Rièardas JAKUTIS

Prie baþnyèios vartø stovi stuomeningas vyrukas ir prašo išmaldos. Praeinanti moteriškë já sugëdina:

- Jûs toks jaunas, stiprus. Eitumëte dirbti.

- Kad aš èia ir ateinu po darbo, - atsako šis.

Kasdien skaitydamas gausybæ rinkos analitikø komentarø pasijunti, tarsi lëtai vaþiuotum amerikietiškais kalneliais. Priešmirtiniai, pasaulio pabaigà skelbiantys atleidþiamø darbuotojø klyksmai keièia "rinkos specialistø", nuolat pasiekianèiø bent 20% geresnius investavimo rezultatus nei rinkos vidurkis, optimistinius šûksmus. Taèiau nuliûdino þinia, kad pasaulis susidûrë su nuo pat II pasaulinio karo pabaigos didþiausia ekonomine krize. Kà tik paskelbtos Europos Sàjungos šaliø nariø ekonomikos prognozës. Europos Komisija nebyliai atsiprašo uþ 2008 m. rudens prognoziø optimizmà ir koreguoja jas link tamsesniø. Kas tokiu atveju gali išgelbëti? Ne kartà màsèiau – nebent ironija. Tiesa, gali atsirasti prieštaraujanèiø ir teigianèiø, kad ironija krizës metais yra šventvagiška. Bet nejaugi ištikus krizei tetinka liûdëti, pulti neviltin ir, prisitraukus alaus bokalà ar koká stipresná gëralà, girdi, nervams nuraminti bei uþsimiršti, varvinti á já ašaras. Ironija nuslepia net figûros trûkumus ir dar daug kà. Sugebës nuslëpti ir krizæ. Ar humoristas nëra drauge gyvenimo filosofas? Ironija verèia krizëje ieškoti ko nors linksmo. Pavyzdþiui, trijø kambariø bute – keturi televizoriai (ketvirtas virtuvëje). Ir visi ájungti. Gyvena trys þmonës. Susvetimëjæ. Krizës metu tokiame bute pakaks vieno televizoriaus. Kiek elektros energijos bus susitaupyta. Þmonës šalia susëdæ, þiûrëdami ir komentuodami tà paèià laidà, taps artimesni. Girdëjau apie þmones, kurie kas mënesá perka naujà kilimà, nes nemëgsta siurbti dulkiø. Bent šiek tiek pajudës dulkiø siurblá tampydami. Jau nekalbu apie išmetamas kartà nešiotas kojines, nes tai ne vienas daro (dar vis daro). Prasèiau bus jaunosios kartos atstovams, mokyklos valgykloje kotletais þaidþiantiems tenisà. Tuštesni bus ir namø šaldytuvai. Atveri šaldytuvo dureles po šeštos vakaro, o ten tušèia, tad eini miegoti nevalgæs. Juk daþnai mûsø butuose net po du šaldytuvus. Kam tas antras reikalingas?! Ar nebuvo tau, mielas skaitytojau, taip, kad nusiperki koká nors daiktà, o vëliau grauþies, girdi, kam man jo reikëjo, kur já dëti, juk ne vienà panašø jau turiu? Krizës metu pirksi tik tai, kas reikalingiausia, ir jokia grauþatis nebekankins. Skundþiamasi, kad ástaigos prieš šventes nebesukrapšto keliø tûkstanèiø litø muzikantams uþsakyti. Anokia èia bëda. Kà jau èia prarandate? Neskoningo popso kratiná. Tokiems muzikantams në lito negalima skirti, kad jie pagaliau išnyktø iš mûsø padangës ir nebegadintø klausos bei skonio.

Dabar tik ir tegirdi, kad nieko gero nebus, nes visame pasaulyje irgi krizë, kad teks susiverþti dirþus. Todël kaltøjø paieškos išplëstos nuo Amerikos Didþiojo kanjono per Londonà ir Paþadëtàjà þemæ iki mûsø valdininkø trobeliø Turniškëse. Naujoji valdanèioji dauguma á Vyriausybæ nešasi ne šviesios ateities, o "Krizës áveikimo" planà, kuriame daþniau vartojami þodþiai "naikinti", "maþinti", "apriboti", o ne "skatinti", "plëtoti". Keista, kad sprendimø, kaip išbristi iš krizës, ieškoma naktá, dar keistesnis noras išbristi iš krizës ieškant automobiliø pensininkø garaþuose.

