�IAULIAI plius - Archyvas - Savaite su splius -

(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2010-04-%7barticle_url%7d

Savaite su splius

�Ki�ta�vos� mu�zi�ka�� Lie�tu�v� my�lin�tiems �mo�n�ms

Laura AUKSAITYT�

Netradicinio folkloro grup� „Kitava“ triukšmingai ir linksmai Šiauli� arenoje atšvent� 10-�j� gimtadien�. Sal�je netr�ko grup�s gerb�j� ir sveikintoj�, tarp kuri� buvo ne tik �inomi atlik�jai, projekto „Chor� karai“ dalyviai, bet ir du vieno iš grup�s vadov� – K�stu�io Stoškaus – broliai, taip pat muzikantai. Daugiausia g�li� ir plojim� buvo skirta grup�s „Kitava“ solistei Rasai Stoškuvienei ir Šiauli� studentiškajam „Saul�s“ chorui.

Šiais metais grup� „Kitava“ buvo tapusi viena iš TV3 projekto „Chor� karai“ generoli�.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Išleido kompaktin� plokštel� „�em� mano“

Tie, kurie gird�jo grup� „Kitava“ grojan�i� gyvai, patvirtins – jie yra puik�s artistai, turintys talent� gyvai, šiuolaikiškai, paš�lusiai atlikti lietuvi� liaudies muzik�. Jie suteikia puiki� prog� lietuvi� liaudies dainai imti „gyventi“ kitaip ir suspind�ti naujomis spalvomis. Šiltas bendravimas su publika, energija, �vairus grup�s repertuaras ver�ia ne vien� b�ti ne tik klausytoju, bet ir aktyviu muzikin�s švent�s dalyviu.

Per jubiliejin� koncert� pasirod� Vilniaus „Kaštoninis“ choras, kartu su „Ventukais“ atvyko choras iš Akmen�s, švent�s kaltininkus sveikino grup� „Rondo“ ir Kauno rajono „Bo�ol�“ choras. Koncerte dainavo ir grojo K. Stoškaus broliai, Šiauli� universiteto gimnazijos choras, šoko kolektyvas „Aušrel�“.

Publik� nustebino netik�tai � scen� išb�g�s vyras, kuris band� kartu su choru dainuoti ir šokti. Šiaulietis prieš tai u�trauk� liaudišk� dain� ir u� tai gavo nauj� grup�s „Kitava“ kompaktin� plokštel�.

Šiais metais grup� „Kitava“ buvo tapusi viena iš TV3 projekto „Chor� karai“ generoli�, kuri s�kmingai suformavo jaunatviška energija trykštant� Šiauli� studentišk�j� „Saul�s“ chor�. Su šiuo choru kolektyvas pasirod� ir savo jubiliejiniame koncerte Šiauli� arenoje. Buvo atlikti k�riniai, skamb�j� TV3 eteryje, ir viena naujausi� grup�s dain� „�em� mano“. Skambant šiai dainai, scenoje buvo galima išvysti per 50 artist�.

Dainos geriems �mon�ms

Grup�s „Kitava“ pavadinimas kilo iš �emaitiškos tarm�s �od�i� „Kitap – va“. Grup�s �k�r�jai sutuoktiniai Stoškai prad�jo muzikuoti Šiauli� universitete, o v�liau persik�l� � Socialini� moksl� fakultet�, kur ir t�sia k�rybinius ieškojimus.

„Gyventi gera, bet gerai gyventi dar geriau. Norint taip gyventi, reikia dirbti dar daugiau. Abu dirbame mokytojais, d�stytojais, tad gyvename ne tik iš koncert�. Kartais galvojame l�tinti temp�, nes reikia auginti savo vaikus, bet sustoti nepavyksta“, – sako K�stutis.

Netradiciškai interpretuotos liaudies dainos – pagrindin� „Kitavos“ k�rybos dalis. Jose �pinami d�iazo, popmuzikos elementai, ta�iau muzikantai vis da�niau �m� atlikti ir savos k�rybos dainas.

Pasak Rasos, grup�s dainos yra skirtos geriems �mon�ms, tikriems lietuviams, kurie m�gsta muzik� ir tiki Lietuva. „Neformatas ta m�s� muzika. Tai tikrai ne tas reiškinys, kuris sukvie�ia pilnus stadionus klausytoj�, bet mes labai d�iaugiam�s, kad per 10 met� u�gyvenome savo gerb�j�“, – sako Rasa.

Pirmoji „Kitavos“ kompaktin� plokštel� vadinosi „Kitokia muzika“, antroji – „Oi ant kalno“. „Neseniai išleidome kompaktin� plokštel� „�em� mano“. Turb�t pagaliau supratome, kad svarbiausias dalykas yra tai, ant ko stovi �mogus. Tai – �em�“, – sako Rasa.

Dešimties met� vaikas t�vams visada atrodo ma�as, ta�iau aplinkiniams – didelis. Tas pats ir su grupe – grup�s nariams atrodo, kad grup� – tik vaikas, o gerb�jams – kad jau brandus �mogus.

Kolektyvas kasmet surengia per pusšimt� koncert� Lietuvoje, koncertuoja tarptautiniuose festivaliuose u�sienyje: Jordanijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Latvijoje, yra aktyvus �vairi� muzikini� televizijos projekt� dalyvis.

Grup�je yra šeši muzikantai – dainuoja Rasa, jai pritaria K�stutis ir smuikinink� Vaiva, akordeonininkas Ar�nas, bosistas Vaidotas. Dar neu�dainavo Gintautas, bet gal ir jis u�dainuos.

Kiekvienas laikmetis pasauliui padovanoja nauj� šukuosen�, sijono ilg� ir nauj� muzik�. Folkloras yra primirštas, ta�iau atitinkamoje socialin�je terp�je jis taip pat turi galimyb� išlikti ir gyventi. „Ateityje b�sime daugiau nei šeši. Draugai klausia, kada rinksime senjor� grup�. Gal taip ir bus“, – juokiasi K�stutis ir Rasa.

Studentiškasis „Saul�s“ choras taip pat dar ne�ada išsib�gioti. Pasak Rasos, kol bus nor�, choras gyvuos ir koncertuos.

�Pra�gied�ru�liuo�se�� du pri�zai �S plius� k��r�jams

Oksana LAURUTYT�

Baland�io 19-�j� Vilniuje buvo apdovanoti geriausi� 2011 met� televizijos laid� konkurso „Pragiedruliai“ nugal�tojai. Net du prizus atsi�m� film�, rodyt� per „S plius“, k�r�jai. Geriausia 2011 m. laida u� �sp�ding� dokumentin� tyrim� pripa�intas filmas „Vienos šeimos likimas – trij� taut� istorija“ (autoriai: Daiva Grikšien�, Dangiras Ma�iulis, Tomas Andrijauskas). Specialusis prizas u� stiliaus vienov� atiteko filmui „Knygos kelias �emaitijoje“ (autoriai: Aušra Vaitkevi�ien�, Saulius Pu�inskas).

„Pragiedruli�“ nominacij� pelniusi Daiva Grikšien� su kolegomis yra suk�rusi 15 dokumentini�-istorini� film� ir sustoti neketina.
ELTOS nuotr.

Istoriniai dokumentiniai filmai – nuolatin� veikla

Geriausia 2011 m. laida u� �sp�ding� dokumentin� tyrim� pripa�into filmo „Vienos šeimos likimas – trij� taut� istorija“ autoriai Daiva Grikšien�, Dangiras Ma�iulis ir Tomas Andrijauskas, kurdami juost�, tur�jo aplankyti net tris šalis. Pusantros valandos trukm�s filmas laikomas vienu reikšmingiausi� šalies dokumentikos darb�, kuriame persipina Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos istorija. Ji perteikiama per gamtininko Tado Ivanausko šeimos gyvenim�. Tadas ir du jo broliai Jie�is ir Vaclovas tapo skirting� valstybi� pilie�iais, ta�iau j� šviet�jiška veikla tur�jo didel�s �takos trij� šali� tautiniam identitetui.

Tado Ivanausko (1882-1970), garsiausio vis� laik� Lietuvos gamtininko, nuopelnus daugelis gird�jo, ta�iau filme pasakojama ir apie jo, jo broli� gyvenim� ir visuomenin� veikl�.

Lenkakalbi� dvarinink� Ivanausk� šeimoje u�aug� broliai skirtingai apsisprend� d�l savo tautin�s tapatyb�s: Tadas tapo lietuviu, Vaclovas – baltarusiu, o Jie�is – lenku. Kuriantis Ryt� Europos valstyb�ms, broliai pateko � istorij� kaip šviet�jai, nacionalinio jud�jimo aktyvistai. Jie u�augo buvusios Lietuvos Did�iosios Kunigaikštyst�s �em�se esan�iame Lebiodkos dvare (dabartin� Baltarusija), dvarinink� Ivanausk� penki� vaik� šeimoje.

Šeimos galva buvo Lietuvos Did�iosios Kunigaikštyst�s idealistas, kuris šia dvasia išaukl�jo ir savo vaikus. Broli� apsisprendimai d�l savo tautyb�s buvo s�moningi �ingsniai – visi jie aktyviai �sijung� � skirting� taut� nacionalinius jud�jimus, tapdami nepriklausom� valstybi� statytojais: Tadas k�r� nepriklausom� Lietuv�, Vaclovas – Baltarusij�, o Je�is – Lenkij�.

Filmas lygiai prieš metus buvo transliuotas per Šiauli� regiono televizij� „S plius“. Jis buvo išverstas � baltarusi� kalb� ir j� transliavo Baltarusijos televizija. Neseniai j� rod� LTV. D. Grikšien� su k�rybine grupe yra suk�rusi apie penkiolika dokumentini� film� ir kone visi jie buvo �vertinti respublikiniais apdovanojimais.

Specialusis prizas u� stiliaus vienov� konkurse atiteko laidai „Knygos kelias �emaitijoje“. Jo autoriai – Aušra Vaitkevi�ien� ir Saulius Pu�inskas. Filmas taip pat transliuotas per Šiauli� regiono televizij� „S plius“.

Pasak A. Vaitkevi�ien�s, id�ja sukurti film� apie knygnešius, lietuvi� kalbos saugotojus, kilo su�inojus, kad �emaitijoje Hermano Zudermano literat�rin�s kraštotyros klubas stato koplytstulpius knygnešiams pagerbti. Ma�ojoje Lietuvoje veik� daug spaustuvi�, švies�s �mon�s tas knygas platino. „�emaitija buvo itin svarbus kraštas lietuviškam �od�iui skelbti ir kalbai saugoti, tod�l su kolega S. Pu�insku ir suk�r�me ši� juost�“, – sako filmo bendraautor�. Beje, A. Vaitkevi�ien� su bendramin�iais nuolat kuria istorinius dokumentinius filmus ir jie sulaukia respublikini� apdovanojim�.

Region� televizij� laidos vertos geriausio eterio laiko

Geriausi� laid� konkursus Lietuvos radijo ir televizijos komisija kartu su Spaudos, radijo ir televizijos r�mimo fondu organizuoja jau dešimt met�.

2002-aisiais prad�tas rengti konkursas, kuriame iš prad�i� dalyvavo tik televizijos laidos, metams b�gant neprarado populiarumo, kasmet vis keit�si, tobul�jo ir šiais metais jau pamin�jo savo dešimties met� jubiliej�.

Geriausi� laid� konkursai rengiami siekiant paskatinti kurti kult�ros laidas ir laidas vaikams, populiarinti kult�r� ir jos vertybes, �vertinti ir apdovanoti geriausi� laid� k�r�jus ir transliuotojus. Komisij� itin d�iugina tai, kad, be did�iosiose televizijose transliuojam� laid�, svarbi� viet� u�ima ir vietini� televizij� bei radij� programose transliuotos laidos. Jos, komisijos nuomone, yra vertos b�ti transliuojamos did�iosiose televizijose geriausiu laiku ir švie�iamoji programa gal�t� b�ti muziej� fonduose ar demonstruojamos mokyklose.

Kasmet konkursui atsi�stoms laidoms vertinti iš radijo ir televizijos laid� ekspert� sudaroma vis kita komisija. Ši�me�iame konkurse pernai metais rodytas laidas vertino ir nugal�tojus išaiškino ši vertinimo komisija: LRTK pirmininko pavaduotojas, aktorius Rimantas Bagdzevi�ius, LRTK narys, kino re�isierius Gytis Lukšas, LRTK narys, Lietuvos �urnalist� s�jungos Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Ma�iulis, LRTK administracijos direktorius Nerijus Maliukevi�ius, LRTK narys, teatro ir kino aktorius ir re�isierius Algis Matulionis, LRTK pirmininkas, filologas Paulius Suba�ius, VU �urnalistikos instituto direktorius �ygintas Pe�iulis, �urnalist� Liudvika Poci�nien�, katalik� radijo „Ma�oji studija“ vyriausiasis redaktorius Julius Sasnauskas, Spaudos, radijo ir TV fondo program� koordinavimo vadov� Dalia Marija Valan�i�t� ir Lietuvos kabelin�s televizijos asociacijos prezident� Vaiva �ukien�.

Iš viso konkursui buvo pateiktos 52 laidos – 29 televizijos ir 23 radijo. Konkurse buvo išrinktos penkios geriausios laidos ir �steigti penki specialieji prizai. Visi konkurso dalyviai buvo apdovanoti diplomais, o nugal�tojai – prizais ir premijomis.

Kiti nominantai

Geriausia radijo laida buvo pripa�inta Sigu�io Ja��no per „Extra FM“ transliuota laida „T� garb� gavome u�gim�... Radijo poring�s apie Ma�osios Lietuvos did�iuosius“.

Geriausia laida vaikams išrinkta „�vaig�del�“, kurios autoriai – Daiva Bauerien�, Joana �i�auskait�, Marius Mintautas, Roma Malinauskait�, Larisa Voroneckaja, Asta Zinkevi�i�t�. Laida transliuota per „Balticum TV“.

Geriausia laida u� am�ino �mogaus ir �em�s ryšio autentišk� atspind� pripa�inta „�emaitiškoj sodyboj: Skruzd�lyn� (Kelm�s r.)“. Laidos autor� Rita Š�iglinskien�, laida transliuota per „Šiauli� televizij�“.

Geriausia laida u� vilties teikian�i� vai�gantišk� dvasi� – laida „Šventadienio mintys“. Jos autoriai: Ingrida Laimutyt�-Matvejevien�, Violeta Lap�nien�, Egidijus Povilaitis, �eslova Jurš�nien�, Audrius Penkaitis. Laida transliuota per „Lietuvos televizij�“.

Komisija skyr� ir specialiuosius prizus. Specialusis prizas u� geriausi� scenarij� atiteko laidai „Partizan� spauda“. Jos autoriai – Inga Berulien� ir Justinas Lingys. Laida transliuota per „INIT“ ir „Balticum TV“.

Specialusis prizas u� k�rybin� universalum� skirtas laidai „Smilgos uoga“. Laidos autorius – Vytas Plytnikas, laida transliuota per „LTV2“.

Specialusis prizas u� išskirtinai harmoning� laid� skirtas laidai „Atokv�pis“. Jos autor� – Olita Dautartait�, laida transliuota per „Marijos radij�“.

Specialusis prizas u� išskirtin� autorin� laid� atiteko laidai „S. Prokofjevas ir sovietme�io kult�rin�s politikos grimasos“. Laidos autoriai: Viktoras Gerulaitis, Rimantas Kaziuk�nas, Audron� Ivanauskien�. Laida transliuota per radijo stot� „A2“.

Apsk�ri�t� su�dre�bi�no �A�MA

Oksana LAURUTYT�

Penkias valandas Šiauli� arenoje trukusi� Šiauli� apskrities muzikos apdovanojim� (ŠAMA) metu buvo išdalyta 31 nominacija ir nuskamb�jo 29 muzikos k�riniai. Met� muzikante išrinkta iš Šiauli� kilusi daininink� Ieva Narkut�, išgars�jusi daina „Raudoni vakarai“. Met� dainininku išrinktas anšlaginius koncertus rengiantis Gytis Paškevi�ius.

Pad�k� ir pagyr� sulauk� Šiauli� universiteto studentai, šokiu k�r� renginio nuotaik� ir atspind�j� emocijas.

Iš Šiauli� kyla daug ger� iniciatyv�

„Visada galvojau, kad Šiauliai – unikalus miestas. Druskingoje �em�je auga augalai, kurie yra labai ištvermingi. Laikykit�s, chebra“, – š�ktel�jo dainininkas Virgis Stak�nas, atsi�m�s jam tekus� apdovanojim� nominacijoje „Country“.

„Aš laimingas“, – u�trauk� dainininkas, Radviliškio garb�s pilietis Vytautas Juozapaitis, gav�s apdovanojim� akademin�s muzikos kategorijoje, o ŠAMA apdovanojimuose koncertavusi daininink� R�ta Š�iogolevait� nukirto: „Šiaulie�iai – patys geriausi muzikantai.“

Atrodo, kad dainininkei ne�manoma nepritarti – išdalytas net 31 apdovanojimas, o apdovanojim� kategorijose pristatyta ma�daug po tris atlik�jus ar grupes.

Nominacijos iškeliavo kone � kiekvien� apskrities rajon�, j� teikti kviesti apskrities rajon� merai, kult�ros srities darbuotojai, �urnalistai, sportininkai, treneriai, menininkai.

Šiauli� rajonas pripa�intas muzikaliausiu rajonu, met� �vykiu išrinktas �agar�s vyšni� festivalis, geriausiu choru pripa�intas „Dagil�lis“, u� gyvenimo nuopelnus apdovanotas maestro Saulius Sondeckis, met� kompozitoriumi tapo Gediminas Dapkevi�ius, geriausiu garso re�isieriumi išrinktas Paulius Jasi�nas. Pop nominacijoje nugal�jo Laura Remeikien�, estrados – Vitalija Katunskyt�. Geriausiu albumu išrinktas Mario Basanov & Vidis k�rinys „Changed“, met� daina – „Colours of bubbles“ sukurta „Phoenix“.

Apdovanojim� ceremonijos dalyviai nuošird�iai d�kojo švent�s sumanytojams – Remigijui Ruokiui ir Gintui Gascevi�iui. Pasak „Country“ nominacijos nugal�tojo Virgio Stak�no, Šiauli� apskritis gali organizuoti ne tik ŠAMA, bet ir daugiau panaši� rengini�. Juk pirma atsirado ŠAMA ir tik v�liau – MAMA.

„Iš �ia kyla labai daug ger� iniciatyv�. Šiauliai yra ne tik lietuviškasis Liverpulis, Memfis, tik mes esam kartais pernelyg kukl�s. �mon�ms iš sostin�s neretai lengviau u�kariauti scenas“, – sak� atlik�jas.

„Šiauliuose – patys geriausi muzikantai“, – sak� iš Šiauli� kilusi R�ta Š�iogolevait�, ŠAMA apdovanojimuose dainavusi lopšin�.

Penkios valandos – išbandymas �i�rovams

Aren� u�tvind� klausytojai gal�jo pasim�gauti gyvu garsu – dainavo Gytis Paškevi�ius, R�ta Š�iogolevait�, „SEL“ lyderis Egidijus Drag�nas, Virgis Stak�nas, Aurelija �i�auskait� su „Polifonija“, Andrius Kulikauskas, Olegas Ditkovskis, muzikuojan�i� vaik� grup�s ir kt. Ypa� daug plojim� sulauk� Šiauli� universiteto šok�jai.

Pasak iš Pakruojo kilusio bardo Andriaus Kulikausko, kiekvienoje apskrityje reik�t� rengti tokius festivalius. Tada b�t� atrasti pasl�pti talentai, kylan�ios „�vaig�dut�s“ ir „kometos“. „Ne tik TV3 ar LNK komerciniai kanalai juos atranda. Apskritys gal�t� juos parodyti per tokius renginius ir �mon�s juos palaikyt�“, – teig� poetas.

Spar�iai populiar�janti šiauliet� Ieva Narkut� peln� net du apdovanojimus – geriausios 2011 m. daininink�s ir dainuojamosios poezijos nominacijas. Met� dainininku pripa�intas Gytis Paškevi�ius. Pasak anšlaginius koncertus rengian�io dainininko, labai gerai, kad Šiauli� kraštas organizuoja tok� rengin�. „Tai stimulas pradedan�ioms grup�ms muzikuoti, sukviesti dideles auditorijas klausytoj�“, – sak� jis.

Ne visi laureatai gal�jo atsiimti garbing� priz�. Estrados nominacijoje triumfavusi� Vitalij� Katunskyt� renginyje pavadavo dukt� Monika. Anapilin iškeliavusiam grup�s „Vairas“ vadovui ir lyderiui Vytautui Katiliui skirt� apdovanojim� atsi�m� dukt� Gintar�.

Koncerto metu Arenos foj� eksponuota Ri�ardo Dailid�s fotografij� paroda. Ši�met�

ŠAMA – „�alia“, atlik�jai � švent� steng�si atvykti ekologiškomis transporto priemon�mis, baikeriai, pavyzd�iui, atvyko „pasikink�“ dvira�ius.

Tiesa, švent� apkartino prastas �garsinimas, techniniai nesklandumai, ušdelstos pauz�s, nelabai vykusi re�is�ra ir ilga renginio trukm�. � ŠAMA apdovanojimus susirinko beveik pilna arena, ta�iau 23-ios valandos sulauk� vos tre�dalis �i�rov�.

ŠAMA laureatai

Met� daininink� – Ieva Narkut�, met� dainininkas – Gytis Paškevi�ius, met� albumas – „Changed“ (Mario Basanov & Vidis), met� daina – „Phoenix“ (grup� „Colours of bubbles“), met� naujok� – Milda Stasaityt�, met� vaizdas – „Changed“ (Mario Basanov & Vidis), akademin� muzika – Vytautas Juozapaitis, choras – „Dagil�lis“, Country – Virgis Stak�nas, dainuojamoji poezija – Ieva Narkut�, DJ – Funky M, Rock – „Flaer“, Hip hop – IGG, Jazz – Kristina Svolkinait�, Metal – „Pekla“, Pop – Laura Remeikien�, vaik� grup� – „En Den Du“, World – „Krioklys po ledu“, Electronic – „Ritmas kitaip“, Estrada – Vitalija Katunskyt�, Folk – „Saul�“, „Mano �vaig�d�“ – Paulius Barzinskis, garso re�isierius – Paulius Jasi�nas, kompozitorius – Gediminas Dapkevi�ius, instrumentalistas – Andrius Masilionis, prodiuser� – Virginija Bagdonavi�i�t�, renginys – �agar�s vyšni� festivalis, muzikaliausias rajonas – Šiauli� rajonas, u� gyvenimo nuopelnus – Saulius Sondeckis, „Skola“ – Vytautas Katilius.

ŠAMA apdovanojimuose dainavo ir pats renginio organizatorius Remigijus Ruokis.

„Druskingoje �em�je auga labai ištvermingi augalai. Laikykit�s, chebra!“ – š�ktel�jo „Country“ nominacij� peln�s Virgis Stak�nas.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Skers�ti ga�li�ma �o�d�iu ir ty�la

Oksana LAURUTYT�

Baland�io 14-15 d. Šiauli� dramos teatras pakvies � antr�j� šiemet premjer� – Arvydo Lebeli�no re�isuot� spektakl� „Skerdyni� dievas“. Pjes�s centre – dvi t�v� poros, susitikusios civilizuotai aptarti tarp j� vaik� kilusio incidento. Nors spektaklio pavadinimas skamba �iauriai, tai – komedija, kurioje, pasak re�isieriaus, �i�rovai išvys save. Gamtoje niekas nieko neskerd�ia, skerd�ia tik �mogus, o skersti galima ir �od�iu, ir tyla.

Re�isierius Arvydas Lebeli�nas (pirmas dešin�je) sako, kad spektaklyje �i�rovams atsakymai nebus patekti, nes menas niekada negali duoti atsakym�. „Menas u�duoda klausimus. Jei menas atsako u� tave, tai nepagarba tau pa�iam“, – teig� jis.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Kraujas nesilies

Spaudos konferencija teatro premjerai pristatyti tradiciškai surengta ne teatro erdv�je – miesto parke prie buvusi� atrakcion�. Ši vieta teatralams pasirod� tinkama tod�l, kad pats �vykis nutinka parke – du berniukai apsital�o lazdomis.

Pjes�s centre – dvi t�v� poros, susitikusios civilizuotai aptarti tarp j� vaik� kilusio incidento. �pus�jus susitikimui, � pavirši� iškyla po išoriniu padorumu sl�pti �emiausi instinktai, egoizmas ir neapykanta. Paprastas ir banalokas pjes�s siu�etas, humoro kupini dialogai t�ra priedanga kur kas gilesniems ir skaudesniems �mogiškosios prigimties klodams atverti.

Re�isierius A. Lebeli�nas �sitikin�s, kad spektaklyje �i�rovai išvys save. Skerdyn�s tarp �moni� vyksta nuo seniausi� laik�, tik jos �gyja vis labiau rafinuotas ir estetiškas formas. Išoriškai pador� bendravim� atskirti nuo nuo�miausi� skerdyni� tampa vis sunkiau.

„Pjes� yra apie mus. Bus juokinga, o gal graudu. Juoko spektaklyje yra labai daug ir neretai jis pro ašaras. Norisi, kad �mogus išsijuokt�, bet tas juokas b�t� prasmingas, nukreiptas � k� nors konkretaus“, – teig� re�isierius.

Spektaklyje skerdyni�, per kurias liejasi kraujas, nebus. Liesis kitokie skys�iai. Kokie – �i�rovai išvys savaitgal� at�j� � premjer�.

Parašyti „Skerdyni� diev�“ pranc�z� dramaturg� Yasmin� Rez� �kv�p� tikras �vykis, apie kur� jai papasakojo s�nus. Tarp dviej� berniuk� kilo muštyn�s ir j� t�vai labai skirtingai reagavo � š� incident�. Per tris m�nesius istorija sugul� � dramin� tekst�, kupin� intelektualios ironijos, humoro, socialini� ir psichologini� akibrokšt�.

Dovana aktoriams ir �i�rovams

Y. Rezos pjesi� s�km� ta, kad aktoriai itin nori jose vaidinti. Jose visada paliekama daug erdv�s improvizacijai. Kiek beb�t� tos pa�ios pjes�s interpretacij�, svarbiausias vaidmuo tenka aktori� meistrystei.

Kurti spektakl� A. Lebeli�nas pakviet� Monik� Šaltyt�, Ing� Norkut�, Danguol� Petraityt�, Sigit� Jakubausk�, Aurim� �vin�, Dali� Jan�iausk�.

A. �vinys kuria „kieto“ teisininko Aleno vaidmen�. Jis gina stambi� farmacijos kompanij� teisme ir bando �sijausti � iš pirmo �vilgsnio atrodant� menkniek� – s�naus kivir��. Pasirodo, tas kivir�as teisininkui visiškai nepakeliui.

A. �vinys spektaklio k�rim� pavadino tiesiog saldainiukais, nes k�rybinis procesas jam k�l� ne kan�i�, bet k�rybos d�iaugsm�. I. Norkut� teig� esanti laiminga, kad jai teko susipa�inti su re�isieriumi, parinkusiu puiki� pjes�, kuri yra tikra dovana aktoriams ir �i�rovams.

Re�isierius, kuris pats yra ir aktorius, teig�, jog parink�s dubliuojan�ius aktorius �i�rovams pasi�lys keturis skirtingus spektaklius, nes kai kei�iasi aktoriai, kei�iasi ir emocija. „Tai ir yra teatro magija. Man didelis stebuklas, kai scenoje gyvyb� ir tiesa atsiranda. Teatro tikslas tas, kad �mogus atpa�int� save. Juk �i�rovas, jei neranda sav�s scenoje, ima galvoti, k� �ia daro“, – teig� re�isierius.

Scenografij� spektakliui kuria dailininkas Art�ras Šimonis, kostiumus – dizainer� Julija, naudojama Jono Sakalausko („el Fuego“ narys – aut. past.) muzika.

Šmaikš�ios ir kartu intelektualios Y. Rezos pjes�s, kurios prilyginamos A. �echovo pjes�ms, s�kmingai vaidinamos viso pasaulio teatruose. Ne išimtis ir Lietuvos teatr� scenos, kur galima pamatyti net kelet� jos pjesi�. 2006 m. pasirod�s „Skerdyni� dievas“ iškart tapo pasauliniu hitu ir peln� presti�inius Laurence Olivier (D. Britanija) ir Tony (JAV) apdovanojimus.

2011 m. pjes� didiesiems ekranams adaptavo garsus re�isierius R. Polianskis, pakviet�s vaidinti Kate Winslet, Christoph Waltz, John C. Reilly ir Jodie Foster.

Spektaklyje itin tiksliai susikerta psichologiniai portretai, o pats �anras balansuoja tarp komedijos ir dramos. „Komedija yra rimtai suvaidinta drama“, – teig� A. �vinys.

�A�MA kvie��ia nu�si�teik�ti eko�lo�gi�kai

Oksana LAURUTYT�

Baland�io 17 d. Šiauli� arenoje vyks Šiauli� apskrities muzikos apdovanojim� ceremonija. Ši�met� ŠAMA – �alia, o bilietus ir kvietimus � rengin� galima �sigyti pigiau ar netgi gauti nemokamai. Pasak vieno iš renginio organizatori�, muzikanto Remigijaus Ruokio, pernykšt� patirtis �rod�, kad ŠAMA apdovanojimams jau reikia didesni� erdvi�, tad pasirinkta Šiauli� arena. �steigta ir daugiau nominacij�, nes norima �vertinti �vairi� stili� muzikos atlik�jus.

ŠAMA organizatorius Remigijus Ruokis sako, kad apdovanojim� šventei reikalingi savanoriai, galintys pagelb�ti pasirengti ceremonijai ir jos metu. Savanori� prašoma registruotis el. paštu jazz@atomas.lt.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Apdovanos net muzikaliausi� rajon�

Šiemet ŠAMA apdovanojimai vyks Šiauli� arenoje baland�io 17 d. (antradien�) 18 val. Renginio organizatoriai – UAB „Muzika visiems“, Vš� „Remigijaus akcija“, Vš� Šiauli� jaunimo centras „Jaunimo bankas“, šiaulie�i� meninink� iniciatyvin� grup� ir Vš� „Pramog� sala“ – nusprend� pakelti regiono renginio kartel� ir t�sti tradicij� – renginys vyks visiškai gyvai ir didesn�je erdv�je.

Vienas renginio organizatori�, muzikantas Remigijus Ruokis sako, kad jau visiškai aišku, jog apdovanojim� ceremonijoje tikrai dainuos ir gros grup� „SEL“, Gytis Paškevi�ius, R�ta Š�iogolevait�, Vytautas Juozapaitis, „Jonis“, Virgis Stak�nas, Ieva Narkut�, „Thundertale“, Aidas Giniotis, Andrius Kulikauskas, Šiauli� bigbendas, „Saul�“, Aust�ja Blinovait� ir Algimanto Raudonikio lengvosios muzikos ansamblis, Pakruojo gitaristai, „Gin‘Gas“, „Brainers“, Lainius, Šiauli� akordeono meistrai, Saul�, Kristina Svolkinait�, „Colours of Bubbles“, Algimantas Butnorius, Gediminas Varna-Tiškevi�ius, Aurelija �i�auskait�, Valerijus Timofejevas, „Polifonija“, Kristina Kupryt�, Karolis Akulavi�ius, Nerijus Šukutis, „At�alynas“, Vytautas Kairys, Akmen�s „Šird�i�“ choras, „Cardinal“, „Bumc�s choras“, „Pekla“, „IGG“, „Obertonas“ ir daugelis kit�.

Ši�me�iame renginyje yra išgryninta ir �steigta daugiau nominacij� – organizatoriai siekia populiarinti �vairi� �anr� muzik� ir atlik�jus. U� juos vis dar galima balsuoti interneto svetain�je www.sama.lt.

„Šiemet bus �steigta „Skolos“ nominacija. Ji atiteks tiems apskrities muzikantams, kurie jau iškeliavo Anapilin. Atsirado nominacija „U� gyvenimo nuopelnus“, kuri bus skirta daug met� intensyviai koncertuojan�iai grupei“, – sako R. Ruokis.

Organizatoriai nominacijas teiks ir geriausiam prodiuseriui, bus apdovanojami vaizdo klip� k�r�jai. „Balsuoti galima u� net 10 met� klipus. �domu tai, kad pernai ŠAMA apdovanojimuose �mus apdovanoti vaizdo klipus muzikantai �m�si j� k�rybos, tad pernai apskrityje buvo sukurti berods penki nauji klipai“, – sako pašnekovas.

ŠAMA apdovanojimuose bus išrinktas net muzikaliausias apskrities rajonas, nes siekiama visuomenei parodyti, kad aktyviai koncertuoja ne vien tie atlik�jai, kuriuos da�nai rodo šalies televizijos.

Bilietai – pigiau arba nemokamai

� rengin� galima patekti ne tik �sigijus biliet�, bet ir nemokamai, tereikia nusiteikti ekologiškai.

R. Ruokis sako, kad šiemet buvo nuspr�sta ŠAMA „apvilkti marškiniais“, kurie pasirinkti b�tent �ali. „Patys muzikantai – tarsi ekologiniai produktai“, – juokiasi pašnekovas ir kalba, kad � apdovanojim� ceremonij� jie gali atvykti šun� kinkiniais, karietomis, slid�mis, elektromobiliais ar p�s�iomis.

„Nusprend�me, kad ekologini� id�j� generatoriai, tie, kurie � ekologij� �i�ri rimtai, taip pat verti b�ti paskatinti, tod�l pakviet�me juos bendrai veiklai“, – sako jis.

Pasak R. Ruokio, prista�iusiems � Vairo gatv�s gale stovint� did�iul� EPA konteiner� nebenaudojam� buitin� technik� ir kit� elektronik� (50 kg, išsamiau www.epa.lt, „Baltbattery“ parduotuv�je, Vairo g. 13) bus �teiktas kvietimas � ŠAMA rengin�. Akcija vyksta nuo kovo 26 d., tad reikia paskub�ti, nes kvietim� kiekis ribotas.

Prie ekologin�s akcijos prisid�jo ir bendrov� „�alvaris“. Kvietimai � apdovanojimus �teikiami ir prista�iusiems pavojing� atliek� – naudot� akumuliatori�, amortizatori�, tepalo, kuro, oro filtr�, panaudotos alyvos, galvanini� element�, elektros ir elektronikos �rangos atliek�, spalvot�j� ir juod�j� metal� bei j� lydini� lau�o, antrini� �aliav� (metalin�s ir plastikin�s pakuot�s) � UAB „�alvaris“ (V. Bielskio g. 30, Šiauliai).

Net per 30 proc. pigiau bilietus gali �sigyti elektronini� ryši� paslaug� bendrov�s

„S plius“ klientai. Gav� s�skait� iš „S plius“ u� suteiktas paslaugas, klientai ras ant jos special� �enkliuk�. Su šia s�skaita Šiauli� turizmo informacijos centre (Vilniaus g. 213) bilietas kainuos 33 proc. pigiau – vos 20 Lt.

Bilietais prekiaujama ir „Bilietai.lt“ kasose.

Nea�py�kan�ta�� kaip pre�k�

Laura AUKSAITYT�

Šiauli� bendruomen�s namuose su šiaulie�iais susitik�s socialini� moksl� daktaras, Europos Parlamento narys, Lietuvos filosofas, eseistas, kult�ros kritikas, id�j� istorikas Leonidas Donskis kalb�jo apie pykt� kaip prek� politikoje, �iniasklaidoje, visuomen�je. L. Donskis sako, kad politikos kriz� yra ne tik Lietuvoje, o pasaulis kei�iasi taip smarkiai ir spar�iai, kad greitai nebenor�sime gr��iotis � praeit� ir teks susivokti, kas esame.

Leonidui Donskiui 2004 m. Europos Komisija suteik� tolerancijos ir �vairov�s ambasadoriaus Lietuvoje titul�.
"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Politik� elges� pakeit� televizijos era

Neapykantos ištakos visuomen�je yra labai gilios, nes neapykanta tam tikroms �moni� grup�ms Europoje yra labai sena. Pasak L. Donskio, ir naci�, ir sovietinis re�imas kone sugriov� Europ�, ta�iau dabar situacija kei�iasi – gyvename am�iuje, kai �vair�s re�imai mena savo neapykantos praeit�.

„Kinijoje viskas taip pasikeit�, kad Mao apsiverst� karste su�inoj�s, kuo u�siima jo kompartija. Ji �teisino laukin� kapitalizm�, išsi�ad�jo kompartijos ideologijos. Vis d�lto šitas re�imas, kuris išlaiko vienpartin� sistem� ir pasipriešinim� demokratijai, pasisteng� atsikratyti organizuotos neapykantos. Kin� kompartija suprato, kad ta organizuota neapykanta niekur neveda. Nebe tas laikotarpis“, – sako filosofas.

Kinai dabar nori u�kariauti pasaul� pigiu darbu ir modernia vergovine sistema – dirbti u� maist�. Ka�kada neapykanta ved� tautas � ekonomin� naud�. Vokie�iams po pa�eminimo Pirmajame pasauliniame kare ji leido pakilti lyg Feniksui iš pelen�.

Neapykanta suvienijo tautas, jos pagrindu buvo sukurtos ekonomikos, politin�s sistemos. Ant neapykantos buvo „pastatyta“ karin� visuomen�, globalin� politika. Dabar sovietinis re�imas Rusijoje – pasimet�s re�imas. Šalis ilgisi Soviet� s�jungos. Ka�kada su Amerika ji buvo pasaulio lyder�, bet dabar yra išmesta iš aukš�iausios politikos lygos.

Kas ištiko neapykant�? Niekas. Gyvename pragmatiškoje technokratin�je civilizacijoje ir matome sukomercint� neapykant�. Matome u�nuodyt� vieš�j� erdv� internete.

L. Donskis teigia, kad skaitydamas pyk�io kupinus komentarus internete apie save ir atsakydamas � juos ��eistum pats save. Vis d�lto �domiausia tai, kad tie pyk�io protr�kiai yra �teisinti. Yra �moni�, kurie neken�ia kitoki� �moni�, pa�i�r�, kilm�s. N�ra b�dos, bet stebina tai, kad gana greitai anonimin�s neapykantos formos, gudriai jas pateikiant, kad nepa�eistum �statym�, tapo tarsi norma. Neapykanta komentaruose yra atitinkamo formato. Jei formatas b�t� kitoks, ji b�t� paskelbta u� �statymo rib�, ta�iau t� rib� komentatoriai jau�ia ir jos neper�engia.

�aidimas neapykantos kupinais komentarais reikalingas komerciniams portalams pakelti savo reitingus. Taip suaktyvinamas noras skaityti tekstus, ta�iau tai �pratina �mog� prie minties, kad tokiu b�du galima reikšti politinius �sitikinimus.

Panašiai yra �teisinti kai kurie politiniai �aidimai, ta�iau b�da ta, kad tapatyb�s komentaruose nelieka ir politiškai pasireikšti n�ra galimyb�s. Jei neapykant� politikas liet� atvirai, jis b�t� išsyk su�lugdytas. Tam yra komikai, politinio humoro meistrai, kurie gali k� nors aštraus pasakyti, ir tai da�nai naudojama. Viešuose politiniuose debatuose pasisakymai turi b�ti be neapykantos, antraip tekt� sulaukti ekonomini� ar politini� pasekmi�.

Anot L. Donskio, neapykanta lieka labai svarbus politinio gyvenimo oponentas. Naujo tipo politikai linksmina publik� ir kartu dalyvauja politikoje. To nebuvo anks�iau pasaulio istorijoje, seniau tai darydavo klounai. Dabar politikai prad�jo linksminti �mones, o to atsiradim� s�lygojo televizijos galimyb�s.

Seniau politikai kalb�jo laikraš�iuose, bet dabar tas, kuris nemoka skland�iai kalb�ti, �lugs kaip politikas. Dabar svarbu ne tik tai, k� �mogus kalba, bet ir jo charizma. Televizijos era pakeit� politik� elges�.

Pasak filosofo, turime naujo tipo persona�us, kurie vadinami populistais. Populistas juokina ir daro politik� kartu. Amerikos prezidentas, prieš rimtai kalb�damas, pirmiausia prajuokina visuomen�.

Stebime ir pramoginius politikus Europoje. Rusijoje tobulas pavyzdys yra Vladimiras �irinovskis. Lieka neaišku, ar j� s�moningai naudoja Kremlius kaip psichopat�, ar jis yra puikus aktorius ir tai daro ty�ia, ar jis virtuoziškas KGB atstovas.

K� jis daro? Anot L. Donskio, ne�tik�tina, kad V. �irinovskis pats transliuoja informacij�. Jis su panieka kalba apie moteris, �ydus, kai kurias tautas. Kiekviena kalba baigiasi skandalu, u�sipuolimu kumš�iais, ��eidimu. Tai n�ra vien siaut�jimas –

V. �irinovskis turi aiški� program�. Turime politik� kloun�, juokdar�, linksmintoj�, kuris �aid�ia neapykanta. Jis nepasakoja anekdot� šiaip sau – jis patikrina visuomen�s neapykantos lyg�.

Kiekvienas – pats sau �urnalistas

Dabar stebimas politikos ir šou verslo susiliejimas. Anot L. Donskio, neapykanta tapo preke, nes jei niekas laidoje nesimuša, niekas jos ir ne�i�ri.

Did�iausi� paslaug� politikams savo televizijos prodiuseri� veikla – „Auksiniais svog�nais“ – Lietuvoje padar� Ar�nas Valinskas. „Jis to ne�inojo ir net ne�tar�. Politikai suprato, kad besisukdami šou versle jie laimi. Politika akivaizd�iai susilyd� su šou verslu, ir jei ji nuo jo neatsiribos, ne�inau, koks likimas laukia. Šis reiškinys parod�, kad televizijos prodiuseriai šiandien yra politikai“, – sako filosofas.

Labai sparti informacini� technologij� pl�tra suk�l� �tampos �idini� Europoje. Daug problem� kilo d�l visiškai pakitusio socialini� santyki� tinklo, o „Facebook‘o“ atsiradimas atv�r� keli� did�iuliams politikos ir �moni� visuomen�s poky�iams. „Facebook‘as“ pakeit� �moni� santykius. Politikai dabar b�ga paskui televizij� ir informacines technologijas, tod�l jie neb�ra pasaulio ateities scenarij� rašytojai.

D�l socialini� svetaini� atsiradimo nebesvarb�s visuomenei tampa ir �urnalistai. Ka�kada jie tur�jo monopol�, kalbino ir kritikuodavo politikus. Dabar pats �mogus „Facebook‘e“ gali paklausti politiko, ko tik nori, ir pasakyti visk�, k� apie j� galvoja.

„Dabar kiekvienas �mogus yra ma�as �urnalistas, o popierin� spauda gali mirti. Gali viskas persikelti � socialinius tinklus, o profesional�s �urnalistai taps polemik� organizatoriais“, – sako L. Donskis.

Pasak filosofo, m�s� laukia labai besikei�iantis gyvenimas. Prival�sime pab�gti nuo pasenusi� problem�, nebedomins s�skaitos su praeitimi. L. Donskio teigimu, mes iki šiol gyvename nesuvest� s�skait� su praeitimi pasaulyje ir netrukus negal�sime sau leisti tokios prabangos. Tai nieko nebedomins. Bus taip pakit�s gyvenimas, kad tur�sime susivokti, kas laukia Lietuvos, kas laukia Europos S�jungos, kokie bus ryšiai �moni�, kurie renkasi gyvenim� kitose šalyse, ir kaip Lietuva sulipdys lietuvišk� tapatyb�. Pasaul� ištikusi politikos kriz� – atrodo, kad toleruojame vienus dalykus ir imame visiškai nesuvokti kit�. M�s� akyse ne silpsta, o miršta �moni� santykiai. „Apie tai verta galvoti“, – sak� jis.

Teat�ro die�nai�� prem�je�ra apie vil�t� dug�ne

Oksana LAURUTYT�

Sekmadien�, kovo 25-�j�, minint Tarptautin� teatro dien�, Šiauli� dramos teatre bus pristatyta premjera – egzistencin�-rokenrolin� komitragedija „Inertiškos dujos“. J� re�isuojantis jaunas perspektyvus re�isierius Tomas Jašinskas sako, kad pagrindin� spektaklio mintis – bet kuriame dugne yra viltis. Intriguojantis spektaklis pasakos apie šiuolaikinio �mogaus egzistencij� n�dienos pasaulyje, o premjeros dien� spektaklio metu gyvai gros muzik� suk�rusi šiaulie�i� roko grup� „Colours of Bubbles“.

Pagrindinius persona�us �k�nys Šiauli� dramos teatro aktoriai Dalius Jan�iauskas, Aurimas Pintulis, Aidas Matutis, Rolandas Dovydaitis, Mindaugas Jurevi�ius. Re�isierius Tomas Jašinskas d�iaug�si Šiauli� dramos teatre sutik�s ne tik bendraautori�, bet ir bendramin�i�.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

U�simiršimo ieško „spalvotose piliul�se“

Teatro dien� Šiauli� dramos teatras pasitiks pirm�ja premjera šiemet – intriguojan�iu spektakliu pagal amerikie�i� dramaturgo Adamo Rappo (Adam Rapp) pjes� „Inertiškos dujos“ („Finer Noble Gases“).

Populiaraus amerikie�i� jaunosios kartos dramaturgo Adamo Rappo (gim. 1968 m.) k�ryba Lietuvos teatro publikai pristatoma pirm� kart�. Pasak teatrolog�s Nomedos Šatkauskien�s, did�ioji dalis A. Rappo pjesi� (iš viso yra paraš�s apie trisdešimt) skirta kamerinei erdvei. Da�niausiai jose vaizduojami visuomen�je nepritampantys marginalai, desperatiškai ieškantys išsigelb�jimo savo „svajoni� Niujorke“.

Tamsi�j� A. Rappo dramaturgijos pus� visada atsveria juodojo humoro, lyrikos ir ironijos doz�. Nuo pirm�j� frazi� �i�rov� patraukia šiurkšti, juokinga, kartu ir labai subtili, jausminga bei poetiška persona�� kalba. Kritikai teigia, kad A. Rappas, t�sdamas did�i�j� Amerikos dramaturg� tradicij�, rašo apie amerikietišk�j� svajon� ir košmar� kartu, ta�iau tikraisiais savo mokytojais �vardija dramaturgus Edvard� Bond� ir Sarah Kane.

Spektaklis pirmiausia skirtas jaunimui ir visiems, besidomintiems šiuolaikinio �mogaus egzistencija n�dienos vartotojiškame pasaulyje. Spektakl� re�isuojantis Tomas Jašinskas sako, kad scenografij� suk�r�s Art�ras Šimonis surado galing� sprendim�. Jis �sigilino � med�iag� tiek, kad horizontai išsipl�t�.

Neatsitiktinai spaudos konferencija premjerai pristatyti buvo surengta r�syje – roko grup�s studijoje. Vaidmenis spektaklyje kuriantys aktoriai – Dalius Jan�iauskas, Aurimas Pintulis, Aidas Matutis, Rolandas Dovydaitis, Mindaugas Jurevi�ius – vaidins trisdešimtme�ius, kuriuos ištikusi k�rybos kriz�, kurie u�simiršimo ieško „spalvotose piliul�se“, sapn� ir haliucinacij� pasaulyje.

Pjes�s persona�ai nuobod�iai stumia dienas prišnerkštame bute, postringaudami keis�iausiomis temomis ir spoksodami � televizori�. Ta�iau akivaizdu, kad kiekvienas j� pas�moningai ieško išeities iš juos �traukusios inercijos beprasmyb�s.

„Nesitik�kite tamsaus ir ni�raus reginio“

Pjes� „Inertiškos dujos“ pirm� kart� publikai pristatyta 2000 m. Jud�ino O’Nilo teatre Niujorke. V�liau buvo ne kart� pristatyta Amerikoje ir Europoje. Jos autorius A. Rappas iki šiol gitara groja alternatyviojo roko grup�je „Less the Band“, kurios nariai ir yra pjes�s „Inertiškos dujos“ persona�� prototipai.

Beje, daugelis fakt� yra paimti iš grup�s gyvenimo realyb�s ir asmenin�s autoriaus patirties. A. Rappas „Inertiškas dujas“ laiko pa�ia muzikaliausia savo pjese, kurios kompozicija artima muzikinei strukt�rai. Tad neatsitiktinai spektaklyje skamba specialiai šiam pastatymui šiaulie�i� roko grup�s „Colours of Bubbles“ sukurta muzika.

„Nesitik�kite tamsaus ir ni�raus reginio. Priešingai, pjes� kupina subtilaus juodojo humoro, šmaikš�i�, nenusp�jam� dialog� bei mejerholdiško teatrališkumo. Š� pastatym� pavadin�iau vienos dalies egzistencine-rokenroline komitragedija. Š�kart man svarbiausia – atsirandanti viltis tada, kai per�engiamos visos ribos ir pasiekiamas dugnas. �ia svarbiausia ne geb�jimas pasikeisti, bet noras, siekis, u�mojis“, – teigia spektaklio re�isierius T. Jašinskas.

Vieno iš muzikant� vaidmen� kuriantis A. Pintulis prisipa�ino vis� gyvenim� svajoj�s b�ti roko �vaig�de, o spektaklyje jam tokia galimyb� suteikta. Aktoriai juok�si, kad M. Jurevi�ius apskritai gavo svajoni� vaidmen� – per spektakl� jis tepasakys du �od�ius, o rol� itin stipri sud�tingu monologu.

A. Matutis, iki šiol k�r�s klasikini� spektakli� vaidmenis, prisipa�ino, kad gana sud�tinga kurti pagrindinio grup�s gitaristo vaidmen�. Aktorius pasid�iaug�, kad re�isierius jam leido net du kartus pakilti nuo sofos, ant kurios gitaristas degraduoja.

O k� reiškia spektaklio pavadinimas? Anot re�isieriaus, inertiškos dujos – tai atmosferoje nesijungian�ios dujos. Spektaklio herojai – kaip tos dujos – radikal�s, neatsakantys u� savo poelgius, nepritampantys, nesijungiantys.

Ar Lie�tu�vo�je b��ta ero�ti�kos?

Oksana LAURUTYT�

Ištyrin�jusi kalnus �vairi� šaltini� apie senov�s lietuvi� gyvenim�, papro�ius bei k�ryb�, etnolog� dr. Daiva Šeškauskait� paraš� knyg� „Erotika tautosakoje“. Tre�iadienio vakar� Šiauli� P. Višinskio viešojoje bibliotekoje pristatydama knyg� autor� grojo gitara, smuiku, kankl�mis, dainavo liaudies dainas ir sklaid� mitus, kad lietuviai – li�dna niurzgli� tauta.

Nuo Mildos iki Piziaus

„V�jas pu�ia, k�šys kruta, kiaušai tabaluoja. Kas?“ – � knygos pristatym� susirinkusi� �i�rov� paklaus� D. Šeškauskait�. Teisingai � klausim�, kad tai – obelis ir obuoliai, atsakiusiai merginai ji padovanojo savo knyg� „Erotika tautosakoje“.

Pasak D. Šeškauskait�s, jau apie 500-700-uosius metus balt� �em�se �m� lankytis krikš�ioni� misionieriai. Pirmiausia jie pasiek� pr�sus, tod�l ir pirmosios �inios yra apie juos.

Istoriniai šaltiniai teigia, kad šios gentys šeimoje gyveno su daug �mon�, ir nurodo, kad pr�sai laisvai gali pakeisti �mon�, jei ši ne�tinka. Moteriai, kuri netenka vyro, reikia kuo grei�iau rasti nauj�, nes ji negali ilgai gyventi viena.

Pasak Daivos, buvo tik�ta, kad vyro ar �monos netek�s sutuoktinis lieka nelaimingas, tad per metus privalo susirasti kit� antr�j� pus�. Neradusi vyro moteris tapdavo �olininke, �iniuone. Moters nekaltumas b�davo itin gerbiamas. Jei vyras imdavo liesti nekaltos ar svetimos moters intymias vietas, j� buvo galima išvyti ar net sudeginti.

Ikikrikš�ioniškoje lietuvi� tautosakoje, pasak etnolog�s, lytin� branda, nekaltyb�s praradimas, vaiko prad�jimas buvo u�koduoti, pasl�pti. Atviras tekstas ar gašlios u�uominos senajai sakytinei lietuvi� k�rybai n�ra b�dingi.

„M�s� s�mon�je simboliai yra labai svarb�s, susij� su tautos genetika, siela. Mums, kaip tautai, visi šie dalykai yra reikalingi ir svarb�s“, – sak� autor�.

D. Šeškauskait� knygoje kalba apie augalus, gyv�nus, ritualus, turin�ius slapt� prasmi�. N� vienoje senojoje lietuviškoje dainoje nerasi atvir� prisipa�inim� jausmuose. Fraz�s „Aš tave myliu“ lietuvi� tautosakoje tiesiog n�ra. Atviriausias prisipa�inimas skamb�davo taip: „Aš – tavo, tu – mano.“

Kokiais simboliais lietuviai m�go sl�pti lytinio gyvenimo realijas? Knygoje rašoma, kad iniciacijoje ar merginos pak�limo � „mergas“ apeigose mergin� ištek�jusios moterys �kelia (�rituoja) � med� – ��uol�. ��uolas simbolizuoja vyr�, vyrišk� j�g�. Kita prasme ��uolas reiškia vyro ir moters lytin� akt�.

Vyrišk� gali�, geb�jim� apvaisinti moter�, vyriškumo – falo – simbol� tautosakoje atspindi pušis. Mari� �olynas simbolizuoja erotin� meil�, o lino �iedas yra vyro varpos atitikmuo, reiškiantis pirm�j� lytin� meil�. Lietuviams slaptoje meil�s kalboje reikšmingi buvo ir kiti augalai: šalavijas, avi�os, rugys, riešutai – senas vaisingumo simbolis.

�irnio ar pupos ritin�jimas tur�jo pasl�pt� reikšm� – geb�jim� susilaukti vaik�. Kodais pasakose ir dainose tarnavo gyv�nai (paukš�iai, �uvys, vabzd�iai, naminiai gyvuliai ar miško �v�rys ir net mitin� b�tyb� slibinas).

Etnolog� dr. Daiva Šeškauskait� knygoje „Erotika tautosakoje“ atskleid�ia tikr�j� prot�vi� gyvenim�, kuris atsiveria per tautosakoje u�koduotus simbolius.

Autor�s nuotr.

Lin� puokšt� – intymumo siekis

Šifruodama u�sl�ptus dain�, pasakojim� ar pasak� lygmenis, etnolog� išaiškino, kokie svarb�s buvo ir daiktai – vartai ar „pe�ius“. Pastarasis atspindi senovin� reikšm�, kai jame ne tik maistas buvo ruošiamas, bet ir �rengiama lova. U�mesti piršt� ant „pe�iaus“, anot etnolog�s, reišk� vyro ��jim� � moter�.

„Suvalgysi riešut�, paritin�si pup� ir susilauksi vaik� – senov�je �mon�ms simbolin� prasm�, �enklai buvo labai svarb�s, o lytinis gyvenimas buvo normalus veiksmas, b�tinas giminei prat�sti“, – sak� knygos apie erotik� lietuvi� tautosakoje autor�.

Knygoje etnolog� pasakoja, kad �inios apie m�s� prot�vi� gyvenim� yra labai šykš�ios. Iki krikš�ionyb�s turim� diev� skai�iumi mes buvome panaš�s � indus. Lietuviai tur�jo ir meil�s deiv� Mild�, ir vestuvi� diev� Gond�, kur� garbindavo merginos. Dar tur�jome Pizi�, kuriam aukodavo nuotak� išlydint pas jaunik�, Led� arba Lad�, kuriai merginos šokdavo ir vainikus pindavo, dar Derintoj�, kuris „derindavo“ vyro ir moters santykius.

Apie erotišk�j� lietuvi� tautosakos potekst� pirmasis prabilo rašytojas Balys Sruoga. Jis atkreip� d�mes� � �irgelio, kepur�s ir r�tos motyvus. Padovanoti merginai lin� puokšt� reišk�, kad sieki su ja tur�ti lytini� santyki�.

R�tos � Lietuv� atkeliavo tik XVI a. Iki tol jomis b�davo vadinamos visos �ydin�ios g�l�s, turin�ios stipr� stieb� ir tinkan�ios vainikams pinti. Yra nuomoni�, kad ji buvo vertinama ir d�l kontraceptini� savybi�. Anot etnolog�s, šiuo tikslu ji iš ties� buvo naudojama, ta�iau iki šiol niekas neištyr�, kiek tai pagr�sta. R�ta sugeb�jo sujungti du priešingus polius – nekaltyb�, nes buvo nekaltyb�s simbolis, ir apsisaugojim� nuo nepageidaujamo n�štumo.

�irgas ir kepur� – vyro atributai

Nekaltyb�s praradimas buvo labai reikšmingas gyvenimo �vykis. � pirm� sugulim� buvo �i�rima labai rimtai. Moter� jis taip pakeisdavo, kad ji b�davo išraunama, taigi jis negal�jo b�ti atsitiktinis. M�s� tautosaka rodo labai aišk� ribos nustatym�. Juk ir pats vedyb� procesas labai ilgas. Iš prad�i� �valgosi �valgai, v�liau perduodama nosinait�, kad mergina sutinka, tuomet atva�iuoja svita. Tiesa, yra liudijim�, kad, jauniesiems pasikeitus �iedais, jie jau b�davo �stumiami � lov�.

Lietuvoje egzistavo ir paklod�s rodymo paprotys. Paklod� nebuvo kabinama viešai, kaip tai dar� kai kurios Vidur�emio j�ros tautos, ta�iau patikrinti jos nueidavo svo�ia. Jei mergina pasirodydavo nesanti nekalta, vyras tur�davo teis� jos atsisakyti.

Dar vienas svarbus m�s� liaudies dain� herojus – �irgas – yra ne kas kita, o falo simbolis, neatskiriama vyro dalis.

Rasos švent�, kuri t�sdavosi net kelias dienas, dar vadinama Kupoli�. Tai nuoroda � „kup�“, prisirpusi�, moterystei pasiruošusi� mergin�. Pati mergina tai išreikšdavo nusipindama vainik�. Taip ji parodydavo, kad yra pasiruošusi priimti vyr�. Šiuo atveju r�t� vainikas simbolizavo vagin�.

Kaip dabar vyras did�iuojasi savo automobiliu, tuomet did�iuodavosi �irgu. Jis b�davo puošiamas, švarinamas, tvarkomas. Senov�je varpa nebuvo apipinta drovumo kontekstu. Tai buvo energija, j�ga, nes jos d�ka moteris susilaukia vaik�.

Dar vienas svarbus vyro atributas tautosakoje – kepur�. Kepur�s nukritimas simbolizavo vyro nekaltyb�s praradim�. Vyrai lygiai taip pat prarasdavo nekaltyb�, kaip ir merginos. Š� veiksm� dar simbolizuoja ir nukrit� pentinai, be kuri� ne�manoma joti. Mergina tautosakoje prarasdavo nekaltyb�, kai nukrisdavo � vanden� jos vainikas.

�inojimas padeda d�iaugtis dabartimi

Šeimos gyvenime buvo svarbus ir vaiko prad�jimas, ir seno nario marinimas. Gimusi mergait� buvo plaunama piene, kad bern� daug tur�t�. Vanduo, kuriuo plautas naujagimis, buvo pilamas po slenks�iu, kad u�aug�s jis b�t� „prie nam�“.

Svarbiausias Sekmini� akcentas b�davo vaiko aukl�jimas. Piemenys (nuo penkiame�i� iki paaugli�) organizuodavo vestuves. Jie išsirinkdavo mergin� ir vaikin�, kurie tinka vienas kitam, ir surengdavo suaugusi�j� vestuves. Šie dviese nakvodavo palapin�je. Ar kas nors ten nutikdavo – ne�inia. Tai b�davo kaip repeticija, vaikinas ir mergina išbandydavo suaugusi�j� b�senas.

Ar �gtel�jusios merginos jau subrendusios, buvo aiškinamasi �vairi� talk� metu. Linaminiai, talkos vykdavo dien� ir nakt�. � jas gal�davo eiti merginos, sulaukusios brandos, kai joms prasid�davo menstruacijos. Tada merginai jau buvo galima tek�ti. Per linamin� ant o�io, kur kulia linus, sodindavo jaunas, lytin�s brandos sulaukusias merginas. Bernai jas ap�iupin�davo, šios muistydavosi, rausdavo. Jos patirdavo šok�, bet tai buvo lyg iniciacija, taip buvo su�adindamas noras, vaisingumas.

Akademikas doc. dr. Gediminas Navaitis, recenzav�s „Erotik� tautosakoje“, raš�, kad joje – nevulgarus �i�r�jimas � nuog� mergin� ar moter�. „Knygoje sprend�iami egzistenciniai klausimai: ar meil� ir erotika m�s� prot�viams buvo svarbi, ar ji išaukštinama ir slapta, kok� vaidmen� priešvedybiniame ir vedybiniame gyvenime vaidino erotika, kada prasideda tikroji meil�, kada �mon�s �simyl�davo, kada tai erotinis susi�av�jimas, kada meil� tur�ti vyr�, kada ir kaip ateina siela � k�n�? Knygoje norima su�inoti šelmiško klausimo atsakym� apie lietuvi� erotiškum�, ar lietuviams teisingai prikabinta tautai priskiriama „šalto b�do“ etiket�.“

„Supratimas, kas mes buvome, mums padeda d�iaugtis tuo, kuo esame dabar. Lietuvi� s�mon� kupina simbolikos ir tai labai gra�u“, – teig� etnolog�.

Lie�tu�va�� lais�va, o Ti�be�te de�ga gy�vi fa�ke�lai

Oksana LAURUTYT�

Minint Lietuvos atkurtos Nepriklausomyb�s dvidešimt antr�j� sukakt� verta prisiminti, kad prieš 22 metus lietuvius vienas pirm�j� šia proga pasveikino Nobelio Taikos premijos laureatas Jo Šventenyb� Dalai Lama. Tibetas, išgyven�s ir tebeišgyvenantis t� pat� kaip ir mes, lietuviai, mus suprato, nes kovo 10-�j�, Lietuvos Nepriklausomyb�s atk�rimo išvakari� dien�, pasaulis prisimena 1959 m. �vykus� tibetie�i� sukilim� prieš Kinijos agresij�. Sukilimas buvo nuslopintas j�ga, o tibetie�iai d�l savo laisv�s tebekovoja iki šiol, virsdami gyvais fakelais. „Kol pasaulyje toleruojamas taiki� taut� naikinimas, savo laisve d�iaugtis negalime“, – sako u� Tibeto laisv� kovojantys pasaulio �mon�s.

Penktadien�, kovo 9-�j�, nuo 12 iki 21 val. Vilniuje vyks kovo 10-ajai skirti renginiai: piketas prie Kinijos ambasados, filmo per�i�ra Mokytoj� namuose (18 val.).
UNFFT archyvo nuotr.

Ma�osios valstyb�s gali tapti pasaulio s��ine

Milijonai �moni� pasaulyje domisi unikalia Tibeto kult�ra, medicina, tradicijomis. Tikroji pastarojo penkiasdešimtme�io istorija ir tikrosios šios šalies kan�ios n�ra gerai �inomos.

Neatsitiktinai po 1990 m. kovo 11-osios Tibeto dvasinis ir politinis vadovas Dalai Lama XIV vienas pirm�j� pasveikino m�s� taut� su atkurta Nepriklausomybe. 1991 m. ruden� Dalai Lama aplank� Lietuv� ir sveikino visus iš Aukš�iausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo trib�nos, suprasdamas m�s� krašto 50 met� trukusios okupacijos praradimus, netektis ir kan�ias. Suprato, nes 1949 m. � Tibet� �siver�usi Raudonoji komunistin�s Kinijos armija dabar baigia sunaikinti tibetie�i� taut�.

Tibetie�iai paband� išsivaduoti nuo primestos tariamos autonomijos. Jie pamat�, kad Kinijos valdymas gali sunaikinti bet kok� tautin� ir religin� bei kult�rin� identitet� ir jo liku�ius. 1959 m. kovo 10 d. buvo sukilta ir pam�ginta atkurti šalies nepriklausomyb�, bet tibetie�iams nepavyko – sukilimas buvo numalšintas j�ga.

Dvasinis lyderis Dalai Lama ir t�kstan�iai tibetie�i� buvo priversti b�gti iš savo šalies. Šimtai j� tapo politiniais kaliniais, skai�iuojama ir daugiau nei milijonas tibetie�i� auk�.

Ar Lietuva kuo nors �sipareigojusi Tibetui? Geriausiai � š� klausim� atsako Jurga Ivanauskait� filme „Šokis dykumoje“. Ji sako, kad ma�osios valstyb�s gali ir turi tapti pasaulio s��ine. Rašytoja tik�josi, kad Lietuva tokia taps.

Protestuoja susidegindami

Per pastaruosius 12 m�nesi� susideginti ketino jau 21 tibetietis. Organizacija „Free Tibet“ nurodo, kad ma�iausiai 12 j� d�l patirt� nudegim� mir�.

Protestuodami d�l daugiau nei 60 met� trunkan�ios Kinijos okupacijos Tibeto rytuose per pastar�sias tris dienas susidegino trys tibetie�iai.

„Tre�ias susideginimo atvejis per pastar�sias dienas rodo, kad tibetie�iai nenustos protestuoti, kol j� šauksmai d�l laisv�s nebus išgirsti. Tarptautin� bendruomen� turi imtis skubi� veiksm�“, – sak� Londone �sik�rusio jud�jimo „Free Tibet“ vadov� Stephanie Brigden.

Š� antradien� susidegino 18 met� vaikinas netoli Chara miestelio, esan�io ma�daug 70 km nuo Ngabos miesto, kur vyksta daugiausia susideginimo atvej�. Liudininkai pasakojo, kad Dorjee pasideg� ir, sk�sdamas liepsnose, nusvirduliavo prie vietin�s vald�ios pastato, kur sukniubo ir mir�.

�vykio išvakar�se priešais policijos nuovad� netoli ��jimo � Kirti vienuolyn� Ngabos mieste susidegino keturi� vaik� motina Rinchen. Pasak kraup� �vyk� ma�iusi� �moni�, 32 met� moteris šauk�, reikalaudama laisv�s ir Jo Šventenyb�s Dalai Lamos gr��inimo � Tibet�. Moteris mir� vietoje.

Kovo 3 d. tokia pat savi�udyb� �vyko mieste Machu. Dar�ovi� turguje susidegino 20 met� student� Tsering Kyi.

„Tibetie�iai, tokie kaip Dorjee šiandien ir Rinchen vakar, renkasi susideginim� priešais vald�ios pastatus, siekdami pasipriešinti j� (kin� – aut. past.) valdymui ir priespaudai, kuri ten klesti“, – situacij� komentavo S. Brigden.

Pranešama, kad d�l tragišk� pastar�j� dien� �vyki� Ngaboje tvyro �tampa, � region� nusi�stos papildomos saugumo ir policijos paj�gos.

�tamp� dar labiau padidino �inia, kad vasario m�nes� band�s susideginti vienuolis Rigzinas Dorjee iš Kirti vienuolyno ligonin�je mir�. Kin� vald�ia nusprend� jo palaikus kremuoti, atsisakydama mirusiojo k�n� gr��inti jo artimiesiems.

Kitas to paties vienuolyno vienuolis Lobsangas Kunchokas, kuris ketino susideginti pernai rugs�j�, vis dar gydomas ligonin�je. Jam amputuotos rankos ir kojos. Vyras maitinamas per vamzdel�. Šaltini� teigimu, sunkiai su�eist� pacient� ligonin�s personalas muša ir vadina valstyb�s priešu.

Kinija neigia kaltinimus represijomis ir sako, kad dabar tibetie�iai gyvena geriau nei bet kada d�l did�iuli� investicij� � infrastrukt�r�, mokyklas ir b�stus.

Vasario 10-�j� Kinijos saugumo paj�gos nušov� du brolius tibetie�ius, kurie slapst�si po savo surengto protesto prieš Pekino centrin� vald�i�. �vykio išvakar�se kaimyniniame regione susidegino tibetietis vienuolis. Incidentai �vyko provincijose, besiribojan�iose su Tibeto autonominiu regionu, šiame tibetie�i� gausiai gyvenamame regione did�jant �tampai d�l numanomo religinio, politinio ir kult�rinio šios etnin�s grup�s persekiojimo.

� Tibet� ne�leid�iami nei svetimšaliai, nei �urnalistai, o naudojimasis internetu vietiniams grie�tai ribojamas.

U� Tibet� – virtualioje bendruomen�je

Kovotojai u� Tibeto laisv� buriasi � realias ir virtualias bendruomenes, rengia piketus, platina viešus pareiškimus šali� vyriausyb�ms, ver�iasi labdaringa veikla, o l�šas siun�ia tibetie�iams. Tarp kovotoj� yra ir lietuvi�. Vienas toki� – dabar Jungtin�je Karalyst�je gyvenantis iš Kybart� kil�s Rimantas Ku�inskas. 38-eri� vyras yra organizacijos Jungtin�s Tautos u� laisv� Tibet� (UNFFT) virtualios bendruomen�s ambasadorius Lietuvai ir sako, kad Tibetas � jo gyvenim� „at�jo“ prieš aštuonerius metus, susidom�jus meditacijomis, budizmu ir pama�ius fotografijas, k� komunistin� Kinija daro Tibete.

„Susipa�in�s su bendramin�iais tapau UNFFT nariu. Šiai organizacijai kovo 11-�j� sukaks lygiai dveji metai. Darb� nuveikta nema�ai – visuomenei stengiam�s pateikti pa�i� naujausi� informacij� apie pad�t� Tibete. Bandome u�megzti kontaktus su Lietuvos Seimu ir Vyriausybe, kvie�iame kovoti u� Tibeto laisv�, deja, visos pastangos nesulaukia atgarsio. Tenka pasikliauti tik savo j�gomis ir �moni� geranoriškumu“, – sako Rimantas.

Anot pašnekovo, Lietuv� ir Tibet� sieja panaši patirtis, senoji kult�ra ir paskutiniojo šimtme�io kov� u� laisv� dat� sutapimas.

Gru�zi�ja abe�jin�g� ne�pa�lie�ka

Oksana LAURUTYT�

Vasario 20-�j� TV3 eteryje startavo naujas prodiuseri� kompanijos „Videometra“ ir Gruzijos televizijos „Imedi TV“ kuriamas serialas „Vyno kelias“. Lietuvait�s Daivos vaidmen� seriale kurianti šiauliet� Agn� Grudyt� per kelis m�nesius sp�jo pramokti gruzin� kalb�. Vos dvi savaites � Šiaulius gr��usi ir vakar � Gruzij� filmuotis v�l išskridusi Agn� sako, kad lietuviams iš gruzin� reik�t� pasimokyti nuoširdumo, atvirumo ir svetingumo.

Vakar � Gruzij� toliau filmuotis seriale „Vyno kelias“ išvykusi Agn� Grudyt� � Lietuv� gr�š po gero m�nesio. Gegu�� jos v�l laukia filmavimasis „Naisi� vasaroje“.
Agn�s GRUDYT�S asmeninio archyvo nuotr.

Mokosi kalb�ti gruziniškai

Naujojo serialo „Vyno kelias“ pristatymas Lietuvoje surengtas vasario viduryje, kai Gruzijoje besifilmuojan�i� aktori� ir filmo k�r�j� grupei buvo suteiktas dviej� savai�i� trukm�s poilsis. � simbolin� pirmosios serijos per�i�r� atvyko Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis su �mona, serialo prodiuseris Rolandas Skaisgirys ir b�rys Lietuvos aktori�: Liubomiras Laucevi�ius, Vidas Petkevi�ius, Povilas Laurinkus, Ieva Andrejevait�, Paulius Tamol�, Agn� Grudyt�, Seimo nar� Inga Valinskien� ir kiti.

Met� prad�ioje „Šiauliai plius“ raš�, kad serialas „Vyno kelias“ – dramatiškas pasakojimas apie lietuv�s ir gruzino meil�, išbandymus ir pavojus. Tai sienas kertanti istorija, praturtinta Gruzijos gro�iu ir �moni� svetingumu bei intriguojanti kriminaliniu detektyvu. Serial�, filmuojam� dviejose šalyse, re�isuoja Alvydas Šlepikas (Gruzijoje) ir Raimundas Banionis (Lietuvoje). Scenarij� kuria taip pat du autoriai – lietuvi� rašytojas Giedrius Rekašius, geriau �inomas Edvino Kal�dos slapyvard�iu, ir gruzinas Aka Mor�iladz�.

Pagrindin� heroj� Daiva, kuri� vaidina aktor� Agn� Grudyt�, atsitiktinai tampa nusikaltimo liudininke. Jai kyla mirtinas pavojus, nes �udikas – oligarchas Razujevas (Liubomiras Laucevi�ius) turi �taking� ryši� vald�ios ir j�gos strukt�rose. Daiva priversta b�gti iš Lietuvos, o jos brolis �urnalistas Darius (Algirdas Gradauskas) t�vyn�je lieka rinkti daiktini� �rodym�. B�gl�s antraisiais namais tampa Gruzija. Seriale filmuojasi Seimo nar� Inga Valinskien�, kurianti oligarcho meilu��s vaidmen�, gruzin� aktoriai Vachtangas Chachanidz�, Vano Dugladz�, Levanas Kurtsija, Keti Asatiani ir kiti.

„Seriale besifilmuojantys gruzinai – šalies kino �vaig�d�s. Iš prad�i� ne�inojome, kas jie tokie, o prad�j� �i�r�ti televizij� pamat�me j� veidus nuolat šm��uojan�ius ekranuose“, – sak� A. Grudyt�.

Sausio 3-i�j� � Gruzij� su kolegomis išvykusi ir tik vasario 11-�j� parskridusi aktor� teig�, kad pus� serialo serij� jau nufilmuota. Per beveik du m�nesius serialas bus baigtas, bet gali atsitikti taip, kad su kai kuriais aktoriais susitikti nepavyks. Kai lietuvai�iai filmuojasi Gruzijoje, gruzinai filmuojasi Lietuvoje. Jei scenarijus j� nesuves, aktoriai vieni kit� ir nepamatys.

„Daug verkiu ir sapnuoju košmarus“, – taip apie savo kuriam� vaidmen� kalba Agn� ir prisipa��sta, kad jai niekada nereik�jo dirbtini� ašar�. „Jei netiki tuo, k� darai, ašaros neišspausi. Aš išgyvenu persona�o b�sen� ir ašaros pa�ios rieda“, – sako ji.

Pasak Agn�s, Gruzijai tarptautinis filmo k�rimas – naujiena, tad jie itin stengiasi pa�inti lietuvi� kult�r�, kalb�. Pati Agn� pramoko gruziniškai, nes mano, kad pusantro m�nesio išbuvus šalyje nesuprasti elementariausi� �od�i� tautos, kuri taip svetingai pri�m�, yra nemandagu ir g�da. „Filmo dailininkas gruzinas Mamuka labiausiai iš vis� stengiasi išmokti lietuviškai ir jam puikiai sekasi“, – teig� aktor�.

Gruzinai – itin svetingi

Gruzijoje gyvenan�i� lietuvai�i� grup� – devyni �mon�s – trys moterys ir šeši vyrai. Filmo k�r�jai gyvena Tbilisyje, dviej� aukšt� name ant aukšto kalno. „Visas miestas kaip ant delno, labai gra��s vaizdai atsiveria. Tik kai su pirkiniais tenka gr��ti namo, kopdamas � kaln� suvoki tokio gyvenimo privalumus ir tr�kumus“, – šypsosi šiauliet�.

Pasak Agn�s, gyvenant visiems kartu tenka labai planuoti laik�, tartis, kaip pasidalyti du namo vonios kambarius, kaip sp�ti papusry�iauti. „Tik kavos kartu išgeriame, tada vairuotojas mikroautobusu mus nuve�a � filmavimo aikštel�. Kalbam�s su gruzinais angliškai, aš rusiškai nelabai moku. Kartais iš nuskamb�jusio juoko suprantu, kad nes�mon� pasakiau“, – juokiasi Agn�.

Šiauliet� d�iaugiasi, kad iš koleg�, itin �inom� aktori�, nepatyr� jokio šaltumo ar neigiamo vertinimo. Visi labai draugiški, o gruzinai – nepaprastai svetingi. Paprašius nupirkti mineralinio vandens, niekada neims pinig�. Einant kartu pirkti, visada sumok�s, k� bekalb�ti apie apsilankym� bare. Jie lietuvai�iams niekada neleid�ia atsiskaityti. „Kartais net nepatogu, juk jie gyvena šiek tiek pras�iau nei mes, nors kainos parduotuv�se panašios“, – sako aktor�.

Agn� teigia, kad Gruzijoje itin jau�iama, jog �mon�s dar nesumaterial�j� kaip lietuviai ir ekologiškas gyvenimo b�das j� šalies dar neaplank�. „Ten viskas labai skanu. Gruzinai sako, kad j� maistas skanus d�l labai gero vandens. Ypa� pam�gau kinkalius – rankomis valgomus kold�nus. Iš prad�i� apsitaškydavome, bet paskui išmokome gra�iai juos valgyti“, – sako Agn�.

Lietuvai�iai pam�go ir gruzin� dainas. „Gruziniškai �odis „meil�“ – „sikvaruli“. Ji švelniose gruzin� dainose lyginama su paukšteliu, kuris nuskrido“, – sako moteris.

�Auk�so �ven�tyk�la�� ne tik be�si�do�min�tiems bu�diz�mu

Oksana LAURUTYT�

Prieš vienuolika met� � Piet� Kor�j� išvyk�s ir zen budist� vienuoliu tap�s buv�s aktorius, teatro re�isierius K�stutis Mar�iulynas-Bo Haengas pastat� vienos dalies monospektakl� „Auksin� šventykla“. Pjes� jis paraš� pats, surad�s kertinius klausimus ir atsakymus Yukio Mishimos knygoje „Auksin� šventykla“. „Noriu pad�ti Lietuvos �mon�ms susivokti savo situacijose ir tapti „gerais krikš�ionimis“ – myl�ti savo artim� ir taip elgtis kasdieniame gyvenime. Tai labai paprastas �mogaus buvimo �em�je u�davinys, ta�iau jis sunkiai �vykdomas“, – sako jis.

Daugiau nei dešimt met� Piet� Kor�joje praleid�s K�stutis Mar�iulynas pirmiausia savo dvasinio kelio ieškojo Lietuvoje – lenk�si pas dvasinink� T�v� Stanislov� ir net nor�jo studijuoti kunig� seminarijoje. Nuo minties tapti vienuoliu iki kelion�s � Kor�j� jam prireik� aštuoneri� met�.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Nepagarba – menkos dvasios išraiška

Monospektaklis „Auksin� šventykla“, kur� spal� tur�jo galimyb� išvysti šiaulie�iai ir dar išvys kov�, re�isuotas kartu su Auksinio scenos kry�iaus savininke aktore Egle Mikulionyte. Tai istorija apie zen budist�, 1950 m. sudeginus� šventykl� Kiote. Vienuolis taip pasielg� tik�damas, kad išor�je yra ka�kas gra�iau u� tai, kas yra �mogaus viduje.

K�rinys n�ra skirtas tik tiems, kurie domisi zen budizmu. Tai tarsi pokalbis apie apgavyst�s esm� ir k� su ja daryti. Juk pasaulyje daugyb� skirtingai m�stan�i� �moni�, kurie kelia egzistencinius klausimus ir pereina per �vairius gyvenimo dugnus.

K. Mar�iulynas sako su �mon�mis apie religij� pasikalbantis kiekvieno susitikimo metu. Kalbasi su kiekvienu atskirai, kitiems girdint. „Tai labai individuali tema. Koks m�s� tikrasis tik�jimas, kur m�s� šaknys? Kam �mogui reikalinga religija? Kaip ji atsirado? Aš ne religij� tyrin�tojas. Viename renginyje man�s paklaus�, kas yra Dievas ir ar aš juo tikiu. Atakuojantis klausimas. Tuomet paklausiau, ar sal�je esantys �mon�s turi prieš�, toki�, kuriems junta neapykant�. Toki� atsirado daug. Tada pasakiau, kad visi gali b�tent dabar paskambinti jiems ir pasakyti, kad atleid�ia ir myli. �sivyravo tyla. Tai labai sunkus u�davinys. Toks pat, kaip ir laikytis dešimties Dievo �sakym� ar kit� gyvenimo dvasin�s praktikos kelrod�i�“, – sako jis.

Kod�l taip yra, kod�l �mogui taip sunku atleisti? Anot vienuolio, tod�l, kad mes jau turime savo supratim�, nuomon�, pom�gius, net ne�inodami, kad kitur egzistuoja kitokios pasaul��i�ros �mon�s. Tas u�darumas ir s�lygoja m�s� nepagarb� kitiems. „Aš pats tai esu pajut�s, kai b�damas Kauno pantomimos teatro aktoriumi išvykdavau gastroli� � kitas šalis. Kitur aš ir kiti elgdavom�s iššaukian�iai, sakydami, kad esame iš Lietuvos. Garsiai kalb�davome lietuviškai. Šokiruodavome vietinius, kuriuos galb�t tuo metu laikiau kvailesniais u� mus, naivesniais... Gal�jau elgtis, kaip noriu, nes jau�iausi aukš�iau u� juos. Iš kur tas jausmas? Iš u�darumo. Kit� taut� nesuvokimo. Iš netur�jimo patirties bendraujant. Pasaulyje vyksta ekonominis karas d�l �em�s resurs� pasidalijimo. �mon�s kiršinami akcentuojant religinius ir kult�rinius skirtumus. Nenoriu pilti � t� ugn� kuro. Geriau �mon�ms parodyti, kur �idinys“, – sako jis.

K�stutis pasakoja, kad b�damas lietuvis labai sunkiai pateko � Kor�jos tradicin� šventykl�. Nor�jo tapti tradiciniu vienuoliu, kad gal�t� pa�inti meditacijas ir praktikuoti. „Tik tokiu b�du b�ni �leid�iamas tapti „savu“ tarp kor�jie�i�, ta�iau vis tiek esi svetimšalis. Ir m�s� toki� daug, ir iš viso pasaulio“, – sako jis.

�ibur�l� rasi tik atsigr��s � save

Meditacijos labai populiarios tarp u�sienio šali� student�, darbuotoj�, mokslinink�, apie jas parašyta daug knyg�. Nuostabu, kad Piet� Kor�joje galima rasti daug vienuolyn�, kur praktikos nepasikeitusios t�kstan�ius metu. „Unikalios b�tent praktikos, o ne religin�s apeigos, maldos ar ka�kas tokio, k� mes suprantame kaip religij�. Ten s�di atsigr��s � sien� keliolika valand� per dien� ir tau vyksta �vair�s dalykai. Mokytojai moko neišsig�sti sav�s, kad gal�tum suvokti savo vizijas, b�senas“, – sako pašnekovas.

K�stutis teigia nesantis geras �mogus ir nori kuo ma�iau daryti bloga kitiems. „Tam aš ir mokausi, bet tai n�ra lengva. Manau, kad ne man vienam kyla klausimas, kaip teisingai nugyventi gyvenim�. � tai atsakym� n�ra. Yra tik atsigr��imas � save. Tik ten gali atrasti t� �ibur�l�, kur� turi kiekvienas. Apie j� kalba ir moko vis� religij� mokytojai. �ibur�lio neatrad� mes tik liksime savos grup�s atstovai“, – sako jis.

Lietuvoje ir apskritai Europoje vis daugiau atsiranda centr�, kuriuose mokoma meditacij�, jogos, masa��, Reiki ir pan. Kur prie�astis? Tradicin� religija netenkina? Ko ir kod�l Ryt� religijose ieško europie�iai?

K�stu�io nuomone, šiais laikais �mon�s gauna galyb� informacijos, o pats gyvenimas trunka ne itin ilgai. Tod�l atsiranda noras išbandyti k� nors naujo. „Bet mes visuomet b�sime lietuviai, kur ir k� bedarytume. Nereikia agituoti skaitytoj�, kad išva�iuodami, ka�kuo dom�damiesi mes tampame kitokie. Tai ne m�s� šalies, o t�, kurie nori mus suskaldyti, propaganda. Lietuviai yra visi tie, kurie laiko save lietuviais. Ir m�s� ne trys milijonai – m�s� daug daugiau ir mes esame labai vieningi. Tai net nepriklauso nuo to, kas kuo domisi. M�s� tauta pasklidusi po vis� pasaul�, ta�iau širdimi mes esame vienis. Jei taip m�stysime, jei taip rašysime ir jei tikrai tuo tik�sime, Lietuva, ma�a šalis, �gis daugiau paramos. �mon�s gr�š ir atsiras ta nauja banga, tas naujas rytas ateis, apie kur� mes tik dainuojame. Juntu, kad labai stiprioms j�goms tai n�ra reikalinga. Atvirkš�iai – naudinga sukiršinti. Tikiu, kad to padaryti niekam nepavyks. O tai, kad �mogus ieško atsakym� � egzistencinius klausimus, rodo tautos išprusim�“, – sako jis.

Pad�ti kitiems galima ir b�nant Lietuvoje

Kas K�stut� paskatino dom�tis budizmu? Pašnekovas sako nemanantis, kad budizmas egzistuoja lyg kokia vienalyt� religija ar praktikos r�šis. Kor�joje vienuolis vairuoja automobil� ir tai yra normalu. Tailande jau gali s�sti � kal�jim�. Šri Lankoje negali net pinig� tur�ti rankose. Kiek šali�, tiek tradicij� skirtum� ir visi tai vadina budizmu.

„Ka�kada gyveno �mogus. Meditacijos d�ka jis suvok� save ir mok� kitus. Ir šiais laikais ta mokymo linija gyva, tik skirtingi mokymosi metodai, nes jis mok� kiekvien� mokin� pagal jo prigimt�, pagal jo geb�jim� lengviau išmokti. Išmoksti gr��ti � savo krašt� ir neb�tinai turi mokyti kitus. Gali gyventi niekam ne�inant, kad tu ka�kur meditavai. Dauguma taip ir elgiasi, bet aš sutikau vienuol� iš Lenkijos, kai man buvo labai blogai. Jis man pad�jo. Aš gal pad�siu kitiems. Pad�ti kitiems galima ir b�nant Lietuvoje. Aš tuomet to ne�inojau“, – sako vienuolis ir priduria, kad vienuolio keli� pasirinko tam, kad b�t� kuo daugiau ger� krikš�ioni�. Anot jo, nesvarbu, kokios religijos išpa�intojas b�t� �mogus, jo skausmai, netektys, norai, egzistenciniai klausimai yra tokie pat. Skiriasi tik šali� kult�ra ir tik paskui – religija.

�od�iai „meditacija“, „nušvitimas“, „reinkarnacija“ daugeliui budizmu nesidomin�i� �moni� skamba tarsi burta�od�iai. Kas šie dalykai yra? Anot K�stu�io, meditacija – tai santykis su tuo, su kuo bendrauji. D�l nušvitimo atsakymo aiškaus n�ra. „Jei kas nors atsakys � t� klausim� ir kas nors patik�s, nekaltinkite rašan�iojo, o pripa�inkite savo neišprusim�. Tuomet daugiau reikia praktikuoti. Rašyti visi sugeba“, – sako vienuolis.

O kas yra reinkarnacija? „Ar galima u�duoti š� klausim� laike? Ar gali �mogus du kartus perskaityti tekst� laike? To suvokimas suteikia galimyb� pajusti savo veiksmo pasekmes. Prie�astis ir pasekm�. Tada tampi atsakingu u� savo veiksmus. Vienas b�damas elkis taip, kaip b�damas tarp daugelio. Tarp daugelio elkis taip, kaip b�damas vienas“, – sako jis.

Dieviškoji prigimtis – belyt�

Vienuolyne K�stutis gyvena pagal grie�t� dienotvark� – keliasi tre�i� valand� ryto, o ils�tis eina 22 valand�. Dien� medituoja, dirba vienuolyne. Ar yra skirtumas tarp moters vienuol�s ir vyro vienuolio? Gal pasirinkti vienuolio gyvenim� veja pasaulietiško gyvenimo baim�?

Pasak K�stu�io, vienuolio praktika – tai kaip �jimas � TIKROS BAIM�S UOL�. „Tai n�ra ro��mis klotas kelias. Nebuvimas vienuoliu arba nepraktikavimas turint tiksl� pa�inti save, nesvarbu kokios religijos metodus praktikuoji – b�gimas nuo sav�s. Vyras negali suvokti sav�s. Moteris negali suvokti sav�s. Kai nustosi suvokti save kaip vyr� ar moter�, tuomet suvoksi save. Dieviškoji, tikroji �mogaus prigimtis neturi lyties. Skausmas ir d�iaugsmas – bely�iai“, – sako jis.

Kod�l K�stutis suk�r� spektakl� apie budisto vienuolio keli� b�tent Lietuvai? Monospektakl� jis sako nusprend�s statyti tada, kai perskait� Y. Mishimos knyg� „Auksin� šventykla“. Nelabai knyga jam patiko, ta�iau vyras suvok� aprašyt� heroj�. „Suvokiau gal net artimiau nei pats rašytojas ir man kilo klausimas, kod�l autorius nesigilino � pat� heroj� iki galo. Suradau vien� toki� „juod� detal�“, kuri, mano manymu, ir sugadino vis� istorij�. Tad apie tai ir yra spektaklis“, – sako jis.

K�stutis n�ra abejingas tam, kas vyksta Lietuvoje. Jis �ia gr��ta, ta�iau nenori propaguoti budizmo. Jis tik dalijasi savo patirtimi. „Zen vienuolynuose sesijos metu galima rasti ir musulmon�, ir krikš�ioni�, ir induist�, ir vudu, ir samnistu, Izraelio pilie�i�. Tai tik metodas. D�koju Kor�jos �mon�ms, kurie karo, okupacijos metais, gyvendami pasisl�p� kalnuose, išsaugojo š� unikal� meditacij� metod�“, – sako jis.

E. Bar�tu�lis: �Li��de�sys ne�su�de�ri�na�mas su krik��io�ny�be ir ti�k�ji�mu�

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis, pirmasis šalyje inicijav�s piligriminius �ygius, Šeim� švent�, Šiauli� regiono televizijoje „S plius“ tur�s ir savo laid�. Keturis kartus per metus „S plius“ �i�rovai iš E. Bartulio l�p� laidoje „Tik�jimo ritmu“ išgirs apie �vairi� krikš�ionišk� šven�i� tradicijas ir prasm�. „Norime bendryst�s su visais �mon�mis. Kai kurios krikš�ioni� tradicin�s švent�s suvokiamos paviršutiniškai, tad apie jas priminsime laidose“, - sako Jo ekscelencija.

Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis sako, kad „S plius“ televizijos laidoje „Tik�jimo ritmu“ sieks pakyl�ti �moni� dvasi�, atskleisti j� dvasinius turtus, pasidalyti dvasiniais lobiais. „Ba�ny�ia tikrai turi k� pasakyti �mon�ms, nes per du t�kstan�ius met� išsaugojo �vairias tradicijas“, - sako jis.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Vasario 22-�j� bus minima Pelen� diena. Ši� dien� ba�ny�iose b�davo šventinami pelenai, sudeginus pra�jusi� met� verbas. Nuo šios dienos prasideda gav�nios periodas, kai negalima valgyti m�sos. Jis trunka iki pat Velyk�.

Pelen� dienos išvakar�se, vasario 21-�j�, Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis ir pakvies �i�rovus „S plius“ laidoje „Tik�jimo ritmu“ išgirsti apie Pelen� dienos prasm�.

Pasak vyskupo, � j� ne kart� kreip�si tikintieji, prašydami papasakoti apie vien� ar kit� tradicij�, atskleisti tikr�j� vienos ar kitos krikš�ioni� švent�s prasm�. „Ypa� jaunimas neretai paviršutiniškai susipa�in�s su tradicijomis, švent�mis, tad norisi tas �inojimo duris praverti. Vyresniems �mon�s turb�t taip pat reikia kai kuriuos dalykus priminti“, – sako jis.

Savo laidose E. Bartulis �ada papasakoti ne tik apie itin �inomas ir visuotinai šven�iamas katalik� šventes. Vyskupas kalb�s ir apie reikšmingas tikin�iajam datas, pvz., Did�j� penktadien�, šeštadien� ir sekmadien�. Bus pasakojama, kuo itin svarbios trys dienos iki šv. Velyk�, kuo reikšminga Kristaus �engimo � dang� švent�, kas yra Sekmin�s, Devintin�s, kas yra šv. Sakramentas, Dievo Kristaus k�no švent� ir kt.

Ratas apsisuks ir ateis K��ios, šv. Kal�dos, tad �i�rovams bus priminta tikroji švent�s esm�. Bus kalbama, k� galima valgyti prie K��i� stalo, prisiminta Trij� karali� švent�, per kuri� Šiauliuose šven�iama vyskupijos inicijuota Šeim� švent�.

E. Bartulis sako itin besid�iaugiantis, kad �mon�s s�moning�ja ir ima kitaip �i�r�ti � katalikiškas tradicijas, ��velgia jose tikr�j� prasm�. Štai Šv. Valentino dien� vyskupas praleido Kaune, kur vyko per dvylika t�kstan�i� �i�rov� sub�rusi švent� „Meil� kuria šeim�“. �sp�dingo koncerto metu � scen� kviesti �vairi� profesij� atstovai, dvasininkai, kalb�ta apie meil� – visa ko pamat�, apie esmines gyvenimo vertybes.

„Tas renginys pranoko l�kes�ius, buvo labai šiltas ir dvasingas. Išties labai svarbu, kad Šv. Valentino diena netapt� siaubu, ne nuskurdint� ir �skaudint�, o suteikt� sparnus. �mon�ms atsibodo tos �iaurios televizijos laidos, tie �emi dalykai. Tos baisingos laidos tik �emina �mog�, jo orum�“, – sako vyskupas.

E. Bartulis sutinka su nuomone, kad neretai katalikas visuomen�je suprantamas kaip susikaup�s, rimtas ir net grie�tas �mogus, ta�iau tai yra klaidinga. „D�iaukit�s Viešpatyje visuomet“, – tokia fraz� net �rašyta � vyskupijos herb� ir

E. Bartulis sako, kad li�desys yra nesuderinamas su krikš�ionybe ir tik�jimu.

„Li�d�ti galima, kai suklydai, bet suklydusiojo prisik�limas yra nuostabus ir d�iaugsmingas. Išsilaisvin�s �mogus turi d�iaugtis. Krikš�ionyb� tuo ir gra�i, kad išryškina �mogaus laisv�“, – sako jis.

Anot vyskupo, jei �mogus negeba naudotis savo laisve, krikš�ionyb� jam primena, kad ta laisv� gali b�ti gra�i ir nuostabi. „Laisv� yra ir atsakomyb�. Tik�jime kiekviena mintis pasitarnauja laisvei sudvasinti. Viešpaties mokymai yra ne apribojimai, o laisv�s pašventinimai“, – sako jis.

E. Bartulis Viešpaties mokym� pagrind�ia pavyzd�iu – atsis�d�s prie pianino �mogus, �i�r�damas � natas, sugroja nuostabaus gro�io k�rin�. Netur�damas nat� jis tik ka�k� gali sugroti. Viešpaties mokymas, kaip ir natos, �mogui suteikia galimyb� pagroti nuostab� k�rin�. Mokymas laisvei suteikia skon� ir j� sukilnina. Mokymas �mogui reikalingas ir kaip naudojimo instrukcija naujam �sigytam prietaisui. „Instrukcija reikalinga tam, kad nesudegintum savo gyvenimo“, – šypsosi vyskupas.

Laid� „Tik�jimo ritmu“ bus galima �i�r�ti ir naujien� portalo „Etaplius.lt“ rubrikoje „ETA TV“.

Ie�va Nar�ku�t�: �B��ti u��go��tam sa�vo k��ri�nio�� sma�gu�

Oksana LAURUTYT�

Ievos Narkut�s, suk�rusios ir atliekan�ios dain� „Raudoni vakarai“, kuri skamba filme „Tadas Blinda. Prad�ia“, vardas jau šešerius metus �inomas melomanams. Kur� laik� Jievos pseudonimu kurtos dainos, kuri� yra jau per šimt�, pirmiausia pasklido internete. „Jaunam k�r�jui did�iausia klaida prašyti pinig� u� savo pirm�sias dainas“, – sako Šiauliuose u�augusi ir subrendusi mergina. Klinikin� psichologij� Vilniaus universitete studijuojanti daininink� teigia, kad dainavimas jai yra ne pom�gis, o gyvenimo b�das.

Daininink� ir kompozitor� Ieva Narkut� �m� rengti koncertus, svajoja išleisti kompaktin� plokštel� ir �rodyti, kad jos k�ryb� puošia ne tik „Raudoni vakarai“.
Ievos NARKUT�S asmeninio archyvo nuotr.

Dain� išplatino ir klip� suk�r� nepa��stami gerb�jai

Dvidešimt ketveri� met� Ieva Narkut� – Vilniaus universiteto magistrant�. Mergina kremta psichologijos �inias ir sako, kad jai itin patinka kurti dainas apie �mogaus išgyvenimus, jausmus, nuojautas, apskritai ji myli �mones. „Gal tod�l ir psichologijos studijas pasirinkau. �mon�s patenka � �vairias situacijas, manau, kad apie kiekvien� patirt� išgyvenim� galima dainuoti. Sunku surasti t� mano k�ryb� apib�dinant� b�dvard�, esu atvira interpretacijoms“, – sako Ieva.

J. Janonio gimnazij� ir muzikos mokykl� baigusi mergina augo šiaulie�i� muzikant� šeimoje. Jos mama yra muzikolog�, o t�tis – chorvedys. Mergina groja pianinu, o kurti ir dainuoti prad�jo b�dama ma�daug keturiolikos.

Savo dainas platino interneto portale, kuriame k�ryba dalijasi pradedantys k�r�jai. „Išgirsdavau kritikos, bet kai suk�riau dain� „Raudoni vakarai“, sulaukiau pli�psnio teigiam� �vertinim�. J� �mon�s išsyk pam�go ir �m� platinti vienas kitam. Taip daina ir išpopuliar�jo“, – sako Ieva.

Mergina teigia joki� vaizdo klip� „Raudoniems vakarams“ nek�rusi, netalpinusi j� internete. Tai padar� dainos gerb�jai, kuri� Ieva net nepa��sta. Net filme „Tadas Blinda. Prad�ia“ daina atsirado visiškai atsitiktinai. Pasak Ievos, ka�kas iš k�rybin�s grup�s filmuojant paleido jos dain� ir buvo nuspr�sta, kad b�tent „Raudoni vakarai“ taps garso takeliu.

„Jie mane susirado ir abipusiu sutarimu, tenkinant abi puses, mano daina skamba filme. Išties d�iaugiuosi. Jei pati b��iau savo dain� pristatin�jusi, vargiai b��iau pasiekusi tiek, kiek dabar pasiekiau. Nemanau, kad tie milijonai �moni�, kurie �vertino film� apie Tad� Blind�, pl�s � mano koncertus, ta�iau manau, kad tie, kurie atkreip� � dain� d�mes�, atvyks paklausyti mano solo koncert�“, – sako mergina.

O kas yra garsesnis – Ieva Narkut� ar „Raudoni vakarai“? K� labiau �ino klausytojai – k�r�j� ar dain�? „Jei �mon�s �ino dain�, �ino ir Narkut�. �inoma, daina šiek tiek Narkut� u�go��, ta�iau b�ti u�go�tai savo k�rinio – smagu. B�t� blogai, jei mane u�go�t�, pavyzd�iui, plauk� spalva“, – nusijuokia pašnekov�.

K�rybai akademini� studij� nereikia

Studijuodama Vilniuje, Ieva at�jo muzikuoti � Mokytoj� namus, kur j� pasteb�jo Gediminas Storpirštis ir Veronika Povilionien�. Jie �m� mergin� globoti, mok�, suteik� prog� ir viet� koncertuoti. Rezultatas pranoko Ievos l�kes�ius – atlik�ja tapo Sauliaus Mykolai�io vardo nominacijos „2007 met� sezono atradimas“ laureate.

Pama�u atsirado vadybininkai, muzikos grup� ir Ieva �m� rengti koncertus – pernai su grupe sureng� solo koncert�

Šv. Kotrynos ba�ny�ioje, „apšild�“ Marijono Mikutavi�iaus koncert�. „Vadybininkai palengvino mano gyvenim�, muzikos grup� išpl�t� galimybes. Metus repetavome r�siuose, daug dain�, aran�uot� grupei, dabar skamba kitaip. Buvome nematomi, bet dabar ketiname rengti koncertus“, – sako ji.

Dabar I. Narkut� galima pavadinti viena ryškiausi� dainuojamosios poezijos atstovi� Lietuvoje. Anot kritik�, jos k�ryb� galim� apib�dinti kaip ilgesing� jausen� perk�lim� � gaid� s�siuvinius, klausytoj� mintis ir namus. Subtilumas, gra�us li�desys ar papras�iausia skaidri ramyb� autor�s k�ryboje u�ima ypating� viet�.

Ieva sako, kad jai niekada nekilo min�i� stoti � Muzikos akademij�, nes ji nenori, kad muzika b�t� jos darbas. „K�rybai tikrai nereikia akademini� studij�. Nemanau, kad muzika yra ir mano pom�gis – tai per silpnas �odis. Muzika jau yra mano gyvenimo b�das“, – sako Ieva.

KA�MI � kos�mi�n� mer�gai�t�

Oksana LAURUTYT�

Šeštadienio vakar� LTV transliuojamame pirmajame „Eurovizijos“ atrankos pusfinalyje pasirodysianti daininink� KAMI (Kamil� Kielait�) komisijos teismui pateiks savo k�rybos dain� „Try“. Specialiai d�l „Eurovizijos“ iš Londono � Šiaulius gr��usi mergina sako, kad jai svarbu remti Lietuv�, nes „šaknys yra šaknys“. Paradoksalu – daininink� neslepia galinti sau leisti dalyvauti nacionalin�je atrankoje, nes u�sienyje tam u�sidirba.

Savo k�rinio „Try“ giedr�, nuošird�i� dvasi� ir nuotaik� Kamil� Kielait� (KAMI) siekia perteikti ir vaizdu.
Daivos KIEL�S nuotr.

Fotosesija apledijusiame paj�ryje – lyg kosmose

Iš Londono � Šiaulius Kamil� gr��o sausio prad�ioje. Merginos tikslas – dalyvauti nacionalin�je atrankoje � „Eurovizij�“. Baigusi Kurš�n� 

M. Ivinskio gimnazij�, grojanti violon�ele, gitara, dainuojanti ir kurianti dainas 28-eri� mergina sako prieš Naujuosius u�siregistravusi atrankoje, ta�iau apie tai, kad joje dalyvaus, su�inojusi tik iš spaudos. „Nesulaukiau iš konkurso reng�j� jokio skambu�io turb�t tod�l, kad jie turi labai daug staigmen� �i�rovams“, – šypteli ji.

Per LTV šou Kamil� pasirodys antra, šeštadien� tur�t� dalyvauti devyni atlik�jai ar grup�s. Iš viso atrankoje u�siregistravo pusšimtis atlik�j�. KAMI nacionalin�s atrankos pusfinaliui pareng� savos k�rybos dain� „Try“, kuri� aran�avo šiaulietis Paulius Jasi�nas.

Tiesa, ruošdamasi „Eurovizijos“ atrankai daininink� sureng� gana dr�si� fotosesij� – apsirengusi kiaurai perpu�iam� originalaus dizaino suknel�, kantriai pozavo fotografei Daivai Kielei sniegu padengtame Baltijos paj�ryje.

Vaizdin�s estetikos paieškos nuved� atlik�jos k�rybin� grup�, kurios visi nariai, kaip ir pati Kamil� bei muzikantai, yra šiaulie�iai, � Latvij�. Tyras ir gaivus oras, �iemiškai rami j�ra, dizainer�s Dianos Nevedomskyt�s sukneli� besiplaikstan�io šilko lengvumas – visa tai komanda pasitelk�, nor�dama jautriai ir skaidriai perteikti Kamil�s k�rinio nuotaik�.

„Vaizdai aplink – tobulo gro�io. Ne be reikalo ši� išvyk� pavadinome kelione � kosmos�. Išties jau�iausi lyg kosmose. Viskas atrod� taip nerealu – j�ra, sniegas, r�kas, šaltis... Vis d�lto rezultatas, nepaisant šal�io ir nuovargio, manau, yra nepaprastai geras“, – �sp�d�iais dalijasi Kamil�.

Daininink� ypa� d�kinga viza�istei Linai �ervinskienei, dizainerei D. Nevedomskytei, kuri nuošird�iai sutiko pagelb�ti. Jei Kamilei b�t� tek� nuomotis suknel�, tai b�t� atsi�j� brangiai. „Visi, � kuriuos kreipiausi pagalbos ar patarimo, nuošird�iai padeda. Išties daug ger� �moni� sutinku“, – sako mergina.

Latvijos paj�ryje buvo surengta ne tik fotosesija. Kamil�s t�tis Albertas Kiela sumontavo puik� muzikos vaizdo klip�, kur� galima išvysti naujien� portale „Etaplius.lt“.

Muzikalumas u�koduotas genuose

S�km� „Eurovizijos“ konkurse Kamil� bando jau tre�i� kart�. Pirm� kart� neper�jo pusfinalio atrankos, o 2008-aisiais su grupe „Pokeris“ ir daina „Stone“ pateko � final�. „Visiems, išgirdusiems mano nauj� dain� „Try“, ji labai patinka. �mon�s pasiilg� tikr�, paprast�, nuošird�i� dalyk�. Mano daina paprasta, bet neprasta“, – sako mergina.

Vis d�lto Kamil� atskleid�ia, kad jei ne darbas Anglijoje, ji neb�t� finansiškai gal�jusi pasirengti konkurso atrankai ir joje dalyvauti. „Manau, kad daug atlik�j� b�tent d�l finansin�s situacijos konkurse nesiregistruoja. Aš pati, Lietuvoje gyvendama iš muzikos, negal�jau išgyventi“, – sako daininink�.

� Anglij� mergina išvyko 2009-aisiais b�tent d�l finansinio nepritekliaus. Suma��jo koncert�, mergina band� dirbti su did��jais, organizuoti stalo �aidim� vakarus, bet suprato, kad neišgyvens.

Kamil� kabinosi � studijas – Šiauli� universitete studijavo estrados men�, dail� ir technologijas. „Kai paimdavau gitar�, draug�s sakydavo, kad man ne piešti, o koncertuoti reikia. Tikrai – verkdavau prie molberto“, – atvirauja mergina nusprendusi, kad nori ne pati verkti, o dainomis virkdyti klausytojus – metusi dail�s studijas.

Pirm�j� pusmet� Londone ji vadina itin keistu laikotarpiu. Nuvyko pas draugus gerai ne�inodama, k� ten veiks. Dirbo padav�ja, o dabar sukasi bar� aptarnavimo versle.

Muzikos ji niekada nemet�, ji u�koduota merginos genuose – senelis grojo pianinu ir k�r� muzik�, t�tis yra melomanas, mama – poet�. Kamil� jau rengia koncertus Londone, o Valentino dienos proga kartu su Virgiu Valuntoniu surengs koncert� Šiauliuose, klube-bare „Havana“.

„Londone man�s jau laukia grup�, su kuria ketiname vaizdo klip� filmuoti. �s�dau � t� muzikos traukin� ir jis mane „ve�a“, – šypsosi atlik�ja.

Sun�kiau�sia se�ria�le�� pri�si�min�ti �vi�ri�mo� tem�pe�ra�t��r�

Oksana LAURUTYT�

LNK seriale „Pavogta laim� 2“ besifilmuojantis Šiauli� dramos teatro aktorius Dalius Jan�iauskas sako, kad neretai tuo pa�iu metu filmuojantis keli� serij� scenose išgyvenama nepaprastai juoking� situacij�. Kart� po nufilmuotos meil�s scenos lovoje su kolege paaišk�jo, jog ta scena tur�jo b�ti filmuojama ne su Daliumi, bet su kitu partneriu. „Skubant visko pasitaiko“, – juokiasi aktorius ir sako, kad dabar jau nor�t� nuo filmavimosi serialuose pails�ti, nes k�rybos šiame darbe ma�ai, o atpa�inimas gatv�je aktoriaus visiškai ned�iugina.

Pastaruosius trejus metus Šiauli� dramos teatro aktorius Dalius Jan�iauskas filmuojasi serialuose, ta�iau to s�kme nelaiko. Kvietimai filmuotis jau tapo kasdienybe, o vaidinant teatre patiriama daug k�rybos d�iaugsmo.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Filmavimo laikas derinamas prie pagrindinio darbo

Pastaruosius kelerius metus 37-eri� aktorius Dalius Jan�iauskas filmavosi keliuose serialuose: „Saldi nuod�m�“, „Jausm� miestas“, šiuo metu – „Pavogtoje laim�je 2“. Jei pirmuosiuose jam teko kurti nedidelius vaidmenis, tai dabar aktorius turi rimtesn� u�davin� – jis vaidina rafinuot�, inteligentišk� nusikalstamo pasaulio autoritet� Karol�.

Dalius sako, kad kai lietuviai imasi serialo, kuriame kalbama apie mafij�, jam tai kelia šypsen�. „Aš ne�inau, kokio lygio ir kokie �mon�s Lietuvoje yra mafijos atstovai ir ar tokia išvis yra. Gal ir yra, bet manau, kad jie taip pat �mon�s, gal kur nors prasilenkia su morale, nejau�ia d�l savo nedor� darb� s��in�s grau�aties. Akivaizdu, kad m�s� visuomen�s moral� sušlubavusi, bet tam kult�ra ir reikalinga“, – teigia Dalius.

Aktoriaus persona�as seriale – nukent�j�s nuo Germano, kur� vaidina kolega iš Šiauli� dramos teatro Rolandas Dovydaitis. Karolis tampa Germano mirtinu priešu, tod�l bando su�lugdyti jo versl�, gyvenim�, net atimti moter�. „Karolis grie�ia smuiku, yra aistringas golfo �aid�jas ir keršija Germanui inteligentiškai, ne savo rankomis, pasinaudodamas kitais“, – sako Dalius.

Filmuotis šiuo metu per LNK rodomame seriale Dalius buvo pakviestas spal�. Prieš kelerius metus jis buvo pateik�s savo fotografij� ir dosj� aktori� atrankai. Film� k�r�jai aktori� išsirenka berašydami scenarij�, �inodami, koks persona�as bus.

„Sulauk�s kvietimo filmuotis, visada paprašau atsi�sti man keli� serij� scenarij�. Jei jis man patinka – sutinku. Vasario pabaigoje filmavimai turi b�ti baigti, tada pails�siu“, – sako jis.

Kaip film� k�r�jai suderina šalies teatr� aktori� darb� su laiku, kai filmuojama? Pasak pašnekovo, jam teatras yra svarbiausia. Jis nusiun�ia savo darbo grafik�, kada n�ra u�imtas teatre, tada ir organizuojami filmavimai.

„Kartais tenka vykti filmuotis kas savait�, nuo ankstaus ryto iki v�laus vakaro filmuojamos kelios serijos. �inoma, kad vaidinti 12 valand� per dien� n�ra lengva. Kas sunkiausia? Prisiminti, kokios nuotaikos ar b�senos buvo tavo persona�as, ir j� „atkurti“. Sunkiausia pajusti persona�o „virimo“ temperat�r�“, – sako pašnekovas.

S�km� priklauso ne tik nuo re�isieriaus

Dalius sako �i�rintis � save ekrane vieninteliu tikslu – nori �vertinti savo darb�. Da�niausiai b�na nepatenkintas, nes mano, kad buvo nepakankamai �tikinami dialogai su partneriais.

„Aš vis dar „k�rime“. Serialuose k�rybos ma�ai, svarbu b�na iš anksto persiskaityti tekst�, nes turi �inoti, kada baig�si pašnekovo tekstas, k� tada turi sakyti tu. B�na, kad ir re�isieriai susipainioja, prašauna pro šal�, k� nors praleid�ia, tada diskutuojame, kuriame kartu. Su draugais pasteb�jome vien� dalyk�. Seniau aš nebuvau telegeniškas, o dabar tokiu tapau. Ekrane atrodau geriau nei gyvenime. Keista – koleg�s aktor�s skund�iasi, kad per televizij� atrodo storesn�s, nei yra iš tikro, o aš atrodau lieknesnis. Ne�inau, kur �ia paslaptis“, – juokiasi jis.

Seriale Dalius filmuojasi su Šiauli� dramos teatro aktore Inga Norkute, o film� re�isuoja buvusi šiauliet� re�isier� Inesa Kurklietyt� su savo vyru Ram�nu Abukevi�iumi. „Net ne nuo re�isieriaus ar aktoriaus filmo s�km� priklauso. Kartais b�na bais�s tekstai, tenka juos koreguoti, aiškinti, kad �mon�s taip gyvenime nekalba. Labai svarbus ir filmo monta�as“, – sako pašnekovas.

Neretai filmuodamiesi aktoriai pasijunta lyg konvejeryje, klysta patys, klysta re�isieriai. „Nusifilmavau meil�s scenoje su kolege, pasivart�me lovoje, tada aš jai nume�iau 400 Lt ir iš�jau. Po keli� dien� skambina re�isierius ir sako, kad ne mano persona�as tur�jo toje scenoje filmuotis. Na, buvo malonu su kolege pasivartyt lovoje. Aps-kritai smagu, kai su partneriais sutampa humoro jausmas, kai gali „�viegti“ iš „bile ko“, – šypsosi pašnekovas.

Nori � Holivud�

Dalius sako, kad gal prieš dešimtmet�, kai sulaukdavo kvietim� filmuotis, jausdavosi pamalonintas. Dabar jam tokie pasi�lymai – kasdienyb�. Jis kvie�iamas �garsinti reklam�, jose filmuotis. Neseniai sulauk� kvietimo vykti filmuotis � Gruzij�, ta�iau atsisak� – nesp�s.

Baigs filmuotis „Pavogtoje laim�je 2“ ir toliau liks tik vaidmenys teatre. „Gal ir gerai, noriu pails�ti. Filmavimasis serialuose – ne k�rybinis darbas. Nelabai tos aktorin�s satisfakcijos gaunu, n�ra ten laiko ieškojimams“, – sako jis.

Dalius prisipa��sta, kad po to, kai filmavosi „Baltojo katino svetain�je“, tapo praeivi� atpa��stamas ir tas d�mesys bei badymas pirštais �m� varginti. „Kai einu gatve, �sijungiu „ufonautiškum�“. Nesidairau, nekreipiu � praeivius d�mesio. Juk aš toks pats �mogus kaip jie, dirbu savo darb� ir tiek“, – sako jis.

Filmavimasis serialuose turi naud� – itin ple�iasi akiratis. Susipa��stama su kitais miestais, veiklos r�šimis. „Holivude gal dar labiau akiratis išsipl�st�“, – šypteli jis ir sako, kad visai nor�t� nuvykti � Holivud�, ta�iau tik tok�, koks jam patinka. Juk ir Holivude sukuriami išties geri filmai.

„Neseniai �i�r�jau juost� „Pano labirintas“. Štai tokie filmai, kuriuose supinta nereali fantazija ir tikrov�, man labai patinka“, – sako jis.

�vilgs�nis � �a�l� i� �a�lies

Povilas LUNG�

�prasta, kad vertiname pasaul� neišeidami iš nam� – �i�r�dami vietini� televizij� �ini� reporta�us, skaitydami miesto ar respublikin� spaud�, naršydami regiono ar šalies tinklalapius. Ar kada nors susim�st�te, kaip mes iš šalies atrodome pasauliui, taip pat patogiai �sitaisiusiam ant sofos ir stebin�iam mus televizijos ekrane?

Dokumentini� film� k�rimo komanda – Konstantinas, Antonas ir Manuela – studijuoja �em�lap�, kaip iš Šiauli� nuvykti � Vilni�, apsilankyti Baltarusijos pasienyje, o v�liau nufilmuoti Ignalinos atomin� elektrin�.
Autoriaus nuotr.

Tr�ksta informacijos

Prieš pat atš�lant, v�l� darganot� met� prad�ios vakar�, � Šiaulius, ginkluota filmavimo kamera, u�suko trijul� – vokiet� Manuela Roppert ir rusai Antonas Toporninas bei Konstantinas Sirotininas. Visi trys nuskub�jo � Kry�i� kaln�, deja, filmuoti sutrukd� ne lietus, o tamsa. „Kapin�s skend�jo visiškoje tamsoje“, – nusivyl�s papriekaištavo Antonas. Iškart teko pulti aiškinti, kad tai ne kapin�s, o piliakalnis, papasakoti apie Kry�i� kalno atsiradim� ir istorij� sovietme�iu. Pasirodo, nors ir manome, kad šis objektas labiausiai garsina Šiaulius ar net Lietuv� pasaulyje, vis d�lto informacijos apie j� pasauliui pateikiama ma�ai.

„Nepavyko atvykti anks�iau, nes u�gaišome Palangoje – filmavome gamtos vaizdus, kurie pravers dokumentini� film� intarpams, – pasakojo Antonas. – Paj�ryje oras buvo puikus, jokio v�jo, tik nustebino, kad kurortas buvo visiškai tuš�ias. Kur tie u�sienio turistai, atvyk� � Lietuv� šv�sti Nauj�j� ir tur�j� palikti šalies viešbu�iams nema�ai pajam�?“

Ši tarptautin� trijul� – dokumentinius filmus ir reporta�us kurianti filmavimo komanda, kurios pagrindas – laisvai samdoma Miuncheno visuomeninio televizijos kanalo �urnalist�, ekonomist�s išsilavinim� �gijusi, laisvai rusiškai kalbanti Manuela Roppert. Kiti du komandos nariai – Rusijos pilie�iai – operatorius Antonas Toporninas ir garso bei vaizdo re�isierius Konstantinas Sirotininas. Trijul� susipa�ino Ukrainoje, kurdama reporta�� apie šios šalies socialines ir ekonomines aktualijas – tarp Ryt� ir Vakar� besiblaškan�i� šal�, negalin�i� apsispr�sti d�l savo politikos krypties.

Geografija – plati

Filmavimo komanda susiburia keliskart per metus ir va�in�ja po Ryt� ar Centrin�s Europos šalis – lankosi Baltijos šalyse, Kaliningrado srityje, u�suka � Bulgarij�, Albanij�, Lenkij� ir kitur. „Planuojame vykti ir � Baltarusij�, tiesa, dar neturiu vizos. Prieš tai apsilankysime Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Gird�jau, kad yra kaimeli�, kuri� dalis yra vienos šalies teritorijoje, o kita dalis – kitos, pvz. �mon�s gyvena Lietuvoje, o laidojami Baltarusijoje, nes ten yra kapinait�s, – planus, k� ketina filmuoti Lietuvoje, atskleid�ia Manuela. – Tiesa, ne šiuo tikslu atvykome � Lietuv�, ši id�ja kilo spontaniškai.“

�urnalist� išsitraukia did�iul� trij� Baltijos šali� �em�lap� ir paprašo parodyti keli� iš Vilniaus � u�daryt� Ignalinos atomin� elektrin�. „Problem� nuva�iuoti netur�sime, nes automobilyje yra palydovin�s navigacijos �ranga“, – pasid�iaugia ji, bet iškart pasidomi keliais, nes, anot jos, tik vietiniai gyventojai gali �inoti, kaip grei�iau ir saugiau nuvykti � tam tikr� viet�.

Ko gi dokumentini� film� k�r�jai ieško u�darytoje atomin�je elektrin�je? „Gird�jome, kad ne viskas ten buvo skaidru u�darant, ne visos l�šos buvo tinkamai panaudotos, – t�sia �urnalist�. – Mums ta problema yra aktuali, nes Vokietijoje taip pat ketinama u�daryti daug atomini� elektrini�, tad j�s� šalies patirtis mums pravers.“

Filmavimo komanda Lietuvoje k�r� ir dokumentin� film� apie Ryt� Pr�sijos gyventojus, Antrojo pasaulinio karo metu perb�gusius � Lietuv� ir likusius �ia gyventi iki šiol. „Filmavome Taurag�je. Ten buvusi� rytpr�si� gyventoj� n�ra daug lik�, bet j� gyvenimas �domiai susiklost�s. Patek� � Lietuv� jie tur�jo pakeisti savo vard� ir pavard�, pvz., Uwe Fritz lietuvi� šeimoje tapo Broniumi Dapkumi, o gr��s gyventi � Kaliningrado srit� rus� buvo vadinamas Borisu... – dar neišbl�susiais filmavimo �sp�d�iais dalijosi Manuela. – Parodydami tragiškai susiklos�iusi� �moni� likimus, atskleisime ir kit� problem� – šie �mon�s iš Vokietijos siekia �vairi� kompensacij� ir pensij�.“

Gelbsti rus� kalba

Manuela Roppert yra parengusi nema�ai dokumentini� film� apie buvusios Soviet� s�jungos šalis: „Sunki kaimynyst�: iš Kaliningrado � Klaip�d�“, „Zuikis ir e�ys – Lietuva ir Estija pakeliui � ES“, „Baltarusija – roku ir grafitais prieš diktat�r�“, „Rusai Latvijoje – nuo „did�iojo brolio“ iki nepageidaujamo kaimyno“, „Rusija: alus vietoj degtin�s“, „Tarp mokyklinio suolo ir vystykl� – kai mokin�s tampa mamomis“ ir kt.

Va�in�dama ir filmuodama buvusios Soviet� s�jungos teritorijoje, kitose Ryt� ir Vidurio Europos šalyse, komanda nepatiria dideli� bendravimo problem�, nes šiose šalyse daug �moni�, ypa� vyresnio am�iaus, puikiai kalba rusiškai. „Rus� kalb� mokiausi studijuodama Vokietijoje, o kalb�jimo �g�d�i� �gijau dirbdama Ryt� Europoje“, – pasakoja Manuela ir pasi�lo bendrauti rusiškai, kad visa kompanija suprast�, apie k� kalbama.

„Tem�, kurias pateikiu Vokietijos gyventojams – televizijos �i�rovams ir radijo klausytojams, spektras yra platus – nuo ekonomini� iki socialini� problem�. Kadangi puikiai kalbu rusiškai, galiu �silieti � vietini� gyventoj� gyvenim�, tod�l man lengva dokumentiniuose filmuose ir reporta�uose papasakoti apie tai, kuo jie gyvena“, – savo veikl� pristat� �urnalist�.

�Ro�dom 2011� nu�ga�l�to�jai � m�g�jai ir pro�fe�sio�na�lai

Oksana LAURUTYT�

Tre�iadienio vakar� „Forum Cinemas“ sal�je apdovanoti naujien� portalo „Etaplius.lt“ rengiamo moksleivi� videofilm� festivalio-konkurso „Rodom 2011“ nugal�tojai. Pirmoji vieta ir 300 Lt prizas atiteko Ingai �enilo u� videofilm� „V�javaikis“, antroji vieta ir 200 Lt skirta Gintarei Stankevi�i�tei, suk�rusiai videofilm� „Nei uodegos“, tre�ioji vieta ir 100 lit� prizas �teiktas Aivarui Skrodeniui u� videofilm� „Consumption“.

Priz� laim�tojai ir �i�rovai buvo pakviesti � film� per�i�r� bei apdovanojim� ceremonij� Šiauli� prekybos centro „Akropolis“ kino teatre „Forum Cinemas“.
Simonos �ALYT�S-LINKUVIEN�S nuotr.

Prizai ir nominacijos – visiems dalyviams

Moksleivi� videofilm� festival�-konkurs� „Rodom 2011“ naujien� portalas „Etaplius.lt“ rengia jau antr� kart�. Pirmasis festivalis sulauk� itin didelio kurian�i� moksleivi� susidom�jimo, tad nuspr�sta j� rengti ir šiemet.

Videofilm� konkurso komisija prad�jo laukti rugs�jo 30 dien� ir registravo iki gruod�io 30 dienos. Organizatoriai jauniesiems k�r�jams pasi�l� ir temas, � kurias „atsispyrus“ reik�jo kurti filmus. Pasi�lytos temos buvo šios: „Kompiuteris – j�ga!“, „Ištrauka iš kasdienyb�s“, „Laisvalaikis linksmai“, „V�javaikis (-�)“, „Aš – prieš smurt�“, „Yomayo diena“, „Istorijos pamoka“ ir laisvai pasirinkta tema. Moksleiviai elektroniniu ar �prastu paštu gal�jo pateikti ne daugiau penki� film�.

Keltos s�lygos ir filmams. Jie tur�jo b�ti ne ilgesni nei penkios minut�s ir iki 100 MB apimties. �inoma, videofilmai prival�jo b�ti tik original�s ir jiems kurti negal�jo b�ti panaudoti jokie autorin�mis teis�mis apsaugoti vaizdai ar �rašai.

Videofilmus buvo galima pa�i�r�ti portale „Etaplius.lt“. Svetain�s lankytojai gal�jo balsuoti u� labiausiai patikus� film�. Balsuoti internetu buvo si�loma tod�l, kad ne tik konkurso komisija, bet ir �i�rovai išrinkt� labiausiai patikus� film�.

Paskelbus konkurso pabaig�, tris pinigini� priz� laim�tojus išrinko ekspert� komisija: Gerda Stasiukonyt� („Šiauliai plius“ garso ir vaizdo re�isier�), Eva Jagminait�-Kazlauskien� („Etaplius.lt“ portalo redaktor�, „Rodom“ komisijos pirminink�), Aurelija Paulauskait� („Šiauliai plius“ operator�-fotograf�), Viktoras Gundajevas (Šiauli� kino meno klubo pirmininkas), Erika Šivickait� (Joniškio rajono savivaldyb�s jaunimo reikal� koordinator�), Goda Gargasait� (Šiauli� kult�ros centro kult�rini� rengini� organizator�) ir Andrius Grigalaitis (Šiauli� dail�s galerijos vyriausiasis specialistas).

Piniginius prizus nugal�tojams �steig� Seimo narys Valerijus Simulik. Komisijos nariai nepamiršo n� vieno dalyvio – visiems �steigtos specialios nominacijos, �teikti pad�kos raštai. Specialiaisiais prizais dalyvius apdovanojo „Forum Cinemas“ ir elektronini� ryši� bendrov� „S plius“.

Nuo pom�gio iki profesijos

Iš viso konkurso organizatoriams jaunieji k�r�jai iš Kauno, Vilniaus, Elektr�n�, Var�nos, Joniškio, Radviliškio, Jonavos ir Šiauli� pateik� 30 videofilm�. Pirmoji vieta ir 300 Lt prizas atiteko kaunietei Ingai �enilo u� videofilm� „V�javaikis“. Šis filmas yra apie pozityv� ir negatyv� m�stym�, gyvenimo jud�jim� ir v�javaikiškum�.

Negal�jusi atvykti � apdovanojim� ceremonij� septyniolikmet� Inga telefonu „Šiauliai plius“ sak�, kad gautas apdovanojimas – labai netik�tas. Mergina apie konkurs� su�inojo iš draugo. Jaunuoliai gana greitai, remdamiesi asmenine patirtimi, sugalvojo scenarij� ir suk�r� film�. �domu tai, kad pirmosios vietos vertas prizas buvo nufilmuotas fotoaparatu.

Konkurso nugal�toja mokosi Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje. Mergina groja fortepijonu, nelanko jokio audiovizualinio meno b�relio. Film� k�rimas jai – papras�iausiai pom�gis.

Antroji vieta ir 200 Lt skirta taip pat kaunietei – Gintarei Stankevi�i�tei, suk�rusiai videofilm� „Nei uodegos“. Jau iš pavadinimo aišku, kad filmas yra apie laisvalaikio praleidimo form� – �vejyb�.

Devyniolikmet� Gintar� mokosi Kauno „Saul�s“ gimnazijoje ir lanko Algio �ikevi�iaus saugaus vaiko mokyklos vaizdo studijos b�rel�, kuriam vadovauja Justas Kasperaitis. Kartu su mokytoju mergina ir suk�r� film� konkursui.

Pasak Justo, vaizdo studijos b�rel� Gintar� prad�jo lankyti prieš penkerius metus. Sukurti filmai �m� pelnyti priz�, tad mergina dabar jau �m� svarstyti studijuoti re�is�r� ar pasirinkti kitus su kino k�rimu susijusius mokslus. Pati Gintar� sako nuo šeštos klas�s svajojusi tapti veterinare, ta�iau dabar, kai galvoje sukasi galyb� scenarij�, svajon� gydyti gyv�nus ima pamiršti. Grei�iausiai mergina sugeb�s abu potraukius suderinti – kurs filmus apie gamt� ir gyv�nus.

Special�s prizai – k�r�j� grup�ms

Tre�ia vieta ir 100 lit� prizas �teiktas šiaulie�iui Did�dvario gimnazijos abiturientui Aivarui Skrodeniui u� videofilm� „Consumption“. Tai eksperimentinis filmas, parodantis šiuolaikinio �mogaus �iaur� elges� su gamta, sumaterial�jim�.

Aivaras sako kinu ir fotografija susidom�j�s dar besimokydamas aštuntoje klas�je. „Su�av�jo mane fotografin� animacija, prad�jau filmuoti, fotografuoti, kurti, o po met� jau sulaukiau respublikinio apdovanojimo – pad�kos rašto u� k�rybiškum�“, – sako vaikinas.

Film� konkursui did�dvarietis suk�r�, kai dail�s mokytoja pasi�l� tem� „�alia“. Jam tai asocijavosi su �alingais �pro�iais, kurie kenksmingi gamtai ir pa�iam �mogui. „Tikrai labai nud�iugau sulauk�s �vertinimo konkurse „Rodom“. Kokius trejus metus nebuvau apdovanojimo gav�s, tad tikrai smagiai pasijutau“, – sak� jis.

Aivaras neabejoja, kad ateit� sies su film� k�rimu, ta�iau studijuoti Lietuvoje neketina – rinksis studijas u�sienyje, kurios, jo nuomone, aukštesnio lygio.

Naujien� portalo „Etaplius.lt“ �i�rovai geriausiu konkurso videofilmu balsuodami išrinko Šiauli� jaun�j� technik� centro ugdytini� film� „Keli� ereliai“. Nugal�tojai bus apdovanoti Vš� „Šiauliai plius“ prizais.

„S plius“ specialusis prizas – nemokamas internetas pus� met� – skirtas videofilmui „Istorijos pamoka“. J� suk�r� Šiauli� profesinio rengimo centro audiovizualinio b�relio moksleiviai.

� Gru�zi�j� � kur�ti nau�jo se�ria�lo

Oksana LAURUTYT�

Serialo „Naisi� vasara“ �vaig�d� Agn� Grudyt� su kolegomis, tarp kuri� yra ir iš Šiauli� kil�s operatorius Rolandas Šle�as bei aktor� Renata Kutinait�, ma�daug m�nes� gyvens Gruzijoje. K�rybin� grup� išvyko � ši� šal� filmuotis naujajame „Videometros“ seriale „Vyno kelias“. Prodiuseris Rolandas Skaisgirys filmuotis seriale pakviet� ir gruzin� gra�uol� Sofij� Nizharadz�, kuri pernai gyn� savo šalies garb� dain� konkurse „Eurovizija“.

Operatorius Rolandas Šle�as Gruzijoje neveng� ir vyno r�si� aplankyti, ir „papachos“ pasimatuoti.

Naujas serialas – apie meil�

TV3, anonsuodama ši�metes laidas, jau puse l�p� informavo �i�rovus, kad juos nud�iugins nauju serialu „Vyno kelias“. Savaitraš�iui „Šiauliai plius“ pavyko su�inoti, kad � Gruzij� pirmosiomis sausio m�nesio dienomis kurti serialo išvyko aktor� Renata Kutinait�, Agn� Grudyt� ir operatorius Rolandas Šle�as.

Šiaulie�i� kelion� � Gruzij� nepra�jo be nuotyki�. Sausio 3-i�j� komanda u�strigo Kijevo oro uoste, nes ka�kod�l nebuvo priimta � l�ktuv�. Išskrido tik j� baga�as, o aktoriai ir kiti grup�s nariai liko oro uoste iki v�laus vakaro. Nenuobod�iavo – juk aktoriai yra linksm� plau�i� �mon�s, randa kuo save ir kitus pralinksminti, kad laikas neprailgt�.

Viename socialini� tinkl� pakalbinta A. Grudyt� sak� apie serial� negalinti kol kas kalb�ti – tai paslaptis, ta�iau vienas prodiuseri� R. Skaisgirio brolis Povilas Skaisgirys buvo atviresnis – atskleid� paslapt�, kad serialo, kuris bus iki 60 serij�, scenarij� kuria Edvinas Kal�da. Filmo re�isieriai yra Raimundas Banionis ir Alvydas Šlepikas, o filmuotis pakviesti aktoriai Liubomiras Laucevi�ius, Saulius Balandis, Vidas Petkevi�ius, Rytis Salad�ius, Algirdas Gradauskas ir kt.

„Serialas, �inoma, bus apie meil�. Prad�jome j� filmuoti met� pabaigoje, o vasario antroje pus�je jis jau bus prad�tas rodyti TV3 �i�rovams. Seriale vaidins ir b�rys Gruzijos aktori�, kurie filmuosis ne tik savo šalyje – atvyks ir � Lietuv�“, – teig� P. Skaisgirys.

Gruzijoje Lietuvos aktoriai tur�t� praleisti ma�daug m�nes�. „Sud�tinga pasakyti, kaip seksis, nes scenarijus dar rašomas. Nieko daugiau negaliu pasakyti. Ateis laikas ir �i�rovai išvys“, – teig� pašnekovas.

Serialo k�r�jas prodiuseris R. Skaisgirys spaudai buvo dosnesnis dar pra�jusi� met� vasar�. Prodiuseris pernai sve�iavosi Gruzijoje, o su gra�uole Sofija Nizharadze pasivaikštin�j�s po Tbilisio senamiest� nusprend� kurti serial�.

Kod�l prodiuseris nusprend� dirbti b�tent su gruzinais? R. Skaisgirys yra sak�s, kad Gruzija j� paker�jo savo skaniu maistu, vyno gausa. Jo vaikyst�s korif�jus yra Vachtangas Kikabidz� ir jam labai patinka gruzinai – „�iauriai“ linksma tauta, turinti ger� literat�r�, istorij�, tradicijas ir kino tradicijas.

Pagrindin� aktor� – Gruzijos gra�uol�

Pagrindiniam vaidmeniui pasirinkta Sofija Nizharadz� profesionalioje scenoje pasirod� b�dama vos trej� met�. Nuo 7-eri� dalyvavo daugyb�je �vairi� projekt� su vaik� muzikos studija. V�liau pasirinko vokalo ir pianino studijas Tbilisio konservatorijoje, 1998-2001 m. gavo prezidento Eduardo Ševartnadz�s stipendij�.

Mokslus mergina baig� su pagyrimu. V�liau t�s� studijas Maskvoje – Rusijos teatro men� akademijoje (GITIS) ir Gnesin� muzikos akademijoje. Talentinga mergina sulauk� pasi�lym� atlikti pagrindines partijas garsiuose miuzikluose „Romeo ir D�iuljeta“, „Pary�iaus katedra“, kur dainavo Esmeraldos partij�.

2008-�j� rugpj�t�, prasid�jus Rusijos ir Gruzijos karui,

S. Nizharadz� nutrauk� savo muzikos karjer� Rusijoje ir gr��o � t�vyn�. 2010 m. ji duetu dainavo su pasaulinio garso tenoru Jose Carrerasu. Juodu atliko ištrauk� iš miuziklo „West Side Story“. Iškart po šio pasirodymo muzikos kritikai j� pramin� Celine Dion iš Gruzijos.

Pernai S. Nizharadz� atstovavo Gruzijai „Eurovizijos“ dain� konkurse. Savo dain� Sofija �raš� Londone. Pasirodymo choreografija pasir�pino garsus pranc�zas Redha Benteifour, per savo karjer� dirb�s su pulku ryškiausi� �vaig�d�i�: Michaelu Jacksonu, Cher, Vanessa Paradis, Eltonu Johnu ir kt.

Naujasis serialas „Vyno kelias“ bus filmuojamas ne tik Gruzijoje, bet ir Lietuvoje, tad filmo k�r�jai aplankys ir m�s� šal�.

Apie mies�t�

Ri�ardas JAKUTIS

Baig�s vidurin� ir išvykdamas studijuoti, t�vams pasakiau: „� š� miest� niekad negr�šiu.“ Gr��ti teko ir net d�iaugtis, kad miestas mane pri�m�. Meil� miestui lyginu su l�ktuvo nusileidimu. Kai l�ktuvo ratai palie�ia �em�, apgl�bia palaima, keleiviai da�nai ploja. Toks jausmas, mano galva, tur�t� b�ti ir kai �va�iuodamas � miest� pamatai lentel� su jo pavadinimu. Gal dabar tas jausmas jau atsiranda, bet anks�iau nebuvo. Suvokiu, kad problema manyje. Prisimenu, kaip kart� man�s paklaus�, ar laimingesnis esu, kai mane myli, ar kai pats myliu. Be abejo, geriausia b�t�, kai meil� abipus�, bet jei taip n�ra, nemelavau ir atsakiau – kai mane myli. Nekoks aš �mogus.

Vaikš�iodamas po Talino senamiest� gali nesunkiai su�inoti strateginius Estijos valstyb�s planus. Prie Istorijos muziejaus nutiestas vadinamasis „Istorijos takas“, kur su�ym�tos svarbiausios tautos ir valstyb�s gyvenimo datos: ledynme�io pabaiga, Saaremos saloje nukrit�s meteoritas, karai, sukilimai, okupacijos... Paskutin� „Istorijos tako“ data �ymi 2418 metus. Estija tuomet planuoja šv�sti respublikos penki� šimt� met� sukakt�.Ar Šiauliai skiriasi nuo kit� Lietuvos miest�? Atsaky�iau – ne. Pritariu min�iai, kad miest� Lietuvoje n�ra. Šiaip, mano galva, šiaulie�iai šiek tiek panaš�s � vilnie�ius, šiek tiek – � kaunie�ius. Brangios g�li� puokšt�s, veidmainingos kalbos b�dingos vilnie�iams. Ypa� keistas j� noras pab�ti furšetuose su televizijos �vaig�d�mis ir maneken�mis, nors nuo to, kad pastov�jai šalia gra�uoli�, pats nepagra��jai. Jei vilnie�iai trokšta garsi� pa�in�i�, kaunie�iai – reikaling�. Reikalingus �mones jie susiranda per buvusius klas�s draugus, automobili� meistrus ar susipa��sta turguje. Pasirod�s su kompanija naktiniame bare, atskleisi �iopliams ir barmenams savo ryšius. Jei tau u�tenka alaus, šašlyko, did�kukuli�, spirg�, rasi tai nuosavoje virtuv�je ar sodo sklype. Be to, ne g�da bus, jei išg�r�s k� nors išplep�si ar apsijuoksi, pavyzd�iui, Emil� Zol� pavadin�s tapytoju.Šiaulie�iai – atsarg�s �mon�s. Neskuba, nerizikuoja, apsvarsto, apgalvoja, pasitaria. Keldamiesi � nauj� but� jie svarsto, ar pirmiau t� but� aplaistyti, ar pašventinti. Tik Šiauliuose gird�jau palink�jim�: „Linkiu s�km�s šeimyniniame ir... asmeniniame gyvenime!“

Ar m�s� mieste m�gsta kr�von rinktis giminai�iai? Šiaulie�iai giminai�iai – tai grup� �moni�, periodiškai susirenkan�i� skaniai pavalgyti. Tik paprastai tai vyksta, kai kei�iasi šios grup�s nari� skai�ius. O šiaip šiaulie�i� šeima – tai bendruomen�, kuri� jungia bendras šaldytuvas ir televizorius. Neseniai susitikime su skaitytojais buvau paklaustas, ar man neatrodo, kad Šiauliuose gyvena susvetim�j� �mon�s. Atsakiau – atrodo. Bi�iulis išsak� savo nepasitenkinim�, kai eidamas pas draug� ne�inoj�s laiptin�s dur� kodo ir ilgai spaudin�j�s skai�iukus. Iš laiptin�s iš�j�s �mogus, buvo galima suprasti, kad to namo gyventojas, �m� klausin�ti, pas k� jis ein�s. „Koks jo reikalas?“ – burb�jo bi�iulis. Bi�iuliui paprieštaravau, kad tokiu namo gyventojo elgesiu reikia tik d�iaugtis. Kiek dabar regime u�raš�: „Jus stebi vaizdo kameros“, „Saugo apsaugos tarnybos.“ Bet juk papras�iausias ir pigiausias b�t�: „Kaimynai stebi.“ Daugelis daugiabu�iuose gyvename dešimtis met�, bet neturime kaimyn�, su kuriais gal�tume išgerti kavos ar vyno. O sako, b�davo laikai, kai gal�davai kaimyn� paprašyti parnešti iš parduotuv�s pieno, paskolinti druskos, kartu šv�sti �vairias šventes, �inoti, kad vieni kit� pagalbos galite tik�tis net nakt�.

Šiauli� pietinio rajono atsiradimas sutapo su mano vaikyste. Pirm�j� ten pastatyt� nam� kvartal� �mon�s pramin� Taškentu, nes, sako, ten gyventi buvo atve�ti taškentie�iai po tame mieste �vykusio �em�s dreb�jimo. Mano nuomone, Taškento pavadinimas prigijo tod�l, kad tada pietinis rajonas nuo miesto centro atrod� toli it šis Azijos miestas. Beje, ar Dain� mikrorajonas skiriasi nuo �irm�n�, Šilaini�, Alksnyn�s, Tulpi�, Putin� ar kit� mikrorajon�? Kiemuose tokie pat skalbini� d�iovinimo ir kilim� dulkinimo stovai, vaik� �aidimo aikštel�s, dabar da�niausiai apleistos... Šalia gyvenam�j� nam� standartiniai vaik� dar�eli� ar mokykl� pastatai. Bet anuomet b�stas tokiame mikrorajone buvo daugelio gyvenimo svajon�. D�l j� u�sirašin�ta � daugyb� met� besit�sian�ias eiles. Pamenu, kaimynai keldamiesi iš miesto centro � pietin� rajon� d�iaug�si – gyvensime šviesiame dideliame bute... Buvo išmetami seni baldai ir perkami nauji, pavyzd�iui, trikojis stalelis iš pjuven� plokšt�s... 10-ojo dešimtme�io prad�ioje pasikeitus socialinei ir ekonominei pad��iai, nuosavus namus paj�giantys pasistatyti ar nusipirkti �mon�s � juos ir išsik�l�, kiti turtingesnieji gr��o gyventi � miesto centr�, pasidar� butuose vadinam�j� euroremont�. Mikrorajonai prarado sovietin�s ideologijos suformuot� optimistin� charakter�. Nebeliko ten linksm� ir visus vienijan�i� dalyk�, pavyzd�iui, šiukšli� mašinos atvykimo ir vieningo šiukšli� � t� mašin� nešimo. Juk kiemuose neb�davo konteineri�, o namuose – šiukšli� šacht�. Du kartus per dien�, išskyrus sekmadien�, � kiem� atva�iuodavo garsiai pyps�dama šiukšliave��. Vienmarškiniai, su chalatais, �sispyr� � šlepetes ir su kibirais ar šiukšli� krepšiais rankose iš laiptini� prie jos traukdavo �mon�s. Vienas su kitu pasilabindavo, šnektel�davo, o kartais ir ilg�liau stabtel�davo pasidalyti naujienomis, padiskutuoti apie �vykius name, mieste ar net globaliau.

Miestas kei�iasi. �i�r�k, name, kur buvo, tarkime, duonos parduotuv�, �sikuria bat� parduotuv� (pastar�j� m�s� mieste tiek daug, kad atrodo, jog miestel�nai turi ne dvi, bet daugiau koj�), v�liau – kirpykla, dar v�liau – technikos salonas, po to – dar kas nors... Istorija sudarkyta. O juk puikiausiai gal�jo b�ti duonos parduotuv�, kepti bandeles ir tur�ti nuolatini� pirk�j� bei švie�iais gaminiais ir gard�iais kvapais vilioti naujus.

Koks b�t� miestas be p�s�i�j� gatv�s? �sivaizduokime, kad tokios gatv�s n�ra. Jau ir taip blyšk�s Šiauliai b�t� visiškai pilki. P�s�i�j� gatv� – tai tarsi atskiras miestas mieste. Gird�jau šiaulie�ius sakan�ius: „Einam pasivaikš�ioti bulvaru, gal pa��stam� sutiksim.“ Gal tai noras iš netur�jimo k� veikti, bet drauge ir gra��s tikslai pabendrauti, pab�ti kieno nors draugijoje. Tik t� vaikš�iojan�i�j� bulvaru daugiau nor�t�si reg�ti. Dabar toji p�s�i�j� gatv� atgyja tik per kokias nors šventes. Tuomet �ia prekeiviai, muzikantai, b�riai miestel�n�. O d�iugu tai b�t� reg�ti kiekvien� šeštadien�, sekmadien� ar net paprast� dien� baigiantis darbui. Visi dabar guod�iasi, kad ištušt�j�s bulvaras – opiausia miesto problema. Tiesa, Šiauliai �ia irgi ne išskirtiniai. Tas pat ir Kauno Laisv�s al�joje ar Klaip�dos senamiestyje. Vilniuje u�klydau � Katedros aikšt�. Tuš�ia. Tiesa, gana greitai kitoje aikšt�s pus�je pasirod� dar vienas �mogus. Buvome dviese tokioje didel�je aikšt�je. Sako, pats �domiausias gyvenimas vyksta gara�� bendrijose. Lyginu su Vakar� miestais. Jei tik yra tokios p�s�i�j� gatv�s, visur ten knib�d�ti knib�da �moni�. Japonai vakarop b�riais patraukia � tokias gatves pasivaikš�ioti prieš mieg�. Kur tik �i�ri – gausyb� ma�� mogeliuk�.

„K� pats padarei, kad pagyvintum bulvar�?“ – gali man�s paklausti. Na, nusprend�iau, kad nors � darb� man eiti šalutin�mis gatv�mis šiek tiek grei�iau, bet nueinu ir gr��tu bulvaru. Aišku, to per ma�a. Reik�s dar k� nors sugalvoti. „Veiksmo mieste ma�ai, aktyvi� �moni� nebeliko“, – guod�iasi bi�iulis. „Pats b�k aktyvus“, – atsakau jam.

Šešt� valand� miestas bunda, septint� – jau prabud�s, aštunt� – gyvas. Nors ne. Tai Vilniuje. Šiauliuose viskas valanda v�liau: septint� miestas bunda, aštunt� – prabud�s, devint� – jau gyvas. Šven�i� rytais dingsta visi miesto garsai. Ir kad pasaulis dar kruta, supranti gal koki� 10 valand�. Šiauliuose – 11-t�. Ypa� apmiršta tie miestai, iš kuri� daug emigruojan�i� � u�sien�. Judrieji išdunda � Vakarus, mieste daug�ja to, kas statiška ir konservatyvu.

Sako, Šiauliai laikosi ant trij� bangini�: universiteto, katedros ir teatro. Nemanau, kad kas nors tai paneigt�. Šiauli� dramos teatras mielas, be didesni� juod�j� period�, kurie b�dingi kitiems šalies teatrams. Neikite � teatr�, ant kurio dur� kabo skelbimas, jog teatras ieško aktori�. Ant m�s� miesto teatro dur� tokio skelbimo niekad nebuvo ir, reikia tik�tis, nebus. Šiauli� �i�rovai rimti, bet iml�s. Nuošird�iai kvatoja per komedijas, atid�iai stebi rimt� spektakli� �domesnes scenas. Šiaulie�iai visur tokie. Nusteb�. Net einantieji bulvaru, tarsi pirm� kart� juo �engt�. Bet tai ypa� pastebima teatre per pertraukas: �i�rovai foj� suka ratus ir stebi vienas kit�, tarsi nor�dami �sitikinti, ar anie mat� t� pat�, k� ir jie. Ir dar vienas pasteb�jimas. Labai sunkios teatro durys. Stumi stumi jas. Tai ne kokio nors banko, prekybos centro ar kavin�s durys, kurios pa�ios atsidaro, vos tik prisiartini.

Ir jeigu jau apie kult�r� mieste, tai tuoj Šiaulius imu lyginti su Panev��iu. Šiauliuose, deja, tik vienas teatras, Panev��yje – keturi (dramos, muzikinis, „Menas“ ir Ve�imo). Parodiniu dail�s galerij� plotu Panev��ys irgi Šiaulius lenkia (skai�iavau kompiuteriu galerij� parodinius plotus). Tiesa, jei prid�tume Dvira�i�, Radijo ir Katin� muziej� plot�, gal ir Šiauliai išsiver�t� priekin, bet �ia aš tik apie dail�. Ta�iau niekad nepritarsiu burb�jimui: „Kokia nelaim�, kad gimiau Šiauliuose.“ Palyginkite vokie�ius, kurie s�di savo miestelyje ir nesikremta, kad jie ne Pary�iuje.

Tokiu metu norisi prisiminti koki� nors gra�i� istorij�. „Katalik� pasaulio“ leidykla yra išleidusi kelet� kunigo vienuolio Antonio de Mello alegorini� pasakojim� knygeli�. Knyg� autorius savo skaitytojams yra sak�s, kad jo pasakojimai – ne apie kitus, ne apie tavo draugus, priešus, gimines ar kaimynus, o tik apie tave, skaitytojau, ir niek� kit�. Štai knygut�je „Varl�s malda“ randame pasakojim� apie du brolius. Vienas turi �mon� ir penkis vaikus, kitas – vienišius. Taigi tas pirmasis pasvarst�, kad jis turi vaik�, kurie j� priglaus senatv�je, o vienišam broliui gali b�ti sunkiau, tad jis, kadangi broliai dalijosi derli� perpus, pasisteng� kelet� maiš� daugiau supilti � brolio aruod�. O vienišius brolis pasvarst�, kad kam jam vienam tiek gr�d�, ir kelet� maiš� daugiau supyl� � brolio aruod�. Jie tai dar� slapta ir ilgai, kol kart� susid�r� su maišais ant kupr� nešini vienas kitam. Ir kai miestelyje nusprend� statyti ba�ny�i�, niekas nesugeb�jo pasi�lyti jai geresn�s vietos, kaip toji tarp aruod�, kur maišu nešini susid�r� broliai.

Ta�len�t� paie�kos

Roberta SAUDARGYT�

Šalyje turb�t jau sunku b�t� rasti gabesn� vaik� ar jaunuol�, nedalyvavus� viename ar kitame talent� šou ar nesvajojant� ten patekti. Tokie projektai - viena iš galimybi�, kur galima save parodyti, sublizg�ti niekam ne�inomu talentu arba visiems laikams savimi nusivilti.

Kritika ver�ia tobul�ti

Kelmiškis Marius, baig�s estrados meno studijas Šiauli� universitete, Lietuvos talent� konkurse atskleid� magijos triukus. „Labiau gal�t� peikti dalyvius komisijos nariai negu girti, nes girti gali ir mama namuose. Kas iš to, kad pasako tik blogus dalykus. Tada ir susim�stai, ar nereik�t� k� nors pakeisti, o gal išvis vien� ar kit� dalyk� iš pasirodymo išmesti. Man nepasisek�, nes komisijos nariai nepasakydavo nieko �domaus, tik pagirdavo. Tiesa, šiais metais pelniau vien� „ne“, bet neatskleid� prie�asties“, – pasakojo vaikinas.

Šiuo metu Marius dirba Gruzd�i� kult�ros namuose meno vadovu ir pats stebi vaik� talentus.

Viena vyriausi�

„� „Talentus“ patekau neatsitiktinai, – pasakoja Kristina Kupryt�. – Tiesiog draugai vis kartojo, kad labai gaila, jog netenka išgirsti per televizij�, kaip nuostabiai gali skamb�ti solin�s kankl�s ir kad yra daug �moni�, kurie ne�ino, jog kankl�s gali skamb�ti nepras�iau u� arf� ar kok� nors kit� solin� stygin� instrument�, galvoja, kad jos tinka tik liaudies dainoms pritarti. Iš t� diskusij� išsivyst� mintis – reikia dalyvauti „Talentuose“, kad kuo daugiau Lietuvos �moni� išgirst� kankles.“

Tiesa, mergina dvejojo, nes šiame projekte did�ioji dalis dalyvi� – moksleiviai ir studentai. „Keistai jautiesi, kai esi viena vyriausi�, jau baigusi mokslus, ta�iau be galo malonu matyti tiek gra�aus, šviesaus jaunimo. Manau, kad tokie projektai visada atranda nauj� talent�. Na, o man pa�iai jau pavyko sudominti komisij�, tod�l teks dalyvauti pusfinalyje. Dabar �domu, kokia bus �i�rov� ir klausytoj� namuose reakcija, ar jie balsuos u� kankli� muzik�“, – svarsto kanklinink�, kurios koncertai u�sienyje sutraukia daug klausytoj�, ateinan�i� ne tik pasiklausyti kankli� muzikos, bet ir j� pa�iupin�ti.

Kristinos muzikin� karjera prasid�jo Šiauli� miesto vaik� muzikos mokykloje, kurioje savo �inias dabar ji perduoda vaikams. „Gabumai labiau išryšk�ja ruošiantis konkursams ar koncertams, tada visada reikia labiau pasitempti, parodyti, k� gebi. Tada yra konkretus tikslas, tod�l ir dabar, mokydama vaikus, vis skatinu juos dalyvauti koncertuose, konkursuose. Visada malonu siekti tikslo“, – pasakoja Kristina Kupryt�.

Paklausta apie talent� projekt� naud�, Kristina nebuvo labai entuziastinga: „Kai matau vaikus tokiuose projektuose, man neramu. Juk vienas ar keli neatsarg�s komisijos �od�iai gali tur�ti �takos tolesniam vaiko gyvenimui. Suaugusieji kitaip reaguoja � kritik�. Turb�t pats geriausias pasirodymas yra artimiesiems, draugams – tiems, kurie ateina � tavo koncertus nusiteik� teigiamai ir priima atvira širdimi.“

Dvylikamet� Kristinos mokin� Emilija Bu�inskait� da�niausiai koncertuoja mokyklos renginiuose. „Groju savo malonumui, – paklausta, ar nor�t� dalyvauti talent� konkurse, atsak� mergait�. – Kankl�s man tikrai neatsibosta! Gal��iau tik groti!“ Pasirinkti kankles Emilij� past�m�jo mama ir šiuo pasirinkimu mergait� labai d�iaugiasi, bet dalyvauti talent� šou bent jau kol kas nesiry�t�.

Kristina Kupryt� parod�, kad kankl�s gali skamb�ti ne pras�iau u� arf� ar kok� nors kit� solin� stygin� instrument�.

Kristinos KUPRYT�S asmeninio archyvo nuotr.

Norintiems – viskas �manoma

Radviliškio kult�ros nam� kult�rin�s veiklos vadybinink� Vilija Sluckut� pasakojo, kad norintiems pasireikšti visada sudaromos galimyb�s. Kult�ros namuose gyvuoja nema�ai kolektyv� – šoki�, folkloro grup�s ir kiti, tod�l yra galimyb� pasirodyti dalyvaujant bendruomen�s renginiuose ir kitur.

Tuo tarpu �moni� nuomon� apie televizinius talentus, pasak V. Sluckut�s, yra labai �vairi. Kalbama, kad � televizij� einama d�l �vairi� prie�as�i�. „�inoma, tai viena iš galimybi� pasirodyti“, – mano V. Sluckut�.

K� mano profesionalai?

„Lietuvos talentai“ kaip konkursas, manau, yra tikrai labai geras b�das pasirodyti. Talentai b�na pasteb�ti, o tai svarbiausia“, – sako dainininkas, „Lietuvos talent�“ vertinimo komisijos narys Marijonas Mikutavi�ius.

Pasak dainininko, vertinant talentus komisijos nuomon� da�nai išsiskiria. Be to, ir patys dalyviai kartais pyksta, verkia ir jau�iasi ne�vertinti, mano, kad jie yra talentingesni, negu komisijai atrodo, kad komisija j� talento ne��velg�.

„Vertindami vaikus, elgiam�s labai atsargiai ir diskretiškai. Jeigu ne��velgiame talento, stengiam�s net nesakyti �od�io „ne“, tiesiog pakvie�iame toliau ugdyti savo talent� ir dalyvauti kitais metais“, – teig� m. Mikutavi�ius.

Kalbant apie suaugusiuosius, anot m. Mikutavi�iaus, tai kiekvienas suaug�s �mogus atsako u� savo poelgius. Jeigu lipa ant scenos, vadinasi, nori, kad j� �vertint�, tod�l pasakoma tiesa.

Gy�ve�ni�mas � tai ne tos die�nos, ku�rios pra�jo, o tos, ku�rios �si�mi�n�

Ri�ardas JAKUTIS

Taip pasak� ka�kuris iš did�i�j�. Teisingai pasak�. Tuoj Kal�dos, tuoj Naujieji. Turiu bi�iul�, kuris nesutinka Nauj�j� neišklaus�s Fred�io Merkurio „Bohemiškosios rapsodijos“ ar D�akomo Pu�inio „Bohemos“. Suprantu, jam svarbiausia, kad k�rinio pavadinime b�t� �odis „bohema“. Pasitinkant Kal�das ir Naujuosius man irgi norisi rašyti apie j�. Ne�inau, kod�l �od�iai „bohema“ ir „švent�“ man gretinasi.

Deja, tenka li�dnai pritarti tvirtinantiems, kad bohemos pas mus nebelik� ir neb�ra � k� lygiuotis. Anuome�iai bohemos atstovai prisimena, jog netiesa, kad širviaam�� bohema tebuvo latr� ir paleistuvi� u�uov�ja. Pasakojama, kad u�stal�se beveik nepasitaik� chamizmo, b�davo daug šviesios išminties. Prisiminiau Valdo Kukulo suformuluot� Greimo mint�: „Jei aš nevaikš�io�iau � kavines, tai kad su�ino�iau tiek informacijos, kiek su�inau jose b�damas, tur��iau perskaityti dešimtis knyg�.“Apie bohem� gera rašyti. Taip jau yra, kad rašai apie tai, kas miela. Galb�t geriausiai po D�. Pu�inio „Bohemos“ paskutinio pastatymo Lietuvoje apie bohem� kalb�jo k�rinio re�isier� Dalia Ibelhauptait�: „Bohema – tai sielos, pasirinkimo laisv�. Mes nekalbame apie penkis paupyje gerian�ius alkoholikus. Svarbiausia – stiprios k�rybin�s id�jos ir galimyb� jas išreikšti. Bohemos atstovai griauna stereotipus ir kelia karteles.“

Lietuvoje bohema atsirado kartu su pirmaisiais organizuotais modernist� samb�riais, pavyzd�iui, keturv�jinink�. Visas Kauno literat�rinis gyvenimas 1928-1930 m. telk�si kavin�se ir restoranuose, kur Kazys Binkis ir kiti s�mojingai komentuodavo dienos �vykius, �arstydavo anekdotus, deklamuodavo moderni�j� rus� ar lenk� poezij�. Nusig�r�s menininkas b�davo iškilmingai nešamas ant pe�i� Laisv�s al�ja. Jonas Marcinkevi�ius rašydavo romanus prašvilp�s gaut� avans�, kartais net u�stat�s rašom�j� mašin�l�. Neseniai mano draugas muzikantas u�stat� savo saksofon�. U�stat�s rašom�j� mašin�l�, gali rašyti ranka, bet, u�stat�s sav�j� muzikos instrument�, kuo bepagrosi, tod�l dabartin� bohema jau ne tokia, nes �vykis su saksofonu labiau panašus � papras�iausi� alkoholizm�.

Jurga Ivanauskait�, Janina Miš�iukait�, Gintaras Beresnevi�ius, Vytautas Poci�nas, Raimundas Sli�ys, Rolandas Janavi�ius, Vytautas Kernagis ir kiek daug kit�. Iš�jusieji pirm�j� XXI a. dešimtmet�. Vienus pakirto klastinga v��io liga, kit� širdis pavargo... Išeina visa karta. Karta t�, kurie gim� šeštajame dešimtmetyje. Neeilin� karta, nors dešimtmetis gal ir buvo eilinis. Karta, kurios, ka�kas taikliai pasteb�jo, nei prieš tai �j�, nei po j� iki galo nesuprato ir galb�t ne�vertino.

M�stydamas apie ši� kart�, vis prisimenu ir rašytoj� Jurg� Kun�in�, kuris yra sak�s, kad tai atitarnavusi sovietin�je armijoje, išstudijavusi KPSS istorij� ir mokslin� komunizm� karta, deja, apmulkinta, ta�iau nepal��usi, nes, v�liau sak� Vytautas Kernagis, vilties ir Dievo bent truput�l� turi b�ti.

Negalima nesutikti ir su kitu, išsakytoms mintims šiek tiek prieštaraujan�iu teiginiu, kad jie buvo romantiški ir švar�s. Dr�so kalb�ti apie laisv�, skait� Selind�erio „Rugiuose prie bedugn�s“, Keruako „Kelyje“ ir kitas knygas, �i�r�jo „Palaimink �v�ris ir vaikus“, „Sm�lio karjer� generolus“ ir kitus filmus, klaus�si lyrin�s „The Rolling Stones“ dainos „Ledi D�ein“ ar maištingos „The Beatles“ „Tvistas ir šauksmas“. Jiems ypa� artimi buvo Dostojevskis ir Sol�enicynas, nes pirmasis atskleid� did�j� blog�, slypint� �mogaus prigimtyje (sieloje), antrasis – totalitarin�je visuomen�je. Jie mok�jo d�iaugtis ma�ais paprastais dalykais, kuri� dabar niekas nesuprast�, gal ir nenor�t� suprasti, pam�styti, nes, girdi, kam tai. Gyvenimas buvo l�tesnis, kiekvienas �vykis – iškilesnis.

Prisiminiau daugiau negu prieš metus susukt� Petro Savickio ir Liudvikos Poci�nien�s dokumentin� film� „Meninykai“. Kritikai n� valandos netrunkan�i� juost� pavadino gra�i� ir graud�i� sovietme�io istorij� traukiniu. B�ta laiko, kai viena buvo galvojama, o kita sakoma, vieni darbai rodyti viešai, o kitus tie patys autoriai iškart guldydavo � stal�i�. Jei dailininkai tapydavo ba�ny�i�, tai be bokšto viršaus, kad nesimatyt� kry�iaus, dr�sius modernius pot�pius sl�pdavo ideologizuotais pavadinimais. Sovietme�iu dailininkai nem�go tarybin�s vald�ios, tod�l tap� �tikinamai. Nuostab�s kadrai, kai dailininkas Augustinas Savickas priglunda prie naujai nutapytos savo drob�s ir „klausosi“ jos gaudesio, ar pasakojimas apie Berlyne anuomet ligos �kalint� dailinink� Algimant� Šv�g�d�.

Kalbant apie šeštajame dešimtmetyje gimusiuosius, arba Vytauto Kernagio kart�, nes po Vyto mirties daug kas j� taip �m� vadinti, negalima nepamin�ti muzikos. Tai bema� buvo svarbiausia. Liuksemburgo arba bent Lenkijos radijas, iš u�sienio parve�amos ar atsiun�iamos plokštel�s buvo reikalingesn�s u� duon�. Visi Lietuvoje �inojome apie 1969 m. �vykus� Vudstoko festival�. Nuo septintojo dešimtme�io vidurio Lietuvos jaunuoliai entuziastingai puol� dro�ti gitaras ir burtis � muzikines grupes. Beveik visos šio laikotarpio grup�s buvo susik�rusios vidurin�se ir aukštosiose mokyklose. Vilniuje – „Vienuoliai“, nes A. Vienuolio mokykloje; K�stu�io Antan�lio grup�, v�liau pasivadinusi „Spalvos“ pagal vienos iš savo dain� pavadinim�; „G�li� vaikai“ su Stasiu Daugirdu, kuris b�r� jaunim� ir ugd� nauj� kart� (Algis Ramanauskas-Greitai vienas iš jo mokini�); pagrindin�s Kauno roko grup�s buvo „Kertukai“, kuriuos sub�r� studijuoti � Kaun� iš Šiauli� atvyk�s šviesios atminties Gediminas Jurgilas; „Vaizb�nai“, „Dainiai“ (�taigiausiai nuskamb�davo j� atliekama daina „Baltas kry�ius“ iš „Czerwone Gitary“ repertuaro), „Raganiai“, „Gintar�liai“, „Aitvarai“, „Nuogi ant slenks�io“ ir kt. Iš kit� Lietuvos miest� min�tini Druskininkai, kur jau net 1965 m. susik�r� Miko Surau�iaus vadovaujama grup�; 1970 m. Šiauliuose gars�jo „Saul�s vaikai“, vadovaujami Kazimiero Venclovos. Kadangi naujoji muzikin� mada buvo s�lygota grup�s „The Beatles“, ji buvo pavadinta bitlomanijos terminu, o muzikinis stilius – bigbyto terminu. Nuo 1968-�j� galima pasteb�ti kokybiškai nauj� etap�, kuriame muzikuojan�ios grup�s nuo „The Beatles“, „The Rolling Stones“ ir kit� grupi� dain� kopijavimo per�jo prie sav� muzikini� id�j� generavimo. Kadangi savos k�rybos dainos buvo sunkiai toleruojamos, dauguma grupi� pasuko neutraliu folk stilistikos keliu. Aštuntojo dešimtme�io prad�ioje šalia oficialiosios bigbyto scenos �m� rastis alternatyvioji. Iki tol buv�s daugiau mados atributas, gitar� jud�jimas �gijo ir maištingumo atspalv�. Jau buvo galima ��velgti pirm�sias tikro roko u�uomazgas. Iš rank� � rankas keliavo naujausi „Led Zeppelin“, „Deep Purple“, „Pink Floyd“ ir kit� grupi� albumai. Vald�ia � ši� muzik� �i�r�jo neigiamai – rokas vadintas triukšmingu ritminiu gitar� �vangesiu, neturin�iu nieko bendra su muzika. Ta�iau vald�iai greitai supratus, kad �aibiškai plintan�ios muzikin�s mados ne�manoma u�drausti, buvo stengiamasi j� bent jau kontroliuoti, pvz., imta rengti saviveiklini� kolektyv� ap�i�ras.

Visi anuomet sak�, kad pas estus ir net pas latvius visko daugiau ir viskas �domiau. Manau, kad taip tik atrod�. Latvis pantomimos re�isierius Modris Tenisonas išsiskleid� b�tent Kaune suburdamas nuostabiai stipri� pantomimos grup�. Dar gird�jau istorij�, kad Aleksandras Jegorovas, vienas ano meto hipi�, taip m�go rokenrol�, kad netur�damas pinig� transportui sunkias garso kolon�les 300 kilometr� iš Rygos � Kaun� parsineš� ant pe�i�. 1971 m. Modrio Tenisono mokinys, realistin�s pantomimos atstovas K�stutis Adomaitis organizavo koncertin� tur� � Estij�. Viru, Viljandis, Pernu, Talinas. Lietuvišk� desant� – roko grupes „Dainiai“ ir „Gintar�liai“ – pri�m� labai šiltai. Vykusieji pasakojo, kad koncertuose ilgaplaukiai Estijos hipiai kaifavo nuo lietuvi� atliekam� anglišk� roko dain�.

Be abejo, svarbus hipi� gyvenimo bruo�as – aistra keliauti. Soviet� S�jungos hipi� savyb� buvo nuolatinis noras pl�sti savo akirat� ir u�megzti nauj� pa�in�i� su panaš� gyvenimo b�d� propaguojan�iais kit� miest� ar šali� jaunuoliais. Da�niausiai buvo keliaujama „tranzuojant“, re�iau – traukiniais. Pagrindiniai kelioni� centrai – prava�iuojant Ryg� nuvykti iki Talino (dr�siausieji nukakdavo net � tolimus Rusijos miestus), o vasara buvo patogiausias met� laikas „tranzuoti“ � Palang� ar Kurši� nerij�. Hipiai visoje pla�ioje Soviet� S�jungoje jausdavosi kaip namuose, nes visuomet atsirasdavo toki�, kurie savo namuose apnakvindindavo, pavalgydindavo. „Kiekvieno m�s� butas b�davo vis� hipi� namai. Gr��ti namo, o pas tave jau s�di koks nors sve�ias iš Piterio ar Simferopolio, geria sau kav�. Kartais toki� netik�t� sve�i� tuo pa�iu metu atvykdavo net keliolika“, – prisimena buv� hipiai. Tiesa, „tranzavimas“ neatitiko sovietin�s ideologijos, nes buvo siejamas su valkatavimu.

Karta, apie kuri� kalbu, nestokojo optimizmo. Atrodo, dabar kiti laikai, d�iaukis ir gyvenk, bet b�tent optimizmo tr�ksta. Ir neaišku, ar d�l to kaltas per da�nas lietus, ar liaudies pasakos, kurios, beje, da�nai li�dnai baigiasi. Bet lietaus b�davo ir anuomet, pasak� pabaigos irgi nepasikeit�. Depresijos gal ir gali ištikti, ta�iau jos tur�t� b�ti saikingos. Skai�iau, kad Lietuva pesimizmu lenkia kone visas Europos S�jungos šalis – vos kas tre�ias tautietis tiki ger�jan�io gyvenimo perspektyva. Kaip tikri lietuviai dar galime pasid�iaugti, kad „Eurobarometro“ atlikti sociologiniai tyrimai rodo visoms ES šalims bendr� tendencij� – ma��ja optimistiškai nusiteikusi� �moni�. Galime pasid�iaugti, bet kas iš to. Ko gero, lengviausia lietuvi� optimizmo stok� pateisinti geografine pad�timi ar suversti kalt� istorijai. Slogi� praeities prisiminim� gausu ne tik Lietuvos, bet ir kit� pokomunistini� bei Vakar� Europos valstybi� istorijose, ta�iau jie netrukdo �mon�ms b�ti laimingiems. Laimingo gyvenimo paslap�i� lietuviai gal�t� paieškoti atokioje Himalaj� karalyst�je Butane, kurioje, irgi skai�iau, šalies vald�ia prieš imdamasi koki� nors priemoni� visada svarsto, kaip priimtas sprendimas paveiks bendr�j� nacionalin� produkt� ir koki� �tak� jis padarys „bendrajai nacionalinei laimei“.

Daug apie bohem� primena populiarioji nepamirštamoji Galina Dauguvietyt�. Garsioji meninink� vienoje Lietuvos televizijos laid� pasakojo, kaip jie anuomet burdavosi jos nedideliame bute Vilniuje ant Tauro kalno. Ma�ame kambar�lyje tilpdavo daug �moni�, vyko diskusijos apie naujus spektaklius, kino filmus, dail�s parodas, poetai paskaitydavo nauj� savo eil�raš�i�, prozininkai – k� tik sukurt� novel�. �sivaizduokite namus, kuriuose galima praleisti vakarus klausantis vienas kito pasakojim�, juokiantis, geriant arbat� ir ypating� vyn�. Namai kupini gra�i� daikt�, muzikos ir laim�s. Namai – kaip patikimas laikrodis. Ir kur pakrypo mano mintys, nesunku nujausti – nam� �idinio, ugnies ir d�m� simbolikos link. Jei namuose ir n�ra tikro �idinio, vis tiek juos pla�i�ja prasme vadiname �idiniu. Iš �idinio d�mai kyla dangaus link. Tai malda dangui, kreipimasis � j�gas, valdan�ias pasaul�. Jeigu m�s� malda pasieks dang�, gausime tai, ko iš dangaus norime. Vadinasi, nam� �idinys neša laim�. O u�sikabin� u� laim�s tik�kime, kad ji iš m�s� daugiau nebepaspruks.

Ka�l�di�nei �ke�lio�nei� � kul�t��ros ir pra�mo�g� pro�gra�ma

Oksana LAURUTYT�

Tris šventines dienas – šeštadien�, sekmadien� ir pirmadien� – Šiauli� regiono televizija „S plius“ �i�rovams si�lo program�, pagardint� romantiška, klasikine ir pramogine muzika. Vš� „Šiauliai plius“ autorini� laid� redaktor� Gerda Stasiukonyt� sako, kad pramogin�s laidos šv. Kal�d� proga bus transliuojamos pa�iu patogiausiu laiku.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Šventin� programa, kuri� �i�rovams pareng� „S plius“ televizija, papildyta sena gera muzika ir naujais �inom� atlik�j� koncertais. Šeštadien�, sekmadien� ir pirmadien� televizijos �i�rovai, �inoma, �prastu metu išvys savo pam�gtas laidas „Kod�l�iukas“, „Plyta prie plytos“, „Stop – policija“, „Sigitos virtuv�“, „Kovotojas“, „�mon�s kalba“, „Foto TV“, „Senasis Šiauli� kinas“. Na, o šeštadien� 17.05 val. prasid�s klasikin�s muzikos koncertas „Karl Jenkins. Requiem. Polifonija“.

Po valandos, 18.05 val., �i�rovus nud�iugins vis� kart� m�giamos grup�s „Electric Lady“ koncertas, kur� 19 val. vainikuos lyriškos �aving�j� vyr� grup�s „El Fuego“ koncertas.

Šv. Kal�d� ryt� 10.50 val. �i�rovai kvie�iami pasi�i�r�ti išgirtojo teatrališko miuziklo „Batuotas katinas“. Po jo, smagiai pakvatojus �i�rint humoro laid� „Atsijunk“, bus galima išvysti Šiauli� atlik�j� sukurt� �sp�ding� miuzikl� „Kal�din� meduoli� pasaka“.

Kal�d� pavakar�, lygiai 19 val., �i�rovus su švent�mis pasveikins Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis.

Antr�j� šv. Kal�d� dien�

11 val. jaunus ir senus nud�iugins �sp�dingas „Bumc�s pokšt�“ 10-me�io jubiliejaus koncertas. Vidurdien� bus rodoma tradicin� kal�din� Šiauli� nevyriausybini� organizacij� konfederacijos švent� „Gerumo angelas 2011“.

Antrosios šv. Kal�d� dienos vakar� 20.10 val. �i�rovus prie televizori� ekran� pasiklausyti koncerto pakvies Deivis.

Gra�i�, jauki� ir prasming� šven�i�!

Miuzikl� „Batuotas katinas“ „S plius“ televizijos

�i�rovai išvys gruod�io

25 d. (sekmadien�) 10.50 val.

Jei ne�ga�li b��ti su tais, ku�riuos my�li, tai my�l�k tuos, su ku�riais esi

Ri�ardas JAKUTIS

Nusprend�iau v�l parašyti apie vienatv�, nes tamsiuoju met� periodu ji labiausiai išryšk�ja. Anks�iau apie vienatv� visuomen�, kurioje tur�jo vyrauti �odis „draugyst�“, nebuvo skatinama kalb�ti. Dabar kitas laikmetis ir „vienatv�“ – vienas populiariausi� �od�i�. Septyni milijardai �moni�. Nejau �manoma b�ti vienam? Pasirodo, �manoma ir daug �moni� pasaulyje ken�ia nuo vienatv�s. Imk ir sukviesk visus � vien� viet�, kad rast� bendramin�i�.

Tekst� apie vienatv� paskatino rašyti ir naujas Šiauli� dramos teatro spektaklis – Gy�io Padegimo re�isuota T. Viljamso pjes� „Iguanos naktis“, � kurios premjer� miestel�nai buvo pakviesti gruod�io prad�ioje. G. Padegimas renkasi labai ger� dramaturgij� – A. Strindberg�, H. Pinter�, T. Vailder�, T. Viljams�. Visi šie autoriai – �moni� siel� psichologai, kalbantys apie susvetim�jim�, vienatv�. Ir „Iguanos nakties“ herojus Šenonas, buv�s kunigas, o v�liau turizmo kompanijos ekskursij� vadovas (ak, kaip man viskas artima) bando išsivaduoti iš nevilties ir vienatv�s. Pasirodo, tam reikia labai daug j�g� ir net supan�i� �moni� pagalbos. Nors šiems autoriams artimo dramaturgo H. Ibseno pjes�s „Tautos priešas“ herojaus Stokmano išvada viltinga: „Stipriausias �mogus pasaulyje – tas, kuris yra labiausiai vienišas.“ Gaila, kad G. Padegimas neapsistoja ties šiuo skandinav� dramaturgu, nes, esu �sitikin�s, H. Ibseno heroj� gyvenimus jis tikrai puikiai perkelt� � scen�. Ir dar nor�t�si, kad po „Iguanos nakties“ re�isierius imt�si kitos T. Viljamso pjes�s – „Sald�iabals�s jaunyst�s paukšt�s“, kuri Lietuvos teatr� irgi apeinama.Ar istorija gali prasid�ti iš naujo? To norisi klausti šalyje, kur vienas iš trij� gyventoj� yra senas ir da�nai vienišas. O kas supras, kokioje vienatv�je turi gyventi subyr�jusi� šeim� vaikai. �mon�s jau atsisuka pa�i�r�ti, jei gatve praeina daugiavaik� šeima. �i�ri kaip � retenyb�. Net prie ba�ny�ios dur� ar kapini� vart� niekas nebeklausia: „Ar �inote, kad ir j�s� mirusi�j� kaulai vien� dien� prisikels?“ Apie pomirtin� gyvenim� ir prisik�lim� niekas nebediskutuoja, o jei kas nors pradeda toki� kalb�, kiti tik g��teli pe�iais ir nueina. Ypa� jaunieji negali pak�sti kalb� apie Diev�. Sako, kam apie tai kalb�ti, jei tikroji misija yra b�ti �ia ir dabar. K� galiu pasakyti – jeigu taip, tai ir šios misijos niekas nevykdo. Dabartin� karta vadinama �od�iu „Limbo“ – laukian�ioji. Taigi jie laukia. Laukia visko. Laukia kol atsigaus ekonomika, kol atsiras �domi� darbo pasi�lym�, kol jiems pasiseks vien� iš j� gauti. Kai kurie niršta arba tiesiog nerimauja, panir� � apm�stymus, kaip paj�gs susimok�ti nuom�, gr��inti paskolas, tiesiog – kaip išgyventi.Man vis atrodo, esu apie tai jau raš�s, kad �mon�ms labiausiai tur�t� patikti gyventi pirmajame XX a. dešimtmetyje. Išties meto prieš šimtmet� b�ta romantiško. Dar buvo va�in�jama karietomis ir retas buvo reg�j�s automobil�, dar ir apie kin� ma�ai kas �inojo, o spektakliai b�davo did�iul�s švent�s, kal�si pirmieji modernizmo daigai. Vyrams tai buvo aukso am�ius. Šiek tiek sunkiau buvo moterims. Be skalbiamosios (jei neklystu, pirmoji sugalvota 1913 m.), be indaplov�s (jai atsirasti reik�jo dar ne vieno dešimtme�io), be �vairios kitos buitin�s technikos, be sauskelni�... Visai neseniai u�tikau �inut�, kad geriausi gyvenimo metai yra šio am�iaus pirmasis dešimtmetis. Tiesiog sunku patik�ti, kad gyvename pa�iais geriausiais laikais. Dešimt paskutini� met� daugeliui �simin� d�l tragišk� �vyki� (rugs�jo 11-osios ir kiti teroristiniai išpuoliai, karai pasaulyje, uraganai, cunamiai, kiauli� gripai ir panaš�s virusai) bei ekonomin�s kriz�s. Pasirodo, blogi dalykai labiau pastebimi ir ilgiau atmintyje išlieka.

T. Viljamsas apie vienatv� kalba skausmingai. Man kipšiukas ku�da ir �ia ieškoti ironijos.

Ar daugiau vieniš� moter�, ar – vyr�? Atrodyt�, moter�. Nustembi, kad statistika byloja kitaip: vieniš� moter� yra 9,2 proc., vyr� – 12,7 proc. Vienišos moterys ir vieniši vyrai – skirtingi ir panaš�s. Vieniši� moter� butuose ant sofos daug pagalv�li�, ant vis� spintu�i� ar kit� paaukštinim� begal� porcelianini� statul�li�, sekcijoje – krištolo ind�. Darbdaviai vienišes m�gsta, nes k� bedarydamos jos yra pedantiškos, kruopš�iai visk� atliekan�ios. Joms tarnyba irgi miela, nes tai yra vienintelis kontaktas su išoriniu pasauliu. Jos niekada „neprasideda“ su savo viršininku, nors sako, kad šie nor�t� su jomis susid�ti. Gal ir nor�t�, bet, kiek �inau, viršininkai yra m�g�jai �sivelti � romanus ar bent trumpalaikius santykius su ištek�jusiomis moterimis. Aišku, keista. Apskritai d�l vieniš� moter� santyki� su vyrais, tai tos, kurios nesusiranda draugo, aiškina, kad joms j� ir nereikia, nes, girdi, nieko iš j� gero. Moteriai paprasta b�ti laimingai, nes jos am�ius priklauso nuo meil�s ir jos poreikio. Kai moteriai yra jau šiek tiek met�, ji visada lieka 39-eri�. O svarbiausia – ji išmoko branginti tai, k� turi: ji jau pasirinko – arba turi šeim�, arba tai jai ne�domu. Vieniša moteris ir vienišas vyras susitinka sukurti vieniš� vaik�.

Ar vienišomis dera vadinti moteris, kurios turi vaik�? Sunku atsakyti. Vis d�lto ir �ia gal labiau tikt� �odis „vienišos“, nes vaikai anks�iau ar v�liau namus palieka. Psichologai teigia, kad vienišos moterys savo vaikus stengiasi išaukl�ti be pašalinio autoriteto, ta�iau šie neb�na joms u� tai d�kingi. Tokie vaikai u�aug� elgiasi kaip j� t�vai. Su moterimis pab�na ir jas palieka.

Jei vienišos moters bute daug daikt� daikteli� ir viskas tvarkinga, tai vienišo vyro bute viskas suversta. Nors jau yra išim�i� – euroviengungi� butai: euroremontas, stilingi baldai, nam� kinas, dvi trys knygos...

Nukelta � 15 p.

Atkelta iš 7 p.

Neved� vyrai – racional�s. Krizi� metu veikia geriausiai ir priima teisingus sprendimus. Vieniši vyrai da�niausiai yra negeriantys. Bet juk nepasakysi, kad tarp negerian�i� n�ra ger� �moni�.

Tarp vieniš� vyr� daug meninink�. Ne vienas anekdotas sukurtas apie tai, kad jie kartais patraukia nevienišas moteris, da�niausiai verslinink� �monas. Jos, nusivylusios kasdienybe, iš vienišo menininko tikisi ka�ko naujo ir ne�prasto. Ta�iau nieko to neradusios, supykusios konstatuoja, kad menininkas nieko negali. Tai n�ra tiesa... Vienišas menininkas pirmiau svajoja apie siel� susijungim�, o tik po to – apie k�n�.

Kai buvau vienišas, mane aplankydav� tokie pat vieniši draugai ilgai neu�sib�davo. Neu�sib�davau ir aš pas tokius. Vienišiai pas vienišius neu�sib�na. Keista, nes tur�t� b�ti atvirkš�iai.

Vieniši� pasakojami anekdotai specifiniai, pavyzd�iui:

- Kokie j�s, vedusieji, laimingi �mon�s! – atsiduso viengungis. – Namie jauku, ant stalo vakarien�, meili �mona, laukianti, kol sugr�ši... �i�r�k, taip v�lu, o tavo languose dar dega šviesa!

- O Viešpatie, iš tikr�j�! – sumurm�jo išsigand�s draugas. – �inai, gal gr��kime geriau v�l � bar�.

Vyrai vienišiai sako, kad jiems maloniausias toks anekdotas. Nors gal ir ne anekdotas:

Paskambini jai nakt� ir pasisakai, kad �simyl�jai iki aus�, o ji dusliu balsu ištaria „Miegok!“ ir padeda ragel�. Paskui perskambina ir taria: „Atrakink duris.“

Vienišiai skaitydami tekst� apie vienatv�, manau, tikisi iš autoriaus patarimo, kaip rasti antr�j� pus�. Atrodo, reik�t� nurodyti pa�in�i� skyrelius ar klubus. Man gi maga susipa�inimui si�lyti visai kitas vietas ir aplinkybes, pavyzd�iui, �sigyti šun�. Ved�iodamas šun� susipa�insi su kitais šun� šeimininkais. Be to, jei šuo susipa�ins su kitu keturkoju, gal atkreips vienas � kit� d�mes� ir j� šeimininkai. Kitas pasi�lymas – dalyvauti protestuose ar �stoti � koki� nors partij�. Bendri idealai greitai tampa bendru „adialu“. Dar tam gali pagelb�ti ir dalyvavimas saviveiklos kolektyvuose, �vairiuose b�reliuose ar savanori� organizacijose. Ieškodami antros pus�s b�kite kantr�s. Gyvenimas nesiklosto taip, kaip j�s� dienotvark�, o ieškoma antroji pus� gali pasirodyti ir rytoj, ir poryt ar po m�nesio.

Jei ši�metes Kal�das ir Naujuosius dar sutiksite vienas, bet labai nor�site – iki kit� Kal�d� draug� tur�site. 1922 m. Pary�iaus laikraštis „L’Intransigeant“ suk�r� toki� situacij�: „Amerikie�i� mokslininkai skelbia, kad ateina pasaulio pabaiga arba didel� dal� Europos �emyno ištiks katastrofa, tokia staigi, kad mirties neišvengs šimtai milijon� �moni�. Jei ši pranašyst� išsipildyt�, kaip j�s �sivaizduojate �moni� reakcij� nuo tos akimirkos, kai jie tiksliai su�inos apie neišvengiam� katastrof�, iki pa�ios katastrofos? Ir k� pats darytum�te paskutin� valand�?“

Vieni rinkosi ba�ny�i�, kiti – miegam�j�, kai kas gra�iai pasakojo, jog kops � kalnus, kad pasig�r�t� Alpi� vaizdais bei augmenija... O štai Marselis Prustas atsak� taip: „Aš manau, kad jei mums visiems iškilt� pavojus ��ti taip, kaip j�s sakote, gyvenimas staiga pasirodyt� labai nuostabus. Tik pagalvokite, kiek u�ma�i�, kelioni�, meil�s intrig�, studij� jis – m�s� gyvenimas – nuo m�s� slepia, dengia m�s� tingumu, kuriuo, b�dami �sitikin� ateitimi, be paliovos jas go�iame. Bet jei šis slaptumas am�iams pasidaryt� nebe�manomas, koks gra�us v�l tapt� gyvenimas! O! Jei tik š� kart� katastrofa aplenks, mes b�tinai aplankysime nauj� Luvro galerij�, pulsime panelei X po koj�, nukeliausime � Indij�... Katastrofa praeina pro šal�, bet mes nedarome to, k� ketinome daryti, nes v�l pasijuntame apgauti normalaus gyvenimo, kuriame troškimus slopina aplaidumas.“

Psichologai pasakoja, kad at�j� pas juos �mon�s da�nai sako nor� atsikratyti nuobodulio, li�desio, vienatv�s. Ar tai �manoma? Ka�kas iš did�i�j� yra pasak�s: „Jei negali b�ti su tais, kuriuos myli, tai myl�k tuos, su kuriais esi.“

Ir baigsiu anekdotu. Gal nelabai jis � tem�. Tiesa, apie vienatv� anekdoto ir ne�inau (n�ra iš ko juoktis). Apie teatr�. Nes apie j� šiek tiek šiame tekste irgi u�siminta.

Aktorius išeidamas � scen� persi�egnoja.

- Ar tai pad�s? – �mon�s klausia kunigo.

- Pad�s, jeigu jis moka vaidinti, – atsako šis.

Si�gi�tos vir�tu�v�s �ka�r��na� � pa�pras�tu�mas

Oksana LAURUTYT�

„Gera �mona. Per 14 minu�i� tiek valgyt paruoš�:). Ka�kam sekasi“, „Superin� laida. Profesionalai. Gra�i, maloni ved�ja, o koks operatoriaus darbas – aukštas lygis, sure�isuota puikiai! A�i�“, – toki� komentar� sulaukia Šiauli� regiono televizijos „S plius“ laidos ved�ja Sigita Gilien�, vedanti laid� paprastu pavadinimu „Sigitos virtuv�“. Laida nuo kit� kulinarini� šalies televizijos laid� skiriasi tuo, kad joje gaminami tik vegetariški patiekalai. Sveiku gyvenimo b�du ir dvasin�mis praktikomis besidominti Sigita �i�rovams si�lo pasigaminti tik tai, k� pati yra išband�iusi.

Nor�jo pad�ti draug�ms

Šauli� regiono „S plius“ kolektyvas senokai kalb�jo, kad eteryje reikalinga laida apie maisto gaminim�, ta�iau nepavykdavo rasti laidos ved�jo. Tokio, kuris puikiai išmanyt� maisto gaminimo paslaptis ir nebijot� televizijos kameros.

Rengiantis naujam televizijos sezonui, reklamos re�isier� Sigita Gilien� prasitar� galinti rengti laid� apie maisto gaminim�, ta�iau kadangi ji yra vegetar� ir m�gsta gaminti, gali �i�rovus pamokyti, kaip maitintis sveikiau ir atsisakyti m�sos patiekal�.

„Mano draug�s, kurios pasirinko vegetarizm�, man�s da�nai prašydavo patiekal� recept�. Suprantu jas – išties n�ra paprasta pakeisti savo gyvenimo b�do. Atsisakius m�sos patiekal�, tenka pasukti galv�, k� valgyti, kokius produktus derinti. Kai �pranti, nebeb�na sud�tinga“, – šypsosi moteris.

Sigita pati m�sos nevalgo kone dvejus metus – tai ma�daug penkiolikos met� trukm�s dvasini� praktik�, meditacijos pasekm�. M�sa jai tapo nebeskani. „Nesijau�iu blogai ir stebiuosi, kai �mon�ms u�kli�va mano mityba“, – sako moteris. Visada atsiranda norin�i� paaukl�ti, pag�sdinti, kad organizmas negauna tiek, kiek reikia gele�ies ir vitamin�. „O m�soje yra visi organizmui reikalingi mikroelementai ir vitaminai?“ – tada paklausia Sigita ir pašnekovas pritr�ksta argument�.

Sigita laidose kalba tikrai tik tai, k� pati yra patyrusi ir išmokusi. Moteris turi ajurvedin�s mitybos mokytoj�, gyvenant� Rygoje, nuolat pas j� lankosi ir mokosi ne tik maisto gaminimo paslap�i�, bet ir astrologijos, medicinos ir kt.

„�mon�ms �odis „ajurveda“ asocijuojasi su ka�kokia mistika, bet ajurveda – rimtas mokslas. Homeopatija yra ma�a ajurvedos atšaka, o lankydamasi Indijoje ma�iau mil�iniškas ajurvedines klinikas, kuriose net ajurvedin�s operacijos atliekamos. Indijoje norintys baigti ajurvedos mokslus gali stoti � valstybinius ajurvedos institutus, kurie savo dyd�iu pralenkia bet kur� m�s� šalies universitet�“, – sako moteris.

„�mon�s pavargo nuo reklamos, d�iaugsming� š�ksni�, dirbtinai kuriam� intrig� ir emocij�. Mano kuriama laida populiarumo peln� b�tent paprastumu“, – sako „Sigitos virtuv�s“ re�isier� ir ved�ja Sigita Gilien�.

Sigitos Gilien�s asmeninio archyvo nuotr.

Nebijo improvizuoti

Laidoje „Sigitos virtuv�“ yra labai ma�ai reklamos. Sigita sako itin atsakingai �i�rinti � tai, kad reklamos u�sakovai rekomenduot� tik patikimus ir sveikatai nekenksmingus produktus. „Per savo �mogiškumo cenz� perleid�iu vis� informacij�, kuri� pateikiu. Esu atsakinga u� kiekvien� pasakyt� �od� ir parodyt� produkt�“, – sako ji.

Sigita �i�rovams jau pristat� šešias laidas. Kiekvienoje pasakoja ir parodo, kaip pagaminti 2-4 patiekalus. Tiesa, laid� ji kuria kartu su savo vyru operatoriumi K�stu�iu Giliu. Jis n�ra vegetaras, ta�iau šeimoje problem� d�l skirtingos mitybos nekyla.

„Labai m�gstu improvizuoti, receptus kuriu pati. Kai gaminu, prieskonius beriu nesverdama, pasikliaudama nuojauta. Intuityviai jau�iu, kur ko reikia. Prieskoniai yra labai �domus dalykas. Jie ir gydo, ir gali pakenkti sveikatai, tad tokio pat skonio to paties patiekalo nepagaminu“, – šypsosi laidos ved�ja.

Ar Šiauliuose �manoma nusipirkti visko, ko reikia vegetarinei mitybai? Moteris maisto produkt� pasi�los nesureikšmina. Jos �sitikinimu, išmoningai derinat produktus, naudojant prieskonius, iš bet ko galima pagaminti gard�iausi� patiekal�, svarbiausia nebijoti improvizuoti ir gaminti su meile.

Sigita n�ra baigusi joki� kulinarijos ar konditerijos kurs� ir sako, kad jausti, koks prieskonis ar produktas prie ko dera, jai padeda patirties ir asmenini� savybi� visuma. Moteris internete turi suk�rusi „blog‘�“, kuriame dalijasi savo patirtimi ir atradimais gaminant vegetariškus patiekalus, remiantis ajurvedos išmintimi.

K� daryti, kad atsisakytum m�sos patiekal�? „Gaminti tokius vegetariškus valgius, kurie b�t� skanesni u� m�s�“, – sako Sigita ir d�iaugiasi, kad jos kuriam� laid� �i�ri ne tik Šiauli� regiono, bet ir visos Lietuvos gyventojai, nes laida rodoma ne tik per „S plius“ – visas laidas galima išvysti naujien� portalo www.etaplius.lt skiltyje „Eta TV“.

„Neseniai paraš� man �i�rov� iš Kauno ir pasidalijo patiekalo receptu. B�tinai j� pagaminsiu ir pasidalysiu su �i�rovais“, – sako laidos ved�ja.

Kaip su�jung�ti fo�tog�ra�fi�j� ir te�le�vi�zi�j�?

Povilas LUNG�

Ar galima suderinti fotografij� ir televizij�? Tur�t� b�ti nesudetinga, nes ir viena, ir kita remiasi kadrais. Filmas ar šiaip televizijos laida susideda iš daugyb�s kadr� – savotišk� fotografij�, greitai rodom� viena po kitos, kad jose u�fiksuotas vaizdas jud�t�. Kaip dar galima suderinti fotografij� su televizija? Tiesiog �sijungti Šiauli� regiono televizijos „S plius“ rodom� laid� „Foto TV“.

Filmas ar šiaip televizijos laida susideda iš daugyb�s kadr� – savotišk� fotografij�, greitai rodom� viena po kitos, kad jose u�fiksuotas vaizdas jud�t�.

„Tai labiau ne laida, o projektas, kur� rengia Vizualiojo meno k�r�j� asociacija, – teigia „Foto TV“ sumanytojas Viktoras Gundajevas. – Esu filmus kuriantis �mogus, kuris kartais ir foto-grafuoja. Kinas ir fotografija yra artimi dalykai.“

Mada ar nat�raliai susiklost�s procesas?

Išgirdus pavadinim� „Foto TV“, pirmoji � galv� šovusi mintis – tai laida, kurioje gausu patarim� fotografams m�g�jams. Šiais laikais tapo savotiška mada �sigijus geresn� fotoaparat� pleškinti visk� aplinkui manant, kad esi didis menininkas, darantis tikr� men�, be to, nebereikia vargti ryškinant fotojuosteles, nes technologijoms spar�iai �engiant � priek� fotografijos rezultatas matomas iškart – skaitmeniniu formatu. Belieka ištrinti nepavykusi� nuotrauk� arba prie jos padirb�ti �vairiomis kompiuteri� programomis...

„Foto TV“ n�ra laida, skirta pradedantiesiems fotografams. Joje nerasite fotografijos pamok�, nors tokia mintis buvo kilusi iš pat prad�i�, sumanius laid�. Ši� mint� brandiname ir gali b�ti, kad �i�rovams toki� pamok� pateiksime ateityje, – teigia V. Gundajevas. – Ar fotografija dabar yra mada, negaliu teigti, bet ši meno r�šis spar�iai populiar�ja. Dabar net nebereikia b�ti did�iu menininku – rengiamos telefonu daryt� ar senuose fotoaparatuose rast� ir išryškint� juosteli� fotografij� parodos. Be to, fotoaparatai naudojami kuriant reklamas ar filmus, vienas kuri� – serialas „Daktaras Hausas“.

Pasakojama apie garsius �mones

�i�rovai jau gal�jo išvysti šešias „Foto TV“ laidas. Kiekviena laida susideda iš dviej� dali�: pirmojoje pasakojama apie kok� nors fotomeninink�, o antrojoje pristatomos fotografijos naujienos, pateikiami trumpi siu�etai, kas vyksta miesto fotografijos gyvenime.

Pirmojoje laidoje pasakota apie Šiauli� fotografijos muziejaus �k�r�j� Antan� Dili�, antrojoje – apie Vygand� Aput�, antr�j� Lietuvos kino studijos operatori� ir fotograf�. Tre�ia laida buvo skirta fotografui entuziastui Rolandui Laurutavi�iui, renkan�iam senas fotografijas. Ketvirtoje pasakota apie fotomeninink� Roland� Parafinavi�i�, penktoje pristatytos Algirdo Musneckio 1975-1985 metais darytos skaidr�s spaudai, o paskutin� laida buvo skirta Olegui Truchanui, Australijoje gyvenusiam gamtosaugininkui, keliautojui, fotogtrafui.

Visas šias ir kitas Šiauli� regiono televizijos „S plius“ rengiamas laidas galima pa�i�r�ti naujien� portalo „Etaplius.lt“ rubrikoje „ETA TV“.

Talkina b�rys meninink�

Laida „Foto TV“ �domi tuo, kad jos k�r�j� s�rašas nuolat kinta. K�rybin� grup� susideda iš daug skirting� meninink�. Jai talkina Aleksandras Ostašenkovas, Ri�ardas Dailid�, Ram�nas Snarskis, Ram�nas Markauskas ir daug kit�. Fotomenininkai A. Ostašenkovas ir R. Dailid� dirba kaip konsultantai, jie aktyviai dalyvavo kuriant pirm�j� laid�. Tiesa, A. Ostašenkovas taip pat kartais filmuoja, nes besimokydamas mokykloje ir institute k�r� kino filmus.

Laidos sumanytojas

V. Gundajevas yra Lietuvos kino m�g�j� s�jungos Šiauli� skyriaus pirmininkas. „Šiauli� kino meno klube laukiami visi filmus kuriantys šiaulie�iai, nes šiais laikais riba tarp m�g�jiško ir profesionalaus kino ir videomeno baigia išnykti“, – teigia jis.

Per regiono televizij�

„S plius“ galima pamatyti ir daugiau Šiauli� kino meno klubo rengiam� TV laid�: „Filmuoja Šiauliai“, „Senasis Šiauli� kinas“, „101 anekdotas“.

Ak�ty�vus �mo�gus � vi�sur ak�ty�vus

Oksana LAURUTYT�

Vienoje populiariausi� kassavaitini� Lietuvos televizijos laid� – �ini� viktorinoje „Lietuvos t�kstantme�io vaikai“ – dalyvauja patys gabiausi, aktyviausi ir visuomeniškiausi moksleiviai. Kasmet „Lietuvos t�kstantme�io vaiko“ titulas suteikiamas aštuoniems patiems gudriausiems mokiniams nuo penktok� iki dvyliktok�. �ini� viktorinoje neretai pamatysi ir šiaulie�i�. Lap-kri�io pabaigoje laidoje dalyvavusi Ragain�s progimnazijos aštuntok� Laura Kondratavi�i�t� ne tik mokosi dešimtukais – keturiolikmet� ketina tapti gydytoja, o � darb� vykti „Harley Davidson“ motociklu.

Laidoje „Lietuvos t�kstantme�io vaikai“ dalyvavusi Ragain�s progimnazijos aštuntok� Laura Kondratavi�i�t� mokosi dešimtukais ir olimpiadose pelno tik prizines vietas.
Lauros KONDRATAVI�I�T�S asmeninio archyvo nuotr.

Išgirdus pakvietim� – euforija

Nuo 2008-�j� gyvuojan�i� vien� �i�rimiausi� šalies laid� „Lietuvos t�kstantme�io vaikai“ �i�ri ir u� jaunuosius talentus serga skirtingo am�iaus �mon�s iš visos Lietuvos. Laida ne tik leid�ia �i�rovams ir moksleiviams pasitikrinti savo �ini� baga��, bet ir atlieka pilietiškai svarbi� misij� – supa�indina visuomen� su �vairiuose šalies kampeliuose besimokan�iais gabiais, visuomeniškai aktyviais ir darbš�iais moksleiviais.

Nugal�tojai b�na pagerbiami LR Prezident�roje ir kaip garb�s sve�iai kvie�iami � �vairius valstybin�s reikšm�s renginius. Projekt� globoja prezident� Dalia Grybauskait�. 2009-aisiais viktorina buvo pripa�inta geriausia „Lietuvos televizijos“ laida ir apdovanota simboliniu „Bitinuku“. Š� apdovanojim� peln� geriausiu televizijos laid� ved�ju pripa�intas �ygis Stak�nas, kuriam drauge su Vaida Genyte ir patik�tas �aidimo vairas.

Ragain�s progimnazijos aštuntok� Laura Kondratavi�i�t� sako visada su did�iausiu malonumu �i�r�jusi min�t� televizijos laid�. Niekam nieko nesakiusi mergait� rudens prad�ioje u�pild� dalyvio anket�. Neilgai trukus Laura sulauk� laidos reng�j� skambu�i� ir tur�jo ekspromtu atsakyti � telefonu pateiktus klausimus. „Po keli� dien� jie man paskambino ir pakviet� atvykti. Mane aplank� euforija, nemaniau, kad pateksiu“, – atvirauja mergait�.

Anketoje Laura tur�jo trumpai papasakoti apie save, parašyti, kuo domisi, atsakyti � pateiktus klausimus ir parašyti, koks �mogus yra jai autoritetas. „Parašiau, kad mano autoritetas yra prezidentas Valdas Adamkus. Dabar galvoju kitaip. Mano autoritetas yra mano mo�iut� pulmonolog� Milda Razgaitien�“, – šypteli mergait�.

� final� nepateko

Televizijos �i�rovai laid� „Lietuvos t�kstantme�io vaikai“ išvydo lapkri�io 18-�j�. Laura su palaikymo komanda – matematikos mokytoja Rima Jonaitiene, keliais klas�s draugais ir penktoku broliu Ignu – filmuotis vyko lapkri�io prad�ioje.

„Šis konkursas – pats neteisingiausias, nes laim�s tas, kurio horoskopas šiandien s�kmingas“, – atvykusius � laid� vaikus linksmino ir dr�sino prodiuseris Laurynas Šeškus. Laidos atstovas dalyviams iš anksto parod�, kur teks eiti filmavimo metu, kur šypsotis, kokius mygtukus spausti, kaip elgtis su priešais pad�ta stilizuota knyga. „�inoma, kad jaudinausi, bet paskui jaudulys dingo“, – prisimena Laura.

Laidos dalyviams pateikiami klausimai apima daug sri�i�: vaizduojam�j� men�, kino filmus, geografij�, istorij�, literat�r�, muzik�, politologij�, tiksliuosius mokslus, sport�, populiari�j� kult�r�. �aidimas n�ra tik sausas �ini� patikrinimas, labai svarbios bendrosios moksleivi� �inios, pilietinis smalsumas, dom�jimasis šalies ir pasaulio aktualijomis, netgi populiari�ja kult�ra. Svarbu ir greitas m�stymas bei atmintis.

Laura sako, kad atsimena tik tuos klausimus, � kuriuos nesugeb�jo atsakyti. Atsitiko taip, kad � final� ji nepateko. Po pirmojo etapo buvo pirma, po antrojo – antra, o tre�iame �ini� patikrinimo etape liko ketvirta. „Jei b��iau dalyvavusi pernai, b��iau patekusi � final�, nes patekdavo keturi geriausieji. Šiemet � final� patenka du gabiausi moksleiviai, tad man nepasisek�“, – sako mergait�.

Tiesa, Laura pakviesta � laid� ne be prie�asties. Mergait� mokosi dešimtukais, lanko basein�, matematik� mokykl�l�, fizik� mokykl�l� „Fotonas“. Nuo 5 klas�s ji dalyvauja Šiauli� ir respublikin�se olimpiadose ir pelno prizines vietas. Šiemet Šiauli� istorik� olimpiadoje laim�jo pirm� viet�. Biologijos olimpiadoje mieste liko antra, bet Šiaur�s regiono olimpiadoje tapo nugal�toja. „Man labiau tikslieji mokslai patinka, nors mielai skaitau �vairias knygas. Itin �aviuosi motociklais, kit�met ketinu gauti motociklininko pa�ym�jim�. Ketinu tapti gydytoja ir va�in�ti „Harley Davidson“, – sako ji.

Apie k� kal�ba �mo�n�s?

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� regiono televizijos „S plius“ �i�rovai jau išvydo devynias naujojo televizijos sezono laidas „�mon�s kalba“. Laidos reng�jas ir ved�jas jaunas �urnalistas Stasys Šlio�a sako es�s nustebintas, kad išsakyti savo nuomon� apie šalies ir gimtojo miesto aktualijas da�niausiai tegali vyresnio am�iaus šiaulie�iai. Akademinis jaunimas – šalies ateitis – neretai nieko ne�ino net apie svarbiausius �vykius, vykstan�ius aukštojoje mokykloje, kurioje mokosi. „Stebina šiaulie�i� sant�rumas ir baim� išsakyti nuomon�. Kitoje šalyje �mon�s b�riuot�si prie kameros, o pas mus nuo jos vis dar b�gama“, – sako laidos reng�jas.

Išš�kis gatv�je kalbinti �mones

Daugiau nei metus Vš� „Šiauliai plius“ �urnalistu dirbantis ŠU studentas Stasys Šlio�a rašo straipsnius naujien� portalui „Etaplius.lt“ ir savaitraš�iui „Šiauliai plius“. Rudens prad�ioje jam pasi�lyta paragauti ir televizijos �urnalisto duonos. Stasys sako dvejoj�s, ar sugeb�s stoti priešais kamer� ir kalbinti �mones, ta�iau sutiko. Juk šiuo metu �urnalistams keliami reikalavimai b�ti universaliais – ne tik dom�tis �vykiais ir rašyti straipsnius, bet ir fotografuoti, filmuoti, naujienas operatyviai pateikti skaitytojams ir �i�rovams.

„Nor�jau išbandyti save kitame amplua. Manau, kad man labiau patinka b�ti nematomu – rašyti straipsnius. Kol kas man�s, šm��uojan�io televizijos eteryje, �mon�s gatv�je neatpa��sta, tod�l nesijau�iu blogai“, – sako �urnalistas.

Laid� „�mon�s kalba“ Stasys rengia kartu su operatore Aurelija Paulauskaite. �urnalistas juokiasi prisimin�s, kaip prieš pirm�j� filmavim� koleg� pasidalijo su juo patirtimi – �sp�jo, kad b�si� nelengva. Juk šiaulie�iai n�ra dr�s�s, bijo vaizdo kameros, mikrofono. „Supratau, kad ne aš bijau, o pašnekovai labiau bijo man�s“, – šypteli Stasys.

Pirmoji laida buvo skirta Europos vyr� krepšinio �empionatui. Savivaldyb� jam pasirengti neskyr� papildom� l�š�, nepaisant to, Šiauliai sve�ius pasitiko gerokai susitvark�. Laidoje „�mon�s kalba“ �urnalistas gyventoj� praš� �vertinti pasirengimo �empionatui darbus ir pasp�lioti, kas miesto laukia po �empionato.

„Parengiau tekst�, o koleg� išsyk j� sukritikavo – televizijos laidai reikia parengti itin konkret� pristatym�, daug�od�iauti �ia ne vieta. Reikia keli� koncentruot� sakini� laidos prad�ioje ir pabaigoje. Ši� pamok� jau išmokau, bet dar yra ko mokytis“, – atvirauja �urnalistas.

Stasys sako išmok�s ir to, kad pri�jus su mikrofonu gatv�je prie potencialaus pašnekovo negalima klausti, ar jis turi laiko. Pašnekovas visada link�s atsakyti, kad yra labai u�si�m�s. „Reikia u�duoti konkret� klausim� ir prašyti atsakyti, tada gali tik�tis s�km�s“, – sako jis.


Andriaus TVERIJONO nuotr.

Laida – ir „Etaplius.lt“ portale

Pasitaiko, kad pašnekovai patys prieina prie laidos reng�j� ir, išgird� si�lom� tem�, mielai dalijasi nuomone. Stasys sako, kad da�nokai vyresnio am�iaus �mon�s ne tik pakomentuoja situacij�, bet ir pasidalija savo asmenin�mis b�domis, pasipasakoja.

„B�na, kad išgirsti keiksm� politik� adresu, kvietim� sušaudyti blogai savo pareigas atliekan�ius pareig�nus, versti vald�i� ar kitoki� nesantaik� kurstan�i� raginim�. Toki� pareiškim� laidoje negalime rodyti – laikom�s �urnalistin�s etikos“, – sako jis.

Laid� nufilmuoti u�trunka bema� dvi valandas, �urnalistas pakalbina apie 15 praeivi�. Kuriant laid� reikia surasti ir kompetenting� asmen�, kuris gerai išmanyt� situacij� ir pateikt� argumentuot� specialisto nuomon�. „Paieška u�ima daug laiko. Pasitaiko, kad surasti pašnekovai atsisako kalb�ti“, – pasakoja �urnalistas ir mano, kad kokioje nors kitoje šalyje prie mikrofono susiburt� �mon�s, bet lietuviai – sant�r�s, vengia atvirauti.

Jaun� �urnalist� itin stebina bendraam�i� nenoras dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dom�tis �vykiais. Štai buvo rengiama laida apie tai, kad premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grup�, apsvars�iusi galimyb� sujungti valstybinius did�i�j� miest� universitetus, si�l� iš šiuo metu Vilniuje ir Kaune veikian�i� 11 aukšt�j� mokykl� palikti po vien� kiekviename mieste. Laidoje „�mon�s kalba“ akademinis jaunimas prašytas �vertinti u�moj� trumpinti universitet� s�raš�. „Keista, kad studentai nelabai �inojo apie premjero si�lym�, netur�jo nuomon�s. Vyresnio am�iaus �mon�s da�niau domisi politika, seka �vykius, o jaunimas, deja, yra pasyvus“, – apgailestauja Stasys.

