Rièardas JAKUTIS

Jurga Ivanauskaitë, Janina Mišèiukaitë, Gintaras Beresnevièius, Vytautas Pociûnas, Raimundas Sliþys, Vytautas Kernagis ir daugybë kitø. Ápusëjus balandþiui, vël nauja netektis – "Jonio" bûgnininkas, ilgametis "Nerijos", M. Surauèiaus ir kitø garsiø ansambliø muzikantas Algirdas Šiuipys... Vienus pakirto klastinga vëþio liga, kitø širdis pavargo... Išeina visa karta. Karta tø, kurie gimë 6-ajame dešimtmetyje. Karta, kurios, kaip kaþkas taikliai pastebëjo, nei prieš tai ëjæ, nei po jø iki galo nesuprato ir galbût neávertino.

Màstydamas apie šià kartà vis prisimenu rašytojà Jurgá Kunèinà, kuris yra sakæs, kad tai atitarnavusi sovietinëje armijoje, išstudijavusi KPSS istorijà ir moksliná komunizmà karta, apmulkinta, prasigërusi, davusi pradþià saviþudþiø bumui. Išvardytieji bûtent buvo tie, kurie stengësi, kad jø karta visai neprasigertø, nes bent truputëlá, kaip vëliau pasakë Vytautas Kernagis, vilties ir Dievo turi bûti.

Jie gimë, kai dar buvo kalbama apie Stalinà, ir augo brandaus socializmo epochoje. Kai kurie jø gimë Sibire. Girdëjau dar vienà irgi teisingà pastebëjimà, jog rusiška dvasia jø nesugadino, gyvenæ sovietmeèiu jie ágijo svarbø dalykà – ironijà.

Negalima nesutikti ir su kitu, išsakytoms mintims prieštaraujanèiu teiginiu, kad jie buvo romantiški ir švarûs. Dráso kalbëti apie laisvæ, skaitë Selindþerio "Rugiuose prie bedugnës", Keruako "Kelyje" ir kitas knygas, þiûrëjo "Palaimink þvëris ir vaikus", "Smëlio karjerø generolus" ir kitus filmus, klausësi lyrinës "The Rolling Stones" dainos "Ledi Dþein" ar maištingos "The Beatles" "Tvistas ir šauksmas". Visad sutiksiu, jog jie Þalakevièiaus, Vaitkaus ar Antanëlio kûryboje sugebëjo áþvelgti tai, ko šiandien niekas nemato. Jiems Šocikas, Tamulis ir Paulauskas reiškë daugiau nei dabartiniam jaunimui Alekna ar Jasikevièius. Sportininkai jiems buvo paprasti þmonës, kurie neretai, kaip ir jie, savo dienas baigë skurde.

Jie mokëjo dþiaugtis maþais ir paprastais dalykais, kuriø šiandien niekas nesuprastø ir nenorëtø suprasti, giliau màstyti, nes, girdi, kam tai. Buvo tokia daina: "Pušies viršûnëj paukštukas nusišovë, nes jis þinojo viskà ir viskà jis suprato..." Tuoj visi imdavo svarstyti: "Kà jis þinojo, kà jis suprato?"

Pasibaigus kadencijai, pareigas paliekanèio Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kûrio þurnalistai paklausë, kà daryti, jei Airijoje lietuviø šeimoje gimæs vaikas tampa Airijos pilieèiu. "Tegu airiai ir suka galvas. Neuþsikraukime viso pasaulio rûpesèiø. Mûsø pilieèiams gimë vaikas uþsienyje ir tiek", - atsakë teisininkas. Nesakau, kad atsakymas blogas, tiesiog jis atspindi laikmetá.

"Nebûk pernelyg jautrus", - šiandien sakoma ano laikmeèio jautriam þmogui. Ir anø laikø skundo "Man sielà skauda" šiandien, ko gero, niekas nesuprastø.

