidėja būtent tuomet, kai pradedamos šluoti gatvės. Atrodo, norint išspręsti problemą, ji tik paaštrinama. „Jei gatvės bus šluojamos netinkamai – tik mechaniškai be vakuuminių prietaisų, kurių yra bendrovės įsigijusios, tai tos dulkės dar labiau bus pakeltos į orą. Bent jau drėkintų gatves ar šluotų tuomet, kai į mokyklas ar darželius neina vaikai“, – sakė Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja. Anuomet ir dabarKaip ir prieš daugelį metų, taip ir dabar pavasarį kelkraščiuose lieka daug per žiemą išbarstyto smėlio ar susikaupia purvo. Gatvių šlavėjai čiupdavo šluotas ir kastuvus, tad gatvių pakraščiuose išdygdavo žvyro ar šiaip šiukšlių krūvelės. Tuomet atvažiuodavo savivartis, į kurį tos krūvelės buvo suverčiamos. Buvo ir mašinų, kurios automatiškai smėlį, lapus, šukes ir kitas šiukšles susišluodavo. Daugėjant automobilių, kelių danga buvo keičiama geresne, aišku, ir gatvės pradėtos valyti visai kitaip. Technologijoms stipriai pažengus į priekį, gatvės jau valomos manevringais vakuuminiais valytuvais. Šie begarsiai automobiliai per valandą išvalo apie 11 tūkst. kv. m, nepriekaištingai surinkdami visą pakeliui pasitaikiusį purvą, dulkes, nuorūkas ir kitas šiukšles. Jie tinkami valyti ne tik miesto gatves, bet ir pėsčiųjų takus, trinkelėmis grįstas aikštes, parkų takus, automobilių stovėjimo aikšteles ar turgavietes. Pluša iš petiesAnot AB „Specializuotas transportas“ direktoriaus Rolando Stanio, miesto gatvių švara žiemą vasarą besirūpinanti bendrovė turi vieną didelį, du vidutinio dydžio ir vieną mažą vakuuminį automobilį-valytuvą. Bendrovė turi ir senųjų valymo automobilių, tik, anot, direktoriaus, stengiamasi jų nenaudoti, kad nebūtų keliamos dulkės. „Sankryžose, stotelėse, kur purvo daugiau, net neapsimoka valyti automobiliais – valome rankomis“, – sako direktorius R. Stanys. „Nuo pirmadienio valome gatves visu pajėgumu, pvz., pirmadienį automobiliai į gatves išriedėjo 7 val. ryto ir valė iki pat 19 val. – tol, kol pradėjo šalti. Sušalusių dulkių ir šiukšlių vakuuminis siurblys nepajėgus susiurbti. Kai kur ant šaligatvių ar gatvelių dar yra ledo, todėl jų valyti taip pat dar negalime“, – savaitės vidury teigė bendrovės direktorius. Anot R. Stanio, anksčiau pradėti darbai bus anksčiau ir baigti, tiesa, tai priklauso tik nuo oro sąlygų: „Nenoriu būti pranašas. Ims oras ir subjurs. Vakuuminiais valytuvais galime valyti tada, kai sausa.“ O jei pavasaris bus šlapias? Negi tas purvas taip ir liks iki vasaros, dar labiau besikaupdamas? Pernai gatvės buvo baigtos valyti tik gegužės mėnesį... Ar gauna įmonė nuo valdžios velnių dėl netinkamai valomų gatvių? „Bendrovės darbą griežtai kontroliuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas“, – sakė R. Stanys. Kas dedasi kaimyno kieme?2012 m. Panevėžio miesto teritorijoms valyti iš savivaldybės biudžeto skirta gerokai mažiau lėšų negu pernai ir užpernai – 1,9 mln. Lt (2011 ir 2010 m. – apie 3,6 mln.). Tiesa, Šiauliams tvarkyti šiemet taip pat itin sumažintas finansavimas – iki 5 mln. Lt, iš kurių tvarkyti miesto praktiškai nebus įmanoma. Neatmetama, kad gegužę ar birželį biudžetas bus perskirstytas. Miesto gatves, šaligatvius, žaliuosius plotus mieste prie Nevėžio planuojama pradėti valyti nuo kovo 14 d., bet didžiausi darbai bus atliekami balandžio mėnesį. Šaligatviai nuolatos valomi ir dabar, išvežamos sąšlavos, bet nuo kovo 14 d. bus valomi didesni plotai. Viešosios Panevėžio miesto teritorijos planuojamos sutvarkyti per pusantro mėnesio – iki balandžio pabaigos. Pasak Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus, kasmet problemos panašios – visiems gyventojams norisi, kad nutirpus sniegui ir šiukšlės dingtų taip greitai kaip sniegas. Gal būtų laikas atsistoti nuo televizoriaus ir apsišluoti kiemą?
- Mokamos gydymo paslaugos ar visada legalu?
-
Oksana LAURUTYTĖ Kaip ir kiek pacientai turi mokėti gydytojams už paslaugas? Šis klausimas lyg rebusas sukasi pacientams galvose. Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovybė tikina, kad priemokos reglamentuotos įstatymais. Kuo toliau, tuo dažniau pacientai išgirsta, kad už paslaugas teks sumokėti, o ligonių kasų atstovai sako, kad atvejų, jog gydymo įstaigai sumokėta neteisėtai, buvo.
Pacientai turėtų saugoti kvitusPraėjusią savaitę Šiauliuose viešėję Seimo atstovai sukėlė sumaištį dėl mokamų gydymo paslaugų. Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai teigia, kad Sveikatos ministerija, patvirtinusi, kad gydymo įstaigos gali imti priemokas už gydymo paslaugas, nėra nustačiusi tvarkos. Nėra ir apskaičiavimo metodikos, kokio dydžio turėtų būti tos priemokos. Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovybė tikina, kad priemokos reglamentuotos įstatymais. Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovų teigimu, 1999 m. sveikatos ministro įsakymu patvirtintas mokamų paslaugų sąrašas ir įkainiai, vėliau sąrašas pakoreguotas – įkainiai padidinti. Toks mokamų paslaugų sąrašas turi būti viešai pakabintas kiekvienoje gydymo įstaigoje, o pacientui, kai jam pasiūloma susimokėti už papildomas paslaugas, turi būti pateiktas mokamas paslaugas įteisinantis dokumentas, ligonis turi pasirašyti, kad sumokėjo už paslaugą. „Šiauliai plius“ redakciją pasiekia pacientų skundai, neva už trečią nėščiųjų vizitą Moters ir vaiko klinikoje prašoma sumokėti. Teritorinės ligonių kasos atstovai sako kasdien girdintys apie atvejus, kai ligonis susimokėjo nežinia už kokią paslaugą. Ligonių kasos atstovai tikina, kad jokie mokesčiai už konsultaciją ar apsilankymą neturi būti imami. Pacientams patariama saugoti kiekvieną mokėjimo kvitą ir susigrąžinti neteisėtai paimtus pinigus. „Pirma paslauga atvykus yra nemokama, už antrą ir trečią konsultaciją nemoka nei ligonių kasos, nei pacientas“, – sako Pranas Nainys, Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas. Ligonių kasos moka už pirmą, penktą, septintą ir kt. paslaugą. Už tas paslaugas, už kurias ligonių kasa nemoka, pacientas taip pat neturi mokėti, nes tai fiksuojama kaip apsilankymas, o ne konsultacija. Jei yra įvardijamas mokestis už, pavyzdžiui, apsilankymą dėl tyrimo rezultatų, tai yra nelegalu“, – teigė jis. Jei pacientas sumokėjo už apsilankymą ir jam kilo abejonių, ar privalėjo mokėti, su kvitu jis turėtų kreiptis į gydymo įstaigos vadovą. Jei aiškaus atsakymo nesulaukiama, galima kreiptis į įstaigos steigėją, ligonių kasą arba Sveikatos apsaugos ministeriją. Pasak P. Nainio, kreipiasi pacientai, kurie teiraujasi, ar teisėtai sumokėjo pinigus už gydymo įstaigose gautas paslaugas. Atvejų, kad gydymo įstaigoms sumokėta neteisėtai, buvo ir jos privalėjo pacientui grąžinti pinigus. Seimo Sveikatos reikalų komitete sudaryta darbo grupė. Inicijuojamas patikrinimas dėl situacijos ir mokamų paslaugų gydymo įstaigose.  | Išsaugoję kvitą, kurį gavo sumokėję už suteiktas medicinos paslaugas, ligonių kasose pacientai gali teirautis, ar tikrai privalėjo mokėti.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Mokamų paslaugų daugėsMažėjant gyventojų Lietuvoje, finansavimas mažinamas drastiškai. Respublikinės Šiaulių ligoninės padaliniuose viešėję Seimo atstovai, susitikę su ligoninės filialų vadovais, medikų bendruomene, fiksavo pagrindines sveikatos srities problemas. Didžiausia Sveikatos ministerijos politikos dėmė – mažėjant gyventojų, kerpamas ir finansavimas medicinai: dienos chirurgijos paslaugai – nuo 30 iki 50 proc., kardiologijos sričiai – 60 proc., širdies chirurgijai – net 80 proc. Dangutė Mikutienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, sako, kad ligonių kasų vadovybei reikėtų kreiptis į akademinę bendruomenę, sudėlioti demo-grafinės situacijos judėjimą, tik tada bus galima prognozuoti PSDF poreikį. Šalies įstaigose trūkstant medikų, ypač siaurų specialybių, teberuošiama po 1-2, nors reikia 10. Kai kuriuose didmiesčiuose 70 pacientų tenka tik dvi slaugytojos. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje po restruktūrizacijos pacientų srautai patrigubėjo, tad galvosūkiu tampa naujos įrangos įsigijimas. Petras Simavičius, Šiaulių ligoninės vadovas, sako, kad šiemet ligoninė gaus 9 mln. Lt mažesnį finansavimą. Nebeslepiama, kad reikės gyventojų paramos ir papildomų priemokų. Įkainiai ir nemokamų pagalbų sąrašas patvirtinti ministroĮstatymai numato, kad būtinosios medicinos pagalbos paslaugos (pirmosios medicinos pagalbos bei skubios medicinos pagalbos paslaugos), kurių sąrašas patvirtintas LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir yra teikiamos nuolatiniams šalies gyventojams, yra nemokamos. Mokamos paslaugos teikiamos, kai neapdraustas asmuo privalomuoju sveikatos draudimu kreipiasi dėl paslaugų suteikimo. Tenka mokėti ir tada, kai apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo kreipiasi be šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo. Jei apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo nenori laukti paslaugos bendroje eilėje, tuomet pats sutinka sumokėti už greičiau suteiktą paslaugą. Mokėti siūloma ir tada, kai gydomas ar tiriamas pacientas pageidauja suteikti papildomą paslaugą, nesusijusią su pagrindinės ligos tyrimu ar gydymu. Už paslaugas moka ir tiriami ar gydomi užsienio piliečiai, jei tarptautinėse sutartyse nenurodyta kitokia sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka. Internete yra skelbiamas ir kainynas, kiek ir už kokias paslaugas pacientai turi mokėti. Kainos svyruoja nuo kelių iki kelių šimtų litų.
- Miesto gatvės lyg ežerų ledas pavasarį
-
Povilas LUNGĖ Sulaukę ilgai laukto pavasario, vairuotojai džiaugėsi neilgai. Nutirpus sniegui automobiliai greitai „pajuto“ kelių nelygumus – asfaltas lyg suskeldėjęs ledas išvagotas įtrūkimų, properšų, skylių. Kaip niekad anksčiau, šiemet itin daug važiuojamojoje kelio dalyje esančių šulinėlių įdubo. Kodėl jie kasmet įsmunka, kam priklauso ir kas turi jais rūpintis?
„Kalnas pakalnė“Tokie pat šulinėliai ir ant šaligatvių, tik ten paprastai ne įdubę, o iškilę, aplink įdubus trinkelėms. Ne paslaptis, kad sunkesnį daiktą tolėliau panešti tingintys miestiečiai šaligatviais privažiuoja iki pat laiptinių, automobilių ratais laužydami ir įlenkdami trinkeles. Miestiečiai pastebėjo, kad greta tokių šulinukų žioji bedugnės skylės ir atrodo, kad atsivėrusi ertmė tuoj praris ne tik šulinuko dangtį, bet ir viską aplink. „Antrokė dukra ligšiol apeina šulinių dangčius ne todėl, kad yra kažkoks vaikiškas žaidimas ant jų nelipti. Būdama labai maža, matė Vilniaus ir Kalno gatvių sankirtoje atsivėrusią milžinišką įgriuvą, kurios dugne buvo įkritęs dangtis, – pasakojo užkalbinta šiaulietė. – Toje vietoje vanduo nuolat žemėje išgraužia ertmes, todėl tas šulinukas vis įsmunka. Atvažiuoja darbininkai, sutvarko, o po kurio laiko situacija kartojasi. Man pačiai baugu ten eiti. Jaučiuosi kaip pavasarį ant ledo.“ Kaltas šaltis ir vanduo Duobių keliuose atsiradimo priežastis – po žiemos susilpnėjusi danga. Didžiausias jos priešas – vanduo ir šaltis. Pavasarį dėl temperatūrų kaitos tai užšąlantis, tai atšylantis vanduo skaldo asfaltą. Šis procesas, anot specialistų, gali tęstis iki pat gegužės mėnesio pradžios. Teigiama, kad esant intensyviam eismui kumščio dydžio išdauža per dieną gali padidėti iki kamuolio dydžio ir tapti pavojinga eismui. Pavojinga laikoma išdauža, kurios skersmuo maždaug 30 cm, o gylis – 4 cm. Dauguma šulinėlių yra įdubę gerokai giliau, o skermuo jų toks, kad žmogus pralįstų... Anot Vytauto Peleckio, UAB „Šiaulių vandenys“ technikos direktoriaus, gatvėse esantys šulinėliai gali įdubti ir dėl kitų priežasčių, nebūtinai šalčio ir vandens. „Gali sutrupėti žiedai, įlūžti perdanga, sulūžti armatūra. Tiesa, šulinėlis nebūtinai gali įdubti dėl nekokybiškų ar pasenusių medžiagų – mieste yra prieš 20, 40 ar net 50 metų įrengtų šulinėlių. Dvaro gatvėje yra net prieškarinių kanalizacijos ir nuotėkų tinklų fragmentų, tad logiška, kad jie nebeatlaiko laiko poveikio. Anksčiau ką turėdavo, tą dėdavo“, – teigia jis.  | Pavojinga laikoma išdauža, kurios skersmuo maždaug 30 cm, o gylis – 4 cm. Dauguma šulinėlių yra įdubę gerokai giliau, o skermuo jų toks, kad žmogus pralįstų...
Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Savininkų daugKam gi priklauso šulinėliai? Pasirodo, jų savininkų yra daug – jie paprasčiausiai turėtų būti nurodyti ant šulinėlio dangčio. Tai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikianti UAB „Šiaulių vandenys“, gamtines dujas tiekianti AB „Lietuvos dujos“ ir telekomunikacijų įmonė TEO. Ar kanalizacijos šulinukų važiuojamojoje kelio dalyje turi centralizuotos šilumos energijos šildymui ir karštam vandeniui ruošti tiekėja AB „Šiaulių energija“, išsiaiškinti nepavyko, nes, matyt, pavargusi nuo per didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio itin išaugusioms šildymo kainoms nebeatsako į pateiktus klausimus, atseit turi daug darbo įgyvendindama ir ruošdamasi įgyvendinti naujus projektus, itin pagerinsiančius paprastų šiauliečių finansinę padėtį. Tūkstančiai šulinukųAnot Antano Bubnelio, TEO atstovo spaudai, bendrovė valdo didžiąją dalį Lietuvoje įrengtų ryšių kabelių kanalų ir prižiūri antžeminę jų dalį – šulinius bei dangčius. Skirtingai nuo kitų infrastruktūrinių paslaugų teikėjų, daugelis telekomunikacijų operatoriams priklausančių šulinių įrengti ne važiuojamojoje kelio dalyje, o šalia jos – po šaligatviais ar šalia kelio, taigi jie daugiau rūpesčių turėtų kelti pėstiesiems, žirgliojantiems šaligatviais ar pievomis. „Rekonstruojant gatvės dangą, būna atnaujinami ir šuliniai bei juos apsaugantys dangčiai. Įprastai šiuos darbus atlieka ir jų kokybę užtikrina kelią rekonstruojanti bendrovė, derindama šiuos darbus su ryšių kabelių kanalų valdytojais. Darbams įprastai galioja bendra jų kokybės garantija, – teigia A. Bubnelis. – Mūsų specialistai reguliariai apžiūri visus bendrovės valdomus ryšių kanalus ir esant būtinybei juos taiso.“ „Lietuvos dujų“ turtas – 3500 šulinukų mieste, o skyriaus aptarnaujamoje Šiaulių zonoje – 5600. Visi jie yra bendrovės nuosavybė. Šulinukai skirti specialistams prieiti prie kokio nors po žeme esančio dujotiekio įrenginio. „Mes atliekame tik šulinėlio techninę priežiūrą. Asfaltą aplink remontuoja kelius prižiūrinti įmonė. Jei rangovai vykdo darbus, privalo išsikviesti mūsų specialistus, jei tie darbai atliekami dujotiekio apsaugos zonoje, t. y. dviejų metrų atstumu nuo jo, – teigia AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo Eksploatacijos tarnybos viršininkas Remigijus Adomaitis. – Yra buvę atvejų, kai jie paprasčiausiai užasfaltuoja, užuot pakėlę šulinuką, tuomet turime gadinti dangą.“ Taigi šios įmonės turi ne tiek daug vairuotojus nervinančių šulinukų. Kam po galais tuomet priklauso dauguma jų? Šulinukų lyderė mieste – UAB „Šiaulių vandenys“, kurios turtas – net 23 200 šulinukų Šiauliuose, Ginkūnuose ir Aukštelkėje. „Savivaldybės užsakymu šulinukus įrengia įvairios kelius tiesiančios įmonės. Šiems darbams suteikiama penkerių metų garantija, tad jei buvo padarytas brokas, įmonės rangovės turi jį pašalinti, – teigia „Šiaulių vandenų“ technikos direktorius. – Po penkerių metų šulinukus prižiūri jau mūsų bendrovė. Tiesa, juos tvarkome ne mes patys, nes neturime įrangos, o viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi UAB „Strektė“, su kuria sudaryta dvejų metų sutartis. Pernai buvo pakelti net 155 įdubę šulinukai. Šiemet dar skaičiuojame, kiek teks sutvarkyti. Darbai turėtų būti pradėti balandį.“ Vairuotojai patiria nedaug nuostolių?Prakirsta ar sugadinta automobilio padanga, įlenktas ratlankis, sudaužytos važiuoklės detalės – tai tik kelios bėdos, galinčios nutikti įvažiavus į duobę: išdaužą ar įdubusį šulinėlį. O kur dar sugaištas laikas, patirtos išlaidos, sugadinta nuotaika. Anot „Šiaulių vandenų“ technikos direktoriaus V. Peleckio, pernai dėl važiuojamojoje kelio dalyje esančių šulinukų įvyko trys avarijos, tiesa, ne tik jiems įdubus, bet ir vertusis dangčiui ar kai jo tiesiog nebuvo, pavogus vagims. Visais trim atvejais patirtą žalą kompensavo civilinės atsakomybės draudimas. „Lietuvos dujų“ Šiaulių filialo Eksploatacijos tarnybos viršininkas R. Adomaitis teigia nežinantis atvejų, kad dėl netvarkingų bendrovės šulinėlių kas nors būtų kreipęsis dėl žalos atlyginimo. Kadangi itin maža TEO ryšių kabelių kanalų dalis yra įrengta po gatvėmis, teisminių ginčų dėl sugadintų transporto priemonių bendrovė taip pat nėra turėjusi. Anot vienos iš draudimo bendrovių, vairuotojų patirti nuostoliai dėl duobių kelyje vidutiniškai siekia 2 tūkst. litų. Įvažiavęs į duobę vairuotojas gali patirti ir 50 Lt, ir 10 tūkst. Lt siekiančius nuostolius. Net 10 tūkst. Lt teko išmokėti klientui, kuriam neaplenkus duobės teko keisti dvi padangas, ratlankius ir atlikti pakabos remontą.
- Nesibaigiantis brokas?
-
Povilas LUNGĖ Miestas nuolat gražinamas. Deja, tas grožis – kaip pagyvenusių damų – laikinas. Čia padažei, čia vėl pudra nubyrėjo ir išryškėjo miesto „raukšlės“. Remontuojame, renovuojame, taisome, tvarkome – išleidžiama galybė pinigų. Rezultatas – tos pačios ar net didesnės bėdos.
 | „Žemaitijos keliai“, „Šiaulių plentas“ ir latvių „Tilts“ solidariai atsako už padarytą broką, renovuojant Tilžės gatvės viaduką. Atsižvelgiant į Pramonės g. nuo Serbentų g. iki Metalistų g. atkarpos būklę, būtina ją rekonstruoti, bet dėl lėšų stygiaus pasirenkami remonto darbai, tik pratęsiantys dangos ilgaamžiškumą.
Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Naujasis viadukas trupaUAB „Žemaitijos keliai“ pernai už beveik 10 mln. Lt suremontavo avarinės būklės viaduką. Kadangi terminas spaudė, kad būtų greičiau, darbų vykdytoja pasirašė jungtinės veiklos sutartį su šiauliške bendrove „Šiaulių plentas“ ir latvių bendrove „Tilts“. Taigi už apvaloką sumelę buvo iki keturių eismo juostų paplatinta važiuojamoji dalis (prieš tai buvo tik dvi), suremontuota perdanga, įrengti deformaciniai pjūviai, nes šaltis buvo juos pažeidęs. 1962 m. statyto viaduko remonto nebebuvo galima atidėlioti. Danga dėl šalčio buvo sutrūkinėjusi, patekęs vanduo ir šaltis deformavo važiuojamąją kelio dalį, teko riboti eismo greitį. Paskutinį kartą viadukas buvo remontuotas 1990 m., tad klotos dangos terminas – 12 metų – buvo seniai išsekęs. Darbininkai statė, statė ir pagaliau pastatė. Deja, atrodo, kad šviežiai suremontuoto viaduko danga ne tik neatlaikys 12 metų – jau sausio mėnesį šiauliečiai pastebėjo kylant viaduku nuo pietinio miesto rajono suskilinėjusį betoną palei antrojo tilto sudūrimo – deformacinio pjūvio – kraštą. Šiems pažeidimams įtakos žiema negalėjo turėti, nes jos pradžioje vyravo pavasariški orai, kol į Lietuvą, kaip ir visą Europą iki pat Viduržemio jūros, neįsiveržė arktinis speigas. Bėdos nesibaigė?Prieš tai dar spalį šiaulietis naujienų portalo „Etaplius.lt“ rubrikai „Pilietis-reporteris“ atsiuntė nuotraukų, kuriose buvo užfiksuotos išklaipytos ar suskaldytos viaduko šaligatvio trinkelės, „tvarkingai“ suklotos kur buvusios, atlikus kažkokį nedidelį darbą. Tuomet „Etaplius.lt“ redakcija Šiaulių miesto savivaldybei nusiuntė portalo skaitytojo atsiųstas nuotraukas. Jau kitos dienos rytą viaduku važiavę miestiečiai galėjo išvysti ant šaligatvio besikrapštantį darbininką. Matyt, kažkieno ausį tą rytą vis dėlto pasiekė informacija apie suskaldytas trinkeles. Iš miesto valdžios atsakymo dėl nekokybiškai atliekamų darbų sulaukta gerokai vėliau. Naujienų portale tuomet skaitytojas nusistebėjo, kad „žmonės nesuvokia, kokios deformacinės jėgos veikia tą viaduką“. Bet jei tą viaduką veikia tokios galingos deformacinės jėgos, gal buvo galima jį renovuoti visai kitos kokybės medžiagomis? Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis tuomet informavo, kad viaduko remonto darbus atlikęs rangovas atlieka deformacinių pjūvių patikrinimą ir dar nebaigė iki galo sutvarkyti pėsčiųjų tako dangos. Neaišku, kas tuomet buvo tikrinta, nes praėjus trims mėnesiams betonas palei tuos pjūvius sutrupėjo, o asfaltas nuo automobilių padangų nudilo... Atliko „duobių remontą“Viaduką remontavo uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos keliai“, su UAB „Šiaulių plentas“ priklausanti „Šiaulių plento grupei“. Ši įmonių grupė savo tinklalapyje didžiuojasi savo profesionalumu, atsakomybe, patikimumu. Miestiečiams taip neatrodo. Kitas UAB „Šiaulių plentas“ „remontuotas“ objektas – Pramonės gatvės nuo Serbentų iki Metalistų g. atkarpa. Pernai čia buvo paklota nauja asfalto danga. Kadangi ji klota juostomis, tai praėjus keliems mėnesiams tarp jų atsirado plyšiai, kai kur asfaltas ištrupėjo. Dar pernai į redakciją skambinę šiauliečiai vairuotojai siūlė redakcijai pasidomėti UAB „Šiaulių plentas“ šioje Pramonės gatvės atkarpoje atliekamais remonto darbais. „Tai net ne brokas, tai „chaltūra“, – piktinosi jie. „2011 m. nuo geležinkelio pervažos iki Serbentų gatvės buvo atliktas duobių remontas“, – į raštu pateiktus klausimus raštu atsakė UAB „Šiaulių plentas“ technikos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Varnas. Prieš akis iškart iškilo vaizdas, kaip bendrovės darbininkai lygina duobių kraštus – remontuoja tai, kas remontuotina... Anot V. Varno, dėl itin pras-tos kelio dangos būklės buvo atkurti 35 proc. dangos, o 65 proc. jos buvo patenkinamos būklės. „Toks remonto būdas dėl daug sujungimų ir eismo dangos nelygumų nėra efektyvus ir ekonomiškas, nesuteikia naudotojui saugumo, komforto, todėl tarp pervažos ir Serbentų g. užsakovas nusprendė įrengti išlyginamąjį asfaltbetonio sluoksnį, – teigia bedrovės technikos direktoriaus pavaduotojas. – Atsižvelgiant į Pramonės g. nuo Serbentų g. iki Metalistų g. atkarpos būklę, yra reikalinga rekonstrukcija, bet dėl lėšų stygiaus renkamasi remonto darbus, kurie tik pratęsia dangos ilgaamžiškumą.“ „Tilts“ blogai renovavo tiltąO kaip viadukas? Jis juk nuodugniai nuo vieno iki kito galo renovuotas. Juk yra numatytas penkerių metų garantinis darbų atlikimo laikotarpis, visi trys konsorciumo nariai – „Žemaitijos keliai“, „Šiaulių plentas“ ir latvių „Tilts“ – solidariai atsako už padarytą broką. „Už deformacinius pjūvius atsako latvių bendrovė „Tilts“. Jie pripažįsta defektus, atsiradusius dėl technologinių procesų nukrypimų, ir pašalins juos iki 2012 m. birželio mėn. savo lėšomis, – teigia V. Varnas. – Medžiagos buvo pasirinktos aukštos kokybės, skirtos dideliam eismo intensyvumui, tačiau darbų atlikimo kokybė buvo nepakankamai užtikrinta.“ Ką apie visa tai mano savivaldybės klerkai? Atsakymo iš jų, kaip ir pernai, matyt, nepavyks greitai sulaukti. Kita vertus, pagalvokite patys – ar neštumėte batus tam pačiam batsiuviui, jei jis prieš tai būtų blogai pakalęs padus? Ar gali bendrovė, nekokybiškai atliekanti darbus, imtis milijonų vertės projektų? Pateiksime viso labo porą pavyzdžių, pačių pirmųjų rastų interneto tyruose... Lemonui, Danieliui ir...Lietuvos automobilių kelių direkcija pernai gegužę pasirašė sutartį su konkursą laimėjusiu rangovu – kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 15 kilometrų ilgio ruožą už 60,8 mln. Lt (su PVM) rekonstruos „Šiaulių plento“ ir „Kauno tiltų“ susivienijimas. Kita konkurso dalyvė – bendrovė „Panevėžio keliai“ – siūlė darbus atlikti už 62,685 mln. Lt. Lietuvos automobilių kelių direkcija pernai birželį su konkurso laimėtojais pasirašė 128,384 mln. Lt vertės darbų rangos sutartį – bendrovių „Šiaulių plentas“ ir „Panevėžio keliai“ susivienijimas už 128 mln. Lt ties Kairių miestelio aplinkkelį, esantį transeuropinio tinklo kelyje Panevėžys-Šiauliai. Įdomi detalė – konkurse dalyvavo ir „Kauno tiltai“, darbus siūlę atlikti už vos vienu milijonu litų daugiau – 129,362 mln. Lt. Kita konkurse dalyvavusi įmonė „Alkesta“ siūlė juos atlikti už 131,454 mln. Lt. Primena gerai žinomą sceną iš seno animacinio filmo apie batuotą katiną... O gal tiekėjai tiesiog pasižymi telepatinėmis savybėmis? Viešųjų pirkimų specialistė savaitraščiui „Šiauliai plius“ teigė, kad gali būti, jog perkančioji organizacija pašnibždėjo tiekėjams, kokias kainas siūlyti („Kviečiame dalyvauti pirkime, gal galite pateikti pasiūlymą sumai nuo 61 iki 65 mln. Lt?“). „Kas galėtų paneigti, kad tiekėjai nebuvo susėdę prie kavos puodelio ir nesusitarė, kas kada ką siūlys ir kam kuris projektas turi atitekti“, – mano ji.  | Autoriaus nuotr. |
Atsivertus Lietuvos automobilių kelių prie Susisiekimo ministerijos tinklalapį ir peržvelgus direkcijos įgyvendintus projektus, nesunku suskaičiuoti, kiek šiame „žaidime“ galėtų būti „žaidėjų“ – rangovų, dalyvaujančių konkursuose darbams atlikti ir juos laiminčių. Tinklalapyje pateikti nuo 2007 m. įgyvendinti projektai. Siurprizų nerandame – dauguma „žaidėjų“ mums jau žinomi: AB „Panevėžio keliai“, AB „Kauno tiltai“, UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Žemaitijos keliai“, UAB „Alkesta“, UAB „Lemminkainen Lietuva“. Jau žinome, kad „Šiaulių plentas“ „plauna ranką“ su „Žemaitijos keliais“, nes priklauso tai pačiai įmonių grupei. Visi kiti „žaidėjai“ – didžiausios tokio pobūdžio įmonės tam tikrame Lietuvos regione: „Panevėžio keliai“ – rytuose, „Lemminkainen Lietuva“ – vakaruose, „Alkesta“ – pietuose ir t. t. Taigi Lietuva lyg ir pasidalinta. Juk atrodo logiška, kad kelmiškiai savo žvyrkelius asfaltuoja ir duobes lopo, o ne alytiškiai. Daugiau duobių – daugiau atlyginta žalosPer šią ir praėjusią savaitę užregistruota keliasdešimt kasko draudimo klientų pranešimų apie žalas, patirtas įvažiavus į duobę kelyje. Šios savaitės pradžioje tokio pobūdžio žalos itin padaugėjo – per porą valandų buvo užregistruota keliolika pranešimų. Daugiausia pranešimų apie vairuotojų patirtą žalą dėl duobių kelyje sulaukiama iš didžiųjų šalies miestų. Vairuotojų patirti nuostoliai vidutiniškai siekia 2 tūkst. Lt. Įvažiavus į duobę, dažniausiai nukenčia padangos, ratlankiai ir pakabos elementai – vairuotojas gali patirti nuo 50 Lt iki 10 tūkst. Lt nuostolį. Vienai draudimo bendrovių teko išmokėti 10 tūkst. Lt klientui, kuriam neaplenkus duobės teko keisti dvi padangas, ratlankius ir atlikti pakabos remontą. Kasko draudimu apsidraudusiems klientams, kuriems nepavyko išvengti duobės, todėl buvo apgadintas automobilis, pirmiausia rekomenduojama išsikviesti policiją, kad ji užregistruotų įvykį. Jeigu policijos pareigūnai nustato, kad nebuvo ženklų, įspėjančių apie kelio defektą ir vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti bei išvengti duobės, vairuotojui ne tik netaikomas kasko draudimo išskaitos mokestis, bet kitais metais neturi būti didinama ir draudimo įmoka. Vienos draudimų bendrovės duomenimis, pernai vairuotojams, apsidraudusiems kasko draudimu, ji apmokėjo apie 100 tūkst. Lt žalos, patirtos apgadinus automobilį neišvengiant duobės kelyje. Prognozuojama, kad šiemet už tokio pobūdžio žalą išmokų vairuotojams bus gerokai daugiau, kadangi situacija Lietuvos keliuose prastėja – gatvėse, be ką tik atsivėrusių, kai kurios duobės žiojėja dar nuo pernai, be to, šiemet kelių remontui skirtas mažesnis finansavimas.
- Ilga vieno stogo lopymo istorija
-
Povilas LUNGĖ Stogas bėga. Kas kaltas? Anot gyventojų, namą administruojanti bendrovė. Anot šios, rangovas, atlikęs darbus. Atrodo, viskas labai paprasta, bet ar tikrai? Dažnai kalti, bent jau iš dalies, būna ir vieni, ir kiti.
 | Anot „City Service“ komunikacijos vadovo, žala, padaryta dėl nekokybiško stogo remonto, bus atlyginta rangovo.
Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Naujas stogas – senos bėdosĮ savaitraščio „Šiauliai plius“ redakciją kreipėsi pačiame bulvaro viduryje, Vilniaus g. 215, įsikūrę verslininkai ir name gyvenantys gyventojai, teigiantys, kad namo palėpėje kaupiasi drėgmė, palėpėje esančių stogo konstrukcijų dalys bei perdanga yra sudrėkusios, vanduo bėga per butų lubas ir sienas, patiriami milžiniški nuostoliai. Į palėpę atvykęs antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą – konstatavo, kad stogą laikančios konstrukcijos kai kuriose vietose permirkusios, sienos – šlapios, vienoje vietoje ant stogą dengiančios plėvelės po stogo danga yra susikaupęs vanduo. Pradūrus plėvelę, jis pradėjo tekėti srove. Vieta, kur yra vandens nubėgimo vamzdis, uždengta plėvele ir stogo danga – vandens nubėgimo vamzdis sutrumpintas ir nesiekia stogo! Nuėjus į kirpyklą, įsikūrusią dviejuose šio namo butuose, ant sienų matyti vandens nubėgimo žymės. Kituose butuose – dar blogiau. Turbūt pamanysite, kad šio namo Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare stogas yra senut senutėlis. Klystate – namo stogas ką tik pakeistas. Galybė raštųGyventojų bėdos prasidėjo dar 2006 m., kai uždarajai akcinei bendrovei „Ūkvedys“ (dabar „Saulės valda“) buvo surašytas prašymas lygiai dėl tų pačių priežasčių – prašyta pakeisti stogo dangą, nes lyjant ar tirpstant sniegui vanduo prasiskverbia pro stogą, todėl drėksta lubos, byra tinkas. Po pusės metų namo gyventojas surašė dar vieną raštą – nurodė, kad dėl prakiurusio stogo keliose vietose per lubas bėgantis vanduo gadina jo turtą. Vyras netgi „pagrasino“ – teigė, kad jei prašymas skubiai nebus įvykdytas, bendrovė taps kalta dėl buto apdailos sugadinimo ir jis bus priverstas kreiptis į atitinkamas instancijas, kad būtų atlygintos remonto išlaidos. Praėjus trejiems metams namo gyventoja „Ūkvedžiui“ taip pat pateikė prašymą, kad būtų atsiųsta komisija, kuri įvertintų jos bute susidariusią situaciją, nes ne vienerius metus nuolat bėga vanduo per lubas. Moteris, nesulaukusi pagalbos, netgi kreipėsi į miesto merą – teigė, kad savivaldybei priklausanti palėpė neprižiūrima ir neremontuojama, „gyventi pavojinga gyvybei“. Kad iki nelaimės – vienas žingsnis, tiksliau, lašas, patvirtino kitą dieną viename iš butų pro lubas pradėjęs bėgti vanduo, apliejęs dalį baldų bei grindis. Namą administruojančiai bendrovei buvo nedelsiant pranešta telefonu ir raštu, deja, savaitę nebuvo imtasi reikalingų veiksmų avarijai ir jos padariniams likviduoti, nors vanduo nesustabdomai tekėjo... Gyventojas tuomet Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto skyriui surašė pretenziją norėdamas būti informuotas, kokios poveikio priemonės yra ir bus taikomos UAB „Ūkvedys“ dėl netinkamų pareigų vykdymo. Atrodo, ledai pajudėjo. Netrukus Savivaldybės administracijos Statybos skyrius surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame konstatavo visas anksčiau gyventojų išsakytas bėdas. Pasiūlyta per mėnesį atlikti stogo dangos remonto darbus. Atrodo, gyventojai savo pasiekė. Deja, vieningai kovojusių dėl savo turto saugumo, jų vienybė išblėso... Vienas lauke ne karysAnot Viliaus Mackonio, AB „City Service“ komunikacijos vadovo, su minėto namo gyventojais „Saulės valda“ dėl stogo remonto bendrauja nuo 2006 metų. „Anksčiau atlikti darbų nepavyko dėl paprastos ir kartu sunkiai išsprendžiamos priežasties – gyventojų dauguma pasyviai žiūrėjo į administratoriaus pastangas organizuoti remontą. Didžioji dalis žmonių nesirinko į susirinkimus, nereiškė noro rūpintis namo reikalais, – teigė jis. – Dėl šių priežasčių šiame name netgi buvo atsisakyta bendrijos, ją jau įsteigus. Pamatę, kad valdyti bendriją per daug sudėtinga, žmonės paskelbė steigiamojo susirinkimo protokolą negaliojančiu ir toliau patikėjo namą aptarnauti „Saulės valdai“. Nors apie renovaciją kalbama ilgai, neaišku, kada ji įvyks – tai patvirtina ir paskutiniai susirinkimai tame name.“ Anot bendrovės komunikacijos vadovo, beveik visi name organizuoti gyventojų susirinkimai baigėsi savotišku fiasko: 2006 m. liepą dėl kvorumo nebuvimo susirinkimas skelbtas neįvykęs, 2008 m. gegužę dauguma savininkų namo modernizavimo idėjai pritarė, parengtas investicijų planas, tačiau negavus būtino namo bendraturčių pritarimo darbai negalėjo būti atlikti, 2010 m. kovą susirinkimas neįvyko dėl nesusirinkusios butų ir kitų patalpų savininkų daugumos, 2010 m. balandį jis taip pat neįvyko, nes į susirinkimą atvyko tik keturi savininkai. 2010 m. birželį buvo organizuotas balsavimas raštu – suskaičiavus balsavimo rezultatus tapo aišku, kad namo bendraturčiai nebuvo suinteresuoti stogo dangos remontu – kadangi stogo remontui iš 16 butų savininkų pritarė mažuma, sprendimas dėl stogo remonto nepriimtas. Vis dėlto gyventojams šį tą pavyko kartu nuspręsti – pernai rugsėjį vyko viešo aptarimo susirinkimas. Gyventojai iš atlikto investicinio plano pasirinko apšiltinti stogo perdangą ir pakloti naują stogo dangą, pašiltinti išorės sienas ir cokolį, pakeisti langus butuose ir bendro naudojimo patalpose, modernizuoti šildymo ir karšto vandens sistemas. „Šių metų sausio 14 d. buvo susirinkimas, kurio metu turėjo būti tvirtinamas investicinis planas, tačiau tarp gyventojų kilo dvejonės, ar tik nereikėtų įrengti kolektorinę šildymo sistemą ir ar nevertėtų jau dabar „Saulės valdos“ atliekamą stogo remontą stabdyti ir laukti renovacijos, kurios metu stogas būtų tvarkomas, – teigė V. Mackonis. – Susirinkimo metu investicinis planas nebuvo patvirtintas, nes nebuvo kvorumo. Gyventojai turi apsispręsti, ar koreguoti jau su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra suderintą investicinį planą, ar jį keisti vietoj numatytos dvivamzdės šildymo sistemos įrengti kolektorinę sistemą.“ Rangovas vis dėlto atlygins žaląTaigi namo renovacijos ateitis nelabai aiški, nors jo Vilniaus gatvės fasadas jau paramstytas pastoliais. O kaip stogas? „Jo remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, stogo remontas nebuvo priimtas ir pinigai už atliktus darbus rangovui nėra sumokėti. 2012 m. sausio mėnesį buvo pasirašyta nauja rangos sutartis su UAB „RV statyba“, kuri pašalins defektus ir galutinai užbaigs stogo remonto darbus. Žala, kuri yra padaryta dėl nekokybiško stogo remonto, bus atlyginta rangovo, kuris tuo metu vykdė ar vykdo darbus. Taip pat pažymėtina, jog gyventojams nei darbų užbaigimas, nei defektų šalinimas nieko papildomai nekainuos“, – gyventojus nuramino AB „City Service“ komunikacijos vadovas. O kas kompensuos gyventojams padarytą žalą? Kad ji būtų įvertinta, gyventojai turi tai padaryti savarankiškai – patys kviestis antstolius, kad būtų surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Kai kurios pastate įsikūrusios įmonės tai padarė net tris kartus. „Neketiname lengvai pasiduoti. Padaryta milžiniška žala: nukentėjo lubos, sienos, grindys, kai kur sugadinti baldai, pastate įsikūrusių verslininkų turtas, įsimetė pelėsis. Reikia paminėti, kad žalos įvertinimas taip pat kainuoja, – piktinosi verslininkas. – Žadame kreiptis į teismą.“
- Spjūvis į profesionalumą ar reitingų vaikymasis?
-
Povilas LUNGĖ Sekmadienį Šiaulių miesto studentiškajam „Saulės“ chorui televizijos projektas „Chorų karai“ baigėsi. Ir baigėsi jis tiesioginei transliacijai dar neprasidėjus. Repeticijų metu studijoje tvyrojusi keista nuojauta pasitvirtino – choras jau „nurašytas“. Ar tai reiškia, kad viskas jau suplanuota ir choras nugalėtojas jau žinomas? Šįkart keletas kritikos kirčių ir tiems, kurie kritikuojami, ir patiems kritikuotojams – režisieriams ir komisijos nariams. Šiems – paleistomis laimėtomis šliurėmis.
 | Šiaulių choristai teigia sekmadienį supratę, kodėl Lietuvos jaunimas emigruoja. „Tautai reikia „vilties“, t. y. vakar komisija akivaizdžiai parodė, kad jaunimas nereikalingas, reikia dainuojančių kalinių“, – sakė jie.
Autoriaus nuotr.
|
Režisierių diktatasKeletas šiauliečių „Saulės“ choro sirgalių vyko kartu dainuojančiu autobusu iš pat Šiaulių. Jie turėjo galimybę išvysti TV „virtuvę“ – stebėti repeticijas ar pasižvalgyti užkulisiuose. Anot sirgalių, tai, ką jiems teko pamatyti, juos ir maloniai nustebino, ir net šokiravo. „Negaliu atsistebėti režisieriaus arogancija, kuri repeticijų metu pasireikšdavo netgi atvira panieka ar šaipymusi, – teigė su „Saulės“ choru kartu vykęs studentas. – Man liežuvis neapsiverstų smuikininkę vadinti smuikiste, o „Kitavos“ solistę Rasą, kuri pasirodymo metu atliko varpininko vaidmenį, – varpiste. Arba režisieriaus pašaipi frazė choro repeticijos pabaigoje, skambant varpui: „Dabar išnešam karstą. Jis čia stovės?“ Nesuprantu aš tokio humoro.“ „Išnešė mūsų karstą, – šypsodamasi, nors ir neslėpdama apmaudo, sakė „Saulės“ choro generolė Rasa Stoškuvienė. – Kaip jaustis choristams? Tai buvo lyg savotiška užuomina, kurią supratau tik gerokai vėliau, jau po projekto. Kaip ir tai, kodėl sekmadienį su mumis visi elgėsi taip, lyg būtume nurašyti – per daug nekritikavo repeticijų metu. Buvo keista ir tai, kad kitiems chorams, balansuojantiems ant iškritimo ribos, skirta labai daug laiko ir dėmesio. Tiesa, dar ir pasirodymo išvakarėse iš režisierės gautas laiškas: „Jūs nieko taip ir nesupratote...“ Užkulisiuose buvo ir kitų chorų dalyvių, nepatenkintų projekto režisierių pastabomis. Akmenės choro merginoms neleista pasirodyti apsirengus pūstomis suknelėmis su žirneliais – liepta apsivilkti standartines – tas, su kuriomis chorai prisistato pačioje pradžioje. Choro generolai „Ventukai“ tokiam režisierių reikalavimui nepakluso. Šiaulių „Saulės“ chorui buvo liepta pakoreguoti choreografiją, tad tarp repeticijų scenoje paplušėti teko plačiuose LRT televizijos koridoriuose, iš kurios TV3 nuomojasi studiją. Neįtiko režisieriams ir choro sumanymas veidus bei delnus išsidažyti aukso spalva. Šiuo atveju buvo rastas kompromisas – leista išsidažyti ne visus veidus, bet tik ornamentus ant jų. Netiko ir sumanytos merginų šukuosenos, tad teko dainuoti „be šukuosenų“. Beliko pasidžiaugti, kad kiti chorai nukopijavo ankstesnį „Saulės“ choro stilių: „pasiskolino“ patrumpintas kelnes, sukneles žirniukais, netgi diržu tokiu pat raudonu susijuosė. Žinoma, kad komisija tai pastebėjo, tik pastabų nepareiškė. Tiesa, Giulija, Kėdainių Ledinio choro generolė, neištvėrusi po pasirodymo išrėžė, kad komisija niekaip neapsisprendžianti, ko norinti: tai reikia solistų, tai nebereikia, tai reikia šokti, tai nebereikia. Nors taisyklėse nurodyta, kad komisijos nariai negali kritikuoti chorų generolų, laidose netrūksta pastabų jiems. Sekmadienį itin daug „kritikos“ sulaukė Vilniaus krašto choro generolė Katažina, kurios balsą komisijos narys Edmundas Seilius palygino su triūba, kurioje pragręžta skylė. Tiesa, buvo pagirta ir jos „pažanga“ – penkiais centimetrais pailgėjęs sijonas. Tikimės, kad nuoskaudos ašaros, generolės lietos užkulisiuose, jau nudžiuvo. Visi lygūs, bet yra lygesnių?Nors balsuodami komisijos nariai visad pabrėždavo, kad visi chorai projekte dalyvauja lygiomis teisėmis, vienas jų tikrai yra lygesnis už kitus. Kad išlaikytų intrigą, projekto prodiuseriai stengiasi Panevėžio moterų pataisos namų „Vilties“ chorą stumti į priekį visomis įmanomomis priemonėmis – transliuoja siužetus apie verkšlenančias, dėl savo poelgių besigailinčias, giminių ir artimųjų atsiprašinėjančias moteris. Manipuliuojama ir vaikais ar anūkais – nuolat primenama, kiek jų laukia už pataisos namų sienų. Šis ašarojimas nepraeina be pėdsako – sugraudinti šiapus Panevėžio namų sienų šiltai prie televizorių ekranų sėdintys žmonės balsuoja už „likimo nuskriaustas“ moteris. Ir balsuoja už jas, tiesą sakant, labai gausiai – vien paskutinės transliacijos metu per 5-6 minučių pertrauką padidino šio choro kraitį net keliais tūkstančiais balsų – iki 9339. Aišku, visų pirma kyla mintis, kad pasitelkiamos kažkokios juodosios technologijos, bet atmetus šią prielaidą tikrai sunku paaiškinti, kaip per tas kelias minutes tiek galima pribalsuoti. Net per didžiausius televizijų organizuojamus gerumo akcijų vaikams koncertus tiek žmonių nebalsuoja! Dar juokaujama, kad reikėtų iš visų šalies kalėjimuose sėdinčių vyrų atimti mobiliuosius telefonus... Panevėžio „Vilties“ choras paskutinėje TV laidoje toliau kurstė aistras – komisijos nariai neišdrįso skirti jam mažų balų motyvuodami, kad šias choristes sunku vertinti... Štai tau ir lygios teisės. TV studijoje šėlę ošę sirgaliai, stebėdami ekrane balsavusiųjų rezultatus, negalėjo patikėti savo akimis. Nepatenkinti buvo ir kitų miestų choristai vadinamajame žaliajame kambaryje. Kažkas pajuokavo, kad kaip čia kalinčiąsias išmesi iš projekto, nes prizas juk SPA malonumai Druskininkuose, nebent pataisos namuose džakuzį organizuotų. Galbūt jie teisūs, nes teigiama, kad visas Druskininkų SPA personalas atvyks į Panevėžį. Žiūrovai svarsto, kad Panevėžio pataisos namų „Vilties“ choras TV projekte keliaus iki pat superfinalo, kurio metu į televizijos studiją bus atvežtas lydimas gausios apsaugos ir šarvuoto autobuso. Kokia atrakcija ir kokie reitingai! Lietuviai balsuos. O gal jų balsai bus paskirstyti taip, kaip laidos prodiuseriams reikia? Vyresnio amžiaus moteris, TV studijoje įdėmiai žiūrėjusi „Vilties“ choro pasirodymą, stebėjosi tuo, ką daro pramogų verslas. „Televizija yra galinga jėga. Įsivaizduokite, koks jaunimo požiūris formuojamas – jei aš esu nusikaltėlis, galiu tapti žvaigžde, nes mane parodys per televizorių“, – svarstė ji. Galbūt kitais metais projekte sulauksime ir Lukiškių choro? Šiaulių choristai teigia sekmadienį supratę, kodėl Lietuvos jaunimas emigruoja: „Tautai reikia „vilties“, t. y. vakar komisija akivaizdžiai parodė, kad jaunimas nereikalingas, reikia dainuojančių kalinių.“ Skatina tautų draugystę?Kitas daug diskusijų keliantis choras – Kaštoninis Vilniaus, vadovaujamas Katažinos Nemycko. Vienoje laidų chorui užtraukus lenkiškai, daugelis neteko žado. Kaip gi čia dabar? Komisija nuolat priekaištauja dėl nesuprantamos lietuvių kalbos uždainavus žemaitiškai, o čia še tau – lenkiškai! Ir puikūs įvertinimai. Lenkų kalba girdima ir žiūrovų salėje – net ir nemokantys jos puikiai supranta, ką reiškia „Wilno nasze.“ Kad šis choras kažkaip stebuklingai palaikomas, galima spręsti netgi pagal tai, jog sirgaliai tarp žiūrovų turi pačias geriausias – TV kamerų nuolat rodomas – vietas. Iš kokio kampo befilmuotum, visi vis tiek matys milžiniškus Kaštoninio choro plakatus ir trumpuosius telefono numerius. Užkulisiuose kalbama, kad į finalą pateks trys chorai: Panevėžio, Kauno ir Vilniaus. Atseit Panevėžio choristės užims trečią vietą, nes kaip gi čia joms skirsi pirmąją. Aršesnė kova virs tarp Vilniaus ir Kauno. Kalbama, kad prizininkai jau žinomi – Deivydo Zvonkaus globojami Vilniaus choristai. Savotišku jaučiamu choro protegavimu nepatenkinti kitų chorų sirgaliai studijoje jam, tiksliau, jai dainuojant, netgi piktai skandavo: „Zvonkė, Zvonkė, Zvonkė.“ Kauno chorą palaikanti komanda užtraukė: „Lai vilniečiai nesupyks, Kaunas – Lietuvos širdis.“ Belieka viltis, kad lietuviai balsuodami susivienys ir kad visos šios kalbos – tik pavyduolių intrigos. Laimės „maži“?Kai du pešasi, naudos gali turėti mažesnių miestų, kur patriotiškumas tikrai didelis, chorai. Už Akmenės „Širdžių“ chorą gali balsuoti Šiaurės Lietuva ir tie patys šiauliečiai, Kėdainių chorą palaiko daug kauniškių. Nedideliuose miesteliuose choristai gausiai palaikomi, juk tokioje Akmenėje, kur vos 16 tūkst. gyventojų, jie vienaip ar kitaip susiję su choristais – jei ne giminės, tai bent jau pažįstami ar iš matymo pažįstami. Todėl balsuoja visi, nes turi už ką sirgti. Kodėl didesnių miestų gyventojai nebalsuoja gausiai? Norėtųsi tikėti, kad šiauliečių išlavintas geras estetinis skonis ir jie apskritai tokių TV šou nežiūri. „Kodėl aš už savo meilę chorui turiu mokėti pinigus siųsdamas trumpąją žinutę ar skambindamas? Suprantu, kad litas nėra daug, bet nemanau, kad tokie komerciniai dalykai yra skaidrūs, – svarstė studijoje balionu nešinas sirgalius. – Kita vertus, kas trukdo chorams, kurie turi rėmėjų, už jų lėšas prisipirkti mobiliojo telefono pakuočių ir masiškai siųsti SMS.“ Turėjo iškristi?Daug diskusijų sukėlė žinia, kad naujienų portalas „Delfi.lt“ žinią, jog su „Chorų karais“ atsisveikino „Kitava“ ir Šiaulių choras, paskelbė 21.32 val., nors tiesioginė TV transliacija baigėsi tik 22.30 val. Kas tai? Pranašiškai numatyta ateitis ar iš anksto numatytas planas? Gal pralaimėtojai buvo žinomi, tik portalas iš anksto neteisingai nustatė naujienos publikavimo laiką (ne 22.30, o 21.32) manydamas, kad projektas baigsis valanda anksčiau? „O jūs kitų portalų, pvz., „15min.lt“ taip pat to klausiate? Jie tekstą išleido valanda anksčiau nei „Delfi“, – to paties paklausė Gintarė Urnikienė, „Delfi.lt“ pramogų naujienų redaktorė. – Tekstas pas mus yra išleidžiamas dar vykstant projektui, kad žmonės galėtų komentuoti žiūrėdami televizorių. Vėliau jis nuolat atnaujinamas, bet straipsnio išleidimo laikas nesikeičia. Jokio čia kriminalo nėra, galite jo net neieškoti.“ Ką gi, vieną „kriminalą“ jau išsiaiškinome, bet klausimų nesumažėjo. TV3 televizijos atstovų paklausėme, ar siunčiant trumpąją žinutę būtina buvo įrašyti „TV“, nes laidos vedėjai retkarčiais „pamiršdavo“ tai priminti. Balsai – į „šiukšliadėžę“!Į šį „techninį“ klausimą atsakė UAB „Mediafon“ projektų vadybininkas. Anot jo, raktažodis „TV“ yra būtinas, nes pagal SMS žinutėje parašytą raktažodį sistema identifikuoja, kokiam projektui ją priskirti. Jei žmogus žinutėje neįrašo reikalaujamo raktažodžio, tuomet tokią žinutę sistema identifikuoja kaip klaidingą (ji patenka į „šiukšliadėžę“). Nieko sau! Kiekvienam chorui projekte priskirtas tam tikras trumpasis telefono numeris, o „klaidinga“ žinutė vis tiek nepatenka ten, kur reikia! Už tą patį chorą buvo galima balsuoti tik penkis kartus. Azarto pagauti sirgaliai SMS‘ų išsiuntė ir daugiau. Kas atsitiko toms „viršplaninėms“? Anot projektų vadovo, šešta ir visos kitos tolesnės žinutės, gautos iš to paties numerio, buvo identifikuotos kaip netinkamos ir atsidūrė sistemos „šiukšliadėžėje“. Tokios žinutės neįtraukiamos į bendrą balsų skaičių. Gal sutapimas, bet ir balsuojant trečiojoje „Chorų karų laidoje“, ir šįkart, vos tik išsiuntus trumpąją žinutę, telefonas sulaukdavo net dviejų žinučių: patvirtinimo, kad žinutė gauta, ir vadinamojo brukalo – nuorodos į tinklalapį, iš kurio galima parsisiųsti Minedo dainą „Bamba“. Kiti sirgaliai tvirtino jokio patvirtinančio pranešimo, kad žinutė gauta, apskritai negavę. „Mediafono“ atstovas tirtina, kad pagal susitarimą jokių atgalinių SMS žinučių šiam projektui nebuvo numatyta. Bet kiti juk gavo? Labiausiai žiūrovus nustebino tai, kad paskutinėmis minutėmis, t. y. per reklamą, Panevėžio „Vilties“ choras surinko net kelis tūkstančius žiūrovų balsų. „Ar įmanoma rezultatą pakeisti per reklamą dvigubai? Rezultatas pabaigoje padidėjo 4-5 tūkstančiais“, – stebėjosi sirgaliai. Ir čia „Mediafonas“ pateikė padorų atsakymą – sistema apdoroja daugiau nei 200 SMS žinučių per sekundę, todėl rezultato padvigubėjimas yra visiškai normalus. Deja, į klausimą, kodėl balsavimas yra mokamas, neatsakė. Mokėti, beje teks ir už tas žinutes, kurios nukeliavo į „šiukšliadėžę“. Pateik duomenis, kitaip nebalsuosi„Chorų karų“ vedėjai kas savaitę kviečia TV3 tinklalapyje balsuoti už kokį nors chorą. Jau išrinktas romantiškiausias, nuotaikingiausias ir geriausiai debiutavęs choras. Visas tris nominacijas pelnė Kėdainių Ledinis. Šią savaitę buvo renkamas galingiausias. Įdomu tai, kad balsuojant būtina užpildyti visus langelius – nurodyti vardą ir pavardę, miestą, telefono numerį ir el. pašto adresą. Kam TV3 ar kavą gaminančiai įmonei, įsteigusiai prizus choristams, prisireikė balsuotojų duomenų? Brukalui siųsti? Juk visiškai užtektų balsuojant pažymėti tam tikro choro langelį ir paspausti „balsuoti“. Už ką dabar balsuosite Jūs? Jei jausmai gimtajam miestui jau išblėsę, galbūt gimtajai šaliai jie dar rusena?
- ŠRATCe tvarka lyg nuosavame dvare
-
Oksana LAURUTYTĖ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) vadas Raimundas Jakutis ir jo pavaldiniai tarnybiniais automobiliais važinėjo asmeniniais tikslais ir netinkamai pildė žiniaraščius. Technika pirkta neteisingai parinkus neskelbiamą derybų būdą ir didesne kaina. Buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, o sugedusi technika remontuota detales įsigyjant iš įmonės, kurios vienas akcininkų yra pats R. Jakutis. Tokias išvadas po atlikto tyrimo pateikė Centralizuoto vidaus audito skyriaus specialistai, tyrimą atlikę drauge su ŠRATC‘o dalininkų atstovais. Kaip dalininkės – apskrities savivaldybės – įvertins nustatytus pažeidimus, turėtų paaiškėti kitą savaitę.
 | Šiaulių regiono gyventojams mokestis už šiukšlių išvežimą nuolat keliamas, tačiau pats ŠRATC‘as su gyventojų pinigais elgiasi lyg savam dvare. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
ŠRATC‘as „papurtytas“ gavus elektroniniu paštu gautą skundą. Šiemet sausio 25-ąją Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Centralizuoto vidaus audito skyriaus darbuotojai drauge su dalininkų atstovais aiškinosi, ar anonimo laiške pateikti faktai yra realūs. Minėtame laiške anonimas pateikė apie galimus ŠRATC‘o direktoriaus, jo pavaduotojo ir kitų specialistų pažeidimus dėl įstaigos automobilių naudojimo asmeniniais tikslais, technikos, atsarginių dalių ir detalių, cheminių medžiagų viešųjų pirkimų organizavimo ir technikos panaudojimo. Nustatyta net 11 pažeidimų. Atlikus tyrimą teigiama, kad 2010-2011 m. ŠRATC‘o direktorius septyniems įstaigos darbuotojams – sau, A. Putriūnui, V. Komui, J. Venslovui, R. Ivoškytei, A. Misiūnui ir Z. Klimavičiui – leido naudoti tarnybinius automobilius asmeniniais tikslais. Tokia teisė taisyklėse nereglamentuota. Tyrimo apibedrinime nurodoma: „ŠRATC 2019 m. gegužės 17 d. įsakymu [...] leido darbuotojams naudoti tarnybinį transportą asmeniniais tikslais, viršydamas savo įgaliojimus, nes įstaigos lengvųjų automobilių įsigijimo ir naudojimo taisyklių tvirtinimas yra įstaigos valdybos kompetencija. ŠRATC darbuotojai, naudojantys tarnybinį transportą asmeniniais tikslais, netinkamai pildė Automobilio darbo ir kuro sunaudojimo žiniaraščius, kuriuose neišskyrė ir nenurodė su darbine veika nesusijusiais tikslais nuvažiuotą kilometrų kiekį.“ Suskaičiuota, kad galimai R. Jakučio, V. Komo ir Z. Klimavičiaus patirtos kuro sąnaudos, naudojant tarnybinius automobilius per 2011 m., viršija 11 tūkst. Lt. Nustatyta, kad naudotas buldozeris, skirtas Aukštrakių sąvartyno eksploatacijai, buvo nupirktas iš UAB „Keluva“, neteisingai parinkus neskelbiamų derybų būdą ir didesne kaina, nei tam pritarė ŠRATC‘o valdybos nariai. Buldozeris nupirktas už 205 700 Lt, o valdyba pritarė įsigyti šią techniką už 170-190 tūkst. Lt. Sudaryta pirkimo ir pardavimo sutartis neatitiko teisės aktų, kadangi buvo pakeistos pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos dėl buldozerio pristatymo. 2010 m. ŠRATC nupirko naudotą buldozerį, pažeisdamas viešųjų pirkimų įstatymą, iš K. Volbeko įmonės „Kaslita“. Įmonė nepateikė dokumento apie siūlomos prekės techninius reikalavimus. Buldozeris buvo nupirktas už 117 310,11 Lt be įstaigos valdybos pritarimo. 2010-2011 m. ŠRATC įsigijo du panaudotus buldozerius, kurie 44 proc. darbo laiko buvo remontuoti. 2011 m. išlaidos buldozerių remonto medžiagoms įsigyti buvo 44 322,02 Lt. Atsargines dalis technikai remontuoti ŠRATC pirko iš UAB „Grąžulas“ už 37 161,92 Lt, kurios vienas akcininkų yra pats Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius R. Jakutis. Dėl buldozerių gedimo sąvartynas 2011 m buvo tvarkomas nuomotais buldozeriais, neatlikus viešųjų pirkimų procedūrų. Nuomos išlaidos – 148 879,57 Lt. ŠRATC be valdybos sutikimo nupirko iš bendrovės „Margūnas“ ir sieros rūgštį, kurios koncentracija neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Taip pat nustatyta, kad Aukštrakių ir Kairių sąvartynų filtrato valymo įrenginiuose nurašytų pagrindinių cheminių medžiagų vertė 139 171 Lt viršija leistiną nurašyti patvirtintą normą. Kaip dalininkai – apskrities rajonų savivaldybių vadovai ir atstovai – įvertins ŠRATC‘e rastus pažeidimus ir ar kreipsis į teisėsaugos institucijas bei Valstybinę tarnybinės etikos komisiją, paaiškės kitą savaitę rengiamame dalininkų susirinkime. Tiesa, cheminių medžiagų ir žvakinių filtrų viešojo pirkimo dokumentai jau perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriui.
- Panevėžys-Šiauliai. Skiria ne tik 100 km
-
Oksana LAURUTYTĖ Praėjusią savaitę Panevėžyje viešėjusi Šiaulių miesto savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Justino Sartausko, susitiko su Panevėžio vadovu pasidalyti gerąja patirtimi. Panevėžiškiai išgirdo, kad 2012 metus Šiauliai pradeda šūkiu „Gyvenkime ne pagal poreikius, o pagal turimus išteklius“.
„Šiauliai plius“ pasidomėjo, kiek valdininkų tenka išlaikyti kone tiek pat gyventojų turintiems miestams ir kaip sunkmečiu sekasi taupyti. Aiškėja, kad Panevėžio valdininkai labiau gerbia miesto kultūrą ir myli save – algų „nekarpo“. Panevėžys kultūrą vertina labiauŠių metų Panevėžio miesto biudžeto deficitas – 9,5 mln. Lt. Dėl lėšų stygiaus Panevėžio kultūros įstaigos gaus daug mažesnį finansavimą nei pernai, ypač prastai kultūros darbuotojai jausis metų pabaigoje – du mėnesius gyvens be atlygio. Jau aišku, kad šiemet Panevėžio biudžetas bus 28,5 mln. Lt mažesnis nei pernai. Panevėžio miesto taryba iki vasario pabaigos turės sugalvoti, kaip išdalyti šį deficitinį 213 mln. 583 tūkst. 700 Lt biudžetą, kad niekas nebūtų pernelyg nuskriaustas. Nuskriaustųjų vis dėlto bus. Šiemet itin vargs biudžetinės miesto kultūros įstaigos, kurioms išlaikyti numatyta skirti 6 mln. 604,2 tūkst. Lt, t. y. 1 mln. 164,7 tūkst. Lt mažiau nei 2011-aisiais. Šiaulių miesto savivaldybės veiklos programoms vykdyti planuojamas 38 proc. mažesnis finansavimas nei pernai, kultūros plėtros – net 80 proc. Biudžetas projektuojamas 252,3 mln. Lt. Pajamų kol kas planuojami 249 mln. Lt ir 2,8 mln. Lt skolintų lėšų investiciniams projektams įgyvendinti. Tiesiogiai į miesto biudžetą įplaukiančių mokesčių planuojama surinkti tik 112,4 mln. Lt. Jei Panevėžyje ketinama kultūros reikmėms skirti mažiau lėšų, tai Šiaulių kultūros skyriui apskritai gresia podukros dalia. Administracija rezga planus, kad Kultūros skyriaus miestui apskritai nebereikia, kad jį reikėtų prijungti prie Švietimo ar Sporto skyriaus ir taip sutaupyti lėšų, skirtų vadovų algoms. O gal kaip tik reikėtų pasielgti priešingai – sportą prijungti prie kultūros? Ar valdininkams ir politikams, ketinantiems sunaikinti miesto kultūrą, nebus gėda informuoti visuomenę, kad kultūrai nuo šiol vadovaus, pavyzdžiui, koks nors treneris? Ar tik negrįžtama prie garsiojo sovietmečio šūkio, kad valstybei gali vadovauti bet kokia virėja? Galbūt valdininkams virėjos vadovauti Kultūros skyriui ir reikia. Nes virėja vargiai pasipriešintų nurodymui iš varganų lėšų, skirtų kultūrai, skirti 50 tūkst. Lt valdžios gegužę planuojamai aviacijos šventei „Plieniniai sparnai“. Juk aviacijos šventė – išties „kultūros“ srities renginys... O gal fantastikos? Šiaulių kultūrai – iki 2 proc. biudžeto lėšųŠiemet Šiaulių kultūros plėtros programai ketinta skirti 221 tūkst. Lt, bet pažadėta pridėti dar 50 tūkst. Lt. Iš jų net 101 tūkst. Lt bus išleista pernykštėms skoloms grąžinti. Visoms valstybinėms šventėms ir atmintinoms datoms palikta vos 17,35 tūkst. Lt. Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai skirta po 1000 Lt, Gedulo ir vilties dienai – 800 Lt, Juodojo kaspino dienai – 200 Lt. Visai neliko pinigų Šiaulių gimtadieniui, Kalėdų eglės įžiebimo iškilmėms ir naujamečiams renginiams, senas tradicijas turintiems meno festivaliams ir konkursams: unikaliam tarptautiniam velykinės muzikos festivaliui „Resurexit“, vykstančiam Šiaulių katedroje, meno festivaliams „Enter“, „Virus“, „Ant rubežiaus“, tarptautiniams bigbendų, „Linksmojo akordeono“, „Šiaulių Monmartro respublikos“, chorų „Šiauliai Cantat“, Ch. Frenkelio vilos ir kitiems festivaliams bei kultūros projektams. Panevėžyje kultūros reikmėms skiriama apie 4 proc. biudžeto lėšų, o Šiauliuose šis procentas niekada nesiekė dviejų. Ar tik iš miesto valdžios kišenių gėdingai nekyšo žagrė? Algoms – kone 700 tūkst. Lt Panevėžio savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vadovės Irmos Gritėnienės teigimu, Panevėžio savivaldybėje dirba 279 darbuotojai, t. y. trim darbuotojais daugiau nei Šiauliuose. Panevėžio valdininkų atlyginimams sausio mėnesį skirta suma – 682,3 tūkst. Lt. Šiaulių valdininkams, kuriems už sausį išmokėtos 15 proc. sumažintos algos, iš biudžeto išmokėta 484 tūkst. Lt. Panevėžyje yra 63 švietimo įstaigos: 6 gimnazijos, 2 progimnazijos, 15 pagrindinių mokyklų, du suaugusiųjų mokymo centrai, pradinė mokykla, 31 ikimokyklinio ugdymo įstaiga, 4 neformaliojo ugdymo mokyklos, 2 švietimo pagalbos įstaigos, 10 kultūros ir meno įstaigų, 2 socialinės paskirties įstaigos, 7 sveikatos įstaigos, vaikų globos namai ir dvi socialinės paskirties įstaigos. Mieste prie Nevėžio gyvena 109 tūkstančiai gyventojų iš kurių tik 64 proc. – darbingo amžiaus. Statistikos departamentas pernai liepą Šiauliuose suskaičiavo 119 tūkst. gyventojų. Darbo neteks 36 specialistaiPirmadienį Šiaulių savivaldybėje ketinama surengtai spaudos konferencija, kurioje administracijos vadovai informuos, kaip ketinama taupyti pertvarkant Savivaldybės skyrius ir naikinant etatus. Vietoj 276 specialistų Savivaldybėje turėtų likti dirbti apie 240. Administracija tokį sprendimo projektą rengia įpareigota Tarybos. Anot miesto mero J. Sartausko, didžiausia optimizavimo sfera yra švietimas. Išlaidos jam sudaro 60 proc. biudžeto, nors mokinių per 10 metų sumažėjo perpus. Neįgaliųjų ir pensininkų nuolat daugėja, tačiau lėšų proporcijos šioms sritims biudžete nesikeičia. Šiauliuose švietimui iš biudžeto šiemet atiteks daugiau nei pusė biudžeto – 150 mln. Lt. Iš mokyklų jungimo šiemet taupymo efekto neplanuojama sulaukti: reikės mokėti išeitines kompensacijas. Socialinei apsaugai numatomi 38 mln. Lt arba 15 proc. Šiuo metu Švietimo skyriuje dirba 18 specialistų – net penkiais daugiau nei Panevėžyje. Šiauliuose yra 34 mokyklos, Panevėžyje – 26. Panevėžyje yra 31 ikimokyklinio ugdymo įstaiga, Šiauliuose – 29. Socialinės paramos skyriuje Šiauliuose ir Panevėžyje dirba tiek pat specialistų – po 44. Vaiko teises Panevėžyje gina 10 specialistų, Šauliuose – 12. Investicijų ir miesto plėtros skyriuje dirba 9 specialistai, Panevėžyje – dviem mažiau. Kanceliarijoje dirba 21 specialistas, Panevėžyje – 18. Turto valdymo skyriuje Šiaulių savivaldybėje dirba 17 darbuotojų, tačiau Panevėžyje toks skyrius yra po „viena vėliava“ – Ekonomikos ir turto valdymo. Jame dirba 15 darbuotojų. Šiaulių Ekonomikos skyriuje dirba 7 specialistai, tad jei sujungtume abu skyrius, suskaičiuotume, kad ekonomika ir turtu Šiauliuose rūpinasi 24 darbuotojai – net 9 specialistais daugiau nei Panevėžyje. Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius informavo, kad kol kas negali tiksliai pasakyti, kokie savivaldybės skyriai bus sujungti – vyksta derybos. Parengus sprendimo projektą, jis bus pateiktas Tarybos komitetams svarstyti. „Nebeabejojama, kad Viešųjų pirkimų skyrius bus sujungtas su Teisės skyriumi, o atstovė spaudai dirbs Tarptautinių ryšių skyriuje“, – sakėV. Damulevičius. Šiuo metu Savivaldybėje yra 24 skyriai ir dirba trys pavieniai specialistai. Planuojama, kad po pertvarkos liks 21 skyrius.
- Įstatymo pataisose pasiklydo net pareigūnai
-
Povilas LUNGĖ Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo, pareigūnai fiksuoja pažeidimus. Paaiškėjo, kad Ūkio ministerija dar tik rengia Vyriausybės nutarimą dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Jame bus nustatyti valstybės ir savivaldybės įstaigų bei ūkio subjektų veiksmai. Taigi įstatymas yra, o nutarimas, kaip jį vykdyti, dar neparengtas. Atrodo, kad aiškinimuose pasiklydo ir atsakingi pareigūnai.
 | Nuo sausio 1-osios degalinėse galima prekiauti alkoholiu tik nuo 8 iki 22 val. be teisės juos vartoti vietoje. |
Nežinojo, ar galiojaKadangi dar nepriimtas nutarimas, kuriame būtų nustatyti veiksmai, kaip turėtų elgtis tam tikra įmonė ar savivaldybės įstaiga, įgyvendindamos Alkoholio kontrolės įstatymą, nei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus, nei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai prieš porą savaičių negalėjo paaiškinti, ar įmonės, besivertusios prekyba alkoholiu, licencija tebegalioja įstatymui pasikeitus. Minėtų įstaigų atstovai svarstė, kad tokia įmonė turėtų atvykti į Savivaldybę pasikeisti licencijos, esą senoji turėtų nebegalioti. Savaitraščiui „Šiauliai plius“ besidomint „Videros“ degalinės veikla ir tiesiai šviesiai paklausus, turi ar neturi įmonė galiojančią licenciją, buvo patikinta, kad, logiškai mąstant, neturi. Savo ruožtu aptariama įmonė, Savivaldybės administracijos turimais duomenimis, turinti dvi licencijas (vieną kaip mažmeninės prekybos įmonė, o kitą kaip viešojo maitinimo), toliau tęsė savo veiklą, prekiaudama alkoholiu ir dieną, ir naktį. Kad ji pagal naująjį įstatymą to daryti naktį negali, buvo visiškai aišku – policijos buvo užfiksuotas pažeidimas, o štai ar ji turi galiojančią licenciją prekiauti alkoholiu dieną – suabejojo ir Savivaldybės, ir policijos atstovai. Nors licencijos išduodamos neterminuotai, neaišku buvo tai, ar nereikia jų pasikeisti Savivaldybėje, pasikeitus įstatymui. Ilgai svarstę valdininkai konkretaus atsakymo tuomet taip ir nepateikė. Galbūt neturėjo laiko, o gal patingėjo pasidomėti, nors Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsakymą turėjo iškart. Pasirodo, valdininkai klydo. Anot departamento, miesto valdžios ir policijos pateikiamas išaiškinimas dėl įmonės, prekiaujančios alkoholiu, licencijos buvo neteisingas. Nauja tvarkaSumaišties valdininkams sukėlė 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos. Nurodoma, kad viešojo maitinimo įmonėse galima parduoti alkoholinius gėrimus tik atidarytoje pakuotėje ir vartoti vietoje. Nuo sausio 1-osios degalinėse prekiaujama alkoholiu tik vykdant mažmeninės prekybos veiklą, t. y. alkoholiniai gėrimai parduodami tik nuo 8 iki 22 val. be teisės juos vartoti vietoje. Nuo 22 iki 8 val. prekyba alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse draudžiama. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė teigia, kad jei degalinės licencijoje nurodyta, jog alkoholinius gėrimus leidžiama vartoti vietoje ir išsinešti, po 2012 m. sausio 1 d. ji privalo laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų ir vykdyti tik mažmeninės prekybos veiklą, be galimybės alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, tačiau licencijos patikslinti Savivaldybėje neprivalo, nes Ūkio ministerija rengia Vyriausybės nutarimą dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Jame bus nustatyti valstybės ir savivaldybės įstaigų bei ūkio subjektų veiksmai. Departamentas, neturėdamas galimybės susipažinti su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybiniais pranešimais, Šiaulių miesto savivaldybės ar Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų surašytu faktinių aplinkybių protokolu ar aktu bei kitais dokumentais, kuriuose būtų fiksuojama ne tik prekyba po 22 val., bet ir prekyba alkoholiniais gėrimais neturint licencijos, konkrečios susidariusios situacijos komentuoti negali. Taigi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas informuoja, kad nėra gavęs skundo dėl aptariamos įmonės veiklos. Dėl bendrovės veiklos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skundų taip pat nėra gavusi. Anot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės, įmonei skirta 500 Lt bauda. Nejau jos nebendradarbiauja, kad kuo efektyviau būtų mažinama nusikalstama veika šalyje? Anot Šiaulių AVPK atstovės, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui policija neįpareigota atsiskaityti apie savo darbą, todėl apie policijos surašytus protokolus jai informacijos nesiunčia, jei nėra konkrečių paklausimų. Pakeitus įstatymą padaugėjo darboPakeitus Alkoholio kontrolės įstatymą, kontroliuojančios valstybės institucijos intensyviau tikrina, kaip vykdoma naktinė prekyba alkoholiniais gėrimais. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šių metų sausio mėnesį drauge su policijos pareigūnais, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistais tikrino, ar laikomasi naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių, ir vertino, kaip įmonės laikosi maisto tvarkymo reikalavimų. Naktinių reidų metu patikrintos 78 šalies viešojo maitinimo įmonės, turinčios licenciją verstis naktine prekyba alkoholiniais gėrimais. Už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus policijos pareigūnai kartu su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistais devynioms įmonėms surašė pažeidimų protokolus. Protokolai surašyti keturioms įmonėms Vilniuje, trims Klaipėdoje, po vieną – Marijampolėje ir Šiauliuose. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Šiaulių miesto policijos pareigūnais ir Šiaulių miesto savivaldybės ekonomikos skyriaus specialistais 2012 m. sausio 12 d. atliko naktinį patikrinimą UAB „Videra“ (Girulių g. 1, Šiauliai). Tikrinimo metu personalo higienos ir produktų neatitikties pažeidimų nenustatyta. Šiaulių miesto policijos pareigūnai užfiksavo pažeidimus dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais pardavimo išsineštinai ir įmonei surašė pažeidimo protokolą. Naktinių reidų metu šalyje patikrinti ir 38 kioskai, prekiaujantys maisto produktais. Trijuose kioskuose – Kaune, Telšiuose ir Varėnoje – nusižengiant naujoms taisyklėms, buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais – alumi ir sidru. 12-oje patikrintų kioskų nustatyta higienos ir kitų maisto tvarkymo reikalavimų pažeidimų, rasta neženklintų arba su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais produktų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai ir toliau dalyvaus reiduose kartu su kitų žinybų atstovais ir tikrins, kaip laikomasi įstatymų ir maisto tvarkymo reikalavimų naktimis dirbančiose viešojo maitinimo įmonėse ir kioskuose.
- Žiemos išdaigos jau kelia rūpesčių
-
Medikai perspėja saugotis šalčių, nes žmogaus organizmas, net ir pridengtas rūbais, gali sušalti per 10-30 minučių. Gyventojai raginami atidžiau pasirūpinti namais, rengtis šiltesniais rūbais, apšiltinti patalpas. Šiaulių moters ir vaiko klinikos vaikų chirurgai sako, kad iki šiol žmonės per mažai žino, kokia turėtų būti pirmoji pagalba nušalus. Meteorologams žadant, kad termometro stulpelis nukris daugiau nei 30 laipsnių, į laikiną prieglaudą nuo šalčio jau plūsta benamiai, uždaromos mokyklos.
| |  | | | Oro užterštumas mieste didėja dėl transporto ir įvairių šildymo įrenginių keliamos taršos. Andriaus TVERIJONO nuotr.
|
Trinti sniegu negalimaŠiaulių moters ir vaiko klinikos vaikų chirurgai šią savaitę jau gelbėjo pirmuosius nuo šalčio nukentėjusius vaikus. Šiaulių rajone gyvenantis 14-metis medikų rankose atsidūrė sudalyvavęs medžioklėje. Varovu buvęs berniukas, įbridęs į vandenį, sušlapo kojas, o dar kurį laiką pabuvęs miške 17-os laipsnių šaltyje grįžęs nebejautė kojų. Pradedančios šalti ir tirpti galūnės – pirmieji potyriai nušalus. Medikai sako, kad jokiu būdu nušalusių galūnių negalima trinti sniegu ar šildyti prie ugnies. Būtina atšildyti organizmą natūraliai, suvyniojus į šiltą audeklą. Pirmiausia nušąla veidas, ausys, rankų ir kojų pirštai. Neretai nušąla ir tos kūno vietos, kurių kraujotaka būna sutrikusi dėl netinkamos aprangos. Veikiant šalčiui kūno dalis, siaurėja kraujagyslės, sutrinka audinių mityba. Nušalus nereikia dėti jokių spiritinių kompresų ar tepti riebių tepalų – oda turi būti sausa. Pasak medikų, esant 20 laipsnių temperatūrai, į lauką galima eiti tik reikalui esant. Būtina gerai apsirengti, lauke – kuo daugiau judėti. Lauke dirbantys asmenys turi apsirengti šiltais drabužiais arba šiltų rūbų privalo parūpinti darbdavys. Nušalti galūnes galima per 10-30 minučių. Sušalusiam reikia duoti gerti karštos arbatos ar kavos, būtina persirengti šiltais sausais drabužiais, jei šildant atsiranda pūslių – skubiai vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
Benamiai plūsta į nakvynės namusNors Šiauliuose šalčio aukų kol kas išvengta, nakvynės namuose įrengtos laikino apnakvindinimo patalpos – perpildytos. Įrengta 30 laikinos nakvynės vietų, prireikia iki pusšimčio čiužinių. Benamiai šią savaitę čia galėjo prisiglausti nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto, bet nuo ketvirtadienio nakvynės namų durys nebeuždaromos – jie gali būti visą parą. Tačiau rytą patalpos būna pustuštės – įpročių nekeičiantys benamiai išskuba į miestą, kad pasirūpintų pragyvenimu. Per šaltąjį sezoną kasdien po du kartus pavaišinti benamius arbata skiriama apie 700 Lt. Gausėja ir Šiaulių socialinių paslaugų centro Labdaros valgyklos lankytojų gretos – čia ateina papietauti nebe 60-80, o iki 90 žmonių. Virėjai užsukusius šiauliečius stengiasi pamaitinti kuo karštesniais patiekalais. Už 1 litą 35 centus galima patiekti silkės, duonos, šiltos košės ar sriubos. Per metus Respublikinės Šiaulių ligoninės skyriuje apsilanko apie 300 benamių, kurių amžius – vis jaunesnis.
Kyla gaisrų grėsmėSpaudžiant šalčiui, gyventojai raginami pasirūpinti ne tik šiltais rūbais, bet ir apšiltinti patalpas. Itin atidūs turėtų būti nuosavų namų savininkai, nes daugiausia tragiškų gaisrų įvyksta per šalčius. Arvydas Dūda, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas, perspėja žvejus, kurie spustelėjus šaltukui užsiima poledine žūkle, kad ant ledo vaikščioti grupėmis nepatartina.
Uždaromos mokyklosSavaitės pradžioje dalis pradines klases lankančių Šiaulių miesto mokinių neišsigando šaltuko ir atėjo į ugdymo įstaigas, tačiau vakar rytą termometro stulpeliui nukritus žemiau 25 laipsnių šalčio, Švietimo skyriaus duomenimis, pamokos nevyko beveik visose mokyklose. Iš 39 bendrojo lavinimo mokyklų Šiauliuose mokymą organizavo tik dvi – Suaugusiųjų vidurinė, į kurią moksleiviai ateina nebūtinai rytą, ir Sanatorinė mokykla, kurioje moksleiviai ir gyvena. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai mokiniai ateina į mokyklą, nes joje gauna nemokamą maitinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rekomenduoja, kad tokiu atveju, esant sudėtingoms oro sąlygoms, savivaldybės pagal galimybes galėtų organizuoti maisto atvežimą vaikams į namus, o ateinančius pavalgyti į mokyklą vaikus lydėtų tėvai ar kitas suaugęs žmogus. Šaltis ištuštino ir Kelmės rajono mokyklas. Trečiadienį jų bendruomenės buvo informuotos, kad ketvirtadienį ir penktadienį pamokos nevyks, vaikai į mokyklas specialiais autobusais nebus vežami. Pagal švietimo ir mokslo ministro įsakymą, oro temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių, į mokyklą gali neiti pradinių ir penktų klasių moksleiviai. Jeigu oro temperatūra siekia 25 laipsnius, į mokyklą gali neiti ir vyresnių klasių bei profesinių mokyklų, teikiančių vidurinį išsilavinimą, mokiniai. Už minėtas dienas mokiniams atidirbti nereikia.
Didėja taršaKasdien vis smarkiau šąlant ir nurimus vėjui, mieste užfiksuota padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis. Pastarųjų koncentracijos paros vidurkis antradienį buvo dvigubai didesnis, nei leidžiama – sausio 31-ąją siekė 103 µg/m3, vasario 1 d. – 69µg/m3, taršos riba – 50 µg/m3. Padidėjusi oro tarša fiksuojama ir Naujojoje Akmenėje – kietųjų dalelių koncentracija antradienį buvo 60 µg/m3., o vasario 1 d. – 52 µg/m3. Pasak aplinkosaugos specialistų, oro užterštumas didesnis dėl transporto ir įvairių šildymo įrenginių keliamos taršos. Ypač pavojingas sveikatai ir aplinkai atliekų deginimas buityje. Kai viršijama kietųjų dalelių koncentracija ore, aktyvia veikla atvirame ore gali užsiimti tik visiškai sveiki žmonės. Oro taršai jautriausios gyventojų grupės: vaikai (ypač iki 5 metų amžiaus), nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Šie žmonės į lauką turėtų neiti, vengti fizinio krūvio. Patariama nevažiuoti savu automobiliu, geriau naudotis viešuoju transportu. Transporto eismas nesutrikęs Visuomeninis transportas šią savaitę važiuoja pagal nustatytą grafiką. Kai į nosį žnybia stiprus šaltis, laukti stotelėje vėluojančio autobuso būna pikta, tačiau tokių keleivių skundų – vos vienas kitas. Daugelis sako, kad autobusai atvažiuoja pagal nustatytą grafiką, be to, ir mikroautobusų ilgai laukti netenka. Vežėjai patvirtina – šaltis jų darbo nesutrikdė ir tvarkaraščio nesujaukė. Taip buvo nutikę, kai gausiai snigo, tada transportas gatvėmis judėjo lėtai. Galbūt sunkiau tik vairuotojams, ypač po savaitgalio, kai dalis autobusų ilgiau būna šaltuose garažuose.
Nutraukti planiniai darbaiŠaltis koreguoja ir įvairių tarnybų darbą. Elektros energijos tiekėjai laikinai nutraukė planinius darbus lauke, o vandentiekio darbuotojai vos spėja į avarijas. Trūkus vandentiekio trasoms, darbo turi kelios brigados, avarijų patrigubėjo. Per pastarąsias paras vandens neturėjo 16-os gyvenamųjų namų gyventojai ir įmonės. Vandentiekio trasos trūko šešiose vietose, vandens tiekimą pavyko atnaujinti visiems gyventojams. Pašalinti gedimus trunka 2-4 kartus ilgiau, nes pasiekti dviejų metrų gylyje paklotus vamzdžius šaltyje sudėtinga – užšąla technika. Problemų kyla dėl iki 1,5 metro įšalusio grunto. Užšąla ir gyventojams cisternose atvežamas vanduo. „Šiauliai plius“ informacija
- Mažiausioms rajono mokykloms gresia uždarymas
-
Oksana LAURUTYTĖ Iki 2015-ųjų Šiaulių rajone gali būti uždarytos šešios mokyklos. Priežastis paprasta – per pastaruosius šešerius metus vaikų sumažėjo dviem tūkstančiais, todėl itin išaugo vienam vaikui išlaikyti skiriamos lėšos. Yra pradinių mokyklų, kuriose vaiko išlaikymas per metus kainuoja net per 12 tūkst. litų. Panaši situacija ir kituose apskrities rajonuose, tačiau drastiškų sprendimų vengiama – mokyklos bus ne uždaromos, o reorganizuojamos.
 | | Joniškio rajone nė viena mokykla nebus uždaryta, o reorganizavimas vyks tik sujungiant kelias mokyklas. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
| |
Išlaikyti tuštėjančias mokyklas - per branguIki vasario pirmosios šalies rajonai turėjo pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai 2012-2015 m. bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą. Daugelis mokyklų dar nespėjo to padaryti. Šiaulių rajono savivaldybė dar pernai vasarą užsakė specialią studiją, tačiau ji dar neparengta, tad speciali darbo grupė laukia rezultatų. Šių metų Šiaulių rajono biudžetas už pernykštį mažesnis daugiau nei 9 mln. Lt. Teks taupyti, visiems veržtis diržus. Šiaulių rajono švietimo ir sporto veiklos programa – viena svarbiausių. Siekiama, kad lėšų mažinimas šias sritis paveiktų minimaliai, tačiau nepopuliarius sprendimus dėl mokyklų pertvarkų ar jų uždarymo teks priimti. Pasak Šiaulių rajono mero Algimanto Gaubo, šiais metais švietimo įstaigų tinklo laukia pertvarka. 2005 m. rajone mokėsi daugiau nei 7000 vaikų, pernai – tik 4936. Tai vienas didžiausių rodiklių, jog dirbti kaip anksčiau nebus galima, teks keistis. „Niekas nebus daroma slaptai. Pertvarkos planas privalės būti išdiskutuotas, įvertintas. Pažadu – jokios skubos! Tik visi dirbkime susitelkę, būkime vieningi ir tolerantiški“, – švietimo įstaigų vadovų pasitarime kalbėjo A. Gaubas. Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė sako, kad gimstamumas rajone mažėja. Iš gimusių vaikų net 20 proc. jau neateina į mokyklas – šeimos su vaikais išvyksta į užsienį. Žarėnuose šiuo metu mokosi 61, Šilėnuose – 60, Verbūnuose – 76 mokiniai, nors prieš kelerius metus jų buvo trečdaliu daugiau. Skaičiai verčia priimti kardinalius sprendimus, nes dėl mažėjančio mokinių skaičiaus iš valstybės gaunama mažiau „mokinio krepšelio“ lėšų, tad gali nebeužtekti lėšų mokytojų atlyginimams. Savivaldybė iš biudžeto turi išlaikyti tuštėjančius pastatus, mokėti atlyginimus mokyklose dirbantiems specialistams, nors mokinių gerokai mažiau. Paskaičiuota, kad mažiausiai išlaidų vienam moksleiviui per metus išlaikyti reikėjo Kuršėnų S. Anglickio pagrindinėje mokykloje – 4299 Lt, daugiausia – Kurtuvėnų pradinėje mokykloje – daugiau nei 12 tūkst. Apie 10 tūkst. Lt ar daugiau kasmet vieno vaiko išlaikymas kainuoja Žarėnų, Gilvyčių, Dirvonėnų, Verbūnų mokyklose. Atitinkamai labai didelės „žirklės“ atsiranda skiriant lėšas iš rajono savivaldybės biudžeto mokykloms išlaikyti. Kuršėnų S. Anglickio mokyklos vienam vaikui tenka 668 Lt, o Micaičių mokyklai-darželiui – net 4458 Lt. Neoficialiais duomenimis, per penkerius metus rajone ketinama uždaryti šešias mokyklas. Minimi Žarėnų, Micaičių, Gilvyčių, Šilėnų, Gilaičių mokyklų ir skyrių pavadinimai, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Įvertinus duomenis aiškėja, kad pirmokų katastrofiškai mažėja. Manoma, kad rudenį į Kužių mokyklą ateis 2, Gilvyčių – 3, Dirvonėnų – 5, Šilėnų – 4 pirmokėliai. Kai kuriose rajono vidurinėse mokyklose bus nebeformuojamos dvyliktos klasės, palaipsniui mokyklos taps pagrindinėmis. Kelmės rajono kaimų mokyklos taps daugiafunkciais centraisMažėjant vaikų gimstamumui, didėjant emigracijai, mažėja mokinių ir Kelmės rajone. Per pastaruosius penkerius metus rajono mokyklose sumažėjo 1214 mokinių – nuo 2008 iki 2011 metų kasmet vidutiniškai sumažėjo 303 mokiniais. Vienam mokiniui „mokinio krepšelio“ lėšų vidutiniškai daugiausiai tenka Kelmės specialiojoje mokykloje, Lykšilio, Liolių, Gailių, Šaltenių pagrindinėse mokyklose. Mažiausiai tenka neformaliųjų ugdymo įstaigų (sporto, meno, Tytuvėnų, Užvenčio, Šedbarų vaikų lopšelių-darželių) ugdytiniams bei darželių-mokyklų „Ąžuoliukas“ ir „Kūlverstukas“ mokiniams. Kelmės specialiojoje mokykloje vienam vaikui per metus reikėjo 10,8 tūkst. Lt, Lykšilio, Gailių, Šaltenių, Liolių pagrindinėse mokyklose – po 8 tūkst. Lt ar šiek tiek daugiau. Yra mokyklų, kur mokinio išlaikymas kainuoja iki 4 tūkst. Lt per metus. Kelmėje vaikų gimstamumas truputį auga, tačiau nepopuliarius sprendimus politikai taip pat turės priimti. Norima išsaugoti mažas mokyklas, kad pradinis ugdymas būtų organizuojamas arčiau mokinių gyvenamosios vietos. Sprendimus dėl mokyklų išsaugojimo skatina priimti tai, kad rajone daugėja kvalifikuotų mokytojų, daugėja renovuotų pastatų. Vis dėlto dėl emigracijos ir daugėjant socialines pašalpas gaunančių vaikų, tenka daugiau jų maitinti nemokamai. Irena Janušienė, laikinai einanti Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigas, sako, kad skyrius buvo parengęs griežtą projektą, tačiau pabendravus su mokyklų bendruomenėmis buvo nuspręsta, kad rugsėjį bus uždarytas tik Tytuvėnų gimnazijos Budraičių ugdymo pradinis skyrius. Skyrių lankytų tik aštuoni vaikai, tad tai labai nuostolinga. „Iki 2015-ųjų bus reorganizuota nemažai mokyklų. Rajonas neturi stambių gyvenviečių, kaimuose esančias mažas mokyklas ketiname padaryti kultūros židiniais, daugiafunkciais centrais. Juose bus organizuojamas neformalusis ugdymas iš didesnių mokyklų po pamokų grįžusiems moksleiviams“, – sakė ji. Pagrindinės mokyklos, jei bus mažai vaikų, neformuos 6-9 klasių, vyresni vaikai lankys toliau esančias didesnes klases. Joniškyje – tik vidaus struktūros pertvarka„Bijau girtis, bet su „mokinio krepšelio“ lėšomis viskas gerai. Ir užtenka, ir turime, ir galime jo lėšas panaudoti netolygumams išlyginti“, – sakė Joniškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Ingrida Mačiulienė. Koks konkrečiai parengtas 2012-2015 m. Joniškio rajono mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas, I. Mačiulienė nenorėjo detalizuoti, nes pirmadienį jis bus pristatytas politikams ir visuomenei. Vis dėlto pašnekovė teigė, kad jokių drastiškų sprendimų nenumatyta. Nė viena rajono mokykla nebus uždaryta, o reorganizavimas vyks tik sujungiant kelias mokyklas. „Drastiškų žingsnių nebus, nes mokyklų tinklą jau buvome sėkmingai sutvarkę. Ir finansinė situacija gera. Vaikų mažėja kaip ir visur, bet vidutiniškai vienam vaikui išlaikyti mokyklose per metus reikia apie 5 tūkst. Lt. Daugiausia lėšų – apie 10 tūkst. Lt vienam vaikui – tenka Žagarės specialiojoje mokykloje, bet ten vaikų mažai“, – sakė I. Mačiulienė patvirtindama, kad Joniškyje numatoma tik vidaus struktūros pertvarka. Radviliškis mokyklų neuždarysVakar Radviliškio rajono politikai pritarė parengtam Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planui. Juo vadovaujantis iki 2015-ųjų neplanuojama uždaryti nė vienos mokyklos. Jos tebus reorganizuotos sujungiant ar prijungiant. Dabar rajone yra 21 švietimo įstaiga, liks 14. Pasak Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Genovaitės Juodeikienės, svarbiausias tikslas rajone tas, kad vaikai lankytų mokyklas kuo arčiau gyvenamosios vietos. Radviliškyje liks viena gimnazija mažiau – dvi bus sujungtos į vieną, tačiau jei bus poreikis, kad liktų dvi gimnazijos, bus grįžtama prie šio klausimo ir jis bus svarstomas atskirai. Dalis kaimų mokyklų nebus uždarytos – taps stambesnių mokyklų skyriais. Kol bus vaikų, tol jie mokysis skyriuose, vežioti jų nereikės. Net Sidabravo mokyklos 11-12 kl. moksleiviai, tapę Šeduvos gimnazijos gimnazistais, mokysis Sidabrave. Atitinkamai mažės administracijos darbuotojų, tačiau moksleiviams į tolimesnes mokyklas nereikės važiuoti. „Taryba patvirtino ne drastišką sprendimą, nes mums pagrindas – ne pinigai“, – teigė G. Juodeikienė. Ant svarstyklių – taupymas ir kultūros židinysUždaromos rajonų mokyklos turi išeitį – priešintis. Mokyklų bendruomenės gali nesutikti su rajonų politikų sprendimais dėl uždarymo, tada Tarybų sprendimai bus niekiniai. Tačiau toks bendruomenių pasipriešinimas tegali tapti šiaudu skęstančiajam, nes galutinį žodį, nesant bendram susitarimui, privalės tarti Švietimo ir mokslo ministerija. Ar švietimo sistemos gynėjai užtars tas mokyklas, kurios nebeišgali išgyventi iš „mokinio krepšelio“ ir savivaldybių lėšų? Kas nulems – siekis išsaugoti kaimuose kultūros židinius ar kategoriškas siekis sutaupyti?
- Policija pasitiki pusė apskrities gyventojų
-
Oksana LAURUTYTĖ „Vertindamas finansus ir žmogiškuosius išteklius, praėjusių metų apskrities policijos darbą vertinu teigiamai“, – apžvelgdamas 2011 metų rezultatus, pareiškė Šiaulių apskrities policijos vadas Egidijus Lapinskas. Nors nusikalstamumas apskrityje auga, o šalies policijos komisariatuose prireikė kurti Imuniteto padalinius pareigūnų nusižengimų prevencijai ir nusižengimams tirti, 63 proc. su teisėsauga reikalų turėjusių žmonių pareigūnų darbą vertina teigiamai.
| | |  Trečiadienį Šiaulių AVPK pareigūnai pristatė pernai metų veiklos rezultatus. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
| |
Galybė tyrimų – dėl smurto šeimosePernai nusikalstamumas apskrityje išaugo net 8,5 proc., šalyje – 2,4 proc. Mažiausiai nusikaltimų užfiksuota Radviliškio rajone, tačiau pareigūnai sako, kad nusikaltimų itin daug buvo registruojama gruodį. Tam įtakos turėjo Smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai. Per 15 gruodžio dienų į šeiminius konfliktus pareigūnai kviesti net 136 kartus, pradėti 108 ikiteisminiai tyrimai. Šeimose dominuoja fizinis smurtas, tik 19 tyrimų pradėta dėl psichologinės prievartos. Nejau gruodį Lietuvą užklupo neregėto masto smurto banga? Pareigūnai sako, kad visą laiką smurto šeimose buvo daug, tačiau naujas įstatymas įpareigojo pareigūnus dėl smurto šeimose pradėti ikiteisminius tyrimus. Net jeigu smurtautojas, išvydęs pareigūnus, apsiramina, o auka, bijodama pasekmių, neskuba rašyti pareiškimo, turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Darbo dėl tokių iškvietimų pareigūnams itin padaugėjo – užtrunkantys konfliktuojančiose šeimose jie turi mažiau laiko patruliuoti gatvėse. Pernai Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas planavo, kad pasitikėjimą policija išreikš 55 proc. apskrities gyventojų. Apklausos parodė, kad tokių gyventojų yra 51 procentas. „Policijos departamente buvo akcentuota keturiolika kriterijų, iš kurių komisariatas įvykdė trylika“, – sakė Šiaulių apskrities VPK viršininkas Egidijus Lapinskas ir pasidžiaugė, kad net 63 proc. žmonių, turėjusių reikalų su policija, pareigūnų darbą įvertino gerai. Užpernai pasitikėjimą apskrities policija išreiškė net 78 proc. žmonių. E. Lapinskas sakė, kad pernai itin menko policijos pajėgos. Tarnybą paliko 130 pareigūnų – dėl sveikatos ar pensinio amžiaus. Dalis žmonių buvo priimta dirbti, tad šiuo metu trūksta 127 pareigūnų. Šiuo metu vyksta komplektacija į visos šalies komisariatuose kuriamus Imuniteto padalinius. Jie skirti pareigūnų nusižengimų prevencijai ir jų nusižengimams tirti. Džiugina tai, kad jaunimas nori studijuoti ir eiti dirbti į policiją. Pernai studijuoti universitete norėjo 211 absolventų, tačiau atranką perėjo tik 49, įstojo vos 31. „Tai rodo, kad būsimiems pareigūnams keliami itin griežti reikalavimai“, – komentavo apskrities policijos vadas. E. Lapinskas pasidžiaugė, kad pernai buvo renovuotas Radviliškio policijos pastatas ir Šiaulių Pietinė nuovada, o pareigūnams eiti nemokamų atostogų šiemet nereikės. Nusikalstamumas auga, sukčiai gudrėjaPernai žuvo mažiau žmonių nei užpernai, užregistruota mažiau automobilių vagysčių. Pareigūnai spėja, kad tokių nusikaltimų sumažėjo dėl sulaikytų grupuočių ir linkusių nusikalsti žmonių emigravimo. Vis dėlto padaugėjo sukčiavimo atvejų. Per praėjusius metus nukentėjo 165 žmonės, o 2010 m. sukčiams pavyko rasti 152 aukas. Telefoniniai sukčiai vis gudrėja, prisistato žmogui, kuo tik nori, ir vis randa lengvatikių, padiktuojančių banko kodus ir slaptažodžius. Daugėja sukčiavimo atvejų perkant internetu, be to, vis dar atsiranda žmonių, perkančių „auksines“ grandinėles gatvėje. Šiaulių miesto policijos viršininkas Rimvydas Šlekys informavo, kad mieste pernai užfiksuota 147 nusikalstama veika daugiau nei užpernai. Jų 2010-aisiais buvo 2001. 147 nusikalstamos veikos paprastai mieste užfiksuojamos per vieną mėnesį. Ištirta 49,5 proc. nusikalstamų veikų, o užpernai ištirta mažiau – 45,8 proc. Per praėjusius metus užfiksuoti 196 viešosios tvarkos pažeidimai, o 2010 m. jų tebuvo 152. Pernai užregistruoti 267 baudžiamieji nusižengimai, o 2010 m. jų buvo beveik penktadaliu mažiau – 227. Pernai užfiksuota ir šešiais su kvaišalų platinimu susijusiais nusikaltimais daugiau. Šiauliuose dažniau siautėjo ir plėšikai. 2010 m. užregistruotas 91 plėšimo atvejis, pernai jų buvo 108. Pernai mieste sumažėjo išžaginimų. Praėjusiais metais Šiauliuose nuo žagintojų nukentėjo penkios, 2010 m. – devynios moterys. Policijos pareigūnai pernai pradėjo tirti penkias žmogžudystes. 2010 m. jų buvo viena mažiau. Sumažėjo ir gyventojų patirta žala. 2010-aisiais gyventojai neteko turto už 12 mln., o pernai – už 6,5 mln. Lt.
- Tai kiek bus 2 plius 2?
-
Povilas LUNGĖ Šiaulių mokykloms pešantis dėl pirmokų, mieste joms atsirado dar viena konkurentė, besirengianti dalį būsimųjų mokinukų priimti po savo stogu. Ne tik besirengianti, bet jau ir tai padariusi – „nuviliojusi“ beveik visą klasę – net 15 gabių vaikų, nors visos kitos mokyklos formuoti pirmąsias klases šiemet galės pradėti tik kovo 1-ąją.
| | | | | 
Miesto mokyklų reorganizacijos metu S. Sondeckio menų mokykla išties daug nuveikė, kad išliktų ir netgi plėstųsi. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr. |
Bus formuojamos vėliauDėl numatomo pradinių mokyklų prijungimo būsimi pirmokai į mokyklas šiemet bus priimami mėnesiu vėliau nei įprastai. Naujoje klasių komplektavimo tvarkoje nebėra privilegijų seserims ar broliams, numatytas ir „saugiklis“, kad tėvai nepiktnaudžiautų gyvenamosios vietos registracija – ji turės būti atlikta iki sausio 1 d. Deja, „saugiklis“ bus efektyvus tik šiemet. Pernai dėl daugiau nei tūkstančio pirmokėlių, tiksliau, jų „krepšelių“, kovojo 23 Šiaulių miesto mokyklos. Šiemet kova žada būti dar aršesnė – gyventojų registro duomenimis, pirmokų bus dviem klasėm mažiau. Tiesa, dėl numatomos keturių mokyklų reorganizacijos pirmosios klasės bus pradėtos komplektuoti mėnesiu vėliau – kovo 1-ąją. Šiaulių miesto tarybai priėmus sprendimus prijungti keturias mokyklas prie progimnazijų, iš naujo bus nustatytos mokyklų aptarnaujamos teritorijos. Patvirtinus planuojamą mokyklų reorganizaciją, šiemet pirmokus galės priimti 20 mokyklų. Šiemet mieste atsirado nauja pirmokus galinti priimti mokykla, pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijai ir neturinti priskirtos teritorijos – Sauliaus Sondeckio menų mokykla, kuri jau surinko pirmokų klasę. Mokykla iš kitų miesto mokyklų atima ne tik pačius mažiausius – moksleivius priimama ir į 9, 10, 11 klases. 2011 m. į 9 klasę priimti 32 mokiniai, iš kurių 9 – iš Šiaulių miesto. Kitoms miesto mokykloms yra ko ne tik sunerimti, bet ir pavydėti – S. Sondeckio menų mokykla dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos „Mokyklų tobulinimo programos plius“ projekte „Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“, „Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra“, todėl atnaujinta mokyklos biblioteka, skaitykla, technologijų (dailės, muzikos), gamtos mokslų kabinetų įranga. Gauta daug kompiuterių, vaizdo kameros, spausdintuvai, projektoriai, interaktyviosios lentos, muzikos instrumentai, įvairios paskirties baldai, grafikos spausdinimo presas, degimo krosnelė, namų kino sistemos komplektas, fotoaparatai... 2011 m. suremontuota biblioteka, skaitykla. Pakeista naujojo mokyklos pastato šildymo sistema, šilumos mazgas.
Nauja sena konkurentėPasirodo, S. Sondeckio menų mokykla – viena seniausių mieste, visada čia ir buvusi, bet lig šiol nekėlusi rūpesčių kitoms miesto mokykloms. Mokyklos veiklos pradžios metai – 1939-ieji. Tų metų rugsėjo pirmąją buvo atidaryta Šiaulių valstybinė vidurinė muzikos mokykla. Kodėl ši ugdymo įstaiga staiga tapo kitų mokyklų konkurentė? „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1608, Šiaulių konservatorija tapo Sauliaus Sondeckio menų mokykla. Tai vidurinės mokyklos tipas. Jos paskirtis – mokykla skirta mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų menui, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su menų ugdymu), kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, – sakė mokyklos direktorė Irena Asauskienė. – Mokyklos statusas keitėsi ir anksčiau – ji jau yra buvusi vidurinė mokykla, taip pat technikumas, aukštesnioji muzikos mokykla, konservatorija.“ Mokykloje šiuo metu mokosi 71 proc. mokinių iš kitų savivaldybių ir tik 29 proc. iš Šiaulių, bet ėmus formuoti pirmąsias klases mokinių iš miesto joje tik daugės. Taigi miesto mokyklos sunerimo. Ne tik todėl, kad į jas ateis mažiau meninių gebėjimų turinčių vaikų. Tiesa, norint mokytis S. Sondeckio menų mokykloje, reikia išlaikyti egzaminą. Kodėl mokykla jau sukomplektavo pirmokų klasę, nors visos kitos miesto mokyklos tai darys po mėnesio? „Priežastis paprasta – 30 proc. pirmokėlių turi būti iš kitų savivaldybių. Informuoti juos, sukviesti, surengti atranką užtrunka daug laiko, todėl ir skubėjome“, – teigė I. Asauskienė. Tiesa, mokykla miesto pirmokų nesigvieši – joje gali mokytis ir 100 proc. kitų savivaldybių mokinių, svarbu – ne mažiau nei 30 proc.
Centras viliojaSausio pradžioje organizuotoje atrankoje dalyvavo itin daug miesto vaikų, norinčių mokytis šioje mokykloje. Negi mieste tiek daug meninių gabumų turinčių vaikų? Gal priežastis kita? Atrankoje dalyvavusios mergaitės mama pati pateikė atsakymą: „Dubijos mokyklą ketina prijungti prie Salduvės progimnazijos, todėl mums labai patogi ši menų mokykla, nes ji miesto centre.“ Svarstyta ir galimybė Centro pradinę prijungti prie kitos mokyklos, taigi S. Sondeckio menų mokykla – puiki išeitis tiems tėveliams, kurie dirba miesto centre ir kuriems labai patogu pakeliui į darbą į ją užvežti vaikus. Ar nenutiks taip, kad mokykloje mokysis vaikai, neturintys meno gyslelės, bet tik todėl, kad tėvams taip patogiau? Mokyklos direktorė kategoriškai paneigia tokią prielaidą: „Stojant į pirmą klasę buvo tikrinami individualūs meniniai gebėjimai, bendras psichologinis pasirengimas mokyklai ir tinkamumas pasirinktam meniniam ugdymo dalykui. Į pirmąją klasę priimti 6-7 m. amžiaus vaikai, gabūs pasirinktai meno sričiai.“
Tėveliai abejojaĮ pirmąją klasę patekusių vaikų tėvai šia sėkme džiaugėsi neilgai. Kuo labiau jie domėjosi mokykla, tuo daugiau jiems ėmė kilti klausimų dėl mokyklos finansavimo, mokinių saugumo, maitinimo, iš apskrities atvykusių mokytis vaikų apgyvendinimo, kai kurių mokomųjų dalykų dėstymo kokybės, galų gale mokyklą baigusiųjų ateities perspektyvų. Ar nenutiks taip, kad mokiniai, baigę mokslą, puikiai gebės dainuoti ir piešti, bet nežinos, kiek bus 2 plius 2? Pirmasis dalykas, ėmęs kelti abejonių, tai priimtos dirbti pradinių klasių mokytojos kompetencija. Pasigirdo kalbų, kad jei jau mokykla nepaprasta – meno, tai ir mokytoja turėtų joje dirbti neeilinė. Pasiteiravus, kaip ji buvo atrinkta, mokyklos direktorė nuramino, kad eksperimentai su pradinukais nebus atliekami: „Pirmokų mokytoją rinkomės vadovaudamiesi Vyriausybės nutarimu. Mokytoja yra baigusi dvi aukštąsias mokyklas, yra įgijusi du universitetinius išsilavinimus, turi kvalifikacinę vyresniosios mokytojos kategoriją. Su vaikais tikrai nebus eksperimentuojama – bus mokomasi iš visoje šalyje pasiteisinusių vadovėlių.“ Naujoji mokytoja pirmokams ir jų tėveliams buvo pristatyta vakar mokykloje vykusio susirinkimo metu. Mokykla yra įsikūrusi abiejose P. Višinskio gatvės pusėse. Vienoje gatvės pusėje, P. Višinskio g. 35, yra nedidelis buvusios konservatorijos pastatas, o priešais, P. Višinskio g. 34, dalis pastato priklauso menų mokyklai. Ar nesukels mokiniams nepatogumų lakstymas per gatvę pirmyn atgal, žinant, kad eismas toje gatvės atkarpoje, nors ji ir aklagatvis, yra intensyvus? „Dabar mokiniai mokosi dviejuose pastatuose. Pirmokai mokysis tik viename – P. Višinskio g. 34. Ministerija siekia, kad mokykla įsikurtų būtent šiose patalpose, tada pastate priešais būtų įkurtas mokyklos bendrabutis. Dabar mokykla bendrabutį nuomojasi iš UAB „Bendrabutis“. Jame gyvenantys mokiniai nemoka mokesčio už maitinimą“, – sakė direktorė. Tačiau mokykla neturi ne tik savo bendrabučio, bet ir valgyklos! „Mokyklos mokiniai maitinami vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro įsakymu prie pat mokyklos Šiaulių universiteto pastate esančioje įmonėje „Nestera“. Pirmokus numatome maitinti savo mokykloje paruoštose patalpose – bus atvežamas šiltas maistas. Ateityje, gavus patalpas, bus įrengta sava valgykla. Dabar, kol kas esant nedaug mokinių, savo valgyklą turėti yra neekonomiška“, – teigė I. Asauskienė. Abejonių kelia ir tai, kad mokykla neturi stadiono, sporto salės. „Gavus visas patalpas P. Višinskio g. 34, bus įrengta 100 vietų koncertų salė, sporto salė. Pirmokai pagal ugdymo planus galės rinktis šokio pamokas ar bendrąją kūno kultūros pamoką tuose pačiuose pastatuose“, – nuramino direktorė. Taigi mokykloje numatyti grandioziniai planai – numatoma, planuojama, siekiama... Daug padaryta, dar daugiau numatyta. Pirmokų klasė jau suformuota. O gal vertėjo metus kitus palaukti, įgyvendinti projektus ir tik tada priimti vaikus mokytis? Kita vertus, miesto mokyklų reorganizacijos metu buvo išties daug nuveikta – galvota apie mokyklos ateitį, išlikimą, perspektyvas.
Tai kiek bus 2 plius 2?S. Sondeckio menų mokyklos savininkė – valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Šiaulių miesto savivaldybei ši mokykla nekainuoja nė cento. Mokyklos lėšos – valstybės biudžeto asignavimai ir pajamos, gautos už teikiamas paslaugas. Mokykla finansuojama iš Švietimo ir mokslo ministerijos biudžeto pagal einamiesiems metams patvirtintus asignavimus ir asignavimų valdytojų sudarytas ir patvirtintas išlaidų (programų) sąmatas. „Ministerija norėtų, kad mūsų mokyklą baigusieji tęstų pasirinktą kryptį – rinktųsi studijas, susijusias su menais, bet mes juk negalime liepti jiems tai studijuoti. Mūsų abiturientai renkasi studijuoti tas pačias specialybes kaip ir kitų mokyklų moksleiviai, – teigia mokyklos direktorė. – Mokyklos mokinių mokymosi rezultatai yra geri – 70-96 proc. abiturientų tęsia mokslą studijuodami kolegijose ar universitetuose. Su- prantama, nemaža dalis mokinių tęsia mokymąsi pagal pradėtas menų programas.
- Degė Tytuvėnų vienuolynas ir bažnyčia
-
Ankstų ketvirtadienio rytą apie ketvirtą valandą užsiliepsnojo Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis. Apie gaisrą ugniagesiams pranešė gretimo kaimo gyventojas. Sudegė vienuolyno ir bažnyčios stogas, ugnis pasiglemžė vienuolyne įrengtą muziejų. Vandeniu užlietos bažnyčios ir vienuolyno patalpos. Gaisro žala gali siekti keliolika milijonų litų.
| | | | | 
Vandeniu užlietos Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno patalpos. Gaisro žala gali siekti keliolika milijonų litų. ELTOS nuotr.
|
Aštuntą valandą ryto ugniagesiams dar nebuvo pavykę pažaboti liepsnų bažnyčioje. Dirbo devynios ugniagesių autocisternos, pasitelkti keltuvai. Ugniagesiai sako, kad atvykus gesinti gaisro trūko vandens, todėl vanduo buvo imamas iš pelkės. Be to, Kelmės ugniagesiai neturėjo autokopėčių. Kad patektų į pastogę, teko pjaustyti metalines stogo konstrukcijas. Gaisras sutramdytas tik apie 12 valandą. Jo metu nudegė molinių čerpių vienuolyno stogas, perdegus perdengimui liepsna įsiskverbė į vienuolyne įrengtą muziejų. Ugnis sunaikino visus eksponatus, nieko nepavyko išsaugoti. Sudegė maždaug 1200 kv. metrų neseniai uždengto čerpinio vienuolyno stogo. Ugnis apėmė maždaug 1000 kv. metrų bažnyčios skardinio stogo. Spėjama, kad gaisras kilo muziejuje, kur buvo saugoma per tris šimtus kultūros paveldo vertybių. Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo Stasio Kvietkaus teigimu, gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos gedimo. Į gaisro nuniokotą Tytuvėnų vienuolyno ansamblį atvyko Kelmės valdžios atstovai bei Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Ji teigė neatsimenanti, kad Lietuvoje naujaisiais laikais būtų degęs tokio masto sakralinis objektas, ir neabejojanti, kad padaryta žala gali siekti apie 15 mln. litų. „Didžiausia tragedija – autentiškų vertybių praradimas. Kas buvo tikra, to jau niekada nebeturėsime“, – sakė D. Varnaitė.Vienuolyne gyvenantis Tytuvėnų bažnyčios klebonas Rimantas Žaromskis pasakojo, kad rytą prabudo nuo triukšmo. Atvėręs langines išvydo ugnies nutviekstą dangų. Klebonas sukvietė parapijiečius, kurie puolė gelbėti bažnyčios turto. Iš bažnyčios išnešti paveikslai, bažnytiniai reikmenys.Per pastaruosius metus Tytuvėnų baroko ansamblis neatpažįstamai pasikeitė. Buvo baigti remontuoti Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio vienuolyno ir koplyčios stogai. Nauji stogai buvo finansuojami Kultūros paveldo departamento ir Privatizavimo fondo lėšomis. Jų restauravimas kainavo per 2 mln. Lt. 2010 m. šiems darbams skirta 943 tūkst., 2011 m. – 1 mln. 75 tūkst. Lt. Praėjusių metų birželį baigta beveik 10 mln. Lt kainavusi ansamblio rekonstrukcija. Tytuvėnų vienuolyno ansamblis – vienas didžiausių ir vertingiausių XVII-XVIII a. baroko sakralinės architektūros paminklų ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės Rytų Europoje. Ansamblį sudaro bažnyčia, šventorius su Kristaus laiptų koplyčia, dviaukštis vienuolynas ir ūkinės paskirties statiniai. Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje paskelbta ekstremali situacija, kol bus lokalizuotas gaisras ir likviduoti jo sukelti padariniai paveldo objektuose. „Šiauliai plius“ informacija
- Saulės choras išvyks atstovauti miestui
-
Evelina MAŽEIKIENĖ Šiaulių studentiškasis „Saulės“ choras toliau ruošiasi artėjančiam televizijos projektui „Chorų karai“. Visi neramiai laukia šio savaitgalio išvykos į Vilnių, kur susirungs su kitų miestų atstovais. Pailsėti choristams nėra laiko, kasdien vyksta repeticijos ir pasiruošimas kovai.

Studentiškasis „Saulės“ choras pažadėjo – jei laimės, pinigus skirs Šiaulių kūdikių namams. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
| | | | |
Nors kolektyvas jau pavargo nuo krūvio, tačiau pasiduoti nežada. Praėjusį savaitgalį visi rinkosi Šiaulių universiteto bibliotekoje, kur buvo filmuojamas „Saulės“ choro reklaminis klipas. Filmuojant iš veidų nedingo šypsenos ir teigiamos emocijos. Generolais tapusi grupė „Kitava“ tikisi, kad visą projektą choristai išliks tokie, kokie yra dabar. Laimėti pinigai – kilniu tikslu Studentiškasis „Saulės“ choras pažadėjo – jeigu televizijos projekte pavyktų iškovoti pergalę, laimėtus pinigus skirtų Šiaulių kūdikių namams. Juos choristai aplankė šią savaitę. Jaunuoliai sakė, kad labai nori kovoti už juos, suteikti jiems džiaugsmo ir laimės.Šiaulių kūdikių globos namų direktorės pavaduotoja Vilma Gapšienė teigė, kad smagu, kai tiek jaunų entuziastingų žmonių atkreipė dėmesį į šiuos mažus vaikus, į jų finansinę padėtį ir nusprendė jiems padėti. Anot jos, visi globos namų darbuotojai palaikys „Saulės chorą“, stebės visus jo pasirodymus ir tikėsis, kad jis pasieks pergalę. Choristais rūpinasi didelis būrys žmoniųProjekto dalyviams reikia ne tik gerai dainuoti, laisvai judėti scenoje, bet ir puikiai atrodyti. Dainininkų šukuosenomis, makiažu, manikiūru ir pedikiūru rūpinasi šiaulietės specialistės. Miesto centre įsikūrusio salono „Skaidra“ darbuotojai darys viską, kad scenoje choristai atrodytų nepriekaištingai. Siuvimo ateljė „Žiedūnė“ stengsis, kad choro apranga būtų unikali. Darbuotojos aprangą kuria tiesiai „ant žmogaus“: tikrina, kas gerai, o kas negerai, matuoja, kerpa, siuva. Prieš porą savaičių choras kartu su fotografu Egidijumi Gedminu dalyvavo fotosesijose Šiaulių universiteto bibliotekoje, kad šiauliečiai galėtų matyti, kokie žmonės jau kitą sekmadienį atstovaus Šiauliams. Taigi pasiruošimas „Karams“ vyksta visu pajėgumu.
Palaikykime savo miesto chorąLabiausiai ir choristai, ir jų generolė grupė „Kitava“ nerimauja dėl to, kad gali pritrūkti palaikymo. R. Stoškuvienė svarsto, ką reikėtų daryti, kad šiauliečiai pasielgtų netradiciškai ir balsuotų už šiauliečius. „Paneikime mitą, kad Šiauliuose vyrauja kriminalai ir „treningais“ apsirengę jaunuoliai. Mes turime tiek puikių artistų, tad reikia visiems parodyti, kad esame geri žmonės ir mūsų miestas nėra pilkas ir prastas. Reikia daryti viską, kad kiti mums pavydėtų ir norėtų gyventi Šiauliuose“, – palaikyti prašo choro generolė.
- Naktį šampano damai nebeparneši
-
Povilas LUNGĖ Lietuvoje įvedus prekybos alkoholiu laiko apribojimus, nemažai mažmeninės prekybos įmonių pakeitė savo veiklos pobūdį į viešojo maitinimo ir prisidengdamos ja įgijo teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais visą parą. Bet daug ir apskritai nutraukė savo veiklą. Kitos, galbūt ieškodamos įstatymo spragų, jau spėjo padaryti pažeidimų.
Tik vartoti vietojeLietuvoje įvedus prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimus nuo 8 iki 22 val., nemažai mažmeninės prekybos įmonių buvo pakeitusios savo veiklos pobūdį į viešojo maitinimo veiklą ir taip įgijo teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais vietoje ir išsineštinai visą parą. Tuomet priviso galybė vadinamųjų pseudobarų. Šių metų sausio pirmąją jiems buvo suduotas, atrodytų, mirtinas smūgis – įsigaliojus priimtoms LR Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, nuo 2012 m. sausio 1 d. nebėra galima iš viešojo maitinimo įstaigų nuo 22 iki 8 val. išsinešti alkoholinių gėrimų. Viešojo maitinimo įstaigose alkoholinius gėrimus nuo 22 iki 8 val., t. y. naktį, galima vartoti tik viduje. Patvirtinta ir nauja paviljono sąvoka. Pagal ją numatoma, kad jame turi būti viduje įrengta prekybos salė pirkėjams aptarnauti. Toks patikslinimas, manoma, užkirs kelią kioskams pasivadinti paviljonais ir toliau tęsti prekybą alkoholiniais gėrimais. Šiauliuose yra apie 100 kioskų, leidimų prekybai neprasitęsė 14 proc. Spėjama, kad tie, kurių pagrindinę pelno dalį sudarė prekyba alkoholiu, išvis nutraukė veiklą. Tiesa, gaila, kad prie sąvokos „paviljonas“ nėra nurodytas bent minimalus reikalaujamas prekybos salės plotas ir būtinybė įrengti viešąjį tualetą. Pataisos apribojo ir prekybą alkoholiu degalinėse – įstatymo pakeitimuose nurodyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. jose bus leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, todėl nuo 22 val. iki 8 val. alkoholinių gėrimų įsigyti degalinėje nebus galimybės, o nuo 2016 m. bus visiškai draudžiama alkoholiniais gėrimais prekiauti stacionariose degalinėse.
| | | | | 
Tai turi ar neturi degalinė tą licenciją? Įmonė dirba turėdama seną licenciją, o valdžios atstovai teigia, kad ji turėjo ją pasikeisti po Naujųjų. Simonos ŽALYTĖS-LINKUVIENĖS nuotr.
|
Naivumas ar gudrus verslo planas?Įsigaliojus įstatymo pataisoms, mieste jau užfiksuota pažeidimų. Savaitraščio „Šiauliai plius“ redakciją pasiekė skaitytojo laiškas ir prašymas pasidomėti įdomia Tilžės gatvėje esančios degalinės „Videra“ naktine veikla. „Trijų karalių vakarą prieš pat vidurnaktį sustojau važiuodamas automobiliu pro „Videros“ degalinę. Nustebau, kad į jos teritoriją buvo apskritai sunku įvažiuoti, nes stovėjo galybė automobilių. Įėjęs į pastato vidų vėl nustebau: jaunimas arba vartojo alkoholį sėdėdamas prie stalelio, arba nusitvėręs butelius rikiavosi prie kasos. Degalinės kasininkėms darbo buvo į valias, vietoj vienos prie kasos stovėjo netgi dvi. Tarpdury stovėjo ir apsaugininkas, kurio anksčiau čia nematydavau. Matyt, prekyba alkoholiu naktimis duoda didelį pelną, kad degalinės savininkai gali sau leisti priimti į darbą papildomai žmonių, – laiške rašo šiaulietis. – Toliau degalinėje buvo dar įdomiau: kažkoks girtuoklis nusipirko šampano butelį, matyt, savo damai. Kasininkė jį vietoj atidarė, užmovė ant kakliuko plastikinę stiklinę. Vyras už butelio ir tiesiai pro apsaugininką per gatvę. Aš taip pat pro apsaugininką prasinešiau atidarytą skardinę alaus.“ „Jūsų minėta „Videros“ degalinė licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiu nuo šių metų pradžios išvis neturi. Sausio 12 d. Pietinės policijos nuovados pareigūnai tikrino, ar degalinės laikosi įsigaliojusių alkoholinių gėrimų prekybos apribojimų. Jie užfiksavo „Videros“ degalinės atliekamus veiksmus. Dabar yra renkama medžiaga ir nustačius pažeidimą degalinės vadovams bus pritaikytos sankcijos“, – teigia Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė. Tai turi ar neturi degalinė tą licenciją? Anot telefonu kalbintos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėjos Auksės Tutkutės, sausio 1 d. įsigaliojus įstatymo pataisoms, įmonė turėjo atvykti pakeisti licenciją, bet to nepadarė, vadinasi, dirba su sena nebegaliojančia. Tą patį patvirtino ir G. Smagriūnienė.
Savaip interpretuoja?Vakar užsukome per pietus į degalinę nusipirkti alaus. Įsigijome be problemų. Paklausta, ar bus galima vakare po dešimtos atvažiuoti alaus, kasininkė patikino, kad taip, tik perspėjo, kad alkoholį turėsime vartoti vietoje. Apie tai iškart informavome Šiaulių AVPK atstovę. „Nesąmonė! Negali būti, – stebėjosi ji. – Įmonė savaip interpretuoja – mano, kad licencija vis dar galioja, nors taip nėra. Šis savotiškas suvokimas neatleidžia jos nuo atsakomybės. Juk įsigaliojus naujam įstatymui senoji tvarka netenka galios.“ Paklausta, kaip kolegos policininkai ketina reaguoti, G. Smagriūnienė teigė, kad jų toks elgesys nestebina: „Ši įmonė ne vienintelė tokia. Kaip ir degtindariai – gauna baudą, bet ir toliau varo naminę manydami, kad jų niekas nebekontroliuos.“ Dovilė Laužikienė, Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja ekonomikai, teigia, kad kontroliuoti, ar laikomasi įstatymo, pagal savo kompetenciją gali Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, savivaldybių institucijos ir policija.
Grandioziniai planai?Tiesa, kitos savaitės vidury degalinė Savivaldybėje užsisakė „ekspozicinį plotą“ – pakartotinai bus pristatyti bendrąja tvarka parengto detaliojo plano patikslinti sprendiniai. Ketinama sujungti žemės sklypus Girulių g. 1 ir 1A, nustatyti suformuoto žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimus. Taigi norima rekonstruoti esamą pastatą – įrengti komercines ir administracines patalpas, nedidinant degalinės pajėgumų. Ar tik ne kavinukę ketinama įrengti? Tada, atliekant viešojo maitinimo funkciją (turint maisto tvarkymo pažymėjimą ir prekybos alkoholiu licenciją), alkoholiu būtų galima prekiauti kiaurą parą.
Kiti prekybos apribojimaiNarkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas informuoja, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. bus draudžiama alkoholinius gėrimus vartoti ir sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta. Motyvuojama tuo, kad sportas siejamas su sveika gyvensena, o ne psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Be to, įsigaliojus priimtoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, nuo 2013 m. sausio 1 d. mažmeninėse prekybos vietose bus draudžiama parduoti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę nei 1 litro tarą, bei parduoti sidrą, alų ir alaus mišinius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė nei 7,5 proc.
Pirkdamas „bambalį“, turėk savo kamštelį?Pagal naująjį Alkoholio kontrolės įstatymą naktį apskritai nebegalima nusipirkti alkoholio išsineštinai. O jei pirkėjas nusipirktų „bambalį“ alaus, kasininkė nusuktų jo kamštelį, o pirkėjas iš kišenės išsitrauktų savo ir užsuktų ant pradaryto butelio? Pakalbinti miestiečiai tvirtina, kad tokie įstatymo pakeitimai tėra „žaidimai“. „Yra įstatymas, yra ir būdai, kaip jį apeiti. Niekas neuždraus man po 22 val. išsinešti pradaryto alkoholio butelio. Vartoti alkoholio viešoje vietoje negalima, o neštis supakuoto niekas nedraudžia, – svarstė šiaulietis. – Kita vertus, alkoholį vartoti apskritai nesveika, tad nėra reikalo po naktinius „taškus“ šlaistytis ir lakti iki žemės graibymo. Susilaikymas – dorybė.“
- Prie prekybos centro - tramplinas po ratais
-
Oksana LAURUTYTĖ Septynmetę dukrą nuo žūties po automobilio ratais išgelbėjęs, bet pats po juo patekęs šiaulietis buvo valstybės apdovanotas... 170 Lt bauda. 500 Lt baudą valstybei sumokėjo ir automobilio vairuotojas, tačiau pėstiesiems pavojus išliko. Prie prekybos centro „Rimi Arena“ esančiais laipteliais pėstieji ir toliau nusileidžia tiesiai į važiuojamąją kelio dalį, kurioje nei greitis ribojamas, nei ženklai apie pėsčiųjų perėją pastatyti.
Galva išdaužė automobilio stikląNelaimingas atsitikimas, kurio dalyviui teko Mokesčių inspekcijai pakloti 170 Lt, įvyko pernai vasarą. Birželio 23-iąją Vitalijus su septynmete dukra išėjo iš prekybos centro „Rimi Arena“ (Gegužių g. 30) ir eidami greta nusileido laiptais, vedančiais automobilių stovėjimo aikštelės link. Kelias ties laiptais išklotas trinkelėmis, tad iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nužengiama į šaligatvį. Staiga Vitalijus pamatė iš dešinės pusės atlekiantį automobilį. Vyras trūktelėjo dukrą atgal nuo kelio, tačiau pats buvo parblokštas automobilio – galva išdaužė automobilio stiklą, gavo stiprų smūgį į šoną ir buvo nublokštas į šalį. Išsyk atvyko policija, greitoji medicinos pagalba. Vitalijus buvo nugabentas į ligoninę. Kadangi itin blogai vyras nesijautė, buvo išleistas į namus. Kelis mėnesius Vitalijus jautėsi prastai, tačiau po kurio laiko pamiršo nelaimę. Prisiminė tik gavęs šaukimą į Kelių policijos biurą. Jis sužinojo, kad padarė pažeidimą – įžengė į važiuojamąją dalį neįsitikinęs, ar saugu, todėl buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio. Vitalijui, kuris nesėkmingai bandė ginčytis su pareigūnais, buvo įteiktas administracinis nurodymas sumokėti 70 Lt baudą. Vyras dar buvo įspėtas, kad jei baudos nesumokės, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu. Tokiu atveju protokolas bus perduotas administracinę bylą nagrinėjančiam pareigūnui ir bauda jam bus skirta didesnė. Vitalijus baudos nusprendė nemokėti. Aiškino, kad išgelbėjo dukrą nuo sužalojimų, teigė, kad situacija, į kurią jis papuolė, yra absurdiška. Juk toje vietoje, kur įvyko nelaimė, nėra reikalingų ženklų. Nulipę nuo laiptų pėstieji patenka tiesiai automobiliams, važiuojantiems iš degalinės pusės Aido gatvės link, po ratais. Vitalijui skirta 170 Lt bauda. Už tai, kad išgelbėjo dukrai gyvybę. Lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. | | |  Važiuojamąja dalimi ties prekybos centru „Rimi Arena“ automobiliai gali važiuoti 50 km/h greičiu. Pėstieji laiptais nusileidžia tiesiai automobiliams po ratais. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
| |
Išgelbėta gyvybė – ne lengvinanti aplinkybė500 litų dydžio baudą dėl sukeltos avarijos sumokėjo ir automobilio vairuotojas. Įdomu tai, kad baudos iš viso sumokėta 670 Lt, bet situacija prie prekybos centro niekaip nebuvo pakeista. Važiuojamąja dalimi automobiliai ir toliau lekia 50 km/h greičiu. Tiesiai į važiuojamąją dalį ir toliau laiptais nusileidžia pėstieji, o nuolydžiu nuvažiuoja neįgalieji, sėdintys vežimėliuose. Ar kas nors pasirūpins, kad nesaugi vieta nebekeltų bėdų nei pėstiesiems, nei vairuotojams? Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistas Virginijus Čėsna pakomentavo, kad važiuojamoje dalyje ties „Rimi Arena“ automobiliams leistinas greitis išties yra 50 km/h. „Aikštelėje važiuojama tokiu pat greičiu kaip gatvėje. Bet kas bet kur gali patekti į eismo įvykį, tad reikia būti atidiems“, – teigė specialistas. Kodėl nebuvo žmogiškai reaguota, o skirta bauda žmogui, kuris toje situacijoje labiau nusipelnė padėkos, o ne baudos? Anot V. Čėsnos, Administracinės teisės pažeidimo kodekse nėra punkto „išgelbėta gyvybė“, kuris būtų traktuojamas kaip lengvinanti aplinkybė. „Lengvinanti aplinkybė yra tada, jei žmogus gailisi. Aš gailėčiausi, juk nėra čia ko džiaugtis“, – sakė specialistas. Ar bus pasirūpinta, kad nesaugioje vietoje eismą ribotų kelio ženklai? V. Čėsna pažadėjo apie situaciją informuoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrių, kurio specialistai stato ženklus. Ar tam, kad būtų pasirūpinta pėsčiųjų saugumu, būtinai turi pirma įvykti nelaimė ir susidomėti žiniasklaida? Savaitraštis „Šiauliai plius“ pasiteiravo Miesto infrastruktūros skyriaus specialistų, ar kelio ženklai avaringoje vietoje bus pastatyti. Skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Androsovas informavo, kad bus susisiekta su „Rimi Arenos“ savininkais, kuriems rekomenduota savo teritorijoje išspręsti nesaugią situaciją.
- Dėl taupymo smūgis mokytojams ir vaikams
-
Oksana LAURUTYTĖ Tarp savivaldybės taupymo girnapusių patekus švietimo darbuotojams, kentės ne tik pedagogai, būrelių vadovai, bet ir moksleiviai. Vien Jaunųjų technikų centrą palieka dviejų būrelių vadovai, tad apie 60 vaikų praras galimybę mokytis pinti bei konstruoti ir skraidinti aviamodelius. „Šiauliai plius“ žiniomis, mažinant algas kai kuriose įstaigose nesilaikoma sąžiningumo principo. Savivaldybės administracija žada tikrinti, ar vadovai algas pavaldiniams mažina teisingai.
Darbuotojai išsilakstys patysVasarį būrys iš Šiaulių biudžeto išlaikomų darbuotojų už sausio mėnesį gaus apie 30 proc. sumažintas algas. Daugeliui moksleivių būrelių vadovų žinia, už kokią algą jiems teks dirbti, buvo smūgis. Šiaulių jaunųjų technikų centro aviamodeliuotojų būrelio, kurį lanko apie 30 moksleivių, vadovas Vytautas Steponavičius išvis nusprendė išeiti iš darbo. Palikti Jaunųjų technikų centrą nusprendė ir vadovo pavaduotoja, pynėjų būrelio vadovas ir techninis darbuotojas. V. Steponavičius sako, kad mintis išeiti iš darbo jam kilo dar lapkričio pabaigoje. Įstaigos direktorius Jonas Vaičaitis jam įteikė raštą, kuriame buvo nurodyta, jog nuo sausio 1-osios jam alga sumažės per 46 proc., t. y. bus mažesnė net 775 litais. Analogiškus pranešimus dėl darbo sutarties sąlygų ir apmokėjimo sąlygų keitimo gavo ir kiti centro darbuotojai. J. Vaičaičio pasirašytuose įspėjimuose buvo nurodyta, kad kitiems jo vadovaujamos įstaigos darbuotojams algos mažės 30-50 proc. Jei per 10 dienų centro darbuotojai raštu neinformuosią apie sutikimą dirbti pakeistomis sutarties sąlygomis, bus atleisti iš darbo, vadovaujantis Darbo kodekso 129 straipsniu. Šokiruoti dėl kone perpus sumažintų algų, centro darbuotojai buvo dar labiau priblokšti išgirdę, kad pats J. Vaičaitis savo algą sumažino vos 6 procentais... Įskaudinti ir įžeisti darbuotojai raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją. Jų pretenzijos buvo išklausytos ir situacija pasikeitė – visiems centro darbuotojams nuspręsta algą sumažinti apie 30 proc., bet ir tai darbuotojų nepaguodė. „Į aviamodeliuotojų varžybas vaikus savo transportu vežioju, perku medžiagas. Paskaičiavau, kad man neapsimoka, ir nusprendžiau išvis išeiti. Būrelį lankė apie 30 vaikų. Ketinau išsinuomoti patalpas ir ten mokyti vaikus, bet mokėti 50 Lt per mėnesį sutiko tik trijų vaikų tėvai. Nusprendžiau visai pasitraukti“, – sakė V. Steponavičius. 600 Lt per mėnesį „į rankas“ – išties labai mažai. Dėl ateities bijantys keturi centro darbuotojai nusprendė dabar išeiti iš darbo. Motyvas – kompensacijos dydis. Juk išeitinė kompensacija, įvertinus senąją algą, bus gerokai didesnė, nei išeinant iš darbo vėliau. „Šitaip sumažinus algas, žmonės patys išsilakstys. Nebereiks atleidinėti. Ar tik neteks įstaigos išvis uždaryti?“ – sakė V. Steponavičius. Po metų pasakys – gyvi ar miręŠiaulių jaunųjų gamtininkų centro vadovo pavaduotoja Inga Ivanauskienė sako, kad situacija išties laukia sunki. Mokytojai iš centro dar nebėga – sutiko atsisakyti apmokamų pasiruošimo valandų, sutiko su sumažintais koeficientais. „Bet juk gyvūnai pas mus, žirgai. Jiems pašaro negalima sumažinti. Padeda geri žmonės, aukoja jo, bet gyvūnams reikia ir elektros, ir vitaminų. Kai praeis metai, tada ir pasakysime, ar gyvi esame, ar mirę“, – teigė direktoriaus pavaduotoja. Centre buvo surengtas susirinkimas, diskutuota, tartasi, kaip išgyventi esant 30 proc. mažesniam finansavimui. „Dėsime visas pastangas, kad išgyventume“, – sakė I. Ivanauskienė. Šiaulių dailės mokykla jau atleido sargą, o iki vasario pirmosios atleis dar du – bus saugoma saugos tarnybos. Pasak mokyklos direktorės Irenos Šliuželienės, atleistam sargui išmokėta maždaug 3 tūkst. litų išeitinė kompensacija, panašiai po tiek pat bus išmokėta ir kitiems sargams. Kol nepereita prie centralizuoto įstaigos saugojimo, sargo darbas pasidalytas draugiškai. Pabudi ir valytoja, ir sekretorė, ir pati direktorė – į darbą ateinama anksčiau. „Mokykloje tas pats žmogus turėjo kelias pareigybes, tad nuspręsta palikti po vieną etatą, o kitus darbus pasidalyti ir už tai nemokėti. Taupome ir mokytojų algų, ir ugdymo planų sąskaita“, – teigė direktorė. I. Šliuželienė pasakojo, kad buvo padidintos moksleivių grupės – iš 41 liko 38. Vyriausieji ugdytiniai per savaitę turės ne 11 savaitinių pamokų, bet kaip ir kiti – devynias. Kadangi mažėja pamokų ir nebus mokama mokytojams už papildomus darbus, mažės jų atlyginimai. Vidutiniškai per mėnesį Dailės mokyklos mokytojas už sausį gaus net 750 Lt mažesnę algą. Šiuo metu Dailės mokyklos ugdytiniai už pamokas per mėnesį moka apie 30 Lt, tačiau, I. Šliuželienės žiniomis, Šiaulių miesto tarybai tvirtinti rengiamas sprendimo projektas, pagal kurį mokestis turėtų didėti dviem litais. „Neramina tai, kad apie 80 vaikų, gaunančių nemokamą maitinimą bendrojo lavinimo mokyklose, pas mus už mokslą nemokėjo. Dabar situacija keisis, nes rengiamas sprendimo projektas, kad už pamokas nemokės tik tie, kurių šeimos gauna socialines pašalpas. Neaišku, ar šeimos išgalės mokėti už vaikų dailės pamokas“, – sakė I. Šliuželienė. Direktorės teigimu, kai bus gauta sąmata, bus matyti geriau. „Bet atrodo, kad išgyvensime iki Naujųjų metų. Mums kuo blogiau, tuo geriau stengiamės dirbti. Miestui esame reikalingi, belieka susitelkti ir išgyventi“, – teigė I. Šliuželienė. | |  Šiaulių jaunųjų technikų centrą dėl sumažintų algų palieka dviejų būrelių vadovai – aviamodeliavimo ir pynimo. Pusšimtis būrelius lankiusių vaikų bus priversti pasiieškoti kitos užklasinės veiklos. Evelinos MAŽEIKIENĖS nuotr.
| | |
|
Administracija laukia ir anoniminių skundųSumažinus biudžetus, etatai naikinami ir darbuotojai bėga kone iš visų neformaliojo ugdymo įstaigų. „Šiauliai plius“ žiniomis, algų mažinimas ne visur vyksta sąžiningai. Įstaigų vadovai savęs neskriaudžia, nemažina atlyginimų ir tiems pavaldiniams, su kuriais draugauja ar yra giminės. Šią informaciją „Šiauliai plius“ patikrins, tik ar kas nors kontroliuos biudžetines įstaigas, ar sąžiningai elgiamasi su darbuotojais, ar laikomasi sąžiningumo principo, ar to, kuris skamba: „ranka ranką plauna“. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups sako, kad biudžetinės įstaigos kas mėnesį atsiskaitys administracijai, kaip gyvenama gaunant apie 30 proc. mažiau lėšų. „Kad neatsitiktų taip, kad metų pabaigoje įstaigos nepritrūktų lėšų“, – sakė jis. Anot V. Strups, administracija vadovams paliko spręsti, kaip tvarkytis viduje, ir jei vadovas tikina, kad jis, vadovaudamasis įstatymais, atlyginimo susimažinti negali, tada jau kalbama apie kompetencijos stoką. Administracijos direktoriaus pavaduotojo žiniomis, biudžetines įstaigas palieka žmonės, pavyzdžiui, iš darbo išeina apie 10 sporto trenerių. Pastarieji gavo geriau apmokamą darbą Vilniaus ar Kauno sporto mokyklose. „Įstaigose mažinamas krūvis, todėl atitinkamai mažėja atlyginimai. Toks principas taikomas muzikos, sporto mokyklose. Su visų įstaigų vadovais buvome susitikę, vadovai tam algą ir gauna, kad lėšas administruotų“, – teigė pašnekovas. V. Strups teigimu, jei biudžetinių įstaigų darbuotojai įsitikinę, kad algos mažinamos nesąžiningai, nevienodai, gali po vieną, kolektyviai, raštu, žodžiu ar net anonimiškai kreiptis asmeniškai į jį. Kiekviena situacija bus analizuojama ir bus išsiaiškinta. „Tai ne taupymas, o gyvenimas pagal galimybes. Bus rengiama savivaldybės savaitė, pasidalysime visa informacija“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas.
- Už gruodžio šildymą mokėsime mažiau?
-
Povilas LUNGĖ Anot Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, vidutiniškai centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gruodį sumažėjo 0,8%, palyginti su lapkričio mėnesiu. Centralizuotai tiekiama šiluma daugiau nei 8% atpigo Varėnoje, 4% – Trakuose. Telšiuose, Biržuose, Joniškyje šilumos kaina mažėjo 1% ribose. Savaitraštis “Šiauliai plius” pasidomėjo, kuris šalies miestas šildosi pigiausiai ir kiek už šildymą moka kaimyninių savivaldybių gyventojai.
Brangiausiai šildosi Joniškis, pigiausiai – Radviliškis Per metus skirtinguose regionuose šilumos kaina keitėsi nevienodai ir tai iš dalies priklausė nuo to, kaip dažnai, svyruojant kuro kainoms, buvo keičiama šilumos kaina (teisinė bazė leidžia nekeisti šilumos kainų, jei kuro kainų pokytis yra mažesnis nei 5%). Didžiuosiuose miestuose šilumos kainos pokyčius daugiausia nulėmė gamtinių dujų kainos augimas. Taigi šiuo metu Panevėžyje šilumos kaina yra apie 7%, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose daugiau nei 20% didesnė, palyginti su 2010 m. gruodžio mėn. Metinis gamtinių dujų kainų pokytis yra apie 40%. Metinis centralizuotai tiekiamos šilumos vidutinės kainos pokytis yra 16,8%. Didžiausia šildymo kaina Šiaulių regione – Joniškyje – 32,78 ct/kWh. Tai viena didžiausių kainų ir šalyje, nes Joniškį lenkia tik Biržai, Marijampolė ir Prienai, kurie yra lyderiai (33,86 ct/kWh). Pakruojyje pagaminamos šilumos kaina – 30,28 ct/kWh, Šiauliuose – 29,82, Akmenėje – 27,77, Kelmėje – 24,21, Radviliškyje – 20,69. Pastarasis yra antras Lietuvoje pagal pigumą – už jį pigiau šildosi tik Ignalina (20,55 ct/kWh). Šalies vidurkis – 27,98 ct/kWh. Išeitis – biokuras Akmenėje, Kelmėje ir Radviliškyje daugiau nei 50% sudeginamo kuro sudaro biokuras. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktuose duomenyse matyti faktas – pigiausiai šildosi tos savivaldybės, kuriose daugiau nei 50% kuro sudaro biokuras. Radviliškyje biokuras sudaro 75% sudeginamo kuro, Kelmėje – net 85%, Akmenėje – 52%. Pakruojyje ir Šiauliuose biokuras nenaudojamas. Jei palygintume kuro kainų pokytį per metus (2011 m. spalio mėn. su 2010 m. spalio mėn.), tai gamtinių dujų kaina išaugo 41,2%, o biokuro kainos per metus padidėjo tik 19,2% (2010 m. spalio ir 2011 m. spalio mėn.). Modernizuojamos katilinės Anot Joniškio rajono savivaldybės mero Gedimino Čepulio, biokuro rinkos plėtra – pagrindinis rajono uždavinys. „Šiuo metu konsultuojamės su keliomis firmomis, nepriklausomais konsultantais dėl biokurą naudojančių katilinių statybos. Labai tikiuosi, kad kitą sezoną šildymo kaina joniškiečiams sumažės“, – teigė Joniškio meras. Kelmė tokį projektą jau įgyvendino – net 85% naudojamo kuro čia sudaro būtent biokuras. Anot Kelmės rajono savivaldybės mero Kosto Arvasevičiaus, tokią ekonomiją gyventojams suteikia laiku pastatyta biokuro katilinė, modernizuoti tinklai ir šilumos punktai. Kelmiškiai, prieš dešimt metų nusprendę kūrentis biokuru, o ne dujomis, išlošė. Dabar katilinėje kūrenamos medžio drožlės, jei šalta – skalūno alyva, kurią šilumos tiekėjai perka iš Estijos. Anot Adolfo Stongvilo, UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ direktoriaus, katilinėje įrengtas 1,5 MgW biokuro katilas, tiesa, jos statyba kainavo apie 2 mln. Lt. Kelmiškiai šiemet planuoja pradėti naują projektą ir statytis naują katilinę, kuriai statyti bus panaudotos ES lėšos, savivaldybės investicijų nereikės. Kelmėje yra dvi centralizuotos katilinės, dar viena – Tytuvėnuose, tačiau šiame mieste situacija yra sudėtinga. Gyventojams šildymas čia kainuoja 20,08 ct/kWh be PVM, tačiau šilumos senos statybos namuose, kurių prasta izoliacija, suvartojama gerokai daugiau. Kelmiškiai, mokantys už šilumą maždaug 3,5 ct/kWh mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje, šiemet numatė renovuoti dar devynis daugiabučius. Šiauliečiai apimti nevilties Lapkričio mėnesio sąskaitos už šildymą Šiauliuose buvo didesnės nei pernai, nors butuose radiatoriai nebuvo karštesni. Šilumos tiekėjai sąskaitose nurodė didesnį suvartojamos šilumos kiekį. „Šiaulių energijos“ atstovai sako, kad gyventojai pamiršta, jog 23,22% mieste padidėjo šilumos kaina. Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis, pernai vidutinė lapkričio mėnesio temperatūra buvo +2,8°C, šiemet +4,1°C. Gyventojai nesupranta, kodėl už šiltesnį šių metų mėnesį skaičiuojama daugiau suvartoto šilumos kiekio. „Šiaulių energijos“ atstovai tikina, kad palyginti su pernai tuo pat laikotarpiu vidutinis šilumos kiekis vienam kvadratiniam metrui šildyti šiemet yra 15% mažesnis. Anot Tomos Grikštienės, AB „Šiaulių energija“ atstovės, kadangi viena kilovatvalandė pabrango 23%, vieno kvadratinio metro kaina padidėjo 7,5%. Tačiau taip ir lieka neaišku, kodėl sąskaitose nurodytas didesnis suvartotos šilumos kiekis, jei, pasak „Šiaulių energijos“ atstovų, jos buvo suvartota mažiau. Pagal naująją Šilumos ūkio įstatymo nuostatą šilumos kainos turėtų mažėti 1,5% – tai patvirtino Šiaulių miesto taryba. Anot Auksės Tutkutės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėjos, iš šilumos kainos išskaičiuotos šilumos punktų sąnaudos šilumos kainą sumažino 1,5% – 0,4 ct/kWh. Tačiau mažesnė kaina kol kas derinama. Galutinį verdiktą turi pateikti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Sausio mėnesį gyventojai mokės pagal seną tarifą, o sausio dujų kainos šuoliai turės įtakos vėlesniems mėnesiams. | | |  Pigiausiai šildosi tos savivaldybės, kuriose daugiau nei 50% kuro sudaro biokuras. Oliver GRUENER nuotr.
| |
Mano, kad įmonė nori pasipelnyti Į savaitraščio „Šiauliai plius“ redakciją paskambinęs vienos daugiabučių savininkų bendrijų atstovas išreiškė savo prielaidas, kodėl padidėjo šildymo kaina mieste. Anot jo, kad daugiabučiuose būtų šilta, iki šiol būdavo sudaromi du temperatūrų grafikai. Vienas iš jų nurodo šilumos tiekėjo pagamintos šilumos reikiamą temperatūrą šilumos šaltinyje (elektrinėje). Tai užtikrina, kad pastato įvade būtų pakankamas slėgis ir temperatūra karštam vandeniui ir reikalingai šilumai paruošti šilumos punkte namo butams šildyti, esant atitinkamai lauko temperatūrai. „Esmė ta, kad temperatūra matuojama vadinamajame išėjimo taške prie elektrinės, t. y. ant pirmo „kranelio“ už elektrinės ribos. Kadangi karštas vanduo tekėdamas vėsta – juk reikia šildyti ir žolytę, – suprantama, atkeliavęs iki namo mazgo jis būna vėsesnis, – svarstė šiaulietis. – Todėl egzistuoja dar vienas temperatūrų grafikas, skirtas reikalingai karšto vandens temperatūrai užtikrinti namo mazge. Šis grafikas jau skirtas šilumos vartotojui – pastato prižiūrėtojui. Kadangi iki 2011 m. šilumos įrenginius prižiūrėjo ir reguliavo šilumą tiekianti įmonė, grafikas buvo skirtas jai pakontroliuoti, t. y. užtikrinti, kad lauke esant +4°C įmonė į šilumos punktus nepatiektų +70°C termofikato, kai namui šildyti, esant tokiai lauko temperatūrai, pakanka +65°C. 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujas Šilumos ūkio įstatymas, kuris uždraudė įmonei reguliuoti šilumos įrenginius. Kadangi ji nebereguliuoja, tai ir nebeatsako už temperatūrą namo šilumos punkte. Grafiko, skirto reikiamai temperatūrai šilumos mazge namo rūsyje užtikrinti, nėra. Įstatymas „atkirto“ šilumą tiekiančią įmonę nuo „kranelių“ rūsiuose, taigi nebėra ką reguliuoti.“ Anot šiauliečio, į daugiabučius namus buvo patiekta daugiau šilumos, kuri buvo išdalyta butams, todėl sąskaitos ir padidėjo, o grafiko, skirto reikiamai temperatūrą šilumos mazge namo rūsyje palaikyti, nėra. Šilumnešio temperatūrų grafikai Anot, T. Grikštienės, vadovaudamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 129.14 punktu, AB „Šiaulių energija“ parengė ir su Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių institucijomis bei Valstybine energetikos inspekcija suderino bendrovės aptarnaujamų katilinių šilumnešio parametrų grafikus ir atitinkamų katilinių šilumnešio temperatūrų grafikus šilumos vartotojams 2011-2012 m. šildymo sezonui. Kyla klausimas kam šį grafiką derinti kas metus, nebent norima esant tam tikrai lauko temperatūrai tiekti gerokai daugiau šilumos. Kasmet prieš šildymo sezoną šilumnešio temperatūriniai grafikai šilumos vartotojams yra pateikiami pastatų savininkams, valdytojams arba prižiūrėtojams. „Šilumnešio temperatūrų grafikuose šilumos vartotojams yra nustatyta vidutinė paros paduodamo termofikacinio vandens temperatūra, kuri turi būti užtikrinama esant atitinkamai vidutinei paros lauko oro temperatūrai, pvz., pagal šilumnešio temperatūrų grafiką Pietinės katilinės šilumos vartotojams, kai vidutinė lauko oro temperatūra yra +10°C, vidutinė paros paduodamo termofikacinio vandens temperatūra privalo būti +65°C, o kai vidutinė lauko oro temperatūra yra –10°C, vidutinė paros paduodamo termofikacinio vandens temperatūra privalo būti +88°C ir t. t. Leistini vidutiniai paros nukrypimai negali būti didesni nei 5%, – teigia AB „Šiaulių energija“ atstovė. – Bendrovė šilumą vartotojams tiekia laikydamasi minėtų katilinių šilumnešio parametrų grafikų bei atitinkamų katilinių šilumnešio temperatūrų grafikų šilumos vartotojams.“ 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Šilumos ūkio įstatymo pataisos nepanaikino šilumos tiekėjams ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams taikomų reikalavimų bei atsakomybės, pasikeitė tik tai, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negalės būti šilumos tiekėjai ar su jais susiję asmenys, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Kaip per metus kito šildymo kainos Šiauliuose? Nors 2011 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2011 m. liepos mėn., bendrovės perkamų dujų kaina padidėjo 1,89%, tačiau bendrovės valdybos sprendimu šilumos ir karšto vandens kainos nuo 2011 m. spalio 1 d. nesikeitė – galiojo nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. nustatytos kainos. Vienanarė šilumos kaina gyventojams – 28,12 ct/kWh su 9% PVM. 2011 m. rugsėjo mėnesį padidėjus dujų kainai 8,5%, palyginti su liepos mėnesio dujų kaina, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. 6,0% padidėjo šilumos energijos kaina. Vienanarė šilumos kaina gyventojams – 29,82 ct/kWh su 9% PVM. 2011 m. spalio mėnesį dujų kaina, palyginti su rugsėjo mėnesio dujų kaina, sumažėjo 2,52%, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dujų kaina per lap-kričio mėnesį vėl didėjo, nuo gruodžio 1 d. šilumos ir karšto vandens kainos Šiaulių miesto ir rajono vartotojams nesikeitė. 2011 m. lapkričio mėnesį dujų kaina padidėjo 1,7%, palyginti su spalio mėnesio dujų kaina. Nuo 2012 m. sausio 1 d. šilumos ir karšto vandens kainos Šiaulių miesto ir rajono vartotojams nesikeitė. Taigi, prasidėjus šildymo sezonui, šilumos kaina pakilo 6%. Kiek gi šildymas kainavo pernai tuo pačiu laikotarpiu? 2010 m. spalio 1 d. vienanarė šilumos kaina gyventojams buvo 22,39 ct/kWh su 9% PVM, nuo lapkričio 1 d. – 24,20 ct/kWh su 9% PVM. Ši kaina nesikeitė ir gruodį bei sausį. Palyginti su penai metų gruodžiu, šildymas šiemet gruodį buvo net 23,22% brangesnis. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) išliko toks pat – 9%. Kiek tai lėmė padidėjusi dujų kaina, paprastam vartotojui praktiškai neįmanoma susigaudyti, todėl vis drąsiau spėliojama, ar tuo nesinaudoja suinteresuoti žmonės.
- Rajonus gelbėja ES lėšos
-
Roberta SAUDARGYTĖ Skylėtas biudžetas ir taupymo planai spaudžia ne tik Šiaulių miesto, bet ir regiono bei visos Lietuvos savivaldybes. Ir sostinėje sėdinčios, ir vietinės valdžios priimti populiarūs ir nepopuliarūs sprendimai jau sąlygojami artėjančių Seimo rinkimų, nors to ir nenorima pripažinti. Savaitraštis „Šiauliai plius“ Kelmės, Joniškio ir Šiaulių rajono merų klausė, kokie buvo praėję metai ir ko vertėtų laukti kitąmet. Radviliškio mero atsakymų, deja, nespėjome sulaukti.
Susidaro įspūdis, kad ir Kelmės, ir Šiaulių rajono valdžia investuoja labiau į aplinkos gražinimo projektus, nesivargindama ieškoti ir kurti projektų, kurie skatintų naujų darbo vietų kūrimą, nors nedarbas – pagrindinė regiono problema. Pagal regiono projektų įgyvendinimo rezultatus Šiaulių miesto ir Radviliškio rajono savivaldybės pirmauja ne tik regione, bet ir gerokai lenkia šalies vidurkį. Beje, dar prieš mėnesį niekas nebūtų drįsęs ginčytis, kad Radviliškio rajono savivaldybė yra geras pavyzdys, kaip turi būti tvarkomasi. Dabar daugelio nuomonė būtų kita. Kol kas tik aišku, kad jei ne Europos Sąjungos lėšos, šalies regionai ne tik apmirtų, bet ir pradėtų ristis žemyn.
Projektų nestinga, trūksta tik darbo vietų  | | | | |
Kelmės rajono savivaldybės meras Kostas Arvasevičius įvardijo pagrindinį savivaldybės rūpestį – tikslingai nukreiptas investicijas, kad būtų kuriamos darbo vietos. Atrodo, kad valdžiai su šia problema susidoroti nesiseka, nes pagrindinė miesto ir rajono problema jau daugelį metų ta pati – darbo vietų stygius. Už ES pinigus kuriami vėliau problema tampantys socialiniai būstai, tvarkoma miesto aplinka. Tačiau neturint darbo nedžiugina ir gražus miestas – storu pudros ir kosmetikos sluoksniu gali sužavėti tik trumpai užklydusį prašalaitį. - Kokie nuveikti darbai ir pagrindiniai savivaldybės rūpesčiai? - Ataskaitą apie nuveiktus darbus per pirmuosius kadencijos metus rinkėjams pateiksiu kovo mėnesį, kai bus aiškūs visi finansiniai rodikliai. Pagrindinis savivaldybės rūpestis – investicijos, nes jos gerina gyvenimo ir paslaugų kokybę, mažina energetinių resursų poreikį, padeda racionaliau panaudoti savivaldybės turtą. Taip kuriamos ir naujos darbo vietos, skatinamas vartojimas. Šiuo metu, pasinaudojant Europos Sąjungos parama, įgyvendinami 53 projektai, kurių projektinė skaičiuojamoji vertė 113,2 mln. litų. Kadangi visus pradėtus projektus nelengva net išvardyti, paminėsiu, kad kitąmet svarbiausia bus baigti Kelmės, Tytuvėnų ir pradėti Užvenčio vandentiekio ir kanalizacijos tinklų įrengimo darbus, pastatant valymo įrenginius. Remonto darbų pabaigos laukia Kražių gimnazijos ir „Aukuro“ vidurinės mokyklos, Tytuvėnų lopšelio-darželio, Šedbarų vaikų darželio darbuotojai. Kelmėje bus tęsiami daugiabučių namų šiltinimo ir miesto teritorijos tvarkymo darbai. Tytuvėnuose bus baigta Sedulos gatvės rekonstrukcija ir pradėti Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir kitų pastatų atnaujinimo bei Citavičiaus gatvės rekonstrukcijos darbai. Dėl lėšų trūkumo gali užsitęsti Kelmės kultūros centro atnaujinimo ir suplanuotų naujų objektų statybos darbai. Kitąmet daug projektų bus pradėta įgyvendinti ir kaime, sudarant geresnes sąlygas bendruomenių veiklai Butkiškėje, Užventyje, Kiaunoriuose, Karklėnuose, Junkiluose ir Pa-gryžuvyje. Kelmėje prasidės A. Mackevičiaus kvartalo katilinės rekonstrukcija, įrengiant naują katilą medžio drožlėmis kūrenti, ekonomaizerį. Šios investicijos sudarys sąlygas ateityje labai nebedidinti šilumos kainos gyventojams. - Mero poste Jūs jau dešimtmetį. Kas per tą laiką pasikeitė? - Kaip buvusiam mokytojui džiugu, kad per tą laiką atnaujinome daug mokyklų pastatų. Jaukios Kelmės J. Graičiūno, Tytuvėnų gimnazijų, Kelmės, „Kražantės“ pagrindinės, Pakražančio, Šaukėnų vidurinių ir kitų mokyklų patalpos. Prisimenu kolegės žodžius: „Ačiū už naują mokyklą, kad galima pasijusti moterimi: ateiti į mokyklą su suknele ir bateliais, be trijų megztinių.“ Iš esmės pasikeitė pati Kelmė: pagražėjo atnaujintais pastatais, šaligatviais, vejomis, skulptūrų akcentais, bendrabučio patalpos pertvarkytos į atnaujintus socialinius būstus. Turime vieną pigiausių Lietuvoje vandenį ir daugiabučių šildymą. - Kokia didžiausia miesto problema? - Didžiausia Lietuvos ir kartu Kelmės problema – darbo vietų trūkumas. Po privatizacijos žlugo Kelmės trikotažo fabrikas su filialais Užventyje ir Tytuvėnuose, Kelmės linų fabrikas, MSMV, RSO, duonos kepykla ir kitos įmonės, kuriose dirbo keli tūkstančiai darbuotojų. Išliko tik Kelmės pieninė, dalį statybos darbų apimčių perėmė „Agrotech“, tik kaip grybų pridygo parduotuvių. Visa tai skaudžiai atsiliepė rajono žmonių gyvenimui. Žinant ir tai, kad žemės ūkyje perspektyvą turi tik vidutiniai ir stambūs ūkiai, galintys naudoti šiuolaikinę techniką, nereikia stebėtis, kiek laisvų darbo rankų liko kaime. Kur žmonėms rasti darbą? Valstybė nuėjo lengviausiu keliu – imk pašalpą. Geriau nedirbti už minimalią algą, bet gauti paramą. O turėtų būti atvirkščiai. Reikia skatinti dirbti sau, kurti darbo vietas kitam, o parama – tik kraštutiniu atveju. Per mažai dėmesio skiriama verslumui, profesinio rengimo sistemai atnaujinti. Kokia nauda iš aukštojo mokslo baigimo diplomo, jei jis nepelno duonos? Gal buvo geriau užsiimti savišvieta ir nenaudoti valstybės lėšų? - Ar savivaldybė nebando pati spręsti darbo vietų trūkumo problemos? Gal nereikėtų visko užkrauti tik valstybei? - Savivaldos paskirtis – burti žmones bendrai veiklai, tenkinti socialinius, švietimo, kultūros poreikius, teikti kokybiškas paslaugas, vykdyti valstybės deleguotas funkcijas. Darbo vietų kūrimas nėra tiesioginė savivaldybės paskirtis. Negalime mes kurti darbo vietų savivaldybės administracijoje – didės valdymo išlaidos, negalime nepamatuotai didinti skaičiaus aptarnaujančiose įstaigose – didės paslaugų kaina. Beveik visą ekonominę veiklą ugdo privatus sektorius. Mūsų įtaka darbo vietų kūrimui nedidelė: verslui plėsti sąlygų sudarymas, žemės nuomos, turto mokesčių nustatymas ir atleidimas nuo jų savo biudžeto sąskaita, smulkaus ir vidutinio verslo rėmimas per sudarytą fondą iš savo biudžeto, pramoninių parkų kūrimas, gavus valstybės paramą. Savivaldybė negali disponuoti žeme, nes ne ji savininkė, o valstybė. Investuotojui tenka pirkti jau privatizuotą žemę, o investuojama paprastai ten, kur tikimasi greito pelno, pakankamai pigios darbo jėgos. Kelmė strateginiu, geografiniu požiūriu nėra patraukli pramonės ar logistkos įmonėms steigti, todėl kiekvieną galimą investuotoją priimame pagarbiai. Pagrindinį dėmesį skiriame savivaldybės investicijoms, kurios kuria nors ir laikinas, bet reikalingas darbo vietas. - Kuo miestas galėtų pasigirti? - Kelmės rajonas jau kelinti metai – viena saugiausių savivaldybių Lietuvoje. Kad jis toks ir išliktų, dar mažėtų nelaimių kelyje ir nusikaltimų, ruošiamės įgyvendinti kelias programas. Bus įrengta daugiau stebėjimo kamerų Kelmėje, esančios – atnaujintos. Numatoma efektyviau panaudoti lėšas, skirtas visuomenės saugumui užtikrinti. Pagal projektus įrengsime naujus šaligatvius miestuose, o netolimoje ateityje atnaujinsime pėsčiųjų takus į Naudvarį ir link Kukečių iš Kelmės. - Kokie biudžeto lūkesčiai? - 2010 metais patikslintas biudžeto planas – 83,7 mln. Lt, gauta pajamų 85,1 mln. Lt. Per 2011 m. išmokėjome perkeltus įsiskolinimus ir įvykdėme laiku įsipareigojimus bankams. 2011 m. Kelmės rajono savivaldybės biudžetas – 95,88 mln. Lt (kartu su paskolomis). Tikimės, kad ir šiais metais pajamų planas bus įvykdytas. Gruodžio 1 d. duomenimis, gyventojų pajamų mokesčio, gaunamo iš Valstybės iždo, iki metinio plano įvykdymo trūksta 1,722 mln. Lt, o iš Valstybinės mokesčių inspekcijos – 761,5 tūkst. Lt. Už spalio mėnesį neapmokėtų sąskaitų liko už 88,1 tūkst. Lt (be Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro). Kreditorinis įsiskolinimas gruodžio 1 d. buvo 4 mln. 571 tūkst. Lt (be paskolų). Išmokėjus atlyginimus, pašalpas, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui liktų 1,189 mln. litų skola. Gruodžio 1 d. duomenimis, panaudota 14,5 mln. paskolų. Didesnių finansinių problemų, tikiuosi, neturėsime. - Ko palinkėtumėte kraštiečiams? - Naujieji metai – lyg slenkstis, kurį peržengę galime pradėti viską iš naujo, mažiau dejuoti, daugiau ieškoti galimybių pakeisti savo gyvenimą, atsakingiau rinkti valdžią. Niekas nesukurs gražesnės ir turtingesnės Lietuvos už mus, niekas nepagimdys vaikų už mus, niekas neduos nei meilės, nei laimės, jei patys jos nenorėsime. Laimingų ir darbingų 2012 metų!