Laida „�mon�s kalba“ per „S plius“ televizij� rodoma kiekvien� tre�iadien� itin patogiu laiku – 19.40 val. Tie, kurie nesp�jo laidos išvysti per televizij�, j� gali pamatyti naujien� portalo www.etaplius.lt rubrikoje „Eta TV".

Sin�te�ti�niu me�nu sie�los ne�pa�so�tin�si

Oksana LAURUTYT�

Š� sezon� Šiauli� dramos teatras pristato dvi premjeras – „Šeš�l�“ ir „Iguanos nakt�“. Abiejose vaidmenis kuria du nauji jauni aktoriai – Danielius Budrys ir Vaidotas Katutis. Jaunuoliai sako, kad prad�ti aktoriaus karjer� dirbant su re�isieriais Nataša Ogaj ir Gy�iu Padegimui – ne�kainojama patirtis ir s�km�. Pasirink� aktoriaus profesij�, Vaidotas ir Danielius sako nenusivyl� – Danieli� televizijos �i�rovai �simin� vaidinant� seriale „Naisi� vasara“, o Vaidotas yra grup�s „Kitava“ muzikantas, tad televizijos �i�rovai j� išvys TV3 projekte „Chor� karai“.

Vaidmenys – vos prad�jus dirbti teatre

Vaidotas Katutis ir Danielius Budrys – buv� kurso draugai. Vasar� Šiauli� universitete jiems buvo �teikti estrados meno specialyb�s bakalauro diplomai ir gana greitai jie abu gavo darb� Šiauli� dramos teatre.
Danielius sako, kad jam buvo absoliu�iai aišku, kad Vaidotas bus priimtas � Šiauli� dramos teatr� – juk muzikalus jaunuolis geriausiai baig� studijas iš viso kurso. Vaidotas sako, kad jis
pats skambino teatro vadovui, tar�si pokalbiui d�l darbo, nes juk nebe tie laikai, kai visas kursas b�na paskiriamas � kok� nors šalies teatr�. Jei nesibelsi, nesikalb�si, o s�d�si ir lauksi, kol tave, niekam ne�inom�, pakvies dirbti – ir nesulauksi.
Danielius mano, kad s�km� gauti darb� teatre jam nusišypsojo tod�l, kad jis buvo pasteb�tas – kartu su nema�ai Dramos teatro aktori� filmuojasi „Naisi� vasaroje“. Danielius seriale kuria Vaido – niekšo, kur� ketinta pasodinti � kal�jim� ir kuriam teko d�l to slapstytis – vaidmen�.
Tiesa, Danielius jame filmuojasi ir dabar, nes serialas nebaigtas kurti. „Vaidiname, tarsi veiksmas vykt� vasar�, vilk�dami trumpais marškin�liais. Šaltoka“, – nusijuokia jis ir sako, kad „Naisi� vasar�“ gal jau reik�t� perkrikštyti � „Naisi� ruden�“.
Kaip ten beb�t� buv�, pirmiausia jaunuoliai buvo pakviesti vaidinti teatro spektaklyje „Šeš�lis“, o v�liau su�inojo, kad re�isierius Gytis Padegimas jiems skyr� vaidmenis dabar kuriamame spektaklyje „Iguanos naktis“.
G. Padegimas dalyvaudavo Estrados specialyb�s student� diplomini� darb� per�i�rose ir vaidmenis Vaidotui bei Danieliui paskyr� jau išsiaiškin�s j� geb�jimus. Vaidotas spektaklyje kuria vokie�i� šeimos nario, o Danielius – viešbu�io darbininko vaidmen�.
Danielius sako, kad „Iguanos naktyje“ jis su Vaidotu tur�s atskleisti kitokius geb�jimus, nei turi. Vaidotas yra muzikalus, bet be šito jam teks pasitelkti ir k�no plastik�. Danielius n�ra baig�s muzikos mokyklos, bet jam teks spektaklyje groti l�pine armonik�le. Panašu, kad tikruosius geb�jimus jaunuoliai ugdys ir atskleis bedirbdami teatre.

Danielius Budrys iki šiol filmuojasi seriale „Naisi� vasara“.

Danieliaus BUDRIO asmeninio archyvo nuotr.

Gausesn� publika neb�tinai geresn�

Danielius ir Vaidotas mok�si kurse, kuriam vadovavo Šiauli� dramos teatro aktorius Sigitas Jakubauskas. Kurso b�ta stipraus, kiti vaikin� kurso draugai – Agn� Grudyt�, Simonas Kilius – taip pat filmuojasi seriale „Naisi� vasara“.
Danielius yra šiaulietis, baig� Dain� vidurin� mokykl�, kur jam teko vesti renginius, ne kart� lipti ant scenos, tad baim�s jausmo prieš auditorij� jis nejuto. Vaikinas ketino studijuoti architekt�r�, ta�iau galvojo ir apie aktoryst�. Net mama nepatar� Danieliui tapti aktoriumi, ta�iau jis pasikalb�jo su savo rus� kalbos mokytoja ir ši paskatino stoti � Šiauli� universitet� mokytis estrados meno.
Vaikinas paband� ir j� pri�m�. „Studij� metu reik�jo dainuoti. Papildomas pamokas lankiau, manau, kad dabar dainuoju geriau“, – nusišypso jis.
Vaidotas muzikuoja netradicinio folkloro grup�je „Kitava“, kuri šiuo metu buria dainingus šiaulie�ius ir formuoja chor�, su kuriuo gins miesto garb� TV3 projekte „Chor� karai“. Jis groja bosine gitara, yra groj�s grup�je „Retro“, muzikav�s �vairiuose bendramin�i� projektuose. Vaikinas kil�s iš Šilal�s rajono Kv�darnos miestelio. Groti bosine gitara vykdavo mokytis � Klaip�d�, ta�iau aktoryst�s studij� ten nesirinko.
Su teatru jis joki� ryši� netur�jo, tad prisipa��sta, kad j� itin kankino abejon�s, ar teising� keli� pasirinko. Juk b�na „nus�dim�“, b�na pakilim�, kyli � kaln�, nusileidi � pakaln�. „Padarai spektakl�, pavyksta ir v�l patiki savimi“, – sako Vaidotas.
Danielius atvirauja, kad daugeliui �moni� klaidingai atrodo, jog aktoriaus darbas yra lengvas. Aktoryst� – rimtas darbas. Ketvirtame kurse repeticijos u�imdavo tiek laiko, kad universitete tekdavo praleisti po 12 valand� per par�. „B�na, kad po repeticij� Dramos teatre gr��s namo vos pastovi ant koj�“, – sako Danielius.
Jaunieji aktoriai kol kas vaidino spektakliuose, kuriuos steb�jo pilnut�l� sal�, tod�l negali pasakyt, kaip jaust�si, jei � spektaklius ateit� ma�ai �i�rov�, bet jiems tai ir negresia, nes �mon�s vis da�niau televizij� pakei�ia � teatro sal�. Pasak Vaidoto, publika vis da�niau supranta, kad sintetiniu menu sotus neb�si.
Vis d�lto vaikinai sako, kad nesvarbu, ar 200, ar 10 �moni� ateina � spektakl�, aktorius publikai turi atiduoti save vis�. Kartais ma�iau �i�rov� išspinduliuoja daugiau emocij� ir energijos nei pilnut�l� sal�.

Vaidotas Katutis su grupe „Kitava“ buria dainingus šiaulie�ius

� chor� dalyvauti TV3 projekte „Chor� karai“.

Vaidoto KATU�IO asmeninio archyvo nuotr,

�Pro�vin�ci�ja�� ir k��r�j� sie�lai

Oksana LAURUTYT�

Nauj�j� Šiauli� regiono televizijos „S plius“ sezon� �i�rovai išvydo jau keturias publicistines laidas „Provincija“, kurias rengia televizijos �ini� tarnybos �urnalistai. Nuolat skubantys � �vykius ir apie juos informuojantys visuomen� �urnalistai ir operatoriai vienbalsiai sako, kad kurti publicistines laidas – sielos atgaiva. Be abejo, kai dirbant siela d�iaugiasi, rezultatas b�na puikus. „Provincijai“ rengiami reporta�ai kone kasmet pelno respublikini� apdovanojim�.

Galimyb� atsiskleisti

Šiauli� regiono televizijos „S plius“ publicistin� laida „Provincija“ gyvuoja jau 11 met�. �ini� tarnybos vadov� Nijol� Visockien� d�iaugiasi, kad k�rybinio kolektyvo – vaizdo ir garso re�isier�s Aidos Brašiškien�s, �urnalis�i� Astos Šiukšterien�s ir Astos Stank�nien�s, operatori� Justino Visocko, Art�ro Konderausko ir Aurelijos Paulauskait�s – k�ryba bei nuošird�ios pastangos yra �vertinamos respublikos mastu – du kartus „Provincija“ apdovanota konkurse „Pragiedruliai“, �vertinta Lietuvos �urnalist� s�jungos, Aplinkos ministerijos, Europos S�jungos speciali� �urnalist� darb� komisij�.

Anot operatorius Justino Visocko, laidos „Provincija“ d�ka jis gali pasireikšti ne tik kaip k�rybingas savo profesijos �inovas, bet ir pats itin daug su�inoti. Filmuojant publicistinius reporta�us pasitaiko, kad negalima rodyti pašnekov� veid�, tad tenka pasukti galv�, kokius vaizdus nufilmuoti, kaip perteikti pašnekovo jausmus ir mintis. Tenka k�rybiškai parinkti ir filmavimo viet�, kad herojus jaust�si gerai ir pokalbis b�t� šiltas.

J. Visockas sako, kad filmavimo metu ir pats b�na nustebintas. Prisimindamas laidos apie � R�kyvos e�ero pelkes nukritusio pranc�z� naikintuvo „Mirage 2000C“ filmavim� operatorius sako, kad jam ne tiek patiko filmuoti �vykio liudininkus, kiek steb�ti j� veid� išraiškas. Net po poros dien� kalb�dami apie nelaim� pašnekovai atrod� taip, tarsi �vykis k� tik �vyko – jie negal�jo atsikvoš�ti.

„Va�iuojant miško takeliu patys pirmieji sutikti medkir�iai, pasirodo, buvo tie �mon�s, kurie lyd�jo kariškius � nelaim�s viet�. B�na, kad informacijos šaltiniai patys atsiranda, nereikia n� ieškoti. Vis dar stebiuosi �moni� geranoriškumu – nuošird�iai padeda, dalijasi informacija“, – sako operatorius.

Aida Brašiškien� kuklinasi sakydama, kad jos ind�lis kuriant laid� yra ma�iausias. Re�isier� gauna nufilmuot� med�iag�, kuri� turi per�i�r�ti ir sumontuoti taip, kad pasakojam� istorij� �i�rovai išgirst� ne tik ausimis, bet ir akimis. „Publicistin�se laidose didesn� d�mes� skiriu meninei pusei. Rengiant informacinius pranešimus, labiau orientuojamasi � saus� aišk� informacijos pateikim�, o „Provincija“ turi u�kabinti ir siel�. Atmetu visk�, kas nereikalinga, ir sumontuoju laid�“, – šypsosi pašnekov�.

Operator� Aurelija Paulauskait� sako, kad jai patinka ir darbas, kai tenka lakstyti iš vieno �vykio � kit�, skub�ti, greitai orientuotis, ir darbas, kai kelias valandas tenka filmuoti �inom� �mog�. „Da�niausiai laidai „Provincija“ tenka skirti laik�, kuris lieka po kasdienio �tempto darbo. Kai filmuojame laid�, namo kartais tenka gr��ti net prieš vidurnakt�“, – sako operator�.

Nauja laida – kas antr� savait�

Š� sezon� „S plius“ �i�rovams pristat� jau keturias „Provincijos“ laidas. �i�rovams pasakota apie apie med� – bi�i� auks�, diev� maist�, jaunyst�s eliksyr�, prisiminta � R�kyvos e�ero pelkes nukritusio pranc�z� naikintuvo „Mirage 2000C“ istorija ir pateikti dar nematyti kadrai, kaip klost�si �vykiai avarijos dien�, rugpj��io 30-�j�, k� mat� liudininkai, k� apie �vyk� dabar kalba kariai ir �urnalistai, kurie t�dien pelk�mis skub�jo prie l�ktuvo.

„Provincijos“ �i�rovams papasakota, k� išgyveno Gink�n� gyventojai, kai ��iant tornadui j� namai byr�jo � šipulius, pagerbtas Šiauli� pu�iam�j� orkestras, šven�iantis 45-�j� jubiliej�.

„Provincija“ skirta ne tik �vykiams, bet ir �domi� �moni� por-tretams pertekti, tad �i�rovams buvo papasakota apie „balta varna“ tapusi� rom� tautyb�s šiauliet� daininink� Konsuel� Ma�iulevi�i�t�. U�uot tradiciškai ištek�jusi ir besir�pinusi vaikais, mergina mokosi, dirba ir dainuoja.

Publicistin� laida „S plius“ �i�rovams rodoma kas antr� savait�. Koki� istorij� �i�rovai išvys kit� savait�, reporta�� reng�jai kol kas neatskleid�ia.

�Ko�vo�to�jas� nu�si�lei�d�ia tik ��iau�li� �i�nioms�

Povilas LUNG�

Tr�ksta pasitik�jimo savimi, norite išmokti elementari� savigynos veiksm�, palaikyti ger� form�? Šiauli� regiono televizija „S plius“ si�lo Jums laid� „Kovotojas“ apie dvikoves sporto šakas.

Zenono Budrai�io aukl�tinis Eimantas Gajauskas Vokietijoje tapo pasaulio �empionu.
Karat� klubo „Saul�“ archyvo nuotr.

Jaunimas ma�ai sportuoja

Laidos autorius Zenonas Budraitis – vienas iš karat� pradinink� Lietuvoje. Jam vienam pirm�j� šalyje suteikta Ryt� kovos men� instruktoriaus licencija. 1992 m. sub�r�s Šiauliuose pasek�j� grup�, jis prad�jo treniruoti kovin� savigyn�, karat� šotokan ir Aiki Jutsu kovos menus.

Kovin� savigyn� prad�j�s treniruotis dar 1979 m., Z. Budraitis prisimena sportišk� an� laik� jaunim�: „Tuomet visi dvikoves sporto šakas norintys sportuoti jaunuoliai netilpdavo sporto sal�se. Jei palygin�iau ši� dien� jaunim� su an�, tai dabartinis – gle�na kaln� g�lel�. Matyt, kompiuteri� �aidimai padar� savo, jaunimui išsivyst� priklausomyb� jiems. B�tent tod�l, kad atitrauktume kuo daugiau jaunimo nuo kompiuteri� bei televizori� ir pritrauktume � sporto sales, ir buvo sumanyta laida „Kovotojas“. Siekiame suteikti �mon�ms kuo daugiau informacijos, kad apskritai sportuot�.“

Anot laidos ved�jo, dvikovi� sporto šak� privalumai yra drausm�, k�no koordinacija ir savigynos �g�d�iai. Ryt� kovos men� esm� ta, kad �mogus tampa tvirtas siekdamas savo gyvenimo tiksl�.

Populiariausios – savigynos pamokos

„Besitreniruojantieji kasdien turi stengtis tapti geresni nei vakar. Jie turi tobulinti techninius �g�d�ius, galvosen�. Noras nugal�ti ma�iau patyrus� ar silpnesn� neleid�ia mokiniui tobul�ti. Pergal� neturi b�ti tikslas. Neretai kovoti pramok� jaunuoliai pamiršta karat� principus, garb�s kodeks� ir kai tik pradeda manyti esantys geriausi, tolesn� pa�anga iškart tampa ne�manoma“, – teigia Z. Budraitis.

Laidoje „Kovotojas“ rodomi reporta�ai iš �empionat�, �dom�s susitikimai su ��ymiausiais karat�, MMA bušido, dziudo, bokso kovotojais ir treneriais. Itin daug d�mesio sulaukia laidos pabaigoje Z. Budrai�io vedamos savigynos pamokos – kalbama apie gynybos men� Aiki Jutsu – demonstruojama, kaip apsiginti. Filmuojama karat� sporto klube „Saul�“, kuriame mokoma ši� kovos men�: karat�, Aiki Jutsu ir bušido.

„Sulaukiu daugyb�s pad�k� u� savo pamokas. Paskambina net vidurnakt� pad�koti, kad jei ne išmoktas savigynos menas, skambinantysis jau b�t� buv�s pakastas kapin�se“, – teigia laidos autorius.

Naujausia laida – apie „kardo keli�“

Laida „Kovotojas“ rodoma kas antr� penktadien� 19 val., o jei nesp�jote jos pa�i�r�ti, ji kartojama antradieniais. Bet kada laid� pa�i�r�ti galima naujien� portalo „Etaplius.lt“ rubrikoje „ETA TV“. Z. Budraitis d�iaugiasi, kas jo kuriama laida pagal �i�rimum� yra antra po Šiauli� regiono televizijos „S plius“ rengiam� „Šiauli� �ini�“. Jau yra parengtos trys laidos, o naujausi� �i�rovai išvys po savait�s – kit� penktadien�. Naujojoje laidoje bus pasakojama apie kendo – „kardo keli�“ – kovas su kardais. Laidos autoriui talkina profesionali komanda: operatorius Justinas Visockas ir montuotojas Vaidas Tamoli�nas.

„Kad laida reikalinga, parodo, kiek kart� ji buvo �i�r�ta naujien� portale „Etaplius.lt“. Kovotojas – tai �mogus, kuris kovoja gyvenime, o ne bušido ringe, kovoja siekdamas savo gyvenimo tiksl� kaip asmenyb�, – kovos men� esm� atskleid�ia Z. Budraitis. – Nereikia veltis � muštynes. Laidose mokau, kaip to išvengti. Geriau sveikas bailys, nei dr�suolis su peiliu šone.“

Si�lo vengti kautis

Negi kovos men� �inovas si�lo nesikauti? „Geriau b�gti. Geriau vengti bet kokios kovos, – pataria jis. – Nereikia �i�r�ti � akis, provokuoti. Jei u�kabino – nusisuk ir nueik, kad nekilt� konfliktas. Aišku, kovotojo garb�s kodeksas reikalauja nepalikti draugo nelaim�je.“

Iš Zenono Budrai�io aukl�tini� n� vienas nenu�jo nusikalt�lio keliu. „Kur drausm� ir dideli reikalavimai, toki� sporto šak� nusikalsti link� �mon�s nesirenka“, – sako jis.

�Ko�d�l��iu�k�s� atei�t� sie�ja su sce�na

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� regiono televizija „S plius“ jau parod� dvi laidas „Kod�l�iukas“, skirtas vaikams ir j� t�veliams. Dvi �avios laidos ved�jos �aneta ir Liucija laidai išrinktos vasar� surengto konkurso „Aš laidos ved�jas“ metu iš gausaus dalyvi� b�rio. Kas tos mielos mergait�s, jau sp�jusios pelnyti �i�rov� simpatijas?

Dvi �avios laidos ved�jos �aneta ir Liucija smalsuoliams pasakoja apie tai, kaip veikia �vairios �mon�s, �staigos, organizacijos.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Rengia „šokoladin�“ reporta��

Dar vasar� „S plius“ paskelbus konkurs� „Aš laidos ved�jas“, m�nes� 7-12 met� vaikai siunt� anketas konkurso organizatoriams. Prie anketos priseg� savo fotografij�, vaikai pateik� ir motyvacin� laišk� argumentuodami, kod�l yra patys tinkamiausi televizijos laidai vesti.

Konkurso organizatoriai sulauk� pluošto anket�, ta�iau � antr�j� konkurso etap� pakviet� 13 pretendent� – berniuk� ir mergai�i�, kuri� dar lauk� rimti išbandymai.

„S plius“ televizijos studijoje pretendentams teko filmuotis ir atlikti organizatori� skirtas u�duotis: perskaityti tekst�, atsakyti � komisijos pateiktus klausimus, patiems paklausti, prisistatyti.

Vaik� išradingumas ir dr�sa nustebino komisijos narius, ta�iau jie tur�jo išrinkti tik du šauniausius. Ilgai svars�ius buvo nuspr�sta, kad nauj�j� televizijos sezon� laid� „Kod�l�iukas“ ves devynmet� radviliškiet� �aneta Makreckait� ir devynmet� šiauliet� Liucija Baltrušaityt�.

„Kod�l�iukas“ – tai pa�intin�, informacin� laida smalsuoliams apie tai, kaip veikia �vairios �mon�s, �staigos, organizacijos. Laidose atskleid�iama, kaip viena ar kita �mon� �kurta, pasakojamos �vairios istorijos apie tai, k� naudojame kasdien, bet ne�inome, kaip tai gaminama, kaip veikia. Reporta�ai rengiami ne tik iš �moni�, bet ir iš �vairi� miesto kult�ros �staig� ar organizacij�.

�aviosios Liucija ir �aneta �i�rovams pristat� jau dvi laidas – pakalbino studijos „Menoja“ vadov� ir papasakojo, kas yra dekupa�as, kaip kuriamos interjer� puošian�ios l�l�s. Pra�jusi� savait� mergait�s apsilank� saldaini� fabrike, tad �i�rov� jau laukia „šokoladinis“ reporta�as.

Gyv�n� glob�ja ir muzikant�

„�aneta po filmavim� tiesiog nenustygsta vietoje. Kol gr��tame � Radvilišk�, tarška be perstojo, kol išpasakoja smulkiai visk�, kur buvo, k� mat�, su kuo kalb�jo, net kaip kas buvo apsireng�s. Dukrai nepaprastai patinka darbuotis televizijoje. Jau filmavimo išvakar�se ji renkasi r�bus, ruošiasi pokalbiams, � darb� �i�ri rimtai“, – šypsosi mergait�s mama Asta.

Mama sako, kad dalyvauti atrankoje �aneta nor�jo pati. Pamat� savaitraštyje „Šiauliai plius“ anket�, u�pild� ir... pamiršo.

Pakviesta � atrank� mergait� pasirod� itin šauniai, bet visai nesuko galvos, ar bus atrinkta. „Pamenu, leidome su šeima laik� prie e�ero ir sulauk�me laidos re�isier�s Gerdos skambu�io. Kiek buvo �anetai laim�s, kad j� išrinko. Smagiai ši� �ini� atšvent�me“, – sako Asta.

Jaunoji televizijos �vaig�dut�, pasak mamos, yra labai jautri ir r�pestinga asmenyb�. Mergait� lanko muzikos mokykl�, groja pianinu, dainuoja, puikiai mokosi. „�aneta yra gyv�n� myl�toja ir glob�ja. Namo yra jau šešis pamestus gyv�n�lius – šuniukus ir kates – parnešusi, net kartais pykstam�s. Randa pamestinuk�, visus stulpus skelbimais nukabin�ja, ieško, gal kam nors reikia, ir suranda“, – sako �anetos mama.

Kart� mergait�, radusi benamius ka�iukus, nusprend� jiems pagelb�ti. Su drauge tol s�d�jo su ka�iukais ir pad�ta kepure, kol praeiviai paaukojo l�š� j� �dalui – net 42 litus. Mergait�s ma�uosius augintinius nuneš� � bendraklas�s t�vo gara��, kur jais r�pinosi.

Anot Astos, dukra labai m�gsta ekstremalius dalykus. L�l�mis vaikyst�je �aid� ma�ai – labiau automobiliai patiko. Dabar �aneta trokšta jodin�ti, labai myli �irgus. „Nesp�jame visur, tod�l svajon�s jodin�ti ji dar ne�gyvendino“, – sako mama.

�aneta labai noriai jau tre�ius metus lanko muzikos mokykl� ir savo ateit� sieja su scena. „Man labai patinka stov�ti priešais kamer�, patinka kalbinti �mones. Tada tokia reikšminga jau�iuosi“, – šypsosi mergait�, o mama sako, kad dukra tikrai nesu�vaig�d�jo. Sakydama, kad yra reikšminga, tik pasišaipo iš sav�s.

�urnaliste tapo vos dvej�

Kita laidos „kod�l�iuk�“ – devynmet� „Saul�s“ pradin�s mokyklos ketvirtok� Liucija Baltrušaityt�. Mergait� jau šešerius metus šoka ir dainuoja studijoje „Svirplys“. Ji sako, kad scena ir kamera jai labai patinka. „Kai su�inojau, kad per�jau atrank�, šokin�jau ir plojau iš d�iaugsmo. M�gstu mokytis atmintinai eil�raš�ius, man labai patinka prieš kamer� sakyti išmok� laidos tekst�“, – sako mergait�.

Liucij� dalyvauti atrankoje paskatino mama Vida. Pasak jos, mergait� pati u�pild� anket�, paraš� motyvacin� laišk� ir išsiunt� laidos reng�jams.

„Dukra labai iniciatyvi, visko nori, visur lekia, yra judri ir smalsi. Mokytoja sako, kad Liucija – nestandartinis vaikas. Pamenu, pirmoje klas�je � visus �manomus b�relius buvo u�sirašiusi ir visus juos lank�. Teko net stabdyti“, – sako Vida.

Mamos teigimu, dukters �urnalistiniai geb�jimai atsiskleid� jai dar neturint dvej� met�. Mergait� anksti prad�jo kalb�ti, b�dama pusantr� met� jau �iaušk�jo sakiniais. T�vai jai nupirko vaikišk� magnetofon� su mikrofonu, tad mergait� eidavo prie vis� šeimos nari� ir imdavo interviu. „Ji buvo lyg tikra �urnalist�. Mums buvo labai smagu, turime tok� jos „darb�“ net nufilmav�“, – juokiasi Vida.

Pasak pašnekov�s, Liucija m�gsta �aisti su mašinomis – niekas namuose nesidomi „Formul�s-1“ var�ybomis, o dukra jas stebi. Pasitaikius progai mergait� jodin�ja, �aid�ia futbol�.

Namuose šeima turi teleskop�, tad mergait� mielai su t��iu stebi �vaig�des, fantazuoja. Labai nori išmokti groti pianinu, nors muzikante nesiruošia b�ti. Jos svajon� – b�ti slapt�ja agente arba automobili� salono direktore.

„Šeima nekantriai laukia šven�i�, nes �ino – Liucija jas suruoš ypatingai. Atsimenu, per Kal�das vaidinome kal�din� spektakl�, o per Velykas smagios estafet�s buvo organizuotos. Visos šeimos ir artim�j� švent�s prab�ga netradiciškai ir �domiai. Dukra sugalvoja �vairi� konkurs�, nominacij�, pagamina priz�. Neleid�ia m�s� Liucija senti seneliams, priver�ia d�des, tetas ir t�velius b�ti aktyvius“, – šypsosi mama.

Liucijos mama sako nepaprastai besid�iaugianti, kad laida „Kod�l�iukas“ atsirado, nes jos ved�joms suteikiama puiki proga �gyti ne�kainojamos patirties. „Fantastiškesnio nuotykio vaikyst�je turb�t negalima patirti“, – šypsosi mama.

Ak�ty�vi� te�le�vi�zi�jos lai�d� �i��ro�v� lau�kia do�va�nos

Oksana LAURUTYT�

U�degan�iu ritmu, trankiais b�gn� d��iais ir galinga jaunatviška energija nauj�j� sezon� prad�jusi Šiauli� regiono televizija „S plius“ ne tik pristat� �i�rovams naujas laidas, bet ir suteik� galimyb� tapti laid� bendraautoriais ir k�r�jais. Laidos apie b�sto statyb� „Plyta prie plytos“ �i�rovams si�loma pateikti klausimus, � kuriuos atsakys specialistai. Laidos „Stop – policija“ �i�rovai gali patys tapti �urnalistais – nufotografuoti ar nufilmuoti keli� eismo taisykli� pa�eid�jus ir med�iag� pateikti laidos k�r�jams. Vis� aktyvi� �i�rov� laukia dovanos.

�urnalistas ir operatorius Art�ras Konderauskas, rengiantis dvi laidas, pirm� kart� stojo prieš kamer� kaip laidos ved�jas. Jis tikisi, kad specialist� patarimai televizijos �i�rovams bus naudingi.
Andriaus TVERIJONO nuotr.

Laida b�sto statytojams

Ši�met� sezon� š�kiu „Visi vienu ritmu“ prad�jusi Šiauli� regiono televizija „S plius“ tesi savo pa�adus. Dviej� televizijos laid� – „Plyta prie plytos ir „Stop – policija“ – k�r�jas �urnalistas ir operatorius Art�ras Konderauskas laid� �i�rovus kvie�ia draugauti.

�urnalistas, daug met� da�niausiai filmuodav�s reporta�us apie kriminalinius �vykius ir reng�s pranešimus, sako seniai svajoj�s kurti laid� apie statybas. Art�rui itin patinka tokie fizin�s j�gos reikalaujantys vyriški darbai. Be to, vyras itin domisi statyb� naujov�mis, architekt�ra, ap�eldinimu, mielai skaito �urnalus apie b�st�, naujausias technologijas. „Lietuvos televizijose ma�ai laid� apie statybas, nors, ties� sakant, aš j� ir ne�i�riu, nes �i�r�damas koleg� parengtas laidas neju�ia gali prad�ti kopijuoti id�jas, o aš noriu kurti originali� laid�“, – sako Art�ras.

�urnalistas apsireng� statybininko kostium� ir pirm� kart� stojo priešais vaizdo kamer�. Vyras jau pareng� dvi televizijos laidas, o š� penktadien� �i�rovai išvys tre�i�j�. Pirmoje laidoje buvo pasakojama apie namo „kojas“, t. y. pamatus. Specialistai supa�indino su Šiauli� miesto bendruoju planu ir atskleid�, � k� der�t� atkreipti d�mes� pasirenkant sklyp� namui statyti. Buvo pateikta ir nauding� patarim� apie namo aplinkos tvarkym�.

Antroje laidoje buvo kalbama apie plokštuminius pamatus, kaip pasirinkti miesto rajon� ir sklyp� namui statyti. Buvo pristatytas Šiauli� rajono bendrasis planas, o specialistai papasakojo apie alpinariumus ir kaip juos tinkamai �rengti.

Naujoje laidoje A. Konderauskas �i�rovus pakvies susipa�inti su nekilnojamojo turto rinka, b�sto kainomis. Bus patariama, � k� atkreipti d�mes� �sigyjant nekilnojamojo turto. Bus negailima patarim� ir tiems �i�rovams, kurie jau pasistat� nam�, bet pritr�ko id�j�, kaip sutvarkyti aplink� – kokius augalus pasirinkti, kaip juos pri�i�r�ti.

A. Konderauskas d�iaugiasi, kad kuriant laid� geranoriškai talkina Šiauli� profesinio rengimo centro mokytojas metodininkas Laimonas Briedis, Šiauli� universiteto Botanikos sodo kolektyvas. „Nauja laida �i�rovus išvys kas antr� savait�. Kvie�iame �i�rovus b�ti aktyvius, teikti laidos k�r�jams klausim�, id�j�, apie k� jie nor�t� išvysti reporta�us“, – si�lo A. Konderauskas.

�i�rovai, nesp�j� laidos pa�i�r�ti per „S plius“, j� gali išvysti naujien� portalo „Etaplius.lt“ rubrikoje „ETA TV“. Portalo rubrikoje „Klausk specialisto“ galima laidos k�r�jams pateikti klausim� ir pasi�lym�.

Laukiama u�fiksuot� pa�eidim�

Besir�pindama gyventoj� saugumu, „S plius“ televizija pristat� nauj� laid� „Stop – policija“. Lakstan�iam su vaizdo kamera ir net nakt� lekian�iam filmuoti nelaimi� ir kitoki� �vyki� A. Konderauskui šios laidos k�rimas labai artimas.

�urnalistas jau pareng� tris laidas – tre�i�j� �i�rovai išvydo tre�iadien�. Laidose, talkinant policijos atstovams, kalb�ta apie saug� eism�, avaringas situacijas, automobili� gedimus, kurie gali tapti avarij� prie�astimi.

Buvo ap�velgti skaud�iausi pastarojo laiko eismo �vykiai, kalb�ta apie atšvait� svarb� ir j� dalijimo akcijas, vairuotoj� parengim� ir reikalavimus b�simiems vairuotojams.

Laidoje kalbinami ne tik pareig�nai – automobili� gamintojai ir pardav�jai pasakoja apie naujausias technologijas, saugumo sistemas ir j� privalumus, patariama, kaip mokyti vaikus saugiai pereiti gatv�.

�urnalistui talkina „Regitros“, Šiauli� technin�s ap�i�ros centro darbuotojai, Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareig�nai, V� „Šiauli� regiono keliai“ specialistai.

Televizijos laidoje netgi bus baud�iami vairuotojai ir p�stieji, pa�eid� keli� eismo taisykles. �i�rov� prašoma u�fiksuoti fotoaparatu ar vaizdo kamera padaryt� pa�eidim� ir �raš� atsi�sti laidos k�r�jams. Fotografijos ir filmuoti siu�etai, kuriuose matyti pa�eid�jo automobilio valstybinis numeris, u�fiksuota pa�eidimo data ir laikas, atsi�sti portalo „Etaplius.lt“ rubrikai „Atsi�sk naujien�“, dalyvaus konkurse. Nugal�toj� laukia prizai.

� �iau�lius v�l at�ke�liau�ja fes�ti�va�lis �Maind�fak�

Oksana LAURUTYT�

Spalio 27-�j�, ketvirtadien�, „Akropolio“ kino teatre „Forum Cinemas“ vyks nemokamas renginys – trumpametra�i� film� festivalis „Maindfak“. Antr� kart� Šiauliuose vyksiantis festivalis sugr��ta su dar didesne energija bei nauj� film� baga�u. Festivalyje pirm� kart� dalyvaus u�sienio k�r�jai – bus rodomi Olandijos bei Australijos filmai. „Lietuviška programos dalis bus kaip niekad stipri ir �i�rovai tur�s galimyb� išrinkti labiausiai patikusius filmus“, – sako vienas festivalio organizatori� Šiauli� universiteto Men� fakulteto neakivaizdinio skyriaus studentas Andrius Ramanauskas.

„Atrodyk kaip klounas, kalb�k, k� manai“

Trumpametra�i� film� festivalyje „Maindfak“ tradiciškai rodomi Lietuvos aukšt�j� mokykl� student�, pasirinkusi� su meno k�rimu susijusi� specialyb� ar dirban�i� reklamos srityje, filmai. Organizatoriai �ada, kad k�riniai nustebins kokybe, nes juos festivaliui pristat� ne tik pradedantys kino m�g�jai, bet ir �vairi� priz� peln� film� k�r�jai.

„Maindfak“ – tai interneto erdv�se paplit�s terminas, kino �argonas, nusakantis tam tikro �anro filmus, kurie link� �i�rov� šokiruoti, nustebinti, apgauti �i�rin�iojo vaizduot�, keisti išankstin� nusistatym�. Festival� organizuoja Šiauli� universiteto audiovizualinio meno neakivaizdinio skyriaus studentai Andrius Ramanauskas ir Andriejus Aputis.

K� reiškia festivalio š�kis: „Atrodyk kaip klounas, kalb�k, k� manai“?

Pasak organizatori�, klounas pasirinktas tod�l, kad iš esm�s visi aktoriai, re�isieriai, k�r�jai yra klounai, ieškantys �domi� išraiškos priemoni�, kad atkreipt� aplinkini� d�mes� � tai, k� jie nori pasakyti. „Nors kartais tie klounai ir atrodo nesuprantami, keisti ar juokingi, mes skatiname j� buvim� kaip alternatyv� tai kasdienei kalbai, kuri� da�nai girdime per �inias, laikraš�iuose, darbe. Šiuo š�kiu reklamuojame netradicin� original� kalb�jimo b�d�, t. y. kalb�jim� kino kalba, vaizdais, kurie sinchronizuoti su muzika, animacija, pasirenkant sav� filmo �anr�. O labiausiai reklamuojame savo aistr� bei specialyb�, nesvarbu kaip ji besivadint� – audiovizualiniu menu, kino re�is�ra, operatoriaus darbu – visos jos susijusios su film� k�rimu“, – sako A. Ramanauskas.

Trumpametra�i� film� festivalis „Maindfak“ – jaunosios kartos lietuvi� re�isieri� k�rybos sklaida Lietuvoje. Festivalis jau vyko Klaip�doje ir Kaune.

Anot A. Ramanausko, Lietuvoje yra nema�ai sukurt� ger� film�, apie kuriuos niekas ne�ino. „Jei autorius jo neplatina internete, j� daugiau niekur ir nepamatysi. Keli filmai, kuriuos parodysime, priklauso prodiuseri� kompanijoms, tad juos galima pamatyti tik festivali� metu. Jie retai rengiami, tad ši� niš� ir bandome u�pildyti Vakar� Lietuvoje“, – sako organizatorius.

Festivalio tikslas – u�kr�sti �mones kino virusu, skatinti dom�jim�si kitokiu kinu, o jaunuosius �i�rovus padr�sinti patiems dalyvauti kino k�rimo procese. Beveik u� kiekvieno festivalio filmo pavadinimo slypi aukštoji mokykla, kurioje gimsta nauji re�isieriai ir videomenininkai.

Galimyb� pasakyti, k� manai, bei b�ti dr�siam – tai vienos iš pagrindini� savybi�, vienijan�i� šios profesijos atstovus. Kinas – tai vienas �taigiausi� b�d� pasakyti ir parodyti savo suvokiam� pasaul�, tod�l festivalyje pamatysime aštri�, provokuojan�i� ir ne visada patogi� film�. Smegen� audros seanso metu garantuotos!

Jaunimui id�j� netr�ksta

Ši�met� festivalio programa – 11 film�. Bendra programos trukm� – 2 val. 10 min.

Programa:

1. Ar�nas Eimulis – „SuperM nuotykiai“ (trys dalys).

2. Titas S�d�ius – „Mano vardas nesvarbu“.

3. Darius Šil�nas – „Pakel�s istorija“.

4. Vytautas Pauliukevi�ius – „Vakarien�“.

5. Tomas Bru�as – „�eburiek� pardav�jai“.

6. Dennie van Dijk – „Phazes (Etapai)“.

7. Rokas Eltermanas – „Man depresija ir aš siurbiu �ol�“.

8. Valdas Kabutavi�ius – „Vartotojas“.

9. Ri�ardas Marcinkus – „Meil�s j�ga“.

10. Ar�nas Eimulis – „Pašteto brolija“.

11. Sebastian Danta – „Father (T�vas)“.

Kai kurie festivalio „Maindfak“ filmai gali šokiruoti, tad � festival� gali eiti �i�rovai tik nuo 14 met�.

„Maindfak“ archyvo nuotr.

�i�rovai gal�s patys išrinkti tris m�giamiausius filmus. Jiems bus išdalytos anketos, kuriose jie gal�s pa�ym�ti labiausiai patikusius filmus. Simbolini� apdovanojim� sulauks ir film� k�r�jai, ir �i�rovai, teisingai atsak� � organizatori� klausimus.

Festivali�, kurie vyko rugs�jo m�nes� Kaune ir Klaip�doje, �i�rovai jau išrinko savo favoritus. Jais Kaune tapo Ar�no Eimulio filmas „Pašto brolija“, o Klaip�doje – „Pakel�s istorija“. Abu šie filmai bus rodomi ir Šiauliuose. „Bus daug film�, dalyvavusi� kituose festivaliuose, netgi tarptautiniuose. Filmas „T�vas“ dalyvavo per 20 festivali� pasaulyje. Laukia juostos, kuri dar nebuvo rodyta did�iajame ekrane, premjera – Vytauto Pauliukevi�iaus filmas „Vakarien�“. Jis priklauso k�r�j� komandai „Kinomanai.lt“ ir daug k� šokiruos“, – sako pašnekovas.

Kai kuriuose filmuose bus vaikams nepadoraus turinio, tad � festival� gali eiti �i�rovai tik nuo 14 met�.

Organizatoriai festivalio simboliu pasirinko animacijos persona�� teletab�. Kod�l? „Nes didesnio „maindfako“ u� teletabius n�ra ir nebus“, – juokiasi pašnekovas.

Anot A. Ramanausko, id�j� jauniems k�r�jams netr�ksta. Festivalyje bus rodomi tik jaunosios kartos re�isieri�, kuri� am�ius 20-35 metai, filmai. Naujosios kartos filmai gal n�ra tokie pasl�ptai maištingi kaip posovietiniai. Šiais laikais viskas rodoma atviriau. Daugelis k�r�j� kuria tiesiog pramogai, kad �i�rovui b�t� �domu. Jaunieji k�r�jai skiriasi nuo vyresni�j� tuo, kad labiau taikosi prie vakarietiškos kino kult�ros, kuri yra �taigesn�.

Festivalyje pateikiam� film� �anras �vairus – nuo parodijos iki trilerio, nuo dramos iki komedijos. �anr� �vairov� papildys mistinis bei nebylusis kinas, animacinis ir videomeno k�rinys. Pagrindinis festivalio tikslas – u�kr�sti �mones film� k�rimu. „Gal �i�rovas, at�j�s � m�s� festival�, pamatys, kad jam patikusio filmo autorius mokosi Šiauli� universitete ar Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, ir nuspr�s pats šiose mokyklose studijuoti. Juk ši specialyb� jaunam ambicingam �mogui atveria did�iules saviraiškos galimybes. Kinas apima labai daug veiklos sri�i� nuo k�rybos, id�jos išgryninimo, part-

neri� paieškos, darb� paskirstymo, veiklos planavimo, prodiusavimo, reklamavimo, dalyvavimo festivaliuose ar net j� k�rimo. Ir taip v�l viskas iš prad�i�“, – sako A. Ramanauskas.

Mil��i�ni�ko po�pu�lia�ru�mo su�lau�k�s �Ro�dom� su�gr��ta

Stasys ŠLIO�A

Jeigu iki šiol nieko negird�jote apie videofilm� konkurs� „Rodom“, vert�t� pasitikrinti, ar j�s� televizorius išties veikia, ar gaunate visus laikraš�ius ir ar pel� nenugrau�� interneto kabelio. Nors konkursas, leid�iantis �vilgtel�ti � jaunuolio pasaul�, prad�tas rengti pra�jusiais metais, ta�iau tik prasid�j�s iš regioninio išaugo � respublikin�, o savo apdovanojim� ceremonija prilygo profesionali� film� festivaliui. Organizatoriai neabejoja, kad šiemet trumpametra�i� film� bus sulaukta gerokai daugiau, o moksleiviai k�rybingumu n� kiek nenusileis pernai met� dalyviams.

Jauniesiems re�isieriams – nauji išš�kiai

Naujien� portalo „Etaplius.lt“ organizuojamas jaunimo k�rybos konkursas „Rodom 2011“ dalyvius ir v�l kvie�ia analizuoti savo kasdienyb�s problemas, kovoti su jaunatviškais r�pes�iais ir dalytis linksmiausiomis vali�kiško gyvenimo akimirkomis. Pasak organizatori�, nuspr�sta išlaikyti pra�jusi� met� koncepcij� – film� k�r�jai nespraud�iami � jokius �anro r�mus ir gali kurti laisvai pasirinkta tema. Vienintelis reikalavimas – filmo trukm� privalo b�ti neilgesn� nei 5 min.

Lau�antys galv� ir pritr�k� id�j� gali rinktis iš keleto vertinimo komisijos pasi�lyt� tem�. Iš pirmajame „Rodom“ konkurse buvusi� tem� išliko vienintel� „Aš – prieš smurt�“, kitos – visiškai naujos: „Ištrauka iš kasdienyb�s“, „Laisvalaikis linksmai“, „Kompiuteris – j�ga!“, „V�javaikis (-�)“. Dalyviai filmus gali kurti ir specialiai r�m�j� pasi�lytomis temomis, kino centras „Forum Cinemas“ kvie�ia �am�inti „Yomayo“ dien�.

Šiaulie�iams skirtame konkurse �m� dalyvauti visa Lietuva

Pirmasis videofilm� konkursas buvo orientuotas � Šiauli� regiono jaunim�, ta�iau netrukus su kaupu viršijo visus organizatori� l�kes�ius – filmukus �m� si�sti atokiausi� šalies miest� miesteli� k�r�jai. Naujien� por-talo „Etaplius.lt“ redaktor� Eva Jagminait�-Kazlauskien� pasakoja, kad šedevr� sulaukta net iš Anykš�i� ar Var�nos. Taip konkursas tapo visos šalies jaunimo n�dienos d�iaugsmus ir r�pes�ius vertinan�i� moksleivi� k�rybos erdve.

Pernai jauniesiems film� autoriams nos� nušluost� vilnie�iai Dominykas Mork�nas ir Art�ras Buivydavi�ius, pam�gin� parduoti Lietuvos sostin� ir u��m� pirm�j� „Rodom 2010“ viet�. Šiaulie�iams atiteko antroji vieta, o tre�iasis prizas taip pat iškeliavo � Vilni�. Tad norintys atsigriebti u� pra�jusi� met� nuoskaudas, ypa� Šiauli� rajono gyventojai raginami neatiduoti verting� priz� didmies�i� konkursantams ir kvie�iami kuo grei�iau pateikti darbus ši�me�iam konkursui. Jo s�lygas galima rasti naujien� portalo „Etaplius.lt“ konkurs� rubrikoje.

Geriausiems k�r�jams – vertingi prizai

Stengtis šiemet yra d�l ko – geriausiai �vertintiems film� k�r�jams atiteks aib� priz�. Trys pagrindiniai nugal�tojai bus apdovanoti piniginiais prizais nuo 100 iki 300 lit�. Juos išrinks kompetentinga komisija: garso ir vaizdo re�isier� Gerda Stasiukonyt�,

„Etaplius.lt“ redaktor� Eva Jagminait�-Kazlauskien�, operator�-fotograf� Aurelija Paulauskait�, Šiauli� kino meno klubo pirmininkas Viktoras Gundajevas, Joniškio rajono savivaldyb�s jaunimo reikal� koordinator� Erika Šivickait�, Šiauli� kult�ros centro kult�rini� rengini� organizator� Goda Gargasait� ir Šiauli� dail�s galerijos vyriausiasis specialistas Andrius Grigaitis.

Apdovanoti bus ir daugiausia portalo „Etaplius.lt“ lankytoj� bals� surink� re�isieriai. Specialius prizus labiausiai patikusi� film� k�r�jams �teiks banko „Snoras“ ir kino centro „Forum Cinemas“ atstovai.

Rengiama iškilminga apdovanojim� ceremonija

Pasibaigus pirmajam trumpametra�i� film� konkursui, � apdovanojim� ceremonij� ir mil�iniškame ekrane pasi�i�r�ti geriausi� moksleivi� darb� susirinko sausakimša kino sal�. „Forum Cinemas“ darbuotojai neslepia, kad tokio masto renginio Šiauliams pavyd�jo did�i�j� miest� kino centrai.

Dalyviai savo darbus gali si�sti iki gruod�io 30-osiois, tad konkurso nugal�tojus planuojama apdovanoti iškart po Nauj�j� met�. Visi dalyviai bus pakviesti � iškilming� apdovanojim� ceremonij�, kur paaišk�s „Rodom 2011“ nugal�tojai, bus pristatyti visi videofilmai bei laukia daug dovan�, priz� ir siurpriz�.

Ru�de�ni�n� ki�no tra�di�ci�ja �iau�liuo�se

Vakar Šiauli� „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje prasid�jo šešt� kart� Šiauliuose rengiamas, kino m�g�j� laukiamas renginys – 13-asis tarptautinis ma��j� kino form� festivalis „Tinklai 11“.

„Aušros“ muziejus, festivalio „Tinklai“ partneris Šiauliuose, t�sia tradicij� – ruden� pasitikti kvie�ia jaukiais film� vakarais, pristatan�iais �vairi� šali� kino k�ryb�. Šiais metais festivalyje – stipri� kino pramon�s šali� – Pranc�zijos ir Vokietijos – programos. Bus pristatyta vieno svarbiausi� trumpametra�i� film� festivali� pasaulyje – tarptautinio Berlyno festivalio „Interfilm“ – film� kolekcija. Kasmet šio festivalio atrankoje dalyvauja per 6 t�kst. film� iš daugiau nei 110 šali�. Ma�daug 500 film� patenka � festival�, kuriuos pamato beveik 20 t�kst. �i�rov�, o d�l geriausio interneto filmo apdovanojimo besivar�an�ius filmus stebi gausi virtuali publika.

Šiaulie�iams bus pasi�lytas ir tarptautinio Bresto (Pranc�zija) kino festivalio geriausi� pastar�j� met� film� rinkinys.

Ši� met� festivalio „Tinklai“ specialioji programa „Rock the Wall!“ parengta Berlyno sienos statyb� prad�ios 50-osioms metin�ms. Program� sudaro reti šaltojo karo laikotarpio Ryt� ir Vakar� Vokietijos filmai. Pristatomi keis�iausi „Štazi“ (VDR saugumo ministerija) filmai ir pasienio ruo�o gyvenimas, „DEFA“ studijos sukurti grynuoliai, �vair�s �vykiai ir istoriniai muzikiniai klipai.

Festivalyje bus galima išvysti Airijos, Estijos, Latvijos, Bask� krašto, Šveicarijos, Vengrijos trumpametra�i� film� programas. „Tinkl�“ organizatorius Art�ras Jevdokimovas si�lo nepraleisti Latvijos ir Estijos trump�j� film� program�, susipa�inti su išskirtiniu est� humoru.

Šiauli� kino m�g�jai gal�s pasilepinti ir trim specialiomis programomis, kuriose – filmai iš viso pasaulio, peln� apdovanojimus presti�iniuose tarptautiniuose kino festivaliuose.

Verta susipa�inti ir su �vairialyp�mis, originaliomis lietuvi� film� programomis. Iš devyniolikos pristatom� lietuvi� film� net devyni – premjeriniai. Dvi programos skirtos �domiausiems dokumentiniams jaun�j� Lietuvos kino k�r�j� filmams. Programoje „Vaidyba ir eksperimentai“ pristatomi �vairi� �anr� lietuvi� filmai. Festivalio organizatoriai d�iaugiasi, kad jaunimas aktyviai u�siima kino k�ryba, jis – lietuviško kino ateitis.

Festivalyje, kur� organizuoja Vš� „Panoptikumas“, per šešias dienas šiaulie�iams si�loma pa�i�r�ti 16 program� – iš viso daugiau nei 120 trumpametra�i� film�. Du rudens savaitgalius – rugs�jo 29 – spalio 1 d. ir spalio 6-8 d. – vyksian�i� film� seans� prad�ia ketvirtadieniais-penktadieniais – 18 ir 19.30 val., šeštadieniais – 14.45, 16.30, 18 ir 19.30 val.

Pareng� Oksana Laurutyt�

Tarptautinio ma��j� kino form�

festivalio „Tinklai“ programa

Šiauli� „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai):
Spalio 1 d. (šeštadien�)
15 val. Tarptautinio Bresto festivalio (Pranc�zija) geriausi� film� programa.
16.30 val. Lietuvos trump� film� programa „Vaidyba ir eksperimentas“.
18.00 val. Lietuvos trump� film� programa „Jaunoji dokumentika“, 1 dalis.
19.30 val. Tarptautinio Berlyno trump� film� festivalio „Interfilm“ geriausi� film� programa.
Spalio 6 d. (ketvirtadien�)
18.00 val. Vengrijos film� programa „Tarptautinis Bu-Sho kino festivalis pristato“.
19.30 val. Estijos ir Latvijos trumpieji filmai.
Spalio 7 d. (penktadien�)
18.00 val. Lietuvos trump� film� programa „Jaunoji dokumentika“, 2 dalis.
19.30 val. Šveicarijos trumpieji filmai, 2 dalis.
Spalio 8 d. (šeštadien�)
14.45 val. speciali programa Berlyno sienos iškilimo 50-me�iui „Rock the Wall!“ pamin�ti.
16.30 val. Bask� krašto trumpieji filmai.
18.00 val. Airijos trumpieji filmai.
19.30 val. „Filmai iš viso pasaulio“, 3 dalis.

Teat�ro 80-me��iui�� kny�ga ir puo�ni prem�je�ra

Oksana LAURUTYT�

Rugs�jo 23-i�j� 80-met� minintis Šiauli� dramos teatras pasitiks �sp�dinga premjera – Jevgenijaus Švarco trij� veiksm� pasaka „Šeš�lis“. Spektaklyje, kur� re�isavo JAV gyvenanti re�isier� Nataša Ogaj Ramer, kostiumus ir scenografij� k�r� dailinink� Olga Krav�enia ir Aleksandras Vasiljevas, o choreografij� – Borisas Moisejevas, vaidins ne tik visi teatro aktoriai, bet ir pagalbinis personalas. Minint jubiliej�, kit� savait� bus pristatyta ir knyga „Šiauli� dramos teatras nuo 1931 met� rugs�jo 23 dienos“.

„Šeš�lyje“ vaidins visi teatro aktoriai ir pagalbinis personalas. Pasak re�isier�s Natašos Ogaj Ramer (pirma dešin�je), jubiliejinis spektaklis skiriamas nuostabiems �mon�ms, kurie ištikimai tarnauja savo profesijai, kurie buvo ir teb�ra Šiauli� dramos teatro garb� ir šlov�.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Puošnumas, prabanga ir �mogaus dviveidiškumas

Šiauli� dramos teatro jubiliejui skirtos premjeros „Šeš�lis“ spaudos konferencija pristatyta ne�prastoje vietoje – Šv. Jurgio ba�ny�ios kupole. Bizantiškojo stiliaus pastatas pasirinktas tod�l, kad J. Švarco pasaka parašyta Rusijoje 1938-aisiais. Ketinta spaudos konferencij� rengti Šv. Petro ir Pauliaus katedroje, nes nuo pastarosios bokšto krenta ilgiausias šeš�lis, ta�iau to atsisakyta saugumo sumetimais. Katedros bokštas – avarin�s b�kl�s, j� b�tina remontuoti.

Nuo 1931-�j� Šiauli� dramos teatre pastatyti 426 spektakliai. „Šeš�lio“ premjera, kuri� �i�rovai išvys rugs�jo 23-24 dienomis, bus švent� teatrui – vaidins visi 30 teatro aktori�, pagalbiniai darbininkai, o spektaklio k�r�jai – pasaulyje pripa�intos �vaig�d�s, ne vien� dešimt� met� kuriantys kartu ir vertinantys vienas kito profesionalum�.

Re�isier� Nataša Ogaj Ramer ilgai svarst�, kok� spektakl� pastatyti Šiauli� dramos teatro jubiliejui. Buvo ketinta statyti „Kat�s namus“, ta�iau apsispr�sta pasirinkti J. Švarco pasak�, mat N. Ogaj iš Šiauli� išvyko pasta�iusi b�tent J. Švarco pjes� „Paprastas stebuklas“. Gr��ti prie mylimo k�r�jo – ne tik nostalgiška, bet ir simboliška.

Spektaklio scenograf�, nusipelniusi Rusijos dailinink� Olga Krav�enia Šiauli� dramos teatre yra dirbusi 1973 metais, kai k�r� spektakl� „Dama vaiduokl�“. Aktorius Aurimas �vinys d�iaug�si, kad spektaklis itin išsiskirs puošnumu ir prabanga – scenograf� O. Krav�enia, kostium� dailinink� iš JAV Marija �alnina bei jiems talkin�s kostium� ir dizaino konsultantas A. Vasiljevas �d�jo daug pastang�, kad spektaklis su�av�t� vaizdais.

Pagrindinius vaidmenis kuria Monika Šaltyt�, Saulius Bareikis, Aidas Matutis ir kt.

Spektaklyje pasakojama apie mokslinink�, kuris svajoja visus �mones padaryti laimingus. Patek�s � keist� taisykli� šal�, jis vienintelis atsisako meluoti, gudrauti ir apsimetin�ti. Mokslininko kova su Šeš�liu – tai tiesos poezijos kova prieš melo niekšiškum�. J. Švarco pjes� skelbia – kaip toli autoriaus valia benueit� šeš�lin� pus�, gal� gale viskas privalo sugr��ti � savo vietas. Mokslininko ir Šeš�lio susid�rimas – tai herojaus susid�rimas su pa�iu savimi, tamsiosiomis savo sielos pus�mis, atspindin�iomis sud�ting� ir negailesting� šiuolaikin� pasaul�.

Aktorius S. Bareikis, spektaklyje atliekantis Šeš�lio rol�, sak�, kad �mogaus dviveidiškumo tema n�ra nauja, bet J. Švarcas � j� pa�i�r�jo ne�prastai. „Mes galvojame, kad elgiam�s pagal šird� arba pagal prot�, bet mus veikia astralin�s nat�ros, kurias Švarcas išskyr� � persona�� – Šeš�l�“, – teig� aktorius.

Knyga – gausiai iliustruota

Ketvirtadien� Šiaulius pasiek� ir specialiai Dramos teatro jubiliejui pamin�ti išleista knyga „Šiauli� dramos teatras nuo 1931 met� rugs�jo 23 dienos“. Knygos sudarytojas Šiauli� dramos teatro archyvaras Svaj�nas Sabaliauskas sako, kad ma�ai kas �ino, jog iš tikro teatro �k�rimo diena – 1931 met� rug-

pj��io 1-oji. Tada buvo �steigtas Valstyb�s teatro Šiauli� skyrius, ta�iau kadangi pirmoji premjera – spektaklis „Princes� Turandot“ – dienos švies� išvydo rugs�jo 23-i�j�, ši diena ir laikoma teatro gimimo diena.

Šiauli� dramos teatras per 80 met� kelis kartus keit� pavadinim�. Jis buvo Šiaur�s Lietuvos teatras, Valstyb�s teatro Klaip�dos skyrius, Šiauli� miesto teatras, o nuo 1944-�j� tapo Šiauli� dramos teatru.

Knyga, kurios dailininkas fotografas Saulius Jankauskas, gausiai iliustruota fotografijomis, joje pateikiami unikal�s dokumentai. ��angin� �od� paraš� teatro vadovas Antanas Venckus, teatralus sveikina prezident� Dalia Grybauskait�, prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirminink� Irena Degutien�, kult�ros ministras Ar�nas Gel�nas, miesto meras Justinas Sartauskas, Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis ir kiti.

Valstybiniame archyve buvo rasti ir knygoje spausdinami poeto Petro Vai�i�no, rašytojo Vinco Kr�v�s sveikinimo tekstai, unikalus poeto Jovaro teatrui sukurtas eil�raštis. Filatelistas Petras Kaminskas teatrui atneš� dailininko Antano Krištopai�io piešini�, kuriuose pavaizduota, kaip 1977 metais buvo statomas Dramos teatro pastatas.

„Knygoje yra ir pirmoji spektaklio afiša, pirmosios premjeros „Princes� Turandot“, kurioje vaidina Juozas Miltinis, Potencija Pinkauskait�, foto-grafijos. Yra nuotrauk�, kuriose pavaizduota, kaip 1944 metais atrod� sudeg�s teatro pastatas, o 1950 m. prie jo stov�jo paminklas Stalinui“, – sako S. Sabaliauskas.

�domu tai, kad Dramos teatro parteryje buvo 357 vietos. Kiekvienos eil�s vietos nebuvo atskirai numeruojamos, tad spektakl� gal�jai �i�r�ti, pavyzd�iui, s�d�damas 13 eil�je, 223 vietoje.

�inoma, prisiminimais apie Šiauli� dramos teatr� knygoje dalijasi ne tik jame dirbantys aktoriai, bet ir gars�s re�isieriai, teatrologai: Aurelija Ragauskait�, Nataša Ogaj, Povilas Gaidys, Gytis Padegimas, Loreta Vaskova, Gra�ina Mareckait� ir kt.

Ne visa surinkta ir susisteminta Šiauli� dramos teatro informacija tilpo � ši� knyg�. Ateityje ketinama išleisti dar vien�, kurioje bus ap�velgtas teatro gyvenimas 1931-1945 metais. Ketinama išleisti ir prisiminim� knyg� apie neseniai anapilin iškeliavusi� R�t� Stalili�nait�.

� nau�j�j� �S plius� te�le�vi�zi�jos se�zo�nࠖ vie�nu rit�mu

Oksana LAURUTYT�

U�degantis ritmas, trank�s b�gn� d��iai ir galinga jaunatviška energija – toks reginys „S plius“ regionin�s televizijos �i�rovams pli�ptel�s iš televizijos ekran� jau labai greitai – rugs�jo 19-�j�. Ši� dien� pristatomas naujasis televizijos sezonas, kurio ši�metis š�kis – „Visi vienu ritmu“.

Eikime per gyvenim� VISI VIENU RITMU!

Apie pa�ius svarbiausius dalykus

�gyvendinti sumanytas id�jas ir �i�rovams padovanoti gaivališkos energijos pli�psn� „S plius“ televizijai pad�jo ir pad�s Šiauli� jaunimo mušam�j� instrument� ansamblis „Ritmas kitaip“, vadovaujamas Ar�no Banio. Ansamblis ir „S plius“ �i�rovams �rodys, kad grodami netradiciniais instrumentais ir kartu demonstruodami netradicin� po�i�r� mes visi galime eiti per gyvenim� vienu ritmu. Ansamblis „Ritmas kitaip“ nuolat improvizuoja, geba mušti kaskart vis kitok� ritm�, tod�l yra nenusp�jamas. „Ir mes š� sezon� b�sime nenusp�jami. �engsime kartu su �i�rovais vienu ritmu, ta�iau nuolat improvizuosime, stebinsime, pa�ersime netik�t� min�i� ir �domi� laid�“, – sako Gerda Stasiukonyt�, „S plius“ autorini� laid� redaktor�.

K� gi �domaus pasi�lys

„S plius“ regionin� televizija š� sezon�? Steb�dami, kaip viso pasaulio �mon�s r�pinasi sveiku gyvenimo b�du, sveika mityba, „S plius“ darbuotojai suman� sukurti laid� apie vegetarišk� mityb�. �iniomis, kaip r�pintis savimi ir savo artimaisiais, kaip net meil� gyvenimui gali ateiti per skrand�, kaip sveikai maitintis, kiek galima ma�iau kenkiant sau ir aplinkai, laidoje „Sigitos virtuv�“ pasakos laidos reng�ja Sigita Gilien�. Ji pati daug met� domisi sveika gyvensena, laikosi sveikos mitybos tradicij�, tad parengta informacija bus paremta asmenine patirtimi.

Tiems, kurie dar tik svajoja apie pa�i� nuostabiausi� pasaulyje virtuv� ir jaukius namus, pagelb�s laida apie statybas „Plyta prie plytos“. �ia bus ne tik pasakojama apie statyb� naujoves, tradicijas, bet ir kaip tvarkyti aplink�, pri�i�r�ti augalus, formuoti kraštovaizd�.

�i�rovams, nesp�jusiems laidos pa�i�r�ti nurodytu metu, nevert�t� nusiminti. Visas regionin�s televizijos „S plius“ laidas bus galima pa�i�r�ti naujien� portale www.etaplius.lt.

Visiems ir kiekvienam

Šiauli� regiono televizijai „S plius“ visada buvo svarbios kiekvieno �mogaus ir viso miesto problemos. Naujoje laidoje „�mon�s kalba“ �urnalistai klausin�s �moni�, k� jie galvoja apie n�dienos �vykius, reiškinius. Atsakymus pateiks atsakingi valdininkai, verslininkai, visuomen�s veik�jai ar neeilini� istorij� herojai.

�inoma, bus ir sporto laid�, pavyzd�iui, laida „Kovotojai“. Joje bus ap�velgiamos pasaulio sporto kovos meno dvikov� naujienos, rodomos geriausios Lietuvos ir pasaulio kovotoj� dvikovos. Laid� ves vienas karat� pradinink� Lietuvoje, sporto klubo „Saul�“ vadovas ir treneris, daugkartinis karat�, dziudo, sambo Lietuvos ir Europos �empionas bei prizininkas, JKA Lietuvoje viceprezidentas, tarptautin�s kategorijos teis�jas, 5 DAN‘o meistras Zenonas Budraitis.

G. Stasiukonyt� sako, kad š� televizijos sezon� „S plius“ nepamirš ir ma��j� �i�rov�. Ma�uosius v�l patirti nuotyki�, šokti, dainuoti, gaminti patiekalus, kurti darbelius, vaidinti ar šiaip d�kti kvies linksmoji Bumc� laidoje „Bumc�s pokštai“.

Pasirodys ir nauja laida vaikams „Kod�l�iukas“. „Vaikai ne veltui d�l savo smalsi� nosy�i�, �ingeid�i� aky�i� ir aštri� ausy�i� vadinami kod�l�iukais. T�vai ne visada susp�ja atsakyti � kartais net � kamp� �varan�ius klausimus, iš ko kas pagaminta, k� veikia vienos ar kitos profesijos �mon�s, kod�l švie�ia saul� ar rodo televizorius, kaip atsirado šokoladas ir kod�l sveika gerti �uv� taukus. Štai �ia � pagalb� ir atskub�s laida „Kod�l�iukas“.

Laid� ves dvi �avios ir linksmos mergait�s �aneta ir Liucija. Jos dar vasaros prad�ioje buvo atrinktos iš b�rio gabi� vaik� – pripa�intos geriausiai geban�ios vesti laidas vaikams.

Eikime vienu ritmu

„Mums r�pi j�s� saugumas gatv�se, tod�l pristatome ir nauj� laid� „Stop – policija“, kurioje policijos atstovai kalb�s apie saug� eism�, avaringas situacijas, tuos automobili� gedimus, kurie gali tapti avarij� prie�astimi. Nauj� automobili� gamintojai pasakos apie naujausias technologijas, saugumo sistemas ir j� privalumus. Suaugusiesiems patarsime, kaip mokyti vaikus saugiai pereiti gatv�, ir netgi bausime tuos, kurie pa�eidin�ja keli� eismo taisykles“, – sako G. Stasiukonyt�.

Kaip laidoje galima nubausti pa�eid�jus? Anot autorini� laid� redaktor�s, policijos ir pilie�i� u�fiksuot� pa�eid�j� fotografijos bus pateiktos ir interneto portale www.etaplius.lt., ir bus rodomos laidoje.

Nauj�j� televizijos sezon� bus rodoma ir itin �i�rov� m�giama laida apie kompiuteri� �aidimus „�aidim� labirintas“. Joje ir toliau bus skatinama dom�tis naujausiomis technologijomis, pasakojama apie kompiuteri� �aidimus, j� tendencijas, pristatoma naujausi� �aidim� istorija, laukiantys nuotykiai ir sunkumai, dalijami patarimai, kaip nukauti priešininkus ir nukeliauti iki finišo, ap�velgiamas �aidimo principas ir �aidimo strategija.

Be abejon�s, „S plius“ �ini� tarnybos �urnalistai v�l rengs publicistin� laid� „Provincija“. Ši laida rodoma jau 11 met� ir yra pelniusi ne vien� respublikin� apdovanojim�. Ji v�l privers �i�rovus suklusti ir pam�styti apie svarbiausius gyvenime dalykus, stebins naujomis istorijomis.

Nebus nuskriausti ir kinomanai. Laida, seniau vadinta „35 mm“, š� sezon� vadinsis „Kino ekspresas“. Joje bus pristatomi naujausi filmai, trumpai nupasakojamas siu�etas, rodomos filmavimo aikšteli�, kino re�isieri�, aktori� gyvenimo �domyb�s.

O kaip be tiesiogini� laid�? J� metu �i�rovai ir v�l gal�s pateikti valdininkams r�pimus klausimus. Seimo nariai, savivaldyb�s atstovai pasakos ir supa�indins su naujai priimtais �statymais, bus kalbama apie miesto ir miestie�i� problemas. „B�kite aktyv�s pilie�iai – �i�r�kite tiesiogines laidas „Kartu su Jumis. Edvardas �akaris“, „Po�i�ris“, „Valerijus Simulik kvie�ia“, – sako G. Stasiukonyt� ir �ada „S plius“ televizijos �i�rovams dar daug pa�intini�, istorini�, muzikos, meno ir pokalbi� laid� naujajame sezone.

I�k�reip�ta rea�ly�b렖 �iau�lie��iams ne�vei�kia�ma

Šar�nas STASIULIS

„Nebus k� veikti“, „Juk negali b�ti sunku“, „Atrodo �manoma“, – taip praeiviai apib�dino „iškreiptos realyb�s“ dvirat�, kur� Šiauli� dien� metu pristat� atsinaujin�s savaitraštis „Šiauliai plius“. Nuo rudens š�kiu „Tai, kas tikra“ šiaulie�ius pasitinkantis savaitraštis švent�s dalyviams leido �sitikinti – gyventi atvirkš�iai atspind�toje realyb�je ne�manoma. Nors va�iavimas tokiu dvira�iu pasirod� smagi pramoga, ta�iau n� vienam band�iusiajam nepavyko s�kmingai nuva�iuoti keli� metr� atkarpos.

Iškreipta realyb� – ant dviej� rat�

Visuomen�s gyvenimo atvaizdavimas laikomas viena pagrindini� �iniasklaidos funkcij�, ta�iau kartais �iniasklaida pateikia iškreipt� atspind�. Savaitraštis „Šiauliai plius“ nutar� patiems skaitytojams leisti išvysti, kaip atrodo toks atspindys, tod�l pra�jus� penktadien� ir šeštadien�, Šiauli� dien� metu, pristat� „iškreiptos realyb�s“ dvirat�.

Iš pa�i�ros niekuo neišsiskirianti dvirat� transporto priemon� ak� traukia tik savo ryškiomis spalvomis ir ant vairo pritvirtintu muzikos grotuvu, bet s�d�s ant dvira�io supranti, kad keistenyb�s tik prasideda. Dr�suoliai, nesp�j� išklausyti nurodym�, kaip tok� dvirat� vairuoti, vos atsispyr� nuo �em�s tuoj pat griuvo ant šono. Atsargesni jau �inojo, kad norint va�iuoti kair�n, vair� teks sukti dešin�n, ir atvirkš�iai. Ta�iau ir tai dar ne viskas – pedalus reik�jo minti atgal.


Keistas dviratis domino daugel�, bet ne kiekvienam pavyko j� suvaldyti.

Šimtas dr�suoli�

Atvirkš�iai valdomas dviratis tapo prastai veikian�io �iniasklaidos mechanizmo simboliu. Visi norintys gal�jo pabandyti savo rankomis suvaldyti iškreipt� realyb�. Per dvi Šiauli� jubiliejui skirtas dienas s�sti ant �mantraus dvira�io išdr�so per šimt� praeivi�.

Band�iusieji neabejoja, kad gyventi iškreiptoje realyb�je – menkas malonumas. Tras� �veikti, keliskart palietus �em�, pavyko vos keletui �moni�. „Iškreiptos realyb�s“ dvirat� pa�abojusiems dalyviams „Šiauliai plius“ dovanojo knyg�. Tie, kuriems trij� metr� atkarpa pasirod� ne�veikiama, gal�jo dalyvauti loterijoje ir teisingai atsak� � klausim� apie Šiaulius laim�ti knyg� arba pakvietim� � kavin�. Iš viso „Šiauliai plius“ draugams išdalyta per pusšimt� priz�.

Kol kas nors bej�giškai m�gino pajud�ti iš vietos ne�prastu dvira�iu, š� apspisdavo smagiai kvatojan�i� �moni� minia. „Šiauliai plius“ palapin�je vieni praeiviai m�gino išsiaiškinti dvira�io paslapt�, kiti su savaitraš�io atstovais diskutavo apie Lietuvos �iniasklaidos ateit�, o pro šal� �j�s buv�s miesto meras Genadijus Mikšys svied� rimt� replik�: „Šiauliai plius“ gal�t� b�ti leid�iamas kasdien!“

Apie tai, kas tikra

Rugs�jo antrosios ryt� gyventojai, pa�velg� � savo pašto d��utes, nustebo – rado pasikeitus� savaitrašt� „Šiauliai plius“. Ruden� did�iausias Šiaur�s Lietuvos regioninis leidinys kei�ia ne tik savo veid�, bet ir atnaujina turin�. „Šiauliai plius“ ir toliau vengs �iniasklaidos kanon� visuomen� skirstyti � gerus ir blogus, dar daugiau straipsni� pasieks Šiauli�, Kurš�n�, Kelm�s ir Radviliškio skaitytojus. Svarbiausia – bus rašoma apie tai, kas tikra.

Bum�c� au�gins nau�j� kar�t�

Oksana LAURUTYT�

Pavasar� 10 met� jubiliej� atšvent�s „Bumc�s klubas“ ir jo vadov� Bumc� (Lina Jokubauskien�) li�dnai praneša – šiemet su klubu atsisveikina per dešimtmet� sp�jusios u�augti ir savo talent� vaidinti, dainuoti, kurti ir šokti atskleidusios vyriausios klubo nar�s. Bet nusiminti neverta, nes yra ir geroji �inia. Klubas rugs�j� priims naujus narius – vaikus nuo 4 iki 11 met�, kurie nori tobul�ti ir smagiai leisti laik�. Su „Bumc�s klubo“ talentingomis senbuv�mis vadov� atsisveikins koncertu prie Talkšos.

„Bumc�s klubo“ dainor�liai puikiai pasirod� festivalyje „Laum�s juosta“.
„Bumc�s klubo“ archyvo nuotr.

Prie Talkšos dainuos ir p�s muilo burbulus

Vienuoliktus metus gyvuojantis aktyvi� vaik� ir t�v� klubas „Bumc�s klubas“ 10-�j� jubiliej� atšvent� trankiai. Elektronini� ryši� paslaug� bendrovei „S plius“ šven�iant 15 met� jubiliej�, „Bumc�s klubo“ nariai švent�s dalyviams Šiauli� arenoje sureng� �sp�ding� koncert�, �suko � �aidim� s�kur�, dovanojo priz� ir �av�jo siurprizais.

Bumcei li�dnoka atsisveikinti su u�augintomis talentingomis daininink�mis ir artist�mis, bet d�l praeities juk li�d�ti neverta. Bumc� liks su jomis geros draug�s, pad�s viena kitai ir patars. O dabar svarbiausia dabartis. Ta dabartis tokia, kad Šiauli� dien� metu, rugs�jo 3 d. 12 val., prie Talkšos vyks renginys „Muilo burbulas“. „Bumc�s klubo“ senbuv�s kartu su Lauros studijos nariais ir kitais miesto kolektyvais dainuos, šoks, p�s muilo burbulus ir � dang� leis ryškiaspalvius balionus.

Klubo daininink� Gret� koncerte pasirodys kartu su dainuojan�iu „Naisi� teatro“ aktoriumi Valdu Vaitiškiu, o finale nuskamb�s daina, skirta Šiauliams. „Mes mylime Šiaulius“, – šypsosi Bumc�.

Su „bumciukais“ kurs ir pramogaus

Rugs�jo 6 d. nuo 18 iki 19 val. „S plius“ pastato ketvirtame aukšte (Til��s g. 74) Bumc� lauks nauj� nari� – vaik� nuo 4 iki 11 met�. Ar vaikai, norintys išmokti šokti, dainuoti, �aisti ir smagiai leisti laik�, turi tur�ti koki� nors išskirtini� gabum�? „Kiekvienas vaikas yra asmenyb�. Mes laukiame vis�“, – sako Bumc�.

Kokios veiklos gali tik�tis naujieji klubo nariai? Jau rugs�jo 19-�j� – „S plius“ regionin�s televizijos sezono pristatymo dien� – vaikai pasirodys naujoje laidoje „Bumc�s pokštai“, tad aišku, kad jie gali išbandyti save laidos ved�j� amplua.

„Bumc�s klub�“ lankantys vaikai dalyvauja miesto švent�se, kuria spektaklius, mokosi kurti dail�s darbelius. Bumc� su pagalbininkais jau yra pasta�iusi penkis spektaklius, o Kal�doms ketina pastatyti spektakl� „Pasiklyd� �od�iai“.

Kartu su L. Jokubauskiene vaikus lavina dainavimo mokytoja Aušra Kardašien�, dail�s darbeli� moko mokytoja Aušra Did�galvien�, šokio – Sigita Saikut�-Januškien�.

Vasar� „Bumc�s klubo“ nariai stovyklauja ir pramogauja Pap�je (Latvija). Šiemet „bumciukai“ su�ib�jo Palangoje rengiamame vaik� muzikos festivalyje „Laum�s juosta“, kur atliko

60-aisiais populiari� dain� „Kiški� troleibusas“.

„Ruden� visada vykstame � ekskursij�. Pernai lank�m�s Vokietijoje, šiemet ketiname aplankyti Latvijos kino miestel�. Vyksime visur, kur panor�s vaikai ir j� t�vai. Juk „Bumc�s klubas“ – ne tik aktyvi� vaik�, bet ir j� aktyvi� t�v� klubas“, – šypsosi L. Jokubauskien�.

Telefonas pasiteirauti 8~685 58 801. Daugiau informacijos svetain�je www.bumcesklubas.lt .

J. Bud�ri��nai�t�: �Nuo�d�m� b��t� pra�leist mo�ti�nys�t� teat�re�

Oksana LAURUTYT�

Ruden� prasid�sian�io jubiliejinio Šiauli� dramos teatro sezono spektakliuose teatro myl�tojai neišvys talentingosios J�rat�s Budri�nait�s. �aviosios aktor�s kur� laik� nematys ir serialo „Moterys meluoja geriau“ gerb�jai. 38-eri� J�rat� su 53-ej� vyru muzikantu, kompozitoriumi, mokytoju Vadimu Kamrazeriu laukiasi k�dikio, o b�simiems t�vyst�s d�iaugsmams rengiasi Palangoje vaikštin�dami Meil�s al�ja ir akimis ganydami debesis. „Septyniolika sezon� dirbau teatre, o dabar noriu patirti tai, ko nepatyriau. Metus tikrai � teatr� negr�šiu, noriu išgyventi vis� motinyst�s skanum�“, – sako J�rat�.

J�rat� Budri�nait� (centre) ir Vadimas Kamrazeris (pirmas iš kair�s) kartu su studijos „Nieko tokio“ vaikais, j� t�veliais ir mamyt�mis festivaliui „Laum�s juosta“ pareng� pasirodym� pasidabin� hipiais.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Laukiasi lyg rojuje

Tre�i� vasar� Šiauli� dramos teatro aktor� J�rat� Budri�nait� su vyru Vadimu Kamrazeriu praleid�ia Palangoje. Ankstesniaisiais metais Vadimas vakarais koncertuodavo, o J�rat� filmuodavosi seriale „Moterys meluoja geriau“. Ši vasara sutuoktiniams kitokia. Jei anks�iau moteris sugr��davo � viešbut� po �tempt� filmavim� tik vyrui � akis pa�i�r�t ir r�b� pasikeist, tai dabar jau�ia nuolatin� Vadimo d�mes� ir r�pest�. Su�inojusi, kad laukiasi, J�rat� atsisak� š� sezon� filmuotis seriale. Nusprend� pasinerti � motinyst� ir atsiduoti laukimo jausmui iki pat piršt� galiuk�.

„Gegu�� tur�jau prad�ti filmuotis, bet juk aš ne�inojau, kaip jausiuosi besilaukdama. Buvo min�i� pakreipt serialo linij� taip, tarsi aš ka�kur išva�iuoju, kad v�liau gal��iau sugr��ti. Bet seriale juk intrigos niekada nesibaigia, mano persona�o nat�raliai nebus š� sezon�. Be to, nesijau�iau stipri kaip arklys – iki ketvirto n�štumo m�nesio vis� repertuar� teatre atlaikiau, tad nutariau pails�ti“, – sako J�rat�.

Dabar aktor� savo savijaut� vadina „atsip�tusia“. Liepos prad�ioje su vyru atvykusi � Palang�, moteris ne tik pilv� glosto. „Ve�ioju j� dvira�iu ir vaikštau daug. Keista – labai ma�ai romantik� Palangoj belik�. Meil�s al�ja viena kita porel� praeina. Ryte ir vakare bevaikštin�jan�i� paj�riu taip pat labai ma�ai. Mes nusipirkom tokius kr�slus, pasistatom juos pušyn�lyje. U�verti galv� ir �i�ri, kaip plaukia debesys. J�ros ošim� tegirdi. Ši vieta – tikras rojus lauktis l�liuko“, – emocijas lieja J�rat�.

Vadimas taip pat stebisi, kad Palanga daugeliui – tik kaitinimosi saul�je vieta. „Mes turb�t vieninteliai �inome, kad Palanga – ne tik J. Basanavi�iaus gatv�. Kok� „kaif�“ patiriu. J�rat� mezga kojinaites ir pirštinaites k�dikiui, o aš šalia skaitau spaud�, mintyse rikiuoju b�simus m�s� studijos „Nieko tokio“ darbus. Šiemet kaip niekada su mumis nori bendradarbiauti labai �dom�s �mon�s ir kolektyvai, sulauk�me skambu�io net iš tolimosios Afrikos“, – sako Vadimas.

Vyras prisipa��sta labai laukiantis vaikelio. „Kuo toliau, tuo geriau jau�iuosi. J�ratei lauktis patinka, o man belieka d�iaugtis ir g�r�tis vis gra��jan�ia �mona“, – sako jis.

J�rat�s ir Vadimo meil�s vaisius pasaul� turi išvysti spalio pabaigoje. J�rat� sp�ja, kad jis buvo prad�tas Šv. Valentino dien�. Gydytojai laimingiems b�simiems t�vams pasak�, kad grei�iausiai gims mergait�. J�ratei kitos mamos, �vertinusios pilv�, sak� sp�jan�ios, kad gims berniukas. „Jei gims mergait�, grei�iausiai j� pavadinsime Sofija“, – atvirauja moteris.

Motinyst� – d�iaugsmas

J�rat� pasakoja, kad aplinkini� spaudim�, jog laikas tur�ti vaik�, juto kelerius metus. „�mon�s ��liai prad�jo sakyti, mano t�vai steb�josi. O aš vis kalb�jau, kad turiu daug darb�. Juk savo muzikos studijoje turime net 70 vaik�. Bet atsitiko kaip atsitiko. Prad�ioje negal�jau patik�t, kelis n�štumo testus dariausi. Dimai pasakiau po gero m�nesio“, – sako J�rat�.

Pasakyti d�iaugsming� �ini� b�simam t��iui – viena. Kaip J�rat�, vaidinanti kone visuose Šauli� dramos teatro spektakliuose, �ini� praneš� teatro vadovui?

„A. Venckui buvo labai netik�ta. Prad�ioje buvo pauz�, tada jis mane pasveikino ir liep� kuo grei�iau pasakyti administracijai, kad repertuaras š� ruden� b�t� pakoreguotas“, – sako J�rat�.

Kai kuriuos J�rat�s vaidmenis koleg�s aktor�s pasidalijo, ta�iau liko toki�, kurie liko tik J�ratei. „D�iaugiuosi, kad kai kurie vaidmenys – tik mano. Juos dar vaidinsiu, bet ateinant� sezon� teatre b�siu tik kaip sve�ias“, – sako ji.

J�rat� planuoja, kad gimus vaikeliui metus � scen� negr�š. Nori patirti motinyst�s malonum�, kiek galima ilgiau auginti vaikel�. „Esu juoda egoist�, kai kalbama apie darb�, ta�iau teatre aš jau 17 sezon� atidirbau. Noriu patirt tai, ko dar nepatyriau – juk tai taip �mogiška. Nuod�m� b�t� praleisti motinyst�s metus teatre“, – sako ji.

Moteris prisipa��sta kiek bijojusi aplinkini� reakcijos – juk mama ketina tapti gana v�lai – 38-eri�. Vis d�lto, joki� nepatogum� nepajuto – moter� konsultacijoje sutinka ir besilaukian�i� šešiolikme�i�, ir keturiasdešimtme�i�.

Tiesa, J�rat� sako juntanti medik� simpatijas. Juk gra�iosios aktor�s ne�manoma neatpa�inti. „Ka�kaip grei�iau mane priima, �od�iu, tikras „kaifas“ ta mano motinyst�“, – juokiasi ji.

Studijos veikla nesustos

Palangoje J�rat� su Vadimu neatsitiktinai. Prieš pora savai�i� �ia vyko festivalis „Laum�s juosta“, kuriame aktor�s ir muzikanto vadovaujama studija „Nieko tokio“ pasirod� su daina „Karaliai be kar�n�“. Ši daina buvo viena pirm�j� grup�s „Vairas“ šlageri�.

Dainos melodij� pagal Petro Vai�i�no eil�rašt� suk�r� Vadimas. J�rat� pasi�l� studijos vaikams ir t�vams pasirodyti scenoje pasipuošus g�li� vaikais – hipiais.

„� mus aplinkiniai �i�r�jo susi�av�j�. Sak� norintys, kad hipi� laikai sugr��t�. Man patiko jaunyst�je vaikš�ioti kliošin�mis keln�mis, sugr��inome laikus“, – kalba Vadimas.

Studijos „Nieko tokio“ vaikai ir t�vai reng�si pasirodymui su did�iausiu d�iaugsmu. Vyrai dabinosi ilg� plauk� perukais, moterys av�si batelius su platforma, � plaukus seg�si g�les. „Atrod�me nuostabiai“, – d�iaugiasi J�rat�.

Nors J�rat� ir Vadimas ruden� ir pasiners � t�vyst�s d�iaugsmus, studijos „Nieko tokio“ veikla nesustos. Jau šešerius metus ugdomi vaikai bus toliau lavinami, studija priims naujus narius. „Didelis malonumas matyti, kaip at�j� pas mus dvime�iai dabar jau aštuoneri�, pasikeit�, u�aug�“, – sako J�rat�.

Film� festivalyje - �iaulie�i� s�km�

Oksana LAURUTYT�

Pra�jus� antradien� Šiauli� apskrities kinomanai rinkosi � Vienos scenos film� festivalio film� per�i�r�. Kino m�g�jai festivalyje-konkurse, kuris vyko sostin�je liepos 22-�j�, gal�jo išvysti 15 grie�t� atrank� per�jusi� ir prizais apdovanot� film�. Absoliu�iai geriausiu filmu buvo pripa�intas buvusio šiaulie�io Simono Gylio re�isuotas filmas "Rendezvous". Tai savotiška pranc�z� kino aktor�s Mari Trentinjan ir muzikanto Bertrano Kantat tragiškos meil�s istorijos interpretacija.

Šiauli� dramos teatro aktorius Dalius Jan�iauskas geriausiu aktoriumi pripa�intas u� Bertrano Kantat vaidmen� Simono Gylio re�isuotame filme "Rendezvous".

Simono GYLIO asmeninio archyvo nuotr.

Nuo komišk� situacij� iki dram�

Liepos 22 d. interneto portalo "Kinomanai.lt" bendruomen� kino m�g�jus pakviet� � Vienos scenos film� festival�-konkurs�. Komisijos narys Viktoras Gundajevas sako, kad konkursui dalyviai iš Vilniaus, Kauno, Klaip�dos, Šiauli�, Kaišiadori� pateik� 30 vaidybini� film�, iš kuri� buvo atrinkta 15 geriausi�.

Nepriklausoma kino k�r�j� s�junga "Kinomanai.lt" šiais metais itin daug d�mesio skyr� meniniam kuriam� film� lygiui stiprinti. Buvo organizuojami virtual�s seminarai, kuriuose visi norintys gal�jo pagilinti savo �inias kino scenarijaus rašymo, re�is�ros, vaidybos bei filmavimo srityse. Seminaruose dalyvavo ir su kino k�r�jais diskutavo �vairi� sri�i� specialistai: V. Gaigalas, S. Parulskis, I. Butkut�, E. V�lyvis, M. Jampolskis.

Pasak V. Gundajevo, antr� kart� surengto festivalio rezultatai d�iugina - techninis lygis šiemet itin pager�jo. Konkursui pateiktiems filmams buvo keliamas reikalavimas, kad siu�etas b�t� vienos scenos - filmuojama toje pa�ioje erdv�je tuo pa�iu metu. Filmai negal�jo b�ti filmuoti buitin�mis kameromis, gal�jo vaidinti ir profesional�s aktoriai, ir m�g�jai. Sukurti tok� film� n�ra lengva – reikia didelio re�isieriaus sumanumo ir aktori� talento, kad toje pa�ioje vietoje vykstantis veiksmas prikaustyt� �i�rovo d�mes�, tod�l atrank� per�jo toli gra�u ne visi kino k�r�j� darbai.

Pateikt� film� temos - �vairios: gangsteriai, meil�, gyvenimo prasm�, seksas. Vienuose j� vyrauja komiškos situacijos, kituose nagrin�jamos rimtos gyvenimiškos temos.

Nugal�tojus išrinko speciali kino kritik�, re�isieri� bei kit� kino specialist� komisija ir �i�rovai. Komisijos nariai buvo ir kino m�g�jai, ir pripa�inti re�isieriai G. Lukšas, Š. Bartas, J. Lapinskait� ir kiti.

Apdovanoti k�r�jai, kompozitoriai, aktoriai

Pra�jus� antradien� festivalio filmai rodyti Šiauliuose. V�liau jie keliaus ir � Kaun�, Klaip�d�, Panev�� ir Druskininkus.

"� film� per�i�r� susirink� šiaulie�iai geriausiu filmu išrinko festivalyje nugal�tojo laurus nuskynus� Simono Gylio re�isuot� film� "Rendezvous". Pagrindin� vaidmen� jame suk�r� Šiauli� dramos teatro aktorius Dalius Jan�iauskas.

Antr� viet� šiaulie�iai skyr� filmui "Išskalbta pasaka" (Vytautas Katkus), kuris konkurse apdovanotas u� geriausi� operatoriaus darb�.

Festivalio komisija prizines vietas paskirst� taip: antra vieta skirta filmui "Skai�iai" (Ilja Kurliand�ik), tre�ioji - "Kam �adinai?" (Danas Ku�inskas). U� geriausi� scenarij� apdovanotas filmas "J�zus-Marija" (Herbertas Alksnevi�ius, Vilmantas Jankauskas), geriausia aktore tapo filme "Skai�iai" suvaidinusi Aust�ja Lukait�, o geriausiu aktoriumi - Dalius Jan�iauskas.

U� geriausi� monta�� apdovanoti filmo "J�zus-Marija" k�r�jai, u� geriausi� muzik� - filmas "Išskalbta pasaka" (Arvydas Mal�ys).

"Fotorent" prizas u� HDSLR fotoaparatu nufilmuot� geriausi� film� skirtas operatoriui Vytautui Katkui u� "Išskalbt� pasak�".

Konkurse taip pat dalyvavo šiaulie�io Airido Janušausko sukurtas filmas "G�lininkas", kuriame vaidino Adelina Skalandyt�, Povilas Šimonis, Virginijus Dargis, muzik� k�r� Ma�vydas Bartkevi�ius.

Kazokait� su biliardo lazda

Oksana LAURUTYT�

Šeštadien�, vykdama iš Vilniaus � J�rmal�, Šiauli� sta�iatiki� apaštal� Petro ir Povilo parapijos bendruomen� pagerb� garsi Rusijos aktor� Elina Abraamovna Bystrickaja. Maskvoje gyvenanti ir Lietuvoje labiausiai �inoma iš filmo "Tykusis Donas", kur suk�r� kazokait�s Aksinijos vaidmen�, aktor� J�rmaloje dalyvavo festivalyje "Naujoji banga". "Mano jaunyst�s svajon� buvo suvaidinti kazokait� Aksinij�. Aš ne tik suvaidinau, bet ir tapau ja", - sako E. Bystrickaja, kuri, net b�dama garbaus am�iaus, sportuoja, �aid�ia biliard�, Maskvos ma�ajame teatre kuria pagrindinius vaidmenis ir stengiasi gyventi sveikai.

Mano metai – mano turtas

� Šiauli� sta�iatiki� apaštal� Petro ir Povilo parapijos bendruomen�s kiemel� �rieda automobilis �aliais numeriais. Iš jo išlipa �ila, galv� raudona kepure su snapeliu, o kakl� raudonu šaliu papuošusi moteris. Raukšlel�s aplink akis atskleid�ia, kad ji daug šypsosi. Tarsi tai patvirtindama E. Bystrickaja šiltu šypsniu apnuogina baltus dailius dantis ir pakvie�ia � nam� pasikalb�ti.

Prie stalo s�dime trise: "Aksinija" (E. Bystrickaja), Ksenija Rubcova (E. Bystrickajos reikal� direktor�) ir aš, Oksana. E. Bystrickaja sako �inojusi, kad po to, kai filme "Tykusis Donas" suvaidino gra�uol� kazokait� Aksinij�, �vairi� tautybi� �mon�s savo naujagimes m�go pavadinti Oksanomis, Ksiušomis, Ksenijomis.

"Neprilygstamoji. Ji - etalonas, kaip moteris turi senti. Viena geriausi� Rusijos aktori�", - tokie epitetai spaudoje n� kiek nestebina garsiosios aktor�s. Priešingai - moteris puikiai suvokia savo vert� ir neslepia aiškiai matanti, kad dabar, b�dama 83-ej�, atrodo pritrenkiamai jauna, yra �avi ir veikli.

"Manau, kad mano am�ius – mano turtas. Jeigu gyveni �domiai, tada nejunti b�gan�i� met� naštos. Aš daug kuo domiuosi, iki šiol dirbu. O jei kalb�ti apie moters sen�jim�... Be abejon�s, aš juntu, kad senstu, bet daug nemaloni� am�iaus reiškini� galima �veikti. Iki šiol sportuoju. �inoma, dabar nedarau t� sud�ting� mankštos pratim�, kokius dariau jaunyst�je, ta�iau kiekvien� ryt� mankštinuosi, stengiuosi nepersivalgyti, nevalgyti riebaus, aštraus maisto", - sako ji.

E. Bystrickaja gim� Kijeve, medik� šeimoje. Vaikyst�je buvo labai judri, draugavo su berniukais, �aid� j� �aidimus, šaud� laidyne ir muš�si. Kai namuose atsirado biliardo stalas, Elina papraš� t�vo išmokyti j� �aisti. Biliardo lazdos aktor� nepamiršo iki šiol. Mielai �aid�ia š� �aidim�, yra Rusijos biliardo federacijos garb�s prezident�.

Vaikyst�je Elina itin �av�josi nam� teatru. Su kiemo mergait�mis statydavo spektaklius, kuri� ateidavo �i�r�ti aplinkini� nam� gyventojai. Vaikai šoko, dainavo, deklamavo eil�raš�ius, net pastat� spektakl� "�epajevas", kuriame Elina suvaidino Peti�.

Prasid�jus karui, Elina dirbo sanitare - talkino mamai Charkove, Astrachan�je, net Stalingrade. Keturiolikmet� mergait� išvydo, kas yra gangrena, stablig�, gird�jo su�alot� kareivi� klyksmus. B�davo, kad nuo išvyst� vaizd� Elina alpdavo, ta�iau ji steng�si sukandusi dantis, net tapo kraujo donore.

Ver�iama gimini�, mergina tapo diplomuota akušere-ginekologe, ta�iau dirbti gydytoja nenor�jo - širdyje visada buvo teatras.

1953-1956 m. E. Bystrickaja k�r� vaidmenis Vilniuje - Lietuvos Rus� dramos teatre. 1957-aisiais ji gavo pasi�lym� kurti vaidmen� filme "Tykusis Donas".

"Negal�jau šio vaidmens atsisakyti – svajojau apie j� nuo jaunyst�s. Seniai buvau supratusi, kad kazokait�s skiriasi nuo paprast� valstie�i�. Tai laisvos moterys, j� pe�iai, �inote, tokie atlošti. O kokia laikysena, net galvos pad�tis tokia gracinga! Studij� metais aš band�iau save toki� �sivaizduoti, band�iau vaidinti knygoje perskaitytus etiudus. Buvo �moni�, kurie sak�, kad suvaidinti kazokait� – ne mano nosiai. Bet jie ne�inojo mano charakterio. Aš �tikinau save, kad esu kazokait�. Ir suvaidinau. Dabar aš ir esu kazokait� - turiu tok� titul�. Esu apdovanota dviem pagarbos kry�iais u� tai, kad labai �tikinamai perteikiau "kaza�kos" dvasi� ir u� tai, kad kovojau u� ties� ir taik�", - sako ji.

E. Bystrickaja su Šiauli� sta�iatiki� apaštal� Petro ir Povilo parapijos bendruomene.

Olego ŠTELMANO asmeninio archyvo nuotr.

Tik tiesa ir nieko, išskyrus ties�

Nuo 1958-�j� E. Bystrickaja dirba Maskvos ma�ajame teatre. Nusifilmavo filmuose "Nebaigtas apsakymas", "Savanoriai", o spektakliuose pagrindinius vaidmenis vaidina iki šiol. Šiuo metu ji kuria pagrindin� vaidmen� spektaklyje "Pik� dama".

"Mes, aktoriai, dirbame, kol paj�giame. Aš dar turiu net iš ko pasimokyti – yra aktori�, kurie dirba ir 97 met� sulauk�. Kartu su manimi mano bendraam�ius vaidina 20 met� jaunesni aktoriai ir tai normalu. Mano koleg� neseniai mus paliko. Tai, �inoma, labai apmaudu. Aš labai d�l to išgyvenu, bet mano filosofija tokia – anks�iau ar v�liau visi mirsime", - kalba ji.

E. Bystrickaja sako pa�inojusi lietuvius aktorius Monik� Mironait�, Juoz� Budrait�, Donat� Banion�, seka informacij� apie juos. Aktor�s gyvenimas ir dabar susij�s su Vilniumi, �ia iki šiol gyvena jos jaunesnioji sesuo.

Apmaudu, kad E. Bystrickaja pokalb� paprašo baigti. Prie stalo vakarien�s renkasi sta�iatiki� bendruomen�s nariai, aktor� turi parodyti d�mes� ir jiems. "Kiek jau pakalb�jome, tiek", - maloniai šypsosi aktor�, kuriai prašant atsisveikinti n�ra n� trupu�io susierzinimo, tik nuoširdus r�pestis.

Papasakoti apie E. Bystrickaj� mielai sutinka jos reikal� direktor� Ksenija Rubcova. Ksenija lydi aktor� kelion�s metu - šeštadien� Vilniuje, Rusijos ambasadoje, E. Bystrickaja reng� k�rybos vakar�. Po jo ir išvyko � J�rmal� dalyvauti muzikos festivalyje "Naujoji banga".

"Igoris Krutoj j� kelerius metus kviet� tapti festivalio garb�s viešnia. Šiemet Elina sutiko", - sako Ksenija.

Pasak pašnekov�s, E. Bystrickaja ne tik daug vaidina - ji dainuoja, greitai turi pasirodyti viso jos gyvenimo autorin�s k�rybos kompaktin� plokštel�.

"Susipa�inau su Elina Abraamovna prieš dvejus metus ir galiu pasakyti, kad ji labai teisinga, jautri ir k�rybinga. J� labai myli teatro ir kino �i�rovai ir b�na malonu, kai gatv�je j� atpa��sta ir prašo autograf�", - sako Ksenija.

E. Bystrickaja augina pekin� veisl�s šunel�, kur� nuolat ve�asi � gastroles. Aktor� ne tik �aid�ia biliard� - buvo aistringa irkluotoja, o jos namuose yra daug treniruokli� fizinei formai palaikyti. "Aš j� kartais vadinu balerina Volo�kova - aktor� tokia gyvybinga, kad jos am�iaus beveik nejunti", - sako pašnekov�.

Aktor� negaili patarim� ir savo reikal� direktorei, moko, kaip elgtis, apsirengti, svarbiausia - b�ti dorai ir teisingai �mon�ms. "Jos vizitin� kortel� - sakyti tik ties� ir nieko, išskyrus ties�. Aš galiu atskleisti visas savo paslaptis, o ji man visada pataria, padeda", - šypsosi pašnekov�.

Šiuo metu aktor� Maskvos Ma�ajame teatre vaidina spektakliuose "Vargas d�l proto", "Kiekvienam gudruoliui pakanka kvailumo" ir kituose. "Maskvoje kult�ringi �mon�s vis dar lanko spektaklius, valstybiniai ir privat�s teatrai nenuken�ia d�l to, kad susirenka ma�ai �i�rov�, nors bilietas � spektakl� kainuoja apie 20-30 JAV doleri�. Gyvenimas �rod�, kad teatro meno niekuo negalima pakeisti", - sako Ksenija.

Laida apie centralizuot� �ildym�

Tre�iadien�, rugpj��io 3 dien�, 19.15 val. per Šiauli� regiono televizij� „S plius“ - speciali tiesiogin� laida „Centralizuotai tiekiama šiluma ar autonominis šildymas?“ Specialistai atsakys � da�niausiai vartotoj� u�duodamus klausimus.

Vilhelmas �epinskis: "Kriz�s - laikinos, o kult�ra ir siela - am�inos"

Oksana LAURUTYT�

Kai Ch. Frenkelio viloje smuikininkas Vilhelmas �epinskis k�riniu "Ave Marija" baig� koncert�, ne�prastai negausios publikos, kuri� sudar� daugiausia moterys, skruostais ried�jo ašaros. "Ašaros – nuostabiausias komplimentas atlik�jui", - šypsosi smuikininkas. Pirm� kart� gra�iausioje Šiauli� vietoje koncertav�s V. �epinskis �ino – pasirodymas buvo nuostolingas, ta�iau d�l to jis visiškai nesijaudina. "Yra koncert�, kuriuose groju be honoraro. Dabar �mon�ms reikia dalyk�, kurie palie�ia siel�. Nuo to tampu ir aš turtingesnis", - sako smuiko virtuozas.

Smuiko virtuozas Vilhelmas �epinskis �sitikin�s, kad tik kult�ra išgelb�s Lietuv� ir jos �mones.

Vilhelmo �EPINSKIO asmeninio archyvo nuotr.

Kokias vertybes b�tina išsaugoti

Po pusantros valandos koncerto, kai kelis kartus buvo pakviestas bisui, V. �epinskis sako es�s šiek tiek pavarg�s. Pasikalb�ti pakviet�s � Ch. Frenkelio vilos balkon�, smuikininkas sako esantis su�av�tas pastatu ir jame esan�iais meno k�riniais. Viloje jis dar n� karto nebuvo koncertav�s, ta�iau Šiauliuose lank�si daugyb� kart�. �ia gyvena jo gimini�, vaikyst�je su t��iu ne kart� autobusu vykdavo iš Kauno � Šiaulius.

- Š�kart atva�iavote pavirkdyti šiaulie�i�? Pasirodo, klausytojai dabar ateina � koncertus ne papramogauti, pasijuokti, o - paverkti?

- �mon�s yra mane gird�j� �vairiuose amplua, dabar daug kas per koncertus daro šou, ta�iau aš manau, kad �mogui ir apskritai Lietuvai reikia to, kas geba suvirpinti kr�tin�. Reikia toki� dalyk�, kurie priverst� susim�styti, kas jis dabar yra ir kur jis eina. Tod�l ir šiam koncertui pasirinkau ne supervirtuoziškus, o jautresnius k�rinius. Lietuvoje juk karaliauja �vair�s realyb�s šou, kurie daro �tak� daugeliui �moni�, juos formuoja. Kur bepa�i�r�si – lazeriai, ugnis, pig�s juokeliai ir kalbos apie niek�. Man asmeniškai tai n�ra priimtina ir manau, kad su tokia kult�ra mes toli nenuva�iuosim, juolab kad dabar �mon�s masiškai b�ga iš Lietuvos. Prieš por� m�nesiu per koncertus Vokietijoje kalb�jausi su vokie�iu. Sakiau, kad jiems bepigu kalb�t apie demokratij�, apie tolerancij�, kai j� tiek daug. Intuityviai bandau suvokti, kas mums nutiks, kai smarkiau prad�sime maišytis su kitomis tautomis. Kas iš m�s� beliks? Mes išnyksime. Jau dabar m�s� vos trys milijonai, gal net ma�iau. Koncertavau Londone, Pary�iuje. Siaubas, kas ten darosi. Gatv�se nebeišgirsi gimtosios kalbos. Nesu rasistas, bet manau, kad mums reikia išsaugoti tai, k� turime.

- Globalizacijos pasekm� - atsiranda �moni�, kurie sako, kad �em� - j� namai. Niekas niekur neemigruoja, tiesiog persikeliama toliau nuo t�v� ir tiek.

- Gal toki� �moni� ir yra daugiau negu t�, kurie stengiasi leisti savo vaikus � lietuviškas mokyklas, saugoti tautiškum�, tradicijas. Anks�iau labai pykdavau ant emigrant�, kurie aiškindavo, kad Lietuva jiems nieko nedav�. Klausdavau - o k� j�s patys dav�te Lietuvai? Aš ne kart� tur�jau galimyb� emigruoti, ta�iau negaliu - man reikia to lietuviško med�io, Lietuvos dvasios, kolorito. Aš jau�iu tok� poreik�, ta�iau vis da�niau pagalvoju, kad, rodos, darau visk�, k� galiu, bet atgal ne visuomet gaunu. Dabar Lietuvoje, mano manymu, n�ra labai daug �moni�, kurie geba kokybiškai gyventi iš savo tiesiogin�s veiklos. O kas bus po 50 met�, kas m�s� laukia?

- J�s� koncerte skamb�jo pra�jusi� am�i� muzika, kuria suk�r� vyrai. Tais laikais vyr� koncert� sal�se buvo ne k� ma�iau nei moter�. Koncerte Šiauliuose – vos keli. Kas jiems nutiko? Ar jiems nereikia siel� virpinan�ios muzikos?

- Manau, kad nuo t� laik�, kai vyrai "išlipo iš med�io", tapo med�iotojais bei tur�jo namo šeimai parnešti buli�, ma�ai kas pasikeit�. Dabar vyrai yra itin pasimet�. Šioje sunkioje situacijoje jie nusivyl� savimi ir ne�ino, k� daryti. Išvyksta, nes neranda išeities, kaip situacij� pakeisti. O gal jie ko nors bijo, gal bijo pasirodyti jautr�s?

Groja ir be honoraro

- Koncerte kalb�jote, kad kriz�s – laikinos, o kult�ra ir siela – am�ini. Siela juk yra belyt�. Jei muzika – sielai, vadinasi, nesvarbu, ar jos klauso vyras, ar - moteris.

- Taip ir tur�t� b�ti, bet visais laikais vyrai k�r� muzik� moterims, dailininkai, �kv�pimo pagauti, tap� moteris ir d�l moter� kilo karai. Dabar vyrai turb�t nebenori gilintis � subtilius dalykus, gr��ta namo, susikrauna kojas ant stalo, geria al� ir �i�ri futbol�. Aš nesu ir feminizmo šalininkas. Manau, kad moteris yra tobuliausias Dievo k�rinys ir ji negali lygiai kaip vyras tampyti plyt�.

- J�s� koncertas buvo finansiškai nuostolingas – susirinko per ma�ai �i�rov�. Ar taip nutinka da�nai?

- Taip negausiai susirinkusiai publikai dar neteko groti, ta�iau yra keli� tip� koncertai, kuriuose aš groju be jokio honoraro. Gal tai skamba keistai ir bus toki�, kurie pasakys - kvailys. Teko kalb�ti su turtingu Lietuvos verslininku, kuris aukštom fraz�m man prad�jo kalb�ti, kad jei tavo darbas neduoda pelno, vadinasi, ka�k� ne taip darai. Tuomet aš paklausiau - kiek laiko J�s, verslininkas, gal�tum�te finansuot savo versl� iš savo kišen�s? Jis netur�jo k� atsakyti. O aš suk�riau savo orkestr� "Camerata Klaip�da", kuris dabar vadinasi "Camerata Palatina Vilnensis". Nors orkestras ir tur�jo tam tikr� biud�et� iš Klaip�dos miesto savivaldyb�s, bet vis� t� laik� pats finansuodavau orkestr� iš savo kišen�s. Apmaudu, kad šiame materialiame pasaulyje nebesuvokiama, kad gali daryt tai, kas tau malonu, ir neprašyti pinig�.

- Lietuvoje jau �mon�s eina � teatrus, koncertus sakydami, kad ne vien duona �mogus yra sotus.

- Bet ar J�s matote, kad televizijoje neb�ra ger� kult�ros laid�. Neb�ra, nes n�ra finansavimo. Valstyb� tur�t� tuo pasir�pinti, finansuoti kult�ros laidas. Juk dabartiniai dešimtme�iai auga �i�r�dami banalius šou. Rezultatas – klaikus. Nueini � parduotuv� bat� nusipirkt ir negali susikalb�ti su pardav�ja d�l trankios muzikos arba at�j�s � kavin� negali susikalb�ti su pašnekovu. Mano galva, tik kult�ra ir tik kult�ringas �mogus gali k� nors pakeisti.

- O k� J�s matote gra�aus ir gero Lietuvoje?

- Yra daug gra�i� reiškini�, yra daug kurian�i� dailinink�, kompozitori�, meninink�, ta�iau jie ka�kod�l ma�ai �inomi, jais nepakankamai domimasi. Pa�i�r�kite, k� rodo �ini� laidos: energetika, kriminalai, sportas. O kult�ros laid� n�ra. Daug šlamšto rodoma ir ma�ai �mogui verting� dalyk�. Pavartykite u�sienio spaud�. Vokietijoje, Amerikoje svarb�s kult�ros renginiai aprašomi pirmuose puslapiuose. O pas mus? Ne ekonomika, atomin� energetika ir ne politikai išgelb�s šal�. Politikai turi nors kart� ateiti � Nacionalin� filharmonij� ir išb�ti ten iki koncerto pabaigos, parodydami deram� susi�av�jim� muzika, atlik�jais arba bent jau neu�migti. Tokie politikai parodo, kokia yra tauta. Ka�koks protingas �mogus yra pasak�s: "Parodykite man šalies simfonin� orkestr� ir aš gal�siu visk� pasakyti apie šal�." Be kult�ros mes pra��sime. Ne kinas ar baltarusis, �ia atva�iav�s ir "keldamas" ekonomik�, mus išgelb�s.

- �mon�s juk ieško �vairi� išei�i�, kuria savo saleles, paguodos ieško religijose, jogoje, meditacijoje.

- Kiekvienas, kuris gali s�lygoti kokius nors sektorius ar politinius jud�jimus, turi prisiimti ir atsakomyb�. Tapti atsakingais u� menininkams, k�r�jams pakeltus mokes�ius. M�s� valstyb�je vyksta tikri anekdotai – parduoda dailininkas savo nutapyt� paveiksl� ir jam nuo pensijos nuskai�iuojamos gautos pajamos. �mon�s nebe�ino, kur ieškoti išeities. Vieni iš nevilties ieško paguodos religijoje, jogose, meditacijose, kiti geria, treti narkotikus vartoja. Numiršta po dvej� met� ir b�na pamiršti, taip �mogaus problema ir išsisprend�ia...

- O koks yra kult�ringas �mogus?

- Aš perskai�iau pagrindines knygas, kuriose aiškinama, kaip tapti kult�ringu, kaip laikytis etiketo ar k� turi �inoti kiekvienas išsilavin�s �mogus. Mano nuomone, šios knygos nedaug suteikia tikrosios kult�ros. Pats �mogus tur�t� siekti eiti tobul�jimo link ir, aišku, tik bes�lygiška t�v� meil� savo vaikams nuo k�dikyst�s gali pakeisti visuomen�. Po 50 met� pa�i�r�sim, kaip bus. Tik reikia to sulaukti.

Ka�koks protingas �mogus yra pasak�s: "Parodykite man šalies simfonin� orkestr� ir aš gal�siu visk� pasakyti apie šal�." Be kult�ros mes pra��sime. Ne kinas ar baltarusis, �ia atva�iav�s ir "keldamas" ekonomik�, mus išgelb�s.

Keit�s miestai ir veidai

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Lietuvos istorijoje minima ne viena sostin�. Tris iš j� istorikai aiškiai �vardija: Kernav�, Trakai ir Vilnius. Visi trys istoriniai šalies centrai – svarbiausi miestai, kurie buvo ir yra Lietuvos širdis. Istoriniuose šaltiniuose minimi ir miestai, kurie m�s� sostin�mis vadinami tik legendose. Karalius Mindaugas nuo kry�iuo�i� pasisl�p� Vorutos pilyje. Manoma, kad šios pilies buvimo vieta – Anykš�i� pašon�je esantis Šeimynišk�li� piliakalnis, vadinamas Varut�s kalnu. Tuo tarpu baltarusiai pasakys, kad tikroji Mindaugo sostin� – Naugardukas. Aišku, reik�t� nepamiršti ir buvusios laikinosios Lietuvos sostin�s - Kauno. Bet š� syk� - apie tris ryškiausias.

Gedimino pilies bokštas – m�s� valstybingumo simbolis.

Autoriaus nuot.

Kernav� – pirmoji sostin�

Kernav� – miestas u� 35 km nuo Vilniaus. Iš pa�i�ros tai tik paprasta gyvenviet�, esanti vaizdingame Neries sl�nyje, ta�iau �ia galima suskai�iuoti iki 36 archeologini� paminkl�, kuriuos verta pamatyti.

Kernav�s piliakalniai su visu archeologijos ir istorijos rezervatu yra �traukti � UNESCO pasaulio paveldo s�raš�. Rezervatas apima Pajautos sl�n�, penkis piliakalnius ir dal� viršutin�s Neries terasos.

Šie piliakalniai – ne kepur�mis pilti. Juos kadaise sust�m� iš Lietuvos besitraukiantys ledynai. �mogus tik patobulino gamtos sukurt� oz� ir jame apsigyveno. Manoma, kad gyvenviet�s �ia buvo jau bronzos am�iaus pabaigoje. Seniausiai, t. y. I t�kst. pr. Kr., apgyvendintas Aukuro kalnas. XIII-XIV a. visi piliakalniai sudar� viening� gynybin� kompleks�, o paprasti kaimie�iai gyveno Pajautos sl�nyje. D�l Aukuro kalne gausiai augan�i� r�gštyni� šis kalnas da�nai dar vadinamas Baš�iakalniu.

Be Aukuro kalno, Kernav�je dar yra Pilies, Mindaugo sosto, Kriveikiškio ir Lizdeikos piliakalniai. Pilies kalne, anot padavim�, yra po�eminio kelio durys, vedan�ios � Trakus ir Vilni�. Kernav�je jos gele�in�s, Trakuose - sidabrin�s, o prie Vilniaus – auksin�s. Mindaugo sosto kalva taip pavadinta tod�l, kad, pasak legend�, �ia kar�nuotas karalius Mindaugas. Lizdeikos piliakalnis – gynybinis, saugoj�s Aukuro kalvos prieigas. Atokiausiai esantis Kriveikiškio kalnas – �valgybin�s paskirties. Visus kalnus vienu metu galima pamatyti nuo Pajautos sl�nio, plytin�io Neries link.

Kernav�je pad�ti pamatai m�s� valstybingumui. Ryškiausias Kernav�s kunigaikštis – Traidenis. V�liau Kernav� atiteko Gediminui, Algirdui, o Vygandas buvo paskutinis Kernav�s valdovas. D�l �ia nuolat gyvenusi� valdov� Kernav� ir laikoma pirm�ja Lietuvos sostine.

Senieji Trakai

Visi �inome Trak� pil�, kuri laikoma Lietuvos vizitine kortele. Jei � interneto paieškos sistemas �rašytume �od� „Lietuva“, b�tinai pamatytume raudon� pil� saloje. Ta�iau ne visi �ino Senuosius Trakus ir ten, visai šalia garsi�j� salos m�r�, buvusi� dar vien� galing� pil�.

Pasak legendos, Senuosius Trakus 1316 m. �k�r� kunigaikštis Gediminas, š� sost� u��m�s po Vytenio mirties. Valdovas Lietuvos sostin� iš Kernav�s perk�l� � Senuosius Trakus, kurie v�liau prad�ti vadinti tiesiog Trakais.

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad salos pilis yra gotikinio stiliaus, pastatyta kunigaikš�i� K�stu�io ir Vytauto iniciatyva. Trakai laikomi Vytauto gimtine ir jo mirties vieta. XV a. salos, kaip ir Trak� pusiasalio pilys, buvo viena iš LDK valdov� rezidencij�.

Dabar Trakai gars�ja ne tik didinga pilimi, bet ir �ia dar tebegyvenan�iais karaimais. Istoriniai šaltiniai byloja, kad šios tautos atstov� � Vilni� atsive�� Vytautas. Na, o karaimai gars�ja savo nacionaliniu patiekalu – kibinais. Paklausite, kur skaniausi kibinai? Ogi prie tilto � pil�. Juos �ia nuo seno pardavin�ja karaim� kilm�s mo�iut�.

Pasak istorik�, 1323 m. Gediminas jau gyveno Vilniuje, nes tais metais raš� laiškus popie�iui b�tent iš �ia. V�liau, Vilniui tapus sostine, Trakai liko Trak� kunigaikštyst�s ir �emaitijos seni�nijos sostine.

Gele�inio vilko miestas

Apie Vilniaus miesto �k�rim� byloja Gele�inio vilko legenda. Med�iodamas Gediminas susapnavo staugiant� gele�in� vilk�. Kriviai jam išaiškino sapno reikšm� – kunigaikštis �ia pastatys miest�, o garsas apie j� pasklis po vis� pasaul�. Jogaila 1387 m. Vilniui suteik� Magdeburgo teises.

Dabar Vilnius gars�ja savo puikiu senamies�iu, išlikusiu Gedimino pilies bokštu ir Valdov� r�mais, kuri� statybas lyd�jo skandalai. Istorik� teigimu, Valdov� r�m� vietoje stovintis pastatas yra tarsi paminklas Lietuvos istorijai. Gaila, kad tikrosios �emutin�s pilies, dabar labiau �inomos Valdov� r�m� pavadinimu, aprašym� neliko.

Gedimino pilies kalnas apsuptas upi�. Ši vieta buvo patogi piliai statyti ir nuo prieš� apsiginti. Tikinama, kad �ia �moni� gyventa dar neolito laikotarpiu. Istoriniai šaltiniai byloja, kad XI-XIII a. dabartin�je Gedimino pilies vietoje jau stov�jo medin� pilis.

Aukštutin� pilis ir jos bokštas paskutin� m�š� atlaik� 1655-1661 m. kare. Tuomet �ia �sik�r� Maskvos kariuomen�. Nuo tada pilis buvo visiškai apleista. Pilies gynybin�s funkcijos buvo prisimintos XIX a., kai Vilniaus pili� teritorijoje Rusijos caro �sakymu 1831 m. buvo �kurta tvirtov�. Tuomet imta r�pintis ir Aukštutin�s pilies griuv�siais: buvo nugriautos pilies pietinio ir šiaurinio bokšt� liekanos, vakarin� ir šiaurin� sienos, konservuoti pilies m�rai, sutvirtintas slenkantis pilies kalnas.

Dabar Gedimino pilies bokšte veikia Lietuvos nacionalinis muziejus. Iki jo galima pakilti akmeniniu taku arba eskalatoriumi. Bokštas nuo 1988 m. spalio 7 d. v�l tapo Lietuvos nacionaliniu simboliu, nes t� dien� jame iškelta trispalv�. 1995 m. �ia duris atv�r� istorin� ekspozicija. Nuo bokšto viršuje �rengtos ap�valgos aikštel�s atsiveria dabartin�s m�s� sostin�s panorama.

Nuot�rau�ka gims�ta lyg pa�veiks�las

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Pamatuoti �mogaus gyl�, atpa�inti tikr�j� veid�, sukurti švies� ir tams�, pa�velgti pla�iau ir... nufotografuoti. Panašiai m�sto daug fotografijos meno atstov�, ta�iau visi kuria skirtingus meno k�rinius. Grafikos studij� bakalaur� Kamil� Adomaityt� sako, kad tapyba ir piešimas jai padeda fotografuoti. Jos darbus galima lyginti su kruopš�iai išmarginta dailininko drobe.

Grafikos studij� bakalaur� Kamil� Adomaityt�.

Grafik� Šiauli� universitete studijavusios Kamil�s Adomaityt�s meninis kelias dar antrame kurse pasuko fotografijos link. Kai �moguje susimaišo �vairi� kryp�i� menas, gimsta ka�kas originalaus. Mergina teigia, kad da�nai b�simiems kadrams sukomponuoti pasinaudoja pieštuku. Ir apskritai – dail� ir fotografija vienas kitam ne trukdo, o tik padeda. Kamil� nuo ma�ens m�go �vairi� veikl�: skambino pianinu, pieš�, kov�si dziudo ringe. Suprato, kad menas jai vis d�lto ar�iau širdies, o sportas – laisvalaikio u�si�mimas.

- Kada susidom�jai foto-grafija?

- Fotografuoti prad�jau Vokietijoje, kai ten studijavau pagal studij� main� program�. Vis� dien� vykdavo fotografijos paskaitos, iki piet� – teorija, po piet� – darbas laboratorijoje. Buvo nelengva, nes ne�inojau net k� lietuviškai reiškia diafragma ir išlaikymas. Vokietijoje išnaudojau tai, ko Lietuvoje netur�jau.

- Kod�l nepasilikai ant dziudo tatamio?

- � dail� mane past�m�jo dar dar�elyje aukl�toja, o pirmoje klas�je jau did�iavausi pati nusipiešusi saul�s kar�n�, kai kitiems jas darydavo t�vai. �jau � sustiprint� dail�s mokykl�. Kai panaikino j�, supratau, kad negaliu be meno. Priva�iai lankiausi pas dailininkus, dirbau kartu su suaugusiaisiais tapybos studijoje „Palet�“. Sportas taip ir liko u�si�mimas tik d�l sav�s.

- Kokie �mon�s tavo k�rybiniame gyvenime padar� did�iausi� poveik�?

- Pirmasis fotografas, kurio d�ka atradau nespalvot� foto-grafij� ir susipa�inau su visai kitokia fotografija, buvo Helmut Newton. Vokietijoje apsilankius parodoje „Helmut Newton Museum – The art of naked women“, ši paliko neišdildom� �sp�d�. Tai didel� galerija, kurioje 80 proc. eksponat� sudaro nespalvotoja fotografija. Vien moters linij� grafika, dr�sus vaizdavimas, fakt�r� ir linij� kalba bei pa�ios emocijos labai paveik� ir u�deg� did�iul� dom�jim�si fotografijos menu. Po to „susipa�inau“ su Peter Lindbergh k�ryba. Netik�tai at�jo ir Jan Saudek fotografija. Pastar�j� priimti tok�, koks yra, reik�jo laiko. Richard Avedon – dar vienas mano autoritetas.

- Kokius skirtumus tarp Vokietijos ir Lietuvos meno matai?

- U�sienyje � akis krito did�iulis meninink� noras eksperimentuoti. Jie dr�siai rodo savo ne visada pasiteisinusius m�ginimus surasti originali� technik� ar brai��. Lietuvos menininkai yra stipresni – puik�s tapytojai, pieš�jai, skulptoriai, bet tik vienas kitas imasi kitokios technikos paiešk�. Manau, kad tai n�ra nei gerai, nei blogai. Tik nor�t�si, kad menininkas „nesikuklint�“, nedvejot�, o tiesiog �gyvendint� savo sumanymus.

- Kur semiesi �kv�pimo?

- Esu d�kinga savo t��iui, kuris �domiais humoristiniais pasakojimais iš savo gyvenimo suteik� savotiškos patirties. Jo �od�iai pad�jo suprasti psichologij�, parod�, kaip reikia valdyti savo gyvenimo laiv�, neu�plaukiant ant rif�. Taip pat teko suprasti, kad kiekvienam skirtas savas v�jas, savos audros ir savi saul�tekiai. Galima sakyti, kad t�tis atv�r� keli� � �mones.

Fotografij� cikle vaizduojami esminiai �mogaus gyvenimo aspektai. Tai subtiliai perteiktas ilg� apm�stym�, ieškojimo, sav�s pa�inimo kelias.

Kamil�s ADOMAITYT�S nuotr.

- K� galvoji apie ateit�?

- Nesu iš t�, kurie ver�iasi � galerij� erdves rodydami „bet k�“, nem�gstu tuš�ia�od�iavimo, darbo d�l kiekyb�s ir d�l didesnio portfolio. Visur siekiu kokyb�s. Tai, k� darau, stengiuosi atlikti kiek �manoma geriau.

Savo fotografijos kelyje matau dvi kryptis, ta�iau abi susijusios su �mogumi. Tai darbas su modeliais ir su paprastais �mon�mis. Mados fotografija – lankstus, meniškas kolekcijos perteikimas, kur galima nuolat lavinti savo plastik� ir �g�d�ius. Antroji kryptis – darbas su �vairaus am�iaus ir profesij� �mon�mis. �ia daugiau vietos meniškumui ir improvizacijai.

- Jei koks nors dailininkas pasakyt�, kad fotografija – ne menas, k� jam atsakytum?

- Da�nai �i�r�dama � fotografij� matau linij� ir pustoni� �aism�. Kiekvienas, mokantis tapyti, piešti, �vald�s grafikos technikas, vaizd� suvokia kitaip. Man fotografija – tai meno k�rinys, paveikslas, kuris turi visk�, kas yra ir tapybos ar piešinio vaizde. Ta pati kompozicija, šviesos ir šeš�li� �aismas, spalvos, fakt�ros. Fotografija nuo kit� men� skiriasi tuo, kad padar� kadr� mes negalime u�d�ti dar vieno pot�pio ir „pataisyti“. Tas padarytas kadras ir yra galutinis, išbaigtas k�rinys. Retušavimas nesudaro didel�s reikšm�s. Tapytojo priemon�s – aliejus, akvarel�, skulptoriaus – medis, akmuo, o fotografo – fotoaparatas. Nesvarbu, kad tai automatizuotas �rankis. Tai tik �rankis. Galutinis rezultatas priklauso nuo to, kas t� �rank� valdo.

Su meile i� Vilniaus � �iaulius

Ri�ardas JAKUTIS

Aktor� Donata Kielait� Šiauli� dramos teatro scenoje �engia pirmuosius �ingsnius. Tiesa, �engia ver�liai - Evos vaidmeniu Bertolt Brecht pjes�je „Ponas Puntila ir jo tarnas Matis“ bei Belos Volker Ludwig spektaklyje vaikams „Bela, Bosas ir Bulis“. Gimusi Vilniuje, 2010 metais baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademij�, šiek tiek padirb�jusi Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, aktor� pasirinko Šiaulius.

Aktor� Donata Kielait� d�iaugiasi pritapusi Šiauli� dramos teatre
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

- Kod�l? Juk visi b�ga � sostin�, o ne atvirkš�iai. Kokie pirmieji �sp�d�iai?

- Tiesiog taip l�m� likimas, kad dirbu Šiauli� dramos teatre. Myliu teatr� ir noriu dirbti, skleistis ir vystytis, o juk aktorius be vaidmen� neauga. Prieš atvykdama � Šiaulius, apie š� miest� �inojau nedaug. Pasirodo, kad �ia jauku ir �mon�s labai m�gsta teatr�. Kolektyvas šiltas, puiki atmosfera. Tai labai svarbu k�rybiniam procesui. D�iugu, kad Šiauli� dramos teatre statoma daug klasikin�s literat�ros, re�isieriai - ne tik statytojai, bet ir dirbantys su aktoriais, juos lavinantys. Kaip tik dabar repetuojame nauj� pjes� – J. Švarco „Šeš�l�“. Pjes� re�isuoja Nataša Ogaj. Puik�s aktoriai, su kuriais man labai malonu dirbti,. Visi draugiškai mane pri�m�, tikiuosi, kad ir aš kolektyvo nenuvilsiu.

- Šoktel�kime � pa�i� prad�i�. Kada s�moningai suvokei, kad nori b�ti aktore? Aktoriams Lietuvoje juk n�ra lengva.

- Potrauk� teatro menui jau�iu nuo neatmenam� laik�. Pamenu, kaip vaikyst�je su draugais kurdavome spektakliukus. S�moningas šios profesijos pasirinkimas susiformavo bebaigiant mokykl�.

Be abejo, aktoriams, kaip ir visiems kult�ros atstovams, Lietuvoje nelengva, bet viliuosi, kad kult�ra nemirs. Juk yra daug �moni�, puosel�jan�i� nacionalin� kult�r�, besir�pinan�i� sav�j� šakn� išsaugojimu.

- Aktoryst� laikai profesija ar pašaukimu? Kaip vertini pirmuosius savo vaidmenis?

- Aktoryst� laikau pašaukimu, nes kitur sav�s nematau ir gyvent be jos negaliu. O vertinti save yra labai sunku, nes man visada atrodo, kad gal�jau padaryt daugiau, negu padariau.

- Gird�jau teigiant, kad realiame gyvenime �mogus m�gsta vaidinti, o teatre per vaidyb� jis siekia gyvenimo. Kaip suprasti tok� paradoks�? Ne vienas aktorius yra pripa�in�s, kad teatras jam yra atsiv�rimas, išpa�intis. Ar ir tau taip?

- Taip, manau, kad gyvenime priklausomai nuo situacijos kiekvienas u�sid�j�s tam tikr� kauk�, tarsi atlieka atitinkam� vaidmen� – �monos, vyro, bedarbio, t�vo ar motinos, vaiko ir t. t. O teatre mes ieškome, kas slypi po tomis kauk�mis, koks yra �mogaus sielos gyvenimas, k� gyvenime atveriame tik patiems artimiausiems. Sunku suprasti šit� paradoks�, bet taip yra ir teatras tampa didinamuoju stiklu � gyvenimo sl�pinius. Teatre yra sukaupta, sukristalizuota mintis apie tai, kas gyvenime mums svarbiausia, bet apie k� da�nai nekalbame, o kartais net pamirštame. Manau, kad k�ryba be atsiv�rimo yra ne�manoma, be �mogaus išgyvenim�, širdies, jausm�. Jei n�ra atsiv�rimo ir atsidavimo, tai jau nebe k�ryba, o vykdymas.

- Kaip �sijauti � vaidmen� ir kaip po spektaklio gr��ti � realyb�? Kokie bruo�ai yra svarbiausi aktoriui?

- Sunku apib�dinti, kaip �sijau�iu � vaidmen�. Tiesiog susikaupiu, o po spektaklio paprastai m�gstu kur� laik� dar pas�d�ti grimo kambaryje ir nel�kti iškart � gatv�. Jei to nepavyksta padaryti, tai dar vis tiek kur� laik� galvoju apie pra�jus� spektakl�.

Manau, kad vienas svarbiausi� aktoriaus bruo�� yra atviras gilus �vilgsnis � aplink�, geb�jimas j� pajausti. Sakoma - jei gird�iu paukš�io giesm�, ji suskamba ir mano širdy. Išskirs�iau ir vali� bei s�moningum�, be kuri� k�ryba, mano manymu, yra ne�manoma. K�r�jas pirmiausia yra valinga asmenyb�, gebanti valdyti bei pakreipti savo emocijas ir mintis. Tad k�ryba - valios impulsas. O visk� reikia daryti s�moningai. S�moningai ��velgti savo tr�kumus, lavintis, suvokti, ko ir kaip nori, kur eini.

- Ar teatro pasaulyje turi autoritet�? Kok� vaidmen� nor�tum suvaidinti?

- Taip turiu, ta�iau sunku b�t� juos visus dabar išvardyti. Iš lietuvi� b�t� - Rolandas Kazlas, Sigitas Jakubauskas, Valentinas Masalskis, J�rat� Onaityt�, Liubomiras Laucevi�ius, Rasa Samuolyt� ir daugelis kit�. Iš u�sienio - Meryl Streep.

Nor��iau suvaidinti vaidmen�, kuris pareikalaut� iš man�s vis� mano geb�jim�, kuriuo gal��iau visiškai atsiskleisti, kad jis b�t� man did�iulis gyvenimo išš�kis. Šiuo metu esu patenkinta tuo, kaip viskas klojasi. Nors gal tas svajoni� vaidmuo b�t� Nastasja Filipovna iš Fiodoro Dostojevskio „Idioto“.

- Yra aktori�, pavyzd�iui, Valentinas Masalskis, Rolandas Kazlas, kurie, sako, kad n� u� k� nesutikt� vaidinti reklamoje ar serialuose. Yra aiškinan�i�, kad tokie dalykai jiems netrukdo ir netgi išple�ia po�i�r� � vaidyb�. K� tu apie tai manai?

- Šiais laikais vaidinti reklamoje ar serialuose yra taip pat nat�ralu kaip aktoriui nusigrimuoti prieš spektakl�. Bet koks darbas yra gerbtinas. Bet šiaip �ia kiekvieno asmeninis po�i�ris ir pasirinkimas. Šiuo metu filmuojuosi seriale „Kas nori nu�udyti Mi�?“

Su buteliu papar�io �iedo rasti ne�manoma

Oksana LAURUTYT�

Vasarvyd�io švent� - Jonin�s - pra��ia lyg viesulas, kurio metu liejasi alus, valgomi šašlykai ir groja tranki muzika. B�tent taip ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties sand�ra tradiciškai šven�iama. Diana Martinaitien�, Šiauli� kult�ros centro Etnin�s kult�ros skyriaus ved�ja, sako, kad gamtos švent�s sukomercinimas neatskleid�ia tikros jos dvasios ir yra tiesiog absurdiškas.

Švent�s esm� - dalyvavimas joje nuo prad�i�, bet panašu, kad šiuolaikinio �mogaus sieloje dabar tokia sumaištis, jog jai u�go�ti pasitelkiamas alkoholis ir tranki muzika.

Tradicijos sudomina ne visus

Bir�elio 23-24 dienomis Lietuvoje šven�iamos Jonin�s, arba senovin� Rasos švent�, - laikas, kai b�na ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta ir mistifikuota, manyta, kad ji stebuklinga.

Diana Martinaitien� sako, kad šalies televizijos prieš ar per Jonines kartais parodo laid� ar film�, kuriuose atskleid�iamos tikrosios švent�s tradicijos ir dvasia. Pavieniai autoriai, etnolog� Zita Kelmickait� ar kiti, pateikia �ini� apie sen� kaip pasaulis švent�, ta�iau informacijos tikrai nepakanka. Be to, informacija per televizij� b�na naudinga tik tiems, kurie domisi liaudies tradicijomis. "Jei �mogus neieško, informacija apie lietuvi� tradicijas jo nepasieks, nesudomins. Tokie �mon�s per šventes geria al�, renkasi masiniuose renginiuose, kur groja tranki muzika. Juos tenkina komercini� šven�i� specifika", - sako pašnekov�.

D. Martinaitien� pateikia pavyzd�, kaip Joniškyje buvo aptariami du viename Šiauli� regiono miest� išbandyti švent�s variantai: Rasos švent� remiantis papro�iais ir Jonin�s kaip visur - su alumi, šašlyku ir trankia muzika.

"Kai nebuvo alaus, trankios muzikos, �mon�s išsiskirst�. Lietuviai švent�se nori, kad juos kas nors linksmint�. O jei sumok�jo pinigus u� biliet�, tai dar pasipiktins, kad prastai palinksmino. Kartais atrodo, kad masin�se švent�se net plojikus reikia samdyti, nes net ploti muzikantams tingima. �mon�ms gamtoje reikia trenksmo ir muzikos, o ne lap� šnaresio ir paukš�i� �iulb�jimo. Nebemokame b�ti tyloje", - apgailestauja ji ir kalba, kad neretai masines šventes inicijuojantys atsakingi asmenys net neklausia etnolog�, kaip toki� švent� surengti. Pasakoma ma�daug taip - turi b�ti didel� švent� su fejerverkais, lau�u ir vainik�liais.

"Masin�s švent�s tampa visos vienodos. Jonin�s nesiskiria nuo kit�, o etnologams tenka prievartauti save ir pataikauti mas�ms", - sako pašnekov�.

Ties� sakant, tradicini� Jonini� surengti miestuose net ne�manoma. Jei n�ra e�ero, up�s, kalno, gausi� �olyn�, papro�i� laikytis nepavyks. "Vainik� miestuose nepripinsi tiek, kad jais išpuoštum vartus, stebules, kupol�", - sako ji. Be to, tai yra nedidel�s bendruomen�s, kurioje visi vieni kitus pa��sta, švent�. Mieste juk prisirenka gerokai daugiau �moni�.

Alus per Rasas nesilieja

"Ras� švent�s esm� - dalyvavimas joje nuo pat ryto. Reikia skinti �olynus - kupoliauti, rinkti vaista�oles, nes tikima, kad surinkt� t� dien� galia labai didel�, pinti vainikus, puošti švent�s viet�, sukrauti lau��, nušienauti viet� šventei. Švent�s metu reikia dainuoti, atlikti atitinkamus ritualus. Alaus visi švent�s dalyviai paragauja tik po gurkšn�. Alkoholis per Rasas neturi lietis", - sako pašnekov�.

Anot D. Martinaitien�s, norin�iam alaus prisigerti �mogui juk neb�tina to daryti per švent�, skirt� gamtai pagerbti. Gali gul�t prie televizoriaus ir gerti.

D. Martinaitien� su gausia bendruomene, puosel�jan�ia prot�vi� papro�ius, Rasas šven�ia ant gra�aus kalno. � ši� švent� susirenka apie 200 �moni�, kurie per daugel� met� jau �ino, kas k� turi daryti, k� atsive�ti, kaip pasirengti. Alus toje pagoniškoje švent�je nesilieja. Rasos švent�je Jonai ir Janinos neturi jokios reikšm�s.

Kaip rasti papar�io �ied�?

Sukomercinus šventes, j� organizatoriai dalyvius ragina surasti papar�io �ied�. Šiuo �iedu neretai tampa pasl�ptas šampano butelis ar saldaini� d��.

Iš tikro papar�io �iedo ieškojimo prasm� - kita. Manoma, kad rad�s papar�io �ied� �mogus tampa aiškiaregiu – gali skaityti kit� �moni� mintis, tod�l su�ino visas j� paslaptis, ima suprasti gyv�n� kalb�.

"Papar�io �iedo einama ieškoti ne dviese, kaip dabar m�gsta porel�s. Jo turi eiti �mogus vienas. Reikia traukti gilyn � mišk�, kur nebesigirdi nei šun� lojimo, nei gaid�i� giedojimo. Einant jokiu b�du negalima atsigr��ti, nes piktosios j�gos ieškotoj� g�sdina, bando suklaidinti, ta�iau joms pasiduoti negalima", - kalba pašnekov�.

At�jus � papartyn�, po papar�iu reikia patiesti kok� nors patiesal�, šermukšnio šakele apsibr��ti rat�, gerai b�t� tur�ti kok� nors švent� daikt�. Jei visk� atliksi tinkamai – tik�ta, kad tada suspind�s švytintis �iedas ir nukris ant patiestos skarel�s.

Kalbama, kad papar�io �iedas yra �uvies �vyno dyd�io ir spindi kaip deimantas - visomis vaivorykšt�s spalvomis.

"Tai suaugusi�j� u�si�mimas. Ieškantis papar�io �iedo �mogus turi b�ti subrend�s fiziškai ir dvasiškai. Eidamas ieškoti papar�io �iedo, �mogus turi nor�ti susitaikyti su g�rio ir blogio j�gomis, turi atitinkamai nusiteikti, kad patirt� lyg nušvitim�. Jei to nušvitimo nepatiri, papar�io �iedo nerandi, vadinasi, dar nesi pasireng�s jo priimti", - sako D. Martinaitien�.

�iedo paieška susijusi su �mogaus dvasin�mis vertyb�mis, patirtimi, pasaulio pa�inimo keliu. Rasti papar�io �ied�, reiškia, ��velgti pa�ias giliausias b�ties prasmes. Su jo šviesa yra tapatinamas �inojimas, pa�inimas, apie tok� �mog� sakoma - šviesus �mogus.

Tikima, kad per Rasas labai aktyvios b�na kenkian�ios j�gos, siaut�ja raganos. �mon�s gird�jo, kad raganos suskrenda ant Šatrijos kalno linksmintis. Kad gal�t� skristi, jos pa�astis pasitepa stebuklingu tepalu.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Tautin�s švent�s - vidin�s tapatyb�s �enklas

Etnolog�s, IV tarptautinio folkloro konkurso-festivalio "Saul�s �iedas" direktor�s R�tos Stankuvien�s nuomone, �moni� valia rinktis, ar dalyvauti folklorin�se Jonin�se, ar per ši� švent� pab�ti su šeima, gimin�mis. Ta�iau j� d�iugina, kad pama�u Lietuvoje tampa populiar�s vardai Jonas, Janina, Rasa. "Lietuvoje gali b�ti �vairi� šiai dienai skirt� rengini�, ta�iau Jonin�s atgimsta ir gali b�ti šven�iamos kaip gimin�s susib�rimo diena, nepaisant to, kad gimin�je n�ra nei Jon�, nei Janin�", - sako ji.

Pasigirsta nuomoni�, kad tautos tradicijos gr��ta b�tent globalizacijos d�ka. Nutek�j� � kitus kraštus ar svetimose šalyse gyvenantys lietuvai�iai prisimena tradicines šventes, nes nori parodyti, kuo skiriasi nuo kit�, pasidid�iuoti savo švent�mis. "Manau, kad globalizacija pad�jo atskleisti tai, kas sava ir kas svetima. Pa�i�r�kime, kaip kei�iasi �moni� santykis su Kry�i� kalnu, panašiai kaip ir su Jonin�mis. Daugel� met� tyrin�ju Kry�i� kalno fenomen� ir stebiu tam tikr� paraleli� tarp intencijos šv�sti tradicines šventes ir lankymosi Kry�i� kalne. Rasos buvo šven�iamos slapta, Kry�i� kalnas lankytas slapta. Paskui kilo visuotinio Jonini� šventimo ir beatodairiško Kry�i� kalno lankymo banga, nes prieš tai buvo draud�iama tai daryti. V�liau u�sinor�ta b�ti tokiais kaip visas pasaulis, neišsiskirti, tod�l savas sakralus dvasinis paveldas nuo did�i�j� masi� lyg ir atitolo. Dabar nubyr�jo pelai nuo gr�d� ir laikas parod�, kad Rasos, Jonin�s - sava, m�s� švent�. Vieni renkasi ram� buvim� gamtoje, akcentuoja ikikrikš�ionišk�j� švent�s kilm�, kiti sieja j� su katalikiškomis tradicijomis ir šv. Jonu Krikštytoju. Nat�ralu, kad kiekviena karta, laikmetis pakoreguoja švent�s samprat�. �ia ir yra esm� - paradokso logika, nes savaime tradicija jungia pastovumo ir kaitos aspektus. Vienas be kito negalimi. Kaip ir vanduo - stovintis jis tampa "nebegyvas", - teigia R. Stankuvien�.

Anot etnolog�s, atrod�, kad Kry�i� kalnas pradeda tapti vien turist� traukos objektu, privaloma vieta, kur atve�ami sve�iai, o Šiaur�s Lietuvos krašto �mon�s atvyksta vakarop, kai nebe tiek daug autobus�, kai "nebedirba" elgetos. Ir štai su paskutini�ja emigracijos banga Lietuvos gyventojams Kry�i� kalnas prad�jo nauj� "gyvenimo" etap� - �ia atvyksta Ispanijoje, Anglijoje ar Airijoje gyvenantys lietuviai. Ta vieta v�l tampa itin sava, šventa, sietina su tuo, k� vadiname T�vyne. Taip ir Jonini� švent�: emigrantams - gr��imas � "namus", jau�iantiems nat�ral� saul�s ritm� - buvimas gamtoje be dideli� decibel�, kitiems - vardini�, draug�, gimin�s švent�.

"Neverskim �mogaus pasirinkti vienintelio "teisingo" šventimo b�do ar varianto. N�ra tokio. Svarbiausia - leiskime �mogui patirti skirtingo šventimo "skon�", geriausia - nuo jaun� dien�. Patys be joki� dideli� organizavim� nueikime ir pastov�kime tyliai ant aukšto kalno, pab�kime vieni nors kelias akimirkas tyloje, pab�kime su saviškiais, sudainuokime dain�, kad garsas plaukt� toli laukais", - sako R. Stankuvien�.

Neverskime �mogaus pasirinkti vienintelio "teisingo" šventimo b�do ar varianto. N�ra tokio. Svarbiausia - leiskim �mogui patirti skirtingo šventimo "skon�", geriausia - nuo jaun� dien�.

Lietuvis muzik� rado Norvegijoje

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Kiekvienas randa savo keli� - vieni �ia, gimtin�je, kiti aplekia pus� pasaulio ir nus�da sve�ioje šalyje. Norvegijos muzikas Saulius Trepek�nas emigracij� vadina nat�raliu reiškiniu. Kiekvienas yra savo šalies patriotas, ta�iau gali pasirinkti, kur gyventi, kur auginti vaikus, kur rasti geriausias s�lygas atrasti savo talent�.

Šiemet Saulius Trepek�nas buvo pripa�intas savo miestelio Hommersak (Sandnes savivaldyb�, Norvegija) met� �mogumi.

Sauliaus TREPEK�NO asmeninio archyvo nuotr.

Muzika ir Afrikoj muzika

Pra�jus� savaitgal� Šiauliuose skamb�jo chorin� muzika. Dail�s galerijoje ir Šv�. Mergel�s Marijos Nekaltojo Prasid�jimo ba�ny�ioje giedojo m�g�j� chor� kolektyvai iš Šiauli�, Latvijos ir Norvegijos. Pastarajam dirigavo iš Pasvalio kil�s ir Šiauliuose studijav�s muzikas Saulius Trepek�nas.

- Kiek laiko gyvenate Norvegijoje ir keliems kolektyvams vadovaujate?

- Norvegijoje gyvenu septynerius metus, bet iš Lietuvos išva�iavau dar 1994-aisiais. Iš prad�i� apsistojau Danijoje. V�liau keliavau po Piet� ir Vakar� Afrik�. Tokiu klaj�no gyvenimu m�gavausi aštuonerius metus. Anglijoje baigiau muzikologijos moksl� magistrant�r� ir dirbau Muzikos katedros ved�ju koled�e.

Norvegija paker�jo savo nuostabia gamta. Abu su �mona R�ta nusprend�me, kad nor�tume vaikus auginti ten, kur ma�iau �moni� ir streso, tad patrauk�me � Norvegij� ir ten pasilikome iki šiol. Dabar dirbu keli� kolektyv� dirigentu. Vadovauju dviem suaugusi�j� chorams - mišriam chorui "Vice Versa", vyr� chorui "Sandneskameratene", taip pat pu�iam�j� orkestrui "Bryne musikkorps", dviem vaik� orkestrams - "Hommersak skolekorps" ir "Bore skulekorps". Dirbu ir pad�j�ju trijuose vaik� choreliuose.

- Kuo ypatingas vyr� choras, kuris lank�si Šiauliuose?

- "Sandneskameratene" susik�r� 1915 metais. Tuomet jame buvo aštuoni choristai. Jau po penkeri� met� choras buvo dvigubai didesnis ir pripa�intas vienu geriausi� Norvegijos vyr� chor�. Jo repertuar� sudaro �vairi muzika – nuo folkloro iki sakralin�s, dainuoja 23 nariai. Choro senbuvis Einar Eriksen kolektyve jau beveik 40 met�. Kartais, kai projektas didelis, sujungiu vis� chor� paj�gas, bet papratai su kolektyvais dirbu atskirai.

- Daug garsi� pasaulio lietuvi� �vairiai kalba apie emigracij�. �inomas lietuvis re�isierius Mindaugas Karbauskis, Maskvos akademinio V. Majakovskio teatro meno vadovas, laiko save pasaulio lietuviu ir neskirsto �moni� pagal tautinius matus. Maironis k�r� ilgesio kupinas eiles Lietuvai vien atostogaudamas Šveicarijoje prie Keturi� kanton� e�ero. Koks j�s� po�i�ris � emigracij�? Ar jis keit�si gyvenant u�sienio šalyse?

- Kai buvau dar visai ma�as, pas mus � Pasval� atvyko dirbti �emaitis. Tuomet visi nusteb� kalb�jo, ko jis taip toli trenk�si – svetima kalba, svetimas kraštas. Dar anks�iau seneliai pasakojo istorij�, kaip mergin� jaunikis išsive�� gyventi � tolim� kaim�. Tas kaimas taip toli, kad net nuo dar�in�s stogo nematyti. Dabar realyb� ta, kad nuva�iuoti automobiliu iš Šiauli� iki Rygos u�trunka tiek pat, kiek nuskristi iki Stavangerio miesto Norvegijoje. Atstumai suma��jo, o �mon�s turi teis� pasirinkti. Manau, kad visas sienas atidar�me tam, kad �mon�s pasirinkt�, kur dirbti, gyventi ar keliauti. Paskaitau Lietuvos internetinius portalus - �mon�s labai pavargo nuo valdinink�, biurokratijos, kyšininkavimo, apgavys�i�. Jie vyksta laim�s ieškoti svetur, nes mano, kad �ia jos rasti gali ir nepavykti. Manau, kad kai kurie padirbs ir gr�š � Lietuv�. Galb�t daugelis atsiveš originali� id�j�, kaip pagerinti gyvenim�, kai kurie gr�š investuoti u�dirbt� pinig� gimtin�je. Akivaizdu, kad u�sienio valstyb�se irgi ne pyragai, ne viskas sviestu patepta. Ten taip pat tenka daug dirbti, kol tave pripa��sta.

- Savo miestelyje u� aktyvi� veikl� peln�te met� �mogaus titul�. Pripa�inimas juk nenukrito iš dangaus. K� reiškia lietuviui met� �mogaus vardas Norvegijoje?

- Globalizacija yra neišvengiamas dalykas, bet tai nereiškia, kad galime pamiršti savo šaknis. Kur beb�tum, kur begyventum, savo gimtin� nešiojies širdyje. Daug tikr� lietuvi� gyvena u�sienyje. Nema�ai ir toki�, kurie, gyvendami Lietuvoje, neverti lietuvio vardo. K� reiškia, kai �mogus, at�j�s pas daktar�, galvoja, kaip �ia nepasteb�tam paduoti jam vokel� su pinigais. Ar tok� daktar� galima vadinti lietuviu? Aš j� pavadin�iau "sovietininku". Jei jau operacija kainuoja 1000 lit�, tegul �mogus b�na informuojamas, o nuo sumok�tos sumos tegul gydytojas moka mokes�ius, kaip visi s��iningi �mon�s.

- Papasakokite, kaip Norvegijoje išgyvena m�g�jiški meno kolektyvai.

- Suaugusi�j� m�g�jišk� kolektyv� valstyb� nefinansuoja. Visos išlaidos krenta ant kolektyvo nari� pe�i�. Ansamblius valdo patys jo nariai - pirmininkas ir �vair�s komitetai. Muzikinis komitetas r�pinasi tuo, k� groti ir dainuoti. Valdymo komitetas r�pinasi, kad i�de b�t� pinig� išlaidoms padengti. Did�i�j� dal� pinig� choristai tiesiog u�sidirba per talkas. Jos Norvegijoje yra labai svarbios. Visas kolektyvas eina dirbti �vairi� darb�: bud�ti gatv�se per šventes, rinkti šiukšli�. Net prekybos centruose talkos b�du gali b�ti atliekama metin� preki� apskaita. Taip kolektyvas u�sidirba pinig� kelion�ms. Tokia talk� sistema buvo sukurta tuomet, kai Norvegija buvo labai neturtinga valstyb�. Tvarka prigijo ir veikia iki šiol.

- Ar b�tum�te u�si�m�s tuo pa�iu, jei gyventum�te Lietuvoje ar kitoje šalyje?

- Kai gyvenau Lietuvoje, taip pat muzikavau. Be muzikos ne�sivaizduoju savo gyvenimo. Ji mane lyd�jo nuo ankstyvos jaunyst�s. Šiauliuose grojau grup�se "Gin-Gas" ir "�uvys", dainavau chore "Studium". Manau, kad su muzika neb��iau prasilenk�s jokioje šalyje. Ties� sakant, menininkas u�sienyje n�ra kokia nors išskirtin� profesija. Kaip ir visose kitose srityse, reikia daug dirbti, tobul�ti, susp�ti su laiku, bet kartu išlaikyti nekintamas vertybes. Dora, s��iningumas, pagarba ir meil� nesikei�ia nei nuo laiko, nei nuo vietov�s.

Daug tikr� lietuvi� gyvena u�sienyje. Nema�ai ir toki�, kurie, gyvendami Lietuvoje, neverti lietuvio vardo.

Estrados briedis

Ri�ardas JAKUTIS

Bir�elio 15 dien� 70-�j� gimtadien� šv�s lietuvi� estrados veteranas šiaulietis Adolfas Jarulis. Š� solist� Vytautas Kernagis ka�kada pramin� "estrados bried�iu".

Nepalau�iamas solistas scenoje jau penkiasdešimt met�.

A. Jarulis mok�si J. Janonio vidurin�je mokykloje (dabar gimnazija), abu t�vai buvo muzikal�s, tad ir s�nus dainavo. Iš prad�i� Adolfo balsas skamb�jo Šiauli� kult�ros nam� liaudies dain� ir šoki� ansamblyje bei chore, o 1960-aisiais, b�damas devyniolikos, jis dainavo su akmens malimo gamyklos "Alebastras" estradiniu kvartetu (vadovas Virginijus Nemani�nas) ir pirm�kart pakilo � scen� kaip solistas. Taigi pra�jusieji metai Adolfui irgi buvo jubiliejiniai – 50-metis scenoje.

Gra�uol�s kontraboso d�kle

Su A. Jaruliu susieta ne viena linksma istorija. Per jo 45-me�io scenoje koncert� jubiliat� sveikin� dainininkai iš Panev��io praneš�, kad savo dain� jie skiria jam ir jo �monai. "Kuriai?" - ka�kas dr�siai paklaus�. Adolfas puikus vyras – � savo koncert� visas pakviet�.

Linksmiausia b�davo, kai lietuvi� estrados kolektyvai gastroli� metu susitikdavo kokiame nors tolimo Rusijos miesto viešbutyje. "D�emseišenas" kambaryje u�sit�sdavo iki pary�i�. Tuomet viešbu�iuose b�ta grie�tos tvarkos ir po dvyliktos valandos nakties administrator� ateidavo muzikant� raminti. Bet Rusija neb�t� Rusija, jei �ia �statym� negal�tum apeiti dešimtine, lietuviškos dešros gabalu ar panašiai. Muzikantai tai puikiai �inojo. Nors pasitaikydavo ir viena kita nesukalbama administrator�. Ypa� d�l moter� - neleid�ia pas vyrus � kambar� j� ir tiek. Šie �sigudrino gra�uoles �sinešti kontraboso d�kle. Norin�i�j� � sve�ius pas muzikantus buvo nema�ai, tad kart� bud�toja net susidom�jo: "Kur j�s su tuo kontrabosu vis pirmyn atgal?" O kita, pama�iusi kontrabos�, grie�tu balsu �sp�jo, kad groti viešbutyje negalima. Muzikantai prisiek� negroti.

Nuolatinis gyvenimas ant rat�, ypa� alkanuose kraštuose, išmok� ne�tik�tin� dalyk�. Ansamblio nari� gimtadieniai buvo minimi po koncert� viešbu�i� kambariuose. Restoran� buvo vengiama – ir brangu, ir skrand�iui pavojinga. Ta�iau suneštin�s vaiš�s b�davo tokios, kad seil� varv�davo. Netgi su karštomis dešrel�mis! O jos šildomos taip: � didel� puod� su vandeniu kartu nuleid�iami kokie penki spiraliniai kaitintuvai ir... maisto gaminimo procesas prasideda.

P�dsakai šiandien

Kartais, kai ryt� �sijungiame LTV "Lab� ryt�", galime išvysti Trak� pilyje ar Galv�s e�ero pakrant�mis vaikš�iojan�ius dainuojan�ius Nijol� Š�iukait�, Adolf� Jarul�, Jurg� �ukausk�... Tai ištraukos iš beveik prieš 40 met� susukto muzikinio televizijos filmo "Estradin�s melodijos", sukurto gana primityvios aparat�ros laikme�iu su ARZ garsiakalbiais, naudojamais ir gele�inkelio stotyse traukini� tvarkaraš�iui pranešti, skambiai pavadintais "Radio ustanovka dlia kolchoznych radio uzlov", ir prie stiebo pritvirtintais mikrofonais.

Adolfai, su gimtadieniu! �inok, tik mums atrodo, kad laikas praeina. Jis stovi vietoje. Mes einame.

Nepalau�iamas solistas scenoje jau penkiasdešimt met�.

Algirdo MUSNECKIO nuotr.

Nuo "Nemuno �iburi�" iki senjor� bigbende

1963 m. Šiauli� statybos tresto estradinio ansamblio vadovas Teisutis Saldauskas, kuris b�r� Lietuvos valstybin�je filharmonijoje profesional� kolektyv� "Nemuno �iburiai", pasikviet� visus keturis solistus: Zin� Jurgutyt�, Nijol� Š�iukait�, Juoz� Garber� ir Adolf� Jarul�. Stipraus balso solistas gal�jo rinktis sud�tingus k�rinius, pavyzd�iui, "Ten, kur v�jas eina miegoti" iš Karelo Goto repertuaro. 1964-aisiais pirmajame respublikiniame estrados artist� konkurse solistas buvo apdovanotas tre�iojo laipsnio diplomu. Pirmoji vieta buvo skirta �onglieriui Vidui Dereškevi�iui, antroji – solistei Zinai Jurgutytei. Be abejo, Adolf� dera vadinti šio konkurso laureatu, nes tik v�liau prizus imta skirstyti kaip ir visame pasaulyje – solistei, solistui, originalaus �anro atlik�jui, instrumentalistui ir t. t. Sovietme�iu buvo kitaip – pirmoji vieta skirta cirko atlik�jui, nes cirkas tuomet buvo svarbiausias iš vis� men�, po to - solistei (pagarba moteriai) ir tik tada - solistui.

1976 m. Lietuvos estrados atlik�jai po koncerto Maskvoje susitiko su estrados t�vu Leonidu Utiosovu.

Po met� maestro Juozas Tiškus pakviet� Adolf� Jarul� � Lietuvos estradin� orkestr�, o šiam iširus jis toliau dainavo "Estradin�se melodijose". Darb� su maestro dainininkas pripa��sta ryškiausiu savo k�rybin�s biografijos faktu. Be abejo, nes "dainuoti pas Tišk�" tuomet buvo pats did�iausias pasiekimas. Tuo metu populiariausios A. Jarulio atliekamos dainos buvo E. Balsio ir V. Blo��s "Gulbi� šauksmas", T. Maka�ino ir V. Blo��s "Prie apleisto namo", kuri� �rašus vis dar rodo LTV.

1971 m. solistas paliko "Estradines melodijas" – persik�l� gyventi � Klaip�d� ir prad�jo dainuoti pavyzdiniame estradiniame ansamblyje "��rutis" (vadovas Teodoras Kareckas), taip pat Klaip�dos liaudies operos teatre. 1973 m. jis tapo populiaraus konkurso "Vilniaus bokštai" laureatu, finaliniame ture atlik�s B. Gorbulskio dain� "�em�s �iedai" (�. J. Strielk�no) ir M. Noviko "Sugr�šiu" (�. A. Saulyno). 1975-1976 m. dainavo valstybiniame pu�iam�j� orkestre "Trimitas". 1984-aisiais peln� diplom� estradin�s dainos festivalyje "J�ros perlas" Liepojoje.

Klaip�doje išgyven�s 22-ejus metus, Adolfas Jarulis gr��o � gimtuosius Šiaulius ir �m� dainuoti senjor� bigbende. 2003-iaisiais, jubiliejiniais A. Šabaniausko šimtme�io metais, A. Jarulis tapo Antano Šabaniausko premijos laureatu.

"Estrados briedis" vis dar gali vienas pristatyti dviej� dali� koncert�, o kai u�traukia sen�j� "Dilail�" ar kitas Tomo D�onso repertuaro dainas, stebiesi solisto balso j�ga. A.Jarulio populiarum� atgaivino TV konkursas "Švieski man v�l". Fort�na �m� šypsotis, be to, ir jis pats stengiasi �rodyti, kad yra nepalau�iamas, nors tarp konkurse "Švieski man v�l" besivar�an�i� vyr� buvo vyriausias. Nepaisant to, nuo pat pirm�j� konkurso tur� jis �sitvirtino pirmaujan�i�j� gretose. � finalin� konkurso etap� pateko b�damas tre�ias (finale var�osi dešimt daininink�). �ia likim� l�m� ne komisija, o TV �i�rovai. Su komisija Adolfui papras�iau, nes jo balsas yra puikus ir profesional�s vertintojai blogos vietos neskirs, o su �i�rovais juk kitaip... Be to, pats dainininkas man� es�s primirštas. Rezultatai nustebino – A. Jarulis �i�rov� buvo išrinktas geriausiu. Tiesa, nustebino ir �i�rovai, gana profesionaliai surikiav� pasirod�iusiuosius.

"Kod�l�iuko" laidos ved�jai - du �auniausieji

Oksana LAURUTYT�

Šiandien paaišk�jo Šauli� regiono televizijos "S plius" konkurso "Aš laidos ved�jas" rezultatai. Laid� "Kod�l�iukas" nauj�j� televizijos sezon�, kuris prasid�s ruden�, ves du vaikai, kuri� pavard�i� kol kas laidos reng�jai neatskleid�ia. Paslaptis išaišk�s rugs�j�.

M�nes� 7-12 met� vaikai siunt� anketas Šiauli� regiono televizijos "Aš laidos ved�jas" konkurso organizatoriams. Prie anketos priseg� savo fotografijas vaikai pateik� ir motyvacin� laišk� argumentuodami, kod�l yra patys tinkamiausi televizijos laidai vesti. T�veliai skatino ir palaik� savo at�alas konkurso metu.

Atrankos metu vaikai išradingai improvizavo, dainavo...

..šoko ir skait� eiles.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Konkurso organizatoriai sulauk� nema�ai anket�, ta�iau � antr�j� konkurso etap� pakviet� 13 pretendent� - berniuk� ir mergai�i�, kuri� dar lauk� rimti išbandymai. Antradien� ir ketvirtadien� "S plius" televizijos studijoje pretendentams teko filmuotis ir atlikti organizatori� skirtas u�duotis: raiškiai perskaityti tekst�, atsakyti � komisijos pateiktus klausimus ir patiems paklausti, prisistatyti. Prisistatym� vaikai tur�jo paruošti namuose. Dalyviai išradingai atliko u�duotis - dainavo, skait� eiles, improvizavo. Vaik� išradingumas ir dr�sa nustebino komisijos narius.

Dvi dienas trukusios atrankos metu paaišk�jo, kad laid� "Kod�l�iukas" ves du vaikai. Kas jie - tegul lieka paslaptis. Kit� vaik� pasirodymai bus patalpinti naujien� portale "Etaplius.lt", kurio lankytojai balsuodami išrinks tris labiausiai patinkan�ius pasirodymus. Jei keli� dalyvi� �vertinimas bus vienodas, nugal�s tas, u� kur� bus balsav� daugiau portalo lankytoj�.

Nugal�tojai bus apdovanoti portalo "Etaplius.lt" ir televizijos "S plius" �steigtais prizais.

Laida "Kod�l�iukas" sudomins ir vaikus, ir suaugusiuosius. Tai bus pa�intin�, informacin�, reklamin� laida smalsuoliams apie tai, kaip veikia �vairios �mon�s, �staigos, organizacijos. Laidose bus atskleid�iama, kaip viena ir kita �mon� �kurta, pasakojamos �vairios istorijos apie tai, k� naudojame kasdien, bet ne�inome, kaip tai gaminama, kaip veikia.

Reporta�ai bus rengiami ne tik iš �moni�, bet ir iš �vairi� miesto kult�ros �staig� ar organizacij�.

Olga Krav�enia ir "�e��lio" paslaptis

Svaj�nas SABALIAUSKAS

Po 37 met� pertraukos presti�inio Rusijos nacionalin�s kinematografo akademijos premijos "Nik�" laureat� Olga Krav�enia v�l Šiauli� dramos teatre. ��ymioji scenograf� kuria spektaklio "Šeš�lis" dekoracijas. Meninink�, pelniusi garbingiausius Rusijos kino meno apdovanojimus, sutiko dirbti Šiauliuose, nes, pasak k�r�jos, nor�jusi dirbti su re�isiere, savo drauge Nataša Ogaj, kuri Šiauli� scenoje stato Eugenijaus Švarco pasak� "Šeš�lis". Teatre scenograf� dirbo daugiau nei tris savaites, dabar ji jau v�l Maskvoje. � Šiaulius O. Krav�enia sugr�š bir�elio m�nesio prad�ioje ir v�l puls � darbus. Prieš gr��tant � Maskv� su scenografe kalb�jom�s ne tik apie b�sim� spektakl�, bet ir apie Šiaulius, kino pramon� ir teatr�.

"Teatre iš karto viskas matyti - kai bloga dekoracija ar n�ra vaizdo. Jei rink�iausi specialyb� iš naujo, tikrai b��iau teatro dailininke", -sako Olga Krav�enia.

- 1973 m. kovo 24-�j� Šiauli� dramos teatre �vyko Pedro Kalderono pjes�s "Dama vaiduokl�" premjera, kuri� re�isavo Nataša Ogaj. J�s buvote šio spektaklio dailinink�. Kaip tuomet, gyvendama Maskvoje, suradote Šiauli� teatr�?

- 1969 metais dar mokiausi Maskvoje kinematografijos institute, o Nataša tuomet studijavo re�is�r�. Tur�jome nuostabiausius vadovus, ji - Marij� Osipovn� Knebel, aš - Jurij� Ivanovi�i� Pimenov�. Kai b�simai re�isierei prireik� dailininko, I. Pimenovas pasi�l� mane. Taip susipa�inau su Nataša. Ji Riazan�je stat� "Dam� vaiduokl�". Po keleri� met� Šiauliuose nusprend� v�l statyti š� spektakl� ir pasikviet� mane. Suk�r�me tiems laikams neb�ding� scenografij�. Ji buvo permatoma, išpuošta "auksu", va�in�jo po scen�. Visa tai spektakliui teik� lengvumo poj�t�.

Šiauli� dvira�i� gamykla tuomet "išgelb�jo" spektakl�. �sivaizduokite dvi merginas, kurioms po 27 metus, atva�iavusias � gamykl�. Jas apspito gausyb� darbinink�. Atve��me nelabai profesionalius br��inius, bet darbininkai pagal juos pagamino nuostabi� dekoracij�.

Š�kart, va�iuodama � Šiaulius, galvojau, kad dekoracij� taip pat gamins dvira�i� gamykla, bet pama�iau, kad teatras turi savo meistrus ir dirbtuves, tad tikiuosi, kad viskas bus dar geriau...

- O kaip tuomet k�r�te "Dam� vaiduokl�"?

- Kaip ir dabar. Atva�iuodavau, išva�iuodavau. Dirbome apie tris m�nesius. Tuomet buvo tiesioginis traukinys "Šiauliai-Maskva". Dabar tokios prabangos neb�ra.

- Tai po "Damos vaiduokl�s" Šiauli� neaplank�te?

- Ne, bet dalyvavau filmuojant kin� Vilniuje. Tai t�s�si iki 1990 met�... Iš to meto Šiauli� atminty liko tik neryšk�s prisiminimai. Kartais atrodo, kad aš �ia niekada nesu buvusi (juokiasi – aut. past.). Atrodo, kad Šiauliai man - naujas, dar neatrastas miestas...

Gyvenome pas Natašos mam� ir mo�iut�. Šiauli� miesto beveik nemat�me, nes daug dirbome, o laisvalaikiu lank�me Natašos draugus. Atsimenu, kaip jos draug� mums išvir� cepelin�... Nuo to laiko labai juos m�gstu.

Dabar galiu pasakyti, kad Šiauliai - labai ram�s ir gra��s. Šiame mieste gyvenantys �mon�s tur�t� b�ti fiziškai stipr�s ir sveiki, nes kv�puoja neu�terštu oru, kurio n�ra didmies�iuose. Rusijoje labai daug �moni� ir n�ra švaru, tad �ia labai gera b�ti. Nor��iau pagirti ir Šiauli� kavines, kurias aplank�me. Jau�iuose Šiauliuose kaip tikrame Vakar� Europos mieste. Svarbiausia - �ia labai tylu.

- Po Šiauli� teatre nebedirbote.

- Ne. Kai Nataša išvyko � u�sien�, nebetur�jau kur teatre dirbti. O Maskvoje � teatr� ne taip lengva patekti, juolab kad mano profesija - kino dailinink�. � kin� iš teatro ar iš teatro � kin� �mon�s ateina tik per pa�intis. Teatro ir kino specifika yra kitokia, tod�l gr��dama � Šiauli� teatr� tur�jau daug k� apgalvoti. Daug daugiau laiko skyriau apm�stymams ir darbams, nei b��iau skyrusi kino filmui. Vaikš�iojau po Maskvos teatrus, �i�r�jau, kas naujo, �domaus, nematyto, novatoriško. Nor�josi, kad Natašos spektaklis b�t� �domus ir �sp�dingas.

- Sakote, kad kine ir teatre dailininko darbas skiriasi. Kokie pagrindiniai skirtumai?

- Aš visuomet pavyd�davau teatro dailininkams. J� darbas scenoje yra viso spektaklio metu. Kine dailininkas gali sukurti labai �domi� dekoracij�, bet ji bus nufilmuota tik keliais fragmentais, o �i�rovas tos dekoracijos gali net nepasteb�ti. Kine – daug k�r�j�. Filmas �i�rimas operatoriaus akimis, o teatre beveik visk� valdo re�isierius ir dailininkas. Filmas pelno apdovanojimus, jeigu visi komponentai – scenografija, re�isieriaus, operatoriaus, kompozitoriaus ir kit� specialist� darbas dera. Spektaklis gali b�ti apdovanotas, tarkim, u� re�is�r�. �inoma, spektaklis bus �domus �i�rovui, jei dekoracijos, re�isieriaus ir aktori� darbas dera. Bet b�na, kad �i�rovas ateina pasi�i�r�ti tik � kostiumus.

- Tai kuo išsiskirs "Šeš�lis"?

- Šiuolaikiniame spektaklyje reikia surasti pagrindin� aš� – spektaklio rakt�. "Šeš�lyje" sakoma, kad kiekvienas �mogus turi dvi puses - ger�j� ir blog�j�. Jos abi kovoja ir ne�inia kada kuri nugal�s.

Pjes�je veik�jai kalbasi dviejuose balkonuose, tad nor�josi juos pavaizduoti. Tod�l man reik�jo kelio � šlov�, kelio � virš�, nuo kurio v�liau � apa�i� eit�si galva. Iš prad�i� Nataša papraš�, kad dekoracija sukt�si ant scenos rato. Nor�josi, kad tai b�t� pakyla, o ne laiptai. Kai atve�iau dekoracij�, teatro specialistai pasak�, kad ratas kartais gali nesisukti. Reik�jo k� nors daryti. Ir labai greitai. Bet tokiais momentais �sijungia pas�mon�s galia. Vis� dien� galvojau. T� dien� šven�iau savo gimtadien�, nu�jome � kavin�, ma�iau, kad Nataša jaudinasi. Pasakiau - nesijaudink, ryt� viskas bus gerai. Ir ryt� atsibudau su nauja vizija - supratau, kad naujas variantas bus dar geresnis. Taip scenoje atsirado du balkonai, kurie v�liau tampa tiltu, r�mais.

- Lietuvoje daug kas virkauja, kad n�ra pinig� kino filmams kurti. Rusijoje ši meno šaka geriau finansuojama, bent jau taip atrodo iš šalies.

- Rusijoje lietuviškas kinas visuomet buvo itin vertinamas. Tai intelektual�s k�riniai. Nereikia pamiršti, kad visiems tuomet filmuojamiems filmams pinig� skirdavo "Goskino". Bet 1990 metais viskas baig�si, man teko palikti kin�. Tuomet visi "kinošnikai" u�si�m� ne savo darbais. Aš k�riau l�les, kurios parodijavo politikus. V�liau at�jau � televizij�, k�riau dekoracijas pokalbi� šou. Ir tik po keleri� met� sugr��au � kin�.

�inoma, per t� laik� nema�ai kas pasikeit�. Kino direktoriai, gaudav� pinig� iš "Goskino", tapo prodiuseriais. Jie visur ieško finansuotoj�. Da�nai filmai b�na abejotinos menin�s kokyb�s. Kod�l? Tod�l, kad vadovauja �mon�s, kurie turi pinig�. "Goskino" atrinkdavo ir finansuodavo geriausius pasi�lymus, o dabar gali filmuoti bet kas bet kaip. Nebeliko cenz�ros. Dabar sakoma, kad kuriama pagal �i�rovo skon�. Bet t� skon� formuoja k�r�jai, tad atsiranda daug film� ir serial� apie banditus. Vienoje serijoje nu�udoma tiek daug �moni�, kad jaunuoliui gali pasirodyti, jog taip geriausia išspr�sti visas iškilusias problemas. Kai Amerikoje �i�riu televizij�, iškyla kita problema – viskas tik apie namus, šeim�, pseudogerum�, valgio gaminim�, išgyvenim� d�l smulkmeny�i�. Nuobodu �i�r�ti.

Anks�iau iš šimto film� penki b�davo genial�s, dešimt – puiki�, o dabar iš gausyb�s film� sunku k� nors išskirti arba tiesiog n�ra kur parodyti. Mes peršame produkcij�, kuri� �i�rovas priverstas �i�r�ti.

- Esate daugiau nei 40 film� dailinink�. Koks Jums mieliausias? Gal "Vairuotojas Verai", u� kur� gavote premij� "Nik�"?

- Kai kuriuose filmuose malonu dirbti, o kai kuriuose - ne. "Vairuotojas Verai" buvo itin gerai �vertintas �vairiose kategorijose. Kai mes j� k�r�me, netik�jome tokia s�kme. Filme atk�riau 1960-�j� atmosfer�. Filmavome Sevastopolyje, Ukrainoje. Anks�iau ten buvo labai išvystyta kino pramon�, bet Ukrainai tapus nepriklausoma valstybe baz� sunyko.

Rekvizit� iš Maskvos gabenti buvo sud�tinga, tad visk� rinkau Sevastopolyje - papras�iausiai vaikš�iojau po namus ir ieškojau sen� daikt�. Nepatik�site, kaip skurd�iai gyvena �mon�s Sevastopolyje ir apskritai Kryme, tod�l daugelis j� ir "u�strig�" tuose 1960-uosiuose. Tod�l nebuvo sunku "�rengti" generolo nam�. Suradome ir pionieri� stovykl�, nuda�yt� klaikia m�lyna spalva su kareiviškomis lovomis, o ka�kada tai buvo �sp�dinga vila. Visk� skutome, da��me, atve��me baldus, prisodinome g�li�. Mieste priklijavome to laikme�io plakat�, "paleidome" senuosius autobusus, automobilius. Taip atk�r�me to laikme�io dvasi�, u� kuri� ir paskirta "Nik�".

Scenos riteriui pagerbti - knyga, kompaktin� plok�tel� ir filmas

Oksana LAURUTYT�

Bir�elio 2-�j� Šiauli� dramos teatre bus pristatyta net trejus metus rengta knyga "Scenos riteris. Atsiminimai apie Pran� Piaulok�" bei kompaktin� plokštel� su jo skaitoma Lietuvos ir pasaulio klasik� poezija. Garbaus aktoriaus, Šiauli� miesto garb�s pilie�io atmintis bus �am�inta ir knygos pristatymo dien� prad�tame kurti dokumentiniame filme, kur� re�isuos ��ymi re�isier� Agn� Marcinkevi�i�t�.

Knyga - lyg skolos gr��inimas

"Galvodamas apie Prano Piauloko iš�jim� manau, kad jis neiš�jo. Jo aura liko – ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje. Elgesy j� pa�inojusi� ir ne tik... Tai kilnumas, reiklumas sau, švaros ir taurumo ilgesys mene. Patriotizmas. Ši� idealisto savybi� labai reikia pragmatiškoje m�s� n�dienoje, tad u� Vilt� a�i� Pranui. Iš�jusiam ir neiš�jusiam. Išlikusiam širdyse, elgesy ir šioje atsiminim� knygoje", - tokie Vytauto V. Landsbergio �od�iai - knygos, pagerbian�ios scenos riter�, moto.

Knygos viršel� papuoš P. Piauloko, s�din�io ant �irgo, fotografija. Ji buvo padaryta 1974-aisiais, kuomet aktorius vaidino Liudvik� Zaviš� re�isieriaus A. Puipos statomame filme "Atpildo diena".

Knygos sudarytojas Šiauli� dramos teatro archyvaras Svaj�nas Sabaliauskas sako, kad rinkdamas med�iag� apie Anapilin iškeliavus� koleg� išgirdo �vairi� epitet�. "Vienišas", "gilus", "rimtas", "nepasiekiamas", "u�daras", "Dievo pateptasis" - tik keli apib�dinimai, kuriuos savo prisiminimuose išsak� gausus b�rys P. Piauloko koleg�, draug�, bendramoksli�. Knygoje prisiminimais apie P. Piaulok� dalijasi per 40 �inom� �moni�: Grumšlyt�-Brazd�ionis, Aurelija Ragauskait�, Nataša Ogaj, Tomas Venclova, Gra�ina Mareckait�, Gediminas Girdvainis, Rimas Tuminas, Jonas Vaitkus, Larisa Kalpokait�, Doloresa Kazragyt� ir daugelis kit�.

Pats S. Sabaliauskas aktori� prisimena su did�iule pagarba: "Prisimenu, pirm� kart� pama�iau P. Piaulok� "Retro" kavin�je Šiauliuose. Aktorius g�r� kav�, r�k� ir kalb�josi su kolegomis. Nuo jo sklido neapsakoma g�rio banga. Dar gyvas, jis jau buvo legenda. (...) P. Piaulokas išmok� mane �siklausyti � teatro tyl�."

Pristatymo dien� - paroda ir b�rys bi�iuli�

Knygos apie P. Piaulok� leidim� par�m� Šiauli� miesto savivaldyb�, Lietuvos Respublikos kult�ros ministerija. Knyga leid�iama Vytauto V. Landsbergio šeimos leidykloje "Dominicus Lituanus", ji bus išleista 1000 egzempliori� tira�u. Rugs�j� knyga bus pristatyta Vilniaus valstybiniame ma�ajame teatre ir Klaip�dos muzikiniame teatre.

Joje panaudotos Juozo Bindoko, Aleksandro Ostašenkovo, Giedriaus Baranausko, Kazimiero Vitkaus, Antano Dilio, Romualdo Rakausko, Audriaus Zavadskio, Vlado Mikalausko, Sauliaus Jankausko nuotraukos. Kai kuri� fotografij� autori� nustatyti nepavyko, dal� j� dav� P. Piauloko kolegos ir kt. Bibliografij� sudar� istorik� Roma Baristait�.

S. Sabaliauskas rinkti prisiminim� apie P. Piaulok� vyko � daugel� šalies miest�, net � Did�i�j� Britanij�. Birmingeme aplankyta aktoriaus antros eil�s pusseser� Rita Butkut�, rašytoja Mari Poisson.

Knygos sudarytojai itin d�kingi teatro garso re�isieriui Virginijui Jasi�nui, kurio d�ka buvo išsaugoti P. Piauloko, skaitan�io poezij�, �rašai. Jei likdavo laisvos juostos, V. Jasi�nas � "galiukus" �rašin�jo aktoriaus, skaitan�io poezij� parkuose, skveruose, švent�se, bals�.

� knygos pristatym� �ad�jo atva�iuoti gausus P. Piauloko koleg�, re�isieri�, kurso draug� b�rys. Tarp j� - ir "keistuolis" Aidas Giniotis, kuris, apdovanotas Auksiniu scenos kry�iumi, jo atsisak� - perdav� Pranui, tuomet d�l ligos jau gulin�iam ligonin�je.

Š� Auksin� scenos kry�i� bei kitus P. Piauloko apdovanojimus, pjeses su parašt�se aktoriaus u�rašytomis pastabomis ir kitus asmeninius daiktus bus galima ap�i�r�ti teatro foj� surengtoje parodoje.

Film� kurs dvi re�isier�s

T� pa�i� dien�, kai visuomenei bus pristatyta knyga, Agn� Marcinkevi�i�t�, talkinant kitai re�isierei - Ramunei Rakauskaitei, prad�s kurti dokumentin� film� apie maestro.

A. Marcinkevi�i�t� yra suk�rusi dokumentin� film� apie Jurg� Ivanauskait�, Justin� Marcinkevi�i� ir daugel� kit�. R. Rakauskait� išgars�jo filmais "S�rininkas", "Mimoza".

"Mano pagrindinis u�davinys knygos pristatymo dien� atvykti su kamera, mikrofonu ir pasistengti maksimaliai perteikti teatro atmosfer�, pakalbinti �mones, kuriuos v�liau gali b�ti sunku susitikti. Su P. Piauloku esu bendravusi ma�ai, bet man aišku - šis �mogus buvo asmenyb�, svarbus Šiauliams ir teatrui. Kertinis teatro akmuo. Kol kas neaišk�s finansavimo šaltinai, bet labai norime film� sukurti", - sak� A. Marcinkevi�i�t�.

Knyga "Scenos riteris. Atsiminimai apie Pran� Piaulok�" bus išleista t�kstan�io egzempliori� tira�u.

Laurynas Ba�kys: "Prot�vi� garb� liudija palikuoni� darbai"

Oksana LAURUTYT�

LNK projekte "�vaig�d�i� duetai" dainuojan�ios serialo "Naisi� vasara" garso takel� suk�rusios ilgaplauki� roko atlik�j� grup�s "Thundertale" lyderis Laurynas Baškys sako, kad visuomen� neretai ilgaplaukius, odiniais r�bais vilkin�ius �mones laiko atšiauriais ir agresyviais. Iš tikr�j� visais laikais pa�ias gra�iausias lyriškas roko balades suk�r� b�tent roko grup�s. "Pasitelk� muzik� stengiam�s pasakyti tai, kas mums svarbu, d�l ko skauda", - sako iš Kurš�n� kil�s Laurynas, šiandien su grupe koncertuosiantis studentiško festivalio "Po saule" baigiamajame koncerte.

Laurynas Baškys Kurš�n� muzikos mokykloje ir miesto orkestre grojo trimitu. Sunkiosios muzikos scenoje grup�s "Thundertale" lyderis - nuo 1997-�j�.

Muzika serialui - apie vertybi� išsaugojim�

Kaune gyvenant� ir in�inieriumi-vadybininku vienoje muzikos preki� parduotuvi� dirbant� Lauryn� telefonu pagauti lengva, ta�iau pakalbinti - sunku. Pokalbiui 29-eri� vyras laiko rado tik apie 22 valand�.

"Veiklos tikrai turiu nema�ai. Kasdien repetuojame, planuojame darbus, koncertus, grup�s veikl�, juolab kad mano asmeninis gyvenimas - ne tik muzika", - sako jis ir išsyk pareiškia, jog apie asmenin� gyvenim� nekalb�s. Nepasakos apie savo t�vus, antr�j� pus�. Asmeninis gyvenimas - �urnalistams tabu.

Nors atlik�jas u�suka � gimtuosius Kurš�nus, ta�iau Šiauliuose koncertuoja neda�nai. "Prieš por� met� �ia esame pristat� savo album� "Mil�inai", o paskutin� kart� lank�m�s gal prieš pusmet�. Vyko serialo "Naisi� vasara" turas per Lietuv�. Koncert� sal�je "Saul�" pristatymo metu atlikome akustin� savo dain� program� - metalo �anro muzik� atlikome be elektrini� gitar�", - prisimena Laurynas.

Kaip kaunie�i� grup� susidraugavo su serialo "Naisi� vasara" k�r�jais? Laurynas sako, kad tai - ilga istorija. Jis seniai bendrauja su scenarijaus autoriumi ir mecenatu Ram�nu Karbauskiu. "Sutapo m�s� po�i�ris � tai, kaip viešoje erdv�je negatyviai pristatomas Lietuvos kaimas, kaip spar�iai global�jan�iame pasaulyje save suvokia lietuviai, kokioje situacijoje šiuo metu yra m�s� tautin� savimon� bei kaip reikia gr��inti kaim� Lietuvai. Nusprend�me dirbti kartu. Visa grup�s "Thundertale" muzika - apie tautos pamatini� dalyk�, vertybi� išsaugojim�, tad garso takelio suk�rimas šiam serialui mums buvo labai nat�ralus dalykas", - sako muzikantas.

K�rybai reik�jo subr�sti

Laurynas pats yra kaimo vaikas. Kurš�nuose gyvena jo t�vai, seneliai, brolis Rokas, kuris taip pat muzikuoja - groja rok�. "Kurš�nai - mano gimtasis miestas. Ten lankiau dar�el�, mokykl�, muzikos mokykl� - grojau trimitu vaik� muzikos mokyklos bei miesto orkestre. Kurš�nuose prad�jau muzikuoti su gotikinio roko grupe "Lex". Mano gra�iausi prisiminimai susij� su šia vieta - Ventos pakrant�mis, jaukia miesto atmosfera, šiltais �mon�mis. Daug gra�i� prisiminim� išsaugojau", - sako vyras, bet toliau nenori detalizuoti savo prisiminim�.

Anot pašnekovo, jo pasaul��i�r� suformavo šeima, tad tik t�vams jis gali b�ti d�kingas u� "baga��". "�engiau � gyvenim� tur�damas tvirt� po�i�r�, susiformavusi� pasaul��i�r�, �inodamas, kas yra teisinga, o kas - ne. Visa aplinka man suteik� s�lygas kurti, tobul�ti, nors tikras k�rybiškumas atsiskleid� jau v�liau. Tam tur�jau subr�sti", - sako pašnekovas.

Laurynas savo veikl� sunkiosios muzikos scenoje prad�jo 1997 metais. Studij� metais daugiausia koncertavo su akustiniais projektais, grodamas autorines dainas.

Su grupe "Vors" buvo išleistas demo albumas (nema�a jo dalis taip pat buvo �rašyta Kurš�nuose, �kiniame pastate �rengtoje laikinoje studijoje), intensyviai koncertuota �vairiuose alternatyvios muzikos renginiuose Lietuvoje. Laurynas kur� laik� koncertavo ir su gerai �inoma grupe "Siela".

Prieš septynerius metus jis prad�jo veikl� su sunkiojo metalo komanda "Thundertale" ("Perk�no sakm�"). Atlieka vokalo (pagrindinio ir pritariamojo) bei gitaros (solo ir ritmo) partijas, u�siima grup�s vadyba. Šiuo metu "Thundertale" yra kone daugiausia koncertuojanti sunkiosios muzikos grup� Lietuvoje, išsiskirianti savo produktyvumu. Nuo "Thundertale" gyvavimo prad�ios išleisti trys studij� albumai ir dvi DVD plokštel�s.

Dainomis liudija prot�vi� garb�

Laurynas sako, kad muzikiniai geb�jimai jo šeimoje - ne naujiena. Jo senelis m�gdavo dainuoti, muzikuoja pusbrolis, pusseser�. "Juk vis� lietuvi� sieloje - noras dainuoti. Muzikos poj�t� ir pom�g� dainuoti gavau b�tent iš senelio", - sako vyras.

Kod�l Laurynas vis d�lto pasirinko roko muzik�? "Man atrodo, kad rokas - tai ta muzika, kuria gali išreikšti sud�tingiausius vidinius pol�kius, bet kad rok� atliktum profesionaliai, reikia itin daug dirbti. Mums patinka išš�kiai. �inoma, rokas - karingas muzikos �anras, ta�iau juk mes, lietuviai, esame karinga tauta", - sako jis.

Roko grup� "Thundertale" yra ko gero daugiausiai koncertuojanti sunkiosios muzikos grup� šalyje.

Lauryno BAŠKIO asmeninio archyvo nuotr.

Grup� "Thundertale" itin išgars�jo išleidusi albumus "Mil�inai" ir "Perk�no kariai" ("Warriors of Thunder"). Albumuose apdainuojama senov�s Lietuvos kari� dvasia, herojiškumas, stipryb�s ir garb�s id�jos. Laurynas sako, kad grup�s nariai, kurdami tautos praeit� šlovinan�ius tekstus, daug bendravo su istorini� roman� rašytoju Jonu U�urka, tod�l albume "Perk�no kariai" kiekvien� dain� lydi proza parašytas tekstas - tiksli informacija apie vykusi� m�ši� datas, eig� ir istorin� reikšm�.

"Domiuosi tautos istorija tiek, kiek, manau, tur�t� dom�tis kiekvienas lietuvis. Vis d�lto reik�jo �gyti daugiau �ini�, kuriant dainas. Štai nors ir pla�iai nuskamb�jusi nevienareikšmiškai vertinta pirmojo Lietuvos vardo pamin�jimo rašytiniuose šaltiniuose tema. Negal��iau teigti, kad Lietuva pasaulyje išgars�jo Brunono nu�udymu, kaip tai kartais m�gstama traktuoti. Lietuviai išgars�jo gindami savo tik�jim� ir laisv�. Ne paslaptis, kokiais tikslais ir kuo prisideng� � m�s� �em�, m�s� šventas girias tuomet at�jo svetimšaliai. Anuomet prot�viams u�teko dr�sos pasipriešinti. Pra�jo daug am�i�, o m�s� "šventoms girioms" - tradicijoms, šeimos vertyb�ms, kult�riniam tautos palikimui, savo kilm�s suvokimui - v�l iškilo pavojus", - sako muzikantas.

Anot Lauryno, tam, kuris nekovoja u� idealus, v�liau belieka sk�s�ioti rankomis. "Kod�l lietuvi� tauta nyksta? Kod�l emigruojama? Kod�l lietuviui g�da svetur pasakyti, kad jis yra lietuvis?" - klausia jis ir sako iš Lietuvos emigruoti neketinantis. "�ia mano tauta, mano �em�. K� pasakyt� prot�viai, jei paliktume krašt�, d�l kurio buvo pralieta tiek kraujo. Prot�vi� garb� liudija j� palikuoni� darbai. Reikia gyventi taip, kad prot�viams neb�t� g�da d�l m�s�", - u�sideg�s kalba jis.

O kaip Laurynas vertina grup�s dalyvavim� LNK projekte "�vaig�d�i� duetai"? "Mes atstovaujame roko muzikantams, tad nusprend�me �sivelti � ši� avanti�r�. Manome, kad geri muzikantai turi geb�ti atlikti bet kokio �anro muzik�, o mes galime tai �rodyti", - sak� jis.

K�nas - ant �em�s, �irdis ir akys - danguje

Oksana LAURUTYT�

"Mes - skraidome. Visada taip sakom, kai aviamodelis danguje. Nesvarbu, kad tu pats - ant �em�s. Juk tavo širdis ir akys - danguje", - kalba kurš�niškis Vytautas Steponavi�ius, aistringas aviamodeliuotojas. Prieš penkerius metus Vytautas aviamodeli� pagalba �m� filmuoti - prie radijo bangomis valdomo l�ktuv�lio pritvirtina vaizdo kamer� ir �am�ina tai, k� pamatyt�, jei pats b�t� danguje.

Aviamodeliuotoj� Vytaut� Steponavi�i� kolegos laiko tikru profesionalu. Vytautas yra suk�r�s puslap� internete, kur pasakoja, kaip patiems pasigaminti �vairius aviamodelius.

�i�r�damas �rašus, skrenda pats

Kai kurš�niškis Vytautas Steponavi�ius buvo dar ma�as berniukas ir �i�r�davo � danguje skriejan�ius l�ktuvus, bandydavo juos sugriebti delniukais ir pykdavo, kad nesiseka. Kai pa�g�jo ir prad�jo lankyti mokykl�, pats �m� gaminti l�ktuvus - tokius, kurie valdomi radijo bangomis. "Labai nor�jau skraidyti. Gydytojai neleido, sak�, kad širdyje ��esiai. Netapau lak�nu", - prisimena vyras.

Vis d�lto, Vytautas rado b�d�, kaip bent savo šird� ir akis paskraidinti. �vald�s radijo bangomis valdom� aviamodeli� men�, Vytautas vis� gyvenim� moko vaikus, kuriems r�pi dangus, gaminti l�ktuv�lius ir juos skraidinti. Ma�a to, jau penkerius metus prie savo gamint� aviamodeli� jis pritvirtina vaizdo kamer�, fotoaparat� ir filmuoja tai, k� "mato" l�ktuv�lis. �i�r�damas �rašus pasijunta taip, tarsi �em� iš viršaus steb�t� pats.

Visai neseniai Šiauli� kino meno klubas Šiauli� regionin�s televizijos "S plius" laidoje "Filmuoja Šiauliai" parod�, k� pavyksta nufilmuoti aistringam aviamodeliuotojui. Vytautas sako, kad fotografijomis ir vaizdais jis mielai dalijasi su visais. Juk kokia nauda, jei �rašai ir vaizdai gul�s vien jo archyve.

Vytautas teigia visada nor�j�s pamatyti tai, k� "mato" jo l�ktuv�liai. Fotoaparat� prie l�ktuvo gal�jo pritvirtinti tik patobul�jus radijo �rangai. Juk nuostolinga tvirtinti brang� prietais� prie l�ktuv�lio, kurio radijo �ranga genda kone kas savait�. Ne paslaptis, kad kuomet l�ktuv�lis nukrenta, aparat�ra sud��ta ar visai pradingsta.

"Visada smalsu, k� l�ktuvas "parveš" - k� nufilmuos. Juk modeliuk� radijo bangomis gali nuskraidinti 10 kilometr�. Kartais, kai matai danguje vos taškel�, net suabejoji, skrenda jis pirmyn, ar atgal. Tada tenka pasitik�ti rankomis. Krypteli ir supranti, kur link jis skrenda", - sako pašnekovas.

Anot, Vytauto, šiuolaikiniai l�ktuv�liai - su navigacija. Jie visada gr��ta namo. "Sukasi virš pakilimo vietos ir laukia, kol j� nutupdysi", - šypsosi pašnekovas.

Atsakymai - ant nugaros

O k� �domaus galima nufilmuot radijo bangomis skraidan�iu l�ktuvu? Vytautas kiekvien� kart� nufilmuoja vis kitokius debesis, horizont�, �em�. Štai syk� pamat� tras� kasant� traktori�, nuvirtus� � griov�. Pakilo, nufilmavo ir gr��o.

Vytauto kolega Ram�nas Armonas dar labiau ištobulino aviamodeli� naudojim� aplinkai filmuoti. Jis gamina kvadrakopterius – sraigtasparnius, kurie, valdomi radijo bangomis, geba kyboti ore. "Vienas �mogus kvadrakopter� pilotuoja, kitas – valdo prie jo pritvirtint� fotoaparat� ir fotografuoja. "Kolegos tokiu b�du yra nufotografav� Pavasario mug� Akademijoje ", - sako pašnekovas.

Aviamodeliavimu ir l�ktuv� valdymu radijo bangomis domisi labai daug �moni�. Babtuose gyvenantis Vytauto draugas �kininkas laisvalaikiu m�gsta skraidinti l�ktuv�lius po miškus. Nors ir rizikuoja, pastariesiems u�kliuvus u� med�i�, �iem� � neprava�iuojamas vietas vykti j� ieškoti rog�mis ar net visai neberasti.

Vytautas visai neseniai su�inojo, kad aviamodeliavimu "susirgo" ir buv�s jo mokinys, dabar �inomas iliuzionistas Arvydas Stonys. "Kai dirbau Kurš�nuose, jis lank� mano b�rel�, bet jam labiau fokusai r�p�jo. Neseniai per vien� aviacijos švent� jis pri�jo, susipa�inome iš naujo", - pasakoja Vytautas.

Kai Vytautas su s�numi Giedriumi išeina � laukus skraidint l�ktuv�li�, da�nai prieina �mon�s, klausin�ja, kas, kaip, kod�l. Ant �em�s stovintis "pilotas" negali aki� nuo l�ktuvo nuleist. Nukreips �vilgsn� akimirkai – pames "taikin�".

"Mes vilkime specialius marškin�lius. Interneto forume išsiaiškinome, kokius klausimus da�niausiai u�duoda praeiviai, tad atsakymus u�raš�me ant nugaros: kiek toli, kiek aukštai l�ktuv�lis skrenda, kiek "kuro" sunaudoja ir panašiai. Ši patirtis "pasiskolinta" iš u�sienio aviamodeliuotoj�, ne lietuvi� sugalvota. Ne paslaptis, kad – pasiteisina", - šypsosi pašnekovas.

Kai l�ktuvas danguje, aviamodeliuotojo geriau nekalbinti, o skaityti, kas parašyta jam ant nugaros.

Vytauto STEPONAVI�IAUS asmeninio archyvo nuotr.

Nukritus telieka "puta"

Vytautas dabar dirba Šiauli� jaun�j� technik� centre – moko vaikus naudotis �vairiais �rankiais, brai�yti br��inius, gilina j� �inias fizikos, matematikos, meteorologijos, radiotechnikos, aerodinamikos srityse.

Aviamodeliavimo b�rel� lanko apie 30 vaik�. Dalis j� išb�na, neilgai, ta�iau tie, kuriems r�pi "skristi", po trej� met� tampa tikrais profesionalais. Jie dalyvauja var�ybose ir ne kart� yra tap� Lietuvos moksleivi� techninio sporto šak� spartakiados radijo bangomis valdom� aviamodeli� var�yb� nugal�tojais.

"Vaikai tampa mano draugais. Da�nai t�vai nebesupranta, apie k� vaikai klausin�ja – jie juk atsiduria visai kitame pasaulyje", - sako Vytautas ir pripa��sta, kad jam šiek tiek apmaudu, jog šalies mokyklose nebeliko aviamodeliuotoj� b�reli�.

"Laimingi tie vaikai, kurie ateina � b�relius, jiems patariama, mokoma. Mokytis ieškant informacijos internete sunku, bet �manoma. Daugeliui b�tent internete prasideda kelias � dang�", - sako pašnekovas.

Vytautas savo pom�g� pavert� ir verslu. Gamina radijo bangomis valdomus l�ktuv�lius ir sako, kad su s�numi nesp�ja u�pildyti visos šalies rinkos. Visiems norintiems l�ktuvus paj�gt� pagaminti tik tada, jei �mon�je dirbt� koks 10 patyrusi� aviamodeliuotoj�.

Aviamodeliuotojas kasmet Kurš�nuose rengia "Putos švent�". Kod�l putos? Tod�l, kad l�ktuv�liai gaminami iš put� poliestirolio. Jei nukrinta ir sud��ta, iš j� telieka puta...

�Nie�ko to�kio� pa�ro�dys pavasari�k� program�

Oksana LAURUTYT�

Gegu��s 1 d. 13 val. Šiauli� Dramos teatre �vyks tradiciniu tampantis linksmos ir jaunatviškos muzikos studijos "Nieko tokio" pavasariškas naujos programos pristatymas. Joje dalyvaus studijos vadovai - aktor� J�rat� Budri�nait� ir kompozitorius Vadimas Kamrazeris bei sve�iai - Art�ras Orlauskas (Zakarauskas) ir Klarkas. Programos pavadinimas "V�jas" pasako, kad �i�rovai tikrai neli�d�s. Koncerto dalyviai �ada ne tik ger� nuotaik�, bet ir nema�ai siurpriz�.

Vaik� studijos "Nieko tokio" ugdytiniai ir vadovas Vadimas Kamrazeris Motinos dienos proga �ada �sp�ding� koncert�.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Kasmet vis dr�siau prabylanti muzikos studija "Nieko tokio" v�l paruoš� nauj� regin�. Šiemet vietoje nenustygstantys studijos vadovai prigalvojo ir išmok� savo ugdytinius linksm� ir �domi� dalyk�li�. Koncerte, skirtame Motinos dienai, �i�rovai matys ir gird�s, ko per metus išmoko studij� lankantys vaikai, pagal am�i� suskirstyti � grupes: "Tai bent", "Tik niekam nesakyk", "7 snieguol�s ir nykštukas", "Pipirai" ir "Ma�yliai".

Kiekvienos grup�s trumpi, bet �taig�s muzikiniai pasakojimai ir sudaro program�. Koncerto metu skamb�s ne tik studijos vadov� V. Kamrazerio ir J. Budri�nait�s sukurta muzika. "Bus atlikti �inom� Lietuvos ir pasaulio atlik�j� ir kompozitori� - K. Smorygino, St. Wonder, grup�s "Fools Garden" �inomi k�riniai. Jie n� vieno klausytojo nepaliks abejingais", - sako studijos vadovai J�rat� ir Vadimas.

Ši�met�s programos pristatymo metu scenoje dainuos ne tik sve�iai, bet ir studijos r�m�jai. Tiksliau - r�m�jos. Jau ne pirmus metus besit�siantis studijos "Nieko tokio" ir moter� klubo "Šiauliet�" bendravimas šiemet �gaus dar vien� form�. V. Kamrazeris kartu su Šiauli� filharmonijos direktore Nijole Saimininkiene "Šiauliet�ms" suk�r� dain� - himn�. "Miesto visuomen� �sitikins, kad ne tik himnas gra�us, bet ir j� atliekan�ios klubo nar�s moka gra�iai dainuoti. Koncerte �vyks šios dainos pristatymas ir pirmas viešas atlikimas, kur� "Šiauliet�" atliks kartu su studijos "Nieko tokio" ugdytiniais", - sako Vadimas.

�inoma, �sp�ding� pasirodym� pareng� ir Art�ras Orlauskas bei Klarkas. Jie pristatys savo naujos programos dal�, o kadangi humoristai taip pat nenustygsta vietoje, sugalvojo koncerte ne tik "pašposauti", bet ir kartu su studija "Nieko tokio" atlikti ne vien� muzikin� k�rin�. "Jie tikrai moka dainuoti. Klausytojai tur�t� prisiminti Lietuvos duet� transliacijas, taip pat prieš ger� dešimtmet� Lietuv� sudrebinusias programas "Bentski šou" ir "Europos Bamba", - sako studijos vadovai.

�od�iu, Motinos dienos proga visai šeimai tikrai bus kur nueiti. Studija "Nieko tokio" ir visi koncerto dalyviai šiaulie�ius kvie�ia � Šiauli� dramos teatr� bei �ada nepamirštam� ir �sp�ding� švent�.

"Nieko tokio" palieka vis daugiau p�dsak� muzikos veikloje. Šiemet, pirm� kart� rengiant Šiauli� apskrities muzikant� apdovanojimus (ŠAMA), studija jau buvo patekusi � nominant� s�raš�.

"Nieko tokio" jau dvejus metus iš eil�s s�kmingai pristato šou programas Palangos festivalyje "Laum�s juosta". Pasirodym� metu su studij� lankan�iais vaikais scenoje š�lsta ir j� t�veliai. Ši� patirt� per�m� ir kiti šalies vaik� kolektyvai.

Skelbiamas konkursas "A� laidos ved�jas"

Konkurs� "Aš laidos ved�jas" organizuoja naujien� portalas "Etaplius.lt" ir bendrov� "S plius". Informacija apie konkurs� skelbiama interneto svetain�je www.etaplius.lt bei teikiama telefonu 8~700 121 62.

Konkurse turi teis� dalyvauti vaikai nuo 7 iki 11 met�. Reikia u�pildyti konkurso anket�, pateikiam� portale "Etaplius.lt" ir pateikti j� konkurso organizatoriams iki 2011 m. gegu��s 6 d. Anketa turi b�ti registruotu paštu atsi�sta arba asmeniškai atnešta konkurso organizatoriams adresu: Konkursui "Aš laidos ved�jas", Etaplius.lt redakcijai, Til��s g. 74, Šiauliai.

Anketoje turi b�ti parašytas motyvacinis laiškas, kod�l j� pateik�s dalyvis labiausiai tinka vesti laid�.

Prie Anketos turi b�ti prisegta kokybiška dalyvio nuotrauka, kurioje b�t� aiškiai matomi veido bruo�ai. Dalyvio nuotrauk� taip pat galima atsi�sti el. paštu konkursas@splius.lt, redakcija@splius.lt. Siun�iant dalyvio nuotrauk� elektroniniu paštu yra b�tina nurodyti: dalyvio vard�, pavard�, am�i�, t�v� arba teis�t� atstov� vardus, pavardes, telefono numer� ir elektronin� pašt�.

2011 m. gegu��s 10 d. dalyviai bus pakviesti � antr� konkurso etap�, kuriame dalyviai prisistatys. Antr� konkurso etap� laim�s trys, portalo "Etaplius.lt" lankytoj� nuomone, geriausiai pasirod� dalyviai. Antro konkurso etapo nugal�tojai gaus "S plius" ir "Etaplius.lt" �steigtus prizus. Laim�tojai bus pakviesti � tre�i� konkurso etap�.

Komisija savo konkurso nugal�toj� išrinks bals� dauguma, �vertinusi dalyvi� pasirodymus antrame etape bei u� j� balsavusi� "Etaplius.lt" portalo lankytoj� skai�i�.

Konkurso nugal�tojas pasirašys su organizatoriais sutart� d�l laidos vedimo. Antro etapo metu dalyvi� prisistatymai bei organizatori� u�duo�i� atlikimas bus filmuojami.

"Šiauliai plius" informacija

Giedr� Beinori�t�: "Svarbiausia - k�rybin� aistra"

Oksana LAURUTYT�

"Garsus dokumentininkas S. Loznica sak�, kad talentas re�isieriui – ne esminis dalykas. Svarbiausia - k�rybin� aistra ir kantryb�. Jei u�teks aistros, ateis ir �inojimas, k� daryti, kuo dom�tis, k� skaityti", - sak� "Auksin�s gerv�s" nominant� re�isier� Giedr� Beinori�t�. Pra�jus� penktadien� ji sve�iavosi Šiauli� Did�dvario gimnazijoje vykusiame tarptautiniame trumpametra�i� film� festivalyje.

Re�isier�s Giedr�s Beinori�t�s nedomina holivudinis filmas. Jai kinas �domesnis kaip menas. "Autorinis kinas b�na geras bet kurioje šalyje. Juk du skirtingi dalykai – skaitai bestseler�, ar rimt� literat�r�",- sako ji.

Autor�s nuotr.

Da�na k�ryba – apie vaikus

Re�isier�s Giedr�s Beinori�t�s k�ryba ne kart� �vertinta tiek Lietuvoje, tiek u�sienyje. Paskutinis �vertinimas "Auksin� gerv�" jai skirta u� kartu su studija "Monoklis" sukurt� film� "Balkonas". Re�isier� sako, kad apdovanojimai jai n�ra labai svarb�s. Kai išgirsta ar perskaito pad�k� arba pagyrim�, b�na laimingesn�.

"Negaliu pasakyti, kuris mano pa�ios filmas man labiausiai patinka. Turb�t pirmasis - "Mano vienišos draug�s". Tai buvo mano kursinis darbas. Tada mano mokytojas Vytautas �ibiras pri�jo ir su u�uojauta pasak�, kad gavusi dešimtuk� nuleisti kartel�s nebegal�siu. Ka�ko pasiekus, pasikei�ia atskaitos taškas. Tai, k� šiandien laikai pasiekimu, rytoj bus norma ir reik�s ka�ko daugiau, geriau", - sako ji.

G. Beinori�t�s baga�as – septyni filmai: "Mama, t�t�, brolis, ses�", "Troleibus� miestas", "Egzistencija", "Vulkanovka. Po did�iojo kino", "Gyveno senelis ir bobut�" ir "Balkonas". Dabar re�isier� kuria dokumentin� juost� "Septyni pokalbiai rimtomis temomis". Jau metus ji lankosi �vairiose šalies miesteliuose, miestuose ir ieško filmui tinkam� vaik�. Sveik� ir su specialiaisiais poreikiais, prasikaltusi� ir ger�. Toki�, kurie dalyt�si savo mintimis, kalb�t� apie savo patirt� ar netgi duot� patarim�, k� daryti, kai tau atrodo, kad niekas tav�s nemyli.

Giedr� sako, kad jos kalbinami vaikai – 8-15 met�, o filmas dienos švies� išvys po met�. Kurti ši� juost� re�isier� paakino Vandos Juknait�s knyga "Tariamas iš tamsos". Rašytoja, knygoje aprašiusi pokalbius su sud�tingo likimo vaikais, Giedrei daug talkina ir filmo k�rybos procese.

Kod�l re�isierei tokia artima vaiko pasaulio suvokimo tema? Giedr� dirbo "Vaik� linijoje" savanore konsultante ir konsultavimo internetu programos koordinatore. "Iki vaik� pri�jau nes�moningai. Labai juos myliu, daug iš j� išmokau", - sako ji.

Giedr� dirbo ir asistente garsiajame Ar�no Matelio filme "Prieš parskrendant � �em�". Tai buvo puiki pamoka, kaip reikia d�iaugtis kiekviena gyvenimo diena. "Nu�jus � onkologin� ligonin�, pirm� dien� mane ištiko šokas. Negal�jau vakare u�migti, galvojau apie sergan�ius vaikus. O v�liau aplank� jausmas, kad b�tent šie vaikai ir j� t�vai parodo, kaip reikia gyventi. Jie geriau �ino, kaip rasti d�iaugsm�, vilt�, nusiraminim�, net kai sergi", - sak� re�isier�.

Svarbus ir vaizdas, ir garsas

Gimnazistams Giedr� atviravo, kad yra intravert�, b�dama vaiku bijojo �moni�. Gal tod�l ji ir tapo re�isiere, kad kitokia kalba papasakot� �mon�ms, kaip mato pasaul�, kaip j� jau�ia.

Kiekvienas re�isierius turi savo metodik�, kaip atrinkti aktorius filmui. Kuriant film� "Balkonas", itin atsakingai ir kruopš�iai buvo renkami vaikai. "Nor�jome b�ti tikri, kad jie girdi ir supranta, kad vaidins nat�raliai. Juk kiekvienas galime pasakyti, ar aktorius vaidina nat�raliai, ar ne. �iauriai smagu, kai vaikas suvaidina geriau, nei tik�jaisi. Tada iš d�iaugsmo iki lub� šokin�ji", - šypsojosi pašnekov�.

Re�isier� pasakojo neturinti autoritet�. Ji nenori kurti filmo taip, kaip ka�kas jau kuria. "Aš u�augau su teatro autoritetais, ma�iau pirmuosius O. Koršunovo spektaklius. Kai pama�iau Larso von Triero film� "Prieš bangas", aplank� jausmas, kad supratau, kaip reikia statyti film�. Daug v�liau Šar�no Barto juostose atradau ypating� d�mes� garso takeliui, kuris man dabar yra labai svarbus. �garsinimu galima sukurti skirtingas emocijas. �i�r�damas �i�rovas film�, kuriame mato kiem� ir girdi paukš�i� �iulbes�, jau�iasi vienaip, o jei girdi girg�dan�ias supynes – visai kitaip. Gal u�pl�s nostalgija, gal kiti jausmai", - šypsojosi Giedr�.

Kurdama film� apie savo senelius "Gyveno senelis ir bobut�", re�isier� atrinktoms fotografijoms ilgai ieškojo gars�: v�jo, med�i� šiurenimo, gervi� klykimo. "Garsas, kaip ir vaizdas, kine labai svarbu. Jei neb��iau kino re�isier�, b��iau garso re�isier�", - sak� ji.

Ta�iau kas yra re�is�ra - profesija, ar gyvenimo b�das, Giedr� vis dar ne�ino. "Kurdama filmus suvokiau, kad antr� universitet� baigiau. Re�is�ra – profesija, ta�iau ir daug asmeninio gyvenimo su ja susij�. Ribos išplaukia, b�na, kad mil�inišku grei�iu pralekia savait�s dienos", - sak� ji.

