Irena BUDRIENĖ
Šiaulių rajone susikūrė švietimo įstaigų direktorių asociacija, kurioje dabar yra 36 nariai. Pasak asociacijos įkūrėjų, ši visuomeninė organizacija padės savivaldybei formuoti švietimo politiką rajone, sieks bendradarbiauti, panaudojant vadybinį ir intelektinį švietimo įstaigų vadovų potencialą.
Vaikas - ant miesto ir kaimo ribos
Valdybos narys, Bazilionų mokyklos direktorius Rimantas Gorys sako: "Turime būti avangardas, nes atstovaujame mūsų bendruomenėms, tėvams, vaikams. Jeigu rajono valdžia spręs be mūsų, prisiims per didelę atsakomybę, gyvens tik šia diena. Beje, tos atsakomybės ir platesnio mąstymo trūksta." Anot asociacijos pirmininko, Kairių mokyklos direktoriaus Artūro Kulikausko, kai savivaldybių tarybų nariais nebegali būti mokyklų direktoriai, susidarė situacija, jog švietimo reikalus sprendžia ne specialistai – statybininkai, inžinieriai, žemdirbiai. Per didelė prabanga yra nepasinaudoti švietimo įstaigų vadovų patirtimi, kurios semtasi bendraujant su kolegomis ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos šalių.
Šiaulių rajone, kaip ir visoje šalyje, sparčiai mažėja mokinių. Per metus sumažėja 400 mokinių – išnyksta viena didelė mokykla.
Rimantas Gorys stebisi požiūriu, jog mažėjant vaikų reikia uždaryti mokyklas. Tada telieka žingsnis iki kaimų ir miestelių sunykimo. Pedagogui neramu, kad niekas dėl to nesijaudina ir nepaklausia savęs, kodėl vis dėlto tų vaikų mažėja. "Kalbant apie Bazilionų kraštą, nedaug trūksta, kad neliktų mokyklos ir neliktų miestelio. Kita vertus, nedaug reikia pastangų, kad išsilaikytų mokykla ir miestelis būtų gyvybingas. Kol funkcionuoja mokykla, darželis, ambulatorija, paštas, tol miestelis yra gyvas, patrauklus ir ten nėra apleistų namų – be langų ir durų. Neaišku, kas bus po dešimties metų, jeigu nieko nedarysime, kad sulaikytume tuos žmones, kurie dar ten gyvena, ir suaktyvintume gyvenimą regionuose", – mintimis dalijasi R. Gorys. Jo manymu, jei požiūris nesikeis, ateityje liks tik metropolijos: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai.
Anot A. Kulikausko, jei atsisakoma, pavyzdžiui, Bazilionų mokyklos, teritorijoje nuo Šiaulių iki Tytuvėnų vaikai lieka be galimybės įgyti vidurinį išsilavinimą. Nesirūpinama, kad priemiestiniuose ir rekreaciniuose miesteliuose - Aukštelkėje, Bubiuose, Kurtuvėnuose, kuriuose kuriasi jaunos šeimos, būtų sudarytos pačios geriausios sąlygos švietimui, būtų sukurta stipri mokymo bazė. Europoje vyrauja priešingos tendencijos. Kadangi žmonės mieliau gyvena ne didmiesčiuose, o priemiesčiuose, tai ir prestižinės mokyklos įsikūrusios priemiesčiuose. Atsisakoma didelių mokymo "fabrikų". Tokią tendenciją lemia užmiesčio mokyklų privalumai: sveikesnė ir saugesnė aplinka, mažesnė bendruomenė, kurioje kiekvienas vaikas yra matomas ir kartu jam suteikiamas kokybiškas mokymas.
R. Gorio nuomone, dėl priemiesčio mokyklų reikia labai rimtai kalbėtis ne tik su rajono, bet ir su Šiaulių miesto valdžia. Pietinė miesto riba buvo nukelta ir greitai Aukštelkė gali būti prijungta prie miesto. Ne paslaptis, kad ir Bubių sodai prie tvenkinio, Bubiai, Kurtuvėnai tampa miesto miegamaisiais rajonais. Pavyzdžiui, Aukštelkėje gyvena daug jaunų šeimų, kuriose yra po du tris vaikus, bet nežino, kad ten yra mokykla. Jeigu ir toliau bus laikoma tokia nušiurusi mokykla, kurioje net salės nėra, tai ji ir nepritrauks vaikų. Savivaldybėms pavesta pačioms spręsti šias problemas, o vaikas lieka ant ribos tarp miesto ir kaimo. Receptas, kaip pritraukti mokinių, paprastas – padaryk mokyklą modernesnę, sudaryk sąlygas, ir norinčiųjų mokytis netrūks.