Lėtai, tačiau užtikrintai? Nors ir ilgai lauktas, paskutinėmis nubėgančių metų dienomis redakciją pasiekė Joniškio rajono savivaldybės mero Gedimino Čepulio komentaras, kas gero ar nelabai gero per šiuos metus nutiko Joniškyje. - Kokie darbai nuveikti šiais metais? - Šiuo metu savivaldybėje įgyvendinama daugiau nei 50 projektų. Vienas svarbiausių – „Daugiabučių namų atnaujinimas ir plėtra“. Planuojama modernizuoti daugiau nei 20 daugiabučių gyvenamųjų namų Joniškyje. Šiuo metu jau pasirašytos rangos sutartys pirmiems 15 namų. Jie bus modernizuoti iki kitų metų rudens. Taip pat įgyvendinami projektai „Žemaičių gatvės atkarpos, aikštės šalia M. Mažvydo aklagatvio ir Joniškio miesto parko pritaikymas gyventojų verslo poreikiams, kultūrinei veiklai, gyventojų laisvalaikiui“ ir „Joniškio miesto centrinės dalies (Žemaičių gatvės atkarpų) urbanistinė kompleksinė plėtra“. Darbai pagal sutartį turi būti baigti 2012 m. lapkričio 30 d. Žagarės miesto aikštėje pradėti statybos darbai. Ten įgyvendinamas ir vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektas. Dauguma šių projektų yra vykdomi sklandžiai. - Viename interviu teigėte, kad viena didžiausių problemų Joniškyje yra automobilių stovėjimo aikštelės prie daugiabučių namų. Ar buvo ši problema bent šiek tiek išspręsta? - Stovėjimo aikštelių kiekis ir būklė mieste yra didelė problema. Šiuo metu planuojama sudaryti daugiabučių namų kiemų ir automobilių stovėjimo aikštelių išplėtimo, vaikų žaidimo aikštelių įrengimo planus. Pirmenybė bus teikiama tiems daugiabučiams namams, kuriuose yra daugiau nei trisdešimt butų, įsteigtos namų bendrijos ir jų gyventojai prisidės prie aikštelių išplėtimo, vaikų žaidimo aikštelių įrengimo savo lėšomis. - Kita problema yra šilumos kaina mieste. Vieną iš alternatyvų minėjote – tai vietinio kuro naudojimas. Ar pavyko ką nors pakeisti toje srityje? - Biokuro rinkos plėtra – pagrindinis rajono uždavinys. Šiuo metu konsultuojamės su keliomis firmomis, nepriklausomais konsultantais dėl katilinių, naudojančių biokurą, statybos. Labai tikiuosi, kad kitą šildymo sezoną šildymo kaina joniškiečiams sumažės. - Kaip pavyko įgyvendinti švietimo, ugdymo įstaigų renovaciją? - Joniškio rajono savivaldybėje švietimo įstaigos renovuojamos gana sėkmingai. Dalis įstaigų jau renovuota arba modernizuota: Joniškio „Aušros“ gimnazija, Gataučių Marcės Katiliūtės pagrindinė mokykla, „Saulutės“, „Vyturėlio“ ikimokyklinės įstaigos. Šiuo metu darbai vyksta Žagarės vaikų darželyje „Vyšniukas“, Joniškio vaikų darželyje „Ąžuoliukas“ ir Joniškio Mato Slančiausko gimnazijoje. 2012 m. turėtų būti baigiama renovuoti Žagarės gimnazija. Nebaigtas renovuoti gali likti Rudiškių mokyklos pastatas, nes mokykla reorganizuojama. - Kokie artimiausi darbai laukia? Kas neįgyvendinta, bet yra suplanuota? - Išrinkus naująją rajono tarybą ir susiformavus koalicijai, buvo pasirašyta bendra veiklos programa. Atsižvelgdami į esamą finansinę padėtį, ES investicinius fondus, ir toliau tesėsime rinkėjams duotus pažadus. Prioritetinės sritys: gyvenamosios aplinkos tvarkymas, gyventojų saugumas, energetika, atliekų tvarkymas. - Kokios šių ir kitų metų savivaldybės biudžeto problemos? - Prognozuojama, kad per 2011 metus nebus gauta apie 1,5 mln. Lt planuotų pajamų, iš kurių gyventojų pajamų mokesčio apie 900 tūkst. Lt, vietinių rinkliavų už atliekų tvarkymą apie 600 tūkst. Lt. Savivaldybės pradelstas kreditinis įsiskolinimas 2011 m. spalio 31 d. sudarė 1 mln. 624,7 tūkst. Lt, iš kurių už komunalinių atliekų tvarkymą – 1 mln. 447,4 tūkst. Lt. Paimtų ir negrąžintų bankams paskolų likutis 2011 m. lapkričio 30 d. sudaro 14 mln. 746 tūkst. Lt. Bendras skolos limitas išnaudotas 68,3 proc. Pagal prognozuojamus 2012 metų savivaldybės biudžeto rodiklius, asignavimai savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti, palyginti su 2011 m., mažėja 3 mln. Lt arba 10,9 proc. Šiuo metu svarstomas savivaldybės 2012 metų biudžeto projektas ir galutiniai sprendimai dėl biudžeto lėšų taupymo dar nepriimti. - Ko palinkėtumėte savo krašto žmonėms 2012 metais? - Linkiu, kad kitąmet būtų daug prasmingų darbų, sėkmės ir laimės, kad gyvenimas, žvelgiant į ateitį, būtų kupinas vilties ir išsipildymų. Raskite laiko sau ir draugams, apkabinkite tuos, kuriuos mylite, ištarkite jiems gerą žodį. Linkiu to iš visos širdies.
Europos projektai –rezultatyvūs Nors ir buksuodama, Šiaulių rajono savivaldybė šiemet tęsė pradėtus projektus. Įgyvendinami vandentvarkos darbai Kuršėnuose stringa dėl netinkamų rangovų, o patys gyventojai nesužavėti prisijungimu prie nuotėkų sistemos. Apie prabėgusius metus kalbėjomės su rajono meru Algimantu Gaubu. - Kaip apibūdintumėte šiuos metus? - Džiugu, kad 2011 metais planai virto realiais rezultatais. Sėkmingai pavyksta įgyvendinti ES projektus. Nuo 2007 metų vykdomas regioninis planavimas įrodė, kad rengti projektus yra tikslinga ir kad sulaukti ES paramos yra realu. Šiaulių rajonas pagal ES projektų įgyvendinimo rezultatus Šiaulių apskrityje yra trečioje vietoje ir viršija šalies vidurkį. Šiaulių rajono savivaldybė šiuo metu įgyvendina daugiau nei tris dešimtis įvairių projektų. Didžiausias dėmesys skiriamas vandentvarkos projektams. ES lėšos skiriamos ir transporto investicijoms, keliams remontuoti, tiesti. Pernai iš šių lėšų sutvarkyti kai kurie Bubių, Aukštelkės ir Ginkūnų keliai, kitąmet planuojama sutvarkyti Šiaulių kaimiškosios seniūnijos kai kurias gatves. Džiugina aktyvi Šiaulių rajono vietos veiklos grupių projektinė veikla. Rajono bendruomenės yra parengusios ir įgyvendinusios ne vieną projektą, kurio partnerė yra Šiaulių rajono savivaldybė, pvz., Meškuičiuose bus įrengta krepšinio aikštelė, kalneliai dviračių trasai, išvalyti keturi tvenkiniai, įrengtas paplūdimys, nesudėtingi sporto treniruokliai, vaikų žaidimų aikštelė, atnaujinti seni ir pastatyti nauji suoliukai, šiukšliadėžės, sutvarkytas parko apšvietimas, atnaujinta kultūrinių renginių aikštelės danga. Keičiasi ir Šiaulių rajono kultūros centras Kuršėnuose. Jo remontas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų ir iki 2015 metų turėtų būti baigtas. Kitais metais tikimasi gauti per 300 tūkst. Lt, t. y. beveik 100 tūkst. Lt daugiau, nei įprastai buvo gaunama kasmet. Jau atlikti pastato išorės darbai: apšiltintos sienos, pakeisti langai, durys, stikliniu koridoriumi sujungti du pastato blokai, tad administracijos darbuotojams ar kolektyvų nariams nereikia vaikščioti per lauką. Viduje išvedžiota ventiliacija, renovuotas šildymo mazgas, dabar kaip tik keičiama šildymo sistema, suremontuotas diskotekų salės blokas. Sumažintas šalia scenos buvusių patalpų aukštingumas – pastatytos perdangos, tad atsirado vadinamasis kitas aukštas – padaugėjo patalpų. - Daug problemų iškilo renovuojant vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūrą. Kaip jas spendžiate? - Įgyvendinant projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šiaulių rajone“, išties susiduriama su problemomis, kurios kyla dėl rangovų kaltės (pirmasis rangovas subankrutavo), tad suprantamas ir gyventojų nepasitenkinimas nebaigtais, pernelyg ilgai besitęsiančiais darbais. Dabar pasirašyta sutartis su rangovėmis – jungtine veiklos grupe UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir UAB „Šiaulių ryšių objektų statyba“ – teikia vilčių. - Kokius svarbiausius šių metų darbus įvardytumėte? - 2011-ieji Šiaulių rajonui turėtų įsiminti dėl kelių priežasčių, viena kurių – sparčiai gyventojams plėtojamas socialinių paslaugų spektras. Savivaldybės tikslas – kad kiekvienas žmogus, kiekviena šeima sulauktų reikiamos pagalbos laiku ir operatyviai. Šiuo metu socialine žmonių gerove rajone rūpinasi Socialinių paslaugų centro, Socialinės paramos, Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai, socialiniai darbuotojai seniūnijose, kiti žmonės. Gerinti šių paslaugų kokybę ir kiekybę – viena prioritetinių veiklos sričių. Džiugu, kad pažadus pavyksta tesėti. Nuo rudens Kuršėnuose veikia neįgaliųjų dienos užimtumo centras. Čia žmonėms su negalia teikiamos socialinės globos, užimtumo, darbo terapijos, meninės raiškos ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo bei kitos socialinės paslaugos. Lig šiol tokios paslaugos Šiaulių rajone buvo teikiamos tik vaikams ir žmonėms iki 21 metų. Dabar čia organizuojami įvairūs užsiėmimai. Du kartus per dieną centro klientai valgo šiltą maistą, vieną kartą gauna užkandžių. Ir atvykti į centrą nėra problemų: vienus čia atveža tėvai, kitus – centro mikroautobusiukas. Atidarius dienos centrą, žmonių su negalia artimieji gali šiek tiek atsipūsti. Per metus darbų atlikta tikrai labai daug. Jie labai įvairūs: atstatytas Kairių bažnyčios bokštas-varpinė, renovuota Kuršėnų L. Ivinskio gimnazija, Drąsučių pagrindinė mokykla, Kuršėnų menų mokykla, renovuotose patalpose dirba ir klientus priima rajono pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai... Keičiasi ir Kuršėnų vaizdas: atnaujintas poliklinikos fasadas, rekonstruota Dariaus ir Girėno gatvė, sėkmingai vyksta oficinos atstatymo darbai. - Kokie kitų metų planai? - Kitąmet rajone vėl laukiamos įkurtuvės. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Senolių namai“ iniciatyva Briduose duris atvers pirmasis modernus ir jaukus, su reikiama įranga ir profesionaliai dirbančiu aptarnaujančiu personalu kompleksinis socialinių paslaugų centras. Atlikus buvusios Bridų kaimo mokyklos pastato rekonstrukciją, po vienu stogu įsikurs Dienos socialinės globos centras, Savarankiško gyvenimo namai ir Krizių centras. Dienos socialinės globos centras ir Savarankiško gyvenimo namai bus skirti senjorams bei įvairaus amžiaus suaugusiems asmenims, kuriems pagalba reikalinga dėl jų negalios, o Krizių centro teikiamomis paslaugomis bus kviečiami naudotis socialinės rizikos šeimų tėvai ir jų vaikai. Po renovacijos dabar tuščias buvusios mokyklos pastatas taps mielais ir jaukiais namais, o gal tik laikina saugia pastoge garbingo amžiaus žmonėms ar likimo negandų kamuojamiems rajono gyventojams. Šio projekto naudą turėtų pajusti ir tie gyventojai, kurie aukoja savo darbą, kitą socialinę veiklą, asmeninį gyvenimą, pasišvęsdami patys globoti ir prižiūrėti savo artimuosius. - Kokie kitų metų biudžeto planai? - Gruodžio 9 d. duomenimis, biudžetas įvykdytas 95,5 proc. Sunkiausia sekasi surinkti vietinę rinkliavą už atliekas. Kitąmet planuojama gyventi taip pat taupiai. Tai pavyks ir todėl, kad optimizuojamas švietimo ir kultūros įstaigų tinklas. - Ko palinkėtumėte kraštiečiams? - Visiems Šiaulių rajono gyventojams linkiu neblėstančio optimizmo, ryžto, vilties ir sėkmės, kad visuomet visus lydėtų gera nuotaika, o 2012-ieji būtų vilčių ir troškimų išsipildymo, atkaklumo, kūrybiškumo ir sėkmės metai. Tegul niekada niekam nepritrūksta draugų, bendraminčių, pasekėjų, taip pat sveikatos ir laimės.
- Vaikai darželiuose alkani nežais
-
Povilas LUNGĖ Tėvai sukando dantis. Padidėjęs mokestis už vaiko lopšelio-darželio lankymą juos, aišku, papiktino, bet juk alkano vaiko jame nelaikysi. Įdėsi lauknešėlį – pažeisi higienos normas. Pagelbėti žada ES remiamos vaisių ir pieno programos.
Mokestis didėsKai kurie mažylių tėveliai apie mokesčio už vaiko lopšelio-darželio lankymą dydį buvo informuoti iškart po to, kai Šiaulių miesto savivaldybės taryba lapkričio 24 d. patvirtino atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą savivaldybės švietimo įstaigose nustatymo tvarkos aprašą. Kiti darželiai neskubėjo – padarė tai praėjusią ar šią savaitę. Dar kiti ketina tai padaryti tik po šv. Kalėdų, kad, anot darželių direktorių, tėvams pokalbiais apie padidėjusį mokestį už vaiko išlaikymą nebūtų sugadinta šventinė nuotaika. Nuo Naujųjų metų tėvai turės kas mėnesį mokėti 25 litų mokestį už ugdymo aplinkos išlaikymą, kasdien – 2 litus už patiekalų gamybą. Atlyginimo už vaikų išlaikymą savivaldybės švietimo įstaigose nustatymo tvarkos apraše pateikta ir lentelė, kiek tėvams teks per dieną sumokėti už vaiko maitinimą. Tėvai turi teisę pasirinkti ugdymo trukmę (nuo 4 iki 24 val.) ir maitinimų skaičių (ne daugiau nei 4 maitinimai arba be maitinimo) per dieną. Pasirinkus ne ilgesnį nei 4 val. trukmės ugdymą per dieną be maitinimo, atlyginimas už maitinimo paslaugas yra nemokamas – mokamas tik mėnesinis atlyginimas už ugdymo aplinkos išlaikymą. Pavyzdžiui, lopšelio grupės vaikams nustatytas 165,5 Lt mokestis, jei jie valgys 2 kartus (pietus ir pavakarius); 197,7 Lt – jei valgys 3 kartus (pusryčius, pietus, pavakarius). Darželio grupės vaikams nustatytas 178,4 Lt mokestis, jei jie valgys 2 kartus; 214,9 Lt – jei valgys 3 kartus (pusryčius, pietus, pavakarius). Darželio grupės vaikų mokestis suskaičiuotas taip: 6,63 Lt (dienos mokestis maistui) + 2 Lt (virtuvės mokestis), suma padauginta iš darbo dienų skaičiaus (maksimalus darbo dienų skaičius per mėnesį – 22) + 25 Lt (abonentinis mokestis). . | Grupės | 1 maitinimas (pusryčiai arba pavakariai) | 1 maitinimas (pietūs) | 2 maitinimai (pusryčiai ir pietūs arba pietūs ir pavakariai) | 3 maitinimai (pusryčiai, pietūs, pavakariai) | 4 maitinimai (pusryčiai, pietūs, pavakariai, vakarienė) | | Lopšelio grupės | 1,46 Lt | 2,93 Lt | 4,39 Lt | 5,85 Lt | 6,63 Lt | | Darželio ir priešmokyklinės grupės | 1,66 Lt | 3,32 Lt | 4,97 Lt | 6,63 Lt | 7,41 Lt | Apie planuojamus kito mėnesio pakeitimus tėvai privalo informuoti įstaigą iki priešpaskutinės mėnesio darbo dienos. Tokia tvarka, aišku sukels darželiams šiokių tokių nepatogumų nuolat kas mėnesį skaičiuojant, kiek vaikų kiek maitinimų pasirinko. Darželiai apie naująją tvarką tėvus informuoja įvairiai: vieni kvietė tėvelius į visuotinius susirinkimus, kiti juos informavo įteikdami lapus, kuriuose buvo nurodyti įkainiai ir prašoma pasirinkti jiems palankų variantą, kiti dar tik žada pakabinti skelbimą, kad tik tie tėveliai, kurie nori ką nors keisti, turi užeiti pas ugdymo įstaigos direktorę parašyti prašymo ir pan. Anot lopšelių-darželių direktorių, tėvai, atsisakę vieno ar kito maitinimo, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tada vaiką į darželį turės atvesti ne kada tik panorėję, o atsižvelgę į maitinimo darželyje laiką. „Jei, tarkim, atves vaiką prieš pusryčius, aišku, kad jis, išvydęs, kaip kiti pusryčiauja, užsimanys ir pats valgyti. O jei nenorės, kad valgytų pavakarius, turės prieš juos ir pasiimti. Higienos normoje yra griežtai parašyta, kad vaikai turi valgyti kas 3,5-4 valandas. Alkani grupėje negalės sėdėti – tėvai turės laiku pasiimti“, – teigė vieno iš miesto lopšelių-darželių direktorė. Pagelbės vaisiai ir pienasSavo nuomonę apie maitinimų skaičių jau pareiškę tėveliai ėmė su auklėtojomis derinti lauknešėlių reikalus – kad nereikėtų daug mokėti už maitinimą, patys ketina įdėti pusryčius ar pavakarius į dėžutę ir paslėpti vaikų persirengimo spintelėse. „Jokiu būdu tėvai negalės taip daryti. Bus pažeidžiamos higienos normos. Jokio maisto, kaip ir vaistų ar kitų dalykų, vaikas į darželį atsinešti negali. Įsivaizduokite, kas bus, jei jis pusryčių įsidės varškės sūrelį, pasidės per karščius spintelėje ir suvalgys tik vakare. Infekcija garantuota!“ – sakė lopšelio-darželio direktorė. Tačiau tėvams nevertėtų jaudintis, kad jų vaikai alkanomis akimis žiūrės į pusryčiaujančius ar pavakarius valgančius vaikus. Daug miesto lopšelių-darželių dalyvauja Europos Sąjungos remiamose „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose“ ar „Pieno vaikams“ programose. Jose dalyvaujančių ugdymo įstaigų (ikimokyklinių ir mokyklinių – iki 4 kl.) ugdytiniai vaisių ir pieno produktų gauna nemokamai. Vaikai per dieną gali paskanauti kriaušių, bananų, mandarinų, apelsinų arba obuolių (iki 200 g), atsigerti pieno, jogurto, kefyro (0,5-1 stiklinė), suvalgyti varškės sūrelį (75 g) arba „Pik-Nik“ sūrio lazdelių (2-3 vnt.). „Vaikai nelabai geria jogurtą, nes jis natūralus – be priedų, ir kefyrą, o visa kita sušlamščia pasigardžiuodami“, – sakė vieno iš lopšelių-darželių virėja. Kiek tėvų pareiškė norą atsisakyti vieno ar kito maitinimo, lopšelių-darželių direktorės dar skaičiuoja. Anot „Salduvės“ direktorės, į keturių valandų grupę leisti vaiką pareiškė norą tik du tėveliai, pusryčių, pirminiais duomenimis, atsisakė tik apie 20. Lopšelio-darželio „Dainelė“ direktorė buvo peržvelgusi dar tik pusę pateiktų prašymų. Pirminiais duomenimis, keturių valandų grupę lankyti pasirinko tik vienas vaikas, iš pusės pateiktų prašymų – tik aštuoni pageidauja maitintis du kartus per dieną. Anot lopšelių-darželių direktorių, tikslūs duomenys bus žinomi kitą savaitę, bet itin didelių pokyčių nereikėtų tikėtis.
- Geresnio gyvenimo beieškant
-
Roberta SAUDARGYTĖ, Povilas LUNGĖ Nors ir nebe geometrine progresija, emigracija nesiliauja. Tėvai neretai išvyksta be vaikų – šie paliekami globėjams Lietuvoje rūpintis. Vienišumas, ilgesys, mokymosi problemos vis dažniau aplanko emigrantų vaikus.
Išskiria šeimasPenkerių metų Eglė buvo palikta augti pas močiutę. 1995 m. tėtis išvyko ieškoti geresnio gyvenimo JAV, mama – Didžiojoje Britanijoje. Gyvendami atskirai, Eglės tėvai po kelerių metų išsiskyrė, tačiau ir toliau rūpinosi vaiku. Mergaitės močiutė, prisimindama tuos įvykius, tik džiaugiasi, kad šiuo metu viskas gerai, nes anūkė studijuoja, dirba. Tada, žinoma, kankino nežinia, ar pakankamai meilės ir rūpesčio mergaitė gauna. Tėvai skambindavo telefonu dukrai bent du kartus per savaitę, rėmė finansiškai. „Pinigais meilės nenupirksi, bet Eglė galėjo lankyti ir muzikos mokyklą, ir keliauti. Buvo sudarytos visos sąlygos mėgautis vaikyste, – prisimindama kalbėjo močiutė. – Galbūt svarbiausia yra su tokiu vaiku daug kalbėtis, jam įrodyti, kad yra mylimas, juo rūpinamasi.“ Vasaromis Eglė išvykdavo pas tėvus, tačiau jai pasibaigus grįždavo mokytis į Lietuvą. Močiutė džiaugiasi, kad Eglė su tėvais bendravo dažniau negu kai kurie vaikai, gyvenantys su tėvais tame pačiame mieste. Juk kaip bendraujama su savo atžalomis, priklauso nuo žmonių vertybių, noro ir atsakomybės turėjimo. Ir Lietuvoje gausu tėvų, kurie, girtaudami, nesirūpindami vaikais, juos praranda. Ne visada atstumas yra blogai – kartais jis dar labiau skatina bendrauti ir rūpintis vienas kitu. Anot močiutės, labiausiai mergaitei tėvų trūkdavo per šventes, kai sirgdavo ar mokyklos renginiuose, kai susirinkdavo kitų vaikų tėvai. Apie neigiamas emigracijos pasekmes ji daug nekalba, tačiau pripažįsta, kad emigracija šią šeimą išskyrė – jei jos nebūtų buvę, galbūt ir gyvenimai būtų susiklostę visai kitaip. Dovanų nepakankaLietuvių kalbos mokytoja Jūratė pastebi, kad išvykus į užsienį uždarbiauti mamoms, didelė žala padaroma vyresniesiems paaugliams vaikinams. Pakinta elgesys, vaikinai vaikšto liūdni, atsiranda lankomumo ir pažangumo problemų. Tėvo išvykimas tarsi nedaro didelės įtakos, jei jis grįžęs ne tik aprūpina materialiai, bet ir pasidomi mokymosi rezultatais, sporto pasiekimais, apsilanko mokykloje. Jaunesni vaikai išgyvena dėl bet kurio iš tėvų išvykimo. „Mokau berniuką, kuris turi elgesio problemų, kurios paūmėja prieš grįžtant tėčiui iš užsienio ir kelias savaites jam išvykus. Vaikas rodo dovanas, pasakoja apie tėtį, bet matau, kad jam labai sunku likti be jo, nors turi labai rūpestingą mamą, – pasakoja mokytoja. – Kita mano mokinė, šeštokė, yra visada išsiblaškiusi, liūdna. Neseniai sužinojau, kad jos tėvai išvykę uždarbiauti į užsienį. Kartą ji atėjo į klasę linksma, tokia, kaip ir kiti vaikai, ir ėmė dalinti visiems saldainių, pasakoti, kad trumpam grįžo jos mama. Tik tada supratau, kodėl mergaitė buvo tokia keista. Ilgesys ir nereikalingumo jausmas trukdo siekti gerų mokymosi rezultatų.“ Mokytojai visada pastebi, kad vaikas labai pasikeičia išvykus vienam arba abiem tėvams. Panašių elgesio pokyčių būna ir vienam iš tėvų mirus. „Vaikams tikrai nereikia krūvos madingų užsienietiškų daiktų ir drabužių. Pastebime, kad tie vaikai, kurių tėvai gyvena kukliai, bet nuolat bendrauja su jais, domisi mokslo pasiekimais ir kt., auga jausdamiesi saugūs, gerai mokosi, neturi elgesio sutrikimų, – teigia lietuvių kalbos mokytoja. – Vaiko gerovė nieko bendra neturi su tais įsivaizduojamais turtais, kuriuos sau ar vaikui svajoja uždirbti tėvai. Taip pat tėvai turėtų suvokti, kad tik jų meilė ir rūpestis, bendravimas su vaiku sukurs jo ateitį, o ne mokykla. Mokytojas tik padeda tėvams – pagrindinis darbas turi tekti jiems. Uždarbiavimą užsienyje pavadinčiau nauja tėvų laisvės forma, tarsi paauglystės tąsa. Drįstu teigti, kad paliekantys savo vaikus tėvai tiesiog jų nemyli. Tai nieko neturi bendra su Lietuvos ekonomine padėtimi, o norint pateisinti save visada randama kam suversti kaltę.“ Problemos kyla vos išvykusPanašiai mano ir Aukštelkės pagrindinės mokyklos rusų kalbos mokytoja Tamara. Ji sako, kad tėvams išvykus vaikai iškart tampa problemiški. Jie, protestuodami prieš tėvų išvykimą, nustoja mokytis, vaikus apninka ilgesys. Išsisukinėjama, atsiranda atšiaurumas bendraujant su mokytojais ir bendraklasiais. Ypač sunku tiems vaikams, kurie augo puikioje šeimoje, jais tėvai rūpinosi ir mylėjo. Tokiais atvejais vaikai tampa ypač nelaimingi ir jautrūs. Jeigu vaikai lieka su seneliais, tuomet ir mokytojams, ir moksleiviams būna sunku rasti bendrą kalbą, nes seneliai lepina vaikus, todėl vėliau tampa nebeįmanoma su jais susitvarkyti. Kiekvieno vaiko svajonė yra išvyka pas tėvus. Jeigu jie išvažiuoja pas juos tik vasaromis, grįžus į Lietuvą būna sunku prisitaikyti ir iš naujo viską pradėti. Mokytoja teigia, kad nepažįsta nė vieno moksleivio, kuris išvykus tėvams taptų laimingesnis, nes beveik visais atvejais šeimoje situacija tampa komplikuota. | | 
Pinigais meilės nenupirksi. Tėvai, išvykstantys laimės ieškoti svetur, nesusimąsto, kad senelių ar artimųjų globai paliktų vaikų didžiausia svajonė - gyventi šeimoje. Chris Cockram nuotr.
|
Bijos ateityje būti paliktasAnot psichologo Arūno Norkaus, siekiant suprasti, kaip jaučiasi emigravusių tėvų vaikai, reikėtų atkreipti dėmesį į labai paprastą, bet esminį dalyką – vaikas neteko tėvų. „Jam nesvarbu, kad tėvai žada kada nors grįžti, kad skambina ir kalbasi, kad juo rūpinasi močiutė, teta ar kiti giminaičiai. Paprasčiausiai jis suvokia, kad tėvų nėra su juo, jis paliktas vienas ir išgyvena netektį. Vakarų šalyse, o pastaruoju metu ir Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad tėvų emigraciją vaikas išgyvena labai panašiai, kaip tėvų skyrybas, mirtį ar kitas netektis“, – teigia psichologas. Kaip toks vaikas jaučiasi? Jis išgyvena pyktį, liūdesį ir nerimą, kartais – visus šiuos jausmus kartu. Padidėja vaiko jautrumas, jis jaučiasi vienišas ir užsidaro savyje, niekam nepasakoja apie savo jausmus. Lygindamas save su bendraamžiais, vaikas save vertina prasčiau. Šis vertinimas būna sąlygotas to, kad kiti turi tėvus, o jis neturi. Pastebėta, kad mergaitės ir berniukai nevienodai išgyvena tėvų emigraciją. Mergaitės linkusios labiau užsidaryti, išgyventi savyje, berniukai, atvirkščiai, emocijas labiau išreiškia į išorę. Neretai jos realizuojamos agresyviu, savanaudišku, kitus žeminančiu elgesiu. Tokiu būdu vaikas tarsi šaukia – pamatykit, koks aš blogas, padėkit man. Beveik visada šie išgyvenimai pasireiškia ir mokykloje. Vaikas pradeda prasčiau mokytis, sumažėja jo motyvacija, pradedamos praleidinėti pamokos. Be to, gali pakisti vaiko dėmesys, jam tampa sunkiau įsiminti informaciją, o tai irgi sąlygoja ir mokymosi rezultatams, ir vaiko norą mokytis. Psichologas A. Norkus teigia, jog vaiko padėtį sunkina tai, kad dažniausiai, gyvendamas su globėju (močiute, teta, giminaičiu), jis gauna tik minimalų emocinį ir dvasinį palaikymą. Labiau vyrauja siekis užtikrinti vaikui materialinę ir fizinę gerovę. Tačiau šis geriau sutiktų turėti mažiau daiktų, kad tik tėvai būtų su juo. Kokios gali būti tolimos išsiskyrimo su tėvais pasekmės? „Labai tikėtina, kad tokiam vaikui gali formuotis nepasitikėjimo pasauliu nuostata, pasireiškianti tuo, kad jam bus sunku užmegzti artimus emocinius ryšius su kitais žmonėmis. Kiekvieną kartą, gimstant artumui, toks žmogus pradės dvejoti, ar tikrai yra mylimas, ar nebus ir vėl paliktas“, – teigia psichologas. Vaikams atstovauja globėjaiAldona Rusteikienė, Šiaulių rajono savivaldybės Vaiko teisių skyriaus vedėja, kalbėdama apie į užsienį išvykusias šeimas teigė, kad tėvų prašymų palikti vaikus globėjui yra gauta apie 50-60. Anot specialistės, tokius vaikus dukart per metus socialiniai darbuotojai lanko ir stebi, kaip atsakingam asmeniui sekasi jais rūpintis. Prieš 10 metų situacija Lietuvoje buvo visai kita – nebuvo įstatymo, kad išvykstantiems į užsienį tėvams, paliekantiems vaikus čia, reikėtų tai įteisinti. Nuostatai per tą laiką buvo pakoreguoti. Vaiko globėjas arba jo atstovas atstovauja jam ir gydymo įstaigoje, ir mokykloje, ir kitur. 2010 m. Šiaulių rajone buvo užfiksuoti 52 atvejai, kai tėvai paliko vaikus globėjams. Dažniausiai paliekami vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai, rečiau – mažamečiai (užfiksuoti keturi tokie atvejai). Tėvai stengiasi, įsikūrę kitoje šalyje, pasiimti ir vaikus, kurie ten pradeda lankyti mokyklą. Anot A. Rusteikienės, jeigu tėvai nepamiršta vaikų, jais rūpinasi, remia finansiškai, tuomet problemų nekyla. Retais atvejais, kai tėvai neskiria lėšų, tenka aiškintis situaciją, kodėl taip atsitiko. „Problemų nekyla“Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris teigia, kad emigrantų vaikams kokių nors išskirtinių problemų nekyla. Nuo 2006 m. pradėti rinkti duomenys apie išvykusius tėvus ir jų globėjams paliktus vaikus. Iki 2006 m. pakakdavo parašyti prašymą pas notarą, dabar pagal įstatą yra skiriamas atsakingas asmuo. Tai – globa ir rūpyba be valstybės pašalpos. 30 dienų prieš išvykimą tėvams reikia kreiptis į skyrių. Jų prašymu yra paskiriamas globėjas, dažniausiai – seneliai. Globėjas turi būti neteistas, nebaustas ir turi suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui. Jeigu tėvai nori deklaruoti savo išvykimą, savaime suprantama, turi pasirūpinti ir vaiku. Pasitaiko, kad nepilnametis vaikas neišleidžiamas iš gydymo įstaigos, nes paaiškėja, jog jis gyvena su broliu ar sese, o tėvų išvykimas nėra deklaruotas. Vaiko teisių apsaugos skyrius aktyviai bendradarbiauja su mokyklomis, darželiais, kad informuotų vieni kitus apie situaciją šeimose. Savivaldybėje 2008 m. globą ir rūpybą tėvų prašymu įteisino 41 šeima, 2009 m. – 23, 2010 m. – 60, šiemet jau – 39.
- Reikalaus vienintelio išgyventi
-
Oksana LAURUTYTĖ Jeigu Šiaulių miesto biudžeto skolas būtų galima padalyti šiauliečiams, tai kiekvienas, pradedant kūdikiu ir baigiant seneliu, būtų skolingas šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. litų. Miesto skola šiuo metu – 130 mln., kitų metų biudžete žiojėja 20 mln. litų dydžio skylė, tad kęsti nepriteklių privalės visi biudžetininkai.
Valdančioji koalicija pasirašė moralinį susitarimą, kuriuo kitąmet bus sujungiamos kelios mokyklos, o įstaigos turės išgyventi 20-30 proc. mažesnėmis pajamomis. Tikimasi sutaupyti 15-17 mln. litų.
Įstaigų vadovai patys priims sprendimus„Kaip visada – meras kaltas“, – šmaikštavo Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, sukvietęs žurnalistus į spaudos konferenciją, kurioje pristatyti kitų metų biudžeto taupymo planai. Juridiškai negaliojantį, labiau moralinį susitarimą pasirašė 26 iš 29 valdančiosios koalicijos politikų. Susitarimo kategoriškai nepasirašė socialdemokratas Arvydas Mockus, o negalėjo Evaldas Vaineikis (suspenduota veikla) ir Denis Michalenko (išvykęs į užsienį). Pasak J. Sartausko, prasta finansinė Šiaulių situacija plačiai aptarinėjama šalies žiniasklaidos. Atrodo, kad tik Šiauliams prastai, tačiau, mero teigimu, skylės žiojėja ir kitų šalies savivaldybių biudžetuose. Pasak mero, belieka džiaugtis, kad Šiaulių valdančioji koalicija yra vieninga ir stipri, nes sugebėjo sutarti dėl skausmingo ir nepopuliaraus sprendimo. Nuo 2009 m. savivaldybės biudžeto pajamų rodiklius Finansų ministerija sumažino 31 proc. Savivaldybė savarankiškoms funkcijoms vykdyti gaudavo 161 mln. litų, o kitąmet gaus tik 108 mln. Dėl šios priežasties nuspręsta Tarybai bei politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams kitąmet skiriamas lėšas sumažinti 25 proc. Tarybos narių kanceliarinės išmokos bus sumažintos vidutiniškai 30 proc., nuo sausio 1-osios iš pareigų bus atleisti du mero patarėjai, o priemokos prie atlyginimų bus sumažintos 20 proc. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba kitąmet skiriamas lėšas privalės sutaupyti 25 proc. ir nuo sausio 1-osios turės panaikinti vieną laisvą etatą (iš 11 liks 10). Savivaldybės administracija turės sutaupyti 25 proc. lėšų. Anot mero, iš biudžeto finansuojamos įstaigos privalės kas mėnesį pateikti aiškią analizę. Jei paaiškės, kad neišgyvenama dėl objektyvių priežasčių, bus ieškoma išeities. Biudžetinėms įstaigoms aiškiai pasakyta, kiek sumažės lėšų, o kaip bus tvarkomasi su tuo, kas skirta, teks ar neteks atleisti darbuotojų – pačių įstaigų reikalas. „Reikalausime vienintelio – išgyventi“, – sakė J. Sartauskas.
| | 
Savivaldybė prisiverš diržus. Valdančioji koalicija sutarė dėl skausmingo ir nepopuliaraus sprendimo, tačiau miesto biudžete vis tiek žiojėja didelė skylė. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
 |
Investiciniams projektams skolinsis 10 mln.Savivaldybė investavo į miestui svarbius projektus (mokyklų, kultūros pastatų renovacija, Talkšos ežero, bulvaro tvarkymas, arenos statyba), todėl susidarė kreditorinis įsiskolinimas. Paskoloms grąžinti reikės 15 mln. litų. Investicinių projektų, finansuojamų ES lėšomis, atsisakyti neketinama. Jie bus įgyvendinami imant paskolas, biudžeto lėšos nebus naudojamos. Kitąmet ketinama tiesti dviračių takus, bus tvarkomos Talkšos ežero prieigos, įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, kuriamas Menų inkubatorius. Projektai bus įgyvendinami ES lėšomis, nors teks prisidėti ir savivaldybei. Ketinama „įtilpti“ į pasiskolintus 10 mln., o Menų inkubatorių pradėti statyti tik 2013 m.
Bus sujungiamos mokyklosSmarkiai mažėjant mokinių, nuspręsta sujungti kai kurias mokyklas. Iki kitų metų rugsėjo 1-osios bus reorganizuotos keturios mokyklos: Aukštabalio pradinė mokykla bus prijungta prie „Rasos“ progimnazijos, Centro pradinė mokykla – prie Jovaro progimnazijos, Dainų pradinė – prie Dainų progimnazijos, Dubijos pagrindinė – prie Salduvės progimnazijos. Pasak J. Sartausko, iki 2012 m. vasario mėnesio turės būti parengtas ir patvirtintas Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrasis planas. Taupyti privalės ir kultūros, socialinių paslaugų bei švietimo įstaigos. Kultūros ir socialinės įstaigos turės išgyventi gaudamos 25 proc. mažiau lėšų, sporto įstaigos – 30 proc., ikimokyklinio ugdymo įstaigos – 25 proc., kitos švietimo įstaigoms – 30 proc. Pasak J. Sartausko, net ir smarkiai susispaudus biudžete liks 20 mln. litų skylė. Ketinama tartis su bankais, kad palūkanos būtų nukeltos į 2014-2015 m. Kitąmet ketinama gauti 108 mln. litų pajamų, patirti 145 mln. išlaidų. Savivaldybei dar reikėtų skolintis 15 mln., gali – tik 10 mln. Spręsdama, ką daryti, savivaldybė ketina parduoti kai kurias skolas – šilumos, viešojo transporto. Reikalingiems sprendimams dėl taupymo priemonių priimti gali būti rengiami neeiliniai Tarybos posėdžiai. Vicemerės Danguolės Martinkienės teigimu, iš biudžeto gyvenančioms įstaigoms jau seniai reikėjo pasispausti, tada sprendimai nebūtų buvę tokie skausmingi. „Visi turime prisiimti atsakomybę, nes ji – didžiausia vertybė. Norą išleisti daugiau, nei turima, vertinu kaip atsakomybės neturėjimą“, – sakė ji. Administracijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Vingro teigimu, neabejotinai kils įtampa, nes algos neišvengiamai mažės. „Nuo ginčų pinigų nepadaugės. Taupymo planas bus realizuotas konkrečiais Tarybos narių sprendimais“, - sakė jis.
- Juodosios technologijos viešųjų ryšių provokacijoms
-
Oksana LAURUTYTĖ "Svarbiausia nenusižengti moralei, žinoti, kokio atsako tikiesi, kokiai auditorijai akcija skirta, koks laikas jai tinkamiausias, ir nepamiršti tęstinumo", - sako Igoris Vasiliauskas, verslo konsultantas, retorikos ir oratorinio meno specialistas, Vilniaus "Toastmasters" klubo prezidentas. Taip konsultantas pataria politikams ir verslininkams, kalbėdamas apie juodųjų ir baltųjų technologijų taikymą versle ir politikoje. I. Vasiliauskas pasaulyje stebi daug juodųjų technologijų apraiškų ir sako, kad visuomenė visada turi gebėti žvelgti giliau - pamatyti, ką slepia vienas ar kitas reiškinys ar akcija.
I. Vasiliauskas pasaulyje stebi daug juodųjų technologijų apraiškų ir sako, kad visuomenė visada turi gebėti žvelgti giliau – pamatyti, ką slepia vienas ar kitas reiškinys ar akcija. Priemonės ne visada būna etiškosKalbėdami apie juodąsias ir baltąsias viešųjų ryšių technologijas daugelis galvoja, kad jos neturi jokių ribų ir taisyklių. Jei jau tos technologijos yra juodos, vadinasi, jos skirtos kažkokiam juodam darbui. I. Vasiliauskas sako, kad taip tikrai nėra. Žinoma, prisiminę 1990-uosius daugelis pasakytų, kad jei kam nors reikėdavo apie ką nors parašyti, pakakdavo sumokėti pinigus žurnalistui, redakcijai ir straipsnis atsirasdavo. Tačiau galioja nerašyta taisyklė – medijos priemonės negali būti papirkinėjamos. Kad apie verslą ar politiką būtų rašoma, galima pasiekti legaliais keliais. „Visi būdai yra įmanomi, jei reikia atskleisti negerus oponento darbus. Galima kreiptis į specialiąsias tarnybas, inspekcijas, kad oponentą demaskuotų, bet galima sukurti ir viešąją akciją, kad visuomenei būtų parodyta, jog oponentas yra neteisus“, – sako pašnekovas. Kaip tai galima padaryti? Štai nusipirko žmogus brokuotą prekę, o pardavėjai atsisakė ją sutaisyti ar pakeisti kita. Klientas gali kreiptis į vartotojų teisių gynėjus arba gali atsistoti priešais parduotuvę su plakatu: „Čia kokybiškos prekės nerasi“ ar „Brokas mažiausia kaina“. Su tokiu plakatu, pritvirtintu ant automobilio, gali net važinėti po miestą ir taip atkreipti visuomenės ar žiniasklaidos dėmesį. „Vakarų pasaulyje tokių atvejų yra. Sukeliamas susidomėjimas, žmonės nuvyksta į parduotuvę pasižiūrėti, o prekybininkams nieko kito nebelieka, tik sėsti su klientu prie derybų stalo ir skirti lėšų tam, kad visuomenei būtų paskleista žinia, jog įmonėje dirbama gerai, ja galima pasitikėti“, – pasakoja specialistas. Tokia viešųjų ryšių akcija yra išties morali, tačiau būna ir tokių, kurios tikslui pasiekti aukoja patį svarbiausią dalyką – žmonių saugumą ir net gyvybes. I. Vasiliauskas pasakoja apie žaliųjų judėjimo „Greenpeace“ atmainos – „Jūros ganytojų“ – rengiamas akcijas Japonijos pakrantėje žudomiems banginiams išsaugoti. „Prie banginių medžiotojų laivo akcijos rengėjai prisišvartuoja mažu laiveliu, tada keli žmonės, rizikuodami gyvybe, į jį peršoka. Japonai juos teisėtai sulaiko, tačiau akcijos organizatoriai nufilmuoja suėmimo akciją ir praneša pasauliui, kad banginių gelbėtojai buvo paimti įkaitais. Kyla skandalas, tikslas pasiektas, bet akivaizdu, kad viena pusė elgiasi nekorektiškai. Tai jau juodieji viešieji ryšiai“, – sako I. Vasiliauskas. Verslo dvasios pavogti neįmanomaViešųjų ryšių technologijos neretai naudojamos reklamai apie pradedamą verslą efektingai paskleisti arba sąžiningiems ar nesąžiningiems konkurentams įveikti. Viešųjų ryšių ekspertas pateikia realų pavyzdį. Rusijoje buvo atidarytas prabangus restoranas elito atstovams, pasiturintiems verslininkams. Jis buvo įrengtas prašmatniai, aptarnavimas ir paslaugos itin smulkiai apgalvotos. Klientai į jį plūste plūdo, tačiau gana greitai konkurentai nukopijavo verslo idėją ir įkūrė analogišką restoraną pasiturintiems žmonėms. Iš pirmojo restorano dalis klientų perėjo į antrąjį. Verslo idėja buvo pavogta, teisiškai nieko konkurentams negalima padaryti, tačiau nubausti ir pamokyti galima visada. Ką sugalvojo pirmojo restorano savininkai? Jie užsakė viešųjų ryšių akciją. Pasak I. Vasiliausko, į restoraną atėjo prabangiai pasidabinę jaunuoliai, užsisakė patiekalų. Tada nuėjo į tualetą, kur persirengė valkatomis. Susėdo prie stalo tarp garbių ponų ir dar susprogdino pūslytes su dvoką skleidžiančiu kvapu. Be abejo, publika sutriko, apsauga bandė benamius išvyti. Apsaugos darbuotojas buvo išprovokuotas trenkti benamiui į veidą. Konfliktas slapčia buvo nufilmuotas ir po pasaulį žaibišku greičiu internetu ir žiniasklaidos priemonėmis pasklido informacija: „Čia mušami kitokių pažiūrų žmonės.“ Tuo akcija nesibaigė – idėją pavogusių verslininkų restorane nuolat buvo paskleidžiamas benamių kvapas, tad akivaizdu, kad klientų ėmė mažėti. Restorano savininkams tokiu būdu buvo pranešta žinia – vogti negalima. Pasitelkiant viešųjų ryšių technologijas, galima ir išmaniai paskleisti žinią apie pradedamą verslą. I. Vasiliauskas pateikia pavyzdį, kaip tai organizavo viena užsienio įmonė. Ji įkūrė restoraną, kurio duris sukonstravo pačias pigiausias, tokias, kurias galima greitai pakeisti. Atsitiko taip, kad į restoraną įsirėžė sunkvežimis apelsinų. Vaisiai pabiro, sunkvežimis įstrigo. Atskubėjo įvairios tarnybos – policija, gelbėtojai. Neatsiliko ir žinia- sklaida. Įvykis buvo nufilmuotas, parodyta atidaromo restorano iškaba. Taigi visuomenė tokiu būdu sužinojo apie atidaromą restoraną, o smalsuoliai patraukė ten, kur įsirėžė sunkvežimis. 
Juodosios viešųjų ryšių technologijos neretai žmones paverčia besmegeniais. Gunter MULLER nuotr. |
Veiksmingos – tęstinės akcijos
I. Vasiliauskas sako, kad viešųjų ryšių technologijos naudojamos ir Lietuvoje. Be abejo, konkuruoja du didžiausi šalies dienraščiai ir dvi televizijos. Jei vieni skleidžia informaciją, pavyzdžiui, palaikančią D. Kedį, tai kiti – pastarąjį smerkiančią. „Tai patys tikrieji juodieji ryšiai. Suprantama verslo pozicija, bet gaudami skirtingą informaciją žmonės išbalansuojami – kur yra tiesa? Kita vertus, gera turėti nuomonės neturinčią visuomenę. Negalima iš žmonių daryti besmegenių. Tai politiniai ir komerciniai dalykai, neleidžiantys visuomenei turėti savo nuomonės“, – sako pašnekovas. Viešųjų ryšių konsultantas prisimena viešųjų ryšių akciją, kai skolininkui iš paskos vaikščiojo zuikis. Akcija buvo labai veiksminga, tačiau A. Vasiliauskas sako, kad ji būtų buvusi veiksmingesnė, jei būtų tęsiama. Akcijos rengėjai galėjo numatyti, kokiose viešose vietose lankosi skolininkas, ir organizuoti, pavyzdžiui, kad į madų šou ar Vienos balių ateitų būrys žvėrių. Kol juos apsauga sugaudytų, praeitų laiko, o akcijos rengėjai parodytų, kad „čia yra tas, kuris vagia“. „Manau, kad per artimiausius rinkimus viešųjų ryšių specialistai labiau akcentuos užsakovams kompleksinį požiūrį. Tada investicijos atsipirks“, – sako I. Vasiliauskas. Prie juodųjų ryšių galima priskirti įvairias provokacijas, pavyzdžiui, provokuoti klerką paimti kyšį. Galima teigti, kad tai yra nemoralu, tačiau žmogus visada turi pasirinkimo teisę. Net provokuojamas sąžiningas žmogus kyšio nepaims. Jei paims, vadinasi, yra nesąžiningas ir gerai, kad buvo patikrinta, ar jis yra moralus. „Jei yra bent mažiausia galimybė oponentui paduoti tave į teismą, nepriklausomai, koks bus rezultatas, viešųjų ryšių akcijos geriau nerengti“, – teigia pašnekovas. Prieš Kalėdas politikai ir verslininkai ima rengti labdaros akcijas, žaisti žmonių jausmais, rašydami ar kalbėdami apie sergančius ar nuskriaustus vaikus. „Vienkartinės akcijos visuomenės požiūrio nepakeis. Jei nori padėti, turi padėti visą laiką“, – sako jis. I. Vasiliauskas sako įžvelgęs juodąsias technologijas ir šalies automobilių versle. Anot jo, keli pasiturintys verslininkai dėl prestižo ir garbės įsigijo naujutėlaičių prabangių automobilių, tačiau vienas laisvalaikio centras įsigijo tokių pat automobilių ir ant jų užklijavo užrašus „Taksi“. „Tai tikrų tikriausia juodoji viešųjų ryšių akcija. Ja parodyta, kad tokiu automobiliu gali važiuoti bet kas. Ką tada daro verslininkai? Jie nebeperka tokių automobilių ir, mano žiniomis, tos markės automobilių prekyba sustoja. „Kietas“ verslininkas nenori važinėti „Taksi“, – aiškina pašnekovas. Ruoštis rinkimams – iš ankstoAr Lietuvoje pakankamai stiprių viešųjų ryšių specialistų, kurie geba surengti tokias akcijas, pasinaudodami juodosiomis technologijomis, kad padėtų politikams tapti žinomais ir laimėti rinkimuose? I. Vasiliauskas sako, kad politiko Artūro Zuoko akcijos – pervažiavimas tanku per automobilį ar važinėjimas riedžiais – itin efektingai sukurti viešieji ryšiai. „Tai nuskambėjo itin plačiai, svarbiausia – akcijos nėra vienkartinės. A. Zuokas supranta, ką daro, jis supranta, kad banga gena bangą“, – sako pašnekovas. A. Vasiliausko teigimu, pradėti dalyvauti rinkiminėje kovoje reikia prieš pusantrų metų. Atėjus rinkimams nebe laikas pristatyti save. Žmonės turi žinoti, kas tu, ką darai ir koks tavo „portfelis“. „Turi būti ryškus, nesvarbu, ką padarysi. Nubėgau maratoną, padėjau močiutei nukasti bulves, iškėliau vėliavą įkopęs į kalną. „Portfelis“ turi būti toks, kokiai grupei rinkėjų jis yra skirtas. Politikas turi žinoti, ką daro dabar ir ką padarys vėliau“, – sako jis. Politikai dažnai tenori surengti smogiamąją akciją, o apie tęstinumą negalvoja. „Jie visi bėga į kūdikių namus, mokyklas ir žada pataisyti kelius. O kur jie buvo anksčiau? Reikia apgalvoti visus žingsnius. Kai nubėga dešimt politikų į kūdikių namus, bendroje informacijoje toks poelgis paskęsta“, – sako jis.
- Duoda imk, muša bėk
-
Oksana LAURUTYTĖ Taip teigia liaudies patarlė, tačiau jei vaikai būtų klausę tėvų aklai, dabar vis dar būtume lakstę su kuokomis. Nemąstantys savo galva ir vis dar imantys, jei tik duoda, šiauliečiai neretai nuskriaudžia artimą savo. Kalbama apie maisto paketus, dalijamus patiems skurdžiausiems. Tik ar jie visada atitenka tiems, kuriems labiausiai reikia? Į savaitraštį „Šiauliai plius“ paskambinusi šiaulietė pasakojo mačiusi, kaip dovanų gautomis kruopomis žmonės šeria šunis...
Per dieną – 500 lankytojųMaisto paketai dalijami maždaug kas antrą mėnesį. Jį gali gauti kiekvienas šeimos narys, jeigu pajamos vienam asmeniui neviršija 525 Lt. Socialines paslaugas teikiantys specialistai vis skelbia, kad maždaug trečdaliui gyventojų, gaunančių maisto paketus, jie nepriklausytų, nes kartais aiškiai matyti, kad maisto paketus norintis gauti asmuo visai neskursta. Nors jis oficialiai neturi darbo, tačiau puikiai išgyvena iš nelegalaus darbo ar lėšų, kurias gauna iš užsienyje dirbančio sutuoktinio. Kyla klausimas, ar valstybėje niekam nerūpi sutvarkyti socialinės paramos sistemos? Nes juk žmogui, kuriam priklauso maisto paketai, priklauso ir kompensacija už šildymą, karštą vandenį, socialinės pašalpos. Pernai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje per savaitę apsilankydavo apie 400-800 žmonių. Šiemet per dieną apsilanko 500. Daugelis jų kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, ES maisto iš intervencinių atsargų tiekimo bei kitais klausimais. Teisę į socialinę pašalpą turi šeima arba vienas gyvenantis asmuo, kai kreipimosi metu šeimos nariai ar asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo; pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas, t. y. 350 Lt šeimai ar vienam gyvenančiam asmeniui; kiekvienas vyresnis nei 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš išvardytų sąlygų. Socialinės pašalpos dydis – 315 Lt. Socialinės paramos skyriaus vedėja Rita Blauzdavičienė sako negalinti pasakyti, ar žmogui realiai priklauso maisto paketas. Žmogus pristato pažymą apie pajamas, tiek pakanka paramai gauti. „Taip, pasigirsta kalbų, kad į socialinės paramos skyrius atvyksta žmonės mersedesais. Žinoma, kad atvyksta laidojimo pašalpų ar tvarkytis globos seniems tėvams. Variantų yra visokių, tokia parama priklauso ir važinėjantiems mersedesais“, – sako R. Blauzdavičienė. Nesąžiningų visada pasitaikoSocialinės paramos skyriaus vedėja sako mananti, kad pasitaiko gal tik vienas kitas žmogus, kuris gauna maisto paketus, nors realiai jo pajamos yra didesnės. „Žmogui būtų per sudėtinga sukčiauti ir specialiai dėl maisto paketų eiti į darbo biržą, rinkti visas reikalingas pažymas, tvarkyti dokumentus. Tiek stengtis dėl supelijusių kruopų, juk ir taip būna...“ – sakė R. Blauzdavičienė. „Esu spaudoje skaičiusi, kad yra įmonių, kur gera vadyba vadinama tai, kad darbuotojams mokama tokio dydžio alga, kad žmogus dar galėtų gauti ir visas socialines pašalpas, maisto paketus“, – teigia R. Blauzdavičienė ir sako, kad socialiniams darbuotojams nepriklauso vaikščioti ir tikrinti, ar žmogus gyvena taip skurdžiai, kad jam reikėtų socialinės paramos. Kita vertus, ką gali pamatyti nuvykęs? Juk žmonės gali gyventi labai tvarkingai, nors ir skursta. Anot R. Blauzdavičienės, tvarka socialinės paramos sferoje įsigalios tuomet, kai visi turės deklaruoti savo pajamas. Juk dabar patentininkai nurodo tokias pajamas, kokias nori. Būna, net paklausia, kokio dydžio pajamas reikia nurodyti, kad priklausytų viena ar kita pašalpa... Vis dėlto, R. Blauzdavičienės teigimu, pašalpų gavėjų skaičius šiuo metu stabilizavęsis. Padidėjimo laukiama po Naujųjų metų, kai žmogui nebereikės būti registruotam darbo biržoje pusę metų, kad gautų pašalpą. Skursta kas devintasKai asmuo su pažymomis apie pajamas kreipiasi į socialinės paramos skyrių, darbuotojai užpildo reikiamas formas ir tada suderina, kokioje parduotuvių tinklo „Kubas“ parduotuvėje jam patogiausia atsiimti maisto paketą. Parduotuvių vedėjams būna pateikti žmonių sąrašai, o maisto paketų reikalus administruoja Lietuvos Raudonasis Kryžius. Per pirmą 2010 m. maisto vežimą kovo mėnesį nepasiturinčių Lietuvos žmonių, norinčių gauti maisto produktų, buvo 96 tūkst., gegužės mėnesį – 106 tūkst. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Šiaulių skyrius maisto dalijimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą vykdo šeštus metus. Šiais metais maisto produktai buvo pradėti dalyti balandžio mėnesį. Akivaizdu, kad skurstančiųjų Šiauliuose smarkai daugėja. Balandį maisto paketus gavo 10 600 asmenų, gegužę – 400 daugiau, t. y. 11 tūkst. Lapkritį maisto paketai išdalyti 12 200 asmenų, o gruodžio mėnesį numatytas papildomas dalijimas. Maisto paketus gaus net 12 400 skurstančių šiauliečių. Maisto produktų pakete lapkričio mėnesį buvo kvietinių miltų, manų kruopų, du pakeliai makaronų, miltinis mišinys pyragui, sausų pusryčių, perlinių kruopų, du pakeliai ryžių, saldinto sutirštinto pieno skardinė, dribsnių su džiovintais vaisiais, trijų grūdų dribsnių. Raudonojo Kryžiaus Šiaulių skyriaus projekto koordinatorė Ilona Sungailienė informavo, kad produktus nepasiturintys gali atsiimti iki gruodžio 18 d. Gruodžio mėnesį gauti maisto produktai bus dalijami iki sausio 18 d. Paketuose numatyti aštuoni maisto produktai. Šiauliuose gyvena apie 111 tūkst. žmonių, vadinasi, skursta ir maisto pritrūksta kas devintas šiaulietis.
- Kaminėlis rūksta...
-
Povilas LUNGĖ Atšalus suskubome šildytis kaip tik išmanome – mieste pradėtas centrinis šildymas, iš nuosavų namų kaminų ėmė virsti dūmai. Nuosavų gyvenamųjų namų rajonuose, nurimus vėjui ir esant didesnei drėgmei, ėmė tvyroti smogas. Ne paslaptis, kad taupydami gyventojai kūrena viską, kas papuola – senus baldus, impregnuotas medienos atliekas, plastiką, padangas ar netgi seną automobilių alyvą.
 | Oro užterštumas ypač padidėja esant žemai temperatūrai ir ramiam orui. Tada teršalai neišsisklaido, kaupiasi žemai – kietųjų dalelių, anglies monoksido, azoto oksidų koncentracija šaltuoju metų laiku padidėja nuo 2 iki 4 kartų.
Andriaus TVERIJONO nuotr.
|
Sudega ne visiškaiKadangi individualių namų kaminai nėra aukšti, o degimo temperatūra buityje naudojamuose šildymo katiluose nėra didelė, minėtos atliekos juose ne visiškai sudega – kartu su dūmais yra išmetamos į aplinką ir pasklinda netoliese. Taip užteršiamos pačių savininkų ir kaimynų teritorijos, daržai, o per juos – ir auginami vaisiai bei daržovės. Oro užterštumas ypač padidėja esant žemai temperatūrai ir ramiam orui. Tada teršalai neišsisklaido, kaupiasi žemai – kietųjų dalelių, anglies monoksido, azoto oksidų koncentracija šaltuoju metų laiku padidėja nuo 2 iki 4 kartų. Mažiausiai šildymo sezonas turi įtakos pietinio miesto rajono, kuriame eksploatuojama centrinio šildymo sistema, aplinkos oro užterštumui. Individualių gyvenamųjų namų mikrorajonuose – Medelyne, Pabaliuose, Šimšėje ir kt. – patalpos šildomos individualiomis krosnimis, dažnai naudojamas ir nekokybiškas kuras arba netgi įvairios atliekos, todėl kenksmingų medžiagų koncentracija ore būna didesnė. Kūrendami šiukšles nuodijamėsUžterštame ore yra labai pavojingų junginių: anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių, ozono, benzeno, švino, kurie sukelia kvėpavimo takų, plaučių, vėžines ligas. Šios medžiagos ypač pavojingos vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei sergantiems bronchine astma, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis. Kietosios dalelės degimo metu išmetamos tiesiai į orą arba susidaro atmosferoje kaip antrinės dalelės, vykstant cheminėms reakcijoms. Smulkiosios dalelės patenka giliai į plaučius, kur gali sukelti uždegimą. Į plaučius jos gali pernešti kancerogeninius junginius. Kietųjų dalelių koncentracijos ore padidėjimas siejamas su kvėpavimo takų ir širdies veiklos sutrikimų bei astmos simptomų pagausėjimu. Yra įrodyta, kad kelios dešimtys šeimų, deginančių įvairias atliekas namuose, orą dioksinais užteršia labiau nei dešimtis tūkstančių gyventojų aptarnaujanti specialiai įrengta šiukšlių deginimo krosnis, kurioje palaikoma net 1000-1500ºC temperatūra. Iš aplinkos nuodingos medžiagos su maistu, per orą ar vandenį patenka į žmogaus organizmą. Tikrina gavę skundąLietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia pramoniniuose katiluose ir buitinėse krosnyse naudoti kitą kurą, negu įrašyta įrenginio pase (buitinėse krosnyse turi būti naudojama natūrali mediena, kuro briketai ar kitoks natūralus kuras). Pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodeksą už šių reikalavimų nepaisymą numatytos baudos iki 400 litų. Buitinėse krosnyse draudžiama deginti plastikinius maišelius ir kitą tarą, užterštas pakuotes, rūbus, batus, užterštą medieną ir makulatūrą, nebereikalingus tapetus, kilimus, baldus, gumines ir kitas atliekas. Aplinkos apsaugos agentūros Šiaulių skyrius teigia neturintis įrangos teršalams iš kaminų virstančiuose dūmuose nustatyti. „Kad žmogus kūrena tai, ko jam nederėtų kūrenti, galima nustatyti tik pagal dūmų spalvą, kvapą, tirštumą, tiesa, tiršti dūmai gali virsti ir kūrenant šlapias malkas, nebūtinai ką nors neleistino, – teigė Šiaulių agentūros atstovas. – Kad gyventojas kūrena neleistinas medžiagas, galime nustatyti tik užėję pas jį į namus ir patikrinę krosnį.“ Anot Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Jūratės Karalevičienės, Aplinkos apsaugos agentūros Šiaulių skyrius sudaro specialią komisiją, kuri, gavusi skundą, atvyksta su policininku patikrinti fakto. „Randa įvairių sandėliuojamų kūrenti ketinamų medžiagų, pvz., porolono, – teigia vedėja. – Yra speciali įranga, kuri gali ir būnant lauke nustatyti, tarkim, kietųjų dalelių kiekį ore, bet Lietuvos laboratorijos nustato tik žinomas medžiagas, kurios yra identifikuotos. Kitų medžiagų jos nustatyti nėra pajėgios.“ Kaip neapsinuodyti?Padidėjus aplinkos oro užterštumui, gyventojams patartina būti uždarose patalpose, jas vėdinti orlaides uždengus drėgnu audiniu, atsisakyti fizinio aktyvumo lauke, saugoti kvėpavimo takus, pridengus juos marlės ir vatos kauke. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, motinoms su kūdikiais patartina tomis dienomis pagal galimybę išvykti iš miesto. Krosnimis namuose besišildantiems gyventojams patartina namams šildyti ir maistui gaminti naudok tik švarų kurą: akmens anglį, neapdorotą medieną, dujas, elektros energiją.
- Bijai tamsos nesiartink prie bėgių
-
Mindaugas MALCEVIČIUS Savaitraščiui „Šiauliai plius“ paviešinus incidentą Šilėnų geležinkelio stotyje, kai iš traukinio išlipant neįgaliam vyriškiui durys netikėtai užsivėrė, o įvykį stebėjo traukinyje likę mokiniai, gyventojų kantrybė trūko ir Šilėnų geležinkelio stoties problemos pasipylė lyg iš gausybės rago.
 | Dėl bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ taupymo politikos keleiviai ne visada jaučiasi saugūs.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Šilėnų kaimas, esantis 7 km į pietryčius nuo Šiaulių, žinomas kaip gyvenvietė, istoriškai susijusi su geležinkelio pramone, tačiau šių dienų realybė ta, kad šalia bėgių gyvenantys šilėniškiai nebegali jaustis saugūs, o tėvai, išleidę vaikus tamsiu paros metu važiuoti traukiniu ar žinantys, kad jų atžalos turės kirsti geležinkelio bėgius, niekada nesijaučia ramūs dėl savo vaikų. Kas dėl viso to kaltas – darbuotojų neatsakingumas ar protu nesuvokiama AB „Lietuvos geležinkeliai“ taupymo politika? Įdomi mankštaSavaitraštis „Šiauliai plius“ jau rašė apie tai, kad Šilėnų kaimo bendruomenėje gana senas tradicijas turi azartiškas „žaidimas“ – atspėk, ar peršokęs šilumvežį, pastojusį kelią į tuoj išvyksiantį keleivinį traukinį, išvysi atlekiančią kitą sunkiasvorę transporto priemonę? Tiesa, kad „žaidimas“ būtų įdomesnis, keliaujantys traukiniais Šilėnų kaimo gyventojai gana dažnai treniruojasi bandydami jiems ant tako sustojusį šilumvežį apibėgti arba tiesiog lenda po juo vildamiesi, kad vagonai tuo metu nepradės judėti. Iš traukinio – į akliną tamsąPasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojo Dalijaus Žebrausko, minėto incidento metu, kai vagono durys suspaudė keleiviui galvą, jokios traukinio darbuotojų klaidos ar kokių nors kitų priežasčių nebuvo, kaltas – pats keleivis. „Remdamiesi darbuotojų paaiškinimais informuojame, kad traukiniui sustojus stotelėje minimas neįgalus keleivis delsė išlipti ir tik prieš pajudant bei užsidarant durims suskubo palikti traukinį. Dėl tos priežasties jis nespėjo saugiai išlipti ir buvo prispaustas“, – teigiama D. Žebrausko pranešime. Tiesa, nukentėjusio keleivio versija – šiek tiek kitokia. Jis kaltina ir mašinistą, kuris skubėdamas neapdairiai pasielgė, ir itin prastą stoties apšvietimą. „Situacija Šilėnų geležinkelio stotyje labai prasta dėl menko perono apšvietimo. Peronas labai dažnai skendi visiškoje tamsoje. Manau, kad tai ir buvo pagrindinis faktorius, kodėl buvau suspaustas durų, o traukinio mašinistas nepastebėjo, kad keleiviai dar nebaigė išlipti“, – pasakojo nukentėjusysis. Pasak vyriškio, net ir tais atvejais, kai išlipus iš vagono šviesa dega, vos pajudėjus nuo traukinio ji užgęsta. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintuose nurodymuose, išdėstytuose Techninių geležinkelio naudojimų nuostatuose, aiškiai nurodyta, kad įrenginiai keleiviams aptarnauti, kelynai, atvykimo, išvykimo, manevriniai, krovimo keliai ir keliai, kuriuose atliekama techninė riedmenų priežiūra, paranga ir remontas, prekių barų, konteinerių aikštelių, skirstomųjų platformų ir svarstyklių, iešmų teritorijos, vietos, kuriose stočių budėtojai sutinka traukinius, sandėliai, kiti keliai ir punktai turi būti tinkamai apšviesti. Apšvietimą, kai keleiviai iš traukinio lipa į akliną tamsą, vargu ar būtu galima pavadinti tinkamu. Pakalbinus šalia Šilėnų geležinkelio stoties devynerius metus gyvenančią Jūratę Balčienę, abejonių dėl prasto stoties apšvietimo neliko. „Apšvietimas tikrai prastas. Naktį čia beveik visuomet tamsu, o šviesa uždegama tik tuomet, kai atvyksta keleivinis traukinys. Tiesa, esu ne kartą pastebėjusi, kad net ir tuomet, kai atvyksta keleivinis traukinys, stotyje būna tamsu“, – pasakojo moteris. Įdomu, kodėl šioje geležinkelio stotyje visiškai nepaisoma žmonių saugumo? Jei stoties viršininkės Lilijos Surovec paklausus, kodėl jos prižiūrimoje teritorijoje traukiniai, sustodami kur nori, sukelia žmonių gyvybei pavojingas situacijas, ši tik skėsčiojo rankomis teisindamasi, kad nėra kur padėti atvykstančių traukinių, tai su šviesa situacija šiek tiek kitokia. Pasak viršininkės, šviesa Šilėnų geležinkelio stotyje įjungiama tik 6 val. ryto, kadangi 6 val. 10 min. atvyksta pirmasis keleivinis traukinys iš Radviliškio. Visa tai daroma taupumo sumetimais. „Taip taupome elektrą ir taip daroma ne tik Šilėnuose – visoje AB „Lietuvos geležinkeliai“ sistemoje galioja panaši taupymo politika“, – aiškino L. Surovec. Taigi akivaizdu, kad taikant tokią taupymo politiką pažeidžiami įstatymai, nes Techninių geležinkelio naudojimų nuostatuose teigiama, kad apšvietimas turi atitikti Valstybinio visuomenės sveikatos centro nustatytas normas, garantuoti nenutrūkstamą saugų traukinių eismą ir manevravimą, keleivių saugumą įlipant ir išlipant iš vagonų ir saugų aptarnaujančiojo personalo darbą bei krovinių apsaugą. Nedidelėse stotyse turi būti sekciniai lauko apšvietimo jungikliai apšvietimui išjungti, kai krovimo ir kituose stoties keliuose nemanevruojama ir neatliekami krovimo darbai. Keista, kad visų šių nuostatų nežino tiesiogiai už keleivių saugumą atsakingi asmenys. O gal ir žino, bet nieko nedaro, nes juk šiais laikais labai populiari taupymo politika... Važiuojančio traukinio turi saugotis patsKita problema, paaiškėjusi pradėjus domėtis Šilėnų geležinkelio stotimi, – gyventojai retai įspėjami apie į stotį atvykstantį traukinį. Negi tai irgi taupymo, t. y. balso taupymo, politika? Pasak liudininkų, labai retais atvejais galima išgirsti stoties darbuotojus įspėjant, kad į peroną atvyksta traukinys ir keleiviai turi būti budrūs, saugotis traukinio. „Kartais būna keista, kai matai priešais ant tako stovintį lokomotyvą įjungtu varikliu, bet niekas nepraneša, ar jis jau ruošiasi judėti, ar dar stovės. Būna, kad pradedi eiti, o jis ima ir pajuda“, – pasakojo Mantas. Kita liudininkė, gyvenanti prie pat stoties, pasakoja, kad prieš kurį laiką, kai buvo kita stoties viršininkė, kiekviename žingsnyje keleiviai buvo įspėjami apie tai, kas vyksta, o dabar situacija pasikeitusi iš esmės. Dabartinės Šilėnų geležinkelio stoties viršininkės L. Surovec pasiteiravus, kodėl taip nesirūpinama žmonių saugumu, ši tvirtino, kad keleiviai visuomet yra įspėjami, tik patys kalti, kad negirdi. „Mes žmones įspėjame, tiesiog jų yra daug, vieni ateina, kiti išeina. Mes perspėjame, kad atvažiuoja traukinys, būkite atsargūs, bet tas, kuris atėjo iš kaimo, paprasčiausiai gal ir neišgirsta. Juk negalime kiekvienam pranešti atskirai. Vieni ateina anksčiau, kiti vėliau. Pranešta būna, bet vieni girdi, kiti negirdi“, – situaciją pakomentavo Šilėnų geležinkelio stoties viršininkė L. Surovec. Galima sutikti, kad kiekvieno asmeniškai gal ir neįmanoma perspėti apie į stotį atvykstančius traukinius, tačiau negi visų Šilėnuose traukiniu važiuojančių žmonių klausa iš tiesų prasta? Nori, kad būtų pakeistas pervažos pagrindasGyventojams pradėjus rūpintis savo saugumu, buvo prisiminta dar viena aktuali problema, susijusi su pervaža, kuria automobiliu patenkama į Šilėnus nuo Šiaulių pusės. Pasak Šilėnų kaimo seniūnaitės, bendruomenės „Šilas“ pirmininkės Daivos Miceikienės, šią pervažą jau seniai laikas keisti iš pagrindų, o ne retkarčiais palopyti. „Esame paruošę oficialų kreipimąsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinį direktorių Stasį Dailydką – reikalausime, kad pervaža būtų renovuota iš pagrindų, t. y. būtų paklotas guminis pagrindas“, – sakė D. Miceikienė. Pasak bendruomenės pirmininkės, dabartinė pervaža jau seniai yra avarinės būklės, nes važiuojant automobiliu keliasi pagaliai, kurie kartais būna pataisyti, tačiau pravažiavus sunkvežimiui vėl viskas subyra. Ši pervaža yra gana judri, nes keliu važiuojama ne tik į Šilėnus, bet ir į Radviliškį. Rytą, kai žmonės skuba į darbą, prie pervažos nusitęsia nemaža automobilių eilė, todėl jos būklė aktuali daugeliui vairuotojų.
- Parodoje dovanos, staigmenos ir siūlymas tapti laidos vedėju
-
Laura AUKSAITYTĖ Didžiausia regiono paroda Šiauliuose – išskirtinė Lietuvoje. Ji lankytojus traukia savo akcentu – trimis „E“: energija, ekologija ir ekonomika. Šiemet gausiausios dalyvaujančių įmonių ir organizacijų parodos organizatoriai tikina parodysiantys taupymo būdus pramonei ir gyventojams.
Trys „E“Jau 16-tą kartą po Šiaulių arenos stogu telkiasi verslo parodos dalyviai. Šiemet rekordiškai daug – net 190 – įmonių pristato savo naujoves. Didžiausia regiono paroda šalyje traukte traukia ir pramonės bei prekybos atstovus iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos, Vokietijos bei Amerikos. Naisių vasaros teatro pristatytą verslo parodą Lietuvos pramonės atstovai iš Vilniaus įvertino kaip Šiaulių regiono pasididžiavimą. Šiųmetės parodos akcentas – trys „E“: energija, ekologija, ekonomika – pasiteisino. Ir lietuvių, ir užsieniečių akį patraukė elektrą gaminti gebantis dviratis, saulės elektrinė, vėjo jėgainės ir biokuro gamyba. Šiauliečiai pristato elektrinius dviračius, universiteto bendruomenė seną treniruoklį pavertė įrenginiu ekologiškai elektros energijai gaminti. Pasak parodos organizatorių, daugiau nei 80 proc. lankytojų parodoje ką nors įsigyja, o penktadalis sudaro naudingą sutartį. Tačiau šiemet svarbiausia – mokyti verslininkus ir gyventojus taupyti ir elgtis pagal nūdienos iššūkius. Pasak Alfredo Jonuškos, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus, parodoje pristatomos perspektyvios ir efektyvios vėjo, saulės energijos, biokuro medžiagų gamybos įrangos, ekologiškų produktų gamybos įmonės. Parodos lankytojams kol kas tolima ateities vizija atrodo saulės ar vėjo energiją naudojantys įrenginiai, tačiau verslininkai tikina, kad tai atsiperka, o ekonomija, ekologija ir energija taps kasdieniais žodžiais. Jau dabar Šiaulių regiono įmonės naudoja biokurą, ūkininkai jį gamina, o mažas vėjo jėgaines gali naudoti nenorintys mokėti elektros tiekėjams. Muziejų televizoriaiNors šiųmetėje parodoje ir išskirtos trys pagrindinės kryptys, tačiau ji nėra specializuota. Tęsdama tradicijas, elektroninių ryšių bendrovė „S plius“ jau vienuoliktus metus iš eilės savo stende pristato teikiamas paslaugas. Bendrovės atstovų teigimu, pagrindinis jų tikslas – pabendrauti su parodos lankytojais, išgirsti vartotojų lūkesčius ir savo esamiems bei būsimiems klientams pasiūlyti išskirtines paslaugų teikimo sąlygas. Daugiausia dėmesio „S plius“ žada skirti vartotojus kamuojančiam klausimui – kur po 2012-ųjų dings analoginė televizija? Tad jų stendo misija – skleisti informaciją apie tai, kad išjungus antžeminę analoginę televiziją kabelinės televizijos abonentams niekuo nereikės rūpintis, nes jie ir toliau galės žiūrėti visus kabelinės televizijos kanalus. Parodos metu „S plius“ stende lankytojai gali išvysti Radijo ir televizijos muziejaus eksponatus ir įsitikinti, kad net keletą dešimtmečių menantys televizoriai rodo kabelinę televiziją. | | 
„Etaplius.lt“ paroda „Šiauliai 2011“ transliuojama tiesiogiai! „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Išskirtiniai pasiūlymai ir dovanos„S plius“ stendą turėtų užplūsti ne tik dovanų išsiilgę parodos lankytojai, bet ir palankių akcijų medžiotojai, nes bendrovė svečius vilioja išskirtiniais pasiūlymais. Parodos lankytojai, pageidaujantys įsirengti „S plius“ internetą, tai gali padaryti nemokėdami registracijos mokesčio ir nesudarydami ilgalaikių terminuotų sutarčių. Daugiabučių namų gyventojai, pasirašę dvejų metų sutartį, kabelinės televizijos bazinį paketą galės žiūrėti pigiau ir pirmais metais mokėti tik 10 Lt/mėn. abonentinį mokestį. Senjorų laukia dar patrauklesnis pasiūlymas – prasitęsusiems sutartį dvejus metus pirmaisiais reikės mokėti vos 6 Lt/mėn. Tiems, kurie dar naudojasi fiksuoto telefono ryšio paslaugomis, „S plius“ siūlo galimybę sutaupyti ir bene perpus sumažinti savo išlaidas fiksuoto telefono ryšio paslaugoms. Tik parodoje ir būsimos kalėdinės akcijos metu pristatomas naujas fiksuoto telefono ryšio planas „60“, kurio mėnesinis abonentinis mokestis tik 10 Lt/mėn, o klientui suteikiama valanda nemokamų pokalbių į visus Lietuvos mobiliojo ir fiksuoto telefono ryšio tinklus. Be to, nemokamai yra išsaugomas tas pats abonento telefono numeris. „S plius“ parodos metu pirmiesiems 200-ams, tapusiems skaitmeninės televizijos ar paslaugos „TV MIX“ abonentais, dovanos skaitmeninį imtuvą. Mažųjų „S plius“ stendo lankytojų taip pat laukia malonios staigmenos. Jiems dovanojama „S plius“ skaitmeninės televizijos papildomo paketo „Vaikams“ „Disney“ kanalų firminė atributika. Galimybė tapti laidos vedėju ir laimėti priząŠiemet žiniasklaidos grupė „Šiauliai plius“ savo stendo lankytojams siūlo neeilinę pramogą – kviečia tapti „S plius“ televizijos laidos vedėju. „Šiauliai plius“ parodos dalyviams siūlo „įlįsti į televizorių“ ir tapti žvaigžde. Visi norintys trumpai gali tapti laidų „Šiaulių žinios“, „Provincija“, „Plyta prie plytos“, „Stop – policija“, „Kino ekspresas“, „101 anekdotas“, „Sigitos virtuvė“, „Foto TV“ ir „Žmonės kalba“ vedėjais. Naujieji televizijos veidai, pristatę pasirinktą laidą, dalyvaus konkurse. Improvizuotų laidų įrašus parodos metu galima pažiūrėti naujienų portale „Eta- plius.lt“. Tris dienas portalo lankytojai galės balsuoti už labiausiai patikusį laidos pristatymą ar vedėją, kasdien bus išrenkama po penkis geriausius, kurie pateks į antrąjį etapą. Antrasis konkurso „Įlįsk į televizorių! Tapk žvaigžde!“ etapas prasidės pasibaigus parodai ir tęsis iki antradienio. Jame naujųjų laidos vedėjų įrašai bus sumontuoti tarsi tikros laidos. Etape varžysis 15 daugiausia naujienų portalo „Etaplius.lt“ lankytojų balsų surinkusių laidos vedėjų. Antradienį, pasibaigus antrajam etapui, bus išrinktas laidos vedėjas, sulaukęs daugiausia „Etaplius.lt“ lankytojų simpatijų. Ryškiausia konkurso žvaigžde tapusiam dalyviui atiteks dulkių siurblys. Daugiau informacijos galima rasti portalo „Etaplius.lt“ konkursų rubrikoje „Įlįsk į televizorių“.
- Prireikė vaistų naktį? Kentėk arba važiuok į Panevėžį
-
Jolita KIRKILAITĖ Anksčiau kiekviename mieste buvo po budinčią vaistinę, kurioje prireikus naktį buvo galima nusipirkti vaistų. Dabar Lietuvoje tokių tik keturios. Kodėl jų mažėja? Gal žmonės naktimis nebeserga? Pasijutus blogai teks pakentėti, nes Šiaulių regione naktį nusipirkti vaistų neįmanoma. Tiesa, yra išeitis – važiuoti keliasdešimt kilometrų į artimiausią budinčią vaistinę Panevėžyje.
Miestai be budinčios vaistinėsSveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento duomenimis, Lietuvoje yra keturios budinčios vaistinės: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Jurbarke. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja Eugenija Kukaitienė pasakoja prisimenanti, kad tarybiniais laikais mieste visada buvo bent viena budinti vaistinė. Ilgainiui jos tapo privačios ir dėl mažo pelno naktį atsisakė dirbti: „Nėra klientų, nėra pelno, nėra naudinga.“ „Valerijonas“ dar prieš atkuriant Nepriklausomybę ir kelerius metus po to buvo budinti vaistinė Šiauliuose. „Kadangi šios vaistinės prašymas sumažinti mokesčius nebuvo patenkintas, o dirbti buvo nuostolinga, nuspręsta naktį ją uždaryti, – prisimena vyr. gydytoja. – Maždaug metus po to budinti vaistinė buvo „Eurovaistinė“, bet netrukus ji irgi naktimis nebedirbo.“ „Esame privati įmonė, negalime patirti nuostolių, – situaciją komentuoja „Valerijono“ vedėja Alma Girdenienė. – Mums pareiškus, kad reikia papildomų pinigų, savivaldybė atsisakė budinčios vaistinės ir ja tapo kita privati įmonė.“ Anot Šiaulių miesto savivaldybės atstovės spaudai Jūratės Rauduvienės, savivaldybė nesikiša į privatų verslą, todėl vaistinės pačios nustato darbo laiką. „Naktį sunegalavę žmonės gali kreiptis į ligoninės priimamąjį“, – pabrėžia ji. Į Panevėžį – iš viso rajonoBudinčios Panevėžio vaistinės vaistininkė Loreta Mickevičienė pasakoja, kad mieste vaistinė budi maždaug nuo 1995-ųjų. 16 metų vaistinėje dirbanti moteris teigia, kad naktį tenka sulaukti klientų iš viso rajono. „Dar visai neseniai paryčiais buvo atvažiavusi porelė iš Šiaulių, – prisimena vaistininkė. – Jiems reikėjo skubios kontracepcijos. Nors jiems aiškinau, kad galėjo palaukti ryto ir nusipirkti Šiauliuose, pastarieji buvo taip sunerimę, kad nė nesileido į kalbas.“ Moteris prisimena, kad neseniai pirkėjų buvo atvažiavę iš Pakruojo pirkti antibiotikų, nes ligoniui buvo plaučių uždegimas. „Atvažiuoja iš visų aplink esančių miestelių, – teigia L. Mickevičienė. – Naktį klientų būna labai mažai – penki šeši, daugiausia atsiųsti iš priėmimo skyriaus su receptais nusipirkti nuskausminamųjų ar antibiotikų.“ L. Mickevičienė neslepia kartais pagalvojanti, jog šiąnakt jau tikrai dirbanti paskutinį kartą, nes vaistinės veikla nuostolinga, todėl nuolat svarstoma, ar nereikėtų jos uždaryti. Anot pašnekovės, dirbant naktį reikia daug sveikatos ir jėgų. Kadangi savivaldybė pati sunkiai laikosi, tai į vaistinės verslą nesikiša ir jokių dotacijų neskiria. Greitosios pagalbos iškvietimų daugėjaNaktį sunegalavę žmonės gali laukti ryto, kol bus atidarytos vaistinės, važiuoti į Panevėžį arba kreiptis į priėmimo skyrių ar greitąją. Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriaus vedėja Daiva Jautakienė sako negalinti teigti, kad žmonės dažnai į skyrių kreipiasi todėl, kad neturi vaistų, tačiau tokių atvejų pasitaiko. Ji pataria, kad jeigu jaučiamas koks nors negalavimas, vertėtų nusipirkti vaistų vakare – daugumos vaistinių darbo laikas baigiasi tik 22 val. Tačiau tiek ilgai dirbančią vaistinę galima rasti tik Šiauliuose – Radviliškyje vėliausiai užsidaro 19 val., Joniškyje ir Kelmėje vaistų nebenusipirksite po 20 val., o savaitgaliais – po 16 val. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja E. Kukaitienė pasakoja, kad kartais tenka važiuoti pas žmogų dėl menkniekių, tačiau kartais negalavimai būna ir labai rimti. „Būna, kad paliekame ligoniui vaistų, jei jis jų neturi, kad turėtų iki ryto, kol bus atidarytos vaistinės, – sako E. Kukaitienė. – Tik antibiotikų negalime skirti, nes turi apžiūrėti šeimos gydytojas.“ Greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja pasakoja, kad kai Šiauliuose buvo budinti vaistinė, greitoji būdavo iškviečiama vidutiniškai apie 23 tūkst. kartų, o pastaruosius dešimt metų iškvietimų padaugėjo – per metus sulaukiama per 30 tūkst. skambučių, nors gyventojų sumažėjo. Nors E. Kukaitienė nedrįsta teigti, tačiau sutinka, kad iš dalies dėl budinčios vaistinės nebuvimo mieste padaugėjo iškvietimų. „Žmonės tapo jautresni, pailgėjo gyvenimo trukmė, padaugėjo emocinių, psichinių sutrikimų“, – sako gydytoja. | |  | Jeigu jaučiamas koks nors negalavimas, vertėtų nusipirkti vaistų vakare – daugumos vaistinių darbo laikas baigiasi tik 22 val. Gunter MULLER nuotr.
|
Naktį – prezervatyvų ir kontraceptikųAnot Panevėžyje dirbančios vaistininkės, naktį perkamiausios prekės yra skubūs kontraceptikai ir prezervatyvai. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja taip pat teigia, kad žmonės budinčiose vaistinėse dažniausiai perka prezervatyvus, o narkomanai ateina pasikeisti adatų, tad dirbti nesaugu. Vaistininkė L. Mickevičienė pritaria, kad žmonės perka švirkštų, tačiau mano, kad jie naudojami tiesiog vaistams sušvirkšti. „Prekiaujama per langelį, todėl saugu. Būna, kad kyla mažų konfliktų, tačiau kad grasintų – nebūna, viską stengiamės išspręsti taikiai“, – kalba pašnekovė. Ar žmonėms reikalinga?„Eurovaistinės“ komunikacijos specialistas Simas Lilas teigia, kad įmonė turi tik vieną budinčią vaistinę Vilniuje, kuri yra ir vienintelė mieste. „Daugiau nei prieš trejus metus turėjome ir budinčią vaistinę Klaipėdoje“, – prisimena S. Lilas. Pašnekovas neslepia, kad darbas visą parą yra nuostolingas, o vaistinė Vilniuje naktį veikia tik iš gerumo, nors joje apsilanko vienas kitas žmogus. Akivaizdu, kad vaistinei dirbti visą parą yra nuostolinga, žmonių apsilanko nedaug, todėl kyla klausimas, ar žmonėms apskritai reikalinga budinti vaistinė. Pasak Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytojos E. Kukaitienės, atvykus pas ligonius šie išsako priekaištus ir koneveikia medicinos darbuotojus todėl, kad mieste nebudi nė viena vaistinė. Panevėžio vaistinės darbuotoja taip pat pasakoja, kad pradėjus kalbėti apie vaistinės uždarymą vietiniai prašo vaistinės neužsidaryti, ima panikuoti galvodami, kas bus, jei neliks nė vienos naktį dirbančios vaistinės. „Blogiau nebūtų, jei Šiauliuose budėtų bent viena“, – sako E. Kukaitienė. „Jeigu yra noras – svarstysime“Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups, komentuodamas susidariusią situaciją, kad Šiauliuose nėra budinčios vaistinės, pritarė nuomonei, jog visą parą dirbanti vaistinė yra reikalinga. V. Strups aiškina, kad savivaldybė negali remti privataus verslo, tačiau įmanomos lengvatos. Savivaldybei reikia konkrečiai pateikti, ko reikalaujama, tuomet bus svarstoma, ar tai įmanoma įgyvendinti, kiek tai kainuotų savivaldybei ir pan. „Lengvatų galima sulaukti, jeigu būtų pareikštas noras, – sakė V. Strups. – Tokiu atveju svarstytume, nes tokiam dideliam miestui budinti vaistinė būtų naudinga. Savivaldybei reikia žinoti tikslias detales, ar norima sumažinti žemės, ar nekilnojamojo turto mokestį, nes pagal situaciją svarstytų Savivaldybės taryba arba užtektų administracinio sprendimo.“ Administracijos direktoriaus pavaduotojas teigia, kad iškėlus klausimą galima svarstyti ir atnaujinti lengvatas, jeigu jų ankščiau turėjo vaistinė. Pašnekovas prisimena, kad anksčiau budėjusi „Eurovaistinė“ nebuvo patenkinta, nes darbas naktį reikalavo papildomų saugumo priemonių, yra buvę konfliktų, o pelno iš darbo naktį – ne. „Jeigu yra poreikis, viską galima bandyti spręsti, tereikia vaistinių ar žmonių iniciatyvos, – teigia V. Strups. – Kažkodėl visi nori prekiauti naktį alkoholiu, nes tai pelninga, tačiau prekiauti vaistais norinčiųjų neatsiranda.“
- Menų inkubatorius Šiauliuose būti ar nebūti
-
Laura AUKSAITYTĖ „Pristabdyti projektą, reiškia, jam pasakyti „ne“, – sako Šiaulių savivaldybės administracijos Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vadovė Aistė Žalevičienė. Likus mėnesiui iki sutarties pasirašymo dėl kuriamo Menų inkubatoriaus, suabejota jo reikalingumu miestui. Projekto kūrėjai aiškina, kad neįkūrus inkubatoriaus ir negavus iš ES net 95 proc. lėšų pastatui rekonstruoti, miestas neteks ir galimybės gauti milijoninės ES paramos Menų inkubatoriaus veiklai plėtoti.
Skundas Viešųjų pirkimų tarnybaiSeimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai šiauliečiai Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulik kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl galimų pažeidimų pasirenkant Menų inkubatoriaus Šiauliuose techninio projekto rengėjus. Techninį projektą parengė įmonė „Vakarinis fasadas“ – ta pati, kuri sukūrė šiauliečių kritikuojamą statomą pastoracinio centro prie katedros techninį projektą. Griūvantį buvusio fabriko „Elnias“ pastatą savivaldybė ketina paversti menininkų meka. Techninio projekto rengėjas pasirinktas ne viešojo pirkimo konkurso, o derybų su privačia bendrove būdu. „Prašytume įvertinti, ar Šiaulių miesto savivaldybės administracija, praėjusioje kadencijoje priimdama sprendimą skelbti derybas su viena įmone, savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo“, – rašte Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui Žydrūnui Plytnikui teigia Seimo nariai E. Žakaris ir V. Simulik. Abejojama ne tik dėl galimų pažeidimų, bet ir dėl paties pastato reikalingumo ir to, kad jis bus per brangus biudžetui. Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas projektą siūlo pristabdyti. Anot jo, jei nebus rastas sprendimas, kaip išlaikyti naują darinį, projektas gali tapti našta Šiaulių biudžetui. A. Visockas mano, kad projektą reikėtų patobulinti, nes paėmus pinigus kelio atgal nebebus, o darbams pasibaigus atsiradusios įstaigos išlaikymas – kasmet po 700 tūkst. litų – bus miestui ne pagal kišenę. „Pristabdyti projektą, reiškia, jam pasakyti „ne“. Mes iki gruodžio mėnesio galime pasakyti tik „taip“ arba „ne“. Jei atsisakysime, ES pinigai nukeliaus kitam projektui finansuoti. Berods jie nukeliaus į Kauną“, – sako Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vadovė Aistė Žalevičienė. Pašnekovės teigimu, gauti lėšų vėliau nebebus galimybės, nes Ūkio ministerija prioritetą vėliau skirs nebe kūrybinių industrijų pastatams statyti, o jų veiklai finansuoti. Tai reiškia, kad dabar, pasiėmus milijoninę ES paramą ir įkūrus Menų inkubatorių, vėliau bus galima gauti ES paramą ir jo veiklai finansuoti. Pati pastatyti Menų inkubatoriaus savivaldybė negalės, vadinasi, neteks galimybės ir gauti milijoninės ES paramos jo veiklai plėtoti. Veiklai palaikyti – 7,6 mln. Lt2010 m. Šiaulių miesto savivaldybė už 325 tūkst. litų buvusio fabriko „Elnias“ teritorijoje iš verslininko nupirko apdegusį skylėtą pastatą. 235 tūkst. jau buvo sumokėti techninį projektą rengusiai architektų bendrovei „Vakarinis fasadas“. 95 proc. lėšų Menų inkubatoriui skiria ES, 5 proc. turėtų skirti savivaldybė iš savo praskolinto biudžeto. Visa projekto vertė – per 7 mln. litų (be PVM). Savivaldybė turėtų skirti apie 360 tūkst. litų. Šiemet pavasarį Investicijų ir miesto plėtros skyrius informavo, kad Menų inkubatoriaus finansiniai rezultatai buvo modeliuojami remiantis nepelningumo principu. Visos grynosios pajamos bus nukreiptos įstaigos sąnaudoms dengti ir reziduojančių (inkubuojamų) kūrybinių sub- jektų reikmėms. Dėl šios priežasties ir veiklos rezultatas po finansavimo, ir prognozuojamas grynasis pinigų srautas iš veiklos bus lygūs nuliui. Finansiniame modelyje buvo numatyta, kad Šiaulių menų inkubatorius nuo 2011 iki 2028 m. uždirbs apie 7,6 mln. Lt pajamų iš veiklos, patirs apie 12,7 mln. Lt veiklos išlaidų (įskaitant 5,2 mln. Lt nepinigines ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidas). Tokiu būdu grynų pinigų poreikis Menų inkubatoriaus veiklai palaikyti per visą analizuojamą laikotarpį sieks apie 7,6 mln. Lt. Sumokėtą milijoninį PVM savivaldybė susigrąžinsProjektą „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ parengė VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“. Įmonė parinkta projekto vykdytoju Savivaldybės tarybos sprendimu. Šiaulių regiono plėtros agentūra buvo pasirinkta todėl, kad projekto finansavimo taisyklėse projekto pareiškėjui buvo kelta esminė sąlyga – pareiškėjas turi būti savivaldybės viešoji įstaiga. Pati Šiaulių miesto savivaldybė projekto pareiškėju būti negalėjo. Šiaulių regiono plėtros agentūra Menų inkubatoriaus investicinį projektą rengė suformavusi darbo grupę. Šiaulių regiono plėtros agentūros direktorės Jolitos Butkutės teigimu, dėl Menų inkubatoriaus jau nuveikta tiek darbų, kad beliko tik pasirašyti sutartį. „Vyrauja klaidinga nuostata, kad pastatui išlaikyti savivaldybė privalės skirti lėšų.“, – teigia ji. J. Butkutė sako, kad projekte numatyta nuomos kaina yra preliminari ir tikrai bus žemesnė nei rinkos kaina. Esminė problema, dėl kurios Menų inkubatoriaus likimas kabo ant plauko, – biudžeto lėšos, kurias reikės skirti pastatui rekonstruoti. Savivaldybė turės skirti ne tik 5 proc. nuo 7,3 milijono litų, bet ir sumokėti PVM mokestį. Ši suma ne tokia jau maža – apie pusantro milijono litų. Anot J. Butkutės, savivaldybė PVM turi sumokėti per projekto vykdymo metus, tačiau dalį šių lėšų Mokesčių inspekcija sugrąžins. Lėšos grįš į savivaldybės biudžetą.  | Esminė problema, dėl kurios Menų inkubatoriaus likimas kabo ant plauko, – biudžeto lėšos, kurias reikės skirti pastatui rekonstruoti. Artūro Staponkaus nuotr.
|
Menininkams ir miestuiMenų inkubatoriaus tikslas – sukurti sąlygas Šiaulių miesto menininkams kurti, demonstruoti ir realizuoti savo darbus, skatinti jų verslumą ir konkurencingumą. Naudojantis turima infrastruktūra (patalpomis, įranga ir pan.), būtų ketinama sutelkti įvairių rūšių meno kūrėjus, jų grupes ir su menu susijusį verslą plėtojančius asmenis vienoje erdvėje. Taip būtų sudarytos sąlygos menininkams kurti ir pristatyti publikai savo darbus. Menų inkubatorius taip pat suteiktų galimybę menininkams lengvatinėmis sąlygomis pradėti nuosavą verslą, pristatyti savo darbus, bendradarbiauti su kitais kūrybinių industrijų atstovais. Jis nebūtų orientuotas į tam tikras kūrybinių industrijų sritis, o pritaikytas visų sričių atstovų poreikiams, siekiant po vienu stogu sutelkti kuo daugiau įvairių meno rūšių. Kūrybinių industrijų atstovai būtų skatinami pasinaudoti ES fondų parama, bendradarbiauti ne tik su kaimynystėje įsikūrusiais menininkais, bet ir su kitais šalies ar užsienio kultūros sektoriaus atstovais. Pasak J. Butkutės, menininkus pasiekia gana nedaug informacijos apie plėtros galimybes, jiems trūksta verslui įkurti ir plėtoti reikalingų žinių ir kompetencijų, o tai apsunkina galimybes viešinti savo darbus ir pateikti juos visuomenei. Bendras patalpų plotas yra 3141 kv. m. Čia bus įrengtos patalpos, pritaikytos skirtingų kūrybinių industrijų sričių poreikiams: amatams, architektūrai, dizainui, kinui ir videomenui, leidybai, vaizduojamajam, taikomajam menui, muzikai, programinei įrangai ir kompiuterių paslaugoms, radijo ir televizijos programų kūrimui ir transliacijai, reklamai, scenos menui ir kitoms sritims, kuriose jungiasi kultūros bei ūkinės veiklos aspektai. Manoma, kad inkubatoriaus veikla paskatins ne tik naujų verslų kūrimąsi Šiaulių mieste, bet ir kultūrinio gyvenimo intensyvėjimą, atsiras daugiau įvairių laisvalaikio praleidimo galimybių gyventojams ir svečiams. Vienas svarbių postūmių Šiaulių kultūrinio ir kūrybinio sektoriaus plėtrai yra sietinas ir su Šiaulių universiteto Menų fakultetu, kuriame plėtojami vaizduojamieji, scenos, kino ir video-, muzikos menai, dizainas, leidyba, reklama, viešieji ryšiai, TV, radijas, architektūra, IT veiklos. Pats Menų inkubatorius turėtų tapti visuomenei atvira kultūrine ir menine erdve, kurioje vykstantys renginiai, projektai prisidėtų prie kultūros ir meno puoselėjimo mieste, skatintų miesto menininkų suartėjimą su visuomene, jų integravimąsi į aktyvią meno rinką. Anot J. Butkutės, investicinio projekto duomenys ir skaičiai rodo, kad Šiaulių menų inkubatorius gebės padengti patiriamas sąnaudas iš gaunamų pajamų ir išsilaikyti savarankiškai. Ežero prieigos gali tapti traukos centru Menų inkubatoriaus atsiradimas pastūmėtų visos teritorijos tvarkymo darbus. Kadangi „Elnio“ teritorija ribojasi su Talkšos ežero teritorija, o šiuo metu Talkšos ežeras ir jo prieigos tvarkomos kompleksiškai, tikėtina, kad ši Šiaulių miesto dalis taps patrauklia vieta. Jau seniai buvo planuojama, kad 230 ha dydžio teritorija tarp Talkšos ežero, Ginkūnų tvenkinio ir Vilniaus gatvės gali būti padalyta į tris parkus: Talkšos miško parką, Salduvės istorinį parką ir Aleksandrijos renginių parką. Talkšos miško parkas turi būti miestiečių sveikatingumo, ramaus poilsio oazė, kur žmonės ateitų susipažinti su biologine įvairove ir pasigėrėti kraštovaizdžiu. Ežero pakrantėje galėtų būti įrengta krantinė ir visa, kas reikalinga poilsio zonai: kavinės, restoranai, viešbučiai. Už ežero jau yra neoficialus paplūdimys, Gamtininkų stotis su joje auginamais žirgais, poniais, Katinų muziejus. Suformuotas Salduvės istorinis parkas turėtų būti skirtas miestiečiams ilsėtis, jame būtų galima gėrėtis kultūros ir gamtos paveldu, susipažinti su krašto istorija. Aleksandrijos parko teritorijoje siūloma įkurti miesto renginių parką, kuriame galėtų būti pastatyta daugiafunkcė arena, kurioje vyktų dideli vieši renginiai. Čia galėtų būti įrengta ir poilsiui skirtos dviračių, riedučių, slidžių ar rogučių trasos. Kūrybinės aplinkos kūrimas – klestėjimo sąlyga
Ką mano apie Menų inkubatorių, paklausėme tarptautinio folkloro konkurso-festivalio „Saulės žiedas“ direktorės, 5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių „Šiauliai 2012“ kultūros renginių koordinatorės, renginių verslo vadybos dėstytojos Rūtos Stankuvienės. - Ar reikia Šiauliams Menų inkubatoriaus? - Reikia, nes menininkai, studijuodami aukštosiose ar kitose mokyklose, dažniausiai gauna labiau specifines, daugiau su konkrečiu menu ar amatu susijusias žinias, tačiau neturi žinių, įgūdžių, kaip galima pradėti verslą, o svarbiausia – išgyventi iš meno, amato ar pomėgio. Menų inkubatoriai mažesne nei rinkos kaina nuomoja patalpas, organizuoja parodas, rengia spektaklius, renginius. Didžiojoje Britanijoje jie suaktyvino menininkus, išmokė juos verslumo ir akivaizdžiai padidino žmonių susidomėjimą menu.Mano nuomone, svarbiausia dabar tai, kad reikia apsispręsti, kurį ar kelis kūrybinius klasterius sieksime plėtoti. Juk kūrybingumas, aukštosios technologijos, inovatyvūs sprendimai pasirinktose srityse turi duoti naują kokybę. Lietuvoje turime bene du geriausius tokio pobūdžio pavyzdžius – „Menų spaustuvę“, užsiimančią daugiau scenos menais, ir Užupio meno inkubatorių, sujungusį nemažai šiuolaikinio meno kūrėjų. Teoriškai į menų inkubatorius buriasi ne tik menininkai, amatininkai, bet ir reklamos gamintojai, leidėjai, kultūros vadybininkai, viešųjų ryšių specialistai, analitikai ir kt. Pagrindinės, savitos idėjos mūsų inkubatoriui dar nelabai matau, o gal tiesiog nežinau. Reikia labai atsakingai apsispręsti prieš pradedant investuoti į remontą, statybas – ar visų menų bus po trupinėlį, ar į tris šokių sales, keturias kalvių dirbtuves, o gal labiau į šokių meną orientuosimės, o gal į dar ką nors? Įstaigos operatorius jau turi turėti konkretesnę viziją, matymą. - Ar miesto menininkai eis į Menų inkubatorių kurti ir dirbti? - Manau, kad eis, nes jau yra poreikis ir toliau vykdoma veikla turi būti parodoma socialinė, kultūrinė, ekonominė vertė. Paruoštoje galimybių studijoje, manau, buvo įrodytas poreikis, nes yra itin mažai vietų mūsų mieste, kur baigęs menų ar su kūrybinėmis industrijomis susijusias studijas jaunas kūrėjas gali kurti ar įsidarbinti. Ne visada gausime aiškų atsakymą į šį klausimą. Ar įmanoma žinoti teisingiausią atsakymą į tai, ko nesi patyręs, pamatęs? Atsakymas jau buvo argumentuotas galimybių studijoje, viešose diskusijose, kitų panašių įstaigų patirties įžvalgomis ir apsisprendimu teikti paraišką. Net mokslininkai iki galo nesutaria, ar toks kūrybinis klasteris turi atsirasti spontaniškai, ar planuotai, ar valdžia turi ir gali kištis, ar tai tik pačių kūrybininkų reikalas. Sunku tiksliai numatyti kūrimosi ir plėtros tendencijas, tačiau remiantis sėkmingais pavyzdžiais matyti, kad geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai susijungia kūrybinė energija, šalies politika, vietos galia, verslumas. Diskutuojant būtina žinoti vieną esminių kūrybinės bendruomenės bruožų – menininkai pasižymi aukštu kūrybiniu, intelektiniu kapitalu, tačiau daug silpnesni socialiniai, bendruomeniniai ryšiai, nekalbant apie politinį aktyvumą. Būti autsaideriu, „kitokiu“, savitu, išsiskiriančiu, gal net nesuprastu menininku yra tarsi „norma“. Tad integravimasis į naują darinį jau ne vienerius metus kuriančiam brandžiam menininkui galbūt greičiau bus nepriimtinas.
- Ar etiška šiuo finansiškai sunkiu metu skirti lėšų Menų inkubatoriui statyti, kai kitoms sritims finansavimas itin stipriai mažinamas? - Kūrybinės aplinkos kūrimas dabar laikomas viena svarbiausių miesto klestėjimo sąlygų. Tokiems klausiantiems galėčiau užduoti tokį pat klausimą – kada apskritai kultūrai galima skirti, kai gatvės ne visos išasfaltuotos, kai trūksta pinigų sveikatos sistemai? Kada, kokioms sritims turi būti pinigų perteklius, kad galėtume šnekėti apie kultūrą kaip vieną miesto gyvastingumo pagrindinių prielaidų? Ar tada beturime teisę klausti, ką padarėme, kad iš miesto neišvyktų jauni, kūrybingi žmonės? Modernūs miestai dabar pirmiausia siejami su kūrybingumu, inovatyvumu. Ekonomistų tyrimai rodo, kad kultūra ir kūrybingumas yra vieni svarbiausių pirmaujančių miestų plėtros veiksnių. Tokie kūrybiniai klasteriai generuoja ne tik kūrybines mintis, bet ir pinigus, naujus savitus rezultatus. Jie ne tik skirti miestui, bet ir egzistuoja dėl miestų, nes formuoja įvairių išteklių sujungimą į tinklus, partnerystes, miesto įvaizdį.
- Šiukšlės pačių šiukšlintojų reikalas
-
Povilas LUNGĖ Susidaro įspūdis, kad miesto šlavėjus per metus ištinka kelios „stichinės nelaimės“: rudenį nukritus lapams, žiemą gausiai pasnigus, pavasarį nutirpus sniegui pasirodžius įvairioms „gėrybėms“, o vasarą gausiai želiant žolei. Organizuojamos įvairios miesto gražinimo akcijos – gyventojai kviečiami rinkti šiukšlių, kasti sniego ar grėbti lapų. Negi aplinka besirūpinančių šlavėjų nepakanka?
 | Šaligatviai palei Vilniaus gatvę nešluoti – pūpso ne sugrėbtų, o vėjo suneštų lapų krūvos. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr. |
Anot Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistės Henritos Giedraitienės, UAB „Šiaulių apželdinimas“ atlieka miesto žaliųjų plotų (vejų, žolynų, želdynų) tvarkymo paslaugą, o AB „Specializuotas transportas“ – miesto gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugą. Trūksta lėšųAr šiemet nepasikartos situacija, kai žiemą iškritus gausiam sniegui palei gatves ir šaligatvius susidarė sniego kalnai? „Šaligatviuose daug sniego buvo todėl, kad jo išvežti negalėjome iš visų teritorijų dėl lėšų trūkumo. Sniegas buvo vežamas tik iš tų vietų, kuriose buvo būtina užtikrinti eismo ir pėsčiųjų saugumą – nuo pėsčiųjų perėjų, viadukų ir pan.“ – teigia H. Giedraitienė. Vilniaus gatvės bulvarą šluoja net aštuonios šlavėjos, tačiau miestiečiai pastebėjo, kad netgi ne „stichinių nelaimių“ metu ne visos jo dalys „blizga“. Negi Savivaldybė nėra gavusi skundų dėl prasto centrinės miesto arterijos ir kitų mieto šaligatvių tvarkymo? Anot specialistės, Vilniaus gatvės bulvaras valomas 12 kartų per mėnesį tris kartus per savaitę. Keturis kartus per mėnesį kartą kartą per savaitę organizuojamas atskirų šiukšlių rinkimas. Kitų miesto gatvių šaligatviai, važiuojamoji dalis, aikštelių važiuojamoji dalis, laiptai, visuomeninio transporto sustojimo aikštelės važiuojamoji dalis (įvaža) valomi kartą per savaitę. Šiose vietose šiukšlės surenkamos taip pat keturis kartus per mėnesį. „Minėti valymo darbai yra atliekami atsižvelgiant į skirtas lėšas šioms paslaugoms vykdyti“, – teigia H. Giedraitienė. Bendrijoms nepriskirtos teritorijosO kas tada turi rūpintis aplinka prie komercinių pastatų, nuosavų gyvenamųjų namų, daugiabučių? „Atsižvelgdami į tai, kad teritorijos (takai, pravažiavimai, automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, žalieji plotai) yra skirtos gyventojų poreikiams tenkinti, prašome daugiabučių namų gyventojų pagal galimybę savo bendrijos teritoriją tvarkyti gyventojų pajėgomis, organizuojant aplinkos tvarkymo talkas ar pan., kol nebus išspręsti klausimai dėl teritorijų tvarkymo prie daugiabučių namų kvartaluose. Komercinių pastatų ar gyvenamųjų nuosavų namų teritorijos tvarkymu turi rūpintis jų savininkai“, – teigia specialistė. Daugiabučių savininkų bendrijos skundžiasi, kad nors ir apsišluoja palei savo namą šaligatvius – pačios samdo šlavėjus, bet šaligatviai palei gatvę apskritai nešluojami, lyg bendrijos dar ir juos turėtų šluoti. Savaitraščio redakcijai paskambinę Vilniaus g. 33 ir 35 savininkų bendrijų atstovai skundėsi, kad šaligatviai palei Vilniaus gatvę nešluoti – pūpso ne sugrėbtų, o vėjo suneštų lapų krūvos. Deja, anot Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistės, šiuo metu Savivaldybės administracija neturi finansinių galimybių grėbti lapus nuo žaliųjų plotų. Tiesa, pradėjus domėtis negrėbiamais lapais, šių Vilniaus g. savininkų bendrijų gyventojai suskubo pranešti, kad lapai nuo šaligatvio dingo... Vieno iš miesto daugiabučių bendrijų pirmininkė, nepanorusi atskleisti savo vardo ir pavardės, piktinosi, kad bendrija turi samdyti valytoją savivaldybei priklausančiai žemei valyti: „Daugiabutis neturi savo žemės. Kai pirkome butus, savivaldybė neleido išsipirkti žemės po namu – gyvename privačiuose butuose valdiškoje žemėje. Taigi valome savivaldybei priklausančią teritoriją. Kita vertus, dabar už aplinkos priežiūrą valytojai mokame suderėtą 380 litų atlygį per mėnesį „popieriuje“. Ji turi turėti verslo liudijimą, kuris per metus kainuoja beveik 600 litų, ir dar sumokėti kas mėnesį 72 litus PSD, tai jai nelabai daug ir lieka – maždaug 250 litų „į rankas“. Jei bendrijai būtų priskirta teritorija, dar tektų mokėti ir žemės mokestį. Neaišku, kiek tos žemės bus priskirta, nes teritorija aplink namą labai didelė – ir sodas, ir pieva, ir skverelis.“ Dėl prastai valomo šaligatvio palei daugiabutį pirmininkė buvo atlaidesnė: „Dvi miesto valytojos valo didžiausią gatvės atkarpą beveik nuo centro iki miesto pabaigos, tai ar gali jos kokybiškai atlikti savo darbą? Krentant lapams ar gausiai sningant, prie namo, kur valoma teritorija gerokai mažesnė, jau būna ką veikti.“ Buitinės atliekos sumaišomos su bioskaidžiomisAB „Specializuotas transportas“ direktorius Rolandas Stanys įžvelgia tą pačią problemą, kad daugiabučių namų savininkų bendrijoms nėra priskirtos teritorijos, kuriomis jos vis dėlto turi rūpintis. Sugrėbtus lapus ar kitas bioskaidžias atliekas šių namų teritorijų valytojai suverčia į buitinių atliekų konteinerius ar supila palei gatvę. „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras nenori priimti bioskaidžių atliekų, suverstų į buitinių atliekų konteinerius. O kaip nustatyti jų savininką? Atliekos nepriklauso nei gyventojams, nei kitoms įstaigoms ar savivaldybei, be to, formuojasi laikini sąvartynai – supylus lapų krūvą, ši apauga kitomis šiukšlėmis, o kaip jas atskirti?“ – teigia direktorius. Yra „baltų dėmių“Einant viena gražiausių miesto vietų – šaligatviu priešais Ch. Frenkelio vilą, kalno papėdėje ir automobilio stovėjimo aikštelėje prie Prūdelio į akį krinta šiukšlių gausa. Negi šlavėjams, šluojantiems šaligatvius ir aikštelę, sunku žengti žingsnį į šoną ir jas surinkti? R. Stanys teigia, kad mieste yra „baltų dėmių“, kurios nėra valomos: „Pagal su Savivaldybe sudarytą sutartį tvarkome tik tam tikras vietas, pvz., konkrečią Tilžės gatvės atkarpą. Jei palei gatvę yra kokių nors įstaigų, tarkim, Šiaulių universitetas ar teismo rūmai, tai tų įstaigų samdyti žmonės ir šluoja aplinką.“ Anot direktoriaus, blogai, kad Savivaldybė neteisingai traktuoja šiukšlių valymą: „Jei būtų vienas atsakovas, atsakantis už šiukšles, nepasitaikytų atvejų, kai ta pati šiukšlė, esanti vienos teritoriją prižiūrinčios įmonės plote, nustumiama į kitos įmonės prižiūrimą teritoriją. Turėtų būti viena įmonė, atsakanti už tvarką mieste.“
- Karas ant geležinkelio bėgių
-
Mindaugas MALCEVIČIUS Jau mažai ką bestebina spaudoje ar televizijoje pasirodantys pranešimai apie kelyje įvykusį nelaimingą eismo įvykį. Viršytas greitis, vairuotojų patirties, atsakomybės stoka, vairavimas apsvaigus – tik dalis priežasčių, kodėl kelionė automobiliu pažymėta didesnės rizikos ženklu. Žvalgantis saugesnio keliavimo būdo, puiki alternatyva gali būti kelionė traukiniu, kuri neretai būna ne tik saugesnė, bet ir pigesnė.
 | Nuo karo keliuose neapsaugoti ne tik Lietuvos keliai ir šunkeliai, bet ir geležinkelio bėgiai. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr. |
Norėtųsi ir toliau kalbėti apie kelionę traukiniu kaip apie teigiamą dalyką, tačiau šių metų spalio 28-osios pavakarės įvykiai verčia konstatuoti – nuo karo keliuose neapsaugoti ne tik Lietuvos keliai ir šunkeliai, bet ir geležinkelio bėgiai. Vėluojantis traukinys – blogas ženklasSpalio 28 d. šeši trečiokai ir penki pirmokai, lydimi Šilėnų pagrindinės mokyklos mokytojų Jurgitos Pampikienės ir Auksės Kišonaitės, nė nenutuokė, kad po Šiauliuose turiningai praleistos turistinės dienos vakare bus įtraukti į keistų įvykių sūkurį. Pagal tuo metu viešai skelbiamus traukinių eismo tvarkaraščius iš Šiaulių geležinkelio stoties link Šilėnų traukinys turėjo pajudėti 17.58 val. Anot mokytojų, traukinys numatytu laiku tą vakarą neatvyko, todėl joms, besirūpinančioms vaikų saugumu, teko kreiptis į traukinių stoties informaciją. Mokytojoms buvo patikinta, kad iki 19 val. traukinys tikrai turėtų atvykti. Dėl neaiškių priežasčių daugiau negu valandą vėlavęs traukinys į Šiaulių geležinkelio stotį atvyko tik 19.20 val., priversdamas keleivius laukti nežinioje, o Šilėnuose iš miesto grįžtančių vaikų išėjusius pasitikti tėvus jaudintis ir skambinti mokytojoms, kodėl vaikai negrįžo namo išvykos programoje numatytu laiku. Kelionė durimis priverta galvaSulaukę vėluojančio traukinio, keleiviai neilgai galėjo džiaugtis kelione. Beveik pusantros valandos vėluojantis traukinys tą vakarą buvo tarsi ženklas. Pradinių klasių mokytoja A. Kišonaitė pasakoja, kad Šilėnuose sustojus traukiniui mokiniai ir juos lydėjusios mokytojos jau ruošėsi išlipti, bet netikėtai užsivėrusios vagono durys privėrė tuo metu lipusiam vyriškiui galvą. „Atvykus į Šilėnų stotį, iš paskutinio vagono turėjo išlipti pirmokėliai ir aš, prieš mus lipo kiti keleiviai. Išlipant neįgaliam vyrui su lazda, durys netikėtai užsidarė, nespėjus išlipti kitiems traukinyje likusiems keleiviams. Durys įkalino žmogų, t. y. privėrė jam galvą. Šį įvykį stebėjo šeši likę mokiniai, aš, senyvo amžiaus moteris, lydėjusi neįgalų vyrą, paauglė mergina, kiti Šilėnų kaimo gyventojai“, – pasakojo mokytoja. Traukinyje kilo panika, mokytoja rankomis bandė praverti vagono duris, nepavykus to padaryti, nuskubėjo prie avarinio traukinio stabdžio, bet ir jam patraukti neužteko jėgų. „Aplink nebuvo galinčių padėti žmonių, todėl pasileidau bėgti per traukinio vagonus iki mašinisto kabinos. Prie pat kabinos mane pasivijo kontrolierė, kuriai pasakiau apie situaciją, ir ji nuskubėjo pas mašinistą. Tik tada buvo sustabdytas traukinys ir pravertos durys, visą tą laiką prispaudusios žmogui galvą“, – tarsi veiksmo filmo siužetą pasakojo įvykių liudininkė. Kilo įtarimasIšlaisvinus tarp durų įstrigusį vyriškį Mantą Kaušą, keleiviai nesulaukė tinkamos juos lydėjusio traukinio personalo pagalbos ir supratingumo. Traukinys sustojo neaiškioje vietoje, o atėjęs už tvarką ir keleivių saugumą atsakingas žmogus, keleiviams prisistatęs mašinisto padėjėju, pasiūlė išlipti, pasak liudininkų, dar pridūręs, esą keleiviai patys kalti, kad nespėjo laiku išlipti iš traukinio. „Galima pamanyti, kad viešajame transporte priimtinas nekultūringas elgesys, skubėjimas ir lipimas vieni kitiems per galvas. Taip ir bandžiau paaiškinti mašinisto padėjėjui, kuris keleiviams pasirodė įtartinai raudonų akių ir veido spalvos, todėl įtariau, kad gali būti vartojęs alkoholinių gėrimų“, – dalijosi prisiminimais A. Kišonaitė. Apie susidariusią situaciją buvo pranešta vaikų tėvams, jau seniai savo atžalų laukiantiems Šilėnų traukinių stotyje. Virginija Kemerienė, pirmokėlio, važiavusio traukiniu, mama, suskubo kviesti policiją. „Kai traukinys, trumpai stabtelėjęs Šilėnuose, nuvažiavo toliau, likau nesupratusi. Stotyje stovėjo prekinis traukinys ir, supratau, mašinistai susisiekė per raciją, nes to prekinio traukinio mašinistas man pasakė, kad keleivinio traukinio mašinistas yra išgėręs ir greičiausiai nesileis į kalbas, todėl aš greitai iškviečiau policiją“, – pasakojo moteris. Taigi Šilėnuose turėjusiems išlipti keleiviams kelionę teko pratęsti – vykti iki Radviliškio traukinių stoties, kur traukinį pasitiko policijos pareigūnai. Tarp durų buvęs suspaustas M. Kaušas su jį lydėjusia senyvo amžiaus moterimi buvo palydėti policijos pareigūnų, kurie jų paprašė parašyti pareiškimą dėl įvykusio incidento. Mokytojų ir mokinių paimti atvažiavo vaikų tėvų paskubomis naktį organizuotas transportas. Tyrimas vyksta, tačiau kaltų greičiausiai nebusPo šių įvykių natūraliai kyla klausimas, ar tą spalio 28-osios vakarą traukinį lydėjo daugybė nelaimingų atsitikimų, ar yra asmenų, kurie turėtų prisiimti atsakomybę dėl keleivių patirto emocinio šoko, išgąsčio, streso. Policija po įvykio iš karto pradėjo tyrimą. Pasak Šiaulių AVPK Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyresniosios specialistės Gailutės Smagriūnienės, incidento tyrimas vis dar vyksta. Policijos atstovės teigimu, girtumą traukinio mašinistui ir jo padėjėjui nustatė ne policija, o už tai atsakingi AB „Lietuvos geležinkeliai“ asmenys, t. y. buvo atliekamas vidinis patikrinimas. „Tą vakarą policija gavo pranešimą, jog gali būti, kad traukinį, vykstantį iš Šiaulių į Radviliškį, valdo neblaivus mašinistas. Pranešimas buvo perduotas Radviliškio geležinkeliečiams. Kai traukinys atvyko į Radviliškį, minėtų asmenų girtumas buvo patikrintas. Mums yra atsiųstas atsakymas, kad ir mašinistas, ir jo padėjėjas įvykio metu buvo blaivūs. Kad mašinistas buvo blaivus, yra tai patvirtinantis aktas, o padėjėjo blaivumą patvirtinantį aktą žadėjo dar atsiųsti, t. y. policija jo neturi. Tyrimas vyksta, nukentėjusysis pretenzijų niekam nebereiškia“, – informavo G. Smagriūnienė. Kam iš tiesų buvo padaryta žala?Akivaizdu tai, kad žala padaryta ne vienam žmogui: durimis suspausta galva pasivažinėjęs vyriškis tik per plauką išvengė rimtesnių sužalojimų, o visą šį vaizdą stebėję vaikai turbūt dar ilgai bijos įkelti koją į traukinį. Tiesa, pastarieji greičiausiai bus nukentėję net labiausiai, nes vyriškis, paaiškėjo, rimtų traumų nepatyrė, o už pasivažinėjimą traukiniu ekstremaliomis sąlygomis jam buvo sumokėtas 500 Lt žalos atlyginimas. Nukentėjusiojo paklausus, ar šie pinigai nebuvo savotiškas būdas įvykiui užglaistyti, kad neiškiltų viešumon, M. Kaušas patikino, kad pinigų paėmimas buvo labiau naudingas jam, o ne mašinistui, kuris atsakingas už šį incidentą. „Tai buvo ne kyšis, o taikos sutartis. Pasikalbėjau su pažįstamu juristu, kuris ir patarė sudaryti tokią sutartį. Pasak juristo, čia būtų buvęs labai ilgas tampymasis. Aš dar prieš šį įvykį buvau patyręs kojos traumą, man sunku vaikščioti, tai tokia sutartis man yra labai palanki, juolab kad po įvykio buvau nuvežtas į ligoninę, kur mane apžiūrėjo ir nustatė, kad rimtesnių traumų nebuvo“, – tikino nukentėjusysis. Iš tiesų galima būtų sutikti, kad ši taikos sutartis ir 500 Lt atlygis – gana neblogas sandoris abiem pusėms, atsižvelgiant į tai, kad incidento metu rimtų traumų nebuvo patirta. Vadinasi, M. Kaušui pinigai buvo sumokėti už moralinę žalą, patirtą stresą, išgąstį. Tiesa, nukentėjusysis išlaidų galbūt turėjo važiuodamas kelis kartus pas gydytojus, tačiau iš principo tai – moralinės žalos atlyginimas. Tačiau tuomet kyla klausimas – ar vaikai, stebėję šiuos kraupius vaizdus, nėra irgi nusipelnę panašaus atlygio? V. Kemerienė pasakoja, kad jos vaikas vis dar negali važiuoti traukiniu, nes bijo, kad kas nors vėl gali nutikti. „Mano vaikas vis dar bijo traukinio ir sako, kad daugiau niekada gyvenime juo nebevažiuos“, – kalbėjo moteris. Sprintas aplink traukinį arba repečkom po juoŠis nelaimingas atsitikimas pajudino ir kitą skaudulį, puikiai žinomą šilėniškiams, kurie jau seniai yra įpratę į keleivinį traukinį kelią skintis lipdami per krovininio traukinio, pastojusio jiems kelią, viršų arba lįsdami po juo. Situacija Šilėnų geležinkelio stotyje iš tiesų labai unikali – matai traukinį, kuriuo nori važiuoti, bet jį pasiekti gali tik anksčiau minėtais būdais. Žinoma, yra ir kitas variantas – galima bandyti traukinį apibėgti, tačiau kiek galimybių, kad po tokio sprinto ši transporto priemonė tavęs dar lauks? Iš tiesų kvaila būtų to tikėtis, juolab kad net norėdamas išlipti iš traukinio tai turi daryti žaibiškai. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojo Dalijaus Žebrausko atsakymas į klausimą, kaip nutiko, kad spalio 28 d. traukinio vagono durys įkalino žmogų, tai tik paliudija: „Remdamiesi darbuotojų paaiškinimais informuojame, kad traukiniui sustojus stotelėje minimas neįgalus keleivis delsė išlipti ir tik prieš pajudant bei užsidarant durims suskubo palikti traukinį.“ Taigi važiuojant traukiniu delsti negalima. Juk yra liaudiškas posakis, kad miegančiųjų traukinys nelaukia... Žinodami liaudiškus dėsnius, reguliuojančius traukinių eismą šalyje, šilėniškiai skuba, lekia, lipa per jiems ant tako sustatytus krovininius traukinius, t. y. žaidžia mirtinai azartišką žaidimą – atspėk, ar peršokęs vieną traukinį išvysi atvažiuojantį kitą? Keisčiausia šioje situacijoje turbūt tai, kad tokios mokinių, mokytojų ir kitų Šilėnų kaimo gyventojų kelionės į traukinį – ilgametis reiškinys, šių žmonių kasdienybė. Ir nėra taip, kad žmonės nieko nedaro, niekur nesikreipia, kad jų gyvenimas taptų saugus. Spalio 6 d. mokytojai L. Janionytei trūko kantrybė – tą dieną ji po darbo ketino traukiniu vykti namo, tačiau liko Šilėnuose, nes pasikartojo įprasta situacija – matė traukinį, bet negalėjo jo pasiekti. „Tą dieną 11.20 val. iš Šilėnų į Šiaulius turėjau vykti traukiniu Nr. D616. Šilėnų geležinkelio stoties pėstiesiems skirta perėja, likus vos 2 min. iki keleivinio traukinio atvykimo, buvo užstatyta prekiniu sąstatu. Atėjusi stoties darbuotoja skubantiems į traukinį žmonėms pasiūlė arba lipti kopėtėlėmis per vagonus, arba lįsti po jais. Aš, žinoma, taip nepadariau, todėl į traukinį pavėlavau“, – pasakojo mokytoja. Po šio įvykio grįžusi į mokyklą L. Janionytė parašė oficialų skundą AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijai, nes, anot pedagogės, po poros minučių, traukiniui Nr. D616 dar neišvykus iš stoties, o perone vis dar esant juo atvykusiems keleiviams (tarp jų – ir vaikams), iš kitos stovinčio sąstato pusės atvyko šilumvežis. Laimė, kad tuo metu joks žmogus nesugalvojo lįsti po vagonais į kaimo pusę... „Kur tą traukinį priimti?“Apžvelgiant susiklosčiusią situaciją negalima teigti, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ visiškai nereaguoja į tokius skundus ar pastabas. Į minėtą skundą mokytojai L. Janionytei buvo atsakyta – atsiprašyta už susidariusią ekstremalią situaciją, patikinta, kad įvykis išanalizuotas, atsakingi padaliniai ir darbuotojai informuoti ir panašūs atvejai Šilėnų stotyje nebeturėtų pasikartoti. Deja... Liudininkai teigia, kad situacija šioje geležinkelio stotyje ir toliau nesikeičia, nors nuo mokytojos skundo ir atsakymo į jį jau praėjo kone mėnuo. Pakalbinę dabartinę Šilėnų geležinkelio stoties viršininkę Liliją Surovec, aiškių atsakymų irgi neišgirdome. Pasak jos, situacija yra žinoma, tačiau ką nors pakeisti nelabai galima. „Žmonės visą laiką skundžiasi, o ką mums daryti, kur mums tą traukinį priimti? Dar sovietų laikais planuota statyti pėsčiųjų tiltą, o paskui viskas pasibaigė, pamiršo. Nėra pas mus pėsčiųjų tiltų, o traukinių būna daug. Kartais būna situacijų, kai traukinį galima leisti tik vienu keliu. Vienas turi stovėti, o kitą turime praleisti. Žinoma, būna visokių situacijų, kartais ir tvarkdarys apsirinka ar dar kas nors“, – situaciją Šilėnuose pakomentavo L. Surovec. Baigiant pasakoti apie karą ant geležinkelio bėgių, lyg savotišką pažadą visiems tiems, kurie rizikuoja gyvybe pakeliui į traukinį, galima pacituoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojo D. Žebrausko žodžius: „Ateityje sieksime užtikrinti, kad Šilėnų stotyje, įlaipinant ar išlaipinant keleivius iš traukinių, prekiniai traukinių sąstatai nebūtų stabdomi.“
- Atpirkimo ožiai silpniausieji
-
Oksana LAURUTYTĖ Šiaulių miesto darželiuose – sumaištis, nerimas ir ginčai. „Visi supriešinti, darbuotojai bijo netekti darbo, algų sumažinimo, vaikų tėvai dejuoja dėl planuojamo įvesti abonentinio mokesčio ir vienbalsiai sako, kad turėti vaikų tampa prabanga“, – tokios kalbos netyla miesto lopšeliuose-darželiuose, kuriems duota užduotis sutaupyti 25 proc. savo biudžeto. Ar dėl finansinių miesto bėdų kalčiausi darželiai? Ar politikai drįstų skriausti švietimo įstaigas, jei vaikams būtų suteikta teisė balsuoti?
Drausmės mokestis padidins skurdą„Ką ta miesto valdžia sugalvojo? Abonentinis mokestis už tai, kad vaikas lanko darželį? Juk ir taip vieša paslaptis, kad tėvai darželiams jį sumoka. Duoda kas mėnesį 5-10 litų auklėtojoms, kad jos įvairių priemonių nupirktų, dar išleidžia apie 50-70 litų plovikliams, tualetiniam popieriui ir kitos reikmėms“, – piktinosi į „Šiauliai plius“ redakciją paskambinusios kelios vaikus auginančios mamos. Dabar, jei teks tėvams už vaiką mokėti 25-35 Lt dydžio abonentinį mokestį, apie 215 Lt kas mėnesį už darželį bei po 2 Lt per dieną už maisto gaminimą, skurstančių žmonių Šiauliuose bus dar daugiau. Juk vaiko darželio lankymas kainuos beveik 400 Lt per mėnesį. O jei šeima augina du? Šiaulių miesto savivaldybė planuoja, kad abonentinį mokestį tėvams reikės mokėti net vasaros atostogų metu, kai įstaigos vaikas nelanko. Šis mokestis valdininkų vadinamas „Drausmės mokesčiu“, nes jį teks mokėti kas mėnesį, nepriklausomai nuo to, kiek dienų vaikas lankys lopšelį-darželį. Vladas Damulevičius, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, sako, kad dabar darželių lankomumas yra 60-70 proc. Tai reiškia, kad savivaldybė negauna 30 proc. pajamų. „Norime, kad būtų abipusiai įsipareigojimai: mūsų įsipareigojimas darbuotojams, o tėvų įsipareigojimas mokėti už savivaldybės teikiamas paslaugas“, – teigė jis. Galima pagalvoti, kad tėvai vaikų į darželį neveda tyčia. Bet juk lopšelius-darželius lankantys vaikai dažnai serga, tėvai priversti imti ligonlapius ir patys neiti į darbą. Įvedus abonentinį mokestį, slaugydami savo sergančius vaikus, tėvai finansiškai nukentės dvigubai – negaus atlyginimo už darbe nebūtas dienas ir privalės mokėti abonentinį mokestį. Savivaldybė už gautus papildomus pinigus planuoja skalbti ir pirkti patalynę, atlikti smėlio tyrimus ir pan. Abonentinį mokestį mokės visi, jokių lengvatų nenumatyta. Karpyti ir dar kartą karpytiKiekvienas lopšelis-darželis kitąmet privalės sutaupyti 25 proc. šiųmečio savo biudžeto. Vienas Savivaldybės administracijos pasiūlymų – mažose ikimokyklinėse įstaigose, kuriose yra iki septynių vaikų grupių, karpyti etatus. Direktoriaus pavaduotojui, slaugytojai, neformaliojo ugdymo mokytojui, ūkio dalies vedėjui palikti 0,75 proc. etato. Siūloma iki devynių valandų sutrumpinti kai kurių lopšelių-darželių grupių darbo laiką, todėl būtų sumažinti ir darželių auklėtojų atlyginimai. Florina Varkalienė, Šiaulių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė, sako, jog darželių darbuotojai pageidauja, kad etatai darbuotojams nebūtų mažinami. Patvirtinus naują užmokesčio tvarką, darželiai patys spręstų, kuri grupė turi dirbti ilgiau, o kuri – trumpiau. Miesto lopšelių-darželių direktorės buvo susitikusios su Savivaldybės administracija ir valdininkams tvirtino, kad ir dabar labai taupo. Darželių vadovės prašė nemažinti etatų normatyvų. Susitikimo metu nuspręsta finansinę situaciją ikimokyklinėse įstaigose peržiūrėti po trijų kitų metų mėnesių. Labiausiai nukentės sporto mokyklosŠiaulių miesto savivaldybės taryba šį mėnesį nuspręs, kiek kitąmet už lopšelius-darželius mokės tėvai, bet panašu, kad dėl finansinio kracho nukentės ne tik jie. Taupyti spaudžiami ne tik darželiai, bet ir kitos Savivaldybės administracijai priklausančios įstaigos. Kitų metų biudžetas bus karpomas 25-40 proc. Socialinės įstaigos taupys iki 12 proc., tačiau labiausiai nukentės miesto sporto mokyklos. Viktoras Strups, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, informavo, kad kai kuriems sektoriams siūloma biudžetą sumažinti net 36 proc. Sporto mokyklos pagal pateiktus administracijos nurodymus turės įvertinti situaciją ir atsakyti, ar pavyks joms išgyventi pasispaudus trečdaliu. Plaukimo mokyklos „Delfinas“ vadovas Valerijus Belovas sako, kad dar būtų normalu, jei reikėtų „pasispausti“ 5 proc., bet kai 36-iais – jau baisu. Visiems darbuotojams teks mėnesį eiti nemokamų atostogų, treneriams sutrumpinti darbo krūvį. „Bus toks momentas, kai visi darbuotojai turės dirbti rūbinėje, numeriukus už striukes dalinti. Dar nieko žmonėms nesakome, bet teks panaikinti septynis etatus – labiausiai nukentės pagalbinis personalas. Teks patiems baseinus valyti. Lėšų nebenumatyta nei priemonėms baseino vandeniui chloruoti, nei tualetiniam popieriui. Algos taip pat turi būti sumažintos 36 proc. Jei būtume šiaip koks plaukimo centras, gal ir nebūtų baisu, bet dabar, kai garsiname Šiaulius šalies mastu...“ – sakė V. Belovas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos biudžetas taip pat bus mažinamas 25 proc. Kadangi didžiąją dalį biudžeto sudaro darbo užmokestis, bus mažinamas mokos fondas. Per savaitę kiekvienas Savivaldybės skyriaus turi apsispręsti, kokį taupymo būdą pasirinks. Valdininkai turi pasirinkti arba dirbti trumpesnę darbo dieną, arba atleisti darbuotojų, arba sumažinti algų koeficientus.
- Šilumos įstatymas ir rūpesčių diena
-
Povilas LUNGĖ Miesto daugiabučių namų gyventojams kilo rūpestis dėl jų namuose esančių šilumos punktų nuosavybės ir remonto. Bendrijų pirmininkai bijo, kad bendrijoms savo lėšomis teks juos keisti ir remontuoti. Iki šiol tai darė savivaldybės įmonė „Šiaulių energija“. Sumaištį sukėlė Šilumos ūkio įstatymo pataisos, įsigaliojusios nuo lapkričio 1 dienos.
 | Koks bus naujasis šilumos punktų priežiūros tarifas, kol kas pasakyti sunku – jį nustatys Savivaldybė. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Graži misijaEnergetikos ministras Arvydas Sekmokas pasirašė teisės aktus, įgyvendinsiančius Šilumos ūkio įstatymo pataisas. Jie įsigaliojo nuo lapkričio 1 d. Teigiama, kad pataisos duos realią naudą visiems šilumos vartotojams jau šį šildymo sezoną – sumažins šilumos kainą, dar griežčiau reglamentuos monopolinių šilumos tiekėjų veiklą, išspręs šilumos punktų valdymo problemas, o vartotojams garantuos neginčijamą teisę pasirinkti, kiek šilumos jie nori pirkti iš šilumos tiekėjo. Naujasis šilumos ūkio įstatymo pakeitimas sukėlė sumaištį tarp Šiaulių gyventojų. Pagal jį daugiabučių namų šilumos punktų nebegalės prižiūrėti šilumos tiekėjas. Skirtingai nei kituose miestuose, Šiauliuose beveik visi daugiabučių namų šilumos punktai priklauso ne gyventojams, o „Šiaulių energijai“, kuri iki šiol prižiūri šilumos punktus. Jų amortizacija buvo įskaičiuota į šilumos kainą – gyventojams nereikėjo rūpintis detalėmis, šilumokaičio pakeitimu ir pan. Dabar šilumos punktai bus užkrauti gyventojams ant pečių. Pakeista kainodaraTai kokios tos įstatymo pataisos, sukėlusios rūpesčių daugiabučių bendrijoms? Pirmoji – pakeista šilumos kainodara ir į šilumos kainą neįtraukiamos šilumos punktų priežiūros sąnaudos. Ši nuostata reiškia, kad mokesčiai, susiję su šilumos tiekimo sistemų priežiūra, nebebus automatiškai įtraukiami į šilumos kainą. Mokestis už tinkamą ir efektyvią šilumos punkto priežiūrą bus apskaičiuojamas pagal konkrečios savivaldybės patvirtintus priežiūros įkainius ir sąskaitoje turės būti pateikiamas atskiroje eilutėje – turės būti aiškiai parašyta, kiek kainuoja šildymo paslauga ir kiek mokama už šilumos punkto priežiūrą. Energetikos ministerija nurodo, kad dabar į šilumos kainą įtraukiamas punkto priežiūros mokestis yra maždaug 2 ct už 1 kWh ir sudaro beveik 8 proc. sąskaitos sumos. Be to, šis mokestis priklauso ir nuo lauko temperatūros, t. y. kuo lauke šalčiau, tuo labiau gyventojams brangsta šilumos punkto priežiūra. Energetikos ministerijos matematika paprasta: jei dabar 60 kv. metrų bute gyvenantis asmuo už šildymą moka 300 Lt, tai apie 8 proc. šios sumos (24 Lt) sudaro punktų priežiūros mokestis. Teigiama, kad įsigaliojus pataisai ir su punkto prižiūrėtoju suderėjus vidutinį priežiūros mokestį, tarkim, 10 ct už 1 kv. m būsto ploto, mokestis sumažėtų net 4-6 kartus – iki 6 Lt. Nurodoma ir kita galimybė sumažinti mokestį už priežiūrą – gyventojai su pasirinktu prižiūrėtoju galės derėtis dėl galutinio mokesčio (ct už kv. m) už šilumos punkto priežiūrą. Netenkinant priežiūros sąlygoms ar teikiamų paslaugų kokybei, jie galės laisvai pasirinkti kitą paslaugos teikėją. Mieste mokestis smarkiai nesikeis„Šilumos tiekėjams suteiktas pereinamasis laikotarpis iki 2012 m. vasario 1 d., per kurį jie turi perskaičiuoti šilumos energijos kainą ir patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka naują, išbraukdami bet kokias sąnaudas, susijusias su šilumos punktais“, – teigia AB „Šiaulių energija“ atstovė Toma Grikštienė. Šie pakeitimai didelės įtakos šiuo metu galiojančiai šilumos energijos kainai neturės, nes, anot T. Grikštienės, „Šiaulių energija“ netaikė diferencijuotų šilumos energijos kainų – į galiojančią šilumos energijos kainą buvo įtrauktos tik šilumos punktų sąnaudos (nusidėvėjimas ir medžiagos), kurios sudaro labai nedidelę šilumos energijos kainos dalį (0,4 ct/kWh). Už šildymo bei karšto vandens sistemos priežiūrą šiuo metu AB „Šiaulių energija“ taiko Šiaulių m. savivaldybės sprendimu nustatytą 10 ct/m2 per mėnesį tarifą. Nesusiję darbo santykiaisKita įstatymo naujovė – pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negalės būti šilumos tiekėjai ir asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar teikiantys prekes ar paslaugas šilumos tiekėjams. Taigi gyventojai galės pasirinkti tokį prižiūrėtoją, kuris savo darbą – sistemos paruošimą sezonui, hidraulinius bandymus ir kt. – atliks už mažesnę kainą, nei tai darydavo monopolininkas. Ar dabartinis namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas atitinka įstatyme numatytą nešališkumo reikalavimą, turės informuoti Valstybinė energetikos inspekcija. Nuo 2012 m. liepos 1 d. sutartys su šilumos punktų prižiūrėtojais, kurie bus pripažinti susiję su šilumos tiekėjais, neteks galios. Daugiabučio namo gyventojai privalės pasirinkti naują prižiūrėtoją balsų dauguma visuotiniame gyventojų ir patalpų savininkų susirinkime. Šį susirinkimą privalo organizuoti namo bendrijos valdyba, įgaliotas asmuo ar namo administratorius. Šilumos punkto priežiūros paslaugas gali teikti ir fizinis, ir juridinis asmuo, ir pati namo bendrija, tačiau visais atvejais pasirinktas prižiūrėtojas privalės gauti Valstybinės energetikos inspekcijos patvirtintą atestatą. Jei namo bendrija norės punkto prižiūrėtoju pasirinkti vieną iš namo gyventojų, pastarasis turės kreiptis į šią inspekciją dėl atestacijos. Gyventojams laiku nepasirinkus naujo prižiūrėtojo, tai atlikti privalo namą administruojanti įmonė. Ji iki 2012 m. liepos 1 d. privalo pasirūpinti, kad naujas prižiūrėtojas būtų parinktas. Pasirinkimo pareiga negalioja tiems daugiabučiams namams, kuriuose namo šilumos punkto priežiūros paslaugas atlieka prižiūrėtojas, atitinkantis priimtų Šilumos ūkio įstatymo pataisas, pvz., namo bendrija ar fizinis asmuo, gyvenantis tame pačiame name, ar įmonė, kuri nėra susijusi su šilumą tiekiančia bendrove. Pagal kitą įstatyme numatytą išimtį sąsajumo su šilumos tiekėju draudimas yra netaikomas gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena mažiau negu 50 tūkst. gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Gyventojų bendrijoms nutraukus sutartis su šilumos punktais iki šiol besirūpinančia „Šilumos energija“, dalis šios įmonės darbuotojų liks be darbo. „Darbuotojų, kurie po 2012 m. liepos 1 d. nebegalės atlikti šilumos punktų priežiūros, bendrovėje šiuo metu dirba apie 20. Po 2012 m. liepos 1 d., jei vartotojai nepasirinks naujo šilumos punkto prižiūrėtojo anksčiau, su šiais darbuotojais bendrovė bus priversta nutraukti darbo sutartis“, – teigia „Šiaulių energijos“ atstovė spaudai T. Grikštienė. Reguliuos prižiūrėtojasPagal trečiąjį įstatymo pakeitimą šilumos tiekėjas įstatymiškai atskiriamas ir nuo šilumos punktų valdymo – teisę reguliuoti (nuotoliniu ar kitu būdu) namo šilumos punkto įrenginių darbą turės tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Šiuo pakeitimu įteisinama tai, kad tik vartotojai galės pasirinkti ir reguliuoti namo šilumos suvartojimo kiekį bei temperatūrą. Tai reiškia, kad daugiabučių vartotojai galės pirkti tiek šilumos, kiek jiems reikia, o šilumos tiekėjas negalės jokiomis priemonėmis ir jokiais įtaisais sąlygoti šilumos suvartojimo name. Tai leis gerokai sumažinti išlaidas už šilumą. Šilumos punkto prižiūrėtojai turės užtikrinti, kad šilumos tiekėjai nuotoliniu būdu nereguliuotų šilumos vartojimo name. Prižiūrėtojus kontroliuos Valstybinė energetikos inspekcija. Sukėlė nemažai problemųKol nėra poįstatyminių aktų, neaiškus punktų perėmimo mechanizmas. Mieste beveik 100 proc. jų priklauso „Šiaulių energijai“. „Yra ruošiama poįstatyminė teisės aktų bazė, kuri nustatys, kaip turės būti įgyvendinti Šilumos ūkio įstatymo pasikeitimai, kartu ir tai, kaip bus pakeista šilumos punktų nuosavybės teisė tuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose šilumos punktai nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui“, – teigia T. Grikštienė. Jolita Kaupienė, Tilžės g. 26 savininkų bendrijos pirmininkė, teigia, kad visai nenori „Šiaulių energijai“ priklausančio šilumos punkto perimti, nes turės už jį atsakyti: „Per metus gali tekti tris kartus keisti šilumokaitį ar kitas detales. Tai kosminiai pinigai bendrijai!“ Virginija Remeikienė, Klevų g. 13 bendrijos pirmininkė, teigia, kad bendrija dabar nėra pasirengusi perimti šilumos punkto: „Reikia būti sukaupus apie 20 tūkst., nes jeigu išeis visi šildymo elementai iš karto iš rikiuotės, tai kol mes gausime juos, nusipirksime, pataisysime... Vienas ponas Dievas težino, kiek reikės.“ „Turiu aš atestatą, leidžiantį man prižiūrėti šilumos punktą, bet kas iš to? Ką man reikės daryti, jei jis suges? Kur gauti atsarginių dalių, kurių kaina – milžiniška? – klausia Stanislava Šabanienė, Vilniaus g. 33 savininkų bendrijos pirmininkė. – Per metus „Šiaulių energijos“ darbininkai du kartus atvažiuoja tvarkyti šilumos punkto įrangos. O ką man reikės daryti, jei kas nors prakiurs? Čia juk ne moteriškas darbas!“ Anot S. Šabanienės, įstatymo pataisos nėra apgalvotos. Pirmininkė stebisi, kodėl bendrijoms nepalikta galimybė pasilikti tą patį šilumos punktų prižiūrėtoją. „Skambino man jau iš „Saulės valdos“, siūlė savo paslaugas. Visa tai aš ir pati galiu padaryti. Ir darau“, – sakė ji. Kaina bus perkelta iš vienos eilutės į kitąĮ šiuo metu galiojančią „Šiaulių energijos“ taikomą šilumos energijos kainą šilumos punktų priežiūros sąnaudos nebuvo įtrauktos – į ją buvo įskaičiuotos tik šilumos punktų sąnaudos (0,40 ct/kWh). Nuo kitų metų vasario 1 d. šios sąnaudos iš šilumos energijos kainos bus išbrauktos ir turės būti įtrauktos į šilumos punkto priežiūros tarifą, kurį nustatys Šiaulių miesto savivaldybė. „Koks bus naujasis šilumos punktų priežiūros tarifas, kol kas pasakyti sunku – jį nustatys Savivaldybė, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vartotojai turės apmokėti ne tik šilumos punkto ir jo priežiūros sąnaudas, bet ir šilumos punkto būsenos atkūrimo išlaidas“, – teigia „Šiaulių energijos“ atstovė. Šilumos punkto priežiūros tarifą vartotojai mokės jų daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų (kartu ir šilumos punkto) prižiūrėtojui. Kol bus sudarytos sutartys su šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais, nesusijusiais su šilumos tiekėju, šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrės esami prižiūrėtojai, bet ne ilgiau nei iki 2012 m. liepos 1 d. Inicijavo prezidentėŠilumos ūkio įstatymas pakeistas inicijavus prezidentei Daliai Grybauskaitei. Jos teigimu, su šilumos ar jos gamybai naudojamo kuro tiekėjais susiję asmenys rūpinosi ne namo gyventojų interesais, ekonomiškesniu šildymu, o atvirkščiai – buvo suinteresuoti kuo didesniu, neretai netgi realių gyventojų poreikių neatitinkančiu vartojimu. Tokia praktika, pasak jos, turi baigtis. „Vartotojų interesai buvo pamiršti, kai tie patys asmenys ir teikė šilumą, ir reguliavo šilumos punktų darbą – sprendė, kiek šilumos perka vartotojai“, – sakė D. Grybauskaitė. Tiesa, reikėtų priminti, kad šilumos ūkio padėtį imtasi keisti dėl ne mūsų mieste, o sostinėje susiklosčiusios situacijos. Ir tiesiai šviesiai, ir ne visai buvo sakoma, kad įstatymas buvo pakeistas dėl sostinės šilumos ūkio monopolininko „Icor“ (anksčiau „Rubicon group“). Ant antirubikoninio arkliuko į Vilniaus rinkimus jojo ne viena partija, tačiau dar nė vienai jų nepavyko šios bendrovės galių sostinėje sumažinti.
- Telefonas automobilyje ir bėda, ir pagalbininkas
-
Povilas LUNGĖ Atrodytų, savaime suprantama, kad kelyje visą dėmesį būtina skirti automobiliui vairuoti. Vis dėlto kone kasdien tenka matyti vairuotojų, kurie, net ir atlikdami sudėtingus manevrus, iš rankų nepaleidžia telefono. Savaitraštis „Šiauliai plius“ pasidomėjo, koks pavojus jiems kyla ir kokios baudos gresia.
 | 2011 m. kovo 1 - spalio 31 d. šalyje išaiškinta per 17 tūkst. draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymo atvejų.
Dragan SASIC nuotr.
|
Nekalba tik 40 proc. vairuotojųAtlikus sociologinę Lietuvos vairuotojų apklausą paaiškėjo, kad daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustųjų vairuodami naudojasi telefonu be laisvųjų rankų įrangos – ne tik atsiliepia, kai jiems skambina, bet ir rašo trumpąsias žinutes. 26 proc. teigė, kad tik atsiliepia ir kalba, kai jiems skambina, 18 proc. – kad naudojasi telefonu visada, kai tik reikia. 14 proc. apklaustų vairuotojų teigė telefonu besinaudojantys tik stovėdami ar judėdami mieste nedideliu greičiu. Net 2 proc. apklaustųjų nurodė tai darantys ir greitkeliuose. Deja, tragiški įvykiai keliuose įrodo, kad toks elgesys prie vairo turi įtakos vairavimui. Avarijos dažniau padaromos, kai vairuotojo dėmesys būna sutelktas ne tik į kelią, bet ir į pokalbį, dar blogiau – trumpųjų žinučių rašymą ar naršymą internete. Tiesa, apklausa atskleidė ir skirtumų tarp prie vairo telefonu kalbančių vyrų bei moterų. Nustatyta, kad moterys dažniau telefonu naudojasi tik kai joms skambina, o vyrai – visada, kai tik reikia – ir patys skambina, ir atsiliepia. Uždraudus nesumažėjo avarijųĮdomius duomenis paskelbė JAV eismo nelaimių tyrimo institutas (HLDI). Jis keturiose valstijose atliko tyrimą ir nustatė, kad po to, kai vairuotojams buvo uždrausta prie vairo naudotis mobiliuoju telefonu, avarijų netgi padaugėjo. Instituto specialistų teigimu, jų padaugėjo tarp jaunesnių nei 25 m. vairuotojų. Būtent šie vairuotojai dažniausiai rašo SMS žinutes vairuodami. Ekspertai mano, kad tokia tendencija parodo draudimo naudoti telefoną vairuojant neefektyvumą, nes gyventojai jo vis tiek nepaiso. Avarijų pagausėjimą jie aiškina tuo, kad vairuotojai bandė slėpti telefonus nuo vaizdo kamerų ar policininkų ir nukreipdavo žvilgsnį kur kas žemiau, nei jis būna įprastai rašant SMS žinutę. Nemenkos baudosAnot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio viršininko Loreno Dainausko, vadovaujantis LR ATPK 1241 straipsnio 2 dalies nuostatomis, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas vairuotojams užtraukia baudą nuo 100 iki 300 litų, tačiau dažnas jų bando išsisukti neigdamas, kad kalbėjo telefonu vairuodamas. Kaip policininkai nustato faktą, kad vairuotojas vairuodamas tikrai naudojosi mobiliuoju telefonu? Remiantis LR ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimi įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Mūsų vairuotojai yra linkę išsisukinėti. Net ir suvokdami, kad pasielgė netinkamai, jie vis tiek bando įrodinėti, kad nusižengimo nepadarė. Policijos atstovai tvirtina, kad kelių patruliai šiaip be reikalo vairuotojų nestabdo. Ką vertėtų žinoti, naudojantis mobiliuoju telefonu vairuojant, ir kas galėtų padėti ir saugiai keliauti, ir bendrauti?Būnant prie automobilio vairo, kalbėti mobiliuoju telefonu leidžiama tik išjungus stovinčio automobilio variklį arba naudojant laisvų rankų įrangą. Jei vairuodami gavote trumpąją žinutę, ji tikrai palauks, kol pasieksite savo kelionės tikslą ar sustosite pakeliui atsigerti kavos. Skaityti ir rašyti trumpąsias žinutes, naršyti internete, žaisti žaidimus telefonu – ne pats geriausias sumanymas prie vairo. Sėdant prie vairo, telefoną rekomenduojama pasidėti patogiai, kad netrukdytų, o prireikus būtų galima lengvai pasiekti. Telefono ieškojimas kelnių kišenėje ar rankinėje tikrai nepadės vairuoti saugiau. Šiais laikais daugelis tiesiog negali sau leisti „prabangos“ ignoruoti svarbius skambučius, todėl jei dažnai tenka kalbėti būnant automobilyje, rekomenduojama įsigyti laisvųjų rankų įrangą. Jei tokios neturite, bet manote, kad neatsispirsite pagundai atsiliepti į skambučius būdami prie vairo, telefoną geriau išjunkite. Laidu prie telefono prijungiamos ausinės – bene geriausias ir pigiausias variantas, nes jos dabar parduodamos kartu su daugeliu telefonų. Jei vis dėlto manote, kad laidai riboja jūsų laisvę, išbandykite belaides ausines, veikiančias „Bluetooth“ ryšiu. Per garsiakalbius veikianti įranga tinka tiems, kurie nenori jokių ausinių. Yra ir laidinių, ir belaidžių, ir atskirą garsiakalbį turinčių, ir į automobilio garso sistemą montuojamų prietaisų. Vis daugiau vairuotojų renkasi „Bluetooth“ funkciją turinčius laisvų rankų įrenginius. Telefono, kuriame veikia „Bluetooth“ ryšys, net nereikia išsiimti iš kišenės ar rankinės – užvedus automobilį, sistema iškart „atpažįsta“ telefoną, o skambinančiojo balsas sklinda iš automobilio garsiakalbių. Aišku, šis patogumas nėra pigus. Tiesa, turbūt svarbiausias dalykas tas, kad automobilyje ir vairuotojui, ir keleiviams apskritai derėtų išjungti mobiliuosius telefonus, nes jų skleidžiamos bangos atsimuša į automobilio kėbulą, todėl keleiviai yra tartum mikrobangų krosnelėje. Reikėtų nepamiršti ir to, kad didžiausią pavojų kelia ne užimtos rankos, o kalbėjimu užimtos smegenys. Gero ir saugaus kelio!
- Asmens duomenys kaip vanduo
-
Povilas LUNGĖ Gimimo data, gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis, pajamos per mėnesį, išlaidos – kodėl taip lengvai pateikiame savo asmens duomenis bet kam, kas tik jų paprašo? Ar siekdami asmeninės naudos – norėdami įsigyti nuolaidų kortelę, užpildydami anketą dalyvauti loterijoje – nepatiriame dar daugiau rūpesčių ir išlaidų?
 | Ne paslaptis, kad įvairios firmos galybę informacijos susirenka stebėdamos, kokiomis paslaugomis naudojasi ar kokias prekes įsigyja jų nuolaidų kortelių turėtojai.
Andriaus TVERIJONO nuotr.
|
Prezentacijos – ir galimų klientų paieškosNe paslaptis, kad įvairios firmos galybę informacijos apie galimus klientus susirenka „atsitiktinai“ – prašydamos pateikti asmens duomenis užpildant tam tikras anketas, kuponus dalyvauti loterijose. Juk nėra nieko paprasčiau, nei išdalyti šimtus nuolaidų kortelių ir vėliau stebėti, kokios prekės paklausios tam tikrose vartotojų grupėse ir pan. Netgi juntamas tam tikras primygtinis prekybos centrų siūlymas naudotis nuolaidų kortele, nes tik pateikus ją galima įsigyti tam tikrų prekių pigiau. Žinoma, informacija gali būti surinkta ir gerokai paprasčiau. Dažnai po įvairių „siurblio prezentacijų“ ar pristačius kokią nors kitą paslaugą prašoma pateikti penkių ar net penkiolikos geriausių draugų ar giminaičių adresus arba telefono numerius, nes galbūt ir jiems tokia prezentacija būtų aktuali (geriausias būdas atkeršyti tave apgavusiam ar skolos negrąžinusiam draugui – įtraukti jį į šį „geriausių bičiulių“ sąrašą...). Pasigilinus į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą galima daryti išvadą, kad prezentacijų organizatoriams teikti geriausių draugų ar giminaičių kontaktinius duomenis galima tik tada, kai jie sutinka. Tokiais atvejais reikėtų susisiekti su asmeniu ir pasiklausti, ar jis neprieštarauja, kad būtų pateikti atitinkami jo duomenys, reikėtų nurodyti įmonės ir jos atstovo rekvizitus bei tikslą, kuriuo duomenis norima teikti. O ką daryti tiems, kurie nebegali atsiginti įvairių pasiūlymų telefonu, kai dėl reklaminių leidinių į pašto dėžutę nebetelpa periodinė spauda ar kai gaunami įvairias paslaugas siūlančių įmonių laiškai, adresuoti būtent tau? Prisiminė po pusantrų metųĮ „Šiauliai plius“ redakciją atėjęs pagyvenęs šiaulietis, nešinas jam adresuotu laišku, parodė įmonės „General Financing“ pasiūlymą. „Gavęs laišką iš kreditus teikiančios bendrovės net išsigandau – galvojau, kad kas nors pasinaudojo mano asmens duomenimis ir paėmė kreditą, o man dabar teks kelerius metus mokėti“, – pasakoja šiaulietis. Iš UAB „General Financing“ gautame laiške rašoma, kad vyras prieš pusantrų metų domėjosi šios bendrovės paslaugomis bei galimybe gauti vartojimo kreditą, buvo atliktas jo mokumo įvertinimas, bet įmonės paslaugomis nebuvo pasinaudota. „Į šitą firmą niekada nesikreipiau ir jokio savo mokumo įvertinimo neatlikau. Kažkada kreipiausi į „Swedbanką“, kad man suteiktų vartojimo kreditą. Gal iš ten „pabėgo“ kokia nors mano asmeninė informacija?“ – svarstė šiaulietis. Ar šie asmeniniai duomenys nepatenka į kitas įmones, jeigu yra atliekamas kliento mokumo įvertinimas? Juk šiais laikais išlikti konkurencinėje rinkoje sudėtinga, įmonės iš kailio neriasi, kad tik prisiviliotų klientą. Saulius Abraškevičius, „Swedbank“ komunikacijos departamento atstovas spaudai, kategoriškai atmeta bankui mestus įtarimus: „Bankas taiko aukščiausius saugumo reikalavimus ir sprendimus klientų duomenų apsaugai. „Swedbank“ atmeta kaltinimus duomenų nutekinimu trečiosioms šalims, nes tai niekaip nesiderina su atsakingos ir sąžiningos bankininkystės principais.“ Diana Gedeikytė-Jakutienė, „General Financing“ reklamos ir komunikacijos skyriaus vadovė, atskleidė, kad ši bendrovė prieš metus atsisakė prekinio ženklo „Kreditas 123“, tad gali būti, kad žmogus tiesiog nesusiejo, jog laišką gavo iš tos pačios bendrovės: „Gali būti, kad šiaulietis atliko mokumo įvertinimą ne mūsų bendrovės skyriuje, o partnerių prekybos vietoje, pavyzdžiui, „Topo centro“ parduotuvėje, Lietuvos pašte arba bet kurioje kitoje įmonėje, kuri yra mūsų partnerė ir parduoda prekes arba paslaugas išsimokėtinai.“ Nebereikia – sunaikinkĮdomu, kodėl klientas prisimintas net po pusantrų metų. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnis, reglamentuojantis tokių duomenų saugojimą ir sunaikinimą, numato, kad šie duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Kai asmens duomenys nebereikalingi šiais tikslais, jie turi būti sunaikinti, išskyrus tuos, kurie nustatytais įstatymais turi būti perduoti valstybės archyvams. Įstatymo 22 straipsnyje numatyta, jog bankai ir kitos kredito įstaigos bei finansų įmonės užtikrina, kad gauti duomenys nebūtų saugomi ilgiau negu 12 mėnesių, jeigu buvo priimtas sprendimas atsisakyti suteikti paslaugą. Jei paslaugomis vis dėlto buvo pasinaudota – tada ne ilgiau negu 10 metų nuo šių įsipareigojimų įvykdymo dienos. „General Financing“, matyt, nėra gerai išstudijavusi šio įstatymo. Anot įmonės atstovės, problemą galima išspręsti paprastai – reklaminių pranešimų visada galima atsisakyti, tereikia kreiptis į juos siunčiančią bendrovę. Tačiau kodėl turim vargti atsisakinėdami to, ko neužsisakėm? Tiesioginė rinkodara – šiukšlės pašto dėžutėjeO gal vis dėlto į redakciją besikreipusiam šiauliečiui šlubuoja atmintis? Gal jis, pasirašydamas sutikimą atlikti jo mokumo įvertinimą, pasirašė ir ką nors daugiau? Asmens mokumo įvertinimas atliekamas tik gavus raštišką sutikimą tvarkyti asmens duomenis. Asmuo gali nurodyti, ar jis sutinka, kad jo duomenys būtų tvarkomi ir rinkodaros tikslais. „Į redakciją kreipęsis asmuo buvo davęs sutikimą jo asmens duomenis tvarkyti rinkodaros tikslais, kitu atveju laiško jam nebūtume siuntę“, – teigia D. Gedeikytė-Jakutienė. Gal ir davė, gal ir ne. Juk po pusantrų metų tikrai daugelis neatsimins, kur kokią varnelę padėjo ir ar išvis buvo kažkur tikrinęsis savo mokumą bei ką nors pildęs. Kas gi ta stebuklinga tiesioginė rinkodara, kurios tikslais naudojami mūsų asmeniniai duomenys, kai prašome išduoti elementarią maisto prekių parduotuvės nuolaidų kortelę? Pagal tą patį įstatymą tokia rinkodara yra veikla, skirta paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. Žiūrėk, ką pasirašaiKadangi valstybinė duomenų inspekcija dažniausiai gauna skundų dėl tiesioginės rinkodaros, tai kiekvienas vartotojas turėtų žinoti, kad prieš duodamas sutikimą dėl savo asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais turėtų apsispręsti, ar jis apskritai nori pateikti savo asmens duomenis. Bet juk dažnai galvojama, kad jei nesutiksi, tai ir negausi, šiuo atveju – paslaugos. Jei vartotojas vis dėlto sutiko, vertėtų jam pagalvoti, kiek duomenų apie save jis nori atskleisti, kokiu būdu jis nori gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus (el. paštu, paštu, telefonu ir pan.). Duomenų pateikėjas turėtų išsiaiškinti jam rūpimus klausimus (pvz., kokiais tikslais bus tvarkomi duomenys, kokius asmens duomenis pateikti yra privaloma, kam jie bus teikiami) dar prieš sutikdamas. Anot Alinos Semionovaitės, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyr. specialistės, pasitaiko nemažai atvejų, kai klientai pamiršta, kad buvo davę sutikimą tvarkyti savo asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais, ir kreipiasi į inspekciją skųsdami įstaigas ar įmones, kurios naudojasi jų duomenimis. Duomenų pateikėjas turėtų atidžiai perskaityti visą informaciją prieš pateikdamas savo asmens duomenis. Sutikdamas dalyvauti loterijoje, lojalumo programoje, jis turėtų pasidomėti, ar jo užpildomose formose nėra įrašyta sąlygų, numatančių, kad jo pateikti duomenys bus panaudoti tiesioginės rinkodaros tikslais. Dažnai to, kas parašyta beveik neįskaitomu šriftu, arba jei papildomų sąlygų – ištisa „paklodė“, skubėdamas klientas net nepaskaito. Asmens kodas – perteklinė informacijaAr gali įmonė prašyti asmens kodo, išduodama nuolaidų kortelę ar teikdama kokią nors kitą paslaugą? Juk pakaktų gimimo datos, nors ir ji nebūtina, tarkim, perkant batus ar lepinantis soliariumo malonumais. Įstatymas nurodo, kad draudžiama asmens kodus skelbti viešai, draudžiama juos rinkti ir naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tiesioginės rinkodaros tikslu tvarkomas fizinio asmens kodas yra perteklinis duomuo. Duomenys patvoriuoseValstybinė duomenų apsaugos inspekcija vis gauna pranešimų dėl nesunaikintų dokumentų, išmėtytų gatvėse ar pakelėse, kartu su šiukšlėmis išmestų nereikalingų dokumentų kopijų su asmens duomenimis, privatiems asmenims ir institucijoms adresuotais laiškais, kuriuose yra asmens duomenų, pvz., laiško siuntėjo ir gavėjo adresas, duomenys apie asmens atliktus mokėjimus, kuriuose matyti sąskaitų numeriai ir pan. Dokumentuose pasitaiko ir konfidencialios informacijos, pvz., iš sveikatos priežiūros įstaigų gautos pažymos bei kiti duomenys, kurie gali būti panaudoti be duomenų subjekto žinios ir gali pažeisti jo interesus. Inspekcija nuolat primena, kad labai svarbu tinkamai pasirūpinti nebereikalingais dokumentais, raštais ir jokiu būdu tokių nereikalingų dokumentų, kuriuose yra asmens duomenų, neišmesti su šiukšlėmis, prieš tai jų nesunaikinus. Darbuotojas taip pat turi teisę į privatumąKandidatų į tam tikrą darbo vietą asmens duomenų saugojimas – kita aktuali problema. Visi galimų darbuotojų asmens duomenys, praėjus mėnesiui po pranešimo pretendentui, kad jis nebus įdarbintas, turi būti sunaikinti arba grąžinti. Teisės saugoti šiuos duomenis taip pat nėra, nes nepasirašyta darbo sutartis. Mėnesį saugoti duomenis numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kuriame nustatytas vieno mėnesio terminas teisme ginčyti atsisakymą priimti į darbą. Potencialių darbuotojų asmens duomenis galima tvarkyti ir vėliau, kadangi gali atsitikti taip, kad tas pats darbdavys po kiek laiko vėl siūlys kitą arba tokį pat darbą, todėl duomenų bazėje turimi potencialių darbuotojų duomenys sumažintų įdarbinimo išlaidas, suteiktų galimybę greičiau rasti tinkamą darbuotoją. Sąlyga – turi būti gautas neįdarbintų asmenų raštiškas sutikimas. Darbo ieškantys žmonės turėtų būti informuoti, kad darbdavys rengiasi pasiūlyti jiems darbą ateityje, todėl prašo leidimo ir toliau tvarkyti asmens duomenis. Jei žmogus nesutinka, jo duomenys turi būti sunaikinti, nesvarbu kokio pavidalo yra – popieriniai, elektroniniai ar kitokie. Mes – nupirktiJūs nė neįsivaizduojate, kas galėtų pateikti daugiausia duomenų apie jus. Ogi visažinis „Google“! Pabandykite paieškos laukelyje įrašyti savo vardą bei pavardę ir būsite maloniai (arba ne) nustebinti, kiek daug informacijos apie jus yra internete. Aišku, jeigu jūsų nėra įvairiuose (paprastai keliuose iškart) socialiniuose tinkluose, rinkimų kandidatų sąrašuose, nors šiais laikais ko tik juose nėra ar nebuvo, jei nedalyvaujate interneto konferencijose ar dar kur nors, informacijos apie jus bus minimaliai. Dažniausiai patys esame kalti dėl to, kad mūsų įprastinio pašto dėžutės neužsidaro nuo savo turinio, elektroninės perpildytos brukalo, o telefonai netyla nuo paslaugų teikėjų pasiūlymų. Juk nepraeiname neužpildę loterijos anketų, kad tik laimėtume visureigį ar pagulėtume Turkijos paplūdimy. Ir visur pateikiame savo, savo artimųjų ir draugų asmens duomenis. Tai kodėl ieškome kaltų?