�inoma, pašnekov� nesl�p�, kad kuriant filmus b�na sunki� moment�. Kyla min�i�, kad reikia visk� mesti. "Bet aš taip per kiekvien� film� sakau. Griaunan�i� min�i� atsisakau, kai prisimenu pirmin� id�j�, kod�l prad�jau kurti. Tada motyvacija gr��ta", - sak� re�isier�.

Trumpametra�i� film� festivalis "Maindfak"

Oksana LAURUTYT�

Baland�io 29 d., penktadien�, 18 val. "Til��s" prekybos centre, kino teatre "Atlantis cinemas", vyks nemokamas renginys - trumpametra�i� film� festivalis "Maindfak". Festivalio metu bus rodomi Lietuvos aukšt�j� mokykl� student�, pasirinkusi� su meno k�rimu susijusi� specialyb� ar dirban�i� reklamos srityje, filmai. Organizatoriai �ada, kad k�riniai nustebins kokybe. Tarp dalyvi� - ir "Sidabrin�s gerv�s" nominantai.

Pagrindinis prizas - spyris

"Maindfak" – tai interneto erdv�se labai paplit�s terminas, kino �argonas, nusakantis tam tikro �anro filmus, kurie link� �i�rov� šokiruoti, nustebinti bei apgauti �i�rin�iojo vaizduot�, keisti išankstin� nusistatym�. Festival� organizuoja Šiauli� universiteto audiovizualinio meno neakivaizdinio skyriaus studentai Andrius Ramanauskas ir Andriejus Aputis.

Pasak A. Ramanausko, festivalio programoje - 17 film�, tad film� per�i�ra truks 2 val. 10 minu�i�. �i�rovai išvys Lietuvos aukšt�j� mokykl� student� ir m�g�j� darbus. Programoje yra ir "Sidabrin�s gerv�s" laureat� bei nominant�, pavyzd�iui, J�rat�s Samulionyt�s filmas "Nerutina", kuris 2008 metais buvo pripa�intas geriausiu Lietuvos trumpametra�iu filmu, pasteb�tas ir u�sienio festivaliuose bei pirm� viet� peln�s �vertinus �i�rov� balsus Klaip�doje. Ievos Veiveryt�s stilingas tamsios nuotaikos trileris-drama "Kry�ia�odis" buvo nominuotas tai pa�iai nominacijai. Programoje išvysime ir por� film�, dalyvavusi� šiais metais "Kino pavasaryje". Tai Narvydo Naujalio "Pauksštelis" ir Ri�ardo Marcinkaus "Pravalas". Taip pat išvysime klaip�die�i� simpatijas pelnius� Ar�no Eimulio film� "Nuotraukos" bei antr� viet� pagal �i�rov� balsus pelniusio Audriaus Kaminsko film� "Klasiokai".

� festival� at�j� �i�rovai gal�s patys išrinkti tris m�giamiausius filmus. Jiems bus išdalytos anketos, kuriose jie pa�ym�s, kurie filmai labiausiai patiko. "Pagrindinis prizas - spyris filmo autoriui � u�pakal�, kad kurt� dar vien� film�", - juokiasi organizatorius ir sako, kad simboliniai apdovanojimai, �inoma, bus. Priz� - festivalio marškin�li� - sulauks ir keli �i�rovai, teisingai atsak� � organizatori� klausimus.

Tikslas - ir populiarinti specialyb�

Studentai festival� "Maindfak" jau du kartus reng� Klaip�doje. Anot A. Ramanausko, lankytoj� � kiekvien� festival� sulaukta beveik šimtas. "Mes traukiame filmus iš stal�i� ir rodome pla�iajai visuomenei. Lietuvoje yra nema�ai sukurt� ger� film�, apie kuriuos niekas ne�ino. Jei autorius jo neplatina internete, j� daugiau niekur ir nepamatysi. Dar keli filmai, kuriuos parodysime, priklauso prodiuseri� kompanijoms, tad juos galima pamatyti tik festivali� metu. O festivaliai retai rengiami, tad ši� niš� ir bandome u�pildyti Vakar� Lietuvoje", - sako organizatorius.

Kita vertus, ir k�r�j� n�ra tiek daug, kad festivalius b�t� galima rengti da�nai. "Tod�l tas spyris k�r�jams tikrai pad�t�, kad b�t� sukurta daugiau film�. Juk jie Lietuvoje kuriami "iš id�jos", - sako A. Ramanauskas.

Organizatoriai festivalio simboliu pasirinko animacijos persona�� - teletab�. Kod�l? "Nes didesnio "maindfako" u� teletabius n�ra ir nebus", - juokiasi pašnekovas.

O k� reiškia festivalio š�kis "Atrodyk kaip klounas, kalb�k k� manai"? "Klounas tod�l, kad iš esm�s visi aktoriai, re�isieriai, k�r�jai yra klounai. Jie ieško �domesni� išraiškos priemoni�, kad atkreipt� aplinkini� d�mes� � tai, k� nori pasakyti. Kartais klounai atrodo nesuprantami, keisti ar juokingi, bet mes skatiname j� buvim� kaip alternatyv� kasdienei kalbai, kuri� da�nai girdime per �inias, laikraš�iuose, darbe. Šiuo š�kiu mes reklamuojame netradicin� original� kalb�jimo b�d�, tai yra kalb�jim� kino kalba, kalb�jim� vaizdais, kurie sinchronizuoti su muzika, animacija. O labiausiai reklamuojame kino k�rimo aistr� bei specialyb�. Nesvarbu, kaip ji besivadint� - audiovizualiniu menu, kino re�is�ra, operatoriaus darbu, visos šios sritys susijusios su film� k�rimu", - sako A. Ramanauskas.

Anot pašnekovo, id�j� jauniems k�r�jams netr�ksta. Festivalyje bus rodomi tik jaunosios kartos re�isieri�, kuri� am�ius - 20-35 metai, filmai. Naujosios kartos filmai gal n�ra tokie pasl�ptai maištingi kaip posovietiniai re�isieri� filmai. Šiais laikais viskas atviriau rodoma. Daugelis k�r�j� kuria tiesiog pramogai, kad �i�rovui b�t� �domu. Jaunieji k�r�jai skiriasi nuo vyresni�j� tuo, kad labiau taikosi prie vakarietiškos kino kult�ros, kuri yra �taigesn�.

Festivalyje pateikiam� film� �anrai �vair�s: dokumentika, pseudodokumentika, animacija, veiksmo filmai, siaubo, romantiniai, dramos, komedijos. "Pagrindinis festivalio tikslas - u�kr�sti �mones filmo k�rimu. Gal �i�rovas, at�j�s � m�s� festival�, pamatys, kad jam patikusio filmo autorius mokosi Šiauli� universitete ar Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir nuspr�s pats šiose mokyklose studijuoti. O ši specialyb� - smagi", - sako A. Ramanauskas.

Tado Ivanausko �eimos istorija pajuntama �irdimi

Oksana LAURUTYT�

Per šv. Velykas, baland�io 24-�j�, Šiauli� regiono televizija "S plius" rodys �urnalist�s Daivos Grikšien�s sukurt� dokumentin� film� "Vienos šeimos likimas - trij� taut� istorija". Pusantros valandos trukm�s filmas laikomas vienu reikšmingiausi� šalies dokumentikos darb�, kuriame persipina Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos istorija, perteikiama per gamtininko Tado Ivanausko šeimos gyvenim�. Tadas ir du jo broliai Jie�is ir Vaclovas tapo skirting� valstybi� pilie�iais, ta�iau j� šviet�jiška veikla tur�jo didel�s �takos trij� šali� tautiniam identitetui.

K�rybin� grup� po interviu su dr. Jury Turonak jo namuose Varšuvoje (Lenkija). J. Turonak yra knygos apie Vaclov� Ivanausk� autorius.

Trys broliai - trys tautyb�s

Lietuvoje daugelis yra bent jau gird�j� profesoriaus Tado Ivanausko (1882-1970) pavard�. Šio garsiausio vis� laik� Lietuvos gamtininko r�pes�iu Kaune �kurtas Zoologijos muziejus, po mirties pavadintas jo vardu. T. Ivanauskas su bendramin�iais �k�r� �uvinto rezervat�, o Kaune – zoologijos ir botanikos sodus.

Jeigu daugelis T. Ivanausk� prisimena kaip gamtinink�, yra nors kart� vart� jo apie gamt� parašytas knygas, tai retas �ino šio �mogaus visuomeninius nuopelnus. Tik keli faktai: T. Ivanauskas buvo vienas t�, kurie aktyviai tarpukariu k�r� ir stiprino nepriklausom� Lietuv�, dalyvavo ir buvo vienas pagrindini� Kauno universiteto, Šauli� s�jungos k�r�j�.

Dokumentinio filmo "Vienos šeimos likimas - trij� taut� istorija" k�r�ja Daiva Grikšien� sako, kad mintis kurti film� apie T. Ivanausko šeim� kilo prieš dvejus metus. Kone penkiolika dokumentini� istorini� film� suk�rusi ir daug apdovanojim� u� juos gavusi �urnalist� prieš metus su Dangiru Ma�iuliu – humanitarini� moksl� daktaru, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju - ir operatoriumi Tomu Andrijausku �m�si id�j� �gyvendinti. D. Grikšien� suprato, kiek daug laiko, l�š� ir energijos teks skirti, norint �gyvendinti sumanym�. Juk teksi� aplankyti net tris šalis, nes lenkakalbi� dvarinink� Ivanausk� šeimoje u�aug� broliai skirtingai apsisprend� d�l savo tautin�s tapatyb�s: Tadas tapo lietuviu, Vaclovas – baltarusiu, o Je�is – lenku.

Kuriantis Ryt� Europos valstyb�ms, broliai pateko � istorij� kaip šviet�jai, nacionalinio jud�jimo aktyvistai. Sovietme�iu rašant Tado Ivanausko biografij�, politiniais sumetimais buvo nutyl�ti jo nuopelnai nepriklausomai Lietuvai. Lygiai taip pat buvo nutyl�ta ir apie Vaclov� Ivanausk� (1880-1943) bei Je�� Ivanausk� (1876-1965).

Broliai u�augo buvusios Lietuvos Did�iosios Kunigaikštyst�s �em�se esan�iame Lebiodkos dvare (dabartin� Baltarusija), lenkakalbi� dvarinink� Ivanausk� penki� vaik� šeimoje. Šeimos galva buvo Lietuvos Did�iosios Kunigaikštyst�s idealistas, šia dvasia išaukl�jo ir savo vaikus. Broli� apsisprendimai d�l savo tautyb�s buvo s�moningi �ingsniai – visi jie aktyviai �sijung� � skirting� taut� nacionalinius jud�jimus, tapdami nepriklausom� valstybi� statytojais: Tadas k�r� nepriklausom� Lietuv�, Vaclovas – Baltarusij�, o Je�is – Lenkij�.

"Pa�velg� � trij� broli� likimus, lyg veidrod�iuose matome atsispindin�i� trij� kaimynyst�je gyvenan�i� taut� – lietuvi�, lenk�, baltarusi� – istorij�, kurios liudininkai ir aktyv�s k�r�jai buvo broliai Ivanauskai", - sako D. Grikšien�.

Filmavimo momentai Gardine (Baltarusija).

Dangiro MA�IULIO nuotr.

R�pinosi gamta ir tauta

Dokumentiniam filmui kurti Daiva Grikšien� pareng� projekt� ir gavo finansavim� iš Kult�ros r�mimo fondo, Lietuvos radijo televizijos ir spaudos r�mimo fondo, Lietuvos ambasados Baltarusijoje. Film� �garsino Šiauli� dramos teatro aktor� Nomeda B��i�t�, garso re�isierius - Virginijus Jasi�nas.

Film� teko subtitruoti, versti � baltarusi� kalb�, tad dienos švies� jis išvydo tik ši� met� prad�ioje. "Ketinome kurti ne vien� film�, o j� cikl�, ta�iau nusprend�me, kad jis turi b�ti vientisas. Ši� istorij� reikia pajusti širdimi, nes joje persipyn� daugyb� kiekvienam �mogui reikšming� dalyk�", - sako pašnekov�.

Med�iag� filmui k�rybin� grup� rinko kone metus. Aplank� Lenkij�, Baltarusij� ir joje esant� Lebiodkos kaim�, apva�iavo daug Lietuvos vietovi�. Befilmuodami jie ne tik gr��o � praeit�, bet ir pamat� dabart�. Tod�l Daiva sako, kad filme pasakojama ne tik vienos šeimos istorija.

"Esame tikri, kad �vilgsnis � trij� broli� Ivanausk� likimus suteikia puiki� prog� d�mesingiau pa�velgti, kaip buvusioje LDK erdv�je gludinosi tautin�s tapatyb�s, formavosi nacionalin�s valstyb�s. Taip vienos šeimos istorija virto viso Ryt� Europos regiono istorija", - sako �urnalist�.

K�rybin� grup� rado puiki� pašnekov� istorik�, atskleidusi� Ivanausk� šeimos gyvenimo dram� ir d�iaugsmus. �i�rovai su�inos, kaip Tado Ivanausko t�vas mok� vaikus puosel�ti gamt�, kaip r�pinosi j� išsilavinimu, ateitimi. Bus atskleista ir asmeninio Tado Ivanausko gyvenimo skraist� - pasakojama apie nes�kming� pirm�j� santuok�, s�n�, antr�j� santuok� ir gyvenim� Lietuvoje, šviet�jišk� veikl�.

"Tikime, kad �vilgsnis � laikmet�, kai �temptomis s�lygomis teko kovoti u� savo tautos apsisprendimo teis�, kai buvo dedami valstybi� pamatai, gali pad�ti �sis�moninti savo tautin�s tapatyb�s vert�. Tai ypa� aktualu dabar, kai patiriame globalizacijos išš�kius. Pasakojimas apie vienoje šeimoje subrendusias skirtingas asmenybes gali pad�ti ir geriau pa�inti kaimynyst�je gyvenan�ias tautas. Be abejo, T. Ivanausko akimis bandysime pa�velgti ir � gamtos pasaul�. R�pes�iai savo tautos ir supan�ios gamtos likimu Ivanausk� šeimoje buvo persipyn�", - sako pašnekov�.

Su baland�io 1-�ja!

7-ajame savaitraš�io "Šiauliai plius" puslapyje skelbiama, kad elektronini� ryši� paslaug� bendrov�s "S plius" gimtadienio švent�je koncertuos popdievait� Madonna.

Pranešame, kad ši informacija - baland�io 1-osios pokštas.

"Šiauliai plius" informacija

"S plius" gimtadienio koncerte dain� atliks Madonna

Laura AUKSAITYT�

Baland�io 9-�j� Šiauli� arenoje vyksian�io "S plius" 15-ojo gimtadienio staigmena - popkaralien�s Madonnos pasirodymas. Trumpam � Šiaulius Madonna u�suks vykdama pakeliui � Ryg�, kur numatytas jos koncertas su kompozitoriumi Raimundu Paulsu ir dainininke Laima Vaikule.

Dešimtys vadybinink�, prodiuseri�, agent�, re�isieri� pad�jo Madonnai pavirsti ryškia, �simenan�ia asmenybe, Amerikos sekso simboliu.

Popkaralien� atskris � Zokni� oro uost�. Atvykusi � arenoje vyksian�i� "S plius" gimtadienio švent�, ji pristatys vien� numer� ir išsyk išskris � Ryg�. Madonna sutiko koncertuoti "S plius" gimtadienio koncerte, nes jai itin patinka charizmatiškasis Marius Jampolskis. Susitikusi su juo Madonna ketina aptarti bendradarbiavimo su M. Jampolskiu klausimus.

Popkaralien�s Madonnos tikrasis vardas Louise Ciccone Ritchie. Ji gim� 1958 met� rugpj��io 16 d. Mi�igane, JAV. Madonna buvo ištek�jusi u� brit� re�isieriaus Gajaus Ri�io, turi tris vaikus, jos turtas vertinamas 600 mln. doleri�.

Pagal Gineso rekord� knyg�, pardavusi 250 mln. muzikini� disk� Madonna yra s�kmingiausia ši� laik� daininink�. Tikriausiai tik Elvis Preslis ir Maiklas D�eksonas pasi�ym�jo tokia skandalinga reputacija, koki� iš pat prad�i� �gijo Madona. Tik pasirod�iusi estradoje, ji atkreip� � save d�mes� ekstravagantiškomis manieromis, scenos triukais, šokiruojan�iu elgesiu ir gyvenimo stiliumi. Kartu ji �gijo daug gerb�j� ir tiek pat prieš�. Matyt, tai tur�jo �takos ir tam, kad Madonna pagal hit� skai�i� aplenk� net legendinius "The Beatles".

Manoma, kad u� savo pirm�j� s�km� ji turi b�ti d�kinga prodiuseriui Neilui Rod�ersui. 1985 m. jis išleido disk� su Madonnos dainomis, iš kuri� aštuonios pateko � hit� parad� virš�nes. N. Rod�erso d�ka kiekviena jos daina pasi�ym�jo ištobulintu akompanavimu, �simintina melodija. Daininink�s �vaizd� formavo geriausi Amerikos profesionalai.

"S plius" gimtadienio koncerte - �sp�dingi �vaig�d�i� pasirodymai

Oksana LAURUTYT�

Did�iausia elektronini� ryši� paslaug� bendrov� Šiaur�s Lietuvoje "S plius" šven�ia 15 met� gimtadien�. Šia proga baland�io 9 d. 17 val. Šiauli� arenoje vyks net keturias valandas truksiantis šventinis koncertas. Šv�sti kartu su "S plius" kvie�ia �inomos šalies �vaig�d�s "69 danguje", Ir�na ir Marius Jampolskis, Paulius, Deivis ir Bumc� su draugais.

"69 danguje" su vaikais dainuos "Meil�s simfonij�"

Pirmojoje koncerto dalyje � Šauli� aren� šv�sti "S plius" gimtadienio susirinkusiems �i�rovams skiriamas koncertas, kuriame skamb�s gra�iausios per 10 met� sukurtos "Bumc�s klubo" dainos, bus organizuojami šokiai ir �aidimai su televizijos laidos vaikams "Bumc�s pokštai" ved�ja Bumce bei "Bumc�s klubo" vaikais ir j� draugais: Laura Remeikiene, Šiauli� kult�ros centro choreografiniu kolektyvu "Aušrel�", Šiauli� moksleivi� nam� šokio studija "Incognito". "Bumc�s klubo" vaikai dainuos drauge su Deiviu, grupe "69 danguje" ir savo t�veliais. �inoma, �i�rovus stebins viso koncerto metu organizuojam� �aidim� prizai, siurprizai ir �sp�dingas balion� lietus.

Antrojoje dalyje �i�rov� laukia ne tik fejerverkai, dovanos ir �aidimai. Koncertuosianti grup� "69 danguje", Ir�na ir Marius Jampolskis, Paulius, Deivis, kuriam akompanuos grup�, pareng� �sp�dingas ma�daug 40 minu�i� muzikines programas.

"Šiauliuose mes b�name da�nai, pra�jusi� savait� reng�me net du koncertus. Galiu atvira širdimi sakyti, kad Šiauli� publika labai šauni", - sako muzikos grup�s "69 danguje" atlik�ja Nijol� Pareigyt�.

N. Pareigyt� atskleid�ia paslapt� - "S plius" gimtadienio proga grup�s merginos ne tik atliks populiariausias savo dainas, m�giamas vaik� ir suaugusi�j�, bet ir su vaikais atliks dain� "Meil�s simfonija". "Padovanosime ger� nuotaik�, pasistengsime, kad "S plius" gimtadienio koncerte visiems b�t� linksma ir gera", - teig� atlik�ja.


Deivis "S plius" gimtadienio koncerte pristatys kompaktin� plokštel� "Lietuva" ir dainuos su "Bumc�s klubo" vaikais.		"69 danguje" atliks gra�iausias grup�s dainas.

Marius Jampolskis, Ir�na ir Paulius "S plius" gimtadienio koncertui pareng� �sp�ding� teatralizuot� pasirodym�. Atlik�jai dainuos dainas, itin pam�gtas televizijos laidoje "�vaig�d�i� duetai".

Atlik�j� koncertais besir�pinanti Laima Lapkauskait� teig�, kad Ir�na ir M. Jampolskis - charizmatiškos asmenyb�s. Jiems dainuojant � sal� pl�sta ne�tik�tina energija, tad atlik�jai nuolat kvie�iami bisui. "Koncertas "S plius" gimtadienio proga bus toks, kok� norisi v�l išvysti ir išgirsti. Atlik�jai mielai suteiks toki� galimyb�", - teig� L. Lapkauskait�.

Deivis "gyvai" pristatys naujausi� album�

Maloni� staigmen� �i�rovams rengia atlik�jas Deivis. Jis ne tik koncertuos su vaikais, dainuos �inomas dainas, bet ir šiaulie�iams "gyvai" pristatys savo naujausi� album� "Lietuva". Albumas dienos švies� išvydo pra�jusi� metu pabaigoje ir kol kas dar nebuvo pristatytas "gyvai". Dainos šiam albumui brandintos net dvejus metus.

Albume – trylika dain�, nes 13 - Deivio laimingas skai�ius, be to, Deivis yra gim�s 13-�j�. Dauguma dain� - siu�etin�s, jas netgi galima pavadinti ma�ais spektakliukais. "Manau, kad albumas atskleid�ia mane tiksliai tok�, koks iš ties� esu. Dainos sukurtos visiškai nepataikaujant klausytojui. Leidau sau �rašyti tai, k� nor�jau", – teig� dainininkas.

"D�iaugiuosi, kad "S plius" švent�je gavau galimyb� pristatyti savo naujo albumo dainas "gyvai". Dainuoti "gyvai" - d�iaugsmas ne tik �i�rovui, bet ir man. Labai laukiu šio koncerto, kuriam intensyviai ruošiam�s ir repetuojame su muzikantais. Tikiuosi, kad m�s� pasirodymas bus tikra švent� šiaulie�iams, kuriuos labai kvie�iu � "S plius" gimtadien�", – sak� Deivis.

Nugal�jus politik� - svajon�s apie TV laid�

Oksana LAURUTYT�

Šiauliet� reklamos �mon�s vadov� Dang� Judikavi�i�t� televizija trauk� nuo vaikyst�s. Prad�jusi dalyvauti ir filmuotis �vairiuose televizijos šou vos šešiolikos, 22-ej� mergina neseniai laidoje "Tu gali. Savait�s dvikova" peln� daugiau �i�rov� simpatij� nei jos var�ovas Andrius Šed�ius. "Svajoju apie savo televizijos laid�, ta�iau namie televizoriaus neturiu. Aš mieliau skaitau knygas, kurios man teikia kur kas daugiau naudos", - sako Dang�.

Nuo šešiolikos met� Dang� Judikavi�i�t� filmuojasi televizijos šou. Mergina svajoja apie savo televizijos laid�.

Dang�s JUDIKAVI�I�T�S asmeninio archyvo nuotr.

Nugal�jusi politik� pateko � antr� tur�

Pra�jus� penktadien� LNK laidoje "Tu gali. Savait�s dvikova", �i�rovai išvydo b�r� šiaulie�i�. Be laidos ved�jos aktor�s Ingos Norkut�s, laidoje filmavosi politikas Andrius Šed�ius su su�ad�tine Monika Kvietkute bei kita šiaulie�i� pora - Dang� Judikavi�i�t� su Andriumi Petkumi.

Abiems šou herojams - A. Šed�iui ir Dangei - buvo suteikta galimyb� parodyti, kaip jie pa��sta savo antr�sias puses. U�rištomis akimis A. Šed�ius vien iš laidos ved�j� - Ingos Norkut�s bei Natalijos Zvonk�s - ir draug�s palyt�jimo tur�jo pasakyti, kurios kojos yra jo mylimosios.

S�kmingai �veik�s ši� u�duot�, vyras suklupo jam prisipa��stant mylint ir glostant galv�. Politikas garsi�ja Šiauli� aktor� I. Norkut� palaikydavo savo su�ad�tine.

Dangei atpa�inti savo širdies draug� u�rištomis akimis sek�si geriau, ta�iau ji A. Šed�iui nusileido kiaušini� m�tymo, ekvilibristikos ir dainavimo rungtyse. "�i�rovai mane labiau palaik� nei A. Šed�i�, tad surinkome vienodai bals�. Laidos finale politikas pasak�, kad vertina publikos nuomon�, tad � antr� laidos tur� patekau aš. Nei kada jis bus, nei koks, aš ne�inau", - sako Dang�.

Šiauliet� penktadien� rodomos laidos per televizij� nemat� - namuose neturi televizoriaus. Ty�ia jo atsisak�, nes nemano, kad šiuolaikin�s laidos j� praturtint�. Dang� ir nebuvo patenkinta tuo, kaip atrod� laidoje. Likus kelioms minut�ms iki laidos ji buvo nugrimuota, ta�iau jos šukuosena niekas nepasir�pino. "Negra�iai atrod�iau ir, �inoma, nesmagiai d�l to jau�iausi", - sako mergina, ta�iau d�l to nenusimena.

Filmavosi keliose laidose

Kaip eiliniai �i�rovai patenka � �vairius televizijos šou? Dang� sako, kad ji yra tik kart� pild�iusi anket� filmuotis. V�liau prodiuseriai jau pa��stamiems dalyviams skambina ir kvie�ia atvykti.

Pirm� kart� mergina filmavosi vos šešiolikos. Pama�iusi kvietim� dalyvauti televizijos šou "Pagal mam�", pasitar� su mama, u�pild� anket� ir jau kit� dien� sulauk� skambu�io atvykti filmuotis.

Kone dešimt kart� ji filmavosi ir laidoje "Neištikimyb�s testas". Merginai buvo tek�s "provokator�s" vaidmuo. Laidos koncepcija ta, kad �i�rovams rodomos �simyl�j�li� poros. Vaikinus da�niausiai atsitiktinai sutiktos merginos bando sugundyti, o šios situacijos filmuojamos.

Ar Dangei pavyko sugundyti svetimos merginos vaikin�? "Visos laidos situacijos - sure�isuotos. �simyl�j�l�s poros da�nai b�na visai nepa��stami �mon�s", - sako mergina.

Dang� filmavosi ir laidoje "Kitas", dirbo Šiauliuose esan�iose radijo stotyse. "Televizija mane visada trauk�. Manau, b�t� �domu kurti savo laid�, išbandyti save kitokiame amplua", - šypsosi ji.

Nuo produkt� reklamos iki �mon�s savinink�s

Laidoje "Tu gali. Savait�s dvikova" Dangei teko atsakyti � klausim�, ar ji kada nors tur�jo nemalonum� su policija. "Atsakiau, kad tur�jau. B�dama keturiolikos, vairuodama draugo t�v� mašin�, �l�kiau � griov�. Juk daugelis paaugli� iškre�ia �vairi� šunybi�", - neslepia ji.

Dang� sako buvusi labai paš�lusi. Šešiolikos išvyko � sostin�, puikiai baig� gimnazij� ir, kol mok�si, dirbo. "Vidurin� baigiau eksternu, kadangi reik�jo dirbti, o mokytis tekdavo laisvu nuo darbo metu. Nuo �emiausios grandies prad�jau dirbti reklamos agent�roje. Prekybos centruose produktus reklamuodavau. Esu iškalbi ir labai greitai mokausi, mane �mon�s vadovai �vertino, tad nuo produkt� reklamavimo pakilau iki projekt� vadov�s. Ne viskas buvo taip lengva, kaip gali pasirodyti. Labai daug dirbau, daug mokiausi", - sako ji.

Prieš trejus metus sulaukusi pasi�lymo pateikti nauj� prek�s �enkl� Šiauli� rinkai, Dang� per dvi dienas susikrov� daiktus ir gr��o � gimt�j� miest�. Pasibaigus projektui mergina, b�dama 19-os, �k�r� savo reklamos agent�r�. "Savo laik� bei darb� planuoju pati ir labai d�iaugiuosi, kad ka�kada �d�tas darbas bei pastangos atsipirko su kaupu", - šypsosi ji.

Agn� Armo�kait�: "Be muzikos man tiesiog b�t� li�dna"

Ri�ardas JAKUTIS

Taip viename interviu kalb�jo populiari solist�, rengini� organizator�, diplomuota teisinink� Agn� Armoškait�. Kalb�tis su Agne �domu, juo labiau šis pokalbis gali sudominti šiaulie�ius, nes Šiauliuose galime rasti daininink�s šakn� – jos t�tis garsus kolekcininkas ir men� mecenatas Edmundas Armoška kil�s iš m�s� miesto. Šiuo metu Agn� Armoškait� ypa� išpopuliarino televizijos projektas "�vaig�d�i� duetai".

Su s�numi Gabrieliumi paskutin�s kelion�s JAV metu, kur gyvena vyresnioji Agn�s sesuo.
Agn�s ARMOŠKAIT�S asmeninio archyvo nuotr.

- Tu moteris, kuri turi visk�: turi m�giam� darb�, kasdien lankaisi sporto klube, vairuoji naujut�lait� šampano spalvos "Lexus" automobil�, tave puošia stilistas K�stutis Rimd�ius. Visko net neišvardysi. Kaip toks gyvenimas?

- Aš nevertinu patogaus gyvenimo kaip visko pagrindo. Esu gimusi po laiminga �vaig�de - nuo vaikyst�s augau šeimoje, kurioje nieko netr�ko, bet tuo pat metu buvau gana grie�tai aukl�jama, t�vai mane mok� suvokti tikr�sias vertybes. Pastaruoju metu daug visko išgyvenau, tod�l did�iausia vertyb� man yra �mogiškumas, �moni� tarpusavio santykiai, šeima ir artimieji, j� sveikata, b�dos ir d�iaugsmai.

- Ne vienas ankstesnis tavo interviu liudija, kad be muzikos ne�sivaizduotum savo gyvenimo. Kaip viskas prasid�jo? Kada pirm� kart� �engei scenon? Rengini� organizavimas ir dainavimas, manau, vienas kit� papildo?

- Dainuoju nuo vaikyst�s. B�dama 17 met� jau dainavau grup�je "Uogos", koncertuodavome drauge su Andriumi Mamontovu, Sel'u ir kt. Nesu profesional�, tiesiog muzika man kaip širdies plakimas – b�tina. Ir nelabai svarbu kokiu pavidalu – ar kai dainuoju, ar renginiuose, ar namuose klausantis �raš�. Matyt, muzika at�jo kartu su mamos pienu – ji operos solist�, kurios bals� iki šiol pamena teatre.

- Kokios muzikos pati klausaisi? Kokia paskutin� �strigusi perskaityta knyga, matytas kino filmas, spektaklis, paroda?

- Man patinka �vairi muzika. Jei klaustum�t apie m�giam� bals�, atsaky�iau, kad d�iazo atlik�jos Elos Fitzherald. Kalbant apie knygas – dabar apnik�s keistas �protis skaityti po kelias iš karto. Jei reik�t� išskirti vien�, galb�t pamin��iau Charles Bukowski eil�raš�i� rinkin�. Vos prieš kelet� dien� buvau naujausiam filme su J. Berdemu "Biutiful". Jau pavadinime u�koduota daug – tai angliškas �odis "Beautiful" su klaida – suprask, ne taip jau viskas ir gra�u. Film� rekomenduo�iau tik stipri� nerv� �i�rovams. Teatre esu O. Koršunovo gerb�ja – paskutiniais metais pasi�i�r�jau beveik visus jo darbus – keliu kepur�. Na, o paroda... Labai didel� �sp�d� paliko olmek� skulpt�ros. Šioje parodoje lankiausi neseniai b�dama Amerikoje. Pirmaprad�iai dalykai gali b�ti labai didingi ir paslaptingi.

- Kokio �ingsnio gyvenime labiausiai gailiesi, o kuo did�iuojiesi, esi patenkinta ir gali tarti: "�ia visk� padariau"?

- Ko gero, esu labai laiminga, nes nieko nesigailiu. O padaryti dar reikia daug.

- Ne�si�eisk, bet sako, kad d�l skyryb� su Deividu Šemberu esi tu pati kalta. Girdi, reik�jo visur paskui j� keliauti, gyventi tame mieste, kuriame gyvena jis. Kiek moteris turi ir gali aukotis šeimai? Ar esi feminist�, t. y. moter� �sivaizduoji tik savarankišk�?

- Tikrai nesu feminist�, ta�iau mano savarankiškumas šioje nelengvoje situacijoje labai pad�jo. To palink��iau kiekvienai moteriai – tik stipri ir savarankiška moteris gali apsaugoti savo vaikus. Šiuo klausimu viskas.

- Kaip auga s�nus Gabrielius? Kas jis tavo gyvenime? Ar randi laiko pab�ti su juo?

- Esu pagrindinis �mogus, auginantis Gabrieli�. Su s�numi turime ypating� ryš�, kuris vis ple�iasi. Tai nuostabus, subtilus ir labai galantiškas vaikinas.

- Pabaigoje pakalb�kime šiek tiek apie maist�. �inau, kad turi savo m�giam� restoran�? Esi sakiusi, kad gyventi trim ry�iais per dien� visiškai neb�tina, svarbiausia nepersivalgyti ir sveikai maitintis. Gal ruošiesi išleisti savo maisto ruošimo knyg�, kaip dabar elgiasi ne viena ��ymyb�?

- Keliuosi šešt� valand� ir iškart pusry�iauju. Po to ruošiu mokyklon s�n�. Neseniai prad�jau gaminti – man puikiai sekasi ir labai patinka stebinti namiškius bei draugus naujais virtuv�s eksperimentais. Sakoma, jei mama gamino gerai, gamins gerai ir dukra. Mano mama jau tarybiniais laikais buvo nuostabi ir subtili šeiminink� – tikiu, kad tai persidav� ir man, net nuostabu, kiek artimieji gali tave s�lygoti, bet tai supranti tik at�jus brandai, kai sugebi pati save perskaityti..

"S plius" skaitmenin�s TV abonentai, d�mesio!

Nuo šiol kanalas "Sony Entertainment" - jau su lietuviškais subtitrais!

"S plius" informacija

Edvardas �i�kus: "�urnalistika - tai gyvenimas ekspromtu"

Oksana LAURUTYT�

Iš Šiauli� kil�s televizijos laid� prodiuseris Edvardas �i�kus neseniai išgyveno sukr�tim�. Poilsiaujant� Brazilijoje j� u�puol� ir peiliu grasino u�puolikas. 29-eri� met� vyras dabar šypsodamasis prisimena laimingai pasibaigus� u�puolim� ir sako, kad tik �urnalistikai gali b�ti d�kingas u� tai, kad dabar jis apkeliavo kone pus� pasaulio. Juk ka�kada � sostin� dirbti �urnalistu jis atvyko tur�damas vos 80 lit� - troleibuso bilietams ir makaronams.

Edvardas �i�kus: "Jei turi galv� ant pe�i� – galimybi� visuomet atsiras. Tiesiog nereikia bijoti."

Edvardo �I�KAUS asmeninio archyvo nuotr.

"Pirmiausia esu �urnalistas"

- Neseniai gr��ai iš atostog� Brazilijoje, kurias "pralinksmino" u�puolimas. Ar dirbant �urnalistu yra kil� koki� nors nemaloni� incidentu?

- Kalbant apie išties gra�ias ir lauktas atostogas, visai nesinori t� prisiminim� gadinti blogomis emocijomis. Tai nebuvo mano pirmoji kelion� � Centrin� Amerik�, tod�l �inojau, kokie pavojai ten gali tykoti atvyk�li�. Laim�, viskas baig�si mano naudai. Tas incidentas su u�puoliku, be palikt� keli� m�lyni� ir �dr�skim�, daugiau joki� blog� dalyk� nepaliko, tod�l iš Brazilijos valstijos Natalo, kur k� tik vieš�jau, gr��au kupinas spalving� ir visam gyvenimui atmintyje išliksian�i� vaizd�. Kalb�damas apie atostogas, visuomet stengiuosi pasirinkti tas šalis, kurios n�ra "nuvalkiotos". Man kur kas maloniau atrasti Amazon�s d�iungles ar seniausi� planetoje Ryt� medicinos muziej� Kinijoje, nei dar vien� viešbut� Turkijoje. J� pakankamai prisi�i�riu keliaudamas darbo reikalais. Liga keliauti u�sikr��iau dar paauglyst�je, kai kartu su istorijos mokytoja ir bendraklasiais apkeliavome tada tokius tolimus atrod�iusius kraštus - tuomet� �ekoslovakij�, Vengrij�, Vokietij�. Dabar mano apkeliaut� šali� s�skaitoje – beveik pus� pasaulio, pradedant Amerika, Afrika, visa Europa ir baigiant atokiuoju Sibiru. Visada sakau, kad kelion�s – tai gyvenimo baga�as, kuris mus daro beprotiškai turtingus, kuris paver�ia mus pasaulio pilie�iais, kuris padeda � gyvenim� pa�velgti per kur kas platesn� prizm�.

- Šiuo metu esi prodiuseris. Kokia veikla u�siimi, kokiose televizijose dirbi?

- Vadovauju paties �kurtai prodiuseri� kompanijai "TV Production Team", kuri u�siima TV laid� ir film� gamyba, rengini� organizavimu, viešaisiais ryšiais. Draugai da�nai m�gsta pašiepti – matuojuosi verslininko r�b�. Kalbant rimtai, esu prodiuseris, kuriantis gyvenimo b�do laid� "Gyvenimas yra gra�us", rodom� per TV3. Prodiusuoju tradicin� labdaros telemaraton� ne�galiems vaikams "Ištiesk gerumui rank�" per LRT, rengiu daug speciali�j� projekt�, tarkim, Nauj�j� nakt� TV3 �i�rovai išvydo mano kurt� dokumentin� film� apie Juoz� Statkevi�i�. Visada pabr��iu, kad pirmiausia esu �urnalistas. Kai man�s klausia, kuo man šis darbas �domus, visada atsakau, kad negal��iau dirbti jokio kito. Gal net nesugeb��iau. Darbe kasdien susiduriu su gausybe skirting� �moni�, �vairi� situacij�. �ia daug adrenalino (kartais jo gerokai net per daug), bet tuo �urnalisto darbas ir yra �avus.

D�kingas šiaulie�iams kolegoms

- Ar d�iaugiesi, kad gyveni ir dirbi sostin�je?

- Visada �inojau, kad teks palikti Šiaulius, tod�l kai išvykau � Vilni� studijuoti �urnalistikos, iškart �miausi ieškotis ir darbo. Šiauli� televizijoje �gijus patirties nebuvo sunku �siprašyti � regionin� Vilniaus kanal�. Šiek tiek darbavausi ir Lietuvos televizijoje, kol galiausiai septynerius metus atsid�riau LNK laidoje "Nuo...iki". Šiauliuose gyvena mano t�vai, mo�iut�, pusbroliai, krikšto dukra ir keletas draug�, tod�l vos tik rad�s laisv� dien� skubu j� aplankyti. �inoma, nor��iau, kad tai b�t� da�niau, bet...

- "S plius" televizijos vaizdo ir garso re�isier� Aida Brašiškien� buvo tavo mokytoja Moksleivi� namuose. Koki� dar �ini�, pad�jusi� profesijai, gavai Šiauliuose?

- Jei ne mokytoja Aida Brašiškien�, �urnalist�s J�rat� Sobutien� ir Daiva Grikšien�, vargu ar mano kelias � did�i�sias televizijas b�t� toks, koks buvo. Visada b�siu d�kingas šiems �mon�ms u� tai, kad manimi, tuo metu dar tik šešiolikme�iu entuziastu, patik�jo.

- Dirbdamas �urnalistu laidoje "Nuo...iki" kalbinai pasaulio garsenybes. Koks susitikimas paliko did�iausi� �sp�d�, koks - nemaloniausi�?

- Per savo karjer� kalbinau tiek �vaig�d�i�, kad sunku visas ir prisiminti. Tarp j� ir rus� legendos - Filipas Kirkorovas, Valerijus Leontjevas, Sofija Rotaru, Borisas Moisejevas, Laima Vaikul�, "Tatu", ir u�sienio �vaig�d�s – Marcia Cross iš "Nusivylusi� nam� šeimininki�", "Formul�s-1" lenktynininkas Deividas Kulhartas, princes�s Dianos asmeninis astrologas Russellas de Meral Grantas, supermodelis Elle Mcpherson ir daug daug kit�. Kiekvienas toks susitikimas ir pokalbis duoda k� nors pa�iam kaip asmenybei. Tiesa, kartais nutinka ir itin nemaloni� �vyki�, pavyzd�iui, su Filipu Kirkorovu esu susid�r�s dukart ir abu kartus jis elg�si beprotiškai arogantiškai ir nepagarbiai. Reikia pasakyti, kad pasaulin�s �vaig�d�s da�nai yra kur kas paprastesn�s u� lietuviškas �vaig�dutes, ypa� neseniai su�ibusias, bet greit u�g�stan�ias.

Kam prad�ti, jei nesieki geriausio rezultato?

- Ar jaudiniesi prieš susitikdamas ir kaip ruošiesi pokalbiams?

- Visada ruošiuosi, kitaip negerb�iau sav�s kaip profesionalo, kuris visuomet siekia geriausio rezultato. Negerb�iau ir savo pašnekovo, pateikdamas nuvalkiotus klausimus, kuriuos jis girdi keliskart per dien�. �sigilin�s � pašnekov� biografijas, perskait�s galybes j� duot� interviu, stengiuosi atrasti kitok� pokalbio kamp�, kitok� pri�jim�, ir tai beveik visuomet pasiteisina. Menkas jauduliukas visada yra gerai - juk visi esame �mon�s, tod�l ir emocijos yra �mogiškas dalykas. Aš ir dabar ilgai ruošiuosi interviu. Skrisdamas � kok� nors susitikim� su "dideliu" �mogumi ilgai modeliuoju �vairias situacijas, svarstau, kaip prad�ti pokalb�, kaip suma�inti atstum� tarp jo ir man�s. Anks�iau tas pasiruošimas, aišku, b�davo visai kitoks - prisirašydavau daug klausim�, pastab�. Dabar tiesiog galvoje susidedu temas, kuriomis turime pakalb�ti. Kalb�damasis visuomet reaguoju � situacij� ir stengiuosi valdyti j� taip, kad gau�iau kuo atviresnius ir nuoširdesnius atsakymus.

- K� gal�tum pasakyti ir patarti jauniems �urnalistams, kurie svajoja apie televizij� ir �urnalisto karjer�?

- Pirmiausia reikia suprasti, kad �urnalistika – toli gra�u ne tik profesija. Norint b�ti profesionalu, �urnalistika turi tapti gyvenimo b�du. Aš niekada ne�inau, kada tur�siu laisv� savaitgal�, kada su artimais �mon�mis gal�siu praleisti vakar�, o su draugais nueiti � bar� išlenkti bokalo alaus. Did�ioji �urnalistika - tai gyvenimas ekspromtu. Šiandien tu �ia, ryt – u� t�kstan�io kilometr�. Man visada skauda šird�, kai vietoj šven�i� su šeima ar gimtadienio su draugais turiu s�sti � l�ktuv� ir l�kti to "ekskliuzyvo". Svajojantiems apie �urnalisto duon� galiu pasakyti, kad vien tik svajoti tikrai nepakaks. Reik�s labai daug dirbti, tiesiog beprotiškai daug. Tad prieš keliant koj� � ši� srit� der�t� tvirtai nuspr�sti, ar tikrai to nori. Antraip liksi vidutinybe, kuriai tr�ksta ry�to �engti pirmyn. O jei nedaryti gerai, tai kam išvis prad�ti?

Egl� auginasi sparnus

Oksana LAURUTYT�

"Egl� "prikala" klausytoj� prie k�d�s. Dabar jai belieka sparnus u�siauginti", - šie epitetai skirti naujam Šiauli� talentui - akordeonininkei Eglei Bartkevi�i�tei. Televizijos �i�rovai talenting�j� keturiolikmet�, geban�i� puikiai groti dar ir fortepijonu, armonika bei dainuoti ir kurti dainas, išvys kovo pabaigoje Lietuvos televizijos laidoje "Talent� ringas".

Akordeono mokytoja Maryt� Markevi�ien� d�iaugiasi gal�dama mokyti groti Egl� Bartkevi�i�t�.

Autor�s nuotr.

Gabesn� u� gabiausius

Šiauli� konservatorijos mokin� akordeoninink� Egl� Bartkevi�i�t� pernai dalyvavo LNK laidoje "2 minut�s šlov�s", šiemet talentingoji atlik�ja dalyvauja LTV laidoje "Talent� ringe". Televizijos �i�rovams da�nai atrodo, kad � �vairius televizijos šou gali vykti kiekvienas kok� nors talent� turintis ar net jo neturintis �mogus. "Egl� turi visk�, ko reikia - ji yra pakeliui � muzikos vandenyn�", - sako mergait�s mokytoja, Šiauli� konservatorijos d�stytoja Maryt� Markevi�ien�.

Akordeono mokytoja tai sako atsakingai ir pagr�stai, nes jos aukl�tiniai - Martynas Levickis ir Tadas Motie�ius. Jaunuoliai, skinantys laurus �vairiuose akordeoninink� konkursuose ir garsinantys Šiaulius bei Lietuv�.

Vis d�lto apie keturiolikmet� aukl�tin� Egl� konservatorijos akordeono mokytoja M. Markevi�ien� ir fortepijono mokytoja Raimonda Sli�ien� kalba negail�damos pagyr� ir susi�av�jimo. "Jei ji b�t� ne akordeono specializacijos, aš jos nepaleis�iau. Ji ir grodama fortepijonu pasiekt� aukštumas, bet akordeonas jai labiau patinka. Egl�s mums su mokytoja Maryte u�tenka abiem. D�iaugiuosi, kad klas�je turiu tok� vaik�", - sako R. Sli�ien�.

Pasak mokytoj�, kitiems Egl�s bendraam�iams F. Šopeno k�rini� skirti groti dar negalima, o Eglei – jau galima. "Su Egle gali visk�. Su Egle kalnus gali nuversti. Ji m�s� vis� šviesuliukas", - šypsosi mokytojos.

�ino, ko nori iš gyvenimo

Kovo 27-�j� LTV laidoje "Talent� ringas" Egl� parodys, koki� reikšm� �mogui turi menas. Jos grojamame klasikiniame k�rinyje bus perteikta nuotaik� kaita - ramyb�, d�iaugsmas, skausmas, tragedija ir kt. "Jai �dom�s visi muzikos stiliai ir �anrai. Mergait�s vidinis pasaulis turtingas ir išskirtinis, ji turi tik jai b�ding� po�i�r� � gyvenim�. Ji talentinga ir darbšti, �ino, ko nori iš gyvenimo", - sako R. Sli�ien�.

Mokytojos teigimu, Egl� geba ne tik pati itin kruopš�iai dirbti. Mokytis puikiai groti ji �kvepia ir kitus konservatorijos vaikus. "Vaikai pasako, kad jai pakanka tik fortepijono klavišus paliesti, ir jau puikiai groja. Egl� aiškina, kad reikia dirbti, tik tada pavyks", - šypsosi R. Sli�ien�.

Visk�, k� naujo mergait� su�inojo, išsyk realizuoja. Po pamokos s�di, repetuoja, groja, kol pavyksta. "Ji motyvuota, organizuota, darbšti ne pagal savo am�i�", - sako M. Markevi�ien�.

Groja akordeonu, armonika ir fortepijonu

� kabinet� �eina Egl�. Pasiima rašikl� ir kaire ranka ima rašyti. "Kairiarankiai juk b�na talentingesni", - šypsosi M. Markevi�ien�, o Egl� sako jau vaik� dar�elyje "atradusi" muzik�.

Dar�elyje besiklausydama "Svirpliuk�" kaset�s ji mintinai išmoko visas dainas ir labai u�sinor�jo b�ti dainininke. Prad�jo lankyti muzikos mokykl� ir groti pianinu, nes šis instrumentas jai labai gra�us pasirod�s. "Kart� pama�iau, kaip mano draug� groja akordeonu, ir juo susi�av�jau. Nuo pirmos dienos man juo nepaprastai �domu groti", - sako mergait�.

Tiesa, Egl� moka groti ir armonika - šiuo liaudies instrumentu ji groja Aukštabalio pradin�s mokyklos ansamblyje "�iutulis". "Akordeonas ir armonika panaš�s tik tuo, kad turi dumples, o akordeono galimyb�s tokios pat kaip fortepijono", - sako ji.

Egl� kelis metus mok�si Šiauli� 2-ojoje muzikos mokykloje. Jos mokytoja buvo Janina Ma�onait�, kuri taip pat buvo M. Markevi�ien�s mokin�. Su gabiais mokiniais mokytojams labai gera dirbti. J. Ma�onait� dar gal�jo Egl� mokyti ir ja did�iuotis, ta�iau pasielg� taip, kaip geriausia mergaitei - atidav� j� konservatorijai.

Mergaitei reikia moteriško akordeono

Pra�jus� savaitgal� M. Markevi�ien� su savo mokiniais Egle ir Tadu lank�si Talino muzikos akademijoje, kur vyko seminaras Estijos akordeono mokytojams, o šiaulie�iai pristat� Lietuvos akordeono men�.

Kovo viduryje planuojama vykti � Latvijoje vyksiant� tarptautin� festival�-konkurs�. Egl� ten gros su kelmiškiu akordeonininku Gy�iu Kaušiumi. Jie vieninteliai atstovaus Lietuvai konkurse. Mokytojos dar ketina aukl�tin� nuve�ti � M. K. �iurlionio men� gimnazij�, kur vyks fortepijono konkursas ir � šalies akordeonist� konkurs� Vilniuje. Did�iausia problema – finansavimas.

"Mes labai d�kingos Šiauli� "Rotary" moter� klubui, pad�jusiam Eglei nuvykti � konkurs� Italijoje. Ta�iau situacija tokia, kad muzikantei sud�tinga � bet koki� kelion� vykti. Kelion�s traukiniais ir autobusais moksleiviams juk nekompensuojamos. Vien nuvykti � "Talent� ring�" mergaitei reikia išleisti apie 100 lit�", - sako mokytoja.

Kita problema - intrumentas. Egl� neturi nuosavo instrumento - tokio, kuriuo gal�tu ugdyti savo meistriškum�. Dabar ji groja konservatorijos instrumentui, bet jis netinkamas koncertams.

Nedidelio �gio mergait� nesiskund�ia - pati nešioja sunk� akordeon�, neprašo pagalbos. "B�tume labai d�kingi, jei geri �mon�s pad�t� �sigyti jai koncertin� akordeon�", - sako mokytojos.

Gustavui lai�kai "atplaukia" ir buteliuose

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� miesto savivaldyb�s viešoji biblioteka vasar� vaikus ir suaugusiuosius pakviet� dalyvauti specialiose "Gustavo enciklopedijos" laidose, kurios transliuojamos išskirtinai bibliotek� lankytojams. Lietuvos televizijos laid� k�r�jas �urnalistas Audrius Rakauskas (Gustavas) vaikams rengia viktorinas "Prot� kovos", kuriose kalbama apie saug� elges� internete, Lietuvos istorij�, kalbos gro��.

Gustavas ne tik pateik� klausimus, bet ir papasakojo vaikams apie save.

Viktorinoje - vaikai su suaugusiuoju

Minint Tarptautin� saugesnio interneto dien� kone 700 šalies vieš�j� bibliotek� vyksta "Prot� kovos", kuriose dalyvauja apie 7 t�kst. gyventoj� - vaikai ir paaugliai, t�vai, seneliai, mokytojai. "Prot� kovos" rengiamos pagal šalyje �gyvendinam� projekt� "Bibliotekos pa�angai".

Antradien�, vasario 15-�j�, populiarusis TV persona�as Gustavas vaikus pakviet� dalyvauti viktorinoje, kurios klausimai buvo apie Lietuvos Nepriklausomyb�.

Norintys dalyvauti �aidime vaikai rinkosi �vairiose šalies bibliotekose. "Šiauliai plius" apsilank� Šiauli� miesto savivaldyb�s viešojoje bibliotekos "Aido" filiale, kur dalyvauti viktorinoje panoro keturios komandos.

Taisykl�s numato, kad komand� gali sudaryti nuo dviej� iki aštuoni� �moni�. Gali �aisti 10-15 met� vaikai, komandoje turi b�ti ir suaug�s �mogus.

Keturios komandos �sitaiso prie kompiuteri�, bibliotekinink�s paaiškina taisykles. Dideliame ekrane, pasitelkus vaizdo projektori�, pasirodo Gustavas su projekto "Bibliotekos pa�angai" koordinatore Inga. Gustavas, kaip jam ir b�dinga, dainuoja, sveikina visus dalyvius ir sako, kad jo rengiama viktorina pad�s prašalinti tamsumus.

Papasakojama, kad �aidimas bus iš keturi� tur�, kiekviename - po penkis klausimus. Savo atsakymus kiekviena komanda turi pateikti specialioje formoje kompiuteryje. Pateikus visus klausimus ir komandoms � juos atsakius, bus paskelbiami teisingi atsakymai ir komand� rezultatai. "Prot� kovos" vyksta keliais turais, kol išrenkamos daugiausia teising� atsakym� pateikusios komandos.

Gustavas informuoja, kad pirm� viet� laim�jusi komanda gaus knyg� "Gustavo receptai" su autoriaus autografu. Kitos 19 komand� bus apdovanotos saldumynais, laidos atributika.

Vaikyst� prab�go Pakruojyje

Gustavas pakelia senoviško telefono ragel� ir skambina sekretorei: "Na, kaip reikaliukai, nosyt� pudruoji? Oi, u�imta kokia, bet b�k maloni, atnešk man pirmojo turo klausimus."

Po akimirkos ant stalo atsiranda u�kimštas butelis, kuriame - pergamentas. Jame - klausimai, kuriuos Gustavas skaito. Kiekvienam skiria minut� laiko atsakyti.

Prie kompiuteri� sus�dusios komandos turi pasirinkti teising� variant�. Klausimai tikrai nelengvi, pavyzd�iui, kas pastat� 1252-aisiais medin� Klaip�dos pil� arba kam priklaus� Galv�s e�ere nuskandinta skrynia su lobiu.

Kol vaikai galvoja, Gustavas, kalbinamas Ingos, pasakoja, kad yra baig�s �urnalistik�. Bestudijuodamas pasirinko televizijos ir radijo specializacij�. "Buvau išsigand�s, kad neteisingai specialyb� pasirinkau, bet dabar neabejoju. �urnalistui praver�ia aktoriniai geb�jimai, patirtis, �inios, geb�jimas greitai reaguoti � situacij�", - pasakoja jis.

"B�tinai �aisime", - atsako vaikai, kai bibliotekinink�s pasiteirauja, ar jie ateis � kitus �aidimus.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Pirmas turas baigiasi, o Gustavo sekretor�, kuri� laidos ved�jas "u�klupo" besilakuojan�i� nagus, atneša vok�. "Kaip man patinka gauti ranka rašytus laiškus. Pajunti net kvap�, gali pamatyt �mogaus siel�", - sako jis ir skelbia tur� apie Vasario 16-�j�.

Komandos turi �inoti, kuris iš išvardyt� �moni� nepasiraš� Nepriklausomyb�s Akto, nuo kokios šalies nepriklausomyb� iškovota, kas prieš kar� buvo paskutinis šalies prezidentas.

Kol vaikai galvoja, Gustavas v�l pasakoja, kad jo mama kilusi nuo Joniškio, t�tis - nuo Ukmerg�s, o jis vaikyst� vasaromis leido Pakruojyje pas gimines. "Prie Latvijos sienos yra Gaili�n�liai ir Gaili�nai, ten gyvena mano mo�iut�, kuri� vadinom "baba". Kiek daug apleist� sodyb� ten išnaršiau, miegojau ant šieno, o rytais mane �adino gaidys", - pasakoja laidos ved�jas.

�aid�j� laukia dar viena "Prot� kova"

Tre�iojo turo klausimai tema "Faktai ir skai�iai apie Lietuv�", ketvirtojo - apie tai, kaip atsargiai naršyti internete.

Inga praneša, kad �aidime su Gustavu dalyvauja net 1779 komandos. "Pra�jusi� savait� �aid�jams sutrukd� Lietuvoje siautusi audra. Bibliotekose buvo ding�s internetas", - sako mergina.

Paskelbiami rezultatai. Paaišk�ja, kad geriausiai � klausimus Šiauliuose atsak� bibliotekos "Aido" filialo komanda "Supermergait�s". Jos u��m� 27-�j� viet�. "Šaltin�lio" filiale �aidusi komanda "Gra�vydas" liko 30, komanda "Runescape", �aidusi "Aido" filiale - 48.

Pirmoji Gustavo vedama virtuali laida buvo surengta vasario 1 dien�. Ji buvo skirta vaikams apie atsarg� elges� internete informuoti. Vasario 8-�j� vyko viktorina, kurioje vaikai tur�jo atsakyti � klausimus apie saug� internet�.

Tre�iadien� viktorina buvo skirta Lietuvos nepriklausomyb�s paskelbimo �vykiams ir �mon�ms, o vasario 22-�j� �vyks paskutinis �aidimas apie gimt�j� kalb�.

Ateities lyderiai atrado komandinio darbo privalumus

Oksana LAURUTYT�

Ruden� Lietuvos televizija prad�jo transliuoti laid� Lietuvos universitet� �ini� lyga "Ateities lyderiai". Intelektualioje kovoje tarp Lietuvos aukšt�j� mokykl� student� dalyvauja ir Šiauli� universiteto aštuonetas. Anks�iau vienas kito nepa�inoj� vaikinai ir merginos laidos d�ka sako suvok�, kokia didel� j�ga yra komanda. Besirengiantys naujoms kovoms jaunuoliai tapo geriausiais draugais, o ŠU d�stytojai specialiai jiems rengia unikalias paskaitas.

Televizijos �aidime "Ateities lyderiai" Šiauli� universiteto komandos prezidentui Mantvydui Vai�iui (centre) tenka nuspr�sti, kurie penki studentai s�s prie �aidimo stalo.

Komand� atrinko d�stytoj� komisija

Laid� "Lietuvos lyderiai" LTV transliuoja ketvirtadieniais 21.15 val. �aidime dalyvauja dvylikos Lietuvos aukšt�j� mokykl� student� komandos. Erudicija bei sumanumu jie var�osi d�l išminties simbolio – krištolin�s piramid�s. Laid� veda profesorius humanitarini� moksl� daktaras Alfredas Bumblauskas.

Komandos burt� keliu suskirstytos � du pogrupius. Kiekvienoje laidoje susitinka du universitetai, dvikovos laim�toja tampa komanda, surinkusi daugiau tašk�.

Šiauli� universiteto komanda jau dalyvavo trijose laidose, dar rungsis su dviem šalies universitet� komandomis. Nors šiaulie�iai konkurent� dar nenugal�jo, �aidimo d�ka sako atrad� daug nuostabi� dalyk�.

Šiauli� universiteto Karjeros centro direktor� Lina Bivainien� sako, kad pasi�lym� dalyvauti laidoje universitetas gavo rugs�j�. Išsyk buvo paskelbta, kad ieškomi studentai, galintys dalyvauti laidoje, kurioje vertinamos �inios, erudicija. Atrankoje dalyvaujantys studentai anketose tur�jo išvardyti sritis, kurioje yra stipr�s, nurodyti privalumus.

Atrankose panoro dalyvauti apie 70 student�, kuriuos kelias dienas "egzaminavo" komisija. Buvo atrinkti devyni studentai, gal� gale liko aštuoni. Televizijos �aidime dalyvauja penki - komandos kapitono valia spr�sti, kurie �aid�jai bus komandoje kiekvieno turo metu.

Komisija nusprend�, kad Šiauli� universiteto komandos kapitonas bus Mantvydas Vai�ius. Iš Akmen�s kil�s jaunuolis yra fizikas, Gamtos moksl� fakulteto magistrantas. Jo kolegos - Laura Lu�inskait�, Aurelija Marcinkut�, Andrius Jonušas, Aurimas Šimkus, Giedrius Vaitkevi�ius, Asta Norbutait� ir Martynas Petreikis. Komandos nariai - �vairi� sri�i� atstovai - b�simieji humanitarai, dailininkai, antropologai, informatikai, pedagogai, ekonomistai.

D�stytojai neliko abejingi

Pirmoje laidoje Šiauli� universiteto studentai rung�si su Karo akademijos komanda, antrojoje - su Lietuvos �em�s �kio universitetu, tre�iojoje - su Lietuvos sveikatos moksl� universitetu. Nors konkurentai pasirod� esantys stipresni, šiaulie�iai nenusimena. L. Bivainienei itin nepatiko dalykas, kad nors skelbiama, jog �aidimas - student�, kit� aukšt�j� mokykl� komand� nariai - doktorantai. "Aš pati studijuoju doktorant�roje, rodos, gal��iau �aisti, ta�iau mes sub�r�me studentišk� komand�", - sako ji.

Šiaulie�ius stebina tai, kad kone kaskart atvykus � laid� b�na pakeistos taisykl�s, neretai jie nori gin�ytis ir d�l pateikt� klausim� atsakym�. "Buvo klausimas apie Lietuvos paj�r�. Reik�jo �rodyti, kad jis ilgesnis, o atsakymas buvo suformuluotas taip, kad buvo vertinamas up�s J�ra pakran�i� ilgis. Juk paupio Lietuvos paj�riu niekada nepavadinsi", - sako L. Bivainien�.

Šiauli� universiteto Karjeros centro direktor� Lina Bivainien� (antra iš kair�s) su kolegomis atrinko devynis gudriausius studentus, norin�ius dalyvauti �aidime.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Karjeros centro vadov�s nuomone, �aidime netur�t� b�ti pateikiami klausimai, kur reikia �vardyti konkre�ias datas ar kartografini� �ini�. Geriausi tie klausimai, kuri� atsakym� gali išprotauti.

Universitet� �ini� lygos klausimus rengia ekspertai, savo sri�i� specialistai. Universitet� komandos ir pa�ios rengia po klausim� savo konkurentams. Student� atsakymus laidoje vertina ir lemiam� bals�, ar u�skaityti student� atsakymus, turi senatas – komisija, sudaryta iš �vairi� sri�i� profesional�.

ŠU d�stytojai, pamat� savo studentus laidoje, �m� u� juos sirgti. �vertin�, koki� �ini� tr�ksta, specialiai televizijos �aidimo dalyviams parengia unikalias paskaitas. Mindaugas Stakvilevi�ius skait� paskait� apie Saul�s sukim�si, Bronius Maskuli�nas - paskait� "Europa kaip Babelio bokštas", �iniomis dalijasi ir Henrikas Volodka.

Studentai sako, kad s�dint prie televizoriaus ekrano minut� t�siasi ilgiau, nei �aid�iant studijoje. Sunkiausia �aidime - komandos kapitonui. M. Vai�ius turi per minut� �vertinti koleg� versijas, paskirti atsakin�toj� ir dar paspausti mygtuk�, kad atsakymas jau �inomas.

Atrado komandinio darbo privalumus

� komand� suburti ŠU studentai seniau vienas kito nepa�inojo. Aurelija sako, kad televizijos �aidimo d�ka jie tapo geriausiais draugais. Kartu leid�ia laisvalaik�, net Naujuosius metus švent� drauge.

Andrius sako atrad�s komandinio �aidimo privalumus. Individualistas, sprendimus gyvenime m�gstantis priimti savo galva studentas sako suprat�s, kad bendraujant tiksl� pasiekti lengviau. Kiekvieno komandos nario mintis ar ištartas �odis gali past�m�ti teisingo atsakymo link. "Š� televizijos �aidim� �siminsiu vis� gyvenim� ir u� tai galiu d�koti Šiauli� universitetui", - sak� studentas.

Dalyvauti naujoje laidoje ir filmuotis studentai vyks kovo m�nes� ir laukia �aidimo su nekantrumu. Juk jie v�l gal�s �vertinti savo �inias, išgyventi azartiškas akimirkas ir pajusti komandos vienyb� bei j�g�.

�kv�pimas Laur� aplanko naktimis

Eva JAGMINAIT�

Pastaruoju metu talentingiems Šiauli� menininkams šalies projektuose šypsosi fort�na. Dar neatsl�gus emocijoms po akordeonininko Martyno Levickio pergal�s "Lietuvos talentuose 2010", konkurso "Nauja daina 2010" laurai atiteko šiaulietei Laurai Remeikienei.

Laura Remeikien� d�iaugiasi sulaukiusi daugyb�s sveikinim�.
Lauros REMEIKIEN�S asmeninio archyvo nuotr.

Jausminga savo pa�ios sukurta ir atliekama daina "Sparnai gerumo" �i�rov� pripa�inta 2010-�j� nauja daina. Kuklioji Laura nedaug�od�iauja, sako �vertinimo nesitik�jusi, ta�iau d�iaugiasi, kad kartu scenoje buvusiems vaikams padovanojo mil�inišk� pli�psn� ger� emocij�.

Ne kovotoja

"Esu ne kovotoja, tod�l � panašius šou mane �traukti tikrai sunku. Nem�gstu var�ytis, juolab su profesionalais, nes pati esu atlik�ja m�g�ja, "�vaig�dyne" pasirodyti man nejauku, - kelioms dienoms po pergal�s pra�jus kukliai šypsodamasi prisimena Laura. - K�rin� konkursui "Lietuvos daina 2010" išsiun�iau paskutin� dien�, �kalb�ta "Lauros studijos" t�veli�."

K�r�ja sako kur� laik� dvejojusi, ar konkurse atlikti dain� "Debes�liai", ar "Sparnai gerumo". Daugiau nei 300 dain� autor� pasakoja, kad pirmiausia pajutusi �kv�pim� kurti muzik� bei tekstus ir tik v�liau �musi pati dainuoti.

"Niekada nesimokiau dainuoti, pagal išsilavinim� esu pedagog�, nesu nei kompozitor�, nei atlik�ja, tiesiog u�sirašau mintis, frazes, tada imuosi k�rybos, d�lioju visk� � bendr� tekst�. Kol kas sekasi neblogai", - pasakoja k�r�ja.

Did�iausias išbandymas Laurai – sukurt� melodij� "išguldyti" � nat� penklin�, tod�l iki šiol pasaulio dar neišvydo ketvirtoji jos dain� knygel�. Vis d�lto k�r�ja tikisi, kad baland�io 1-�j�, Melagi� dien�, rankose jau laikys dar spaustuv�s da�ais kvepian�i� knygel�.

R�tai linki aukšt� �vertinim�

Laura neslepia, kad � konkurs� "Lietuvos daina 2010" pasiry�o eiti tod�l, kad joki� �anro, trukm�s, reikalavim� praktiškai nebuvo, tik tur�jo b�ti pristatyta visiškai nauja, dar negird�ta daina. Gal tod�l ir konkurencija buvo nemenka - konkursui buvo pateiktos 124 dainos.

Kaip pasisek� �veikti Lietuvos scenos primadon� R�t� Š�iogoliovait�, Laura nesupranta, ta�iau šiai atlik�jai negaili pagyrim�. "Jei tai b�t� vokalo konkursas, net nedr�s�iau su R�ta var�ytis. Nuojauta ku�da, kad jos valanda labai netoli, ji tikrai dar pasid�iaugs pirmosios vietos laurais �vairiuose konkursuose. Tikiu, kad j� ta antroji vieta "u�kniso", bet jos �vaig�d� dar ilgai �ib�s", - �sitikinusi Laura.

Iki paskutin�s balsavimo minut�s raminusi vaikus, kad pergale dar d�iaugtis per anksti, paskelbus rezultatus Laura ir pati d�iaug�si lyg vaikas. "Did�iausias d�iaugsmas vaikams ir j� t�veliams, nes tokioje scenoje pasirodyti proga retai pasitaiko, da�niau ant sukraut� kalad�i� prekybos centruose dainuojame. Vaikams tai did�iulis �vertinimas", - teigia atlik�ja.

Pergal�s skonis: pralošta šampano d��, seniai pamiršt� draug� sveikinimai

Konkurse laim�t� "M�zos" statul�l� Laura sako pasta�iusi prie kit� apdovanojim�. Patenkindama lietuvi� smalsum� ji atskleid�ia, kur išleis laim�tus septynis t�kstan�ius lit�. "Kadangi teko parduoti savo sen�j� "Ryg�", ketinu �sigyti mini pianin�, kad gal��iau netrukdydama namiškiams kurti muzik� u�sid�jusi ausines, - sako Laura. - M�za da�nai mane lanko naktimis, tad kartais tenka atsikelti ir u�sirašyti ka�kur iš aukš�iau man siun�iamus tekstus ar pagroti staiga ausyse suskambusi� melodij�."

Tiesa, muzikuoti naktimis mamai neleid�ia ma�oji pusketveri� met� dukryt� Jor�, kuri reikalauja, kad mama nakt� ils�t�si, o ne kurt�.

Po pergal�s "Naujoje dainoje" Laurai teks ir paišlaidauti, nes prieš konkurs� susila�inusi, jog jei laim�s pirm� viet�, bus skolinga d�� šampano.

K�r�ja sako seniai besulaukusi tiek daug sveikinim�. "Smagiausia sulaukti �inu�i�, kuriose rašoma - gal tu m�s� nebepameni, mes kartu studijavome, klaid�iojome Klaip�dos senamies�iu, labai d�iaugiam�s tavo pergale. Štai kur tikroji laim�", - emocingai pasakoja atlik�ja.

Laura sako, kad niekada pati neskaito ir kitiems nesi�lo skaityti interneto komentar�, tod�l � internaut� pastabas, neva jai pergal� atneš� manipuliavimas �moni� jausmais ir vaikais scenoje, niekaip nereaguojanti. "Ar �sivaizduojate dain� apie vaik� augim� be vaik� scenoje? Aš - tikrai ne. Tod�l kurdama dainos "Sparnai gerumo" scenografij� pirmiausia �sivaizdavau baltai apsirengusius vaikus", - pavyduoli� pastabas tvirtai atremia Laura ir n� neketina sukti galvos d�l panaši� replik�.

�iaulieti�k� film� festivalis "Filmuoja �iauliai" - per "S plius"

Oksana LAURUTYT�

Spalio 20-�j� kino teatre "Forum Cinemas Šiauliai" buvo parodyti geriausi šiaulie�i� autori� sukurti filmai. Festivalio program� sudar� Šiauli� universiteto student�, videomeninink�, kino m�g�j� darbai. Šiauli� regiono televizijos "S plius" laid� k�r�jas, rengin� "Filmuoja Šiauliai" organizav�s Šiauli� kino meno klubo vadovas Viktoras Gundajevas apie festival� rengia laid�, kuri� kino gerb�jai išvys vasario 15-�j� per "S plius".

Populiariausia - dokumentika

Ši� met� festivalio film� spektras itin platus. Renginio organizatorius Viktoras Gundajevas d�iaugiasi, kad visada aktyv�s festivalio dalyviai - ne tik Šiauli� universiteto Men� fakultete audiovizualin� men� studijuojantys jaunuoliai, bet ir patyr� j� d�stytojai.

�i�rovams buvo pristatyta 12 kino m�g�j� film�. V. Gundajevo teigimu, stebino Šiauli� universiteto diplomanto Antano Balvo�iaus animacinis filmas "Kaita", atliktas trimat�s grafikos technologija. Originalumu pasi�ym�jo Emilijaus Joco eksperimentin�s dokumentikos darbas "Afganistano karo veteranai". Profesionalumu išsiskyr� medij� specialisto Gedimino Tarasevi�iaus animaciniai darbai "Generation-S", "WVFF".

Kaip ir kasmet, šiaulie�i� k�ryboje buvo labai populiari dokumentika – festivalio programoje pristatytas Ram�no Snarskio filmas "Jis v�l moja sparnais", pasakojantis apie �ali�ki� v�jo mal�no restauracij�.

Šiauli� gamtosaugos ir paveldo apsaugos klubas "Aukuras" parod� dokumentin� film� "Paveldo draugai" (re�. Šar�nas Alasauskas), o jaunimo klubas "Tarp sav�" kartu su Šiauli� jaun�j� technik� centru suk�r� dokumentin� apybrai�� "Laisv� dvira�iui", kurioje pasakojama apie dviratinink� jud�jim� Šiauliuose.

Kino saviveiklininkams šiemet atstovav�s Rimantas Vencevi�ius suk�r� dokumentin� film� "Spalv� muzika", pasakojant� apie šiaulie�i� meninink� bendradarbiavim� - kompozitorius Algirdas Bru�as k�r� muzik� �kv�ptas dailininko Ar�no Vasiliausko k�rini�.

Videomenininkams festivalyje atstovavo menotyrininkas Remigijus Venckus, pristat�s darb� "Lost in action". Film� "Šliau�imai" pristat� Šiauli� universiteto lektorius Valdemaras Šapoka. Originalia forma išsiskyr� ir Šiauli� dail�s galerijos vyriausiojo specialisto Andriaus Grigalai�io filmas "Apeigos".

Vaidybini� film� kategorijoje buvo galima pamatyti jauno re�isieriaus Valdo Kabutavi�iaus komedij� "�ydroji skraist�".

Kino m�g�jai laukiami Šauk�nuose

Lietuvos kino m�g�j� s�jungos Šiauli� skyrius kasmet kino m�g�jams surengia kelis festivalius. Respublikinis šeimynini� film� festivalis, "�vilgsnis � gamt�", "Debiutas" – tik ma�a dalis rengini�, kuriuos rengia ištikimo kino m�g�jai ir k�r�jai.

Kino k�r�jai jau gali suklusti, nes kov� Šauk�nuose (Kelm�s raj.) vyks kino m�g�j� film� festivalis "Kinas Šauk�nuose". Tai jau antrasis kino m�g�j� film� festivalis Kelm�s rajone. V. Gundajevas sako, kad Šauk�nuose gyvena labai aktyvi bendruomen�, kurios nariai kuria filmus �vairiomis pasi�lytomis temomis. Šiemet tem� nebus pasi�lyta, tad visi kino k�r�jai kvie�iami teikti filmus šiam festivaliui.

"Rodom" nugal�tojai ateit� sieja su kinu

Oksana LAURUTYT�

Ketvirtadien� naujien� portalas "Etaplius.lt" apdovanojo moksleivi� videofilm� konkurso "Rodom 2010" nugal�tojus. Konkurs� naujien� portalas sureng� nor�damas paskatinti jaunim� kurti ir parodyti savo geb�jimus. Juk "ginkluoti" mobiliaisiais telefonais, vaizdo kameromis ir besinaudojantys kompiuteriais jaunuoliai da�nai filmuoja savo gyvenimo �vykius ir tokia k�ryba dalijasi tik savo "kiemuose".

Konkurso "Rodom 2010" prizini� viet� laim�tojai d�iaugiasi, kad komisija �vertino j� pastangas, ir ketina toliau dalyvauti naujien� portalo www.etaplius.lt organizuojamuose konkursuose.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Organizatori� l�kes�iai viršyti - videofilm� atsiunt� ne tik šiaulie�iai, bet ir kit� šalies miest� miesteli� k�r�jai, kurie parod� esantys itin k�rybingi bei taikliai vertinantys jaunimo n�dienos d�iaugsmus ir r�pes�ius.

Pirma vieta atiteko vilnie�iams Dominykui Mork�nui ir Art�rui Buivydavi�iui u� film� "Perku brangiai". Antra vieta skirta akmeniškiui Elvinui Skabeikiui u� film� "Šiauli� ruduo", tre�ioji - vilnie�iams Silvestrui Samsonui ir Tomui Lavrinavi�iui u� film� "Nam� darbai".

Pirmasis pabandymas vainikuotas s�kme

Vilnietis Dominykas Mork�nas konkursui pateik� tris filmus, ta�iau komisija nugal�toju pripa�ino film� "Perku brangiai". Dominykas sako labai besid�iaugiantis šiuo laim�jimu, nes tai buvo jo pirmas bandymas sukurti vaidybin� film�.

Šešiolikmetis mokosi dešimtoje S. Stanevi�iaus vidurin�s mokyklos klas�je. Vaikinas metus lanko "Skalvijos" kino akademij�, kur kinu besidomintys jaunuoliai mokosi kurti filmus. "Iki šiol k�riau dokumentinius filmus, vienas kuri� apie senel� jau yra peln�s tre�i� viet�", - sako jis.

� "Skalvijos" kino akademij� Dominykas at�jo mokytis smalsumo vedinas - ieškojo, kuo u�siimti. Kurti kin� jam patiko, tad šiuo metu jis sako rimtai svarsto savo ateit� sieti su kinu. "Svajoju ir garso takelius kurti ne tik savo, bet ir kit� kuriamiems filmams", - sako jis.

Technik� filmams kurti jaunuolis gauna iš "Skalvijos" kino akademijos, ta�iau film� "Perku brangiai" suk�r� kolegos Art�ro vaizdo kamera. "Premij� su juo pasidalinsiu, juk kartu dirbome. Ketinu nusipirkti geras ausines, kad muzikos gal��iau klausytis", - sako jis.

Apie konkurs� jam praneš� draugai - filmus kuriantys bendramin�iai, nes jie nuolat ieško informacijos, kur panaš�s renginiai vyksta. "Keista, kad da�niausiai tokie konkursai vyksta Šiauliuose", - pasteb�jo Dominykas.

Silvestras �ada kurti toliau

Tre�ios vietos laim�tojas vilnietis Silvestras Samsonas savo filmukui "Nam� darbai" paraš� tekst�: "Rankos prakaituoja, galva svaigsta. Ji, tamsta mokytoja, bet kada gali negailestingai, kaip koks barbaras, nukirsdamas galv�, �rašyti tau dvejet�. Ir u� k�? Tod�l, kad nepadariau nam� darb�? Bet jei aš turiu rimt� pasiaiškinim� – k�riau vakcin� nuo art�jan�io baisaus jorkšyro terjer� veisl�s šun� gripo? Tai filmas apie tuos pasiaiškinimus, kai gelb�jant pasaul� nam� darbams laiko nebelieka."

"Esu tikras, kad kiekvienam m�s� buvo akimirka, kai ��tb�t reik�jo pasiteisinti. Filmui sugalvojau pa�ius drastiškiausius pasiaiškinimus. D�l filmo id�jos buvau tikras, o sukurta produkcija primin� Edo Woodo darbo stili�. Film� montavome likus kelioms dienos iki "deadline". Buvo kil� min�i� atid�ti š� darb�. Dabar tik d�iaugiam�s, kad taip neatsitiko", - sako k�r�jas.

Silvestras neslepia, kad did�iausiais jo gyvenimo troškimas - susieti gyvenim� su kino gamyba. Jei nepavykt�, filmuoti ir rašyti tikrai nenustos, nes jau�ia, kad k�ryba - jo gyvenimo dalis.

Kurs savo malonumui

Antr� viet� konkurse laim�j�s devyniolikmetis akmeniškis Elvinas Skabeikis suk�r� film� "Šiauli� ruduo". Kod�l vaikinas nefilmavo, pavyzd�iui, Akmen�s? Gal jo gimtajame mieste ruduo ne toks gra�us kaip Šiauliuose?

"Aš mokausi Šiauliuose, profesinio rengimo centre. Esu tre�iakursis, b�simasis kompiuteri� ir organizacin�s technikos specialistas", - sako Elvinas.

Vaikinas atsitiktinai aptiko nuorod� internete apie konkurs�, tad film� k�r� specialiai jam. Informacijos ir pavyzd�i� ieškojo internete. Tiesa, šiokios tokios patirties jis turi - yra suk�r�s pora film� apie autokros�. "Filmuoju fotoaparatu, tad labai nustebau, kad man skirta antra vieta", - sako jis.

Elvinas kol kas ne�ino, ar susies ateit� su kino industrija, ta�iau filmus savo malonumui �ada kurti. Jau turi id�j�, tad kaip jas realizuos, parodys kituose "Rodom" konkursuose.

Gimnazistai svajoja apie �urnalistik�

Nugal�toj� balsuodami išrinko ir portalo lankytojai. Šiauli� universiteto gimnazijos vietinio radijo kolektyvas konkursui pateik� film� "Nano radijas". Jaunuoliams talkino vadovas Art�ras Kavaliauskas. Linai Gedaminskytei ir kompanijai atiteko galimyb� "S plius" televizijos �ini� studijoje, padedant profesionalams, sukurti savo �ini� laid�.

"Padedant profesionalams sukurti laid� - nuostabi galimyb� save išreikšti televizijoje ir savo kailiu patirti, k� tai reiškia. Juk mes dirbame radijuje, skaitome naujienas � mikrofon� ir niekas m�s� nemato. Dirbant prieš kamer� reikia ir gerai skaityti, ir puikiai atrodyti", - sako Lina.

Lina konkursui pristatyta kaip filmo autor� tod�l, kad ji radijo senbuv� - �ia dirba jau ketverius metus. Ar mergina ketina sieti savo gyvenim� su kino k�rimu? "Dar ne�inau, nors esu dvyliktok�. Keli mano kolegos tikrai ketina studijuoti �urnalistik� ir dirbti televizijoje ar radijuje", - sak� ji.

Prizus geriausi� film� autoriams �steig� Krikš�ioni� partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius.

Kas laukia televizijos 2012-aisiais?

Stasys ŠLIO�A

Lietuvos Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2012-�j� spalio bus atsisakyta analogin�s ant�emin�s televizijos, pasigirdo iš piršto lau�t� pranašys�i�, neva kit� met� ruden� televizij� ištiks galas, o išgelb�ti bus tik skaitmenin�s televizijos abonentai. Ta�iau atrodo, kad sprogsiantis burbulas nepasiglemš n� pus�s �ad�t� auk�. 2012-aisiais kabelin�s televizijos �i�rovai ir toliau, neinvestav� n� lito, matys analogin� televizij�, o panor�j� gal�s lengvai pereiti ir prie skaitmenin�s.

Dar 2008 m. Vyriausyb� patvirtino Analogin�s ant�emin�s televizijos išjungimo ir skaitmenin�s televizijos skatinimo Lietuvoje program�, kurioje numatyta iki 2012-�j� spalio pabaigos visiškai atsisakyti analogin�s ant�emin�s televizijos - pereiti prie skaitmenin�s. Tai reiškia, kad kit�met analogin�s televizijos nebematys tik tie gyventojai, kurie televizij� �i�r�davo naudodami buitin� anten�. Kabelin�s, palydovin�s ar kitos mokamos abonentin�s televizijos �i�rovams n�ra ko nerimauti, nes per�jus prie ant�emin�s skaitmenin�s televizijos jie nieko nepajus ir visas programas be joki� investicij� ar papildom� mokes�i� gal�s �i�r�ti kaip ir iki šiol.

Bendrov� "S plius" si�lo net kelet� kabelin�s televizijos paket� – ma��j�, vidutin� ir bazin�. Kabelin�s televizijos abonentams ma�asis paketas per m�nes� kainuoja vos septynis litus. Norintys didesn�s kanal� �vairov�s, gali rinktis bazin� kabelin�s televizijos paket� - daugiau nei trisdešimt kanal�.

Patys nekantriausi jau dabar gali pereiti prie skaitmenin�s televizijos ir �i�r�ti daugiau nei pusšimt� �vairiausi� televizijos program�. Skaitmenin�s televizijos paketas nuolat papildomas naujais �domiais kanalais – ši� met� prad�ioje pabodusius kanalus pakeit� aib� nauj�. "S plius" skaitmenin�s televizijos �i�rovai dabar gali matyti naujien� kanal� "Al Jazeera", populiariausi� serial� kanal� angl� ir rus� kalbomis "Sony Entertainment", kanal� rus� kalba "NTV mir" ir kino gurmanams skirt� film� kanal� "Silver". Raiškiosios televizijos paketas, vyr� d�iaugsmui, papildytas Anglijos "Barclay Premier" lygos rungtynes transliuojan�iu "Viasat Premier League HD" kanalu.

Taigi nerimauti, kad televizija 2012-aisiais stebuklingai dings, kabelin�s televizijos abonentams n�ra pagrindo. O skaitmenin� televizij� klientai gal�s pasirinkti tik tada, kai manys, jog ji išties yra reikalinga. Bendrov� "S plius" savo klientams visada pasi�lys pa�ias palankiausias s�lygas �sirengti kabelin� arba skaitmenin� televizij�.

"Kai nieko nedarau, jau�iuosi kaip bakla�anas"

Oksana LAURUTYT�

Televizijos projektuose išgars�j�s kurš�niškis Andrius Butkus LNK startuosian�iame projekte "Supermiestas" taps Šiauli� komandos kapitonu. Pra�jus� savaitgal� "�uv�dros" šok�jas LNK projekte "�vaig�d�i� duetai" parod� Lietuvai, kad moka ne tik šokti - su dainininke Ona Kolobovaite tapo lyderiais. "Kurš�nuose lankiau teatro studij� "Ikaras", lankiau visus �manomus b�relius ir iki šiol negaliu nieko neveikti. Man patinka �temptas gyvenimas, patinka aštrus maistas", - taip apie gyvenim� ir k�ryb� kalba Andrius.

Andrius Butkus niekada nesl�p�, kad yra iš Kurš�n�. LNK projekte "Supermiestas" jis bus Šiauli� komandos kapitonas.

LNK archyvo nuotr.

Prad�ia - nuo "Ledo �vaig�d�i�"

29-eri� Andrius niekada nesl�p�, kad yra iš Kurš�n�. Nors �urnalistai kartais parašo, kad jis - klaip�dietis, Andrius sako, kad taip nutinka tod�l, kad Klaip�dos universiteto Men� fakultete jis studijavo sportinius šokius. B�tent d�l geb�jimo šokti ir šokimo "�uv�droje" j� pasteb�jo TV prodiuseriai. Ma�daug prieš penkerius metus buvo renkami dalyviai televizijos projektui "Ledo �vaig�d�s". Laidos sumanytoj� id�ja buvo suporuoti dailiojo �iuo�imo šok�j� su visiškai nemokan�ia �iuo�ti �vaig�de ir �i�r�ti, kas iš to gausis.

"Nepasaky�iau, kad mok�jau gerai �iuo�ti ir šokti ant ledo. Partnere man parinko buvusi� "Mango" nar� Viktorij� Perminait�. Aš tik šiek tiek mok�jau �iuo�ti. Vaikyst�je �iuo�in�jau ant u�šalusios Ventos – brolis buvo pa�i��as padovanoj�s. V�liau su draugais �iuo��me ledo arenoje. Mok�m�s �iuo�ti � priek�, �iuo�ti atbulai. Tiek ir temok�jau", - juokiasi Andrius.

V�liau paaišk�jo, kad Andrius �iuo�ia visai neblogai. Su Viktorija charizmatiškasis vaikinas laim�jo pagrindin� projekto priz� – automobil� "Ford Focus".

B�tent po šio pasirodymo Andri� �m� kviesti televizij� prodiuseriai. Jis dalyvavo TV3 projekte "Šok su manimi", šiuo metu kartu su operos soliste Ona Kolobovaite dalyvauja LNK projekte "�vaig�d�i� duetai".

"Tikrai nelengva per savait� parengti pasirodym�. Dain� pasirenkame patys, o su stilistais tariam�s, kaip rengsim�s – komanda mums padeda. Man tikrai sunku savo pasirodym� vertinti, manau, kad klaid� padariau. Nemanau, kad esu Dievo apdovanotas, kai kas man sekasi labiau, kai kas – ma�iau", - sako jis.

Andrius pasakoja per fotosesij� su�inoj�s, kad bus ir LNK laidos "Supermiestas" kapitonas. Koks šis projektas? "Kiekviename mieste yra talenting� �moni�. �aidimo tikslas – �rodyti, kad talentingi �mon�s gyvena ne tik sostin�je, bet ir kitur", - sako Andrius.

Aktorinio meistriškumo pradmenys - "Ikare"

Kurš�nuose gim�s, Paven�i� vidurin� mokykl� baig�s Andrius ne�emai�iuoja. Sako, kad dar mok�t� kalb�ti nuk�sdamas gal�nes, ta�iau mokslai padar� savo. Klaip�dos universitete jam juk buvo d�stoma kalbos kult�ra, tenka bendrauti su �vairiais �mon�mis, tad dabar jis kalba bendrine kalba.

Kurš�nuose iki šiol gyvena Andriaus t�tis ir mama, kuriems jis labai d�kingas u� suteikt� galimyb� lankyti visus �manomus b�relius. "Aš labai v�lai prad�jau šokti sportinius šokius – tik dvyliktoje klas�je. Netur�jau galimyb�s. Vykdavau mokytis � Šiaulius pas Vytaut� Bytaut�, v�liau pasamd� korepetitori� Klaip�doje, pas kur� vykdavau savaitgaliais. Esu d�kingas, kad Klaip�dos universiteto d�stytojai manimi patik�jo ir pri�m� mokytis", - sako vyras.

Andrius neslepia, kad bestudijuodamas jis juto, jog jam tr�ksta �g�d�i�, suprato, kiek neišmano, ta�iau noras šokti ir pastangos pad�jo jam tapti tuo, kuo yra dabar.

Gal Andrius iš ko nors paveld�jo savo geb�jim� šokti, dainuoti, vaidinti? Vyras juokiasi ir sako, kad visi jo gimin�s atstovai turi normalias profesijas, tik jis vienas toks – šokantis ir dainuojantis. Apie tokius sakoma: "Pats šoku, pats dainuoju, pats ir bilietais prekiauju..." Nors Andrius ir n�ra tre�ias brolis šeimoje, kuris liaudies pasakose laikomas kvaileliu, jis šypsosi ir vadina save aukso viduriuku – yra vidurinysis vaikas.

"Aš save vadinu "pats sau re�isierius", - kalba pašnekovas ir pasakoja, kad net septynerius metus vaidino Kurš�n� vaik� teatro studijoje "Ikaras". Vaikai ne tik vaidino - vyko � tarptautinius festivalius, mok�si �vairi� šoki� – valso, kvikstepo, �ia�ia�ia - �ingsneli�.

"Pas mus atvykdavo Klaip�dos universiteto studentai kursini� darb� rengti – spektakli� statyti. Vis� gyvenim� b�siu d�kingas "Ikaro" vadovams. Juk tik iš j� išmokau, kaip rengti siu�et�, dalytis vaidmenimis. Visa tai man praver�ia dabar, dalyvaujant televizijos projektuose ir rengiant pasirodymus", - sako pašnekovas.

"Dalyvis buvau"

Andrius sako vaikyst�je buv�s itin �ingeidus. Paauglyst�je nek�l� t�vams scen�, nes buvo itin u�si�m�s. "Lankiau lengv�j� atletik�, l�ktuv�li� modeliavim�, dail�, tautinius šokius, �od�iu, visk�, k� buvo �manoma lankyti Kurš�nuose. Tie b�reliai buvo nemokami ir buvo itin naudingi", - sako jis.

Ar nenukent�davo Andriaus mokslai? "Negaliu sakyti, kad nenukent�davo. Nam� darbus ruošdavau per pertraukas, nusirašydavau nuo mergai�i�. Na, nelikdavo nam� darbams laiko. Buvau normalus vaikas. Dalyvis buvau", - juokiasi jis.

Ir vis d�lto susiklost� paradoksali situacija. Andrius sako nor�j�s kuo grei�iau baigti mokykl�, kuo grei�iau paragauti laisv�s ir nepriklausomo gyvenimo. Buvo sau prisiek�s po to niekada � mokykl� kojos nebekelti. "Dabar jau�iu mokyklai sentimentus ir noriu j� aplankyti. Jau vien mokyklos valgyklos bandeli� kvapas yra ypatingas. Pa�ios mokyklos kvapas man atrodo ypatingas", - sako pašnekovas.

O k� Andrius veikia, kai nesifilmuoja televizijos laidose? "Priva�ioje studijoje su kolege mokome vaikus ir suaugusiuosius šokti sportinius šokius. Retkar�iais šokame priva�iuose vakaruose. Tai ir yra pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis. Negaliu nieko neveikti, man patinka veikla, m�gstu aštr� maist�. Jei nieko neveikiu, jau�iuosi kaip bakla�anas", - juokiasi vyras.

Talento po kibiru nepavo�i

Oksana LURUTYT�

Sekmadien� TV3 laidos "Lietuvos talentai 2010" finale - net trys šiaulie�i� pasirodymai. D�l talento vardo tarp dešimties dalyvi� rungsis šoki� grup� "Extrym", akordeonininkas Martynas Levickis ir Šiauli� I-osios muzikos mokyklos mušam�j� instrument� specialyb�s ansamblis "Ritmas kitaip".

Nuo �i�rov� išsi�st� trump�j� SMS �inu�i� priklausys, ar grup� "Ritmas kitaip" bus pripa�inta geriausia.

"Ritmas kitaip" archyvo nuotr.

"M�s� mergait� Danut� susapnavo, kad pateksime � pusfinal� ir b�sime antri. Patekome ir � final�, tad dabar prašome jos persapnuoti sapn�", - šypsosi ansamblio vadovas Ar�nas Banys. Jei mušamieji instrumentai pasaulyje atsirado pirmi, gal ir laidos finale šiaulie�iai muzikantai taip pat taps pirmi?

Sudau�� stiklines studijos grindis

Sekmadien� 19.30 val. TV3 televizija rodys tiesiogin� "Lietuvos talent� 2010" laid�. � final� patekusi šiaulie�i� grup� "Ritmas kitaip", gebanti u�degti �i�rovus grodama kibirais, šluotko�iais, "bambaliais", �i�rovams �ada staigmen�. Pasak ansamblio vadovo Ar�no Banio, finalui jie �sigijo net 300 litr� talpos statini�, tad dabar suka galv�, kaip šiuos "instrumentus" nusigabent � sostin�.

Ansamblis "Ritmas kitaip", atliekantis �vairias ritmines fig�ras ir k�rinius tradiciniais ir netradiciniais mušamaisiais instrumentais, �i�rovus ir komisij� paker�jo dar ruden�. "Pakvie�iau dalyvauti ne tik savo mokinius - I-osios muzikos mokyklos mušam�j� instrument� specialyb�s aukl�tinius, bet ir kelis buvusius mokinius, dabar jau studentus. �inojome, kad lipsime � didel� scen�, tad nor�jome surengti didel� šou", - sako mokytojas.

Nuvyk�s � Kaun� ansamblis vos tilpo scenoje, ta�iau j� grojimas sudrebino sal�. Trij� "taip" iš komisijos sulauk� šiaulie�iai u�b�r� ir publik�. Tiesa, pridar� ir b�dos laidos reng�jams. Vaikai taip nuošird�iai grojo, kad net suskald� stiklines scenos grindis.

"Komisijos nar� R�ta Š�iogolevait� mus palygino su grupe "Stomp" ir prid�r�, kad geriau b�ti palygintiems su geriausiais, o ne su prastais. O mums ir patiems smagu daryti šou, mes patys u�sivedame nuo savo energijos", - šypsosi pašnekovas.

Finale "Ritmas kitaip" �ada parodyti ugning� šou. Iš scenos sklis ne tik netradicini� mušam�j� instrument� garsai ir galinga energija - muzikantai pasisiuvo naujus kostiumus, kurie švyt�s, tad reginys �ada b�ti išties pritrenkiantis.

� scen� "Lietuvos talent�" finale u�lips Ar�nas ir vienuolika jo mokini�: vienintel� grup�s mergait� Danut� Vaitek�nait�, Titas Jukšta, Ernestas Verba, Arnas Pigulevi�ius, Nerijus Daunys, Darius Veseckas, Tadas Ališauskas, Justas Pukys, Lukas Litvinskas, Dominykas Narušis ir Evaldas Sidaras.

Paband� groti d��mis prieš ketverius metus

Kaip vaikai atrado mušamuosius instrumentus? 26-eri� Ar�nas mokytoju Šiauli� I-ojoje muzikos mokykloje prad�jo dirbti prieš aštuonerius metus. Jis tuomet dar buvo Šiauli� konservatorijos studentas.

"Lietuvoje ma�ai mušam�j� instrument� klasi�, ma�ai specialist�. Daug kam atrodo, kad šios specialyb�s absolventai gali tik mušam�j� instrument� komplektu groti. Bet yra marimba, ksilofonas, perkusiniai instrumentai, o mokan�i� groti šiais instrumentais reikia kiekviename kolektyve", - sako Ar�nas.

Mokytojas pirmasis Šiauliuose sub�r� jaunuolius, pasi�l�s jiems groti netradiciniais mušamaisiais intrumentais. Grup� pavadino "Ritmas kitaip", nes taip vadinasi kas dvejus metus Ar�no organizuojamas respublikinis mušam�j� instrument� festivalis. B�tent šiame festivalyje prieš ketverius metus A. Banys paband� su mokiniais pagroti d��mis, k�d�mis. "Iš prad�i� bijojome, kad m�s� nesupras, o dabar esame tikri, kad mes �dom�s. Kiekvien� savait� sulaukiame kvietim� groti kokiuose nors renginiuose. Šeštadien� nuo 12 iki 18 valandos koncertuosime "Saul�s mieste", - sako mokytojas.

Vieš� koncert� d�ka grup�s "Ritmas kitaip" nariai u�sidirba, tad turi u� k� ir instrumentus pirkti, ir � sostin� nuva�iuoti. Juk situacija šiais laikais sud�tinga ir ne visi t�vai išgali savo vaikus išleisti � da�nas keliones.

Pernai ansamblio "Ritmas kitaip" vadovas A. Banys buvo išrinktas geriausiu neformaliojo ugdymo pedagogu Šiauliuose. Iš Verb�n� kil�s vyras sako, kad ne visi ansamblio sirgaliai gal�s kartu vykti � final�. Namuose liks jo svarbiausi gerb�jai - �mona akordeoninink� Rita su devyni� m�nesi� judviej� s�neliu Justu.

"Laikas parodys, ar s�nus taip pat gros mušamaisiais. O aš dabar svajoju su mokiniais parengt koncertin� program� ir pava�in�ti po miestus. �i�r�sime, ar mums pavyks", - sako muzikantas.

Juozas Bindokas: "D�iaugiuosi, kad galiu d�iaugtis"

Oksana LAURUTYT�

Ši� savait� TV3 televizija prad�jo antr�j� serialo "Naisi� vasara" sezon�, kuriame kunigo Karolio vaidmen� suk�r� Šiauli� dramos teatro aktorius Juozas Bindokas. Pastarieji keleri metai aktoriui itin intensyv�s - šešiasdešimtmet� šiemet šv�siantis Juozas filmavosi ne tik "Naisi� vasaroje", bet ir seriale "Iki pasimatymo mama", filme "Tadas Blinda. Prad�ia". Pernai jis tapo Auksinio scenos kry�iaus nominantu, o dabar renka fotografijas parodai apie Sausio 13-osios aukas. "Aš labai seniai gyvenu ir d�iaugiuosi viskuo, k� patyriau. D�iaugiuosi, kad galiu d�iaugtis", - sako pašnekovas.

Juozas Bindokas "Naisi� vasaroje" suk�r� kunigo Karolio vaidmen�. Pastarieji metai Šiauli� dramos teatro aktoriui itin darbingi.

Juozo BINDOKO asmeninio archyvo nuotr.

Rojus - namuose

Juozas pasikalb�ti kvie�ia � Miško gatv�je esant� šeimos namel�. Prieš šešerius metus jo šeimai teko išsikelti iš savo nam�, buvusi� virš garsiojo "Kop�sto". Atsitiko taip, kad namas buvo privatizuotas su visais gyventojais, tad šeimoms teko skubiai ieškoti, kur �sikurti.

Miško gatv� priversta sniego. "Na, brolau, va�iuok", - draugiškai sako Juozas, kai priešprieša sustoj�s automobilis praleid�ia jo vairuojam� automobil�. Netoli nam� jis stabteli antr�kart, nuleid�s langel� d�iaugsmingai giria snieg� kasant� kaimyn�, taip pat d�iaugsmingai stabteli prie namo vart�. �sp�ja neišsig�sti, nes kieme straksi du šunys - Polka ir Aba. "Tu � tikr� roj� patekai", - sako Juozas. Tik v�liau suprantu kod�l.

Juozo, jo �monos ir judviej� vaik� namas - vieta, kurios aura - ypatinga. Juozas glosto meistro Rimo pagamintus ��uolinius virtuv�s baldus ir net spirg�damas iš laim�s j� giria. Sako, kad pastarasis turb�t med� išglosto labiau nei �mon�. Tada prit�pia prie naujos krosnies ir sako negalintis atsid�iaugti spragsin�ia liepsna. Kurti krosn� - net ne didelis malonumas, o dieviška apeiga.

"At�jus pas "kunig�" � sve�ius der�t� pasakyti: "Tegul bus pagarbintas?" - klausiu Juozo. "Taip, - atsako aktorius ir šmaikštauja: "Tai kokios b�dos pas mane atvijo, dukra mano?" Juozo �mona Daiva juokiasi ir ant stalo padeda pad�kl� sumuštini� su raudonaisiais ikrais.

Vyras u�daro krosnies dureles ir iš mansardos atneša savo garsiosios dz�kiškosios... "Aš turb�t nesu jos ragavusi", - ginuosi. "O kam tau gyvenimas duotas? Kad neparagautum?" - v�l šmaikštauja Juozas ir eina prie virykl�s. Keps kiaušinien� su paspirgintais lašinukais.

� virtuv� �lekia Polka ir Aba. Šunys - motina ir dukra, kaip ir dera tikrame rojuje, nesipyksta. Polk� Bindokai rado dar ma�� prie Lenkijos sienos. "Ketinome Lenke j� pavadinti, bet rusiškai lenk� - "polka". Taip ji ir tapo Polka", - pasakoja Juozas.

O iš kur atsirado Aba? Bindokai buvo vis� Polkos vad� - net šešis šunelius - išdalij�. Vieni �mon�s kalyt� gr��ino, �met� atgal � kiem�. "Atsived� šuny�i� m�s� Polka per šal�ius, gruod�io pirm�j�. Tiek saugojome j�, kad patin� nesutikt�, bet atb�go pas j� baltas princas. M�s� rajono "vierchas". Iškas� tunel� pro vart� apa�i� ir Polk� pagrob�. Ji po pusvaland�io gr��o visa laiminga. Ir gim� šešetas", - šypsosi Juozas. Apkabina delnais kalei galv�, glosto kail�, kedena, giria, d�iaugiasi.

Kai pakyla nuo k�d�s � ugn� pa�velgti, Polka u�ima jo viet�. Juozas šuns nenuveja. Atsineša kit� k�d� ir pris�da šalia. "�ia tikras rojus. Mums toks d�iaugsmas �ia gyventi. Puiki gatv�, puik�s kaimynai, puik�s vaizdai pro lang�", - šypsosi jis prisipa�indamas, kad k� tik oficialiai �teisino nuosavyb�. Bindokai tiki, kad mintys materializuojasi, tereikia prad�ti nor�ti.

Nesutiko n� vieno blogo �mogaus

Šiemet Juozas itin daug dirbo - filmavosi "Naisi� vasaroje", iki gruod�io 8-osios reklaminiame filme "Iki pasimatymo, mama", filme "Tadas Blinda. Prad�ia". "Naisi� vasara" vasaros iš m�s� šeimos neat�m�. Prisikeliavome, prisigrybavome, prisiuogavome Dz�kijoje", - sako Juozas.

Aktorius sako, kad lang� � televizij� "prapl�š�" koleg�s J. Budri�nait� ir I. Norkut�. Dabar visa šalis mato, kokie Šiauli� aktoriai geri: "M�s� namuose taip pat "Naisi� vasara" filmuota. Saulius Balandis pas mus lank�si ir pasi�l� m�s� nam� paversti Naisi� kaimo mokytojos Erinjos, kuri� vaidino Gabija Ryškuvien�, namais."

Bindok� namus serialo �i�rovai šiemet pamatys, o Juozas sako, kad seniau, kai nuva�iuodavo � savo t�višk� Lazdij� rajone, kaimynai u�jausdami klausdavo, ar jis vis dar teatro aktorius. Dabar pagiriamai sako �inantys, kad jis aktorius - mat� per televizori�.

Juozui šiek tiek li�dna tod�l, kad Lietuva apie j� su�inojo tik televizijos d�ka, ta�iau juk pasaulis margas, visoki� �moni� reikia. Svarbu, kad �mon�s b�t� �mon�mis. Juozas gyvenime nesutiko n� vieno blogo �mogaus.

"Man pad�jo teatre, dirbau laikraštyje, darb� d�ka Lietuv� apva�iavau nemokamai. Sausio 14-�j� buvau Vilniuje, fotografavau Sausio 13-osios aukas. Aš Loret� Asanavi�i�t� dar gyv� ma�iau. Nuotraukas renku parodai, Sausio 13-ajai atminti. Man visada sek�si - prieš 30 met� dovan� gavau fotoaparat� "Nikon". Tada fotografavau tik su "Zenitu", "Kijevu", - prisimena aktorius.

1972-aisiais jis atvyko dirbti Šiauli� dramos teatre, buvo pats jauniausias. Dabar jis vienas vyriausi� aktori�. "Man, ne, mums, ne, ir tau pasisek� gyventi labai geru metu. Mes karo nepatyr�me, bet išgyvenome t�kstantmet�, santvark� kait�. Kelis kartus keit�si pinigai, visi patyr�me nuostoli�, bet esu laimingas. Nes galiu dirbti, nes man nieko neskauda. Gegu�� man sukaks 60 met�, o man niekada nebuvo juod� period�. Va, dabar did�iausia b�da, kad �mona "plintusus" reikalauja sumontuoti", - juokiasi jis.

Laimingas, nes rami s��in�

Apie serialus Juozas turi savo nuomon�, d�iaugiasi, kad jie leid�ia dramos teatr� aktoriams u�sidirbti ir "ant sviesto", ta�iau labiausiai jam d�iugu, kaip serialas pagelb�jo naisiškiams. �mon�s dabar pasidid�iuodami sako esantys iš Naisi�. � š� kaim� vyksta ekskursijos ir net ba�ny�ios, kurios miestelyje n�ra, ten ieškoma.

Bet Juozui vis tiek smagiausia, kad jis vertinamas kaip teatro aktorius. Pernai jis tapo Kult�ros ministerijos premijos ir atminimo �enklo "Auksinis scenos kry�ius" nominantu u� geriausi� 2009 met� teatro sezono antraplan� vaidmen�. Aktorius vaidina pon� Lanc� spektaklyje "Kova" pagal Franco Kafkos k�ryb�. Spektakl� re�isavo jaunas re�isierius Paulius Ignatavi�ius.

"D�iaugiuosi, kad jauni aktoriai ateina, o mes su savo kitokiu po�i�riu nueiname. Pjes� pagal Kafk� buvo sunki, o P. Ignatavi�ius j� pavert� scenine. Gal mane nominavo u� tai, kad aš suk�riau persona��, esant� ar�iausiai iškreiptos tikrov�s. Juk mes buvome Kafkos min�i� persona�ai, gal aš buvau labiausiai kafkiškas", - sako Juozas.

Aktorius neslepia, kad jam labai d�iugu, jog kartu buvo nominuota ir jo bendrakurs� Egl� Gabr�nait�. "Man neg�da prieš d�stytojus Iren� Vaišyt� ir Vlad� Jurk�n�. Jie nesuklydo, kad mus pri�m� � kurs�", - sako pašnekovas.

Prieš pora met� mir� Juozo mama, jis �jo išpa�inties. Kunigui pasak�, kad yra laimingas, nes jo s��in� rami - jis visk� padar�, kad pasir�pint� mama. U�merk� jai akis.

"Kai gavau �ini�, kad mama miršta, sp�jau atva�iuoti. Kvie�iau gydytoj�, bet ji pasak�, kad geriau u�deg�iau �vak�. U�degiau, ir mama atsiduso paskutin� kart�. Ir kas gali pasakyt, kod�l taip yra?" - sako jis ir kalba nebijantis mirties. Nes mirtis - realyb�, o ne tragedija.

Juozas pakyla nuo k�d�s, pasemia sauj� saul�gr��. Paberia jas po buksmed�iu. Greitai atskris zyli�, strazd� ir k�kštas... Nejau ne rojaus paukš�iai?

"S plius" skaitmenin�s TV abonentai, d�mesio!

Nuo 2011 m. sausio 3 dienos bus pakeisti šie kanalai:

- kanal� "SAT1" pakeis kanalas "Al Jazeera" (angl. k.),

- kanal� "PRO7" pakeis kanalas "RTL" (vok. k.),

- kanal� "TVE International" pakeis kanalas "Sony Entertainment" (angl., rus. k.),

- kanal� "Rai Uno" pakeis kanalas "NTV Mir" (rus. k),

- kanal� "Balticum Auksinis" pakeis kanalas "Silver" (angl. ir liet. k., rus. subtitrai),

- raiškiosios TV pakete kanal� "RUSH HD" pakeis kanalas "Viasat Premier League HD" (angl. k.).

Jums reikes perderinti savo skaitmenin�s TV imtuvus. Derinimo instrukcij� galite rasti tinklalapyje www.splius.lt .

Informacija teikiama tel. 8~700 121 01.

Nauj�j� met� sutiktuv�ms - �ventin� televizij� programos

Muzika, pokštai, sveikinimai ir puiki nuotaika - visa tai garantuoja šalies televizijos, parengusios speciali� šventin� program� sen�j� met� palydoms ir Nauj�j� met� sutiktuv�ms. Kok� kanal� pasirinkti šventin� nakt� - skonio reikalas. K� gi si�lo televizijos?

"S plius" Naujuosius metus kvie�ia pasitikti disko ritmu.

"S plius" kvie�ia šokti disko ritmu

Šiauli� regiono televizija "S plius" Naujuosius kvie�ia pasitikti disko dvasia. "S plius" �i�rovai pamatys nepamirštam� koncert� Metropolio teatre - juk dar daug kas atsimena prieš 30 met� Ostankino televizijos naujametes programas "U�sienio melodijos ir ritmai". �i�rovai išvys bei išgirs ir ital� popmuzikos �vaig�des, buvusias pa�ioje populiarumo virš�n�je 80-aisiais, ir roko klasikos program�.

Nebus u�miršti ir Lietuvos atlik�jai. Skamb�s ��ymiausio Lietuvos baritono Vytauto Juozapai�io ir Egl�s Juozapaitien�s atliekamos dainos. Bus rodoma koncertin� "Šiauli� dien� 2010" programa, kurios metu koncertavo trys jauni operos solistai, susib�r� � grup� "el Fuego": tenoras Tomas Pavilionis, baritonas Jonas Sakalauskas ir bosas Eugenijus Chrebtovas. Programoje "Lietuvos popklasika" bus galima išvysti ir dar jaunus, siekusius populiarumo ne skandalais, o savo dainomis, Lietuvos atlik�jus.

Šventin�je humoro laidoje "101 anekdotas" savo ir koleg� nuotykius papasakos grup� "O lia lia", Seimo narys Algimantas Salamakinas bei "Gintarinio anekdoto 2010" dalyviai. O koks šventinis vakaras be sveikinim�? Miestie�ius sveikins miesto meras G. Mikšys bei kiti šiaulie�iai.

Informacin�je laidoje "Šiauli� �inios. 2010-ieji" bus ap�velgti svarbiausi ši� met� miesto �vykiai.

Per LNK Rolandas Vilkon�ius bu�iuosis su Oksana Pikul

LNK �vaig�d�s nusifilmavo meile ir aistra pulsuojan�ioje ir fantazija pasakas pranoksian�ioje "Snieguolio ir septyni� nykštuki�" fantasmagorijoje.

Šiemet "�ydrojo �ibur�lio" pasaka nukels � naujausius laikus, kuomet gra�ioje karalyst�je gyveno Karalius (Mer�nas Vitulskis) ir Karal� (Inga Valinskien�). Laiminga karališka šeima augino gra�uol� s�n� Snieguoli� (Rolandas Vilkon�ius).

B�t� jie ilgai ir gra�iai gyven�, jei ne karalien�s emigracija � kit� karalyst�. Karalienei išvykus, r�muose apsigyveno piktas milijonierius Erikas Santosas (Mantas Stonkus), kuris vis� gyvenim� buvo �prat�s b�ti pats gra�iausias.

Kai Snieguoliui sukako aštuoniolika, stebuklingas veidrod�lis dabitai Erikui praneš�, kad, deja, jis n�ra pats gra�iausias karalyst�je. Tada piktasis milijonierius nusprend� atsikratyti Snieguoliaus.

G�d� gruod�io 31-osios vakar� Snieguolius atsid�r� miške pas septynias nykštukes "Broli� Grim�" viešbutyje.

�ia gyveno Nykštuk� Seksiuk� (Natalija Zvonk�), Nykštuk� Katin�lis (Nijol� Pareigyt�), Nykštuk� Jaun�l� (Ugn� Skonsmanait�), Nykštuk� Tingiuk� (Ieva Šimukauskien�), Nykštuk� Plepiuk� (Kristina Kazlauskait�), Nykštuk� R�pest�lis (Vilija Mata�i�nait�) ir Nykštuk� �iniuk� (Asta Duduryt�).

Deja, net septynios Nykštuk�s buvo bej�g�s prieš milijonieri� Erik� Santos�. Pikti jo kerai Snieguoli� pasiek� ir pas nykštukes. Ir ne�inia kaip b�t� pasibaigusi ši istorija, jei � viešbut� neb�t� u�klydusi seksualioji "Olialia" gra�uol� Oksana Pikul ir nepabu�iavusi miegan�io Snieguoliaus...

Gruod�io 31-osios vakar� prieš "�ydr�j� �ibur�l�" �i�rovai taip pat pamatys linksm� koncert� su vaidybiniais elementais "Naujieji metai pagal Sauli� Pošk�".

Šventiniame film� pakete – dar nerodyta Hario Poterio sagos dalis "Haris Poteris ir Ugnies taur�", naujamet� dovana �i�rovams – filmai be reklamos "Mano �mona – ragana" su Nicole Kidman ir veiksmo komedija "Paš�l� vyrukai".

TV3 muzikos �empionai, filmai, pranašyst�s ir J. Statkevi�ius

Šventin� savaitgal� TV3 eteryje �i�rov� lauks film� premjeros, J. Statkevi�iaus kolekcijos pristatymas, tiesiogin� transliacija iš Kauno ir Vilniaus rotuši� aikš�i�, "Muzikos �empion� taur�s" superfinalas, Naglio Šulijos pranašyst�s, Indr�s Makaraityt�s "Met� komentarai" ir daugyb� kit� regini�.

Gruod�io 31 dien� 9.05 val. ir 12.20 val. TV3 �i�rovus �adins premjeros – nuostab�s animaciniai nuotyki� filmai "Garfildas trima�iame pasaulyje" ir "Niko. Kelias � �vaig�des".

17.40 val. laikia dokumentinio filmo "Tikrasis mados veidas. Juozas Statkevi�ius" premjera. Po TV3 �ini� 19 val. prasid�s speciali "Savait�s komentar�" laida "Met� komentarai", kurioje Indr� Makaraityt� aptars svarbiausius besibaigian�i� met� �vykius. Tarp studijos sve�i� bus ir TV3 �vaig�d� Naglis Šulija. Jis papasakos, k� dangaus �vaig�d�s �ada Lietuvai kit�met.

20 val. �vyks intriguojantis "Muzikos �empion� taur�s" superfinalas su Marijumi Mikutavi�iumi ir Mia. D�l �empion� taur�s susirungs "el Fuego", Romas Dambrauskas, folkloro atstovai "Pr�sai ilgi �sai", Evelina Sašenko, "�vaig�d�i� kvartetas", rokeriai "Thundertale", a cappella �inomus k�rinius atliekantis ansamblis "Quorum" bei operos solisto Vaido Vyšniausko ir popdainininko Ovidijaus Vyšniausko duetas.

Dain� ir šoki� padovanos ir laidos sve�iai – �ilvinas �vagulis, Irena Starošait�, grup� "Pikaso", rom� ansamblis "Sare Roma". �i�rov� laukia staigmena – keturi� Nacionalin�s premijos laureat� pasirodymas. Muzikin� numer� rengia garsiausias Lietuvos pianistas Petras Geniušas, d�iazmenas Petras Vyšniauskas ir operos dainininkai Vytautas Juozapaitis bei Vladimiras Prudnikovas.

Likus kelioms valandoms iki Nauj�j�, 22 val., TV3 prad�s tiesiogin� transliacij� iš Kauno ir Vilniaus rotuši� aikš�i�. Vilniaus Rotuš�s scenoje pasirodys "Skamp", "Happyendless", Violeta ir Vilius Tarasovai, Rosita �ivilyt�, Atlanta ir kiti. Šmaikš�i� pernykš�i� �vyki� ap�valg� pateiks Aist� Paškevi�i�t� ir Justinas Jankevi�ius.

Kaunas Naujuosius �ada pasitikti dar skambiau nei sostin� – tiesiogiai Lietuvai iš Rotuš�s bus transliuojamas �sp�dingas vaizdo projekcij�, švies� ir muzikos spektaklis. Sulaukus vidurnak�io ant Rotuš�s sienos bus �jungtas simbolinis skaitiklis – jis prad�s skai�iuoti dienas iki kit�met Lietuvoje vyksian�io Europos vyr� krepšinio �empionato.

Sausio 1-2 dienomis TV3 televizija �i�rovus pakvies atsipalaiduoti nuo šven�i� šurmulio - parodys galyb� populiariausi� film� ir premjer�: "Katinas su skryb�le", "Laukiniai laukiniai vakarai", "Trys muškietininkai", "Operacija Y ir kiti Šuriko nuotykiai", "�mogus su gele�ine kauke", "Volkeris, Teksaso reind�eris. Išbandymas ugnimi", "Sk�bis D� kompiuteriniame �aidime", "Plev�sa Helas", "Sugr��s iš praeities", "De�avu", "Šalutinis poveikis" ir kt.

LTV Naujuosius pasitiks su "Triumfo arka"

LTV kvie�ia Naujuosius metus pasitikti su 22 val. prasid�sian�iu auksinio balso konkurso "Triumfo arka" naujame�iu koncertu, kur� ves Laura Imbrasien� ir Giedrius Masalskis.

1.15 val. �i�rov� laukia premjera - Indijos muzikin� romantin� komedija "Tokia meil�s istorija".

Pareng� Oksana Laurutyt�

K� tau nori pasakyti delfinai?

Oksana LAURUTYT�

Lietuvoje viešintis �mogumi-delfinu vadinamas mokslininkas, vandenyn� gelmi� ir delfin� tyrin�tojas, gydytojas nat�ropatas, reiki meistras, kompozitorius, meditacin�s terapin�s muzikos k�r�jas Vladas Martirosas (Ganesh) kuria film� apie delfinus. Tam, kad �mon�s suprast�, jog �em�je yra kita civilizacija – delfin�, bangini� (arba vandenyno), kuri� b�tina išsaugoti. Vien patyrin�jus, kaip delfinai bendrauja, kaip perduoda nuotaik�, mintis, aišk�ja, kad telepatija delfinams yra norma. "Mes, �mon�s, nor�dami perduoti savo jausmus, turime "�vilkti" juos � �od�ius. Tai tampa kli�timi visiškam atvirumui", – sako Vladas.

Vladas Martirosas sako, kad mes galime b�ti paskutin� karta, kuri dar gali d�iaugtis laisvai vandenynuose plaukiojan�iais delfinais. Tod�l jis kuria ne�prasto pob�d�io film�, kuris atskleist� ne tik delfin� ir bangini� gyvensen�, bet ir daug kit� egzistencini� visatos paslap�i�.

Vlado MARTIROSO asmeninio archyvo nuotr.

Informacij� perduoda garsine vibracija ir telepatija

Kanadoje gyvenan�io ir gyvenim� delfinams išsaugoti paskyrusio pasaulio pilie�iu save vadinan�io Vlado Martiroso nuomon� apie delfinariumus kategoriška – šie unikal�s gyv�nai (kaip ir bet kuri kita gyvyb�s forma) turi gyventi tik laisv�je. �mon�s �avisi, rodos, nuolat besišypsan�iais linksmais gyv�nais, tiki, kad jie padeda sveikti, ta�iau Vladas sako, kad nelaisv�je gyvenantys gyv�nai ne tik kankinami. Jie prarad� dal� savo unikalaus pasaulio geb�jim� ir patys da�nai serga. Juk jei palygintum du �mones, kuri� vienas augo nat�ralioje aplinkoje, o kitas – izoliuotas, pamatytum didel� skirtum�.

Pasaulyje per daug šali� yra �steigusios delfinariumus, lietuvai�iai skuba apsilankyti Klaip�dos delfinariume, ta�iau delfin� gelb�tojams skauda šird�. Pasak Vlado, Šiaur�s šali� delfinariumuose gyv�nai ken�ia jau vien tod�l, kad �ia katastrofiškai tr�ksta saul�s, nat�ralios aplinkos.

Šiuo metu �sib�g�jo tarptautinis vienos šveicar� organizacijos inicijuotas delfin� gelb�jimo projektas, kuriam parinkta vieta Gibraltaro vandenyse prie Maroko pakrant�s. Šio projekto – �kurdinti delfinus nat�ralioje aplinkoje - id�j� par�m� pats Maroko karalius. Vladas, nuolat dalyvaujantis �vairiuose pasaulio projektuose, skirtuose delfinams gelb�ti, buvo pakviestas prisid�ti prie šio projekto kaip vienas pagrindini� k�r�j�.

Vladas yra ir profesionalus fizikas, savo gyvenim� susiej�s ir su kvantin�s fizikos, psichologijos, bioenergetikos, okeanografijos, ozono ir garso terapijos bei gyvosios l�stel�s kraujo tyrimais. Kanadoje, be savo Nat�ralios medicinin�s klinikos darb�, jis daug laiko praleid�ia su povandeniniu pasauliu susijusiuose film� bei muzikos projektuose.

Vladas sako, kad �mon�s link� pasiduoti primityviam arba ribotam pasaulio �vairumo suvokimui. Jei ko nors nesupranta, link� tai priskirti �emesniam lygmeniui. Daugelis galvoja, kad delfinai bendrauja trel�mis, ta�iau tai n�ra pagrindin� j� komunikavimo priemon�. Vien garsine vibracija delfinai gali perduoti daugiau informacijos, negu mes vartodami galyb� �od�i�. "Jeigu mes bendrautume kaip delfinai, ko gero, tarp m�s� nekilt� tiek daug d�l nesusikalb�jimo iškylan�i� problem�. Delfin� tarpusavio ryšys – visiškai kitokios ne technologin�s civilizacijos raidos pavyzdys, kur psichin� sensorika gerokai aukštesnio lygio. Mes stebim�s �mon�mis, turin�iais ekstrasens� geb�jim�, ta�iau tarp delfin� šis reiškinys – norma. �mon�s ši� gabum� taip pat turi, ta�iau juos yra "u�spaud�", - sako jis.

Delfino samoningo kv�pavimo fenomenas

Vladas pasakoja apie atliktus eksperimentus, kuri� metu mokslininkai, profesional�s psichologai, u�daroje patalpoje išbuv� su delfinais penkis šešis m�nesius, ima justi keistus poj��ius, prilyginamus meditaciniam prašvies�jimui. Tiriamieji atranda universalios berib�s meil�s jausm�, u�simezgusi� tiesiogin� komunikacij� su delfinais, b�senas, kuri� es� ne�manoma apib�dinti �od�iais. Vladas pats toki� b�sen� yra patyr�s.

Laisvai nardydamas, nes delfinai nem�gsta nardymo �rangos, vienoje iš Havajuose aptikt� lag�n� jis daugyb� valand� praleido su delfinais. Jie juo �m� pasitik�ti, laikyti saviškiu. "Atsiranda keistos vizijos, keisti jausmai. Atrodo, kad šis pasaulis - visai kitoks. Imi suvokti, kad m�s�, �moni�, santykiai yra gana riboti ir mums duotos aukštesn�s s�mon�s gr�dai n�ra išsivyst�. Netgi tur�dami ger� intencij� mes neišgryniname šio impulso iki realaus veiksmo", - pasakoja Vladas.

Pabuv�s tarp delfin� jis sako nebenorintis b�ti tarp �moni�. Jo teigimu, blog� �moni� pasaulyje daug�ja. O kod�l jis gr��ta � �moni� pasaul�, netampa atsiskyr�liu? "Mano Tibetas – po vandeniu. Aš tikiu, kad galiu pad�ti delfinams. Kur� laik� dirbau kino versle ir �inau, kaip reikia sukurti film�", - sako mokslininkas.

Delfinai turi gyventi tik laisv�je, nes delfinariumas - kal�jimas. Ger� kal�jim� neb�na.

Sias van Schalkwyk nuotr.

Vlado teigimu, �mogui panardinus veid� � vanden� ima keistis fiziologiniai procesai, sul�t�ja pulsas. Tai sukelia �domi� min�i� d�l m�s� kilm�s. Vladas sako, kad kartais delfinai s�moningai pasitelkia savo geb�jimus subalansuoti m�s� organizmo psichinius ir fizinius procesus.

Tiesa, pasidalyti savo gydomosiomis galiomis gali tik laisv�je gyvenantys delfinai. �mon�s apie ši� terapij� �ino pernelyg ma�ai.

Vladas sako, kad delfinai labai brangina tarpusavio ryšius - �ino, kas yra partneryst�, meil�, ištikimyb�, pavydas, �aismingas išdykavimas... Delfin�s savo ma�ylius �indo iki trej� met� ar net ilgiau. Delfinai kartais pykstasi ir netgi gali b�ti agresyv�s. Kartais draugyst�s ryšys ne�tik�tinas - jeigu vienas draug� ��va, kitas gedi, nusi�udo arba atsiskiria nuo bandos. "Manoma, kad delfinai kv�puoja s�moningai ir gali nutraukti gyvyb� liov�si kv�puoti", - teigia mokslininkas.

Ger� kal�jim� neb�na

Vladas savo kuriamame filme panaudos ir kit� mokslinink� �inias apie eksperimentus su delfinais. Ne vien� dešimtmet� �vairi� valstybi� karin�s strukt�ros finansavo eksperimentus su delfinais, nor�damos juos panaudoti karo tikslais. Paaišk�jo, kad savo noru delfinas ne�udys. Tam, kad jis vykdyt� �sakymus, gyv�n� tenka apsvaiginti psichotropin�mis med�iagomis, paversti j� zombiu. Galiausiai ši� bandym� buvo atsisakyta. Deja, ne iš humaniškumo, o tod�l, kad eksperimentai pasirod� itin brang�s.

Vlado bendramintis Richardas O’Berry jau daug metu darbuojasi Japonijoje, stengdamasis �tikinti tos šalies gyventojus, kad b�tina u�drausti �udyti delfinus m�sai. R. O’Berry iš dalies pavyko to pasiekti, ta�iau tai niekaip nesusij� su humanizmu. U�drausti prekiauti delfin� m�sa pavyko tik tod�l, kad R. O’Berry �rod�, jog joje yra susikaup� pernelyg daug sunki�j� metal� ir kit� nuoding�j� med�iag�.

Tiesa, japonai d�l to neatsisak� savo kruvinos tradicijos �udyti delfinus. Kasmet prie šios šalies esan�ioje Taiji �lankoje praliejamas dešimties t�kstan�i� delfin� kraujas.

Vladas pats nevalgo m�sos. "�uv� valgau tod�l, kad j� valgo delfinai, – juokauja jis ir sako m�sos nevalgantis ne d�l sveikatos. - Juk mes balsuojame pinigais. Perki m�s�, reiškia, esi u� tai, kad b�t� �udomi gyv�nai."

Mokslininkas da�nai vyksta � tarptautines konferencijas, kuriose susitinka dviej� delfin� likimo opozicijos atstovai (biologai, delfinarium� specialistai, laukini� delfin� tyrin�tojai). "Tarp m�s� visada tvyro �tampa, nes mes �sitikin�, kad ger� kal�jim� neb�na", - sako Vladas.

Naujas kanalas "S plius" skaitmenin�s TV abonentams

M�gaukit�s isp�dingomis futbolo var�ybomis!

"Viasat Premier League" (angl� kalba) kanalas iki 2011 m. sausio 16 d. bus transliuojamas visiems skaitmenin�s TV bazinio paketo abonentams.

V�liau šis kanalas bus papildom� kanal� pakete "Sportas".

Informacija teikiama tel. 8~700 121 01.

"S plius" informacija

Nieko n�ra baisiau, kai �mon�s tampa vienas kitam klientais

Oksana LAURUTYT�

Daiva Vaitkevi�i�t� – rašytoja prozinink�, �urnalist�, meil�s roman� autor�, viena populiari� lietuvišk� serial� "Nekviesta meil�", "Nemylimi" ir "Moterys meluoja geriau" scenarij� k�r�j�, iki šiol dirbusi ir gyvenusi Šilal�je, apsigyveno Šiauliuose. Rašytoja, k� tik � leidykl� atidavusi nauj� knyg� "Atsargiai: MEIL�", sako, kad gyventi pilk� cepelinin� gyvenim� - ne jai. Ir ji niekada nepataikauja idiotams.

Daivos VAITKEVI�I�T�S asmeninio archyvo nuotr.

Laiminga - kai mokosi ir ieško atsakym�

- J�s� knyga "Moterys meluoja geriau" ir to paties pavadinimo serialas skiriasi lyg diena nuo nakties. Atrodo, liko tik pavadinimas ir pagrindini� heroj� vardai.

- Šiuo metu rodomas jau ketvirtasis serialo sezonas, be abejo, skiriasi ir nieko bendro nebeturi su knyga. Ta�iau pirmasis sezonas buvo kuriamas remiantis romano siu�eto linijomis. Serialas tapo populiarus, tod�l teko t�sti prad�t� istorij�. Ne�manoma, kad keturi sezonai b�t� nufilmuoti pagal roman�. Juk serij� jau sukurta daugiau nei knygos puslapi�. Manau, kad �i�rovus ma�iausiai jaudina, pagal k� yra statomas serialas. Svarbiausia, kad pasakojama istorija "u�kabint�".

- Lietuviškus serialus �mon�s prilygina saul�gr�� gliaudymui - skauda lie�uv�, bet negali sustoti. K� apie lietuviškus serialus manote J�s?

- Nedr�s�iau taip teigti, nes buvo ne vienas lietuviškas serialas, kurio �mon�s nepam�go ir ne�i�r�jo - jie po pirmo sezono baig�si. Mano nuomone, lietuvišk� serial� populiarumas – sveikintinas reiškinys. Aktoriams atsiranda daugiau darbo, jie tampa �inomi, populiar�s ir, be abejo, filmuodamiesi pagerina savo finansin� pad�t�. Darbo turi ir kiti k�rybin�s grup�s darbuotojai, o �i�rovai - lengv�, smagi� pramog�. B�da tik ta, kad geram serialui sukurti reikia gerokai didesnio biud�eto, nei turime dabar. Tod�l apie kokybišk� lietuvišk� serial� dar anksti kalb�ti.

- Kod�l tapote šiauliete?

- Gyvenamosios vietos pakeitimas - gerai apgalvotas bendras šeimos sprendimas. Šiauliai man patinka nuo vaikyst�s. �ia daug sen� draug�, gimini�. Esu darboholik�, visada gyvenau labai aktyv� gyvenim�. Ta�iau keli pastarieji metai pra�jo tyliai rašant namuose, gilinantis � dvasinius dalykus – jog�, meditacij�, astrologij�, Reiki, Ajurved�... Po u�daro gyvenimo met� pajutau, kad pasiilgau �moni�, labai noriu neagresyviai prisiglausti prie pasaulio. Vienatv� labai daug duoda, bet visiška vienatv� – ne man. Man reikia �moni�, reikia bendravimo, noriu realizuoti save ne tik baltame popieriaus lape. Aš tikrai nesu tas �mogus, kuris vis� gyvenim� negali pakeisti gyvenamosios vietos. Man �domu susipa�inti, bendrauti, �siklausyti � �mones. Man reikia nuolat mokytis, ieškoti pa�inimo, tada jau�iuosi laiminga. Gyventi pilk� cepelinin� gyvenim� – ne man. Nemoku b�ti abejinga, nesuprantu pasaulio, kuriame �mon�s vieni kitiems tapo klientais. Kol turi naudos, tol gerai, kai neb�ra – nereikalingi. Nieko n�ra baisiau.

�mon�s labiausiai pavargsta nuo "nemeil�s"

- K� veikiate Šiauliuose? Kokia J�s� darbo diena?

- Gyvenu, dirbu, rašau. Labai gerai jau�iuosi gr��usi prie �prasto gyvenimo ritmo. Darbo dien� pradedu penkt� valand� ryto – tai pats geriausias laikas k�rybai. Prieš patekant saulei ateina geriausios, švariausios mintys. Nuo aštuntos iki 17 valandos dirbu Šiauli� koncertin�je �staigoje "Saul�". Myliu savo kolegas – jie tokie tikri, nuošird�s, degantys bendru tikslu ir id�jomis, neskai�iuojantys darbo valand�. Gr��usi � namus v�l s�du rašyti – turiu tris prad�tas knygas, o nauj� roman� "Atsargiai: MEIL�" prieš kelet� savai�i� atidaviau leidyklai.

- Kuriate ir populiarius moteriškus romanus, ir knygas vaikams. Kas Jus labiau domina - vaik� pasaulis ar vyr� ir moter� santyki� peripetijos?

- Mane domina viskas, kas gali praversti k�rybai. Bet kokia išgirsta �domi istorija po kiek laiko vienokia ar kitokia forma gr��ta � romanus ar atsiduria serialuose. Domina tai, kas yra tikra. Aišku, pagrindin� tema, kaip banaliai tai beskamb�t� - yra meil�. Esu tikra, kad �mon�s labiausiai pavargsta nuo "nemeil�s". Ir suserga daugybe lig� nuo neigiam� emocij�.

- Sakoma, kad vyrai ir moterys vieni kit� niekada nesupras, nes juos domina skirtingi dalykai: vyrus - moterys, o moteris - vyrai.

- Bet jie susikalba! Net gyvena kartu. Vadinasi, Dievas ne iš vis� at�m� prot�, bet, saky�iau, netgi daugumai dav� talent� myl�ti, u�jausti, atleisti, aukotis, kartu d�iaugtis ir li�d�ti. Visi šie jausmai yra ne�manomi be abipusio supratimo, siel� giminyst�s. S�kminga santuoka – dviej� �moni� pastang� vaisius. Šita k�ryba man yra pati gra�iausia, visada �aviuosi �mon�mis, kurie ir po 20-ies bendro gyvenimo met� �i�ri vienas � kit� su spindin�iomis akimis.

Gali sau leisti b�ti laisva

- Prieš metus antr� kart� susituok�te su savo vyru, taip pat rašytoju Giedriumi Rekašiumi, kur kas geriau �inomu Edvino Kal�dos slapyvard�iu. Kok� vidin� keli� reikia nueiti, kad v�l iš naujo atrastum ka�kada myl�t� �mog� ir juo patik�tum?

- M�s� skyrybos buvo be didelio pyk�io ir skandal�. At�jo momentas, kai tiesiog pavargome vienas nuo kito. Ta�iau po keleto met� prodiuseris Rolandas Skaisgirys mus �darbino prie vieno serialo scenarijaus. Prad�jome bendrauti ne tik d�l s�naus - bendras darbas, bendri tikslai mus v�l suartino.

- J�s� knyga "Trise prieš mafij�" – kone pirmoji lietuvi� detektyvin� apysaka, skirta paaugliams. Knygoje gvildenate vaik� globos nam� aukl�tini� gyvenim�. Kokiu b�du su šiuo pasauliu susipa�inote?

- Ši knyga gim� iš gra�ios, ilgamet�s draugyst�s su Šilal�s rajono Paj�rio globos nam� vaiku�iais. Da�nai juos lankydavau. Keletas mergai�i� tapome ypa� artimos. Jos manimi pasitik�jo, aš visada �inojau, ko joms labiausiai reikia, ir stengiausi pad�ti. Ir jei gaudavau �inut�: "Teta, b�tinai atva�iuok", - l�kdavau �i�r�ti, kas mano mergyt�ms nutiko. Dabar dauguma j� jau pilnamet�s, bet niekada nepamiršta mano gimtadienio - visada sugalvoja koki� nors staigmen�. Jau�iuosi tokia laiminga, kai parašo: "Reikia pasikalb�ti. Tik Jumis viena pasitikiu."

- Rašote erotinius meil�s romanus. Vienas paskutini�j� - "Pasimatymas su �udiku". Ar lengva Marijos �em�je leisti sau b�ti laisva?

- Many�iau, kad etiket� "erotini� roman� rašytoja" - daugiau rinkodaros triukas nei tiesa. Rašant knyg�, svarbu ne kokios nors pikantiškos detal�s, o pati istorija, smagiai vystomas siu�etas. Tiesiog laikausi pasaulini� pramogin�s literat�ros rašymo taisykli�. D�iaugiuosi, kad galiu sau leisti b�ti laisva. Man tai labai svarbu.

Rašytoja Daiva Vaitkevi�i�t� visada sau leido nepataikauti idiotams, rinktis tok� darb�, kuris jai tikrai patinka, o ne kur atlyginimas didesnis. "Nesakau, kad tai pasiekti buvo lengva. Jei ne skaitytoj� ir �i�rov� susidom�jimas mano k�ryba, ko gero, nesijaus�iau tokia laisva kaip dabar", - sako ji.

Gra�iausios pasaulio fig�ros savinink� Kinijoje graudino �moni� gerumas

Oksana LAURUTYT�

23-ej� met� šiauliet� Enrika Trepkut� švyti - Kinijoje vykusiame 50-ajame tarptautiniame gro�io konkurse "Miss International" ji peln� special� priz� u� gra�iausi� fig�r�. Prieš dvejus metus "Mis Šiauli� kraštas" tituluota mergina sako, kad tarptautiniame gro�io konkurse išgirdusi, jog turi gra�iausi� fig�r� pasaulyje, ašaromis neapsipyl�. Ašaras jai spaud� Kinijos �moni� nuoširdumas ir šiluma.

Tautinis kostiumas Enrikai Trepkutei si�dintas specialiai.

Pravirko paskambinusi mamai

� konkurs� Kinijoje, kur� nugal�jo 19-met� 177 cm �gio Venesuelos atstov� Elizabeta Moskera (Elizabeth Mosquera), šiauliet� Enrika vyko deleguota dviej� Lietuvos modeli� agent�r� - "Olialia models" ir "G-models". Tarp penkiolikos gra�iausi� mergin� pateko Kosta Rikos, Pranc�zijos, Vokietijos, Indijos, Japonijos, Piet� Kor�jos, Peru, Filipin�, Puerto Riko, Serbijos, Ispanijos ir Turkijos atstov�s.

Enrika sako, kad j� priblošk� konkurso organizavimas ir did�iulis d�mesys dalyv�ms. Vos išlipusi� iš l�ktuvo lietuvait� konkurso organizatoriai pasitiko su did�iuliu plakatu. Kone 20 �moni� apspito lietuvait�, �iupo jos baga��, klausin�jo, kaip sekasi, buvo itin malon�s. Enrika sako, kad l�ktuve ji susipa�ino su kin� šeima ir buvo tiesiog priblokšta, kai ši atvyko � konkurso final�, v�liau - viešbut�. Jie pasveikino mergin� ir padovanojo paveiksl� su išsiuvin�ta panda.

Dovan� Enrika gavo daug – pinigin� priz�, krem�, �aisl�, batus, galyb� suvenyr�. Dal� dovan� mergina padovanojo viešbu�io, kuriame gyveno merginos, personalui. Jis visoms konkurso dalyv�ms buvo itin atidus ir geras.

Enrika parodo MP5 grotuv�, kur� taip pat gavo dovan� ir kuriame �rašytas tarptautinio konkurso "Miss International" finalas. Tiesiogin� gro�io konkurso, kuriame dalyvavo merginos iš 70 valstybi�, transliacij� steb�jo milijonai �moni�. "Kai paskelb� nominacijas ir išgirdau, kad tapau "Miss Stature", ašaromis neapsipyliau. Tik gr��usi � savo kambar� ir paskambinusi mamai pratr�kau. Kinijoje praleist� m�nes� buvau tokia u�imta, kad nelabai tur�jau laiko su jais bendrauti. Jau�iausi tikrame rojuje, nors miegodavome 4-5 valandas. O kai mane titulavo, taip u�simaniau, kad mano artimieji b�t� šalia. Jie negal�jo atvykti, juk vien bilietai � Kinij� kainuoja apie 5 t�kstan�ius lit�. Man kelion� ir gyvenimas nekainavo – u� visk� sumok�jo organizatoriai", - sako Enrika.

Gra�uoles lyd�jo policija ir apsaugininkai

Lapkri�io 7-�j� vykusiame konkurse merginos demonstravo tautinius drabu�ius, maudymosi kostium�lius, taip pat kin� tradicines bei vakarines sukneles. Enrika sako, kad jai itin pagelb�jo dizainer� Ramun� Piekautait�, kuri Lietuvos atstovei paskolino šešias sukneles. "Kai iš�jau vilk�dama specialiai man Adel�s Adomaitien�s sumodeliuotu tautiniu kostiumu, jau�iausi tikra lietuvait�. Kit� šali� merginos, demonstruodamos tautin� rub�, atrod� lyg atvykusios � karnaval� - blizg�jo, �ib�jo. Jos tur�jo po kelis nacionalinius kostiumus, keit� sukneles du kartus per dien�. Aš � Kinij� atvykau vos su vienu lagaminu, o kitos merginos atsive�� po 4-5 lagaminus r�b�", - sako šiauliet�.

Anot Enrikos, konkursuose itin svarbi patirtis. Šiauliet� yra dalyvavusi jau keliuose gro�io konkursuose, tod�l scenoje beveik nesijaudinanti. Ji �inojusi, kur turi eiti ir k� privalo daryti. "Manau, kad konkurso reng�jai jau iš anksto buvo nusprend�, kas nugal�s, nes merginas jie steb�jo, klaus�si, k� jos kalba, kaip bendrauja, vertino pareigingum�, tvarkingum�. Nereikia b�ti naiviai ir galvoti, kad jei kalbi nes�mones, tav�s niekas nemato ir negirdi", - sako ji.

Konkursas "Miss International 2010" vyko �engdu mieste, ta�iau finalinink�s aplank� daug miest�. "Pasijutau lyg did�iausia pasaulio �vaig�d�. Minios �moni� pasitikdavo mus, o policijos pareig�nai, susikib� rankomis, laik� juos, kad iki m�s� neprasibraut�. �mon�s mums, einan�ioms raudonu kilimu, mojavo, lipo � med�ius, kad mus pamatyt�. Penkis gra�uoli� autobusus lyd�jo policijos eskortas, apsaugininkai. Kiekvienoje sankry�oje policija stabd� eism�, kad mes prava�iuotume", - stebisi Enrika. Merginai atrod�, kad pagrindinis organizatori� tikslas buvo tas, kad gra�uol�s nepatirt� joki� nepatogum� ir apie Kinij� susidaryt� pat� geriausi� �sp�d�.

Gro�io konkurso dalyv�s lank� vaikus ligonin�je, buvo nuva�iavusios � Dudziangjano miest�, kuris 2008 metais buvo visiškai suniokotas �em�s dreb�jimo, kurio metu �uvo 70 t�kstan�i� �moni�. "Ašaras spaud� tai, k� pama�iau. �mon�s pasitiko mus su g�l�mis. Atrod� vargingai, bet mums šypsojosi ir dovanojo suvenyrus – rankomis siuvin�tus s�km�s amuletus. Visi �i�r�jo � mus su viltimi ir did�iuliu tik�jimu, o aš galvojau, kokioje puikioje šalyje mes gyvename. Juk Lietuvoje �em�s dreb�jimai nam� negriauna. Lietuvos �mon�ms iš kin� yra ko pasimokyti - kovoti u� savo šal� vieningai, susikibus rankomis", – sako ji.

Enrik� šiek tiek nustebino Kinijos oras ir maistas. Savait� buvo apie 22 laipsnius šilumos, v�liau atšalo ir prad�jo lyti. Organizatoriai merginoms padovanojo šiltas baltas striukes, sportinius kostiumus.

"Kart� mums patiek� labai ne�prasto maisto – be�d�ionienos ir v��l�, kuris buvo išvirtas ir patiektas su kiautu, iš kurio kyšojo kojos. Niekaip negal�jau tokio maisto valgyti, o Indonezijos atstov� net pasipiktino, kad patiektas v��lys. Paragavau tik varli� šlauneli� – šis maistas jau nieko nebestebina. Apskritai maistas Kinijoje labai aštrus, ta�iau organizatoriai buvo pasir�pin� pagaminti kelis patiekalus, kurie gomurio itin nedegino", - sako šiauliet�.

Enrika sako, kad merginos viena kit� vadino ne vardais, bet šali� pavadinimais. Taip buvo papras�iau, nes visos tur�jo b�ti su juostomis, ant kuri� u�rašytos šalys. �siminti 70 keis�iausi� vard� tikrai nelengva.

Enrikos TREPKUT�S asmeninio archyvo nuotr.

Išvyksta � konkurs� Malaizijoje

Pasak Enrikos, konkursas Kinijoje yra labai populiarus ir reklamuojamas televizij� ar laikraš�i� pirmuosiuose puslapiuose. Konkursas "Miss International 2010" yra �trauktas � pa�i� did�iausi� gro�io konkurs� ketvert�. Visas merginas nuolat lyd�jo apsaugininkai, be j� �inios iš viešbu�io kambario negal�davai išeiti. Kai Enrikos kambaryje dingo interneto ryšys, � kambar� sul�k� šeši specialistai, lydimi viešbu�io vadovo, ir dirbo tol, kol problema buvo išspr�sta.

Tiesa, Enrika atve�� dovan� konkurso organizatoriams – knyg� "Nereg�ta Lietuva". Šis albumas buvo parduotas aukcione, o gautos l�šos skirtos pandoms gelb�ti. "Ne�inau, u� kiek tiksliai buvo parduotas albumas, ta�iau aukcione u� daugel� daikt� buvo sumokamos 50-100 t�kstan�i� doleri� sumos", - sako mergina.

Šiemet Enrika baig� turizmo vadybos studijas Šiauliuose ir �stojo � Londono universitet� studijuoti magistrant�roje. Ta�iau mergina � studijas šiemet nebegr�š - ji sulauk� pasi�lymo dalyvauti Malaizijoje vyksian�iame tarptautiniame "Miss Tourism" konkurse, kuriame dalyvaus 50 šali� atstov�s.

"Pasitariau su mama ir nusprend�iau vykti � konkurs�. Po dvej� met� d�l savo am�iaus nebegal�siu dalyvauti gro�io konkursuose, tad nutariau dabar pakeliauti, pasisemti patirties. Juk aplankyti daugel� pasaulio šali� n�ra paprasta", - sako šiauliet�, dabar turinti draugi� visame pasaulyje. Konkurso finalas Malaizijoje vyks per Nauj�j� met� sutikim�. J� tiesiogiai gal�s steb�ti daugelio pasaulio šali� �mon�s.

Film� dailininkei praver�ia ir alpinisto batai

Oksana LAURUTYT�

Pra�jusi� savait� Šiauliuose vykusio festivalio "Tindirindis" metu buvo rodomas filmas apie šiuolaikin�s animacijos pradininko Vlado Starevi�iaus k�ryb�. Apie pat� animatori� prieš kelerius metus buvo sukurtas filmas "Vabzd�i� dresuotojas". Jis buvo toks s�kmingas, kad sulauk� tarptautinio pripa�inimo. Šio filmo ir filmo "Tadas Blinda. Prad�ia" dailinink� Jurga Gerdvilait� sako, kad sunkiausia kuriant film� - "ištempti virv�", ant kurios "sukabinami" visi sumanymai, bei suburti ger� komand�.

Kino dailinink� Jurga Gerdvilait� sako iki šiol juntanti vaikyst�je u�uost� Šiauli� kino teatro "Saul�" sal�s kvap�. Eiti � kin� jai buvo did�iausia pramoga, nors ir apimdavo baim�, ar pavyks gauti bilietus. Pa�i�r�jus kin� visa šeima eidavo � kavin� "Sigut�" valgyti dešreli�.

Jurgos GERDVILAIT�S asmeninio archyvo nuotr.

Svarbu geb�ti pasakyti, ko nori

Lietuviškas pilnametra�is menin�s dokumentikos filmas "Vabzd�i� dresuotojas" (2008 m., "Era Film"), kuriame pasakojama apie l�lin�s animacijos pradinink� Vladislav� Starevi�i� (1882-1965), vadint� Europos Disn�jumi, apdovanotas galybe priz�. Filmo re�isierius - šiaulietis Donatas Ulvydas, dailinink� - taip pat šiauliet� Jurga Gerdvilait�.

Filmo k�r�jams teko nelengva u�duotis - sujungti �vairius elementus – faktin�, dokumentin�, dramaturgin�, animacin� dalis. � film� �komponuoti archyviniai kadrai, fotografijos, dokumentika, paties V. Starevi�iaus film� ištraukos. Visa tai juostos k�r�jai surinko iš Rusijos, Nyderland�, Did�iosios Britanijos, Lenkijos ir Pranc�zijos nacionalini� archyv�.

Jurga sako, kad pirma kilo sumanymas sukurti dokumentin� film�. K�rybin� grup� jam reng�si �temptai, dirbo po 12 valand� per par�, vyko filmuoti Pary�iuje esan�io V. Starevi�iaus namo, kapo. "Viskas ka�kaip jauk�si jauk�si, o kai sugalvojome �traukti persona�us kaip veik�jus � pieštin� pasaul� - palengv�jo. Svarbiausia yra t� virv� ištempti, ant kurios gali visk� sukabinti", - sako Jurga.

Dailinink� sako pasteb�jusi, kad V. Starevi�ius didel� d�mes� skyr� fonui. Animatoriaus asmenyb� j� itin �avi - prieš 100 met� be kompiuterio jis geb�jo kurti ne�tik�tinus dalykus, buvo tiesiog kino alchemikas.

Vis d�lto Jurga sako, kad bet kokiam filmui sukurti reikia suburti ger� komand�. "Dailininko komanda turi b�ti tokia, su kokia gal�tum � kalnus eiti. Jie vienas kit� turi suprasti iš pus�s �od�io. Jei tai pavyksta, vadinasi, pus� darbo padaryta. B�na, kad �mon�s neatlaiko �tampos, kyla konfliktai. Kuriant kin� labai svarbus verbalinis bendravimas. Jei sakysi, kad viskas yra blogai, nieko gero nebus. Turi geb�ti pasakyti, ko nori", - sako pašnekov�.

Nerv� ir ištverm�s išbandymas

Kino dailininkui filmavimo aikštel�je skirtas laikas kurti yra labai ribotas. Juk net gamta diktuoja savo s�lygas. Pasak Jurgos, nedaug meninink� nori dirbti skub�dami, tad darbas kine - tikras nerv� ir ištverm�s išbandymas.

�iem� k�rybinei grupei filmuoti D. Ulvydo re�isuot� film� "Tadas Blinda" buvo itin nelengva. Jurga tur�jo sub�rusi jai talkinusi� dešimties �moni� grup�. Oro temperat�ra nuolat kito, kelias dienas teko kopti apledijusiais kalnais ir makaluotis sniege su "kat�s" batais.

Kol ieškota viet� filmuoti, teko galingais d�ipais maltis po �vairias teritorijas. "Kin� kurti - labai brangu - kiek išleid�iama degalams, šildymui, mašinos genda. Tenka ir sušalti, tad kino k�r�jams reikia b�ti stipriems fiziškai. Apskritai kurti kin� da�niausiai ry�tasi vyrai. Moter� kine dirba ma�ai. �ia labai daug fizinio darbo, visi vairuoja, visi moka skai�iuoti pinigus. Mano darbe daugiau �kini� nei su menu susijusi� dalyk�", - sako moteris.

Profesijos pamatai - Šiauliuose

� Šiaulius iš sostin�s Jurgos t�vai atvyko, kai jai buvo vieneri. Mergait� lank� 13-�j� vidurin� mokykl�, grojo smuiku, lank� Dail�s mokykl�. "Joki� nuotyki� nepamenu - iš vienos mokyklos � kit� mokykl� l�kiau, skub�jau, b�gau", - sako pašnekov�.

Jurga vardija pedagogus, kurie j� mok�. Iškart pasidaro aišku, kod�l moter� lanko s�km� dabar. Bronius ir Regina Rud�iai, Bonavent�ras Šaltis, G. Rafaelis, Nijol� Proscevi�ien� - �mon�s, kuriems Jurga dabar labai d�kinga.

Ne paslaptis, kad grie�to matematikos mokytojo G. Rafaelio pamokos nebuvo pa�ios m�giamiausios. Dabar Jurga d�iaugiasi, nes �gytos �inios jai pravert� studijuojant architekt�r�, praver�ia ir dabar, kai tenka planuoti biud�et�. Juk kino dailininkui tenka ir po parduotuves lakstyti, pirkti med�iagas, išmanyti fizik� ir daugel� kit� dalyk�. "Viskas, ko išmokau Šiauliuose, veltui nepra�jo", - sako dailinink�.

Dekoracijos filmui "Vabzd�i� dresuotojas".

Mok�si dirbdama

Baigusi vidurin� mokykl�, Jurga ketino studijuoti scenografij�, ta�iau tais metais kursas nebuvo renkamas ir ji pasirinko architekt�ros studijas. Baigusi studijas mok�si Pranc�zijoje. Kai reik�jo pasirinkti, k� dirbti, ji pasteb�jo skelbim�, kad kino studija renka grup�. "Tai neatsitiktin� profesija. Nema�ai architekt� dirba scenografais", - sako ji.

Kino dailinink�s profesijos subtilybi� Jurgai teko išmokti jau dirbant. U�sienio kino studijos Lietuvoje stat� kino filmus, joms daug talkino lietuviai. Kai buvo filmuojamas "Atila", Jurga k�r� interjerus ir tur�jo grup� pagalbinink�. Vienas dailininkas kine be komandos nieko negali padaryti. "Kaip pavyd�jau grimuotojui, kad jis pats gali savo darb� dirbti", - sako ji.

Jurga dirbo ir su amerikie�iais, kurie stat� film� vaikams "Robino Hudo nuotykiai". Tai buvo gera "treniruot�" - dailinink� su�inojo, ko iš jos profesijos atstovo tikimasi, kas u� k� b�na atsakingas.

Vienas s�kmingiausi� dailinink�s film� - su operatoriumi ir re�isieriumi Ram�nu Griciumi sukurtas filmas "Baltos d�m�s m�lyname". Filmas peln� apdovanojim� ne viename u�sienio kino festivalyje. "Dabar dirbu su �vairiais projektais, apie kuriuos kalb�ti dar anksti", - sako pašnekov�.

Šiuo metu Jurga Muzikos akademijoje b�simiems re�isieriams ir operatoriams d�sto kompozicij�. "Labai gab�s, motyvuoti mano studentai. 100 procent� vaikšto � paskaitas. Jiems nekyla mintis, kad neateit, pab�gt iš paskait�. Juk sud�tinga kino situacija dabar. Valstyb� kin� ma�ai finansuoja, kinas kuriamas priva�iomis l�šomis", - stebisi ji.

Jurga sako, kad yra film�, kai reikia kurti individualiai ir iš širdies. "Mano m�giamiausias �anras - drama. Kod�l? Ten tikro gyvenimo daugiausia. Nor��iau padirb�ti ir kurdama komedij�, fantastin� film�, tik kyla klausimas, ar Lietuvoje bus galimybi� tai daryti", - sako pašnekov�.

Film� gerb�jams � dar vienas konkursas!

"S plius" regiono televizijos laida "35mm" kartu su naujien� portalu www.etaplius.lt skelbia filmo "Haris Poteris ir Mirties relikvijos (1 dalis)" konkurs�. Iki gruod�io 3 dienos teisingus atsakymus � naujien� portalo www.etaplius.lt rubrikoje "Konkursai" skelbiamus klausimus, si�skite el. paštuir laim�kite kvietimus � film� dviem asmenim bei "Hario Poterio" marškin�lius.

Si�sdami atsakymus nepamirškite nurodyti savo el. pašto adres�, telefono numer�, vard� ir pavard�, am�i� bei pa�ym�ti, jog laiškas skirtas "Hario Poterio" filmo konkursui. Konkurso nugal�tojus išrinksime burt� keliu gruod�io 3-i�j�. Jie bus paskelbti www.etaplius.lt rubrikoje "Laisvalaikis".

Primename, kad konkurse negali dalyvauti elektronini� ryši� paslaug� bendrov�s "S plius" darbuotojai, j� artimieji ir asmenys iki 16 met�.

Nugal�tojai prizus gal�s atsiimti iki gruod�io 10 dienos atvyk� � elektronini� ryši� paslaug� bendrov�s "S plius" Reklamos skyri� (Til��s g. 74, I aukštas).

B�damas aktoriumi galiu labiau pakelti dvasi�

Oksana LAURUTYT�

Pernai nedidel� paštininko Jono vaidmen� seriale "Naisi� vasara" suk�r�s Simonas Kilius šiemet pluša iš peties. Vyras ne tik toliau studijuoja estrados men� Šiauli� universitete, bet ir vis dar filmuojasi "Naisi� vasaroje". Paskutiniame kurse studijuojantis 24-eri� vyras ir filmavimo aikštel�je, ir seriale �i�ri � akis �iniuoniui. Sigitas Jakubauskas Simon� moko vaidybos ir universitete.

Simonas Kilius nesibaid� kurti kaimo kvailelio paštininko Jono persona�o. Vaidinti seriale "Naisi� vasara" studentui - didel� patirtis.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Kaimo "kvailelis" d�l meil�s nesikankina

� susitikim� jaunasis "Naisi� vasaros" aktorius v�luoja. Atlekia u�dus�s ir prisipa��sta, kad k� tik automobili� stov�jimo aikštel�je savo senut�liu automobiliu subrai�� prabangi� mašin�. Savininko nerado, tad u� valytuv� u�kišo savo telefono numer�, kad savininkas su juo susisiekt� ir vairuotojai sutart�, kaip atlyginti nuostolius.

Simonas prašo nerašyti, kad yra s��iningas - tegul skaitytojai patys nusprend�ia, koks jis. Skaitytojai iš nedidelio straipsnio vargu ar gali suprasti, koks �mogus yra aktorius, ta�iau kai kurie jo gyvenimo faktai iškalbingi.

Ka�kada Simonas nor�jo b�ti kunigu - pus� met� studijavo Kunig� seminarijoje. Šis pusmetis vyrui dav� išties daug - ir praktini�, ir dvasini� dalyk�, ta�iau kunigyst�s Simonas atsisak�. "Mano Dievas nepasikeit�, mano tik�jimas nepasikeit�, ta�iau pasikeit� pašaukimas. Nusprend�iau, kad b�damas aktoriumi galiu �mogui labiau pakelti dvasi�, nei b�damas kunigu", - aiškina jis.

Simonas pateikia pavyzd�, kad tarp kunigyst�s ir aktoryst�s blaškosi daugelis. Net pats Jonas Paulius II daug met� ketino b�ti aktoriumi, o tapo kunigu, v�liau - popie�iumi. "Kartais galvoju, kad tikrai savo ratuose s�d�iu. Ypa� tada, kai kas nors pasiseka. Ta�iau b�na moment�, kad, rodos, be reikalo studijuoju aktoryst�. Normalu, kai �mogus ieško sav�s, normalu ir kai išsyk pasirenka profesij� ir laimingai sau gyvena bei dirba", - kalba pašnekovas.

Simonas turi draug�, o apie meil� moteriai kalba pakyl�tai. "Meil� n�ra vargas. Meil� - gyvenimo variklis ir d�iaugsmas", - sako jis. �simyl�jimas vaikinui nepridar� vargo ir "Naisi� vasaroje". Juk jis nety�ia pas Anel� (Nijol� Miron�ikait�) išg�r� stebuklingo skys�io.

�simyl�jo pirm� moter�, kuri� išvydo - �iniuonio dukr� Elen� (Agn� Grudyt�). Juk koks tur�t� b�ti skausmas, kai meil� be atsako... "Kai negauni meil�s iš mylimo objekto, tada ieškai, kas j� pasi�lys. Štai paštininkas ir nul�k� pas kaimo mel��j�", - šypsosi vyras.

Simono sukurtas vaidmuo - kaimo kvailelio. Juk kiekvienas kaimas turi savo kvail�, tre�i� brol� Jon�. "Vis d�lto da�nai juokais pasakyta kvailyst� b�na tiesa", - sako jis.

Skaito, dainuoja ir juokina

Simonui visai nesvarbu, kad jis seriale vaidina kaimo kvail�. Vaidinti su puikiais Šiauli� dramos ir kit� šalies teatr� aktoriais jam didel� patirtis. "Nebijojau aš to vaidmens. Bijojau, kad reik�s su savo d�stytoju vaidinti, bijojau vaizdo kamer�", - prisipa��sta jis.

Apie baim� vyras turi k� papasakoti. Prieš por� met� jis apie baim� taip papasakojo, kad Šiauli� universiteto Mokomajame teatre vykusiame pirmajame Laimono Noreikos vardo skaitov� konkurse buvo pripa�intas nugal�toju. Audringais plojimais ir ovacijomis �i�rovai palyd�jo šio talentingo studento skaitom� Sigito Poškaus "Vabaliuk� baim�s" ištrauk�. Simonas g�sdino, o publika – kvatojosi.

Ir dabar, vaidindamas paštinink� Jon�, Simonas geba prajuokinti �i�rovus. "O man daugiausia d�iaugsmo sukelia tai, kad mokausi", - sako jis.

Simonas dar ne�ino, kur j� nuneš gyvenimas, kai baigs studijas. Juk kasmet šalyje "iškepama" apie 30 jaun� aktori�. "Tiek sen� ger� patyrusi� aktori�, tai kam reikalingi jauni, dar nepaminkyti?" - retoriškai klausia jis.

Vykdamas su filmo k�r�jais � �vairius šalies kampelius pristatyti "Naisi� vasaros" Simonas, kitaip nei kiti aktoriai, ne skaito eiles, bet pasi�iup�s gitar� dainuoja. B�damas vaikas jis yra tap�s "Dain� dainel�s" konkurso laureatu, o gitara groti išmoko iš didelio noro. Per nakt�, kokias penkias valandas, išmoko groti dain�. Dabar gitara visada jo automobilyje.

Simonas yra kil�s iš Joniškio. � gimt�j� miest� gr��ta retkar�iais pamokyti moksleivi� aktoryst�s ir pasimokyti iš j�. Joniškis išugd� b�r� talenting� aktori�, dirban�i� Šiauliuose. "Joniškyje s�kimingai spektaklius stato ir vaik�, ir suaugusi�j� teatrai, ten daug kult�ros šviesuli�, šviesuoli�. Kai yra �iburiai, jie u�dega kitus", - sako vyras.

Jis teigia, jog jam ka�kada itin didel� �sp�d� padar�, jo teigimu, "ant�mogio", grando Valentino Masalskio, Donato Banionio, Regimanto Adomai�io vaidyba. Jis itin vertina ir Daini� Kazlausk�, Sigit� Jakubausk�. "Be abejon�s, itin vertinau Pran� Piaulok�. Besimokydamas pirmajame kurse Šiauli� dramos teatro r�bin�je dirbau. Kiekvien� spektakl� po 5-6 kartus �i�r�jau. Kai P. Piaulokas kunig� spektaklyje apie kareiv� Šveik� vaidino, negal�jau aki� atpl�šti, tai tokia buvo meistryst�", - sako vaikinas.

Negali nel�kti

Simonas neslepia, kad vaidyba seriale jam duoda finansin�s naudos. Ilgai laik� studentas gyveno iš pašalp� – yra našlaitis, j� vienas u�augino Joniškyje tebegyvenantis t�vas. "Pabartas buvau tikrai, o muštas – ne", - sako jis.

Seriale vaidinan�io aktoriaus kol kas niekas gatv�je nepa��sta. Na, gal tik kaimynai... "Nenor��iau ir kad v�liau pa�int�, atkreipt� d�mes�. Esu gird�j�s, kad b�ti �inomam gerai tada, kai pas gydytojus eini. Na, bet geriau to nereik�t�", - šypsosi jis.

Kalb�damasis su Simonu nelabai gali suprasti, ar jis pokštauja, ar kalba rimtai. Jo kalba turtinga �vairi� posaki� ir akivaizdu, kad su knygomis vyras nesipyksta. "Su knygomis man - b�da. Jei u��j�s � knygyn� randu išpardavim�, pamirštu visas pareigas. Štai neseniai kone šimt� lit� išleidau - nuspirkau Kafk�, Jurg� Gimber�, Ri�ard� Bach�, Kamiu ir daugiau knyg�. O skaityti neturiu kada - lekiu lekiu", - šypteli jis.

Vyras sako taip �prat�s l�kti, kad sustoti nebegali. Ka�kada u�sispyr� l�tai vaikš�ioti, l�tai gerti kav�, u�simiršti, deja... "Kai pagauna inercija, negali nel�kti", - sako jis.

Vienas mylimiausi� Simono aktori� V. Masalskis yra pasak�s, kad jei turi �prot� l�kti - visada l�ksi. "Geriau jau tur��iau �prot� sušelpti �mog� per dien�", - šypteli Simonas ir atsisvekina. L�ks � Naisius - reikia baigti filmuotis.

Svetima tarp sav�, sava tarp svetim�

Oksana LAURUTYT�

"Aš muš�iausi su kiekvienu, kuris pasakyt�, kad nemokate dainuoti. J�s nuostabi", - tar� TV3 laidos "Lietuvos talentai" komisijos narys Marijonas Mikutavi�ius, o ant scenos stovinti šiauliet� rom� Konsuela Ma�iulevi�i�t� nušvito. Šalies ir u�sienio dainavimo konkurs� nugal�toja sako, kad �vairiuose šou projektuose jai da�niausiai nepasiseka - tie, kurie jos nepa��sta, � j�, rom�, �i�ri atsargiai. "Ir iš pa�i� rom� sulaukiu replik�, kad gyvenu kitaip - juk esu vienintel� iš Šiauliuose gyvenan�i� rom�, kuri studijuoja ir nenoriu b�ti nam� šeimininke", - neslepia šiauliet� Konsuela.

Konsuela Ma�iulevi�i�t� skina laurus �vairiuose dainavimo konkursuose, baigia studijas ŠU ir sako nekantriai laukianti gyvenimo siurpriz�, kuriuos ji priima iškelta galva.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Bals� atrado "Yamahos" vadov� d�ka

"Likimas mano - viesulas, jis - tau ne po ranka, o aš dainuoju sau dainas, nes aš - laisva..." - pa�ios sukurt� tekst� u�degan�iai laidoje "Lietuvos talentai" dainavo Konsuela, o publika š�lo. Panašu, jog niekas nesitik�jo, kad kukliai atrodanti tamsaus gymio mergina geb�s u�degti auditorij�.

Konsuela sako, kad ir ji pati savo geb�jim� dainuoti atrado labai v�lai. � pirm� klas� ji prad�jo eiti devyneri�. B�dama keturiolikos u�suko � studij� "Yamaha", nes u�siman� groti. Groti jai nelabai sek�si, bet studijos vadovai Ala ir K�stutis Gascevi�iai pasteb�jo, kad mergina turi puik� bals�. "Jiems labiausiai esu d�kinga ir visada prisimenu juos su šiluma širdyje, nes jie mano scenos krikštat�viai", - sako Konsuela.

Tai, kad merginos talent� Gascevi�iai pasteb�jo ir �m�si mokyti merginos, tapo jos gyvenimo pamatu. Konsuela baig� Šiauli� konservatorij�, Šiauli� universitete IV kurse studijuoja muzikos pedagogik�, o šiuo metu pagal main� program� mokosi Rygos vadybos ir pedagogikos akademijoje.

Televizijos šou sudainavusi dain� lietuviškai Konsuela sako, kad jos m�giamas muzikos stilius atskleistas jau �rašytoje, bet dar neišleistoje kompaktin�je plokštel�je "Soul". Šis �odis reiškia siel� ir muzikos stili�, o plokštel�je �rašytos Vlado Klimo, Laimono Norkaus aran�uotos rom� liaudies dainos, romansai, "soul" ir "funk" stiliaus dainos. "Plokštel�je - visa mano siela ir širdis",- sako mergina.

Konsuela yra išleidusi ne vien� kompaktin� plokštel� - 2004-aisiais ji �raš� "Lietuvos rom� dainas". Plokštel� skirta Lietuvos rom� reprezentacijai. Drauge su kitais šiaulie�iais muzikantais mergina prieš kelerius metus �raš� "Meil�s istorijas".

Ir dabar mergina yra u�si�musi, jog net nebe�ino, kaip sp�ti padaryti visk�, k� u�sibr��usi. Ji nuolat vyksta � Vilni�, nes kasmet baland�io 8-�j� koncertuoja per Tarptautin� rom� dien�. � j� sulekia romai iš vis� šali�, tad pernai Konsuelai teko dalyvauti koncerte kartu su garsiais atlik�jais.

Saus� �agar�je vyks Teatro diena, Konsuelai pasi�lyta surengti temin� vakar�. Ir Rygoje ji rado kur koncertuoti. Jos gimin�s Ri�iai m�nesio pabaigoje rengs koncert�, tad prie j� prisijungs ir šiauliet�.

Nenori bespalvio gyvenimo

Konsuela sako, kad romai m�s� visuomen�je nevertinami, � juos �i�rima lyg Indijoje � nelie�iam�j� kast�, ta�iau daug�ja �moni�, kurie su romais bendrauja šiltai. "Manoma, kad romai tik vagia ir prekiauja narkotikais. Taip n�ra ir aš noriu toki� visuomen�s nuostat� pakeisti darbu, �iniomis ir švaria s��ine", - sako Konsuela.

Prieš trejus metus Konsuela, vienintel� iš Lietuvos, buvo deleguota � Vengrijos sostin�je Budapešte vykus� pasaulio rom� jaunimo samb�r�. Išgirdo daug informacijos, kaip pad�ti pasaulio romams, kaip spr�sti j� problemas. Konsuela turi galimyb� po studij� vykti � rom� b�stin� Budapešte ir ten dirbti ar studijuoti. Ji dar nenusprend�, k� darys, ta�iau pad�ti savo tautie�iams labai trokšta.

� susitikim� redakcijoje moteris ateina m�v�dama keln�mis, nors tradiciškai rom� moterys segi sijonus. "M�v�ti kelnes - ne kriminalas, nors jas m�viu retai. Nusikaltimas yra negerbti t�v�. Blogai yra be paliovos flirtuoti su vaikinais, anksti ištek�ti ir ištek�ti nebeb�nant skais�ia", - sako ji.

� draugyst� su vyrais ji �i�ri atsargiai. Jos nuomone, rom� vaikinai labiau savimi r�pinasi nei merginos, yra mamy�iukai. "Man tokie nepatinka. Noriu kad mano �mogus b�t� s��iningas, tvarkingas ir padorus, tur�t� darb�", - sako pašnekov�.

Ji nepritaria rom� tradicijai, kad merginos turi ištek�ti 14-16 met�. "Juk tada dar esi vaikas, o jau vaikus gimdai ir lauki gr��tan�io vyro, kuris namo parneš maisto. Man 25-eri, romai sako, kad 21-eri� mergina jau yra senmerg�. Prad�jusi mokytis supratau, kad man nereikia anksti tek�ti. Gyvename vien� kart� ir gyvenim� noriu nugyventi tvarkingai", - sako ji.

Konsuelai apmaudu, kad Šiauliuose belik� kokie du trys šimtai rom�. Daug išvyko dirbti � Anglij�, likusieji gyvena iš prekybos juvelyriniais dirbiniais, metalu. "Kas kaip gali, taip ver�iasi. Ne�sivaizduoju, kad gal��iau gyventi kitaip - nieko neveikti ir laukti namo gr��tan�io vyro. Aš nenoriu bespalvio gyvenimo, noriu jud�ti pirmyn. Man li�dna, kad esu tokia išskirtin�. Kartais jau�iuosi lyg svetima tarp sav�, ir sava tarp svetim�, ta�iau tikiu, kad gyvenimas visk� sustatys � vietas", - sako ji.

Mokosi d�iazo

Konsuela nuo vaikyst�s junta, kad �mon�s � j�, tamsaus gymio mergait�, �i�ri ma�� ma�iausiai �tariai. Vaikyst�je mušdavosi su u�gauliotojais, o dabar �ino, kad neb�ra ma�as vaikas ir nebekreipia d�mesio. "Jei autobuse, parduotuv�je iškyla konfliktin� situacija, kartais išgirstu, kad esu �igon�, tod�l turiu tyl�ti", - sako mergina, kuri autobusais dabar retai naudojasi - vairuoja savo automobil�.

Vis d�lto Konsuelos n� kiek nebeli�dina visuomen�s po�i�ris. "Aš did�iuojuosi, kad esu rom�. Gerbiu prot�vi� tradicijas. Juk nepa�in�s sav�s nepa�insi kit�. Jei negerbsi sav�s, tai ir kiti tav�s negerbs", - sako ji.

Su mama ir trej� met� broliuku Konsuela gyvena Šiauliuose. Gal brolis toks pat muzikalus kaip ir sesuo? "Taip, muzikalus. Dainuoja dien� nakt�", - juokiasi mergina.

Kod�l jai duotas toks ne�prastas vardas? Mergina sako, kad ispaniškai jis reiškia "paguod�", o Lotyn� Amerikoje - "�igon�". "Yra toks �or� Sand romanas "Konsuela", kurio pagrindin� heroj� - rom�, kuri nuostabiai dainuoja", - sako pašnekov�.

Konsuela pateisina savo vard�. 2000 m. ji peln� pirm� viet� Šiauli� "Yamahos" muzikos festivalyje. 2002 metais su rom� liaudies daina dalyvavo LTV laidoje "B�k artistas", kur tapo vakaro "Artist� artiste".

TV3 Laidos "Lietuvos talentai" pusfinalyje Konsuela filmuosis gruod�io viduryje - dainuos anglišk� dain�, o jai talkins "Flamingo" šok�jos.

"Aš galiu dainuoti visk�, tik operos dar neband�iau. Pas Rygos d�stytoj� Ing� Berzin� studijuoju d�iazo vokal� individualiai ir grup�je. D�iazas man labai patinka. Noriu išbandyti save �vairiose srityse", - sako daininink�.

"101 anekdotas" laukia linksm� plau�i� pasakotoj�

Oksana LAURUTYT�

Naujojo Šiauli� regiono televizijos "S plius" sezono laida "101 anekdotas" sulauk� itin didelio susidom�jimo. �i�rovai pam�go ši� humoristin� laid�, o laidos reng�jai laukia linksm� plau�i� anekdot� pasakotoj�, kurie papasakot� anekdot�, dalyvaut� konkurse ir susirungt� d�l pagrindinio prizo. Koks šis prizas, laidos ved�jai kol kas neatskleid�ia, ta�iau sako, kad jis bus �sp�dingas. Balsuoti u� labiausiai patikus� anekdot� galima apsilankius portale www.etaplius.lt konkurs� rubrikoje.

Ištikimieji televizijos "S plius" �i�rovai, išvyd� pirm�j� "101 anekdoto" laid�, �m� klausin�ti, ar bus j� daugiau. Nuotaikingos laidos id�jos generatorius ir realizuotojas, Lietuvos kino m�g�j� s�jungos Šiauli� skyriaus pirmininkas, kino film� ir animacini� film� k�r�jas Viktoras Gundajevas sako, kad iš viso bus sukurta apie penkiolika nuotaiking� laid�. Per m�nes� bus parodytos dvi laidos, tad j� reng�jai laukia �moni�, kurie �ino tikrai ger� anekdot�, moka juos papasakoti ir nori per televizij� pralinksminti kitus.

Televizijos laida "101 anekdotas" trunka pus� valandos. Jos metu �i�rovai mato ne tik pasakotojus ir girdi j� "S plius" studijoje nufilmuotus sakomus anekdotus. Keli� dali� laidoje prašoma gatv�je pakalbint� �moni� pasakyti anekdot�, �inom� šalyje �moni� - daininink�, šoumen�, aktori� - papasakoti juoking� nutikim� iš savo gyvenimo.

"Pakalbinome grupi� "InCulto", "Patruliai" narius, Oksan� Pikul, Livet� ir Petr� Kazlauskus, Atlant� ir kitus �inomus �mones. Da�nai �vaig�d�s sako nemokan�ios pasakoti anekdot�, mieliau j� klausan�ios, ta�iau juokingas gyvenime nutikusias situacijas sutinka papasakoti", - sako V. Gundajevas.

�domi rubrika - "Istorinis anekdotas". Joje sakomi tokie anekdotai, u� kuriuos sovietme�iu buvo galima ir belang�je atsidurti. Rubrikoje "Profesinis anekdotas" �vairi� profesij� atstovai pasakoja, kaip galima draugiškai pasišaipyti iš j� profesij�.

Linksmoje laidoje �i�rovai mato ir kino m�g�j� bei videomeninink� sukurtus humoristinius trumpametra�ius filmukus. Pats kuriantis filmus ir animacinius filmukus V. Gundajevas sako j� laidoje nerodysi�s - mieliau lauksi�s kit� autori� k�rybos. Humoristiniai filmukai turi trukti ne ilgiau nei penkios minut�s.

�inoma, laid� V. Gundajevas kuria ne vienas. Jam talkina šiaulietis operatorius Ram�nas Snarskis ir "S plius" televizijos darbuotojai Saulius Pu�inskas bei Vaidotas Kazlauskas.

Visi, kurie nori papasakoti anekdot� ir dalyvauti konkurse arba parodyti pa�i� sukurt� humoristin� filmuk�, gali skambinti telefonu 8~618 299 32 arba rašyti el. paštu.

V. Gundajevas ne tik kuria laidas - Šiauli� jaun�j� technik� centre jis koordinuoja kino k�rimo kurs� veikl�. � kino kursus kvie�iami miesto ir rajono vaikai, norintys išmokti fotografuoti, kurti kino filmus, juos re�isuoti, �ia vyksta susitikimai su scenaristais, fotografais, kino k�r�jais, prodiuseriais.

K. D�enkinso "Requiem" - per "S plius"

Lapkri�io 1 d. (pirmadien�) 20.20 val. per "S plius" televizij� - pribloškian�io gro�io, dramatiškas ir galingas, �kv�ptas dviej� skirting� civilizacij� muzikos gro�io k�rinys - buvusio d�iazmeno, dabar - ��ymaus brit� šiuolaikin�s muzikos kompozitoriaus Karlo D�enkinso (Karl Jenkins) "Requiem".

Pasak paties kompozitoriaus, šis "Requiem" - tai šv. Mišios u� mirusi�j� sielas, tod�l laikomasi joms �prastos strukt�ros, bet siekiant pabr��ti gyvenimo cikliškum� �komponuojami japoniškojo haiku tekstai, vienuoliškam vyr� bals� skambesiui priešpastatomas japoniškas tekstas, atliekamas moter�, o Dies Irae dalyje dr�siai naudojamas net hip-hop'o ritmas.

Koncertas �rašytas Kristupo vasaros festivalio atidarymo metu 2010 m. liepos 1 d. Šv. Kotrynos ba�ny�ioje Vilniuje.

Solistai: Asta Krikš�i�nait� (sopranas), Aurimas Naus�da (diskantas), Beata Smiltinikien� (sopranas), Inga Petrauskien� (sopranas), Hana Mockien� (altas).

Vilniaus miesto savivaldyb�s Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Šiauli� valstybinis kamerinis choras "Polifonija".

Dirigentas Gediminas Ramanauskas.

"S plius" informacija

"Naisi� vasara" blogiukus nutrenks � po�emius

Oksana LAURUTYT�

Sekmadienio pavakar� TV3 serialo "Naisi� vasara" k�rybin� grup� "Saul�s" koncert� sal�je susitiko su gerb�jais ir pristat� nauj�j� serialo sezon�. �i�rov� mylimi aktoriai skait� eiles, grojo ir dainavo, o serialo mecenatas Ram�nas Karbauskis �ad�jo, kad ateityje bus kuriamas meninis filmas vaikams apie lietuvišk� pasak� raganas ir velnius. Tie aktoriai, kurie "Naisi� vasaroje" buvo blogie�iai, bus nutrenkti � po�em� po Naisiais ir taps raganomis bei velniais.

"Naisi� vasaroje" šiemet filmavosi ir fotografas Saulius Jankauskas. Jis vaidino pats save - fotoreporter�.

Lino JANKAUSKO nuotr.

Aktoriai skait� eiles ir nedaug�od�iavo

� susitikim� su serialo gerb�jais atvyko ne tik jo re�isierius Saulius Balandis ir Šiauli� dramos teatro aktoriai, bet ir artistai iš kit� šalies miest�. Serialo mecenatas ir vienas r�m�j� Ram�nas Karbauskis informavo, jog pirm�sias antrojo sezono "Naisi� vasara" serijas �i�rovai išvys per TV3 sausio prad�ioje. Iš viso šiemet buvo sukurta 80 serij�, tad �i�rovai, pam�g� š� serial�, prie televizoriaus ekrano praleis prasmingas 55 valandas.

Susirinkusiesiems "Saul�je" serialo mecenatas �ad�jo, kad ši�me�iame seriale niekas nemirs ir niekas neprad�s keiktis. Tod�l, kad serial� �i�ri vaikai ir siekiama parodyti, kad Lietuvos kaimas n�ra prasig�r�s, kad �ia gyvena švies�s geri �mon�s.

Internete yra to paties pavadinimo serialo svetain�, kurioje galima pasi�i�r�ti visas pra�jusio sezono serijas, paskaityti straipsni� apie aktorius, k�rybin� grup� bei pasidalyti mintimis apie serial�. R. Karbauskio �iniomis, internete serial� �i�r�jo �mon�s net iš 65 pasaulio šali�. Emigrantai nepraleid�ia progos pasi�i�r�ti, kaip gyvena j� gimin�s ar kaip atrodo j� gimtasis miestelis dabar.

Pasak mecenato, Naisiuose dabar turb�t nebeliko n� vieno gyventojo, kuris neb�t� nusifilmav�s seriale. "Filmavome laidotuvi� scen�, o masin�se scenose nusifilmav� naisiškiai guod�si, kad aktoriais b�ti sunku. Filmuojama ilgai, o parodomas labai trumpas epizodas", - sak� R. Karbauskis

� susitikim� atvyk� aktoriai nedaug�od�iavo. Kaimo fel�er�s Genut�s vaidmen� suk�rusi Šiauli� dramos teatro aktor� Rimanta Krilavi�i�t�, mo�iut� Anel� suvaidinusi Nijol� Miron�ikait�, kunigo šeimininke tapusi aktor� Irena Liutikait�, Klaip�dos dramos teatro aktorius, Pijaus t�vo vaidmen� suk�r�s Valentinas Klimas, jaunasis aktorius Danielius Budrys, suvaidin�s Vaid�, latv� aktor� Velta �ygure skait� jausmingas eiles apie meil�, šypsenas ir tik�jim�. Jauni aktoriai - Simonas Kilius, suk�r�s paštininko vaidmen�, ir Agn� Grudyt�, vaidinanti �iniuonio dukr� - parod�, kad moka ir dainuoti. O pats �iniuonis - aktorius Sigitas Jakubauskas - ne tik dainavo, bet ir persik�nijo � Juoz� Erlick� - skait� jo eiles.

"Labiausiai noriu pad�koti savo �monai, nes ji jau dvi vasaras ken�ia, kad aš gyvenu prie Šiauli� ir dar turiu meilu��. Jos vardas - "Naisi� vasara" - publik� prajuokino S. Balandis, o R. Karbauskis tuoj pat �siterp�, kad re�isieriaus �mona s�di sal�je.

Serialas - mecenato reklamai

R. Karbauskis ilgai kalb�jo apie Naisius, kurie d�l kuriamo serialo tapo gars�s ir dabar �ia atvyk� �mon�s klausia, kur gyvena �iniuonis. �i�rovams atrodo, kad Naisiuose yra ba�ny�ia, ta�iau iš tikro Naisiai Dievo nam� neturi. Scenos su kunigu filmuotos Sereikiuose prie neveikian�ios koply�ios.

R. Karbauskis prasitar� turintis plan� 2012-aisiais sukurti dar vien� film� apie Naisius, tiksliau, apie tai, kas vyksta po Naisiais. "M�s� pokemoniniai vaikai ne�ino lietuvišk� pasak�, tad galima sukurti film� apie lietuviškas pasakas, velnius ir raganas", - teig� R. Karbauskis. Jis sak� su prodiuseriu Rolandu Skaisgiriu apie tai jau kalb�j�sis ir manoma, kad tie aktoriai, kurie vaidino blogie�ius "Naisi� vasaroje", filme apie pasakas vaidins velnius ir raganas ir gyvens po�emyje po miesteliu.

Tiesa, R. Karbauskis susitikim� su serialo �i�rovais politizavo. Prieš rengin� at�jusiesiems buvo išdalyta informacija, reklamuojanti mecenato partij�. R. Karbauskis � scen� pakviet� bendrapartiet� Seimo nar� Rim� Baškien�, kuri� pasveikino su jubiliejumi. Tiesa, garso takel� serialui suk�r� roko grup� "Perk�no sakm�". Keturi ilgaplaukiai vaikinai �i�rovams atliko patriotines, herojinio romantizmo kupinas dainas. Vienas atlik�j� - Seimo nar�s Rimos Baškien�s s�nus Laurynas.

R. Karbauskis d�iaugiasi, kad Naisiai tampa kult�ros centru. Miestelyje jau 34 metus teikiama Zigmo Gaidamavi�iaus-G�l�s premija u� geriausi� pirm� poezijos knyg�. G�l�s gimtajame name �rengtas muziejus, o R. Karbauskis �ad�jo, kad Naisiuose bus �kurti dar trys muziejai, vienas kuri� bus skirtas serialui "Naisi� vasara".

Kaip Lietuva ketina atsisveikinti su analogine televizija?

Analogin�s televizijos eros Lietuvoje pabaiga – 2012 met� spalio 29 diena. Vyriausyb�s nutarimu b�tent t�dien m�s� šalyje analogin� televizij� pakeis kokybiškesn� skaitmenin�. Ir ne tik Lietuvoje – visoje Europos S�jungoje analogin� televizija u�leid�ia viet� skaitmeninei.

Nema�a dalis �moni� jau dabar naudojasi naujausiomis technologijomis ir pasirenka vien� iš skaitmenin�s televizijos platform� – ant�emin�, interaktyvi�j�, kabelin� ar palydovin� televizij�.

Analogin�s televizijos jau atsisak� dalis Europos šali�: Latvija, Estija, Belgija, Liuksemburgas, Suomija, Nyderlandai, Švedija, Vokietija ir Ispanija. 2012 metais kartu su Lietuva analogin�s televizijos er� baigs Airija, Vengrija, Portugalija, Italija, Rumunija ir Slovakija.

Skaitmenin� televizija kei�ia analogin� ne tik ES valstyb�se. Analogin� transliavim� Japonijoje planuojama nutraukti 2011 m. liep�, Piet� Kor�joje – 2012 m. pabaigoje, Australijoje – 2013 m., Indijoje ir Rusijoje – 2015 metais.

Skaitmenin� TV �ada daugiau galimybi�

Skaitmenin� televizija nuo analogin�s skiriasi ne tik didesne kanal� pasi�la, vaizdo raiška ir garso kokybe, bet ir daugeliu kit� galimybi�. Virtuali film� nuoma, galimyb� �i�r�ti laidas norimu metu, galimyb� pasirinkti kalb� ir titrus, elektroniniai program� gidai ir kitos naujov�s kei�ia televizijos �i�r�jimo b�d�.

�mon�s neskuba

2010 met� prad�ioje rinkos ir viešosios nuomon�s tyrim� kompanijos "Spinter tyrimai" atlikti viešosios nuomon�s tyrimai parod�, jog beveik 50 proc. Lietuvos gyventoj� skaitmeniniu b�du transliuojamas televizijos programas stebi naudodamiesi kabelini� televizij� paslaugomis, palydovine TV �ranga, b�dami skaitmenin�s internetin�s televizijos abonentais arba priimdami ant�emin�s skaitmenin�s televizijos signal�. Tyrimo rezultatai atskleid�, kad 10 proc. gyventoj� naudojasi specialiais pried�liais skaitmenin�s ant�emin�s TV signalams priimti.

Visuomen�s nuomon�s ir rinkos tyrim� bendrov� "Vilmorus" met� prad�ioje taip pat atliko socialin� tyrim� apie skaitmenin�s televizijos paplitim� Lietuvoje. Šios bendrov�s apklaus� ataskaitoje skelbta, jog tik 6 proc. šalies gyventoj� yra �sigij� special� pried�l� arba naujos kartos televizori� ir televizijos signal� priima nauju skaitmeniniu formatu.

Analogin�s televizijos siekia neskub�ti

LR Vyriausyb�s nutarime minima, kad iki 2012 m. spalio 29 d. analogin�s ant�emin�s televizijos išjungimo metu ne ma�iau nei 90 proc. analogin�s ant�emin�s televizijos programas priiman�i� nam� �ki�, naudodami kitas technologijas, tur�s galimyb� priimti visas atitinkamoje teritorijoje transliuotas nemokamas Lietuvos nacionalini� ir vietini� transliuotoj� analogin�s ant�emin�s televizijos programas.

Kad m�s� šalies televizijos �i�rovai skland�iai pereit� prie analogin�s televizijos, yra skirtas ES ir Lietuvos Respublikos finansavimas. Lietuva iš ES strukt�rini� fond� l�š� yra gavusi 10 mln. lit� viešinimo programai. Iš Lietuvos Respublikos biud�eto 20 mln. lit� yra numatyta skirti kompensacij� mechanizmui. Kompensacijomis tur�s galimyb� pasinaudoti tie, kuri� šeimose vienam nariui per m�nes� tenka ma�iau nei 540 lit� pajam�. Kompensacijos u� �sigytus pried�lius bus galima tik�tis pusmet� prieš ir pusmet� po analogin�s televizijos išjungimo.

"Nors techniškai prie skaitmenin�s televizijos yra pasirengta pereiti jau ši� met� pabaigoje, dvi verslo grup�s atstovauja savo interesams, tod�l šis procesas yra atidedamas. Analogini� televizij� �dirbis senajame tinkle skatina šiuos rinkos dalyvius nukelti per�jimo prie skaitmenin�s televizijos laik�, o skaitmenin�s televizijos tiek�jos, kurios yra pasiruošusios darbui, pasisako u� ankstesn� šios televizijos start�", – pasakojo Lietuvos skaitmenini� televizij� asociacijos valdybos pirmininkas Eimuntas Akromas.

Pasak E. Akromo, Lietuva g�dingai atsilieka nuo savo kaimyni�. "Estija ir Latvija, nepaisant sud�tingesn�s šalies ekonomin�s pad�ties, jau naudojasi skaitmenin�s televizijos paslaugomis. Šios šalys nesusid�r� su aktyviu analogini� televizij� pasipriešinimu, tod�l skaitmenin�s televizijos �jungimas nebuvo atid�liojamas. Spar�iais �ingsniais � priek� šioje srityje �engia ir kitos m�s� šalies kaimyn�s – Baltarusija ir Kaliningrado sritis", – apie situacij� kaimynin�se valstyb�se pasakojo Lietuvos skaitmenini� televizij� asociacijos valdybos pirmininkas.

Parengta pagal Europos istorij� parko informacij�

Paprasta kaip trys kapeikos Violeta Mi�iulien�

Oksana LAURUTYT�

Kai prabyla televizijos �i�rovams gerai �inoma aktor� ir re�isier� Violeta Mi�iulien�, negali nesikvatot. Net apie pa�ius li�dniausius gyvenime dalykus – vienatv�, skurd�, susvetim�jim� - ji kalba taip, kad besiklausydamas imi ašaras šluostytis. Ne iš li�desio – iš juoko... "Mano profesija - juokinti �mones, bet ir mano gyvenimas – nes�moni� šleifas. Rodos, noriu gero, o vis tiek nes�mon� gaunasi", - kalba Violeta, kuri net prad�jo rašyti knyg� apie tai, k� mato, kaip mato ir girdi. Savo mintimis apie tai, kas yra gyvenimo d�iaugsmas, humorist� pra�jusi� savait� dalijosi su knygos m�g�jais viešosios bibliotekos "Aido" filiale.

Humorist� Violeta Mi�iulien� sako, kad vyrai ir moterys skiriasi tuo, kad kai vyrai li�di, jie �ino kod�l. O moterys kai li�di, tai joms u�eina "toska zelionaja", li�di d�l visko. Reiškia, kad moterys ilgisi to, ko dar netur�jo...

Autor�s nuotr.

Neslepia, kad yra iš kaimo

Atsistojusi prieš gausiai susirinkusi� publik� Violeta išsyk prisipa�ysta, kad jau�iasi nejaukiai. Net ketina pab�gti lyg mokin� iš pamokos, kurios neišmoko. Tod�l, kad � susitikim� susirinko kone vien �ilos galvos. Kalb�ti gyvenimo išminties kupinai publikai apie tai, kas yra gyvenimo d�iaugsmas, ji, pienburn�, ka�i ar galinti.

Publika, �inoma, kvatoja nuo Violetos prisipa�inimo, o ši surimt�ja. Atmintinai paskaito juokingai graud�i�, o gal graud�iai juoking� ištrauk� iš Kazio Sajos "Širvis". Tada pasako, jog gyvenime humoras ir drama - šalia. Ta�iau reikia gyventi taip, kad atsibudus ryt� ne guostumeisi, kad, o Dieve, v�l rytas, o d�iaugsmingai sušuktum: "Jau rytas!"

Violeta sako �i�rinti � rudeninius obuolius ir jai li�dna. Jausmas toks, lyg ka�kas iš�jo, bet niekas dar neat�jo. Tod�l ji supranta �mones, kurie leid�ia ilgus vakarus prie televizoriaus, be kurio nebegali gyventi ir kurio neken�ia. Juk daugelis negali nusipirkti dešros, o ekrane mato �mones, kurie Afrikoj šaudo dramblius, maudosi prabangoje ir yra laimingi.

O Violeta sako besijau�ianti laiminga, kad gyvena Suba�iuje. "Esu iš kaimo ir to neslepiu. Ryt� nueinu � turgel�, susitinku pa��stamus, �i�riu � juos ir kuriu savo persona�us. Jei kokia nors kaimyn� ima su manimi nesisveikinti, vadinasi, persona�as man gerai pavyko. Nieko, po savait�s sveikinasi v�l", - publik� juokina Violeta.

Kai iš Suba�iaus ji, student�, buvo išvykusi � sostin� mokytis, jai labai tr�ko, kad negali pasisveikinti �lipusi � troleibus� ar at�jusi � parduotuv�. "Kai bendramoksliams pasakiau, kad Suba�iaus gele�inkelio stoty gyvenu, tie prapliupo juoktis ir vis klausdavo: "Kur ta, kur gele�inkelio stoty gyvena", - rimtai pasakoja Violeta, o klausytojai v�l kvatojasi.

T�sdama tem� apie susvetim�jim� humorist� klausia, kada paskutin� karta kas nors yra gav�s ranka rašyt� laišk�. Kompiuteriai l��ta nuo laišk�, o kas yra gav�s tikr� laišk�? Štai ji neseniai gara�e rado d�� jaunyst�s laišk�. Skait� juos pus� nakties ir bliov�. "Rašytinis �odis man labai brangus ir aš tikiu, kad bibliotekose knyg� nepakeis kompiuteriai, nes knyga – palaima sielai", - sak� ji.

Nurytas piktas �odis skrand�io negadina

Violeta jau nebesistebi, kad jai prabilus net apie rimtus dalykus �mon�s ima kvatotis. Pakanka vien j� pamatyti ir �mon�s juokiasi. Štai u��jo � parduotuv� m�sos nusipirkti, pardav�ja j� pamat� - u� burnos ir prunkšdama nul�k� sl�ptis. "O man smagu. Net prad�jau rašyti knyg� apie tai, kaip matau, k� gird�iu. Noriu, kad nepamirštume sakyti vienas kitam ger� �od�i�. Juk n� vienas nurytas piktas �odis dar skrand�io nesugadino", - sako ji.

Violeta pasakoja suk�rusi novel� apie tai, kad moterys – �emiet�s, o vyrai – iš kosmoso: "Juos �ia ufonautai atitarabanijo, o instrukcij�, kaip elgtis, neišdalijo. Štai moterims, kai išeina � lauk� ir sušlampa kojas, iškart gerkl� "atsisako". O vyrai tik sušlampa gerkl�, jiems iškart kojos "atsisako".

Humorist�s teigimu, mokslininkai atrado, kad v��iu susergama, kai �mogus nepanaudoja energijos. "Darykit, eikit, išputokit ir nesirgsite. Jei man nepatinka situacija – kei�iu po�i�r�. Na, b�na, supyksti ant kaimyn�s, pus� nakties nemiegi, galvoji, kaip �ia jai � pašto d��ut� "prikraut". Geriau svajot apie princ� ant balto �irgo. Ar dar svajojate?" – klausia viešnia.

Humorist� sako apie save gird�jusi visoki� istorij�. Kart� jai yra � akis išr��, kad ji – alkoholik�. "Aš nevartoju alkoholio. Ne tod�l, kad gyvenime jau savo vagon� išg�riau, man tiesiog neskanu. Esu paprasta kaip trys kapeikos", - sak� ji.

Reikia tik�ti

Violeta sako pavydinti vokie�iams – senatv�je jie pasiima fotoaparat� ir pasipila po pasaul�. Violeta taip pat keliauja, ta�iau u� savo pinigus ji niekur neva�iuoja. Na, gaila jai pinigus leisti kelion�ms.

Kart� televizijos laida, kurioje ji pasakojo apie savo kelion� � Izrael�, buvo anonsuota, neva Mi�iulien� išmet� iš darbo. "Nesu aš bedarb�. Suba�iaus kult�ros namuose turiu tris dramos kolektyvus. Vedu renginius visokius, juos organizuoju, tik laidotuvi� neorganizuoju", - juokina ji.

Violeta sako su j� išgarsinusia "Ambrozija" nebekoncertuojanti. Ji dirba viena. "Suba�iaus kult�ros namuose n�ra vandens, sanitarinio mazgo. Tokiu p�tiku šildom�s. Kai jis burbia, negir�di, k� artistai kalba, kai išjungiame – šalta. Leido repetuoti namie, bet liep� ant kult�ros nam� dur� lapel� pakabinti, kad repetuojame namie", - šypteli re�isier�.

Nuotyki� humorist�s kelion�se b�ta �vairi�. Ji aplank� daug šali� - Lenkij�, Pranc�zij�, JAV - visur atmintinai mokydavosi tekstus, kuriais pristatydavo lietuviškus kolektyvus. "Jei b��iau kur nors Pranc�zijoje pasimetusi, kaip tas mano �emietis, b��iau p�s�ia namo par�jusi, nes ne�ino�iau, kaip kelio atgal pasiklaust", - juokina Violeta.

Juokingiausi prisiminimai – iš Ukrainos. Kieme balos, ��sys, grotos – Ukrainos nepriklausomyb�s diena. Sal� – 800 �i�rov�. U�kulisiuose stovi praneš�jas ir Levitano balsu sako, koks kolektyvas pasirodys. Iš�jo lietuvi� kapela, Violeta nulipo nuo scenos ir pirm� pasitaikius� uniformuot� vyr� šokti iškviet�.

"Aš tai ne�inojau, kad jis vieno Lenkijos kal�jimo viršininkas. Prad�jom šokti, o jo plaukai, kurie plikei u�dengti buvo sušukuoti iš kair�s � dešin�, �m� ir pasistojo. Na, man negra�u. Tuos plaukus delnais bandau priplot..." - juokina Violeta. Paskui ji sako išgirdusi, kad jei gyvent� Lenkijoje, jau b�t� nebegyva. Dar ji išgirdo, kad kapela be reikalo � Ukrain� va�iavo, juk vis tiek �i�rovai �i�r�jo, kaip Violeta šoka.

"Na, man visada nes�mon�s gaunasi", - atvirauja pašnekov� ir prisipa��sta, kad kai pasi�i�ri � veidrod�, jis taip pat nes�mones rodo. Išgirdo patarim�, kad reikia atsistot nuogai priešais veidrod� ir sakyt, kad esi gra�iausia, nuostabiausia. Na, negal�jo sau � akis pasi�i�r�t taip sakydama...

"Vis tiek reikia gyvenime tik�ti, kad viskas bus gerai. Nors bus taip, kaip turi b�ti, tik�ti reikia", - šypsojosi Violeta.

Tiesioginiame eteryje tylos negali b�ti

Oksana LAURUTYT�

Spalio 13-�j� Šiauli� regiono televizijos "S plius" regiono televizijos tiesiogin�s laidos "Valerijus Simulik kvie�ia" �i�rovai išvys ne tik V. Sumulik�, bet ir jo sve�i� - Seimo nar� Edvard� �akar�. Laidos ved�ja Nijol� Visockien� d�i�gauja, kad laida bus itin �domi, mat seim�nai tiesioginiame eteryje �ada atskleisti priešrinkimines politik� manipuliacijas. "Pa-i�r�sime, kiek jie bus atviri. Eiliniai �mon�s turb�t net ne�sivaizduoja, kokiose politin�se m�smal�se politikai atsiduria prieš rinkimus", - sako �urnalist�.

�urnalist�, "S plius" �ini� tarnybos vadov� Nijol� Visockien� nevengia ir gumini� bat� m�v�ti. Juk svarbiausia - gerai atlikti darb�.

Nijol�s VISOCKIEN�S asmeninio archyvo nuotr.

Laid� ved�j� retai atpa��sta

"S plius" �ini� tarnybos vadov�, �urnalist� Nijol� Visockien� da�nai sulaukia nustebusi� pirm� kart� j� išvydusi� pašnekov� �od�i�, kad šie j� �sivaizdav� visiškai kitaip. "�mon�ms, ma�iusiems mane televizoriaus ekrane, atrodo, kad aš aukšta ir stambi. Televizija kei�ia �mones. D�l specialaus apšvietimo smulkaus sud�jimo �mon�s atrodo stambesni, aukšti - ma�esni", - šypsosi Nijol�.

Nediduk�, liekna, gra�aus balso tembro ir skambaus juoko savinink� sako, kad ir gatv�je ji ma�ai atpa��stama. Moteris � eter� "išeina" su specialiu grimu - filmuotis skirtu pudros sluoksniu, paryškintais veido bruo�ais. "Kasdieniame darbe, filmuojantis kur nors lauke, pu�iant v�jui ar kaitinant saulei, tobulo makia�o nereikia", - šypsosi Nijol� ir rodo fotografij�, kur ji, m�vinti guminius batus, maknoja šlapiomis pievomis.

Visuose "S plius" �ini� tarnybos automobili� baga�in�se guli po dvi poras gumini� bat� - juk niekada ne�inai, ar reik�s t� dien� eiti � pri�mim�, ar maknoti po purvynus � kokio nors �vykio viet�.

Nijol� sako, kad prieš daugel� met� su operatoriumi ji va�iavo � vienkiem�, kur� nusiaub� gaisras. Kolegos �sp�jo, kad prie sodybos be gumini� bat� neprieis. Nijol� sustojo prie kaimo parduotuv�l�s, ta�iau vieninteliai guminiai batai, kuriuos pavyko �sigyti, buvo... 45 dyd�io. Nebuvo kur d�tis, smulkut� �urnalist�, net ir matydama, kad ši� bat� aulai jai virš keli�, juos nusipirko. Nejau klamposi per purvynus m�v�dama naujut�lai�iais, prieš savait� �sigytais odinukais?!

Nuo to laiko nuspr�sta baga�in�je visada ve�iotis guminius - operatoriui ir �urnalistui. Tokia ta darbo kasdienyb�...

Tikslas - sulaukti atsakym� � klausimus

Nijol� nepaiso, kaip atrodys su guminiais batais - juk svarbiausia gerai atlikti darb�. Tod�l ji nebekreipia d�mesio nei � televizijos studijoje nuolat � veid� plieskian�ias šviesas, nei � nuolat � j� nukreipt� vaizdo kamer�. "Susikoncentruoji ir nieko pašalinio nebematai. Svarbiausia tai, k� kalba pašnekovas. Juk kai tiesioginis eteris, privalai b�ti rami ir susikaupusi. Nuklys mintis � šal� - gali atsirasti pauzi�. Tiesioginiame eteryje tylos negali b�ti", - kalba �urnalist�.

Vasar� tiesiogini� laid� nebuvo, tad laidos ved�ja prisipa��sta, jog pirm�j� naujojo sezono laid� buvo sunkoka vesti, jaudul� teko tramdyti. "Kai laidas vedu kas antr� savait�, �prantu ir v�l pasitikiu savimi", - atvirauja ji.

Kas antr� savait� "S plius" rodomai tiesioginei leidai "Politik� klubas", kurioje dalyvauja iki šeši� miesto politik�, Nijol� rengiasi itin kruopš�iai. Parengia laid� tam tikra tema, sugalvoja klausimus ir kvie�iasi tuos politikus, kurie geba išsamiai � juos atsakyti. "Esu tikra, kad politikai privalo atsiskaityti ir prisiimti atsakomyb� u� savo �od�ius ir sprendimus", - sako ji.

Pirmoji š� sezon� N. Visockien�s parengta laida buvo apie tai, kaip piketai ir mitingai gali ir - ar gali s�lygoti politik� sprendimus. Antrojoje laidoje siekta išsiaiškinti, ar tikslinga u�drausti naktin� prekyb� alkoholiu.

40 minu�i� trukm�s laidoje Nijol� stengiasi, kad visi laidos dalyviai išsakyt� savo nuomon�. Labai svarbu, kad �i�rovai, skambinantys � tiesiogin� laid� ir pateikiantys klausimus, sulaukt� atsakym�. Juk laida rengiama �mon�ms, kuriems r�pi Šiauliai, kuriems r�pi, k� kalba politikai.

Laida "Provincija" - sielai

Tiesiogines laidas Nijol�, be abejo, rengia ne viena - jai talkina kolegos, kuri� n�ra daug. �urnalist� Asta Šiukšterien� budi prie telefono, suformuluoja klausimus ir pateikia Nijolei. Garsu r�pinasi Audronis Rutkauskas, vaizdu - program� direktorius Saulius Pu�inskas. Tiesioginio eterio metu dirba operatoriai - pasikeisdami filmuoja Aurelija Paulauskait�, Justinas Visockas, Art�ras Konderauskas ir K�stutis Gilys. Politikus ir laidos ved�j� grimuoja Lina �ervinskien�.

Nijol� sako, kad ne tik ji b�na susikaupusi tiesioginiame eteryje. Ir laidos dalyviai politikai b�na pasitemp�, save kontroliuoja. "Man labai �domu vesti laidas su politikais. Prad�dama dirbti �urnaliste "Laisvosios Europos" radijuje daug su politikais bendravau, mokiausi, �gijau patirties. Dabar mane labiausiai stebina tai, kad tapo visiškai nebeaišku, kuri partija laikosi dešini�j�, kuri - kairi�j� pa�i�r�, o kuri - centro. Viskas susimaiš�, visi kalba panašiai, gal tik popieriuje j� pa�i�ros skiriasi. Ka�koks fenomenas ta Lietuva", - sako pašnekov�.

Nijol� veda dar vien� laid� tiesioginiame eteryje - "Kartu su Jumis", kurioje dalyvauja Seimo narys Edvardas �akaris. �urnalistei itin patinka, kad E. �akaris atsako � visus �i�rov� klausimus. Jei nesp�ja 20 minu�i� trukm�s laidos metu, lapelius su klausimais atsineša � kit�. "E. �akaris neatsineša joki� u�raš�, o skai�ius, faktus pateikia neu�sikirsdamas, tod�l aš nuošird�iai gerbiu ši� vaikš�iojan�i� enciklopedij�", - kalba �urnalist�.

O k� �urnalist� veikia, kai nedirba? Nijol� nusišypso ir prisipa��sta turinti labai ma�ai laisvo laiko. Su kolegomis ji dar rengia laidas "Provincija", kurios siu�etai kiekvienam �urnalistui - atgaiva. "Rengdamas dienos reporta�us privalai pateikti saus�, aiški� informacij�, negali pareikšti savo nuomon�s. Rengiant publicistines laidas yra daug erdv�s k�rybai, gali išsakyti pozicij�. Reporta�ai "Provincijos" laidai yra sielai. Nors jie atima daug laiko, tai m�s� perliukai ir mes jais d�iaugiam�s", - sako pašnekov�, kurios sukurtos laidos ne kart� peln� apdovanojimus respublikiniuose konkursuose.

"Nors ir labai ma�ai laisvo laiko turiu, jo atrandu mezgimui, krosui Salduv�s parke su kalyte Maja ir pasiva�in�jimui dvira�iais su dukra. Turiu svajon� dvira�iais apkeliauti Lietuv�. Gal kada nors ši svajon� išsipildys", - šypsosi Nijol�.

Naujien� portale www.etaplius.lt, skiltyje "Klausimai TV eteriui", bus paskelbtos tiesiogini� "S plius" televizijos laid� temos. Televizijos �i�rovai virtualioje skiltyje gal�s pateikti klausimus laid� dalyviams politikams.

Paslap�i� saugotojas mena Tibeto medicinos paslaptis

Oksana LAURUTYT�

Šiemet 36-eri� šiaulietis Andriejus Pilipenko Šiauli� kolegijoje tapo diplomuotu kineziterapeutu. Šis "popier�lis" Vakar� kult�roje reiškia, kad jo savininkas turi teis� atlikti masa�� gydymo �staigoje, ta�iau Andriejaus gyvenimo b�das toli gra�u ne vakarietiškas. Senosios Tibeto religijos Bon pasek�jas gyvenim� paskyr� Tibeto medicinai, kult�rai, religijai pa�inti ir verstis praktika. "Gali laikytis budistini� ties�, ta�iau vien teorin�s �inios niekur neveda. Jei filosofija netampa gyvenimo b�du, ji yra tas pats konceptualus (suvoktas, - aut. past.) narvas", - sako Andriejus, am�inas klaj�nas, daugiau nei dešimt met� pas Tibeto gydytojus besimokantis gydymo, masa�o, vaist� gamybos.

Andriejus Pilipenko turi daug vard�. Draugai lietuviai j� vadina Andriumi, d�l tamsaus gymio ir am�in� klajoni� jis pavadinamas Harka, o jo budistinio prieglobs�io vardas yra Sangdzin - "Paslap�i� saugotojas".

Tibeto budizmo filosofija - nuo kovos men�

Andriejus kalba l�tai tyliu prislopintu balsu. Iš marškin�li� ištraukia dail� sidabrin� papuošal�. Tai amuletas, kurio viduje - "sisung" piliul�. Iš daugyb�s �vairi� ingredient� pagaminta piliul� buvo pašventina vienuolyne, esan�iame šalia Dalai Lamos šventyklos. Andriejus tiki, kad šis amuletas j� saugo. "Esu praktikas, toks mano gyvenimo b�das. Buda dav� �mon�ms mokym�, o kiekvienas š� keli� turi nueiti pats", - sako jis.