Kalbant apie 6-ajame dešimtmetyje gimusius arba Vytauto Kernagio kartà, nes po Vyto mirties daug kas jà taip ëmë vadinti, negalima pamiršti muzikos. Tai bemaþ buvo svarbiausia. Liuksemburgo arba bent Lenkijos radijas, iš uþsienio parveþamos ar atsiunèiamos plokštelës buvo svarbiau uþ duonà. Nuo 7-ojo dešimtmeèio vidurio Lietuvos jaunuoliai entuziastingai puolë droþti gitaras ir burtis á muzikines grupes. Beveik visos šio laikotarpio grupës buvo susikûrusios vidurinëse ir aukštosiose mokyklose. Vilniuje - "Vienuoliai", nes A. Vienuolio mokykloje; Kæstuèio Antanëlio grupë, vëliau pasivadinusi "Spalvos" pagal vienos iš savo dainø pavadinimà; "Gëliø vaikai" su Stasiu Daugirdu, kuris bûrë jaunimà ir ugdë naujàjà kartà (Algis Ramanauskas-Greitai - vienas iš jo mokiniø); pagrindinës Kauno roko grupës buvo "Kertukai", kuriuos subûrë ir vadovavo studijuoti á Kaunà iš Šiauliø atvykæs šviesios atminties Gediminas Jurgilas, "Vaizbûnai", "Dainiai" (juose grojo ir dabartinis kultûros ministras Jonas Juèas, o átaigiausiai nuskambëdavo daina "Baltas kryþius" iš "Czerwone Gitary" repertuaro), "Raganiai", "Gintarëliai", "Aitvarai", "Nuogi ant slenksèio" ir kt. Iš kitø Lietuvos miestø minëtini Druskininkai, kur jau net 1965 metais susikûrë Miko Surauèiaus vadovaujama grupë; 1970 metais Šiauliuose garsëjo "Saulës vaikai", vadovaujami Kazimiero Venclovos. Kadangi naujajai muzikinei madai átakos turëjo grupë "The Beatles", ji buvo pavadinta bitlomanija, o muzikinis stilius – bigbytu. 8-ojo dešimtmeèio pradþioje šalia oficialiosios bigbyto scenos ëmë atsirasti alternatyvioji. Iki tol buvæs daugiau mados atributu, gitarinis judëjimas ágijo ir maištingumo atspalvá. Jau buvo galima áþvelgti pirmàsias tikro roko uþuomazgas. Iš rankø á rankas keliavo naujausi "Led Zeppelin", "Deep Purple", "Pink Floyd" ir kitø grupiø albumai, išgirsta apie 1969 metø Vudstoko festivalá.

Svarbus hipiško gyvenimo bruoþas - aistra keliauti, noras plësti savo akiratá bei uþmegzti naujas paþintis su panašø gyvenimo bûdà propaguojanèiais jaunuoliais kituose miestuose. Daþniausiai buvo keliaujama "tranzuojant", reèiau traukiniais. "Tranzavimà" hipiai perëmë iš bitnikø ir Dþeko Keruako romano "Kelyje". Pagrindiniai kelioniø centrai – pravaþiuojant Rygà nuvykti iki Talino, o vasara buvo patogiausias metø laikas "tranzuoti" á Palangà ar Kuršiø nerijà. Dël pro Šiaulius vykstanèiø traukiniø á Rygà ir Talinà ne vienà garsø ano meto hipá buvo galima išvysti ir mûsø mieste. Hipiai visoje plaèioje Sovietø Sàjungoje daþnai jausdavosi kaip namie, nes visuomet atsirasdavo tokiø, kurie savo namuose apnakvindindavo, pavalgydindavo.

