�IAULIAI plius - Archyvas

(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2010-06-25

Tema

ES nebegali b�ti "motina maitintoja"

Eva JAGMINAIT�

Prieš savait� Briuselyje pos�d�iavusi Europos vadov� taryba suko galv�, kaip �gyvendinti nauj� pa�angi� darbo viet� k�rimo ir ekonomikos augimo strategij� "Europa 2020". Šia programa ne tik siekiama sukurti bendr� strategij� krizei �veikti, bet ir S�jungai sudaroma galimyb� sutelkti vis� šali� politikas bei valstyb�ms nar�ms imtis ry�tingesni� koordinuot� veiksm�. Nuspr�sta �vesti Europos semestr�, labiau kontroliuoti valstybi� biud�etus. K� tai reiškia išvertus � paprast� kalba? ES nebegali dosniai dalyti milijon� valstyb�ms, kurios kartais "motinos maitintojos" dosnumu piktnaud�iauja.

Svarbiausias Europos vadov� taryboje patvirtintas projektas "Europa 2020". J� �gyvendinti prival�s visos ES šalys nar�s.
LR Prezident�ros archyvo nuotr.

"�gyvendinkit, o mes pri�i�r�sim"

Bendroje strategijoje išskirti penki svarbiausi tikslai. Svarbiausias - skatinti aktyvesn� jaunimo ir vyresni� �moni� bei �emos kvalifikacijos darbuotoj� integravim� � darbo rink� bei padidinti 20-64 met� �moni� am�iaus grup�s u�imtumo lyg� iki 75 proc. Numatoma gerinti mokslini� tyrim� technologin�s pl�tros s�lygas, suma�inti šiltnamio efekt� sukelian�i� duj� kiek� iki 20 proc., gerinti švietimo lyg�, ma�inti skurd�. Nors vis� tai atrodo lyg skamb�s š�kiai, šalys �sipareigoja šiuos tikslus per dešimt met� �gyvendinti.

Europos Komisija savo ruo�tu �m�si ne�prast�, prieš kelerius metus net ne�sivaizduojam� veiksm�. �sp�jo, jog kontroliuos, vadovaus ir pri�i�r�s, kaip laikomasi "Europa 2020" strategijos. Anot Lietuvos delegacijos atstov�, dalyvavusi� Europos vadov� tarybos susitikime, tai toli gra�u nereiškia, kad ES atstovai tikrins kiekvien� išleist� eur� iš j� skirt� pinig� �vairioms šalims. Tuo labiau, pašalin�s šalys ne�ada kištis � �vairi� vyriausybi� biud�eto formavim� ar nurodyti deficito ma�inimo priemones. EK �sipareigoja tik steb�ti, kaip valstyb�s �gyvendina savarankiškai pasirinktas priemones, ir reikalaus paviešinti šali� išlaidas ir pajamas. Tiesa, tokiam sprendimui labiausiai priešinasi Did�ioji Britanija.

Kriz� iš peties kirto visoms šalims nar�ms

Nors kai kurios valstyb�s nar�s, taip pat ir Lietuva, šiemet patvirtino pernelyg optimistinius biud�etus, bus siekiama, kad jie b�t� atitinkamai �gyvendinti, o deficitas neviršyt� 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Visos valstyb�s nar�s privalo siekti fiskalinio konsolidavimo, papras�iau tariant, bendros mokes�i� politikos, kuri suma�int� šalies deficit�. Lietuvai iki šiol šiai s�lygai �vykdyti tr�ko 4,5 milijardo lit�, 1,5 milijardo pavyko surinkti suma�inus pensijas ir pašalpas. Šiuo metu šalies u�davinys - mokes�iais surinkti dar tris milijardus. Ar v�l bus didinami mokes�iai, karpomos pašalpos ar kitokia našta dedama mokes�i� mok�tojams ant pe�i�? Kol kas šis klausimas neatsakytas, ta�iau kalbama apie tai, jog deficit� gal�t� gerokai suma�inti grie�tesn� šeš�lin�s ekonomikos kontrol�.

Koki� �tak� Europos vadov� tarybos sprendimai tur�s Lietuvai?

Prezident� Dalia Grybauskait� priimtus sprendimus vadina strateginiais ir svarbiais Lietuvai, kadangi visos bendrijos šalys, siekdamos stabilizuoti finans� rinkas, atliks bankin�s sistemos patikimumo test�. Lietuvoje tok� test� atlikti tur�s Lietuvos bankas bei Finans� ministerija. "Šis testas yra b�tinas tam, kad finans� rinkos gaut� vis� b�tin� informacij� apie šali� nari� bankin� sistem�, kad baigt�si spekuliacijos, kurios, pavyzd�iui, dabartiniu Ispanijos atveju, vyksta be pagrindo", - sak� Prezident�.