Kod�l susidom�jo Tibeto kult�ra, medicina ir religija, aiškaus atsakymo vyras neturi. "Vadinasi, praeitame gyvenime buvo pas�ta s�kla", - rimtai sako jis ir pasakoja trauk� religijai pajut�s paauglyst�je. Tiesa, iš prad�i� j� trauk� �vair�s kovos menai - ušu, kovin� savigyna. Kovin�s savigynos j� mok�s dabartinis "Snoro" banko vadovas Vidmantas Šul�ius ��velg� Andriejaus polink� ir � dvasinius kovos men� aspektus. Jis vaikinui dav� knyg� apie Dzen filosofij�. "J� perskai�iau 3-4 kartus ir labai susidom�jau budizmu", - sako pašnekovas.

Sovietme�iu informacijos apie budizm� nebuvo daug. Prieš dvidešimt met� paauglys kelis kartus per savait� vykdavo � Tytuv�nus pas Robert� Mosiej� mokytis aikido. Robertas dom�josi Tibeto budizmu, buvo susitik�s su 1992-aisiais � Lietuv� atvykusiu Tibeto budizmo mokytoju Chogyl Namkhai Norbu Rinpoche. � šio mokytojo mokymus Maskvoje Andriejui pavyko nuvykti tik 1998-aisiais. Ten vyras gavo iniciacijas ir oficial� leidim� praktikuoti budistin� tantr�. "Tibeto kult�ra unikali tuo, kad ji iš kartos � kart� perduodama be nukrypim�, be improvizacij� - mokytojas turi pats realizuoti mokym� savyje, ir tik tuomet gali j� perduoti mokiniui", - sako jis.

Pribrendo atsiskirti

Tada prasid�jo ilgas sunkus teorijos ir praktikos periodas. Andriejus vardija šalis ir miestus, kur, bandant tapti Tibeto kult�ros, medicinos ir religijos �inovu ir praktiku, jam yra tek� pabuvoti. Jei sud�t� laik�, praleist� Indijoje, suskai�iuot� apie dvejus metus. "Niekada nevykstu � joki� šal� kelioms dienoms - ma�iausiai m�nes� turiu pats keliauti. Kitaip juk nepajusi tos šalies dvasios", - sako jis.

Andriejus apkeliavo vis� Šiaur�s Indij� - vietas, kuriose daugiausia tibetie�i� vienuolyn�. Aplank� Ladak�, vakarin� Bengalij�, Sikkim�, Hima�el Pradeš�, Bihar�. Gyveno Nepale, kone metus - Amerikoje. Be abejon�s, vyras turi k� papasakoti. Aktorius Styvenas Sygalas, "Septyneriuose metuose Tibete" nusifilmavusi aktor� Lhakpa Tsamchoe, šviesios atminties rašytoja Jurga Ivanauskait� - �mon�s, kuriuos Andriejui teko vienaip ar kitaip pa�inti.

Septynerius metus Andriejus dirbo apšviet�ju Šiauli� dramos teatre, kol kart� sau pasak� - pakaks. Nusprend� vykti � JAV Kolorado valstij�. Viz� gauti pagelb�jo fotografija, kurioje jis nusifotografav�s su rašytoja ir keliautoja Jurga Ivanauskaite bei mokytoju iš Tibeto.

Amerikoje jam pabodo šveisti viešbu�ius slidin�jimo kurorte Kolorado kalnuose. Tiesa, ten buvo �domus nuotykis. Susipa�ino jis su vakarie�iu, atve�usiu tibetietišk� relikvij� parod�. Kart� u�suko � sve�ius pas j�, susipa�ino su jo �mona. Kit� dien� valo viešbutyje kilimus, o per televizori� kaip tik prad�jo rodyti film� "Septyneri metai Tibete". "�i�riu, draugo, pas kur� buvau, �mona - ta pati aktor� Lhakpa Tsamchoe. Koki� tik netik�tum� b�na", - šypsosi Andriejus.

Iš JAV po met� vyras gr��o � teatr�, o po kurio laiko nusprend� visk� mesti - pribrendo atsiskirti.


Namelis kalnuose, kuriame atsiskyr�lis gyveno tris m�nesius.

Su Mokytoju - po Indij� gydyti �moni�

Vyras susikrov� mant� ir išvyko � Indij�. Susipa�ino su pasaulie�iu, senosios Tibeto budizmo mokyklos praktiku. V�liau paaišk�jo, kad jis buvo geras aktoriaus Stiveno Sygalo, kuris taip pat praktikuoja tibetietišk� budizm�, draugas.

Andriejus Pilipenko - klaj�nas.

Dešimt m�nesi� Andriejus keliavo po Indij�. Kelis m�nesius gyveno vienuolyne, tada išvyko � Nepal�, iš kurio - � Dharamsal� Šiaur�s Indijoje – ten, kur Dalai Lama turi rezidencij�. Bekopdamas � kalnus rado piemen� namuk� ir nusprend�, kad tai puiki vieta atsiskirti. Sumok�jo savininkams ir tris m�nesius gyveno vienas. � kaim� iš kaln� nusileisdavo kart� per m�nes� maisto pasiimti. Maistas – skrudinti mie�iai, ry�iai, arbata...

Sulyso Andriejus, �deg�, tapo panašus � vietos gyventoj�. "Laikas jau baig�si, �i�riu – prie trobel�s artinasi stambi blondin� su smulkaus sud�jimo vyru. Maniau, skandinavai. Pakalbino ji mane angliškai, atsakiau. Tada blondin� atsisuko � vyr� ir rusiškai š�ktel�jo: "Ei, Aly, �ia "�iuvakas" angliškai kalba", - juokiasi jis.

Keliaudamas po Indij� Andriejus susipa�ino su gydytoju, pas kur� �m� mokytis Tibeto medicinos, vaist� gamybos ir masa�o. Kartu su Mokytoju Andriejus keliavo po Indijos miestelius ir gyd� �mones - tai buvo puiki praktika. "Keista šalis Indija - šalia ir nušvitimai, ir piene skandinamos naujagim�s", - sako jis.

Per visus tuos metus Andriejus tur�jo garb�s studijuoti senus šamanistinius gydymo b�dus, kuriais garsi senoji Tibeto religija Bon. "Indijoje, Dard�elinge, Tibeto medicinos centre Dharamsaloje, Youthok Menling tradicin�s Tibeto medicinos centre, vadovaujamame gerbiamo daktaro Kalsang Gyatso, mokiausi tradicin�s Tibeto medicinos bei tibetietiško masa�o Ku-Nye. Baigiau dviej� pakop� Tailando masa�o kursus tradicinio Tailando masa�o centre, - vardija vyras.

Ku-Nj� masa�o metu atliekama diagnostika, paremta Tibeto medicina, naudojami gydomieji aliejai, veikiamas stuburas ir s�nariai, atliekamas raumen� bei taškinis masa�as. "Apvaloma vaistini� augal� d�mais, taikoma aromaterapija ir kiti unikal�s metodai, naudojami t�kstantme�ius. Vis� ši� metod� taikymo tikslas – organizmo relaksacija ir harmonizacija", - sako Andriejus, mielai padedantis gydytis draugams, gimin�ms ir šiaip geriems �mon�ms.

Yra problema - yra ir sprendimas

�inoma, ne vien dvasin�mis praktikomis ir medicinos bei masa�o �iniomis praturt�jo klaj�nas. Andriejus išmoko skaityti ir rašyti tibetietiškai, tad talkino bendramin�iams spausdinant Tibeto mirusi�j� knyg� ir darant garso �rašus, pad�jo kolegoms ir leid�iant Algirdo Kugevi�iaus Lietuvos ir Tibeto kalb� �odyn�. Studijos dar nebaigtos – vyras neakivaizd�iai studijuoja Tibeto medicinos ir astrologijos institute Maskvoje.


Tibetie�i� vienuolynuose Indijoje Andriejus meditavo ir mok�si.

"Lietuvoje Tibeto medicin� išmanan�i� �moni� ma�ai", - sako pašnekovas. Anot jo, Tibete medicina – viena iš penki� pagrindini� mokslo šak�, vadinam� Rig Ne �eva Nga. �mon�s perduodavo šias �inias iš l�p� � l�pas, kol v�liau sukaupta patirtis buvo surinkta ir u�rašyta. Manoma, kad Tibeto medicinai ma�iausiai 5000 met�.

Andriejaus PILIPENKO asmeninio archyvo nuotr.

Tibeto medicinos pagrind� sudaro daugiakomponen�iai vaistai iš augal�, mineral�, metal�, gyvulin�s kilm�s produkt�. Pacientai gydomi dieta, tenka keisti gyvensen�. Pasak Andriejaus, Tibeto farmacijos virš�n� - "Rin�en Rilbu". Šios piliul�s, skirtingai nuo vakarietišk� preparat�, gydo ligos prie�ast�, o ne simptomus. "Yra problema, yra ir sprendimas. Gydymas trunka daug m�nesi�, pacientai gydomi vaistais, ritualais, masa�ais", - kalba jis.

Šiuo metu Andriejus su bendramin�iais organizuoja senosios Tibeto religijos Jungdrung Bon kult�ros parod� Lietuvoje ir Menri vienuolyno pagrindinio mokytojo Ponlop Tinlej Njima Rinpo��s viešnag� Lietuvoje. Vyras ver�ia tibetietiškus tekstus ir kvie�ia visus � parod�, kuri vyks lapkri�io viduryje. Jos metu tibetologas iš Anglijos skaitys �vadines paskaitas Lietuvos miestuose, tik�tina, kad atvyks ir � Šiaulius.

Gumini� l�li� ir �okio su krevete nebus

Eva JAGMINAIT�

"Sveika. Gr��tu � "Talentus". K� manai?" - beria telefonu šiaulietis akordeonininkas, Londono karališkosios akademijos studentas Martynas Levickis. "Beprotis", - atsakau ir bandau paaiškinant, kad tokie pig�s televizij� reiting� rinkimo šou tikrai ne jam. Jis atkakliai bando �tikinti, kad ir pats iš prad�i� nenor�jo eiti, ta�iau nusprend�, kad sugr��ti privalo, nes jau yra sugalvoj�s, kaip nustebinti komisij� ir �i�rovus. Tam, kad �tikint� ir mane, ir visuomen�, jog gr��ti � antr� sezon� rodom� "Lietuvos talent�" komercin� šou, sutariu d�l interviu.

"Kai šuo, paleid�iamas nuo pavad�io, jis m�gaujasi laisve, kai patenki � "Talentus", gali parodyti, kaip atrodo laisv�", - �sitikin�s M. Levickis.

- Pernai �jai populiarinti akordeono. Ko � "Lietuvos talentus" eini šiemet?

- Akordeonui populiarumo niekada nebus per daug. Nesl�psiu, šiemet gr��tu, nes jau�iuosi neišnaudoj�s vis� galimybi� ir dar turiu k� parodyti Lietuvos �i�rovams. Tikiuosi, jog man pavyks, nes kartais man jau sunku pralenkti save pat�. �sivaizduoju, kad bus sunku �mones su�av�ti po mano pernykš�io pasirodymo. Matyt, pusfinalyje komisija iš man�s ka�ko stebuklingo tik�josi. Ir štai t�kart at�jau ir tiesiog pagrojau. Nepakako. Gal reik�t� man išmokti groti stovint ant galvos arba groti ir šokti, juk šokis toks populiarus šiemet Lietuvoj... Š�kart dalyvaudamas išnaudosiu vis� �manom� šou "amunicij�", kad �i�rovai b�t� su�av�ti, patenkinti ir, �inoma, balsuot�!

- Gal gr��ti � šou suviliojo �sp�dingas piniginis prizas?

- Nejaugi dabar imsiu kuklintis ir sakyti – oi, ne, - lyg pinig� b�t� pilnos kišen�s. Esu studentas, pinigai man labai reikalingi, juolab studijuojant Londone. Štai ir šiemet mokslus pradedu dar nesusimok�j�s u� moksl�, tod�l jau�iuosi klaikiai. �inoma, šis šou man yra ne tik galimyb� neleisti Lietuvai pamiršti man�s, bet ir savotiška loterija išlošti solid�i� pinig� sum�, kuri tikrai praverst� studijuojant bei tolimesnei karjerai.

- Galb�t šiemet pritr�kai veiklos, kad vis da�niau Lietuvon pasuki?

- Da�niau? Šiais metais � Lietuv� buvau gr��s rugpj�t� per atostogas, na, dar dvi dienas buvau gr��s � respublikin� akordeoninink� konferencij� gegu��. Daugiau koncertavau Anglijoje, Vokietijoje ir JAV, dalyvavau presti�iniame profesionali� akordeono atlik�j� konkurse San Franciske, kur u��miau antr� viet�. Mano gyvenimas �gyja vis didesn� pagreit� ir �tampa did�ja. Nesiskund�iu, man toks tempas patinka, be jo negal��iau. Jau atrodo, kad ir be kelioni� bei lagamin� nebegal��iau, o kelion� iš Londono � Ryg� ar Vilni� tampa viena iš daugelio kit�. Negal��iau pasakyti, kad tr�ksta veiklos, o koncertuoti Lietuvoje visada labai malonu, juk savas kraštas.

- Kod�l b�tent "Talentai"? Nesi pasirod�s "2-ose minut�se šlov�s" ar panašiuose projektuose?

- Manau, kad tai normaliausia iš pramogini� šou �anro laid� Lietuvoje. Tiesa, "Lietuvos talent�" scena tapo tarsi mano zona, nes kituose šou jau dalyvauja kiti mano kolegos. Nesinor�t� jiems kišti pagalio � ratus.

- Ar nesijauti pradininku to, nes tav�s visi masiškai � talentus �m� ver�tis "akordeonuoti"?

- Akordeonas kartais skamb�davo Lietuvos televizijose, bet pra�jus� ruden� jis tiesiog su��r�jo. Smagu, kad atsirado proga ugdyti Lietuvos publik� paaiškinant, kad ne visi dumpliniai instrumentai vadinami armonikomis ir kad ne visos "armonikos" groja kapelose. Man puikiai pavyko tai �rodyti! Manau, buvau pradininkas to, k� matome dar per kelias televizijas. Truput� juokinga, kai savo koleg� pasirodymuose ��velgiu, kaip mane m�gd�ioja - pasirenka muzikin� k�rin�, netgi išraišk�, aprangos detales... Savotiška garb� man, bet pagalvoju, kur tai juos nuves? Juk tokio tipo pramoginiai šou reikalauja originalumo. Galiausiai smagu, kad akordeon� girdime vis da�niau. Tai buria mums reikaling� klausytoj� rat�.

- Pernai buvai išmestas gal net ne tod�l, kad buvai prastesnis u� kitus, o tod�l, kad laidai reikia reiting�, populiarumo. Kod�l šiemet v�l brendi � t� pa�i� up�?

- Ties� pasakius ne�inau, ar šou prodiuseriai taip rizikuot�, nes taisykl�s to nenumato. Bet visko pasitaiko. Manau, tiesiog tur�jau paminti savo principus ir pasirinkti kitokio stiliaus k�rin� pusfinaliui. Tai b�t� visk� pakeit� iš esm�s. Taigi šiemet esu pasiruoš�s nustebinti �i�rovus šiek tiek paprastesniais, labiau suprantamais pasirodymais.

- Pernai buvo toki�, kurie "Lietuvos talent�" organizatoriams, tave išmetus, nor�jo rašyti peticij�. K� jiems gal�tum pa�ad�ti šiemet?

- Smagu, kad atsiranda �moni�, kurie ne tik klausosi mano atliekamos muzikos, bet ir nori mane apginti ar man pagelb�ti. Esu laimingas, nes toki� �moni� aplink mane yra nema�ai ir be j� man b�t� gerokai sunkiau. Visiems palaikantiems pa�adu negroti dantimis, nešokti su krevete ar gumine l�le. Aš tik akordeonu groti temoku, tod�l daugiausia, k� galiu pa�ad�ti, tai muzikinis pasitenkinimas.

- U�kariavai ne tik �i�rov� simpatijas, bet ir kai kuri� lietuvai�i� širdis. Ar ta širdis teb�ra laisva?

- Širdis pagrobta, bet gyva. Išpirka nepriimama!

- Nebijai, kad susirad�s draug� praradai dal� savo populiarumo ir �avesio?

- Juk dar neved�s ir man tik 20. Visas �avesys ir populiarumas tik prasideda!

- Tai galb�t ji pasirodys kartu, o gal tu nenori pasidalyti šlove?

- Šlove dalytis aš moku, bet ne visi gali sau leisti u�lipti ant "Lietuvos talent�" šou scenos. Netgi kai sakiau �mon�ms, kad v�l dalyvausiu, beveik visi iškart sak�: "Martynai, juk tau ne lygis." Jie teis�s, jei galvotume, jog štai Londono karališkosios muzikos akademijos studentas dalyvauja pigiame vienos ma�os šalies šou. Bet jei atmesime titulus ir garb�, b�siu tik Martynas Levickis, kuris groja akordeonu, kuris nori, kad jo grojim� išgirst� �mon�s, kad jo muzika b�t� pasiekiama. Tod�l "Lietuvos talent�" scenoje dalyvauju kaip atlik�jas, prieinamas �mon�ms. Atliksiu muzik�, kurios man�s Londone niekas nemoko. Visa tai, k� studijuoju ir k� pristatau tarptautin�se erdv�se, da�niausiai b�na labai specifin�, filosofiška, modernu, sunkiai suprantama ir prieinama ma�ai visuomen�s grupei. Did�iuojuosi, kad esu universalus atlik�jas ir galiu sau leisti, nepaisydamas "ne lygio", pasirodyti Lietuvos �i�rovams! Tikiuosi b�ti suprastas ir kvie�iu balsuoti!

"S plius" - nauji sezono i��kiai

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Pirmadien� startuos 14-asis Šiauli� regiono televizijos "S plius" sezonas. Nuo pirm�j� sezono dien� �i�rovai �sitikins, kad kriz� paveikia tik grafikus ir skai�iukus, bet ne k�rybini� darbuotoj� ir laid� k�r�j� pol�k�. Sezono atidarymo proga pirmadienio vakar� 19.50 val. kanalo �i�rovus nud�iugins unikali laida "Nematoma "S plius" pus�". Joje �i�rovai tur�s galimyb� pamatyti unikalius "S plius" televizijos gyvenimo kadrus, kuri� per jokias laidas neparodysi, bet ištrinti b�t� nusikaltimas.

Naujas sezonas – naujos laidos

Ši�metis sezonas ypatingas ir tuo, kad nuo šiol �inias, laidas ir �aidimus bus galima rasti naujien� portale "Etaplius.lt", pavyzd�iui, pramogin� laida "101 anekdotas" glaud�iai bendradarbiaus su šiuo portalu, kurio lankytojai gal�s balsuoti ir išrinkti linksmiausi� anekdot� pasakotoj�.

"S plius" program� direktorius Saulius Pu�inskas persp�ja, kad sezonas, viena vertus, nepataikys � "mad�" – kai visi ver�iasi dir�us, taupo, "S plius" nepraranda entuziazmo ir kuria naujas laidas. "Kriz� neveikia t�, kuri� galvose gimsta id�jos, verda noras kurti", - teigia jis.

Š� sezon� fotografij� m�g�j� laukia nauja laida "15 minu�i� apie fotografij�", kuri pristatys �domiausius šalies fotomenininkus, pad�s "susigaudyti" pradedantiesiems. Laidos �i�rovai gal�s pamatyti konkurso "Fotofilmas" geriausius darbus. TV laidos autoriai – fotomenininkai, edukologai, fotografijos vadov�li� autoriai Tatjana ir Jonas Kuzminai.

"Gerumo angelas" - tai Nijol�s Nasickien�s laida apie tuos Radviliškio krašto �mones, kurie savo gyvenimu ar veikla nusipelno did�iul�s pagarbos.

"Kalnai – mano gyvenimas" - tai specialiai Lietuvos alpinizmo 50-me�iui skirtas TV laid� ciklas. Tai atskiri pasakojimai apie pirmuosius lietuvi� kopimus � snieguotas kaln� virš�nes. Laidoje bus prisimintos visos pasaulio viršukaln�s, pavadintos lietuvi� vardais.

"S plius" k�rybinis kolektyvas - visada kelyje!

Autoriaus nuotr.

Od� istorijai

Kaip ir kasmet, didel� d�mes� "S plius" televizija skirs istorijai ir kult�rai. "Ais�i� keliai" - tai laida apie m�s� istorij� dar prieš Brunono "voja�us". Tie laikai ataidi iki m�s� trumpais �rašais senovin�se kronikose. �inome, kad nesame nei slavai, nei ugrofinai. Tuomet kas mes? Atsiskyr�liai, pl�šikai ar taiki� gen�i� palikuonys, pirmieji ��eng� � šias atšiaurias �emes?

"Lithuania incognita" - dar vienas istorinis aštuoni� laid� dokumentinis ciklas, kuris kiekvien�kart �i�rovams pateiks savo u�tais� ir id�j�.

Kasmet "S plius" dovanoja savo �i�rovams laid� cikl� apie vien� pasirinkt� Lietuvos miest� ir jo apylinkes. Da�niausiai šie pasakojimai b�na apie ba�ny�ias. Šiemet bus ap�velgtos K�daini� dekanato ba�ny�ios. Per dvylika laid� �i�rovai susipa�ins su K�daini�, Dotnuvos, Josvaini�, Pernavos, Sarav�, Paber��s, Lab�navos ir kitomis ba�ny�iomis bei j� istorija.

Inga Berulien� ir re�isierius Justinas Lingys pristatys du laid� ciklus – "Europos taut� istorij� Klaip�doje" bei "Pranc�z� �enklus Lietuvoje".

Senos geros laidos

�i�rov� laukia ir puokšt� jau pam�gt� laid�. Kaip ir kasmet, vyks tiesiogin�s laidos su vietiniais politikais ir Seimo nariais.

Laida vaikams "Bumc�s pokštai" prad�s savo dešimt�j� sezon�. Humoro laida "Atsijunk..." atjungs �i�rov� nuo kasdieni� r�pes�i� ir privers nusijuokti. "Balt� �ygiai" ir keliautojas Saulius Vilius lyd�s � kalnus, egzotiškas šalis ir tolimus miestus. "�aidim� labirintas" nuves � kompiuteri� grafikos ir fantazijos pasaul�. Naujausias Lietuvos ir pasaulio kino premjeras pristatys laida "35mm".

Išliks jaunimo pam�gta laida "Adrenalino fanatikai". Tai pramogini� film� ciklas apie ekstremal� sport�. Vieni jaudul� patiria automobili� lenktyn�se l�kdami nepaprastu grei�iu, kiti šoka su parašiutu, skraido parasparniais, leid�iasi snieglent�mis ar atlieka kitus kvap� gniau�ian�ius triukus.

"Provincija" - ne vien� respublikin� apdovanojim� pelniusi laida, papasakojusi daugyb� istorij�, dr�siai išreiškusi savo nuomon�. Tai jau vienuoliktus metus eteryje pasirodanti publicistikos laida apie �mones, j� gyvenim�.

TV �aidimas "Gudrutis" toliau kvies vyresni� klasi� moksleivius išbandyti savo �inias ir laim�ti puiki� priz�. Gyvuos ir "Senasis Šiauli� kinas" bei "Filmuoja Šiauliai" - švie�iamojo pob�d�io televizijos laid� projektai, kuriuose rodomi šiaulie�i� kinomeninink� trumpametra�iai filmai, sukurti nuo 1955 met�.

Laida "ART studija" toliau akcentuos meno, teatro, muzikos, alternatyvios k�rybin�s saviraiškos form� svarb� m�s� gyvenime.

TV �urnalas "Nes�si – nepjausi" - nauding� patarim� ir �domi� pokalbi� laida m�g�jams ir versl� pl�tojantiems sodininkams, pradedantiesiems ir stambi� �ki� savininkams, dar�ininkams bei g�lininkams.

D�mesio, viktorina!

Du skaitytojai, grei�iausiai atsak� � pateiktus klausimus, gaus kvietimus dviems asmenims � Gintar�s Jautakait�s koncert� "Gintar�logija".

1. Kiek atlik�jos G. Jautakait�s koncert� �vyks Lietuvoje?

2. Kokio lietuviško patiekalo G. Jautakait� labiausiai pasigenda JAV?

3. Koks G. Jautakait�s dukros vardas?

Atsakymus si�sti el. paštu siauliaiplius@splius.lt .

Gintar� Jautakait� d�l gastroli� Lietuvoje atsisak� koncert� JAV

Oksana LAURUTYT�

Ketvirtadien�, rugs�jo 16-�j�, Šiauli� "Saul�s" koncert� sal�je koncertuosianti legendin� atlik�ja Gintar� Jautakait� gerb�jams ir melomanams �ada staigmen�. Ji ne tik atliks savo dainas, gros fortepijonu ir dar keletu originali� iki šiol negird�t� instrument�, bet ir koncert� metu bus prekiaujama jos poezijos ir dail�s knyga "Dobilo širdy" bei kompaktiniu disku "Kol prašvis". Savaitraš�iui "Šiauliai plius" Gintar� prisipa�ino � Lietuv� gastroli� atvykusi itin sud�tingu gyvenimo laikotarpiu: laiko egzaminus, yra pardavusi savo namus, ieško nauj�, tad vyr� paliko "ant d��i�". Vis d�lto � Lietuv� koncertuoti ji negal�jo neatvykti. Jos ir Lietuvos muzikos grand� jungtinis koncertas "Gintar�logija" surengtas taip profesionaliai, kad Gintar� atsisak� personalini� dail�s parod� bei seniai suplanuot� koncert� JAV.

Muzikos melomanai nepraleid�ia Gintar�s Jautakait�s pasirodym�, kuriuose svarb�s ne tik vizualiniai efektai, bet ir atlik�jos balsas, muzika. Jos dainos pakyl�ja klausytoj�, suteikia palaim� sielai. Gintar�s muzika ir dainos išsiskiria gilumu, tekstai - prasmingi ir nepaviršutiniški.

Namai - visur

Savo k�rybos daina "Viešpaties lelija" išgars�jusi Gintar� Jautakait� iš JAV specialiai atvyko � Lietuv�, kur surengs išskirtinius savo koncertus Vilniuje, Kaune, Klaip�doje, Šiauliuose, Taurag�je, Marijampol�je. Gintar� šiuo metu yra tokia u�si�musi, jog interviu su ja teko laukti kelias dienas - �temptos repeticijos, televizijos ir spaudos �urnalistai b�riais traukia � susitikimus su ja. Gintar� apgailestauja, jog kartais jai tenka b�ti nemandagiai - atid�ti kai kuriuos pokalbius ar kalb�tis su keliais �urnalistais iš karto.

"Vakar darbo dien� baigiau gal 22 valand�. Ne�inau tiksliai, nes net � laikrod� netur�jau kada pa�i�r�ti. Dievul�liau, nebesuprantu, kaip š� laik� išgyvenu", - sako daininink�, savo penkiamet�s dukrel�s nema�iusi net penkias dienas. Dukr� Elizabet gastroli� metu pri�i�ri Gintar�s mama, t�tis, sesuo. Vyras �ada atvykti v�liau, nes šiuo metu yra itin u�si�m�s.

"Pardav�me nam�, šiuo metu ieškome naujo. Supakavau 27 d��es ir palikau vyr� gyventi ant j�. Jis yra kompiuteri� serveri� technologij� ekspertas, vis siun�ia man nam� nuotraukas, mes tariam�s, k� pirkti. Be mano �inios namo nepirksime, gr�šiu � JAV dar benam�. Šis periodas tikrai ne koncertams skirtas, bet aš koncertuoju", - atvirauja pašnekov�.

� klausim�, ar nepasiilgusi nam� ir kur jos namai, Gintar� atsako, kad jie yra visur. �inoma, Amerikoje jos gyvenimas ramesnis. Koncertuoja, kai jau�ia poreik�. "Ten neturiu savo istorijos, klausytojai nieko apie mane ne�ino. Lietuvoje viskas kitaip, �ia taip pat namai, tik jie - kitokie", - sako dainink�.

Ketvirtadien� Šiauliuose besisve�iuosianti Gintar�, b�dama vaikas, Saul�s mieste lank�si da�nai - �ia gyveno jos d�d�, t��io brolis. Ji koncertavo Šiauliuose pernai ir apie Šiaulius yra pa�ios geriausios nuomon�s. "Šiauliai - intelektual� �idinys. �ia tiek daug meno ir meninink�. Šiauliuose, padedant vyskupijai, išleista ir mano poezijos bei viso gyvenimo dail�s retrospektyv� knyga "Dobilo širdy". Tai nedidel� labai gra�i knygel�, kuri� klausytojai gal�s �sigyti koncerto metu. Šios knygel�s ir kompaktinio disko "Kol prašvis" niekur kitur ne�manoma �sigyti, tad mano gerb�jai tikrai bus nud�iuginti", - sako daininink�.

Pasiilgsta cepelin� ir saul�gr�� chalvos

Gintar� sako, kad nepaisant didelio u�imtumo ji gali visiškai atsiduoti k�rybai ir repeticijoms. Koncertin� tur� organizuoja "Kitoks teatras". Daininink� teigia dar niekada nedirbusi su tokiais profesionalais. Du vyrukai - Audronis ir Sigitas - ne tik organizuoja tur� po Lietuv�, bet ir sprend�ia Gintarei asmeniškai iškilusias problemas, pavyzd�iui, atvykusi � Lietuv� ji internetu Niujorko integracin�s medicinos ir mitybos institute laik� paskutin� egzamin�. Gintar� baigia holistin�s medicinos ir integracin�s mitybos studijas. Jai buvo iškil� problem� d�l ryšio, tad koncertinio turo organizatoriai jas pad�jo išspr�sti.

Nat�ralioji medicina ir sveika mityba � Gintar�s gyvenim� at�jo atvykus gyventi � Amerik� ir tapo labai svarbia jos gyvenimo dalimi. Visa Gintar�s šeima maitinasi sveikai, o dukra ne�ino, kad negauna saldumyn�. "Ji valgo braškes, geria kokteilius, ragauja ledus, �el�. Amerikoje kepu sausainius su medumi, gaminu mork� tort� ir vengiu cukraus. Nuo jo vaikai tik "lipa sienomis", iš cukraus jokios naudos", - sako daininink�.

Lietuvoje m�sos ji neragavo ir sako, kad jos nevalgiusi d�l joje esan�i� antibiotik� ir net arseno. "Amerikoje labai pasiilgstu šaltibarš�i�, barš�i�, "kugelio", šako�io. Labai m�gstu chalv�, Amerikoje riešut� chalvos yra visokios, o juodos saul�gr�� chalvos n�ra. Vis d�lto "cepelin�" pasiilgstu labiausiai. Band�iau juos virti, d�jau net bulvi� krakmolo, bet Amerikoje j� man nepavyksta išvirti", - sako daininink�.

Lietuvoje Gintar� labai atsargiai perka maisto produktus ir sako, kad prieš aštuonerius metus sveiko maisto dar buvo. Dabar ji labai ma�ai randa sveikatai nekenksmingo maisto ir labai apgailestauja, kad jos t�vyn�je situacija prast�ja.

Koncertas - vizualinis ir netik�tas

Koncert� "Gintar�logija" turo po Lietuv� metu Gintarei Jautakaitei pritars Lietuvos atlik�jai – instrumentalistai, vokalistai, muzikos grandai: �avioji Neda Mal�navi�i�t� (vokalas, fleita), V. �epinskio ansamblio violon�elininkas Tomas Raman�i�nas, Lietuvos mušam�j� virtuozas Arvydas Joff�, gitaros meistras Nerijus Ardzevi�ius (gitara, kontrabosas) bei klavišininkas Arnas Mikalk�nas.

"Ne�sivaizduojate, kokia bus puiki, �od�iais neapsakoma, ne�kainojama scenografija. Kauno dramos teatro scenografas Vladas Šerstobojevas j� pareng� man net neprašius. Suk�r� j� konkre�iai mano dainoms. Tai pama�iusi negal�jau neatvykti � Lietuv�", - sako dainink�.

Ne�prasta staigmena koncertuose bus ta, kad Gintar� gros ma�ai kam matytais muzikos instrumentais - "Mugo" šviesos arfa ir harmoniniu vokoderiu. Šviesos arfos d�ka fortepijonas tampa sintezatoriumi, o harmoninio vokoderio d�ka balsas skamba daugybe bals�. Tiesa, Gintar� negali pa�ad�ti, kad šiuos instrumentus gird�s šiaulie�iai, ta�iau šiuo metu daroma viskas, kad jie b�t� parengti koncertiniam turui.

Iki šiol Gintar�s gerb�jai negali pamiršti jos dainuojam� svajing�j� "Kreg�du�i�" (G. Kuprevi�iaus roko operoje "Ugnies med�iokl� su varovais"), subtilios sielos dainos "Aš tolstu nuo tav�s, kaip tolsta laivas" ir pa�ios Gintar�s sukurt� lyrini� dain� "Vievers�lis", "Mediniai �irgeliai", "Dobilo širdy", ypa� - "Viešpaties lelijos", kuri� daininink� suk�r� l�ktuve, skrisdama � Nepriklausomyb� jau atgavusi� Lietuv�.

Gintar�s d�stytojas, ��ymusis pianistas maestro Saulius Šiau�iulis sak�, kad kai išgirdo Gintar� grojan�i� Lietuvoje, buvo priblokštas, kaip ištobul�jusi jos technika. "Šios k�r�jos ir atlik�jos tikroji publika – inteligentija", - teig� jis.

"Blusyno pasakojimai" jau laukia �i�rov�

Oksana LAURUTYT�

Sekmadien� 12 valand� Šiauli� dramos teatras vaikus ir suaugusiuosius kvie�ia � ilgai laukt� premjer�. Re�isierius Antanas Gluskinas pristato vienos dalies spektakl� "Blusyno pasakojimai", apie berniuk� ir mergait�. Jiems pamilus vienas kit� prasideda �domiausi dalykai.

Spektaklio "Blusyno pasakojimai" k�rybin� grup�: re�isierius Antanas Gluskinas ir aktoriai Aurimas �vinys, Viktorija Krivickait�, Dalius Jan�iauskas ir Inga Norkut�.

Autor�s nuotr.

Istorija, kurioje vaikams nepataikaujama

Re�isierius Antanas Gluskinas spektakl� pastat� pagal 2009-aisiais met� knygos rinkimuose geriausia knyga vaikams pripa�intus Gendru�io Mork�no "Blusyno pasakojimus". Nors spektaklio pavadinimas toks pat A. Gluskinas sako, kad skai�iusieji knyg� tegul nesitiki spektaklyje išvysto �odis �odin to, k� perskait�. Jis spektakliui statyti atrinko istorijas, kurios nutiko berniukui Gendru�iui ir mergaitei Milgintai, pagal kurias ir paraš� scenarij�. Šie vaikai - ir tokie pat kaip kiti vaikai, ir visiškai kitokie, o juos vienija tai, kad abu yra nelaimingi.

Gendrutis nelaimingas, nes jo mama juo taip perd�tai r�pinasi ir saugo, kad jis visiškai neturi laisv�s ir yra prarad�s savo autonomij�. Milginta, priešingai, - apleista t�v� ir negauna to, ko nori - nei dovan�, nei suremontuoto kambario. Štai tokie vaikai ima ir pamilsta vienas kit�, o tada ir prasideda...

Spektaklis - tai istorija ir apie tai, kaip vien� dien� šeima - mama, t�tis, dukra ir s�nus - išsiruoš� � kelion� automobiliu. T�vai vaikams pasi�lo �i�r�ti pro lang�, nes ten galima išvysti daug �domi� dalyk�. �mon�s sako, jog t� �domi� dalyk� galyb� miest� parkuose, kaim� keliukuose, g�li� vazonuose ir net taikiai stovin�iuose laikraš�i� kioskuose.

Bet jeigu greitai nusibosta �i�r�ti pro lang� ir ieškoti t� �domi� dalyk�? K� tada veikti? Tada reikia �i�r�ti pro automobilio lang� ir steb�ti �mones, nes jie patys �domiausi. Jie b�na ir raudoni, ir juodi, ir geltoni, kartais ilgi, stori, r�ksniai, tyleniai, strop�s, išradingi. J� daug visame pasaulyje. Iš aukštai �mon�s atrodo lyg blusos, kurios neranda sau vietos - šokin�ja ir laksto iš vienos vietos � kit�. �od�iu, tikras blusynas.

Ir tada iš t�v� l�p� pasipila Blusyno pasakojimai apie berniuk� ir mergait�. Viename mieste gyveno mergait�, kuri link�jo tik blogus palink�jimus. Ir jie pild�si...

Re�isieriaus spektaklis skirtas �mon�ms nuo 5 met�. Šiems �mon�ms spektakl� statyti A. Gluskinui pad�jo scenograf� An�elika Šulcait�, kompozitorius Jonas Jurk�nas, o vaidmenis suk�r� Monika Šaltyt�, Viktorija Krivickait�, Aurimas �vinys, Inga Norkut� ir Dalius Jan�iauskas.

Spaudos konferencija spektaklio premjerai pristatyti buvo surengta ne�prastoje vietoje - Šiauli� vandentiekio bokšte. Ji �ia surentga neatsitiktinai - iš aukštai �mon�s atrodo kaip blusos!

Re�isierius sako, kad jam patinka istorijos, kuriose nepataikaujama vaikams, o su jais kalbamasi apie kasdienius dalykus, kurie kartu yra ir "�iauriai" �dom�s. "�i�ri � med�, o jis, pavyzd�iui, gali tapti raketa", - teigia A. Gluskinas.

"Jeigu norite keliauti kartu, ateikite � spektakl�. Prisisekite dir�us. Variklis u�vestas. Pirmyn, ieškoti �domi� dalyk�!" - sako A. Gluskinas.

G. Mork�nas svajojo apie skaitan�ius vaikus

Knygos "Blusyno pasakojimai" autorius Gendrutis Mork�nas nesulauk� spektaklio premjeros - pernai, b�damas penkiasdešimties, jis mir�. G. Mork�nas buvo fizikos moksl� daktaras. Jis atliko �vairius tyrimus, ieškojo b�d�, kaip apsaugoti �mones nuo radiacijos, raš� mokslinius straipsnius. Kitas – "rašytojo ir skaitytojo" – gyvenimas vyko vakarais ir savaitgaliais.

G. Mork�nas yra sak�s, kad rašyti vaikams – �domu. Vaikai – ypatingi skaitytojai ir knyg� kritikai: jie greiti, principingi, pastab�s, nepu�ia miglos ir nekabina makaron�. Apie perskaitytas knygas vaikai visada sako ties�, net jeigu j� girdi pats autorius, o ta tiesa tokia, kad vidurvasar� rašytojui ima stingti kojos.

Paraš�s ir perskait�s ne vien� tokios sud�tingos srities - fizikos - mokslin� straipsn� autorius nesl�p�, kad vaikams rašyti kur kas sud�tingiau. "Pajut�, jog knygos autorius rašydamas laik�si principo "popierius visk� išk�s", vaikai ima mik�ioti ir nebepa��sta pus�s raid�i�, o toki� knyg� jie paslepia ne tik nuo kit� vaik�, bet ir nuo smulki�j� namini� gyv�n�li�.

Did�iausia autoriaus svajon� buvo matyti skaitan�ius vaikus. Daug skaitan�i� vaik�. Iš nuostabos sustingusi� ir iš d�iaugsmo kartkart�mis pamirštan�i� kv�puoti.

Videonuomose paminamos film� autori� teis�s

Oksana LAURUTYT�

U�suk�s � Šiauli� centre �sik�rus� videonuomos kiosk� re�isierius Antanas Gluskinas apstulbo - klientams si�loma išsinuomoti Giedr�s Beinori�t�s sukurt� trumpametra�� film� "Balkonas". "Filmo prodiuseris - studija "Monoklis" - niekam Lietuvoje nesuteik� teis�s šio film� nuomoti. Tai - vagyst�", - sako A. Gluskinas.

Giedr�s Beinori�t�s sukurtas filmas "Balkonas" videonuomos punktuose nuomojamas neteis�tai - prodiuser� leidimo j� nuomoti nedav�.

Kova su v�jo mal�nais?

Re�isier�s Giedr�s Beinori�t�s sukurtas kino filmas "Balkonas" 2008-aisiais išrinktas geriausiu šalies trumpametra�iu filmu. Teatro re�isieri� Giedr�s Beinori�t�s ir Antano Gluskino bei prodiuser�s Jurgos Gluskinien�s iniciatyva �kurta studija "Monoklis" leido platintojams š� kino film� pardavin�ti, ta�iau nuomoti leidimo nedav� niekam šalyje. A. Gluskinas sako videonuomos kioske triukšmo nek�l�s, � policij� nesikreip�s. "Mes nesame pikti, bet norime aukl�ti �mones, kad jie prad�t� gerbti k�r�j� teises", - sak� jis.

A. Gluskino teigimu, Lietuvoje �sivaizduojama, kad jei nusipirkai DVD, gali j� kam nori rodyti ir iš to u�dirbti pinigus. "Jei imi pinigus, tai - komercin� veikla, ta�iau DVD skirti naudoti asmeniškai", - sak� A. Gluskinas.

Teatro re�isierius piktinasi tuo, kad Lietuvoje autori� teis�s ginamos itin prastai ir atrodo, jog reikalauti paisyti autori� teises - kova su v�jo mal�nais. "Maskvoje vyko Lietuvos kult�ros dienos. Reng�jai nusipirk� DVD, rod� G. Beinori�t�s film� "Balkonas" švent�s metu. Susirinko šalies kult�ros elitas, o elgiasi negarbingai. Kiekvienas viešas filmo rodymas turi b�ti suderintas su filmo platintojais ar prodiuseriais ir apmokestintas kaip visame civilizuotame pasaulyje", - sak� re�isierius.

Anot A. Gluskino, u�darbiavimas be leidimo nuomojant filmus, j� parsisiuntimas internetu - vagyst�. "Tai tas pats, kaip at�jus pas k� nors � sve�ius pasiimti televizori� be šeiminink� leidimo pasakant, kad j� kur� laik� išsinuomoji. Yra teisiniai dalykai, kuri� teisin�je valstyb�je turi b�ti paisoma", - teig� re�isierius.

� policij� nesikreips

"Šiauliai plius" pasiteiravo Lietuvos autori� teisi� gynimo asociacijos agent�ros (LATGA-A), kaip išspr�sti situacij�, kad kino k�r�jai neb�t� skriaud�iami. LATGA-A K�rini� atgaminimo asmeniniais tikslais skyriaus ved�ja Rasa Deveikyt� informavo, jog re�isieriai turi kreiptis � filmo platintojus ir pasiteirauti, ar jis teis�tai atiduotas nuomai. Jei filmas nuomojamas be platintojo leidimo, tada videonuomai gresia atsakomyb� u� neteis�t� veikl�.

Paskambinus � videonuomos kiosk�, atsiliep�s vyras paaiškino, kad kino filmas "Balkonas" nuomojamas u� keturis litus per par�. Pašnekovas teig�, jog platintojai - konkre�iai grup� ACME - jiems suteik� teis� film� nuomoti.

"Aš �inau, su kuo esu sudariusi sutart�. ACME nesuteik�me teis�s film� nuomoti", - paaiškino filmo "Balkonas" prodiuser� Jurga Gluskinien�.

Išsiaiškinti situacij� papraš�me Lietuvos gretutini� teisi� asociacijos (AGATA) atstovo Šiauli� apskri�iai. Asociacijos inspektor� sak�, jog filmo prodiuseriai turi vis� teis� kreiptis � ekonomin� policij�. "Sunku pasakyti, ar mums priimtinas toks sprendimo b�das. Tenorime �mon�ms paaiškinti, kas yra autorin�s ir gretutin�s teis�s, bei paprašyti jas gerbti. �i�rov� ir vartotoj� reikia edukuoti piratavimo klausimais. Taip pat kyla klausimas, kas gali pad�ti suvaldyti nelegalaus platinimo mechanizm�", - sak� prodiuser�.

Si�loma apmokestinti laikmenas

Lietuvoje vis aktyviau siekiama, kad autoriai gaut� atlyginim� u� j� k�rini� klausym� ar �i�r�jim�. AGATOS svetain�je skelbiama informacija, kad kiekvienas �mogus savo asmeniniam naudojimui gali pasidaryti legaliai �sigyto muzikos �rašo, filmo ar kito k�rinio kopij�. Mainais u� tai visi muzikantai, aktoriai, kiti atlik�jai, autoriai, taip pat muzikos ir vaizdo �raš� gamintojai turi teis� gauti teising� kompensacin� atlyginim�. Šis atlyginimas dar vadinamas tuš�ios laikmenos atlyginimu ir turi b�ti mokamas nuo tuš�i� laikmen�, � kurias kopijuojama muzika, filmai ir kiti k�riniai, kainos.

Deja, pagal dabartinius teis�s aktus autoriams ir atlik�jams atlyginama tik u� j� k�rini� kopijavim� � technologiškai pasenusias ir vis re�iau naudojamas laikmenas (vaizdo ir garso kasetes ar kompaktines plokšteles - CD, DVD). Ta�iau nei atlik�jai, nei kiti k�r�jai negauna atlyginimo u� j� �raš� kopijavim� � atminties korteles, USB atmintines, kompiuterius, muzikos ir vaizdo leistuvus, mobiliuosius telefonus ir kitas da�niausiai kopijuoti naudojamas laikmenas. Tod�l šiuo metu numatyta kompensacija yra neteisinga ir prieštarauja teisingos kompensacijos u� atgaminim� asmeniniais tikslais sampratai.

Jau kelet� met� yra si�lomos atitinkamos �statymo pataisos, kurios šiuo metu yra u�registruotos Vyriausyb�je ir Seime.

Kaip gyveni? Geeeeerai!

Ri�ardas JAKUTIS

Tekst� tokiu ar panašiu pavadinimu kart� jau esu raš�s. Pasikartosiu, nors ne vienas gali imti ir pasakyti, kad tokiu metu, kai aplink begal�s problem�, teigti, kad gyveni gerai, yra šventvagiška. Ir aš suprantu, kad reik�t� rašyti tekst� apie total� visko brangim� ir apie emigracij�. Ar pastebite, kaip po truput� brangsta m�sa, �uvis, pieno produktai, duona?.. Keli� pastar�j� m�nesi� duomenys – iš Lietuvos emigravo 25 t�kstan�iai. Net art�janti rugs�jo pirmoji nebe tokia d�iugi švent�, kai su�inai, kad šiais metais � mokyklas ateis 22 t�kst. ma�iau moksleivi�, o � auditorijas 5 t�kst. ma�iau student�. �od�iu, suvokiu, kas šiuo metu aktualiausia, kas neramina ir skauda, bet ka�kas kuso rašyti, kad gyvename gerai ir tiek. Juolab, kad esu �sitikin�s, jog kai labai blogai, pad�ti gali tik optimizmas, na, gal dar humoras.

Jeigu nori ��eisti �mog� – viešai apkaltink, jog jis visiškai neturi humoro jausmo. Tikrai �si�eis. Nors tok� b�d� gali naudoti tik asmuo, kuriam ir pa�iam su humoro jausmu nelabai kas...

1977 m. psichologai Robert M. Kaplan ir Gregory C. Pascoe pirmieji �rod�, kad auditorija geriau atsimena tok� pranešim�, kuris pateiktas su humoro doze. 1986 m. Mi�igano universiteto mokslininkai su savanoriais ištyr� t�kstant� skelbim� ir pri�jo išvados, kad humoristin� reklama �simenama 17 procent� geriau. 1987 m. amerikietis Victor Raskin paskelb� savo "Visuotin� �odinio humoro teorij�". Jo nuomone, humoro suk�rimo paslaptis slypi login�je kalbos strukt�roje. Jis rašo apie 27 "receptus" (mechanizmus) humorui kurti. Ta�iau ar pagal juos galima sukurti kokybišk� humor� arba atskirti ger� pokšt� nuo neskoningo? Humor� tyrin�jantis Los And�elo universiteto antropologas Elliott Oring teigia, kad šiuolaikinio humoro pavyzd�i� randama dar V a. rašytiniuose šaltiniuose. 1776 m. škot� m�stytojas James Beattie apie juok� raš� daugma� t� pat�, k� skelbia modernios XX am�iaus humoro teorijos. Ir nors JAV ir Did�iojoje Britanijoje � tyrimus mestos galingos mokslo paj�gos su kompiuterin�mis analiz�mis, psichologiniais testais ir smegen� tomografijomis, o Vokietijoje dirba ištisas humoro institutas, šimtaprocentin�s humoro formul�s dar teks palaukti.

Kaip iš tikro reikia sakyti: "humoro jausmas" ar "jumoro jausmas"? Ilgai ieškoj�s išsiaiškinau, jog vis d�lto lietuviškai tur�t� skamb�ti "humoro jausmas". "humoras" yra rusiška �od�io forma – rus� kalboje tarptautini� �od�i� "h" ver�iamas � "j".

Tautos mentalitetas, kult�ra – tai tautos savastis, kuri formuojasi vis� jos gyvavimo laikotarp�. Skai�iau, kad tautos mentalitetu vadinama tam tikr� tautos psichini� ypatybi� ir charakterio bruo�� visuma, kuri glaud�iai persipina tautos kult�roje. Iš tam tikr� tautini� skirtybi� galima atpa�inti vienos ar kitos kult�ros �mog�, pvz., vienokie rusai, kitokie vokie�iai, dar kitokie amerikie�iai, be abejo, visai kitokie kinai, o vis� skirtingiausi �ydai. Šie stereotipai labai greitai tampa anekdot� ir kit� linksm� pasakojim� temomis.

�iuk�io turistas klausia:

- Kod�l apie jus tiek anekdot� kuria?

- Tai labai paprasta paaiškinti, - atsikrenkš�ia klausiamasis. - Supranti, antagonizuodami visuomen�s paviršiuje, mes esame ne kas kita, tik subaproliusini� emocij� simbiotin� atrakcija, priešpastatyta elektoratui, kuris anihiliuoja individuali� nepilnatv�, tokiu b�du �gydamas apibr��tos realyb�s poj�t�.

Kokie yra lietuviški anekdotai? Vienokie buvo prieškariu, kitokie - sovietme�iu. Kokios temos dabar gimdo anekdotus? Pavyzd�iui, anekdotu gali b�ti jau ir tai, kad Lietuvoje vienam gyventojui tenka daugiausia oro balion� pasaulyje, Lietuvoje mobili�j� telefon� daugiau nei gyventoj� (esame pirmi ES pagal mobili�j� telefon� kiek� vienam gyventojui), Lietuvoje daugiausia krepšinio teis�j� pasaulyje – daugiau nei 3 300 000, Lietuva nedidel�, bet � j� telpa visas pasaulis: Akropolis, Babilonas, Bruklinas... �ia tikt� reklama: "Tik su "Maximos" maišeliais jausiesi patogiai." Arba: "Naujieji vyriški kvepalai "Bankomatas" suteikia vyrui pasitik�jim� savimi." O tai jau ne prekybos centr�, bet namuose "varan�i�" saman� reklama: "Nuo pirmos taurel�s galima apakti, nuo antros d�iaugtis, kad esi aklas."

Palinksminsiu mielus skaitytojus štai tokiu vaizdeliu. Jeigu j�s vykstate traukiniu iš Šiauli� � Radvilišk� ir vagone pro jus pra�jo Stevenas Seagalas, �inokite, kad ka�kas negerai.

Istorijos istorijomis, o gyvenimas gyvenimu. Jeigu benam� pasodintume prie kompiuterio, jis iš karto prad�t� knaisiotis po Recycle Bin (liet. atliekos). Nors mes pernelyg �pratome sk�stis, o geram katinui ir gruod� kovas. Nors pagalvojau, jog geriausias gyvenimo moto gal�t� b�ti toks - niekada nesigalin�k su kiaule, nes apsidr�bsi purvais, be to, kiaulei tai patiks.

Kaip galima gyventi gerai, kai kriz�? Bet juk yra gra�i� poslinki�, prasming� gr��im�. Pavyzd�iui, šeima iš naujo atrado nam� komfort� ir tai paskatino siek� paversti gyvenam�j� viet� labiau patrauklia gimin�s ir sve�i� vizitams. Pasirodo, maisto gaminimas namuose irgi gali tapti švente. Kaip tokios tendencijos �rodymas pasteb�tas ind� plovikli�, nam� kvepal�, purškikli�, aromatini� �vaki� pardavimo augimas. Lietuvoje recept� patiems gamintis maist� bumas. Viena po kitos išleid�iamos toki� recept� knygos, patarim� pilna laikraš�i� ir �urnal� puslapiuose, beveik nerasi televizijos, kuri nerodyt� laidos apie maisto gaminim�.

Ko dar gero nor�t�si iš kriz�s? Tylos. Dabar aplink tiek triukšmo, kad nesusikalba net paukš�iai. Pra�jusio am�iaus prad�ioje pasaulis buvo pilnas nerving� š�kavim� ir bandym� nauj� technologij� – radijo, telefono – pagalba perduoti �mogaus bals� � kit� kambar�, miest�, šal� ar �emyn�. Tai pasiekta ir persistengta. Tyrimai rodo, kad gyvename triukšme, kuris gali sukelti susierzinim�, miego sutrikimus ir pakenkti sveikatai. Pasirodo, Lietuva - viena triukšmingiausi� Europos valstybi�.

Sakysite, jei dabar kas nors dar gerai gyvena, tai emigrantai. Iš ko pa�insi lietuv� emigrant�? Gr��us metu da�niausiai j� lankomos vietos Lietuvoje - Palanga ir medik� kabinetai. Negav�s ko pageidauja, taria - aš turiu pinig� - ir bando nusipirkti paslaug�, pagarb�, d�mes�, bet ieško kuo pigesni� biliet� gr��ti � savo emigracijos šal�. Prieš tai prisiperka keist� pirkini� - r�kyt� m�sos gamini� ir darbo pirštini�.

Mes, pasilik� �ia, jau net nebesakome: "Eik velniop!", tiesiog papras�iau: "Pasilik kur esi". Merfis yra pasak�s, kad n�ra taip blogai, kad neb�t� dar blogiau. Pasakysiu, kas gali b�ti blogiausia – ogi pasaulio pabaiga. Daugelis jau j� pranašauja. Gal net ir mes sulauksime. Aišku, išskirtinis dalykas - gyventi pasaulio pabaigos laikais ir netgi jos sulaukti.

Rugpj��io prad�ioje saul�s išspjautas �sp�ding� pašvaist� padovanoj�s �magnetintos plazmos pli�psnis primin� pranašystes apie pasaulio pabaig�. Gerai, kad visko buvo tik tiek, nes, skai�iau, didesnis daleli� srautas b�t� palik�s p�dsak� ne tik m�s� atmintyje, bet ir buityje: intensyvi elektromagnetin� spinduliuot� b�t� sugadinusi elektroninius prietaisus, b�t� gal�j� nukristi palydovai, mat atsirast� orbitos parametr� pasikeitimai. Prie�astys pasaulio pabaigai, atrodo, rimtos - asteroido sm�gis, gyvybei nepalanki klimato kaita, Saul�s sprogimas, ugnikalni� išsiver�imas arba ateivi� iš kit� planet� smurtas. O dar ta maj� kalendoriaus pabaiga 2012-�j� gruod�io 22 d. Kas du t�kstan�ius met�, �iemos saul�gr��os metu, Saul�, �em� ir galaktikos centras išsirikiuoja � vien� linij� ir Saul� pasislenka galaktikos vija. Teigiama, kad 2012 m. šis išsilygiavimas sutaps su maj� kalendoriaus pabaiga ir �ym�s senosios eros arba viso pasaulio pabaig�. Ši� dat� su pasaulio pabaiga sieja ir antropologas Michaelas D. Coe, rašytojas Frankas Watersas, o etnobonatikas, rašytojas, filosofas Terence'as McKenna suk�r� Naujov�s teorij�, pagal kuri� laikas juda bangomis ir baigiasi 2012 m. gruod�io 21 d. Nors baugiausia yra pati �moni� veikla, kuri daro didel� �tak� �em�s klimatui. Vieni prognozuoja, kad ištirp� ledynai pirmiausia paskandins Did�i�j� Britanij�, o v�liau ir vis� pasaul�. Beje, Nostradamas yra išpranašav�s, kad poliariniai ledynai visiškai ištirps 2033 m.

Bet gamta daug išmintingesn�, negu mes galvojam. �mogus t�ra sraigtelis visa apiman�ioj sistemoj. Save � centr� jis pasistat� pats. O juk dar yra viltis, kuri susijusi su �mogaus atmintim. "Ar prisimenate k� nors gero ir gra�aus iš savo gyvenimo?" - klausimas depresijos apimtiesiems.

Staiga nukrinta pernok�s obuolys, o tarp varteli� tave pagauna voratinklio gijos... Tik�k rugs�jo pirm�ja! Direktorius jau rengia kalb�, dar kelios dienos ir tos kalbos jau niekas nebegal�s pakeisti. Senukai gali pamokyti, kaip galima gerai padaryti...

Dievo �mogiškumas pasireiškia per �mones. Arba ne. Tada n�ra prie�asties vil�iai. Baigsiu senos dainos apie rugpj�t� �od�iais:

U� lango – rugpj�tis...

Nuo lietaus augalai patams�jo...

Ir �inau aš, kad tau patinku,

Kaip kadaise patikdavai man...

Bet, matyt, jau v�lu išsipildymo laukti,

Kaip sulauki pavasariui siau�iant...

"Saul�" kvie�ia � rugs�jo 1-osios koncert�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauli� miesto koncertin� �staiga "Saul�" kvie�ia šiaulie�ius rugs�jo pirmosios vakar� sutikti kartu jaukioje aplinkoje su gera muzika.

Rugs�jo 1-osios vakar� „Saul�je“ koncertuos
ir šiauliet� kristina Svolkinait�.
Ri�ardo Dailid�s nuotr.

Koncertin�s �staigos "Saul�" vadov� Roma Urlakien� primena, kad rugs�jo 1-oji - švent� ne tik mokiniams, mokytojams ir t�vams, bet ir "Saulei". Lygiai prieš metus "Saul�je" �vyko pirmasis koncertas, sukviet�s gausyb� �i�rov�, v�liau sulauk� daug j� šilt� atsiliepim�. "Tai buvo m�s� pirmasis koncertas. Savotiškas gimtadienis. Pirmam �ingsniui ruoš�m�s beveik du m�nesius ir nenuvyl�me muzikos m�g�j�. Tikim�s, kad taip bus ir šiemet", - sako "Saul�s" vadov�.

R. Urlakien� geros muzikos m�g�jams si�lo Mokslo ir �ini� dien� u�baigti muzikiniu vakaru. "Saul�je" koncertuos Neda Mal�navi�i�t�, Vaida Genyt�, Vaidas Vyšniauskas bei Kristina Svolkinait�. Jiems pritars trys profesional�s kolektyvai: Šiauli� kamerinis orkestras, Šiauli� bigbendas ir Šiauli� pu�iam�j� orkestras. Dirigentai: Jonas Janulevi�ius, Jaroslavas Cechanovi�ius, Remigijus Ran�ys, Vitas Br�zga.

"Saul�" kvie�ia ir � kitus koncertus. Vyks Ch. Frenkelio festivalio u�darymas, Gintar�s Jautakait�s koncertas. Pasirodys Joana Amandoeira, Liuba Nazarenko. �aisminga muzika d�iugins bajan� muzikos vakaras. "Tai dar ne viskas", - �ada R. Urlakien�. Ji sako, kad kasdien sulaukia atlik�j� pageidavim� koncertuoti "Saul�je".

Kojos traum� patyrusi R. Mikelkevi�i�t� nedr�sta i�bandyti nesubtilaus liaudies medicinos recepto

Vos kelios dienos beliko iki did�iosios "Kvie�iu šokti" premjeros, o viena jo dalyvi�, LNK laid� ved�ja R�ta Mikelkevi�i�t� niekaip negali atsikratyti kojos �tvaro. Prieš tris savaites kojos raiš�ius pasitempusi moteris iki šiol jau�ia skausmus ir nuolat turi nešioti �tvar�. Panašu, kad su �tvaru jai teks pasirodyti ir per did�j� LNK šoki� sezono atidarym�.

R�ta Mikelkevi�i�t� baimiansi, kad šoki� projektas jai gali baigtis dar neprasid�j�s.
LNK archyvo nuotr.

Susipa�inusi su b�simuoju "Kvie�iu šokti" komisijos nariu, M. K. �iurlionio men� mokyklos Baleto skyriaus vadovu, baleto primarijumi Edvardu Smalakiu, R�ta iš baleto legendos išgirdo kelis efektyvius liaudies medicinos receptus, kaip gydyti patemptus raiš�ius.

"Vienas b�d� – u�sid�ti kop�sto lap� nak�iai, o kitas, toks, saky�iau, nesubtilus – paruošti kompres� su... šlapimu. Pastarasis, anot Edvardo Smalakio, efektyvesnis. Ir jo, ko gero, ne kart� išbandytas... Bet jis labai jau nepatrauklus", - šypsosi R�ta Mikelkevi�i�t�.

Kol kas R�ta labiau pasitiki tradicine medicina ir kantriai nešioja �tvar�.

"Ko gero, teks �tvar� derinti prie šokio projektui atidaryti skirtos raudonos d�aivo suknel�s, da�yti ar apsi�ti raudonai, kad sudaryt� bendr� ansambl�, - juokiasi moteris. – Be �tvaro šokti rizikinga, projektas man gali baigtis dar neprasid�j�s."

"Kvie�iu šokti" premjera ir LNK sezono atidarymas – šeštadien� 19 val. per LNK.

LNK informacija

Kad namai b�t� laimingi, �luot� reikia ne statyti ant �em�s, o kabinti ant sienos

Ri�ardas JAKUTIS

Tuoj tuoj prasid�s. Televizijos šauks r�ks apie nauj�j� sezon�. Pristatin�s naujausias savo laidas ir aiškins, kad tai nauja ir dar niekur nematyta. Štai reklamuojama, kad nauja LNK laida "Neišgalvoti gyvenimai", kuri� vesti patik�ta Rolandui Vilkon�iui, pasakos apie garsenybes. K� dar galima nauja ištraukti iš j� šird�i� ar miegam�j�, pal�pi�, ko nepaviešino "Gyvenimas pagal moteris", "Gyvenimas yra gra�us", "Gyvenimas kaip kinas" ir kiti �vaig�d�i� gyvenim� analitikai? Tiesa, skai�iau, kad per t� pa�i� televizij� laid� apie �vaig�des ves ir Oksana Pikul. Net nebesuprantu, ar �ia ta pati laida su R. Vilkon�iumi, ar kita. Atrodo, LNK panaši� kaip du vandens lašai laid� bus ne viena. Mat laid� tur�s ir Natalija Zvonk�, kuri ne tik klausysis paskal� apie save, bet ir pati kartu su Vitalijumi Cololo skleis jas �i�rovams. TV3 pasiruošusi nugal�ti serialu "Dr�sos kaina", kuriame vyks kova prieš pedofilus. Nelabai tuo dom�jausi, tai net ne�inau, kas vaidina Dr�si� Ked�, o kas - Laimut� Stank�nait�. Aktorius parinkti, manau, nebuvo sunku, nes visi herojai labai jau charakteringi, ypa� Dr�siaus krikšto mama.

Per abi konkuruojan�ias komercines TV, t. y. LNK ir TV3, vyraus šokiai. Visi pasteb�jo, kad lietuviai m�gsta ne tik dainuoti, bet ir šokti. "Ak, tie lietuviai, - sako vakarie�iai, - šoka šoka ir dar šokdami pašoka." TV šoki� projektai itin populiar�s, net skai�iau, jog vienas aktorius netgi atsisak� naujo vaidmens, b�tinai nor�damas dalyvauti projekte. �od�iu, šokdamas tampi daugiau �inomas nei gerai dirbdamas tiesiogin� darb�. Aišku, šokiuose laim�s ta televizija, kurios pakviesti šok�jai bus skandalingesni.

Nacionalin� televizija, be abejo, kaip visada teigs, jog jos programos stuburas – informacin�s laidos. K� ir sakyti, pokalbi� laidos visad populiarios. Pavyzd�iui, susidom�j� mielai klausom�s vyriausio am�iumi Lietuvoje ir antro pagal am�i� pasaulyje laid� ved�jo Algimanto �ekuolio pokalbi�, kurie, atrodyt�, tik skirti savaitgaliais prie televizoriaus sus�dusioms kaimo mo�iut�ms. Bendrame kalb�toj� fone net tinka arogantiškas R�tos Mili�t�s tonas ir kalb�jimo maniera. Tai bene geriausia bendravimo su politikais forma. Nes juk seniai aišku, kad su jais kitaip nepakalb�si. Tiesa, LTV savo �i�rovus labiausiai nustebint�, jei Rita Mili�t� vest� laid� vilkinti šviesiu kostium�liu. Kitkuo vargu bau. Šiaip jau televizininkai daugiau transliuoja negatyvo. K� darysi, nes geri �od�iai apie �mog� šiais laikais atrodo �tartini.

Populiarios ir laidos apie �vairius mistinius reiškinius, burtus, stebuklus, reg�jimus, nors, mano galva, tai liudija apie nesveik� suaugusi�j� polink�, �mogaus vystymosi sutrikimus ir jo raidos patologij�. Iš TV su�inojau, jog norint, kad namai b�t� laimingi, šluot� reikia ne statyti ant �em�s, o kabinti ant sienos. O šiaip jau, visi pasteb�jome, kad nor�damas pakli�ti � TV turi arba k� nors pavogti, arb� nu�udyti, o jeigu principai neleid�ia, yra išeitis – nusišnek�ti.

Viena viltis, kad kvail� laid� start� gal šiek tiek prigesins krepšinis. Nors jis t�sis neilgai.

Tiesa, sakyti, kad rudeniop �i�rovai gr�š prie televizori�, gal ir neteisinga, nes ši� vasar� daugiau nei kitomis vasaromis praleidome laiko prie ma��j� ekran�. Bir�elis ir liepos prad�ia prie j� sutrauk� futbolo gerb�jus, atradome vien� kit� kino film�, o liepos viduryje, min�dami �algirio m�šio 600-�sias metines, steb�jome teatralizuot� m�šio atkartojim�.

Be abejo, 600-osios tokio m�šio metin�s - reikšminga diena, tod�l buvo �domu, kaip t� dien� dirbs ir kaip tai pateiks m�s� TV. Aišku, šio �vykio sklaida r�pinosi Nacionalin� televizija. Liepos 17 dienos vakar� valstybin�s televizijos rodyt� tiesiogin�s transliacijos iš �algirio m�šio lauko kartojim� po "Panoramos" galima laikyti m�s� televizinink� darbo atskaitos tašku. Kur� laik� TV ekrane mat�me nesuprantamus dalykus: laidai besiruošianti �urnalist� Jolanta Paškevi�i�t� studijoje m�gino aiškintis, ar ji n�ra stora, o u�kulisiuose j� tujin�s kolega guod�, kad ji atrodanti gra�iai... � eter� netur�jusiame išeiti vaizdelyje laidos dalyviai ir nematomi LTV darbininkai "profesiniu �argonu" aptarin�jo, kas k� kaip kalb�s, nuo ko reik�s prad�ti ir � kok� kamp� �i�r�ti... Tuo metu � savo popierius �sigilin�s profesorius Alfredas Bumblauskas apgailestavo, kad išvis nebus ko kalb�ti, nes apie �algirio m�š� "ne�inome daugiau, negu �inome"... Šis realyb�s šou t�s�si gana ilgai, kol pagaliau ir LRT r�muose atsirado �mogus, �i�rintis televizori�. Tada komedija buvo pertraukta, dar kart� paleidus TV anons� bei reklamos vinjet�.

Bet n�ra to blogo, kuris neišeit� � gera, nes ekrane regimi vaizdai gerokai prablašk� karš�io pridusint� nuotaik�. Tad b�t� buv� viskas gerai, jei toliau b�t� rodoma rimta profesionali transliacija iš m�šio inscenizacijos vietos, bet vietoj tiesiogin�s transliacijos iš m�šio lauko pamat�me tiesiogin� transliacij� iš LTV studijos, o �sp�dingi reginiai m�šio lauke tebuvo �urnalist�s ir profesoriaus ne laiku vykusiam pokalbio prie studijos stalo fonas... Galiausiai startavus tiesioginiam reporta�ui, renginio ved�jo Lenkijoje skaitom� tekst� nerišliai vert� net du vert�jai - vyras ir moteris. Kalavijai buvo vadinami kardais, o kry�iuo�i� apsiaustai "ploš�iais"...

D�l vieno vert�t� pagirti m�s� televizijas, ypa� nacionalin� kanal�. Kad deramai pagerbiami iškil�s mus palik� �mon�s. Visiškai pateisinama, kad lietuviai - gedinti tauta. Štai neseniai Anapilin iš�jo gabus pianistas ir kompozitorius Gintautas Abarius. Televizija t� pat� vakar� pakeit� program� ir rod� jo koncert� su simfoniniu orkestru. Prasminga.

Išskyrus futbol� ir �algirio m�šio 600-�j� metini� pamin�jim�, visos televizijos daugiausia kartojo pra�jusio sezono laidas. Tiesa, tie laid� kartojimai kartais b�davo, švelniai tariant, paradoksal�s - lauke trisdešimt karš�io, o televizorius tave su Kal�dom sveikina. O jei ir buvo nauj� laid�, tai labai jau savotišk�. Štai vargetas vaidino Seimo nariai Arminas Lydeka ir Ar�nas Valinskas. Na, d�l antrojo tai viskas aišku, bet kas pirmajam galvoje susisuko – lyg ir etiketo specialistas. Gal �mogus, trindamas parlamento k�d�, iš ties� pasijuto atitr�k�s nuo tautos ir pasiry�o pats kur� laik� tapti vargeta, kad suprast�, koks jo gyvenimas? Normalios demokratijos šalyse vald�ios institucijas ne itin domina �iniasklaida, yra rimtesni� u�si�mim�.

Tik nekaltinkim politik� ir t�, kurie juos rinko. Kal�iausi yra tie du tre�daliai �moni�, kurie neat�jo � rinkimus balsuoti. Ant j�s� abejingumo, mielieji, ir krenta visa atsakomyb�. O politik� geriausiai apib�dint�, pavyzd�iui, j�s� atsakymas nors ir � tok� klausim�: "Ar j�s pirktum�te pad�v�t� automobil� iš šio politiko?"

Net vasar� televizijose populiariausias �odis buvo "�vaig�d�s", k� bekalb�ti apie tai, kas dabar prasid�s. Nors sakyti, kad lietuviškos muzikos katastrofos yra tik Minedas, Valdas Karklelis ir Eugenijus Ostapenko, b�t� ne visiškai tikslu, nes nevyk�li� yra kur kas daugiau. Algirdo Kaušp�do "Antis" kitados buvo vienintelis kabareto ansamblis. Tai buvo �ingsnis � priek� po V. Kernagio. Gaila, neilgai truko. Kiti po "Anties" jau netur�jo nei energijos, nei intelekto.

T�las kiekvien� miel� dien� "minko" televizori� ir prisipumpuoja � smegen�les tipini� ekrano vaizd� ir posaki�. Tiesa, yra besigirian�i�: "Aš ne�i�riu televizoriaus!" Nes�mon�. K� j�s, gal aki� neturite, gal ne�i�rit � dang�, � med�ius? O yra ir toki�, kurie dar giriasi: "Aš neturiu televizoriaus!" Gyvasis klasikas Juozas Erlickas �ia paklausia: "Tai gal tu ir kelni� neturi, gal neturi bat� ir vaikštai basas? Gal vietoj televizoriaus kybo paveikslas, met� metais rodantis t� pat�?" Kitiems televizorius atseit tur�s šnek�t protingai, �domiai. Tokius argumentus Juozas Erlickas atremia televizori� lygindamas su staline lempa, kuri išvis nešneka, bet nesipiktinam. Kada gi suvoksim, kad ir televizorius yra viso labo tik aukštos kokyb�s šviestuvas, puošiantis kambar�? Sykiu ir malonaus triukšmo skleid�jas, praskaidrinantis vienatv�. Gali j� pagarsint, gali pritildyt. �monos taip lengvai nepareguliuosi!

Bet kalb�kime apie tuos, kurie turi televizori� ir praleid�ia prie jo 3,5 valandos per par�, kaip kiekvienas statistinis lietuvis. Televizijos laid� k�r�jai supranta, kad vos gal� su galu sudurian�iai liaud�iai lengviau imti � šird� visokius maldingus pagraudenimus ir pagiedojimus. O dar tos paskalos. Taip jau nuo seno. Buvo nebuvo, bet masina. Juk ir Marija Antuanet� niekada neištar� savo ��ymiosios fraz�s: "Tada leiskite jiems valgyti pyragus", kai su�inojo, kad Pranc�zijos valstie�iams tr�ksta duonos. Ši fraz� pirm� kart� buvo parašyta filosofo Jeano Jacqueso Rousseau'o traktate "Išpa�intys". Kai jis buvo pirm� kart� išleistas, Marijai Antuanetei tebuvo 10 met�. Tikima, kad šios fraz�s autoryst� priklauso pa�iam filosofui. Marija Antuanet� nebuvo valstie�i� m�giama valdov�, tod�l ši� ��eid�ian�i� fraz� jie priskyr� b�tent jai.

Bet ar galima iš televizij� reikalauti rimt� ir gili� laid�, kai net verslo spauda vasar� rašo apie orus, o ne apie 2011 m. Lietuvos biud�et�?

Kai pagalvoji, tai šou laid� k�r�jai ver�iau nekurt� joki� laid�, tik tiesiogiai iš Seimo r�m� transliuot� vykstan�ius pos�d�ius. Darbo televizininkai �d�t� nedaug, o reitingai aukšti b�t� ir mes tiek perliuk� išvystume. Prisiminiau, kaip ka�kuriam pavasariniam Seimo pos�d�iui pirmininkaujanti Parlamento vadov�s Irenos Degutien�s pavaduotoja Virginija Baltraitien� � trib�n� susipainiojusi pakviet� ne parlamentar� �ilvin� Šilgal�, o daininink� �ilvin� �vagul�. Bet tai smulkmena. Kad tik tokias klaidas m�s� parlamentarai daryt�. Svarbiausia, kad transliuojant pos�d�ius per TV m�s� išrinktieji b�t� aktyvesni, spar�iai dirbt�, grei�iau nutarimus pri�min�t�. Nes, sako, pastebima, - kai tik �jungiamos TV kameros, m�s� tautos išrinktieji iškart �gyja nauj� kv�pavim�.

Baigti tekst� norisi anekdotu, kurio potekst� tiesiai šviesiai apib�dina mus ir m�s� kult�r�.

Skelbimas teatre pasibaigus spektakliui: "Nepamirškite �sijungti savo mobili�j� telefon�!"

Gird�jau, kad apie 1998-uosius Kult�ros ministerijos sekretoriatas nebuvo gird�j�s Šekspyro sonet�. Tuo metu Rašytoj� s�jungos �kvedys mok�jo atmintinai vis� Salom�j� N�r�...

"�iandien kimba" - lengvai ir nestandarti�kai

Oksana LAURUTYT�

Šiemet pavasar� Šiauli� regiono televizijos "S plius" prad�ta rodyti laida "Šiandien kimba" �i�rovus nustebino nestandartine, �prastai laidai neb�dinga forma. Nuo vieno šalies vandens telkinio prie kito keliaujantys ir �uvaujantys Emilis ir Saulius pasirod� netipiški ir neakademiški laidos ved�jai. Vienas laidos bendraautori� re�isierius ir scenaristas Ignas Miškinis sako, kad sumanymas ir buvo toks, kad laida neb�t� akademiška. Juk jiems patiems laidos k�rimas - ne darbas, o pramoga. "Mums tai - malonus r�pestis", - sako Ignas, kuris su kolegomis pirmosios laidos filmuoti buvo atvyk� � R�kyvos e�er�.

Laidos "Šiandien kimba" ved�jai Saulius ir Emilis keliauja per šal�, �vejoja, medituoja ir filmuoja.
Igno MIŠKINIO asmeninio archyvo nuotr.
�vejojimas - meditacija

Vienu ryškiausi� jaunosios lietuviškos kinematografo kartos atstov� laikomas vilnietis re�isierius Ignas Miškinis laidos "Šiandien kimba" dabar pasirodo re�iau. Kone prieš m�nes� jam gim� dukra, tad vyras d�iaugiasi t�vyst�s atostog� teikiamais malonumais. "Ruden� ketiname laid� filmuoti Švedijoje, ten grei�iausiai vyksiu", - sako re�isierius, kuriam nuo pat vaikyst�s �vejyba - malonumas.

Ar Ignui kimba visada? "Ne tai svarbiausia. �inoma, svarbu, kai kimba, bet pats �vejojimas man - meditacija. Dien�, kai filmuojame, ne tik su kamera praleid�iu - laidoje juk turi kibti", - atvirauja re�isierius.

Kurti laid� apie �vejyb� draug� kompanija, siejama bendros veiklos - kurti vinjetes, reklam�, vaizdo klipus - susib�r� laidos id�jos generatoriaus Sauliaus Vigrai�io iniciatyva. B�ti laidos ved�ju Saulius pasikviet� Emil� Muliuol�. B�tent šie vyrukai da�niausiai matomi ekrane bei rodoma j� istorija.

Šie �vejai n�ra profesionalai, nors abu �sitikin� es� lyg�s su jais. Laidos ved�jai pristatomi kaip nepradedantys m�g�jai, ta�iau net tokie b�dami jie jau�iasi pranašesni u� kitus. "Jie linksmi, draugiški, neieškantys �od�io ar patarimo kišen�je. Tam, kad pails�t� nuo darb� ir r�pes�i�, jie m�gsta tiesiog pab�ti gamtoje ir pamedituoti... Taip jie da�nai apib�dina savo pom�g� savo moterims. Ta�iau "pab�ti gamtoje ir pamedituoti" jiems iš tikro reiškia ger� kibim�, stamb� laimik�, neapsakom� azart�, kartais net adrenalin� ir, be abejo, la�ybas. La�ybos, kas pagaus did�iausi� ar daugiausia. Taigi taip jie �vejoja jau seniai ir atrodo, kad jiems niekada nebus gana. Kasdien atsiranda nauj� �ranki�, masal�, gaudymo b�d�, nauj� ��kl�s viet�. Du draugai b�tinai turi visk� su�inoti, išbandyti ir perprasti. Taigi dabar, kai jau sukaupta pakankama patirtis, jie gali mesti išš�k� tik sau "lygiems" - profesionalams, tvirtai tik�dami, kad šiandien kibs!" - rašoma laidos k�r�j� prisistatymo puslapyje.

Emilis su Sauliumi bekeliaudami nufilmavo kone dešimt laid�, o prad�jo R�kyvos e�ere. "Iš prad�i� jaudinosi ved�jai, bet dabar atsipalaidavo ir puikiai jau�iasi prieš kamer�", - sako Ignas. Ar vyrams R�kyvos e�ere kibo? "�sp�dingo laimikio nebuvo, ešerius jame gaud�me, bet kibo neblogai", - sako re�isierius.

� �vejyb� - be alkoholio

Laidos k�r�j� grup�, kurdama laidas, aplank� kone vis� šalies region� - Dz�kijos, Aukštaitijos, �emaitijos ir Suvalkijos - e�erus. Anot Igno, kartais jie beva�iuodami nusprend�ia sustoti prie e�eriuko, kurio net pavadinimo ne�ino, ten pa�vejoti ir nufilmuoti laid�. Juk svarbiausia, kad patiems b�t� �domu ir smagu.

"Buvo �domus nuotykis prie Galuono e�ero. Tur�jome sve�i� - vienos did�iausi� pasaulyje �vejybos kompanij� atstov� Andrew. Pirm� kart� gyvenime jis nieko nepagavo. Jam tai buvo sm�gis! Dar taip nebuvo, kad jis nieko nepagaut�, o kolega net dvi lydekas ištrauk�. Štai tok� siurpriz� britui Lietuva pateik�", - šypsosi Ignas ir priduria, kad b�na, jog geriausiai �uvys kimba tada, kai kamera ne�jungta.

Televizijos laida "Šiandien kimba" nuo kit� laid� skiriasi tuo, kad joje n�ra �kyrios reklamos. �inoma, bendrini� pavadinim�, kuriais �vejai vadina �rankius ar �rang�, neišvengsi, ta�iau primygtinai nesi�loma pirkti vien� ar kit� dalyk�. "Mes suprantame, kad laida tikrai nyki ir ne�domi atrodo, pavyzd�iui, nam� šeiminink�ms, ta�iau ger� atsiliepim� iš �vej� m�g�j� sulaukiame", - sako pašnekovas.

Yra toks anekdotas. Trys vaikai giriasi savo t�vais: vienas sako, kad jo t�velis med�iotojas, antras, kad jo t�velis �vejys, o tre�ias sako: "O mano t�velis namie geria..."

Ignas nusijuokia ir paaiškina, kad šio anekdoto nepritaikysi nei jam, nei kuriamai laidai. Alkoholis ir laidos k�r�j� veikla - nesuderinami. "Vykome � Skandinavij� �vejoti, tai gidas steb�josi, ar tikrai � �vejyb� atva�iavome. Jam buvo nuostabu, kad lietuviai ne pagert atvyko, kad �vejoja neapsim�t� buteliais", - paaiškina pašnekovas.

Re�isierius Ignas Miškinis sako, jog k�r�jams nor�josi, kad laida "Šiandien kimba" b�t� nestandartin� ir neakademiška. "Be abejo, visada galima padaryti geriau ir, �inoma, reikia", - sako jis.
Rašo nauj� scenarij�

Ignas sako, kad jam, gimusiam Vilniuje, mieliausia �vejoti Neryje. Šioje up�je j� t�vas išmok� �vejoti, spiningauti. Re�isierius sako dabar jau�iantis silpnyb� didel�ms up�ms - Nemunui, Neriai. "Dar m�gstu �vejoti Nemuno �emupyje, Pag�giuose, arba kolegos Sauliaus kaime Alytaus rajone, Krokialaukyje", - sako pašnekovas.

Ar laidos apie �vejyb� ir �vejus k�r�jams pavyksta u�dirbti iš savo malonaus r�pes�io? Re�isierius sako, kad u�dirbama labiau morališkai, ta�iau Saulius tikrai n�ra šykštus prodiuseris.

Vis d�lto Ignas duon� valgo iš savo profesijos - re�is�ros. 2003-aisiais jis baig� kino ir TV re�is�ros specialyb�s magistro studijas Lietuvos muzikos akademijoje ir dabar laikomas vienu ryškiausi� jaunosios lietuviškos kinematografo kartos atstov�. Jo diplominis darbas - trumpametra�is filmas "Lengvai ir sald�iai" suk�l� nauj� susidom�jimo lietuvišku kinu bang�. Šis filmas, kuris Ignui yra pats mieliausias iš vis� jo sukurt�, yra pirmas komerciškai s�kmingas ir tuo pa�iu puikiai kino kritik� �vertintas lietuviškas filmas, ne kart� atstovav�s Lietuvai renginiuose, pristatan�iuose jaun�j� Lietuvos kin�.

Ignas yra dirb�s LNK televizijos laidos "Ryto ratas", LTV laidos "Kino pasaulyje" re�isieriumi. Studijuodamas re�is�r� Lietuvos muzikos akademijoje, Kino ir TV katedroje yra suk�r�s šešis trumpametra�ius filmus.

Paskutinis jo sukurtas vaidybinis filmas - pernai visuomen�s teismui pristatytos "Artimos šviesos". Ir dabar re�isierius ne tik d�iaugiasi t�vyste - rašo scenarij� naujam filmui ir atskleid�ia tik tai, kad jis bus tikrai ne apie �uvis, o apie �mones.

Tei, kurie laidos "Šiandien kimba" nemat� per "S plius", j� gali pa�i�r�ti naujien� portale www.etaplius.lt .

Re�isieri� s�km� pasiveja pati

Oksana LAURUTYT�

Dokumentini� film�, vaizdo klip� ir reklam� k�r�jas, o dabar - ir kuriamo filmo "Tadas Blinda. Prad�ia" re�isierius Donatas Ulvydas sako nedalijantis interviu � kair� ir � dešin� - jis nori gyventi ramiai, likti nematomas ir ne�inomas. Vis d�lto su "Šiauliai plius" 35-eri� vyras sutiko pasikalb�ti. Juk Šiauliai - jo gimtasis miestas. Šiam miestui bei jo �mon�ms Donatas sako jau�iantis ypa� šiltus jausmus. "Vaikš�iodavau ilgaplaukis miesto gatv�mis, ta�iau � galv� niekada nesu gav�s", - šypsosi pašnekovas.

Šiauliuose gim�s, aug�s ir �ia pas t�vus kartkart�mis sugr��tantis re�isierius Donatas Ulvydas, kurdamas film� "Tadas Blinda. Prad�ia", sako sulauk�s itin daug pagalbos iš paprast� �moni�. "Ypa� periferijoje - Ma�eikiuose, Rumšišk�se - be galo šilti �mon�s. Jie suteik� maksimali� pagalb�. Kartais atrodo, kad filmai gali gimti vien iš entuziazmo ir geranoriškumo. Manau, kad kurti Šiauliuose b�t� �domus ir unikalus išš�kis", - sak� jis.

Re�isieriui Donatui Ulvydui talkino dailinink�, taip pat buvusi šiauliet� Jurga Gerdvilait�.

Filmo k�rimas - lyg n�štumas

Pirmasis po ilgos pertraukos statomas lietuviškas istorinis nuotyki� filmas "Tadas Blinda. Prad�ia" k�l� ypating� kino m�g�j� susidom�jim�, ta�iau kino k�r�jai j� apgaub� paslaptimi. Re�isierius Donatas Ulvydas ilgai neatskleid�, kas vaidins pagrindin� vaidmen� - svieto lygintoj� Tad� Blind� jaunyst�je. Re�isierius teig� nor�s, kad pagrindin� filmo heroj� vaidint� ne koks nors garsus šalies aktorius, o �mogus iš gatv�s, turintis aktorini� geb�jim� ir j� galb�t dar neatskleid�s.

Taip ir nutiko, kaip neatsargiai �m� ir kart� pasak� re�isierius - vaidinti Tad� Blind� pakviestas dainininkas Mantas Jankavi�ius. Be abejon�s, surinkta ir visa puokšt� kit� garsi� aktori�: Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Tatjana Liutajeva, Agn� Ditkovskyt�, Andrius Kaniava, Vidas Petkevi�ius, Jok�bas Bareikis, Mykolas Vild�i�nas, Donatas Banionis. Kino filme nusifilmavo ir du Šiauli� dramos teatro aktoriai - Juozas �ib�da ir Juozas Bindokas. "Reik�jo scenos su keliais sureikšmintais �vilgsniais, šauktukais, �domi� veid�, tod�l ir pakviet�me šiuos šiaulie�ius. Tai puik�s, geri, gra��s aktoriai", - sako re�isierius.

Kelerius metus laukta kino juosta prad�ta filmuoti bir�elio prad�ioje. K�rybin� grup� filmuoti pagrindines scenas pasirinko Ma�eiki� rajone esant� Renavo dvar�. "Tai vienas iš nedaugelio šalies dvar�, nerestauruotas, autentiškas, jame dar n�ra plastmas�s. Nuostabu tai, kad ma�eikiškiai mums suteik� maksimali� pagalb�. Buvo smagu �i�r�ti, kokie puik�s �mon�s buvo šalia", - sako re�isierius.

Filmo id�ja sukurta remiantis R. Šavelio romanu, o scenarij� kino filmui paraš� scenaristas Jonas Banys. Kino filmas pasakos apie legendinio svieto lygintojo jaunyst� ir sukilimo prieš ponus u�uomazgas. Šis T. Blindos gyvenimo etapas kine dar nebuvo rodytas.

Donatas apie filmo k�rim� kalba tarsi apie n�štum�. Reikia pasiruošimo periodo, filmavimo ir montavimo. Šiuo metu filmas, anot pašnekovo, dar karštas. "Jis guli ant stalo ir verda. J� dabar galima beviltiškai sugadinti arba padaryti puik�, �od�iu, film� tereikia sumontuoti", - sako re�isierius.

B�da ta, kad filmui kurti skirtos Kult�ros ministerijos l�šos baig�si, tad "n�štumas" laikinai nutr�ko ir Donatui d�l to labai apmaudu. Jei �vyks stebuklas ir atsiras r�m�j�, filmas bus pristatytas dar šiemet. Jei �vyks ma�esnis stebuklas - kit�met pavasar�jant.

Nuo balto lapo iki japon� pripa�inimo

Re�is�ros studijas Donatas sako pasirink�s labai rimtai apsisprend�s, k� nor�t� veikti gyvenime. Nor�jo studijuoti Maskvoje, trejus metus apie tai galvojo, pats su savimi tar�si, k� daryti, nes netur�jo gero patar�jo. Ta�iau � Maskv� jis neišvyko, nes suprato, kad finansiškai neišgal�s ten studijuoti ir gyventi.

Ir atsitiko taip, kad sostin�je buvo renkamas re�isieri� kursas, kuris paprastai formuojamas kas ketverius metus. "Retai kas priimamas mokytis re�is�ros vos baig�s vidurin� mokykl�. Da�niausiai priimami jau aukšt�j� moksl� �gij� k�r�jai. Man pasisek�, kad profes�ra kartais ima ir pasirenka studijuoti tuos, kurie yra lyg balti popieriaus lapai, iš provincijos. Turb�t tiems labiau ir sekasi, kuriems reikia daugiau j�g� ir atkaklumo iš prad�i� �d�ti", - sako Donatas.


Operatorius Ram�nas Grei�ius, re�isierius Donatas Ulvydas ir Tadas Blinda - Mantas Jankavi�ius.		Donatas Ulvydas �ad�jo, kad Tad� Blind� vaidins ne aktorius. Svieto lygintojo vaidmen� kurti patik�ta dainininkui Mantui Jankavi�iui.

Re�isierius sako filmo apie Tad� Blind� neieškoj�s. "Aš niekur neinu - viskas pas mane ateina. Juk kas skirta, t� ir gausi. Filmas negali b�ti nei geresnis, nei blogesnis, nei gali b�ti. Tiesiog at�jo laikas ir mane pakviet�", - kalba vyras.

Donato teigimu, visi re�isieriai pradeda kurti nuo trumpametra�i� film�, o jis k�r� reklam�, muzikos klipus ir visiems sakydavo, kad ateis laikas ir sukurs pilnametra�� film�. "Gal ir pretenzingai kalb�jau, bet iš širdies. Pra�jo 10 met� ir pas mane at�jo, pasi�l� b�ti "Tado Blindos. Prad�ios" re�isieriumi", - kalba jis.

Donatas re�isuoti š� film� pakviestas tod�l, kad yra suk�r�s ne vien� apdovanojim� ir �i�rov� simpatij� sulaukus� projekt�. Paskutinis jo re�isuotas darbas "Vabzd�i� dresuotojas" peln� net keturias "Sidabrin�s gerv�s" statul�les, tarp kuri� – ir u� geriausi� re�is�r�. "Tas filmas kino teatruose rodytas labai trumpai - Lietuvoje n�ra dokumentini� film� rodymo ir �i�r�jimo tradicijos. Buvo labai �domu j� kurti. Apkeliavome 20 pasaulio kino festivali�. Atitikome net japon� nacionalin�s televizijos lyg� k�rybiškai ir techniškai. Tai buvo pirmasis filmas iš Baltijos šali�, kur� transliavo Japonijos HD televizija. Vadinasi, galime labai daug", - sako re�isierius.

Donatas savo profesijos nevadina darbu. "Kai darai tai, k� m�gsti, svarbus kiekvienas �ingsnis", - sako jis. Vis d�lto re�isieriui pats mieliausias procesas - id�jos formulavimas. "Ar ne stebuklinga, kai s�di su kolega ir tavo darbas - fantazuoti. Tai nuostabus procesas. O kai filmuoji, patenki � kit� pasaul�, pamiršti mobil�j� telefon� ir s�skaitas u� elektr�. Filmavimo aikštel�je jau�iuosi kaip m�šio lauke - kovoju su alkiu, karš�iu..." - sako re�isierius.

Donato Ulvydo re�isuotame filme "Tadas Blinda. Prad�ia" vaimen� kuria ir aktorius Donatas Banionis.

Šiauliams - ypatingi jausmai

"Taip, aš myliu Šiaulius. �ia gyvena mano t�vai, brolis su šeima, gimin�s, draugai. Šiauliai niekada nebuvo ding� iš mano gyvenimo", - sako Donatas, komentuodamas, kod�l sutiko skirti laiko gimtojo miesto savaitraš�iui.

Jis atvirauja juntantis ypating� pagarb� ir savo gimtosios "Ragain�s" mokyklos pedagogams. Mokykloje iki šiol sustiprintas matematikos mokymas, o Donatas sako, kad jam didel� garb�, kad šio dalyko j� mok� mokytojas Juozas Kuprys. "Jis mok� kitaip nei kiti mokytojai. Manau, kad b�tent matematika man padeda tur�ti savit� brai��, stili�, kitaip jausti ritm� ar siu�eto konstrukcij�. �sigilin�s gal��iau paaiškinti, kaip glaud�iai susijusi geometrija ir vaizdo projektavimas per objektyv�", - kalba pašnekovas.

Donatas sako besidid�iuojantis ir tuo, kad visi jo klas�s draugai be išimties �stojo � šalies aukšt�sias mokyklas. Tai tik �rodymas, kaip stipriai jie buvo paruošti studijoms mokyklos suole. "Ši mokykla nebuvo sureikšminta, mes buvome tiksliukai ir man didel� garb�, kad joje mokiausi", - kalba jis.

Donatui iki šiol malonu susitikti su buvusiais šiaulie�iais, kurie dabar kuria, dirba, gyvena sostin�je. Jis neigia mit�, kad Šiauliai išsiskiria iš kit� miest� tuo, kad �ia gyvena tik skustagalviai ir talentingi menininkai. "Ir �ikagoj, ir tam pa�iam Vilniuj yra taip pat ir nereikia sureikšminti Šiauli�. �ia n�ra taip jau blogai. Vaikš�iojau ilgaplaukis po Šiaulius ir nesu gav�s � galv�", - šypteli jis.

"Susijuosti" "Laum�s juosta" i�dr�so nedaugelis

Oksana LAURUTYT�

Pra�j�s savaitgalis kelioms dešimtims šiaulie�i� šeim� buvo ypatingas - Palangoje jau 16-�j� kart� vyko festivalis "Laum�s juosta", kuriame vaikai koncertavo kartu su �vaig�d�mis. Vis d�lto, ne visi talentingi vaikai gal�jo dalyvauti visos šalies dainuojan�i� ir šokan�i� vaik� švent�je. Registracijos mokestis šiemet padvigub�jo, tad sunkme�iu, susiver�� dir�us vaik� t�vai ir studij� vadovai, nepanoro, kad "Laum�s juosta" juos dar ir prismaugt�.

Pagrindinis vaidmuo "Nieko tokio" pasirodyme skirtas J�ratei Budri�naitei ir �ydr�nui Lukašavi�iui.

Vykti � festival� buvo per brangu

Dvi dienas Palangoje vykus� festival� "Laum�s juosta" tiesiogiai transliavo LNK televizija. Marijampoliet�s Laimos Lapkauskait�s sumanyt� ir globojam� švent� ved� Ir�na ir Rolandas Vilkon�ius. Gera naujiena yra ta, jog pagrindinis švent�s prizas atiteko šiaulie�iams - Lauros Remeikien�s studijos kolektyvui. Lauros studijai �teiktas "Laum�s juostos" prizas, nes kolektyvas pripa�intas išradingiausiu, aktyviausiu, geriausiu met� vaik� kolektyvu.

Pernai "Laum�s juostoje" dalyvavo apie pusantro t�kstan�io vaik�. Šiemet jau 16-�j� kart� vykusioje Lietuvos vaik� švent�je panoro dalyvauti �ymiai ma�iau vaik� kolektyv� - apie 40. Prie�astis paprasta - mokes�iai u� dalyvavim� švent�je padvigub�jo. Prieš dvejus metus vienam vaikui startinis mokestis buvo 20, o šiemet - 50 lit�.

Viena Šiauli� vaik� studijos vadov� teig� nor�jusi vykti su vaikais � švent�, bet su�inojusi, kad kolektyvui reik�s sumok�ti kone t�kstant� lit�, apsigalvojo. "Man pagailo vaik� t�v�. 3 minutes tave parodo per televizij�, o išlaidos - mil�iniškos. Juk reikia skirti l�š� ir pasirodymo r�bams, kelionei � Palang�, maistui, nekvynei. Nusprend�me šiemet nedalyvauti", - kalb�jo pašnekov�.

Pasikalb�ti su pa�ia L. Lapkauskaite apie švent� ir jos organizavim� nepavyko - jos telefonas buvo išjungtas.

Daina apie balt� katyt� ir katin� juod�

Jau antrus metus tradicinio festivalio "Laum�s juosta" id�ja yra ta, kad vaik� kolektyvai dainuot� su �inomais dainininkais. Šiauli� vaik� studijos "Nieko tokio" vadovai J�rat� Budri�nait� ir Vadimas Kamrazeris pernai � scen� su vaikais išleido j� t�vus - vyrus juodais drabu�iais. Šiemet su vaikais dainavo pati vadov� J�rat�, kuri yra Šiauli� dramos teatro aktor�, o televizijos �i�rovams �inoma kaip serialo "Moterys meluoja geriau" aktor�. Ma�a to, kartu su vaikais scenoje šoko ir š�liojo aštuonios t�veli� poros.

"Prieš kelerius metus paband�me pakviesti � scen� šalia vaik� dainuoti ir t�vus. Tai ne tik pasiteisino, bet ir tapo m�s� kolektyvo vizitine kortele. Kai � scen� u�lipo t�vai, koncertuoti su vaikais panoro ir mamos. "Laum�s juostos" scenoje buvome net 43 �mon�s", - sak� V. Kamrazeris.

Studijos "Nieko tokio" vadovo teigimu, operatoriai, pamat�, kiek daug atlik�j� reik�s nufilmuoti, susi�m� u� galv�. "�i�r�jau laidos �raš� ir galiu patikinti televizijos �i�rovus, kad vaizdas iš sal�s buvo �ymiai geresnis. Vis d�lto, energija, kuri sklido nuo dainuojan�i� ir šokan�i� atlik�j�, vert� šiurpti od� visiems", - šypsojosi pašnekovas.

� scen� iš�jo 40 "Nieko tokio" atlik�j� - vaikai ir aštuonios poros t�v�.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Dainuoti kartu - dieviška palaima

"Nieko tokio" ši�me�iam vaik� ir jaunimo populiariosios muzikos festivaliui pareng� �inom� amerikietišk� šlager� "Gra�i istorija" ("Minnie the Moocher"). J�rat� Budri�nait� pagal dainos melodij� suk�r� šmaikšt� tekst� apie balt� katyt� ir juod� katin�, kurie, lyg kavalierius su pana, vir� koš� su smala. Aktor� pati pasidabino balta suknele ir scenoje šoko bei dainavo su studijos nar�s Gabriel�s t�vu �ydr�nu Lukaševi�iumi.

Parengti šok� studijai pad�jo choreograf� Edita Montvilien�, d�l aprangos konsultavo "Oran�in� reklama".

"Dainuoti visai šeimai kartu - tai ka�kokia dieviška palaima", - šypsojosi J�rat�. Anot kolektyvo vadovo V. Kamrazerio, t�vams, prad�jus koncertuoti kartu su vaikais, atmosfera studijoje ypa� pasikeit�, visi tapo dar artimesni. Patys aktyviausi - Karolinos ir Viktorijos t�veliai Ram�nas ir Erika Jonuškos, Ramun�s t�veliai Ilona ir Saulius Jankauskai, Aidijos t�veliai Asta ir Rimas Mockevi�iai.

V. Kamrazeris sako, kad kartais atrodo, jog vaikai studijoje parinkti pagal t�vus, nes visi t�vai ka�kuo prisideda prie pasirodymo - siuva r�bus, modeliuoja, daro šukuosenas ir pan.

"� Palang� buvome suva�iav� per 100 �moni�. Poilsio nam� "Palangos �uv�dra", kuriuose aš vakarais groju d�ka, studijos nariai gerai praleido laik�. B�tum�te mat�, kokius muzikos vakarus su vaikais ir j� t�vais "Laum�s juostos" metu rengdavome - net poilsio nam� stogai kilnojosi", - šypsojosi V. Kamrazeris.

Tiesa, studijos vadovas puse l�p� prasitar�, kad jaudulio rengiantis šventei patyr� itin daug - nuo prakaito netgi sudr�ko ir "nusprogo" jo mobilusis telefonas. "Telefon� atgaivino meistrai, o švent�s dien� dievulis dovanojo v�sesn� or�, tad buvo galima ir protauti ir matyti normaliai", - sak� studijos "Nieko tokios" vadovas.

Aktor� A. �tukyt� su nostalgija mena sen�j� Radvili�kio kino teatr�

Šiandien, liepos 23 d. 21.30 val. Radviliškio parkelyje apsilankys vasaros kino festivalis "Sidabrin�s gerv�s naktys", kur� organizuoja Lietuvi� kino akademija (LiKA). Susirinkusiesiems � v�lyvus nemokamus seansus tiesiog po atviru dangumi bus parodyti trys šiuolaikinio kino k�r�j� darbai: dokumentinis filmas "Up�" (re�. J. ir R. Gruod�iai), trumpametra�is "Lernavan" (re�. M. Sargsyan) ir skandalingasis "Zero 2" (re�. E. V�lyvis). Šiame filme vaidinusi aktor� Aušra Štukyt� mielai palyd�s festivalio karavan� � savo gimt�j� Radvilišk�.

Festivalio pristatyme dalyvaus aktor� Aušra Štukyt�, kuri kartu su kolega Ram�nu Rudoku nusifilmavo "Zero 2".

Iš Radviliškio kilusi aktor� A. Štukyt� puikiai pamena savo vaikyst�s filmus. "M�s� mieste veik� nuostabus kino teatras "Lituanica". Mano geriausia draug�, film� �i�r�jimo bi�iul� buvo mama. Mudvi kartu �jome � visus ind�, rus� filmus, taip pat ir vakarietiškus, kokius tik praleisdavo sovietin� cenz�ra", - pasakojo A. Štukyt�.

Radviliškio kino teatre ji išvydo ir gars�j� "King Kong�". "Tai buvo topas. �mon�s �jo �i�r�ti po kelis kartus, net biliet� sunku buvo gauti... Mane tuomet taip su�av�jo pagrindin� filmo aktor�! Iš�jome iš kino teatro su mama ir dar ilgai aik�iojome – kokia ji gra�i, kokia talentinga", - kalb�jo Aušra.

Kas inspiravo pasirinkti aktoryst�, A. Štukyt� n� negal�t� pasakyti - daug kino �vaig�d�i� tam tur�jo �takos. Dabar mergina jau pati filmuojasi kino juostose. Paskutinis Aušros darbas – vaidmuo lietuviškame filme "Zero 2". Kas dar nemat� šios groteskos, tur�s galimyb� tai �vertinti liepos 23-i�j�. A. Štukytei bus labai smalsu steb�ti susirinkusi�j� reakcij� � "Zero 2".

"Aš buvau nuvykusi � "Sidabrin�s gerv�s nakt�" festivalio atidarym� Šaki� rajone. Nustebino �moni� gausa, kita vertus, kuo �ia steb�tis. Nedaug toki� �domi�, be to, nemokam� rengini� vyksta provincijoje. O �mon�s j� išsiilg�, - �sitikinusi A. Štukyt�. - Jie gyvena darb�, krizi�, �vairi� politini� peripetij� rutinoje. Susirenka � kino festivalio vakar� minia ir matai – išvarg� veidai. Bet netrukus �i�r�dami filmus �mon�s jau atsipalaiduoja, veiduose pasirodo šypsena. Tai labai gra�u! Pati "Sidabrin�s gerv�s nakt�" id�ja – labai gera, labai sveikintina."

T�kart Šaki� rajone taip pat buvo parodytas "Zero 2". Aušra gal�jo tik�tis kraštutin�s �moni� reakcijos. "Šis filmas n� kiek nepapiktino net ir vyresni� �i�rov�. Jie išbuvo iki galo, �i�r�jo ir juok�si, reiškia, suprato, apie k� tas filmas ir kod�l jis toks. N�ra ta m�s� provincija diktuojanti blogus reitingus. Televizijos gal�t� nebijoti ir dr�sesnes laidas rodyti", - šypsojosi A. Štukyt� ir patikino, kad jau rikiuoja darbus taip, kad jokie reikalai jai nesutrukdyt� liepos 23-i�j� atvykti � Radvilišk�.

D�l "Sidabrin�s gerv�s nakt�" savo grafik� pakoregavo ir Radviliškio rajono savivaldyb�s meras Antanas �epononis. "Aš pakei�iau planus – atostoginius ir darbinius, kad gal��iau dalyvauti festivalio naktyje", - prisipa�ino jis.

"Lietuvoje daug šven�i�: Jonin�s, Antanin�s, Petrin�s... Bet toks festivalis – išskirtinis. Tie artistai, kurie liepos 23 dien� atva�iuos pas mus, ir pats tas projektas teikia daug d�iaugsmo gyventojams. Kin� �i�r�sime netradicin�je vietoje netradiciniu laiku – bus nuostabus renginys", - teig� meras A. �epononis.

Vš� "Lietuvi� kino akademija" informacija

Sunkve�imio vairuotojo dain� nurung� tik M. Mikutavi�ius

Viktorija BARKAUSKAIT�

Ketvirtadien�, liepos 15 d., Lietuvos televizijOS organizuotame koncerte "Daina Lietuvai" skamb�jo ir šiaulie�io Aido Sabaliausko daina. �od�io kišen�je neiškantis linksmuolis ir puikus pašnekovas – toks pasirod� Aidas Sabaliauskas, vien� nakt� prieš trisdešimt met� pagal poeto Juozo Ruzgio eiles suk�r�s dain� pavadinimu "Lietuva". Trisdešimt met� tik pa��stam� ir draug� rate skamb�jusi daina šiais metais Lietuvos radijo ir Lietuvos autori� teisi� gynimo asociacijos agent�ros (LATG-A) organizuotame patriotin�s dainos konkurse "Daina Lietuvai" u��m� antr� viet�.

A. Sabaliauskas dain� "Lietuva", u��musi� antr� viet� patriotin�s dainos konkurse, suk�r� prieš 30 met�.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

"Daina, kaip ir visi geri dalykai, gim� nakt�"

Daina gim�, kai A. Sabaliauskui buvo vos šešiolika. Tuo metu jis grojo Virgio Stak�no dainos studijoje, anot jo, "kartas nuo karto vis pagrajindavo". Paklaustas, kas padar� did�iausi� �tak� dainai atsirasti, vyras pasakojo, jog k�r�jo Juozo Ruzgio pasitraukimas iš gyvenimo j� sukr�t�. A. Sabaliausko t�vas buvo poeto draugas, namuose laik� jo rankraš�ius. Vien� dien� juos skaitin�jant, muzikuojan�iam jaunuoliui � ak� krito eil�raš�io pavadinimas "Lietuva". T� nakt� poeto �od�iai plaukte �plauk� � A.Sabaliausko sukurt� melodij�, kuri� galvoje jis nešiojosi jau kur� laik�. Muzikos k�r�jas pasakoja, jog tuomet, prieš trisdešimt met�, �od�iu "Lietuva" buvo vadinama laisvos ir nepriklausomos šalies id�ja. "Nebuvo galima nei v�liavos paplev�suot, nei šalies vardo garsiai sakyti. Tuomet Lietuvos nebuvo, buvo tik Lietuvos Taryb� Socialistin� Respublika", - prisimena Aidas. Tokios dainos reišk� ka�k� ypatingo kiekvienam šalies patriotui.

Lietuva ir po 30 met� – ta pati

"�ia vasaros �aliausios b�na, �ia bal�iausias gruod�io sniegas, �ia stipriausi auga s�n�s", – seniai apdainuota Lietuva ir dabar lygiai tokia pati. "M�s� daina nuo kit� skiriasi tuo, kad jos galima klausytis ir po trisdešimties, ir po dar daugiau met�, nes niekas nesikei�ia, Lietuva išlieka tokia pat. Argi pievos ne �alios? Argi �iema ne balta? – samprotauja vyras. - Kit� autori� dainos kalba apie tai, kas aktualu dabar. Po met� jos gali b�ti nebe�domios." Pasak A. Sabaliausko, aktyvus �moni� balsavimas u� j� dain� �rodo, jog ilgai lentynoje pragul�j�s k�rinys pasakoja apie ilgalaikes, gal net am�in�sias, tik lietuviams suprantamas vertybes.

"Aš visada dainuoju"

Apie šiuolaikin� muzik� vyras kalba kritiškai: "Daug dabartin�s muzikos yra apie niek�, tiesiog "sukaltas" tekstas, "padaryta" daina." Jauniems k�r�jams vyras linki "nedaryti" dain�. Geriau patyl�ti, jei neturi k� pasakyti, nei dainuoti apie "skylutes". Jis sako, kad tie, kurie turi vidin�s stipryb�s, yra pasireng� visk� išgyventi ir pajusti, taps tikraisiais k�r�jais, muzikais. A. Sabaliauskas kaip geros ir savo m�gstamos muzikos atlik�j� pristato Vytaut� Kernag�. Jo dainos visiems artimos, tikros ir nuošird�ios. Vairuodamas automobil� vyras neretai u�traukia maestro dainas. "Aš visada dainuoju, - kalba vyras. - Su muzika daug lengviau gyventi, ji atpalaiduoja!"

Dain� "prik�l�" atlik�jas A. Butnorius

Šiaulietis atlik�jas Algimantas Butnorius yra A. Sabaliausko draugas. Atlik�jas, išgird�s apie organizuojam� patriotin�s dainos konkurs�, prisimin� kadaise dainuot� "Lietuv�" ir paskambino A. Sabaliauskui. Muzikos k�r�jas nedvejodamas sutiko, jog dainininkas atlikt� jo dain� ir dalyvaut� konkurse. "Algimantas prik�l� dain� antram gyvenimui, - savo draugui ger� �od�i� negail�jo A. Sabaliauskas. - Jis moka pajausti, giliai išgyventi tai, k� dainuoja." Šiuolaikin�mis technologijomis daina buvo aran�uota ir skyr�si nuo originalaus, gitara atliekamo varianto. Ta�iau, pasak A. Sabaliausko, id�ja nepakito, viskas skamba "skaniai ir tvarkingai". "�ia sud�tingiau nei nugal�ti loterijoje. Ten gali nusipirkti sunkve�im� biliet� ir tikrai k� nors laim�si, o �ia – ne. Tam, kad laim�tum dainos konkurse, reikia daug dirbti ir stengtis".

Knib�da naujos id�jos

Šis laim�jimas �kvep� A. Sabaliausk� bei jo vaikus. A. Sabaliausko dukra panoro išmokti groti gitara. Toks dukters noras nud�iugino t�v�. Jis nupirko dukrai naujas stygas, kad b�t� lengviau groti. "Kiekvienam savo, – sak� jis. – Mano dukrai labai patinka b�ti gamtoje, ji be galo myli gyv�nus, o s�nus – tiksliukas, matematikas. Tikrai neversiu muzikuoti savo vaik�." Vyras kalb�jo, jog kiekvienas turi daryti tai, kas patinka. Profesionalus vairuotojas m�gsta savo darb�: "Galima b�ti "f�ros" vairuotoju ir kurti muzik�, galima b�ti valytoju ir piešti – nereikia apsiriboti viena veikla." Vyras neslepia, jog ir dabar jo galvoje knib�da id�j�, k� b�t� galima nuveikti, pavyzd�iui, nor�t� prikelti ir daugiau sen�, kitose lentynose dulkan�i� dain�.

Iš 114 atsi�st� konkursui dain� antrajam turui buvo atrinkta 41 daina. K�rinius �dainavo ir Lietuvoje �inomi (Marijonas Mikutavi�ius, Ovidijus Vyšniauskas, Linas Adomaitis, Olegas Ditkovskis, Neda Mal�navi�i�t�, Vytautas Juozapaitis), ir Lietuvos klausytojams ma�iau gird�ti atlik�jai.

Patriotin�s dainos konkurse "Daina Lietuvai" geriausia daina pripa�intas Marijono Mikutavi�iaus atliekamas k�rinys "Ar mylit j� J�s?"

"Susi�enij�s" su dambreliu

Oksana LAURUTYT�

LNK projekte "2 minut�s šlov�s" �i�rovus paker�j�s ukmergiškis Egidijus Darulis j� išgarsinusio muzikos instrumento - dambrelio - nepaleid�ia iš rank� iki šiol. Ruden� jis atstovaus Lietuvai Vengrijoje vyksian�iame 6-ajame tarptautiniame dambrelinink� festivalyje. Ma�ai kas �ino, kad Egidijus Šiauliuose numyn� ne vienerius batus - �ia studijavo dail� universitete, ved� šiauliet�, taip pat dailinink� Kristin� Grušait�, �ia pas senelius sve�iuojasi trys j� vaikai. "Grojant dambreliu vaikai labai greitai u�migdavo", - šypsosi pašnekovas.

Egidijaus Darulio �mona šiauliet� Kristina Grušait� Darulien� palaik� vyr� ir vykdavo kartu � visus laidos "2 minut�s šlov�s" filmavimus.

Muzikantas, nepa��stantis nat�

Nepaaiškinam� ramyb� skleid�iantis 38-eri� Egidijus Darulis laidoje "2 minut�s šlov�s" pagrindinio prizo - 40 t�kstan�i� lit� - negavo. Vis d�lto dambreliu grojantis vyras buvo itin �vertintas - vieno interneto portalo skaitytojai Egidijaus pasirodym� pripa�ino geriausiu projekte.

Besibaigiant projektui "2 minut�s šlov�s" Egidijus sulauk� pasi�lymo vykti � Vengrij�, kur vyks tarptautinis dambrelinink� festivalis. Egidijus �ada ten groti, pasakoti dambrelio istorij� Lietuvoje, demonstruoti autentiškus Lietuvos instrumentus.

"Esu pirk�s ne vien� dambrel� iš vieno garsiausi� ir geriausi� pasaulyje dambreli� meistr� - Zoltan Szilagyi, por� trejet� kart� esu nusiunt�s savo grojimo pavyzd�ius. Ir tik kai nusiun�iau jiems pirmojo pasirodymo "2 minut�s šlov�s" �raš�, jie pakviet� mane � festival�", - sako Egidijus. Zoltan Szilagyi s�nus Aron Szilagyi, pasaulyje �inomas dambrelio virtuozas, yra ir did�iausio Europoje dambrelinink� festivalio organizatorius. B�tent šis festivalis Egidijui bus debiutas u�sienio scenoje. Analogiškame festivalyje lietuviai dar niekada n�ra dalyvav�. Šiemet šiame festivalyje �ada dalyvauti apie 50 pasaulio šali� dambrelininkai.

Egidijui dabar skauda galv�, iš kur gauti l�š� kelionei � Vengrij�. Mielai sutinkantis koncertuoti ten, kur kvie�ia, dambrelininkas laukia kvietim� ir pasi�lym�. "Labai mielas man yra studij� miestas Šiauliai. Gal kada nors ir šiaulie�iai mane išvys grojant� kokio nors Šiauli� meninink� festivalio metu", - šypsosi pašnekovas.

Kas gal�jo prieš 20 met� pagalvoti, kad kuklus, tyro �vilgsnio jaunuolis, m�vintis nutrintus d�insus ir avintis nuklemptus sandalus, taps �inomas šalyje. Egidijus pats sau tokios karjeros ne�ad�jo. Jis net nepa��sta nat�, ta�iau sako mielai "neriantis" � visus k�rybinius išbandymus.

Donelai�io Lauciaus "an�kas"

Kaip vyras suman� dalyvauti TV projekte? Egidijus sako, kad kai TV3 prasid�jo projektas "Lietuvos talentai" - bendradarbiai ir draugai da�nai paklausdavo, kod�l šis nedalyvaujantis. Sak�, kad jis groja taip originaliai, kad b�tinai laim�t�. Egidijus nedr�so, bet kai prasid�jo LNK projektas "2 minut�s šlov�s", draugai v�l "u�sipuol�".

"Kai net Albertas Bartašius - toks genijus, gyvenantis Migoni� kaime, multimenininkas, gaminantis visus lietuviškus tradicinius instrumentus, su kuriuo da�nai kartu grojame ir net ir kompaktin� disk� (Ukmerg�s ir Pasvalio dambrelinink� albumas "Lietaus lašai") išleidome, paragino, aš pasidaviau. U�pild�iau anket� ir laukiau. Po m�nesio paskambino, pakviet� � per�i�r� ir pri�m� � projekt�", - šypsosi dambrelininkas.

Prieš per�i�r� organizatoriai Egidijui sak�, kad nieko nebus iš solo dambreliu be joki� šok�j� ar fonogramos, ta�iau Egidijui sumušus paskutinius savos k�rybos ritmus ir nulipus nuo scenos - per�i�roje dalyvavusios komisijos nuomon� kardinaliai pasikeit�.

Egidijus sako su dambreliu "susi�enij�s" beveik prieš ketverius metus - lapkri�io 4 dien� bus lygiai ketveri, o jam pa�iam – 38-eri. Dambrel� Egidijui padovanojo brolis gimtadienio proga. Ne, nenor�jo, kad jis netekt� dant� ar susi�alot� l�pas. Brolis pats tur�jo dambrel�, o Egidijui padovanojo pokštaudamas. U�stal�je patar� pabandyti. "Man iškart pavyko visai neblogai. Brolis nustebo, nes ne visiems taip iškart pavyksta, tik paimi ir groji", - juokiasi jis.

Tada Egidijus prad�jo groti dambreliu kone kasdien ir eksperimentuodamas atrasti vis naujus garsus. Gal Donelai�io giminaitis bus? Juk Donelaitis savo "Metuose" apraš� grojim� dambreliu.

"Gal grei�iau Lauciaus an�kas. "Metuose" Donelaitis rašo, kad b�tent Laucius linksminosi ir šoko p�sdamas dambrel�. Prieš 400 met�..." - �iniomis dalijasi vyras.

Dambreliu jis, kaip tas Laucius, grodavo pirma sau, paskui – ir migdydamas savo vaikus. "Nuo dambrelio gars� jie labai greitai u�miega", - šypteli jis prisipa�indamas, kad tuomet dar nemok�jo ir nenaudojo "beatbox'o" element�. Dabar dambrelis u�migti jo vaikams - filosofui ir išrad�jui Jeronimui (8 m.), išdyk�lei, linksmuolei, dailininkei Uršulei (6 m.) ir dainininkei bei šok�jai Agotai (4 m.) - nebepadeda. "Gal per agresyviai groju", - juokiasi pašnekovas.

Pirmieji vieši pasirodymai buvo kukl�s - Egidijus pagrodavo parod� atidarymuose Ukmerg�je – jis dirba Ukmerg�s kult�ros centre dailininku-parod� organizatoriumi. Parod� autoriai, su�inoj� apie kolegos pom�g�, patys prašydavo, kad pagrot�.

"Buvau labai u�sideg�s, nes ma�iau labai dideles jo galimybes, kuri� beveik niekas nenaudoja. Internete radau svetain�, kurioje populiarinama trieil� Peterburgo armonika. Pasi�liau jiems populiarinti ir dambrel�. Po keli� m�nesi� gavau Gintaro Andrijausko, kapelos "Sad�nai" vadovo, laišk�. Juo buvau pakviestas � tarptautin� "S�los" muzikant� švent� Zarasuose pagroti "su tuo ka�kokiu dambreliu", - prisimena Egidijus. Dambrelininkas nesigail�jo nuvyk�s - tapo vis� 16-os festivali� atradimu.

Egidijus Darulis pats gamina dambrelius. Štai taip jis mato savo darbo stal�.

Egidijaus DARULIO asmeninio archyvo nuotr.

Du kartus � t� pa�i� bal� nelipa

Ne tik Egidijus yra atradimas kitiems. Jis pats vis atranda k� nors naujo. Rašo recenzijas apie dail�s parodas, kuria eiles. Gal prieš ger� dešimt� met� buvo pakviestas vaidinti Ukmerg�s m�g�jiškame kambario teatre. Vaidino penkiuose šešiuose spektakliuose ir sako, kad b�tent buvimas scenoje j� išmok� valdyti jaudul�. LNK televizijos studijoje jis, rodos, nesijaudino. "Va, spektakliuose - ten tai jaudulys! Juki reikia atsiminti kr�v� teksto ir dar �tikinamai jud�ti, skleisti "tikras" emocijas. Teko vaidinti ir vaikams - buvau ir šuniukas ir T�t� Karlas. "Ve��" mane aktoryst�", - sako pašnekovas.

Laisvalaikiu Egidijus fotografuoja. "Fotografuodamas turi b�ti tarsi pl�šri didel� kat�, tokia kaip tigras ar li�tas, matanti tamsoje ir �vitriai reaguojanti � kiekvien� auk�", - šypsosi jis ir sako, kad �odis "menininkas", kaip ir "verslininkas", daugiau savyje talpina, nei mes galime �sivaizduoti.

Egidijus yra ir skulptorius. Plateli� e�ere, 16 metr� gylyje, yra panardintas nukry�iuotasis, kur� jis išdro�� pranciškon� u�sakymu. Tai �inomiausia jo skulpt�ra Lietuvoje.

Tiesa, Egidijus gavo kvietim� v�l dalyvauti LNK projekte "2 minut�s šlov�s", ta�iau atsisak�. "Kiekvienas, kuris pirmajame sezone pateko � final�, antrame sezone eina iškart � pusfinal�. Atsisakiau ne d�l atkaklumo stokos. Išband�iau, pama�iau ir netgi daugel� dalyvi� aplenkiau su tokiu primityviu instrument�liu. Tai jau yra labai didelis laim�jimas. Nem�gstu du kartus lipti � t� pa�i� bal�. Gyvenimas neturi b�ti ciklinis. Nereikia kartotis", - sako jis.

Dambrelio garsai skamb�jo didik� r�muose

Egidijus savo kolekcijoje turi apie 20 dambreli� iš �vairi� pasaulio šali�. Instrumentas, kuriuo išgaunami garsai piau piau, siau kiau liau, trrr, bummm, d�iau gugu d�iau ir panašiai, turi daug pavadinim�. Dambrelis, dombrelis, dumbrelis, dambrel�, dombrel�, dumbrel�, band�r�lis, bind�r�lis, bandurka, dambras, varganas, vargon�liai, šeivel�, kanklik�, bimba. Dal� šio ma�iausio pasaulyje muzikos instrumento istorijos b�tent Egidijus paraš� "Vikipedijos" svetainei. Kas paraš� kitus faktus - ne�ino, ta�iau juos reik�jo šiek tiek patikslinti.

Jo �iniomis, populiariausia iki šiol dambrelio atsiradimo Europoje teorija ta, kad jis atkeliav�s iš Azijos apie 1200 metus. Manoma, kad � Lietuv� atkeliavo iš Vakar� Europos (german� taut�). Yra kita versija, kad dambrel� � Lietuv� gal�jo atgabenti ir totoriai. Lietuvoje metalo dambreliai naudoti liaudies muzikoje, taip pat LDK didik� r�muose. Trak� salos pilies teritorijoje rastas XIV a. dambrelis. Tai leist� sp�ti šiuos instrumentus buvusius to laikotarpio valdovo dvaro muzikinio gyvenimo dalimi. V�lesniais laikais š� instrument� prisitaik� ir liaudies muzikantai.

Gudriausias moksleivis mokslus t�s Amerikoje

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� regiono televizijos "S plius" �aidime "Gudrutis" kolegas nurung�s ir nešiojam�j� kompiuter� laim�j�s Did�dvario gimnazijos moksleivis Linas Jankauskas rugpj�t� metams išvyksta mokytis � JAV. Gudriausiu miesto moksleiviu TV laidoje pripa�intas jaunuolis u� Atlanto ketina ne tik �gyti vidurin� išsilavinim�, bet ir profesij�. Lyg riešutus klausimus iš chemijos, biologijos, anatomijos gliaudantis Linas ketina b�ti gydytoju, ta�iau ar juo taps - laikas parodys.

"S plius" televizijos �aidimo "Gudrutis" nugal�toju tap�s Linas Jankauskas rugpj�t� išskrenda � Amerik�. Pasiims ir kompiuter� - TV laidos pagrindin� priz�.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Labiausiai domisi chemija

Šiauli� regiono televizijos "S plius" TV �aidimas "Gudrutis" buvo prad�tas rodyti šiemet saus�. D�l gudriausio šiaulie�io titulo var��si 27 9-12 klasi� moksleiviai. Laidos dalyviai rung�si d�l pagrindinio prizo - nešiojamojo kompiuterio, kur� skyr� bendrov� "Sovis".

Moksleiviai � laid� "Gudrutis" gal�jo prad�ti registruotis spal�, kai buvo pristatytas naujasis Šiauli� regiono "S plius" televizijos sezonas. Daugiausia �aidime, kuriame vertinamas bendrasis išsilavinimas ir proto lankstumas, panoro dalyvauti vaikin� ir mergin� iš Did�dvario gimnazijos.

Iš viso buvo nufilmuota 13 laid�, kuriose pirmiausia paaišk�jo gudr�s, v�liau - gudresni, o gal� gale - gudriausiasis moksleivis.

Linas sako nesitik�j�s, kad nugal�s, tod�l visiškai nesijaudino. Daugum� var�ov� jis pa�inojo, teko var�ytis net su klas�s draugais, o patirties dalyvauti laidoje, kur vertinamos �inios, jis tur�jo. Linas pernai yra filmav�sis LTV laidoje "T�kstantme�io moksleivis", � kuri� buvo patek�s, kai laidos reng�jai �vertino jo �inias.

Laidoje "Gudrutis" Linui teko atsakyti � klausimus iš �vairi� sri�i�, nes kiekviena laida buvo iš trij� dali�. Pirmiausia trys dalyviai atsakin�jo � klausimus sulauk� atsakymo variant�, antrojoje - "Blic" - dalyje atsakym� variant� nebuvo, o tre�ioji laidos dalis vadinasi "M�sl�s be gyslos". �ia reik�jo pademonstruoti proto lankstum�, atpa��stant dain� ar eil�rašt�, kurio siu�etas buvo perpasakotas paprastais �od�iais.

"Man labiausiai patinka chemija, biologija", - sak� Linas, kuris atsakymus iš ši� dalyk� pateikdavo be problem�. Paklaustas, kuri arterija maitina šird�, Linas prajuokino publik� papraš�s leidimo save paliesti. Pa�iupin�j�s kakl� jis atsak�, kad vainikin�. Paprastas jam klausimas buvo ir apie tai, kokie sluoksniai sudaro širdies sienel�, ir daugelis kit�.

Linas atvirauja, kad nelabai linksta prie literat�ros, jam mielesni tikslieji mokslai. Jaunuolis ne kart� yra atstovav�s gimnazijai Šiauli� moksleivi� chemijos olimpiadose.

Sanitaras savo noru

Sant�riai besišypsantis Linas sako � laidos pusfinalio filmavim� atvyko miegoj�s vos kelias valandas. Su gimnazijos draugais jis buvo išvyk�s � Norvegij�, kur dalyvavo Jungtini� Taut� organizacijos projekte moksleiviams. "� final� jau �jau išsimiegoj�s", - šypteli jis, beje tik ryt� t�vams pasak�s, kad eina filmuotis.

Neišsimiegoti prog� Linas turi visada. Vaikinas - aktyvus visuomenininkas, dalyvaujantis Lietuvos moksleivi� s�jungos valdyboje, lankantis lyderyst�s, viešo kalb�jimo, projekt� rašymo, visuomenini� fond� steigimo kursus. "Suskai�iavau, kad šiemet praleidau 300 pamok�. �inoma, mokslai d�l to nukent�jo. D�l u�imtumo apleidau ir irklavimo treniruotes", - sako Linas, kuris pernai Lietuvos moksleivi� irklavimo �empionate laim�jo pirm� viet�.

Septyniolikmetis Linas kit�met baigs gimnazij�, ta�iau vidurin� išsilavinim� jis �gis ne Šiauliuose. Pagal "Rotary" klubo kult�rini� main� program� jis metams išvyksta � Amerik�. Prie �ikagos esan�iame mieste Rokforde jis gyvens amerikie�i� šeimoje ir lankys vietos mokykl�. � Šiaulius main� d�ka atvyks amerikietis, kuris apsistos Lino t�v� Sauliaus ir Ilonos namuose.

Linas neslepia, kad �gij�s vidurin� išsilavinim� jis negr�š � Lietuv� - studijuos u�sienyje. Pasvarst�s, kad gal nori b�ti gydytoju, vaikinas ketino padirb�ti Šiauli� ligonin�s Traumatologijos skyriuje sanitaru. Deja, dirbti net savanoriškais pagrindais, negaunant jokio atlygio, jo nepri�m� - savanoryst� Lietuvoje n�ra �teisinta. Tik�j�sis �sitikinti, ar jam neatgrasus kraujas, pacient� aimanos ir kiti nelinksmi dalykai, Linas �ad�tos galimyb�s negavo. "Nieko gero nebus, jei po ilgai trunkan�i� medicinos studij� su�inosiu, kad mediku dirbti negaliu. Nor�jau patirti iš anksto, kaip ši profesija atrodo", - paaiškina Linas.

Vladas Baranauskas - pats sau prieskonis

Oksana LAURUTYT�

Su Šiauli� dramos teatro aktoriumi Vladu Baranausku, rodos, apie niek� negalima kalb�ti rimtai. S�mojis veja s�moj�, istorija - istorij�, o Vladas rimtu veidu pasakoja, kaip apgailestauja, jog seriale "Naisi� vasara", kur jis filmavosi, nebuvo surengtas jo kurto ir re�isieri� "numarinto" Prano "keturnedelis". Dar Vladas sako esantis vyskupo an�kas, tod�l laisvalaikiu skaito pamokslus uodams, paukš�iams ir e�iukui. "Esu pats sau prieskonis", - šypsosi aktorius.

Nuolat pokštaujantis Vladas Baranauskas sako esantis sentimentalus, da�nai verkiantis, bet ašar� jis nesig�dija...

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Šalikais dengia išmint�

Prie kavos pasi�m�s šokoladin� saldain� su �ili pipirais Vladas Baranauskas sako m�gstantis šokoladinius saldainius ir su druska. "Kai kavin�je u�sisakin�ju patiekal�, u�sisakau ne valg�, o pavadinim�. Da�nai taip prašaunu pro šal�", - sako jis.

Paklaustas, nejau ir gyvenime prašaun�s pro šal�, aktorius si�lo reziumuoti teigin� kaip norisi. "Svarbu, kad sakinys skamb�t�, kad b�t� abra kadabra, kad b�t� daugtaški�. Sakinys turi kvep�ti. Mirtimi ar moterimi. Jei jis nekvepia, vadinasi, esi bekvapis. "Ono", kaip sako rusai. Rašykit, kad tik jums pa�iai b�t� �domu", - šypsosi Vladas.

Cukraus � kav� jis beria ma�ai, nes nuo jo, Vlado �sitikinimu, stor�jama. "Subrendau kaip vyras, o kad dar stambiau atrody�iau, apsimuturiuoju šalikais, megztiniais. Visa tai - kad savo išmint� prideng�iau", - v�l pokštauja jis.

Vlad� Baranausk� teatro m�g�jai gali išvysti keturiuose spektakliuose. Tai n�ra daug, o Vladas atsako kaip menininkas vis did�jantis. "Re�isieriai nepasiekia mano aukštum�. Mano pavard� teatro s�raše yra pirma, o slaviškas vardas išduoda, kad esu šlov�. Geram operos solistui pakanka per m�nes� dainuoti 2-3 kartus. To pakanka ir jam, ir �i�rovui. Saul� juk turi kartais u�gesti. Kai ji u�ges, �mon�s gal�s pasakyti "Tai buvo Saul�", - sako jis.

Aktorius �ino, kad nauj�j� sezon� tur�s teatre darbo, ka�k� vaidins. "Kompensuoju visa skaitymais, buvimu, tiesiog gyvenimu. Randu kuo u�siimti. Štai neseniai vienoje pakr�m�je Lietuvos ir Latvijos pasienyje bendravau su uodais, sakiau pamoksl� paukš�iams ir e�iukui. Jie, kaip beb�t� keista, klaus�si man�s", - šypteli Vladas.

Latvijos paj�ryje j� aplinkiniai matydavo su dukra einant� ne j�ros link, bet tolyn nuo jos... O Vladas, paklaustas, kod�l elgiasi ne kaip visi, sakydavo es�s šv. Pranciškus. Iškelia rankas - ir prie jo skrenda paukš�iai, plaukia �uvys. Jis padar�liams pasako pamoksl�, palaimina: "Eikit ir gyvenkit..."

Aplinkiniai �sitikino, kad stebuklas tikrai vyksta. At�jo Vladas prie j�ros, pak�l� rankas ir - suskrido tie, kurie skraido, atplauk� tie, kurie plaukia... Kaip nestebuklingai beskamb�t�, Vladas paaiškino, kad tai - "Pavlovo refleksas". Eini tuo pat metu, maitini paukštelius ir �uvytes, tod�l ir susirenka visi", - šypsosi aktorius.

Pavard� seriale - po pranašiško sapno

"Ne tas myli, kuris gra�us, bet gra�us tas, kuris myli", - cituoja Vladas ir sako tai perskait�s Janio Rainio knygoje. Skait� tuo metu, kai šliu�as lipo jo koja...

O k� veikti, jei neskaityti? � antr�j� "Naisi� vasaros" serialo sezon� filmuotis jo niekas nepakviet�. O vaidino jis ten gra�ios artist�s vyr� Pran�. �m� šis vyras ir iš�jo vien� dien� pas Diev�. Po to, kai gr��s iš Airijos prag�r� visus pinigus, negra�iai su savo moterimi elg�si, nors myl�jo j� beprotiškai. O pas Diev� iš�jo u�lip�s ant elektros laido...

"Nepakviet� man�s � "keturnedel�", - šypsosi Vladas ir sako band�s su Pranu dar kalb�tis, atsisveikinti su juo - niekaip nepavyko... "Gal jis neiš�jo iki galo? Gal jis tupi Naisi� kr�myne ir lyg balandis m�lynu balsu kalba?" - svarsto aktorius ir prisipa��sta, kad jam filmuotis labai patik�. �v�riškai gera buvo �i�r�ti kolegai Sigitui Jakubauskui � akis. Gera buvo �i�r�ti Rimantai Krilavi�i�tei � akis, kuri, jo teigimu, iki pedantizmo gerai dirba.

Vladas sako, kad kai j� pakviet� filmuotis seriale, r�m�jui Ram�nui Karbauskiui ir re�isieriui Sauliui Baland�iui jis papasakoj�s savo ypating� sapn�. Sapnav�s, kad gavo pagrindin� vaidmen� filme. O filmo pabaigoje š� pagrindin� heroj� išneša karste iš l�ktuvo, gr��usio iš Airijos. "Gausi pagrindin� vaidmen�", - išgirdo Vladas ir tikrai nemano, kad buvo apgautas. "Mano pavard� visada titruose buvo. Turb�t tod�l, kad pasi�liau ger� scenarij�", - šypsosi jis.

Nieko n�ra gra�iau, nei tarnauti kitiems

Vladas rimtu veidu sako esantis Antano Baranausko ir Antano Vienuolio an�kas. Vyskupo an�kas. Bet juk taip gali sakyti visi Šiauli� Vladai Baranauskai - toki� net trys. "Jie daug k� gali sakyti, bet tiesa viena", - šypsosi aktorius ir sako dvasinink� gyvenime suvaidin�s šešis ar septynis kartus. Matyt, genai...

Visagaliai genai, panašu, nebuvo tokie galingi, kad Vladas tapo ne kunigas, o aktorius. Ta�iau b�damas aktoriumi, kad išlikt� godus gyvenimui, jis sako sugalvoj�s milijon� prie�as�i�, kad gal�t� kone kas dien� lankytis ligonin�je pas reabilitologus. "Ten dirba nepaprastai gra�ios moterys, nuo kuri� gro�io gali nualpti: Irina Jazdauskait� ir kineziterapeut� Lilija Marija. Jog�s Lilijos rankos gali skaityti ne tik k�n�, o ir mintis. Jos aki� tyrumas - nesusvietnas. Irina man pad�jo mesti r�kyti, bado mano k�n� t�kstan�iu adat�, o aš net nejau�iu", - šypsosi pašnekovas.

Savo gydytojoms Vladas pagyr� negaili. "Tokio �ingeidaus �mogaus kaip Irina aš nesu sutik�s. Ji godi �inioms, ji j� trokšta, pradedant Dostojevskiu, baigiant Ryt� filosofija", - sako Vladas ir tikrosios prie�asties, kod�l lankosi pas reabilitologus, neatskleid�ia.

Ir kam girtis b�domis? Juk galima pasigirti vaikais - su s�neliu ir dukra Vladas praleid�ia daug laiko - vasar� keliaus, vyks � Nid�, Palang�, Liepoj�, kur yra gra�iausia Europos gele�inkelio stotis...

"Atsiduodu tarnystei vaikams. Nieko n�ra gra�iau, nei tarnauti kitiems. Nereikia joki� k�rybini� kan�i�. Kuo toliau nuo kan�i� - visk� reikia daryti su meile, nuo �mogaus turi sklisti šviesa. Moteris, kuri mylima - švie�ia, jos kiekvienas plaukelis kv�puoja..." - sako Vladas.

Laidos "S plius" informacija" klausimas

Kokiais dviem b�dais galima prisijungti prie gyventoj� duomen� baz�s "Sodros" tinklalapyje?

Atsakymus si�skite el. paštu info@splius.l t .

J�s� laukia prizas – firminis kavos puodelis "Bibliotekos pa�angai".

Geriausio klausimo atsakymas - ant lie�uvio galo

Oksana LAURUTYT�

Šiauliuose gyvena apie pusantro šimto keistuoli�, kurie, u�uot penktadieniais vakarais mankštin� raumenis ar skrand�, mankština... prot�. Šie šiaulie�iai, susib�r� po šešis � 21 komand�, kas benutikt�, kas antr� penktadien� dalyvauja �aidime "Prot� mušis". Pra�jus� penktadien� restorane "Arbat" vyko finalinis "Prot� m�šio" �aidimas, kurio nugal�toja - "Vykinto RK" komanda - lyg "formul�s" nugal�toja laist�si šampanu ir nesl�p� d�iaugsmo, tarsi b�t� laim�jusi pasaulio futbolo �empionat�. "Šis �aidimas - intelektual� narkotikas", - sako �aidimo vedantysis, �inomas sporto komentatorius Robertas Petrauskas.

Sporto komentatorius ir �aidimo Šiauliuose "Prot� m�šis" ved�jas Robertas Petrauskas rašo knyg� apie II pasaulin� kar� ir svajoja apie šalies "Prot� m�šio" �empionat�. Rašyti knyg� ir matyti degan�ias �aid�j� akis - "kaifas".

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Kas t� ved�j� supaisys

Pra�jus� penktadien� �aidime "Prot� m�šis" triumfavusios komandos "Vykinto RK" (Vykinto Rotary klubas) nariai - septyni: Marius Rakickas, Tautvydas Bagdonavi�ius, Vaidotas D�da, Donatas Savickas, Andrius Šimkus, Rimantas Januševi�ius ir Ri�ardas Dauk�las. Komandoje gali �aisti tik šeši nariai, tad norintiesiems teko draugiškai u�leisti viet� vienas kitam. Be garb�s ir šlov�s, "Vykinto RK" komandai atiteko klubo "Martini" 500 lit� vert�s �ekis, o kitiems nugal�toj� šešetams - "Gerai komandai", "Velniavai" ir "M�g�jams" - klubas "Martinis" suteiks prog� "iššaudyti" konkurentus karin�je baz�je.

Nuo pra�jusio rudens Šiauli� klube "Martini" kas antr� penktadien� rinkdavosi šiaulie�iai, kuriems did�iausia laim� - kuo daugiau su�inoti ir, pasitelkus �inias, nugal�ti. Dvidešimt viena komanda po šešis dalyvius atsakin�jo � �aidimo ved�jo Roberto Petrausko parengtus klausimus. Susitikim� b�ta dešimt, tad Robertui teko nelengva u�duotis - kiekvienam turui sugalvoti apie 60 klausim�, iš viso - per 1000, o tai yra labai rimtas darbas.

"Kuo toliau, tuo klausimus sugalvoti buvo sud�tingiau. Štai, gavau vizitin� kortel�, kur parašyta "nefrolog�", ir kilo mintis apie tai klausim� parengti. Gali u�duoti klausim� apie ilgiausi� up�, bet atsakym� arba �inai, arba ne�inai - tai ne�domu. Geriausias yra tas klausimas, kurio atsakymas - ant lie�uvio galo. Ka�kur gird�jai ir privalai per minut� prisiminti", - sako Robertas.

Krepšinio ir futbolo komentatoriaus Roberto profesija - istorikas, ta�iau ne klausimai iš istorijos dominavo �aidime. "�inau auditorij�, �inau, ko iš jos tik�tis. Jei parinkdavau sunkius klausimus, jie visiems buvo sunk�s, jei lengvus - lengvi visiems. Parinkdavau tokius, kad iš dešimties atsakym� komanda atsakyt� bent � penkis. Tada �aid�jams �aisti smagu - juk �mon�s renkasi pasilinksminti, o ne pasijusti neišman�liais", - sak� pašnekovas.

Robertas prisipa�ino steng�sis, kad neb�t� komandos, kuri atsakyt� � visus dešimt klausim� - �aid�jai juk ateina ir ka�ko naujo su�inoti. O klausim� b�ta pa�i� �vairiausi�, pavyzd�iui, kur yra T. Kos�iuškos kalnas, kas yra Balzebubas, Rosinantas, kokiu vardu Aleksandras Makedonietis šauk� savo �irg�, rodytos fotografijos iš viso pasaulio ir reik�j� pasakyti, kas tai ir kur yra, skamb�jo muzika, �iulb�jo paukš�iai ir t. t. Robertas stengdavosi parinkti ir toki� klausim�, kurie atitikt� tos dienos �vyk�, švent�.

O kod�l nebuvo klausimo, k� reiškia Eyjafjallajökullio (Islandijos ugnikalnio) pavadinimas? Buvo �aid�j�, kurie tik�josi tokio klausimo ir mok�si pavadinim� atmintinai. "Kas t� ved�j� supaisys", - šypsosi Robertas.

Malonumas - matant degan�ias akis

Penktadien� "Prot� m�šio" sezonas buvo u�darytas. Ar dabar kas antr� savaitgal� Robertas "nelips sienomis", nerasdamas kuo u�siimti, besiilg�damas linksm�j� Šiauli� "prot�"? Robertas sako, kad kiekvienoje savo veikloje bando rasti aukso vidur�. Visada reikia padaryti pauz�, "išvalyti" galv� ir sulaukti kito sezono. Jam atokv�pio dar nebus - komentuos Pasaulio futbolo �empionat�, tada prasid�s krepšinio sezonas, galiausiai laikas v�l ateis "Prot� m�šiui" Šiauliuose. "Šis �aidimas idealus g�d�iais, ilgais rudens ir �iemos vakarais. Vasar� �mon�s turi k� veikti, tod�l pauz�s reikalingos. �ia kaip ir sporte - reikia poros m�nesi� atsigauti", - sako jis.

Robertas �aidim� "Prot� m�šis" rengia ne tik Šiauliuose. Š�, jo teigimu, "min�i� jogos seans�, proto mankštos �aidim�", reng� ir savo kolegoms - TV3 komandai ir kitiems vilnie�iams. "U�sienio baruose šis �aidimas labai populiarus. Šiauliuose j� rengia Petrauskas, kituose miestuose - kiti �mon�s. Man išsyk buvo aišku, kad šis �aidimas bus populiarus. �mon�s m�gsta spr�sti kry�ia�od�ius, yra azartiški, nori nugal�ti", - sako pašnekovas.

Be abejon�s, Robertas, vesdamas š� �aidim�, gauna atlyg�, ta�iau jam ši veikla - labiau pramoga. "Turiu darb�, kurie geriau apmokami, ta�iau "Prot� m�šyje" jau�iu didel� malonum�, nes matau degan�ias akis", - sako jis.

Robertas turi plan� surengti "Prot� m�šio" Lietuvos �empionat�. Jame komandos gint� savo miest� garb�. Jam patinka, kad šis �aidimas - ne koks nors elito susib�rimas. �ia gali �aisti visi - mokytojai, verslininkai, "furistai" ar valytojai. Kiekvieno �mogaus �inios gali praversti komandai.

Met� pabaig� vainikuos knyga

Su Robertu kalb�jom�s likus valandai iki "Prot� m�šio" finalo. Likus 15 minu�i�, vyras papraš� baigti pokalb� - jam reikia �i�r�ti Pasaulio futbolo �empionato rungtyni� pabaig�. Juk futbolo ir krepšinio komentatorius bei TV3 sporto rubrikos ved�jas Robertas turi savo akimis pamatyti, kuo baig�si rungtyn�s.

Nors TV �i�rovai Robert� da�nai mato ekrane, pašnekovas sako dirbantis paprasto �urnalisto darb�. Jei b�t�, pavyzd�iui, CNN laid� ved�jas, �inias jam surinkt� kiti �urnalistai, o dabar tenka pa�iam. "Sporto �ini� perskaitymas eteryje - tik mano darbo dienos pabaiga", - sako jis.

Prad�jusiam skaityti sporto naujienas Robertui reik�jo priprasti prie kameros. Savo bals� eteryje jis pirm� kart� išgirdo prieš 15 met� - tada prad�jo Klaip�dos radijo stoties "Laluna" diktoriaus karjer�. "Man labiausiai patinka komentatoriaus darbas - toks, kur veido nematyti", - sako jis.

Robertas beria �od�ius be perstojo ir sako galintis neu�sikirsdamas kalb�ti valand� 45 minutes. Krepšinio var�ybas komentuoti lengviau nei futbolo - veiksmo jose ma�iau, tad, �inoma, tenka iš anksto pasiruošti, kuo u�pildyti tarpus, kai aikštel�je nieko �tempto nevyksta.

Vyras sako, jog jam yra � eter� praspr�d�s keiksma�odis, ta�iau apmaudi klaida nutiko tik tod�l, kad jis man�, jog mikrofonas išjungtas. "Visi �mon�s turi filtrus. Normalioje šeimoje augantis vaikas su kiemo draugais kalba vienaip, su t�vais - kitaip. �urnalistas turi geb�ti š� filtr� u�sid�ti", - sako komentatorius.

Vis d�lto Robertas, be �vairi� veikl�, susirado išš�k� - rašo knyg� apie II pasaulin� kar� Europoje. "Pati knyga atsakys � klausim�, apie k� ji. Juk mes neturime n� vienos knygos lietuviškai apie II pasaulin� kar�", - sako pašnekovas.

Roberto teigimu, visuomen� gali perskaityti knyg�, kurias paraš� seno sukirpimo istorikai, kurios - fakt� kratiniai. Robertas sako, kad jo knygoje bus intriga ir skaitant nor�sis �inoti, kas gi �vyks toliau. "Jau dešimt met� skaitau tik knygas apie II pasaulin� kar�. Pirmasis mano knygos tomas - 800 lap�, dabar ji prad�ta maketuoti, ieškoma fotografij�, �em�lapi�. Noriu ger� darb� padaryt, bet labiau knyg� rašau tod�l, kad tai - "kaifas", - sako Robertas.

"Blusyno pasakojimai" - apie �iauriai �domi� kasdienyb�

Oksana LAURUTYT�

Šeštadien� Šiauli� dramos teatre tur�jo �vykti re�isieriaus Antano Gluskino vaikams skirto spektaklio premjera - "Blusyno pasakojimai". Premjera nukelta rudeniui - re�isierius, siekdamas tobulumo, nusprend�, kad �i�rovams rodyti spektakl� dar per anksti. Jau antr� spektakl� "�mon�ms nuo penkeri� met�" Šiauliuose statantis re�isierius sako, kad jam patinka istorijos, kuriose nepataikaujama vaikams, o su jais kalbamasi apie kasdienius dalykus, kurie kartu yra ir �iauriai �dom�s. "�i�ri � med�, o jis, pavyzd�iui, gali tapti raketa", - teigia A. Gluskinas.

Re�isierius Antanas Gluskinas sako, jog jam svarbu kalb�ti su vaikais tomis temomis, kuri� vengia kiti. Vaikai da�nai klausia suaugusi�j�, k� veikti. Re�isieriaus vienas tiksl� - parodyti, kad veikti visada yra k� - ir kasdieniai dalykai gali b�ti �dom�s.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Iš aukštai �mon�s atrodo kaip blusos

Antano Gluskino, Šiauliuose jau pasta�iusio "Bel�, Bos� ir Bul�", kuriamas spektaklis "Blusyno pasakojimai" - tai vienos dalies "kreivos istorijos" iš berniuko ir mergait�s gyvenimo. Spektaklis kuriamas pagal Gendru�io Mork�no knyg�.

"G. Mork�nas rašo knygas vaikams labai protingai, su vaikais kalba ne vaikiška, o normalia kalba. Man patinka jo istorijos ir �vilgsnis � kasdienyb�, tod�l ir �miausi statyti spektakl� pagal jo k�ryb�", - sako A. Gluskinas.

Kurti vaidmenis re�isierius pasikviet� aktorius Monik� Šaltyt�, Aurim� �vin�, Ing� Norkut� ir Dali� Jan�iausk�. Tai istorija apie tai, kaip vien� dien� viena šeima - mama, t�tis, dukra ir s�nus - išsiruoš� � kelion� automobiliu. K� veikti kelion�s metu? T�vai vaikams pasi�lo �i�r�ti pro lang�, nes ten galima išvysti daug �domi� dalyk�. �mon�s sako, jog t� �domi� dalyk� kr�vos yra miest� parkuose, kaim� keliukuose, g�li� vazonuose ir net taikiai stovin�iuose laikraš�i� kioskuose.

Bet jeigu greitai nusibosta �i�r�ti pro lang� ir ieškoti t� �domi� dalyk�? K� tada veikti? Tada reikia �i�r�ti pro automobilio langus ir steb�ti �mones, nes jie patys �domiausi. Jie b�na ir raudoni, ir juodi, ir geltoni, kartais ilgi, stori, r�ksniai, tyleniai, strop�s, išradingi. J� daug visame pasaulyje. Iš aukštai �mon�s atrodo lyg blusos, kurios neranda sau vietos - šokin�ja ir laksto iš vienos vietos � kit�. �od�iu, tikras blusynas.

Ir tada iš t�v� l�p� pasipila Blusyno pasakojimai apie berniuk� ir mergait�. Viename mieste gyveno mergait�, kuri link�jo tik blogus palink�jimus. Ir jie pild�si...

Tame pa�iame mieste gyveno ir vienišas berniukas, kuris tur�jo paš�lusiai r�pesting� mam�. Tada tie du vaikai susitiko ir pamilo vienas kit�. O tada tai prasid�jo...

"Jeigu norite keliauti kartu, ateikite rugs�jo prad�ioje � spektakl�. Prisisekite dir�us. Variklis u�vestas. Pirmyn, ieškoti �domi� dalyk�!" - sako A. Gluskinas.

Spektaklius pristato vaizdo klipai

Prieš por� met� Šiauliuose re�isav�s spektakl� vaikams "Bela, Bosas ir Bulis" A. Gluskinas buvo apdovanotas Auksiniu scenos kry�iumi. Ar ne d�l aplankytos s�km�s re�isierius v�l gr��o dirbti � Šiauli� dramos teatr�? A. Gluskinas sako, kad jam labai patinka dirbti su šiaulie�iais, kurie, jo teigimu, yra puik�s aktoriai.

"Blusyno pasakojim�" veiksmo vietos - mokykla, parkas, namai, o juose vykstantis veiksmas - nei herojinis, nei epinis, nei poetinis. Vyksta kasdieniai dalykai, o pagrindiniai veik�jai - berniukas ir mergait� - keliauja iš vienos istorijos � kit�. "Spektaklis - tai trumpos istorijos, sujungtos � vien� �vyk�. � visk� �i�rima per absurdo prizm�", - sako re�isierius.

A. Gluskino spektakli� re�isavimas Šiauliuose turi išskirtin� bruo��. Spektakliams jis sukuria reklaminius vaizdo klipus, kurie rodomi per televizij�. "Mano tokia meil� kinui. Esu ir kino re�isierius, kelis filmus esu suk�r�s, reklaminius filmukus, tod�l ir spektakliams juos kuriu", - sako re�isierius.

Reklaminiame klipe filmavosi ne tik spektaklyje vaidinantys aktoriai. A. Gluskinas filmuotis pakviet� kelis šiaulie�ius vaikus, kuriuos atsirinko atrankose, tad reklaminiame filmuke vaikus vaidina vaikai.

Re�isierius sako norintis kurti tokius spektaklius, kurie neg�sdint� vaik�, o juos �av�t�, bet nepataikaut�. "Kai vaikai lipa ant scenos pa�iupin�ti dekoracij� ar aktori� - nieko bloga. Tragedij� d�l to ne�vyks", - sako re�isierius.

Atsakymai � vaik� klausimus - animacijoje

J�rat� Leikait� - gabi animator�, puiki re�isier�, �inoma prodiuser�, garsi scenarist�, išradinga dailinink�, originali iliustrator�, pelniusi ne vien� respublikin� ir tarptautin� apdovanojim�. Šiuo metu ji kuria lietuvi� liaudies mitais paremt� film� "Taip Laima l�m�", kur� netrukus pamatys ir Lietuvos �i�rovai. Re�isier� sako, kad kurdama animacinius filmus labiausiai nori atsakyti � vaikams r�pimus klausimus, kuri� ir pati vaikyst�je nema�ai u�duodavo.

- Kas paskatindavo sukurti film�?

- Kiekvienas filmas turi savo atsiradimo istorij�. Filmas kuriamas ilgai - beveik vienerius metus. Jeigu filmas sud�tingesnis, reikia prie jo pas�d�ti ir ilgiau - kartais net dvejus metus. Per t� laik� pasikei�ia nuotaika ar net gyvenimo s�lygos, bet filmas gyvena kartu su tavimi ir neatsiejamai kei�iasi pagal autoriaus savijaut�. Kiekvieno filmo atsiradimo istorija labai skirtinga. Pavyzd�iui, id�ja sukurti film� "Brašk�s ant egl�s" kilo perskai�ius Lietuvos vaik� sukurt� pasak� knygel�. Labai patiko dešimtmet�s Evelinos Dzimanavi�i�t�s pasaka "Brašk�s ant egl�s". Teko stipriai praturtinti jos trump� pasak�l� daugybe nuotyki� ir keistais persona�ais, bet Evelinos istorija liko. Mergait� gyveno Merkin�je. Teko pakviesti j� � studij� ir susipa�inti. Evelina gavo pirm�j� savo gyvenime honorar� ir buvo labai laiminga, kad pagal jos pasak� suk�r�me film�. Filmas "Brašk�s ant egl�s" – tai kal�din� pasaka apie stebuklus ir išsipildan�ius norus. Filmas apie sraig� Maiv� gim� iš mano vaikyst�s, nes labai myl�jau sraiges. Kilo mintis sukurti persona��, kuris elgiasi ekscentriškai, nenori pritapti prie pilkos mas�s. Ar visos sraig�s vienodos? Ar jos turi mam�? Kaip jos atskiria savo mamas nuo kit�? Kod�l sraig�s neturi šeimos? Ar �iem� jos miega? Ar ma�osios sraigel�s turi sesutes? Šie klausimai vaikyst�je man nedav� ramyb�s. Tod�l suk�riau persona��, kuris - lyg paaugl� mergait� - ieško b�d� šokiruoti aplinkinius. Kartais jai visai neblogai pavyksta, o kartais tenka ir pakent�ti. Filmas "Svajoni� bokštas" pasakoja apie sraig�s Maivos svajon� pasistatyti pat� gra�iausi� namel� miške. Nety�ia nukritusi knyga atsiver�ia kaip tik tame puslapyje, kur puiki "Babelio bokšto" iliustracija. Ši iliustracija be galo patinka sraigei Maivai ir ji ima statyti vietoje seno namelio did�iul� bokšt�. Kaip jai pavyko, galima pamatyti filme.


Animator� J�rat� Leikait� sako, kad pabaigusi film� jau�iasi labai laiminga.		Lietuviška animacija atsako � daugel� vaikams r�pim� klausim�.

- Ar labai skiriasi pirminis filmo sumanymas nuo jau u�baigto filmo?

- Prad�dama film� visada tikiuosi, kad tai bus ka�kas ypatingo, ta�iau klaid� nepavyksta išvengti. Kas nedirba, tas neklysta. Kai u�baigi film�, jautiesi laimingas ir patenkintas. Pra�jus kuriam laikui, norisi kai k� filme pakeisti, bet jau nebegali. Pavyzd�iui, suk�rusi "Braškes ant egl�s" jau�iausi labai pavargusi. Visus filmo fonus piešiau da�ais ant popieriaus labai kruopš�iai tapydama. Film� k�r� apie dvidešimt dailininki�. Reik�jo pri�i�r�ti kiekvienos j� darb�, sekti, kad piešini� charakteris ir stilius atitikt� modelius. Patirties nebuvo, tod�l buvo sunku. Teko �d�ti labai daug darbo, bet rezultatas mane nuli�dino - atrod�, tiek ilgai dirbome, o tik septyni� minu�i� filmas sukurtas. Toks trumpas... Bet �d�t� varg� kompensavo vaik� reakcija per premjer�. Labai šiltai film� sutiko Amerikos lietuvi� vaiku�iai, kurie po filmo kartojo pirato brašk�s dainel�: "Aš esu piratas brašk�... Mane nurašk�..." Daineles �dainavo Neringa su grupe vaik� iš "Tele Bim-Bam", kompozitorius Skirmantas Sasnauskas suk�r� linksmas melodijas. Jam teko �dainuoti ir keist� Kal�d� Senel�, pirm� kart� gyvenime paragavus� braški�: "Skanu, o kur visi dingo?.." V�liau ši fraz� buvo da�nai kartojama m�s� šeimoje, ragaujant skanius patiekalus. Re�isieriui labai svarbus santykis su �i�rovu. D�iaugsminga vaik� reakcija veikia lyg eliksyras, suteikiantis j�g� tolesnei k�rybai.

- Kokius filmus kuriate dabar?

- Šiuo metu kuriu film� "Taip Laima l�m�". Jis remiasi lietuvi� liaudies mitais, sakm�mis. Kiekvienam tik gimusiam �mogui deiv� Laima nulemia jo likim�: "Vieniems pataluose gyventi, kitiems varge skursti." Šimtas �moni� miršta, šimtas – gimsta. Pasaulyje yra pusiausvyra: vieni laimingi, kiti – neturtingi, bent tuo r�pinasi deiv� Laima. Man r�pi klausimas - ar galima pakeisti savo lemt�?

Animacin� film� "Taip Laima l�m�" jau greitai pamatysime Lietuvoje.

Atrasti scen� - neb�tinai scenoje

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� universiteto Men� fakultetas � gyvenim� išleid�ia tre�i� Estrados meno specialyb�s absolvent� laid�. Kit� savait� - bir�elio 3-5 dienomis - aštuoni absolventai pristatys tris diplominius spektaklius, kuriuos pasi�i�r�ti gali visi norintieji. Kurso vadov� Virgilija Staševi�i�t� susir�pinusi kalba apie absolvent� ateit� - ji nori, kad jaunuoliai ne pasirinkt� lengv� keli� filmuodamiesi serialuose, bet kiekvienas atrast� savo scen�.

Aštuoni jaunuoliai - tre�ioji estrados meno specialyb�s student� laida - �i�rovus kvie�ia � diplominius spektaklius bir�elio 3-5 dienomis.

Rolando PARAFINAVI�IAUS nuotr.

Spektaklius kvie�iami pamatyti visi

Prieš ketverius metus ŠU estrados meno specialyb� studijuoti buvo pasirink� 19 jaunuoli�. Diplomai bus �teikti vos aštuoniems absolventams. Kurso vadov�, d�stytoja ir jaunimo m�g�j� teatro "Helijas" vadov� Virgilija Staševi�i�t� sako, kad jau po pusme�io teliko aštuoni� student� grup�. Dalis išvyko studijuoti teatro paslap�i� � Vilni�, Klaip�d�, dalis suprato, kad pasirinko ne t� profesij�, kurios nor�t�, tad išvis met� mokslus ŠU.

"D�kinga mano grup� - keturi vaikinai ir keturios merginos. Juk šios specialyb�s vaikin� paprastai tr�ksta", - sako Virgilija. K� jaunuoliai geba, kaip vaidina, galima išvysti jau pirmosiomis bir�elio dienomis. Bir�elio 3-i�j� 18 valand� absolventai Mokomajame teatre pristatys diplomin� spektakl� pagal Siusen Osten, Pjer Lisander "Med�jos vaikus", bir�elio 4-�j� 18 valand� - Oskaro Vaildo "Kaip svarbu b�ti rimtam", o bir�elio 5-�j� 16 val. - poezijos, šokio, klounados ir parodijos spektakl� "Pagaliau supratom".

V. Staševi�i�t� sako jau išgirdusi replik�, kad spektakl� "Med�jos vaikai" tiesiog privalo išvysti tie t�vai, kurie skiriasi. Tuomet jie pamatys, k� padar� savo vaikams ir kaip vaikai išgyvena t�v� skyrybas. "Med�ja, iš�jus Jasonui pas kit� moter�, u�sisklend�ia savyje, nieko nebemato aplinkui, net vaik�. T�vas namo tai pareina, tai išeina. Vaikai bando kaip nors išgyventi tokioje nelengvoje situacijoje", - pasakoja spektaklio re�isier�.

Bir�elio 4-�j� spektakl� pagal O. Vaild� tur�t� pamatyti tie, kuri vertina puik� tekst� ir geba išgirsti potekst�. Spektaklis "Kaip svarbu b�ti rimtam" - komedija, kurios pagrindas - �od�io galia ir geb�jimas j� valdyti. Š� spektakl� studentai jau rod� viešai - Kauno valstybinis teatras reng� festival� "Tylos!", � kur� sukviet� visas šalies aukšt�sias mokyklas, rengian�ias teatralus.

"Jaudinom�s visi - ir studentai, ir aš, ta�iau emocijos, kurias išgyvenome, buvo �avingos, o m�s� vaidyba ilgojoje sal�je buvo itin naudinga. Susitikome su Liubomiru Laucevi�iumi, J�rate Onaityte, R�ta Stalili�naite, Kauno dramos teatro vadovu Egidijumi Stanciku. Tokia patirtis studentams labai reikalinga", - sako Virgilija.

Tre�iasis spektaklis, kuriame karaliaus poezija, parodija, šokis ir klounada, vainikuos ketveri� studij� met� patirt�. "Visada studentams sakau, kad juokinti kitus daug sud�tingiau, nei verkti scenoje. Kursas jau yra pareng�s spektakl� "Nesusipratimai", kur� išvydo nema�ai šiaulie�i�. Klounados patirties studentai �gijo Vengrijoje vykusiose dirbtuv�se", - sako kurso vadov�.

Ne d�sauti, o susiimti

Bir�elio 11-�j� studentams bus �teikti diplomai. Ar Šiauli� universiteto absolventai jau �ino, kur dirbs, kur kurs? Virgilija sako, kad jaunuoliai yra kvie�iami � Panev��io ve�imo teatr�, Šiauli� estrados teatr�, ta�iau tiksliai niekas n�ra apsisprend�s.

"Aš labai nor��iau suburti profesionali� klounados trup�. Pasaulyje aktoriai kuria net vieno ar dviej� �moni� trupes ir pasirodymus rengia restoranuose, kavin�se, r�siuose. Dar sovietme�iu Bulgarijoje esu ma�iusi teatr�, spektaklius rodant� restorane, Berlyne �inau rom� grup�, kuri pasirodymus rengia nedidel�je scenoje u�kampyje", - sako re�isier�.

Virgilija �sitikinusi, kad jei jaunuolis labai nor�s, �gyvendins savo svajon� vaidinti. Svarbiausia ne d�sauti, o susiimti ir dirbti. Pašnekov� d�iaugiasi, kad atsiranda student�, kurie po studij� ketina vykti ne eilini� darb� dirbti u�sienyje, bet dirbti pagal profesij� teatr� trup�se, mokyti vaidinti vaikus.

"Neretai jaunuoliai mano, kad visk� �ino. Tikina, kad vaidina serialuose d�l pinig�, nors iš tikro siekia, kad j� veidus pamatyt�, d�l garb�s. Tai paviršutiniška. Ne kas nors tau turi duoti, o tu pats turi rasti savo keli�. Kiekvienas turi rasti savo scen�. Ir ji neb�tinai turi b�ti scenoje", - sako pašnekov�.

Laidos "S plius" informacija" klausimas

Kokiais dviem b�dais galima sujungti mobil�j� telefon� su personaliniu kompiuteriu?

Atsakymus siuskite el. paštu info@splius.lt .

J�s� laukia prizas - sieninis laikrodis.

Tetulyte, �leiskit � teatr�

Oksana LAURUTYT�

Keliose serialo "Naisi� vasara" serijose nusifilmavusi ir Mildos - daug met� kal�jime praleidusios moters - vaidmen� suk�rusi Šiauli� dramos teatro aktor� Vilija Paleckait� ši� savait� v�l vyko � filmavimo aikštel� filmuotis serialo t�sinyje. Itin rimtai � savo darb� �i�rinti aktor� atvirauja, jog vaidmuo jai teko nelengvas - reikia �valdyti kal�jimo �argon�, sukurti itin skaud�i� patirt� turin�ios moters paveiksl�. "Tiesiog fatališk� sutapim� b�ta filmuojant", - sako aktor� sodriu, išskirtinio tembro balsu, kuris buvo jai ir dovana, ir priešas.

Šiauli� dramos teatro aktor� Vilija Paleckait� jau prad�jo filmuotis serialo "Naisi� vasara" t�sinyje. Aktorei teko nelengvas vaidmuo - sukurti skaud�ios gyvenimo patirties turin�ios iš kal�jimo iš�jusios moters charakter�.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Bijojo kalin�s vaidmens

Su Vilija sutariame susitikti pasikalb�ti ne tik tod�l, kad jos veid� išvydo, o ruden� v�l matys televizijos �i�rovai. Šiemet 51-eri� aktorei suteiktas geriausios Šiauli� dramos teatro aktor�s vardas, u� sukurtus vaidmenis premjerose "Vien� vasaros dien�", "Kova" ir kitus. D�l interviu tartis neskub�ta - skland� kalbos, kad aktor� interviu nedalija.

Vis d�lto Vilija sutinka susitikti. "Padarykime tik trump� interviu, nedidel�, man nepatinka viešumas", - prašo ji.

� susitikim� atskub�jusi aktor� emocingai kalba, kad k� tik repetavo su kolege Nijole Miron�ikaitei. Gavo serialo "Naisi� vasara" t�sinio tekstus, jau prad�ta filmuoti, tad su savo "mama" teko papluš�ti. Juk jos persona�as - Milda - jau iš�jo iš kal�jimo, gr��ta � Naisius ir �ia bando �sitvirtinti, kaip nors sukurti prarast� ryš� su "dukra" Jurga (aktor� Vaida Kavaliauskaite).

"Labai bijojau šio vaidmens. Sunkus jis, slegiantis, o �i�r�ti nerimtai aš nemoku. Išvakar�se su�inojusi, kad teks vykti filmuotis � moter� kal�jim�, nervinausi vis� nakt�", - prisimena Vilija.

O nakt� ji susapnavusi, kad nuvyko � savo gimt�j� miest� Jonišk�. Su draugais šventusi gimtadien�. "Paklausiau ryt�, kur vyksime filmuotis. Kai išgirdau, kad vyksime � Joniškio areštin�, net kojas pakirto. Ka�kokie pas�mon�s srautai - sapnas išsipild�", - stebisi aktor�.

Kitas netik�tumas buvo tas, kad jos dukr� vaidinanti V. Kavaliauskait� - taip pat joniškiet�. "Fatališki sutapimai. Sapnavau, kad šven�iu gimtadien�, o scena kal�jime - mano debiutas kine. Aš niekada nesu filmavusis", - sako pašnekov�.

Vilija daug kart� buvo kvie�iama dalyvauti atrankose � filmus, ta�iau arba netiko jos aki�, arba - plauk� spalva. V�liau jose nebedalyvavo. Jei b�t� �inojusi, kad t�kart eina � aktori� atrank� serialui, o ne � susirinkim�, b�t� n�jusi. Be abejon�s, Vilija d�iaugiasi, kad vaidyba seriale - ka�kas naujo gyvenime, spalvingo. "Vis d�lto nesp�jau susigaudyti, kas �vyko - per du pusdienius viskas buvo nufilmuota", - sako ji.

Ateina laikas, kai patinki tokia, kokia esi

Vilijos balsas daugeliui ilgai išlieka atmintyje. Aktor� šypteli ir atvirauja, kad jos balsas buvo jai ir dovana, ir priešas. Jau vaikyst�je jis buvo specifinis, �emas. "Gal gali tyliau, gal gali nešaukt", - nuolat gird�davo mergait�.

"Muzikos mokytojui mano balsas patikdavo. Kviesdavo prieš klas� dainuoti. Vaikai tada "l��davo" iš juoko. O aš taip išgyvendavau. Dabar jau d�iaugiuosi. Mano branda susilygino su mano balsu", - sako moteris.

Vaikyst�je d�l balso ir išvaizdos b�ta ir daugiau dram�. Vilij� nepaprastai trauk� teatras, su draugais kieme spektaklius stat�. "Labai nor�jau vaidinti princes�", - sako ji. Princes�s jai vaidinti neleido. "Na kokia tu princes�? Ragana tu, o ne princes�", - gird�davo mergait�.

"�i�r�davau � veidrod� ir klausdavau mamos, kod�l aš tokia negra�i. Mama sakydavo: "Nueik � kiem�, pa�i�r�k, kaip saul� švie�ia, g�l�s �ydi, debesys plaukia, ir tapsi pati gra�iausia." B�gdavau, �i�r�davau, gr��davau prie veidrod�io, bet niekas nesikeit�. Gerai, kad seriale man skirtas vaidmuo man�s ne�pareigojo b�ti gra�ia", - sako moteris.

Apie vaikyst�s patirt� Vilija jau sako galinti kalb�ti ramiai. Juk ateina laikas, kai imi patikti sau tokia, kokia esi.

Auginant vaik� - saldus net skausmas

Kas nutiko, kad laikanti save negra�ia, turinti specifin� bals� mergait� sugalvojo b�ti aktore? Vilija labai m�gdavo klausyti radijo spektakli�. "S�d�davau ant grind� ir lyg paker�ta klausydavausi M. Mironait�s "Motinos lauko". Lyg magnetas mane trauk�, n� vieno radijo spektaklio nepraleisdavau. Tai buvo tokia magija, tokia paslaptis", - prisimena ji.

O kai � Jonišk� atva�iuodavo kit� šalies miest� teatrai, b�gdavo pa�i�r�ti vilk�dama kasdieniais "treningiukais". Netur�jo pinig�, prašydavo biliet� kontrolier�s: "Tetulyte, �leiskit � teatr�, aš kamputyje pastov�siu."

"Aktoriai man buvo ka�kas nepaprasto. O kai jau aš pati tapau aktore ir nuvykau gastroli� � Jonišk�, pri�jo prie man�s ta pati "tetulyt�" ir primin�, kaip aš jos prašydavau leisti tik kamputy pastov�t", - sako moteris.

Magiškas troškimas vaidinti Vilijai atneš� s�km�. Ji ne kart� apdovanota u� puikiai sukurtus vaidmenis, o šiemet tituluota geriausia Šiauli� dramos teatro aktore. "Visai nesureikšminu apdovanojim�. Kai buvau jauna, jie buvo svarb�s, dabar - ne. Juk ir tai praeis. Gyvenimas eina... Dabar mane lanko tykus ramus d�iaugsmas", - sako ji.

Vilojos s�nui Tautvydui - 17 met�. "Jei k� nors darau gyvenime, tai darau vardan vaiko. Net u�kulisiuose pasimeld�iu. Auginti vaik� - did�iausia laim�. Saldus yra net skausmas", - sako ji.

Vienai s�n� auginan�iai Vilijai tikrai buvo nelengva. Nuo pus�s met� s�nus augo teatro u�kulisiuose. "Pamenu, per spektakl� apie snieguol� ir septynis nykštukus b�damas pusantr� met� jis rankas � scen� pak�l� ir papraš� paimti. Nebe�inojau k� daryti, o paskui išgirdau patarim�, kad jei taip dar bus - paimti ir nusinešti u� kulis�. Na ir kas?" - šypsosi ji.

Moteris sako, jog jai labai daug d�iaugsmo suteikia ir dramos mokymas. Liepori� gimnazijoje, Šventupio, Aukštabalio mokyklose ji stat� su vaikais spektaklius, reng� renginius. "Aš myliu visus - ir mokytojus, ir mokinius. Man j� reikia, iš j� aš galiu pasimokyti", - kalba aktor�.

Mokytojo dienos proga jos mobilusis telefonas netyla nuo �inu�i�. "Man labai brang�s darbo su vaikais prisiminimai. Vaikai manimi pasitiki, aš jiems labiau draug�, nei mokytoja", - sako Vilija.

Darb�... laim�jo televizijoje

Eva JAGMINAIT�

"Gal pris�skite prie mano staliuko, matau, šiandien vakarieniausite be draugi�", - gr��usi po kelion�s iš Kairo pasi�lo 24-eri� gidas Karolis Urbelionis. Pokalbis u�simezga iškart, ir supratusi, kad vos metus tedirbantis gidas yra ne tik puikus pašnekovas, bet ir �domi asmenyb�, sulau�au sau duot� priesaik� per atostogas neu�siimti darbo reikalais ir susitariu - d�l interviu. Jau kit�dien pris�dame po palm�mis ir �sitikinu, kad neklydau sp�dama, kad šis man matytas vaikinas yra TV6 realyb�s šou "Kelioni� startas" nugal�tojas. Daugiau nei pus� t�kstan�io kandidat� pernai vasar� var��si, kad patekt� tarp dešimties laiming�j�, kovosian�i� TV6 ir laim�sian�i� pagrindin� priz� – kelioni� vadovo darbo sutart� saul�tuose kurortiniuose kraštuose.

Karolis Urbelionis pernai vasar� tapo TV6 realyb�s šou "Kelioni� startas" nugal�toju.

Dalyviu tapo atsitiktinai

"Ties� sakant, nelabai ir supratau, kur einu. Buvau iš�j�s iš darbo ir nenor�jau dykin�ti, tod�l pasitaikius galimybei dvi savaites praleisti gid� konkurse Turkijoje nusprend�iau pabandyti, - pasakoja Karolis, pernai liep� išvyk�s � konkurs�. – Galimybe laim�ti abejojau iki paskutin�s minut�s, mat kaskart, pareng�s reporta�us ar maršrutus, gaudavau pylos nuo pagrindinio konkurso vertintojo u� tai, kad mano siu�etai buvo kitokie – visiškai nerimti, daug bendravimo su vietiniais gyventojais." Konkurs� jis laim�jo.

Da�nas turistas, sp�damas, kiek laiko Karolis dirba gidu, sako - apie penkerius metus. Jo rengiamos ekskursijos �domios, išsamios, ta�iau turist� nevargina. Vos �va�iavus � Kair� jis papasakoja turistams, kiek �ia kainuoja nekilnojamasis turtas, ar sunku Egipte �sidarbinti, kod�l prie kai kuri� lang� turistams � ak� krenta pririšti krepšiai, ir paneigia mit�, kad gidai u�dirba "aukso kalnus".

"Per vien� dien� istorikais turist� nepadarysiu. Neapkraunu �moni� datomis ir sud�tinga istorine informacija, kuri� jie vis tiek po keli� dien� pamirš. Reikia nepamiršti, kad �mogus atva�iavo ils�tis", - �sitikin�s jaunuolis. Visus turistinius maršrutus, lankomus objektus ir turistams pateikiam� informacij� gidai parenka patys. Anot Karolio, tai u�trunka apie por� savai�i�.

Gro�io samprata tiesiog kitokia

Karolis neslepia, kad leid�iantis l�ktuvui Egipte, kai �ia atvyko pirm�kart dirbti, galvoje tebuvo vienintel� mintis: "� kok� šiukšlyn� patekau." Ilgainiui, kaip ir daug kart� � Egipt� gr��tantys turistai, jog vaikinas suprato, gro�io samprata šioje šalyje tiesiog kitokia – jau po keli� dien� šiukšlyno tiesiog nebepastebi, nebeerzina kelis kartus per dien� girdimos musulmon� maldos, tiesiog d�iaugiesi smaragdine j�ra, dovanojan�ia nepamirštam� pa�int� su koralais, margaspalv�mis �uvyt�mis, jei pasiseks – ir susitikim� su j�ros v��liu.

"Arab� supratimas apie turistus – turistai kvaili. Apgauti turist� - netgi savotiška garb� ir pasiekimas. Dabar jau �pratau, kad arabams neegzistuoja ir laiko s�voka. Jie gyvena pagal princip� – susitinkame šešt�, o jei septint� neateisiu, tai gali aštunt� man�s jau nebelaukti. Tai, �inoma, kiša koja bendraujant su turistini� kelioni� partneriais", - sako gidas.

Ne tik gul�ti prie baseino

Karolis pataria labiau m�gstantiems europietišk� švar� ir tvark� �mon�ms va�iuoti � Turkij�, ta�iau pripa��sta, kad Egiptas istoriškai turtingesnis, kontrastiškesnis. "Nesuprantu turist�, kurie savait� praleid�ia ant gult� prie j�ros arba dar blogiau - baseino. Jie negali girtis pabuv� Egipte. Pa�intis su Egiptu neapsieina be bent vieno iš �domiausi� objekt� - Luksoro, Kairo, Moz�s kalno - aplankymo. Nepatariu va�iuoti tik � dykum� pas beduinus, mat tai tik turistams skirtas šou. Šie "klajokliai" gyvena iš turist�, o ne ieško vandens klaid�iodami dykumoje. B�tina Egipte aplankyti vietin� turg�, u�sukti � me�et�, pasider�ti su prekybininkais. Kitaip nepa�insi šios šalies kult�ros, nepajusi jos gyvenimo", - pataria vaikinas.

Paskui vaikin� klusniai sekantys turistai su�ino ne tik informacij� apie lankomus objektus, bet ir supa�indinami su arab� kult�ra, papro�iais ir kasdienyb�.

Autor�s nuotr.

Pats Karolis sako tur�j�s prog� pamatyti tikruosius beduinus, mat su kolegomis per keli� dien� kelion� automobiliu aplank� dykum� oazes, kur sutiko turist� "nesugadintus" beduinus, kurie ne tik neprašo, bet ir neima "bakšišo" (pinig�li�). "Kaire teko vairuoti per kamš�ius visiškame automobili� chaose be joki� taisykli�. Ilgainiui supranti, kad �ia galioja savita tvarka, prie kurios prisitaikai. Egipte garsinis automobilio signalas da�niausiai gali reikšti tris dalykus: "aš va�iuoju pirmas", "aš tave praleid�iu, va�iuok" arba "neu�mik prie vairo, ar irgi vairuoju", - šmaikštauja pašnekovas. - Kelion�s metu bene did�iausi� �sp�d� padar� tai, ko pamatyti negali n� vienas turistas. Buvome oloje, kurioje atrastos rom�n� laik� mumijos. Galb�t netrukus jos pateks � kok� nors muziej�, ta�iau tas artimas s�lytis su istorija neišdils."

Kelion�s – ne vien tur�iams

"Dirbdamas vadybininku Lietuvoje gaudavau didesn� alg� nei dabar, ta�iau privalumas tas, kad dabar mano darbas �domesnis. Jau dirbau ir �vairiuose Turkijos, ir Egipto regionuose. Klysta tie, kurie mano, jog gido darbas - atrakcija. Daug laiko praleid�iame biuruose, turime išklausyti ir patenkinti klient� �geid�ius, suderinti turist� keliones, kiekvien� smulkmen�. Ekskursijos – tik ma�a darbo dalis. Privalome b�ti pasireng� bet kam, netgi tur�ti medicinos �ini�", - pasakoja jaunuolis, kuriam yra tek� gaivinti nuo karš�io nualpus� turist�.

Paklaustas, k� patart� turistams parve�ti lauktuvi� iš Egipto, Karolis šmaikštauja: "Gipso kat�, netikr�, banan� lap� papirus�, sintetin� skar�. O jei rimtai, tai tokios lauktuv�s mane erzina, lyg nieko daugiau Egipte neb�t�. Geriau ve�kite karkad� arbatos, ne�prast� rank� darbo papuošal�, dekoruot� l�kš�i�, prieskoni�, tikr� papirus� ir, �inoma, kaljan�. Tiesa, tuomet lauktuv�ms Jums išleisti teks daugiau."

Ar juntama kriz� kelioni� versle? "Asmeniškai jos nepajutau. �mon�s keliavo ir keliaus, nes kiekvienas vidutiniškai u�dirbantis lietuvis gali sau leisti aplankyti Turkij� ar Egipt�. Manau, kyla prioritet� klausimas: galb�t �mogus mieliau išleis pinigus prekybos centre ar pravalgys kavin�se, nei dovanos sau �sp�d�ius ir kelion�, ta�iau išvykti gali dauguma", - nedvejodamas atsako jaunas gidas.

Laidos "S plius" informacija" klausimas

Kokie konkret�s tinklaraš�iai ("blogai") populiariausi Lietuvoje? Išvardykite bent du.

Atsakym� si�skite el. paštu info@splius.lt .

J�s� laukia prizas - sieninis laikrodis.

"S plius" informacija

�vejai m�g�jai ir profesionalai, d�mesio!

Nuo gegu�es 11 dienos antradieniais 20 val. per Šiauli� regiono televizij� "S plius" �i�r�kite nauj� azartišk� laid� apie ��kl� ir jos ypatumus "Šiandien kimba!"

Du geri draugai yra tikri ��kl�s aistruoliai. Jie n�ra profesionalai, nors abu �sitikin� esantys lyg�s su jais. Jie n�ra pradedantys m�g�jai, ta�iau net tokie b�dami jie jaut�si pranašesni u� kitus vasaros atostog� prie e�ero vaikus. Jie linksmi, draugiški, neieškantys �od�io kišen�je. Kad pails�t� nuo darb� ir r�pes�i�, jie m�gsta tiesiog pab�ti gamtoje ir pamedituoti... Taip jie da�nai apib�dina savo pom�g� savo moterims. Ta�iau "pab�ti gamtoje ir pamedituoti" jiems iš tikro reiškia ger� kibim�, stamb� laimik�, neapsakom� azart�, kartais net adrenalin� ir, be abejo, la�ybas, kuris pagaus did�iausi� ar daugiausia. Taigi taip jie �vejoja jau seniai ir atrodo, kad jiems niekada nebus gana. Kasdien atsiranda nauj� �ranki�, masal�, gaudymo b�d�, nauj� ��kl�s viet� - du draugai b�tinai turi visk� su�inoti, išbandyti ir perprasti. Dabar, kai jau sukaupta pakankama patirtis, jie gali mesti išš�k� tik sau "lygiems" profesionalams, tvirtai tik�dami, kad šiandien kibs!

Nauja laida ne tik �vejams "Šiandien kimba" - per "S plius" antradieniais 20 val.

"S plius" informacija

Virginija Kochanskyt� i�moko b�ti �i�rove

Svaj�nas SABALIAUSKAS

Populiari aktor� Virginija Kochanskyt� 1977-1982 metais vaidino Šiauli� dramos teatre, v�liau persik�l� � Kaun�, kur dramos teatre išdirbo 25 metus. Dabar aktor� da�niausiai galima išgirsti kameriniuose vakaruose, kuriuos ji pati re�isuoja, skaito poezij�. V. Kochanskyt� neu�miršta Šiauli�, kur prasid�jo jos aktorin� karjera. Aktor� itin d�kinga prieš dvejus metus Anapilin iškeliavusiam Šiauli� dramos teatro aktoriui Pranui Piaulokui, kuris, pasak V. Kochanskyt�s, j� k�r�, mok� gyventi menu.

Aktor� Virginija Kochanskyt� sako, jog atva�iavusi� � Šiaulius j� apima šilti jausmai. �ia prasid�jo jos aktorin� karjera.
Virginijos KOCHANSKYT�S asmeninio albumo nuotr.

Išmoko kantrumo

- Kai viešite Šiauliuose, u�einate ir � Šiauli� dramos teatr�. Kuri vieta teatre Jums yra mieliausia?

- Man brangiausia scenos erdv� ir �i�rov� sal�. Šiek tiek grimo kambarys. Bet aš jame nes�d�davau. K. Stanislavskio mokykla, kad prieš spektakl� por� valand� reikia susikaupti, man netinka. Tai mane "išderina".

Taip pat prieš spektakl� nesinori kalb�ti apie vaikus, batus ir sodus. Man geriausia - atb�gi, kaip prieš start�, pasiruoši ir "puoli" � spektaklio t�km�. Nem�gdavau ilgai s�d�ti ir bufete. Nebent u�k�sti, išgerti kavos puodel�.

- Sakoma, jog aktorius yra "sugadintas" �i�rovas, nes jis mato visas klaidas. Ar Jums pavyksta �i�rov� sal�je spektakl� �i�r�ti ne aktoriaus akimis?

- Ka�kada taip b�davo. Bet, jei geras spektaklis, visk� pamiršti, jis �kvepia, pripildo k�rybin�s fantazijos. Jei nes�kmingas spektaklis, nesaky�iau, kad nepavyk�s, nes visi teatre nori padaryti ger� spektakl�, tai s�d�davau, perre�isuodavau ir kurdavau nauj� spektakl� spektaklio metu. Nors spektaklis b�davo ir nevyk�s, neišeidavau.

Mano d�stytoja profesor� Irena Vaišyt� mok� etikos: jei at�jai, turi išb�ti iki galo ir tik tada pateikti savo vertinimus. Jei išb�gi po penkiolikos minu�i� arba po pirmo veiksmo, neturi teis�s kritikuoti.

Bet vienu momentu spektaklio perre�isavimai dingo. Kart� su bi�iuli� kompanija Klaip�doje �i�r�jome Eimunto Nekrošiaus spektakl� "Faustas". Mano bi�iuliai buvo nepatenkinti tuo, k� mato. Ir gana garsiai komentavo.

Ir aš iš prad�i� pasidaviau bandos jausmui. Bet po keli� akimirk� v�l nor�jau �i�r�ti š� spektakl�. Ir bi�iuliams pasakiau: "�sivaizduokime, kad mes at�jome � sve�ius pas Eimunt� Nekroši�. Jis kalba nedaug, tad pas�d�tume, išgertume arbatos, pakalb�tume, pab�tume kelias valandas. Atsistotume, atsisveikintume ir b�tume lai-min-gi, kad praleidome vakar� su pa�iu E. Nekrošiumi" (juokiasi – aut. past.).

Nuo to pasakymo ir man ka�kas atsitiko. Po spektaklio nemiegojau vis� nakt� ir band�iau suprasti, k� patyriau, kokie vaizdiniai man�s nepaleid�ia, kokia koncepcija, sprendimai mane sukr�t�.

Tad dabar einu � spektakl� kaip pas draugus - atsis�du ir �i�riu...

Tr�ksta valstybinio m�stymo

- Pakalb�kime apie kult�ros situacij�. Kartais man atrodo, jog ji kaip dabartinis Klaip�dos dramos teatro pastatas - stovi, bet d�l avarin�s b�kl�s jame nevyksta gyvenimas.

- Kult�ra bet kuriuo atveju yra aplink mus. Juk niekas nedingo, kas anks�iau buvo sukurta. Yra daugyb� talenting� gabi� �moni�, kurie dirba kult�rin� darb�. Visais laikais vyko kult�rinis gyvenimas, visuomet reik�jo kult�rai entuziasting� �moni�. Ir poreikio gyventi kult�ring� gyvenim�, skleisti kult�r� aplink save, j� gilinti, dauginti gro��.

Dabar, per dvidešimt Nepriklausomyb�s met�, nesugalvojome, kas turi b�ti pagrindiniai prioritetai, nes reik�jo išgyventi fizine ir materialine prasme.

Dabar reikia atsilaikyti prieš tai, kas ateina iš u�sienio, nes ne vien g�ris iš ten pl�sta. Daug kas gali sunaikinti m�s� lietuviškum�, tapatyb�. Ypa� jei tai ateina su dideliais pinigais ir j�ga.

Kult�ra turi b�ti m�s� gyvenimo dalis. Jei šeima turi vaik�, tai galvoja, kuo jie turi dien� u�pildyti, kad b�t� nusipraus� ir pavalg�, pamiegoj� ir sveiki, kad b�tinai mokyt�si, o po piet� b�gt� � kok� nors b�rel�.

Kai gird�iu, kad yra naikinami kolektyvai, kult�ros centrai, pagalvoju - kur tiems �mon�s save realizuoti? O kai išgirstu, kad Seimo nariui kanceliarin�ms išlaidoms skiriami keturi t�kstan�iai lit� kas m�nes�, pagalvoju, kiek t� Seimo nari� yra, kiek u� tuos pinigus b�t� galima Lietuvoje išlaikyti chor�. U� vieno m�nesio kanceliarines išlaidas! Tai atlyginimas choro vadovui, koncertmeisteriui, dar jie natas atsispausdint�, u� sal�s nuom� sumok�t�, gal net naujiems r�bams sutaupyt�.

�inoma, reikia, kad b�t� išlaikoma ir aukštoji kult�ra, kad Operos ir baleto teatras b�t� europinio lygio, kad Tytuv�n� festivalis b�t�, kad Šv. Petro ir Povilo katedroje vykstantis sakralin�s muzikos festivalis išlikt�. Kad �mon�s, gyvenantys Vilniuje, Šiauliuose ar Tytuv�nuose, tai gal�t� pamatyti.

Li�dna, kad naikinami kult�ros centrai, atleid�iami �mon�s.

- Bet � Seim� išrinktas ne vienas ir ne du kult�ros srityje dirb� �mon�s. Kod�l jie nesir�pina kult�ra?

- Jie – nevalstybinio m�stymo �mon�s. B�ti geru artistu nereiškia b�ti geru Seimo nariu. Ne�inau, koki� paskat� vedini jie at�jo � Seim�. Gal pokštavo? Avanti�ra? Jie iš šou pasaulio at�jo. O šou kult�roje cirkas – vienas iš svarbi� element�, patinkan�i� publikai. Jie atliko t� cirko numer�. Bet jie tikrai n�jo, kad dirbt� kaip Seimo nariai.

Nors inteligentas – ne kareivis. Da�nai kult�ros, meno �mon�s yra individualistai, jiems sunku susivienyti, susiburti ir atsistoti prie Seimo. Inteligentiškam �mogui nejauku eiti aiškinti prie Seimo, nes jis galvoja: "Kaip jie nesupranta?"

Kult�ros �mon�s d�iaugiasi, kad dirba pagal savo pašaukim�. Tad vald�ios �mon�s galvoja - jei d�iaugiesi, tai ir dirbk.

Susitikimai poezijoje

- J�s esate �rašiusi ne vien� kompaktin� plokštel� - �skait�te klasik�. Kam Jums to reikia? Daug papras�iau nusifilmuoti populiariame televizijos seriale ir �i�rovas Jus pamils?

- �inoma, kad skaitydamas poezij� neu�sidirbsi. Reikia d�iaugtis, jei gauni r�mim� kompaktinei plokštelei �rašyti. Tai teikia malonum� ir d�iaugsm�. Smagu ir pa�iam paklausyti po keleri� met�. Plokštel�s atsirado mokytoj�, �moni�, kuriems patinka poezija, prašymu. Meninio skaitymo populiarumas nedingsta. Rajoniniai ir respublikiniai skaitov� konkursai vyksta, moksleiviai juos m�gsta.

Lietuvoje stiprios kino pramon�s n�ra. Tad d�iugu, jog kolegos filmuojasi serialuose ir �i�rovai juos gali pamatyti. Aktoriai gali daug k� išsakyti savo �i�rovui. O susitikti �i�rovas su pam�gtais aktoriais nori, bet pastaraisiais metais suma��jo gastroli�, be to, pabrango bilietai, tad ne kiekvienas gali juos �sigyti. O serialai gerai baigiasi, �mon�ms suteikia vilties, jie gali pam�styti apie savo gyvenim�.

Dovana mamoms - miuzikl� melodij� puok�t�

Laura AUKSAITYT�

Gegu��s 2-�j�, sekmadien�, 18 val. koncert� sal�je "Saul�" skamb�s "Spindintys brodv�jaus miuziklai". Gra�iausios pavasario švent�s proga mamoms dainuos ir �teiks �sp�ding� miuzikl� melodij� puokšt� solistai: Ona Kolobovait� (sopranas), Liudas Mikalauskas (bosas) ir Egidijus Bavikinas (tenoras).

Drauge su gaiviais pavasario spinduliais, bundan�ia �aluma ir šiltesniais v�jais � Saul�s miest� �siver�ia miuzikl� melodijos! Gra�iausi Lietuvos balsai dovanos prabang� muzikin� v�rin�, suvert� iš ��ymiausi�, gra�iausi�, dešimtme�iais neprarandan�i� �avesio dain�.

Egidijui Bavikinui, Onai Kolobovaitei ir Liudui Mikalauskui šis repertuaras – anaiptol neatsitiktinis pasirinkimas: su miuzikl� garsais jie u�augo kaip muzikantai, �eng� pirmuosius �ingsnius scenoje. Nors jauniesiems talentams atsiveria vis platesn�s galimyb�s ištiesti sparnus kituose �anruose, jausmingos melodijos, matyt, am�iams išliks j� l�pose kaip brangi sielos muzika, prie kurios visuomet gera sugr��ti.

"Miuzikl� muzika man visada buvo labai svarbi ir u�ima reikšming� viet� mano širdyje, - nuošird�iai atskleid�ia savo pasirinkim� dalyvauti šioje programoje Egidijus Bavikinas. - Su miuziklu aš prad�jau dainininko keli� - dalyvavau Giedriaus Kuprevi�iaus "Ugnies med�iokl�je su varovais", atlikdamas vien� pagrindini� vaidmen�. Man labai d�iugu v�l susitikti scenoje su Onute, kuri taip pat dainavo "Ugnies med�iokl�je su varovais". O su Liudu visada malonu bendradarbiauti, esame drauge sudainav� dešimtis koncert�, bet kiekvien� kart� tas muzikinis bendravimas teikia puiki� emocij�. Scenoje gerai jau�iame vienas kit�, galime improvizuoti. Labai svarbu tur�ti tokius scenos partnerius, kuriuos gerbi, pa��sti ir gerai jauti. Tuomet gali b�ti laisvas, spontaniškas ir visiškai u�tikrintas, kad viskas bus puiku."

Liudas Mikalauskas, turintis solid�ios patirties klasikin�s scenin�s muzikos srityje, taip pat puosel�ja širdy ypating� simpatij� roko operos bei miuziklo �anrams. "Nem�gstu l�kšto popso ir kai kuri� pernelyg lengvab�dišk� opere�i�, - tvirtino jis netrukus po to, kai tapo Lietuvos televizijos projekto "Triumfo arka" nugal�toju, - ta�iau pramoginiuose �anruose yra gra�i� išim�i�. Labai m�gstu geras, prasmingas ir talentingai sukurtas dainas, miuziklus, roko operas." Artistiškumu nusv�r�s publikos simpatij� svarstykles savo pus�n "Triumfo arkos" konkurse, Liudas Mikalauskas išlieka ištikimas siekiui kiekvien� k�rin� atlikti nuošird�iai, su tikromis emocijomis, kuri� tikrai netr�ks ir šiaulie�iams parengtoje programoje.

Sopranas Ona Kolobovait� suspindo Lietuvos muzikos padang�je vis� pirma kaip miuzikl� atlik�ja. Talentu, gro�iu ir krištolo skaidrumo balsu apdovanota mergina kiekvien� gaid� sušildo jausmu, kiekvien� k�rin� traktuoja kaip nedidel�, bet ryški� persona�o istorij�. Su E. Bavikinu ir L. Mikalausku pavieniui, duetais ir trio jie atvers klausytojams daugyb� gra�i� istorij�, kuri� �taig� sustiprina dar vienas išskirtinis "balsas" – fortepijonas. Juo skambins Paulius Zdanavi�ius – virtuoziškas d�iazo improvizuotojas, �inomas lietuvi� publikai ir kaip d�iazo projekt� dalyvis bei k�r�jas, ir kaip televizijoje matom� solist� R�tos Š�iogolevait�s, Marijono Mikutavi�iaus, Evelinos Sašenko ir kit� akompaniatorius.

Auksiniai balsai, virtuoziški pasa�ai, šird� glostan�ios melodijos ir nuoširdaus muzikavimo šiluma u�tvindys "Saul�s" sal� švelnia išgyvenim� j�ra. Skamb�s R. Rodgers, F. Loewe, J. Bock, G. Kuprevi�ius, A. L. Weber ir kit� autori� k�riniai.

Apdovanojimai u� geriausias kult�ros laidas � �iaulie�iams

Šiauli� regiono televizijos "S plius" autoriai bene kasmet tampa geriausi� kult�ros laid� ir laid� vaikams konkurso "Pragiedruliai" nugal�tojais. Ne išimtis ir šie metai - Aušros Vaitkevi�ien�s ir Nerijaus Gulbino filmas "Dingusi karta" - ši� met� nugal�toj� s�raše.

Dokumentin�s apybrai�os "Dingusi karta" premjera �vyko Ch. Frenkelio viloje.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Konkurs� "Pragiedruliai", kuriuo norima paskatinti kurti ir transliuoti kult�ros laidas bei laidas vaikams, puosel�ti bei populiarinti kult�r� ir jos vertybes, Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir Spaudos, radijo ir televizijos r�mimo fondas (SRTRF) sureng� jau aštunt� kart�. U� geriausias 2009 m. laidas pra�jusi� savait� Vilniuje išdalyti penki pagrindiniai apdovanojimai (trys – televizijos, du – radijo laidoms) bei keturi special�s prizai. Šiemet konkursui buvo pateikta 30 televizijos ir 21 radijo laida.

Konkurso nugal�tojais pripa�intos laidos: "Dingusi karta" (autoriai: Aušra Vaitkevi�ien�, Nerijus Gulbinas ("S plius"); "Legendos"(autoriai: Audrius Stonys, Aist� Stonyt�, �eslovas Stonys, Šar�nas Bur�a, Janina Sabeckien� (LTV); "Šventadienio mintys"(autoriai: Ingrida Laimutyt�, Violeta Lap�nien� (LTV);"Begalinis Baltijos kelias". Autoriai Justina Mitkait�, Viktoras Jakovlevas ("Lietuvos radijas"); "Artyn prie J�zaus" (autor� Genut� Ulevi�ien� ("Marijos radijas").

"Dingusi karta" – tai pasakojimas apie tremtinio Mykolo Kasperavi�iaus gyvenim�. Ištremtas vos dvidešimties, medicinos instituto studentas, bet taip ir neprad�j�s studij�, Mykolas svetimoje šalyje buvo priverstas gyventi 22 metus, ta�iau meil�s Lietuvai neprarado.

"Neieškojome istorini� kaltinink�, bet paband�me per vieno �mogaus gyvenimo istorij� perteikti t� laikmet�: kaip gyveno ištremtoji karta, kaip puosel�jo lietuviškas tradicijas, papro�ius, lietuviškas šventes, kuo palaik� savo dvasi�, kaip ugd� ir kokias vertybes skiepijo toli nuo Lietuvos gimusiems vaikams", - pasakoja filmo autor�. Filme skaitomi herojaus laiškai iš tremties � t�višk�, kupini meil�s T�vynei, g�rio artimui, šviesos, begalinio ilgesio Lietuvai. Ilges� perteikti padeda ir paties Mykolo skaitoma poema "Tremtinio laiškas", kuri� suk�r� jo tremties draugas Bronius Kiela. A. Vaitkevi�ien� filmui rinkti med�iagos su bendramin�iais vyko � Int�, tolim�j� šiaur� - nuvyko ne tik � tremtini� gyvenimo viet�. Nukeliavo � praeit� prieš 50 met�.

Šiaulie�i� b�rys - ir tarp laim�jusi�j� "Pragiedruli�" specialiuosius prizus. Du iš keturi� apdovanojim� skirti per Šiauli� televizij� rodyt� laid� autoriams: u� kasdienyb�s gro�io atskleidim� apdovanota laida "Šiauli� ir �iemgalos pasienio regionai. Amatai" (autoriai: Raimonda Strazdauskait�, Zigmas Stara�inskas, Jonas Skupeika, Rytis Garalevi�ius, Jurijus Muravskis); u� meil� ir pagarb� menui – laida "Scenos d�entelmenas" (autoriai: Nijol� Miron�ikait�-Timinskien�, Daiva Pikturnien�, Zigmas Stara�inskas, Tomas Mizgirdas, Mantvydas Plynius, Algis Dilinskas, Jonas Skupeika, K�stutis Druškevi�ius, Egidijus Juš�ius, Mindaugas Arlinskas, Virgilijus Jasi�nas, Domas Timinskas). Komisija paskyr� ir šiuos specialiuosius prizus: u� diskusijos kult�r� – radijo laidai "Knyg� lentynoje" (autor� Dijana Neimantien�), u� suman� prieštaring� tem� pateikim� – laida "�igonai" (autoriai Ala Asovskaja, Janina Lapinskait�, Giedrius Ilg�nas, Arvydas Raginis, Algirdas �vinakevi�ius).

"Šiauliai plius" informacija

Laidos "S plius" informacija" klausimas

Ar kad tinklalapyje www.flickr.com per�i�r�tum nuotraukas b�tina u�siregistruoti?

Atsakym� si�skite el. paštu info@splius.lt . J�s� laukia prizas - sieninis laikrodis!

Akordeonininkai pasiruo�� paker�ti �iauli� publik�

Eva JAGMINAIT�

Kai pasmalsauju, ar pa��state Martyn� Levick�, da�no atsakymas b�na – ar tai tas su akordeonu? Tiesa ta, kad išgird� ši� pavard� �mon�s da�niau prisimena akordeon� nei jo garbanotus plaukus ir jaunatviškai spindin�ias akis. Martyno u�mojai dideli – ketina gr��ti � Lietuv� ir naujam kult�riniam pavasariui prikelti gimt�j� Saul�s miest�. Tad gegu��s 3-i�j� jo muzikavimo ištrošk� ir akordeono gars� pasiilg� šiaulie�iai gal�s Šiauli� kult�ros centre kartu šv�sti Akordeoninink� dien�, kuri visame pasaulyje bus minima gegu��s 6-�j�.

- Akordeon� jaunimas da�nai laiko senoli� instrumentu. Ar gal�tum paaiškinti kod�l?

- Pastaraisiais metais man tenka susidurti su kitokiu po�i�riu. Did�iojoje Britanijoje mano kolegos ir draugai kompozitoriai ar kiti instrumentalistai � akordeon� �i�ri kaip � egzotišk�, dar neatrast�, nepa�int� instrument�. Jo šiek tiek prisibijo ypa� jaunieji kompozitoriai, su kuriais man tenka bendradarbiauti Londone, kuriant eksperimentinius muzikinius projektus. Tikiu, kad ir Lietuvoje formuojasi toks po�i�ris. Manau, vis labiau tolstame nuo vestuvinink� ir u�stal�s pajac� �vaizd�io.

- Kod�l pasirinkai muzikuoti akordeonu?

- Pirmiausia �sp�d� paliko fortepijonin� muzika. Barbenau � stal� ir skambiai pareiškiau: "Aš g(r)oju." Laim�, buvo tinkama aplinka ir palaikantys �mon�s, tod�l tas mano pašaukimas buvo pasteb�tas ir gerai išugdytas. Atsimenu, kaip ner�pestingomis savo vaikyst�s vasaromis vieš�davau krikštat�vi� sodyboje ir vaikš�iodavau po miškus grodamas ma�u akordeonu, o kartais - ir armonika ar net t�ba. Nuo vaikyst�s man patiko scena, pasirodymai, d�mesys. Visi sve�iai sodyboje b�davo "priversti" išklausyti mano program�.

- Studijas pasirinkai Anglijoje. Ar tai reiškia, kad akordeono specialist� Lietuvoje n�ra?

- Studijuoti Londone pasirinkau d�l didesn�s menin�s, mokslin�s bei gyvenimiškos patirties. �inoma, tik dabar tai suvokiu, nes kai rinkausi, dariau tai ekspromtu. Dieva�i, kaip dabar tuo d�iaugiuosi, nors retkar�iais pajuntu, kaip tai n�ra lengva, pasiilgstu t�vyn�s, �moni� ir nam�. Bet suskysti neverta, svarbiausia �inoti savo ateties planus ir jais gyventi ir �engti pirmyn. Lietuvoje yra labai ger� pedagog�, bet nedaug.

- Galb�t muzikalumas j�s� šeimoje yra paveldimas?

- Mano šeimoje ir gimin�je niekada neb�ta profesionali� muzikant�. Tik �inau iš pasakojim�, jog visada b�davo kalb� apie tai, kaip b�t� smagu tur�t muzikant�, kok� nors akordeoninink�. Aš retokai susitinku su savo giminai�iais, kaip ir jie retokai išgirsta mano grojim�, nors štai � š� rengin� Šiauliuose pakvie�iau savo pusseser�. Mama ir teta yra nuolatin�s mano pasirodym� klausytojos ir ištikimiausios gerb�jos.

- Kiek akordeon� per gyvenim� tur�jai?

- Daug, net nedr�s�iau skai�iuoti, nes akordeonas mane lydi visada. Esu groj�s vestuv�se, gatv�je, laive Baltijos j�roje, autobuse gr��tamas iš Italijos. Neseniai skrisdamas iš Vilniaus � London� gavau pasi�lym� iš palydov�s pagroti l�ktuvo �gulai.

- Kokie koncertai �sir�� tau atmintin?

- Vilniuje Šv. Kristoforo festivalyje Moniuškos skverelyje. Tai buvo vakarinis koncertas, kurio kulminacijoje negal�jau nuo scenos ��velgti minios krašto. Tarp klausytoj� buvo nuo nenustygstan�i� pank�, bangl� iki vyresnio am�iaus �moni�, kurie visi koncerto pabaigoje stov�jo plodami, o mums lipant nuo scenos �iban�iomis akimis lyd�jo ir tapšnojo per pe�ius. Tikiuosi, kad ir šis koncertas bus ne ma�iau �sp�dingas.

- Gegu��s 3-i�j� Šiauliuose rengiate koncert�. Ar tai pavienis koncertas ar t�stinio projekto dalis?

- Lietuvos akordeoninink� asociacijos jaunimo sekcija nuo ši� met� prad�ios �gyvendina projekt� "Nauji v�jai", kurio tikslas suaktyvinti ir suartinti šalies jaunuosius akordeonininkus bei paskatinti j� savarankišk� k�rybiškum� menin�je bei organizacin�je veikloje. Pirmasis šio projekto renginys vyko Klaip�doje. Dabar art�ja diena, kai gal�siu dr�siai pasakyti, kad jaunimas – aktyvesnis u� pirmtakus!

- Aš Šiauliai pasirinkti atsitiktinai?

- Tikrai ne. Lietuvoje �inoma, kad Šiauliai - bene geriausias jaunuosius akordeonininkus ruošiantis centras, tod�l man visai nenuostabu, kad tokia svarbia proga vis� dien� truksiant� rengin� patik�ta organizuoti b�tent Šiauliams. Did�iausias �dirbis ir pasišventimas priklauso mano buvusiai mokytojai Marytei Markevi�ienei. Proga – išties iškili! Gegu��s 6 d. pasaulyje šven�iama Akordeono diena, nes 1829 m. Vienoje instrument� meistras C. Demian u�patentavo akordeon�. Tod�l gegu��s 3-i�j� visos Lietuvos akordeonininkai rinksis � Šiaulius.

- Rengiate ne tik koncert�, bet ir konferencij�. K� joje svarstysite?

- Konferencijoje �ada dalyvauti pusšimtis jaun�j� akordeoninink�, ta�iau laukiami visi prijau�iantys ir norintys su�inoti daugiau apie m�s� istorij�, tradicijas. Koncertin�je programoje Šiauli� kult�ros centre pasirodys apie 15 perspektyviausi� Lietuvos jaun�j� atlik�j�, tarp kuri� - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, Klaip�dos, Ma�eiki�, Kauno, ir be abejon�s, Šiauli� akordeonininkai. Visi jie yra tarptautini� ir šalies konkurs�, �vairi� premij�, stipendij� laureatai bei nuolatiniai atlik�jai did�iausi� festivali� bei koncert� atlik�jai Lietuvoje ir u�sienyje. Man, buvusiam Šiauli� konservatorijos aukl�tiniui, garb� gr��ti šia proga ir dalyvauti šiame renginyje. Koncerto metu atliksiu ypating�, saky�iau, gurmanišk� šiuolaikin�s muzikos doz�.

- Iki šiol j�s� rengti koncertai tapdavo anšlagais. Ar reik�t� pasir�pinti bilietais anks�iau?

- Patariu paskub�ti �sigyti bilietus, kurie parduodami Šiauil� kult�ros centro kasoje. Pra�jusi� met� gruod� � sal� nebetilpo �mon�s, ir kitiems teko apsisukti ir išeiti, tad nenor��iau, kad š� kart� b�t� nuskriaust�. M�s� koncertai da�niausiai yra lydimi griausming� ovacij�, susi�av�jimo ir susijaudinimo emocij�. Retai kada lieka tuš�i� viet� sal�je.

Svajoni� paslapties �ydu neu�degnia

Eva JAGMINAIT�

Jei kas nors paklaust�, ar pa��state Deivid� Norvil�, n� neabejoju, kad dauguma atsakyt� – ne, nesame apie j� nieko gird�j�. Vis d�lto dauguma j� gerai pa��sta: tai - pastaruoju metu populiarumo šlov�je besimaudantis dainininkas, aktorius, televizijos laid� ved�jas Deivis. Populiarus, bet nesu�vaig�d�j�s, u�si�m�s, ta�iau turintis ir nema�ai laisvalaikio – taip trumpai galima b�t� apib�dinti spalving�, energija trykštant� jaunuol�, apsilankius� "S plius" regiono televizijoje.