Kartai, apie kurià èia kalbu, daug davë mokykla. Keista, kad mokykla, bet þinios tuomet buvo labai vertinamos. Šiame tekste daþniausiai minimas Vytautas Kernagis buvo Vilniaus 23-iosios vidurinës mokinys, kuri šiandien vadinama Simono Daukanto vardu. Tai buvo "Brodo" (Gedimino prospekto) mokykla, išugdþiusi ne vienà garsenybæ. Prisimenama, jog vienas iš išskirtiniø moksleiviø uþsiëmimø bûdavo bandymai vasarà Gedimino prospektu praeiti þiemiškai apsirengus. Kitaip apsirengæs þmogus tuomet keldavo átarimà milicijai ir jeigu pavykdavo, tapdavai didvyriu. Tai buvo tarsi pasipriešinimas sistemai, kuri visus bandë ágrûsti á vienodus kostiumus ir vienodus rëmus. Sako, per vasaros karšèius vilkintis storà þieminá sportiná kostiumà ir dar su šilta kepuraite prospektà perëjo Algimantas Puipa, dabar kino reþisierius, o kitam dabarties reþisieriui Arvydui Ilginiui pavyko prabildëti netgi su slidëmis.

Savàjà Šiauliø J. Janonio vidurinæ mokyklà (dabar gimnazija) prisimenu štai dël kokio dalyko. Irgi, atrodytø, smulkmena, bet áëjus á holà, buvo tokia iš lentø sukalta ir supintos vielos tinklu sutvirtinta rûbinë. Vienà rytà visi buvome nustebinti – rûbinës nebebuvo, visi lentø gardai dingæ, atsivërë erdvus su kolonomis holas. Rûbinë buvo pirmojo aukšto viename iš flangø. Nepatogumø gal ir buvo, bet šiandien visiems aišku – rûbinës išardytojai jaunoms moksleiviø sieloms suteikë vienà pirmøjø groþio ir estetikos pamokø.

Karta, apie kurià kalbu, nestokojo optimizmo. Atrodo, dabar kiti laikai, dþiaukis ir gyvenk, bet kaip tik optimizmo šiandien ir trûksta. Ir neaišku, ar dël to kaltas per daþnas lietus, ar liûdnos mûsø liaudies pasakos. Bet lietaus bûdavo ir anuomet, pasakø pabaigos irgi nepasikeitë. Skaièiau, kad Lietuva pesimizmu lenkia kone visas Europos Sàjungos šalis: vos kas treèias tautietis tiki gerëjanèio gyvenimo perspektyva. Kaip tikri lietuviai dar galime pasidþiaugti, jog "Eurobarometro" atlikti sociologiniai tyrimai rodo visoms ES šalims bendrà tendencijà: maþëja optimistiškai nusiteikusiø þmoniø. Galime pasidþiaugti, bet kas iš to. Ko gero, lengviausia lietuviø optimizmo stokà pateisinti geografine padëtimi ar suversti kaltæ istorijai. Slogiø praeities prisiminimø gausu ne tik Lietuvos, bet ir kitø pokomunistiniø bei Vakarø Europos valstybiø istorijoje, taèiau jie netrukdo þmonëms bûti laimingiems. Laimingo gyvenimo paslapèiø lietuviai galëtø paieškoti atokioje Himalajø karalystëje – Butane, kur, irgi skaièiau, šalies valdþia, prieš imdamasi kokiø nors priemoniø, visada svarsto ne tik kaip priimtas sprendimas paveiks bendràjá nacionaliná produktà, bet ir kokià jis átakà padarys "bendrajai nacionalinei laimei". Remiantis tarptautiniu gyvenimo pasitenkinimo indeksu, kuris apima 178 valstybes, Butanas yra pirmajame dešimtuke, o Lietuva – 155-ta.

Nors daug 6-ojo dešimtmeèio kartos þmoniø išeina, bûèiau neteisus sakydamas, kad ši karta nieko nepaliks. Vël prisimindamas Jurgá Kunèinà, norëèiau jo þodþiais tarti, jog tikrai bûtø neteisinga nurašyti tà kartà. Juk ji lygiai taip pat provincialiai geniali kaip ir ankstesnës lietuviø kartos. Áspaudusi ryškø pëdsakà laike. Daugiau tai padarë menininkai, o ne politikai. Tiesa, senøjø politikø greitai visiškai neliks. Dar viena, na bent dvi Seimo kadencijos, ir ateis gimæ jau Nepriklausomybës metais, nepaþástantys dviveidþio gyvenimo, jeigu iš dabar dar esanèiøjø jo nepasimokys.