Skaièiau, kad Baltijos šalys jau áþengë á sunkiausià ekonomikos ciklo dalá. Valstybiø ekonomika šiuo metu smunka ypaè sparèiai. Sunkiausi, sako, bus šie metai. Taèiau juk kuo greièiau pasieksime dugnà, tuo greièiau šalies ekonomika stabilizuosis ir vël pradës augti.

Štai tau, tarkime, 65-eri metai. Nustembi. Bet visa kita kaip buvæ. Tas pat tinka ir krizei. Gyvenimas tai juk tæsiasi. Tiesa, krizë atëmë savaitgaliø mokymus Palangoje ar Druskininkuose. Nors negalima pamiršti bet kokiø krizës pamokø, kuriø pagrindinë - labai aiški: nevaidink turtingo. Bet vëlgi – net ligos patale geriau vilkëdamas brangø chalatà.

Renkant prezidentà pirmiausia reikia ieškoti linksmø þmoniø, tuomet tarp tø linksmø ieškoti protingø, tarp jø rasti tvirtus, o tarp tvirtø – padorius. Taip ir kitur. Pavyzdþiui, iš rašytojø reikia irgi rinktis linksmus, iš linksmø - talentingus, tarp talentingø ieškoti protingø, o tarp pastarøjø – trumpø. Bet viskas visur ir visados prasideda nuo linksmø.

Kodël skiriasi šeimos? Visaip aiškinama, bet pamirštama viena – laiko nesutapimai. Štai þmonai norisi šnekëti, o vyrui - ramiai pabûti ir t. t. Krizëje panašiai – nori imti tiek, bet tau gali duoti tik šitiek. Pats premjeras sakë, kad nusirisime á 2007-øjø lygá, o juk 2007-aisiais buvo visai nieko gyvenimas. Klausimas: "Ar tas aktorius, kad yra populiarus, sako pats, ar dar kas nors patvirtina?"

Lauke neapsakomai graþu. Rytas saulëtas, danguje vartosi balti debesys, gaivaus oro gurkšnis - tikra atgaiva. Iš tikrøjø tai niekas nesikeièia - namai tie patys, miestas tas pats, þmonës tie patys, tik kalendoriuje keièiasi skaièiai ir vis girdëti tas ákyrus þodis "krizë". Gráþtanti po atostogø moteris skundësi, kad beveik pusantros savaitës ilsëjosi nuo visokiø kalbø apie krizæ, beveik net buvo jà uþmiršusi, bet kai tik álipo á lëktuvà ir pasiëmë lietuviškà laikraštá, kur pirmasis þodis buvo "krizë", iškart pakeitë já á kaþkoká uþsieniná laikraštá. Ir nors beveik nieko nesuprato, tapo lengviau, negu skaityt kaþkà apie Seimà arba tà krizæ.

Krizë krize, bet švæsti, atrodo, neatprasime. Ir pirkti. Net naktimis. Kai pamatai bûrius besigrumianèiø naktá prie prekybos centrø durø, supranti, kad krizë dar neatëjusi. O štai treèiadienis, pats darbymetis, vidurdienis, "Akropolis", mašinos nëra kur pastatyti. "Tiketos" bilietø kasa, keliø metrø eilë. Vidutiniška vieno þmogaus "stavkë" kasininkei - 200-300 litø. Per atidarymà draugas á pramogø centrà "Akropolá" išvis nepateko. Vyksta akcija - 20% nuolaida stipriesiems gërimams. Daugelis net dëþëmis tempia. O dël šventimø, sako, šventë pavykusi, jei rytà mobiliajam telefone reikia ávesti PUK kodà. O kolektyve kaþkas negerai, jei po pobûvio lieka degtinës. Viskas kaip ir ne krizës metais. Tad dël ko skøstis? Todël, kad bûna kartais ne ta diena, ne ta vieta, ne ta degtinë, ne tie þmonës...

Krizë, bet vis dar gyva reklama. Net jø konkursai vyksta. Skaièiau, kad Anglijos televizijoje laimëjo štai toks vienos alaus rûšies reklaminis klipas: iš pradþiø mes atsiduriame stebuklingoje pasakoje, kurioje mergaitë eina palei upæ, pastebi rupûþæ, atsargiai paima jà á rankas, pabuèiuoja ir ta pavirsta nuostabø vaikinà. Bet istorija nesibaigia: jaunuolis susiþavëjæs þvelgia á merginà, prisitraukia jà, pabuèiuoja ir... ši virsta alaus buteliu, kuriuo jaunuolis pergalingai mosikuoja ore.