"Nes�mon�, kad muzikantai ir dainininkai neturi laiko. Jie n�ra tokie u�imti, kokie kartais dedasi. Labai norint, laiko galima rasti viskam. Laisvalaikio stoka sk�stis negaliu", - sako Deivis.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Teatras – šird�iai ir benzinui

Bir�el� trisdešimtmet� šv�siantis Deivis sako, kad likimas jam dovanojo did�iausi� malonum� – dirbti tok� darb�, kuris niekada nepabosta. "Koncerto neb�na tokio pat, visada skiriasi vieta, publika. Man patinka ir operoje padainuoti, vesti laid�, koncertuoti", - pasakoja dainininkas. Jis neslepia, kad neretai tenka dirbti ne d�l pinig�: "Šiuo metu planuoju pad�ti be darbo s�dintiems kolegoms muzikantams, buriu grup�, koncertuosime. Nesl�psiu, man tai daryti visiškai neapsimoka, ta�iau tikrai ne visada dirbu d�l pinig�. Pavyzd�iui, teatras man yra šird�iai ir... benzinui. K� iš ten gaunu, tai benzino bakas, bet tai man yra d�iaugsmas. Visa kita – pragyvenimo šaltinis."

Deivis sako šiuo metu gyvenantis visoje Lietuvoje, o nakvojantis Vilniuje arba Klaip�doje, nepriklausomai nuo to, kur ar�iau gr��ti. "Prisipa�insiu, va�iuoti � Klaip�dos pus� man visada maloniau. Tai yra Lietuvos Pary�ius, ten yra j�ra, d�l kurios va�iuoji ir da�nai iki kurios nenuva�iuoji. Ten visko daug, ten draugai, ten oras kitas. Klaip�die�iai - atsip�t� �mon�s. Tik nor�t�si, kad Klaip�da tur�t� kok� nors atitikmen� Pary�iaus Eifelio bokštui. Linkiu savo miestui tokios vietos, d�l kurios ten pl�st� visas pasaulis, - pasakoja klaip�dietis. - Bet kaip smagu - pasi�i�riu koncertuodamas � stog�, o ant jo atsiradusi did�iul� kaminkr��io statula. Fantastika, tokie dalykai puošia uostamiest�."

Deivis sako niekada neatsisakysiantis dalyvauti renginiuose ar laidose, kurios garsina jo gimt�j� miest�.

Vaidinti princo nesutikt�

Deivis neslepia did�iausios svajon�s. "Turiu nor� nusifilmuoti filme. Ne seriale, o filme. Tikiuosi, kad pavyks, - sako Deivis, kart� jau sulauk�s pasi�lymo vaidinti kino filme. - Neseniai buvau pakviestas � JAV, kur netrukus bus prad�ta filmuoti dar viena "Karib� pirat�" dalis. �inoma, tai neb�t� pagrindinis vaidmuo šalia Johnny Depp'o, bet lyg tur�jau vaidinti kunig�."

Vaidinti pasaulinio garso juostoje teko atsisakyti d�l to, kad dokumentus reik�jo sutvarkyti vos per m�nes�, o leidim� dirbti gauti per tiek laiko labai sud�tinga. Vis d�lto dainininkas sako, kad mielai suvaidint� ir lietuviškam filme, tik jokiais b�dais ne seriale. "Man svarbu, kad tai b�t� pilnametra�is filmas. Pats serial� ne�i�riu ir abejoju, kad kitiems �domu. "Zero-2" parod�, kad lietuviai irgi gali sukurti ger� film�", - sako �inomas atlik�jas, atmet�s kelet� pasi�lym� vaidinti lietuviškuose serialuose.

Deiviui juokingas kai kuri� koleg� tikslas suvaidinti b�tinai blogiuk�. "Matyt, geram �mogui norisi apsimesti tuo besikeikian�iu "kr�tu" blogiuku. Man �domus bet koks persona�as, svarbu tik, kad jis b�t� spalvingas. Vaidinti princ� ar neigiam� heroj�, manau, labai paprasta. Man reik�t� ryškesnio, charizmatiško vaidmens. Gal��iau vaidinti ir beprotnamyje u�daryt� �mog�. Nor�t�si tokio amplua, kokiame man�s niekas n� ne�sivaizduoja, - sako Deivis. - Man patiko vaidinti "Ugnies med�iokl�je su varovais" tod�l, kad palaipsniui mano kuriamas herojus išprot�ja. �domus ir sunkus u�davinys. Vis d�lto da�niausiai man tenka linksmuolio vaidmuo. Did�iausi pasaulio komikai gyvenime buvo tragikai. Panašiai gal yra ir man."

"Li�desio g�l�s" jau nuvyto

Nors Deivis muzikuoti prad�jo ketveri�, kai kieme tinklinio kamuol� iškeit� � sul��usi� gitar�, kuri� sutais� kaimynas, o ma�ylis ja "muzikuodavo" draugams, jo muzikin� karjera prasid�jo 1995-aisiais grup�je "Li�desio g�l�s". "Mes buvome grei�iau id�jin� negu muzikos grup�. Bosine gitara grojo �mogus, �gij�s aukšt�j� chemiko išsilavinim�. B�gnininko nema�iau nuo pat grup�s iširimo, tod�l turb�t teisinga b�t� sakyti, kad "Li�desio g�l�s" tiesiog nuvyto", - apie pos�k� � solin� karjer� pasakoja atlik�jas.

Soline karjera, duetais su garsiais scenos atlik�jais gars�jantis Deivis sako, kad Klaip�dos m�lynojo choro iškritimas iš "Chor� kar�" buvo netik�tas.

"Matyt, niekas netik�jo, kad b�dami favoritai, galime iškristi. Neleidau niekam verkti scenoje, ta�iau u�kulisiuose ašar� buvo. Visi mus mat� finale, tod�l � klaip�die�i� dar�� turb�t dabar galiu mesti akmen�. Iš 200 t�kst. �moni� vos 10 t�kst. balsavo. Marijampol�je - 40 t�kst. gyventoj� su k�dikiais, o balsuoja 37 t�kst. M�s� miestas miegojo ir mes nesugeb�jome jo pa�adinti", - mano Deivis. Jis negaili ger� �od�i� Šiauli� baltajam chorui: "Man labai patiko akapelinis paskutinis Šiauli� pasirodymas. Tai buvo puikus k�rinys. Šiauliams reik�jo pasirinkti linij�, kuria eiti. Pavyzd�iui, "Show must go on" - puikiai pasirinktas k�rinys, ta�iau jis buvo perkrautas. �inoma, tr�ko ir miesto palaikymo."

Deivis šiuo metu veda nauj� muzikin� projekt� "Šeim� dainos", ta�iau neslepia – startas nelengvas: "Antr�j� laid� baig�me filmuoti antr� valand� nakties, buvo siaubingai sunki diena, ta�iau projekte dalyvauja labai �domi� �moni�, stipri� bals�, o pats projektas - labai nuoširdus ir paprastas."

Vaikyst�s baim� virto pom�giu

Paklaustas, kokio pasi�lymo Deivis niekada nepriimt�, jis atsako, jog niekada nesutikt� fotografuotis be r�b� ar vien su glaud�m. "Manau, kad apnuogint� k�n� �mogus rodo tada, kai jau nebeturi k� daugiau parodyti. T� pati taikau ir moterims", - sako atlik�jas. Vienoje televizijos laidoje Deiviui atved� � studij� arkl� ir per savait� jis tur�jo išmokti joti. "Mano mo�iut� gyveno prie �irgyno ir aš labai juos myl�jau, ta�iau visada bijodavau ant j� u�siropšti. Kai reik�jo per savait� pramokti joti, tai taip "u�sikabliavau", kad �irgais "sergu" iki šiol. Vos atšils orai, paaugs s�nus, v�l skub�siu jodin�ti", - �sp�d�iais dalijasi Deivis.

Kai �prastai šou �vaig�d�s skund�iasi neturintys laisvo laiko, Deivis nustebina – laisvalaikio jis sako turintis per akis. "Muzikanto specialyb� n�ra darbas su popieriais nuo 8 iki 17 val. Bet kuris nor�damas gali rasti laisvo laiko. Pats randu laiko patinginiauti, pajodin�ti, iškyloms ir pasivaikš�iojimams gamtoje, futbolui, pasiknisu terasoje, kurioje �olyn� auginu. Matyt, senatv�, prad�jo prie �em�s traukti", - šmaikštauja dainininkas.

Deivis m�gsta keliauti, labiausiai sako �simin�s Maldyvus, � kuriuos tikisi dar sugr��ti. "Vilioja ma�iau išsivys�iusios šalys. Man�s visiškai nedomina civilizacija. Malaizija, Šri Lanka, kur moterys plauna galv� up�je, maudo vaikus. O up� tokia švari, vanduo niekuo neu�kr�stas. Tai man yra tikrasis �avesys", - sako Deivis.

Laidos "S plius" informacija" klausimas

Išvardykite bent dvi draudimo bendroves, kuri� interneto tinklalapiuose galima apdrausti savo automobil� tiesiog internetu.

Atsakym� si�skite el paštu info@splius.lt .

J�s� laukia prizas - sieninis laikrodis.

Pasiektas atvirk��io ra�ymo rekordas

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Šiauliuose u�fiksuotas dvigubas atvirkštinio rašymo rekordas. Šiauliet� J�rat� Š�iglien� per dvi minutes abiem rankom paraš� 72 �od�ius - 488 simbolius. Moteris š� m�nes� ketina pagerinti dar aštuonis rašymo rekordus.

J�rat� Š�iglien� abiem rankom rašo puikiai. Ji gim� kairiaranke, ta�iau mokykloje buvo ver�iama rašyti dešine ranka, tad išlavino abi.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

J. Š�iglien� dešine ranka raš� �prastai, o kaire - iš dešin�s � kair�, veidrodiniu principu. Keltuvas j� išk�l� � 4 metr� aukšt� ir palengva leido �emyn. Moteris raš� jai ne�inom� skaitom� tekst�.

Tekst� raš� ant arenos stiklo

Stebintiems rekord� �i�rovams u�gniau�ia kvap�. Keltuvas pakelia susikaupusi� moter� � keturi� metr� aukšt�. Startas - tiksi dvi minut�s. Šiauli� dramos teatro aktor� Inga Norkut� skaito tekst� iš vietinio laikraš�io. J. Š�iglien� pradeda rašyti �od�ius vien� po kitu. Keltuvas palengva leid�iasi �emyn.

J. Š�iglien�s parašyt� tekst� galima perskaityti iš abiej� arenos sienos pusi�. Dešine moteris rašo �prastai, o kaire - veidrodiniu b�du. Smalsesni ap�i�ri ir fotografuoja tekst� iš abiej� pusi�. Steb�tina, kaip ši draudimo tarpininke dirbanti šiauliet� vienodai rašo abiem rankomis.

Finišas! Per dvi minutes J. Š�iglien� paraš� 18 padiktuot� �od�i�. Ji tai dar� abiem rankom ir keturiais markeriais. Iš viso parašyti 72 �od�iai arba 488 simboliai. Šiauliet�s pasiekt� rekord� vertins ekspertai, rekordus fiksuojan�ios agent�ros "Factum" atstovai.

Talent� laidos dalyv�

Rekordinink� J. Š�iglien� Lietuvai jau �inoma iš LNK televizijos projekto "2 minut�s šlov�s", kuriame publik� su�av�jo talentu rašyti atvirkš�iai. Š� sekmadien� savo talent� ji v�l demonstruos atrankin�je pusfinalio laidoje. Ar J. Š�iglien� pateks � final�, priklausys ir nuo �i�rov� skambu�i�.

Moteris iš prigimties yra kairiarank�, ta�iau puikiai rašo abiem rankom. Ji prisipa��sta, kad mokykloje buvo pagal sen� tvark� mokoma rašyti dešine. Rašyti � priešing� pus� sugalvojo prieš kelet� met�, kai reik�jo kaire skubiai u�sirašyti telefono numer�.

Šiauliet� š� m�nes� ketina pagerinti dar aštuonis rašymo �vairiais b�dais rekordus. Juos 2005-�j� bir�el� pasiek� Ana Trifonova iš Visagino.

Jau aišk�s penki finalininkai

Laidos "2 minut�s šlov�s" metu išaiškinami du finalininkai, o u� tre�i�j� vis� savait� gali balsuoti portalo "Delfi" lankytojai.

Verb� sekmadien� vykusioje laidoje publikos favoritais tapo lankstusis Kiros Hadgu iš Etiopijos, pademonstrav�s ne�tik�tinas �mogaus k�no galimybes, ir kaunietis akordeono meistras Augustinas Rakauskas.

Velyk� sekmadien� triumfavo kaunie�iai hip-hop'o šok�jai "Double one" bei vilniet� Aušrin� Niaurait� su savo augintiniu Lord�iu. T� vakar� paaišk�jo ir dalyviai, kuriuos � final� delegavo portalo "Delfi" lankytojai, - negirdintys šok�jai Laura ir Ram�nas.

�ventinis "Nieko tokio" koncertas - �v. Velyk� proga

Oksana LAURUTYT�

Baland�io 4-�j� sekmadien� 11.30 val. "S plius" televizija šv. Velyk� proga �i�rovams pasi�lys d�iaugsmu trykštant�, nuotaiking�, spalvot� ir šilt�, ger� energij� skleid�iant� šventin� koncert� "Ko anks�iau nesakei?!" Šis koncertas - tai vasario pabaigoje Šiauli� arenoje vyk�s aktor�s J�rat�s Budri�nait�s bei kompozitoriaus ir mokytojo Vadimo Kamrazerio vadovaujamo vaik� klubo-studijos "Nieko tokio" 5-ojo gimtadienio švent�, kurioje koncertavo per 300 dainuojan�i� ir šokan�i� vaik�. Koncert� tiesiog b�tina pamatyti, nes kartu su vaikais dainuoja ir j� t�vai bei "keistuolis" Aidas Giniotis, kapitonas Flintas bei "Triumfo arkos" dalyvis Ram�nas Urbietis.

Studijos "Nieko tokio" gimtadienio švent�-koncert� "Ko anks�iau nesakei?!" "S plius" televizija dovanoja šv. Velyk� proga - sekmadien� 11.30 val.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Nuoširdu, tikra, �aisminga

Vasario 26-�j� Šiauli� arenoje vykusi muzikos studijos "Nieko tokio" 5-eri� met� gimtadienio švent� "Ko anks�iau nesakei?!" buvo neeilinis renginys. N� vienas Šiauli� vaik� klubas kol kas nesureng� tokio gausaus atlik�j� b�rio sulaukusio koncerto. "Nors scenoje dainuoja vaikai, koncertui pasirengta tikrai nevaikiškai. Puikus apšvietimas, scenografija, keli� aukšt� scena, gyvas dainavimas - visa tai leido sukurti šilt�, jaunatvišk�, linksm�, netradicin� ir �dom� pasirodym�", - sako klubo vadovai J. Budri�nait� ir V. Kamrazeris.

Per penkerius metus muzikos studija yra surengusi keliolika koncert�, filmavosi televizijos laidose, dalyvavo geriausi� šalies vaik� studij� pasirodym� švent�se ir, �inoma, nustebino gerb�jus k�rybingomis id�jomis, �sp�dingais koncertais. Per vadov� rankas per penkerius metus "per�jo" apie 400 vaik�, kurie studijos pamok�l�se gyvena visavert� muzikos atlik�jo gyvenim�. "Patirties, kaip rengti didelius koncertus, turime", - sako V. Kamrazeris, kuris prieš ger� dešimtmet�, dar vadovaudamas vaik� studijai "En den du", reng� vaik� koncertus Šiauli� lauko estradoje.

Koncerte, kur� pamatys "S plius" televizijos �i�rovai, skamb�s dainos, daugiausia kuri� suk�r� patys studijos "Nieko tokio" vadovai. Jas atlieka kone šimtas vaik�. "Sulauk�me priekaišt�, kad vaikai dainuoja pagal fonogram�. Tai mums - geriausias komplimentas, nes iš tikro vaikai dainuoja gyvai", - d�iaugiasi J. Budri�nait� pabr��dama, kad, be abejo, dainuojant vaikams gyvai "kliurk�" b�na, bet tai tik suteikia pasirodymui �avesio ir nuoširdumo.

T�vai studijos vadovams negaili pagyr�

Visi Šiauliuose �vyk� "Nieko tokio" gimtadieniai �simin� tuo, kad juose dalyvaudavo ir kartu su vaikais pasirodydavo �inomi atlik�jai. Sekmadien� "S plius" televizijos �i�rovai j� išvys net tris - populiar� aktori�, re�isieri�, kompozitori�, buvus� šiauliet�, "keistuol�" Aid� Giniot�, vaik� numyl�tin� pirat� Flint� bei LTV projekte s�kmingai "Triumfo arkoje" pasirod�ius� solist�, buvus� šiauliet� Ram�n� Urbiet�.

Koncerte �i�rovai išvys ir miesto šok�j� kolektyvus: sportini� šoki� klub� "Milagras", hip-hop'o šoki� mokyklos "Extreme" šok�jus, rokenrolo klub� "Elvis", Dubijos pagrindin�s mokyklos šoki� kolektyv� "Reiva", Salduv�s pagrindin�s mokyklos vaik� šoki� kolektyv� "S�kur�lis", "Romuvos" gimnazijos šoki� kolektyv� "Eurika", "Romuvos" pagrindin�s mokyklos pirmok�lius.

"Svarbiausia tai, kad koncert� sureng�me savo ir savo draug� pastangomis - iš valstyb�s nepraš�me n� lito. Kai labai nori ir turi draug� - viskas �manoma", - sako klubo vadovai.

O k� apie koncert� mano vaik� t�vai, patys išdr�s� u�lipti � scen� ar virpan�iomis širdimis steb�j� ma��j� pasirodymus u�kulisiuose?

Ilona Jankauskien�, Ramun�s mama: "Nieko tokio" studijos vadovai geba surengti švent� ne tik vaikams, bet ir j� t�vams. Jie m�s� dukrai tapo tarsi antr�ja šeima. Atved�me Ramun� prieš penkerius metus ruden�, o pirmasis koncertas �vyko jau per Kal�das. Nuostabu, kad jau tiek daug pasiekta - koncertas surengtas arenoje, o "Nieko tokio" studija tampa nebe studija, o reiškiniu mieste."

Erika Jonuškien�, Karolinos ir Viktorijos mama: "Studijos vadovai mus dar kart� �tikino, kad geba surengti tobul� koncert�. Viktorija studij� lanko dvejus metus, Karolina - jau penkerius, nors at�jo vos 3,5 met�. Negalime atsid�iaugti, kaip dukros patobul�jo ir kokie k�rybingi vadovai, kiekvieno koncerto metu parengiantys mums ir �i�rovams staigmen�. Vaikai koncerte dainavo gyvai su garsiais šalies atlik�jais, o tokios pamokos išmoko nebijoti lipti � scen�, pamatyti, � k� lygiuotis."

Asta Mockevi�ien�, Aidijos mama: "Reikia pamatyti kiekvien� "Neko tokio" koncert� - jie visi kitokie ir �simintini. Koncertas arenoje - vis� geriausias, o jo �sp�dinga prad�ia suk�l� lengv� šok�. Studijos vadovams id�j� netr�ksta ir akivaizdu, kad nepritr�ks. Per penkerius metus susidraugavo ne tik studijos vaikai, bet ir t�vai. Ne�sivaizduoju, kaip reik�s išsiskirti, kai vaikai u�augs.".

Kei�iasi papildomo skaitmenin�s televizijos paketo "Sportas" kaina

Laura AUKSAITYT�

"S plius" skaitmenin�s televizijos abonentai, d�mesio!

Jau nuo baland�io 15–osios skaitmenin�s televizijos kanal� paketo "Sportas" �i�rpvai gal�s m�gautis dar dviem naujais kanalais "Viasat Golf" ir "Viasat Hokey".

Iki pat gegu��s 1 d. abonentai tur�s puiki� prog� nemokamai susipa�inti su naujais kanalais, juos �vertinti ir nuspr�sti, ar verta ir toliau �i�r�ti š� sporto kanal� paket�. Tik atkreipkite d�mes�, kad norint matyti min�tus naujus kanalus reik�s nuo baland�io 15 d. suderinti savo skaitmenin�s televizijos imtuvus.

Nuo gegu��s 1 d. televizijos kanal� transliuotojas "Viasat" didina televizijos paketo "Sportas" kain�. D�l šios prie�asties ir "S plius" nuo gegu��s 1 d. yra priversta keisti šio televizijos kanal� paketo kain�. "S plius" vertina savo klient� lojalum� bei pasirinkimo laisv�, tod�l po ilgai trukusi� deryb� su transliuotoju VIASAT pasiekta, kad b�sima paketo "Sportas" kaina abonentams likt� kiek �manoma ma�esn� - ji padid�s tik dviem litais.

Norime akcentuoti, kad nauja televizijos kanal� paketo "Sportas" kaina pradedama taikyti nuo gegu��s 1 d., kaip ir lengvatin� 7 Lt/m�n. kaina, kuri yra si�loma tik esamiems abonentams. Naujiems klientams, kurie paket� "Sportas" u�sisakys jau po gegu��s 1-osios, bus taikomas 9 lit� abonentinis mokestis. Tod�l dabar yra pats tinkamiausias metas sporto gerb�jams sutaupyti ir u�sisakyti skaitmenin�s televizijos paket� "Sportas" ma�esne kaina.

Jei vis d�lto 2 litais per m�nes� didesn� kaina pasirodys nepriimtina, abonentai turi teis� atsisakyti šio paketo. Pageidavim� reikia pateikti raštu iki ši� met� gegu��s 1 d. bet kuriame "S plius" klient� aptarnavimo skyriuje. Pageidavimus galima atsi�sti ir "S plius" administracijai paštu adresu Til��s g. 74, LT-78140 Šiauliai.

Iškilus klausim�, maloniai prašome kreiptis � bet kur� "S plius" klient� aptarnavimo skyri�, skambinti telefonu 8~700 121 01 arba rašyti el. paštu.

D�kojame, jog esate m�s� klientai, ir tikim�s, kad kanal� paketas "Sportas" nepraras savo �i�rov� auditorijos. Pagal transliuotojo "Viasat" gaut� informacij� iki gegu��s pabaigos bus transliuojamos tokios rungtyn�s:

Eurolyga. Atkrintamosios rungtyn�s (baland�io 1 ir 7 d.).

Eurolyga. Finalo ketvertas (gegu��s 7 ir 9 d.).

BBL. Finalo ketvertas (baland�io 23-24 d.).

UEFA �empion� lyga. Finalas (gegu��s 22 d.).

UEFA Europa lygos finalas (gegu��s 12 d.).

"Formul� 1". Malaizijos GP (baland�io 3-5 d.).

"Formul� 1". Kinijos GP (baland�io 16-18 d.).

"Formul� 1". Ispanijos GP (gegu��s 7-9 d.).

"Formul� 1". Monako GP (gegu��s 14-16 d.)

"Formule 1". Turkijos GP (gegu��s 28-30 d.).

Moto GP. Sezono startas. Kataro GP (baland�io 10-11 d.).

Moto GP. Japonijos GP (baland�io 24-15 d.).

Moto GP. Ispanijos GP (gegu��s 1-2 d.).

Moto GP. Prancuzijos GP (gegu��s 22-23 d.).

ATP 1000 tenisas. Indian Wells. Finalas (kovo 21 d.).

ATP 1000 tenisas. Majamis. Finalas (baland�io 4 d.).

ATP 1000 tenisas. Monte Karlas. Finalas (baland�io 18 d.).

ATP 1000 tenisas. Roma. Finalas (gegu��s 2 d.).

ATP 1000 tenisas. Madridas. Finalas (gegu��s 16 d.).

Pasaulio ledo ritulio �empionatas. 1 divizionas. Lietuvos rinktin� (baland�io 19, 20, 22, 24, 25 d.).

Pasaulio ledo ritulio �empionatas. Elitinis divizionas (gegu��s 7-23 d.).

Kontinentin�s ledo ritulio lygos finalas (baland�io 15, 16, 19, 20, 23, 25, 27 d.).

Pa�a Blecheris: "�mogus turi b�ti atviras"

Oksana LAURUTYT�

Kovo 19-�j� legendin� Šiauli� grup� "Vairas" ketino su trenksmu pamin�ti 50-met�. Gimtadienio švent� ne�vyko - vasario 24-�j� grup� neteko savo lyderio Edmondo �ivinsko. � grup�s jubiliej� E. �ivinsko kvietimu iš Izraelio planavo atvykti kelerius metus "Vairo" administratoriumi buv�s ir grupei nuo Maskvos iki Kam�atkos koncertinius turus organizav�s Paša Blecheris. "Va�iavau � jubiliej�, o at�jau prie kapo", - sako Paša, savaitraš�iui "Šiauliai plius" pasakodamas apie anšlaginius "Vairo" koncertus ir nuošird�j� Edmond�.

U� koncert� - 7 rubliai 50 kapeik�

Pakviestas susitikti redakcijoje Paša Blecheris nud�iunga. Juk ji �sik�rusi buvusiame "Vairo" gamyklos administracijos pastate, kur Paša ka�kada dirbo. Net kabinet� tur�jo ketvirtajame aukšte, o jo pareigos buvo sporto sal�s direktorius.

D�iaugsmingai pasigl�bes�iav�s su sutiktais senais draugais, kuri� nemat� 20 met�, Paša mielai neria � prisiminimus. Pasakoja, kokias galingas diskotekas Šiauliuose reng� su Virgiu Stak�nu. Kult�ros centro, "Kreg�dut�s" patalpose 1982-aisiais vykusios diskotekos buvo anšlagin�s ir vienos geriausi� Lietuvoje. Tuo metu "Vaire" veik� gamyklos darbuotoj� ansamblis ir Paša 1984-aisiais tapo jo administratoriumi.

"Vairas" jau buvo ��eng�s � profesionali� scen� ir pama�u tapo �inomas visoje šalyje. "Dien� nakt� grupei "Vairas" dirbau, nukeliavome nuo Maskvos iki Kam�atkos. Vykdavau � Maskv�, tardavausi, kur galime koncertuot, r�pinausi baga�u, bilietais, nakvyne. Niekas ne�ino, kiek nakt� aš gele�inkelio stotyse nakvojau", - šypteli Paša.

1985-aisiais grup� laim�jo kelialap� � Maskvoje vykus� XII pasaulin� jaunimo ir student� festival�, kur surengta 13 koncert�, dalyvauta daugelyje internacionalinio klubo rengini�. "Su kuo tik nedainuota! Oficialiai dirbant Alos Puga�iovos teatre koncertuota su daugeliu to meto ir dabarties estrados �vaig�d�i� – Valerijum Leontjevu, Aleksandru Rozenbaumu, Laima Vaikule, grupe "Zemliane", Aleksandru Buinovu, Vladimiru Presniakovu ir daugeliu kit�", - sako Paša.

�inoma, koncertuota ir Lietuvoje - tekdavo per dien� atlaikyti 3-4 koncertus Kauno hal�je, Vilniaus sporto r�muose, kur susirinkdavo apie septynis t�kstan�ius �moni�. "Tur�jome puiki� aparat�r�, ne rusišk�, kuri� naudojome atvykstan�i� grupi� koncertams garsinti. Tai irgi pad�jo u�megzti draugyst�s ryšius. Kiek aš aparat�ros šitomis rankomis pernešiau. Juk visk� reik�jo � autobusiuk� sukraut, iškraut. Be abejon�s, prie grup�s "Vairas" s�km�s prisid�jo daug �moni� - t�, kurie ne ant scenos buvo. Iš viso darbavom�s gal 15 �moni�", - sako Paša.

O kok� atlyg� u� koncertus gaudavo muzikantai ir kiti darbuotojai? "7 rublius 50 kapeik� u� vien� koncert�. Bet juk ne viskas u� pinigus buvo daroma", - šypsosi Paša.

Paša Blecheris jau�iasi laimingas, kad po daugelio met� atvyko � Lietuv�. Juk �ia prab�go jo geriausi gyvenimo metai, Šiauliuose jo senelis kartu su pa�iu Ch. Frenkeliu dirbo.

Autor�s nuotr.

1990-ieji. Pašos Blecherio išvykimo � Izrael� proga kolegos sureng� atsisveikinimo koncert� "K� pasakys Paša" Kult�ros centre.

Rolando PARAFINAVI�IAUS nuotr.

Lietuva išmok� pagarbos �mon�ms

Paša sako, kad atvykti � "Vairo" jubiliej� j� pakviet�s E. �ivinskas nesl�p�, kad serga, ta�iau kaip rimtai - neatskleid�. Paša su juo susirašin�jo, Edmondas jam sak�, kad sveiksta. "Ketinau j� net pakviesti gydytis � Izrael�, ta�iau v�liau jis � �inutes nebeatsak�. Sekiau spaud�, su�inojau, kad jam labai blogai, v�liau - kad Edmondas u�geso", - sako Paša.

Dviem savait�m atvyk�s � Lietuv�, tre�iadien� su kitais "Vairo" nariais jis aplank� Ma�eikiuose palaidot� Edmond�. "Edmondas turb�t vienintelis mane prisimin�, net spaudai yra apie mane pasakoj�s. Su juo vieninteliu iš visos grup�s gal�jau nuošird�iai pasikalb�ti", - apmaud�iai kalba jis.

Ne�tik�tina, kad anapilin jau iškeliavo trys "Vairo" solistai - Vilius Onaitis, Loreta Motuzait� ir Edmondas �ivinskas. Visus šiuos �mones Paša pa�inojo.

Edmondui administratorius, prieš išvykdamas su šeima 1990-aisiais � Izrael�, perdav� vis� u�megzt� ryši� s�rašus. "Kod�l išvykau, jei taip sek�si? Visi va�iavo, tai ir aš va�iavau", - paaiškina Paša ir kalba, kad su �mona ir dviem vaikais - pus�s met� Jana ir septyneri� Grigorijumi - dabar jis gyvena puikiai. Nereikia sukti gavos d�l pinig� - Izraelyje minimali alga yra t�kstantis doleri�, o kainos tokios pat kaip Lietuvoje.

Tiesa, Paša � Lietuv� jau buvo atvyk�s prieš keturiolika met�. "Tada man�s taip d�iaugsmingai nesutiko. Matyt, d�l kriz�s �mon�s šiltesni pasidar�. Aš tai ne�inau, kas yra kriz�. Kiekvienas turi b�ti atviras. Jei toks neb�si, pas tave niekas neateis", - paaiškina jis.

Paša prisipa��sta jau gana sunkiai kalbantis lietuviškai, geriau kalb�t� rusiškai, ta�iau to nedaro. "Negaliu kalb�ti ta kalba, kurios pašnekovas gerai nesupranta. Tokios pagarbos mane Lietuva išmok�", - sako vyras.

� šou versl� svajoja gr��ti

Izraelyje Paša yra paprastas darbininkas - remontuoja šaldytuvus. �mona Ana, kaip ir Lietuvoje, dirba dar�elio aukl�toja. "Jei gauni valdišk� darb�, gali sav�s labai neriboti - alga gera", - pasakoja jis.

Šeima �sik�r� mieste Ber Ševa. Išvertus reikšt�, kad miestas yra ant septyni� šaltini�. Nuo šio miesto iki Tel Avivo yra 100 kilometr�. Iki Negyvosios j�ros - apie 70 kilometr�.

Paša net nusijuokia, kad atvyk�s � Izrael� nelabai �inojo, kas yra darbininkiškas darbas. "Nesakysiu, kad man kaifas nuo to, k� darau, bet vaikus � mokslus išleisti gal�jau. S�nus dabar dirba ir mokosi universitete ir koled�e. Dukra k� tik atliko tarnyb� kariuomen�je ir ketina stoti � universitet�", - sako jis.

Paša neslepia jau�iantis Lietuvai nostalgij�. "Mano vaikams ten geriau nei man. Mano gra�iausi gyvenimo metai prab�go Lietuvoje, ta�iau �ia per daug problem� kildavo d�l pinig� stokos. Lietuva man padovanojo daug �monišk� jausm�. Izraelyje aš juo�iuosi lyg svetimas tarp sav�. Atva�iavau �ia ir net ne�sivaizduojat, kaip man faina", - emocij� negniau�ia jis.

Nors ir pasitrauk� iš muzikos "biznio", Paša sako, kad jo ilgisi ir svajoja ka�k� tokio dar padaryti. Nors tai ir nelabai realu, Paša yra atviras pasi�lymas ir sako: "O gal?"

�aviausia �iauliet� gyvena neverk�lendama

Oksana LAURUTYT�

Diena, kai Šiauli� dramos teatro aktor� Nijol� Miron�ikait�-Timinskien� buvo pripa�inta �aviausia šiauliete, jai buvo viena sud�tingiausi� gyvenime. Išvakar�se ji su�inojo, kad jos vyras ištiktas širdies priepuolio, tad teko vykti � Ariogal� ir pargabenti vyr� � Šiauli� ligonin�. Kovo 7-�j�, kai vyko rinkimus vainikuojanti švent�, Nijolei teko skub�ti � ligonin�, tada – � Šiauli� aren�, kur vyko konkursas, pasprukti iš jo, vaidinti spektaklyje "Sriubin�", v�l gr��ti � konkurs� ir... atsiimti pelnytus apdovanojimus. "Tikrai nebuvau gerai nusiteikusi. Jei �aviausiai atrod�iu, tai d�l to, kad gerai vaidinau. Juk aš esu artist�", - šypsosi pašnekov�.

�aviausia šiauliete tapusi Šiauli� dramos teatro aktor� Nijol� Miron�ikait� mano, kad jos gyvybingumo prie�astis – �inoti, kad esi reikalingas. Kankina ir ligos, ir nuovargis, r�pes�iai, ta�iau negali sugri�ti tol, kol �inai, kad ka�kam tu – labai svarbus. Ka�kam tu labai reikalingas.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Pavarg� nuo susišaudym� televizijoje, teatre �mon�s ieško g�rio

Ir išties nuostabu – b�riai jaun� moter� ry�tasi gultis po peiliu, ken�ia skausmus, tobulina savo k�n� iki begalyb�s, o �aviausia šiauliete išrenkama moteris, kuriai kit�met sukaks 70. Aktor� Nijol� Miron�ikait� kandidate � met� šiauliet�s titul� buvo nominuota u� meil� teatrui ir kult�rai, u� optimizm� ir jaunosios kartos ugdym�. J� dalyvauti konkurse pasi�l� Šiauli� televizija. Šioje televizijoje aktor� � du televizijos laid� ciklus sud�jo net aštuonis Šiauli� dramos teatro dešimtme�ius ir taip atidav� duokl� nepaprastiems teatro aktoriams. Netekusi kolegos Prano Piauloko, aktor� taip pat surinko vis� filmuot� med�iag� ir suk�r� dokumentin� film� "Scenos d�entelmenas".

"Jie mat�, kiek ilgai d�liojau med�iag�, kiek ilgai lyg karolius ant si�lo v�riau P. Piauloko gyvenimo ir k�rybos momentus. Sulaukiau ne vieno atgarsio, kad filmas sukurtas taip, tarsi P. Piaulokas j� �garsino ir nu�jo am�inyb�n. Teko surinkti faktus, ka�kur nuimti gars�, ka�kur - vaizd�, kad filmas b�t� �taigus ir tikras. Tai buvo titaniškas darbas", - sako aktor�. Ji net ašar� nubraukia kalb�dama apie anapilin iškeliavus� koleg� Pran�. "Mes susitiksime "ten", - akis � dang� nukreipia Nijol�, tarsi patvirtindama, kad dabar "ten" jai nebus nejauku Pranui pa�velgti � akis...

Šiaulie�ius Nijol� paker�jo ne tik, rodos, nematomu darbu. Ji filmavosi seriale "Naisi� vasara", kur suk�r� mo�iut�s, namin� varan�ios moters, vaidmen�. "�inok, fantastika po to vyksta – nu�jau lankyti vyro ligonin�je. Pri�jo prie man�s vienas �mogus ir sako: "O mes �i�rime "Naisi� vasar�", ir t�sia, kad buvo Šiauli� arenoj, �i�r�jo krepšin� ir mat� Rimant� (Antan� Venck�,- aut. past). Nepri�jo prie jo, nors labai nor�j�s, juk Rimantas – savas, u� kaimo mokykl� kovojantis mokytojas. �sivaizduoji – serialo �i�r�tojai aktorius persona�� vardais vadina. Kaip nuostabu, kad �i�rovams m�s� reikia. �mon�s t� šaudym�, to vienas ant kito lipimo per televizij� prisi�i�r�j� dabar trokšta šilto, gero ir gra�aus", - emocijas lieja aktor�.

Nijol� kalba, kad sunkme�iu �mon�s labiausiai m�gsta �i�r�ti melodramas ir komedijas. "Pasijuokia �mon�s, paverkia, atrad� tapatum�. Tada pasijunta gerau", - sako ji.

�i�r�dama "Naisi� vasar�" aktor� mato moment�, kuriuos kritikuot�. Štai kaimo mo�iut�s išminties perl�: "Pasakyk jai, kad nepagadint� savo k�no, nes k�nas ir gyvenimas duotas vien� kart�", - montuotojai suskald�, �terpdami vaizdus. "Tie �od�iai tos paprastos moterišk�s tokie svarb�s buvo... Skaudu, kai ger� mint� nu�udo", - neslepia aktor�.

Ka�kas turi vaidinti ir nykštukus

Su Nijole kalbam�s apie jos sukurtus vaidmenis, spektalius, kuriuos ji re�isavo. Nijol� sako nesanti profesionali re�isier� – kelerius metus ji buvo pedagog�, tad geba statydama nauj� spektakl� pamatyti tai, k� turi padaryti aktoriai, kad �gyvendint� re�isieriaus sumanym�. "Aš �inau, kad galiu pad�ti aktoriams. S�d�iu ir galvoju, k� aš tokioje situacijoje dary�iau, pati su savimi kalbuosi. Tai man geriausias "trena�as", tuomet aš esu k�rybos procese. Esu komedijos aktor�. Šiauliuose man komedijos spektakliuose vaidmen� ma�ai duoda..." - apgailestauja Nijol�.

Garsios, gra�ios, bet met� negailestingai paliestos aktor�s neretai lieka u�ribyje. Štai spektaklyje "Snieguol� ir septyni nykštukai" ne vienas �i�rovas apstulbsta, kai � scen� išeina nykštukai moterys. "O aš ma�iau dar tuos spektaklius, kai nykštukus vaidino korif�jai vyrai. Kokios komedijos tada b�davo. Kaip jie, susig�d�, kad tarp j� mergait�, marškin�lius tempdavo iki keli�.... Kaip jie �i�r�jo � Snieguol� �simyl�jusiu �vilgsniu... B�t� gra�u, kad vyrai ir dabar vaidint�, bet septyni� nykštuk� vyr� mes nesurinktume. Juokaujame, kad nebent tris dru�kius... Yra kaip yra – ka�kas juk turi vaidinti ir nykštukus, ir karkvabalius", - kalba Nijol�.

Teatras - terapija

Gurkšnojame arbat�, o Nijol� kalb�dama vis ištiesia rank� ir lyg stengdamasi u�tvirtinti savo �od�ius atsargiai u�deda šilt� deln� man ant rankos, kreipiasi - "vaikeli". �taigus nuoširdus bendravimas keri – jautiesi, tarsi tikra motina stengiasi pasakyti tau ka�k� itin svarbaus. Tod�l nesistebiu, kad b�rys aktori�, tinkan�i� jai � dukras ir an�kes, j� vadina pa�ia geriausia drauge, patar�ja. Inga Norkut� yra prasitarusi, kad Nijolei gali skambinti net nakt�, Vaida Kavaliauskait� yra sakiusi, kad filmuojant "Naisi� vasar�" Nijol� pamilusi kaip talenting� nuošird� �mog�.

"Taip yra tod�l, kad aš su mokiniais dirbu", - pagyr� lyg kratosi Nijol�. Ji jau ne vien� dešimtmet� mokiniams ir studentams atskleid�ia dramos paslaptis. Moko juos kalb�ti, nuosekliai d�styti mintis, draugiškumo ir individualumo, laisvos raiškos, logikos. "Mokiniams tai labai padeda gyvenime. Man smagu dirbti su S. Šalkauskio ir "Romuvos" gimnazistais. Susirenka vaikai iš �vairi� klasi�, susidraugauja. Eina po pamokos toks branduolys susikabin�s, kalbasi, o man taip gra�u", - sako aktor�.

Nijol� itin d�kinga mokykloms, radusioms galimyb� sunkme�iu vaikus mokyti dramos. Juk neretai vaikyst�je u�slopinti vaikai išmokomi atskleisti geb�jimus v�liau. "Kitas dalykas – aš rengiu vaikus b�ti ir teatro �i�rovais. Aktoryst�s pasimok�s jaunuolis kitaip �i�ri � teatr�, aktorius, spektaklius. Savo antr�j� pus� nusives � spektakl�, o paskui vesis ir vaikus", - emocingai kalba pašnekov�.

O kam apskritai �mogui teatras? Yra milijonai �moni�, kurie, rodos, laimingai gyvena neperskait� n� vienos knygos, nemat� spektaklio. "Menas gelb�ja pasaul�. �mogus, jei nesuprato spektaklio, bent pjes� perskait�. Juk jei at�jo spektaklio pa�i�r�ti, vis tiek k� nors rado gra�aus. Jei nepatiko vaidyba, gal muzika patiko. Jei nepatiko pjes�, gal scenografija patiko. Jei �mogui nepatiko niekas, vadinasi, jis turi ieškoti prie�as�i� savyje", - šypteli pašnekov�.

Pokalbis su aktoriumi – lyg vaistai

Nijol� sako, kad j� vis� gyvenim� � priek� var� �odis "reikia". Negali, bet – reikia. Ar �i�rovams r�pi, kad spektaklis ne�vyks, nes Miron�ikait�s vaikas viduriuoja ar karš�iuoja? Spektaklis turi �vykti, kas benutikt�. Šeštadien� ir sekmadien� dar�elis nedirba, o spektakliai juk b�na. "Susitvarkiau ka�kaip. Ar mano vaikai man d�l to nepriekaištauja? Mano s�nus ir dukra labai geri. Atrodo, j� nenuskriaud�iau", - šypteli ji.

Nijol�, be savo aktorin�s veiklos, yra visuomeninink� – kr�ties v��iu segan�i� moter� draugijos "Salvija" �k�rimo iniciator�. Prieš septyniolika met� moteriai buvo diagnozuotas v��ys, ta�iau aktor� j� �veik�. "Save pavadinu �ernobylio auka. 1986 met� baland�io pabaigoje prie Bijot�s e�ero deginausi. Nuoga. Po to u��iuopiau guzel� kr�tyje. Kolegos nuvar� pas daktarus. Tada - ant operacinio stalo. Švitino. Ligonin�je ant stalelio susid�jau savo vaik� – s�naus ir dukros – nuotraukas. �i�r�jau � jas ir �inojau – aš negaliu mirti, nes turiu juos", - ašaroja Nijol�.

Palatoje gul�jusi likimo ses� šauk� Nijolei - nusiimk tas nuotraukas, jos graudina... "Matymas vaik� buvo visa apimantis, galingas, išgyventi skatinantis jausmas", - atvirauja pašnekov�.

Nijol� tiki, kad jos susitikimai su kitomis sergan�iosiomis buvo labai prasmingi. Susirinko kr�ties v�� besigydan�ios moterys, viena prieina prie Nijol�s ir apsid�iaugia: "Aktore, ir J�s!" "Pasijutau taip, tarsi ger� darb� b��iau padariusi. Juk �mogui pamatyti, kad aktorius – toks pat kaip jis ir dar serga tuo pa�iu... Pasirodo, aktorius – lyg vaistai. Kartais taip ma�ai �mogui reikia pasijusti laimingu", - sako ji.

Jaunasis �iauli� bigbendo maestro

Oksana LAURUTYT�

Kone prieš pusmet� Šiauli� bigbendui kartu su maestro Jaroslavu Cechanovi�iumi �m�sis vadovauti buv�s šiaulietis 28-eri� Remigijus Ran�ys �sitikin�s, kad Šiauliuose gali vykti pritrenkiantys tarptautiniai d�iazo festivaliai. "Kai jauti, kaip per tave teka d�iazas, kai koncertuojant su kolegomis, kasdien su skirtingais �mon�mis, �vyksta muzikinis "susitikimas" - tai yra puiku", - sako jaunasis maestro, kovo pabaigoje šiaulie�ius "išve�antis" � gars�j� Birštono d�iazo festival�.

Šiauli� bigbendo vadovo asistentas Remigijus Ran�ys aktyviai koncertuoja d�iazo, klasikos ir popscenose, kuria ir aran�uoja muzik�. Buv�s šiaulietis � Šiaulius repetuoti atvyksta kas savait� ir tiki, kad Šiauliuose gali vykti d�iazo festivaliai.

Bigbendas - iš senbuvi� ir legionieri�

Šiauliuose iš senjor� ir legionieri� susib�r�s profesionalus kolektyvas Šiauli� bigbendas liep� tur�jo vien� vadov� - Jaroslav� Cechanovi�i�. Spal� bigbendui �m� vadovauti dar vienas muzikantas - Remigijus Ran�ys. Talenting� jaunuol� vadovauti bigbendui pakviet� senjor� bigbendo senbuvis Romas Sabaliauskas, tikintis, kad naujas ver�lus v�jas gali pasukti kolektyv� �domia linkme.

Jaunuoju bigbendo maestro tap�s Remigijus repetuoti � Šiaulius iš sostin�s atvyksta kas savait�. "Pora šimt� kilometr� - nieko baisaus. Olandai, danai � darb� va�iuoja kasdien kelis šimtus kilometr�, ir tai visiškai normalu", - sako maestro.

Šiauli� bigbendo kolektyvas kol kas naujas, j� sudaro senbuviai ir legionieriai (vilnie�iai, klaip�die�iai). Tai saksofon� grup�, laikoma viena stipriausi� saksofon� grupi� Lietuvoje. Šiauli� bigbende groja gars�s muzikantai K�stutis Vaiginis, Povilas Jaraminas, Juozas Kuraitis, Domas Grumbinas ir kiti, ta�iau Remigijus itin d�iaugiasi, kad kartu su bigbendu koncertuoja balso virtuoz�, d�iazo solist� Kristina Svolkinait�. "Ji dainuoja nuostabiai, yra labai šiltas ir atsakingas �mogus, o be viso to, ši talentinga mergina yra šiauliet�!" - emocij� neslepia jis.

Am�inas klausimas - kod�l d�iazas?

R. Ran�ys ne tik vadovauja Šiauli� bigbendui - jis dar mokosi Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje magistrant�roje ir kone kas savait� koncertuoja su �vairiais kolektyvais. Vakar jo kvartetas, kurio "vinis" buvo afrikietis solistas iš Togo (Afrika), koncertavo "Saul�je".

Remigij� muzika lydi nuo vaikyst�s, nors nei t�tis, nei mama nebuvo muzikantai, gimin�je iškili� muzikant� n�ra. Kai jam buvo penkeri, t�vai nupirko pianin� ir berniukui teko lankyti muzikos mokykl�. "Muzikos mokykla man buvo "peilis", aš nor�jau b�ti aktoriumi", - atvirauja Remigijus.

Aktoriumi jis u�siman� b�ti tod�l, kad jaunyst�je lank� Dal�s ir Virgio Dargi� studij� "Kompanija šauni". Šilt� �od�i� dramos studijos vadovams negailintis Remigijus sako, kad ši� �moni� vardus reikia rašyti did�iosiomis raid�mis. "Jie mieste suk�r� k�rybos, g�rio, fantazijos oaz� vaikams", - sako Remigijus.

�inoma, berniuko gyvenime buvo laikotarpis, kai jis ir gitar� "br��ino", ir b�gnus, kuriuos iš mamos puod� ir ind� buvo pasidar�s, muš�. Buvo net savo muzikos grup� �k�r�s, "svaigo" nuo Šiauli� dail�s galerijoje rengiam� alternatyvios muzikos festivali�. "Tik aš niekaip nesuprantu, kod�l man nuo vaikyst�s patiko d�iazas. Juk augau šeimoje, kurioje, kaip ir kitose, skamb�davo Alos Puga�iovos dainos", - šypteli pašnekovas.

Septyniolikos Remigijus išvyko iš Šiauli� - labai nor�jo muzikuoti, tad �stojo � Juozo Tallat-Kelpšos konservatorij�. Remigijus tik�josi, kad mokysis groti bosine gitara, ta�iau... �stojo mokytis groti vargonais ir tapti vargonininku. Net per šal�ius eidavo repetuoti � dr�gn� ba�ny�i�, ta�iau po trij� m�nesi� nusprend�, kad be d�iazo "u�dus". Pa�iupin�jo trimit�, fleit�, net valtorn�, kol gal� gale pa�m� � rankas saksofon�. Genadijaus Afanasjevo d�ka Remigijus tapo profesionaliu saksofonininku.

Šiauli� bigbendas.

Asmeninio Remigijaus RAN�IO archyvo nuotr.

Pasirinko Lietuv�

�g�d�ius Remigijus gilino Den Rytmiske Hojskole (Danija), priva�iose pamokose pas Danijos d�iazo meistrus Hans Ulrik ir Fridirik Lundin, Amsterdamo konservatorijoje.

"Nuvyk�s � Danij� ir pamat�s, kokios ten s�lygos mokytis, maniau, kad nakt� nemiegosiu, kiekvien� minut� išnaudosiu tobul�ti. Dvejus metus studijav�s Amsterdame suvokiau, kad arba reikia integruotis ten, arba gr��ti namo. Štai ir gr��au", - šypsosi Remigijus.

�simyl�j�s d�iaz� jaunasis maestro kvie�ia visus tikros geros muzikos gerb�jus atvykti � "Saul�" kovo 25-�j�. �ia Šiauli� bigbendas gros su d�iazo grupe "Mira�" iš Rygos. "Tai puikus bendras projektas, savotiškas apšilimas prieš Birštono d�iazo festival�, vyksiant� kovo 26-28 dienomis. Šiaulie�iai festivalyje koncertuos pirm�j� dien�. Labai tikiu, kad jei gerai "�suksime" d�iaz�, Šiauliuose gal�s vykti stipr�s d�iazo festivaliai", - sako maestro.

Tiesa, Remigijus yra ir kompozitorius, aran�uotojas. Jo sukurta muzika skamba prekybos tinklo "Tinka" parduotuv�se, neseniai jis suk�r� muzik� buvusios šiauliet�s Egl�s Vertelyt�s re�isuotam dokumentiniam filmui, grojo ir �raš� pirm�j� album� su grupe "Inculto".

D�iazuojantis scenoje ir gyvenime vyras sako, kad jo nebaugina darbas su naujai susik�rusiu kolektyvu, nes jis supranta, kad per kelis m�nesius superorkestro nepadarysi. "Vis d�lto aš nusiteik�s dirbti ir mokytis. Kiekvien� kart� ka�k� naujo bandydams gali tik laim�ti", - šypsosi jaunasis maestro.

�iaulie�i� choras var�ysis d�l teis�s gr��ti � "Choro kar�" konkurs�

Ri�ardas JAKUTIS

Š� šeštadien�, kovo 6 dien�, populiariame projekte "Chor� karai" - išskirtinis vakaras. Keturi iškrit� chorai var�ysis d�l teis�s gr��ti � projekt� ir kautis konkurso pusfinalyje. Galimyb� gr��ti turi tik vienas choras.

Lemtingoje kovoje reg�sime ir gird�sime Irenos Starošait�s vadovaujam� Vilniaus chor�, jaunuosius vilnie�ius su Egle Jurgaityte priešaky, Mi� ir Panev��io dainininkus bei m�s� miesto balt�j� chor�, kurio priekyje Sasha Son(g) ir Evelina Anusauskait�.

Ne vienas buvo nustebintas netik�tai prekybos centre išvyd�s dainuojant� Šiauli� chor�.

Dainininkai ragino visus balsuoti u� balt�j� Šiauli� chor� numeriu 1670.

Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Ar šiaulie�iai savo balsais palaikys gimtojo miesto chor�? D�kodami visiems, ankstesn�se kovose balsavusiems u� Šiauli� chor�, ir prašydami �i�rov� paramos ��tb�tin�je šeštadienio kovoje u� gr��im� � projekt�, m�s� miesto choristai tre�iadienio vakar� sureng� akcijas prekybos centruose "Saul�s miestas" ir "Akropolis". Dainomis choristai steng�si priminti save ir išreišk� nor� kautis "Chor� kar�" pusfinalyje, steng�si pakelti vis� tuo metu tuose vietose buvusi� nuotaik� ir praš�: "Balsuokite u� mus!"

Šeštadienio konkurse chorai atliks po dvi dainas. Šiaulie�iai dainuos jaunos kompozitor�s Nijol�s Sinkevi�i�t�s dain� "Naktis tvartelyje" ir populiar�j� "Queen" k�rin� "Show must go on" ("Šou turi t�stis"). Nors N. Sinkevi�i�t� dar jauna kompozitor�, jos choriniai k�riniai suaugusiesiems ir vaikams skamb�jo ne vienoje Dain� švent�je, o jos kompozicijos nuolat atliekamos konkursuose ir festivaliuose šalyje bei u�sienyje. Kompozitor� yra konkurso "Dainos moksleivi� chorams" bei S. Šimkaus premij�, skiriam� u� chorin� k�ryb�, laureat�. O "Show must go on" �ino visi: ir jauni, ir pagyven�. Tiesa, populiar�s k�riniai ne visada šiaulie�iams padeda, pavyzd�iui, "Chor� karus" m�siškiams teko palikti, atlikus ne ma�iau populiari� Ray Charleso dain� "Hit the road Jack".

Gaila, kad šioje gra�ioje akcijoje nedalyvavo nei Sasha Son(g), nei Evelina Anusauskait�. J� dainavimas drauge su choru b�t� dar labiau paagitav�s šiaulie�ius šeštadien� balsuoti. Tik�kim�s, jog miesto patriot� atsiras ir laidos transliacijos metu šiaulie�iai rinks numer� 1670.

Jei šiaulie�iai gr�š � projekt�, tolesn�se kovose jie susirungs su Deivio vadovaujamame Klaip�dos choru, Edmundo Seiliaus Marijampol�s choru ir Raigardo Tautkaus Kauno choru.

"Valentin� diena" - spektaklis priverstiems gyventi kartu

Oksana LAURUTYT�

"Kas atsitinka, kai �mogus �simyli visam gyvenimui? Spektaklio �i�rovai išvys šio reiškinio rezultat�", - sako jauna re�isier� Loreta Vaskova, kvie�ianti � Šiauli� dramos teatro spektaklio premjer� "Valentin� diena". Ši tragimelokomedija skirta tiems, kurie PRIVERSTI gyventi kartu. Premjera, �vyksianti šeštadien�, vasario 27 dien�, yra ir apie meil�s trikamp�, kuris niekam iš trikampio dalyvi� nesuteikia laim�s.

Spektaklio "Valentin� diena" pristatymas �iniasklaidai surengtas Šiauli� radijo ir televizijos muziejuje. Spektaklio k�r�jos: (iš kair�s) aktor� Agn� Kiškyt�, re�isier� Loreta Vaskova, scenograf� Simona Biekšait� ir aktor� Monika Šaltyt�.

Autor�s nuotr.

Meil� - ir destruktyvus jausmas

"Meil� - tai kai laukia be galo: valand�, dien�, metus ir dar daugiau, nes �ino ir tiki, kad �mogus vis tiek pasirodys", - tokie šviesos sklidini �od�iai skamb�jo garsiojoje, ir kadaise daug šurmulio suk�lusioje Michailo Roš�ino pjes�je "Valentinas ir Valentina". Šiauli� dramos teatre pastatytas spektaklis "Valentin� diena" - tai min�tos pjes�s perdirbinys. M. Roš�inas jaunuoli� meil�s istorij� u�baig� daugtaškiu, o Ivanas Vyrypajevas pad�jo kabliatašk� ir 2001 metais paraš� istorijos t�sin�.

Šiuolaikinis rus� dramaturgas, re�isierius ir aktorius I. Vyrypajevas - vienas ryškiausi� ir novatoriškiausi� Rusijos k�r�j�. Jis jau dešimtmet� dirba Maskvoje. Autoriaus parašyta pjes� "Valentin� diena" dramaturgijos festivalyje "Heidelberger Stuckemarkt" (Vokietija) 2003 metais buvo apdovanota �i�rov� simpatij� prizu.

Spektakl� pagal I. Vyrypajevo pjes� Šiauliuose nusprendusi pastatyti re�isier� Loreta Vaskova, kuri yra garsiojo re�isieriaus Gy�io Padegimo mokin�, sako pasta�iusi spektakl� apie meil�, kuri n�ra paprasta ir lengva. Juk meil� - vienas ir stipriausi�, ir destruktyviausi� jausm�. Yra �moni�, kuriems meil� tampa religija ir kurie tik per meil� bando �prasminti savo gyvenim�.

Spektaklis "Valentin� diena" pasakoja apie keli� � kit� �mog�, apie krypties paieškas be �em�lapio, apie kelion� be atgalinio bilieto. Paradoksalu, kad siekdami u�valdyti kit� �mog� niekada iki galo jo nepa�insime.

Pasak re�isier�s, šiuolaikin�je visuomen�je vyrauja nuostata, kad meil� trunka kelerius metus. "O jeigu �mogus pamilsta visam gyvenimui? Koki� viet� ir koki� svarb� teikiame meilei dabar? Rezultat� išvysite spektaklyje", - intrigavo L. Vaskova.

Kai šaldytuvas svarbesnis u� ieškojimus

Spektaklio scenograf� Simona Biekšait� prisipa�ino su re�isiere ilgai svars�iusi, kaip didel�je scenoje atrodys vos trys aktoriai. Rastas sprendimas - aktoriai jud�s apskritime. Šis apskritimas yra lyg u�burtas ratas. "Persona�ai gal�t� išsiver�ti iš jo, iš buities, bet kai kam šaldytuvas ir stalas tampa svarbesnis u� ieškojimus", - svarst� scenograf�.

Spektaklio pristatymas �iniasklaidai buvo surengtas Šiauli� radijo ir televizijos muziejuje. Prie stalo, ant kurio pastatytas "samovaras", o patefonas suko plokštel� su Sofijos Rotaru dainomis, buvo susodintos keturios dailios moterys ir merginos.

Vaidinti spektaklyje apie meil� L. Vaskova pakviet� aktorius Monik� Šaltyt�, Dali� Jan�iausk� ir Agn� Kiškyt�. Spektaklio pristatyme D. Jan�auskas nedalyvavo - buvo išvyk�s � Panev��io Juozo Miltinio dramos teatro aktoriaus Rimanto Jovo laidotuves. D. Jan�auskas su šviesios atminties R. Jovu yra filmav�sis televizijos laidoje "Baltojo katino svetain�". R. Jovas laidoje k�r� Antano vaidmen�.

Monika Šaltyt�, kuri suk�r� Valentinos vaidmen�, sak� gavusi nelengv�, ta�iau �domi� u�duot� - jai teko vaidinti moter� nuo 18 iki 60 met�. "Reikia nugyventi vis� gyvenim�, parodyti, kaip �mogus kei�iasi ir iš ko taip ir negali ištr�kti. �mon�s mieliau "�da" vienas kit�, nei stengiasi suprasti", - komentavo aktor� ir citavo �od�ius, kad visos šeimos b�na laimingos vienodai, ta�iau nelaimingos - skirtingai.

Jauna aktor� Agn� Kiškyt�, kuri dar yra student�, kuria Katios - racionalios, �siver�usios � Valentino ir Valentinos meil� moters - vaidmen�. "Katia myli Valentin�, bet meil� ji supranta taip, tarsi reik�t� mylimajam kotletus kepti. Gal� gale Valentino nebelieka, toje buityje lieka dvi moterys. Jos viena kitos neken�ia, ta�iau ir negali viena be kitos", - pasakojo A. Kiškyt�.

�iniuonio "dukros" gyvenim� tvarko likimas

Oksana LAURUTYT�

Seriale "Naisi� vasara" �iniuonio dukros Elenos vaidmen� suk�rusi šiauliet� Agn� Grudyt�-Guobien� sako, kad likimas jai �eria aib� netik�tum�. Seriale ji prad�jo filmuotis savo 23-iojo gimtadienio dien�, � serial� pateko iš anksto ne�inodama apie vykstan�i� atrank�, o po akademini� atostog� j� gr�š mokytis pas savo "t�v�" - � �iniuonio vaidmen� seriale atlikusio aktoriaus Sigito Jakubausko kurs� Šiauli� universitete. Kone kasdien � �urnalist� klausimus atsakin�janti Agn� sako besid�iaugianti, kad jos kol kas gatv�je neatpa��sta. "Galiu ramiai parduotuv�je varšk�s nusipirkti", - šypsosi ji.

Serialo "Naisi� vasara" heroj� Elena - Agn� Grudyt�-Guobien� - sako, kad jai ka�kod�l visada tenka vaidinti teigiamus herojus.

Rolando PARAFINAVI�IAUS nuotr.

Prieš "Chor� karus" nemiegojo kelias naktis

Visai neseniai laidos "Chor� karai" gerb�jai buvo nustebinti išvyd� nauj� laidos ved�j�. Vietoj dailiosios Jurgitos Jurkut�s, filmuojant vien� tiesiogini� laid�, scenoje pasirod� seriale "Naisi� vasara" Elenos vaidmen� kurianti Agn� Grudyt�-Guobien�.

"Net ne�inau, kod�l mane pakviet�. Paskambino, pasi�l� ir aš iškart, j� didelei nuostabai, sutikau. Juk b�t� g�da, jei neišnaudo�iau tokio likimo pasi�lyto šanso vesti televizijos laid�. Tokio amplua dar nebuvau išband�iusi", - sako Agn�.

Mergina prisipa��sta, kad kelias naktis iki tiesiogin�s laidos ji nemiegojusi - labai jaudinosi. "Paskutin� nakt� u�migau. Suvokiau, kad trauktis neb�ra kur, tad nervintis n�ra prasm�s", - paaiškina mergina.

Kelias valandas ji pabendravo su laidos ved�ju Vytautu Šapranausku, aptar� scenarij�, parepetavo su choristais laidos prad�i�, pasirodymus ir sublizg�jo. Po laidos Agn� "u�puol�" �urnalistai, kone kasdien ji telefonu dalijo interviu ir klaus�si pagyr�, kad puikiai atrod� televizijos scenoje, kad buvo dr�si ir šmaikšti.

"Rankos ir kojos man tikrai nedreb�jo", - šypteli pašnekov� ir sako u� tai, kad debiutavo televizijoje kaip laidos ved�ja, gali pad�koti tik J. Jurkutei, kad ši suman� paatostogauti.

Agn� sako, kad daugiau pasi�lym� vesti laidas ji nesulaukusi, ta�iau �urnalistai jai skambina kasdien. Pirmosios j� skambu�i� bangos ji sulauk�, kai buvo prad�tas reklamuoti serialas "Naisi� vasara". Antroji banga "��tel�jo", kai ka�kas j� pavadino naujuoju šalies sekso simboliu. "Nemanau, kad esu sekso simbolis. Jaunai, vieneri� met� dukros mamai toks apib�dinimas visai netinka", - sako moteris.

Dvej� met� trukm�s akademini� atostog� Šiauli� universitete d�l gimusios dukros Ievos iš�jusi Agn� sako besid�iaugianti, kad jos susilauk� tokia jauna. Yra aktori�, kurios d�l aktoryst�s s�moningai atsisako b�ti mamomis.

"Dabar, kai tik pradedu aktor�s karjer� ir esu kvie�iama filmuotis, vargiai pasiry��iau b�ti mama", - sako ji.

Sunkiausia diena - gimtadienio proga

Filmuotis seriale Agn� prad�jo jai pa�iai netik�tai. Mergina ruoš�si išva�iuoti � Kaun� ir sulauk� prodiuserio Rolando Skaisgirio skambu�io: "Ar gali per 10 minu�i� atsirasti Šiauli� dramos teatre? �ia vyksta atranka, renkami aktoriai filmuotis naujame seriale." Agn� visk� met�, nul�k� � teatr� ir buvo išrinkta "geriet�s" vaidmeniui seriale kurti. "Jei skambu�io b��iau sulaukusi 10 minu�i� v�liau, b�t� buv� jau per v�lu", - likimo akibrokštu stebisi moteris.

�domu tai, kad filmuotis seriale ji prad�jo liepos 9-�j� - t� dien� jai sukako 23-eji. Ruden� ji ketina gr��ti toliau mokytis estrados meno specialyb�s Šiauli� universitete. Jos kurso vadovas bus Šiauli� dramos teatro aktorius Sigitas Jakubauskas, kuris seriale vaidina jos t�v�. Ar nepabars "t�vas" dukros u� vaidybos klaidas, o gal ji taps "t�vo" numyl�tin�?

"Klystame visi, bet �gyt� �ini� iš man�s niekas neatims. Sunkiausia man buvo pirm�j� dien�. Patyriau lengv� šok�, o v�liau darbas man teik� malonum�. Pramokau jodin�ti, skridau oro balionu, vis� vasar� gamtoje praleidau, išsipl�t� draug� ratas. D�iauguosi, kad man teko laim� dirbti su profesionaliais aktoriais, filmo k�r�jais, igijau patirties. Pinig� taip pat u�sidirbau", - sako Agn�.

Ant scenos - nuo vaikyst�s

Kod�l Agn� prad�jo Šiauli� universitete studijuoti estrados men�? Mergina sako, kad nuo vaikyst�s ji lipo ant scenos. B�dama trej� jau dainavo popchore "En-den-du", kuriam tada vadovavo muzikantas ir pedagogas Vadimas Kamrazeris. V�liau mergina mok�si dainuoti, groti kankl�mis ir pianinu "Juventos" mokykloje, o baig� Šiauli� universiteto gimnazij�.

"Mamai buvau grie�tai pasakiusi, kad su muzika viskas baigta, kad ant scenos nebelipsiu - buvau persisotinusi tokios veiklos, bet �mon�s sako: "Nespjauk � vanden�." Vadovaujami Šiauli� dramos teatro aktor�s Linos Bocyt�s, šimtadienio proga stat�me spektakl� ir aš supratau, kad negaliu be scenos", - pasakoja Agn�.

Baigusi universitet� moteris sako norinti b�ti tik aktore, vaidinti teatre, o televizija šalia pagrindinio darbo jai tikrai nesutrukdyt�. "Kiek kart� teko b�ti scenoje, vaidinti spektakliuose per egzaminus, man visada skiriama sukurti persona�� su "pliuso" �enklu vaidmenis. Nor��iau ir neigiam� persona�� sukurti", - sako ji.

�domu tai, kad �mon�s retai atpa��sta, kad �ia ta pati "Naisi� vasaros" Elena. "Nuotraukose ir gyvenime aš labai skiriuosi. Bet tai ir gerai. Galiu ramiai parduotuv�je nusipirkti varšk�s, niekas neaik�ioja ir nereplikuoja", - sako moteris.

Elida: "Ketinau tapti operos dainininke"

Oksana LAURUTYT�

Seriale "Naisi� vasara" "blogiet�s" - išpaikintos, isteriškos turting� t�v� dukros juodaplauk�s Auks�s - vaidmen� kurianti Šiauli� estrados teatro aktor� Elida Dubinskyt�-Šimait� sako �inanti, kad jos persona�o �mon�s nem�gsta. Jai tai - geriausias komplimentas. Tai reiškia, kad vaidmen� Elida suk�r� �tikinam�. "Iš tikr�j� filmo k�r�jai mane buvo pasirink� Naisi� �iniuonio dukros vaidmeniui kurti, bet v�liau nusprend�, kad juodaplauk� labiau tinka "blogiet�s" vaidmeniui", - sako aktor� ir d�iaugiasi, kad atrado save, studijuodama estrados men�. O ka�kada ji ketino tapti operos dainininke.

Vakar Elidai Dubinskytei-Šimaitei sukako 27-eri. "Jau�iuosi labai jauna - sportuoju, negeriu, ner�kau, kompiuteriu nesinaudoju, o apie vaikus dar negalvoju - dabar noriu tik vaidinti", - sako Auks�s vaidmen� "Naisi� vasaroje" suk�rusi Elida.

Rolando PARAFINAVI�IAUS nuotr.

Sunkiausia vaidinant - bu�iuotis

Elida atskuba vilk�dama juodai, apsimuturiavusi šaliku ir be jokios kosmetikos. "Man visai nesvarbu, kaip aš atrodau, nes �inau, kad moku atrodyti puikiai, kai to reikia", - nusijuokia mergina baltais lygiais dantimis. Ji emocingai ima berti �od�ius, delnais nuolat prisidengdama rankomis akis ar perbraukdama jais per plaukus. Jos rankos išpuosel�tos – dailios, nagai padengti vos matomu nag� laku. Moteris sako labai besir�pinanti savo "vizitine kortele", o rankin�je visada besinešiojanti ger� kvepal� buteliuk�.

Paklausta, ar jos vardas Elida - ne koks nors trumpinys, moteris atsako, kad ji - b�tent Elida. Tok� vard� t�vai jai išrinko pasi�lius mo�iutei. Kai mergait� gim�, mo�iut� pasak�, kad an�k�s "nedabos", jei t�vai nepavadins jos Elida. Kod�l šis vardas mo�iutei �strigo, Elida ne�ino, mo�iut�s jau nebepaklaus, nes jos neb�ra. "Kai seriale reik�jo verkti, o pravirkti apskritai man b�na sunku, �sivaizdavau, kad praradau artimuosius. Manau, kad verkiau �tikinamai, nors ašaros biro d�l to, kad mano vaikinas Pijus (aktorius Aurimas �vinys, - aut. past.) nenori man�s vesti. Verkiau iš pyk�io, kad neveda. Tai buvo ne meil�s, o nuoskaudos, kai verkiama d�l negauto �aislo, neišsipild�iusi� l�kes�i�, ašaros", - sako aktor�.

K� Elidai dar buvo sunku vaidinant seriale? "Sunkiausia buvo bu�iuotis. Kaip gali �tikinamai bu�iuotis, jei to �mogaus iš tikro nemyli? Visi lietuviai serialuose ka�kaip netikrai bu�iuojasi, tarsi sustingsta. Taip buvo ir man. Gerai dar, kad su turku (aktorius Rolandas Dovydaitis, - aut. past.) nereik�jo bu�iuotis, nors buvo scena, kai abu gul�jome lovoje. Ilgai teko pratintis, kol ši� scen� nufilmavo", - atvirauja pašnekov�.

Šiuo metu ji kuria D�iuljetos vaidmen� spektaklyje, "Romeo ir D�iuljeta", kur� stato Šiauli� estrados teatras. Ten taip pat reik�s bu�iuotis, bet Elada tiki, kad ji suvaidins �tikinamai. "Esu nepaprastai atsidavusi savo darbui. Privalau patik�ti, kad scenos partner� myliu", - sako moteris.

Nurung� b�r� koleg�

Dalyvauti aktori� atrankoje kuriant serial� "Naisi� vasara" Elidai pasi�l� kurso vadovas, Šiauli� dramos teatro aktorius Juozas �ib�da. Elida nuva�iavo ir apstulbo - atrankoje panoro dalyvauti ne tik kone visas Estrados teatras, bet ir net aktoryst�s mokslo nekrimtusios garsios maneken�s.

"Komisija man liep� re�isieri� Sauli� Baland� apšaukti. Apšaukiau. Liep� pameilikauti – pameilikavau. Liep� pavaikštin�ti, pasimaivyti – pasimaiviau. Iš prad�i� gavau šaman�s vaidmen� ir tik v�liau vaidinti "geriet�" jie pasirinko šviesiaplauk�. Nenusiminiau – galiu ir vien�, ir kit� vaidmen� s�kmingai kurti, o kurti "blogiet�" - dar �domiau. �mogus juk geras b�na vienodai, o blogas - vis kitaip. �ia labai daug k�rybos reikia", - sako Elida.

Be Elidos, vaidinti seriale buvo pakviesti dar keli jauni šiaulie�iai estrados specialyb�s studentai: Danielius Budrys, Agn� Grudyt�-Guobien�, Simonas Kilius, Vaida Kavaliauskait�. Elida – vyriausia iš kurso draug�. Kod�l? Taip jau nutiko, kad moteris studijas prad�jo t�sti po keleri� met� pertraukos.

Baigusi vidurin� mokykl�, ji, turinti stipr� gra�� bals�, �m� studijuoti Klaip�dos konservatorijoje – nor�jo b�ti operos dainininke. Jos vyras verslo reikalais išvyko � Amerik� ir Elida, jo pasiilgusi, nutar� porai m�nesi� pas j� pavieš�ti. Nutiko taip, kad Amerikoje ji prabuvo por� met�. Ko tik ten nedar�, bandydama prastumti dienas - pri�i�r�jo psichin�mis ligomis sergan�ius senukus, aukl�jo vaikus. "Nuo darbo su psichiniais ligoniais mik�ioti buvau prad�jusi", - sako moteris.

Nusprendusi, kad jos rankos ne valytojos darbui sutvertos, Elida gr��o � Lietuv�. Tuo metu Šiauli� universitete atsirado estrados meno studijos ir Elida neabejodama jas pasirinko. "Išsyk suvokiau, kad tai – mano rog�s. �ia reikia vaidinti, dainuoti, šokti, o aš tai geriausiai moku", - sako moteris.

Elida d�iaugiasi, kad jaunas Šiauli� estrados teatras dirba visu paj�gumu. Darbo tiek, kad tenka repetuoti nuo ankstaus ryto iki v�laus vakaro, keliauti iš vieno apskrities miesto � kit� rodyti spektakli�. "Mes jauni, mes talentingi, mes muzikal�s. Kur Lietuvoje rasi kit� tok� teatr�, kurio nariai tiek daug dainuot� ir šokt�?" - retoriškai klausia moteris.

Vaidmuo prasideda nuo blakstien�

Dvi Elidos pavard�s – Dubinskyt�-Šimait� - daugeliui yra rebusas, kod�l moteris turi dvi mergautines pavardes. Elida juokiasi ir sako, kad antroji pavard� – jos vyro pavard�s trumpinys.

Ar vyras nepavydi jaunos �monos teatrui ir kinui? Elida paaiškina, kad vyras j� pabara tik d�l jos didel�s aistros paveikslams. "Negaliu j� nepirkti, pro dail�s parduotuv� negaliu ramiai praeiti. Galiu vaikš�ioti apspurus, bet paveiksl� nusipirksiu. Gal� gale - negeriu, ner�kau, pinig� niekams nešvaistau, tad paveikslui galiu pinig� skirti", - juokiasi pašnekov�.

Tiesa, mergina jau �ino, kad šiemet bus kuriamas serialo "Naisi� vasara" t�sinys, tad darbo jai tikrai netr�ks, pinig� u�sidirbs. Ar aktor� nepamirš savo kuriamo persona�o po netrumpos pertraukos? "Mano vaidmuo prasideda nuo blakstien�. Priklijuoja man blakstienas ir aš tampu Aukse. Tiesa, dar juod� plauk� prisega, kad b�t� tankesni", - sako moteris.

Ar Elida nors kiek panaši savo charakteriu � Auks�? Aktor� sako mokanti u� save pakovoti, turi tvirt� nuomon�, kuri� gina. Ta�iau balso nekelia, pastabas išsako mandagiai ir korektiškai. "Paleista gerkl� ir intelektas nesuderinami", - šypsosi pašnekov�.

Vie�umo pamokos ver�ia u�siauginti �arvus

Oksana LAURUTYT�

Nauj� LNK šou "2 minut�s šlov�s" komisijos nar�s amplua išbandanti viena garsiausi� šalies ir Šiauli� dramos teatro aktori� Inga Norkut� sako esanti maksimalist�, tad su d�iaugsmu imasi visko, ko dar nedar�. Kurianti vaidmenis serialuose bei teatre, ji dabar gyvena tarsi �avusis Figaro - viena koja sostin�je, kita - Šiauliuose. Intensyvaus darbo kaina - u�griuv�s populiarumas ir viešumas, kuris sukelia ne tik teigiam� jausm�. "Kuo labiau � viešum� eini, tuo storesnius šarvus tenka augintis", - atvirauja aktor�.

Šiauli� dramos teatro aktor� Inga Norkut� gyvenimo draug� Aurim� �vyn� laiko geriausiu draugu ir nesuka galvos d�l am�iaus skirtumo. Juk �mon�s gyvena tam, kad b�t� laimingi.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Nor�t� draug�s kaip Meda

Vos tik Šiauli� dramos teatro aktor� Ing� Norkut� televizijos gerb�jai išvydo seriale "Moterys meluoja geriau", jos gyvenimas pasikeit�. Aktor� tapo atpa��stama ir niekam ne paslaptis, kad serialus nuolat �i�rintys �mon�s juose vaidinan�ius aktorius ima laikyti kone gimin�mis - kalba apie juos, d�l j� išgyvena, d�iaugiasi j� s�kme ar netgi paaukl�ja.

"Man dabar iš�jus � scen� tenka dviguba atsakomyb�. Turiu �rodyti, kad scenoje - ne Meda", - sako Inga. Ir aktor� �rodin�ja, kad ji - Elenyt�, nykštukas Kvaišutis, panel� Biurstner ar Kiaul�. "Buvo re�isieriaus Ignatavi�iaus kursiokai atva�iav� spektaklio "Kova" pa�i�r�ti. Mano sukurta panel� Biurstner jiems labai patiko, sak�, kad vaidinau tobulai. Šiam vaidmeniui ir šiuolaikiškam spektakliui reikia itin susikaupti - išeini � scen�, ir �i�rovai persona�o biografij� turi iškart perskaityti kaktoje. F. Kafkos k�ryba tikrai n�ra lengvai suprantama, tad vidinti spektaklyje "Kova" visiems buvo išš�kis", - sako Inga.

Vis d�lto aktorei labai patinka ir jos kuriama kvatokl� jausmingoji Meda. "Nor��iau toki� draug� tur�ti", - sako ji, nors tikr� draug� jai tikrai netr�ksta. Jei kas nors nutinka, pirmoji patar�ja yra Klaip�doje gyvenanti mama. �inoma, vis� geriausias jos draugas yra jos �mogus Aurimas �vinys.

"Visada tikiu tuo, k� man sako Nijol� Mironš�ikait� ir Dalius Jan�auskas - jie mano ištikimi draugai", - sako Inga, kuri ir pati labai stengiasi, kad Šiauli� aktoriai išgars�t�. Jai rekomendavus, serialuose pakviesti filmuotis Antanas Venckus, Rolandas Dovydaitis. "Faina d�l savos chebros, faina, kad šiaulie�iai tampa vis labiau matomi ir pakei�ia tuos pa�ius nusibodusius serial� veidus", - sako ji.

Iš pikt� komentar� internete darosi pramog�

Prad�jusi gyventi itin aktyviai, Inga priversta laik� planuoti net du m�nesius � priek�. Namuose ant šaldytuvo u�siklijavusi grafik�, nes reikia morališkai pasirengti b�simiems darbams.

Ar nebuvo taip, kad kartais d�l nesibaigian�i� kelioni� ir darb� kilt� noras susiimti u� galvos ir visus pasi�sti velniop? "Jei kas nors nepavyksta, visada protu suvokti kod�l. Tenka dirbti su savimi, pasitelkti patirt�, ta�iau klykti dar neteko", - nusijuokia Inga.

�inoma, situacij� tenka išgyventi visoki�, tad aktor� sako visus nemalonius potyrius bandanti paversti juokais. Puse l�p� ji u�simena, kad turb�t padar� kvailyst�, Petrui paskelbusi veto laidoje "2 minut�s šlov�s" Petrui. Tada jai iš veido dingo šypsena. "Na, padariau taip, ir n�ra ko �ia grau�tis. Gal� gale juk nieko nenu�ud�iau", - nusišypso ji.

Pareikšti nuomon� apie populiari�ja aktor�, jos išvaizd�, gyvenim�, s�km�, jos gyvenimo vyr� po kiekvienos publikacijos suskumba did�iulis b�rys gerb�j� ir negerb�j�. J� nuomon�s b�na ne tik rekomendacinio pob�d�io - aktor� b�na ir ��eidin�jama, �eminama.

Vis d�lto Inga sako jau išmokusi iš komentar� sau pramog� pasidaryti. "Na, tai k�? Parašei, ar palengv�jo tau, ar dabar laimingesnis tapai?", - perskai�iusi kok� ��eidim� kvatojasi Inga, ir kvatojasi taip, kaip nesikvatoja niekas kitas - u�kre�iamai ir nuošird�iai.

Inga prisimena, kaip susidom�jusi skait� komentarus, kai viename �urnal� buvo išspausdintas straipsnis, jog ji gyvena su jaunesniu vyru.

"�sp�dis, lyg komentatoriai netur�t� savo gyvenimo, tod�l kit� gyvenimais domisi. U�uot pasid�iaug� kit� laime, pila purv�. Šiais laikais dar yra �moni�, kurie lyg akmens am�iuje gyvena, aiškina, kam, kada ir su kuo galima tuoktis ir koks am�iaus skirtumas turi b�ti. Vienas Dievas, šimtas religij�, o dviem laimingiem �mon�m tuoktis negalima?" - stebisi Inga.

Aplinkini� d�mesys svyruoja lyg svarstykli� l�kštut�s

Kai Inga prad�jo filmuotis seriale "Nemylimi", kur vaidino tamsiaplauk� �ivil�, �i�rovai �m� rašyti komentarus internete, kad švies�s plaukai, tokie, su kuriais j� mat� seriale "Moterys meluoja geriau", jai labiau tinka. Tik viena Inga �ino, kaip nukent�jo jos plaukai, filmuojant skirtingus serialus ir kei�iant spalv�. Nuolat da�ydama plaukus Inga juos nualino, tod�l labai išgyveno.

Bet vien� dien� ji sulauk� ger� �moni� skambu�io - jai paskambino iš salono "Bona Sforca" ir pakviet� ateiti gydytis plauk�. Nemokamai, nes Ing� myli ir gerbia. Kelis kartus paraginta Inga nu�jo, išband� kelias proced�ras ir plaukai atsigavo.

"Šiauliai mane v�l gra�uole padar�", - kvatojasi ji. Dabar savo plaukus ji saugos. Pakviesta filmuotis serialo "Nemylimi" t�sinyje, kuris vadinsis "Svetimi", aktor� gavo kokybišk� peruk�.

Besid�iaugianti tuo, kad iš gerb�j� sulaukia d�iugi� dovan�, Inga prisimena j� iki sielos gelmi� sukr�tus� nemalon� nutikim�. Nu�jo � "savo" parduotuv�, �m� rinktis prekes, pasisuko ir u�kliud� kit� pirk�j�. Ši atsisuko, apdovanojo šypsena, apipyl� komplimentais, kad j�, Ing� Norkut�, visa jos šeima labai myli ir t. t.

Pla�iai nusišypsojusi Inga staiga pamat� dvi piktas akis eil�je prie kasos. Pikt� aki� moteris lino spalvos plaukais r�� jai: "Šiukšl�!" Pasipyl� ��eid�ian�i� �od�i� kruša, kad per j� ji gyventi negalinti, neva Inga su savo vyru taip garsiai mylisi, jog niekam ramyb�s n�ra. Ir taip - kasdien...

Moteris šauk�, Ingos rankoje sustingo varšk�s pakelis bei šypsena, o iš aki� pasipyl� ašaros. "Ma�iau t� moter� pirm� kart�. Net ne�inau, ar ji mano name gyvena", - sako Inga.

Po šio �vykio ji suprato, kad turi b�ti viskam pasiruošusi, turi u�siauginti stor� od�, kuri pad�t� atsilaikyti prieš nemalonius išpuolius. "Kai par�jau namo, paklausiau Aurimo, koki� moter� jis parsiveda, kai man�s neb�na. Juk aš tiek laiko leid�iu Vilniuje, tad ka�k� jis parsiveda, jei jau visi kaimynai girdi", - v�l nusijuokia Inga ir prisipa��sta, kad ir iš tokio nemalonaus �vykio sugeb�jo pasijuokti. "Gal �mon�s supainioja mane su mano persona�ais, o pilnatis išprovokuoja tokius liguistus išpuolius?" - klausia Inga.

Aktor� priduria, kad ši� besipiktinusi� moter� ji mielai pakviest� dalyvauti laidoje "2 minut�s šlov�s". Juk piktoji sugeb�jo prikaustyti aktor�s d�mes� ma�iausiai 2 minutes... "Net ir veto teise pasinaudo�iau, � pusfinal� pakvies�iau", - šypteli Inga.

Tiesa, kartais aktor� susim�sto, ko tie �mon�s pyksta ant t�, apie kuriuos rašomi straipsniai. "Tarsi aš pati skambinu �urnalistams, prašau apie mane rašyti, vartyti mane viešai lyg šašlyk�. Tarsi aš pati lendu � ekran�, o ne man�s prašo filmuotis. Taip, �inoma, skaitydami apie garsius �mones daugelis pasijunta laimingesni, o išlieti pykt� jiems - psichoterapija. Mes juos gydome, esame tarsi geniai sanitarai", - v�l kvatojasi Inga.

"Chor� karuose" �iauli� choras - ties i�kritimo riba

Ri�ardas JAKUTIS

Jau du šeštadienius vyko pompastiškai pristatin�tas naujas TV3 projektas "Chor� karai".

Nepasakysi, kad šiaulie�i� choras pasirod� ne�sp�dingai.
Evelinos ANUSAUSKAIT�S asmeninio archyvo nuotr.

Gars�s šalies atlik�jai ir j� suburti chorai iš did�iausi� miest� rung�si savo pasirodymais. Pirm�j� laid� �i�rovai negal�jo atiduoti savo simpatij�, tod�l balus skyr� tik komisija. Jos nari� nuomone, geriausiai pasirod� chorai iš Kauno ir Klaip�dos. Šiaulie�iai, kuriuos šioms chor� var�ytuv�ms rengia Sasha Son(g) ir Evelina Anusauskait�, su dar trim chorais pasidalijo 3–6 vietas. Antr�j� šeštadien�, kai jau buvo galima balsuoti ir �i�rovams, s�km� lyd�jo Kauno chor�, kur� sub�r� "NEO" dainininkas Raigardas Tautkus.

Komisija ir antr�j� vakar� m�s� miesto chor� �vertino neblogai (39 balais iš 40 galim�), deja, savo bals� pašykšt�jo �i�rovai. Sasha Son(g) ir Evelina Anusauskait� savo choro pasirodyme sujung� miuzikl� "Operos Fantomas", "Evita" bei "J�zus Kristus - super�vaig�d�" akimirkas.

Projekt� paliko jaunasis Vilniaus choras su Egle Jurgaityte, iš septyni� chor� lik�s septintoje vietoje, šiaulie�iai – šešti.

Tre�iajam vakarui, kuris vyks š� šeštadien�, m�s� miesto choras ruošiasi �temptai ir tikisi, kad šiaulie�iai š�kart juos palaikys. Choras laim�tojas laim�tus pinigus skirs savo miesto remiamam objektui. M�s� miesto choras pergal�s atveju juos numat�s skirti Šiauli� vaik� dienos u�imtumo centrui.

"Mis Civilizacijos" vestuvin� suknel� liko Turkijoje

Oksana LAURUTYT�

Gra�iausia šiauliete pernai išrinkta Egl� Skukauskait� titulus raško ir toliau - tapusi tarptautinio konkurso "Mis Internet Lietuva" nugal�toja, pra�jus� savaitgal� ji peln� "Miss Civilization of the World" titul�. Turkijos mieste Sel�iuke aštuoniolikmet� Egl� paker�jo konkurso komisij� ne tik pasipuošusi vestuvine suknele, kuri� gavo dovan�. Pasak Egl�s, komisijos nariai keliavo po šal� kartu su pretendent�mis, ir vertino j� bendravim�, elges�, manieras, vidin� �aves�.

Konkursas "Miss Civilization of the World" vyko Turkijoje, Selcuk mieste. 16 konkurso dalyvi� iš Europos ir Azijos keliavo po Turkij�, aplank� �vairius miestus.

Egl�s SKUKAUSKAIT�S archyvo nuotr.

Konkurso tikslas - šali� draugyst�

� tarptautin� konkurs� Egl� Skukauskait� išsiunt� modeli� agent�ra "Olialia Models" (neturi nieko bendra su "Olialia" mergait�mis, - aut. past.), kurios modelis ji yra. Agent�ra šiauliet� pasteb�jo, kai ji pernai dalyvavo televizijos projekte "Mis Lietuva" kaip gra�iausia Šiauli� krašto mergina.

Eglei nebuvo sud�tinga rasti laiko kelionei, nes šiuo metu studentams yra atostogos. Vytauto Did�iojo universiteto student�, studijuojanti politologij�, labai s�kmingai išlaik� �iemos sesij�, tad kelion� � Turkij� jai buvo pelnytas atlygis u� puik� mokym�si.

Konkursas "Miss Civilization of the World" Turkijoje vyksta kone dešimt met�, jo nugal�toja lietuvait� jau buvo tapusi. Egl� šiame konkurse tur�jo susirungti su 15 kviestini� tituluot� gra�uoli� iš viso pasaulio.

Kod�l konkurso pavadinimas toks ne�prastas? Egl� sako, kad organizatoriai šiuo tradiciniu konkursu siekia, kad kuo daugiau pasaulio šali� susidraugaut�, pagerint� santykius, pa�int� viena kitos kult�r�. B�tent d�l šios prie�asties merginos buvo iš �vairi� šali� - Brazilijos, Venesuelos, Švedijos ir kit�.

Pirmosiomis dienomis reng�jai ve�iojo merginas po Izmyro apylinkes, supa�indino su tradicijomis, papro�iais, parod� istorines vietas. Komisijos nariai bendravo su pretendent�mis, steb�jo, kaip jos valgo, kalba ir, matyt, d�jo pliusus ir minusus savo u�rašuose. �pus�jus viešnagei, merginos susirung� pirmame konkurse – var��si d�l Tir�s miesto gra�uol�s titulo.

Šis konkursas Eglei buvo s�kmingas - ji peln� turk� simpatijas. Nors buvo tituluota "Miss Tire", mergina sako s�km�s pagrindiniame konkurse nesitik�jusi.

Per pagrindin� konkurs� gra�uol�ms teko demonstruoti atsive�tus tautinius r�bus, vietos firm� si�tus drabu�ius iš odos ir kailio, vakarines ir vestuvines sukneles. �domu tai, kad konkurse pasirodymo su bikiniu nebuvo.

Vakaro kulminacija buvo dalyvi� pasirodymas su specialiai šiam konkursui si�tomis vestuvin�mis suknel�mis. Europietiško stiliaus vestuvin� suknel� ir buvo pagrindinis konkurso prizas. Eglei teko labai gra�i vestuvin� suknel�, kuri sv�r� apie 10 kilogram�. "Šios suknel�s namo neparsive�iau - Stambulo oro uoste u� baga�� tur�jau sumok�ti 900 eur�. Sutariau, kad konkurso organizatoriai ši� suknel� man atsi�s", - nusijuokia mergina.

Vestuvin�s suknel�s pagal paskirt� dar nenaudos

Kelion� � Turkij� Eglei nekainavo - bilietus par�pino konkurso organizatoriai, vakarin� suknel� paskolina vienas r�b� salonas, daug pad�jo glob�ja Vaida �idonyt�, draugai. "Asmenin� palaikymo komanda pad�jo rasti tautinius drabu�ius. Ne�sivaizduojate, kaip buvo sunku juos gauti. Gal� gale gavau, bet ne Šiauliuose", - juokiasi mergina.

N�ra ko sl�pti - Egl� labai d�iaugiasi, kad buvo �vertinta, ir jai labai svarbu, kad nors tokiu b�du garsina Lietuv�. "Oro uoste buvo kil� problem�, vieno turko prašiau pagalbos. Kai pasakiau, kad esu iš Lietuvos, jis sak� tokios šalies net negird�j�s. Tiesa, Tire miesto meras �inojo Lietuv� ir Kauno "�algir�", - šypteli pašnekov�.

Apie pergal� Egl� pirmiausia praneš� t�vams - nakt� paskambino ir šie net keturis kartus klaus�, ar dukra nemeluoja, ar tikrai ji laim�jo. "Daugelis mergin� buvo apdovanotos, ne tik aš. Organizatoriai rinko vicemis, "Mis Draugyst�", "Mis Nuotak�", dalijo kitus titulus, tad nuskriaust� mergin� beveik nebuvo", - sako Egl�.

Tiesa, iš Turkijos mergina gr��o sirgdama - ši šalis šiluma nelepino. O kada sulauks organizatori� siuntinio - pelnytosios vestuvin�s suknel�s, Egl� ne�ino. Vis d�lto suknel� ji pakabins � spint�. Nors mergina turi draug�, apie vedybas sako dar negalvojanti. "Tek�ti aš dar per jauna", - šypsojosi laimingoji gra�uol�.

I�skirtinio vaizdo gurmanams � rai�kioji televizija

Eva JAGMINAIT�

Elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius" viena pirm�j� Lietuvoje pasi�l� vartotojams šiuolaikiškas ir išskirtines skaitmenin�s ir raiškiosios (HDTV) televizijos paslaugas. Bendrov�s specialistai sako, kad raiškioji televizija pirmiausia skirta tiems vartotojams, kurie ieško nepriekaištingo vaizdo kokyb�s. "S plius" marketingo direktor� Inga Karickien� d�iaugiasi, kad klientams bendrov� kasmet gali pasi�lyti vis daugiau raiškiosios televizijos kanal�.

Vaizdo gurmanams – raiškioji televizija

Jau kur� laik� "S plius" skaitmenin�s televizijos abonentai gali m�gautis puikia skaitmeninio vaizdo bei garso kokybe. Ta�iau suprasdama, kad vartotoj� poreikiai auga, ypatingo vaizdo ir kokyb�s gurmanams "S plius" bendrov� šiemet atnaujino raiškiosios televizijos paket� – dabar galima matyti net penkis didel�s raiškos kanalus. "Raiškioji televizija (HDTV) yra skaitmenin�s televizijos atmaina, kuri� atsirasti paskatino kasdien vis did�jantys televizori� ekranai, - sako I. Karickien�. - Dabar raiškiosios televizijos paket� sudaro net penki kanalai. Jis skirtas plazmini� ar skyst�j� kristal� didel�s raiškos televizori� savininkams, kurie � ši� �rang� daug investavo, tik�damiesi tikslingai išnaudoti visus teikiamus televizoriaus privalumus."

Pasak Povilo Kiznio, "S plius" technikos direktoriaus, vaizdas televizoriaus ekrane formuojamas iš eilut�se esan�i� vaizdo element�. Tod�l kuo didesnis ši� element� skai�ius, tuo raiškesnis yra televizoriaus ekrano vaizdas. "Did�jant televizori� ekrano �stri�ainei, net ir pa�ios geriausios vaizdo ir garso apdorojimo bei gerinimo sistemos ma�ai k� tepad�jo. Tod�l ir buvo sukurtas visiškai naujas didel�s raiškos televizijos formatas. Raiškioji televizija itin gera vaizdo ir garso kokybe d�iugina ir "S plius" klientus", – pasakoja P. Kiznis.

Penki pasaulyje pripa�inti kanalai

Vienas populiariausi� raiškiošios televizijos kanal� - "Discovery HD". Šio kanalo program� tinklel� sudaro laidos apie �moni� pom�gius, statyb� projektus, katastrofas. Rodomos pa�ios geriausios ir �domiausios pa�intin�s laidos apie gamt� ir gyv�nus.

"Luxe TV HD" kanalas skirtas m�gstantiems prabang� ir gra�� gyvenim�. Programos turin� sudaro kas kelias minutes besikei�iantys t�stiniai siu�etai, pasakojantys apie meno ir mados pasaulio �vykius.

Amerikie�i� kanalas "Rush HD" skirtas ekstremaliam sportui. Programoje, be tradicini� kaln� dvira�i�, laipiojimo uolomis, pateikiama keletas netik�t� laid�, pavyzd�iui, dokumentiniai filmai apie u�sienio turist� keliones � tolim�j� Sibir�.

Melomanams skirtas "I-concerts HD" gyvos muzikos kanalas vis� par� transliuoja ��ymi� atlik�j� koncertus. Kult�ros ir sporto m�g�jams kanalas "HD 1" si�lo �domias programas.

Jei vertinate išskirtin� kokyb�

Pastaruoju metu vis daugiau �moni� atnaujina savo vaizdo ir garso technik�. Tuos, kurie jau turi �sigij� arba ruošiasi �sigyti televizori�, galint� atkurti didel�s raiškos vaizd� (tokie televizoriai yra pa�ym�ti "HD Ready" arba "Full HD" �enklu), "S plius" kvie�ia pasinaudoti vykstan�iomis raiškiosios televizijos akcijomis: �i�r�ti didel�s raiškos televizij� vienerius metus nemokamai arba HDTV imtuv� �sigyti su didele nuolaida.

"Tie, kurie plokš�iaekranius televizorius �sigijo visai neseniai, tur�t� pasidom�ti, ar juose yra integruotas DVBC imtuvas ir ar televizorius palaiko MPEG–4 format�, tada papildomo HDTV pried�lio nebereikia, pakanka iš m�s� bendrov�s �sigyti modul�, kuris �statomas � pat� televizori�, ir pasiimti kortel� su skaitmenin�s televizijos baziniu paketu bei nemokamais raiškiosios televizijos kanalais. Pirmuosius metus raiškioji televizija nekainuos n� lito", - paaiškina I. Karickien�.

Jei J�s� televizoriuje n�ra integruoto MPEG-4 imtuvo, bet yra galimyb� atkurti didel�s raiškos vaizd�, tuomet vien tik kortel�s su skaitmenin�s televizijos baziniu paketu ir nemokamais didel�s raiškos televizijos paketais neu�tenka - b�tinas papildomas raiškiosios televizijos pried�lis, norint �i�r�ti HDTV.

Dabar ypa� palankus metas "S plius" �sigyti HDTV imtuv�, nes taikomos didel�s nuolaidos. Pavyzd�iui, jeigu norite raiški�j� televizij� �i�r�ti vienerius metus nemokamai, pasirašius su "S plius" terminuot� sutart� HDTV imtuvas dabar Jums kainuos tik 300 Lt, arba jei domina imtuvas su galimybe �rašyti patikusias laidas - 650 Lt. O jeigu Jums patrauklesnis variantas yra beveik nieko neinvestuoti � imtuv�, bet vis� sutarties laikotarp� u� HDTV paket� mok�ti kas m�nes� po 20 Lt, tuomet raiškiosios televizijos imtuvas Jums kainuos tik 1 lit�!

Šiomis nuolaidomis gali pasinaudoti ir nauji "S plius" skaitmenin�s televizijos klientai, ir esami skaitmenin�s televizijos abonentai, kurie jau turi neterminuot� sutart�. Jeigu J�s� skaitmenin�s televizijos sutarties terminas dar nepasibaig�s, ne b�da – u�sukite � "S plius", ir mes Jums taip pat pasi�lysime HDTV imtuv� �sigyti palankiomis s�lygomis!

Norintiems tik išbandyti "S plius" raiški�j� televizij� arba nenorintiems pasirašyti terminuotos skaitmenin�s televizijos sutarties si�lo išsinuomoti HDTV imtuv� tik u� 30 Lt per m�nes� ir, u�sisakius kortel� su skaitmenin�s televizijos baziniu paketu, raiškiosios televizijos paket� iki vieneri� met� �i�r�ti nemokamai.

Visus susidom�jusius "S plius" teikiamomis skaitmenin�s ar raiškiosios televizijos paslaugomis kvie�iame u�sukti � "S plius" klient� aptarnavimo skyri� Til��s g. 74 arba MLC "Saul�s miestas". Galima skambinti tel. 8~700 121 01. Iškilusius klausimus galite mums parašyti ir el. paštu skaitmenine@splius.lt .

Rimantai kinas fabriku niekada nebuvo

Oksana LAURUTYT�

Nauj�j� serial� "Naisi� vasara" sp�j� pam�gti �i�rovai televizijos ekrane v�l išvydo Šiauli� dramos teatro aktor� Rimant� Krilavi�i�t�. Ne vien� �simintin� vaidmen� ne tik lietuvi� re�isieri� sukurtuose kino filmuose suk�rusi aktor� sako, kad filmuotis seriale jai buvo itin �domu. "�inoma, nor�t�si, kad serialai b�t� geresni, kad juos �i�r�damas �mogus ne u�mušt� laik�, o ka�k� gaut� sielai", - sako Rimanta ir pasakoja, kad buvo akimirk�, kai po filmavimosi scen� d�l savigrau�os nerasdavusi sau vietos. B�davo, kad u�pl�sdavo mil�iniškas pasitenkinimas, bet svarbiausia yra tai, kad abejinga savo darbui ji niekada nebuvo.

Šiauli� dramos teatro aktor� Rimanta Krilavi�i�t� ne tik vaidina kine ar teatre - ji kelerius metus dirbo mokykloje - vaikus mok� dramos. "�miau justi, kad nebeturiu laiko sau, energija pl�sta pro šal�, tod�l pedagoginio darbo atsisakiau", - sako ji.

Ram�no KARBAUSKIO nuotr.

Moters ir aktor�s atradimai

Šiauli� rajone vasar� ir ruden� filmuot� nauj�j� serial� "Naisi� vasara" televizijos �i�rovai �i�ri antr� m�nes�, ta�iau Rimanta sako didelio aplinkini� susidom�jimo nepajutusi. Gal tik �urnalistai �m� v�l skambinti ir prašyti interviu. "Man niekada nebuvo svarbus �moni� d�mesys. Man svarbiausia, kad tai, k� dirbu, man b�t� malonu", - pasakoja aktor�.

Naujasis serialas - 80 serij�, ta�iau Rimanta, nepaisant to, kad išgyveno filmavim� metu ne vien teigiamas emocijas, sako nesigailinti. Nors b�davo, kad kaltino save, re�isieri�, filmavimo komand� d�l, jos nuomone, netikusio vieno ar kito sumanymo, aktor� sako atradusi savyje labai daug dalyk� ir daug k� supratusi.

Genut�s, dviej� s�n� motinos, vaidmen� suk�rusi Rimanta besid�iaugianti tuo, kad re�isierius Saulius Balandis aktoriams suteik� didel� k�rybos laisv�. "�inoma, buvo moment�, kai su juo gin�ijausi", - neslepia ji.

Kurdama Genut�s vaidmen� aktor� ilgai galvojusi, kiek turi susitapatinti su persona�u. "Ne kart� pam�stydavau, kad aš taip gyvenime nesielg�iau. Pamenu, kai pa�miau scenarij� ir perskai�iau, net balsu juokiausi, kad kai kurie Genut�s poelgiai - visiška nes�mon�, taip �mon�s niekada nesielgia. Skai�iau antr�, tre�i� kart� ir man juokinga nebebuvo - aš suvokiau, kad �mon�s ne�prastai gali pasielgti, nes radau atsakym� � klausim� "kod�l". Kai randi motyv�, tada patik�ti nebesunku", - kalba pašnekov�.

Filmuodamasi seriale Rimanta sako dar kart� pati sau patvirtinusi taisykl�, kad tai, kaip vaidinsi, labai priklauso ir nuo partnerio. Scenarijuje buvo nurodyta, kad jaunylis s�nus yra mamos numyl�tinis, o vyresnysis - paklyd�lis, d�l kurio mama nuolat išgyvena, kur� bara. Atsitiko taip, kad jai labiau "lipo" vyresn�lis, o su jaun�liu �mogiškas ryšys neu�simezg�, liko "siena". "Ar nebus taip, kad mama iš tikro labiau myli paklyd�l� ir jai d�l jo labiau skauda?" - paman� Rimanta ir jos vaidmuo b�tent ta kryptimi pasisuko. "Jei b��iau gavusi kit� partner�, ir vaidmen� b��iau suk�rusi kitok�", - �sitikinusi aktor�.

Kin� iškeit� � motinyst�

Rimanta, paklausta, po keleri� met� pertraukos gr��o � kin�, ilgai galvoja. Net nusijuokia, kai nebegali prisiminti, 10 ar 15 met� pra�jo nuo paskutiniojo filmo.

"Aš neteikiu per daug reikšm�s praei�iai", - tarsteli ir prisimena, kad paskutinis jos sukurtas vaidmuo - Inesos Kurklietyt�s prie Šiauli� prieš trejus metus kurtame filme "Varn� e�eras".

"Labai �domu buvo su Inesa dirbti, net nemaniau, kad toks �domus filmas bus, nes re�isier�, kuri iš pirmo �vilgsnio atrodo atitr�kusi nuo realyb�s, iš tikro tvirtai stovi ant �em�s. Su�alota koja filmavo, visai nekreipdama d�mesio � skausm�", - prisimena Rimanta.

Neseniai �i�rovai gal�jo Rimant� v�l išvysti v�l rodytame videofilme "Vilius Karalius", kur ji vaidino Šateiki� karalien�, ta�iau yra film�, kuri� lietuviai per televizori� nemat�. Tai filmai "Sveikas, l�desy", "Atostogos", "Ankstyvos r�dys", "Juodoji Olšanskio pilis", kurie statyti ne Lietuvoje ir rodyti turb�t tik kine. Per televizij� buvo rodyta "Kelion� � roj�", "�al�io kar�na", "Varn� e�eras". Gal�jo b�ti ir daugiau vaidmen� kine, ta�iau Rimanta atsidav� motinystei.

Re�isierius A. �ebri�nas j� buvo pakviet�s filmuotis filme "Turtuolis-vargšas". Rimantos dukra tuo metu tur�jo išvysti pasaul�, o re�isierius jai paskambin�s akino sakydamas: "Tu gyvenime daugiau tokio vaidmens gali nesulaukti..." Rimantai nepavyko suderinti motinyst�s su kinu, o re�isierius vietoj jos pakviet� vaidinti Nel� Savi�enko. "�inoma, gailiuosi, kad man nepavyko. Kartais taip b�na. Tokia, matyt, buvo mano lemtis. Tikiu lemtimi, bet manau, kad �mogus nusipelno lemties, koki� susikuria", - kalba ji.

Aktor� jokiu b�du nesigaili, kad pagimd� ir u�augino dukr�. "Vis d�lto kartais pagalvoju, kad per daug atidaviau sav�s motinystei. Moterys netur�t� perlenkti lazdos. Man atrod�, kad b�ti gera mama - svarbiausias dalykas. O vaikams juk nepatinka, kai per daug iš paskos vaikštai..." - rimtai kalba Rimanta.

Ne�dom�s nek�rybingi �mon�s

Aktor� neslepia, kad kinas visada buvo jos did�ioji meil�. "Kartais aktoriai pasako, kad b�tent teatras yra didysis menas, o kinas t�ra fabrikas. Aš taip niekada nemaniau. Kine u� nieko nepasisl�psi - nei u� plataus gesto, nei u� dekoracij�. Kine ypa� svarbi emocija, jos nesumeluosi - �i�rovas tai pamatys lyg per didinam�j� stikl�", - sako Rimanta.

Aktor� prisipa��sta pasi�i�rinti filmus, kuriuose filmavosi. Atranda, kiek klaid� yra padariusi, k� suvaidino nepriekaištingai, ir iš to mokosi. Vis d�lto televizoriaus ji nem�gsta. Jai patinka tyla ir toks teatras, kuris suteikia �i�rovui vilt�. "Visur ieškau prasm�s. Nesvarbu, ar spektaklis "juodas", ar "baltas". Svarbu, kad �i�rovas iš teatro išeit� nuskaidr�j�s ir sustipr�j�s dvasiškai", - sako aktor�.

Šiuo metu Šiauli� dramos teatre Rimanta neturi dideli� vaidmen�. Tiesa, ji sako, kad nesutiko ir tokio re�isieriaus, su kuriuo b�t� �jusi "susikibusi", su kuriuo jie b�t� suprat� vienas kit� be �od�i�. "Kai su re�isieriumi eini susikib�s, tada ir gimsta tas k�dikis, kuris vadinamas k�ryba", - sako aktor�.

Pasak Rimantos, da�nai re�isieriai � aktori� �i�ri lyg � šachmat� fig�r�. Jos �sitikinimu, re�isierius turi pasitik�ti aktoriumi, kaip ir aktorius - pasitik�ti re�isieriumi. O svarbiausias dalykas - nebijoti diskutuoti, nes tik diskusijose gimsta tiesa. "Juk padaryti kitaip, nei reikalauja re�isierius, nereiškia, kad blogiau. Man niekada nebuvo �dom�s �mon�s, kurie visk� daro aklai. Net jei tai buvo mano mokiniai, kurie tik vykd� paliepimus, o nieko nesi�l� patys. Nek�rybingi �mon�s man ne�dom�s", - sako ji.

"Naisi� vasara" savo �i�rovams dovanos keliones � nesibaigian�ios vasaros kra�tus

Gera �inia visiems, nuo pat pirm�j� serij� pam�gusiems serial� "Naisi� vasara". Jau galima apie serial� ir jo u�kulisius su�inoti daugiau. Prieš kelias dienas internete prad�jo veikti serialo "Naisi� vasara" svetain� www.naisiuvasara.lt. Joje serialo �i�rovai su�inos ne tik karš�iausias naujienas, gal�s pasidairyti po serialo u�kulisius, bet ir serialo �i�rov� �aidime gal�s laim�ti dešimt poilsini� kelioni� � nesibaigian�ios vasaros kraštus.

Interneto svetain�je bus galima rasti beveik 800 fotografij� apie serialo "Naisi� vasara" k�rim�.

Serialo interneto svetain� leis jo gerb�jams visada b�ti pa�i� naujausi� �ini� apie "Naisi� vasar�" s�kuryje.

Praleid� per televizij� transliuojam� "Naisi� vasaros" serij� �i�rovai gali nesibaiminti – serialo tinklalapyje jie visada ras prab�gusios dienos serij�. Svetain�s k�r�jai pasir�pino, kad �ia atsirast� visos per televizij� demonstruotos "Naisi� vasaros" serijos.

Smalsiausiems "Naisi� vasaros" svetain�je taip pat bus k� veikti. �ia pateikti kone aštuoni šimtai fotografij�, �am�inusi� serialo k�rybin� proces�.

Svetain�je ne tik bus pateikiami naujausi pranešimai apie serialo aktorius, bet ir bus perspausdinami kit� leidini�, rašiusi� apie serial�, straipsniai.

Specialios dovanos laukia ir jaun�j� serialo �i�rov�. Net dešimt laiming�j� apdovanos ne tik save, bet ir vis� savo klas� – jiems bus padovanotos ekskursijos � Naisi� kaim�, kur visi nemokamai gal�s pajodin�ti seriale nufilmuotais �emaituk� veisl�s rist�nais bei "pakariauti" da�asvyd�io centre.

"Naisi� vasaros" k�r�j� informacija

Gudriausiam moksleiviui - ne�iojamasis kompiuteris

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� regiono televizija "S plius" v�l pradeda rodyti TV �aidim� "Gudrutis", kuri� ves ištikimasis laidos ved�jas Andrius Androsovas. Sausio 21-�j�, ketvirtadien�, 19.30 val. pirm�j� laid� jau gal�s pamatyti �i�rovai. Atsinaujinusi laida nuo prieš dvejus metus rodytos skirsis tuo, kad joje dalyvaus 9-12 klasi� moksleiviai. Laidos dalyviai rungsis d�l pagrindinio prizo - nešiojamojo kompiuterio.

Laidos "Gudrutis" ved�jas Andrius Androsovas scenos baim�s nejau�ia - dar mokykloje jis vesdavo renginius, dalyvavo radijo laidose.

Autor�s nuotr.

Moksleiviai � laid� "Gudrutis" gal�jo prad�ti registruotis spal�, kai buvo pristatytas naujasis Šiauli� regiono "S plius" televizijos sezon�, ta�iau d�l gripo epidemijos laidos startas buvo nukeltas. Kaip ir buvo tik�tasi, laidoje panoro dalyvauti 27 9-12 klasi� moksleiviai, kuri� daugiausia - iš Did�dvario gimnazijos.

Laidos "Gudrutis" ved�jas Andrius Androsovas sako, kad laidoje kviesti dalyvauti neb�tinai daugiausia �inantys mokiniai - klausimai laidos dalyviams bus pateikiami ne tik iš mokykloje �gyt� �ini�, bet ir vertinant bendr�j� išsilavinim�.

Atsinaujinusioje laidoje atsisakoma superpriz� ir super�aidim�, visi dalyviai bus apdovanoti. Pirmiausia paaišk�s gudr�s, v�liau gudresni ir gal� gale gudriausiasis moksleivis, kuris bus apdovanotas nešiojamuoju kompiuteriu. Priz� �steig� UAB "Sovis".

Iš viso bus nufilmuota 13 laid�. Tryliktoje ir paaišk�s nugal�tojas. Laidos ved�jas sako, kad filmuojama tur�t� b�ti iki pavasario, o finalin� laida bus parodyta bir�el�. Laidos bus baigtos filmuoti anks�iau tod�l, kad moksleiviams neb�t� sutrukdyta ruoštis egzaminams.

Pasak A. Androsovo, kiekvienoje TV �aidimo laidoje "Gudrutis" bus po tris dalis. Pirmojoje dalyje trys dalyviai atsakin�s � klausimus, sulauk� atsakymo variant�, antrojoje "Blic" dalyje atsakym� variant� nebus. Tre�ioji laidos dalis vadinasi "M�sl�s be gyslos", kur reik�s pademonstruoti proto lankstum�, atpa��stant dain� ar eil�rašt�, kuri� siu�etas bus perpasakotas paprastais �od�iais.

Klausim� temos bus iš 7 klas�s kurso, �vairi� mokslo sri�i� bei gyvenimiškos patirties. "Bus ir lengv�, ir sud�ting� klausim�, ta�iau finalininkas tur�s �veikti tikrai sud�tingus klausimus", - sako A. Androsovas.

A. Androsovas mielai sutiko vesti atsinaujinusi� laid� "Gudrutis", nes jam �domi televizijos laidos ved�jo duona, jis pats yra filmav�sis laidose, kur vertinamos dalyvi� �inios, netgi pas�d�jo šoumeno, tuomet vedusio laid� "Šeši nuliai - milijonas" Ar�no Valinsko k�d�je.

U�suk�s � "S plius" Andrius kreip�si � program� direktori� Sauli� Pu�insk� ir pasi�l� sukurti �aisming� laid�. Laida "Gudrutis" gyvavo kelerius metus ir buvo m�giama �i�rov�.

�iauli� "Gele�in� lap�" pristatys Lietuv� pasauliui

Oksana LAURUTYT�

Iš metalo konstrukcij� pagaminta mil�iniška lap� jau kit� savait� šypsosis prie Talkšos e�ero. Miesto vad�ia, dvejojusi, reikia ar nereikia mil�iniškos skulpt�ros ir kur j� pastatyti, labai greitai apsisprend�. Priimti sprendim� paskatino... Amerika. Tiksliau – pasaulin� naujien� agent�ra "Associated press", kuri taip susi�av�jo id�j� generatoriaus ir fundamentalisto dizainerio Viliaus Purono k�riniu, kad susuko apie lap� filmuk�. Nedidelis reklaminis siu�etas bus parodytas 112 valstybi� - juo bus pasauliui pristatoma Lietuva.

Dizaineris Vilius Puronas tikisi, kad mil�iniška besišypsanti gra�uol� - gele�in� lap� - išgarsins Šiaulius net tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Vieta lapei – prie Talkšos

Neseniai su �inomu Šiauli� dizaineriu Viliumi Puronu susisiek� viena did�iausi� Amerikos naujien� agent�r� "Associated press" ir pareišk� nor� nufilmuoti jo sukurt�, metalo gamini� �mon�je UAB "Elga" montuojam� mil�inišk� lap�. Pasaulinio masto agent�ra, šv. Kal�d� proga rengdama vaizdo med�iag� apie �vairias pasaulio valstybes, reprezentuoti Lietuv� pasauliui pasirinko Šiaulius, su�inojusi apie �ia ruošiam� metalo konstrukcij� – lap�.

Prieš savait� �urnalistai lank�si mieste, filmavo skulpt�ros montavimo darbus, kalbino skulpt�ros autori� V. Puron� bei miesto mer� Genadij� Mikš�. "Kasmet ši naujien� agent�ra kal�dinius reporta�us rengia 112 pasaulio valstybi� televizijoms. Bus rodomi �vair�s siu�etai apie �domiausias valstybes, o m�s� Lietuva pasaul� sudomino b�tent šia lape", – d�iaugiasi Vilius.

Kelias tonas sverianti ma�daug 25 metr� ilgio 7 metr� aukš�io "Gele�in� lap�" – bendrov�s "Elga" ir vis� šiaulie�i� dovana t�kstantmetei m�s� T�vynei. Bene visus 2009 metus "nuo paskutiniojo iki pirmojo sniego" dizaineris k�r� ir su gamyklos meistrais gamino cinkuoto metalo mil�in�.

"M�s� kartai teko garb� ir prievol� gyventi jubiliejiniais metais. Suteik�s galimybi� padejuoti ir vald�ios nemyl�ti, sunkmetis neatleido tautos, t. y. m�s� vis�, nuo pilietin�s pareigos pamin�ti Lietuvos t�kstantmet�", – sako V. Puronas. Menininkas teigia, jog jam labai nor�josi sukurti ka�k� tokio, kuo naudot�si ir d�iaugt�si ateities kartos kelis šimtme�ius, o pats k�rinys pagarsint� Šiaulius kuo pla�iau.

�domu tai, kad miesto vald�ia nebuvo numa�iusi vietos, kuri labiausiai tikt� lapei pastatyti. Pasak V. Purono, miesto šeimininkas filmuojamas šyptel�jo ir d�r� � �em�lap� pirštu: "Viliau, lapei geriausia vieta – prie Talkšos e�ero. Juk ši vieta siejama su miesto �sik�rimo vieta, ji labai m�giama šiaulie�i�. Be to, tai bus akstinas ir krantinei tvarkyti, nes u� poros met� iš �ia bus transliuojamos sporto laidos visam pasauliui."

Kod�l b�tent lap�?

V. Puronas šypsosi, nes šis klausimas ir buvo šio k�rinio tikslas. Šiauli� lap� – Gedimino sapno t�sinys. M�s� kartai teko garb� rasti b�d�, kaip Lietuvos sostin�s sen�j� legend� atgaivinti Šiauliuose. "Jei Vilnius turi "Gele�in� vilk�", mes tur�sime "Gele�in� lap�". Juk mes – Šiaur�s Lietuvos sostin�. Mil�inas �v�ris – realus k�rinys, ne valdovo sapnas. Tai ne tik pramon�s miesto reprezentacija, bet ir intriga. Kiekvienas m�s� b�sime priversti pasakoti ir vaiku�iams, ir vilnie�iams, ir u�sienie�iams apie �domi� ir garbi� savo šalies praeit�, prisiminti padavimus, dainas", – aiškina Vilius. Dizaineris sako k�r�s b�tent š� intelektin� proces�, o skulpt�ra – tik iliustracija, priemon�, patriotin� provokacija.

Pašnekovas surimt�ja: "Jei Gedimino laikais gele�inis vilkas simbolizavo XV a. kylan�ios Lietuvos militaristin� gali�, tai dabartinei XXI a. Lietuvai privalu b�ti gele�ine lape, kad likt� gyva šioje audr� planetoje. Lap� – ne tik apsukrumo ir gudrumo simbolis. Tai vienas gyv�n�, nesiduodan�i� dresuoti. Juk kvailas cirko li�tas neken�ia botago, o dresuotoj� myli...".

�domu tai, kad "Gele�in� lap�" turi paslap�i�. Plienin�je 1,20 m aukš�io 0,90 m plo�io širdyje bus �d�ta kapsul� su vario plokšt�je iškaltais keliais gerais �od�iais m�s� ainiams ir keli fakteliai iš m�s� epochos. Pasak dizainerio, lap� pagaminta iš toki� med�iag�, kad stov�t� kelis šimtus met�. "Nor��iau, kad ji, kaip ir Gedimino sapnas, b�t� visos Lietuvos nuosavyb�, vienyt� m�s� taut�. Jei koks nors okupantas ar svetimšalis j� gviešt�si sunaikinti – pas�t� didel� neapykant� trijuose milijonuose lietuvišk� šird�i�..." - sako V. Puronas.

Miestui iš biud�eto u� lap� mok�ti nereik�s – visas gamybos ir transportavimo išlaidas išmoka bendrov� "Elga". Galb�t neatsitiktinai istorin� LDK aristokratija šiomis dienomis gamyklos generalin� direktori� Ram�n� Volbek� paskelb� Jotvingi� kry�iaus riteri� ordino donatoriumi, apdovanojo ordinu.

Dar kart� apie skaitmenin� televizij�

Laura AUKSAITYT�

Šiauli� regiono televizijos "S plius" specialistai itin da�nai sulaukia klient� klausim�, kok� televizori� �sigyti, kad jie gal�t� �i�r�ti skaitmenin� televizij�, bei k� daryti, kad skaitmenin� televizija b�t� matoma per jau turim� senesn�s gamybos televizori�. "S plius" technikos direktorius Povilas Kiznis klient� dom�jim�si skaitmenine televizija laiko visiškai suprantamu dalyku. "Sparti skaitmenin�s televizijos pl�tra, be abejon�s, "S plius" paslaug� vartotojams kelia ir daug klausim� apie jos �i�r�jimo galimyb�. Egzistuoja keletas b�d�, kaip priimti skaitmenin�s televizijos signalus", - sako P. Kiznis.

"Conax" modulis koduotiems kanalams atkoduoti.

Autor�s nuotr.

Technikos direktoriaus teigimu, vienas b�d� - priimti skaitmeninius signalus, naudojant special� TV pried�l� - imtuv� (angl. Set-top box). Tai nedidel� "d��ut�", � kuri� �jungiama televizijos antena arba kabelin�s televizijos �vado kabelis. Iš jos vaizdo ir garso signalai kabeliu siun�iami � televizoriaus.

"Skaitmenin�s televizijos pried�lis - imtuvas - leid�ia �i�rovui pasirinkti programos transliacijos ar subtitr� kalb�, naudotis elektroniniu program� gidu – su�inoti transliuojam� laid� program� artimiausioms valandoms arba dienoms. Be to, šis pried�lis gali atlikti �adintuvo ir savaimio išsijungimo, kalendoriaus, "stop-kadro", �aidim� bei daugyb� kit� funkcij�. Kai kuri� modeli� skaitmeniniuose imtuvuose yra vidinis standusis diskas, tad klientus dominan�ias programas ar laidas galima �sirašyti ir per�i�r�ti patogiu metu", - komentuoja pašnekovas.

Norint priimti koduotas programas skaitmenin�s televizijos imtuvu, turi b�ti "Conax" kodavimo sistemos atkodavimo modulis, leid�iantis, panaudojus kortel�-rakt�, atkoduoti u�koduotas programas.

Antrasis skaitmenin�s televizijos signalo pri�mimo b�das – televizorius su integruotu DVB-C imtuvu. Pasak P. Kiznio, dauguma šiuo metu gaminam� televizori� turi integruotus DVB–T (ant�emin�s) ir DVB-C (kabelin�s) skaitmeninius imtuvus. Paprastai tokie televizoriai turi ir integruot� CI (Common interfase) lizd�, kuris suteikia galimyb� prijungti "Conax" koduot� kanal� modul� su atkodavimo kortele, kad b�t� galima �i�r�ti u�koduotus kanalus.

"Jeigu televizorius turi integruot� DVB-C skaitmenin�s televizijos signal� imtuv�, priiman�io MPEG-2 glaudinimo standarto signalus, tai juo bus galima matyti tik standartin�s raiškos (SD) televizijos programas, o jeigu televizorius priima MPEG-2 ir MPEG-4 glaudinimo standarto signalus, tai šiuo televizoriumi galima priimti tiek standartin�s, tiek raiškiosios televizijos (HD) programas", - komentuoja technikos direktorius.

Skaitmenin�s TV programas galima �i�r�ti ir kompiuterio ekrane. Tam skirtos plokšt�s, kurios skaitmenin� TV signal� paver�ia vaizdu kompiuterio monitoriuje.

Filme "Dingusi karta" - meil�s ir pagarbos pamokos

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Sausakimšame Šiauli� "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio vilos kino teatre "Kapitolijus" vyko dokumentin�s apybrai�os "Dingusi karta" premjera. Šis filmas - puiki galimyb� pa�velgti � istorij� ir perkainoti savo vertybes. Pristatant film� pus� �i�rov� brauk� ašar�, širdyse sukirb�jo patriotiškumas.

Nerijus Gulbinas ir Aušra Vaitkevi�ien� (antra iš kair�s) d�kingi u� pagalb� kuriant film� jo herojaus Mykolo Kasparavi�iaus artimiesiems: �monai Liucijai ir dukroms Vidai ir Laimai (dešin�je).
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

� praeit� prieš 50 met�

Filmas prasideda berniuk� choro "Dagil�lis" Gatv�s muzikos dien� atliekama lietuvi� liaudies daina. Atvyk� � filmo pristatym� vaikinai dainavo gyvai ir d�kojo, kad nebuvo u�miršti. Ka�kada toks jaunas buvo ir politinis tremtinys Mykolas Kasparavi�ius, kurio gyvenimo istorija ir paremtas filmas "Dingusi karta".

Komijos Respublikos Intos lageryje Mykolas Kasparavi�ius- Lyra perrašin�jo tremtini� sukurtus eil�raš�ius, kurie v�liau buvo sud�ti � Intos tremtini� poezijos knyg� "Benamiai". Filmo k�rybin� grup� – "S plius" darbuotoja Aušra Vaitkevi�ien�, LRT operatorius Nerijus Gulbinas ir politinio tremtinio dukra Laima Stankevi�ien� – � tolim�j� Int� vyko ieškoti praeities p�dsak�.

Id�ja kurti film� A. Vaitkevi�ienei kilo išgirdus Laimos skaitomas tremtini� eiles apie meil� T�vynei, kurios yra sugulusios jos t��io laišk� archyve.

"Prad�jusi skaityti � trikamp� sulankstytus popier�lius, nes anks�iau vok� nebuvo, nusik�liau � praeit� prieš penkiasdešimt met�. Laiškai tokie jausmingi, kad skaitydama verkiau, paklausiusi dukra irgi. Laiškuose juntama ne tik meil� Lietuvai, bet ir begalin� pagarba t�vams, šeimai. To dabar labai pasigendame", - sako id�jos sumanytoja.

Kas b�t�, jeigu b�t�?

Dvidešimtmetis medicinos instituto studentas Mykolas buvo ištremtas pakliuv�s � provokacijos sp�stus. Jo bendraklasis buvo partizanas, o Mykolas neva iš jo gavo laišk� d�l reikalingos pagalbos.

"Nenor�jau gilintis, kas yra kaltininkai, ta�iau kiekvieno �mogaus gyvenimas yra unikalus. �sivaizduokite, jeigu kam nors iš m�s� taip sugadint� gyvenim�. Tod�l filme ir pateikiu klausim�: "Kas b�t�, jeigu b�t�?" Kokia b�t� Lietuva, jeigu b�tume tur�j� 300 t�kstan�i� lietuvi�. Juk netekome vienos kartos. Ten toli gyvena daug lietuvi�, kurie nebemoka lietuviškai, n�ra mat� t�v� �em�s. Lietuviškai nemoka ir Laimos mokyklos direktor� Regina Ivanovna, kurios t�vai buvo tremtiniai. Jiems mirus, nebuvo pas k� gr��ti", - pasakoja filmo iniciator�.

Atrinktus Mykolo laiškus citavo Šiauli� dramos teatro aktorius Aurimas �vinys. Filme panaudota dešimtadalis chronologine tvarka sud�liot� laišk�. Iš prad�i� Mykolas rašo, kaip slenka skaud�ios ir ni�rios dienos, gegu�� jis sveikina mam�, po to rašo � niekur, nes niekas � jo laiškus neatsako. Pusmet� išbuv�s ne�inioje Mykolas iš gimini� su�ino, kad t�vai ištremti � Irkutsk�. Tremtiniai, kad pakelt� savo dvasi�, vaidino savo sukurtame teatre, tautinius r�bus gamindavo iš laikraš�i�, o karolius verdavo iš duonos rutuliuk�.

Mykol� iš lagerio išleido 1953 metais, kai mir� Stalinas. Filme nuskamb�jus �iniai apie Stalino mirt�, sal� nusikvatojo, nes Mykolo �mona Liucija filme ištar�: "Kaip mes d�iaug�m�s, kai mir� Stalinas." Tremtiniai, protestuodami prieš �sakym� tyliai pagerbti Stalino atminim�, paleido kertamus med�ius nukristi. Mykolo �mona su siaubu prisimena, k� teko išgyventi lageryje, bet ��velgia ir ger�j� pus�: "Per Stalin� sutikau savo Mykoliuk�."

Jaut�si sekami

K�rybin� grup� d�l buvusio KGB draudim� negal�jo patekti � vienintel� iš trylikos beveikian�i� šacht�, kurioje dirbo ir Mykolas. "Migracijos tarnyboje rugs�jo 11-�j� band�iau gauti leidim� filmuoti ir nešiau lauktuvi� "Trej� devyneri�" trauktin�s, ta�iau susipainiojau ir pasakiau, kad atnešiau ne "nastoikos", o "nastroikos". V�liau � viešbut� prisistat� pareig�nai iš milicijos, liep� ateiti � migracijos tarnyb� prisiregistruoti. Juokavo, kad nesušaudys, ta�iau �m� kabin�tis, kod�l fotografuojame ir filmuojame. Sak�me, kad turistai taip visame pasaulyje daro, o tikrojo vizito tikslo neatskleid�me. M�s� veikla susidom�jo FSB (Rusijos saugumo tarnyba). V�liau jaut�m�s sekami", - prisimena A. Vaitkevi�ien�.

"Miestelis nedidelis, tad gandas apie mus bemat pasklido. Vien� dien� va�iavome "�iguli�" mark�s taksi iki šachtos, ta�iau nepatekome � j�. Kit� dien� �s�dome � kit� mašin�, o taksistas ir klausia: "Tai k�? Ir v�l � šacht� va�iuosit?" Mes ten buvom egzotika, nes turist� ten praktiškai neb�na", - �sp�d�iais dalijasi operatorius Nerijus Gulbinas.

Emigrantai - dar viena dingstanti karta

Dalis med�iagos filmui buvo gauta iš Lietuvos genocido auk� muziejaus bei Lietuvos vaizdo ir garso archyvo. Su�inoj�, kokia intencija atvyko lietuviai, filmuotos med�iagos dav� ir vietin�s Intos televizijos �urnalistai.

"Jie pamin�jo �dom� fakt�. Kol Intos televizijoje dirbo daug inteligent� iš Lietuvos, vietiniams buvo didelis akstinas pasitempti. Kai lietuviai gr��o � t�vyn�, atrod�, kad miestas nusirito", - perpasakoja vietini� prisiminimus Aušra.

Lageri� �i�rovai neišvydo, nes po Stalino mirties jie labai greitai buvo išardyti - buvo slepiami p�dsakai, kas iš tikr�j� vyko tolimoje šiaur�je.

"Nor�josi parodyti demokratiškoje aplinkoje augan�iam jaunimui, kokios yra tikros vertyb�s. Mes iš ties� nebepuosel�jame lietuvyb�s. Sodyb� tušt�jimo metas buvo aktualus tada, kai �mones ve�� per prievart�, ir yra aktualus dabar, kai patys lietuviai išvyksta svetur. Mykolas raš�, kad jeigu bent valand� leist� pab�ti T�vyn�je, v�liau j� gal�t� kapoti � gabalus. Dabar, kai sienos laisvos ir mes tampame kosmopolitiški, negra�u, kai T�vyn� smerkia išva�iavusieji. �i�rovas gali pa�velgti, kokios vertyb�s jam svarbu, perkainoti jas. Ko gero, kiekvienam sukirb�jo lietuviškumas, tautiškumas, kuris mums kartais atrodo nebesvarbus", - svarsto Aušra.

Sustoj�s laikas

K�rybinei grupei did�iausi� �sp�d� paliko bekel� - gele�inkelis ir jokio kito kelio. � artimiausi� miest� �mon�s va�iuoja septynias valandas. Nor�dami nufilmuoti tundros vaizd�, lietuviai pasiskolintu autobusiuku 60 km va�iavo penkias valandas pirmyn ir tiek pat - atgal. Vietiniai, nor�dami kur nors nukeliauti grei�iau, va�iuoja u�šalusia up�s vaga.

"Svarst�me, kod�l �ia reik�t� gyventi ir k� �ia reik�t� veikti. Va�iuodama atgal Laima d�iaug�si, kad t�vai iš �ia išva�iavo", - sako Nerijus.

Laukimo nuotaika gyvena ir dabar šachtoje dirbantys vietiniai. Jie laukia buto, kuris po dešimties met� darbo skiriamas bet kurioje Rusijos dalyje, išskyrus Maskv� ir Sankt Peterburg�.

"�i�r�dama film� dreb�jau nuo u�pl�dusi� jausm� ir prisiminim�. Kelion� � Int� – tai gr��imas � kit� pasaul�, kuriame aš nebuvau jau keturiasdešimt met�. Pama�iau visk�. Kaip mes palikome, niekas nepasikeit�. Tarsi laikas b�t� sustoj�s. Tik ap��l�, apgriuv�, apir� daugiau. Autobusai tie patys, stotel� ta pati, iš kurios va�iuodavau � mokykl�. N� karto neperda�ytas suoliukas. D�iaugiausi, kad 1969 metais gr��usi � Lietuv� gal�jau kalb�ti lietuviškai, Lietuva man labai kvep�jo. Mokykloje mane sutiko kaip didvyr� vaik�, gr��us� iš tremties, elg�si su manimi pagarbiai", - �sp�d�iais po filmo pristatymo dalijosi Laima Stankevi�ien�.

Lietuvos t�kstantme�io vardo min�jimo direkcija ma�abiud�e�io filmo projektui skyr� 12 t�kstan�i� lit�. "Dingusi karta" bus parodyta per Šiauli� regiono televizij� "S plius".

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Nepatogus kinas - �iauliuose

Mindaugas ZIMKA

Lapkri�io 18–21 dienomis Šiauli� "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje buvo pristatytas tre�iasis, vienintelis Baltijos ir Šiaur�s šalyse dokumentini� film� festivalis "Ad Hoc: nepatogus kinas", kurio pagrindin� tema – �mogaus teis�s. "Nepatogus kinas" negaili aštrumo, kritikos, jautrumo, filosofijos ir �i�rovams pateikia tai, apie k� gyvenime da�nai nutylima, nenorima kalb�ti viešoje erdv�je.

Festivalio filmai demonstruoti Ch. Frenkelio vilos kino sal�je "Kapitol".

Festivalio organizatorius Gediminas Andriukaitis.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Festival� pristat� pats jo organizatorius Gediminas Andriukaitis. "Tikim�s, kad �i�rovus jau pripratinome prie "�mogaus teisi� kino" id�jos. �mogaus teis�s – tai ne tik tai, kas parašyta vienoje ar kitoje deklaracijoje. Tai – gyvenimo b�das, po�i�ris, filosofija. Tod�l šiemet festivalio programoje – dar daugiau tem�, kuriomis tikrai per ma�ai kalbama m�s� viešojoje erdv�je", – teigia festivalio organizatorius.

Festival� organizuoja Lietuvos �mogaus teisi� centras, kurio vienas iš pagrindini� ši� met� renginio tiksl� – pl�sti �mogaus teisi� kino prieinamum� kuo didesnei auditorijai. Festivalis, spalio 22 d. prasid�j�s Vilniuje, šiemet aplankys ir kit� miest� kino m�g�jus. Ši� met� festivalyje – net 45 filmai ir penkios programos. Šiaulie�iams buvo parodyta dešimt festivalio film�.

Ši� met� festivalio prgrama si�lo original� ir intriguojant� tem� asortiment�: pilietiškum� ir aplinkosaug�, �mogaus teisi� aktyvizm� ir pakantum� kitokiam nei daugelis kit� �moni�. Vis d�lto viena pagrindini� tem� – pilietiškumas ir aktyvizmas. �vairi� visuomenini� jud�jim�, socialini� iniciatyv� ir individuali� pastang�, daran�i� stebinan�ius poky�ius �vairiose pasaulio šalyse, pavyzd�ius pateikia viena filmo program� "Ry�tingas �ingsnis". Programa siekiama atrasti �kv�pimo naujoms pilietin�ms iniciatyvoms Lietuvoje ir skatinti visuomen� savo j�gomis �veikti �vairius išš�kius.

"�alioji programa" – kita festivalio naujov�, skirta klimato kaitos, beatodairiško vartojimo ir aplinkosaugos temoms išryškinti. Šioje programoje – tarptautin� pripa�inim� peln� filmai: šved� re�isieri� "Planeta", ši� met� Sandanso festival� u�dar�s Robert Stone filmas "�em�s dienos", �velgiantis � aplinkosaugos jud�jim� ir jo svarb�. Tradicija tapusioje festivalio programoje "Straipsnis Nr. 2", kuri skirta asmen� lygiateisiškumo ir nediskriminavimo klausimams, neliko nepasteb�tos Lietuvoje vis dar tabu laikomos ir �statymais nuo nepilname�i� "saugomos" temos. Šiaulie�iai tur�jo galimyb� pamatyti stebinan�iai komišk� film� "Netik�tai, pra�jusi� �iem�" apie stereotipus, homoseksuali� por� santykius ir j� �teisinim�.

Festivalio organizatorius Lietuvos �mogaus teisi� centras siek� suburti kuo daugiau �i�rov�, meninink� ir �mogaus teisi� specialist� diskusijoms apie �mogaus teises. Ši� iniciatyv� palaikydamas vienas festivalio partneri� Šiauli� "Aušros" muziejus skatino visus, neabejingus �mogaus teisi� temoms, apsilankyti Ch. Frenkelio vilos kino sal�je "Kapitol" ir pajusti "Ad Hoc: nepatogaus kino" dvasi�.

Breikas - �okis ir gyvenimo b�das

Oksana LAURUTYT�

Publika oš�, audringai plojo, merginos spieg�, o komisijos narys Marijonas Mikutavi�ius ištar�: "Jeigu �ia n�ra ypatingi sugeb�jimai, tai aš ne�inau, kaip tada jie atrodo. Aš sakau – TAIP." Tokios reakcijos iš �i�rov� ir dar dviej� komisijos nari� – R�tos Š�iogolevait�s ir Adolfo Ve�erskio - sulauk� šiaulie�i� breiko grup� "Real Time Modify" TV3 projekte "Lietuvos talentai". Lapkri�io 29-�j� talentingieji breiko šok�jai savo geb�jimus parodys visai Lietuvai tiesiogin�je laidoje - projekto pusfinalyje. Dešimties met� sukakt� atšvent� šokantys šiaulie�iai ne kart� yra tap� Lietuvos �empionais ir jau turi pamain� – breiko šok�jo Dariaus Marcinkaus parengti vaikai - hip hop'o šok�jai (grup� "Extreme") - taip pat pateko � "Lietuvos talent�" pusfinal�.

"Real Time Modify" nariai niekada netur�jo trenerio — dirba vieni, šokio element� išmoksta �i�r�dami vaizdo �rašus ar sukuria juos patys, pasitelk� fantazij�. Jiems breikas - šokis, gyvenimo b�das.

"Real Time Modify" archyvo nuotr.

Pusfinalyje konkurent� nebijo

Šiaulie�i� breiko grup� "Real Time Modify" gali pasigirti esanti viena stabiliausi� šios gatv�s kult�ros šakos komand�. Ka�kada Šiauliuose šokan�i�j� breik� buvo itin daug. Šiuo metu ant vienos rankos piršt� gali suskai�iuoti breiko šok�j� grupes, ta�iau "Real Time Modify" nariai ir j� veikla – �rodymas, kad kokyb� visada nugali kiekyb�. Šiemet rugpj�t� grup� atšvent� dešimtmet�, o šok�jai, nors ir išsisklaid� d�l studij� ir darb�, vis tiek susitinka. Net projekte "Lietuvos talentai" dalyvavo suva�iav� iš Šiauli� ir Vilniaus.

"Lietuvos talentuose" su�ib�jo šešetas – Šiauliuose dabar gyvenantys Darius Marcinkus, Deividas Makasejevas, Edgaras Norys ir Vilniuje šiuo metu studijuojantys Vykintas Markauskas, Karolis Š�erbauskas ir Adomas Zdanavi�ius.

Pasak vaikin�, apie tai, kad rengiamas televizijos projektas, kuriame bus galima laim�ti daug pinig� ir b�ti pripa�intais Lietuvos talentais, jie su�inojo rugpj�t�. Paskambino Samas, su kuriuo breiko šok�jams teko dalyvauti keliuose projektuose, ir informavo. "Real Time Modify" pasitar� ir nusprend� dalyvauti. "Labai ma�a scena ten buvo, teko ekspromtu kurti judesius, kad tilptume. Paprastai m�s� pasirodymas trunka ilgiau, �ia buvo reikalavimas šokti dvi minutes. Ilgiau šokome, o ir niekas nestabd�", - šypsosi Darius, Deividas ir Edgaras.

Šeštukas šok�j� išgirdo tris "Taip" ir gavo teis� dalyvauti pusfinalyje. Kartu su "Real Time Modify" pusfinalyje dalyvaus trys breiko šok�j� komandos. Konkurencija nema�a, ta�iau šok�jai optimistiškai nusiteik�. Jie trejus metus iš eil�s buvo pripa�inti geriausia breiko grupe Lietuvoje, u��m� antr�j� viet� turnyre "Battle Of The East 2003" Estijoje, yra "TOP FINT 2000" �empionato ir �vairi� konkurs� nugal�tojai, o Deividas Makasejevas 2003 metais buvo pripa�intas geriausiu Ryt� Europoje , o Lietuvoje - �aviausiu breiko šok�ju. "Neturime tikslo nugal�ti konkurse, tapti �vaig�d�mis nenorime. Šokame sau ir d�l sav�s, tad 10 t�kstan�i� eur� m�s� nedomina", - sako Darius.

Pirma šokis, v�liau - fizinis pasirengimas

"Real Time Modify" nariai da�nai kvie�iami koncertuoti Lietuvoje ir u�sienyje, paskutinis j� pasirodymas – atsisveikinimo su vasara koncertas prie vieno miesto prekybos centr�. Vaikin� teigimu, koncertuose jiems pavyksta u�sidirbti, ta�iau išgyventi iš to – toli gra�u ne.

Vyriausias grup�s narys Darius Ragain�s mokykloje moko vaikus šokti hip hop'�. Šokti vaikus moko ir Edgaras. Jaunieji šok�jai taip pat sublizg�jo "Lietuvos talentuose" - pateko � pusfinal� ir pasirodys tiesiogin�je transliacijoje gruod�io 6-�j�.

Vaikinai d�iaugiasi, kad dabar mokytis šokti breik� nesud�tinga – pamok� �raš� apstu internete. "Seniau daugelio šokti breik� norin�i� vaikin� treniruot�s vykdavo namuose ar sal�se ant betono, bandant pakartoti ka�kur matytus judesius. Tai, k� išmokome patys per 5-6 metus, dabar pagal vaizdajuostes galima išmokti per ma�daug trejus metus", - sako Darius. Jis neslepia, jog pirmus trejus metus kone visi iš breik� šokan�i� vaikin� juok�si. V�liau, kai prasid�jo konkursai ir grup� �m� pelnyti apdovanojimus, juokai baig�si, o mokytis šokti breik� �m� nor�ti vis daugiau vaik�.

Vaikinai treniravosi daugelio miesto mokykl� sporto sal�se, treniruodavosi po pamok�, savaitgaliais. Besiruošiant �empionatams namo gr��davo ir v�lai vakare, net nakt�. "Breikas – tai pirmiausia šokis ir tik v�liau fizinis pasirengimas. Gali daug judesi� atlikti ir neb�damas labai stiprus ar vikrus. Vertinamas k�rybiškumas, išradingumas, lankstumas ir fantazija, svarbu atlikti tok� judes�, kokio niekas nepadar�. Ant galvos gali suktis savaip ir kitaip nei kiti", - sako Deividas.

Mels neskausmingos senatv�s

Be abejo, breikas – ir pavojingas u�si�mimas. Edgaras sako, kad yra patyr�s ne vien� traum�, jam tek� net dvejus metus nešokti – buvo tr�k� kelio raiš�iai, atliktos dvi operacijos.

Deivid� kamuoja rieš� skausmai nuo šokin�jimo ant rank�, o Darius sako nuolat stebin�s gydytojus keistomis traumomis. Juk kaip gali paaiškinti gydytojui, k� darei, kad patempei peties raiš�ius. "Peties skausmas buvo ne�moniškas, o gydytojai net nuskausminam�j� neskyr�, liep� tepalais tepti. Da�niausiai gydom�s patys. Esame tiek skausmo patyr�, kad lengvai suprantame, ar skilo kaulas, ar šiaip koks nors paprastas sumušimas", - sako grup�s lyderis. Kraujosr�v� ar kraujo iš nubrozdint� keli�, alk�ni�, praskelto antakio šok�jai išvis nelaiko rimtu dalyku - apsigydo ir toliau šoka.

Ka�kada Darius nes�kmingai krito, susilau�� rankos piršt�. Nu�jo pas gydytojus, lauk� ilgai eil�je, o kai pamat�, kad jie "bom��" pirma pri�m�, iš�jo iš ligonin�s. "Apsivyniojau piršt� lipnia juosta ir pats išsigyd�iau",- sako Darius.

Vaikinai kol kas tik juokiasi kalb�dami, kas j� laukia senatv�je ir kokie skausmai juos tada kankins d�l jaunyst�je patirt� traum�. "Taip, kelias � "Lietuvos talentus" n�ra labai lengvas, teks melsti lengvos senatv�s", - sako besijuokdami breikeriai.

Nepaisydami nesklandum�, šok�jai sako breiko neišduosiantys iki mirties. Breikas jiems - ir gyvenimo b�das, ir pats gyvenimas. Darius neslepia savo noro mokyti šokti vaikus. Edgaras ketina prad�ti versl� – atidarys parduotuv�, kur breiko ir hip hop'o gerb�jai gal�s �sigyti drabu�i� ir aksesuar�. Edgaras sako, kad ka�kada Šiauliai buvo breiko sostin�, �ia vykdavo ir puik�s hip hop'o vakar�liai, ta�iau ši banga nusl�go. Vis d�lto dabar juntamas šios gatv�s kult�ros atsigavimas. "Susidom�jimas breiku ir hip hop'u v�l auga. Lietuvoje kriz� tik �sib�g�ja, o mums ji jau pra�jo", - juokiasi Darius.

Re�isieriaus namuose vietos televizoriui n�ra

Oksana LAURUTYT�

Sostin�je pra��usiame tarptautiniame festivalyje "Vilniaus kino šortai 2009" arm�n� kilm�s šiaulie�io Marato Sargsyano vaidybinis filmas "Lernavan" nurašk� laurus. �inia apie laim�jim� Marat� pasiek� tada, kai re�isierius kaip tik lank�si t�vyn�je. Paradoksalu, kad išvyk�s šešiolikos iš t�vyn�s jis � Arm�nij� sugr��o po šešiolikos met� ir b�tent tada jo filmas apie t�vyn�s ilges�, dingusius prisiminimus, kelion� � savo šaknis sulauk� svaraus �vertinimo. "Filmas yra b�tent toks, koks ir tur�jo b�ti. J� kuriant nutiko dalyk�, kurie ir tur�jo nutikti. Mano filmas - nei geras, nei blogas. Manau, kad filmo keisti negali kaip ir �mogaus. Kai �mon�s pradeda nor�ti vienas kit� patobulinti, padaromos didel�s klaidos", - sako Maratas.

Maratas Sargsyanas Šiauliuose b�na da�nai - padeda šeimai restorane "Araratas".

Kadrai iš kino filmo "Lernavan".

Ar �manoma gr��ti � praeit�?

Apdovanotasis Marato Sargsyano filmas "Lernavan" - jauno re�isieriaus diplominis darbas. Maratas šiemet baig� Lietuvos muzikos ir teatro akademij�, dabar t�sia mokslus magistrant�roje.

Filme pasakojama alegorin� istorij� apie vyr�, svajojant� kartu su s�numi nuvykti � savo gimtin�. Stotyje nustebusi kasinink� paaiškina, kad � jo gimt�j� miest� Lernavan neva�iuoja n� vienas autobusas ir kad tokio miesto apskritai n�ra.

Visai netik�tai prie t�vo ir s�naus priva�iuoja senas keistas autobusas su r�kstan�iu kaminu ir dar keistesniu vairuotoju, kur� Maratas sau vadina senu angelu. Pasirodo, autobusas vyksta � Lernavan.

Keleiviai �s�da, ta�iau pasiek� kelion�s tiksl� išvysta ne vyro atmintyje išlikus� miest�, o baltus kalnus. Šioje keistoje vietoje t�vas ir s�nus bando atrasti dingusi� savo praeit� ir suteikti vilties atei�iai.

Anot kritik�, Marato filmas - k�rinys, pakylantis iki filosofini� apibendrinim�: ar �manomas sugr��imas? Ar kelion� � praeit� – tai kelion� � niekur? Filme suderinti visi pamatiniai lygmenys: �taigi muzika, vaizdo plastika, taupus, koncentruotas �odis.

Maratas sako pats paraš�s scenarij� filmui, tada �m�sis ieškoti aktori�. Filme "Lernavan" vaidina �inomi aktoriai Vytautas Šapranauskas, Ferdinandas Jakšys, jaunasis aktorius Martynas Jasevi�ius, poet�-aktor� Jelena Mastakova. Šalies spauda prajuokino Marat� parašiusi, kad filme vaidina balerina Egl� Špokait�. Iš ties� filme mergait� tokiu vardu nusifilmavusi, ta�iau ji - ne garsioji balerina.

"Ketinau kviesti filmuotis aktori� Sakal� U�davin�, bet re�isierius E. Nekrošius jam daug darb� u�krov�. Tuomet nuva�iavau pas Vytaut� Šapranausk�, padaviau jam scenarij�, o jis sutiko filmuotis dar jo neperskait�s. Tiesa, perskait�s dar labiau nor�jo filmuotis", - šypteli pašnekovas.

Maratas prisipa��sta, kad rimtam vaidmeniui kviesti komik� buvo labai rizikinga. Tie, kurie Šapr� �sid�m�j� iš televizijos laid�, jo vaidyb� �vertino ne itin palankiai, bet film� ma�iusiems u�sienie�iams jo vaidyba neu�kliuvo. "Štai k� daro televizija - kuria klišes. Tod�l aš jau aštuonerius metus neturiu namie televizoriaus. Ty�ia. Bet be ekrano negyvenu", - kalba Maratas.

Jaunojo re�isieriaus Marato Sargsyano filmas – tai poetiška alegorija apie t�vyn�s ilges�, apie kelion� � savo šaknis ir kartu apie kelion� išminties link, � susitaikym�.

Nenori geresnio "Lernavan"

Jaunasis re�isierius u� film� apdovanotas vieno kilometro ilgio kino juosta, ta�iau jos dar negavo. Ka�kaip ilgai juosta, kuria gali filmuoti 80 minu�i�, keliauja pas nugal�toj� iš Danijos.

Dovanota juosta - šiokia tokia parama re�isieriui, nes filmui kurti jis išleido 15 t�kstan�i� lit�. Pora t�kstan�i� skyr� akademija, labiausiai pagelb�jo brolis ir sesuo. "Aktoriai sutiko filmuotis nemokamai, daug pad�jo geranoriškai nusiteik� �mon�s", - d�iaugiasi pašnekovas.

Baltus kalnus jis rado K�dainiuose, balt� "vilk�" atve�� ir paskolino baltuosius šveicariškus aviganius veisiantys �mon�s. Senovišk� autobusiuk�, kuriame reik�jo sumontuoti "bur�uik�" su kaminu, dav� Širvint� autobus� stotis. Filmuoti vykta � Ukmerg�s stot�, Valkinink� stot�. Vien tik filmavimo darbai u�truko por� m�nesi�.

�domi aktor� pasirod� kasinink�s vaidmen� suk�rusi Jelena Mastakova. Moteris, filme tur�jusi su nuostaba išgirsti Lernavano pavadinim� ir ka�kaip � tai reaguoti, ty�ia �jo � stot� ir praš� bilieto � Lernavan�. Kad pamatyt� kasininki� reakcij� ir sukurt� �tikinam� vaidmen�. Patirtis filme buvo s�kmingai panaudota, vis d�lto Maratas sako film� vertinantis kaip klaid� lentel� ir labai besid�iaugiantis tuo, kad iš šios lentel�s turi ko pasimokyti.

U�sirašin�ja savo mintis

Lernavanas - ne prasimanytas pavadinimas. Toks miestelis yra Šiaur�s Arm�nijoje, jame gyvena apie 2000 �moni�, kalnuose st�kso �sp�dingi seni vienuolynai. Tiesa, Maratas su tuo netur�jo nieko bendra.

"Tame kaime aš niekada nebuvau buv�s. B�damas t�vyn�je nor�jau j� aplankyti, ta�iau atsitiko panašiai kaip ir kine - niekas negal�jo pasakyti, kur kaimas yra. Vis d�lto kaim� radau - vyko derliaus švent�, joje dalyvavo ir Lernavano gyventojai. U�kalbinau juos, jie mane nusive�� t� kaim� ir j� parod�", - nusišypso pašnekovas.

Iš prad�i� Maratas nor�jo film� pavadinti "Balti kalnai", ta�iau nutar� j� pavadinti "Lernavan". "Šiam filmui b�tent šis pavadinimas tinka. �mogui negali sakyti, kad jo vardas turi b�ti kitoks. Taip ir filmui negali", - aiškina re�isierius.

Filosofuojantis Maratas neslepia, kad d�iaugiasi s�kme ir tuo, kad �inios apie apdovanojim� sulauk� vieš�damas t�vyn�je. Šešiolika met� nematyti gimin�s juo did�iavosi ir d�iaug�si, ta�iau su visais teko susipa�inti iš naujo. "Labai bijojau, kad pama�ius artimuosius dings mano vaikyst�s prisiminimai. Jie nedingo, o pasidalijo � dvi stovyklas. �domus jausmas - bendrauji su giminai�iais, kuri� nepa��sti. Manau, kad aš labiau juos supratau, nei jie mane. Jie juk ne�ino, k� aš išgyvenau ir k� patyriau", - sako jis.

O išgyveno Maratas išties daug. Po �em�s dreb�jimo Arm�nijoje jis apsigyveno Šiauliuose. Dirbo operatoriumi televizijoje, v�liau - sostin�je, ved� televizijos laid�, bet suprato, kad nori kurti tikr� kin� ir men�. "Negaliu sakyti, kad kryptingai to siekiu. Aš tiesiog tuo gyvenu. Nevadinu sav�s k�r�ju, tik u�sirašin�ju savo mintis. Galvoje sukasi film� vaizdai, aplink� aš jau matau kaip film�. Vis d�lto aš dar nesu "vairuotojas". Aš dar tik mokausi "vairuoti", - sako jis.

JAV dokumentika �iauliuose

Mindaugas ZIMKA

Spalio 20-24 bei 27-31 dienomis "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje vyko keliaujan�ios nemokamos kino programos "Amerikos fragmentai – JAV dokumentika šiandien" film� per�i�ros. Dvylika geriausi� šios programos, globojamos Universitetin�s film� ir videoasociacijos (UFVA), film� buvo rodoma jaukioje vilos kino teatro "Kapitol" sal�je.

Kino program� pristat� JAV ambasados Vilniuje Amerikos centras ir Tarptautinis trump�j� film� festivalis "Tinklai" kartu su JAV valstyb�s departamento pilie�i� main� tarnybos kult�ros program� skyriumi. Keliaujan�ioje kino programoje buvo rodomi presti�iniai šiuolaikiniai JAV dokumentiniai filmai. "Aušros" muziejus buvo vienas projekto partneri�.

Šiaulie�iams pristatyta programa apr�p� �vairius po�i�rius � amerikietišk� gyvenim� bei vertybes. Šiuose filmuose buvo nagrin�jamos JAV b�dingos temos, rasin�s ir etnin�s problemos, emigracijos ir tapatyb�s klausimai, geriausiai šal� garsinanti popkult�ra, svarbiausi šalies istorijos momentai ir tolerancijos klausimai. Filmuose ap�velgtos ir kitos ne ma�iau svarbios temos – bendra�mogiškumas, sveikata ir aplinkosauga.

Pasak Šiauli� "Aušros" muziejaus Ryši� su visuomene skyriaus ved�jos Deimant�s Kondrotait�s, renginys susilauk� gana nema�ai d�mesio ir projekto partneriams pavyko pasiekti u�sibr��t� tiksl�. "Kitokios kult�rin�s išraiškos �siver�imas � šiek tiek pasyvi� Šiauli� kult�r� n�ra blogas reiškinys: visko reikia po truput�. Dokumentika – ne komercija, be to, tai yra �domu ir originalu. Reikia parodyti ir kitos kult�ros, tai, kas vyksta u� svetim� vanden�. Kiekviena kult�ra yra savita ir tai, be abejo, sukelia nauj� id�j� bei apm�stym�", - teigia D. Kondrotait�.

Trys programos filmai buvo nominuoti "Oskarui", du yra peln� netgi presti�iškiausi� televizijos apdovanojim� "Emmy", kiti – daugyb� priz� JAV ir tarptautiniuose film� festivaliuose.

Presti�ini� šiuolaikini� JAV dokumentini� film� programa aplank� ir kitus did�iuosius Lietuvos miestus: Vilni�, Kaun�, Klaip�d�, Panev��.

"Tindirindis" sujungs du pasaulius - suaugusi�j� ir vaik�

Lapkri�io 5-8 ir 12-15 dienomis Šiauli� "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) vieš�s tradicinis jau septintasis tarptautinis animacini� film� festivalis "Tindirindis 2009". Animacijos m�g�jai Šiauliuose gal�s išvysti 24 konkursini� program� filmus - garsi� re�isieri�, debiutant�, student� k�ryb� iš �vairiausi� pasaulio šali�, naujausi� lietuvi� autori� sukurt� animacij�, u�sienio re�isieri� trumpametra�ius ir pilnametra�ius filmus, pelniusius u�sienio festivali� prizus bei nominacijas.

"Tindirindis" jau susilauk� toki� �vertinim�, kaip "na ir pa�iuo�� tie re�isieriai..." ir "pachmielo kinas". Kasmet festivalio programa pateikia vis �vairesni� ir �sp�dingesni� film�, kurie atskleid�ia animacijos raidos tendencijas ir moderniausius ieškojimus. Siekiant pad�ti �i�rovams pasirinkti reikiam� program�, filmai s�lyginai sugrupuoti pagal tematik�, tad kiekvienas gali pasirinkti m�giamiausi�.

Kino seansai ketvirtadieniais ir penktadieniais bus demonstruojami 18 ir 20 valandomis, o šeštadieniais ir sekmadieniais - 14, 16, 18 ir 20 valandomis. Animacini� film� �i�rovai bus vaišinami arbata, o ma�ieji lankytojai - sald�siais.

Trumpametra�i� film� programoje "Jausmai" nagrin�jami sud�tingi tarpusavio santykiai. M�gstantiems humor� si�loma programa "Linksmai apie rimtus dalykus", kurioje net 15 linksm� film�. Programoje "Pasaulio siurrealizmas" pateikiamas netradicinis, originalus, kupinas siurrealistini� bei mistini� element� film� autori� po�i�ris � pasaul�.

"Pasirodym�" programa pristato filmus, kuri� bene pagrindinis dramaturginis elementas yra muzika bei jos kontrapunktas su estetišku dizainu ir judesio plastika. Programa "Svajon�s, sapnai ir baim�s" bando susieti animacij� apie gyvenim� ir svajones.

Festivalio organizatoriai tiki, kad ši� met� festivalio programa su�av�s �vairaus am�iaus �i�rovus - nuo dar�elinuko iki senjoro. Kur� laik� animacini� film� festivalis netur�jo vaik� sukurt� film� programos. Šiemet "Tindirindis" pasitais� - trumpametra�i� film� programose "Pasak� pasaulis", "Ma�ieji m�s� draugai", "Išmintis ir gudrumas" - patys šauniausi animaciniai filmai, skirti vaikams.

Pristatomas rus� re�isieriaus Serg�jaus Seriogino filmas "Alisos gimtadienis", kuriame ma�ieji pamatys ne�prastus Alisos ir jos draugo, ma�ojo archeologo Rrrr, nuotykius tolimos ir nepa��stamos Koleido planetos praeityje. Re�isier�s Ludmilos Steblayanko pilnametra�is filmas "Apie šaul� Fedot�, šaunuol� vaikin�" – Leonido Filatovo pasakos ekranizacija.

Film� suaugusisiems programoje "S" surinkti filmai, kuri� problematika ir id�jos artimesn�s suaugusiesiems ir jaunimui nuo 16 met�. Pilnametra�i� film� konkursin�je grup�je puikuojasi šaunus vengr� ir amerikie�i� filmas, trij� "Emmy", "Baftos" ir kit� priz� laim�tojo, garsiojo re�isieriaus Gabor Csupo sukurtas pasakojimas "Imigrantai, arba Saldus gyvenimas L. A."

Lietuviškoji konkursin� programa �domi savo �vairialypiškumu. Joje daug film�, kuriuos suk�r� Vilniaus dail�s akademijos ir Vilniaus technologij� ir dizaino kolegijos studentai bei absolventai, jaunieji profesionalai bei lietuvi� animacijos meistrai.

Šiauli� "Aušros" muziejus lapkri�io 10-13 ir 17-20 dienomis rengia festivalio animacini� film� per�i�ras mokykloms bei taiko specialias nuolaidas šeimoms, kurios vaikams skirtas programas gali aplankyti savaitgaliais.

Biliet� kainos: vienas kino seansas - 6 Lt, du - 10 Lt, trys - 12 Lt, šeimoms (ne ma�iau nei 3 asmenys) - 4 Lt.

Bilieto kaina moksleivi� grupei ir mokytojui (ne ma�iau nei 20 moksleivi�) - po 4 Lt, moksleivi� grupei ir mokytojui (ma�iau nei 20 moksleivi�) - po 6 Lt.

Informacija teikiama telefonu (8~41) 433 680.

Pareng� Oksana LAURUTYT�

"Keliautojo laiku �mona"

"S plius" laidos "35 mm" konkursas

1. D�l kokio genetinio sutrikimo ken�ia filmo herojus Henris?

a) negali miegoti,

b) negali vaikš�ioti,

c) keliauja laiku.

2. Pagal kokio autoriaus bestseler� sukurta romantin� drama "Keliautojo laiku �mona"?

a) J. K. Rowling,

b) Audrey Niffenegger,

c) Stephen King.

3. Ar Kler pavargsta laukti nuolat išnykstan�io ir v�l atsirandan�io vyro?

a) nusprend�ia nebelaukti,

b) jo kelion�s dar labiau sustiprina j� meil�,

c) ji ne�ino, kaip elgtis.

4. Koks aktorius filme vaidina Henr�?

a) Piere Andre,

b) Gerard Butler,

c) Eric Bana.

5. Kokia aktor�, �inoma iš filmo "U�raš� knygel�", filme vaidina Kler?

a) Rachel McAdams,

b) Scarlett Johansson,

c) Rachel Weisz.

5. Keliais �od�iais parašykite, k� darytum�te, jei gal�tum�te keliauti laiku.

Atsakymus si�skite el. paštu kinas@splius.lt .

Teisingai atsakiusiam padovanosime knyg� "Keliautojo laiku �mona" bei kvietim� � to paties pavadinimo film�.

Liudas Mikalauskas: "Tik kult�ringas �mogus naudingas savo �aliai"

Oksana LAURUTYT�

Lapkri�io 5-�j� Šiauli� koncertin�s �staigos did�iojoje sal�je �i�rov� lauks viena garsiausi� šalies operos �vaig�d�i� - televizijos projekto "Triumfo arka" nugal�tojas Liudas Mikalauskas su kolega Egidijumi Bavikinu, ši�me�iu projekto dalyviu Andriumi Apšega, j� mokytoja soliste Sabina Martinaityte ir pianiste Audrone Eitmanavi�i�te. Populiarieji solistai pristatys specialiai Lietuvos t�kstantme�iui parengt� oper�-pastiš� "Pagarbinkim Lietuv�". "Nenoriu, kad vien apie mane rašytum�te, o kiti likt� šeš�ly. T�kstantme�io projekt�, kuris tikrai pavyk�s, suk�r�me visi", - sako L. Mikalauskas, nesl�pdamas, kad yra labai laimingas d�l �gyvendintos did�iausios vaikyst�s svajon�s dainuoti.

"Triumfo arkos" nugal�tojas Liudas Mikalauskas lapkri�io 5-�j� su kolegomis šiaulie�i� lauks Šiauli� koncertin�je �staigoje. �i�rovams parengta �sp�dinga opera-pastišas "Pagarbinkime Lietuv�".

Liudo MIKALAUSKO archyvo nuotr.

Trij� "K" projektas - Lietuvai

Lietuvos televizijos projektas "Triumfo arka" sulauk� mil�iniško pasisekimo. Ne paslaptis, kad televizija - galinga j�ga, kurianti �vaig�des, ta�iau projekto d�ka atrastos ne tik populiariosios �vaig�d�s. �i�rovai su�inojo, kiek daug šalyje puiki� operos atlik�j�, kuri� atliekami k�riniai šildo ir virpina širdis.

Pernykšt�s "Triumfo arkos" nugal�tojas artistiškasis 24-eri� Liudas Mikalauskas, rodos, dabar gali pasakyti: "Pats šoku, pats dainuoju, pats bilietus parceliuoju" - nes dalyvauja dar viename projekte - "Šok su manimi". Ta�iau Liudas biliet� tikrai nepardavin�s. Yra kam ir be jo tuo u�siimti - �i�rovai pl�sta � rengiamus koncertus. Projektas, skirtas Lietuvos t�kstantme�iui pamin�ti, jau buvo pristatytas keli� festivali� metu bei labai gerai �vertintas. "A. Eitmanavi�i�t� kupina id�j�, o mes tik �rankiai - bandome pateisinti jos viltis ir siekiame parengti �sp�dingas programas", - sako pašnekovas.

Projektas "Pagarbinkime Lietuv�" - opera-pastišas, parengtas iš trij� Lietuvos kompozitori� - Vytauto Klovos, Giedriaus Kuprevi�iaus, Tomo Kutavi�iaus - istorini� oper� arij�, duet�, tercet�. "Tikrai labai neblogas projektas iš trij� "K". Daugiausia k�rini� paimta iš G. Kuprevi�iaus "Karalien�s Bonos". Projekt� dedikuojame m�s� d�stytojai Sabinai Martinaitytei", - sako Liudas.

Kas yra opera-pastišas? Operos–pastišo �anras buvo itin populiarus XVIII a. Italijoje, kuomet netgi gars�s to meto kompozitoriai greta savo muzikini� numeri� operoje dr�siai naudodavo kit� autori� muzik�. Muzikinio pastišo istorijoje da�nai pasitaikydavo atvej�, kai k�rinys b�davo tiesiog sukomplektuojamas iš skirting� autori� k�rini�, juos sujungiant � vien� literat�rin� siu�et�. B�tent tok� k�rin� ir kvie�ia pa�inti viena iškiliausi� Kauno valstybinio muzikinio teatro solis�i� S. Martinaityt� (sopranas), charizmatiškasis Liudas Mikalauskas (bosas), charakteringasis Egidijus Bavikinas (tenoras) bei Andrius Apšega (baritonas) ir pianist� A. Eitmanavi�i�t�.

Maksimalistui nus�d�ti sunku

Liudas neslepia, kad didel� �tak� tam, kad � jo ir kit� "Triumfo arkos" atlik�j� koncertus susirenka daug �i�rov�, padar� televizija. �mon�s ateina ne tik muzikos pasiklausyti, bet ir pamatyti atlik�jus, kuriuos pamilo ir gerbia.

Anot Liudo, televizijos laida visiems buvo šokas ir netik�tumas. Lietuvos �mon�s mieliau rinkdavosi miuziklus, operetes, operos nelabai m�go, o dabar, pamat�, kiek daug puiki� operos solist� Lietuvoje, oper� atranda iš naujo.

Liudui šiek tiek apmaudu, kad pernai "Triumfo arkoje" dalyvavo kone patys geriausi dainininkai, tad šiemet labai ryški� atlik�j� n�ra. "Gaila, kad kartais tik automobiliu va�iuodamas galiu koleg� pasiklausyti, ne visada sp�ju televizijos laidos pa�i�r�ti", - kalba jis.

Liudo gyvenimas dabar gana �temptas - koncertai vyksta kas tre�i� dien�, bet b�na, kad dainuoti publikai tenka ir kasdien. "Esu maksimalistas, man sunku nus�d�ti. Daug laiko leid�iu Muzikos akademijoje, dabar rengiame pianist�s A. Eitmanavi�i�t�s 50-me�io jubiliejui skirt� koncert�", - sako dainininkas.

Oficialiai L. Mikalauskas yra Kauno muzikinio teatro solistas. "Labai apsid�iaugiau, kai buvau ten pakviestas. Stengiuosi apsiimti kuo daugiau darb�, noriu kuo daugiau teatrin�s veiklos", - sako jis.

Liudas neslepia dabar esantis labai laimingas. "Kai sekasi, nelaimingu b�ti ne�manoma", - sako jis. Pati did�iausia jo vaikyst�s svajon� buvo dainuoti ir jis d�iaugiasi, kad dabar iš dainavimo gali gyventi. "D�iaugiuosi, kad ir daugelio dabartini� jaunuoli�, siekian�i� tapti operos dainininkais, svajon�s pildosi. Studijuoti jie ateina su ta pa�ia svajone, koki� tur�jau aš", - teigia Liudas

Ar "Triumfo arkos" apdovanojim� - 50 t�kstan�i� lit� - jis jau išleido? Liudas nusijuokia ir teatsako, kad vis� 50 t�kstan�i� negavo - valstyb� atsi�m� mokes�ius, kurie dabar tikrai nekukl�s. "Menininkui juk n�ra svarb�s finansiniai dalykai", - paaiškina jis.

Liudui li�dna tik d�l to, kad šalies vald�ia kult�rai skiria ma�ai d�mesio. Festivali� daug�ja, ta�iau teatral� atlyginimai ma�i. "Valstyb�s po�i�ris - taupyti kult�ros s�skaita - �alingas tautai. Tik kult�ringas �mogus gali b�ti naudingas ir duoti pelno savo šaliai. Nekult�ringi nenori dirbti, j� tikslas - gyventi iš pašalp�", - sako jis.

Lietuvos radijo balsas

Svaj�nas SABALIAUSKAS

"Kalba Lietuvos radijas. Laba diena, malon�s klausytojai", - šiais ar panašiais �od�iais jau beveik keturiasdešimt met� � šalies �mones kreipiasi Lietuvos radijo diktorius Vytautas Širka. "Kaip atsid�riau radijuje? Likimas. Pasirinkau radij�, tod�l teko atsisveikinti su teatru", - prisipa��sta kelet� met� Šiauli� dramos teatre dirb�s aktorius, tap�s Lietuvos radijo balsu.

Vytautas Širka net trisdešimt septynerius metus beveik kasdien kalba Lietuvai per Lietuvos radij�.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

- Ar nuo vaikyst�s Jus supo teatro aplinka? Kas paskatino pasirinkti scen�?

- Gimiau �ie�mariuose, kur gyvenau iki šešeri� met�. T�tis ir mama buvo mokytojai, bet buvo pokaris, tod�l gal�jome b�ti išve�ti. T�tis dirbo mokyklos direktoriumi, saugumas reikalavo s�raš� �moni�, kurie prieštaravo sovietinei sistemai. Savo garbei, jis jokio s�rašo nepateik�.

Vien� dien� geri �mon�s persp�jo, kad esame s�rašuose, ir pasak�, kada bus ve�imai. T�vai buv� šauliai, o t�tis - b�rio "Akmuo" pirmininkas, tad gr�s� � Sibir� "tutuuuuuu"... Mama sugalvojo išva�iuoti � Kreting�, o t�tis liko �ie�mariuose. Kretingoje baigiau mokykl�.

Tuomet klest�jo Taurag�s liaudies teatras, bet jame nevaidinau, nors atvykdavo statyti spektakli� profesionalai, pavyzd�iui, Kazimiera Kymantait�.

Vaikyst�je buvau pasiut�s, neklau�ada, tad mama išsiunt� atgal pas t�v� � �ie�marius. Ten, b�damas septintokas, dalyvavau Salom�jos N�ries, Petro Cvirkos skaitymuose, visokiuose choruose, šokiuose. O krepšin� �aisdavau su daug vyresniais vaikinais. �ie�mariuose gyvenau metus, tada "pasitais�s" gr��au su t��iu � Kreting�.

Kretingoje dainavau chore. Klas�je buvo k�rybing� vaik� – ma�yt� k�rybin� terp�. Baig� mokykl�, s�dome � tok� sunkve�im� su klas�s draugu A. Butvila ir nuva�iavome � Vilni�. Jis - � Dail�s institut�, aš - � konservatorij�. Iš konservatorijos mane pa�m� � armij�, tad trejus metus praleidau orkestruose, išmaišyta Archangelsko sritis ir Pavolgis.

Gr��au � konservatorij�. Mano kurse tada buvo Gediminas Girdvainis, Pranas Piaulokas, Aldona Adomaityt�, Vladas Baranauskas ir kiti.

- Po konservatorijos prad�jote dirbti Šauli� dramos teatre. Koks tuomet buvo teatras?

- Tuometinis teatro vadovas Mamertas Karklelis virv� išties�, pra�jome Gedimino prospektu ir išva�iavome � Šiaulius. Tuomet Šiauliai buvo pramoninis miestas, nor�josi daugiau meninio jud�jimo. Gal ir buvo galima sukurti t� terp�, bet... M. Karklelis leisdavosi per pet� paplekšnoti, gastrol�s kaimuose, kaimai nesibaigia – Naisiai, Kuisiai. Repetuoti nelabai buvo k�.

Bet atsirado šviesulys Natalija Ogay, pastat� ger� spektakli�, ypa� – "Euridik�". V�liau atva�iavo Aurelija Ragauskait� ir prasid�jo Šiauli� teatro klest�jimas.

- Kod�l palikote Šiauli� teatr�? Neatsiskleid�te kaip aktorius ar vis d�lto kaltas radijas?

- Vaidmen� tur�jau labai daug. Buvo puiki� spektakli�, pvz., "Giri� kirt�jai", rodyti vos ne penkis šimtus kart�, "Keturi po vienu stogu"...

Trejus metus pagal paskyrim� prival�jau Šiauli� teatre dirbti, tada gal�jau rinktis. Baigiantis šiam terminui, man paskambino iš radijo ir pakviet�. T�vai jau gyveno Vilniuje, ketinau po t� trej� met� gr��ti.

Dar prieš va�iuojant � Šiaulius mane ir Pran� Piaulok� kviet� dirbti � Jaunimo teatr�, bet po dviej� dien� su�inojome, kad esame Kult�ros ministerijos sprendimu "tremiami" � Šiaulius.

Kai prad�jau dirbti radijuje, galvojau, kad u�teks laiko ir teatrui. Deja, dviem stakl�m nepadirbsi. Radijas nugal�jo. Šiek tiek ir atlyginimas buvo didesnis. Reik�jo pinig� namui išlaikyti.

Esu labai pastovus. Jau trisdešimt septynerius metus dirbu vienoje darboviet�je.

- Sovietme�iu �iniose da�nai buvo pranešama, tarkim, apie mel��j� Dzindzegolskien�, kuri iš vienos karv�s primel�� keliolika litr� daugiau nei kitos mel��jos, arba kad mechanikas Bronius ka�k� patobulino, taip pakeldamas darbo našum�. Ar b�davo jums juoking� keist� pranešim�?

- B�davo, bet tur�davai perskaityti ir juos, pvz., prie pranešimo b�davo prirašyta "daugiau nei pernai". Nauji diktoriai nesusigaudydavo, tad papuldavo � eter� ir toks tekstas: "Išve�� 16 ton� m�šlo per par�", ir prid�davo "daugiau nei pernai."

Gyvenome tam tikroje sistemoje. Buvau iš t�, kurie kalb�davo per darbo �moni� demonstarcijas. Prieš tris dienas specialius leidimus saugumas išduodavo. Arba reik�davo durnas Bre�nevo kalbas skaityti. Keturi diktoriai po valand� skaitydavome. Valand� paskaitome, dešimt minu�i� muzika, v�l kitas diktorius valand� skaito.

B�davo ir juoking� atsitikim�. Vienas diktorius m�gdavo išgerti. Anks�iau buvo primityvi technika, tad pats diktorius tur�davo paleisti plokštel�. Paleido ir sako: "Pasiklausykime turk� maršo." K�rinys pasibaig�, tada jis �jungia mikrofon� ir t�sia: "Nu gra�us tas turk� maršas, laaabai gra�us, aaaaa pasiklausykime jo dar kart�."

Vien� kart� mane ne taip "sumikšeriavo". Su manimi kalbasi, o man�s "negirdi". Tre�i� kart� man�s klausia to paties, tad supykstu, pakeliu bals�: "Kas jo..., visk� gerai darau, kod�l reikia kartoti?". Tekstas iš�jo � eter�. Netrukus skambina iš Centro komiteto: kas �ia darosi, kaip galima keiktis?!"

Visko b�davo. Ir iš Maskvos pasiekdavo "keiksmai". Iki šiol skamba kaip anekdotas vieno aktoriaus, futbolo komentatoriaus audringas komentaras: "Gol. Ch... Štanga." Pats gird�jau t� fraz�.

Buvo, �inoma, daugiau socialistinio pob�d�io dain�. Gaila, kad beveik nebeliko radijo spektakli�. Liko "Vakaras su knyga". Lig šiol skamba Arno Roseno �skaityti k�riniai. �mogaus neb�ra, balsas liko.

- Kada buvo sunkiausia dirbti?

- Po sausio 13-osios �vyki�. Dirban�i�j� garbei reikia sakyti, kad diktoriai nenu�jo dirbti pas sausio 13-osios perversmininkus. Kai buvo u�imtas radijas, �sik�r�me Akl�j� kombinato bibliotekoje. S�dome prie mikrofon� ir �jome � eter�. Mus saugojo tik "akl�j�" vardas. Jei ir ten b�t� pabandyta u�imti, pasaulyje kilt� dar vienas skandalas: atakuojami aklieji. Nakt� ant grind� pamiegi, atsibundi, perskaitai �inias...

- Anks�iau, sakote, buvo itin populiar�s radijo spektakliai. Kiek j� ir kiek knyg� esate �skait�s?

- Jei man�s nekvie�ia, nelabai ir si�lausi, tad radijo spektakliuose da�nai nedalyvavau. Bet visa mano �raš� lentyn�l� yra akl�j� bibliotekoje. Ten "n" knyg� �rašyta, pradedant V. Hugo "Vargdieniais". Dabar ma�iau �rašin�ju: ir pinig� ma�iau, ir balsas pavargsta. Bet, a�i� Dievui, balsas iki šiol tarnauja.

�inoma, gali daug kas atsitikti. Gali u�daryti "Klasikos" program�, kurioje dirbu.

Viskam ateina laikas. Nebeliko diktori�. Iš dvidešimt keli� belikome trys. Ir visi dirbame "Klasikoje". Dabar �urnalistai patys ruošia �inias, jas skaito.

- J�s - Lietuvos radijo balsas. Ar �mon�s atpa��sta J�s� bals�?

- Taip. Kartais prisipa��stu, kartais - ne. Ka�kada "�algiris" buvo labai gera komanda, tuomet dirbdavau stationo praneš�ju. Neseniai B. Zelkevi�ius Alytuje sureng� "blic" turnyr� ir pakviet� mane pristatyti komand�. Vienas �mogus po turnyro pri�jo ir sako: "Išgirdau bals�, kaip prieš daugel� met� "�algirio" stadione. Kiek atsiminim� sugr��o..."

Balsas – darbo �rankis, arba j� turi, arba ne.

- Ar televizijos diktoriumi nenor�jote tapti?

- Kviet� bandymams, bet mano veidas pasirod� nelabai lietuviškas. Bet neretai dalyvaudavau laidose. Neb�ra televizijoje diktori�. Gra�in� Bigelyt� neseniai palaidojome. Ir Vytauto Kybarto jau neb�ra. Per G. Bigelyt�s laidotuves ma�iau Jon� Baranausk� – sunkiai paeina...

- J�s – vienas iš nedaugelio mano pa��stam� �moni�, neturin�i� mobiliojo telefono. Ignoruojate?

- O kas dar be man�s neturi? (šypsosi – aut. past.). Ai, �sigysiu, kai baigsiu radijuje darb�. Gal ir kompiuter�. Dabar man j� dar nereikia.

Geras kinas turi antr� plan�

Oksana LAURUTYT�

Šiaulie�iai gero kino m�g�jai atranda naujas erdves, kuriose ne tik �i�ri garsiausi� pasaulio re�isieri� sukurtus kino filmus, bet ir diskutuoja, kalbasi apie tai, k� mat�, ieško u�koduotos prasm�s, aptaria atpa�intus ar neatpa�intus dalykus. Viena nauj�j� erdvi� - neseniai Šiaur�s Lietuvos kolegijoje �kurtas kino klubas, kuris kino m�g�jus spalio pirm�j� pakviet� � japon� re�isieriaus A. Kurosavos filmo "Kagemuša. Kario šeš�lis" per�i�r�. Nuo vasario gero kino m�g�jai renkasi ir Jono Mikalausko �kurtame Šiauli� kino klube. �ia film� per�i�ros ypatingos tuo, kad �i�rov� "lyg traukin� ant b�gi� �stato" pakviesti komentatoriai - psichologai, istorikai.

Kino klubo �k�r�jas filosofas Jurgis Dieliautas d�iaugiasi, kad Šiaur�s Lietuvos kolegija mielai suteik� patalpas ir reikaling� aparat�r�, tad klube laukiami visi, norintys pamatyti ger� kin�. Kino per�i�ros - nemokamos.

Autor�s nuotr.

Pom�gis kinui yra u�koduota

Kino klubo Šiaur�s Lietuvos kolegijoje sumanytojas Šiauli� universiteto ir kolegijos filosofijos d�stytojas Jurgis Dieliautas sako, kad id�ja suburti snobus (ger�ja prasme) - pasaulyje �vertint� film� gerb�jus - j� kankinusi jau seniai. Kino sal�se rodomos holivudin�s premjeros nesutraukia �moni�, kurie moka ne tik �i�r�ti, bet ir pamatyti bei suprasti, k� pamat�.

"Neretai išsilavinusi� �moni� susib�rimuose pakalbama, kad jie nor�t� pamatyti �vairius garsiausi� pasaulio re�isieri� sukurtus klasikinio stiliaus filmus. Per šalies televizij� tokie filmai rodomi retai ir gana v�lai, be to, yra film�, kuriems �i�r�ti reikia net pasiruošti, gauti atitinkamos informacijos. Tod�l ir nutarta kurti kino klub�, kuris patenkint� ger� kin� m�gstan�i� �moni� l�kes�ius", - sako J. Dieliautas.

Spalio 1-osios vakar� debiutav�s naujasis kino klubas sulauk� per 30 �i�rov�, daugiausia Šiauli� universiteto ir Šiaur�s Lietuvos kolegijos student�, šiaulie�i�. Oskaru apdovanoto japon� re�isieriaus A. Kurosavos filmas "Kagemuša. Kario šeš�lis" �i�rovams suk�l� tiek min�i�, kad diskusijos po filmo per�i�ros netilo dvi valandas. Filmas kalba apie tai, kad kiekvienas turime tamsi�j� pus�, kuri� stengiam�s ignoruoti, turime šeš�l�, kur� bandome neigti. Filme kalbama ir apie tai, kad eilinis �mogus gali tapti vadu, stebima �mogaus akistata su savimi, kalbama apie Japonijos situacij�, tad šeš�lio metafora yra labai plati.

"Filmo tematika tiko �i�rovui. Tai �rodo, kad �mogus turi socialini� poreiki�. �mon�s yra vojeristai, nu�i�rin�tojai - �i�ri � kitokius nei jie, stebisi ir stebi, �valgosi pro mašin� ir autobus� langus, taigi pom�gis kinui mumyse yra u�koduotas, o kinas mums yra �takingas", - sako J. Dieliautas.

Kino klubas lauks kiekvien� m�nes�

Planuojama, kad ateityje kino klube �i�rovai išvys K. Tarantino, D. Lyn�o, P. Grynav�jaus, P. P. Pazolinio, F. F. Kopolos, A. Tarkovskio ir pa�i� �i�rov� pasi�lytus kino filmus. Jie rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais. J. Dieliautas sako, kad �i�rint film� labai svarbi originalo kalba - jos intonacijomis pasakoma daug dalyk�.

J. Dieliautas kalba, kad geras filmas pakeri ir savo spalvine puse, sapnais, pas�monine sfera. "Kinas yra katarsis - sukr�timas, apvalymas. Tai �inoma jau nuo Aristotelio laik�. �mogui reikia sukr�tim�, tai j� apvalo nuo kasdieni� �sp�d�i�, utilitarini�, buitini� r�pes�i�. Geras kinas leid�ia apsivalyti, nes tai, kas yra kine, yra aukš�iau u� realyb�. Menas - ne dokumentas. Jis gali tur�ti savyje ka�k� nesuprantamo. Nesuprast� dalyk� vizijose vis "prasukin�si". Geras filmas visada turi ir antr� plan�. Tai reiškia, kad jei persona�as kuo nors nebe�domus, gali m�gautis filmo koloritu, peiza�u, g�l�mis, lietumi, saul�tekiu, gamtos stichijomis. Antras planas gali daugiau papasakoti nei pati Šeroun Stoun (Sharon Stone) ar Briusas Vilisas (Bruce Willis). Po sunkios darbo dienos pavargusiam �i�rovui �strig�s epizodas, persekiojantis siu�etas ar mintis ir yra tas antras planas", - sako klubo �k�r�jas ir priduria, kad estetinis emocinis reiškinys saviugdoje yra be galo svarbus. �mogus taip pat kuria save atpa�indamas, identifikuodamas, tapatindamas ar atmesdamas matytus vaizdus.

J. Dieliautas prognozuoja, kad kino klubas m�g�j�, gerb�j�, entuziast�, norin�i�j� diskutuoti lauks kiekvien� pirm�j� m�nesio ketvirtadien�. Tikslesn� informacij� galima rasti Šiaur�s Lietuvos kolegijos tinklalapyje www.slk.lt .

Filmus pristato lektoriai

Met� prad�ioje šiaulietis Jonas Mikalauskas �k�r� Šiauli� kino klub�. Nuo vasario m�nesio klubo lankytojai, besirenkantys kas antr� ketvirtadien� Šiauli� kino meno klubo patalpose, esan�iose Vytauto g. 147, �i�r�jo pasaulyje pripa�intus filmus: A. Tarkovskio "Stalker�", L. von Triero "Dogvil�", V. Bortko "Šuns šird�", M. Formano "Skryd� virš gegut�s lizdo" ir kitus, o spalio 22-�j� 18 val. kino gurmanai kvie�iami �i�r�ti I. Bergmano šedevr� "Fani ir Aleksandras".

J. Mikalauskas sako, kad kino klub� ger� kin� m�gstantiems šiaulie�iams jis �k�r� pasiged�s prasmingos veiklos Šiauliuose. �ia gim�s, o mokslus baig�s Vilniuje, gr��o � Šiaulius. "Dar gyvendamas Vilniuje svajojau �kurti gero kino klub�, o dabar, savo kailiu patyr�s, kad Šiauliuose ma�ai veiklos �mogui, norin�iam laisvalaikiu tobul�ti, id�j� realizavau. Supratau, kad tokiam dalykui nereikia dideli� investicij�, kad niekas kitas to nepadarys. Manau, kad šiaulie�iai yra verti tokio kino klubo", - sako pašnekovas.

Kad film� per�i�ros b�t� prasmingos, kad �mogus suprast�, k� pamatys, kvie�iami lektoriai, pavyzd�iui, � film� "Skrydis virš gegut�s lizdo" buvo pakviestas psichiatras Arvydas Šimk�nas, o film� "Šuns širdis" pristat� istorikas Ar�nas Gumuliauskas.

Kino klub� lanko apie dvidešimt �moni�, ta�iau kiekyb�s nesiekiama. Ieškoma kino gurman�, �moni�, kurie nori tobul�ti, turtinti savo dvasi� ir kartu �iniomis pasidalyti su kitais. "Film� gali pasi�i�r�ti kiekvienas - yra ir videonuomos punktai, televizija ar internetas. Ta�iau kino klubas orientuojasi ne vien � filmo per�i�r�, siekia suteikti prid�tin� vert�. Tuo tarpu aptarti matyt� film� n�ra paprasta, tam reikia augti. Akivaizdu, kad nekomercinio kino poreikis yra didelis. Kriz� ar ne kriz�, ta�iau poreikis tokiam klubui tikrai yra, reikia tik rasti laiko � j� ateiti", - sako pašnekovas.

Kiekvienas filmas, tai tam tikra istorija, mums papasakota re�isieriaus. Geras filmas turi gelm�, kuri atsiveria priklausomai nuo �i�rovo išsilavinimo, noro j� pamatyti. "Pasaulis kei�iasi, modern�ja, ta�iau ir dabar mes su mielu noru leid�iam�s � prisiminimus apie nuotykius, klausom�s kit� pasakojim� ir mokom�s gyventi. Kiekvienas filmas, nesvarbu, kokio jis b�t� �anro, re�isieriaus ar kokie aktoriai jame vaidint�, pasakoja savo istorij�. Tod�l �i�r�dami filmus mes "skaitome" kit� �moni� patirt�, iš jos mokom�s ir kaupiame sav�j�. Ir geras ne tas filmas, kuris pla�iai �vertintas, turi gerus reitingus, o tas, kuris �i�rov� priver�ia susim�styti, sujaudina, kelia klausimus", - sako klubo �k�r�jas.

Informacijos apie kino klubo veikl� ir b�simas per�i�ras galima rasti interneto svetain�je www.skk.lt .

Gvilden� rimtas problemas "ners" � komedij�

Eva JAGMINAIT�

Šiaulie�iai pirmieji tur�jo galimyb� susipa�inti su tre�i�ja - finaline - jaunimui skirto filmo "Ding� atgimti" dalimi. Prieš trejus metus sukurta pirmoji pus� valandos trunkanti filmo dalis sulauk� netik�to atgarsio - internetu parod�ius film�, j� komentavo bene 5000 �moni�, kurie reikalavo filmo t�sinio. Prista�ius antr�j� dal�, buvo surengta �i�rov� apklausa - išsiaiškinta, koks tur�t� b�ti tre�iasis "Ding� atgimti" siu�etas.

Po praktini� seminar� ir stovykl� vaikai savait� persikeldavo � filmavimo aikštel� - filmuota Kauno jachtklube, apleistuose fortuose, kitose Kauno prieigose.

Filme "Ding� atgimti" konkre�iai ne�vardijamas n� vienas vietovardis.
Studijos "Kadras" archyvo nuotr.

Jaunimo problemoms - trys dalys

Sausakimšoje Šiauli� miesto kult�ros centro sal�je ši� savait� pristatyta tre�ioji ir - paskutin� - filmo "Ding� atgimti" dalis. Visos trys dalys gvildena jaunimui aktualias jaunimo problemas - santykius su t�vais, bendraam�iais, narkomanijos bei alkoholizmo prevencij�. Pavadinimo "Ding� atgimti" reikšm� paprasta - perkeltine prasme ding� �mon�s po kurio laiko turi atgimti dvasiškai", - pasakoja filmo prodiuseris Jonas Kuzminas.

Pirmoji filmo dalis - pa�intin�, joje �i�rovas išvysta visus aktorius, susipa��sta su ne�prasta kaimo mokykla, kurioje tobul�jama dvasiškai. Ši� dal� �i�rovai išvydo tik internete, ta�iau sulauk� 5000 komentar� filmo k�r�jai suvok�, kad geriausia b�t� j� pristatyti tiesiogiai bendraujant su �i�rovu.

Antroje dalyje pagrindinis persona�as Joris - maištaujantis jaunuolis. Jis susipyksta su t�vais, b�ga iš nam�, ima vartoti alkohol� ir narkotikus. "Šios dalies pabaiga tarsi ver�ia laukti t�sinio, Joris netenka s�mon�s, - sako filmo prodiuseris. - Tre�ioje dalyje j� suranda vienuolis, kuris tampa jo išgelb�tuoju: paima � �irgyn�, kur pus� met� jaunul� gydo. Filmo laiminga pabaiga: Joris sutinka draug� Mant�, su kuria buvo susipyk�s filmo kulminacijos metu."

Trij� dali� filmas, kurio bendra trukm� beveik pusantros valandos, gvildena jaunimo, turin�io yding� savybi�, kasdienio gyvenimo problemas, ta�iau patek�s � Prading�n� kaimo ne�prasto ugdymo mokykl� tampa geresnis ir s��iningesnis. Atsi�velgiant � �i�rov� pageidavimus, antroje dalyje veiksmas iš mokyklos perkeltas � lauk�, �pinta mistikos element�, iškelti, ta�iau neišspr�sti klausimai. Tre�ioji dalis - s�kminga nes�kmi� virtin�s atomazga.

K�r�j� komandoje - paaugliai

Scenarij� filmui paraš� šešiolikmet� Elvina Neverdauskait�, o metais jaunesnis Domas Vil�inskas s�do � re�isieriaus asistento k�d�. Kuriant scenarij� b�ta ir gin��, mat vieni svarst�, kad scenos tur�t� b�ti romantiškesn�s, kiti kaip tik reikalavo "aštrumo". Pagrindinius vaidmenis atlieka Tomas Vaznelis (Joris), Gitana Mil�i�kait� (Mant�), Vytautas �epuk�nas (Ecka). Filmuojant "Ding� atgimti" jiems drauge su kitais studijos "Kadras" jaunaisiais aktoriais teko garb� bendrauti su ��ymiais šalies aktoriais, menininkais, re�isieriais, scenaristais. Filmavimo aikštel�je epizodiškai pasirodo ir ��ymioji Regina Varnait�.

Pagrindinis k�rybin�s grup�s branduolys - nuo 20 iki pusšim�io �moni� - trejus metus rinkdavosi kart� per savait�, bandomieji filmavimai vyko penki� k�rybini� stovykl� metu, stebint garsiems Lietuvos re�isieriams ir aktoriams. Sunkiausias techninis darbas - filmavimas - vyko beveik savait� nuo ankstaus ryto iki sutem�. Vienai pus�s valandos trukm�s filmo daliai išleista nuo 5 iki 15 t�kstan�i� lit�, kruopš�iai apgalvota kiekvienos scenos detal�.

Gausi� jaunimo komentar� sulauk�s filmas netik�tai peln� populiarum� grei�iausiai tod�l, kad dauguma j� komentavusi�j� bei �i�r�jusi�j� teig� ne kart� patys susid�r� su filme iškeltomis problemomis, ta�iau niekada netur�j� galimyb�s apie tai viešai pakalb�ti.

Saus� - naujas startas

Filmo "Ding� atgimti" prodiuseris Jonas Kuzminas sako, kad ketvirtosios filmo dalies nebebus, nes laiminga atomazga �vyksta tre�ioje dalyje. Tiesa, jis išsitaria, kad saus� imsis naujo projekto - su jaunimu kurs komedijos �anro film�. "Š�kart planuojame �traukti ne tik moksleivius, bet ir studentus. Jau komplektuojame grup� - kvie�iame studentus išbandyti j�gas. Jie, manau, turi daugiau �g�d�i� ir k�rybini� id�j�. Moksleiviams dar reikia daug padirb�ti, kad labai gerai suvaidint� savo persona�us, - teigia prodiuseris. - Filmo pavadinimo dar n�ra, ta�iau siu�etas aiškus - vaikinas, svajojantis tapti aktoriumi, bando �stoti � meno akademij�."

Tiesa, filmo "Ding� atgimti" pagrindinio persona�o Jorio atlik�jas - šiuo metu jau studentas, tod�l grei�iausiai jis vaidins ir komedijoje, ta�iau veikiausiai ne pagrindin� heroj� - J. Kuzminas sako, kad komiški persona�ai šiam kylan�iam aktoriui netinka.

"Tinklai" meta tinkl� �iauliuose

Eva JAGMINAIT�

Prieš vienuolika met� Klaip�doje startav�s festivalis "Tinklai" dvi savaites d�iugins Šiauli� kino m�g�jus. Vakar Ch. Frenkelio viloje prasid�jusio festivalio �i�rovai pamatys pusantro šimto trumpametra�i� film� iš 16 pasaulio šali�. "Tik �i�rovams spr�sti, kokia yra festivalio prasm�, o mes stengiam�s parodyti, kad neretai "vargšai" Ryt� europie�iai b�na kur kas atviresni ir nuoširdesni u� "turtingus" vakarie�ius", - sako festivalio organizatorius Art�ras Jevdokimovas.

A. Jevdokimovas apgailestauja, kad film� k�r�jai, apsilank� "Tinkl�" festivalyje Klaip�doje ir Vilniuje, � Šiaulius neatvyks, nes tai nepakeliamai padidint� festivalio išlaidas.
Art�ro JEVDOKIMOVO asmeninio archyvo nuotr.

Kitaip nei prieš vienuolika met�

Prieš vienuolika met� net Vilniuje kino renginiai buvo retas reiškinys. Lietuvi� filmai b�davo rodomi tik per seans�-premjer�, tuomet jie iškeliaudavo � tarptautinius festivalius, toliau nuo Lietuvos �i�rov� aki�. Per vienuolika met� situacija drastiškai pasikeit� - kino kult�ros sklaida Lietuvoje tapo �prastu reiškiniu, o "Tinkl�" festivalis sulaukia vis daugiau smalsi�, kino kult�ra besidomin�i� �i�rov�. Tiesa, tai pasiekta ilgo tri�so d�ka - per vienuolika gyvavimo met� "Tinklai" lietuviams padovanojo susitikimus su garsiais �mon�mis - brit� re�isieriumi Peteriu Greenaway, ital� re�isieriumi ir scenaristu Sergio Citti. Pastarasis paraš� scenarijus daugeliui Piero Paolo Pasolinio film�. � "Tinkl�" festival� buvo atvyk�s ��ymus vokie�i� kino pankas Peter Sempel, suk�r�s filmus apie Nin� Hagen, Nick Cave, Kazuo Ohno, "Motorhead", "The Bad Seeds". Šiais metais Klaip�doje festivalio metu apsilank� Heinz Hermanns, organizuojantis trumpametra�i� film� festivalius Vokietijoje. "Smagu matyti, kad � trumpametra�i� film� k�rim� �sijau�ia vis daugiau jaunimo, auga nauja karta, - sako "Tinkl�" festivalio organizatorius Art�ras Jevdokimovas. - Festivalis prasid�jo prieš vienuolika met� Klaip�doje, vienas ryškiausi� akcent� buvo film� rodymas Vent�s rago paukš�i� �iedavimo stotyje - paukš�iams gaudyti ten � dang� iškeliamas did�iulis tinklas, � kur� sueidavo �i�rovai. Tinkle �rengdavome ekran�, projekcij� ir s�dimas vietas. Nuo to laiko festivalis labai išsipl�t� ir film� kiekiu, ir geografija."

Kriz� festivaliui - ne kli�tis

Nors sunkme�io v�jai �sisuko bene � visas socialines ir kult�rines sritis, festivalio organizatorius A. Jevdokimovas d�iaugiasi, kad nepaisant kriz�s "Tinklai" vyks visuose miestuose, programa n�ra sutrumpinta ir nereikia ieškoti b�d� taupyti festivalio kokyb�s s�skaita.

"Šiemet atkreipiame d�mes� � Europos S�jungos senbuvi�, puosel�jan�i� kinematografijos tradicijas - brit�, pranc�z�, vokie�i�, skandinav� - ir "naujok�" - est�, latvi�, lietuvi�, lenk�, �ek�, vengr�, rumun� - kinematografinio m�stymo skirtumus. Pastaraisiais metais pastebimas didelis susidom�jimas buvusio Ryt� bloko kinu, - sako A. Jevdokimovas. - Noriu atkreipti d�mes� ir � ši� met� lietuvi� film� program� - tarp film� autori� n�ra garsi� m�s� re�isieri� vard�, ta�iau programa �domi ir netik�ta galb�t d�l to, kad išaugo nauja k�r�j� karta, optimistiškiau ir gyviau �i�rinti � gyvenim�."

"Negalia - ne kli�tis" startas

Vos prad�j� dom�tis tema "Negalia - ne kli�tis", festivalio organizatoriai pasteb�jo mil�inišk� susidom�jim� šia tema. Kit�met planuojama pl�toti ši� tem�, o kol kas ne�galumo temai sudaryta speciali programa, "Tinkl�" festivaliui paruošta drauge su Lietuvos �moni� su negalia s�junga. "Mes dar labai atsiliekame nuo ES vidurkio ne�gali�j� integracijos srityje. Ne�galus �mogus labai da�nai b�na tarsi atstumtasis, u� "normalios" visuomen�s rib�. Specialiai parinkome filmus, kurie pasi�ym�jo savo kinematografine kokybe, o ne tema. Tai filmai, apdovanoti kaip meno k�riniai, o ne u� tai, kad nagrin�ja skaud�i� tem�, - festivalio u�dang� praskleid�ia jo vadovas. - Programoje yra linksm� ir net "kriminalinio" �anro film� - pati tema nereiškia, kad turime sugraudinti ar paaukl�ti �i�rovus. Neturiu t� film� apdovanojim� statistikos, ta�iau �inau, kad tie devyni programos filmai yra apkeliav� kelis šimtus tarptautini� kino festivali� �vairiuose pasaulio �emynuose." Pasaulyje egzistuoja ir ne�gali�j� film� festivaliai, kuriuose rodomi filmai ne tik apie ne�galiuosius, bet ir yra j� pa�i� sukurti.

Stebins stiliaus ir �anr� gausa

Trijose "Tinkl�" festivalio vokie�i� programose - dvylikos �vairi� tarptautini� festivali� prizinink� darbai, parinkti lietuvi�, festivalio organizatori�. Ketvirtoji vokie�i� programa - išskirtin�, pa�i� vokie�i� paruošta - dešimties film� Berlyno trump� film� festivalio programa. Šis festivalis - antras pagal dyd� Berlyno tarptautinis kino renginys po garsiosios Berlienal�s. Šiemet šio festivalio atrankai buvo pasi�lyti daugiau nei šeši t�kstan�iai film� iš viso pasaulio, ta�iau atrinkti vos trys šimtai.

Bus parodyti ir bask� filmai. "Bask� krašto kinas yra išskirtinis Ispan� kino reiškinys. Bask� autonominiame regione, ma�daug devyniskart ma�esniame nei Lietuva, gyvena per du milijonus gyventoj� ir kuriamas labai �domus kinas. Prieš 11 met� buvo �steigta Bask� filmoteka, kuri r�pinasi bask� film� gamyba ir platinimu. "Tinklai" su baskais bendradarbiauja jau trejus metus - kasmet atrenka ir lietuviams �i�rovams pristato geriausius Bask� filmotekos filmus.

"Man sunku apib�dinti kiekvien� šal�, program� sudaro labai �vairi� �anr� ir tem� filmai. Svarbu tai, kad film� programos suskirstytos šalimis, o tai leid�ia pa�iam �i�rovui pasteb�ti kiekvienos šalies k�r�j� panašumus ir skirtumus, akivaizd�iai pajusti, kuo skiriasi, pavyzd�iui, pranc�z� temperamentas nuo est�, bask� - nuo lietuvi�, - teigia A. Jevdokimovas. - Programa sudaryta taip, kad gal�tume pamatyti, kokios šiemet tos šalies k�r�j� id�jos, kas tarp j� bendro ir kuo jie skiriasi, kokia nuotaika ir l�kes�iai, galime tarsi išvysti kiekvienos šalies trumpametra�io kino pj�v�."

Festivalis "Tinklai 2009" sub�r� ir �vairiaspalv�, originali� lietuvi� film� program�. Joje bus rodomi trumpametra�iai Evaldo Janso, Giedriaus Zubavi�iaus, Miko �ukausko, Rimanto Lukavi�iaus, Rimo Sakalausko, Marato Sargsyano filmai, daugiausia sukurti 2009 metais. Festivalio �i�rovai tradiciškai gal�s susipa�inti su Latvijos ir Estijos, da�nai laikom� Lietuvos konkurent�mis, filmais.

V�l kvie�ia "Provincijos" laida

Publicistikos laida "Provincija" š� penktadien� papasakos apie dailinink� iš pašaukimo, portreto meistr�, nuostab� �mog�, malon� pašnekov�, šiauliet� Bonavent�r� Šalt�.

Jis suk�r� t�kstan�ius darb�, tur�jo per kelis t�kstan�ius mokini�, jo paveikslai pasklid� po vis� pasaul�. Anot dailininko, j� n�ra tik Antarktidoje ir Japonijoje. Kaip ir kiekvieno menininko, B. Šal�io gyvenimas sud�tingas ir gra�us. Mylim� moter� buvo daug, o tikr� meil� surado tik b�damas brandaus am�iaus.

Apie Bonavent�r� Šalt� - "S plius" publicistikos laidoje "Provincija" penktadien�, 19 val. 30 min.

"S plius" informacija

"Dingusios kartos" k�r�jai keliavo � praeit�

Oksana LAURUTYT�

Kokia b�t� Lietuva ir kaip mes dabar gyventume, jei Stalino laikais � Sibir� neb�t� išve�ta 130 t�kstan�i� �moni� - inteligentija, buo��mis apšaukti pasiturintys �mon�s su šeimomis? Atsakymo � š� klausim� ieško "S plius" darbuotoja Aušra Vaitkevi�ien�, kurianti dokumentin� film� "Dingusi karta". Rinkti med�iagos filmui �urnalist� su trim bendramin�iais vyko � Int�. Nuvyko ne tik � tremtini� gyvenimo viet�. Nukeliavo � praeit� - prieš 50 met�.

Dokumentinio filmo "Dingusi karta" k�rybin� grup� - Justinas Gulbinskas, Nerijus Gulbinas, Aušra Vaitkevi�ien� ir Laimut� Stankevi�ien� - prie traukinio "Maskva-Vorkuta".

Iš keliaunink� dienoraš�io

"Kaip gerai mes dabar gyvename" - tokios išvados vienbalsiai pri�jo k�rybin� grup�, laimingai gr��usi iš Intos � Lietuv�. Keliauninkai lank�si tolimojoje Šiaur�je, kurioje 22 metus buvo priverstas gyventi Mykolas Kasparavi�ius.

Mykolas, ištremtas vos 20-ies, medicinos instituto studentas, bet taip ir neprad�j�s �ia studij�, svetimoje šalyje suk�r� šeim�, dirbo, bet neprarado meil�s Lietuvai. Raš� gimin�ms laiškus, rinko lietuvi� poezij�, kurioje - begalin� ištikimyb� ir meil� savo kraštui.

Filmus reikia �i�r�ti, o ne atpasakoti j� turin�, tad "S plius" �i�rovai š� film�, kurio ašis - tremtinio laiškai, pamatys. O k� išgyveno ekspedicijos dalyviai, k� patyr�, si�lome su�inoti jau dabar. Kelion�s metu M. Kasparavi�iaus dukt� Laimut� Stankevi�ien� raš� dienorašt�.

Rugs�jo 8-oji. Ryga-Maskva-Syktyvkaras

Mes keturi: Aušra, kompanijos siela ir id�jos sumanytoja, "S plius" kompiuterininkas, m�s� operatoriaus asistentas Justas, panor�s vykti � tolimаj� šiaur�, Nerijus Gulbinas, LTV operatorius ir aš.

Po 1 val. 30 min. leid�iam�s Maskvoje. Aplink oro uost� - nuosav� pilai�i� rajonas. Man�me, kad sodai, bet geriau �si�ir�j� supratome, kad tai vilos su baseinais ir jachtomis. Prieš nusileisdami u�pildome �va�iavimo deklaracijas, tada stovime apie 45 minutes eil�je prie pas� kontrol�s. Bendrakeleiviams klausim� neturi, o man�s ima klausin�ti, kur gyvenu nuolat, ar moku skaityti lietuviškai. Liepia perskaityti ištrauk� iš paso. Pagaliau nusišypso ir trinkteli antspaud�.

Turime perva�iuoti iš tarptautinio terminalo � vidaus skryd�i� terminal�. �mon�s atsakin�ja nenoriai, nemalon�s, nesišypso. Ka�kur band�me išeiti iš pastato, tai toks uniformuotas d�d� apšauk�.

Sulaukiame autobuso, kuris nemokamai ve�a � pirmаj� terminal�. Vaizdas li�dnokas, prabanga nekvepia. 4 valand� ryto su Aušra puolame prie pirmo pasitaikiusio bufeto ir nusiperkame po karšt� patiekal�. Ištinka lengvas šokas - suplojame po 65 ir 54 litus. Vyrai netenka apetito, pasiima po bokal� alaus po 14,50 Lt ir gurkšnoja su Aušros sumuštiniais.

Po keli� valand� praneša apie m�s� reis� � Syktyvkar�. Pereiname patikrinimus, �iauriai prir�kyt� koridori� ir �s�dame � tai, k� kompanija pavadino "skraidan�iu mikriuku" - "TU 134".

Kelion� neprailgsta - tik 1,5 valandos. Oro uostas baisokas. Baga�� reikia atsiimti kitame pastate, kurio vidus iškaltas ka�kokiu apsilaupiusiu kartonu, nuda�ytu skais�iai �aliais da�ais.

Susitinkame su Piotru, kuris buvo �ad�j�s prabang� but� u� 1600 rubli�. Buto n�ra, bet jis u�sak�s visai ger� viešbut�, tiesa, 1000 rubli� brangesn�, bet "argi mums tai pinigai?"

Aptriuš�s keturaukštis, standartin� korteli� pildymo procedra, kurios metu norima su�inoti ne tik m�s� vardus ir pavardes, bet ir kur dirbam. Rašome k� norime...

Kiekvienoje laipt� aikštel�je - prašymai nespjaudyti � pelenines. Koridoriuje veidrod�iai, sofos ir foteliai lyg iš mano vaikyst�s laik�.

Rugs�jo 9-oji. Syktyvkaras-Inta

Vieno taksi visai m�s� mantai nepakanka. Imame du, abu vargani, apgriuv�. Vairuotojai tokie pat.