Yra dvi skirtingos þmoniø grupës. Vieni þmonës neturtingi, bet išlaidûs, kiti – turtingi ir taupûs. O gyvena jie vienodai.

Oksana LAURUTYTË

Praëjusá šeštadiená kino teatre "Laikas" vyko festivalio "Enter 6" konkursinë trumpametraþiø Šiauliø menininkø ir sveèiø filmø perþiûra bei nugalëtojø apdovanojimai. "Šiaulieèiai turi kuo pasipuikuoti prieš miesto sveèius, mat festivalis turi tradicijas, tæstinumà - pirmajame festivalyje savo darbus pristatæ menininkai šiandien dirba dëstytojais, o darbus festivaliui pristato jau jø mokiniai", - dþiaugësi vienas konkurso organizatoriø ir komisijos nariø menotyrininkas Virginijus Kinèinaitis.

Festivalyje "Enter 6" parodyta išties daug netikëtø, profesionaliø ir originaliø kino filmø, animaciniø filmukø. Povilo LUNGËS nuotr.

Auga talentingi menininkø vaikai

Medijø meno festivaliui "Enter 6" pristatyta per 80 trumpametraþiø meniniø filmø, kuriø vieni buvo labai mëgëjiški, kiti, anot V. Kinèinaièio, gàsdinanèiai profesionalûs. Konkursinei perþiûrai atrinkta 40 meniškiausiø profesionaliausiø filmø. Kûrëjø amþius - nuo paauglystës iki pensinio amþiaus.

Šeštadiená kino teatre "Laikas" vyko konkursinë atrinktø "Enter 6" festivalio trumpametraþiø filmø perþiûra, kurios komisija išrinko nugalëtojus ir juos paskelbë. Nugalëtojai apdovanoti ne tik prizais, raštais, bet ir premijomis.

Perþiûroje demonstruoti ir keliø "S plius" dirbanèiø kûrëjø - Simo Gineikos, Sauliaus Puèinsko ir Mariaus Ratniko - sukurti filmai, kurie sulaukë ávertinimø. "Apie Simà daug gerø þodþiø galiu pasakyti. Jis daug kur dalyvauja ir daþniausiai jo kûriniai pripaþástami jei ne geriausiais tai vienais geriausiø. Simas prisideda ir prie renginiø organizavimo. Tai atvira ir itin kûrybinga asmenybë", - teigë V. Kinèinaitis.

S. Puèinsko sukurtas trumpo metraþo filmas buvo vertas apdovanojimo. Kûrëjas neapdovanotas vien todël, kad buvo komisijos narys. "Apskritai iškilo problema vertinant kûrëjø darbus, mat þinomø miesto menininkø vaikai auga labai talentingi. Tëvai buvo komisijos nariai, tad šiø vaikø darbø negalëjome išskirti. Apdovanojimas áteiktas tik jauniausiam dalyviui - Rièardui Bielskiui. Šio paauglio darbas buvo vertas apdovanojimo besàlygiškai", - sakë V. Kinèinaitis.

Pirmoji vieta - uþ paprastumà ir profesionalumà

Pirmosios vietos laimëtoja pripaþinta kaunietë menininkë Rûta Spelskytë. Jos sukurtas filmukas "Mechanism 2", trukæs vos 4,59 minutës, papirko komisijà savo paprastumu ir profesionalumu. Menininkei skirta 1000 litø premija.

Anot V. Kinèinaièio, R. Spelskytë bandë "apgauti" komisijà pristaèiusi labai paprastà filmà. Ji labai kûrybiškai išaugino átampà. "Nebuvo jokiø specialiøjø efektø, garsas natûralus, bet viskas padaryta profesionaliai. Iš filmo atrodë, kad já sukûrë depresuojanti studentë. Paaiškëjo, kad ši kûrëja studijavo Švedijoje, Paryþiuje ir yra talentinga jauna menininkë. Ji garsi gatvës menininkë, o su jos kûryba šiaulieèiai dar susipaþins", - þadëjo menotyrininkas.