- Eilės ilgėja prašančiųjų kompensacijų vis daugiau
-
Jurgita TUZINAITĖ Spalio mėnesio viduryje prasidėjus šildymo sezonui, Šiaulių, Radviliškio ir Kelmės gyventojai, baimindamiesi didelėmis kainomis grasinančios žiemos, suskubo į savivaldybių socialinės paramos skyrius prašyti kompensacijų už šildymą.
 | Šiauliuose dėl kompensacijų už šildymą šiemet jau kreipėsi 18401 asmuo. Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.
|
Savaitraštis „Šiauliai plius“ pasidomėjo, kokia šiose savivaldybėse kompensacijų skyrimo tvarka, kiek jos prašančiųjų buvo pernai ir šiemet, kiek buvo ir kiek planuojama skirti lėšų šildymo išlaidų kompensacijoms padengti. Daugėja prašančiųjųNe vieną miesto gyventoją prognozės apie brangsiantį šildymo sezoną veja į savivaldybės socialinės paramos skyrių prašyti mokesčių kompensacijų. Centrinės Šiaulių miesto dalies gyventojai turi kreiptis adresu Vytauto g. 147, pietinės miesto dalies gyventojai – Aido g. 10A. Tvirtinama, kad talonų pas specialistus jau nebėra iki sausio mėnesio, nes juos išsidalijo pirmiausiai suskubę. Vieni juos pasiėmė vasarą, kiti – išgirdę apie klientų eiles Vilniuje ir Klaipėdoje. Gyventojai dėl mokesčių kompensacijų gali kreiptis ir be talonų, palaukę bendroje eilėje. Statistika rodo, kad dėl brangstančio šildymo daugėja kompensacijų prašančių žmonių: rugsėjo pradžioje per savaitę kreipėsi 100 šeimų, dabar per dieną – 250. Kasmet daugėja ir kompensacijas gaunančių šiauliečių šeimų: 2009 m. jas gavo 5500 šeimų, praeitą žiemą – beveik 7000. Spėjama, kad šią žiemą, jeigu bus priimtos siūlomos įstatymo pataisos, palengvinančios kompensacijų skyrimo tvarką, jas gaunančiųjų dar padaugės. Tenka laukti valandasTelefonu kalbinta šiaulietė Laura teigė, kad Socialinės paramos skyriuje, esančiame Vytauto gatvėje, susidaro ilgos eilės, nusidriekiančios per visą koridorių. Būna, kad laukia 10-20 žmonių. Moteris minėjo, kad jos buto kvadratūra yra gana didelė, tad gaunama kompensacijos suma – tarsi lašas jūroje. Kompensacijos jauna moteris prašo jau antrus metus. Socialinės paramos skyriaus koridoriuje sutiktos moterys taip pat nebuvo labai patenkintos. Viena tvirtino, kad laukiančiųjų eilės iš tiesų būna ilgos ir žmonėms kartais tenka laukti net lauke ar už durų. Kompensacijos ji prašo jau daugelį metų ir visą tą laiką taip pat vargsta. Kita moteris piktinosi, kad mažiausiai valandą tenka praleisti už durų ir beveik dar tiek pat įėjus į kabinetą. Užtrunka, kol sutvarkomi visi dokumentai, be to, pasak jos, darbuotojos tuo pačiu metu atlieka ir kitus savo darbus. Šiaulietė svarstė, kad būtų daug geriau, jeigu prašymus-paraiškas būtų leidžiama pildyti koridoriuose, tada būtų sutaupomas brangus laikas. Reikalingų dokumentų – begalėŠiaulių miesto savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė sako, kad kreipdamiesi dėl kompensacijos už šildymą visų pirma gyventojai Socialinės paramos skyriuje užpildo prašymą-paraišką. Būtina pateikti ir šiuos dokumentus: suaugusių šeimos narių asmens tapatybės dokumentus; vaikų gimimo liudijimus ir jų kopijas; pensininko, invalidumo pažymėjimą, darbingumo lygio, darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, neįgalumo lygio pažymą ir kopiją; pažymas apie pajamas (visų gaunančių pajamas šeimos narių už tris paskutinius mėnesius iki kreipimosi arba kreipimosi dėl socialinės paramos mėnesio); pažymas iš mokymo įstaigų, kai šeimoje yra studentų; žemės nuosavybės liudijimą arba pažymą apie turimą (nuomojamą) žemę ir kopiją; transporto priemonių įsigijimą liudijančius dokumentus (pirkimo ir pardavimo sutartį, dovanojimo arba mainų sutartį, pažymą-sąskaitą, teismo sprendimą, paveldėjimo dokumentą ir kopijas); santuokos, mirties, ištuokos liudijimus ir kopijas; teismo nutartį dėl išlaikymo vaikams priteisimo arba teismo patvirtintą sutartį dėl vaikų išlaikymo ir kopiją; įmonės, įstaigos, organizacijos ar antstolio išduotą pažymą apie lėšas vaikui išlaikyti; namo dokumentus, mokesčių mokėjimo lapelius; kitus nenurodytus dokumentus, atsižvelgiant į aplinkybes. Skaičiai vis auga Pasak V. Rimšienės, 2010 m. Šiauliuose dėl kompensacijų už šildymą kreipėsi 14153 asmenys, 2011 m. – 18401. Anot jos, norinčiųjų gauti kompensaciją už šildymą eilės visada yra – kartais didesnės, kartais mažesnės. Socialinių išmokų poskyrio vedėjos duomenimis, praėjusiais metais kompensacijoms už šildymą skirta 4 mln. 818 tūkst. 467 Lt, šiemet planuojama skirti apie 6 mln. 296 tūkst. 500 Lt. Kompensacijas už šildymą gali gauti ir nuosavų namų savininkai, kūrenantys dujomis ar malkomis. Šiaulių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Dalė Staponkienė teigia, kad dėl kompensacijos už būsto šildymą asmuo pirmiausia kreipiasi į savo deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją. Tada užpildo Vyriausybės patvirtintą prašymą-paraišką, nurodo duomenis apie save ir šeimos narius, veiklos pobūdį, turimą turtą, gaunamas pajamas, kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. „Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) administravimo tvarka, patvirtinta Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-206, prašymai piniginei socialinei paramai gauti priimami vienuolikoje Šiaulių rajono seniūnijų“, – cituoja D. Staponkienė. Specialistės žiniomis, vidutinis kompensacijų gavėjų skaičius per mėnesį 2010 metais – 1695 gavėjai. Per 2010 metus kompensacijoms už šildymą skirta suma siekia 785 450 Lt. Šiais metais, pasak jos, kompensacijų planuojama skirti už 1,32 mln. Lt. Kaip kitur?Radviliškio Socialinės paramos skyriaus vyriausioji socialinių išmokų specialistė Sonata Benevičienė sako, kad Radviliškio rajono gyventojai dėl kompensacijos už šildymą turi kreiptis pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Ji teigia, kad kiekvienoje rajono seniūnijoje gyventojus aptarnauja socialinio darbo organizatoriai, o Radviliškio miesto gyventojų prašymus priima Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistai. Kreipdamiesi dėl kompensacijos už šildymą, pareiškėjai irgi turi atnešti ir užpildyti krūvas dokumentų. Pasak S. Benevičienės, pareiškėjams nereikia pateikti duomenų, gaunamų iš šalies informacinių sistemų („Sodros“, Darbo biržos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir kt.). Socialinės paramos skyriaus atstovės duomenimis, 2010 m. dėl šildymo kompensacijos kreipėsi 2796 šeimos, o išmokėtų kompensacijų suma siekė 2440,1 tūkst. Lt. Kadangi šildymo sezono pradžia skelbiama nuo spalio mėnesio, tai besikreipiančiųjų dėl kompensacijų, anot jos, daugiausia šildymo sezono pradžioje (spalio, lapkričio ir gruodžio mėn.). Reda Každailienė, Kelmės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, teigia, kad dėl būsto šildymo kompensacijos Kelmės miesto gyventojai kreipiasi į Kelmės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, o seniūnijų gyventojai – į savo gyvenamosios vietos seniūnijas. Kelmės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus pateiktais duomenimis, 2010 m. kreipėsi 1115 šeimų (vienų gyvenančių asmenų), o 2011 m. spalio 1-17 d. kreipėsi 308 šeimos (vienų gyvenančių asmenų). Skyriaus vedėja tvirtina, kad norintieji gauti kompensacijas už šildymą eilėse nelaukia, nes pastarųjų nėra. 2010 m. buvo skirta ir išmokėta 1 mln. 96 tūkst. 118 Lt, šiais metais planuojama išmokėti mažiau – 1 mln. 13 tūkst. 744 Lt.
- Išrinktiesiems taupyti nepridera
-
Oksana LAURUTYTĖ Šiaulių miesto ir rajono, Radviliškio rajono savivaldybių skyrių vadovai ir politikai ne tik gauna algas, priedus, kompensacijas vadinamosioms kanceliarinėms išlaidoms, bet ir pakeliauja. Kelionių į užsienį metu jiems mokami dienpinigiai, kurie nėra jau tokie maži. Valdininkai juk mėgsta keliauti, mokytis ir dar pinigų už tai gauti. Na ir kas, kad miestas jau ant bankroto ribos. Kiek gi šios kelionės atsieina mokesčių mokėtojams?
Komandiruotėms – beveik 100 tūkstančiųNors visi aplinkui šaukia, kad „karalius nuogas“ – miestas ant bankroto slenksčio, valdininkai tik trūkčioja pečiais ir patys, rodos, nesiruošia taupyti. Juk gerokai smagiau karpyti kitų įstaigų biudžetus, nei patiems atsisakyti patogumų ir privilegijų. Pernai Šiaulių miesto savivaldybė valdininkų komandiruotėms išleido 104 tūkst. litų, šiemet – 99 tūkst. Šią kadenciją daugiausia dienpinigių iš Šiaulių savivaldybės administracijos valdininkų – 3787,65 Lt – buvo išmokėta Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjai Rasai Budrytei. Valdininkė vyko į Vaxjo (Švedija) ir Tartu (Estija). Antroje vietoje yra Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Žydronė Stanienė, kuriai buvo išmokėta 3203,01 Lt dienpinigių už keliones į Eteną-Lerą (Olandija), Jelgavą (Latvija) ir Simrishamną (Švedija). Trečioje vietoje Šiaulių meras Justinas Sartauskas, kuriam buvo išmokėtas 1941 Lt už keliones į Jelgavą, Vilnių, Krokuvą (Lenkija) ir Eteną-Lerą. Savivaldybės administracijos direktoriui Vladui Damulevičiui išmokėti 1388 Lt už kelionę į Eteną-Lerą. Vicemerė Danguolė Martinkienė vyko į Baranovičius (Baltarusija) ir gavo 289 Lt. Administracijos direktorius Viktoras Strups vyko į Chmelnyckį (Ukraina) ir gavo 1111,30 Lt dienpinigių. Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta lankėsi Druskininkuose ir gavo 65,50 Lt, Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis – Liepojoje ir gavo 97,50 Lt dienpinigių. Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė už keliones į Jelgavą ir Baranovičius gavo 412,95 Lt, Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas už kelionę į Minską (Baltarusija) – 449,69 Lt, o Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė lankėsi Vilniuje, Taline, Nidoje ir gavo 565,83 Lt dienpinigių. Pasak Jūratės Rauduvienės, Šiaulių miesto savivaldybės atstovės spaudai, jei komandiruotė trunka dieną ir yra Lietuvoje, dienpinigiai nėra mokami. Jei vykstama į užsienį, dienpinigių dydis nustatomas įvertinus gautą išlaikymą – ar komandiruotės metu buvo skirtas maistas, viešbutis. Šiaulių rajonas pasispaudėŠiaulių rajono savivaldybės valdininkai ir politikai lėšas dienpinigiams už komandiruotes šiemet sumažino itin smarkiai. Pasak rajono savivaldybės atstovės spaudai Gitanos Kudulienės, 2008-aisiais komandiruotėms biudžete buvo numatyti 58 tūkst. litų, o šiemet tik 27 – 31 tūkst. mažiau. Rajono savivaldybė valdininkams nemoka dienpinigių, jei komandiruotė trunka dieną. Jei vykstama kelioms dienoms, dienos dienpinigiai yra 19,50 Lt. Jei vykstama į užsienį, dienpinigių įkainius yra nustačiusi Vyriausybė. Šiaulių rajono politikai nusprendė sau už keliones į užsienį mokėti ne 100 proc. nustatyto dydžio, o tik 50 proc. Yra valdininkų ir politikų, kurie dienpinigių atsisako. Šiemet Šiaulių rajono merui Algimantui Gaubui buvo išmokėta 1133 Lt dienpinigių už keliones į Lenkiją ir Prancūziją. Mero pavaduotojas Antanas Bezaras gavo 958 Lt už keliones į Prancūziją ir Latviją. Į Prancūziją vyko ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Domarkas, kuriam buvo išmokėtas 731 Lt, bei Ekonomikos ir verslo plėtros skyriaus vedėjas Algirdas Baikauskas, kuriam išmokėti 797 Lt. Kiti rajono savivaldybės tarnautojai, lankęsi Lietuvos ar Latvijos miestuose, gavo apie 100 Lt dydžio dienpinigių. Radviliškio valdininkai keliauja pigiaiRadviliškio rajono savivaldybė politikų ir valdininkų kelionėms nuo balandžio mėnesio vidurio išleido beveik pusantro tūkstančio litų. Iš viso išleista per 5 tūkst. litų, nes kainavo lėktuvo bilietai, kitas transportas, draudimas, apgyvendinimas. Radviliškio meras Antanas Čepononis už keliones į Baltarusiją, Latviją, Gruziją ir Lenkiją gavo apie 300 Lt dienpinigių, jo pavaduotojas Kazimieras Augulis – per 400 Lt, Administracijos direktorius Eugenijus Pranevičius – beveik 400 Lt.
- Valstybė nepamirš, jei tu jai skolingas
-
Povilas LUNGĖ Iki gegužės 2 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalėjo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2010 m. Kai kuriems deklaravusiesiems susidarė mokesčių nepriemoka, kurią jie turėjo sumokėti, tačiau yra žmonių, to nepadariusių ne tik šiemet, bet netgi pernai. Ar tikrai Mokesčių inspekcija nesiima jokių veiksmų, kad papildytų skurdoką šalies biudžetą, teiravomės Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Evaldo Vaineikio.
Vieniems davė, iš kitų atėmė191 tūkstančiui šalies gyventojų 2010 m. nebuvo pritaikytas arba buvo pritaikytas ne visas metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (MNPD), todėl jie gali susigrąžinti 48,4 mln. litų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Net 36 tūkstančiams gyventojų buvo pritaikytas per didelis MNPD, todėl buvo išskaičiuota per mažai pajamų mokesčio (apie 5,4 mln. Lt). Šie gyventojai, pateikdami metinę pajamų deklaraciją, turėjo papildomai sumokėti į biudžetą pajamų mokestį. Įdomu, kas kaltas – jie patys ar buhalteriai, kad buvo taikytas per didelis MNPD? Anot E. Vaineikio, per didelis MNPD gyventojams galėjo būti pritaikytas, jei už tuos pačius mėnesius jiems NPD taikė kelios darbovietės, pvz., tuo atveju, jei keisdamas darbovietę gyventojas buvo pateikęs prašymus taikyti NPD abiem darbovietėms, todėl tą mėnesį, kurį gyventojas jas keitė, NPD jam pritaikė ir buvusioji, ir naujoji darbovietės. Per didelis MNPD galėjo būti pritaikytas ir tuomet, jei gyventojas gavo kitų apmokestinamųjų pajamų, pvz., iš nekilnojamojo, kito turto nuomos, dividendų, honorarų, autorinių atlyginimų ir pan. Gresia delspinigiaiAnot Mokesčių inspekcijos viršininko, jeigu šie gyventojai iki gegužės 2 d. neįvykdė prievolės, ją turi įvykdyti ir vėliau, tačiau už deklaracijų ar kitokių dokumentų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą laiku Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra nustatyta atitinkama atsakomybė. Deklaracijoje apskaičiuoto mokesčio nesumokėjus iki gegužės 2 d., skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2011 m. IV ketv. – 0,03 proc. Jie pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. VMI artimiausiu metu šiems gyventojams išsiųs priminimus el. paštu apie tai, kad dėl pritaikyto per didelio MNPD jie privalo pateikti gyventojų pajamų deklaraciją. Jeigu gyventojas buvo skolingas pajamų mokesčio ne dėl MNPD, tokius gyventojus jau pasiekė mokesčių administratoriaus priminimai apie neįvykdytą prievolę. Nesumokėjai – negali paremtiKalbant apie per didelį MNPD, reikia atkreipti dėmesį ir į gyventojų skiriamus 2 proc. paramai. Ji nepervedama paramos gavėjui tokiu atveju, jei dėl pritaikyto per didelio MNPD gyventojui, skiriančiam paramą, yra atsiradusi prievolė pateikti deklaraciją, tačiau jis to nepadarė. Tokie gyventojai elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS) bus informuojami, kad jų teikti prašymai skirti 2 proc. paramai yra neįvykdyti, parama gavėjo nepasiekė, ir bus nurodytos to priežastys.
- Pacientai žurnalistų ar medikų scenarijų pajacai?
-
Oksana LAURUTYTĖ „Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikos echoskopai funkcionuoja normaliai, yra visos galimybės ištirti ligonius dėl skydliaukės patologijos. Į kitus savaitraščio korespondentės rengiamus „scenarijus“ ligoninės administracija neatsakinės. Situacija bus tiriama tik esant konkretaus paciento klausimams“, – tokio atsakymo sulaukė „Šiauliai plius“, kai pateikė Respublikinei Šiaulių ligoninei klausimą, kodėl pacientus gydytojai atlikti echoskopijos tyrimų siunčia į privačius kabinetus. Paradoksalu – echoskopai veikia, gydytojai pacientus siunčia pas privatininkus, kur už tyrimus tenka mokėti, o žurnalistai, keliantys problemas viešumon, ignoruojami ir vertinami kaip „scenaristai“.
 | „Echoskopai funkcionuoja normaliai, yra visos galimybės ištirti ligonius dėl skydliaukės patologijos“, – teigia ligoninės atstovė spaudai. Gunter MULLER nuotr.
|
Nusiuntė tirtis pas privatininkusJau tris kartus savaitraštis „Šiauliai plius“ rašė, kad Šiaulių ligoninės medikai pacientus atlikti mokamų tyrimų siunčia į privačius kabinetus. Buvo rašyta, kad suaugusiųjų ir vaikų okulistai pacientus siunčia atlikti mokamų tyrimų į privačias klinikas, kuriose patys ir dirba. Praėjusią savaitę rašyta ir tai, kad pacientai endo-krinologinio tyrimo siunčiami pas privatininkus. Tokio tyrimo vaikui privačioje klinikoje kaina – 60 litų. Į savaitraštį „Šiauliai plius“ besikreipusi šiaulietė pasakojo, kad savo dukrą dėl skydliaukės tyrimo atvedė pas Moters ir vaiko klinikos Konsultacinės poliklinikos vaikų endokrinologę konsultacijos. Anot pašnekovės, gydytoja pasakė, kad aparatas skydliaukei tirti klinikoje yra blogas, neva iš dešimties atliktų tyrimų parodoma, kad septyni pacientai serga, nors iš tikro taip nėra. Mergaitės mamos teigimu, endokrinologė pacientei padavė privačios klinikos vizitinę kortelę ir nusiuntė ten atlikti tyrimo. Mažosios pacientės mama paskambinusi į kliniką sužinojo, kad skydliaukės tyrimo kaina – 60 litų, tačiau jei yra gydytojo siuntimas, skydliaukės tyrimas tekainuos 18. Deja, mergaitės mamai teko nusivilti – tuo metu kompensuojamų tyrimų limitas buvo pasibaigęs, tad už 18 litų pacientei tyrimo atlikti nebuvo galima. „Jei norima tyrimo skubiai, teksią mokėti 60 litų, o jei reikalas neskubus, pasiūlyta paskambinti spalio 28 d. ir registruotis lapkričio mėnesiui. Tada už tyrimą teks mokėti tik 18 litų“, – sakė moteris. „Kam tą vaiką tiek švitinate?“Kai straipsnis buvo išspausdintas, „Šiauliai plius“ pasiekė dar kelios istorijos apie tai, kad medikai siunčia pacientus mokamų paslaugų į privačias klinikas. „Vyras, kaimynės vaikas ir mano vaikas lankėsi pas endokrinologus. Iš karto buvo pasakyta, kad teks vykti į privačią kliniką tyrimo“, – pasakojo į redakciją paskambinusi moteris. Šiaulietė Jurgita redakcijai papasakojo prieš ketverius metus jai nutikusią istoriją. Moters teigimu, jos dukrą dėl mažo ūgio endokrinologė net tris kartus kas tris mėnesius siuntė į privačią kliniką echoskopuoti skydliaukės. Moteris už tyrimą mokėjo po 35 litus, 86 litus kainavo kraujo tyrimas. „Privačios klinikos echoskopuotojos stebėjosi, kodėl taip dažnai vaiką švitiname, nes jokios patologijos nerasdavo. Kai paklausiau vaiko gydytojos, ji atsakė, kad turi dukrą stebėti ir vis tiek siųs atlikti tyrimo kas tris mėnesius“, – sakė mama. Jurgita supyko ir paprašė endokrinologės siuntimo į Kauno klinikas. Moters teigimu, gydytoja siuntimą atsisakė duoti, tad teko kreiptis į šeimos gydytoją. Pastaroji siuntimą davė, tad mama su dukra nuvyko į Kauno klinikas pas gydytoją endokrinologę Rimą Bėrontienę. „Gydytoja R. Bėrontienė nusistebėjo, kodėl mano dukra buvo tiek kartų švitinta. Mergaitei buvo atliktas tik kraujo tyrimas, patologijos nerasta. Klinikų gydytoja paaiškino, kad vaiko ūgis mažas dėl paprasčiausios priežasties – mano ūgis 153 cm. Iš kur tam vaikui būt milžinu?“ – stebėjosi pašnekovė. Gydytojai siuntime negali nurodyti, kur kreiptisNejau mažieji pacientai neturi jokios galimybės Šiauliuose tyrimo atlikti nemokamai? Šiaulių ligoninėje tėra vienintelis, ir tas pats sugedęs, aparatas skydliaukei tirti? O gal pacientams meluojama? Ar gydytoja gali siųsti pacientus tik į privačią kliniką? Gal pacientai gali dar kokioje nors kitoje valdiškoje klinikoje tyrimą atlikti nemokamai? Šiaulių ligoninės atstovė spaudai Nijolė Jurgilienė buvo informavusi, kad ligoninės administracija aiškinasi priežastis, kodėl gydytoja pacientus dėl skydliaukės tyrimo siunčia į kitas įstaigas. Anot atstovės spaudai, gydytoja siuntime negali nurodyti, į kokią įstaigą pacientui kreiptis. Suteikti išsamesnę informacija N. Jurgilienė pažadėjo kitą savaitę. Šią savaitę „Šiauliai plius“ sulaukė labai iškalbingo atsakymo: „Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikos echoskopai funkcionuoja normaliai, yra visos galimybės ištirti ligonius dėl skydliaukės patologijos. Į kitus savaitraščio korespondentės rengiamus „scenarijus“ ligoninės administracija neatsakinės.“ Panašu, kad problemą viešumon keliantys ir atsakymų laukiantys žurnalistai ligoninės administracijai – tik „scenaristai“. Tad kodėl pacientai, jei Moters ir vaiko klinikoje veikia visi echoskopai, paliepus gydytojams laksto pas privatininkus ir moka jiems pinigus? Ar pacientai ir žurnalistai netampa pajacais tų „scenarijų“, kuriuos kuria gydytojai?
- Privačios klinikos klesti talkinant saviems?
-
Oksana LAURUTYTĖ Savaitraščiui „Šiauliai plius“ paviešinus, kad suaugusiųjų ir vaikų okulistai pacientus siunčia daryti mokamų tyrimų į privačias klinikas, kuriose patys ir dirba, aiškėja, kad ir kitų sričių medikai elgiasi panašiai. Endokrinologinio tyrimo vaikui privačioje klinikoje kaina 60 litų ir atrodo, kad medikai nesiekia pacientams suteikti nemokamų paslaugų. Pacientai turėtų žinoti, kad siuntime gydytojas negali nurodyti pacientui, į kokią įstaigą kreiptis.
Nusiuntė tyrimo į privačią klinikąŠiaulietė atvedė savo dukrą pas Moters ir vaiko klinikos Konsultacinės poliklinikos vaikų endokrinologę Vidą Liugaitę konsultacijos. Mergaitei reikėjo atlikti skydliaukės tyrimą. Anot pašnekovės, gydytoja pasakė, kad aparatas skydliaukei tirti klinikoje yra blogas, neva iš dešimties atliktų tyrimų parodoma, kad septyni pacientai serga, nors iš tikro taip nėra. Mergaitės mamos teigimu, V. Liugaitė pacientei padavė privačios Svalbono klinikos vizitinę kortelę ir nusiuntė ten atlikti tyrimo. Mažosios pacientės mama paskambino į Svalbono kliniką. Jai buvo pasakyta, kad skydliaukės tyrimo kaina – 60 litų, tačiau jei yra gydytojo siuntimas, skydliaukės tyrimas tekainuos 18. Deja, mergaitės mama sužinojo, kad šiuo metu kompensuojamų tyrimų limitas baigėsi, tad už 18 litų pacientei tyrimo atlikti negalima. Jei norima tyrimo skubiai, teksią mokėti 60 litų, o jei reikalas neskubus, pasiūlyta paskambinti spalio 28 d. ir registruotis lapkričio mėnesiui. Tada už tyrimą teks mokėti tik 18 litų. Nejau mažieji pacientai neturi jokios galimybės tyrimo atlikti nemokamai? Šiaulių ligoninėje tėra tik vienas ir tas pats sugedęs aparatas skydliaukei tirti? O gal pacientams meluojama? Ar gydytoja gali siųsti pacientus tik į privačią kliniką? Gal pacientai gali dar kokioje nors kitoje valdiškoje klinikoje tyrimą atlikti nemokamai? Gydytojai siuntime negali nurodyti, kur kreiptisŠiaulių ligoninės atstovė spaudai Nijolė Jurgilienė informavo, kad ligoninės administracija aiškinasi priežastis, kodėl gydytoja pacientus dėl skydliaukės tyrimo siunčia į kitas įstaigas. Anot atstovės spaudai, gydytoja siuntime negali nurodyti, į kokią įstaigą pacientui kreiptis. Suteikti išsamesnę informacija N. Jurgilienė pažadėjo kitą savaitę.
- Savivaldybės skolas kamšys mokesčių mokėtojai?
-
Oksana LAURUTYTĖ Į skolas nugrimzdusi Šiaulių miesto savivaldybė neatsiskaito su savo įmonėmis, kurių paslaugomis naudojasi miesto gyventojai. Norėdamos miestiečiams gerinti paslaugas, savivaldybės įmonės skolinasi. Bankams tenka mokėti palūkanas, todėl tiems patiems miestiečiams kaina už paslaugas auga. Vien „Šiaulių energijai“ savivaldybė skolinga 24 mln. litų, tačiau biudžetinės įstaigos neskatinamos taupyti šilumos. „Mokykloje įjungėme šildymą, vos tik buvo leista. Pro kiaurus langus vis tiek vėjai šilumą išpučia, o savivaldybė už mokyklos šildymą, elektrą, dujas skiria lėšų tiek, kiek pati nustato, o ne kiek realiai yra“, - sako vienos miesto mokyklų direktorė.
Mažins šildymo išlaidas, mažės limitaiŠiaulių biudžetinėse įstaigose prasidėjo šildymo sezonas ir mokyklos įjungė šildymą. Vienos miesto mokyklų direktorė sako, kad jos vadovaujamoje įstaigoje nepakeisti langai, tad šildymo „kraniukas“ atsuktas maksimaliai. Mokykla norėtų taupyti, tačiau tai galėtų daryti tik tada, jei vėjas nepūstų pro laukan nuo susidėvėjimo virstančius langus. O kas mokės už šildymą? Žinoma, savivaldybė iš biudžeto. Mokės, nors pro kiaurus langus išskris šimtai tūkstančių. Mokykloms, kurių nepakeisti langai, vieno kvadratinio metro šildymas per mėnesį kainuoja 6-7 litus. Mokyklų, kurių pakeisti langai, vieno kvadratinio metro šildymo kaina – apie 3 litus. Jei mokyklos plotas 5 tūkst. kv. m, nesunku suskaičiuoti, kad per mėnesį miesto biudžetui vienos neremontuotos mokyklos šildymas atsieina 35 tūkst. litų. Jei mokyklos pakeisti langai, šildymas per mėnesį kainuoja 15-19 tūkst. litų. Tai reiškia, kad per šildymo sezoną savivaldybė sutaupytų apie 100 tūkst. litų. Yra ir kita medalio pusė – lėšų už mokyklų šildymą, elektrą, dujas skirstymas biudžete nėra efektyvus. Yra paskaičiuojamas vidurkis, kiek kiekvienai mokyklai šildyti lėšų reikėjo per trejus metus. Tiek lėšų iš biudžeto ir skiriama einamaisiais. Ar tokia sistema skatina mokyklas taupyti? Jei mokyklos direktorius siektų sumažinti mokyklos šildymo išlaidas, valdininkams paskaičiavus vidurkį, kiek mokyklai einamaisiais metais iš biudžeto skirti lėšų, savivaldybė kitąmet skirtų jų mažiau. O jei žiema būtų šalta ir mokykla sunaudotų daugiau šilumos mokyklai šildyti? Tuomet skirtumą tektų padengti mokyklai. Kelių miesto mokyklų direktoriai neslėpė specialiai nemažinantys šildymo išlaidų, nes bijantys, kad kitais metais lėšų šildymui bus numatyta mažiau. Tai reikštų, kad mokyklose būtų šalta, nes tektų „prisukti“ šildymą. Kaip šiluma gali pigti, jei skolinamasi iš bankų?Kol mokykloms skaičiuojami limitai pagal trejų metų rodmenis, savivaldybės skolos už šildymą įmonei „Šiaulių energija“ jau pasiekė 24 mln. litų. Tiesa, šilumą tiekianti įmonė, vykdydama bendrovės šilumos ūkio modernizavimą pagal Šiaulių miesto savivaldybės. Ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą 2009-2011 m. bendrovės investicijų planą, įgyvendina didžiausią savo apimtimi ir investicijų dydžiu Šiaulių regione projektą „Šiaulių termofikacinės elektrinės projektavimas ir statyba“. Pagrindinis projekto tikslas – Šiaulių miesto pietinės katilinės teritorijoje pastatyti naują biomasę naudojančią termofikacinę jėgainę. Projekto vertė – apie 106 mln. Lt. Iškeltas uždavinys – pastatyti 11 MW elektros ir 27 MW šilumos galios termofikacinę elektrinę, kūrenamą biokuru, su 8,3 MW šilumos galios kondensaciniu ekonomaizeriu išeinančių dūmų šilumai išnaudoti. Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas stebisi šio vykdomo projekto tikslingumu. Jo teigimu, „Šiaulių energija“, negavusi pinigų iš savivaldybės ir besiskolindama iš bankų, bus skolinga apie 100 mln. litų. „Kodėl nerenovuojami daugiabučiai? Juk juos renovavus galima sutaupyti 40 proc. šilumos. Tai tikrasis taupymas. Dabar imama labai rizikinga beveik 90 mln. litų paskola ir aiškėja, kad pastačius termofikacinę elektrinę šilumos kaina nė kiek nesumažės“, – sako jis. A. Visocko nuomone, dėl bankams mokamų palūkanų nauda bus tikrai ne gyventojams, o bankams ir medienos tiekėjams. „Paskolos palūkanos – 1 mln. litų per metus – „bus užkrautos“ „Šiaulių energijai“, ir jei katilinė atsipirks, tai tik po 10 metų, todėl nerealu tikėtis, kad šilumos kaina mažės“, – sako A. Visockas. Tarybos narys sako niekaip negalintis suprasti, kad statoma ne tik šilumos katilinė, bet ir elektrinė. „Milžiniška energijos dalis bus atiduota elektrai gaminti ir kam jos reikia? Kokio velnio užsimanyta gaminti elektrą naudojant biokurą? Jei ji būtų pigi, būtų suprantama, bet dabar ji bus brangi. Statant turi būti vienintelis tikslas – šiluma turi pigti. Kam kurti projektus, jei pigiau nebus? Maža to, Šiauliuose pakeista tik 5 proc. vamzdžių. Ar 100 mln. litų skolinga įmonė išgalės pakeisti vamzdžius, dėl kurių nuolat kyla problemų?“ – piktinasi Tarybos narys. Savivaldybė kaip valstybėSavivaldybė skolinga ir kitoms įmonėms, kurių paslaugomis naudojasi miesto gyventojai. Bendrovei „Šiaulių vandenys“ savivaldybės skola rugsėjo 30 d. buvo 261 tūkst. litų, t. y. apie 1 proc. įmonės metinių pajamų. „Šiaulių vandenų“ atstovė spaudai Džiuljeta Martinaitienė informavo, kad šiuo metu įmonės projektams finansuoti dėl tokios skolos nėra būtinybės papildomai skolintis ir kelti vandens paslaugų kainas. Bendrovei „Busturas“ savivaldybė už šiuos metus skolinga kone 4 mln. litų. Negaudama pinigų įmonė buvo priversta skolintis – iš banko paėmė 3 mln. litų, reikalingų apyvartinėms lėšoms. Logiškai mąstant, ir paskolą, ir palūkanas už ją įmonė turės grąžinti iš gaunamo pelno. O kaip jį gauti, jei vienas pagrindinių klientų vis nemoka? Bet kuri privati bendrovė tokiu atveju didintų kainą mokiems klientams, t. y. eiliniams vartotojams. „Nėra taip, kad savivaldybės skola nulemtų autobuso bilietų kainų kilimą, tačiau dėl skolų mes būname priversti likti skolingi kitiems. Štai dvejus metus buvome skolingi Mokesčių inspekcijai – nemokėjome pridėtinės vertės mokesčio. Rašėme raštus, prašėme neskaičiuoti delspinigių. Savivaldybė juk kaip valstybė“, – sakė „Busturo“ finansų direktorė Aldona Augustienė.
- Lietuviški registracijos pas gydytojus ypatumai
-
Povilas LUNGĖ Susirgote? Prasideda ilgas registracijos ir laukimo prie gydytojo kabineto durų metas. Negalite prisiskambinti į registratūrą? Ne bėda! Registracija pas gydytoją tinklalapyje www.sergu.lt – visų šių problemų sprendimo būdas. Ar tikrai?
„Projektas „Išankstinės pacientų registracijos sistema“ įgyvendinamas nacionaliniu mastu, nes tik bendra sistema leis efektyviai panaudoti skiriamas lėšas ir suteikti pacientui galimybę rinktis skirtingų gydymo įstaigų specialistų paslaugas. Projekto įgyvendinimo poveikį pajus visi Lietuvos gyventojai“, – gražiai parašyta tinklalapyje www.sergu.lt. To poveikio vertė – 7,4 mln. litų, tiesa, projektą 100 proc. remia Europos Sąjunga. Remia tai Sąjunga, bet registruojantis susimokėti vis tiek reikia... Tai mokama ar nemokama?Sistemos naudotojas, užsiregistruodamas pirmą kartą, norėdamas susikurti savo pageidaujamą slaptažodį arba jei jį pamiršo, turi išsiųsti SMS žinutę trumpuoju numeriu 1679. Žinutės kaina 0,50 Lt. Įdomu, kodėl tiek daug? Juk yra galimybė trumpąją žinutę apmokestinti pagal savo mobiliojo ryšio operatoriaus tarifus, pvz., 9 ar 15 ct. Apskritai žinutės siuntimas daugeliui vyresnio amžiaus žmonių sukelia nepatogumų. Be to, net ir sumokėjus tuos 50 ct ir prisiregistravus, kompiuterio ekrane atsirado užrašas, kad vietų pas šeimos gydytoją nėra. Keista, nes paskambinus telefonu užsiregistruoti pas tą patį šeimos gydytoją be jokių problemų galėjai jau kitam rytui. Savaitraštis „Šiauliai plius“ pasidomėjo, kodėl registruojantis ar pamiršus slaptažodį imamas net 50 ct mokestis, kam atitenka šie pinigai ir kur jie yra naudojami. Ieva Lukošaitytė, projekto „Išankstinės pacientų registracijos sistema“ administratorė, teigia, kad registracija internetu www.sergu.lt yra... nemokama. „0,50 Lt kainuoja tik pirminis slaptažodžio atsiuntimas arba slaptažodžio priminimas. Šios lėšos padengia tik operatorių imamą mokestį už SMS žinučių siuntimą, – sako ji. – Slaptažodžio atsiuntimas ir priminimas buvo apmokestinti po piktnaudžiavimo atvejų, paskelbus mobiliojo ryšio tiekėjams akcijas už įeinančias trumpąsias žinutes. Pati registracija, vizito patvirtinimas, išvakarėse gaunamas priminimas trumpąja SMS žinute apie būsimą vizitą pas gydytoją pacientui papildomai nieko nekainuoja.“  | |  | Nors teigiama, kad registracija tinklalapyje yra nemokama, kad gautum slaptažodį, teks sumokėti 50 ct. Tačiau pas gydytoją prisiregistruoti vis tiek nepavyks. Andriaus TVERIJONO nuotr.
|
Jokių alternatyvųTiesa, pateikiamas vienintelis mokamas registracijos būdas telefonu – nepateikiama jokia alternatyva, tarkim, užpildant pateiktą formą internete, gaunant slaptažodį nemokamai el. paštu ar kt. Galų gale juk paprasčiausias registracijos būdas yra pateikiant vardą, pavardę ir gimimo datą. „Mobilusis telefono numeris, identifikuojantis sistemos naudotoją, buvo pasirinktas, nes jis būtinas, norint operatyviai susisiekti su pacientu susir- gus gydytojui, pranešant apie kitas aplinkybes, kodėl planuotas vizitas neįvyks, tariantis dėl kito vizito laiko, – teigia projekto administratorė. – Taip pat trumpąja SMS žinute išvakarėse išsiunčiamas priminimas apie būsimą vizitą. Tai labai aktualu siekiant sumažinti neatvykusių planuotu laiku pacientų.“ Anot I. Lukošaitytės, elektroninis paštas vyresnio amžiaus žmonėms taip pat keltų problemų, be to, dažnai yra neinformatyvus ir neidentifikuojantis paciento, todėl siekiant sumažinti piktnaudžiavimo atvejų buvo pasirinktas mobiliojo telefono numeris. „Dabar jau yra galimybė gauti pranešimą apie vizito būseną bei priminimą ne tik trumpąja SMS žinute, bet ir elektroniniu paštu, jei sistemos naudotojas jį nurodo, – sako projekto administratorė. – Išankstinės pacientų registracijos sistema yra tobulinama, siekiama, kad prie jos prisijungtų kuo daugiau sveikatos priežiūros įstaigų, o pacientams būtų patogu bei lengva užsiregistruoti pas norimą specialistą. Ateityje planuojama sukurti galimybių save identifikuoti ir prisijungti prie sistemos naudojant ne tik mobilųjį telefoną, bet ir kitas priemones.“ Neturintys kompiuterio, mobiliojo telefono arba nemokantys jais naudotis, registruotis gali įprastais būdais – skambinti į registratūrą arba atvykę į vietą užsiregistruoti pas norimą specialistą, kaip darydavo iki šiol. Išankstinė registracija internetu ir mokamu trumpuoju numeriu 1815 yra alternatyva norintiems sutaupyti laiko ir užsiregistruoti greičiau. Šiauliečiai dar palauksTeigiama, kad projekte dalyvauja net 19 partnerių, tačiau Šiaulių miesto gyventojams teks nusivilti – iš visų Šiaulių miesto gydymo įstaigų projekte dalyvauja vienintelė Respublikinė Šiaulių ligoninė, tad norint užsiregistruoti pas savo šeimos gydytoją ir toliau tai teks daryti ilgai maigant telefono mygtukus arba kulniuoti į poliklinikos registratūrą. Aušrelės Šalkauskienės, Respublikinės Šiaulių ligoninės strateginio valdymo direktorės, teigimu, nors „Sergu.lt“ ir veikia nacionaliniu mastu, sistema nepajėgi į elektroninę erdvę perkelti dalies su sveikatos priežiūra susijusių paslaugų, kadangi skirta tik elektroninei pacientų registracijai. Esant papildomiems poreikiams, šiemet pradėtas plėtoti dar vienas kur kas didesnės apimties projektas „El. sveikatos paslaugų gyventojams ir pacientams kūrimas respublikinėse Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Kauno ligoninėse“. Pasak A. Šalkauskienės, įgyvendinus šį projektą, pacientai būtų priimami stacionariam ir ambulatoriniam gydymui, būtų aprašoma paciento būklė ir peržiūrimos el. medicininės istorijos, išrašomi el. receptai, skiriamas gydymas, atliekami laboratoriniai instrumentiniai tyrimai, administruojami įstaigos resursai, rengiamos elektroninės ataskaitos ir analizuojami duomenys. Nepaisant „Sergu.lt“ nesklandumų norisi tikėti, kad kada nors vis dėlto sėkmingai įgyvendintas nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos projektas bus didžiulis sveikatos apsaugos sistemos šuolis į priekį ir patekti pas gydytojus pacientams bus kur kas paprasčiau.
- Brokuota prekė kaina ta pati?
-
Povilas LUNGĖ Geriamąjį vandenį miesto gyventojams tiekianti bendrovė „Šiaulių vandenys“ nuolat spaudoje skelbia, kad vandentiekiu tiekiamas vanduo yra saugus ir kokybiškas, tačiau neretai prisipylus virdulį ar prisileidus vonią ta kokybe suabejojama. Ar tikrai iš čiaupo dažnokai drumzlinas bėgantis vanduo atitinka Lietuvos higienos normą?
Dar vasario vidury naujienų portalo www.etaplius.lt redakcijai paskambinęs šiaulietis Aidas, Vilniaus g. 33 savininkų bendrijos narys, piktinosi tiekiamo šalto geriamojo vandens kokybe. Atrodo, kad nuo to laiko ne tiek daug vandens nutekėjo, nes savaitraščio „Šiauliai plius“ redakcija vis sulaukia miestiečių, besipiktinančių geriamojo vandens kokybe, skambučių. O spauda mirgėte mirga nuo reklaminių straipsnių, koks tas vanduo geras... „Kava“„Dienomis retai būnu namie, tai negaliu pasakyti, kas iš čiaupo bėga, bet tai, ką matau prisileidusi vonią ar didesnį indą, leidžia daryti išvadą, kad ta „kava“ dažnai iš čiaupo bėga ir jau mėnesį vanduo tikrai nėra skaidrus – kasdien rusvas“, – telefonu sakė M. Valančiaus gatvės daugiabučio gyventoja. Moteris teigė skambinusi „Šiaulių vandenų“ avarinei tarnybai, kad užregistruotų gedimą. Sakė išgirdusi prielaidą, jog galbūt kas nors name keitė vamzdžius, buvo užsuktos sklendės, todėl vanduo ir susidrumstęs. „Taip ir keičia tuos vamzdžius visi kasdien ar kas savaitę, – juokėsi šiaulietė. – Išsiaiškinau, kad niekas jokių vamzdžių keitimo darbų šiemet name neatliko. Tas drumzlinas vanduo atbėga iš miesto.“ Sulaukėme ir vandens kokybe nepatenkinto Spindulio gatvės daugiabučio gyventojo skambučio.  | |  | Į tokią vonią šiaulietė lįsti nesiryžo. Kito gyventojo atsiųstoje nuotraukoje – geriamasis vanduo. Po poros dienų ant dugno nusėdo nemažas sluoksnis „mineralinių“ vandens priedų. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
„Saugus ir kokybiškas“Vandenį tiekianti bendrovė „Šiaulių vandenys“ teigia, kad geriamasis vanduo mieste atitinka higienos normas, nors jos tinklalapyje pateikta informacija byloja ką kita – kai kurie Lepšių ar Bubių vandenvietės tiekiamo vandens parametrai viršija leistinas normas arba yra ties riba. „Šiaulių vandenų“ tinklalapyje skelbiamos 2010 m. geriamojo vandens kontroliuojamų rodiklių vidutinės vertės. Iš Bubių vandenvietės į miestą tiekiamame vandenyje sulfatai viršija leistiną normą (yra 304 mg/l, norma 250). Ko gero, prasčiausias – Lepšių vandenvietės vanduo. Nors šis vandenėlis į miestą atbėga iš vaizdingos pušimis apaugusios vietovės netoli Salduvės piliakalnio, uždarytas Kairių sąvartynas, matyt, tyliai dirba savo juodą darbą. Iš šios vandenvietės atbėgančio vandens drumstumas (3,9 DV) vos neviršija leistinos normos (4 DV). Kiti rodikliai iškalbingesni: amonio kiekis vandenyje yra 0,56 mg/l (norma 0,5), bendroji geležis beveik pusantro karto viršija normą (yra 475 μg/l, norma 200). Paprašyta pakomentuoti, UAB „Šiaulių vandenys“ ryšių su visuomene atstovė Džiuljeta Martinaitienė labai nesivargino – atsiuntė, matyt, seniau paruoštą šablonišką pranešimą, kad vandentiekiu tiekiamas vanduo yra saugus ir kokybiškas... „Tikslūs“ duomenysPranešime teigiama, kad vandens kokybę pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ kontroliuoja atestuota UAB „Šiaulių vandenys“ geriamojo vandens laboratorija. Tiesa, ryšių su visuomene atstovė nurodo maksimalius higienos normos reikalavimus ir visai kitokius atliktų tyrimų duomenis. Anot jos, Lepšių vandenvietės vandenyje buvo nustatytas šiek tiek padidėjęs geležies (vidutinė vertė 348 μg/l, maksimali – 544, norma – 200) ir amonio kiekis (iki 0,62 mg/l, norma 0,50), tačiau vartotojams patiektame vandenyje amonio kiekis svyruoja nuo 0,008 iki 0,10 mg/l. Amonis yra gamtinės kilmės ir vandentiekio vamzdyne dėl nitrifikacijos proceso virsta į nitratus. Anot „Šiaulių vandenų“ atstovės, vartotojams patiektame vandenyje nitratų rasta nuo 1,0 iki 2,0 mg/l (norma 50,0), o nitritų nuo 0,001 iki 0,004 mg/l (norma 0,5), tačiau bendrovės tinklalapyje pateikiami kiti skaičiai: Birutės vandenvietės vandenyje nitratų nustatyta 2,8 mg/l, o Birutės ir Bubių vandenviečių vandenyje nitritų – atitinkamai 0,007 ir 0,006 mg/l. Tai kurie duomenys yra tikslūs? Anot Džiuljetos Martinaitienės, geležis, amonis ir sulfatai yra indikatoriniai rodikliai, todėl net ir padidėjęs jų kiekis neturi jokio kenksmingo poveikio žmonių sveikatai. Minėti rodikliai parodo gamtinio vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologijas. Jie kontroliuojami todėl, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymių, įspėti apie pavojų ir imtis atitinkamų priemonių, kad gyventojams nuolat būtų tiekiamas geros kokybės geriamasis vanduo. Ar tikrai nekenksmingi?Anot Vilniuje įsikūrusio Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistės Nataljos Šliachtič, nitritai gali būti skirtingos kilmės. Pastebėta, kad kuo daugiau žemės ūkyje naudojama trąšų, tuo daugiau nitratų yra vandenyje. Nitratų toksiškumas pasireiškia ūmiu apsinuodijimu arba turi lėtinį poveikį. Toksinis nitratų poveikis atsiranda dėl jų skilimo organizme į nitritus. Vykstant reakcijoms, nitratai gali virsti nitritais, ir atvirkščiai. Anot specialistės, centralizuotai tiekiamame vandenyje nitratų neturėtų būti. Medicinos literatūroje gausiai aprašyta, kad su maisto produktais ar geriamuoju vandeniu patekę į organizmą nitratai dėl nitrobakterijų poveikio lengvai virsta toksiškesniais junginiais – nitritais. Organizmo jautrumas priklauso nuo skrandžio rūgštingumo – kuo mažesnis rūgštingumas, tuo nitratai yra pavojingesni. Kuo aukštesnis skrandžio pH (mažas rūgštingumas), tuo greičiau nitratus bakterijos paverčia nitritais. Kūdikių pH yra aukštas, o rūgštingumas – žemas, todėl jiems nitratai yra pavojingesni. Anot specialistės, Lietuvos geriamajame vandenyje fluoridų koncentracija yra skirtinga. Dalis rytų ir pietryčių gyventojų vartoja vandenį, kuriame fluoridų stinga, todėl beveik visų vaikų dantys yra pažeisti ėduonies. Šiaurės vakaruose ir vakaruose geriamajame vandenyje fluoridų koncentracija yra per didelė, todėl vaikams nustatoma dantų fluorozė. Geležis nėra reglamentuojama Lietuvos higienos normoje. Jos perteklius gali sukelti tik vizualius nepatogumus, virdulių susidėvėjimą ir kt. Pats kaltas?Vertėtų nepamiršti, kad dalis vamzdyno priklauso vartotojui, ne tiekėjui. Būtent šioje vandens kelio pas vartotoją atkarpoje kartais gali būti vienaip ar kitaip sugadinama jo kokybė. „Vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugą ir kokybę atsako tik iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį. Už vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekyje esančio geriamojo vandens saugą ir kokybę atsako patys vartotojai, – teigia „Šiaulių vandenų“ atstovė. – UAB „Šiaulių vandenys“ kiekvienu atveju reaguoja į vartotojo nusiskundimą dėl geriamojo vandens kokybės, vykstama į vietą ir sprendžiama problema.“ O jei vis dėlto vartotojas nepatenkintas teikiama paslauga? „Jei, vartotojo nuomone, geriamasis vanduo yra nekokybiškas, jis turi teisę kreiptis tiesiogiai į tiekėją ir pareikšti pretenziją dėl netinkamos vandens kokybės. Tiekėjas privalo per įstatyme nustatytą terminą pateikti atsakymą vartotojui. Negavus atsakymo arba jei paslaugos teikėjo pateiktas atsakymas netenkina vartotojo ir jis mano, kad jo, vartotojo, teisės buvo pažeistos, gyventojas turi teisę raštu kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją dėl savo teisių gynimo“, – teigia Eglė Šimkevičienė, Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyriaus vicepirmininkė. Reklama – akių dūmimas?„Neseniai „Šiaulių vandenys“ spaudoje spausdino kelis reklaminius straipsnius, koks jų vanduo geras, atseit geriame vos ne mineralinį vandenį – arbatinukuose nusėdusios kalkės yra žmogaus organizmui būtinų mineralų sankaupa ir t. t. – pyko redakcijai paskambinęs šiaulietis. – Gal jos organizmui ir naudingos. Gal sutapimas, kad kaip tik ėmus bėgti rudam vandeniui sugedo tualeto bakelis. Patys įsivaizduokit, kaip atrodė tuo metu skalbti skalbiniai, išskalauti tomis „obuolių sultimis“. Jei jau tiek daug mokame už vandenį, tai jo kokybė turėtų atitikti kainą. Kodėl vartotojas, norėdamas atsigerti, turi eiti į parduotuvę pirkti geriamojo vandens, nes kol iš vandentiekio nubėgs rudas vanduo, teks ne vieną „kubą“ nuleisti? Kas atlygins patirtus nuostolius? O gal, kad ta vandens kokybė būtų geresnė, reikia dar daugiau pakelti kainą, bet tiekti tą patį vandenį? Tokio vandens galiu aš ir iš balos atsigerti. Nemokamai.“
- Oficialūs Šiaulių miesto gyventojai
-
Monika PETKUTĖ Šiaulių gatvėse ir kiemuose yra 54 agresyvūs šunys, 873 katės ir 4819 šunų - tiek Šiaulių miesto gyventojų augintinių oficialiai įregistruota iki 2011 m. rugsėjo 1 d.
 | Pasirodo, mūsų augintiniai gali būti „nelegalai“ mieste, bet turėti tarptautinį pasą, leidžiantį keliauti po beveik visą pasaulį. Menno GROENMEN nuotr. |
5691 augintinio savininkas yra užpildęs registracijos kortelę, pateikęs asmens tapatybės dokumentą, buto nuosavybės dokumentą, pažymą, kad gyvūnas ne vėliau nei prieš metus buvo paskiepytas nuo pasiutligės, o jei augintinio savininkas gyvena bendrabutyje ar nuosavame name, kuriame yra daugiau nei vienas savininkas, registruodamasis yra pateikęs ir bendrasavininkių ar gyventojų, su kuriais ribojasi jo būsto sienos, sutikimą. Daugiabučių namų gyventojams gyvūno registracija yra nemokama, o individualių namų gyventojai už savo augintinio „legalizavimą“ Šiaulių miesto savivaldybei sumoka 5 litus už žetono ir registracijos pažymėjimo išdavimą. Vis dar problemaInformacija apie gyvūno registravimą pasiekė tikrai daugiau nei 5691 šunų ir kačių augintojo ausis, deja, ne visi ryžtasi oficialiai įteisinti savo augintinių egzistenciją ne vien dėl privalomų mėnesinių mokesčių, bet ir dėl miglotų kalbų, kaip reikėtų išregistruoti pasimetusį, nugaišusį ar eutanazuotą gyvūną. Pasiteiravus apie tai augintinius registruojančiame Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre viskas paaiškėja, tačiau kartais ne visiškai sklandžiai įgyvendinama. Norint išregistruoti naminį augintinį, reikia pateikti išduotą žetoną, registracijos pažymėjimą su registracijos numeriu. Jei gyvūnas buvo eutanazuotas, reikalinga ir eutanazijos pažyma. Nelegalūs savivaldybėje, bet laisvai keliaujantysNors Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre yra išduoti 65 leidimai auginti agresyvius šunis, pastarųjų užregistruota 53. 14 augintinių savininkų pateikė prašymą, kad būtų išduotas leidimas. Tai kur tie 12, gavę leidimą, tačiau neužregistruoti? Šių agresyvių šunų augintojų niekas neieško, jie irgi nieko neieško. Kitas įdomus faktas tas, kad vykstant į užsienio šalis kartu su augintiniu privalu, jog pastarasis turėtų implantuotą mikroschemą ir tarptautinį pasą. Tiesa ta, kad mūsų mylimi augintiniai gali būti „nelegalai“ miesto savivaldybėje, tačiau gali turėti tarptautinį pasą, su kuriuo gali keliauti kartu su šeimininkais po beveik visas pasaulio šalis (ne visos šalys lengvai įsileidžia naminius gyvūnus, pavyzdžiui, norint su šunimi atvykti į Didžiąją Britaniją, jam reikėtų atlikti daug tyrimų, o leidimo laukti beveik pusę metų). Abipusis supratimasYra kur tobulėti ne tik Šiaulių miesto savivaldybei, bet ir gyvūnų augintojams. Būtų gerai, jei savivaldybė nupjautų žolę šunims skirtose vedžioti aikštelėse, tačiau kur jau čia šunų aikštelės, kai žolė veša visame mieste. Būtų gerai, jei šunų augintojai pavyzdingai užregistruotų keturkojus ir surinktų jų ekskrementus, tačiau kam juos rinkti, jei žolė iki juosmens. Šiaulių miesto savivaldybė turėtų imti pavyzdį iš kitų, jau patobulėjusių šioje srityje savivaldybių, pavyzdžiui, Klaipėdos. Ten paslauga implantuoti mikroschemą gyvūnui, kainuojanti apie 100 litų, gali būti nemokama, jei augintis yra užregistruotas savivaldybėje ir turi registracijos pažymėjimą. Tokiu būdu turima abipusės naudos. Jei nėra užregistruotų gyvūnų, vadinasi, nėra tikslo įrengti šunų vedžiojimo ir treniravimosi aikštelių, jų ekskrementų surinkimo dėžių, nes nesurenkama mokesčių, už kuriuos tai galėtų būti daroma.
- Popamokinis mokyklų verslas tėvus varo bankrotan
-
Oksana LAURUTYTĖ Kai kurios Šiaulių mokyklos greitai taps milijonierėmis – besivadovaudamos miesto politikų sprendimu jos pradėjo imti mokestį iš tėvų už vaiko pailgintos dienos grupės lankymą. Vos už vieną akademinę valandą – po 3 litus. „Per mėnesį už vaiką tektų pakloti kone 400 litų. Plėšikavimas. Auklę pigiau samdyti, kad pirmoką iš mokyklos namo parvestų ir pavalgydintų, kol grįš tėvai“, – už galvų stveriasi pradinukus auginantys tėvai.
 | Viena vaiko praleista akademinė valanda mokyklos pailgintos dienos grupėje tėvams kainuoja 3 litus. Ar miesto politikai pakeis savo sprendimą ir nebeskurdins vaikus auginančių tėvų? Artūro STAPONKAUS nuotr.
|
Tėvai moka sukandę dantisPradinukų tėvai piktinasi, kad kai kurios Šiaulių miesto mokyklos ėmė sukti popamokinį verslą. Tam, kad vaikas po pamokų pabūtų mokykloje – pasportuotų, paruoštų pamokas, tėvų prašoma sumokėti. „Rugsėjo pradžioje mokytoja pranešė, kad nuo spalio mokykloje veiks pailgintos dienos grupė, ir paprašė pateikti pageidavimus, kurie vaikai grupę lankys. Pasakė ir kainą – trys litai už valandą. Neregėtas daiktas – per mėnesį vaikas mokyklą lanko 21-22 dienas. Pirmokams pamokos baigiasi apie 12 valandą, pailgintos dienos grupė veikia iki 16 valandos. Tai reškia, kad per mėnesį mokyklai tektų sumokėti 264 litus ir dar 100 litų skirti vaiko pietums“, – baisisi mama, kurios vaikas lanko Tėvo Benedikto Andruškos pradinę mokyklą. Mama sako, kad dar vasarą, kai rinkosi, kurią mokyklą lankyti vaikui, teiravosi vienoje pradinių mokyklų. „Man pasakė, kad tėvai neoficialiai tariasi su mokytoja, kad vaikas pasiliktų pailgintos dienos grupėje, ir už valandą jai asmeniškai moka du litus“, – sakė mama. „Šiauliai plius“ paskambino į Tėvo Benedikto Andruškos pradinę mokyklą pasiteirauti, kiek tėvų sutinka mokėti mokestį už pailgintos dienos grupę. „Kol kas renkame tėvų pageidavimus. Jei tėvai norėtų, kelsime klausimą, kiek tėvams pailgintos dienos grupė kainuos, nes niekada to nevykdėme“, – sakė mokyklos direktorė Laimutė Garbačauskienė. Savaitraščio žiniomis, mokestį už vaikų buvimą pailgintos dienos grupėje ima ir Jovaro progimnazija. Progimnazijos pradinio ugdymo skyriaus vedėja Vera Bražienė informavo, kad šioje mokykloje tėvai už vaiko buvimo pailgintos dienos grupėje valandą moka tris litus ir tikrai yra tėvų, kurie sutiko mokėti tokius pinigus. „Penktokų yra 19, pradinukų – 12. Vaikai grupėje būna 2-3 valandas – tiek, kiek prašymuose nurodė tėvai“, – teigė pašnekovė. Gal reikia keisti Lietuvos Konstituciją, kuri garantuoja teisę į nemokamą mokslą? Įkainį nustatė TarybaKodėl ir ar išvis mokyklos turi teisę imti mokestį už vaikų ugdymą pailgintos dienos grupėse? Prieš trejus metus – 2008-ųjų balandžio 24 dieną – Šiaulių miesto savivaldybės taryba patvirtino sprendimą dėl mokyklų mokamų paslaugų įkainių pakeitimo. Sprendime nurodyta, kad tris litus kainuoja neformalieji užsiėmimai vienam asmeniui – akademinė valanda. Ar politikai, patvirtindami šią eilutę, galvoje turėjo ir pailgintos dienos grupių veiklą? Jei taip, pradinukai mokyklas turėtų padaryti milijonierėmis – vienas vaikas mokyklai atneštų 260 litų pajamų per mėnesį. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė sako, kad rinkdamos pinigus už vaikų buvimą pailgintos dienos grupėje mokyklos elgiasi teisėtai. Juk įkainį nustatė Taryba! „Mokyklos negali keisti šio nustatyto tarifo pačios, negali jo nei mažinti, nei didinti. Neformali veikla – ta, kuri vyksta po pamokų. Jei tėvai sutinka mokėti tris litus už valandą, mokyklos tokias grupes steigia. Ar šis nustatytas dydis logiškas? Taip nustatyta, ką reiškia – logiškas?“ – klausimu į klausimą atsakė V. Damskienė. „Šiauliai plius“ žiniomis, Kaune situacija yra kitokia. Anot vienos Kauno mokyklos mokytojos, jei mokykla turi pinigų sumokėti mokytojui algą, pailgintos dienos grupę rengia nemokamai. Mokytojas už vaikų priežiūrą tokioje grupėje, nesvarbu, kiek vaikų turi prižiūrėti, gauna nustatytą valandinį atlyginimą, kuris priklauso nuo mokytojo kvalifikacijos. Jis vidutiniškai yra apie 20 litų už valandą. „Mokykla pasiteirauja tėvų, ar tokia grupė reikalinga, ir jei jie sutinka mokėti, grupė steigiama. Mokykla pati nustato rinkliavos dydį, kurį tėvai moka geranoriškai – kito kelio nėra. Trys litai už valandą – nenormaliai daug“, – sakė pakalbinta mokytoja. Auklių problemą spręs bibliotekos?O ką daro šiauliečių vaikų tėvai, kurie nerimauja dėl vaikų, paliktų iki vakaro be priežiūros namuose, saugumo, bet neturi pinigų mokėti mokykloms? Pakalbinti pirmokų tėvai sakė rugsėjį paaukoję savo kasmetes atostogas – vedžiodavo juos į mokyklą ir būdavo su jais po pamokų. Kiti teigė prašę pagalbos kaimynų, samdę aukles, kurioms mokėję pinigus, žinoma, nelegaliai. Šiauliuose jau ima formuotis tradicija, kad tėvai, neturėdami kur palikti pradinukų po pamokų, nuveda juos į bibliotekų vaikų skyrius. Bibliotekos auklių paslaugų neteikia, tačiau su tokia situacija susiduria. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus darbuotojai sakė, kad pasitaiko, jog tėvai ne tik atveda vaikus laiko praleisti, bet ir vaikai patys ateina. Būna, kad laiką leidžia bibliotekoje, nes nenori namo, nenori matyti girtaujančių tėvų. „Buvo toks vaikas pernai. Mama atveda ir liepia pabūti. Mes namo einame, o jis dar bibliotekoje. Turime palydėti namo, ieškome, kur gyvena, net durų skambutį paspausti tenka, nes vaikas per mažas, kad pasiektų“, – sakė bibliotekos darbuotoja. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė sako, kad tėvai tikrai papiktnaudžiauja. „Atveda mokyklinukus ir palieka, kai nori, pavyzdžiui, apsipirkti. Kartais pasakome, kad nelabai turime laiko vaikus prižiūrėti, bet vis tiek jaučiamės už juos atsakingi. Dažniau pas mus ateina tėvų apleisti vaikai. Tiesiog praleisti laiko bibliotekoje“, – sakė vedėja.
- Bažnyčia tampa įmone
-
Evelina RIMKUTĖ Kryžių kalno bažnyčios statybos sukėlė diskusijų audrą. Jai dar net neaprimus, pasklido nauja žinia - Šiaulių bažnyčioje avansu imamos aukos. Atrodo, kad mūsų sielų ganytojai vis drąsiau įsijaučia į verslininkų vaidmenį - ne tik imasi statybų verslo, bet ir renka užstatą už paslaugas.
„Proginiai“ katalikaiVis daugiau žmonių viešai ar paslapčia pradeda atmesti krikščionybę. Šiuos žingsnius sąlygoja ir Bažnyčios daromos klaidos. Pastaruoju metu ji labiau primena organizaciją ar verslo įmonę, kuri kišasi į politiką, vykdo lobizmą ir renka pinigus už paslaugas. Politologas Mindaugas Kluonis sako, kad viešas narystės Romos katalikų bažnyčioje atsisakymas laikytinas protesto forma prieš privilegijuotą jos padėtį ir skleidžiamas idėjas. Tai neabejotinai yra politinė akcija. Norima atkreipti dėmesį ir į faktą, kad didelis tikinčiųjų skaičius, kuriuo remiasi dvasininkai, siekdami politinių tikslų, neparodo realybės, nes, apklausų duomenimis, „neproginiais“ katalikais Lietuvoje laikytini mažiau nei 15 procentų. Anot Ateitininkų federacijos pirmininkės Rozvitos Vareikienės, religingumas šiais laikais suprantamas šiek tiek kitaip negu anksčiau. Šiuolaikinis žmogus gal ir mažiau sieja savo tikėjimą su bažnyčios lankymu, tačiau labiau negu bet kada anksčiau gilinasi į procesus, išeinančius už materialaus pasaulio ribų. „Tikinčiųjų mažėjimas sietinas su tuo, kad valstybėse, kuriose užtikrinamas pakankamas gerovės lygis visiems gyventojams (ypač socialinės apsaugos ir švietimo paslaugos), žmonės tampa mažiau priklausomi nuo religinių institucijų teikiamos paramos ir jų diegiamos pasaulėžiūros. Kai valstybė nepajėgi užtikrinti švietimo ir socialinių paslaugų teikimo, tas funkcijas perima religinės institucijos, kartu su paslaugomis perteikdamos ir savą pasaulėžiūrą“, – sako politologas M. Kluonis. Tam prieštarauja Šiaulių vyskupijos Katechetikos centro vadovė Danutė Kratukienė: „Svarbiausia priežastis, kodėl taip nutinka – savo tikėjimo nepažinimas. Dauguma turi viduramžišką Dievo suvokimą. Dievas – piktas, rūstus, tik ir laukia, kaip žmogų nubausti. Kita priežastis galėtų būti gailestingumas sau, bet ne kitam, asmens gyvenimo patogumas ir individualizmas.“ Privilegijuota padėtisKitas daugumą žmonių piktinantis dalykas – bažnyčios politikavimas. „Bažnyčią sudaro ne tik hierarchai ir kunigai, bet ir visi tikintieji. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis skelbia, kad minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota. Konstitucijos 43 straipsnis apsprendžia Bažnyčios ir valstybės santykius ir niekaip nenurodo, kad Bažnyčia yra atskirta nuo rūpesčio valstybės reikalais. Kiekvienas Lietuvos pilietis, kartu ir vyskupas ar kunigas, turi teisę, tiksliau, pareigą dalyvauti visuomeninėje veikloje, kuriant ir saugant valstybės gerovę. Taigi, dalyvaudami politinėje veikloje, mes esame Bažnyčios atstovai, atliekantys savo pilietinę pareigą“, – sako R. Vareikienė. Pasak M. Kluonio, Lietuvoje Romos katalikų bažnyčios atveju problema yra ne jos dalyvavimas politikoje, o tai, kad jai suteikiama privilegijuota padėtis dalyvauti priimant politinius sprendimus kitų grupių (ir kitų religinių bendruomenių) atžvilgiu. Ši privilegijuota padėtis yra įteisinta įstatymais (Vyskupų konferencijos atstovų įtraukimas į įvairias žiniasklaidą prižiūrinčias institucijas) bei pasireiškia formuojant darbo grupes, kurios rengia teisės aktus, pvz., rengiant Valstybinę šeimos politikos koncepciją. Dauguma jos rengėjų buvo susiję su katalikiškomis organizacijomis, o pati grupė suformuota pagal neaiškius, visuomenei neprieinamus atrankos kriterijus. Pats projektas parengtas be jokios visuomenės diskusijos, pagal Bažnyčios atstovų pageidavimus ir primestas visuomenei, kuri jį rengiant nedalyvavo. Remiantis nekonkurenciniais ir ne visuomet aiškiais kriterijais, Bažnyčiai skiriama ir valstybinė parama. Panašiai galvoja ir politologė Jūratė Novagrockienė. Pasak jos, A. M. Brazausko pavyzdys – akivaizdus Bažnyčios politikavimo atvejis, nors deklaruojamas atlaidumas, visų lygybė prieš Dievą. Be to, ne visi kunigai laikosi politinio neutralumo, net pamoksluose kai kurie jų pasisako už ar prieš vieną ar kitą politiką ar partiją. Tai daro įtaką kai kurių tikinčiųjų apsisprendimui, už ką balsuoti. „Dėl religijos pasirinkimo veikia sąžinės ir tikėjimo laisvės, todėl katalikų bažnyčios skandalais dėl pedofilijos, svetimoteriavimo, celibato pažeidimų nusivylę tikintieji ieško kitos religijos. Tačiau daugėja žmonių, kurie tiki Dievu, bet ne kunigais“, – sako J. Novagrockienė. Kitose šalyse vieno ar kito tikėjimo atstovai taip pat bendrauja su vyriausybėmis, duoda patarimų švietimo, ugdymo klausimais, tačiau nebando sąlygoti įstatymų leidimo proceso ar mokslo, kaip tai vyksta Lietuvoje. Kelis kartus tikintieji kreipėsi į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą siūlydami iš studentų švietimo ir studijų programų išbraukti aborto ir dirbtinio apvaisinimo mokymo procedūras. Bet juk gydytojas privalo žinoti visą savo sritį, nes ligos ar šiuo atveju moters nėštumo klausimu pasaulis gali netekti net dviejų gyvybių iškart. Šiais laikais, kai visuomenė yra pažengusi nemažai laiptelių į priekį tiek technikos, tiek išprusimo atžvilgiu, Bažnyčia prieštarauja pati sau. Ji pasisako už šeimų gausėjimą, šeimos gerovę, tačiau yra prieš jos gausinimą dirbtiniu būdu. O gal viskas atvirkščiai?Artėjant rinkimams, visuomet tikintieji gali išgirsti, už ką, kur ir kaip balsuoti. Prieš kiekvienus Seimo ar savivaldybių rinkimus tenka išvysti vyskupų laiškų rinkėjams, išgirsti paraginimų ar net paaiškinimų, už ką reikia ir už ką geriau nereikia balsuoti. „Pastebima, kad didžiausias rinkėjų aktyvumas rinkimuose būna po sekmadienio šv. Mišių, o Bažnyčios rekomendacijos, už ką balsuoti rinkimuose, potencialiai daro įtaką apie 5 proc. rinkėjų (apklausų duomenimis, nuolat bažnyčioje lankosi apie 10-15 proc. šalies gyventojų, tačiau dalis jų linkę nepaisyti jos nuomonės). Rinkėjų aktyvumui esant 40-50 proc., tai sudaro 10-12 proc. rinkimuose dalyvaujančių rinkėjų balsų. Šiai rinkėjų daliai svarbu ir tai, kad politikai lankytųsi bažnyčioje, jai aukotų, todėl prieš rinkimus politikų dėmesys Bažnyčiai, ypač savo rinkimų apygardoje, padidėja. Negalima atmesti ir to, kad daliai politikų iš tiesų yra artimos Bažnyčios skelbiamos politinės idėjos, kurias jie siekia įgyvendinti praktiškai“, – sako M. Kluonis. Anot jo, politikams santykiuose su Bažnyčia trūksta supratimo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, nurodančia, jog Lietuvoje nėra valstybinės religijos, Bažnyčia yra tik viena iš daugelio interesų grupių, kuri neturėtų pretenduoti į išskirtinio moralinio autoriteto vaidmenį demokratinėje visuomenėje ir turėtų politikų būti traktuojama taip pat, kaip ir bet kuri kita interesų grupė (pavyzdžiui, verslo korporacija, nevyriausybinė organizacija, profesinė sąjunga ir pan.). Tokio suvokimo nebuvimas yra vienas iš politikų pataikavimo Bažnyčiai šaltinių. Prašo užstatoNesenai „Delfi.lt“ korespondentė E. Samoškaitė apie Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčią rašė, kad užsisakant krikšto arba santuokos sakramentą tikinčiųjų prašoma sumokėti avansą – apie 50 Lt. Bažnyčios vikaras aiškina, kad rankpinigiai imami siekiant apsisaugoti nuo žmonių neatsakingumo, mat kartais tikintieji rezervuoja laiką krikštui ar santuokai, bet atėjus numatytam laikui neatvyksta. Tokiu atveju bažnyčia negali pakrikštyti ar sutuokti kitų tikinčiųjų, kurie savo ruožtu aukoja aukas bažnyčiai. Kunigas Feliksas Baliūnas „Delfi.lt“ aiškino, kad rankpinigiai arba užstatas iš žmonių imamas paprasčiausiai todėl, kad jie nesugalvotų užsirašyti krikštui arba santuokai ir vėliau paskirtą dieną ar laiką neatvyktų. Savaitraštis „Šiauliai plius“ bandė susisiekti su Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija, tačiau bažnyčios atstovų niekaip nepavyko rasti. Ar iš tiesų bažnyčia turi teisę pareikalauti, nustatyti tam tikrą pinigų sumą už krikštynas, vestuves, šv. Mišias? Juk tai turėtų būti auka, kurios dydis priklauso nuo žmogaus noro ir galimybių. UAB „Bažnyčia“ Kryžių kalnasNauja aktuali problema – bažnyčios prie Kryžių kalno statymas. Prie kultūros paminklo, Jurgaičių (Domantų) piliakalnio, vadinamo Kryžių kalnu, planuojama pastatyti nedidelę (kol kas...), Jono Pauliaus II vardu pavadintą bažnyčią. Kam tai naudinga? Katechetikos centro vadovė Danutė Kratukienė sako, kad pačiame Kryžių kalne žmonės labai retai suklumpa maldai, tad bažnyčia būtų tinkama vieta šv. Mišių šventimui, susikaupimui, tylai, ramybei. Tai būtų tarsi viso Kryžių kalno išpildymas. Tačiau nemaža dalis visuomenės atvirai prieštarauja šiai idėjai. Šalia Kryžių kalno esančiame vienuolyne galima užsakyti šv. Mišias, atlikti išpažintį ir pašventinti religinius daiktus. Tad kam reikia dar vienos bažnyčios? Architektūros profesorius Jonas Minkevičius atvirame laiške teigia, kad Kryžių kalnas, kaip ypatingas mūsų nacionalinis turtas, vienintelis toks pasaulyje, atsidūrė ant autentikos sunaikinimo ribos. Politologas M. Kluonis sako, kad kalbant apie bažnyčios prie Kryžių kalno statybą reikėtų pastebėti, kad ji būtų statoma ne už valstybės, o už tikinčiųjų pinigus, vadinasi, sprendimą dėl jos statybos turėtų priimti patys tikintieji ir Bažnyčios vadovybė. Politine problema galėtų būti laikomas nemokamas sklypo skyrimas bažnyčiai statyti, leidimo išdavimas jai statyti nepaisant paveldosaugininkų prieštaravimų ir gana reali galimybė, kad nesant pakankamai lėšų bažnyčia taps dar vienais Valdovų rūmais, iš kurios pirmiausia pelnysis statybų rangovai ir užsakovai (vyskupija), o apmokėti turės mokesčių mokėtojai. Pritarimas tokioms statyboms rodo politikų bandymą papirkti dvasininkus artėjant rinkimams valstybės disponuojamu turtu. Jei šio klausimo sprendimas būtų skaidrus, tuomet Bažnyčiai turėtų būti suteikta teisė išsipirkti tikslinės paskirties žemės sklypą (užuot skyrus jį valstybinės žemės sąskaita), įsipareigojant jame pastatyti bažnyčią be galimybės pretenduoti į valstybės paramą. Taip pat turėtų būti nenusižengta paveldosaugos reikalavimams. Valdžios abejingumasLietuvoje nuvilnijus pasipiktinimo bangai, šios teritorijos detalusis planas buvo patvirtintas kultūros ministro Arūno Gelūno. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariai prieš keletą savaičių per posėdį taip pat prisidėjo prie šio „verslo“ plano – 14 narių buvo už, 4 – prieš, 4 susilaikė. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys Vidmantas Šulčius prašė slapto balsavimo, kuris būtų parodęs Tarybos narių, o ne politinių koalicijų nuomonę. Pasak jo, dauguma narių nepritaria bažnyčios statybai, bet jų balsavimą nulėmė partijos. Miesto tarybos narys Arvydas Mockus sutinka, kad pastačius bažnyčią Kryžių kalnas praras autentiškumą bei bus sugadinta sakralinė šios vietos reikšmė. Anot jo, mūsų sielų ganytojai labai veržiasi į statybų verslą. Lyg nuo bažnyčių gausos priklausytų tikėjimo stiprumas. Ar neatsitiks atvirkščiai? Kuo toliau, tuo linksmiauRugpjūčio 24 d. Šiaulių rajono savivaldybėje vyko posėdis dėl bažnyčios prie kryžių kalno sklypo formavimo. Planuojama, kad bažnyčia iškils vizualinės apsaugos zonoje. Maldos namai buvo planuojami ne aukštesni nei 8 m. Tačiau posėdžio metu dėl aukščio kilo diskusijos – architektas Algimantas Jukna siūlė aukštį nuo 12 iki 15 m, nes 8,5 metro skiriama supaprastintiems, pvz., kiemo ūkiniams pastatams. Šiaulių miesto savivaldybės vyriausioji architektė Rasa Budrytė siūlė kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ir prašyti išimties tvarka nenustatyti konkretaus aukščio limito. A. Jukna siūlė atnaujinti koplytėlę, kurioje popiežius Jonas Paulius II aukojo šv. Mišias. „Koplytėlė turi būti minimaliai išsaugota, juk ji ten stovi jau 18 metų“, – sakė A. Jukna. R. Budrytė sutiko su nuomone, kad reikia atstatyti koplytėlę, nes tai bus puiki vieta atlaidams, altorius didžiosioms šventėms, jubiliejinėms Popiežiaus šv. Mišioms. Anot Kuršėnų kunigo Sauliaus Paliūno, kitų šalių piligrimai, atvykę į Kryžių kalną, neturi kur dalyvauti šv. Mišiose. „Pasaulyje, kur yra šventos vietos, yra ir bažnyčios. Nors ir Golgotos kalnas, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus. Tik įėjus į bažnyčią, kuri yra pastatyta ant šio kalno, gidas pasakė, kad esame ant Golgotos kalno. Visiems tai buvo didelė nuostaba“, – pasakojo kunigas. Tad, jo nuomone, ir prie Kryžių kalno turi atsirasti bažnyčia, nes kuo šventesnė vieta, tuo didesnė bažnyčia. Visiškai kitokios nuomonės Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo klubo „Aukuras“ vadovas Darius Ramančionis. Pasak jo, maldos namų pastatymas sumenkins autentiškumą, nebetrauks tiek daug žmonių kaip išskirtinė vieta. Kryžių kalnas yra įteisintas kaip archeologinis paminklas. Renkasi ir be bažnyčiosKryžių kalnas nebūtinai turi būti katalikų tikėjimo vieta. Ten žmonės renkasi pamedituoti, pailsėti, pabėgti nuo blogų minčių. Net jame stovėjusi Marijos skulptūra buvo nuversta paties autoriaus Alvydo Veberio, kad kalno lankytojams nebūtų religinis stabas. Vietoj Marijos jis pastatė granito plokštes su dešimčia Dievo įsakymų ir užrašu: „Nesilenk stabams. Nekvailink savęs. Dievą garbink.“ Čia žmonės renkasi, nors bažnyčios nėra. Ir nebūtinai yra tikintys. Juk žmones domina natūraliai susiformavusios vietos. Jei būtų norėję vietos pasimelsti, jie būtų pradėję Kryžių kalną kurti šalia kokios nors bažnyčios. Gal todėl šalia Šiaulių, netoli Svilės šaltinių, miške ties kelių sankryža daugėja kryžių. Kad tik būtų toliau nuo visų. Tikėkimės, kad bent ten neatsiras naujų pastatų.
- Sargai būtinybė ar pinigų švaistymas?
-
Oksana LAURUTYTĖ Šiaulių miesto savivaldybė, siekdama sutaupyti, biudžetinėse įstaigose ketina atsisakyti sargų paslaugų. Manoma, kad pasamdžius saugos tarnybas pastatų apsaugai bus išleidžiama penkis ar net dešimt kartų mažiau nei dabar. Biudžetinių įstaigų vadovai supranta, kad laikas prisitaikyti prie XXI amžiaus, tačiau baiminasi dėl paslaugos kokybės. Saugos tarnybos neapsaugos išpuoselėtų vaikų lopšelių-darželių teritorijų, be to, be darbo gali likti daugiau nei 100 žmonių. Kas nulems – taupumas ar rūpestis šiauliečių šeimomis?
Atleidus žmones, nukentės jų šeimosLopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ pastatą ir teritoriją saugo trys sargai. Per metus už darbą darželis sargams sumoka 37 500 litų. Įstaigos direktorė Regina Usienė „Šiauliai plius“ teigė, kad sargų darbu yra patenkinta, nes jie rūpinasi ne tik pastato, bet ir teritorijos apsauga. Sargai išvaiko darželio teritorijoje besilankančius girtaujančius asmenis. Nenorėjusi, kad būtų paviešinta pavardė, vieno miesto lopšelių-darželių vadovė sako, kad savaime suprantama, jog laikas įžengti į XXI amžių. Klaipėdoje lopšelius-darželius jau saugo saugos tarnybos, tačiau ten susiduriama su problema, kad teritorijos yra niokojamos. „Reikėtų pastatyti aukštas tvoras, kad asocialūs asmenys nepatektų į teritorijas, nesudegintų vaikams skirtų pastatų, neišvogtų želdinių“, – sakė ji. Vedėja jau pati kūrė planus, kad pastato teritoriją saugotų vaizdo kameros. „Žinoma, ir sargas visko neapsaugos. Nei jis pagaus įsibrovėlį, nei iš anksto pamatys, kad chuliganas taikosi į langą akmeniu“, – situaciją vertina ji. Svarbiausiu dalyku šioje situacijoje pašnekovė laiko tai, kad apie šimtą miesto biudžetinių įstaigų sargų neteks darbo. Kiekvienas žmogus – atskiras pasaulis, tad jiems netekus darbo nukentės ne vienas žmogus, o ištisos šeimos. „Kaip gali dabar tie žmonės jaustis, kai žino, kad bus atleisti? Žinoma, kad išgyvena. Ir man baisu, kai reikės žmones atleisti iš darbo. Geriau tokių situacijų neišgyventi“, – sakė darželio vedėja. Sargai „kainuoja“ 5 mln. per metusSiekiant sutaupyti, sargų paslaugų norima atsisakyti ne tik mokyklose ir darželiuose, bet ir kitose biudžetinėse įstaigose. Viktoras Strups, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, sako, kad kol kas negalima tiksliai pasakyti, kada sargai bus pradėti atleidinėti. Šiuo metu iš biudžetinių įstaigų yra renkami pageidavimai, vertinamos jų teritorijos, pastatų plotas. „Norime padaryti pigiau, bet ne prasčiau, nei buvo. Kalbamės su įstaigų vadovais“, – sakė jis. Vienareikšmiškai vertinti darželių ir mokyklų teritorijų negalima. Mokyklų sargai didelių teritorijų ir taip nesaugojo, tačiau jose nėra ir lengvai sugadinamo turto. Darželiai, kuriuose daug statinių ir gėlynų, turi būti apsaugoti. Anot V. Strups, yra tariamasi, kad darželių teritorijos būtų saugomos vaizdo kameromis. Yra vertinama apsaugos sistemomis besinaudojančių darželių ir mokyklų patirtis. Sargų paslaugomis Šiauliuose jau nesinaudoja Gegužių progimnazija ir lopšelis-darželis „Žilvitis“. Įstaigų vadovai džiaugiasi, kad sutaupo lėšų, o gaunamos paslaugos – kokybiškos. „Viena mokykla sako, kad sargams išleidžia 2400 Lt per mėnesį, o ta, kuri naudojasi apsaugos sistemomis, lygiai tiek išleidžia per metus. Štai kokie skirtumai susidaro ir aiškiai matyti, kiek galima sutaupyti. Per metus sargai savivaldybės biudžetui kainuoja penkis milijonus litų, nors galėtų kainuoti milijoną“, – sakė pašnekovas. V. Strups pabrėžė, kad absoliučiai visų sargų atleisti neketinama. Yra įstaigų, kur sargai yra būtini. „Gal ne visi 100 procentų bus atleisti. Žiūrime, koks bus poreikis“, – sakė jis. Iš kultūros įstaigų vienintelis Šiaulių kultūros centras naudojasi sargų paslaugomis. Kitos samdo saugos tarnybas, tačiau Šiaulių kultūros centre repetuojama iki vėlaus vakaro, kolektyvai iš koncertų grįžta ir po vidurnakčio, todėl sargai ten labai reikalingi. Dėl sargų atleidimo Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepriėmė sprendimo. Kiek žmonių liktų be darbo ir kiek jiems reikėtų išmokėti išeitinių kompensacijų, kol kas nepaskaičiuota.
- Biedną ir pas okulistą muša (II)
-
Oksana LAURUTYTĖ Praėjusią savaitę (2011 09 09) savaitraštis „Šiauliai plius“ rašė, kad regėjimo bėdų turinčių vaikų tėvai priversti lakstyti po miestą, kad jų vaikas sulauktų pagalbos. Pirmiausia jie lankosi pas „valdiškus“ okulistus, o vėliau dar turi apsilankyti ir sumokėti privatininkams, pas kuriuos „valdiški“ daktarai dirba. Teiravomės, kodėl valdiškos poliklinikos neįsigyja kompiuterių, kuriais vaikams tikrinamos akys privačiai. Atsakymo sulaukta iškalbingo – gydytojos ligoninės administracijos apie būtinumą įsigyti autorefraktometrą neinformavo. Kažin kodėl?
 | Kol Respublikinės Šiaulių ligoninės okulistai neturi specialių kompiuterių akims tirti, šiauliečiai gaišta laiką, o tyrimo mokesčiai atitenka privatininkams. Gabriel DOYLE nuotr. |
Pacientai mieliau renkasi privatininkusĮ savaitraštį „Šiauliai plius“ kreipėsi net kelios mamos pasipiktinusios, kad modernioje Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikoje jų vaikai negauna elementarios paslaugos. Jei reikia vaikui akis patikrinti kompiuteriu, iš klinikos tenka trenktis į kitą miesto galą ir belstis į privačias optikas. Akių tyrimo optikose paslauga yra mokama – kainuoja 4-8 litus. Nors tai nėra itin brangu, gaištamas laikas. Ne viena mama nusprendė išvis atsisakyti valdiškų paslaugų – veda vaikus į privačius kabinetus. Sumoka apie 40 litų, tačiau sugaišta maždaug valandą. Mamos teigė, kad neatsisakytų kelis litus už tyrimą mokėti ir Konsultacinėje poliklinikoje, kuriai tereikia įsigyti kompiuterį. O gal jis neįsigyjamas tyčia? Pasak mamų, ir Laimutė Strazdienė, ir Daiva Šidlauskaitė savo pacientus siunčia į tas optikas, kuriose pačios teikia paslaugas privačiai. Neprašo kompiuterio, nes žino, kur geriau?Praėjusią savaitę, kai tris dienas nesulaukus atsakymo straipsnis jau buvo išspausdintas, Šiaulių ligoninės atstovė spaudai Nijolė Jurgilienė atsiuntė atsakymą. „Ligoninės administracija praneša, kad iki šiol vaikų akių ligų gydytojų nebuvo informuota dėl poreikio ir būtinumo įsigyti autorefraktometrą, kompiuterinį prietaisą akies laužiamajai galiai, regėjimo aštrumui nustatyti. Pacientai turi būti informuojami, kad šis tyrimas yra būtinas tik kai kuriais atvejais. Pacientams leidžiama nuspręsti, ar šį tyrimą atlikti, ar ne. Esant finansinei galimybei bus ieškoma būdų Vaikų konsultacijų poliklinikai autorefraktometrą nupirkti 2012 metais“, – teigė N. Jurgilienė. Anot atstovės spaudai, akių ligų gydytojos paaiškino, kad yra suinteresuotos savo darbo kokybe, teigia žinančios, jog tose optikose, kurių privačiuose kabinetuose dirba po darbo ligoninėje, tyrimas autorefraktometru bus atliktas be priekaištų. „Pacientai turi teisę savo nuožiūra pasirinkti optiką, kurioje gali būti atlikti rekomenduojami tyrimai. Tačiau žmonės dažnai yra linkę klausti gydytojo patarimo, paaiškinimo, kur jiems kreiptis, kokiu būdu greičiau baigti tyrimus ir parinkti akinius ar kontaktinius lęšius. Todėl nuomonė, jog akių gydytojos primygtinai nurodo konkrečių optikų paslaugas, nėra teisinga“, – sakė N. Jurgilienė. Pacientus vaiko ir Konsultacinės poliklinikos okulistaiIšspausdinus straipsnį, „Šiauliai plius“ sulaukė skaitytojų replikų, kad ir Šiaulių ligoninėje esančioje Konsultacinėje poliklinikoje nėra kompiuterio akims tikrinti. Ir suaugusiuosius okulistai siunčia į tas pačias optikas, kuriose dirba po darbo poliklinikoje. Ligoninės atstovė spaudai N. Jurgilienė informavo, kad refrakcija (akies laužiamoji galia) gali rodyti įvairią patologiją – trumparegystę, toliaregystę, astigmatizmą. Optikose naudojami autorefraktometrai automatiškai parodo duomenis, pagal kuriuos parenkami akiniai. Akinius galima parinkti ir be šio aparato, tuomet išplečiami vyzdžiai, tiriama refrakcija, keletą kartų taikomi akiniai. Skaitymo akiniams parinkti šis tyrimas nėra būtinas. Ar siųsti pacientą į optiką, sprendžia gydytojas ir pacientas. Kadangi abi pusės siekia greito ir tikslaus rezultato, pacientas siunčiamas šiam tyrimui, kurio kaina yra keletas litų. „Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus ir Konsultacijų poliklinikoje dirbančių oftalmologų teikiamų paslaugų kokybei gerinti ligoninės viešųjų pirkimų plane yra numatyta įsigyti keratorefraktometrą. Tai sudėtingesnių negu autorefraktometro parametrų kompiuterinis aparatas, teikiantis bei išsaugantis paciento optinės sistemos duomenis. Keratorefraktometras parodo ir refrakciją, ir ragenos laužiamąją galią, pagal kurią operuojant kataraktą vertinami intraokuliniai lęšiai“, – teigė N. Jurgilienė. Pašnekovės teigimu, ligoninės okulistai teikia daugybę diagnostikos ir gydymo paslaugų (akinių parinkimas yra maža dalis), įsigyjamų prietaisų specifikacijas lemia atsakingos akių ligų specialistų užduotys. Dvi savaites gilinusis į okulistų darbo peripetijas taip ir nepavyko gauti aiškaus atsakymo, kodėl pacientai turi blaškytis tarp valstybinių poliklinikų ir privačių optikų bei kodėl trečio lygio ligoninė nesugeba ar nenori suteikti paslaugų, lengvai įkandamų net mažiems optikos salonams.
- Dantų nešiepk ir krepšelio neliesk
-
Povilas LUNGĖ Neturėdami kuo užsiimti, mokiniai po pamokų „šlifuoja“ gatves, būriuojasi parkuose ar skveruose ir užsiima tik jiems vieniems žinoma veikla – neretai vartojamas alkoholis, tabakas, kiti kvaišalai. Negi ugdymo įstaigos neturi jiems ką pasiūlyti? Neformaliojo švietimo pasiūla bent jau mieste yra išties didelė. Tačiau atrodo, kad ji kuriama dirbtinai – tik tam, kad mokyklos išsaugotų neformaliojo ugdymo „krepšelį“.
Prieš savaitę „Šiauliai plius“ rašė apie meninio ugdymo „krepšelio“ viliones ir rajono vaikų diskriminaciją. Tada paaiškėjo, kad miesto ir rajono savivaldybės vis dar neranda bendros aiškios kalbos dėl rajono vaikų neformaliojo ugdymo vienodomis sąlygomis su miestiečiais Šiaulių meno mokyklose. Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Elena Leparskienė teigė negirdėjusi, kad rajono vaikai, norintys lankyti miesto neformaliojo ugdymo mokyklas, susidurtų su kokiomis nors kliūtimis. Po straipsnio publikacijos paaiškėjo, kad šie žodžiai labai toli nuo tikrovės – Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos direktorius ne kartą kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybę dėl rajono vaikų, kurie norėtų lankyti šią muzikos mokyklą, bet jų neformaliojo ugdymo „krepšeliai“ šios ugdymo įstaigos nepasiekia. Pradėjus atidžiau domėtis šia problema pasirodė, kad užkliudėme ledkalnį – kuo giliau, tuo įdomiau. „Neturėk kitų dievų“Mokinys turi teisę pasirinkti neformaliojo vaikų švietimo teikėją – bendrojo lavinimo mokyklą, kurioje mokosi, arba kitą neformaliojo vaikų švietimo mokyklą. Rinkdamasis savo mokyklą, mokinys lanko joje organizuojamus būrelius, dalyvauja įvairioje kitoje veikloje. Kitą neformaliojo švietimo teikėją mokinys renkasi tada, kai bendrojo lavinimo mokykla, kurioje jis mokosi, netenkina jo neformaliojo švietimo poreikių. Tada jis keliauja į muzikos, dailės, sporto mokyklą, vaikų užimtumo centrą. Į savaitraščio „Šiauliai plius“ redakciją paskambinusi moksleivio mama skundėsi, kad prestižinėje „Juventos“ mokykloje atsisakoma neformaliojo ugdymo lėšas pervesti kitai ugdymo įstaigai, kurioje vaikas mokosi. Motyvuojama aukšta „Juventos“ mokyklos ugdymo kokybe, anot mamos, vadovaujamasi principu: „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.“ Toks atvejis miesto mokyklose ne vienintelis – tėvai teigia, kad mokyklos neformaliojo ugdymo „krepšelio“ lėšų kitoms įstaigoms nebeduoda, verčia vaikus rinktis savo mokyklos būrelius. Gaila kelių litų?Kokio dydžio tie pinigai, kuriuos taip nenoriai atiduoda bendrojo lavinimo mokyklos? 2010 m. Šiaulių miesto savivaldybė neformaliojo vaikų švietimo programoms skyrė 1109,9 tūkst. Lt mokinio „krepšelio“ lėšų. Nei daug, nei mažai – 15 Lt mokiniui per mėnesį (gruodį – 27 Lt). Galimybe perduoti mokinio „krepšelio“ lėšas pasirinktam neformaliojo vaikų švietimo teikėjui – muzikos, dailės, sporto mokykloms, vaikų užimtumo centrams, bendrojo lavinimo mokykloms, vykdančioms neformaliojo vaikų švietimo programas – pasinaudojo per 5500 Šiaulių miesto mokinių. „Pagal Savivaldybės nustatytą tvarką mokinio „krepšelio“ lėšas neformaliajam vaikų švietimui (15 Lt per mėnesį) kiekvienas vaikas arba jo tėvai gali perduoti tik vienai pasirinktai neformaliojo vaikų švietimo įstaigai. Jeigu vaikas lanko kelias įstaigas, tik jis kartu su tėvais gali nuspręsti, kuriai įstaigai perduoti minėtą „krepšelį“, ir niekas neturi teisės versti jį lankyti užsiėmimus, kurių jis nenori lankyti“, – teigia Asta Lesauskienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja. Konkrečiau situacijos „Juventos“ progimnazijoje ji nepakomentavo. Su „Juventos“ progimnazijos direktoriumi Vytautu Girčiumi susisiekti nepavyko, nes, anot sekretorės, „jis negrįžta iš mokytojų kambario“. Užtrenktos durysPakalbintos menų mokyklų pedagogės susidūrė su kita problema. Anot jų, bendrojo lavinimo mokyklos nebeįsileidžia talentingų mokinių ieškančių dailės ar muzikos mokyklų mokytojų. Gal tokiu būdu taip pat siekiama neatiduoti kitoms ugdymo įstaigoms tų 15 litų? „Pamoka – šventas dalykas. Negalima trukdyti ugdymo proceso. Jei tikrinami vieno vaiko gebėjimai, tai ką tuo metu veikia visi kiti? – sakė Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė. – Per pertaukas taip pat negalima, nes mokiniai būna pavargę, jiems reikia pailsėti. Po pamokų – prašom, tereikia susitarti su mokyklos administracija.“ Mokamos mokyklos paslaugosKita į redakciją besikreipusi mama teigė, kad Šiaulių Jovaro progimnazijoje norint vaiką palikti pailgintos dienos grupėje reikia į mokyklos kasą sumokėti po 3 Lt už valandą. „Įkainius už mokykloje teikiamas mokamas paslaugas nustato mokyklos steigėjas. Užsiėmimai pailgintos dienos grupėje yra mokama paslauga. Įkainį yra nustačiusi Savivaldybės taryba“, – paprašyta pakomentuoti sakė Asta Lesauskienė. Pasirodo, kad toks mokestis – legalus. Dar 2008 m. Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl Šiaulių miesto švietimo įstaigų mokamų paslaugų įkainių sąrašo pakeitimo. Jame galima rasti visokių įdomybių, pavyzdžiui, jei mokinys norės mokykloje valandą savarankiškai pasėdėti prie kompiuterio, turės pakloti litą. Akademinė neformaliųjų užsienio kalbų kursų vaikui valanda (45 min.) įvertinta 6 Lt, neformaliojo ugdymo ikimokyklinėse įstaigose (10 vaikų grupei) valanda įvertinta 20 Lt. Įrašyta ir tai, kad neformaliųjų užsiėmimų asmeniui akademinė valanda kainuoja 3 Lt. O kur tada dedamos neformaliajam ugdymui skirtos lėšos? Mokytojų atlyginimams? Užsiima labdaraSocialiai remtini vaikai 1-ojoje muzikos mokykloje už mokslą nemoka, jų mokslas nėra kompensuojamas savivaldybės, vadinasi, mokykla daro labdarą – suteikia mokslą nemokamai. „Tėvų mokestis už neformalųjį vaikų švietimą padengia tik labai nebedidelę ugdymo kaštų dalį. Kiek vaikų ir už kokias lėšas ugdyti, kokius vaikus atleisti nuo mokesčio, sprendžia ne mokyklos vadovas, o mokyklos steigėjas“, – sako Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja. Tačiau ar galima ką nors duoti nemokamai? Jei savivaldybė suteikia lengvatą kokiai nors paslaugai, ji ją turėtų ir kompensuoti. Juk ne paslaugos teikėjas sugalvoja teikti lengvatas. Jei šios nekompensuojamos savivaldybės, tai ūkio subjektas, teikiantis paslaugą, turi ieškoti kitų galimybių, kaip uždirbti negautas pajamas. Vienas iš būdų galėtų būti ne socialiai remtinų vaikų įmokų didinimas. 1-osios muzikos mokyklos finansavimas sumažintas 4,2 proc., bet vaikų nesumažėjo – kaip ir kasmet susirinko apie 500. Ar nebankrutuos mokykla? Kita vertus, mokyklos vadovas, jeigu būtų verslininkas, greičiausiai nebepriimtų tokių finansiškai nuostolingų vaikų, nepaisant to, kad jie galbūt genijai. Panašus atrankos kriterijus galėtų būti ir neformaliojo ugdymo „krepšelis“ – verslininkas pirmenybę teiktų tiems, kurie atsineša tuos 15 litų. Aišku, daliai socialiai remtinų vaikų iš probleminių šeimų, tiksliau, jų tėvams, neformalusis ugdymas visai nerūpi... Ar tikrai paskui vaiką?Anot ŠMM specialistų, neformaliajam ugdymui lėšos skirstomos vadovaujantis principu „pinigai paskui vaiką“. Toks finansavimas sudaro galimybę vaikams ir jų tėveliams pasirinkti jiems aktualius užsiėmimus. Neformaliojo ugdymo organizatoriai turėtų labai pasistengti organizuoti kuo įdomesnius ir kokybiškesnius užsiėmimus, kad pritrauktų kuo daugiau vaikų. Tik ar nėra taip, kad tie bendrojo lavinimo mokyklų organizatoriai pristeigia galybę realiai neveikiančių būrelių, kad tik pinigai paskui vaiką nepabėgtų kitur.
- Drumzlinas viešųjų pirkimų skaidrumas
-
Povilas LUNGĖ Viešieji pirkimai – duona kasdieninė daugeliui Lietuvos įmonių. Pirkimus skelbiančioms institucijoms ir įstaigoms, tiksliau, jų vadovams, tai derybinis koziris siekiant į savo pusę palenkti žiniasklaidos priemones bei proteguoti reikalingas bendroves. Juk taip lengva surašyti tokius reikalavimus, kuriuos atitinka tik „mylima“ įmonė arba kuriuos galima įvykdyti tik apie pastaruosius žinant keletą mėnesių prieš paskelbiant viešąjį pirkimą.
2011 m. balandį Viešųjų pirkimų tarnybos ir Konkurencinės tarnybos specialistų susitikime aptartos aktualios viešųjų pirkimų priežiūros problemos. Ypač daug dėmesio skirta vidaus sandoriams. Neretai panašias paslaugas teikiančios įmonės sudaro kartelį. Buvo atliktas sociologinis tyrimas – tirtas viešųjų pirkimų skaidrumas. Nustatyta, kad neskaidriausi viešieji pirkimai – statybų, energetikos, susisiekimo, sveikatos priežiūros ir IT sektoriuose. 3, 2, 1?2011 m. liepos 19 d. Kultūros ministerija paskelbė duomenis apie vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų vidutinį tiražą. Šiaulių regione platinami tik trys regioniniai laikraščiai: „Šiaulių kraštas“, „Šiauliai plius“ ir „Šiaulių naujienos“. Kultūros ministerijos duomenimis, Šiaulių miesto ir krašto laikraštis „Šiaulių naujienos“ platinamas 8548 egzempliorių tiražu, Šiaulių apskrities ir miesto laikraštis „Šiaulių kraštas“ – 12 698 egz., Šiaulių miesto ir regiono savaitraštis „Šiauliai plius“ – 21 522 egz. tiražu. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė buvo paskelbusi vieno savo įgyvendinamų projektų viešinimo paslaugų pirkimą. Reikalavimuose paslaugai juodu ant balto buvo parašyta: „Straipsnis turi būti publikuojamas Šiaulių regiono laikraštyje, leidžiamame ne rečiau kaip šešis kartus per savaitę.“ Kitas reikalavimas skelbė, kad leidinio tiražas turi būti ne mažesnis nei 9 tūkst. vienetų. Šių reikalavimų neatitinka net du iš apskritai trijų regioninių Šiaulių laikraščių. „Šiauliai plius“ yra savaitraštis, o vidutinis Kultūros ministerijos skelbtas „Šiaulių naujienų“ tiražas nesiekia reikalaujamo. Vadinasi, reikalavimai paslaugai sudaryti taip, kad konkursą jai pirkti laimėtų vienintelis Šiaulių regiono laikraštis. Be to, nurodytas paslaugos (projekto rezultatų pristatymo straipsnio parengimas ir publikavimas žiniasklaidos priemonėse) kiekis 1 vnt., todėl neturėtų būti svarbu, kad laikraštis būtų leidžiamas šešis kartus per savaitę. Juk visiškai nesvarbu, kada skaitytojas perskaitys aktualų projektinį straipsnį – pirmadienį ar šeštadienį. „Reikalavimas dėl tiražo ir dažnumo reikalingas todėl, kad viešinimo straipsnį perskaitytų kuo daugiau esamų ir potencialių Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientų, tokiu būdu supažindinant visuomenę su įgyvendinamais projektais“, – paprašytas pakomentuoti atsakė Respublikinės Šiaulių ligoninės projektų vadovas Edmundas Petrauskas. Ir nė žodžio daugiau. Diskriminuojančio pobūdžio sąlygų nėra?Anot ligoninės projektų vadovo, pasiūlymus paslaugai pirkti galėjo teikti bet kuris legaliai veikiantis ūkio subjektas, turintis patirties viešinime. „Konkurse dalyvavo įvairaus teisinio statuso subjektai – viešosios įstaigos, uždarosios akcinės bendrovės. Jos neturi regioninio laikraščio, tačiau pasinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo suteikta teise“, – teigia projektų vadovas. Įstatyme nurodyta, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Taigi, anot E. Petrausko, jokių diskriminacinio pobūdžio sąlygų, taikomų dalyviui, konkurso sąlygose nėra. Bet jei dalyviams ir nėra, tai diskriminuojami tie, kurie tuos darbus atlieka. Sociologinio tyrimo duomenimis, dažniausia neskaidrių pirkimų priežastis yra taip viešųjų pirkimų organizatorių suformuluoti reikalavimai, kad juos galėtų atlikti tik jų proteguojama įmonė. Kita vertus, žvelgiant į tokių konkursų praktiką susidaro įspūdis, kad skatinami sudaryti įmonių karteliai. Juk jei tam tikrą paslaugą atliekančios įmonės mieste tėra dvi, kaip lengva susitarti – šįkart aš, kitą – tu imk užsakymą... Viskas – per 12 dienų!Reikalavimuose paslaugoms pirkti būna ir kitokių įdomybių. Štai Šiaulių miesto savivaldybės administracija rugpjūtį buvo paskelbusi konkursą Šiaulių pramoninio parko logotipo ir firminio stiliaus sukūrimo paslaugai pirkti. Reikalavimų – devynios galybės, pavyzdžiui, pateikti firminį stilių (eskizus, maketus) arba grafiškai perteiktas šių pramoninio parko rinkodaros priemonių idėjas: leidinio, pristatančio pramoninį parką, interneto svetainės, mobilaus parodų stendo ir kt. Terminas – 12 kalendorinių dienų. 12 dienų – daug ar mažai? Viešųjų pirkimų įstatyme nurodyta, kad pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis nei 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Tiesa, pritaikius įvairias išimtis, jis gali sutrumpėti net iki 10 dienų. Anot vienos didžiausių Lietuvos dizaino agentūrų, įsteigusių filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Palangoje, Druskininkuose ir net Rygoje, atstovės, netgi įmonės logotipas per tiek dienų nesukuriamas. „Per 12 dienų – nusišaut! – juokėsi firmos atstovė. – Juk firminis stilius – tai vokas, blankas, sąskaita faktūra, darbuotojo pažymėjimas, aplankas, vizitinė kortelė, skrajutė, plakatas, apranga ir galybė kitų dalykų. Jei ir būtų pateiktas pradinis eskizas, tai jis nebūtų išgrynintas, toks „tep lep“. Pasak firmos atstovės, 12 dienų – per mažai, nes reikia suderinti spaudos darbus, susitarti dėl nuotraukų autorystės, jei tokių reikia, ir kt. dalykų. Vienos Šiaulių dizaino studijų vadovas teigia, kad vien medžiagos apie įmonę surinkimas trunka ilgai – kartais mėnesį ar net ilgiau: „Kad tas sukurtas logotipas ar firminis stilius ateityje duotų naudos, kad atsipirktų – pritrauktų investicijų, reikia daugiau laiko ir kuriančių žmonių. Jei kurtų 12 dienų vienas dizaineris, tai tą jo darbą būtų galima įvertinti dvejetu trejetu. Reikia geros komandos, bet ji ne visada gali būti sudaryta, nes kiti juk turi savo užsakymų ir nemes savų darbų. Utopija tokie reikalavimai.“ Pertekliniai reikalavimaiSociologinio tyrimo duomenimis, respondentai pačiu neskaidriausiu viešųjų pirkimų etapu įvardijo pirkimo sąlygų rengimą. Pirkimų sąlygose dažnai nurodoma itin daug reikalavimų. Oficialiai teigiama, kad jie turėtų būti konkrečiai apibrėžti, priešingu atveju, įrašius papildomų reikalavimų, sudaromos sąlygos laimėti iš anksto pasirinktai bendrovei. Reikalavimas tiekėjui, kad jis per pastaruosius trejus metus turi būti įvykdęs bent vieną su pirkimo objektu susijusią sutartį, kurios vertė, tarkim, ne mažesnė nei 300 tūkst. litų be PVM, aiškiai diskriminuoja mažesnes įmones, pirmenybę teikdamas didžiosioms. „Toks reikalavimas iš dalies diskriminuoja mažuosius, bet tai savotiškas „saugiklis“, apsaugantis nuo įmonių, kurios nepajėgios įgyvendinti projekto ir negali užtikrinti, kad bus laikomasi visų reikalavimų, – teigė dizaino studijos vadovas. – Dalyvavome kartą viešųjų pirkimų konkurse, daug darbo įdėjome. Iškart buvo aišku, kas laimės. Daugiau nedalyvausime.“
- Meninio ugdymo krepšelio vilionės
-
Jurgita TUZINAITĖ Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės vis dar neranda bendros kalbos dėl rajono vaikų neformaliojo ugdymo. Ne miesto vaikai vis dar neturi sąlygų lankyti miesto neformaliojo ugdymo mokyklas, tačiau rajono savivaldybė sako nieko apie tai nežinanti. Aplinkinių rajonų – Panevėžio, Radviliškio, Joniškio – norintiems lankyti meno mokyklas vaikams tokių kliūčių neiškyla.
 | Šiaulių muzikos mokykloje rajono vaikai vis dar diskriminuojami. Rajono savivaldybei tai, atrodo, nė motais. Krzysztof CHMIELEWSKI nuiotr. |
Vienodų sąlygų nėraŠiaulių 1-osios muzikos mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas teigia, kad rajono vaikai, lankantys šią muzikos mokyklą, tokių pat sąlygų kaip miesto vaikai neturi. Jau antrus metus mokykla rajono vaikų nepriima, jeigu šie nelanko miesto bendrojo lavinimo mokyklos. Anot direktoriaus, ateidami iš pastarųjų vaikai atsineša „krepšelį“. Jis pripažįsta, kad nors „krepšelį“ sudaro keliolika litų ir ši suma kaskart kita, tai vis tiek yra pinigai. Direktorius atvirauja, kad aiškinosi ir mėgino pritraukti kuo daugiau „krepšelių“ iš rajono, tačiau jų negavo. Mokinio „krepšelį“, kurį gauna iš vaiko bendrojo lavinimo mokyklos, sudaro 15 litų per mėnesį. Tėvai moka apie 7 proc. vaiko neformaliojo ugdymo kainos. Įstaigos vadovas pridūrė, kad pernai iš 500 mokyklos mokinių 80 socialiai remtinų vaikų už mokslą nemokėjo, o gegužės mėnesio pabaigoje – 110. 1-osios muzikos mokyklos direktorius tikisi, kad atsiras visiškas valstybės finansuojamas „krepšelis“, papildantis formalųjį (vienam vaikui mokyti 3500 Lt per metus) ir neformalųjį ugdymą (apie 1000-1200 Lt per metus), bet kartu ir neslepia, kad mieste įsivyraus konkurencija. V. Ališauskas teigia, kad tai yra eksperimentas, kurį atlieka keturios savivaldybės, ir nežinia, ar jis pasiteisins.
Šiaulių dailės mokyklą lanko visiŠiaulių dailės mokyklos direktorė Irena Šliuželienė, paklausta, ar rajono vaikai tokiomis pat sąlygomis kaip ir miesto vaikai gali lankyti šią dailės mokyklą, atsakė trumpai: „Jokių apribojimų nėra. Šiaulių rajono, kaip ir miesto, vaikai moka už mokslą 30 Lt per mėnesį.“ Direktorė teigia, kad mokykloje galioja bendra Savivaldybės nustatyta priėmimo tvarka, galiojanti visiems atėjusiems. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Lisauskienė teigia, kad kiekviena savivaldybė turi tenkinti savo savivaldybės vaikų neformaliojo švietimo poreikius. „Šiaulių miesto savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklose yra vaikų, gyvenančių rajono savivaldybėje, tačiau jie mokosi ir Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklose. Jokių kitų papildomų sąlygų minėtiems vaikams nėra nustatyta“, – tvirtina Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja. A. Lisauskienė prisipažino neturinti informacijos, ar rajono vaikams, norintiems lankyti miesto dailės ar muzikos mokyklas, iškyla kokių nors kliūčių.
Švietimo skyrius neprigirdiŠiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Elena Leparskienė teigia, kad miestas dėl priėmimo į neformaliąsias ugdymo įstaigas yra nustatęs tvarką. Anot jos, jeigu yra laisvų vietų, Šiaulių rajono vaikai lanko miesto neformaliojo ugdymo įstaigas. Vyriausioji specialistė prisipažino negirdėjusi, kad rajono vaikai, norintys lankyti miesto neformaliojo ugdymo mokyklas, susidurtų su kokiomis nors kliūtimis. Tėvai sumoka neformaliojo ugdymo mokestį ir vaikai mokyklas lanko.
Kaip kitur?Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Gibas pažymi, kad rajono vaikai miesto muzikos mokyklos nelanko, nes rajone yra muzikos mokykla ir trys filialai. Tiesa, rajone nėra dailės mokyklos, todėl rajono vaikai ją lanko Panevėžyje. Šiais metais rajono ir miesto merai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatyta, kad Panevėžio rajono vaikai gali lankyti būtent miesto dailės mokyklą. „Sutartyje susitarta dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikimo Panevėžio miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir neformaliojo ugdymo paslaugų teikimo Panevėžio dailės mokykloje Panevėžio rajono vaikams“, – citavo J. Gibas. Vyriausiasis specialistas tvirtino, kad dailės mokyklos auklėtiniai moka Savivaldybės tarybos nustatytą mokestį – 55 Lt per mėnesį. Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė irgi patvirtino, kad rajono vaikai lanko miesto muzikos ir dailės mokyklas. Pasak jos, muzikos mokykloje netgi yra sudaromos klasės pagal gyvenamąją vietą – vaikai važinėja iš Šeduvos, Baisogalos. „Lankyti gali ir rajono vaikai, tik bendrojo lavinimo mokyklose pamokos trunka ilgai, todėl nėra lengva suderinti muzikos ir bendrojo lavinimo mokyklų pamokų tvarkaraščius. Stengiamės kiek įmanoma“, – sako Radviliškio dailės mokyklos direktorė Dalia Labanauskienė. Mokyklą lankantys ir lengvatų neturintys vaikai moka 32,50 Lt per mėnesį, vaikai iš daugiavaikės šeimos – 26 Lt. Socialiai remtiniems vaikams mokslas yra nemokamas. Radviliškio muzikos mokyklos direktorė Laimutė Steponavičienė teigia, kad mokyklą gali lankyti ir miesto, ir rajono vaikai. Mokestis už mokslą – 52 Lt per mėnesį. Vaikų iš daugiavaikių šeimų mokesčiui už mokslą taikoma 20 proc. nuolaida, o socialiai remtini vaikai atleisti nuo mokesčių. Joniškio meno mokyklos direktorius Vitalis Žukas teigia, kad rajono vaikai mokyklą lanko, bet pažymėjo, kad turi suderinti atvykimą ir išvykimą su tėvais. Jis sako, kad visus duomenis apie vaikus turi, tačiau nesureikšmina, kur jie gyvena ar mokosi. „Lankantieji moka 50 Lt per mėnesį. Didžioji jų dalis – meno mokyklos auklėtiniai“, – tvirtina direktorius.
- NESS projektas Šiauliuose šviesesnio rytojaus svajonė
-
Mindaugas MALCEVIČIUS Sveikatos apsaugos ministerijos beveik prieš 10 metų Lietuvoje pradėtas plėtoti Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS) projektas, turėjęs palengvinti pacientų ir gydytojų kasdienybę, labiau panašus į gražią šviesesnio rytojaus svajonę nei į tikrovę.
 | Šiauliuose teikiama vienintelė el. sveikatos sistemos paslauga „Sergu.lt“, tačiau ji dar šlubčioja. |
„Turėtų“ ir „būtų“Sėkmingai įgyvendintas projektas būtų buvęs labai naudingas Lietuvai, kadangi ši sistema turėtų perkelti į elektroninę erdvę dalį su sveikatos priežiūra susijusių paslaugų. Tokiu būdu sveikatos paslaugų vartotojams būtų užtikrintos patogesnės ir kokybiškesnės paslaugos: skaidri pacientų registracija, mažesnis ranka pildomų dokumentų kiekis ir kt. Elektroninio projekto idėja išties graži, tik gaila, kad kol kas ji paremta žodžiais „turėtų“ ir „būtų“, kadangi šios sistemos kūrimo darbai, tik pradėję judėti į priekį, užstrigo ir visuomenei būdavo priminti tik Valstybės kontrolės auditų metu, kurių, nepalankių Sveikatos apsaugos ministerijai, buvo net du – 2008 ir 2011 m. Pastarųjų metų birželio 30 d. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje konstatuojama, kad Sveikatos apsaugos ministerijos pamokos ir patirtis kuriant Nacionalinę el. sveikatos sistemą kainavo 34 mln., tačiau ne visi planuoti rezultatai pasiekti, kadangi dalis lėšų, t. y. daugiau nei 15 mln. Lt, panaudota nerezultatyviai. Pasak auditorių, kuriamos informacinės sistemos tikslai ir funkcijos nebuvo nustatyti, kadangi nepatvirtinti informacinės sistemos nuostatai, specifikacija, duomenų saugos nuostatai, nepaskirti už sistemą atsakingi valdytojai ir tvarkytojai. Kaltų greičiausiai ir vėl nebusPanašu, kad ir po antrojo Valstybės kontrolės atlikto audito atsakomybės našta už iššvaistytus milijonus neguls kokiam nors valdininkui ant pečių, kadangi pastariesiems yra labai daug palankių aplinkybių. Užtenka prisiminti 2008 metus, kai po Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito buvo konstatuota, jog elektroninė sveikatos sistema kuriama neturint tam teisinio pagrindo, tačiau, nepaisant to, Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Erikas Vaitekūnas aiškino neturėjęs pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl projekto vykdytojų galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir pareigų neatlikimo. Įdomu, kaip bus šįkart, kadangi už šios sistemos kūrimą buvę atsakingi valdininkai, vėjais paleidę milijonus litų, šiuo metu iš projekto tiesiog tyliai pasitraukė. Bus tęsiamasDaug kritikos sulaukusi Nacionalinė el. sveikatos sistema buvo pradėta kurti dar 2005 m., tačiau nebuvo nei įsteigta, nei įteisinta. Nepaisant teisinių trūkumų, buvo vykdytas antrasis plėtros etapas. Kilus nesutarimų su NESS-2 paslaugų teikėju, nuo 2009 m. ginčas sprendžiamas teisme. Akivaizdu, kad nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios NESS kūrimo darbai buksuoja, tačiau atsakingi pareigūnai tikina, kad elektroninė sistema bus plėtojama ir toliau. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio Rimanto Remeikos, dabar, atsižvelgiant į ankstesnes Valstybės kontrolės rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi priemonių, pirmiausia, kad būtų sukurti teisiniai elektroninės sveikatos sistemos pagrindai. Pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas Sveikatos apsaugos ministerijos pastangomis šiais metais buvo parengta ir Seimo priimta Sveikatos sistemos įstatymo pataisa, sudaranti galimybes paciento duomenis, susijusius su sveikata, tvarkyti elektroniniu būdu. Ši pataisa tapo pagrindu steigti valstybės informacinę sistemą. „Šiuo metu baigiami derinti sistemos nuostatai. Nuostatuose apibrėžiamas ne tik sistemos valdymas, bet ir duomenys, kuriuos turi rinkti ir perduoti gydymo įstaigos. Siekiant nekartoti klaidų, sudarytos teisinės ir organizacinės prielaidos valstybės informacinei sistemai įgyvendinti“, – tikina Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris R. Remeika. „Nauja“ ateities darbų vizijaNepavykus pirmiesiems bandymams sukurti Nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą, Sveikatos apsaugos ministerija jau turi „naują“ ateities darbų viziją. Tiesa, nauja ji ne tiek savo turiniu, kiek laiko požiūriu, kadangi panašūs tikslai ir uždaviniai jau buvo iškelti maždaug prieš 10 metų, kai ir buvo inicijuotas elektroninių sveikatos paslaugų projektas. 2011 m. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje konstatuotas faktas, kad Nacionalinės elektroninės sveikatos informacinės sistemos kūrimas, praėjus 10 metų nuo pirmo bandymo (inicijuotas 2001 m.), pradedamas iš pradžių. Vadinasi, svarbiausia, kad darbai būtų dirbami, o nuo kurio taško jie pajudės į priekį – ne taip jau ir svarbu... Šiuo metu tolimesni Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos tikslai ir uždaviniai patvirtinti el. sveikatos sistemos 2009-2015 m. plėtros programoje, kurioje numatyti prioritetiniai el. sveikatos plėtros darbai: paslaugų gyventojams ir pacientams plėtra, bazinės bendro naudojimo infrastruktūros sukūrimas, sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų diegimas ir plėtra, el. sveikatos istorijų, el. recepto, išankstinės pacientų registracijos plėtra ir kt. Pasak R. Remeikos, į el. sveikatos sistemos plėtrą bus įtrauktos visos Lietuvos respublikinio, regioninio ir rajono lygmens įstaigos. Šiems darbams numatyta skirti dar apie 100 mln. Lt. Visos paramą gausiančios įstaigos turės perduoti pacientų sveikatos duomenis į pagrindinę valstybės el. sveikatos informacinę sistemą bei keistis pacientų sveikatos duomenimis su kitomis įstaigomis per šią informacinę sistemą. „Turint visus duomenis apie paciento sveikatą vienoje elektroninėje sveikatos istorijoje, pacientui bus galima lengviau, greičiau ir tiksliau nustatyti diagnozę, bus suteikiama lengvesnė prieiga prie informacijos ir paslaugų, bus sudarytos sąlygos sveikatos priežiūros įstaigoms bendradarbiauti ir informacijai apsikeisti. Įdiegus elektroninį receptą, pacientams bus galima atsisakyti kompensuojamųjų vaistų pasų arba nuolat vartojantiems tuos pačius vaistus nereiks pakartotinai vykti pas gydytoją pratęsti recepto ir panašiai“, – būsimų darbų naudą vardijo Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris. Šlubuojantis NESS žada pasiekti ir ŠiauliusPradėjus domėtis, kokia apimtimi buvo vykdami Nacionalinės el. sveikatos sistemos diegimo darbai, paaiškėjo, kad į nacionalinio statuso vardą pretenduojantis projektas beveik 10 metų buvo bandomas tik trijose didžiųjų Lietuvos miestų ligoninėse. „Įgyvendinant projektą „El. sveikatos paslaugos“ buvo įdiegtos ligoninių informacinės sistemos Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose“, – pasakojo R. Remeika. Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio paklausus, kodėl Šiauliai nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios nebuvo į jį įtraukti, R. Remeika patikino, kad kitų ligoninių, tarp jų ir Šiaulių, informacinių sistemų plėtra numatyta tolesniame el. sveikatos sistemos plėtros etape. „Nacionalinės el. sveikatos sistemos plėtros projektai numatyti el. sveikatos sistemos 2009-2015 m. plėtros programos įgyvendinimo priemonių plane. Šiame plane numatyta ir Šiaulių bei Panevėžio ligoninių informacinių sistemų plėtra. Jungtiniam projektui, kurio pareiškėja Respublikinė Šiaulių ligoninė, numatyta skirti 10 mln. Lt. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2014 m.“ – tolimesnius Nacionalinės el. sveikatos sistemos plėtros planus vardijo už projekto vykdymą atsakingos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris. Ką gi, planai gražūs ir už tolimesnę projekto plėtrą atsakingi pareigūnai trykšta entuziazmu. Belieka laukti ir tikėtis, kad dabartiniai R. Remeikos išsakyti ateities planai tikrai bus įgyvendinti. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vos Lietuvoje pradėjus el. sveikatos sistemos diegimo darbus už juos atsakingi pareigūnai irgi negailėjo pažadų, o savo darbų finišą spalvino gražiausiomis spalvomis... Šiauliuose darbai nebuksuosApie el. sveikatos sistemos įgyvendinimo būtinybę Šiaulių miesto ligoninėse kalba ir Respublikinės Šiaulių ligoninės strateginio valdymo direktorė Aušrelė Šalkauskienė. Jos teigimu, šiuo metu Šiauliuose teikiama vienintelė el. sveikatos sistemos paslauga „Sergu.lt“, kuri, nors ir veikia nacionaliniu mastu, yra nepajėgi į elektroninę erdvę perkelti dalį su sveikatos priežiūra susijusių paslaugų, kadangi skirta tik elektroninei pacientų registracijai. Esant papildomiems poreikiams, šiemet pradėtas plėtoti dar vienas kur kas didesnės apimties projektas „El. sveikatos paslaugų gyventojams ir pacientams kūrimas respublikinėse Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Kauno ligoninėse“, kurio pabaiga numatoma 2014 m. sausį, o projekto apimtis – 10 mln. Lt. Pasak A. Šalkauskienės, įgyvendinus šį projektą, turėtų atsirasti nemažai teigiamų veiksnių, pavyzdžiui, būtų vykdomas pacientų priėmimas stacionariam ir ambulatoriniam gydymui, aprašoma paciento būklė ir peržiūrimos el. medicininės istorijos, išrašomi el. receptai, skiriamas gydymas, atliekami laboratoriniai instrumentiniai tyrimai, administruojami įstaigos resursai, rengiamos el. ataskaitos ir analizuojami duomenys. A. Šalkauskienės buvo pasiteirauta, ar nebijoma, kad ilgai buksavęs Nacionalinės el. sveikatos sistemos projektas gali susidurti su panašiais sunkumais ir Šiauliuose. Respublikinės Šiaulių ligoninės strateginio valdymo direktorė patikino nemananti, kad Šiauliuose projekto įgyvendinimas gali susidurti su panašiomis problemomis. „Negalėčiau pasakyti, kad mūsų projektas buksuoja. Pavasarį mes buvome parengę paraišką, dabar jau esame įtraukti į įsakymą, šiuo metu esame paskelbę investicijų projekto rengimo konkursą. Vyksta visos procedūros ir greitai turėtų būti aiškus nugalėtojas, kuris ir rengs investicijų projektą. Tada teiksime tikrąją paraišką VPK, o po to jau bus tikrinimo procedūros ir t. t. Kitaip tariant, per kelis mėnesius, o gal jau iki Naujųjų metų, galime turėti sutartį“, – pasakojo už projekto vykdymą atsakinga A. Šalkauskienė. Pasak direktorės, Informacinės visuomenės plėtros komitetas suinteresuotas, kad niekas nebuksuotų, be to, atsakomybė už šį projektą – didžiulė, todėl viskas daroma labai atsakingai. Nepaisant iššvaistytų milijonų ir nekompetentingai vykdytų darbų norisi tikėti, kad kada nors vis dėlto sėkmingai įgyvendintas Nacionalinės el. sveikatos sistemos projektas bus didžiulis sveikatos apsaugos sistemos šuolis į priekį. Jeigu per pastaruosius 10 metų nebūtų reikėję keliskart iš naujo pradėti el. sveikatos diegimo darbų, tai gal jau dabar patekti pas gydytojus pacientams būtų buvę kur kas paprasčiau, o gydymo įstaigų darbo resursai būtų gerokai mažesni.
- Biedną ir pas okulistą muša
-
Oksana LAURUTYTĖ Regėjimo bėdų turinčių vaikų tėvai priversti lakstyti po visą miestą, kad jų vaikas sulauktų pagalbos. Pirmiausia jie lankosi pas „valdiškus“ okulistus, o vėliau dar turi apsilankyti ir sumokėti privatininkams, pas kuriuos „valdiški“ daktarai dirba. „Norint sirgti, reikia turėti labai daug sveikatos“, - gūžčioja pečiais vaikų tėvai ir klausia, kodėl valdiškos poliklinikos neįsigyja kompiuterių, kuriais vaikams tikrinamos akys privačiai?
 | Akiniams išrašyti reikalingą kompiuterinę techniką turi net mažos optikos, tačiau Moters ir vaiko klinikai tai neįkandamas uždavinys. Evelinos RIMKUTĖS nuotr.
|
Pacientus siunčia į savo privačias darbovietesStatistiškai trečdalis šalies vaikų yra trumparegiai, o tai reiškia, kad jie nuolat turi lankytis pas okulistus. Vaikų regėjimo bėdas Šiaulių moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikoje sprendžia dvi gydytojos-oftalmologės - Daiva Šidlauskaitė ir Laimutė Strazdienė. Į savaitraštį „Šiauliai plius“ kreipėsi net kelios mamos pasipiktinusios, kad modernioje Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikoje jų vaikai negauna elementarios paslaugos. Jei reikia vaiko akis patikrinti kompiuteriu, iš klinikos tenka trenktis į kitą miesto galą ir belstis į privačias optikas. Akių tyrimo optikose paslauga yra mokama - kainuoja 4-8 litus. Nors tai nėra itin brangu, gaištamas brangus laikas. „Tenka gerą pusdienį paaukoti, kol aplakstai visus gydytojus, pralauki eilėse“, - sakė regėjimo problemų turinčio vaiko mama Danguolė. Moteris teigė nebesinaudojanti valdiškų medikų paslaugomis - išsyk vedanti vaiką į privatų kabinetą. Sumokanti apie 40 litų, tačiau sugaištanti apie valandą. Mamos teigė, kad neatsisakytų kelis litus už tyrimą mokėti ir Konsultacinėje poliklinikoje, kuriai tereikia įsigyti kompiuterį. O gal jis neįsigyjamas tyčia? Pasak mamų, vaikai į privačias optikas tirtis nukreipiami gana iškalbingu būdu. Ir L. Strazdienė, ir D. Šidlauskaitė savo pacientus siunčia į tas optikas, kuriose pačios teikia paslaugas privačiai. Dar nepasitaikė, kad gydytojos susipainiotų ir klientus nusiųstų „konkurentei“. Rugsėjo 6-ąją paskambinus į registratūrą, norint užregistruoti vaiką pas okulistą, registratorė paaiškino, kad pirmiausia reikia siuntimo, ir paaiškino, kad net jį turėdamas pas okulistus greitai nepateksi. Šiuo metu vaikai registruojami pas okulistus lapkričio mėnesiui. Ar įmanoma patekti pas okulistus, oficialiai sumokėjus pinigus? Prieš kelerius metus gydytoja priimdavo registratūroje sumokėjus apie 20 litų. „Tokia paslauga yra registruota, bet gydytojai nelabai nori. Mokamai - tik optikose“, - paaiškino registratorė. Kodėl gydytojai nenori priimti už paslaugas sutinkančių mokėti pacientų, sužinoti nepavyko. Atsakymas vis dar ruošiamasKompiuterį akims tikrinti turi net pačios mažiausios šalies optikos. Nejau moderniai Moters ir vaiko klinikai tokį kompiuterį įsigyti - sudėtingas uždavinys? O gal ji „biednesnė“ už tas optikos įmonėles? Moters ir vaiko klinikos vadovas Linas Rovas, išgirdęs išdėstytą problemą, pažadėjo išsiaiškinti ir paprašė paskambinti kitą dieną. Paskambinus kitą dieną, L. Rovas nukreipė pas Šiaulių ligoninės atstovę spaudai, nes tik ji gali teikti tokią informaciją. Ligoninės atstovė spaudai Nijolė Jurgilienė pažadėjo paruošti atsakymą, nes klinikos vadovybė jį sakė rengianti. Vis dėlto atsakymo vakar nesulaukta. N. Jurgilienės teigimu, ketinama išsamiai išsiaiškinti situaciją, sužinoti, ar buvo išreikštas pageidavimas nupirkti kompiuterį vaikų akims tirti. Atsakymo „Šiauliai plius“ vis dar laukia. Jį ketiname skaitytojams pateikti rugsėjo 16 d. savaitraštyje.
- Skaitikliai sukasi piniginė tuštėja
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS, Povilas LUNGĖ Mūsų namams šilumą, vandenį, dujas ir elektrą teikiantys monopolininkai teigia, kad Šiaulių gyventojai gali nesirūpinti sąskaitų tikslumu, nes jų namuose esantys skaitikliai meluoja gerokai mažiau nei vilniečių. „Gyvatuko“ mokestis šiluminių trasų remonto metu taip pat neskaičiuojamas, tačiau peržvelgus sąskaitas galai vis tiek nesueina. Keletą savaičių ieškojome atsakymo, kodėl gegužę, kai savaitę nebuvo karšto vandens ir „gyvatukas“ sušalęs ramiai miegojo mūsų voniose, sąskaita už jį nė kiek nesumenko, tačiau protingo atsakymo taip ir nesulaukėme.
 | Metrologų duomenimis, buitiniai skaitikliai šiauliečių piniginių neskriaudžia. Autoriaus nuotr. |
Kurie skaitikliai „grybauja“?Prieš keletą savaičių Vilnių sudrebino, bet labai greitai nutilo skandalas, kad gyventojai bendrovei „Vilniaus vandenys“ atsiskaito remdamiesi metrologiškai nepatikrintų skaitiklių rodmenimis. Lietuvos metrologijos inspekcija teigia, kad tokių skaitiklių yra net 95 proc. Metrologijos įstatyme teigiama, kad skaitikliai turi būti tikrinami kas ketverius metus. „Šiauliai plius“ pasidomėjo kokia gi situacija yra mūsų mieste bei regione. Šiemet „Šiaulių vandenys“ sulaukė devynių vartotojų įtarimų, kad jų šalto vandens skaitikliai rodo „vėjus“. Septyni nusiskundimai buvo pagrįsti. Šiems vartotojams sunaudoto vandens kiekis už mėnesį buvo perskaičiuotas, pritaikant nustatytas suvartojimo normas vienam gyventojui. Džiuljeta Martinaitienė, UAB „Šiaulių vandenys“ ryšių su visuomene atstovė, informavo, kad vartotojas, suabejojęs šalto vandens apskaitos prietaiso tikslumu, turi kreiptis į Abonentų aptarnavimo ir pardavimų departamentą ir prašyti patikrinti skaitiklio techninę būklę. Jei nustatoma, kad vandens apskaitos prietaisas viršija vandens skaitikliui leistiną nuokrypį, vartotojui nemokamai sumontuojamas kitas techniškai tvarkingas šalto vandens apskaitos prietaisas. Deklaruojama, kad dauguma AB „Lietuvos dujos“ buitinių vartotojų sistemose sumontuotų skaitiklių eksploatuojama ilgiau nei 17 metų ir atitinka keliamus metrologinius reikalavimus. Metrologijos specialistai tikina, kad elektros skaitiklių netisklumų praktiškai neužfiksuojama. Skaitikliai – gyventojo nuosavybėAnot Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus viršininkės Vidos Balčiūnienės, pirmajį šių metų pusmetį patikrintos šešios šilumos energiją ir karštą vandenį regione tiekiančios įmonės bei surinkta informacija apie daugiabučiuose gyvenamuose namuose įrengtus įvadinius šilumos, gyventojų butuose – karšto vandens skaitiklius ir įmonių įrengtas skaitiklių rodmenų nuskaitymo ir nuotolinio duomenų perdavimo sistemas. Pabrėžiama, kad visi tikrinti įvadiniai šilumos skaitikliai atitinka reikalavimus, nustatytu periodiškumu atliekama jų patikra. Anot V. Balčiūnienės, pagrindinė problema yra daugiabučių gyvenamųjų namų butuose įrengtų buitinių karšto vandens skaitiklių metrologinė priežiūra. Dalis šilumos ir karšto vandens tiekimo įmonių neatlieka šių skaitiklių metrologinės patikros, kadangi skaitikliai yra gyventojų nuosavybė, o įmonės neprisiima atsakomybės už vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą. Beveik pusė metrologiškai nepatikrintaŠešios šilumos energiją ir karštą vandenį regione tiekiančios įmonės karšto vandens apskaitai naudoja 60 456 butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius, iš kurių net 24 217 (40 proc.) yra metrologiškai nepatikrinta. Esama įmonių, kuriose beveik visi naudojami skaitikliai yra metrologiškai patikrinti (UAB „Akmenės energija“, „Radviliškio šiluma“, „Fortum Joniškio energija“, „Pakruojo šiluma“). Net 98,6 proc. metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių atsiskaitymams su gyventojais naudoja UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“. AB „Šiaulių energija“ yra atsakinga už gyventojų karšto vandens skaitiklius, kurių patikra ir kalibravimas truputį atsilieka nuo grafiko, nes pastaraisias metais jie „Šiaulių vandenų“ buvo perduoti „Šiaulių energijai“. Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus duomenimis, AB „Šiaulių energija“ naudoja 48 proc. metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių, tačiau juos planuoja pakeisti iki 2013 m., per metus pakeisdama ne mažiau nei 12 tūkst. vnt. Tiesa, „Šiaulių energijai“ svarbiausias yra namo įvadinis skaitiklis. Mokėjimai už šildymą, karštą vandenį ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti („gyvatuką“) yra skaičiuojami pagal name suvartotą šilumos kiekį, išmatuotą įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, o ne sudedant gyventojų skaitiklių rodmenis. „Gyvatukas“ – slidus reikalasPavasarį per šiluminių trasų diagnostikos darbus šiauliečiai kaip ir kasmet neturėjo šilto vandens. Nebuvo šildomas ir „gyvatukas“. Kai kurie susirūpino, kad mokestis už „gyvatuką“ tą mėnesį išliko beveik toks pat. Anot „Šiaulių energijos“ atstovės, mokestis už karšto vandentiekio šilumą („gyvatuką“) skaičiuojamas pagal name suvartotą šilumos kiekį, išmatuotą įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu. Ne šildymo sezono metu, kai atliekami šilumos tiekimo trasų hidrauliniai bandymai arba kai remontuojamos trasos, šilumos energija į namą ar namų kvartalą netiekiama. Tuo laikotarpiu namų įvadiniai šilumos apskaitos prietaisai šilumos energijos neapskaito, kadangi namuose ji yra nevartojama. Nešildymo sezono metu mokėjimo už karšto vandens temperatūros palaikymą („gyvatuką“) dydis priklauso ne nuo šilumos tiekimo trukmės, bet nuo suvartoto šilumos kiekio per mėnesį. Nors gegužės mėnesį šilumos energijos tiekimo trukmė, palyginti su prieš tai ar po to buvusiais mėnesiais, buvo trumpesnė, tačiau pačios šilumos energijos suvartotas kiekis buvo didesnis. Paaiškinimo, kaip ir kodėl jis padidėja, taip ir nesulaukėme. Juk karšto vandens nebuvo, tad ir šiluma netiekta beveik ketvirtį mėnesio. Gal vėl įjungus karštą vandenį miesto gyventojai puolė praustis ir šveistis? Ir taip be perstojo septynis kartus iš eilės, kad visus „nešvarių“ dienų likučius nusiplautų ir nepamirštų suvartoti tokio pat šilumos kiekio kaip kitais mėnesiais. Pasitikrinkite patysVienos Šiaulių butų bendrijų pirmininkė aiškino, kad žmonės patys gali pasitikrinti, ar jų skaitiklis rodo bent jau apytiksliai gerai, tereikia žiūrint į skaitiklį prisipilti kelis trilitrinius stiklainius vandens. Pirmininkės teigimu, labai retai pasitaiko, kad skaitiklis rodytų daugiau, nei iš tiesų sunaudojama vandens. Daug aštresnė problema, anot pirmininkės, ta, kad vienuose Šiaulių daugiabučių butuose šildymo sistema cirkuliuoja iškart per du stovus, o kituose – tik per vieną. Už „gyvatuką“ to paties namo gyventojai moka tiek pat, nors prie dviejų stovų „prisiglaudę“ butai gauna gerokai daugiau šilumos. Pirmininkė bandė šią problemą išdėstyti Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, tačiau buvo gautas atsakymas – šilumos energijos apmokėjimo taisyklės yra jau nustatytos ir kol kas nenumatoma jų keisti. Pirmininkė paskaičiavo, kad tie butai, kuriuose yra po du šiluminius stovus, už „gyvatuką“ turėtų mokėti trečdaliu daugiau. Tiek pat turėtų sumažėti „gyvatuko“ mokestis kitiems namo gyventojams. Bijoma dujų kainų šuolioToma Grikštienė, AB „Šiaulių energija“ teisininkė ir atstovė spaudai, priminė, kad šilumos energijos kaina yra tiesiogiai priklausoma nuo jai gaminti naudojamo kuro, šiuo atveju – dujų. Prognozuojant šilumos energijos kainą, derėtų atsižvelgti į dujų kainos prognozes. „Kol kas anksti prognozuoti naujas kainas gyventojams. Jos keisis nuo 2012 m. sausio 1 d. Šį pusmetį buitiniams vatotojams galioja 2011 m. liepos 1 d. įsigalioję gamtinių dujų tarifai“, – teigė Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė, AB „Lietuvos dujos“ atstovė spaudai. „Lietuvos dujų“ atstovai tvirtina, kad naujo periodo kainoms įtakos turės 2011 m. liepos-gruodžio mėn. dujų importo kaina, kuri priklauso nuo euro ir dolerio santykio bei alternatyvių gamtinėms dujoms naftos produktų kainų. Dabar prognozuoti minėtus faktorius sudėtinga dėl tarptautinėse rinkose kasdien vykstančių pokyčių. Yra didžiulė tikimybė, kad dujos brangs. Jau liepą dujų importavimo įmonės Rusijai už dujas mokėjo brangiau 4,4 procento. Brangiausios rusiškos dujos Lietuvai buvo 2008 metų spalį – 2113 litų už tūkstantį kubinių metrų. Karšto vandens nebuvo, tad ir šiluma netiekta beveik ketvirtį gegužės mėnesio. Gal vėl įjungus karštą vandenį miesto gyventojai puolė praustis ir šveistis? Ir taip be perstojo septynis kartus iš eilės, kad visus „nešvarių“ dienų likučius nusiplautų ir nepamirštų suvartoti tokio pat šilumos kiekio kaip kitais mėnesiais.
- Gaisrininkų savanorių steigimas iš fantastikos srities
-
Evelina RIMKUTĖ Kol gaisrininkai kelia šurmulį ir piketuoja, šalies valdžia ieško būdų, kaip dar labiau sumažinti pareigūnų skaičių. Mažinant ugniagesių, atsirado planų vėl įsteigti savanorius ugniagesius gelbėtojus. Tai sulaukė ir teigiamų, ir neigiamų komentarų bei nuomonių.
 | Ar tikrai visi ugniagiasiai savanoriai drąsiai eis į gaisrą? Kol kas šalies politikams tai nerūpi. |
Ugniagesiai prašo išmaldosTrečiadienį, kai visi ruošėsi Europos vyrų krepšinio čempionato atidarymui, Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga organizavo piketą prie Šiaulių arenos. „Aštriais“ plakatais, kuriuose pavaizduotas premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, nemažai susidomėjimo sulaukusi vicekanclerio Giedriaus Kazakevičiaus kelionė į Naująją Zelandiją, kurios lėšų būtų užtekę Šiaulių rajono ugniagesių biudžeto skylėms užkamšyti, ugniagesiai stengėsi pritraukti aplinkinių dėmesį. Piketuotojų tikslas – parodyti, kaip yra naikinama priešgaisrinė tarnyba, ir sulaukti paramos. Apie 50 000 Lt – būtent šios sumos trūksta ugniagesių algoms išmokėti. „Problema tikrai didesnė, nei kam nors gali pasirodyti. Ugniagesiai, kurie saugo visuomenę, turi ištiesti ranką ir prašyti išmaldos. Mes norime parodyti, kaip yra žeminami dirbantys žmonės, kurie saugo visų turtą. Mes prašome ne priedų, ne kelionių, o uždirbtų pinigų“, – teigė Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos teisininkas Juozas Vaičiulevičius. Kol gaisrininkai kelia šurmulį ir piketuoja, šalies valdžia ne ieško būdų, kaip rasti papildomą finansavimą, bet kaip dar labiau sumažinti pareigūnų. Atsirado planų vėl įsteigti savanorius ugniagesius gelbėtojus. Čia susikerta dvi nuomonės.
Nuomonė Nr. 1Šiuolaikiniame pasaulyje savanoriškų organizacijų vaidmuo bei pasitikėjimas jomis didėja. Žmones burtis į savanoriškas organizacijas skatina bendra veikla, politiniai įsitikinimai, noras dirbti dėl politinių ar socialinių permainų, noras padėti ar padaryti ką nors naudingo kitiems, pagelbėti sau, galimybė veikti ir bendradarbiauti, siekimas įgyti patirties atliekant kokį nors darbą, socialinių paslaugų trūkumas vietinėje bendruomenėje, siekimas įdomiai praleisti laisvalaikį. „Ugniagesiai savanoriai pradedami rinkti tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas ir būtų tinkamai suteiktos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų paslaugos. Jie turės atitikti ugniagesių gelbėtojų tiek sveikatos, tiek paruošimo, tiek apmokymo reikalavimus“, – sako Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas, vidaus tarnybos pulkininkas Kęstutis Bautronis. Jei savanoriai nevykdys savo veiklos, jei neatvyks į įvykio vietą, jie paprasčiausiai bus išbraukti iš sąrašų ir toliau negalės atlikti gaisro gesinimo darbų. „Ne paslaptis, kad beveik visos ugniagesių struktūros pasaulyje atsirado iš savanoriškos veiklos, nes plečiantis miestams ir vystant pramonę bei prekybą kilo didelių gaisrų grėsmė, todėl pamokyti skaudžios gaisro rykštės miestelėnai ir verslininkai būrėsi į savanoriškas ugniagesių komandas“, – aiškina K. Bautronis. Skandinavijoje populiarios privačios gaisrinės, kurių paslaugos yra perkamos. Žinoma, populiaresnės yra savanoriškos organizacijos. „Mūsų visuomenė turi tam subręsti. Žmones tai galbūt šokiruoja, tačiau jokios problemos čia nėra. Jie bus linkę savanoriauti, tiesiog jų nereikia nuteikti priešiškai“, – teigia K. Bautronis.
Nuomonė Nr. 2Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Pocius mano, kad visuomenė nėra „užaugusi“ iki tokio lygio, kad atliktų savanorio ugniagesio funkciją. Kaimiškose vietovėse praktiškai nėra likę tokiam darbui tinkamų asmenų, o jei ir yra, tai jie užsiėmę žemės ūkio bendrovėse ar privačiame ūkyje. „Suplanuota Joniškio rajone panaikinti tris komandas – bus atleisti 27 ugniagesiai, kurie gauna apie 700 litų į rankas. Už tokį atlyginimą jie saugo žmonių turtą nuo gaisrų! Juos atleidus, jiems bus mokamos gerokai didesnės pašalpos, socialinės išmokos bei įvairios kompensacijos. Argi tai taupymas?“ – stebisi J. Pocius. Pasak jo, teikiamoje koncepcijoje yra teigiama, kad savanoriams bus mokama iš sutaupytų lėšų, skirtų savivaldybių priešgaisrinei apsaugai. Kyla klausimas – kaip jie sutaupys, kai lėšų nėra? Prieštarauja patys sauMinisterijoms buvo pateiktas Lietuvos Respublikos savanorių ugniagesių veiklos įstatymo koncepcijos patvirtinimo projektas, kurio punktai prieštarauja vieni kitiems. Teisingumo ministerija suabejojo dėl piliečių noro dalyvauti ten, kur kyla grėsmė gyvybei, kad gaisrų gesinimo funkcija vargu ar gali būti savanoriška. Buvo iškeltas klausimas ir dėl savanorių ugniagesių operatyvaus reagavimo bei jų atvykimo į gaisro vietą. Šis klausimas turėtų būti išspręstas parengiant tvarkos aprašą. Tačiau visų pirma reikia priimti įstatymą, tik tuomet bus galima rengti aprašą. Tokiems planams nepritaria Lietuvos savivaldybių asociacija, kuriai neaišku, kodėl savivaldybės turi būti įpareigotos remti savanorius ugniagesius. Jų organizacijos bus įkurtos ir veiks savivaldybėse, o paslaugas teiks savivaldybių teritorijoje. Neaiški ir lėšų apskaičiavimo metodika. Pasirodo, Finansų ministerijos pasiūlymu į nutarimo projektą įrašyta nuostata, kad savanoriai turėtų būti išlaikomi ir jų veikla plėtojama nenaudojant papildomų valstybės biudžeto lėšų. Tame pačiame dokumente rašoma, kad turi būti papildomai nenaudojamos lėšos, bet tos pačios nenaudojamos lėšos turi būti skiriamos iš savivaldybių biudžetų. Tai kas finansuos savanorius? Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas teigia, kad savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose trūksta lėšų ugniagesių komandų nuolatinei parengčiai užtikrinti, todėl gali nukentėti visuomenės ir pačių darbuotojų saugumas bei teisėti lūkesčiai, bet siūloma sumažinti komandų skaičių. Gaisrininkams savanoriams vis tiek planuojama rasti lėšų. Įstatyme tikimasi įtvirtinti nuostatas, kad savanoriui bus apmokėtos išlaidos (transporto, ryšių ir t. t.), kurias jis patirs atlikdamas pavestas funkcijas. Bus kompensuojamas ir darbo užmokestis už laikotarpį, kai savanoris paliks darbo vietą ir išvyks gesinti gaisrų. Savanoriai bus aprūpinti gesinimo priemonėmis, apranga, asmeninės saugos priemonėmis, skiriamaisiais ženklais. Savanorio žūties ar sveikatos sutrikdymo atveju bus skiriamos pašalpos. Kol kas neaišku, kieno lėšomis savanoriai bus apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų ir ar išvis bus drausti.
Europa labiau pažengusiPasaulyje savanoriai ugniagesiai yra svarbiausia gaisrų gesinimo bei gelbėjimo darbų jėga. Vokietijoje tūkstančiui gyventojų tenka 16,6 ugniagesio, iš kurių 16,18 yra savanoriai. Danijoje irgi gausu savanoriškų organizacijų, kurios teikia juridines konsultacijas, dirba su vaikais, dalyvauja savanorių ugniagesių darbe, gesina gaisrus, likviduoja automobilių, geležinkelio avarijas, aviakatastrofas ar avarijas, susijusias su pavojingomis medžiagomis ir pan.
- Centralizacija gydymo sistemos panacėja?
-
Stasys ŠLIOŽA Prieš kelerius metus prispaudęs sunkmetis privertė kruopščiau tvarkytis ir ieškoti būdų, kaip sutaupyti kiek įmanoma daugiau. Šiemet valdžia ėmė trimituoti – šalies ekonomiką glosto pirmieji šviesos spinduliai. Tiesa, toks gaudesys taupymo receptų paieškų nė kiek nepristabdė – ir toliau reformuojama valstybinių įstaigų sistema. Apskrityse įsikūrusios juridinio asmens statusą turinčios įstaigos pamažu naikinamos ir telkiamos daugiau gyventojų turinčiuose centruose. Pasišauta centralizuoti ir įstaigų personalą.
 | Jeigu būtų imtasi reformuoti gydymo įstaigų sistemą ir pradėta diegti centralizacijos naujoves, nepavyktų išvengti masinio darbuotojų atleidimo. „Šiauliai plious archyvo nuotr.
|
Teigiama, kad atsisakius net vieno specialisto, o jo funkcijas vykdant centralizuotai, būtų gerokai sumažintos valdymo ir administravimo išlaidos. Prireikus specialistų, juos rekomenduojama samdyti iš biudžetinių įstaigų. Kol kas tokią koncepciją dar tik siūloma išbandyti. Tačiau įstaigų, norinčių diegti organizacinius pakeitimus, nė su žiburiu nerasi – bijoma, kad biudžetinės įmonės tinkamai neatliks pavestų paslaugų, o už darbą reikalaus ne ką mažesnių pinigų. Apie privačias paslaugas tiekiančias įmones galvoti išvis nenorima. Su kuo ji valgoma?Spaudoje pasirodė įvairių specialistų paskaičiavimų, kad apytiksliai trys ketvirtadaliai bemaž visų valstybinių įstaigų biudžeto skiriama darbo užmokesčiui. Vadinasi, tiesioginei veiklai tenka tik apie 30 proc. įstaigos biudžeto, todėl imta kalbėti, kad turto, personalo, finansų ar infrastruktūros klausimus galima spręsti centralizuotai ir tokiu būdu taupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Respublikinė Šiaulių ligoninė – viena didžiausių mieste veikiančių valstybinių įstaigų. Praėjusiais metais jos koridoriais zujo per du tūkstančius darbuotojų. Beveik ketvirtadalis ligoninės personalo atlieka tiesiogiai su medicina nesusijusias funkcijas – tai apskaitos, ekonomikos, informatikos, teisės specialistai, pagalbinis personalas ir darbininkai. Kiekvieną mėnesį šių darbuotojų išlaikymas mokesčių mokėtojams atsieina daugiau nei pusę milijono litų. Nepaisant didelio ne medicinos personalo teigiama, kad perteklinių specialybių nėra. Pasak Lietuvos ligoninių asociacijos prezidento Daliaus Vaigino, gydymo įstaigos pačios nusprendžia, kiek ir kokių specialistų joms reikia. „Jeigu įstaiga turi keletą vienos ir porą kitos srities specialistų, tikėtina, kad jie išlaikomi ne be reikalo“, – aiškina prezidentas. Valstybinėms įstaigoms atsisakius dalies personalo ir perėjus prie centralizuoto veiklos modelio, tektų išlaikyti gerokai mažiau specialistų, kurie pajėgtų dirbti keliose įstaigose iškart. Tačiau, skeptikų teigimu, ėmus dirbti centralizuotai, gydymo sistema sustabarėtų, pavyzdžiui, centralizavus buhalterinės apskaitos sistemą, įstaigos be valdininkų leidimo negalėtų įsigyti nė menkiausio pirkinio. Tiesa, toks scenarijus galiotų tik tokiu atveju, jei valdžia skirtų savo specialistus. Įstaigoms suteikus galimybę specialistus nuomotis iš privačių įmonių, atsirastų tokias paslaugas siūlančių rangovų konkurencija. Dėl šios priežasties įmonės galėtų pigiau išsinuomoti tos pačios kvalifikacijos specialistų. Taip įstaigos neprarastų savo lankstumo, nes kiekviena galėtų pasisamdyti darbuotojų, kuriems išlaikyti nereikia skirti daug lėšų.
Pakeisti neįmanoma...Pernai, siekiant sutaupyti, sumažintas ne tik sistemos, bet ir gydymo paslaugų finansavimas. Gydymo įstaigos atsidūrė ant bedugnės krašto – ligoninės ir poliklinikos neteko galimybės teikti tiek paslaugų, kiek jų buvo anksčiau, todėl reikia uždaryti dalį skyrių, o kvalifikuotus medicinos specialistus atleisti iš darbo. Atrodo, kad gydymo įstaigų kabinetuose ramiausiai įsitaisyti gali tik tiesiogiai su gydymu nesusiję darbuotojai. D. Vaiginas tvirtina, kad kai kuriuos specialistus samdytis tik prireikus yra beveik neįmanoma, nes gydymo įstaigose nuolat vyksta nepertraukiamas gydymo procesas, todėl darbuotojai, kartu ir ne medicinos, reikalingi kasdien. Jo nuomone, centralizuoti gydymo įstaigų personalą sudėtinga dar ir todėl, kad daugumai specialistų reikia kitokio paruošimo. „Užsienyje ne medicinos personalo darbuotojai ruošiami supažindinant su medicinos teorija. Lietuvos ligoninėse panašiai dirba medicinos statistikai, kurie atsakingi už tai, kad gydymo istorijose ar ambulatorinėse kortelėse esanti informacija būtų perkelta į kompiuterinę duomenų bazę. Vargu ar kokia nors biudžetinė įmonė galėtų pasiūlyti tokių specialistų paslaugas“, – svarsto D. Vaiginas. Nuosaikiau savo biudžetą tvarkančios privačios gydymo įstaigos teigia priešingai – dalį personalo vis dėlto galima pakeisti. Vienos didžiausių privačių gydymo įstaigų Lietuvoje – Medicinos diagnostikos centro – direktoriaus pavaduotojas organizaciniams klausimams ir Privačių medicinos įstaigų asociacijos valdybos narys Artūras Seibutis pasakoja, kad privačios klinikos daliai darbų samdo rangovus. Paslaugų teikimo sutartys sudaromos su valymo, aplinkos priežiūros, teisinių konsultacijų, informacinių technologijų įmonėmis. Sutariama tik dėl vieno – personalo struktūrą būtina suformuoti taip, kad būtų tinkamai atliekamos visos reikalingos funkcijos. A. Seibučio nuomone, geriausi rezultatai pasiekiami turint optimalų ir finansiškai bei funkciškai pagrįstą darbuotojų skaičių. „Pacientų gydymas susideda iš daugelio dalių, todėl siekiant sutaupyti negalima atsisakyti pusės darbuotojų, paliekant tik tiesiogiai su medicina susijusius specialistus, pavyzdžiui, esant gydymo įrangos gedimams, turi būti reaguojama nedelsiant. Tokio operatyvumo jokia įmonė negalėtų užtikrinti, vadinasi, be inžinerinio personalo jokia gydymo įstaiga neišsiverstų“, – pažymi A. Seibutis.
...o eilinius darbininkus atleisti gailaŠiaulių centro poliklinikos, palyginti su Respublikine Šiaulių ligonine, skaičiai šiek tiek kuklesni – iš 235 darbuotojų ne medicinos personalą sudaro apie pusšimtį darbuotojų, kurių atlyginimas svyruoja nuo beveik 3 iki 1 tūkst. litų. Pasak poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotojos Aušros Varpučianskienės, kol neatlikta galimybių studija ir nepaskaičiuota, kad naudojantis centralizuotomis paslaugomis gydymo įstaigos galėtų sutaupyti gerokai daugiau, tol neplanuojama pereiti prie tokio veiklos modelio. „Jeigu ateityje paaiškėtų, kad toks taupymo receptas yra naudingas ir duos apčiuopiamos naudos, tada greičiausiai tektų pereiti prie centralizuotų paslaugų ir atsisakyti dalies savo darbuotojų“, – svarsto A. Varpučianskienė. Nors kol kas nesiruošiama nieko keisti, tačiau beveik neabejojama – jeigu būtų imtasi reformuoti gydymo įstaigų sistemą ir pradėta diegti centralizacijos naujoves, nepavyktų išvengti masinio darbuotojų atleidimo, pavyzdžiui, perleidus Šiaulių centro poliklinikos ūkinės dalies tvarkymą į kitas rankas, darbo netektų maždaug dvi dešimtys darbuotojų. Dabar, anot A. Varpučianskienės, poliklinikoje dirba po du vairuotojus ir liftininkus, keturi ūkio darbuotojai, kiemsargis bei dešimt valytojų ir rūbininkių. Pastarosios „persiorientuoja“ priklausomai nuo sezono – šaltuoju metų laikotarpiu daugiau darbuotojų atlieka rūbininkių, o šiltuoju – valytojų funkcijas. Poliklinika, atsisakiusi dešimties valytojų komandos, kas mėnesį sutaupytų daugiau nei 10 tūkst. litų. Už gerokai mažesnę sumą galima pasisamdyti valymo paslaugas teikiančią bendrovę. Nuogąstaujama, kad būtų sunku atleisti iki šiol uoliai dirbusius darbuotojus ir pereiti prie visai kitos sistemos, juolab kad naujos reformos diegimas iš mokesčių mokėtojų kišenės pareikalautų ne ką mažesnių investicijų, kurios galėtų atsipirkti tik po kelerių metų. Tačiau neaišku, kur būtų investuoti pinigai, sutaupyti keliskart sumažinus darbuotojų skaičių.
Verslininkai: ateityje centralizacijos neišvengs niekas„Baltik vairas“ – didžiausia privataus užsienio kapitalo įmonė mieste. Bendrovė prieš kelerius metus viena pirmųjų Šiauliuose pradėjo diegti centralizuoto personalo sistemą. Anksčiau įmonėje dirbo per aštuonis šimtus darbuotojų, dabar nuolatinę darbo sutartį pasirašę šiek tiek daugiau nei trys šimtai. Nepaisant to, gamybos apimtys išaugo net kelis kartus. Pasak dviračių gamyklos direktoriaus Dirk‘o Zwick‘o, teisingai subalansuoto personalo klausimas kiekvienoje įmonėje turėtų būti pats svarbiausias. „Jeigu esi gabus mechanikas, tada be vargo suremontuosi sugedusią mašiną. Jeigu nesugebi pataisyti – teks vykti į autoservisą. Tačiau nebūtina įgyti mechaniko išsilavinimo tik tam, kad prireikus galėtum suremontuoti savo automobilį“, – samprotauja direktorius. Anot jo, tokia pat situacija ir įmonėse – tai, ko nereikia kasdien, galima samdyti tik prireikus. D. Zwick pasakoja, kad galima rasti net keletą būdų, kaip optimaliai išnaudoti darbo jėgą. „Specializuotos įmonės nustatytam laikotarpiui gali išnuomoti aukštos kvalifikacijos specialistų. Sudarius sutartį su rangovais, nebereikės sukti galvos dėl valytojų, apsaugos ar kito personalo. O pasirašius terminuotas darbo sutartis su darbuotojais, kurių reikia tik retkarčiais, galima sutaupyti labai daug“, – patirtimi dalijasi vadovas. Anot jo, įstaigos turėtų pasverti, ar yra pajėgios skirti pakankamai lėšų nuolatiniam savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, kadangi neretai nutinka taip, kad norint išlaikyti aukštą darbuotojo profesinio pasirengimo lygį tenka investuoti daugiau, negu jį samdant iš kitos įmonės. D. Zwick‘o nuomone, kiekviena įmonė ar įstaiga turėtų visą dėmesį sutelkti į pagrindinę savo veiklą, o šalutinius darbus vertėtų atiduoti tos srities profesionalams. Nors dabar į centralizacijos procesą žiūrima pro pirštus, „Baltik vairo“ direktorius prognozuoja, kad ateityje privataus ir valdiško kapitalo įmonės įžvelgs centralizacijos naudą.