Traukinys Syktyvkar-Vorkuta - tik keturi vagonai. Kup� s�di keturi suaug� �mon�s, vienas vaikas ir dviej� m�nesi� k�dikis. Kur tilpti mums? Du vyrai išlipa. Lieka moteris su dukra ir an�ke. Va�iuoja iš savo mamos Syktyvkare, ve�asi visus vasar� pagamintus konservus, k�dikio mant�, ve�im�l�. �sikuriame, kalbiname pakeleivius. Pasirodo, gimus antram vaikui, šeimai išmokami 24 t�kstan�iai lit�. Juos šeima gali pasiimti po trej� met�. Taip sum�styta, kad t�vai augint� vaikus, j� nepalikt� gav� išmokа.

U� lango - miškas, pereinantis � tundr�. Spalvos rudeniškos, daug lapuo�i�. Namai vargani, mediniai, kiemuose daug sand�liuk�.

Intos kapin�se, kuriose palaidota daug tremtini� iš Lietuvos, generolo Juodiškio s�nus pastat� R�pintoj�l�. Kapin�s apaugusio �ole iki juosmens.

Asmeninio archyvo nuotr.

Rugs�jo 9-oji. Inta

Traukinyje miegu blogai. Negalima atidaryti lang� d�l k�dikio, tad d�stu ir kos�ju. Penkta valanda ryto, stotis.

Ant stoties sien� n�ra pavadinimo, bet visi �sitikin�, kad tai - Inta. Nusiperkame atgalinius bilietus, s�dame � sen� kledar� "�iguliuk�" ir va�iuojame 12 kilometr� � miest�. Kelias nelygus, duob�tas, gilios balos, tad šokin�jame salone iki pat lub�.

Peiza�as - kaip Tarkovskio zonoje. B�t� filmav�s �ia, nereik�t� dekoracij�. �va�iavus � miest� pasitinka Kirovo skulpt�ra su aukštyn pakelta ranka. Miestas baisus. Vaizdas, lyg niekas nieko nedar� 50 met�.

Atva�iuojame � savo viešbut� "Severianka". Iš u�sienie�i� u� vargan� kambar� be dušo ir tualeto prašo tris kartus daugiau nei iš vietos gyventojo. Pri�m�ja pataria kreiptis � DOSAAF bendrabut�. �ia mus �leid�ia � pador� dviej� kambari� butuk� su virtuve.

Einame � merij�, susitinkame su pareig�nais. Visur prirašin�ta išminties "perl�", pavyzd�iui, "šiukšli� d�� - ne d�l gro�io". Parduotuv�se, bankuose - visur pamokymai, draudimai, nurodymai daryti taip, o ne kitaip.

Laukiame autobuso, kuris turi mus nuve�ti � mano buvusi� mokykl�. Stotel� tokia pat, kaip prieš 40 met�. Taksi vykstame � gatv�, kurioje buvo namas, kur gyvenau. Parduotuv� – vienas išlikusi� pastat�.

Mokykla apaugusi �ole, apgriuvusi, aptriušusi. Jos direktor� yra lietuvait�, ta�iau lietuviškai ji nebekalba. Jos t�vai, buv� tremtiniai, dabar jau am�in� atils�, apie gimines Lietuvoje ji ne�ino, o kalb�, kuria kalb�jo vaikyst�je, pamiršusi. Nors direktor�s t�velio vardas Jonas, ta�iau visi j� vadina Regina Ivanovna. Ieškau pirmosios mokytojos, bet ji išvykusi, mokykloje dirba jos s�nus. Susitariame susitikti.

Pavalgome kavin�je "Barakuda", vykstame tartis d�l filmavimo šachtoje, kur dirbo mano t�velis. Der�tis d�l filmavimo eina Aušra, mes, laukdami koridoriuje, u�miegam ant minkštasuolio. Aušra išbando visus savo kerus, �teikia butel� "Trej� devyneri�", bet tai nepadeda. Liepia kreiptis � migracijos tarnyb�.

Rugs�jo 11-oji. Terorist� diena

Muziejuje susitinkame su �inomu kraštotyrininku, besidomin�iu tremtini� ir kalini� reikalais. Nerijus ir Justas tyliai filmuoja, o mes kalbam�s apie Intos lagerius, �mones, kapus. Staiga �b�ga dvi moterys, šaukdamos, kad atidarin�jam ekspozicij� vitrinas ir imame eksponatus. Aiškinam�s, kad nieko panašaus nedarome, bet jos vis tiek pyksta.

Parduotuv�je kiaulienos kilogramas kainuoja 16 lit�. Bendrabutyje �jungtas šildymas, bet karšto vandens n�ra. Geriame arbat�, o � kambar� �virsta komendant� su �kio reikal� tvarkytoja. Pasirodo, vos atvyk� tur�jome u�siregistruoti migracijos tarnyboje ir m�s� jau ieško. Mes buvome u�siregistrav� Syktyvkare ir man�me, kad ši registracija galioja visoje Rusijoje, nes taip mums buvo paaiškin� viešbutyje. Pasirodo, reikia registruotis kiekvienoje vietoje, kur b�ni ilgiau nei tris dienas.

Pa�adame tai padaryti popiet, nes turime pietauti su mero �mona, kuri yra lietuv� ir turi savo restoran� "Cepelinas". Restorano išor� ir vidus baisus, cepelin� negauname, nes j� reik�t� laukti valand�, o mums reikia � migracijos tarnyb�, kuri dirba tik dvi valandas.

Joje milicijos uniforma vilkintis �mogus jau�iasi labai svarbus ir klausin�ja, kas tokie ir kod�l filmuojame. Sakome, kad esame turistai, mums �domu, o aš �ia gimiau.

Milicininkas nueina atsišviesti pas� ir gr��ta ne toks grie�tas. Sako, kad tos moterys, kurios mus pri�m�, tur�jo mus u�registruoti, tod�l dabar joms gresia 32 t�kstan�i� lit� bauda.

Aušra vyksta � vietos televizij� med�iagos, o aš - susitikti su buvusios mokytojos s�numi Vadimu. Jam - 40 met�, �inau tiksliai, nes gim� 1969 metais - tada mes gr��ome � Lietuv�.

Bendraujame kavin�je, susitinkame ir pas mus, papjaustome lašini�, �pilame degtin�s. Vadimo gra�us operinis balsas...

Aušra su�ino, kad filmuoti šachtoje mums neleista - strateginis objektas, diversij� baim�. Ko nor�ti - juk rugs�jo 11-oji...

Rugs�jo 13-oji. Inta-Syktyvkaras

Filmuojame paminkl� Leninui, einam Naujosios gatv�s link, kur ka�kada gyvenau. Ten dabar beveik n�ra nuosav� nam�, st�kso nauji daugiaaukš�iai, išlikusi tik viena buvusi parduotuv�. Fasadas perda�ytas, bet grindys - tos pa�ios, ta pati mozaika, � kuri� spoksodavau, valand� valandas laukdama nusipirkti pieno milteli�.

Nusiperkame saldumyn� ir einame ieškot m�s� buvusio namo. Randam tok� palaik� rаst� namel�, kurio kieme senukas skaldo malkas. Jis sako pirk�s namuk� iš ka�kokio lietuvio, kurio pavard�s neprisimena. Iš m�s� namelio lik� tik pamatai, viskas apaug� �ole.

Rugs�jo 14-oji. Inta-Mikun-Syktyvkaras

Š�kart va�iuojame kaip ponai - turime atskir� kup�, arbat� geriame iš daili� puodeli� su l�kštut�mis. Pakeleivis - buv�s valstyb�s funkcionierius, dabar verslininkas. Su�inome daug fakt� apie gyvenim� Rusijoje - korupcij�, FSB (buvusi KGB) galias.

Labai pasiilgome nam�, normalaus bendravimo, šiltos ir jaukios aplinkos, kalbos - visko, k� vadiname T�vyne. Kaip gera �inoti, kad gali � j� laisvai gr��ti.

Naujasis "S plius" sezonas - duokl� t�kstantme�iui!

Eva JAGMINAIT�

Pirmadien�, rugs�jo 21-�j�, startuosiantis naujasis Šiauli� regiono televizijos "S plius" sezonas �ada per trisdešimt laid�, pus� kuri� - naujos, �i�rovo teismui atiduodamos pirm�kart. Nelau�ydama sen� televizijos tradicij�, laidas ruošianti profesional� komanda nusprend� atiduoti pagarb� t�kstantme�iui - š� sezon� praturtins šeši istorini� laid� ciklai. Populiariausia, ilgiausiai gyvuojanti laida "Provincija", pavergusi daugelio �i�rov� širdis, šiemet šv�s 10 met� sukakt�.

Mokysim�s istorijos naujai

"Nors daugelis sako gerai išmanantys savo šalies istorij�, esu �sitikin�s, kad šio sezono laidos bei j� ciklai pateiks staigmen�, nauj� �ini�. Kiekvienas save gerbiantis pilietis turi pa�inti savo krašt�, gimt�j� miest�, šalies sostin�", - teigia Šiauli� regiono televizijos "S plius" program� direktorius Saulius Pu�inskas.

Rugs�jo 21-�j� startuosiantis sezonas išsiskirs istoriškumu, ugdys pilietiškum�, skatins �ingeidum�. Pa�intini� film� ciklas supa�indins su Vilniaus kraštu - �i�rovai nusikels � Verki� dvar�, klaid�ios Neries regioninio parko takeliais, Vilniaus Kalvarijos kry�iaus keliais. Laid� ciklas "�ingsniai � praeit�" supa�indins su senaisiais amatais, pademonstruos karybos išmon�, pilis ir piliakalnius. "Likim� nuotrup� liudininkai" pristatys �yd� bendruomenes Vakarin� Lietuvoje, Alytuje, Kaune, Marijampol�je. Buvusios šiauliet�s re�isier�s J. Lapinskait�s ir A. Puipos laid� ciklas "Lietuv� kuriame kartu" atskleis Lietuvoje gyvenan�i� taut� kult�rin� paveld�. Jaunesniems �i�rovams apie pagrindinius istorinius �vykius išsamiai bus d�stoma laidoje "Kai Lietuvos nebuvo". Etnografin� lietuvi� tautin� r�b� norintieji pa�inti gal�s tai padaryti �i�r�dami laid� "Lietuvi� tautinis kostiumas". Gamtos puosel�tojams bus parodyti patys gra�iausi, ne vis� atrasti šalies kampeliai "Lietuvos gamta". "Balt� �ygiuose" toliau bus pasakojama apie šiaulie�io Sauliaus Vilniaus �koptas viršukalnes, lietuvi� ekspedicijas � �vairias pasaulio vietas.

Laidai "veteranei" - 10 met�!

Bene �i�rimiausia televizijos laida - informacin� laida "Šiauli� �inios" - pirmadien� bus rodoma iš atnaujintos studijos. "Turinys nesikeis - bus pateikiamos aktualios, operatyvios, aiškios ir konkre�ios dienos naujienos. Per metus pasiteisino "b�gan�ios eilut�s", nes � �inias sutalpinti visas naujienas sud�tinga, tr�ksta laiko, tod�l "b�gan�ios eilut�s" padeda pateikti daugiau svarbios informacijos", - teigia "Šiauli� �ini�" vyriausioji redaktor� Nijol� Visockien�. Ji prisipa��sta, kad �inios turi savo standartus ir tikslius r�mus, tod�l �ini� k�rybin� grup� labiau atsiskleid�ia gruod� dešimtmet� šven�ian�ioje, ne kart� respublikinius apdovanojimus pelniusioje publicistin�je laidoje "Provincija". "Kartais šiai laidai ruošiame mielus, šiltus reporta�us apie menininkus, garbius �mones, o kartais po parengto siu�eto patys b�name labai emociškai išsek�, - apie nelengv� publicistikos �urnalisto duon� pasakoja N. Visockien�. - Atmintin �sir�� provincijos siu�etas apie Pakruojyje nudurt� 12 met� berniuk�. Jis gim�s t� pa�i� dien� kaip ir aš, tik atsid�r� netinkamoje vietoje, netinkamu laiku. Atva�iavome kit�dien po nelaim�s, bendravome su bendraklasiais, tragedijos palau�ta šeima. Buvo labai sunku. Man tai buvo bene sunkiausias reporta�as mano gyvenime."

Naujasis sezonas �i�rovams padovanos ir dar vien� publicistin� Nijol�s Nasickien�s rengiam� laid� "Gerumo angelas" apie pasiaukojan�ius, mylin�ius, suprantan�ius ir g�r� kitiems dovanojan�ius �mones.

Pramog�, sporto ir adrenalino ištroškusiems

Ekstremali� poj��i� stokojantiems šiaulie�iams, besidomintiems, ar �manoma per dien� išmokti �iuo�ti snieglente, sklandyti, atlikti sud�tingus kaskadinius triukus skirta nauja laida "Ekstremalai vienai dienai". "Adrenalino fanatikai" - tai dar vienas laid� ciklas adrenalino ištoškusiesiems. Laidoje bus rodomi vis labiau populiar�jan�io BMX sporto siu�etai. Laida "Kov� laukas" skirta vienai iš stipriausi� dvikovini� sporto šak� - Kiokušin karate ap�velgti. Apie automobili� sport� bus rodoma laida "Autofanas". Kompiuteri� �aidim� fanatikus prie televizijos ekran� prikaustys laida "�aidim� labirintas".

Naujame sezone netr�ks pramogini� pa�intini� laid�. "35 mm" atskleis kino naujienas, apie talentingus šiaulie�ius, menininkus papasakos "Art Studija." Startuosiantis naujas laid� ciklas "Ekogyvenimas" - tai koncentruota informacij� apie technologij�, mokslo ir darnios pl�tros svarb� sprend�iant ekologines problemas. Stiliaus, mados ir gro�io naujienas galima bus su�inoti Sigitos Gilien�s rengiamoje laida "Saul�s miestas". Laidos �i�rov� laukia staigmena - nauja rubrika "Dizainer� pataria", kurioje profesionali dizainer� Larisa Kuchalskien� patars �vairiais aprangos, stiliaus klausimais, pavyzd�iui, kokius r�bus rinktis, kad pasl�ptum k�no tr�kumus ir paryškintum privalumus, kaip derinti aprangos spalvas, kokius papuošalus pasirinkti.

Atsipalaiduoti pad�s nauja humoro laida "Atsijunk...", vaikus d�iugins "Bumc�s pokštai, galvas pasukti privers "Gudrutis". "Viliuosi, kad šiemet po pertraukos v�l rodysime televizijos �aidim� "Gudrutis", nes tai puiki galimyb� jaunimui patikrinti savo �inias", - sako S. Pu�inskas.

Galite sp�ti � "Šiauli� dien�" koncertus

Pateikti politikams ne visada malonius klausimus �i�rovai gal�s tiesiogini� laid� metu, kuri� š� sezon� bus keturios - "Po�i�ris", "Kartu su Jumis. Edvardas �akaris", "Valerijus Simulik kvie�ia" ir "Diskusija su Valentinu".

Be dokumentikos film� "Bekel�je", japon� animacijos laidoje "Paslaptingas Hayo pasaulis", "S plius" �i�rovai šeštadieniais vakare gal�s �i�r�ti populiariausius vaidybinius filmus - "Melo detektorius", "Riplio �aidimas", "Ne anyta, o monstras", "Ko nori moterys?" - su �ymiausiais pasaulio aktoriais. Nauj�j� film� sezon� prad�s fantastin� komedija "Malonus miestelis".

Nesp�jusieji pasigro��ti Lietuvos garsenybi� pasirodymais Šiauli� miesto gimtadienio metu gal�s �vairi� mieste vykusi� koncert�vaizdo �rašus pasi�i�r�ti per "S plius" televizij�.

"S plius" naujojo sezono programa sudaryta taip, kad net ir išrankiausi �i�rovai atras jiems patinkan�i� laid�, film�, koncert�. Kada rodomos Jums patinkan�ios laidos, glaite su�inoti iš televizijos programos.

venjetes

Aurimas �vinys bals� "�darbino" anks�iau nei k�n�

Oksana LAURUTYT�

Aktoriaus Aurimo �vinio pavard� Šiauli� dramos teatro s�rašuose paskutin�, ta�iau jo bals� teatro �i�rovai išgirst� pirm�j�. Stojant � Teatro akademij�, Aurimas buvo pakviestas paskutinis, ta�iau jo, vaidmenis kurian�io vos penktus metus, pasiekimai neeiliniai. Aktorius nominuotas debiuto-jaunojo menininko kategorijoje Auksiniam scenos kry�iui gauti u� geriausi� 2008 met� teatro sezono aktoriaus vaidmen� (Edmond Rostand "Sirano de Ber�erakas") bei jam suteiktas Šiauli� miesto savivaldyb�s geriausio met� aktoriaus vardas. Šiuo metu jis kuria vien� pagrindini� vaidmen� Sauliaus Baland�io re�isuojamame naujame seriale, o prieš kelias dienas su�inojo gav�s vaidmen� lenk� filme. Vis d�lto aktoriaus did�iausia gyvenimo aistra - animacini� film� �garsinimas. "Mano balsas prad�jo dirbti anks�iau u� k�n�", - šypsosi 27-eri� Aurimas.

Šiauli� dramos teatro aktorius Aurimas �vinys neatsisako jokios veiklos - filmuojasi kine, reklamoje, vaidina teatre, garsina animacinius filmus. "Mane labiausiai filmuotis kvie�ia vokie�iai. Gal tod�l, kad � arij� ras�s atstov� panašus", - juokiasi aktorius.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Bals� išgirdo fizinio lavinimo mokytojas

U�sisak�s kavos su pienu, Aurimas sako j� toki� pam�g�s d�l itin da�n� kelioni� - savo gyvenimo draug� aktor� Ing� Norkut� net kelis kartus per savait� jis ve�a filmuotis seriale "Moterys meluoja geriau". Tenka vykti � gimt�j� Vilni�, Palang�, Klaip�d�, o degalin�se jam skaniausia b�na b�tent tokia kava. Kart� pa�velg�s � automobilio spidometr� pamat�, kad per metus nuva�iavo 30 t�kstan�i� kilometr�. Sakytum, "šoperis", o ne aktorius. "Aš esu ten, kur man�s reikia", - sako vyras.

Sodraus �emo balso aktoriaus su niekuo nesupainiosi. Vos išgird�s bals� išsyk �inai, kad kalba Aurimas �vinys. Kod�l b�tent jo balsas parinktas �rašyti persp�jim� �i�rovams, kad prieš spektakl� šie išsijungt� mobiliuosius telefonus, aktorius sako ne�inantis. Liep� ir tiek. Ta�iau tai, kad yra apdovanotas diktoriaus talentu ir turi �taig� sodr� bals�, Aurimas su�inojo seniai.

Besimokant vienuoliktoje klas�je, per sporto var�ybas sugedo švieslent� ir mokytojas jo papraš� per mikrofon� pranešti rezultatus, baudas. "Pasakiau, ka�k� papokštavau. �i�riu - atb�ga fizinio lavinimo mokytojas ir apstulb�s klausia, kas �ia kalb�jo. Nuo to laiko man pavesta var�ybas komentuoti", - šypsosi vyras.

D�l pavard�s pirmosios raid�s Aurimas visuose s�rašuose yra paskutinis. "Toks likimas, tokia mano karma, bet ji - gera", - nusijuokia pašnekovas ir prisimena, kaip j�, pat� paskutin�, pri�m� komisija stojant � Teatro akademij�. Nuo aštuntos ryto Aurimas eil�je lauk� beveik iki 23 valandos. "Juokinga buvo ir per stojamuosius. Atid�liojau pateikti dokumentus, o vien� dien� sutikau savo dramos teatro b�relio vadov� Tit� Varn�. Pasirodo, iki dokument� pateikimo pabaigos buvo likusi valand�. Draugai pagelb�jo, kol aš fotografavausi, padar� dokument� kopijas, patvirtino pas notar�, tad dokumentus pateikiau likus penkioms minut�ms iki komisijos darbo pabaigos", - juokiasi pašnekovas pridurdamas, kad vis d�lto paskutinis jis niekada nebuvo.

Jau antrajame kurse jo balsu susidom�jo reklamos agent�ros, tad Aurimui pasipyl� itin daug pasi�lym� �garsinti reklam�. "Vis d�lto man did�iausi� d�iaugsm� teikia animacini� film� �garsinimas. Paauko�iau dal� reklamos, kad tik man leist� �garsinti persona�us, ieškoti balsini� charakteristik�", - sako aktorius.

Aurimo bals� galim� išgirsti animaciniuose filmuose "Šrekas", "Ratai", "V��liukai nindz�s". "Leiskit man tai daryti, nes aš tai labai m�gstu!" - juokiasi pašnekovas.

Yra aktori�, kurie sako esantys tik teatro, kiti - tik kino aktoriai. "Aš taip negaliu sakyti. Mielai imuosi visokios veiklos - �garsinu, filmuojuosi, vaidinu. Visa tai - iš �ingeidumo, norint �gyti patirties", - sako Aurimas ir d�iaugiasi, kad prieš kelias dienas sulauk� �inios, jog gavo nedidel� vaidmen� lenk� statomame filme apie II pasaulinio karo prad�i�.

�i�rov� akys šypsenas "transliuoja"

� Šiauli� dramos teatr� atvyk�s prieš ketverius metus jaunas aktorius suk�r� 16 vaidmen�, vienas kuri� - Sirano de Ber�erako - to paties pavadinimo A. Poci�no re�isuotame spektaklyje buvo itin s�kmingas. Apdovanojim� sulauk�s Aurimas d�l s�km�s ma�iausiai "kaltina" save, netgi bando apkaltinti �vaig�des, likim� ir net j� pasirinkus� re�isieri� A. Poci�n�.

Paprastai Sirano de Ber�erako vaidmuo �vairiuose teatruose atitekdavo ma�� ma�iausiai 40 met� sulaukusiam pripa�intam grandui. "Tai re�isieriaus "špilka". Man - gal s�km�, nors turiu pripa�inti, kad pasisekimas ne ant pad�klo atneštas. Reik�jo daug dirbti, norint vaidmen� sukurti. Teko ne vien� valand� kalb�tis su re�isieriumi ir aiškintis. Tai buvo didelis išš�kis, nes reikia didel�s gyvenimiškos patirties norint kalb�ti apie pasiaukojim� d�l meil�s, apie atsidavim�. Turi realiai išgyventi tokius jausmus, kad gal�tum juos perteikti", - sako Aurimas.

Gal b�t Aurimui s�km� nominacijai atneš�... moksleiviai. Tuo metu, kai � teatr� buvo atvykusi komisija spektaklio vertint ir geriausi�j� nominacijoms rinkti, did�ioji dalis �i�rov� buvo moksleiviai. Tokios dienos b�na didelis išbandymas aktoriams. Aktorius pokštauja, kad ne savo noru � teatr� suvaryti "perestukinai" replikuoja, š�k�ioja iš sal�s galo, tad aktoriams b�na nelengva. Atsitiko priešingai - sal� reagavo audringai. "T� dien� spektaklis labai "va�iavo" - jutau �i�rov� pasitenkinimo bang�, buvo toks "kaifas", - šypteli pašnekovas.

Panašu, kad šias vibracijas pajuto ir komisija, tad ne tik Aurimas, bet ir jo scenos partner� Monika Šaltyt� buvo nominuota Auksiniam scenos kry�iui. Aurimas sako, kad bet kokia ��rov� reakcija - j� ašaros, juokas, tai atpildas aktoriams u� tai, kaip jie vaidina. Ypa� šis atpildas juntamas vaikišk� spektakli� metu, nes vaikai - patys geriausi ir nesugadinti �i�rovai.

Aurimas yra suk�r�s Bulio vaidmen� spektaklyje "Bela, Bosas ir Bulis". Jis sako, kad vaikus suvirpina scenoje matomi dalykai, jie išgyvena d�l persona�� ir vaidindamas jis junta t� "adad�io". Spektaklyje "Beben�iukas ir Laum�", kur Aurimas suk�r� Beben�iuko vaidmen�, jis junta ir t�v� reakcijas. "J� akys šypsenas transliuoja", - sako jis.

"Niekada "nedubasink" kolegos, jei neturi ko pasi�lyti"

Yra nerašyta taisykl�: "N�ra ma�� vaidmen�. Yra ma�i artistai", ta�iau Aurimas sako negalintis kategoriškai patvirtinti, kad jam visi jo sukurti vaidmenys mieli. Ne tod�l, kad re�isierius blogas ar vaidmuo neapgalvotas. "Kartais juntu, kad man tr�ksta patirties, �ini�. Tada vaidmuo tampa darbu. Man mieli vaidmenys, kuriuos kurdamas "d�iazuoju". Nesvarbu, kur ir kam vaidini, bet "kaifuoji". Man �iauriai patinka Šuo Drutkis iš "Labai paprastos istorijos", nors b�na dien�, kad jis "neina". Gr��ti po spektaklio lyg bulves vis� dien� kas�s. B�na, kad vaidyba taip pakrauna, kad gali po spektaklio gr��s šokti ir dainuoti - tiek esi papen�tas emocijomis. Jausmas, lyg b�tum k� tik �simyl�j�s", - emocingai kalba pašnekovas.

Be jokios abejon�s, spektaklio s�km� lemia visos komandos darbas. Ar neb�na taip, kad po spektaklio norisi kokiam nors kolegai gerokai vo�tel�ti u� "kliurk�"? "M�s� teatro kolektyvas labai darnus, �ia yra nerašyta taisykl� - niekada "nedubasink" kolegos, jei neturi ko pasi�lyti. Jei kolega mato, kad ka�k� darai ne taip, nedrebia � akis, o pasived�s � šal� draugiškai, labai apgalvoj�s �od�ius, pasi�lo, k� gal�tum pakeisti.

Mano kurso d�stytojas Vytautas �ibiras aktori� darb� scenoje lygino su sportininkais krepšinio aikštel�je. Vienas sportininkas, be t�, kurie stato u�tvaras ir leid�ia jam �mesti tritašk�, nieko nepadarys. B�na, kad kolegos toki� aplinkybi� nesukuria, pamiršta tekst� ir tu, gelb�damas situacij�, paaukoji kok� "perliuk�". B�na gaila, kad tau "pavog�" bajer�, bet visada supranti, kad tai nety�ia, kad suveik� �mogiškasis faktorius", - sako Aurimas.

Rimantas Bagdzevi�ius burtais tik�ti nelink�s

Oksana LAURUTYT�

� prie Naisi� (Šiauli� raj.) kuriam� film� darbiniu pavadinimu "Aiškiaregio dukt�" filmuotis atvykstantis garsus šalies aktorius Rimantas Bagdzevi�ius šiemet su aiškiaregiais turi ir kitoki� reikal� – per TV3 televizij� jis �m� vesti laid� "Ekstrasens� m�šis". Skeptiškai �velgiantis � tuos �mones, kurie skelbiasi turintys ne�emišk� gali�, aktorius su atlaid�ia šypsena vertina ir tuos, kurie j� absoliu�iai sutapatina su kuriamais persona�ais ir netgi pabara u� nedor� persona�o elges�. "Tokia ta m�s� aktori� satisfakcija", - sako R. Bagdzevi�ius.

Populiarus serial� ir Nacionalinio dramos teatro aktorius Rimantas Bagdzevi�ius nuolat atvyksta � Naisius, kur folmuojasi naujajame seriale "Aiškiaregio dukt�".

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Be serial� teatr� aktoriai gyvena lyg vergai

Naujajame lietuviškame seriale filmuotis pakviestas ne tik gausus Šiauli� dramos teatro aktori� b�rys, bet ir kiti šalies aktoriai. Vienas j� – serialuose "Garb�s kuopa" ir "Nekviesta meil�" su�ib�j�s aktorius Rimantas Bagdzevi�ius. Kok� persona�� kuria seriale "Aiškiaregio dukt�", aktorius kalb�ti dar negali – toks susitarimas su re�isieriumi Sauliumi Baland�iu. "Šiauliai plius" apie serialo statymo filmavim� b�tinai papasakos v�liau, juolab kad kuriant film� talkina nema�ai "S plius" specialist�.

R. Bagdzevi�ius filmuotis atvyksta periodiškai. "Sustumiamos" scenos, kur jis nusifilmuoja, tada v�l išvyksta. Rugpj�t� � Naisius jis buvo atvyk�s net devynis kartus. "Dabar negyvenu labai �tempto gyvenimo. Kai prasid�s teatro sezonas Nacionaliniame dramos teatre ir bus prad�ti filmuoti serialai, tada gyvensiu tikr�j� aktoriaus gyvenim�", - šypsosi pašnekovas.

R. Bagdzevi�iui itin apmaudu, kad dramos teatre nauj� spektakli� gali ir neatsirasti. Biud�etas yra tiek apkarpytas, kad aktoriams algos suma�tos 30 procent�. "Šiandien kalb�jausi su Šiauli� dramos teatro aktoriumi Antanu Venckumi apie tai. Baisu. Jei ne serialai, šalies aktoriams vargiai pavykt� išgyventi. Susimok�sim u� butus, maist�, ir nieko nebeliks. Kaip vergai – dirbame u� maist� ir b�st�. Lietuva tampa verg� šalimi, bet garb�s u�tat sulaukiame daug. Jauniesiems aktoriams filmavimasis serialuose – puikus šansas pasirodyti ir išgars�ti. Jei dirbtum teatre 20 met�, apie tave niekas gali taip ir nesu�inoti. Gali tur�ti daug gra�i� nor�, bet artistui dabar svarbiausia atsirasti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Kiek �moni� dabar lanko teatrus? 2 procentai?" - retoriškai klausia pašnekovas.

Nors R. Bagdzevi�i� televizij� �i�rovai �sid�m�jo pastaraisiais metais d�l jo nuolatini� pasirodym� serialuose, aktorius yra vaidin�s daugelyje �vertint� ir pripa�int� film�: "Nes�t� rugi� �yd�jimas", "Amerikietiška tragedija", "Raudonmed�io rojus", "Devyni nuopuolio ratai". �i�rov� itin pam�gto serialo "Nekviesta meil�" likimas kol kas neaiškus, ne�inia ar bus jo t�sinys. R. Bagdzevi�ius neslepia norintis, kad b�t� ir toliau filmuojama, nes jam ten dirbti buv� smagu, ir d�l puikios komandos, ir d�l �i�rov� reakcijos. Pasitaiko, kad �i�rovai taip sutapatina aktori� su jo kuriamu Stepono persona�u, kad nebeatskiria vaidmens nuo �mogaus.

"Jis buvo toks prasig�r�s, o dabar, matai, susitvark�", - gatv�je j� pamat� aptarin�ja �mon�s. B�na, kad j� net pabara u� persona�o lakstym� nuo moters prie moters ir kitok� nedor� elges�. "Steponas – tipiškas "mu�ikas", pras�iokas lietuvis. Jis geba gyventi moters išlaikomas, yra tikras Alfonsas. Toki� Stepono prototip� ne vien� pa��stu, tad nebuvo sunku sukurti �tikinam� vaidmen�. Gal tod�l, kad man pavyko �tikinti �i�rov�, mane ir sutapatina. "Nekviesta meil�" - tai serialas, padar�s visuomen�s pj�v�",- sako aktorius.

Vis d�lto R. Bagdzevi�ius sako daugiau sulaukdav�s �i�rov� reakcij�, kai filmavosi "Prokuroruose". "Maryt�", - sakydavo jam �mon�s, plekšnodami per pet�.

Ekstrasens� elgesys sudomino kaip aktori�

TV3 �i�rovai R. Bagdzevi�i� mato kitame amplua – kaip laidos "Ekstrasens� mušis" ved�j�. Aktorius sako, kad jam vesti ši� laid� pasi�l� Kristupas Krivickas. Paskambino, pasikalb�jo ir leido savait� pagalvoti. "Pasi�i�r�jau rusišk� šios laidos versij� ir man pasirod� ji labai �domi, intriguojanti. Juk joje nei šokama, nei dainuojama, tik bandoma �rodyti, kad egzistuoja �moni�, turin�i� antgamtini� gali�", - sako R. Bagdzevi�ius.

Laida sulauk� net 200 dalyvi�, kurie nori pademonstruoti ne�emiškus geb�jimus, anket�. "�sivaizduojate, Lietuvoje yra net 400 u�registruot� �moni�, besiver�ian�i� individualia b�rimo, aiškiaregyst�s ir kitokia panašia veikla. Ir toks keistas "biznis", pasirodo, klesti", - stebisi pašnekovas.

R. Bagdzevi�ius neslepia es�s skeptiškas, jei tekt� vertinti ekstrasens� veikl�. "Bet man tai �domu kaip aktoriui. �domu, kokiom ribom jie vaikšto", - sako jis.

Pašnekovas net nusijuokia prisimin�s vien� moter�, kurios išsigand�s filmuojant vien� laid�. "Gavusi u�duot� prad�jo urgzti, burgzti, aš po minut�s jau b��iau u�kim�s", - šypteli ir intriguoja, kad laidoje vienas asmuo bus labai stiprus, ta�iau bus ir toki�, kurie nesu�ib�s. "Viena moteris sak� galinti sp�ti tik nuo 11 iki 13 valandos, tod�l negal�jo nieko atsp�ti. Kita aiškino, kad gavusi u�duot� atsakym� turinti susapnuoti, tad irgi filmavimo metu joki� geb�jim� neparod�", - kalba laidos ved�jas.

Tarologai, virgulininkai, aiškiaregiai, esktrasensai, chiromantai, b�r�jai, parapsichologai ir kiti laidos dalyviai tur�s �veikti nema�ai u�duo�i� – rasti �mog�, nusikalt�l�, daiktus, narplioti didelio visuomen�s susidom�jimo sulaukusius �vykius. O kaip gi ba�ny�ios teigimai netur�ti reikal� su netikrais pranašais, visokiais burtininkais?

"Šia tema galima daug kalb�ti. Lietuvoje du šimtus "ragan�" ba�ny�ia sudegino, tad id�jos, skleid�iamos religijos, ne visada yra g�ris", - sako pašnekovas.

Laida "Ekstrasens� m�šis" bus rodoma ištisus metus, tad �i�rovai gal�s patys nuspr�sti, kas tikra, o kas gali b�ti sure�isuoti.

Tikra princes�

Oksana LAURUTYT�

Rugs�jo 5-�j� Šiauli� dramos teatre vyks švent� - aktor� Lina Bocyt� šv�s jubiliej�, atlikdama pagrindin� princes�s vaidmen� spektaklyje "Skiriama princesei". Spektaklis gal�t� b�ti �rašytas � Gineso rekord� knyg�, nes bus rodomas net 380-�j� kart� ir Lietuvoje turb�t vienetai aktori�, t� pat� vaidmen� vaidinan�i� 26-erius metus. "Aš brendau išore ir vidumi, keit�si mano scenos partneriai, bet likau ta pati princes�", - šypsosi Lina.

"Taip 28 metus: atsis�du prie grimo stalo ir imu save �tikin�t - tu gra�i, tu gera, tu tikra princes�", - juokiasi Šiauli� dramos teatro aktor� Lina Bocyt�.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

U�kalb�jimas

"K� reiškia mano gyvenimas, jei aš nieko negaliu nuveikti? Ko jis vertas, jei aš negaliu pasielgti taip, kaip širdis liepia? Aš noriu gyvenimo, kur b��iau laisva, kur pati myl��iau ir b��iau mylima. Tegul toks gyvenimas trukt� tik akimirk�", - tai princes�s �od�iai, kurie spektaklyje "Skiriama princesei" taip niekada ir nenuskamb�jo. Gal aktor� buvo nesubrendusi šiems �od�iams, gal jie skamb�jo ne�tikinamai. "Dabar, po 25-eri� met�, jie man patys svarbiausi, u� gra�um� gra�esni", - sako Lina.

Spektakliui "Skiriama princesei" likimas buvo dosnus, Lina sako šv�sianti ir 400 spektaklio jubiliej�. "Su šiuo vaidinimu - nuolatinis "prikolas". Kai art�jo mano 40-metis, aktoriai mane erzino sakydami, kad taip seniai vaidinu, jog 40-met� šv�siu su princese. Paskui viskas aprimo, v�l kolegos �m� juokauti: "50-met� su princese šv�si." Tai tikr� tikriausiais u�kalb�jimas", - šypsosi aktor�, bet t�sia, kad spektaklis išties nepaprastas: improvizuojama, juokaujama, skamba dainos pagal S. Gedos eiles, o princo partij� �dainav�s Olegas Ditkovskis. "Anais laikais Virgutis Jasi�nas tik naktimis, kai mieste tylu buvo, gal�jo princesei �rašus padaryti. Kokia gra�i, u�deganti, �kvepianti ta muzika... Klausaisi ir iš tikro skrendi", - sako aktor�.

Iš tikr�j� Linos gimtadienis buvo rugpj��io 7-�j�. Vasar� gim� �mon�s paprastai b�na nuskriausti — draugai atostogauja, vis� sukviesti niekada nepavyksta. "Privalau šv�sti š� gimtadien� — smagu, kad tiek bi�iuli� susirinks. Sal�je 460 viet�! Ir visi ateis spektaklio pa�i�r�t ir man�s sveikint. Galvojau, kaip �domiau švent� surengti, tod�l šia proga bus eksponuojama mano fotografij� paroda. Bus parengta staigmena artimiems draugams. Kokios dovanos j� laukia, dar neatskleisiu", - sako Lina.

Poetišk�, jausming� �avi� moter� vis� gyvenim� lydi poezija. J. Marcinkevi�iaus, S. N�ries, M. Martinai�io, S. Parulskio, V. Majakovskio, J. Degutyt�s, S. Gedos, S. Parulskio ir kit� autori� eiles moteris skaito tiek sau, tiek draugams vakar�li� metu. "Pabundu nakt� prisiminusi koki� nors eilut�, akimis susirandu knyg� lentynoje, pasiimu j� ir skaitau. Kartais su poezijos knygomis, da�niau su Biblija "�aid�iu". Atsiver�iu atsitiktin� puslap� ir ieškau atsakymo. Kartais net išsig�stu nuo perskaityto teksto, juk mes visada norime išgirsti tai, ko trokštame, o ne tai, kas yra tiesa. Bet tikrai �inau, kad stebuklas visada šalia", - sako ji, prisipa�indama esanti prietaringa, kaip ir daugelis meninink�.

Lietuvos kosmopolit�

"Esu Lietuvos kosmopolit�", - sako Lina ir pasakoja, kad jos mama - aukštait� nuo Zaras�, t�tis - dz�kas, o ji pati - �emait�. Kaip taip gali b�ti?

Lina gim� viename gra�iausi� Lietuvos kampeli� - D�kšte, Ignalinos rajone. V�liau šeima persik�l� � �emaitijos sostin� Telšius. �ia Lina baig� vidurin� mokykl�. Vasaras leisdavo pas senelius Tolim�n� ir Bug�dos kaimuose. "Taip mokiausi grybauti, uogauti, lietuviškas dainas dainuoti, svajoti, �uv� pasigauti, ir... bendrauti su tikrais, nuošird�iais kaimo �mon�mis. Esu �vej� – šventas reikalas vasar� savait� skirti �vejybai", - sako ji.

T��io t�višk� Dz�kijoje - vidury mišk�, ant Nemuno kranto. "�ia tikras pasaulio kraštas, galinga seneli� sodyba. Nieko gra�esnio pasaulyje u� šalia esant� šimtamet� puš� mišk� n�ra. Jis mano did�iausia meil� ir aistra. Ten man svaigsta galva..." - emocijas lieja aktor�. Fantastiškos vietos, skirtingos tarm�s, papro�iai neabejotinai tur�jo �takos br�stan�iai asmenybei.

"Man miela tiek dz�k�, tiek aukštai�i�, tiek �emai�i� tarm�. Ka�kam �emai�i� kalba gal atrodo grubi, o man ji tokia švelni..." - sako Lina.

Moteris kalba, kad u� tai, kad yra aktor�, labiausiai d�kojanti mamai. Mama jaunyst�je visada visur dalyvaudavo: šoko, vaidino, sportavo. Nebuvo n� vieno koncerto ar spektaklio Telšiuose, kur mama neb�t� jos nusivedusi. Nebuvo n� vieno nepa�i�r�to filmo. "Kad tapau aktore, kitaip ir negal�jo b�ti. Abi su sese Rasa esam menini� profesij� atstov�s: ji choreograf�, aš aktor�. Gal tai neišsipild�iusios mamos svajon�s? Ji mumis labai did�iuojasi", - sako Lina.

Jau dar�elyje ji skait� eiles, ved� vaikiškas šventes. "Kieme su vaikais, be "sekret�" ir "Ali Baba", �aisdavome k�rybinius �aidimus. Skait�me broli� Grim� pasakas. Kart� mo�iut� papasakojo istorij�, kaip �igonai vaik� pagrob�, tai mes su vaikais pjes� pastat�me, scen� pasidar�me, vaidinome, biliet�lius pardavin�jome, o po spektaklio u� surinktus pinigus vaišinom�s sausainiais ir limonadu", - prisimena moteris.

�iem� kieme t�vai išpildavo �iuo�ykl�. Visi be išimties tur�jo pa�i��as, "dar�" dail�j� �iuo�im�. "Niekas m�s� neragino. Mokykloje papj� maš� technika pasigaminome l�les, pastat�me spektakl� - ka�kokie labai k�rybingi vaikai buvome", - sako pašnekov�.

Negal�jo nevaidinti

Lemtingas �vykis, leid�s Linai u�lipti ant teatro scenos - Telšiuose duris atv�rusi kult�ros mokykl�, ruošusi liaudies teatro re�isierius. Lina �sigudrino �l�sti � teatro balkon� ir steb�ti repeticijas. Mergina buvo �sitikinusi, kad jos niekas nemato, bet vien� vakar� d�stytojas S. Kavoliukas �m� ir pasak�: "Nusileisk apa�ion, normaliai pa�i�r�si." Sutrikusi šešiolikmet� nusileido � parter�. U�simezg� draugyst�, S. Kavoliuko d�ka Lina perskait� K. Stanislavsk�.

"Esu laiminga b�dama aktore. Stengiuosi suprasti tuos, kurie atsisak� scenos, bet j� nepateisinu. Juk dešimtys jaun� �moni�, nor�jusi� tapti aktoriais, ne�gyvendino savo svajon�s, nes � konservatorij� pri�m� mus. �inoma, skaudi, daug reikalaujanti m�s� profesija. Savaitgaliais ir šven�i� metu dirbame, nedaug u�dirbame. Norint b�ti aktoriumi, reikia šimt� kart� pagalvoti apie tai, jog nedalyvausi draug� vestuv�se, artim�j� laidotuv�se - tau reik�s vaidinti vaikiškuose spektakliuose. Met� metus tu ne�inosi, kas yra laisva diena, negal�si sirgti, ma�iau d�mesio skirsi šeimai ir bi�iuliams. Tur�si b�ti pasiruoš�s, jog tave apkalb�s, ir jei gal�si tai (ir dar daug daug dalyk�) "suvirškinti" - b�k aktorius", - u�sidegusi kalba Lina.

Šviesios atminties profesor� Irena Vaišyt� mokiniams sakydavo: "Jei gali nevaidinti - nevaidink, jei negali - eik ir b�k aktoriumi". "Šiandien aš aktor�", - sako Lina, kurios k�rybinis baga�as - per 60 vaidmen�.

"Giromenai" u�kariauja pasaul�

Oksana LAURUTYT�

"Po pasirodym� tiesiog gr��iame drabu�ius. Jei šou rengtume da�niau, atrodytume kaip iš koncentracijos stovyklos - tiek energijos ir j�g� atiduodame", - kvatojasi dailininkai Gintaras Jocius ir Rolandas Kiaulevi�ius-Dabrukas. Rugpj��io 12-�j� Šiauli� "Laipt�" galerijoje meninink� surengtas "GiRo šou" (performansas, kai stovint ant koj�k� ir skambant muzikai tapomi paveikslai) �i�rovus paker�jo netik�tumu. "Pasirodymus rengiame tokius, kad b�t� ir patiems �domu", - sako JAV susik�r�s lietuvai�i� knyg� iliustratori� duetas.

"Giromen�" performansas "Laipt� galerijoje".

"Laipt� galerijos" festivalio "Šiauli� Monmartro respublika" �i�rovai dviej� talenting� vyr� - vilnie�io Gintaro Jociaus ir Šiauli� universiteto Men� fakultet� baigusio dz�ko Rolando Kiaulevi�iaus-Dabruko - performanso lauk� smalsiai, bet gana skeptiškai nusiteik�. K� tie "amerikonai" gali parodyti, juk amerikie�iams piršt� pakelk - jau juoksis! Vis d�lto vyrai sugeb�jo nustebinti.

Pritemdytoje sal�je juodai vilkintys juodomis kauk�mis ir švie�ian�iais šalmais pasirod� ant koj�k� pasilip� "menai" nusipeln� audring� plojim�. Grojant �vairaus stiliaus muzikai, ilgakojai artistiškai jud�jo ir �m� piešti ant pakabinto kartono ka�kokias tepliones. Pirma mintis buvo, kad papeizos k� nors ir šou baigsis. Ta�iau dailininkai pasuko "paveiksl�" ir visi nuš�iuvo pamat� aišk�jant� Šiauli� miesto herb�.

Reginys tuo nesibaig� - dailininkai visus pakviet� � "šeš�li� teatr�". Pasisl�p� u� širmos nutap� ir garsi�j� Mon� Liz�, pelnydami publikos susi�av�jimo š�ksnius ir ovacijas. "M�s� kiekvienas šou - vis kitoks. Naudojame d�mus, ugn�, vanden�, purškiamuosius da�us. Ne tik publik� stebiname, bet norime ir save nustebinti", - sako Gintaras ir Rolandas.

Kas šie du vyrai, pasivadin� "Giromenais"? Ma�daug prieš trejus metus Naujajame D�ersyje (JAV) Gintaras susipa�ino su Rolandu vieno lietuvi� bendruomen�s spektaklio metu. Vienas pasak�, kad yra knyg� iliustratorius, ir kitas pasak� t� pat�. Netik�tas sutapimas - Amerikoje dirbantys ir gyvenantys lietuviai menininkai n� vieno iliustratoriaus nebuvo sutik�, ir štai tau! Vyrai susidraugavo, vyko � Vermonte vykusi� meninink� stovykl� "Aštuonios meno dienos". Kuo toliau bendravo, tuo daugiau rado bendr� min�i�, po�i�ris � men� sutapo. Gerašird�iai linksmi fantazuotojai nusprend� dirbti kartu ir rengti pasirodymus dviese.

2007-aisiais dailininkai sureng� pirm�j� bendr� k�rybos parod� �ikagoje. �ia, akompanuojant fortepijonui ir grie�iant smuikui, pirm� kart� nutap� bendr� paveiksl� "�ikaga". Pasirašydami paveiksl�, dailininkai u�raš� po dvi pirm�sias savo vard� raides "Gi" ir "Ro". Taip gim� k�rybinis tandemas "GiRo".

"Amerikoje publik� u�vesti lengva, ovacijas jie reiškia garsiai, �sijungia � k�rybin� proces�, bet tai nereiškia, kad rengti pasirodymus galima bet kaip", - sako vyrai ir vardija, kiek JAV miest� aplankyta, kiek meninink� mat� performansus. "GiRo" šou debiutavo lietuvi� publikai Bostone, �ikagoje, Los And�ele, amerikie�i� auditorijai Brandforde. Pernai šou rodytas ir Vilniaus galerijoje "Arkos".

Nuskamb�jus atgarsiui JAV lietuvi� spaudoje, "GiRo" �m� kviestis �vairios lietuvi� mokyklos, kuriose Gintaras ir Rolandas pristat� savo k�ryb�, iliustruotas knygas, rodydavo program� vaikams "Piešiu, piešiu pasak�". Jos metu dailininkai, vilk�dami pa�i� pagamintais pasak� heroj� (�aliakojo paukš�io Okio ir m�lynojo bried�io Dokio) kostiumais, rodydavo savo improvizuot� spektakl�, mokydavo vaikus piešti.

"Giromenai" - lietuviai dailininkai Rolandas Kiaulevi�ius-Dabrukas ir Gintaras Jocius. Vyrai ne tik rengia šou - k�rybinis duetas apima didelio masto k�rybin� veikl�: bendros parodos, projektai, pasirodymai vaikams ir pla�iajai auditorijai.

Rolando PARAFINAVI�IAUS nuotr.

� Amerik� - ieškoti laim�s

Nejau šalies menininkams, norintiems sulaukti s�km�s, b�tina vykti � Amerik�? Nors 39-eri� Gintaras ir 31-eri� Rolandas b�tent ten gyvendami išgars�jo, Gintaras v�l gyvena ir iliustruoja knygas Lietuvoje, o Rolandas svajoja �ia gr��ti.

Vilnietis Gintaras sako Amerikoje apsigyven�s siekdamas geresnio gyvenimo. Norin�iam išlaikyti šeim� vyrui reik�jo pinig�, jis tik�jo mitu, jog Amerikoje galima greitai pralobti.

Pašnekovas sako piešti pam�g�s dar vaikyst�je. Vilniaus dail�s akademijoje scenografo specialyb� �gijusiam vyrui visada buvo �domios vaikišk� knygu�i� iliustracijos, animacija. Dar antrame kurse menininkas gavo pasi�lym� iliustruoti Tomo Main Rido knyg� "Karo takas". Leid�jas buvo labai patenkintas, tod�l Gintarui pasi�lyta iliustruoti dar kelias knygas. Taip prasid�jo jo, knyg� iliustratoriaus, karjera, ta�iau visiems piešti u� grašius atsibodo. "Išvykau � JAV ir tik ten man�s �m� ieškoti leid�jai. Anks�iau aš leid�j� ieškojau, visiems si�liausi, o dabar jau man�s ieško", - atvirauja vyras.

Fizinio darbo nebijantis Gintaras JAV prad�jo dirbti automobili� da�ytoju viename autoservis�. Po keleri� met� darbo internetu sulauk� pasi�lymo iliustruoti "Gryb� kar�". Meno pasiilgusiam vyrui tai buvo puiki proga v�l pasinerti � k�ryb�. Vakarais po darbo Gintaras palinkdavo ties popieriaus lapais ir j� aplank� s�km�. Knyga buvo �vertinta ir menininkas buvo tiesiog apipiltas u�sakymais. "Kelion� � Tandadrik�", "Kiški� sukilimas" ir kitos jo iliustruotos knygos sulauk� didelio populiarumo. "Mano širdis buvo Lietuvoje, tod�l gr��au namo. Dabar iš savo darbo išgyventi galiu", - sako jis.

Gintaras jau iliustravo galyb� vaikišk� knygeli� - M. Vainilai�io "E�iukus Devy�iukus", Skomanto knygas, komiks� knygas "Viking� �ygis � Apuol�" ir "Gintaro kelias", V. Petkevi�iaus "Gil�s nuotykius yd� šalyje", A. Lindgren "Mes varn� saloje", "An�iuk� kryp�iuk�", "Bardo nuotykius", "Vilk� ir siuv�j�" ir daug kit�. "Piešdamas galvoju tik apie vaikus, mano piešiniai yra realistiški, tokie, kokius pats, b�damas vaikas, nor�jau matyti knygel�se", - sako Gintaras, savyje atrad�s ir šar�� pieš�j�. Jo šar�� galima rasti interneto tinklalapyje www.sarzai.lt .

Ekspromtu gimusi pasaka tapo k�nu

Rolandas Kiaulevi�ius-Dabrukas, Šiauli� universiteto aukl�tinis, � JAV išvyko taip pat laim�s ieškoti. Dirbo visokius darbus: statybininku, aukl�jo vaikus, pasak� persona�ais yra ištap�s ne vieno vaiko kambar�.

"M�gstu kurti visokias istorijas. Kart� šeiminink� vaikams ekspromtu �miau kurti pasakas apie zoologijos sode gyvenan�ius �v�relius", - sako Rolandas. Vaikai klaus�si net išsi�ioj� ir pasakoriui pasak�, kad pirks jo knyg�. Rolandas susim�st�, pris�do ir paraš� kal�din� istorij� "Zoolidays". Pateik�s darb� jaun� talent� konkursui iš daugiau nei 400 kandidat� pateko tarp 12 laiming�j�, kuri� darbai buvo išspausdinti. "Yra �moni�, kurie met� metus laukia, kol j� knygos bus spausdintos", - s�kme d�iaugiasi jis.

Rolandui sek�si ir toliau - apgyn� magistro laipsn� Konektikuto universitete, šiuo metu d�sto universitetuose, dail�s mokyklose. Kad jo k�ryba vertinama, buvo ir daugiau �enkl�. Kart� šeiminink� sesuo pamat� Rolando nupiešt� jos namo eskiz� ir papraš� parduoti u� 60 doleri�. U� šiuos pinigus nusipirk�s akvarel� Rolandas nutap� g�ly�i� - u� š� darb� jam pasi�lyta 100 doleri�. "Supratau, kad iš meno galima gyventi", - sako jis.

Rolandas ir toliau iliustruoja knygas bei mielai rengia šou. Vyras sako, kad su koj�kais vaikš�ioti n�ra labai lengva. Rengti pasirodymus atsistojus ant j� pasi�l� Gintaras. Rolandas ant koj�k� u�silipo b�damas vienas namuose ir paband� vaikš�ioti. Tada kilo problema - kaip nuo j� nulipti. Iš prad�i� kvatojosi, o v�liau net išsigando. Šiaip taip nusikabarojo ir dar gerai nemok�damas pasirod� šou Bostone. "Koj�kai - pati geriausia svorio metimo programa", - juokiasi jis.

Rolandas ir Gintaras sako, kad ateityje su savo programomis ir projektais ketina lankytis �vairiose lietuvi� išeivijos bendruomen�se Europoje ir pasaulyje. Pra�jus� tre�iadien� "GiRo" sureng� gra�i� akcij� - Vilniaus universiteto Vaik� ligonin�je pristat� nauj� specialiai ma�iesiems ligoniukams skirt� pasak� spalvinimo knygel�je "K� pamiršo Vukas?" Knygel�s pristatymo metu menininkai su vaikais pieš� pasak� herojus ir savo pa�i� pasigamintomis kauk�mis bei dekoracijomis parod� mini spektakliuk�.

Tiesa, renginio išvakar�se Gintaro �mona Ala pagimd� s�n�. Iliustratoriaus gerb�j� gretos d�iaugsmingai did�ja.

Renata Kutinait�: "Esu ten, kur ir svajojau b�ti"

Oksana LAURUTYT�

Nauju televizijos talentu vadinama LNK laidos "Pri�iupom" ved�ja ir laidos "Laba diena" aktor� Renata Kutinait� net švyti kalb�dama apie savo s�km�. Nuo ketvirtos klas�s ji svajojo apie aktoryst�, darb� televizijoje, j� visada trauk� sostin�. Visa tai Renata dabar turi! Savaitgal� gimtuosiuose Šiauliuose pas mam� besilankydama Renata atrodo visiškai kitokia nei televizijos laidose - nors ir beria �od�ius nesustodama, o veid� puošia plati šypsena, "fyfos" ji neprimena n� iš tolo.

Renata Kutinait�, aktoryst�s paslap�i� prad�jusi mokytis Šiauliuose, laikoma nauju televizijos talentu. Moteris švyti gyvenimo d�iaugsmu, nes jos svajon�s pildosi su kaupu.

Nenuvarginta motinyst�s r�pes�i�

� seniai suplanuot� susitikim� Renata atskuba net suplukusi. Trump�ja �inute �sp�jusi, kad v�luos, ateina sutartu laiku. "Paskai�iavau Vilniaus atstumais, pamiršau, kad Šiauliuose viskas taip arti", - draugiškai nusišypso. Paprašiusi puodelio kavos, moteris staiga sutrinka - pamiršo pinigin�. Sako, kad jei b��iau vyras, tik tada leist� man u� jos kav� sumok�ti, tad �iumpa mobil�j� telefon� ir skambina mamai.

Kai pinigin� jau ant stalo, Renata net nusikvatoja pasteb�jusi, kad pamiršo dar vien� dalyk�. Dar kart� atsiprašo, v�l skambina ir greitakalbe prisipa��sta kartais esanti labai išsiblaškiusi. Dvej� metuk� dukr� Mart� auginanti moteris neslepia, kad d�l skub�jimo jai visko nutinka. Kart� beskubant išeiti iš nam� ir jau u�rakinus duris ji pasteb�jo, kad dukra laiptin�je stovi be bat�. "Nuo to karto visada batus Martai iš anksto padedu", - nusišypso ji.

Ma�amet�s dukros auginimas visiškai netrukdo Renatos aktorystei ir darbui televizijoje. Kai filmuojama kelias dienas, Marta laik� leid�ia kaime su seneliais ir t�vu. "Man visiškai nesuprantama, kaip vald�ios atstovai gal�jo vienišas mamas išvadinti "bambaliais" ir nevadinti j� šeima. Tai net ne veronik� laikai, o �emas lygis", - tarsteli pašnekov�.

Renata sako besistengianti b�ti gera, linksma, d�mesinga mama. "D�kstam su dukra, išdykaujam, �aid�iam. Marta labai puikus vaikas, n�ra iš t� judri�j�, tad negaliu sakyt, kad esu pavargusi, "nusibaigusi" nuo r�pes�i�", - nusijuokia ji.

Moteris sako suprantanti tas aktores, kurios nesvajoja apie vaikus, j� nenori, nes vis� save atiduoda aktorystei. Vis d�lto Renata sako gyvenimo be vaik� ne�sivaizduojanti. "Vaikai - ne tik didelis d�iaugsmas, bet ir gyvenimo variklis", - šypsosi pašnekov�.

Kaltinink� - "Kompanija šauni"

Televizijos �i�rovai Renat� yra mat� ne tik laidose "Pri�iupom" ir "Laba diena", filme "Nekviesta meil�". Teatro �i�rovai j� pa��sta kaip "Elf�" teatro aktor�, ji vaidina spektaklyje "Strakaliukas ir Makaliukas". Renata sako, kad k� tik baig� filmuotis laidoje "Pri�iupom" su Algiu Ramanausku-Greitai, o ši� savait� v�l prad�tas filmuoti laidos "Laba diena" t�sinys.

Kaip ir kada Renata suprato, kad nori b�ti aktore? Dar besimokydama ketvirtoje Liepori� vidurin�s mokyklos klas�je ji su drauge �m� lankyti b�rel� "Kibirkštis", kuriam vadovavo Danguol� Galinien�. Suk�rusi kelis vaidmenis, po keleri� met� Renata pajuto, kad jai reikia ka�ko daugiau, tad �m� lankyti Virginijaus ir Dal�s Dargi� vadovaujam� vaik� ir jaunimo teatro studij� "Kompanija šauni".

"Jie taip profesionaliai dirba. Vadovai - puik�s �mon�s ir t�vai, fantastiški �mon�s, tad juos laikau did�iausiais kaltininkais, kad tapau aktore", - sako Renata. Baigusi vidurin� mokykl� ji ir toliau studijuodama Šiauli� universitete angl� kalb�, ji ir toliau vaidino studijos spektaklyje "Vasarvid�io nakties sapnas". "Mama man pa�ad�jo, kad jei labai gerai baigsiu pirm�j� kurs�, ji man duos pinig� studijuoti sostin�je aktoryst�. Taip nor�jau tapti aktore, kad iš vis� j�g� stengiausi. Po pirmojo kurso, kai Šiauli� dramos teatras rinko kurs�, lengvai �stojau � Muzikos akademij�", - sako pašnekov�.

Renata Kutinait� su koleg�mis Berneen ir Larisa Kapokaite).

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Vis d�lto atsitiko taip, kad baigusi akademij� ir magistrant�ros studijas ji negr��o � Šiaulius. Jos keli kursiokai - Aurimas �vinys, Povilas Liubinas - iki šiol kuria vaidmenis Šiauli� dramos teatre. �ia prad�j� dirbti Antanas Kiš�nas ir Evaldas Kapilioras netrukus išvyko karjeros daryti � sostin�.

"Visada nor�jau pab�gti iš Šiauli�, nostalgijos gimtajam miestui nejau�iu. Vilnius - galimybi� miestas, tad �ia labai gerai jau�iuosi", - neslepia Renata. Taigi, jos kursiokas Karolis Sakalauskas, kaip ir buvo �ad�j�s, �k�l�s koj� � televizij� išsyk pakviet� draugus, j�, A. Kiš�n� ir E. Kapilior�, dirbti kartu.

Scenarijus rašo patys

Renata sako, kad did�iausi jos gerb�jai yra mama ir dukra. Mama renka apie j� visus straipsnius, fotografijas. "Mama - mano fan�, gerb�ja ir kritik�. Dukra taip pat jau supranta, kad mane rodo per televizori�. Kart�, pama�iusi televizijos bokšt� ir išgirdusi jo pavadinim�, ištar�: "Mama", - nusijuokia pašnekov�.

Renata sako mielai priimsianti pasi�lymus vaidinti ir kine, ir teatre, mat teatras ir kinas jai teikia didel� malonum�. �inoma, vaidinant televizijoje atlygis u� darb� gerokai didesnis. Juk teatro aktoriams algos pakanka tik duonai, o dirbant televizijoje - ir duonai su sviestu.

Tik ar Renatos neerzina neretai pig�s televizij� laid� juokeliai ir blevyzgos? "Jei tai yra, vadinasi, �mon�ms to reikia. Ka�kada su "Labos dienos" k�r�jais ketinome intelektual� humor� "daryt". �mon�s laidos ne�i�r�jo, jiems buvo nuobodu, tad laida yra tokia, kokia yra. Ar aš li�d�siu, ar ne - niekas nepasikeis. �aid�iu pagal savo profesij�, ir man patinka. Laidos scenarijus rašome patys, siu�etus imame iš juoking� gyvenimišk� situacij�, ieškome internete. Dirbu su puikia komanda, prisikvatojame iš širdies", - sako moteris.

"Laum�s juostoje" - ovacijos �iaulie�iams

Oksana LAURUTYT�

Pra�jus� savaitgal� Palanga tapo visos šalies, aišku ir Šiauli� dainuojan�i� ir šokan�i� vaik� sostine - �ia jau 15-�j� kart� vyko festivalis "Laum�s juosta". Festival�, kuris nuo ankstesni�j� skyr�si tuo, kad vaikai dainavo su populiariais atlik�jais, klub� ir studij� vadovais ar t�vais, tiesiogiai transliavo Lietuvos televizija. "Ne tik muzikos �vaig�d�s dainavo su vaikais. T�vai, u�lip� ant scenos, pasijuto tikros �vaig�d�s", - d�iaugsmo d�l sulauktos s�km�s nesl�p� vienas vaik� studijos "Nieko tokio" vadov� Vadimas Kamrazeris.

Devyni t�vai - vyrai juodais drabu�iais

Dvi dienas trukusiame festivalyje, kurio sumanytoja ir reng�ja marijampoliet� Laima Lapkauskait�, dalyvavo apie pusantro t�kstan�io dalyvi� iš visos Lietuvos. � "Laum�s juost�" išvyko ir nema�ai Šiauli� vaik� klub�. Taip jau atsitiko, kad patys pirmieji festivalyje pasirod� studijos "Nieko tokio", vadovaujamos Šiauli� dramos teatro aktor�s J�rat�s Budri�nait�s ir mokytojo, muzikanto Vadimo Kamrazerio, aukl�tiniai.

"Aš neprat�s girtis, bet m�s� daina buvo ka�kas nerealaus. Pasirod�me patys pirmieji ir išsyk "u�ved�me" publik�", - d�iaugiasi V. Kamrazeris.

"Laum�s juostai" dvi "Nieko tokio" vaik� grup�s pareng� V. Kamrazerio sukurt� dain� pagal Sigito Gedos eiles "Peliuko Mikio kelion� pas vaikus". Dvidešimt penki vaikai � scen� iš�jo su devyniais pasitempusiais juodai vilkin�iais t��iais. "Superinis, nerealus pasirodymas. Sal� prad�jo ne ploti, o r�kti, ir aš visai tuo nesistebiu. Kai iš scenos sklinda tokia j�ga ir energija, publikai nebelieka niekaip kitaip reaguoti", - juok�si vadovas.

Pasak V. Kamrazerio, kvietim� dalyvauti "Laum�s juostoje" "Nieko tokio" gavo �iem�. Studijai buvo pasi�lyta parengti dain�, kuri� vaikai atlikt� su t�vais ar kokia nors �vaig�de. "Nieko tokio" vaikai savo kasme�iam koncertui jau buvo pareng� vien� dain� "Širdele mano", kuri� mergait�s dainavo su t�veliais. Jau pasipraktikavusiems ir scenos baim�s atsikra�iusiems t�vams nebebuvo baugu pasirodyti ne tik Šiauli�, bet ir visos šalies publikai.

"Šan�s tie m�s� vyrai. Išskirtiniai atrod�me, t�vai pasijuto tikromis �vaig�d�mis. Aš ir pats netik�jau, kad tokia audringa �i�rov� reakcija m�s� lauks", - d�iaugsmu dalijosi "Nieko tokio" vadovas.

25 studijos "Nieko tokio" dainor�liai festivalyje "Laum�s juosta" paker�jo publik�, u�dainav� su devyniais vyrais juodais drabu�iais.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

"Bumc�s klubo" vaikai festivalio dalyvius nustebino �vaizd�iu - ma�ieji tapo linksmais statybininkais.

"Bumc�s klubo" archyvo nuotr.

Daininink� u�pl�do sentimentai

"Laum�s juostoje" pa�iai sau netik�ta buvo sudalyvauti šiaulietei dainininkei Aurelijai �i�auskaitei. Dainuoti su "Juventos" mokyklos mokine Kristina Alminskaite j� pakviet� jos buvusi mokytoja Loreta Stankuvien�. "L. Stankuvien� mane mok� nuo pirmos klas�s, penkerius metus jos d�ka "Dain� dainel�s" laureate buvau. Kai mokytoja pasi�l� sudalyvauti "Laum�s juostoje", tokie sentimentai u�pl�do... Išsyk sutikau - nor�josi gr��ti � vaikyst�", - sak� Aurelija.

Festivaliui Aurelija parinko pa�ios atliekam� dain� "Šokti kartu", tik šiek tiek pakeit� �od�ius, kad j� gal�t� dainuoti vaikas. Aurelija su Kristina daug repetavo, padedamos Ligitos Gaigalien�s pareng� choreografij�, �raš� ir nusiunt� L. Lapkauskaitei. �rašas pripa�intas tinkamu, tad ir pasirodyta festivalyje.

L. Stankuvien� labai d�iaugiasi vykusiai parengta daina, dalyvavimu festivalyje. "Kai su�inojau, kad vaikui si�loma dainuoti su �inomu atlik�ju, išsyk pakvie�iau Aurelij�. Juk j� u�auginau nuo pirmos klas�s, manau, kad ji - gana gerai �inoma Šiauli� �vaig�d�", - sak� Loreta.

Bumc� pati dainavo su aukl�tiniais

Tre�ius metus iš eil�s "Laum�s juostoje" dalyvaujantis "Bumc�s klubas" festivaliui pareng� dainel� "Saul�s zuiku�iai". Ši Lauros Remeikien�s sukurta daina jau skamb�jo klubo pastatytame spektaklyje "Kvaili� kaimas". Velykinei dainai apie margu�ius vaikai ruoš�si itin kruopš�iai - daug repetavo, pasisiuvo naujus kostiumus, u�sid�jo šalmus ir pasirod� lyg linksmi statybininkai.

"Visi buvo nustebinti tokiu netik�tu �vaizd�iu. Sulauk�me daug pagyr�, aplodisment�, publika mus pri�m� labai šiltai. Tikrai puikiai praleidome laik�, buvo patenkinti ir vaikai, ir t�veliai", - sak� "Bumc�s klubo" vadov� Lina Jakubauskien�, kuri festivalyje pati dainavo su savo aukl�tiniais.

Gra�iausi� �iauliet� televizijos �i�rovai i�vys rugpj�t�

Oksana LAURUTYT�

Pra�jusi� savait� TV3 laidos "�vaig�d�i� karai" anonsai skelb�, kad daininink�s Mios komandoje �i�rovai išvys ir "Mis Šiauliet�". Neseniai "Mis Šiauli� kraštas 2009" titul� pelniusi šiauliet� Egl� Skukauskait� sako neturinti su šia laida nieko bendra. Iš tikro dainininki� Mios ir Natalijos Zvonk�s šou dalyvavo kita gra�uoli� konkurso dalyv�, o "Mis Šiauli� kraštas 2009" nugal�toj� Egl� �i�rovai išvys tik "Lietuvos ryto televizijos" projekte "Išš�kis - Mis Lietuva", kurio finale paaišk�s gra�iausia lietuvait�.

Konkurso "Mis Šiauli� kraštas 2009" nugal�toj� Egl� Skukauskait� televizijos �i�rovai išvys "Lietuvos ryto televizijos" projekte "Išš�kis - Mis Lietuva". Šiauliet� �ia sieks gra�iausios lietuvait�s kar�nos.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Anket� u�pild� draugai

"Išgirdau iš draug� apie laidos anons� ir labai nustebau. Juk aš niekur nesifilmavau. Konkurso organizator� Vaida �idonyt� taip pat buvo nustebusi. Iš tikro laidoje dalyvavo Aist� Karanauskyt�, kuri "Mis Šiauli� kraštas 2009" konkurse peln� teis� dalyvauti ruden� Minske vyksian�iame "Mis Intercontinental" konkurse", - savaitraš�iui "Šiauliai plius" sak� Egl�. Mergina sako visai nepykstanti d�l tokio nelabai aiškaus anonso - j� iki šiol d�iugina �vertinimas konkurse.

"Labai didelis siurprizas buvo gra�uol�s kar�na. Gal kas nors ir galvoja, kad kar�nos yra perkamos, bet tai visiškas melas", - šypsosi aštuoniolikmet� Egl�, kuri konkurse, kuriame vertinamas gro�is, dalyvavo pirm� kart� gyvenime. Nei modeli� atrankos, nei kiti konkursai jos niekada ne�av�jo. Ir � pastar�j� ji pateko atsitiktinai - draugai u� j� u�pild� anket� internete, tik atsiklaus� leidimo. Egl� labai neprieštaravo, pateko � atrank� bei sulauk� s�km�s - tarptautin� komisija vienbalsiai j� išrinko nugal�toja.

Po konkurso "nubyr�jo" dalis draug�

Tapusi gra�iausia šiauliete Egl� �gijo teis� be atrankos dalyvauti konkurse d�l gra�iausios šalies merginos titulo. "Lietuvos ryto televizijos" �i�rovai jau mato šalies gra�uoli� "kovas" projekte "Išš�kis - Mis Lietuva". Egl� sako, kad ji ir "Mis Laikinoji sostin� 2009" filmuotis vyks rugpj��io pabaigoje arba rugs�jo prad�ioje.

"Baisoka vykti filmuotis", - neslepia Egl� ir atvirauja, jog turi labai ma�ai patirties tokiuose konkursuose. Šiek tiek nesmagu ir tod�l, kad po toki� konkurs� dalyvi� at�vilgiu pasipila nema�ai ��eid�ian�i� komentar�. Po konkurso "Mis Šiauli� kraštas" internete nugal�toja buvo apipilta purvais. Egl� sako, jog iš prad�i� buvo net sutrikusi skaitydama komentarus. "T�vai man pasak�, kad kult�ringi �mon�s taip nerašyt�, o su nekult�ringais aš nebendrauju ir man j� nuomon� ne�domi", - sako Egl�, nebeskaitanti joki� komentar�.

Mergina mano, kad negra�ius komentarus gali rašyti netgi pa�ios konkurso dalyv�s. Besiruošian�ios finalui merginos buvo draugiškos, su viena Egl� itin gra�iai sutar�, laik� savo drauge. Deja, kai Egl� buvo kar�nuota, "draug�" net � pob�v� neatvyko, nutrauk� visus ryšius su ja. "Tai man buvo staigmena, nors yra ir daugiau mergin�, kurios su manimi nebebendrauja. Net iš keli� �moni�, kuriuos laikiau savo draugais, išgirdau negra�i� atsiliepim�. Bet tai tik � naud� - supratau, kurie draugai yra tikri, o kurie tik vaidino es� tokie", - šypteli pašnekov�.

Egl� sako, jog nugal�jusi konkurse nesijau�ia ka�kokia išskirtin�, jos gatv�je �mon�s neatpa��sta. "Labai maloniai nustebino S. Šalkauskio mokyklos, kurioje mokausi, vadovai. Per išleistuves direktor� mane pagyr� ir pa�ad�jo "sirgti" u� mane visuose mano darbuose", - d�iaugiasi mergina.

B�simoji politolog�

Gana gerai baigusi mokslus Egl� ketina studijuoti politologij�. Tre�iadien� ji sulauk� �ini�, kad yra priimta � Vytauto Did�iojo universitet�. "Esu jaunoji liberalcentrist�, dalyvaudama šioje veikloje susidom�jau politika. Baigusi politologijos mokslus gal��iau dirbti �urnaliste, Seime. Juokauju, kad ir šalies prezidente gal��iau tapti", - šypsosi Egl�.

Konkurse "Mis Šiauli� kraštas 2009" Egl� visus nustebino pa�ios sukurta gitara atlikta melodija. Šio muzikos instrumento mergina �ada nepamiršti - mokysis groti ir toliau. "Esu daug sri�i� išband�iusi, mokiausi dramos, piešiu. Mano t�tis yra savamokslis dailininkas. Manau, kad geb�jim� piešti paveld�jau iš jo", - sako Egl�.

Gal gro�� mergina paveld�jo iš mamos? "Gimin�s sako, kad aš nepanaši nei � t�t�, nei � mam�. Charakter� gal iš mamos paveld�jau. Esu rami, bet jei kas nors mane suerzina, �siuntu. Galiu "šum�" pakelti, tikrai nenusileid�iu", - nusijuokia ji.

Kol nereikia va�in�ti filmuotis, Egl� atostogauja - daug miega, b�na gamtoje, lanko klubus, susitinka su draugais. "Knyg� retai paimu � rankas, nors k� mokykloje reik�davo perskaityti, skai�iau", - neslepia šiauliet�.

Dabar mergina su nekantrumu laukia did�iojo konkurso prizo - kelion�s � Graikij�. � ši� šal� ji vyks su pirm�ja vicemis ir "Mis Publika". "Tikiuosi, kad dalyvavimas gra�iausios šalies merginos rinkimuose nesutaps su kelione", - sako Egl�.

Depresij� gali susikurti pats

Ri�ardas JAKUTIS

Gal ir netik�ta, kad �mon�s reaguoja, kai parašai k� nors juokingo arba tiesiog tekst� apie humoro jausm�. Mane sutikusieji sako, kad, girdi, aprašiau opi� problem�, kad mes - be humoro jausmo. Apie š� jausm� kalbama labai trumpai – arba jis yra, arba jo n�ra. Gali apsimesti es�s protingas, bet negali apsimesti es�s s�mojingas. Neturintieji humoro jausmo jau�iasi nepatogiai. Tai �mon�s, kurie patys susikuria depresij�. "Jo geras humoro jausms" – pats did�iausias �mogaus �vertinimas. Jeigu iš �mogaus atimtas humoro jausmas, vadinasi, buvo u� k�. Nors nemanau, kad yra daug to jausmo neturin�i�j�. Gird�jau net teigian�i�, kad n�ra �mogaus, kuris netur�t� humoro jausmo. Tik kai kuri� jis kitoks nei m�s�.

Juokas yra universalus, ta�iau humoras - individualus. Pavyzd�i�, iš ko galime pasijuokti, yra begal�, tad jei juokiam�s, su humoru viskas gerai. Mokslininkai humoro jausm� apib�dina kaip sud�ting� vidin� talent� arba psichin� geb�jim�. Aristotelis, pavyzd�iui, teig�, kad juokiam�s iš juoking� �moni�, o tai rodo, kad juoko prie�astis yra pranašumas. Kiti filosofai man�, kad humoro esm� sudaro nesuderinamumas - mes tikim�s vieno, o gauname visai k� kit�. Yra be galo daug teorij�, bandan�i� paaiškinti, kod�l �mon�s juokiasi, ta�iau n�ra visuotinai priimto sutarimo, kod�l viena ar kita situacija yra juokinga. Jei t�vai juokauja, paduodami tuš�i� saldainio popier�l�, arba juokiasi, kai �mogus vejasi v�jo nupl�št� kepur�, negalima tik�tis, kad j� vaikai tur�s humoro jausm�. Dar Get� yra pasak�s, kad niekas taip neparodo �mogaus charakterio, kaip tai, iš ko jis juokiasi. O jeigu �mogus neturi humoro jausmo, jis turi tur�ti jausm�, kad neturi humoro jausmo. Neseniai šiek tiek kauštel�j�s vienam tokiam pasip�tusiam amerikie�iui aiškinau, kad Saturno �iedus sudaro oro linij� pamesti keleivi� lagaminai. Amerikietis atid�iai klaus�si.

Humoro jausmo tur�jimo ar netur�jimo testas, sako, tur�t� b�ti toks - ar galite juokingai perpasakoti paskutin� gird�t� anekdot�? O kaip reaguojate � draug� pokštus bei nepiktus pasišaipymus, nukreiptus prieš jus? Ar atkreipiate d�mes� � laikraš�iuose ar �urnaluose spausdinamas humoreskas ar karikat�ras? Ar gebate juoktis ne tik iš kit�, bet ir pats iš sav�s? Jei � šiuos klausimus atsak�te teigiamai, tik�tina, kad jums nesvetimas humoro jausmas. Neturintiems humoro jausmo, gird�jau, si�loma patyl�ti ir viskas es� bus gerai. Ta�iau ne tyl�jimas yra auksas, o taktas. Yra išskirti 45 humoro metodai: absurdas, aliuzija, analogija, apibr��imas, atsitiktinumas, atvirkštinumas, burleska, demaskavimas, demonstravimas, ekscentriškumas, gaudyni� scena, greitis, grie�tumas, groteskiškumas, grubus humoras, �k�nijimas, imitacija, infantilizmas, ironija, ��eidimai, juokdariškumas, karikat�ra, katalogas, klaidos, mimika, nesusipratimas, ne�inojimas, nusivylimas, pajuoka, pakartojimas, palyginimas, parodija, pa�odiškumas, perd�jimas, pompastiškumas, prieš/po, s�mojis, sarkazmas, satyra, skal� (dydis), stereotipai, sutapimas, sutrikdymas, tema/variacijos, �od�i� �aismas. Gal turite k� pridurti? Sako, vyras trokšta sav�s paties, tik gra�ios moters pavidalu.

Lietuviškieji litai prašosi šv. Petro priimami � dang�. Jie aiškina, jog yra daug kent�jusios nepriklausomos šalies valiuta, tod�l j� vieta danguje. Šv. Petras visus centus bei metalinius litus �leid�ia, �leid�ia ir dešimties bei dvidešimties lit� kupi�ras, o penkiasdešimties, šimto, dviej� ir penki� šimt� – ne. "Kod�l?" – teiraujasi šie. Šv. Petras paaiškina: "Retai ba�ny�ioje lankydavot�s. Retai."

Protingas �mogus d�l ironijos ir anekdot� apie j�, taut�, profesij� nesupyks, nes anekdotai – tai lengvas humoras, ironija ir neb�tinai tikri dalykai, gal tik panaš�s. Nemanau, kad �igonai supykt� d�l pasakojimo apie j� kulinarini� recept� knyg�, kurios pirmasis punktas byloja - pavok puod�! Ir diabetikai netur�t� supykti d�l pašmaikštavimo, jog visi diabetikai yra buv� sekso pasileid�liai.

Lietuvi� literat�roje ironijos pavyzd�iu visi pamini Bal� Sruog� ir jo "Diev� mišk�", nors labai nor��iau išskirti Henrik� Radausk�. Tai vienas ��ymiausi� lietuvi� poet� modernist�, kurio k�ryba yra nutolusi nuo prieškario neoromantik� lyrikos. Šis rašytojas buvo išsilavin�s, m�go baroko muzik�, Mocart�, pranc�z� impresionist� tapyb�. Jo eil�raš�iai da�nai panaš�s � sure�isuot� vaizd� ir �od�i� spektakl�, kuriame matome pagrindinius ir šalutinius veik�jus, aplinkybes, santykius, �vyki� u�uomazgas ir atomazgas. Juose ironija pinama su stipriu gyvenimo tragiškumo �vaizd�iu. Vienas toki� eil�raš�i� yra "Poetai, arba Katastrofa". Eil�raš�io centre - poetai, kurie yra atsiriboj� nuo realaus pasaulio, nesuprasti, iš kuri� šaipomasi, �velgiama su ironija: "Iš m�s� juokias padav�jos/ Ir m�nuo šaiposi kvailai." Poetai nesulaukia malon�s net iš Dangaus: "M�s nemaitina angelai." Bet greitai paaišk�ja, jog prieglobst� poetai randa naktyje, kuri n�ra abejinga poet� jausmams ir išgyvenimams. Dien�, kai aplinkiniai u�siima �prastais darbais, poetai svajoja, b�na visai kitame pasaulyje: "�vaig�des skai�iuojam kiaur� dien�." Nakt� jie "atgyja", jau�iasi savoje erdv�je, prilygina save velniams, kuriems tamsa ir yra laikas, kai jie gali pasirodyti. Nakt� poetai išr�kia save, atsiskleid�ia j� talentas. Kaip beb�t�, poetai savo k�ryba puošia gyvenim�, bando persp�ti �monij� apie ateinan�i� nelaim�. "Kreiva restorano siena" reiškia netobul� pasaul�, kur� jie pagra�ina kurdami. O poezijos palyginimas su �arijomis išryškina jos spindes�, gyvum�, gro��.

Rašytojas Saulius Šaltenis, skai�iau, ironijos reikšm� literat�roje lygina su ugnimi, kuri reikalinga valgiui išvirti, �vakutei mirusiajam ar ant eglut�s u�degti, �mogui sušildyti. Deja, anot S. Šaltenio, daugyb� rašytoj� su ironija elgiasi kaip vaikai ar idiotai: degioja ir m�to, d�l to jau�iasi laimingi, bet tai, girdi, greitai pabos skaitytojui. Nors šiaip jau dauguma abejoja, kad ironija išeis iš mados.

O jei apie dail�, tai neseniai mus palik�s dailininkas Raimundas Sli�ys buvo vienas pirm�j� ironizuojan�i� tapybos atstov� Lietuvoje. Ironijos tema lietuvi� mene pasireišk� tik 8-9 dešimtme�iais. Tokio v�lyvo šios temos ��engimo � lietuvi� meno scen� prie�astys, anot menotyrinink�, itin aiškios ir paprastos: vadinamasis aukštasis menas ilgai buvo laikomas garbingoje vietoje ant pjedestalo ir vien mintis, jog jis gali b�ti nedvasingas, nerimtas ir nesolidus, k�l� šiurp�. R. Sli�ys �m� tapyti mies�ionij� ir jos gyvenimo b�d�. R. Sli�io mies�ionys - tie, kurie neišlipa iš "Stiliaus" tipo �urnal�, vadina save elitu, bet yra statistiniai serial� �i�rovai ir TV laid� "skauda, apipl�š�, nuskriaud�" gerb�jai, o pagrindinis j� kriterijus renkantis paveikslus savo namams - "gra�us, tikroviškas, na, toks aiškus..." ir t. t. Ta proga šiek tiek kita tema. Neseniai nor�damas su�inoti apie karali� Jogail�, internetiniame "Google" u�rašiau "Jogaila" ir ekrane sulaukiau duomen� apie Jogail� Mork�n�.

Yra toks angl� eseistas A. A. Gil (vardo raid�s ir trumput� pavard� juk labai vykusiai prasimanytos), kurio es� kand�ios, bet draug humoristin�s ir n�ra ko pykti. Pagrindin� A. A. Gil es� tekst� tema – angl� humoras. Apie niek� kita jis ir nerašo, b�tent angl� humoras j� ir maitina. Anot jo, norint b�ti anglu, reikia dviej� dalyk� – praeities suvokimo ir humoro jausmo. Anglijoje negali b�ti nieko blogiau, kaip apkaltinti angl�, kad jis neturi humoro jausmo ar j� prarado. A. A. Gil skiria dvi humoro mokyklas - tai �ydiškas humoras ir angliškas humoras. �ydiškas humoras kupinas savianaliz�s, �iaurios savikritikos, abejoni�. Angliškas humoras daug sodresnis. Jis pagyr�niškas ir agresyvus. �ydiškas humoras intymus ir asmeniškas, angliškas - garsus, visuotinis, tinkantis kompanijai. Angliškas humoras - tai u�gauliotoj� kvatojimas. Be galo nuvalkiota istorija apie silpn� angl�, humoru �veikiant� stipresn� prieš�, yra papras�iausia netiesa. Anglai nuolat naudojasi savo humoru kaip v�zdu, nelabai r�pindamiesi, kas po juo paklius. Prad�j� juokauti, anglai iškart pasirenka aukas - indus, �ydus, �igonus, škotus, airius, pranc�zus, vokie�ius, merginas iš Esekso, blondines, katalikus, hinduistus, musulmonus, g�jus, šiaurie�ius, pietie�ius, Birmingemo gyventojus, kaimie�ius, luošius, paralitikus, epileptikus, ne��augas, pamiš�lius, prostitutes, vikarus, karalien�, profs�jungas, torius, viš�iukus, šunis, asilus, alud�i� savininkus, velni� ir Diev�... O štai �ydiško humoro pavyzdys. �ydas pagavo auksin� �uvel�. Toji prašo: "Paleisk mane, išpildysiu tris tavo norus." "Gerai, - sako �ydas, - noriu namo Majamyje, milijardo doleri� Amerikos banke, noriu, kad mane supt� dešimtys gra�i� mergin� ir nuosavo "Boeing 747". �ia pirmasis noras..."

Lietuviams artimesnis �ydiškas humoras. Kaip ir rusiškas. K� darysi. Pa�ioje Rusijoje humoras populiarus, nes yra daug iš ko juoktis. Didel� ir unikali šalis. Šioje šalyje humoro pavyzd�i� yra primityvi�, bet yra ir pasl�pto puikaus humoro. Pavyzd�iui, štai toks anekdotas. Med�iokl�n susiruošia vokietis, anglas ir rusas. Šaudys antis. Prieš tai vaiš�s. Vokietis ir anglas negeria, girdi, med�ios, turi b�ti budr�s. Rusas lenkia stiklel� po stiklelio. Prasideda med�iokl�. Vokietis ir anglas dar nieko nenušov�, o vos ant koj� pasilaikantis rusas pašauna vien� ant� po kitos. "Kaip tau taip sekasi, kaip tu pataikai?" – klausia ruso vokietis ir anglas. Rusas nusistebi: "Ko �ia nepataikyti, visas dangus – vien antys." Arba rusiška teorija, jog tarpin� pakopa tarp socializmo ir kapitalizmo yra alkoholizmas.

Netiesa, kad lietuviai neturi humoro jausmo, kad nesupranta ironijos. Pavyzd�iui, ar ne ironiška XIX a. prad�ios poetiška lietuvio formuluot�: "Lietuvis yra tas, kuris tiki laisve ir laikosi statuto"? Bent man labiau patinka anekdotai, kurie apib�dina dabart�. Pavyzd�iui, Seimo nari� pokalbis: "Vis� pinig� neu�dirbsi, dal� vis tiek reik�s pavogti." Patinka ir su pasl�pta potekste. Pavyzd�iui, vyriškio nusiskundimas, kad jo �mona tikra ragana, tad lauki�s rudens ir gryb� sezono. Ir tai, kad Lietuvoje iš ties� t�ra trys dainininkai: Rimiškis, Norfiškis ir Maksimiškis. Arba atsakymas vegetarams, besid�iaugiantiems kiauli� gripu: "Ar gird�jote, kad pradeda plisti mork� gripas?" O re�isierius Oskaras Koršunovas, kuris, �inia, turi daug meilu�i�, m�gsta visko po du: tur�jo dvi Agnes, dvi Egles, dvi aktores, dvi televizijos laid� ved�jas, dvi dizaineres...

Ar Lietuvoje yra tikr� humoro ekspert�? Nuodugniai susipa�inusi� su klasikiniu �ydišku humoru, išmanan�i� kukur�zin� Amerikos humor�, kuo lengviausiai skirian�i� Manheteno pašmaikštavimus nuo Bruklino pasikand�iojim�, nesunkiai atpa��stan�i� Prahos anekdot�, sugeban�i� atskirti net Budapešto smulk�j� folklor� nuo Vienos? Patys lietuviai m�sto, jog tikrasis aukš�iausios prabos humoras privalo tur�ti ir šiok� tok� li�desio šeš�l�. Šiaip jau reikia �inoti, jog tikrasis humoro šaltinis – ne televizija ir net ne literat�ra. Visas humoras yra tiesiog �ia, kur mes gyvename – tai tiesiog pati m�s� egzistencija. Tiesa, mes nesišaipome iš sav�s pa�i�, kaip daro �ydai, bet iš kit� (est�, �iuk�i�, rus�, t� pa�i� �yd�) pasišaipyti m�gstame. Kai pasišaipo iš m�s�, pykstame, gi vienas toks �ydas kvatojosi iki ašar� iš vieno tokio lietuvio replikos, labai jau politiškai nekorektiškos apie �yd�, gyvenant� iš paskait� apie holokaust�. Juk iš ties� humoras neturi nei sien�, nei tautyb�s.

Svajones pildo ne pasak� f�ja

Eva JAGMINAIT�

"Nebijokite svajoti, tada bus lengviau �inoti, k� privalote �gyvendinti," – � socialiai remtinus, daugiavaiki� bei skurd�iai gyvenan�i� šeim� vaikus kreip�si Did�iojoje Britanijoje ir Lietuvoje gerai �inoma re�isier� Dalia Ibelhauptait�. Tre�ius metus labdaros vakar� metu ji surenka šimtus t�kstan�i� lit� vaik� vasaros poilsiui. Šiemet organizavusi vargiai gyvenan�i� šeim� plaukim� baidar�mis, ji teig� ir pati nugal�jusi vien� savo baimi� – nemok�dama plaukti ir bijodama vandens, nesl�pdama, jog n�ra sportiška, ji vis d�lto ry�osi pirm�kart tris kilometrus baidare plaukti J�ros upe drauge su beveik trisdešimties stovyklautoj� b�riu bei u�sienio reikal� ministru Vygaudu Ušacku.

Nugal�jusi vandens baim�, D. Ibelhauptait� pirm�kart ry�osi plaukti baidare. "Saugokit mane, nes nemoku plaukti, o jei nusk�siu, kit�met stovyklos nebus", - šmaikštavo re�isier�, lipdama baidar�n.

Tradicija atkeliavo iš Amerikos

D. Ibelhauptait� labdar� lietuvi� vaikams atve�a jau tre�ius metus. Ši� tradicij� � Did�i�j� Britanij� atve�� tuomet Lietuvos ambasadoriumi ten dirb�s u�sienio reikal� ministras Vygaudas Ušackas, kuris jau kone dešimt met� iš JAV lietuvi� surenka apie 50 t�kstan�i� JAV doleri� vargiai gyvenantiems Lietuvos vaikams. Garsi re�isier�, sako vos išgirdusi apie toki� iniciatyv� �m�si j� pl�toti Jungtin�je Karalyst�je. Drauge su vyru Deksteriu Fle�eriu ir �inomu kulinaru D�eimiu Oliveriu šiemet organizav� nebe pirm� labdaros pokyl� "Gala Dinner" Londone, iš emigrant�, verslinink� surinko beveik pus� milijono lit� vaik� vasaros poilsiui. Šiemet u� šiuos pinigus vargiai gyvenantiems vaikams bus surengta apie trisdešimt edukacinio, sportinio, pa�intinio pob�d�io stovykl�, kuriose ils�sis daugiau nei t�kstantis vaik�. Iš viso per trejus metus D. Ibelhauptait�s surenkamos labdaros d�ka galimybe poilsiauti gal�jo pasid�iaugti beveik 5000 vaik�.

Nor�josi suteikti vilt� ir šans�

Jungtin�je Karalyst�je su vyru Deksteriu Fle�eriu ponia Dalia labdar� renka jau daug met�. "Esame prisid�j� renkant l�šas Afrikos bei Ukrainos vaikams, kaln� goriloms Ugandoje, prie kit� region� labdaring� projekt�, bet prieš ketveris metus, matyt, at�jo laikas, kai labdaring� veikl� tur�jau nukreipti nebe � platesn� pasaul�, o � savo krašt�, - prisiminimais dalijasi D. Ibelhauptait�. – Nor�jau pagelb�ti saviems. Lietuvoje labai ma�ai šnekama ir d�mesio skiriama tikrajai vaik� situacijai. Tarsi stengiamasi pamiršti nepritekli�, skurd�, varg�. Nuošaly paliekami likimo nuskriausti vaikai. Tiesa, labai daug kalb�davome apie našlai�ius, pamiršdami daugiavaikes bei ma�as pajamas turin�ias socialiai remtinas, ne�galius vaikus auginan�ias šeimas."

Labdar� vaikams renkanti re�isier� sako labiausiai norinti dovanoti šiems vaikams vilt�. Ji net ir kelion� baidar�mis alegoriškai palygina su dr�sa, ry�tu, viltimi ir tik�jimu.

"Šiems vaikams b�tina suteikti šans� ir vilt�. Galb�t jie po stovyklos netaps geresni ar šaunesni, ta�iau blogesni jie tikrai nebus, nes stovykla jiems dovanoja tiek d�iaugsmo, kad jie nori tuo d�iaugsmu dalytis su kiekvienu sutiktuoju, - sako re�isier�, pati pirm�kart ry�usis plaukti baidare. – Nemoku plaukti, tod�l s�stis � baidar� tikrai buvo nemenkas išbandymas, mat ir sportinink� gera tikrai nesu. Ta�iau d�l ši� vaik� gal��iau nors ir dukart per savait� plaukti, ir ne tik tris kilometrus."

� baidar� pirm�kart lipan�i� D. Ibelhauptait� dr�sino u�sienio reikal� ministras V. Ušackas. "Dalia, common! You can do it!", - kviet� jis re�isier�.

Labdara - ne daiktai

U� u�sienio lietuvi� paaukotas l�šas kasmet surengiamos pa�intin�s, kult�rines, edukacin�s, sportin�s, šviet�jiškas stovyklos, kuriose vaikai �gyja nauj� �g�d�i�, išmoksta dirbti komandin� darb� bei atveria naujas galimybes. "Siekiame, kad jiems atsivert� naujos erdv�s, padedan�ios suvokti, kad jie gali pakeisti esam� situacij� – sunkiu darbu viskas pasiekiama. Tai n�ra vien skamb�s �od�iai, nes šis jaunimas yra m�s� ateitis ir jei mes dabar neprisid�sime prie to, kad jie tapt� tolerantiškesni, atviresni, dr�s�s, v�liau galime gail�tis, - teigia re�isier�. – Dabar m�s� tikslas – išpildyti j� svajones." U� u�sienyje gyvenan�i� lietuvi� paaukotas l�šas vargingai gyvenantiesiems vaikams neperkami daiktai - l�šos skiriamos j� vasaros poilsiui, t. y. tam, kad jie, nesiskirdami nuo bendraam�i�, moksleivi� atostog� metu patirt� �sp�d�i� prieš art�jan�ius mokslo metus.

Pirmaujame Europoje

D. Ibelhauptait� sako, kad Lietuva pirmauja pagal socialiai remtin� šeim� gaus� Europoje. Ji yra sulaukusi pastab�, kod�l daugiausia labdaros l�š� skiriama Jurbarko, Šilal�s, Taurag�s ir Pag�gi� regiono vaikams. "Kartais net bandoma sp�lioti, neva aš ar V. Ušackas kil�s iš ši� krašt�, ta�iau tai yra statistiškai skurd�iausi Lietuvos rajonai, labiausiai stokojantys pagalbos", - skeptik� abejones išsklaido ponia Dalia.

�inoma, moteris �sitikinusi, kad jos entuziazmas u�kre�iamas, mat prieš kelet� met� surengusi pirm�sias stovyklas pasteb�jo, kad lietuviai u�dari, kukl�s ir tyl�s. Dabar jie jau patys klausin�ja, kaip gal�t� pad�ti rinkti labdar�.

Stovyklos dalyviai, vadovai ir l�šas joms surenkantys labdaros vakar� reng�jai �siam�ino kartu.

Autor�s nuotr.

Daugiausia laiko skiria labdarai

Nors D. Ibelhauptait� aktyviai dalyvauja labdaringoje veikloje renkant l�šas Borneo salos orangutanams (netrukus su vyru tris m�nesius ji išvyks � Borneo savanoriauti), visgi prisipa��sta, kad rinkti labdar� vaikams – mieliausia.

Drauge su vyru bei V. Ušacku re�isier� jau planuoja surengti Lietuvoje šokiruojan�io dokumentinio filmo apie Birm� pristatym�. "Tai taip pat bus labdaros projektas. Su vyru buvome šio filmo premjeroje Dauning gatves 10-ajame name, kur pirm�kart istorijoje premjero Gordono Brauno namuose buvo parodyta nelegaliai nufilmuota dokumentika. Jo �mona labai palaiko ši� iniciatyv�. Paviešinama, kiek �urnalist� buvo u�mušta filmuojant tuos vaizdus, kiek u�daryta kal�jimuose. Lietuvoje pirmiausia nor�tume š� film� parodyti U�sienio reikal� ministerijoje, v�liau pristatyti �iniasklaidai, - pasakoja re�isier�. – Filmuotoje med�iagoje �am�intos budist� vienuoli� demonstracijos u� demokratij�, u� laisv�, prieš tenykšt� re�im�. Labai daug t� vienuoli� dingo be �inios arba buvo nu�udyti. �i�rovai mato, kaip jie kraunami � sunkve�imius, išve�ami, u�mušami �urnalistai. Vakarie�iams tai šokiruojantys vaizdai, nors ne itin neypa� kokybiškai nufilmuoti."

Gamtos ir kult�ros paveldas laukia draug�

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� gamtos ir kult�ros paveldo apsaugos klubas "Aukuras" imasi kilnios misijos - m�s� krašto gamtos ir kult�ros paveldo registravimo ir išsaugojimo. "Gamtos ir kult�ros paveldui tr�ksta �prasminimo ir globos. Pagalbos šaukiasi �alojami šimtame�iai med�iai, ardomi piliakalniai, apleisti dvarai, ariami senkapiai, skaldomi p�duoti akmenys, sausinami stebuklingi šaltiniai. Istorinis kraštovaizdis, suk�r�s tautos b�d�, nyksta ple�iantis miestams, tiesiant kelius. Paveldui išsaugoti reikia kiekvieno m�s�", - sako klubo pirmininkas Darius Raman�ionis.

Baigiami išgrobstyti akmen� r��os ("Velnio kelio") akmenys, o jos �teisinimo reikalai stringa.

Paveldo draugai

Dvidešimt met� Šiauli� gamtos ir kult�ros paveldo apsaugos klubas "Aukuras" puosel�ja paveldo visuomenin�s globos ir �prasminimo id�j�, rengdamas kraštotyrines ekspedicijas, talkas, �ygius, stovyklas, šventes, konferencijas. Pasak klubo vadovo D. Raman�ionio, neseniai klubas pareng� projekt� "Paveldo draugai" ir iš Europos ekonomin�s erdv�s bei Norvegijos finansini� mechanizm� subsidij� schemos "Nevyriausybini� organizacij� sektoriaus stiprinimas Lietuvoje" jam �gyvendinti gavo kone 80 t�kstan�i� lit�.

Projekto tikslai kiln�s ir bus naudingi visiems - "Aukuras" ketina parengti galimybi� studij�, kuri �vertint� nevyriausybini� organizacij�, bendruomeni� ir pavieni� �moni� galimybes išsaugant, puosel�jant ne�trauktus � s�rašus, valstyb�s nesaugomus gamtos ir kult�ros paveldo po�ymi� turin�ius objektus. Bus renkami duomenys apie juos, r�pinasi informacijos sklaida internete ir �vairiuose leidiniuose, kuriamas filmas, rengiami �ygiai ir mokymai, organizuojama stovykla "Gyvoji istorija", bendradarbiaujant su NVO ir vietos bendruomen�mis.

"Aukuro" vadovo teigimu, savininkams gr��inus �em�, �vair�s paveldo objektai buvo palikti likimo valiai, o j� išlikimas priklauso nuo �moni� s��in�s ir geranoriškumo. Neretai, siekiant asmenin�s naudos, naikinami paveldosaugin� vert� turintys med�iai, mitologiniai objektai. "Baigiami išgrobstyti akmen� r��os ("Velnio kelio") akmenys, ne�inoma kryptimi išve�tas Dain� akmuo, išdegintas seniausias per 500 met� �aliuojantis Šiauli� rajone Kibart� ��uolas, išvogtos švent�j� skulpt�ros iš koplytstulpio Pakalniškiuose", - apgailestauja pašnekovas ir sako, kad pakankamo d�mesio Šiauliuose nesulaukia smarkiai pakeistas Salduv�s piliakalnis, 200 met� senumo mil�iniškos apimties stoto Liepori� liepos, nuo kurios kilo kaimo pavadinimas.

Vertyb�s, kurios nekinta

Senieji kaim� gyventojai �ino nema�ai �vairi� mitologini� objekt�, šventais laikom� šaltini�, akmen�, kalneli� ir su jais susijusi� istorij�, ta�iau �mon�s miršta ir �inios iškeliauja u�marštin. "Mes norime surasti draug� šiems objektams. Vyksime pas kaim� ir miesteli� bendruomeni� narius, prašysime suteikti informacijos, dalysime anketas, draugausime su �vairiomis organizacijomis, pavieniais �mon�mis, tik�dami, kad jie �sijungs � m�s� veikl�. Visi objektai, turintys paveldo po�ymi�, gali ir turi b�ti išsaugoti. Jie turi b�ti ir pri�i�rimi, tad paveldo draugai bus mokomi, kaip tai daryti", - sako D. Raman�ionis.

"Aukuras" paveldui saugoti dirba daug ir konkre�iai. Klubas jau senokai kreip�si � Šiauli� rajono savivaldyb� ir Valstybin� saugom� teritorij� tarnyb�, kad �teisint� akmen� r��, kuri t�siasi nuo Šiauli� iki Bubi�, ta�iau ka�kod�l reikalai stringa. �teisinus š� unikal� ledyno suformuot� akmenin� "keli�", b�t� galima �am�inti sunaikintas R��os atkarpas, j� buvimo vieta pa�ymint eile pavieni� akmen�.

Šiauli� gamtos ir kult�ros paveldo apsaugos klubas "Aukuras" prie Kybart� ��uolo.

"Aukuro" archyvo nuotr.

S�vininkams gr��inus �em�, �vair�s paveldo objektai buvo palikti likimo valiai. V��ali� (Perk�no) akmuo.

Klubas "Aukuras" vienija apie 70 �moni�, aktyviai dirban�i� yra apie 30. Informacijos apie klubo veikl� galima rasti interneto svetain�je www.aukuras.lt . Pasak D. Raman�ionio, svetain�s lankytojai gali rašyti apie saugotinus gamtos ir kult�ros paveldo objektus, pasakojimus papildyti fotografijomis. Taip pat galima prisijungti prie klubo veiklos, dalyvauti ekspedicijose, �ygiuose.

"M�s� klub� galima laikyti jau tarptautiniu, nes nema�ai nari� gyvena u�sienyje", - šypsosi pašnekovas ir d�iaugiasi, kad itin didelio susidom�jimo sulaukia "Aukuro" V�lini� �ygis. Jo metu lankomos senosios, apleistos kapinait�s, tvarkomos, u�degamos �vakut�s, giedamos giesm�s prot�viams pagerbti. �ygi�-ekspedicij� metu susitinkama su vietini� �moni� bendruomen�mis, renkama �domi informacija apie paveld�.

Yra vertybi�, kurios nekinta - mus gaubiantis dangus, supan�ios kalvos, miškai, e�erai ir juose t�nanti gyvyb�. Šimtme�ius tai buvo �mogaus fizin�s ir dvasin�s atgaivos šaltiniai, ta�iau dabartinis gyvenimas darko �mogaus ir gamtos pusiausvyr�. "Aukuras" kvie�ia ginti m�s� vis� teis� � švari� ir sveik� aplink�, gamtos, kult�ros paveld�. Tikime, kad atsiras daugiau �moni� norin�i� tapti paveldo draugais ir �sijungti � klubo "Aukuras" veikl�.

�iauli� kra�to gra�uol�s d�iugino talentais

Oksana LAURUTYT�

V�l� penktadienio vakar� Šiauli� dramos teatre paaišk�jo Šiauli� krašto gra�uol� - �ia vyko konkurso "Mis Šiauli� kraštas 2009" finalas. Gra�uol�s kar�na atiteko aštuoniolikmetei šiaulietei Eglei Skukauskaitei, komisij� su�av�jusiai kuklumu ir pa�ios sukurta gitaros melodija.

Šiauli� dramos teatro scenoje d�l "Mis Šiauli� kraštas 2009" kar�nos var��si dvidešimt gra�uoli�, iš kuri� dešimt pateko � finalin� dešimtuk�.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Merginos numet� svorio

Konkursas "Mis Šiauli� kraštas" Šiauliuose atgijo vienos ��ymiausi� Lietuvos manekeni� Vaidos �idonyt�s d�ka. Pati, ka�kada Šiauliuose dalyvavusi panašiuose konkursuose, gr��usi iš Milano �m�si gra�uoli� paiešk�, nes, jos nuomone, ko vertas gro�is, jei juo niekas nesi�avi.

Konkurso atrankose dalyvavo b�rys mergin� iš visos apskrities, o � final� buvo atrinkta dvidešimt gra�iausi�. Tiesa, V. �idonyt�s gro�io namai "Classy Beauty" ir studija "Bacio" pad�jo merginoms susikurti �vaizd�, išpuosel�ti k�nus, pasitik�ti savo j�gomis, dailiai vaikš�ioti. Pasak V. �idonyt�s, pasirengimo konkursui metu b�ta mergin� ašar�, nes konkurso reng�ja buvusi itin grie�ta. Reikalavo drausm�s, pareigingumo, numesti svorio. Buvo mergin�, kurioms per m�nes� teko gerokai paliekn�ti.

Renginio ved�jams - Vitalijui Cololo ir Karoliui Sakalauskui - gra�ioji Oksana Pikul šmaikštavo, neva u� j� gra�esn�s merginos jiems nepavyks rasti. Pokštai liko pokštais - finale paaišk�jo, kad gra�iausios krašto merginos kar�nos ver�iausia aštuoniolikmet� šiauliet� Egl� Skukauskait�.

Konkurso nugal�toja laim�jo kelion� � pasirinkt� Europos šal� ir kelialap� � spalio prad�ioje �vyksiant� konkurs� "Mis Lietuva 2009". Tiesa, dar viena mergina - Aist� Karanauskyt� - išrinkta atstovauti Šiauli� kraštui, bei Lietuvai rugs�j� Minske vyksian�iame gro�io konkurse "Mis Intercontinental".

Pirm�ja vicemis išrinkta šauliet� Sandra �emaityt�, antr�ja - Greta Vaitek�nait�. "Mis Elegancija" pripa�inta šiauliet� Elona Daubarait�, "Mis Publika" – šiauliet� Monika Janušauskait�, "Mis Foto" – šeduvišk� Giedr� Kvitnickyt�.

Nugal�tojos buvo apdovanotos r�m�j� - gro�io nam� "Classy Beauty" ir parduotuv�s "Vero moda" prizais ir g�l�mis. Trys gra�uol�s - E. Skukauskait�, S. �emaityt� ir M. Janušauskait� - apdovanotos kelione � Graikij�.

"Mis Šiauli� kraštas 2009" nugal�toja šiauliet� Egl� Skukauskait� be atrankos patenka � konkurs� "Mis Lietuva 2009".

"Talentinga mergik� yra visai kits reikals"

Kas nul�m�, kad grie�ta tarptautin� komisija, kurios pirmininke buvo pati V. �idonyt�, savo balsus atidav� vienai ar kitai merginai? Itin dideli� konkurso �i�rov� ovacij� sulauk� ne mergin� prisistatymas, bikinio demonstravimas, o mergin� atskleisti pom�giai ir geb�jimai. Merginos šoko, demonstravo k�no lankstum�, dainavo savo k�rybos dainas, demonstravo grafikos ir fotografijos darbus, renginio ved�jus vaišino skanumynais. "Talentinga mergik� yra visai kits reikals", - šiaulietiškai komentavo renginio ved�jai.

Viena mergina profesionaliai atlikt� šok� paskyr� neseniai Anapilin iškeliavusiam Maiklui D�eksonui, o nugal�toja Egl� Skukauskait� tiesiog papirko �i�rovus, gitara sugrodama savo k�rybos k�rin�.

Nors renginio tema buvo Amerikos gangsteriai ir Italijos mafija, konkurso scenarijus buvo gana tradiciškas. Ved�jai laid� vienas kitam šmaikš�ias replikas, o gra�uol�s �veik� �prastus etapus. Pertrauk�li� metu, kol gra�uol�s ruoš�si konkurso etapams, koncertavo grup� "69 danguje", "Olialia" mergait�s, kurios nuolat keisdamos sceninius drabu�ius, u�dainavo ir itališkai.

Renginio prad�ioje kai kuri� dalyvi� veiduose buvo galima ��velgti jaudul�, merginoms rankos ir kojos virp�jo. Jaudulio merginos neatsikrat� iki pat konkurso pabaigos, o nugal�toja vos suvald� ašaras.

Po renginio komisijos nariai su gra�uol�mis nuvyko � prabangaus viešbu�io restoran�. Tiesa, atšv�sti dalyvavimo gro�io konkurse panoro ne visos konkurso dalyv�s.

Gera b�ti sveikam

Ri�ardas JAKUTIS

"Brangink gydytoj�, nes jis tau svarbus; juk Viešpats j� suk�r�. Juk iš Aukš�iausiojo eina jo gydymo dovana" (Senojo Testamento Siracido knyga 38, 1–2).

Vis dar neišbl�so diskusijos apie Pasaulio banko išvad�, kad Lietuvoje per daug ligonini� ir gydytoj�. Ir šiaip � m�s� sveikatos apsaugos dar�� dabar prim�tyta kr�va akmen�. Keista, kad net taupyti pas mus prad�ta ne nuo odini� ministr� rankini�, bet nuo gydytoj� atlyginim�. Vis d�lto tie, kurie buvo išva�iav� � u�sien� ir ten susid�r� su vietiniais gydytojais, �sitikino, jog Lietuvos medicina labai aukšto lygio. Mes turime labai gerai parengt� specialist�, kurie, deja, gauna dešimtis ar net šimtus kart� ma�esnius atlyginimus, nei j� kolegos u�sienyje, ir dar dirba labai prastomis s�lygomis. Tr�ksta geros medicinin�s aparat�ros, organizuojama labdara, kad medicinos �staigoms k� nors iš šiuolaikin�s aparat�ros nupirkt�, nes valstyb� neišgali to padaryti.

Tad nors pagaliau nustokime naikinti tai, k� sveikatos apsaugos sistemoje turime geriausia – kvalifikuotus gydytojus. Tik tada, kai bus pripa�inta, jog tai did�iulis turtas, kur� turime saugoti ir puosel�ti, bus galima kalb�ti apie tikros sveikatos reformos prad�i�. Jeigu u� mane valstyb� šeimos gydytojui skiria 5 litus per m�nes�, tai u� 5 litus galiu tik�tis ir pagalbos. Valstyb�, skirdama tuos 5 litus, neatsi�velgia � tai, kad aš per m�nes� sumoku dešimtis kart� didesnius mokes�ius.

Dabar sveikatos reforma nukreipta ir prieš gydytojus, ir prieš pacientus. Tai u� k� ji? Nuo sen� senov�s juk visi link�jimai prasideda �od�iais "Pirmiausia linkiu sveikatos", tad kod�l imta karpyti l�šas tam, kas svarbiausia. Tiesa, pagal kapitalistin� veiksmingumo logik�, svarbiausia, kad sveikatos apsaugos sistema kuo ma�iau kainuot�. Tokiu atveju iš ties� kuo ma�iau gydytoj�, tuo geriau, o pacient� r�pes�iai – j� pa�i� reikalas. Ta�iau gal visgi sveikatos apsaugos sistema tur�t� b�ti kuriama pagal kitokius principus, kur svarbiausias – �mogus. Deja, politik� r�pinimasis �mogumi da�niau traiško, nei stiprina.

Taip, Lietuvoje yra ir ma�iau u�dirban�i�j�, ta�iau �vertinkime, koks svarbus ir sud�tingas gydytojo darbas, jog daugelyje pasaulio valstybi� gydytojas – dosniausiai apmokama profesija. Beje, Lietuvoje nema�ai gydytoj�, kurie s�kmingai daro karjer� politikoje, ta�iau ne�inau n� vieno politiko, kuris geb�t� s�kmingai persikvalifikuoti � gydytojus. Tad kuo sunkiau b�ti – politiku ar gydytoju? Nepaisant to, politikai �sitikin�, kad jie vertesni didesni� atlyginim� nei medikai.

Išva�iavusi � Danij� dirbti gydytoja pasakoja, jog sutinkanti su teiginiu, kad Lietuvoje per daug gydytoj�, palyginti su viduriniu personalu. Kai Danijoje ji eina priimin�ti pacient�, su ja dirba 2-3 sesel�s. O kur dar sekretor�s, fizioterapeutai, dietologai ir gausyb� �vairi� specialybi� vidurinio personalo. Gydytoja dirba gydytojos darb� - priima sprendimus. O Lietuvoje gydytojas visk� daro pats. Kol Lietuvoje gydytojai dirba sekretori�, seseli� ar net krovik� darb�, tol galima spr�sti, kad šalyje per daug gydytoj�.

Skai�iau, kad pra�jusiais metais iš Lietuvos � u�sien� išvyko dirbti apie 600 gydytoj�. Jei po tiek kiekvienais nepriklausomyb�s metais, padauginus – per 10 t�kstan�i�. Pavyzd�iui, Geteborgo (Švedija) Sahlgreno universitetin�s ligonin�je dirba keturi lietuvi� gydytojai. Švedijoje medikai gali u�dirbti nuo 4 iki 8 t�kstan�i� eur� (14-27 t�kstan�ius lit�). Šioje šalyje gydytoj� atlyginimai n�ra patys did�iausi Europos S�jungoje, ta�iau patys švedai beveik neišvyksta � kitas šalis, gimtin�je juos sulaiko puikios darbo s�lygos.

Vienas gydytojas dar papasakojo, kaip Anglijoje pacient� du m�nesius buvo gydyta ne�inia nuo ko, medikamentai buvo skiriami irgi ne�inia nuo ko, kol b�klei neger�jant gydytojas jos paklaus� - o kaip j�s manote, kas jums gal�t� b�ti? Pasikonsultavusi telefonu su Lietuvos medikais, pacient� su paskutiniais sveikatos liku�iais gri�o � Lietuv�, kur per 3 valandas buvo diagnozuota priešsepsin� b�kl�, skubiai išoperuotas did�iulis pilvo ertm�je buv�s p�linys. Ligon� ištraukta iš mirties nag�. O kiek b�t� galima pamin�ti u�sieniuose u�leist� insult�, klaikiai priimam� gimdym�, perforuot� apendiks� ir t. t.

O d�l medicinini� paslaug� brangumo, tai dauguma �moni� be joki� problem� sumoka u� keli� valand� automobilio remont� 500 lit�, o kai tiek duoda geram chirurgui, atlikusiam sud�ting� operacij� ir dar dvi savaites šokin�jan�iam apie ligon�, visiems sako, kad baisiai daug sumok�jo. Atrodo, kad nevert�t� prieštarauti norui imti mokest� u� �jim� � poliklinik�, nors gal toks bandymas problemos ir neišspr�st�, nes ma�as mokestis m�g�j� ten vaikš�ioti nesulaikyt�, o padarius didok� nepatekt� ir tikrai pagalbos reikalingi �mon�s.

Atskira tema – gydytojo ir paciento santykiai. Pacientai neserga vien tik fiziškai - da�niausiai jiems b�dingi ir fiziniai, ir emociniai negalavimai. Kai �mon�s konsultuojasi su gydytoju, jie visada turi ir savo paaiškinim�, kod�l kilo vien� ar kit� problem�. Gydytojo u�duotis – aktyviai klausytis paciento pasakojimo, ieškant ir pastebint ir vidaus ligos, ir emocinio streso simptomus. Miel� gydytoj� pacientas gali prad�ti tiesiog dievinti, pavyzd�iui, paciento ilgai pasakojus ir vardijus nusiskundimus gydytojui vert�t� paklausti: "Negerai jau�iat�s nuo to laiko, kai mir� j�s� mama?" Viename lankstuke net teko u�tikti pamokym� gydytojams, kaip šie turi klausytis savo pacient�:

• Atviri klausimai – klausimai, � kuriuos negalima atsakyti vienu �od�iu, reikalaujantys išsamumo.

• Pasitikrinimas – pakartojama, k� sak� pacientas, norint �sitikinti, ar gerai supratote.

• Pagalba – padr�sinti pacient� tiek �od�iais ("t�skite"), ir neverbaliai (link�iojant galv�).

• Tyrin�jimas – kai pastebite pasikartojan�ius signalus ir norite su�inoti daugiau: "Kas nors dar?"

• U�jau�iantys komentarai: "Tai, �inoma, jus labai skaudina."

• Pasi�lymas pad�ti: "Aš r�pinuosi jumis ir noriu �inoti, kaip geriausiai gal��iau jums pad�ti."

• Jei yra kelios problemos, pasi�lykite sudaryti s�raš� ir svarstyti, kuri� spr�sti pirma.

• Rezium�. Pasitikrinkite, kas buvo pasakyta. Tai padeda geriau suprasti paciento problem� ir pasitikrinti, ar ir jis taip pat j� supranta, bei kontroliuoti pokalbio eig�, jei yra per daug informacijos.

Baigiama mintimi, kad gydytoj� ir pacient� santykiai gydytojams turi r�p�ti labiau. Pokomunistin�se šalyse pacientai specifiniai, kitokie nei Vakaruose. �ia �mogus, išeinantis iš gydytojo kabineto be recepto, jau�iasi neaptarnautas, nepaisomas, nuskriaustas ir ��eistas. Toks vizitas nesiskaito. Pasitaiko, kad pacientai bando gydytoj� priversti išrašyti recept� arba siuntim�. Jauni gydytojai da�niausiai jiems nusileid�ia d�l nepasitik�jimo savimi, kiti tai daro d�l šventos ramyb�s. Keista, kad net aspirinas, išrašytas gydytojo, ne vien� pacient� veikia geriau nei šiaip �sigytas.

M�gstame gydytis, nes m�s� kult�roje liga priklaus� aukštesniajai klasei. Isterijos priepuoliai, spazmai, migrena ir podagra - visa tai buvo dvar� gyventoj� privilegija. Jau tuomet šie negalavimai buvo m�giama pokalbi� tema. Vienu metu liga prad�jo atlikti patogaus alibio vaidmen� - ja buvo galima pateisinti pralaim�jimus, nes�kmes ir geb�jim� stygi�. Man nepavyko, nes esu ligotas - toks paaiškinimas skamba geriau ir u�baigia diskusij�. Liga yra puikus pasiteisinimas d�l nes�kmi� ir savotiška gynybin� strategija - panašiai kaip ir sunki vaikyst�. � �mog�, kuris daug pasiek�, yra sveikas ir laimingas, vis dar �i�rima �tariai. Vienoje amerikietiškoje dainoje yra tokie �od�iai: "Nobody likes You when You are down and out" – "Niekas tav�s nemyli, kai esi prisl�gtas ir nelaimingas". Mes, priešingai, vis dar tikime, kad ken�iantieji kilnesni.

Tekste apie gydytojus ir pacientus negalima apsieiti be svarstym� apie tiesos sakym� ligoniams. Nuo Platono ir Sokrato laik� iki ši� dien� netgi labiausiai gerbiami gydytojai meluoja savo pacientams. Anot Platono, toks melas yra gydymo forma, kuri� galima naudoti paciento sveikatai pagerinti. Hipokratas gydytojams patar� "su tiesa elgtis apdairiai", kad pacientai ma�iau jaudint�si. XVIII a. gydytojas Thomas Percivalis raš�, kad "ligonio gyvenim� gali sutrumpinti ne tik veiksmai, bet ir gydytojo �od�iai bei elgesys". Skai�iau, kad Percivalio pa�i�ros šiuo klausimu padar� toki� �tak�, kad Amerikos medik� asociacija 1847 m. daugel� j� �trauk� � savo pirm�j� Etikos kodeks�. Ir netgi 1961 m. atliktas tyrimas parod�, kad 90 procent� gydytoj� pacientams neatskleisdavo v��io diagnoz�s.

Taip pat skai�iau, kad medikai skirtingoje kult�rin�je ir geografin�je aplinkoje apgaudin�ja kitaip. Pavyzd�iui, diagnozavus v��, vienose šalyse pacientui apie tai pasakoma labai retai, o kitose šalyse pacientas paprastai apie tai informuojamas. Kai kuriose Vidur�emio j�ros šalyse, pavyzd�iui, Italijoje ir Graikijoje, gydytojai da�niausiai nesako to, kas, j� nuomone, gal�t� pakenkti paciento savijautai. 1994 m. Ispanijoje atliktas tyrimas atskleid�, kad tik 30 procent� pacient� buvo pasakyta tiksli v��io diagnoz�. Japonijoje, kur šeimos norai tradiciškai b�na svarbesni u� atskiro individo norus, nuostata, jog blogas naujienas reikia sl�pti, kei�iasi labai iš l�to. Sako, daug kas tiki, kad gydytojo �od�iai nulems ligos pasekmes. Jei gydytojas sako, kad pacientui gyventi liko šeši m�nesiai, tada, veikiant ka�in kokiai paslaptingai j�gai, pacientas po šeši� m�nesi� mirs. D�l tokio �sitikinimo gydytojai pacientui arba visiškai nesako tiesos, arba pateikia optimistin� prognoz�. Nors dabar beveik visi Jungtini� Valstij� gydytojai atvirai pasako blogas diagnozes, daug ma�iau gydytoj� pacientams praneš li�dnas prognozes visiškai s��iningai ir iki galo.

Kai pacientams pasakoma tiesa, jiems suteikiama informacija - tada remdamiesi tikrais faktais pacientai gali priimti proting� sprendim�. Tad tiesos sakymas yra pacient� savarankiškumo gerbimo pagrindas. Vakar� medicinoje paciento autonomiškumo gerbimas yra geros medicinin�s praktikos ašis. Bet daugelyje kult�r� asmenyb�s autonomiškumas dabar gali b�ti ignoruojamas, jei gydytojas ar paciento artimieji mano, kad ligoniui bus daug geriau ne�inoti tiesos. Jei po operacijos atlikus tyrimus gydytojas aptinka rimt� komplikacij�, o pacientas tiesiai pasiteirauja apie savo sveikat�, ar gydytojas tur�t� sakyti ties�, šitaip rizikuodamas sukelti stres�? Am�i� klausimas. Kas atsakys? Viena aišku – geriausia b�ti sveikam.

Ir baigsiu anekdotu. Aišku, apie gydytojus.

Gydytojui suma�ino alg�. Ma�daug šimtu lit�. Nuskriaustasis kreip�si � ligonin�s vyriausi�j� gydytoj�. Šis priekaištingai pareišk�:

– Na, kas jums tas šimtas lit�?.. O šaliai tai solid�s pinigai.

Nuskriaustasis gydytojas atsipraš�.

Erikas Druskinas ne tik svajoja b�ti scenaristu

Oksana LAURUTYT�

TV3 muzikos šou "�vaig�d�i� vartai" sublizg�j�s ilgaplaukis sodraus balso savininkas Erikas Druskinas �m� rašyti pjeses. Dramos ir l�li� teatro re�is�r� baig�s Erikas vien� savo pjesi� "Pary�ietiškas verslas" atve�� ir pasi�l� statyti Šiauli� dramos teatrui. Nors lietuvi� dramaturg� pjeses šalies teatrai stato vangiai, Šiauli� teatralai kone vieninteliai šalyje �vertina tautie�i� k�ryb� ir paver�ia j� k�nu.

Re�isierius, scenaristas, dainininkas ir dailininkas Erikas Druskinas, dalyvaudamas muzikos projekte "�vaig�d�i� vartai", išsak� svajon� - rašyti pjeses. Svajon� jis �gyvendino - Šiauli� dramos teatrui si�lo statyti pranc�ziško stiliaus pjes�.

Pasigenda spektakli� �anr� �vairov�s

Iki pat finalo TV3 šou "�vaig�d�i� vartai" išsilaik�s trisdešimtmetis Erikas Druskinas publik� ker�jo romansais "�iornyj voron", "O�i �iornyje", o radijo stotis "Lietus" j� apdovanojo u� dain� "Ajajaj", kuri buvo pakilusi � pirm�j� viet�.

Nepaisant s�km�s scenoje, Erikas dainininko karjeros nesiekia - Klaip�doje baig�s dramos ir l�li� teatro re�is�r�, penkerius metus dirbo dailininku, organizavo parodas, k�r� spektaklius su jaunimu Anykš�iuose, Ukmerg�s kult�ros centre. Sub�r�s teatro trup�, re�isavo didelio pasisekimo sulaukusius spektaklius "Varna netiki ašarom", "Pasakojimai apie meil�", tad jo planuose - tik teatras. Muzikiniai pasiekimai dar gali praversti, nes Erikas svajoja pastatyti ir miuzikl�.

"Turiu galvoje daug siu�et� ir prad�t� pjesi�. J� nebaigiu, nes teatr� susidom�jimas lietuviška dramaturgija yra nedidelis. Tr�ksta paskatinimo ir palaikymo. Rašyti vien tam, kad rašytum – negaliu. Turiu jausti prasm� ir tiksl�",- sako Erikas.

Šalyje organizuojami dramaturg� konkursai - taip skatinama šalies scenarist� veikla. Jei koks nors teatras pasirenka konkursanto dram� skaityti - k�r�jui sumokamas honoraras. Ta�iau šalies teatrai vengia tautie�i� dramaturg� k�rybos. Anot Eriko, nesuprantama, kokia linkme juda šalies teatrai. "Pasigendu spektakli� �anr�. Da�niausiai statomos keistos socialin�s dramos, nors Europa eina kitais keliais. Na, pas mus visada viskas kitaip nei pasaulyje", - šypteli pašnekovas ir t�sia, kad kriz�s metu teatruose tur�t� atgyti komedijos. B�da ta, kad lietuviai nelabai moka juokauti - da�niau skamba blevyzgos, pig�s juokai, o ne s�mojis. S�mojui reikalingas intelektas ir geras bendrasis išsilavinimas.

Pjes�, kuri� Erikas atve�� Šiaulius - pranc�ziško stiliaus situacij� komedija. Ji yra apie keist� versl� - pora kaimie�i� atvyksta � miest� ir ima turtingiems �mon�ms organizuoti �vairaus pob�d�io pramogas. Apgavys�i�, intrig�, juoking� klaid� kamuol� išpainioja protinga moteris - vieno iš "verslo" organizatori� �mona.

Nugal�jo respublikiniame skaitov� konkurse

Kil�s iš Utenos, šiuo metu Vilniuje �sik�r�s Erikas yra pastat�s kelis spektaklius. Po viename festivalyje parodyto spektaklio holokausto tema "Varna netiki ašarom", re�isierius iš kritik� sulauk� kvietimo dirbti Rusijoje. Nepasinaudojo kvietimu, nes nor�jo save realizuoti Lietuvoje.

Spektakliui pagal Ri�ard� Bach� "D�onatanas Livingstonas �uv�dra" Erikas pats suk�r� ir iš metalo bei skardos pagamino sud�ting� konstrukcij� l�les paukš�ius. Didelius, su rankomis kaip �mogaus. Ka�kada su šiuo spektakliu aplankytos Europos šalys, sulaukta didelio pripa�inimo. Erikas svajoja š� spektakl� pastatyti tikrame teatre, didel�je erdv�je su profesionaliais aktoriais.

Kod�l l�li� teatro re�isierius suman� dalyvauti muzikos šou "�vaig�d�i� vartai"? "�jau ten specialiai, nor�jau atsipl�šti nuo kult�ros �staig�. Esu dailininkas, scenografas, tod�l nor�josi pabandyti gyventi savarankiškai, kitaip", - sako jis.

Scena iš spektaklio "D�onatanas Livingstonas �uv�dra"

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Dalyvavimo muzikos šou Erikas nesureikšmina. Patirties �gyta, reklamos prasme naudos yra. "Galiu savimi did�iuotis, kad išbuvau iki pat pabaigos. Man tai - ma�as �ygdarbis. Ta�iau labai greitai viskas vyko, pasirodymams pasiruošti buvo per ma�ai laiko. Bet dabar mane �mon�s atpa��sta - autobuse sveikinasi ir prašo u�dainuoti", - nusišypso vyras.

Tiesa, scena Erik� patrauk� jam pa�iam netik�tai. Mokydamasis vidurin�je mokykloje jis lank� dail�s mokykl�, ketino pasirinkti technišk� profesij� - nor�jo studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete. Atsitiktinai nugird�s apie skaitov� konkurs�, nusprend� jame dalyvauti. Tarmiškai perskaitytas tekstas "Megok, Juozapai" buvo �vertintas geriausiai - Erikas nugal�jo konkurentus respublikiniame skaitov� konkurse. Štai tada vyras ir nusprend� pasirinkti scen�.

Valstyb� laisv� meninink� "nemato"

Erikas dabar yra laisvas menininkas, kuris moko vaikus dekoratoriaus amato, suvokti scenos kalb�, tekst�. Puikios dikcijos ir �emo vyriško balso vyras su jaunimu sako dirbantis tarsi logopedas, nes jam labai �domi scenos kalba. "�i�riu � kalban�iojo �andikaulio strukt�r�, raumen� išsivystym�. Neaiškiai kalban�iam patariu, kaip situacij� pakeisti. Da�nai b�na net juokinga, kai per kelias minutes �rodau �mogui, kad jis gali ištarti tam tikrus garsus, nors logopedas to nepadar� per dešimt met�. Net steb�damas diktorius matau, kokias artikuliacijos problemas jie turi. Kartais gars� taisyklingai ištaria timptel�dami l�pas ar pasukdamas �andikaul�. Norint išmokti teisingai tarti garsus, reikia nema�ai pratim� atlikti. �ia, kaip sporte, reikia treniruotis", - sako jis prisipa�indamas, kad dabar jo susidom�jimo objektas - logopedija.

Savo profesija pasirink�s re�is�r� Erikas sako nesigailintis. "Gal artimieji ir pagalvoja, kad aš kvailys, bet man to nesako. Jau�iu didel� pasitenkinim� matydamas, kaip trup�se nedr�s�s vaikai atsigauna, išlaisvina savo k�rybinius geb�jimus. Gaila, kad valstyb� su kult�r� puosel�jan�iais �mon�mis elgiasi kaip su durniais. N�ra jokios aiškios pozicijos � men� ir menininkus. Laisvas menininkas Lietuvoje yra pasmerktas. Jei nori gauti finansavim� projektui, privalai ka�kam priklausyti, b�ti ka�kokiuose r�muose. U�sienyje sukurtos specialios laisvus menininkus kurti skatinan�ios finansavimo programos", - sako vyras.

Tiesa, Erikas - pirmasis scenaristas, savo sukurt� pjes� pats atve��s Šiauli� dramos teatrui. Teatrai paprastai "bombarduojami" spektakli� scenarijais, ta�iau j� k�r�jai patys nepasirodo.

Vaikai animaciniuose filmukuose gelb�jo pasaul�

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Jau tre�i� vasar� Šiauli� dail�s galerijoje vaikai susirinko � k�rybin� vasaros stovykl�l�. Šiemet "Menopolio vasara su animacija" pakviet� mokslo metus bebaigian�ius moksleivius išgirsti animacijos istorij�, su�inoti jos k�rimo technologij�, kurti animacinius filmukus ir muzik� jiems. Edukacinius u�si�mimus ved� ne tik Lietuvos videomenininkai, bet ir sve�iai iš u�sienio.

Simas Gineika patar� vaikams piešti herojus stambesnius, kad juos b�t� galima lengviau iškirpti.

Dalyvauja ne pirm� kart�

"Ši�metis edukacini� u�si�mim� ciklas išskirtinis, orientuotas � medij�, videomen�, animacij�. Š� kart� nor�jome pasiekti, kad kuo daugiau vaik� gal�t� dalyvauti projekto "Menopolis" vasaros stovykl�l�je, tod�l kiekvienam dalyviui leidome pasirinkti tik du u�si�mimus", - sako Šiauli� dail�s galerijos vyresnioji specialist� Jurga Sutkut�.

Projekto kurator� �sitikinusi, kad vasaros u�si�mimai padeda atsiskleisti savitai vaik� saviraiškai, naujai jiems atrasti k�rybines galias. � Dail�s galerij� vaikai rinkosi penkias dienas po dvi tris valandas.

"�ia mums labai patinka. Nors šie u�si�mimai labai panaš�s � tuos, kurie vyko pernai, d�iaugiam�s kurdamos animacinius filmukus. �ia �gytas �inias galime panaudoti namie ir pa�ios taip daryti", - dalijosi �sp�d�iais ne pirm� kart� "Menopolio" edukaciniuose u�si�mimuose dalyvaujan�ios Ragain�s pagrindin�s mokyklos šeštok�s Radvil� ir Teofil�.

Paskaitas ir u�si�mimus ved� audiovizualin� men� studijav� ir laisvalaikiu trumpametra�ius filmukus kuriantys menininkai: šiaulietis Tomas Andrijauskas, vilnie�iai Virginijus Mal�ius ir Simas Gineika, sve�iai iš Pranc�zijos Vaida Budrevi�i�t� ir Pierr Moizan.

K�r� iš šiukšli�

Jurga Sutkut� d�iaugiasi, kad jaun�j� meninink� viešnag�s Lietuvoje laikas sutapo su "Menopolio" k�rybine vasaros stovykl�le. Pranc�zijoje gyvenanti Vaida su draugu Pierru pernai medij� festivalyje "Enter" kuravo trylikos meninink� parod�. Buvusio "Elnio" teritorijoje �i�rovus stebino instaliacijos, �stab�s paveikslai.

Jaunieji menininkai Pranc�zijoje dirba su vaikais vasaros stovyklose. Vaida sako, kad ten, kaip ir Lietuvoje, jaunuoliams vien iš k�rybos išsiversti sunku - tenka ieškotis papildomos veiklos. Šiauliuose audiovizualin� men� studijavusi mergina po studij� band� save realizuoti gimtajame Panev��yje, po to Šiauliuose, v�liau išvyko � Pranc�zij�, ta�iau neatmeta galimyb�s kada nors sugr��ti � gimtin�.

Šiauliuose Vaida ir Pierras, �kv�pti ekologiško meno id�j�, vaikus kviet� išsivalyti stal�ius namie ir kurti animacinius filmukus iš atsinešt� nereikaling� daikt�. �vairius niekniekius, sul��usi� mechanizm� detales, net mikroschemas vaikai d�liojo ant didelio formato lap� ir kaskart šiek tiek pajudindavo, o grup�s vadovas kiekvien� pakeitim� nufotografuodavo. V�liau stop kadr� virtin� virto animacija.

Vienoje vaik� sukurtoje istorijoje pasaul� išgelb�jo trys �mogeliukai, kitoje gelb�toju tapo paukštis, o šiukšles pakeit� pieštos g�l�s. Kit� dien� vaikai savo animaciniams filmukams k�r� muzik� iš gars�, kuriuos išgavo �vairiais buities daiktais. Pierrui betarpiškai su vaikais bendrauti trukd� kalbos barjeras, vaikai iš prad�i� jaut�si nedr�siai, bet padedant Jurgai ir Vaidai k�rybin� atmosfera keit�si.

Vaida ir Pierras su vaikais dirba Pranc�zijoje, Nantes mieste, o paprašyti mielai atva�iuoja � Šiaulius.

Autor�s nuotr.

"Jaunoji karta ir Pranc�zijoje, ir Lietuvoje s�moningesn�, supratingesn�, suvokianti dabartin� ekologin� situacij�. Vaikams ir jaunimui daug aiškinama apie aplinkos tarš�, jos pasekmes. Jie pakelia numest� šiukšl�, suvokia šiukšli� r�šiavimo b�tinyb�", - sako Pierr Moizan.

Menininkui r�pi ne tik gamtosaugos problemos. Kurdamas videomen�, �i�rovui jis pateikia savit� po�i�r� � valstyb�s sistem�, politik�, pasaul� kre�ian�i� kriz�, �moni� susvetim�jim�. "Apie kriz� tiek daug kalbama, kad ji net pradeda �mon�ms �gr�sti, tod�l bandau iš to pasijuokti. Nesistengiu pakeisti pasaulio, bet perkurdamas daiktus savaip juos interpretuoju, bandau kritiškai pa�velgti � apribojimus. Man kli�va, kad gamyklose �moni� santykiai n�ra šilti, � darb� tenka eiti su uniforma, miestas yra nuolat stebimas vaizdo kamer�, �moni� veiksmus riboja �enklai, draudimai", - kalba sve�ias, m�gstantis kurti instaliacijas, performansus, manifestus gamyklose, gatv�se, kitose viešose erdv�se.

Patirtimi dalijosi "Enter" festivalio nugal�tojas

Animacij� akvarele vaikus kurti mok� videomenininkas Simas Gineika. Ant dideli� lakšt� jaunieji k�r�jai akvarele liejo gamtovaizd�, v�liau nupieš� ir iškirpo filmuko herojus - vabaliukus, gandr� ir diev�. Judindami juos, u�si�mimo dalyviai k�r� iliustracij� pasakai, kuri� Simas buvo pasek�s.

Simas Gineika - buv�s šiaulietis, šiuo metu gyvenantis ir reklamos srityje dirbantis Vilniuje. Jis ne kart� dalyvavo medij� festivalyje "Enter", kuriame buvo pasteb�tas ir apdovanotas. Pernai u� original� trumpametra�� filmuk� jis gavo paskatinam�j� Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Kult�ros skyriaus �steigt� special�j� priz�. Šiemet tame pa�iame festivalyje trumpametra�i� film� per�i�roje u� poetin� vaizdo meniškum�, prista�ius filmuk� "Coffee Break", dedikuot� Islandijai, jam buvo skirta pirma vieta.

Gaut� t�kstan�io lit� premij� Simas jau išleido - �sigijo akustin� gitar�, kuria �ada kurti muzik� animaciniams filmams. Jaunasis menininkas juos kuria laisvalaikiu, da�niausiai skiria suaugusiesiems, pasitelkdamas vaikyst�s prisiminimus ir pasakas.

Milda Baronait� tikslo siekia be �ou

Oksana LAURUTYT�

Pusmet� sekmadieniais Lietuvos televizijos transliuotas jaun�j� šalies atlik�j� konkursas "Talent� ringas" suteik� galimyb� talentingiausiems dainininkams, šok�jams, cirko artistams parodyti savo geb�jimus. Gegu��s 31-�j� vykusiame finale paaišk�jo šeši talentingiausi vaikai, kuri� net trys iš Šiauli� apskrities. Viena "Talent� ringo" nugal�toj� aštuoniolikmet� šiauliet� Milda Baronait� - superfinale dainavo sirgdama, bet tiksl� vis tiek pasiek�. Juk blogam šok�jui net batai maišo, o talentui su�ib�ti niekas negali sutrukdyti.

"Talent� ringo" nugal�toja Milda Baronait� komisijai pateik� vis kitokio stiliaus dainas.

Mildos BARONAIT�S asmeninio archyvo nuotr.

Buvo praradusi bals�

"Talent� ringo" superfinale paaišk�jo šeši nugal�tojai, iš kuri� du - pakruojietis Andrius Masilionis ir kaunietis �ilvinas Brazauskas - peln� pagrindin� priz� - tris t�kstan�ius lit� ir pakvietimus dalyvauti jaun�j� atlik�j� stovykloje.

Kiti projekto nugal�tojai - Akmen�s rajono Ventos miestelio gyventoja Justina Narbutait�, šiauliet� Milda Baronait�, Marius Eidrigevi�ius, Monika Linkyt� gavo galimyb� dalyvauti keturias dienas truksian�ioje AGATA stovykloje Raseini� rajone Rokyn�s dvare. Profesionaliausi� atlik�j� vard� peln� Grup� "Kvinta", Justina Narbutait�, pianistas Damian Borkovski ir hip hop šok�jas Marius Eidrigevi�ius. Šie dalyviai gavo t�kstan�io lit� premij�.

Keturiais šiauliet�s Mildos Baronait�s pasirodymais buvo su�av�ti visi komisijos nariai, o komisijos pirmininkas Tomas Sinickis negail�jo merginai gra�i� �od�i�. Nenuostabu, nes jei mergina netur�t� talento ir itin stipraus balso, niekas jos neb�t� kviet�s atlikti pagrindinio vaidmens šiaulie�i� sukurtame muzikiniame spektaklyje "Gele�in�s princes�s diena".

� susitikim� at�jusi smulkut� mergait� šiek tiek jaudinasi ir sako, kad jai ne taip baugu dainuoti minioms �moni�, nei kalb�ti viešai ir pasakoti apie save. "Jau�iu tok� stipr� nor� dainuoti, kad jis net lig� nugali. Prieš "Talent� ringo" superfinal� buvau bals� praradusi. Savait� � ligonin� va�in�jau proced�roms, visk� dariau, kad tik bals� atgau�iau. Sekmadien� stebuklas �vyko - balsas gr��o ir prieš pat koncert� pirm� kart� gal�jau parepetuoti su instrumentalistais", - šypsosi Milda.

Nors mergina komisijai dar negal�jo pademonstruoti visos balso j�gos ir galimybi�, sudainuota Cristina Aguilera daina "Hurt" jai atneš� pergal� - mergina oficialiai pripa�inta šalies talentu.

Milda apdovanota galimybe dalyvauti jaun�j� atlik�j� meistriškumo stovykloje Raseini� rajone. �domu tai, kad dar ne�vykus finalui mergina jau buvo patekusi � min�t� stovykl� - buvo u�pild�iusi anket� internete ir sulaukusi teigiamo atsakymo. Taigi prizo kaip talentingiausias šalies vaikas ji lyg ir negavo, ta�iau u� Gele�in�s princes�s vaidmen� ir kitus savo pasiekimus vyks � dešimt dien� truksian�i� stovykl� "Noriu b�ti �vaig�de" prie Trak�.

"Talent� ringo" komisijos nariu buv�s šiaulietis iliuzionistas Gintautas Gustas (pirmas iš dešin�s) d�iaug�si, kad projekto d�ka visuomen� gal�jo pamatyti, kiek daug šalyje yra ne vien gabi�, bet ir talenting� vaik�.

Gintauto GUSTO asmeninio archyvo nuotr.

"Lakštingal�" šeimos palikuon�

Kokie gi kiti talentingiausio Lietuvos vaiko pasiekimai? Milda sako, kad šie metai jai itin s�kmingi. Ji peln� net tris pirm�sias vietas konkursuose, nugal�jo Vilniuje vykusiame klasikinio pob�d�io dainavimo konkurse, skirtame Lietuvos t�kstantme�io garbei, konkurse "Dainuok �iemu��le" Šiauliuose ir Vlado Putvinskio-P�tvio sakralin�s dainos konkurse. "Seniau šiuose konkursuose laim�davau antr�sias vietas", - nusijuokia mergina ir sako, kad vis d�lto j� labiausiai šiemet nud�iugino galimyb� suvaidinti Gele�in� princes�.

"Buvau labai labai laiminga. Nor��iau dar kart� šiame spektaklyje suvaidinti, tik, atrodo, nebebus galimybi�", - kalba Milda ir d�iaugiasi, kad �gijo spektaklyje daug patirties. Juk vaidinti ir dainuoti - ne tas pats, kaip vien vaidinti ar vien dainuoti. Ir dainavimas, ir vaidyba turi �tikinti �i�rov�, tad reikia maksimaliai susikaupti.

Iš kur Mildos tokie neeiliniai gabumai? Atrodo, kad muzikalum� ji paveld�jo. "T�tis šmaikštauja, kad iš jo paveld�jau lakštingalos bals�", - nusišypso ji ir sako, kad jos t�tis Virgis - "Dain� dainel�s" laureatas. Mama Diana vaikyst�je taip pat dainavo šiame konkurse, senelis Vaclovas iki šiol gieda ba�ny�ios chore Joniškyje. Muzikali ir Mildos sesuo Roberta, ta�iau ji savo gyvenimo su muzika nesieja. Milda savo gyvenimo be muzikos ir dainavimo ne�sivaizduoja.

Dainuoti ji prad�jo dar dar�elyje, dalyvavo "Dain� dainel�s" konkurse. Soliste tapo tre�ioje klas�je, lank� popchor� "Rokoko". Jos muzikos mokytoja - "Juventos" pagrindin�s mokyklos mokytoja Loreta Stankuven�. Nors Milda dabar J. Janonio gimnazijos tre�iok�, muzikos vis b�ga mokytis pas Loret�. "Tikslo siekiame kartu. Ji man ir geriausia draug�, ir mokytoja", - sako Milda.

�inias gilins u�sienyje

Milda prisipa��sta, kad dalyvaudama �vairiuose projektuose ma�iau laiko skyr� mokslams, tad šiek tiek nukent�jo pa�ymiai. Kit�met, kai baigs gimnazij�, �ada labiau atsid�ti vadov�liams. O profesij� ji �ada pasirinkti tik muzikin�, studijuoti - u�sienyje. "Ten labiau vertinamas balsas, geb�jimai, o ne pa�intys. Man da�nai gaila t�, kurie nepatenka tarp lyderi�, nors gabum� jiems ir netr�ksta", - sako mergina.

Mergina "Talent� ringo" laidose dainavo keturias �vairi� stili� dainas. Iki šiol ji neturinti m�giamo stiliaus ir sako jo ieškanti, bandanti atrasti save ir tai, kas jai mieliausia. "Nors mano balso diapazonas platus, aš �inau, kad man�s laukia dar daug darbo. �inau, kad reikia vis� gyvenim� tobul�ti, nemanau, kad ka�ko daug pasiekiau. Esu labai savikritiška", - atvirauja Milda.

Mergina neslepia, kad eidama � scen� visada jaudinasi. "Dainuodama atiduodu vis� savo siel�, vis� save. Aš patikiu kiekviena daina, kai dainuoju, jau�iu kad ja gyvenu", - sako ji.

Milda prisipa��sta pernai dalyvavusi atrankoje � projekt� "Kelias � �vaig�des". Netgi buvo patekusi � j�, ta�iau atsisak� šiame realyb�s šou dalyvauti ir d�l to d�iaugiasi. "Aš noriu gyvenime ka�ko pasiekti savo balsu, o ne per šou", - sako ji.

Jaunieji aktoriai kelia sparnus

Oksana LAURUTYT�

Patys aktyviausi, ryškiausi, visuomen�s da�niausiai matyti ir gird�ti Šiauli� universiteto Men� fakulteto Estrados meno specialyb�s ketvirtakursiai baigia studijas. K� pasirinks, kur nukreips k�rybin� energij� "S plius" televizijoje laid� "Bambala TV" k�r�, spektaklius su Estrados teatro v�liava visuomenei pristat� jaunuoliai? Dalis nor�t� pasilikti Estrados teatre, ta�iau dar neaišku, ar jis Šiauliuose gyvuos. O k� jaunuoliai geba scenoje, visuomen� dar gali pamatyti šiandien ir rytoj - ketvirtakursiai pristato diplominius darbus.

Penkiolika b�sim�j� aktori�, baigusi� studijas Šiauli� universitete, patys ieškos, kok� keli� pasirinkti, kur dirbti.

Baigia ir sav�s pa�inimo mokykl�

Antroji estrados meno specialyb�s laida - 15 jaunuoli�. "Šiauliuose m�s� tr�ks, bet nepakei�iam� n�ra. Tuo gyvenimas ir �domus", - šypteli juodaplaukis Tomas Daškus, šiemet pripa�intas jaun�ja teatro viltimi. Visuomenei gerai �inomas kaip rengini� ved�jas, "Saul�s miesto" veidu tap�s Tomas sako po studij� Šiauliuose neliksiantis - išvyksiantis � Anglij� studijuoti pramog� verslo.

Kitas talentingas jaunuolis, j�gas band�s kaip �ini� ved�jas "S plius" �ini� laidoje, Deividas Rajun�ius sako svajojantis, kad kas nors j� pakvies vaidinti teatre. "Noriu vaidinti. Gal Vilniaus, gal Panev��io teatras manimi susidom�s", - viliasi jis.

Tomas ir Deividas turi patirties scenoje - neseniai jie suk�r� Pel�sio ir Šlapanosio vaidmenis muzikiniame spektaklyje "Gele�in�s princes�s diena". Kiti studentai ma�iau vaidino, dešimties iš penkiolikos svajon� - vaidinti Šiauli� estrados teatre. "Baig�me ne tik studijas, bet ir sav�s pa�inimo mokykl�", - atvirauja jie, ta�iau kurso vadovas, Šiauli� dramos teatro aktorius Juozas �ib�da optimizmu d�l aukl�tini� ateities netrykšta.

"Neturime joki� �ini�, kad jaunuolius teatrai kviest�si. Teatruose neb�ra tos tradicijos, kad štai šitas kursas keliaus � vien� ar kit� teatral� bendruomen�. Net akademija dabar nebesuka galvos, kur jaunieji aktoriai eis. Kartais m�s�, d�stytoj�, paklausia, kam estrados meno specialyb�s studentai reikalingi. Manau, kad Šiauliams profesional� paruošti �mon�s visada reikalingi", - sako aktorius.

Kaip srebiama realistin� buza?

J. �ib�da sako kol kas negalintis pasakyti, ar ilg�sis savo student�. "N�ra kada apie tai susim�styti, daug darb� nebaigt�. Per paskaitas išgyvenom nema�ai maloni�, k�rybing� akimirk�, o dabar neb�ra kada jausmintis. Gal šios mintys dar atsiras", - sako jis.

Nors dauguma studijas baigian�i� jaunuoli� labai nor�t� vaidinti J. �ib�dos �kurtame Estrados teatre, šis kalba atsargiai apie teatro galimyb� išlikti. "Apie tai su studentais dar nekalb�jome. Gal m�s� noras tur�ti mieste kit� profesional� teatr� buvo nepamatuotas", - sako jis.

Šiauli� dramos teatro aktorius Juozas �ib�da steng�si ugdyti student� individualum� ir mok� dirbti drauge, toleruoti vienas kito k�ryb�. "K�rybingos atmosferos sudarymas - gera prielaida �aisti. Savo pasaulyje u�sidar�s �mogus tebus atidirbin�jantis", - sako jis.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Estrados teatras jau vasar� pristabd� veikl�. Nor�ta, kad jaunuoliai gerai apgalvot� savo gyvenimo kelio pasirinkim�, nesiblaškyt�, susikaupt� baigiamiesiems egzaminams. "Estrados teatras išlieka, bet n�ra aišku, ar tai teatras. Teatrui atsirasti reikia labai daug prielaid� - s�km�s, sutapim�, net laiming� atsitiktinum�", - kalba J. �ib�da.

Aktorius ir student� vadovas teigia aukl�tiniams gal net per daug parod�s realistin� teatro buit�. "Norint atrasti romantišk�j� teatro b�t�, reikia sr�bti realistin� buz�. Dirbti teatre, reiškia, b�ti auka ir aš nenoriu apgauti student� sakydamas, kad jie eit� vaidinti, nes tuomet taps šlovingais. Aš sakau, kad jie eis tarnauti �mon�ms, aukotis kult�rai ir j� valia, k� pasirinkti", - sak� pašnekovas.

Neatsitiktinai J. �ib�da aukl�tiniams diplominiam darbui parinko Maksimo Gorkio "Vasarotojus". Tai tarsi m�s� laik� skerspj�vis. Inteligentai prieš prasidedant 1905-1907 met� revoliucijai, ieško sav�s �prasminimo. "Tai aliuzija � tai, k� studentams rinktis, k� veikti toliau", - paaiškina J. �ib�da.

"Vasarotojus" teatro gerb�jai gal�jo pamatyti vakar, ketvirtadien�, Estrados teatre. Šiandien, penktadien�, 18 valand� ketvirtakursiai parodys Aleksandro Fredro vodevil� "Damos ir husarai", o rytoj, šeštadien� - poezijos, dainos, parodijos ir šokio vakar� "Mes tokie, mes ateinam".

"O kur mes ateinam?.." - minties nebaig� J. �ib�da.

Kartu numesti svorio lengviau

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Baig�si penktasis televizijos projektas "Pasiruošk su mumis vasarai". Š� proijekt� gal�jo matyti ir "S plius" �i�rovai, laidos "J�ga, gro�is, sveikata" gerb�jai. Laidos autorius - Saulius Misevi�ius, daugkartinis buvusios Soviet� S�jungos bei tarptautini� kult�rizmo turnyr� �empionas bei prizininkas, ta�iau televizijos projekte buvo si�loma dalyvauti eiliniams sporto klub� lankytojams, sumaniusiems patobulinti savo k�no linijas. Komisija vieningai sutar� pirm�j� viet� skirti sutuoktiniams iš Radviliškio - Irenai ir Algirdui Ka��nams, kuriuos paruoš� šiaulie�iai treneriai Ilona Miknien� ir Raimondas Naujokas iš sporto klubo "IR Imperialas". Šis sporto klubas projekte dalyvavo pirm� kart�.

Irena ir Algirdas Ka��nai prieš ir po projekto "Pasiruošk su mumis vasarai".
"IR Imperialo" archyvo nuotr.

Sportas kei�ia gyvenimo �pro�ius

Televizijos projekt� "Pasiruošk su mumis vasarai" prieš penkerius metus �m�si organizuoti Kauno sporto klubo "Gele�iniai �mon�s" treneriai Saulius ir Irina Misevi�iai. Per kelis m�nesius �mon�s sporto klube pagra�indavo k�no formas, kurias r�bai vis daugiau atidengia vasar�. Pirmajame projekte dalyvavo keturi �mon�s, o šiemet dalyvi� iš visos Lietuvos padaug�jo iki 63. Dalyviai buvo nufilmuoti prieš projekt� ir jam besibaigiant. Finaliniame šou juos vertino iš sporto, �iniasklaidos ir meno atstov� sudaryta komisija, kuri atsi�velg� ne tik � numestus kilogramus, bet ir � sportiškum�, parodomosios programos meniškum�, geb�jim� bendrauti su publika.

Šiauli� treneriai Ilona Miknien� ir Raimondas Naujokas dirba dviejuose sporto klubuose: Šiauli� "Med�iotoj� u�eigoje" ir Radviliškio "IR Imperiale". � projekt� jie pakviet� 22 šiuos klubus lankan�ius �mones. Dalis atkrito - liko 18. "Ne visiems lengva pakeisti gyvenimo �pro�ius. Vieni, kurie m�gsta pavalgyti, pasitrenirav� m�nes� gr��o ant sofos valgyti toliau, kitiems labiau r�p�jo draugai, tretiems �m� priekaištauti šeima, kad ma�iau laiko tenka jai", - sako Ilona.

Anot trener�s, lengviau sportuoti, kai turi tiksl�, sieki b�ti � k� nors panašus ar �sivaizduoji save puikios formos. Treneriai sugalvoja �vairiausi� b�d�, kaip stiprinti motyvacij�. Sunkiausia sportuoti b�na pirm� m�nes�. Antr� m�nes� tenka stengtis prisiversti sportuoti, o po to nebegali sustoti. "Fizinis kr�vis turi b�ti gana didelis. Jeigu pratimus lengva daryti, tai naudos iš to nebus. Ger� rezultat� pasiekti galima sureguliavus mityb�. Ji turi �takos ne tik svoriui - nuo jos priklauso m�s� savijauta, nuotaika", - pataria trener�.

Riebalai tirpo, sveikata ger�jo

Nuo vasario 28 iki gegu��s 16 dienos sporto klub� atstovai, pasiry�� dalyvauti televizijos šou, atkakliai siek� tikslo - laikydamiesi treneri� nurodym�, intensyviai sportavo ir laik�si mitybos taisykli�. "Dirbame individualiai, tad reikia pa�inti kiekvien� �mog�, �inoti, k� jis m�gsta, kok� maist� ir papildus jam reikia parinkti", - tvirtina Ilona.

Per por� m�nesi� rezultatai nustebino dalyvius - suma��jo svoris, išryšk�jo liemuo, sustangr�jo raumenys, oda tapo lygesn�.

Projekto pirmos vietos nugal�tojais tapusi Irenos ir Algirdo Ka��n� pora "IR Imperialas" sporto klube iki televizijos projekto buvo sportavusi vos vien� m�nes�. Sutuoktiniai nebuvo patenkinti savo k�no formomis, antsvoriu, d�l jo kamavusiomis sveikatos problemomis. Abu skund�si padid�jusiu kraujosp�d�iu, moteriai nerim� k�l� migrena, o vyras tur�jo problem� d�l nugaros skausm�.

Iš prad�i� porai sportuoti sek�si sunkiai, tad treneriai motyvacijai paskatinti pasi�l� dalyvauti televizijos projekte. Sutuoktiniai �jo petys petin, vienas kit� palaikydami, �d�dami daug pastang�. Algirdui - 53-eji, Irena metais jaunesn�. Per pustre�io atkaklaus darbo m�nesio vyrui pavyko numesti kone 18 kg svorio (nuo 114,2 iki 96,8 kg), o �monai - 12 kg (nuo 82,7 iki 70,8 kg). Iren� d�iugina 17 cm laibesnis liemuo, po 10 cm susiaur�j� klubai ir kr�tin�. Algirdo pilvukas pastebimai susitrauk� - liemens apimtis suma��jo net 18 cm. Kr�tin�s apimtis suma��jo 14 cm. Negana to, pasitais� sutuoktini� savijauta, pager�jo nuotaika. Siekdami tobulinti k�no linijas, jie nenustojo treniruotis ir pasibaigus televizijos projektui.

Po valios išbandym� - pelnytas atlygis

Baigiamajame šou pora pristat� originali� parodom�j� program�. Jie vaidino internetu susipa�inusi� por�, nema�iusi� vienas kito. � pasimatym� Algirdas, vaidindamas storul�, ��eng� vilk�damas savo sen� lietpalt�, po kuriuo buvo pakišta pagalv�. Irena iš prad�i� taip pat neatrod� patraukliai. Trumpai ding� nuo scenos, sugr��o negal�dami vienas kitu atsisteb�ti - scenoje stov�jo gra�i moteris ir simpatiškas vyras. Komisija, �vertinusi poros k�no proporcijas, am�i�, judviej� u�sispyrim� keistis, �domiai pristatyt� program�, aukš�iausi� viet� skyr� vienbalsiai.

Po ilg� valios išbandym� nugal�tojai gal�jo pelnytai m�gautis puikia dovana - keturias dienas k�n� lepinti gra�inan�iomis, atpalaiduojan�iomis sveikatinimo proced�romis SPA centre, �skaitant gyvenimo, maitinimo išlaidas.

Nusipirkite lankel� plaukams

Eva JAGMINAIT�

Kalbama, kad ��ymiausiu Lietuvos stilistu vadinamas Mantas Petruškevi�ius nuo rudens nebeteks televizijos eterio, ta�iau kol kas jis negaili patarim� ir televizijos �i�rovams, ir laikraš�i� skaitytojams, ir laisvalaikio centr� lankytojams. Viename rengini� pasirod�s su plauk� lankeliu M. Petruškevi�ius si�lo ir moterims nusipirkti lankel� bei atsisakyti pom�gio vietoj jo naudoti akinius.

Manto Petruškevi�iaus konsultacijos Loretai Grau�inienei nepad�jo tapti prezidente, ta�iau jis vis tiek negaili patarim� Lietuvos merginoms ir moterims.

- J�s� teigimu, šiemet bus madinga violetin� spalva, ta�iau reik�t� jos "nepadauginti", t. y. gali b�ti violetin� detal�, r�bo dalis, ta�iau ne nuo galvos iki koj� apsirengti violetiniais r�bais. Koki� dar patarim�, art�jant vasarai, turite?

- Visada madingas buvo ir bus nat�ralumas, visada madingi bus gra��s, �vilgantys, nat�ral�s, išpuosel�ti plaukai. Neišsimarginkite j� �vairiomis ryškiomis spalvomis, geriau pasirinkite ramius tonus, šviesius atspalvius. Nepagail�kite pinig� geroms priemon�ms, nepadauginkite lako, �el�, p�t�. Geriau nepavalgykite, bet nusipirkite kokybišk� šamp�n�.

- K� patartum�te toms, kurios jau dabar skuba pasisi�dinti vasarin� suknel�?

- Šiemet iš mados išstumti mini sijonai. Populiariausi bus šiek tiek �emiau keli� ir ilgi. Tokie ilgi, kad net �eme gali truput� vilktis. Audinys tur�t� b�ti lengvai krentantis, margas, g�l�tas. Nepamirkite, kad b�tent sijonas kartais gali labai sugadinti vaizd�, atsisakykite trapecijos, varpo formos sijon�. Kur kas subtiliau atrodo paprasti, ties�s, vienspalviai. Tiesa, nors Lietuvoje vis dar vyraus ryškios spalvos, Vakar� Europoje jas jau pakeit� pasteliniai, prislopinti atspalviai. Nereik�t� av�ti aukšt� platform�, geriau pasirinkti lengvas basutes, mokasinus. Bus madingi batai su vos matoma pakulne, ta�iau vakare galite av�ti ir klasikinius aukštakulnius.

- Da�nai moterys ne�ino, ar verta vasar� d�v�ti kojines, p�dkelnes, ar demonstruoti nuogas kojas?

- Visada sakiau, kad gra�ias kojas reikia demonstruoti. Nenustebkite - Pary�iuje net ir u�darus batelius moteris aunasi basomis. Tod�l vasar� patariu apnuoginti kojas, ypa� jei jos �degusios, grakš�ios. Toms, kurios kuklinasi rodyti apnuogintas kojas, galima pasirinkti lengvas k�no spalvos plonutes kojines. Da�na moter� klaida - moteris it iš pieno plaukusi, o kojin�s - tamsios. Tai, atleiskite, pasity�iojimas iš sav�s.

- Kokie aksesuarai ši� vasar� madingi? Ar nereik�t� j� išvis atsisakyti?

- Aksesuarai madingi visuomet, ta�iau j� taip pat svarbu nepadauginti. �prasta manyti, kad prie sidabrinio v�rinio reikia prabangios apyrank�s ar �iedo su deimantu. Ta�iau net ir prie prabangaus v�rinio gali der�ti plastmasin� apyrank�, jei ji bus tinkamai parinkta. Šiemet nebemadingi grem�zdiški rankiniai laikrod�iai, tod�l pasl�pkite juos stal�iuose, ypa� jei jie išdabinti spindin�iais akmenukais. Laikrod�ius šiemet reik�t� rinktis kuklesnius. Niekada iš mados neišeina skarel�s. Jas pasirišusios ant kaklo atrodysite ypa� stilingai ir neiššaukian�iai. O nuostabi� ir pigi� skareli� gausu net ir d�v�t� r�b� parduotuv�se.

- Ar yra papuošal�, kurie ši� vasar� ypa� madingi?

- Madinga tai, kas originalu. Karoliukai bei pa�i� suverti auskarai šiemet itin madingi. Net ir stamb�s mediniai karoliai šiemet labai populiar�s, ta�iau b�kite atid�ios, svarbu, kad neb�t� per daug blizgesio ir jie nevirst� pigiu ki�u. Jei m�gstate auks� ar sidabr�, nebijokite nešioti - tai visada madinga klasika. Vis d�lto nebeder�t� nešioti papuošal� iš vilnos, nes juos gaminasi visi, kas netingi. Jie jau tapo atgyvena.

- Ar vert�t� spintoje pasl�pti odinius r�bus?

- Na, jei nesate baikeris, kvailokai atrodys j�s� odiniai drabu�iai nuo galvos iki koj�. Ta�iau visada gra�u, jei odin� tik dalis aprangos, pavyzd�iui, sijonas. Did�iausi� d�mes� skirkite r�bo kokybei. Nepadauginkite lakuot� daikt�, nes su nekokybiškais, blizgan�iais r�bais galite atrodyti kaip k� tik iš�jusi iš "bordelio". Grakštum� pabr�š lakiniai bateliai, ta�iau vaizd� gali sugadinti rankin�.

- Koki� rankin� patartum�te �sigyti?

- Pirmiausia patar�iau išmesti rankines su daugybe metalo detali�, blizgias ir grem�zdiškas. "Sunkios" rankin�s nebemadingos. Vasarai �sigykite lengv�, med�iagin� rankin�, ne�pareigojan�i�, neapkarstyt� metalu.

- Vasara ne�sivaizduojama be akini� nuo saul�s. Ar pernai buv� madingi išliks tokie ir šiemet?

- Ne, šiemet nebereik�t� rinktis akini�, kurie u�dengia pus� veido. Nevert�t� rinktis ir ornamentais margint�, o form� vert�t� derinti prie veido bruo��. Moterys, mano svarbiausias patarimas – �sigykite lankel� plaukams, nes labai nemadinga, negra�u ir ne�avinga, kai saul�s akinius naudojate plaukams prilaikyti. Akiniai, prilaikantys plaukus – prasto tono �enklas. Geriau patalpoje �sid�kite juos � d�kl�, rankin� ar tiesiog pakabinkite ant grandin�l�s.

- Savo laidoje da�nai aptarin�jate gatv�mis vaikš�iojan�ias moteris. Ar nebijote j� ��eisti?

- Iš ties� siekiu, kad �mon�s priimt� tokius mano aptarimus su humoru, ne�si�eist� ir nesureikšmint�. Vis d�lto, manau, daugeliui moter� esu pad�j�s pasitempti ir prieš išeinant iš nam� �vilgtel�ti, kad gerai pam�styt�, ar taip jos gali eiti � viešum�.

Pa�inoti Pran� Piaulok� buvo laim�

Antradien� Šiauli� dramos teatre surengtas vakaras aktoriui Pranui Piaulokui atminti. Prieš metus po sunkios ligos am�inyb�n iškeliavus� maestro pagerb� daug šalies teatral�. �mogus gyvas tol, kol j� prisimena, tad Šiauli� dramos teatras išsyk po P. Piauloko netekties suman� išleisti atsiminim� knyg�. Mintimis apie aktori� sutiko pasidalyti kolegos, kuriems teko laim� j� pa�inti. Knyga, kuri bus sudaryta iš trij� dali� (atsiminim�, publikacij� spaudoje ir fotografij�), tur�t� pasirodyti kit�met.

Kaip gi Pran� Piaulok� prisimena kolegos?

Maestro Pranui Piaulokui bir�elio 2-�j� b�t� sukak� 64-eri.

Nepakei�iamas

Aktor� Olita Dautartait�

(...) Trisdešimt dveji metai atgalios. Aš priimta � Šiauli� dramos teatr� iš Kauno l�li�. Man 33 metai. Pasiutusi dr�sa ir geidimas dramos scenos.

Tamsu Šiauli� teatro sal�j. Scenoje V. Višnevskio "Iš chaoso" repeticija.

Gird�ti reiklus re�isier�s Aurelijos Ragauskait�s balsas. Geriu re�isier�s pastabas, scenos vaizd�. Ten telkin�lis vandens ir �ol�s lopin�lis. Prie jo gra�ut� ir trapi Elena Jasnauskait� - komisar�. Ir liesas, išlakus Pranas Piaulokas - anarchistas Aleksejus.

Viskas �domu ir stebuklinga.

Pertrauka. Aktoriai eina pails�ti ir par�kyti. Aš pakylu praeiti pro juos. Linkteliu visiems. Ir �ia prieina Aleksejus, tiesia rank�: "Susipa�inkime. Aš Pranas Piaulokas. Tegu jums b�na gera m�s� teatre."

Pamaloninta jaunojo maestro tokio pasisveikinimo, laiminga gr��tu � sal�, � repeticij� semtis teatro paslap�i�. Akylai stebiu, kaip kuriamas ma�as scenos stebuklas iš re�isier�s sumanymo, aktori� persik�nijimo V. Kalinausko dekoracijose. Taip tveriama spektaklio atmosfera. Ji u�buria mane, tik ��engusi� � dramos scen�.

Lieku laukti savo dalios, likimo, re�isieri�.

Gyvenu grimo kambaryje. (...) P. Piaulokas išva�iuoja su teatral� delegacija trim savait�m � Kinij�. Paduoda man savo buto rakt�, kviesdamas pagyventi nam� aplinkoj Šiauli� bulvaro centre.

Atsiduriu Prano knyg� pasaulyje. Kepu bulves, supjaustytas smulkiais grie�in�liais, gausiai apibarstytas kmynais (�ia Jo toks receptas). D�iaugiuosi rugs�ju, svaigiomis repeticijomis, Prano namais.

Per vis� laikotarp� mes vaidinom drauge nedaugelyje spektakli� - gal keliolika. Sunku. Jis pajungia aplinkinius savo herojui. �tempta. Neduokdie, painiotis tekste ar b�ti nepasiruošusiam repeticijai (juolab spektakliui!).

Neatlaidus. Nedubliuojamas. Ambicingas maksimalistas. Sceninio veiksmo partit�ra išm�styta ir tiksli. Persona�ai sant�riai emocional�s, šykštus. Kupini stipryb�s ir j�gos. Tod�l ir sugestyv�s. Ir partneriui, ir �i�rovui.

Po repeticij�, spektakli� drauge eidavom namo. Netoliese gyvenom. Da�niausi Prano patarimai: "Nesisiusink, neb�k silpna. Nešk mint�. Tiksliai. Kondensuotai. Daugiau logikos."

Aktor� Olita Dautartait� apie P. Piaulok�: "Nesusivilioj�s jokiu kitu teatru - nors buvo kvie�iamas. Savo teatro tiesos išpa�in�jas ir saugotojas. Neatlaidus sau ir kitiems. Nepakei�iamas. Taip, nepakei�iamas! Su visom stipryb�m ir silpnyb�m. Talentu, darbštumu, meistriškumu. Tu buvai ne tik aktorius, artistas - didis ir vertinamas. Vis�. Buvai Šiauli� simbolis. Kult�ros. Dvasini� vertybi�. �mogaus. Aristokratiško, elegantiško, oraus. Nepakartojamo.

Šiauli� dramos teatro archyvo nuotr.

Atsakydavau: "O Tu nors kiek šioj rol�j "suminkšt�k", paieškok �mogišk� silpnybi�. Neb�k jau toks nenugalimas - taip jautriau b�t�..."

Retai kada sutikdavo. Kartais patyl�davo.

(...) Pranas retai sakydavo kompliment�. Pastaruoju metu gal da�niau. Reik�davo pataikyti � jo elegantišk�, sant�r� skon�, kad pagirt�!

Po premjer� pauliodavom. Kartais aš J� vadindavau namo: "Franek, juš idzem du domu. Est�m pjana. Franek, chod� do domu. Ja ju� pijana... (mes da�nokai persimesdavom "poliakiškai"). Bet da�niausiai Pranas mane: "Ole, namo!"

M�s� grimo kambariai šalia. Tur�jo toki� privilegij� - �eiti nesibeld�s. Jam tai patikdavo. Retsykiais liepdavo numesti por� nereikaling� kilogram�, o kai gr��davau geros k�no formos, nudegus iš Nidos - pagirdavo. Pats, b�damas liesas, nem�gdavo aptukusi�. Nei vyr�, nei juolab moter�.

Mano kelias pro Prano namus. Visada lekiu. Skambutis: "Nesik�prink! Nešk savo našt� lengvai." Atsikalbu: "Aha, gera pasakyt - lengvai. Pats eini pasvir�s priekin." Tuomet juokiasi.

Ir jau automatiškai eidama pro Maestro namus išsitiesiu, o paskui v�l palinkstu ir skutu greitai...

(...) Prieš keturiolika met� mir� Prano mama Juzefa. Buvo pasi�m�s j� iš Endriejavo. Savo vienintel�. Mok�jo godoti, maitinti, slaugyti. Sakydavo: "Ratas apsisuko. Mama skalbdavo mano vystyklus, dabar aš jos paklod�les. Pavalg�s K��i� vakarien� su savo viešnele, ateisiu pas Tave..."

Per repeticij� su�inojom, kad mir� Jo mama. Paskambinau. "Ateik", - paliep�.

Nueinu. S�di virtuv�j. Pelenin� pilna nuor�k� ir pelen�. Geria stipri� arbat�. Rašo, k� turi nuveikti laidotuv�ms. Nuveda � kambar�, kur siauroj lovel�j guli am�iams iš�jusioji su ro�in�liu rankose. Šalia ant taburet�s dega �vakel�. Taip dar pabus abu per nakt�...

Pastaruoju metu buvo pavarg�s. Kalb�davo, kad laukia pensijos.

Nepasitenkindavo esamais spektakliais, atva�iuojan�iais re�isieriais. Ne visk� m�gdavo repetuoti ir vaidinti. Bet visuose spektakliuose atsiduodavo visa j�ga, pirma ar paskutine energija. Sirgdamas, skaudama galva ar k�nu - scenoje JIS. PRANAS PIAULOKAS.

Pašauktasis.

Tav�s ilgisi Šiauli� �mon�s. Ilgisi d�iaugsmingo susitikimo ne tik scenoj. Ilgisi susitikimo Šiauli� bulvare. Gatv�se. Švent�se ir kasdieniame pasimatyme.

Bet Tu jau TEN.

Ar matai mus? Didelius ir ma�us. �anai, Dovydai, Izaokai, Kr�šna, daktare Basanavi�iau... Ar matai?!

Tuomet lauk. Jei b�sim geri - pasitik pas T�v�.

Tad iki pasimatymo, Pranai.

Atlaidi Prano Piauloko šypsena

Filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis

Rašyti apie �mog�, kurio sieloje teatras, sunku. Turi b�ti tikras, kad tave aplanko teatro stebuklas. (...) Bet - gal verta pabandyti? Juk išpuol� laim� pa�inoti Pran�, jam giedant savo gulb�s giesm�.

Re�isieriui Albertui Vid�i�nui perk�lus � Šiauli� dramos scen� mano pjes� "Salom�ja - sunkiausi metai", Pranas atliko vien� svarbiausi� vaidmen�.

�i�r��iau �i�r��iau t� spektakl�, ir ne vien tod�l, kad jau�iuosi jame tarsi namuose. Man patiko keli vaidmenys, labai patiko Pranas Piaulokas, jo vaidmuo - Aleksandras Aleksandravi�ius.

Tragizm� perteikti kaip sarkazm�, vald�i� kaip šar�� - ne juokas. Toks buvo istorinis persona�as, tokia buvo komunistin� tikrov�. Pagaliau buvo karas, buvo Lietuvos tragizmas. (...)

Po premjeros Šiauli� teatre (2008 m. gegu��s 4 dien�, Motinos dien�) Pranas nebuvo kalbus, atrod� išsek�s. Normali b�sena, kai scenoje palieki dal� sav�s. Pokalbis su juo �krito � šird�, ir nesitraukia iki šiol.

"Reikia rašyti, rašyti, - spausdamas l�pas, lyg �iaumodamas nuovarg�, kalb�jo Pranas. - Juk matote, koks m�s� gyvenimas - gryna drama. O � dramos teatro scen� keliamas visoks vakarietiškas šlamštas. Praeis šis laikas - nebegr��insi. Rašykite... Jeigu galite."

Baig� jis su keista šypsena. Šitaip šypsosi visko gyvenime mat� ir jau pavarg� nuo jo �mon�s. Tokia šypsena - tarsi indulgencija, išankstinis nuod�mi� atleidimas, nes tau sakoma: "Daryk. Jeigu pavyks - bus gerai. Jeigu nepavyks - irgi gerai. Svarbu - stenkis, o kaip bus – bus." Štai ir viskas.

Gim�s po Dvyni� �enklu

Re�isier� Aurelija Ragauskait�

Visi, kurie kada nors sutiko Pran� Piaulok�, apib�dins j� kaip inteligentišk�, korektišk�, proting�, komunikabili�, visuomet kupin� nauj� id�j�, iškalbi�, patraukli�, ryški� asmenyb� ir talenting� aktori�.

Ta�iau ar�iau j� pa�in�s, su nuostaba supranti, kaip puikiai jam tinka mistiškas astrologinio Dvyni� �enklo apib�dinimas (gim�s bir�elio 2 d.).

Sako, kad gimusieji po Dvyni� �enklu yra akivaizdus gyvenimo dvylipumo �rodymas. Viena vertus, jie �dom�s, �vairiapusiški, mokantys prisitaikyti ir spontaniški. Antra vertus, nenuosekl�s, šokin�jantys nuo vienos id�jos prie kitos, be galo nepastovios ir besikei�ian�ios kartu su kintan�iais v�jais nuotaikos. O gimusieji bir�elio 1-11 dienomis yra puik�s artistai.

Dvyniai visada apib�dinami kaip �avingi �mon�s. Stanislavskis teig�, kad visos aktorin�s savyb�s yra išugdomos, bet niekas ir niekada negali išmokyti �avingumo. Pranas to paslaptingo �avesio tur�jo su kaupu. Jame jis netgi peraugo � dar galingesn� savyb� – nepaprast� �taigum�. Vos iš�j�s � scen� jis prikaustydavo �i�rov� d�mes�. Ir teatre nebuvo didesnio autoriteto nei Pranas. Jo lakoniškai išsakyta nuomon� iškart nutraukdavo audringus gin�us. Jo trump� �od�i� poveikis b�davo kur kas didesnis negu kit� logiškos ir išmintingos kalbos.

Visi puldavo su entuziazmu �gyvendinti jo sumanym� tarsi savo. Bet kartais atsitikdavo ir taip, kad jau kit� dien� Pranui jo paties id�jos tapdavo nuobod�ios ir nereikalingos, tad ir kit� entuziazmas atšaldavo.

Pranas buvo tipiškas Dvynys ir d�l su v�jais kintan�i� nuotaik�. Manau, kad š� bruo�� pasteb�davo visi. Atrod�, kad ne jis valdo savo nuotaikas, o jos lemia Prano gyvenimo krypt�. Vien� akimirk� dainuojantis ir šokantis lediniame Piterio v�jyje, jau po poros minu�i� sugeb�davo panirti � juod� melancholij� šiltame ir prabangiame restorane. Kod�l – negal�t� paaiškinti niekas, net jis pats. Jo santykius su �mon�mis taip pat l�m� nuotaikos, tod�l draugyst� su juo buvo tiesiog nenusp�jamas nuotykis. Tas pats �mogus vien� dien� jausdavosi tarsi dievaitis, mylimiausias ir brangiausias, artimiausias Prano draugas, o jau kit� dien� trukdantis, paniekintas ir netgi visai nematomas. Nuostabiausia, kad niekas ant jo d�l to nepykdavo – matyt, suprasdavo, kad po minut�s viskas pasikeis.

Svarbiausia, k� reikia prisiminti, tai Pran� – aktori�. Re�isieriui dirbti su juo nebuvo lengva, nes reik�davo u�sikariauti pasitik�jim�. Pranas buvo savarankiškai m�stantis meninkas, kuriam labai svarbu pa�iam suprasti, kaip interpretuoti re�isieriaus sumanym�. (...) Vienintelis iš man �inom� aktori� jis puikiai matydavo scen� tartum iš šono ir geb�davo išspr�sti kiekvien� neeilin� �vyk� scenoje – patekdavo � nukrypus� nuo �prastos vietos šviesos spindul�, elegantiškai gr��indavo partnerei ne laiku nukritusi� nosinait�, pakeldavo u�kliudyt� apvirtusi� k�d�, pad�davo sutrikusiam partneriui.

(...) Tuštumos, kuri� palieka išeidami talentingi artistai, tokie kaip Monika Mironait�, Bronius Babkauskas, Henrikas Kurauskas ar Pranas Piaulokas, niekas neu�pildys. Deja, �i�rovai j� niekada nebepamatys. Matys kitus.

Pareng� Oksana Laurutyt�

Gegu��s �vent�s

Ri�ardas JAKUTIS

Iš met� laik� ma�iausiai švent�mis gali pasipuikuoti ruduo ir, keista, pavasarinis balandis, nebent j� papuošia Velykos. Bet balandis - jau praeityje, ir šventiniai m�nesiai v�l prasideda.

Vis dar ne�inome, šv�sti ar nešv�sti Darbinink� dienos – gegu��s 1-osios. Diskutuojama dar daugiau, nei d�l kovo 8-osios. � Lietuv� ši švent� at�jo su taryb� vald�ia, tod�l Lietuvai atk�rus nepriklausomyb�, ne�inant šios švent�s istorijos, jos imta kratytis. Tiesa, ši� dien� nuo seniausi� laik� šven�ia ir Ba�ny�ia, nes tai - Juozapo Darbininko švent�. Kai tarybiniais metais po darbo �moni� demonstracijos kas nors u�sukdavo ba�ny�ion, nust�rdavo iš nuostabos – ir �ia švent�. Apie Tarptautin� darbinink� solidarumo dien� šiais metais ma�ai kas ir u�simin�. Lietuvoje nebeliko proletar�? O gal solidarumo? Per televizij� t� dien� buvo daug lietuviškos estrados, Taiz� susib�rimai bei maldos ir seniai "nugroti" filmai apie policijos akademij� ar Jackie Chano nuotykius.

Nenorintiems šv�sti Darbinink� dienos galima rekomenduoti gegu��s 1-�j� kaip Gegu��s ar Gegut�s švent�. Net šio m�nesio pavadinimas kilo iš šiuo metu ar šiek tiek anks�iau u�kukuojan�ios paukšt�s pavadinimo, o m�s� prot�viai Gegut�s dien� linksmai šv�sdavo. Tarp jaunimo buvo paplit�s apeiginis šokis "Gegut�". Viena mergina (išrinkta gra�iausia iš vis�) vaizduodavo gegut�. Ji s�d�davo ant kr�slo – gegut�s sosto – u�rištomis akimis, o visi kiti šokdavo aplink j� rateliu. Aplink šokantys vaikinai, praeidami pro "gegut�", dainuodavo: "Karali�ne gegele, kuk�, aš tavo brolelis, kuk�." �siklausydama � balsus "gegut�" tur�jo išsirinkti tris labiausiai patinkan�ius vaikinus. Tuomet jai b�davo atrišamos akys ir ji vis� vakar� šokdavo su tais vaikinais. Išsiskirdama trim "broleliam" ji padovanodavo po savo išaust� juost�.

Gegu��s 3-ioji – Saul�s diena. Ši� švent� 1994 m. paskelb� Tarptautin� saul�s energijos bendrov� (ISES-Europe). Ji skirta atkreipti d�mes� � saul�s energijos galimybes. �inia, saul�, v�jas, j�ros bangos – puikus energijos šaltinis, kurio �mogus iš ties� neišnaudoja. Be to, naudojama ši energija nekei�ia planetos energetinio balanso, tokios energijos gamyba nekenksminga aplinkai. Saul�s dien� profesionalai ir entuziastai, visuomenin�s organizacijos iš visos Europos organizuoja �vairius renginius, kuriuose demonstruojamos saul�s energijos galimyb�s, kei�iamasi patirtimi. Rengiamos saule varom� automobili� var�ybos, seminarai, parodos ir kt. renginiai. Na, pas mus nieko nevyko.

Iš m�nesio prad�ios šven�i� pamin�jome Motinos dien� (pirm�j� gegu��s sekmadien�) ir gegu��s 4-�j� – Šv. Florijono, saugotojo nuo gaisr�, dien�. Šiuo metu ši diena m�s� krašte primiršta, tad gerai, kad nors šiek tiek j� prisimin�me. Ne be reikalo - gaisr� vis daug�ja.

2003 m. aplinkos ministras �sakymu paskelb� gegu��s 5 dien� Lietuvos vandentvarkos �kio darbuotoj� profesine švente. Tiesa, sveikinim� ši� dien� vandentvarkos darbuotojai netur�jo daug sulaukti, grei�iau paburnojim�, kod�l vanduo toks brangus, ir pikt� klausim�, nejau jis dar brangs.

Gegu��s 6-oji – Tarptautin� diena be diet�. Ši� dien� skatinama atkreipti visuomen�s, ypa� jaunimo, d�mes� � psichologines problemas d�l svorio. Jaunimas neretai klaidingai tiki, kad tik liesas �mogus gali b�ti laimingas. D�l šios prie�asties da�niausiai paaugl�s serga nervine anoreksija, t. y. badauja, nes bijo sustor�ti. Skai�iau, kad net 5-20 proc. sergan�i�j� anoreksija miršta nuo išsekimo. "Kiekvienas turi myl�ti save tok�, koks yra. Be abejo, reikia r�pintis savo k�nu – valgyti sveik�, vitamining� maist�, sportuoti, ta�iau nuolatin�s dietos tikrai n�ra išeitis", – skelbia Tarptautin�s dienos be diet� šalininkai.

Kasmet gegu��s 7-�j� Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam s�moningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rus� carin�s vald�ios represijas, kuriomis buvo var�omi kiekvienos tautos brandum� liudijantys �enklai – kalba, knyg� leidyba, spauda, laisvas �odis. Per 40 spaudos draudimo met� paaišk�jo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant persekiojim� ir taikom� bausmi�. Veltui nu�jo rus� pastangos �piršti vald�ios leid�iamas knygas, spausdintas rusiškomis raid�mis. Nuo lietuvi� raštijos prad�ios ligi 1864 m., t. y. per 300 met�, lietuvišk� knyg� iš viso buvo išspausdinta vos 750, nuo draudimo prad�ios iki 1883 m., t. y. iki "Aušros" gimimo, buvo išspausdintos 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraš�i�, buvo išspausdintos 1372 knygos. Tiesa, dabar ši� dien� belieka pasiguosti d�l knyg� brangimo.

Antr�j� gegu��s penktadien�, šiais metais tai gegu��s 8-oji, šven�iama Buhalteri� diena. Didel� savo darbo laiko dal� buhalteris spend�ia u�davin�, kaip pasiekti, kad "ir vilkas b�t� sotus, ir avis sveika": valstybei - mokes�iai, savininkams - pelnas. Kai visi kiti ruošiasi šv�sti did�i�sias met� šventes, buhalteriai da�niausiai dirba. Tik prasid�jus gegu�ei jie gali šiek tiek atsikv�pti. Tikriausiai tod�l ir profesin� buhalteri� švent� šven�iama gegu��s prad�ioje. Buhalteriams tikt� daina: "M�s� tarnyba - pavojinga ir sunki. Ir iš pirmo �vilgsnio nelabai pastebima ji..." Buhalteriai pasi�ymi tikslumu. Kaip anekdote, kai kolektyviniame sode nusileid�ia pasiklyd�s oro balionas. "Kur aš esu?" - oreivis klausia iš vasarnamio iš�jusio �mogelio. "Kolektyviniame sode", - atsako šis. "Gal j�s buhalteris?" – tuomet pasiteirauja oreivis.

Apie Europos dien�, gegu��s 9-�j�, dera kalb�ti rimtai. T� dien� 1950 metais Pranc�zijos u�sienio reikal� ministras Roberas Šumanas išk�l� Europos integracijos id�j�. Tad ši� dien� ir šven�iamas Europos S�jungos gimtadienis. Pirmasis Europos S�jungos šešetas sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungim�. Lietuvoje Europos diena pla�iau prad�ta šv�sti nuo 2002 met�. Tiesa, apie Europos S�jung� lietuviams der�jo pakiliai kalb�ti ir gegu��s 1-�j�, nes t� dien� prieš penkerius metus Lietuva tapo ES nare. O gegu��s 9-�j� anks�iau buvo šven�iama Pergal�s diena. Kadangi dabar - Europos diena, kartu su rusais gerti vis tiek galime...

Gegu��s 12-oji - Tarptautin� slaugytoj� diena, šven�iama Tarptautin�s Raudonojo kry�iaus organizacijos sprendimu angl� medicinos sesers Florens Naitingeil, gyvenusios XIX–XX am�i� sand�roje, garbei. Gegu��s 12-oji – jos gimtadienis. Krymo karo metu Florens Naitingeil Turkijoje organizavo su�eist�j� gydym� ir prie�i�r�, v�liau tapo pirm�ja slaugi� kurs� reng�ja Anglijoje. Kaip dabar pagerbiame šias reikalingos profesijos atstoves? Ogi atlyginim� ma�inimu. Slaugytojoms bandoma �rodyti, kad jos, b�damos geros širdies ir visad linkusios aukotis, pirmos turi aukotis ir kriz�s metais.

Kai visi vasario 14-�j� šven�ia meil�s ir u� jos slypin�i� malonum� dien� bei keikia ni�rias lietuvi� šventes, niekas nesusim�sto, kad ir lietuviai turi gra�i� savo meil�s švent� ir savo šv. Valentin� – dievait� Mild�. Tai deiv�, kuri� tur�jo kiekviena iškili senov�s tauta: graikai – Afrodit�, rom�nai – Vener�, lietuviai – Mild�. Pamirš� speiguot� vasar�, galime šv�sti meil�s, piršlyb� ir gimin�s t�stinumo dievait�s Mildos švent�. Ji šv�stina �ieduot� ir saul�t� gegu��s 13-�j� d. Profesor� P. Dundulien� sp�ja, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trij� kry�i� kalno, o Kaune stov�jusios dvi Mildos šventyklos: viena – dabartiniame Aleksote, anuome�iame Svibirgale pagal tek�jus� Svibirgalos upel�, kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje.

Gegu��s 16-oji – j�ros kiaul�s (delfino) diena. K� mes �inome apie šiuos gyvius? Nors gyvena vandenyje, delfinai – ne �uvys, o �induoliai. Jie kv�puoja oru, vis iškildami � pavirši�. Beje, jie labai �domiai miega – u�plauk� ant seklum� ar tiesiog pl�duriuodami paviršiuje, visada atmerk� vien� ak�, iš vandens iškiš� bent vien� šnerv�. Kartais miega net plaukdami, retkar�iais išl�sdami �kv�pti oro. Nuo seno �inomas ypatingas delfino ryšys su �mogumi. �inoma atvej�, kai delfinai j�rose išgelb�davo �mones. Skirtingai nei kiti gyv�nai, jie tai darydavo be jokio paskatinimo, tiesiog geranoriškai. Kai kurie gydytojai tvirtina, kad delfinai turi galios gydyti sutrikusios psichikos ir motorikos �mones. �vairiose tautose delfinai buvo garbinami. Australijos aborigenai tiki, kad mirusi dvasia �sik�nija � delfin�. Delfinus jie laiko pagalbininkais, netgi meld�iasi Delfinui Broliui. Broliais delfinus laiko ir Kalifornijos ind�nai. Kinams delfinas – laim�s �enklas. Pagal Feng Shui, dviej� delfin� statul�l� rekomenduojama pasistatyti miegamajame, vakariniame kampe, tuomet sutuoktiniai gerai sutars, myl�s vienas kit�.

Gegu��s 17-oji - Tarptautin� diena prieš homofobij�. 1990 m. gegu��s 17 d. Pasaulin� sveikatos organizacija pripa�ino, kad homoseksualumas n�ra psichin� liga. �vairiose Europos šalyse ši� dien� ar net vis� savait� organizuojami renginiai, skirti paskatinti �mones b�ti tolerantiškais homoseksualiems �mon�ms, akcentuoti j� lygyb�. Siekiama atkreipti d�mes� � sunkumus, su kuriais susiduria homoseksual�s �mon�s asmeniniame gyvenime ir darbe, apie tai informuoti heteroseksualius �mones, paskatinti juos geriau suprasti seksualines ma�umas. Mano mama, garbingo am�iaus moteris, man�s paklaus�, kas tokie tie g�jai. Sunkiai jai išaiškinau, kas jie tokie ir kaip ten tarp j� viskas vyksta. Iš prad�i� mama nepatik�jo, galiausiai nusprend�, jog geriau b�t� mirusi šito ne�inodama. Taigi tokia šviet�jiška diena yra labai reikalinga.

Pasaulin� sveikatos apsaugos organizacija 1987 m. paskelb� gegu��s 31-�j� Pasauline diena be tabako. Ši� dien� visi r�kantieji skatinami bent vien� dien� ner�kyti. O "ištempus" be cigaret�s vien� dien� galima juk "tempti" be jos antr�, tre�i� ir t. t.

Gegu�� – kult�ros m�nuo. Be jau min�tos Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos, š� m�nes� šven�iame Informacin�s visuomen�s (17 d.), Muziej� (18 d.), Kult�ros puosel�jimo (21 d.) ir dar kitas dienas. Šiais metais š� m�nes� gausu ir religini� šven�i�, kuri� pagrindin�s – Šeštin�s (21 d.) ir Sekmin�s (31 d.). Šeštin�s – Kristaus dangun ��engimo švent�, Sekmin�s – Šventosios Dvasios atsiuntimo diena.

Gegu�� – moter� m�nuo. Kiek moter� vardadieni� š� m�nes�! Gegu��s 1 d. – Gra�ina, Vidmant�, 2 d. – Meil�, 4 d. – Monika, Vitalija, 5 d. – Irena (tiesa, per metus Irenos vardadieni� labai daug), 6 d. – Judita, 7 d. – Danut� (šis vardas minimas dar ir 25 d.), 8 d. – Stanislava (bandyta šio vardo švent� kelti � kit� m�nes�, bet visi šven�ia tradiciškai), 9 d. – Aust�ja, Edita, 14 d. – Gintar�, 17 d. – Gail�, 22 d. ypa� šventiška – Aldona, Elena, Rita, 24 d. – Joana (ji ir 30 d.), 28 d. – Rima, 31 d. – Angel�. Pamin�ti �ia tik patys populiariausi vardai, o kiek dar kit�. Taigi gegu�� n�ra dienos, kad nereik�t� sveikinti kokios nors moters. Ir šiaip gegu�� – šven�i� m�nuo.

Ekrano hipnoz� ir �vaizd�io problemos

Virginijus KIN�INAITIS

Tarptautinis medij� meno festivalis "Enter 7" yra savotiškas akibrokštas Šiauli� miestui. Juk daugelis negal�t� pasakyti, kas gi tos medijos, o �ia dar festivalis, parodos, konferencijos... Kam visa tai, jei pats �odis nieko nesako? Tegul vyksta tokie festivaliai Lince ar Berlyne, o kuo d�ti mes?

"Enter" festivalis kasmet sulaukia daug �i�rov�.

Festivalio misija

Kart� vien� garsiausi� M. McLuhano knyg� apie medij� kult�r� "Kaip suprasti medijas: �mogaus t�siniai" "�iburio" knygyne radau prie religin�s literat�ros. Matyt, knygyno darbuotojai nusprend�, kad kalbama apie medium� ryšius su mirusiais ir dievais. Kitaip tariant, d�l to šis festivalis ir rengiamas. Jo misija labai paprasta - at�jo laikas priimti skaitmenini� technologij� išš�k� menin�je k�ryboje. Kitos gyvenimiškos erdv�s yra uzurpuotos t� pa�i� technologij�: interneto, televizijos, spaudos. Jos valdo m�s� protus, emocijas, kuria pramogas ir formuoja politines pa�i�ras. Tr�ksta vieno – kritinio m�s� po�i�rio � skaitmenini� gars� ir vaizd� produkcij�. Tod�l menin�, k�rybin� mus supan�i� vaizdini� interpretacija atlieka savotišk� išlaisvinan�i� funkcij�.

Perkurdami �iniasklaidos, skaitmenini� technologij� kuriamus vaizdinius, iš jos gali� vaduojasi patys menininkai, antra vertus, gilindamiesi � toki� kritišk� j� k�ryb� laisv�jame ir mes. Tiesiog pamatome u� savaime suprantam� masin�s kult�ros vaizdini� slypin�ias �vairiausi� manipuliatori� u�ma�ias. B�tent tod�l ir skatinamas kritiškas šiuolaikini� masin�s �iniasklaidos priemoni� produkcijos perm�stymas ir perk�rimas. Kitaip liekame tik pasyv�s, t� pa�i� medij� valdomi ir reguliuojami vartotojai. Juk tokia mas� naudinga visais laikais - komunistiniais ar kapitalistiniais. Tod�l ka�kam naudinga, kad taip ir ne�inome, k� �odis "medijos" reiškia. Medijos - tarpinink�s tarp m�s� ir pasaulio.

Kelia kult�ros lyg�

Dabar pasaulio ir savo suvokim� formuojame ne iš senel�s pasak�, bet iš kino teatro, televizoriaus, kompiuterio. Vadinasi, supratimas apie g�r� ir blog�, gro�� ir bjaurum� ateina iš ekran�. B�tent tod�l taip svarbu gilintis apie ekrano vaizdini� poveik� visuomenei ir konkre�iam �mogui, tam reikalingos išsamios vizualin�s antropologijos studijos ir mokslin�s diskusijos. Apie tai kalb�ta ir ši�me�io "Enter" festivalio konferencijoje.

Meninei vaizdo prigimties interpretacijai buvo skirtos trys parodos. Savo tem�, išraiškos form� �vairove, eksperimentine dvasia stebino didel� Šiauli� universiteto Audiovizualinio meno katedros ir Norvicho universiteto meno mokyklos student� k�rini� paroda "Laboratorija". Giliu po�i�riu ir estetiniu vientisumu pasi�ym�jo A. Grigalai�io instaliacija "Look up", gra�i fotografini� kanon� reinterpretacijomis L. Miklaševi�i�t�s paroda "Lijo".

"Ars Electronica" men� centre Lince vyksta did�iausias elektronini� men� festivalis pasaulyje.

Šiauli� dail�s galerijos archyvo nuotr.

Dvi naktis "Elnio" fabrike vyko elektronin�s muzikos renginiai. Ni�riuose pramonin�s architekt�ros paminkl� labirintuose siaut� futuristiniai garsai ir vaizdai jau kelint� kart� �rodo, jog turime unikali� erdv�, deja, tai suvokia tik patys toki� rengini� dalyviai. Politik� diskusijos apie kult�ros fabrik� yra abstrak�ios, o j� optimizmas - melagingas - n� vienas j� iš tikro nesuvokia realaus toki� erdvi� gyvybingumo ir potenciali� galimybi�, kurios, beje, ir dabar jau s�kmingai išnaudojamos. Kol Šiauliuose naikinama bet kokia kino teatr� kult�ra, "Enter" festivalis pagal galimybes skatina autorini�, menini� film� k�rybos lyg�.

Autorinio kino mokykla

Šiemet paskelbti trumpametra�i� film� per�i�ros laim�tojai. Pirmos vietos nugal�tojui Simui Gineikai u� poetin� vaizdo meniškum� filme "Coffee Break" paskirta 1000 Lt premija. Antr� viet� ir 700 Lt laim�jo Julius Gintautas u� ironišk� konceptualum� filme "The infrared artist", tre�ia vieta ir 500 Lt skirta Edgarui Pis�ikui u� vizualaus pasakojimo daugiasluoksniškum� filme "Autoportretas – aš esu draugai". Specialiu Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Kult�ros skyriaus prizu u� s�kming� debiut�, suk�rus film� "Fotoprovokacija", apdovanotas ŠU audiovizualinio meno specialyb�s pirmo kurso studentas Gediminas Dundulis.

Visi apdovanotieji - buv� arba esantys ŠU Audiovizualinio meno katedros aukl�tiniai. Jau ne kart� net respublikin�je spaudoje buvo minimas Šiauli� miesto kult�rinis fenomenas – naujai u�gimstanti autorinio kino mokykla Lietuvoje. Tokius reiškinius reikia puosel�ti, jie suteikia miestui autentiško kult�rinio vyksmo.

Link kult�rin�s katastrofos

Kaip puosel�ti toki� menin� saviraišk�, jeigu n�ra šiai kult�rinei terpei b�tino tinkamo kino teatro, kino film� festivali�, kino klub�, diskusij�, paskait� apie kin�? Vien� kit� vertingesn� film� rod�s kino teatras "Laikas" - ant išnykimo ribos. �inant kino film� poveik� visuomenei, tokia situacija - tikra miesto kult�rin� katastrofa. Štai d�l ko Vilniuje vyko tokios �nirtingos protesto akcijos prieš "Lietuvos" kino teatro panaikinim�. Kas iš to, kad prekybos centruose atidaromos kino sal�s. Tai tik dar viena prekyviet�, kurioje brukamas ekrano šlamštas. Kas iš to, kad internetu galima persi�sti film�, jeigu svarbiausi� kino genij� pavard�s seniai pamirštos ir nebemokame kino meno kalbos ab�c�l�s.

Prisiminkime vien� �dom� fakt� apie Austrijos miest� Linc�, juolab kad tai ši� met� tikroji Europos kult�ros sostin�. Tikrai ne Vilnius. Lincas jau kelis dešimtme�ius puosel�ja medij� kult�r� ir elektronin� men�. Tuo jis garsus visame pasaulyje. Lince vyksta did�iausias elektronini� men� festivalis pasaulyje "Ars Electronica", �kurtas �domus elektroninio meno muziejus. Kult�ros sostin�s proga Lincas visas paj�gas met� šiai sri�iai ir atidar� nauj� elektronini� men� centr�. Tiesiog miestas dr�siai �velgia � priek�, netryp�ioja vietoje, nesisvaigina mirusiomis tradicijomis ir laimi. Ateit�.

Valentinas Masalskis linki atsitraukti nuo sistemos

Oksana LAURUTYT�

Pra�jus� penktadien� Šiauliuose vykusio IV Lietuvos aukšt�j� mokykl� teatr� festivalio sve�i� - Vilniaus kolegijos student� - sukurtas spektaklis "Kalnas" paker�jo publik�. Iš scenos besiliejantys pama�u gars�jantys jaun�j� aktori� deln� pliaukš�jim�, koj� treps�jimo ir dain� garsai �i�rovams padovanojo mil�inišk� energijos pli�psn�. Publika plojo atsistojusi, o student� vadovas, spektaklio re�isierius, aktorius Valentinas Masalskis šypsojosi. "Ilgai galvojau, koks turi b�ti šiuolaikinis teatras. Jis turi belstis � �mog�, turi sukelti jausm�, pateikti aiški� švari� mint� ir išspinduliuoti labai daug energijos", - savaitraš�iui "Šiauliai plius" sak� jis. Tiesa, ne tik V. Masalskio vadovaujami studentai, bet ir jis pats pokalbio metu tarsi �trauk� � ma�� spektakl� - �taig�, u�buriant�, tikr� ir �tikinant� nuoširdumu.

Valentinas Masalskis savo student� pasirodym� stebi n� nekrustel�damas. Jis studentus moko matyti ne save, o jausti partner� ir publik�.

Aktorius �ada parengti per trejus metus

Su V. Masalskiu kalbam�s išsyk po repeticijos - po penkiolikos minu�i� jo mokomi Vilniaus kolegijos pramoginio scenos meno pirmojo kurso studentai parodys ritmo, minties, dainos ir judesio spektakl� "Kalnas". Laukdama pokalbio, stebiu repeticij� - apie dvidešimt jaunuoli� � scen� neša k�des, s�dasi ant j�, imituoja klaviat�ros tarškenim�, stojasi, nueina, ateina, veiksmas vis greit�ja, gars�ja ir sutartinai tariamas: "�ek, �ek, �ek..."

V�liau k�d�s lieka nuošaly, studentai rikiuojasi arba susiburia � rat� ir gieda. � scen� pl�sta giesm�s, lietuviškos tautin�s dainos. "K� �ia darot?" - u�r�kia V. Masalskis ir liepia pakartoti. Pašoka nuo k�d�s, aiškina, mosikuoja rankomis. "Ma�iukai, vo, gerai, vo, maladec, vo - vsio", - š�k�ioja jis ir apkabina mokinius, apdovanodamas juos pla�ia šypsena.

Su tokia pat šypsena, lyg glob�jiška, lyg padr�sinan�i� prieina ir pasi�lo arbatos. Atsineša metalin� termos�, �sipila šlakel� ir klausia, kaip sekasi. Išgird�s, kad jo studentai dirba kaip vienas, susikaup�, tiksliai �inantys, k� daro ir sugeba paker�ti, V. Masalskis sako su jais dirbantis metus. Tada patikina, kad per trejus metus gal�s iš jaunuoli� padaryti tikrus aktorius.

"Šiais laikais, kai �odyje yra tikroji infliacija, kai sakai meil�, ir vienam tai - vertyb�, o kitam - sargis, teatras turi sukelti jausm�. Teatras turi gerbti �i�rov�, jo laik� ir per trump� laik� paskleisti energijos u�tais�", - sako jis.

Pašnekovas �sitikin�s, kad pirmaisiais metais b�simieji aktoriai turi išmokti dirbti grup�je, jausti �i�rov� ir vienas kit�. "Teatras - kolektyvinis menas. Nedarome joki� etiud�. Mokyti po vien� - klaida. Ugdant po vien�, vieni gali pasijusti genijais, o kitiems kompleks� gali "privaryti". Mane mok� matyti save, o ne �i�rov�, partner�", - sako V. Masalskis ir t�sia, kad šiuolaikin� švietimo sistema yra ydinga. Ji naudinga ne mokiniui, o pedagogui, kuriam nereikia jausti atsakomyb�s. "Tingini� pedagogika dabar. Kiek galiu, tiek b�nu su savo mokiniais", - sako jis.

Visada buvo laisvas

V. Masalskis pakyla nuo k�d�s, pers�da kitur. Atid�iai �velgia � akis, gurkšteli arbatos. Pašoka, persimeta keliais �od�iais su scenos darbininkais. Tada sako, kad jo re�isuojamas spektaklis "Kalnas" - pagal Konfucij�. Kit�met � Šiaulius jis atveš spektakl� "Laikraštis". Be abejon�s, šio spektaklio festivalio "Po saule" dalyviai ir �i�rovai lauks nekantriai. Nes pamat� "Kaln�" šauk� "Bravo" ir pagarb� reišk� atsistodami.

V. Masalskio vadovaujamos Vilniaus kolegijos pramoginio scenos meno pirmojo kurso student� gretose - dainininkas Jeronimas Milius.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

"Šiuolaikiniam teatrui reikia archetipin�s formos, kiekvienas judes�lis turi k� nors reikšti", - sako V. Masalskis. Patirties taip sakyti aktorius ir re�isierius turi išties daug. Baland�io 11-�j� atšvent�s 55-eri� met� jubiliej� aktorius yra laisvas menininkas. "Visada buvau laisvas", - nusišypso jis.

V. Masalskis daug met� vaidino Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre, o 1995-aisiais �k�r� "Men� samb�r�". Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jis re�isavo V. Šekspyr�, F. Dostojevsk�. Šiame teatre atlieka ne vien� vaidmen�, o per beveik 30 k�rybin�s veiklos met� suk�r� apie 100 vaidmen� teatre ir kine, nusifilmavo šalies ir u�sienio (Pranc�zijos, Lenkijos, Rusijos) filmuose.

Lietuvos nacionalin�s premijos laureatas Šiauliuose lank�si prieš kelerius metus - filmavosi Inesos Kurklietyt�s filme "Varn� e�eras". Re�isier� V. Masalsk� valkatos klaj�no vaidmeniui atlikti pasikviet�, nes buvo tikra, jog tik jis - �mogus, turintis nepaprastai daug vidin�s laisv�s, gali nemeluodamas suvaidinti beprotyb�.

Nors V. Masalskis vaidino daugelyje film� - "Ligonin�", "Diev� miškas", "Jonukas ir Grytut�", "Laisv�", "M�nulio Lietuva", "Vasara baigiasi ruden�", "Turtuolis vargšas", televizijos �i�rovai j� labiausiai prisimena iš "Raudonmed�io rojaus".

Apie "Varn� e�er�" nelink�s kalb�ti V. Masalskis sako, kad j� prisimena kaip "Raudonmed�io rojaus" heroj� tod�l, kad kiekviena karta daro savo stab�. "Mano karta - jau buv�. Dabar galime tik perduoti savo energij� jaunimui. Bet mes - jau buv�..."

Kai dvasia stipresn� u� k�n�

Stebint juodai vilkint� energija spinduliuojant� V. Masalsk� negali patik�ti, kad prieš kelerius metus jis patyr� sunki� traum� - buvo l�� keli kaklo ir nugaros stuburo slanksteliai. Medikai sak�, kad jis nebejudins rank� ir koj�. V. Masalskis �rod�, kad jo dvasia yra stipresn� u� k�n�.

Aštuonerius metus aktorius gyvena Vievyje, did�i�j� dal� laiko leid�ia miške, vaikštin�damas su šunimis. "Man miškas �domesnis u� miest�", - sako jis ir kalba, kad gyvenim� Vievyje jis pasirinko suprasdamas, kad norint sukurti k� nors miestui ir atiduoti jam visk�, k� galvoji, reikia atsitraukti nuo sistemos.

"Miestas vienodas. Penkt� ryto jis yra paslaptingas, devint� - oficialus ir daug �adantis. Per pietus jis pakvimpa kvepalais ir jame skamba telefon� skambu�iai. Penkiolikt� valand� prasideda "bardakas", išlenda bohema. Nakt� mieste prasideda ištvirkimas. Miškas visada paslaptingas. Net praplauk�s debes�lis turi paslapt�. Miškas - kaip �mogaus gyvenimas. Kartais aiškus, kartais visiškai nesuvokiamas. Kiekvienam link��iau atsitraukti nuo miesto", - sako Valentinas Masalskis.

Netik�t� s�km� sufleravo horoskopas

Eva JAGMINAIT�

Šiaulie�iai - vieni geriausi� kult�ros laid� k�r�j� Lietuvoje. Septint� kart� konkurs� "Pragiedruliai" rengianti Lietuvos radijo ir televizijos komisija kartu su Spaudos, radijo ir televizijos r�mimo fondu išrinko geriausias pra�jusiais 2008-aisiais metais transliuotas televizijos ir radijo kult�ros laidas bei laidas vaikams. Konkurso reng�jai šiemet �steig� penkis pagrindinius ir penkis specialiuosius prizus. Keturis iš dešimties priz� gavo šiaulie�i� k�rybin�s komandos.

Laidos redaktor� N. Visockien� ir montuotoja A. Brašiškien� netik�jo pelnysian�ios aukšt� "Pragiedruli�" konkurso apdovanojim�.

Du pagrindiniai prizai iš penki� bei 5000 lit� premija teko "S plius" televizijai: u� siu�et� apie Kelm�s ma�ojo teatro re�isier� Dali� Stirbyt� apdovanoti laidos "Provincija" k�r�jai, o laidos "Garve�i� am�ius" autoriai - u� laid�, kurioje meniškai persipina poezija su industrijos istorija. Specialiuoju prizu ir 2000 lit� premija apdovanota "S plius" laida "Senasis Šiauli� kinas". Specialus prizas "U� gyv�j� istorij�" teko ir Šiauli� televizijos darbuotojams Daivai Pikturnienei ir Egidijui Juš�iui, konkursui atsiuntusiems laid� "Tremties vaikai".