R. Gorys neslepia, kad klaida buvo padaryta dėl Bubių mokyklos, kuri netapo vidurine. Bazilionų mokykla irgi buvo pasmerkta, tačiau jai 2000 m. pritaikyta išimtis ir leista likti vidurine. "Galėjo injekcijų neduoti, tada būtume numirę, bet dabar gyvuojam", – sako direktorius.
Kaimo kokyklose - nauja mokytojų karta
Asociacijos įkūrėjai siūlo ieškoti galimybių, kad miesteliai, turintys ilgametes tradicijas bei rekreaciniu požiūriu patrauklias vietas, kur žmonės kuriasi, neliktų be mokyklų.
Pasak A. Kulikausko, anksčiau buvo kalbama, kad kaimo mokyklose neva nekokybiškas mokymas. "Galiu galvą dėti, kad mokymas niekuo nesiskiria. Mitas, kad kaimo mokykloje dirba mokytojos, kurios pamelžia karvę ir vėl grįžta į pamokas. Į kaimo mokyklas atėjo nauja mokytojų karta. Pavyzdžiui, Kairių mokykloje dirba ne vienas mokytojas, kuris išsilavinimą įgijo užsienyje. Kaimo mokyklų auklėtiniai laimi šalies ir tarptautinėse olimpiadose. Bazilionų mokykla yra tarp geriausiai plėtojančių turizmą, Meškuičių – viena sportiškiausių šalyje. Tokių pavyzdžių galima išvardyti ir daugiau", – tikina jis.
Rajono mokyklų vadovai skundžiasi, kad atvažiuoja miesto mokyklų atstovai ir nekorektiškais būdais agituoja vaikus mokytis Šiauliuose. Tam pasitarnauja ir ydingas mokinių pavežėjimo įstatymas, kuris sako, kad mokinys turi būti pavežamas iki 30 kilometrų atstumu. Kairiškis, užsinorėjęs mokytis Šiauliuose ar Bazilionuose, bus pavežėtas, ir už tai sumokės valstybė. Vadovai įsitikinę, kad vaiko pavežėjimas turi būti užtikrintas tik iki artimiausios mokyklos. Šiuo metu valstybė sumoka už visą mokinių judėjimą ir važinėjimą, o tai sukelia daug maišaties.
Kad švietimo įstaigų pasiskirstymas rajono teritorijoje turi trūkumų, rodo kai kurie nelogiški sprendimai. "Pykšt, ir statom mokyklą viduryje miškų Raudėnuose. Kai statyba pradėta, ten buvo 200 mokinių, dabar jų yra 100, o kai mokykla bus baigta, liks 50. Jeigu būtų tariamasi su vadovais, manome, sprendimai gimtų kitokie – būtų suremontuotos tos mokyklos, kurios reikalingos, pavyzdžiui, Aukštelkės", – sako asociacijos nariai.
Mokyklų vadovai siūlo tobulinti švietimo įstaigų tinklą ir numatyti ilgalaikę mokyklų perspektyvą. Kas bus su Meškuičiais ir Naisiais, kas – su Kairiais ir Šilėnais, su Raudėnais ir Dirvonėnais, kur yra po dvi mokyklas penkių kilometrų spinduliu? Kodėl negalėtų būti susietos Aukštelkės, Gilvyčių, Bazilionų, Kurtuvėnų, Bubių mokyklos?
Pagaliau Kuršėnai, kur yra keturios bendrojo lavinimo ir viena profesinė mokykla, kokia jų ateitis? Į šiuos klausimus galėtų atsakyti strategija, bet ji nekuriama. Ilgalaikė perspektyva turi būti kuriama ne ministerijoje, bet būtent čia, vietoje.
Anot asociacijos narių, "mokinio krepšelio" rajono mokykloms pakanka, tačiau aplinkos lėšų trūksta. Tai irgi rodo, kad mokyklų tinklas nėra sutvarkytas.
Jonas Novogreckis, Šiaulių rajono mero pavaduotojas, atsakingas už švietimą, sako, kad asociacijos įsikūrimas yra sveikintinas dalykas: "Tegul tik vienijasi, teikia pasiūlymus, ypač priimant Tarybos sprendimus. Tiesa, tą galimybę jie turėjo ir anksčiau, į vadovų nuomonę visada buvo atsižvelgiama. Svarbiausi švietimo įstaigų tinklo optimizavimo darbai atlikti 2005–2008 metais. Šios kadencijos Taryba nepanaikino nė vienos mokyklos, tik prie Gruzdžių gimnazijos įkūrėme Šiupylių skyrių. Su visais kalbamės, diskutuojam, ieškom kompromisų, būdų, kaip išlaikyti kaimuose ir miesteliuose švietimo ir kultūros įstaigas. Planuojame įsteigti daugiafunkcius centrus, kur po vienu stogu, pavyzdžiui, Kurtuvėnuose, įsikurtų ir bendruomenė, ir mokykla, ir kultūros įstaiga."