- Dėl komentatorių įžeidinėjimų - į policiją
-
Oksana LAURUTYTĖ
Filme „Naisių vasara“ žiniuonio dukros vaidmenį kurianti šiaulietė Agnė Grudytė kreipėsi į policiją. Moteris neapsikentė perskaičiusi užgaulius ją žeidžiančius komentarus internete. „Sprendimą priėmiau šaltu protu. Noriu pažiūrėti į akis mane šmeižiantiems žmonėms. Tik bijau, kad tos akys gali būti pažįstamų žmonių“, - sako aktorė.
 | Agnės GRUDYTĖS asmeninio archyvo nuotr. |
Neturi tapti norma Trečią sezoną seriale „Naisių vasara“ besifilmuojančią Agnę televizijos žiūrovai matė ir kaip laidos vedėją - moteris yra vedusi šou „Šeimų dainos“, „Chorų karai“. Ne kartą po įvairioms žiniasklaidos priemonėms duotų interviu pasipildavo ne itin malonių komentarų. „Neseniai moteris išsituokė su vyru. Apie tai žurnalistai parengė straipsnį ir, žinoma, pasipylė skaitytojų komentarai, kurie ne juokais suglumino jauną moterį ir mamą. „Neturi būti norma, kad virtualioje erdvėje tave žemintų ir purvais drabstytų. Komentatoriai turi jausti ribas. Jie negali jaustis nebaudžiami“, - nusprendė aktorė ir dėl dviejų komentarų internete kreipėsi į policiją. Anot Agnės, policijos pareigūnai labai geranoriškai ją išklausė, padėjo parašyti pareiškimą. Pažadėjo informuoti, kai tik pavyks nustatyti šmeižikų IP adresus ir pavardes. „Nežinau, ar prašysiu kompensacijos žalai atlyginti. Mano tikslas - įrodyti, kad gyvename ne laukinių krašte ir žmogų reikia gerbti. Būtų baisiausia, jei teisme tektų pažįstamiems žmonėms į akis pažiūrėti. Bet tai būtų pamoka tiek jiems, tiek kitiems komentatoriams“, - sako aktorė.
Šmeižikai baudžiami net laisvės atėmimo bausme Internete anonimiškumo nėra, tad policija anksčiau ar vėliau „atranda galus“ ir šmeižiančių komentarų autoriai patraukiami administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamajame kodekse yra straipsniai, kuriuose numatoma ne tik piniginė bauda, bet ir laisvės atėmimas, priklausomai nuo to, kokį nusikaltimą žmogus padarė. Policijos departamento Komunikacijų skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis informavo, kad per septynis šių metų mėnesius šalyje užregistruoti 104 tokie atvejai. R. Matonio teigimu, LR Baudžiamajame kodekse už šmeižimą yra numatyta atsakomybė. Tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tas, kuris šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę, arba spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už 154 straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas. Prie sunkesnių nusikaltimų priskiriamas rasinės, religinės ar tautinės nesantaikos kurstymas. Internetas vis dažniau naudojamas kaip šmeižto, sąskaitų suvedinėjimo, keršto įrankis. Žmogui, kurio garbė ir orumas įžeistas arba kuris mano esąs apšmeižtas, turi kreiptis į teritorinę policijos įstaigą. Pareigūnai nustato šmeižikiškų pareiškimų autorių, o nukentėjusysis pats priima sprendimą - arba gražiuoju susitaria su šmeižiku, arba kreipiasi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato, kad tas, kuris viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Kitą sumenkinęs tarsi padidėji pats“ Nusikalstamas veikas viešojoje erdvėje padaro ne tik užgaulius komentarus rašantys paaugliai, bet ir išsilavinę suaugusieji. Kažkodėl žmonės, sėdėdami prie kompiuterio ir rašinėdami, įsivaizduoja, kad yra nematomi ir negirdimi. Psichologai teigia, kad komentarus dažniausiai rašo žmonės, turintys nevisavertiškumo kompleksą. Išsakydami užgaulią nuomonę, tokie komentatoriai tarsi kompensuoja savo patirtas skriaudas, jaučiasi pranašesni už žmogų, kurį drabsto purvais. Psichologas Arūnas Norkus sako, kad esmė ta, jog interneto erdvė yra anonimiška - niekas negali tavęs pamatyti, atpažinti. Šis anonimiškumas tarsi sukuria minios dvasią. Būdamas minioje, žmogus pajaučia nebaudžiamumą. „Jis pradeda elgtis taip, kaip niekada nepasielgtų būdamas vienas. Maža to, nebaudžiamumo jausmas ir sumažėjusi asmeninė atsakomybė yra užkrečiami ir lengvai persiduoda nuo vieno kitam. Taip tarsi pasidalijama atsakomybe ir visi jaučiasi gana saugūs, ką bedarytų. Akivaizdus pavyzdys – neseni įvykiai Didžiojoje Britanijoje, kai netgi aukštiems visuomenės sluoksniams priskiriamose šeimose gyvenantys jaunuoliai pasidavė visuotiniam brutalumui“, - sako psichologas. A. Norkaus teigimu, labai panašiai ir internete - jei kas nors parašė neigiamą komentarą, o šis emociškai „užkabino“, visada atsiras ir daugiau panašių ar netgi blogesnių komentarų. Kitas klausimas – kas skatina anonimiškai kitą koneveikti, drabstyti purvais, žeminti? Anot psichologo, atsakymas labai paprastas – tokiu būdu hiperkompensuojamas menkavertiškumo jausmas. Pasąmonėje, o dažnai ir sąmoningai suvokiamas skirtumas tarp savo ir aukšto socialinio statuso asmens pasiekimų. Kuo „žvaigždė“ daugiau pasiekusi, kuo dažniau jos veidas ir vardas šmėžuoja televizoriaus ekranuose, tuo didesnis skirtumas suvokiamas, o pats suvokimas tampa skausmingesnis. Pasąmonėje kyla kaltės jausmas, kad kažko nesugebėjai, kažko nepadarei, kad esi tik šioks ar anoks, o ne „žvaigždė“. „Šis skausmingas kaltės išgyvenimas uždengiamas pykčiu ir agresija, nukreipta į kitus – daugiau uždirbančius, pasiekusius, tiesiog laimingesnius. Minios jausmo, kurį sukuria internetinis anonimiškumas, veikiama ta agresija ir plūsteli keiksmais, įžeidinėjimais, menkinimu. Viena vertus, taip pasiekiamas savotiškas katarsis - išleidžiami susikaupę neigiami jausmai. Kita vertus, tokiu elgesiu sumažinama pasąmoninė kaltė - kitą sumenkinęs, tarsi padidėji pats. Tampi labiau patenkintas savimi, geresnis ir patrauklesnis savo paties akyse“, - sako A. Norkus. Agnė Grudytė kol kas nežino, ar norės, kad ją internete šmeižiantys žmonės atlygintų moralinę žalą. „Neturi būti norma, kad virtualioje erdvėje tave žemintų ir purvais drabstytų. Komentatoriai turi jausti ribas“, - sako aktorė.
- Gamtos išdaigos keičia draudimų kainas
-
Evelina RIMKUTĖ
„Mutuojantis“ Lietuvos klimatas keičia ne tik maisto produktų, bet ir draudimo įmokų kainas. Kol ūkininkai dejuoja dėl prasto šiųmečio derliaus ir jau skandinamų naujų pasėlių, draudimo bendrovės skaičiuoja nuostolius ir ruošiasi didinti įmokas bei griežtinti draudimo sąlygas. Nuošalyje nepaliekami ir paprasti gyventojai, neturintys nieko bendro su žemės ūkiu – dėl gamtos stichijų ir liūtims nepritaikytos gatvių kanalizacijos sistemos pamažu didėja nekilnojamojo turto ir automobilių draudimas.
Lietuvą užpuolus liūtims, Šiaulius aplankė dar ir viesulas. Savaitraščio „Šiauliai plius“ kalbinti ūkininkai teigė, kad liūtis nusiaubė miežius, vasarinius rapsus ir kai kurias daržovių rūšis. „Negana to, kad žieminiai rapsai nukentėjo dėl įšalusios žemės, tai dabar ir vasariniai kelia nerimą. Mano ūkio nuostoliai siekia 20 proc. Derliaus tikėjausi daug geresnio“, - teigia ūkininkas Justas. Ši vasara buvo labai permaininga - kaitrą keitė liūtys, kilo škvalo, audrų. „Vienoje ūkio dalyje net nepradėjau javapjūtės, nes laukai buvo pilni vandens. Net teko keletą kartų traktoriumi traukti kombainą, nes šis ir klimpo, ir skendo. Dalis javų išvis nenukulta, nes jie išmirkę, apsemti, sunkiai paimami. Derlius bus aiškus tuomet, kai atsidurs sandėliuose“, - kalbėjo ūkininkas Bronius. .Lietūs, skandinantys laukus, jau padarė didelių nuostolių morkų ir svogūnų augintojams. Net ir sodą ar dažą turintys žmonės pastebėjo, kad morkomis pasimėgauti galės trumpai ir menkai. Jei dirva ir toliau bus įmirkusi ir jei užklups dar viena liūtis, nukentės ir bulvių laukai.Ūkininkas Kastytis Patiejūnas teigia, kad didžiausios šių metų problemos susijusios su atšiauria žiema. „Ūkiui teko iš naujo sėti daugiau nei pusę žiemkenčių. Rapsų peržiemojo pusė, kviečių ir kvietrugių - trečdalis. Dėl didelės sėjos darbų apimties susivėlino ir sėjos terminai. Tai, aišku, turės neigiamos įtakos vasarojaus derliui. Peržiemoję ir palikti toliau augti žiemkenčių pasėliai irgi buvo ne geriausios būklės, derlingumas 15-20 proc. mažesnis. Paties augimo metu sąlygos buvo normalios. Problemos prasidėjo, kai pradėjome imti derlių. Nuolatinis lietus neleidžia laiku nukulti derliaus, gali kristi dar nenukultų vasarinių kviečių kokybė, atitinkamai - ir pajamos už juos. Su mūsų ūkio kūlimo našumais reikėtų 15 saulėtų dienų javapjūtei pabaigti, tačiau neaišku, ar jų sulauksime. Gali būti, kad vasarinius rapsus teks kulti rugsėjį, todėl padidėja ir derliaus praradimo galimybė. Tie patys lietūs trukdo žieminių rapsų sėjai. Palankiausi sėjos terminai jau praėję, o mes su sėja dar net neįsibėgėję“, - pasakoja K. Patiejūnas.Apsidrausti tampa vis brangiauDėl dažnėjančių gamtos kataklizmų, ypač po paskutiniojo viesulo, daugelis iki šiol ignoravusių pasėlių, būsto ar kito turto draudimą suskubo dažniau varstyti draudimo bendrovių duris. Tačiau pastarosios vis atsargiau žiūri į ūkininkų turto draudimą ir vis didina riziką. Pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VvaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas teigia, kad šiais draudimo metais (2010 m. ruduo - 2011 m. pavasaris) pasėlius apsidraudė 881 žemdirbys ir buvo gauti 1584 pranešimai apie draudimo įvykius. Daugiausia žemdirbiai kreipėsi dėl iššalimo bei liūčių patirtos žalos. Pasiteiravus, ar pasikeitus Lietuvos klimatui pakito ir draudimo kainos, A. Navickas sakė, kad pasėlių draudimo įmokos tarifas priklauso nuo draudimo įvykio tikimybės, o pastaroji paskaičiuojama pagal trisdešimties metų Lietuvos meteorologinių stočių duomenis bei jų kitimo tendencijas, įvertinant ir patirtus nuostolius. Tad, dažnėjant Lietuvoje rizikų pasireiškimui, keičiasi ir draudimo įmokos tarifas, tačiau nežymiai. „Draudimo įmokų tarifai paskaičiuojami kiekvienai seniūnijai atskirai, tad, keičiantis meteorologinių sąlygų istorijai atskirose stotyse, keičiasi ir joms priskirtų seniūnijų tarifai“, - pasakojo vadovas.Įmokos didėja ne tik žemdirbiamsKintančios oro sąlygos gali padidinti ne tik ūkininkų, bet ir paprastų žmonių išlaidas. Būstų ir automobilių draudimo kainos taip pat kyla. Gamtos išdaigų nuskriausti draudikai teigia, kad būsto draudimo kainos kyla, bet ne itin ženkliai. Pastarąjį mėnesį dėl būsto draudimo išmokų į draudikus kreipėsi tik keturi šiauliečiai, iš kurių trys - po praūžusio viesulo. „Nuostoliai nebuvo itin dideli, tačiau stichija vis tiek pridarė žalos. Kitas klientas kreipėsi po smarkios liūties įlūžus stogui“, - pasakoja vienos draudimo bendrovių atstovas. Spėjama, kad dar daugiau nei būsto brangs gyvybės draudimas, nes šiame segmente draudikai išleidžia vis apvalesnes sumas. Tačiau gyventojai to neturėtų labai pajusti. „Stambius objektus“ draudžiantys klientai labiausiai pajus draudimo kainų augimą“, - teigia draudimo bendrovės atstovas.Pasak draudiko, žmonės, kurie draudžia savo automobilius vadinamuoju KASKO draudimu, neišvengiamai mokės daugiau dėl gamtos stichijų žalos. Pasirodo, kad net jei per metus nesikreipėte dėl draudimo išmokos, šiemet už KASKO draudimą kai kurios bendrovės iš jūsų vis tiek prašys daugiau nei pernai, nors jūsų automobilio rinkos vertė ir nukrito. Taip bendrovės stengiasi sumažinti savo nuostolius - po liūčių patvinusiose gatvėse daugelyje miestų automobiliai masiškai „skendo“ ir gedo. Išmokų daugėja ir dėl nesutvarkytų gatvių - po žiemos atsiradusios duobės neatidžių vairuotojų tykoja net iki vasarą.„Draudimo įmokos didėja ir dėl padidėjusių išmokų „lubų“, vis dažniau įvykstančių eismo įvykių bei didėjančio automobilių skaičiaus. Jos gali brangti ir dėl lietuvių padaromų avarijų nemažėjančio skaičiaus užsienyje. 2011 m. itin sumažėjo kapitalas, tad reikės finansiškai jį didinti. Pastaruoju metu žalų išaugo beveik 10 proc. Gruodžio mėnesį tirsime, ar draudimo kaina yra lygi draudimo rizikai, tuomet koreguosime kainas“, - sako draudėjas.UADB „ERGO Lietuva“ rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Šerys teigia, kad ir turto, ir automobilių draudimo įmokų dydis priklauso nuo daugelio veiksnių: draudimo rūšies nuostolingumo, bendrų ekonominių rodiklių, pavyzdžiui, infliacijos. „Galima sakyti, kad įmokų dydis parodo situaciją šalyje: jeigu kyla automobilių servisų paslaugų kainos, tai tikėtina, kad kils ir draudimo įmokų dydis, kadangi automobiliui remontuoti bus reikalinga didesnė išmoka. Jei kyla nekilnojamojo turto kainos, auga ir turto draudimas. Gamtos stichijų šėlsmas gali turėti įtakos kainų pokyčiams tuo atveju, jeigu jos itin pakoreguoja draudimo rūšių nuostolingumą“, - sako I. Šerys.Privalomajame vairuotojų civilinės atsakomybės ir KASKO draudime nustatant draudimo įmokas, atsižvelgiama į daugelį rizikos faktorių, vienas kurių yra kliento gyvenamoji vieta, t. y. kokiame mieste gyvena klientas ir koks šio regiono draudimo rūšies nuostolingumas. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vertinant miesto rizikingumo lygį, skaičiuojamas bendras ilgametis nuostolingumas, t. y. kiek iš viso draudžiamųjų įvykių yra registruojama dėl eismo įvykių, o KASKO draudime papildomai vertinamos ir kitos rizikos: automobilių vagystės, gamtos stichijų, ugnies žala ir t. t. Rizikai įvertinti naudojama ilgametė statistika, kas ketvirtį įvertinamos žalų tendencijos“, - pasakoja vadovas. Pasak jo, bendrovė per pirmą šių metų pusmetį privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės ir KASKO draudime užregistravo beveik 14 tūkst. žalų – trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Išmokų suma siekė 27,5 mln. litų, t. y. 13 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „ERGO Lietuva“ turto draudimo klientams per pirmą šių metų pusmetį užregistravo 1,8 tūkst. žalų – 9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šioms žaloms padengti draudimo bendrovė išmokėjo ir rezervavo 9,2 mln. litų, t. y. net 38 proc. daugiau nei pernai.
- Išpardavimų vilionės
-
Monika PETKUTĖ Akcijos – atrakcijos, išpardavimai, įvairios nuolaidos – labai populiarus pardavimų skatinimo būdas, įgaunanatis vis keistesnes išraiškas. Ši sumaniai prekybininkų naudojama priemonė, dažnai sugundo pirkėjus įsigyti prekę, kurios jiems visiškai nereikia,už tariamai ypatingai mažą ar neįtikėtinai patrauklią kainą. Sakoma, kad lietuviams trūksta spontaniškumo, bet pasirodo prasidėjus akcijų sezonui jis liejasi per kraštus – beveik pusė apsiperkančiųjų per išpardavimus įsigyja bent vieną jiems nereikalingą ir neplanuotą prekę.
 | Akys pamato, o ranka paima. Robert LINDER nuotr.
|
Sena kolekcija – nauja kolekcijaParduotuvių vitrinos stebina nuolaidomis net iki 75 procentų. Svarbiausias čia žodelis „iki“ – plakatai gali skelbti nuolaidas iki 75 ar iki 120 procentų, tačiau tai reiškia, kad greičiausiai ta įspūdinga nuolaida bus pritaikyta vienintelei prekei. Užsukus į pirmą pasitaikiusią parduotuvę skelbiančią nuolaidas iki 70 procentų, lentynoje puikuojasi užrašas – „Nuo 49 Lt“. Joje esantys džinsai, kainavę 159 litus dabar kainuoja 87. Atidžiai peržiūrėjus visas prekes, nerasite nei vienos poros kelnių už 49 litus, kainos prasideda nuo 75 litų. Oi, užrašyta gi buvo „Nuo – 49 lt“. Tiesiog tas žodelis „Nuo“ buvo toks mažytis, kad nepastabus pirkėjas net ir nepamatytų. Na, džinsai juk kainavo 159 Lt, tad nusipirkus juos ir už 87 Lt., vistiek sutaupytume. Tačiau neskubėkite griebti šio neįtikėtino pasiūlymo. Dairykitės kur yra nauja kolekcija, nes pasirodo ten džinsai kainuoja vos pora litų brangiau. Tad vietoj to, kad pirktumėte jau išparduodamus ir greit nebemadingus džinsus, už beveik tą pačią kainą galite gauti naujausią modelį. Tereikia šiek tiek atidumo ir racionalaus mąstymo, kuris padės atsispirti spalvotų, blizgančių ir mirgančių vitrinų bei akcijų kerams. Pirkinių planavimas, kainų stebėjimas ir sąrašų sudarymas, taip pat yra sėkmingo apsipirkimo garantai. „Akys pamato, o ranka paima“Psichologė Nijolė Liubinskienė išpardavimus įvardijo, kaip marketingo triuką, kuris neatneša naudos pirkėjui. Anot jos, išpardavimai, akcijos priverčia vartotojus mąstyti apie tai, jog akcija truks trumpai, o prekės yra pigios, tad reikia skubėti pirkti, nes jų gali nelikti. Nesaugumo jausmas, vienas iš pirkimo priežasčių, išlikusių dar nuo tarybinių laikų, kuomet trūko prekių. Šiais laikais, pirkėjus veikia infliacija, brangstančios prekės. Psichologė kaip vieną iš beverčio išlaidavimo veiksnių nurodė savęs ribojimą. Kuo daugiau žmonės riboja savo galimybes, tuo labiau auga noras pasielgti priešingai – tokiu atveju pirkėjas dėl lėšų trūkumo įsigyja smulkių, jam nereikalingų daiktų, kurių dėka dingsta nesaugumo jausmas, atsiranda galios pojūtis. Kad išvengtume nereikalingų pirkinių, pirmiausia, anot psichologės Liubinskienės, privalome žinoti ankstesnę prekės kainą, apie pirkinius galvoti tik būdami namuose, o ne apsupti spalvingų ir gražių vitrinų blizgesio. Užsukus į parduotuvę taip pat reikėtų susilaikyti nuo reklaminių žurnalų, informuojančių apie akcijas, kurie visuomet laukia pirkėjų prie įėjimo į parduotuvę. Šeimoms į prekybos centrus nepatariama vestis savo mažųjų atžalų, nes šie yra vieni iš patikliausių „pirkėjų“. Taip pat geriau rinktis mažas parduotuvėles, nei didžiuosius prekybos centrus, kuriuose pasiūla tokia pat didelė, kaip ir tikimybė įsigyti nereikalingą prekę. Metai praėjo, batai pabrangoIšpardavimai vienareikšmiškai nėra visiškas prekybininkų pasipelnymas ar nekokybiškų ir nebereikalingų prekių atsikratymas. Sėkmingas apsipirkimas yra tuomet, kai per išpardavimą pirkėjas randa reikalingą ir nukainotą prekę, kurios įsigyjimą planavo anksčiau. Prekės kainą reikėtų sekti nuo pat jos pasirodymo parduotuvėje iki išpardavimo. Štai pastabioji pašnekovė pasakojo, kad kai ji pirko sezoninius batus iš naujausios kolekcijos, ta batų pora kainavo 249 litus. Užsukus į tą pačią batų parduotuvę moteris pastebėjo, kad tokio puikaus pasiūlymo nepraleido ir kitos avalynės mėgėjos, tad šių batelių lentynose greitai nebeliko ir jie išpardavimų nebesulaukė – pirkėja juokavo, kad jai nebereikėjo graužti nagų dėl per didelių išlaidų. Keisčiausia tai, kad po metų, kai jos batų pora jau buvo „atkentėjusi“ visų metų pasivaikščiojimus, toje pačioje parduotuvėje ji pastebėjo „krūvas“ šių batų – ten buvo net didesnis spalvų pasirinkimas. Įdomu tai, kad dabar šie batai (praėjusių metų modelio) kainavo 369 litus. Moteris stebėjosi: „Nors dažniausiai apsiperku per išpardavimus, šįkart ryžausi atverti piniginę būtent sezono pradžioje, nes tai buvo naujausias modelis, atitinkantis naujausias mados tendencijas ir tekainavo 249 litus. Pamačiusi tuos pačius batus, toje pačioje parduotuvėje po metų, kai tendencijos akivaizdžiai pakito, o jų kaina šoktelėjo iki 369 litų, negalėjau patikėti“. Tačiau parduotuvė nesiliovė stebinusi. Išpardavimų metu, pigiausiai šiuos batus galėjai įsigyti už 279 litus. Matematika tokia, jog tos pačios avalynės kaina po metų ir per išpardavimus buvo 30 litų didesnė nei tada, kai batai buvo nauji ir madingi. Panašią situaciją papasakojusi pirkėja ir paskatino susidomėti šia tema. Pasak jos, per žiemos išpardavimą už 20 litų pirktą palaidinę, prieš porą savaičių ji išvydo kabančią naujoje kolekcijoje, o ant jos puikavosi kaina – 87 litai. Buitinė technika interneteŠtai kita pirkėja, besidominti buitinės technikos prekėmis (tiksliau šaldytuvais), dalinosi patirtimi apie jų paiešką. Ji pasakojo, kad akcijų kataloguose pirminės šaldytuvų kainos būdavo 300 – 400 litų didesnės, nei kitoje parduotuvėje esančių prekių be nuolaidos. Tiesa tokia, kad parduotuvėse, nesiūlančiose super pasiūlymų, galima rasti pigesnių prekių, nei ten, kur skelbiami išpardavimai. Įdomu ir tai, kad iš tikrųjų palankius pasiūlymus ir kainas moteris rado interneto parduotuvėse, o norint prekę įsigyti tiesiogiai, patarė rinktis atokesnes buitinės technikos parduotuves. Be to, laukiant savo pasirinktos buitinės technikos prekės išpardavimo reikėtų prisiminti, kad tokios parduotuvės, nukainavimus rengia ne dėl naujų mados tendencijų, tad nuolaidos galite ir nesulaukti. Rinkodaros subtilybės pasaulyje ir LietuvojeVartotojus pavergiančios akcijos, išpardavimai ir reklamos, tai marketingo specialistų darbas, kuris laikui bėgant keičia ir formuoja vartotojų suvokimą apie prekes. Puikus pavyzdys yra kavos pertraukėlė, dabar suvokiama kaip neatsiejama darbo rutina, išpopuliarėjusi po kasmetinės 2 milijonų dolerių reklamos kompanijos, kuri šmaikščiai skelbė: „Leisk sau kavos pertraukėlę ir priimk tai, ką tau suteikia kava“. O juk darbe mėgaudamiesi kava net nepagalvojame, kad tai kadaise buvęs puikus rinkodaros specialistų darbas. Norint sužavėti vartotojus, specialistai pasitelkia net biologijos žinios. Visame pasaulyje pripažintas ženklotyros guru Martinas Lindstromas knygoje „Prekės ženklo jausmas“ teigia, kad, pavyzdžiui, „Kellogg‘s“ kukurūzų dribsnių traškesys buvo ištobulintas garso labaratorijose ir užpatentuotas kartu su prekiniu ženklu bei receptu. Nustatyta, kad juslinis kreipimasis į klientus yra efektyvesnis nei vizualinis, nes skonio ir kvapo jutimai keliauja į tą smegenų dalį, kuri kontroliuoja mūsų emocijas bei atmintį. Lietuvoje įmonės renkasi jau patikrintus marketingo triukus: limituoja išpardavimų laiką, suteikia pirkėjams saugumo jausmą, praneša apie galimus sunkumus, jei neįsigysite jų gyvybiškai svarbios prekės. Vis dėlto marketingo specialistai šiuo metu įmonėms pataria imtis priemonių ne tam, kad pritrauktų, o kad išlaikytų jau turimus ir patikimus klientus. Be to, pastaruoju metu žmonės taip priprato prie nerealiai išpustų akcijų, kad 10 ar 20 proc. nuolaidos jau nieko nevilioja, pirkėjų dėmesį patraukia ne mažesnė kaip 40 proc. nuolaida. Tauriųjų metalų pardavėjų „žaidimai“Vartotojų teisių gynėjai pastebi, kad per išpardavimus į juos kreipiasi daugiau besiskundžiančių žmonių dėl nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo pažeidimų. Ne vienas pirkėjas pastebi, kad išparduodamų prekių kainos, dieną prieš jas nukainuojant yra pakeliamos, o per tariamąjį išpardavimą nuleidžiamos tiek, kad realios nuolaidos nėra. Juvelyrinės parduotuvės anksčiau siūlė net 90 proc. nuolaidą, vis dėlto dabar tauriųjų metalų pardavėjai šiek tiek kuklinasi ir siūlo 70 proc. nuolaidą. Tad kaipgi nesusidomėjus tokiu puikiu pasiūlymu, kai paprastas sidabrinis žiedas be „akučių“ ar kitų papuošimų, sveriantis 4,8 gramus, kainuoja 599 litus, o su šia šaunia nuolaida žiedo kaina tėra 180 litų. Tai puikus pavyzdys, kai prekybininkai pasitelkia gudrius rinkodaros triukus norėdami privilioti kuo daugiau pirkėjų šiais neįtikėtinais kainų skirtumais. Tačiau parduotuvėje, kuri nesiūlo tokių įspūdingų nuolaidų ir akcijų, panašus sidabrinis žiedas, sveriantis net 7,2 gramus, be jokios nuolaidos ar akcijos kainuoja 75 litus. Juvelyras, paklaustas apie tokius kainų ir svorių skirtumus, stebėjosi, jog kalbama ne apie vienetinių kūrinių, kurie būtų verti 600 litų, o masinės gamybos dirbinių kainas. Tačiau juvelyrinės parduotuvės direktorius Vytautas Veršickas tokiais kainų skirtumais nesistebi, nes tiek kainas, tiek antkainius nustato pačios parduotuvės – jei jos gali parduoti gaminį už 599 litus, tuomet puiku, antkainių dydis nėra ribojamas. 8 procentai žinoTokia akivaizdžiai nesąžininga komercinė veikla sėkmingai gyvuoja ir klesti. Lietuvos vartotojų instituto 2009 gegužės mėnesį atliktas tyrimas parodė, kad 65 proc. vartotojų pasigenda informacijos apie vartotojų teises, ir tik 24 proc. respondentų teigia, kad jos turi pakankamai. Taip pat tik 8 proc. vartotojų žino, kaip asociacijos gali jiems padėti įgyvendinant vartotojų teises, tad nenuostabu, kad esant nežinomybei apie vartotojų teises ir institucijas, klęsti nesąžininga komercinė veikla. Sociologiniais tyrimais nustatyta, kad vartotojai nepasitiki pardavimo skatinimo priemonėmis, t.y. išpardavimais, kurie skatina pirkėjus priimti tokius sprendimus ir sandorius, kurių kitomis aplinkybėmis jie nebūtų priėmę. Dėl nusiskundimų ar iškilusių problemų pirkėjas gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ar Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Už nesąžiningos veiklos vykdymą prekybininkams gali tekti sumokėti nuo 1 iki 30 tūkstančių litų dydžio baudos mokestį. Šiais metais valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnybos nutarimu dėl nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo 3 tūkstančių litų bauda skirta vienai įmonei, o 2010 metais aštuonioms įmonėms teko sumokėti nuo 1 iki 20 tūkstančių litų, dėl reklamos įstatymo pažeidimų šiais metais iškeltos 4 bylos.
- Idėjų yra, o komisijos - nė kvapo
-
Oksana LAURUTYTĖ Naujoji valdžia daugiau nei tris mėnesius sprendžia Šiaulių problemas, tačiau iki šiol miesto įvaizdį formuoti galinčios padėti Miesto teigiamo įvaizdžio komisijos nėra. Neabejotina, kad Šiauliuose kuriantys menininkai turi idėjų, tačiau kam jas teikti ir kieno pagalba tos idėjos gali būti įgyvendintos, kūrėjams nėra su kuo pasitarti, kam pasiūlyti. Dizaineris Vilius Puronas įsitikinęs, kad praėjusios kadencijos Teigiamo įvaizdžio komisija buvo neveiksni ir net trukdė dirbti.
 | Pritariant užpraėjusios kadencijos Teigiamo įvaizdžio komisijai, mieste buvo įkurtas „Beržynėlio” parkas su medžio skulptūromis-rentiniais, Šiauliuose įgyvendinta daug studentų idėjų, atsirado naujų švenčių, tradicijų. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Ar mieste atsiras meno prasmė? "Aukso amžiumi" V. Puronas vadina užpraėjusios kadencijos suformuotą Teigiamo įvaizdžio komisijos veiklą. Jai pritariant mieste buvo įkurtas "Beržynėlio" parkas su medžio skulptūromis-rentiniais, Šiauliuose įgyvendinta daug studentų idėjų, atsirado naujų švenčių, tradicijų. Neverta ginčytis, kiek vertingi tie "skardiniai" miesto puošybos elementai. V. Puronas sako, kad jie buvo laikmečio sprendimai. "Nei "Rėkyvos Karpio", nei "Geležinės Lapės" prie Talkšos nebūtume turėję – Lietuvos tūkstantmetis sutapo su krize. Vis dėlto, šių skulptūrų atsiradimas mieste atskleidė svarbią ir džiugią tiesą – verslininkai mielai linkę pinigais, technika, įranga ir darbo jėga padėti tiems, kurie jau turi aiškų sumanymą ir prašo pagalbos konkrečiam tikslui", - sako V. Puronas. Įmonės "Venta" ir "Elga" už dyką miestui pagamino suoliukus. Praėjusią savaitę dizainerio pastangomis mieste atsirado trys eksperimentiniai "šuniukai" - šunų tualetai. "Gubernijos" kaimynystėje, dilgėlynais apaugusiose dykvietėse vaikų ir Liepų g. 26 namo gyventojų iniciatyva įkurta futbolo aikštelė vaikams. Mieste turint būrį kuriančių studentų, pasaulyje pripažintų menininkų ir į pagalbą mielai ateinančių verslininkų, Šiaulius būtų galima po truputį dabinti ir puošti, tačiau generuoti idėjas, kalbėtis su menininkais, formuoti miesto įvaizdį kol kas nėra kam. "Praėjusią kadenciją neveikliosios Miesto teigiamo įvaizdžio komisijos kelių narių iniciatyva pernai liepos 10-ąją buvo priimtas "Viešųjų išorinių dailės kūrinių idėjų ir projektų pateikimo bei jų patvirtinimo tvarkos aprašas". Šis 12-os puslapių "popierinis paminklas" užkirto kelią bet kokiam meno kūrinio atsiradimui mieste: begalės derinimų, visa paletė baudų! Tokią formą surado miesto meno biurokratija: net juridiškai įteisino savo dykinėjimą, tylų pratupinėjimą kabinetuose", - įsitikinęs pašnekovas. 2008-aisiais tautodailininkas G. Pyragas pabandė prie Katedros pastatyti Kristaus skulptūrą. Vietoj to, kad būtų nuspręsta, kurioje miesto vietoje įteisinti tokią skulptūrą-dovaną, menininkas buvo padarytas nusikaltėliu, iškviesta policija. "Liūdna istorija ir su kasmete V. Kinčinaičio kūrybine "Kontrapunktų" tradicija (2003–2009). Naikintojai – konkretūs meno biurokratai, gaunantys algą ir kelias kadencijas tebetupintys šešėlyje. Komisijos nariai turi būti geranoriškai nusiteikę žmonės, ne draudikai, ne atsitiktiniai politikai ar jų statytiniai, bet kuriantys ir rimtai dirbantys menininkai, dizaineriai, architektai. Miesto įvaizdžiui būtinas strateginis kryptingumas. Reikia įteisinti istorinius akcentus, numatyti zonas, kuriose galėtų atsirasti reprezentaciniai, monumentalūs meno kūriniai ir kur – antriniai. Komisija turi galvoti, kaip miestą padaryti patraukliu turistams. Tada Šiauliuose atsiras "meno prasmė", jo kryptingumas. Komisijos nariai turėtų rinktis reguliariai, nustatytu laiku ir išsikalbėti. Antraip vėl pasipils kritika, anoniminės pagiežos ir negudrūs komentarai, o tai prie progreso neveda", - sako dizaineris. V. Purono teigimu, tautodailininkai neseniai pasiūlė šaunią idėją – iš akmenų sumūryti didžiausią aukurą Europoje, prie kurio galėtume minėti Baltų vienybės dienas. "Kur jį sumontuoti, gal prie Salduvės? Miesto teigiamo įvaizdžio komisijos patariamojo žodžio tokiam sumanymui dabar labai reikėtų. Kiek gerų minčių kasdien sklando virš Šiaulių!" - įsitikinęs dizaineris. Komisiją meras formuos pats Šiaulių meras Justinas Sartauskas savaitraščiui "Šiauliai plius" teigė pats besiimsiantis iniciatyvos formuoti Teigiamo miesto įvaizdžio komisiją. Nors pastaroji komisija įprastai formuojama administracijos direktoriaus įsakymu, meras įsitikinęs, kad ji turi būti itin profesionali, aukščiausio lygio ir bendradarbiaujanti su verslu, kuris galėtų finansuoti idėjų įgyvendinimą. "Komisijos pagrindinė funkcija turi būti - pagerinti miesto įvaizdį. Priešingai nei praėjusios kadencijos komisija, kuri svarstė kitų pateiktas idėjas, nauja komisija pati turės jas generuoti", - sakė J. Sartauskas. Mero teigimu, šiuo metu tariamasi, kokie žmonės galėtų dirbti komisijoje. Manoma, kad ją sudarys 15 aktyvių kuriančių žmonių. "Turime Universitetą, Architektų sąjungos Šiaulių skyrių, kolegijas, būrį kuriančių aktyvių žmonių, kurie ir bus pakviesti dirbti miesto labui", - sakė meras. Ar teigiamo įvaizdžio komisija išties gali būti aktyvus darinys? J. Sartauskas sako, kad užpraėjusios kadencijos metu komisija buvo tarpininku, kad būtų įgyvendinta Šiaulių savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Videtos Samienės idėja birželio 1-ąją Šiauliuose rengti akciją "Aš mažasis šiaulietis". Komisija taip pat daug prisidėjo, kad spalio 1-ąją Šiauliuose būtų minima pagyvenusių žmonių diena, surengtas vaikų piešinių konkursas naujametei atvirutei sukurti bei konkursas - "Idėjos mano miestui", per Velykas surengta akcija, kad Šiauliai, turintys "Gaidį", turėtų ir "Vištą", Užgavėnių proga surengtos kepėjų varžytuvės, apdovanoti geriausių realizuotų idėjų generatoriai. Anot J. Sartausko, šiuo metu yra tęsiamas buvusios komisijos pradėtas įgyvendinti projektas - "Beržynėlio" parke jau kitą savaitę atsiras vaikams žaisti skirtas "Labirintas". "Jį projektavo Universiteto studentai, komisija atrinko geriausią variantą. Labirintas jau pagamintas ir šiuo metu yra statomas", - teigia meras. Miesto įvaizdžiui būtinas strateginis kryptingumas. Reikia įteisinti istorinius akcentus, numatyti zonas, kuriose galėtų atsirasti reprezentaciniai, monumentalūs meno kūriniai ir kur – antriniai. Komisija turi galvoti, kaip miestą padaryti patraukliu turistams.
- LEZ - lavonų reanimacija ar vilties spindulys?
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas atsiuntė Šiaulių miesto savivaldybei projektą dėl laisvosios ekonominės zonos steigimo. Anot buvusio mero Genadijaus Mikšio, įtartina, ką slepia ši aukščiausių valdžios sluoksnių iniciatyva. Kai miestas pats norėjo - Vyriausybė tarsi neleido. Kai sutvarkė pramoninio parko infrastruktūrą – ministerija pati užsimanė steigti LEZ'ą. Vieni tai vadina lavono reanimavimu, kiti įžvelgia daug pinigų, treti mato puikią perspektyvą verslui.
 | LEZ jau turi kelius ir komunikacijas, tik nėra investuotojų. |
Ministerija perims į savo rankas Ūkio viceministro laiške minima, kad laisvąsias ekonomines zonas taip pat bus bandoma kurti Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio savivaldybėse. Labiausiai taikomasi į tokias miestų vietas, kuriose jau investuota: įdiegtos komunikacijos, nutiesti keliai, sukurta infrastruktūra. Jei minėtų miestų ir rajonų tarybos pritars tokiam siūlymui, šalyje LEZ teritorija ir geografija gerokai išsiplės. Klaipėdos LEZ yra 412 ha ploto, Kauno - 534 ha. Šiaulių pramoninis parkas – apie 53 ha su apsauginėmis zonomis. Jei Ūkio ministerijos planai būtų įgyvendinti, LEZ plotas padidėtų dar 600 ha. Pažymėtina, kad numatomuose plotuose yra visa reikiama infrastruktūra, kuriai ES struktūriniai fondai buvo skyrę apie 100 mln. litų. Ūkio ministerija planuoja per metus į kiekvieną pramoninį parką pritraukti bent po 1-2 investuotojus. LEZ įsikūrusios įmonės atleidžiamos nuo daugelio mokesčių. Esant tam tikroms sąlygoms, atleidžiama nuo pelno ir nekilnojamojo turto, žemės ar PVM mokesčių. Šiaulių miesto tarybos prašoma dėl pramoninio parko perdavimo Ūkio ministerijos žinion apsispręsti iki rugpjūčio 26 dienos. Reikia pateikti ir teritorijos planą bei informaciją apie infrastruktūrą. Paprastai kalbant, jei Taryba balsuos "už", bus skelbiamas konkursas LEZ verslo planui. Būgštaujama, kad LEZ teritorija bus tiesiog nuomojama, o savivaldybė nebeturės joje jokios apčiuopiamos įtakos. Neįsisavina pinigų Kai kurie Šiaulių politikai ministerijos pasiūlymą vertina įtariai. Jiems kyla klausimas, kodėl tokia idėja buvo sunaikinta anksčiau, o dabar pradėta gaivinti iš naujo. Buvęs Šiaulių meras Genadijus Mikšys prisiminė, kad pernai į Šiaulius jau buvo atvykę Kauno LEZ atstovai. Jie jau tada teiravosi dėl galimybės Šiauliuose įkurti filialą. "Tada pasakėme, kad niekas Šiauliuose Kauno nekurs ir teritorijos taip paprastai neatiduos", - prisimena eksmeras. G. Mikšiui kelia įtarimų toks ministerijos žingsnis. Pasak jo, panašu, kad Kauno LEZ, nepavykus susitarti tiesiogiai, nuėjo aplinkiniu keliu – per ministeriją: "Mes investavome savo ir europinius pinigus, todėl negali niekas taip ateiti ir paimti. Turėtų mums kompensuoti visas išlaidas." Dabar Šiauliuose esantis pramoninis parkas nesprogsta nuo investuotojų. Čia įsikūrusios vos keturios įmonės. Tuščia, nors prieš porą metų investuota beveik 40 mln. litų. Pusė šios sumos buvo apmokėta iš ES fondų, kita dalis – šiauliečių sumokėti mokesčiai. G. Mikšys prisimena, kad Šiauliai kadaise labai norėjo turėti LEZ teritoriją, tačiau ministerija kažkodėl pasirinko Kauną ir Klaipėdą, nors Šiaulių geografinė padėtis bei logistikos galimybės buvo traktuojamos kaip vienos geriausių - arti oro uostas, geležinkelis. Eksmeras teigia, kad Šiauliais domėjosi nemažai užsienio investuotojų, tačiau juos atbaidydavo ne miesto pozicija, bet netobuli įstatymai. "Jeigu pridėtinės vertės mokestis sugebėjo pasikeisti dukart per metus, apie kokius užsienio investuotojus galima kalbėti?" - retoriškai klausia G. Mikšys.  | Vakar užfiksuota viena didžiausių ūkinių veiklų pramoniniame parke: vaikai degino plastmasę nuo laidų ir į metalo supirktuvę pridavė 3 kilogramus vario. Autoriaus nuotr. |
Ar vėl liksime už borto? Šiaulių miesto tarybos narys Vidmantas Japertas laikosi visiškai priešingos nuomonės. Jis siūlo praeitį palikti istorikams ir pasirūpinti, kad neliktume už borto: "Kurdama LEZ, Lietuva iš ES išsiderėjo neblogas sąlygas dėl šių teritorijų ploto. Tas plotas buvo paskirstytas tarp Kauno ir Klaipėdos. Dabar yra neišnaudoto ploto, todėl jį reikia rasti kažkur kitur šalyje." Yra žinoma, kad Kauno LEZ'as, norėdamas toliau išlikti toks pat, turėtų iš privačių savininkų išpirkti žemę. Tam lėšų nėra, todėl tikimasi panaudoti sunkiai užpildomus pramoninius parkus. V. Japertas mano, kad dabar reikalingas principinis Tarybos sprendimas, nes Šiauliai vėl gali likti nuošalyje. Tarybos narys įsitikinęs, kad Šiauliuose LEZ nėra todėl, kad kadaise trūko politinės valios, o kai kurie valdžios atstovai kryptingai siekė sužlugdyti tokios zonos kūrimą mūsų mieste. "Ūkio ministerija rodo iniciatyvą. Manau, kad verta pasinaudoti šiuo pasiūlymu. Neužmirškime, kad sklypui perduoti bus ruošiamos tam tikros sutartys. Savivaldybė jose gali nurodyti, kokiu būdu nori atgauti savo investicijas į šią teritoriją. Tai bus derybų klausimas", - teigia V. Japertas. Pašnekovas primena, kad pagrindinė nauda iš LEZ yra papildomos darbo vietos. Dirbantys žmonės mokės mokesčius į savivaldybės iždą. Dabar nuo daugybės mokesčių atleistos įmonės po kurio laiko taip pat pradės mokėti žemės bei turto mokesčius. Šie papildys miesto kišenę. V. Japertas priminė, kad Šiauliai, užleisdami pramoninį parką LEZ'ui, nukelia nuo savo pečių prievolę teikti mokesčių lengvatas. Tuomet už tai bus tiesiogiai atsakinga Ūkio ministerija. Tarybos narys įsitikinęs, kad Šiauliams ministerijos pasiūlymas yra patrauklus. LEZ įsikūrimas įsilietų prie kitų šios teritorijos ateities vizijų. Tai teigiamai paveiktų ir čia planuojamo logistikos centro kūrimą, pasikeistų valstybės požiūris į Šiaulių oro uostą. V. Japertas paneigė nuogąstavimus, kad greičiausiai bandoma uzurpuoti ES skiriamas lėšas. ES nenumato jokių papildomų lėšų LEZ kurti, nes dabar tai gali sudaryti nelygias verslo sąlygas. Jis neišmanymu pavadino ir tai, kad ministerija "uždirbs" iš LEZ kūrimo per savo viešąją įstaigą "Investuok Lietuvoje". Tarybos narys teigia žinąs, kad šį įstaiga gali tik pasiūlyti investuotojams galimybes, o ne juos administruoti.
- Lietuva netenka fizikų ir humanitarų
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Šiemet Šiaulių universitetas studentams pasiūlė 44 studijų programas. Dešimt iš jų studentai "išbrokavo" - nepasirinko arba pasirinko vos keli studentai. ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža įsitikinęs, kad jei šalies valdžia nesiims protingai skatinti nepopuliarių, tačiau reikalingų profesijų, greitai liksime be fizikų ir humanitarų.
 | Prorektorius Juozas Pabrėža teigia, kad Lietuva turi gelbėti fizikus ir humanitarus. Autoriaus nuotr. |
Studentai renkasi populiarumą Net 67 studijų programos šalies universitetuose ir kolegijose nesurinko reikiamo studentų kiekio. Vien Šiaulių universitete tokių studijų programų - dešimt. Studentai ŠU nesirinko arba vangiai rinkosi rusų ar lietuvių filologiją, vokiečių kalbą, filosofiją ir pilietiškumo ugdymą, fiziką ir informatiką, matematiką ir informatiką, meninį ugdymą ir tikybą bei kitas specialybes. Beveik pusė stojančiųjų šalyje rinkosi socialinius mokslus: teisę, vadybą, administravimą. Jau dabar šios specialybės studentų "iškepama" gerokai per daug. Kas bus po kelerių metų? ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža sako žinojęs, kad kelios studijų programos tikrai nesurinks studentų, tačiau dešimt - jau daugoka. Anot prorektoriaus, tai ženklas, kad būtina gelbėti reikalingas, tačiau nepopuliarias specialybes, o populiarios išsilaikys pačios. J. Pabrėža tikėjosi, kad kai kurios programos nesulauks palaikymo: "Mes turime dešimt nepopuliarių studijų programų, tačiau tai nereiškia, kad visos jos nereikalingos. Prognozavau, kad šiemet nebus suformuotos penkios ar šešios programos, tačiau dešimt?!" Anot pašnekovo, ne viskas yra blogai. Trys naujos programos surinko pakankamai studentų - aplinkos objektų dizainas, verslo ekonomika bei kineziterapija. Pastaroji studijų programa parengta kartu su Klaipėdos universitetu. "Tai tik įrodymas, kad yra įvairių galimybių regioniniams universitetams išgyventi. Mes labai didžiuojamės tuo, kad glaudžiai bendradarbiaujame su Klaipėdos universitetu. Jei viską paliktume vystytis savaime, išgyventume, tačiau rengtume vadybininkų armijas, kurie po kelerių metų tik papildytų bedarbių gretas", - teigia J. Pabrėža. Reikia skatinti fizikus ŠU prorektorius primena, kad universitete sudarytos puikios galimybės studijuoti fiziką ir humanitarinius mokslus. Ar šios specialybės nebereikalingos? "Nieko panašaus. Mačiau statistiką, kad šių specialybių atstovai lengvai randa darbo daugelyje institucijų - nuo bankų iki Savivaldybės. Matematinio mąstymo žmonės tiesiog graibstomi, tačiau stojantieji apie tai negalvoja. Tai, kas šiandien populiaru, po penkių metų gali tapti nieko verta", - atsako prorektorius. Anot pašnekovo, valstybė turėtų atkreipti dėmesį į reikalingas profesijas, kurių dėl įvairių priežasčių nesirenka studentai. Pedagogų rengimas jau buvo aklavietėje. Dabar abiturientai, atlikdami motyvacinį testą, gali padidinti galimybę įstoti į pedagogines specialybes. Jiems mokamos didesnės stipendijos. Problema ta, kad pedagogų tarsi rengiama pakankamai, tačiau jais niekas iki šiol nenorėjo dirbti. Dabar situacija keičiasi, nes į tai pozityviai pažvelgė valstybė. "Kas yra pedagogas? Tai svarbiausia profesija. Pedagogai rengia ir tuos būsimus teisininkus bei vadybininkus", - primena pašnekovas. J. Pabrėža akcentavo, kad Švietimo ir mokslo ministerija jau dabar turi numačiusi, kokias programas rems nuo kitų metų. Tarp jų turėtų būti fizikos bei humanitarinių mokslų programos. Ši programa daugiau skirta regioniniams universitetams. "Akivaizdūs žingsniai turėtų būti jau nuo kitų metų, nors tai reikėjo daryti gerokai anksčiau. Nesakau, kad visos programos yra reikalingos, tačiau dėl dabartinės laisvos rinkos principu paremtos atrankos sistemos susidaro neprotinga situacija", - sako jis. Jei situacija nesikeis iš esmės, anot prorektoriaus, ŠU bus priversta atleisti profesorius, o stojantieji turės mažesnį pasirinkimą. "Kitais metais atliksime griežtesnę studijų programų atranką ir ieškosime naujų patrauklių specialybių, tačiau norisi išsaugoti tai, ką turime geriausia", - sako prorektorius J. Pabrėža.
- Liūtys gali palikti be duonos ir bulvių
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Ne viesulai, o tropinės liūtys gali pakoreguoti lietuvių tradicines šventes. Oninės lietuvių siejamos su pirmąja duona, tačiau šiemet ji bus kepama tik iš ankstyvųjų grūdų. Ūkininkai teigia, kad dėl liūčių lėčiau bręsta javai, o pyragai šiemet nebus tokie balti. Belieka melstis, kad nelytų taip gausiai kaip pernai, kai dėl liūčių ūkininkai prarado beveik trečdalį derliaus.
 | Ūkininkai nuostolių dar neskaičiuoja, tačiau tropinės liūtys gali sunaikinti nemažai derliaus. Autoriaus nuotr. |
Šlapios Oninės Oninių šventės ištakos - pagoniškos ir prasmingos. Tą dieną buvo švenčiamas pirmojo derliaus nuėmimas, kepama pirmoji duona iš šviežių miltų. Šiemet Oninėms miltų teko pirkti iš parduotuvės, nes dėl gausaus lietaus sulėtėjo javų brendimas. Antanas Bezaras, Šiaulių rajono vicemeras ir ūkininkas iki kaulų smegenų, sako, kad stiprūs šiųmečiai lietūs javams daro pastebimą žalą. Daug kur javai yra išguldyti. Juos bus sunkiau nukulti. Tenka naudoti daugiau cheminių preparatų, kad pasėlių nepultų įvairios ligos, nes kenkėjai dažniausiai mėgsta drėgną terpę. A. Bezaras aiškino, kad lietus iš grūdų išplauna dalį baltymų, liaudiškai tariant, pyragai nebus tokie balti ir putlūs. Grūdai daugiau bus pašariniai negu maistiniai. Duonos tikrai turėtų pakakti, tačiau ūkininkai turės mažiau pelno. Tad tie, kurie šiemet daug investavo į techniką, ūkio modernizavimą, pažangias technologijas, turės pasukti galvą, kaip išvengti finansinių bėdų. A. Bezaras sako stebintis orų prognozes. "Jau numato ir geresnių orų. Belieka dirbti ir tikėtis geriausio. Daugiau nerimo kelia pasaulinės grūdų kainos, kurios labai nukrito. Dar birželio mėnesį tona grūdų kainavo 800 litų, o dabar – 600", - sako ūkininkas ir vicemeras. Išgelbėjo Kryžių kalnas? Ūkininkas Linas Šateika užsiima daržovių auginimu. Jis sako, kad labiausiai baiminasi ne lietaus, o krušos: "Nemanau, kad šiemet prilis tiek, kiek pernai. Nepamenu daugiau tokių metų, kad būtų priliję tiek, kiek praėjusią vasarą. Suskaičiavau apie dešimt didžiulių liūčių, kurios sunaikino apie 30 procentų ūkininkų derliaus." Ūkininkas sako, kad jau pradeda nuimti derlių. Renkamos kai kurios svogūnų rūšys, vėliau ateis ir kitų daržovių eilė. L. Šateika sako, kad šiemet jį aplenkė ne viena grėsminga liūtis. Pažįstami juokauja, kad Dievas apsaugojo, nes daržovių laukai plyti netoli Kryžių kalno. "Praslinko debesys pro šalį, nors viską pakeliui skandino. Teko girdėti, kad ūkininkams iš Pasvalio šiemet labai trūko lietaus. Papildomų išlaidų turėjau ne dėl drėgmės, o sausros. Pavasarį buvo daugybė išlaidų, nes reikėjo kasdien laistyti", - pasakoja ūkininkas. L. Šateika tikina, kad lietaus eibių išvengia ir todėl, kad nuolat prižiūri drenažo sistemą. Dažnai karklų šaknys užkemša vamzdžius. Tenka juos valyti. Jei lietūs ypač stiprūs, skubiai sugalvojama, kaip nutekinti vandenį paviršiniais keliais. Pernai jis pumpavo vandenį iš laukų kompresoriais. Ūkininkas sako jau nesivadovaujantis liaudies išmintimi spėdamas orus. Nedaug naudos ir iš profesionalių meteorologų: "Pastarieji metai kažkokie nenormalūs - neprognozuojamos liūtys, karščiai. Kartais tenka lieti, kartais - siurbti vandenį." Bulvės gelbėjamos nuo maro Ūkininkė bulvių augintoja Emilija Rimeikienė sako, kad jau dabar bulvėms lietaus yra per daug. Žemesnėse vietose šakniagumbiai mirksta. Tenka papildomai naudoti chemikalų, kad nepultų įvairios ligos. Tokiais drėgnais metais bulves labiausiai puola maras. Tiršti rytmetiniai rūkai, gausi rasa, šiluma ir drėgmė dienomis, kasdienis lietus skatina užkrato plitimą. E. Rimeikienė tikina, kad niekas savo daržų neteršia chemija be reikalo, nes kiekvienas purškimas – papildomos išlaidos. "Chemija nėra pigi. Kainuoja ir biokuras, gaištamas laikas", - teigia ūkininkė. Pasak jos, žemės ūkio produkcijos augintojai pavasarį negalvoja kur sėti, šlapi ar sausi bus metai, ant kalno ar papėdėje. Laukai keičiami sėjomainos principu. Bulvės į tą pačią žemę grįžta tik kas trečius ar ketvirtus metus. E. Rimeikienė pastebi, kad klimatas šalyje pastebimai keičiasi. Dėl tropinių liūčių neįmanoma nuspėti, kur kepins saulė, o kur skandins liūtys. "Dar nuostolių neskaičiuojame. Tai darysime nuėmę derlių. Anksčiau gamta tokius dalykus krėsdavo retai. Dabar niekada negalime žinoti, ar pas mus palis, nors už kelių kilometrų laukai tiesiog plaukia upeliais", - teigė ūkininkė. Ūkininkai nuostolių dar neskaičiuoja, tačiau tropinės liūtys gali sunaikinti nemažai derliaus. Autoriaus nuotr.
- Parduotuvių lentynose žaliuoja bulvės
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Šiauliečiai pastaruoju metu pastebėjo, kad beveik visuose prekybos centruose gausu pažaliavusių bulvių. Specialistai perspėja nevalgyti tokių, nes jos nuodingos. Ūkininkai keikia prekeivius, kurie nemoka sandėliuoti daržovių, ir gyventojams siūlo žemės ūkio produkciją pirkti tiesiai iš ūkių - dvigubai pigiau ir sveikiau.
 | Maisto ir veterinarijos tarnyba žalių bulvių rado "Rimi" ir "Maximos" parduotuvėse. Autoriaus nuotr. |
Žalių bulvių medžioklė Šiaulietis Modestas vieną vakarą apsilankė keliuose didžiuosiuose Šiaulių prekybos centruose - bandė įsigyti bulvių. Vienos jam pasirodė tarsi dirbtinai žemėtos, kitos - sausos, tačiau atrodo lyg būtų šlapios - neva ką tik iškastos. Tą vakarą Modestas nusipirko įtartinos išvaizdos žalių itališkų bulvių, kurias suvalgė "atbulais dantimis". "Šiauliai plius" nusprendė įsitikinti, ar Modestui nesivaidena. Kitą dieną situacija buvo šiek tiek pasikeitusi. "Rimi" buvo tik lietuviškų bulvių, kurios atrodė gana normalios. "Iki" lentynose bulvės kai kur "žaliavo". "Maximos" prekybos centre buvo galima rasti įvairių šalių derliaus. Bulvės skyrėsi spalva, odelės supleišėjimu, žemėtumu. Visos bulvės tądien buvo sufasuotos į tinklelius. Kilogramas daniškų bulvių kainavo apie du litus. Išnešus jas laukan, kur buvo galima šviesoje geriau apžiūrėti, paaiškėjo, kad didžioji dalis šakniagumbių pažaliavę. Per odelę galima to ir nepastebėti, tačiau nulupta bulvė buvo skaisčiai žalia. Šiek tiek mažiau žalsvas buvo ir jos vidus. Savaitraščio pėdomis pasekė ir Šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri patikrino vieną "Rimi" prekybos centrų. Liepos 20 d. atliktas patikrinimas UAB "Rimi Lietuva", kurio metu prekyboje rasta pažaliavusių bulvių. Pakuotėje apie 85-95 proc. šakniavaisių buvo pažaliavę. Vakar pažaliavusių bulvių rasta ir "Maximoje". Specialistai tikina, kad tokių bulvių jokiu būdu negalima vartoti maistui ir gyvuliams šerti. Netinkamai laikomose bulvėse susidaro nuodingi steroidiniai alkaloidai solaninas ir čakoninas. Didžiausia jų koncentracija susikaupia akutėse bei luobelėje. Kyla klausimas - ką apie pirkėją galvoja prekybos centrų savininkai ir už prekes atsakingi darbuotojai? Kur žiūri juos kontroliuoti ir pirkėjus nuo nuodų apsaugoti turinti institucija? Pasak vieno kalbinto pirkėjo, nuodingos bulvės Šiaulių prekybos centrus okupavusios jau beveik dvi savaites. Ypač tai matyti vakarais, kai lentynose lieka vien tik pažaliavę šakniavaisiai, nes visi bent truputį baltesni ar rausvesni per dieną būna išrankioti akylesnių pirkėjų. Kaip išsirinkti? Specialistai tikina, kad bulvių gumbai pažaliuoja nuo tiesioginių saulės spindulių, dažniausiai dėl netinkamų laikymo sąlygų sandėliuose. Bulvės gali pažaliuoti dar laukuose, jei stiprus lietus nuplauna žemę ir atidengia šakniagumbius. Pakuotėje gali būti tam tikras kiekis bulvių, neatitinkančių nurodytos klasės kokybės ir dydžio reikalavimų. Specialistai tikina, kad tai normalu - daržovės yra natūralus gendantis dalykas, tačiau žalia bulvė parodo neūkiškumą. Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, prekybai skirtų maistinių bulvių gumbai, be kiekvienai klasei nustatytų kokybės reikalavimų ir leistinų nukrypimų, turi būti sveiki, švarūs, kieti, nesuvytę, nepažeisti šlapiojo, sausojo ar rudojo puvinio, neapšalę, nesukamštėję, be pašalinio kvapo ir skonio. Pirmos klasės bulvės - geros kokybės bulvių gumbai, veislei tipiškos formos ir spalvos, kieti, nesuvytę ir nesudygę, be defektų, išskyrus labai mažus paviršiaus defektus, jei jie nekenkia gumbų išvaizdai ir kokybei. Antros klasės bulvės gali būti netipiškos veislei formos ir spalvos, šiek tiek pažeistos ligų arba kenkėjų, truputį netaisyklingos formos, apsitrynusios, su nedideliais luobelės defektais. Leistini užgiję įtrūkimai ir sumušimai, jeigu jie neturi neigiamos įtakos gumbų išvaizdai ir kokybei. Pirkėjai maustomi Kada pažaliavo bulvės, kurios atsidūrė parduotuvių lentynose? Ūkininkas Edas Sasnauskas mano, kad tai greičiausiai įvyko ne laukuose, o parduotuvių sandėliuose: "Pardavėjai nemoka sandėliuoti bulvių. Užblizgina lempomis, laiko šviesiuose sandėliuose." Ūkininkas sako Danijoje ir Olandijoje matęs, kaip reikia tinkamai sandėliuoti daržoves. Ten sudaroma prieblanda, jei reikia - net rūkas. E. Sasnauskas pardavėjų apsileidimą pavadintų neūkiškumu ir nepagarba pirkėjams. E. Sasnauskas pastaraisiais metais užauginamą bulvių derlių parduoda Rusijoje, kuri, jo nuomone, labiau gerbia savo vartotoją. Reikalaujama ypač aukštos kokybės žemės ūkio produktų. "Su Lietuvos prekybos centrais nebedirbu, nes viskas čia panašu į ūkininko apgaudinėjimą. Kol nuveži iki lentynos, turi septynis mokesčius susimokėti. Pardavėjas uždeda mažiausiai 50 proc. antkainį, sugadina bulves šviesiuose sandėliuose, o nepardavęs grąžina ūkininkui. Dėk kur nori. Pažaliavusias bulves dar galima palikti sėklai, daugiau jos niekam netinka. Žmonėms galiu pasiūlyti tik važiuoti pas ūkininką į namus ir nusipirkti daržovių, pieno, mėsos iš pirmų rankų bent dvigubai pigiau. Ūkininkai tikrai nesupyks ant tokių svečių", - sako jis. Ūkininkas yra vienas iš nedaugelio bulvių augintojų Lietuvoje, kuris užsiima šių daržovių veislininkyste. Šiuo metu jis bando mūsų gamtinėmis sąlygomis užauginti du bulvių derlius - yra bulvių veislė, kurią nukasti reikia jau po 45 dienų nuo pasodinimo. E. Sasnauskas teigia, kad pirkėjai parduotuvėse apgaudinėjami ne tik tuo, kad produkcija sandėliuose laikoma be jokios sistemos. Dažnai bulvės dedamos į durpių substratą, kad atrodytų šviežesnės. Ką apie savo klientus galvoja prekybos centrų savininkai ir už prekes atsakingi darbuotojai? Kur žiūri juos kontroliuoti ir pirkėjus nuo nuodų apsaugoti turinti institucija?
- Nutiesti keliai, bet užmiršti šaligatviai
-
Mindaugas MALCEVIČIUS Į redakciją kreipėsi šiaulietis. Jis skundėsi, kad į jo namus, esančius Vaisių gatvėje, vedantis kelias labai nesaugus. Pasak šiauliečio, problema ta, kad šalia namų yra kelias, kuriuo važiuoja automobiliai, tačiau šaligatvių nėra, todėl pėstieji priversti eiti važiuojamąja kelio dalimi. Pradėjus domėtis paaiškėjo, kad tokia padėtis mieste – gana dažna. Gatvėse, kur eismas gana intensyvus, šaligatvių ar bent jau pakankamai plačių kelkraščių netrūksta, tačiau atokiau nuo judrių gatvių esantys keliai yra ir be tvarkingai įrengto šaligatvio, ir be normalaus kelkraščio, kuriuo galėtų eiti pėstieji, o kai kuriuose ruožuose privačių namų savininkai tuos varganus purvinus kelkraščius netgi okupavo savo gėlynais ir dekoratyviniais medžiais.
 | Šiauliečiams tenka žaisti pavojingą žaidimą „apeik kliūtį ir lik gyvas“. Autoriaus nuotr. |
Pėsčiuosius pasitinka įvairios kliūtys Pėstieji pasijunta lyg įsibrovėliai ne tik Medelyne, iš kur ir buvo gautas pranešimas. Gatvių be šaligatvių galima rasti Šimšės, Zoknių ir kituose miesto rajonuose. Bet šįsyk išsamiau apie Medelyną. Šioje Šiaulių miesto dalyje pėstiesiems nesaugių kelio ruožų gana daug. M. Valančiaus, Vaidilutės, Palangos, L. Giros, J. Biliūno, Dobilo, Vaisių gatvės – tik nedidelė dalis kelių, kuriuose ko nors panašaus į šaligatvį nė su žiburiu nerasi. Pagal Lietuvoje galiojančias KET, "pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu; jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu". Akivaizdu, kad daugelis šiauliečių kasdien ne savo noru priversti pažeisti šias KET numatytas pėsčiųjų pareigas, nes kelkraščiai kai kur lyg ir yra, tačiau jie po lietaus būna sunkiai išbrendami, užstatyti mašinomis arba apželdinti už tvoros įsikūrusių privačių namų savininkų. Aišku, gražu, kai gyventojai rūpinasi ne tik savo kiemo grožiu ir estetika, bet ir prižiūri už tvoros esančius šaligatvius. Tačiau kai kurie iš jų pamiršta šių paskirtį bei kam jie priklauso ir pradeda elgtis lyg savo kieme - pasėja žolę, iškelia šaligatvio bortelius lyg linksmuosius kalnelius, kad šalia kelio tarp medžių išmintu takeliu klampojantis ar vaikišką vežimėlį stumiantis tūlas miestietis, neduokdie, neįkeltų kojos į britiška tvarka dvelkiančią pievelę. Kiti sugalvoja dar gudriau - įsirengia vos ne alpinariumą su dekoratyviniais gėlynais ir įvairiais akmenim akmenukais bei pasisodina pušaičių. Gaila, kad dar nė vienas fontano neįsirengė - būtų mūsų žmogeliui bent kur atsigaivinti. Ir savivaldybei nosį nušluostytų - jūs tik per šventes sugebat vandenuką fontanuose paleisti, o mes va čia kasdien... Toli dar, matyt, šiauliečiams iki naujųjų rusų... Įdomus "žaidimas" Bet grįžkime prie KET pažeidimų. Jie padaromi tada, kai pėstieji, bandydami prasibrauti iki savo namų, ne tik eina važiuojamąja kelio dalimi, bet dažnai, norėdami apeiti jų kelyje pasitaikančias kliūtis, išeina į kelio vidurį. Dažniausios pėsčiųjų kliūtys, neskaičiuojant įrengtų gėlynų arba neišbrendamų purvynų, yra automobiliai, sustatyti šalia gyvenamųjų namų tvoros. Beje, šios dažnai beveik susijungia su važiuojamąja kelio dalimi, todėl šalia jos pastatytas automobilis tampa tikru išbandymu pėstiesiems. Norintys juos apeiti turi dvi išeitis: viena - bristi per melioracijos griovį, apsižvalgius ar nemato gyventojai brautis per gėlyną ir ten sustatytus akmenis, spraustis tarp automobilio ir gyvenamųjų namų tvoros, kita - išeiti į važiuojamosios kelio dalies vidurį. Kitaip tariant šiauliečiai, gyvenantys šalia tokių kelių be pėstiesiems skirtų takų, nuolatos žaidžia slėpynių už stovinčių automobilių ir tikisi, kad jie pirmieji pamatys į juos atlekiantį vairuotoją. Šis "žaidimas" gal ir būtų įdomus, jei jo metu nebūtų lošiama iš gyvybės ir sveikatos. Žinoma, suaugę gana greitai perpranta šį mirtiną "žaidimą", tačiau net ir tuomet jie negali jaustis ramūs, kadangi jų vaikai ne visuomet yra tokie imlūs kaip suaugusieji. Žiemą sunkumų dar daugiau Užkalbintas Vaisių gatvės gyventojas, gyvenantis gatvėje, kurioje nėra šaligatvio, o važiuojamoji kelio dalis labai siaura, kalbėjo: "Išėję į gatvę tikrai nesijaučiame saugūs. Nors eismas nėra labai intensyvus, mašinų ir čia netrūksta. Jeigu einame keliu ir pamatome dvi viena priešais kitą atvažiuojančias mašinas, skubame trauktis į šalį, nes prasilenkiančios mašinos užima visą kelią. Tuomet pėsčiajam vietos lieka tik griovyje". Kitų pėsčiųjų atžvilgiu nesaugių gatvių gyventojai irgi išsakė panašias problemas. Tiesa, daugelis jų vis dar su siaubu prisimena žiemą, kuomet ir taip siauri keliai dar labiau susiaurėjo. Kadangi šaligatvio nėra, kelionė nuvalytu važiuojamosios kelio dalies ruožu tapdavo itin rizikinga. Pakelėse sustatyti automobiliai dar labiau susiaurindavo gatves. Miesto šaligatvis – kelias į sodžių Gana įdomi pėsčiųjų situacija judrioje Žemaitės gatvėje. Šioje gatvėje jau gerokai atidžiau pasirūpinta pėsčiųjų saugumu. Tiesa, turbūt reikėtų sakyti - beveik pasirūpinta, nes tik dalyje gatvės yra reikalavimus atitinkantis šaligatvis, kuris netikėtai nutrūksta ties Palangos gatve. Kirtus ją, prasideda žole apželdintas žemės ruožas. Žmonės, rūpindamiesi savo saugumu, neina važiuojamąja kelio dalimi, todėl per tą žole apželdintą žemės ruožą "nutiesė" savo pėsčiųjų taką. Problema ta, kad jis labiau primena ne miesto šaligatvį, o taką į sodžių. Kol stipriai nelyja ir tas keliukas nepažliunga, didelių problemų lyg ir nekyla, tačiau rudenį, kuomet nuolatos telkšo balos, o dabar ir vasarą, kuri lepina ne tik karščiu, bet ir tropinėmis liūtimis, ne tik kojas galima sušlapti, bet ir, visai tikėtina, paslydus ir ranką susilaužyti. Užkalbinta praeivė, stumianti vaikišką vežimėlį, piktinosi: "Nesuprantu, negi sunku žmoniškai sutvarkyti kelis metrus šaligatvio, kad stumiant vežimėlį nereikėtų saugoti vaiko galvos, kuri per duobėtą žvyrą trankosi į vežimėlio konstrukcijas. Baisu." Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistės Daivos Mulevičiūtės paklausus, kodėl ši gatvė nebaigta tvarkyti iki galo, aiškaus atsakymo neišgirdome. "Kaip ten iš tikrųjų buvo, negaliu komentuoti. Ar dėl lėšų stygiaus, ar dėl ko nors kito šaligatvis nebuvo įrengtas", - sakė ji. Kas kaltas? Tikėtasi visus atsakymus rasti Šiaulių miesto savivaldybėje. Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė D. Mulevičiūtė teigė žinanti apie esamą situaciją, tačiau, jos teigimu, šiemet nauji šaligatviai tikrai nebus įrengiami, nes tokiems darbams nėra skirta lėšų. "Ar ateityje tokie darbai bus vykdomi, aš negaliu komentuoti", - savaitraščiui "Šiauliai plius" tikino specialistė. Taigi miesto valdžia aiškių atsakymų negali duoti. Vienintelis aiškus atsakymas – nėra skirta lėšų. Tačiau kas kaltas, kad tos lėšos neskiriamos? Pasidomėjus dėl vietoj šaligatvių įrengtų gėlynų, paaiškėjo, kad jie greičiausiai yra nelegalūs. Anot Rasos Budrytės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos, už namo tvoros esančioje žemėje galima tik šienauti, tačiau jokia kita veikla negalima. Tad kyla klausimas - kur žiūri atsakingi pareigūnai? Negi dabar kiekvienas galime kaip norime ir kur norime sodinti medžius, įrengti alpinariumus ir gėlynus? Gal kas nors šalia savo tvoros visą atrakcionų parką sugalvos pasistatyti? Juk jei galima vieniems, kodėl negalima kitiems? Aišku viena – šiais metais situacija nesaugiuose keliuose bei šaligatviuose tikrai nesikeis, todėl šiauliečiams belieka ir toliau žaisti pavojingą žaidimą "apeik kliūtį ir lik gyvas". Kyla klausimas - kur žiūri atsakingi pareigūnai? Negi dabar kiekvienas galime kaip norime ir kur norime sodinti medžius, įrengti alpinariumus ir gėlynus? Gal kas nors šalia savo tvoros visą atrakcionų parką sugalvos pasistatyti?
- Ginti vaikų teisių - gudriai sukurpus vietelę?
-
Oksana LAURUTYTĖ Vaiko teisių apsaugos skyriuje naujas darbuotojas - vyriausiuoju specialistu čia pradėjo dirbti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėjo pareigų atleistas Stanislovas Gurėjevas. Valdininkai teigia, kad S. Gurėjevo išsilavinimas - vadybos magistras - atitinka pareigybės aprašymą, todėl jis gali ginti vaikų teises. Taip - pareigybių aprašymą jau atitinka. Po to, kai birželio 6 dieną Administracijos direktorius patvirtino pareigybių pakeitimo įsakymą, kuris atrodo lyg specialiai pritaikytas S. Gurėjevo išsilavinimui.
 | Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius teigė, kad pareigybių pakeitimo įsakymą patvirtino ne specialiai tam, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu galėtų dirbti būtent Stanislovas Gurėjevas. Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.
|
Ar ne vaikus pačius reikia ginti nuo suktų valdininkų? S. Gurėjevas dirbti turėjo pradėti liepos 8 dieną, tačiau šiuo metu jis turi nedarbingumo pažymėjimą. Jam, kaip ir kitiems vaikų teisių gynėjams, bus priskirta tam tikra Šiaulių miesto teritorija. S. Gurėjevas savaitraščiui "Šiauliai plius" teigė, kad buvo priimtas dirbti į laisvą vietą skyriuje. Ji nebuvo specialiai jam sukurta - liko laisva, kai konkursą laimėjo ir skyriaus vadovu tapo vyriausiuoju specialistu dirbęs Donatas Žakaris. "Mano kategorija 15, dirbant vyriausiuoju specialistu tereikia 12 kategorijos. Kodėl mane priėmė dirbti, teiraukitės Savivaldybės Personalo skyriuje", - sakė S. Gurėjevas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Personalo skyriaus vadovė E. Čičelienė sakė, kad S. Gurėjevas į darbą Vaiko teisių apsaugos skyriuje priimtas Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus įsakymu. "S. Gurėjevo kvalifikacija atitinka pareigybinius nuostatus, jis yra baigęs socialinius mokslus", - sakė E. Čičelienė. Socialiniai mokslai dar nereiškia, kad S. Gurėjevas - socialinis darbuotojas. Jis neturi socialinio, psichologinio ir juridinio darbo patirties - yra vadybos magistras. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai yra karjeros valstybės tarnautojai. Jų pareigybėms keliami specialūs reikalavimai, funkcijos nustatomos pareigybių aprašyme. Iki šiol pareigybių aprašyme buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities socialinio darbo ar edukologijos krypties (socialinio pedagogo) išsilavinimą ir turėti ne mažesnę nei vienerių metų darbo patirtį pagal reikalaujamą išsilavinimą. Vadybos magistru S. Gurėjevas tapo baigęs Socialinių mokslų fakultetą, tačiau jis nėra nei edukologas, nei socialinis pedagogas. Kaip nutiko, kad S. Gurėjevas tapo tinkamas šioms pareigoms? Anot E. Čičelienės, birželio 6-ąją Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius patvirtino pareigybių pakeitimo įsakymą. Jame beliko punktas, kad vyriausiuoju specialistu Vaiko teisių apsaugos skyriuje gali dirbti žmogus, baigęs mokslus Socialinių mokslų studijų srityje. Ak, kiek gabių ekonomistų iki šiol neturėjo teisės ginti Šiaulių vaikų teisių! Bet nėra ko nusiminti, nuo šiol - turės. Taigi, atrodo, kad Lietuvoje įstatymai vieni, o Šiauliuose - kiti, ir ne tik tai. Pas mus vaikų teises gins žmogus, kuriam galbūt gudriai sukurpta šilta vietelė, o vaikų teisių gynėją patvirtina žmogus, kuris, gali pamanyti, keičia įsakymus, pritaikydamas juos konkrečiam žmogui. Ar nereikia pačių vaikų gelbėti nuo tokių asmenų ir reiškinių, kai akivaizdžiai parodoma, kaip reikia "dirbti"? Dvi dienas "Šiauliai plius" nei darbo, nei mobiliuoju telefonu V. Damulevičiaus nepakalbino. Kabinete, sekretorės teigimu, jo nėra, o mobiliuoju telefonu Administracijos direktorius neatsiliepė. Paskutinę akimirką, kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai, V. Damulevičius pats paskambino - atsakė į praleistą skambutį ir paklaustas patikino, kad pareigybių aprašymas buvo pakeistas tikrai ne dėl S. Gurėjevo. Tiesa, administracijos direktorius iš pradžių sakė gerai neprisimenąs, kokius įsakymus pasirašinėjo birželį. Vėliau paaiškino, kad pareigybių aprašymas pakeistas, nes "norisi išplėsti, kad galėtų pretenduot didesnis ratas žmonių į tam tikras specialybes". Įdomu, gal vaikus muzikos nuo šiol galės mokyti kūno kultūros mokytojai? Juk pedagoginį universitetą baigė abu, na tai kas, kad specializacija skirtinga. Socialiniams darbuotojams - griežta tvarka Jei vaiko teisių apsaugos tarnybose vaikų teises gali ginti vadybos magistrai, kodėl socialiniais darbuotojais gali dirbti tik turintieji aukštąjį universitetinį arba koleginį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą? Tokia tvarka šalyje įsigaliojo nuo liepos 1-osios. Nustatytos išimtys tik socialiniams darbuotojams, kuriems iki reikiamo išsilavinimo įgijimo yra likę mažiau negu pusė išsilavinimui įgyti skirto termino. Šis išsilavinimo reikalavimas netaikomas ir socialiniams darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus bus likę ne daugiau kaip 7 metai. Tokia tvarka įsigaliojo, nes, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, ši specifinė ir labai svarbi profesija reikalauja ne tik profesinio išmanymo, psichologinių žinių, bendravimo įgūdžių, bet ir gebėjimo atjausti žmogų, suprasti jo problemas ir svarbiausia - padėti visuomenei susivokti, kad socialinės gerovės pagrindas nėra vien materialinės vertybės. "Todėl neatsitiktinai yra keliamas profesinės kompetencijos reikalavimas socialiniams darbuotojams, nes šiame darbe kokybė yra itin svarbi, tad ir atitinkamas išsilavinimas yra būtinas", - tvirtino ministras. Ar vaikų teisių gynėjams kokybė nesvarbi? Nereikia psichologijos žinių, patirties, profesinio išmanymo? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, reikalavimas turėti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą taikytinas 3196 socialiniams darbuotojams. Iš reikiamo išsilavinimo neturinčių ir į įstatyme numatytas išimtis nepatenkančių 499 žmonių 142 yra atleidžiami, o kitiems pasiūlytos kitos pareigos. Socialiniai darbuotojai dažnai klaidingai tapatinami su žemos kvalifikacijos lankomosios priežiūros darbuotojais (socialinio darbuotojo padėjėjais), dirbančiais pagal socialinio darbuotojo nurodymus ir teikiančiais pagalbą asmens namuose. Išsilavinimo reikalavimas bus taikomas tik socialiniams darbuotojams. Renata Stankevičienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja: "Vadybos žinios, be jokios abejonės, yra gerai dirbant bet kurioje srityje, tačiau atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) uždavinius ir funkcijas, vaiko teisių apsaugos kontrolierės manymu, šioje srityje turėtų dirbti asmenys, turintys teisinį, socialinį, psichologinį ar pedagoginį išsilavinimą." Įdomu, gal vaikus muzikos Šiauliuose nuo šiol galės mokyti kūno kultūros mokytojai? Juk pedagoginį universitetą baigė abu, na tai kas, kad specializacija skirtinga.
- Skaitmeninės televizijos reklama apgaulė
-
Kabelinė televizija išliks ir po 2012-ųjųOksana LAURUTYTĖ Šalies televizijos pradėjo rodyti reklamą, kurioje 139 metų sulaukęs senukas džiaugiasi, kad Lietuva 2012 metų spalį pagaliau įžengs į skaitmeninės televizijos amžių. Reklama graži, tačiau žiūrovams pateikiami du skirtingi tekstai: „Lietuva atsisveikins su analogine antžemine televizija“ ir „Lietuva atsisveikins su analogine televizija“. Vos vienas žodis, tačiau turinys visai kitas. Skelbiant, kad Lietuva atsisveikins su analogine televizija, pasakoma, kad atsisveikinama ir su kabeline TV, o tai jau melas. Kabelinė televizija žiūrovams paslaugas teiks ir po 2012-ųjų. Dėl apgavystės Lietuvos kabelinių televizijų asociacija jau kreipėsi į Susisiekimo ministeriją.
 | 139-erių metų žilagalvis herojus kalba daug - pristato savo šeimos narius, aiškina, kada įsigijo televizorių, tačiau trumpinant reklamą kažkodėl buvo išmestas svarbiausias žodis. |
Atsisveikinama su analogine antžemine televizijaĮ savaitraštį „Šiauliai plius“ ėmė skambinti šiauliečiai. Jie teiraujasi, ar nuo 2012-ųjų spalio matys kabelinę televiziją. Toks klausimas šiauliečiams kilo, nes per televiziją jie matė reklamą, kurioje žilabarzdis vyras aiškina, kad Lietuva atsisveikins su analogine televizija. Analoginė televizija – technologijos rūšis. Jei skelbiama, kad atsisakoma analoginės televizijos, tai reiškia, kad Lietuvoje liks tik skaitmeninė televizija ir jokios kitos. Iš tikrųjų Lietuva atsisveikina su analogine antžemine televizija – ta, kurią žmonės mato naudodamiesi ant stogų iškeltomis antenomis. Kabelinės televizijos teikėjai retransliuoja ir analogines, ir skaitmenines TV programas. Daugelis žmonių vis dar turi senesnius kineskopinius televizorius. 2012 metais atjungus analoginę antžeminę televiziją, kabelinės TV žiūrovai ir toliau galės naudoti senesnio tipo televizorius, jiems nereikės įsigyti skaitmeninių priedėlių arba naujo televizoriaus. Neturintieji jų skaitmeninės ar kabelinės televizijos programas galės matyti, jei jų televizorius turės įmontuotą priedėlį, arba jiems teks įsigyti išorinį priedėlį. Ištaisyti klaidą prašys Susisiekimo ministerijosKlaidinančią reklamą, kurioje skelbiama, kad Lietuvoje liks tik skaitmeninė televizija, užfiksavo antstoliai. Lietuvos kabelinių televizijų asociacija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kuri yra reklaminio klipo užsakovė. Bus prašoma, kad vaizdo klipas būtų nedelsiant ištaisytas – kad jame atsirastų žodis „antžeminė“ televizija, ne tik kai kalbama apie analoginę, bet ir apie skaitmeninę TV. Juozas Jurelionis, Lietuvos kabelinių televizijų asociacijos direktorius, savaitraščiui „Šiauliai plius“ teigė manantis, kad klaidinga reklama atsirado dėl kvailumo. Trumpinant reklamą, kad jos transliacija kainuotų mažiau, matyt, buvo išmestas žodis. Dėl to žodžio ir kilo sumaištis. „Susisiekimo ministerija turėtų įpareigoti reklamos kūrėjus nedelsiant ištaisyti klaidą“, – teigė J. Jurelionis. Klaida – tyčia ar iš kvailumo?Kyla klausimas – gal vis dėlto klaida padaryta tyčia? Kodėl skaitmeninės televizijos reklamuotojai pateikia du skirtingus tekstus? Gal siekiama šalies kabelines televizijas išmesti iš rinkos? Suklaidinti šalies gyventojai puls pirkti brangius televizorius, skaitmeninės televizijos imtuvus, atsisakyti kabelinės televizijos paslaugų ir suskubs tapti tik skaitmeninės televizijos transliuotojų abonentais. Lietuvos kabelinių televizijų asociacija vienija 54 įmones. Asociacijos nariams priklauso 102 tinklai, įrengti 67 miestuose ir miesteliuose. Asociacijos narių kabelinės TV abonentų skaičius viršija 317 tūkst. abonentų. Vertinant vidutinį Lietuvos šeimos narių skaičių galima teigti, kad asociacijos narių retransliuojamas programas stebi per 790 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ar šie vartotojai – ne gardus kąsnelis, kurį galbūt bandoma prisivilioti meluojant? Susisiekimo ministerijos Komunikacijų skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis savaitraščiui „Šiauliai plius“ sakė manąs, kad daugeliui žmonių visiškai vienodai, ar kalbama apie analoginę antžeminę, ar tik apie analoginę televiziją, nes terminai – visiškai neaiškūs. „Man kabelinė yra kabelinė. Manau, reikėjo žmones informuoti gerokai paprastesniais žodžiais. Dabar mes sieksime kuo plačiau skelbti informaciją, kad kabelinė televizija išliks ir jos abonentams niekas nepasikeis“, – teigė jis. A. Malinovskis vieno žodžio išmetimą iš vaizdo klipo linkęs vadinti tik netikslumu. Šį netikslumą gamintojai jau taiso, tad šalies televizijos rodys neiškarpytą klipą su visu tekstu. „Klipas yra 45 sekundžių trukmės. Jį trumpinant buvo neatsižvelgta į esmę“, – sakė pašnekovas. Kodėl trumpinant reklamą nebuvo išmestas koks nors kitas žodis – reklamoje žilagalvis pasakoją kone apie visą savo gyvenimą. Juk buvo išmestas žodis, iš esmės keičiantis situacijos prasmę. Vaizdo klipą Susisiekimo ministerijos užsakymu sukūrė konsorciumas „Vip Communication“, laimėjęs konkursą antžeminės skaitmeninės televizijos erai viešinti. Siekiant viešinti šios televizijos įvedimą Lietuvoje, buvo parengtas projektas, kurį finansuoja ES paramos fondai. Viešinimo biudžetas – 10 milijonų litų.
- Prišnerkšti tualetai - priežiūros ar kultūros stoka?
-
Oksana LAURUTYTĖ "Tualetas - šeimininko veidrodis", - sako kultūringojo pasaulio žmonės ir pagal tvarką bei švarą tualete vertina ne tik asmenį, įstaigą, miestą, bet ir šalį. Ką galima pasakyti apie Šiaulių miesto ir įvairių jo įstaigų šeimininkus, kurių tualetuose nuo dvoko graužia akis? O gal tvarkos stoka - ne šeimininkų, o pačių tualetų lankytojų bėda ir būtent jiems skiriami ketureiliai: "Broliai lietuviai iš gimtojo krašto, darykit į skylę, o ne ant krašto"?
Dvokas tualete - ne priešas? Kažkada Šiauliuose buvo keli viešieji tualetai, tad prispirti gamtinių reikalų žmonės susikaupę sugebėdavo nuskubėti iki trokštamos vietos nusilengvinti. Dabar miete yra likęs vienintelis nemokamas tualetas skverelyje priešais Savivaldybę. Duris jis atveria tik darbo metu. Prieš kelerius metus suremontuotame tualete miesto valdžia atidarymo proga moterims skirtoje pusėje išdrįso net "šampano" iššauti ir jo iš krištolo taurių paragauti. Įdomu, ar dabar kas nors iš atsakingų asmenų į šį tiesiog miesto galvų panosėje esantį tualetą užsuka? Panašu, kad ne, nes jame nuo smarvės net akis graužia ir neatrodo, kad iš kambarėlio, kuriame turėtų būti įsikūrusi valytoja, ši išlenda bent kartais tualeto sutvarkyti. Kelis kartus "Šiauliai plius" žurnalistai lūkuriavo prie tualeto, ketindami pakalbinti valytoją apie tautiečių sanitarinius įpročius, tačiau veltui. Kambarėlyje nuolat degė šviesa, tačiau ši nepasirodė. Turbūt drąsos pažiūrėti, į ką pavirto vieta, kur kadaise gertas "šampanas", trūksta ne tik jo savininkams, bet ir pačiai valytojai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyresnioji specialistė Henrita Giedraitienė informavo, kad tualetas skverelyje priklauso bendrovei "Šiaulių turgus". Ši įmonė ir turi atsakyti už patalpų švarą bei priežiūrą. Tik ar kas nors kontroliuoja, kaip Savivaldybės panosėje tas tualetas atrodo? Alvydas Petroliūnas, bendrovės "Šiaulių turgus" vadas, nukerta: "O ar žinote koks kontingentas žmonių tame tualete lankosi? Po jų apsilankymo į tualetą išvis užeiti neįmanoma. Ventiliacinė sistema tualete nefunkcionuoja. Mūsų žmogus nuolat valo, kasmet atliekame einamąjį remontą, bet tai mažai gelbėja."  | |  | Ar Šiaulių miesto galvos viešajame tualete, esančiame skverelyje prie Savivaldybės, nenorėtų šiandien išgerti „šampano“? |
Anot A. Petroliūno, kadangi tualetas yra žemėje ir nėra hidroizioliacijos, pavasarį per sienas tiesiog teka vanduo, kuris sunaikina visą remontą. Žiemą ant sienų kaupiasi kondensatas. "Pats statinys yra prastas. Blogai yra. Nuolatinis valymas ir dezinfekavimas problemų neišspręs. Reikia kapitalinio remonto, bet tam reikia lėšų",- sakė jis. O ar įmonė neketina viešojo tualeto suremontuoti prieš Europos krepšinio čempionatą? "Einamąjį remontą padarysime", - žadėjo A. Petroliūnas. Savivaldybė šiuo metu turi šešis tualetus, kurie yra autobusų apsisukimo žieduose. Juos prižiūri - valo ir dezinfekuoja - bendrovė "Specializuotas transportas". Savivaldybė pasirūpina biotualetais ir švenčių metu. Miesto valdžia per vasarą prie amfiteatro ir Prūdelio pastatė po biotualetą. Pernai biotualetai keturis mėnesius buvo pastatyti prie Talkšos ežero. Dabar prie šio vandens telkinio tualetų nėra, bet jie atsiras, nes įsisavinant ES lėšas ir tvarkant Talkšos prieigas bus pastatyti ir viešieji tualetai. Apmokestinimas lankytojus drausmina Šiauliuose tualetų problema buvo aktuali visais laikais. Miesto valdžios atstovai tikėjosi jų problemą išspręsti, kai pradėjo dygti prekybos centrai. Juk tualetai juose turi būti ir yra. Vis dėlto ar kas nors pasidomėjo, kaip atrodo, pavyzdžiui, centre esančio prekybos centro "Maxima" tualetas? Užsukti ten taip pat galima tik prisimerkus ir užsispaudus nosį. "Saulės miesto" pirmo aukšto tualetas, kuriame dažniausiai lankydavosi autobusų laukiantys šiauliečiai ir miesto svečiai, dabar užrakintas. Į jį patekti gali tik sumokėjęs aparatui 50 centų. Akivaizdu - apmokestinimas davė naudos. Tualete gerokai švariau ir nedvokia. Tačiau problema, panašu, persikėlė į antrą pastato aukštą - nenorintys mokėti 50 centų lankytojai čia esančiame tualete lūkuriuoja eilėse. Na, nekvepia čia rožėmis ir, atrodo, dvokas - tikrai ne priešas. "Saulės miesto" atstovė spaudai Šarūnė Širvinskaitė informavo, kad prekybos centro pirmame aukšte tualetai apmokestinti simboline kaina nuo balandžio 1-osios. "Pirmojo aukšto tualetai yra modernūs, investuota didelė suma jiems suremontuoti. Dabar prekybos centro lankytojai gali naudotis labai tvarkingais tualetais", - teigė ji. Anot atstovės spaudai, po remonto pasikeitė ne tik tualetai, bet ir žmonių elgesys juose - sumokėję nors ir minimalią kainą, jie elgiasi tvarkingiau ir atsakingiau. Nejau lietuviai geba vertinti tik tai, už ką sumoka pinigus? "Simbolinė kaina sudrausmino ir piliečius, kurie bandė naudotis tualetais ne pagal paskirtį, o ketino įsikurti juose ilgiau", - teigė Š. Širvinskaitė. Higienos norma švarą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Viešųjų tualetų higienos normoje nurodyta, kad už švarą ir tvarką, aprūpinimą inventoriumi, valymo ir dezinfekcijos medžiagomis, popieriumi, muilu atsako jį prižiūrintis darbuotojas. Jis privalo turėti reikiamą valymo inventorių ir valymo bei dezinfekcijos priemones. Patalpos turi būti švarios visą laiką. Nešvarios grindys valomos nedelsiant drėgnu būdu. Du kartus per dieną patalpų sienos, grindys, įrenginiai dezinfekuojami ir plaunami. Panaudotas popierius, kitos atliekos sumetamos į šiukšlių dėžes. Šiukšlių dėžėse turi būti įkloti vienkartiniai plastikiniai maišeliai. Darbuotojas turi dirbti su specialiais drabužiais, avalyne, pirštinėmis. Ar Šiauliuose laikomasi šios higienos normos? O gal kultūriniai įgūdžiai tualetų lankytojams svetimi? Tualetas ir jo švara - šeimininko vizitinė kortelė. Tai svarbi ir privačiausia vieta darbe. Jis leidžia spręsti apie įstaigų aptarnaujantį personalą, taip pat apie kolegas. Panašu, kad viešieji tvarkingi tualetai Šiauliuose atsiras tik talkinant Europos Sąjungos fondams. Įdomu, ar jų laukia tokia pat švara dvelkianti ateitis, kaip ir kultūringose ES šalyse, ar mūsiška, lietuviška, palydima gintarinės šypsenos? Ką galima pasakyti apie Šiaulių miesto ir įvairių įstaigų šeimininkus, kurių tualetuose nuo dvoko graužia akis?
- Daugiabučių gyventojai - remontų įkaitai
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Daugiabučių namų gyventojai dažnai priversti permokėti už įvairias būsto priežiūros paslaugas, nes namų administratoriai suinteresuoti gauti kuo daugiau pelno, o bendrijų pirmininkai nesigaudo rinkos kainose. Neūkišką bendrijos pirmininką namo gyventojai gali lengvai pakeisti kitu, tačiau aklavietėje atsiduria tie, kurių namus prižiūri privačios bendrovės.
 | Daugiabučių namų gyventojai dažnai nežino, už ką moka mokesčius bendrijoms ir namų administratoriams. Autoriaus nuotr. |
"Daugiabutinio" skundas Vieno dvidešimties butų namo gyventojas redakcijai pranešė įžvelgiantis neteisybę, už kurią jam teks sumokėti. Namo administratorė UAB "Saulės valda" sukvietė gyventojų susirinkimą, kuriame nuspręsta remontuoti stogą. Surengė konkursą darbams atlikti, kaip ir priklauso. Administratorius pateikė trijų rangovų sąmatas ir liepė rinktis. Įtarimą kelia tai, kad rangovai nurodo skirtingą darbų apimtį, o sąmatos skiriasi dešimtimis tūkstančių. Žmonėms nelieka nieko kito, tik rinktis pigiausią variantą. Konkursą tradiciškai laimi vienintelis UAB "Saulės valda" akcininkas – AB "City Service". Sutapimas? Nors pasiūlyta ir mažiausia kaina, darbų sąraše gausu neaiškių mokesčių. Sąmata užbaigiama 9619,87 Lt suma, bet prie jos pridedami "kiti darbo užmokesčio priskaitymai" - 160,78 Lt, "papildomų medžiagų vertė" – 224,59 Lt, "papildomų mechanizmų" - 3,71 Lt, "socialinis draudimas" – 672,43 Lt, "statybvietės išlaidos" – 400,55 Lt, "pridėtinės išlaidos" – 651,16 Lt, pelnas – 586,66 Lt bei 21 proc. PVM. Iš viso 14906,90 Lt. Daugiabučio gyventojui neaišku, kas slypi po "pridėtinėmis išlaidomis", "kitais darbo užmokesčio priskaitymais", "papildomais mechanizmais" ir "papildomomis medžiagomis". To tiksliai nepaaiškino ir namo administratoriai. Ot ir ne! Vilius Mackonis, "Saulės valdos" atstovas, atsakydamas į laišką, redakciją mokė, kad negalima pasitikėti anonimais. Laiško autorius greičiausiai bijojo užsitraukti "Saulės valdos" rūstybę ir likti kiauru stogu. Vis dėlto "Saulės valdos" atstovas suprato, kad kalbama apie Vilniaus g. 127 namą, todėl atsakė konkrečiai: "Name suburta iniciatyvinė gyventojų grupė ilgėliau užtruko spręsdama, ar pateikta sąmata jiems tinka. Sulaukėme sprendimo – 14 iš 20 namo gyventojų pritarė atlikti stogo remontą pagal sąmatą, kurią sudarė "City Service". Savo ruožtu "Saulės valda" įsipareigojo išdėstyti mokėjimus už darbus palankiu gyventojams terminu. Iš rangovų reikalaujame ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir suteikti garantiją." V. Mackonis akcentavo, kad laiško autorius, nagrinėdamas sąmatas, neatsižvelgia į darbo organizavimo išlaidas. Tai ir slepiasi po minėtais mokėjimais. Atstovas prieštaravo laiško autoriaus teiginiams ir pateiktiems skaičiams: "Cinkuotą skardą, anot laiško autoriaus, siūlėme 30 proc. brangiau. Tuo tarpu mūsų siūloma kaina po 3593,35 Lt/t, o UAB "Metalo prekyba" kaina - 4600 Lt/t. Iš tiesų mes pasiūlėme 30 proc. mažesnę kainą. Dujų kaina sąmatoje nurodyta 3,83 Lt/kg. Degalinėse, priešingai, nei tvirtina laiško autorius, dujų niekas kilogramais nepardavinėja – ten kainos nurodomos už litrą." Atstovo atsakymas, kaip ir galima tikėtis, baigėsi skambiais lozungais apie tai, kaip daugiabučių administratorius uoliai dirba gyventojų labui. Bendrija - pigiausias administravimo būdas Butų bendrijų pirmininkai sutartinai tvirtina, kad daugiabučius administruojančios bendrovės – sovietinė atgyvena. Kelių namų bendrijoms vadovaujanti Onutė teigė, kad kurti bendriją – geriausias namo ūkio tvarkymo būdas: "Tuomet praktiškai visi gyventojų sumokėti pinigai atitenka namui, o ne kažkokios firmos administracijai išlaikyti." Kone kiekvienoje butų bendrijoje po metinių ataskaitų pirmininkams tenka teisintis, kam ir kiek sumokėjo. Onutė pripažįsta, kad bendrijų pirmininkai dažnai nėra profesionalūs statybininkai, todėl bendrovių vadybininkai juos apgauna. Jos nuomone, geriausia, kai name gyvena išmanantis žmogus, kuris sutinka stebėti rangovų atliekamus darbus ir viską suskaičiuoti. Jei tokio nėra, apsimoka tokį net pasisamdyti. Pirmininkė įsitikinusi, kad administruojančios bendrovės suinteresuotos savo pelnu, o ne žmonių gerove: "Kiek žinau atvejų, kai administratoriai pasididina algas, nesiskaito su gyventojais. Žmonės priversti išlaikyti direktorius, kelis buhalterius, kasininkus, santechnikus, elektrikus." Svarbiausia - skaičiuoti Onutė tvirtina, kad bendrijos daug pigiau pasisamdo žmones, dirbančius pagal verslo liudijimus, tačiau dideliems darbams tenka skelbti konkursus, kuriuose dalyvauja įmonės. "Reikia būti budriam ir visada skaičiuoti. Keitėme vienam namui stogą – beveik 1000 kv. metrų. Atlikome apklausą, gavome įvairių pasiūlymų. Kai prasidėjo darbai, mums pasakė, jog reikės papildomai uždengti stogo šonus. Sutikome sumokėti už papildomus darbus. Pasirodo, kad rangovai vėliau iš naujo perskaičiavo viso stogo sąmatą. Nesutikome mokėti papildomai už stogą, tik už šonus. Mums grasino teismais, tačiau žinojome esantys teisūs ir taip sutaupėme per 7000 litų gyventojų pinigų", - pasakoja pirmininkė Onutė, nenorėjusi įvardyti darbus atlikusios įmonės. Stogo keitimo darbai kainavo apie 40 tūkst. litų. Pirmininkė žino ne vieną atvejį, kai žmonėms pateikiamos kosminės sąmatos, o darbai atliekami aplaidžiai: "Kas patikrins, ar namas renovuotas tvarkingai, jei viskas jau paslėpta po skarda ar tinku. Ką gali padaryti pirmininkas? Tik griežtai kontroliuoti, o jei nesugeba - pasamdyti išmanantį žmogų. Ne pirmininkai vagia, o darbų vykdytojai juos "apstūminėja".
- Atnaujintas viadukas nesaugus nei pestiesiems, nei dviratininkams
-
Gintautas PLUNGĖ Šiais laikais madinga būti "žaliam", taupyti išteklius, rūpintis gamta. Norėdami pagerinti miesto ekologinę būklę, turėtume persėsti ant dviračių. Brangstant degalams ir miesto maršrutinių autobusų bilietams, kai kurie miestiečiai, ypač jaunimas, tai jau padarė. Mieste įrengta 16,5 kilometro dviračių takų, tačiau dviratininkai nesugeba jų rasti. Pakalbinti pėstieji taip pat negali paaiškinti, kuri trinkelių juosta pėsčiųjų bulvare priklauso dviratininkams. Užsėdusieji ant dviračio tiesiog važiuoja. Jaunimas šią problema išsprendžia savaip - važiuoti galima bordiūru arba tiesiog į minią. Norės - pasitrauks. Einant atnaujintu Tilžės gatvės viaduku sunku prasilenkti su pro šalį riedančiais dviračiais. Savaitraščiui „Šiauliai plius“ paskambinę šiauliečiai pėstieji pasakoja, kokias problemas jiems tenka patirti susidūrus su dviratininkais.
 | Rekonstravus viaduką, pagerėjo sąlygos vairuotojams, bet ne pėstiesiems ir dviratininkams. |
Nuo viaduko – su vėjeliu „Įlėkė tiesiai tarp dviejų greta viaduku einančių moteriškių per vidurį. Gal stabdžiai nesuveikė? Moteriškė, ėjusi palei gatvę, buvo nublokšta per apsauginį atitvarą. Gal gerai, kad tuo metu pro šalį kaip tik važiavo autobusas – ji atsitrenkė jam į šoną ir nuvirto atgal ant šaligatvio. O jei būtų tarp automobilių tiesiai po ratais nugriuvusi? - baisėjosi paskambinęs šiaulietis. – Puolėm prie moters, o dviratininkas lyg niekur nieko nudardėjo dideliu greičiu žemyn. Gaudyk vėją laukuose.“ Kiti šiauliečiai stebėjosi, kad tvarkant miesto šaligatvius nepagalvojama apie kelius dviratininkams, paprastai išskiriamus raudonos spalvos trinkelėmis. Kodėl nepagalvota apie tokią juostą palei Ch. Frenkelio vilą arba palei Vilniaus gatvę nuo Draugystės prospekto iki Ežero gatvės, kur neseniai paklotas naujas šaligatvis? O gal vėl sena mada bus tepliojama, nubrėžiant baltą skiriamąją liniją ant šaligatvio? Vakarų Europoje nusistovėjo tvarka, kad pėstieji ir dviratininkai juda tik jiems skirtomis juostomis. Pats kaltas, jei išeisi į dviračių taką ir pakliūsi dviračiui po ratais. Dviračių takai – skersai išilgai miesto Šiauliuose naudotis dviračių takais nėra lengva, nes informacinė sistema, palyginti netgi su Panevėžiu, nėra išvystyta, daug kur takai yra formalaus pobūdžio, nubrėžus baltą skiriamąją juostą ant šaligatvio. Nėra dviračių nuomos punktų, mažai kur galima sutaisyti šią transporto priemonę. Dviratininkams nėra užtikrintas eismo saugumas, takai nesujungti į bendrą takų tinklą. Projekto "Viešojo transporto infrastruktūros modernizavimas Šiaulių mieste" įgyvendinimo metu planuojama įrengti ar rekonstruoti 5500 m dviračių takų. Darbo grupė dviračių transportui plėtoti yra patvirtinusi šiuos siūlomus įrengti (rekonstruoti) dviračių takus ir darbus: dviračių tako Tilžės gatvėje rekonstravimas, dviračių tako Architektų g. ir Žemaitės g. įrengimas, dviračių tako įrengimas Dainų parke ir J. Jablonskio g., dviračių tako Vyturių g. nuo Bačiūnų g. iki miesto ribos įrengimas (3500 m). Baltai patepliota – jau dviračių takas? Kokie darbai ir kur atlikti nuo 1999-ųjų metų įrengiant dviračių trasas, kurios numatytos „Dviračių transporto Šiaulių mieste vystymo schemoje“ bei Šiaulių miesto bendrajame plane, kiek tam jau išleista lėšų, Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė Jūratė Sodienė atsakė trumpai aiškiai: 2001 m. rekonstruota 2,155 km už 54,3 tūkst. Lt; 2002 m. rekonstruota 2,480 km už 66,9 tūkst. Lt; 2003 m. rekonstruota ir nutiesta 2,577 km už 70,0 tūkst. Lt; 2004 m. rekonstruota 2,3 km už 50,0 tūkst. Lt; 2005 m. rekonstruota ir nutiesta 7,0 km už 602 567,22 Lt. Paskaičiuokime - ne tiek jau mažai - 16,512 kilometro už 602 808,42 lito. Tik paprastam pėsčiajam ar dviratininkui, dardančiam važiuoti nepritaikytais miesto šaligatviais, kyla klausimas - kur visi tie rekonstruoti ar nutiesti kilometrai? Jei tiesiog buvo nubrėžta balta skiriamoji juosta, ar tokį taką jau galima vadinti dviračių taku? Ir kurioje linijos pusėje eiti ar važiuoti - kairėje ar dešinėje? Viadukas suprojektuotas tik automobiliams? Kyla klausimas, kodėl projektuojant ir renovuojant Tilžės gatvės viaduką nebuvo atsižvelgta į dviračių transporto Šiaulių mieste vystymo schemą, patvirtintą 1999 metais. Tuomet teigta, kad dviračių takų plėtra turėtų būti tiesiogiai susieta su konkrečiu esamu ar skaičiuojamuoju dviratininkų eismo intensyvumu. Akivaizdu, kad besirenkančiųjų dviratį tik daugės, nes rūpinamasi ekologija, propaguojamas sveikas gyvenimo būdas. Naujieji Tilžės g. viaduko šaligatviai siauri – sunku prasilenkti netgi dviem žmonėm, apie dviračius net nekalbama. Galbūt reikėtų vieną Tilžės g. viaduko pusę atiduoti pėstiesiems, o kitą – dviračiams? Tada tereikėtų pastatyti specialius kelio ženklus ir iškloti dviračių taką raudonomis trinkelėmis. Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė vėl lakoniška: "Tilžės g. viaduko rekonstrukcija atliekama pagal parengtą projektą. Dėl vienos šaligatvio pusės atidavimo dviratininkams, iškilus būtinybei, bus galima teikti svarstyti Saugaus eismo komisijai." Susidaro įspūdis, kad tilto projektuotojai nei pėsti vaikšto, nei dviračiais važinėja... Šiaulių miesto savivaldybė į klausimus, ar tiesiant (planuojant) naujas gatves mieste ar magistralinius kelius planuojama ir greta tiesti dviračių takus, ar jie bus įrengti palei naująjį Šiaulių aplinkkelį, kelius Kairiai-Šniūraičiai, Šiauliai-Lukšiai-Kužiai, atsakyti nesivargino - minėti keliai yra ne Šiaulių miesto teritorijoje. Patrauklūs planai, bet nepatraukli realybė Dviračių takų plėtros galimybės ir reikalingumas turi būti nustatomi specialiais planais, galimybių studijomis, kurios nustatytų takų, juostų techninius parametrus. Siūloma pirmiausia takus įrengti minimaliai, nes sunku tikėtis nuolatinių didelių dviračių srautų. Takų susikirtimai su gatvėmis turėtų būti įrengti prie pėsčiųjų perėjų, sankryžų, juos pažymint gatvių važiuojamojoje dangoje ir pastatant atitinkamus kelių ženklus. Kol kas miestas nėra patrauklus nei dviratininkams, nei pėstiesiems. Ar pastebėjote, kad mieste nėra ne tik normalių dviračių takų, bet kai kur net ir šaligatvių, ypač nuosavų gyvenamųjų namų rajonuose. Ten pėstiesiems tenka klampoti pažliugusiu kelkraščiu, kyla grėsmė jų saugumui dėl pro šalį zujančių automobilių. Ar pastebėjote, kad mieste nėra ne tik normalių dviračių takų, bet kai kur net ir šaligatvių, ypač nuosavų gyvenamųjų namų rajonuose. Ten pėstiesiems tenka klampoti pažliugusiu kelkraščiu, kyla grėsmė jų saugumui dėl pro šalį zujančių automobilių.
- Darbo rinka: svarbiausia žinoti žaidimo taisykles
-
Laimutė IMBRASAITĖ
Ieškantieji darbo dažnai diskutuoja, kad darbdaviai, dairydamiesi naujo žmogaus, visiškai nesigilina ir net neklausia, kokius mokslus ir kur krimto kandidatai, kokią specialybę baigė ir kokius įgūdžius turi. Ar tikrai priimant asmenį į darbą jo išsilavinimas ir patirtis nėra patys svarbiausi dalykai?
 | Situacija darbo rinkoje periodiškai keičiasi: iš pradžių kantriai galvas lenkia darbuotojai, paskui nuolaidžiauja darbdaviai. Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.
|
Iš pokalbių su įmonės vadovais paaiškėja, kad renkantis kandidatą daugiausia lemia asmeninės žmogaus savybės bei gebėjimas bendrauti ir tik tada įgyta patirtis ir išsilavinimas. Vadinasi, ką tik baigę studijas ir patirties neturintieji arba sumaniusieji keisti veiklos sritį neturėtų nukabinti nosies – darbdaviams tinka ir tie, kurie anksčiau nėra dirbę ar darbavosi visai kitoje sferoje. Svarbiausia - gebėti save tinkamai pristatyti, įtikinti, kad gebėsite atlikti pavestus darbus, susitvarkyti su naujomis užduotimis, norite tobulėti ir kad esate tinkamiausias kandidatas. Aišku, tai negalioja pretenduojant į stambios įmonės direktoriaus ar gamybos vadovų postą - čia darbo patirtis ir įgūdžiai yra svarbūs. Įgytas išsilavinimas daugeliui darbdavių irgi nėra įdomus, nebent siūlomam darbui reikalingos specifinės žinios, pavyzdžiui, buhalterijos, medicinos, teisės ir kt. sferų išmanymas. Jis ypač svarbus ir ieškant darbo valstybinėse įstaigose. Čia vadovaujamasi tam tikrais standartais ir reikalavimais. Tad netgi jei tobulai tinki siūlomam darbui, turi reikalingos patirties, žinių ir įgūdžių, bet, pavyzdžiui, esi baigęs ne humanitarinius, o socialinius mokslus, tau nebus leista net užpildyti prašymo. Pasiseks, jei dokumentus priimanti moteriškė maloniai paaiškins, kad reikalavimai yra reikalavimai, sistema yra sistema ir nieko čia nepakeisi. Tačiau net ir ji piktai burbtelės pasitikslinus, ar tikrai vadovaujantis tokias nelaksčias atrankos kriterijais vienai ar kitai pozicijai parenkamas geriausias ir "pats pats pačiausias" kandidatas. Bet valstybinis darbas - atskira "respublika", į kurią šįsyk nesigilinsime ir visus dėdes, tetas, brolius, pusbrolius, pusseseres, krikšto mamas, "blatus" ir iš anksto žinomus konkurso nugalėtojus bei rezultatus paliksime ramybėje. Šįsyk apie tai, kokia vis dėlto ta darbo rinka bei darbuotojų medžiojimo ypatumai ir kokias kriterijais vadovaujasi privačių įmonių vadovai. Tarpininkai Peržvelgus darbo skelbimus, į akis krinta ryškėjanti tendencija, kad darbo rinkoje vis didesnį vaidmenį atlieka personalo valdymo agentūros. Būtent jos ir pateikia didžiąją dalį įmonių skelbimų, priima potencialių darbuotojų gyvenimo aprašymus ir vykdo atranką. Vieniems tai kelia nepasitikėjimą, kitiems norėtųsi bendrauti tiesiogiai su įmone, treti turi nekokios patirties su "visokio plauko" tarpininkais bei agentūromis ir bijo, kad už atranką ar įdarbinimą teks sumokėti. Įstatymais numatyta, kad už žmogaus įdarbinimą iš jo negalima imti užmokesčio, tačiau ne visos įmonės tuo vadovaujasi. Lietuvos darbo biržos duomenimis, Šiauliuose yra devyni privatūs tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikėjai. Kai kurie iš jų teikia ir "privačios darbo biržos" paslaugas – ima 50 litų mokestį už konsultavimą ir pažada pusę metų ieškoti darbo. Tačiau dauguma įmonių dirba su darbdaviais, kurie ir sumoka už atliktą darbą - surastą darbuotoją. Paslaugos įkainis yra nuo 800 litų iki… Jis priklauso nuo reikalavimų, kuriuos įmonės vadovas kelia tai pozicijai. Pavyzdžiui, jei darbdaviui reikia administratorės, kuri tik tvarkytų pirminius dokumentus, atsilieptų į skambučius, tai kaina nebus didelė. Jeigu administratorė privalo gerai mokėti anglų kalbą, nes įmonės klientai yra užsieniečiai, kaina didėja, nes mažėja pasirinkimo arialas. Jeigu ji dar turi mokėti dirbti tam tikromis programomis bei japonų ar norvegų kalbą, kadangi pagrindinis įmonės akcininkas yra iš kitos šalies ir nori paskambinęs kalbėti savo kalba - kaina vėl kyla. Perpratus šią sistemą, nieko keisto, kad šalies prezidento (-ės) paieškos ir įdarbinimo procedūra (rinkimai) valstybei kainuoja tiek daug. Gaila tik, kad šiai pozicijai nėra bandomojo laikotarpio. Arba Seimo nariams... Darbuotojų medžioklė Kokius paieškos metodus benaudotų darbdavys ar jo įgaliotas atstovas, dažnai pirmiausia yra įdedamas skelbimas į laikraštį bei specialius portalus. Galbūt atsiras žmogus, kuriam atėjo laikas pokyčiams, nebetenkina sąlygos ar darbe susiklostė konfliktinė situacija. Po to dairomasi panašaus profilio įmonėse, renkama informacija apie tai, kaip sekasi tos srities specialistams, ieškoma išorinių rekomendacijų. Tuo ir užsiima įmonės personalo skyrius arba personalo valdymo agentūra. Kartais tokia agentūra labai naudinga, kai norima privilioti darbuotoją iš kitos įmonės, ypač jei su ja palaikomi draugiški ryšiai. Taip lyg ir "nusiplaunamos rankos", nes vadovas gali nuoširdžiai pasakyti - jūsų žmonių neviliojame, mums jį atvedė agentūra. Panašiu metodu dirba ir kai kurios į Lietuvą ateinančios užsienio kompanijos. Būna, kad viešojoje erdvėje nepasirodo nė vieno skelbimo apie darbuotojų paiešką, bet įmonėje jie stebuklingai atsiranda. Tokie darbdaviai žmones tiesiog prisivilioja iš panašia veikla užsiimančių bendrovių. Jie ieško specialistų pagal rekomendacijas ir šaudo tiesiai į dešimtuką - pasirenka tik geriausius. Pasak vienos personalo valdymo įmonių direktorės Sonatos Jasėnaitės, tokios atrankos buvo ypač populiarios 2007-2008 metais. Po to - visiškas štilis, nes krizės laikotarpiu kai kurios įmonės atleido savo senus gerus, bet daug kainuojančius specialistus. Vyravo nuomonė, kad jie jau išsikovoję savo vardą, vietą ir statusą, tad yra sustabarėję, nepajudinami ir iš jų ko nors daugiau negali pareikalauti. Senbuviai buvo keičiami į pigius, mažesnę kompetenciją bei patirtį turinčius žmones, kurie iš savo entuziazmo ir noro dirbti padarydavo labai daug. Tuo tarpu tiems, kuriuos atleisdavo, buvo tikrai sunku rasti naują lygiavertę poziciją. Sumenko jų savivertė, pasitikėjimas, susikaupė nuoskaudos darbdavio atžvilgiu. Dabar, pokriziniu laikotarpiu, tokioms arba naujai susikūrusioms įmonėms labai trūksta gerų stiprių specialistų, tad jos vėl pasiruošusios medžioti. Tačiau vadovus stabdo tam tikra baimė. Kol kas abejojama, ar prasidėjęs pakilimas yra tikras ir ilgalaikis. Ar įmonė bus pajėgi apkrauti darbu ir mokėti tinkamą atlyginimą brangesniam darbuotojui, jei rinka ir vėl susvyruotų. Kita baimė - o jeigu žmogus nepasiteisins? Būna, kad darbuotojas pasiekia labai gerų rezultatų būtent todėl, kad įmonėje, kurioje dirba, yra jam palankūs socialiniai ryšiai, emocinė terpė ir pan. Perėjusiam į kitą kompaniją dirbti nors ir į analogišką darbą, jam gali netikti įmonės klimatas ir jis negalės savęs nei tinkamai realizuoti, nei pateisinti dedamų vilčių bei lūkesčių. Kita tendencija - dažnai skelbimuose nenurodomas nei įmonės pavadinimas, nei veiklos sritis. Pasak, S. Jasėnaitės, taip daroma todėl, kad kai kurie bando aplenkti atrankas ir patekti tiesiai pas darbdavį, kuris, samdydamas personalo įmonę, kaip tik ir siekė išvengti bereikalingų pokalbių. Kita priežastis - beveik 90 proc. atrankų vyksta darbuotojui nežinant, kad vietoj jo yra ieškomas naujas žmogus. Tai viena iš darbo etikos problemų. Ir darbdavys yra nelinkęs kalbėtis su darbuotoju, kad šis nebepateisina jo lūkesčių, išsakyti savo pastabas bei norus, ir darbuotojas tyliai kenčia, kol suradęs, kur išeiti, deda ant stalo pareiškimą. Sąmoningumo ir drąsos kalbėtis trūksta abiem. Ir darbuotojas, ir darbdavys dažnai tikisi, kad antroji pusė turi telepatinių gebėjimų ir pajus, kad kažkas negerai, kad nebetenkina darbo sąlygos ar darbo kokybė. Į darbo santykius vis dar nežiūrima kaip į normalų ekonominį sandėrį, kuriame abi pusės turi teisę derėtis dėl sąlygų ne tik jo sudarymo metu, bet ir vėliau. Ar tikrai svarbiausia išvaizda? Dauguma ieškančiųjų darbo mano, kad darbdavys kandidatus renkasi pagal išvaizdą. Įmonei įdarbinus naują darbuotoją, ypač jei ji graži moteris, o atranką atlikęs vadovas yra vyras, tarp senbuvių iškart nuvilnija šurmulys, kad ši pasirinkta tik dėl grožio ir nieko naudingo iš jos nebus. Tad į naują darbo vietą atėjus tiek gražioms moterims, tiek gražiems vyrams kurį laiką tenka kovoti su stereotipais ir įrodinėti savo vertę bei gebėjimus. Kalbinta personalo valdymo įmonės direktorė sako, kad išvaizda labai svarbi tada, kai žmogus turi reprezentuoti įmonę, bendrauti su klientais. Tačiau dažniausiai pagrindinis dėmesys skiriamas asmeninėms kandidato savybėms - jo atsparumui stresui, charakterio stiprumui, reakcijai į pokyčius, asmenybės tvirtumui, tolerancijai, pakantumui. Darbinės kompetencijos, patirtys ir įgūdžiai nustumiami į antrą planą. Labai sunku rasti žmogų, kuris būtų ir labai geras tam tikros srities specialistas, ir tinkama asmenybė, tad dauguma įmonių vadovų linkę rinktis asmenybes su gerų savybių rinkiniu ir tikėtis, kad darbinių niuansų žmogus išmoks. Tuo tarpu ieškantieji darbo savo CV akcentuoja būtent darbinę patirtį ir įgūdžius, o asmeninės savybės ir tai, kas daro juos unikalius, atmestinai sutalpinamos į vieną eilutę. Pomėgiai irgi įdėmiai perskaitomi. Jie didžiąja dalimi ir parodo žmogaus charakterį bei būdo savybes, pavyzdžiui, jei esi orientacinio sporto mėgėjas, vadinasi, galėsi labai greitai susiorientuoti bet kurioje situacijoje, greitai rasti išeitį, vienas žaibiškai priims sprendimą sukti į kairę ar į dešinę, apibėgti pelkę ar perplaukti. Būtent šios asmeninės savybės bus tinkamos ir darbe. Arba jei buvai profesionalus sportininkas, turėsi komandos pojūtį ir ryžto siekti tikslo iki galo. Tačiau neverta skubėti rašyti visų egzotiškų sporto šakų ar įdomių užsiėmimų, pavyzdžiui, šaudymo. Kas bus, jei būsimasis darbdavys pasirodys besantis tos sporto šakos ar veiklos mėgėjas ir pradės diskutuoti su jumis apie tai, kad pasirodė nauji pistoletai, tinkantys dešiniarankiams ir kairiarankiams bei turintys saugiklius abiejose pusėse. Palaukit, kurioje pusėje ten tas saugiklis?.. (Jūsų tyla...) Vyras, moteris? Jaunas, senas? Kokie lyties ir amžiaus reikalavimai bus keliami kandidatui, priklauso nuo įmonės vizijos ir filosofijos. Vienos įmonės reikalauja tik jaunų žmonių, nes jie gebės lengvai priimti pokyčius, mokės greitai dirbti kompiuteriu, susigaudys rinkoje, situacijoje. Kitų nuomonė kardinaliai priešinga - vyresnis žmogus jau turi ir darbinės, ir gyvenimiškos patirties, jis mažiau stresuoja. Galbūt jis sunkiau priims naujoves, bet per savo darbinę patirtį buvo susidūręs su daugeliu kritinių situacijų ir jau žino jų sprendimo būdus. Vertinama ir tai, kad vyresnio amžiaus žmogus teisingiau įvertina, kokios gali būti vieno ar kito veiksmo pasekmės, buvo susidūręs su panašiomis situacijomis ir lengviau gali suvaldyti rizikas. Dažniausia, ieškant naujo darbuotojo, ir lytis, ir amžius yra apibrėžiami gana konkrečiai. Dalis darbdavių apsiriboja tik 10 metų intervalu. Kiti nurodo net Horoskopo ženklą, plaukų, akių spalvą. Kai kur, pavyzdžiui, juvelyro ar aksesuarų parduotuvėje, gali būti reikalaujama ir nepriekaištingai prižiūrėtų smulkių rankų. Kitas pasirinkimo kriterijus – pertraukos tarp darbų. Pasak personalo įmonės vadovės S. Jasėnaitės, vadovai labai kreivai žiūri į ilgesnę pertrauką tarp darbų padariusius žmones. Užsienyje pajutęs kūrybinę krizę ar išsisėmęs, paskendęs rutinoje žmogus gali sau leisti tiesiog išeiti atostogų pusmetį ar metus. Jis apgalvoja savo gyvenimo žingsnius, atranda savyje naujo potencialo, lanko saviugdos užsiėmimus, seminarus, savarankiškai studijuoja. Po to į darbo rinką grįžta kupinas idėjų ir jėgų. Pas mus darbdaviui kyla šimtai klausimų. Kodėl tiek ilgai nedirbai? Ar tikrai pats nenorėjai įsidarbinti? Gal tavo rekomendacijos blogos, todėl tavęs niekas nepriima. Jeigu niekam tavęs nereikėjo tiek laiko, tai kodėl man tave priimti? Be to, kyla klausimas, kodėl išeita iš darbo neturint kur išeiti. Greičiai susipyko ar ką nors blogo padarė? Taip žmogus pamažu iškrenta iš darbo rinkos. kita vertus, jeigu darbuotojas ieškosi darbo dar dirbdamas, vėl žiūrima įtariai. Vadinasi, esi nelojalus, neatsiduodi 120 procentų darbui, naršai skelbimus, išsiprašinėji meluodamas, kad pas gydytojus, o eini į pokalbius su darbdaviu. Tad, atrodo, geriausia išeitis - laukti, kol darbdavys pats tave susiras. Pozicijos periodiškai keičiasi vietomis Specialistai sako, kad per pastaruosius penkerius metus situacija darbo rinkoje pasikeitė keturis kartus. Iš pradžių darbuotojai diktuoja sąlygas, o darbdavys tyliai kenčia. Po to viskas apsiverčia aukštyn kojomis - tada jau darbuotojai puola skųstis ir grasinti emigracija arba susigūžę laukia geresnių laikų, kad vėl galėtų darbdaviui atkeršyti už visas nuoskaudas. Tokiomis nuotaikomis, aišku, gyvena ne visos įmonės. Konkurencinėje kovoje būtent ir nugali tos bendrovės, kurios nesinaudoja ekonomine situacija, o nuosekliai ir tikslingai investuoja į darbuotoją, kuria abiem pusėm naudingus santykius. Jų nevargina nuolatinė darbuotojų kaita ir dėl to svyruojantis produktyvumas, lengviau įveikiamos krizės, nes pasitikima komanda. Šiuo metu darbo rinkoje situacijos kontrolę vėl pamažu perima darbuotojai. Darbdaviams belieka su tuo taikytis ir laukti, kada švytuoklė grįš. Perpratus sistemą, nieko keisto, kad šalies prezidento (-ės) paieškos ir įdarbinimo procedūra (rinkimai) valstybei kainuoja tiek daug. Gaila tik, kad šiai pozicijai nėra bandomojo laikotarpio.
- Antpečių rokiruotė - politinis farsas
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Restruktūrizacija, rotacija, išstatutinimas - visų sričių šalies statutiniai pareigūnai jaučia šiuos tris žodžius tarsi į galvą nukreiptus revolverius. Politikai švaistosi asmeniniais pareiškimais, tačiau nesiima jokių veiksmų. Pareigūnai jau kurį laiką dirba nestabilioje skandalų draskomoje sistemoje. Bet kokių antpečių reitingai nusirito žemiau jūros lygio.
 | Per pastaruosius trejus metus visuomenė prarado pasitikėjimą viešojo saugumo pareigūnais, kurie vis neišbrenda iš skandalų liūno.
Autoriaus nuotr. |
Žodžiai - ne veiksmai Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė asmeniškai pasisakė už aukščiausių šalies pareigūnų rotaciją bei išstatutinimą. Jos teigimu, VSD dirba nepatenkinamai, o aukščiausių vadovų rotacija suteiktų daugiau skaidrumo, sumažintų korupcijos galimybes. Ne mažiau kliūva ir kitoms statutinėms įstaigoms - tiek nuo valdžios, tiek nuo žiniasklaidos. Kol kas tam tikrų teorinių permainų sulaukė tik policija, VSD ir STT. Nuo 2012-ųjų, kai įsigalios naujai priimti įstatymai, VSD ir STT direktoriai, jų pavaduotojai ir struktūrinių padalinių vadovai į pareigas bus skiriami penkerių metų kadencijai. Pagal rotacijos taisykles kadenciją baigusiam pareigūnui turėtų būti siūlomos lygiavertės galimybės kitoje vietoje arba žemesnės pareigos toje pačioje. Išstatutinimas - dar vienas "revolveris". Jis nekreiptas jau į platesnį ratą - ne vieną šimtą skirtingų institucijų pareigūnų, kurie dabar ramiai sėdi biuruose ir tvarko dokumentus, kompiuterių programinę įrangą. Numatoma, kad statutinių pareigybių skaičius įstaigose negalės viršyti 50 procentų darbuotojų. Tačiau tai tik gražios kalbos. Po politikų pareiškimų, pareigūnų piketų ir dėl atgrasaus visuomenės požiūrio į uniformuotus žmones iškyla šimtai klausimų. Kiek kainuos pareigūnų rotacija? Kas dirbs policininkais po kelerių metų? Kodėl eiliniai eina nemokamų atostogų, o komisarai remontuoja savo tarnybinius būstus? Ką kalba pareigūnas su nusikaltėliais po bendros medžioklės? Kodėl "stebuklingos gydymo priemonės" - rotacijos - išvengė vis į didesnius korupcijos skandalus klimpstanti muitinė? Atsakymų, deja, nėra arba jie taip pat tik politiniai lozungai. Rotacija - vėzdas ar saldainis? Akivaizdu, kad teisiškai rotacija ir išstatutinimo terminai yra apibrėžti, tačiau už kokias lėšas šie procesai bus vykdomi, kiek tai kainuos, neaišku. Kalbant su specialistais aiškėja, kad rotacija greičiausiai "ne mūsų nosiai", nes dauguma ją vadina prabangos dalyku. Pareigūnas, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas pareigas, aprūpinamas tarnybiniu butu ar kita gyvenamąja patalpa. Kompensuojamos jo šeimos narių kelionės ir turto pergabenimo išlaidos. Tam, kuriam skiriamos lygiavertės pareigos, suteikiamos iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atmetus finansinę pusę, dar lieka socialinė - kaip bus su rotuojamų pareigūnų šeimomis, kur augs jų vaikai, ar jie turės pilnas šeimas, ar tik pasimatymus savaitgaliais su kitame mieste dirbančiu tėvu ar motina? Patys pareigūnai mano, kad rotacija išspręstų motyvacijos klausimą, tačiau tai yra brangus, nors sveikintinas dalykas. Tačiau rotaciją jau dabar bandoma diskredituoti - ji tampa gąsdinimo įrankiu. Jei dirbsi per gerai, tave rotuos! Tad jeigu tam nebus užbėgta už akių, iš dalies naudinga idėja virs represiniu įrankiu. Psichologinis teroras Vytautas Bakas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, tvirtina, kad visi politikų pasisakymai yra tiesiog asmeniniai pareiškimai, tačiau realių žingsnių restruktūrizacijos link nėra. Yra tik pavienės iniciatyvos. Ir prezidentės pozicija. V. Bako nestebina ir tai, kad teisėtvarkos pareigūnai nuolat įsivelia į skandalus, o vaikai nenori užaugę būti policininkais. Kodėl? Lietuva buvo tarp keturių šalių, drastiškai sumažinusių finansavimą teisėsaugai. "Faktas, kad nuo 2008 m. viešojo saugumo sektorius buvo tik demotyvuojamas - kuriamos finansiškai ir emociškai blogos darbo sąlygos. Pareigūnai stengėsi palikti tarnybą, nes gyveno nuolat bijodami. Vakarų Europoje policininko profesija yra viena populiariausių, pas mus tik 9 proc. pareigūnų pasiūlytų savo vaikui ar artimajam tapti policininku. Daugiau negu pusė viešojo saugumo darbuotojų, jei galėtų, pasirinktų kitą profesiją", - sako profesinių sąjungų pirmininkas. Sistema avantiūristams ir korumpuotiems V. Bakas įsitikinęs, kad eiti ginti žmonių ir jiems tarnauti norėtų daugelis, tačiau dabartinė sistema palanki ne tokiems: "Kam naudinga šita profesija? Tiems, kurie toleruoja korupcinius ryšius. Doras žmogus, dirbdamas policijoje, jaučiasi nepatogiai." Pašnekovas įsitikinęs, kad dabar visa sistema išgąsdinta - be motyvacijos ir kovinės dvasios. Jo nuomone, prieš trejus metus geriau reikėjo imtis institucinės reformos, o ne algų mažinimo politikos. Pasak jo, dabar ne tik viešojo saugumo sistema yra luoša ir be galvos, o generalinis komisaras Saulius Skvernelis nėra galva - tik vykdytojas. Visi valdymo svertai yra pas politikus. Pirmininkas priminė, kad estai puikiai susitvarkė savo viešojo saugumo sistemą, nes ten atsirado stiprus politikas, pasišventęs reformoms. Jis sistemos pertvarką nukreipė visuomenės poreikiams tenkinti. Pas mus reikalaujama reformų, tačiau kyla klausimas, kieno poreikius tai tenkina. "Man sunku stebėti, kaip tarnybą palieka iš idėjos dirbantys žmonės. Nusivylimas pakrikusia sistema yra didžiulis", - teigia pašnekovas. Policinė valstybė? Pastaruoju metu Lietuvą drebina visuotinio sekimo skandalas. Pasiklausoma tūkstančių žmonių, nors įstatymai tokią tyrimo medžiagą leidžia rinkti tik ypatingais atvejais. Sekimo mastais Europos šalis lenkiame šimtus kartų. V. Bako teigimu, šis skandalas tik patvirtina, kad sistema nebeturi moralės. Labai lengva išsiaiškinti, kad duomenų apie telefoninius pokalbius prašo teisėjai ir prokurorai. Galima tiksliai nustatyti, kas taip daro ir kokiu tikslu, tačiau šis klausimas iškeliamas tik politiniais tikslais. Dažniausiai - artėjant rinkimams. O realiai operatyvinė veikla nekontroliuojama. Analitikai teigia, kad Lietuva sekimo manija serga todėl, kad daug šalies specialiųjų tarnybų dubliuojasi, pavyzdžiui, Ekonominė policija ir FNTT. Tikėtina, kad kiekviena politinė jėga stengėsi sukurti sau pavaldžią sekimo instituciją. Be to, netinkamai iškeliami prioritetai, dabar Lietuvos tikslas - sukurti instituciją, o civilizuotoje šalyje svarbiau tinkamai atlikti funkciją. Išstatutinimas vilkinamas V. Bakas pripažįsta, kad išstatutinimas kai kuriems pareigūnams yra būtinas. Nėra normalu, kad finansininkas ar kompiuterių specialistas nešioja antpečius, eina aukštas pareigas. Tuo tarpu aukštalipys ar patrulis kas trečią dieną rizikuoja savo gyvybe. "Tokia situacija ne tik nenormali, bet ir brangi. Labiausiai nukenčia tas, kuris tikrai dirba rizikingą darbą. Dauguma jų - eiliniai. O kokie minėtų finansininkų laipsniai? Komisarai, pulkininkai. Jie, sėdėdami už stalo ir niekuo nerizikuodami, gauna kelis kartus didesnius priedus", - sako pašnekovas. Galima spėlioti, kodėl išstatutinimo klausimas yra vilkinamas. Gal todėl, kad žmonės, kuriems tai pakenks, yra labai įtakingi, o tie, kuriems tai bus naudinga - eiliniai pareigūnai. Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas siūlo veikti palaipsniui - pereinamaisiais laikotarpiais. "Juk tie pareigūnai nekalti, kad teisinė sistema nebuvo tobula. Reikia suteikti žmonėms galimybę rinktis. Faktas - išstatutinimas yra būtinas. Kuo greičiau jį pradėsime, tuo bus daugiau naudos. Drastiškais judesiais tik atsisveikinsime su tam tikru pareigūnų sluoksniu", - sakė V. Bakas. Sekant estų pavyzdžiu, daugumą pašalinių funkcijų pareigūnų institucijoms gali atlikti tiesiog samdomos įmonės: buhalteriai, IT specialistai, projektų vadybininkai. Pabaigoje šiek tiek faktų. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams. Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios šešios statutinės įstaigos ir joms pavaldžios instancijos. Gegužės 1 d. duomenimis, jose yra 19 199 užimtos statutinių valstybės tarnautojų pareigybės. Policijos sistemoje yra 75 pareigybės, kurias užimantiems pareigūnams taikoma rotacija. Apytiksliais duomenimis, Seimui pritarus, bus rotuojama per 400 pareigūnų. Vadovaujantis prezidentės D. Grybauskaitės nuostata, šis skaičius gali būti negalutinis, nes vien tik aukščiausių grandžių vadovų kaitos visiškai pakaks tam, kad būtų pasiekti rotacijai keliami tikslai.
- Alkoholio reklama prakeikimas ar gelbėjimo misija?
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Seimas skubos tvarka imasi spręsti alkoholio pramonės atstovų reikalų. Siekiama atšaukti nuo 2012 metų įsigaliosiantį visuotinį alkoholio reklamos draudimą, suplanuotą dar 2008-aisiais. Maža to, siūloma kone trečdaliu sumažinti akcizą alkoholiui. Motyvuojama tuo, kad draudimas sužlugdys ne tik pramonę, bet ir krepšinį, nuskurdins žiniasklaidą. Vyksta karas, tačiau vardan ko? Blaivybės, žiniasklaidos ir sporto "išgelbėjimo" ar dar vienos geriančios kartos auginimo? Keisčiausia, kad įstatymo pataisas "prastumti" bando konservatoriai-krikdemai - tie, kurie pagal savo rinkiminę programą kaip tik turėtų būti vieni didžiausių prieštarautojų.
 | Specialistai teigia, kad alkoholio reklamos uždraudimas yra geriausia vartojimo prevencija. Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr. |
Ledlaužis pajudėjo... Nesenai Seimas gavo šūsnį garbių šalies asmenų prašymų nesmukdyti alkoholio verslo. Pasiremta nemoksliniais tyrimais, akcentuota, kad nukentės ne tik sportas, bet ir sporto sirgaliai. Žiniasklaida būsimus nuostolius skaičiuoja dešimtimis milijonų. Aprimus aistroms, gegužės 24-ąją Seimo narys Vitas Matuzas kartu su 13 Seimo narių pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą dėl visuotinio reklamos uždraudimo. Pasiūlymą pasirašė šešios žiniasklaidos įmonės. Gal todėl viešojoje erdvėje ir visuomenėje diskusija šiuo klausimu vyksta gana vangiai. Skubiai buvo nuspręsta, kad pasiūlymas bus svarstomas jau birželio 28 dieną, nors minimalaus atlyginimo didinimo klausimas nukeltas į rudenį. Peršasi nuomonė, kad nepopuliarius sprendimus siekiama priimti kuo greičiau ir kuo tyliau, o reitingus populiaresniais sprendimais pasikelti norisi prieš rinkimus. Juk žmonių atmintis trumpa - jei minimalų atlyginimą padidins dabar, dar ims ir pamirš iki kitų metų spalio tauta savo "geradarius". ...ir nežada sustoti Prieš porą dienų parlamentarų grupė pasiūlė beveik trečdaliu sumažinti akcizų tarifą alkoholiui. Siūloma taikyti 3200 litų mokestį už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Tai inicijavę Seimo nariai tvirtino, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos duomenimis mirčių, susijusių su alkoholio surogatų vartojimu, padaugėjo apie 30 proc. Akcizo mažinimas neva padėtų sumažinti kontrabandą bei pilstuko prekybą. Akcizų įstatymo pataisas teikia tos pačios grupės atstovai, kurie siekia atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai Seimo nariai Artūras Melianas, Mantas Varaška, Erikas Tamašauskas, Jonas Liesys, Vytautas Gapšys, Antanas Baura, Vincas Babilius. Seimas alkoholio reklamos draudimo klausimą pateikė spręsti Ekonomikos komitetui. Sveikatos sektoriaus atstovai liko nustebę, nes Sveikatos reikalų ir Informacinės visuomenės reikalų komitetuose vyks tik papildomi svarstymai. Ne mažiau nustebo ir valdančiosios TS-LKD partijos atstovai, kai jų partiečiai susirūpino alkoholio gamintojais, o ne visuomenės blaivumu. A. Matulas nesuprato partiečių veiksmų Seimo Sveikatos komiteto pirmininkas Antanas Matulas nustebęs dėl savo partiečių, kurie inicijavo alkoholio reklamos draudimo atšaukimą, o akcizo mažinimo iniciatorius vertina labai kritiškai: "Keista, juk akcizo mažinimo pasiūlymas neseniai buvo atmestas. Kyla klausimas, ką jie veikia Seime ir kieno interesams atstovauja. Šis pasiūlymas - nekorektiškas, nes akcizo mažinimas - ne knygų piginimas. Tai destruktyvus veiksmas." Sveikatos komiteto pirmininkas prisimena, kad jo partijos programoje numatyta mažinti alkoholio suvartojimą, o ne jį didinti, todėl partiečių veiksmus pateisina tik pastarųjų nesupratimu, ką daro. Politikas prisipažino nesuprantantis, kad tokias įstatymo pataisas galima "prastūminėti" už dyką. "Partiečiai greičiausiai iškrypo iš "linijos" spaudžiami žiniasklaidos. Kai kurie sakė norintys savo parašus atsiimti. Galbūt geri interesai paskatino suklysti? Tiesa, šis klausimas, mano nuomone, jau sprendžiamas tendencingai, nes atiduotas tirti ne Sveikatos, o Ekonomikos komitetui", - sako blaivybės šalininkas A. Matulas. Politikas įsitikinęs, kad svaigalų reklamos draudimas - tik pozityvus dalykas. Jo nuomone, dabartinė reklama nukreipta ne į produkto kokybę, o į vartojimą. Visa reklama skirta žmogaus pasąmonei veikti. Akcentuojamas tautiškumas, vyriškumas, skatinama alkoholį vartoti vaikus ir jaunimą. Jo nuomone būtų galima rasti kokį nors bendrą sprendimą, pavyzdžiui, uždrausti tik išorinę reklamą, o žiniasklaidos neliesti. Pavojaus varpai Alkoholio reklamos gynėjų gretose pastaruoju metu šmėžuoja nebe tik politikai ir žiniasklaidos atstovai, bet ir moralinį autoritetą turintys visuomenės veikėjai bei institucijos. Šį trečiadienį Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išplatino pranešimą, kad reklamos įtaka alkoholio vartojimui yra stipriai pervertinta. Reklamos draudimas neva iškreiptų konkurenciją ir atneštų ekonominės bei moralinės žalos. LLRI prezidentė Rūta Vainienė pranešime teigė: "Nuo kitų metų įsigaliosiantis visiškas alkoholio reklamos uždraudimas nepasieks jam keliamų tikslų ir nesumažins alkoholio vartojimo." ..............................Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas pasirašė kreipimąsi Seimui. Jame aiškinama, kad Lietuvos krepšinis neįmanomas be alkoholio propagavimo jame. Rašte teigiama, kad 2008-aisiais įstatymo pataisos priimtos skubotai. Primenama, kad alkoholio reklamos apribojimai jau padarė didelę žalą krepšinio mėgėjams. Panašiai mąsto ir LKF vykdomoji direktorė Rasa Liuimienė, teigianti, kad nors Lietuvos krepšinio bendruomenė visada propagavo sveiką ir sportišką gyvenimo būdą bei netoleravo besaikio alkoholio vartojimo, tačiau vargu ar Lietuvos krepšinio sirgaliai galėtų džiaugtis elitinių krepšinio klubų rungtynėmis Eurolygos turnyre, jei jų neremtų alkoholio gamintojai. R. Liuimienė akcentavo, kad nuo 2012 metų alkoholio bendrovėms nutraukus sporto rėmimą krepšinio ir visa sporto bendruomenė patirs milžinišką žalą. Reklama skiriama vaikams Aurelijus Veryga, gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAK) prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, tikina, kad sportininkais, žiniasklaida bei kitomis institucijomis manipuliuoja alkoholio pramonė: "Raskite kitą pataisą, kuri per savaitę būtų registruota ir gautų Teisės departamento išvadas. Žiniasklaida ir sporto pasaulis turėjo nemažai laiko pasirengti reklamos draudimui. Dabar skubama žaisti visuomenės jausmais, neva siekiama išsaugoti sportą ir žiniasklaidą." Lietuva vis dar yra tarp labiausiai girtuokliaujančių Europos šalių, nors po paskutinių alkoholio prekybos ir reklamos apribojimų pastebima teigiamų pokyčių. Buvo truputį padidinti alkoholinių gėrimų akcizai, apribota naktinė prekyba alkoholiu. Galimai todėl beveik trečdaliu sumažėjo suaugusiųjų bei vaikų apsinuodijimų alkoholiu ir alkoholinių psichozių. Svarbiausia - smarkiai sumažėjo alkoholinių kokteilių vartojimas. NTAK prezidentas akcentuoja, jog šie gėrimai yra vartojami išskirtinai vaikų ir jaunimo. Taip alkoholio pramonė auginasi naują vartotojų kartą. Tai ypač akivaizdu žiūrint įvairių gazuotų alkoholinių gėrimų reklamas, kurios ir nuotaika, ir spalvomis, ir muzika labai primena paaugliams skirtų prekių reklaminius klipus. A. Veryga teigia, kad pats efektyviausias būdas sumažinti alkoholio suvartojimą yra visiškas reklamos uždraudimas, nes reklama paprastai veikia ne jau geriančius, o vaikus ir jaunimą. Pasak jo, reklamos draudimo rezultatai būtų matyti ne iškart, o po daugiau nei dešimtmečio, kai užaugtų reklamos nepaveikta vaikų karta. Rinkėjams linki geros atminties Gydytojas primena, kad tabako reklamos uždraudimas jau davė teigiamų rezultatų. Tiesa, lygiagrečiai buvo taikomos ir kitos priemonės: kilo tabako kaina, buvo uždrausta rūkyti viešose vietose. Pasikeitė visuomenės požiūris į rūkymą, nors jaunimas dar rūko daug, nes vaikystėje matė rūkančius savo tėvus, kurie, tikėtina, dabar jau neberūko. A. Veryga įsitikinęs, kad alkoholio pramonė padarys viską, kad alkoholio reklama nebūtų uždrausta: "Suprantu, kodėl viskas skubinama - rakštį traukti reikia greitai. Tai tragedija alkoholio verslui, tačiau ne sportui ar žiniasklaidai. Tai šventė jaunimui, kuris neprasigers. Atminkite, kad didžioji dalis geriančių žmonių nuo įvairių ligų išmiršta dar netapę alkoholikais." NTAK prezidentą liūdina, kad toks garbingas žmogus V. Garastas į viešumą išeina su alkoholio pramonės vėliava. Praktiškai pasirašo po šūkiu: "Lietuvos sportas be alkoholio - ne sportas." A. Veryga primena, kad gerokai didesni alkoholio apribojimai galioja Skandinavijos šalyse: "Vos Šiaurės šalyse, kurioms priklausome ir mes, liberalizuojamas alkoholis, prasideda didžiulės problemos. Skandinavai buvo baisiai prasigėrę, todėl ėmėsi priemonių, kurių dabar reikia mums. Pietų kraštai dabar taip pat sėkmingai prasigeria kaip ir mes." Pasak pašnekovo, rinkėjams vertėtų prisiminti politikus, kurie inicijavo alkoholio vartojimo skatinimą: "Tiems politikams galiu pasakyti tik tiek - nuo jūsų nekompetencijos yra tik vienas vaistas - daugiau jūsų neberinkti."
- Vairuotojo nebaudžiamumas sėja skausmą ir nusivylimą teisingumu
-
Oksana LAURUTYTĖ Ką pasakytų Temidė, išgirdusi, jog mirtinai girtas vairuotojas, sužalojęs du žmones, visus metus yra laisvas ir, keisčiausia, laukdamas teismo dirba... vairuotoju? Ką pasakytų Temidė, jei sužinotų, kad du žmones tas pats vairuotojas sužalojo jau LAUKDAMAS teismo sprendimo, kurio metu jam būtų ne tik skirta bauda, bet ir atimta teisė vairuoti už atsisakymą pasitikrinti blaivumą ir nepaklusimą sustoti? Ši byla iš Vilniaus į Šiaulius keliavo... daugiau nei metus ir buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Ar egzistuoja Lietuvoje teisingumas ir kiek reikia laiko, kad girtas vairuotojas netektų teisės sėsti už automobilio vairo?
 | Šiauliai plius archyvo nuotr.
|
Gydytojos ir jos sūnaus gyvenimai buvo sužaloti Vasario 4-ąją savaitraštis "Šiauliai plius" priminė istoriją, kai prieš daugiau nei metus avariją inkasaciniu šarvuotu automobiliu padaręs ir du žmones sužalojęs banko "Snoras" Šiaulių skyriaus apsaugos viršininkas 32-ejų K. N. buvo mirtinai girtas – alkotesteris parodė 5,29 promilės alkoholio! Nelaimės kaltininkas atsidūrė areštinėje, buvo atleistas iš darbo, dėl įvykio jam iškelta baudžiamoji byla. Avarija įvyko gydytojai Daivai Šemeklienei automobiliu "Toyota Yaris" važiuojant centrinio turgaus link į "IKI" prekybos centrą. Ties Vilniaus g. 212 namu šalia turgavietės 32-ejų metų "Snoro" banko apsaugos viršininkas K. N., vairuodamas automobilį "Volkswagen Transporter", bandė aplenkti jos vairuojamą automobilį ir, važiuodamas 81 km/h greičiu, trenkėsi į ją, praskriejo pro sniego kauburį ir sustojo tik priešais Šiaulių rajono savivaldybės pastatą kitoje gatvės pusėje. Smūgis buvo toks stiprus, kad vairuotojai ir keleiviui išlaisvinti prireikė gelbėtojų pagalbos, tačiau banko inkasatorių automobilį vairavęs banko darbuotojas nepatyrė jokių sužalojimų. Policijos pareigūnai, tikrinę vairuotojo blaivumą, buvo šokiruoti – vairuotojas į alkotesterio matuoklį pripūtė 5,29 promilės alkoholio. Medikai teigia, kad šešios promilės gali būti mirtina dozė. Avarijoje nukentėjusių žmonių - gydytojos D. Šemeklienės ir jos sūnaus Luko - gyvenimai buvo sužaloti nebepataisomai. Daivai nustatyti penki dubens kaulų lūžiai, sulaužytas kryžkaulis, uodegikaulis, sutrenktos smegenys, lūžęs blauzdikaulis, sutraiškyti abiejų kelių meniskai, nutraukti kelių raiščiai, nuskelti dantys, vienas stuburo slankstelis sulaužytas, kitas - pasislinkęs, daug kitų sužalojimų. Pakartotinės apžiūros metu buvo aptikti dar aštuoni kaulų lūžiai. Gydytojos sūnui Lukui nustatytas galvos sumušimas, smegenų sutrenkimas, lūžę šonkauliai, stiklai akyje ir burnoje. Septyniolikmetis buvo Lietuvos plaukimo rinktinės narys, šalies rekordininkas. Didždvarietis ketino studijuoti užsienyje - koledže, kuriame mokosi plaukikai. Dabar vaikinas nebegali sportuoti - dėl sulaužytų šonkaulių ir pažeistos akies jam uždrausta plaukti. Girtuoklis įsidarbino vairuotoju Šiaulių apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, iškelta K. N. Visų nuostabai paaiškėjo, kad buvęs banko vairuotojas, nors ir atleistas iš banko, toliau dirba vienoje įmonėje vairuotoju. Nors tai, kad K. N. vairavo girtas, paaiškėjo iškart po avarijos, tačiau vairuotojo pažymėjimas iš jo nebuvo atimtas. Greitai paaiškėjo ir pasekmės - avarijos kaltininkas į trečią baudžiamosios bylos posėdį neatvyko. Advokatas pateikė raštą, kad jo ginamasis išvykęs į komandiruotę Rusijoje ir dėl pasienyje susidariusių transporto kamščių negalėjęs atvykti. K. N. buvo įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos, tad išvykdamas jis pažeidė kardomąją priemonę. Prokuroras prašė kaltinamajam skirti griežtesnę kardomąją priemonę, tačiau gynėjui pavyko įrodyti, kad tai trukdytų dirbti ir, žinoma, atlyginti žalą nukentėjusiajai. Atsisakė sustoti ir pasitikrinti blaivumą Kodėl penkias promiles pripūtęs vairuotojas iki šiol tebeturi teisę sėsti už automobilio vairo? Kodėl visus metus žmogus, kuris už vairo elgėsi tikrai nepavyzdingai, net buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, atsisakęs tikrintis girtumą, yra nebaudžiamas? Savaitraščiui "Šiauliai plius" pavyko gauti pažymą apie K. N. baustumą. Joje nurodyta, kad 2003 m. spalio mėnesį iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę ketverius metus. Kelių eismo pažeidimą K. N. padarė Vytauto ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje ir iš įvykio vietos pasišalino. Nutarimą dėl "teisių" atėmimo nuo 2003-iųjų spalio 16-osios iki 2007-ųjų spalio 16-osios tada priėmė tuo metu vyresniuoju specialistu dirbęs, o dabar Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui vadovaujantis Kęstutis Dičius. Atgavęs pažymėjimą, K. N. gana greitai vėl "pasižymėjo". Vos po 12 dienų - spalio 28-ąją - Šiaulių rajone už KET pažeidimą jam buvo skirta 150 litų dydžio bauda. 2007-ųjų gruodį K. N. vėl buvo skirta 150 litų bauda, nes lapkričio 28 d. jis paliko transporto priemonę stovėti ant šaligatvio. "Įdomiausia" situacija nutiko 2008-ųjų rugsėjo 12 dieną - vairuodamas "BMW 740" K. N. stabdomas nestojo, vengė pasitikrinti blaivumą. Nesutikimas pasitikrinti blaivumą prilygsta sunkiam girtumui. Apklaustas teisme K. N. kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo 12 d. po 20 val. važiavo automobiliu Tilžės gatve. Buvo išgėręs alaus, tačiau neblaivus nebuvo. Važiavo į "Tomo" kavinę. Matė Tilžės ir Gardino gatvių sankryžoje stovintį policijos pareigūną, tačiau nepastebėjo, kad jis būtų jį stabdęs. Nepastebėjęs, kad jį stabdo, važiavo toliau, pasuko į Paukščių taką, ten apsisuko ir sustojo. Tuo metu kelią užblokavo policijos tarnybinis automobilis. Jam liepė lipti iš automobilio, uždėjo antrankius, liepė sėsti į tarnybinį policijos automobilį ir pasitikrinti girtumą. Jis labai susijaudino ir atsisakė pasitikrinti. Todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą. Pripažįsta kaltę, nes nebuvo atidus, gailisi nusižengęs, prašo skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje, neatimti teisės vairuoti automobilį, nes prarastų darbą, negalėtų sumokėti būsto paskolos. Baudą prašo išdėstyti dalimis, nes iš karto negalėtų sumokėti. Teismas 2008 m. spalio 9 dieną K. N. skyrė 3 tūkstančių litų baudą, neatimant teisės vairuoti. Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismo prašyta panaikinti pirmosios instancijos sprendimą, nes jis per švelnus - vairuotojui pagal pritaikomą ATPK straipsnį turėtų būti skirta ne tik bauda, bet ir atimta teisė vairuoti mažiausiai dvejus metus. 2009 metų rugpjūčio 28 dieną teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos nutarimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Avarijos, kurioje sužaloti du žmonės, galėjo ir nebūti Va čia ir prasideda stebuklai Marijos žemėje. Vyriausiasis administracinis teismas bylą nusprendžia grąžinti 2009 m. rugpjūčio 28 dieną, tačiau ji kažkokiu nepaaiškinamu būdu Šiaulių miesto apylinkės teismui grąžinama tik 2010 m. gruodžio 14-ąją. Po vienerių metų dviejų mėnesių. Kokios pasekmės? Jau po trijų dienų - 2010 m. gruodžio 17-ąją - Šiaulių miesto apylinkės teismas priima sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, suėjus administracinėn atsakomybėn patraukimo senaties terminui. Tokiu būdu K. N. liko nenubaustas - nei jam baudą mokėti bereikia, nei iš jo atimta teisė vairuoti. Bet juk 2010 m. vasario 27-ąją jis, būdamas girtas, ir rėžėsi į gydytojos vairuojamą automobilį. Būtent tuo metu byla kažkur nepaaiškinamu būdu "kybojo". Ar avarija, kurios metu sužaloti du žmonės, būtų įvykusi, jei byla būtų Šiaulių miesto apylinkės teismą pasiekusi laiku ir K. N. būtų atimta teisė vairuoti? Tai galėjo būti padaryta dar 2009-ųjų pabaigoje. Įvertinus teismo procesą, K. N. vairuotojo pažymėjimą būtų atgavęs tik šiemet. Kas ir kodėl nesužiūrėjo, kad byla būtų išnagrinėta laiku? Atrodo, lyg tai buvo padaryta tyčia ir byla specialiai vilkinta. O dabar K. N. ir toliau, net padaręs dar sunkesnį nusikaltimą, vairuoja automobilį ir leidžia sau neatvykti į teismo posėdį. Prokuroras prašo K. N. skirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo baudą bei trejiems metams atimti vairuotojo pažymėjimą. Kažkokiai televizijos projekte apsivogusiai dainininkei prokuroras siūlo skirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę, o du žmones sužalojusiam girtam vairuotojui siūloma skirti vos 3,5 metų. Įdomu, kaip pakryps įvykiai, mat kaltinamasis liepą ketina tuoktis, sužadėtiniai laukiasi kūdikio. Ar tai neturės įtakos teismo sprendimui? Nuosprendį K. N. turi išklausyti birželio 6-ąją.
- Gydytojų trūkumo gaisrai "gesinami" rezidentais
-
Oksana LAURUTYTĖ Gydymo įstaigoms keliami reikalavimai laiku teikti kokybiškas prieinamas paslaugas po kelerių metų gali subliūkšti lyg muilo burbulas. Gydymo įstaigų vadovai apmaudžiai kalba, kad po 10 metų nebebus specialistų, kurie šias paslaugas teiks. Patyrę medikai išeis į pensiją, o jauni masiškai išvyksta į užsienį. Kaip prisikviesti specialistų į gydymo įstaigas - įstaigos vadovų reikalas, nes Sveikatos ministerija nusiplauna rankas.
Jauni medikai p rašo būsto ir gerų algų Paruošti mediką valstybei kainuoja per 100 tūkst. litų. Jei studijas baigęs medikas išvyksta į užsienį, būtent tokį nuostolį kaskart patiria Lietuva. Tai reiškia, kad Lietuva neatlygintinai ruošia paklausius medicinos specialistus Europos ligoninėms. Bet juk studijuoti medicinos dažniausiai vyksta ga biausi, dažnai vien dešimtukais mokslus baigę abiturientai. "Tai labai opi probl ema. Visoje šalyje vargiai rasime medicinos įstaigą, kurioje nebūtų skundžiamasi dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo", - sako Radviliškio ligoninės direktorė Danutė Pavelauskienė. Anot pašnekovės, reforma, vykdoma šalies ligoninėse, orientuota tik į materialinių bazių atnaujinimą, tačiau apie tai, kaip pritraukti gydytojus dirbti atnaujintose ligoninėse, negalvojama. "Sveikatos apsaugos ministerija, Seimas šios problemos nesprendžia. Jauni medikai turėtų būti įpareigoti atidirbti savo šalyje, tačiau bendros valstybės politikos šiuo klausimu nėra. Personalo problema - tik paties įstaigos vadovo reikalas", - sako D. Pavelauskienė. Radviliškio ligoninė itin didelių bėdų dėl personalo stygiaus neturi. Personalo vadybininkai intensyviai bando pritraukti jaunų medikų, kurie, anot D. Pavelauskienės, netingi dirbti ir turi maždaug dvejų metų darbo patirtį, tačiau tai padaryti ne visada pavyksta. "Jauni medikai turi savų reikalavimų - nori turėti kur gyventi, klausia, kokią algą gaus. Išgirdę atsakymą, jie tepasako "ačiū" ir išvyksta. Juk iš Kauno kasdien į Radviliškį neprivažinėsi", - kalba D. Pavelauskienė. Seniau ligoninėje buvo didelė problema, kas dirbs per šventes ir savaitgaliais, nes patyrę gydytojai po darbo savaitės būdavo pavargę ir atsisakydavo. "Dabar savaitgaliais ir per šventes dažniausiai dirba rezidentai, kuriuos patyrę gydytojai, žinoma, kontroliuoja. Rezidentais galiu tik pasidžiaugti, radome su jais bendrą kalbą", - sako gydytoja. Į Radviliškio ligoninę daug medikų atvyksta dirbti iš Šiaulių, daug specialistų iš Radviliškio vyksta į Šiaulius. "Mums trūksta vidaus ligų arba šeimos gydytojų. Visas kitas sritis esame optimizavę", - teigia ligoninės direktorė. Gydytoja apie ateitį nekalba optimistiškai. Jos nuomone, po dešimties metų seni gydytojai išeis į pensiją, o jaunimas išvyks. Žinoma, atvyks medikų iš Rytų šalių, darbo vietos bus užimtos. Vienintelis klausimas - ar tikrai imigrantai suteiks kokybiškas paslaugas pacientams?" - retoriškai klausia ji. Gali paaiškėti, kad medikų - per daug Pernai rugpjūtį Šiaulių centro poliklinikoje pradėjo dirbti šeši jauni gydytojų diplomus jau turintys, tačiau dar rezidentūroje gilinantys žinias specialistai. Tai buvo pirmas kartas Šiaulių pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, kai įdarbinti rezidentai. Jie čia dirba kone metus, o poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis sako, kad pasibaigus sutarčiai bus ieškoma naujų rezidentų. Praktiką atliekantiems medikams didelio krūvio užkrauti negalima, nes jie keičiasi kas tris mėnesius, tačiau poliklinikoje jau pusmetį dirba trys jauni šeimos gydytojai. M. Maželis teigia pats juos suradęs - viena gydytoja pati darbo ieškojo, antrą jis įkalbėjęs, o trečio sulaukė pasidomėjęs Universitete. "Buvau sutaręs su gydytoja, dirbančia Švedijoje, kad dirbs pas mus, bet ji vėliau kitą darbą rado. Panašu, kad medikams ne pyragai ir Švedijoje", - sako jis. Po metų į polikliniką turėtų ateiti dirbti dar trys ką tik mokslus baigę jauni gydytojai. "Jei nepersigalvos, ateis. Problema ta, kad studijos trunka 10 metų, žmonės sukuria šeimas, įsigyja nekilnojamojo turto ir nebenori išvykti", - sako M. Maželis. Šiaulių centrinė poliklinika didelio specialistų trūkumo nejaučia, tačiau M. Maželis išdėsto kitą problemą. "Po gyventojų surašymo paaiškėjo, kad jų yra gerokai mažiau, nei manyta, todėl Ligonių kasos ima gąsdinti nebeskirti lėšų. Juk poliklinikoms pinigai mokami už pacientus. Gali paaiškėti, kad netgi turime per daug specialistų", - sako jis. "Reikia rūpintis demografine situacija" Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirba apie 400 gydytojų. Kaip ir visose šalies ligoninėse, čia trūksta nemažai specialistų. Ligoninės vadovas Petras Simavičius sako, kad labiausiai reikia anesteziologų, reanimatologų, vaikų chirurgų, kardiologų, neurochirurgų, endokrinologų, traumatologų, tačiau jis nesutinka su prognozėmis, kad po 10 metų situacija bus prastesnė. "Kasmet į ligoninę atvyksta po 2-3 jaunus gydytojus, kurie puikiai dirba. Ligoninė tapo internatūros ir rezidentūros baze, tad čia nuolat atvyksta praktikuotis būsimieji daktarai. Jie pamato bazę, sąlygas, vienas kitas ir prisiriša", - sako jis. P. Simavičius mano, kad ateityje situacija tik gerės, nes kils ekonomika. Juk niekam ne paslaptis, kad finansinė situacija verčia medikus išvažiuoti į Švediją, Daniją, kur atlyginimai keliskart didesni. "Pagerės ekonominė situacija, bus galima ir atitinkamas algas mokėti medikams", - mano jis ir kalba, kad dabar labiausiai reikia rūpintis demografine situacija: skatinti gimstamumą, siekti, kad žmonės neišvažiuotų, nes jei mažės žmonių, mažiau reikės ir gydytojų. "Vertinant situaciją, reikia daugiau baltos spalvos, o ne juodos", - sako Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas. Studentams savivaldybės moka stipendijas Ar studentai, studijuojantys mediciną, junta kokį nors šalies valdžios suinteresuotumą absolventus skatinti dirbti savo šalyje? Panašu, kad paskatinimo sulaukia tik kai kurių šalies rajonų studentai. Radviliškyje prieš kelerius metus buvo patvirtinta programa, kuria nuspręsta finansiškai remti iš Radviliškio kilusius ir į gimtąjį miestą po medicinos ir kitų itin reikalingų profesijų studijų ketinančius sugrįžti jaunuolius. Vitalija Kungienė, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausioji gydytoja, sako, kad prieš kelerius metus sudarytas Studijų rėmimo fondas šiuo metu remia keturis studentus, iš kurių du - būsimi gydytojai. Vienam studentui per mėnesį iš minėto fondo išmokama 800 litų dydžio stipendija. Gaunantis stipendiją asmuo įsipareigoja po studijų trejus metus dirbti Radviliškyje. "Žinoma, kad neblogai, tik labai jau ilgai tos medikų studijos trunka. Stipendiją iš fondo galima skirti nebūtinai pirmo, bet ir 3-4 kurso studentui, kartu sumokant už visus praėjusius studijų metus", - sako V. Kungienė. Savivaldybės gydytojos žiniomis, vos kelios šalies savivaldybės remia paklausiausių profesijų studentus. Ne visur tokia praktika pasiteisina. Akmenės valdžiai teko bylinėtis su studentu, kuris, studijų metais gavęs stipendiją, vėliau nepanoro vykdyti įsipareigojimų. Surašius gyventojus paaiškėjo, kad gyventojų yra gerokai mažiau, nei manyta, tad Ligonių kasos gąsdina nebeskirsiančios lėšų. Kadangi poliklinikoms pinigai mokami už pacientus, gali paaiškėti, kad kai kurios iš jų turi per daug specialistų.