O štai prie áëjimo á kavinæ maèiau uþrašà: "Sapaliojimais apie krizæ sotus nebûsi. Dienos pietûs pas mus tik 8 litai."

Pasaulyje siauèianti finansinë krizë vienaip ar kitaip sàlygoja visus: milijardieriai tampa milijonieriais, viduriniojoje klasëje plinta vegetarizmas, daugëja pilieèiø, kurie šiame pasaulyje nebeturi kà prarasti. Belieka dþiaugtis gerosiomis krizës ypatybëmis. Pirmiausia daugybë þmoniø, patyrusiø sukrëtimø, pradës vadovautis savo galva, išsivaduos iš inercijos srauto ir susimàstys, ko iš tikro jiems reikia šiame pasaulyje. Maþiau pirksime visokio blizganèio šlamšto, vadinasi, maþiau šiukšlinsime. Svarbiausia, kad sulëtës gyvenimo tempas, daugeliui nebereikës taip skubëti, lëèiau slinks laikas – jo turësime daugiau.

Skaièiau, kad dël finansinës krizës "Gazpromas" atideda planuotà 396 metrø aukšèio dangoraiþio statybà Sankt Peterburge. Neabejoju, kad ne vienam milijonui šio miesto gyventojø ši þinia pakëlë nuotaikà. Piterio siluetas, bent kol siaus krizë, išliks apytikriai toks, kokiame gyveno Josifas Brodskis, toks, koká per baltàsias naktis yra tekæ matyti. Sankt Peterburgo pavyzdys èia tik tarp kitko. Tas pats ir Vilniuje, ir kituose miestuose. Eseistas Pranas Tamošaitis pasakojo apie savo draugus, pasiëmusius paskolø ir nusipirkusius butø naujuose namuose - antihumaniškuose getuose. Kodël tie naujieji kvartalai buvo projektuojami taip, tarsi visi tie jauni þmonës niekada neturës vaikø, nepajus poreikio sportuoti, pasivaikšèioti, galø gale – pasëdëti ant suoliuko po medþiu. Jei pasaulinë finansinë krizë buvo neišvengiama, tuomet gaila, kad ji atëjo tik dabar, o ne prieš 3-4 metus. Daugybë jaunuoliø nebûtø dešimtmeèiams pakliuvæ á tokias urbanistines dykvietes. Rašytojas tikisi, kad kol tæsis krizë, pasikeis statybø bendroviø poþiûris á klientus, pakis átakingøjø antspaudus dëliojanèiø specialistø mentalitetas ir poþiûris á miesto plëtrà, o kai krizë pasibaigs, Vilnius (o gal ir Šiauliai) pagaliau pradës plëtotis kaip modernus Europos miestas, o ne chaotiškai, tarsi treèiojo pasaulio lûšnynas, kaip buvo iki šiol.

Man gali kas nors papriekaištauti, kad pernelyg daþnai rašau apie krizæ. Bent taip bandau kaþkokius pinigus iš krizës išsilupti. Nors vis šaukti "Krizë! Krizë!" gal ir nevertëtø, nes šaukimu išeiti iš krizës nepavyks, tik dar labiau bus pabloginta situacija, nes dabar pusë pasaulio ekonomikos paremta vien lûkesèiais, tad jiems pakilus ir padëtis šiek tiek stabilizuosis. Ásiminë pasiûlymas, kaip išgyventi krizæ. Tas pasiûlymas – siûti šunims švarkelius ar megzti megztukus. Sako, paklausa - didþiulë.

Pabaigoje, kaip ir teksto pradþioje, krizës meto anekdotas. Tiesa, senas, bet juk ir krizës senos kaip pasaulis.

Ámonës valdyba, bijodama, kad neištiktø krizë, nusprendþia pašalinti direktoriø. Palikdamas postà jis parašo du laiškus já pakeièianèiajam ir pataria jais pasinaudoti, kai bus sunku. Sunku tampa gana greitai ir naujasis direktorius atplëšia pirmàjá laiškà. Jame parašyta: "Dël visko kaltink mane." Taip ir pasielgia. Šiek tiek padeda. Bet neilgai. Tuomet atplëšia antràjá laiškà ir perskaito: "Rašyk du laiškus!"