K�r�jai - apie k�r�jus

� geriausi�j� šalies kult�ros laid� s�raš� "S plius" regiono televizijos laida "Provincija" patenka antr�kart. Pernai šios laidos siu�etas buvo apdovanotas u� k�r�jo portret�, šiemet priz� peln� u� menininko portret�. "Tai buvo laida apie ma��j� Kelm�s teatr�. Kalbinau jo re�isier�-aktor� - entuziasting�, energing� ir visus optimizmu u�kre�ian�i� Dali� Stirbyt�, - pasakoja siu�eto redaktor� Nijol� Visockien�. – Ieškojau lengvos temos laidai, kuri� parodyti buvo numatyta antr�j� Kal�d� dien�. Ta�iau filmavimas nebuvo lengvas - tur�jome dirbti ankštame persirengimo kambar�lyje, ma�iau nei pus�s valandos laidai buvo nufilmuota kone pustre�ios valandos vaizdo �rašo." Siu�et� filmavusi operator� Aurelija Paulauskait� sako pati k�rusi aplink�, kurioje buvo kalbinami pašnekovai. "Atnešiau lagamin�, ant jo išskleid�iau g�li�, kitam interviu fon� suk�riau iš aktori� kostium�", - darbo paslaptis šiek tiek atskleid�ia operator�. Vertinimo komisijai ypa� patiko interviu, kurio metu pašnekovo ir kalbintojo atspind�iai matyti veidrodyje, tiesa, pa�iai operatorei tuomet teko dirbti prit�pus, kad veidrodyje jos neb�t� matyti. "Vilniuje pirm�kart pasijutau vertinama kaip savo srities profesional�, o ne kaip moteris operator�, neva dirbanti vyrišk� darb�. B�tent tokio po�i�rio da�nai savo darbe pasigendu", – d�iaugiasi A. Paulauskait�.

Operator� A. Paulauskait� filmuodama did�iausi� d�mes� skiria kokybei, kruopštumui ir nuoseklumui. "D�iausiuosi, kad �vertino kaip specialist�, o ne kaip moter� operator�", - sako mergina.

"Provincijos" laidas tre�ius metus montuojanti Aida Brašiškien� stengiasi, kad �i�rovai išgyvent� siu�ete perteikiamas emocijas, patys pasijust� �vyki� s�kury.

K�rybin� grup� neslepia, kad tai mieliausias ir pats brangiausias apdovanojimas. "Komisija m�s� k�rybin� grup� gyr� u� profesionalum� ir estetik�. Tiesa, n� viena iš trij� k�r�j� nenujaut�me, kad siu�etas gali pelnyti aukšt� apdovanojim�, tod�l u�uot vykus � Vilni� t�dien mieliau nor�jau vykti filmuoti Jurgini�, - prisimena N. Visockien�. – O štai tos dienos horoskopas, kuriuo �prastai netikiu, t�dien sufleravo s�km�. Juokiausi perskai�iusi "darbdaviui net �andikaulis atvips, kai pagaliau supras, kokiam brangakmeniui moka atlyginim�".

Poezija ir industrija

Dar vien� "Pragiedruli�" statul�l� "U� daugiaprasm� kult�ros suvokim�" � Šiaulius parve�� "S plius" televizijoje rodytos laidos "Garve�i� am�ius" k�rybin� grup�. Tai ne pirmas "Pragiedruli�" apdovanojimas, kur� gauna laidos redaktor� Daiva Grikšien�.

"Pamat�me, kiek �vairi� dalyk� perpinta vienoje laidoje: poezija, pramon�s ir industrijos istorija. Visa tai rodo, kad Lietuva nebuvo vien agrarin� valstyb�", – pagyr� negail�jo vertinimo komisijos pirminink� Vaiva �ukien�. Laid� k�r� Daiv� Grikšien�, Dangiras Ma�iulis, Rolandas Šle�as, K�stutis Gilys, ieškodami vaizding� vietovi� filmuoti, nepating�jo u�sukti � daugyb� traukini� stoteli�, nuvyko � Anykš�ius, Latvij�. "Tai u�ima laiko, ta�iau akivaizdus kruopštumas, gra�u �i�r�ti", – teig� vertinimo komisijos nar� rašytoja-�urnalist� Gintar� Adomaityt�.

Iš �urnalistikos - � men�

Konkurso "Pragiedruliai" apdovanojim� Daiva Grikšien� su k�rybine komanda gauna ne pirm�kart.

Specialiuoju prizu "U� pagarb� laikui" apdovanoti "Senojo Šiauli� kino" laid� k�r� autoriai – Viktoras Gundajevas, Ram�nas Snarskis, Rimantas Vencevi�ius ir Algirdas Musneckis. "Tai pavyzdys, kai laida per�engia �urnalistikos r�mus ir tampa menu. Esu su�av�ta - ši� laid� rod�iau ir savo artimiesiems", - atvirauja G. Adomaityt�.

Iš viso "Pragiedruli�" konkurse rung�si 43-ys televizijos ir radijo kult�ros laid� autoriai. Vienuolikos nari� komisij� sudar� gars�s kritikai, rašytojai, docentai, ypating� d�mes� kreip� � tai, kad geriausiomis b�t� pripa�intos nenuobod�ios, profesionaliai sukurtos, estetiškai pateiktos ir �i�rov� d�mes� patraukian�ios išskirtin�s laidos.

Šiauli� regiono televizijos "S plius" k�r�jai kasmet susi�eria ne vien� priz�, tad konkurso "Pragiedruliai" reng�jai pasi�l� "S plius" sukurtas laidas, filmus pristatyti platesniam visuomen�s ratui "Skalvijos" kino teatre Vilniuje.

Taupyti ir gerai atrodyti

Ri�ardas JAKUTIS

Skai�iau, kad Amerikos prezidento B. Obamos �mon� giria, jog geba nebrangiai, bet stilingai apsirengti, kad dizaineriai linksminasi persi�dami senus drabu�ius, kad populiar�ja knygos ir straipsniai apie tai, kaip pigiai nusipirkti, kaip taupyti ir gerai atrodyti. Sovietme�iu buvo ištisin� nesibaigianti kriz�, tod�l suktis mokame neblogai. Tiesa, turime ir kompleks� bei ambicij� atrodyti "ne pras�iau". Nesakysi, kad neturime skonio, nes dar sovietiniais laikais u�sienio sve�iai steb�davosi, kokios stilingos yra lietuv�s moterys. Visa tai – iš nieko, sakydavome. Dabar kriz� v�l atgaivino �od� "pigiau". Bet "pigiau" nereiškia, kad "blogiau". Kalb�ti reikia ne apie preki�s �enklus, o apie tai, kad stiliaus u� jokius pinigus nenusipirksi. Nors kai dar pra�jusiais ir u�pra�jusiais metais m�s� pajamos augo spar�iau negu išlaidos, v�l prad�ti taupyti n�ra lengva.

�odis "ekonomika" kil�s iš graik� kalbos: "oikos" – b�stas, �kis, "nomos" – valdymo, tvarkymo menas. Jo kilm� pirmiausia susijusi su šeimos �kio tvarkymo menu. Šeimos �kis – tai ne tik dar�as ir galvijai, bet ir bendros pajamos, išlaidos, poreikiai, išreikšti išleid�iamais litais, ir galimyb�s, išreikštos u�dirbamais litais. SEB Vilniaus banko šeimos finans� ekspert� Julita Varanauskien� sako, kad kiekvienas, kuris gauna pajam� ir planuoja išlaidas, jau yra ekonomistas, nors ir be ekonominio ar buhalterinio išsilavinimo.

Statistiškai daugiausia lietuviai išleid�ia maistui. Vidutiniškai šeimos išlaidos maistui Lietuvoje sudaro 40 proc. išlaid�. Išsivys�iusiose šalyse išlaidos maistui neviršija 13–15 proc. šeimos biud�eto. B�stui išlaikyti lietuviams reikia 25 proc. šeimos biud�eto (kaime ma�iau, bet vidurkis yra toks). Transportui mes panaudojame 10, drabu�iams, avalynei – 8, sveikatos prie�i�rai – 5,5, laisvalaikiui – irgi 5,5 proc. savo pajam�. Šiose kategorijose Vakar� pasaulyje išlaidos b�stui išlaikyti tokios pat, o visur kitur vakarie�iai išleid�ia daugiau, pavyzd�iui, laisvalaikiui jie skiria net dvigubai daugiau – 11 proc.

40 proc. lietuvi� labiau patinka leisti pinigus nei taupyti. Tai b�dinga ir rusams, indams, kinams. "Jei gav�s atlyginim� pasijunti turtingu - niekada neb�si turtingas", - verta d�mesio mintis. Svarbiausia gavus atlyginim� neu�sukti � joki� parduotuv�. Lietuvoje pigiausias miestas – Taurag�. �ia ir komunalin�s paslaugos, ir transportas pigiausi šalyje. Šiauliai – tarp brangiausi�j�.

Ar verta taupyti? Vien taupydamas turtingu netapsi, bet netaupydamas tikrai turtingu netapsi. Tai k� daryti? Mokytis taupyti. Paversti taupym� maloniu u�si�mimu. �sivaizduokite, kaip atrodysite su naujais drabu�iais, kuriuos �sigysite iš santaup�, arba kaip ils�sit�s išsvajotame kurorte. Taupyti reikia linksmai, su tam tikru azartu ir �aismingai, lyg tai b�t� ka�koks naujas �aidimas. Pirmiausia paklauskite sav�s, prieš išrikiuodami prekes prie prekybos centro kasos - ar tikrai man (mums) viso šito reikia? Kitas klausimas - kada taupyti? Atsakymas – dabar. Kiek taupyti? Vienas seniausi� patarim�, tebeaktuali� dabar - taupyti dešimt procent� nuo gaunam� pajam�. B�tent dešimt procent�, nes tai nesukels j�s� �prasto gyvenimo esmini� poky�i� ar diskomforto. Kada nebereikia taupyti? Kai norite bankrutuoti. Jeigu jums atrodo, kad turite per daug pinig�, nenorite niekam palikti palikimo, nebetaupykite ir bankrotas tikrai ateis. "Arba aš perku labai ger� ir labai brang� daikt�, arba aš taupau!" - populiarus š�kis Vokietijoje.

Apie pinigus �inomi du mitai. Pirmasis mitas susij�s su daugel� �moni� pavergian�ia iliuzija, kad daugiau pinig� b�tinai suteiks daugiau pasitenkinimo. Posakis "Laim� - ne pinigai, bet j� kiekis" išreiškia vien� pavojingiausi� mit� apie pinigus. B�tent šis mitas visas �moni� pastangas ver�ia siekti ne�gyvendinam� finansini� tiksl� ir nuolat kent�ti, nes jie nepasiekiami. Antrasis mitas – teigimas, jog pinigai yra blogis. Rastume nema�ai knyg�, kuriose nagrin�jamas b�tent toks po�i�ris � pinigus. Ne vienas did�i�j� m�stytoj� ironizavo, kad panieka pinigams sutinkama neretai, ypa� juos niekina tie, kurie j� neturi. Pinigai - tai šeštasis poj�tis, be kurio nepajusite kit� penki�. Sveikas protas ir logika sako, kad pinig� nereikia nei garbinti, nei niekinti. Visuomeninio gyvenimo s�lygomis jie yra reikalingi.

Skai�iau apie vien� angl�, kuri su draugais susila�ino išgyvensianti išleisdama tik vien� svar� per dien�. Eksperimentas tur�jo išlyg� - � leistin� 365 svar� sum� per metus ne��jo mokes�iai u� buto nuom� ir komunalines paslaugas. Kitoms išlaidoms - kelionei � darb�, maistui, drabu�iams ir pramogoms tur�jo u�tekti svaro per dien�. Draugai band� j� sustabdyti, man�, kad ji išprot�jo. Moteris teig�, kad jos gyvenimas nepablog�jo. Tiesa, ji buvo priversta pamiršti vakarus baruose, bet rado kit� pasilinksminimo b�d�. Ji vaikš�iodavo � parod� atidarymus, knyg� pristatymus, nemokamus koncertus ir kitus renginius. Su draugais susitikdavo ne kavinuk�je, o parke. � darb� ir visur kitur nuvykdavo dvira�iu - sveikiausia transporto priemone. Ji negal�jo leisti sau naudotis mobiliuoju telefonu, tad pas draugus nueidavo p�s�iomis arba v�lgi naudojosi dvira�iu. Sveikas gyvenimo b�das nesuk�l� joki� lig�, tad lankytis pas gydytoj� ar pirkti vaist� nereik�jo. La�ybas moteris laim�jo.

Panaši akcija vyksta ir Kinijoje. Per 100 t�kst. kin� u�siregistravo dalyvauti šalyje surengtame taupumo eksperimente, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar �manoma išgyventi per savait� išleid�iant vos 100 juani� (apie 30 Lt). Eksperimento sumanytojo 24-eri� met� kino Hao Vang'o teigimu, šia akcija siekiama �tikinti šalies gyventojus pasirinkti taupesn� gyvenimo b�d�. Eksperimento reng�jams pavyko rasti r�m�j�, kurie solid�ius piniginius prizus skirs �veikusiems taupumo u�duotis. Turting� miest� - Pekino ar Šanchajaus - tarnautojai liov�si pirk� garsi� vakarietišk� gamintoj� prekes ir �m� naudoti tradicinius pigius kiniškus gaminius. "Aš taupau pinigus, kuriuos išleisdavau transportui ir maistui. Anks�iau da�nai samdydavau taksi, o dabar va�in�ju dvira�iu", - aprašo savo gyvenimo permainas vienas iš eksperimento dalyvi�. Eksperimentui �sib�g�jus, reng�jai teigia pastebintys netgi poky�i� bohemos �pro�iuose. Išrankiausios Šanchajaus merginos �m� palaikyti savo t�vynainius pramon�s gamintojus ir naudojasi išskirtinai tik kin� gamybos parfumerija bei kremu. Vis d�lto susidoroti su eksperimento iškeltais u�daviniais, skirtingai nei anks�iau aprašytai anglei, kol kas pavyksta vos 20 proc. programos dalyvi�. Akcijos s�lygos pasirod� sunkiai pakeliamos net pa�iam eksperimento �kv�p�jui, kuriam u� min�t� pinig� sum� pavyko ištverti vos savait�.

Brit� spauda skelbia, kad Did�iosios Britanijos karalien� El�bieta II, vis labiau �sismarkaujant finans� krizei, ragina savo šeimos narius b�ti labai taupius. El�bieta II sak� itin didel� d�mes� skirsianti tam, kad Karališkieji r�mai kuo ma�iau išlaidaut�. Bus atsisakyta pirkti bet kokius naujus daiktus. Kol šaliai gresia recesija, kukliau tur�s gyventi ir abu jaunieji princai. Karalien�s nuomone, jie tur�t� atsisakyti dalyvauti �vairiuose vakar�liuose. El�bieta II ir pati �ada rodyti deram� pavyzd� - vizitams nebeperka nauj� sukneli�, o derina senas. Bekingemo r�m� atstovas pabr��ia, kad karalien� ir kiti Karališk�j� r�m� nariai tokiu savo elgesiu nori parodyti solidarum� tautai. K� pagalvojote? O, kad m�s� vald�ia šitaip elgt�si!

Pinigais aptekusi� ir kair�n dešin�n juos švaistan�i� turtuoli� �vaizdis – tik rinkodaros triukas, skatinantis paprastus �mogelius rinktis prabangos prekes (�ia nekalbu apie momentinius milijonierius). Kuo daugiau pinig� išleisi, tuo ar�iau milijonieri� pasijusi? O tikrieji turtuoliai yra taup�s. Gyvena iš pastovi� pajam�, kruopš�iai planuoja biud�et�, o savo finansin� s�km� matuoja ne pajamomis, o nuosavybe. Milijonieri� �monos? Pasirodo, jos dar taupesn�s. Kartais iki šykštumo. Rinkdamas šiam tekstui med�iag�, u�tikau daug �domi� fakt�. Pasirodo, pus� milijonieri� niekada gyvenime nemok�jo daugiau nei 399 dolerius u� kostium�, 140 doleri� u� bat� por�, 235 dolerius u� rankin� laikrod�. 10 proc. vis� milijonieri� niekada sau neleido nusipirkti kostiumo, kainuojan�io daugiau nei 195 doleriai. 50 proc. milijonieri� u� savo paskutin� mašin� nemok�jo daugiau nei 24 800 doleri�. Dauguma j� vairuoja toli gra�u ne presti�ines mašinas, o daugiau nei tre�dalis jau�ia potrauk� naudotoms transporto priemon�ms. Klasikiniai milijonieriai retai perka nauj� bald�, ver�iau restauruoja senuosius. Jie niekada neu�sisakin�ja preki� telefonu, atiduoda taisyti batus, naudojasi nuolaid� kuponais, nepirkin�ja menknieki�, o investuoja � stambius ir vertingus pirkinius. Kitaip tariant, gyvena pras�iau, nei jiems leist� galimyb�s. Pavyzd�iui, garsusis milijardierius Donald'as Trump'as nesilanko kirpykloje. J� kerpa �mona Melanija. Jam atrodo nenormalu kaskart u� toki� smulkmen� mok�ti po 8 dolerius. Princas �arlzas turi special� krapštuk�, kuriuo iš dant� pastos t�tel�s iškrapšto pastos liku�ius. Tiesa, toks taupumas bent man atrodo šiek tiek perd�tas. Man artimesni �mon�s, kurie dant� past� iš t�tel�s spaud�ia kaip papuola, o �tartini tie, kurie tai daro kruopš�iai, po milimetr� nuo galo, t� ištušt�jus� gal� net u�lenkdami. Pagalvojau, jog pirmaisiais �manoma pasitik�ti, o antrieji gali išduoti ir tave, ir t�vyn�. Bet tokie pam�stymai nebedera taupumo temai. Kaip ir bi�iulio teiginys, jog taupyk netaup�s, vald�ia vis tiek visus tavo pinigus atims. Ta�iau tai juk nereiškia, kad visiškai nereikia galvoti apie ateit�.

Regina Varnait� ir juokino, ir virkd�

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Pasaulin� kult�ros dien� Šiauli� kult�ros centro R�kyvos skyrius pamin�jo kaip dera - sureng� garsios Lietuvos aktor�s Reginos Varnait�s autorin� vakar� "Laim� b�ti kartu". Aktor� lyd�jo jaunesnioji dukra Aušra Eidukaityt�, atstojusi mamos partnerius ištraukose iš �inom� spektakli�, rodyt� ir Šiauli� dramos teatre. Dukra pasakojo ir apie mamos aktorin� keli�.

Paklausta, iš kur semiasi tiek energijos, taip puikiai atsimena tekstus, Regina Varnait� nedvejodama atsako: "Ner�kiau, neg�riau, Dievas dav� gyvybingum� ir gerus genus paveld�jau. Vaikyst�je nor�jau b�ti aktore. Vis kviesdavau t�vus, kad šie pa�i�r�t�, kaip sakau eil�rašt� ar vaidinu. Nei dukros, nei an�kai aktoriaus kelio nepasirinko, bet mano trimet� proan�k� vis kvie�ia: "Mosiute, ateik paziur�ti." K� gali �inoti..."

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Prikalbino iš tre�io karto

R�kyvos skyriaus ved�ja Olga Osetrova atvykti � R�kyv� Regin� Varnait� kalbino ilgai. Pavyko tik iš tre�io karto. Stabdo patirtas širdies infarktas ir am�ius - gegu��s 18-�j� komedijos karalien� min�s 82-�j� gimtadien�. Ta�iau vaidybai met� kraitis nekliudo. Atvirkš�iai, ant scenos ji puikiai �k�nija savo persona�us, atsimena tekstus, �sijau�ia � vaidmen�, atiduodama vis� save. Išvysti aktor�s pasirodymo atvyko ne tik r�kyviškiai. Sal�je juoku netv�r� ir ma�i, ir dideli. Komiškus vaidmenis pakeitus rimtam, aktor�s vaidyba išspaud� ir ašar�.

Daug met� Regina Varnait� susitikti su �mon�mis va�iuodavusi su vyru - aktoriumi Vytautu Eidukai�iu. Po jo mirties j� �m� lyd�ti jaunesnioji dukra Aušra Eidukaityt�. Vaikyst�je ji su vyresn�le seseria Vyta daug laiko praleisdavo mamos grimo kambaryje, su t�vais per teatro gastroles apkeliavo Lietuv� net kelis kartus. Dukterys pad�davusios t�vams mokytis naujos rol�s teksto, atsakydamos u� j� partnerius.

R. Varnait� iki šiol vaidina vieninteliame spektaklyje - jau 57-�j� sezon� kultine tapusioje Keturakio komedijoje "Amerika pirtyje". Kadangi Kauno dramos teatras antrus metus remontuojamas, aktoriai kvie�iami vaidinti kitur. Š� sezon� Alytaus dramos teatre jau �vyko penki spektakliai "Amerika pirtyje".

Re�isierius Valdas Lencevi�ius, 1974 m. re�isuodamas ši� komedij�, nor�jo, kad ji primint� kluono teatr�. R. Varnaitei teko vaidinti Bekampien�, kurios tekst� ši suman� kudakuoti lyg višta. Kritikai vaidmen� �vertino puikiai, nes Bekampien� spektakliui suteik� ritmo, o sukurta nuotaika primin� kaimo kiem�.

K�r� vaidmenis R. Varnaitei

Kartais R. Varnaitei nereikia nieko sakyti, u�tenka skarel� patvarkyti ar atsiklaupti, ir �i�rovai leipsta juokais. "Tai mano prigimtis, balsas, temperamentas, mano j�ga", - sako R. Varnait�. Ji bendrauja su �i�rovu, s�din�iu net paskutin�je eil�je, stengiasi, kad kiekvienas b�t� pagautas, patrauktas, ir jai tai pavyksta.

"�i�rovai savo atsiliepimuose apie Regin� Varnait� raš�, kad ji vaidina taip, kad atrodo, jog net nevaidina. Rašytojas Antanas Vienuolis prisiminimuose pasteb�jo, kad kai � scen� išeina R. Varnait�, atrodo, kad kiekvienas jos pirštelis vaidina, o juokas ima ne�inia d�l ko. Lyg kokia nors paslaptis b�t�", - pasakoja dukra Aušra, b�sima teologijos moksl� daktar�.

R. Varnait�s aktoriniame gyvenime svarb� vaidmen� suvaidino dramaturgas Kazys Saja. Jo sukurtose pjes�se aktor� vaidino tris kartus: vienuol� "Mamut� med�iokl�je", Smilgien� "Dilg�li� šilke" ir Izold� "Švente�eryje". Rašydamas pastar�j�, K. Saja galvojo b�tent apie R. Varnait� - tragikomiška Izoldos rol� buvo skirta jai. Šis spektaklis gyvavo 32 metus iki 2002 m. ir buvo parodytas per 800 kart�. Šis Jono Jurašo re�isuotas spektaklis tur�jo ir politin� potekst�. Dailinink�s Janinos Malinauskait�s dekoracijos stov�jo ant Lietuvos �em�lapio formos pievos, kuri buvo mindoma parodant, kaip buvo naikinama Lietuva, pirmame veiksme pievoje �yd�jo daug g�li�, stov�jo keli gandrai, tre�iajame - ir vien�, ir kit� suma��jo.

Svarbiausia - �i�rovas

R. Varnait� teatre yra suk�rusi per šimt� vaidmen�. Be jau min�tos Bekampien�s "Amerika pirtyje", ji vaidino davatk� Uršul� "Baltaragio mal�ne" ir filme "Velnio nuotaka", piršl� Fiokl� "Vedybose", Beben� "Siuv�j� dienose Silma�iuose".

Paklausta, kokius vaidmenis sunkiau kurti - komiškus ar tragiškus, aktor� sako, kad n�ra skirtumo. Net epizodin� vaidmen� ji vaidindavusi iš širdies. "Rimt� vaidmen� man neduodavo d�l ilgos nosies", - pajuokauja. "Nesakykite. Dar ne tokiomis nosimis D�iuljetos vaidina. Ma�iau išvaizdus aktorius tragiškus ir rimtus vaidmenis gauna", - �siterp� dukt� Aušra.

�domu tai, kad aktor� savo karjeros prad�ioje, b�dama 24 met�, vaidino senut� Gal�ich� ("Be kalt�s kaltieji"), o štai b�dama 75-eri� suvaidino septyniolikmet� Beatri�� ("Meil�, velnias ir d�iazas"). Prie ši� tragišk� vaidmen� galima dar b�t� pridurti Vini rol� ("Laimingos dienos") bei itin aktorei brang� Antos�s vaidmen� E. Mikul�nait�s pjes�je "Visada tas pats". Ji vaidino drauge su vyru, �k�nijusiu Motiej�, kuris spektaklio pabaigoje miršta. Tai tikra nuoširdumu trykštanti dviej� �moni� gyvenimo istorija apie meil�, ištikimyb�, t�v� ir vaik� santykius.

"Be �i�rov� aktoriaus menas yra beprasmis. Gausi publika aktoriui yra geriausias �vertinimas", - sak� Regina Varnait�.

Kriz� t�siasi

Ri�ardas JAKUTIS

Prie ba�ny�ios vart� stovi stuomeningas vyrukas ir prašo išmaldos. Praeinanti moterišk� j� sug�dina:

- J�s toks jaunas, stiprus. Eitum�te dirbti.

- Kad aš �ia ir ateinu po darbo, - atsako šis.

Kasdien skaitydamas gausyb� rinkos analitik� komentar� pasijunti, tarsi l�tai va�iuotum amerikietiškais kalneliais. Priešmirtiniai, pasaulio pabaig� skelbiantys atleid�iam� darbuotoj� klyksmai kei�ia "rinkos specialist�", nuolat pasiekian�i� bent 20% geresnius investavimo rezultatus nei rinkos vidurkis, optimistinius š�ksmus. Ta�iau nuli�dino �inia, kad pasaulis susid�r� su nuo pat II pasaulinio karo pabaigos did�iausia ekonomine krize. K� tik paskelbtos Europos S�jungos šali� nari� ekonomikos prognoz�s. Europos Komisija nebyliai atsiprašo u� 2008 m. rudens prognozi� optimizm� ir koreguoja jas link tamsesni�. Kas tokiu atveju gali išgelb�ti? Ne kart� m�s�iau – nebent ironija. Tiesa, gali atsirasti prieštaraujan�i� ir teigian�i�, kad ironija kriz�s metais yra šventvagiška. Bet nejaugi ištikus krizei tetinka li�d�ti, pulti neviltin ir, prisitraukus alaus bokal� ar kok� stipresn� g�ral�, girdi, nervams nuraminti bei u�simiršti, varvinti � j� ašaras. Ironija nuslepia net fig�ros tr�kumus ir dar daug k�. Sugeb�s nusl�pti ir kriz�. Ar humoristas n�ra drauge gyvenimo filosofas? Ironija ver�ia kriz�je ieškoti ko nors linksmo. Pavyzd�iui, trij� kambari� bute – keturi televizoriai (ketvirtas virtuv�je). Ir visi �jungti. Gyvena trys �mon�s. Susvetim�j�. Kriz�s metu tokiame bute pakaks vieno televizoriaus. Kiek elektros energijos bus susitaupyta. �mon�s šalia sus�d�, �i�r�dami ir komentuodami t� pa�i� laid�, taps artimesni. Gird�jau apie �mones, kurie kas m�nes� perka nauj� kilim�, nes nem�gsta siurbti dulki�. Bent šiek tiek pajud�s dulki� siurbl� tampydami. Jau nekalbu apie išmetamas kart� nešiotas kojines, nes tai ne vienas daro (dar vis daro). Pras�iau bus jaunosios kartos atstovams, mokyklos valgykloje kotletais �aid�iantiems tenis�. Tuštesni bus ir nam� šaldytuvai. Atveri šaldytuvo dureles po šeštos vakaro, o ten tuš�ia, tad eini miegoti nevalg�s. Juk da�nai m�s� butuose net po du šaldytuvus. Kam tas antras reikalingas?! Ar nebuvo tau, mielas skaitytojau, taip, kad nusiperki kok� nors daikt�, o v�liau grau�ies, girdi, kam man jo reik�jo, kur j� d�ti, juk ne vien� panaš� jau turiu? Kriz�s metu pirksi tik tai, kas reikalingiausia, ir jokia grau�atis nebekankins. Skund�iamasi, kad �staigos prieš šventes nebesukrapšto keli� t�kstan�i� lit� muzikantams u�sakyti. Anokia �ia b�da. K� jau �ia prarandate? Neskoningo popso kratin�. Tokiems muzikantams n� lito negalima skirti, kad jie pagaliau išnykt� iš m�s� padang�s ir nebegadint� klausos bei skonio.

Dabar tik ir tegirdi, kad nieko gero nebus, nes visame pasaulyje irgi kriz�, kad teks susiver�ti dir�us. Tod�l kalt�j� paieškos išpl�stos nuo Amerikos Did�iojo kanjono per London� ir Pa�ad�t�j� �em� iki m�s� valdinink� trobeli� Turnišk�se. Naujoji valdan�ioji dauguma � Vyriausyb� nešasi ne šviesios ateities, o "Kriz�s �veikimo" plan�, kuriame da�niau vartojami �od�iai "naikinti", "ma�inti", "apriboti", o ne "skatinti", "pl�toti". Keista, kad sprendim�, kaip išbristi iš kriz�s, ieškoma nakt�, dar keistesnis noras išbristi iš kriz�s ieškant automobili� pensinink� gara�uose.

Skai�iau, kad Baltijos šalys jau ��eng� � sunkiausi� ekonomikos ciklo dal�. Valstybi� ekonomika šiuo metu smunka ypa� spar�iai. Sunkiausi, sako, bus šie metai. Ta�iau juk kuo grei�iau pasieksime dugn�, tuo grei�iau šalies ekonomika stabilizuosis ir v�l prad�s augti.

Štai tau, tarkime, 65-eri metai. Nustembi. Bet visa kita kaip buv�. Tas pat tinka ir krizei. Gyvenimas tai juk t�siasi. Tiesa, kriz� at�m� savaitgali� mokymus Palangoje ar Druskininkuose. Nors negalima pamiršti bet koki� kriz�s pamok�, kuri� pagrindin� - labai aiški: nevaidink turtingo. Bet v�lgi – net ligos patale geriau vilk�damas brang� chalat�.

Renkant prezident� pirmiausia reikia ieškoti linksm� �moni�, tuomet tarp t� linksm� ieškoti proting�, tarp j� rasti tvirtus, o tarp tvirt� – padorius. Taip ir kitur. Pavyzd�iui, iš rašytoj� reikia irgi rinktis linksmus, iš linksm� - talentingus, tarp talenting� ieškoti proting�, o tarp pastar�j� – trump�. Bet viskas visur ir visados prasideda nuo linksm�.

Kod�l skiriasi šeimos? Visaip aiškinama, bet pamirštama viena – laiko nesutapimai. Štai �monai norisi šnek�ti, o vyrui - ramiai pab�ti ir t. t. Kriz�je panašiai – nori imti tiek, bet tau gali duoti tik šitiek. Pats premjeras sak�, kad nusirisime � 2007-�j� lyg�, o juk 2007-aisiais buvo visai nieko gyvenimas. Klausimas: "Ar tas aktorius, kad yra populiarus, sako pats, ar dar kas nors patvirtina?"

Lauke neapsakomai gra�u. Rytas saul�tas, danguje vartosi balti debesys, gaivaus oro gurkšnis - tikra atgaiva. Iš tikr�j� tai niekas nesikei�ia - namai tie patys, miestas tas pats, �mon�s tie patys, tik kalendoriuje kei�iasi skai�iai ir vis gird�ti tas �kyrus �odis "kriz�". Gr��tanti po atostog� moteris skund�si, kad beveik pusantros savait�s ils�josi nuo visoki� kalb� apie kriz�, beveik net buvo j� u�miršusi, bet kai tik �lipo � l�ktuv� ir pasi�m� lietuvišk� laikrašt�, kur pirmasis �odis buvo "kriz�", iškart pakeit� j� � ka�kok� u�sienin� laikrašt�. Ir nors beveik nieko nesuprato, tapo lengviau, negu skaityt ka�k� apie Seim� arba t� kriz�.

Kriz� krize, bet šv�sti, atrodo, neatprasime. Ir pirkti. Net naktimis. Kai pamatai b�rius besigrumian�i� nakt� prie prekybos centr� dur�, supranti, kad kriz� dar neat�jusi. O štai tre�iadienis, pats darbymetis, vidurdienis, "Akropolis", mašinos n�ra kur pastatyti. "Tiketos" biliet� kasa, keli� metr� eil�. Vidutiniška vieno �mogaus "stavk�" kasininkei - 200-300 lit�. Per atidarym� draugas � pramog� centr� "Akropol�" išvis nepateko. Vyksta akcija - 20% nuolaida stipriesiems g�rimams. Daugelis net d��mis tempia. O d�l šventim�, sako, švent� pavykusi, jei ryt� mobiliajam telefone reikia �vesti PUK kod�. O kolektyve ka�kas negerai, jei po pob�vio lieka degtin�s. Viskas kaip ir ne kriz�s metais. Tad d�l ko sk�stis? Tod�l, kad b�na kartais ne ta diena, ne ta vieta, ne ta degtin�, ne tie �mon�s...

Kriz�, bet vis dar gyva reklama. Net j� konkursai vyksta. Skai�iau, kad Anglijos televizijoje laim�jo štai toks vienos alaus r�šies reklaminis klipas: iš prad�i� mes atsiduriame stebuklingoje pasakoje, kurioje mergait� eina palei up�, pastebi rup��, atsargiai paima j� � rankas, pabu�iuoja ir ta pavirsta nuostab� vaikin�. Bet istorija nesibaigia: jaunuolis susi�av�j�s �velgia � mergin�, prisitraukia j�, pabu�iuoja ir... ši virsta alaus buteliu, kuriuo jaunuolis pergalingai mosikuoja ore.

O štai prie ��jimo � kavin� ma�iau u�raš�: "Sapaliojimais apie kriz� sotus neb�si. Dienos piet�s pas mus tik 8 litai."

Pasaulyje siau�ianti finansin� kriz� vienaip ar kitaip s�lygoja visus: milijardieriai tampa milijonieriais, viduriniojoje klas�je plinta vegetarizmas, daug�ja pilie�i�, kurie šiame pasaulyje nebeturi k� prarasti. Belieka d�iaugtis gerosiomis kriz�s ypatyb�mis. Pirmiausia daugyb� �moni�, patyrusi� sukr�tim�, prad�s vadovautis savo galva, išsivaduos iš inercijos srauto ir susim�stys, ko iš tikro jiems reikia šiame pasaulyje. Ma�iau pirksime visokio blizgan�io šlamšto, vadinasi, ma�iau šiukšlinsime. Svarbiausia, kad sul�t�s gyvenimo tempas, daugeliui nebereik�s taip skub�ti, l��iau slinks laikas – jo tur�sime daugiau.

Skai�iau, kad d�l finansin�s kriz�s "Gazpromas" atideda planuot� 396 metr� aukš�io dangorai�io statyb� Sankt Peterburge. Neabejoju, kad ne vienam milijonui šio miesto gyventoj� ši �inia pak�l� nuotaik�. Piterio siluetas, bent kol siaus kriz�, išliks apytikriai toks, kokiame gyveno Josifas Brodskis, toks, kok� per balt�sias naktis yra tek� matyti. Sankt Peterburgo pavyzdys �ia tik tarp kitko. Tas pats ir Vilniuje, ir kituose miestuose. Eseistas Pranas Tamošaitis pasakojo apie savo draugus, pasi�musius paskol� ir nusipirkusius but� naujuose namuose - antihumaniškuose getuose. Kod�l tie naujieji kvartalai buvo projektuojami taip, tarsi visi tie jauni �mon�s niekada netur�s vaik�, nepajus poreikio sportuoti, pasivaikš�ioti, gal� gale – pas�d�ti ant suoliuko po med�iu. Jei pasaulin� finansin� kriz� buvo neišvengiama, tuomet gaila, kad ji at�jo tik dabar, o ne prieš 3-4 metus. Daugyb� jaunuoli� neb�t� dešimtme�iams pakliuv� � tokias urbanistines dykvietes. Rašytojas tikisi, kad kol t�sis kriz�, pasikeis statyb� bendrovi� po�i�ris � klientus, pakis �taking�j� antspaudus d�liojan�i� specialist� mentalitetas ir po�i�ris � miesto pl�tr�, o kai kriz� pasibaigs, Vilnius (o gal ir Šiauliai) pagaliau prad�s pl�totis kaip modernus Europos miestas, o ne chaotiškai, tarsi tre�iojo pasaulio l�šnynas, kaip buvo iki šiol.

Man gali kas nors papriekaištauti, kad pernelyg da�nai rašau apie kriz�. Bent taip bandau ka�kokius pinigus iš kriz�s išsilupti. Nors vis šaukti "Kriz�! Kriz�!" gal ir nevert�t�, nes šaukimu išeiti iš kriz�s nepavyks, tik dar labiau bus pabloginta situacija, nes dabar pus� pasaulio ekonomikos paremta vien l�kes�iais, tad jiems pakilus ir pad�tis šiek tiek stabilizuosis. �simin� pasi�lymas, kaip išgyventi kriz�. Tas pasi�lymas – si�ti šunims švarkelius ar megzti megztukus. Sako, paklausa - did�iul�.

Pabaigoje, kaip ir teksto prad�ioje, kriz�s meto anekdotas. Tiesa, senas, bet juk ir kriz�s senos kaip pasaulis.

�mon�s valdyba, bijodama, kad neištikt� kriz�, nusprend�ia pašalinti direktori�. Palikdamas post� jis parašo du laiškus j� pakei�ian�iajam ir pataria jais pasinaudoti, kai bus sunku. Sunku tampa gana greitai ir naujasis direktorius atpl�šia pirm�j� laišk�. Jame parašyta: "D�l visko kaltink mane." Taip ir pasielgia. Šiek tiek padeda. Bet neilgai. Tuomet atpl�šia antr�j� laišk� ir perskaito: "Rašyk du laiškus!"

Pasivaik��iojimas po "Saul�s miest�" - su "S plius"

Laura AUKSAITYT�

Tre�iadien� 20 valand� per Šiauli� regiono televizij� "S plius" startavo nauja pramogin� informacin� laida "Saul�s miestas". Nuo šiol, neiškeldami kojos iš nam�, laidos �i�rovai gal�s "pasivaikš�ioti" po mados ir laisvalaikio centr�, su�inoti naujienas, ap�i�r�ti prekes ir net �kišti nos� � kavini�, picerij�, restoran� virtuv�. "Pusvaland� trunkan�ios laidos metu �i�rovai tur�s puiki� galimyb� sutaupyti laiko ir pinig� - susipa�inus su prek�mis, parduotuv�mis, akcijomis, nebereik�s ilgai ieškoti reikiamo daikto. �i�rovai iš anksto �inos, kur kuo prekiaujama, kur taikomos nuolaidos, kokie renginiai vyksta", - sako laidos re�isier� Sigita Gilien�.

Tomas Daškus tampa mados ir laisvalaikio centro "Saul�s miestas" veidu. Vaikinas teigia, kad b�ti laidos ved�ju jam labai �domu - susipa��sta su �vairiais �mon�mis, pamato tai, ko, b�damas eiliniu pirk�ju, nepamatyt�.

"S plius" archyvo nuotr.

Tre�iadieniais vakare "S plius" pramogin�s laidos "Saul�s miestas" �i�rovai ne tik gaus vertingos informacijos ir �ini�, bet ir bus nustebinti. Eiliniam prekybos centro lankytojui juk neleid�iama u�eiti � restorano ar kavin�s virtuv� ir pa�i�r�ti, kaip vir�jai gamina pietus ar vakarien�. Laidos ved�jui, "Saul�s miesto" veidu tapusiam Tomui Daškui, bus leid�iama ne tik sukin�tis virtuv�se, bet ir kamantin�ti maisto gamintojus apie patiekalus, maisto ruošim�, sveik� mityb�.

Laidos re�isier� sako, kad naujoje laidoje informacija pateikta koncentruotai, o filmuotis laidoje pageidauja kone visos mados ir laisvalaikio centre �sik�rusios parduotuv�s. "Dabar madinga taupyti ir laik�, ir pinigus, tad naujoji laida sunkme�iu tikrai pravers", - sako S. Gilien�. Ji teigia, kad kiekviena laida bus vis kitokia: jei vienoje bus pristatomos parduotuv�s ir prek�s, tai kitoje bus kalbama apie "Saul�s mieste" vykstan�ius seminarus, šventes, akcijas, talent� šou.

"Daugelis pirk�j� net ne�ino ko nor�ti, – juokiasi Sigita. – Parduotuv�se ar paslaugas teikian�iose �mon�se yra labai moderni�, �domi�, nauding� ir nebrangi� produkt�. Da�nai �mogus, u��j�s � parduotuv�, net ne�ino, kad šio daikto jau senai jam reik�jo ir kad apskritai toks daiktas yra išrastas. Klientas da�nai net neturi laiko apeiti visas parduotuves ir klausytis "paskait�", kiti net nedr�sta pasiteirauti... Tod�l laidoje koncentruotai pristatomos paskutin�s naujienos, naujausios prek�s ar paslaugos, kurios naudingos pirk�jui. Pavyzd�iui, daugelis mano, kad "Saul�s miesto" sul�i� bare "Fructus" prekiaujama tik švie�iai spaustomis sultimis, ta�iau �ia jums pasi�lys ir dietini� kokteili�, ir kokteili� su ledais ar jogurtu, nekalbant apie tai, kad retas �ino apie ypating�j� acai uog� kokteilio teikiam� naud�."

Laidos reng�jams �i�rovai gali u�duoti klausim� ar pasi�lyti tem� apie tai, k� nor�t� pamatyti. Pavyzd�iui, planuojate �sigyti plauk� d�iovintuv�, ta�iau ne�inote, kok� pirkti. Tuomet kreipkit�s � laidos reng�jus elektroniniu paštuir jie, apsilank� specializuotoje "Saul�s miesto" plauk� prie�i�ros parduotuv�je, paprašys specialist� pagalbos.

"Saul�s miesto" rinkodaros vadybinink� Irmant� Sviensien� sako, kad laida �i�rovams tikrai reikalinga, nes retas dabar gali pasigirti, kad turi begal� laisvo laiko. Vis did�jant gyvenimo tempui, skai�iuojame kiekvien� vis brangstan�i� savo laiko sekund�. U�si�m� kasdieniais darbais, prisl�gti r�pes�i� da�nai pamirštame save, tad ram�s pasivaikš�iojimai po šird�iai mielas parduotuves da�nai atrodo kaip nepasiekiamas horizontas.

"Nusprend�me pad�ti šiaulie�iams. Dabar neišeidami iš nam� Šiaur�s Lietuvos gyventojai gal�s su�inoti ir �vertinti m�s� parduotuvi� si�lom� preki� asortiment� u� priimtiniausias kainas ir taip išsirinkti sau tinkamiausi� variant�, tad �i�rovui beliks tik ateiti pas mus ir �sigyti išsirinkt� prek�", - sak� vadybinink�.

"Saul�s miestas" aktyviai dalyvauja Šiauli� gyvenime. Centras jau yra par�m�s ir inicijav�s daugiau nei 25 �vairius socialinius-kult�rinius renginius. Ateityje "Saul�s miestas" planuoja toliau prisid�ti prie Šiauli� regiono gyvenimo bei pasi�lyti šiaulie�iams nauj� iniciatyv�.

"Vinys" - ne tik �urnalistams

Oksana LAURUTYT�

Pasijuokti iš sav�s geba tik stipr�s, savimi pasitikintys �mon�s. Šiauli� �urnalistai �rod� esantys b�tent tokie - pra�jus� ketvirtadien� jie v�l susirinko � kasmet� rengin� "Met� vinys", kurio metu b�na apdovanojami ne u� k�rybinius laim�jimus, bet ir darbo metu išgyventas paradoksalias situacijas ar padarytas klaidas. Gauti "Vin�" - ne g�da, o kiekvieno �urnalisto garb�s reikalas. Juk nuo ma�ens �inoma, kad jei negavai dvejeto, tai koks tu mokinys.

Radviliškio rajono policijos komisariato atstovei spaudai Rasai Stasiulaitienei "Vinies" �teikti pakviestas Šiauli� meras Genadijus Mikšys.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

U� "Ger�" klausim� - ne vinis, o juoko doz�

Ketvirtadienio vakar� � jau septint�j� Šiauli� �urnalist� rengin� "Met� vinys" susirink� kolegos, prieš gaudami gero juoko doz�, ap�i�r�jo penki� fotograf� parod�, kurioje �am�inti darbo metu - besijuokiantys, sutrik�, susim�st�... Unikalios šalyje �urnalist� švent�s prad�i� paskelb� Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos mušam�j� ansamblio garsai.

� Šiauli� filharmonijos scen� u�lip� Daiva Grikšien� ir Rolandas Parafinavi�ius skelb� nominacijas ir pretendentus "Vinims" gauti - sal� dreb�jo nuo juoko ir plojim�.

Kriz� �siver�� ir � �urnalist� gretas - šiemet �teiktos tik keturios "Vinys", nors nominacij� b�ta šeši�. Da�niausiai skamb�jo Šiauli� televizijos �urnalist�s Silvos Šimkevi�ien�s ir "Šiauli� naujien�" �urnalisto Mykolo Deikaus pavard�s.

Patyr�s politikas, nor�damas, kad �urnalistas � j� �i�r�t� ne kaip Leninas � bur�uazij�, �ino, kad j� kamantin�jant� �mog� reikia pagirti. Da�niausiai toks pagyrimas b�na: "Geras klausimas." �urnalistas tuomet išsišiepia ir tampa meilesnis kalbinamajam.

Nominacijai "Geras klausimas" gauti nominant� buvo nema�ai, bet "Vinis" ne�teikta. Daugiausia juoko suk�l� Silvos Šimkevi�ien�s klausimas.

�urnalist� skambina policijos atstovei spaudai ir teiraujasi apie eismo �vyk�. Atstov� pasakoja, kaip sankry�oje susid�r� automobilis, kur� vairavo 30-met� moteris. Silva, matyt, nor�dama paskelbti labiau tragišk� tekst�, j� pertraukia: "Ar ji ne n�š�ia?" Policijos atstov� m�gina aiškinti, kad ne policija nustatin�ja moters n�štum�. �urnalist� nesiliauja: "Argi nesimato?"

S. Šimkevi�ien�s pavard� kelis kartus skamb�jo ir nominacijoje "Ieškokit Gudru�io". Linkusi dramatizuoti �vykius �urnalist� reng� reporta�� apie gaisr�, kurio metu sudeg� tik stogo perdanga. �urnalist� išsiaiškino, kad name gyveno trys šeimos, tad jos reporta�o tekstas buvo toks: "Gyvenamajame name u�sidegus stogo perdangai vos gyvos nesudeg� trys šeimos."

Vis d�lto Gudru�io nominacijos ver�iausia buvo Radviliškio rajono policijos komisariato atstov� spaudai Rasa Stasiulaitien�. U� tai, kad �urnalistams pateik� itin "verting�" informacij�: "Laikotarpiu nuo 2008-04-30 iki 2008-04-18 nenustatytoje vietoje nenustatyti asmenys nenustatytu b�du iš M. S. s�skaitos nenustatytame banke pasisavino nenustatyt� sum� pinig�."

Met� "�iulbingala"

Nominacijoje "�iulbingala negali nelakšt�ti" rung�si ne tik �urnalistai, bet ir Šiauli� apskrities VPK Nusikaltim� tyrimo biuro viršininkas Arvydas Augas, netgi Krašto apsaugos ministerijos Vieš�j� ryši� departamentas. Vis d�lto ver�iausiu "Vinies" išrinktas A. Augas.

Savaitraštis "Šiauliai plius" su A. Augu sutar�, kad tekst� prieš spausdinant pareig�nas gal�s per�i�r�ti ir pataisyti netikslumus. �urnalist� prieraše po nuotrauka nurod�, kad A. Augas jau 30 met� tiria sunkius nusikaltimus, tad jo kolegos teigia, jog jis vertas sekli� seklio vardo. Pareig�nui, pa�iam rašan�iam straipsnius �vairiems leidiniams, toks prierašas ka�kod�l nepatiko. Paraš� po savo nuotrauka jis "patikslino" šitaip: "Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltim� tyrimo biuro viršininkas vyresnysis komisaras Arvydas Augas Šiauli� miesto teis�saugai yra atidav�s 30 savo gra�iausi� gyvenimo met�, bet yra dar �valus, kupinas sumanym�, ateities plan� ir energijos, kurios gali pavyd�ti net gerokai jaunesni kolegos."

Met� "Dainius"

Nominacijoje "Iš dainos �od�i� neišmesi" met� Dainiumi tapo "Šiauli� krašto" �urnalist� Jurgita Juškevi�ien�. Jurga nebuvo �sitikinusi, kad nuotraukose u�fiksuotas jos telefonu kalbintas �mogus. Pašnekovas buvo labai lengvai apib�dinamas, jos nuomone, plikas ir su �sais. Tod�l paskambinusi jam reporter� be u�uolank� papraš�: "Apib�dinkite save". �mogelis šiek tiek sutriko, matyt, pasijut�s kaip pa�in�i� skyrelyje, bet prad�jo vardinti: "Na, aš su �sais, ant galvos nelabai daug plauk�..." Jurga j� nutrauk�: "Tas."

Tradicin�je nominacijoje "Kamasutra" nugal�toja pripa�inta Raimonda Strazdauskait�, Šiauli� televizijos �urnalist�. Interviu su grup�s "Skyl�" muzikantu ji pašnekovui pateik� tok� klausim�l�: "K� jums gyvenime reiškia skyl�?" Po netrumpos pauz�s pašnekovas pasitikslino: "Turite galvoje grup�?"

Ašaros ried�jo iš juoko

�urnalistams �teiktos keturios kalvio Alberto Martinai�io nukaldintos vinys. Jas �iniasklaidos atstovai gavo iš vald�ios atstov� rank�. �urnalist� švent�je dalyvavo miesto meras Genadijus Mikšys, vicemer� Alma Javtokien�, Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius, Šiauli� rajono savivaldyb�s vicemer� Ingrida Venciuvien�, atvyko ir Lietuvos �urnalist� s�jungos pirmininkas Dainius Radzevi�ius.

�urnalistus pasveikino speciali� program� pareng� pristat� Šiauli� l�li� teatro aktor� Rita Kišk�nait� bei re�isierius Ar�nas Pakulevi�ius. Aktoriai � švent� atsived� netgi Ericho Marijos Remarko "Juodojo obelisko" heroj�, geban�i� iš sienos traukti vinis.

Nuotaiking� siu�et� šventei pareng� Šiauli� regiono televizijos "S plius" ir Šiauli� apskrities televizijos darbuotojai. �i�r�dami ištraukas iš televizijos darbuotoj� bei laid� heroj� filmavimo akimirk�, �urnalistai brauk� juoko ašaras. Buvo ir �si�eidusi�j�. Bet apie tuos, kurie geba pasijuokti iš sav�s, jau paraš�me...

Kriz� � prana�� klest�jimo metas

Ri�ardas JAKUTIS

Ar pastebite, kad krizi� metu viešojoje erdv�je atgyja pranašai? Taip jau yra, kad kai �mogus laimingas ir jam sekasi, pranaš� jam nelabai reikia, b�d� u�spaustas panorsta su�inoti, kaip ten toliau bus. XXI am�ius, o �mon�s vis dar tiki �vairiausiais �enklais, prietarais, amuletais, talismanais... Kod�l taip yra? Sako, �mogaus smegenys stengiasi suvokti �vyki� esm�, o kai prie�astis neaiški, išgalvoja �vairiausi� keist� paaiškinim�. Galima ��velgti savotišk� logik�: prietarai galb�t ver�ia �mones b�ti atsargesnius, geriau apgalvoti savo veiksmus, ramiau reaguoti � galim� nes�km� ir gintis nuo streso. Be to, laikantis prietar� iš dalies galima susisteminti gyvenim�. Pasirodo, kad prietaringi �mon�s gyvena ilgiau. Skai�iau, kad, anot brit� mokslinink�, daugiausia ilgaam�i� gyvena Velse ir Škotijoje, tai yra ten, kur daugiausia prietaring� �moni�.

O štai grup� Herdfordšyro universiteto mokslinink� nusprend� išsiaiškinti, kaip "veikia" amuletai ir talismanai. Eksperimento dalyviai gavo po Viktorijos laik� pens� (manoma, kad ši moneta neša s�km� ir padeda didinti turt�). M�nes� savanoriai fiksavo, kaip jiems sekasi. Pasirodo, 30 proc. dalyvi� pasijuto daug ramesni ir tvirtesni. Šie �mon�s pajuto, kad jiems �m� sektis kur kas labiau nei tuomet, kai dar netur�jo talismano. Nors, mano galva, procentas n�ra didelis. Tiesa, 70 proc. n�ra ko sk�stis, jeigu pad�tis nepasikeitusi ir blogiau nepasidar�.

Kad pavykt� k� nors teisingai pasakyti apie klient�, prieš prad�dami b�rimo seans� pranašai stengiasi iš jo išpešti kuo daugiau informacijos. Tad da�niausiai iš pranašautoj� išgirstos prognoz�s tokios pat konkre�ios kaip Ilfo ir Petrovo lozungai: "Daugiau d�mesio �vairiems klausimams!" ar "Teising� sprendim� pri�mimo metas"... Pavyzd�iui, prognoz�, kad antroje dienos pus�je b�site labiau pavarg�s. O ko vertas teiginys, kad kov� tinkamas laikas priimti teisingus sprendimus, o baland�io vidury reik�t� pataupyti? Kaip galima patvirtinti ar paneigti tok� teigin�? Sakykim, paklausei patarimo ir pri�mei teising� sprendim�. Tada gal�si visiems pasakoti apie fantastišk�, vis� teisyb� pasakant� pranaš�, o šis - pasid�ti sau plius� - juk pranašyst� išsipild�! Viena �urnalist� pasakojo, kad b�r�ja nusprend�, jog jos Zodiako �enklas – Li�tas. Pasiteiravus, kod�l jai taip atrodo, paaišk�jo, jog tik d�l to, kad jos plaukai ilgi ir p�sti, es� labai primena li�to kar�ius. O štai, pavyzd�iui, d�l b�simojo prezidento b�r�jas Leopoldas Malinauskas, pas kur� va�in�ja net Vokietijos televizija, atsakin�ja, kad greta pagrindin�s kandidat�s � prezidentus mato tik ka�kok� neaišk� šeš�l�. Logiška. Pranašyst�se apie prezidento rinkimus neatsilieka ir b�r�ja Vaiva Budraityt�: "Tai tur�t� b�ti naujas �mogus. Naujas �mogus šioje srityje. Dar nekandidatav�s. Iš tikr�j� Lietuva š�kart pasirinks labai teisingai. Ir tas �mogus pad�s išspr�sti daugel� problem�. Tai bus �mogus, kuris Lietuvai atneš labai daug naudos." Tiesa, ši b�r�ja iki rudens pranašauja vieno ��ymaus politiko mirt�. Jei kas nors iš toki� mirs, b�r�jai, aišku, pasiseks. Nemirs – ir a�i� Dievui! O jei d�l b�sim�j� prezidento rinkim�, tai visi vienbalsiai pranašauja s�km� moteriai. Keista, jei b�t� kitaip. Pranašams š�kart pritaria ir visi nesigiriantys pranaš� galiomis. Štai vienas bi�iulis sako, jog šiemet prognozuoti lengva, nes diduma kandidat�, jo nuomone, vaikyst�je iškrito iš med�io. "Reik�jo ir tau kandidatuoti", - sakau jam. "Kad ir aš vaikyst�je iškritau iš med�io", - sako jis. "Kas �ia tokio, jei, anot tav�s, daug kandidat� iškrito", - t�siu. "Skirtumas yra, nes aš �inau, kad esu iškrit�s, o jie – ne�ino", - baigia diskusij� bi�iulis. Tiesa, daugum� t� iškritusi� iš med�io atsijojo rink�jai, nepasirašin�j� u� tokius kandidatus. Nors ka�ko tik�tis nevert�t�, kai valstyb� valdo pab�g� nuo taksist�. Juk jei man tekt� prognozuoti, saky�iau, kad jei m�s� krašte prezidento išvis neb�t�, tai niekas jo ir nepasigest�.

M�s� kasdienyb� neatsiejama nuo lietuviškos televizijos, nes pastar�j� nuolat junti nugirst� pokalbi� nuotrupose (parduotuv�je, darbe, viešajame transporte nuolat pasikartoja klausimas: "Ar �i�r�jai vakar?"). Negalime valgyti ne�sijung� televizoriaus, gr�� namo bemat griebiame distancinio valdymo pultel�. U�klysti � kavin�, o ten darbuotojos negalin�ios atitraukti aki� nuo palub�je pakabinto televizoriaus. Ypa� laukiamos laidos su pranašais. Televizijoms sav� pranaš� jau nebeu�tenka - j� ieško Latvijoje, Estijoje, Maskvoje.

B�r�jai ir astrologai - palyginti neblogi psichologai ir fizionomistai. Juk tavo gyvenimas matyti iš veido, raukšli�, gest�, kalbos manieros. Ma�a to, tos pranašyst�s da�niausiai b�na miglotos bei dviprasm�s. Pavyzd�iui, ko vertas pa�adas: "Gyvenime dar gali sutikti did�i�j� gyvenimo meil�." Bet gali ir nesutikti, ar ne? Lygiai tiek pat vertas b�r�j� �sp�jimas: "Saugokis svarbaus �mogaus iš valdišk� nam�." Pavyzd�iui, mokes�i� inspektoriaus ar gydytojo-�udiko...

Ne�inau n� vieno astrologo, kurio prognoz�s b�t� tikslios: net t�, garsi�j�, �inom� visame pasaulyje, "tikslumas", skai�iau, - ne daugiau kaip 4 proc. �inoma, pasitaiko sutapim�. Arba - universali� prognozi�. Štai tav�s klausia, ar pra�jusi� met� ruden� išgyvenai koki� nors kriz�. Ruduo - ilgokas periodas, ir kiekvienas, gerai po j� pasikapst�s, atras koki� nors negand�. Štai tau ir tiksli pranašyst�, beje, didinanti pasitik�jim� astrologu. Po keli� toki� sutapim� nori nenori pradedi tik�ti jo �od�iais - suveikia savi�taiga!

O apie tai, kaip išbristi iš kriz�s, patiko gird�ta vaik� nuomon�: "Ar negali visi verslininkai susitarti ir suma�inti kain�, kad �mon�s gal�t� visk� nusipirkti, ko jiems tr�ksta? Degalini� savininkai suma�int� kainas - visi gal�t� sau daugiau benzino nusipirkti." Suaugusieji atsako: "Betgi tada ta degalin� bankrutuot�." Vaikai: "Ne. Juk tada tas degalin�s savininkas gal�t� nueiti � parduotuv� nusipirkti sau maisto, juk parduotuv�s savininkas irgi b�t� suma�in�s kainas. Visiems �mon�ms u�tekt� pinig� viskam - jie gal�t� nusipirkti to, ko jiems reikia, ko reikia j� šeimai."

Kiekvieni metai turi savus laimingus skai�ius. Šiais metais tai – 9. Devyni m�nesiai – naujos �mogaus gyvyb�s šiame pasaulyje laukimas. Sakoma: "Iki devinto prakaito", "Devynios galyb�s", "Barb� devyndarb�"... Prisiminiau dain� "Devynias upes perplauk�, dešimtoj skendo". Net valgi� ant K��i� stalo anks�iau buvo devyni, tik v�liau atsirado dvylika. Dar yra "Trejos devynerios"... Ir dar daug kur devynet� galime u�tikti. Ne tik 2009 met� 9 m�nesio 9 dien� bus galima tuoktis, bet ir 9 valand� ryto.

Devynetas – laimingas skai�ius. Kriz� devintiesiems metams nelabai ir tikt�. Bet k� darysi. Vieni astrologai pasaulin�s finansin�s kriz�s pabaig� prognozuoja 2009 met� rudens pabaigoje, kiti - 2010, dar kiti - 2012 metais. Kad kriz� truks iki ši� met� spalio, sako astrolog� ir maj� kalendoriaus specialist� Natalija Jefremova. Anot jos, dabar �em� pereina � nauj� vibracijos sraut�: m�s� planetos magnetin�s vibracijos laukas kei�ia savo da�n� - nuo 7-8 herc� jis išauga iki 13, kei�iasi ir �em�s aši� pad�tis. Daug kas tiki Vangos pranašyst�mis, kuri per 2008 met� JAV prezidento rinkimus �vardijo "juodo" �mogaus pergal�, deja, apie kriz� ji daug nekalba. O štai garsus rus� astrologas Pavelas Globa pareišk�, kad kriz� baigsis 2020 met� gruod�io 21 dien�. Anot astrologo, tik po šios datos prasid�s ekonomikos augimas. Astrologas pateikia ir šiek tiek detalesn� prognoz� Rusijai. Anot jo, sunkiausi bus 2012, 2014 ir 2016–2018 metai. Šie metai, anot astrologo, bus sunkiausi visam pasauliui. Savo tinklalapyje globa.ru astrologas teigia išpranašav�s tokius dalykus kaip Soviet� S�jungos gri�tis, Boriso Jelcino pasitraukimas iš vald�ios ir Vladimiro Putino at�jimas, rugs�jo 11-osios išpuoliai ir daugyb� kit�.

Kriz�s metais norisi išgirsti d�iuginan�i� pranašys�i�, deja, jei Hemingv�jus b�t� paklaus�s: "Kam skamba auksas?" - atsakymas b�t�: "Tik ne tau"... Bankai skolina sk�t�, kai švie�ia saul�, ir atima j�, kai lyja. Kiek kriz� turi serij�? Ar ji t�sis tiek, kiek "Nekviesta meil�"? O juk aišku, kad negalima du kartus atidarius pinigin� rasti t� pa�i� pinig� sum�, nors pergyventi pernelyg nereik�t� ir kriz�s metu kreipin� "ponas" pakeisti � "krizponis". Kriz� blogiausia �vaig�d�ms. Pas jas ji prasideda tada, kai kitoki� nebelieka – tik �vaig�d�s. Nors papras�iausias patarimas b�t� – neik tais keliais, kuriais vaikšto kriz�, ir jos nesutiksi. O bristi iš kriz�s prad�sime, kai suprasime pagrindin� ekonomikos pakilimo d�sn�: "Tai, k� gali padaryti kinas – gali ir lietuvis." Juk papras�iausiai yra pasak�s Jonas Strielk�nas: "Kur besutiksiu kriz� – einu namo!"

Tikiu, viskas gr�š � savo v��es. Neseniai pradedan�ioji kirp�ja nesuprasdavo, jei jai si�lomas atlyginimas b�davo ma�esnis nei pradedan�iojo gydytojo. Krovikas prekybos centre piktindavosi, kad jo vaik� mokytoja u�dirba daugiau. Aplaid�iai savo darb� atliekantis da�ytojas ar m�rininkas k�l� save � padanges, darbo nesutikdavo atlikti net u� 5000 Lt/m�n. Susidar� �sp�dis, kad tvarka nuo šiol pasikeit� ir kad dabar orkestrui diriguos ne inteligentiškas u�sakovas, o pagiriotas da�ytojas... Ir staiga, kaip perk�nas iš giedro dangaus - kriz�! Krov�j�, da�ytoj� ir m�rinink� vald�ia pasibaigia ir jie steb�tinai greitai v�l tampa mielais bei paslaugiais �mon�mis. Visai kaip M. Bulgakovo "Šuns širdyje". Kai tik Šarikov� atvert� � šun�, jis ir v�l tapo mielas ir nuolankus padar�lis. Smarkuoliai dabar jau dirba daugma� padoriai - suprantama, iš baim�s likti be pragyvenimo šaltinio.

O jei apie pranašus, tai ar kas nors gali �inoti ir atsp�ti �moni� gyvenimus? Kad ir pra�jusi� met� istorija. Kuris Rinau - Inga ar Michaelis - teisus? Šioje istorijoje labiausiai ken�ia ma�oji Luisa. O gal ir ne? Televizija parod�, kaip gra�iai ji su t��iu Rygos viešbutyje �aid� sl�pyni�. Šeimos realyb� gali �inoti tik pati šeima.

Vis prisimenu vien� šmaikš�i� istorij�. Išeina linksma moterišk� iš savo laiptin�s. Susitinka kaimyn�.

- Kod�l tokia linksma? – klausia jos kaimyn�, pripratusi draug� matyti li�dn�.

- Paskambinau � b�rimo salon� ir man išpranašavo, jog greitai ištek�siu.

- Nebus to, - sako jai kaimyn�.

- Kaip nebus? – stebisi laimingoji, - man juk išpranašavo!

- B�r�ja tav�s nemat�, o aš matau...

"S plius" �ini� tarnybos komanda - v�l tarp nugal�toj�

Oksana LAURUTYT�

Baland�io 3 dien� Vilniuje, Lietuvos kalini� globos draugijos reabilitacijos centre, buvo apdovanoti k�rybinio konkurso �urnalistams "Bausti negalima pasigail�ti - 2008" laureatai. Televizijos ir radijo kategorijoje tre�i� viet� peln� Šiauli� regiono televizijos "S plius" k�rybin� grup� – Mindaugas Bajar�nas, Justinas Visockas ir Aida Brašiškien�.

"S plius" televizijos vaizdo bei garso re�isier� Aida Brašiškien� u� k�rybiškum� konkursuose apdovanojama nebe pirm� kart�.

Ne�inojo, kad dalyvauja konkurse

Šiauli� regiono televizijos "S plius" �ini� tarnybos �urnalistas ir operatorius J. Visockas, vaizdo bei garso re�isier� A. Brašiškien� ir "S plius" dabar jau nebedirbantis �urnalistas M. Bajar�nas apdovanojimo sulauk� u� publicistinei laidai "Provincija" parengt� reporta�� apie �emiškus stebuklus - apie tai, kaip �mogus gali pakilti iš gyvenimo dugno, kai viltis jau visiškai prarasta. Laidos reng�jai reporta�e �rod�, kad stebuklai vyksta ne vien Dievui padedant, bet ir �mogaus begaline tik�jimo galia.

Tem� laidai "Provincija" surado M. Bajar�nas. Vien� savaitgal� su kolega J. Visocku jie nuvyko � Butkiškes, Kelm�s rajono vienkiem�, kur prieglaud� randa gyvenimo prasm�s netekusieji bei � alkoholio li�n� �klimpusieji �mon�s. �ia beviltiškais laikomi �mon�s pasikei�ia ir �gyja dvasini� j�g� gyventi. Ma�daug prieš pusantr� met� vienkiemio sodyb� �sigijo du keistuoliai idealistai - Remigijus ir �anas. Likimas juos suvienijo siekti bendro tikslo - pad�ti tiems, kurie atsid�r� duob�je, visuomen�je nerado supratimo, pagalbos. Vienkiemio šeimininkai padeda �mon�ms atsistoti ant koj� ir iš naujo prad�ti savarankišk� gyvenim�.

"S plius" kolektyvo �vertinimas - puiki dovana visiems televizijos darbuotojams, nes laida "Provincija" šiemet šven�ia 10 met� sukakt�. "Provincijos" vardas nuolat skamba �vairiuose šalies konkursuose - �urnalistai u� k�rybiškum� apdovanojami jau ketvirt� kart�. Anks�iau konkursuose buvo apdovanoti bendraautoriai Saulius Pu�inskas ir Jonas Verbušaitis; Aida Brašiškien�, Nijol� Visockien�, Art�ras Konderauskas ir J. Visockas.

�domu tai, kad patys apdovanotieji ne�inojo, kad dalyvauja konkurse. J� parengt� siu�et� konkurso organizatoriams nusiunt� j� vadas - "S plius" program� direktorius S. Pu�inskas. "Nusprend�iau, kad koleg� parengta laida gali deramai atstovauti "S plius" televizijai ir net neabejojau, kad laim�s. Tai buvo stipri, profesionaliai parengta laida apie nuteistuosius, padedan�ius likimo broliams", - sak� S. Pu�inskas ir prid�r�, kad vienas iš apdovanotosios laidos "Provincija" heroj� yra jo jaunyst�s draugas.

Premij� dovanos �urnalist� bei nuteist�j� r�mimo fondams

Konkursas šalies �urnalistams "Bausti negalima pasigail�ti - 2008" paskelbtas pirm� kart�. J� sureng� Nacionalin� �urnalist� k�r�j� asociacija, Kal�jim� departamentas ir Lietuvos kalini� globos draugija. Kur teiginyje "Bausti negalima pasigail�ti" turi b�ti pad�tas kabelis, rung�si ne tik rašinius, radijo ir televizijos laidas rengiantys �urnalistai, bet ir patys nuteistieji.

Justinas Visockas yra universalus �urnalistas, gebantis vesti laidas, filmuoti, rinkti informacij�.

"S plius" archyvo nuotr.

Buvo vertinami ir išrinkti geriausi darbai, kuriais siekta supa�indinti visuomen�, kaip vykdoma probacija ir nuteist�j� socialin� reabilitacija, supa�indinti su kalinimo �staig� bei pataisos inspekcij� darbuotoj� veikla, pataisos nam� istorija, reformomis bausmi� vykdymo sistemoje, skatinti �urnalistus ir visuomen� aktyviai dalyvauti vykdant probacij�, nuteist�j� resocializacijos procese.

Televizijos ir radijo kategorijoje nugal�jo Dainius Radzevi�ius, "�ini� radijo" laidoje "�iniasklaidos anatomija" sureng�s diskusij� "Kaip su nusikalt�liais elgiasi �iniasklaida – pasmerkia juos ar padeda gr��ti � visuomen�?", antras liko Audrys Antanaitis, toje pat radijo stotyje (laida "Raktas") ieškoj�s atsakymo � klausim�, kas lemia nuteist�j� tarpusavio santykius.

Tre�i�sias vietas u��m� Šiauli� regiono televizijos "S plius" k�rybin� grup� bei radijo stoties "M-1" �urnalist� Rasa Vaitkevi�i�t�.

Konkurso prizinis fondas – 9 t�kstan�iai lit�. Pirm�j� viet� laureatams atiteko po du t�kstan�ius lit�, antr�j� – po 1,5 t�kstan�io lit�, tre�i�j� – po 500 lit�. Pirmosios vietos nugal�tojas L�S pirmininkas D. Radzevi�ius viešai pa�ad�jo gaut� premij� lygiomis dalimis skirti �urnalist� bei nuteist�j� r�mimo fondams.

Vertinimo komisija taip pat išrinko tris geriausius nuteist�j� rašinius. Pirmoji vieta ir 300 lit� skirta nuteistajam, atliekan�iam bausm� Pravieniški� antruosiuose pataisos namuose-atviroje kolonijoje. Dvi kitos prizin�s vietos atiteko Alytaus pataisos nam� ir Vilniaus antr�j� pataisos nam� "klientams". � j� asmenines s�skaitas, esan�ias pataisos �staigose, bus pervesta atitinkamai 200 ir 100 lit�.

Senojo pasaulio plytos

Ri�ardas JAKUTIS

Soviet� vald�ia Lietuvai reišk� ne tik okupacij�, bet ir tam tikr� progres�, tvirtino rus� istorikas Aleksandras �ubarjanas vasario prad�ioje vykusioje U�sienio reikal� ministerijos, Rusijos ambasados Vilniuje ir Lietuvos istorijos instituto apskritojo stalo diskusijoje "Šimtme�ius greta. Lietuvos ir Rusijos istoriniai ryšiai iki 1991 m."

Joje dviej� šali� istorikai, politikai ir politologai diskutavo apie Lietuvos ir Rusijos valstybi� ryšius nuo pat j� u�simezgimo prieš pus� t�kstantme�io. A. �ubarjanas gyr� Lietuvos istorikus, kad jie su kolegomis iš Rusijos sudar� bendr� komisij�, kurioje drauge vertina praeities �vykius. Panašios komisijos rus� mokslininkai neturi nei su latviais, nei su estais. Diskusijoje dalyvavusi istorik� Irina Kukuškina vienu svarbiausi� dvišali� santyki� moment� XX a. pavadino Lietuvos ir Soviet� Rusijos taikos sutart�, pasirašyt� 1920 m. liepos 12 d., kuri es� tapo pagrindu stiprinti draugiškus kaimyninius santykius, o kitoms šalims – pripa�inti Lietuvos nepriklausomyb�. Ta�iau, anot lietuvi� istoriko ir politologo �eslovo Laurinavi�iaus, 1920 m. liepos 12 d. sutartimi Rusija formaliai pripa�ino nacionalin� princip�, bet sovietai nei juo, nei valstybi� suverenitetu nesivadovavo. "J� tikslas buvo pasaulin� revoliucija, o nacionaliniai reikalai buvo tik priemon�", - teig� istorikas. Pasak mokslininko, Soviet� Rusijos lyderis Leninas nepritar� taikos sutarties projektui – perbrauk�s jos projekt� pareišk�, kad Lietuva turi b�ti sovietizuota. T� pat� jis tvirtino net ir pasirašius sutart�. Tiesa, �. Laurinavi�ius pasteb�jo ir tai, kad lietuvi� galvose nacionalinis principas sunkiai �sitvirtino ir iki šiol sunkiai �sitvirtina ir kad mums dar reik�s suvokti, jog gyvename savo šalyje, turime savo kult�r�, o kiti yra tik kaimynai. "Tik tai suvok� rasime sud�ting� XX a. dalyk� sprendim�", – konstatavo istorikas.

Lietuviai visada mieliau gr��iasi � praeit�. Praeities mil�inai mums tapo u�kre�iama liga. Lietuviai kurs film� apie �algirio m�š� (aišku, jei bus pinig�). Tiesa, brangstant maistui, did�jant mokes�iams u� b�st� ir t. t., prisimenama ir netolima praeitis. Skai�iau, jog vienas bir�ietis per šventes ant savo namo kabina raudon� v�liav�.

Prieš dvi savaites Lietuvos Seimas nepritar� rezoliucijai "D�l Tibeto problemos sprendimo". Didesnio visuomen�s d�mesio nesulauk�s �vykis apie n�dienos Lietuv� pasako daugiau, negu mes nor�tume išgirsti. K� tik li�dn� sukilimo numalšinimo penkiasdešimties met� sukakt� pamin�jusio Tibeto laisv�s byla Vakar� demokratijos pasaulyje niekam didesni� abejoni� nekelia. Tibetie�ius ypa� gerai tur�t� suprasti ir atjausti Vidurio ir Ryt� Europos tautos, dar puikiai prisimenan�ios komunist� vald�i�, soviet� okupacij� ir savo laisv�s kov�. Deja...

Prieš kelias dienas ma�iau griaunam� sovietme�iu statyt� pastat�. Ne�inau, kur bus dedamos to pastato plytos. Masyvios, raudonos, nuskeltais kraštais, vos pakeliamos. Ar jas dar galima kur nors panaudoti? Juk vietoj buvusio pastato, manau, išdygs šiuolaikini� konstrukcij� statinys.

Ar galima ilg�tis kal�jimo? Ar verta prisiminti gyvenim� vadinamojoje Taryb� Lietuvoje? Bet ir Vakaruose ryšk�ja susidom�jimas socialistiniu realizmu. Suprantama, kad šeštojo dešimtme�io sovietiniai romanai dabar skaitomi visai kitaip. Leid�j� toki� k�rini� prisik�limo iš mirusi�j� momentas suskai�iuotas idealiai. Visi šie reiškiniai vadinami "ostalgija" – �od�i� "ost" ("rytai") ir "nostalgija" junginys. Net Vokietijoje, sako, dabar 6,5 milijono gyventoj� sus�da prie televizori�, kai rodoma "The GDR Show" ("VDR šou"). Šioje ir dar ma�iausiai trijose panašaus pob�d�io laidose demonstruojami senieji propagandiniai filmai, sovietin� re�im� prisimenantys �mon�s pasakoja an� laik� istorijas, o buvusioji dailiojo �iuo�imo �empion� Katarina Vitt, apsirengusi pionier�s uniforma, dainuoja socialistines dainas. Sociologai, tiesa, teigia, kad tokie sovietinio laikme�io prisiminimai, �enklai, atributika, dainos, literat�ros ar dail�s k�riniai dar nereiškia sovietin�s ideologijos sugr��imo. Tiesiog visiems malonu prisiminti laikus, kai jie buvo jauni. Vyrams vien tod�l, kad tuomet su moterimis geriau sekdavosi. Man patinka klausytis sen� �moni�. Jiems u�tenka, kad tu j� klausaisi, ir jie patys kalba, klausia, patys atsako, su savimi gin�ijasi. "Prie ruso buvo geriau. - sako ir patys tuoj sau paprieštarauja. - Na k� ten geriau. O d�l televizijos laid�, tai ir pas mus pats nostalgiškiausias sovietme�io priminimas - dailiojo �iuo�imo �empionatai, kuriuos ka�kada prie televizori� prigludusi steb�jo šeštoji pasaulio dalis. LTV v�l transliuoja ka�kok� dailiojo �iuo�imo �empionat�. Kasdien nuo prad�ios iki pabaigos.

Bi�iulis d�iaugiasi iš an� laik� gr��tan�iomis roko operomis. "Meil� ir mirtis Veronoje", "Velnio nuotaka", "Ugnies med�iokl� su varovais". Jei "Meil� ir mirtis Veronoje" atpasakoja V. Šekspyro Romeo ir D�iuljetos istorij�, "Velnio nuotaka" primena pasakas ir padavimus, tai "Ugnies med�iokl� su varovais" atgaivina tarybini� jaunuoli� gyvenim� ir primena, jog tai brandus socialistinio realizmo k�rinys. Sako, jog šis k�rinys buv�s tiesioginis Romo Kalantos susideginimo sukelto jaunimo maišto Kaune rezultatas. �baugintam jaunimui reik�jo numesti kok� nors kaul�. Juk net vien� "The Beatles" dain� ("Mergait�") plokšteli� studija "Melodija" buvo �rašiusi. O šiaip jau 1972-1988 m. – pritilimo laikotarpis. Nors reikštis buvo galima folklore, kraštotyroje, senamies�io ar archeologijos paminkl� gynimo veikloje, be abejo, priva�ioje erdv�je, na, dar prie taurel�s. "Aš �ia gyva" gal�jo traukti tik broliai Polikai�iai �ikagoje. Nors m�siškiai irgi kartais, gal saviveikliškai, kaip mok�davo, taip pasireikšdavo. Pavyzd�iui, vengr� grup�s "Omega" dainai "Mergait� deimantiniais plaukais" 1973 metais pritaik� �od�ius "Ne, ne, laisv�s n�ra, ji pradingo pernai Kaune".

Galvoju apie dingusius �od�ius. Dingusi� �od�i� �odyn�l� band� sudaryti Gintaras Beresnevi�ius. Daugumos dingusi� �od�i� visiškai negaila, pavyzd�iui, VLKSM, CK, KPSS. Dingo �odis "blatas", kuris apib�dino galimyb� per pa�intis gauti koki� nors prek� ar �taisyti giminait� � norim� ypatingesn� darbo ar mokymosi viet�. Dabar prek�s si�lyte si�lomos. Jei prieš kelis dešimtme�ius gyven�s �mogus atsidurt� dabartyje ir u�eit� � koki� nors didesn� parduotuv�, nualpt�, kaip tame sename anekdote, kai �iuk�is, nuvyk�s � Maskv�, u��jo � �ekin� parduotuv� "Beriozka", pasi�valg� ir pasipraš� politinio prieglobs�io. Tiesa, visiškai �odis "blatas" neišnyko, j� kei�ia �odis "korupcija" – iš esm�s daug "gilesnis" reiškinys, kai jau reikia ne kokios nors prek�s, o tiesiog privatizuoti gamyklas, e�erus, miškus, krantines.

Nebevartojamas �odis "kapitalizmas". Net neaišku, ko kapitalizmui bijoti, jei gyvename jo s�lygomis, juk socializme ant vis� sien� kab�jo plakatai, šlovinantys socializmo pergales. Nesidrov�jo socializmas savo vardo, tik ar dabar pamatysime kur š�k�: "Šlov� kapitalizmui!" Prigalvojome visokiausi� �od�i�: "laisvosios rinkos visuomen�", "informacin� visuomen�", "industrin� visuomen�".

Dingo �odis "bur�uazija". Bur�ua – pilietis, miestietis, gyvenantis iš kit� darbo, pal�kan�, spekuliacij�. Tiesa, atrodo, išnyko tik vardas. Visa kita yra.

Gaila, kad neliko �od�i� "lygyb�", "taika", o �od� "parama" pakeit� "labdara" ("labdara", mano galva, - kiši ir kiši it � koki� skyl�, o "parama" – gyvenant�, bet ka�ko stokojant� pastiprini). Gerai, kad bent himne �odis "vienyb�" liko. O �odis "draugyst�" sutinkamas tik šnekant apie viešbu�ius. Net patys komunistai �m� �od�io "draugas" vengti ir ieškoti atitikmen�, pavyzd�iui, "bi�iulyst�". O vietoj draugyst�s imta kalb�ti apie gerus santykius, partneryst�.

Tiesa, buvo ir anks�iau nepageidaujam� �od�i�, kurie tik dabar �siteis�jo. Tai - "Dievas", "verslas", "tautiškumas" ar "nepriklausomyb�". �inoma, nuo to nei Dievas, nei verslas, nei tauta neišnyko, o nepriklausomyb�s taip pat sulauk�me. Tik kod�l to d�iaugsmo n�ra?

Kas dabar bando pa�i�r�ti ir paklausyti Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, S�j�d�io metini� ar koki� nors kit� tautini� min�jim� koncert�, pasijunta tarsi sugr��s � tarybin� koncert�, kurie vykdavo Bre�nevo s�stingio laikais. Tokio koncerto ašis b�davo oficialioji ideologija bei komunist� partijos šlovinimas bei socialistinis menas – nacionalinis savo forma ir internacionalinis turiniu. � koncert� b�davo kvie�iami operos ir estrados dainininkai, liaudies dain� atlik�jai, šok�jai ir sportininkai. Repertuaras tur�jo atitikti sluoksniuoto pyrago princip�: kiekvienam gyventoj� sluoksniui - savas dievukas. Šiek tiek polku�i�, šiek tiek arij�, šiek tiek "vokalini�-instrumentini� ansambli�". Visa tai vainikuodavo viena id�ja, t. y. tema, kuriai b�davo skirtas iškilmingas koncertas. T� pat� ir dabar matome Katedros aikšt�je, net ved�j� tekstai atrodo iš an� laik�, tik vietoj �od�i� "partija" ir "tarybin� liaudis" �rašyta "S�j�dis" ir "Lietuva". Tautin� giesm�, Veronika Povilionien�, bet sovietin�s ritualin�s švent�s �sp�dis išlik�s. Ekrane net rodomas liaudiškas videomenas, t. y. gra��s lietuviški vaizdeliai. Labiausiai sujaudina vakaro ved�j� kostiumai - kaip kaimo vestuvi� piršli�. Lietuviško ki�o triumfas. Ir �i�rov� akys nebe tos. Tai prie "popsini�" regini� pripratusi� �i�rov� akys. S�j�d�io laik� dvasios jose nelik�.

Sunkios to senojo pasaulio plytos. Dabar lengvesn�s. Iš Švedijos atplukdomos arba pas mus pagal u�sienin� technologij� �ied�iamos. Juk daug kur jau naudojamos kitos konstrukcijos ir apsieinama visiškai be plyt�.

Bulvare mane sustabd�iusi garbaus am�iaus moteris papraš�: "Parašykit, kaip mes sunkiai gyvenam." Prisiminiau anekdot�. Milijonierius buvo praš�s jam mirus pagaminti did�iul� karst� ir šalia jo k�no � j� sud�ti visus jo turtus. Jis mir�. Šalia sud�jo visas jo brangenybes. Guli jis karste tarp aukso dirbini�, deimant�, �i�ri susirinkusieji ir sako: "Štai kaip �mon�s gyvena!.."

Spektaklis - ne tik aktori� sukurtas stebuklas

Oksana LAURUTYT�

"Išmintingos ramyb�s, stebuklingos ištikimyb�s vienas kitam ir pasirinktam keliui. D�kojame, kad esame kartu, nes tada �inome, kad mes - reikalingi", - sekmadienio vakar� publikai kalb�jo Šiauli� dramos teatro vadovas Antanas Venckus. Pad�kos �od�iai skamb�jo ne tik ištikimiems teatro gerb�jams. D�kojo ir aktoriai, nes Tarptautin�s teatro dienos proga geriausiems �teikti apdovanojimai. Tiesa, kriz� �siver�� ir � teatr� - nominacij� šiemet buvo ma�iau.

Geriausiu aktoriumi pripa�intas Aurimas �vinys u� Sirano vaidmen� spektaklyje "Sirano de Ber�erakas".

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Apdovanojimai - ir nuo koleg�

Pra�jusieji metai Šiauli� teatral� gyvenime buvo li�dnoki - atsisveikinta su teatro protu, s��ine, išmintimi, garbe, draugu ir bi�iuliu Pranu Piauloku. Anapilin palyd�tas ir teatro d�šele vadintas aktorius Vaclovas Tamašauskas. "Gyvenimas t�siasi, švent�s, kaip ir li�desys, ateina ir praeina", - kalb�jo teatro vadovas A. Venckus ir prajuokino publik� sakydamas, kad pradeda "dal�, kuri daliai aktori� b�na naudinga".

Buvo �prasta, kad Tarptautin�s teatro dienos proga Šiauli� dramos teatro aktoriai pakvie�ia � special� rengin�, kurio metu g�les jiems po kojomis kloja gerb�jai, politikai, vald�ios atstovai. Šiemet apdovanojim� ceremonija surengta po Gy�io Padegimo re�isuoto spektaklio "Velykos" premjeros.

Šiauli� apskrities viršininkas Rimundas Domarkas pagarbos �enkl� u� nuopelnus Šiauli� apskri�iai �teik� re�isierei Reginai Steponavi�i�tei. A. Venckus šmaikš�iai teiravosi, ar Šiauli� apskrities vald�ia negali avansu padalyti apdovanojim�. Juk apskrities administracijas �adama naikinti, o dar ne visi trup�s nariai kry�i� yra gav�.

Nominacijas �steig� ir Šiauli� dramos teatro aktori� gildija. Ji apdovanojo teatro vadybinink�, neseniai jubiliej� atšventusi� Violet� Jasi�nien�. Aktoriai pagerb� ir kolegas - "vokeliai" ir g�l�s �teikti pirm�j� sezon� teatre vaidinan�iai Viktorijai Krivickaitei u� Roksanos vaidmen� spektaklyje "Sirano de Ber�erakas" bei aktoriui Juozui �ib�dai.

Pastarojo aktoriaus k�ryba šiemet itin pagerbta. Jis jau tapo Rokiškio teatr� festivalio laureatu, o sekmadien� buvo �vertintas ne tik teatro gildijos. J. �ib�dos sukurtas Valentino vaidmuo spektaklyje "Bela, Bosas ir Bulis" išrinktas geriausiu pra�jusi� met� antraplaniu vyro vaidmeniu. Geriausia antraplanio vaidmens atlik�ja pripa�inta J�rat� Budri�nait�. Apdovanojimas jai skirtas u� Laum�s vaidmen� spektaklyje "Beben�iukas ir laum�".

Šiauli� dramos teatro aktor� Monika Šaltyt� met� aktore išrinkta u� Roksanos vaidmen� spektaklyje "Sirano de Ber�erakas".

Geriausi aktoriai - A. �vinys ir M. Šaltyt�

Pra�jusiais metais Šiauliuose pastatyti spektakliai palankiai �vertinti šalies mastu. Penktadien�, šven�iant Tarptautin� teatro dien�, Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, Šiauli� teatro vardas skamb�jo net penkiose nominacijose Auksiniam scenos kry�iui gauti.

"Gaila, kad Vilnius yra kult�ros sostin�, bet du scenos kry�ius gavome", - šypsojosi A. Venckus. Auksinis scenos kry�ius atiteko Antanui Gluskinui, kuris nugal�jo nominacijoje "Teatras vaikams". Re�isierius apdovanotas u� Šiauli� dramos teatro spektakl� "Bela, Bosas ir Bulis". Antrasis Auksinis scenos kry�ius skirtas kompozitoriui Algirdui Martinai�iui u� muzik�, kuri skamba Šiauli� dramos teatro spektaklyje "Sirano de Ber�erakas".

Auksiniams scenoms kry�iams gauti buvo pristatyti ir Monika Šaltyt� bei Aurimas �vinys. Aukš�iausi� Lietuvos teatro apdovanojim� negav� aktoriai pagerbti sav� - jie išrinkti geriausiais met� aktoriais. Šiems aktoriams apdovanojimas �teiktas u� sukurtus vaidmenis spektaklyje "Sirano de Ber�erakas". Šiauli� miesto savivaldyb�s premijas jiems �teik� meras Genadijus Mikšys.

G. Mikšys teig� prisimen�s, kad Savivaldyb� skolinga teatrui, �ad�jo skol� gr��inti ir pokštavo tardamas: "Ilgai lauk�s, dar palauk." Teatro vadovas skolingas neliko - replikavo merui: "Svarbiausia, kad neperrinkt�", - ir teig�, kad šis pa�adas - gra�i dovana teatrui.

� sen� pasveikinti aktori� u�lipo ir miesto garb�s pilietis, "Šiauli�" krepšinio klubo vyriausiasis treneris Antanas Sireika. "Kaip kolega sveikinu. Vakar išgirdome, kad esame geri artistai", - tar� jis ir A. Venckui �teik� krepšinio kamuol� su autografais. "Gerai, kai Antanai vadovauja", - �od�io kišen�je ilgai neieškojo teatro vadovas.

Apdovanojim� ceremonija baig�si, o A. Venckus persp�jo �i�rovus ir "nelabai draugišk� spaud�", kad teatralai namo dar neis. Pabus kartu, pagalvos, kaip �i�rovus nustebinti. "Ir nustebinsime. D�kojame, kad esame kartu, d�kojame ir aktoriams, ir tiems, kurie dirba u�kulisyje. D�kojame visiems, kurie dirba, kad �vykt� stebuklas - spektaklis",- sak� jis.

Koki� paskutin� knyg� perskaitei?

Neseniai televizoriaus ekrane steb�jau, kaip �urnalistai bando angliškai paimti interviu iš Seimo nari�, kurie anketoje pamin�jo mok� angl� kalb�. Vaizdelis apgail�tinas. �domu b�t� dar m�s� seim�n� paklausti, koki� paskutin� knyg� jie yra perskait�. Ir ne tik j�. Išgird� atsakym� � š� klausim�, galime net susidaryti �sp�d� apie pašnekov�. �mog� apib�dina tai, kokias knygas skaito, kokias televizijos laidas �i�ri, ar lankosi teatre, parodose. Bet š�kart apie knygas.

Literat�riniuose vakaruose dabar neapsieinama be klausimo, ar išnyks spausdinta knyga. Bent aš neprognozuo�iau. Atsaky�iau – bus kaip bus. Skaitan�i� �monij� jau galima suskirstyti � tris r�šis: tuos, kurie skaito tik kompiuteri� ir kit� mobili�j� �rengini� ekranuose, tuos, kurie skaito tik popieriuje, ir tuos, kurie skaito taip, kaip jiems patogiau – ir ekranuose, ir popieriuje. Ir visi stebi popierin�s knygos kov� su elektronika.

Kod�l skaitome knygas? Didieji išvardija daug prie�as�i�: iš nuobodulio, netur�jimo ko nusitverti, troškimo kaip nors prastumti laik�, o gal iš smalsumo, noro k� nors su�inoti, pagarbos svetimai patir�iai, �inant, kad rašytojai yra talentingi, ir noro iš jos pasimokyti, tobul�ti. O gal tod�l, kad ir kiti skaito. Ypa� knygas, kurias tie kiti "labai" skaito. Dar gali b�ti d�l noro jausti pranašum� prieš rašan�iuosius ir juos kritikuoti. Nors tai retas atvejis. Reta ir iš baim�s atsilikti, nes jei tau niekas ner�pi, tai ner�pi ir tai. Kaip beb�t�, d�iugina, kad ilgame s�raše, kuriame išd�styta tai, kas madinga - drabu�iai, muzika, automobiliai, yra ir punktas - "madinga skaityti".

Bet mada t�ra mada, o labai svarb�s klausimai, kaip išmokyti vaik� pam�gti knyg�, kaip rasti laiko skaityti, kaip pasiekti, kad skaitymas tapt� gyvenimo b�du, kod�l kadaise skubantis perskaityti kiekvien� iškab� ir god�iai ryjantis t�v� skaitomos pasakos �od�ius vaikas ilgainiui nusigr��ia nuo knygos, kod�l �mon�s nebenori skaityti, yra op�s, kai girdi li�dnus mokytoj� balsus:

– Mokiniai neskaito. Vargu ar yra prasm�s versti juos tai daryti. Be to, jie tikrai neturi laiko.

– Rekomendaciniai literat�ros s�rašai nepadeda sudominti literat�ra. Jie sudaryti pagal suaugusi�j� skon� ir vertybes, o mokini� skonis yra kitoks. Pagaliau bet kokios rekomendacijos iškart nuteikia mokinius priešiškai. Geriausiu atveju reik�t� leisti mokiniams skaityti tai, k� jie nori.

– Literat�ros vadov�liai, kuruose spausdinamos ištraukos, mokini� nesudomina. Jie tai sieja su prievarta, o ne su malonumu. Vadov�li� autori� iliuzija, kad perskait� k�rinio ištrauk� mokiniai eis � bibliotek� ieškoti knygos, telieka iliuzija.

– Vienintel� �takinga institucija gal�t� b�ti šeima, o ne biblioteka ar mokytojas. Ta�iau kiek Lietuvoje yra skaitan�i� šeim� – šeim�, kuriose knygos yra vertinamos?..

Viename tekst� apie mokykl� klausiau, ar prisimeni savo mokytoj� pavardes. D�iaugiuosi, jog lietuvi� kalbos ir literat�ros mokytoj� pavardes prisimenu. Tod�l nesunku buvo atsakyti, kod�l aš skaitau. Tiesa, sum�s�iau, jog esu tradicinis literat�ros vartotojas. Man skaitymas – pramoga. Net ne�inau, ar tai gerai. Kas savait� nusiperku ar iš bibliotekos parsinešu nauj� "skaitymo injekcij�" ir, ilgai nedelsdamas, j� sunaudoju. Jau�iu, kad ne darb� dirbu, bet, vakarietiškai tariant, turiu ger� laik�. Kaip visk� sp�ju? Ne�inomus autorius, jei j� knygos iškart "neu�kabina", imu skaityti kas dešimt� puslap�. Jei sudomina, gr��tu ir pradedu nuo prad�i�, jei ne, net stor� knyg� greitai dedu � šon� (pavyzd�iui, 300 puslapi� skaitant kas dešimt�, reikia perskaityti 30 puslapi�, nors jau ir po 15 gali baigti). Tiesa, negaliu pasigirti, kad giliai �junku � puslapius, kaip kiti. N� karto skaitydamas nesu prava�iav�s savo stotel�s. Gird�jau skaitytoj� pasakojan�i�, kad skaitydama ji pajunta, kaip kyla � virš�. Deja, man taip neb�na.

Neabejotina, kad kiekvieno autoriaus tikslas – sukurti toki� knyg�, kurios skaitytojas nenumest�, o net nor�t� prie jos gr��ti. Skrebinan�iam plunksn� ar spaudan�iam kompiuterio klavišus tur�t� b�ti apmaudu, kai skaitytojas, perskait�s knyg�, su palengv�jimu atsid�sta: "A�i� Dievui, baigiau!" B�na, pradedi skaityti, iškart pasirodo, jog viskas bus nuostabu, ne�tik�tina, svaiginama ir genialu, bet galiausiai visi tie nesibaigiantys siu�eto pos�kiai, tas kr�vis, kur� skaitytojui ant pe�i� u�vert� autorius, nuvargina. Tuomet iriesi per puslapius jau prievarta – malonumas ma��ja, protas pavargsta, bet vis dar nori išsiaiškinti, kas bus toliau. Padedi knyg� ir m�stai, gal dar j� paimsi po kiek laiko arba kai bus laiko tokiems ilgiems šifravimo �aidimams.

Atskiras reikalas - poezija. V�l klausimai: kaip skaitoma poezija, ar skaitydami patiriame malonum�, kokius poj��ius ar jausmus provokuoja jos skaitymas? �ia jau b�t� galima gilintis � paties skaitymo mechanik�, nors gal teb�nie viskas papras�iau. Eil�raš�iai n�ra ilgi, tad daug laiko nesugaišti. Jei eil�raš�iai �adina nuobodul�, elgiesi vienaip, jei jie sukelia ger� jausm� - kitaip. Poetus greitai perkandi, jie tau ne šimtapuslapini� roman� autoriai.

Italo Kalvino romano "Jeigu keleivis �iemos nakt�" pagrindinis veik�jas – Skaitytojas – d�iaugiasi nusipirk�s nauj� knyg�, bet vos prad�tas skaityti romanas netik�tai nutr�ksta �domiausioje vietoje. Leidybos brokas. Skaitytojas nepraranda vilties perskaityti j� sudominusi� knyg�. Sugr��s � knygyn�, jis iškei�ia j� � – kaip tikisi – nebrokuot� egzempliori�, bet jo rankose atsiduria visai kito romano prad�ia. Istorijai art�jant prie kulminacijos, pasakojimas v�l nutr�ksta, palikdamas ir Skaitytoj�, ir skaitytojus ne�inioje. Taip – dešimt kart�. I. Kalvino �traukia mus � savo naratyvines pinkles ne atvirai, o meistriškai pasinaudodamas kalbiniais triukais, kad išviliot� iš saugaus steb�toj� kampo ir �viliot� � roman�. Nustebina jau pirmieji sakiniai, kuriais autorius kreipiasi � skaitytojus: "Tu pradedi skaityti nauj� Italo Kalvino roman� "Jeigu keleivis �iemos nakt�". Atsipalaiduok. Susikaupk. Nuvyk šalin visas kitas mintis. Tegul tave supantis pasaulis išnyksta migloje." Rašydamas antruoju asmeniu, I.Kalvino neleid�ia mums atsiriboti nuo Skaitytojo. Nors geriau u� Skaitytoj� �inome, kad mums niekada nepavyks u�baigti n� vienos prad�tos knygos, susitapatiname su juo ir �sitraukiame � knyg� paieškas.

Vienas iš dviej� Gintaro Grajausko romano "Erezija" persona�� - samdomas �udikas - kitados buvo uolus skaitytojas, m�g�s "Don Kichot�" ir "Lietuvišk� tarybin� enciklopedij�", perskait�s beveik vis� F. Dostojevsk�. Romano veiksmas vyksta rašytojo namuose. Du samdomi �udikai laukia jo gr��tan�io iš baro. Antrasis samdomas �udikas, nors ir ma�araštis, belaukdamas skaito rašytojo rankraš�ius. Galiausiai rašytojas parsiranda namo ir sulaukia jo rankraš�io nesupratusio �udiko-skaitytojo priekaišt�. "Kam �ia taip jau svarbu, kaip aš rašau? Net jei, sakysim, ir prastai - ar u� tai reikia u�mušti? K�, ar u� mane blogesni� nebeliko?" – klausia rašytojas. Romanas baigiamas tuo, kad rašytojas, nors ir prastas, vis d�lto lieka gyvas. Jis gal�s ir toliau rašyti, bent pats sau, jei neliks skaitytoj�. Antrasis �udikas pats ��va pirmas - j� nušauna kolega, tas, kuris jaunyst�je buvo prisiek�s skaitytojas. Susigraudinusio rašytojo paklaustas, kod�l jis taip padar�s, atsako pats ne�in�s kod�l: "Jis buvo labai prastas skaitytojas, gal tod�l." Ta�iau tuoj pat ��va ir jis. Pasirodo, b�na, kad ir skaitymas neišgelbsti.

K� skaito atliekantys bausm�? �inia, u� nuod�mes likimo buvau nublokštas u� spygliuotos vielos ir, tenai dirbdamas bibliotekoje, gal�jau tai steb�ti. O skaito jie daug. Gal iš netur�jimo k� veikti, o gal šiek tiek ir domisi. Daugiausia prašo meil�s roman�, fantastikos, nuotyki� ir detektyv�. Bet ir rimtesn�s literat�ros. Sutrintos visos F. Dostojevskio knygos, m�gstamas V. Šukšinas (rus� rašytojai populiaresni u� vakarie�ius, regis, j� dvasia ir heroj� gyvenimo b�das artimesni ten esantiems), prašo F. Kafkos "Proceso", bet greitai gr��ina, sako, nesuprat�. Skaito ir pasakas. Pastebimas nerealaus, pakyl�to pasaulio troškulys. Knygos gerbiamos, o jei atliekantys bausm� dirba, jie kit�, nedirban�i�j�, vadinami "duchais" (dvasiomis, girdi, normalaus �mogaus jau neb�ra, nes atliekant bausm� dirbti nevalia, suprask, tu tarnauji tiems, kurie tave pasodino bei �ia u�dar� laiko) ir niekinami, tai dirbantiems bibliotekoje ši taisykl� negalioja.

Sako, valgyti ir skaityti – tai dviej� malonum� s�junga. "Ar išbandei Gi de Mopasano noveles su dešra?" – teiraujasi lic�jaus naujok� Izabel� k� tik atrastos draug�s Kler Claire Mazard romane "Visam gyvenimui". Pasak Izabel�s, prie F. Dostojevskio "Nusikaltimo ir bausm�s" tinka juodojo šokolado plyta, prie O. Vaildo "Doriano Gr�jaus portreto" – d�emas, o vyšni� uogien� tampa meil�s visai literat�rai pagrindu.

Knygnešiai buvo tik Lietuvoje. Kitos tautos net �od�io "knygnešys" neturi ir ne�ino, kas tai yra. Vis� laik� lietuvis gerb� knyg�. Priimta, jog � �mog� su knyga �velgiame pagarbiai, skaitan�iajam stengiam�s netrukdyti. Kai li�dna, geriausias vaistas – knyga. Tikiu, ir jaunimas gr�š prie knygos, nes kaip be jos. Neseniai Šiauli� universiteto Humanitarinio fakulteto Literat�ros istorijos ir teorijos katedra pakviet� � apskritojo stalo diskusij� "Ar tikrai 2008-ieji buvo Skaitymo metai?" Nustebau su�inoj�s, kad pagal student� atlikt� apklaus� 75 proc. respondent� �inojo apie Skaitymo metus. Net negalvojau, kad tiek daug yra. Dar maloniau nuteik� duomenys, kad grafos "Visai n�ra poreikio skaityti" nepa�ym�jo n� vienas, kad poreikis skaityti yra vidutiniškas – 30,9 proc., kad knygos poreikis didelis – 25 proc., o kad labai didelis – 8,8 proc.

Laikas b�t� š� tekst� ir baigti. Skaitytojas gali pyktel�ti, jog nieko naujo nepasakiau. Ir nesistengiau. Tiesiog nor�jau maloniai paplep�ti apie knygas su maloniais �mon�mis.

Jurga �eduikyt�: "�mogus gali �gyvendinti bet koki� savo svajon�"

Ri�ardas JAKUTIS

Jurga Šeduikyt� � muzikos padang� �siver�� kaip Baltijos šali� muzikinio televizijos konkurso "Fizz Superstar" finalinink�, v�liau kaip mergin� roko grup�s "Muscat" vokalist�, did�iulio pasisekimo sulauk� jos 2005 m. vasaros hitas "Nebijok". 2005 m. ruden� išleistas debiutinis Jurgos muzikinis albumas "Aukso pieva", 2007 m. - albumas "Instrukcija". Baland�io 3 dien� Jurga koncertuos Šiauli� "Laipt� galerijoje". Belaukiant koncerto atsirado galimyb� su soliste šnektel�ti.

Jurga Šeduikyt�: "Gailiuosi, jog ne iš karto patik�jau, kad �mogus gali �gyvendinti bet koki� savo tikr� svajon�. Nesigailiu, kad dabar tuo tikiu".

M.P.3. - Pauliaus GASI�NO nuotr.

- O pasiekei labai greitai. Vien� dien� tav�s dar ne�inojo, o jau kit� buvai �vaig�d�. Kaip radai rakt� � klausytoj� širdis?

- Dirbdama LTV laidoje "Lietuvos dain� dešimtukas" pasigedau tam tikros muzikos. Aplinkui visi tik ir kalb�jo, kad lietuviška popmuzika yra labai vienoda ir ne�domi, bet niekas nieko nem�gino keisti ir iš anksto netik�jo tokio "reformatoriaus" s�kme. Pastar�j� met� muzikos atsigavimas parod�, kad ne tik k�r�jai, bet ir publika ilg�josi kitokios muzikos. O aš tiesiog susik�riau tai, kas man buvo gra�u ir pasidalijau tuo su kitais. Smagu, kad sulaukiau pritarimo.

- Ar eiti keliu, kuriuo eini, nebuvo rizikinga, juk vien �odis "neformatas" ka�kuo �tarus? Ar neb�t� jos ma�iau, pasirinkus tipinio atlik�jo keli�?

- "Formatu", mano supratimu, vadinama dabar populiari muzika. "Neformatas" – tai, kas dar išpopuliar�s arba liks u�maršty. Kita vertus, "neformatas" visuomet yra nuošird�iau ir smagiau – �ia n�ra taisykli�, fantazijos apribojim�. Apskritai muzik� "formatais–neformatais" vadinti nematau prasm�s. Bent jau apie tai galvoti ir diskutuoti tur�t� ne tie, kurie kuria muzik�. �ia panašu � teatr� ir teatro kritik�. Scenoje vykstan�io stebuklo paaiškinti �od�iais ne�manoma, ta�iau �mon�ms reikia visk� sud�lioti � lentyn�les, tod�l atsiranda šimtas spektaklio prasmi� interpretavim�. Nors geras spektaklis tiesiog tave paveikia, o nevyk�s – ne.

- Tavo at�jim� � scen� galima b�t� apib�dinti posakiu "At�jo naujas", šiuo atveju – nauja. Kaip pati apibr��tum savo muzik�? Kod�l ji li�dna?

- Visoki� k�rini� b�na, visoki� reikia. Pirmajame albume buvo daug šviesi� ir erdvini� dain�, antrame – plaukian�i�, ritmiškai "sulau�yt�" dain�. Tre�i�j� album� stengiuosi kurti kaip vientis� pasakojim�. Apie tai, ar dainos li�dnos, ar linksmos, stengiuosi negalvoti – tiesiog darau tai, kas man pa�iai gra�u ir k� tuo metu "skauda". Nors tikiu, kad �mog� labiausiai veikia li�dnas gro�is – vis� laik� pavyzdys man yra klasikin� muzika ir "Radiohead", Peter'io Gabriel'io ir Sting'o k�ryba.

- Pati kuri dainoms muzik� ir �od�ius. Ar kit� kompozitori� ir poet� nenori, ar manai, kad tau tinkam� Lietuvoje n�ra?

- N�ra. Juokauju, iš tikr�j� man pasisek�, kad savo emocijos noriu ir, manau, galiu perteikti ir muzika, ir �od�iais. Nesakau, kad buvo labai lengva prad�ti – dar iki šiol kartais �od�ius ir muzik� sujungti nelabai sekasi, kartais praeina keli m�nesiai ar metai, kad jie vienas kit� "susirast�". Kita vertus, manau, lygiai taip pat smagu kurti "kolektyvin�" dain�, kai vienas kuria �od�ius, kitas - muzik�. Savo akustinei programai esame perdar� vien� puiki� Aleksandro Makejevo dain�, kurioje jis atskleid� ir man artim� emocij�, tod�l mielai j� grojam.

- Kiek savo �vaizd� kuri pati, kiek padeda stilistai, dizaineriai? Ar sau labiau patikai b�dama ilgaplauk�, ar dabar – berniokiška mergait�?

- Kai kurie r�bai si�ti dizaineri�, kai kuriuos išsirenku pati. Svarbu, kad scenoje drabu�iai ne trukdyt�, o pad�t� - ir atsipalaiduoti, ir kurti reikiam� nuotaik�. Dabar jau nebesu berniokiška, ta�iau kartais ilgiuosi trump� plauk�, ypa� tuomet, kai ma�asis pešteli iš visos d�šios.

- Koncerto Šiauliuose anonse �rašyta, jog bus atliekamos ir visiškai naujos dainos.

- Esam paruoš� kelias dainas iš ruden� pasirodysian�io albumo. Ta�iau skamb�s ir �inomi k�riniai iš "Aukso pievos" ir "Instrukcijos" bei keletas dain� iš muzikinio "Tado Blindos" pastatymo.

- Ar skiriasi Lietuvos miest� publika? K� iš ankstesni� koncert� gal�tum pasakyti apie šiaulie�ius?

- Pa��stu kelet� puiki� optimizmu trykštan�i� šiaulie�i�. Atsimenu, kaip šiltai mus sutiko publika, tod�l labai smagu v�l �ia sugr��ti. O šiaip, manau, visus Lietuvos miestus, miestelius ir j� gyventojus jungia noras pails�ti nuo kartais per didelio gyvenimo tempo, rutinos. Kartais ir pati jau�iu, kad negaliu sustoti ir �siklausyti � tai, kas aplinkui. Tokia yra muzikos paskirtis, to mes ir patys einame � scen�.

- Kokio �ingsnio gyvenime labiausiai gailiesi, o kuo did�iuojiesi, esi patenkinta ir gali tarti: "�ia visk� padariau"?

- Gailiuosi, kad ne iš karto patik�jau, kad �mogus gali �gyvendinti bet koki� savo TIKR� svajon�, tereikia nesiblaškyti ir siekti to visomis j�gomis. O nesigailiu d�l to, kad dabar jau tuo tikiu. Dar stengiuosi svajoti apie tai, kas neturi baigtinio apibr��imo, kad visuomet tur��iau kurlink jud�ti. Ne m�nes� ar metus, o vis� gyvenim�. O srities, kur "visk� padariau" - n�ra. Dirbti man dar ir dirbt visur kur.

- Maloniai nustebino tavo knyga "Pasaka apie Sliek� ir jo draug� Pašiaušt�". Ar pasirodys daugiau knyg�, gal ne tik pasak�, bet ir, tarkime, romanas?

- Kol kas stengiuosi nesiblaškyti ir �gyvendinu projekt� "�rašyti tre�i� album� ir skirti pakankamai laiko savo s�nui". O paskui �i�r�sim. Manau, kad rašyti dar sugr�šiu – labai smagiai jau�iausi gaudydama iš aplinkos pasakos m�z� m�tomus sakinius.

- Kokios muzikos pati klausaisi? Kokia paskutin� �strigusi perskaityta knyga, matytas kino filmas, spektaklis, paroda?

- Knyga – Ray Bradbury "Pieni� vynas", Senekos "Laiškai Liucilijui". Filmas... Paskutinis prived� net iki ašar�, tai – "Keista Benjamino Batono istorija". Netikiu tais, kurie sako, kad neturi laiko ils�tis – grei�iau jie nenori prisipa�inti, kad nedirba. �inau, kaip svarbu iš naujo "�kv�pti oro" prieš svarbius darbus, tod�l visuomet stengiuosi rasti laiko sau.

Kriz�s meto kult�ra

Ri�ardas JAKUTIS

Pasteb�jau, jog kult�ros centro "Laipt� galerija" direktor� labai nem�gsta, jei repetuojantys sumeta savo paltus scenoje ant k�d�i� ar net ant fortepijono. "Laipt� galerijos" scena, be abejo, ne kokio did�iojo teatro scena, bet... Kult�ra visur kult�ra – didel�je ar ma�yt�je scenoje, gerov�s ar kriz�s metu. Štai �ia ir atskleid�iantis tavo kult�ros lyg� klausimas: "Kaip tu elgiesi, kai tav�s niekas nestebi?"

Bet kuris šiandien �si�eist�, pavadintas nekult�ringu, ta�iau kokia to "kult�ringumo" kokyb�? Tiesiog �sigal�jo pakaital� era. Juk nebenorime eiti � parodas, teatrus, vis da�niau laisvalaik� leid�iame prekybos ir pramog� centruose. Tikriausiai taip gyvena didesn� dalis visuomen�s. Nenorintys kult�ros da�niausiai teisinasi krize, girdi, kokia ten kult�ra, kai aplink kriz�. Kiti ir kriz�s metais stengiasi nuo kult�ros nenutolti. Kokia tad toji kriz�s meto kult�ra?

Prad�siu nuo knyg�. Vasario m�nes� perkamiausios buvo Aleno Karo "Lengvas b�das suliekn�ti", Stefeno Mejerio "Saul�lydis", Aleno Karo "Lengvas b�das mesti r�kyti". Pastaroji anks�iau, kai dar nebuvo prasid�jusi kriz�, puikavosi pirmoje vietoje. Nat�ralu, kad pabranginus cigaretes šios knygos reitingai šiek tiek smuko, nes kai cigaret�s brangios, mesti r�kyti yra papras�iau. Reikia b�ti itin u�kiet�jusiu r�koriumi, kad pirmiau atsisakytum maisto, o tik v�liau cigare�i�, tod�l liekn�ti yra sunkiau ir knyga "Lengvas b�das suliekn�ti" tapo dar populiaresn�. Viliaus Purono knyga "Nuo mamut� iki cepelin�, arba Kai kas �domaus iš Lietuvos kulinarijos istorijos" seniai dingusi iš knygyn�, tad populiari gal�t� tapti knyga, pavyzd�iui, "Tradiciniai lietuvi� patiekalai", tai yra knyga apie patiekalus iš bulvi� ir kruop�. O štai Stefeno Mejerio romanas "Saul�lydis" populiarus tapo, regis, d�l pavadinimo. Juk iš pirmaujan�i� knyg� s�raš� dingo "Kaip tapti milijonieriumi", "Praturt�k per 30 dien�", "Pozityvus m�stymas" ir panaš�s leidiniai. Specialiai knyg� apie tai, kaip �veikti kriz�, leidyklos, tiesa, neleid�ia. Ta�iau pasirodo daugiau psichologinio turinio knyg�, nes pastebima, kad sunkesniu ekonominiu metu jos tampa populiaresn�s. Šiaip jau skaitytojai myl�tojai net kriz�s metu netur�t� pernelyg kent�ti d�l knyg� leidyb� �lugdan�i� vald�ios sprendim� ir beprotišk� kain�. Kaip iš gausyb�s rago pasipyl� knyg� main� portalai. Be to, ši�met�je Vilniaus knyg� mug�je mil�iniški �moni� srautai geriausiai gali paliudyti, jog kult�ra kuo s�kmingiausiai gyvuoja net kriz�s s�lygomis. Vilniaus knyg� mug�s devizas "Tira�as – 3 milijonai" skamba ne�tik�tinai ir net atrodo, kad v�l prad�sime kopti � priespaudos laikais buvusi� tira�� aukštumas. Juk ir iškiliausi lietuvi� literat�ros k�riniai buvo parašyti 1929-1936 metais, kai pasaulyje ir šalyje siaut� ekonomin� kriz�.

Labai tinkamu metu Lietuvoje pastatytas Stepheno Sondheimo miuziklas "Svynis Todas. Demonas kirp�jas". Spektaklis puikiai atitinka šio meto nuotaik� – nusivylim� vald�ia, visuomenei sunk� laikmet� ir nusikaltimus. Miuziklo veiksmas vyksta XIX a. Londone, kur moralin�s vertyb�s ir �mogaus teis�s nukeliamos � antr� plan�, o šal� valdo apsimet�li� elitas. Svynis Todas – �iauriai gyvenimo nuskriaustas. Vienas teis�jas išprievartavo jo �mon�, jis buvo išsi�stas penkiolika met� � katorg� Australijoje, iš kurios pab�go. Jo dukryt� atimta ir gyvena pas teis�j�, kuris, jai su�jus šešiolika met�, lygiai taip pat ir j� prievartaus. Pagalvojus apie visas aplinkybes, Svynis turi d�l ko nek�sti pasaulio, bet v�l - jeigu tu nueini keršto keliu, tai tas kerštas tav�s niekur neatveda.

Neries krantin�je sostin�je "Vilnius – Europos kult�ros sostin� 2009" r�muose pastatyta Vlado Urbonavi�iaus skulpt�ra "Krantin�s arka" suk�l� daug diskusij�. Pamat� papras�iausi� vamzd� ir dar su�inoj�, kiek tai kainavo, �mon�s labai supyko, o skulptorius paaiškino, kad tai – šiuolaikinio pasaulio komentaras, jam projekto vadov� pritar� kalb�dama apie skonio, estetikos, miesto modern�jimo dalykus. B�t� menininkas pastat�s skulpt�r� "Motinyst�", niekas nepykt�. O dabar – vamzdis tokiais visiems sunkiais laikais... Ka�kas teisingai pasteb�jo, kad reik�jo vamzd� pavadinti "Krize" ir viskas iškart atsistot� � savo viet�. Lietuvi� ekskursijos va�iuot� pasi�i�r�ti "Kriz�s", o atvykstan�i� � Europos kult�ros sostin� u�sienie�i� ir taip ma�ai turime.

Tiesa, nekult�ros po�ymi� reikia ieškoti ne "Krantin�s arkoje", nes tai visai puikus k�rinys, bet raudonojo Paleckio ��valgose apie naujosios lietuvi� kult�ros esm�, kai jis tvirtino, kad did�i�j� Vilniaus kult�rai skirt� l�š� dal� reikia atiduoti m�g�jams. Lietuvi� kult�ra dabar vis da�niau atsiduria m�g�j� rankose - �moni�, kurie nekuria joki� vertybi�. Ir gal net ne j� problema, kad geri d�d�s ir tetos pla�iai atv�r� televizijos ir kitas duris �vairiems neprofesionalams. Tie d�d�s ir tetos renkasi pagal save, nes ir j� diplomai da�niausiai �sigyti neakivaizd�iai studijuojant. Nors visas tas neprofesionalumas prasid�jo ne kriz�s metais. Netgi, manau, jis ir suk�l� kriz�. Kult�rin� kriz�.

Ka�kada karalius Saliamonas ant smaragdinio �iedo u�raš�: "Ir tai praeis." Tokius �od�ius šiandien nor�tume skirti krizei. Kriz� praeis, bet kult�ra turi likti. Kaip j� išsaugoti? Kiekviena perskaityta knyga, aplankytas renginys, išgirsta daina yra lyg brailio rašto taškeliai. Esame lyg akli �mon�s, kurie turi galimyb� brailio raštu skaityti kult�r� ir j� suprasti. Ir jei norite suprasti kult�r�, b�kite tos kult�ros dalis. K� gali išmanyti �mogus, kiauras dienas s�dintis stikliniame biure? Eikit iš savo biur�, eikit � gatv�, � teatr� ar kino teatr�, parod� sal�, bent jau eikit � bar�. Galima tiek daug su�inoti apie kult�r� s�dint bare. Ar "E�io" ir panaši� reklam� k�r�jai b�t� pasiek� esam� rezultat�, jei j� darbo diena prasid�t� ir baigt�si tarp keturi� stiklini� sien�? Gaila tik, kad Šiauliuose �mon�s li�dni. Li�dni slenka bulvaru, susim�st� s�di bare. Gal tod�l, kad dar ne vasara. Bet, �i�, estai. �raud�, nors ir �iema, sportuoja beveik visi. Visi su pa�i��omis, rogut�mis ar bent u�daruose kortuose �aid�ia tenis�. M�s� jaunimas be id�j�, vyresnieji nugrimzd� � prisiminimus. Ne visi tur�jome d�insus, o ausinuk� visai nebuvo... Dar m�s� miestel�n� nuoskauda, kad gyvena ne Vilniuje. Sostin�, girdi, savo dvasia laisvas ir europ�jantis miestas. Netiesa, negalima sakyti, kad Šiauliuose niekas nevyksta. Oskaro Koršunovo teatras buvo atve��s "Hamlet�", "Laipt� galerijoje" vyksta vieno ��ymiausi� šiuolaikini� lietuvi� dailinink� Valentino Antanavi�iaus paroda, koncertai katedroje... Ir m�s� miesto teatro m�g�jus, kaip ir Vilniaus, Klaip�dos, Stavangerio (Norvegija, kur �vyko "Hamleto" premjera), Elsinoro, ir kt. gyventojus su�av�jo O. Koršunovo sapnas-reg�jimas: grimo staliukai, veidrod�iai, prie kuri� �vairiausius gyvenimus ant veido tepasi iš n�dienos tiesiai � istorij� �engtel�j� herojai. Atrodo, galime prie to veidrod�io, kuris atgr��tas ne tik � aktorius, bet ir � �i�rovus, prieiti ir � j� �vilgter�ti. Ir dar, jei apie teatr�, tai laukia, tikiu, puiki premjera miesto dramos teatre - Gedimino Padegimo re�isuotos Augusto Strindbergo "Velykos". Re�isierius - A. Strindbergo �inovas. Bent mane su šiuo skandinavu jis ir supa�indino, kai daugiau kaip prieš trisdešimt met� taip pat Šiauli� dramos teatro scenoje išvydau "Freken Julij�".

Kult�ra yra platesn� s�voka, susijusi ir su m�s� bendravimu, ir su apsirengimu, ir valgymu. Jei gr��tant prie Vilniaus, tai jis, kaip Europos kult�ros sostin�, tur�jo galimyb� parodyti tai, kas sukurta Lietuvoje. Ir ne tik lietuvi�. Juk Vilnius - daugiatautis kult�ros miestas. Europai, pasauliui tai gal�jo b�ti �domu. Juk ry�tasi pristatyti postmodernias netik�tas erdves, rakursus, naujame�ius fejerverkus, labai garsius vardus, tai yra tik tam, kad �mogaus s�mon� b�t� bombarduojama ka�kuo netik�tu, ypatingu. Bet tai ir viskas. O štai skai�iau, kad Taline, kuris 2011 m. bus Europos kult�ros sostin�, numatyta, kad visko centru taps Estijos berniuk� dain� švent�. O apie j� augs kita programa. Jie nesigr��ia � tuos vienodus europrojektus, kuriais nieko nenustebinsi, nes Europa ma�iusi begal� kur kas brangesni� ir geresni� projekt�, o mums, anot jau min�to re�isieriaus G. Padegimo, reikia ieškoti savo unikalumo.

Jei kriz� Lietuvoje tur�s ger�j� ypatybi�, jas, matyt, pirmiausia pamatysime televizoriaus ekrane. Niekam nebeapsimok�s kišti pinig� � abejotin� �vaig�d�i� ir �vaig�du�i� "gamyb�". Nori nenori televizijoms teks investuoti � kino kult�ros sklaid�. Gal jau pasteb�jote: televizijos nebešykšti kino klasikos.

Tiesa, galima pasid�iaugti, kad net kriz�s metais, skelbiama, biliet� pirkimas � �vairius kult�ros renginius nesuma��jo. Nors juokaujama, kad verslininkai, apsilank� parodoje, nusprend�: "Jokios naudos, išskyrus estetin�."

Gudriausio �alies septintoko atmintis - fenomenali

Oksana LAURUTYT�

Pra�jusi� savait� Lietuva su�inojo, kad LTV laidos "Lietuvos t�kstantme�io vaikai" nugal�toju tapo "Juventos" pagrindin�s mokyklos septintokas Gediminas Odminis. Nors Gediminas ir geriausiai klas�je besimokantis vaikas, jis �vertintas u� puik� bendr�j� išsilavinim�. Juk atsakyti � klausimus apie �mogaus organizm�, šalies kariuomen�, filosofus ar tai, kokia paslaptis iš Kinijos išgabenta lazdose, tikrai ne kiekvienas gali. "Jis nuo ma�ens informacij� iš aplinkos sugeria kaip kempin�, o jo atmintis - fenomenali", - sako berniuko mama Laima.

Konkurso "Lietuvos t�kstantme�io vaikai" nugal�tojas, "Juventos" pagrindin�s mokyklos septintokas Gediminas Odminis televizijos projekte dalyvavo paskatintas mamos Laimos. Paaišk�jo, kad berniukas �ino išties daug - yra gudriausias šalies septintokas. (gal 5289)

Povilo LUNG�S nuotr.

�iniomis stebino nuo ma�um�s

"Juventos" mokyklos septintokas Gediminas Odminis, tap�s Lietuvos t�kstantme�io vaiku, d�iaugsmo suteik� ne tik mamai ir t��iui, sesei ir seneliams bei gimin�ms. Klas�s draugai dabar diskusijose visada paklausia, k� mano jis, kaimyn� šmaikštauja, kad Gedimin� kvies korepetitoriumi savo dvyliktokui s�nui, o mama su t��iu juokauja, kad dabar, gav�s dvej� t�kstan�i� lit� vienkartin� stipendij�, galyb� dovan�, net nešiojam�j� kompiuter�, vaikas kriz�s atveju išmaitins ir šeim�.

Juokai juokais, ta�iau Gediminas išties neeilinis vaikas. Labiausiai geografijos pamokas m�gstantis mokinys nuolat mokyklos garb� gina olimpiadose, o mokosi vien dešimtukais ir devintukais.

Laima lyg �emuoges ant smilgos veria prisiminimus, kuo s�nus savo t�vus nuo ma�um�s stebin�s. Prieš por� met�, dar b�damas penktokas, jis at�jo pas t�vus su matematikos vadov�liu ir t��io Virgilijaus pasiteiravo, ar gerai išsprend� u�davin�. T�tis pa�i�r�jo - atsakymas teisingas, ta�iau sprendimo b�das ka�koks ne�prastas. T�tis pa�velg� � vadov�l� ir prad�jo kvatotis - penktokas s�nus teisingai išsprend� devintos klas�s u�davin� - sesers Justinos matematikos vadov�l� pasi�m�.

"Jis labai �ingeidus, labai smalsus. Kai susikoncentruoja - nieko aplink nemato", - sako Laima ir prisimena, kaip ka�kada ji lank� fraktal� piešimo kursus. Vis� šeimos nari� piešinius nuneš� d�stytojai, kad ši charakterizuot� j� autorius. "Man pasak�, kad savo vaiko aš nepa��stu - jis mums dar parodys, koks gabus yra", - šypsosi Laima.

Berniukas iš ties� parod� - akivaizdu, kad jis iš aplinkos gaunam� informacij� susideda tvarkingai - lyg � "stal�iukus", o prireikus išsitraukia, kur ir buvo pad�j�s. Laima sako, kad kai išgirdo televizijos studijoje s�nui tekus� klausim�, kas tituluojamas geometrijos t�vu, b�t� atsakiusi, kad šis �mogus - Pitagoras. Mama b�t� suklydusi, o s�nus atsak� teisingai: geometrijos t�vas - Euklidas.

Skaito suaugusi�j� knygas

Iš kur visos �inios, juk jis mokykloje dar to nesimok�? Iš perskaityt� knyg�. Mama skait� populiari�j� Paulo Coelho knyg� - "Alchemikas". J�, b�damas vos septyneri�, perskait� ir s�nus. Prieš ketverius metus jis jau perskait� ir Robin Sharma "Vienuol�, kuris pardav� ferar�", o dabar skaito Martyno Starkaus "Šilko keli�". "Jei b��iau perskait�s prieš konkurs�, b��iau u�tikrintai atsak�s � klausim�, koki� paslapt� pasaulis iš Kinijos lazdose parsigabeno. Nebuvau absoliu�iai tikras, bet pasakiau, kad šilko paslapt�", - nusišypso vaikas.

Lietuvos televizija gabiausi� Lietuvos vaik� konkurs�–viktorin� "Lietuvos t�kstantme�io vaikai", kurioje renkami sumaniausi bei protingiausi 5-12 klasi� Lietuvos vaikai, prad�jo transliuoti ruden�. Televizijos projekte norintys dalyvauti vaikai internetu u�pildo anketas - atsako � klausimus ir nurodo savo pasiekimus. Vienas svarbiausi� atrankos kriterij� – pra�jusi� met� metinio �ini� �vertinimo pa�ymi� vidurkis, kitas svarbus kriterijus – dalyvavimas �vairiose olimpiadose, konkursuose ir �vair�s kiti pasiekimai bei laim�jimai.

Gedimin� dalyvauti konkurse paragino mama. Pildant anket� atsakyti � klausimus juk nesud�tinga - ko ne�inai, gali rasti knygose ar pasiklausti t�v�. Organizatoriai, tai suprasdami, skambina konkurso pretendentams ir ekspromtu u�duoda klausim�. Jei vaikas atsako teisingai, jis patenka � konkurs� televizijos studijoje ir var�osi su kitais Lietuvos gudruoliais.

Gediminui laidos organizatoriai paskambino tuo metu, kai jis po pamok� buvo pas mo�iut�. Vaikui buvo nesud�tinga atsakyti, kuo buvo varomi pirmieji garlaiviai, kaip vadinasi versm�, kuri periodiškai ištrykšta iš �em�s, ir � kitus klausimus. Berniukas neatsak� tik � vien� iš dvylikos klausim�.

Auga k�rybin�je aplinkoje

�domus sutapimas: Gediminas, dalyvaudamas projekto laidose, padovanojo neeilines gimtadienio dovanas mamai ir abiem mo�iut�m. Kai berniuk� laidos reng�jai pakviet� atvykti, buvo jo mamos gimtadienio išvakar�s. Kai buvo filmuojamas pusfinalis - buvo vienos mo�iut�s gimimo diena, o kai vyko finalas - gimtadien� švent� kita mo�iut�. Tai tarsi berniuko pad�ka brangiems �mon�ms u� didel� r�pest�, meil�, pasaulio pa�inimo �ingeidumo skatinim�.

Gediminas gim� lauktas ir labai nor�tas, t�vai su juo labai daug bendravo. "Jei vien� vakar� jam t�tis pasak� k�r� apie zuik� ir katin�, tai kit� vakar� aš jam dainavau - vaikas visada buvo k�rybiniame procese", - vaiko protingumo paslapt� atskleid�ia Laima ir kalba, kad daugelis t�v� d�l didelio u�imtumo labai ma�ai laiko skiria vaikams, labiau r�pinasi materialiniais dalykais. "Mums šeima - šventas dalykas, o vaikai - geriausia investicija", - sako talentingojo berniuko mama.

"Aš d�koju vyrui ir likimui, kad tur�jau galimyb� daug laiko skirti šeimai. Kai Gediminui sukako dveji, aš dirbau vos tris valandas per dien� - vis� d�mes� skyriau vaikams. Manau, kad tai, kad su vaiku daug bendrauta, kad jis beveik niekada neb�davo vienas, ir nul�m� jo �ingeidum�, gabumus", - šypsosi Laima ir priduria, kad ji visiškai pritaria teiginiui, jog vaikas iki septyneri� turi "mirkti" mamos meil�s biolauke.

Moteris sako, kad s�naus pareigos jausmas itin stiprus. "Vidin� tvarka ir sistema - jo charakterio bruo�ai. Jis visada nori b�ti lyderis, ta�iau yra ir jautrus, neišdyk�s vaikas", - sako mama, iki šiol neatsistebinti, kad kiekvien� ryt� s�nus � mokykl� neišeina, jei neperver�ia laikraš�io. Vaikas perskaito ne tik anekdotus - pasidomi ir valiut� kurs� poky�iais.

Signatarei aktoryst� buvo kan�ia

Oksana LAURUTYT�

Prieštaringai vertinama, bet neabejotinai ryški asmenyb�, Nepriklausomyb�s Akto signatar�, talentinga aktor�, laidos apie sveikat� k�r�ja Nijol� O�elyt� sako savo gyvenime besivadovaujanti dviem taisykl�m: nekiša rank� � m�šlo kr�v� ir tiki, kad kiekviena gyvenimo beprasmyb� - prasminga. "Viskas gyvenime yra tik galimyb�, ir jei neišnaudoji galimyb�s b�ti �mogumi - esi niekas", - sako greitai 55-�j� gimtadien� šv�sianti signatar�.

N. O�elyt� sako, kad jos gyvenimo moto: "Neprisiminti, nenor�ti, neprognozuoti" - neprisiminti blogo, b�ti laisvu ir gyventi šia diena.

Povilo LUNG�S nuotr.

Akys - orlaid�, pro kuri� �velgia siela

Pirmadien� Šiauli� universitete kartu su b�simaisiais aktoriais Kovo 11-�j� pamin�jusi Nepriklausomyb�s Akto signatar� Nijol� O�elyt� kalb�jo daug - apie �mogaus paskirt�, politik�, gyvenimo prasm�, aktoriaus keli�. Jos besiklausantys studentai ir stingo nuo išgirst� sparnuot� frazi�, ir kvatojosi iš pokšt�. Niekas nesigin�ija, kad J. O�elyt�s lie�uvis "gerai prikabintas" - televizijos debat� laidose ji kov�si kaip bulius, prieš jos išsakytas mintis da�nai netur�jo k� atsakyti ir patyr� oratoriai.

"N�ra klausimo, � kur� netur��iau nuomon�s. K� jau�iu, turiu pagr�sti protu, juk �mogui smegenys ir duoti tam, kad sugeb�t� �vardyti jausmus. Gali jausti daug, bet jei nemoki pasakyti - esi niekas. Suvokiau, kad esu formulavimo meistras. Man nesiseka rašyti, bet moku �taigiai d�styti mintis, tik turiu gyvai jomis dalytis", - savaitraš�iui "Šiauliai plius" kalb�jo aktor�.

Televizijos laidoje "Korida" buliumi dirbusi N. O�elyt� iki "mirties" kovojo u� savo nuomon�. Po kurio laiko dideliam savo siaubui suvok� veiklos televizijoje beprasmyb�. "�od�iais šiame gyvenime nieko negalima padaryti. �mon�s turi savo potyri�. Sakau �od� "mama", o tu �sivaizduoji savo mam�, o aš - savo, kiekvienas �odis kito vaizduot�je �gyja skirting� pavidal�. Gavau bais� veiklos beprasmyb�s sm�g�", - prisimena ji ir teigia, kad �odis klausytojui perduoda tik tre�dal� informacijos. �mon�s informacij� perduoda ir gauna akimis.

"Kod�l akys - sielos veidrodis? Buvo atliktas eksperimentas: �mon�ms u�rišo akis ir liep� kalb�tis - pokalbis nepavyko. Taigi akys - ne šiaip organas. �od�iai suprantami ir akimis. Akys - tai orlaid�, pro kuri� �velgia m�s� siela", - sako ji.

Pas medikus - tik gimdyti

Trejus metus N. O�elyt�s nebebuvo matyti televizijos laidose, ji tarsi dingo iš akira�io. �jo laikas, aktorei sukako 50 met� ir ji tarsi v�l iš naujo atrado save. "Mane nuo dvej� met� ant k�d�s statydavo eili� deklamuoti, l�kiau per gyvenim� ir gal� gale pasakiau "stop" išoriniam gyvenimui. Pus� met� krauju prakaitavau - tyriau, ar esu priklausoma nuo viešo gyvenimo, savo kiekviename veiksme ieškojau prasm�s. Tada svars�iau, kad esu dezertyras, bet ten, kur neliko meno, kur skamba "�estušk�s" ir nusipiginimas, negaliu eiti", - sak� ji.

Po apm�stym�, vidini� ieškojim�, netgi 24 dienas trukusio badavimo, atrastos jogos N. O�elytei su pasi�lymu paskambino laidos "Sveikatai ir laimei" ved�jas Arvydas Ilginis. "Aš nevaikštau � televizijos "jomarkus", kur protingos mintys suvulgarinamos", - atsak� ši, be to, sveikatos tema signatarei buvo visiškai tolima - ji pati pas medikus �jusi tik gimdyti. Visada klausdavusi sav�s, ar gydytojas apie jos organus gali �inoti geriau nei ji pati. "Nem�gstu dejuoti, manau, kad �mogus turi numirti kaip arklys - b�gti iki paskutinio atod�sio ir kristi visas apsiputoj�s", - komentavo ji.

N. O�elyt� �sitikinusi, kad k�nas turi netrukdyti gyventi - jis teduotas kaip automobilis dvasiai ve�ioti. Vis d�lto pašnekov� A. Ilginio pasi�lym� rengti laid� pri�m�. Dabar jai beprotiškai �domu tai, k� daro, o gautos progos susitikti su aukštos kvalifikacijos medikais pakeit� kategorišk� nuomon� apie gydytojus.

"Kadangi apie sveikat� nieko ne�inojau, mano kiekvienas klausimas nuskamba kaip durnel�s paskutin�s, bet jis absoliu�iai nuoširdus", - šypsosi pašnekov� ir sako besid�iaugianti, kad �i�rovams tokie paprasti jos klausimai labai naudingi, o informacija - reikalinga.

"Dabar susidariau nuomon�, kad daktarai - menininkai, o aš nepaprastai d�iaugiuosi, kad b�dama toki� met� vis dar turiu k� naujo su�inoti", - sako pašnekov� ir priduria, kad nuo ši� met�, kaip Nepriklausomyb�s Akto signatar�, ji neteko teis�s gauti draud�iam�j� pajam�. "Nesijaudinu d�l to. Nesu dirbusi tokio darbo, kurio negal��iau dirbti u� dyka", - šypsosi N. O�elyt�.

Seime - primityv�s artistai

Studentai, paklausti, ar Kovo 11-osios proga k� nors pasveikino, nusiunt� atviruk�, prisipa�ino to nepadar�. "Tai ir yra nepriklausomyb� - jie gali nemeluoti", - šypsosi aktor�. Jei ji jaunyst�je b�t� pasakiusi, kad nešven�ia lapkri�io 7-osios, jai b�t� buv� nesaldu.

Aktor� kalb�jo, kokie išmintingi buvo rusai, suk�r� matriošk�. Mat �mogus br�sta tokiu pat principu - iš prad�i� verkia, kai skauda ir yra alkanas, jam r�pi tik k�no poj��iai. Yra �moni�, kurie ir u�stringa šiame am�iuje - sulauk� 60-ies nieko daugiau fiziologijos nejau�ia. V�liau �mogus suvokia, kaip gera tur�ti šeim�, kokia ji beb�t�, tada imama suvokti klas�, mokykl�, visuomen�, gal� gale tampama kosmoso pilie�iu. "Štai tokie �mon�s ir šven�ia Kovo 11-�j�", - sak� signatar�.

N. O�elyt� b�sim�j� aktori� klaus�, kod�l jie nusprend� b�ti aktoriais. Jos nuomone, pateisinti buvim� artistu - ne�manomai sunku. Rasti motyv� b�ti artistu galima tik tapus filosofu. �mogus gauna galimyb� tobul�ti ir tai vadinama darbu. Tobulindamas k�n� ir emocijas, gali tapti naudingu visuomenei. Aktorius turi galimyb� tapti �mogui tuo, kuo tampa pirmoji mokytoja. "Aš savait� verkiau su�inojusi, kad mano mokytoja vaikšto � tualet�. Aktorius �mogui gali tapti pasaulietišku kunigu. Jei supranti, kad neturi pašaukimo, turi rinktis kit� profesij�", - sak� aktor� ir išd�st� nuomon� apie tai, k� dabar rodo televizija. "�estuški� dainavimas ir apnuoginti papai - tik tam tikr� viet� padugni� �moni� kutenimas. Varlynas dabar, o ne �vaig�d�s", - u�sidegusi kalb�jo signatar�.

Ji sako, kad Seime dabar susirink� nepaprastai primityv�s, paprasti, prasti artistai. "Ar gali aktorius girtas patvory voliotis? Jei taip elgiesi, esi brudas paskutinis. Jei taip daro kunigas, �mon�s gali nustoti ir Dievu tik�ti", - sak� ji.

Anot signatar�s, Seimas panašus � suirus� teatr�. Teatro širdis nustoja plakti, kai nustoja plakti bendra širdis, prasideda apkalbos ir intrigos. �mogus �mogui dabar yra klientas, iš visko bandoma išspausti naudos, ta�iau kuo blogesn� valdišk� strukt�r� situacija, tuo didesnis kult�ros poreikis. �mon�s išperka bilietus � teatrus ir koncertus - jie gelb�ja savo sielas.

Tik Ro�yt�s vaidmuo nebuvo kan�ia

N. O�elyt� sako, kad jai gyvenime labai pasisek� - jaunyst�je ji sutikusi �mog�, kuris tapo jai mokytoju. Jis jai pasak�s, kad jei matai m�šlo kr�v�, ar b�tina kišti rankas, kad suprastum, kaip ji smirda. "Jaunimas raginamas išbandyti visk�, bet jei �inai, kad tai š�das, kad smarv� � panages ilgam sulys, kam ten rankas kišti? �mogus apsisprend�ia, kas gyvena - k�nas ar jo siela. Patirti visk�, reiškia, naudotis tik savo k�nu", - sak� ji.

Antrasis dalykas, kurio ji išmoko iš savo mokytojo: išgyventi beprasmyb� yra labai prasminga. "N�ra n� vienos beprasm�s akimirkos. Svarbu tik tai, kaip tu � tai reaguoji, kaip tu tai išgyveni", - sak� ji.

N. O�elyt� prisipa�ino ilgai nesuvokusi, kod�l pasirinko aktor�s profesij�. Pa�velgusi � veidrod� ji mato visai kit� �mog�, nei jau�iasi. Jos motyvas tapti aktore tebuvo noras visiems parodyti, k� ji gali padaryti. Ji buvo sau prisiekusi, kad taps ka�kuo ypatingu ir kad jos nem�gusi aukl�toja jai pirmoji g�li� atneš. Taip ir nutiko.

Anot jos, aktore grei�iausiai ji tapo, kad išsivaduot� iš kompleks�, patenkint� savimeil�. B�ti aktore jai buvo didel� kan�ia. "Tik Ro�yt�s vaidmuo man nebuvo kan�ia - �ia gal�jau b�ti be grimo", - sako ji ir prisimena, kaip jaunyst�je kompleksavo, kad buvo "ry�a". Nusipirko da�� "Basma" ir ketino nusida�yti plaukus juodai. Šie tapo... �ali. Su skalbimo milteliais juos plov�, bet vis d�lto teko nusikirpti trumpai.

"Aktoryste aš pasinaudojau, a�i� jai", - sak� ji ir prisipa�ino, kad labai nor�t� suvaidinti Salom�j� N�r�. "Vis� laik� jau�iau, kad esu ka�kur šalia jos. Ji daug myl�jo ir daug kent�jo, bet geriau nuošird�iai klysti, nei veidmainiškai tyl�ti", - sak� signatar�.

Penktadienis, trylikta

Ri�ardas JAKUTIS

Vien� gra�i� dien� A. Valinskas suman� papietauti "Stikliuose". T� pa�i� dien� ir net t� pa�i� valand� jo darboviet�je išdu�o stiklai. O sako, kad nedera tik�ti prietarais.

Šiais metais net trij� m�nesi� tryliktosios dienos - penktadieniai (vasario 13-oji, kovo 13-oji ir lapkri�io 13-oji). Tai ypa� reta. Kas vasario 13-� �vyko? Ventos gyvenviet�je sulaikytas vyras, nu�ud�s savo motin�, pat�v� ir draug�. Kaune vagys vogtu automobiliu �sir�� kio bank� ir j� apipl�š�. Indijoje nuo b�gi� nuried�jus keleiviniam traukiniui, 16 �moni� �uvo ir beveik 200 �moni� buvo su�eista. Keleivinis l�ktuvas nukrito ant namo Bufalo mieste (Niujorko valstija, JAV), �uvo 44 l�ktuvu skrid� keleiviai, keturi ekipa�o nariai ir vienas ant �em�s buv�s �mogus.

Penktadienio ir tryliktos m�nesio dienos sutapimas yra vienas labiausiai paplitusi� prietar� pasaulyje. Daugelis stengiasi atid�ti svarbesnius gyvenimo, verslo �vykius kitai dienai. Tiesa, graikams, rumunams ir ispanams baim� kelia tre�iadienis, trylikta. Italai turi sav� �sitikinim� ir vengia penktadienio, septynioliktos m�nesio dienos. Kinijoje nem�gstamas skai�ius keturi, nes kin� kalba jis reiškia mirt�. Bet mes �ia kalbame apie penktadienio, tryliktos dienos, baim�. Labiausiai jos bijo amerikie�iai. Skai�iau, kad net 17 iš 20 milijon� amerikie�i� paniškai bijo šios kalendoriaus kombinacijos ir netgi negali dirbti �prast� darb�. Turkai taip negali pak�sti trylikos, jog praktiškai tiesiog išbrauk� š� skaitvard� iš savo �odyno. Dauguma miest� neturi 13-osios gatv�s, pastatai neturi 13 aukšto, viešbu�iai - 13 kambario, l�ktuvuose n�ra 13 vietos... Jeigu tavo vard� bei pavard� sudaro 13 raid�i�, manyk, kad esi pa�ym�tas velnio...

Legendos byloja, jog jeigu 13 �moni� sus�s pietauti prie vieno stalo, jei ne visi, tai bent kas nors iš j� mirs nepra�jus n� metams. Tad visa tai visai ne juokai. Yra netgi speciali baim�s forma, susijusi su penktadieniu, trylikta. Ji vadinama paraskavedekatriaphobia. Tai graikiškas �od�i� "penktadienis", "trylika" ir "baim�" d�rinys.

Prietarai iš niekur neatsiranda. Kaip ir daugelis, penktadienio, tryliktosios, prietaras turi savo istorij� bei aiškinimo interpretacijas. Prietaro šakn� galima ieškoti krikš�ionyb�je. Ieva obuoliu Adom� sugund� penktadien�, trylikt�, ir t� dien� jie buvo išvaryti iš rojaus. T� dien� Kainas nu�ud� savo brol� Abel�, t� dien� buvo nukry�iuotas Kristus. Skai�ius 12 siejamas su tobulumu, harmonija: metus sudaro 12 m�nesi�, yra 12 Zodiako �enkl�, Izraelyje yra 12 gen�i�, J�zus tur�jo 12 mokini�-apaštal�. Prisid�j�s dar vienas skai�ius suardo "sistem�" ir yra nepageidaujamas. Viena prietaro kilm�s istorij� yra susijusi su paskutine vakariene. Prie stalo s�d�jo 13 �moni�, vienas kuri� tur�jo mirti (jau min�ta, kad negalima trylikai s�sti prie stalo, o jei yra tiek sve�i�, reikia dar pasodinti l�l�)... Penktadienis, trylikta, minimas ir labai išpopuliar�jusiame Dano Brauno romane "Da Vin�io kodas", kuriame primenama, jog ordino nariai buvo persekiojami ir suimti b�tent penktadien�, 1307 m. spalio 13 dien�.

Susim�styti ver�ia dar keletas �vyki�, kurie �vyko ar �vyks penktadien�, trylikt�: 1939-01-13 Australijoje, Viktorijoje, kilo vienas did�iausi� pasaulio istorijoje miško gaisr�, 1972-10-13 And� kalnuose sudu�o l�ktuvas, nusinešdamas 29 gyvybes, tarp kuri� buvo Urugvajaus regbio komandos nariai, 2004-08-13 Floridoje siaut�jo did�iulis uraganas, 2006-10-13 Bufalo, Niujorko valstijoje, kilo baisi sniego p�ga (ten, kur pra�jus� penktadien� nukrito l�ktuvas), 2029-04-13 prie �em�s priart�s 270 m skersmens asteroidas ir yra tikimyb�, jog su ja susidurs.

Netgi toks solidus leidinys kaip brit� "The Medical Journal" ne kart� raš�, kad kai penktadienis sutampa su 13 diena, chirurgai nedaro planini� operacij�, nes rizika padvigub�ja! Nors šio keisto reiškinio medicina netyrin�jo, jis egzistuoja. Neteisinga manyti, kad tokiais prietarais tiki tik menko išsilavinimo �mon�s. Šios dienos da�nai bijo net genijai. Pavyzd�iui, Johanas Volfgangas Get� stengdavosi t� dien� praleisti lovoje, Napoleonas nesiveldavo � m�š�, o Otto von Bismarckas nepasirašin�davo joki� dokument�. Kompozitorius Arnoldas Šenbergas taip bijojo 13 dienos, kad, galima sakyti, mir� nuo savo perd�to prietaringumo. Vis� 1951 met� liepos 13 dien�, penktadien�, jis praleido po antklode, dreb�damas iš baim�s. Likus ketvir�iui valandos iki vidurnak�io, jo �mona ��jo � kambar� nor�dama pasakyti, kad bijoti beliko 15 minu�i�. Tuo metu Šenbergas, sunkiai pak�l�s rank�, vos pratar� �od� "harmonija" ir mir�. Mirties laikas – 23.47 val. (be trylikos minu�i� dvylikta).

Panaši� pavyzd�i� – gausyb�. Penktadien�, trylikt� dien�, buvo suimtas gangsteris Al Kapon�, sugeb�j�s papirkti kone visus miesto ir valstijos valdininkus, bet ka�kas "nesuveik�" t� "juod�j� penktadien�".

Musulmonai laiko penktadien� pa�ia netinkamiausia diena bet kurios kelion�s prad�iai. Šios auksin�s taisykl�s laikosi ir kai kurios Vakar� turizmo firmos – turistai nesiun�iami � keliones ir kruizus penktadieniais, ypa� jei jis sutampa su 13-ta m�nesio diena!

Policininkai teigia, kad "juodaisiais penktadieniais" �vyksta daugiau vagys�i�, apipl�šim� ir nu�udym� nei kitomis savait�s dienomis. Pagaus�ja ir savi�udybi� bei l�ktuv� katastrof�.

Vis d�lto ne visi šios dienos bijo. XIX am�iuje Londone buvo �steigtas "Klubas Nr. 13", kurio nariai nusprend� kovoti su kvailais �sitikinimais. 1894 met� sausio 13-�j� jie nutar� sus�sti didelio restorano 13-oje sal�je u� 13-os stal� po 13 �moni�. Vis d�lto prie vieno stalo pritr�ko trylikto �mogaus. Vienas klubo narys atsiunt� atsiprašymo raštel�: "Paskutiniu momentu netekau dr�sos."

Mesti išš�k� "juodiesiems penktadieniams" dr�suoliai bando iki šiol. Filadelfijoje keletas pasiturin�i� asmen� nusprend� �rodyti, kad netiki tokiais prietarais. Jie susib�r� � klub� "Penktadienis, 13-ta diena" ir iki šiol kiekvieno m�nesio 13-t� dien� 13 �moni� susirenka viešbu�io 13-tame numeryje, mesdami išš�k� likimui. T� dien� jie surengia prašmatnius pietus, o paskui su �karš�iu ima dau�yti veidrod�ius, kambariuose išskleid�ia sk��ius, o tai laikoma blogu �enklu, saujomis barsto drusk�, prileid�ia juod� katin� ir t. t. Likim� bando ir europie�iai. Pranc�zijos Tul�zos mieste 13 gydytoj� taip pat �steig� klub�, kurio pos�d�iai vyksta kiekvieno m�nesio 13-t� dien� prie didelio stalo, stovin�io viešbu�io 13-tame numeryje. Šio klubo nariai apgailestauja, kad negali prie 12 met� m�nesi� prid�ti dar vieno, kur� linksmai šv�st�.

Tiesa, XIX am�iuje britai, pasiry�� nugal�ti juos kaustan�i� baim�, sukonstravo laiv�, kurio likim� glaud�iai susiejo su penktadieniu: b�tent penktadien� buvo pastatytas laivo kilis, t� pa�i� savait�s dien� laiv� nuleido � j�r� bei surinko �gul�. Net surado laivo kapiton� D�on� Friday, kurio pavard� lietuviškai reiškia "Penktadienis", o laivui buvo suteiktas toks pat "Friday" pavadinimas. Ir k�... Penktadien� laivas išplauk� � savo pirm�j� ir... paskutini�j� kelion�. Niekas daugiau niekada apie š� laiv� ir jo �gul� nieko negird�jo.

XX am�iaus viduryje Nacionalin�s aeronautikos ir kosmini� tyrim� valdybos specialistai pasiry�o nepaisyti skai�iaus 13 baim�s. Eiliniam "Apolonui", kur� nor�ta išsi�sti � M�nul�, duotas tryliktas numeris. Jis buvo paleistas baland�io 13 dien� 13 valand� 13 minu�i� iš starto aikštel�s Nr. 39 (triskart trylika). Rezultatas tas, kad erdv�laivyje sprogo deguonies bakas.

Iš neminin�i� šios dienos bloguoju – azartiški loterij� �aid�jai, kurie tokia proga m�gina išlošti gerokai didesnes sumas nei �prastai. Azartiškiems �mon�ms apmaudu, nes penktadienis trylikt� m�nesio diena gali b�ti nuo vieno iki trij� kart� per metus. Da�niausiai b�na dvi tokios dienos. O tik�tis net trij� reikia tuomet, kai pirmoji met� diena, sausio 1-oji, b�na ketvirtadien�, kaip šiais metais.

Visai netik�tai su�inojau, kad jeigu sugalvosi nor� ir priliesi n�š�iai moteriai pilv�, tas noras išsipildys. Kitas prietaras: jeigu iš ryto pirma sutiksite vyr�, diena bus s�kminga, jeigu moter� – nes�kminga. Tai labai suprantamas prietaras (galiojantis tik vyrams grei�iausiai), nes jeigu sutikta moteris bus gra�i, tai vis� dien� apie j� galvosi ir, aišku, darbai nesiseks. Sako, ypa� did�iul� s�km� lyd�s, jei ryt� pirma sutiksite �yd� (išrinktosios tautos atstov�).

K� gero išpranašausi �mogui, kuris sakosi sapnav�s laidotuvi� metu pagav�s g�li� puokšt�? Galima tik patarti: "Grei�iau pamiršk š� sapn�!" 1946-�j� vasar� vienoje Piet� Amerikos provincijoje nuvilnijo gandas apie bad�. Šio gando �tikinti 20 t�kstan�i� fermeri� paliko savo �kius ir paspruko � miestus. Apleisti pas�liai sunyko, t�kstan�iai badavo, o gandas apie bad� pasitvirtino.

Lietuvoje, tiesa, visi numato ramius laikus. Be raktinio �od�io "kriz�", yra dar viena problema - kas taps prezidentu? Šiandien, kovo 13-�j�, penktadien�, paskutin� sav�s k�limo � prezidentus diena. O gal šiandien save �šk�l�s kandidatas ir taps laimingiausiu? Tad palink�siu, kad rastume pranašyst�se daugiau ger� linkin�i� �od�i�!

Jeigu horoskopai susijungt� su or� prognoz�mis, manau, tai skamb�t� taip: "Rytoj oras debesuotas, lietus, oro temperat�ra 0-3 laipsniai šilumos. VIP asmenims: saul�ta, be krituli�, lengvas v�jelis, oro temperat�ra 20-23 laipsniai šilumos."

�sikalb�ti kriz�

Ri�ardas JAKUTIS

Liaudyje gyvas posakis: "�sikalb�ti lig�." Kalbi kalbi, kol tikrai susergi. Gal taip pat ir su krize? Kod�l ji at�jo? Jau esu išreišk�s savo nuomon�, kad pasklaid� kriz� "Stiliaus" tipo �urnalus, pa�i�r�jo TV laidas apie verslinink� �mon� gyvenim�, reprezentacinius vakar�lius ir nutar� – laikas ateiti. Anglijos ba�ny�ia išplatino mald� darb� d�l finans� kriz�s prarandantiems britams. "Išgirsk mane šaukiant� sumišime, pad�k man aiškiai galvoti ir nuramink mano siel�", - si�loma melstis. Skai�iau, kad nuo 1929 met�, kai pasaulyje prasid�jo pirmoji visuotin� finans� kriz�, �monija išgyveno dar 13 sunkme�i�. Vieni truko vos metus ir �takos tur�davo tik kelioms valstyb�ms, kiti sutrikdydavo daugelio šali� ekonomik�. Sovietme�iu buvo stengiamasi, kad gyventojai kriz�s nepajust�. Pavyzd�iui, ar pajutome 1982 met� kriz�? Tiesa, kaip j� reik�jo pajusti, jei pus� am�iaus buvo kriz�? Kriz� kriz�je nelabai ir juntama. O kas laukia dabar? Pasaulio galingieji net nebebando raminti gyventoj�. Priešingai – patys g�sdina vis baisesn�mis prognoz�mis. Lietuvos aukš�iausioji vald�ia pad�t� lygina su tiksin�ia bomba, kuri gali netrukus sprogti, ir kalba apie valstyb�s bankrot�, o kai kurie Latvijos politikai �eng� dar toliau ir prognozuoja net bad�.

Turb�t tik did�iausias optimistas gal�t� teigti, jog Lietuvos ekonomika auga ir ateityje jau matyti šviesios perspektyvos. Ekonomikos augimas, mano galva, realiausiai tur�t� b�ti matomas šeimos biud�ete. O statistika �ia negailestinga: 45 proc. šalies gyventoj� teigia, jog j� šeimos pad�tis pablog�jo, 40 proc. – kad nepakito. Regis, 15 proc. optimist� vis d�lto dar lik�. Buvo toks premjeras, kuris kunig� vis klausdavo, kiek auk� jie surenka per Mišias. Ši� auk� dydis jam buv�s ekonomikos augimo ar smukimo kriterijus. Kart� nuli�dinau premjer� papasakodamas vieno nediduko ba�nytkaimio klebono gyvenim�. Kadangi parapija ma�a, zakristijono išlaikyti nepaj�gi, tai Miši� metu klebonas pasi�sdavo susirinkusiesiems per rankas l�kštel�, prašydamas paaukoti, kiek kas gali. Gr��o l�kštel�, klebonas � j� pa�velg� ir pad�kojo: "A�i�, kad nors l�kštel� gr��inote."

Pirm� kart� apie kriz� išgirdau daugiau negu prieš pusmet�, kai finans� analitikai taip pagrind� prasid�jus� �moni� akcij� vert�s kritim�. Iš prad�i� buvo kalbama apie kriz� Jungtin�se Amerikos Valstijose. Po to buvo Islandija ir d�l kriz�s pirmasis nacionalizuotas bankas Europoje. V�liau apie tai išgirdau, kai Vokietijos kancler� A. Merkel informavo Vokietijos parlament� apie kriz�, kuri apima Vokietij�. Lietuvoje tuometis ministras pirmininkas visiems atsakin�jo trumpai ir grie�tai - Lietuvoje n�ra jokios kriz�s. Gal b�t� taip toliau viskas ir buv�, bet naujasis premjeras A. Kubilius susitiko su Finans� ministerijos specialistais ir praneš�, kad ir Lietuvoje vis d�lto kriz� yra. Taigi kriz� at�jo � Lietuv� per vien� nakt� ir viskas pasileido ne�monišku grei�iu bei mastu: televizijos ir radijo laidos, internetiniai portalai mirg�te mirg�jo nuo �ini� apie kriz�. �inia u� kit� baisesn�. Bi�iulis pasakoja pajut�s kriz�, kai su�inojo, kad vadinamojo tryliktojo atlyginimo nebus. Buvo paaiškinta, kad prie�astis – kriz� bei visuomen�s po�i�ris � tryliktus atlyginimus kriz�s metu. Be abejo, tikr� tikriausiai pajuto kriz� tie, kurie neteko darbo.

Ekonomistai, psichologai, m�s� gyvenimo tyrin�tojai aiškina, jog kriz� ateina, kai ka�k� darome ne taip. Tai ne šiaip kli�tis kasdieniame gyvenime. Tai stipriai mus supurtantis �vykis, kuris rodo, kad:

• Padar�me per daug klaid�. Laikas jas ištaisyti.

• Per stipriai pasin�r�me � vien� srit� ir apleidome kitas. Laikas subalansuoti gyvenim�.

• �lindome ne ten, kur reikia. Laikas išl�sti.

• Gyvename ne savo gyvenim�. Laikas pagalvoti apie save.

• Per daug sureikšminome konkre�ius dalykus ar asmenis. Laikas atsipeik�ti.

• Leidome kitiems tvarkyti m�s� gyvenim�. Laikas prisiimti atsakomyb� u� save.

• U�baig�me vien� etap�. Laikas prad�ti nauj�.

Tik ar begaliniai pokalbiai apie kriz� panikos lygio nepadidina du ar net tris kartus, nes baim�s akys didel�s? Kriz� juk kelia reikalavim� ka�k� daryti kitaip, ieškoti išlikimo b�d�. Pa�eid�iami �mon�s, kurie sunkiau atlaiko permainas. Jie kriz�s metu elgiasi destruktyviau bei chaotiškiau. Sako, kriz� reikia išgyventi k�rybiškai. �od�iu, k�rybos �mon�ms kriz�s netur�t� b�ti sunkios. Bet jeigu taip n�ra, anoks tu k�r�jas.

Draugas verslininkas, gr��s iš Rusijos gilumos po verslo kelion�s, juokauja, jog Lietuvoje iki kriz�s dar toli. Pasakoja gyven�s keturi� �vaig�du�i� viešbutyje. Sakau - puiku, jeigu Rusijos gilumoje toki� viešbu�i� yra. O jis paaiškina, jog ne�inia kiek �vaig�du�i� pasiskirt� sau tas viešbutis, jei tualetas b�t� buv�s numeryje.

Mes net nenorime b�gti nuo kriz�s. Puikuojam�s savo turtais, reikia ar nereikia. Nors, mano galva, net n�ra toki� situacij�, kad reik�t� turtais girtis. "Eidamas pas gydytoj� pasikeisk laikrod�", - si�lau bi�iuliui verslininkui.

– Aš v�l galiu vaikš�ioti! Aš v�l galiu vaikš�ioti! – šaukia �mogelis gatv�s vidury.

– Kaip tai?! – nusteb� klausin�ja praeiviai.

– Bankas automobil� pasi�m�...

O kaip pagelb�ti kriz� išgyvenan�iam �mogui? Tai sunkiau, nei suteikti pagalb� kelyje. Psichologai moko: pad�kite patekusiam � kriz�, išklausykite – nepertraukdami, neprimesdami savo nuomon�s, nerodydami pranašumo, susilaikykite nuo patarim�: "Nesinervink, praeis", "Tau reikia pails�ti", "Neimk � galv�". Tai visiškai netinka. Ver�iau papasakokite apie panašius išgyvenimus, jei toki� patyr�te. Nebrukite ekstrasenso ar b�r�jos paslaug�, ta�iau psichologo ar psichoterapeuto (jei tok� pa��state) telefon� pasi�lyti galite. Nekiškite vaist�, nes vaist� nuo kriz�s n�ra, bereikalingai tablet�s tik skrand� grauš. Vienintelis tinkamas vaistas – humoras... Jei tokio turite.

U� ekonomin� kriz� dar blogiau yra vertybi� kriz�, o u�vis blogiausia – am�iaus kriz�. Labiausiai tur�t� jaudinti dvasin� �moni� kriz� ir degradacija, kuri veikia net tokias sritis, kaip menas, kult�ra. Pinigai – j� buvo, nebuvo, v�l bus ir nebus, taip yra. Geras �mogus šalia, su giliu dvasiniu pasauliu visada brangesnis u� bet kok� pinig�. Tai ne spalvotas popier�lis su skai�iais. Neraminti tur�t� �moni� santykiai, kurie gri�va d�l šito popieriuko. Tik dvasin�s vertyb�s išlaiko �mog� �mogumi, vyr� - vyru, o moter� - moterimi. Tiesa, kriz�s laikotarpiu atsiranda ir post�mis tobul�ti. Kai kriz� baigsis, reikia manyti, � toki� vartojimo karalyst�, kaip dabar, tikrai negr�šime. B�sime pasikeit�. Nebevertiname miel� akimirk�, kurias sukelia, pavyzd�iui, išgertas kavos puodelis. Mes apaugome nereikalingais daiktais, r�pes�iais ir nebematome, kad jie mums neleid�ia pajusti paprastos �mogiškos laim�s.

�vairiausiems ateities prognozuotojams dabar ypa� geras laikas. Kai aplink ramu, joki� krizi�, daug nepapranašausi. O dabar štai d�styk ir neprašausi: "Finansin� kriz� lemia 2008-aisiais � O�iarag� per�j� Plutonas ir Saturnas, kurie atsakingi u� finansus. 2009 met� prad�ioje � O�iarag� �eisiantis ir 9devynis m�nesius ten b�siantis Juodasis M�nulis lems sunkumus bankininkyst�s, draudim� sritims. Prasid�j� metai bus labai sud�tingi ir permainingi tiems, kurie yra prisiriš� prie materialini� turt�. Dar 2003 metais �em�je prasid�jo Vandenio epocha, o po 2009-�j� sausio 26 dienos �vyksian�io Saul�s u�temimo mes jau b�sime joje �sitvirtin�. Vandenis lemia esminius vertybi� poky�ius, kit� energij�. Jis yra susij�s su dvasingumu, �iniomis, naujomis, progresyviomis technologijomis, k�rybiškumu. Pavyzd�iui, televizija, internetas jau yra Vandenio eros po�ymiai. Šioje epochoje išgyvens tik tie, kurie prad�s gyventi ne kaip fizin�s, o kaip dvasin�s b�tyb�s, kurie suvoks, kad ne karjera, turtai, o dvasingumas, gerumas yra vertyb�. Taip pat tie, kurie nukreips savo m�stym� � Diev�, o ne � materij�." Tai ne kokia nors nurašyta citata. Tiesiog pats vis� tai sudurs�iau, pasiklaus�s pranašautoj�. Gera ir gra�u. Net Ba�ny�ia tokius pranašavimus pagirs.

Teksto apie krizes pabaigoje - keli �od�iai apie am�iaus kriz�. J� išgyvenantys teigia, jog ji dar sunkesn� u� ekonomin�. Am�iaus arba viduriniojo am�iaus kriz� turi �takos visoms pasaulio moterims ir vyrams. Daug kas bando per brandaus am�iaus slenkst� "persinešti" jaunyst�. Nustebau u�tik�s mokslinink� teigimus, kad gyvenimas yra banguotas ir primena raid� U. Gyvenimo prad�ioje ir pabaigoje �mogus yra panašiai laimingas, ta�iau gyvenimo vidury pasitenkinimas gyvenimu pasiekia �emiausi� tašk�. Visose šalyse abiej� ly�i� atstovai pask�sta gyvenimo apm�stymuose ir lengviau pasiduoda depresijai b�dami panašaus am�iaus - tarp keturiasdešimties ir penkiasdešimties met�. Šiems poky�iams neturi �takos nei lytis, nei šeimin� pad�tis ar vaik� skai�ius, nei �gyti turtai. Matyt, tai labiau egzistenciniai dalykai: b�damas tokio am�iaus �mogus atsisveikina su neišsipild�iusiomis svajon�mis, susim�sto apie gyvenimo laikinum�. Gerai dar, kad tie patys mokslininkai reziumuoja, jog sulaukus penkiasdešimties gyvenimas pašvies�ja, o jei esant septyniasdešimties sveikata dar n�ra labai prasta, galima v�l d�iaugtis jaunyst�s laime.

Sena ir daug kart� gird�ta istorija, bet verta j� dar kart� prisiminti.

Vyriškio pasakojimas. Esu jau 36 metus ved�s. Vien� dien� pa�i�r�jau � �mon� ir sakau: "Brangioji, prieš 36 metus mes tur�jome nušiurus� but�, netur�jome mašinos, netur�jome televizoriaus, netur�jom pinig� ir miegojom ant išskleid�iamos sofos. Bet kiekvien� vakar� aš guldavausi su karštai atrodan�ia 18-mete. Dabar mes turime nuostab� nam�, dvi mašinas, karališko dyd�io lov�, pinig� ir plokš�io ekrano televizori�. Bet aš miegu su 54 met� am�iaus moterim." �mona buvo supratinga moteris ir pasi�l� vyrui susirasti 18-met�, tik patikino padarysianti visk�, kad vyras v�l gyvent� nušiurusiame bute, be mašinos, televizoriaus, pinig� ir v�l miegot� ant išskleid�iamos sofos... Tiesa, kad kriz� gr��ina vyrus � šeimas, nes ne kiekvienam vyrui lieka galimybi� išlaikyti �mon� ir meilu��.

Tad išspr�sti vidurio am�iaus kriz� n�ra sud�tinga. Labai norint, sprendim� �manoma rasti ir visoms kriz�ms. Nors jei šiomis dienomis nepavyko sutaupyti, nesijaudinkite – visa Lietuva jau kur� laik� niekaip niekur nesugeba to padaryti. Kriz� krize, bet kiekvienas vyriškis šiandien, rytoj ar poryt privalo nupirkti savo moteriai g�li�.

Gyvenimas - �velgimas pro objektyv�

Oksana LAURUTYT�

"Akimirkas �am�inti prad�jau dar b�damas vaikas", - pasakojo fotografas, operatorius ir visuomenininkas Ram�nas Snarskis, ketvirtadien� Šiauli� filharmonijos sal�je sureng�s vaizdo film� vakar�. Iš prad�i� fotoaparato, o dabar ir filmavimo kameros iš rank� nepaleid�iantis Ram�nas pom�giu fotografuoti ir filmuoti "u�kr�t�" ir dvi savo dukras. "�s�dau � tas roges, tai net � karst� prašysiu man vaizdo kamer� �d�ti", - šmaikštauja pašnekovas.

Operatorius, fotografas ir klubo "Tarp sav�" prezidentas Ram�nas Snarskis sako, kad j� � fotografij� past�m�jo jo mokytoja, o jis fotografuoti ir filmuoti išmok� dukras, klubo "Tarp sav�" narius.

Ram�no SNARSKIO asmeninio archyvo nuotr.

Semiasi energijos iš kaim� tradicij�

47-eri� šiaulietis Ram�nas Snarskis pastar�j� dešimtmet� yra "susuk�s" ma�daug 15 dokumentini� film�. Kurti etnografinius dokumentinius filmus jis prad�j�s atsitiktinai, kai Šiauli� rajono Dargai�i� kaimo bendruomen�s pirminink� Birut� Peledien� papraš� paruošti r��inio Dargai�i� kaimo pristatymo film�. Prad�jus rengti Dargai�iuose Amat� bei Jurgini� šventes R. Snarskis suk�r� filmus apie šias tradicijas. Šauk�n� (Kelm�s raj.) istorijos fiksavimas prasid�jo, kai šio miestelio seni�nas A. Šukys jo papraš� sumontuoti paties filmuotus kadrus apie išnykusius ar nykstan�ius seni�nijos kaimus. Filmui pavykus, seni�nas ir Kelm�s rajono kraštotyros muziejaus Šauk�n� kraštotyros muziejaus muziejinink� kraštotyrinink� Elena Burdulien� pasi�l� pa�iam Ram�nui filmuoti Šauk�nus.

"Su mielu noru sutikau, tad kone apsigyvenau miestelyje. Suk�riau tris filmus apie nykstan�ius ir išnykusius Šauk�n� seni�nijos kaimus, o neseniai pristatyti du nauji vaidybiniai filmai: "Šauk�nai - praeitis dabartyje" apie dvarponi� ir kume�i� kult�rin�, šviet�jišk� gyvenim� ir "Velniava Šauk�nuose" apie šauk�niški� U�gav�ni� tradicijas", - sako pašnekovas.

�domiausia, kad � kino film� per�i�r� susirenka kone visi miestelio �mon�s - tokie aktyv�s yra vietos gyventojai. Scenarijus filmams rašo ir re�isuoja jau aštuoniasdešimtmet� atšventusi muziejinink� Elena Burdulien�. "Energijos mums toli gra�u iki jos. Apskritai Šauk�nuose labai intensyvus kult�rinis gyvenimas verda, puosel�jamas istorinis paveldas, tradicijos, kult�ros namai ten pilni veikli� �moni�", - sako operatorius. Tad visai nenuostabu, kad � R. Snarskio autorin� vaizdo film� vakar� mielai sutiko atvykti ir program� "Rugiapj�t�" parodyti Šauk�n� kult�ros centro etnografinis ansamblis "Šona", vadovaujamas Dianos Astrauskien�s.

R. Snarskis nusipeln� ne tik šauk�niški� prielankumo. Prie Ku�i� (Šiauli� raj.) yra Luponi� piliakalnis, kur menininkas suk�r� film� "Mindaugo kar�navimo švent�". "Kiek aš energijos pasisemiu, kai kaimuose filmuoju ir bendrauju su labai nuošird�iais �mon�mis. �inoma, finansin� nauda šiokia tokia yra, bet man labai svarbus ir dvasinis pasitenkinimas", - sako k�r�jas.

Juostos netaupo

R. Snarskio entuziazmo d�ka sukurti filmai "Dešimt dien� iki arenos atidarymo" ir Šiaulius sporto pasauliui pristatantis filmas apie Europos JKA karat� �empionat� 2007 metais, kur� u�sak� K�no kult�ros ir sporto skyrius. Operatoriui galvoje knib�da mintis sukurti ir dar vien� film� tradicinei Šiauli� dien� vaizdo film� retrospektyvai.

R. Snarskis yra Šiauli� kino meno klubo narys, kartu su klubo vadovu Viktoru Gundajevu rengia televizijos laidas "Senasis Šiauli� kinas", kurias rodo Šiauli� regiono televizija "S plius". "Turiu suk�r�s nema�ai etnokult�rini� film�, tod�l panorau juos pristatyti savo miesto bendruomenei. �inoma, autorinio vakaro metu vis� kino film� neparodysi - laiko pritr�ks. At�jusiems rodomos tik ištraukos", - sako pašnekovas.

U� tai, kad dabar yra menininkas, R. Snarskis sako galintis pad�koti savo klas�s aukl�tojai Stanislavai Švanienei. B�damas penkiolikos jis "u�kliuvo" u� fotoaparato - fotografuodavo klas�s renginiuose, susib�rimuose. Kart� mokytojai jis pasak� norintis tapti rus� kalbos mokytoju. "Mokytoja kakt� surauk� ir padav� man knygel�. Joje buvo nurodyta Vilniaus mokykla, kur jaunuoliai mokomi menin�s fotografijos. Mokslus baigiau su pagyrimu", - sako Ram�nas ir priduria, kad jo gyvenimo š�kis: "D�l rezultato netaupyk juostos..."

Tiesa, b�damas vaikas Plung�je R. Snarskis lank� fotografijos b�rel�. Dabar j� aplanko didelis d�iaugsmas, kai tarptautin�se parodose, pavyzd�iui, Plateliuose vykstan�ioje �emai�i� parodoje, susitinka su savo pirm�j� fotografijos mokytoja Kristina Paulauskaite. Dar didesnis d�iaugsmas Ram�n� aplankys, kai šiemet � ši� parod� jis veš ne tik savo, bet ir penkiolikmet�s dukros Brigitos fotografij�. Brigita ne tik fotografuoja - � rankas paima ir vaizdo kamer�. Fotografuoti m�gsta ir jau student� vyresnioji Ram�no dukra Neringa. K�rybines iniciatyvas visada palaiko �mona D�iokondai, u� tai Ram�nas jai yra labai d�kingas.

"Rizikos" vaik� �vilgsnis � gamt�

Autorinis vakaras buvo skirtas ne tik R. Snarskio k�rybai. Pašnekovas yra vaik� ir jaunimo klubo "Tarp sav�" prezidentas, dirba su rizikos grupei priskiriamais vaikais. Šio darbo rezultatas - keli aukl�tiniai, susidom�j� fotografija, film� k�rimu, savo k�ryb� pristato �vairiems festivaliams.

Vienas toki� festivali� - "�vilgsnis � gamt�". Ketvirtadien�, autoriniame Ram�no vakare, buvo apdovanoti šio festivalio geriausi filmai ir juos suk�r� autoriai. Festival� organizavo vaik� ir jaunimo klubas "Tarp sav�" kartu su Šiauli� kino meno klubu.

Geriausiais festivalio autoriais ir filmais konkursin�je programoje pripa�inti ši� autori� filmai: R�ta Zentelyt� - "Ar mums ner�pi", "Kas ieško", Mantas Zaloga - "Šiukšl�s �udo", Brigita Snarskyt� - "Pirmoji pavasario švent� Jurgin�s", Justas Jokubaitis - "Gamta - m�s� namai"; nekonkursin�je programoje: Mindaugas Survila (Utenos raj.) - "Lietuviški mišk� kirtimo ypatumai", Šar�nas Alasauskas - "Aukuro" kalendorius" ("Aukuras" - Šiauli� gamtos ir kult�ros paveldo apsaugos klubas - aut. past.).

Mano namai � mano tvirtov�

Ri�ardas JAKUTIS

Iš sociologini� apklaus� su�inojau, kad 30 procent� �moni� nor�t� gyventi butuose, o 70 procent� - namuose. Nustebau - kiek daug gyventoj� neken�ia miesto, kuriame gyvena. B�simi priemiestie�iai savo ateit� mato daugma� izoliuotoje gyvenviet�je (daugelis apklaust�j� nor�jo, kad jie b�t� ir apsauga), namelyje su kiemu, išpuosel�tu sodu, nedideliu baseinu ir dviem automobiliais, atliekan�iais lifto � miest� funkcijas. Priemiestie�iams idealus miestas - du dangorai�iai (viename – vald�ia, kitame – biurai), naktinis lubas, restoranas, keli barai, kelios r�b�, bat� ir �aisl� parduotuv�s, kino teatras, opera, teatras, galerija su garsi� dailinink� parodomis ir ma�ytis senamiestis, kur galima pasivaikš�ioti prieš va�iuojant namo. Senamiestyje gali gyventi miestie�iai, kuri� funkcija – aptarnauti priemiestie�ius. O aplink ideal� miest� – mil�iniška nemokama automobili� stov�jimo aikštel�.

Nuosav� nam� privalumai ir tr�kumai visiems aišk�s. Privalumai: nuosava erdv� (šalia gyvenantis kaimynas nebels � sien�, netryps viršuje), kiemas (galb�t ir dar�as), vasar� - pav�sin�, saul�, grynas oras ir t. t., keliolika minu�i� nuo miesto centro (šiuolaikin�mis priemon�mis dešimties ar daugiau kilometr� atstumas - ne problema). Tr�kumai: šildymas (pasirinkus šildym� kietu kuru - išlaidos ma�esn�s, ta�iau reik�s �d�ti pastang�, dujomis - didel� kaina), vaikai (popamokin� veikla, - vaikus reikia parve�ti namo), aplinkos tvarkymas (norint tur�ti gra�i� aplink�, reikia tri�so ir laiko).

Josifas Brodskis yra raš�s, kad miest� atvyk�liai pradeda pa�inti nuo pakraš�i�. Jiems miesto prad�ia - priemies�iai. Gal taip b�davo, kol nebuvo sto�i�, transporto ir miestan patekti tebuvo vienas b�das - p�stute ar arkliu. Bet šiaip naujas miestas prasideda stoties rajonu ir senamies�iu. Nebent �va�iuoji � miest� nuosava mašina.

Draugas skund�si, kad kai gr��ta � kaim� �emaitijon, � tikruosius savo namus, kraštie�iai laiko j� vilnie�iu, lyg t� septyneri� met�, kuriuos jis gyvena sostin�je pakakt� tapti kito pasaulio gyventoju. Jie �i�ri � j� ir klausia, ar ilgam gr��o, kada va�iuos namo - � Vilni�. Draug� tai rimtai nervina. Jis net m�sto, jog jei visam gr��t� � kaim� - tai b�t� nemaloni sensacija visai bendruomenei, ypa� mamai, kuri su baime klausia, k� reik�t� atsakyti, jei kas nors paklaust�, ko jis neva�iuoja atgal.

Skai�iau, kad keturiasdešimt milijon� amerikie�i� kasmet pakei�ia gyvenam�j� viet�. Paprastai jie kraustosi gyventi greta panaši� � save, tad kiekviena vieta tampa vis labiau panaši � save. Triukšmingos vietos traukia triukšmingus tipa�us ir tampa dar triukšmingesn�s. Konservatyvios vietov�s, tokios kaip priemies�iai, traukia konservatyvius gyventojus ir tampa dar konservatyvesn�s.

Ar jums patikt� gyventi Vakar� miesto priemies�iuose, baltuose gyvenamuosiuose kvartaluose - nei kaimeliuose, nei miesteliuose, kur tik ištisin�s nam� eili� eil�s, sujungt�, atskir�, pusiau suijungt�? Amerikie�iai skund�iasi, kad nuo Mi�igano e�ero iki Meksikos �lankos dominuoja global�s priemies�iai su masiškai gaminamais namais, kurie u�sisakomi iš katalogo, betoniniais prekybos centrais ir greitkeliais, ir jei taip bus toliau, nebeatskirsi Amerikos nuo Švedijos ar kitos valstyb�s. Jei pa�velgsime � kino filmus apie toki� priemies�i� �moni� gyvenimus, jau nuo pirm�j� film� minu�i� sunku atsikratyti nuojautos, kad šiame socialin�s in�inerijos strateg� sukurtame �emiškame rojuje, pa�ioje jo atmosferoje, u� balt� nam� dur� sklando nerimas ir �tampa, kad �si�i�r�jus galima pasteb�ti idealizuotame fasade irimo �enklus. Kai esi pa�i�r�j�s bent dešimt toki� film�, �i�r�damas vienuolikt� neabejotinai pasijusi sugr��s � iki skausmo pa��stam� viet�, net jei realyb�je niekada nesi buv�s Amerikoje. Tuose "priemies�io filmuose" galima aptikti bema� visus Freudo aprašytus "kasdienyb�s psichopatologijos" reiškinius. Kaip beb�t�, vis d�lto tokie priemies�iai yra tobuli amerikietiško gyvenimo b�do ir estetinio suvokimo �sik�nijimo pavyzd�iai. Saugios, jaukios ir gra�ios oaz�s, kuriose pildosi tikroji Amerikietiška Svajon�. Nuosavas namas, po nuosav� automobil� kiekvienam suaugusiam šeimos nariui, patikimi kaimynai, puiki� karjer� �adantis darbas netoli esan�iame didmiestyje, moksluose, darbe ir sporte aukštum� siekiantys vaikai.

U�simin�s apie tuos "priemies�i� filmus", kurie kelia priemies�iuose gyvenan�i� �moni� suvienod�jim�, jokiu b�du nenoriu pasakyti, kad daugiabu�iuose gyvenan�i� �moni� problemos kitokios. Jos dar baisesn�s. Dešimteriopai ar net šimteriopai. Pas mus daugiabu�iai namai visi it vienas, tad dar gerai, kad yra nuosav� nam� �vairov�. Ankstesn�s statybos pilys jau nebemadingos d�l dideli� energijos kašt�, pasikeit� ir visuomen�s supratimas apie namo paskirt� ir gro��. O priemies�iuose, skai�iau, jau gyvena panašiai tiek pat gyventoj�, kiek miesto centre. Be abejo, tokios tendencijos, kai �mon�s nori išeiti iš ma�� daugiabu�i� � didesnes ir kokybiškesnes erdves, – išties sveikintinos. Matyt, jau ir pas mus pradeda veikti Vakaruose atrastas Alonso d�snis – turtingieji keliasi gyventi � miesto pakraš�ius, nes ten ne tik pigesn� �em�, bet ir sveikesnis oras, o miesto centre lieka gyventi tik skurd�iai, kuriems �ia patogiau, nes � darb� gali ateiti p�s�iomis. Vakar� miestuose �mon�s vengia �sikurti tokiose judriose gatv�se, kaip, pavyzd�iui, Til��s, Vytauto, Dubijos, �emait�s, J. Basanavi�iaus. Paprastai tokiose gatv�se esan�iuose namuose veikia kontoros, o �mon�s nori gyventi ramiose gatvel�se, kuriose eismas n�ra intensyvus – mieste kuriami tarsi atskiri kaimeliai. Be to, yra �gimtas lietuvio troškimas tur�ti nuosavos �em�s lopin�l�, auginti dar��, savo rankomis meistrauti trob�, kad u� kaimyno geresn� b�t�, atsitverti savo teritorij� tvorom ir kad laigyt� šunys bei saugot� nuo piktadari�... Savas namas, savas kiemas, savas medis. Taip yra turint nuosav� nam�. Rytais tu lengvab�diškai gali atsigerti kavos terasoje, per pietus gul�ti pievut�je, o vakare su draugais kepti šašlykus ar dešreles. O �iem� kad ir vis� kiem� apsistatyti besmegeniais, nes �inai, kad niekas nenugriaus.

Tiesa, baimintis, kad daliai miestel�n� išsik�lus gyventi � individualius namus ištušt�s daugiabu�iai, n�ra pagrindo. Tiesiog atsiras daugiau galimybi� renovuoti senus namus – sujungti kelet� but� � vien�, išpl�sti erdves. Juk dabar gyventi m�s� "chruš�iovk�se" – vienas vargas.

Kita vertus, prognoz�s, kad išdygs priva�i� nam� Šiauliai, gali ir nepasitvirtinti. Kol namas dar be stogo – apie nam� kalb�ti anksti. Nuo prašymo statyti iki tol, kol namas bus pastatytas, reikia pereiti daug proced�r�, o grandin� gali nutr�kti bet kuriame etape. Gali atsitikti ir taip, kad po keleri� met� dalis prad�t� individuali� nam� statyb� taip ir liks nebaigta. Taip ypa� gali nutikti vidury lauk� kuriamoms naujoms gyvenviet�ms. Stebina, kai vidury lauk� stato 30 nam� ir visus tikisi parduoti. Kas juo pirks? Jau dabar daugelis �valgosi toki� nam�, kur geras susisiekimas.

O jeigu jau tenka gyventi daugiabutyje, svarbiausia, kad jis b�t� jaukus. Ne pinigai, �d�ti � nam� tvarkym�, svarbiausia, bet skonis, formuojantis j� dvasi�. Astridos Lindgren knygoje "Ma�ylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo" patiko vienas akcentas – šeima m�gsta pab�ti drauge prie �idinio. O m�s� namuose ar yra tokia vieta, kuri vienyt� šeim�?

Kod�l �mon�s tokie keistuoliai: prifarširuoja savo gyvenam�j� erdv� spint�, stal�, sof�, paskui ken�ia, nes nebelieka vietos apsisukti? Butas – sand�lis. Gal reik�t� ma�iau u�kabori�, o išversti koki� sien�, paliekant nebent kolon�? O jei bute tik �iu�inys, kilimas, televizorius ir keletas paveiksl� ant sien�? S�di sau ant �iu�inio tarp pagalv�li� ir jautiesi laisvas, ne�kalintas daikt�. Pamenate kultin� rus� komedij� "Likimo ironija, arba Po pirties"? Seniai pra�jo tie laikai, kai nu�j�s � sve�ius gal�jai pamatyti t� pa�i� sekcij�, sof�, fotelius ir t� pat� miegamojo komplekt�. Tuo metu �mon�s rinkosi ne tai, k� nor�jo, o tai, k� tiesiog gal�jo nusipirkti. Nors �mon�s nepasakoja apie save to, ko nenori, da�nai j� b�stas atskleid�ia tas ypatybes, kurias jie galb�t nor�t� nusl�pti ar bent nutyl�ti. Kai "apgyvendiname" savo b�st�, �rengiame j� pagal savo finansines galimybes, estetin� skon�, vyraujan�i� mad�, net nepastebime, kaip jis tampa panašus � mus pa�ius. Jeigu gyvenate nuosavame, o ne nuomojamame bute arba name, apsidairykite aplinkui ir pa�i�r�kite, kokios spalvos j�s� b�sto sienos ir u�uolaidos, kokio med�io ar jo imitacijos grindys, kokie paveikslai (jeigu apskritai j� yra) kabo ant sien�, kokie šviestuvai, ar daug �vairi� nieku�i�, suvenyr� ir maloni� smulkmen�, kurios jums labai brangios? Manote, visa tai pasirinkote atsitiktinai?

Ir pabaigoje jauno �mogaus iš "Delfio" mintys apie savo namus, mielos ir teisingos: "Aš manau, kad namai - tai ten, kur tau gera, ten, kur tav�s laukia, ten, kur tu esi laimingas ir mylimas, ten, kur gali svajoti, tik�ti, gyventi ir b�ti savimi, b�ti nevar�omas..."

J. Ivanauskait� pra�� nekurti li�dno filmo

Oksana LAURUTYT�

Iki kovo vidurio Šiauli� kino teatruose bus rodomas dokumentinis filmas "Šokis dykumoje" apie rašytoj�, dailinink�, keliautoj� Jurg� Ivanauskait�. Pra�jus� šeštadien� � filmo premjer� "Atlantis cinemas" atvykusi k�rybin�s grup�s dalis ir re�isier� Agn� Marcinkevi�i�t� "Šiauliai plius" sak�, kad Jurga verta ne vieno filmo, nes kiekvienas j� pa�inoj�s vis kitaip. Tiesa, garsioji rašytoja sp�jo palaiminti filmo apie save scenarij�, ta�iau nebenusifilmavo - atsinaujinusi liga nusineš� j� am�inyb�n.

Birut� Mar suvaidino poetiniuose-vaidybiniuose intarpuose, kurie sujung� dokumentines juostos dalis. Tai tarsi �vairios Jurgos meditacijos b�senos, atspindin�ios skirtingus gyvenimo etapus.

Liga buvo greitesn�

� ilgai laukto filmo "Šokis dykumoje" premjer� atvyko re�isier� Agn� Marcinkevi�i�t�, prodiuser� �ivil� Gallego, kompozitorius Raimondas Rašpoliauskas, vienas iš dviej� operatori� Vaidotas Digimas. Prieš premjer� k�rybin�s grup�s nariai sutiko pabendrauti su "Šiauliai plius" ir prisiminti rašytoj�, jos gyvenimo b�d�, pasidalyti �sp�d�iais kuriant film�.

Anot re�isier�s A. Marcinkevi�i�t�s, dokumentinis filmas buvo prad�tas kurti Jurgai dar esant gyvai. Statant film� "Nuod�m�s u�kalb�jimas", kurio scenarijus parašytas J. Ivanauskait�s roman� "Ragana ir lietus", "Placebas", "Sapn� nublokšti" motyvais, prodiuserei �. Gallego kilo mintis sukurti dokumentin� film� apie pa�i� J. Ivanauskait�. Jurga sumanymui pritar�, nor�jo, kad re�isieriumi b�t� V. V. Landsbergis. Pastarasis pasikviet� A. Marcinkevi�i�t�, kuri ir tapo pagrindine re�isiere.

Jurga netgi palaimino A. Marcinkevi�i�t�s parašyt� scenarij�. Ji tuomet gerai jaut�si, tik�jo, kad pasveiks, bet mirtina liga atsinaujino. "Nieko nebenufilmavome, nes Jurga po keturi� m�nesiu mir�. Teko galvoti, kaip pakeisti scenarij�, rasti, kas �k�nyt� Jurg�. Mizanscenose filmuotis pakviesta rašytoja ir aktor� Birut� Mar, kuri� pati Jurga "u�kr�t�" Ryt� tema ir kuri keliavo Jurgos keliais", - sak� re�isier�.

Paraiška l�šoms parašyta prieš pustre�i� met�. Jurga mir� vasario 17-�j�, b�dama 45-eri�. Vasar� ir buvo gautos l�šos. "Filmavome ir rašytojos laidotuves, ta�iau n� vieno kadro filme nepanaudojome - tai mums buvo reikalinga kaip darbin� med�iaga", - sak� re�isier�.

Filme mintimis apie J. Ivanauskait�s asmenyb�, jos gyvenim� ir k�ryb� dalijasi architektas Algirdas Kaušp�das, kunigas Julius Sasnauskas, muzikantai N�rius Pe�i�ra, Andrius Mamontovas, rašytoja Vanda Juknait�, Jurgos motina menotyrinink� Ingrida Korsakait�, sesuo Radvil� Rac�nait�. Kurdama film�, filmavimo grup� lank�si Indijoje, Paber��je, Nidoje - nor�ta parodyti tai, k� mat� Jurga, ieškota atsakymo, kod�l ji m�st� ir elg�si kitaip, kokia ta jos laisv�.

Filme panaudota nema�ai archyvin�s med�iagos - nuspr�sta �traukti tuos J. Ivanauskait�s interviu ar atsiv�rim� fragmentus, kuriuose rašytoja kalba apie esminius, j� labiausiai dominusius dalykus.

Susirgusi mirtina liga Jurga viename interviu buvo sakiusi, kad jos ligos prie�astis - puikyb�. Dokumentinio filmo re�isier� aiškina, kad šie �od�iai nereiškia, jog Jurga buvo išpuikusi. Ji tiesiog nepasitik�jo kitais ir visus savo sunkumus u�sikrov� sau ant pe�i�. "Aš gyvenau taip, tarsi niekieno negaliu paprašyti pagalbos. Net iš Dievo. Negaliu atsiklaupti ant keli� ba�ny�ioj", - Jurgos �od�ius pakartojo re�isier�.

Filmas - apie �mogaus išbandym� mirtimi ir gyvenimu

Re�isier� sak� Jurgos nepa�inojusi, buvo skai�iusi kelias jos knygas, ta�iau nuomon� susidar� kontraversišk� - ka�kas jai patik�, ka�kas atrod� naivu, ta�iau paskutinioji knyga "Viršvaland�iai" jai pasirod� labai stipri. "Jurgos pam�stymuose apie mirt� telpa visa jos religin� patirtis. Ši knyga - lyg Šventas Raštas, tik parašytas modernia kalba", - sak� A. Marcinkevi�i�t�. Ji teigia, kad Jurga jai pasirod�iusi labai dr�si asmenyb�, o jos romanai buvo pasmerkti kritik� b�tent u� akipl�šiškum�.

Re�isier� Agn� Marcinkevi�i�t� kalb�jo, kad Jurga praš� nesukurti pesimistinio filmo. "Šiltas, optimistiškas ir informatyvus", - taip "Šok� dykumoje" apib�dina re�isier�.

Rimant�s MISEVI�I�T�S nuotr.

Dokumentin� film� filmavo du operatoriai - Audrius Keme�ys ir Vaidotas Digimas. V. Digimas atviravo, kad matydamas film� dideliame ekrane išgyvenantis dvejopus jausmus ir negalintis pasakyti, kad darb� atliko tobulai. "Jei sakai, kad darb� atlikai tobulai, kitas �ingsnis b�t� - pistoletu � smilkin�", - sak� jis.

Operatorius teig� J. Ivanauskait� labiau pa�inoj�s kaip dailinink�, o ne kaip rašytoj�, jo namuose jaunyst�je kab�jo muzikos grupei "Antis" Jurgos išradingai sukurtas plakatas. "Kai filmuoji menin� film�, atiduodi vis� save, o kai filmuoji dokumentik� - labai daug pats gauni", - sak� V. Digimas.

Re�isier� A. Marcinkevi�i�t�, suk�rusi filmus apie rašytojus Jurg� Kun�in�, Romuald� Granausk�, Renat� Šerelyt�, sako dar negalinti pasid�iaugti filmu "Šokis dykumoje". Šiuo metu ji kuria film� apie Justin� Marcinkevi�i� ir tik j� pabaigusi gal�s atsikv�pti ir ramiai �vertinti k�ryb�.

Filmo k�r�jai teigia, kad "Šokis dykumoje" - filmas apie mus visus. Apie laisv� ir baimes, silpnum� ir stipryb�, ieškojim� ir atradim�, išbandym� liga, o gal tiesiog gyvenimu?

Vaivoryk�t�

Ri�ardas JAKUTIS

Visiems akivaizdu, kad pribrendo laikas TV laidai, kuri b�t� skirta kitokios seksualin�s orientacijos asmenims, pavyzd�iui, ji gal�t� vadintis "Vaivorykšt�", "G�j� klubas", "�ydrasis kambarys", "�avieji vyrukai" ar pan. Televizija, kuri pirmoji paleis � eter� toki� laid�, pelnys aukš�iausius populiarumo reitingus. Dabar visas laidas ma�uosiuose ekranuose yra okupav� heteroseksualai. Jie pasakoja apie save k� tik nori. N�š�i� ar k� tik pastojusi� moter� nuotrauk�, išpa�in�i� ir kitoki� intymybi� galima pamatyti kone kiekviename leidinyje, išvysti daugelyje televizijos laid�. Tod�l visiškai suprantamas homoseksual� apmaudas. Heteroseksualai gali sau leisti visk�, o homoseksualai priversti gyventi gete, rezervate ar draustinyje.

Nors da�nai pajuokaujama, kad dabar ma�uma yra tap� heteroseksualai, bet taip n�ra - homoseksual�s santykiai dar daugelyje valstybi� yra smerkiami, o g�jai kaltinami ištvirkavimu, �tariami turintys seksualini� ketinim� vaik� at�vilgiu, jiems primetamas tradicin�s šeimos niekinimas. Visuomen� blaškosi – vieni smerkia, kiti gaili "ligoni�", treti atsiriboja (suprask - ne mano kieme ir b�dos ne mano). Visuomen�s reakcija � homoseksualus da�niausiai yra vienareikšmiška: "Atmesti. Priešintis. Neigti." Retas kuris visuomen�s narys pasisako toleruojantis kitoki� seksualin� orientacij� turin�iuosius. "Man netrukdo, kol prie man�s nelenda ar kur nors šalia negyvena", – sako tolerantiškas �mogus. Šiek tiek kitaip m�sto jaunimas. J� po�i�ris da�niau b�na atviresnis dabartiniam pasauliui, jie lengviau priima ka�k� kitokio nei �prasta, ta�iau kartais net ir jaunimas �mon�s tampa visuomen�s nuomon�s aukomis. Priešingu atveju jaunimas išvadinamas maksimalistais, norin�iais šokiruoti, paneigti visuomen�s normas ir viskam prieštarauti.

Kovoti prieš kitoki� seksualin� orientacij� beprasmiška ir nemandagu. Jeigu jau taip atsitiko – k� darysi. Tik nor�t�si, kad akcentuojama b�t� ne "seksualin�", o "kitokia". Suvokiant kitok� �mog� mums svarbiausia suprasti, kad tai irgi �mogui, o ne "ka�kam svetimam" b�dingos problemos. Reik�t� pagaliau �inoti, jog netinka kitokios lytin�s orientacijos asmen� vadinti pederastu. O ar galima g�j� viešai vadinti g�jumi? Ar tai irgi b�t� orumo ir garb�s ��eidimas? Ar homoseksualumas – tik lytin� problematika, ar tai iš ties� koks nors s�j�dis ir ideologija? Neatsakyt� klausim� begal�. Neabejotina, kad laida, kurioje jie aiškint� apie savo gyvenimo b�d�, apie santyki� specifik�, šokt�, dainuot�, pasakot� apie jiems kylan�ias problemas, tikrai atlikt� šviet�jišk� misij� m�s� tamsioje visuomen�je.

Kod�l �alieji vis� laik� lenda � akis ir bruka prieš nos� savo gerokai nuvalkiotas tiesas? Taupyk vanden�. R�šiuok šiukšles. Išjunk švies�. Va�iuok � darb� dvira�iu. �em� ken�ia. Klimatas šyla. Finale pasirodo Alas Goras ir drebia "nepatogi� ties�", kad jau tikrai prieš u�migdamas pagalvo�iau, ar neverta rytoj pasir�pinti šiukšli� r�šiavimu. Ar bent med� pasodinti kieme. Ma�� ma�iausiai - pirkti eglut� vazone. "J�s galite d�iaugtis savo "�aliais" svai�iojimais u�sidar� namuose. Galite kalb�tis apie elektromobili� ir alternatyvi� energijos šaltini� ateit� bendramin�i� b�reliuose. Galite organizuoti film� per�i�ras išsinuomotose kino teatr� sal�se. Tik neafišuokite savo ideologijos ir nemojuokite ja man priešais nos�", - tokia gal�t� b�ti "ne�alio" pilie�io reakcija, jei perkeltume � š� kontekst� logik�, naudojam� diskusijose d�l g�j� viešumo. O kod�l, �velgiant iš komunikacinio taško, g�jai neturi organizuoti parad�, skelbti pranešim� spaudai, rodytis viešumoje, b�tent televizijos ekrane, ir kalb�ti apie save ir savo seksualum�? Taip pat kaip �alieji �kyriai "maltis" su miniati�rin�mis gumin�mis valtel�mis prie gamt� teršian�i� naftos gr��ini� j�roje, kaip Alas Goras va�in�ti po pasaul� su ta pa�ia paskaita apie "nepatogi� ties�". Nes tik taip lau�omi stereotipai, kei�iamas m�stymas ir �pro�iai. Tod�l jei manote, kad ka�kas iš principo yra teisinga - ar tai b�t� g�j� teis�s, ar kova prieš globalin� atšilim�, ar moter� emancipacija - bet galb�t nesijau�iate patogiai nuolat gird�dami šiuos klausimus, keliamus viešai, suk�skite dantis ir kent�kite. Jie privalo apie tai šaukti garsiai ir nuolat. Kol vienos normos grius ir j� vieton stos kitos. Nes stereotipai tyliai nelau�omi.

Kad g�j� sostin� yra Amsterdamas, kuriame yra galyb� g�j� klub�, pripa�ino 39 proc. interneto respondent�. 29 proc. lankytoj� laiko London� homoseksual� sostine. Šis miestas, kuriame pastaraisiais dešimtme�iais susimaiš� vietos gyventoj� ir imigrant� tradicijos bei kult�ra, g�jus �avi vis didesn�mis laisv�mis bei pakantumu netradicin�s orientacijos �mon�ms. Bet kuriame Lietuvos mieste prisipa�in�s, kad esi netradicini� pa�i�r�, ne tik tuoj pat u�sitrauksi aplinkini� pasmerkim�, bet ir rizikuosi b�ti viešai išpl�stas necenz�riniais �od�iais. Nors pad�tis kei�iasi. Dainuoja Ruslanas Kirilkinas ir visi juo �avisi, negird�jau, kad kas šaipyt�si.

"Jeigu Lietuva siek� naryst�s Europos S�jungoje, jeigu ji sutinka gyventi pagal europietiškus standartus, turi suprasti, kad seksualini� ma�um� neatsikratys. G�jai ir lesbiet�s yra m�s� visuomen�s dalis, jie gyvena šalia m�s� ir niekas negali �inoti, koks bus jo s�nus ar dukt�. Tod�l nereikia priešiškai �i�r�ti � �mones, kuri� nesuprantame. Nereikia l�sti � svetim� �moni� lov�, tada niekas nel�s ir � j�sišk�", - �sitikin�s Vilniaus g�j� klubo savininkas Aleksejus Terentjevas.

�domu, kad merginas prie g�j� traukia. Legendin� Merilin Monroe fraz� "Geriausi moter� draugai – deimantai" devintajame dešimtmetyje pakeit� pašmaikštavimas, es� geriausi moter� draugai – antidepresantai. Ta�iau po "Sekso ir miesto" triumfo tapo akivaizdu: geriausi moter� draugai – g�jai. Kod�l g�jai tampa ypa� gerais mergin� bi�iuliais? U�tikau populiariausi� prie�as�i� septynet�:

1. Smagu drauge apsipirkin�ti. Dauguma g�j� turi išlavint� skon�, išmano mados naujoves, taigi su tokiu bi�iuliu keliauti po parduotuves – vienas malonumas!

2. Su juo galima išanalizuoti vaikino elges�. Papasakojote draugei apie barn� su vaikinu? Labai tik�tina, kad ji išd�s j�s� antr�j� pus� � šuns dienas ir konstatuos, jog jis – tikras kiaul�. O vyrišku �vilgsniu � š� reikal� pa�velg�s bi�iulis g�jus, tik�tina, atvers jums akis ir pad�s suvokti, jog j�s� brangusis tiesiog buvo pavarg�s... Ir bus teisus!

3. O gal vis d�lto?.. Moteris vilioja nepasiekiami vyrai: vienos niekaip negali atsispirti pagundai flirtuoti su vedusiais, kitos dairosi � celibato besilaikan�iuosius, dar kitas it magnetas traukia g�jai – gal kur� nors pasiseks atvesti � "tiesos keli�".

4. Jie jautr�s, geri ir supratingi. Klasikinis stereotipas apie g�jus: jie – jautresni, geresni ir supratingesni u� tradicin�s orientacijos vyrus. Taigi su jais bendrauti kur kas maloniau nei su alaus prisiliuobusiu krepšinio ar futbolo aistruoliu.

5. Tai madinga. Serialai, filmai, �urnalai tampa nauj�j� laik� gyvenimo b�do mados propagandos priemone. Taigi jei juose parodoma ar parašoma, kad tur�ti draug� g�j� yra madinga – daugelis moter� puola b�tent tokio ieškoti.

6. Dailus palydovas. Net jei moteris suvokia, kad šis vyras jai nepasiekiamas, vis d�lto tur�ti �av�, savimi besir�pinant�, mandag� ir suprating� palydov� jai malonu. Taip pat malonu b�ti jo draugijoje. Tokiu atveju bi�iuliu �avimasi tarsi ekrano herojumi – nors jis neprieinamas, d�l jo galima pasiry�ti viskam, net ir santykiams be sekso.

7. Tiesiog... draugyst�. Tikri draugai ir yra tikri draugai, nepaisant j� pom�gi�, lytin�s orientacijos bei aki� spalvos. Ir jei j�s� kelyje pasisek� sutikti vyr�, artim� jums savo siela, su kurio turite apie k� pasišnek�ti ir k� drauge nuveikti be sekso – kod�l gi tokiu negal�t� b�ti tas, kur� jaudina ne moterys, o vyrai?

Gr��tant prie televizijos laidos, skirtos kitokios seksualin�s orientacijos asmenims, jos b�tinum� liudija ir tai, kad net homoseksual� teisi� gyn�jams dar yra ko pasimokyti. Štai, pavyzd�iui, krito ausin Aušrin�s Povilionien�s, aršiai pasisakan�ios u� homoseksual� teises, vienoje diskusijoje ištartas �odelis. Kai �urnalist� jos paklaus�, ar Aušrin� yra lesbiet�, pastaroji atsak�: "Ne. Aš esu normali moteris." Ne "heteroseksuali", "mylinti vyrus" ar pan. Normali. Tod�l tokia laida b�t� elementarus padorumas suteikti trib�n� kitokios orientacijos, kitokio m�stymo asmenims. �inoma, gali b�ti ir taip, jog paaišk�t�, kad homoseksualai nenori tokios laidos, kad jie sako, jog seksualumas yra asmeninis, o ne politinis dalykas, bet tai jau kita problema. Lietuva neb�t� linksniuojama kaip nesilaikanti �mogaus teisi�. Štai vien� dien� ims koks nors Lietuvos g�j� atstovas Briuselyje arba Niujorke šaukti apie j� pa�eidin�jamas teises Lietuvoje ir mums bus g�da. Ir pasaulis svarstys rezoliucij�, kad lietuviai - �v�rys.

Ir pabaigoje - linksma istorija. Sugalvojo b�relis vyruk� nueiti � g�j� bar� g�j� pasi�i�r�ti. T� pat� sugalvojo ir kitas b�relis vyruk�. S�di jie bare ir rodo pirštu vieni � kitus: "�i�r�kit, g�jai!"

Muzika filmams ateina i� vidaus

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Vienas pirm�j� elektronin�s muzikos k�r�j� Lietuvoje Raimondas Rašpoliauskas-Raymist kuria ne tik solinius, meditacin�s, holistin�s, d�iazo ir etnin�s muzikos projektus, bet ir muzik� filmams. Kelis k�rinius, skamban�ius dokumentiniame filme "Šokis dykumoje", galima išgirsti neseniai išleistame muzikos albume "Bridge".

Raimondas Rašpoliauskas sako, kad k�ryba yra kelion� � save.

Giminingos sielos

Raimondas Rašpoliauskas sako, kad pagaliau išsipild� sena jo vaikyst�s svajon� - kurti muzik� filmams. Suk�r�s muzik� Vytauto V. Landsbergio re�isuotiems spektakliams "Briedis Eugenijus", "Iš�jau aš stotin", etniniam muzikiniam albumui "Sapnas", filmams "Liudvikas", "Kai aš buvau partizanas", jis buvo pakviestas sukurti muzik� dar vienam filmui.

Šiaulie�io unikali muzika skamba re�isier�s Agn�s Marcinkevi�i�t�s dokumentiniame filme apie rašytojos Jurgos Ivanauskait�s gyvenim� ir k�ryb� "Šokis dykumoje". � šio filmo premjer� vasario 21 d. 19 val. kino teatre "Atlantis cinemas" atvyks ir su �i�rovais susitiks filmo k�rybin� grup�. Jurg� Ivanauskait� filme �k�nija aktor� Birut� Mar.

Raimondas Rašpoliauskas sako, kad n�ra skait�s n� vienos Jurgos knygos, ta�iau jaut�s, kad su ja siejo ypatingas ryšys.

"J� gerai pa�inojo mano draugai, ta�iau intuityviai jutau, kad ji yra man artima siela. Jos panašus m�stymas, meditacin� patirtis, gyvenimo filosofija", - sako kompozitorius, muzik� filmui k�r�s du m�nesius ir mintinai �inantis kone kiekvien� kadr�.

Did�iausia jo k�rybos kritik� - �mona Neringa. "Moterys turi ger� intuicij�. Pirm� filmo muzikos versij� �mona sukritikavo ir teko visk� kurti iš naujo", - prisimena R. Rašpoliauskas.

Tiltas, siejantis dvi kult�ras

Unikali� muzik�, sukurt� dokumentiniam filmui, klausytojai gali išgirsti ir naujausioje R. Rašpoliausko-Raymist kompaktin�je plokštel�je "Bridge". Jis sako, kad šis muzikos albumas - lyg ryto ragas, �kvepiantis optimizmo, pakeliantis nuotaik�, pa�adinantis vaizduot�, nuteikiantis jud�jimui ir ieškojimams.

Muzikinis albumas pavadintas tiltu, tarsi jungian�iu dvi skirtingas kult�ras - Ryt� ir Vakar�. Plati muzikos gama pripildyta etnini� motyv�, Azijos šali� ir vakarietišk� ritm�, kaln� j�gos, v�jo dvelksmo, spalv� ir kvap� melodijos.

Raymist �ia groja �vairiais instrumentais - sintezatoriumi, rytietiškomis fleitomis, gitara, perkusiniais instrumentais. Netradiciniai tekstai ir balso vibracijos klausytoj� nukelia � kit� erdv�. Kuriant projekt� autoriui talkino Šiauli� atlik�jai - �stabaus vokalo savinink� Saul� Laurinaityt� iš legendin�s grup�s "�uvys" ir holistin�s muzikos atstovas Gediminas Dapkevi�ius, �ia grojantis fleita. Hebrajiškas giesmes gieda k�dainiškis Vitalijus Rumbutis. Paprastai nedainuojantis, tik grojantis, Raymist vien� dain� atlieka ir pats.

Dabar Raimondas Rašpoliauskas drauge su A. Barysu kuria ekologin� projekt�. Vaizdo juostoje �am�inamos Nidos kopos, lydimos fleitos gars�.

Raimondo RAŠPOLIAUSKO asmeninio archyvo nuotr.

R. Rašpoliauskas-Raymist, kadaise groj�s Šiauli� roko grup�se "Bix", "Lygiai lyja", "�uvys", elektronin�s muzikos grup�je "Sweet Energy", ritualiniame kolektyve "7B Orchestra", buvo atitr�k�s nuo muzikos, ta�iau pastaruosius metus gyvena tik ja. Kuria ir gyvena iš koncert�, muzikini� projekt�.