- Automobilių rinkai sunkmetis tik prasideda
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Automobilių prekeiviai skaičiuoja paskutines pelningas dienas. Tikėtina, kad jau birželio pabaigoje turgūs ištuštės - neliks nei automobilių nei rusakalbių pirkėjų iš Baltarusijos ar Kazachstano. Prekeivis automobiliais Arūnas tikina, kad dingus pagrindiniams pirkėjams automobilių kainos smarkiai nemažės, tik per automobilių rinką vėl nusiris bankrotų banga.
 | | Skaičiuojama, kad dabar apie 80 proc. automobilių nuperka prekeiviai iš Baltarusijos, Kazachstano, Rusijos. Autoriaus nuotr. |
Turgūs "migruoja" Automobilių prekeiviai sako, kad naudotų Lietuvos transporto priemonių rinkai galima rašyti nekrologą. Būtų galima pradėti nuo to, kad dar prieš aštuoniolika metų griuvo mitas apie rusiškus automobilius. Pasirodė, kad jie nei greiti, nei ekonomiški, nei patvarūs. Visi rusiški automobiliai konvejeriu iš grįžo į savo tėvynę. Maskvos automobilių turguje tuo metu klausdavo, ar Pasvalys didesnis už Sankt Peterburgą, nes tūkstančiams angliškų "žigulių" būtent Pasvalyje permontuodavo vairą iš dešinės pusės į kairę. Vakarai per Lietuvą atsikratė rusiškų automobilių. Vėliau posovietines šalis užvertė senesniais nei penkiolikos metų vakarietiškais modeliais. Žiniasklaida kaip sensaciją pranešdavo, kad susidūrė vakarietiški automobiliai. Vienas po kito garsėjo Marijampolės, Kauno, Radviliškio, Rietavo ir Tauragės automobilių prekyvietės. Keitėsi dėvėtų transporto priemonių mados. Žinoma, beveik visada karaliavo vokiški automobiliai "VW", "Audi", "Opel". Lėtai susiformavo japoniškų, amerikietiškų, prancūziškų, itališkų automobilių rinka. Buvo tikinama, kad Tauragėje beveik visi automobiliai - prancūziški. Jei anksčiau automatinė greičių dėžė buvo tik nemokšoms, tai dabar tai privalumas. Vienu metu buvo aukštinami benzininiai, kitu - dyzeliniai varikliai. Dabar pirkėjai mėgsta negalingus variklius su dujine įranga ir kartu perpus mažesnėmis kuro sąnaudomis. Dar visai neseniai Lietuvos rinkoje Šiaulių automobilių turgus žibėjo amerikietiškais modeliais. Apsukrūs meistrai pakeisdavo lempas - pritaikydavo "amerikonus" Europos keliams. Pasaulio finansinė krizė gerokai pakoregavo automobilių rinkos žemėlapį. Išliko tik Vilniaus, Kauno, Tauragės, Marijampolės ir Utenos automobilių turgūs. Tikėtina, kad po kelių mėnesių pusės jų taip pat neliks arba jie virs nedidelėmis pardavimo aikštelėmis. Neliks pagrindinių pirkėjų Šiaulietis automobilių prekeivis Arūnas per mėnesį parduoda apie 50 automobilių. 45 iškeliauja į Baltarusiją, Rusiją ir Kazachstaną. Vos 5 lieka Lietuvoje. Vieną kitą nuperka latviai arba lenkai. Daugiausia automobilių parduodama Kaune. 70-80 proc. automobilių nuperka baltarusiai, kazachai, kirgizai, rusai, nedidelę dalį - lenkai, latviai ir estai. Nuo liepos 1 d. Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija sujungia savo muitų sistemą. Jei dabar šių šalių prekeiviai už dviejų litrų darbinio tūrio automobilį moka 900 eurų muitą, tai nuo minėtos datos ši suma šoktelės iki 5000 eurų. Tai viršija net gero naudoto automobilio kainą. Lietuvos verslininkai gali tik spėlioti tokios muitų sistemos įvedimo priežastis. Žinoma, kad Rusija įsileido didžiuosius Europos automobilių gamintojus, tačiau viešai neskelbiamos jų atėjimo į šalį sąlygos ir kokias nuolaidas bei įstatymų pataisas kompanijoms pažadėjo vietos politikai. Galima sakyti, kad Rusija diktuoja sąlygas ne tik Lietuvos automobilių rinkai, bet ir Baltarusijai, Kazachstanui. Šios šalys be muito galės įsigyti naujų vakarietiškų automobilių, pagamintų Rusijoje. Prekyba naudotais automobiliais vyks tik vidinėje rinkoje. Kaip tai paveiks Lietuvą? Rusakalbių prekeivių Lietuvos automobilių prekyvietėse, be abejo, neliks. Per keletą savaičių automobilių rinkos kamuolys susitrauks iki riešuto dydžio. Muito tarifų didinimas buvo planuotas dar prieš metus, tačiau tuomet šalims nepavyko galutinai susitarti. Ne tik Lietuvos, bet ir minėtų Rytų šalių verslininkai tikisi, kad įvyks stebuklas ir muitai nebus tokie dideli. Rusiją planuojama priimti į Pasaulinę prekybos asociaciją, kuri sieks muitus įsprausti bent jau į proto ribas. Bando kurti naują turgų Automobilių turgaus prie Šiaulių oro uosto jau nebėra. Dabar mieste veikia kelios stovėjimo aikštelės, kuriose iš viso stovi apie kelis šimtus parduodamų automobilių. Pabalių turgus nusprendė pasinaudoti ištuštėjusia verslo niša. Administracija šiek tiek suspaudė savo prekeivius ir atlaisvino vietos automobilių prekybos aikštelei. Turgaus direktorius Žydrūnas Augustinas prisipažino, kad jau trejetą metų bando atgaivinti prekybą automobiliais, tačiau nepavyksta. Pabalių turguje galės stovėti 250 automobilių. Mokestis - 1 litas už parą. "Tai simbolinė kaina. Mums neaktualu nulupti nuo klientų devintą kailį. Svarbiausia privilioti juos čia", - sako turgaus Ž. Augustinas. Direktorius įsitikinęs, kad Pabalių turgus, puoselėjantis senas tradicijas, puikiai tinka ir automobilių prekybai. Kiti turgaus prekeiviai dabar piktinasi permainomis, tačiau direktorius aiškina, kad pardavimo vietų turguje nesumažės. Ž. Augustinas mano, kad dabar automobilių pardavimo vietos yra išsibarsčiusios po Šiaulius, ne visiems lengvai randamos, o Pabalių turgų žino visi. Kainos kris nedaug Automobilių prekeivis Arūnas sako, kad prekyba automobiliais Lietuvoje vyks panašiai iki Joninių. Vėliau - štilis. Neturės darbo ne tik prekeiviai, bet ir daugybė autoservisų bei garažų. Juose daužtos transporto priemonės tapdavo "ledinėmis", o spidometrai atsisukdavo ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų atgal. Arūnas jau dabar pradeda prekiauti taip, kaip greičiausiai teks elgtis po liepos pirmosios: "Turiu vilkiką. Daugiausia teikiu automobilių gabenimo paslaugą. Kai randu geros būklės automobilį už "teisingą" kainą, pats jį nuperku ir parduodu." Padidinus muitus, Arūnas sako atostogausiantis, kaip ir dauguma automobilių prekeivių. Naudotų automobilių kainos dėl rusakalbių pirkėjų invazijos dabar yra pakeltos apie 400 eurų. Vertingesni automobiliai dabar kainuoja net 1000 eurų daugiau. Arūnas tvirtina, kad po liepos 1 d. kainos šiek tiek kris, tačiau nedaug, nors prognozuojama, kad prekybos apimtys mažės, tačiau brangsta ne tik kuras, bet ir kitos išlaidos. Lenkijoje gerokai pabrangs mokestis už kelius. Prognozuojama, kad kelių mokesčio dydis šioje šalyje gali būti nuo 6 iki 14 eurocentų už kilometrą. Vokietijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje nebrangiai surasti gerą automobilį tampa vis sudėtingiau. Naudotų automobilių rinka iššluota. Vakarų Europos turgus paskutinį pusmetį irgi buvo "okupavę" supirkėjai "iš Rytų". Tad kainas mažins nebent tie prekeiviai, kurie yra įklimpę į skolas. Jie privalės vykdyti įsipareigojimus bankams, todėl parduos pigiau. Kitiems apsimokės parduoti mažiau, tačiau pelningiau. Tikėtina, kad bus ieškoma geresnės kokybės automobilių, kuriems pirkėjas visada atsiranda, nors kaina ir viršija rinkos vertę. Šalyje nebebus automobilių eksporto, todėl tikėtina, kad gerokai sumažės "Peugeot", "Renault" arba "Fiat" markės automobilių. Juos daugiausia pirkdavo Rytų šalių pirkėjai. Lietuviai liks ištikimi "VW", "Audi" ir "Toyota" markės automobiliams. Paklausūs bus negalingi dyzeliniai automobiliai, kainuojantys 3-5 tūkst. eurų. Arūnas tvirtina, kad kartu su automobilių prekyba nutrūks ir nemažai kitų verslo santykių. Geras tokios uždaros rinkos pavyzdys yra Ukraina. Ten muitai jau seniai milžiniški. Prekeiviai gudrauja - nusiperka penkerių metų senumo krovininius mikroautobusus, nes už juos muitai gerokai mažesni, tada įstato langus, sėdynes, atlieka apdailą ir parduoda vietiniams pirkėjams. Arūnas prisipažino, kad savo vilkiką nusipirko iš... banko. Prieš prasidedant krizei daugybė prekeivių prisipirko vilkikų lizingu. Vėliau kilo palūkanos, tad teko bankrutuoti. Naudotas Arūno vilkikas turėjo kainuoti apie 150 tūkst. litų, tačiau jis sumokėjo vos 40 tūkstančių. Kaip naujoji muitų sąjunga paveiks Lietuvą? Rusakalbių prekeivių Lietuvos automobilių prekyvietėse, be abejo, neliks. Per keletą savaičių automobilių rinkos kamuolys susitrauks iki riešuto dydžio.
- Metalo vagys grobia šulinių dangčius
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Pastarosiomis savait4mis netylant kalboms apie metalo brangimą, pagausėjo juodojo ir spalvotojo metalo vagysčių. Dingsta kanalizacijos šulinių dangčiai. Tokios vagystės gali baigtis tragiškai, tačiau ilgapirščiams tai nerūpi. Kanalizacijos ir telekomunikacijų šulinių savininkai vis dažniau keičia metalinius dangčius betoniniais, nes tokie vagims nenaudingi.
 | Atviri šuliniai tampa spąstais automobiliams ir žmonių gyvybėms. Autoriaus nuotr. |
Padaugėjo vagysčių Atšilus orams, Šiauliuose ir apylinkėse buvo pavogtos kelios dešimtys telekomunikacijų ar kanalizacijos šulinių dangčių. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė sako, kad į šulinių dangčių vagystę pareigūnai turi reaguoti taip pat kaip ir į kitas vagystes. Kaltę sunku įrodyti, nes vagišiai sako radę jau sudaužytus dangčius. Metalo supirktuvių savininkai irgi tikina nežinantys, ar dangtis yra vogtas. Gaila Smagriūnienė sako, kad tik įrodžius nusikaltimą būtų galima nubausti metalo vagišius. Dar sunkiau įrodyti, kad metalo supirkėjas žinojo, jog superka vogtus daiktus. Anot spaudos atstovės, dar nėra buvę, kad metalo supirkėjai Šiauliuose būtų nubausti. Pareigūnė tikina, kad sugauti vagį įmanoma. Jei pilietiški žmonės, pamatę vagiant ar daužant metalinius dangčius, bandytų tai nufotografuoti, įsidėmėti vagišių veidus. Taip pat metalo supirktuvės galėtų elgtis pilietiškiau ir skubiai pranešti apie kiekvieną atvejį, kai atnešami net ir sudaužyti metaliniai dangčiai. Spaudos atstovė prisimena, kad prieš keletą metų buvo labai populiaru iš kapinių vogti antkapių lenteles ir kryžius. Juos metalo supirktuvės taip pat supirkdavo sudaužytus. Prieš kelias dienas Vilniaus policijos pareigūnai dviejose sostinės metalo supirktuvėse aptikto apie 600 kilogramų varinių detalių, kurios priklauso LESTO. Jos galėjo būti supirktos už 9000 litų, tačiau tikri nuostoliai kelis kartus didesni. Elektros laidai ir kabeliai - dar viena metalo gaminių rūšis, į kurią metalo supirkėjai turėtų žiūrėti įtariai, bet, atrodo, to nedaro. Šuliniai - lyg spąstai Jauna mama Eglė su trimečiu sūnumi vaikščiojo prie savo daugiabučio namo. Moteris spėjo vos sekundę nusisukti, o sūnaus - nebėra. Tik motiniška intuicija pakuždėjo atidaryti šulinį su klibančiu dangčiu. Anksčiau čia buvo tvarkingas dangtis su metaliniu rėmu. Dangtis ir rėmas buvo pavogti, o atvira skylė uždengta kitu metaliniu dangčiu, kuris ant išdaužytų šulinio kraštų vos laikėsi ir klibėjo. Vaikas užlipo ant dangčio ir, šiam persisvėrus, įslydo į trijų metrų gylio šulinį. Laimė, lietaus kanalizacijos šulinyje tuomet vandens nebuvo. Vaikas visiškai neužsigavo. Apie įvykį moteris pranešė telekomunikacijų įmonei "Teo", kurios darbuotojai nustatė, jog tai ne jų šulinys, tačiau neatsisakė padėti. Netrukus klibantis metalinis dangtis buvo pakeistas didesniu gelžbetoniniu ir pavojaus nebekėlė. To paties namo gyventojai prisiminė, kad vaikai į šį šulinį įkrenta jau ne pirmą kartą. Tačiau tragedijų ne visada pavyksta išvengti. Prieš porą metų Radviliškio rajone į atvirą melioracijos šulinį įkrito ir žuvo mergaitė. Ji įprastai rytą ėjo į mokyklą, tačiau šios nepasiekė. Mokytojai žurnaluose tiesiog pažymėjo "n" raidę. Tėvai pasigedo mergaitės, kai įprastu laiku ji negrįžo namo. Metalo brangimas - blefas? Vienos Šiaulių metalo supirktuvių direktorius Arvydas Zeleckis teigia, kad pastaraisiais mėnesiais metalo kaina net ne kilo, atvirkščiai - krito. Pagausėjusias vagystes sąlygoja gandai, jog metalas greitai brangs keleriopai. Supirktuvės direktorius tikina, kad Lietuvos metalo rinka yra tokia maža, jog Japonijos katastrofa mūsų metalo kainai negali turėti didelės įtakos. Tačiau prieš vasarą visada šiek tiek pakyla kainos. Taip turėtų nutikti ir šiemet. Dabar juodojo metalo laužo kaina supirktuvėse - 600 litų už toną. Aliuminio laužas superkamas daugiau nei keturiskart brangiau - 3800 litų už toną. Vario kilogramas kainuoja apie 15 litų. Pastarojo metalo atvežama mažiausiai. Vario kaina per pastaruosius penkerius metus pakilo labiausiai. Anksčiau jo kilogramas kainavo 4 litus. Beveik prieš du dešimtmečius Lietuvoje siautėjo "vario karštinė", per kurią už kilogramą šio raudono metalo buvo mokama po dolerį. Metalo supirkėjai garantuoja, kad "vario karštinė" kiltų ir dabar, tačiau šio metalo Lietuvoje beveik neliko. Metalo supirktuvės sulaukia įvairių pardavėjų. Vieni atneša kelias sulamdytas skardines, už kurias gauna 50 centų, kiti tvarko savo garažus ar sodybas - atveža tonas vamzdžių, radiatorių. A. Zeleckis tvirtina, kad didesnės metalo supirktuvės niekada nerizikuoja savo verslu dėl kelių litų, tad niekada nesuperka kanalizacijos dangčių, net ir sudaužytų gabalais. Nesuperkami ir elektros laidai, geležinkelio bėgiai bei kiti metaliniai daiktai, kurie galėtų būti vogti. Dažniausiai tokį metalą superka nelegalios metalo supirktuvės, įsikūrusios garažuose ar privačiuose namuose. Direktorius tikina, kad staigių metalo kainų šuolių neturėtų būti, nes pasiūla visada seka paklausą: "Niekas nesėdi prikaupęs metalo ir nelaukia geresnių dienų, kol kaina kils. Metalas Lietuvoje paprastai neužsilieka. Pas mus nėra nė vienos juodojo metalo liejyklos. Perdirbame šiek tiek aliuminio. Mūsų įmonė pati turi aliuminio liejyklą ir tiekia aliuminio lydinius tokioms kompanijoms kaip "Volkswagen". Metalinius keičia gelžbetoniniais Arvydas Murza, telekomunikacijų bendrovės "Teo" Šiaulių regiono direktorius, informavo, kad kasmet pavasarį yra atliekama kanalizacijos ir telekomunikacijų šulinių patikra. Kartais dangčiai pavagiami, bet juos sulaužo ir sunkiasvorė technika. Kodėl pavasarį? Tuomet suaktyvėja vagišiai. Žiemą dangčiai dažniausiai būna prišalę. Miesto centre dangčiai pakeičiami analogiškais - metaliniais, nes nenorima sudarkyti miesto vaizdo. Šiaulių pakraščiuose ir rajonuose vietoj pavogtų arba sulaužytų dangčių uždedami gelžbetoniniai. Direktorius teigia, kad gelžbetoniniai dangčiai ne ką pigesni, tik jų jau niekas nevogs. Tokie dangčiai atrodo nelabai išvaizdžiai, todėl žmonių lankomose vietose šulinius stengiamasi uždengti metaliniais. Faktas, kad centre mažiau ir vagiama. Vienas dangtis kainuoja apie šimtą litų. A. Murza sako, jog apie dingusius dangčius visada informuojama policija. Pareigūnai pastaruosius kartais randa ir grąžina įmonei. Pastaraisiais mėnesiais metalo kaina net ne kilo, atvirkščiai - krito. Pagausėjusias vagystes sąlygoja gandai apie tai, kad metalas greitai brangs keleriopai.
- Kas triumfuos - atliekos ar jų rūšiavimas?
-
Oksana LAURUTYTĖ "Kad žinotumėte, kaip yra smagu namie rūšiuot atliekas. Nesvarbu, kad tenka išrūšiuotąsias nešti į kitoje gatvėje esantį kiemą", - šypsosi šiaulietis Benas Bacevičius. Kone metus su žmona Dijana ir dukrele Beatriče atliekas į specialius maišelius rūšiuojantis vyras ramus - jo sąžinė švari, jie saugo gamtą. Problema viena - konteineriai išrūšiuotoms atliekoms dažnai būna perpildyti. Ar gyventojus rūšiuoti atliekas privalantys skatinti specialistai ekologija rūpinasi tik popieriuje?
 | Benas Bacevičius prisipažįsta, kad kai buvo mažas berniukas, pareiga išnešti šiukšles jam buvo "peilis". Pradėjus rūšiuoti atliekas, šį darbą tenka atlikti vos kartą per savaitę. Autorės nuotr. | | |  | | |
Pusė atliekų - plastikas Šiauliečių Beno ir Dijanos Bacevičių namuose jau daugiau nei metus karaliauja ekologija. Kelerius metus gyvenę ir dirbę užsienyje šiauliečiai grįžo į gimtąjį miestą, nes vaikus nori auginti Lietuvoje. Iš užsienio jie "parsivežė" gražią patirtį - tausoti gamtą rūšiuojant atliekas. Ekologinę idėją pirmoji realizavo Dijana. Vienoje Šiauliuose organizuojamoje parodoje moteris pasiėmė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) lankstuką, kuriame buvo aiškinama, kaip rūšiuoti atliekas. Patirties, kaip tą daryti, moteris jau turėjo - yra dirbusi Vokietijoje, Anglijoje, kur žmonės labiau sąmoningi. Nemesti į vieną maišą popieriaus, plastiko, stiklo ir bulvių lupenų daugelyje pasaulio išsivysčiusių valstybių - normalus ir savaime suprantamas poelgis. Dijana pasakoja, kad pirmiausia atliekas rūšiavo į paprastus prekybos centrų parduodamus maišelius. Vėliau draugai, gyvenantys Anglijoje, jiems padovanojo tris gražius, iš tvirtokos plastmasės pagamintus spalvotus maišelius su rankenomis. Geltonas maišas skirtas plastiko atliekoms, žalias - stiklui, mėlynas - popieriui ir kartonui. Atrodytų, kad šiauliečių virtuvė - tikras atliekų sandėlis, tačiau taip nėra. Šiukšliadėžė organinėms atliekoms stovi po plautuve. Virtuvėje sutuoktiniai laiko tik maišelį plastiko atliekoms. Kiti du - stiklui ir popieriui - "gyvena" balkone. "Kone per savaitę plastiko maišelį pripildome. Perkame vandenį plastiko buteliuose, daugelis maisto produktų būna įdėti į maišelius, plastmasines dėžutes. Galėčiau pasakyti, kad kone pusė žmonių išmetamų atliekų - būtent plastmasė", - sako Benas. Šeimos galva nesibodi kartą per savaitę pripildytą geltoną maišelį nešti arba vežti į svetimą kiemą ir plastmasę sumesti į specialiai rūšiuotoms atliekoms skirtą konteinerį. "Apmaudu, tačiau dažnai plastmasės konteineris būna pilnas. Arba grįžtu namo su visu "turtu", arba važiuoju prie kito, toliau esančio konteinerio. Šiukšlių vežėjai galėtų dažniau išvežti atliekas, nes taip tikrai neskatina žmonių sąmoningumo. Anaiptol - atima norą rūšiuoti", - sako Benas. Tiesa, tai, kad plastiko konteineris dažnai būna kupinas, atskleidžia džiugią tiesą - šiauliečiai rūšiuoja atliekas ir sąmoningų žmonių nėra mažai. Sauskelnės - organinės, plastikinės ar popieriaus atliekos? Dijana ir Benas pasakoja, kad išrūšiuotų atliekų konteineriai Londone pastatyti kone prie kiekvieno keturių butų kotedžo. Jie ištuštinami dažnai, tad problemų, kur dėti atliekas - nekyla. Užsienyje net nekyla problemų, iš kur gauti specialius gražius maišelius atliekoms rūšiuoti. "Mes į parduotuvę einame nešini drobiniais maišeliais pirkiniams. Nesame matę nusipirkti specialiai atliekoms rūšiuoti skirtų maišelių. Jei ne draugų dovana - būtume vargę. Juk kai yra padėti keli vienodi prekybos centrų maišeliai, turi kiekvieną apžiūrėti, kol atrasi, kur mesti stiklą, kur popierių", - sako Benas. Sutuoktiniai stebisi, kodėl prekybos centrai, kurie labiausiai "platina" atliekas, nepastato savo teritorijose rūšiuotoms atliekoms skirtų konteinerių. "Mes gamtą saugom, norim, kad švariau būtų. Mūsų sąžinė rami, darom gerą darbą, tikime, kad mūsų vaikai darys tą patį ir kitiems prablaivės galvose. Tikrai ne visiems rūpi švara tik bute, rūpi ir tai, kas yra už lango", - sako sutuoktiniai. Dijana ir Benas į organinių atliekų kibirą neišmeta ir elektros lempučių, elementų ir jiems itin rūpi, ką atliekų vežėjai daro su išrūšiuotom atliekom. Atiduoda perdirbėjams ar supila į bendrą krūvą. Dar sutuoktiniams rūpi, į kokią krūvą reikėtų mesti sauskelnes. Šeimoje netrukus gims antras vaikelis, tad sauskelnių bus nemažai. Kas yra sauskelnės - organinės, plastikinės ar popieriaus atliekos? Kur gauti maišelių atliekoms rūšiuoti? "Sauskelnes teks mesti į bendrą konteinerį. Kol kas šių atliekų nesurenkami tokie kiekiai, kad jas apsimokėtų atliekų vežėjams surinkti ir parduoti perdirbėjams. Lietuvoje surenkamos tik tos rūšiuotos atliekos, kurias galima perdirbti. Švedijoje, berods, sauskelnes surenka kažkokia kosmetikos kompanija ir perdirba", - sako "ŠRATC'o viešųjų ryšių specialistė Monika Narbutienė. Anot M. Narbutienės, gyventojų išrūšiuotas atliekas - stiklą, popierių ir plastmasę - atliekų rinkėjai gabena į savo įstaigų teritorijas. "Gyventojai dažnai klausia, kodėl išrūšiuotas atliekas vežėjai supila į vieną automobilį. Popierių ir plastmasę galima supilti į vieną krūvą, mat vežėjai jas dar rūšiuoja. Juk ne paslaptis, kad į popieriui ir plastmasei skirtus konteinerius gyventojai primeta ir netinkamų atliekų. Jei kartu yra supilamas ir stiklas - tai ženklas, kad dirbama neleistinai. Jei rūšiuotas atliekas vežėjai nuvežtų į sąvartyną - užsidirbtų baudą", - teigia specialistė. Išrūšiuotas atliekas surinkėjai supresuoja ir parduoda perdirbėjams. "Už rūšiuotų atliekų sutvarkymą vežėjams ŠRATC'as nemoka nė cento - jų gautos pajamos yra kompensacija už rūšiuotų atliekų vežimą ir tvarkymą", - sako pašnekovė. Anot M. Narbutienės, šiauliečiai aktyviausiai regione rūšiuoja atliekas, tačiau negalima teigti, kad rūšiuojama itin aktyviai. O ką daro ŠRATC'as, kad skatintų gyventojus rūšiuoti atliekas? "Rengiame televizijos laidas, seminarus, rašome straipsnius, vykstame į mokyklas. Ne paslaptis, kad miesto gyventojus informacija pasiekia dažniau, nei kaimo. Miestuose ir konteinerių daugiau, nei rajone", - sako pašnekovė. M. Narbutienė pati rūšiuoja atliekas, tačiau namuose kelių tarų nelaiko. Plastmasę, stiklą ir popierių meta į vieną maišelį ir, atėjusi prie konteinerių, atliekas išskirsto. "Taip, mūsų verslininkai tikrai nepasirengę atliekų rūšiavimo rinkai. Pabandykite Lietuvoje nusipirkti šiukšliadėžę su trimis ertmėmis ar specialius maišelius atliekoms rūšiuoti. Prekybininkai galėtų pagalvoti apie prekybą šiais dalykais", - teigia ji. M. Narbutienė sako, kad jei gyventojai konteinerius rūšiuotoms atliekoms randa pilnus, turėtų apie tai pranešti telefonu (8~41) 421 699 ŠRATC Atliekų tvarkymo tarnybai. Specialistai įpareigos vežėjus konteinerius ištuštinti. Kaip rūšiuoti atliekas? Norint rūšiuoti atliekas, reikia ir nemažai žinoti. Pavyzdžiui tai, kad į popieriui (kartonui) skirtus konteinerius reikia mesti neužterštas kartono dėžes, dėžutes ir lakštus, laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele), skrajutes, vokus, rašomąjį popierių, knygas be kietų viršelių, popierinę pakuotę bei kitas buityje pasitaikančias popierines atliekas. Vis dėlto perdirbti galima ne visas popieriaus (kartono) atliekas. Į popieriui (kartonui) skirtus konteinerius negalima mesti vaškuoto, parafinuoto, tepaluoto popieriaus ir kartono, riebalais sutepto popieriaus (pvz., picų dėžučių, sviesto ir pan.), panaudotų popierinių nosinių, servetėlių, popierinių rankšluosčių, pergamentinio (riebalams ir drėgmei nelaidaus) popieriaus ir jo pakaitalo, anglinio (kalkinio) popieriaus, laminuoto popieriaus (padengto plastiku, celofanu, folija, bitumu), panaudotų tapetų. Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti tuščius butelius, stiklainius ir kitus stiklo indus, stiklinės pakuotės duženas. Į stiklui skirtus konteinerius negalima mesti porceliano, keramikos ir krištolo gaminių bei jų duženų, veidrodžių, visų rūšių elektros lempų, ampulių ir medicinos indų, armuoto, langų bei automobilių langų stiklo. Į plastikui skirtus konteinerius reikia mesti plastikinius butelius (nuo gėrimų ir kitų maisto produktų), plastikinius indelius, dėžutes, lovelius ir vienkartinius indus (nuo maisto produktų ir gėrimų), plastikinius maišelius ir plėvelę, plastikinę pakuotę nuo gyvūnų ėdalo, kitą plastikinę buities priemonėms naudojamą pakuotę. Į plastikui skirtus konteinerius negalima mesti dažų taros, antifrizo, tepalų, valymo priemonių, kitų cheminių medžiagų, riebalais, užterštos (neišplautos) pakuotės nuo aliejaus, margarino, žuvies, žaislų iš plastiko su elektroniniais įtaisais, plastikinių medicinos priemonių, videokasečių, foto juostelių, CD, DVD, lanksčių diskelių, skutimosi peiliukų, dantų šepetėlių ir kitų higienos reikmenų, pakelių nuo traškučių, automobilinių ir buities prietaisų plastikinių dalių.
- Prekeiviai neskubėjo apsirūpinti kasos aparatais
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Nuo gegužės 1 dienos turgaus mėsos prekeiviai privalo prekiauti tik turėdami kasos aparatus. Oficialiai teigiama, kad tai sumažins šešėlinių pinigų srautus. Prekeiviai buvo motyvuojami tuo, kad suskubusiems aparatų kaina bus kompensuojama, tačiau kol kas nepanaudota nė pusė kompensacijoms skirtų lėšų.
 | Turgaus prekeiviai dar visai neseniai piketavo dėl kasos aparatų įvedimo, o kompensacijomis jiems įsigyti pasinaudojo nedaugelis Autoriaus nuotr. |
Prekeivių kompensacijos nesuviliojo Valstybinė mokesčių inspekciją (VMI) praneša, kad šiuo metu šalyje yra užregistruoti 1396 kasos aparatai. Pateikti 1095 prašymai kompensuoti išlaidas. Bendra prašomų kompensacijų suma šiuo metu siekia 1 mln. 66 tūkst. litų, beveik 0,5 mln. jau išmokėta. Šiaulių apskrityje įregistruoti 145 kasos aparatai. Šiaulių mieste ir rajone – 71. Valstybė deklaravo, kad kasos aparatų kompensavimui skyrė 2,5 mln. litų. Šiaulių mėsos prekeiviai neskubėjo įsigyti kasos aparatų. Tai reiškia, kad daugumai jų kaina bus kompensuojama dalinai arba visai nekompensuojama. Jau baigiasi paskutinė savaitė, kai, įsigijus kasos aparatą, galima tikėtis jo kompensavimo. VMI primena, kad smulkieji verslininkai, prekiaujantys maisto produktais (maistu) pastatuose ar patalpose, kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse, turi priregistruoti savo kasos aparatus teritoriniuose VMI padaliniuose iki balandžio 30 d. Jiems kasos aparato įsigijimo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc. Pavėlavusiems bus kompensuojama tik pusė išlaidų arba jos nekompensuojamos. Gali padaugėti bedarbių Anksčiau buvo baiminamasi, kad turgaus prekeiviai privalės tapti pusiau buhalteriais ir išmokti tvarkyti privalomą dokumentaciją. Be to, kasos aparatų priežiūra ir eksploatacija taip pat nemažai kainuoja. Per metus kasos aparato remontui, programavimui, juostelių keitimui bus išleidžiama ne mažiau nei 300 litų. Vyriausybė pažymi, kad daugumos mėsos prekeivių metinė apyvarta viršija 100 tūkst. litų. Viršiję šią sumą prekeiviai turi tapti PVM mokėtojais ir mokėti pelno mokestį. Tad tikimasi, kad kasos aparatai padės surinkti daugiau mokesčių. Prekeiviai tvirtina, kad jau dabar dauguma prekeivių yra PVM mokėtojai, o kasos aparatai - tik darbo apsunkinimas. Ūkininkai, tiekiantys savo produkciją į prekyvietes, paskaičiavo, jog iš darbo išeis apie 20 procentų prekeivių. Dauguma - vyresnio amžiaus, nes jie neprisitaikys prie naujos tvarkos. Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė, yra pareiškusi, jog Vyriausybė užsiima gyventojų smegenų "pudrinimu", propaganda. Skelbiama, kad prekeiviai patys nori kasos aparatų, tačiau nutylima apie kasos aparatų eksploatavimo išlaidas. Bausti neskubės VMI specialistai primena, kad kasos aparato neprivalo naudoti gyventojai, prekiaujantys savo (nuosavybės teise priklausančiame ar kitais teisėtais pagrindais naudojamame) namų valdos žemės sklype, mėgėjų sodo sklype arba kitoje žemės ūkio valdoje. Ūkininkai savo valdose gali laisvai prekiauti išaugintais žemės ūkio produktais ir iš jų pagamintais maisto produktais. Prekybos vietoje tereikia turėti dokumentus, patvirtinančius žemės valdymąo arba naudojimo teisę, ir asmens dokumentą. Taip pat nereikia kasos aparatų naudoti prekiaujant lauko sąlygomis. VMI akcentuoja, kad neskubės bausti prekeivių, jei dirbdami su kasos aparatu netyčia padarys klaidų.. Kol kas neorganizuojamos jokios patikrinimo akcijos, tačiau Vyriausybės sprendimo dėl kasos aparatų nepaisymas bus laikomas ekonominiu nusižengimu. Tikėtina, kad kasos aparatų kompensavimui skirti pinigai nebus panaudoti. Autoriaus nuotr.
- Išbandymas prieš tuoktuves - sužadėtinių kursai
-
Oksana LAURUTYTĖ Bažnyčioje nusprendusiai tuoktis šiauliečių porai Šiaulių vyskupijos Šeimos centre pasiūlyta sužadėtinių kursus lankyti jau po Santuokos sakramento. Nors priežastis paprasta - Centro savanoriams sudėtinga surengti kursus visiems besituokiantiems, atsiranda sužadėtinių, kurie, kilus problemoms, išvis atsisako tuoktis bažnyčioje. "Žinote, problemos labiau kyla dėl to, kad besituokiantieji nenori girdėti tiesos - iki santuokos gyvena poroje, o bažnyčioje tuokiasi ne dėl Santuokos sakramento, o todėl, kad gražu", - sako Edita Gulbinienė, Šeimos centro vadovė.
 | Apie 80 proc.jaunavedžių bažnyčioje nori tuoktis tik todėl, kad taip gražiau. |
Sužadėtinių kursų pažymėjimas - avansu ir ne už dyka "Lauktis iki santuokos - nuodėmė. Skubos tvarka sužadėtiniams kursai nerengiami", - Šiaulių vyskupijos Šeimos centre išgirdo tuoktis panorusi šiaulietė, kai pasiteiravo, ar bažnyčioje norintiems skubiai tuoktis žmonėms neorganizuojami intensyvūs sužadėtinių rengimo santuokai kursai. "Vadinasi, aš turiu meluoti, nurodydama savo ir būsimo vyro gyvenamąjį adresą - slėpti, kad kelerius metus gyvename kartu? Juk meluoti - tai taip pat nuodėmė", - stebėjosi šiaulietė. Moteris tuoktis nusprendė sausio mėnesį, vestuvės įvyks gegužės mėnesį. Kai kreipėsi į Šiaulių vyskupijos šeimos centrą, išgirdo, kad dalį sužadėtinių rengimo kursų gali lankyti dabar, dalį - po santuokos įregistravimo. Tai reiškia, kad kursų baigimo pažyma jai bus įteikta avansu. Daug metų vaikų evangelizacijos stovyklose ir Sekmadienio mokykloje savanoriavusiai šiaulietei Šeimos centro pasiūlymas - kursai-avansu - pasirodė daugiau nei keistas. "Jei kursai gali įtakoti mano apsisprendimą tuoktis, tai kaip galiu juos lankyti po santuokos. Mums egzistuoja tik bažnytinė santuoka, todėl šį Sakramentą priimti pasiryžome labai rimtai apsvarstę, ar galime vienas kitam prisiekti Dievo akivaizdoje",- sakė ji. Anot šiaulietės, jos draugei pasiūlyta vykti į Kelmę ar Pakruojį ir ten lankyti kursus. Paaiškėjo, kad ir Kelmėje nebėra vietų. "Nelankius sužadėtinių rengimo kursų, tuoktis bažnyčioje negalima. Draugė nuvyko į Pakruojį ir, kas keisčiausia, kursų baigimo pažymėjimą gavo tą pačią dieną. Jai nereikėjo dešimt vakarų vykti į paskaitas", - stebisi pašnekovė. Tuoktis bažnyčioje panorusią šiaulietę nustebino ir kitas dalykas - už kursus tenka mokėti. "Pasakė, kad reikia 50 litų sumokėti, tačiau neaišku, tai - mokestis, ar auka. Jei mokestis - kasos aparato čekį turėjau gauti. O jei auka - gal aš norėjau 100 litų paaukot, o paprašė vos 50 litų", - sako pašnekovė. Nepaisant kilusių neaiškumų, moteris su būsimu vyru buvo priimta į papildomai suformuotos grupės kursus ir jais liko patenkinta. Dabar ji sako galinti pasakyti, kad kiekviena būsima šeima privalo šiuos kursus būtinai išklausyti prieš santuoką. "Su būsimu sutuoktiniu, kursų dėka, išsikalbėjome apie daugybę smulkmenų, kurių tikrai nebūtume aptarę neturėdami kursų sąsiuvinio. Sužinojau daug itin naudingų dalykų, tačiau vis tiek nesuprantu, kodėl prieš vieną svarbiausių gyvenimo žingsnių šiauliečiams tenka sukti galvą, kaip patekti į sužadėtinių kursus", - sakė pašnekovė. Santuokos sakramentas nuoširdžiai rūpi tik nedaugeliui Visoje Lietuvoje, taip pat ir Šiaulių vyskupijoje, kelerius metus poroms rengiami Atnaujintos sužadėtinių programos užsiėmimai. Paskaitas besituokiantiems veda savanoriai, medikai, psichologai, Dievo tarnai. Edita Gulbinienė, Šiaulių vyskupijos Šeimos centro vadovė, neneigia, kad tuoktis bažnyčioje panorusiems žmonėms neretai pasiūloma sužadėtinių kursus lankyti kitų miestų Šeimų centruose. Juk jaunikis ar jaunoji ne visada būna šiauliečiai. Jie į Šiaulius atvyksta studijuoti iš kitų rajonų, tad jiems pasiūloma alternatyva. "Didžiausia problema - savanoriai ir patalpos. Mes sale turime dalintis dar su dviem vyskupijos centrais, nuomoti kitą salę - brangu", - teigia pašnekovė. Anot E. Gulbinienės, gegužės mėnesį Šeimos centre sudarytos net penkios tuoktis ketinančių žmonių grupės. Vienoje grupėje yra penkiolika sužadėtinių porų, tad jiems kursus vesti reikia penkių porų savanorių. "Reikia pravesti aštuonias paskaitas. Tai yra milžiniškas darbas, tačiau mes stengiamės kiekvieną atėjusįjį priimti ir mylėti",- teigia centro vadovė. "Ažiotažas dėl kursų kyla dėl vienos priežasties - mes jiems pasakome tiesą, kurios didžioji dauguma sužadėtinių nenori girdėti. Juk net 96 procentai norinčiųjų tuoktis jau gyvena poroje. Kai pasakome, kad tai nėra gerai, jie pyksta, pasimeta", - sako E. Gulbinienė. Šeimos centro vadovė teigia, kad nebūna tokių porų, kurios būtų nepriimtos į kursus. "Pasiūlome 4-5 alternatyvas, net kursus lankyti po Santuokos sakramento", - sako ji. O kodėl sužadėtiniai išvis nori tuoktis bažnyčioje, jei nenori laikytis krikščioniško gyvenimo principų? "Jų pačių paklauskite. 80-90 proc. bažnyčioje nori tuoktis tik todėl, kad gražu. Vos viena kita pora pasako, kad jiems Santuokos sakramentas - vertybė. Būtent per paskaitas ir atskleidžiama, kas yra Santuokos sakramentas, koks jo tikslas. Sužadėtiniai sužino, kad sutuoktiniai pasižada vienas kitam, kad santuokos negalima nutraukti. Žmonės ateina nesakydami tiesos, paskaitas - pramiega. Pasikalbi su jais ir pamatai, kad jie patys sau meluoja", - sako E. Gulbinienė. 50 litų mokestį už sužadėtinių kursus Šeimos centro vadovė vadina rinkliava. Kiekvienoje šalies vyskupijoje rinkliavos dydis kitoks - specialiai nustatytas. "Tai ne auka. Kursų lankytojai gauna knygutes, jiems dalijami sąsiuviniai, patalpų nuoma kainuoja, todėl ir rinkliava įvesta", - sako pašnekovė. E. Gulbinienė džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nuoširdžiai susidomi kursais, sprendžia testus, kalbasi, susidraugauja. "Visi gandai kyla iš nežinojimo. Kai žmonės negauna informacijos, tada klysta", - teigia ji. Greituoju būdu viskas įmanoma Vis dėlto, ne tik besituokiantieji į Santuokos sakramentą žiūri neatsakingai. "Greituoju būdu viskas įmanoma. Per vieną dieną galite kursus praeiti", - telefonu paaiškino Pakruojo dekanato Šeimos centro vadovė ir paprašė paskambinti vėliau. Suderinti susitikimo laiką... Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, sužinojęs apie tokias problemas, sakė pirmąkart girdi, jog sužadėtiniai nepatenka į kursus ir yra siunčiami į kitus miestus. "Turiu tokių žmonių labai atsiprašyti, kad tokių problemų kyla - nebuvau informuotas. Stengsimės spręsti. Man taip pat gėda už tuos kunigus, kurie, anot gandų, parašo pažymą iškart už didesnę auką bažnyčiai. Atsiprašau ir už juos", - sakė E. Bartulis.
- Mokykloms - auksiniai tualetai
-
Asta STANKŪNIENĖ Vos pradėję dirbti Šiaulių miesto taryboje politikai nesutaria dėl papildomų pinigų, reikalingų mokyklų remontams. Konkursai parodė, kad statybos darbų kainos kyla, o statybos bendrovių, dalyvaujančių konkursuose, mažėja. Šiauliuose remontų laukia aštuonios švietimo ugdymo įstaigos, iš kurių - keturios mokyklos. Savivaldybei tenka stabdyti konkursus rangovams parinkti, nes statybos darbų kainos kai kada išauga beveik 2 milijonais litų. Taip nutiko renovuojant buvusią Šventupio mokyklą. Antrą kartą skelbiant konkursą gaištamas darbų atlikimo laikas, o mokiniai rugsėjo mėnesį mokyklos slenksčio neperžengs.
 | Mokyklų renovacija: kainos kyla, darbų daugėja, kompanijų mažėja. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr. |
Šiaulių miesto pietiniame rajone buvusi Šventupio mokykla, dabar vadinama Gytarių, šiuo metu tvarkoma iš išorės. Nors ir mėnesiu vėluodami, statybininkai iki liepos mėnesio žada apšiltinti mokyklą, įrengti šildymo, elektros sistemas. Miesto politikai suka galvas, kaip baigti mokyklos vidaus remontą, nes paskelbus konkursą į jį atėjo vos viena bendrovė. Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė sako, kad paskelbus viešojo pirkimo konkursą, vidaus patalpų remontui kaina išaugo daugiau nei 1,5 mln. litų, tad konkursas buvo nutrauktas. Pagal viešųjų pirkimų įstatymą antrojo konkurso metu galima tiesiogiai kviestis rangovą deryboms. Statybos darbų rangovai, atėję į antrojo etapo vidaus darbų konkursą – ta pati bendrovė, kuri atnaujina ir išorę. Statybininkai sako, kad nuosekliai darbus atliks per maždaug keturis mėnesius. Viso pastato modernizacija ir vidaus remonto darbai kainuos beveik 7 milijonus litų. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas sako, kad darbus svarbu pradėti kuo anksčiau. Tai jau prieš rinkimus buvo svarstyta, bet dar nepajudėta iš vietos. Tad čia kalti bus ne statybininkai, o procedūros. Tuo tarpu Šiaulių miesto politikai raudonuoja savivaldybės tarybų komitetuose, pyksta, kad remontas per brangus, ginčijasi, kiek mokykloje reikia tualetų, kiek kainuoja elektros lizdai ir panašiai. Kai kurie politikai atvirai dėsto apie galimus savivaldybės ir statybos bendrovių susitarimus, apie tai, kad vienas tarybos narys iš savo prekybos centro tiekia daugumą statybinių medžiagų. Pasak Šiaulių miesto tarybos nario Arvydo Mockaus, paskaičiavus, tos rozetės kainuoja 200 Lt ar dar brangiau. Specialistės net nežino kiek klozetų ten bus, o vieno tualeto kaina - apie 40 tūkstančių. Ar Šiaulių miesto politikai leis statyti mokykloje aukso vertės tualetus, dar neaišku. Kol kas visas sąmatas reikalaujama patikrinti ir paviešinti. Šiaulių miesto savivaldybė Gytarių mokyklos vidaus remontui turės rasti 4 milijonus 200 tūkstančių, dalį – iš kitų metų biudžeto. Miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo Evaldo Vaičeliūno nuomone, savivaldybė baiminasi ir dėl to, kad į konkursą ateina vos vienas rangovas. Dėl per didelės darbų kainos jau nutrauktas ir Šiaulių universiteto gimnazijos remonto konkursas . Savivaldybės Investicijų skyriaus specialistai spėja, kad statybininkai dažnai nebeturi apyvartinių lėšų statybinėms medžiagoms įsigyti, trūksta darbo jėgos. Tačiau gali būti, kad egzistuoja specialus statybinių bendrovių susitarimas kelti darbų kainą, o paskui, laimėjus konkursą, dalintis darbus. Šiauliuose visiškai jau suremontuotos Gegužių, Lieporių mokyklos ir Romuvos bei Didždvario gimnazijos. Vasarą bus renovuojama ir Romuvos pagrindinė mokykla, sporto mokykla "Dubysa", lengvosios atletikos maniežas, Specialus ugdymo centras ir lopšelis - darželis "Sigutė". Toliau darbai bus tęsiami Zoknių pagrindinėje mokykloje. Beveik visi švietimo įstaigų pastatai bus renovuojami už Europos sąjungos pinigus, tačiau Savivaldybei taip pat teks prisidėti.
- Žiemos skolos dar smaugia šiauliečius
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Šiauliečiai dar "laižosi" skolas už šildymą ir vandens tiekimą. Skolos skaičiuojamos milijonais, o taikomi išieškojimo metodai įvairūs - nuo griežtų antstolių pagrūmojimų iki draugiškų susitarimų su klientais. Faktas - jei esi skolingas ir nenori nemalonumų, skambink abonentų skyriui ir tarkis.
UAB "Šiaulių energija" gyventojų skola siekia 6,463 mln. litų. Pernai ši skola buvo 150 tūkstančių litų mažesnė. Manoma, kad skolų išaugimui turėjo įtakos pabrangęs šildymas. UAB "Šiaulių vandenys" 2011 metų I ketvirtį klientų skolos sudarė 1,171 mln. litų. Yra 6685 skolininkai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu skolos siekė 1,095 mln. litų ir buvo 8599 skolininkai, skaičiuojant fizinius ir juridinius asmenis. "Šiaulių energijos" teisininkė ir atstovė spaudai Toma Grikštienė tvirtina, kad įmonė nesinaudoja skolų išieškotojų ir antstolių paslaugomis. Bendrovė turi savo teisininkus ir darbuotojus, kurie bando susisiekti su klientais ir juos paraginti susimokėti skolas. "Mūsų klientai antstolių paslaugomis naudojasi tik tuomet, kai skolos nepavyksta išieškoti ir po teismo", - tvirtina T. Grikštienė. - Mes nesiverčiame skolų išieškojimu ir neturime nė vieno darbuotojo, kurio atlyginimas priklausytų nuo išieškotų skolų dydžio." Teisininkė tvirtina, kad vartotojas raginamas geranoriškai kreiptis į bendrovę, protingai paskirstyti skolą keliems mėnesiams ir toliau ramiai gyventi. Geranoriškai žiūrima ir į tokius skolininkus, kurie nesikreipia į bendrovę, tačiau patys kiekvieną mėnesį sumoka bent dalį skolos. T. Grikštienė priminė, kad skola turi rūpėti ne tik bendrovei, bet ir skolininkui. Konfliktiškesnė situacija yra tarp "Šiaulių vandenų" ir jų klientų. Šį mėnesį nemažai vandens vartotojų gavo antstolio Tomo Ubarto registruotus laiškus, kuriuose raginama apmokėti ne tik skolą, bet ir išieškojimo išlaidas. Ne vienas vartotojas teigia pavėlavęs sumokėti vos vieną mėnesį. Kas tai - "Šiaulių vandenys" ėmėsi agresijos? Šiaulietė Jolanta savaitraščiui "Šiauliai plius" pranešė, kad vieną mėnesį pavėlavo sumokėti mokesčius už "Šiaulių vandenų" teikiamas paslaugas. Jos įsiskolinimas šiek tiek viršijo šimtą litų. Moteris sako, kad dabar jos įsiskolinimas siekia beveik du šimtus litų, nes teks sumokėti ir antstoliui. Moteris teigia perspėjimo apie įsiskolinimą negavusi.
Bendrovės Abonentų aptarnavimo ir pardavimų departamente buvo paaiškinta, kad su kiekvienu klientu, kuris paskambina ir praneša apie blogą finansinę padėtį, yra susitariama. Akcentuota, kad skolininkas yra net tada, kai neapmokėtas ir vienas centas. Nesvarbu, kad žmogus geranoriškai kas mėnesį perveda dalį įsiskolinimo, tačiau tai būtina suderinti su abonentų skyriumi. Kitaip neišvengiamai teks atverti piniginę antstoliui. T. Ubarto kontora šiuo metu bando išieškoti skolas iš daugiau nei 200 "Šiaulių vandenų" klientų. Teisininkai tvirtina, kad antstoliai atlieka ir tokias funkcijas kaip eiliniai skolų išieškojimo biurai. Tokiais atvejais skolininkai gali ir nebūti oficialiai perspėti ir sulaukti antstolio nemalonės gana netikėtai. Klientai turi atidžiai skaityti sutartis su paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Jose gali būti nurodyta, kad klientas besąlygiškai apmoka skolos išieškojimo išlaidas. Tuomet antstolio reikalavimas skirti ir jam kelias dešimtis litų yra teisėtas. Civilinės teisės žinovai tvirtina, kad bet koks skolos išieškojimo būdas nėra blogas, o abipusis bendrovės ir skolininko geranoriškumas - sveikintinas.
- Pabrangus metalui, daugėja automobilių vagysčių
-
Oksana LAURUTYTĖ Trečiadienį Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate surengtoje spaudos konferencijoje pareigūnai pasidžiaugė, kad apskrityje pirmąjį metų ketvirtį užregistruota mažiau nusikaltimų, daugelyje rajonų didėja jų išaiškinamumas. Vis dėlto daugėja automobilių vagysčių. Metalo supirkimo kaina šoktelėjo kelis kartus, tad automobiliai vagiami siekiant juos parduoti metalo supirktuvėms.
Automobiliai randami išardyti dalimis Egidijus Lapinskas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadas, informavo, jog pirmąjį šių metų ketvirtį apskrityje užregistruota 6,2 proc. mažiau nusikalstamų veikų nei tuo pačiu metu pernai. Šalyje nusikalstamų veikų sumažėjo tik 1,3 proc., o Šiauliuose - net 12,8 proc. "Nusikalstamų veikų daugėjo Kelmės, Akmenės ir Šiaulių rajonuose, tačiau šie rodikliai grėsmės nekelia", - sakė E. Lapinskas. Pirmąjį šių metų ketvirtį apskrityje nusikaltimų ištirta gana nemažai - 65,9 proc. Liūdnesnė Šiaulių rajono situacija - čia ištiriama vos 43 proc. nusikalstamų veikų. Prieš kelerius metus Šiaulių rajono pareigūnai pagal nusikaltimų išaiškinamumą šalyje pirmavo. Pasak E. Lapinsko, apskrityje mažėjo nepilnamečių, grupės asmenų, teistų, apsvaigusių nuo psichotropinių medžiagų asmenų nusikaltimų, tačiau daugėjo apsvaigusiųjų nuo alkoholio nusikalstamų veikų. Vis dėlto didžiausia ne tik Šiaulių, bet ir visos šalies problema - vis daugiau pavagiama automobilių. Pasak komisariato viršininko pavaduotojo Roberto Jagmino, per pirmąjį metų ketvirtį pavogta 19 automobilių daugiau nei pernai per tris mėnesius. Šie automobiliai pagaminti 1991-1993 metais, dalį jų pareigūnai rado išardytus dalimis, kitą dalį - metalo supirktuvėse. "Pakilo metalo kainos, todėl vagysčių padaugėjo. Šiuo metu vykdome akciją - tikriname legalias ir nelegalias metalo supirktuves", - sakė R. Jagminas. Anot viršininko pavaduotojo, apskrityje vis dažniau atskleidžiami tokie nusikaltimai, apie kurios nepranešama pareiškimais. Tai nelegali prekyba alkoholiu, kontrabandiniais rūkalais, narkotinėmis medžiagomis. Pareigūnai sulaikė net 13 tūkstančių cigarečių pakelių daugiau nei pernai ir tona daugiau naminės degtinės. Per tris mėnesius apskrityje nužudyti trys žmonės, kreiptasi dėl trijų išžaginimų, atskleista 40 procentų vagysčių, sumažėjo sukčiavimo atvejų telefonu. Anot R. Jagmino, sukčiavimų telefonu sumažėjo, nes teisme jau bus paskelbti nuosprendžiai trim didelėms sukčių gaujoms. Mažėja neblaivių vairuotojų Šiaulių apskrities VPK viešoji policija per tris mėnesius užregistravo per keturis tūkstančius administracinės teisės pažeidimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų, rimties trikdymo, pasirodymo neblaiviems viešose vietose. Laikinai viešajai policijai vadovaujantis Viktoras Jeremėja teigė, kad policijai nerimą kelia nepilnamečių elgesys. Jie padarė net 360 pažeidimų daugiau nei pernai. V. Jeremėja sakė, kad policija daug jėgų skiria prevencinėms priemonėms "Jaunimas", "Saugią aplinką kurkime kartu" ir kitoms. Per tris mėnesius šiemet padaugėjo į areštinę uždaromų asmenų, padaugėjo ir ginklą turinčių asmenų, ir prašymų išduoti leidimą ginklams laikyti. Taip yra todėl, kad pagal įstatymą reikia registruoti ir dujinius revolverius. Kelių policijos biuro vadovo Kęstučio Dičiaus duomenimis, užregistruoti 52 eismo įvykiai, 32 žmonės buvo sužaloti, du žuvo. Mieste įvyko 22 eismo įvykiai, didžiausia problema - įvykiai pėsčiųjų perėjose. Dažnai pėstieji eina per gatvę neleistinose vietose, tad policija rengia prevencines programas moksleiviams ir studentams bei žada dažniau budėti pėsčiųjų perėjose. Gera naujiena ta, kad mažėja neblaivių vairuotojų. "Žmonės, pamatę neblaivų už vairo, aktyviai skambina policijai. Net įmonės, priimdamos darbuotoją į darbą, prašo, kad šis pateiktų iš policijos pažymą, ar nevairavo neblaivus", - sakė K. Dičius. Rimvydas Šlekys, Šiaulių policijos vadas teigė, kad nors nusikaltimų mieste mažėja ir jų ištyrimas gerėja, tačiau daugėja plėšimų. Jaunimas buriasi į gupes ir dažniausiai apiplėšia pagyvenusius žmones ar neblaivius asmenis. Naujiena ta, kad automobilių statymo kiemuose pažeidėjus kontroliuos ne tik policija, bet ir Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius. Policija su specialistais žada rengti bendrus reidus ir priimti sprendimus, kaip pažeidėjus bausti. Algos mažės, mažės ir pareigūnų E. Lapinskas informavo, kad finansavimas policijai šiemet nesumažėjo. "Patys žinote, kiek už tą pačią sumą galite nupirkti šiemet, o kiek galėjote pernai", - komentavo jis. Dėl lėšų trūkumo Šiaulių apskrities VPK didelių darbų nuveikti negalės. Šiemet ketinama apšiltinti policijos pastatą Radviliškyje. Pusę lėšų skyrė Radviliškio savivaldybė. Vasarą turėtų būti pakeisti kelių policijos skyrių pavadinimai. Keisis juose dirbančių žmonių pareigos, tad algos mažės. E. Lapinsko teigimu, per metus iš Šiaulių apskrities policijos turėtų išeiti apie 200 pareigūnų, nors jau dabar trūksta 5 proc. "Apskrities policijos įstaigos sulauks 13-ka M. Romerio universiteto absolventų. Taupome lėšas, skirstome žmones, tačiau niekada nebus taip kad, sulaukę prašymo padėti atsakytume, kad neturime lėšų degalams ir nevyksime. Pasitikėjimą išlaikysime", - žadėjo E. Lapinskas.
- Mero planai - nauji keliai ir bažnyčia
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Naujasis miesto meras Justinas Sartauskas vos prieš savaitę skaitė savo programą naujajai Šiaulių miesto tarybai. Meras tvirtina, kad jo programa nepriklauso jokiai partijai, o numatyti darbai reikalingi visiems šiauliečiams.
 | Meras Justinas Sartauskas teigia, kad jo programa nei "kairė", nei "dešinė". Autoriaus nuotr. |
Miestas turi planą Meras Justinas Sartauskas prisipažino, kad savo mero kalboje daugelyje vietų panaudojo rinkiminės programos ištraukas. Jis Socialdemokratų partijoje buvo atsakingas už šią programą. Rengė ją ir derino. - Ar Jūsų planuose yra ko nors neįprasto? Ar numatoma didelių kokioje nors srityje reformų? - Miestas nėra nežinioje. Juk turime miesto strateginį planą. Taip pat kiekviena partija turi savo planus, kuriuos teks spręsti ir derinti tarpusavyje. Mano programa nepriklauso nei "kairiesiems", nei "dešiniesiems". Negalima teigti kad ji apolitiška. Manau, kad visur, kur tik diskutuojama, yra politikos. Net gatvės asfaltavimas yra politika, nes vienu metu reikia tvarkyti ne vieną gatvę. Aš tai vadinu ūkininkavimo politika, kurioje visada turi laimėti sveikas protas, nesvarbu kuriai partijai jis atstovautų. - Švietimas, kultūra ir sportas - vienas iš kertinių Jūsų programos akmenų. Kai reikia uždaryti mokyklą, dažniausiai tai sprendžiama per paskutiniue Tarybos posėdžius, nes tokie žingsniai politiškai nepopuliarūs. Tai statysite ar griausite mokyklas? - Švietimas eina standartine linkme. Tai yra mums valstybės deleguota funkcija. O štai kultūra ir sportas yra visai savarankiškos ir mums pavaldžios funkcijos. Akivaizdu, kad Gytariuose liks viena mokykla, tačiau stengsimės ją padaryti patrauklią. Gytarių mokykla persikels į buvusios Šventupio mokyklos pastatą, tuščias pastatas bus panaudotas. Dar neaišku kaip, bet ten tikimasi įrengti biblioteką. Salę skirti vaikams sportuoti. Manau, kad dalis veiklos būrelių iš Kultūros centro galėtų persikelti į šį tuščią pastatą. Mes tikrai ką nors sugalvosime. Juk panašiai atsirado ir 2-oji muzikos mokykla, kuri puikiai prigijo ir veikia. Atgaivinti pietinį miesto rajoną - Deklaravote, kad rengsite daugiau renginių pietiniame miesto mikrorajone. Jūs tituluojamas ir "Beržynėlio" idėjiniu autoriumi. - Turime šiauliečiams pasiūlyti veiklos, kad čia būtų įdomu gyventi. Pietiniame rajone gyvena didžioji gyventojų dalis, o veiklos beveik nėra. Pėsčiųjų takas merdi. Norisi, kad šiame rajone vyktų dalis miesto švenčių. "Beržynėlis" juk prigijo. Pats mačiau, kaip jame buvo susirinkę keli tūkstančiai žmonių. "Beržynėlyje" galima sukurti žaidimų salą, kurioje įvairaus amžiaus žmonės rastų sau veiklos. Norėčiau kad būtų atgaivintas žvėrynėlis, kuriame vaikai galėtų pamatyti įvairių gyvūnų. - Ar visos pastangos būtų dedamos tik į "Beržynėlį". - Reikia atgaivinti ir pėsčiųjų taką. Kaip tai padarysime, dar nežinia. Būtu puiku suremontuoti krepšinio aikšteles. Reikėtų propaguoti ir kitas sporto šakas: bočią, tenisą, smiginį. Chmelnickyje (Ukraina) po atviru dangumi yra įrengti treniruokliai, kuriuos savo iniciatyva įrengė miesto meras. - Ar planuojate miesto reikmėms daugiau naudoti Šiaulių areną? - Jau yra sutarta, kad mokyklos gali naudotis arena savo renginiams, reikėtų tik už elektrą susimokėti. Žinoma, tik tuomet, kai arena laisva. Čia galėtų vykti tarpmokyklinės varžybos. Susirinktų pažiūrėti ir tėveliai. Būtų labai gerai šalia Šiaulių arenos pastatyti dengtą sporto maniežą, kuriame galėtų treniruotis regbininkai, žolės riedulininkės, futbolininkai. Tai kainuotų apie 10,5 mln. litų, o nauda būtų didžiulė. Mūsų sportininkai galėtų treniruotis ir žiemą. Kokia mes regbio sostinė, jei neturime tam sąlygų. Tikslas - pagerinti sportininkams sąlygas. Reikia pripažinti, kad mūsų ežerai yra puikūs. Talkšoje būtina sutvarkyti irklavimo bazes, kad čia galėtų vykti varžybos. Rėkyva - puikus ežeras buriuoti. Tai jau žino visa Europa. - Šurmulio sulaukė pasiūlymas statyti dar vieną bažnyčią. Ar tik nenorite pasistatyti sau paminklą? Jau tapo tradicija, kad socialdemokratai eina koja kojon su krikščionybe. - Aš manau, kad pietiniame miesto rajone vienos bažnyčios nepakanka. Lieporiuose gyvena apie 15 tūkst. žmonių. Naujoji bažnyčia švenčių dienomis būna perpildyta. Faktas, kad bažnyčios reikia, tik klausimas, kokio dydžio ir už kiek. Infrastruktūra skylėta - Minėjote, kad reikės pakeisti visų ugdymo įstaigų langus. Kaip dar bus gerinama miesto infrastruktūra? - Daugelio didžiųjų mokyklų langai jau pakeisti, tačiau pradinėse ir neformaliojo ugdymo įstaigose mažai kur tai padaryta. Reikia pripažinti, kad tai leidžia sutaupyti energijos šaltuoju metų laiku. Taip pat būtina sutvarkyti prie mokyklų esančius stadionus. Jie pirmiausia tarnaus mokyklai, tačiau natūralu, kad juose sportuoja ir vietinės bendruomenės atstovai. - Kokie didžiausi miesto ūkiniai "skauduliai"? - Per šią kadenciją reikia būtinai parengti Prisikėlimo aikštės rekonstravimo projektą. Sutvarkyti aikštės per ketverius metus nespėsime. Šis objektas susilaukia daugybės politikų ir visuomenės diskusijų. Ginkūnų kapinėse reikia nutiesti vandentiekį, tada nebereikės vežioti cisternomis. Kapinės tuoj bus užsipildytos. Naujųjų kapinių link reikėtų nutiesti kelią - pratęsti Architektų gatvę. Taip pat reikėtų pratęsti Sodų gatvę iki šiaurinio aplinkkelio. Nemažai mūsų gatvių yra prastos būklė, yra net žvyruotų kelių. - Akcentavote, kad skatinsite viešumą. Dėl daugumos sprendimų bus tariamasi su visuomene, žmonės bus informuojami, tik tada bus balsuojama. - Tarybos sprendimai turi būti išviešinti. Tai suteiks daugiau skaidrumo. Juk yra žinoma, ko reikia miestui. Belieka tik tai aptarti su šiauliečiais. Reikia didinti biudžetinių įmonių atsakingumą, reikalauti personalinės vadovų atsakomybės už neteisingai panaudotas valstybės lėšas. Mainais už atsakomybę įstaigos gali tikėtis didesnio savarankiškumo. - Deklaruojate, kad reikia padėti verslui. Kaip tai ketinama padaryti? - Svarbiausia yra verslui netrukdyti. Tuomet galima pagalvoti ir apie pagalbą. Galima padėti mokesčių lengvatomis, suteikti kuo daugiau informacijos. Didžiausia problema, kad mūsų verslininkai, jei tik gali nemokėti mokesčių, tai ir nemoka. Žmogus turi pats jausti atsakomybę mokėti mokesčius, tuomet neteks pavydžiai žiūrėti į Švedijos socialinę sistemą.
- Kelią į valdžią stabdo STT filtrai
-
Jūratė SOBUTIENĖ Antradienį Šiaulių miesto tarybos posėdyje paskirtas administracijos direktorius Vladas Damulevičius bei vicemerės Daiva Matonienė ir Danguolė Martinkienė dirbti galės pradėti tik tada, kai jų patikimumą įvertins STT. Toks reikalavimas netaikomas merui, kuris yra renkamas. Procedūra gali užtrukti ir mėnesį, nes STT pareigūnai "filtruos" norinčius vadovauti savivaldybių politikus visoje Lietuvoje.
 | Sakoma, kad jei uždaromos durys, tai reikia lipti per langą. Taip ir su korupciniais nusikaltimais - landą visada ras. Ir ne tik langą, bet ir duris. Nesvarbu, kad durys - antrame aukšte, o laiptų - nėra... Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr. |
Įstatymas prisimintas tik po buvusio Lietuvos pašto vadovo skandalo "Pareiga kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl į nurodytas pareigas skiriamų asmenų patikrinimo Lietuvoje galioja jau beveik dešimtmetį. Galbūt ši procedūra ir sukelia nepatogumų naujai išrinktoms savivaldybių taryboms skirstant vadovaujančias pareigybes, tačiau toks yra įstatymas ir jis turi būti vykdomas", – teigia Žydrūnas Bartkus, STT Šiaulių valdybos viršininkas. Iš tiesų ši nuostata buvo įtvirtinta 2002 metų gegužės 28 dieną priimtame Korupcijos įstatyme, tačiau jos ilgai nebuvo paisoma. Įstatymo reikalavimas prisimintas tik praėjusių metų pradžioje. Dėl sukčiavimo pareiškus įtarimus tuomečiam Lietuvos pašto vadovui Andriui Urbonui (beje, buvusiam šiauliečiui) paaiškėjo, kad jis į valstybės tarnybą pateko, nors iš buvusios darbovietės - banko - jam teko išeiti dėl galimai neteisėtų sandorių. Tada ir susigriebta, kad į aukštas pareigas valstybės įmonėje buvo priimtas žmogus, neįvertinus jo patikimumo. Tiesa, nepalanki STT išvada politinės karjeros neužkerta - galutinis sprendimas, ar patikėti valdžios postą, priklauso partijoms, sudariusioms koalicijas ar pasirašiusioms susitarimus. Savivaldybėse - korupcijos židiniai Apklausos rodo, kad savivaldybės – palanki terpė korupcijai. Apie tai – pokalbis su STT Šiaulių valdybos viršininku Žydrūnu Bartkumi. - Ar daug tyrimų dėl korupcijos savivaldybėse Jūsų valdyba pradėjo? - Savivaldybės - tai įstaigos, kuriose gyventojai dažniausiai sprendžia įvairius jiems iškilusius klausimus. Akivaizdu, kad būtent šiose įstaigose rizika pasireikšti korupcijai yra didžiausia. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dažniausiai korupcija yra neteisėtas dviejų pusių sandėris. Abi korupcinio sandėrio šalys yra vienodai kaltos ir atsakingos už korupcinį veiksmą. Tačiau baudžiamąja prasme geresnės padėties yra asmuo, iš kurio kyšio yra reikalaujama. Netgi jei asmuo neatsispyrė reikalavimui ir davė kyšį, tačiau vėliau kiek įmanoma greičiau kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir pranešė apie šį korupcijos atvejį, įstatymas leidžia jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą. Rezonansine pavadinčiau bylą dėl dviejų Šiaulių miesto politikų galimai korupcinės veiklos. Šiaulių apygardos teismas juos pripažino kaltais dėl kyšininkavimo, jiems skirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Paradoksalu, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybą per 14 tarnybos egzistavimo metų kreipėsi tik keli valstybės tarnautojai, kurie pranešė apie jiems siūlomą kyšį. Neapsaugoti nuo susidorojimo - Pranešę apie korupcinius nusikaltimus, prezidentės D. Grybauskaitės nuomone, turėtų būti skatinami. Šiauliuose apie tokį nusikaltimą pranešęs asmuo (Pavasario gatvės istorija) sulaukė nepalankaus ir žiniasklaidos, ir miesto politikų vertinimo. Kaip vertinate tokią situaciją? - Vakarų valstybėse liktume nesuprasti, jei kalbėtume apie asmenų, kurie praneša apie korupcijos atvejus, skatinimą, tuo labiau materialų. Praktika ir visuomenės apklausos rodo, kad situacija keičiasi, tačiau siekiant, kad gyventojai ar verslininkai aktyviai įsitrauktų į kovą su korupcija, reikia ieškoti netradicinių būdų. Aktuali problema šiuo metu yra pareiškėjų, kurie kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir pranešė apie korupcijos atvejus, apsauga. Kalbant apie apsaugą, nereikėtų to suprasti kaip asmens apsaugos nuo galimo fizinio susidorojimo. Kovojant su korupcija atsiranda poreikis sukurti mechanizmą, kuris leistų užtikrinti asmens, kuris pranešė apie korupciją, apsaugą nuo administracinio susidorojimo su juo ar jo verslu. Tokios apsaugos poreikio pavyzdys - Pavasario gatvės istorija. Yra pagrindo manyti, kad asmuo, kuris kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir pranešė apie iš jo reikalaujamą didelės vertės kyšį ir po to savo pilietišku elgesiu padėjo surinkti šio nusikaltimo įrodymus, ne dėl objektyvių priežasčių nesulaukė palankaus miesto Tarybos sprendimo. Seime yra užregistruotas Pareiškėjų apsaugos įstatymo projektas, tačiau jame siūlomos pareiškėjų apsaugos priemonės dar galėtų būti tobulinamos. Reikėtų, kad įstatymas sukurtų ne tik darbuotojo, pranešusio apie darbdavio korupcinius veiksmus, apsaugą nuo galimų neteisėtų darbdavio veiksmų jo atžvilgiu, bet ir nustatytų valstybėje teisinį mechanizmą, kuris apsaugotų gyventojus bei verslininkus, pranešusius apie korupcinius nusikaltimus, nuo valstybės institucijų ar tarnautojų galimo keršto jų atžvilgiu. Korupcija "juda paskui pinigus" - Didžiausi korupcijos židiniai - leidimų statybai, rekonstrukcijai išdavimas, žemės paskirties keitimas, viešieji pirkimai. Kokio pobūdžio korupcinius nusikaltimus dažniausiai tenka tirti jums? - Tai galėtume įvardyti kaip administracinę korupciją. Sritis, kurioje korupcija suaktyvėja, priklauso nuo šalies gyvenimo aktualijų. Logiška, kad esant statybų bumui didžiausia administracinės korupcijos rizika kyla šią sritį kontroliuojančiose institucijose. Kad korupcija šiose srityse egzistuoja, patvirtina ir STT Šiaulių valdybos atlikti ikiteisminiai tyrimai: * 2010 metais Šiaulių miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo kaltu dėl kyšininkavimo pripažintas Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Z. K., kuris, žinodamas, kad Šiaulių mieste be statybos leidimo yra rekonstruojamas pastatas, per bendrininką iš statybos darbus vykdžiusios bendrovės direktoriaus reikalavo 2000 litų. Z. K. kyšio reikalavo už tai, kad nesurašytų savavališkos statybos akto ir statybos sustabdymo akto. * Tais pačiais metais Šiaulių apygardos teismas pripažino, kad Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo vyresnysis inžinierius A. Š., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo dokumentus, kuriais vadovaujantis Šiaulių rajono gyventojai buvo neteisingai atkurta nuosavybės teisė į žemę, t. y. neinformavus gyventojos žemė jai buvo paskirta kitoje vietoje, nei buvo numatyta. * 2011 metų vasarį Šiaulių miesto apylinkės teismas pripažino, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė P. G., įgyvendindama statinių projektavimo, statybos, griovimo valstybinę priežiūrą Šiaulių rajone, tiesiogiai savo naudai iš 11 asmenų priėmė kyšius už atlikimą veiksmų, kuriuos ji, vykdydama savo įgaliojimus, galėjo ir privalėjo atlikti. * Šiais metais Šiaulių miesto apylinkės teismui taip pat buvo perduotos baudžiamosios bylos dėl buvusios Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. R., pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertės E. B. kyšininkavimo. Kad korupcija "juda paskui pinigus", patvirtina ir STT Šiaulių valdybos pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimai neskaidrių daugiabučių namų modernizavimo procesų bei viešųjų pastatų renovacijos. Akivaizdu, kad ten, kur yra didžiausia pinigų koncentracija, kur yra didžiausi pinigų srautai, visada bus rizika pasireikšti korupcijai. Su verslo interesais susiję sprendimai "Seimo narių grupė "Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos" Šiauliuose buvo surengusi išvažiuojamąjį posėdį apie korupciją savivaldoje. Tai nereiškia, kad Šiaulių savivaldybė yra labiausiai korumpuota Lietuvoje, tačiau problemų yra ir jas būtina spręsti", - tvirtina Seimo narė Agnė Bilotaitė, šios grupės narė. - Kodėl daugiausia korupcijos apraiškų yra savivaldoje? Visų pirma šiame lygmenyje priimami sprendimai yra dažniausiai susiję su verslu bei jo interesais. Labai dažnai savivaldybių tarybų nariai nenusišalina, net jei yra svarstomi klausimai, susiję su įmone, kurioje dirba jie patys ar jų šeimos nariai. Antra, eiliniam piliečiui dažniausiai savo problemas tenka spręsti vietiniu lygmeniu. Savivaldybės teikia daug paslaugų, o tai sudaro prielaidas kilti korupcijos rizikai, taip pat problemoms dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo. Trečia, didelės europinės paramos sumos gundo nusižengti ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Didelės vertės viešieji pirkimai yra puiki galimybė nesąžiningiems politikams ir valstybės tarnautojams pasipinigauti. Nors patys valstybės tarnautojai korupciją įvardija kaip vieną svarbiausių socialinių problemų, korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinti neskuba. Dažnai savivaldybių antikorupcinės veiklos planuose pateiktos priemonės yra tik "popierinės" ir nežinia kokiu būdu, kaip ir kada bus įgyvendintos. Savivaldybėse nėra atliekami projektų antikorupciniai vertinimai, nes trūksta kompetencijos arba taip tiesiog yra patogiau. Deja, realios atsakomybės už tokį neveiksnumą įstatymai taip pat nenumato. Savivaldos problemos yra įsisenėjusios ir sisteminės, todėl jas reikia spręsti nuosekliai ir kompleksiškai, pirmiausia sutvarkant savivaldybių antikorupcinių komisijų veiklos reglamentavimą, nes šiuo metu šios komisijos yra tik "popierinės". Nuo balandžio mūsų grupė planuoja aplankyti visas naujas suformuotas savivaldybių korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijas, įvertinti jų veiklą ir efektyvumą. Seimo narių grupė "Už piliečių talką, kuriant Lietuvą be korupcijos", išklausiusi savivaldybių atstovų pasiūlymus Šiauliuose, pasitelkusi į pagalbą pačias savivaldybes, kompetentingas valstybės institucijas, jau svarsto pasiūlymus įstatymų pataisoms, kurios "bedantes" antikorupcijos komisijas padarytų daug efektyvesnes, negu yra iki šiol. Taip pat žadame teikti siūlymą, kad STT teritoriniai padaliniai atliktų to regiono savivaldybių sprendimų ir projektų antikorupcinius vertinimus. Seime su darbo grupe parengėme Tarnautojų elgesio kodeksą, pagal kurio nuostatas elgesio standartai nustatomi ir savivaldoje dirbantiems asmenims. Vis dėlto svarbiausia suprasti ir tai, kad vien griežtomis įstatymo nuostatomis korupcijos nepažabosime. Labai svarbu ir pačiai visuomenei įsitraukti į kovą prieš korupciją. Principingumas mus visus turi lydėti visur.
- Grafitai - teritorijos žymėjimas ar vandalizmas?
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Grafitai vadinami "patilčių menu", tačiau jie dažnai "puošia" ir centrines miestų gatves. Vieni menininkai grafitus vadina urbanistiniu menu, kuriuo jaunimas gali išreikšti save, kiti - socialine yda, panašia į šunų teritorijos žymėjimą... Šiaulių savivaldybės tarnautojai nori sukurti Estetikos policiją, kuri padėtų sutramdyti miesto tepliotojus.
 | Grafitų piešėjams sutramdyti planuojama įkurti specialią Estetikos policiją. Autoriaus nuotr. |
Seimas paėmė botagą Seime įregistruotas Baudžiamojo kodekso pataisų projektas, numatantis baudas ir bausmes pastatus dažais terliojantiems asmenims. Dabar grafitai kvalifikuojami kaip tyčinis turto sugadinimas. Nepadaręs didesnės žalos nei 130 Lt, tepliotojas užsitraukia tik administracinę atsakomybę. Seimui pasiūlytas svarstyti pataisų projektas, kuriame grafitų piešėjai, sunaikinę ar sugadinę kultūros paveldo objektą, apipiešę jį užrašais, ženklais ar vaizdais, galėtų būti baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tikėtina, kad tokios bausmės gali būti patvirtintos, nes vien sostinėje "patilčių menininkai" per metus padaro milijoninės žalos. Grafitų nuvalymas kainuoja daugiau, nei jų kūrimas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius svarsto galimybes, kaip prisidėti prie teikiamo projekto. Šiaulių miesto savivaldybės dailininkas Petras Slonksnis teigia, kad norima suformuoti naują tarnybą – Architektūrinės estetikos poskyrį, paprasčiau – Estetikos policiją. Teritorijos žymėjimas Siūloma tose vietose, kur buvo nuvalytas grafitas, užrašyti - "Savivalei – NE!" su kodekso ištrauka ir nusižengusio asmens vardu ir pavarde. Bus paskirti atsakingi savivaldybės tarnautojai, turintys ypatingai aukštą meninę kvalifikaciją ir didelę biurokratinę patirtį. Yra tarnautojų, kuriems dažnai tenka dirbti fiziškai kenksmingomis ir rizikingomis sąlygomis, pavyzdžiui, šalia metalo suvirinimo aparatų, stovint po krano strėle. "Situacija tampa vis grėsmingesnė, o savivaliautojų daugėja. Tai ne tik materialinė žala, bet ir vertybinė žala visuomenei, kultūriniam turizmui ir gyvenimo kokybei", - piktinosi P. Slonksnis. Aistringas grafitų menininkas Modestas atkakliai gina savo pomėgį. Jis aiškina, kad pagrindinė grafitų filosofija slypi ne spalvose ar meniniuose gebėjimuose, o teksto reikšmėje. Tai dažniausiai būna kokio nors veikėjo parašas, kuris reiškia - "Chebra, čia mano teritorija." Ne veltui populiariame kompiuterių žaidime apie gangsterius viena pagrindinių užduočių - pažymėti sienas savo parašais. "Grafitininkai" aršiai konkuruoja, kieno užrašas bus dažnesnis, kas parašys aukščiau, ką pastebės žiniasklaida. Varžomasi ir dėl kokybės - kieno grafitai spalvingesni. Šie tepliotojai treniruojasi piešti ne tik gražiai, bet kiek įmanoma greičiau. Juk veikla - nelegali ir nusikalstama. Nupiešus tenka sprukti iš įvykio vietos kiek kojos neša. Įdomu tai, kad Suomijoje rastas būdas, kaip pažaboti grafitų piešėjus. Helsinkyje ištisą parą dirba speciali tarnyba, kuri per kelias valandas panaikina atsiradusį piešinį. Tai reiškia, kad kiti tepliotojai meno nepastebės ir konkurencija baigsis. P. Slonksnis dar neskaičiavo vietų, kuriose yra nupiešti grafitai: "Būtent tai ir būtų naujosios policijos užduotis: rinkti informaciją, ją žymėtis, klasifikuoti, vėliau duomenis perduoti vadovybei, spręsti dėl finansavimo, viešinimo, nugramdymo. Tik paskiausiai apdorota informacija būtų atiduota savivaldybės tarnautojams, turintiems teisę įspėti ir bausti." Valyti įdomiau nei terlioti "Pamenu, vienam legaliam piešiniui pritariau prieš keletą metų - priešais Tardymo izoliatorių Trakų gatvėje", - prisimena miesto dizaineris. Jo nuomone, grafitams būtų puiki vieta betoninės arba statybinės tvoros. Piešinių kūrybą reikėtų griežtai prižiūrėti ir tam sukurti dar vieną komisiją su kompetentingais menininkais priešakyje. "Jau prieš Kalėdas pradėjau vaikščiojimo "akciją" ir pastebėjau, kad vos ne ant kiekvieno kampo "pripeizota". Dar pagalvojau - kas būtų, jeigu reikėtų viską sutvarkyti pačiam?! Darbo užtekčiau kaip dažant Bruklino tiltą - dešimt metų į vieną pusę ir tiek pat - atgal. Ir taip iki pensijos", - pasakoja apie savo sunkų kasdieninį darbą Petras Slonksnis. Specialistai skaičiuoja, kad, ko gero, baudos neatpirktų įdedamo vargo ir administravimo lėšų, todėl yra realių pamąstymų, jog reikėtų kviesti į pagalbą rėmėjus. Juk reikia lėšų dažams, teptukams, kopėčioms, polietileno plėvelei, transportui. "Kol nesu perdažęs nė vienos sienos, negaliu labai girtis patirtimi ir žiniomis apie inventorių", - sako dizaineris. P. Slonksnio nuomone, galbūt tų "peizonių" valymas jaunimui patiktų ne ką mažiau nei jų kūrimas? Galima šiai veiklai suburti mokyklas, studentiją ar kitus entuziastus. "Estetika - sunkiai apčiuopama sąvoka, kuri įstatymiškai nesutvarkyta. Kai kuriems miesto "gražintojams" ji sunkiai suprantama. Todėl ir sakome griežtą "Ne!" ne tik grafitams, bet ir visokiai kitokiai saviveiklai, kurią jau seniai tenka Šiauliuose kentėti", - teigia kovingai nusiteikęs miesto dizaineris P. Slonksnis.
- Šiaulių miesto meras G. Mikšys: "Reikia žiūrėti į priekį"
-
Kitą savaitę vyksiančiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje bus išrinktas naujas Šiaulių miesto meras. Kadenciją baigiantis meras Genadijus Mikšys sako nebesiekiantis valdžios posto ir pasakoja, kad jo vadovavimo miestui laikotarpis buvęs labai įdomus.
 | Iš socialdemokrato Vytauto Juškaus mero regalijas perėmęs Genadijus Mikšys jas koalicijos susitarimu perduos socialdemokratui Justinui Sartauskui. "Šiauliai plius" informacija |
- Kitą savaitę baigiasi Jūsų, mero, kadencija. Kaip tą laikotarpį, kurį vadovavote miestui, įvertintumėte? - Per tą laikotarpį miestui teko išgyventi ir ekonominį pakilimą 2007-aisiais, ir krizę, kurios požymius buvo galima pajusti jau 2008-ųjų viduryje. Į ją greitai reagavo privatinininkai, sumažinę savo pajėgumus, o viešasis sektorius tai padarė gerokai vėliau. 2009-aisiais nespėjome susiveržti diržų – biudžetas tvirtinamas metams, tad tik 2010-aisiais pradėjome gyventi pagal galimybes. 2010 metų pabaigoje pajutome šiokį tokį atsigavimą ar bent jau krizės stabilizaciją. Šiaulių mieste nedarbo lygis dabar 10,5 procento. Manyčiau, todėl, kad pastaraisiais metais nebuvo didelių įmonių bankrotų. Kita vertus, mieste per praėjusius metus sumažėjo 5000 gyventojų. Galima spėlioti, kad dalis pasistatė namus, išsikėlė iš miesto į rajoną, bet tokių – mažuma, kiti – darbo emigrantai. Šiauliuose gruodžio 31 d. gyveno 120 tūkst. gyventojų. Labai gerai miestui, kad pasisekė gauti struktūrinių fondų lėšų, tad galėjome įgyvendinti daug sėkmingų projektų. Tai visų pirma vandentiekio ir kanalizacijos tinklų paklojimas Pabalių, Medelyno, K. Donelaičio gatvės mikrorajonuose. Šis projektas įvertintas kaip sėkmingiausias vandentvarkos projektas, už kurį savivaldybė gavo "Auksinę krivūlę". Ją įsteigė Savivaldybių asociacija ir Aplinkos ministerija. 2005 metais buvo parengti techniniai projektai ir išdalyti gyventojams, todėl kai buvo klojamas vamzdynas, beliko prisijungti. Užtat tokie geri rezultatai - pasijungė 80 proc. gyventojų, nors Lietuvos vidurkis tėra 18 proc. Iš kitų savivaldybių pas mus atvažiuoja pasisemti gerosios patirties. Kiti sėkmingi projektai - vidinio aplinkkelio (Sembos ir Pramonės gatvių sujungimas) nutiesimas, tolimesnis Talkšos ežero valymas, Industrinio parko infrastruktūros sukūrimas, Savarankiško gyvenimo namų įkūrimas. Šiemet prasidės ir pirmojo Lietuvoje viešojo logistikos centro statyba. Yra skeptikų, kurie priekaištauja, kam reikėjo "kišti" pinigus į Industrinį parką, kuriame niekas nesikuria. Tačiau kodėl nepasinaudoti europiniais pinigais - dabar turime paruoštus žemės sklypus. Juk krizė praeis ir turėsime ką pasiūlyti investuotojams. O viešasis logistikos centras, Oro uostas, Industrinis parkas sustiprins Šiaulių potencialą. - Ko vis dėlto nepavyko įgyvendinti? - Jau aštuonerius metus vyksta procesas dėl naujų kapinių. Detaliųjų planų rengimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras tikrino prokuratūra, STT, bet jokių pažeidimų nerado. Tas tampymasis dėl politinių motyvų kels problemų naujai valdžiai, nes po 1,5 metų Šiauliuose nebebus kur laidoti. Ir ne todėl, kad Šiaulių miesto savivaldybė nieko nedarė. Tai dviejų savivaldybių – miesto ir rajono – teritorijoje įgyvendinamas projektas. Šiaulių rajono savivaldybė parengė bendrąjį planą, kuris neatitinka parengto kapinių specialiojo plano, prasidėjo teisminiai ginčai. Be to, dėl naujųjų kapinių prieš rinkimus buvo sukeltas dirbtinis politinis skandalas. Pasekmės - jeigu procesas nejudės greičiau, gali tekti tartis su Šiaulių rajono savivaldybe, kad leistų miesto žmones jos teritorijoje laidoti. 2012 metais Šiauliams suteikta teisė organizuoti Pasaulio žaidynes (TAFISA). Besirengdami joms, susiduriame su Lietuvos valdžios abejingumu. Žinoma, jas užgožia Pasaulio krepšinio čempionatas, bet pasirengimo TAFISAI procesas jau prasidėjęs, investuotos lėšos. Ir žaidynes turime surengti gerai, kitaip bus pablogintas Lietuvos įvaizdis. Naujos kadencijos politikams teks užbaigti mokyklų pertvarką. Moksleivių mažėja ir toliau, Šiauliuose per visas mokyklas susidarytų 500-600 tuščių vietų, vadinasi, išlaikome vieną mokyklą, kurioje nėra mokinių. Šią problemą jau reikėjo spręsti, bet artėjo rinkimai, niekas nenorėjo priiminėti politiškai nepopuliarių sprendimų. Šiauliai pirmieji pradėjo mokyklų pertvarką, sukūrė metodiką – parengė savęs įsivertinimo kriterijus. Kitos savivaldybės iš mūsų mokosi, perima patirtį. Buvome pionieriai, tad teko atlaikyti nemenkas pasipriešinimo atakas. - Paskutiniame šios kadencijos Tarybos posėdyje buvo išbrauktas klausimas dėl Šiaulių arenos koncesijos sutarties. Bijojote politinės atsakomybės? - Šiaulių arenos ir savivaldybės sutartis tebėra galiojanti. Priminsiu, kad europinių pinigų negalėjome gauti, kol neturėjome arenos operatoriaus. Sutartis buvo derinama su Ūkio ministerija, jai pritarė Šiaulių miesto taryba. Tačiau kai Ūkio ministerija pareikalavo išbraukti tas sutarties sąlygas, kurios nebuvo įtrauktos į arenos operatoriaus konkurso sąlygas, pataisytas sutarties variantas Tarybai nebuvo pateiktas. Tai techninis klausimas, bet ne nusikaltimas. Iš tiesų reikia pripažinti, kad koncesijos sutarties priežiūros grupė neatliko savo pareigos iki galo. Bet sutarties pataisos nepakeitė koncesijos mokesčio dydžio. Šiaulių arenos išlaikymas pats pigiausias, trigubai mažesnis nei kitose savivaldybėse. Už tokio pat dydžio Panevėžio areną savivaldybė moka 2,1 mln., už dabar statomą Klaipėdos areną bus mokama 2,5 mln., Šiaulių savivaldybė koncesininkui moka 745 tūkst. litų. Arenos skandalas – politinis skandalas, sukeltas prieš rinkimus. Visiškai pritariu tokiai praktikai, kad kai suabejojama, ar nepažeidžiamas viešasis interesas, kreipiamasi į prokuratūrą. Prokuratūra pateiks savo išvadas. Tačiau tokiu triukšmu besinaudojantys politikai, gavę atsakymą iš prokuratūros, kad viešasis interesas nebuvo pažeistas, apie tai nebeskelbia. Arenos sutarties vykdymą tikrino net atstovai iš Briuselio – buvo atvažiavę Europos Komisijos nariai. Tikrino kompetentingi asmenys, o ne gatvės rėksniai, ir priėjo išvados, kad pažeidimų nėra. Todėl naujai Tarybai tuo klausimu reikėtų baigti politikuoti. Visi žinome, kaip panašūs "skandalai" vyksta, kai miestą bando valdyti verslo grupuotė, turinti savo žiniasklaidą, per kurią bandanti daryti įtaką politikams. Galima pilti purvą, bet niekas prieš tokius "verslininkus" nesilankstys. - Buvote Savivaldybės administracijos direktorius, po to kitoje kadencijoje buvote meras. Kada dirbti buvo lengviau? - Atsakomybės našta gerokai didesnė Savivaldybės administracijos direktoriui – jis pasirašinėja dokumentus, nors sprendimas buvo priimtas bendrai. Praeina penkeri metai ir keliamas skandalas - ką, direktoriau, pasirašei? Meras – tai Savivaldybės, Tarybos vadovas, o visus sprendimus priima Taryba. Taip, praėjusioje kadencijoje buvo nepatvirtintų detaliųjų planų, bet tai ne vieno žmogaus sprendimas, tai – kolektyvinė atsakomybė. Tad merui tuo aspektu lengviau. - Naujos kadencijos Taryboje nebūsite opozicijoje. Ką ketinate veikti? - Šiuo metu yra sudaryta šešių partijų koalicija. Joje yra Liberalų ir centro sąjunga, kurios narys esu. Vis dėlto laukiu balandžio 5-osios, kai mero regalijas galėsiu perduoti kitam žmogui. Atrodo, kad kalnas nuo pečių bus nuimtas. Liksiu Tarybos narys, bet nebegyvensiu tokio viešo gyvenimo, džiaugsiuosi anūku, daugiau laiko skirsiu šeimai. Ta patirtis, kurią per aštuonerius metus įgijau savivaldybės politiniame gyvenime, tikrai pravers. Esu inžinierius šilumininkas, manau, kad savo žinias tikrai rasiu kur panaudoti. Dabar labai perspektyvi sritis - biokuro energetika. Veikti tikrai rasiu ką, nesilaikau įsikabinęs valdžios kėdės. Visur reikia ateiti laiku ir išeiti, kol tavęs dar nesumindė. Išeiti gražiai pabaigus kadenciją, nes mano veiklos įvertinimas buvo geras – merų rinkimuose užėmiau trečią vietą iš 60 savivaldybių vadovų. O šiauliečiams noriu padėkoti – jūs padėjote kurti miestą. Per aštuonerius metus jis tikrai pakeitė savo veidą, pagražėjo, sustiprėjo ekonominis potencialas. Tarybos nariams linkėčiau žiūrėti į priekį, o ne gaišti laiką revizuojant senus sprendimus, Nes knaisiojimasis po praeitį nieko neduoda. Linkiu tęsti pradėtus, pradėti naujus darbus, kurie gražintų miestą. Kalbino Jūratė Sobutienė
- Balkonas jūsų - pinigai mūsų
-
Oksana LAURUTYTĖ Neįgalų vaiką auginanti garbaus amžiaus moteris pasijuto apiplėšta daugiabutį eksploatuojančios įmonės "Saulės valda". Beveik 500 litų moteris su sūnumi sumokėjo už balkono remontą, tačiau jo nesulaukė, o pinigų jai neskubama grąžinti. Maža to, moteriai siunčiami skolos lapeliai už komunalines paslaugas. Ar "Saulės valda", nesuteikusi paslaugos ir tačiau paėmusi pinigus, nėra jai skolinga?
 | Balkonai yra fasado dalis, bendroji nuosavybė, tad už jų remontą atsako visi daugiabučio gyventojai. |
Dėl balkono remonto - į teismus Į savaitraštį "Šiauliai plius" kreipėsi Tilžės g. 148 daugiabutyje gyvenanti Romana. Moteris sako esanti patekusi į beviltišką situaciją - prievarta sumokėjo už balkono remontą, jo nesulaukė, o dabar, bandant rasti teisybę, namą eksploatuojanti bendrovė neina į kalbas, o į jos raštus neatsako. Tiesą sakant, Romana ne vienubtelė pateko į nepavydėtiną situaciją - kita daugiabučio gyventoja dėl neteisybės jau bylinėjosi teisme ir laimėjo. Lėšų iš daugiabučio gyventojų rinkimo istorija prasidėjo 2009-ųjų rugpjūtį. Gyventojai sulaukė balsavimo biuletenių dėl namo Tilžės g. 148 balkonų remonto. Prieš tai buvo organizuotas gyventojų susirinkimas, tačiau jis neįvyko. Tuomet daugiabutį eksploatavusi bendrovė "Ūkvedys" (dabar "Saulės valda") prašė gyventojų apsispręsti, ar balkonus remontuoti išsyk, ar pradėti kaupti lėšas, o darbus organizuoti kitais metais. Romana su sūnumi nepritarė pasiūlymui remontuoti balkoną. Pasak jos, name yra 13 butų, bet tik šešių savininkai sutiko remontuoti. Nepaisant to, visi butų savininkai iš namą eksploatuojančios bendrovės pradėjo gauti sąskaitas. Netgi tie, kurių butuose balkonų nėra. Viena gyventoja, kurios bute nėra balkono, nemokėjo mokesčių. Juk kam mokėti, jei balkono neturi? Ją "Ūkvedys" padavė į teismą, tačiau bylą pralaimėjo. Teismas pripažino, kad buto savininkė neprivalo mokėti už daikto, kurio nėra, remontą. Nenorėdami, kad augtų delspinigiai, sąskaitas gyventojai apmokėjo, tačiau nusprendė nenuleisti rankų. Butų, kuriuose nėra balkonų, savininkai pareikalautvo, kad bendrovė "Saulės valda" grąžintų sumokėtas lėšas. Romanos situacija dar įdomesnė. Jos balkonas oficialiai pavadintas lodžija, tad meistrai prie jos nagų nekišo. Juk jie privalėjo remontuoti tik balkonus... "Rašiau raštus Savivaldybės administracijos direktoriui, bendrovei "Saulės valda", tačiau atsakymų nesulaukiau. Su manimi niekas nekalba", - piktinasi moteris. Romana norėtų, kad daugiabutį eksploatuojanti bendrovė jos sumokėtą sumą balkonui remontuoti išskaičiuotų kas mėnesį iš mokesčių už buto priežiūrą ir administravimą. Apie tokią galimybę su ja niekas nekalba, priešingai, siunčia skolos raštelius už nesumokėtus mokesčius. Įstatymų dviprasmiškumas - neišpasakytas Bendrovė "Saulės valda" - naujas daugiabučių administratorius Šiauliuose. Ji įsikūrė susijungus bendrovėms "Atidumas" ir "Ūkvedys". Bendrovės pavadinimas gražus, tačiau jos valdžia sėdi sostinėje. "Šiauliai plius" pabandžius susisiekti su vadovais ir išsiaiškinti problemą, teko skambinti net trim pasiūlytais telefonais - vieni atsiliepusieji siuntė pas kitus, kol galų gale buvo nurodytas ryšiams su visuomene atstovo Viliaus Mackonio telefono numeris. Atstovas - taip pat Vilniuje. "Saulės valda" pati yra įstatymų įkaitė. 2000-aisiais priėmus naują Civilinį kodeksą ir patvirtinus visus teisės aktus nustatyta, kad kiekvieno buto savininkas yra atsakingas už bendros nuosavybės priežiūrą. Balkonai yra fasado dalis, bendroji nuosavybė, tad už jų remontą atsako visi daugiabučio gyventojai", - sakė V. Mackonis. O ką daryti gyventojai Romanai, jei jos bute yra lodžija, o ne balkonas? Ji pinigus sumokėjo, tačiau remontas nebuvo atliktas. V. Mackonio teigimu, lodžija nebuvo remontuota, kadangi, įvertinus jos būklę, buvo nuspręsta, jog jos remontuoti nereikia. "Lėšos buvo panaudotos kaip bendrasavininkės, nes namo balkonai - bendra nuosavybė. Įstatymų dviprasmiškumas - neišpasakytas, tačiau jie tokie, kokie yra", - sakė V. Mackonis. Aiškėja, kad gyventojams teisybės reikės ieškoti teisme. Jei vienai daugiabučio gyventojai pavyko laimėti, gal ir kitiems pavyks.
- Nuomininkai - lyg ašaka gerklėje
-
Oksana LAURUTYTĖ Investavę į nekilnojamąjį turtą ir jį nuomojantys šiauliečiai ne tik netenka įvairių baldų, buities technikos, bet ir varsto teisėsaugos duris. Nuomininkai ne tik pabėga nesumokėję mokesčių, bet ir įkeičia lombarduose butų savininkų daiktus ar butuose įkuria virtualaus sekso paslaugų biurus. Dėl emigracijos laisvų butų mieste daugėja. Kaip išvengti problemų dėl nuomojamo būsto?
 | Reikėtų pasitarti ir su teisininku, ar verta kreiptis į teismą. Juk neretai išlaidos teismui gali būti didesnės už nuomininkų padarytus nuostolius. |
Nuomininkai - galvos skausmas Neseniai trijų kambarių butą šeimai su trim vaikais išnuomavusiai šiaulietei paskambino kaimynė. Moteris teiravosi, ar ši vėl išnuomoja butą, mat iš jo nuomininkai išsikėlė. Buto savininkei tai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Jos žiniomis, nuomininkai bute dar turėjo gyventi vasarį, nors už sausį jau buvo nesumokėję 250 litų nuomos mokesčio. Šiaulietė nuvyko į nuomojamą butą ir jame nerado ne tik nuomininkų, bet ir skalbiamosios mašinos, kitų asmeninių daiktų. "Kaimynė sakė mačiusi, kad nuomininkai išsigabena baldus. Paklausti šie atsakę, kad neišsikelia, tik baldus keičia. Iš tikro jie spruko manęs neįspėję, nesumokėję nuomos mokesčio už sausį ir vasarį bei mokesčių už komunalinius patarnavimus. Iš viso - apie pusantro tūkstančio litų", - sako buto savininkė. Pasikalbėjusi su kaimynais šiaulietė sužinojo, kad į daugiabutį buvo atėjusi darželio auklėtoja. Ji teigusi, kad nuomininkai kelis mėnesius nemokėjo už vaiko ugdymą darželyje. Tikėtina, kad tris vaikus auginantys šiauliečiai ne tik pabėgo iš nuomojamo buto, apvogę šeimininkę, bet ir liko skolingi daugeliui kitų žmonių. "Butą nuomojau oficialiai, mokėjau mokesčius. Žinau nuomininkų pavardes, kad šeimos galva dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Nenorėjau į policiją kreiptis dėl vagystės - būčiau ir sau problemų prisidariusi, ir pagailėjau mažamečius auginančios šeimos", - sako pašnekovė. Su policija buto šeimininkė jau turėjo reikalų. Prieš kelerius metus, padedant nekilnojamojo turto agentūrai, ji buvo išnuomojusi butą. Mokesčiai buvo mokami tvarkingai, tačiau vieną dieną buto šeimininkė sulaukė teisėsaugininkų kvietimo. Jai buvo pranešta, kad bute buvo atlikta krata ir jis yra užplombuotas. Nuvykusi į policiją pašnekovė sužinojo, kad bute buvo vykdoma nelegali veikla, tiksliau, buvo teikiamos virtualaus sekso paslaugos. Prie kompiuterių prisėdusios merginos, susisiekusios su klientais, per pajungtas kameras nusirenginėjo ir teikė kitas įvairias panašaus pobūdžio paslaugas. Prastas "pamatas" - konfliktai ateityje Advokato padėjėjas Giedrius Mikalauskas sako, kad jam yra pasitaikę atvejų, kai dėl kilusių ginčų teko konsultuoti ir nekilnojamojo turto nuomininkus, ir nuomotojus. "Nors įstatymas leidžia sudaryti sutartis žodžiu, dėl pasitaikančio nesąžiningo elgesio apraiškų visada patariama sudaryti sutartis raštu", - teigia jis. Anot G. Mikalausko, nuomotojui ir nuomininkui reikia išsiaiškinti vienas kito tapatybę, sutartyje nurodyti ne tik deklaruojamą gyvenamąją vietą ir asmens kodą. Reikėtų pasidomėti, kur asmuo užaugo, kur jo giminės, nes tokią informaciją būtų galima panaudoti, jei būtų pažeistos teisės. Nuomotojas galėtų subtiliai įvertinti nuomininko turtinę padėti, iš darbovietės gauti pažymą apie pajamas. Nuomininkas taip pat turi pasidomėti, ar nuomotojas turi teisę nuomoti būstą - ar yra savininkas, ar turi notaro patvirtintą įgaliojimą. Renkantis asmenį, su kuriuo gali tekti bendrauti kelerius metus, nepatartina būti itin griežtu derybininku, nuomininkui iškelti itin griežtus reikalavimus. "Neigiamas nusistatymas nuomininką vers elgtis savanaudiškai, "apgauti" nuomotoją bet kokia kaina. Įstatymas įpareigoja abi puses būti sąžiningas, bendradarbiauti ieškant išeities, tačiau padėjus prastą pamatą, netinkamai surašius sutartį, vėliau gali kilti problemų", - sako advokato padėjėjas. G. Mikalausko teigimu, būsto nuomos sutartims notarinė forma nėra būtina, o sutartis registruoja nekilnojamojo turto registras. Registruoti sutartį naudinga, nes nuomos santykiai išviešinami ir tokia sutartis visada gelbėja kilus ginčams, pavyzdžiui, buto savininkas pardavė butą, nors su nuomininkais sutartis buvo sudaryta ilgesniam laikui. Jei viešajame registre sutartis yra užregistruota, nuomininkas išsaugo teisę gyventi tame bute. Jei sutarties nėra, nuomininkas gali būti iškeldintas. Jei sutartis užregistruojama viešajame registre, buto savininkai moka mokesčius nuo gautų pajamų. "Kartais nuomininkui vertėtų prisiimti šią mokestinę naštą vien todėl, kad nuomotojas sutiktų sutartį užregistruoti. Juk taip užsitikrinamas didesnis saugumas", - sako advokato padėjėjas. Įvertinti bylinėjimosi naudą Šabloninių sutarčių tarp nuomininko ir nuomotojo nėra, tačiau nuomotojas negali reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų mokesčius už kelis mėnesius arba iškelti sąlygą, kad jei, pavyzdžiui, šis pavėluos iki 20-tos mėnesio dienos sumokėti nuomos mokestį, tai mokės sumą už visą sutarties terminą į priekį. Nuomotojas tik gali paprašyti avanso, depozito kaip sutarties tolimesnio sąžiningo vykdymo ir tvarkingo mokesčių mokėjimo patvirtinimo. G. Mikalausko teigimu, prie nuomos sutarties reikia pridėti sąrašą daiktų, kurie lieka bute, įvertinti jų būklę ir nurodyti, kas daiktus perdavė, o kas - perėmė. Nuomos sutartyje vardą ir pavardę reikėtų parašyti ranka, nes vien parašo rašysenos ekspertizei gali nepakakti. Pasitaiko, kad buto nuomininkai nemoka mokesčių ir atsisako išsikelti iš buto, nes turi mažų vaikų. Tokiu atveju buto savininkui dėl nemokėtų mokesčių ir sutarties pažeidimų reikia kreiptis į teismą. Teismo sprendimus vykdys antstoliai. "Todėl ir patariama pasidomėti nuomininkų turtine padėtimi. Reikėtų pasitarti ir su teisininku, ar verta kreiptis į teismą. Juk neretai išlaidos teismui gali būti didesnės už nuomininkų padarytus nuostolius", - sako pašnekovas. Sutartyje reikėtų aptarti, kas mokės mokesčius už komunalinius patarnavimus. Anot advokato padėjėjo, nuomos sutartyje reikėtų nurodyti skaitiklių rodmenis nuomininkams įsikėlus ir jiems išvykus. Nuomotojai turi papildomų rūpesčių, bet dažnai patys imasi mokesčius mokėti, kai nuomininkai kas mėnesį pateikia skaitiklių rodmenis ir perduoda pinigus. Įdomu tai, kad komunalines paslaugas teikiančios įmonės sutinka su nuomininkais sudaryti sutartis dėl atsiskaitymo už paslaugas. Tokiu atveju nuomotojams nebereikia sukti galvos - paslaugų tiekėjai skolą išieškos iš nuomininkų. G. Mikalausko teigimu, elektros tiekėjai tokias sutartis sudaro, tačiau "Šiaulių vandenys" - ne. "Visada sutartyje reikia numatyti, kad buto nuomininkai yra atsakingi už veiklą bute. Jei bus užsiimama neteisėta veikla, nuomotojui gali tekti aiškintis, ar jis nebuvo bendrininkas", - sako pašnekovas.
- Saviveikla baigta - "Damoklo kardas" nukabintas
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Savivaldybės tarnautojo, dizainerio Viliaus Purono skardinis kardas pėsčiųjų bulvaro arkoje iškabojo porą savaičių. Apie porą tonų sverianti geležtė žmonėms virš galvų buvo pakabinta savavališkai, prisidengiant tuo, kad kabos laikinai - per šventes. Kardas prieš porą dienų buvo nukabintas.
 | "Damoklo kardas" trečiadienį buvo skubiai nukabintas. |
Kardą liepė nukabinti nueinantieji "Damoklo kardas" bulvaro arkoje galėjo kaboti, kol būtų nukritęs arba naujoji valdžia imtųsi svarstyti šio kūrinio likimo. Tačiau nueinančioji valdžia nusprendė nepalikti savo "uodegų", tad V. Puronui griežtai įsakė nukabinti kardą. Kardo autorius mano, kad toks sprendimas skubotas ir juridiškai nepagrįstas, tačiau įsakymui nepaklusti nedrįso. V. Puronas sako, kad jau yra žmonių ir įmonių, kurios norėtų įsigyti kardą, tačiau pačiam autoriui labiau norėtųsi papuošti Šiaulius, o ne užsidirbti. Ar prigijo kardas arkoje? V. Puronas negali atsakyti, tačiau mano, kad jis būtų prigijęs - kelios turistų grupės jau matė kardą ir jis juos sužavėjo. O gal kardas bus pakabintas kitoje miesto vietoje? "Nekabinsiu savavališkai, nes pats esu prieš savivalę. Tiesiog sujudinau nusistovėjusią sistemą, kuri buvo sukurta specialiai tam, kad atmestų bet kokią iniciatyvą. Juk nieko nenutiko - pakabinau ir nukabinau. Visi kišenėse turim tiek pat pinigų, valgom tą patį, vaikštom tomis pačiomis gatvėmis. Turiu ir daugiau pasiūlymų miestui puošti", - teigia V. Puronas, nė neketinantis liautis įgyvendinti savo idėjų. Architektė neinformuota Per kiekvieną "skardinimo" skandalą susidaro įspūdis, kad V. Puronui negalioja taisyklės. Jis kardą pakabino be jokių leidimų ir nesuderinęs su Architektūros ir urbanistikos skyriumi bei vyriausiąja architekte Rasa Budryte. Nebuvo net žodžiu pasiteirauta miesto dizainerio Petro Slonksnio. R. Budrytė sako, jog jai asmeniškai kardas nėra gražus, tačiau nuomonių gali būti visokių: "Yra tvarka. Bet kuris menininkas gali ir turi teisę įgyvendinti savo sumanymą, tačiau tai turi aptarti mažųjų architektūros formų komisija. Vėliau seka politinis valdžios sprendimas. Galima įvairiais būdais apklausti visuomenę, menininkus, kitus specialistus." Vyriausiosios architektės nuomone, toks V. Purono elgesys prilygsta savivaliavimui. Tai prieštarauja Savivaldybės tarnautojo etikai. V. Puronas turėjo būti pavyzdys kitiems, tačiau, žinodamas tvarką, naudojasi spragomis, o ne taisyklėmis. Anot architektės, mėgdžiodamas V. Puroną, kiekvienas šiaulietis gali bet kur bet kada bet ką pakabinti. Vieni puošia miestą, kiti gadina orą V. Puronas sako, kad jam taip elgtis leidžia patirtis. Jis ne tik menininkas, bet ir savivaldybininkas, yra vienas iš arkos autorių, todėl leidžia sau eksperimentuoti - tikrinti, ar kardas toje vietoje prigis. "Miestas Purono ar šiauliečiu? - pats klausia kardo kūrėjas. - Minia neturi nurodinėti, kur chirurgas turi pjauti. Kuo pasitikės ligonis - gydytoju ar minia?" Dėl tvarkos miesto skardininku vadinamas V. Puronas atsakė maištingai: "Jei mieste yra tokia gera tvarka, tuomet parodykite man tos tvarkos vaisius. Rasime tik išsiklaipiusius šaligatvius ir apžėlusius galus. Nėra tvarkos, o popieriumi biurokratas gali bet ką užmušti." V. Puronas tiki, kad naujoji valdžia būtinai pareikalaus iš Savivaldybės administracijos gerų rezultatų ir tikros tvarkos. "Lapė" pastatyta neatsiklausus visuomenės. Kardas pakabintas nesiklausus valdžios. Kodėl tai pavyksta tik V. Puronui? Juk Gedimino Pyrago skulptūra buvo nukeldinta pasitelkus policiją, o meninio projekto "Kontrapunktas" skulptūros taip ir nerado vietos mieste. "Nereikia užmiršti, kad mūsų epocha - skardinė. Iš aukso ir granito niekas man neleistų kurti skulptūrų. Aš turiu daug patirties pamušinėjant tokius projektus, tačiau pas mus meno kūrinius ir idėjas galima sunaikinti su policija. Taip neturėtų būti", - sako V. Puronas. Kodėl miestas turėjo paremti kardo cinkavimą, o ne apmokėti darbą, nupirkti medžiagas? "Todėl, kad viskas turi būti su "cinkeliu". O jei rimtai - tai labai nedidelė įnašo dalis. Mes tik norėjome miesto valdžiai parodyti, kad ji, nesikeikiant, tuos beveik 2000 litų ne į užpakalį sukišo. Humoras yra vaistas nuo visų ligų, išskyrus viduriavimą. Mūsų visuomenė viduriuoja. O prieštaravimus mano idėjoms pavadinčiau oro gadinimu. Oro juk nejaučiame, kol jo nepagadiname", - svarsto dizaineris.  | V. Purono kardas be jokio architektų palaiminimo iškabojo miesto centre beveik dvi savaites. Artūro STAPONKAUS nuotr. |
Šiauliečiui neleidžiama rinktis Aneta Rostovskytė, Šiaulių universiteto Filosofijos ir antropologijos katedros dėstytoja, mato nepagarbą šiauliečiams: "Šiaulių veidas kuriamas pasitelkus ne diskusijas, o faktus. Daiktas pastatomas neatsiklausus visuomenės. Kodėl sakoma, kad šiauliečio mentalitetas - skardinis, nors jo nuomonės niekas neklausia. Ir kodėl būtent kardas? Ar mes skardininkų ir kovotojų miestas?" Dėstytoja nevertina meninės skardinių daiktų vertės, tačiau mato, kad yra vengiama įvairovės: "Kodėl vienas žmogus kuria miesto veidą? Niekur nediskutuojama apie tai. Žinau, kad menininkai tarpusavyje daug kalbasi apie tai, tačiau mano, jog miesto valdžia jų tiesiog neišgirs." A. Rostovskytė mano, kad miesto visuomenė turi teisę išsakyti savo nuomonę, o miestas nėra toks skurdus nei finansiškai, nei intelektualiai, kad mokėtų didžiuotis tik pigiu gigantizmu. Pašnekovė pasigedo ir menininkų plenere "Kontrapunktas" atliktų darbų. Jie galėjo papuošti miestą, surasti sau tinkamą vietą - nebūtinai reprezentacinėse aikštėse ir gatvėse. Universiteto dėstytojos nuomone, kardas buvo ne vietoje: "Aš pati nė karto nėjau po tuo kardu ir mačiau, kad visi praeiviai vengia žengti pro arkos vidurį." Demokratija - tvarkos forma Zenonas Sabalys, inžinierius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto garbės pilietis, mano, kad straipsniai apie kardą rašomi ne laiku. Dabar - tarpuvaldis. Kardas apnuogina ne tik savo ašmenis, bet ir daugybę problemų ir ligų, kuriomis serga mūsų demokratija. Garbės pilietis primena, kad iš principo mieste turi veikti demokratija, ai yra tvarkos, o ne netvarkos forma. Jo nuomone, problema slypi ne tik V. Purono savivaliavimo arba meninio skonio srityje. Tinkamai neveikia ir miesto valdymo funkcijos. Abejotina ir kai kurių politikų kompetencija. "Kardas yra smulkmena, nors jis ir didelis", - teigia Z. Sabalys. Jis netiki, kad mūsų menininkai nesugalvoja, kaip papuošti miestą. Tiesiog tam yra kitokių priežasčių. Šiauliai potencijos turi, tačiau menininkai priversti būti autonomiškais. Kažin ar jie reikalingi mūsų valdžiai. Sakydamas "valdžia" Z. Sabalys primena, kad turi galvoje ne tik nueinančius, bet ir ateinančius. "Dabar - politinis štilis. Visi žiūri, kas bus vadas, ir nekreipia dėmesio į savivaliavimus. Ar tai Puronas, ar ne Puronas, savivalės būti negali. Artūro STAPONKAUS nuotr.
- Žvejai rūpinasi pakrantėmis ir keikia prižiūrėtojus
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Žvejai skaičiuoja paskutines dienas ant ledo, o užkalbinti neskuba pasakoti apie laimikius ir žvejybos ypatybes. Jie jaučia nuoskaudą, nes sumoka daugiau mokesčių, nei medžiotojai, tačiau už tai sulaukia tik daugybę baudų ir apribojimų. Žvejokliai gali įrodyti, kad jų yra daug. Skirsto save į tam tikras kategorijas pagal sąmoningumą, tačiau dauguma jaučia priešiškumą medžiotojų ir žvejų draugijoms.
 | Žvejai, skaičiuodami paskutines dienas ant ledo, dažnai keikia ir MŽD veiklą. Andraisu TVERIJONO nuotr.
|
„Murziai“ ir „ne murziai“Patyręs žvejys Modestas sako, kad yra vadinamieji „kaimo“ žvejai. Jie žvejoja bet kuo, dažnai nežino elementarių taisyklių ir žvejybą reglamentuojančių teisės aktų. Šiek tiek išprusę turi iš parduotuvės pirktą meškerę. Dar kiti turi ne tik meškerę, bet ir specialios įrangos. Išskirtinė žvejų kasta – karpininkai. Patyrę žvejai karpius vadina „vandens kiaulėmis“. Tai invazinė žuvis, kuri sparčiai auga ir gali kenkti natūraliems vandens telkiniams. Panašiai introdukuoti vaivorykštiniai upėtakiai išnaikino vietinius šamus Titikakos ežere. Karpiai nuolat ryja, ardo pakrantes ir teršia. Kai kuriose šalyse yra draudžiama į vandens telkinius leisti karpius. Karpininkai profesionalų akimis atrodo keistai. „Jie pagauna didžiulę viską naikinančią ir teršiančią „kiaulę“, pabučiuoja ir paleidžia“, – sako Modestas. Jis yra skaitęs, kad vienas didžiulis karpis užsienyje buvo pagautas ir paleistas apie 100 kartų. Kur čia humaniškumas? Plūdininkai, dugninių meistrai, spiningistai, muselininkai. Žvejus skirstyti pagal žvejybos įrankį būtų galima dar ilgai. Muselininkai laikomi aukščiausios klasės žvejais. Kai visi žvejai pasitenkina alumi, muselininkai geria viskį. Jie dažnai paleidžia žuvį. Žvejus dar galima suskirstyti į „murzius“ ir „ne murzius“. „Murziai“ neturi žvejo bilieto, traukia žuvį ir bulviniais maišais neša namo. Nesvarbu, kad katinas žuvies jau atsiėdė. Jie dažnai giriasi, kad sugavo tiek daug, jog dalį grobio teko išmesti. Tie patys veikėjai šiukšlina pakrantes. „Ne murziai“ paiso taisyklių, surenka ne tik savo, bet ir „murzių“ šiukšles ir t.t. „Žvejoti finansiškai visai neapsimoka. Nusipirkti gerokai pigiau. Jeigu žvejoji tam, kad kuo daugiau pagautum „mėsos“ – esi „murzius“, o ne tikras žvejys“, – tvirtina Modestas. Žvejų karaiVirginijus Reutas, Kuršėnų „Ventos“ žvejų klubo pirmininkas, sako, kad klubas prižiūri porą karjerų, kuriuos pats ir įžuvina, tvarko pakrantes ir saugo nuo brakonierių. Pašnekovas tvirtina, kad yra dar viena personažų rūšis, susijusi su žvejyba – gamtosaugininkai bei Medžiotojų ir žvejų draugija. V. Reutas abu pavadinimus parašytų kabutėse, nes, jo nuomone, jie nėra tokie, kaip vadinami. V. Reutas tvirtina, kad klubo nariai ir kiti žvejai Medžiotojų ir žvejų draugijai (MŽD) su mokesčiais sumoka nemažai pinigų, tačiau už tai nieko negauna: „Kiek patys susikūrėme, tiek ir turime. Pernai savo prižiūrimuose karjeruose paleidome 600 karpių, 1200 starkių. Mes nežinome, kur tie mūsų sumokėti pinigai dingsta.“ Klubo pirmininkas pastebi kad inspektoriai nedrįsta prie jo prieiti: „Žino, kad išmanau įstatymus ir pakovosiu už save. Mes turime licenciją žvejoti visoje Lietuvoje ir niekas prie mūsų negali prikibti.“ V. Reutas tvirtina, kad iš Šiaulių MŽD nė vienas jo pažįstamas žvejas nėra gavęs oficialios informacijos apie įžuvinimą, kurį už surinktą nario mokestį turi vykdyti MŽD. Kam MŽD skyriai yra pavaldūs? Kur gauti informacijos apie draugijos veiklą, surinktų pinigų panaudojimą? Įžuvinimas – galai į vandenį?LMŽD pirmininko pavaduotojas dr. Egidijus Bukelskis, naujienų portalo „Etaplius.lt“ paklaustas, ką mano apie tokias žvejų nuotaikas ir informacijos slėpimą, atsakė emocingai: „Dabar galiojanti tvarka netenkina nei LMŽD, nei dabartinių vandens telkinių naudotojų. Pirmiausia – dėl leidimų kainos. Kokia gali būti laisvoji rinka, kai leidimų kaina nustatyta dar 1996 metais?“ E. Bukelskis priminė, kad Vyriausybės sprendimu leidimas žvejoti metus negali būti brangesnis nei 20 litų. Per pastaruosius metus įžuvinimo medžiagos kaina, priklausomai nuo žuvų rūšies ir amžiaus, pakilo nuo keturių iki dešimties kartų. Latvijoje ir Lenkijoje metinis leidimas kainuoja apie 200 litų. E. Bukelskį siutina tai, kad apie vandens telkinius visi „žino“ geriau, nei bet kas kitas pasaulyje. „Visiems Lietuvos žvejams reikia pagaliau suprasti – jeigu vandens telkiniais niekas nesirūpins, jie bus tušti. Kas kaltas, kad naujo Mėgėjų žvejybos įstatymo redakcija Seime guli jau trejus metus? Kyla noras visą sistemą sugriauti, nes ji kai kam trukdo įgyvendinti tikslą privatizuoti ežerus ir tvenkinius“, – teigia E. Bukelskis. Reikia pripažinti, kad kalbinti LMŽD ir Šiaulių MŽD atstovai yra „slidūs“ kaip ką tik ištraukti lynai. Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Algirdas Baikauskas net apytiksliai negalėjo atsakyti, kiek per pastaruosius metus buvo investuota į vandens telkinių įžuvinimą. Tačiau jis suskubo pagirti žvejų būrelius, kurie patys rūpinasi savo žvejybos plotais. Jo nuomone, kiekvienas žvejys turi būti nors truputį savo vandenų šeimininkas. Kauno MŽD savo smulkią veiklos bei finansų ataskaitą jau seniausiai yra pateikusi viešai internete. Ataskaitoje minima ir tai, kad LMŽD, perėjusi į kitas patalpas, sumanė kad visus kaštus (apie 250 tūkst. litų) turėtų padengti žvejai. Kauniečiai atsisakė padėti respublikinei tarybai ir paskaičiavo, kad jai sumokės tik tiek, kiek priklauso – 16 tūkst. litų.
- Parašas, kurio nesinori pakartoti
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Šiauliuose Kkovo 11-oji pradėta minėti Tarptautinę moters dieną. Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete buvo susirinkę šeši Nepriklausomybės Akto signatarai, kurie dalyvavo Signatarų auditorijos atidaryme. Visi trumpai prisiminė dviejų dešimtmečių senumo įvykius ir žadėjo kuo dažniau užsukti į šią auditoriją vesti paskaitų.
 | Atidaryme dalyvavo šeši Nepriklausomybės akto signatarai. Autoriaus nuotr. |
Sutartis trumpa - darbai ilgi Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete atidaryta Signatarų auditorija. Tai jau vienuoliktoji šio fakulteto auditorija, kuriai suteiktas vardas. Atidaryme dalyvavo Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, signatarai Donatas Morkūnas, Algimantas Sėjūnas, Mindaugas Stakvilevičius, Romualdas Ozolas bei Stasys Kašauskas. Renginio metu buvo pasirašyta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo ir Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto bendradarbiavimo sutartis. Ši sutartis numato, kad Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas rems fakultetą įvairia mūsų nepriklausomos valstybės atkūrimą ir raidą iliustruojančia medžiaga, informuos apie savo renginius ir kvies juose dalyvauti fakulteto atstovus. Humanitarinis fakultetas atliks mokslinius tyrimus Lietuvos nepriklausomybės tematika, Istorijos studijų programos studentai turės galimybę atlikti žodinės istorijos praktiką, užrašydami Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų prisiminimus. Humanitarinio fakulteto dekanas Bronius Maskoliūnas priminė, kad tai jau vienuoliktoji vardinė šio fakulteto auditorija. Jau yra Mauricijaus Griškevičiaus, Stasio Šalkausko, Mariaus Katiliškio, Jovaro, Jono Jablonskio, Vladimiro Šilkarskio vardinės auditorijos. Yra ir auditorijos profesoriams pagerbti – Profesoriumas. Galima rasti Literatų, Mecenatų ir Rusistikos auditorijas, yra ir unikali Henkaus Hapenčkaus laiptinė. Pasirašant bendradarbiavimo sutartį B. Valionytė šyptelėjo: "Kad sutartis labai trumpa." B. Maskoliūnas nepasimetė: "Užtat darbai bus ilgi." "Norime gyventi gyvoje aplinkoje", - sakė dekanas. Jis priminė, kad idėja pavadinti auditoriją signatarų garbei kilo Istorijos katedros dėstytojai dr. Birutei Kazimierai Salatkienei. Vėliau šią iniciatyvą perėmė istorikas Arūnas Gumuliauskas. Jis akcentavo, kad Šiaulių universitetas pirmasis Lietuvoje imasi signatarų problematikos. Žodžiai tautai Signatarai ragino susirinkusiuosius neužmiršti savo kalbos, tautos šaknų, nebėgti gyventi į užsienį. B. Valionytė sakė, jog sutartis pirmiausia pasirašoma su jaunąja karta. Signatarai yra iš tų, kurie sugrąžino Lietuvą į pasaulio žemėlapį, o laisvoje Lietuvoje gimusiems žmonėms reikia šią laisvę išsaugoti. "Linkiu, kad būtų branginama Kovo 11-osios sąvoka. Norėtųsi, kad visiems viduje degtų pilietinis užtaisas, kai šaknys traukia į namus ir niekada nebūna gėda, jog esi lietuvis. Pasauliui mes esame įdomūs tiek, kiek mylime savo kraštą ir tradicijas, kiek kalbame savo kalba. Kai tai prarasime, būsime pralaimėję paskutinį mūšį", - kalbėjo B. Valionytė. Romualdas Ozolas priminė, kad turi šiaulietiškų šaknų – yra kilęs iš Bazilionų. Filosofas nusprendė kalbėti praktiškai: "Auditorija paspartins mūsų nepriklausomybės idėjos sklaidą, ateities tąsą. Svarbiausias dalykas – sužinoti apie tų dienų įvykius kiek įmanoma daugiau tiesos. Vienas mano pasiūlymų – kasmet Kovo 11-osios išvakarėse tegul vienas signataras paskaito paskaitą apie tai, kaip jis mato Lietuvą. Geriausia istoriją pažinti per gyvus žmones." R. Ozolas priminė, kad visas jo archyvas yra ne Vilniuje, o Šiauliuose. Medžiagos turėtų pakakti visiems norintiems rašyti mokslinius darbus nepriklausomybės atkūrimo tema. Stasys Kašauskas prisipažino, kad dažnai važiuoja pro Šiaulius ir būtų labai dėkingas, jei kas nors pakviestų užsukti į naująją auditoriją paskaityti paskaitų apie nepriklausomybės atkūrimą. Jis taip pat palinkėjo jaunimui neemigruoti visam laikui: "Būkite čia - į tuščią žemę ateis kiti, kurie Lietuvai nelabai reikalingi." Šiauliečiai Auditorijos atidarymo ceremonijoje buvo trys signatarai, gyvenantys Šiauliuose. Donatas Morkūnas, Šiaulių universiteto politologijos dėstytojas, prisipažino mielai pasinaudosiantis galimybe Politinės minties klubą rengti čia, Signatarų auditorijoje. Signataras priminė, kad pirmoji Lietuvos taryba, kuriai teko garbė pasirašyti Nepriklausomybės Aktą, profesorių skaičiumi lenkė bet kurią vėlesnę. "Nelenktyniavome milijonierių skaičiumi. Tikiu, kad ne tik signatarai, bet ir visi žmonės gali duoti šiai auditorijai savo dalį. Priminsiu, kad yra signatarystė. Tai reiškia padėti parašą po kuo nors svarbiu ir drąsiu. Parašo reikšmė priklauso nuo to, kieno įgaliotas tai padarai. Mes atstovavome ne vien sau ar politinėms struktūroms, bet visai tautai", - sakė D. Morkūnas. Signataras, poetas ir fizikas – taip pristatytas Mindaugas Stakvilevičius tryško sąmoju. Jis prisiminė, kad šiame pastate kadaise buvo bendrabutis. Daug garsių žmonių čia gyveno: "1957-aisiais su studentais lipome ant šio pastato stogo pažiūrėti, kaip skrenda pirmasis kosminis palydovas. Ta proga ir atšventėme – ar tik ne šioje auditorijoje. Juokai juokais, tačiau mes, signatarai, kol būsime gyvi, darysime viską, kad Lietuvoje būtų gyventi geriau, o žmonės – dvasingesni. Ir, žinoma, stengsimės kiek galima ilgiau nenusišnekėti per paskaitas." Algimantas Sėjūnas priminė, kad paskaitas reikia skaityti ne tik apie Kovo 11-ąją: "Nueitas ilgas kelias iki šios datos ir pavojingi viražai iki Sausio 13-osios. Tuomet kiekvienas labai mylėjome Lietuvą. Norėtume, kad nebereikėtų daugiau tokio parašo, kokį pasirašėme mes." A. Sėjūnas prisipažino dabar gyvenantis kaime ir žiūrintis į Lietuvą ne nuo tarybos tribūnos, o paprasto kaimo žmogaus akimis: "Kviečiu jus visus eiti, šviesti ir kelti. Manau, kad paskutiniai rinkimai teikia vilties, nes nebuvo tokio aršaus balsavimo "prieš". Tai reiškia, kad tautos dvasia auga, o ją išauginti – sunkus uždavinys. Anuomet mes tik dėl stiprios dvasios ir išlikome."
- Laisvės kovų generolas
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Minėdami Kovo 11-ąją, turėtume prisiminti tuos, kurie už mūsų laisvę kovojo iki paskutinės akimirkos. Generolas Jonas Žemaitis, kurį dažnai vadina ketvirtuoju prezidentu, ir pulkai uniformuotų partizanų po Antrojo pasaulinio karo dar dešimtmetį kovojo, slapstėsi ir gyveno miškuose, planavo pasipriešinimo kovas.
 | Iš nuotraukos žvelgiantis Jonas Žemaitis dar nežinojo, kad jo gyvenimas bus paaukotas kovai už Lietuvos laisvę. |
Ketvirtasis prezidentas Istorikai teigia, kad Lietuvoje per visą partizaninio karo laiką žuvo gerokai per 20 tūkst. partizanų, dauguma kurių - 16-21 metų amžiaus jaunuoliai. 1944 m. rudenį miškuose prieš Rusijos okupaciją kovojo apie 12 tūkst. Lietuvos partizanų, 1945 m. pavasarį - apie 30 tūkst, o 1946 m. vasarą - apie 4,5 tūkst. Jonas Žemaitis - vienas garsiausių partizaninio pasipriešinimo vadų, kurio gyvenimo šaknys veda ir į Šiaulius. Prieš porą metų Šiauliuose mirė generolo sūnus Laimutis, kuriam dar teko pamatyti tėvo svajonę – laisvą Lietuvą. Generolas J. Žemaitis išėjo į miškus kovoti už Lietuvos laisvę 1945-aisiais. Laisvės kovos jau buvo įsikarščiavusios. Po metų mirė jo žmona, sūnaus Laimučio mama. Sūnų teko slėpti nuo NKVD. Laimučiui tuo metu buvo ketveri. Jį paslėpusi partizanų ryšininkė Ona Liubinavičienė veikė profesionaliai. Berniukui suteikė savo pavardę ir niekam apie jo kilmę neprasitarė, net pačiam Laimučiui. Teigiama, kad O. Liubinavičienė ne kartą bandė atvesti sūnų parodyti tėvui, tačiau kaskart suprasdavo esanti sekama. Generolas J. Žemaitis ne veltui vadinamas ketvirtuoju prezidentu. Jo pastangomis visos Lietuvos partizanų pajėgos buvo sujungtos. Tik milžiniškų pastangų dėka NKVD pavyko užgniaužti šį laisvės judėjimą. Kiekvienam partizanui neabejotinai grėsė tremtis ir kalėjimas, o vadams – mirties bausmė. Generolo vadovaujami kariai vilkėjo nepriklausomos Lietuvos kariuomenės uniformas. Pats J. Žemaitis nuolat keliavo iš vieno pulko į kitą, konspiraciniais tikslais pasivadinęs Dariaus slapyvardžiu. Partizanai savo veiklą buvo padaliję į sritis, apygardas ir rinktines. Veikė kaip tikra organizuota kariuomenė, dažnai nustebindama okupantus puikia kovos strategija. Kasdien į NKVD nelaisvę pakliūdavo kovotojų už laisvę, todėl bunkerius ar kitokias apsistojimo vietas partizanai keisdavo kone kas tris dienas. J. Žemaitis puikiai žinojo, kad jei NKVD sučiups partizaną, jų vieta bus išduota - NKVD kankinimus retas gali ištverti. 1949 metų vasario 16 dieną Radviliškio rajono Minaičių (dabar Mėnaičiai) kaime buvo priimta politinė deklaracija. Joje teigiama, kad "atstačius Lietuvos Nepriklausomybę, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina J. Žemaitis". Taigi jis – ketvirtasis prezidentas. Ši deklaracija, kaip teisėtas aktas, buvo patvirtinta LR Seimo 1999 m. sausio 12 d. priimtu įstatymu. Devyneri kovos metai NKVD nėrėsi iš kailio, siekdama sučiupti generolą J. Žemaitį gyvą. 1953 metų gegužę bunkeryje besislapstęs J. Žemaitis buvo apsvaigintas migdančiosiomis dujomis ir suimtas. NKVD norėjo ne tik nužudyti J. Žemaitį, bet ir palaužti jo dvasią, todėl partizanų vadas buvo įsodintas į lėktuvą ir pristatytas į Maskvą pačiam Sovietų Sąjungos saugumo vadovui Lavrentijui Berijai. Po išsamaus Berijos tardymo ir spaudimo J. Žemaitis neatsisakė savo įsitikinimų ir buvo nuteistas myriop. Prieš mirtį laisvės kovų generolas išsakė paskutinį savo norą - pamatyti sūnų. L. Berija atsakė, jog sūnaus į Maskvą neatskraidins, tačiau nuotrauką parodys. Garsiausiam kovotojui už Lietuvos laisvę prieš akis buvo padėta nuotrauka, iš kurios žvelgė dvylikametis su pionierišku kaklaraiščiu. Dabar galima drąsiai teigti, kad nuotraukoje nebuvo Laimutis, o kitas berniukas. Juk generolo sūnaus deramai niekas ir nesusekė. Tik eidamas tarnauti į kariuomenę L. Žemaitis, tuomet Liubinavičius, išgirdo, kad yra bandito sūnus. Nebuvo galima J. Žemaičio nužudyti nenugalėto. Pasibaigus teismui, partizanų vadui buvo suteiktas paskutinis žodis. Jis pasakė: "Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį. Šį sovietų vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu. Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietų valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų." 1954 metų lapkričio 26 dieną J. Žemaitis su kitais suimtais partizanais buvo sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje.  | Skaičiuojama, kad NKVD nužudė per 20 tūkst. partizanų. |
Gyvenimas svetima pavarde Nėra tiksliai žinoma, kada L. Žemaitis sužinojo tikrąją savo kilmę. Vieni teigia, kad prieš pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, kiti - prieš karinę tarnybą. Į šį klausimą galėtų atsakyti tik ryšininkė O. Liubinavičienė. Gal ji išmokė Laimutį laikyti liežuvį už dantų prieš bet kokius tardytojus? NKVD, vėliau - KGB nuo L. Žemaičio nenuleido akių visą sovietmetį. Po karinės tarnybos jaunuolis gavo puikų inžinerinį išsilavinimą. Dirbo Šiauliuose. KBG būstinėje buvo dažnas svečias – kviesdavo jį pokalbiams. Niekas dorai nežino, gal tėvą sūnui pristatinėjo kaip didžiausią Lietuvos banditų vadą? O gal jį kviesdavo vis tikėdamiesi patikrinti, ar žino jaunuolis ką nors apie praeitį, ar neplanuoja sekti tėvo pėdomis? Akivaizdu, kad KGB buvo pasimetusi ir iš Laimučio nieko nepešė. Sibire kalinčioms J. Žemaičio seserims ne kartą keliavo provokaciniai laiškai neva nuo sūnėno Laimučio. Seserys, įtardamos klastą, į laiškus neatsakinėjo. Kai nebuvo sučiuptas šis jaukas, seserims į Sibirą buvo atgabentas tariamas J. Žemaičio sūnus. Išradingiesiems KGB karininkams išmonės netrūko. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo niekuo dėtas jaunuolis iš vaikų namų, kurį KGB pasiuntė ką nors sužinoti apie tikrąjį J. Žemaičio sūnų. Dar nepaskelbus Lietuvos nepriklausomybės, Laimutis susigrąžino savo tikrąją Žemaičio pavardę ir uoliai domėjosi tėvo veikla. Beveik po dešimties metų bendravimo vedė Nijolę Gaškaitę. Simboliška, kad paskutinius gyvenimo metus sunkiai sergantį L. Žemaitį prižiūrėjo Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras šiaulietis Algimantas Sėjūnas.
- Tarptautinis reisas - su narkotikų kvapu
-
Oksana LAURUTYTĖ "Neišsižadėk ubago terbos, lazdos ir tiurmos" - šis lietuvių liaudies posakis kone "tapo kūnu" šiauliečiui Aleksandrui Zapriagajevui. Mokslinius tyrimus atliekantis verslininkas prieš pusmetį pateko į, anot jo paties, "absoliučiai marazmatišką" situaciją. Vykstant autobusu iš Latvijos, už sėdynės, kurioje sėdėjo Aleksandras, muitininkų šuo aptiko paketėlį su narkotine medžiaga. Po pusmečio nervų tampymo ir kelionių pas Latvijos tyrėjus Aleksandras sulaukė žinios - nekaltas.
Į autobusą - paskutinę minutę "Pusę metų trukusio košmaro net nuotykiu negaliu pavadinti. Nebuvo nei man juokinga, nei mano artimiesiems. Man grėsė penkeri metai nelaisvės", - pasakoja šiaulietis verslininkas Aleksandras. Tik dabar, kai vyras gavo oficialų atsakymą, kad įtarimai dėl galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje jam panaikinti, sutiko papasakoti, ką išgyveno. Įmonei vadovaujantis, geopatogeninių zonų tyrinėjimais besidomintis Aleksandras turi prietaisą, skirtą šioms zonoms nustatyti. Pernai liepos 23-iąją, susisiekęs su gamyklos, gaminančios šiuos aparatus, atstovais, vyras vyko į Maskvą pirkti modernesnio prietaiso. "Žinojau, kad Rygoje vairuotojams kyla problemų dėl automobilių stovėjimo, todėl į Rygą nutariau vykti autobusu, o jau iš ten - traukiniu į Maskvą. Geriau jau būčiau vykęs automobiliu", - dabar sako jis. Susitikimas su gamyklos atstovais Maskvoje įvyko. Aleksandras įsigijo itin brangų prietaisą, tad vakare vėl sėdo į traukinį "Maskva-Ryga". Iš traukinio Latvijos sostinėje jis išlipo rytą ir sužinojo, kad po 10 minučių į Šiaulius išvyksta per Europą važiuojantis autobusas. Vyras skubiai nusipirko bilietą ir pats paskutinis įlipo į autobusą. Konduktorė keleivių sąrašus jau buvo gavusi, juose Aleksandro pavardės nebuvo. Ji jam liepė sėstis kur nori, tik įspėjo, kad Jelgavoje gali tekti persėsti kitur, nes gali įlipti keleivių, kurių vieta nurodyta biliete. "Jelgavoje keleivių neįlipo, tad likau sėdėti kur sėdėjęs. Susikroviau daiktus prie lango, pats sėdėjau šalia praėjimo, kol privažiavome Latvijos ir Lietuvos pasienį. Va tada ir prasėdėjo..." - prisimena jis. Prie kojų atsigulė muitininkų šuo Į autobusą įlipo muitininkai, tikrino keleivių pasus ir tai, ką jie vežasi. Aleksandras teturėjo fotoaparatą ir prietaisą dėkle. "Prie manęs priėjo pasieniečių šuo ir atsigulė. Tada pasienietis užkišo ranką už sėdynės prie lango ir iš ten ištraukė nedidelį paketėlį. Vėliau tyrimo metu paaiškėjo, kad ten buvo du paketėliai "kanapės", sumaišytos su tabaku. Išsyk man uždėjo antrankius ir išvedė iš autobuso. Neįsivaizduojate, koks šokiruotas buvau", - sako jis. Autobusas buvo sulaikytas dvi valandas, o Aleksandras su antrankiais, pro langus fotografuojamas smalsių keleivių, dvi valandas "kepė" saulėje. Jis buvo nuvežtas atgal į Rygą, kur jį apklausė tardytojas. Buvo paimti pirštų antspaudai ir kraujo bei šlapimo mėginiai, reikalingi nustatyti, ar vyras nevartoja narkotinių medžiagų. "Buvau ramus - nerūkau "žolės", nevartoju kokių nors kitų narkotinių medžiagų. Sportuoju, stengiuosi gyventi sveikai. Ir patekau į tokią situaciją!" - dabar jau šypsosi jis. Tiesa, vyras sako, kad vos tik buvo sulaikytas, patyrė psichologinį spaudimą. Jo niekas neklausė, ar paketėlis jo. "Kam? Kur? Kada? Ar vartoji? Tau penkeri metai kalėjimo už tai gresia!" - girdėjo pašnekovas. Aleksandras sako sužinojęs, kad "gabeno" penkis gramus "žolės" ir už tarptautinę kontrabandą turėsiąs atsakyti. "Drebėjau iš susijaudinimo, bet vėliau susikaupiau - prisiminiau išmoktas pamokas. Aš lankau oratorinio meno klubą "Toastmasters", esu vienas jo kūrėjų Šiauliuose. Klube mokoma jaudulį valdyti, mokoma net susijaudinus sklandžiai dėstyti mintis, kalbėti mandagiai ir draugiškai. Be to, autobuse skaičiau D. Karnegio knygą "Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms". Šios žinios pravertė kalbant su pareigūnais", - sako jis. Kai Aleksandras pareigūnams išdėstė savo įvykio versiją, šie jį paleido, tik liepė niekur neišvykti iš namų Šiauliuose. Iš Rygos į Šiaulius vyrą parvežė verslo partneris, o Aleksandras tikėjosi, kad Latvijos pareigūnai jį paliks ramybėje, tuo labiau kad jie pasakė, jog jei jis per devynis mėnesius nesulauks pranešimo, vadinasi, yra nebeįtariamas padaręs nusikaltimą. Kelionėms - 1,5 tūkst. litų Prieš pat Naujuosius pašnekovas sulaukė pranešimo, kad byla perduota tirti, tad jis kviečiamas atvykti. Aleksandras svarstė, ar nereikėtų susirasti advokato, tačiau šią mintį atmetė. Juk yra nekaltas, tik aplinkybių auka, todėl teisingumas turi triumfuoti. Vyras vėl vyko į Rygą ir vėl aiškino, kad vyko į Maskvą verslo reikalais. Tikino, kad jis rimtas žmogus, kad yra socialiai atsakingas. Juk būtų absoliučiai kvaila vežantis itin brangią aparatūrą ir žinant, kaip Rusijos muitinė krato keleivius, gabentis kažkokios "žolės". Tyrėjas pasakė, kad Aleksandras gali būti ramus – jo byla aiški, tikima, kad jis nekaltas. Po Naujų metų vyras vėl sulaukė kvietimo atvykti. "Gyvenau patirdamas nuolatinę įtampą. Įmonę plėtėme, kėlėmės į naujas patalpas. Paradoksalu, kad naujas patalpas parinkome priešais teismą, todėl man nebuvo labai juokinga", - sako jis. Aleksandrui trečią kartą teko vykti į Latviją aiškintis. "Niekaip nesupratau, ko jie neatstoja. Tyrėjui nuvežiau mobiliojo telefono pokalbių už visą liepą išklotinę. Norėjau įrodyti, kad nei aš į Latviją kam nors skambinau, nei man kas nors skambino. Trečias tyrėjas pasakė nesuprantantis, kodėl manęs niekaip ramybėje nepalieka, suteikė viltį, kad byla bus nutraukta", - sako jis. Ir visai neseniai, prieš tris savaites, pašnekovas sulaukė laiško, kad jam įtarimai dėl galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje panaikinti. "Visos šios istorijos, trukusios pusmetį, metu tikrai ne vienas plaukas pražilo. Paskaičiavau, kad tris kartus vykdamas į Latviją bei negalėdamas išvykti į planuotą kelionę, kuriai bilietus buvau įsigijęs, patyriau apie pusantro tūkstančio litų nuostolį. Neįtikėtina, kokioje situacijoje gali atsidurti. Liaudies posakiai kartais tikrai pasitvirtina", - sako jis. Narkotinių medžiagų paplitimas didėja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimų biuro viršininkas Remigijus Dereškevičius teigia, kad Šiaulių apskrityje, palyginti praėjusius ir 2009-uosius metus, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su narkotinių medžiagų laikymų ir gabenimu, padaugėjo kone du kartus - 43,7 proc. "Tai reiškia, kad ir policija geriau dirba, nes daugiau atskleidžia bei ištiria nusikaltimų ir nusižengimų", - teigia jis. Pernai Šiaulių apskrityje atskleisti 156 nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis. Daugiausia šio pobūdžio nusikaltimų apskrityje nustatyta Šiauliuose ir Radviliškyje. Labiausiai paplitusios narkotinės medžiagos - "žolė", amfetaminai ir metamfetaminai. R. Dereškevičius teigia, jog į Šiaulių apskritį "žolė" dažniausiai atgabenama iš Olandijos, Ispanijos ir Belgijos. Sintetiniai narkotikai "atvyksta" iš Belgijos, Olandijos ir Lenkijos. Šiaulietis verslininkas Aleksandras Zapriagajevas pusmetį gyveno įtampoje. Jam teko Latvijoje įrodinėti, kad už keleivio sėdynės tarptautiniame autobuse rasta "žolė" - ne jo. Aleksandro ZAPRIAGAJEVO asmeninio archyvo nuotr.
- Kas imsis valdžios vairo?
-
Jūratė SOBUTIENĖ Rinkimų naktį prasidėję mėginimai sulipdyti valdančiąją koaliciją kol kas bevaisiai. Trečdalį Šiaulių miesto tarybos narių mandatų (iš 31 – 10) gavę socialdemokratai su dar anksčiau į koaliciją pasisiūliusiais socialliberalais (rinkimuose gauti 3 mandatai) nėra pajėgūs be kitų partijų paramos suburti valdančiąją daugumą.
 | Kas bus už miesto valdžio vairo, kol kas neaišku. Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr. |
Iki tol valdžioje buvusi partija "Tvarka ir teisingumas" (4 mandatai), Liberalų ir centro sąjunga (3 mandatai) ir Tėvynės sąjunga (4 mandatai) be kitų partijų paramos taip pat negali sudaryti valdančiosios daugumos. Aiškios pozicijos iki ketvirtadienio vakaro dar nebuvo išsakę Liberalų sąjūdžio, pirmąkart patekusio į Tarybą (rinkimuose laimėti 2 mandatai), atstovai bei Darbo partijos Šiaulių skyriaus vadovai. Ši partija savo politinę biografiją papuošė trim vietoj anksčiau turėtų dviejų mandatų. Du savarankiški kandidatai - Stasys Tumėnas ir Artūras Visockas – politikos vilkams neatrodo įdomūs. Vėl opozicija? Trijų partijų - "Tvarkos ir teisingumas", Liberalų ir centro sąjungos bei Tėvynės sąjungos – iniciatyva mėginta sudaryti atsvarą dešimt mandatų iškovojusiems socialdemokratams bei trim socialliberalams. Valdančiojoje daugumoje buvusios partijos pakvietė prisijungti miesto politikos naujokus Liberalų sąjūdžio atstovus. Darbo partijos atstovai, iki tol buvę miesto valdžioje, senajai daugumai nieko tikra nepažadėjo. Tad buvusi pozicija rado išeitį – pasiūlė socialdemokratams mero postą. "Derybos prasideda nuo balto lapo, o dabar šešiolikos žmonių koalicija nori, kad valdžia tektų jiems, o mums, socialdemokratams, liktų guzai", - apie pasiūlymą socialdemokratams atiduoti mero postą "S plius" žinioms sakė Edvardas Žakaris. Prieš rinkimus kalbintas Seimo narys neslėpė, kad savo mandatą sutiktų mainyti tik į mero postą. Tačiau naujai formuojamos koalicijos siūlymas jam nepasirodė viliojantis. Socialdemokratų Šiaulių skyriaus pirmininkas įsiplieskus aistroms išvažiavo į Vilnių. O mero postą žiniasklaida ėmė matuoti socialdemokratams Arvydui Mockui ir Justinui Sartauskui. "Neforsuojame, laiko dar yra, - paklaustas, ką mano apie būsimąją koaliciją, sakė J. Sartauskas. – Pirmadienį grįš skyriaus pirmininkas E. Žakaris ir tarsimės. Derybos turi būti solidžios. Kad būsime valdančioje daugumoje, esu beveik tikras. Rinkėjai mumis pasitikėjo, gavome dešimt balsų. Kitoms partijoms turėtų būti gėda, jei mėgintų mus apeiti ir palikti opozicijoje." Tyla prieš audrą? "Greičiausiai visiems atrodo, kad dar yra daug laiko, - paklaustas, kodėl iki šiol nepavyksta "sukibdyti" valdančiosios daugumos, sako Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Šiaulių skyriaus vadas Jonas Bartkus. – Nesame šiuose rinkimuose pirmi, todėl ir laukiame pasiūlymų. Jei būtume buvę pirmi, tai ir siūlytume." J. Bartkaus teigimu, valdančioji koalicija šiuose rinkimuose gavo 17 balsų, vadinasi, rinkėjai nėra jais nusivylę. Tiesa, tarp šių suskaičiuotų balsų – ir socialliberalų mandatai. Klausimą, kodėl į valdančiąją koaliciją jie nekviečia socialliberalų, J. Bartkus atremia: "Jie patys pasirinko, prieš rinkimus paskelbę, kad į koaliciją eis su socialdemokratais. Nors buvo valdančiojoje daugumoje, užėmė postus." Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio neapsisprendimas J. Bartkaus nestebina: "Mes, trys partijos - "Tvarka ir teisingumas", Liberalų ir centro sąjunga ir Tėvynės sąjunga, dirbome kartu ketverius metus, tad klausimus išmokome spręsti greitai, vienas kitą puikiai suprantame. Liberalų sąjūdis – jauni, nepatyrę, tad ilgai svarsto. Manau, kad nuspręs teisingai. Kodėl neapsisprendžia Darbo partijos atstovai? Man žinoma, kad Darbo partija, partija "Tvarka ir teisingumas", socialdemokratai rengia susitarimą nacionaliniu lygiu. Matyt, šiauliečiai laukia, ką "centras" nuspręs." Anot J. Bartkaus, jei rinkimuose būtų laimėjusi jų partija, tai ji ir galėtų diktuoti. Bet dabar yra kitaip - konservatoriai mieste liko treti. "Mūsų manymu, Vladas Damulevičius - tinkamiausias kandidatas būti administracijos direktoriumi. Bet tai - derybų klausimas. Tarsimės, nes negalime diktuoti sąlygų", - sakė J. Bartkus. "Svarbu dirbti miestui" "Stabilumas - santykinis dalykas, - sako partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Šiauliuose Vidmantas Japertas. - Aišku, mūsų partija turi norų - būti valdančiojoje daugumoje ir turėti mero poziciją. Bet negalime tapatinti partijos su konkrečia politine pareigybe. Šiauliečiams būtų geriausia, jei suburtume plačią koaliciją, kuri būtų stabili, o jos sprendimai būtų naudingi miestui." Rajone daugiausia balsų gavusieji prie valdžios neprileidžiami Šiaulių rajone situacija panaši - daugiausia balsų gavusiai partijai - valstiečiams liaudininkams - gali tekti tenkintis opozicijos vaidmeniu. Šiaulių rajono savivaldybės mero regalijomis vėl žada pasipuošti dabartinis Šiaulių rajono meras, socialdemokratas Algimantas Gaubas. Socialdemokratai gavo septynis balsus ir kartu su Darbo partija, Tėvynės sąjunga bei partija "Tvarka ir teisingumas" žada sudaryti koaliciją. Keturios partijos taryboje turėtų 16 mandatų iš 25. Opozicijoje, kaip ir dabartinėje Taryboje, liktų valstiečiai liaudininkai ir dvi vietas gavęs Liberalų sąjūdis. Iki šiol Šiaulių rajono taryboje buvo 27 vietos. Sumažėjus gyventojų skaičiui liko 25. Pagal įstatymus mažiau ne tik mandatų, bet ir postų - po vieną mero ir administracijos direktoriaus pavaduotoją. Pasikeitus įstatymui, Tarybos nariai nebegali būti mero patarėjais. Kas ketverius metus valdys Šiaulių rajoną, paaiškės balandžio pradžioje.
- Virtualus pasaulis užvaldo naivuolių gyvenimus
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Lietuvą sudrebino nelaimė, kurios užuomazgos prasidėjo socialiniame tinkle "Facebook". Susipažino ir susitiko du jaunuoliai – keturiolikmetis vaikinas ir trylikametė mergaitė. Pasimatymas baigėsi tragiškai. Mergina nužudyta, o vaikinui – sugadintas gyvenimas. Tuomet visuomenė sukruto. Ką daryti? Drausti? Bausti? Pasmerkti? Psichologai pastebi anonimišką drąsą, naivų patiklumą komplimentais ir siūlo skiepyti kritišką mąstymą nuo mažens.
 | Pažintys internete – tarsi paralelinis gyvenimas, kuriame gali tapti bet kuo. |
Patirtis užaugina šarvus Studentė Raminta sako, kad bendravimas internetu ir trumposiomis žinutėmis ją gerokai pakeitė: "Dar ankstyvoje paauglystėje pradėjau bendrauti su vaikinuku. Susirašinėjom laiškais, žinutėmis. Patikome vienas kitam, planavome vasarą susitikti. Vėliau pasirodė, kad jis turi merginą. Man nieko nesakė, nes nenorėjo skaudinti. Pati daugybę kartų siūliau nesiaukoti dėl manęs, tačiau buvo siaubingai skaudu." Raminta pasakoja vėliau susirašinėjusi su keletu vaikinų. Iš pradžių - draugiškai, lengvai. Vėliau - nekaltas flirtas, plepėjimas telefonu ištisas valandas. "Buvau tada gal penkiolikos. Su vienu susitarėm susitikti. Pasipylė meilės laiškai, skambučiai, bemiegės naktys. Istorija kartojosi iš naujo. Jis susidėjo su kita mergina. Paliko mane ant ledo. Tai mane smarkiai paveikė ir pakeitė. Pasimokiau, užtenka. Dabar susiradau draugą internetu. Susitikome. Žinau, kad juo galiu pasitikėti", - dalijasi prisiminimais mergina. Šešiolikmetė Živilė atviravo, kokius "pasiūlymus" kasdien tenka jai išklausyti. Vaikinai "kabina" gana netašytais būdais. Vieni iškart parašo, ko norėtų, pavyzdžiui, sekso, vienkartinių santykių arba tiesiog artimiau susipažinti. "Būna miela, kai pirmiausia susipažįstame artimiau, ir tik po to sprendžiame, ar kopsime toliau, ar liksime draugai. Bendraujant iš pradžių padorumas svarbus, o vėliau gali pasisukti įvairiai", - atviravo Živilė ir prisipažino dar nėjusi nė į vieną pasimatymą, į kuriuos kvietė internetiniai donžuanai. Naivumas Kai kurių, ypač jaunesnių virtualių pažinčių mėgėjų argumentai kvepia absurdu. Mergina, paklausta, kodėl įdėjo nuotrauką, kurioje ji klūpo atklotoje lovoje ir dėvi siaurą maudymosi kostiumėlį, atsakė, jog tokios nuotraukos padeda atsirinkti kultūringus ir vulgariuosius. Kitos paprieštaravo tokiam pasiteisinimui – jei nori mažiau nepadorių pasiūlymų, tai apsirenk. Akivaizdu, kad padorumas ir mandagumas pažinčių svetainėse yra lygiai toks pat deficitas kaip ir naujienų portalų skaitytojų komentaruose. Būtų nesąžininga visas blogybes priskirti vaikinams, nes šie, prisidengę, anonimiškumo kauke, rašo ir kalba viską, ko niekam nepasakytų į akis. Merginos irgi moka siekti savo tikslų dažnai nepagalvodamos, kad provokuojančios jų nuotraukos gali atsidurti raudonuosiuose puslapiuose suaugusiesiems. Septyniolikmetė Roberta suskirstė pažinčių svetainėse "mirkstančius" vaikinus į kategorijas: ištvirkę, drovūs, stokojantys dėmesio, neturintys ką veikti. Dažniausiai pačiųus nemaloniausius pasiūlymus teikia 28-40 metų vyrai. Siūlo susitikti dėl sekso, pažaisti per kompiuterio kamerą. Normaliau rašo sšiek tiek jaunesni (19-24 m.). Jie nori susitikti kavos išgerti, pabendrauti, nueiti į filmą. Neturintys ką veikti rašo: "Ką veiki, kaip sekasi?" Robertai pats šlykščiausias pasiūlymas buvo permiegoti su rašiusiojo asmens šunimi. Yra nemažai porų, kurias suvedė internetinės pažintys ir kurios puikiai sugyvena jau ne vienerius metus. Šiauliečiai Saulius ir Emilija neseniai susilaukė antrojo kūdikio. Jų pažintis prasidėjo internetinėje pažinčių svetainėje, kurioje praleido ne vienerius metus. Kai pora apsisprendė būti kartu, sutartinai ištrynė savo anketas ir jau nebežaidė jokių viliojimo žaidimų. Drąsuoliai anonimai  | Psichologas Arūnas Norkus siūlo nuo mažens ugdyti atsparumą anoniminių "donžuanų" meilikavimui. Autoriaus nuotr. |
Ką psichologas galėtų pasakyti apie žmogų, kuris sėdi prie kompiuterio "pasislėpęs" netikra nuotrauka, vardu ir amžiumi, Kaip anonimiškumas veikia žmogų? Ką apie tai mano VšĮ "Žingsnis po žingsnio" psichologas Arūnas Norkus? - Anoniminis bendravimas socialiniuose tinklalapiuose leidžia būti tuo, kuo tu esi iš tiesų, arba tuo, kuo norėtum būti. Leidžia nusimesti socialinius suvaržymus, keliamus tėvų, visuomenės, aplinkinių, nepaisyti reikalavimų. Anonimiškumas leidžia įveikti drovumą, nepasitikėjimą savimi. Taip galima sulaukti dėmesio. Kartais - nuoširdaus, kartais – klastingo, bet taip reikalingo ir geidžiamo, kai jo trūksta realiame gyvenime. Anonimiškumas padeda nusimesti kaukę ir tapti tuo tikruoju "Aš" arba ją užsidėti ir tapti pageidaujamuoju "Aš". Ir vienu, ir kitu atveju tenkinami vidiniai asmenybės poreikiai: saviraiškos, pripažinimo, priklausymo, meilės. Blogybė ta, kad tai netikras tenkinimas. Tai mėgdžiojimas to, ko siekiame realiame gyvenime, bet negauname. Tu juk nežinai, ar anonimas, užrašęs ant tavo "sienos" - "kokia tu faina", nekikena į kumštį. - Ką patartumėte žmonėms, kurie, susipažindami internete, jaučiasi apgaudinėjami? - Moterims - elgtis taip, kaip tokiomis situacijomis elgtųsi realiame gyvenime – oriai, be agresijos. Vyrai nusivils mažiau, jei turės omenyje, kad po gražuolės nuotrauka gali slypėti bet kas. Netgi nebūtinai moteris. Pasinaudokite tomis pačiomis kompiuterių technologijomis - pasiūlykite pabendrauti per kamerą, įsitikinkite, panaikinkite anonimiškumą. Aišku, reikės drąsos atskleisti ir save. Daugiau kritiško mąstymo - Neseniai keturiolikmetis nužudė trylikametę, su kuria susipažino socialiniame tinklalapyje ir nusprendė susitikti. - Manau, pastaruosius atvejus, kai dėl internetinių pažinčių nukentėjo jauni asmenys, sąlygojo nepatyrimas, socialinių įgūdžių stoka bei siekis patenkinti poreikius. Gal jiems trūko pripažinimo, įvertinimo, artumo, meilės? Tėvai moko vaikus nepasitikėti svetimais, nesileisti su jais į kalbas, saugotis, bet pamiršta tuos pamokymus perkelti ir į internetinę erdvę, prieš tai pasakydami - aš tave myliu, tu man rūpi. - Ko reikėtų saugotis jaunuoliams pažinčių portaluose? - Pernelyg stipraus entuziazmo, per didelio palaikymo, pernelyg stipriai reiškiamo susižavėjimo. Aišku, tai traukia, bet visada reikia susimąstyti - ar realybėje aš nors kartą patyriau tai? Ar žmonės linkę taip elgtis? Internete, kaip ir gyvenime, pasaulis gali būti grėsmingas, todėl reikėtų daugiau įtarumo, kritiškumo. Jei naujas internetinis draugas siūlo susitikti vieniems nuošalioje vietoje, siekia pavaišinti alkoholiu, paklauskite savęs - ko jis tikisi? Bendravimo, palaikymo, meilės ar ko nors kito? Radę atsakymus, pasijusite saugesni. Psichologas teigia, kad internete tvyrantis anonimiškumas yra savotiškas buvimas minioje, kuris suteikia bendrumo pojūtį, bet išlaisvina agresiją, sumažina atsakomybę, padidina nebaudžiamumo pojūtį. Gyvendamas realybėje žmogus išmoksta kontroliuoti savo instinktus. Internete, kaip ir minioje, jie išlaisvėja, pavyzdžiui, pikti, agresyvūs, žeminantys internetiniai komentarai, įžūlūs seksualiniai pasiūlymai socialiniuose tinklalapiuose. Tikėtina, kad daugeliu atvejų tie siūlytojai realybėje neišdrįstų net prieiti prie merginos ir ją užkalbinti.
- Laisvės, vienybės ir meilės Tėvynei diena
-
Vasario 16-osios vidurdienį, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Prisikėlimo aikštėje iškilmingai pakelta Lietuvos valstybės vėliava. Vėliavos tuo pačiu metu pakeltos visų Lietuvos didžiųjų miestų aikštėse.
 | | Lietuva šventė Valstybės atkūrimo 93-iąsias metines. Artūro STAPONKAUS nuotr. |
Šiauliečiai, neišsigandę šaltuko, atėjo į Prisikėlimo aikštę paminėti vieną svarbiausių mūsų valstybės istorijos datų. Aikštėje miestiečius sveikino Šiaulių apskrities įgulos kariai, policijos pareigūnai, kiti statutiniai pareigūnai, tautinių organizacijų atstovai. "Tegul Vasario 16-osios šventė kiekvienam iš mūsų dar kartą pažadina pačius nuoširdžiausius ir gražiausius jausmus savo šaliai. Būkite pilietiški ir aktyvūs! Nuoširdžiu darbu ir kūryba kurkite teisingą ir saugią valstybę – savo Lietuvą", - linkėjo miesto meras Genadijus Mikšys. Renginio metu tylos minute pagerbtas vasario 16-osios rytą miręs poetas Justinoas Marcinkevičius. Simboliška ir dramatiška, kad Lietuvos dainiumi vadintas poetas užgeso būtent vasario 16-osios rytą. Pagerbiant poeto, dramaturgo, vertėjo, visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus atminimą, Lietuvoje nuo penktadienio 7 val. ryto iki šeštadienio 22 valandos vakaro skelbiamas gedulas. Iškilmingai pakėlus vėliavą Prisikėlimo aikštėje, visą dieną mieste vyko koncertai ir susitikimai. Koncertų salėje "Saulė" vyko klasikinės muzikos koncertas, šventinio koncerto šiauliečiai galėjo klausytis Ch. Frenkelio viloje, o vakarop valstybinis choras "Polifonija" dainavo pietinio Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje. 1918 m. vasario 16 d. pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tiesiogiai Valstybės Atkūrimo Akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys. Jį pasirašė 20 Tarybos narių: kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kan. K. Šaulys, J. Smilgevičius, K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. Vl. Mironas, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, A. Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis. Dauguma jų dalyvavo 1905 m. gruodį susirinkusiame Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame atvirai buvo svarstoma, kad Lietuvai būtų suteikta autonomija Rusijos imperijos sudėtyje. Tai buvo pirmas žingsnis nepriklausomybės link. Vasario 16-ąją pasirašytą Nepriklausomybės Aktą Rusija pripažino, 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį. Deja, taika truko tik iki 1940 metų. Vasario 16-osios aktas atkurtas 1990 m. kovo 11 d. "Šiauliai plius" informacija
- Kalvio Alberto teisybė
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Koks yra Šiaulių įvaizdis? Kaip mus mato kiti ir kaip save vertiname patys? Darbininkų, dviračių, televizorių ir saulės miestas prie Kryžių kalno? Tik ar mums čia gyventi gera? "Užuot rūpinęsi, kaip mus mato kiti, pabandykime patys atmerkti akis", - sako liaudies instrumentų, akmens, medžio ir geležies meistras Albertas Martinaitis. Arba tiesiog – kalvis.
 | Kalvis Albertas Martinaitis mano, jog mums nederėtų vaikytis įvaizdžio, kol esame pakrikusi tauta. |
Įvaizdis turi autoriaus veidą Kalvio Alberto Martinaičio rankose tarsi suminkštėja akmuo, linksta geležis, o lenta virsta kanklėmis. Kai nepriekaištingai dirba kalvio rankos, jo galvoje tvarkingai sugula mintys. A. Martinaitis linki visiems įvaizdžio kūrėjams nors trumpam pažvelgti į viską valstiečio, nesugadinto žmogaus, akimis. Jų mintys nepaveiktos pinigų ir nesiekia niekam įtikti. - Ar tiesa, kad kalbėti apie Šiaulių įvaizdį beprasmiška, nes to įvaizdžio NĖRA. O gal jis per greitai keičiasi? Kokias asociacijas kelia kalviui Lietuvos ir Šiaulių vardas? - Įvaizdį galime palyginti su rūpintojėlio skulptūra, kurią už dyką gamino kaimo meistras prieš pusantro šimto metų, ir tą, kurią dabar pardavinėja mugėse. Pastarojo veide parašyta: "Duok dvidešimt litų, noriu atsipagiriot." Esmė, kad kūrinyje atsispindi autoriaus veidas. Mūsų įvaizdis bus toks, kokiam kūrėjui jį patikėsime. Neseniai Jurgis Didžiulis ir "InCulto" sukūrė klipą, kuriame yra daug tiesos. Lietuva yra šalis, kurioje galima išgerti alaus, čia visi mėgsta krepšinį, lengva susirasti paną ir nuvažiuoti su ja prie jūros. Yra didžiulis skirtumas tarp to, kaip mes save pateikiame, ir to, kaip apie mus galvoja. Aš sieju save su liaudies tradicijomis, o kitas tapatinasi su krepšiniu. Ar galima surasti "saliamoną", kuris galėtų apibendrinti visų vaizduotes ir sukurti Lietuvos ar Šiaulių plakatą, kuris gražiai atrodo, skaniai kvepia ir kviečia turistus atvažiuoti bei palikti pinigus. Neįsivaizduoju, kokią algą jis turėtų gauti ir ar jis dar neišvažiavo iš Lietuvos. - Savivaldybė sudarinėja įvaizdžio komisijas. Žmonės laikraščiuose skaito, kad esame saulės miestas, o rytą, belaukiant autobuso arba vaikštant Talkšos pakrante, paaiškėja, kad esame skardos pramonės miestas. O gal cinkuota skarda labai gerai atspindi saulę? Miesto įvaizdžio kūrimo komisija per pastaruosius metus sugebėjo tik kai kur gėlių pasodinti, nors buvo mesta nemažai pinigų žalio saulės miesto įvaizdžiui sukurti, Salduvės kalnui "pagerinti". - Esu tradicinės kultūros žmogus, o pasaulio lietuvis Algirdas Julius Greimas sakė į viską žvelgti valstietišku protu. Ką pasakytų paprastas kaimo žmogus? Viščiukus skaičiuoja rudenį. Tai ir suskaičiuokime. Prisiminkime, kas kokias idėjas siūlė, kiek buvo sumokėta ir koks dabar yra rezultatas. Ar apsimokėjo tą viščiuką auginti? Dviračių miestas? Taip, mes gaminome vaikiškus dviračius visai Tarybų Sąjungai. Dviračiai madingi iki šiol. Man neseniai pavogė dviratį dviračių mieste. "Maestro" Eugenijus Ostapenko dainuoja apie dviratuką, bet jį gerokai apkūlė Šiauliuose. Darbininkų miestas? Surašę gyventojus, sužinosime, kiek čia darbininkų. O gal mes ir saulės miestas. Apie tai gali skaityti keturis laikraščius ir susidaryti keturias skirtingas nuomones. Beje, gyvename informacinėje visuomenėje. Dar prieš metus visi šaukė, kad kiekvienai kaimo močiutei reikia interneto, o dabar netylame, jog nesubrendusiems visuomenės atstovams internetas mirtinai pavojingas. Tie, kurie prieš keletą metų buvo nepopuliarūs ir neįsileido danų kiaulininkų į savo rajoną, dabar kvėpuoja grynesniu oru ir džiaugiasi. Tie, kurie tai vadino užsienio investicijomis ir pažanga, pusvelčiui parduoda savo sodybas. Įvaizdžio kūrimas ar smegenų plovimas? - Tikro ir natūralaus Šiaulių įvaizdžio nėra, o kuriamas vaizdas neatitinka tikrovės. Neseniai šokėjas Andrius Butkus organizavo savo bičiulius iš kitų Lietuvos miestų pašokti už Šiaulius, tarsi pas mus niekas nešoktų. Po Europos čempionato burtų traukimo ceremonijoje parodyto filmuko apie Šiaulius treneris Antanas Sireika užsieniečiams turėjo aiškinti, jog pas mus ne tik geležinkeliu galima atvykti. Turime ir oro uostą, puikią areną. Čia ne tik rūkstantys kaminai. Koks galėtų būti mūsų miesto įvaizdis šiomis dienomis? - Kas nors galėtų pasakyti, kad Šiauliuose, patekus į bėdą, madinga rodyti užpakalį. Kadaise kelnes nusimovė vienas gangsteris, vėliau mokesčių inspektoriai pasamdė Savivaldybės tarnautoją, kuris laisvalaikiu šoka striptizą. Neseniai moteris, nelegaliai gaminusi mėsos produktus, pareigūnus bandė sustabdyti savo nuogybėmis.  | Kokius Šiaulius įsivaizduojame ir kokie jie yra iš tiesų? Autoriaus nuotr. |
- Ar gali būti įvaizdis naudingas? - Algimantas Čekuolis savo laidoje priminė mokslinius tyrimus, kurie nustatė, kada užauga sėkmingiausi vaikai. Išsiaiškinta, kad svarbiausia vaikui yra laiku duoti gerą mokytoją. Gero mokytojo įvaizdis - autoritetas. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Šiauliai tūkstančiams jaunuolių siejasi su šokiu. Festivalyje "Patrepsynė" tradicinių šokių kasmet išmoksta mažiausiai pusė tūkstančio vaikų. Šiauliai – šokių mokykla. Toks galėtų būti naujas miesto įvaizdis. Aš branginu savo pirmtakų įvaizdį, pavyzdžiui, visai netoli mano dirbtuvių meistravo akmentašys Antanas Raudonis. Jo skultūra "Perkūnas" puošia Venclauskių namų kiemą, Papilėje paminklas puošia Simono Daukanto kapą. Jam atminti darau "Perkūno" skultūros atvaizdus tokiu būdu tarsi pabeldžiu į jo atminimo avilį – ar girdi, neužmirštu tavęs, tavo darbai dar gyvi. Pasaulis - tai artistai ir žiūrovai - Vadinasi, mes visur matome įvazdžius, iškreiptą vaizdą? Ar iš dirbtinio įvaizdžio nieko gero nesitikėti? - Abejoju, ar iš tiesų Rumšiškės yra toks miestelis, kokį mes įsivaizduojame. Manome, jog ten autentiškas kaimas, o iš tiesų - paprastas kolūkinio tipo miestelis, kurio pašalėje yra suvežti senoviniai namai iš visos Lietuvos. Vargu ar ten nuvažiavęs rasi darbo. Visi šaukia - lekiam į Rumšiškes Užgavėnių švęsti. O valstietis pasakytų, jog niekas taip toli nevažiuoja. Reikia čia švęsti, o ne važiuoti pažiūrėti. Pasaulis jau suskirstytas į artistus ir žiūrovus. Žinau, kad viskas yra spektaklis, tačiau jį gali kurti talentingi režisieriai arba apsukrūs verslininkai. - Ar tai reiškia, kad Lietuvą turi palikti paskutiniai vilties turintys piliečiai? - Tikėtina, kad kas nors to siekia. Nepulkime į depresiją. Kuo daugiau humoro, tuo bus lengviau gyventi. Vyresni pamena, kaip mes vijomės ir beveik aplenkėme Ameriką. Tiesa, dabar visi meluoja, kad tuo netikėjo. Tada buvo teigiama, jog "prie komunizmo" bus visiškas gėris. Visi valgys iš vieno katilo kiek tik norės, darbus nudirbs mašinos. Ir visos moterys bus bendros. Manau, kad jau beveik pastatėme komunizmą: dirbti nereikia, nes nėra darbo, moterys yra visų ir netrukus taupymo sumetimais teks valgyti iš vieno dubens. Jei be demagogijos, tuomet ir dabar žmonės verčiami vogti, visuose visuomenės lygiuose yra "blatas", korupcija. Esame visiškai pakrikusios tautos atstovai. Gal neverta eikvoti jėgų, bandant sukurtį tokį įvaizdį, kokio net neįsivaizduojame.