Antros vietos laimëtojas tapo Šiauliø universiteto studentas Andrius Grigalaitis. Uþ vos 59 sekundes trukusá filmà "Anatomija" jam skirta 700 litø dydþio premija. "Šio studento darbai yra ásimintini, jis yra pristatæs ádomià instaliacijà iš senø monitoriø. Labai smagu, kad jis "serga" menu nepagydomai ir kad buvo ávertintas", - sakë V. Kinèinaitis.

Treèios vietos laimëtoju pripaþintas dar vienas ŠU studentas Arûnas Kaèinskas. Dviejø minuèiø trukmës filmas "TV online" jam pelnë 400 litø dydþio premijà. "Darbas labai ádomus, jis stengësi vizualizuoti tai, ko nëra, skverbësi á savo vidø, kad ištemptø kaþkà iš pasàmonës. Jokio pasakojimo, tikrovës vaizdø, o darbas labai ásimintinas", - komentavo menotyrininkas.

Specialius prizus ásteigë ir Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Kultûros skyrius. Uþ originalius filmukus jie skirti Emilijui Jocui, Ignui Kanèiui ir Rièardui Bielskiui. Specialiu prizu apdovanotas ir "S plius" televizijos darbuotojas Simas Gineika.

Visiems perþiûros dalyviams išsiøsti padëkos raštai. Meniškø bet prizais ir premijomis neávertintø darbø autoriai, dalyvausiantys ir kitais metais, bus priimti á kitø metø konkursinæ "Enter 7" festivalio perþiûrà be papildomos atrankos.

Ásigali edukaciniai renginiai

Þiûrovø á kino filmø perþiûrà susirinko itin daug - ne visi rado, kur atsisësti, stumdësi tarpduryje, praëjimuose. "Tai rodo, kad festivalis labai svarbus renginys, kad jis ne koks nors pseudo, o prestiþinis, ugdantis publikà. Jaunimas išsiilgæs vertybiø, nuoširdumo, o jam brukamas pigus "popkornas", kuriuo gali paspringti. O jei to "popkorno" nuryji, jau gali ir nebeatskirti, kur yra menas, o kur - kino pramonë", - sakë V. Kinèinaitis.

Trumpametraþiø filmø konkursui savo kûrybà pateikæ jauni menininkai jauèiasi ávertinti, jiems labai svarbu, kad jie yra kaþkam ádomûs, kad iš jø tikimasi kûrybos, kad jie gali tenkinti savo ir kitø estetiná hedonizmà. "Jie ir raudo, ir dangstësi veidus, ir alpo, rodant jø sukurtus filmus. Juk kûrybos demonstravimas - savojo "aš" apnuoginimas. Tokiø sàlygø Lietuvoj nedaug, ir mes dþiaugiamës, kad "Enter" festivalá surengëm jau šeštàjá kartà", - sakë menotyrininkas.

V. Kinèinaitis ásitikinæs, kad festivaliø organizatoriai eina teisinga linkme, rengdami edukacinius renginius vaikams. Pastarojo festivalio metu vaikai sukviesti á videomeno "abëcëlës" pamokas, kuriose videomeno pradmenø mokë ŠU dëstytojas Remigijus Venckus. "Vaikai nori menà ne tik vartoti, bet ir þengti á já", - sakë menotyrininkas.

Festivalis "Enter" stengiasi šviesti ne tik jaunimà, todël buvo surengta konferencija, skirta medijø asocialumui. Nes medijos ne tik atima sveikà nuovokà, bet ir kuria naujus socialinius ryšius. Juk yra televizijos laidos, kino filmai, kurie skatina þmones burtis á tam tikras grupes. Todël medijos yra ir socialios, ir asocialios.