Šalies vadov� �sitikinusi, kad siekiant stabilizuoti Europos finansus ir grie�tinant finansin�s kontrol�s priemones nereikia keisti ES sutar�i�, o Europos S�jungos nar�s privalo laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisykli�, netaikant joki� j� švelninan�i� nuolaid�.

Pasak Lietuvos delegacijos atstov� po vadov� susitikimo, valstyb�ms nar�ms nacionaliniu lygiu teks priimti svarbius sprendimus, kad �gyvendint� keliamus reikalavimus. Svarbu panaikinti ekonomikos augimo kli�tis, per�i�r�ti šali� pagrindinius tikslus, nacionalin�se programose nurodyti, kaip tai bus daroma.

Šalies strategijoje privalu pl�toti bendr� �em�s �kio ir sanglaudos politik�. Svarbus �našas � nauj� strategij� - tvarus, produktyvus ir konkurencingas �em�s �kio sektorius. Prioritetas teikiamas ekonomikos augimui ir u�imtumo skatinimui kaimo vietov�se, s��iningai konkurencijai, visapusiškam valstyb�s sektori� bendradarbiavimui. Europos vadov� taryb� itin palankiai �vertino Mario Monti pateikta ataskaita d�l bendrai rinkai skirtos naujos strategijos, o konkre�ius si�lymus, kaip toliau j� reik�t� �gyvendinti taryba aptars gruod�io m�nes�. Dabar jau aišku, kad iki 2015 met� bus siekiama sukurti vien� bendr� skaitmenin� rink�.

Svarbu drausminti valstybes

Anot Europos vadov� tarybos dalyvi�, kriz�s metu išryšk�jo ekonomikos valdymo tr�kumai, kuriuos neatid�liotinai reikia ištaisyti. Šie tr�kumai �vardijami pagrindine prie�astimi, kod�l nukent�jo valstybi� biud�etai ir bendra makroekonomika. Briuselyje pos�d�iav� vadovai tikisi, kad grie�tesn� kontrol� ir �vairi� sankcij� �vedimas bendr� reikalavim� nesilaikan�ioms šalims pad�s ateityje išvengti makroekonomikos nuosmukio. Ta�iau pirmiausia Europai reikia išlipti iš dabar susidariusios duob�s. "Lietuva remia ekonomin�s politikos koordinavimo ir prie�i�ros stiprinimo iniciatyvas. Grie�tinant finansin�s kontrol�s priemones, nereikia keisti Europos S�jungos sutar�i�, o valstyb�s nar�s privalo atsakingai laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisykli�, netaikydamos joki� j� švelninan�i� nuolaid�. Mes remiame iniciatyv� stiprinti ES valstybi� nari� atsakomyb� u� prisiimtus �sipareigojimus", - teigia prezident� Dalia Grybauskait�. Ji teigiamai �vertino Europos vadov� tarybos sprendim� sustiprinti Stabilumo ir augimo pakt�, numatant sankcijas ES šalims, kurios nevykdys pakto reikalavim�, leisdamos šalyje didesn� nei 3 proc. biud�eto deficit�.

Konkre�ios sankcijos bus pristatytos finans� ministr� ir pateiktos vadovams vienoje iš Europos vadov� taryb� ruden�. Taip pat sutarta prad�ti taikyti rinkliavas bankams. Tai padidint� j� atsakomyb�, o sukauptos l�šos suformuot� apsauginius rezervus kriz�s atveju. Šie strateginiai sprendimai pad�s sustiprinti finans� rink� stabilum� ir �galins sušvelninti arba išvengti skaud�i� finansini� krizi� ir j� padarini� ateityje ES šalyse.

Išgirstas ir Lietuvos prezident�s si�lymas

ES vadov� taryba pritar� Lietuvos prezident�s anks�iau pareikštai iniciatyvai ir patvirtino susitikimo išvadose nuostat�, jog Europos S�jungos ekonomikos augimui u�tikrinti b�tina panaikinti tokias kli�tis kaip neišpl�tota infrastrukt�ra, �skaitant ir energetikos bei transporto jungtis. "Energetiniai objektai, pvz., elektros ir duj� jungtys, aukš�iausiu lygiu pripa�inti europinio masto prioritetais. Tai reiškia, kad jie bus prioritetiškai pri�i�rimi ir finansuojami. D�iaugiuosi, kad � Lietuvos interesus buvo visiškai atsi�velgta", - �sitikinusi D. Grybauskait�.

Anot prezident�, sud�tinga finansin� situacija Ispanijoje nekelia jokio pavojaus euro zonai ir Europos ekonominei b�klei, o jei prireikt�, Ispanija gali kreiptis paramos � special� paramos fond�.

Tiesa, Lietuvos vadov� pa�ym�jo, kad labai svarbu, jog tas pa�ias priemones taikyt� ne tik ES valstyb�s, bet ir G20 šalys.