- Banko šarvuočio "vikšrais" - per žmonių gyvenimus
-
Oksana LAURUTYTĖ Kone prieš metus Šiaulius sukrėtė žinia – avariją inkasaciniu šarvuotu automobiliu padaręs ir du žmones sužalojęs banko "Snoras" Šiaulių skyriaus apsaugos viršininkas 32-ejų K. N. buvo mirtinai girtas – alkotesteris parodė 5,29 promilės alkoholio! Nelaimės kaltininkas atsidūrė areštinėje, buvo atleistas iš darbo, dėl įvykio jam iškelta baudžiamoji byla. Temidė lyg ir turėtų triumfuoti. Pradėjus domėtis įvykiu paaiškėjo, kad, rodos, situacija visiškai aiški, o teismas - neįvykęs. Avarijoje nukentėjusių žmonių - šiaulietės gydytojos Daivos Šemeklienės ir jos sūnaus - gyvenimai sužaloti nebepataisomai.
 | | Mirtinai girtam banko "Snoras" Šiaulių skyriaus apsaugos viršininkui K. N. inkasaciniu šarvuotu automobiliu įsirėžus į Daivos Šemeklienės vairuojamą "Toyota Yaris", šis buvo sumaitotas. Vairuotoja ir jos sūnus pateko į Reanimacijos skyrius, jų gyvenimai sužaloti nebepataisomai. "S plius" archyvo nuotrauka |
"Aš sužalota visam gyvenimui" Policijos pareigūnai vairuotoją K. N. sulaikė ir uždarė į areštinę. Bankas savo darbuotoją atleido. Medikai banko atstovus informavo, kad gali būti, jog žmogus girtavo kelias dienas iš eilės neišsiblaivydamas, esą tik taip galima paaiškinti alkotesteriu užfiksuotas 5,29 promilės bei kraujyje nustatytą 3,59 promilių alkoholio kiekį žmogaus organizme. Teismo medicinos eksperto Roberto Obrikio teigimu, kad kraujyje būtų toks alkoholio kiekis, žmogus turi išgerti kone litrą stipraus alkoholio. Avarijos kaltininkui K. N. iškelta baudžiamoji byla, juri jau pateko į teismą. Teismas jo kaltu dar nepripažino, tad, vertinant situaciją teisiškai, kol kas jis yra nekaltas. Tai gal avarijoje nukentėjusi D. Šemeklienė yra kalta? Apie ieškinį teismui D. Šemeklienė patarė kalbėtis su jos advokatu, tačiau sutiko papasakoti, kaip ji dabar gyvena ir kas jai nutiko patekus po mirtinai girto vairuotojo valdomo per tris tonas sveriančio šarvuočio ratais. "Mano sveikata nėra gera ir prognozės visiškai neaiškios. Aš sužalota visam gyvenimui. Negaliu ilgiau sėdėti, stovėti, šokti, plaukti, važiuoti dviračiu. Aš negaliu eiti į svečius, nes man nuolatos reikia prigulti. Kasdien geriu nuskausminamuosius ir kitus vaistus", - sako ji. Pasekmės - ne tik sužaloti kūnai Šiaulių ligoninės filialo Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės gydytojai Daivai Šemeklienei ir jos sūnums – septyniolikmečiui Lukui ir šešiolikmečiui Dominykui - praėjusių metų vasario 27-oji buvo lemtinga. Žmonių gyvybes gelbėjanti pacientų pagarbą pelniusi gydytoja pati turėjo kovoti dėl savo gyvybės. Lemtingos dienos vakaras nieko blogo nežadėjo – moteris su savo sūnumis ir mama, kuri gyvena Kuršėnuose, Šiaulių dramos teatre žiūrėjo spektaklio "Valentino diena" premjerą. Tada automobiliu "Toyota Yaris" parvežė mamą į Kuršėnus, prieš tai išlaipinusi jaunesnįjį sūnų Dominyką. Grįždama važiavo centrinio turgaus link į "IKI" prekybos centrą. Moteris ketino apsipirkti – po kelių dienų jai turėjo sukakti 46-eri. Gimtadienį ji "šventė" ligoninėje. "Aplinkui nepažįstami žmonės, triukšmas, panika... Po kurio laiko mane informuoja: "Jūs patekote į avariją, esate ligoninėje, o Jūsų sūnus reanimacijos skyriuje", - prisimena nukentėjusioji. Išgirdusi, kad sūnus reanimacijoje, ji vėl neteko sąmonės. Argi galėjo būti kitaip? "Guliu ir nežinau, kas man, kas mano sūnui. Skausmas raižo kūną, nėra vietos, kurios neskaudėtų. Galvos nepasuku, kojų nepajudinu, rankų pirštų nematyti. Apie save galvojau mažiausiai - labiausiai rūpėjo sūnus", - išgyvenimais dalijasi moteris. Pasekmės - ne tik sužaloti kūnai. Moteris prisipažįsta tik vėliau prisiminusi, kad turi ir sūnų Dominyką. Šis mamai vėliau papasakojo, kad apie avariją sužinojo iš mamos kolegų. Jie tada kalbėjo, kad brolis yra reanimacijoje, tačiau gyvens. Iš mamos - "nieko neliko". "Toyota Yaris" vairuotojo automobilio sėdynė buvo sumaitota. Greitosios pagalbos medikai manė, kad moteris sužalota mirtinai. Namuose vienas likęs Dominykas ėjo iš proto. Jis be perstojo skambino į ligonines, nes netikėjo, kad brolis ir mama - gyvi. Vaikas buvo likęs namuose visiškai vienas, tačiau jis avarijos kaltininkui nerūpėjo. Jei ne draugai, paauglys kelis mėnesius nebūtų sulaukęs nei finansinės, nei moralinės pagalbos. Nemažiau skausmo patyrė ir kartu su mama automobiliu važiavęs Lukas. Visą kelią iki ligoninės ir ligoninėje jis šaukė: "Mama, mamyte..." "Pabudęs sūnus taip pat nesuprato, kur yra, kas atsitiko. Kūną kaustė stiprūs skausmai. Galvos sumušimas, smegenų sutrenkimas, lūžę šonkauliai, stiklai akyje, burnoje - tai tik matomos avarijos pasekmės", - pasakoja nukentėjusioji. Daivai buvo nustatyti penki dubens kaulų lūžiai, sulaužytas kryžkaulis, uodegikaulis, sutrenktos smegenys, lūžęs blauzdikaulis, sutraiškyti abiejų kelių meniskai, nutraukti kelių raiščiai, nuskelti dantys, vienas stuburo slankstelis sulaužytas, kitas - pasislinkęs, daug kitų sužalojimų. Tik pakartotinės apžiūros metu buvo aptikti dar aštuoni kaulų lūžiai. Dubens kaulai suaugo netaisyklingai, todėl šiuo metu negalima kelio raiščių korekcija. Prarasta sveikata ir ateitis Po avarijos praėjus keturiems mėnesiams gydytoja, pasiramsčiuodama dviem ramentais, grįžo į darbą - juk reikia vienai išlaikyti du sūnus ir pačiai išgyventi. Moteris iki šiol su skausmu ir baime deda kiekvieną žingsnį. Ji nebegali atlikti paprasčiausių buities darbų. "Daug pastangų reikalauja ir mano darbas. Sunku atlaikyti pacientų, pažįstamų ir praeivių žvilgsnius, kurie mane mato besiramsčiuojančią ramentais. Būdama pati ligota ir kęsdama skausmą, turiu gydyti kitus", - sako moteris. Septyniolikmetis sūnus Lukas buvo Lietuvos plaukimo rinktinės narys, šalies rekordininkas. Didždvarietis ketino studijuoti užsienyje - koledže, kuriame mokosi plaukikai. Dabar vaikinas nebegali sportuoti - dėl sulaužytų šonkaulių ir pažeistos akies jam uždrausta plaukti. Luką iki šiol kankina stiprūs galvos skausmai. Nukentėjusiosios šeima patyrė moralinių ir materialinių nuostolių. Kas bus ateityje - neaišku. Banko atstovai nesileidžia į kalbas Nukentėjusiąją ligoninėje aplankė banko "Snoras" inkasacinio automobilio vairuotojas su mama. K. N. atnešė moteriai saldainių, vynuogių, sulčių ir pasakė, kad padės, kuo galės. Moteris šio vyro daugiau nematė. Banko atstovė buvo atvykusi aplankyti nukentėjusiosios, praėjus kelioms dienoms po avarijos. Su Šv. Velykomis pasveikino jau gulinčią namuose. Praėjus didiesiems skausmams, Daiva kreipėsi į advokatą Egidijų Morkūną teiraudamasi, kokios jos galimybės gauti iš ją sužalojusio vairuotojo darbdavio - banko "Snoras" - įmanomą pagalbą. Juk darbdavys privalo atsakyti už savo darbuotojų klaidas. "Bankas "Snoras" ne tik nepasiūlė nuo savo darbuotojo nukentėjusiai moteriai paramos, pagalbos, kompensacijos, bet net neatsiprašė. Klientė ne kartą kreipėsi į banką dėl ginčo sureguliavimo, tačiau atsakas į jį tebuvo tyla", - sako advokatas E. Morkūnas. Anot advokato, jo darbo praktikoje dar nebuvo tokio abejingumo atvejo - banko "Snoras" atstovai, atsisakę svarstyti D. Šemeklienės pasiūlymą, jokių savo variantų situacijai išspręsti nepasiūlė. Nepavykus taikiai susitarti, buvo kreiptasi į teismą. "Sveikata neįkainojama, o ji šiuo atveju prarasta. Net už 10 milijonų niekas nesutiktų būti nukentėjusiosios vietoje", - sakė E. Morkūnas. Banko "Snoras" atsakymas ilgametę patirtį turintį advokatą pribloškė. "Mūsų pasiūlymus D. Šemeklienės ieškinyje jie laiko nesąmone, nesąžiningais, tačiau patys nieko nesiūlo, jokios iniciatyvos byloje nerodo. Tie, kurie daro pinigus, panašu, nelinkę apsidairyti, ar uždirbti pinigai niekam žalos nepadarė", - sako advokatas. Banko advokatai ieškinį laiko nepagrįstu Atsakovo AB bankas "Soras" atstovai - advokatė Eglė Lauraitytė ir jos kolega Konradas Pabijanskas - Šiaulių apygardos teismui atsiųstame atsiliepime į ieškinį dėl avarijoje padarytos žalos atlyginimo nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsiliepime teigiama, kad D. Šemeklienė privalo įrodyti atsakovų kaltę. Ką dar įrodinėti, kai už inkasacinio automobilio su darbine apranga sėdi mirtinai girtas vairuotojas? Kas atsakingas, ar ne darbdaviai, kad automobilį, vežiojantį klientų pinigus, galima pasiimti kada nori ir važiuoti kur nori? Banko advokatai teigia, kad ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Tačiau savo ruožtu jie reikalauja: "Priteisti iš ieškovų Daivos Šemeklienės, Luko Šemeklio ir Dominyko Šemeklio atsakovo AB banko "Snoras" naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti vėliau." Banko atstovai teigia, jog atsakovas svarstytų galimybę atlyginti tik protingą nuostolių dydį, kuris turi būti pagrįstas. Banko "Snoras" atstovas spaudai Tomas Vaišvila informavo, kad teismui pateiktų advokatų atsiliepimo į ieškinį jokiu būdu negalima vertinti emocine prasme - jis privalo būti teisiškai griežtas. "Bankas nuo pat pradžių su ieškovais buvo linkęs bendrauti, išklausyti, atsakė į visus laiškus, atstovai lankė nukentėjusiąją ligoninėje. Mūsų noras - šią situaciją išspręsti taikiai. Tikimės, kad mūsų pozicija ir ieškovės lūkesčiai sutaps - mes pasirengę bendrauti", - informavo atstovas spaudai. Ar egzistuoja Lietuvoje teisingumas? Kiek reikia laiko - metų, dviejų ar daugiau, kad galėtum įrodyti, jog mirtinai girtas vairuotojas yra kaltas? "Patyrus tokį šoką ir tiek traumų, komplikacijos lydi mane nuolatos. Mano sveikata tik blogėja. Pradėjus vaikščioti, dėl apkrovų plyšo kairės kojos raumuo. Ateityje nusimato ilgas, skausmingas bei itin rizikingas gydymas - manęs laukia dubens kaulų, abiejų kelio sąnarių raiščių operacijos ir kt. Sužlugdyta ir sūnaus ateitis", - sako Daiva Šemeklienė.
- Šiauliuose valdžios siekia ir žemaičiai, ir pensininkai, ir valstiečiai
-
Pirmadienį baigėsi politinių partijų, dalyvausiančių savivaldybių tarybų rinkimuose Šiauliuose, registracija. Į Šiaulių miesto tarybą bandys patekti 15 partijų ir 15 savarankiškų kandidatų. Tarp pretenduojančių tapti miesto politinio gyvenimo dalyviais – ir seni politikos vilkai, ir mažai žinomos personos.
Naujų vedlių - nedaug Šiuo metu opozicijoje esančios Socialdemokratų partijos vedlys Šiauliuose – Seimo narys Edvardas Žakaris, iš pirmos vietos išstūmęs Vytautą Juškų. Darbo partijos veidas Šiauliuose – Aidas Gedvilas. Liberalų ir centro sąjungos sąrašo priekyje – meras Genadijus Mikšys, partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderys – Vidmantas Japertas, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąraše pirmas, kaip ir praėjusiuose rinkimuose, - Jonas Bartkus, Naujosios sąjungos (socialliberalų) rinkėjus vilioja Seimo narys Valerijus Simulik. Koalicijos partneriai "valstiečiai" per valdymo kadenciją suskilo, tad valstiečius liaudininkus, kuriems diriguoja Ramūnas Karbauskis, Šiauliuose į rinkimus veda Stasys Grigaliūnas, o Lietuvos liaudies partijos (lyderė Kazimiera Prunskienė) atstovus – Danutė Akaveckienė. Vėl mėgins Be dabar Taryboje esančių partijų, į Šiaulių miesto tarybą pretenduoja Liberalų sąjūdis (lyderis Šiauliuose – švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys), Krikščionių partija (sąrašo priekyje – buvusi Darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė), Socialistinis liaudies frontas (Mindaugas Stakvilevičius, į šią Tarybą patekęs su Socialdemokratų partija), Centro partija, rinkimų vedama docento Arūno Gumuliausko, Socialdemokratų sąjunga (Edvardas Kuvikas, išdygęs sąrašo priekyje). Žemaičių partija (sąrašo lyderis Evaldas Židonis) ir Pensininkų partija (sąraše pirmasis - Kęstas Kopūsta) valdžios Šiauliuose siekia pirmąkart. Vicemerė rinkimuose nedalyvaus Ketvirtadienį Šiaulių miesto mero pavaduotoja Alma Javtokienė išplatino pareiškimą, kad vasarį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvaus. Apie tai ji pranešė ir vykusiame Tarybos posėdyje. "Prasidėjus savivaldos rinkimų agitacinei kampanijai, dažnai viešoje erdvėje pasakytas žodis ar atliktas darbas komentuojami kaip pastangos patikti rinkėjams. Kad išvengčiau tokių priekaištų ir įvairių interpretacijų, informuoju, jog savo kandidatūros rinkimuose į Savivaldybės tarybą nebekeliu ir balandį, pasibaigus šios kadencijos Tarybos įgaliojimams, pasitrauksiu iš aktyvios politinės veiklos. Šis mano sprendimas yra sąlygotas asmeninių priežasčių", - pareiškime rašo A. Javtokienė. Pripažinusi, kad politikoje būtas dešimtmetis paliko ne vien džiugius prisiminimus, vicemerė padėkojo visiems, palaikiusiems ją politinėje veikloje, padėjusiems įgyvendinti savo idėjas. Andrius Šedžius buria "savarankiškus" Į Šiaulių miesto tarybą pretenduoja būti išrinkta 15 savarankiškai išsikėlusių pavienių asmenų. Dešimt jų jau pareiškė norą burtis į koaliciją. Jos vedlys - iš Socialdemokratų partijos pašalintas ir apie ketinimus tapti Lietuvos prazidentu besiskelbiantis seimūnas Andrius Šedžius. Spalvingame "Demokratijos ir darbo" dešimtuke – A. Šedžiaus padėjėja bei du jam priklausančios Šiaulių televizijos darbuotojai. Norinčiai patekti į valdžią koalicijai teks įveikti šešių procentų barjerą. Be partinio užnugario į Šiaulių savivaldybės tarybą pretenduoja visuomenininkas, verslinininkas Artūras Visockas bei Šiaulių universiteto docentas Stasys Tumėnas. Savarankiška kandidate užsiregistravo Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė bei Šiaulių miesto tarybos narys Edvardas Peleckas. Miestą valdyti nori ir buvusi Šiaulių miesto merė Vida Skačkauskaitė. Išsitraukė numerius Ir savarankiški kandidatai, ir partijos burtų keliu jau išsitraukė dalyvių numerius. Šiauliečiams per rinkimus teikiamame sąraše iš viso bus 30 numerių. Iš viso dalyvių numerių burtams buvo skirti skaičiai nuo 1 iki 145 – tiek daugiausia dalyvių yra vienoje šalies savivaldybių (Vilniaus miesto). Kadangi Šiauliuose jų tik trisdešimt (penkiolika partijų ir 15 savarankiškų kandidatų), neištraukti skaičiai liks nepanaudoti. Tikimasi, kad tai nesukels painiavos. Iš viso į Šiaulių miesto tarybą pretenduoja partijų sąrašuose esantys 472 ir dar penkiolika savarankiškų kandidatų. Šiaulių miesto taryboje - 31 vieta, tad į vieną vietą pretenduoja daugiau nei 15 kandidatų. "Šiauliai plius" informacija
- Šiaulių universitetui - doktorantūros išbandymas
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Doktorantūra - tai trečioji mokslo pakopa, kuri kartais vadinama prestižine. Mokslų daktarų rengimas suteikia švietimo įstaigai universiteto aurą. Nuo šiol šalyje visiškai keičiama doktorantų rengimo tvarka. Ar neliks Šiaulių universitetas (ŠU) už borto ir nenusiris iki kolegijos lygio?
 | ŠU nusiteikęs išlikti tarp geriausiųjų šalies universitetų ir kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis organizuoti doktorantūros studijas. Zenono RIPINSKIO nuotr. |
Įstojo turėdamas ketvertą Iki šiol ŠU buvo tik edukologijos doktorantūra. Nenuostabu, nes šioje srityje įdirbis didžiulis. Universitetas yra išugdęs apie 80 edukologijos mokslo daktarų. Apie ŠU doktorantūrą sklando įvairių nuomonių. Sakoma, kad čia įstojama tik turint dėstytojų protekcijų. Kad trečioji mokslo pakopa skirta tik tiems, kurie sieja savo darbą su ŠU. Jokia paslaptis, kad į doktorantūrą patenkama turint neigiamų balų. Per paskutinį papildomą priėmimą į trečios pakopos studijas doktorantūros komisija atrinko žmogų, kuris nepriekaištingai pasirodė pokalbio metu, buvo parengęs publikacijų, tačiau anglų kalba buvo įvertinta keturiais balais - neigiamai. Doktorantūros komisijos pirmininkas profesorius Vytautas Gudonis ramino, kad čia jokio skandalo nėra. Ketvertas už anglų kalbą tik parodo, kad žmogui dar yra kur tobulėti. "Juk kiekvienas gali stengtis ne tik mokytis kalbų, bet ir gerinti kompiuterinį raštingumą, kuris šiose studijose nėra vertinamas. Svarbiausias dalykas stojančiajam - pokalbis su komisijos nariais. Svarbios yra ir pretendento publikacijos", - sako profesorius. V. Gudonis tikino, kad balsavimas dėl pretendento vyksta skaidriai - anonimiškai. Iki šiol per metus būdavo priimama apie šešis naujus doktorantus. Atsižvelgiama į tai, kiek vietų skiria Švietimo ir mokslo ministerija. Universitetai veiks kartu Stefanija Ališauskienė, Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektorė, šiuo metu yra paskendusi darbuose dėl doktorantūros, kuri jau dabar organizuojama pagal naują tvarką. Kiekvienam universitetui būtina vykdyti bent vienos krypties doktorantūros studijas. ŠU nuo kitų metų tikisi dalyvauti jau nebe vienoje, o šešiose ar net devyniose doktorantūros studijų programose. Pagal naujus mokslo doktorantūros nuostatus vieną doktorantą dalės rengti iškart keli universitetai. Prorektorė patvirtino, kad iki šiol ŠU yra stipri edukologijos doktorantūrąa. Įsigaliojus naujai tvarkai, šios srities doktorantai bus rengiami su Klaipėdos, Vytauto Didžiojo, Mykolo Romerio universitetais. Filologijos kryptyje bus bendradarbiaujama su Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetais, Lietuvių kalbos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutais; ekonomikos doktorantūroje - su Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetais; aplinkos inžinerijos ir kraštotyros krypties doktorantūroje - su Vilniaus Gedimino technikos universitetu; vadybos ir administravimo krypties doktorantūroje - su VGTU. ŠU netaps kolegija ŠU rektorius Vidas Lauruška nusiteikęs optimistiškai. Jo nuomone, kitais mokslo metais ŠU tikrai neliks už borto ir netaps kolegijos lygio ugdymo įstaiga. Jis įtaria, kad tokio likimo Šiauliams palinkėtų didieji šalies universitetai. Rektorius pastebi, kad ŠU yra šiokia tokia studijų pakopų disproporcija. Bakalauro studijas baigia daugybė studentų. Tik maža jų dalis pasirenka magistro studijas. Teoriškai reikėtų, kad tokių būtų apie 10 procentų. Tuomet "atsisijotų" daugiau mokslui pasišventusių žmonių. V. Lauruška primena, kad doktorantūrą galima studijuoti ir savo iniciatyva. Tam yra du būdai - pačiam apmokėti studijas arba - eksternu - savarankiškai parengti daktaro disertaciją ir ją apginti. Pirmasis variantas gali kainuoti ir 100 tūkst. litų, antrasis - mažiau, tektų apmokėti dėstytojų ir komisijų darbą. Rektorius neabejoja, kad ŠU išliks elitinių universitetų sąraše, kurie rengs įvairių mokslų daktarus. Aukšto lygio dėstytojų ir profesorių ŠU netrūksta. "Nėra nė vieno universiteto, kuris pirmautų visose srityse. Vienur stiprūs lazerių specialistai, tačiau silpni edukologai. Pas mus stiprūs ne tik edukologai. Turime puikų biomedicinos inžinerijos centrą", - pasakoja V. Lauruška. Yra stiprių mokslinių darbų bei projektų, kuriuos atlieka vien ŠU. Rektorius pavyzdžiu pateikia darbą, pavadintą "Žmogaus ir kompiuterio sąveikos žvilgsniu, garsais ir gestais tyrimas bei priemonių neįgaliesiems kūrimas ir taikymas". Šį mokslinį darbą rengia pats rektorius, Gintautas Daunys bei Vincas Laurutis. "Tai mokslų sandūros pavyzdys. Čia sąveikauja ne tik elektronikos, bet ir socialinės gerovės mokslai bei aukštosios technologijos", - teigia rektorius.
- Prekyba internetu - katė maiše?
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Prekyba internetu sparčiai populiarėja. Tai patogu vartotojui, tačiau perkama prekė dažnai būna matytos tik nuotraukose. Gal pačiupinėjus nepatiks? O gal daiktas bus sugadintas pakeliui pas vartotoją? Siuntinių tarnyba kartais užmiršta, kad pakuotėse ir dėžėse ne "malkos", bet jautrūs elektroniniai prietaisai.
 | Siuntinio pakuotė buvo sumaitota, o pats siuntinys tiesiog iškrito iš jo. Autoriaus nuotr. |
Savaitė galvos skausmų Šiaulietis Modestas internetu užsisakė mobilųjį internetą. Savo mamai pranešė, kad lauktų skambučio iš siuntų tarnybos, kuri turi pristatyti interneto ryšio modemą. Netrukus Modestui paskambino mama ir pasakė, jog gavo kažkokių įtartinų trumpųjų žinučių - "Sveiki, gautas siuntinys, atsiųskite savo adresą nurodytu telefonu." Iš kur? Kas? Neprisistatė. Galiausiai siutinių tarnyba pristatė modemą į Modesto darbovietę. Tačiau ir čia neapsieita be incidentų. "Žadėjo paskambinti, tačiau to nepadarė. Įteikė siuntinį įmonės ūkvedžiui", - piktinasi Modestas. Jis įtaria, kad vežėjas vengė su juo susidurti akis į akį, nes siuntinio pakuotė buvo visiškai sumaitota ir purvina. Modestas kreipėsi į pardavėjus ir siutinių tarnybą, pranešė apie sugadintą pakuotę. Abi įmonės iš pradžių problemą stūmė nuo savęs. Reikalai pajudėjo tik tuomet, kai Modestas nusprendė netylėti ir pranešti viešai apie savo problemą. Apie tai jis informavo abiejų įmonių vadovus. Šie labai greitai atsiprašė kliento ir lengvai išsprendė problemą. Modemas jau pajungtas veikia. Šiaulietis sako, jog internetu pirko pirmą kartą. Jį pašiurpino tai, kad pagarba klientui parodoma tik tuomet, kai kreipiamasi į vyresnybę ar žiniasklaidą. Modestui pasirodė įtartinas siuntinių tarnybos darbas - juk pakuotę turėjo įteikti jam. Pakuotė turėjo būti nesugadinta. Įmonei neteikia garbės ir tai, jog informacijos apie jį, jo darbovietę ir kitų duomenų buvo ieškota tiesiog internete. Juk galėjo paskambinti. "O jei būčiau pirkęs kompiuterį? Kas iš jo būtų likę?" - klausia Modestas. Prekyba internetu populiarėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) neturi duomenų apie elektroninės prekybos apimtis, tačiau didėjantis elektroninių parduotuvių ir interneto vartotojų skaičius sako, kad tokia prekyba populiarėja. Į VVTAT 2009 metais dėl sutartinių įsipareigojimų, sudarius sutartis internetu, nevykdymo raštu kreipėsi beveik 20 pareiškėjų, o per 2010 metų tris ketvirčius - 24. Dažnai interneto svetainėse ribotai informuojama apie pardavėją, paslaugos teikėją, pavyzdžiui, nenurodomas buveinės adresas. Todėl vartotojams neaišku, kur kreiptis dėl iškilusių problemų. Vartotojas turi teisę per septynias darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos raštu kreiptis į pardavėją ir nutraukti pirkimo ir pardavimo sutartį bei susigrąžinti sumokėtus pinigus. Per šį terminą jis neprivalo nurodyti sutarties nutraukimo priežasties. Pardavėjas, nenurodydamas savo adreso, tyčia trukdo klientui nutraukti sutarti per nurodytą terminą. Neretai verslo subjektai siekia grąžinti tik dalį sumokėtų pinigų, išskaičiuodami tam tikrą procentą ar fiksuotą sumą kaip baudą už sutarties nutraukimą. Per septynias dienas nutraukus sutartį pardavėjui draudžiama suvaržyti ar riboti pirkėją bet kokiais įsipareigojimais ar įmokomis. Vartotojo teisės saugomos Ar vartotojas, perkantis internetu, taip pat apsaugotas kaip ir tas, kuris perka parduotuvėse ir salonuose? Taip, tačiau iškyla daug problemų, kai užsisakoma prekė iš užsienio. Tuomet tenka gerai paskaičiuoti siuntimo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnį dėl daiktų pardavimo pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, pardavėjas vartotojui privalo nurodyti pardavėjo duomenis, daikto ar paslaugos pagrindinės savybes, prekės pardavimo kainą įskaitant mokesčius, daikto pristatymo kainą, mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarką. Vartotojas, nutraukęs sutartį per septynias dienas, neprivalo nurodyti jokios sutarties nutraukimo priežasties, o jeigu vartotojui nebuvo pateikta visa reikiama informacija raštu, jis turi teisę atsisakyti sutarties per tris mėnesius nuo jos sudarymo. Pardavėjas, gavęs vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, privalo per 15 dienų atsiimti daiktą ir grąžinti pirkėjui už jį sumokėtus pinigus. Tačiau vartotojas negali atsisakyti sutarties, jeigu ji sudaryta dėl garso ar vaizdo kūrinių ir fonogramų bet kokiose vaizdo ar garso laikmenose, kompiuterinių programų tiekimo. Daug firmų garantiniu laikotarpiu prašo išsaugoti įpakavimą. Tai retai būna nurodyta sutartyse. Ar reikia ją saugoti? Teisės aktuose šiuo metu nėra reikalavimų kartu su preke pateikti ir jos originalią pakuotę. Jeigu garantiniame dokumente sąlyga dėl prekės pakuotės grąžinimo nėra nustatyta, pardavėjo reikalavimas ją grąžinti laikytinas nepagrįstu. Jei pirkiniui suteikiama garantija, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus. Vartotojai, įsigiję nekokybišką prekę arba norėdami grąžinti kokybišką prekę, pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pardavėją, iš kurio įsigijo prekę internetu. Keletas patarimų vartotojams, perkantiems internetu: 1. Būkite atsargūs nurodydami savo kreditinės ar debetinės kortelės duomenis internetu. Visuomet išsiaiškinkite, ar įmonės interneto svetainė yra saugi. 2. Nerizikuokite pirkdami internetinėje parduotuvėje, kuri nepateikia savo adreso ir telefono, o nurodo tik elektroninio pašto adresą. 3. Atkreipkite dėmesį į dideles prekių siuntimo ir kitas "paslėptas" išlaidas, pavyzdžiui, mokesčius ar kitas privalomas įmokas, ypač jei prekės yra siunčiamos iš užsienio. 4. Turėkite galvoje, kad prekių siuntimas iš užsienio gali užtrukti. Pasiteiraukite, kiek laiko tai užtruks, prireikus nurodykite pristatymo datą, iki kurios pageidaujate gauti užsakytas prekes. 5. Būtinai atsispausdinkite prekių užsakymo internetu dokumentą ir išsaugokite visas sąlygas bei taisykles, kurios nurodomos interneto svetainėje – jų gali prireikti kilus problemoms.
- Šiaulių kultūrai gresia badmetis?
-
Oksana LAURUTYTĖ Šiaulių miesto savivaldybė žada itin sutaupyti "ant popieriaus". Į miesto metraštį apie šiemet nuveiktus iš biudžeto finansuojamus kultūros renginius bus galima įrašyti vienintelį sakinį - mieste surengtas tarptautinis folkloro konkursas-festivalis "Saulės žiedas". Kitiems tradiciniams renginiams aprašyti vietos nereikės skirti, nes panašu, kad jie nevyks - biudžete jiems rengti lėšų nenumatyta. Kultūra badaus?
 | | Jei politikai neatsitokės, šiemet Šiauliuose įvyks vienintelis renginys - tarptautinis festivalis "Saulės žiedas". Artūro STAPONKAUS nuotr. |
Miestas provincialėja ir tampa uždaras Šiaulių miesto savivaldybės kultūros plėtros programoms vykdyti kasmet reikia maždaug milijono litų. 2011 metų biudžeto projekte numatyta, kad mieste vyksiančius renginius reikėsią organizuoti teturint vos 236 tūkst. litų. Liūto dalis - 130 tūkst. litų - privalo būti skirta IV tarptautiniam folkloro konkursui-festivaliui "Saulės žiedas". Jokiems kitiems mieste vyksiantiems renginiams pinigų nelieka. Likusi dalis bus skirta Šiaulių miesto kultūros ir meno premijoms, Savivaldybės premijoms Šiaulių dramos teatrui, Jaunųjų meno ir kultūros kūrėjų premijoms ir leidiniui "Šiaulių metraštis 2007-2010". Jokiems kitiems mieste vyksiantiems renginiams pinigų nelieka. Įdomu, ką į metraštį apie mieste 2011 metais įvykusius renginius parašys biurokratai? Girsis vos vienu mieste vykusiu renginiu? Niekas nesako, kad "Saulės žiedas" yra prastas renginys ir kad jam tiek lėšų skirti nereikia. Bėda ta, kad lėšų neskirta kitiems. Patricija Poderytė, Kultūros skyriaus vedėja, sako, kad situacija tampa grėsminga. Dėl lėšų stokos nebevyks arba taps visiškai lokalūs svarbiausi miesto kultūros įvykiai. Kūrėjai ir miesto visuomenė praras galimybę kurti ir vartoti miesto kultūriniam gyvybingumui būtinus meno produktus ir paslaugas, menininkai - galimybę įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Menininkai ir miesto meno kolektyvai nebegalės bendradarbiauti su draugaujančiais miestais, dalytis kūrybine patirtimi. "Būtina konstatuoti, kad griaunamos dešimtmečiais susiformavusios miesto kultūros tradicijos. Miestas tampa uždaras, provincialus, nekonkurencingas. Tik kokybiškos ir profesionalios kultūros paslaugos formuoja visavertę ir palankią miesto atmosferą bei garantuoja kokybišką miestiečių gyvenimą, poilsį ir pramogas", - sako P. Poderytė. Neskirs savivaldybė, nekofinansuos ir fondai bei programos Šiemet Šiauliuose turėtų vykti per pusšimtį iš biudžeto finansuojamų tradicinių renginių, daugelis kurių - jubiliejiniai. Jei nebus skirta daugiau lėšų, nežinia kokiu būdu įvyks, jei apskritai įvyks, jubiliejinė miesto gimtadienio šventė "Šiaulių dienos - 775" ir kalėdiniai bei naujamečiai renginiai. Jei politikai pritars šiuo metu svarstomam biudžeto projektui, lėšų neliks šiems miestą reprezentuojantiems kultūros renginiams: kultūros projektams remti ir tarptautiniams festivaliams bei konkursams finansuoti (lėšos skiriamos visų mieste veikiančių kultūros įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamiems kultūros projektams), tarptautiniam velykiniam muzikos festivaliui "Resurexit", 9-ajam tarptautiniam medijų meno festivaliui "Enter", 9-ajam tarptautiniam menų festivaliui "Šiaulių Monmartro respublika", 50-ajai Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus parodai, 45-ajai Šiaulių krašto tautodailininkų parodai, Šiaurės Lietuvos muzikos festivaliui, 5-ajam tarptautiniam šokio festivaliui-konkursui "Aušrinė žvaigždė", koncertų ciklui "Žengia pulkas linksmai", 8-ajam tarptautiniam Ch. Frenkelio vilos vasaros festivaliui, "Big Band Festival Šiauliai 2011", koncertų ciklui "Muzikiniai rudenys", 5-ajam Lietuvos universitetinių mokyklų teatrų festivaliui-konkursui "Po saule", 11-ajam Šiaulių miesto ir apskrities meno mėgėjų kolektyvų ir atlikėjų festivaliui "Rudens mozaika", festivaliui "Literatūrinis žiemkelis", 3-iajam tarptautiniam P. Stepulio kamerinių tautinės muzikos instrumentų ansamblių festivaliui-konkursui, 3-ajam tarptautiniam smuikininkų ir violončelininkų festivaliui-konkursui "Fiori Musicali", 16-ajam tarptautiniam šiuolaikinio meno festivaliui "Virus" ir kitiems festivaliams, konkursams, parodoms, edukaciniams renginiams, leidybiniams projektams, koncertams, jaunųjų menininkų kūrybai skatinti, kitiems jaunimo kultūrinio užimtumo projektams, Etninės kultūros plėtojimo programai ir miesto folkloro ansamblių veiklai stiprinti. "Jei finansavimo renginiams neskirs savivaldybė, projektų nekofinansuos ir Kultūros rėmimo fondas bei kitos programos. Jei savivaldai nereikalinga miesto kultūra, kodėl ji turi rūpėti, pavyzdžiui, Kultūros ministerijai?" - sako P. Poderytė ir prašo bent 300 tūkstančių litų padidinti biudžeto asignavimus. Valdžios tikslas - pakeisti miesto veidą? Buvęs šiaulietis, dabar Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas, filosofas, profesorius, dr. Gintautas Mažeikis sako jau girdėjęs problemą ir jam labai gaila, kad Šiaulių kultūriniam gyvenimui stipriai sumažintas finansavimas, atsižvelgiant į tai, kad jis ir anksčiau buvo nepakankamas. "Nukentės profesionalus ir nekomercinis menas - toks, kai menininkai jaučiasi laisviausi ir kūrybiškiausi. Komercinis menas, žinoma, nenunyks. Pasekmė - sustiprės vartotojiškos tendencijos. Daugelis išvardytų festivalių - miestą reprezentuojantis veidas. Toks lėšų perskirstymas reiškia, kad jį norima pakeisti. Tik dabar jau neaišku, kokį miesto reprezentacinį veidą kuria valdžia, sumažindama finansavimą kultūrai", - teigia profesorius. "Be finansavimo festivalio nerengsime" Neseniai Šiaulių valstybinio choro "Polifonija" vadovu tapęs Tomas Ambrozaitis pareigas pradės eiti vasarį, bet žinia, kad balandį Velykų proga Šiauliuose nuolat vykstančiam tarptautiniam festivaliui "Resurexit" nenumatyta skirti nė lito, jam buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. "Neskirs lėšų - bus ir atitinkami sprendimai. Pabandysime nedaryti festivalio ir žiūrėsime, kaip miestas į tai reaguos. Šis festivalis - pavasarinis Šiaulių veidas. Jei prioriteto jam nėra, vadinasi, nuspręsta, kad tokio veido Šiauliams nereikia", - sakė jis. Menininkai išvyks į kitus miestus Šiaulių miesto kultūros tarybos pirmininkas Raimundas Balza jau yra susipažinęs su siūlomu 2011 metų kultūros biudžetu ir vadina jį nerealiu bei neprotingu. Jo teigimu, miesto valdžia turėtų palaikyti ir rūpintis kultūra, tačiau panašu, kad norima, jog ji numirtų natūraliu būdu. "Maždaug 900 tūkst. litų reikėtų vien tam, kad kultūrinis gyvenimas nežlugtų, kad į jį būtų įtraukti kiti žmonės. Dabar numatyta skirti keturis kartus mažiau. Aš nežinau jokios kitos srities, kuriai finansavimas būtų sumažintas keturis kartus. Kas nutiktų, jei jis būtų sumažintas, pavyzdžiui, viešajam transportui arba švietimo sistemai?" - klausė jis. Anot R. Balzos, kultūros žmonės nėra desperatiški, tačiau kultūros renginių nebuvimas paskatins nusikalstamumo augimą, jaunimo užimtumo stoką. "Miestas taps neįgalus, pilkas. Niūrus vaizdas laukia, todėl dalis menininkų gali išvykti dirbti į kitus miestus. Ten, kur jų reikia", - sako pašnekovas. Ragina politikus atsikvošėti Kaip kultūrinį gyvenimą finansuoja kiti šalies miestai? Panevėžio savivaldybė, pasirodo, savo miesto kultūros reikmes vertina atsakingiau. Šių metų biudžete Panevėžio kultūros programoms finansuoti numatyti 400 tūkstančių litų. Panevėžio savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė sako, kad mieste kultūros reikmėms reikėtų triskart daugiau lėšų, tačiau ją tiesiog sukrėtė išgirsta suma, kurią ketinama skirti Šiaulių kultūros gyvenimo poreikiams. "Mes taip pavydime Šiauliams, nes jis - toks šaunus miestas, turintis tiek daug įdomių menininkų, rengiantis tiek įvairių kultūros renginių. Tikiuosi, kad jūsų politikai atsikvošės, tikiuosi, kad jie protingi. Juk žmonės apsigyvena ten, kur gali patenkinti savo poreikius, kur siūlomas kokybiškas gyvenimas. Juk ir apie tai reikia pagalvoti", - sakė L. Krasauskienė. Kultūrą nustumti į kampą - nedovanotina Jau kitą savaitę Šiaulių miesto tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete bus svarstomas klausimas dėl biudžete numatomų lėšų miesto kultūros renginiams. Komiteto pirmininkas Juozas Pabrėža sako kategoriškai nesutiksiantis su tokiais skaičiais, kokie siūlomi biudžeto projekte. "Manau, kad projekte numatyta nedovanotinai mažai lėšų ir aš kelsiu klausimą, nes kultūros skriausti negalima, tuo labiau, kad jau pernai lėšų buvo skirta mažiau", - sakė jis. J. Pabrėžos nuomone, negalima lyginti kultūrai skiriamų pinigų su pinigais, skiriamais kitoms sritims. "Kultūrą nustumti į kampą - nedovanotinas dalykas", - sakė jis.
- Miesto metai
-
Be ypatingų politinių pokyčių prieš artėjančius savivaldos rinkimus, susiveržus diržus lėtai kopiant iš ekonominės duobės, po truputį grąžinant milijonines skolas, pradedant svarbius projektus, bet neišvengiant skandalų – taip galima apibūdinti 2010-uosius Šiaulių mieste.
 | Rugsėjo 1-ąją Šiauliuose lankėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Artūro STAPONKAUS nuotr. |
Subiro apskritys Šiemet minėjome savivaldos dvidešimtmetį ir "laidojome" apskritis. Liepos 1-ąją panaikinus apskrities viršininkų administracijas, darbo neteko apie 60 Šiaulių apskrities tarnautojų. Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas neliko be darbo – trumpai pabuvęs premjero patarėju regioniniais klausimais jis tapo Šiaulių teritorinės darbo biržos vadovu, pakeitęs ilgametę direktorę Genovaitę Kuprevičienę. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos perėmė apskrities žemėtvarkos skyrius. Keturias darbo vietas išsaugojo valstybinės švietimo priežiūros specialistai, tapę pavaldūs Švietimo ir mokslo ministerijai. Keturios darbo vietos įkurtos ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiame regiono tarybą aptarnaujančiame sekretoriate. Buvusios apskričiai pavaldžios įstaigos perduotos ministerijoms arba savivaldybei, užsitikrinus jų finansavimą. Ginčų kėlęs Šiaulių filharmonijos likimas taip pat nuspręstas – ji tapo pavaldi Kultūros ministerijai. Neliko muitinės ir rinktinės Liepos 1-ąją panaikinta ir Šiaulių teritorinė muitinė. Miesto vadovų ir verslininkų žygiai nepadėjo, kad muitinė Šiauliuose išliktų. Mieste paliktas tik muitinės postas. Nuo sausio 1-osios neliks ir Lietuvos bei Latvijos sieną kontroliuojančios VSAT Šiaulių rinktinės. Ji reorganizuojama – šis VSAT padalinys nebeegzistuos, o jo funkcijos bus perduotos kaimyninėms Pakrančių apsaugos ir Ignalinos rinktinėms. Pastarosios užtikrina Europos Sąjungos (ES) išorės sienos apsaugą. Savivaldybės taryboje – dviem mažiau Šiaulių miesto taryboje 2010-ųjų pirmoje pusėje vyko įprasti darbai: politikai nepasižymėjo nei aktyvumu, nei ypatingomis pastangomis būti pirmuose laikraščių puslapiuose. Kaip ir 2009-aisiais, dviejų Tarybos narių kėdės buvo tuščios - Romanas Čokovas ir Igoris Strupeikis dėl korupcijos skandalo buvo nušalinti nuo Tarybos narių darbo. 2009-ųjų rugsėjį Šiaulių apygardos teisme pradėta nagrinėti dviejų politikų byla dėl kyšio reikalavimo šiemet buvo baigta. Lapkričio pabaigoje teismas paskelbė nuosprendį – politikams skirta po ketverius metus laisvės atėmimo bausmės. Abu politikai kaltę neigia ir nuosprendį apskundė. Priešrinkiminis kadrilis R. Čokovas ir I. Strupeikis sakė nebekandidatuosią į Šiaulių miesto tarybą. Kiti jų kolegos Tarybos nariai antroje metų pusėje ėmė aktyviai ruoštis rinkimams. Politikai pradėjo organizuoti renginius, rengti įvairius vakarėlius, susitikimus, aktyvesni tapo ir per Tarybos posėdžius. Valdantiesiems šie metai nebuvo lengvi – teko susiveržti diržus. Kaip ir 2009-aisiais, Šiaulių miesto savivaldybei priklausančių įstaigų darbuotojams teko eiti nemokamų atostogų. Netaupiusias švietimo įstaigas bandęs nubausti (joms skirta mažiau pinigų nei kitoms) Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius vos neprarado savo posto. Opozicijos inicijuotame neeiliniame Tarybos posėdyje pinigai grąžinti, o administracijos direktorius nuo bausmės išsisuko viešai atsiprašęs.  | Sausio pradžioje po penkerių metų darbų atidarytas pėsčiųjų bulvaras. Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr. |
Baigti seni darbai Sausio pradžioje po beveik penkerius metus trukusios rekonstrukcijos atidarytas pėsčiųjų bulvaras. Bulvaro rekonstrukcija kainavo 25,9 milijono litų. Pirmojo etapo darbams lėšų buvo skirta iš Privatizavimo fondo. Trečiajame etape "Šiaulių kelias" dirbo avansu. Su bendrove Savivaldybė žada atsiskaityti per trejus metus. Neprireikė nė pusantrų metų, kol buvo nutiestas mažasis pietinis miesto aplinkkelis. Tai naujoji Baltų gatvė, dar vadinama Išradėjų gatvės tęsiniu. Baltų gatvė sujungė Pramonės ir Gegužių–Sembos gatves. Įgyvendinant minėtą projektą, buvo nutiestas Statybininkų gatvės tęsinys. Šis projektas pripažintas vienu sėkmingiausiai savivaldos įgyvendintų infrastruktūros plėtros projektų Lietuvoje. Kaip sėkmingas sumanymas vertinama ir kovo mėnesį surengta kūrybinė stovykla. Joje kelios dešimtys Lietuvos architektų ieškojo idėjų, kaip sutvarkyti Prisikėlimo aikštę ir kur pastatyti paminklą Laisvės ir Nepriklausomybės gynėjams. Pinigų kol kas idėjoms įgyvendinti nėra, bet visi sumanymai pateikti leidinyje. Įgyvendintas pusantrų metų trukęs vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektas Medelyne ir Kalniuke. Žuvininkų siurblinė ir Medelyno mikrorajono centralizuoto vandentiekio bei nuotekų tinklai – tai paskutiniai objektai, kurie pripažinti tinkami naudoti įgyvendinant projekto "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiauliuose" pirmąjį etapą. Rekonstruota Kulpės nuotekų siurblinė pripažinta tinkama dar pavasarį, Marijampolės siurblinė ir darbai Kalniuko mikrorajone baigti liepos mėnesį. Imtasi naujų darbų Šiemet imtasi ir senojo viaduko remonto. Tiesa, nebaigti darbai žiemą kiek trikdo eismą. Žadama, kad pavasarį vairuotojai galės važiuoti dviem juostomis viena kryptimi, ir dviem – kita. Pajudėjo ir Menų inkubatoriaus reikalai – savivaldybė įsigijo buvusio "Elnio" fabriko pastatą. Pavasarį čia turėtų prasidėti statybos. Šiauliams labai svarbu, kad iš "mirties taško" pajudėjo viešojo logistikos centro projektas. Šiauliai ne vienerius metus buvo braukiami iš logistikos žemėlapio, o dabar Šiaulių logistikos centras gali tapti Lietuvos pilotiniu projektu. Tai labai svarbus projektas, susijęs su Šiaulių oro uosto plėtra bei Industrinio parko galimybėmis.  | |  | Į jubiliejinį 15-ąjį festivalį kvietė VIRUS`as. festivalis. Artūro STAPONKAUS nuotr. | | Rugpjūtį vyko 8-asis menų festivalis "Šiaulių Monmartro respublika". Artūro STAPONKAUS nuotr. |
Šventės ir tradicijos Liepos viduryje vyko sporto žaidynės "Žalgiris Open 2010", skirtos Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti . Šiauliuose, Kelmėje ir Radviliškyje įvairiose varžybose dalyvavo per 1500 sporto mėgėjų. Rugpjūčio pradžioje "Laiptų galerijoje", atšventusioje jau 18-ąjį gimtadienį, atidarytas 8-asis menų festivalis "Šiaulių Monmartro respublika". Miestas šurmuliavo ir Šiaulių dienų proga rugsėjį, o lapkritį Šiaulių dailės galerijoje vyko penkioliktasis šiuolaikinio meno festivalis "Virus". Jo nuolatinis dalyvis rašytojas Rolandas Rastauskas tapo šiųmetės Nacionalinės premijos laureatu. Miestas ir žmonės Minint Šiaulių kraštotyros draugijos 83-iąjį gimtadienį ir Tarptautinę muziejaus dieną, išrinkta aštuonioliktoji Mikelio prizo laureatė – buvusi ilgametė Šiaulių jaunųjų turistų centro darbuotoja kraštotyrininkė Jadvyga Urbonienė. Metų šiauliete išrinkta gerai žinoma medikė Liuda Bekerienė. Garbės piliečio vardą šiemet pelnė taip pat medikė docentė, medicinos mokslų daktarė, humanistė, pedagogė Jūra Nijolė Daulenskienė.
- Gerk daugiau - išgelbėk Lietuvos ekonomiką?
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Lietuvoje nuo kitų metų norima padidinti alkoholio prieinamumą, nors ir taip esame vienia daugiausiai alkoholio vartojančių tautų Europoje. Siekiama pailginti alkoholio pardavimo laiką. Akcizui sumažinti Seimo nariai jau pritarė, nors prezidentė vetavo šį sprendimą. Kyla klausimas - kas skatina Seimo narius girdyti tautą ir matyti tame šalies finansinį išsigelbėjimą? Neišmanymas ar alkoholio gamintojų įtaka?
 | | Alkoholį mums pila ne tik į skrandį, bet ir į smegenis. |
Lozungai, kvepiantys pinigais 62 Seimo nariai balsavo už akcizo alkoholiniams gėrimams sumažinimą. Jie aiškina, kad draudimais nieko nepakeisi, žmonės pirks daugiau alkoholio ir taip bus sumokama daugiau akcizo. Bus skatinamas vietinis verslas. Sugalvojama ir daugiau absurdiškų motyvų. Alkoholio gamintojai save vadina didžiausiais mokesčių mokėtojais, tarsi akcizas nebūtų įskaičiuotas į jų produkcijos kainą. Tarsi ne pirkėjas už prekę sumokėtų. Kostumuotos alkoholio pramonės "torpedos" ėmėsi propagandos. Rimtu veidu aiškinama, kad mažinamas akcizas sumažins pilstuko ir kontrabandinio alkoholio prekybą. Akcizo mažinimo priešininkai kaltinami tuo, kad vykdo Rusijos bei Baltarusijos nurodymus ir stengiasi sužlugdyti šalies ekonomiką. Bet jei mažinamas akcizas, tai baltarusių ir rusų produkcija taip pat atpinga. Vietoj to reikėtų didinti muitus. Klausimas - kas čia iš tikrųjų dirba Rusijai ir Baltarusijai? Ne vienas Seimo narys prabilo apie alkoholio pramonės atstovus, nuo kurių neužsiveria Seimo durys. Jie vienas po kito eina įtikinėdami apie blogą savo finansinę padėtį. Anot jų, vargšai žmonės neįperka alkoholio, o kompanijos, remiančios populiariausią šalies sportą, neva skursta. Seimas užsiima genocidu Šiaulietis blaivystės skleidėjas neurochirurgas Albertas Griganavičius jau 51 metus kasdien susiduria su alkoholio padariniais, nors pats jo nevartoja. Medikas iš patirties žino, kad bet koks alkoholio prieinamumo padidinimas reiškia didesnį žmonių nuodijimą. Kuo daugiau žmonės išgeria, tuo daugiau alkoholio traumų. Tai ne tik kiauros kepenys, bet ir smurtas šeimose, skyrybos, muštynės gatvėse. Dažnai nukenčia ar žūva niekuo dėti žmonės. Neurochirurgas atidžiai perskaitė Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos išplatintą viešą kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus kei Lietuvos žmones ir pritarė kiekvienam šio teksto žodžiui. Jį šokiravo, kad už akcizo alkoholiui sumažinimą balsavo buvęs sveikatos ministras A. Čaplikas ir dabartinis ministras R. Šukys. Visas balsavusių už šalies girdymą alkoholiu sąrašas skelbiamas naujienų portale "Etaplius.lt". "Už genocidą yra baudžiama. Ar nederėtų taikyti bausmių už alkoholizmo skatinimą? Juk tai toks pat tautos naikinimas", - tvirtina A. Griganavičius. Neurochirurgas mato, kad vyksta arši kova tarp visuomenės ir Seimo narių, remiančių alkoholio gamintojus. Nekyla abejonių, kad siekiantys nugirdyti šalį yra kažkaip paskatinti - gal piniginėmis injekcijomis, gal pažadais paremti per rinkimus. Užmirštama, kad per šešerius metus vaikų apsinuodijimų alkoholiu padaugėjo 17 kartų, o vienam gyventojui tenkančio gryno alkoholio kiekis pasiekė 20 litrų per metus. Jei tokia statistika išsilaikytų 25 metus, būtų sunaikinta 50 procentų genofondo. Pasaulio sveikatos organizacijos aiškina, kad visuomenei, bet ne alkoholikų šeimoms, nepavojingas yra vidutinis 6-7 litrų gryno alkoholio suvartojimas per metus. Mes šią normą jau viršijome tris kartus.  | "Ar mums neužtenka emigracijos į kitas šalis? Kodėl didiname migraciją į invalidų vežimėlius ir kapus?", - klausia neurochirurgas A. Griganavičius. Autoriaus nuotr. |
Vienintelis kompanijų tikslas - pelnas A. Griganavičius neabejoja, kad prekyba alkoholiu - tai mažiausios sąnaudos ir didžiausias pelnas. Visi proalkoholinių jėgų motyvai yra išgalvoti ir nieko verti. Teiginys, jog draudimais nieko nepakeisi - melagingas. Bet koks draudimas sumažina alkoholinių traumų kiekį. "Pamenate, kaip pernai visi sujudo dėl reklamos apribojimų? Tarsi siektume pražudyti sportą. Mums tiesiog ant smegenų pila alų ir sako - tai mūsų pergalė", - primena medikas. Alkoholio gamintojai tikina, kad dėl didelio akcizo kenčia pramonė, daugėja bedarbių, žlugdomas verslas. "Tai visiškai nepagrįsti teiginiai. Netikiu, kad taip bus, tačiau jei bankrutuos kokia nors alaus gamykla ir darbo neteks keli šimtai darbuotojų, bus menkesnis nuostolis, palyginti su alkoholio žala. Jei per metus bus išgerta daugiau alkoholio, bus nužudyta ne mažiau žmonių. Dauguma matome tik linksmąją alkoholio pusę, o mano patirtis kalba ką kita", - tikina medikas, savo gyvenimą paskyręs alkoholio traumoms gydyti. Neurochirurgas ankčiau per metus pusantro šimto naktų skubėdavo pas pacientus, apsinuodijusius alkoholiu. Jis paskaičiavo, kad vien Šiaulių ligoninėje per pastaruosius 50 metų nuo alkolio traumų mirė mažiausiai 1500 žmonių. Biudžetas? A. Griganavičius įsitikinęs, kad išgėrę daugiau alkoholio biudžeto neišgelbėsime. Kuo daugiau bus parduota alkoholio, tuo daugiau pelno turės privatininkai. O valstybei - vien išlaidos. Juk išgėręs žmogus lengvai patenka po automobiliu. Kartais netgi pats jį vairuoja. Gatvėje užpuola chuliganai, sumuša. Ivalidumas, nedarbingumas ir pagaliau laidojimo išlaidos. "Štai jums ir biudžeto papildymas", - rėžia medikas. O kaip dėl kontrabandos? Medikas įsitikinęs, kad šešėlinis verslas buvo ir bus. Jis prisiderins prie esamų kainų ir vis tiek bus pigesnis už parduotuvių. Alkoholio savikaina yra juokinga, teikiamas pelnas - didžiulis, o žala - neišmatuojama.
- Kalėdaitį laužė ir pagonys
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Plonytis kepinys su religinio turinio atvaizdu per Kūčias būna beveik ant kiekvieno lietuvio stalo. Kalėdaitį vadiname įvairiai: "plotkelė", "Dievo pyragas", "Dievo duona". Kūčių ir kalėdaičio dalijimosi paprotys gyvas tik Lietuvoje ir Lenkijoje. Prieš priimant krikščionybę lietuvių šeimos per Kūčias dalydavosi kasdienės duonos riekę arba obuolį.
 | Kalėdaitis - plonas kepinys iš miltų ir vandens. |
Kalėdaičio gimimas Varnių žemaičių vyskupystės muziejuje šį mėnesį galima patiems išsikepti kalėdaitį. Vienuolė Regina Edita Teresiūtė parodo kaip - įkaitina specialią elektrinę keptuvę su raštais, užpila mažiau nei pusę samtelio skystokos tešlos, stipriai paspaudžia ir užveržia. Sušnypščia garas. Po kelių akimirkų atidaro keptuvę. Tešla tolygiai pasiskirsčiusi, nes abi keptuvės dalys susispaudžia labai glaudžiai. R. Teresiūtė paima ką tik iškeptą kalėdaitį ir parodo visiems. Kas nori pabandyti? Iškeptas paplotėlis - dar nebaigtas. Jis dedamas ant lygaus paviršiaus. Kanceliariniu peiliu kruopščiai apdailinami kraštai. Kalėdaitis nemažas - jį galima pjauti pusiau. Vienuolė sako, kad kalėdaičius galima ir šiek tiek paspalvinti, įpylus į tešlą morkų, burokėlių ar apelsinų sulčių. Į kitą paplotėlį R. Teresiūtė įkepė rūtos šakelę. Kitas paplotėlis šiek tiek prikibo prie keptuvės - išsiplėšė nedidelė skylutė. Ką daryti? Vienuolė pridegusią vietą patepa bičių vašku ir kruopščiai nuvalo skudurėliu. Galima kepti toliau. Smalsesniems vienuolė parodo reples-spaustuvus, kuriais "plotkeles" kepdavo senais laikais. "Uždėdavo tešlos, stipriai suspausdavo rankomis ir kišdavo į ugnį. Nelengvas darbas - keptuvė sunki, o rankena ilga. Arti keptuvės nesuimsi - nudegsi", - pasakoja vienuolė. Pajusti bendrystę Kairių parapijos kunigas Saulius Matulis primena, kad Kūčios bei kalėdaičių dalijimasis Kalėdų išvakarėse yra tik Lietuvoje ir Lenkijoje paplitęs reiškinys. "Tik nepainiokite jo su komunija, nors skonis panašus", - šypteli dvasininkas. Kunigas įsitikinęs, kad tokia graži tradicija tik praturtina lietuvių krikščionišką gyvenimą. Pagal krikščioniškas lietuvių ir lenkų tradicijas kalėdaičio laužymas ir valgymas simbolizuoja šeimos bendrystę ir vienybę. Pasižadama dalytis Dievo malone, meile, rūpesčiais, džiaugsmais. Viskas palydima malda. Besilaikantys liaudiškų tradicijų šią tradiciją aiškina panašiai. Tai troškimas laimingai sulaukti kitų metų. Dalijamasi kalėdaičiu, kad šeimos nariai mylėtų vienas kitą. Kūčios neatsiejamos nuo ikikrikščioniškų lietuviškų papročių ir tradicijų. Tai absoliučios vienovės šventė - nuo vieno stalo visas pasaulis valgo. Visi vieningai laužo duonos riekę, obuolį arba tą patį iš bažnyčios parsineštą kalėdaitį. Dvylika patiekalų - simboliškas skaičius sutampantis su mėnesių skaičiumi - visi metų laikai susrinko prie stalo. Padedamos lėkštelės mirusių artimųjų vėlėms. Po staltiese paklotas šienas atiduodamas gyvuliams.  | |  | | Senovinės žnyplės, kuriomis anksčiau kepdavo kalėdaičius. | | Vienuolė Regina Edita Teresiūtė demonstruoja, kaip kepami kalėdaičiai. Autoriaus nuotr. |
Šventumas Kalėdaičiai kiekvienoje parapijoje būna iškepti jau advento pradžioje. Pirmąjį advento sekmadienį per Mišias jie būna pašventinami. Dauguma mažesnių parapijų kepa kalėdaičius savo patalpose, didesnė gauna iš vienuolynų. Vienuolė R. Teresiūtė kepdama kalėdaičius ramino, kad papildomai jų šventinti nereikės - kunigas tešlą pašventino. Kunigas S. Matulis patikslina, kad kalėdaičio pašventinimo ritualas - ne kokie nors burtai. Tai atliekama viešai per šv. mišias: "Jei atneštumėte kokį nors daiktą iš namų ir sakytumėte - pašventink, - nesuprasčiau, kam to reikia ir kaip tai daryti." Kasmet kyla diskusijų apie tai, kad kalėdaičiai konvejeriu kepami Lenkijoje. Ar jie pašventinti? S. Matulį tokie žodžiai tik pralinksmina: "Ar gali labiau apsimokėti vežti kalėdaičius iš Lenkijos? Juk žmonės už juos nemoka, o aukoja, kiek gali. Laikai sunkūs. Vieni litą, kiti - dešimt." Apie kalėdaičio savotišką šventinimą diskutuoja ir etnologai. Šiaulių kultūros centro Etninės kultūros skyriaus metodininkė bei ŠU folkloro ansamblio "Vaiguva" vadovė Diana Martinaitienė teigia, kad senovės lietuviai per Kūčias dalydavosi žynių pašventinta duona arba obuoliais. Etnologai mano, kad ir pagoniškame pasaulyje ne visi akmenys ir medžiai būdavo šventi. Juos tokius padaro ne kas kitas, tik žmogus - savo mintimis, veiksmais ar apeigomis. Taip pat ir su duona. "Žinoma, galima tik spėlioti, kad per Kūčias senovės lietuviai dalydavosi savotiškai pašventinta duona, tačiau akivaizdu, kad krikščionybei perimti šį paprotį nebuvo sudėtinga", - sako etnologė. D. Martinaitienė atskleidė, kad šiemet ji jau gavo dovanų keletą "plotkelių": "Dalijamės tuo, ką turime. Šiemet - kalėdaičiais. Kai neturėsime, bus gerai ir obuoliai."
- Neeiliniame Tarybos posėdyje - ir kaltinimai dokumentų klastojimu
-
Jūratė SOBUTIENĖ Ketvirtadienį vykusiame neeiliniame Šiaulių miesto tarybos posėdyje pritarta, kad būtų grąžinta praeitą mėnesį trim įstaigom nurėžta finansavimo dalis – beveik 83 tūkst. litų: lopšeliui-darželiui "Voveraitė" - 50 tūkst., lopšeliui-darželiui "Žilvitis" – per 10 tūkst., o V. Kudirkos pagrindinei mokyklai – beveik 22,5 tūkst. litų. Už šį sprendimą balsavo 29 politikai.
Savivaldybės administracija teisinosi, jog įvyko techninė klaida, kad praėjusiame Tarybos posėdyje politikai nebuvo supažindinti su nauja sprendimo projekto redakcija. Opozicija dėl šios klaidos reikalavo Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus galvos. Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko Alfredo Lankausko teigimu, tokia "techninė klaida" nutiko pirmąkart per 20 metų ir yra panaši į kriminalinį nusikaltimą. Švietimo įstaigų profsąjungų atstovai tikina, kad tik pačių ugdymo įstaigų dėka ir dėl "Voveraitės" lopšelio-darželio darbuotojų aktyvumo administracijos apgaulė išaiškėjo. Prieš neeilinį Tarybos posėdį svarstant šį klausimą komitetuose Arvydas Mockus siūlė lopšeliams-darželiams, kurie taupė ir kurių darbuotojai ėjo nemokamų atostogų, kaip premiją grąžinti nesumokėtus pinigus. V. Damulevičius stebėjosi, kodėl norima išskirti vieną žmonių grupę. Vadovaujantis tokia logika, reikėtų premijas mokėti visiems, kuriems buvo sumažintas finansavimas, o tai biudžetui kainuotų ne vieną milijoną. Anot jo, lopšeliams-darželiams pinigų užteko košei, o atsisakiusiems taupyti politikų valia liks pinigų ir sviestui. Direktoriaus noras priversti pasninkauti nenorėjusius eiti nemokamų atostogų vos nevirto politiniu perversmu. V. Damulevičiaus galvos gelbėti ėmėsi koalicijos partneriai. Miesto mero Genadijaus Mikšio teigimu, klysta visi, o administracijos direktoriui skelbti nepasitikėjimą, kai iki rinkimų liko pora mėnesių – tik politikavimas. Iki šiol jokių nuobaudų nei administracijos direktoriui, nei Finansų skyriaus vedėjai Kazimierai Daujotienei nėra skirta. Kitą savaitę šį klausimą svarstys Etikos komisija.
- Kultūros ministras A. Gėlūnas: "Mano tikslas kultūrą sugrąžinti į gyvenimą"
-
Svajūnas SABALIAUSKAS "Mano tikslas - kultūrą sugrąžinti į gyvenimą", - sakė kultūros ministras Arūnas Gėlūnas, kai praėjusią savaitę su juo bei kultūros žinovais susitikome aptarti rengiamos knygos "Šiaulių dramos teatrui - 80" (jubiliejų teatras švęs 2011 m. rugsėjo 23-iąją). "Šiauliai plius" skaitytojams pateikiame pokalbį su ministru apie tai, kur dingsta kultūrai skirti pinigai, ką daryti, kad ir mažiausių miestelių gyventojai taptų kultūros dalyviais, o ne vartotojais.
 | | "Kultūroje turi lemti ne politikų, o ekspertų ir žinovų nuomonė", - sako kultūros ministras A. Gėlūnas. Lrytas.lt / Renato NEVERBICKO nuotr.
|
- Kai kalbame apie energetiką, visi suprantame, kad radiatoriai turi būti šilti. Suprantame, jog turi būti mokestis už dujas. Keliais naudojamės visi. O kultūra dažnai suvokiama ne kaip visiems būtina ir reikalinga, bet kaip atskira kertelė - jei turi laiko ir noro, ar tai yra šeimos tradicija, tada pasinaudoji kultūra. Kitu atveju – ne. Mano tikslas – kultūrą sugrąžinti į gyvenimą, kad žmonės suvoktų: graži aplinka, laisvalaikis, tam tikri kasdienybės įpročiai – taip pat neatsiejami nuo kultūros. Kad kultūra - ne išskirtinis fenomenas ar pasiturinčio žmogaus gyvenimo kokybės ypatinga vieta, bet kiekvieno civilizuoto žmogaus oraus buvimo dalis. Kultūros politikos kaitos gairėse, parengtose prezidentės sudarytos grupės, kuriomis mes dabar vadovaujamės ir kuriame priemonių planą, pabrėžiami prioritetai: kultūra visiems, kultūros prieinamumas ne tik Vilniuje, didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Matyčiau tam tikrą viltį, kad kultūra taps strategine Lietuvos politikos dalimi. Tokia ji, deja, per šiuos dvidešimt metų nelabai buvo. Daugelis mano pirmtakų ir kultūros žmonių kalba apie kultūros politiką kaip apie marginalinę kultūros sritį. Vis dėlto norėtųsi, kad tai būtų nacionalinės tapatybės šerdis ir neišvengiamai būtina valstybės gyvenimo prioritetinė sritis. - Ką reikėtų daryti, kad it į balą nedingtų kultūrai skirti pinigai? Gal kartais per daug eskaluojama, bet negalima nepastebėti VEKS‘o ir kitų garsiųjų, galimai neskaidrių, projektų. - Projekto "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" diskreditavimo mastas buvo nepagrįstas. Jokiu būdu nesutiksiu, kad Kultūros sostinės projektas visiškai žlugęs, užtraukęs Vilniui ir Lietuvai gėdą. Taip, su tokiu dideliu projektu ir didele pinigų suma sunku susitvarkyti, bet, manau, įgijome patirties. Jei čia yra nusikaltimo sudėties, tikiuosi, kad mūsų teisėsaugos sistema yra kompetetinga ir sveika, kad išsiaiškintų. Ne vienas žmogus man yra sakęs, kad mato nedraugiškų valstybių slaptųjų tarnybų darbą. Nesu nei paranoikas, nei hipertrofuotai įtarus, bet skaitant kai kurias publikacijas beveik galima manyti, kad taip ir buvo. - Ministre, ar paaiškėjo, kodėl J. Miltinio teatro vadovas savo poste išbuvo vos dvi dienas? - Neišaiškėjo jokia tiesa. Mūsų versija buvo tokia: kolektyvas nesutiko bendradarbiauti, iškėlė perteklinius reikalavimus, su kuriais vadovas negalėjo sutikti. Bet panašiau, kad taip greitai galima atsistatydinti tik dėl kompromituojančios medžiagos. Ši istorija parodė, kaip sudėtinga atrasti tinkamą vadovą. Nelabai kas nori vadovauti regioniniam teatrui, o kas nori, ne visada gali. Bet ką tuomet kalbėti apie mažesnių miestelių kultūros centrus. Kaip ten surasti kvalifikuotus žmones? Tad laukia didelis darbas, kaip reabilituoti tokių darbo vietų patrauklumą. Ir tai turime daryti su savivaldybių merais, savivaldos institucijomis. Kad buvimas kultūros darbuotoju regione nebūtų partizaninė pozicija: be pinigų, su dideliais iššūkiais ir be pagarbos. Pedagogo darbas po truputį rebilituojamas. Pedagogai gal su manimi nesutiktų, bet manau, kad oraus buvimo prasme mokyklų pedagogai turi daugiau privilegijų. - Daugelį domina Nacionalinio dramos teatro ir jo vadovo A. Večerskio istorija. - Reikia remtis tik faktais ir jais nespekuliuoti. Buvo ironizuojama, kad mane, naują ministrą, erzindavo, kai žmonės klausdavo: "O ką darysi su Večerskių teatru?" Didesne dalimi šis teiginys pasitvirtino: tikrai buvo supainioti viešieji ir privatūs interesai įdarbinant šeimos narius, kur jie negalėjo dirbti, taip pat skiriant priedus ir tvarkantis teatre kaip savo namų ūkyje. Tikiu, kad konkurse pasirinkome geriausią kandidatą, su kuriuo siejame didelius lūkesčius. Valstybinis nacionalinis teatras turi būti skėtinė institucija, kuri surenka viską, kas yra geriausia ir parodo sostinės ir šalies gyventojams. Nauji vadovai, ateidami vadovauti prestižinėms kultūros įstaigoms, turėtų labai atidžiai sekti savo veiklą ir neatitraukti žvilgsnio nuo meno kokybės, jo neperkelti į skandalingą buitinę ir juridinę pusę. - Ar nesigailėjote, susidūręs su kultūros iššūkiais, jog tapote Kultūros ministru? - Mano gyvenimas nebuvo ramus - buvo gana sudėtingas, studijų prorektoriai tai patvirtins, ypač aukštojo mokslo reformos ir ekonominės krizės kontekste. Aš perėjau į įdomesnį ir atsakomybės prasme sudėtingesnį darbą, kuriame daugiau dinamikos ir galimybių nuveikti yra daugiau. Nė dienos, nė minutės nesigailėjau. Penkis mėnesius esu ministras. gana trumpai, bet pakankamai ilgai, kad suvoktum darbo esmę, pobūdį. Matau dideles galimybes daug ką nuveikti. - Kokios Jūsų pagrindinės vizijos iki šios kadencijos pabaigos? - Mano viltis – nuolatiniu kalbėjimu, diskusija, viešinimu, teisėkūra įtvirtinti kultūrą kaip prioritetinę sritį. Tai – didelis tikslas. Sykiu papurenti, paravėti tą daržą, kuris buvo mažiau ravėtas depolitizavimo prasme. Kad daugiau lemtų kultūros ekspertų ir žinovų nuomonė, o ne politikų. Galima prisiminti tą patį VEKS‘ą ir istorinio filmo kūrimą, kitus didžiuosius projektus, kai didesnė problemų dalis kilo dėl politikų įsikišimo. Politikai turėtų nužymėti bendriausias raidos gaires. Reikia sukurti Kultūros tarybą, kuri būtų ekspertinė institucija, panaši į labai sėkmingai veikiančią Mokslo tarybą. Sudėtingiausias prioritetas - kultūros prieinamumas visiems. Net nuošaliausiems miesteliams turi būti pristatoma aukščiausio lygio kultūra. Kad Lietuvos gyventojai kuo kokybiškiau dalyvautų kultūroje. Būtent DALYVAUTŲ, o ne tik vartotų. - Šiaulių dramos teatras rudenį pradėjo 80-ąjį sezoną ir kitąmet, rugsėjo 23 dieną, švęs savo 80-ąjį jubiliejų. Ko palinkėtumėte Šiaulių dramos teatrui jubiliejinį sezoną? - Tikiuosi teatro meninės kokybės, kad jis taptų atvira vieta atvažiuojantiems žmonėms ne vien iš Lietuvos. Kad liktų ir dar taptų aktyvesniu kultūros židiniu Šiaurės regione, kur Šiauliai – pats svarbiausias miestas. Linkiu labai aukšto ambicingo kūrybinio skrydžio. Jei galima, šiek tiek komercinės sėkmės, kad būtų pilnos žiūrovų salės, skaidrumo veikloje, bet svarbiausia - meninių paieškų džiaugsmo, kuriuo pasidalytų su žiūrovais. Tai – esminis palinkėjimas.
- Valdžioje trūksta moterų, šeimoje vyrų
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS "Ar galite patikėti, kad iki šiol Europos Sąjungoje moterys už tą patį darbą gauna vidutiniškai 17 procentų mažesnį atlyginimą nei vyrai", - klausia europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, šiuo metu daug dirbanti moterų lygybės ir kitais socialiniais reikalais. Europoje nėra vyrų ir moterų pusiausvyros nei valdžioje, nei šeimoje.
 | Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad būtų tik į naudą, jei valdžioje būtų daugiau moterų. Autoriaus nuotr. |
Už "sijoną" - mažesnė alga Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė, net ir būdama už Europos vairo, sėdi savo ratuose - rūpinasi socialiniais klausimais. Lietuvoje ji buvo socialinių reikalų ir darbo ministrė, Europos Parlamente dabar - Užimtumo ir socialinių reikalų, bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų narė. Nejaugi Europoje moterų ir vyrų teisės nelygios? V. Blinkevičiūtė tvirtina, kad lyčių lygybė - vienas svarbiausių ES principų, tačiau problemų apstu. Jos nėra tokios didelės ir akivaizdžios kaip Azijoje, tačiau savaime suprantamus dalykus daug sunkiau išgyvendinti nei akivaizdžią neteisybę. Paradoksas, tačiau faktas, kad iki šiol Europos moterys, dirbančios tą patį darbą, gauna 17 procentų mažesnį atlyginimą nei vyrai. Kokia to priežastis? Įmonių ar įstaigų vadovai yra vyrai. Jie į darbuotojų šeimas žiūri pragmatiškai ir trumparegiškai. Ivertinama, kad moteris kada nors turės vaikų, todėl jai galima užkrauti daug darbo, tačiau nepakelti pareigų. Taip pat vengiama jai padidinti atlyginimą, nes nėštumo atveju bus papildomų išlaidų. Kvota valdžios moterims V. Blinkevičiūtė sako, jog kai kurie sociologai dėl pasaulinės krizės kaltina vyrus. Jie, vadovaudami didžiosioms korporacijoms, bankams, nesugebėjo pažvelgti žingsneliu toliau ir bet kokia kaina siekė pelno. Europarlamentarė nemano, kad pasaulį turėtų valdyti moterys, tačiau sprendimus turėtų vienodai sąlygoti abiejų lyčių atstovai. Nenuostabu, kad "Siemens" kompanija, kuriai vadovauja aštuoni vyrai, džiūgauja, jog jų gretose yra ir moteris, atsakinga už finansinę įmonės dalį. Tyrimai rodo, kad moteris gali priimti ne tik intuityvius sprendimus, bet ir daugelį problemų aprėpia plačiau negu vyrai. Vyrai dažniausiai remiasi logika arba statistika ir šią informaciją naudoja savo sprendimams pagrįsti. Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas jau beveik įrodė, kad moterų valdžios institucijose yra per mažai - tik trys procentai. Mažai kas abejoja ir tuo, kad valdymo procese turi būti vienodai girdimas ir moteriškas, ir vyriškas balsas. Ketinama 2010–2015 metais įvesti kvotas valdžios moterims. Lyčių lygybė įmanoma tik imantis priemonių, nes vyrai aukščiausius valdžios postus "okupavę" jau daugybę amžių. Tokia tradicija savaime nesugrius. Dar nėra aišku, kiek procentų moterų privalės būti valdžioje, kad lygybės principas būtų įgyvendintas. Vyrams - kelias į šeimą Dar vienas faktas - moterų išsilavinimas geresnis nei vyrų, tačiau jos paaukoja savo gyvenimą motinystei. Dar ne visose ES šalyse yra įteisintos tėvystės atostogos. Tai, kas natūralu Skandinavijoje, tas dar toli gražu nepasiekiama ir nepriimtina Pietų Europos šalims. ES siūloma visose valstybėse motinystės atostogas pailginti mažiausiai iki 18 savaičių, o nėštumo ir gimdymo atostogas - mažiausiai iki 20 savaičių. Tokį pasiūlymą Europos Parlamentas palaiko. Reikia pažymėti, kad minėti laikotarpiai Lietuvoje panašūs arba netgi didesni, tačiau yra nemažai šalių, kuriose motinystės atostogos trunka vos kelis mėnesius, o vyrai, gimus kūdikiui, gauna porą laisvų dienų. V. Blinkevičiūtė mato, kad dėl motinystės atostogų Lietuvoje, galima sakyti, nėra problemų, tačiau tragiškai trūksta vaikų darželių. Siekiama, kad Europos Sąjungoje bent 90 procentų vaikų būtų užtikrinta galimybė lankyti darželį. Dabar šis vidurkis siekia apie 80 procentų, Lietuvoje - vos 50 procentų. Ne kiekviena šeima turi "babyčių" ar kitų artimų žmonių, kurie pažiūrėtų vaikus, kol tėvai bus darbe. Kur dingo darželiai? Juk gimstamumas mažėja, jaunimas emigruoja ir gimdo užsienyje. "Dauguma buvo uždaryti ir privatizuoti. Tik pažiūrėkite, kokiose strategiškai gerose vietose buvo darželiai Vilniaus centre", - sako V. Blinkevičiūtė.
- Benamių "dugnas" ir šiltesnės naktys
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Savivaldybė užvirino "katakombomis" vadintą slėptuvę Dubijos gatvėje. Čia nakvodavo ir nuo šalčio slėpdavosi miesto benamiai. Dabar jiems įrengtos patalpos laikino apgyvendinimo tarnyboje, Pakruojo gatvėje. Benamiai džiaugiasi šiluma, o policijos ir greitosios pagalbos ekipažais naudojasi kaip taksi.
 | Benamiai šiltai pernakvoja neseniai sutvarkytose patalpose. |
Ieško šilumos ir ramybės Anksčiau nakvynės namais vadinta Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Laikinojo apgyvendinimo tarnyba šaltąjį sezoną pasitiko pasirengusi. Šiuose namuose - dviejų tipų gyventojai: vieni gyvena nuolat, kiti - tik nakvoja. "Būna visokių naktų. Kartais tenka kviesti policiją, raminti neblaivius benamius. Kai kurie iš jų čia atvežami miegantys. Pabudę veržiasi į laisvę. Negalime jų išleisti - sušals", - šaltą trečiadienio naktį pasakojo budėtojas Anicetas Čepulis, čia dirbantis jau dešimt metų. Budėtojas pasiima raktus ir lydi parodyti benamiams skirtų patalpų. "Mes juos užrakiname, kad netrukdytų kitiems šių namų gyventojams. Jie čia gauna tik nakvynę, šilumą, gali pasinaudoti tualetu. Vakare suleidžiame, rytą septintą išlydime", - pasakoja A. Čepulis. Dviejuose bendrabučio tipo blokuose - keturi kambariai su tualetais. Čia čiužiniai patiesti ant žemės. Taip pageidavo patys benamiai. Trečiasis blokas - tvarkingesnis, su gultais skirtas tvarkingiems svečiams. Kodėl benamiai, gyvenantys "katakombose", keikdavo nakvynės namus? "Čia reikia laikytis bent minimalios tvarkos. Ten galiojo tik jų tvarka", - paaiškina budėtojas. Lengvai pasiekiamas dugnas Pradarome pirmas duris. Nosį užriečia šviežių pagirių, šlapimo ir rūkalų dvokas. Koks jų gyvenimas, tuo ir kvepia. Devyni žmonės guli sukritę ant čiužinių. Juozas - be kojos. Antanas - buvęs inžinierius. Visi kiti kadaise turėję šeimas, būstą, kitus gyvenimo džiaugsmus. Dar kitame kambaryje - panašus kvapas, tačiau mažiau žmonių, galima pasikalbėti. 55 metų Vladas šiandien blaivus. Jis sunkiai atsistoja, nes neseniai buvo smarkiai sumuštas, sulaužyta koja. Vyras susisuka cigaretę iš surinktų nuorūkų, prisidega, užsideda akinius. Jis dvylika metų prasėdėjo kalėjime, kur daug skaitė ir dirbo metalo tekintoju. Dabar jam nereikia kitokio gyvenimo, tik kartais gerai išgerti, užsimiršti, šiltai pernakvoti. Maistas? Jo per akis. Žmonės dažnai prie konteinerių padeda gražiai supakuoto nesuvalgyto maisto. "Šiuo atžvilgiu gyvename kaip karaliai", - sako Vladas ir ištraukia maišelį dešros, duonos, obuolių. Jo draugas 52 metų Petras neturi namų jau 18 metų. Susipyko su žmona, užgėrė ir išėjo. Vyras neigia, kad alkoholis jam sugadino gyvenimą: "Niekaip nerandi darbo, problemos su šeima - ir tu gatvėje. Grįžti nenoriu, nors sūnūs mielai priimtų. Jie net nežino, kad aš benamis - nieko jiems apie save nepasakoju. Sakau - viskas gerai, nesirūpinkit." Pradeda busti pusamžis vyras, dėvintis puikią odinę striukę, nepigius džinsus ir gerus odinius batus. Keturiomis nuropoja iki tualeto, nors jau viską prieš tai buvo padaręs į kelnes. Nusilengvinus grįžta sąmonė, tuomet kyla klausimas: "Kur aš?" Budėtojas paaiškina. Inteligentiškasis vyras išsitraukia telefoną ir skambina žmonai. Paskui - vaikams: "Išvežkite mane iš to durnyno!" Vėliau sėda į taksi ir išdumia namo. Benamiai tik šypteli - štai ir įrodymas, kad žmogui yra tik žingsnis iki "ubago" terbos. "Jį rado miegantį gatvėje. Išgelbėjome jam gyvybę. Kažin ar jis jaučia dėkingumą", - taria A. Čepulis.  | |  | Patalpos su gultais - tvarkingiems benamiams. | | Benamiai į koridorius neišleidžiami, o užrakinami savo kambariuose. |
Beveik šimtas benamių A. Čepulis pasakoja, kad čia tarsi kitas pasaulis, kita tvarka. Šiuose namuose gyvena tie, kurie neturi daugiau kur prisiglausti. Pirmame aukšte apgyvendinami grįžę iš įkalinimo vietų, benamiai bei kiti asmenys, neturintys gyvenamosios vietos. Tokių čia 22. Dar 22-27 žmonės prisijungia kasnakt - ateina pernakvoti. Nuo pirmųjų šalčių 226 kartus benamiai patys beldėsi į duris ir prašėsi nakvynės. Penkis atvežė policija. 92 atvyko greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Iš viso laikinos nakvynės paslaugomis pasinaudojo 94 skirtingi asmenys. Antrame ir trečiame aukštuose - bendrabučio tipo kambariai asmenims ir šeimoms, patyrusioms stichinę nelaimę ar smurtą šeimoje. A. Čepulis sako, kad čia nėra nė vienos visos šeimos. Čia gyvena 29 suaugusieji ir 18 vaikų. Vyras drebia tiesą į akis - tai asocialūs žmonės, kuriems kitokio gyvenimo ir nereikia: "Su benamiais, nors ir pageriančiais, yra daugiau apie ką pakalbėti. Ar nors vienam vaikui pavyko ištrūkti iš šio pragaro ir susirasti naujus namus, sukurti šeimą, įgyti profesiją? Nežinau nė vieno tokio. Arba, išėję iš čia, niekada negrįžta." Šventė - pašalpų diena Kitas tos nakties budėtojas čia dirba vos dvi savaites. Tai 22 metų Justinas Kavarskas, studijuojantis socialinį darbą Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Vaikinas mano, kad galėtų čia dirbti ilgai: "Darbas su rizikos grupėmis gali duoti vaisių. Tai nėra žmnonės su proto negale. Jiems galima padėti. Dar neseniai du pagyvenę šių namų gyventojai per dvi dienas pragerdavo pensiją, o vėliau badaudavo. Mes pradėjome prižiūrėti jų pajamas. Senukai atsigavo, veidai nušvito. Klausinėja, ar neturime kryžiažodžių, lankosi bibliotekoje."  | Greitoji dažnai suteikia taksi paslaugas. Autoriaus nuotr. |
Jaunuolis įsitikino, kad čia dirbti gali žmonės, kurie turi gerą, bet kartu ir kietą širdį. Tie, kurie nori padėti nelaimėliams, tačiau neparsineša jų problemų į namus. Po šių žodžių į kiemą įsuka greitoji. Sanitarai tempia miegantį benamį. Aštuoniolikmetis šių namų gyventojas padeda - pakelia už kojų. Ekipažo slaugytoją, išėjusią iš benamiams skirtų patalpų, supykina. Benamiai yra pačiame visuomenės dugne esantys žmonės, likimo nuskriausti ir atskirti nuo jiems brangių žmonių, nematantys kelio atgal. Šių žmonių likimais pernai buvo sumanęs pažaisti Seimo "šokėjas" Andrius Šedžius, žadėjęs apmokėti "katakombų" išlaikymo kaštus, tačiau to taip ir nepadaręs. Dabar "katakombos" užvirintos. Ar nenorėtų seimūnas dar kartą išgarsėti ir pagelbėti benamiams? "Aš, kaip ir visi Šiaulių gyventojai, moku mokesčius, todėl prisidedu prie jų išlaikymo. Jei kiekvienas verslininkas apsiimtų prižiūrėti socialines sritis, kam būtų reikalinga Savivaldybė?" - lakoniškai išsisuka A. Šedžius. Jis dar priminė, kad mero ir administracijos direktoriaus kalbos apie brangų "katakombų" išlaikymą - melas. Valdininkams, anot jo, tereikėjo sklypo prie benamių slėptuvės.
- Ar mokesčių mažinimas išgelbės mirštantį bulvarą?
-
Oksana LAURUTYTĖ Šiaulių miesto taryba, gelbėdama mirštantį Šiaulių pėsčiųjų bulvarą, ėmėsi pirmųjų žingsnių, kaip palengvinti smulkiųjų verslininkų gyvenimą. Vakar politikai pritarė tam, kad būtų sumažinti nekilnojamojo turto ir nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokesčiai. Ar toks sprendimas iš tiesų paskatins verslo plėtrą centre? Ko gi nori patys bulvare dirbantys įmonių darbuotojai ir vadovai?
 | Pėsčiųjų bulvaras - Šiaulių miesto veidas. Aleksandro OSTAŠENKOVO nuotr. |
Verslininkams lengvatos pagelbėtų Šiauliečiai Šiaulių bulvarą jau senokai padalijo į dvi dalis - turgininkų ir inteligentų. Skiriamoji bulvaro dalis - paminklas šviesuoliui Povilui Višinskiui. Turgininkų dalis ta, kurios pabaigoje - Šiaulių turgus. Inteligentų dalis ta, kurios pabaigoje Dviračių muziejus. Gyventojų srautai parodo, kad toje bulvaro dalyje, kuri veda turgaus link, verslininkai dar kruta, kavinėse ir parduotuvėse lankosi pirkėjai. Inteligentų dalyje viena po kitos užsidarinėja įmonėlės, parduotuvėlės, kuriasi naujos, kurios taip pat po kelių mėnesių užsidaro. Netoli amfiteatro įsikūrusios siūlais prekiaujančios įmonės "Minčių srautas" parduotuvės direktorė Irena Gurčinienė sako, kad žadamas nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimas džiugina. Paskaičiuota, kad nuo praėjusių metų rugsėjo minėto mokesčio dydis parduotuvei būtų apie pusantro tūkstančio litų. "Mes prekiaujame sezoninėmis prekėmis, siūlus žmonės labiau perka žiemą, o vasarą būna dienų, kad į parduotuvę niekas neužsuka. Tegul tik mažina, nes sunkmečiu išsilaikyti labai nelengva", - sako direktorė. Parduotuvė patalpas nuomojasi iš fizinio asmens, todėl nekilnojamojo turto mokestį turi sumokėti pati, o ne savininkas. Jei nuomotųsi iš juridinio asmens, kaži ar mokesčių mokėtų mažiau. Savininkui mokesčiai sumažėtų, o nuomininkams lengvatų jis gali ir nepritaikyti. Kodėl įmonė įsikūrė nepalankioje verslui bulvaro pusėje? Pasak I. Gurčinienės, ši vieta pasirinkta, nes "inteligentų" bulvaro dalyje siūlais niekas neprekiavo. "Gal valdžia galėtų turgų prie Šiaulių viešbučio įkurti? Tada ir šioje bulvaro dalyje daugiau šiauliečių lankytųsi", - šypsosi pašnekovė. Kone metus priešais Šiaulių universiteto technologijų fakultetą veikiančios įmonės "Burbulis" vadovas Arvydas Adomikaitis nukerta - bulvaras tikrai miręs. Užkandinė mažai lankomoje bulvaro dalyje įkurta tikintis, kad čia lankysis dėstytojai, studentai, "Šiaulių" viešbučio gyventojai. "Užeina žmonės, bet jų nėra tiek, kiek reikėtų sėkmingai dirbti. Džiugina tik tai, kad žmonės ateina pas mus pavalgyti ir iš kito miesto galo", - kalba įmonės vadovas. A. Adomikaitis sako, kad įmonė nekilnojamojo turto mokesčio už besibaigiančius metus dar nemokėjo. Šio mokesčio dydis priklauso ir nuo turto vertės. Pradėjus verslą, patalpų vertė buvo 1,200 milijono. Patalpų savininkas pasirūpino, kad patalpos būtų įvertintos iš naujo - dabar jos vertos 400 tūkstančių litų, tad ir nekilnojamojo turto mokestis bus mažesnis. Ką politikai galėtų padaryti, kad padėtų verslui bulvare? Anot A. Adomikaičio, "Burbulis" atidaro naują kavinę "Šiaulių" viešbutyje. "Filialui atidaryti tiek vargo buvo - teko lakstyti į Mokesčių inspekciją, policiją, "Sodrą", pas higienistus pažymoms gauti, teko iš naujo licenciją įsigyti. Juk šiais laikais viskas kompiuterizuota - kam tas lakstymas, jei galima patikrinti įmonės duomenis, įvertinti, kad ji nebankrutuoja, ir leisti plėstis", - sako jis. Sprendimo projektas buvo pakoreguotas Šiaulių politikai mokestinių lengvatų pėsčiųjų bulvare neketina taikyti bankinių, nekilnojamojo turto operacijomis, azartiniais lošimais užsiimančioms įmonėms. Visoms kitoms įmonėms bus trejus metus taikyti minimalūs nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės nuomos mokesčiai. Sprendimo projekte, pateiktame komitetams svarstyti, buvo nurodyta, kad lengvatos netaikomas ir įmonėms, kurios verčiasi didmenine ir mažmenine prekyba objektuose, kurių statinio bendrasis plotas viršija 1000 kvadratinių metrų. Vienas tokių pastatų - Šiaulių prekybos namai. Prekybos namų generalinis direktorius Algimantas Jankauskas įsitikinęs, kad tokio sprendimo projekto Taryba neturėtų patvirtinti. "Sprendimo projektas parengtas nekvalifikuotai. Aš juo domėjausi ir galiu pasakyti, kad jei bus pažeisti įstatymai, teks tartis su advokatais. Ar nepažeidžiami įstatymai, jei išskiriamas vienas objektas? O gal taip daroma tyčia?" - klausė A. Jankauskas. Generalinio direktoriaus nuomone, pagal parengtą projektą lengvatos beveik niekam nebus pritaikytos. Juk daugelis įmonių įsikūrusios statiniuose, kurių bendras plotas viršija 1000 kvadratinių metrų. "Manau, kad Taryba tokio nekvalifikuoto sprendimo patvirtinti neturėtų. Jis tik sukeltų daugiau neaiškumų, nei pagelbėtų verslininkams", - teigia A. Jankauskas. Politikai vis dėlto projektą pakoregavo. Lengvatų nuspręsta netaikyti tiems statiniams, kuriuose vienas juridinis ar atskiras asmuo naudoja daugiau nei 1000 kvadratinių metrų ploto patalpas. Dėl lengvatų teks pasirašyti sutartis Skaičiuojama, kad dėl lengvatų į kitų metų biudžetą nepateks maždaug 300 tūkstančių litų, tačiau tikimasi, kad tai atgaivins ištuštėjusį bulvarą ir pinigai į biudžetą sugrįš gyventojų pajamų ir verslo liudijimų mokesčių pavidalu. Bus skatinami ir tie verslininkai, kurie dirba bulvaro prieigoms priskiriamoje teritorijoje. Tai teritorija, ribojama Vytauto g., Aušros alėjos, Žemaitės g. ir Draugystės prospekto. Nekilnojamojo turto ir nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifai jiems bus mažesni, bet ne tiek daug, kiek dirbantiems bulvare. Paskaičiuota, kad bulvare ir prieigose veikia apie du šimtus įmonių. Politikai, nors ir aptarę klausimą komitetuose, vis dėlto Tarybos posėdyje pasiginčijo. Arvydas Mockus ir Gintaras Karalevičius nedalyvavo balsuojant, mat A. Mockus bulvare turi nekilnojamojo turto, o G. Karalevičius - įmonę. Politikas Jonas Bartkus kalbėjo, kad prekybos centrai "pavogė" žmones iš bulvaro, tad mokesčių lengvata bus atkurtas teisingumas. Leonas Strazdauskas teiravosi, ar tikrai sumažinus mokestį bus pagelbėta verslininkams, ir siūlė pagalvoti, kuo dar jiems galima padėti. Sprendimo projektą rengusi darbo grupė buvo susitikusi su verslininkais, diskutavo, išklausė jų pageidavimų, tad manoma, jog pritaikius mokesčių lengvatą bus naudos abiem pusėm. Tiesa, įmonių savininkai - juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys, kad jiems būtų pritaikytos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos, turi atvykti į Savivaldybę ir su administracija pasirašyti sutartis.
- Kas nori užtvenkti upės bėgimą?
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Dar pavasarį Seimo komitetams pateiktas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas sulaukė prieštaringų vertinimų. Praėjusią savaitę, kai šis įstatymas turėjo būti svarstomas, Lietuvos žaliųjų judėjimas ir judėjimas "Už gamtą" "užvertė" Seimo pirmininkę bei parlamentarus elektroniniais laiškais ir faksogramomis, raginančiomis nepritarti masinei hidroelektrinių statybai ir paskutinių natūralių Lietuvos upių sunaikinimui.
 | | Šiaulių apskrityje dauguma užtvankų statyta daugiau nei prieš keturis dešimtmečius, o užtvankos tarnavimo laikas paskaičiuotas 50 metų. Autoriaus nuotr.
|
Įstatymas grąžintas Vyriausybei tobulinti, tačiau klausimas, kam reikia daugiau hidroelektrinių, išlieka. Paskaičiuota, kad Lietuvoje veikiančios hidroelektrinės pagamina tik apie pusę procento šalyje sunaudojamos elektros energijos. Energijos išgavimą įmanoma padidinti tik iki vieno procento, jei būtų pastatyta dar 30 hidroelektrinių. Žaliųjų teigimu, tarybiniais metais vykdant melioraciją, pristačius užtvankų, ekologiniu požiūriu prarastų upių baseinai sudaro daugiau nei 80 procentų. Kėsinamasi į upes Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pateikė Seimui įstatymo projektą, kurio 13 straipsnyje yra suformuluotas uždavinys iki 2020 metų bendrą hidroelektrinių galią padidinti nuo 127 MW iki 250 MW. Savo kreipimesi į Seimą "Už gamtą" ir Žaliųjų judėjimo nariai minėjo: "Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad to neįmanoma pasiekti nestatant užtvankų ant didžiųjų Lietuvos upių - Nemuno ir Neries - bei svarbiausių jų intakų – Minijos, Jūros, Dubysos, Merkio, Šventosios, Žeimenos. Taip būtų paskandinti dešimtys tūkstančių hektarų išskirtine biologine įvairove bei kultūrine verte pasižyminčių upių slėnių ir galutinai užblokuoti dar likę žuvų migracijos keliai. Tarybiniai melioratoriai sunaikino 85% Lietuvos upių, o likusius 15% pasiryžę sunaikinti kai kurie nepriklausomos Lietuvos politikai." Žalieji tvirtina, kad politikų užmojai - per dideli. Pagal ES direktyvas užtenka hidroelektrinių galią padidinti iki 141 MW. Norint tai padaryti, nereikia statyti naujų užtvankų, tiesiog reikia įrengti hidroturbinas esamose. Gamtos sargai taip pat aiškina, kad naujų hidroelektrinių statyba pažeistų Lietuvos Saugomų teritorijų ir Vandens įstatymus, Bendrosios ES Vandens politikos direktyvos ir mūsų tarptautinius įsipareigojimus dėl migruojančių gyvūnų apsaugos. Daugiau žalos Lietuvos žaliųjų vadas Rimantas Braziulis teigia, kad hidroelektrinės lygumų šalyse seniai pripažintos žalingomis, o jų efektyvumas - niekinis. Energetikai dar sovietmečiu Kauno hidroelektrinę pateikdavo pavyzdžiu, kaip nereikia daryti. Žalieji pateikia akivaizdų pavyzdį, kaip užtvankomis buvo pakenkta gamtai. Šiuo metu tėra vos žingsnis, kad ypatingas Lietuvos upelis būtų sunaikintas. Ir tą žingsnį planuojama žengti – pastatyti dar vieną užtvanką ant Siesarties upės! Ūkininkas ant šio upelio ketina statyti antrą hidroelektrinę. Vieną jau pastatė. Siesarties upė - viena iš nedaugelio Lietuvoje nesugadintų melioracijos. Sakoma, jog tai etaloninė upė, reprezentuojanti Rytų Lietuvos upių tinklą. Tai upė, kurioje neršia lašišos. Aplinkos ministerija atsisakė išduoti leidimą hidroelektrinei, tačiau ūkininkas atkakliai atakuoja instituciją raštais. Žaliesiems atrodo keista, kodėl J. Šimėnas vis pateikia Seimui tokius siūlymus, nors mokslininkai seniai patvirtino – Lietuvoje hidroenergetiniai ištekliai beveik išsemti. Kiekvienoje seniūnijoje - po užtvanką Yra galimybė padaryti taip, kad vanduo pagamintų apie vieną procentą elektros energijos Lietuvoje. Šalyje yra per pusantro tūkstančio užtvenktų ežerų. Dauguma užtvankų yra remontuotinos, o per 200 užtvankų visai neturi šeimininkų - yra apleistos. Jei jas suremontuotume, galėtume padidinti žaliosios energijos gavybą. Visose Šiaulių apskrities seniūnijose yra bent po vieną užtvanką. Dauguma jų pastatytos daugiau nei prieš keturis dešimtmečius, o užtvankos tarnavimo laikas paskaičiuotas 50 metų. Pirmus du dešimtmečius užtvanka didelių investicijų nereikalauja. Aplinkos ministerijos duomenimis, yra pripažintos dvi dešimtys nedidelių užtvankų, kurios jau nebus atstatomos, o jų buvimas kraštovaizdžiui ar rekreacijai nėra reikšmingas. Sutvarkyti apleistas užtvankas Pusė didesnių užtvankų gana gerai prižiūrimos. Jos aptvarkytos, šalia kai kurių pastatytos hidroelektrinės. Šalyje veikia 82 hidroelektrinės, kurios pagamina apie pusę procento šalyje sunaudojamos elektros energijos. Energijos išgavimą būtų įmanoma maksimaliai padidinti iki vieno procento, jei būtų pastatyta dar 30 hidroelektrinių. Apie 200 nemažų užtvankų šalyje yra bešeimininkiai statiniai. Jų būklė - blogiausia. Vienos vidutinės užtvankos remonto sąmata gali viršyti milijoną litų. Šiuo metu nėra sudarytos specialios programos užtvankoms gelbėti. Naudojama laukimo taktika - užtvankose vanduo nuleistas iki saugaus lygio, laukiama ekonomiškai geresnių laikų.
- www.etaplius.lt vieneri!
-
Jolanta Šaltkienė Naujienų portalas www.etaplius.lt švenčia savo pirmąjį gimtadienį. Pasak portalo redaktorės Evos Jagminaitės, ateities planų yra daug, tačiau atskleidžia tik artimiausią naujieną - portale netrukus bus pradėtos transliuoti tiesioginės vaizdo konferencijos.
 | | "Jei prieš dešimtmetį man kas nors būtų ėmęs aiškinti, kaip smagu vartyti elektroninį laikraštį, būčiau smagiai pasijuokusi. Tuomet atrodė nėra didesnio malonumo, nei šeštadienio rytą prie puodelio kavos vartyti laikraštį", - sako portalo redaktorė Eva Jagminaitė. Techninis portalo darbuotojas Nerijus Jakimavičius prisipažįsta, kad prieš pradėdamas dirbti naujienų portale tiek daug nežinojo apie miesto aktualijas. "Dabar suprantu, kad žinių srautas ir sparta yra milžiniška. Kartais per dieną įvyksta tiek įvykių, kad vos spėju sudėti į portalą informaciją, - sako jis. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Nori sužinoti pirmas - privalai gyventi virtualiame pasaulyje Visuomenė žiniasklaidai tapo daug reiklesnė, nori žinoti tuoj pat su visomis smulkmenomis, todėl labai svarbu dirbti operatyviai. "Būtent tai ir stengiamės daryti, informuoti Šiaulių regiono gyventojus tada, kai kiti dar tik rašo, renka informaciją, ruošia reportažus arba išvis nežino. Dirbame žingeidiems, smalsiems, t. y. tiems, kurie nenori laukti rytojaus laikraščio ar vakaro žinių, kad sužinotų dienos aktualijas, - sako redaktorė. - Atrenkame tą informaciją, kuri yra svarbi Šiaulių regiono gyventojams, kituose miestuose ar užsienyje gyvenantiems šiauliškiams, kad jiems nereikėtų klaidžioti respublikiniuose portaluose ieškant menkiausio Šiaulių paminėjimo. Stengiamės, kad "kieme" vykstančios žinios būtų lengvai pasiekiamos." Žiūri, kai nori, sužinai, kai atsitinka Redaktorė sako, kad su internetu per pirmuosius portalo gyvavimo metus nesiskyrė nei ji, nei techninis portalo darbuotojas Nerijus Jakimavičius. Abu nuolat "online", nes vos tik kas nors nutinka, reikia pateikti informaciją. Didžiausias naujienų portalo privalumas – lankytojas gali žinias sužinoti nelaukdamas, kol naujieną išspausdins laikraščiai, praneš radijas ar parodys vakaro žinių laidos. "S plius" televizijos rengiamas "Šiaulių žinias" ar kitas laidas portale lankytojai gali pasižiūrėti jiems patogiu metu, peržiūrėti keliskart. Bendravimas su lankytojais - prioritetas "Atsitiktinai nufilmavęs mušamą benamį ir atsiuntęs mums, policijai pilietiškas jaunuolis padėjo išaiškinti nusikaltimą. Dažnai sulaukiame ir neįgaliųjų vietose pasistačiusiųjų automobilį nuotraukų, netvarkingų miesto valdžios apleistų vietų vaizdų", - sako vartotojų atsiųstas naujienas tikrinantis N. Jakimavičius. Per pirmuosius portalo gyvavimo metus rubrika "Paklausk specialisto" tapo puikia galimybe gyventojams paklausti teisininkų, mokesčių inspekcijos specialistų, miesto valdininkų ir kitų konsultantų tokių klausimų, į kuriuos gyventojams patiems sudėtinga rasti atsakymą. Beveik kas savaitę "Konkursų" rubrikoje – nauja galimybė laimėti vertingų prizų. Kasdien atnaujinamos apklausos, kuriose – šiauliečiams aktualūs klausimai. Naujienų portalas tapo ir patogiausiu būdu pasitikrinti "S plius" elektroninį paštą. Be geros komandos – nė iš vietos "Vos tik kas nors įvyksta, pirminę informaciją portalui Žinių tarnybos komanda praneša telefonu, o grįžę į redakciją papildo. Jiems dar ir vakaro žinias paruošti reikia, perduoti informaciją respublikiniams kanalams. Žaviuosi šių žmonių darbštumu, kruopštumu ir nuosekliu darbu. Toks komandinis darbas – sėkmės garantas", - kolegas giria Eva. Portalo redaktorė prisipažįsta, kad dėl kai kurių temų portale jai nebereikia sukti galvos, mat sporto rubriką kuruoja sporto žurnalistas ir operatorius Justinas Visockas, kriminalines naujienas perduoda Artūras Konderauskas, kino rubrikoje bei "S plius" televizijos laidų skiltyje karaliauja programų direktorius Saulius Pučinskas. Neseniai www.etaplius.lt kolektyvą papildė gabių studentų komanda Jolita Kirkilaitė, Monika Skistenytė, Stasys Šlioža. Prieš rinkimus atsipalaiduoti politikams neleidžia ir jų "priešrinkiminius burtus" gvildena Virginija Ladietienė. Komentarų skiltyje rašo ir žurnalistinės duonos pasiilgstanti Nijolė Saimininkienė, Petras Dargis. Fotoreportažus ruošia fotografas Artūras Staponkus. Netrukus - naujovė Metus tegyvuojančio portalo komandos pastangos neliko nepastebėtos - pavasarį vykusiame novatoriškos žiniasklaidos konkurse "Nmedia" portalas buvo apdovanotas už interaktyvumo didinimą ir skatinimą bei už didžiausią pažangą regioninėje žiniasklaidoje. Vos startavusio portalo komanda 2009-ųjų verslo ir pasiekimo parodoje džiaugėsi "Metų paslaugos" titulu. Redaktorė pasakoja, kad netrukus planuojama pradėti tiesiogines vaizdo konferencijas. "Kas bus svečiai? Kviesime visus, kurių šiauliečiai pageidaus: aktorius, dainininkus, valdžios atstovus. Pasiūlymus ir klausimus galite jau dabar siųsti el. paštu etaplius@splius.lt. Net neabejojame, kad šiauliečiai turi aibę neatsakytų klausimų, kurie ne visada patinka valdininkams, tačiau tiesioginio eterio metu būtų nesolidu bėgti nuo atsakymo", - sako redaktorė. Portalas www.etaplius.lt atviras Jūsų pasiūlymams, kuriuos galite siųsti el. paštu redakcija@splius.lt. Siūlyti galite viską: naujas rubrikas, įdomias straipsnių temas, savo parašytus straipsnius, rašinėlius, fotografijų galerijas iš savo bendruomenės gyvenimo.
- Pašalpų sistema tvirkina ar gelbėja?
-
Oksana LAURUTYTĖ Šalies valdžios atstovai, vertindami į skurdo spąstus pakliuvusių žmonių situaciją, prakalbo, kad daugeliui gyvenimas iš pašalpų gali pasidaryti patrauklesnis nei grįžimas į darbą. Teigiama, kad pašalpomis gyventojai ištvirkinti, kad Lietuva jau užaugino žmonių kartą, norinčią gyventi iš pašalpų. Bedarbiai šiauliečiai sako, jog ne pašalpos kaltos dėl to, kad žmonės mieliau renkasi būti išlaikomi valstybės. Jei būtų padidinta minimali alga, dirbtų daugelis. Tačiau didžiausia problema - rasti darbą.
Ką atimti iš negaunančiųjų pašalpų? Trisdešimtmečių šiauliečių trijų asmenų šeima šiuo metu gyvena iš pinigų, kuriuos per kelerius metus uždirbo Londone dirbęs šeimos galva. Jokių pašalpų - bedarbio, socialinių, išmokos vaikui - ir jokių kompensacijų jie negauna. Mažametę dukrą auginantiems Dijanai ir Tomui tokia "laimė" teko, kai jie nusprendė grįžti į gimtąją šalį gyventi ir susilaukti daugiau vaikų. "Šiauliuose mūsų namai, čia mūsų šaknys. Jei situacija nepasikeis ir nerasime darbo, išvažiuosime. Tik dabar jau - visam laikui", - sako Dijana. Kol šalies valdžia, siekdama efektyvinti socialinių pašalpų skirstymo sistemą, svarsto, kiek sumažinti pašalpas tiems asmenims, kurie nesiekia įsitvirtinti darbo rinkoje, šiauliečiai sutuoktiniai tegali gūžčioti pečiais. Ką būtų galima atimti iš tų, kurie ir taip jokios pagalbos iš valdžios negauna? Valdžia dejuoja, kad žmonės bėga iš Lietuvos, bet ką pasiūlo grįžtantiems ir ieškantiems darbo? Nieko. Dijana pasakoja, kad į Londoną abu nusprendė vykti tada, kai ekonomine krize dar nekvepėjo. Sutuoktiniai turėjo darbą: Dijana dirbo ūkvede, jos vyras - vadybininku. Uždirbdavo šiek tiek daugiau nei minimalią algą. Būsto kainos prieš kelerius metus buvo neįkandamos, tad Dijana ir Tomas nusprendė, kad šeimos lizdelį galės įsigyti tik užsidirbę užsienyje. Londone sutuoktiniai įsidarbino oro uosto restorane. Dirbo po 14 valandų per parą nuo 3 valandos nakties iki 15 valandos dienos. Dijana pradėjo lauktis dukros, gimdyti nusprendė Lietuvoje. Motinystės pašalpa gimus vaikui buvo apie tūkstantį litų, tačiau ji mamai mokėta tik metus. Moteris nusprendė dukrą auginti iki trejų metų, tad dvejus metus su vyru gyveno nuomojamame bute Šiauliuose iš to, ką uždirbdavo vyras. Kai pasidarė striuka su pinigais, visi trys vėl išvyko į Londoną. Tomas vėl dirbo oro uoste, Dijana - "Mc'Donalde". Vaiką globojo pakaitomis - vienas dieną, kitas naktį, tačiau nuo tokio įtempto gyvenimo sušlubavo Dijanos sveikata, todėl ji su dukra grįžo į Lietuvą. Moteris prisiglaudė pas mamą name be patogumų ir užsiregistravo Darbo biržoje. Pašalpos - tik laikinai "Penkis mėnesius gaudavau apie 600 litų dydžio bedarbio pašalpą. Labai ieškojau darbo, zyziau tol, kol Darbo birža mane nusiuntė į apskaitininkų kursus. Penkis mėnesius, kol mokiausi, gaudavau maždaug 500 litų pašalpą. Paskutinį kartą iš valstybės pašalpą gavau birželį. Nuo to laiko negaunu jokios paramos - nei socialinių išmokų, nei kompensacijų, nei 52 litų dydžio išmokos vaikui", - sako Dijana. Moteris sako, kad Darbo birža jai nepasiūlė jokio darbo. Dijana nesėdi rankų sudėjusi - ieško jo pati, siunčia potencialiems darbdaviams CV, vaikšto į susitikimus, tačiau, panašu, mažo vaiko mamos niekas į darbą priimti nelinkęs. Sutuoktiniai pavargo keletą metų gyventi atskirai, nori susilaukti daugiau vaikų, tad Tomas nusprendė grįžti į Lietuvą. Užsiregistravo Darbo biržoje, tačiau vadybininko darbą rado pats ir prieš savaitę pradėjo dirbi. "Paskaičiavome, kad minimaliems poreikiams patenkinti mūsų trijų asmenų šeimai per mėnesį reikia apie du tūkstančius litų. Vyras tokios algos negaus, tad man darbą rasti būtinai reikia", - sako Dijana. Moteris teigė, jog kreipėsi į Socialinės paramos skyrių dėl pašalpų, tačiau sužinojo, kad jos jai nepriklauso. Kadangi vyras dirbo užsienyje, ji turėtų pristatyti pažymas apie gautas pajamas. "Londone jo alga buvo didelė, tad į pašalpų gavėjų gretas mes nepateksime", - sakė Dijana. Į Socialinės paramos skyrių dėl pašalpų ir išmokos vaikui ji galės kreiptis tik kitąmet, kai turės įrodymą, kiek šiuo metu uždirba jos sutuoktinis. "Man labai reikia darbo, tačiau jo aš niekur nerandu", - kalba moteris. Tiesa, Dijana įsitikinusi, kad pašalpų sistema tikrai lepina žmones. Ji pažįsta moterį, kuri, gyvendama su vaiku ir būdama išsituokusi, iš valstybės gauna apie 700 litų pašalpą sau ir vaikui. Maža to, vaikas nemokamai maitinamas mokykloje, jiems kompensuojama už šildymą ir karštą vandenį, tad moteriai dirbti neapsimoka. "Kol minimali alga bus tokia maža, daugeliui dirbti tikrai neapsimokės", - sako pašnekovė. Atsisakančiųjų dirbti buvo visada Šalies valdžia jau svarsto, ar nevertėtų didinti minimalios algos. Premjeras Andrius Kubilius nėra tikras, ar bus pritarta jo sudarytos specialios darbo grupės pasiūlymui ją didinti. Viena premjero sudarytos darbo grupės siūlomų priemonių – didinti minimalią mėnesio algą nuo 800 iki 900–1000 litų. Taip pat darbo grupė siūlo tikslingai mažinti paramą, mažas pajamas gaunantiems bei valstybės remiamiems žmonėms peržiūrėti mokesčius. A. Kubiliaus teigimu, aišku, kad pašalpos tapo labai konkurencingos minimalaus atlyginimo atžvilgiu. "Galime išsiugdyti, kaip čia pavadinti, tokią socialinę ligą, socialinę bėdą, kad žmonės pripras prie pašalpų ir nebenorės eiti dirbti", - teigė jis. Siekiant socialinių pašalpų skirstymo sistemos efektyvumo, šiuo metu svarstoma sumažinti pašalpas tiems asmenims, kurie nesiekia įsitvirtinti darbo rinkoje. Jei asmuo nerastų motyvacijos dirbti, jam pašalpa išvis nebūtų skiriama. Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė nemano, kad žmonės nenori dirbi, o tenori pašalpų. "Kodėl 2006 ar 2007 metais jie norėjo dirbti, o dabar nebenori?" - klausė ji. Šiaulių darbo biržos vadovo pavaduotoja Jolanta Mikšionytė sutinka, kad 2006-2007 metais buvo kita darbo rinkos situacija - žemas nedarbo lygis, daug darbo pasiūlymų. Vidutinis nedarbo lygis 2006 metais buvo 2,3 proc., 2007 metais - 3,5 proc. 2006-2007 metų pabaigoje bedarbių buvo 3000, o per metus buvo užregistruota per 7000 bedarbių. Darbo pasiūlymų vidutiniškai per metus buvo registruojama per 9000, o per metus įsidarbino vidutiniškai 5000 bedarbių. Per 2010 metų 10 mėnesių įsidarbino apie 9000 bedarbių tiek nuolatinėse, tiek terminuotose darbo vietose. "Teigti, kad visi bedarbiai nenori dirbti, negalima, tačiau tarp užregistruotų asmenų tikrai yra dalis bedarbių, turinčių žemą motyvaciją dirbti. Ir 2006-2007 metais buvo atvejų, kai bedarbiai atsisakydavo siūlomo darbo, tačiau tuo metu galiojo kitos teisės aktų nuostatos, numatančios sankcijas už atsisakymą dirbti", - sakė J. Mikšionytė. Gaunant pašalpas, dirbti "už minimumą" nenaudinga 2010 metų lapkričio 1 d. Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje buvo užregistruota per 14 tūkst. bedarbių. Registruotas nedarbas siekė 12,2 proc., o per mėnesį už pažeidimus registracija darbo biržoje panaikinta per 700 bedarbių. Šie bedarbiai pašalinti iš Darbo biržos už tai, kad atsisakė dirbti ar atvykti į darbo biržą gauti pasiūlymą dirbti. Atsisakoma dirbti tuos darbus, už kuriuos mokamas minimalus darbo užmokestis, kai ilgos darbo valandos, nepakankamai geros darbo sąlygos. Atsisakoma dirbti pardavėjais, virėjais, siuvėjais, pardavimo vadybininkais, tarptautinių pervežimų vairuotojais, automobilių remontininkais. J. Mikšionytės nuomone, šiuo metu bedarbiams, kurie gauna socialinę pašalpą ir kompensacijas už komunalinius patarnavimus, dirbti už minimalią algą nėra naudinga. Tačiau yra ir kita medalio pusė - kuo ilgiau žmogus nedirba, tuo labiau menkėja jo galimybės integruotis į darbo rinką, teigiamas savęs vertinimas bei savigarba. Ekonomistai teigia, kad kai nedarbo lygis siekia 4-5 proc., manoma, kad nedarbo lygio įtaka šalies ekonomikai yra minimali.
- Aiškiaregė - apie politikus ir vyrą bei moterį
-
Oksana LAURUTYTĖ Garsiausia Latvijos ragana Inga Janovska sako, kad kiekvienas žmogus gali būti meru, tačiau ne kiekvienas gali būti geru meru. Pažvelgusi į pateiktas Šiaulių politikų fotografijas aiškiaregė išdėstė, ko galima tikėtis, jei nurodytas asmuo taptų miesto galva. Tarptautinės vyrų dienos proga kalbėjomės ir apie vyrus bei vyro ir moters tarpusavio santykius.
 | Ingai Janovskai - 48-eri, jos vyrui - 39-eri, jie Rygoje gyvena taip, kad būtų kartu ir netrukdytų vienas kitam namuose. "Aš nepriimčiau į namus vyro, kuris mane išdavė. Aš nemėgstu šiukšlių... Žinau, kad net būdama 70-ies, galėčiau ištekėti. Juk nors vienas vyras pasaulyje atsiras, kuris panorės mane, tokią gražią, iškalbingą, tokią moterišką ir kuklią, vesti", - šypsosi pašnekovė. Tatjanos JEGOROVOS nuotr. |
Fotografijų kiekį atspėjo iškart Savaitgalį Šiaulių studijoje "Sielos harmonija" apsilankiusi aiškiaregė Inga Janovska sėdi apšviesta žvakių. Tamsoje švyti tik dvi ryškios tamsiai rudos akys. Moteris kresteli galvą, juodais storais ilgais garbanotais plaukais ir nusišypso. Ne, ji toli gražu neprimena raganos - atrodo žavi, miela, charizmatiška moteris. Padedu pluoštelį Šiaulių politikų fotografijų. "Į visas dešimt aš nežiūrėsiu. Per daug", - nustebina ji. Nežinojau, kad atsinešiau dešimt fotografijų. "Man išsyk iš kažkur skaičius dešimt atsirado", - nusijuokia aiškiaregė. Paėmusi Šiaulių mero Genadijaus Mikšio fotografiją ji tepaklausia, koks jo vardas. Inga nežino, kad jis Šiaulių meras. Žvelgia į fotografiją ir sako iškart matanti, kad šis žmogus jau žino, ką reiškia būti meru ir kas yra politika. "Kai šalia vyro stovi dvi moterys, iškart galiu pasakyti, su kuria moterimi jis jau miegojo. Su šiuo žmogumi – tokia pat situacija. Matyti, kad su valdžia ir politika jis jau "miegojo", - sako Inga. Jos teigimu, Genadijus turi didelę ūkiškumo patirtį. Sprendimus priima ambicijų skatinamas ir miesto labui, tačiau savo partijos narius proteguoja. Jis atlieka gerus darbus, tačiau nieko naujo miestui pasiūlyti negali. Jei miesto mere būtų moteris, ji pateiktų naujovių. Inga paima vicemerės Daivos Matonienės fotografiją. Sako, kad ši moteris Šiauliams gali pasiūlyti labai daug naujo. Ji kuria grožį aplink save ir sukurtų gražius Šiaulius. Vis dėlto, Ingos teigimu, Daiva neturi ūkiškumo patirties – nežino, kaip keisti kanalizaciją, tiesti kelius, statyti namus, o miesto galva turi tai išmanyti ir turėti patirties. Ištiesiu seimūno Andriaus Šedžiaus fotografiją. "Šis žmogus yra ambicingas, nori padaryti ką nors ryškaus, didelio, tačiau gerą darbą atliktų tik todėl, kad tai leistų jam išgarsėti. Ne todėl, kad gerą darbą padarytų, bet todėl, kad tai jam suteiktų šlovę. Tai ne priežastis tapti meru. Nenoriu konkrečiai sakyti apie šį žmogų, bet neretai politikai daro didelius darbus, kad atsiriektų savo dalį. Kuo darbas didesnis, tuo ir jam tenkanti dalis didesnė", - sako ji. Inga paima Vidmanto Japerto fotografiją. Paklaususi, kuo jis vardu, Inga sako, kad iš karto matyti, kad jis – verslininkas. Tai – didelis privalumas miesto galvai. "Jis moka daryti pinigus ir gali padėti miestui jų užsidirbti. Jo geri ryšiai su užsieniečiais, yra geras organizatorius, o miestui to reikia, kad neimtų rūgti", - sako Inga ir atsisako daugiau komentuoti fotografijas. Pavargo. Reikia žuvies - eik į žuvies parduotuvę Šeštadienį pasaulis minėjo Tarptautinę vyrų dieną. Inga apie šią dieną nieko nebuvo girdėjusi, todėl nudžiugo sužinojusi ir pažadėjo visiems pažįstamiems vyrams išsiųsti SMS. Inga sako, kad šiais laikais būti vyru labai sunku. Vyrui, kuris buvo vedęs kelis kartus ir išsiskyrė, iš tikro ne nesiseka, bet labai sekasi. Juk net kelios moterys panoro būti jo žmonomis! "Būna moterų, kurios tinkamos tik vienam kokiam nors vyro gyvenimo etapui. Vyras tobulėja, moteris būna šalia, bet po kelerių metų vyras ją "išauga" - na, kaip augdami žmonės išauga batus. Todėl vyras ją pameta", - sako pašnekovė. Yra vyrų, kurie visą savo laiką skiria pinigams uždirbti. Pasak aiškiaregės, moterį jie apleidžia. Moteris turi įvertinti, kiek jis dėl jos daro, tačiau svarbiausia – ne norėti, kad vyras visada būtų šalia. Reikia būti tokia, kad vyras norėtų būti šalia. "Moteris dažnai sako, kad vyras "privalo", bet tai didelė klaida. Vyras neprivalo. Štai pabandytų vyras pasakyti moteriai, kad ji privalo jam skalbti, lyginti, gaminti maistą... Ką ji atsakytų? Nieko ji neprivalo. O moteris dažnai iš vyro tos prievolės reikalauja", - sako ji. Pasaulyje gyvena daug nelaimingų žmonių. Moterys dažnai sako, kad vyrų nėra, o jei ir yra, tai jie – homoseksualai, impotentai arba alkoholikai. Vyrai dažnai sako, kad moteris arba elgiasi kaip maža mergaitė, arba nori, kad vyras jai nusilenktų. "Ir vieni, ir kiti – neteisūs. Tiesiog nuostabus vyras nesusitinka su nuostabia moterimi. Savo žmogaus reikia ieškoti, o ne laukti", - sako Inga ir pateikia pavyzdį. - Štai 32-ejų metų buhalterė ištisą dieną praleidžia kabinete. Ar šiame kabinete ji sutiks nuostabų vyrą? Aišku, kad ne. Vyro reikia ieškoti. Juk jei tau reikia žuvies, tai eini į žuvies parduotuvę, tiesa? Žinoma, moteris turi stengtis visada gerai atrodyti, nes jei tuo metu, kai ji sutiks nuostabų vyrą, atrodys blogai, jis jos gali nepastebėti." Inga sako pastebėjusi, kad Šiauliuose gyvena labai gražios moterys, kurios atrodo gerokai jaunesnės, nei yra iš tikro. Šiauliuose labai gera aura ir visai nesvarbu, kad čia nėra upės, kuri išneštų blogą energiją. Per Šiaulius eina kelias, jungiantis šalis, todėl per Šiaulius plūsta pinigai, o pravažiuojantys miestą ar atvykstantys žmonės čia atneša naują energiją. Todėl Šiauliai nuo krizės nukentėjo mažiau nei kiti miestai. Būti ar nebūti 125-ąja vištele? Kai Inga atvyksta į Šiaulius, pas ją konsultuotis ateina įvairūs žmonės. Atsineša fotografijų, prašo paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, turi problemų su mama, kodėl nemyli sesuo, kur stoti dukrai, ar ją myli jos vyras. "Kai matau, kad vyras moters nemyli, jai taip ir pasakau. Sakau, kad jis jos nemyli taip, kaip jai to norėtųsi. Moteris mato, kad vyras ja rūpinasi, bet ji nori, kad jis, pavyzdžiui, nuogas šoktų po jos langais ir dainuotų serenadas... Na, negali rūpestingas vyras amžinai būti romantiškas", - kalba pašnekovė. Ingos teigimu, meistriškai asistuoti, išmanyti gundymo meną iš prigimties tegali vienas vyras iš dešimties. Iš kur paprastam, geram, nepatyrusiam vyrui mokėti saldžiai kalbėti? Jei vyras apipila moterį komplimentais, elgiasi lyg tikras žavuolis, moteris turi žinoti, kad ji jam bus kokia nors 125-ta vištelė. Juk iš kur jis išmoko asistuoti, jei ne iš būrio kitų moterų", - šypsosi ji. Štai nori moteris turėti vyrą "mačio". Bet "mačio" yra labai pavydus, tačiau pats dažnai būna neištikimas. Aistringą vyrą viena moteris retai gali patenkinti, tai jei jis "nepavalgė" namuose, pasisotins kitur. Jei vyras yra viršininkas, ar moteris gali tikėtis, kad jis nevadovaus ir namie? Abejotina, nebent žmona yra tokia, kuri gebės jį laikyti po padu. "Pastebėjau, kad šiuolaikinės moterys nenori kurti santykių. Jos nori, kad viskas atsirastų be pastangų, nori, kad vyrai paskui jas bėgiotų. Save gerbiantis, tikslą turintis vyras nesižemina, nebėgioja paskui moterį. Jei vyras bėgioja paskui moterį, jis jai greitai atsibosta", - sako ji. Vyrui reikia suteikti antrą šansą Inga pasakoja, kad nė vienas vyras, mokantis užburti moterį dėmesiu ir kalbomis, nėra tinkamas šeimyniniam gyvenimui. "Vyras, pamatęs lemtingą moterį, dažniausiai pasakys kokią nors kvailystę", - sako ji. Juk normaliam tvarkingam vyrui "žemė po kojomis išslysta" vieną ar du kartus gyvenime. Štai sėdi jis kokioje nors kavinėje per pietų pertrauką ir pamato Ją. Ji geria kavą taip, kad jis užsimano būti tuo kavos puodeliu. Ji pyragėlį valgo taip, kad jis trokšta būti tuo pyragėliu. Jos lūpytės nuostabios, sijonėlis nei per ilgas, nei per trumpas. Ar gali vyras jai pasakyti, kad nori su ja, pirmą kartą pamatyta, eiti į pasaulio kraštą. Sėdi jo svajonė, o vyras prie jos priėjęs tegali nemokšiškai paklausti, kur yra biblioteka. Tai absoliuti nesąmonė, todėl moteris prie jos priėjusiam vyrui turi nusišypsoti ir suteikti antrą šansą", - kalba tarpusavio santykių konsultantė. Ingos teigimu, labiausiai pasaulyje vyras bijo moters atsisakymo. Juk vyras nori būti nugalėtoju ir jei jis paklausia moters, kiek valandų, ji gali jam atsakyti, kad taip originaliai su ja niekas dar nebandė susipažinti, ir pasakyti, kad jis – geras pašnekovas. Tada ji sužinos, kad jis iš tikro toks yra ir kad jam labai patinka jo darbas, kad jis labai rūpestingas. "Mūsų laikais būti vyru – labai sudėtinga", - sako ji. Gyvenant kartu, moteris savo perdėtu buitiniu rūpesčiu pati išvaro vyrą iš namų. Štai jis patraukė pagalvėlę, kad atsisėstų, o moteris puola ją taisyti, deda į vietą. Vyras pasijunta negyvenantis šiuose namuose, todėl ir išeina. "80 procentų interjerų sukūrė moterys. Vyrui nėra gera ten, kur karaliauja servetėlės", - sako ji. Inga Janovska - tradicinės ir holistinės medicinos bei ajurvedos žinovė, aiškiaregė, Baltijos šalių fengšui instituto direktorė, meilės dao, reiki žinovė, ciguno (pagalbos kūnui ir dvasiai) mokytoja, tarpusavio santykių konsultantė. Kelerius metus ji praktikavosi Šaolinio vienuolynuose, mokėsi pas mokytojus Kinijoje, Indijoje, Tibete, Nepale, Izraelyje, Nigerijoje, Vokietijoje, Ukrainoje. Inga Janovska apie Genadijų Mikšį: "Su ta moterimi jis jau yra miegojęs"; Daivą Matonienę: "Ji kuria grožį aplink save"; Vidmantą Japertą: "Jis moka daryti pinigus"; Andrių Šedžių: "Gerą darbą atliktų tik todėl, kad tai leistų jam išgarsėti."
- "Sodroje" vis dar akmens amžius
-
Oksana LAURUTYTĖ Informacinių technologijų klestėjimo laikais, kai internetu galima pirkti, parduoti, deklaruoti, registruoti ir atlikti galybę kitokių darbų, stebina tai, kad vienos svarbiausių šalies institucijų - "Sodros" - elektroninė sistema vis dar akmens amžiuje. Šiauliečiai, norintys internetu pateikti dokumentus motinystės-tėvystės pašalpai gauti, to padaryti negali ir yra privesti stumdytis eilėse. "Teoriškai arklys, praktiškai nepasikelia", - taip apie brangiai kainavusią "Sodros" elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą kalba šiauliečiai.
Elektroninė sistema atkišo špygą "Sodra" jau senokai gyrėsi įdiegusi brangiai kainavusią Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) ir Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS), prie kurių saugiai prisijungus galima internetu pateikti prašymus, siųsti dokumentus. Sistemos turėjo palengvinti tiek "Sodros" specialistų, tiek šalies gyventojų gyvenimą, tačiau taip neįvyko. Į savaitraštį "Šiauliai plius" kreipėsi net du šiauliečiai, kuriems EGAS, švelniai tariant, parodė trijų pirštų kombinaciją... Sulaukęs dukros, 34-erių metų šiaulietis nusprendė eiti tėvystės atostogų. Puikiai mokantis naudotis naujausiomis technologijomis vyras prisijungė prie "Sodros" EGAS sistemos, nes norėjo pateikti dokumentus tėvystės išmokai gauti. "Prisiregistravau, sistema informavo, kad mano dokumentai priimti. Man kilo klausimas siunčiant dokumentus, todėl pasiskambinau į "Sodros" Šiaulių skyrių. Specialistės atsakymas mane nustebino - nesvarbu, kad internetu atsiunčiau dokumentus, vis tiek privalau ateiti, raštu parašyti prašymą ir atnešti pažymas iš darbovietės apie gautas pajamas", - sakė šiaulietis. "Jei nebūčiau paskambinęs, kažin ar būčiau sužinojęs, kad mano dokumentai nepriimti. Tokiu atveju būčiau nebegavęs pašalpos. Įdomu tai, kad privalėjau eiti į darbovietę ir gauti pažymas apie pajamas. Negi "Sodra" pati nemato, kokius mokesčius mokėjau, ir nepasiima duomenų?" - stebėjosi tėvas. Į savaitraštį "Šiauliai plius" kreipėsi ir mama, kuri apskritai negalėjo internetu užpildyti dokumentų EGAS sistemoje. Nors moteris naudojasi elektronine bankininkyste, turi kvalifikuotą elektroninį parašą, "Sodros" elektroninė sistema su ja draugauti nenorėjo. Šiaulietei teko vykti į "Sodros" Šiaulių skyrių, pildyti dokumentus ranka. "Gal sistema neveiksni todėl, kad "Sodros" specialistai turėtų darbo?" - klausė moteris ir sakė, kad jai būtų labai įdomu prisijungus prie EGAS sistemos sužinoti, kiek, pavyzdžiui, ji sukaupė pensijai, koks jos stažas, kokia būtų jos pensija. Kodėl "Sodra" tokių paslaugų neteikia, nors elektroninė sistema įdiegta? Atsakymas - apie tvarką, o ne apie trūkumus Savaitraštis "Šiauliai plius" pasiteiravo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus, kodėl šiauliečiai turi vykti į "Sodros" skyrių, jei skelbiama, kad dokumentus galima užpildyti internetu. Tomas Čepelevskis, Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas, informavo, kad tėvystės pašalpai gauti, be prašymo pašalpai skirti, reikia pateikti ir darbdavio įsakymo (potvarkio) dėl tėvystės atostogų suteikimo nuorašą. "Kadangi iki 2010 metų pradžios duomenys apie asmens draudžiamąsias pajamas "Sodrai" buvo teikiami ketvirčiais (bendra suma), todėl atskirais atvejais reikalinga pažyma apie 2009 metų tam tikrų mėnesių pajamas. Jeigu prašymas buvo pateiktas per EGAS, popierinio prašymo pildyti nereikia", - sakė T. Čepelevskis. Atsakymo, kodėl šiauliečiai negalėjo pasinaudoti EGAS sistema, taip ir nesulaukėme. Garsiai skelbusi, kad daugiau nei 6 mln. litų kainavusi naujoji sistema leidžia gyventojams pasitikrinti informaciją apie apskaičiuotas ir mokamas išmokas, įgytą stažą, būsimą pensiją, "Sodra", paklausta apie šios sistemos spragas, iškalbingai tyli...
- EP - politinės kultūros mokykla
-
Jūratė SOBUTIENĖ Minimalių pajamų lygio nustatymas, motinystės atostogų ilginimas, atsiskaitymų tarp įmonių 30 dienų nustatymas – šiais praėjusią savaitę Europos Parlamente (EP) Strasbūre svarstytais klausimais Lietuvos europarlamentarų nuomonės neišsiskyrė. Lietuvos atstovai, kurių EP dabar dvylika, pripažįsta ne itin dažnai visi kartu susitinkantys, bet dažnai skirtingai balsuojantys, ir pasakoja šioje institucijoje besimokantys politinės kultūros ir tolerancijos.
 | | Tuo metu, kai Strasbūre buvo svarstomos rezoliucijos dėl skurdo mažinimo, Europarlamento prieigose mitingą surengė Vokietijos žemdirbiai, nepatenkinti pieno supirkimo kainomis. |
Nesvarbu, kas tu Tarp 2009-ųjų metų vasarą pradėjusių dirbti Europos parlamentarų – gerokai daugiau jaunų veidų, nei praėjusią kadenciją. Kuždamasi, jog kostiumuotų solidžių vyriškių kompaniją "praskiedžia" ir Silvijaus Berluskonio bičiulės, ir silikonais "pasipuošusi" Rumunijos milijonieriaus dukra. Spalvinga ir lietuvių delegacija – joje ir nušalintas Lietuvos prezidentas, ir imunitetą praradęs Kėdainių turtuolis, ir "lenkų korta" prieš Lietuvos valstybę mojuojantis Šalčininkų rajono prezidentu tituluojamas ponas. "Čia nesvarbu, kas tu esi, - sako 26-erių europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. - Skirtumas nuo nacionalinio parlamento čia tas, kad tavęs niekas nepažįsta. Yra labai ryškių figūrų, turinčių didžiulę patirtį nacionalinėje politikoje, bet jei pats nepasidomėtum, tai ir nežinotum, kas kokiu ministru ar kokios šalies prezidentu yra buvęs." R. Morkūnaitė, už kurią šioje kadencijoje jaunesnė tik danė (keliais mėnesiais – aut. past.), sako, kad išsakiusi nuomonę ji niekada nėra sulaukusi atgarsių, jog ji jauna, neturinti patirties. Žmogus, anot jos, vertinamas pagal tai, kokia yra jo pozicija. Radvilė pasakoja, kad patekusi į Europarlamentą streso nejautusi, bet pripažįsta, kad po metų darbo jaučiasi užtikrinčiau. Tingiai, sočiai ir lengvai? "Esu girdėjusi nuomonių, kad į EP siunčiami "nepatogūs" politikai arba tie, kuriuos jau reikia nukaršinti, tarsi čia būtų prieglauda, - sako R. Morkūnaitė. - Manau, kad senųjų politikų patirtis čia tikrai praverčia, o tie, kurie jaunesni, yra veržlūs ir tikrai randa kur save realizuoti. Jaunus žmonės veikia tai, kad rezultato reikia laukti ilgai, negali gauti čia ir dabar. Aš pati ieškau galimybių realizuoti save ten, kur aktualūs man ir Lietuvai klausimai: aplinkosauga, vandens, maisto kokybė, idėjų įvairovė. Mūsų komitete svarstomi klausimai, susiję su žaliąja energetika, visuomenės sveikata. Būtent šiose srityse galima bent po poros metų sulaukti rezultato. Užsienio politikos komitete kitaip – deklaratyvūs pareiškimai, kurių šalys gali ir nepaisyti." Mamutų kapinės ar kalvė? "Žurnalistai apie politikus čia yra sugalvoję apibūdinimus: dramblių, mamutų kapinės ir jaunų gabių politikų kalvė. Abu apibūdinimai tinka, - sako jau antrą kadenciją EP skaičiuojantis Justas Vincas Paleckis. - Iš paskutiniųjų dešimties Pranzūzijos premjerų aštuoni yra buvę Europos Parlamento nariai. Mūsų prezidentė – buvusi komisarė, Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis – buvęs parlamentaras, Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas – buvęs parlamentaras. Mes įstojome į ES prieš šešerius metus, tada EP tapo politikų kalve visoms trim Baltijos šalim. Blogiausia, kai į EP patenka atsitiktiniai žmonės, kurie nei bus lyderiai, nei ką nors naujo duoti." Buvęs diplomatas skaičiuoja: "Koks 10-15 proc. politikų gyvena tingiai, sočiai ir lengvai. 25-30 procentų gyvena darbu. Didžioji dalis – tarp šitų dviejų polių." "Jaunas amžius geras tuo, kad žmogus dar nepavargęs. Ilgiau dirbantys būna perpratę taisykles ir yra šiek tiek ciniškesni. Atėję čia iš nacionalinės politikos turi glaudų ryšį su savo valstybėmis, - paklaustas, kokios kompetencijos žmonės turėtų dirbti Europarlamente, svarstė Leonidas Donskis. - Manau, kad čia ne visai padeda siauras politinis technokratizmas, kai žmogus yra siauros srities specialistas. Viena svarbiausių savybių čia – turėti visuomenininko impulsą. Tie, kurie yra matomos figūros, gali informuoti savo kolegas, kokie Lietuvos lūkesčiai, viltys, nusivylimai. Jie gali dalyvauti viešuose debatuose Lietuvoje ir informuoti, kas čia vyksta. Reikia mokėti pelnyti simpatijas savo šaliai." Ir nieko nedarydami... naudingi "Kokia nauda Lietuvai iš 12 atstovų Europos Parlamente? Atsakysiu nepikto cinizmo gaidele: jeigu visi 12 nieko nedarytų, ir vis tiek būtų naudingi Lietuvai. Jie būtų naudingi vien tuo, kad skambėtų Lietuvos vardas, kad lietuvių kalba įtvirtinta kaip viena oficialių ES kalbų, kad čia dirba lietuvių personalas", - šiek tiek ironizavo profesorius L. Donskis. Tiesa, pašnekovas iškart pripažįsta, jog taip nebūna, kad visi - niekam tikę: "Kiekvienas dirba pagal savo išgales. Kaip įvertinti europarlamentaro darbą? Čia daug nematomo darbo. Pasisakymų skaičius – vienas primityviausių kriterijų, nes dešimt kartų galima pasakyti niekalus. Bet gali susitikti su labai įtakingais asmenimis ir ginti valstybės interesą, užsiimti lobistine veikla. Galima savo šalį garsinti seminarais, konferencijomis, parodomis, parodant ją ne kaip ES paramos gavėją, o kaip kūrėją." L. Donskis sako suvokiąs, kad tokius instrumentus, kokius turi čia, gali gauti ne dažnai. "Man, universiteto profesoriui, tai puiki galimybė per penkerius metus ką nors konkretaus nuveikti žmogaus teisių srityje. Būdamas universiteto profesorius tu esi izoliuotas, o čia turi galimybių veikti globaliniu mastu, - teigia jis ir pripažįsta, kad dabartinės jo padėties trūkumas - teko išsiskirti su savo darbu." – universiteto studentams - turiu palaikyti profesinę formą." Profesorius sako netikintis, kad jis, nepartinis kandidatas, į EP patektų antrą kadenciją. "Stoti į partiją nenoriu, nes esu viešo gyvenimo komentatorius ir tai siųstų prastą žinią mano studentams. EP tikrai išgyvens be manęs po 3-4 metų, Vytauto Didžiojo universitetui esu reikalingesnis", - prisipažįsta L. Donskis. Investuoti į motinystę apsimoka "Visi dvylika lietuvių esame iš skirtingų partijų, skirtingų pažiūrų, bet bendrą sprendimą, svarbų Lietuvai, tikrai rasime, - tikino europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. - Kodėl negalime greitai priimti sprendimų? Mes esame 736 iš 27 skirtingų šalių. Skirtingo mentaliteto, skirtingų pažiūrų, politinės kultūros ir atstovaujame pusei milijardo žmonių." Skirtingas mentalitetas nesutrukdė EP priimti direktyvą dėl pagimdžiusių moterų atostogų – jos turėtų būti ne trumpesnės nei 20 savaičių, per tą laiką mokant viso atlyginimo dydžio išmoką. "Nereikia jų painioti su vaiko priežiūros atostogomis, kurios pas mus trunka, kol vaikui sueis dveji metai, - aiškino parlamentarė. – Dabar nėštumo ir gimdymo atostogos Lietuvoje, jei nėra komplikacijų, yra 18 savaičių. Šiuo klausimu vyko labai aštrios diskusijos. Didžiosios šalys skaičiavo milijardus, kurių papildomai reikės. Tačiau negalima skaičiuoti tik aritmetiškai - jei neinvestuosime į motinystę, tai neužtikrinsime dirbančiųjų skaičiaus." Ar bus Lietuvoje vietos senukams? Socialiniais reikalais Lietuvoje besirūpinusi V. Blinkevičiūtė sakė, kad EP diskutuota ir dar dėl vieno labai svarbaus klausimo – kovos su skurdu: "85 mln. žmonių ES gyvena žemiau skurdo ribos. Minimalių pajamų nustatymas kovojant su skurdu – viena iš priemonių." Tiesa, oficialus minimalus atlyginimas ES šalyse gerokai skiriasi: Liuksemburge jis siekia 1641 eurą, Bulgarijoje – 123 eurus. Politikės teigimu, minimalios pajamos kiekvienoje šalyje būtų skirtingos. Pritarta, kad jos turėtų sudaryti 60 proc. šalies vidutinių pajamų. Būtų tikslinama, kas sudaro vidutines pajamas, tačiau jei dabar Lietuvoje būtų įgyvendinamas šis principas, tektų didinti minimalų atlyginimą – jis turėtų būti apie 960 litų "į rankas". "Girdžiu iš Lietuvos žmonių, kad mes labai daug skiriame socialinei paramai. Gaila, kai premjeras sako, jog per 20 metų išauginome išlaikytinių kartą. Niekada nesutiksiu su tuo. Šaukštas deguto sugadina medaus statinę. Negalima sakyti, kad visi tie daugiau nei 300 tūkstančių bedarbių nori būti įregistruoti darbo biržoje ir būti išlaikytiniais. O kodėl jie nenorėjo būti išlaikytiniais 2006 ar 2007 metais? Didžioji dalis norėtų turėti darbo ir nesižeminti. Ar išlaikytinis žmogus, gaunantis minimalią algą? Sakykime, socialinė darbuotoja, gaunanti 1000 litų, viena auginanti du vaikus – ar ji išlaikytinė? Negalima daryti apibendrintų išvadų. Net 8 proc. Lietuvos dirbančiųjų gyvena skurde. Yra mokyklų, kur pusė vaikų gauna nemokamą maitinimą, nes jų tėvų pajamos – mažos. Negali būti taupoma pensininkų sąskaita. Pensijos pas mus sudaro 6-7 proc. BVP. ES vidurkis – 12-13 proc. Tad kyla retorinis klausimas – ar bus Lietuvoje vietos senukams?", - klausė europarlamentarė. Vilijos MOCKUVIENĖS nuotr.
- Partijų "deimančiukams" - įstatymų apynasris
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Partijos uoliai rengiasi savivaldybių rinkimams. Sudarinėja partinius sąrašus, reitinguoja savo didvyrius ir smailina liežuvius prieš žurnalistus. Prasideda patoso kupinos kalbos, paslaptingos rokiruotės ir jokių nepopuliarių sprendimų. Tačiau didžiausią dūzgesį politiniame avilyje kelia etikos sargų gėdinimai dėl Seimo narių dalyvavimo šiuose rinkimuose. Seimūnai savo buvimu apgaudinėja rinkėjus - išvilioja balsus, tačiau Seimo mandato neatsisako.
"Deimančiukai" Partijos mėgina vilioti rinkėjus žinomesnėmis pavardėmis sąrašo priekyje, tačiau tikėtina, jog šiemet tuose sąrašuose bus labai mažai Seimo narių. Anksčiau buvo populiaru Seimo nariams dalyvauti savivaldybių rinkimuose - susišluoti rinkėjų balsus savo populiarumu ir kuo ramiausiai grįžti į Seimą. Apgaulė ta, kad savivaldybių rinkimuose laimi ne tikrieji laimėtojai, bet partiniuose sąrašuose esantys kiti partijų dievukai, dažnai visai nepatinkantys rinkėjams.  | |  | |  | |  | |  |
|  | Vladas Damulevičius tvirtina, kad jo partijoje jokių "deimančiukų" nėra ir nebus. "Šiauliai plius" archyvo nuotr. | | Vytautas Juškus neabejoja, kad po poros savaičių savivaldos rinkimuose bus dar mažiau seimūnų. | | Vidmantas Japertas tvirtina, kad V. Mazuronis savivaldos rinkimuose nedalyvaus. | | Liberalų ir centro partijos šauklys Vaclovas Vingras praneša, kad Seimo narių partijos dešimtuke nėra. | | Aidas Gedvilas aklai pasitiki socialinių tyrimų duomenimis. | | Seimo narys Andrius Šedžius, laimėjęs savivaldos rinkimus, žada išvaikyti pusę savivaldybės darbuotojų. |
Cituojame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) poziciją šiuo klausimu: "Lietuvoje populiaru rinkti ne partijas, o žmones, balsuoti ne už programas, bet už lyderius. Seimo narių, kurie dažniau girdimi ir matomi viešoje erdvėje bei žmonių geriau atpažįstami, dalyvavimas savivaldybių rinkimuose, politinių partijų sąrašuose, neabejotinai pakelia tų partijų reitingus. Komisijos nuomone, dalyvavimas savivaldos rinkimuose iš anksto žinant, kad bus atsisakyta tarybos nario mandato, neatitinka valstybės politikų elgesio principų." Kai kurios partijos, kurios Seime neturi savo atstovų, garsiai šaukia, jog neturi savo sąrašuose jokių "deimančiukų", todėl prieš rinkėjus stoja skaidrios kaip stiklas. Seimas netrukus svarstys rinkimų įstatymo pataisą, kurią, tikėtina, patvirtins. Jei Seimo narys nuspręs dalyvauti savivaldybių rinkimuose, o laimėjęs neatsisakys mandato, jo balsai bus proporcingai padalyti kitų partijų atstovams. Kitaip tariant - užuot pagelbėjęs sėbrams, juos apvogs. Šiemet tik apie 15 seimūnų pareiškė norą dalyvauti savivaldos rinkimuose. Jei bus priimta pataisa, jų dar sumažės. Jau paviešinti specialių socialinių tyrimų rezultatai, kurie skelbia, jog gyventojų pasitikėjimas partijomis menkas. Šiek tiek daugiau pasitikima pavieniais politikais. Bendrai viską susumavus, Seimo rinkimus šiandien laimėtų socialdemokratai. Antra būtų Darbo partija. Trečioje vietoje įsitvirtintų konservatorių ir krikščionių hibridas, o ketvirta stabiliai išsilaikytų partija "Tvarka ir teisingumas". Mylimiausia politikė - prezidentė Dalia Grybauskaitė, o dėl visų negandų kaltas ir nemėgstamas - premjeras Andrius Kubilius. Dauguma jau turi sąrašus Elegantiškasis ir visada susitvardantis Vidmantas Japertas, partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Šiauliuose, pripažįsta, kad savivaldos rinkimai turėtų būti organizuojami nepartiniu principu. "Pripažinkime, didžioji politika vyksta ne čia. Mieste ir opozicija, ir valdančioji dauguma gali sutarti, kokias gatves pirmiau asfaltuoti", - teigė V. Japertas. Jis pripažino, kad preliminarus "kiečiausių" tvarkiečių dešimtukas jau yra, tačiau jo priekyje - tikrai ne Valentinas Mazuronis. Intelektualusis Liberalų ir centro partijos šauklys Vaclovas Vingras uoliai pranešė visą partijos pirmąjį dešimtuką. Kodėl gi ne - juk reklama, nors tarp jų Seimo narių nėra. Sąrašo viršūnėje – Šiaulių meras Genadijus Mikšys. Toliau seka pats V. Vingras. Taip pat sąraše - Gerardas Mališauskas, Gintaras Karalevičius ir kiti žymesni partijos veikėjai. Šoklusis Seimo narys Andrius Šedžius į savivaldos rinkimus atšokuoja su visuomeninio judėjimo "DD" vėliava. Raidės turėtų reikšti darbą ir demokratiją. Seimūnas guodžiasi, kad judėjimui trukdoma dalyvauti rinkimuose: "Dabar turime 34 kandidatus į kandidatus. Kiekvienas dirba savo apylinkėje. Sausį matysime rezultatus, tuomet sudarinėsime sąrašus." Judėjimo atstovai turi surinkti po 310 rinkėjų parašų, sumokėti 2000 litų užstatą. Kas "prasimuš"?. A. Šedžius tikisi, kad į savivaldybę prasimušę judėjimo atstovai, sėdėdami už miesto vairo, susivienys į darnią koaliciją. O kaip dėl paties A. Šedžiaus? "Aš aiškiai nurodau, kad dalyvausiu rinkimuose. Jeigu situacija susiklostys palankiai, atsisakysiu mandato. Jei laimėsime tik dvi tris vietas, būsiu naudingesnis Seime", - sako jis. A. Šedžius tikino, kad laimėjęs savivaldybių rinkimus įvestų tvarką - atleistų kone šimtą nereikalingų savivaldybės "dormojedu", išasfaltuotų gatves, o pinigų užtektų ir dar liktų. Diplomatiškasis Vytautas Juškus atskleidė, kad reitinguotas partiečių sąrašas jau yra, tačiau jame paminti visi senieji vadai. Pirmoje vietoje - ne Seimo narys Edvardas Žakaris, o verslininkas Arvydas Mockus. "Socdemų" grandas Justinas Sartauskas sąraše liko dešimtas, o pats eksmeras - dvyliktas. V. Juškus tiki, kad Seimas priims rinkimų įstatymo pataisą dėl Seimo narių dalyvavimo savivaldos rinkimuose. Saldžiakalbiai Optimistiškasis Konservatorių atstovas Vladas Damulevičius užtikrino - jokių "deimantų" partijoje nėra. Pirmasis sąraše - žemaičių patronas Jonas Bartkus. Antrasis - pats V. Damulevičius. Trečioje vietoje - Birutė Paplauskienė. Tikresni nei vidutiniai krikščionys (Krikščionių partija) neatskleidė savo sąrašo. Jų atstovas Žilvinas Putramentas paneigė gandą, kad iš jų pabėgo Laimontas Dinius: "Jis yra ir niekur neišėjo, tačiau jis nėra išreiškęs noro dalyvauti rikimuose." Seimo nario dalyvavimą rinkimuose Ž. Putramentas apibūdina aptakiai: "Jei žmogus pareiškia norą, tegul dalyvauja. Jo moralinė teisė būtų neapgaudinėti rinkėjų." Švelniakalbis Darbo partijos lyderis Aidas Gedvilas, kol sąrašas nėra patvirtintas, kalbėjo prielaidomis. Tikėtina, kad į penketą paklius Danguolė Martinkienė ir Angelė Kavaliauskienė, nes jos jau dabar dirba savivaldybėje. Tikėtina, kad skyriaus lyderis taip pat nebus nustumtas į galą. Kokių gudrybių griebsis "darbiečiai" prieš rinkimus? "Kam mums rinkėjus apgaudinėti, jei mus ir taip išrinks. Mumis ir taip pasitiki", - A. Gedvilas demonstravo pasitikėjimą socialinių tyrimų rezultatais.
- Karas dėl šiukšlių - karas dėl aukso kasyklos?
-
Oksana LAURUTYTĖ Šiukšlių vežimo paslauga Šiaulių rajone ima priminti žaidimą, kurį turėtų pradėti rimtai narplioti teisėsaugininkai, mat dėl šiukšlių vežimo kyla karas lyg dėl aukso kasyklos. Tiesa, teisėsaugininkai jau įsikišo į "šiukšlių verslą" - į problemų sprendimo ratą įsisuko STT, teismai, antstoliai, prokuratūra. Šiaulių apygardos administracinis teismas rugsėjo pabaigoje sustabdė Šiaulių rajono tarybos sprendimą, kuriuo šiukšlių vežėjai parinkti be konkurso. Kol karas dėl šiukšlių vežimo vyksta, labiausiai kenčia gyventojai. Maža to, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro lėšomis apmokamos valdžios atstovų kelionės į ūžsienį.
 | | Šiaulių rajono taryba atliekas rajone vežti patikėjo Kuršėnų komunalininkams, tačiau konteinerius dalija, šiukšles veža ir bendrovės "Švarinta" darbuotojai. |
Taryba paskyrė vežėją be konkurso Šiaulių rajono gyventojų, gyvenančių Vijoliuose, Meškuičiuose, Aukštelkėje, Ginkūnuose, situacija - nepavydėtina. Šiukšlių konteineriai kiemuose stovi perpildyti - jų niekas neišveža. Nebežinodami, ko griebtis, gyventojai skambina įvairioms institucijoms, šiukšlių vežėjams, kreipiasi į žiniasklaidą. Juk rinkliavą už atliekų išvežimą moka, o paslaugos negauna. Dviprasmiška situacija susiklostė rugpjūčio 26-ąją. Rajono taryba priėmė sprendimą neskelbti konkurso, kas veš šiukšles rajone. Atliekas vežti neskelbiant konkurso paskyrė Kuršėnų komunaliniam ūkiui. Seniau rajoną aptarnaudavo trys įmonės - "Specializuotas transportas", "Švarinta" ir tik Smilgių kaimą aptarnavo Kuršėnų komunalinis ūkis. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 4 dalyje teigiama, kad eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai. Tačiau įstatymas taip pat sako, kad jei yra įvesta vietinė rinkliava, Savivaldybės turi organizuoti viešojo pirkimo konkursą. Rinkliava įvesta dar 2007-asiais, vadinasi, pasibaigus sutarčiai su atliekų vežėjais ir vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu turėjo būti skelbiamas konkursas. Dabar rajono taryba konkurso nepaskelbė - nusprendė, kad rajono gyventojų "turtą" išveš sava įmonė - Kuršėnų komunalinis ūkis. "Specializuotas transportas" pasipiktino tuo, kad buvo tiesiog išmestas iš rinkos, ir tuo, kad jam neleista konkuruoti. Įmonės vadovai kreipėsi į Konkurencijos tarnybą, Teisingumo ministeriją ir kitas institucijas. Gautas vienareikšmiškas atsakymas - Šiaulių rajono tarybos sprendimas pažeidžia Konstituciją, Konkurencijos įstatymą, Atliekų tvarkymo įstatymą ir kitus galiojančius teisės aktus. "Specializuotas transportas" kreipėsi ir į teismą. Rugsėjo 24-ąją Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kuria sustabdė rajono tarybos sprendimą. Teismas vienareikšmiai nurodė, kad paslaugą ir toliau, t. y. kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, turi teikti "Specializuotas transportas" ir "Švarinta". Įmonė neturi net konteinerių "Specializuoto transporto" vadovai teigia, kad Kuršėnų komunalininkai net neturi galimybės aptarnauti viso rajono gyventojus ir įmones - neturi nei pakankamai konteinerių, nei automobilių. "Specializuotas transportas" Šiaulių rajone buvo pastatęs 6400 konteinerių privačiose valdose ir 400 - prie įmonių ir daugiabučių kiemuose. Įdomu ir nuostabą kelia tai, kad Kuršėnų komunalinio ūkio automobiliai į rajono gyventojų kiemus buvo pradėję vežti ne savo, o privačios bendrovės "Švarinta" konteinerius. "Švarinta", beje, ir veža atliekas rajone, nors rajono taryba šią funkciją patikėjo Kuršėnų komunalininkams. Kas paneigs, kad tarp rajono savivaldybės įmonės ir privačios bendrovės nėra kokių nors slaptų sandorių? "Mes nežinome, ar būtume laimėję konkursą, bet norime, kad būtų laikomasi įstatymo. Kuršėnų komunalinis ūkis gali atliekas vežti pigiau tik todėl, kad jam suteikiama galimybė daugiau užsidirbti. Jei liktų tik du vežėjai, ir mes kainą galėtume mažinti - tai aiškiau nei aišku. Kaina būtų žemesnė nei Kuršėnų komunalinio ūkio", - sako Rolandas Stanys, "Specializuoto transporto" direktorius. Antstolio Ričardo Kudrausko kontora yra šiuos konteinerių statymo bei atliekų vežimo faktus užfiksavusi ir nufotografavusi. Dabar gyventojų kiemus "puošia" ir dar neišsigabenti "Specializuoto transporto", ir be konkurso statomi rajono savivaldybės "numylėtinių" konteineriai. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Lembutis liepė "Specializuoto transporto" susirinkti savo konteinerius. Pastarieji savo turto susirinkti dar neskuba. Įdomu ir tai, kad vos 10 litų mažiau už toną atliekų mokėti pasiūliusiai Kuršėnų bendrovei rajono savivaldybė tapo itin dosni. "Specializuoto transporto" duomenimis, savivaldybė už 168 tūkstančius nupirko dėvėtų šiukšliavežių, dar per 700 tūkstančių litų turėjo skirti konteineriams įsigyti. Dėvėtas šiukšlių vežimo mašinas suskubta įsigyti dar prieš Tarybos sprendimą. Vadinasi, iš anksto buvo aišku, kas veš šiukšles rajone? Vos dešimt litų už toną laimima mažiau, o ketinama išleisti kone milijoną litų savivaldybės įmonei paremti? Ir visa tai - iš mokesčių mokėtojų pinigų. Ir kokios protingos galvos čia galėjo įžvelgti ekonominę naudą? Juk tik konkurencinga aplinka gali suteikti vartotojui kokybiškiausią ir pigiausią paslaugą. Teismo sprendimą žada gerbti Šiaulių rajono tarybos narių nuomonė dėl pačių priimto sprendimo - įvairi. "Tai mūsų aplaidumas. Labai greitai mums tą sprendimo projektą pristatė, nespėjome sureaguoti", - sakė Tarybos narys Alfredas Jonuška. Jo įsitikinimu, taip elgtis negalima ir situacija turi būti ištaisyta. Ingrida Venciuvienė negali prisiminti, ar sprendimo projektą svarstė komitetai. "Lyg ir svarstė. Kaip gali sprendimo projektas būti neteisėtas, jei Taryba už jį balsavo? Kiek sprendimas ekonomiškas, sunku pasakyti", - sakė ji. Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas įsitikinęs, kad sprendimo projektas parengtas vadovaujantis visais įstatymais. Jo teigimu, Taryba turėjo teisę paskirti savivaldybės įmonei atlikti vienas ar kitas funkcijas. "Administracija rengė sprendimo projektą. Jie įvertino tai, kad bendrovė "Specializuotas transportas" padarė visokių pažeidimų, todėl atliekas vežti parinkta mūsų įmonė. Jei jie kreipėsi į teismą - jų valia. Spalio 27-ąją įvyks teismo posėdis, kuriame paaiškės, kas buvo neteisus. Mes teismo sprendimą gerbsime ir jį vykdysime", - sakė rajono meras. Mero teigimu, nieko nuostabaus, kad Kuršėnų komunalinis ūkis perka įrangą. Komunalininkų funkcija - ir vežti atliekas, tad įrangą reikia atnaujinti. Kodėl ŠRATC apmokėjo valdininkų skrydžius į užsienį? "Specializuoto transporto" vadovai mano, kad juos bandoma išstumi iš rinkos dėl įtemptų santykių su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vadovu Raimundu Jakučiu. "Specializuotas transportas" yra kreipęsis į Šiaulių apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar ŠRATC atsakingų darbuotojų ir juos privalančių kontroliuoti įmonės vadovų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. "Manome, kad visus veiksmus galimai organizuoja ir koordinuoja ŠRATC vadovas R. Jakutis", - teigiama pareiškime prokuratūrai, kurį pasirašo "Specializuoto transporto" vadovas Rolandas Stanys. Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame tiriamas galimas AB "Specializuotas transportas" vairuotojų sukčiavimo klausimas. Neva vairuotojai ant svarstyklių užvažiuodavo dviem mašinom, kad atgabentų atliekų kiekis būtų užfiksuotas didesnis. "Specializuoto transporto" vadovai įsitikinę, kad jų darbuotojai specialiai buvo sąlygojami ar net paskatinti taip daryti, kad būtų galima fiksuoti pažeidimą ir dėl to pašalinti įmonę iš konkursų. R. Stanys teigia, kad R. Jakutis jam skambino ir grasino pranešti "kam reikia" dėl sąvartyne užfiksuotų pažeidimų, jei "Specializuotas transportas" kreipsis į teismą dėl Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių biodegraduojančių atliekų surinkimo viešojo pirkimo procedūrų metu atliktų galimai neteisėtų ŠRATC veiksmų. Paties ŠRATC'o vadovo R. Jakučio pasiteiravome, ar, jo nuomone, Šiaulių rajono tarybos narių sprendimas patikėti rajono atliekų vežimą Kuršėnų komunaliniam ūkiui be konkurso yra teisėtas. Šiuo metu sanatorijoje besigydantis R. Jakutis teigė, kad su "Specializuotu transportu" buvę nemažai problemų, tačiau jis įsitikinęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas nebuvo. "Ne aš inicijavau sprendimo projektą", - sakė jis ir teigė, kad turi likti nešališkas. Tiesa, mažai kam paslaptis, kad R. Jakutis medžioja kartu su "Švarintos" akcininkais. Juk būtent "Švarinta" ir talkina Kuršėnų komunaliniam ūkiui. Savaitraštis "Šiauliai plius" turi dokumentą, kuriame parašyta, kad ŠRATC šiemet balandžio 15-ąją sumokėjo bendrovei "Kauno vartai" 1,349 Lt. Pinigai sumokėti už keturių vyrų - Raimundo Jakučio, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Stasio Lembučio ir dar dviejų regiono rajonų savivaldybių atstovų skrydį į Frankfurtą ir atgal. Kodėl ŠRATC pinigais apmokėti rajonų "galvų" skrydžiai, tegul aiškinasi teisėsauga ir dalininkai. Tik įdomu, ar jiems rūpi, ar laikosi ŠRATC įstatymų ar ne? Ar jiems rūpi, kaip naudojami gyventojų pinigai, o svarbiausia - ar gyventojams teikiamos tinkamos paslaugos?