Laura AUKSAITYTË

Treèiadiená 20 valandà per Šiauliø regiono televizijà "S plius" startavo nauja pramoginë informacinë laida "Saulës miestas". Nuo šiol, neiškeldami kojos iš namø, laidos þiûrovai galës "pasivaikšèioti" po mados ir laisvalaikio centrà, suþinoti naujienas, apþiûrëti prekes ir net ákišti nosá á kaviniø, picerijø, restoranø virtuvæ. "Pusvalandá trunkanèios laidos metu þiûrovai turës puikià galimybæ sutaupyti laiko ir pinigø - susipaþinus su prekëmis, parduotuvëmis, akcijomis, nebereikës ilgai ieškoti reikiamo daikto. Þiûrovai iš anksto þinos, kur kuo prekiaujama, kur taikomos nuolaidos, kokie renginiai vyksta", - sako laidos reþisierë Sigita Gilienë.

Tomas Daškus tampa mados ir laisvalaikio centro "Saulës miestas" veidu. Vaikinas teigia, kad bûti laidos vedëju jam labai ádomu - susipaþásta su ávairiais þmonëmis, pamato tai, ko, bûdamas eiliniu pirkëju, nepamatytø. "S plius" archyvo nuotr.

Treèiadieniais vakare "S plius" pramoginës laidos "Saulës miestas" þiûrovai ne tik gaus vertingos informacijos ir þiniø, bet ir bus nustebinti. Eiliniam prekybos centro lankytojui juk neleidþiama uþeiti á restorano ar kavinës virtuvæ ir paþiûrëti, kaip virëjai gamina pietus ar vakarienæ. Laidos vedëjui, "Saulës miesto" veidu tapusiam Tomui Daškui, bus leidþiama ne tik sukinëtis virtuvëse, bet ir kamantinëti maisto gamintojus apie patiekalus, maisto ruošimà, sveikà mitybà.

Laidos reþisierë sako, kad naujoje laidoje informacija pateikta koncentruotai, o filmuotis laidoje pageidauja kone visos mados ir laisvalaikio centre ásikûrusios parduotuvës. "Dabar madinga taupyti ir laikà, ir pinigus, tad naujoji laida sunkmeèiu tikrai pravers", - sako S. Gilienë. Ji teigia, kad kiekviena laida bus vis kitokia: jei vienoje bus pristatomos parduotuvës ir prekës, tai kitoje bus kalbama apie "Saulës mieste" vykstanèius seminarus, šventes, akcijas, talentø šou.

"Daugelis pirkëjø net neþino ko norëti, – juokiasi Sigita. – Parduotuvëse ar paslaugas teikianèiose ámonëse yra labai moderniø, ádomiø, naudingø ir nebrangiø produktø. Daþnai þmogus, uþëjæs á parduotuvæ, net neþino, kad šio daikto jau senai jam reikëjo ir kad apskritai toks daiktas yra išrastas. Klientas daþnai net neturi laiko apeiti visas parduotuves ir klausytis "paskaitø", kiti net nedrásta pasiteirauti... Todël laidoje koncentruotai pristatomos paskutinës naujienos, naujausios prekës ar paslaugos, kurios naudingos pirkëjui. Pavyzdþiui, daugelis mano, kad "Saulës miesto" sulèiø bare "Fructus" prekiaujama tik švieþiai spaustomis sultimis, taèiau èia jums pasiûlys ir dietiniø kokteiliø, ir kokteiliø su ledais ar jogurtu, nekalbant apie tai, kad retas þino apie ypatingàjà acai uogø kokteilio teikiamà naudà."

Laidos rengëjams þiûrovai gali uþduoti klausimø ar pasiûlyti temø apie tai, kà norëtø pamatyti. Pavyzdþiui, planuojate ásigyti plaukø dþiovintuvà, taèiau neþinote, koká pirkti. Tuomet kreipkitës á laidos rengëjus elektroniniu paštuir jie, apsilankæ specializuotoje "Saulës miesto" plaukø prieþiûros parduotuvëje, paprašys specialistø pagalbos.

"Saulës miesto" rinkodaros vadybininkë Irmantë Sviensienë sako, kad laida þiûrovams tikrai reikalinga, nes retas dabar gali pasigirti, kad turi begalæ laisvo laiko. Vis didëjant gyvenimo tempui, skaièiuojame kiekvienà vis brangstanèià savo laiko sekundæ. Uþsiëmæ kasdieniais darbais, prislëgti rûpesèiø daþnai pamirštame save, tad ramûs pasivaikšèiojimai po širdþiai mielas parduotuves daþnai atrodo kaip nepasiekiamas horizontas.