Vagys per Jonines nepoilsiauja

Gaila SMAGRI�NIEN�, Šiauli� apskrities VPK atstov� spaudai

Šiauli� apskrities policijos pareig�nai intensyviai rengiasi ilgajam savaitgaliui. Siekiant u�tikrinti vieš�j� tvark� ir eismo saugum�, parengti priemoni� planai, bus organizuojamos tikslin�s policin�s priemon�s.

Per šventes vagys�i� padaug�ja

Vagys darbuojasi be šven�i�, atostog� ir poilsio dien�. Statistika rodo, kad vagys�i� ir pl�šim� per šventes padaug�ja. Profesin�mis vagi� švent�mis tradiciškai tapo Naujieji metai ir Jonin�s. B�tent tomis dienomis �mon�s da�niausiai kur nors išva�iuoja, palieka namus be prie�i�ros. Be to, gyventojai b�na atsipalaidav�, d�l alkoholio prarad� budrum�. O ko daugiau vagiui reikia? B�kite budr�s ir nepamirškite pasir�pinti savo turto apsauga, kad nepatirtum�te dideli� finansini� nuostoli�.

Pasir�pinkite patalp� ir jose esan�i� daikt� saugumu

Nesl�pkite pinig�, juvelyrini� dirbini� ir kit� brangi� daikt� drabu�i� spintose, po �iu�iniu ar kitose vietose. "TNS Gallup" Lietuvoje atlikta nuteist�j� apklausa rodo, jog vagims gerai �inomos šios slaptaviet�s. Jei �ia verting� daikt� ir nelaikote, neskub�kite d�iaugtis – vagys �ino ir visas kitas sl�ptuves: šaldytuv�, knygas, maisto produktus, orkait�, g�les, grindis, rankines, dokument� laikymo vietas, �iu�inius, ventiliacijos angas, paveikslus, spintas, pagalves, kruopas, karnizus, gara�us, sand�liukus. Jei atpa�inote savo slaptaviet�, akivaizdu – ji jau nebeslapta.

Nuteist�j� apklausos rodo, kad geid�iamiausias pl�šiko grobis – pinigai ir banko kortel�s, papuošalai, mobilieji telefonai, kompiuteriai, vaizdo bei garso aparat�ra, buities technika. Paklaus�s ir dokumentai su svarbiais asmeniniais duomenimis, kurie, anot nuteist�j�, yra absoliu�iai nesaugomi – tiesiog guli sud�ti stal�iuose ir laukte laukia suk�iautoj�, dokument� klastotoj� apsilankymo. Tod�l pinigus patartina laikyti bankuose, o vertingus daiktus – saugyklose ar seifuose, kuri� neb�t� �manoma išnešti.

Skubant � sve�ius ar išvyk�, padaug�ja išsiblaškiusi� �moni�, kurie pamiršta u�daryti langus, balkono duris, netgi duryse palieka buto raktus. Visada patikrinkite, ar nepalikote atidaryto buto lango ar pravert� balkono dur�. Išva�iuodami kelet� dien�, susitarkite su patikimais kaimynais, kad šie, kai j�s� n�ra, pasaugot�, išimt� spaud� iš pašto d��ut�s. U� tai b�kite pasiruoš� pasaugoti j� namus, kai jie bus išvyk�.

�staig� ir organizacij� darbuotojams taip pat reik�t� pagalvoti apie tai, kaip neprisikviesti ilgapirš�i�. �sivaizduokite pirmame aukšte esan�i� �staig� dideliais langais. Baig�si jos darbo laikas, o prie pat lango u� plono stiklo paliekamas kompiuteris. Vagišiui ar narkomanui pama�ius tok� vaizd� tikrai sunku atsispirti, nes grobis - lengvai pasiekiamas. Jam nieko nereikia daryti, tik išdau�ti lang�, pasiimti daikt� ir pasikišti po striuke. O problem� parduoti - joki�. Tad baig� darb� visada u�skl�skite �aliuzes.

Automobilyje paliktais daiktais neviliokite ilgapirš�i�

Kelion�je reik�t� laikytis taisykl�s: nepalikti savo asmenini�, net ir neverting� daikt� automobilyje. Vagis negali �inoti, kad j�s� rankin�je ar švarko kišen�je n�ra nieko vertingo. Jeigu vis d�lto daiktus paliekate automobilyje, tai pasl�pkite juos taip, kad neb�t� akivaizd�iai matomi.

Dokumentai ir pinigai visada tur�t� b�ti su jumis. Vis� pinig� nenešiokite pinigin�je, išd�liokite juos keliose vietose ir stenkit�s nenešioti rankin�s u� nugaros. Gatv�je, visuomeniniame transporte, �moni� susib�rimo vietose prispauskite jas ar�iau k�no. Jei ši� patarim� pro ausis nepraleisite, vagims tikrai apsunkinsite j� darb�.

atgal

� prad�i� � vir��

Festivaliai ir did�iosios �vent�s

Ie�koti