- Paštas švenčia profesinę dieną
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Sakoma, kad paštas atsirado tuomet, kai vienas žmogus nusprendė kažką pasakyti kitam žmogui. Vėliau naujienos ir siuntiniai keliavo karietomis, automobiliais, lėktuvais. Dabar laiškai akimirksniu pasiekia kitą pasaulio kraštą elektroniniais keliais.
 | Šiaulių paštas Tilžės gatvėje 1914 m. "Lietuvos pašto" archyvo atvirukai
|
Pasaulinė pašto diena minima spalio 9-ąją, nes šią dieną 1874 metais buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga (PPS). Ši sąjunga jungia 191 šalį narę, tarp kurių nuo 1922 metų yra ir Lietuva. Lietuvos pašto istorija, galima sakyti, prasidėjo 1562 metais, kai Žygimantas Augustas pavedė organizuoti reguliarų pašto maršrutą tarp Vilniaus ir Krokuvos, o nuo jos - iki Venecijos. Nuo Gedimino pilies iki Vavelio rūmų laiškai nukeliaudavo per septynias dienas. Iki tol Lietuvoje informacija keliavo belaide gana patikima sistema, - apie artėjantį pavojų pranešdavo laužo dūmai. Kalnų sąšauka iki šiol minima Baltų vienybės diena, ar lygiadieniai. Mūsų šalyje ant kalno sukurtą laužą ir jo dūmus galima pamatyti nuo kito kalno, esančio už 30 kilometrų. Vėliau laiškus nešiojo pasiuntiniai - klajojantys vienuoliai, pirkliai. Šalia kelių įsikurdavo nakvynės namai, karčemos. Kadaise Kurtuvėnai buvo didesnis pašto mazgas nei Šiauliai. Lietuvos pašto įkūrimo data laikoma 1918 metų lapkričio 16 diena. Lietuvos Vyriausybė paskyrė pirmąjį Pašto valdybos direktorių ir iš naujo sukūrė pašto sistemą vietoj sugriuvusios rusiškos. Iki 1917 metų nebuvo leidžiama susirašinėti lietuviškai. 1919 metais Lietuvoje dirbo 2300 pašto tarnautojų. Šiuo metu "Lietuvos pašte" dirba per 7000 darbuotojų. Pasaulinę pašto dieną pasaulyje švenčia daugiau nei 5 mln. pašto sektoriuje dirbančių darbuotojų, kurie kasmet apdoroja ir pristato šešis milijardus siuntinių ir beveik 500 milijardų pašto korespondencijos siuntų. Virgilijus Mažeika, Pasiuntinių paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas, sako, kad privačios įmonės, teikiančios pašto paslaugas, Lietuvoje pradėjo kurtis 1997 metais. Šiuo metu veikia 73 ūkio subjektai, teikiantys pašto ir pasiuntinių paslaugas. "Šiauliai plius" taip pat turi savo siuntinių tarnybą, kurią įkūrė 2008 metų lapkričio 1 dieną. Mažieji pašto paslaugų teikėjai Lietuvos paštą vadina monopolininku. Jis dirba nuostolingai, tačiau yra valstybės palaikomas finansiškai. Siuntinius įvairios siuntinių tarnybos Lietuvos teritorijoje pristato per 2-3 dienas ir įteikia gavėjui į rankas. Kai kurios įmonės turi savo skyrius daugelyje šalies miestų.
- Šiauliuose - septyni metų mokytojai
-
Metų mokytojo titulas suteiktas septyniems Šiaulių miesto pedagogams. Iš šešiolikos siūlytų kandidatų išrinktiesiems atiteko keramikės I. Šliužienės darbai ir miesto mero padėkos raštai. Naujovė šių metų rinkimuose – garbingam metų mokytojo titului buvo galima siūlyti mokytojus, ne vyresnius nei 35-erių.
 | | Šiaulių meras G. Mikšys su geriausiais metų mokytojais (iš kairės): M. Jurevičienė, A. Banys, D. Kratukienė, I. Turovaitė, E. Burbulytė-Jankauskienė, J. Pažarauskienė, L. Norutienė. Artūro STAPONKAUS nuotr. |
Paskatinimas jaunimui Viena tituluotųjų pedagogių - "Romuvos" pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Edita Burbulytė-Jakubauskienė, kuri ugdo ne tik vaikus, bet ir kolegas, rengia jiems seminarus, praktinius mokymus. Jos dėstymo metodai - neįprasti ir išradingi. Gegužių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Inga Turovaitė taip pat pripažinta metų pedagoge. Ji mokykloje organizuoja konkursus, akcijas, šventes. Jos ruošiami mokiniai užima aukštas prizines vietas respublikiniuose konkursuose. Metų mokytojos vardą pelnė Centro pradinės mokyklos pradinių klasių ir anglų kalbos mokytoja Lilija Norutienė, kuri mokinių dėmesį prikausto naujovėmis pamokų metu, o šie jai atsidėkoja aukštomis vietomis anglų kalbos konkursuose. Pagerbta ir J. Janonio gimnazijos tikybos mokytoja Danutė Kratukienė, kuri su moksleiviais dalyvauja savanoriškoje veikloje, dirba Šiaulių vyskupijos Katechetikos centro vadove, organizuoja piligrimines keliones ir žygius. Geriausia ikimokyklinikų pedagogė - lopšelio-darželio "Žiogelis" judesio korekcijos mokytoja Jolanta Pažarauskienė. Šauniausia specialiųjų mokyklų pedagogų metų mokytoja pripažinta Jono Laužiko specialiosios mokyklos specialioji pedagogė Margarita Jurevičienė, kuri paruošė didaktinių priemonių ir išleido pratybų sąsiuvinių, palengvindama kolegoms darbą. Šiaulių pirmosios muzikos mokyklos mušamųjų instrumentų specialybės mokytojas Arūnas Banys pripažintas geriausiu neformaliojo ugdymo pedagogu. Jo dėka mokykloje mokoma groti originaliais mušamaisiais instrumentais ksilofonu ir marimba, o jo paraginti kitais instrumentais grojantys vaikai pradeda muzikuoti mušamaisiais. Dovana - koncertas ir "Skruzdėlynas" rekordininkas Pedagogams įspūdingą dovaną pateikė ir Šiaulių Profesinio rengimo centro virtuvėje net keturias dienas plušėję būsimieji konditeriai. Įspūdingo dydžio cinamonu kvepiantis sluoksniuotas lietuvių mėgiamas pyragas "Skruzdėlynas" buvo sudarytas iš 18400 saldžių lapelių, svėrė 219 kilogramų, siekė beveik du metrus.  | Šis gardus kepinys, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias "Skruzdėlynas", tapo gardžia dovana mokytojams Artūro STAPONKAUS nuotr.. |
Kelias dienas keptą "Skruzdėlyną" profesinio rengimo centro bendruomenė pavadino "Rudens medžiu" ir skyrė mokytojams. Ankstesnis rekordas, kurio buvo pasiekę taip pat šiauliečiai konditeriai, buvo 62 kilogramai. "Saulės" koncertų salėje vykusį apdovanojimą vainikavo koncertas. Jau antrus metus iš eilės Šiaulių miesto koncertinė įstaiga "Saulė" įgyvendina projektą "Muzikiniai rudenys". Projekto tikslas - galimybė gabiems Šiaulių apskrities muzikos ir meno mokyklų mokiniams koncertuoti su profesionalais - Šiaulių kameriniu orkestru (dirigentas Jonas Janulevičius). Šiemet koncertuoti su gabiausiais vaikais su malonumu sutiko šiauliečiai muzikantai, šiuo metu gyvenantys Londone - Rimantas Vingras (fortepijonas) bei Martynas Levickis (akordeonas), kuris studijuoja Londono karališkoje muzikos akademijoje. "Etaplius.lt" informacija
- Važiuoji be bilieto kalti komunistai arba Kubilius?
-
Milda LEVICKAITĖ Rugpjūčio pradžioje visuomeniniu pasivadinusio judėjimo atstovai Šiauliuose prie saugos tarnybos "Dorsimus" surengė piketą. Po jo piketuotojai Savivaldybei įteikė reikalavimą atsisakyti "Dorsimus" paslaugų, o "zuikius" kontroliuoti keleivius įlaipinant pro priekines autobuso duris. Visuomenininkams pasipiktinimą kėlė kontrolierių veiksmai, abejonių kėlė ir "Dorsimus" veiklos teisėtumas. Savivaldybės administracija visuomenininkų pretenzijas atmestė: "Dorsimus" veiklą ne kartą tikrino prokuratūra, policija, tačiau jokių nusižengimų galiojantiems teisės aktams nenustatyta.
 | | Visuomenininkai surengtame pikete prie "Dorsimus" kontrolierių veiksmus įvardijo kaip terorizavimą. Kontrolierių ir "Busturo" vadovai sako, kad nekaltų niekas nebaudžia, o konfliktų padaugėjo "zuikiams" padidinus baudas. Artūro STAPONKAUS nuotr. |
Kontrolieriai išliks "Žmonės klaidingai mano, kad ėmus keleivius leisti pro priekines duris bus atsisakyta kontrolierių, - sako bendrovės "Busturas" generalinis direktorius Vilius Laužikas. – Tokia sistema (keleiviai įlipa per autobusų priekines duris) pirmiausia įvesta Klaipėdoje, po to – Vilniuje. Kontrolieriai ten tebėra. Taip, esant tokiai sistemai, vairuotojas tampa ir kontrolieriumi, tačiau jam tenka labai didelė atsakomybė, jis vienas nepajėgus patikrinti visų keleivių. Pagal užsienio šalių daugiametę patirtį tokia sistema gali veikti efektyviai, jei keleivių srautas neviršyja sėdimų vietų. Pas mus Šiauliuose srautai nepalyginamai didesni." "Busturo" vadovo teigimu, Šiauliuose pradėjus keleivius laipinti per priekines duris atsirastų daugiau neigiamų dalytų negu teigiamų: "Visų pirma autobusai nebegalės važiuoti tiksliai pagal patvirtintą grafiką. Kelerių metų prireikė, kol sureguliavome maršrutus ir tvarkaraščius, o reguliarumas – pagrindinis paslaugų kokybės bei pasitikėjimo mūsų bendrove klientui užtikrinimo faktorius. Kitas dalykas - nemažai šiauliečių bilietus perka iš vairuotojo, nes bilieto kaina nedaug skiriasi nuo kainos kioskuose. Todėl stotelėse nusidriektų laukiančiųjų eilės, autobusas stotelėje užtruktų gerokai ilgiau. Pagal mūsų paskaičiavimus piko metu kelionė autobusu nuo pietinio miesto rajono iki miesto centro pailgėtų apie 20-30 min. Tai tikrai pablogintų keleivių aptarnavimą. Su asocialiais žmonėmis, mūsų nuomone, yra ir kitokių būdų tvarkytis. Tuo turėtų pasirūpintis ir kontrolės darbuotojai." Anot V. Laužiko, "Busturo" autobusai – nenauji, daugelio jų durys – siauros, slenkstis – aukštas. "Nemaža mūsų keleivių dalis – vyresnio amžiaus, kuriems įlipti būtų keblu. Atnaujinti autobusų parką kol kas neturime galimybių. Bendrovės ekonominė situacija ne kartą buvo aprašyta spaudoje. Galime pasidžiaugti nebent tik tuo, kad Šiauliuose iš visų didžiųjų Lietuvos miestų yra mažiausia bilietų kaina. Ji galėtų dar ilgai tokia likti, jei visi važiuojantys tvarkingai susimokėtų. Tokiu atveju bendrovės darbuotojai įsipareigoja reguliariai vežti švariais, jaukiais autobusais", - teigia direktorius. Už nemokančius moka kiti Generalinis direktorius neneigia, kad konfliktų tarp keleivių ir "Dorsimus" kontrolierių kyla, tačiau labai retai kalta būna tik viena pusė. "Žmonės supranta, kad parduotuvėje sumokėti už prekę reikia, ir nesistebi, kad vagišiai vežami į policiją. Tačiau nenusipirkę bilieto negalvoja, jog tai prilygsta vagystei, ir pyksta už tai, kad reikia mokėti baudą. Blogiausia, jog ir aplinkiniai tokį pažeidėją dažniausiai palaiko nesuprasdami, kad bilieto kaina iš dalies priklauso ir nuo nesusimokėjusiųjų - tas, kuris važiuoja nemokėdamas, mokesčio naštą uždeda mokančiajam. Mūsų visuomenės požiūris dar labai skiriasi nuo kitų, toliau pažengusių, ES valstybių. Ten asmenys, nugvelbę ką nors iš parduotuvės, pasisavinę svetimą turtą ar nesumokėję už jam suteiktą paslaugą, vadinami tuo pačiu žodžiu – vagis. Atitinkama ir visuomenės reakcija. Tikimės, kad ateityje ir šiauliečių galvose įsigalės toks mąstymas", - sako jis. "Busturo" vadovas pripažįsta, kad ir kontrolieriai kartais netinkamai įvertina situaciją: "Dažnai susitinkame, kalbamės su jais, kad turėtų atskirti tyčinį pažeidėją nuo pažymėjimą pamiršusio mokinuko ar senolio. Beje, mokyklinio ir pensinio amžiaus keleiviai, važiuojantys be bilieto, tesudaro 9 procentus "zukių", visi kiti – darbingo amžiaus žmonės." Baudos – į biudžetą, ne kontrolieriams V. Laužikas sako, kad žmonės klaidingai įsivaizduoja, jog nuo surinktų baudų priklauso kontrolierių atlyginimas: "Per mėnesį vidutiniškai išaiškinama apie 1500 važiuojančių be bilieto. Per įstatymais numatytus terminus ir instancijas (baudos vietoje, administracinėje komisijoje ir per antstolius) išieškoma vidutiniškai 5,5 tūkst. Lt baudų, kurios visos keliauja į Valstybės biudžetą. Lyginti praėjusius ir šiuos metus sudėtinga, nes nuo 2009 m. liepos 28 d. gerokai padidėjo baudos dydis. Kontrolės pagrindinis tikslas tas, kad nesąžiningų keleivių mažėtų ir baudų reikėtų išieškoti mažiau, todėl netikslinga šio rodiklio naudoti kaip skatinimo priemonės." "Bendrovei "Dorsimus" mokame už atliekamas paslaugas, o per tą laiką, kai su šia saugos tarnyba sudarėme sutartį, mūsų įmonės pajamos išaugo 7 proc. Tai suma, keturis kartus didesnė, nei mes sumokame "Dorsimus". Manau, kad tai ir yra pagrindinis kontrolės efektyvumo kriterijus", - svarsto "Busturo" vadovas. "Keleivinio transporto kontrole užsiimame ne tik Šiauliuose, bet ir Klaipėdoje, Panevėžyje, - patvirtina Romanas Glovackis, "Dorsimus" vadovas. – Specializuojamės ir tarpmiestinių bei priemiestinių autobusų kontrolėje, turime sudarę sutartis su daug savivaldybių ir esame "uždengę" 80 proc. Lietuvos teritorijos. Vadovaudamiesi Asmens ir turto saugos įstatymu, mes, saugos tarnyba, turime gerokai daugiau galių nei žinybiniai autobusų parkų darbuotojai - mes galime "zuikį" įsisodinti į savo transporto priemonę, nuvežti į policiją asmens tapatybei nustatyti. Akivaizdu, kad autobusuose dabar ir daugiau tvarkos, jie švaresni, keleiviui saugiau." Vieno kalto nebūna R. Glovackis taip pat neneigia, kad konfliktų tarp keleivių ir kontrolierių kyla: "Viena vertus, kontrolieriaus darbas – užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kita vertus, norima, kad jis elgtųsi humaniškai. Tačiau kaip jam atpažinti, kad prieš jį - ne piktybiškas pažeidėjas, o išsiblaškęs keleivis, pamiršęs reikiamą dokumentą. Galima suprasti, jog pradinukas su kuprine, neturintis pažymėjimo, tikrai moksleivis, tačiau jei tas moksleivis – abiturientas? Kas savaitę susitinkame, kalbamės. Jei kyla konfliktinių situacijų, aiškinamės, į akistatą kviečiame ir kitą pusę. Tačiau jei keleivis būna kaltas, pas mus nepasirodo. Greičiau nueina "aiškintis" į laikraščio redakciją." Per septynis šių metų mėnesius kontrolieriai sugavo apie 6400 važiavusių be bilieto keleivių. Nuo 2004-ųjų Šiauliuose dirbančios "Dorsimus" bendrovės darbuotojai pastebi, kad be bilieto važiuojančių žmonių sumažėjo padidinus baudas už važiavimą be bilieto. Pažeidėjai yra pasidaliję į "etatinius zuikius" ir "užuomaršas", kurie nuolat pamiršta pažymėjimą, o neseniai atsirado kitas pažeidėjų ratas – tie, kurie pažymi bilietą kontrolės metu. Šiauliuose nėra komposterių, kurie užsiblokuotų įlipus kontrolei, todėl ir kyla konfliktinės situacijos. Šiauliuose dirba apie 18 kontrolierių. Jų rotacija nėra dažna, tačiau darbas sudėtingas - kai kurie neišlaiko agresyviai nusiteikusių žmonių priešiškumo. "Dorsimus" vadovo teigimu, žmonės Lietuvoje neigiamai vertina kontrolierius dėl įvairių priežasčių, tačiau jos dažniausiai nesusijusios su jų tiesiogine veikla: "Yra besipiktinančių Vyriausybės politika mažinti pensijas ar atlyginimus ir visa tai išliejančių kontrolieriams. Dalies bedarbių nuomone, jie neva turi teisę važiuoti nemokamai, kol gaus darbą. Kitus apskritai erzina tai, kad juos tikrina. Prisimenu, kai tik Panevėžyje pradėjome dirbti, vienas inteligentiškos išvaizdos vyriškis labai pasipiktino, kad kontrolierius jo paprašė parodyti bilietą – kaip jis išdrįsęs pagalvoti, kad jis galįs važiuoti be bilieto?!" Pažeidėjai – ir inteligentiškos išvaizdos žmonės Vincas Urbonavičius, Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojas, sako, kad klystama įsivaizduojant, jog pažeidimus ar nusikaltimus padaro tik asocialios išvaizdos asmenys. "Gal ir sunku patikėti, kad tarp parduotuvių vagišių – nemažai inteligentiškos išvaizdos, išsilavinusių žmonių. Parduotuvėje pažeidėją nustatyti paprasčiau – jį užfiksuoja vaizdo kamera. Tokių galimybių nėra viešajame transporte, tad ir kyla įvairių konfliktų, neva kontrolieriai nepagrįstai ir neteisėtai sumanė bausti, išlaipino iš autobuso ar atvežė į policijos komisariatą, - pasakoja viešajai policijai vadovaujantis pareigūnas. – Į policiją nevežtų, jei "zuikis" pateiktų asmens dokumentą. O atvežti į policijos komisariatą tapatybei nustatyti žmonės piktinasi, grasina skųsiantys. Beje, tarp tokių atvežtųjų nustatėme ne vieną ieškomą, ne vieną alimentininką, nemokantį administracinių baudų ar besislapstantį nuo arešto. Tad bendradarbiavimas su "Dorsimus" yra naudingas ir policijai". "Galiu patvirtinti, kad darbuotojai tikrai nejaučia malonumo bausdami žmones, rašydami administracinius teisės pažeidimo protokolus. Jeigu keleivis prieš lipdamas į autobusą bus pasiruošęs bilietą, o kam reikia – ir dokumentus, įrodančius teisę į lengvatą, tikrai problemų nekils", - tikina "Dorsimus" vadovas R. Glovackis.
- Jų profesija - angelai sargai
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Vieni juos pagiežingai vadina "agurkais", "draugais", kiti - "farais", "mentais". Iš tiesų jie - paprasti žmonės, kurių darbas – saugoti mus nuo chuliganų, gaudyti vagis ir veikti tiksliai pagal įstatymą. Spalio 2-oji – angelų sargų ir profesinė policijos diena. Šia proga – keletas klausimų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkui Egidijui Lapinskui.
 | Šiaulių apskrities VPK viršininkas Egidijus Lapinskas įsitikinęs, kad neabejinga visuomenė - saugesnė. Autoriaus nuotr. |
"Dirbame kaip dirbę" - Ar pasikeitė policijos valdymas ir veikla panaikinus apskritis? - Apskritys išnyko, bet teritorija liko. Dirbame kaip dirbę, tik finansų valdymas pasikeitė. Visi miesto ir rajonų policijos padaliniai toliau tiria nusikaltimus, prižiūri tvarką, tačiau administracinės pajėgos sutelktos Šiaulių apskrities VPK. Smulkius nusikaltimus kiekvienas padalinys tiria atskirai. VPK padeda padaliniams tirti sunkesnius rezonansinius nusikaltimus. - Ar visuomenė pasitiki policija? - Pastarųjų metų sociologiniai tyrimai rodo, kad 69 procentai gyventojų pasitiki policija. 73 procentai šalia policininko jaučiasi saugūs. Akivaizdu, kad policija pasitikima gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Žinoma, pasitaiko įvykių, kai policijos pareigūnai vairuodami neblaivūs, sukelia tragiškas avarijas. Tokie įvykiai gadina reitingus, tačiau reikia suprasti, kad visur yra visokių žmonių. - Ar policija – slapta organizacija? - Pareigūnai – visuomenės dalis. Mes nenusileidome iš kosmoso. Esame tokie pat žmonės, tik mūsų darbas – sulaikyti įstatymų pažeidėjus arba užkirsti kelią dar neįvykusiems pažeidimams. Kitaip tariant – tarnauti žmonėms. Mes negalime būti uždari, slapti. Atvirkščiai, daug dirbame su bendruomenėmis, jaunąja karta. Mokome žmones burtis ir savo gyvenamoje teritorijoje padidinti savo ir savo turto saugumą. Buriasi bendruomenių saugumo būriai. Saugumas priklauso nuo visų supratimo - Kaip bendruomenei saugotis nuo įtartinų asmenų? - Nedaug tereikia, kad rezultatas būtų matomas. Žmonės turėtų atidžiau stebėti ne tik savo, bet ir kaimynų kiemus nuo piktavalių. Pamačius nepažįstamą, reikia ne numoti ranka, o paskambinti kaimynui arba policijos įgaliotiniui. Policijos rėmėjai – taip pat darbo su visuomene vaisius ir didesnio saugumo garantas. - Ar policijos rėmėjas gali suimti žmogų? - Gali, jei veikia kartu su policijos pareigūnu. Kitu atveju jis tik paprastas žmogus su stipresniu pilietiškumo jausmu, turintis daugiau teisinių žinių. Jis gali užkirsti kelią nusižengimui kaip ir kiekvienas žmogus. Pastaruoju metu pastebime, kad policijos rėmėjų daugėja. Jais tampa ir visuomenei žinomi asmenys. Rėmėjai padeda policijai suvaldyti didelius miesto renginius, šventes. Neatsitiktinai mūsų profesinės dienos proga ketiname padėkoti nusipelniusiems policijos rėmėjams. Policijos rėmėjas ir visi pilietiški žmonės nėra skundikai, o norintys gyventi saugesnėje visuomenėje. Pabandykite Vokietijoje neleistinoje vietoje pastatyti automobilį, atvirame vandens telkinyje naudoti šampūną ar vartoti alkoholį viešoje vietoje. Pilietiška visuomenė – saugesni žmonės. Statistiką sąlygoja sunkmetis - Kaip ekonominis sunkmetis sąlygoja nusikaltimų kiekį? - Nuo sausio nusikaltimų pagausėjo 2,7 procento, palyginti su pernai metais. Sunkmetis tam turėjo įtakos. Padaugėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, tačiau jų gausą nulėmė sukčiavimo atvejai. Sukčiavimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, nes jis vyksta organizuotai, buriasi sukčių grupuotės. Išaiškinome 30 asmenų grupuotę, kuri kaltinama sukčiavimu 70 epizodų. Daug vagysčių. - Ar daug nusikaltimų padaro jaunimas iki 18 metų?  | Šiemet Angelų sargų diena - neeilinė šventė. Sukanka 20 metų, kai atkurta Lietuvos policija. Artūro STAPONKAUS nuotr. |
- Kiekviena mokykla turi jai priskirtą inspektorių, su kuriuo bendradarbiauja. Yra nemažai problemų. Vaikai smurtauja, tyčiojasi, buriasi į grupuotes. Nori viską išbandyti - ne tik alkoholį ar cigaretes, bet ir narkotines medžiagas. Paskui prasideda mokyklų skirstymas į blogas ir geras, nors viskas pirmiausia priklauso nuo šeimos ir auklėjimo. Stengiamės, kad šeima, mokykla ir policija glaudžiai bendradarbiautų ir vaikų bėdas pavyktų išspręsti be didelio atgarsio visuomenėje. - Ar daug nusikaltimų išaiškinta? - Šiemet ištirta 57,9 procento nusikaltimų, tai yra penkiais procentais daugiau nei pernai. Šiauliai savo kriminogenine specifika neišsiskiria iš kitų šalies regionų. Nei nusižengimų gausumu nei jų pobūdžiu. Neabejingas ir pasitempęs - Koks turi būti policininkas visuomenės akyse ? - Pastaraisiais metais norinčių tapti policijos pareigūnais daugėja. Mums labiausiai trūksta viduriniosios grandies pareigūnų – tyrėjų, įvairių sričių specialistų. Deja, dabartinė finansinė situacija verčia kruopščiai taupyti atlyginimų sąskaita. Žmonės nori, kad pareigūnas bet kokiu atveju būtų mandagus, kultūringas, neabejingas kito nelaimei ir pasitempęs. Pastaroji savybė labai dažnai pabrėžiama – norima matyti tvarkingą ir pasitempusį pareigūną. - Ar tikrai būtina bausti žmones už menkus nusižengimus, pavyzdžiui, vairavimą neprisisegus saugos diržų? - Galima sakyti, kad žmogus rizikavo tik savo gyvybe, tačiau tai nėra toks paprastas nusižengimas. Juk žmogus – valstybės turtas. O valstybė saugo savo turtą. Jei vairuosi neprisisegęs saugos diržų, eismo įvykio metu susižalosi smarkiau ir valstybė patirs nemažai nuostolių tave gydydama. Policija mūsų šalyje nėra lanksti bausmių atžvilgiu, tačiau kartais menki nusižengimai yra atleidžiami, tiksliau – skiriamas įspėjimas. - Ko palinkėtumėte profesinės dienos proga savo kolegoms? - Stiprybės, artimųjų ir visuomenės palaikymo. Ir kad visus policijos pareigūnus, kurie saugo visuomenę, saugotų angelai sargai.
- Saulės mūšio minėjime - ir paveikslas, ir ugnies šou
-
Donata VELIŪTĖ, www.etaplius.lt Trečiadienį Saulės mūšio kovos lauke vyko pergalės minėjimas. Joniškio rajono savivaldybėje pristatytas dailininko Prano Dauginčio paveikslas "Saulės mūšis", o vakare Jauniūnų kaime fakyrų studija "Ugnies valdovai" iš Kauno parodė ugnies spektaklį. Inscenizuota fakyrų dvikova ir degančios saulės formos konstrukcijos sukurtos specialiai šiam pasirodymui – pašlovinti Saulės mūšio pergalę.
 | Artūro STAPONKAUS nuotr. |
Žemaičio dovana aukštaičiams Menininkas iš Platelių (Plungės raj.) P. Daugintis pats pristatė metus kurtą paveikslą "Saulės mūšis". Menininkas studijavo istorines monografijas ir literatūrą apie Šiaulių apskritį išgarsinusį mūšį. P. Daugintis atskleidžia, kad prieš tapant paveikslą diskutavo su istoriku Alfredu Bumblausku dėl žemaičių karių būdo ir aprangos. Lengviausia dailininkui buvo pavaizduoti karių ginklus ir kovinę atributiką, nes jo namuose sukaupta gausi jų kolekcija. Sunkiausia užduotis – karių portretai. "Tapant paveikslą nebuvo pozuotojų. Karių veidus teko kurti pačiam, čia yra ir mano portretas", – atvirauja P. Daugintis. Į paveikslo "Saulės mūšis" pristatymą atvykęs menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Šiaulių miesto garbės pilietis Vytenis Rimkus džiaugėsi, kad lietuvių dailėje atgimsta istorinė tematika. "Yra dvi tiesos – istorinė ir meninė. Kai jos sutampa, kūrinys egzistuoja visuomenėje", – sako profesorius. Saulės mūšio vietoje - ugnies šou Pristačius paveikslą, menamame Saulės mūšio kovos lauke laukė įspūdingas šou. Žiūrovai stebėjo dar nematytą ugnies, garso ir šokio reginį, kurį užbaigė fakyrų dvikova. "Didžiuojamės, kad šokio su ugnimi spektakliu galime paminėti Joniškio krašto praeitį simbolinėje Saulės mūšio vietoje", - pasakojo fakyrų studijos "Ugnies valdovai" vadovas Saulius Venclauskas. Specialiai šiam renginiui sukurtos didelės - beveik keturių metrų skersmens - degančios saulės formos konstrukcijos, simbolizuojančios pergalingą laimėjimą. Choreografija ir muzika sukurta taip pat būtent šiam pasirodymui. Faktai apie mūšį Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) įvyko 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir į Žemaitiją įsiveržusios Kalavijuočių ordino kariuomenės. Mūšis vyko netoli dabartinio Šiaulių miesto, pagal labiausiai pagrįstą hipotezę – Mūšos ir Tautinio santakoje. Kalavijuočiams ir jų talkininkams grįžtant, prie upės brastos jie sutiko Žemaitijos karius. Nenorėdami rizikuoti ir prarasti savo žirgų, pelkėtoje vietovėje kryžininkai atsisakė kovoti neraiti, tad buvo priversti pasilikti nakvynei. Kitą rytą žemaičiai, vadovaujami žemaičių kunigaikščio Vykinto, puolė kalavijuočius. Lengvai ginkluoti kalavijuočių vadovaujami vietiniai Livonijos kariai pabėgo iš mūšio lauko, o sunkiai ginkluoti riteriai, įskaitant magistrą, buvo išžudyti.
- Virtuvė moterims, garažas vyrams?
-
Donata VELIŪTĖ, www.etaplius.lt Moters vieta virtuvėje, vyro - prie televizoriaus. Arba atvirkščiai - moteris aukščiausio valstybės posto vadovė, o vyras - jos sekretorius. Stereotipai yra, buvo ir, matyt, bus, nors rengiamos publikacijos, atliekami moksliniai tyrimai, nuolatinės diskusijos apie amžių utopiją – lyčių lygybę. Specialistai teigia, kad įsitikinimus lemia ne biologinė prigimtis, o šeimos modelio susikūrimas.
 | | Moters gyvenimo būdą galima palyginti su "Ferrari" automobiliu - visur skuba, lekia, jei pritrūksta jėgų - jų pasikrauna ir toliau dirba. Vyrams kitaip - jei pavargo, vadinasi, reikia poilsio... Dainiaus BABILO nuotr.
|
Ne genetika, o auklėjimas Dažnas įsitikinęs, kad moters ir vyro santykius sąlygoja biologinė prigimtis, jiems skirtos skirtingos lygiavertės pareigos. Istorikai sako, kad darbų pasiskirstymas pagal lytį yra naujas reiškinys, priklausantis nuo kultūros, ir kad mentaliteto bei lyčių lygybės sampratą lemia ne genai, o auklėjimas. Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų psichoterapijos skyriaus psichoterapeutas Arvydas Šimkūnas teigia, kad vyrų ir moterų tarpusavio santykiuose daug stereotipų. "Išankstinė nuomonė - šeimos modelio suvokimas. Ko žmogus buvo mokomas vaikystėje, taip jis elgsis ir suaugęs. Jei šeima buvo "griuvena", tokia ateitis lauks ir būsimų kartų", - sako A. Šimkūnas. Anot psichoterapeuto, patriarchatas vis dar egzistuoja. "Lygiavos negali būti, nes stebint biologiškai vyrų ir moterų paskirtis yra nevienoda. Vyrų intelektas yra labai svyruojantis - dažniau pasitaiko atvejų, kad nuo genijaus iki bepročio yra vienas žingsnis, o moterys "svyruoja" ties viduriu", - pasakoja gydytojas. Moters vystymosi raidą ir gyvenimo būdą galima palyginti su lenktyniniu "Ferrari" automobiliu - visur skuba, lekia, jei pritrūksta jėgų - jų pasikrauna ir toliau dirba. Vyrams kitaip - jei pavargo, vadinasi, reikia poilsio. "Ištvermė - svarbiausias moters koziris, todėl lengviau pasiekti užsibrėžtų tikslų", - sako A. Šimkūnas. Akivaizdu, kad siekiant, jog lytys būtų lygios, reikėtų pakeisti įstatymus ir stereotipus. Meilė - stereotipų laužytoja Psichoterapeutas A. Šimkūnas pažymi, jog santuokoje dažniau nelaimingos būna moterys. Tik 5 proc. moterų teka iš meilės, kitos tuokiasi arba "iš reikalo", arba "iš išskaičiavimo". Vyrams vėl kitaip - net 85 proc. veda iš meilės. Kodėl? Moterys daro skubotus, ne visada logiškus sprendimus, o vyrai – mąstytojai, apgalvoja privalumus ir trūkumus. "Kokia tu moteris ar vyras, jeigu antra pusė gali sugriauti tavo gyvenimą?" - stebisi psichinių ligų gydytojas. A. Šimkūnas sako, kad jau teko susidurti su įvairiomis lyčių skirtumų problemomis, tačiau pastebi, kad, norint išvengti stereotipų, pradėti reikėtų nuo pirmosios draugystės dienos, įvertinti pasirinkto partnerio savybes. "Moterys protą painioja su jausmais. Atėjusios konsultuotis teigia, kad myli vyrą, tačiau po to dvi valandas jį šmeižia", - kuriozišką situaciją pasakoja gydytojas. Psichoterapeutas pasakoja apie atliktą bandymą su pacientais. Savaitgalį vyrai ir moterys antroms pusėms turėjo rodyti dėmesį ir sakyti, kaip partnerį myli. Rezultatas buvo stulbinantis: vieni eksperimento dalyviai džiaugėsi turėję galimybę išsikalbėti su savo sutuoktiniu ir išsiaiškinti tarpusavio santykius, kitiems bandymas atvėrė akis, jie pripažino, kad anksčiau sakytas "myliu" yra bevertis melas sau. "Pareigų pasiskirstymas ir buitis suderinti bus tik tada, kai atsiras dvasinis ryšys", - teigia psichoterapeutas. Požiūris keičiasi Keisti visuomenės stereotipai verčia susimąstyti: jeigu bibliotekininkė, tai būtinai senmergė, jeigu vyras kirpėjas, tuomet netradicinės orientacijos. Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro direktorė Virginija Šidlauskienė sako, kad daug stereotipų neišsilavinusioje visuomenėje, ir teigia, kad per dvidešimt nepriklausomybės metų situacija pasikeitė. "Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, per metus moterys pažengė karjeroje. Tai matyti net šalies valdžioje. Tris aukščiausius valdžios postus užima moterys", - sako V. Šidlauskienė. Pasak jos, stereotipais daugiau vadovaujasi vyresnės kartos atstovai. "Vaikinai studentai sugeba pasigaminti valgyti patys, o sugedusį ar sulūžusį darbo įrankį studentės nedelsdamos pakeičia kitu", - teigia Lyčių studijų centro direktorė. "Yra teorijų sistema, nuo kurios priklauso, ar bus vadovaujamasi stereotipais. Jeigu sesuo gyvena su broliu, ji išmoksta aršiai pakovoti už save. Didmiestyje ar provincijoje pasaulėžiūra vėlgi kitaip ugdoma. Priklauso ir nuo to, ar mergaitė augo su tėvu, ar be jo. Jeigu tėvo nebuvo šalia, mergaitei ateityje bus sunku siekti karjeros ir panašiai", - vardija Lyčių studijų centro direktorė. Išgirdus žodį "mokytoja", prieš akis sušmėžuoja moters portretas, kadangi Lietuvoje net 85 proc. mokytojų - moterys. Vien mintis apie pradinių klasių mokytoją vyrą mokinių tėvus gąsdina, nepaisant to, kad kartais vyrai tiksliau išaiškina dėstomą dalyką nei moterys. V. Šidlauskienė pedagogės darbe įžvelgia blogybių - besirūpindama mokiniais ji užmiršta savo vaikus. Mokytojų vaikai, negaudami dėmesio iš motinos, tampa savarankiškesni, bet pažeidžiami. Tai parodo tyrimų duomenys. Politinėse partijose V. Šidlauskienė įžvelgia klastą į veiklą įtraukiant moteris, nes joms tenka "juodžiausias" darbas. Dailiosios lyties atstovės rūpinasi darbo organizavimu. "Tai nėra blogai, nes susipažįstama su įtakingais asmenimis, atsiranda pagarba, tačiau lyčių nelygybės požymių čia galima įžvelgti", - teigia Lyčių studijų centro direktorė. Moterys, valdančios Lietuvą, turėjo itin pasistengti, kad sulaužytų įsitvirtinusias nuostatas. Moterų siaubas - automobilių statymas, o stichija - pirkimas, gerai apmokamas darbas - vyrams, smurtauja ir moterys - apie tai skaitykite portale www.etaplius.lt .
- Kova dėl skverelio - kova su vėjo malūnais?
-
Eva JAGMINAITĖ, www.etaplius.lt Trečiadienį Šiaulių miesto savivaldybėje buvo pristatyti gyventojų pasipiktinimo sulaukę Aido g. 19 ir Aido g. 33a detalieji planai. Nors architektė Rasa Bekerytė sako atsižvelgusi į koncepcijų svarstymo metu išsakytas pastabas ir pretenzijas, aplinkinių namų gyventojai sako, kad į jų pastabas nereaguojama.
 | Gyventojai piktinosi verslininkų užmačiomis sunaikinti jų kaimynystėje esantį skverelį. Autorės nuotr. |
Šuo loja, karavanas eina Viešas detaliojo plano svarstymas sukėlė aistrų jau posėdžio pradžioje. Šiaulių m. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotojai Egidei Butkei teko raminti įsiaudrinusius gyventojus ir netgi siūlyti planus svarstyti kitą kartą. Aido g. 17 ir Dainų g. 104 namų gyventojai sako besijaučiantys palikti be ginklų mūšio lauke prieš gerai ginkluotą armiją. Priešininkų stovykloje atsidūrė Šiaulių m. savivaldybė ir architektė R. Bekerytė. Gyventojai piktinasi, kad Savivaldybė, grąžinant žemę būsimam žemės savininkui, teisme nesugebėjo įrodyti, kad skverai reikalingi visuomenės poreikiams. Gyventojai sako gaunantys atsakymus į savo pretenzijas. Juose rašoma, kad Savivaldybė šiam detaliajam planui nepritaria, tačiau planas ir toliau svarstomas. Išklauso, bet neklauso R. Bekerytė tikino planuose atlikusi daug pakeitimų: numačiusi mažesnį tankį, užstatymo intensyvumą, tiksliai nurodžiusi, kurioje dalyje pastatas bus aukštesnis, parodžiusi saugomus želdinius. Vis dėlto gyventojai abejoja, ar statant naująjį namą nebus pažeistos medžių šaknys ir jie nesunyks. Jau trečiąkart atėję į viešąjį svarstymą žmonės prašo, kad būtų ištirta, kiek padidės oro tarša, kur numatomame name bus buitinių atliekų aikštelės, ventiliacijos angos, vaikų, paauglių, senyvų žmonių poilsio aikštelės. "Baikime šį architektūrinį nihilizmą, lakas persikelti į teismą. Vis tiek mūsų čia niekas neklausys. Mes kreipėmės į administracijos direktorių Vladą Damulevičių, kad būtų ištirta, kiek padidės triukšmas ir tarša, parašėme raštus Aplinkos ministerijai, buvome nuvykę į Šiaulių mieste esančią Aplinkosaugos agentūrą. Apie šį planą niekas nežinojo, kol mes patys neinformavome. Kodėl su aplinkosaugos specialistais nėra tariamasi naikinant skverus?" - klausė Dainų g. 104 namo gyventojas Vladas Mizgirdas. Šiaulių bendrajame plane tankiai apželdinta teritorija nepažymėta kaip parkas ar skveras. Kur statys automobilius? "Komercinėms patalpoms ir būsimiems namo gyventojams vietų automobiliams tikrai nepakaks. Jau dabar aplinkiniai kiemai jais užstatyti, kartais net šaligatviai", - piktinasi gyventojai. Jie sako nesuprantą, kaip nelaimės atveju prie namo privažiuotų gaisrinės automobiliai. Aido g. 19 namo gyventojai sako jau turėję skaudžios patirties, kai dėl šalia statomo daugiabučio suskeldėjo jų namo sienos. Šiuo metu namas renovuojamas. Savivaldybė pažadėjo, jog kitas svarstymas nebus rengiamas, kol nebus gauti Aplinkos ministerijos ir kitų aplinkosaugos specialistų atsakymai dėl planuojamų sklypų.
- Duonos ir žaidimų! Kiek kainuoja kultūra
-
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėją Patriciją Poderytę kalbina Milda Levickaitė.
 | P. Bielskienė: "Kai kada girdžiu kaltinimus, kad Kultūros skyriaus darbuotojai neorganizuoja renginių, nerašo scenarijų, nešoka ir nedainuoja. Bet juk nekyla klausimų, kodėl Savivaldybės tarnautojai patys nerenka šiukšlių ir nevalo viešųjų tualetų." Patricijos BIELSKIENĖS asmeninio archyvo nuotr. |
- Visi žinome, kad duonos veltui niekas neduoda – ji kainuoja ir, sako, dar brangs. O kaip su kultūros reiškiniais, kiek jie kainuoja? Juk sklando antikos laikų posakis, kad liaudžiai, t. y. mums visiems, reikia duonos ir žaidimų. - Taip, ką tik baigėsi miesto gimtadienio šventė, daugelio vadinama "duona ir žaidimais". Šiais metais šventės finansavimas iš savivaldybės biudžeto buvo pats mažiausias per aštuonerius mano darbo metus – 80 tūkst. Lt. Žinant, kad šiuo metu mokesčiai už autorinius honorarus siekia 30 proc., o lėšos, reikalingos techninėms šventės reikmėms, viršija 40 tūkst. Lt, manau, ši šventė įvyko tik didelio kultūros žmonių entuziazmo ir pasiaukojimo dėka. Tarptautiniams miestą reprezentuojantiems festivaliams, pvz., velykiniam muzikos festivaliui "Resurexit", Ch. Frenkelio vilos vasaros festivaliui, medijų meno festivaliui "Enter", šiemet iš savivaldybės biudžeto neskirta nė lito, jaunimo mėgiamiausiam Lietuvoje gerai žinomam šiuolaikinio meno festivaliui "Virus'15" skirti du, o festivaliui "Linksmasis akordeonas" – trys tūkstančiai litų. Ką galima padaryti už tokias lėšas, žinant, kad autobuso nuoma kolektyvui atvežti iš Vilniaus kainuoja per 1,5 tūkst. Lt? Juk menininkams reikalingas ir honoraras, vienintelis jų pragyvenimo šaltinis. - Tai gal Šiauliai pasmerkti nesustabdomam provincialėjimui? Juk nėra paslaptis, kad gabūs šiauliečiai masiškai bėga iš savo gimtojo miesto. - Jei situacija nesikeis, Šiauliai tik provincialės, o gabūs menininkai ir toliau ieškos palankesnės aplinkos savo kūrybiniams sumanymams įgyvendinti. Menininkų entuziazmas baigsis, jei jie nejaus palaikymo ir savo kūrybos skatinimo. Savivaldybė yra įsteigusi kultūros ir meno premijas, tačiau šiemet premijų dydis sumažėjo iki tūkstančio litų, todėl šios premijos, deja, tampa panašios į pašalpas. Premijų jauniesiems meno kūrėjams (keturiems menininkams metus kas mėnesį po 400 Lt) skyrimas šiemet visiškai sustabdytas. Nors visi miestai išgyveno krizę, nežinau kito Lietuvos miesto, kur kultūros įstaigoms ir organizacijoms būtų visiškai nutrauktas projektinis finansavimas veiklai plėtoti. Dėl katastrofiškai sumažėjusio finansavimo kultūrinis miesto gyvenimas praranda savo tradicijas, ilgamečių projektų tęstinumą, savo konkurencingumą ir patrauklumą kitų Lietuvos miestų atžvilgiu, o menininkai ieško svetur palankesnės atmosferos kūrybai. - Ką manote apie politikų indėlį į miesto kultūrinio gyvenimo atmosferos gerinimą? Ar jie pakankamai suvokia kultūros svarbą, ar tik prieš rinkimus imituoja savo atsidavimą menui, o po to jį staiga pamiršta? - Artėja 2011 m. biudžeto svarstymai. Manau, čia ir matysime aiškią politinę valią – koks finansavimas bus skirtas ketvirto Lietuvos miesto kultūriniam gyvenimui. Šie metai mums buvo šoko terapijos metai. Daug metų kultūros programai (šiuo atveju nekalbu apie biudžetinių įstaigų išlaikymą) buvo skiriama apie milijoną litų. Šios lėšos buvo naudojamos visų Šiaulių mieste veiklą vykdančių kultūros įstaigų ir organizacijų kultūros projektams remti, valstybinėms, miesto šventėms ir festivaliams organizuoti, nusipelniusiems meno kūrėjams, jaunimo kūrybinio aktyvumo ir užimtumo, įvairių socialinių grupių kultūrinei saviraiškai skatinti, etninės kultūros projektams, folkloro ansamblių veiklai plėtoti ir pan. Šiemet visai šiai veiklai buvo skirta vos 320,9 tūkst. Lt, iš kurių 2009 m. skolos sudarė 139 tūkst. Lt. Nesunku suprasti, kokiomis kūrėjų pastangomis mieste vyko kultūrinis gyvenimas... Jau esu minėjusi, jog, mano įsitikinimu, svarbiausias politinis sprendimas – tvirtinant kiekvienų metų miesto biudžetą paskirstyti lėšas taip, kad kiekviena sritis, taip pat ir kultūra, būtų deramai finansuojama. Juk mokesčius mokame visi, todėl turime teisę į kokybišką ir visavertį kultūrinį miesto gyvenimą. - Kokie kultūros administratorių ir miesto politikų santykiai? Ar pakanka susikalbėjimo? - Aišku, dažnai norėtųsi geresnių santykių ar mūsų darbo įvertinimo. Juk šiais metais iš penkių Kultūros skyriuje dirbusių specialistų likome tik trys (mažesnių skyrių Savivaldybėje nėra). Kai kada girdžiu, mano manymu, visiškai nepagrįstus kaltinimus, neva Kultūros skyriaus specialistai neorganizuoja renginių, nerašo scenarijų, nešoka ir nedainuoja. Juk nekyla klausimų, kodėl savivaldybės valstybės tarnautojai patys nerenka šiukšlių, o organizuoja atliekų tvarkymą, patys nestato ir nevalo viešųjų tualetų, o organizuoja šių paslaugų pirkimą, patys nelaimi šachmatų čempionatų, o skiria lėšas meistrams dalyvauti čempionatuose. Mes, skyriaus specialistės, esame viešojo administravimo savivaldybėje grandis: organizuojame Savivaldybės tarybos skirtų lėšų kultūrai paskirstymą, atsakome už jų panaudojimą pagal paskirtį, organizuojame viešuosius pirkimus, kuruojame biudžetinių kultūros įstaigų veiklą, rengiame dokumentus ir pan. Kas būtų, jei pradėtume šokti, dainuoti, vesti renginius... Juk kiekvienam darbui reikalingas specialus išsilavinimas. Aišku, po darbo saviveikloje tikrai galime dalyvauti. Bet dažna mūsų darbo diena nesibaigia 17 val. (nors įstatymai tai numato), nes turime dalyvauti renginiuose, pasirūpinti padėkų raštais, gėlėmis, rasti tinkamą žodį organizatorių darbui įvertinti. - Kokios galimybės Šiauliams gauti lėšų iš Lietuvos ir ES fondų kultūrai? Ar rengiate šiems fondams projektus? - Pagal savivaldybėje galiojančią tvarką projektus rengia ir jiems tinkamų finansavimo šaltinių ieško Miesto plėtros ir investicijų skyrius. Mes teikiame projekto idėjas, pavyzdžiui, šiemet pateikėme idėją Baltų vienybės tema, miesto centrinio parko bei vasaros parko estrados sutvarkymo idėją, o mūsų skyriaus kuruojama koncertinė įstaiga pateikė buvusio "Saulės" kino teatro rekonstrukcijos projektą. Ar bus rastas ES fondų finansavimas šiems projektams ir ar bus skirtas kofinansavimas iš savivaldybės biudžeto minėtiems projektams, spręs tikrai ne Kultūros skyrius. Į ES programos "Kultūra" lėšas pretenduoti neturime jokių galimybių, nes šiai programai teikiamo projekto biudžetas turi būti gerokai didesnis nei visų šių metų finansavimas kultūrai, o savivaldybės kofinansavimas privalo būti 50 proc. Vadinasi, vienam projektui reikėtų skirti visas metų kultūros programai skiriamas lėšas. Dėl labai didelio projektų kofinansavimo iš savivaldybės biudžeto, mano žiniomis, niekas iš Lietuvos miestų į šią programą ir nepretenduoja. Pagrindinis fondas Lietuvoje – Kultūros rėmimo fondas – finansuoja ne savivaldybių, o įstaigų ir organizacijų teikiamus projektus. Tačiau tam, kad gautum šio fondo lėšų, būtinas finansavimas būtent iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto, nes be miesto kofinansavimo šie projektai nebus finansuojami minėto fondo ir taip bus prarastas pagrindinis – respublikinis – miesto kultūros finansavimo šaltinis. - Tai kokią kultūros ateitį matote? - Formuojant 2011 m. biudžetą tikiuosi geros politikų valios ir kultūros srities svarbos miesto gyvenime supratimo. Tikiuosi, kad bus bent iš dalies tenkinami kultūros paslaugų įvairovės miesto gyventojams bei miesto kūrėjų poreikiai, nes lėšų kultūrai skyrimas tiesiogiai sąlygoja bendrą miesto gyventojų sociokultūrinę savijautą: aktyvina ir buria vietos bendruomenę, humanizuoja aplinką, skatina užimtumą, mažina visuomenės negatyvumo ir nusivylimo reiškinius, įgalina šiauliečius jaustis visaverčiais. Tikiuosi, kad sunkiausi miesto kultūrai metai jau praeity.
- Smuiko garsai nuviliojo į Vokietiją
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Šiaulietė Rolanda Ginkutė ką tik išvyko į Kelną, Vokietiją, kur tęs mokslus vokiškoje mokykloje ir studijuos. Ji priimta jaunąja studente pas legendinį profesorių Zacharą Broną. Kelias iki šios akimirkos tęsėsi dešimtmetį.
 | Rolanda, grodama smuiku, atiduoda visa save. Autoriaus nuotr. |
Smuikas - nuo penkerių Rolanda - paprasta penkiolikmetė mergaitė, kuri namuose auginanti triušį. Tiesa, ji pernai mokykloje praleido 499 pamokas dėl pateisinamos priežasties - ruošėsi prestižiniam smuikininkų konkursui. Deja, nenuvyko, nes Islandijos ugnikalnis užtvėrė kelius skrydžiams. "Nesvarbu, kad praleidžiu pamokas - vis tiek mokausi dešimtukais", - ramino jaunoji smuikininkė. Smuikas - instrumentas, kurį Rolanda glaudžia prie savęs jau dešimt metų. Būdama vos penkerių, ji atėjo į Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos smuiko klasę pas mokytoją Nijolę Prascevičienę. Jau pirmaisiais metais Rolanda nustebino savo tėvelius - kalėdiniame koncerte pagrojo kūrinį. Tiesa, grojo tik su laisvomis stygomis, bet penkiametei tai didelis iššūkis. Smuikininkės mama Angelė pamena, kad tuomet Rolanda dėvėjo labai gražią suknelę - raudoną, barchatinę, su iškirpte, ilga uodega ir raiščiu ant rankos. Mokytoja N. Prascevičienė tuomet pajuokavo - nebus iš jos muzikantė, nes jai grožis svarbiau už muziką. Tiesa, raištis buvo reikalingas tam, kad paslėptų bedūkstant įsitaisytą mėlynę. Misija neimanoma Pirmasis rimtas Rolandos konkursas vyko Paryžiuje. Patekti į šį konkursą nebuvo paprasta. Vilniuje vyko atranka. Susirinkusi komisija žėrė kritiką garsių muzikų mokiniams, o Rolandai neturėjo jokių priekaištų. Kelionę į Paryžių Rolanda puikiai prisimena, nes ten aplankė visas šio miesto įžymybes ir "Disneilendą". Čekijoje vykęs smuikininkų konkursas garsėja keistomis tradicijomis - čia naujokai negali gauti prizinių vietų. Rolanda su mama sutarė, kad jei laimės Čekijos konkursą, gaus dovanų šunį. Užduotį įvykdyti buvo neįmanoma, tačiau Rolandai tai pavyko. Ji grojo valsą prieš pat pertrauką. Tuomet visi nori kuo greičiau lėkti iš salės. Mažosios smuikininkės grojimas prikaustė visus prie kėdžių. Ji taip sužavėjo komisiją, kad ši padarė išimtį - skyrė Rolandai prizinę vietą. Nuo to laiko smuiko garsų namuose klausydavosi šuniukas Mocartas. S. Sondeckio numylėtinė Tai dar ne visi Rolandos laurai. Prieš penkerius metus ji laimėjo tarptautinį muzikantų konkursą Siguldoje, Latvijoje. Ten dalyvavo muzikantai su įvairiais instrumentais. Šiaulietė pelnė pirmą vietą. Rolanda per konkursus ne kartą patyrė tą euforišką būseną, kai jau nieko nebesitiki, o tampi geriausiu. Paprastai nugalėtojus skaito nuo galo. Geriausiam tenka ilgiausiai nerimauti - laimėjo ką nors, ar ne. Jaunoji smuikininkė tapo tarptautinio S. Sondeckio smuikininkų ir violončelininkų konkurso laureate. Rolandai skirta Karalienės Mortos premija bei Mistislavo Rostropovičiaus fondo stipendija. Mergaitė koncertavo daugelyje Europos šalių. Prieš trejus metus ji dalyvavo IV tarptautiniame Vladimiro Spivakovo festivalyje "Maskva sutinka draugus". Rolanda koncertavo su Maskvos P. Čaikovskio koncervatorijos kameriniu orkestru. Nenuostabu, kad maestro S. Sondeckis prie savo auksinės batutos pasidėjo Rolandos nuotrauką. Studentė - mokinė Kelno aukštoji muzikos ir šokio mokykla laukia Rolandos, galima sakyti, išskėstomis rankomis. Smuikininkė jau trejus metus vyksta į šią mokyklą pas savo mokytoją Zacharą Broną. Rolandai nebuvo paprasta pakliūti pas maestro. Teko pereiti atranką - stojamuosius egzaminus. Norinčiųjų mokytis pas Zacharą Broną kasmet būna apie pusantro šimto. Atvyksta iš viso pasaulio, o pasilieka vos dešimtadalis. Smuikininkei teko nemažas rūpestis - reikia gerai išmokti vokiškai. Juk lankys prestižinę mokyklą, važinės į paskaitas pas savo smuiko mokytoją. Vokiškai Rolanda jau nemažai išmoko savarankiškai. Kai baigs mokyklą, ji jau laisvai ta kalba kalbės. Mokslai prasideda spalio pirmąją, tačiau iki tol Rolanda spės sudalyvauti smuikininkų profesinio meistriškumo kursuose Vokietijoje.
- Kelionei iš tylos pasaulio trūksta pinigų
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt Kuršėnuose dvejų metukų Agnetė gyvena tyloje. Vasaros pradžioje medikai nustatė, kad mergaitė negirdi. Jai reikia implantuoti kochlearinį aparatą. Valstybė deklaruoja, kad kompensuoja pusę jo kainos (per 54 tūkst. litų), tačiau, pasirodo, tam skirti pinigai išseko dar iki vasaros. Sveikatos ministras tvirtina, kad papildomų pinigų jau surasta.
 | Kristina Voitkevič tiki, kad pavyks dukrelei sugrąžinti klausą. |
Prezidentūra apgailestauja Agnetei Voitkevič iš Kuršėnų – dveji. Ji turi šuniuką – prancūzų buldogą Pradą. Kai spragteli fotoaparato užraktas, mergaitė neatsisuka. Tik Prada suklūsta. Gydytojai neseniai išsiaiškino, kad mergaitė negirdi. Jai reikia implantuoti kochlearinį aparatą. Galimybė girdėti yra, tačiau ją nuo Agnetės skiria 100 tūkstančių litų. Valstybinė ligonių kasa kompensuoja bazinę kochlearinio implanto kainą – 54,1 tūkst. litų. Tai oficialiai deklaravo valstybė. Likusius pinigus tenka surinkti patiems tėvams. Tačiau paaiškėjo, kad kompensacijoms skirtos lėšos pasibaigė dar pavasarį. Agnetės tėvai pasiryžę surinkti 50 tūkstančių, tačiau dar tiek pat – neįmanoma. Mergaitės mama Kristina Voitkevič nenuleidžia rankų. Ji apsikrovusi laiškais. Rašo ir siunčia, prašydama pagalbos. Rašo visiems, kam įmanoma: seimūnams, vietiniams politikams ir net prezidentei. Iš pastarosios jau gavo atsakymą: "Apgailestaujame, kad neturime galimybių padėti. Nuoširdžiai tikimės, kad rasite būdų, kaip išspręsti esamą problemą. Linkime Jums ir Jūsų šeimai stiprybės, ištvermės bei kuo geriausios kloties." Nepaskaičiavo Šiemet iš valstybės biudžeto buvo skirta 900 tūkst. litų kochleariniams implantams kompensuoti. Už šiuos pinigus padėta penkiolikai vaikų, tačiau dar dešimčiai išgirsti mamą ir tėtį laimė nenusišypsojo. Bent jau iki rugpjūčio pabaigos. Jau birželį medikai pradėjo kelti šurmulį, kad negirdintys vaikai kasdien vis kažko netenka. Nesivysto jų kalba ir pažinimas. Primygtinai rekomenduojama negirdintiems vaikams kochlearinį aparatą implantuoti sulaukus dvejų metų. Kyla klausimas - kodėl nepaskaičiuota pakankamai lėšų vaikučių "bilietams" į garsų pasaulį? Apsiskaičiavo ar pasiliko gelbėtojų darbus atlikti prieš rinkimus? Atsakymo nėra, tačiau sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys rugpjūčio 20-ąją pasirašė įsakymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo skirti dar 510 tūkst. litų kochleariniams implantams kompensuoti. To turėtų pakakti dešimčiai negirdinčių vaikų. Nežinia, kokią sumą tokio paties likimo nuskriaustiems vaikams valstybė skirs kitąmet.  | | Agnetė žaidžia su savo šuniuku Prada. Autoriaus nuotr.
|
Kodėl pritrūko pinigų? Danutė Venckuvienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė, atsako, jog dėl sunkmečio sąlygomis sumažėjusio Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto šiemet kochleariniams implantams, BAHA įsriegiamiems kauliniams implantams, vidurinės ausies klausos sistemoms ir atsarginiams kochlearinių implantų procesoriams buvo skirta mažiau lėšų (911 tūkst. Lt). 2009 metais – 1,05 mln. Lt. Jau birželį, kai skirtų pinigų jau neliko, buvo aišku, kad septynias kochlearinio implantavimo operacijas būtina atlikti kuo skubiau. Sveikatos apsaugos ministro 2010 metų rugpjūčio 20 dienos įsakymu buvo papildomai skirta 510 tūkstančių litų. Tai suteikia galimybę 10 pacientų laiku gauti tinkamą medicinos pagalbą. Ar pasikartos situacija kitąmet? "Ši problema tęsiasi jau ne pirmus metus ir tai yra netoleruotina, todėl įpareigojau atsakingas už biudžeto planavimą institucijas itin dėmesingai rengti naujus planus, kad kitąmet visiems vaikams, kuriems yra reikalingos tokio pobūdžio operacijos, jos būtų atliktos laiku", - teigė sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys. VLK pripažįsta, jog negali prognozuoti, kiek kurčių vaikų gims ir kiek anksčiau girdėjusiųjų suaugusiųjų apkurs. 54,1 t8kst. litų – tiek kainuoja pigiausias kochlearinis implantas, jį galima įsigyti be priemokos. 100 tūkst. litų kainuoja pagal naujausias pasaulyje technologijas pagamintas kochlearinis implantas. D. Venckuvienė tvirtina, kad firmos suinteresuotumas parduoti pacientui kuo brangesnį produktą negali būti pagrindas neracionaliai naudoti PSDF biudžeto lėšas. K. Voitkevič prašo gerų žmonių paaukoti ir padėti kuo greičiau surinkti reikiamą sumą kochleariniam aparatui pirkti. Aukas siųskite į sąskaitą: AB "Vilniaus bankas" Banko kodas 70440 A/s LT93 7044 0600 0336 9271 VĮ Kauno medicinos universiteto klinikos Įmonės kodas 135163499 Mokėjimo paskirtis: Kochlearinės implantacijos programa, Agnetė Voitkevič.
- "S plius" internetas ir televizija - jau Kuršėnuose
-
Laura AUKSAITYTĖ Baigiantis vasarai ir abonentams grįžtant namo iš smagių atostogų bei kelionių, kad neprailgtų vėstantys rudens vakarai, elektroninių ryšių paslaugų bendrovė "S plius" savo esamus ir būsimus abonentus džiugiai pasitinka ilgai lauktomis naujomis paslaugomis bei ypatingomis akcijomis - optinis internetas, kabelinė, skaitmeninė ir netgi raiškioji (HDTV) televizija Kuršėnuose jau nuo rugsėjo 1 d!
Pirmiausia maloniai turėtų būti nudžiuginti esami kabelinės televizijos vartotojai – elektroninių ryšių bendrovė "S plius" didina kabelinės televizijos bazinio paketo kanalų skaičių, todėl už tą patį mokestį dabar abonentai vietoj 29 kanalų matys 31 kanalą. Visa, ką reikės padaryti - tik suderinti savo televizorių ir susirasti naujuosius kanalus. Dar geresnė naujiena kantriai laukusiesiems "S plius" interneto ir skaitmeninės televizijos - jie ne tik pagal poreikius galės pasinaudoti tokiomis pačiomis rudens akcijomis, kurios vyks ir Šiauliuose, bet, kaip ir žadėjome, pirmų 200 naujas mūsų paslaugas užsisakiusių abonentų laukia išskirtiniai pasiūlymai ir planai! Skubėkite pasinaudoti akcijomis, nes, joms pasibaigus, paslaugas bus galima užsisakyti tik už įprastą kainą. "S plius" savo interneto ir televizijos vartotojams dabar galės pasiūlyti didelį planų pasirinkimo spektrą – nuo minimalių, skirtų nedideliems poreikiams, iki pažengusiems ir ypatingų poreikių turintiems abonentams skirtų paslaugų planų. "S plius", remdamasi savo klientų patirtimi, tikisi, kad ir Kuršėnuose populiariausias turėtų tapti optinio interneto planas EA, kurio kaina 35 litai per mėnesį (šio plano interneto greitaveika Lietuvoje yra iki 100 Mbps, o užsienyje – iki 20 Mbps, nėra jokių apribojimų siunčiamai informacijai), o tarp televizijos vartotojų sparčiai išpopuliarės skaitmeninė televizija, užtikrinanti ypač gerą vaizdo ir garso kokybę bei leidžianti abonentams pagal savo poreikius pasirinkti jiems įdomius papildomus kanalų paketus. Skaitmeninės televizijos bazinį programų paketą sudaro 54 televizijos kanalai, be to, pagal poreikius abonentas gali pasirinkti net iš septynių papildomų kanalų paketų. Nuo rugsėjo 1 d. į Kuršėnus taip pat atkeliauja dar viena gera žinia – rugsėjo-spalio mėnesiais visi Kuršėnų gyventojai galės nemokamai skaityti iki šiol tik Šiauliuose ir Radviliškyje platintą savaitraštį "Šiauliai plius". Abonentai, kurie naudosis "S plius" kabelinės arba skaitmeninės televizijos bazinio kanalų paketo ir interneto paslaugų komplektu, savaitraščiu galės ir toliau mėgautis nemokamai! Paskubėkite pasinaudoti rugsėjį vyksiančiomis akcijomis! Skambinkite telefonu 8~700 121 01 arba užsukite į "S plius" klientų aptarnavimo skyrių, esantį Tilžės g. 74, "Saulės mieste" arba Centriniame pašte. Laukiame Jūsų! Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje www.splius.lt .
- Investuotojai prašo išankstinio politikų pritarimo projektams
-
Asta ŠIUKŠTERIENĖ Karti verslininkų patirtis Šiauliuose, kai teritorijų planavimo dokumentai, parengti pagal visus galiojančius reikalavimus ir gavę visų institucijų suderinimus, Tarybai vis atrodo netinkami patvirtinti, pinigus ir laiką taupančius verslininkus atginė į Savivaldybę iš anksto. Dviejų objektų projektuotojai kreipėsi į Šiaulių miesto tarybos Miesto ir ūkio plėtros komitetą atsiklausti, ar politikams tinka jų sumanymai.
Vadinamųjų Gilo statybų šalia parko savininkai ir projektuotojai norėjo išgirsti politikų norus iki procedūrų pradžios, o ne tada, kai jos bus pasibaigusios ir bus pinigai sumokėti. Kartą jų investiciniai planai jau buvo sustabdyti ir vadinamosios Gilo statybos už centrinio miesto parko nevirto gyvenamuoju kvartalu, nes po ginčų dėl tvoros verslininkų parengtiems planams nepritarė Taryba. Tačiau savivaldybė šį pavasarį pralaimėjo ketvirtą, paskutinį ir neskundžiamą, Aukščiausiojo teismo procesą, kuriame buvo panaikintas Tarybos sprendimas tvirtinti detalųjį planą be vadinamojo Gilo sklypo. Tad šį kartą kauniečiai investuotojai bandys laimę dar kartą. Politikams jie išdėstė, kad jie nusiteikę ten daryti tai, ką leidžia bendrasis planas toje vietoje, t. y. statyti gyvenamuosius ir komercinius statinius iki keturių aukštų. Komitetas sumanymui neprieštaravo, tačiau nedavė garantijos, kad planavimo procedūroms pasibaigus ir visa Taryba balsuos palankiai. Jei procesas vyks sklandžiai, miesto ir verslo interesai bus suderinti, labai svarbi Šiauliams centro dalis už parko, kurią užima apleisti apgriuvę statiniai, pagaliau bus sutvarkyta. Išankstinės politikų garantijos norėjo ir "Maximos LT" atstovai. Prekybos centro "Maxima" plėtra Rūdės gatvėje buvo sukėlusi ginčų dėl transporto srautų ir privažiavimų bei ketinimų įsiterpusį valstybės žemės sklypą be aukciono prijungti prie turimų keturių sklypų. Prekybos centras "Maxima" ketina plėstis palei Rūdės gatvę iki pat Vytauto gatvės. Čia ketinama statyti sublokuotas parduotuves ir kavines, taip pat 360 vietų daugiaaukštę aikštelę automobiliams. Kaimyninių pastatų naudotojai įsitikinę, kad tiek vietų neužteks. Antra, bendrovė "Maxima LT", dabar turinti keturis sklypus, norėjo prisijungti įsiterpusį valstybės žemės sklypą ir paversti jį vidiniu ūkio kiemu aptarnaujančiam transportui. Savivaldybė buvo įrašyta plano organizatoriumi, todėl politikai projektuotojams primygtinai pasiūlė atskirai formuoti laisvą 27 arų sklypą aukcionui. Šiaulių m. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė aiškina, kad jei tą sklypą nupirks "Maxima", ji galės be atskiro detaliojo plano sujungti sklypus. O jeigu jį nupirks kitas pirkėjas, pasiūlęs didesnę kainą miestui, jis galės statyti atskirą pastatą, sublokuotą su "Maximos" statiniais. Projektuotojui teko nusileisti – nebeprijungti žemės infrastruktūros reikmėms, o formuoti atskirą sklypą aukcionui. Po tokio posūkio numatyta pakartotinė sprendinių viešinimo ir svarstymo su visuomene procedūra. Konkretaus atsakymo į klausimą, ar tada miestui jau bus gerai, ir šie verslininkai negavo – spręs Taryba. Nors verslininkai turi teisę į plėtrą, politikai svarsto, ar miestui reikalingas dar vienas gigantiškas prekybos centras, juolab centre šalia pėsčiųjų bulvaro, nes dėl to lankytojų bulvare tik sumažėtų.
- "Nebebus analoginės televizijos" - šių dienų mitas
-
Lietuvos Vyriausybės patvirtintoje "Analoginės antžeminės (eterinės) televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos skatinimo Lietuvoje" programoje numatyta iki 2012 m. spalio pabaigos šalyje visiškai atsisakyti analoginės antžeminės (eterinės) televizijos ir pereiti prie skaitmeninės. Vos tik pasirodžius šiai informacijai, nenuilstantys kabelinių televizijų operatorių konkurentai ėmėsi nesąžiningos kovos, klaidingai informuodami žmones, neva nuo 2012-ųjų visos analoginės televizijos bus išjungtos ir liks tik skaitmeninė televizija. Į elektroninių ryšių paslaugų bendrovę "S plius" kasdien kreipiasi nemažai šiauliečių nerimaudami, kad netrukus nebematys "S plius" analoginės televizijos. Dar kartą norime nuraminti "S plius" kabelinės televizijos abonentus ir paneigti sugalvotą mitą apie analoginių televizijų išnykimą.
"Vyriausybės programoje numatyta, jog 2012 metais bus nutraukta analoginės antžeminės (eterinės) televizijos transliacija. Paprasčiau tariant, analoginės televizijos nebematys tik tie žmonės, kurie naudojasi kambarinėmis arba lauko antenomis. Kabelinių televizijų operatoriai nėra įpareigoti nutraukti analoginės televizijos transliacijų, todėl analoginė televizija kabeliniais tinklais bus transliuojama tol, kol bus poreikis. Taigi "S plius" kabelinės televizijos abonentai gali būti ramūs - niekas niekur neišnyks", - prasimanymą apie kabelinių televizijų išnykimą paneiga elektroninių ryšių paslaugų bendrovės "S plius" Marketingo skyriaus direktorė Inga Karickienė. Ji paaiškina, kad visų pirma reikėtų atskirti sąvokas "analoginė televizija" ir "antžeminė televizija": analoginė televizija gali būti kelių rūšių, pvz., analoginė kabelinė televizija, analoginė antžeminė (eterinė) televizija. Taigi būtent pastaroji ir bus išjungta dėl dažnių stokos eteryje. Tarkime, jeigu dabar žmogus dar gali matyti (nors ir ne itin kokybiškai) lietuviškus kanalus tiesiog pasistatęs paprastą kambarinę anteną, to jis nebegalės daryti nuo 2012-ųjų. Pasikeitus televizijos kanalų trasliacijos būdui, tokie gyventojai galės įsigyti antžeminės skaitmeninės televizijos imtuvą arba naudotis "S plius" siūlomomis analoginės kabelinės televizijos paslaugomis.
Šiuo metu "S plius" siūlo tris analoginės kabelinės televizijos paketus: mažąjį, vidutinį ir bazinį. Jeigu vidutinį ir bazinį kanalų paketus pasirenka jaunesnio amžiaus žmonės, tai mažasis kanalų paketas itin popiuliarus tarp vyresnio amžiaus abonentų. Jį sudaro 11 lietuviškų kanalų. Paketo kaina vos 7 Lt/mėn., tačiau transliuojamų kanalų kokybė gerokai geresnė negu naudojant kambarinę ar kolektyvinę anteną. Daugiabučių namų sąrašą, kur yra įrengtas mažojo paketo tinklas, galite rasti "S plius" tinklalapyje www.splius.lt. Skaitmeninės televizijos imtuvas - tik už litą!"Įsigijusieji antžeminės skaitmeninės televizijos imtuvą galės matyti iki 14 nekoduotų kanalų. Norintieji matyti daugiau kanalų turės pasirinkti savo skaitmeninės televizijos tiekėją, - sako I. Karickienė. - Kabelinė analoginė televizija niekur neišnyks, tačiau mes, žinoma, raginame gyventojus jau dabar pereikti prie skaitmeninės televizijos, nes jos garsas, vaizdas ir kanalų įvairovė pranoksta analoginės televizijos." Skaitmeninės televizijos imtuvą "S plius" siūlo įsigyti tik už 1 Lt, pasirašius 36 mėnesių sutartį. Paketo kaina taip pat nelabai skiriasi - kabelinės televizijos bazinį paketą sudaro 31 kanalas ir daugiabučiame name kainuoja 22 litus per mėnesį, o skaitmeninės televizijos bazinis paketas kanuoja tik šešiais litais daugiau, 28 litus, ir suteikia galimybę matyti daugiau nei pusšimtį kanalų - 54. "S plius" paslaugų privalumas, palyginti su kitų skaitmeninės televizijos tiekėjų paslaugomis, tas, kad skaitmeninės televizijos imtuvą užtenka įsigyti tik vienam namuose esančiam televizoriui, nes per kitus televizorius Jūs analoginės kabelinės televizijos bazinį kanalų paketą matysite nemokamai. Norėdami matyti dar daugiau kanalų, "S plius" skaitmeninės televizijos vartotojai turi galimybę užsisakyti jau net aštuonis papildomus paketus: PRAMOGŲ, kuriame yra ir ypač moterų mėgiamas indiškų filmų kanalas, PRAMOGŲ 2, kuriame yra net trys nauji kanalai rusų kalba bei naujas kanalas erotikos mėgėjams "Blue Hustler", PAŽINIMO, kuriame surinktos keturių kanalų geriausios pažintinės laidos ir dokumentiniai filmai, LAISVALAIKIO, daugiau vyrų mėgiamas apie techniką ir automobilius, RUSIŠKAS KINAS IR NE TIK, kuriame rodomi patys geriausi ir naujausi dokumentiniai ir meniniai filmai, FILMAI IR MUZIKA, kuriame yra du muzikiniai bei du nauji filmų kanalai, SPORTO, kur transliuojamas visų itin mėgiamas "Viasat Sport Baltic" kanalas bei "Viasat Golf" ir "Viasat Hockey". Turint "S plius" skaitmeninę televiziją, galima užsisakyti ir Raiškiosios televizijos kanalų paketą. Kompetentingi "S plius" specialistai gali Jums patartiJei planuojate užsisakyti "S plius" skaitmeninę televiziją ir norite tinkamai išnaudoti naujos vaizdo technikos teikiamus privalumus, tačiau dar kyla įvairių klausimų, Jums patarti gali bendrovėje "S plius" dirbantys, ilgametę patirtį turintys IT inžinieriai bei kabelinės televizijos meistrai, kuriems per savo darbo praktiką yra tekę susidurti su įvairia vaizdo bei garso technika. Rašykite mums el. paštu skaitmenine@splius.lt, mūsų darbuotojai pasistengs kuo skubiau atsakyti į Jūsų klausimus. Bendraukime ir mes padėsime pasirinkti tai, kas geriausia Jums ir Jūsų šeimai. "S plius" administracijos informacija
- Kryžių kalno šešėlyje: ar Šiauliai įdomūs turistams?
-
Mindaugas ZIMKA Kai Kryžių kalną aplankiusi jaunų turistų iš Prancūzijos grupė atėjo prie stotelės, autobusas į Šiaulius jau buvo nuzvimbęs prieš keliolika minučių. Sunerimę jaunuoliai stotelėje sėdinčiai Kryžių kalno lankytojai ėmė aiškinti, kad jie vėluoja į paskutinį autobusą, vežantį į Klaipėdą. Matyt, paties dieviškojo stebuklo galia jaunuosius piligrimus į autobusų stotį pačiu laiku nugabeno pro šalį važiavę du Šiaulių vyskupijos mikroautobusai.
 | Šiaulių TIC informacijos specialistė Auksė Visminaitė tikina: "Nors atvykstamasis turizmas Šiauliuose neklesti taip, kaip kituose miestuose, kurie gali pasigirti išlikusiu istoriniu senamiesčiu bei įspūdinga architektūra, tačiau į Šiaulius taip pat atvyksta nemažai užsienio turistų, kuriems čia patinka." Autoriaus nuotr. | Stotyje, jau laikydami rankose bilietus ir Baltijos šalių žemėlapį, dėkingi prancūzai pasakojo, kad jie keliauja maršrutu Vilnius-Kryžių kalnas-Klaipėda-Ryga-Talinas. Kelią iš Klaipėdos į Rygą jie tikėjosi įveikti išsinuomotais dviračiais. Šiaulių turizmo informacijos centre jie, žinoma, neužsiregistravo, viešbutyje nemiegojo, atvirukų su Kryžių kalno vaizdais nepirko - visi turėjo po fotoaparatą... Atvyko, pažiūrėjo ir išvyko, nepagerindami šalies turizmo verslo rodiklių. Bet jie čia buvo ir jiems patiko! Merdi ar atsigauna?"Šiauliuose atvykstamasis turizmas merdi, - savaitraščiui "Šiauliai plius" nelinksmai konstatavo UAB "Busturas" turizmo skyriaus vadovas Alfonsas Zaleskis. - Į Šiaulius užsienio turistų atvyksta mažai." Šiaulių turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Indrė Žiedienė tokiai nuomonei nepritaria. Ji pripažįsta, kad TIC neturi galimybių suskaičiuoti visus į miestą atvykstančius svečius, tad bendrą situaciją gali modeliuoti tik pagal TIC lankytojų skaičių. Per dieną į Šiaulių turizmo informacijos centrą užsuka apie 60 turistų. Liepą Saulės mieste viešėjo 30 Australijos, Naujosios Zelandijos gyventojų, 20 japonų. Gausiausios turistų gretos - iš Latvijos. Šiais metais nustebino estai - jie trečioje vietoje po vokiečių. TIC duomenimis, iki rugpjūčio Šiauliuose viešėjo 4000 turistų. "Šiauliams trūksta patrauklių, užsienio turistą pritraukiančių objektų, be to, atgraso nepatogumai, pavyzdžiui, kur pastatyti autobusą, jei tam skirtos vietos paprastai būna užstatytos automobiliais", - kalba I. Žiedienė. TIC komanda vis dėlto tikisi, kad pasaulinės TAFISA "Sportas visiems" žaidynės, 2012 m. Europos krepšinio čempionatas bei pasiruošimo jiems darbai skatins atvykstamąjį turizmą, o nauji "Aušros" muziejaus padaliniai - Žaliūkių malūno kompleksas bei rekonstruotas Fotografijos muziejus - taip pat pritrauks į miestą daugiau svečių. Vilioja tik Kryžių kalnas?"Jau apie trejus metus bandome dirbti atvykstamojo turizmo srityje, - pasakoja UAB "Kelionių centras" vadovė Jovita Mirošničenko. - Firma "kabinasi" į Gruziją, dirbame su mažomis grupelėmis, pavieniais asmenimis, atvykstančiais iš šios šalies." Pašnekovė tikina, jog dažniausiai užsieniečiai prašo ekskursijų po Vilnių, Trakus, Kauną. Tarp labiausiai lankomų objektų yra ir Druskininkai. Turizmo firmos vadovė tvirtina, jog padažnėjo pasinaudojimo vizomis atvejų. "Gavę iškvietimą vizai, uzbekai atskrido iki Kopenhagos, bet mes jų net nesulaukėme", - piktinosi J. Mirošničenko. "Užsieniečiai težino Vilnių, Kauną, Klaipėdą, o Šiauliai lieka "už borto", - sako UAB "Busturas" turizmo skyriaus vadovas A. Zaleskis. - Lietuvoje kainos neatitinka paslaugų kokybės. Visų pirma reikia susitvarkyti miestą, kad bent aplinka būtų jaukesnė, tik tada ką nors įdomaus pasiūlyti svečiams." Pasak vadovo, jų firma ne kartą dalyvavo verslo parodose-mugėse, bandė pritraukti užsienio turistus, bet sekėsi sunkiai. "Užsieniečius vilioja tik Kryžių kalnas. Dar paklausia, kaip nuvykti į Rygą", - tvirtina A. Zaleskis. Anot jo, Estija ir Latvija labiau lankomos šalys, o Lietuva - paskutinėje vietoje, juolab senamiesčio bei senų istorinių pastatų neturintis Šiaulių miestas. A. Zaleskio teigimu, per ketverius gana rimto darbo įsitvirtinant atvykstamojo turizmo srityje metus jų firma teturėjo keturias penkias užsieniečių grupes.  | Dauguma užsienio turistų, atvykstančių į Kryžių kalną, net neužsuka į Šiaulius. | Svarbi visa aplinka"Kad galėtume sėkmingai ir konkurencingai parduoti turistines paslaugas, svarbi visa aplinka, - teigia Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) prezidentė Danutė Mažeikaitė. - Tam, žinoma, priklauso ir turistinio produkto sukūrimas, ir pardavimas." Pasak pašnekovės, kitas ne mažiau svarbus etapas - tai jau sukurto produkto viešinimas tikslinėse rinkose. Tai atlieka Valstybinis turizmo departamentas. Jau patvirtinta kultūrinio, konferencinio, kurortų, sveikatinamo turizmo produktų reklama užsienio šalių rinkose. "Tikslinga būtų stiprinti pajėgas šiame etape. Kai kuriose užsienio šalyse Lietuvos žinomumas dar labai nedidelis", - tvirtina D. Mažeikaitė. Pasak jos, norint, kad užsieniečiai atostogautų mūsų šalyje, labai svarbu, kad jie žinotų ne tik kur yra ta Lietuva, bet ir tai, kad gautų pakankamai informacijos apie siūlomas paslaugas turistams. Valstybinis turizmo departamentas įgyvendina projektą "Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas". 2010-2011 m. bus organizuotos penkios verslo misijos skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose: Suvalkijoje, Dzūkijoje, Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Mažojoje Lietuvoje. Dvi verslo misijos jau įvyko - Suvalkijos ir Žemaitijos etnografiniuose regionuose. "Svarbiausias šio projekto tikslas - paslaugų pardavėjams ir kelionių organizatoriams padėti apsikeisti informacija", - sako D. Mažeikaitė. Ar verslo misijos Lietuvos etnografiniuose regionuose gali pagerinti atvykstamojo turizmo situaciją? "Kelionių organizatoriams buvo pristatomi nauji arba atnaujinti turizmo objektai ir paslaugos, išskiriamas regiono savitumas, užmezgami tiesioginiai kontaktai su vietos paslaugų teikėjais. Manau, tai gerina situaciją, - tikino Šiaulių turizmo informacinio centro direktorė I. Žiedienė. - Esu suinteresuota, kad tokia misija rudenį atvyktų ir į Šiaulių regioną." Neturime galimybių konkuruoti?Padidėjusi tautiečių emigracija, daugelis žemiau skurdo ribos atsidūrusių lietuvių, be abejo, mažina keliaujančiųjų, todėl kenčia ir vietinis, ir išvykstamasis turizmas, o kai kurios turizmo firmos tiesiog balansuoja ties išlikimo riba. "Akivaizdu, kad Lietuva konkuruoti Europoje turizmo srityje neturi jokių galimybių nei mokesčių, nei šalies pasiekiamumo prasme. Sustojo investicijos, nebekuriamos darbo vietos", - apmaudžiai kalba Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija pridėtinės vertės mokestį apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms siūlo sumažinti iki 5 procentų vietoj dabar taikomo 21 proc., o asociacijos nariai, jausdamiesi socialiai atsakingi, įsipareigotų įdarbinti iki 10 proc. daugiau darbuotojų. "Mūsų sritis - imliausia darbo vietoms kurti. Tai sumažintų socialinę įtampą, sustabdytų jaunų išsilavinusių žmonių emigraciją ir duotų dideles pajamas į biudžetą. Asociacijos paskaičiavimais, priėmus į darbą 500 darbuotojų su vidutiniu 1500 Lt atlyginimu, į biudžetą įplauktų apie pusketvirto milijono litų", - sako E. Šiškauskienė.
- "Šiaulių Monmartro Respublikoje" - bevizis režimas
-
Ričardas JAKUTIS Trečiadienį, rugpjūčio 4 dieną, "Laiptų galerijoje" iškilmingai atidarytas 8-asis tarptautinis menų festivalis "Šiaulių Monmartro Respublika".
 | |  | "Šiaulių Monmartro Respublikos" kultūros ministro postą iš Martyno Gaubo šiemet perėmė grafikas Vaidotas Janulis (centre). | | Festivalio svečius pailsėti viliojo sofutė. |
Monmartro Respublika geriau, nei bananų respublika... Jau, atrodo, niekam nebeužkliūva ir žodis "Monmartras", nes tai juk ne tik kalva Paryžiuje, bet ir daug didesnė sąvoka - menininkų susibūrimo vieta. Jau dvejus metus gyvuoja ir Monmartras Vilniaus Užupyje, bet šiaulietiškasis keturis kartus už jį vyresnis. Šiais metais į Šiaulių Monmartrą atvyko menininkų iš mūsų šalies, Latvijos ir Baltarusijos. Ypač stiprus dailininkų desantas iš Vilniaus (G. Riškutė, G. Skrabulienė, R. Bartkevičius, G. P. Janonis) ir Latvijos (J. Gross, A. Klavinš, A. Millers). Gražus ir mūsų miesto kūrėjų būrys. Šiauliuose - lietuvių dailės aukso fondas Ryškiausias "Šiaulių Monmartro Respublikos" pradžios momentas – mūsų dailininkų klasikų paroda "Lietuvių dailės aukso fondas" iš garsaus kolekcininko, menų mecenato Edmundo Armoškos fondų. Gal kam nors toks parodos pavadinimas atrodo pretenzingai, bet iš tikro "Laiptų galerijoje" regime mūsų dailės klasikų šedevrus. Paroda aprėpia visas Lietuvos dailės raidos tapybos apraiškas. Neabejotinai Edmundo Armoškos kolekcija - didžiausias ir reikšmingiausias iš visų privačių tapybos rinkinių Lietuvoje. Parodoje Šiauliuose eksponuojami 35 paveikslai. Reikšmingiausia parodos dalis – XX a. pirmos pusės nepriklausomos Lietuvos dailininkų tapyba. Ne mažiau unikalūs kūriniai atstovauja ir XX a. vidurio bei antrosios pusės dailei. Parodoje regime Neemijo Arbitblato, Barboros Didžiokienės, Vlado Didžioko, Prano Domšaičio, Adomo Galdiko, Antano Gudaičio, Petro Kalpoko, Vytauto Kasiulio, Eugenijaus Kulviečio, Povilo Puzino, Sofijos Riomerienės, Stasio Ušinsko, Antano Samuolio, Kazimiero Stabrausko, Jono Švažo, Adomo Varno, Adolfo Valeškos, Justino Vienožinskio, Česlovo Znamierovskio kūrinius.  | |  | E. Armošką su jubiliejumi ir paroda sveikina miesto meras G. Mikšys. | | Aštuonerius metus gyvuojantis festivalis turi didžiulį gerbėjų būrį. Monmartrui Vilniaus Užupyje - tik dveji metai. |
Dailininkų, kurių paveikslai eksponuojami parodoje, sąrašas byloja, jog dominuoja kūrėjai, pradėję kūrybinę veiklą prieš Pirmąjį pasaulinį karą, bet šalia ir ryškiausi vėliau iškilę menininkai. Įdomu, kad jie visi yra įvairių meno mokyklų auklėtiniai, todėl ir jų kūryba nėra vienalytė. Lietuvių dailę XX a. pradžioje sudarė daug skirtingų komponentų: simbolizmo, secesijos atgarsiai, vizionieriški paveikslai, vaizduojantys Lietuvos praeitį, dekoratyvūs, puošnūs, bet drauge estetiški portretai, kurių šioje parodoje ne vienas, ir peizažai iš natūros. Daug kas perteikiama lietuvio dvasiai artimais romantizuotais simboliais. Tuo metu, vėluojant modernizmui, lietuvių tapyboje vyravo realizmo srovė, bet tai, palyginti su XIX a. pabaiga, buvo jau naujo tipo realizmas, kuris plėtojosi ne tik kitomis istorinėmis sąlygomis, bet ir kitokioje meninio patyrimo bei siekių aplinkoje. Neabejotina, kad ši paroda mūsų miesto dailės mėgėjams yra didelė šventė ir, reikia tikėtis, išplės lietuvių dailės istorijos žinias.  | |  | Vyskupas E. Bartulis priima E. Armoškos dovaną – lietuvių dailės klasiko J. Janulio paveikslą "Pijus XI". Artūro STAPONKAUS nuotr.
|
Mecenato E. Armoškos dovanos Neapsieita ir be gražių siurprizų. Edmundas Armoška, remiantis ne vieną menininką, Lietuvos muziejams dovanojęs ne vieną eksponatą iš savo kolekcijos (ypač didelės pastarojo meto jo dovanos statomiems Valdovų rūmams), šįkart irgi pateisino menų mecenato titulą. Mūsų miestui jis jau yra dovanojęs G. Bagdonavičiaus paveikslų, praėjusiais metais prieš Kalėdas Šiaulių vyskupijai skyrė arnotų kolekciją, o šįkart vyskupui Eugenijui Bartuliui įteikė Jono Janulio paveikslą "Pijus XI". Ar šis kūrinys atiteks Šv. Jurgio bažnyčiai, kurią puošia ne vienas lietuvių dailės klasiko Jono Janulio tapytas paveikslas, ar keliaus į kuriamą religinio meno muziejų Tytuvėnuose, spręs vyskupija, o Edmundas Armoška pažadėjo dar vieną dovaną Šiaulių vyskupijai – XVI amžiaus Nukryžiuotojo skulptūrą. Menotyrininkai pripažįsta, kad tai vienas vertingiausių medžio drožinių Lietuvoje.
- Darbingos seimūnų atostogos
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Visi šiauliečiai Seimo nariai tvirtina, kad jų atostogos - pusiau darbas. Nė vienas neišvyko į turistinę ar poilsinę kelionę, tačiau veiklos netrūksta. Kuo gyvena ir kaip ilsisi mūsų išrinktieji, atitrūkę nuo valstybės vairo?
 | |  | |  | Edvardas Žakaris, socialdemokratas | | Laimontas Dinius, nepartinis Seimo narys | | Valentinas Mazuronis, partijos "Tvarka ir teisingumas" narys |
Edvardas Žakaris, socialdemokratas: - Sūnus stojo į Mykolo Romerio universitetą, reikėjo jam padėti, todėl negalėjau planuoti jokių kelionių. Gal spėsime iki Seimo rudens sesijos nuvykti kelias dienas prie jūros. Stengiuosi per atostogas aplankyti artimuosius: mamą, žmonos tėtį. Laisvalaikiu daugiau pajudame nei įprastomis darbo dienomis, tačiau nieko išskirtinio. Mano priimamasis dirba be atostogų. Rugpjūtį taip pat bus keletas pirmadienių, kai pats susitiksiu su rinkėjais. Laimontas Dinius, nepartinis Seimo narys: - Liūdnas būsiu pašnekovas, nes mano atostogos yra tik pusiau atostogos. Daugiausia dėmesio skiriu sūnui. Vakarais su juo pasportuojame, pažvejojame. Esu aistringas boulingo žaidėjas, todėl nepraleidžiu progos paridenti kamuolį. Ypatingų norų ir svajonių neturiu. Medžioti liūtus Afrikoje būtų kvaila - esu gamtos mėgėjas. Mėgstu lietuvišką arba šiaurietišką gamtą. Norėčiau gal į Norvegiją nuvažiuoti, pažvejoti, bet šiemet jau nebepavyks. Ypatingą trauką jaučiu Kuršių nerijai. Ten prabėgo mano vaikystė. Nida, deja, jau urbanizuotas kraštas ir kuris man nelabai patinka. Palangos išvis nepavadinčiau kurortu. Tiesa, per atostogas daug dainuoju. Su draugais šiauliečiais įrašinėjame naujas dainas. Tai dar vienas širdžiai mielas užsiėmimas.  | |  | Valerijus Simulikas radiopelengacija domisi jau 25 metus. |
Valerijus Simulik, socialliberalas: - Vienas įdomesnių laisvalaikio užsiėmimų - radiopelengacija. Nuo vaikystės esu trumpabangininkas. Dabar vyksta bendra Lietuvos ir Lenkijos trumpabangininkų akcija, kuria siekiama išgarsinti Žalgirio mūšį. Mano šaukinys ly600qt. Dirbame nuo birželio 16 iki rugpjūčio 16. Siunčiame signalus iki pat Japonijos ir Okeanijos, skelbiame apie Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų. Užsieniečiai jau patys mūsų ieško ir nori sužinoti kuo daugiau, kas ten tame Žalgirio - Griunvaldo - lauke nutiko. Susisiekti trukdo dabar mus pasiekęs Saulės "cunamis", bei dažnos perkūnijos. Beveik neatostogauju. Važinėjame po Lietuvą, rengiamės savivaldybių rinkimams. Man ne viskas Šiaulių savivaldybės valdyme patinka. Valentinas Mazuronis, partijos "Tvarka ir teisingumas" narys: - Laisvalaikio nedaug. Ypač man patinka ramesniu periodu knygas skaityti. Darbymečiu tam laiko praktiškai nelieka. Taip pat patinka teatras. Tai tokie dalykai, kurie pakrauna. Kai gana daug bendrauji, tarsi akumuliatorius išsikrauni. Knygos, muzika ir teatras yra dalykai, kurie man suteikia jėgų, nuramina. Rekomenduoju - padeda. Ką tik perskaičiau Romualdo Granausko "Rūką virš slėnio". Patinka Vilniaus Mažojo teatro spektakliai mažoje scenoje. Dabar labai geras "Domino" teatras Vilniuje. Vaidina du arba trys aktoriai. Sportuoti stengiuosi labai atsargiai po to, kai trūko Achilo sausgyslė.  | Andrius Šedžius daugiausia laiko skiria televiziniam šokių projektui, kuriame gerokai sulieknėjo - nuo 120 kilogramų iki 108. |
Andrius Šedžius, socialdemokratas: - Daugiausia laiko paaukoju šokių projektui. Keturias dienas per savaitę intensyviai treniruojuosi. Kodėl dauguma seimūnų pavydi ir nesportuoja? Na, su tokiais pilvais... Savaitgaliais - prie jūros, ežero. Mėgstu aktyvų sportą. Futbolas, krepšinis. Žaidžiu už Seimo komandą. Mėgstu motokrosą, vandens motociklus. Turiu ne bet kokį, o "Bombardier 3D". Jis pritaikytas nardyti. Ne tik plaukioti paviršiumi. Šiemet nedalyvavau jokiose varžybose. Viskam reikia pasiruošti. Jei dalyvauju, bent jau prizinę vietą planuoju pasiekt. Turiu mašiną, specialiai pritaikytą varžyboms, tačiau šiemet tam neliko laiko ir bendraminčių vairuotojų neradau.
- Lietuva - kvailėja?
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt Šiaulių universitete šiemet yra vos 294 valstybės finansuojamos vietos. Daugiau nei pora tūkstančių studentų turės sumokėti už mokslą nuo 4 iki 11 tūkst. litų. Studijų prorektorius Juozas Pabrėža, šiuo metu einantis rektoriaus pareigas, sako, jog dabartinė šalies studijų politika netinka provincijos universitetams.
 | Juozas Pabrėža: "Nedovanotina, kad studijas svetur jaunuoliams tenka rinktis dėl ekonominių priežasčių".
Autoriaus nuotr. |
Išsilavinusių bus mažiau Pirmajame studentų priėmimo etape Šiaulių universitete už valstybės pinigus gali studijuoti 294 studentai. Pernai tokių buvo 513. Po antrojo priėmimo etapo valstybės remiamų vietų gali nežymiai padaugėti. Galutiniai skaičiai bus aiškūs rugpjūčio 2 dieną. Prorektorius J. Pabrėža primena, kad ŠU pasirinko apie 2000 pirmakursių. Dar nežinia, kiek iš įstojusiųjų pasiliks studijuoti universitete. Juk daugumai teks mokėti už mokslą. Prorektorius neabejoja, kad studentų šiemet sumažės visuose universitetuose. Tikėtina, kad tokią situaciją lemia pati valstybės švietimo politika. Valstybės krepšeliai skiriami pagal stojančiųjų pažymių vidurkį. Natūralu, kad į VU daugiausia stoja aukščiausius įvertinimus gavę studentai. Ten ir daugiausia valstybės finansuojamų vietų - apie 2880. VGTU - 1493, KTU - 1317, o Klaipėdos universitete (KU) - 484 valstybės finansuojamos vietos. Kvailėjame Valstybė vis mažiau finansuoja universitetines studijas. Vis daugiau studentų, neišgalėdami studijuoti savo valstybėje, domisi studijomis užsienyje. Danijoje ir Švedijoje studijos gerokai pigesnės, o kokybė - ne prastesnė. Atsiriša liežuviai tiems sąmokslo teorijų aiškintojams, kurie tikina, jog ES siekia mus paversti "dundukų" šalimi, pigia darbo jėga. Japonai siekia, kad aukštąjį išsilavinimą turėtų visi, o mūsų valstybė - atvirkščiai. Prorektorius baiminasi, kad tokia valstybės studentų rėmimo sistema yra kenksminga regioniniams universitetams. Tokiems kaip Šiaulių universitetas ir Klaipėdos universitetas. "Geriausius balus surinkę studentai susiburia sostinės universitetuose. O ką daryti tiems, kurie surinko labai gerus, gerokai aukštesnius nei vidutiniai balus? Tokių valstybė neremia. Nėra nieko blogo, kad abiturientai išvyksta studijuoti į užsienį, tačiau nedovanotina, kad jie studijas svetur pasirenka dėl ekonominių priežasčių. Mažėja išsilavinusių žmonių. Taip. Ironizuodami galime sakyti, kad kvailėjame." Provincija apjungia jėgas Prorektorius patikino, kad kalbos apie KU ir ŠU susijungimą yra netikslios. Universitetai išliks savarankiški, tačiau eina bendradarbiavimo keliu. Rudenį jau bus sudarytas šių dviejų universitetų konsorciumas. Kas iš to ŠU studentui? Jam galės dėstyti ir geriausi Klaipėdos universiteto dėstytojai. Abu universitetai sudarė ir pasirašė ketinimų protokolus. Nuo vasario prasidėjo konsorciumo kūrimo parengiamieji darbai. Ketinimų protokolui pritarė abiejų universitetų senatai, pasirašė rektoriai. Rudenį bus sudaryta sutartis dėl mokslinės veiklos. "Tai ne sujungimas, bet bedradarbiavimas", - patikslino J. Pabrėža. Prorektoriaus teigimu, bendradarbiavimas teigiamai atsilieps abiems universitetams. Bendri tyrimai ir bendri projektai finansuojami geriau, jei juos rengia ne vienas universitetas.
- Miesto parkais rūpinasi savanoriai
-
Mindaugas ZIMKA "Dykynė, kemsynas, gūdus miškas" – taip Šiaulių miesto gyventojai apibūdina centrinį miesto parką, kuris, anot jų, yra viena mažiausiai lankomų vietų, tikras miesto vaiduoklis. Neapsikentę miesto valdžios neveiklumo bei kitų miestiečių tingumo, parkus tvarko savanoriai šiauliečiai, ragindami prisidėti kiekvieną, neabejingą miesto žaliajam veidui.
Realaus projekto nėra "Labai apleistas. Niekas neprižiūri. Miesto valdžia apie tai negalvoja. Centrinis miesto parkas nebepanašus į parką, koks buvo anksčiau", - pakalbinta "Šiauliai plius" teigia ponia Vitalija. "Nėra jokios parko vizijos. Valdžia parku išvis nesirūpina. Kaip apleistas! Pamenu, anksčiau čia būdavo daug žmonių, dabar taip ištuštėję", - sako šiaulietis Albinas. Ponai Laima ir Vytautas, vos įžengę į parką, susiėmė už galvos. "Norisi verkti. Valdžia nieko nedaro. Čia taip nejauku. Kokie klaikūs atrakcionai – tikrai nerizikuotume suptis", - kalbėjo jie. "Anksčiau "Beržynėlis" buvo labiau prižiūrimas. Dabar žmonių mažiau beateina, nebeliko zoologijos sodelio, trūksta renginių, matyt, lėšų nebeskiriama, - sako ponia Vida. - Ačiū Dievui, nors žolę nupjovė!" Savivaldybės klerkai tvirtina, kad nuo 2009 metų buvo pradėta įgyvendinti Šiaulių miesto želdinių ir želdynų veisimo, priežiūros bei tvarkymo programa. Vadinasi, ši programa tęsiasi jau antrus metus, bet parke jokių rezultatų nematyti. "Pagal šią programą centrinis miesto parkas bus tvarkomas nuo 2011 metų pradžios", – tikina Aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Lukošienė. Pasak Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Andriaus Androsovo, konkrečių lėšų centriniam parkui prižiūrėti numatyta nėra. Miesto žaliųjų plotų priežiūrai per šiuos metus skirti 400 tūkst. litų. "Baigus šienauti prie gatvių, gatvių skiriamosiose juostose, bus šienaujami parkai", - žada A. Androsovas. Anot jo, šiais metais jokio rekonstrukcinio projekto centriniam miesto parkui atnaujinti ir iš pagrindų sutvarkyti nenumatyta rengti. Atrakcionai atgis, kai bus sutvarkytas parkas? Prie atrakcionų centriniame parke būrio lankytojų nepamatysi, jie veikiau atrodo neveikiantys. "Viskas yra gerai su atrakcionais, - tikina UAB "Šiaulių atrakcionų parkas" darbuotojas Egidijus Varneckas. - Suptis saugu. Jeigu "Velnio ratas" sustotų, galima rankiniu būdu jį nuleisti. Ir "Linksmieji kalneliai" taip pat nebuvo iškrėtę nemalonaus siurprizo, nė karto nenuvažiavo nuo bėgių." Pasak E. Varnecko, atrakcionai bus atnaujinami ir gražinami tik tuomet, kai bus sutvarkytas visas parkas, jame lankysis daugiau žmonių. Mirusi atrodo ir centrinio parko estrada, priklausanti Šiaulių kultūros centrui. Estradą buvo išsinuomojusi koncertinė firma "Balheidas", tačiau firmos komercijos direktorė Laura Merkelytė teigia, jog parko estradą jau atidavė jos teisėtiems savininkams. "Balheido" direktorius Darius Balčiūnas sakė, kad nuomos sutartyje buvo Kultūros centrui naudinga sąlyga: Šiaulių kultūros centras turėjo galimybę parko estradoje, nemokėdamas UAB "Balheidas" nuomos mokesčio, suorganizuoti po du renginius per sezoną. Pasak D. Balčiūno, pirmais metais buvo organizuotas tik vienas renginys, kitais – nė vieno. "Mūsų firma dėl to tikrai nenukentėjo. Šiuo atveju tai nenaudinga miestui, jo kultūriniam gyvenimui", - tikina D. Balčiūnas. Pasak direktoriaus, įmonei buvo nuostolinga organizuoti renginius estradoje: į centrinį parką ateina mažai žmonių, renginiai estradoje nebepritraukia žiūrovų. "Yra daug gražių idėjų, bet jų realizavimas nemažai kainuoja, - teigia D. Balčiūnas. - Negali visko padaryti vien už savo pinigus." Šeimininkų daug – tvarkos mažai Miesto meras Genadijus Mikšys mano, kad viena didžiausių priežasčių, kodėl centrinis miesto parkas yra tokios būklės – privatininkų tingumas. Anot mero, kone trečdalis parko žemės priklauso privatininkams, kurie galėtų bent žolę nusipjauti. "Aiškios konkrečios parko vizijos tikrai nėra", - teigia Genadijus Mikšys. Jo manymu, parkas buvo sugadintas prasidėjus privatizavimui. Privatininkai turėtų ne tik rūpintis parko švara, bet ir prisidėti prie parko vizijos kūrimo. "Nėra vizijos, todėl ir neparuoštas parko detalusis planas, nepriimta jokių nutarimų", - tvirtino G. Mikšys. Parką tvarko savanoriai Neapsikentęs valdžios neveiklumo ir pasipiktinęs daugumos miestiečių požiūriu, centrinį parką šienauti ėmėsi entuziastas savanoris individualios įmonės "Foto 202" savininkas Artūras Visockas. "Centrinį parką tvarkyti savo iniciatyva pradėjau prieš septynerius aštuonerius metus", - teigia A. Visockas. Pasak pašnekovo, iš pradžių į talkas teateidavo po penkis ar dešimt žmonių. Iniciatoriui buvo daug džiaugsmo, kai šių metų pavasarį tvarkyti parko susirinko apie 400 moksleivių, universiteto studentų, gyventojų. "Prieš metus išrinkom šiukšles, šių metų pavasarį išrinkom šakas, nupjovėm nudžiūvusius jaunus medelius, tik tada buvo nupjauta žolė", - pasakojo A. Visockas. Pasak jo, šiukšlių buvęs visas kalnas: išvežta mašina senų baldų, pusė mašinos stiklo bei kitokių atliekų. "Matyt, šiukšlintojai susigėdo, kai pamatė, jog kažkas parku rūpinasi. Dabar taip gausiai nebešiukšlina", - pastebėjo A. Visockas. Savanoris parko tvarkytojas įsitikinęs, jog Lietuvoje vyrauja masinė tinginystė, o tie, kurie šiukšlina, po to už galvų susiėmę šaukia, iš kur tokia netvarka. "O Miesto infrastruktūros skyriaus pozicija – tikra gėda! - piktinosi A. Visockas. - Žaliųjų plotų priežiūrai skirti net 400 tūkst. litų, o kas už tuos pinigus padaryta? Nieko!" A. Visockas neslėpė, jog antrasis šienavimas centriniame parke jo šeimai kainuos apie 6000 litų, tačiau už šią sumą bus galima nupjauti žolę ir naujajame, ir senajame parkuose. "Beržynėliui" irgi reikia draugų Buvusiam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Justinui Sartauskui širdį skauda dėl "Beržynėlio" parko, kuris gal ir ne taip apleistas kaip centrinis, tačiau taip pat apmiręs, netinkamai tvarkomas. "Šiemet šienavome birželio pradžioje, dalyvavo dvidešimt aštuoni žmonės", - teigia J. Sartauskas. Trys keturi savanoriai buvo iš Dainų ir Gytarių mikrorajonų, kiti – jo bičiuliai, bendrapartiečiai. Didelių finansinių išlaidų entuziastai neturėjo, daugelis naudojo savo techniką: dalgius, grėblius, žoliapjoves. J. Sartauskas pritaria A. Visocko minčiai, jog Lietuvoje vyrauja masinė tinginystė. "Daug kas priklauso ir nuo mūsų požiūrio, - kalbėjo J. Sartauskas. - Visi norime gražaus miesto, tačiau ne visi prie to grožio prisidedame. Blogai, kad savivaldybė neatlieka savo funkcijų ir uždavinių, nesugeba dirbti kaip komanda, kiekvienas dirba pats sau." "Šiuo metu parką privalo kuruoti Turizmo informacijos centro direktorė, - tvirtina buvęs "Beržynėlio" vadybininkas Romas Jonaitis. - Tačiau realiai projektas jau yra sužlugdytas." "Manau, jog dirbau tikrai nenuostolingai: bendradarbiavau su įvairiomis firmomis, mokyklomis, darželiais, policija, parke vykdavo renginiai, jame apsilankydavo daugiau žmonių, būdavo laiku nupjaunama žolė", - kartėlio neslepia buvęs darbuotojas.
- Traktoriumi per privačias valdas
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Visai šalia Šiaulių, už "Jubiliejinių II" sodų gyvenantys žmonės nustebo, kai į jų privačią žemę atvažiavęs traktorius pradėjo rausti duobes vieną po kitos. Tik užstačius išvažiavimus ir sukėlus skandalą, buvo paaiškinta - ieškoma drenažo gedimo, kuris skandina visus sodus. Paaiškėjo, kad kalčiausias šioje situacijoje "gudručių" trumparegiškumas.
 | Traktoriai rausė privačias pievas. Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr. |
Kasė neatsiklausę Kelių sodybų gyventojai apstojo šalia traktoriaus vaikščiojanti vyriškį su segtuvu. Iš pažiūros - jis čia vadas. Kas vyksta? Kodėl kasama? Rimtasis vyras tik ranka numojo - eikit į savivaldybę ir klauskit. Ten visi sprendimai priimami, o mes tik vykdome. "Tai dokumentus parodykit, planus. Gal jūs čia ruošiatės kokį kelią tiesti? Kur projektas?", - teiravosi žmonės. Vyras su segtuvu nuramino - čia tik žvalgomieji darbai. "Jubiliejinis 2" sodai pavasarį ir per liūtis skęsta. Greičiausiai dėl drenažo gedimo. O dokumentai? Nėra. Tai tiesa - drenažas čia sugadintas akivaizdžiai. Kasinėjimus atlieka Petro Bublio vadovaujamas projektavimo biuras. Tik žurnalistų paklaustas, jis prisistatė. Biuras Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus prašymu tiria, ar drenažą reikia remontuoti, ar kloti iš naujo. Žmonės leido P. Bubliui dirbti toliau, tačiau dėl dokumentų ir nenoro informuoti, sklypo savininkams liko įtarimo šešėlis. Juk dažnai pasitaiko, kad nepaisoma savininkų interesų. Žmonių susirūpinimas davė vaisių - duobės buvo nedelsiant užlygintos. Sugadino patys Iškastos duobės akimirksniu prisipildė vandens. "Tai jau ne drenažas, o drėkinimo sistema, - numoja ranka P. Bublys. - Vanduo, užuot nubėgęs, kaupiasi šioje pievoje ir soduose." Kas sugadino? Prieš porą dešimtmečių čia žmonės pradėjo vogti žvyrą ir keliose vietose pažeidė drenažą. Augo sodų namai. Atsirado ne vienas "gudrutis", kuris, radęs drenažo vamzdį, sukišo ten kanalizacijos šlangą. Kanalizacija netrukus užkimšo drenažą. Sodų bendrijos pirmininkas Antanas Tamutis pripažino įtariantis, kad tokių "gudručių" yra. Jo nuomone, tai žmonės, kurie nemato toliau savo nosies: "Įtariu, kurie taip galėjo pasielgti, tačiau, mano nuomone, drenažą labiausiai sugadino netoliese esančio aplinkkelio statyba."  | Projektuotojas Petras Bublys prisistatė tik tuomet, kai to pradėjo reikalauti visi susirinkę sklypų savininkai. |
Brangus remontas Šiaulių rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Bezaras pripažino, kad projektuotojai į privačią žemę įlindo nemandagiai, tačiau kito kelio nėra: "Drenažai, kaip ir visos komunikacijos, turi servitutus, tačiau savininkai turi būti informuojami apie darbus. Jei padaroma žala - privalu kompensuoti". Savivaldybė jau prieš kelerius metus gavo sodų bendrijos kreipimąsi dėl kasmečių potvynių. "Kol kas ruošiamas projektas, todėl darbai vykdomi be jokių konkursų. Melioracijos skyrius tiesiog paprašė P. Bublio atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, ką ten galima padaryti. Ar apsimoka remontuoti, o gal teks tiesti naują drenažą", - teikė A. Bezaras. Vedėjas neužtikrintas, ar melioracijos darbai išvis bus pradėti - viskam trūksta pinigų. Naujo drenažo hektaras gali kainuoti apie 30 tūkstančių litų. Remontas - gal šiek tiek pigiau. Jei žemė priklausytų ūkininkams, šie, sudarę asociaciją, turėtų prisidėti prie melioravimo darbų ir padengti 10 procentų išlaidų.
- Ekspertai įvardijo tikruosius Rėkyvos ežero naikintojus
-
Senkantis Rėkyvos ežeras ir aplink jį plytinčios pelkės jau kurį laiką kursto vietos bendruomenės, valdžios atstovų, specialistų aistras. Dėl spartaus Rėkyvos ežero seklėjimo labiausiai kaltinamas šalia jo esantis eksploatuojamas Rėkyvos durpynas. Tačiau, pasirodo, kaltininkų derėtų ieškoti kitur.
2004-2008 metais buvo atliktos kelios ežero būklės ir durpyno įtakos jai mokslinės studijos. Kadangi pastarosios sukėlė daugybę diskusijų ir sulaukė nemažai oponentų kritikos, Aplinkos ministerija nusprendė išsamiai jas išanalizuoti. Ministerijos iniciatyva buvo suburta ekspertų darbo grupė, kuri ne tik parengė minėtų studijų ekspertizės ataskaitą, bet ir organizavo ekspedicijas prie Rėkyvos ežero, taip pat buvo susitikusi su vietinių apylinkių gyventojais. Anot ekspertų darbo grupės nario dr. Aušrio Balevičiaus, Rėkyvos ežero ir aplink jį esančių Rėkyvos, Piktmiškio, Lieporių ir pelkynų kompleksas yra per tūkstančius metų natūraliai užpelkėjusio didžiulio priešistorinio ežero liekanos. "Jei ši teritorija per XX amžių nebūtų buvusi gerokai nusausinta ir stipriai urbanizuota, Rėkyvos ežero ir aukštapelkių komplekso aplinkosauginė vertė prilygtų Čepkelių ar Kamanų rezervatams, juolab kad tai didžiausias Lietuvoje aukštapelkis ežeras. Deja, nuo praeito amžiaus penktąjį dešimtmetį prasidėjusios intensyvios melioracijos visos aplink Rėkyvos ežerą susiformavusios pelkės stipriai paveiktos žmogaus veiklos: ežero baseine įrengti žuvininkystės tvenkiniai, gyvenamųjų namų kvartalais virtę kolektyviniai sodai ir t. t. Apibendrinus anksčiau atliktų mokslinių tyrimų duomenis galima teigti, kad turime natūraliai seną, seklų, užpelkėjusį ir uždurpėjusį ežerą, kurio senėjimo procesus spartina didžiulis ežero produktyvumas, aplink ežerą įsikūrusių gyventojų tarša, aplinkinių teritorijų paviršinės nuoplovos, ežere palaikomas per aukštas vandens lygis", - tvirtina A. Balevičius. Kvalifikuotų specialistų parengtoje ataskaitoje aiškiai išdėstytos Rėkyvos ežero seklėjimo priežastys ir taršos šaltiniai. Nustatyta, kad į ežerą suteka nemaža dalis paviršiaus nuoplovų nuo daržų, kiemų, lauko tualetų ir pan. iš urbanizuotos teritorijos rytiniame ežero krante, t. y. ežerą stipriai teršia jo pakrantėse esantys kolektyvinių sodų nameliai ir vietoj jų atsiradę individualių gyvenamųjų namų kvartalai, neturintys kanalizacijos. Į vandenį taip pat patenka ir įvairių šiukšlių. Išsiaiškinta, kad didelę įtaką Rėkyvos ežero seklėjimui turi gausiai vandens augalija apaugęs rytinis jo pakraštys (vietomis nendrynų juostos driekiasi 20-50 m). Po vegetacijos sezono augalai žūva, sukrenta į ežerą ir čia suyra. Tai labai spartina dumblėjimą. Atkreiptas dėmesys ir į ežero vandens masėje skendinčias durpes, kurių ypač gausu priedugnio sluoksnyje. Manoma, kad tai galėtų būti dar vienas natūralus ežero seklėjimo šaltinis. Nustatyta, kad Rėkyvos ežero vandens išteklius lemia ne durpyno veikla, o klimatinės sąlygos, kitaip tariant, kiek per metus iškrenta kritulių ir kiek išgaruoja nuo vandens paviršiaus. Pažymėta, kad dabartinė ežero vandens lygių kaita skiriasi nuo natūralios, taip pat, jog skirtingai, nei tuo yra įsitikinę kai kurie vietinės bendruomenės aktyvistai, Rėkyvos ežeras bent jau pastaruosius kelerius metus ne seklėja, o atvirkščiai - jame nuolat palaikomas aukštesnis už gamtinį vandens lygis. Tokia situacija yra nepalanki ežero krantams, nes nuo jų nuardomas durpinis gruntas, kuris mažina vandens gylį. Tai ypač akivaizdu žiemos ir pavasario polaidžio metu, kai susiformavęs ledas pradeda "koreguoti" pakrantes. "Dabar galimi du pagrindiniai ežero raidos scenarijai: nieko nedaryti ir leisti ežerui natūraliai senti, seklėti ir ilgainiui virsti pelke arba įgyvendinti kompleksinę ežero taršos sumažinimo priemonių bei dalies ežero išvalymo ir jo ekosistemos būklės pagerinimo programą", - teigia A. Balevičius. Neformalių diskusijų metu vietiniai žmonės užsiminė, jog nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Rėkyvos ežero problemos tradiciškai "paaštrėja" prieš kiekvienus rinkimus, tuo pačiu metu "padidėja" ir durpyno keliama grėsmė ežerui. Akivaizdu, kad kai kurie vietos politikai, kalbėdami apie ežero problemas, siekia sąmoningai sukiršinti visuomenę, nes konfliktai - puiki dirva politiniams reitingams kurti. "Šiauliai plius" informacija
- Viešbutis priviliojo čempionatą
-
Asta ŠIUKŠTERIENĖ Verslininkų iniciatyva Šiauliai nebus išbraukti iš kitais metais vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato kovų žemėlapio. Nors Šiaulių arena puikiai tinka grupės varžyboms, tačiau apgyvendinti vienodomis sąlygomis keturių komandų nebuvo kur. Šią savaitę į viešbučio "Šiaulių krašto medžiotojų užeiga" priestato pamatus įleista kapsulė – miesto garantija, kad čempionato kovos tikrai galės vykti ir Šiauliuose.
Dar niekada privataus viešbučio plėtra nebuvo tokia svarbi miestui kaip "Šiaulių krašto medžiotojų užeigos" priestatas. Į jo pamatus įleisti kapsulės atvažiavo ne tik savininkai ir rangovai, bet ir valdžios atstovai, Europos krepšinio čempionato organizatoriai. Viešbučio priestate planuojama įrengti tiek papildomų kambarių, kad vienodomis sąlygomis galėtų gyventi visos keturios krepšininkų komandos, atvykusios į čempionato grupės varžybas. Viešbučio "Šiaulių krašto medžiotojų užeiga" direktorė Asta Žalpytė skaičiuoja, kad įvykdys FIBA Europe, organizuojančios 2011-ųjų krepšinio čempionatą, reikalavimą, kad visos keturios grupės komandos gyventų ne žemesnės nei keturių žvaigždučių kategorijos viešbutyje vienodomis sąlygomis. Reikalingos 120 vietų tikrai bus, nes ketinama įrengti 62 dviviečius kambarius. Kitus krepšininkų reikalavimus viešbutis taip pat pasirengęs įvykdyti: dėl maitinimo, masažo kambarių, konferencijų salių, net lovas pritaikys aukštaūgiams krepšininkams.  | |  | Pirmadienį į "Medžiotojų užeigos" priestato pamatus įleista kapsulė. |
Europos krepšinio čempionato organizatoriai sako, kad nors ir arena tinka, be tinkamo apgyvendinimo vargu ar vyktų krepšinio kovos Šiauliuose. Jie žada labai atidžiai stebėti viešbučio statybas, nes Europos krepšinio čempionatas po futbolo čempionato bus antras svarbus renginys, kuriam užsienio žiniasklaida skirs daug dėmesio - ne tik varžyboms, bet ir priėmimui. 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas įspėja, kad jau kitų metų gegužę reikės atvežti užsienio žiniasklaidą supažindinti su grupės varžybų vietomis, salėmis ir viešbučių sąlygomis. Jis tikisi, kad tuomet Šiauliai jau turės ką parodyti. Viešbučio priestato statytojai, pradėję darbus balandžio viduryje, tikina, kad užtruks metus – iki kitų metų balandžio 15 dienos. Viešbučio plėtrai verslininkai su "Invegos" garantija ėmė iš banko penkių milijonų litų paskolą. Užbaigus statybas, vietų viešbutyje padaugės daugiau nei tris kartus – dabar yra 27 kambariai (54 vietos), o įrengus 62 papildomus bus 89 kambariai (178 vietos). Planuojama, kad grupių kovos vyks Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje, o antrasis ir finalinis etapai – Vilniuje arba Kaune. Po čempionato tikimasi, kad nauji viešbučio kambariai nebus užrakinti tušti. Toks didelis keturių žvaigždučių kategorijos viešbutis bus vienintelis Šiauliuose, tad viešbučio direktorė Asta Žalpytė tikisi sėkmingų derybų su turistų grupes pro Šiaulius vežančiais kelionių organizatoriais. Be to, jame galės apsigyventi ir daugiau NATO oro policijos misiją atliekančių karių (kartais jų junginiai būna iki pusantro šimto žmonių). Jai pritaria ir Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys, teigdamas, kad šitas viešbutis nėra vien proginis, t. y. jis nėra statomas vien tik 2011 metų krepšinio čempionatui. Meras mano, kad viešbučio plėtra pasitarnaus miestui ir vėliau - 2012 m. į žaidynes "Sportas visiems" į Šiaulių apskritį suvažiuos keli tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio.
- Karščiai ir nelaimės - greta
-
Stebėtinai šalta žiema, rekordiniai vasaros karščiai ir tvindančios liūtys – taip greičiausiai atsiminsime 2010-uosius, be gamtinių kataklizmų pažėrusius ir galybę skaudžių nelaimių. Gaisrai, avarijos, skenduoliai, nuo karščio alpstantys žmonės – tokia kasdienė gelbėjimo tarnybų, policijos, medikų kasdienybė. Tačiau dėl nelaimingų įvykių dažniausiai kalta ne gamtos stichija, bet patys neatsakingai besielgiantys žmonės. Sinoptikų duomenimis, karščiai ir liūtys nesitrauks ir savaitgalį.
 | Specialistai primena, kad saulė pavojingiausia nuo 11 iki 16 val.
Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr. |
Maudynės + alkoholis = pavojinga gyvybei Vasara tik įpusėjo, o Šiaulių apskrityje jau užregistruota 11 nuskendusių žmonių. Lietuvoje per tą laiką vien tik ugniagesiai-gelbėtojai ištraukė 60 nuskendusių žmonių. Kasdien į iškvietimus vykstantys gelbėtojai sunerimę, kad gyventojai nemoka tinkamai elgtis vandenyje, nemoka gelbėti skęstančiojo. Šiaulių apskrityje tvarkomų paplūdimių tėra šešiolika, iš kurių tik keturiuose dirba gelbėtojai. Beje, nelaimė dažniausiai nutinka iškastuose vandens telkiniuose – tvenkiniuose, karjeruose, kur statūs krantai, gilu, didelę reikšmę turi ir alkoholis. Išgėrus alkoholio, iškart po valgio ar itin perkaitus saulėje negalima plaukioti. Pamačius skęstantįjį pirmiausia reikia kviesti gelbėtojus ir bandyti žmogui padėti. Patariama paduoti jam kokių nors plaukiančių daiktų. Tai gali būti čiužinys ar ratas, rąstas ar šaka, galima mesti virvę. Gelbėtojai įspėja neplaukti arti skęstančiojo, nes tai pavojinga abiems – išsigandęs žmogus nekontroliuoja savo veiksmų, stipriai įsikimba, todėl reikia stengtis būti nuo jo toliau, apiplaukti už nugaros, kad negalėtų sugriebti. Saulė "augina" ligonių gretas Šiaulių greitosios medicinos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė paskaičiavo, kad mažiausiai du kartus per parą yra kviečiamasi gydytojo pagalbos dėl per didelio karščio. "Turime saugoti vieni kitus – nepraeiti pro šalį ištikus nelaimei, - sako E. Kukaitienė. - Žmonės neįvertina ir alkoholio poveikio esant tokiam karščiui. Patariama alkoholio su saulės voniomis nemaišyti." "Gelbėjome merginą, kuri saulėje per pačią kaitrą išbuvo daugiau nei aštuonias valandas. Ką tai reiškia? Nesaugome ir netausojame savęs", - sako gydytoja ir patvirtina, kad nelaimingų atsitikimų dėl kaitros ir saulės yra gerokai daugiau, tik ne visi kviečia medikus. Patarimai karštai dienai Šiaulių visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ilona Iždonaitė primena, jog svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis net ir karštą dieną. Svarbiausia - tinkamai apsirenkite: dėvėkite natūralaus pluošto laisvus, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius, venkite drabužių iš sintetinių audinių, patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius, avėkite odinę avalynę, pridenkite galvą apdangalu. Karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite rytą ar vakare, karštomis tvankiomis dienomis patartina nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 16 val. Pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį. Kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose. Gerkite dažniau nei troškina. Gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos vanduo be angliarūgštės. Karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Negerkite iš karto daug, gerkite reguliariai po truputį. Atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbatos. Valgykite saikingai lengvai virškinamą maistą, geriausia – daug vaisių ir daržovių. Valgykite daugiau skystų arba lengviau pasisavinamų lieso pieno produktų. Nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto. Pirmoji pagalba ištikus saulės smūgiui: - skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą; - paguldykite jį truputį pakelta galva arba pasodinkite; - atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę; - vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone; - apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu; - ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė - su ledu; - pasiūlykite vėsesnio gėrimo; - jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis); - jei nukentėjusysis be sąmonės, paguldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.
- Kai tenka užmiršti gėdą ir išdidumą
-
Mindaugas ZIMKA Dvylika trylika tūkstančių šiauliečių, nuo metų pradžios periodiškai gaunančių itin nepasiturintiems asmenims skirtus maisto paketus, į šią paramą reaguoja skirtingai. Vieni sako sunkiai įveikiantys išdidumo ir gėdos barjerą imti maistą lyg paskutiniems pavargėliams, kiti teigia, jog miltai ir makaronai jų skolų neužlopys, treti yra patenkinti, kad, gavę maisto paketą bent kurį laiką turi iš ko pagaminti šeimai valgyti.

| | Aleksandro OSTAŠENKOVO nuotr. |
Kokioje socialinėje prarajoje reikia atsirasti, kad būtum patenkintas kartą per du tris mėnesius specialiose parduotuvėse dalijamais paketais? Kai gauni kilogramą miltų, kruopų, makaronų, cukraus, puskilogramį sviestinių sausainių ir sausų pusryčių, litrą nesaldinto sutirštinto pieno... Leidžia išgyventi Šiaulių priemiestyje gyvenanti buvusi nedidelės kosmetikos ir parfumerijos parduotuvės vedėja Rita (vardas pakeistas jos prašymu - aut. pastaba) sako, kad maisto paketai leidžia išgyventi jų šeimai. "Mes neišrankūs", - teigia kaime gimusi ir augusi moteris. Nors jos balse nėra optimizmo, bet nėra ir situacijos dramatizavimo. Beveik prieš metus, kai dviejų vaikų mama Rita jau buvo įleidusi šaknis į parduotuvę ir net tapusi vedėja (prieš tai ne vienerius metus kaime gyvenanti moteris buvo bedarbė, vėliau mokėsi ir siekė, kaip dabar įprasta sakyti, įsikabinti į rinką – aut. pastaba), ją pakirto stuburo liga. Tiesiog vieną dieną ji nebegalėjo pakelti rankų nuimti nuo lentynos mažos dėžutės. Šeimos gydytojas po kelių būtinų tyrimų ją pasiuntė į komisiją, kur jai nustatė 55 proc. darbingumo. Medikai, ją apžiūrėdami, liūdnai lingavo galvas ir sakė, kad po metų moters situacija būsianti dar liūdnesnė. "Parduotuvės savininkui pageidaujant iš darbo išėjau, žinoma, savo noru, tad šeimos pajamos iš karto sumažėjo, - pasakojo Rita. – Manoji prarasto darbingumo pensija yra tik 250 Lt, vyro atlygis minimalus, "į rankas" tesiekia vos 667 Lt. Namuose du mokyklinio amžiaus vaikai." Dar viena parama – 280 Lt Buvusi pardavėja Rita sako, jog maisto paketus gauna visi jų šeimos nariai. Kai dukrai moksleivei suėjo 18 metų, maisto davinį ši atsiėmė savarankiškai, nesigėdydama ir nerausdama. Pasak darbingumą praradusios moters, keturi maisto paketai – nemaža paspirtis šeimai. "Košes pasigardiname troškintomis daržovėmis iš savo daržo, o iš sutirštinto kondensuoto pieno išmokome pasigaminti padažą", - atviravo moteris. Rita taip pat sako, kad jų šeima gaunanti ir apie 280 Lt socialinės pašalpos, kad kiekvienam šeimos nariui tektų ne mažiau nei 350 Lt. "Jei geriau nėra, turi būti gerai kaip yra," - teigia moteris. Skurstančiųjų daugėja Nuo šių metų pradžios skurstančiųjų skaičius Šiauliuose pasiekė viršukalnę. "Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje per savaitę apsilanko apie 400–800 žmonių. Daugelis jų kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, ES maisto iš intervencinių atsargų tiekimo bei kitais rūpimais ne mažiau aktualiais klausimais", - savaitraščiui "Šiauliai plius" sakė Socialinės paramos skyriaus Išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė.  | | Socialinės paramos skyriaus Išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė teigia, jog daugėja skurstančių žmonių. Autoriaus nuotr. |
"Teisę į socialinę pašalpą turi šeima arba vienas gyvenantis asmuo, kai kreipimosi metu šeimos nariai ar asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo; pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas, t. y. 350 Lt. šeimai ar vienam gyvenančiam asmeniui; kiekvienas vyresnis nei 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną visų 13 išvardintų sąlygų,", - dėstė išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė. Socialinės pašalpos dydis – 315 Lt. Per mėnesį – 3258 prašymai Skurdo statistika iškalbinga: vien gegužę buvo užregistruotos 3258 šeimos, besikreipiančios socialinės paramos (socialinių pašalpų bei išlaidų už karšto ir šalto vandens kompensacijų), kuriose asmenų - 6000. Gegužės paskutiniąją savaitę dėl socialinės pašalpos kreipėsi 327 žmonės, 54 - dėl maisto paketo. "Nuo 2010 metų pradžios Šiauliuose maisto paketus gauna apie 12-13 tūkstančių žmonių, - teigia Šiaulių m. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Rita Blauzdavičienė. – Deja, net tą nedidelę paramą gauna ne visi." Gelbėja Raudonasis Kryžius "Mūsų darbuotoja užpildo reikiamas formas, užregistruoja, tada suderina, kokioje tinklo "Kubas" parduotuvėje žmogui patogiausia atsiimti maisto paketą", - sako išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė. Anot skyriaus vedėjos Ritos Blauzdavičienės, maisto paketų "reikalus" administruoja Lietuvos Raudonasis Kryžius. "Mes žmonių sąrašus atiduodame parduotuvių "Kubas" vedėjams, visa kita – jų atsakomybė", - tvirtina R. Blauzdavičienė. Norint gauti maisto paketą, pajamos vienam šeimos nariui neturi viršyti 525 Lt. Per pirmą 2010 m. maisto vežimą kovo mėnesį nepasiturinčių Lietuvos žmonių, norinčių gauti maisto produktų, buvo 96 tūkst., gegužės mėnesį – 106 tūkst. Kartą per du tris mėnesius Pasak Tilžės g. 52 prekybos centro "Kubas" vedėjos Linos, šie metai – tikras maisto paketų dalijimo bumas. Tą patį teigia ir Tilžės g. 28 prekybos centro "Kubas" vedėja Oksana. Maisto paketai čia išduodami kartą per du tris mėnesius. "Maisto paketų žmonėms užtenka, jų netgi šiek tiek lieka", - teigia Oksana. Pasak Linos, iš tūkstančio maisto paketų lieka gal penkiolika, kurie sugrąžinami į Raudonąjį Kryžių. "Eilės nėra tokios milžiniškos, kaip kiti galvoja, maisto produktų laukia apie 10–20 žmonių vienu metu, - pasakoja Lina. - Maišalynės tikrai nėra." Abi vedėjos prisimena pirmąją maisto paketų dalijimo savaitę kovo mėnesį. Ši savaitė, pasak jų, buvo pati sunkiausia: atėjo daug žmonių, kai kurie - ne į tą parduotuvę, kur buvo užregistruoti. Savaitraščio "Šiauliai plius" žurnalisto prie parduotuvės pakalbintas maisto paketo gavėjas nė kiek nedžiūgavo tokia parama. "Eina jie visi švilpt su savo kruopom ir miltais, - pareiškė Petras. - Atsirado, matai, kruopų šelpėjų brigada." Gal maisto paketo gavėjas įsivaizdavo, jog maisto produktus galės pasirinkti savarankiškai ir paketo dalį sudarys stiprus alus plastmasiniuose buteliuose?..
- "Seimo padauža" sparnų nesuglaudžia
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Šiaulietis Seimo narys socdemas Andrius Šedžius nemano pasiduoti LSDP vadovybei, kuri planuoja jį išmesti iš partijos lyg musę iš barščių. A. Šedžius tvirtina, kad šioje partijoje nėra demokratijos, o partijos vadovybė kaltina seimūną partijos vardo menkinimu.
 | Seimo narys Andrius Šedžius grasina atkurti LDDP, jei bus išmestas iš partijos. Artūro STAPONKAUS nuotr. |
Užregistravo LDDP Socialdemokratas po to, kai jam buvo pagrasinta išmesti iš partijos, Registrų centre rezervavo jau neegzistuojančios Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) pavadinimą. Tokio pavadinimo partijai vadovavo velionis Prezidentas Algirdas Brazauskas. A. Šedžius nuolat konfliktuoja su partijos vadovybe. Jis prisipažino, jog šioje demokratinėje partijoje mažai demokratijos. Jis neva per posėdžius negali sakyti to, ką galvoja, ir balsuoti vadovaudamasis savo galva. Privalu vykdyti frakcijos nurodymus. Partijos vadovybė kaltina A. Šedžių šios politinės organizacijos autoriteto menkinimu visuomenės akyse ir posėdžių praleidinėjimu. Teigiama, jog A. Šedžius pažeidė Seimo statutą, tinkamai neinformuodamas apie išvykimą į užsienį. Dvigubi standartai Seimo narys Andrius Šedžius prakalbo apie dvigubus standartus. Anot ujamo seimūno, šioje politinėje organizacijoje baudžiama ne pagal nusižengimą, o pagal rangą: "Štai Algirdas Salamakinas pastaruoju metu nebuvo trijuose posėdžiuose ir jam nieko už tai nenutiko." Seimo narys dar negalvoja, kaip surinks 1000 partijos narių, reikalingų naujai politinei jėgai įsteigti. LDDP nuo politinio Lietuvos žemėlapio dingo 2001 metais, kai susijungė dvi socdemiškos partijos. A. Šedžius teigia, jog yra tik du keliai. Vienas - LSDP pripažins, kad demokratijos partijoje neliko, ir bandys pasitaisyti. Gal dėl to teks keisti jau prarūgusią valdybos grietinėlę. Kitas kelias - nauja partija. "Nesubrendęs klounas" Šiaulietis socdemas, buvęs Šiaulių meras Vytautas Juškus už tokius poelgiu A. Šedžių pavadino "nesubrendusiu klounu": "Šis klounas nesigaudo aplinkoje. Tikiu, kad partijos tarybos sprendimas bus griežtas." V. Juškui "Seimo padaužos" elgesys panašus į šantažą - jei jūs manęs neklausysite, tai aš sukursiu kitą partiją! "Nerealu. Nesvarbu, kad užregistravo pavadinimą. Reikia surinkti tūkstantį bendraminčių. Kas su juo eis?" - klausė V. Juškus.  | Eksmeras Vytautas Juškus (dešinėje) sako prašęs net „Seimo padaužos“ tėvo Alvydo Šedžiaus, buvusio Šiaulių apskrities viršininko, pakalbėti su sūnumi, tačiau jis ir tėvo neklauso. |
Eksmeras pastebi, kad A. Šedžius dažnai ką nors pareiškia, prieš tai nepaskaitęs partijos nuostatų ar net konstitucijos. Jis pasisako paniekinamai apie partijos vadovą. "Nesubrendęs eilinis jaunuolis, o jau įsivaizduoja apie save velniai žino ką", - griežtai rėžė V. Juškus. Taryba bus griežta Eksmeras priminė, kad frakcijoje galima balsuoti kitaip, tačiau, vadovaujantis nuostatais, viešai turi paaiškinti savo apsisprendimą. "Jis per metus penkis kartus balsavo kitaip, nei visi tarėmės. Vieną kartą sąmoningai prieš balsavimą išėjo iš salės. Man nesuvokiamas toks elgesys", - toliau piktinosi politikas. V. Juškus sako prašęs net "Seimo padaužos" tėvo Alvydo Šedžiaus, buvusio Šiaulių apskrities viršininko, pakalbėti su sūnumi. "Tai kad jis ir tėvo neklauso. Garbės nedaro ir jaunuolio dalyvavimas šou projektuose. Norėčiau jo paklausti - kas tu? Seimo narys ar šokėjas? Apsispręsk", - gūžčiojo pečiais eksmeras. V. Juškus informavo, kad partijos tarybos posėdis dėl A. Šedžiaus likimo partijoje liepą greičiausiai neįvyks. Tikėtina, jog posėdis bus nukeltas į rugpjūtį.
- ES nebegali būti "motina maitintoja"
-
Eva JAGMINAITĖ Prieš savaitę Briuselyje posėdžiavusi Europos vadovų taryba suko galvą, kaip įgyvendinti naują pažangią darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją "Europa 2020". Šia programa ne tik siekiama sukurti bendrą strategiją krizei įveikti, bet ir Sąjungai sudaroma galimybė sutelkti visų šalių politikas bei valstybėms narėms imtis ryžtingesnių koordinuotų veiksmų. Nuspręsta įvesti Europos semestrą, labiau kontroliuoti valstybių biudžetus. Ką tai reiškia išvertus į paprastą kalba? ES nebegali dosniai dalyti milijonų valstybėms, kurios kartais "motinos maitintojos" dosnumu piktnaudžiauja.
 | | Svarbiausias Europos vadovų taryboje patvirtintas projektas "Europa 2020". Jį įgyvendinti privalės visos ES šalys narės. LR Prezidentūros archyvo nuotr. |
"Įgyvendinkit, o mes prižiūrėsim" Bendroje strategijoje išskirti penki svarbiausi tikslai. Svarbiausias - skatinti aktyvesnį jaunimo ir vyresnių žmonių bei žemos kvalifikacijos darbuotojų integravimą į darbo rinką bei padidinti 20-64 metų žmonių amžiaus grupės užimtumo lygį iki 75 proc. Numatoma gerinti mokslinių tyrimų technologinės plėtros sąlygas, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 20 proc., gerinti švietimo lygį, mažinti skurdą. Nors visą tai atrodo lyg skambūs šūkiai, šalys įsipareigoja šiuos tikslus per dešimt metų įgyvendinti. Europos Komisija savo ruožtu ėmėsi neįprastų, prieš kelerius metus net neįsivaizduojamų veiksmų. Įspėjo, jog kontroliuos, vadovaus ir prižiūrės, kaip laikomasi "Europa 2020" strategijos. Anot Lietuvos delegacijos atstovų, dalyvavusių Europos vadovų tarybos susitikime, tai toli gražu nereiškia, kad ES atstovai tikrins kiekvieną išleistą eurą iš jų skirtų pinigų įvairioms šalims. Tuo labiau, pašalinės šalys nežada kištis į įvairių vyriausybių biudžeto formavimą ar nurodyti deficito mažinimo priemones. EK įsipareigoja tik stebėti, kaip valstybės įgyvendina savarankiškai pasirinktas priemones, ir reikalaus paviešinti šalių išlaidas ir pajamas. Tiesa, tokiam sprendimui labiausiai priešinasi Didžioji Britanija. Krizė iš peties kirto visoms šalims narėms Nors kai kurios valstybės narės, taip pat ir Lietuva, šiemet patvirtino pernelyg optimistinius biudžetus, bus siekiama, kad jie būtų atitinkamai įgyvendinti, o deficitas neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Visos valstybės narės privalo siekti fiskalinio konsolidavimo, paprasčiau tariant, bendros mokesčių politikos, kuri sumažintų šalies deficitą. Lietuvai iki šiol šiai sąlygai įvykdyti trūko 4,5 milijardo litų, 1,5 milijardo pavyko surinkti sumažinus pensijas ir pašalpas. Šiuo metu šalies uždavinys - mokesčiais surinkti dar tris milijardus. Ar vėl bus didinami mokesčiai, karpomos pašalpos ar kitokia našta dedama mokesčių mokėtojams ant pečių? Kol kas šis klausimas neatsakytas, tačiau kalbama apie tai, jog deficitą galėtų gerokai sumažinti griežtesnė šešėlinės ekonomikos kontrolė. Kokią įtaką Europos vadovų tarybos sprendimai turės Lietuvai? Prezidentė Dalia Grybauskaitė priimtus sprendimus vadina strateginiais ir svarbiais Lietuvai, kadangi visos bendrijos šalys, siekdamos stabilizuoti finansų rinkas, atliks bankinės sistemos patikimumo testą. Lietuvoje tokį testą atlikti turės Lietuvos bankas bei Finansų ministerija. "Šis testas yra būtinas tam, kad finansų rinkos gautų visą būtiną informaciją apie šalių narių bankinę sistemą, kad baigtųsi spekuliacijos, kurios, pavyzdžiui, dabartiniu Ispanijos atveju, vyksta be pagrindo", - sakė Prezidentė. Šalies vadovė įsitikinusi, kad siekiant stabilizuoti Europos finansus ir griežtinant finansinės kontrolės priemones nereikia keisti ES sutarčių, o Europos Sąjungos narės privalo laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių, netaikant jokių jį švelninančių nuolaidų. Pasak Lietuvos delegacijos atstovų po vadovų susitikimo, valstybėms narėms nacionaliniu lygiu teks priimti svarbius sprendimus, kad įgyvendintų keliamus reikalavimus. Svarbu panaikinti ekonomikos augimo kliūtis, peržiūrėti šalių pagrindinius tikslus, nacionalinėse programose nurodyti, kaip tai bus daroma. Šalies strategijoje privalu plėtoti bendrą žemės ūkio ir sanglaudos politiką. Svarbus įnašas į naują strategiją - tvarus, produktyvus ir konkurencingas žemės ūkio sektorius. Prioritetas teikiamas ekonomikos augimui ir užimtumo skatinimui kaimo vietovėse, sąžiningai konkurencijai, visapusiškam valstybės sektorių bendradarbiavimui. Europos vadovų tarybą itin palankiai įvertino Mario Monti pateikta ataskaita dėl bendrai rinkai skirtos naujos strategijos, o konkrečius siūlymus, kaip toliau ją reikėtų įgyvendinti taryba aptars gruodžio mėnesį. Dabar jau aišku, kad iki 2015 metų bus siekiama sukurti vieną bendrą skaitmeninę rinką. Svarbu drausminti valstybes Anot Europos vadovų tarybos dalyvių, krizės metu išryškėjo ekonomikos valdymo trūkumai, kuriuos neatidėliotinai reikia ištaisyti. Šie trūkumai įvardijami pagrindine priežastimi, kodėl nukentėjo valstybių biudžetai ir bendra makroekonomika. Briuselyje posėdžiavę vadovai tikisi, kad griežtesnė kontrolė ir įvairių sankcijų įvedimas bendrų reikalavimų nesilaikančioms šalims padės ateityje išvengti makroekonomikos nuosmukio. Tačiau pirmiausia Europai reikia išlipti iš dabar susidariusios duobės. "Lietuva remia ekonominės politikos koordinavimo ir priežiūros stiprinimo iniciatyvas. Griežtinant finansinės kontrolės priemones, nereikia keisti Europos Sąjungos sutarčių, o valstybės narės privalo atsakingai laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių, netaikydamos jokių jį švelninančių nuolaidų. Mes remiame iniciatyvą stiprinti ES valstybių narių atsakomybę už prisiimtus įsipareigojimus", - teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji teigiamai įvertino Europos vadovų tarybos sprendimą sustiprinti Stabilumo ir augimo paktą, numatant sankcijas ES šalims, kurios nevykdys pakto reikalavimų, leisdamos šalyje didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą. Konkrečios sankcijos bus pristatytos finansų ministrų ir pateiktos vadovams vienoje iš Europos vadovų tarybų rudenį. Taip pat sutarta pradėti taikyti rinkliavas bankams. Tai padidintų jų atsakomybę, o sukauptos lėšos suformuotų apsauginius rezervus krizės atveju. Šie strateginiai sprendimai padės sustiprinti finansų rinkų stabilumą ir įgalins sušvelninti arba išvengti skaudžių finansinių krizių ir jų padarinių ateityje ES šalyse. Išgirstas ir Lietuvos prezidentės siūlymas ES vadovų taryba pritarė Lietuvos prezidentės anksčiau pareikštai iniciatyvai ir patvirtino susitikimo išvadose nuostatą, jog Europos Sąjungos ekonomikos augimui užtikrinti būtina panaikinti tokias kliūtis kaip neišplėtota infrastruktūra, įskaitant ir energetikos bei transporto jungtis. "Energetiniai objektai, pvz., elektros ir dujų jungtys, aukščiausiu lygiu pripažinti europinio masto prioritetais. Tai reiškia, kad jie bus prioritetiškai prižiūrimi ir finansuojami. Džiaugiuosi, kad į Lietuvos interesus buvo visiškai atsižvelgta", - įsitikinusi D. Grybauskaitė. Anot prezidentė, sudėtinga finansinė situacija Ispanijoje nekelia jokio pavojaus euro zonai ir Europos ekonominei būklei, o jei prireiktų, Ispanija gali kreiptis paramos į specialų paramos fondą. Tiesa, Lietuvos vadovė pažymėjo, kad labai svarbu, jog tas pačias priemones taikytų ne tik ES valstybės, bet ir G20 šalys.
- Vagys per Jonines nepoilsiauja
-
Gaila SMAGRIŪNIENĖ, Šiaulių apskrities VPK atstovė spaudai Šiaulių apskrities policijos pareigūnai intensyviai rengiasi ilgajam savaitgaliui. Siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą, parengti priemonių planai, bus organizuojamos tikslinės policinės priemonės.
Per šventes vagysčių padaugėja Vagys darbuojasi be švenčių, atostogų ir poilsio dienų. Statistika rodo, kad vagysčių ir plėšimų per šventes padaugėja. Profesinėmis vagių šventėmis tradiciškai tapo Naujieji metai ir Joninės. Būtent tomis dienomis žmonės dažniausiai kur nors išvažiuoja, palieka namus be priežiūros. Be to, gyventojai būna atsipalaidavę, dėl alkoholio praradę budrumą. O ko daugiau vagiui reikia? Būkite budrūs ir nepamirškite pasirūpinti savo turto apsauga, kad nepatirtumėte didelių finansinių nuostolių. Pasirūpinkite patalpų ir jose esančių daiktų saugumu Neslėpkite pinigų, juvelyrinių dirbinių ir kitų brangių daiktų drabužių spintose, po čiužiniu ar kitose vietose. "TNS Gallup" Lietuvoje atlikta nuteistųjų apklausa rodo, jog vagims gerai žinomos šios slaptavietės. Jei čia vertingų daiktų ir nelaikote, neskubėkite džiaugtis – vagys žino ir visas kitas slėptuves: šaldytuvą, knygas, maisto produktus, orkaitę, gėles, grindis, rankines, dokumentų laikymo vietas, čiužinius, ventiliacijos angas, paveikslus, spintas, pagalves, kruopas, karnizus, garažus, sandėliukus. Jei atpažinote savo slaptavietę, akivaizdu – ji jau nebeslapta. Nuteistųjų apklausos rodo, kad geidžiamiausias plėšiko grobis – pinigai ir banko kortelės, papuošalai, mobilieji telefonai, kompiuteriai, vaizdo bei garso aparatūra, buities technika. Paklausūs ir dokumentai su svarbiais asmeniniais duomenimis, kurie, anot nuteistųjų, yra absoliučiai nesaugomi – tiesiog guli sudėti stalčiuose ir laukte laukia sukčiautojų, dokumentų klastotojų apsilankymo. Todėl pinigus patartina laikyti bankuose, o vertingus daiktus – saugyklose ar seifuose, kurių nebūtų įmanoma išnešti. Skubant į svečius ar išvyką, padaugėja išsiblaškiusių žmonių, kurie pamiršta uždaryti langus, balkono duris, netgi duryse palieka buto raktus. Visada patikrinkite, ar nepalikote atidaryto buto lango ar pravertų balkono durų. Išvažiuodami keletą dienų, susitarkite su patikimais kaimynais, kad šie, kai jūsų nėra, pasaugotų, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Už tai būkite pasiruošę pasaugoti jų namus, kai jie bus išvykę. Įstaigų ir organizacijų darbuotojams taip pat reikėtų pagalvoti apie tai, kaip neprisikviesti ilgapirščių. Įsivaizduokite pirmame aukšte esančią įstaigą dideliais langais. Baigėsi jos darbo laikas, o prie pat lango už plono stiklo paliekamas kompiuteris. Vagišiui ar narkomanui pamačius tokį vaizdą tikrai sunku atsispirti, nes grobis - lengvai pasiekiamas. Jam nieko nereikia daryti, tik išdaužti langą, pasiimti daiktą ir pasikišti po striuke. O problemų parduoti - jokių. Tad baigę darbą visada užsklęskite žaliuzes. Automobilyje paliktais daiktais neviliokite ilgapirščių Kelionėje reikėtų laikytis taisyklės: nepalikti savo asmeninių, net ir nevertingų daiktų automobilyje. Vagis negali žinoti, kad jūsų rankinėje ar švarko kišenėje nėra nieko vertingo. Jeigu vis dėlto daiktus paliekate automobilyje, tai paslėpkite juos taip, kad nebūtų akivaizdžiai matomi. Dokumentai ir pinigai visada turėtų būti su jumis. Visų pinigų nenešiokite piniginėje, išdėliokite juos keliose vietose ir stenkitės nenešioti rankinės už nugaros. Gatvėje, visuomeniniame transporte, žmonių susibūrimo vietose prispauskite jas arčiau kūno. Jei šių patarimų pro ausis nepraleisite, vagims tikrai apsunkinsite jų darbą.
- Gyventojai - korupcinių įtarimų įkaitai
-
Mindaugas ZIMKA Praėjusių metų pabaigoje pradėto modernizuoti dvylikaaukščio daugiabučio namo Tilžės g. 26 gyventojai dabar jaučiasi vargingesni už vargšę pusiau skustą, pusiau luptą ožkelę. Neseniai bendrijos gyventojai gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnų pranešimą, kad dėl ikiteisminių tyrimų namo renovacijos darbai negalės vykti dar tris mėnesius.
 | | Tik dvi daugiabučio namo Tilžės g. 26 sienos padengtos šiltinimo medžiaga. Jos neapsaugotos plokšte ar kitokia viršutine šiltinimo danga, todėl akivaizdžiai matyti, kaip dėl atmosferos poveikio genda. Autoriaus nuotr.
|
Po trijų mėnesių išardyti pastoliai Vasario 10 dieną Tilžės g. 26 daugiabučio namo savininkų bendrija gavo STT pranešimą, kuriame teigiama, jog Šiaulių miesto apylinkės nutartimi namo modernizavimo darbai sustabdomi tris mėnesius (apie šią situaciją ir gyventojų blogas nuojautas "Šiauliai plius" savaitraštyje buvo rašyta kovo mėnesio 12 dienos numeryje – aut. pastaba), o gegužės 11 dieną - dar vieną pranešimą: namo modernizavimo darbai stabdomi dar tris mėnesius. Kai gegužės pradžioje buvo pradėti ardyti bei vežti pastoliai, namo gyventojai pasijuto dar dramatiškesnėje situacijoje. Išvežus pastolius, atsivėrė susitraukusi, spalvą ir gerąsias technines savybes praradusi šiltinimo medžiaga bei lyg peilių kotai į sienas įgręžti pastolių tvirtinimo elementai. Negana to, virš daugiabučio namo savininkų bendrijos narių galvų pakibo ir naujos sąskaitos. Rangovas pateikė sąskaitas Tilžės g. 26 daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė Jolita Kaupienė sako, kad gegužės mėnesį iš rangovo UAB "Sanda" atėjo ir sąskaita–faktūra apmokėti už atliktus darbus ir medžiagas. Pasak J. Kaupienės, sąskaitas-faktūras gegužės mėnesį gavo ir Būsto bei urbanistinės plėtros agentūra. Tačiau kol vyksta ikiteisminis tyrimas, Būsto agentūra už renovacijos darbus atsisakė mokėti. "Rangovas už atliktą darbų dalį ir panaudotas medžiagas paprašė sumokėti 120 tūkst. litų, - sakė J. Kaupienė. - Tikrai negalėtume pasiskųsti, kad darbai buvo atlikti blogai. Dvi sienos buvo uždengtos dviejų sluoksnių šiltinimo medžiaga, kaip ir priklauso. Tačiau bėda ta, kad kai vasarį "Sanda" darbus sustabdė, tai, kas buvo atlikta, liko neužkonservuota, tad visas gerai atliktas darbas nebeteko savo vertės." Kadangi rangovai konservavimo darbais nepasirūpino, namo savininkų bendrijos atstovų gegužės 30 dienos susirinkime buvo nutarta už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas nemokėti. Valstybės parama gali nuplaukti Pasimetę ir nusivylę - taip keliais žodžiais gyventojų nuotaikas, gegužės 30-ąją tvyrojusias bendrijos narių susirinkime, apibūdino bendrijos pirmininkė J. Kaupienė. Gyventojams akivaizdu, kad šiltinimo medžiaga jau sugadinta, išplyšusi, ją reikia pakeisti, o renovacija žlunga. Renovacija, kurią bendrija pagal sutartį su Būsto agentūra privalo atlikti iki 2011 m. pradžios, blogiausiu atveju – iki kitų metų vidurio. Tačiau net pusmečiui nukėlus namo modernizavimo pabaigą bendrija nesijaustų išgelbėta. "Jei šią vasarą nebus baigta įrengti nauja šildymo sistema, žiemą tų darbų neužbaigs jokia specialistų firma, - gyventojų nusivylimą žurnalistams išsakė J. Kaupienė. – Kol kas pakeisti tik karšto vandens ir kanalizacijos vamzdynai, bet tik butuose; rūsyje betonavimo darbai kol kas nebaigti, namo šildymo sistema nesujungta su miesto vamzdynu. Mums gresia ir pusės milijono litų valstybės paramos netekimas, nes vienas iš sutarties su Agentūra punktų pabrėžia, jog parama nutraukiama, jeigu darbai stabdomi ilgiau nei tris mėnesius." Dalis gyventojų įsiskolino bankui Pagal sutartį su banku nuo nepanaudotos sumos bendrijai kasdien skaičiuojamos 0,2 proc. palūkanos, paskola – milijoninė, o pinigus iš banko reikia panaudoti iki 2011 m. pradžios. "Bankui kas mėnesį bendrija sumoka po 165 Lt. Vien už dokumentų tvarkymą ir draudimą sumokėti beveik 35 tūkstančiai litų. Jei sutartis su rangovu nutrūks, namo gyventojams niekas nekompensuos šių išlaidų", - nelinksmai pastebi J. Kaupienė. Tik trečdalis 48 butų namo gyventojų galėjo apsieiti be banko paskolos. Jiems dar gali tekti mokėti už nebaigtus darbus, kuriuos atliko rangovas "Sanda". Gyventojai jaučiasi apgauti du kartus Pirmą kartą, pasak J. Kaupienės, juos apgavo valstybė, žadėjusi kompensuoti 50 proc. darbų ir tik vėliau prabilusi apie 35 proc. Antras kartas – tai renovacijos sustabdymas. Kodėl negalėjo leisti bent tas dvi sienas (apie 800 kv. m – aut. pastaba), apdengtas šiltinimo medžiaga, uždengti dar ir viršutiniu šiltinimo sluoksniu, kad vata nebūtų sugadinta? To gyventojai klausia tik vienas kito, nes teisėsauga jiems jokių atsakymų neduoda. J. Kaupienė pasakojo, kad gyventojų susirinkime buvo nuspręsta prašyti leisti rengti kitą konkursą. Bendrija taip pat prašė galimybės vienašališkai nutraukti sutartį su UAB "Sanda". Kol kas leidimas organizuoti kitą konkursą neduotas. "Šiuo metu vykstančiame ikiteisminiame tyrime tiriama, ar vykdant rangos darbų pirkimo konkursą nebuvo padaryta pažeidimų, - sakoma Būsto rūmų prezidento Juozo Antanaičio pasirašytame rašte Tilžės g. 26 namo savininkų bendrijai. - Bendrijos darbuotojams nėra pareikšti jokie įtarimai šioje byloje. Namo gyventojai nekalti dėl visos šios sumaišties, konkursus bendrija vykdė laikydamasi nustatytų norminių aktų ir kontroliuojant Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Šiaulių padaliniui. Tačiau kol kas būtent bendrija ir būtent namo patalpų savininkai labiausiai nukenčia dėl atliekamo tyrimo, dėl to, kad sustabdyti namo rangos darbai. Pagaliau šis tyrimas pradėtas tam, kad būtų apgintos pažeistos patalpų savininkų teisės dėl netinkamai organizuoto konkurso, siekiant pašalinti pažeidimo pasekmes, ir neturėtų būti vykdomas taip, kad sukeltų neigiamas pasekmes bendrijai ir jos nariams. Mūsų vertinimu, šioje byloje šio namo patalpų savininkai ir jų atstovė – bendrija – laikytini nukentėjusiais, nes kasdien patiria nuostolius dėl neįsisavintų paskolos sumų, panaudotos statybinės medžiagos dėl nebaigtos technologijos paranda kokybę, pažeistas namo sienų vientisumas ir pan. Pagaliau gyventojai visiškai nieko nežino apie galimybę tęsti darbus." Būsto rūmų prezidentas savo nuomonę dėl prokuratūros ir STT pareigūnų veiksmų išreiškė diplomatiškai. Jo manymu, pareigūnai šioje situacijoje turėtų labai atsargiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokias kaip darbų sustabdymas, kai darbai jau buvo gerokai pasistūmėję ir kai dėl darbų sustabdymo iškyla reali grėsmė neužbaigti darbų laiku, kai tokios priemonės nenaudingos patalpų savininkams. Pareigūnai turėtų kruopščiai įvertinti, ar jų veiksmai nepakenks gyventojų ekonominiams interesams, ir pagal tokios analizės išvadas pakoreguoti savo veiksmus. "Manome, kad tikslinga leisti tęsti namo atnaujinimo darbus, nes rangovo veiklos apribojimas, sustabdant pradėtų namo atnaujinimo darbų vykdymą, labiausiai sąlygoja namo patalpų savininkus ir kenkia jų ekonominiams ir finansiniams interesams", - sakoma Būsto rūmų prezidento pasirašytame rašte. Rangovai bijo konkursų? Nors Būsto bei urbanistinės plėtros agentūros ketinimai geri, į bėdą pakliuvusiems namo gyventojams jie nedaug padeda. Maža to, surasti gerą darbų rangovą, atrodo, tampa neįveikiama užduotimi. "Jeigu mums ir būtų leista rengti antrąjį konkursą, dar nežinia, ar atsirastų rangovų, norinčių tame konkurse dalyvauti", – atvirai kalbėjo bendrijos pirmininkė J. Kaupienė. Pasak pirmininkės, ji tikrai žino, kad pakliuvusiai į analogišką situaciją namo bendrijai ir namų gyventojams geriausia išeitis – skelbti naują konkursą, bet ir tai negarantuos, kad visos problemos tuo ir pasibaigs. Panaši istorija nutiko Sevastopolio gatvės daugiabučio namo gyventojams. Jų situacija gal buvo šiek tiek geresnė, nes darbai dar nebuvo pradėti. "Kai teiravausi apie kainas, išgirdau atsakymą - nieko negalime pasakyti, nes nesulaukėme nė vienos įmonės pasiūlymo, - pasakojo J. Kaupienė. - Bendrija turėjo skelbti konkursą antrą kartą." Akivaizdu, kad rangovai ir subrangovai bijo dalyvauti konkursuose. Bijo, kad nebūtų sustabdyti jų pradėti darbai? Kas kam skolingas? Kada bus pratęsta renovacija ir kas gyventojams kompensuos patirtus nuostolius? Į šiuos klausimus, kol nesibaigė teismo procedūros, deja, niekas negali aiškiai atsakyti. "Namo gyventojai situaciją modeliuoja paprasčiau, - teigia bendrijos pirmininkė J. Kaupienė. – Jei konkursas buvo neteisėtas, tai kaltininkas visiškai aiškus. Tada ir namo gyventojai iš kaltininkų galės prisiteisti patirtus nuostolius." Į kieno pusę pasisuks teisingumo ruletė teismo labirintuose ir ar iš tikrųjų Projektų rengimo centras neleistinai sudarė sąlygas konkursą laimėti UAB "Sanda"? Į šiuos klausimus atsakys teismas. Tačiau ar nuo to bus geriau renovuojamų namų gyventojams? "Mano žiniomis, dokumentai STT tyrimams buvo paimti iš šešių Šiauliuose registruotų bendrijų. Tačiau kitų bendrijų yra gerokai geresnė situacija. Vienoms numatyti darbai dar nebuvo pradėti arba tų darbų jau buvo atlikta tiek daug, kad neliko nieko kito, tik juos baigti, - situaciją aiškino J. Kaupienė. - Bendrija M. Valančiaus gatvėje nutarė už atliktus darbus atsiskaityti gyventojų lėšomis - jiems iš agentūros buvo belikę atsiimti 30 tūkst. Lt, taigi jie beveik visus darbus buvo atlikę. Renovacijos jiems nesustabdė, nes buvo likę tik pusę sienos uždengti. Blogiausia yra mūsų bendrijai." Šiuo metu, pasak bendrijos pirmininkės J. Kaupienės, džiaugtis galima nebent tuo, kad nuimti pastoliai, kuriais vasarą, kai langai pradaryti, o šeimininkai atostogauja, neužsikabaros nepageidaujami neaiškaus plauko "alpinistai". Palikti kautis vieni Bendrijos atstovas civiliniame procese Algimantas Puklevičius taip pat baisisi susidariusia socialine ir teisine situacija. "UAB "Sanda" jau antrą kartą prašo, kad Apygardos teismas panaikintų Šiaulių apylinkės teismo nutartį pratęsti darbų sustabdymą dar tris mėnesius ir leistų bendrovei toliau dirbti, - kalbėjo namo gyventojas A. Puklevičius. – Tikrai norėčiau, kad namo, kuriame gyvenu, modernizavimo darbai būtų pagaliau pratęsti ir viskas vyktų normaliu tempu. Deja, negaliu nepastebėti – esu dėl to ir bendrijos įpareigotas – labai keistos prokuratūros bei teismų pozicijos, kad pastarieji nesivadovauja jokiais protingumo kriterijais ir vidury renovacijos stabdo pradėtus namo modernizavimo darbus, neleisdami netgi konservuoti to, kas jau atlikta. O baisiausia, kad tose painiose bylų peripetijose namo gyventojai palikti kautis visiškai vieni. "
- Lengviausias kelias į skaitmeninę TV - per kabelinę TV
-
Osvaldas JOKUBAITIS Ar žinojote, kad analoginės antžeminės televizijos Lietuvoje nebeliks jau 2012 metais? Todėl po dvejų metų visi Lietuvos gyventojai nebematys antenomis "gaudomos" analoginės televizijos. Tačiau kabelinės televizijos žiūrovai ir toliau be jokių investicijų ar papildomų mokesčių matys analoginę televiziją, o panorusieji galės lengvai palaipsniui pereiti prie skaitmeninės kabelinės televizijos.