"Nusprendëme padëti šiaulieèiams. Dabar neišeidami iš namø Šiaurës Lietuvos gyventojai galës suþinoti ir ávertinti mûsø parduotuviø siûlomø prekiø asortimentà uþ priimtiniausias kainas ir taip išsirinkti sau tinkamiausià variantà, tad þiûrovui beliks tik ateiti pas mus ir ásigyti išsirinktà prekæ", - sakë vadybininkë.

"Saulës miestas" aktyviai dalyvauja Šiauliø gyvenime. Centras jau yra parëmæs ir inicijavæs daugiau nei 25 ávairius socialinius-kultûrinius renginius. Ateityje "Saulës miestas" planuoja toliau prisidëti prie Šiauliø regiono gyvenimo bei pasiûlyti šiaulieèiams naujø iniciatyvø.

Oksana LAURUTYTË

Pasijuokti iš savæs geba tik stiprûs, savimi pasitikintys þmonës. Šiauliø þurnalistai árodë esantys bûtent tokie - praëjusá ketvirtadiená jie vël susirinko á kasmetá renginá "Metø vinys", kurio metu bûna apdovanojami ne uþ kûrybinius laimëjimus, bet ir darbo metu išgyventas paradoksalias situacijas ar padarytas klaidas. Gauti "Viná" - ne gëda, o kiekvieno þurnalisto garbës reikalas. Juk nuo maþens þinoma, kad jei negavai dvejeto, tai koks tu mokinys.

Radviliškio rajono policijos komisariato atstovei spaudai Rasai Stasiulaitienei "Vinies" áteikti pakviestas Šiauliø meras Genadijus Mikšys. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Uþ "Gerà" klausimà - ne vinis, o juoko dozë

Ketvirtadienio vakarà á jau septintàjá Šiauliø þurnalistø renginá "Metø vinys" susirinkæ kolegos, prieš gaudami gero juoko dozæ, apþiûrëjo penkiø fotografø parodà, kurioje áamþinti darbo metu - besijuokiantys, sutrikæ, susimàstæ... Unikalios šalyje þurnalistø šventës pradþià paskelbë Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos mušamøjø ansamblio garsai.

Á Šiauliø filharmonijos scenà uþlipæ Daiva Grikšienë ir Rolandas Parafinavièius skelbë nominacijas ir pretendentus "Vinims" gauti - salë drebëjo nuo juoko ir plojimø.

Krizë ásiverþë ir á þurnalistø gretas - šiemet áteiktos tik keturios "Vinys", nors nominacijø bûta šešiø. Daþniausiai skambëjo Šiauliø televizijos þurnalistës Silvos Šimkevièienës ir "Šiauliø naujienø" þurnalisto Mykolo Deikaus pavardës.

Patyræs politikas, norëdamas, kad þurnalistas á já þiûrëtø ne kaip Leninas á burþuazijà, þino, kad já kamantinëjantá þmogø reikia pagirti. Daþniausiai toks pagyrimas bûna: "Geras klausimas." Þurnalistas tuomet išsišiepia ir tampa meilesnis kalbinamajam.

Nominacijai "Geras klausimas" gauti nominantø buvo nemaþai, bet "Vinis" neáteikta. Daugiausia juoko sukëlë Silvos Šimkevièienës klausimas.

Þurnalistë skambina policijos atstovei spaudai ir teiraujasi apie eismo ávyká. Atstovë pasakoja, kaip sankryþoje susidûrë automobilis, kurá vairavo 30-metë moteris. Silva, matyt, norëdama paskelbti labiau tragiškà tekstà, jà pertraukia: "Ar ji ne nëšèia?" Policijos atstovë mëgina aiškinti, kad ne policija nustatinëja moters nëštumà. Þurnalistë nesiliauja: "Argi nesimato?"

S. Šimkevièienës pavardë kelis kartus skambëjo ir nominacijoje "Ieškokit Gudruèio". Linkusi dramatizuoti ávykius þurnalistë rengë reportaþà apie gaisrà, kurio metu sudegë tik stogo perdanga. Þurnalistë išsiaiškino, kad name gyveno trys šeimos, tad jos reportaþo tekstas buvo toks: "Gyvenamajame name uþsidegus stogo perdangai vos gyvos nesudegë trys šeimos."