Vyriausybės patvirtintoje programoje numatyta iki 2012 m. spalio pabaigos visiškai atsisakyti analoginės antžeminės televizijos - pereiti prie skaitmeninės. Pirmasis žingsnis žengtas 2009 m. gruodį, kai Lietuvoje buvo išjungti LTV2 programos analoginės antžeminės televizijos siųstuvai. Jeigu Susisiekimo ministerija priims sprendimą antžeminę analoginę televiziją išjungti regionais, pradedant, pvz., nuo Vilniaus miesto, kur didžiausia gyventojų dalis gali naudotis skaitmeninės TV paslaugomis, tai dalis Lietuvos gyventojų antžeminės analoginės TV gali nematyti jau nuo 2011 m. II pusmečio. Tiems televizijos žiūrovams, kurie turi kabelinę televiziją (KTV), nereikėtų baimintis – išjungus analoginę antžeminę televiziją jie toliau galės žiūrėti visas programas, kurias žiūri ir dabar, nes minėtas Vyriausybės nutarimas leidžia KTV pratęsti TV programų retransliavimą analoginiu būdu ir po 2012 metų. Todėl KTV žiūrovams nereikės paskubomis įsigyti specialių skaitmeninių TV priedėlių-imtuvų (angl. Set–Top Box) arba naujo televizoriaus, kuriame toks priedėlis jau įmontuotas. KTV abonentai ir toliau galės žiūrėti keliuose turimuose skirtinguose televizoriuose skirtingas programas be jokių papildomų mokesčių ar investicijų. Turintys KTV nesibaimina Pasak Povilo Kiznio, UAB "Telerena" technikos direktoriaus, nuolat girdėdami apie neišvengiamai artėjančią analoginės televizijos pabaigą, KTV paslaugų vartotojai vis dažniau klausia, ką gi jiems daryti, ar jie neliks be televizijos, kokių papildomų prietaisų reikia. "Pats geriausias variantas – prisijungti prie KTV, nes turint KTV viskas priklauso nuo pačių žiūrovų norų. Jie net gali nekeisti paslaugų – kaip žiūrėjo analoginę KTV, taip ir žiūrėti ją toliau. Tačiau norintieji išplėsti savo turimų paslaugų spektrą lengvai gali tapti skaitmeninės kabelinės TV žiūrovu. Svarbiausia, kad naudojantis KTV paslaugomis galima pereiti prie skaitmeninės TV palaipsniui, t. y. pirmiausia prie skaitmeninės TV prisijungti vieną iš namuose turimų televizorių, o per kitus toliau žiūrėti kokybiškos analoginės TV transliacijas, o po kiek laiko visiškai pereiti prie skaitmeninės TV visuose televizoriuose, nepriklausomai nuo antžeminės analoginės TV išjungimo laiko. Kabelinė TV – vienintelė televizija, suteikianti tokią galimybę. Tai labai patogu, nes perėjimas prie skaitmeninės TV yra susijęs su neišvengiamomis papildomomis investicijomis", – sako P. Kiznis. Ateitis – HDTV "Vis garsiau kalbama, kad dabar diegiamą standartinės raiškos skaitmeninę televiziją SDTV (Standard Definition Television) jau sėkmingai papildo, o ateityje ir pakeis raiškioji skaitmeninė televizija HDTV (High Definition Television). Tokią televiziją nuo 2007 m. retransliuoja ir visos didžiuosiuose miestuose veikiančios KTV, – pasakoja Povilas Kiznis. – Standartinės raiškos atkuriamo vaizdo kokybė daugmaž tenkino žiūrovus tol, kol televizorių ekrano įstrižainė neviršijo 29 colių (72 cm). Didėjant televizorių ekrano įstrižainei, net ir pačios geriausios vaizdo ir garso apdorojimo bei gerinimo sistemos ir algoritmai mažai ką galėjo padėti. Todėl ir buvo sukurtas visiškai naujas HDTV formatas, kurio raiška penkis kartus didesnė už standartinę, todėl gaunama gerokai geresnė vaizdo kokybė, vaizdas ekrane detalesnis, ryškesnis. HDTV transliacijoms paprastai naudojamas MPEG–4 vaizdo glaudinimo standartas." Šio metu elektroninių ryšių bendrovė "S plius" HDTV formatu transliuoja "Discovery HD", "Luxe HD", "Rush HD", "I-Concert HD", " HD1". Kaip atkeliauja į namus? Priimti skaitmeninius signalus galima naudojant specialų TV priedėlį-imtuvą (angl. Set–Top Box). Tai nedidelė "dėžutė", į kurią jungiamas kabelinės televizijos įvado kabelis, o iš jos vaizdo ir garso signalai patenka į televizorių. Skaitmeninės TV priedėlis leidžia žiūrovui pasirinkti programos transliacijos ar subtitrų kalbas, naudotis elektroniniu programų gidu – sužinoti transliuojamų laidų programą artimiausioms valandoms arba dienoms. Be to, šis priedėlis gali turėti žadintuvo ir savaiminio išsijungimo funkcijas, kalendorių, stop kadrą, "zoom" (padidinimą), žaidimų bei daugybę kitų funkcijų. "Kai kurių nebrangių modelių skaitmeninės TV priedėliai turi galimybę atsukti žiūrimą TV programą atgal, įrašyti ją arba įrašytą kūrinį išorine USB atmintimi perkelti į kompiuterį. Kiti, kurie turi vidinį standųjį diską, gali vienu metų įrašyti iki keturių TV laidų iš skirtingų TV programų. Bet visi jie gali įrašyti jus dominančias programas ar laidas naudojant TV programų EPG (elektroninį programų gidą), kurias peržiūrėsite vėliau patogiu metu", – dėsto Povilas Kiznis. Anot jo, kaip prisijungti prie skaitmeninės kabelinės TV tinklo, priklauso nuo turimo televizoriaus tipo, tačiau prijungti galima bet kokio tipo televizorių, skiriasi tik tam reikalinga įranga, priedėlis, laidas. Jungtis prie skaitmeninės kabelinės TV galima: 1. Jei turite senos kartos televizorių, kuriame yra tik SCART tipo lizdas, jums reikės DVB–C standarto TV priedėlį-imtuvą su MPEG–2 glaudinimu ir televizorių sujungti SCART kabeliu, o prie priedėlio prijungti KTV kabelį. Tokiu komplektu galėsite žiūrėti standartinės raiškos skaitmeninės televizijos programas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įsigiję DVB–C standarto paprastą TV priedėlį tik su MPEG–2 glaudinimo standartu Jūs negalėsite matyti HDTV programų. 2. Jei turite naujesnį televizorių, kuriame jau yra HDMI jungtis ir jis gali iš dalies priimti HDTV (žymėjimas "HD ready"), bet jūsų televizorius dar neturi įmontuoto skaitmeninės TV priedėlio, jums tikslinga įsigyti DVB–C HDTV priedėlį su MPEG–4, H.264 AVC glaudinimu ir televizorių sujungti su tokiu priedėliu HDMI kabeliu. Taip pat reikia prijungti prie priedėlio KTV kabelį. Tokiu komplektu galėsite žiūrėti standartinės raiškos ir raiškiosios televizijos programas. 3. Jei turite naujos kartos televizorių, kuriame įmontuotas skaitmeninės TV priedėlis (DVB-C) su MPEG–4 glaudinimu bei lizdas dekodavimo moduliui ir jis gali visiškai priimti HDTV (žymėjimas "Full HD 1080"), jums reikės įsigijus dekodavimo modulį tiesiog prijungti KTV kabelį prie televizoriaus. Taip galėsite žiūrėti standartinės raiškos ir raiškiosios televizijos programas. Sumaniusiems įsigyti naują televizorių ir juo vėliau žiūrėti skaitmeninę kabelinę TV specialistai pataria rinktis trečiam variante aprašytą televizorių. Tik tai, ko reikia Kabelinės TV Lietuvoje, turėdamos ilgalaikius glaudžius ryšius su savo abonentais, puikiai jaučia jų poreikius, todėl gali pasiūlyti atitinkamas paslaugas už patrauklią kainą. Jos nešvaisto didžiulių sumų reklamai, kurios yra įtraukiamos į teikiamų paslaugų savikainą, nesistengia savo vartotojams įpiršti papildomų paslaugų kaip privalomo paketo, nors taip būtų galima padidinti paslaugų pardavimus. Todėl ir skaitmeninę kabelinę TV klientai gali rinktis tik tada, kai jie tikrai šios paslaugos nori ir turi tam lėšų. "Kabelinėms TV svarbiausia kliento poreikiai, todėl pagal juos formuojami ir paslaugų paketai. Kabelinių TV nuomone, geriausia reklama – tai kliento rekomendacija savo artimiesiems", – sako LKTA prezidentė Vaiva Žukienė, UAB "Rygveda" generalinė direktorė. "Dabar skaitmeninės TV paslaugas teikia 29 LKTA nariai – kabelinės televizijos, turinčios 50 tinklų 32 miestuose", – komentuoja Juozas Jurelionis, LKTA direktorius. Šiauliuose, Radviliškyje, greitai ir Kuršėnuose tiek kabelinę, tiek skaitmeninę televiziją geriausiomis sąlygomis gali pasiūlyti LKTA narė, elektroninių ryšių bendrovė "S plius". Daugiau informacijos tel. 8~700 121 01.
- Vaikų skiepai - saugiklis ar bomba?
-
Oksana LAURUTYTĖ Šalyje vis daugėja tėvų, atsisakančių savo vaikus skiepyti nustatytais skiepais. Internete ir per televiziją skelbiama informacija, kad dėl vakcinacijos vaikai tampa alergiški, hiperaktyvūs, o paskiepijus daugiau nei 10 skiepų padidėja rizika susirgti vėžiu. Specialistai teigia, kad prievartos skiepyti vaikus nėra, tačiau patariama labai rimtai įvertinti gresiančių ligų baisumą. "Noriu šaukti "SOS" ir prašau tėvų nedarytų nesąmonių - skiepyti būtina", - teigia imunologė Vanda Burneikienė.
Neskiepijo dukrų iki metų Dvi dukras auginanti šiaulietė Diana, itin besidominti sveika gyvensena, buvo nusprendusi savo dukrų neskiepyti tol, kol pati juos maitins. Moteris tiki, kad motinos pienas - pati geriausia apsauga nuo ligų, nes jis suformuoja stiprų imunitetą. Pirmąją dukrą moteris gimdė namie, vandenyje, metus ją maitino, vėliau pradėjo lauktis antrosios. Ją gimdė jau gimdymo namuose, tačiau kategoriškai neleido medikams naujagimę skiepyti. "Pažiūrėjo į mane medikai kaip į nenormalią", - sako Diana. Kai vienai, o vėliau ir kitai dukrai sukako metai, Diana jas nuvežė paskiepyti visais privalomais skiepais. "Blaškiausi svarstydama, skiepyti ar ne, tačiau apsisprendžiau skiepyti. Buvau tikra, kad per metus natūralaus dukrų imuniteto nesugrioviau maitindama pati, tad maniau, jog skiepai nepakenks", - sakė pašnekovė. Moters dukroms dabar 10 ir 12 metų, o mama džiaugiasi, kad jos itin sveikos. Būna, kad pakosėja, bet pas medikus dukros kreipiasi tik pažymų, o ne prašyti vaistų. "Manau, teisingai pasielgėme, kad išnaudojome natūralumą, gamtą, o ne chemiją. Kalbėjausi su protinga gydytoja, kuri man patarė neskiepyti, kol maitinu pati. Jei vaikas mamos pieno negauna, jo natūralus imunitetas nesiformuoja. Tada skiepyti būtina", - sakė Diana. Tėvai nutaria neskiepyti vaikų ir todėl, kad mano, jog jų pačių organizmas kažkada į skiepus reagavo alergija. Pakalbinta mama teigė, kad būtent dėl skiepų ji susirgo atopiniu dermatitu, tapo alergiška daugeliui maisto produktų. Kai gydytojai ją ima įkalbinėti skiepyti vaikus, į klausimą: "Ar garantuojate, kad mano vaikai nesureaguos į skiepus taip, kaip aš?" - teigiamo atsakymo negauna. Moteris įsitikinusi, kad vakcinos - ne ligų profilaktika. Ligų profilaktiką ji supranta kitaip - reikia sveikai gyventi, maitintis ir ilgai žindyti kūdikius. "Pikta, kai skiepų šalininkai mamas, atsisakiusias skiepyti vaikus, išvadina neatsakingomis, keliančiomis grėsmę visuomenei. Pažįstu nemažai tėvų, kurie neskiepija savo vaikų. Jie itin rūpinasi savo vaikų sveikata", - kalbėjo pašnekovė. Informacija internete - gąsdinanti Informacijos internete, kad skiepai vaikams duoda daugiau žalos, nei naudos - apstu. Tvirtinama, kad nėra įrodymų, jog būtent skiepai padėjo žmogui nugalėti ypač svarbias infekcines ligas. Faktai neva liudija, kad tuberkuliozės, difterijos, kokliušo atvejų masiškai padėjo mažėti dar tada, kai nebuvo panaudoti skiepai prieš šias ligas. Tai vykę dėl pagerėjusių sanitarinių-higieninių sąlygų. O ten, kur buvo taikomi raupsų skiepai, liga ne tik nesiliovė, bet plėtėsi. Teigiama, kad medikai propaguoja melą apie vakcinos naudą. Kalbama, neva skiepai ne tik nesaugo nuo ligų, bet patys yra jų priežastis. Galima rasti teiginių internete, kad skiepai pažeidžia imuninę sistemą. Vaikas iki pusantrų metų turi būti paskiepyti 9 kartus, o pirmąjį skiepą nuo hepatito B jis turi gauti per pirmas dvylika gyvenimo valandų, kitus - per penkias dienas. Teigiama, kad tėvai neva turi stengtis apsaugoti savo vaiką nuo skiepų bent iki 3-5 metų, kad suteiktų galimybę prigimtinėms, natūralioms apsauginėms organizmo jėgoms sukaupt jų galią. Skiepų sudėtyje yra daug toksinų (pvz., fenolas "mantų" skiepuose) ir genetiškai modifikuotų produktų. Todėl vaikai neva tampa alergiški, hiperaktyvūs, autistai, net suserga vėžiu.  | Epidemiologė Rita Švambarienė. |
Vakcinos nėra šimtaprocentinės Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Rita Švambarienė sako, kad neskiepytų vaikų, palyginti su laikotarpiu prieš dešimtmetį, padaugėjo. Neskiepijimo priežastis dažniau ne atsisakymas, o emigracija. Tėvai su vaikais išvyksta dirbti į užsienį, o lankosi pas Lietuvos medikus. Kitose šalyse yra kitokie skiepijimo kalendoriai, netgi skiepijama nuo kitokių ligų nei Lietuvoje. Kartais vaikai paskiepijami užsienyje, o savo šeimos gydytojui tėvai negali pasakyti, nuo ko vaikas skiepytas, nes neturi skiepų pasų. "Tokių žmonių nėra daug, o pats skiepijimas priklauso nuo žmonių išprusimo. Vilniuje, pavyzdžiui, gal daugiau tėvų atsisako, o Šiauliuose neskiepijimą labiau lemia emigracija", - teigia R. Švambarienė. Ar visuomenei negresia pavojus, kad gali kilti kokios nors ligos, pavyzdžiui, kokliušo epidemija? R. Švambarienė sako, kad toks pavojus visada yra, nes nėra nė vienos vakcinos, kuri veiktų 100 procentų. Net 5 procentai paskiepytų žmonių neįgyja imuniteto ir kasmet žmonių grupės "sluoksniuojasi". Praeina 8-10 metų ir susiformuoja kokiai nors ligai imli visuomenė. "1999 metais buvo kiaulytės protrūkis tarp paauglių. Buvo nutarta vaikus nuo šios ligos skiepyti šešerių metų, kad būtų daugiau šiai ligai atsparių vaikų, kad imunitetas susidarytų", - teigia pašnekovė. R. Švambarienė sako, kad ligų protrūkių galima išvengti, jei pasiskiepija apie 95 procentus populiacijos. Pavienių atvejų būna, bet epidemijų išvengiama. Vadinasi, nesiskiepijanti mažuma lieka sveika pasiskiepijusiųjų sąskaita? "Yra visokių populistinių teorijų, kurias kam nors gal ir naudinga skleisti. Vakcina - kaip vaistas, kuris kažką gydo, kažkam kenkia. Kas paneigs, kad sveikatos nesąlygoja vakcinose esantis svetimas baltymas, įvairūs modifikuoti dalykai?" - kalba pašnekovė ir sako, kad kiekvienas turi nuspręsti, ar skiepytis. Įvairiose mokslinėse konferencijose R. Švambarienę pasiekė daug drąsios informacijos. Ji girdėjusi, jog jei žmogus skiepytas 10 kartų, jis labiau rizikuoja susirgti vėžiu. "Juk žmogų veikia maistas, oras, emocijos, tad kodėl negali veikti vakcina?" - klausia ji. R. Švambarienė prisipažįsta, kad jai, epidemiologei, kuri turi ginklą - skiepus - būdą valdyti epidemijas, yra neetiška ką nors bloga sakyti apie vakcinų galimą neigiamą poveikį. "Kažkada buvome nelaisvi, neskiepytų vaikų į darželius nepriimdavo. Dabar esame laisvi ir galime pasirinkti patys, kaip vertinti išgirstą informaciją", - sakė ji. R. Švambarienė pataria itin rimtai ir atsakingai vertinti atsisakymą skiepyti vaikus, kiekvieną atvejį vertinti individualiai. Juk atsisakius skiepo nuo vėjaraupių vaikas gal ir persirgs vėjaraupiais, bet nuo to nemirs. Bet hepatitas B - mirtina liga.  | Imunologė Vanda Burneikienė. |
Negali žmonės mirti nuo ligų, kurioms yra vakcinų "Ačiū, kad apie tai rašote, nes jau noriu šaukti "SOS" ir prašyti tėvus nedaryti nesąmonių. Skiepyti vaikus būtina", - sako garsi Šiaulių gydytoja imunologė Vanda Burneikienė. Imunologė jau susiduria su pirmaisiais šiauliečių atsisakymais skiepyti vaikus. "Kai antradienį viena mama atsisakė skiepyti penkiolikmetį, jau sunerimau. Tam vaikui skiepo nuo difterijos ir stabligės būtinai reikia, o mama parašė raštą dėl atsisakymo. Kas bus, jei vaikas susižeis ir mirs nuo stabligės? Bus raštas, bet žmogaus nebebus", - baisisi ji. Kritinės situacijos dėl nesiskiepijimo Šiauliuose dar nėra, tačiau tokių atvejų daugėja. V. Burneikienė sako, kad grįžtame į 85-uosius, kai šalyje prasidėjo difterijos protrūkiai. Nuo stabligės kasmet miršta vienas kitas. "Negali mirti žmonės nuo ligų, kurioms yra vakcinos", - įsitikinusi gydytoja. Medikė susipažinusi su informacija, kuria skelbiamas karas vakcinacijai. "Alergizuoja antibiotikai, maistas, temperatūrą mažinantys vaistai. Vakcinacija sureikšminama. Yra mokslo įrodyta, kad ne skiepas nuo tymų sukelia autizmą. Tai nulemta genetiškai", - sako imunologė. V. Burneikienė įsitikinusi, kad neskiepyti nuo difterito ir stabligės - nusikaltimas. Dabar itin kviečiami žmonės nuo 25-erių metų ir vyresni nemokamai pasiskiepyti nuo šių ligų, nes imunitetas po skiepo būna 10 metų. Vėliau žmogus nebeapsaugotas, tad imunitetą reikia suformuoti ši naujo. "Jei dabar 15-16 paaugliai, prieš 10 metų skiepyti nuo šių ligų, atsisakys vakcinacijos, tragedija įvyks", - teigia medikė. I. Burneikienė sako, kad Lietuvoje buvo atliekami kūdikių ir juos natūraliai maitinančių mamų tyrimai, nustatomas jų imunitetas. Paaiškėjo, kad tik trečdalis respondentų turėjo stiprų imunitetą. Trečdalio imunitetas buvo vidutiniškas, o trečdalio maitinančių mamų imunitetas buvo itin silpnas, tad jokio imuniteto savo vaikams jos perduoti negalėjo. "Jei mama yra 21-erių ir buvo skiepyta 16-os nuo stabligės ir difterito, imunitetą ji dar kūdikiui gali perduoti. Jei mama vyresnė, kūdikiui ji nieko nebeperduos", - sako imunologė. Tamsumas negali nugalėti Imunologė V. Burneikienė nesupranta, kaip galima ignoruoti mokslininkų ir imunologų rekomendacijas, paneigti mokslo tyrimus ir tikėti kažkokiomis "antimis". "Kariauja dvi sferos - antibiotikų kūrėjai ir vakcinų kūrėjai. Vieni ir kiti nori laimėti", - skleidžiamas kalbas apie skiepų žalą paaiškina gydytoja. "Amerikoje nutraukus skiepus nuo kokliušo vaikai ėmė mirti. Suomijoje 1986-aisiais nutraukus skiepus nuo poliomielito vaikai ėmė masiškai sirgti, o dabar poliomielito epidemijos Pakistane, Indijoje, Afrikos šalyse. Šios šalys neturi pinigų skiepams. Kur skiepai išnyksta, ten prasideda ligos", - sako pašnekovė. V. Burneikienė prisimena, kaip Kaune net 104 studentai susirgo tymais. Dabar tymai plinta Bulgarijoje. "Žmonės turi nepasiduoti propagandai. Mes gyvenime susiduriame su viskuo, viskas veikia organizmą. Kažkodėl baimė, kad bus sušvirkšta, yra didesnė už tą, ką įkvepi ar suvalgai. Mokslininkai argumentuotai grindžia informaciją, kad skiepai yra būtini. Tamsumas negali mūsų nugalėti", - sako imunologė.
- Savivalda artimiausia bendruomenei
-
Irena BUDRIENĖ Apsilankęs Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pirmeivių susibūrime, kuris pirmojo šaukimo Tarybos dvidešimtmečio proga buvo surengtas Kurtuvėnų dvaro svirne, Nepriklausomybės Akto signataras, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Liudvikas Sabutis ne tik apžvelgė, kokią vietą savivalda užima valdžios piramidėje, bet ir siūlė ją dar labiau priartinti prie bendruomenės.
 | Liudvikas Sabutis neatmeta galimybės, kad Šiaulių rajone galėtų atsirasti nauja - Kuršėnų - savivaldybė, kuri tvarkytų kaimiškuosius reikalus. Autorės nuotr. |
"Nuoširdžiai sveikinu visus, kurie atėjo su Sąjūdžio programa ir dvasia. Džiaugiuosi matydamas žmones, nusiteikusius aukoti savo laiką ir spręsti vietos reikalus. Nors yra sakančių, kad mums dar toli iki tikrosios savivaldos, atsigręžkime į tūkstančio metų istoriją ir pažiūrėkime, kaip Lietuva buvo valdoma. Savivaldos ištakos išliko ten, kur buvo aktyvūs žmonės. Dabar smagu girdėti, kad šitame krašte yra seniūnaitis. Nuo čia prasideda piliečių ugdymas, kad jie galėtų dalyvauti savivaldoje", – sakė Seimo narys. Naujai įkurtos savivaldybės pasiteisino L. Sabutis prisiminė, kad prieš dvidešimt metų šalyje buvo 44 kaimiškieji rajonai, 12 respublikinių miestų, 80 rajonų savivaldybių, 19 miesto tipo gyvenviečių ir 427 apylinkės. Visa tai laikui bėgant sustambinta iki 60 savivaldybių. Ir nors ne visos savivaldybės dirba vieningai, pasiteisino naujai įkurtos, kurių yra penkios. Iš tų naujai įkurtų ir gerai dirbančių savivaldybių Seimo narys paminėjo Rietavo, Ignalinos ir Druskininkų. Jis neatmetė, kad ir Šiaulių rajone galėtų atsirasti nauja – Kuršėnų – savivaldybė, kuri tvarkytų kaimiškuosius reikalus. Siekiama tiesioginių merų rinkimų "Mes nusiteikę taisyti Konstituciją, kad savivaldybės turėtų tiesiogiai išrinktus vadovus, kurie žinotų savo vietą, atsakomybę, būtų atskaitingi bendruomenei ir tarybai. Bet 88 iš 141 Seimo nario balsavo prieš, o kaip reikia spręsti, niekas nepasiūlė. Bet mes prieisim prie sprendimo, kad atstovaujamoji valdžia negali būti kartu ir vykdomoji. Seime ir Vyriausybėje atstovavimas ir vykdymas yra atriboti, o savivaldybėje, kur bendruomenės reikalus balsuodamas sprendžia kiekvienas tarybos narys, visiškai atriboti tų dalykų neįmanoma. Taryba galėtų turėti savo pirmininką, o bendruomenė išrinktų savo vykdomąjį pareigūną – merą. Mes buvome parašę tokius pataisymus, bet Seimo nariai nusprendė kitaip", – apgailestavo L. Sabutis. Apskričių administracijos naikinamos, bet išlieka jų teritorijos Ne vienerius metus formavosi nuomonė, kad apskričių administracijos dubliuoja ir centrines, ir savivaldos funkcijas. Nors viršininkų administracijos naikinamos, apskritys, kaip teritorijos, išlieka. Kaip šios teritorijos bus valdomos, apibrėžia Regioninės plėtros įstatymas. Išlieka regionų biurai, regionų plėtros tarybos ir Vyriausybės atstovas, kurie ir spręs regioninius reikalus. "Ateityje bus pereita prie penkių euroregionų, bet aš asmeniškai linkęs, kad išliktų visi dešimt. Susiformavo smulkūs ir patogūs vienetai, todėl nereikėtų preciziškai sekti ES direktyvomis. Dabar kūrybiškai į tai žiūrima, juk ES paramos administravimo teritorinis suskirstymas išlieka toks pat", – sakė Seimo narys. Apskrityse valdoma bus per ministerijas ir vietos savivaldybes, todėl savivaldybių įtaka didėja. Siūlo keisti rinkimų į savivaldybių tarybas tvarką Netyla svarstymai, kaipgi bendruomenės turėtų išsirinkti savo atstovus į vietos tarybas. Pasigirsta siūlymų sumažinti atstovų, be to, nenorima, kad toliau dominuotų politinės partijos ir būtų renkami vien politinių partijų nariai. Parengtas įstatymo projektas, kad iniciatyvą pareiškęs asmuo galėtų būti renkamas į savivaldybių tarybas. Visuomenininkams taip pat pasiūlyta dalyvauti savivaldos tarybų rinkimuose. Ieškoma būdų, kaip tam tikras miestelis ar gyvenvietė į tarybą galėtų deleguoti savo atstovą, nes dabar renkama iš bendros teritorijos, kurią siūloma suskirstyti į apygardas. "Viską bandome reglamentuoti įstatymu. Žinoma, rinkti atstovus pagal apygardas sudėtingiau, bet būtų labiau atsižvelgiama į bendruomenės poreikius. Abejoju, ar Seimo nariai pritars, ko gero, paliks tą pačią sistemą – per politines partijas", – daug vilčių nesuteikė L. Sabutis. Jeigu bus išrinkti visuomenininkai ir nepartiniai, įstatyme žadama įrašyti reikalavimą savivaldybės tarybai priimti programines nuostatas, kad bendruomenė žinotų, kuria linkme dirbs taryba, kaip tam tikroje apygardoje išrinktas tarybos narys atstovaus savo rinkėjams, kai viskas priimama tarybos sprendimu. Bus stiprinama Vyriausybės atstovo tarnyba Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės vykdo įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, o kaip vykdo, prižiūri Vyriausybės atstovo tarnyba. Norima stiprinti tą instituciją, kad turėtų teisę pasidairyti ne tik į savivaldybes, bet ir į valstybines įstaigas ir vietoje priimti sprendimus. "Nors dar yra daug spręstinų dalykų, tikėjau, kad savivaldybės gali savarankiškai ir nepaklysdamos dirbti. Deja, turime ir negatyvių reiškinių panaudojant lėšas, gamtos išteklius ar priimant kitus sprendimus. Todėl norisi palinkėti, kad jų būtų kuo mažiau ir kad galėtumėm tikėtis didesnės bendruomenės paramos bei reiklumo vietos politikams ir Seimo ar Vyriausybės nariams", – linkėjo L. Sabutis.
- Ar geros mokyklos tik miestų privilegija?
-
Irena BUDRIENĖ Šiaulių rajone susikūrė švietimo įstaigų direktorių asociacija, kurioje dabar yra 36 nariai. Pasak asociacijos įkūrėjų, ši visuomeninė organizacija padės savivaldybei formuoti švietimo politiką rajone, sieks bendradarbiauti, panaudojant vadybinį ir intelektinį švietimo įstaigų vadovų potencialą.
Vaikas - ant miesto ir kaimo ribos Valdybos narys, Bazilionų mokyklos direktorius Rimantas Gorys sako: "Turime būti avangardas, nes atstovaujame mūsų bendruomenėms, tėvams, vaikams. Jeigu rajono valdžia spręs be mūsų, prisiims per didelę atsakomybę, gyvens tik šia diena. Beje, tos atsakomybės ir platesnio mąstymo trūksta." Anot asociacijos pirmininko, Kairių mokyklos direktoriaus Artūro Kulikausko, kai savivaldybių tarybų nariais nebegali būti mokyklų direktoriai, susidarė situacija, jog švietimo reikalus sprendžia ne specialistai – statybininkai, inžinieriai, žemdirbiai. Per didelė prabanga yra nepasinaudoti švietimo įstaigų vadovų patirtimi, kurios semtasi bendraujant su kolegomis ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos šalių. Šiaulių rajone, kaip ir visoje šalyje, sparčiai mažėja mokinių. Per metus sumažėja 400 mokinių – išnyksta viena didelė mokykla. Rimantas Gorys stebisi požiūriu, jog mažėjant vaikų reikia uždaryti mokyklas. Tada telieka žingsnis iki kaimų ir miestelių sunykimo. Pedagogui neramu, kad niekas dėl to nesijaudina ir nepaklausia savęs, kodėl vis dėlto tų vaikų mažėja. "Kalbant apie Bazilionų kraštą, nedaug trūksta, kad neliktų mokyklos ir neliktų miestelio. Kita vertus, nedaug reikia pastangų, kad išsilaikytų mokykla ir miestelis būtų gyvybingas. Kol funkcionuoja mokykla, darželis, ambulatorija, paštas, tol miestelis yra gyvas, patrauklus ir ten nėra apleistų namų – be langų ir durų. Neaišku, kas bus po dešimties metų, jeigu nieko nedarysime, kad sulaikytume tuos žmones, kurie dar ten gyvena, ir suaktyvintume gyvenimą regionuose", – mintimis dalijasi R. Gorys. Jo manymu, jei požiūris nesikeis, ateityje liks tik metropolijos: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai. Anot A. Kulikausko, jei atsisakoma, pavyzdžiui, Bazilionų mokyklos, teritorijoje nuo Šiaulių iki Tytuvėnų vaikai lieka be galimybės įgyti vidurinį išsilavinimą. Nesirūpinama, kad priemiestiniuose ir rekreaciniuose miesteliuose - Aukštelkėje, Bubiuose, Kurtuvėnuose, kuriuose kuriasi jaunos šeimos, būtų sudarytos pačios geriausios sąlygos švietimui, būtų sukurta stipri mokymo bazė. Europoje vyrauja priešingos tendencijos. Kadangi žmonės mieliau gyvena ne didmiesčiuose, o priemiesčiuose, tai ir prestižinės mokyklos įsikūrusios priemiesčiuose. Atsisakoma didelių mokymo "fabrikų". Tokią tendenciją lemia užmiesčio mokyklų privalumai: sveikesnė ir saugesnė aplinka, mažesnė bendruomenė, kurioje kiekvienas vaikas yra matomas ir kartu jam suteikiamas kokybiškas mokymas. R. Gorio nuomone, dėl priemiesčio mokyklų reikia labai rimtai kalbėtis ne tik su rajono, bet ir su Šiaulių miesto valdžia. Pietinė miesto riba buvo nukelta ir greitai Aukštelkė gali būti prijungta prie miesto. Ne paslaptis, kad ir Bubių sodai prie tvenkinio, Bubiai, Kurtuvėnai tampa miesto miegamaisiais rajonais. Pavyzdžiui, Aukštelkėje gyvena daug jaunų šeimų, kuriose yra po du tris vaikus, bet nežino, kad ten yra mokykla. Jeigu ir toliau bus laikoma tokia nušiurusi mokykla, kurioje net salės nėra, tai ji ir nepritrauks vaikų. Savivaldybėms pavesta pačioms spręsti šias problemas, o vaikas lieka ant ribos tarp miesto ir kaimo. Receptas, kaip pritraukti mokinių, paprastas – padaryk mokyklą modernesnę, sudaryk sąlygas, ir norinčiųjų mokytis netrūks. R. Gorys neslepia, kad klaida buvo padaryta dėl Bubių mokyklos, kuri netapo vidurine. Bazilionų mokykla irgi buvo pasmerkta, tačiau jai 2000 m. pritaikyta išimtis ir leista likti vidurine. "Galėjo injekcijų neduoti, tada būtume numirę, bet dabar gyvuojam", – sako direktorius. Kaimo kokyklose - nauja mokytojų karta Asociacijos įkūrėjai siūlo ieškoti galimybių, kad miesteliai, turintys ilgametes tradicijas bei rekreaciniu požiūriu patrauklias vietas, kur žmonės kuriasi, neliktų be mokyklų. Pasak A. Kulikausko, anksčiau buvo kalbama, kad kaimo mokyklose neva nekokybiškas mokymas. "Galiu galvą dėti, kad mokymas niekuo nesiskiria. Mitas, kad kaimo mokykloje dirba mokytojos, kurios pamelžia karvę ir vėl grįžta į pamokas. Į kaimo mokyklas atėjo nauja mokytojų karta. Pavyzdžiui, Kairių mokykloje dirba ne vienas mokytojas, kuris išsilavinimą įgijo užsienyje. Kaimo mokyklų auklėtiniai laimi šalies ir tarptautinėse olimpiadose. Bazilionų mokykla yra tarp geriausiai plėtojančių turizmą, Meškuičių – viena sportiškiausių šalyje. Tokių pavyzdžių galima išvardyti ir daugiau", – tikina jis. Rajono mokyklų vadovai skundžiasi, kad atvažiuoja miesto mokyklų atstovai ir nekorektiškais būdais agituoja vaikus mokytis Šiauliuose. Tam pasitarnauja ir ydingas mokinių pavežėjimo įstatymas, kuris sako, kad mokinys turi būti pavežamas iki 30 kilometrų atstumu. Kairiškis, užsinorėjęs mokytis Šiauliuose ar Bazilionuose, bus pavežėtas, ir už tai sumokės valstybė. Vadovai įsitikinę, kad vaiko pavežėjimas turi būti užtikrintas tik iki artimiausios mokyklos. Šiuo metu valstybė sumoka už visą mokinių judėjimą ir važinėjimą, o tai sukelia daug maišaties. Kad švietimo įstaigų pasiskirstymas rajono teritorijoje turi trūkumų, rodo kai kurie nelogiški sprendimai. "Pykšt, ir statom mokyklą viduryje miškų Raudėnuose. Kai statyba pradėta, ten buvo 200 mokinių, dabar jų yra 100, o kai mokykla bus baigta, liks 50. Jeigu būtų tariamasi su vadovais, manome, sprendimai gimtų kitokie – būtų suremontuotos tos mokyklos, kurios reikalingos, pavyzdžiui, Aukštelkės", – sako asociacijos nariai. Mokyklų vadovai siūlo tobulinti švietimo įstaigų tinklą ir numatyti ilgalaikę mokyklų perspektyvą. Kas bus su Meškuičiais ir Naisiais, kas – su Kairiais ir Šilėnais, su Raudėnais ir Dirvonėnais, kur yra po dvi mokyklas penkių kilometrų spinduliu? Kodėl negalėtų būti susietos Aukštelkės, Gilvyčių, Bazilionų, Kurtuvėnų, Bubių mokyklos? Pagaliau Kuršėnai, kur yra keturios bendrojo lavinimo ir viena profesinė mokykla, kokia jų ateitis? Į šiuos klausimus galėtų atsakyti strategija, bet ji nekuriama. Ilgalaikė perspektyva turi būti kuriama ne ministerijoje, bet būtent čia, vietoje. Anot asociacijos narių, "mokinio krepšelio" rajono mokykloms pakanka, tačiau aplinkos lėšų trūksta. Tai irgi rodo, kad mokyklų tinklas nėra sutvarkytas. Jonas Novogreckis, Šiaulių rajono mero pavaduotojas, atsakingas už švietimą, sako, kad asociacijos įsikūrimas yra sveikintinas dalykas: "Tegul tik vienijasi, teikia pasiūlymus, ypač priimant Tarybos sprendimus. Tiesa, tą galimybę jie turėjo ir anksčiau, į vadovų nuomonę visada buvo atsižvelgiama. Svarbiausi švietimo įstaigų tinklo optimizavimo darbai atlikti 2005–2008 metais. Šios kadencijos Taryba nepanaikino nė vienos mokyklos, tik prie Gruzdžių gimnazijos įkūrėme Šiupylių skyrių. Su visais kalbamės, diskutuojam, ieškom kompromisų, būdų, kaip išlaikyti kaimuose ir miesteliuose švietimo ir kultūros įstaigas. Planuojame įsteigti daugiafunkcius centrus, kur po vienu stogu, pavyzdžiui, Kurtuvėnuose, įsikurtų ir bendruomenė, ir mokykla, ir kultūros įstaiga."
- Paminklas ne vietai, o mūšiui
-
Irena BUDRIENĖ Artėjant Saulės mūšio 775-osioms metinėms aiškėja, kad šventę galbūt sutiksime naujai sukurtame ir įrengtame memorialiniame komplekse. Joniškio rajono savivaldybei šiemet nušvito viltis prie Jauniūnų užbaigti pradėtus Saulės mūšio įamžinimo darbus, kai iš valstybės investicijų programos šiam reikalui buvo skirtas milijonas litų. Pasak Joniškio rajono mero Romaldo Gadeikio, pernai numatytos lėšos dėl sunkmečio savivaldybės nepasiekė. 2008 metais buvo gauta pusė milijono litų, už kuriuos pradėtas kasti tvenkinys. Rajono savivaldybė yra paskelbusi konkursą viso projekto įgyvendinimo rangovui parinkti. Pasibaigus konkursui paaiškės ir reali darbų atlikimo kaina.
 | Projektas užima apie keturis hektarus. Kompleksą sudarys keli elementai: vandens telkinys, monumentas, piliakalnis, ąžuolų parkas. Algimanto ČERNIAUSKO nuotr. |
Saulės mūšio įamžinimo projektą su bendraminčių komanda parengė šiaulietis architektas Algimantas Černiauskas. Įgyvendinti kūrybinius sumanymus jam padeda skulptorius Gintautas Lukošaitis. Architektas sutiko papasakoti apie Tautinio ir Mūšos santakoje iškilsiantį memorialą. – Teko girdėti įvairių atsiliepimų apie šį projektą. Berods vienoje interneto svetainėje skaičiau, kad šiauliečiai kuoką nori pasistatyti Saulės mūšio vietoje. Kaip vertinate tokius pasisakymus? – Tokie kontraversiški vertinimai atsiranda dėl kelių priežasčių. Tas pats su Šiaulių Prisikėlimo aikšte. Vieni neįsigilina, kiti aikštėje mato save arba savo sprendimus, kiti pyksta, kad užsakymo tokio negavo. Dėl įvairių priežasčių vyksta nuolatinė kova. Mano galva, svarbiausia tai, kad atsiras objektas, pažymintis lietuvių pergalę kovoje su kalavijuočiais arba apskritai mūšius, laimėtus Lietuvos teritorijoje. Kol kas neturime nė vieno paminklo, pastatyto Lietuvoje laimėtam mūšiui įamžinti. Žalgiris – Lenkijoje, yra ir daugiau svarbių mūšių, bet nė vienas neturi jokio ženklo. Nors istorikas Romas Batūra savo monografijoje pateikia istorines prielaidas dėl Saulės mūšio vietos, bet ne tiek svarbu vietos nusakymas, kiek tai, kad Saulės mūšis buvo europinės reikšmės. – Jeigu vieta ne taip svarbu, gal memorialą reikėtų statyti arčiau Šiaulių, kur jis būtų labiau lankomas? - Vietos identifikavimas jau atliktas, ir mes tuo rėmėmės. Jau penkiolika metų parinkta ir pažymėta ši vieta. Čia vyksta Saulės mūšio ir Baltų vienybės dienos minėjimai, atvažiuoja latviai. Ši vieta yra prie senkelio, ir kol nėra kitų įrodymų, gal nereikia tų paieškų. Šiauliai jau turi Saulės mūšio ženklų – man teko laimėti konkursą su savo grupe prieš 30 metų Saulės laikrodžio aikštei projektuoti. – Kaip sekasi įgyvendinti projektą? – Simboliška, kad projektavimo sutartis su savivaldybe buvo pasirašyta 2008 metų rugsėjo 22 dieną, kai būtent toje vietoje vyko Saulės mūšio minėjimo renginys, o po trijų mėnesių – gruodžio 23 dieną - projektas buvo baigtas ir lygiagrečiai vyko darbai. Jau buvo pradėtas kasti tvenkinys, bet pernai dėl nutraukto finansavimo darbai sustojo. Šiuo metu yra paskelbtas rangos konkursas. Savivaldybės administracija suprato, kad projektą reikia įgyvendinti kompleksiškai. Būtų idealu, jei šiemet pavyktų atlikti žemės darbus: įrengti vandens telkinį, supilti piliakalnį, pasodinti medžius, įrengti kalne patalpą ekspozicijai. Ši patalpa bus nedidelė, bet joje numatyta chronologine tvarka pažymėti visus mūšius, nes nieko panašaus Lietuvoje neturime. Kiti metai – jubiliejiniai, todėl būtų gerai iki iškilmių viską užbaigti. Projektas yra parengtas, ir mes pasiryžę labai intensyviai bendradarbiauti.  | Architektas Algimantas Černiauskas teigia, kad paminklui turi būti specialiai sukurta ir pritaikyta aplinka. Autorės nuotr. |
– Papasakokite daugiau apie memorialinį kompleksą. – Projektas užima apie keturis hektarus žemės. Ilgai užtruko, kol ji buvo išpirkta iš savininkų. Gal ne pati gražiausia, bet tokia istorinė vieta – mes negalėjome jos pakeisti, todėl priemonės pasirinktos tokios, kad pritrauktų lankytojus. Kompleksą sudarys keli elementai. Atvykusieji pasistatys automobilius aikštelėje, po to eis prie tos sakralios vietos pro hektaro dydžio vandens telkinį, nes vanduo mūšyje turėjo lemiamą reikšmę. Kalbama, kad toje vietoje buvo pelkės. Įdomu, kad archeologiniai tyrinėjimai, atlikti Birutės Salatkienės, patvirtino, jog toje vietoje kažkada yra buvusi uždumblėjusi ežero pakrantė. Kita vertus, vanduo memoriale yra informacijos skleidėjass ir sakralumo ženklas. Simbolinis ėjimas per vandenį kaip per kūlgrindą – tai jau meninis akcentas. Tiesa, kūlgrinda nebus po vandeniu, kaip turėtų būti. Karo strategai žinodavo, kur yra tos vietos, kur galima per vandenį pereiti, o kryžiuočiai, kaip rodo mūšio kronika, užspeisti į pelkę žuvo. Lietuvių pergalė buvo pasiekta gudrumu ir strateginiu numatymu. Perėję kūlgrindą patektume į sakralesnę erdvę prie monumento, kuris atliktų ir saulės laikrodžio vaidmenį – mestų šešėlį ant įsimintinų skaičių 1,2,3 ir 6, reiškiančių saulės mūšio datą. Memorialas baigtųsi gynybiniu objektu – piliakalniu, kuriam bus panaudota iš tvenkinio iškasta žemė. Piliakalnis simbolizuos gynybinį elementą ir kartu padės formuoti sakralią erdvę. Kalne bus patalpa ekspozicijai, o jo viršuje išskirtinėmis progomis bus uždegami laužai. Senovėje laužus degdavo norėdami perduoti svarbią žinią. Visi minėti elementai padėtų kurti pakylėtą atmosferą, formuotų atskirą erdvę, kuri būtų pritaikyta šventėms. Ant piliakalnio šlaitų vasarą galėtų susėsti žiūrovai, o aikštėje vyktų renginiai. Toliau bus pasodintas dviejų hektarų dydžio parkas, apimantis ir tą vietą, kur dabar yra paminklinis saulės mūšio akmuo. Didelis ąžuolynas simbolizuotų lietuvių pergalę, o 49 į vandenį susmeigti kuolai primintų 49 riterių žūtį Saulės mūšyje. Projekte numatytas apšvietimas, takeliai. Kol kas suplanuota renginių metu statyti biotualetus, tačiau esant geresnei ekonominei padėčiai galima ir ekspoziciją, ir tualetus įrengti – visa tai numatyta ir pasirengta įgyvendinti etapais. – Iš kurio atstumo memorialas bus matomas? – Nuo kelio Ryga–Karaliaučius memorialas turėtų būti matyti dviejų kilometrų atstumu, nes iškilęs monumentas bus labai aukštas. Stulpo, nors aš nesibaiminu ir žodžio "kuoka", nes lietuviai tuo metu didelių ginklų neturėjo, skirtingai nei Kryžiuočių ordinas, kuris buvo gerai ginkluotas, su metaliniais šarvais, aukštis bus apie 30 metrų, tiksliau, 27,5 metro ir dar perkūnsargio smailė. Jis išsiskirtų lygiame kraštovaizdyje ir šviečiant naktiniam apšvietimui turėtų įspūdingai atrodyti. Piliakalnis, be simbolinio, atliks ir orientacinį vaidmenį – bus orientyras iš toliau, kad monumentas nebūtų vienišas. Vėliau sužėlęs ąžuolynas padėtų sukurti bendrą vaizdą, kuris išsiskirtų kraštovaizdyje. – Kaip į projektą įsitraukė skulptorius Gintautas Lukošaitis? – Aš pakviečiau jį bendradarbiauti, kaip ir projektuodamas Saulės laikrodžio aikštę pakviečiau skulptorių Stanislovą Kuzmą. Generalinė mintis jau buvo, o Gintautas Lukošaitis pateikė savo pasiūlymus dėl monumento. Esu kompleksinio sprendimo šalininkas. Neigiamas pavyzdys galėtų būti "Aušra", kuri buvo stumdoma iš vienos vietos į kitą. Negalima šitaip daryti, nes aplinka turi būti sukurta ir pritaikyta paminklui, kuris negali būti tiesiog numestas. Dabar siūloma Šauliuką perkelti į Prisikėlimo aikštę. Tai ne taburetė – negali pernešti ir pastatyti, kur nori.  | Žemės darbus norima baigti jau šiemet. Gavus pusę milijono litų, buvo pradėtas kasti tvenkinys. Algimanto ČERNIAUSKO nuotr. |
– Kodėl dominante nepasirinkote skulptūros? – Mąsčiau apie tai. Visi nori karžygio–kario. Prie Salduvės piliakalnio jau stovėjo trys kariai... Esmė ta, kad jie pasensta, stilistika ir visa kita. Šauliukas, beje, irgi paseno – dabar jau kitaip darytume. Šauliukas formos prasme paseno, postmodernizmo kolonėlės senstelėjo, bet pats sprendinys – ne. Saulės mūšiui įamžinti pasirinkome neutralesnį variantą. Šis paminklas yra ne vietai, o mūšiui, apie kurį žinoma labai nedaug. Koks kunigaikštis vedė lietuvius į mūšį? Ne Mindaugas, ne Vytautas. Toks monumentas tinka, kai nereikia konkretumo. Žodžiu, geriau abstrakti forma, kai visas kompleksas sukurtas taip, kad jo nepastumdysi. Čia jo stiprybė. Griunvalde irgi nėra nieko: obeliskas stovi, ir viskas. Mes norime ne personifikuoti, bet patį reiškinį pažymėti. Jeigu atsiras konkretesnės informacijos apie Saulės mūšį, monumentą bus galima patobulinti, pavyzdžiui, iškalti vardus – yra įvairių priemonių. Tačiau dabar būsime išlaikę tiesos momentą. – Ar projektas nebus labai brangus? – Būtent. Jį galima ir etapais įgyvendinti. Pagrindiniai yra žemės ir kiti kraštovaizdžio darbai. Pasirinktos priemonės yra pigios, bet suteikia efektą, kaip buvo ir Saulės laikrodžio aikštėje. Tiesa, yra įvairių subtilybių. Pavyzdžiui, kaip išlaikyti vandenį, kad jis neišsektų ar nepatvintų. Tai bus pasiekta hidromelioracinėmis priemonėmis.
- Pakalbėjom. Kas toliau?
-
Eva JAGMINAITĖ Pirmąkart per dvidešimt Nepriklausomybės metų prie bendro diskusijų stalo susirinko visų žurnalistų bendruomenę vienijančių ir visuomenės informavimo kokybe besirūpinančių organizacijų atstovai. Spaudos dienos proga Prezidentūroje vyko žurnalistų bendruomenės forumas "Žiniasklaidos laisvė ir atsakomybė".
 | Prezidentūroje susirinkusi žiniasklaidos bendruomenė išsakė savo problemas. Autorės nuotr. |
"Demokratiška valstybė neįsivaizduojama be laisvos ir atsakingos žiniasklaidos. Kokioje valstybėje gyvensime ir kokią žiniasklaidą turėsime - bendras žurnalistų bendruomenės ir valdžios institucijų reikalas. Visi privalome ieškoti būtiniausių sprendimų, kaip užtikrinti, kad šalies gyventojus pasiektų objektyvi, suprantama, kokybiška ir išsami informacija. Tai, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną žurnalistų bendruomenė nusprendė garsiai atvirai prabilti apie iššūkius žiniasklaidai, rodo, kad žurnalistai supranta ne tik spaudos laisvės, bet ir savo misijos bei atsakomybės svarbą", - teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ar išparduodamas paskutinis pasitikėjimas? Diskusijos dalyviai kėlė klausimą - ar sensacijų besivaikantys bulvarinių laidų kūrėjai lygiomis teisėmis su profesionalais gali vadintis žurnalistais? Žurnalistika pastaruoju metu įgyja iškreiptą įvaizdį, tampa pramoga, siekiant aukštesnių reitingų. Ar žurnalistu, kaip dabar, ir toliau turi būti pripažįstamas kiekvienas su mikrofonu ar kitaip renkantis informaciją žmogus ar vis dėlto žurnalisto teisinis statusas turi būti susietas su privalomu tam tikru išsilavinimu, priklausymu profesinei sąjungai ir laikymusi tam tikrų žurnalistinio darbo standartų, etikos ir kitų taisyklių? Verslo žurnalistų klubo prezidentė Vija Pakalkaitė samprotavo, kad pasitikėjimas žiniasklaida galėjo smukti ir dėl pastaruoju metu perkamų reklaminių straipsnių, kurie nežymimi kaip reklama, išgalvotų autorių, kurių nėra laikraščio metrikoje. 2009-aisiais ypač daug reklamos užsakinėjo mobilieji operatoriai. Tai sudarė net ketvirtadalį visos komunikacijos ir tik trečdalis buvo atvira reklama, o ne paslėpti reklaminiai straipsniai. Nemažai paslėptos reklamos užsakinėjo ir aludariai. Tačiau per daugiau nei dvejus metus už paslėptą reklamą tebuvo skirtos tūkstanties litų bauda keturioms televizijoms ir trys - spaudos leidiniams. Verslo klubo žurnalistai sako maždaug išsiaiškinę ir kainas – įmonės vadovo papasakojimas apie savo verslo plėtrą radijo eteryje kainuotų apie 3,5 tūkst. litų. Reklaminio straipsnio kaina svyruoja apie litą be PVM už vieną kvadratinį centimetrą. Teigiamos naujienos arba neigiamos informacijos neviešinimas, anot V. Pakalkaitės, taip pat kainuoja. Krizė apmokestino viską, net firmos paminėjimą teigiamame straipsnyje. Ji sako atradusi net naują "madą" - žurnalistai kartais prašo pinigų net už atėjimą į spaudos konferenciją, t. y. už tai, kad atliktų savo kasdienį darbą. Dalia Grybauskaitė priešrinkiminės kampanijos metu sėdėdavo pustuštėje salėje, mat žurnalistai nebuvo linkę eiti į jos rengiamas spaudos konferencijas negavę pinigų. "Spręskite patys. Atvažiuoja kandidatė į prezidentus. Ar jums tai įvykis, ar - ne?" - tuomet komentavo jos atstovas spaudai Linas Balsys. O gimnazijoje ar mokykloje laikraštį leidžiantys jaunieji žurnalistai jau moka nueiti pas rėmėjus, gauti finansavimą ir parašyti apie "labai gerą įmonę". Vis dėlto žurnalistai sako, kad jei jau leidžiama tokia jų "profesijos atstovų savivalė", matyt, įstatymai yra netobuli arba nevykdomi juos kuruojamų institucijų. "Įstatymai visada turi spragų. Tačiau kai sąžinėje vien spragos, jau kitas klausimas, - diskusijos dalyviams sakė prezidentė. - Kokia sunki bebūtų padėtis, negalima pateisinti įstatymo nesilaikymo. Tai būtų tas pats, kad noriu valgyti, išėjau į gatvę, atėmiau rankinę, nusipirkau ir pavalgiau." "Nėra pinigų, nebus ir geros žurnalistikos", - perkamų straipsnių klausimą apibendrino vienas diskusijos dalyvių, paaiškinęs, kad sparčiai mažėjant reklamos užsakymų žiniasklaida iš paskutiniųjų stengiasi išgyventi. Monikos Garbačiauskaitės, "Delfi" vyriausios redaktorės, teigimu, bėda ta, kad visuomenė nepratusi mokėti už kokybišką informaciją, o gera žurnalistika kainuoja. "Žurnalistika turėtų pardavinėti tiesą, nes kitoks žurnalistų verslas neturi perspektyvos", - teigė diskusijos dalyviai. Poįstatyminiai aktai įpareigoja ministerijas pirkti užsakytus plotus spaudoje bei TV eteryje, nors tokia visuomenės informavimo forma neefektyvi. Neoficialiais duomenimis, tam iš valstybės biudžeto kasmet išleidžiama apie 80 milijonų litų. Todėl siūloma verčiau svarstyti galimybę, kaip valdžios institucijų skiriamas pinigų sumas viešinimui ir užsakomajai informacijai skirti socialiniams ir pilietiniams projektams, kurie būtų finansuojami per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Redakcinė nepriklausomybė įmanoma? Žinomas žurnalistas Audrius Lelkaitis teigia, kad operatoriai turi būti kūrybiniai, o ne techniniai darbuotojai. "Normalios TV žinios Lietuvoje kainuoja apie 200 tūkst. litų per mėnesį, tačiau žinių tarnyboms neretai metamas argumentas, kad žinios neuždirba pinigų. Tokiu būdu žinios tampa įtakos įrankiu, mat reikia uždirbti", - sako žurnalistas. Vis dėlto įžvelgiama ir kita problema – redaktoriai įtraukiami į direktoratą, tad spręsdami ne tik redaktoriaus, bet ir pelno, pajamų ir kitus klausimus, redaktoriai įsipareigoja vykdyti įmonės politiką. Pats A. Lelkaitis sako nematantis būdų, kaip šias bėdas įveikti. Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentės Lauros Blaževičiūtės nuomonė šiek tiek kitokia - problemos kyla ir todėl, kad žurnalistai pernelyg dažnai prisimena savo teises, pamiršdami savo tiesiogines pareigas. Nepriklausoma žurnalistė Gražina Sviderskytė sako, kad prievaizdais apstatyta sistema yra visiškai neįgali, o dėl susiklosčiusios žiniasklaidos padėties kalti patys kolektyvai, mat dažnai redakcijose nelabai kas žino, kas ką veikia, kas ko atėjo, net didžiąją laiko dalį ima skirti ne savo tiesioginiam darbui. "Man gaila to jauno žurnalisto, kuris patenka į redakciją ir jį tiesiog "suėda", - sakė Gražina Sviderskytė. Regioninei žiniasklaidai atstovavusi Nomeda Simėnienė aptarė regioninės žiniasklaidos iššūkius. "70 proc. regioninės žiniasklaidos yra prenumeruojama. O nuolat besikeičianti prenumeratos kaina dėl pašto įkainių kaitos ar išvis skyrių uždarymo kaimuose sąlygoja ir mūsų darbą – niekada nežinome, kiek kainuos prenumerata, ar paštas po pusės metų vis dar pristatys į vieną ar į kitą kaimą", - sako moteris. Tad regioninei žiniasklaidai iškilo du iššūkiai - nepriklausomybė ir išlikimas. Silpna spauda labiau pažeidžiama. O sulaukiami priekaištai - prieštaringi "Jūs - žiniasklaida, turite būti objektyvūs", "Čia jūsų verslas – sukitės". Vis dėlto krizė regiono žurnalistams suteikė ir gerų permainų – padidėjo gyventojų pilietiškumas, temų ieškoti dažnai nė nereikia, redakcijos užverstos gyventojų skambučiais, atsiunčiamos net nuotraukos, kur koks niekšas ką nors darė. Išvados užrašytos. Ar bus pokyčių? Žiniasklaidos forume dalyvavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad operatyvus, suprantamas ir objektyvus šalies gyventojų informavimas – bendras žurnalistų bendruomenės ir valdžios atsakomybės reikalas. Žiniasklaidos atstovų forumo siūlymai, pasak prezidentės, padės bendromis jėgomis rengti ir priimti kokybiškam visuomenės informavimui būtinus sprendimus. Nuspręsta, kad visuomenės informavimo sritis yra ne mažiau svarbi nei energetika, švietimas ar kultūra. Ketvirtoji valdžia nė kiek ne mažiau svarbi nei teisminė, įstatymų leidžiamoji ar vykdomoji. Todėl prieš priimant žiniasklaidos veiklą reguliuojančio Visuomenės informavimo įstatymo eilinę naują redakciją būtina patvirtinti visuomenės informavimo teisinio reguliavimo koncepciją ir sudaryti darbo grupę visuomenės tokiai koncepcijai parengti. Ketinama išanalizuoti prieš dvejus metus Žmogaus teisių stebėjimo instituto atliktą studiją apie užsakomąją žurnalistiką ir pateiktus siūlymus, kurie nugulė Seimo stalčiuose. Siūloma padidinti baudas už paslėptos reklamos publikavimą, nes dabar baudos mažesnės už pajamas, gaunamas iš tokios informacijos. Žiniasklaidos bendruomenė suformulavo apie 30 pasiūlymų, kaip galima tobulinti žiniasklaidos darbą, tačiau dalis jų atrodo sunkiai įgyvendinami, nepasiekiami, kiti – utopiški. Vis dėlto dar yra vilties, kad žurnalistika netolimoje ateityje pasuks arba bus priversta pasukti teisingu keliu.
- Leonidas Donskis: "Mes patys turime mąstyti ir veikti"
-
Irena BUDRIENĖ Šeštadienį Juliaus Janonio gimnazijoje su šiauliečiais susitiko Europos Parlamento narys, filosofas, eseistas, kultūros kritikas, aktyvus visuomenės veikėjas Leonidas Donskis. Apie nūdienos politikos aktualijas jis kalbėjo labai aiškiai, atvirai išreikšdamas savo poziciją, ir tuo patraukė gausiai susirinkusių klausytojų dėmesį.
 | | Leonidas Donskis teigia, kad nėra pesimistas. Lietuva, anot jo, yra įveikusi tokią baisią totalitarinę mėsmalę ir gavusi naują gyvybę po tiek išmėginimų, kad šie išmėginimai nebus tarp pačių sunkiausiųjų. Autorės nuotr. |
Svarbiausia - demokratijos vertybės Kalbėdamas apie XXI a. Lietuvos vizijas ir iššūkius, L. Donskis pradėjo nuo privalumų. Anot jo, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuva buvo pripažinta Vakarų pasaulio (pateko į prekybos sistemą – sėkmingai prekiavo su Britanija ir kitomis Vakarų šalimis), bet niekas net per patrankos šūvį neprileido Baltijos šalių prie saugumo sistemos, niekas jų nesiruošė ginti ir niekas nebūtų kariavęs ir nekariavo nei okupavus Baltijos šalis, nei po karo. Dabar situacija kitokia - mes esame NATO ir ES valstybė. Lietuva dar niekada nebuvo tokia formaliai saugi, kokia yra šiandien. "Man regis, kad problemos Lietuvoje kyla ne iš saugumo karine prasme. Greičiau tai nesaugumo jausmas, kuris yra tapęs problema visame Vakarų pasaulyje. Nesaugumas egzistencine prasme – dėl kintančio pasaulio, dėl to, kad tu nebespėji su juo, arba dėl to, kad tu to pasaulio kartais nebeatpažįsti", - teigia filosofas. "Mes, aišku, į daug ką žiūrime kritiškai. Pakanka paanalizuoti mūsų VSD nuotykius. Ir tai yra blogai, nes mūsų Saugumo departamentas yra perėmęs KGB metodus. Tai puikiai įrodo Pociūno byla, Gatajevų šeimos istorija – į čečėnų šeimos civilinę bylą "įlindo" saugumo tarnyba, o tai protu nesuvokiama demokratinėje valstybėje. Bet faktas tas, kad Lietuva funkcionuoja kaip demokratinė valstybė. Tenka daug bendrauti su armėnais (dėl asmeninių kontaktų ir dėl to, kad Europos Parlamente priklausau Kaukazo delegacijai, kuri Europos vardu dirba su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu). Aš matau, kas ten vyksta. Armėnija dabar geriausiu atveju primena Lietuvą 1991-1992 metais. Ir tada suvoki, kaip viskas yra pasikeitę ir kaip toli nuėjo Baltijos šalys", - svarsto europarlamentaras. Trūksta patriotizmo, idealizmo L. Donskis savo kalboje ypač akcentavo patriotizmo stoką. "Palyginti su smetonine, dabartinė Lietuva yra stipresnė, pripažinta pasaulio, labiau išsivysčiusi verslo požiūriu, su nepalyginamai didesne kūrybine industrija negu anksčiau. Bet vienas dalykas bado akis. Lietuviškasis idealizmas yra susvyravęs. Amžininkai pastebėdavo, kad smetoninėje Lietuvoje, nepaisant to, kad demokratija truko trumpai, buvo didžiulė idealizmo banga. Daug jaunimo žmonių studijavo užsienyje, kai kurie universitetai Europoje buvo tapę beveik lietuviškais. Pavyzdžiui, Fribūro universitetas Šveicarijoje, kuriame doktoratą apgynė Stasys Šalkauskis. Jis parašė disertaciją prancūzų kalba bei knygą apie Lietuvą "Ant dviejų pasaulių ribos", 1919 m. ten doktoratą parašė ir apgynė Vincas Mykolaitis-Putinas, ten studijavo Kazys Pakštas, Antanas Maceina ir daugelis kitų to meto inteligentijos atstovų. Lietuviai, kurie studijavo Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, visi masiškai sugrįžo ir suvaidino didžiulį vaidmenį. Tas jaunimo idealizmas buvo akivaizdus. Dabar, jeigu jaunuoliai žmonės važiuoja studijuoti iš Lietuvos, grįžta mažuma. Keistas vaizdas – dabartinė Lietuva visais kiekybiniais požiūriais pranoktų smetoninę Lietuvą, bet dvasios, idealizmo, patriotizmo požiūriu mes, ko gero, pralaimėtume ano meto Lietuvai", - stebėjosi L. Donskis. Lietuva kapanojasi pati Gvildendamas problemas L. Donskis pabrėžė, kad jos yra bendros visai Europai. "Jeigu kalbėsime apie ekonomikos krizę, tai negi pradėsime save laikyti sudėtingiausia vieta pasaulyje? Matome, kas Graikijoje darosi – Lietuva sėkmingiau kapanojasi iš tos krizės ir garantuotai lengviau ją įveiks negu Graikija. Ekonomistai ir politikai prognozuoja, kad grandininė reakcija Graikija neapsiribos ir, spėjama, išplis į Portugaliją, Ispaniją. Neaišku, ar viena galingiausių pasaulyje – vokiečių – ekonomika ištrauks. Kyla labai rimtas pavojus. Mes žinome, kad prancūzai iki šiol entuziastingai politiškai vadovauja Europos Sąjungai, britai sėkmingai stabdo prancūzų ir vokiečių įsigalėjimą, o vokiečiai ekonomiškai traukia, kiek gali, tą Sąjungą. Jeigu ateitų akimirka, kai politikai ir vyriausybės pradėtų atvirai burnoti, tai dievai žino. Situacija darosi neaiški. Euro ateitis pakibo ore. Visi žinome prognozes: jeigu nebus suvienodinta fiskalinė politika Europoje, euras neturi jokios ateities. O mes juk svajojame apie eurą." Apie tai Europos Parlamente aiškiai prabilo kolegė iš Estijos. "Kristina Ojuland, buvusi ministrė, dabar dirbanti mano liberalų demokratų grupėje, sakė – mes leidome išsidirbinėti Graikijos Vyriausybei, kuri iki kracho privedė šalį, o Lietuva už visiškai juokingą infliacijos procentą liko nepriimta į euro zoną. Tai kur tos objektyvios taisyklės? Dabartinė Graikijos krizė padeda daug kam atverti akis. Palaukit, Lietuva beveik prilygo Slovėnijai, kuri tikrai vakarietiška stipri šalis, bet mes neatsidūrėme euro zonoje, o šalis, kuriai visą infrastruktūrą sukūrė ES, yra ant kracho ribos. Lietuva, sukandusi dantis, išsikapanos pati, o kitas šalis reikės traukti, ir drastiškomis priemonėmis, bet tai jau ne mūsų, o bendra problema", - teigia filosofas. Keisti "didžiųjų" viražai Santykiai su Rusija, anot L. Donskio - kita bendra problema. "Viena vertus, Rusija yra kritikuojama, nes puikiai matome, kad, palyginti su Jelcino laikais, šalis yra daug ką praradusi – yra nublokšta atgal į savotišką nostalgišką imperinę būseną, kai ji jaučiasi pažeminta, nors Vakarai jai nuolat rodo, kokia Rusija svarbi. Bet jaučiame tas nostalgiškas nuotaikas ir matome Rusiją, kurioje metodiškai (dabar kalbu kaip Žmogaus teisių pakomitečio narys ir kaip savo grupės koordinatorius EP), buvo išnaikinti žmogaus teisių gynėjai Čečėnijoje. Nėra jokių abejonių, kad tie veiksmai buvo padaryti Ramzano Kadyrovo, Čečėnijos prezidento, nurodymu, o žinant, kad jis yra Putino satelitas, nėra abejonių, kad tie veiksmai buvo palaiminti. Kaip ir tai, kad buvo ciniškai nužudyta Natalija Estemirova, viena garsiausių žmogaus teisių gynėjų Čečėnijoje. Kadyrovas nebūtų drįsęs to padaryti, jei nebūtų gavęs žalios šviesos Maskvoje. Žodžiu, yra daug nerimo simptomų, ir mes kritikuojame Rusiją labai rimtai. Bet pažiūrėkime, kas vyksta tuo pat metu. "Nord Streamo" projektas – pasirodo, galima nutiesti dujotiekį net nesitariant su Baltijos šalimis ir Lenkija. Suprantu, kad šalys turi ekonomikos interesų, suprantu, kad dujos ir nafta reikalingos didžiulei Vokietijos ekonomikai. Bet apie kokį europietišką solidarumą mes kalbame? Kai užeina kalba apie europietišką solidarumo stoką, mėgstama piršteliu pagrūmoti mažosioms valstybėms, bet tą solidarumą išduoda vokiečiai su prancūzais – galingiausios Europos Sąjungos šalys. Prancūzija – protu nesuvokiamas dalykas – parduoda strateginę ginkluotę - "Mistralį". Vienas "Mistralis" dislokuojamas Baltijos jūroje, Kaliningrade. Juo galima atakuoti Baltijos šalis. Kitas keliamas į Juodąją jūrą, kad būtų galima atakuoti Ukrainą. Arba atlikti Krymo "vadavimo" operaciją. Tai, atleiskit, kas čia vyksta? Aš neseniai parašiau tekstą anglų kalba į "Baltic Times" "Protas ar išdavystė", angliškai "Reason or Treason?" (žodžių žaismas). Gavau įžymių prancūzų istorikų laišką, kad pernelyg užsipuolu prancūzus. Neva nebuvo noro pakenkti Baltijos šalims. Aš suprantu – čia suveikė prancūzų savimeilė, tarsi įrodymas, kad Prancūzija yra supergalybė. Bet tokia logika nebus pripažinta Baltijos šalyse. Jeigu lietuvių komentatoriai arba politikai pasako, kad tokie veiksmai pakerta Europos solidarumą, kontrargumentų nėra: taip, pakerta. Ir tą klausimą mes turime kelti", - sako europarlamentaras. Kai ribos - nusitrynusios L. Donskis akcentuoja, kad šiuolaikinėje politikoje nusitrynė ribos tarp gėrio ir blogio, o tai yra pavojinga. "Aiškumas yra dingęs, ir mes po šaltojo karo gyvename labai pakitusiame pasaulyje. Šaltasis karas sunaikino sovietų imperiją, Vakarai laimėjo ekonomiškai. Tai sustabdė komercinę ginkluotę ir vakarai konsolidavo viešąją nuomonę. Buvo aišku, kas yra kas. Buvo aišku, kad melas ir blogis yra totalitarinių valstybių dalykas – jų monopolija - ir kad kokios netobulos bebūtų demokratinės valstybės, jų nė iš tolo negalima lyginti su totalitarinėmis valstybėmis. Dabar ta riba yra nusitrynusi. Dabar bet kada gali išgirsti kokį nors kairuolišką europietį sakant - koks skirtumas tarp Rusijos ir Italijos? Italija korumpuota taip pat. Bet negalima lyginti demokratinės šalies, kuri turi problemų (nėra tobulų valstybių) su blogybėmis, kurios yra sistemos dalis, o ne nukrypimas nuo normos. Rusijoje korupcija nėra blogybė – tai metodas, palaikomas valdančiųjų, kuriuo kuriama galia. Bet pagunda Vakaruose padėti lygybės ženklą tarp Rusijos ir Vakarų vis atsiranda. Negalima lyginti blogybių Vakaruose, kurios buvo pasmerktos, su totalitariniu režimu, kuris naikino žmones ir net nepripažino, kad nusikalto žmoniškumui", – teigia L. Donskis. Emigrantai - naudingi Lietuvai Europos Parlamento narys apžvelgė ir keletą mūsų problemų, kurių viena skaudžiausių – emigracija. Anot jo, lietuviai emigruodavo visais laikais ir ne kartą stipri išeivija padėjo Lietuvai. Kai okupuotoje šalyje buvo paralyžiuota kultūra, išeivija tuo metu kūrė pasaulinę lietuvišką kultūrą. Emigracija ir išeivija buvo Lietuvos gyvenimo faktas. Iki karo emigravo apie 60 tūkstančių lietuvių, smulkių valstiečių, bėgusių į Braziliją, Argentiną, dalis atsidūrė Amerikoje. Po karo – dipukų karta, politiniai pabėgėliai. Bet dabar mastai kiti: per dvidešimt metų iš Lietuvos emigravo pusė milijono žmonių. Tai labai daug. Iš Lenkijos - du milijonai, bet Lenkijoje yra 38 milijonai gyventojų. "Vis dėlto nepasiduočiau pesimizmui ir manyčiau, kad tie žmonės bus naudingi Lietuvai. Dauguma jų – protingi, inteligentiški žmonės, kurie patys bus suinteresuoti palaikyti ryšį su Lietuva, nes svetimai kultūrai visada būsi mažiau reikalingas nei savai. Emigrantai bus naudingi savo idėjomis, verslu, kultūra, kūryba. Jie gali būti geri reformatoriai. Žmonės, kurie yra nutolę nuo sistemos, nėra lengvai papirkinėjami, todėl tampa gerais reformatoriais. Bet problema ta, kad su jais niekas nedirba – reikia turėti tam tikrą politiką, reikia būtinai išlaikyti ryšį su jais, nes emigrantai gali būti Lietuvos elito dalis. Pozicijos neturėjimas emigrantų atžvilgiu yra problema", sako L. Donskis. Gali prireikti šešiasdešimties metų L. Donskio nuomone, sukurti visavertę demokratinę valstybę pašėlusiai sunku. Jau įsitikinome, kad vienų dalykų pasiekti galima anksčiau, kitų – vėliau. Pasak sociologo lordo Ralfo Darendorfo, laisvos rinkos ekonomiką galima sukurti per šešis mėnesius, atstovaujamąją demokratiją - per šešerius metus, o politinę bendriją, pilietinę visuomenę - tik per šešiasdešimt metų. "Kaip atsidūrė Valinskas Seime? – klausė kalbėtojas. Valinskas ten pateko todėl, kad Lietuvoje nenusistovėjo stabilių politinių jėgų, kurios ilgiau valdytų Lietuvą, pusiausvyra. Įsivaizduokime, kad turime tris civilizuotas politines jėgas: normali konservatyvi partija, žinoma, mažiau davatkiška ir radikali kaip dabartinė Tėvynės sąjunga, normali kairė, jokiu būdu ne LDDP tipo, bet europietiška, ir liberali partija – tokios trys jėgos sudarytų normalią politinę sistemą. Britanija yra geras tokio politinio spektro pavyzdys. Lietuvos bėda yra ta, kad nė viena partija – net krikdemai ir socdemai – nėra tokia stipri, kad galėtų valdyti be marginalų. Jeigu jie sugebėtų atitrūkti nuo populistų, būtų gerai, bet dabar jie priklausomi nuo jų. Atsakymų reikia ieškoti patiems Kita problema – visuomenės abejingumas. "Kol nėra visuomenės, kuri kontroliuotų politikus, tol negalime tikėtis, kad politikai reaguos, – sako Europos Parlamento narys. - Kokia prognozė? Laukia nelengvas procesas. Politologai sutiktų, kad mūsų laukia ilgas kelias, kol sukursime normalią politinę klasę. Bet tas pats ir Europos Parlamente. Galima sakyti, kad tai bendra problema – kalbama apie bendrą politinį nuosmukį Europoje. Veikia naujas politiko tipas. Labai pabodę prognozuojami, ramūs, inteligentiški kompetentingai kalbantys politikai (Kubiliaus tipas). Visi pasiilgo socialinių artistų – meniškų žmonių, kurie dažnai yra labai išvaizdūs, charizmatiški, iškalbingi. Žmonėms nusibodo atitolę politikai: biurokratiški ekspertiniai, neįtikinantys, arogantiški, per daug gerai apmokami." Anot L. Donskio, krizė gimdo radikalias grupuotes. "Pavyzdžiui, Vengrijoje 17 procentų gavo fašistinė partija. Tai nebe juokai. Lietuva atrodo daug geriau, nes panašių mūsiškių tokią sėkmę parlamente neįmanoma įsivaizduoti. O reziumuojant, Europa gyvena kažkokį keistą metą ir gali būti taip, kad mums teks ieškoti išeičių patiems. Mes tikėjome daug metų, ypač mano karta, kad Vakarai visą laiką bus tam tikra kelrodė žvaigždė. Mes manėme, kad, pavyzdžiui, Amerika, Britanija Prancūzija, Vokietija, mums tiesiog padės. Dabar mes matome, kad tos pačios šalys neturi atsakymų į savo pačių problemas. Vadinasi, esame situacijoje, kai turime patys mąstyti ir veikti. Lietuvai kaip niekad reikia protingų politikų, reikia angažuotos inteligentijos – šviesių žmonių, kurie nustotų žiūrėti į politikus kaip į raupsuotuosius. Mes nepakeisime šalies, jeigu nusišalinsime. Nieko nebus, jeigu šviesi publika, ypač protingas jaunimas, neįsijungs į šalies visuomeninį gyvenimą, į pilietines, nevyriausybines, žmogaus teisių gynimo organizacijas. Mums verkiant reikia tų dalykų."
- Bausti negalima pasigailėti
-
Aušra VAITKEVIČIENĖ Jau žinome, jog nuo padėto kablelio klasika tapusioje frazėje priklausys ir šios frazės reikšmė. Kurioje vietoje bus padėtas kablelis, laukia ir Rolandas Paksas, kurio ieškinys praėjusią savaitę buvo viešai nagrinėtas Strasbūre įsikūrusio Europos Žmogaus Teisių Teisme. Atsakymo gali tekti laukti kelis mėnesius.
 | Per metus į Europos Žmogaus Teisių Teismą kreipiasi 200-300 Lietuvos piliečių. Pagal skundų skaičių čia pirmauja Rusija. |
Strasbūro žmogaus teisių teismas nagrinėja tas bylas, dėl kurių ieškovas neranda teisingumo savo šalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje atsakovu prieš R. Paksą buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2004 metų balandžio 6 dieną LR Seime įvyko Prezidento apkaltos procedūra, po kurios Rolandas Paksas buvo nušalintas nuo pareigų, o Prezidento rinkimų įstatymas papildytas punktu, jog prezidentu negali būti renkamas apkaltos būdu nušalintas asmuo. Praėjo beveik šešeri metai, kol Strasbūre įsikūrusio Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija pradėjo nagrinėti Rolando Pakso ieškinį. Prieš posėdį R. Paksas sakė esąs įsitikinęs, jog teisingumas nugalės, nes "ši byla nukreipta ne prieš Lietuvą, bet prieš Lietuvos vardu besidangstančius politizuotus klanus ir sąmokslą organizavusią sistemą". Teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad netgi teigiamas EŽTT sprendimas R. Pakso byloje neatvers jam kelio sugrįžti į Seimą ar į prezidentus. "Strasbūro teismas negali pakeisti Lietuvos Konstitucijos ir konstitucinės doktrinos", - sakė buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas. Politiko gynyba rūpinosi trys teisininkai, o teisme ginamąją kalbą sakė teisės ekspertas iš Austrijos Eugen Salpius. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovavo Elvyra Baltutytė, Karolina Bubnytė–Montvydienė, profesorius iš Švedijos Eivid Smith ir Darius Žalimas. Posėdį stebėjusiųjų nuomonės išsiskyrė: vieniems atrodė, jog stipresnė buvo Rolandui Paksui atstovavusio gynėjo kalba, kitiems - priešingai. Kur sakinyje bus padėtas kablelis, parodys laikas, tačiau, pasak šio teismo teisėjos Danutės Jočienės, labai retas atvejis, kai Didžiajai Žmogaus Teisių Teismo kolegijai nekyla klausimų, o tai rodo, kad bylos esmė ir medžiaga yra aiški. Beje, pati teisėja nusišalino nuo bylos, vadovaudamasi objektyvumo principu. Per metus į Strasbūrą kreipiasi nuo 200 iki 300 Lietuvos piliečių, tačiau nagrinėti priimama vos 20-30 pareiškimų, t. y. apie 10% bylų. Tokį mažą procentą sąlygoja kruopštus skundų peržiūrėjimas. Prieš sprendimą, priimti bylą ar ne, pareiškimas nueina keletą etapų. Siunčiami raštiški paklausimai, vyksta parengiamieji posėdžiai, nuo ieškovų, atsakovų operatyvumo priklauso bylos vertinimo trukmė. Žmogaus Teisių Teisme bylos dažniausiai nagrinėjamos 3 arba 7 teismo teisėjų kolegijose. Didžiajai teisėjų kolegijai pavedamos tik pačios svarbiausios bylos. Iš 17 teisėjų sudaryta Didžioji Europos Žmogaus Teisių Teismo kolegija imasi darbo tik išskirtiniais atvejais, kai byla iškelia itin svarbias žmogaus teisių problemas. Nuo š. m. birželio 1 dienos bus pakeistas 14 protokolas, kuriuo trijų teisėjų kolegiją pakeis vienas teisėjas ir tai gali palengvinti sprendimų priėmimo kelią.  | Rolandas Paksas savo apkaltos procesą vertina kaip politinių klanų sąmokslą. |
EŽTT teisėjų skaičius yra lygus valstybių, ratifikavusių Europos Žmogaus teisių konvenciją, skaičiui. Šiuo metu yra 47 teisėjai. Kiekviena valstybė gali siūlyti tris kandidatūras Parlamentinei Europos Sąjungos asamblėjai, kuri išsirenka vieną iš siūlomų kandidatų. Teisėjai renkami šešeriems metams, vėliau jie gali būti perrinkti. Dabar Europos Žmogaus Teisių teisme teisėja dirba lietuvė Danutė Jočienė. Šiuo metu nagrinėjimo laukia apie 120 tūkst. bylų, iš kurių 300 bylų iš Lietuvos. Pasak Lietuvos teisėjos Strasbūre, lietuvių bylos - vis geriau parengtos ir, palyginti su laikmečiu prieš 10 metų, daug rečiau atmetamos. Lietuva pagal paduotų skundų skaičių yra sąrašo gale, o dažniausiai lietuviai skundžiasi dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą. Pagal skundų skaičių pirmauja Rusija, turinti per 30 tūkst. bylų (didelė dalis ieškovų - čečėnų tautybės piliečiai). Antra vieta dalijasi Turkija (dėl laisvės suvaržymų, policijos neteisėtų veiksmų) su Rumunija, turinčios per 10 tūkst. bylų; trečia vieta atitenka Ukrainai ir Lenkijai – per 7000 bylų, dauguma kurių susijusios su istoriniais šalių įvykiais; ketvirtoje vietoje - Italija (dažniausi skundai dėl prokurorų ir teisėjų šališkumo). Mažiausiai bylų turi Monakas, Lichtenšteinas, San Marinas. EŽTT nenaikina ir nekvestionuoja nacionalinių teismų sprendimų. Šis teismas konstatuoja, ar buvo pažeistos žmogaus teisės, apibrėžtos Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje ir, jeigu buvo, kokiu lygiu buvo pažeistos, taip pat nustato kmpensacijos dydį. Kompensacija nustatoma atsižvelgiant į valstybės ekonomikos kriterijų, o ieškovas neturi galimybės apskųsti EŽTT. Tarptautinis teismas iš esmės kontroliuoja valstybių teismų praktiką. Skundas EŽTT turi būti paduotas ne vėliau nei praėjus šešiems mėnesiams po galutinio ankstesniojo skundo nagrinėjimo valstybės įstaigoje. Skųstis įmanoma tik dėl pažeidimų, įvykdytų po Konvencijos ratifikavimo 1953 metais. Kad skundas būtų nagrinėjamas, pažeidėjas turi būti išnaudojęs visas teisines priemones savo valstybėje. Skundai, siunčiami į EŽTT, turi būti susiję su skundžiamos šalies valdžios piktnaudžiavimais arba prasižengimais. Skundai prieš privačius asmenis EŽTT nenagrinėjami. Šių metų pavasarį Europos Žmogaus Teisių Teismas atvertė ir dar vieną rezonansinę, plačiai nuskambėjusią bylą, kurios vienas pagrindinių herojų yra naftos kompanijos "Jukos" įkūrėjas Michailas Chodorkovskis. Jis iki šiol kalinamas Rusijoje.
- Valdžia nemyli autorių
-
Mindaugas ZIMKA Šeimų nariai juos dabar vadina "valstybės autsaideriais", kūrybinio darbo kamikadzėmis... Redakcijose, leidyklose, spaustuvėse, dizaino ir fotostudijose, teatruose dirba daugybė žmonių, kurių santykius su darbdaviu reguliuoja ne darbo, o autorinės sutartys. Autorių padėtis yra nestabili, o pajamos nereguliarios - už atlikto autorinio darbo "vienetą". Tad vieną mėnesį vienas autorius gali gauti kelis tūkstančius litų, kitas – tik kelis šimtus, o paskui keletą mėnesių abu būti visiškai be darbo ir pajamų.
 | Žinomas fotomenininkas Aleksandras Ostašenkovas sako, kad valstybė yra užsibrėžusi sunaikinti kuriančius žmones. |
Taigi privalomojo sveikatos draudimo mokestis už 2009-uosius metus pagal autorines sutartis dirbantiems literatūros, kultūros, meno ir kitų profesijų žmonėms, kaip ir darbo biržoje neužsiregistravusiems bedarbiams ar gyvenamosios vietos nedeklaravusiems emigrantams, smogė lyg vėzdas. Tačiau autoriai žiniasklaidai skųstis neskubėjo, į protestus ir akcijas bendraminčių nekvietė, Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinių skyrių neokupavo, nors daugelis už praėjusius metus ir tapo skolingi valstybei visą privalomojo sveikatos draudimo mokesčio "maksimumą" - 864 Lt. Autoriai kol kas garsiai nesiskundžia. Tačiau girdėdami, kaip valdininkai pagal įstatymus juos lygina su verslininkais, neslepia apmaudo. "Valstybei reikia, kad būčiau bedarbis" "Buvau šokiruotas, kai staiga vieną dieną nei iš šio, nei iš to tapau valstybei skolingas", – kartaus apmaudo savaitraščiui "Šiauliai plius" neslepia gerai žinomas fotografas, fotomenininkas, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys Aleksandras Ostašenkovas. Ne vieną garbingą titulą pelnęs, ne kartą kultūros ir meno premijomis apdovanotas, daugiau nei 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje surengęs, per 100 nacionalinių ir tarptautinių parodų dalyvavęs bei apie pusšimtį apdovanojimų pelnęs fotomenininkas šiandien yra bedarbis su 864 Lt skola. A. Ostašenkovas sako, kad pernai buvo nupirkti tik du jo fotoalbumai po 80 Lt, kai kuriuose laikraščiuose išspausdinta jo fotografijų, už kurias, atskaičius mokesčius, jis gavo apytiksliai po 10 Lt - tokios ir buvo metinės pajamos. "Ir visa tai valstybė prilygino verslo pajamoms! Absurdas!" - sako fotografas. Menininką piktina tai, kad valstybėje per visus dvidešimt nepriklausomybės metų ne tik nepriimta nė vieno autorių gyvenimą lengvinančio įstatymo, bet tarsi tyčia daryta viskas, kad tas gyvenimas jiems būtų pasunkintas. "Praėjusiais metais aš nesinaudojau jokiomis sveikatos įstaigų paslaugomis, tačiau šiemet vis vien turiu už jas susimokėti. Nėjau ieškoti bet kokio darbo už minimalų atlygį vien tam, kad pragyvenčiau. Man bet koks darbas neįdomus. Man įdomi kūryba, fotografija... Esu sąmoningai pasirinkęs tą sunkų kelią realizuoti save tik kūryboje, ir laiko kitur švaistyti nenoriu. Nesiregistravau darbo biržoje, nes man nereikia pašalpų, jų siūlomų apmokamų buhalterių ar batsiuvių kursų... Dėl nedidelių pajamų niekam nesiskundžiau ir kaip iš to pragyvename – mano šeimos reikalas. Tačiau valstybei vis tiek užkliuvau. Valstybei reikia, kad aš būčiau bedarbis, kad ji už mane mokėtų, nes jai taip geriau, negu leisti man gyventi savo gyvenimą!" – apmaudžiai kalbėjo A. Ostašenkovas. "Buvau tarp naivuolių" Apie sudužias iliuzijas turėti socialines garantijas savaitraščiui "Šiauliai plius" pasakojo ir vienos redakcijos korespondentas, pradėjęs dirbti pagal autorinę sutartį praėjusių metų rudenį. "Buvau tarp tų naivuolių, kurie džiaugėsi, kad dirbantieji pagal autorines sutartis nuo 2009-ųjų buvo "įsodrinti": nuo gaunamų pajamų atskaičiuojamos "Sodros" bei sveikatos draudimo įmokos, reiškiančios, kad nesi už socialinės sistemos borto", - pasakojo jaunas vyras. Korespondentas neslepia, kad uždirbti jam sekėsi nedaug – pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais tik po 100-200 Lt, nuo šių metų pradžios - jau šiek tiek daugiau, nors toli gražu ne minimalų atlyginimą. Tačiau pradedantis autorius džiaugėsi, kad jo straipsniai spausdinami kas mėnesį ir autorinis atlyginimas mokamas be pertrūkio. Praėjusių metų pabaigoje jam porą kartų teko kreiptis į gydytojus ir visur "praėjo" kaip socialiai draustas. "Pradėjau svajoti, kad savo ateitį susiesiu su šia redakcija. Norėdamas geriau užsirekomenduoti, pradėjau rinktis sunkesnes temas, - toliau atviravo pagal autorinį atlyginimą dirbantis korespondentas. – Neslėpiau vilčių, jog galbūt, įgijęs patirties, gausiu šioje redakcijoje ir nuolatinį darbą". Pirmąsias iliuzijas, kad nebus viskas sklandu, pasak autoriaus, išsklaidė žinia, kad jų šeima, nors ir turinti mažas pajamas, negali gauti kompensacijos už buto šildymą. Situacija buvo nelinksma: dėl pasunkėjusios ligos buvo priversta išeiti iš darbo korespondento motina, turinti neįgalumą, sumažėjo šeimos pajamos. Uždirbai 100 Lt – atiduok 63! Tačiau Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus teritoriniame padalinyje (Vytauto g.), į kurį korespondento motina nuėjo tvarkytis dokumentų dėl kompensacijos už buto šildymą, ji buvo net užsipulta todėl, kad drįsta tikėtis kažkokių kompensacijų, kai jos sūnus dirba pagal autorines sutartis ir nežinia kiek uždirba! Jokios reikšmės neturėjo paaiškinimai valdininkėms, kad sūnaus autorinis atlyginimas tik kai kuriais mėnesiais tesiekiąs 200 Lt, kad tai legaliai uždirbti ir apmokestinti pinigai, kad jis gali iš darbovietės pristatyti autorinį atlyginimą liudijančius dokumentus. Viskas buvo perniek. Socialinės paramos skyriaus teritoriniame padalinyje buvo pasiūlyta išeitis: "Nori kompensacijos – išregistruok savo sūnų iš buto arba tegu tavo laisvas menininkas registruojasi darbo biržoje. Daug čia jūsų tokių, nežinia kur ir kiek uždirbančių!" Sunkiai, tačiau karčią piliulę šeimai teko nuryti. Tačiau po kelių mėnesių smogė privalomojo sveikatos draudimo prievolės įvedimas. Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje korespondentas išsiaiškino, kad už tuos mėnesius, kai gavo autorinius atlyginimus, privalo sumokėti skirtumą tarp sumokėtos nuo autorinio atlyginimo PSD įmokos ir minimalios mėnesio PSD įmokos. Trumpai tariant, jei per mėnesį uždirbo 100 Lt, tai valstybei turi sumokėti 63 litus, jei uždirbo 200 Lt, skolingas esi apytiksliai 54 Lt. Atskira grupė Ieškodamas atsakymų, savaitraštis "Šiauliai plius" kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Viršininko pavaduotojos Zofijos Brazaitienės atsakymą gavo raštu: "Kūrybine veikla užsiimantys gyventojai yra atskira gyventojų grupė. Jie paprastai tęstinai vykdo kūrybinę veiklą, tačiau dažnai negali tiksliai numatyti, kada ir kokios sumos autorinis atlyginimas jiems bus išmokėtas, - rašo Z. Brazaitienė. – Vadinasi, kūrybine veikla užsiimantys gyventojai kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, išskyrus tuos mėnesius, kuriais jiems buvo išmokėtas autorinis atlyginimas ir nuo šio autorinio atlyginimo išskaičiuota bei sumokėta 9 proc. (iš pajamų išskaičiuoti 6 proc. ir 3 proc. draudėjo lėšų; PSD įmoka sudaro ne mažiau nei 72 Lt), privalo draustis savarankiškai ir mokėti PSD įmokas kas mėnesį po 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Autorinius atlyginimus gaunančio gyventojo metinė PSD įmoka negali būti mažesnė nei 9 proc. nuo 12 minimalių mėnesio atlyginimų (864 Lt)." Prieš operaciją – trys PSD įmokos Fotografas-dizaineris, kuriam liepą bus atlikta planinė operacija, savaitraščiui "Šiauliai plius" pasakojo, kad pagal klaipėdiečių leidyklos užsakymą gegužės mėnesį turi užbaigti rengti stambų leidinį ir tą mėnesį gaus apie 4500 Lt autorinio atlygio. Pasak dizainerio, tai gali būti jo visų metų pajamos, nes nežinia kaip jis jausis po operacijos, kiek galės dirbti. "Nuėjau į Mokesčių inspekciją pasidomėti, ar gegužės mėnesį gavęs tokias pajamas dar turėsiu birželį mokėti savarankiškai tuos 72 Lt PSD. Paaiškėjo, kad teks sumokėti ne tik už birželį, bet dar ir už balandį - PSD įmokos turi būti sumokėtos tris mėnesius iš eilės, t. y. ir už tuos mėnesius, kai negavau autorinių atlygių, - patirtimi dalijosi autorius. - Valstybė, pastatydama autorius į vieną gretą su verslininkais, tiesiog nori mus sunaikinti!" Paramos nesikreipia Nors ir sunkiai pragyvendami, autoriai į Socialinės paramos skyrių nesikreipia. "Tai savotiškas fenomenas, - sako skyriaus vedėja Rita Blauzdavičienė. - Kaip ir tai, kad autoriaus darbas įstatymiškai nėra prilyginamas darbui. Tai tik veikla, kuria siekiama gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos." Pasak R. Blauzdavičienės, skurdo mastas išaugęs milžiniškai. Šiemet socialinę pašalpą gavo 5000 žmonių, maisto paketus - 12000, į eilę prie maisto paketų stoja ne tik darbo neturintys žmonės, bet ir mažas pajamas gaunantys miesto įstaigų darbuotojai. "Vilniuje, - kalbėjo skyriaus vedėja, - jau šito tabu nebėra ir paramos prašyti ateina net visuomenei gerai žinomi žmonės. Jei gyvenimas ar banko paskolos prispaudžia, kur dėtis?" P. S. Nuotraukos autorius prašo savo pavardės neskelbti ir atsisako už ją autorinio atlyginimo – jis dėl to netektų didelės dalies pensijos.
- Prezidentė apdovanojo daugiavaikes motinas
-
Irena BUDRIENĖ Minint Motinos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė dalia Grybauskaitė ketvirtadienį ordinais "Už nuopelnus Lietuvai" apdovanojo septynias daugiavaikes motinas iš Šiaulių apskrities. Visos šios daugiavaikės motinos, užauginusios dorus ir darbščius vaikus, galėtų būti pavyzdys šiuolaikinėms šeimoms.
Vyriausia iš apdovanotųjų šimtametė Emilija Grigaliūnienė iš Joniškio rajono išaugino bei gerai išauklėjo aštuonis vaikus. Visi jie užaugo dori žmonės, mylintys ir gerbiantys savo tėvus. Sulaukusi senatvės Emilija nuolat apsupta artimųjų - ją lanko vaikai, vaikaičiai ir kaimynai, su kuriais ji noriai bendrauja. Devyniasdešimtmetė Stefanija Šimkienė iš Šiaulių rajono Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos užaugino ir gerai išauklėjo dešimt vaikų. Dauguma Stefanijos Šimkienės vaikų nenutolo nuo motinos ir gimtųjų vietų – gyvena ir dirba Šiaulių rajone, todėl Stefanija yra nuolat lankoma ir nestokoja artimųjų dėmesio. Kitąmet devyniasdešimtmetį švęsianti Pranciška Krapikienė iš Radviliškio rajono Grinkiškio seniūnijos pagimdė, išaugino ir išauklėjo net keturiolika vaikų. Pasak Grinkiškio seniūno Vinco Petrausko, garbaus amžiaus mama vaikai labai rūpinasi ir ją globoja. Devintą dešimtį bebaigianti Julija Lūžienė iš Akmenės rajono Papilės seniūnijos užaugino aštuonis vaikus. Pasak seniūnijos darbuotojų, visą gyvenimą J. Lūžienė daug dirbo: iš pradžių augino vaikus ir triūsė namie, vėliau – kolūkyje. Nors mirus vyrui J. Lūžienė gyvena viena, yra dažnai lankoma artimųjų. Daugiavaikė mama sulaukė 21 vaikaičio ir 20 provaikaičių. Aštuntą dešimtį perkopusi Vladislava Odminienė iš Joniškio rajono užaugino ir gerai išauklėjo aštuonis savo ir septynis vyro vaikus iš jo pirmos santuokos. Taigi atsistoti ant kojų ir gyvenimo keliu eiti motina padėjo penkiolikai vaikų. Aštuoniasdešimt antrus metus einanti Valerija Stankienė su vyru Alfonsu iš Akmenės gražiai užaugino ir tinkamai išauklėjo devynis vaikus. Dabar šeimą sudaro 37 asmenys, iš kurių 24 vaikaičiai ir keturi provaikaičiai. Ši šeima buvo labai darbšti, tvarkinga ir gerbiama žmonių. Svarbiausias tėvų gyvenimo tikslas buvo suteikti vaikams išsilavinimą ir išauklėti juos dorais Lietuvos piliečiais. Septyniasdešimtmetė Johana Gudaitienė iš Kelmės rajono kartu su vyru Česlovu užaugino dvylika vaikų. Seniūnijos darbuotojai pasakoja, kad Johana yra darbšti, paslaugi, padeda ir giminėms, ir kaimynams, moka užjausti ir atleisti. Ji ne tik gera mama, bet ir nuostabi močiutė. Johana turi 26 vaikaičius ir šešis provaikaičius. Visą gyvenimą J. Gudaitienė gyvena kaime, augina gyvulius, dirba žemę. Visi vaikai taip pat buvo pratinami prie darbo, padėdavo tėvams, todėl užaugo darbštūs ir sąžiningi žmonės. Visoms šioms daugiavaikėms mamoms yra paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija. Motinos dienos išvakarėse ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu Prezidentė iš viso apdovanojo 43 daugiavaikes motinas, išauginusias daugiau nei septynis vaikus. Tarp apdovanotųjų yra ir garbingo šimto metų sulaukusių, ir jaunesnių motinų, iš kartos į kartą perdavusių mamos meilę, gražiausias šeimos tradicijas ir kultūrines vertybes. Šias vertybes, pasak šalies vadovės, būtina puoselėti ir diegti jaunajai kartai, kuri kurs ateities Lietuvą.
- Kai moksleivis atpažįstamas ne iš nešamos kuprinės...
-
Irena RAMANECKIENĖ Keturioliktą kartą Šiaulių Centro pradinėje mokykloje pradinių klasių mokytojos rinkosi į tradicinę diskusiją prie apskritojo stalo. Seminaro tema - "Integruotas ugdymas pagal komplektus "Pupa" ir "Gilė": patirtis, ieškojimai, perspektyvos". Dalyvės – per 150 mokytojų iš Biržų, Jonavos, Joniškio, Klaipėdos, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Šiaulių, Telšių, Tytuvėnų, Vilkaviškio, Vilniaus miestų ir rajonų mokyklų.
Geografinė teritorija dalyvių požiūriu kasmet plečiasi, konferencijos ir seminarai, organizuojami Centro pradinėje mokykloje, populiarėja, nagrinėjamų problemų reikšmingumas praktinei veiklai, žinoma, ir edukologijai, didaktikų teorijai didėja. Tokios didelės traukos priežasčių nemažai. Pirmiausia tai pati pedagogų bendruomenė, garsėjanti mieste sutelktumu, dalykinėmis kompetencijomis, atsakomybe už pavestą ugdomąjį darbą, lankstumu, metodinėmis inovacijomis. Antra, tai kūrybingumu, orginalumu, rūpestingumu bei atidumu pasižymintis seminaro organizacinis komitetas, kuriam tenka surasti aktualiausias temas ir potemes, modeliuoti tų renginių turinį, planuoti eigą, rūpintis informacijos apie renginį sklaida, kviesti lektorius ir t. t. Trečia, jauki, gražiai sutvarkyta mokyklos aplinka, rūpestingi, geranoriški, paslaugūs šeimininkai, prisidedantys prie seminaro kokybės bei garsinantys Centro pradinę mokyklą šalies mastu. Nors keturiolikto seminaro tema koncentruota į diskusijas apie "Pupą" ir "Gilę", bet pakeliui į Panevėžį čia pusvalandžiui sustojo Klaipėdos universiteto doc. dr. R. Girdzijauskienė. Spalvota melodija, skambantys judesiai "Ry-tas, jau ry-tas / kvie-čia vie-ver-sys vi-sus į sau-lę / jau šau-kia", - gražiai skamba pirmąkart viešai atliekama L. Vilkončiaus ir N. Rimkienės daina "Vieversys". Tai ne šiaip nauja daina. Tai tarsi šauklys, specialiai sukurtas I klasės muzikos vadovėliui "Vieversys", iš kurio bus mokomasi ateinančiais mokslo metais. Vadovėlio autorės – klaipėdietės I. Bertulienė, R. Girdzijauskienė, V. Valeikienė. Ir dainavo "Vieversį" visos seminaro dalyvės. Anot KU doc. dr. R. Girdzijauskienės, rašant "Vieversį", temų pavadinimų skolintasi iš "Pupos" ("Skambanti virtuvė", "Vakaro muzika", "Paukščių choras" ir kt.), sąvokų skolintasi ir iš dailės bei technologijų vadovėlio "Tišku tašku". Todėl seminaro dalyvės buvo mokomos dainuojamą melodiją nuspalvinti raudonai, mėlynai, rudai, juodai ar jai pritarti "skambančiais" judesiais. Preliminariai susipažinta su vengrų choreografų sukurta ritmavimo ir skandavimo sistema. Klausiausi doc. dr. R. Girdzijauskienės vedamos dainos, aiškinimų, stebiu "skambančius" judesius ir pripažįstu akivaizdų dėstytojo, dirbančio ir su studentais, ir su mokiniais (tokia doc. dr. R. Girdzijauskienė), pranašumą prieš tą, kuris moksleivį atpažįsta tik iš nešamos kuprinės. Į viską žvelgti kitu kampu Seminaro dalyvėms pristatytas pasaulio pažinimo mokymo(-si) priemonių komplektas IV klasei "Gilė". Autorės – šiaulietės pedagogės Edita Minkuvienė, Aušra Didžgalvienė, Ligita Kukanauzienė. Svarbiausias "Gilės" tikslas – ugdyti pradinukų gamtamokslį raštingumą, formuoti bendrąsias vertybines nuostatas, suvokti socialinę, istorinę ir geografinę aplinką, plėtoti gebėjimus bendrauti ir bendradarbiauti. "Gilė" savo turiniu ir struktūra pirmiausia suderinta su lietuvių kalbos vadovėliu "Pupa". Esmė – į lietuvių kalbos pamokose pagal grožinį kūrinį nagrinėjamą temą pažvelgti kitu kampu. Tą vadovėlio puslapiuose sukauptą turtą vertinu "kitu kampu": ne vien turinio įvairove, kūrybingumu, originalumu, bet ir įdėtu darbu, numatant perspektyvinį planą, intensyviai ieškant reikiamos medžiagos ir preciziškai ją derinant prie temos, programos, kitų dalykų vadovėlių. Antras ryškus bei pagirtinas "Gilės" autorių bruožas – griežta atverstinio (atlankos) struktūra, kompozicija, metodinių reikalavimų paisymas. Jei I-II klasių vadovėliuose realizuota teminės integracijos idėja, tai III-IV klasių mokymo priemonėms būdingi tarpdalykiniai ryšiai pagal raktinius žodžius. Autorės neslepia, kad reikalinga medžiaga gana sunkiai "gulė" į IV klasės knygos puslapius, nes turinį jau reikėjo derinti ne tik su "Pupa", bet ir su V-VI klasėse nagrinėjamais gamtos, geografijos, istorijos dalykais, nes temos plačios, medžiagos daug, sunku atrinkti tai, kas įdomu ir vertinga ketvirtokams. Galvoje rikiuojasi klausimai: kuri autorių atrinktos ir vadovėlyje pateiktos informacijos dalis užsifiksuoja pradinukų sąmonėje? Kurį laiką? Ar informacijos kiekis optimalus? Koks informacijos santykis su pradinukų interesais, poreikiais? Bet kurio rašomo vadovėlio autorėms tyrimais parengti atsakymai į tokio pobūdžio klausimus būtų neįkainojamas ramstis. Ir Lietuvos moksleiviams iš to nauda - didelė. Bet kur gauti rimtų pagalbininkų vadovėlių autorėms? Studentai su savo kursinių bakalauro darbų tyrimais būtų pats tas. Bet... Geriausias matas – patirtis "Iš pradžių neturėjome aiškios strategijos, buvo tik nuojauta, koks turėtų būti lietuvių kalbos vadovėlis "Pupa", - prisipažįsta Jolanta Banytė–Skridulienė ir Vilija Vyšniauskienė. – Mums buvo svarbu remtis praktika. Tai stiprioji komandos pusė - visos esame mokytojos praktikės. Rašydamos vadovėlį, matavome jį pagal savo mokinius – jei mūsų vaikams įdomus tekstas, užduotis, gal tai patiks ir kitiems; jei mūsų vaikai įveikia užduotį – įveiks ir kiti; jei man taip lengviau išaiškinti taisyklę, gal taip bus ir kitiems mokytojams..." Šias mintis tarsi apibendrina Džeralda Kuzavinienė: "Ir darėme, ir kūrėme, ir dirbome. Kilo daug naujų minčių, keliskart vertinome patirtį, savo išbandytus metodus. Norėjosi parodyti visiems, kad lietuvių kalbos galima mokyti ir kitaip, nei įprasta." Kad patirtis yra visa ko matas, rodė apskritojo stalo diskusijos dalyvių aktyvumas. Tauragės "Aušros" pagrindinės mokyklos pedagogės N. Piliukaitienė, R. Raudonienė, pasitelkusios vaizdo pranešimo galimybes, pristatė projekto "Keliauju po Lietuvą" rezultatus, kurie glostė susirinkusiesiems akį, džiugino "Pupos" autoriams širdį ir kiekvieną mintyse vertė savęs paklausti - ar aš taip galėčiau, ar mano ugdytiniai taip padarytų? Pamatęs, palyginęs save su kitais, jautiesi drąsesnis. Šįkart prie diskusijų stalo nestokota atvirumo. To ankstesniais metais būdavo pasigendama. Dalyvės dalijosi gerąja patirtimi ir nevengė kelti bei svarstyti opių klausimų, kad kitos nenuogąstautų dėl eilinės nesėkmės, kad nenusiviltų pradėjusios dirbti su integruotais vadovėliais ir pan. Nenutylėta ir PIRLS sistemingai vykdoma skaitymo / teksto suvokimo tyrimų / testavimo problema: mokytojai pasigenda dalykiškos, išsamios grįžtamosios informacijos. Ne demografiniai rodikliai, o metodiniai dalykai juos jaudina. Mokytojams nepakanka žinios, kad Lietuvos ketvirtokai pagal skaitymą / teksto suvokimą užėmė N-ąją vietą tiriamųjų grupėje. Mokytojai nori gauti nuorodas į klausimą "Kodėl?" Tokia informacija, matyt, nepasiekiama net vadovėlių autoriams, o gal NEC yra kitos nuomonės? Pasikeitimas vaidmenimis Iš panoraminės seminaro apžvalgos akivaizdu, kad jo dalyviai grįžta į savo mokyklas ratuoti žiniomis, būsimos veiklos strategijomis, pasitikrinę savo darbo stiliaus patikimumą, išgirdę naudingų patarimų. Dėl puikiai organizuojamų analogiškų renginių sparčiai didėja pradinių klasių mokytojų trauka į mažytę Centro pradinę mokyklą, o ne į aukštus universiteto mūrus. Nebėra ten studijų programų, kaip Dž. Kuzavinienės ir L. Kukanauzienės (pradinio ugdymo pedagogikos specialybė, PUP), kaip E. Minkuvienės ir A. Didžgalvienės (PUP su darbų specializacija), kaip V. Vyšniauskienės (PUP su muzika), kaip J. Banytės–Skridulienės (PUP su užsienio kalba) studijų laikais. Ir metodikos specialistų, savo dalyko žinovų, nebereikia. Net ir tų, kurie šalies mastu rutulioja ugdymo(-si) koncepcijas, pagal kurias modeliuoja sistemas ir rašo mokymo priemones pradinukams. Gerai ar blogai tokios inovacijos? Be abejo, Šiaulių Centro pradinei mokyklai tai tik didelis privalumus.
- Atidengta lenta A. J. Greimui
-
Šiaulių Didždvario gimnazijoje atidengta memorialinė lenta garsiam Lietuvos mokslininkui Algirdui Juliui Greimui. Semiotikas, kalbininkas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas ir literatūros almanacho "Varpai" sumanytojas yra mokytojavęs šioje mokykloje.
Atidengiant lentą dalyvavo literatūros almanacho "Varpai" vyriausiasis redaktorius L. Peleckis-Kaktavičius, profesorius K. R. Kašponis. Pastarasis yra parašęs knygą "A. J. Greimo vaikystė ir jaunystė Lietuvoje". Šis veikalas gimė prancūzų semiotikos mokyklos pasekėjų pageidavimu. A. J. Greimas priskiriamas prie įžymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų. Jis nuo 1965 metų gyveno Paryžiuje ir vadovavo semiolingvistinių tyrimų grupei. Jo dėka susiformavo garsi Paryžiaus semiotikos mokykla. A. J. Greimas lyginamas su iškiliausiais Lietuvos ir pasaulio mokslininkais.  | |  | Memorialinę lentą atidengė literatūros almanacho "Varpai" vyriausiasis redaktorius L. Peleckis-Kaktavičius ir profesorius K. R. Kašponis. Alvydo Januševičiaus nuotr. |
Semiotikos mokyklos pradininkas 1929–1931 metais gyveno Šiauliuose, lankė berniukų gimnaziją. 1934–1935 metais studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1936–1939 metais - kalbotyrą Grenoblio universitete. Grįžęs į Lietuvą 1939 metais atliko karinę tarnybą. 1940–1944 metais gyveno Šiauliuose, mokytojavo mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute. Mokslininkas mirė 1992 metrų vasario 27 dieną Paryžiuje. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Greimo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje. Jo vardu taip pat pavadinta aikštė Prancūzijos La Šosė miestelyje. Čia jis ilgai gyveno. "Šiauliai plius" inf.
- Savivaldybės marionetėmis tapo bibliotekos darbuotojai
-
Mindaugas ZIMKA Mažus atlyginimus gaunantiems Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos (ŠSVB) darbuotojams nervai dėl nemokamų atostogų prievolės tąsomi iki šiol. Jei Tarybos posėdyje nebus pakeistas miesto biudžetas, bibliotekininkams tris mėnesius nebus iš ko mokėti atlyginimų. Bibliotekininkų profesinės sąjungos atstovai svarsto apie piketą prie Šiaulių miesto savivaldybės, tik nežinia, kiek tai paveiktų miesto valdžios sprendimus.
"Bibliotekininkų darbas nėra toks lengvas ir paprastas, kaip daugeliui iš pirmo žvilgsnio atrodo, - savaitraščiui "Šiauliai plius" sakė Šiaulių krašto bibliotekininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gintana Sutkutė-Sorakienė. – Ir tai nereiškia, kad su šiais žmonėmis miesto valdžia gali elgtis kaip panorėjusi. Jeigu reikės eiti nemokamų atostogų tris mėnesius, kaip, pasakykite, tuomet išgyventi?" Taupymo programa "Susiveržkime diržus" 2009 metais Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo imtasi įvairių priemonių darbo užmokesčio fondui sutaupyti: panaikinta 9,75 etato, uždarytas "Dainos" filialas, darbuotojai privalėjo eiti nemokamų atostogų. Skiriant 2010 m. ŠSVB darbo užmokesčio fondą, į tai nebuvo atsižvelgta. Kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programoje 2009–2013 metais bibliotekininkų darbo užmokestis apibūdinamas kaip vis dar nepagrįstai mažas ir nesiekiantis šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiaulių miesto savivaldybė "gražiai" bei teisiškai pasinaudojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu "Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose pakeitimo". Teisės akto, priimto šių metų vasario 10 d., 2.7 punkte išdėstyta: "Šalių susitarimu gali būti nustatytas ne visas darbo dienos ar darbo savaitės darbo laikas, atskiras darbuotojo ar valstybės tarnautojo darbo grafikas. Tokiu atveju šiame nutarime nustatyti reikalavimai dėl darbo laiko pradžios, pabaigos ir kasdienės darbo laiko trukmės netaikomi." Taigi miesto valdžia šiuo dokumentu pasinaudojo, įgyvendindama griežtą diržų susiveržimo ir paskutinės odos nudyrimo programą... Pinigų trūksta trijų mėnesių atlyginimams Patvirtinus 2010 metų miesto biudžetą paaiškėjo, kad bibliotekininkų atlyginimams skiriamų lėšų trūksta trims mėnesiams. "Kaip reikia gyventi, jeigu negausi atlyginimo tris mėnesius?" - piktinosi bibliotekininkų profesinės sąjungos pirmininkė G. Sutkutė-Sorakienė. Tad vasario 25 d. visuotinio bibliotekininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, kad būtų dar kartą peržvelgtas bibliotekininkų atlyginimų biudžetas ir surasti variantai trūkstamoms lėšoms gauti. Kad būtų svariau, visi ŠSVB reikalavimai išdėstyti raštu ir pateikti Savivaldybės administracijos direktoriui Valdui Damulevičiui. Pasak Gintanos Sutkutės-Sorakienės, šio susitikimo metu bibliotekininkų profesinės sąjungos lyderiai buvo raminami - jiems buvo teigiama, kad tris mėnesius be atlyginimų bibliotekininkams galbūt ir nereiksią būti, kad bus ieškoma trūkstamų lėšų. Nusiskundimai dėl esamos ŠSVB padėties tarsi buvo išklausyti. "Tą pačią dieną, vasario 25-ąją, reikalavimus užregistravome, ir ėmėme laukti atsako iš Savivaldybės, - pasakojo G. Sutkutė-Sorakienė. – Tačiau tris savaites nesulaukėme. Teko skambinti į Savivaldybės raštinę ir teirautis, kam nukreipti mūsų reikalavimai." G. Sutkutė-Sorakienė išgirdo, kad reikalavimai jau "guli" ant vieno iš Finansų skyriaus darbuotojų stalo. ŠSVB atlyginimo mokos fondui metų pradžioje buvo suplanuota skirti 741,7 tūkst. Lt, trūkumas – 185,3 tūkst. Lt. "Tikimės, kad balandžio 29 d. vyksiančio Tarybos posėdžio metu vienodai paskirstytų lėšas, tuomet pinigų neužtektų tik vienam mėnesiui, o už gruodį mums sumokėtų sausį", - atviravo G. Sutkutė-Sorakienė. Gresia nemokamos atostogos G. Sutkutė-Sorakienė sako, kad finansininkų atsakymas nenudžiugino: atlyginimai bus visiems paskirstyti vienodai, neatsižvelgiant į tai, kad bibliotekininkų darbo atlygis – mažiausias iš visų kultūros įstaigų. Tą pačią informaciją ji išgirdo ir kovo 24 d. trišalės tarybos posėdžio metu. ŠSVB kolektyvas neslepia nusivylimo ir baiminasi dėl tolimesnio savo likimo. "Jeigu reikės eiti nemokamų atostogų tris mėnesius, kaip, pasakykite, tuomet išgyventi? - būgštavo profesinės bibliotekininkų sąjungos atstovai. – Mūsų atlyginimai ir taip maži. O kaip išlaikyti kitus nedirbančius šeimos narius?" "Visoms biudžetinėms įstaigoms yra nustatyta vienoda tvarka - taupant atlyginimų fondo lėšas mažinti darbo dienų skaičių per metus, - teigia ŠSVB direktorė Irena Žilinskienė. - Kaip ir visi kiti mūsų darbuotojai, laukiu atsakymo ir esu pasiruošusi eiti nemokamų atostogų. Noriu pridurti ir tai, kad ir man, ir bibliotekininkams, valytojoms bei ūkvedžiui – visam kolektyvui - yra skaudu dėl tokios situacijos. Problema užklumpa visus vienodai." G. Sutkutė-Sorakienė neslepia, kad svarstoma net apie piketus prie Šiaulių miesto savivaldybės. Nesilaikoma teisės aktų "Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vienašališkai priėmusi sprendimą sumažinti ŠSVB darbuotojų atlyginimų mokos fondą 20 proc., pažeidė LR Darbo kodekso 47 ir 48 str. Darbuotojams nebuvo sudarytos sąlygos visaverčiai derėtis dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų numatomo pasikeitimo. Tačiau manau, kad Lietuva – vis dar teisinė šalis, todėl problemos turi būti sprendžiamos remiantis teisės aktais, - samprotauja G. Sutkutė-Sorakienė. - Bibliotekininkai tikrai neprivalo iš savo mažų atlyginimų užkaišyti Savivaldybės "skylių". G. Sutkutė-Sorakienė ir ŠSVB darbuotojai dalijosi ir kitomis problemomis. Dėl lėšų trūkumo ŠSVB negauna naujų knygų, kurias galima pamatyti tik knygynų lentynose už solidžią kainą. Be to, trūksta ir periodinių leidinių. "Anksčiau gaudavome 36 periodinius leidinius, o dabar – tik 11", - apgailestavo Gintana. "Valdžiai nerūpi kultūra. Mes palikti likimo valiai", - priduria ŠSVB Bibliografijos ir informacijos skyriaus darbuotojos. Jos svarsto ir apie tai, kas būtų, jei atleistų iš darbo valytoją ar ūkvedį. Kas tuomet dirbtų pastarųjų darbus? Gal bibliotekininkai už tą patį atlyginimą, prie kurio numatytas "priedas" - nemokamos atostogos? Pasak bibliotekininkių, skaitytojų apsilanko išties nemažai, darbo krūvis didėja. Vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms biblioteka organizuoja įvairius renginius, tačiau renginiai nėra pakankamai finansuojami. Ne paslaptis ir tai, kad bibliotekos darbuotojai iš savo namų kartais atneša vieną kitą knygą pažįstamam skaitytojui, kad tik jo neprarastų. "Dėl kiekvieno skaitytojo atiduodi jėgas ir atlieki visas tau skirtas pareigas, - teigė G. Sutkutė-Sorakienė. – Tad ir norime gauti atlyginimą už kvalifikaciją atitinkantį darbą." Eiliniai pažadai ar konkretūs sprendimai? Bibliotekininkai nekantriai laukia balandžio 29 d. įvyksiančio Tarybos posėdžio, kurio metu, pasak miesto valdžios, bus galutinai pateiktas susidariusios problemos sprendimo būdas ir apsvarstytas visų biudžetinių įstaigų atlyginimų mokos fondo lėšų paskirstymas. Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius žada: "Yra gerų poslinkių. Gauta lėšų iš valstybės, todėl bus atsižvelgta į tuos, kurie gauna mažesnį atlyginimą." "Šis posėdis skirtas ne tik biudžetinių įstaigų atlyginimų mokos fondo lėšoms paskirstyti, bet ir kreditiniams įsiskolinimams už paslaugas nagrinėti", - iliuzijas sklaido Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Kazimiera Daujotienė.
- Mes darom!
-
Nutirpęs sniegas atidengė visas "grožybes", apnuogino pašales ir atskleidė, kad gyvename netausodami aplinkos.
 | Nelaukdamas specialių akcijų, verslininkas visuomenininkas Artūras Visockas nuolat tvarko Salduvės parką. Tvarkymo akciją jis surengė ir miesto centriniame parke, kur jam į pagalbą atskubėjo Jovaro pagrindinės mokyklos moksleiviai. Talkų maratoną jau pradėjo ir Lieporių bendruomenė, padedama nevyriausybinių organizacijų, sporto mokyklos "Klevas", nes tiki, kad Lieporių parkas taps traukos centru bei laisvalaikio ir poilsio vieta. Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr. |
Galimybę tvarkytis siūlo balandis, paskelbtas švaros mėnesiu, ir akcijos "Darom" organizatoriai, balandžio 17 dieną kviečiantys į talką. Praėjusių metų "Darom" tikslas buvo sulaukti ne mažiau 10 tūkst. dalyvių ir turėti bent po vieną tvarkymo tašką 60 Lietuvos rajonų. Situacija pranoko organizatorių lūkesčius, nes suskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad akcijoje dalyvavo apie 70 tūkst. žmonių ir buvo surinkta apie 10 tūkstančių tonų atliekų vietoj planuotų šešių tūkstančių. Dalyvių skaičiumi Lietuva gerokai pranoko Estiją, kurioje 2008-aisiais ir gimė visuotinės šiukšlių rinkimo talkos idėja. Norinčių gyventi švaresnėje aplinkoje netrūko ir Šiauliuose – 2009–aisiais mūsų mieste surinkta apie 20 tonų šiukšlių, dalyvavo pusantro tūkstančio savanorių. Organizatorių teigimu, šiauliečiai aktyvūs ir šiemet. Savanorių užsiregistravo į visus tvarkytinus 58 taškus Šiaulių mieste. Kiek iš tiesų bus talkininkų, iš anksto sunku pasakyti: prie aplinkos švarinimo balandžio 17 dieną kviečiami prisijungti visi, kurie neabejingi savo aplinkai. Organizatoriai primena, kad reikėtų nepamiršti pirštinių, jei turite, pasiimti įrankių. Jų teigimu, labiausiai talkininkų reikėtų mažiau apgyvendintose teritorijose, daugiabučių kaimynystėje jų užteks. Tvarkytinų vietų sąrašą galima rasti Šiaulių miesto savivaldybės tinklalapyje www.siauliai.lt, papildomos informacijos - www.mesdarom.lt . Kiekvieno pagalba yra reikalinga. "Šiauliai plius" informacija
- Su nedarbu kovojama europiniais pinigais
-
Mindaugas ZIMKA Situacija Šiaulių miesto darbo rinkoje šių metų sausio-kovo mėnesiais nebuvo blogesnė negu kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Nedarbas Šiaulių mieste ir rajone šių metų kovo mėnesį sudarė 12,7 proc., Vilniuje – 13,7 proc., Panevėžyje - net 16,5 proc. Per paskutinę kovo savaitę Šiaulių darbo biržoje buvo įregistruoti 234 bedarbiai, tad balandžio 1 d. darbo ieškojo 14738 asmenys, turintys bedarbio statusą. Per metus bedarbių skaičius padaugėjo 1,8 karto. 3390 (23 proc.) asmenų gauna nedarbo draudimo išmoką (maksimali išmoka - 650 Lt), kiti bedarbiai iš Socialinės rūpybos skyriaus - apie 300 Lt pašalpą.
 | Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė teigia, kad visuomenės nuomonė dėl viešųjų darbų yra labai pasikeitusi. Autoriaus nuotr.
|
Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė savaitraščiui "Šiauliai plius" papasakojo, kokiomis priemonėmis bus sprendžiamos nedarbo problemos, apie įvairias mokymo programas bei įsidarbinimo galimybes.
Pagal specialią viešųjų darbų programą numatyta įdarbinti apie 500 miesto bedarbių ir apie 250 bedarbių iš Šiaulių rajono. Pasak Šiaulių darbo biržos direktorės G. Kuprevičienės, dabar viešieji darbai – tai ne tik miesto gatvių ir skverų tvarkymas. "Tai įvairūs ūkio bei smulkaus remonto darbai savivaldybės įmonėse: mokyklose, globos įstaigose, darželiuose ir pan., - sako Genovaitė Kuprevičienė. - Pernai žmonės atliko daug nekvalifikuotų remonto darbų: dažė tvoras, šlavė takus, tvarkė aplinką - prisidėjo prie miesto bei savivaldybės įmonių aplinkos tvarkymo, gavo už šį darbą atlygį." Pasinaudodamas Europos socialinio fondo lėšomis, Lietuvos teritorinės darbo biržos galės finansuoti nebe 50 proc., kaip dabar, o iki 80 proc. viešųjų darbų. Planuojama, kad tuomet Šiauliuose ir Šiaulių rajone viešiesiems darbams bus galima įdarbinti ne 750, o iki 1000 miesto ir rajono bedarbių. "Būtų keleriopa nauda: biržai nebereikėtų mokėti nedarbo draudimo išmokos, žmogus gautų minimalų atlyginimą, sumokėtų mokesčius ir pinigai sugrįžtų į biudžetą", - tvirtina Darbo biržos direktorė G. Kuprevičienė. Ji neslepia, jog prieš dešimt metų viešieji darbai gelbėdavo sunkiose nedarbo situacijose ir padėdavo išgyventi apie 1500–2000 bedarbių, nors ir būdavo lyg "prakeiksmas" – labiausiai neprestižinis darbas. "Dabar visuomenės nuomonė apie viešuosius darbus pasikeitusi", - sako Genovaitė Kuprevičienė. Pirmenybė įsidarbinant viešiesiems darbams bus teikiama asmenims, kurie neturi kvalifikacijos, kuriems per 50 metų, ilgalaikiams bedarbiams, ypač šeimoms, kuriose abu asmenys yra bedarbiai ir turi mažamečių vaikų. Laikinieji darbai gelbės laikinai Kita programa, kuria tikimasi sumažinti nedarbą, – tai laikinieji darbai įmonėse, patiriančiose ekonominių sunkumų. Įdarbintas asmuo dirbs kvalifikuotą darbą tol, kol įmonė turės darbo, o kai kvalifikuoto darbo nebebus, žmogaus į gatvę niekas neišvarys. Laikinai jis eis dirbti viešųjų darbų, kuriuos jam privalės parūpinti darbdavys toje pačioje įmonėje. Už viešuosiuos darbus irgi bus mokamas atlygis. "Jei darbuotojas neturės darbo pusę darbo dienos, Darbo birža nedirbančiajam mokės išmokas iki šešių mėnesių. Jei darbo neturės dar daugiau ar net visą dieną – tris mėnesius finansuosime", - teigia Genovaitė Kuprevičienė. Darbo laiko apskaitos ir dokumentų tvarkymo kontrolė bus labai griežta, kad pinigai nebūtų lengvai švaistomi ir nebūtų jokių machinacijų. Nauda taip pat turėtų būti ir darbuotojui, ir darbdaviui: dirbantysis nepraras darbo vietos, o darbdaviui nebereikės ieškoti ir įdarbinti naujo darbuotojo, kurį vėliau reikėtų apmokyti. Žmogui bus suteikta garantija išvengti nemokamų atostogų arba paties baisiausio – darbo vietos praradimo. G. Kuprevičienė sako, kad darbdavių ir bedarbių susidomėjimas abejomis – viešųjų ir laikinųjų darbų – programomis yra didžiulis. Abiturientams lengvatų nenumatoma "Lengviau įsidarbinti asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą", - teigia Genovaitė Kuprevičienė. Jaunimo įsidarbinimo galimybės bei įvairios programos yra finansuojamos Darbo biržos nuo trijų iki šešių mėnesių, įsidarbinęs jaunuolis gauna fiksuotą užmokestį ir iš darbdavio. Deja, abiturientams, ką tik baigusiems vidurinę mokyklą, programoje finansavimas nenumatytas. Remiami tik aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys arba baigusieji Darbo biržos organizuotas kursų programas. "Įgijusius ne mažesnį nei 10 klasių išsilavinimą jaunuolius bandome nukreipti į mokymo kursus, kad jie įgytų profesiją", - sako direktorė G. Kuprevičienė. Viena populiariausių darbo biržos programų – įgūdžių įgijimo programa. Ji skirta asmenims, įgijusiems aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimą bei baigusiems Darbo biržos organizuojamus kursus. Įsidarbinęs asmuo dirba ir kaupia įgūdžius, o jam už darbą moka ir darbdavys, ir birža. Dar viena pagalba darbo ieškančiam jaunuoliui – Jaunimo darbo centras, kuriame vyksta mokymai, kaip ieškoti darbo, teikiamos konsultacijos, kaip pasirengti pokalbiui su darbdaviu, tinkamai parašyti CV (gyvenimo aprašymą), motyvacinį laišką. Šiaulių darbo biržos direktorė neslepia, jog problemiškiausia įdarbinti asmenis, kurie neturi aukštojo ar aukštesniojo išsilavinimo. "Manau, jog universitetą ar kolegiją baigęs jaunuolis yra raštingas ir jam netrūksta gebėjimų prisitaikyti prie darbo rinkos", - teigia Genovaitė Kuprevičienė.
- Privatumas gali būti šventas
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt Kūrybinių dirbtuvių, vykusių kovo mėnesį, idėjų įgyvendinimas atidėtas geresniems laikams. Realių veiksmų ėmėsi tik Šiaulių vyskupija - neseniai išduotos sąlygos techniniam projektui rengti. Nors naujajam vyskupijos pastatui privačioje žemėje nėra nė lito, pro valdininkų rankas viskas praslysta - lyg patepta. Akivaizdu viena - mažus privačius žmogelius galima įpareigoti suprojektuoti svetimą kvartalą, o vyskupija net miesto centre galės statyti ką tik nori.
 | | Ant bažnyčios kampo, anot vyskupo, tiktų pastoracinis centras, o ne kurija. Autoriaus nuotr.
|
Devyni iš dešimties kūrybinių dirbtuvių dalyvių, pateikdami Prisikėlimo aikštės sutvarkymo viziją, numatė vietą ir būsimai vyskupijai palei Tilžės gatvę priešais kolegijos bendrabučius. Klausimas - ar statiniui Prisikėlimo aikštės prieigose projektuoti bus skelbiamas konkursas, rengiamos idėjų stovyklos? Rasos Budrytės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos, teigimu, vyskupija turi nuosavą žemės sklypą, todėl jos įpareigoti rengti konkursą nėra kaip. "Tai būtų galima padaryti, jei žemė būtų valstybinė. Dabar į projekto rengimo sąlygas įrašėme tik rekomendaciją surengti konkursą. Be to, šis projektas turės būti pristatytas visuomenei, architektūrinei bendruomenei, jį turės įvertinti kultūros vertybių apsaugos specialistai", - sako vyriausioji architektė. Viskas lyg ir normalu – privati valda, statau, ką noriu. Vasarį Šiaulių miesto taryba priėmė sprendimą, kad Šventupio teritorijoje sklypus turintys savininkai, norėdami pasitvirtinti sklypo detalųjį planą, turės pateikti ir parengtą viso kvartalo užstatymo koncepciją. Paprasčiau sakant, privataus sklypo savininkas už savo lėšas turės parengti projektą kitiems privatiems sklypams. Tai tokia pat privati nuosavybė, tačiau Taryba rado priemonių ir įrankių paminti šį privatumą. Savininkui projektai kainuos nemenkus pinigus. Kodėl tokių privalomų įpareigojimų Taryba negalėtų taikyti ir vyskupijai? "Tai nėra adekvati situacija, - nesutinka R. Budrytė. - Šventupio teritorijoje nėra suprojektuota gatvių, infrastruktūros, todėl nėra kitos išeities. Vyskupijos situacija visai kitokia. Be to, juk ne visi gyventojai - katalikai, kad galėtume kalbėti apie visuomenės interesą." Šarūnas Sabaliauskas, Architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, teigia, kad konkurso organizavimas - papildomos lėšos, o sklypas - privatus, lėšos - privačios, įpareigoti savininkus leisti pinigus konkursui nėra mechanizmo. "Problema - mūsų mieste nėra strategijos, kaip elgtis tokiose itin svarbiose ir sudėtingose vietose: skelbti konkursą, pateikti visuomenei svarstyti. Idėjų paieška visada duoda geresnį rezultatą nei vienos nuomonės eksponavimas. Privalomai įpareigoti skelbti konkursą galėtų Šiaulių miesto taryba, tačiau kur jie, politikai, garsiai šaukę apie visuomenės interesą Pavasario gatvėje ir šventai nutylantys vyskupijos šešėlyje? Neapibrėžta situacija jiems patogesnė nei aiškios taisyklės." Taryba sudrebėjo prieš vyskupiją, tačiau lengvai įpareigojo privačius Šventupio teritorijos gyventojus. Vyskupas Eugenijus Bartulis patikslino, kad kol kas vyskupijos pastoracinio centro statyba - tik kalbos. Statyboms nėra nė lito. "Visiems sunkūs laikai. Nei valdžios, nei rėmėjų nepaprašysi... Šiame vyskupijos centre turėtų įsikurti vyskupijos jaunimas, šeimų centrai ir kitos organizacijos, kurioms dabar patalpas nuomojame", - sako vyskupas. Ar skelbs vyskupija konkursą centro projektui, vyskupas E. Bartulis dar nežino: "Žinome tik tiek, kad vyskupijos kurija liks tame pačiame pastate. Beje, kurijai pinigų taip pat neturėjome – davė Kauno vyskupas." Anksčiau vyskupas ne kartą yra prasitaręs, jog ant bažnyčios kampo kurijos tikrai nenorėtų, tačiau pastoraciniam centrui, jo požiūriu, tai tinkama vieta.
- Geriau jaunas jautis negu sena karvė
-
Irena BUDRIENĖ Jeigu turėtumėt galimybę rinktis, ką pirktumėte – hormonais, modifikuotais pašarais šertų ar natūraliai užaugintų gyvulių mėsą? Ką, būdami vartotojai, remtumėte – aplinką teršiančias danų kiaulides ar lietuvių ūkininkus? Bloga žinia – dabar parduotuvėje nusipirkę mėsos nežinome, kaip buvo augintas ir šertas gyvulys. Gera – Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociacija jau kuria kokybiškos lietuvių ūkiuose užaugintų veislinių galvijų mėsos prekinį ženklą, kad vartotojas pajustų skirtumą ir galėtų pasirinkti.
 | | Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Bezaras sako, kad Lietuvos ūkininkai tiek chemijos, kiek danai, nenaudoja, taip pat ir modifikuotų pašarų. Autorės nuotr.
|
Neseniai Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentu išrinktas mūsų kraštietis, Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Bezaras pats augina mėsinių galvijų bandą. "Turint savo ūkį ir žemės, gyventi galima", – optimistiškai kalba jis. – Pieno tiekėjai nuolat skundžiasi mažomis pajamomis. Kokia padėtis mėsos rinkoje? – Kritus kainoms sunkumų patyrę pienininkai kaip alternatyvą galėtų rinktis auginti mėsinius galvijus. Ši ūkio šaka ypač tinka turintiems blogos, žemo našumo žemės, plytinčios Kelmės ir Akmenės rajonuose, Šiaulių rajono Bubių, Pakapės, Raudėnų apylinkėse. Mėsinė galvijininkystė – nauja perspektyvi šaka, nereikalaujanti didelių investicijų. Tik privalu įsigyti geros veislės mėsinių galvijų, kuriems net tvartų nereikia – užtenka pašiūrių, turėti pievų, aptvarų, elektrinį piemenį, ir viskas. Sakau drąsiai, nes pats išbandžiau savo kailiu, mėsinių galvijų bandą auginu nuo 2006 metų. Vasarą mėsiniai galvijai yra tinginių verslas, nereikalaujantis daug priežiūros, darbo sąnaudų. Be to, tikimės, kad ir mėsos supirkimo kainos bus aukštesnės, žinoma, ne bet kokios, o tikros, mėsinių galvijų, mėsos. Veislei noriai perkami ir gyvi galvijai, nes Lietuvoje yra daug geros genetikos veislinių galvijų, atvežtų iš Prancūzijos, Vokietijos. – Kodėl mėsos supirkimo kainos turėtų kilti? – Anksčiau net keturių litų nesiūlė, o dabar už gyvą svorį moka apie penkis litus. Šiuo metu šalyje trūksta skerdyklų. Tikimės, kad besikuriančios mini skerdyklos šiek tiek kilstelės mėsos supirkimo kainas. Naujas skerdyklas ketinama įkurti Kėdainių ir Šiaulių rajonuose. Mūsų krašte skerdyklą planuoja atidaryti ūkininkas Petras Barista, turintis per 600 galvijų bandą ir žadantis ją plėsti iki 1000. Kuriame ir savo prekinį ženklą, kad vartotojas pajustų skirtumą tarp senų karvių ir mėsinių galvijų mėsos, nes jauno veislinio Lietuvoje natūraliai užauginto jautuko sveika mėsa nuo 15 metų karvės skiriasi ir maistinėmis savybėmis, ir sudėtimi. – Vartotojui jau rūpi ir tai, kaip gyvulys buvo augintas, ar jo racionas nebuvo "pagerintas" modifikuotais pašarais ir hormonais. Kuo šeriate savo galvijus? – Kadangi auginami ekstensyvių veislių galvijai, daugiausiai svorio priaugantys ganiavos laikotarpiu, ėsdami pigiausią pašarą – ganyklos žolę, jie negauna jokių priedų, net kombinuotųjų pašarų, ganosi natūraliose, apleistose pievose. Mes, Lietuvos ūkininkai, tikrai tiek chemijos, kiek danai, nenaudojame, taip pat ir modifikuotų pašarų. Kiaulininkų asociacija yra kita. Galima tik pasidžiaugti, kad Šiaulių rajone danų kiaulidės neįsikūrė, nors tokių norų buvo. Viskas priklauso nuo Savivaldybės vadovų – jeigu nenorima įsileisti daniškų kiaulidžių, tai jų ir nebus. Kai užsieniečiai atvažiuodavo į žvalgytuves, jiems buvo parodomos pačios blogiausios žemės. Ūkininkus visąlaik agituoju – pirkim žemes, neįsileiskim užsieniečių, nes jie ne dvigubai, ne pusantro karto daugiau moka. Jeigu šimtą litų viršaus duoda, tai nereikia ir parduoti. – Ar Šiaulių oro uostas dar ilgai džiaugsis uždarbiu, gautu už išvežamus veršelius? – Daugelis klausia, kodėl išvežami veršeliai. Ūkininkui neapsimoka auginti jaučio, nes kai būdavo mažos supirkimo kainos, už veršelį gaudavo tiek pat, kiek už dvejų metų jautį. Tikimės, kad naujai išrinkta mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos taryba pateiks naujų pasiūlymų. Iki šiol Lietuvos skerdyklos nebuvo suinteresuotos mokėti už grynaveislius mėsinius jaučius. Taip neturėtų būti. Dabar vyksta derybos su ministerijos atstovais, kad liktų parama už karves žindenes ir skerdimo išmokos. – Ar Lietuvoje užauginti jaučiai paklausūs užsienyje? – Dalis ūkininkų gyvus jaučius išveža į Lenkiją, Rusiją. Tatarstanas nori mūsų telyčių. Lietuvių veisliniai galvijai domina latvius, estus, baltarusius, ukrainiečius. Galima sakyti kad šioje srityje esame daug pažengę, nes iš Vakarų Europos įsivežėme daug geros veislės galvijų. Tačiau kyla karantinavimo klausimas. Atėjo laikas šią problemą išspręsti, jei norime rimčiau prekiauti ne su eurozonos šalimis. – Kalbama, kad pienininkai kooperuosis ir įkurs savo perdirbimo įmonę. Ar savo įmonę statys ir mėsinių galvijų augintojai? – Sukūrę veislinių natūraliai užaugintų galvijų mėsos prekinį ženklą Lietuvoje, tuo neapsiribosime. Su latviais ir estais bus diegiamas visų Baltijos šalių prekinis ženklas. Apie didesnį mėsos perdirbimą jau svarstoma. Planuojama Latvijoje atidaryti mėsos kombinatą, kurį kuriant dalyvauja kooperatyvas "Lietuviška mėsa". Ši įmonė supirks galvijus iš visų Baltijos valstybių, dalį mėsinių galvijų paims ir iš mūsų rinkos, todėl tikimės didesnių supirkimo kainų. Bandysime su kokybiška produkcija konkuruoti Europos rinkoje. – Tikitės šviesesnės ateities? – Dabar mūsų asociacija jungia 131 mėsinių galvijų augintoją. Manau, kad susidomėjimas mėsine galvijininkyste augs. Tai šaka, kuriai Lietuvoje yra didžiulės galimybės, palankios gamtinės sąlygos. Galime ir patys sveiką maistą valgyti, ir užsidirbti, ir eksportuoti.
- Milijonierius vėl bylinėjasi su gyventojais
-
Sigitas STASAITIS Šiaulių centre esančio gražiai renovuoto Tilžės g. 139 daugiabučio gyventojai dažnai priversti užrakinti savo šiltus butus ir visi būriu pėdinti į teismą. Mat jų name komercines patalpas turinti UAB "Masada", valdoma garsaus Šiaulių milijonieriaus Anrido Vinklerio, antrus metus piktybiškai ignoruoja prievolę mokėti už pastato renovaciją.
 | | Milijonierius A. Vinkleris pats dalyvauja teismuose, kuriuose sėdi ir žilagalviai ligoti namo gyventojai. Sigito STASAIČIO nuotr.
|
Į kampą įvaryti žmonės spėja, jog nemokėdamas už renovaciją milijonierius namo gyventojams keršija už jų name gyvenimą baigusį A. Vinklerio bendrovės barą. Norėjo gyventi šiltai Tilžės g. 139 numeriu pažymėtas namas – trijų aukštų daugiabutis tarp Šiaulių banko ir J. Janonio gimnazijos. Kadangi pokariu statytas namas prieš penkerius metus ėmė byrėti, susibūrę į bendriją jo bendrasavininkiai nusprendė namą nedelsiant renovuoti. Žmonės suspėjo pačiu laiku – dar įsispraudė į programą, pagal kurią valstybė kompensavo pusę renovacijos išlaidų, siekusių maždaug 700 tūkstančių litų. Renovacijos išlaidos, kaip reikalauja įstatymas, buvo išdalytos namo bendrasavininkiams proporcingai pagal valdomų patalpų plotą. Visiems 17-os butų savininkams pateikta maždaug po 10–16 tūkstančių litų sąskaita. Kas turėjo - užmokėjo iš karto, kiti skolinosi iš banko. Paskolą ėmė ir bendrija, kad galėtų sumokėti statybininkams. 2008-aisiais prieš pat Kalėdas darbai buvo baigti. Nuo to laiko namo gyventojai už šildymą moka pavydėtinai mažai, nes namas ne tik apšiltintas, bet butuose įrengtas ir autonominis šildymas. Gavęs sąskaitą pasišiaušė Tačiau žmonių veidai nespinduliuoja laime. Mat gyventojai įgiję naują rūpestį – dabar jie mina teismų slenksčius, nes viena namo bendrasavininkių - UAB "Masada" - renovacijos nepripažįsta ir atsisako už ją mokėti. "Masadai", kurią per "Vaivorykštės korporaciją" valdo žinomas Šiaulių verslininkas Anridas Vinkleris, priklauso didžiausios name komercinės patalpos – kone pusė tūkstančio kvadratinių metrų, arba maždaug penktadalis viso pastato ploto. Tad bendrovei buvo pateikta maždaug 85 tūkstančių litų sąskaita, kurią gavęs A. Vinkleris pasišiaušė. Tiek "Masados" direktorius, tiek pats A. Vinkleris bendrijai atsiuntė galybę pretenzijų – kad renovuodami namą statybininkai esą nepaisę "Masados" norų, jiems neraportavę, kas nuveikta, nepakvietę patikrinti, nepateikę kažkokių aktų, popierių ir t. t. Iš "Masadai" už renovacijos darbus pateiktos sąskaitos buvo reikalaujama išbraukti išlaidas už laiptinių remontą, kitas bendro naudojimo patalpas. "Masada" tikino jomis nesinaudojanti, nors dar neseniai reikalavo raktų, kad galėtų prieiti prie savo vamzdžių bei skaitiklių. "Masadai" nepatiko išlaidos ir už naują namo nuogrindą, kai kurių langų remontas, kibo net prie perdažyto dujų vamzdžio. Advokatai – ne autoritetas Tuometė bendrijos pirmininkė Liongina Virkšienė, po ilgų derybų įsitikinusi, kad ji A. Vinkleriui – ne autoritetas, "Masadai" nusiuntė Urbanistikos plėtros agentūros raštišką išaiškinimą apie Civiliniame kodekse įtvirtintą bendrąją taisyklę, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo ir atnaujinimo, nepriklausomai, kiek tais objektais naudojasi. Tačiau netrukus pirmininkė gavo atsakymą, jog ši agentūra "Vaivorykštės" korporacijai nepaaiškins, nes agentūra – ne teismas. Prieš metus bendrija pasamdė vieną garsiausių apskrityje advokatų kontorų "Morkūnas Legal Bureau". Pastarosios profesionalūs teisininkai "Masadai" raštu dar kartą išaiškino bendrasavininkių teises bei pareigas ir kvalifikuotai išdėstė raginimą sumokėti savo dalį. Bet išaiškėjo, kad net ir šie teisininkai A. Vinkleriui bei E. Olišauskui – ne autoritetas. Turtuoliui bylinėtis nesiseka Statybininkams bendraturčių vidaus rietenos visiškai neįdomios. Nesulaukdami užmokes už renovacijos darbus, jie bendriją padavė į teismą ir, žinoma, laimėjo. Bendrijos sąskaita buvo areštuota ir ištuštinta, tačiau vis vien velkasi didžiulės skolos, kurios vis pučiasi dėl kapsinčių palūkanų. Įvaryti į kampą namo gyventojai "Masadą" padavė į teismą ir tiki, jog vėl laimės. Nes teisinėje valstybėje neįmanoma išsisukti nuo prievolių, o A. Vinklerio bendrovei bylinėtis dėl Tilžės g. 139 namo problemų chroniškai nesiseka. Prieš 2006 metais įkuriant bendriją daugiabutį prižiūrėjo UAB "Ūkvedys", kurios sąskaitas už atliktus darbus "Masada" lygiai taip pat bandė ignoruoti. "Ūkvedys" A. Vinklerio valdomą įmonę padavė į teismą ir laimėjo. Gyventojai vėl tiki pergale Antrą kartą Tilžės g. 139 namo gyventojus į teismą buvo padavusi jau UAB "Masada", name laikiusi triukšmingą barą. Pastebėjęs, kad lankytojų prieš vidurnaktį daugėja, verslininkas užsigeidė, jog baras lankytojus girdytų ne iki 24 valandos, o iki pat trečios valandos ryto. Erzelio po langais iškankinti gyventojai pasišiaušė ir nepasirašė sutikimo. UAB "Masada" nedelsdama padavė gyventojus į teismą ir procesą... prakišo. Netrukus baras ėmė tuštėti, kol galop buvo visai uždarytas. "Daugelis namo gyventojų neabejoja, jog nemokėdamas už renovaciją A. Vinkleris žmonėms keršija už praloštą teismą dėl baro, - po eilinio teismo posėdžio savaitraščiui nuomonę pareiškė naujoji bendrijos pirmininkė Veronika Lementauskienė. – Ponas milijonierius rodo ambicijas, o mes, paprasti žmonės, skolų remiami nebeturime kur trauktis. Balandį byla jau turėtų būti pradėta nagrinėti iš esmės. Jei reikės, savo teisybę įrodinėsime net ir Aukščiausiame teisme."
- Vietoj pašalpos - kortelė apsipirkti
-
Oksana LAURUTYTĖ Šią savaitę penkiolikai socialinės rizikos šiauliečių šeimų įteiktos socialinės kortelės su atitinkama pinigų suma. Išgryninti pinigus galima tik "Maximos" parduotuvėse, mokant mokesčius ir perkant maistą. Tokia naujovė kai kuriuos žmones papiktino, esą jie verčiami pirkti "turčių" parduotuvėje, o ne sutaupyti pirkdami turguje.
Bulvės turguje kainuotų mažiau Į savaitraštį "Šiauliai plius" kreipėsi ligota daugiavaikė mama, kurią itin papiktino vietoj dalies grynųjų pinigų jai skirta socialinė kortelė. Tris vaikus auginanti neįgali moteris tikino kelerius metus save ir vaikus išmaitinusi ir išlaikiusi už maždaug 800 litų. Šią pinigų sumą sudarė bedarbės pašalpa, pašalpos vaikams ir socialinė išmoka. Kadangi pinigų mėnesio pabaigoje moteriai vis pritrūkdavę, ji vis važiuodavusi pas pašalpų davėjus ir jų prašydavusi. Galų gale neseniai ji sužinojo, kad tik dalis pinigų jai bus skiriama grynais - kita dalis lėšų bus "įdėta" į specialią kortelę. "Apšmeižė mane socialiniai darbuotojai, įtraukė mane į rizikos šeimų sąrašą, neva mano vaikai daug pamokų praleidžia be pateisinamos priežasties, aš kaltinta, kad rūbai jų prasti, kad plaukų jiems nenukerpu. Kai vaikai serga, aš negaliu gydytojos į namus pasikviesti, nes neturiu už ką vaistų nupirkti. Rūbai mano vaikų, nors dažnai ir tie patys, yra švarūs, o plaukai - ilgi, nes mada dabar tokia", - aiškino šiaulietė. Pašnekovė tikino pinigų alkoholiui niekada neleidusi, visada taupiusi, tad jai itin nepatinka, kad bus priversta, anot jos, eiti pirkti į "turčių" parduotuvę "Maximą". Bulvės turguje pigesnės, o jai teksią mokėti daugiau. "Vaikams reikia pratybų sąsiuvinių, o "Maximoje" jų nėra, reikia eiti į knygyną. Iš kur aš pinigų sąsiuviniams gausiu. Mane su ta kortele "turtuole" padarė. Įteikė ir pasakė, kad pagaliau išmoksiu skaičiuoti pinigus", - piktinosi šiaulietė. Rizikos šeimas kontroliuoti būtina Šiaulietės pasipiktinimas suprantamas - ji verčiama eiti pirkti į vieną konkrečią parduotuvę. Socialiniai darbuotojai tokią situaciją gali pateisinti - jie turėjo rimtų priežasčių skirti socialines korteles rizikos šeimoms. Pirma - socialinėje kortelėje yra ne visa išmoka, o tik dalis jos. Tai garantuoja, kad šeima dalį pinigų išleis būtent maistui ir komunaliniams mokesčiams sumokėti. Kitą dalį pinigų šeima gauna grynaisiais, tad ne tik į kirpyklą galės nueiti. Socialinių paslaugų centro darbo su rizikos šeimomis specialistė Vida Šalnienė informavo, kad socialinės kortelės Šiauliuose aktyvuotos tik pirmadienį. Tai vardinės kortelės, kurias pateikus parduotuvėse "Maxima" galima įsigyti maisto prekių, rūbų, sumokėti komunalinius mokesčius. Perkant šio prekybos giganto parduotuvėse, galima naudotis ir nuolaidų kortele "Ačiū". "Ne visos šeimos gavo socialines korteles, tik dalis rizikos šeimų - 15. Manome, kad jų ateityje bus daugiau", - sakė V. Šalnienė. Pašnekovė teigė, jog šalyje jau daug metų yra problema, kaip priversti šeimas socialines pašalpas skirti būtiniausioms reikmėms, o ne alkoholiui, cigaretėms ar kitoms nebūtinoms prekėms. Kituose miestuose pašalpų gavėjai jau seniai gauna socialines korteles. Šiauliuose jos pradėtos dalyti tik dabar, nes ilgokai nepavyko rasti prekybos centro, su kuriuo pavyktų pasirašyti sutartį. Geriausias sąlygas pasiūlė prekybos centras "Maxima", todėl sutartis neseniai buvo pasirašyta su šiuo prekybos tinklu. "Vieni pyksta, kiti ne, bus matyti, kiek minėtos kortelės pasiteisins. Akivaizdu viena - kontroliuoti, kur socialinės rizikos šeimos išleidžia pašalpas, būtina. Kortelių turėtojus lydėjome į parduotuves, aiškinome, kaip jomis naudotis. Buvo tokių, kurie net nebuvo įsigiję taupyti skirtų "Ačiū" kortelių", - sakė pašnekovė.
- Prisikėlimo aikštė be paminklo?
-
Jūratė SOBUTIENĖ Tris šventines dienas vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose kelios dešimtys šalies architektų ieškojo idėjų, kaip sutvarkyti Šiaulių miesto aikštę ir kur joje pastatyti paminklą Laisvės ir nepriklausomybės gynėjams. Dešimties kompetentingų narių komisija neįstengė išrinkti nugalėtojo, todėl paskelbė tris geriausius laureatus - vilniečių komandas URBANTEAM, "i+a2" ir ANDRE BALDI. Į klausimą, kur ir koks paminklas turėtų būti, taip ir liko neatsakyta.

| Grupė "1+a2" Prisikėlimo aikštę pateikia kaip amfiteatrą, atsiveriantį į Šiaulių miesto panoramą: aikštės plokštuma "kyla" į Varpo g. pusę, o po ja – visuomeninės funkcijos statinys: muziejus, biblioteka ar informacijos centras. Tai švari erdvė, skirta reprezentacijai. Tuščią sklypą prie teatro siūloma užstatyti ir suformuoti kamerinę teatro kiemo erdvę. Skveras – rami poilsio zona. Autoriai atsisako naujų pastatų šalia katedros, užstatymas priešais kolegiją – neagresyvus. Komanda nesiūlo jokio paminklo. Jų nuomone, aikštė pati yra kaip laisvės simbolis, atspindintis žmonių sąmonės lūžį. Aikštės įvaizdis – miesto metraštis, tad joje architektai siūlo pažymėti visus istorinius pastatus, stovėjusius šioje centrinėje miesto dalyje. | | |  | ANDRĖ BALDI ARCHITEKTŪRA URBANISTIKA komandos sumanymu aikštės vakarinė dalis taip pat pakyla. Aikštė siūloma be medžių, o kilnojamą sceną siūloma statyti palei Tilžės gatvę šalia skulptūros "Senelis su anūkais". Jos fone puikuotųsi Šiaulių simbolis – bažnyčia. Aikštė priešais kolegiją tiktų eksperimentiniams meno kūriniams, vyksmui. Kol atsiras lėšų visuomeniniam pastatui, ją galim apsodinti medžiais, priekinėje dalyje numatant vietą pastatui. Skvere nesiūloma naikinti "Saulės diskų", nes tai jau istorija, o paminklui siūloma nauja vieta – prie katedros. Prie jos numatyta kurija, o horizontalus paminklas būtų tarsi vartai į Katedrą. Komisija suabejojo, ar paminklui tinkama vieta prie judrios gatvės. | | |  | URBANTEAM pastate priešais kolegiją siūlė įrengti miesto salę. Jų manymu, čia galėtų būti muziejus ar ekspozicijų salė, kolegijos studijų bei administracijos patalpos, o komplekso korpuse galima įrengti miesto sceną. Vieta prie katedros – sakralinė erdvė, o vyskupijos pastatas šiek tiek atitrauktas nuo aikštės. Aikštės ribas padeda sukurti akcentas – paminklas palei Aušros alėją. Tai – kompozicija iš trijų dalių – sienelės, dekoruotos bareljefu (skulptoriaus V. Kašubos darbas). Aikštės kraštinėje palei banką numatyta vieta komercinei prekybai. Skersgatvyje tarp Tilžės ir Varpo gatvių architektai siūlo visuomeninės ir komercinės paskirties statinį, kurio pirmame aukšte – praėjimas, jungiantis Prisikėlimo aikštę su siūlomu teatralų skveru. Komisija suabejojo dėl didelio užstatymo tūrio prie kolegijos. Kai kuriems kliuvo paminklo vieta. |
Daugelyje projektų buvo siūlymų, atkartojančių dabar galiojančio aikštės projekto sprendinius. Vieno iš komisijos narių architekto Vytenio Rudoko, Prisikėlimo aikštės detaliojo plano bendraautoriaus, teigimu, tai - labai sudėtinga erdvė ir dalyviai suprato, kad kitų kelių nėra. "Buvo ir radikalių siūlymų uždaryti dalį Tilžės gatvės ar dalį Aušros alėjos "pakišti" po žeme, tačiau jie nesulaukė palankaus vertinimo. Autoriai neatsakė į klausimą, kaip organizuoti transportą, uždarius pagrindinę miesto transporto arteriją, kai šalia nėra lygiavertės gatvės. Argi eisi į aikštę, automobilį pasistatęs Ežero gatvėje? Uždarius Aušros alėjos dalį, formuojama didžiulė aikštė, tačiau kokia jos paskirtis, ką toje erdvėje veikti? Įgyvendinus tokius pasiūlymus, kiltų daug naujų problemų, bet nebūtų sprendžiamos senos," - sako architektas. Komisijos nario teigimu, dauguma komandų laikėsi galiojančių Prisikėlimo aikštės detaliojo plano sprendinių. Visos komandos po aikšte numatė požeminę aikštelę, tik viena atsisakė vyskupijos pastato prie katedros, trys iš dešimties nesiūlė pastato priešais kolegiją. "Dauguma dalyvių įvertino tai, kad ne paminklas aikštėje svarbiausias. Buvo tik du darbai, išsamiai išnagrinėję paminklo temą ir pateikę konkretų pasiūlymą. Vienas jų - paminklas-sienelė palei Aušros alėją. Kitas - obeliskas, kurio viršuje - angelas", - pasakoja V. Rudokas. Anot jo, gerai, kad komisijoje buvo profesionalas - skulptorius Stanislovas Kuzma, tad jis iškart eliminavo ilgas diskusijas: angelas nėra laisvės simbolis. Kitos komandos formulavo idėjas, tačiau jos neturėjo konkrečios grafinės išraiškos: siūlyta aikštėje pakabinti varpus, kurių atitinkamomis progomis daugėtų, pradėti pilti kalnelį, kurį "augintų" visi miestelėnai ir pan. "Kokią išvadą galima daryti dėl paminklo Prisikėlimo aikštėje? Nėra paminklo užsakovo, neaišku, kokiai visuomenės daliai jis reikalingas. Tai - ne architektūrinis, o politinis užsakymas: rinkimai artėja, - vertindamas dirbtuvių rezultatus sako architektas. - Dabar darbus vertins visuomenė, tačiau labai norėtųsi, kad būtų kliaujamasi specialistų išvada." Su kūrybinių dirbtuvių projektais galima susipažinti Šiaulių kultūros centre (Aušros al. 31), o nuo balandžio 19 d. ją planuojama perkelti į Šiaulių daliės galeriją (Vilniaus g. 245).
- Sustabdytos renovacijos įkaitai - namo gyventojai
-
Mindaugas ZIMKA Dvylikos aukštų daugiabutis namas Tilžės g. 26 apstatytas pastoliais, tačiau ant jų nuo vasario 10 d. niekas nekruta. Dvi namo sienos padengtos šiltinimo vata, tačiau neuždengtos viršutiniu šiltinimo sluoksniu. Jau mėnesį pastoliais paramstytas ir "negyvu" objektu tapęs dvylikaaukštis tikrai turėtų kristi į akį ypač tiems daugiabučių namų gyventojams, kuriems skausminga renovacijos patirties abėcėlė – tik prieš akis.
 | | Dvylikos aukštų namas apstatytas pastoliais, aptvertas tvora. Tokie "negyvi" objektai ypač vilioja vaikus. Autoriaus nuotr.
|
Minimo dvylikaaukščio Tilžės gatvės namo renovacija buvo sustabdyta dėl LR Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Šiaulių valdybos pareigūnų pradėtų ikiteisminių tyrimų, įtarus galimus korupcinius nusikaltimus organizuojant ir vykdant keturių Šiaulių miesto daugiabučių namų renovaciją. Tai jau visiems žinoma. Tačiau kol vyksta ikiteisminiai tyrimai, plokštėmis neuždengtą dvylikaaukščio namo apšiltinimo vatą gadina permainingi žiemos ir pavasario orai, o bankas milijoninę paskolą paėmusiems gyventojams jau negailestingai skaičiuoja palūkanas. Už galvos besiimantys gyventojai pagalbos laišku kreipėsi net į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Maža to, jie jaučiasi atsidūrę ant "pilietinio karo" ribos. Nebūtų keista, jog, prireikus pakeisti vienų butų laukinės sienos vatą, o kitų - ne, tarp namo gyventojų kiltų rimtas konfliktas. Darbai nutraukti trim mėnesiam "Renovacija sustabdyta trim mėnesiam, neatsižvelgiant nei į oro sąlygas, nei į gyventojų interesus, - "Šiauliai plius" savaitraščiui sakė namo bendrijos pirmininkė Jolita Kaupienė. – Nieko nepranešus, nieko neįspėjus. Kodėl kenčia niekuo nekalti žmonės? Bendrija nenusižengė įstatymams, mes niekuo nekaltinami!" J. Kaupienė pasakojo, kad vasario 10 d. bendrija gavo STT pranešimą, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi trim mėnesiam sustabdomi vykstantys namo modernizavimo darbai, tačiau gyventojai apie galimą darbų nutraukimą iš anksto nebuvo informuoti. Darbai buvo tiesiog sustabdyti, visiškai neatsižvelgiant į oro sąlygas, neįvertinant papildomų nuostolių, kuriuos gali patirti gyventojai. Taigi gyventojams niekas neatsakė ir į klausimus, kada renovacija bus pratęsta, užbaigta, kas atlygins gyventojams patirtą finansinę žalą. Pasak bendrijos pirmininkės J. Kaupienės, bendrija renovacijos darbams ruošėsi iš anksto pagal visus metodinius reikalavimus, nenusižengdama jokiems įstatymams. 2009 m. birželio 12 d. namo bendrija su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra sudarė sutartį dėl valstybės paramos gavimo. Galiausiai iš valstybės buvo gauta ir parama: seniai buvo stovima eilėje, namas atitiko visus reikalavimus. Namo bendrijos valdybos narė savaitraščiui teigė, kad prieš nutraukiant darbus pirmiausia reikėjo gerai apsvarstyti renovacijos sustabdymo pasekmes ir kai kuriuos pradėtus darbus tiesiog užbaigti. Tokiu būdu būtų išvengta didesnių nuostolių. Konkurso nugalėtojas – brangesnis rangovas Bendrija iš Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros siūlomų konkurso vykdytojų pasirinko UAB "Projektų rengimo centras", kuri pasiūlė mažiausią paslaugos kainą, o rangos sutartį pasirašė su UAB "Sanda", kuri buvo antroji iš penkių statybos bendrovių, pasiūliusių mažiausią kainą. Tai padaryti buvo nutarta bendrijos narių visuotiniame susirinkime praėjusių metų spalį. 2009 metų pabaigoje "Sanda" pradėjo vykdyti namo modernizavimo darbus. Lapkritį buvo pakeisti lietaus ir buitinių nuotekų bei karšto vandens vamzdynai. Už šiuos darbus bendrija atsiskaitė butų savininkų ir valstybės paramos lėšomis. Sausį statybininkai pradėjo sienų šiltinimo darbus. Visas dvylikos aukštų namas buvo apstatytas pastoliais ir aptvertas tvora, dvi dvylikaaukščio namo sienos - apie 800 kv. m. - padengtos vata "Paroc". Tačiau vasario 10 d. darbai buvo sustabdyti. Genda šiltinimo medžiaga Specialistų teigimu, šiltinimo vata negali likti neuždengta vienokiu ar kitokiu šiltinimo sluoksniu ilgiau nei dvi savaites. Dabartinėmis oro sąlygomis ši šiltinimo medžiaga greitai drėksta ir nebeatliks savo funkcijos. "Mes nesutinkame, kad po trijų mėnesių būtų palikta ta pati vata, - susirūpinusi kalbėjo namo gyventoja Emilija Leviškienė. - Vadinasi, teks ją nuimti". Pasak E. Leviškienės, jau mėnuo darbai stovi vietoje. Tuoj ims drėkti, pelyti kambario sienos – reikės remonto. O kas už tai sumokės? Namo renovacijos darbus atliekantys statybininkai taip pat gerai žino, kad po trijų mėnesių šiltinimo vatą teks nulupti - ji nebetiks naudoti. Deja, susidariusios situacijos neprisistatęs UAB "Sanda" atstovas nenorėjo komentuoti: "Mes nežinome, kodėl nutraukti darbai. Yra skundas iš teismo ir liepta darbus atidėti." Gyventojų toks paaiškinimas, žinoma, neguodžia. Blogai yra visiems. Vieni nerimauja dėl šlampančių apšiltinimo medžiagų, kiti – dėl pragręžiotų namo sienų, tvirtinant karkasą ir metalinius laikiklius - jos labiau praleidžia šilumą. "Mums ir vėl nuostolis, - atvirai piktinosi bendrijos narė E. Leviškienė.- Nebedengiamos, pragręžinėtos plytos trupa... Kodėl turime visa tai patirti?" Finansiniai nuostoliai auga Bendriją sudaro 48 butai, iš viso jau nukentėjo apie pusę namo gyventojų. Pagal sutartį su banku nuo nepanaudotos paskolos sumos bendrijai kasdien skaičiuojama 0,2 proc. palūkanų, o paskolos suma – milijonas litų. "Jei renovacijos darbai būtų visiškai nutraukti, netektume pusės milijono litų valstybinės paramos", - teigė Jolita Kaupienė. Bendrijai nesuspėjus laiku įsisavinti paskolos, ji prarastų galimybę ir kreiptis į "Invegą" dėl draudimo garantijos perskaičiavimo. Tai gyventojams gali kainuoti dar apie 9000 Lt papildomų išlaidų. "Vieni butai už renovaciją sumokėjo iš karto, kiti privalėjo imti paskolą. Darbai stovi, o palūkanas vis vien mokame", - susidariusią situaciją apibūdino J. Kaupienė. "Mūsų name nėra turtuolių, besimaudančių pinigų jūroje, - teigė Emilija Leviškienė. - Daugelis namo gyventojų – pensininkai. Ir visi apiplėšinėjami vienodai." Baiminamasi dėl saugumo Vykstant namo modernizavimo darbams, už darbų saugą buvo atsakingi statybininkai. Kadangi darbai nutraukti, atsakingų už darbų saugą kaip ir nebėra: teismo nutartyje tai nenumatyta. "Aš tų pastolių nepastačiau ir žmonių nesugaudysiu", - piktinasi namo pirmininkė Jolita Kaupienė. Tačiau dvylikaaukščio namo gyventojai nerimauja dėl kitų žmonių, ypač vaikų saugumo, juk juos itin traukia "negyvi" objektai. "Tie, kurie nutraukė darbus, tegul ir atsako už saugumą. Šiuo atveju aš nesu atsakingas. Mums uždrausta įžengti į teritoriją - privalome laikytis teismo nutarimo", - nepasitenkinimą "Šiauliai plius" savaitraščiui išreiškė ir atsakomybės atsikratė bendrovės "Pastatų konstrukcijos" techninės priežiūros vadovas Vilius Mikelaitis. Tikimasi laimingos pabaigos Žala, kurią patiria namo gyventojai, yra milžiniška. Jie ne tik už namo renovaciją mokės bankui iki gyvos galvos (bent jau daugelis namo gyventojų), tačiau ir visą gyvenimą jausis kažkieno aferų įkaitais. Nebent Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas viską pakeistų. Namo bendrija labai to viliasi.
- Tėvynės ilgesys gyvas emigranto širdyje
-
Socialinių tyrimų specialistai nustatė, kad trečdalis Lietuvos gyventojų save laiko patriotais. O kaip yra su užsienio lietuviais, kurie patyrė tėvynės netekties jausmą, dažnai vadinamą "Maironio sindromu"? Kas užsienio lietuvaičiui yra patriotizmas ir Kovo 11-oji?

| |