Vis dëlto Gudruèio nominacijos verèiausia buvo Radviliškio rajono policijos komisariato atstovë spaudai Rasa Stasiulaitienë. Uþ tai, kad þurnalistams pateikë itin "vertingà" informacijà: "Laikotarpiu nuo 2008-04-30 iki 2008-04-18 nenustatytoje vietoje nenustatyti asmenys nenustatytu bûdu iš M. S. sàskaitos nenustatytame banke pasisavino nenustatytà sumà pinigø."

Metø "Èiulbingala"

Nominacijoje "Èiulbingala negali nelakštëti" rungësi ne tik þurnalistai, bet ir Šiauliø apskrities VPK Nusikaltimø tyrimo biuro viršininkas Arvydas Augas, netgi Krašto apsaugos ministerijos Viešøjø ryšiø departamentas. Vis dëlto verèiausiu "Vinies" išrinktas A. Augas.

Savaitraštis "Šiauliai plius" su A. Augu sutarë, kad tekstà prieš spausdinant pareigûnas galës perþiûrëti ir pataisyti netikslumus. Þurnalistë prieraše po nuotrauka nurodë, kad A. Augas jau 30 metø tiria sunkius nusikaltimus, tad jo kolegos teigia, jog jis vertas sekliø seklio vardo. Pareigûnui, paèiam rašanèiam straipsnius ávairiems leidiniams, toks prierašas kaþkodël nepatiko. Parašà po savo nuotrauka jis "patikslino" šitaip: "Šiauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimø tyrimo biuro viršininkas vyresnysis komisaras Arvydas Augas Šiauliø miesto teisësaugai yra atidavæs 30 savo graþiausiø gyvenimo metø, bet yra dar þvalus, kupinas sumanymø, ateities planø ir energijos, kurios gali pavydëti net gerokai jaunesni kolegos."

Metø "Dainius"

Nominacijoje "Iš dainos þodþiø neišmesi" metø Dainiumi tapo "Šiauliø krašto" þurnalistë Jurgita Juškevièienë. Jurga nebuvo ásitikinusi, kad nuotraukose uþfiksuotas jos telefonu kalbintas þmogus. Pašnekovas buvo labai lengvai apibûdinamas, jos nuomone, plikas ir su ûsais. Todël paskambinusi jam reporterë be uþuolankø paprašë: "Apibûdinkite save". Þmogelis šiek tiek sutriko, matyt, pasijutæs kaip paþinèiø skyrelyje, bet pradëjo vardinti: "Na, aš su ûsais, ant galvos nelabai daug plaukø..." Jurga já nutraukë: "Tas."

Tradicinëje nominacijoje "Kamasutra" nugalëtoja pripaþinta Raimonda Strazdauskaitë, Šiauliø televizijos þurnalistë. Interviu su grupës "Skylë" muzikantu ji pašnekovui pateikë toká klausimëlá: "Kà jums gyvenime reiškia skylë?" Po netrumpos pauzës pašnekovas pasitikslino: "Turite galvoje grupæ?"

Ašaros riedëjo iš juoko

Þurnalistams áteiktos keturios kalvio Alberto Martinaièio nukaldintos vinys. Jas þiniasklaidos atstovai gavo iš valdþios atstovø rankø. Þurnalistø šventëje dalyvavo miesto meras Genadijus Mikšys, vicemerë Alma Javtokienë, Savivaldybës administracijos direktorius Vladas Damulevièius, Šiauliø rajono savivaldybës vicemerë Ingrida Venciuvienë, atvyko ir Lietuvos þurnalistø sàjungos pirmininkas Dainius Radzevièius.

Þurnalistus pasveikino specialià programà parengæ pristatæ Šiauliø lëliø teatro aktorë Rita Kiškûnaitë bei reþisierius Arûnas Pakulevièius. Aktoriai á šventæ atsivedë netgi Ericho Marijos Remarko "Juodojo obelisko" herojæ, gebanèià iš sienos traukti vinis.

Nuotaikingà siuþetà šventei parengë Šiauliø regiono televizijos "S plius" ir Šiauliø apskrities televizijos darbuotojai. Þiûrëdami ištraukas iš televizijos darbuotojø bei laidø herojø filmavimo akimirkø, þurnalistai braukë juoko ašaras. Buvo ir ásiþeidusiøjø. Bet apie tuos, kurie geba pasijuokti iš savæs, jau parašëme...