Raimondo �kv�p�ja - tyla, iš kurios jis semiasi id�j�. K�rybin�s mintys da�niausiai aplanko vakare, kai visi nurimsta ir tylos poj�tis dar labiau sustipr�ja, kai logika eina miegoti ir atsiveria pas�mon�.

"Kurdamas nesivadovauju jokiais kanonais, darau tai iš vidaus, nat�raliai. Mano kuriama muzika - nekomercin�, originali, tod�l muzikos �raš� leidybos kompanijoms n�ra patraukli, o štai filmams - tinkanti", - tvirtina kompozitorius.

Pianino ir kompozitoriaus pokalbis

�kv�pimo Raimondas sako semiasi ir iš gamtos, meditacij�, kelioni�, kaln� bei šeimos - pustre�i� met� s�naus V�jo ir �monos. Ji - muzikinio albumo "Bridge" dizainer� bei viršelio autor�. Aliejumi tapytas jos paveikslas "Akys" puikiai iliustruoja vyro sukurt� muzik�. Akys, anot jaunos moters, - tiltas tarp dviej� �moni�, vyro ir moters, dienos ir nakties, tamsos ir šviesos.

Visiškai kitomis emocijomis Raimondas �aid�ia kitame muzikiniame albume "Ambient piano", kuris pasirod� kartu su "Bridge". Tai intymus dviej� bi�iuli� - pianino ir kompozitoriaus pokalbis. Meditacin� muzika, pasak kompozitoriaus, tinka romantiškai, ramiai aplinkai prie �vak�s. �ia sklinda subtil�s garsai, girdimi net pianino plaktuk�liai.

Ambient - muzikos stilius, s�lygotas b�senos, artimos sapnavimui, b�dravimui. Šio k�rybinio momento ne�manoma pakartoti. Tyloje ištirpstantys garsai - tarsi raktas � vidin� ramyb�. Pianino muzika kam nors gal primins rudens garsus ar pasivaikš�iojim� saul�t� dien�, tyliai šnaran�ius lapus ir lietaus barbenim� � lang�, �idinio liepsn� šok�.

Šis albumas savo subtilia muzika papuoš� Vytauto V. Landsbergio dokumentin� film� "Liudvikas" ir re�isieriaus Arvydo Baryso dokumentin� film� apie fotograf� Algimant� Kez� "Formos ir šviesos estetas".

Kabelin�s ir skaitmenin�s televizijos abonentai, d�mesio!

Vasario 19 dien� elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius", nor�dama pagerinti si�lomas paslaugas, skaitmenin�s ir kabelin�s televizijos abonentams pateik� naujovi� - pakeisti transliuojami kanalai ir atsirado naujas skaitmenin�s televizijos da�nis.

Viena naujovi� - kabelin�s televizijos baziniame pakete nebeliko "TV5 Europe" kanalo, ta�iau skaitmenin�s televizijos �i�rovai matys ne tik š� kanal�, bet ir daugel� kit�. Naujiena yra ta, kad ir skaitmenin�s, ir kabelin�s televizijos baziniame pakete atsirado kanalas "Balticum TV". Kabelin�s televizijos bazinio paketo abonentai š� kanal� gal�s matyti 495.25 MHz da�niu.

Papildomame skaitmenin�s televizijos pakete "Pramogos" buv�s kanalas "Viva" perkeltas � skaitmenin�s televizijos bazin� paket�. Skaitmenin�s televizijos baziniame pakete atsirado ir du nauji kanalai - "Zone Reality" ir "NBA".

Papildomame pakete "Pramogos" nebeliko kanalo "Viva", ta�iau vietoj jo atsirado du nauji kanalai - "TV XXI" ir "Zone Romantica". Papildom� kanal� paketas "Pa�inimas" bus papildytas kanalu "Da Vinci Learning".

Naujiena ir ta, kad skaitmenin�je televizijoje atsirado naujas da�nis 226.00 MHz. Abonentai, j� surink�, gali matyti kanalus "Viva" bei "Zone Reality". Kabelin�je televizijoje kanalas "Boomerang" transliuojamas 271.25 MHz da�niu, o kanalas "Euro News" – 255.25 MHz da�niu.

Skaitmenin�s televizijos abonentai persiprogramuoti savo imtuvus gali pasinaudoj� skaitmenin�s televizijos imtuvo vartotojo instrukcija.

Išsamesn� informacija tel. 8~700 121 01.

„S plius“ skaitmenin�s televizijos transliavimo da�niai nuo 2009 vasario 19 d..
Eil. Nr.	Kanalas	Paketas	Centrinis da�nis
1	S2	SR	122.00 MHz
2	S3	SR	130.00 MHZ
3	R11	SR	218.00 MHz
4	K12	SR	226.00 MHz
5	S29	SR	378.00 MHz
6	S30	SR	386.00 MHz
7	S31	SR	394.00 MHz
8	S32	SR	402.00 MHz
9	S33	SR	410.00 MHz
10	S34	SR	418.00 MHz
11	S38	DR	450.00 MHz
12	S39	DR	458.00 MHz
Simboli� greitis 6875 Ksps Moduliacija 64 QAM

"Šiauliai plius" informacija

Televizori� �i�ri visi

Ri�ardas JAKUTIS

Neseniai "Laipt� galerijoje" lank�si aktorius Saulius Balandis. Jis drauge su aktore Viktorija Kuodyte, smuikininkais Dariumi Dikšai�iu, Aidu Strimai�iu ir pianiste Egle Strimaitiene pristat� poezijos ir muzikos spektakl� pagal Juditos Vai�i�nait�s pjes� "Dialogai su Emilija". Nesunkiai buvo galima suprasti, jog dauguma �i�rov� at�jo pamatyti Sauli� Baland� ir dar net vyl�si, kad jis k� nors papasakos apie serialo "Nekviesta meil�" filmavim�. Pagalvojau, kokia did�iul� televizijos j�ga.

Kai televizija transliavo pirm�j� muilo oper�, na t�, su Veronika Castro, niekas iš slap�ia ašar� braukusi� �i�rov� nenujaut�, kad su šiomis turtuoli� ir vargš� aistromis iš televizori� ekran� ilgainiui pasklis �vairiausio formato šou ir pramog� laidos, komedijos ir tragedijos, �aidimai ir erotin�s programos, �od�iu, atsipalaidavimo ir pasilinksminim� moral�s kult�ra.

"Aštuoni nauji dideli televiziniai projektai. Vienuolika nauj� TV ved�j�. Nauji prodiuseriai. Netik�ti sugr��imai. Stebinantys atradimai. Naujas televizijos sezonas �ada b�ti išties pribloškiantis. Tiek daug intriguojan�i� naujien� seniai tur�jome. Kai kurios naujienos – tiesiog sensacingos. Ruden� m�s� televizij� išvysite kitoki�. Nauj�, jaun� ir labai �vairi�", - taip ar panašiai ankstyv� ruden� apie naujuosius televizij� sezonus kalb�jo program� direktoriai.

Šiandien daugelis sako, jog politika ir šou verslo �moni� gyvenimais nesidomi ir to pob�d�io televizijos laid� ne�i�ri, bet ka�kod�l visi visk� �ino. Iš kur ta informacija? Be to, �sitikinau, kad lietuvi� tauta be galo muzikali ir kantri. Televizijos programas "puošia" begaliniai lietuvi� estrados koncertai. �mon�s �i�ri. Jei ne�i�r�t�, t� koncert� niekas nerodyt�. O kas bus, kai A. Paleckis, sekdamas šlovingomis beraš�i� bolševik� tradicijomis, �ves privalom� liaudies men�, t. y. saviveikl�? Nors saviveiklos skatinti ir nereikia. Ji jau ir taip klesti.

Televizija visada ant ki�o bangos. Tik niekad nepatik�siu, kad ki�as gali b�ti misija. Tiesa, pati televizija visada griebiasi bet kokios sensacijos, kad tik papult� � reiting� lenteles. Ne �vykis formuoja televizij�, bet televizija - �vyk�, tod�l net jeigu �vykis bus did�iulis, o �inios jo nerodys, nieko nebus �vyk�. Televizija apsimeta, kad jai r�pi informacija, kai iš ties� jai r�pi pastar�j� efektingai suvaidinti. Televizija – visada su dviem galais. Iš vieno galo mas�s spaud�ia – duok regini�! Iš kito galo intelektualai suraukia kaktas – kur kult�ra? Tai pastebi TV kritikas Skirmantas Valiulis. "Kiek televizija beatrodyt� spektakli� spektaklis, kiek ji beb�t� narkotizuojanti ir manipuliuojanti, iš jos vis tiek kyšo gyvenimo ausys." Ir kod�l gi komercin� televizija tur�t� nutraukti tai, kas daro komercij�? Komercin�ms televizijoms beviltiška k� nors prikišti, nes kiekvienas turi sav� pinig� pelnymo stilistik�. K� jau bekalb�ti apie televizij�, jei sakome, kad šiandien visur geroji kult�ra gyvena masin�s kult�ros šeš�lyje. Lietuviai vis labiau �gunda kurti masin� kult�r� arba, kitaip sakant, kult�rin� šlamšt�. Mano daugiabutyje nuolat darbuojasi kabelini� televizij� darbininkai: kaimynai, regis, masiškai nori �i�r�ti nelietuviškas televizijas. Gal ir atsibosta lietuviški kanalai, išvien rodantys gyvenimo b�do, stiliaus ir nekrofilijos laidas. M�s� nacionalinis charakteris �pareigoja pasteb�ti, kad kai kitam blogai sekasi, tuomet m�s� širdyse gimsta stipr�s tautiniai jausmai. O �urnalistams tai penas. Apskritai Lietuva - kritik� šalis. Be to, juk niekas ir ne�ino, k� reiškia g�ris televizijoje.

Pakalb�kime apie merginas, iš �vairi� Lietuvos pakampi� atvykusias � "Olialia" mergai�i� rinkimus, pranešti tautai apie save. Jos yra pats tikriausias vienos tylios revoliucijos liudijimas. Seksualin� revoliucija � Lietuv� pav�lavo kelis dešimtme�ius, tod�l ir jos rezultatai kartais atrodo tokie nevyk�. Ta�iau ko nor�ti, jei seksualiniu aukl�jimu ir moteriškumo ideal� formavimu n�ra kam u�siimti. Teks susitaikyti su tuo, kas yra. Ta�iau pamat�s ne vien� "Olialia" mergait� nedr�s�iau teigti, kad tos merginos beviltiškos. Tai kas, kad jos prastai juda ir yra nelabai išsilavinusios. Lietuva - ne kilming� mergeli� pensionas. "Neu�tenka b�ti tik gra�iai, reikia mok�ti tokiai b�ti", - ka�kada yra sakiusi Sofi Loren.

Rytais �i�riu "TV Polonia" laid� "Kava ar arbata?", nes dirbtinis ved�j� entuziazmas Lietuvos televizij� ryto laidose tikrai netraukia. U�tat lenk� ved�jai elgiasi laisvai, kalba normaliais balsais ir iš esm�s daro inteligentišk� �moni� �sp�d�. Vidurio Europa (Lenkija, �ekija, Vengrija) visuomet buvo ka�kokia civilizuotesn�, gal ir kult�ringesn�. Tiesa, skai�iau, kad lenk� televizijos b�kl� taip pat kritiška. Lygis krinta ir išprususi lenk� visuomen� nenori taikstytis su tuo, kad televizija praranda prasm�, netobul�ja, neturi aiški� tiksl�. �iniasklaida inicijuoja diskusijas ir svarstymus.

Bet ar visi televizijos kanalai rodo tik šlamšt�? O LTV2? Tiesa, šio kanalo kult�rin�s laidos nesipuikuoja populiariausi�j� s�rašuose. "Paparacai", "Puikusis šou", "Kakadu" ir "Dzin" visada bus populiaresn�s negu "Be pyk�io", "Am�i� šeš�liuose" arba "Tapatyb�s labirintai". Pasi�i�ri "Tarp �em�s ir dangaus" ir tau gera. Ramina laidos apie knygas: jos primena, kad galima gyventi kitaip – diskutuoti apie knygas, filmus, muzik�, kult�r�, išsakyti savo nuomon�. Bet apie televizijos kult�rines laidas net spauda linkusi patyl�ti, nors, pavyzd�iui, daugelio kit� Europos šali� spauda kone kasdien rašo apie tokias televizijos laidas, skelbia j� ap�valgas ir recenzijas. Sako, Latvijos televizija, nors ir kamuojama nepritekli�, bent iki šiol �jo prieš infantilizacijos srov�. Koncert� ir spektakli� �rašais, did�i�j� kult�ros rengini� profesionaliais komentarais, kult�ros laidomis, pasakojimais apie provincijos �moni� gyvenim�, politin�mis diskusijomis, vaik� laidel�mis, vienu kitu d�iuginan�iu latvi� dokumentiniu ar vaidybiniu filmu.

V�l ilgasis savaitgalis. Statistiniam pilie�iui v�l teks valand� valandas praleisti prie televizoriaus. Be abejo, per Šv. Valentin�, vasario 14-�j�, bus daug pramogini� laid�. Pras�iau atrodys Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji. Jau kelinti metai tas pats jausmas: nieko. Nebent Kovo 11-�j� kartais sulauki taip geid�iamo pavasario. Ar daug m�s� t�v� Vasario 16-�j� sugeb�s rišliai atsakyti savo smalsiems vaikams, kod�l visur kabo v�liavos? Ar daug šeim� t� dien� rengs šventines vaišes? Ar jausime, kad šalis šven�ia, o ne nuobod�iauja?

Štai taip ar panašiai apie Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios šventim� jau rytoj rašys kone visi laikraš�iai ir bus kalbama kone visose televizij� laidose. Taip pat bus pakritikuotas Šv. Valentino dienos ��esys, ta�iau gerokai daugiau spaudos puslapi� ir televizij� laiko bus skirta tos dienos šventimui, pokštams, pramogoms.

M�s� televizijos pernelyg u�si�musios šia diena – politika ir pramogom. Štai pastaraisiais metais, pavyzd�iui, rus� televizija �nikusi � savo istorij�: "Istorin�s kronikos", "Kremliaus vaikai", "Kremliaus �monos", "Rusijos pasirinkimas", "Rusijos vardas". Net ir "Peterburgas: laikas ir vieta" – patiklus pasakojimas, l�tai pradedamas nuo vienos gatv�s, vienos laiptin�s ir ten gyvenusio �mogaus.

Skai�iau, kad did�iausia amerikie�i� svajon� - pakli�ti � "telik�". Nesvarbu, kokia kaina - nors ir juokingai, pavyzd�iui, susilau�ant koj� ar gri�vant visu �giu � purv� ir visiems tai parodant: štai �i�r�kite, �ia - aš. Ne kitaip ir pas mus. Rašydamas, k� ir kaip rodo m�sišk� televizija, da�niausiai pasiklausin�ju, k� �i�ri ir k� mat� kiti. Lietuviai m�gsta kalb�ti ne tik � atkišt� diktofon�, bet ir prieš kamer�, - tai matyti �i�rint "Klausim�l�". Manau, teis�s reiškiantys šiai laidai priekaištus, kod�l negalima ekrano apa�ioje parašyti, kiek iš viso buvo apklausta �moni� ir koks yra teising� atsakym� procentas. Kad dabar vyraujant vienai pavojingiausi� cenz�ros atmain� - informacijos nutyl�jimui - Juro Jankevi�iaus daroma �urnalistika b�t� ne tik �domi, bet ir garbinga.

�sijung� televizori� ir "perb�g�" kanalus, išsyk suprantame patek� � laiming�j� salas, � �emišk�j� roj�. Pramog� �vairov�, šypsenos (nors ir dirbtin�s), vitrin� ir drabu�i� blizgesys. Ka�kuris iš did�i�j� yra pasak�s, kad neturtas yra pertekliaus netur�jimas, o skurdas – b�tin� dalyk� stoka, tai vartotoj� visuomen�je visi esame betur�iai: b�tinai ko nors stokojame, nes visko yra per daug. Kas savait� ar net kasdien televizijoje šven�iame naujo daikto apsireiškim�. Reklama daikt� apdovanoja dirbtiniu meilumu, keri, be paliovos pataikauja m�s� u�gaidoms. �ia - did�ioji apgavyst�. TV kritikai vienbalsiai pripa��sta, kad televizijos �tak� galima išskaidyti � dvi dalis - tai reklama ir tai, kas tarp reklamos, t. y. filmai, �vairios laidos, naujienos. Šiuo metu �mogus bene labiausiai veikiamas reklamos. "Gryno" eterio beveik nebeliko, tod�l jos poveikiui atsispirti ne�manoma. Televizijos – pasak� r�mai, kurie mus nukelia � ne�emišk�j� laik�, kur niekada nieko netr�ksta ir kur nesensta daikt� bei malonum� versm�. Štai kod�l išjungus televizori� daugel� m�s� apima li�desys ir mes liekame patys su savimi.

Bet nuo stingdan�ios beprasmyb�s vis tiek geriausias vaistas yra didelis puodas kavos ir geras detektyvas, pavyzd�iui, "Midsomerio �mog�udyst�s". "7 meno dien�" kino kritikas Jonas �bis pastebi, jog jei kriz� Lietuvoje tur�s ger�j� ypatybi�, jas pirmiausia pamatysime televizoriaus ekrane, nes niekam nebeapsimok�s kišti pinig� � abejotin� �vaig�d�i� ir �vaig�du�i� "gamyb�", filmuoti gra�ias ir kvailas ponias Havaj� palmi� fone, o sukandusios dantis ir keikdamos savo dali� televizijos "investuos" � kino kult�ros sklaid�, nes pirmosios "kreg�d�s" jau pasirod�: televizijos nebešykšti kino klasikos, bene kas savait� rodo gerus filmus.

Sakyk nesak�s, bet televizija vienus �siurbia be saiko, kitus - ma�iau, bet ir šiuos �traukia. Pakritikuojame televizijos programas, nes tai dabar madinga, bet u�nešame televizori� � bet kur� aukšt� ir �i�rime visi - tiek tu, tiek aš. Taip jau yra, kad prie ko prisirišame, sunkiai su tuo skiriam�s. Kaip mirštantis iš troškulio �mogus parklumpa bare ir sušunka: "Šventov�!"

Broli� Bir�i�k� gyvenimas - TV ekrane

�urnalist� Daiva Grikšien� su k�rybine grupe pristato nauj� televizijos projekt� "Trys broliai iš Viekšni�". Tai pasakojimas apie am�iams Lietuvos valstybingumo ir kult�ros istorijon savo pavardes �rašiusius tris brolius – Mykol�, Vaclov� ir Viktor� Bir�iškas. Jie gim� kartu su "Aušra" XIX a. devintajame dešimtmetyje, kuomet lietuvi� tauta prad�jo savo kelion� valstybingumo atk�rimo link. Istorijos vingiais broli� nueitas kelias ilgas – nuo Viekšni� iki Los And�elo...

Broli� Bir�išk� vaikyst� ir gimnazijos metai – b�tent šis laikotarpis patenka televizijos laid� ciklo "Trys broliai iš Viekšni�" akiratin. K�rybin� grup� – redaktor� Daiva Grikšien�, istorikas humanitarini� moksl� daktaras Dangiras Ma�iulis, operetorius Tomas Andrijauskas - š�kart atitolo nuo tradicini� laid� r�m� ir paband� surasti nauj� televizini� sprendim�. Filmai sukurti nenaudojant interviu �anro, juose yra vaidybini� element�, bet dokumentinis pasakojimas lieka autentiškas - pateikiami visi tikri Bir�išk� gyvenimo �vykiai. Projekte pakviestas dalyvauti Šiauli� dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas �i�rovus tarsi nusiveda prieš vis� šimtmet�, lyg suveikus laiko mašinai. Jo l�pomis prabyla pats Mykolas Bir�iška savo prisiminim� knygos "Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose" �od�iais. Projekto bendraautorius ir dar vienas Šiauli� dramos teatro aktorius – Aurimas �vinys.

Gydytojo ir muzikos mokytojos šeimoje nedideliame Šiaur�s Lietuvos provincijos miestelyje Viekšniuose gim� broliai Bir�iškos augo ir brendo kartu su lietuvi� tautiniu jud�jimu, kuris juos tarsi �sis�nijo. Dar s�d�dami gimnazijos suole Šiauliuose, � lietuvi� tautin� jud�jim� �sijung� broliai nu�jo �prast� ir kartu nepaprastai reikšming� to meto lietuvi� inteligent� keli�: dvarinink� ir bajor� aplinka, mokslas Šiauli� gimnazijoje, studijos Rusijos universitetuose ir gr��imas gimtin�n dirbti tautinio darbo bei kurti nepriklausom� Lietuv�. Nenuostabu, jog vyriausiasis broli� Mykolas Bir�iška 1918 m. vasario 16 d. tapo Nepriklausomyb�s Akto signataru.

Tarpukario Lietuvoje broliai buvo �takingi visuomen�s, kult�ros ir mokslo veik�jai. Visi jie – Vytauto Did�iojo universiteto profesoriai, be j� dabar net b�t� sunkiai �sivaizduojama XX am�iaus prad�ia – daug kur tuo metu jie buvo pirmieji. Profesorius Mykolas Bir�iška – lituanistas, akademikas, Kauno Vytauto Did�iojo ir Vilniaus universitet� rektorius, Nepriklausomyb�s Akto signataras. Profesorius Vaclovas Bir�iška – teisininkas, bibliografas, Lietuviškosios enciklopedijos leid�jas. Profesorius Viktoras Bir�iška – matematikas, in�inierius, publicistas.

Kartu su kitais tautie�iais nepriklausom� Lietuvos valstyb� k�rusi� broli� Bir�išk� biografijos – tai moderni� laik� Lietuvos istorija, atsiskleid�ianti j� asmeniniuose likimuose, tarsi pa�enkilintuose istorijos "regalijomis". Taip pat tai pasakojimas apie unikali� šeim�, Lietuvai davusi� net tris profesorius – to dar nepasisek�, berods, pakartoti n� vienos šeimos atstovams. Unikalu ir tai, kad vienintelis Lietuvoje paminklas, skirtas visai šeimai, pastatytas ne kam kitam, o Bir�iškoms.

Daivos Grikšien�s vadovaujama k�rybin� grup� kelet� met� iš eil�s yra rengusi videofilm� cikl� "�ymiausi Šiauli� krašto kult�ros paminklai" apie �sp�dingiausius Šiauli� krašto piliakalnius, ba�ny�i� architekt�r�, dvar� sodybas, mitologinius akmenis, sen�sias kapines, v�jo ir vandens mal�nus. Prieš kelet� met� �gyvendintas tarptautiniu tap�s videoprojektas "Vandens kelias, kurio nebuvo", pasakojantis apie Ventos-Dubysos kanal� ir grandiozinius carin�s Rusijos planus sujungti Baltijos ir Juod�j� j�ras. Šis projektas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos konkurse "Pragiedruliai" paskelbtas geriausia 2005 met� regionini� televizij� kult�ros laida. 2006 metais parengtas dar vienas tarptautinis videoprojektas - televizijos laid� ciklas "Balt� duetas", kuriame pasakojama apie Latvijoje susib�rusias lietuvi� bendruomenes, nacionalini� vertybi� išsaugojim� ir asmenyb�s saviraiškos galimybes bei problemas svetur. Šis projektas nominuotas kaip geriausia kult�ros švietimo analitin� laida. 2007 m. ta pati k�rybin� grup� pareng� laid� cikl� "Plienin�s vertyb�s" apie technin� ir pramonin� paveld�.

"S plius" televizija TV ciklo "Trys broliai iš Viekšni�" pirm�j� laid� rodys vasario 16 d. 19 val. 40 min.

"Šiauliai plius" informacija

Gyventi verta ir �alt� rudens vakar�

Oksana LAURUTYT�

Pavasar� Šiauli� dramos teatre pasirodysianti premjera pagal Jon Fosse (Norvegija) pjes� "Vien� vasaros dien�" - jau tre�iasis jauno vilnie�io re�isieriaus Alberto Vid�i�no k�rybos Šiauliuose rezultatas. Kelis m�nesius apsigyvenusiam Dramos teatre 31-eri� re�isieriui šis pavasaris bus d�iaugsmingas. Ne tik d�l premjeros, bet ir d�l jau pakeliui esan�ios at�alos - ketvirtojo vaiko gimimo.

Re�isierius Albertas Vid�i�nas savo ateit� sieja su Šiauliais: "Teatro erdv� ir �ia dirbantys �mon�s man labai brang�s. Nuoseklus bendradarbiavimas visuomet suteikia didel� saugumo ir pasitik�jimo savo j�gomis jausm�. Turb�t tai esminiai kiekvieno k�r�jo poreikiai. Net atstumas nuo Vilniaus iki Šiauli� lygiai toks, kokio man reikia."

Povilo LUNG�S nuotr.

Prisiminim� gniau�tuose - �mogus negyvas

Re�isierius atveria kambar�lio aukštomis lubomis Dramos teatre duris. Stovi rašomasis stalas, keli foteliai, puodelis su spirale vandeniui virinti, dvigul� lova. G��tel�j�s pe�iais ir sk�stel�j�s rankomis Albertas nusišypso ir retoriškai paklausia: "O ko daugiau �mogui reikia?" Tada sako kambar�, kuriame gyvens savait�mis, kol pastatys spektakl�, vadinantis asketo kampeliu ir juo besid�iaugiantis - juk gali u�migti su spektakliu ir atsibusti su juo. Prabanga, kai niekas netrukdo kurti.

Šiauli� dramos teatre A. Vid�i�nas pastat� A. Juozai�io "Salom�j�" bei H. Kun�iaus "00:45 pagal Golding�". Spektakliai sulauk� �vairi� vertinim�. "Viena teatro kritik� apgailestavo, kad "labai gaila, jog Lietuvoje jauni re�isieriai viešai mokosi statyti spektaklius". Ir aš nor��iau pamatyti iš pogrind�io pasirodant� re�isieri�, kuris ypatingos švietimo programos kuruojamas subrendo ir pasirod�s sukal� tobul� spektakl�. O kaip gali paslap�ia juos statyti? Einu nat�raliu keliu, mokausi kurdamas, taip turi b�ti", - šypteli jis.

Naujasis darbas bus visiškai kitoks dramaturgijos, bet ne teatro estetikos at�vilgiu. Albertas sutinka, kad norveg� dramaturgo pjes� ne�prasta - �od�iai tarsi pakib� ore, bet tai ne poezija. "Pjes�je "Vien� vasaros dien�" n�ra skyrybos �enkl�, tad galimyb� pa�iam sud�ti visus taškus ant "i" yra viliojanti, bet klastinga. ��eminti tekst� jo nesubuitinant n�ra lengva, bet tai daryti labai �domu tiek man, tiek aktoriams", - sako jis.

Šiuolaikinio norveg� dramaturgo pjes�s yra u�kariavusios pasaulio teatrus ir Albertui labai keista, kad Lietuvos teatre šio dramaturgo pjes� stat� tik Dalia Tamulevi�i�t�. �inomi s�kmingi Oskaro Koršunovo pastatymai Norvegijoje, bet n�dienos Lietuvos teatre J. Fosse neturime.

Spektaklis "Vien� vasaros dien�" yra apie tai, kaip jaunyst�je �vykusi tragiška netektis nuolat skatina jau pagyvenusi� moter� dar kart� prisiminti nelaiming� atsitikim�, dar kart� išgyventi vien� vasaros dien�. Diena, kuri buvo labai seniai, bet iki šiol yra tokia ryški ir skausminga, jog neleid�ia moteriai kurti naujo gyvenimo. Tai ryškus ir tikslus vienos dienos vaizdas, pilnas aistros, nuojaut� ir begalinio noro suprasti, kod�l �mogus tampa jautrus tik tada, kai visk� praranda. Kod�l prisiminimai sukelia tiek pat skausmo ir jausm�, nors viskas lyg ir buvo išgyventa, visos �aizdos jau u�gijusios.

"Mums visiems turi �takos prisiminimai, patirtis. Svarbiausia ne�kalinti juose sav�s, savo artim�j�. Da�nai �mogus �klimpsta kaip vapsva � med� ir nebegyvena, tik d�zgia ir kankinasi. Gyventi �ia ir dabar n�ra lengva, bet tai vienintel� išeitis", - spektaklio pagrindin� mint� atskleid�ia re�isierius.

Pjes�je daug tragizmo, bet Albertas sako, kad kiekvieno k�r�jo u�duotis - �vardyti bent vien� prie�ast�, motyv�, d�l ko verta gyventi net tik vien� vasaros dien�, bet ir šalt� rudens vakar�.

"Grieko" verta kompanija

Nors spektaklis - apie vienos moters likim�, jame vaidina ne viena aktor� - yra daugiau persona��, mat pjes�s tema - nevienalyt�, �ia narpliojamos �moni� tarpusavio santyki�, nesusikalb�jimo problemos. Albertas vaidinti pagyvenusios moters ir jos draug�s pakviet� dvi Šiauli� dramos teatro aktores - Virginij� Jakštait� ir Vilij� Paleckait�. Spektaklyje vaidins ir jaunimas - Aurimas Pintulis, Monika Šaltyt�, Povilas Liubinas, Viktorija Krivickait�, Mindaugas Jurevi�ius.

"Viename spektaklyje Vilij� �sid�m�jau, patiko jos gilumas, balso tembras, asmenyb�. Jau tur�jau vizij�, kokie turi b�ti kiti persona�ai, taigi nesunku buvo apsispr�sti ir susirinkti "grieko" vert� kompanij�. Viliuosi, kad priimtiems � teatro kolektyv� jauniems aktoriams Mindaugui ir Viktorijai bus �domu dirbti. Jie smals�s ir nuošird�s. Smalsumas mus visus veda � priek�", - sako re�isierius.

Pats Albertas yra ragav�s aktoriaus duonos - vaidino J. Vaitkaus spektaklyje "Gagarino gatv�". "Labai pasiilgstu šio spektaklio, nor��iau, kad jis atgimt�. Maištaujantis darbininkas - nenusp�jamas ir visada aktualus, ypa� dabar", - sako jis.

Re�isierius yra išband�s save ir kine - filmavosi Jono Vaitkaus "Vienui vieni", vaidybiniuose Agn�s Marcinkevi�i�t�s pastatymuose, V. V. Landsbergio filme "Kai aš buvau partizanas". Vaidyba kine - lyg prabangus hobis", - atvirauja re�isierius.

Šeima - ne UAB'as

Kol statomas naujasis spektaklis, Albertas iš Šiauli� pas savo šeim� - �mon�, kino re�isier� Agn� Marcinkevi�i�t�, ir tris dukras - nuva�iuoja tik savaitgaliais. Prieš pasirodant premjerai vyks dar re�iau - re�isieriui labai svarbus k�rybos nepertraukiamumo procesas. Kai daug dirgikli� - kurti sunku.

Vardydamas dukr� - dešimtmet�s Migl�s, penkiamet�s Aust�jos ir pustre�i� metuk� Vakar�s - vardus Albertas šypteli ir sako, kad kovo m�nes� su �mona Agne jis susilauks ketvirtojo vaiko. Dr�su? Re�isierius nemato �ia nieko dr�saus. "Daugelis apsigauna, kai galvoja, kad pirma susikurs gerov�, tada vaikus gimdys. Kiekvienas vaikas ateidamas atsineša ir dantis, ir duonos. Šeimos k�rimas n�ra u�daroji akcin� bendrov�, kuriai iš prad�i� surandi patalpas, pasamdai �mones, o v�liau siuvi pirštines ir taip toliau. Šeimoje daug dalyk� b�na paraleliai, svarbiausia surasti t�, su kuriuo gali dr�siai megzti gyvenim�", - kalba pašnekovas.

Albertas buvo vienas vaikas šeimoje, gal tod�l b�rio vaik� nor�j�s. "Mano �mona - labai stipri moteris. Vienas kit� pakei�iame, kai galime. Kol kas be profesionali� aukli� apsieiname. Did�iuojuosi ir myliu j�. Vaikus tik iki dvej� met� auginti sunku, paskui mes visi vienas kit� auginame, lipdome savo pasaulius, n�ra nei noro, nei reikalo savintis vaik�. Anks�iau svars�iau, ar karaliaus Lyro ar P. �echovo trij� seser� likimo laukti. Dabar svarbiausia, kad b�t� kam stiklin� vandens atnešti senatv�je. Kok� bestatytum spektakl�, gr��s namo esi tik - t�t�, - sako Albertas.

Kabelin�s ir skaitmenin�s televizijos abonentai, d�mesio!

Vasario 18 dien� 10 valand� ryto elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius", nor�dama pagerinti si�lomas paslaugas, skaitmenin�s ir kabelin�s televizijos abonentams pateiks naujovi� - bus pakeisti transliuojami kanalai ir atsiras naujas skaitmenin�s televizijos da�nis.

Viena naujovi� - kabelin�s televizijos baziniame pakete nebelieks "TV5 Europe" kanalo, ta�iau skaitmenin�s televizijos �i�rovai matys ne tik š� kanal�, bet ir daugel� kit�. Naujiena ta, kad skaitmenin�s televizijos baziniame pakete atsiras kanalas "Balticum TV".

Papildomame skaitmenin�s televizijos pakete "Pramogos" buv�s kanalas "Viva" bus perkeltas � skaitmenin�s televizijos bazin� paket�. Skaitmenin�s televizijos baziniame pakete atsiras ir du nauji kanalai - "Zone Reality" ir "NBA".

Papildomame pakete "Pramogos" nebeliks kanalo "Viva", ta�iau jo vietoje atsiranda du nauji kanalai - "TV XXI" ir "Zone Romantica". Papildom� kanal� paketas "Pa�inimas" bus papildytas vienu papildomu kanalu - "Da Vinci Learning".

Naujiena ir tai, kad skaitmenin�je televizijoje atsiranda naujas da�nis - 274.00 MHz. Abonentai juo gal�s matyti kanalus "Viva" bei "Zone Reality".

Daugiau informacijos tel. 8~700 121 01

„S plius“ skaitmenin�s televizijos transliavimo da�niai nuo 2009 vasario 18 d. 10 val.
Eil. Nr.	Kanalas	Paketas	Centrinis da�nis
1	S2	SR	122.00 MHz
2	S3	SR	130.00 MHZ
3	R11	SR	218.00 MHz
4	S16	SR	274.00 MHz
5	S29	SR	378.00 MHz
6	S30	SR	386.00 MHz
7	S31	SR	394.00 MHz
8	S32	SR	402.00 MHz
9	S33	SR	410.00 MHz
10	S34	SR	418.00 MHz
11	S38	DR	450.00 MHz
12	S39	DR	458.00 MHz
Simboli� greitis 6875 Ksps Moduliacija 64 QAM Analoginiame pakete nebetransliuojama „TV5 Europe“ programa

"S plius" informacija

Black tie (aprangos nuoroda)

Ri�ardas JAKUTIS

Jeigu � pokyl� gavote pakvietim�, kuriame yra prierašas "black tie", reiškia, kad apranga privalo b�ti paradin�: damos - su vakarin�mis suknel�mis, vyrai - su smokingais. Sakoma, jog išskirtin�s aprangos tokiems vakar�liams reikia d�l to, kad atskirtume elit�. O ar kitaip jo neatskirsi? Pavyzd�iui, iš elgesio, gest�, iš kalb�...

Kalb�ti apie aprangos kodus, kai u� lang� kriz�, gal ir n�ra tinkamiausias laikas, bet, mano �sitikinimu, k� jau k�, bet šv�sti lietuvio neatpratinsime (m�s� dienos kaip švent�) ir apie aprang� vakar�li� metu kalb�ti visad bus aktualu. Ir apskritai apie etiket�. Etiketas yra baisus terminas. J� išmanantis niekada nesijaus patogiai draugijoje, nes n�ra draugijos, kurioje visi ar bent dauguma išmanyt� etiket�. Nebent �ino, kad reikia paduoti rank� moteriai, ant pe�i� išnešan�iai bulvi� maiš� iš r�sio. Nemokantieji elgesio taisykli� tam tikroje aplinkoje gali sudaryti netinkam� �sp�d� apie save, o j� išmanantieji kitoje aplinkoje gali atrodyti pernelyg manieringi ar dirbtiniai. Nepatogumas ir dirbtinumas – dvi blogiausios etiketo savyb�s.

Skai�iau, kad pirmieji etiketo kodeksai atsirado Egipte dar 2400 metais prieš m�s� er�, v�liau jie buvo kuriami antikos Graikijoje, Romoje, Kinijoje, Japonijoje. Dabartinis etiketas atsirado XVII am�iaus Pranc�zijoje, karaliaus Liudviko XIV dvare. R�muose besitrinantys ir dien� dienas nieko neveikiantys didikai nuolat sukdavo galv�, kaip �veikti juos ap�mus� nuobodul�. Eilinis j� �aidimas, pavadintas "kuri� šakut� imti", ant lapelio surašant �sivaizduojamas taisykles, kaip turi elgtis idealios visuomen�s �mon�s, tapo ištisu elgesio kodeksu. Iš to kilo ir pats etiketo pavadinimas - nuo pranc�ziško �od�io "etiquette". Taip buvo vadinamas popieriaus lapelis, ant kurio buvo surašomos taisykl�s, kurios v�liau virto socialinio elgesio norma ir iš Pranc�zijos paplito po kit� šali� karali� dvarus. Gal tai bus ir drastiška nuomon�, ta�iau iš esm�s etiketas tapo velt�d�i� dirbtinai sukurtomis elgesio taisykl�mis. Kiekvienu laikme�iu tos taisykl�s buvo savitos. Pavyzd�iui, XIX am�iuje Europoje jaunuolis negal�jo kalb�tis su mergina, jei jie nebuvo tinkamai supa�indinti. Padoriuose namuose per kviestinius pietus nebuvo galima pasigardinti maisto druska ar pipirais, nes tai buvo laikoma ��eidimu vir�jui (kartu ir šeimininkams) ir t. t.

Pats storiausias leidinys apie etiket� (storesnis u� K. Markso "Kapital�") pasirod� 1952 metais. Tai Amy Vanderbilt veikalas "Etiketas", kuris, tiesa, atrodo, kad b�t� sukurtas �mon�ms, ištisas dienas geriantiems arbat�, �aid�iantiems golf�, besilankantiems vakar�liuose ir vadovaujantiems didel�ms korporacijoms. Anglijos darbinink� dar pramon�s revoliucijos laikais sukurtos elgesio šeimoje ar gatv�je taisykl�s, tarp kuri� yra tokios kaip "niekada nesuduok moteriai", "niekada nesk�sk nei priešo, nei draugo", "niekada neper�enk piketo linijos" ar "nieko jiems niekada nesakyk ("jie" – tai policija, �urnalistai, statistikos ar socialiniai darbuotojai), yra kur kas artimesn�s ir aiškesn�s kiekvienam iš m�s�. Vert�t� pritarti teiginiui, jog papras�iausias etiketas - elgtis taip, kad b�ryje visiems b�t� patogu.

Pirmasis pasaulinis karas su�lugd� tris galingiausias Europos monarchijas: Austrij�-Vengrij�, Pr�sij�-Vokietij� ir Rusij�. Iš buvusi� pavergt� taut� �m� kurtis savarankiškos nepriklausomos valstyb�s. Tarp j� buvo Lietuva ir j� kurianti k�rybin� inteligentija – teisininkai, diplomatai, gydytojai, pedagogai, kult�ros ir meno �mon�s. Š� laikotarp� ypa� puikiai pristat� Laima Kastanauskait� knygoje "Lietuvos inteligentija mason� ir paramasoniškose organizacijose (1918-1940)" (Vilnius, "Vaga", 2008 m.). 1920 metais prad�jo kurtis pirmieji lietuviški "Rotary" klubai, esperantinink� s�jungos ir teosof� draugijos, romuvie�i� ir rerichie�i� jud�jimai, karinink� ramov�s, bajor� s�jungos ir skaut� stovyklos. Veik� ir mason� lo��s – "Vienyb�" (Vilniuje), "Lietuva" (Kaune), "Memfis" (Klaip�doje) ir kt. 1936 metais "Rotary" klubo prezidentu buvo išrinktas prezidentas Antanas Smetona. �velgiant � ano meto inteligentij� (elit�), regi štai tokias pavardes: dailinink� K. Šimonio, P. Tarbildos, poeto V. M. Putino, rašytojos S. Kymantait�s-�iurlionien�s, Vyd�no, aktor�s M. Mironait�s, rašytoj� ir diplomat� J. Šeiniaus, J. Tumo-Vai�ganto, gydytojo J. Šli�po. To meto Lietuvos inteligentijos gretose - M. Bir�iška, M. Romeris, M. Šle�evi�ius, V. Mickevi�ius-Kr�v�, K. Okuli�ius, B. Sruoga... Pagalvojau ir apie artimesnes (laiko at�vilgiu) mums pavardes, tarkime, Ugn� Karvelis - pasaulio literat�roje �am�int� kaip Mag� ("�aid�iame klases"), Julijaus Kortasaro m�z�, �mon� ir leid�j�, pad�jusi� pasauliui išvysti taip pat ir Gabrielio Garsijos Markeso, Pablo Nerudos bei Milano Kunderos knygoms, UNESCO ambasador�, �rašiusi� Lietuv� � pasaulinio paveldo �em�lap�, ar Lev� Vladimirov�, sugr��inus� � Lietuv� per 15 t�kstan�i� senosios Vilniaus universiteto bibliotekos knyg�, dvi kadencijas išbuvus� Jungtini� Taut� bibliotekos Niujorke direktoriumi (pirmasis ne amerikietis), o gal iš Šiauli� kilus� Algird� Juli� Greim�, Sorbonos profesori�, pasaulio minties istorijoje palikus� savo, lietuvišk�, kampuot� �enkl� – semiotin� "Greimo kvadrat�"...

�inojimas, ar laiptais pirmiau reikia kilti moteriai, ar vyrui; kuriam pirma �eiti � lift�; kuriam iš jo išeiti, jau leid�ia save priskirti elitui? Tas �inojimas, be abejo, gerai, bet reikia dar daugiau. O ko reikia, ir yra sunkiausia nusakyti. Tiesiog reikia tai tur�ti. Pa��stamas garbaus am�iaus profesorius sprend�ia klausim�, ar jam prad�ti bendrauti su �mogumi, apsilank�s po jo tualete.

Mano galva, �domus štai toks Algimanto Baltakio dienoraš�i� knygoje "Gimiau pa�iu laiku" aprašytas atsitikimas, ironiškas, bylojantis apie inteligencij� ir kult�r�: "Vakare buvo u��j�s Miltinis – gerokai �mauk�s. Griša j� ved�si pas save (drauge g�r�), bet, kaip jau ne kart�, savo sve�i� atved� pas mane. Na, š� syk� ant Grišos negaliu pykti, nes man buvo �domu susipa�inti su šiuo tikrai talentingu �mogum. Jisai net ir pakauš�s buvo �domus ir subtilus. Jo teatras iš tikro vienas geriausi� m�s� teatr�. Visiškai nedvejodamas pernai balsavau, suteikiant jam respublikin� premij�. Buvo ir humoristini� scen�, pavyzd�iui, Griša �m� ir pabu�iavo jam rank�. Po kiek laiko Miltinis jau pats atkišo Grišai rank�. Tas pabu�iavo v�l. Po kiek laiko Miltinis v�l pakartojo savo gest�. Griša suprato, kad iš jo šaipomasi, ir nebenor�jo bu�iuoti. Tada Miltinis paklaus�: "Ar �inai, neišman�li, kas yra ritmas? Bu�iuok grei�iau rank�!" Griša vis dar nenor�jo paklusti. Tada Miltinis paaiškino: "Jei vien� syk� pabu�iuosi rank� – jokio ritmo nebus. Ir iš dviej� pabu�iavim� ritmo negausi. Ot jeigu pabu�iuosi bent tris, o dar geriau – penkis kartus – gausis šioks toks ritmas. Bu�iuok, ubage, nes pats prad�jai šit� �aidim�!"

Yra gretinan�i� elit� ir snobus. Gal nevert�t� pritarti. Snobas yra snobas. Tiesa, lietuviškas snobizmas labai m�slingas. Ma�iau gerian�ius konjak� "Hennessy" ir u�kandan�ius lašiniais. Be abejo, ir did�kukuliai yra visai neblogai, svarbiausia tik j� nepateikti per iškilmingus pietus, vestuves ar penkiasdešimtme�io jubiliej�. Ar valgai austri� ir midij�, kai niekas nemato? O gal tada kerti lašinius? Nors gird�jau, kad atskirti penkias lašini� r�šis - irgi menas. Ir tai tikra tiesa. Kod�l negalima gerti konjako iš butelio? Jeigu tr�ksta tauri�, reikia rinktis gerti degtin�, nes jos nereikia skanauti, o tiesiog išgerti ir tiek.

Argi blogai trokšti atrodyti protingesniam, gra�esniam, �domesniam, nei esi? Mus visus valdo nenumaldomas noras patikti kitiems, su�ib�ti, padaryti pribloškiam� �sp�d�. Apie m�s� snobus pasakojama, kad jie gali pateisinti visk� – nuobodul�, akivaizd�i� nekompetencij�, pliurpalus apie men�. Jie pasiry�� visk� atiduoti, sumok�ti bet koki� kain�, kad tik pasijust� visaver�iais snobais. Nors snobams, kokie jie beb�t�, giliai širdyje prijau�iame. Juk ir patys turime bent šiek tiek snobizmo. Yra milijonai neskai�iusi� vienos ar kitos knygos, ta�iau jos tampa prie�od�i� ir citat� šaltiniu.

Nieko n�ra bjauriau u� lietuv�, kai jis ima vaidinti atvir�, kompleks� neturint� �mog�, atseit, pa�velkit – aš toks pat kaip ir anie iš Vakar�. Tod�l kaip besistengt� iš ekrano ar vakar�liuose tave linksminti �mon�s, save vadinantys "pramog� verslo atstovais", supranti, kad nieko nykesnio u� juos n�ra, ir jeigu jie "�dom�s", tai tik patys sau. "Aš tur�jau ger� laik�", - sako bent metus u�sienyje pragyven�s ir � Lietuv� gr��s tautietis. Ir dar taria tuos �od�ius su akcentu. Kokia geniali N. Gogolio Chlestakovo fraz�: "O sriub� man garlaiviu atplukdo iš Pary�iaus, karšt�, per penkiolika dien�. Kai atidengi, kvapas, kokio n�ra gamtoje..." Ar kito šio did�io rašytojo herojaus Bob�inskio prašymas �teikiant kyš�: "Kad praneštum�te ten, Sankt Peterburge, jog pasaulyje gyvena toksai Bob�inskis..." Daugiau nieko.

Manote, kad tie, kurie šiandien vald�ioje, yra "Black tie" �inovai. Nemanykite, jie tokie n�ra. Pam�s�iau, jog "black tie" kartais gali sugriauti nors ir nedideli dalykai. Prieš penkiasdešimt met� buvo tokios trumput�s vyr� kojin�s. Atsis�dus, kai keln�s pasikeldavo, b�davo šiek tiek matyti nuogos kojos. Tai buvo madinga. O jeigu šiandien taip, t. y. kojin�s per trumpos. Visas "black tie" eina po velni�, joks smokingas nepad�s.

Bet �vykd�te visus "Black tie" reikalavimus, vakaras vyksta. Nepamirškite retkar�iais dirstel�ti � laikrod� – pador�s sve�iai išeina nesulauk� paskutin�s dainos ir dar ne visai ištušt�jus stalams, geriau likus šiek tiek daugiau nei pusvaland�iui iki kvietime nurodytos vakaro pabaigos.

Pabaigoje v�l pasvarstykime. Vieni sako, jog tikrus elito atstovus galima greitai atpa�inti, kiti teigia priešingai ir priduria, girdi, gali apsirikti. Tad anekdotas:

Keturi japonai sumedijusiais veidais �i�ri � nusirengin�jan�i� šok�j�. Tuo metu vienas baltaodis šoka b�gt iš baro, nuver�ia vaz�. Baro šeimininkas:

– Kas jis toks? G�jus, impotentas ar katalikas?

Meil�s netr�ksta, stokoja laiko

Eva JAGMINAIT�

Ši� savait� prasid�jusiame ketvirtajame serialo "Nekviesta meil�" sezone likimo vingiai Andri� nublokš net � Rusij�, kur jo laukia ne tik pavojingi nuotykiai, pagrobimas, bet jis sutiks ir nauj� meil�. Andriaus persona�� k�nijantis aktorius, o taip pat ir serialo re�isierius Saulius Balandis sako, kad vasar� prasid�j�s naujasis serialo sezonas �domi� likimo vingi� nepašykšt�jo ir kitiems serialo herojams. "Angelinos gyvenime atsiras nauja aistra - tango, o su ta aistra � serial� ateis ir naujas aktorius, tango mokytojas - Chuanas Eduardas Chimenesas", - naujojo sezono u�dang� steb�tinai atvirai atskleid�ia jo re�isierius.

Andriaus �vynio, kur� vaidina Saulius Balandis, gyvenime atsiras nauj� moteris. Nauj�j� Andriaus meil� Marij� vaidins Kristina Savickyt�.

Ir persona�as, ir re�isierius

"Nekviestos meil�s" �i�rovai per tris serialo sezonus jau sp�jo taip susigyventi su aktoriais, kad kartais norisi paguosti vyro neištikimyb� ken�ian�i� Angelin�, aktor� Laris� Kalpokait�, �kr�sti proto M�tai, kuri� vaidina Inga Jankauskait�, ar prie stikliuko atvirai pasišneku�iuoti su Steponu, Rimantu Bagdzevi�iumi. Da�nas �i�rovas net ne�ino pamilt� aktori� tikr�j� vard�, vadina juos serialo heroj� vardais.

Antr�j� sezon� Saulius Balandis ne tik vaidina, bet ir re�isuoja daugelio pam�gt� serial� "Nekviesta meil�". J� taip pat da�niau gatv�je pavadina Andriumi �vyniu, o ne tikruoju vardu. Aktorius sako, kad gyvenimo tempas drastiškai pasikeit� ne prad�jus filmuotis seriale, o per�mus jo filmavim� � savo rankas. "Kartais filmuoju septynias dienas per savait�, o kur dar spektakli� repeticijos. Tod�l tikrai negaliu pasigirti laisvalaikiu ir atostogomis prašmatniuose paj�riuose", - sako serialo re�isierius.

Šeima aktori� mato scenoje ir ekrane

Saulius Balandis negali pasigirti daug laiko praleid�iantis su šeima. "Kol yra darbo, esu link�s teikti pirmenyb� darbui, o ne atostogoms. Prad�j�s re�isuoti, turiu daug daugiau darbo, tod�l nemeluosiu, kad su šeima praleid�iu daugyb� laiko", - sako aktorius. Jis atvirai prisipa��sta, kad šeimynykš�iams jo tr�ksta, ta�iau ne�sivaizduoja, ar galima b�t� pakeisti dabartin� situacij�. "Dabar gyvenimas yra toks, ta�iau toks jis gali b�ti neilgai", - svarsto S. Balandis.

Andri� �vyn� vaidinantis re�isierius sako, kad serialo filmavimas yra virt�s �prastine rutina. "Ateini kaip � fabrik� prie stakli�. Kasdien nuo aštuoni�, o kartais ir anks�iau, namo gr��ti - nieko nebenori, tik spoksoti kok� televizijos kanal� apie paukš�ius, gyv�nus ar istorij�, - sako aktorius. - O iš ryto v�l šlep šlep šlep � filmavimo aikštel�, ir v�l tas pats dienos ratas."

Re�isierius pasakoja, kad per kelet� met� susigyven� serialo herojai filmavimo aikštel�je kartais vienas kit� pavadina persona�� vardais, ta�iau kartais scenas tenka perfilmuoti ir d�l to, kad filmuojant kreipiamasi tikrais, aktori�, o ne persona��, vardais.

Teatro ir serialo vaidyba skiriasi

Populiarumo virš�n�je esantis aktorius sako negal�s vienareikšmiškai atsakyti, kokia - serialo ar teatro scenos vaidyba - mielesn� šird�iai. "Teatre tu gali eksperimentuoti, ieškoti, bandyti, mat spektaklis repetuojamas tris m�nesius. Seriale reikia tikslumo, jame ma�oka vietos improvizacijai", - sako S. Balandis.

Tiesa, re�isierius juokauja, kad b�tent improvizuojant gimsta labai �domios serialo scenos ir �vair�s kuriozai. "Kai kurios scenos yra informatyvios, teikian�ios �ini� apie persona�� gyvenimo vingius, apie konkre�i� situacij�, - teigia "Nekviestos meil�s" herojus. - O kai kuri� scen� "ieškome" visi drauge, sugalvojame, pavyzd�iui, praeito sezono seriale labai tikroviškai nuskamb�jo vienos iš jaun� serialo heroj� fraz�, kuri� ji ištar� spontaniškai, ta�iau puikiai tiko ir niekas geriau net sugalvoj�s neb�t�."

� Andri� panašus... išvaizda

Re�isierius ir technininiam serialo personalui nuolat si�lo bandyti ir nebijoti ieškoti naujovi�. "Operatoriams nuolat sakau - bandom, ieškom, kuriam kartu. Mes turime galimyb� bent truput� paeksperimentuoti, neskub�ti, tod�l norisi padaryti serij� išradingesn�", - sako S. Balandis. Nors beveik visi serialo aktoriai vengia save tapatinti su savo herojais, S. Balandis neneigia, yra panašus � savo heroj� Andri� �vyn�. "Pirmiausia tai m�s� bendra išvaizda. Ar yra daugiau panašum�? Net ne�inau. Turb�t yra, - atvirauja S. Balandis. - Ketvirtojo sezono prad�ioje pamatysite, jog jis n�ra toks jau tvirtas �mogus, dvasiškai silpnas, pal��ta." Aktoriaus nuomone, visi �mon�s panaš�s ir turi t� pa�i� savybi�, tik tos savyb�s ar charakterio bruo�asi yra nevienodai stipr�s. S. Balandis sako, kad kai kurios serialo scenos priver�ia susim�styti, kaip pats pasielgt� patek�s � heroj� u�klupusi� situacij�. "Ne�inau, kaip reaguo�iau ir elg�iausi, savo �mon� u�tik�s guolyje su kitu", - juokauja aktorius.

Serialo k�r�jas noriai praskleid�ia ketvirtojo "Nekviestos meil�s" sezono u�dang�. "Prasideda tuo, kad išvykstu � Rusij�, ten sutinku mergin�, kuri� v�liau pagrobia, bandau vaduoti, tuomet pats esu pagrobiamas. Abu b�game iš ten, slapstom�s Lietuvoje. Aš sprend�iu dilem�; kaip toliau b�ti, kaip teisingai ir protingai pasielgti, - pasakoja savo herojaus siu�eto linij� naujajame sezone S. Balandis. - Manau, ne ma�iau �domi ir labai �avinti yra Angelinos siu�eto linija, kuri� suk�riau. Jos gyvenime, be bandym� susitaikyti su Steponu atsiras ir naujas vyras, kuris juos abu mokys tango. Marius Berenis (Tru Sabaka), tuoksis labai egzotiškoje vietoje, s�s � kal�jim�."

Ne�kyriai apie gyvenimo kasdienyb�

Paklaustas, kaip pats gal�t� trumpai apib�dinti kuriam� serial� "Nekviesta meil�", S. Balandis nesusim�st�s atsako: "Tai ne�kyrus, staigmen� ir naujovi� �i�rovams dovanojantis serialas. Gal b�tent m�s� ne�kyrumas ir lemia, kad yra ir tre�ias, ir ketvirtas sezonas, o apie serialo pabaig� kol kas negalvojama", - teigia aktorius. Re�isierius atskleid� du naujus aktorius, kurie pasirodys š� sezon�. Tai Andriaus �vynio nauja mylimoji Marija (aktor� Kristina Savickyt�) ir urugvajietis, egzotiškasis tango šok�jas Chuanas Eduardas Chimenesas.

Gero kino savait�

Ri�ardas JAKUTIS

Pirm�j� vaizdo grotuv� sovietinis �mogus išvydo 1980 metais re�isieriaus Eldaro Riazanovo kino filme "Dviese stotyje". Nuo traukinio atsilik�s keleivis apsilank� nedidelio miestelio prekybinink�s namuose ir pastaroji juo pasipuikavo. Greitai vaizdo grotuvai atsirado tai vienuose, tai kituose namuose. �mon�s susirinkdavo ir �i�r�davo u�sienio kino klasikos šedevrus "Skrydis virš gegut�s lizdo", "Elni� med�iotojas", "Kaligula", "Kart� Amerikoje" ir kt. Tai buvo gaivaus v�jo g�sis anuomet�je sistemoje. Kai dar vaizdo grotuv� buvo ma�ai, vien� j� turint� bi�iul� be perstojo �m� lankyti draugai. Net nakt�. Vaizdo grotuvo šeimininkas turimus filmus, be abejo, buvo mat�s, gera valia nevengdavo draugams atsakyti, tad miegodavo, o kai filmas baigdavosi, sve�iai j� prikeldavo, jis paleisdavo nauj� film� ir v�l eidavo miegoti. V�liau vaizdo grotuv� daug�jo, �mon�s keisdavosi kaset�mis, kai kurie net organizuodavo pogrind�io kino seansus.

Dabar visa tai gali atrodyti juokinga, bet vaizdo grotuvai buvo u�dangos � Vakar� pasaul� prapl�šimas. Juos prisiminiau per�velg�s šios savait�s televizijos rodomus filmus. Tai ano laikme�io šedevrai, kuriuos dabartiniai penkiasdešimtme�iai pamat� vaizdo kaset�se.

Pirmiausia tai brit� "�t��l�s" Šeilos Dileini pjes� "Medaus skonis", kuri� perk�l� talentingas re�isierius Tonis Ri�ardsonas perk�l� � ekran�. Beje, šia pjese re�isierius Eimuntas Nekrošius po studij� Maskvoje debiutavo Vilniaus Jaunimo teatre. Pagrindin� filmo heroj� yra jauna negra�i mergina D�o, kuri beviltiškai siekia u�kariauti savo motinos meil�. Senstan�iai Helen, kuri� išlaiko meilu�iai, dukt� t�ra kli�tis. Ji siekia ištek�ti u� savo naujojo draugo Piterio ir tai dar labiau pagilina j�dviej� konflikt�. Po vieno barnio Helen palieka dukter�. D�o pastoja po trumpalaikio romano su juodaod�iu j�reiviu. Ji gyvena viena išsinuomotoje skyl�je ir apatiškai laukia, kas bus toliau. Situacija pasikei�ia, kai D�o susidraugauja su tokiu pat atstumtuoju - nedr�siu homoseksualu D�efu. Jis r�pinasi ir D�o, ir dar negimusiu k�dikiu. Filmo fonu Ri�ardsonas pasirinko pramonin� Anglijos Šiaur�s miest�, simbolizuojant� pasaul�, kuriame neliko vietos meilei. Ta�iau pagrindiniai filmo herojai bent jau sugeba išsaugoti savo �mogiškum�, elementarius jausmus. Šiaip jau "Medaus skon�" mes ma�iau �inome, iš ano meto "�t��li�" labiau �simintinas D�. Selind�erio "Rugiuose prie bedugn�s". Bet Šeila Dileini iki šiol laikoma viena pirm�j� modernis�i� brit� dramaturgijoje. Aštuoniolikmet� autor� kalb�jo, kad pjes� - jos pa�ios gyvenimo refleksija, kurioje ji bando u�fiksuoti "medaus minutes".

Re�isieriaus Martino Skorsez�s filmas "Taksi vairuotojas" nesensta, nors nuo 1976-�j�, kai filmas buvo kuriamas, Niujorko gatv�se daug kas neatpa��stamai pasikeit�. Filmas, drauge su Romano Polianskio "Kin� kvartalu", yra vienas ryškiausi� nuaro kino pavyzd�i�. Nuaro film� estetikos ištakos - XV-XVI a. ital� manierizmo ir baroko tapytoj� naudoti šviesos ir tamsos kontrastai, šeš�liai. Nuaro stiliui priskiriami filmai yra labai �vairaus pob�d�io - nuo gangsteri� film� iki bandan�i� kuo realiau pavaizduoti policijos darb� ar socialines problemas analizuojan�i� kino k�rini�. Nuaras paprastai siejamas su miesto aplinka, ta�iau tai taip pat n�ra taisykl� - daugelio klasikini� nuaro film� veiksmas vyksta ma�uose miesteliuose, priemies�iuose, kaimuose, kelyje. Miestas pateikiamas kaip savotiškas labirintas - jo barai, klubai, u�eigos, kazino sudaro fon� toki� film� veiksmui. Nuaro film� veik�jai netobulos moral�s, vienaip ar kitaip neatitinkantys norm�: pavyd�s vyrai, skurdeivos rašytojai. Sakoma, kad "nuare visada naktis ir visada lyja". Paprastai nuaro filmai laikomi pesimistiniais. Nuaro veik�jai ne savo noru pakli�va � jiems itin nemalonias situacijas, grumiasi su likimu, da�nai pralaimi. Tokie filmai kelia sud�ting� sprendim� reikalaujan�ius moralinius klausimus.

"Taksi vairuotojas" atsirado iš konkre�ios scenaristo Paulo Šraderio patirties. 8-ojo dešimtme�io prad�ioje, nepavykus parduoti pirmojo scenarijaus, rašytojas �m� ristis �emyn. Paliktas �monos, naktimis, kai negal�davo u�migti, jis šlaist�si po Niujork�, u�eidin�davo � pornografinius filmus rodan�ius kino teatrus, daug g�r�. Kitas "Taksi vairuotojo" šaltinis - P. Šraderio noras perkelti � amerikietišk� kontekst� Alberto Kamiu "Svetim�". Pagrindinio vaidmens atlik�jas Robertas de Niro, rengdamasis vaidmeniui, m�nes� dirbo taksi vairuotoju ir gilinosi � psichines ligas. D�udi Foster konsultavosi pas tikr� prostitut�. Epizodin� taksisto Trevio keleiv�, aiškinant�, kad nori nu�udyti neištikim� �mon�, suvaidino pats re�isierius. Martinas Skorsez� v�liau pagal P. Šraderio scenarij� dar suk�r� "�t��us� buli�".

1969 m. pasirod�s re�isieriaus D�ono Šlesind�erio "Vidurnak�io kaubojus" - taip pat neeilinis filmas. Patrauklus jaunas kaubojus iš Teksaso D�o Bakas (D�. Voigtas) keliauja � Niujork� ieškoti laim�s. Jis �sivaizduoja es�s moter� šird�i� �dikas ir mano, kad "turtingos karv�s" tiesiog karsis jam ant kaklo ir mok�s did�iulius pinigus u� meil�s glamones. Ta�iau "verslas" nesiseka ir greitai visos svajon�s sud��ta. Vieninteliu jo draugu tampa mirtinai sergantis valkata Ritsas (D. Hoffmanas), pramintas "�iurki�kš�iu". Ma�asis šlubis svajoja patekti � saul�t�j� Florid�. Dviej� atstumt�j� draugyst� – vienintelis dalykas, kuris padeda atsigauti po r�s�i� kasdieni� likimo sm�gi� ir sudu�usi� svajoni�. Filmas peln� tris "Oskarus" ir pagrindin� priz� tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, amerikie�i� �trauktas � geriausi� šalies film� penkiasdešimtuk�. D�. Šlesind�erio filmas atvert� nauj� film� apie dviej� vyr� draugyst� puslap�. Net ir išlaisv�jusiame amerikie�i� kine "Vidurnak�io kaubojus" pasirod� pernelyg dr�sus, tod�l jam buvo skirta X kategorija (grie�tai draud�iama �i�r�ti jaunesniems nei 17 met� �i�rovams). Tad filmas ��jo � istorij� dar ir tod�l, kad buvo pirmasis šios kategorijos filmas, sulauk�s "Oskar�".

Dar tarp šios savait�s film� pamin�tinas 1973 m. sukurtas re�isieriaus Roberto Altmano "Ilgas atsisveikinimas", kuris irgi priskiriamas nuaro film� kategorijai. Beje, dauguma pa�i� puikiausi� 8-ojo dešimtme�io kino film� priskirtini nuaro stiliui. Detektyv� vieniši� suvaidino m�gstamas re�isieriaus m�giamas aktorius Elliotas Guldas. Beje, "Ilgas atsisveikinimas" yra ir svarbus Kalifornijos gubernatoriaus biografijoje. Tai vienas pirm�j� film�, kai ekrane pasirodo Arnoldas Strongas - toks tuomet buvo Arnoldo Švarcenegerio slapyvardis.

Vesterno gerb�jai išvys klasikin� šio �anro juost� - 1968 m. Tedo Posto film� "Pakark juos" ir jaun� bei gra�� Klint� Istvud�. Ohlahoma, 1873 metai. Filmo prad�ioje Istvudo heroj� nori pakarti u� neva pavogtus arklius. Išgelb�tas jis ieško savo skriaudik�.

Dar kelet� savait�s kino film� b�t� galima išskirti, bet jau �ia pamin�ti tikrai yra kino klasikos perlai. Tod�l burban�i�, jog per televizij� n�ra k� �i�r�ti, galima paklausti - ar atkreip�te d�mes�, jog ši savait� – gero kino dienos? Be to, nor�josi prisiminti, kaip mes (penkiasdešimtme�iai) ka�kada �i�r�jome kin�.

Apdovanok artim� tuo, kuo pats pats esi turtingas

Migl� REMEŠKEVI�I�T�

Susirg� sulaukiame medicinin�s pagalbos, ta�iau neretai mums pritr�ksta dvasin�s paramos ir paguodos �od�io. Gul�dami ligos patale trokštame neb�ti u�miršti, norime nesijausti vieniši ir apleisti. Šiauli� pagyvenusi� �moni� asociacijoje dirbanti ponia Gra�ina Matulevi�ien� kasdien, jau daugel� met�, savanoriškai daro gerus darbus, suteikdama d�iaugsmo pagyvenusiems bei ligotiems �mon�ms, n� negalvodama apie atlyg�. U� viso gyvenimo darbus ponia Gra�ina tapo Did�iosios Auksin�s širdies nominante. "Auksines širdis" baigiantis metams dalijo LNK televizija.

Gerum�, meil� ir širdies šilum� �mon�ms dovanojanti ponia Gra�ina Matulevi�ien� sako, jog gail�ti nelaimingesnio u� save artimo, ypa� ligoto, j� išmok� t�vai.

Autor�s nuotr.

Jausmus išpuosel�jo t�vai

Gerum�, meil� ir širdies šilum� �mon�ms dovanojanti ponia Gra�ina Matulevi�ien� sako, jog gail�ti nelaimingesnio u� save artimo, ypa� ligoto, išmok� t�veliai, mat augo didel�je gra�ioje šeimoje, kurioje vyravo santarv�, nuošird�s santykiai, švelnumas, pagarba vienas kitam ir harmonija. "T�veliai vis sakydavo – kas kreipiasi pagalbos, tam pad�k, o jeigu suteikti pagalb� ne tavo valioje, nukreipk �mog� ten, kur jam gal�s pad�ti, - pasakoja ponia Gra�ina. – Išeidami � am�inyb�, t�veliai mums prisak� pad�ti, myl�ti ir saugoti vieni kitus, o svarbiausia – išlikti šeima, kokia buvome iki tol. Nam�, kuriuose augome, taip pat jau neb�ra, tik viet�, kurioje stov�jo namas, mena ber�elis, sodintas kartu su t�veliu. Buvau penkeri� met�, kai t�tis �stat� ber�el� � duob� ir liep� laikyti. Pamenu, t�kart labai jaudinausi, kad ber�elis nenul��t�, nes buvo ne k� storesnis u� mano, penkiamet�s, rank�."

Aktoriai ant tabure�i�

"Šeimoje buvau vyriausia, tad kol t�veliai darbuodavosi, reik�jo ka�kaip pulk� sesu�i� ir broliuk� u�imti, kad neišdykaut�, - mena ponia Gra�ina. Aprengusi juos mamos apdarais, ant galv� patupd�iusi skrybelaites bei pada�iusi rastu l�pda�iu, surikiuodavau aktorius ant tabure�i� prieš langus. Jauniausias aktorius tuomet dar vos ant taburet�s pastov�davo. Pati k�d� išsinešdavau laukan priešais lang� ir, u�silipusi ant jos, su lazdele rankoje duodavau komandas troboje sustatytiems aktoriams. Koki� tik mes vaidinim� nesugalvodavome! Išties b�davo linksma ir smagu." D�l scenarijaus vargo neb�dav�, nes, anot ponios Gra�inos, k�rybin� gyslel� ji paveld�jusi iš gimnazijoje moksl� ragavusio t�velio, kuris myl�jo poezij�, dom�josi tautosaka, kasmet, at�jus švent�ms, ir pat� Kal�d� Senel� pavaduodavo. Savo vidiniu pasauliu buvo turtinga ir ponios Gra�inos mama – kiek visokiausi� pasak�, legend�, dain� kas vakar� pasakodavusi savo gausiam ma�yli� b�riui.

Svarbiausia – neb�ti u�mirštam

Ilgai medicinos seserimi dirbusi ponia Gra�ina sako, jog �mogui reikia �inoti bei jausti, kad ka�kam esi reikalingas. Dvasin� harmonija yra visa ko pagrindas. "Kai jau pradedu �mog� lankyti, tai pasiry�tu eiti pas j� tol, kol pati paeisiu, - tvirtina pašnekov�. – Tai daugiau dvasin� bei kult�rin� pagalba. Per vienuolika met� aplankiau nema�ai ligoni�, išklausiau ne vien� gyvenimo istorij�, tad kiekvienas �mogus man – savaip artimas ir brangus, o su kai kuriais j� mane sieja viso gyvenimo draugyst�. Ne visi mano lankomi �mon�s yra vieniši, dauguma j� turi vaik�, ta�iau gyvenimas yra gyvenimas - net ir vaikai d�l �vairiausi� prie�as�i� tampa abejingi savo paliegusiems t�vams. �inote, kaip nuobodu gul�ti ligonin�je arba vien� vienam leisti dienas namuose, kai tav�s niekas nelanko? �mogui norisi ne tik išsikalb�ti, bet ir bent ausimis pasi�mon�ti, kokie kult�riniai renginiai vyksta mieste, su�inoti ne tik savo kiemo, bet ir Lietuvos naujienas. Mes kalbam�s �vairiausiomis temomis ir taip susidraugaujame, jog neretai �mon�s prašo, kad juos aplanky�iau kasdien, ta�iau aš lankau ne vien� ligon�, be to, visi gyvena skirtingose vietose, kiti - netgi u� miesto rib�, tod�l net geriausi� nor� vedama nesu paj�gi pas juos lankytis kasdien."

Turt�ja kit� patirtimi

Anot ponios Gra�inos, ne vien tik ji pasakojanti naujienas, bet ir pati daug �domi� istorij� iš lankom� �moni� išgirstanti. Likimas jai dovanojo ne�kainojam� dovan� bendrauti su kunigu, kuriam Kauno kunig� seminarijoje paskaitas skait� pats Maironis. �ikagoje viešnag�s pas dukr� metu parašytas eil�raštis "Aušros vart� Marijai" dav� prad�i� pirmai pa�in�iai. V�liau kunigas da�nai kviesdav�s poni� Gra�in� paskaityti savo poezijos, kuri, beje, buvo publikuojama �ikagos lietuvi� išeivijos spaudoje - "Lietuvos balse". Ruošdamasis 100 met� jubiliejui, kunigas papraš� ponios Gra�inos surengti jam švent�. Nor�dama prad�iuginti kunig�, ji iš ��uolo lap� nupyn� didel� šird�, o viduryje išlankst� met� skai�i� – 100. "Širdis buvo tokia didel�, kad netilpo � taksi, tad teko j� su vyru nešti ant pe�i�, - šypsosi pašnekov�. – V�liau kasmet toki�, tik ma�esn�, pindavau jo gimtadienio proga. Praš�s Dievo 100 met�, kunigas sulauk� 104-eri�, ta�iau net ir tuomet nenustojo dom�tis, kaip art�jant vienai ar kitai šventei papuošta ba�ny�ia, kok� pamoksl� kunigas sak�s, ar s�kmingai vyksta remonto darbai ir panašiai."

Laimingas tiek, kiek esi geras

Ponia Gra�ina sako, jog nieko ypatingo ji nedaranti, tiesiog besidalijanti savo gerumu su kitais. "Yra �moni�, daran�i� daug didesnius darbus u� mane, pavyzd�iui, ieškan�i� paramos karo nuniokotai Gruzijai bei kitoms skurd�iai gyvenan�ioms šalims, tad, palyginti su jais, mano darbai yra ma�i, o ma�us gerus darbus galime daryti kiekvienas. Gyvenime reikia stengtis nieko ne�skaudinti ir pagal savo galimybes pad�ti u� save silpnesniam, nes, dalydami kitiems gerum�, laimingi b�sime ir savam kely," – tvirtina pašnekov�.

Tiems, kurie mane myli, ne visi namie

Ri�ardas JAKUTIS

Nepamenu, kuris iš did�i�j� taip yra pasak�s. Neabejodamas gal��iau taip tarti ir aš. Didysis Seneka yra pasak�s: "Kiekviena diena – naujas gyvenimas." Met� sand�roje tai galima perfrazuoti ir t� pat� pasakyti apie Naujuosius metus. Ar taip yra: "Kiekvieni metai – naujas gyvenimas?" Jums taip neatrodo? Sakote, visos šiukšl�s iš buvusi� met� velkasi � naujuosius? Bet negra�u b�t� su Seneka gin�ytis, juo labiau jam prieštarauti. Aha, aišku, kur esm�: didysis m�stytojas sak�, kaip tur�t� b�ti, o yra kaip yra. Apie gra�ius dalykus, reikalingas gyvenimo permainas lengviau kalb�ti, negu �gyvendinti.

au seniai sugalvota skelbti kam nors pamin�ti skirtus metus, kad �mon�s � susikaupusias problemas atkreipt� didesn� d�mes�. Šiuo metu tai ypa� populiaru. Koki� tik met� n�ra. Ba�ny�ia 2009-uosius paskelb� Evangelijos �inios t�kstantmetei Lietuvai metais, Jungtini� Taut� organizacija Tarptautin�s astronom� s�jungos ir UNESCO iniciatyva - Tarptautiniais astronomijos metais (prieš 400 met� Galil�jo Galil�jus pirm� kart� panaudojo teleskop� astronominiams steb�jimams), �inia, 2009-ieji yra Lietuvos vardo t�kstantme�io ir Baltijos kelio 20-me�io metai, Jungtini� Taut� Generalin�s Asambl�jos sprendimu 2008 ir 2009 metai paskelbti Tarptautiniais �em�s planetos metais (pagrindiniai �em�s planetos met� tikslai: sukurti saugesn� ir turtingesn� gyvenim� �em�s rutulyje, suma�inti �moni� veiklos poveik� planetos aplinkai), ES kasmet skelbia tam tikr� met� tem�, kad paremt� tos srities projektus, tad 2009-ieji paskelbti Europos k�rybiškumo ir naujovi� metais (šiemet ES rems priemones, skirtas skatinti k�rybiškum� ir inovacin� paj�gum� visais �mogaus gyvenimo etapais), dar 2009 metai paskelbti Goril� metais, nes pasaulyje beliko tik 6000 ši� �stabi� gyv�n�, taip pat ypatingas d�mesys ir apsauga bus skirta trim delfin� r�šim, daugeliui rykli� r�ši�, Iberijos l�šiai, Europos bizonams ir kitiems gyv�nams...

2008-ieji, �inia, buvo paskelbti Blaivyb�s, Skaitymo ir Kult�r� dialogo metais. Naivu buvo tik�tis, kad per šiuos metus visi tur�jo liautis gerti, imti skaityti ir megzti dialogus – tegu ir ne tarp kult�r�, tai bent jau tarp kaimyn�. Kai u� lang� demagogijos ir netik�jimo laikmetis, pagalvojau - k� tokiu laiku galima pasakyti kitiems? Kvailys, kuris pasak�, kad, pavyzd�iui, moterims reikia tik d�mesing� �od�i�. Jis ir suprasti negal�jo, k� tai reiškia. Kalb�ti kitiems yra labai sunku. Many�iau, kad 2009-uosius reik�t� dar paskelbti S��iningumo metais.

Gal prieš trisdešimt met� pails�ti � Palang� atvyko trys vyrukai. Dabar tai �inomi Lietuvoje �mon�s, stov�j� pirmose S�j�d�io �k�r�j� gretose. O tuomet dar apyjauniai inteligentai, nors vienas iš j� jau buvo aukštosios mokyklos d�stytojas, kiti taip pat jau �jo atsakingas pareigas. Nusprend� vakar� praleisti restorane "Gabija". Tuomet restorane vykdavo programa, tod�l patekti asmeniui � restoran� kainuodavo du rublius.

T� vakar� programos nebuvo, ta�iau po du rublius vis tiek sumok�ti reik�jo, tik administratorius paaiškino, kad tuos pinigus išskai�iuos iš s�skaitos. Praleido vyrai vakar�, pavakarieniavo, vyno paragavo, nori išeiti, paprašo s�skaitos. Padav�ja atneša s�skait� – septyniasdešimt aštuoni rubliai. Pam�sto vyrai, kad tiek daug negal�t� b�ti, pagal juos - gal tik keturiasdešimt rubli�. Paima meniu, suskai�iuoja. J� tiesa. Padav�ja net neatsiprašo, pikta, administratorius taip pat susirauk�s. Sve�iai parašo skund� ir namo.

Nakt� prisimena, kad pamiršo paprašyti, jog dar po du rublius išskai�iuot� iš s�skaitos u� nebuvusi� program� – vis d�lto šeši rubliai. Eina ryt� � "Gabij�" t� šeši� rubli� atsiimti. Susiv�l�, nemiegoj�, restorane ta pati brigada bedirbanti. Atvyk� administratoriui primena, kad juos �ia vakar band� apgauti, kad šeši� rubli� nedav�. "Tai ko j�s nor�tum�t? Kad b�t� gr��inti šeši rubliai?" – klausia administratorius.

Nub�ga, atneša šešis rublius - po vien�, suglam�ytus - ir numeta ant r�bin�s atitvaro, prie kurio visi sustoj�. Atvyk�liai vis d�lto neišeina. "Ko dar nor�tum�t?" – v�l klausia administratorius. Šie paaiškina, jog nor�t�, kad vakar juos aptarnavusi padav�ja b�t� atleista iš darbo, nes padar� šiurkš�i� nusi�engim�.

"Ko dar?" – jau ironiškai klausia administratorius. Tada sve�iai priduria, jog nor�t�, kad ir pats gerbiamas administratorius nebedirbt�, nes toleruoja blog� kolektyvo darb�. Administratorius lyg nori ka�k� sakyti, paaiškinti, bet patyli, tik paprašo palaukti, nes jam reiki� ka�kur nueiti, ta�iau labai greitai gr�ši�s.

Gr��ta jis išties neu�sibuv�s ir paprašo, kad sve�iai sekt� paskui pokalbiui. Visi pakyla iš holo � restorano sal� vedan�iais laiptais, administratorius atidaro duris kair�je ir pakvie�ia � jauk� sve�i� kambar�l�. Padengtas stalas. Ant jo - sumuštiniai su ikrais, lašiša, stovi butelis arm�niško konjako. "Pris�skim, vyrai, - ragina administratorius, - pakelkim po taurel�, pamirškim nesklandumus."

Visi sus�da, vienas iš trijul�s v�l, kaip vakar vakare, paprašo skund� knygos. "Kam toji knyga? – stebisi administratorius, tik tuoj susigaudo. – Gal pagyrim�, pad�k� norite �rašyti?" "K� nors �rašysim, - atsako šis, - tik atneškite ne t� pa�i� knyg�, kuri� neš�te vakar, o tikr�, su reikiamais antspaudais". "Gerai, gerai", - sako administratorius.

Gav� knyg�, sve�iai ima rašyti. Pirmiausia aprašo visus vakarykš�ius �vykius, kaip juos apgavo skai�iuodami, kaip netikr� skund� knyg� atneš�. Paskui aprašo, kaip šiandien pasikviet� � sve�i� kambar�l�, kaip nori papirkti. Visk� suraš�, u�vert� knyg�, ir laiptais �emyn. O administratorius aplenk� juos ir nuo laipt� šaukia hole jau laukiantiems milicininkams: "Tik neimkite!" S��iningumas vyrus išgelb�jo.

Šie gars�s Lietuvoje vyrai, prasid�jus Atgimimui, prisimin� tuos �vykius Palangos "Gabijoje", susi�inojo, jog ten tebedirba tas pats administratorius, ir pasisteng�, kad jis b�t� iš pareig� pašalintas. "Paj�rio prekybos" vadai dar šiek tiek pasigin�ijo, aiškino, jog tai savas vyras, bet jiems buvo tiesiai pasakyta – arba jis, arba j�s.

Šiuo gra�iu pavyzd�iu b�t� galima š� tekst� ir baigti, bet neseniai su�inojau, jog vienas šios trijul�s vyr� kaltinamas korupcija, apie kitus irgi visokiausi� kalbeli� gird�ti. K� darysi. S��in�, atrodo, pats slid�iausias dalykas – slyst, ir neb�ra. Nors kalba eina ne apie du rublius.

Sigitas Jakubauskas gyventi neskuba

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� dramos teatro aktorius Sigitas Jakubauskas ypa� d�iaugsmingas - net švyti kalb�damas, kok� fantastiškai netik�t� spektakl� stato re�isierius Gytis Padegimas ir kok� puik� vaidmen� jis gavo. Dar viena jo d�iaugsmo prie�astis - k� tik egzaminavo studentus, kuriuos moko aktorinio meistriškumo. Dešimtuk� priraš� nema�ai. Pasid�iaugti jis gali ir tuo, kad filmuojasi LTV rodomame seriale "Neskub�k gyventi" - tokio serialo jaunimui labai reik�j�. Pats S. Jakubauskas sako gyventi visai neskubantis - nesinaudoja elektroniniu paštu, susipa�inti su nauju mobiliuoju telefonu jam taip pat b�na labai sunku.

Šiauli� dramos teatro aktorius Sigitas Jakubauskas d�iaugiasi, kad Lietuvos televizija vis daugiau pasi�lo rimt� laid� - toki�, koki� reikia m�stan�iam ir jau�ian�iam �mogui.

Povilo LUNG�S nuotr.

Moko jaunuolius kaifuoti scenoje

"Štai - mano brolis dainuoja", - nušvinta aktorius Sigitas Jakubauskas, kavin�je išgird�s dain� "�alia �alia, per vis� dang�..." Tuoj pat paaiškina, kad juk jo kursiokas (Olegas Ditkovskis - aut. past.) dainuoja, o jie visi - lyg broliai. Su kurso draugais senais laikais daug k�r�, daug filmavosi, o Šiauliuose j� pastatytos "Vaik� dienos" u�b�r� ne vien�. Pats "Keistuoli� teatro" vadovas Aidas Giniotis neslepia, kad Šiauli� aktori� "Vaik� dienas" jis �i�r�j�s keliolika kart� ir tai j� �kv�p� tapti aktoriumi.

Sigitas sako, kad jei jiems anais laikais kas nors b�t� leid�, su kursiokais b�t� padar� ka�k� panašaus, k� daro "keistuoliai". 1977-ieji buvo tokie laikai, kai visi visko klaus�, nedr�so išsišokti. Tod�l dabar visai nenuostabu, kad jaunimas nori tapti aktoriais ir mokosi. Sigitas antro kurso studentams, Šiauli� universitete kremtantiems estrados men�, d�sto aktorin� meistriškum�. "Filosofuojantys, k�rybingi, muzikal�s jaunuoliai, atvyk� iš visos šalies studijuoti, jau pajuto ne atsakomyb�, o scenos d�iaugsm�. Pasirodo taip, kad, rodos, mintys eina savaime", - šypsosi aktorius.

�inoma, buvo student�, kurie met� mokslus. "Televizija jaunimui daro didel� meškos paslaug� - daug m�šlo komercin�s televizijos rodo, o b�ti aktoriumi - tai ne maivytis, o rimtai dirbti. �ia reikia mil�iniškos gyvenimo patirties - ir bohemiškai pagyventi, ir daug patirti, steb�ti �mones, pajusti juos, perleisti poj��ius per save. Reikia ir muzikos klausytis, ir daug skaityti. Kaifuoti reikia scenoje", - sako jis.

Studentai egzaminui reng� etiudus, pa�i� pasirinktus iš A. �echovo, D.J. Selind�erio, F. Dostojevskio k�rybos. "Kas paprasta, tas talentinga. Net jei studentai aktoriais ir netaps, �gytas išsilavinimas jiems netrukdys dirbant kitus darbus", - šypsosi Sigitas ir prašo per daug neišgirti jo student�. Nes jis juos ketina ir pabarti - juk visada galima padaryti geriau.

Galyb� sukurt� vaidmen�, mil�iniška scenos patirtis S. Jakubauskui leid�ia mokyti jaunuolius aktoryst�s. "Remiuosi savo patirtimi, savo mokykla. Pamenu, kai aš mokiausi, buvo labai sunki� dalyk�, rod�si net, kam to reikia. Visko reikia - tai v�liau supranti. Atliekame d�mesio, vaizduot�s pratimus. Štai � scen� reikia tyliai sunešti k�des. Tai n�ra paprasta, juk reikia pajusti partner�, erdv�. Taip ir nešiojame dvi savaites, kol pavyksta", - sako jis pridurdamas, kad ugdo k�r�j�, o ne atlik�j�. Juk b�na, �eina � sal� aktorius ir visi nuš�i�va. Nes jis ka�k� tokio turi. O scena tam ir skirta, kad joje stovintis k� nors svarbaus pasakyt�.

Jautrumo ir meil�s neprarad�

Nuo spalio LTV rodomame seriale "Neskub�k gyventi" kartu su Sigitu filmuojasi Gabija Ryškuvien�, Liubomiras Laucevi�ius, Lina Budzeikait�, Algirdas Gradauskas, Giedrius Arba�iauskas. Susitikti aktoriams ne filmavim� metu b�na sud�tinga - d�l finans� ir d�l u�imtumo, tad Sigitas filmuotis, gav�s pasi�lym� ir neatsisak�.

Serialas, kuriame filmuojasi šiaulietis aktorius, apie am�inus kart� ir jausm� konfliktus. �ia apstu �tempt� situacij�, santyki�, aidi juokas ir byra ašaros. "Jaunimas dabar turi daug galimybi� tobul�ti, skuba, lekia. Kartais jaunuoliai pamiršta, kad reikia sustoti, ramiai pas�d�ti ir tiesiog pasikalb�ti. Vis d�lto jautrumas ir meil� jaunuose �mon�se yra išlik�", - sako jis. Sigito nuomone, situacijos, kurias vaidina moksleiviai, tikrai ne iš piršto lau�tos. Tai, kaip vaikai vaidina, parodo, kad jiems viskas pa��stama, toks yra j� pasaulis.

"Vaikai susiduria ir su socialiniais, turtiniais skirtumais, konfliktais su mokytojais, santykiais su muzikos prodiuseriais, interneto pa�in�i� pasekm�mis. Labai gerai, kad toks serialas atsirado - šimt� met� tokio nebuvo. Ka�kada jaunyst�je filmavausi seriale "Bendraam�iai". Daugiau jaunimui nieko ir nebuvo sukurta. Šis serialas ka�kur paslaptingai dingo", - sako pašnekovas.

S. Jakubauskas seriale vaidina verslinink� ir t�v�, kuriam tenka spr�sti skyryb� ir santyki� su dukra problemas. Kone kas savait� jam teko vykti filmuotis, bet aktorius ne�ino, ar ir toliau vaidins - scenarijus rašomas, kei�iamas, o Sigitui susidar� �sp�dis, kad jo persona�o seriale nebeliks.

Ar finansiškai aktoriui apsimoka filmuotis seriale? "Moka ne tiek daug, kiek gal�t� ir kiek �mon�s �sivaizduoja", - nusikvatoja jis.

Tragedija yra šviesi

Sigitas � televizij� gr��o po ilgos pertraukos, �ia jis nebuvo naujokas. Daugelis aktori� �ino iš "Di�iaus karjeros", jis filmavosi ir televizijos filme "�al�io kar�na", Vytauto V. Landsbergio filme "Jonukas ir Grytut�", daugelyje ankstesniais metais ypa� populiari� televizijos spektakli�, muzikiniame filme "Mergait� su degtukais". "Šis filmas yra "Grand Prix" laim�j�s, ta�iau aš manau, kad mene pergali� negali b�ti. Visi aktoriai labai skirtingi, �i�rovai skirtingi, �anrai skirtingi ir ne laim�jimai nusako meistriškum�", - sako jis.

Daugyb� kart� sulaukusiam svari� pripa�inim� ir apdovanojim� S. Jakubauskui vis d�lto mieliau ne filmuotis, o dirbti teatre. Štai �i�rovai ir aktoriai laukia nesulaukia, kada pasirodys Kosto Smorigino re�isuotas spektaklis "Berni�kš�i� ruduo", kur vaidmuo skirtas ir Sigitui.

"Susitinka du pagyven� �mon�s ir prisimena vaikyst�. Juk kuo toliau gyvenama, tuo vaikyst� ar�iau. Ir pasipasakoja vienas kitam tai, ko niekam n�ra sak�. Šis spektaklis - tragedija, ta�iau tragedija, kaip �anras, yra labai šviesi. Taip graudu pasidaro, kad šviesos norisi. Kod�l �echovas gra�us? Tod�l, kad jis yra jautrus. Kai kyla gailestis, atsiranda optimizmas, tai sukelia ger� min�i�. Tik pyktis sukelia blog� min�i�, o ne tragedija", - sako aktorius.

D�l šios premjeros S. Jakubauskas labai nesijaudina, dabar jis s�di kaip ant adat�, nes Gytis Padegimas Šiauliuose stato Augusto Strindbergo "Velykas". "Labai netik�ta pjes�, ir mano vaidmuo puikus. Tre�io veiksmo pabaigoje mano persona�as pasirodo, bet... negaliu dabar išduoti", - trina rankomis pašnekovas ir paklausia: "Ar G. Padegimo statyt� "Labai paprast� istorij�" matei? B�tinai turi pamatyti. �i�ri apie li�dnus dalykus, bet kiek optimizmo atsiranda..."

T�kstantmetis ir kitos datos

Ri�ardas JAKUTIS

Lietuva Europos �em�lapyje tai pasirodo, tai v�l pranyksta, gal tod�l po kiekvieno tokio jos sugr��imo viešumon visi klausia: kas, kaip, iš kur, ar ilgai Jus gird�sime ir reg�sime? Vis dar teiraujamasi: J�s Europoje ar Azijoje? Ar j�s� sostin� Ryga? O "�inantieji" m�s� krašto ieško Soviet� S�jungos �em�lapyje.

Pirmasis Lietuvos "pasirodymas" �vyko 1009 metais, kai iš Europos atkeliavo krikš�ioni� misionierius Brunonas Bonifacijus, pakrikštijo vienos genties vad�, ir daugiau jam nepavyko, netgi galvos neteko. Visa tai apraš� Kvedlinburgo (miestelis Vokietijoje) metraštininkai, pamin�dami viet�, kur �uvo Brunonas - Lietuva.

Ar daug �inome apie švent�j�, kurio ��tis m�s� �em�se ir �am�ino Lietuvos vard�? �domu, kad šio šventojo gyvenimu, misijomis, kelione � Lietuv� labiausiai dom�josi ne garsieji m�s� istorikai, bet religijotyrininkas Gintaras Beresnevi�ius.

Šventasis Brunonas, atkeliav�s � Lietuv� 1009-aisiais, buvo ne pirmasis krikš�ionyb�s skleid�jas m�s� kraštuose. Pavyzd�iui, šventasis Vaitiekus lank�si Pr�sijoje. Beje, pastarojo biografij�, tiksliau, hagiografij�, paraš� b�tent Brunonas. Taigi Brunonas �inojo, kur vykst�s - arši� pagoni� �em�n, ten, kur su misionieriais elgiamasi be ypating� sentiment�. Bet vyko ir buvo kupinas entuziazmo, nes prieš jo, patyrusio misionieriaus, akis skleid�si dvi vienodos galimyb�s: ��ti, liudijant Krist�, ir tapti tik�jimo kankiniu arba tapti pagoni� šalies krikštytoju (palij� jis tur�jo, pagoni� vyskupo titul� gabenosi dar iš Magdeburgo, kaip ir arkivyskupo drabu�ius kartu su skurd�iais vienuoliškais, kuriuos d�v�jo). Ir viena, ir kita galimyb� ved� šventojo keliu.

Atvyk�s � Lietuv�, jis pakrikštijo kunigaikšt� Netimer� ir jo kariaun�. Reikia manyti, jog tai �vyko Merkin�je ar šalia jos. Netimeras, pri�m�s krikšt�, nusi�eng� papro�iams ir t�v� tik�jimui, bet priart�jo prie kunigaikš�i� lyderio statuso. U� jo stov�jo Europa ir krikš�ioni� imperatoriaus galyb�. Kitas Netimero �ingsnis tur�jo b�ti kar�nacija, Brunonas negal�jo apie tai neu�siminti. Netimeras galb�t atsivert� nuošird�iai, bet drauge suprato - apsikrikštijusio kunigaikš�io laukia karaliaus titulas. Prisiminkime Mindaugo status� 1009-aisiais. Europos taut� šeima, atitinkamai - v�lyvoji romanika, gotika, universitetas apie 1300-uosius. Lietuva b�t� prilygusi �ekijai, Vengrijai, Lenkijai. Aišku, tik�tina germanizacija, kaip nutiko min�tose šalyse, bet kry�iaus �ygiai b�t� kryp� � Palestin� ir Artimuosius Rytus. Lietuva b�t� tapusi Europos šalimi, kurios geriau neliesti. Karai jos neb�t� aplenk�, bet jos karai b�t� buv� Romos ir vis� krikš�ioni� karali� karai.

Prieš Netimer� ir Brunon� stojo kiti kunigaikštukai, ištikimi savo t�v� papro�iams, o gal grei�iau nenor�dami leisti ka�kam iškilti. Jie suprato, kad Netimeras mat� pla�iau, ir suvok�, kieno d�ka taip yra. Brunonui buvo nukirsta galva, kaip ir šv. Vaitiekui Pr�sijoje. Lietuva nepasinaudojo ateitimi, kuri� �k�nijo misionierius Brunonas, vyras, kuris 1009 metais Lietuvai buvo Europa.

Ar nelietuviška visa ši istorija?

XIII a. m�s� istorij� prat�s� Mindaugas. Vaizduojamas jis kaip dr�sus kar�ygys ir ��valgus politikas. Deja, yra istorik�, teigian�i� tik apie tris (!) m�šius, kuriuose Mindaugas pats vadovavo kariuomenei. Negana to, anot t� istorik�, vien� j� Lietuvos valstyb�s �k�r�jas skaud�iai pralaim�jo, o iš dviej� kit� bailiai pab�go! Tiesa, politikoje Mindaugo tikrai b�ta apsukraus. Apie dešimt met�, kol kalavijuo�iai buvo stipr�s ir j� pagalba vertinga, jis skelb�si krikš�ioniu. Kai �emai�iai sutriuškino jungtines vokie�i� ordin� paj�gas Durb�s m�šyje ir krikš�ionyb� nustojo davusi naud�, Mindaugas nuo krikš�ionyb�s nusigr��. Priešininkus jis nedvejodamas šalino - ��valgiai � šon� nuo politikos nust�m� Tautvyd�, Gedvyd�, Vykint�. 1253 m. Mindaugo tapsmas karaliumi iš esm�s buvo verslo sand�ris, pagal kur� u� karin� pagalb� bei kar�n� pik�iausiems to meto lietuvi� priešams oficialiai buvo atiduota valdyti �emaitijos ir Jotvos dal�.

Vytautas stov�jo didingos senosios Europos civilizacijos pasaulio prieangyje, reik�jo tik per�engti slenkst� ir realizuoti vis� ilgame�iu, kruopš�iu ir nuosekliu darbu sukaupt� potencial� – u�sid�ti karaliaus kar�n�, ta�iau slenkstis, anot poet� vaizding� palyginim�, pasirod� es�s per aukštas, o istorinio laiko atsargos – negailestingai seklios. Nors ir buvo pasiekta Juodoji j�ra, bet Vytautui irgi nepavyko. Ir šiaip Vytauto kai kurie poelgiai buvo gana keisti, pavyzd�iui, jog jis netik�tai pab�gdavo pas kry�iuo�ius, po to v�l netik�tai gr��davo, ir dar persireng�s tarnaite.

Tad ar Vytautas vertas Did�iojo vardo? Gal Did�iuoju galime vadinti Antan� Smeton�, nes su juo neišvengiamai susijusi pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos istorija? Deja, jo valdymas taip pat pasibaig� Lietuvos valstybingumo katastrofa (jau nekalbant apie prezidento pab�gim� per upel�). Belieka Arvydas Sabonis – bent jau fiziniais parametrais did�iausias Lietuvos �mogus, ta�iau ir jis nei Europos, nei olimpinio aukso Lietuvai neiškovojo, jo vedama Lietuva, tarsi istorinio prakeiksmo persekiojama, sustodavo likus vienam �ingsniui iki išsvajoto tikslo... O kol Lietuva �ygiavo Europos link per alod�, Mindaugo krikšt�, paskui per Jogail�, per s�jungas su Lenkija, trilaukio apdirbimo reform�, per barok� ir t. t. - vis� laik�, kaip ka�kas yra pasak�s, pritr�kdavo penki� minu�i�.

A. �ari pjes�je "Karalius �bas" yra persona�as Lokys. Komentuodamas kostiumus, autorius teigia: "Lokys – Bordiuras lokio kailyje." O Bordiuras yra susij�s su Lietuva: j� karalius �bas paskiria Lietuvos kunigaikš�iu. Galima prisiminti ir Prospero Merim� novel� "Lokys", kurioje pasakojama apie lietuv� graf� Šemet�, kuris buvo pusiau �mogus, pusiau lokys. Novel� baigiasi tragiškai: vedamas savo �v�rišk� instinkt�, jis sudrask� savo �mon�. Taip formuojamas Lietuvos �vaizdis, net išgalvotomis istorijomis. Lietuva visada buvo �inoma kaip mišk� kraštas, o tai europie�iams asocijavosi su barbariškumu, lenkai lietuvius pravard�iavo "batviniais". Tiesa, kai kurie istorikai pastebi, kad Simonas Daukantas band� visk� paaiškinti kitaip: miškas simbolizuoja Lietuvos didyb� (ši� metafor� v�liau išnaudojo A. Baranauskas, Maironis ir daugelis kit� kult�rinink�), o lietuviai buvo stipr�s vyrai, nes karo �ygiuose valgydavo batvinius.

1944 metais Lietuvai antr� kart� tapus Soviet� S�jungos dalimi (laim�, pirm� kart� toks tapimas buvo neilgas), atsirado partizan� (miško broli�), kurie didvyriškai kov�si prieš okupantus. Palyginti su kitais soviet� okupuotais kraštais, Lietuvoje partizaninis karas vyko ilgiausiai (daugiau nei dešimtmet�).

"Kokiu tikslu turiu gyventi? Kad šita sistema mane pra�udyt�? Geriau iš karto mirsiu pats", – tokio turinio raštelis ir dar Jono Strielk�no eil�raštis: "Lietuva – ugnis, kuri� k�renam / Ir kurioj sudegsime visi" buvo rasti Romo Kalantos švarko kišen�je, kur� jis nusivilko prieš susidegindamas Kaune 1972 metais.

Jau min�ta lietuvi� krepšinink� kova d�l olimpinio aukso. O sovietme�iu krepšinio aikštel�je "�algiris" (koks simbolinis pavadinimas) kovojo su stipriausiu Soviet� S�jungos klubu CSKA - centriniu armijos sporto klubu (taip pat simbolinis pavadinimas). Tai buvo kova su okupantais, niekas to �aidimu net nevadino. T� pat� galima pasakyti ir apie futbolo rungtynes. Po "�algirio" futbolinink� pergal�s �mon�s Vilniuje pl�sdavo � gatves ir tai jau buvo tikros demonstracijos.

Dar buvo Simo Kudirkos šuolis � laisv�, bet didysis Lietuvos pasirodymas pasauliui �vyko XX a. devinto ir dešimto dešimtme�i� sand�roje. Tiesa, lietuviai v�l pasi�ym�jo kaip naikintojai – sugriov� SSRS, bet tai jau buvo visai kas kita. Prie Parlamento, televizijos bokšto ir kit� svarbi� objekt� visi – sovietme�io disidentai, studentai, darbininkai, mokslininkai, mafijoziai, Kauno ir kit� miest� banditai, buv� komjaunimo aktyvistai – stov�jo susikib� u� rank�. Tai pasikartojo Baltijos kelyje. Supratome, kad m�s� niekas neturi teis�s ��eidin�ti, tad kai 2000–aisiais Lietuvos krepšininkai Sidn�jaus olimpiadoje vos nelaim�jo prieš JAV svajoni� komand� ir vienas amerikie�i� �urnalistas Lietuvos krepšininkus pavadino "b�riu vaikin� iš šalies, kurios niekas negali rasti �em�lapyje, turin�i� vardus, kuri� negali ištarti net j� motinos", ramiai jo �od�i� išklausyti negal�jome. Man�me, kad jau viskas bus gerai, bet ir v�l, atrodo, nepavyko.

Vien� gra�i� dien� Ar�nas Valinskas savo tvenkinyje sugavo auksin� �uvel�. Toji, aišku, pa�ad�jo išpildyti tris jo norus, kad b�t� paleista. – "Pirmasis noras – padaryk mane Seimo pirmininku." "Be problem�", – atsak� �uvel�. "Tada ir Inga turi tapti Seimo nare." "Be problem�", – atsak� �uvel�. Valinskas sunerimo: "�uvele, ar ne per daug lengvai �adi? Aš esu teisininkas, tod�l viskas turi b�ti padaryta padoriai, teisiškai, rinkim� b�du". "Tre�ias tavo noras keblesnis, – atsak� �uvel�, – bet gerai, padarysiu ir tai, nors iš pirmo karto tau nepavyks."

Baigti norisi optimistiškai – tiek negand� m�s� kelyje buvo, tiek teko iškent�ti, kad jokios kriz�s mums tur�t� b�ti nebaisios. Ar pamenate sovietinius laikus ir pus� am�iaus tr�kusi� kriz�?! Parduotuv�s tuš�ios, o kaip maloniai �mon�s apie tuos laikus kalba? Net "Tarybin�" dešr� �m� gaminti.

Dabar valdantieji teigia reiškiantys didel� susir�pinim� mumis. Pavyzd�iui, tas pats Ar�nas Valinskas sako, jog jam ypa� artimi tapo pensininkai, kai jis su�inojo, kad jie maitinasi kruopomis, kaip ir jo karpiai. Ir nereikia bamb�ti d�l esamo laikme�io, nes ir poetai sako, jog gim�me laiku, ir net istorikas Alfredas Bumblauskas murmant� Juoz� Erlick� ramina: "D�iaukis, kad išvis susitikome šioje epochoje. O juk gal�jome kok� šimtmet� prasilenkti..." Tiesiog reikia gyventi padedant vieni kitiems, suprantant, u�jau�iant, juk mes ne kokie nors Seimo nariai, kad gyventume tik d�l sav�s.

Or� mergait�s pagalbos prireikia net kriminalistams

Oksana LAURUTYT�

Dvejus metus Šiauli� regiono televizijos "S plius" �ini� laidoje orus pranašaujan�iai Viktorijai Kazlauskienei dabar kalb�ti prieš kamer� nebesunku. Nors Šiauli� meteorologijos stoties vadov� ir pasi�ymi puikia dikcija, filmuotis ji rengdavosi itin kruopš�iai - �od�ius mokydavosi atmintinai ir repetuodavo prieš veidrod�. "Taip jaudindavausi, kad prieš kamer� visk� pamiršdavau. Dabar jau nebebijau", - šypsosi or� mergaite praminta Viktorija. Tiesa, jai tenka apie orus kalb�ti ne tik televizijoje. Viktorijos pagalbos da�nai prireikia kriminalistams, teismams, priva�ioms �mon�ms - or� mergait� �mon�ms naudinga ne tik norint su�inoti, kada apsiauti guminius batus.

Šiauli� meteorologijos stoties viršinink� Viktorija Kazlauskien�, Šiauli� regiono televizijos "S plius" �ini� laidoje ap�velgianti b�simus orus, sako, kad vaizdo kameros ji jau nebebijo. O ka�kada, kamer� išvydusi, pamiršdavo net atmintinai išmokt� tekst�.

Autor�s nuotr.

�si

ver�� pati

Šiauli� meteorologijos stoties viršinink� Viktorija Kazlauskien� artimiausi� dien� orus �ini� laidos pabaigoje ap�velgia pirmadieniais ir penktadieniais. Apie orus ji, beje, kalba itin da�nai, mat net susitikus su draugais, jei prakalbama apie prognozes, vis� �vilgsniai nukrypsta � j�. "Aš b�nu ta kaltinink�, d�l kurios orai b�na blogi. O jei per mano ar draug� gimtadien� b�na geras oras, visada sakau, kad specialiai tok� u�sakiau", - juokiasi pašnekov�.

Patirties, kalbant � veid� plieskiant �ibintams, ji tur�jo ir anks�iau, mat �urnalistams jos, kaip Šiauli� meteorolog� viršinink�s, komentar� visada prireikdav�. Sulaukus pasi�lymo nuolat filmuotis, Viktorijai buvo sunkiausia, kad ji nuvils �inias rengian�ius �urnalistus ir �i�rovus, ta�iau taip neatsitiko. Dabar moteris, jei ir sulaukia kritikos, tai tik tod�l, kad neteisingai sukir�iuoja vien� ar kit� �od�. Juk ji - tikra šiauliet� ir ne lituanist�, o mokslinius straipsnius apie meteorologij� rašanti moteris.

Viktorija sako, kad vadovauti Šiauli� meteorologijos sto�iai ji prad�jo visai neatsitiktinai, o d�l s�km�s gali pad�koti tik pati sau. "Pati �siver�iau", - nusijuokia ir pasakoja, kad bestudijuodama Šiauli� universitete taikom�j� ekologij� bakalauro darb� raš� apie meteorologini� s�lyg� �tak� augal� �iedadulki� sklaidai. Šis darbas buvo svarbus tuo, kad �mon�s, sergantys alergija, tur�t� galimyb� su�inoti, kada �iedadulki� aktyvumas did�iausias ore, ir gal�t� laiku vartoti vaistus. Seniau apie tai buvo ma�ai kalbama, ta�iau dabar, darant meteorologinius pranešimus, b�na nurodoma, koks oro u�terštumas �iedadulk�mis – visuomenei tokios �inios reikalingos. Šiauli� universiteto mokslininkai vykdo tok� monitoring� vieninteliai Lietuvoje.

� Šiauli� meteorologijos stot� Viktorija at�jo duomen� ir su�inojo, kad stotis neturi viršininko. Buvo svarstomi galimi pretendentai, tad ir Viktorijai buvo pasi�lyta pabandyti laim�.

"Nuva�iavau pas galimus darbdavius � Vilni�. Buvome sutar� susitikti 11 valand� - lygiai tokiu metu ir ��engiau pro duris. Jie net � laikrod�ius pasi�i�r�jo", - nusijuokia Viktorija. 23-ej� moteris tapo vadove ir su darbu susidoroja puikiai jau ketvirtus metus.

Beje, vadovaudama Viktorija rado laiko ir baigti magistrant�ros studijas – tapo aplinkosaugos vadybos magistre, yra parašiusi kelis mokslinius straipsnius. Vis d�lto mokslininke ji sav�s nelaiko. "Štai mano vyras Martynas – mokslininkas. Jis universitete d�sto ekologij�, botanik� ir yra doktorantas. M�s� profesijos panašios, turime apie k� padiskutuoti ir pasigin�yti", - nusišypso ji.

Talkina ir vairuotojams, ir teis�saugininkams

Viktorija sako, kad kai j� labai daug klausin�ja, kokie bus orai, ji ima ir atsako, jog yra ne sinoptik�. B�simus orus b�tent sinoptikai pranašauja, o �mon�s meteorologus su sinoptikais link� painioti. Sinoptikai �i�ri � dang�, remiasi meteorolog� informacija ir taip gali sp�ti, lis ar nelis, švies saul� ar snigs. Meteorologai tik �i�ri � prietais� parodymus ir sako, kas yra ar kas buvo.

Atrodo, visai ne�domu ap�i�r�ti prietaisus ir j� rodmenis pa�ym�ti dokumentuose. Pašnekov� sako, kad darbas n�ra ne�domus, nes tenka bendrauti ne tik su prietaisais, bet ir su galybe �moni�. B�na, kad �mon�s skambina šiaip, klausia, reik�s sk��io ar ne, ta�iau meteorologams tenka talkinti ir �vairiose rimtose situacijose: pad�ti kriminalistams, � b�d� patekusiems vairuotojams, �kininkams, draudikams ar net dalyvauti teismuose nagrin�jamose bylose.

Viktorija aiškina, kad kriminalistai, rad� apirus� �mogaus k�n�, turi nustatyti mirties laik�. Ekspertai, �inodami tiksli� temperat�r�, vertindami ir mikroorganizm�, bakterij� dauginimosi veikl�, gali tai padaryti.

"Kreip�si � mus pareig�nai d�l gara�o apipl�šimo. Savininkas gara�e nebuvo por� m�nesi�, tad apipl�šimo data buvo visai neaiški. Prie gara�o liko nusikalt�li� automobilio padang� �ym�s, tad teis�saugininkai nor�jo išsiaiškinti, kada buvo šlapia, o po to pašalo, nes tie p�dsakai buvo aiškiai matyti", - pasakoja meteorolog�.

Ji dar prisimena gaisr� prie Kry�i� kalno, kuomet taip pat talkino pareig�nams. Buvo pasnig�, lik� p�d�, tad pareig�nai aiškinosi, kada tiksliai snigo ir ar negal�jo t� p�dsak� palikti padeg�jai.

"Orai labai permainingi. B�na, pietiniame miesto rajone graudi perk�nija, o Šimš�je to net ne�tartum. �mogui, pavyzd�iui, sugedo aparat�ra d�l �aibo iškrovos, jis kreip�si � draud�jus, bet kaip jam �rodyti, kad tikrai b�ta perk�nijos. Štai ir prašo m�s� pavirtinti, kad tikrai taip buvo", - sako pašnekov�.

Pa�ym� apie orus prireikia ir �emdirbiams, jei, pavyzd�iui, d�l škvalo nukent�jo pas�liai, griuvo statiniai, ar net eiliniams vairuotojams. Va�iuoja �mogus keliu esant blogam matomumui ir nepamato j� stabdan�i� policijos pareig�n�. "�mogui nemalonumai gresia, tod�l ir kreipiasi � mus, kad patvirtintume, jog išties matomumas tuo metu buvo vos 50 metr�. Mes netgi galime pasakyti, ar u� 10 kilometr� nuo Šiauli� gal�jo lyti, ar - ne. Nes, pavyzd�iui, iš sluoksnini� kamuolini� debes� niekada nelyja", - �iniomis dalijasi ji.

Klimato atšilimas – problema

Šiauli� meteorologijos stotyje niekada neb�na tuš�ia - joje budima ištis� par�, �mon�s dirba ir Radviliškyje bei Naujojoje Akmen�je. "Duj� vamzd�ius tiesiantiems ir pri�i�rintiems dujininkams reikia �inoti dirvo�emio temperat�r�, vandens tiek�jams reikalingi duomenys apie krituli� kiek�, nes jie nustato vandens u�terštum�. Net degalin�ms mes reikalingi", - sako pašnekov�.

Dabar pada�n�jo atvej�, kai �mon�s kreipiasi � meteorologus, nes nori statyti priva�ias v�jo j�gaines. "Da�niausiai juos nuli�diname – v�jai Šiauliuose nesiau�ia, j�gain�ms jie per silpni", - sako or� mergait�.

Šiauli� meteorologijos sto�iai daug met� vadovav�s Petras Neimantas paliko kolegoms galyb� savo u�rašyt� or� steb�jim�. U�rašai itin vertingi, juose pa�ym�ta daugelio met� maksimali ir minimali atitinkamo laikotarpio temperat�ros, krituli� kiekis, v�jo stiprumas ir panaš�s faktai. Viktorija sako, kad P. Neimanto darbas yra t�siamas, net ji pati savo darbo kvalifikacijai kelti naudojo ir rinko duomenis apie kintan�i� temperat�r�.

"Orai iš ties� šilt�ja. Ap�velgiau pastar�j� penkeri� met� duomenis ir galiu tai sakyti dr�siai. Juk net paskutin�s dvi �iemos buvo šiltos, o sausros vasar� vis didesn�s. Stebima tendencija, kad �iem� iškrinta daugiau krituli� nei paprastai, o vasar� j� vis ma�iau", - komentuoja ji.

Pasak Viktorijos, sunku pasakyti, ar klimatas �em�je nat�raliai neb�t� šilt�j�s, ta�iau akivaizdu, kad �mogaus veikla spartina atšilim�. "Juk net atsir�gdamos karv�s � aplink� išmeta metano duj�, d�l kuri� stipr�ja šiltnamio efektas", - nusišypso moteris.

At�jo ir prasid�jo

Ri�ardas JAKUTIS

Prasid�jus Naujiesiems metams, prisiminiau puik� gal trisdešimties met� pranc�z� film� skambiu pavadinimu "Su Naujais metais!" Pagrindinius vaidmenis atliko anuomet labai populiar�s aktoriai Romi Šnaider ir Linas Ventura. Filmo re�isierius, berods, pats Klodas Leliušas, o kompozitorius – Frenkas L�jus.

Paskutini�j� met� dien�, t. y. gruod�io 31-�j�, iš �kalinimo �staigos paleid�iamas bausm� atlik�s vyrukas. Ats�d�jo jis, kaip sakoma, "nuo skambu�io iki skambu�io" (vis� bausm�s laik�), kiek pamenu, apie dešimt met�. Gr��ta, atsirakina duris (suimant kišen�je buvo raktai, nors dabar pats nustemba, kad spyna nepakeista) ir u�tinka savo moter� lovoje su kitu. Moteris pakyla ir sako tam kitam: "Tu dabar išeik." Šiam iš�jus, apsikabina at�jus�j� ir pravirksta: "Aš kitaip b��iau tav�s neišlaukusi."

Gal ir li�dna istorija met� prad�ioje. Stipryb�s reikia tokius �vykius atlaikyti. Tiesa, Jau�io metai pripa�inti stipryb�s metais, nes jautis jau toks gyv�nas – didelis, galingas, ištverm�s bei didyb�s simbolis, kantriai tempiantis sunk� jung�. Stipryb�s metai - pa�iu laiku, nes, �inia, prasideda kriz�, o jai nugal�ti ir nepal��ti reikalinga ištverm� bei stipryb�. Gerai, kad gyvenime viskas d�sningai sur�dyta ir tokiu laiku galime d�iaugtis tvirto jau�io, o ne kokio nors gle�no, silpno gyv�n�lio metais.

Jautis - antrasis Ryt� kalendoriaus Zodiako �enklas, kiniškai "nju" (labai panašu � pas mus paplitus� "nu", kur� kalbininkai smerkia, bet šiaip jau jis reiškia raginim� veikti, jei ir nedidelius darbus, tai bent išgerti). Laikas, kur� valdo šis �enklas: 1:00-3:00. Labiausiai atitinkantis Vakar� horoskopo �enklas - O�iaragis. Elementas - Vanduo. Gerosios savyb�s: imlumas mokslams, geraširdiškumas, tikslumas, ištikimumas, kantrumas. Blogosios savyb�s: u�sispyrimas, pyktis d�l menknieki�, konservatyvumas, egoizmas. Tinkama profesija: kariškio, generolo, politiko, fermerio. Tinkamas partneris: Gaidys, Gyvat�, �iurk�, Kiškis, Kiaul�. Netinkamas partneris: Tigras, O�ka.

Šio �enklo �mon�s gali ištverti visus sunkumus, ta�iau jie n�ra juodadarbiai ir nusi�eminantys. Priešingai, jie išdid�s, m�gstantys vadovauti, gerbiami kit�, keliantys pasitik�jim�. Jie konservatyv�s, nem�gstantys naujovi� - šiuolaikinis pasaulis ne jiems. Jie u�dari, nekalba apie savo jausmus, tad juos sunku suprasti. Kadangi yra išdid�s, niekada nepripa�ins nei kitiems, nei patys sau, kad ko nors bijo ar kad nepasitiki savo j�gomis. Šie �mon�s kantr�s, did�iuojasi savimi ir savo namais. Da�niausiai turi nedaug draug�, nes patys yra ištikimi ir reikalauja to iš kit�. Šio �enklo �mon�s m�gsta ramyb�, jaukum�, supyksta tik stipriai ��eisti. Ta�iau tokiu atveju tampa tikrai gr�smingi tam, kuris �skaudino. Jie punktual�s, patikimi ir gali daug pasiekti, jei jiems leid�iama imtis savarankiškos ar vadovaujan�ios veiklos. Geraširdiški, visuomet skuba pad�ti, ta�iau turi �gimt� nor� valdyti, yra u�sispyr�, tod�l gali tapti tironais. Su jais d�l grie�tumo ir savo vald�ios demonstravimo gali b�ti sunku dirbti. Imdamiesi bet kokio darbo, jau�ia didel� atsakomyb�, vertina ir saugo tai, k� u�sidirbo, išsikovojo, m�gsta d�iaugtis pasiektais rezultatais. �sitikin�, kad netgi nedideli pasiekimai vaikyst�je v�liau gali praversti. Su priešingos lyties atstovu yra r�pestingi, romantiški, m�gsta globoti t�, kur� myli. �ino, kaip atkreipti � save d�mes�. Draugai vertina j� nuoširdum�, nat�ralum�.

Šiemet m�s� laukia šeši u�temimai, o tai papildomi išbandymai, problemos. Bet Jau�io misija - kurti harmonij�. Jau�io gamtos stichija - v�jas, spalva – auksin� (Geltonasis jautis), papuošalai – aukso, mineralai - malachitas, �aliasis turkis, smaragdas ir chrizoprazas (�ali akmenys) – visa tai, kad atsinaujintum, pašalintum nuovarg�, pritrauktum pinig�. Kryptis – pietry�i�. Gyvenamojoje vietoje si�loma b�tent pietry�i� pus�je pad�ti kok� nors gra�� nat�ral�, galima ir brangesn� ar turint� vert� daikt�, simbolizuojant� solidum�, stabilum�, senov�. Tinka geltonos, auksin�s, rusvos spalvos nat�ralaus pluošto r�bai, nat�ral�s papuošalai, akmenys.

Tiek �ini� surinkau apie prasidedan�ius Jau�io metus. Iš pasveikinim� labiausiai �strigo štai toks, labai jiems tinkantis: "B�kite u�sispyr�, siekdami savo laim�s, gerov�s ir tobul�jimo!" Manau, d�mesio vertas ir šis pasveikinimas: "Su Naujais, ir tave taip pat!" Moteriai, be abejo, malonu buvo gird�ti tokius �od�ius: "A�i�, kad esi, ir b�k viena tokia šiais metais!"

Daugiausia šnek�sime prasid�jusiais metais, deja, apie kriz�. Bus bauginim�, kad numirsim badu, b�sim ištremti, vaikš�iosime pusplikiai, nebemok�sim skaityti ir, tap� laukiniais, tik urgzime vienas ant kito... Populiariausios temos bus energetika, "�aluma", pradedant "�aliosiomis" technologijomis ir baigiant ekologiškomis statybomis, ir asmeniniai finansai. Vis da�niau pasigirsta keistai skambantis �od�i� derinys – "neigiamas augimas". Šiuolaikiniam �mogui, pripratusiam prie "daugiau, daugiau, daugiau...", lie�uvis net neapsiver�ia ištarti – nuosmukis, kritimas.

Politinis gyvenimas 2009 metais prasid�s nuo sausio 20-osios – tradiciškai b�tent ši� dien� priesaik� duoda išrinktasis Jungtini� Amerikos Valstij� prezidentas ir �gyja visas aukš�iausiojo vykdomojo pareig�no galias. Paprastai pasaulis labai atid�iai klauso ir stebi išrinktojo prezidento inauguracin� kalb�. O juk JAV prezidentas tur�s galyb� spr�stin� u�duo�i� ne tik namie, bet ir Artimuosiuose Rytuose, Azijoje. Teko gird�ti pranašys�i� net apie Jungtini� Amerikos Valstij� �lugim� ir B. Obamos vaidmen� tame, prisimenant, kaip M. Gorba�iovas sugriov� SSRS. Dar pranašaujama, kad Saudo Arabijoje kils pilietinis karas, drauge su JAV �lugs ir Rusija, o Kinija nusidrieks iki pat Uralo...

Verta pamin�ti, kad Popie�iaus Benedikto XVI darbotvark�je 2009 metais yra numatytas vienas tikrai išskirtinio d�mesio vertas vizitas – kelion� � Švent�j� �em�. Kol kas kalbama apie gegu��. Jeigu Šventojo T�vo vizitas �vyks, tai bus tre�ias kartas naujausi�j� laik� istorijoje, kai popie�ius keliauja � Švent�j� �em�. Popie�ius Povilas VI ten lank�si 1964 metais, o popie�ius Jonas Povilas II – 2000-aisiais.

Lietuvoje viskas bus gerokai ramiau. Ir did�iausia problema, ko gero, bus ta, kad visiškai neaišku, kas gal�t� b�ti realiausias pretendentas � gegu�� vykstan�ius prezidento rinkimus (�sivaizduoti tik galime, kokios neramios dienos ir naktys laukia Ar�no Valinsko – "To be or not to be?" Tiesa, m�s� šalies vadovo galios tik simbolin�s, bet lietuviams simboliai svarb�s.

Vienas svarbiausi� kult�ros �vyki� Lietuvoje 2009-aisiais – "Vilnius – Europos kult�ros sostin�". Gaila, kad daug kalbame apie neaiškiai tam leid�iamus pinigus, o ma�ai apie pa�ius renginius. Jau tiek pinig� išleista, o dar neteko matyti lankstuko, kuris informuot� apie visus Europos kult�ros sostin�s renginius - kas, kur, kada. Šiaip taip, iš visur renkant informacij�, susidar� �sp�dis, kad kulminacija der�t� laikyti bir�elio 21 dien� atliekam� D�iuzep�s Verd�io "Rekviem" su daugiau kaip 300 daininink� iš �vairi� pasaulio šali� "Pasaulio festivali� choru" ir liepos m�nes� per Mindaugo Kar�navimo metines �vyksian�i� �sp�ding� (taip teigiama) Dain� švent�. Tomis liepos dienomis duris tur�t� atverti ir Valdov� r�mai. Tiesa, angl� "The Sunday Times" si�lo rugs�jo viduryje (18-20 dienomis) Vilniuje dalyvauti renginyje "Menas netik�tose erdv�se". Rašoma, kad tai vienas ekscentriškiausi� rengini�: "Intriguojantis �aidimas - menin�s sl�pyn�s, kai lankytojai kvie�iami skersgatviuose, apleistuose sand�liuose ir u�sl�ptuose kiemuose atrasti instaliacijas, parodas bei performansus."

Prasidedantys metai - nelyginiai, tod�l gyvensime be olimpiad� ir futbolo �empionat�. Bet u�tat bus Europos krepšinio �empionatas – �ia pat, u� keli� šimt� kilometr�, Lenkijoje. Be abejo, prisiminkime, kad 2011 metais Europos krepšinio �empionatas pagaliau vyks Lietuvoje.

Kas k� m�sto met� sand�roje? Aišku, visi m�sto apie art�jant� sunkmet� (bulvare prie man�s pri�j�s vyriškis papraš�, kad ir toliau rašy�iau apie kriz�, nes, girdi, apie j� labai linksmai rašau ir jam miela skaityti), Prunskien� tikriausiai m�sto, kod�l ji nepateko � Seim�, Antanas m�sto, kod�l pateko (nors gal jis ir nieko nem�sto), Blinkevi�i�t� m�sto, ar kandidatuoti � Lietuvos prezidento post�, jei pralaim�ta vienmandat�je apylink�je, pensininkai m�sto, kad geriau jau reik�jo balsuoti u� Paks�, visi m�sto, kas išrinko toki� nevykusi� vald�i�, Vilniaus miesto meras Imbrasas m�sto, kada nuo jo atstos savo teisi� reikalaujantys g�jai, Šiauli� vald�ia d�i�gaudama m�sto, kad bent g�jai j� savo problemomis neatakuoja, šiaulie�iai m�sto, kad va�iavimas miesto taksi yra per brangus, patys taksistai m�sto, kad šiaulie�ius ve�ioja per pigiai, sutaria tik maršrutini� taksi keleiviai ir vairuotojai, m�stydami, kad brangu (maršrutini� taksi vairuotojams maloniau vairuoti autobus�l�, visada piln� �moni�, mokan�i� 1 lit�, nei va�in�ti tuštiems ar ve�ti 2–3 �mones, kurie moka 1 lit� 80 cent�)...

O baigti norisi pam�stymais, kod�l at�jo kriz�. Manau, pasklaid� kriz� "Stiliaus" tipo �urnalus, pa�i�r�jo TV laidas apie verslinink� �mon� gyvenim�, reprezentacinius vakar�lius ir nutar� – laikas ateiti. Kaip beb�t�, norisi baigti optimistiškai ir priminti Henrio Kisind�erio �od�ius: "Kit� savait� kriz�s negali b�ti. Mano dienotvark� jau pilna."

Amsis patarimus dalija televizijoje ir internete

Oksana LAURUTYT�

Lietuvos televizija kiekvien� savaitgal� rodo animacinius filmukus, kuriuose vaik� bi�iulis Amsis dalija patarimus vaikams, kaip saugiai elgtis kelyje, kod�l svarbu automobilyje u�sisegti saugos dir��, k� daryti, jei paskambino telefoniniai suk�iai. �domu tai, kad š� persona�� - Ams� - prieš penkerius metus suk�r� Šiauli� rajono gyventojas, tuomet dar aštuntokas Vilmantas Motie�ius. Vaikino sugalvotas ir išsiuvin�tas "Amsis" atgijo - vaikštin�ja gatv�mis per policijos šventes, j� galima išvysti televizijoje ir internete.

Policijos pareig�nus �vairiose švent�se ir susitikimuose lydint� šun� Ams�, kurio atvaizdas gyvas animaciniuose filmuose ir knygel�se, suk�r� šiaulietis. Amsis tapo tikru vaik� draugu, su kuriuo norima fotografuotis lyg su Kal�d� Seneliu.

Jolantos ŠIDLAUSKIEN�S nuotr.

Amsis supa�indina ir moko

Prieš penkerius metus Lietuvos teis�sauginink� simboliu ir vaik� bi�iuliu tap�s Amsis iš prad�i� va�in�jo po mokyklas, vyko � teis�sauginink� rengiamas šventes. Dabar jis tapo tikra �vaig�de - animacinio filmo herojumi.

Yra sukurti devyni animaciniai filmukai, kuriuose, transliuojamuose per Lietuvos televizij� ir interneto svetain�je www.policija.lt, Amsis dalija patarimus vaikams. Animaciniuose filmuose pasakojama, kaip saugiai pereiti gatv�, demonstruojama atšvait� nauda, patariama, kaip elgtis pasteb�jus vagyst�, išvengti nedor� �moni� pinkli� ir panašiai. Blogai besielgian�ius vaikus filmuk� herojus Amsis sug�dina ir ragina neskriausti silpnesni� bei nevagiliauti.

Suk�r� edukacinius filmukus teis�saugininkai nesustojo - Policijos departamentas, siekdamas supa�indinti vaikus su Lietuvos policija, sudominti jaunim� pasirinkti policininko profesij�, suk�r� specialiai jaunuoliams skirt� interneto svetain� www.policija.lt/vaikams. Šioje svetain�je vyresni vaikai gali pa�aisti �aidim� "�aid�iame policininkus" ir rasti jau min�tus devynis animacinius filmukus.

�aidime "�aid�iame policininkus" yra trys policijos persona�ai: tyr�jas, apylink�s inspektor� ir policijos antiteroristini� operacij� rinktin�s "Aras" pareig�nas. Ši trijul� bando pavyti �tariam�j�, kartu �veikiant u�duo�i� kli�tis. Toje pa�ioje svetain�je arba Policijos departamento interneto svetain�je www.policija.lt. galima rasti ir atsakymus � visus �aidimo klausimus.

Kaip gim� Amsis?

Lietuvos policijos simbolis - šuniukas Amsis - gim� 2004-aisiais. T� met� sausio 21 dien� Policijos departamente buvo apdovanoti piešini� konkurso "Policijos draugas" nugal�tojai. Jaunieji dailininkai iš vis� šalies mokykl� aktyviai dalyvavo paskelbtame policininko-gyv�no piešinio konkurse. Jie atsiunt� beveik pusantro t�kstan�io piešini�. Vaikai policijos draugu �sivaizdavo bried�, mešk�, li�t�, erel�, aštuonkoj�, pel�, drambl�, meškin�, ilgaaus� kišk�, dygliuot� e��, delfin�, net pingvin�, nes jis visada pasitemp�s ir rimtas.

Vis d�lto tuometis generalinis komisaras Vytautas Grigaravi�ius paspaud� rank� konkurso nugal�toju pripa�intam Vilmantui Motie�iui. Šis vaikinas, tuomet aštuntokas, iš Šiauli� rajono Šakynos pagrindin�s mokyklos pareig�nams atsiunt� ne šiaip piešin� - Ams� jis išsiuvin�jo.

Per kelerius metus šuo Amsis tapo policijos draugu, simboliu ir savotišku herbu, pareig�nams padedan�iu mokyti vaikus keli� eismo taisykli� ir savisaugos. Jis lydi policijos pareig�nus �vairiose švent�se ir susitikimuose, jo atvaizdas naudojamas animaciniuose filmuose ir knygel�se.

Pasak Šiauli� vyriausiojo policijos komisariato Vieš�j� ryši� poskyrio viršininko Art�ro Šliavo, Amsio �vaizd�io naudojimas �vairi� program� met� labai pasiteisino. Kostium�, kuriuo apsivelka ir aktoriai, ir pareig�nai, Šiauli� apskrities komisariatas naudoja apie dvejus metus, tad persona�as keliauja po apskrities mokyklas, renginius gana da�nai.

"Amsius visiems labai patinka. Jis tapo kone Kal�d� Seneliu - vaikui j� paliesti, ka�ko paklausti ir išgirsti patarim� tiesiog ypatingas dalykas",- sak� A. Šliavas.

Policininkas tikisi, kad toks u�simezg�s bendravimas ir naujasis tarpininkas bi�iulis Amsis ir toliau s�kmingai priartins visuomen�, ypa� vaikus ir paauglius, prie teis�tvarkos institucij� bei pad�s efektyviau vykdyti nepilname�i� teis�s pa�eidim� prevencij�.

Policijos draug�, sukurt� padedant visuomenei, yra �vairiose Europos šalyse. Vokietijoje šis policijos draugas - �uv�dra, Suomijoje - li�tas, Latvijoje - inspektorius bebras, Estijoje - li�tas.

Trileris

Ri�ardas JAKUTIS

Interviu da�nai išgirsti klausim� "Kaip j�s elgtum�t�s, jeigu b�t� leista gyventi iš naujo?" Mano galva, tai vienas kvailiausi� klausim�. Kaip elg�iausi? Ogi taip pat. Karto�iau tas pa�ias klaidas ir visk� dary�iau, kaip ir dariau. Tod�l, kad tai mano gyvenimas. Ir jeigu dar klausia, kaip pavadintum�te savo gyvenim�, neatsaky�iau, kad tai drama ar tragedija, aišku, nepavadin�iau jo ir komedija, saky�iau – tai trileris.

Trileris – literat�ros ir kino �anras, pasi�ymintis �tampa. Šio �anro k�riniuose dominuoja greitas tempas, da�ni ir netik�ti siu�eto pasikeitimai, stresin�s situacijos. Trileriai da�nai vyksta ne�prastose vietov�se, pavyzd�iui, dykumose, j�rose, apleistuose pastatuose, nors gali vykti ir eiliniame name ar bute; juose nagrin�jamos paslaptingos istorijos, kuriose neaiškus bendras vaizdas, herojus da�niausiai turi pats �veikti priešus. Nesibaigianti kova tarp g�rio ir blogio. Kulminacija pasiekiama, kai �veikiamos visos kli�tys. Tiesa, trileriuose teigiami herojai gali ��ti, bet gali ir savo gyvyb�s kaina išgelb�ti kitus.

Nors �odis "trileris" gyvenime da�nai neminimas, visas m�s� gyvenimas irgi trileris. Kad ir šis metas. Gali atrodyti, kad jau dvi savait�s, kai prasid�jusios Kal�dos. ��iebtos eglut�s, �mon�s vieni kitus sveikina, kei�iasi dovan�l�mis. Ar gerai, ar blogai, kad taip anksti pradedamos šv�sti Kal�dos? Ba�ny�ia tokiai ankstyvai šven�i� prad�iai gal ir nelabai nor�t� pritarti. Keturias savaites prieš Kal�das trunkantis adventas – tai susikaupimo, rimties, apm�stym� laikotarpis laukiant Išganytojo at�jimo. O šv�sti pradedama v�l� gruod�io 24-osios vakar�. Kai kurie, net ir nesantys dideli Ba�ny�ios šalininkai, taip pat tvirtina, jog, prad�j�s anksti šv�sti, sulauk�s tikr� Kal�d� nebeturi k� veikti. Išties keista: kai reikia rimties, susikaupimo, meditacij� - šven�iame, kai reikia šv�sti -li�dime ir nuobod�iaujame. Iki šven�i� sudeginamos visos �vak�s. Pa�ioms švent�ms tenka pirkti nauj� ar apseiti visai be j�.

Galinga ankstaus šventimo šalinink� armija tvirtina, jog gerai, kad šv�sti pradedame anksti. Ir taip gyvenimas - li�dnas, dienos – susitraukusios, – teigia jie. Prisiminiau senos dainos �od�ius: "Ko mums šiandien nesilinksmint, ko mums šiandien nedainuot..." Ar galima linksmintis ir gerti, kai u� lang� kriz�, kai ne�inai d�l rytojaus? Bet geriama u� ši� dien�: dar egzistuoji – ir gerai.

Pirkdamas Kal�dines dovan�les matai, kaip nyksta lietuviškos prek�s. Kal�d� Seneliai atrodo gana kvailoki, �iem� iš šaldytuvo traukiantys kokakol�. Gimsta humoristinis kal�dinis š�kis-reklama: "Kiniškos prek�s iš viso pasaulio!" Dovanos gerai, bet, atrodo, vaikai labiau u� jas nori, kad suaugusieji su jais pabendraut�, drauge pa�aist�. Vientur�iai prašo geriau nei l�l� dovanoti broliuk� ar sesut�.

Vaikai vaikais, bet suaugusieji šiandien dar li�dnesni u� vaikus, negavusius dovan�li�. Tarsi šven�ia, tarsi ne ir, atrodo, niekad nebešv�s. U�sienie�iams labai sunku išversti dainos "M�s� dienos kaip švent�" �od�ius, nes iš dainuojan�i�j� veid� jie supranta visai k� kita. Laikmet� imame vadinti �lungan�i� iliuzij� laikais. Art�jant Kal�doms ima kamuoti mergait�s su degtukais iš pasakos kompleksas – visi kiti gali sau leisti pirkti kur kas daugiau negu mes.

Apie kriz� neseniai rašiau, be to, visi skrebinantys plunksn� ar kompiuterio klaviat�r� apie j� raš�, rašo ir, atrodo, rašys. Jei ankst�liau da�nas tekst� pavadinimas b�davo "Dar kart� apie meil�", "Dar kart� apie laim�", "Dar kart� apie gro��", "Dar kart� apie šventes" ir t. t., tai XXI am�iaus aštunt�j� met� pabaigoje tenka tarti "Dar kart� apie kriz�", nes kriz�s tema pokalbiuose, diskusijose ar net monologuose (nors kai kalbiesi pats su savimi, tai tikrai kriz�) tampa neišsemiama. Atrodo, visi plaukiame "Titaniku" ir �inome – val�i� neu�teks. K� apie kriz� mano "Google" paieška? Skai�iai tokie: ma�daug 784 000 rezultat� u�klausai "kriz�". Palyginkite: ma�daug 18 700 rezultat� u�klausai "klest�jimas".

Sako, vaikams �odis "kriz�" labai patinka, nes jis savotiškai ir �domiai skamba. Tod�l populiarus tapo šalia kit� kal�dini� troškim� ir toks m�s� ma�yli� noras: "Dar noriu, kad kriz� išgyventume visi: aš, mama, t�tis, pa��stami ir nepa��stami �mon�s. B�tinai ir visi iki vieno."

Pavyks ar nepavyks išbristi iš kriz�s? Reikia tik�ti, kad pavyks, nes visada pavyksta – kaip kitaip. Tik kaip greitai? Sako, kriz�s sprendim� scenarij� yra keletas, bet realistiškiausias – atskris ufonautai ir mus išgelb�s. Galime "antikrizin�" plan� susikurti ir patys. Pavyzd�iui, neišgerti butelio ir nesur�kyti pakelio cigare�i�. Sutaupysime 15 ar net 50 lit� (priklausomai nuo to, kas kok� g�rim� geria ir kokias cigaretes r�ko). Dar nauda – ryt� neskaud�s galvos, netroškins, jausim�s �val�s. Privalum� kriz�je galime rasti daug. Nors ir tai, kad neapsikrausime niekniekiais, atsikratysime antsvorio, kv�puosime gaivesniu oru, nes va�in�s ma�iau automobili� ir da�niau vaikš�iosime p�s�iomis, �mon�s ims daugiau bendrauti, atsiras šiltesni� jausm�, moterys tek�s iš meil�s... Kriz� – susim�stymas, kad am�inai negyvensime. Kriz� – gyvenimo pamokos, u� kurias šiaip jau reik�t� daug mok�ti, o kriz�s metu jas gauni dykai. Esant krizei pasireiškia protingieji, kitu atveju jiems sunkiau b�t� atsiskleisti. Be to, n� vienas trileris neapsieina be krizini� situacij�. Net daugelis ndabartini� animacini� film� kuriama pagal suaugusiesiems skirt� trileri� šablon�. �od�iu, jei kriz�s neb�t�, j� tekt� išgalvoti.

Neseniai internete perskai�iau, kaip supratau, vieno globos nam� gyventojo skund�, kaip sunku j� globos namuose. Gyvenimo s�lygos nepaken�iamos, maistas prastas: sriuboje plaukioja vos viena kita kruopa, kotletai be m�sos ir t. t. "Bet prieig� prie interneto turite", - steb�josi kitas komentatorius.

Nuotaikai praskaidrinti ieškau linksm� akimirk�. Televizija transliuoja "Triumfo ark�". �siklausau � simfoninio orkestro grojim�. Prisiminiau vaikyst�je matyt� animacin� film�, kuriame simfonin� orkestr� sudar� gyvuliai ir �v�rys. "K� gi toks orkestras pagros?" – paklaus nesuprantantys humoro. "Kod�l nepagros? Gali net visai puikiai pagroti, jei pirmasis smuikas – �ydas", - galima tokiam atsakyti.

Kriz� krize, bet apie dovanas reikia pagalvoti. Kiek išgalime. Vyrams kaip vyrams, bet vaikams ir moterims kal�din�s dovanos tikrai priklauso. Neseniai perskai�iau prieškal�din� vienos moters skund�. "V�l teks Kal�das ir Naujuosius metus sutikti su buteliu vyno vienoj rankoj, o vibratoriumi – kitoj", - vaizdingai, bet li�dnai pramato rašan�ioji. Negali b�ti, kad moteris netur�t� vyro, kuris privalo jai �teikti dovan�. O jeigu jis nesupranta, tai reikia šiek tiek ašar� ir isterijos. Gyvenime juk reikia visai nedaug – naujo noro. O dovanoti galima visk�. Išim�i� �ia nedaug: musulmonams nedera dovanoti lašini�, senukams – repo kompaktini� plokšteli�, metusiems r�kyti – cigar�, daugiavaik�s šeimos at�aloms – b�gneli�, sutuoktiniams – vaz�, uošv�ms – kelionini� lagamin�, blondin�ms – knyg� ir t. t.

Be dovan�, tokiu metu ypa� populiarios �vairiausios pranašyst�s. Astrologai ir visokie pranašautojai suteikia mums geresnio gyvenimo vilt�. Jie pranašauja, jog Lietuva liks viena saugiausi� viet� �em�je. Nebus �ia �em�s dreb�jim�, nors jie prasideda ir ten, kur anks�iau nebuvo. Anot astrolog�, lietuviai - gana šviesios karmos tauta, Lietuva - gana šventa vieta. Sunku �sivaizduoti, kad m�s� šalis b�t� �traukta � kar� ar u�grobta, ištraukiant j� iš bendro pasaulinio konteksto. D�l spalv�, tai, anot pranašautoj�, ryškesn�s spalvos vis dar nebus populiarios, vyraus tamsios spalvos, mergin� drabu��liuose dar liks makabriškumo. Laukiama ir didesni� permain�. K�r�jai teigia, kad per artimiausius penkerius metus m�s� laukia penkios naujov�s: saul�s energija bus ver�iama � elektr� (saul�s baterij� bus galima �maišyti net � sien� da�us), naršyti internete pakaks tik balso, parduotuv�se veiks "skaitmeniniai pagalbininkai" (pirk�jas akimirksniu su�inos, kur rasti pageidaujam� prek�), gydytojai gal�s iš anksto numatyti ligas ir u�kirsti joms keli�, o naujos technologijos net leis padidinti �mogaus atminties galimybes.

Tad negand�, juodos spalvos, stresini� situacij�, juo labiau kokio nors siaubo gyvenime netur�t� b�ti. Visk� �inome, vis d�lto, pri�jus kry�kel�, neaišku, � kuri� pus� pasukti. Šventas Pranciškus, to paklaustas brolio Lilio, šiam paaiškino, jog reikia suktis ratu, kol nuvirsi, o � kuri� pus� nuvirsi – ten eiti.

Bet b�na, kad vis tiek nepasiseka. Kaip tam vyrukui, kur� išmet� iš striptizo klubo, nes jis dainavo tai, k� mat�.

Kad patvirtin�iaui, jog mano gyvenimas yra tikr� tikriausias trileris, bandau parinkti koki� nors istorij�. Štai laukiu stotel�je autobuso, rankoje laikydamas labai ger� cigar� d��.

- D�iaugiuosi, kad tau prad�jo sektis, - �velgdamas � cigar� d��, pakalbina praeidamas bi�iulis.

- Tu nesupratai, - telieka atsakyti man, - aš tik persikraustau.

"Istorij� kuriame kartu" - per "S plius"

Šiauli� regiono televizijos "S plius" �i�rovai K��i� vakar� tur�s prog� pirmieji Lietuvoje pamatyti naujausi� buvusios šiauliet�s, re�isier�s Janinos Lapinskait�s dokumentin� apybrai�� "Istorij� kuriame kartu". Apybrai�os pristatymas �vyks tik sausio m�nes� "Skalvijos" kinoteatre Vilniuje.

"Istorij� kuriame kartu" - valandos trukm�s dokumentin� apybrai�a, kurioje pasakojama apie lenk�, rus�, �yd�, karaim� bei totori� - glaud�iai su Lietuvos istorija susijusi� etnini� ir religini� bendrij� - paveldo �vairov� ir savitum�, pristatoma j� �sik�rimo ir sugyvenimo Lietuvoje istorija, siekianti Lietuvos Did�iosios Kunigaikštyst�s laikus.

Laidos re�isier� Janina Lapinskait�, scenarijaus autor� Ala Asovskaja, operatorius Vytautas Plytnikas, prodiuseris Algirdas �vinakevi�ius. Dokumentin� apybrai�a sukurta prodiuseri� kompanijoje "TV Europa".

"Istorij� kuriame kartu" per "S plius" �i�r�kite gruod�io 24 d. 19 val. 30 min.

"Šiauliai plius" informacija

Eteryje - 3000-�j� kart�

"�inios, ir tik �inios daro �mog� laisv� ir did�"

D. Pisarevas

Ieva SCIURAIT�

Penktadienio vakar� šiaulie�iai per Šiauli� regiono televizij� "S plius" išvys jubiliejin� - tris t�kstant�j� "Šiauli� �ini�" laid�. Kas vakar� skubantys Šiauli� miesto ir rajono gyventojams pranešti aktualiausias ir dienos naujienas "S plius" �ini� tarnybos komanda �i�rovams pateikia profesionaliai parengtus ir informatyvius reporta�us.

�ini� ved�jai: Asta Šiukšterien� ir Justinas Visockas.

Did�iausi� d�mes� �i�rovui skiriantiems �ini� rengimo profesionalams svarbu, kad šiaulie�iai b�t� informuoti apie naujus �statymus, �inot� aktualias naujienas, tur�t� galimyb� bent akies krašteliu �vilgtel�ti � mieste vykstan�ius renginius. Spontaniškai kilusi mintis rengti �inias per daugiau nei dešimt met� išaugo � profesionali� �ini� laid�. Visi "Šiauli� �ini�" �urnalistai ne tik rengia informacinius reporta�us Šiauli� krašto gyventojams, bet ir atstovauja respublikin�ms �iniasklaidos priemon�ms.

�ini� variklis – entuziazmas

Grei�iausiai nuvilsiu tuos, kurie jubiliejini� "Šiauli� �ini�" proga nor�t� išvysti pirmuosius laidos �rašus, j� neišliko. Pasak jau vienuoliktus metus �ini� tarnybos vyriausi�ja redaktore dirban�ios Nijol�s Visockien�s, prad�jus rengti �inias b�ta daug chaoso. Prieš tai, redaktoriumi dirb�s Rytis Budrys inicijavo �ini� atsiradim� autorinio kanalo eteryje, ta�iau d�l technini� galimybi� stokos tuo metu tai buvo labiau panašu ne � �inias, o � vos keleto minu�i� informacin� laidel�. "Tada �inios buvo �rašin�jamos miesto centre, netoli Dramos teatro, o tada �rašyta kaset� buvo ve�ama � "S plius" patalpas Statybinink� gatv�je, iš kur ir buvo transliuojama informacin� laida. Apie penkias minutes trukdav� pranešimai buvo "u�dengiami" filmuota med�iaga, kuri tapdavo savotiška iliustracija. Tikri reporta�ai tuomet dar nebuvo rengiami, - prisimena N. Visockien�. - Tiesiog nebuvo technini� galimybi� panaudoti, pavyzd�iui, tikr� gars�, kad �i�rovas bent akimirk� pasijust� �vyki� s�kuryje. Informaciniai pranešimai nebuvo pa�vairinami interviu su pašnekovais."

Nieko n�ra am�inesnio u� tai, kas laikina...

Pirmoji "Šiauli� �ini�" diktor� Aušra Vileikien� šiuo metu gyvena ir t�sia �urnalistin� karjer� Vilniuje. Tiesa, ji šiek tiek pakeit� profil� ir - u�uot kas vakar� per �ydruosius ekranus �velgusi � naujien� ištroškusius �i�rovus, dirba spaudoje. Ta�iau N. Visockien� prisimena, kad šios diktor�s nuoširdumas bei šiltas bendravimas su �i�rovu eteryje kompensuodavo profesionali� reporta�� stok�.

Pati �ini� vyriausioji redaktor� teigia � �ini� tarnyb� pakliuvusi atsitiktinai. "Kolegos išeidami atostog� papraš� pagalbos. Taigi at�jau aš – daryti reporta��, Audra Paulauskien� – skaityti �ini�. Nuo tada eteryje atsirado dvi diktor�s. Ta�iau, ko gero, dar daugiau nei trejus metus �ini� strukt�ra visiškai nesikeit�. Prad�jusi dirbti kaip neetatin� darbuotoja, v�liau buvau paskirta vyriausi�ja redaktor�. Prasid�jo permainos", - prisiminimais dalijasi N. Visockien�.

Diktori� veidus - šiaulie�iai atpa��sta

Šiauli� bei rajono gyventojai jau �prato eteryje matyti du jau pamiltus ir "savais" tapusius veidus - diktores Ast� Stank�nien� ir Ast� Šiukšterien�. Jos skaito �inias ir rengia reporta�us jau dešimtus metus.

Asta Stank�nien� sako � "�inias" patekusi laimingo atsitiktinumo d�ka. "Draug� ir vyro paskatinta dalyvavau �ini� ved�jo konkurse. Pri�m�. Iki šiol mieliau laukiu kritikos, ta�iau da�niau gird�iu komplimentus, - teigia �ini� diktor�. - Buvo visko: ir baim�s, ir priekaišt� sau, ir noro pakeisti pasaul�, ta�iau dabar pradedu suprasti – pamilau... savo darb�. Kol mane girdi ir supranta, noriu j� dirbti, bendrauti, klausytis �moni� s�kmi� ir nes�kmi�, �av�tis �mon�mis ir j� stiprybe."

Dešimt met� �inias skaitanti Asta Šiukšterien� sako vis dar galutinai nepripratusi prie savo naujojo eteryje pasirodan�io �vaizd�io. "Šis darbas mane pakeit�, suteik� galimyb� atsiskleisti naujoms savyb�ms", - sako diktor�.

Idealia diktori� išvaizda eteryje nuolat r�pinasi profesionali grimuotoja, makia�o specialist� Lina �ervinskien�, turinti ir darbo LNK televizijoje patirties.

Prieš kiekvien� "Šiauli� �ini�" laid� diktori� išvaizda kruopš�iai r�pinasi profesionali grimuotoja Lina �ervinskien�.

Nauj� veid� paieškos

Nuo "�ini�" atsiradimo k�rybinis "ekipa�as" nuolat keit�si. Vyriausioji redaktor� d�iaugiasi, kad did�ioji dalis šiandien �inias rengian�i� darbuotoj� kartu dirba jau ne vienerius metus. "Tas susigyvenimas padeda parengti reporta�us profesionaliau ir operatyviau", - sako N. Visockien�. Moteris pasakoja, kad du u�sienyje kur� laik� gyven� �ini� darbuotojai gr��o � � informacin� laid�. "Tomas Sinkevi�ius, dirb�s operatoriumi ir skait�s kriminalines naujienas, sugr��o iš Londono ir kas antr� savait�, pakaitomis su Aida Brašiškiene, montuoja �inias. �ini� tarnyboje reportere dirbusi Eva Jagminait�, baigusi �urnalistikos ir vieš�j� ryši� mokslus viename iš Londono universitet�, gr��usi prad�jo dirbti "Šiauliai plius" savaitraštyje, o prireikus talkina ir "�iniose", - pasakoja �ini� tarnybos vadov�.

N. Visockien� nuog�stauja, kad �urnalistikos duona pasirenkama vis re�iau. "Kai reng�me pirm�j� diktori� konkurs� 1999 metais, � per�i�r� at�jo beveik pusšimtis norin�i�j�. Š� ruden�, paskelbus kriminal� rubrikos ved�jo konkurs�, sulauk�me vos keleto jaunuoli�. Kelet� met� �ini� tarnyboje dirb�s, daugiausia švietimo temas gvilden�s Mindaugas Bajar�nas prieš por� m�nesi� išvyko dirbti � Vilni�. Vietoj jo ateiti dirbti nebuvo daug pageidaujan�i�", - teigia vyriausioji redaktor�. Ta�iau ji �sitikinusi, kad kol kas M. Bajar�n� pakeitusi neetatin� darbuotoja Karolina Ozolait� – naujasis televizijos perlas. Ji turi tiesioginio eterio patirties, yra puiki dikcija, yra labai imli �inioms ir geba operatyviai dirbti.

Dar vienas naujas "Šiauli� �ini�" veidas – kriminalus skaitantis diktorius Egidijus Gubinas. "Šis jaunuolis televizijoje naujokas, iki šiol netur�j�s �urnalistinio darbo patirties. Skaityti kriminalus eteryje jam naujov�, tod�l tikim�s, kad �i�rovai teigiamai �vertins jo pirmuosius �ingsnius", - sako vyriausioji redaktor�.

Pasikeit� ir laidos strukt�ra

Jei pirmosios �inios buvo vos keli� minu�i� trukm�s, tai šiandien jos trunka iki dvidešimties. �i�rovams kasdien pateikiami ma�iausiai trys probleminiai, išsam�s reporta�ai. Nuo 2000-�j� �iniose atsirado sporto, kriminal�, or� rubrikos.

Kriminal� rubrik� ruošiantis operatorius Art�ras Konderauskas dirbti gali b�ti iškviestas bet kuriuo paros metu, � �vykio viet� va�iuoti nakt� tenka ne taip jau retai. Art�ro d�ka šiaulie�iai su�ino apie kraupias avarijas, �siplieskusius gaisrus, �vairias vagystes, teismus.

Sporto rubrik� kuruojantis, operatoriumi dirbantis ir kriminalines naujienas skaitantis Justinas Visockas �ini� tarnyboje dirba jau penkerius metus.

Su or� prognozemis šiaulie�ius kasdien supa�indina meteorolog� Viktorija Kazlauskien�, darb� eteryje derinanti su tarnyba Šiauli� meteorologijos stotyje.

Vyrišk� operatori� J. Visocko ir A. Konderausko kompanij� papildo Aurelija Paulauskait�. Jau dvejus metus "�iniose" dirbanti operator� profesionaliai fiksuoja kiekvienos dienos �vykius. Kruopš�iai dirbanti ir subtilias detales pastebinti mergina yra labai reikli savo darbui ir did�iausi� d�mes� skiria vaizdo kokybei.

�ini� tarnybos vadov� N. Visockien� mano, kad pagrindinis informacin�s laidos tikslas – pasiekti profesionali� �ini� lyg� - jau pasiektas, ta�iau kasmet �i�rovams reikia pateikti naujovi�, tad šiais metais atsirado b�ganti eilut� �ini� metu. "�i�rovams norime pateikti kuo daugiau informacijos, deja, kartais ne viskas telpa � �ini� eterio laik�, tod�l papildom� informacij� pateikiame b�gan�ioje eiluteje", - sako N. Visockien�.

Profesionalumas vertinamas

"Šiauli� �ini�" darbuotoj� profesionalum� yra �vertinusios ir respublikin�s �iniasklaidos priemon�s. Kelet� met� TV3 televizijai atstovav� �urnalistai, dabar rengia reporta�us �vairioms Lietuvos �iniasklaidos priemon�ms. Š� ruden� Asta Stank�nien� tapo naujai �kurtos "Lietuvos ryto" televizijos atstove Šiauliuose. Kita �ini� ved�ja, Asta Šiukšterien�, nuolat rengia pranešimus "Laisvosios bangos" radijui. Redaktorei Nijolei Visockienei keliskart per savait� tenka reporta�us rengti ne tik lietuvi�, bet ir rus� kalba - drauge su Justinu Visocku jau kelet� met� ji rengia reporta�us Pirmajam Baltijos kanalui.

Kada ir kaip �i�r�ti televizori�?

Ri�ardas JAKUTIS

Sako, �mon�s, pasiek� pat� aukš�iausi� kult�ros lyg�, televizoriaus nebe�i�ri. Jei tokio lygio dar nepasiek�te, klausimas "Kada ir kaip �i�r�ti televizori�?" jums aktualus. Tiesa, gali b�ti ir neaktualus – �i�rite televizori� ir tiek. Televizoriaus �i�r�jimo taisykli�, atrodo, niekas dar n�ra suraš�s. Štai kai kur metro stotyse kabo taisykl�s, kaip naudotis metro. Pirmiausia aiškinama, jog � metro reikia nusileisti eskalatoriumi. Toliau viskas surašyta taip: 1. Prieiti prie eskalatoriaus. 2. Pa�velgti �emyn ir �sitikinti, ar prieš jus eskalatorius. Ir t. t. Jei kas nors surašyt� televizoriaus �i�r�jimo taisykles, manau, jos b�t� tokios: 1. Atsis�sti priešais televizori�. 2. Paimti � rankas nuotolinio valdymo pultel�...

Norint pamatyti ger� laid�, o ne kok� nors m�s� jaunim�lio apgail�tin� maivym�si, televizori� reikia �i�r�ti v�lai vakare ar nakt�. Tam, aišku, reikia išgerti daug stiprios kavos ar k� nors daryti (jei kas �ino tok� b�d�), kad neimt� miegas. Naktis tinkamesn� ir tod�l, kad tuo paros metu nieko gero nebenuveiksime, o dienos metu galime laik� praleisti vertingiau. Pa��stama, "serganti" kinu ir save vadinanti sinofile (pirm� kart� iš jos š� �od� ir išgirdau), pasakojo, jog nakt� vienu ar kitu kanalu u�tinkanti puiki� kino film�, o blogiausiu atveju �sijungti TCM kanal�, kuris nuo 22 val. (dienos metu šiuo kanalu animaciniais filmukais linksminami vaikai) rodo senus amerikie�i� filmus, ir bando atsp�ti, koks filmas rodomas. Paband�iau, kaip ji si�l�. Gaila, kad TCM programos niekur neu�tinku, tod�l da�niausiai pataikau � prasid�jus� film� ir tai man pad�jo suprasti �aidimo taisykles. Iš prad�i� bandau nustatyti, k� matau, t. y. iš aktori�, siu�eto, re�isieriaus stiliaus ir pan. bandau �vardyti film�. Nuostabus atminties lavinimas, nors kartais tenka (tekt� da�niau, bet tingisi) išsitraukti iš knyg� lentynos kelis �odynus, enciklopedijas, viena akimi dirstelti � "Google", kad prisiminus vaidinan�i� aktori� biografijas, kokiuose filmuose jie yra vaidin�, spr�sti, ar tarp j� n�ra tuo metu rodomo. Jei pavyksta, išgyveni nepakartojam� atradimo d�iaugsm�. Galima net ne nuo aktori� prad�ti, o u�davin� pasunkinti – �siklausyti � tekst�, gal pavyks atpa�inti literat�ros k�rin�, pagal kur� sukurtas filmas, pagal rodomus pastatus, automobilius, buities daiktus, aprang� ir t. t. spr�sti apie laikmet�, prisiminti, koks apšvietimas buvo b�dingas vieno ar kito dešimtme�io kinui, nors tai, aišku, jau ypa� sunkus u�davinys. Prisipa�insiu, kad pasi�lytas �aidimas patiko, ka�k� su�inai, prisimeni, laviniesi, retai b�na, kad liktum nieko nepeš�s.

�i�rint kino filmus, patinka ir kitas u�si�mimas – atsiversti s�siuvin� ir u�sirašin�ti patinkan�ias frazes. Kino scenaristai da�nai b�na šmaikšt�s �mon�s. Iš amerikie�i� kultiniu laikomo filmo "Ozo šalies burtininkas" �simin� Dorot�s fraz�: "Pasaulyje n�ra geresn�s vietos u� namus." Paprasta ir prasminga. Gal netik�ta, bet daug puiki� frazi� taria fantastini� film� herojai. Pavyzd�iui, D�o Lukaso "�vaig�d�i� kar�" palink�jimas "Teb�nie J�ga su tavimi!", Stiveno Spilbergo "Nasr�" ironiška fraz� "Akivaizdu, jums reikia didesnio laivelio" ar 1964 met� juodosios absurdo komedijos "Daktaras Streind�lavas, arba Kaip aš nustojau bijoti ir pamilau atomin� bomb�" - "D�entelmenai, �ia negalima muštis! Tai juk karinis kambarys". ��ymiausias vis� laik� šnipas �simenamas u� prisistatym�: "Bondas. D�eimsas Bondas." Nors jis pa�eria ir daug kit� puiki� frazi�: "Martinio su degtine. Suplakto, bet nesumaišyto." "King Konge" taip aiškinama tikroji gigantiškos be�d�ion�s mirties prie�astis: "O ne, tai buvo ne l�ktuvai. Tai gra�uol� u�muš� pabais�..." "Neu�tenka b�ti gra�iai, reikia mok�ti tokia b�ti", - be abejo, tai iš "Brid�itos D�ouns dienoraš�io". O misteris Riplis iš "Talentingojo pono Riplio" sako: "Manau, kad beveik kiekvienas iš m�s� yra šiek tiek nusivyl�s savimi." "Nori tiesos? Tu nesugeb�si pakelti tiesos", - nebepamenu, kokiame filme tar� D�eko Nicholsono herojus. Berods "Kin� kvartale". O ar galima pamiršti to paties aktoriaus herojaus �od�ius kino filme "Skrydis virš gegut�s lizdo": "Aš bent paband�iau!" "Kai pirštu rodoma � dang�, tik kvailys �i�ri � piršt�", - balsas u� kadro filme "Amelija iš Monmartro". O štai fraz� iš "Septyni metai Tibete", kai Dalai Lama citavo Bud�: "Jeigu problema išsprend�iama, tai n�ra ko išgyventi, o jeigu neišsprend�iama, tai ir išgyvenimai nepad�s." Nepralenkiamas šioje srityje yra Vudis Alenas. "Atrodote laimingi. Kaip jums tai pavyksta?" – klausia jo herojai. Arba toks pokalbis. Ji: "Esu kvaila, ribota, neturiu pa�i�r� ir negaliu pasakyti nieko �domaus." Jis: "Aš taip pat." O kokius perliukus šis re�isierius ir scenaristas barsto intymiomis temomis su raide S: "Seksas tarp vyro ir moters – tai ka�kas stulbinamo, jei tik atsidursite tarp tinkamo vyro ir tinkamos moters", "Seksas - tas pats, kaip ir brid�as. Jeigu neturi gero partnerio, pad�ti gali tik laiminga ranka..."

Vienas iš maloniausi�, bent man, u�si�mim� �i�rint kin� – atrasti knygas. Kai kalbama apie kino ir literat�ros santykius, visi kritikai vieningai pasitelkia Marcelio Prusto pavyzd�. Jo "Prarasto laiko beieškant" vadinamas visiškai nepakl�stan�iu ekranizacijai k�riniu. Š� M. Prusto roman� planavo re�isuoti Lu�ianas Viskontis. Deja, nesp�jo. Tuomet tai paband� padaryti Volkeris Šliondorfas. Jo "Svano meil�" gal ir nebuvo blogas filmas, bet Marcelio Prusto dvasios, deja, neatitiko. Pary�iuje gyvenantis �ilietis Raulas Ruizas 1999 m. suk�r� "Atrast� laik�". Ir "Svano meil�", ir "Atrast� laik�" jau rod� ka�kuri TV (o gal net kelios), galimas daiktas, dar rodys. Jei b�na puiki� kino scen�, tai tokia "Atrasto laiko" simboliška prad�ia, kai filmo persona�as - rašytojas - ap�i�rin�ja fotografijas. Tarp j� yra ir paties Prusto, jo t�v� veidai. Kino k�rinyje bandoma atkurti pra�jus� laik� bei jo t�km�.

�i�r�damas kino filmus, atradau "Skryd� virš gegut�s lizdo", "Sofi pasirinkim�", "Skardin� b�gnel�", "Freken Julij�", nes š� puik� Augusto Strindbergo k�rin� perskai�iau tik pamat�s spektakl� ir kino film�, "Švyt�jim�", nors pastaruoju atveju, mano galva, kino filmas pranoko Stiveno Kingo roman�. Levo Tolstojaus "Karas ir taika", aišku, jau buvo skaitytas, bet Sergejaus Bondar�iuko kino epas pad�jo atskleisti nauj� didingo romano detali�. Panašiai ir su "Ana Karenina", "Dvylika k�d�i�"...

Art�ja šventos Kal�dos – irgi šventas nieko nedarymo laikas. M�s� laisvadieniai ka�kod�l kupini li�desio ir neaiškaus ilgesio. Tiesa, laisvadieniais rodom� kino film� herojams da�niausiai irgi laisvadieniai, tik li�di jie re�iau ir ilgesys re�iau juos kankina. Šven�i� dienomis ma�uosiuose ekranuose reg�sime daug sen� film�, bet jei tos senienos mielos, kod�l gi ne... Kod�l nepasim�gauti viena ar kita tokio filmo detale, vienu ar kitu niuansu. Juolab kad tai bet kokiu atveju geriau u� Bend�i� ar panaši� � juos privirt� putr�. Tiesa, netik�t� kai kuri� TV laid� populiarum�, manau, teisingai apib�dina lenk� kino kritikas Janušas �iapinskis: "Tie, kuriems blogai klojasi reikalai ir kuriuos persekioja jausmas, kad yra nevyk�liai, gali aktyviai ieškoti �moni�, kuriems sekasi dar blogiau. B�tent jie ir yra televizijos siaubo apysakai�i� auditorija, neatpl�šianti aki� nuo iš ekrano pl�stan�i� nelaimi�. Jie u�jau�ia �vairiausi� tragedij� aukas, gali net nuvarvinti ašar�, ta�iau iš tikr�j� svetimos nelaim�s, supriešintos su ne tokia nelaiminga j� situacija, tik pagerina t� �moni� savijaut�."

Ta�iau ir visiškai priešingas dalykas. Kino kritikai klausia, ar pasteb�jote, kaip televizijos �mon�s, net ir neseniai iš klumpi� išlip� lietuvai�iai, m�gsta demonstruoti savo turtus? Kur nepasteb�si?! Puikuotis naujais automobiliais, motociklais, jachtomis, namais? Netiesa, kad taip elgtis juos ver�ia konkurentai ir bulvarin� spauda. Tod�l kyla nat�ralus klausimas, k� toks turt� rodymas jiems kompensuoja. Ši� tendencij� pastebintys si�lo sp�ti iš trij� kart�.

Iš m�s� gyvenimo nyksta apkalbos, j� egzistavim� dar bando palaikyti televizijos. "Apkalb�kite mane, labai prašau, apkalb�kite!" – šaukte šaukia iš ma�ojo ekrano Zvonk�. O juk apkalbos turi ir privalum� – jos suartina �mones. Lengva prisiminti malon� jausm�, kai su sutiktaisiais dalijat�s "naujausiomis �iniomis" apie bendr� pa��stam�, aptarin�jate jo ar jos nelaimingos meil�s klystkelius. Ir kai nerandi su kuo k� nors apkalb�ti, televizorius tampa tavo draugu.

Bet tai daugiau komentarai apie dienines TV programas. V�lai vakare ir nakt� pad�tis kitokia, nes neb�na tuš�i� pokalbi�, kad sus�st� ir diskutuot� (tiksliau, bert� savo monologus) prezidento patar�jas, bulvarinio dienraš�io �urnalistas, �vairaus plauko seim�nai bei vienuolis. Tuo paros laiku laidomis ir filmais maloninami ištvirk�liai arba subtilaus skonio �i�rovai. Tiesa, nakt� filmai šiek tiek ma�iau �alojami reklam�. Nors kartais klasikinio filmo rodymas sugadina nuotaik� tokio filmo �i�rovui. Tereikia kas 15–20 minu�i� film� nutraukti, �terpiant reklam� ar laid� anonsus. Anonsai turi b�ti parinkti toki� laid� ir toki� film�, kuri� gero filmo �i�rovai paprastai ne�i�ri, pavyzd�iui, laidos beveik idiotams "Detektyvai" ar laidos-istorijos apie vis t� pa�i� lietuvai�i� gyvenimo b�do ypatybes. Transliuotojai gal m�sto, kad taip �i�rovas tikrai netur�s laiko nuobod�iauti �i�r�damas rimt� film�, ypa� jei anonsuojamos bus tik komedijos. D�l toki� pastang� 120 minu�i� trunkant� film� bus galima rodyti ir iš kantri� �i�rov� ty�iotis vos ne tris valandas. Atspari� �i�rov�, aišku, ma��s ir televizij� vadovai gal�s konstatuoti - m�s� publika toki� film� ne�i�ri.

Jeigu jau šiame tekste buvo daug citat�, tai ir baigti norisi populiarios kino kritik�s Paulinos Kael pasvarstymu apie tai, k� gero ir pamokan�io ji ��velgia kino filmuose: "Vienas iš malonum�, kuriuos mums teikia filmai, yra b�tent tai, kad jie leid�ia pamatyti, kokios kvailos ir banalios b�na m�s� fantazijos."

Teatro premjera � i�siilgusiems meil�s ir poezijos

Oksana LAURUTYT�

"Pasiilgome �od�i�, kuriais šiais laikais nebešnekame. Gatv� �argonas, kuris u�pild� scenas, mane erzina, tod�l ši pjes� tur�t� atkurti scenos �od�i� prasm�", - taip apie nauj�j� Šiauli� dramos teatro premjer� "Sirano de Ber�erakas" sako jos re�isierius Algimantas Poci�nas. B�rys aktori�, kuri� kostiumai sukurti atsigr��us � 1619-1655 metus, kai ir gyveno ilganosis poetas, dramaturgas ir romanistas Sirano de Ber�erakas (Cyrano de Bergerac), � akiai ir dvasiai d�iaugsmo teikian�i� premjer� �i�rovus kvie�ia gruod�io 12-13 dienomis.

Sirano de Ber�erakas ir gra�uol� Roksana - Aurimas �vinys ir Monika Šaltyt�.

Povilo LUNG�S nuotr.

Vaidmenys kuriami su jauduliu ir atsakomybe

Dviej� dali� herojin�s komedijos "Sirano de Ber�erakas" premjera, �inoma, �vyks Šiauli� dramos teatre, ta�iau spaudos konferencij� aktoriai ir spektaklio k�r�jai sureng� pa�ioje gra�iausioje Šiauli� vietoje – Ch. Frenkelio vilos Moters kambaryje. Tarp paauksuot� �mantri� bald�, iš paveiksl� "�velgiant" kadaise gyvenusiems kilmingiems �mon�ms, �sp�dingais r�bais apsireng� aktoriai, lydimi re�isieriaus Algimanto Poci�no, kostium� dailinink�s Kotrynos Daujotait�s, kit� teatro darbuotoj�, stov�jo šiek tiek �sitemp� ir susijaudin�.

"Man didelis išš�kis vaidinti Sirano de Ber�erak�. Šis vaidmuo - tarsi Hamletas "be penki� minu�i�". Tai vienas iš vaidmen�, kurie yra aktoriaus trof�jus ir pasidid�iavimas", - sak� ketverius metus Šiauli� dramos teatre vaidmenis kuriantis aktorius Aurimas �vinys. Aktorius teig� su nerimu pri�m�s si�lom� vaidmen�, nes šiam sukurti reikia daug �g�d�i�. Juk Sirano de Ber�erakas yra didvyriškas negra�us did�ianosis vyras, turintis poeto siel�, beprotiškai �simyl�j�s ir nesulauk�s atsako.

A. �viniui persona�� teks vaidinti su priklijuota nosimi, bet ji ne tam, kad pabr��t� �mogaus tariam� nepatrauklum� ar gro�io kanon� neatitikim�. Kiekvienas m�s� turi savo "nos�" – kiekvienas yra kitoks, nei šalia esantis, � niek� nepanašus, kitaip matomas.

Aktor� Monika Šaltyt�, spektaklyje kurianti gra�uol�s Roksanos vaidmen�, sako, kad šis spektaklis – apie meil�s dovan�, kuri� ne visi gauna. Yra �moni�, kurie ir gyvena nepamil�. Iškar prabil�s aktorius Juozas �ib�da, visus pralinksmin�s tardamas, kad jam sukurti Roksan� mylin�io ar bent jau jos norin�io Grafo de Gišo vaidmen� ne taip jau ir buv� sunku. "Pastang� j� myl�ti nereikia d�ti", - �velgdamas � �avi�j� koleg� pasak� jis. Prisipa�indamas, kad t� likimo dovan� – �simyl�ti – jam yra tek� gauti, J. �ib�da kartu su gra�i�ja kolege ir suvaidino spektaklio scen�.

Naujasis spektaklis - jaudinantis �vykis ne tik teatro senbuviams. Jame debiutuoja ir du Šiauli� universiteto Estrados meno specialyb�s absolventai, ruden� prad�j� dirbti Dramos teatre – Mindaugas Jurevi�ius ir Viktorija Krivickait�. Kiti spektaklyje vaidmenis suk�r� aktoriai: Povilas Liubinas, Juozas Bindokas, Dalius Jan�iauskas, Aurimas Pintulis, Rolandas Dovydaitis, Saulius Eduardas Pauliukonis, Lina Bocyt�, Vilija Paleckait�, Virginija Jakštait�, Rimanta Krilavi�i�t�.

Iš scenos sklis poetinis �odis

Re�isierius A. Poci�nas d�iaugiasi, kad jo pasi�lymas – pastatyti Šiauli� dramos teatre Edmondo Rostando pjes� "Sirano de Ber�erakas" - priimtas palankiai. "Šalies teatruose daug dramaturgijos ir ne geriausias �odis sklinda iš scenos. Jaunimas pasiilg�s gra�aus �od�io, šviesos, kilni� jausm�, pagaliau herojiškumo ir meil�s. Ši� niš� ir u�pildys iš Šiauli� dramos teatro sklindantis poetinis �odis", - sak� jis.

Pasak re�isieriaus, šiandienin� aplinka pilna brutalumo, nejautros, cinizmo, j�gos kulto ir gatv�s �argono. "Pasiaukojimas nieko iš kito nereikalaujant – tai kilniausias poelgis, suteikiantis gyvenimui prasm�s. Sirano (tok� j� matome) – tarytum versm�, iš kurios pl�sta prasmingi, s�mojo prisodrinti samprotavimai apie �mogišk�j� asmenyb�s vert� ir dvasin� gro��. Tai ir yra šio pastatymo moto", - sak� A. Poci�nas.

Vaikyst�je po pa�i�r�to filmo ar spektaklio re�isierius sak� susitapatindav�s su pagrindiniu veik�ju. "Tikiuosi, kad jaunas �i�rovas savo vidiniu pasauliu nor�s tapti panašiu � Sirano de Ber�erak�", - vyl�si jis.

Muzik� spektakliui suk�r� Algirdas Martinaitis, kostiumus – Kotryna Daujotait�. Kostium� k�r�ja sak� stengusis sukurti tokius r�bus, kad jie b�t� autentiški laikams, kai gyveno Sirano de Ber�erakas. "Mums reik�jo ir kitaip elgtis, vaikš�ioti išmokti", - šypsojosi J. �ib�da, parodydamas koleg� vyr� avalyn� paaukštinta pakulne. "Štai, pa�i�r�kite, mano keln�s", - švark� pasik�l� aktorius ir parod� eil� sag�. - Nors ir nematyti po r�bais, bet net keln�s yra susegamos senoviškai, o ne kokiais nors raišteliais."

Aktoriai d�iaugiasi, kad spektaklyje vilk�ti nepaprasto gro�io drabu�ius ir vaidinti spektakl� "Sirano de Ber�erakas" – dovana ne tik �i�rovams, bet ir jiems patiems.

2008 met� gruod�io 28 dien� sukaks 111 met�, kai Pary�iaus "Port Saint Martin" teatre �vyko Edmondo Rostand‘o pjes�s "Sirano de Ber�erakas" premjera. Ši pjes� tapo l��iu poeto ir dramaturgo E. Rostand‘o, gimusio 1868 metais, biografijoje.

Islandija � ugnies, ledo ir v�j� �alis

Ri�ardas JAKUTIS

Vargu ar kada nors b��iau apsilank�s Islandijoje, jei ne re�isierius Rimas Tuminas, Reikjaviko teatre stat�s Moljero "Don �uan�". V�liau reikjavikie�iai aktoriai atve�� š� spektakl� � Vilni� ir draugyst�s su jais pasekme tapo kelion�. Toli toli atrod� Islandija, daug toliau negu Amerika, tarsi dvelk� atšiaurumu, nes teko gird�ti tik apib�dinimus, jog tai ugnies, ledo ir v�j� kraštas, bet toje, kaip v�liau paaišk�jo, nuostabaus gro�io šalyje praleistos dienos ilgam �simin�. Šiandien, kalbant apie pasaulin� finansin� kriz�, da�nai minimas Islandijos vardas, tad tai paskatino ši� šal� prisiminti.

Islandija - viena ma�iausi� ir atkampiausi� pasaulio šali�, �sik�rusi saloje tarp Atlanto vandenyno ir atšiauri�j� Grenlandijos bei Norvegijos j�r�, pusiaukel�je tarp Europos ir Amerikos (iš Lietuvos iki Islandijos reikia skristi 5 valandas, nors, tiesa, tiesioginio reiso � ši� šal� n�ra ir tenka pers�sti kokiame nors Europos mieste). Islandijos sala apie 1,5 karto didesn� u� Lietuv�, nuo Europos �emyno nutolusi apie 1000 km. nuo Amerikos - apie 1800 km. Tai unikalios gamtos, atšiauraus klimato retai gyvenamas kraštas. Yra 30 veikian�i� ugnikalni� ir begal� geizeri� - karšt�j� versmi�. Jomis šildoma dauguma miest� ir šiltnami�. Lietuviai Islandija labiau �m� dom�tis tada, kai ši ma�a valstyb� (apie 300 t�kst. gyventoj�, parlamente 63 nariai, vyriausyb�je - 11) pirmoji pasaulyje pripa�ino Lietuvos nepriklausomyb�. Tiesa, buvome gird�j� daininink� Bjork ir daugyb� istorij� apie min�tus geizerius. Islandijos sostin�s Reikjaviko pavadinimas � lietuvi� kalb� ver�iamas kaip "Krantas d�muose". Tai pati šiauriausia pasaulio sostin�, kurioje gyvena 180 t�kst. �moni�. Miestas labai švarus, šildomas geoterminiais vandenimis. Tai pats svarbiausias �vejybos uostas saloje. Antrame pagal dyd� Islandijos mieste Akureri gyventoj� yra tik 18 t�kstan�i�.

Islandijoje sakoma: "Jei jums nepatinka m�s� oras, palaukite penkiolika minu�i�." Pasitaiko, kad per dien� vienas kit� gali pakeisti keturi met� laikai. �sp�dis, kad vasara negali susitarti su �iema. Šis gin�as nesibaigiantis, nes Islandija – am�inos kovos tarp šal�io ir šilumos arena. Tai šalis, kurioje n�ra med�i� – tik 1,2 proc. šalies teritorijos sudaro miškai. Jei pavyksta pamatyti kelis medelius, galima neabejoti, kad jie pasodinti. Tai gerai iliustruoja anekdotas: "K� daryti pasiklydus islandiškame miške? Atsistoti."

Vienas did�iausi� Islandijos privalum� – švarus oras. Jauti, kaip kaskart �kvepiant nuo Lietuvos miest� smogo valosi plau�iai. Or� teršia tik automobili� išmetamosios dujos, kurias nupu�ia stipr�s v�jai. Reikjavike dviej� juost� gatv� jau yra plati, o jei piko metu reikia palaukti du šviesoforo signalus – jau sp�stis.

Kelion� turistams Islandijoje si�loma prad�ti vadinamuoju "Auksiniu ratu" ryt� kryptimi. Aplankomos trys ��ymiausios šalies vietov�s. Pirmoji - Gulfosas, �sp�dingas krioklys, antroji – Geizyras, iš tolo matomi, tarsi keli� � debesis parodantys besiver�iantys d�mai. Tai karštosios versm�s ir verdantys purvo telkiniai. J� temperat�ra gali siekti net 125 laipsni� karšt�. Aktyviausias geizeris šioje teritorijoje yra Strokkuras, kas kelias minutes išsiver�iantis � trisdešimties metr� aukšt�. �em�je yra tik kelios vietos, kur galima pamatyti geizeri�. Ar�iausiai Lietuvos b�tent yra Islandijos geizeriai. Tre�ioji vietov� - Pingvelyro miestelis ir sl�nis, vienas ��ymiausi� pasaulio geologini� objekt�, �skil�s taip, kad, anot mokslinink�, po daugelio met� šis plyšys Islandij� padalys � dvi dalis, tiksliau, padalys Eurazij� ir Šiaur�s Amerik�. Dabar plyšys jau yra 4 metr� plo�io, 40 metr� gylio ir kasmet plyšta 2,54 cm.

Nors islandai � t� "Auksin� rat�" �trauk� tik tris vietoves, ta�iau saloje viskas gra�u ir �sp�dinga. Pavyzd�iui, vulkanas Hekla, išsiver�iantis kas dešimt met�. Senov�je šalies gyventojai tik�jo, jog Hekla yra vartai � pragar�. T� pat� galima pasakyti ir apie Eldhrauno teritorij�, kurioje susikaupusi did�iausia per vis� �em�s istorijos laikotarp� išsiliejusios lavos mas�, o Jokulsarlono lag�noje susikaup� neapsakomo dyd�io ledynai, stebinantys �ydra spalva. Legenda byloja, jog ledyn� spalva tokia tod�l, kad � vanden� ka�kas pripyl� rašalo.

Verta išplaukti laivu steb�ti bangini�. Netoli Islandijos krant� galima pamatyti keli� r�ši� bangini� (tarp j� ir pl�šriuosius banginius orkas) ir delfin�. Plaukiant laiv� lydi �vairi� r�ši� pakrant�s paukš�iai – kormoranai, arktin�s �uv�dros, kirai... �domi išvyka ir � �ydr�j� lag�n�. Tai viena unikaliausi� ir populiariausi� Islandijoje lankom� viet�. Malonu išsimaudyti geoterminiame j�ros vandenyje ir patirti malonum� m�gaujantis gamta ir švariu bei švie�iu oru.

B�dami Islandijoje, kojomis ir vaizduote galime pajusti �em�s j�g�, suvokti, k� reiškia motina gamta, suprasti, kaip susidaro sausuma, kod�l juda �emynai, vyksta �em�s dreb�jimai, per kelias minutes pabuvoti ir Amerikoje, ir Europoje. B�nant Islandijoje nepalieka jausmas, kad esi ka�kur pasaulio pakraštyje. Lyg visa sala gal�t� staiga nugrimzti ir niekas apie tai net nesu�inot�.

Vert�t� atskirai pakalb�ti apie Islandijos men�. Gamtos �vairov�s tr�kum� islandai kompensuoja puikiomis skulpt�romis, architekt�ra ir kitomis meno išraiškos formomis. �ia daug rašytoj�, dailinink�, teatr�, muzikos kolektyv�. Pasikalb�jus su islandais susidaro �sp�dis, kad kas antras islandas – menininkas. Islandijos raštingumo lygis vienas aukš�iausi� pasaulyje. Beje, iš sporto šak� �ia populiariausi šachmatai. Be abejo, jau�iamas skandinaviškumas. Min�tame R. Tumino "Don �uano" pastatyme pagrindinis herojus - island� aktorius - l�tut l�tut�lis: "Atsiprašau, prašau, gal galima praeiti..." Tiesa, toki� �od�i� neišgirsti, nes j� n�ra ir Moljero tekste, bet susidaro �sp�dis, kad jie tuoj tuoj nuskamb�s.

Norint geriau suprasti Islandijos kult�r�, b�tina �inoti, kad islandai labai vertina nepriklausomyb� ir kult�rin� išskirtinum�. Islandai did�iuojasi viking� kilme ir island� kalba.

Islandai vyrai ypa� inteligentiški, tod�l šalies visuomen�je ir kult�roje nepaplitusi jokia moter� diskriminacija. Daug moter� u�ima aukštas pozicijas vald�ios ir verslo strukt�rose. Ištek�damos moterys pasilieka savo mergautines pavardes, kadangi islandai paprastai nesikreipia pavard�mis, o vietoj j� naudoja t�vavard�ius. Islandija buvo pirmoji valstyb� pasaulyje, kurios prezidento post� u��m� moteris.

Viena iš pastaruoju metu labiausiai išaugusi� bendrovi� yra Islandijos oro linijos, kurios skraidina penkiskart daugiau keleivi�, nei saloje yra gyventoj�. Daugiausia skraidoma, �inoma, � Skandinavij� bei apsipirkti �, nes ten pigiau. Islandija – brangus kraštas. Ypa� brangus alkoholis. Bar� daug, islandai m�gsta juose leisti laisvalaik� ir ten išleid�ia savo pinigus.

Išgird�s apie finansin� kriz� Islandijoje labai nustebau. Juk pagal Jungtini� Taut� �mogaus socialin�s raidos indeks� Islandija yra viena labiausiai išsivys�iusi� šali�. Islandija yra vienintel� NATO šalis, neturinti savo kariuomen�s, šimtme�ius ji su niekuo nekariavo, kal�jimuose �ia s�di ma�iausias pilie�i� procentas, o šalies gyvenime, kaip min�ta, svarbiausi� vaidmen� vaidina moterys. Taikingumas, aišku, dar nereiškia laim�s, ta�iau Islandija pirmauja ir pagal kitus kriterijus. Ji turi puikias švietimo ir sveikatos apsaugos sistemas, vidutiniškai �mon�s gyvena ilgiau nei 80 met�, turi daugiausia mobili�j� telefon� ir automobili�... Did�iosios Britanijos Lei�esterio universitetas atliko psichologin� tyrim�, kuriame Islandij� pripa�ino viena laimingiausi� pasaulio valstybi�. Svarbiausiais kriterijais laikyti sveikata, turtas ir išsilavinimas. Laimingiausia vieta Islandij� galima pripa�inti nepaisant jos pavadinimo reikšm�s. Ledo šalyje n�ra taip jau šalta - j� šildo Golfo srov�, tod�l �iemos b�na švelnios, o vasaros - v�sios. Sostin�je Reikjavike temperat�ra vasar� siekia apie 13 laipsni�, �iem� apie -3. Nors Islandija yra viena geologiškai aktyviausi� valstybi�, pavojing� vulkan� išsiver�im� nebuvo nuo 1783 met�, kai Laki vulkano išsiver�imas suk�l� bad� ir ketvirtadaliu suma�ino gyventoj� populiacij�. Geologinis aktyvumas suteikia nema�ai naudos - visi islandai naudojasi karštu vandeniu iš �em�s gelmi�.

Kokia kriz� gali b�ti krašte, kuris pats šildosi? Juk šiltnamiuose augina dar�oves ir vaisius (netgi bananus), nereikia daug kuro, nes, nors automobili� ir daug, va�iuoti niekur toli nereikia, nes sala nedidel�, visi miesteliai ma�y�iai, pats did�iausias miestas Reikjavikas tik šiek tiek didesnis u� Šiaulius, o ir jame labai populiar�s dvira�iai, �vairiausios �uvies prisigaudoma kiek tik nori, o pragyventi galima vien iš turist�. Bet kriz� yra ir tai rimta – reiškia, pasaulyje tikrai ka�kas nebegerai. Ir jeigu jau ten kriz�, tai kas tuomet Lietuvoje? Kas artinasi?

"Mes esame tarsi nupjautas nykštys, kuris vis dar jau�iasi priklaus�s stipriajai rankai", - m�sto islandai apie nedideli� krašt� likimus. Sako, Islandijon atvyko apie tris t�kstan�ius lietuvi�, nors oficialiais duomenimis j� 500. Lietuviai �ia gerbiami, giriamas m�s� darbštumas, �avimasi lietuvi� menu, ypa� teatru. Mes dar nesp�jome �ia pasišiukšlinti, nes atskristi toli, automobiliu neatva�iuosi, o pareketuoti nelabai yra k�. Vogti automobilius �ia irgi n�ra prasm�s, nes kur pavog�s d�si. Net iš JAV galima � Lietuv� ar kit� šal� automobil� parsisi�sti, pavyzd�iui, slepiant j� konteineryje po tamponais. Iš Islandijos niekas nei automobili�, nei tampon� niekur nesiun�ia, nes viskas brangu, net ir pats siuntimas, tad neapsimoka. Gelbsti lietuvius ir lenkai, kurie darbe tingesni, atvykusi� j� �ia daug, tad net nori, kad su jais b�t� kalbama lenkiškai. Jei parduotuv�je pardav�jas lenkas, tai kalb�damas savo kalba islandas nelabai k� nusipirks. Nepaisant to, islandai draugiški ir tolerantiški – Islandijos nacionalin� televizija naujienas pateikia island�, lenk� bei serb�-kroat� kalba. Mano galva, lietuviai ir islandai (ypa� vyrai) labai panaš�s. L�ti, nerang�s. Jei vakare pavartoja daug skys�i�, nakt� kelias valandas sprend�ia, ar keltis, ar pakent�ti. Island� humoro jausmas puikus. "Baltai ir estai atvyko", - sako jie apie sve�ius iš Baltijos šali�.

Islandijai b�dinga daugelis moderniosios visuomen�s pranašum�, bet ji vis dar labai skiriasi nuo urbanizuotos, šiuolaikiškos miest� visuomen�s. Nes labai artima gamtai.

Bet gr��kime prie kriz�s ir tiesiog gyvenimo. Istorija apie begemot� ir krokodil�:

Begemotas ir ma�ylis begemotukas at�jo atsigerti vandens. Jiems begeriant, iš vandens išniro krokodilas, �iupo u� gerkl�s begemotuk� ir prad�jo j� tempti gilyn � vanden�. Didysis begemotas puol� krokodil�, visu svoriu j� u�gul�, �m� spardyti kojomis. Krokodilas paleido begemotuk� ir paniro � vanden�. Begemotas išst�m� savo ma�yl� iš vandens ir band� j� pakelti. Begemotukas band� atsistoti, bet parklupo, kraujas tek�jo upeliais. Galiausiai begemotukas visiškai suglebo. Begemotas dar ilgai prie jo stov�jo, kol galiausiai li�dnas pasitrauk�. Bet šiek tiek pa�j�j�s atsigr��, tuo metu krokodilas v�l išniro iš vandens, v�l �iupo begemotuk� ir v�l j� �m� tempti � gilum�. Begemotas dar pa�i�r�jo, bet nieko nebedar� ir, panarin�s galv�, nu�ingsniavo sau.

Operatoriaus istorijos "girdimos" akimis

Oksana LAURUTYT�

Lapkri�io 30-�j� sostin�s kino teatre "Skalvija" vyko kasme�io videominiati�r� festivalio–konkurso "�i�r�k laisvai 2008" nugal�toj� apdovanojimas. Geriausia miniati�ra pripa�intas buvusio šiaulie�io Nerijaus Gulbino darbas "Paskutin� pranašyst�". Reporta�us laidoms "Panorama" ir "Labas rytas" filmuojan�io N. Gulbino gabumus seniai �vertino ir šiaulie�iai �urnalistai - dokumentini� film� k�r�jos Aušra Vaitkevi�ien� ir Daiva Grikšien� nuolat prašo jo pagalbos filmuojant, o komand� sukurti filmai sulaukia pripa�inimo šalies konkursuose.

Afganistane Nerijaus Gulbino gyvybei pavojus nekilo.

Nerijaus GULBINO asmeninio archyvo nuotr.

M�sa - šaldiklyje, prizai - lentynoje

Lietuvos televizijos naujien� tarnyboje nuo 2002-�j� dirbantis 32-ej� Nerijus operatoriaus karjer� prad�jo Šiauliuose. Radiotechniko specialyb� Kauno technologijos universiteto Šiauli� filiale �gij�s absolventas, ieškodamas darbo, kreip�si � Šiauli� televizij�. Po �vairiausi� darb� met� � rankas pa�m� kamer� ir... "u�sikabino".

Tuo metu Šiauli� televizijoje dirbo profesionalus operatorius Rolandas Šle�as. Vienas iš nedaugelio šalies operatori�, profesijos subtilybi� mok�sis Maskvoje, R. Šle�as Nerijui atskleid� profesijos paslaptis. "Dirbti operatoriumi man pasirod� labai �domu. Gana greitai �miau filmuoti reporta�us iš Šiauli� laidai "Panorama", v�liau išvykau gyventi � Vilni� ir dirbti ten", - sako Nerijus.

Jaunas vyras sako, kad kasdien jam tenka filmuoti po kelis reporta�us, kuriuos rodo ir "Panorama", ir laida "Labas rytas". "Kartais netur�damas k� veikti ir montuoju. Filmuk� "Paskutin� pranašyst�", kuris atneš� s�km� konkurse, pats ir sumontavau", - sako pašnekovas.

Beje, laim�ti konkurse Nerijui neakivaizd�iai pad�jo tas pats R. Šle�as, mat Nerijus filmavo R. Šle�o uošvio �kyje, kur buvo skerd�iama kiaul�. Nerijus nufilmavo skerstuves, parod�, kaip vyrai iš skerdienos sp�ja �iemos orus. Tuomet nufilmavo ir tranzistori�, kuris transliuoja meteorolog� pranešim�.

"Vos neprašoviau su tuo radiju. Vis� dien� galvojau, kad reikia ir j� nufilmuoti, bet pamiršau. Kiaul� skerd� vyrai patys j� atsineš� ir �sijung�", - nusijuokia Nerijus ir sako, kad filmuoti sutik�s gerasis �kininkas jam nepagail�j�s ir m�sos - jos dar yra šaldiklyje. O siel� šildo iš operatori� konkurso gauti apdovanojimai - diplomas, medinis tautodailinink� išdro�tas filmuojant� operatori� primenantis r�pintoj�lis. "Piniginio prizo negavome. R�m�jai paskutin� akimirk� atsisak� skirti priz�. Kriz� juk", - nusijuokia Nerijus.

Geriausiai pateik� dram�

Operatori� konkursas rengiamas tam, kad televizijos �i�rovai �sitikint�, jog televizijoje labai svarbus �mogus ir operatorius. �urnalistai da�niausiai išgars�ja ir tampa atpa��stami, nes yra matomi televizijos ekranuose, o operatori� da�niausiai niekas ne�ino, nors jie sukuria vaizd�, papildant� informacij�.

D�l geriausios videominiati�ros var��si devyni šalies operatoriai: Mantas �epkauskas, �ilvinas Ruminas, Nerijus Gulbinas, Tomas Ruminas, Migl� Gai�i�t�, Aidas Gurskus, Evaldas Petrauskas, Nerijus Bani�nas ir Jaunius Matonis. Ši� met� tema – "Laiškanešys". Buvo norima atskleisti �inios perteikimo specifik� dabarties visuomen�je. Tod�l videominiati�rose gal�jo b�ti parodyta viskas, kas susij� su �inia ir jos skleidimu.

Operatoriai konkursui pateik� 100 sekund�i� trukm�s filmukus, kuriuos vertino komisijos nariai – kinematografininkas Gytis Lukšas, kritikas Skirmantas Valiulis, kino operatorius Dima Gribanovas, garsus televizijos ir medij� specialistas Audrius Lelkaitis ir Lietuvos �urnalist� s�jungos pirmininkas Dainius Radzevi�ius.

Komisijos nariai � final� atrinko tris pretendentus: T. Rumin�, N. Bani�n� ir N. Gulbin�. Pastarojo "Paskutin� pranašyst�" ir buvo pripa�inta geriausiu filmuku - autorius geriausiai vaizdu perteik� dram�.

Festivalio organizatori� teigimu, operatoriai dar kart� �rod�, kad jie n�ra tie, kurie tik spaudo �jungimo ir išjungimo mygtuk�. Operatorius – �mogus, gebantis matyti id�j�, puikiai pasirinkti herojus, sukurti intrig� ir visa tai sud�ti net � labai trump� k�rin�.

Babyt� aptal�� rankinuku

Kas yra svarbiausia operatoriaus darbe? Kaip turi m�styti filmuojantis �mogus, kad jo nufilmuoti kadrai nešt� �ini�? Nerijus sako, kad operatorius turi filmuoti taip, kad vien matydamas vaizdus �i�rovas išgirst� istorij�. Neb�tini �od�iai, ta�iau filmuot� med�iag� �i�rintis �mogus turi t� istorij� išgirsti. "Da�nai šalies televizijose nufilmuoti kadrai neb�na informatyv�s. Filmuojama bet kas, kad tik vaizdas b�t� pateiktas skaitant informacij�. Tai n�ra gerai. Operatorius turi dirbti profesionalai, o ne daryti vadinamuosius "dengimus", - sako Nerijus.

Ne visada, �inoma, ir geriausiems operatoriams pavyksta sukurti ger� reporta��. Kai kasdien tenka parengti po kelis reporta�us, net prisiminti visko negali. Vis d�lto Nerijus turi k� prisiminti. Dirbdamas operatoriumi nema�ai pakeliavo - aplankytas Afganistanas, Turkm�nija, Azerbaid�anas, Gruzija, neseniai aplankyta Norvegija.

"Yra tokia labai dr�si �urnalist�, kuri nieko nebijo. Su ja ir va�iavome � Afganistan�, nors prieš pora savai�i� netoli Lietuvos kari� b�stin�s buvo raketa susprogdinta. Filmavome, kaip lietuviai kariai mokykl� stato, ligonin�se talkina, labdar� dalija. Kartu va�iavo ir archeologai, kurie mok� Afganistano gyventojus savo paveld� registruoti", - prisimena Nerijus sakydamas, kad visai nebuv� baisu, tik vietiniai gyventojai labai �kyr�s buv�: b�riais iš paskos vaikš�ioj�, mielai filmav�si, ta�iau labiausiai juos domino lietuvait�s merginos. "�i�r�jo taip, tarsi nieko �domesnio neb�t� mat�", - juokiasi pašnekovas.

Su d�iaugsmu Nerijus prisimena filmuojant patirtus nutikimus ir sako, kad yra buv�, jog ir � kakt� befilmuodamas vos negavo. Prieš pusantr� met� jis dirbo Taline, kai rusai estams neleido bronzinio kareivio paminklo perkelti iš miesto centro � kari� kapines. Tada kilo riauš�s, kuri� metu ir kilo pavojus operatoriaus sveikatai.

"O kart� babyt� su rankinuku man trinktel�jo. Pikta babyt� buvo. Na, iš t�, kurios ant visko sugeba pykti. Filmavome tada Šiauliuose du bebriukus, kurie nepadoriai krut�jo. Ir supyko babyt�", - juokiasi operatorius besid�iaugdamas, kad t� babyt�, jam trenkian�i�, nufilmavo. Kadras pavyko labai geras.

Mano Izraelis

Ri�ardas JAKUTIS

Prisipa�insiu, kad lengviausiai man tekstai gula apie knygas ir keliones. Gal, art�jant Kal�doms, kelioni� m�g�j� keliai pasuks � diding� Izraelio �em�. Ten gyvenan�i�j� paklausiau, ar prieš Kal�das bei Velykas, kitas religines šventes padaug�ja turist�. Atsak�, jog šiek tiek. Daugiau atvyksta iš Vakar�, o lietuvi� ar rus� �ion atkanka vasar� per pa�ius karš�ius, nors pats geriausias met� laikas lankytis Izraelyje yra �iema ar ankstyvas pavasaris (pavyzd�iui, vasar� temperat�ra �ia apie 22 laipsnius šilumos).

Norisi pa�velgti � krašt�, kur p�das �spaud� pasaulio Mesijas. Izraelyje teko lankytis kelet� kart�. Kadangi visko centras - Jeruzal�, tai ir visa Izraelio �em� da�nai taip vadinama.

"Yra dešimt gro�io mat�. Devyni j� - Jeruzal�je... Kas nemat� Jeruzal�s, tas nemat� gra�aus miesto", - skelbia posakis apie švent�j� miest�. "Norite paskambinti Dievui? Dešimt šekeli�. Kod�l taip pigiai? Vietiniai pokalbiai kainuoja nebrangiai", - tai anekdotas apie Jeruzal�.

Šventajame mieste susiduria trys religijos. Šven�iausia vieta jud�jams – Raud� siena, Kristaus kan�ios, mirties ir prisik�limo vietos svarbiausios krikš�ionims, o tre�ioji pagal svarb� po Mekos ir Medinos vieta musulmonams – Al Aksos me�et�. Jud�jai teigia, jog Jeruzal�je esantis Šventyklos kalnas yra Dievo duoto pasaulio prad�ia, iš šio kalno molio buvo nulipdytas Adomas, ant Šventyklos kalno savo aukas atnašavo Kainas ir Abelis, �ia pat Abraomas buvo pasiruoš�s paaukoti savo s�n� Izaok� Dievui, �ia palaidotas �yd� karalius Dovydas, iš numirusi�j� prisik�l� J�zus, o Mahometas pakilo � dang�.

Prad�ti kelion� po Jeruzal� reik�t� nuo karaliaus Dovydo viet�. Karali� Dovyd� pranašu pripa�ino ir jud�jai, ir krikš�ionys, ir musulmonai. Biblijoje sakoma, jog karalius Dovydas buvo palaidotas Siono kalne Jeruzal�je.

Šalia karaliaus Dovydo kapaviet�s yra veikianti jo vardu pavadinta sinagoga. IV a. šalia buvo krikš�ioniškoji Šv. Dovydo ba�ny�ia, kuri� sugriov� persai, 1524 m. toje vietoje buvo pastatyta El Daudo me�et�, kurios minaret� galime pamatyti ir dabar. Did�iulis akmeninis sarkofagas u�dengtas antklotu, ant kurio u�d�ti Toros rankraš�iai ir kar�nos, simbolizuojan�ios 22 �yd� karalystes, taip pat išsi�ti �od�iai iš I Karali� Knygos: "Dovydas, Izraelio karalius, gyvas ir egzistuoja." Legendos byloja, kad karaliaus Dovydo kapaviet�je buvo pasl�pti Pirmosios šventyklos lobiai, tod�l daugelis Jeruzal�s u�kariautoj� – persai, kry�iuo�iai, turkai – vis sugriaudavo kapaviet� ieškodami lobi�.

Antrajame aukšte virš karaliaus Dovydo kapaviet�s yra Paskutin�s vakarien�s men�. Iš kartos � kart� perduodama, jog J�zus Kristus buvo kil�s iš karaliaus Dovydo gimin�s, tod�l simboliška, kad paskutin� J�zaus buvimo �em�je vieta buvo b�tent ši men�, kurioje jis vakarieniavo su savo apaštalais.

Šven�iausia vieta �ydams, j� religijos simbolis – 516 m. pr. Kr. pastatyta Raud� siena. Po 66–70 m. �vykusio �yd� sukilimo, kuriuo siekta išsivaduoti iš rom�n� vald�ios ir kur� rom�nai numalšino, Jeruzal�s Šventykla buvo sugriauta, o �ydai ištremti iš šalies. Manoma, kad Romos imperatoriaus Tito legionai specialiai paliko dal� sienos kaip kart� priminim� �ydams apie Romos pergal�. Tai sienos dalis, ant kurios buvo pastatytos Pirmoji ir Antroji šventyklos.

Sien� pastat� karalius Erodas. Dabar tai 60 m ilgio 15 m aukš�io (dar 7 m po �eme) siena, pastatyta iš did�iuli� tašyt� akmens blok�. �ydai tiki, kad sukilim� atlaikiusi šioji Vakarin� siena – Dievo jiems duoto pa�ado, kad dalis šventyklos liks stov�ti kaip Dievo nenutr�kstamo ryšio su Izraelio tauta �enklas, t�sinys. Beveik du t�kstantme�ius �ydai � Jeruzal� gal�jo sugr��ti tik kart� per metus – apraudoti šventyklos sugriovimo.

1948 m. Ryt� Jeruzal� atiteko Jordanijai ir �ydai devyniolik� met� buvo prarad� galimyb� melstis prie Vakarin�s sienos. Po Šeši� dien� karo 1967 m. Izraelis atsikovojo rytin� šventojo miesto dal� ir vienas pirm�j� veiksm�, kur� padar�, – nugriov� visus prie Raud� sienos stov�jusius namus, palikdamas priešais sien� tuš�i� aikšt� – toki�, kokia ji yra iki šiol. Raud� siena – mald� vieta po atviru dangumi. �ia meld�iamasi ir Dievo prašoma pagalbos 365 dienas per metus.

Visi atvykstantys prie Raud� sienos �kiša � j� raštelius su prašymais Aukš�iausiajam. Tai net vadinama "�inute Dievui". Taip elgiasi ir lietuviai. Net m�s� politikai, pabuvoj� Šventojoje �em�je, sako tai padar�. Ko jie praš�? Vienas, skai�iau, prasitar� praš�s klest�jimo Lietuvai. Gra�u. Nors Dievas, perfrazuodamas Švento Rašto �od�ius, gali atsakyti: "Prad�kite patys dirbti, kad Lietuva klest�t�, ir aš pad�siu!"

Kristaus kapo bazilika - viena svarbiausi� viet� pasaulio krikš�ionims, pastatyta ten, kur buvo nukry�iuotas, palaidotas, o v�liau prisik�l� J�zus Kristus.

Pirmoji Kristaus kapo ba�ny�ia buvo pastatyta 335 metais. 1808 m. ba�ny�ia beveik sudeg�, o 1810 m. buvo atstatyta ir jos vaizdas nepasikeit� iki šiol. Kristaus kapo bazilika yra padalyta tarp šeši� krikš�ionišk�j� konfesij�: katalik�, graik� sta�iatiki�, arm�n�, kopt�, sir� ir etiop�. Jiems nustatytos ribos ir laikas maldoms.

Ši vieta vadinama ir Kristaus memorialu, nes viskas �ia susij� su jo vardu. �ia nuolat apstu turist�, norin�i� pamatyti ol�, kur iš numirusi�j� prisik�l� J�zus Kristus, ranka paliesti akmen�, kuris buvo u�ritintas ant Kristaus kapo.

� ba�ny�i� atveda Kry�iaus kelias. Eidamas siauromis gatvel�mis, prisimeni J�zaus kan�ias vaizduojan�ius filmus, "Ben Hur�" ar Melo Gibsono, skaitytas knygas - tai, kas atrod� mistiška, virsta labai artimu. "Štai �ia J�zus Kristus nešdamas kry�i� atsir�m� � sien�", - pasakoja gidas.

Susikaupti, deja, neleid�ia prekeivi� balsai. Kry�iaus kelias nusidriek�s per turg�. Ko tik �ia ne�sigysi: ir vos kelis dolerius kainuojant� kry�el� ar arabišk� skar�, ir ne vien� šimt� doleri� kainuojant� juvelyrin� dirbin�. Daug pardavin�jan�i�j� tas pa�ias prekes ir tokius pat suvenyrus, ta�iau kiekvienas bando �tikinti, kad tik pas j� rasite unikal� daikt�.

Švent�j� relikvij� pardav�jo pasiteiravau, ar jis neturi šventojo Drazdausko (draugo, su kuriuo keliavome po Izrael�) relikvij�. Pardav�jas, atrodo, jau nor�jo ka�k� mums kišti, ta�iau atsak�, jog jeigu ateitume rytoj, t� relikvij� jis tur�s, nes, girdi, tai labai populiarus šventasis. Tai su�inoj�s patapšnojau Drazdausko pet�, nes ne�inau, ar gyvenime dar yra kas nors tur�j�s galimyb� gl�bes�iuotis su šventuoju.

Lankantis Jeruzal�je b�tina pakilti ir � Alyv� kaln�, nuo kurio beveik 100 metr� virš�n�s atsiveria nuostabus senojo miesto vaizdas. Alyv� kaln� gerbia ir �ydai, ir krikš�ionys. �ia palaidoti pranašai Zacharijas, Malahijas. Ši vieta tampriai susijusi su pagrindiniais J�zaus Kristaus gyvenimo momentais: �engimu � dang�, Jeruzal�s sugriovimo išpranašavimu, pamokslais mokiniams.

Vakariniame Alyv� kalno šlaite yra Getseman�s sodas. Iki šiol išliko tik dalis Biblijos laik� sodo, bet tebeauga aštuoni alyvmed�iai, pasodinti dar I a. B�tent �ia at�jo J�zus nakt� prieš nukry�iavim�, �ia jis išgyveno išdavyst�s kart�l� ir buvo suimtas.

Vietoje, kurioje pagal legend� Judas išdav� J�z�, iš prad�i� buvo nedidel� ba�ny�ia, o 1924 m. �ia buvo pastatyta �sp�dinga Taut� bazilika. Kedrono sl�nyje šalia Getseman�s sodo yra Šventosios Šeimos Kapo cerkv�. Pusr�syje esanti kapo patalpa buvo pastatyta XII a. Nusileid�iant iš abiej� pusi� yra dvi nišos. Dešin�je – altorius, kuriame palaidoti Dievo Motinos Marijos t�vai – Joachimas ir Ona. Kair�je – altorius, kuriame palaidotas Marijos vyras Juozapas. Marijos kapas (jis tuš�ias, nes Marija irgi paimta � dang�) yra pa�ioje apa�ioje.

Jeruzal� tik dalis Izraelio. B�tina apsilankyti ir Betliejuje (vos u� 8 km) – J�zaus gimimo vietoje, Nazarete - mieste, kuriame pra�jo J�zaus vaikyst� ir jaunyst�, kuriame gyveno Marija ir Juozapas, kuriame arkangelas Gabrielius praneš� apie Mesijo gimim�.

Kafranas, vadinamas Galil�jos Kana, yra nedideliame arab� miestelyje pakeliui iš Nazareto � Tverij�. B�tent �ia J�zus padar� savo pirm�j� stebukl� – pavert� vanden� vynu. Tai atsitiko vestuvi� puotos metu. Vyno stygius per vestuves pagal ano meto papro�ius – did�iul� g�da jaunaved�iams. Puotoje buv�s J�zus, padarydamas stebukl�, išgelb�jo jaunaved�ius. Miestelyje esan�i� ba�ny�i� katalikai dar vadina Dievo vestuvi� ba�ny�ia, o santuoka šioje ba�ny�ioje yra pati laimingiausia ir patvariausia. B�damas �ia J�zaus �vykdytu stebuklu iškart patiki, nes, regis, jis buvo toks galingas, kad pasiekia net šias dienas – miestelyje beveik niekur negausi vandens - tik vyno.

Prie Taboro kalno atvykome vakar�jant. �ia norisi likti. To J�zaus praš� ir apaštalai, deja, paskutiniu savo tašku J�zus pasirinko Golgotos kaln�. Aišku, reikia pamatyti ir siaurok� Jordano up�, kurioje buvo krikštytas J�zus, ta�iau vis� keliautoj� tikslas – Kinereto e�eras.

Naujasis testamentas mini begal� stebukl�, kuriuos J�zus padar� prie šio e�ero. Dauguma J�zaus mokini� buvo aplinkini� kaim� gyventojai. Be abejo, apsilankoma prie švento Petro namo pamat�. Ant e�ero kranto gausyb� restoran�. Pagrindinis patiekalas – j�ros g�ryb�s. Kaip ir turi b�ti, brangiausiai kainuoja porcija, pavadinta "Švento Petro �uvis".

Nustebau išgird�s apie Jeruzal�s sindrom�. Jis pasireiškia tuo, kad po apsilankymo Jeruzal�je ir kituose Kristaus buvimo vietose �mon�s patiki turintys stebukling� gali� ar net �sivaizduoja es� mesijai. Gird�jau, kad kai kurie net išsikerpa viešbu�io baltoje paklod�je skyl�, apsimauna t� paklod� per galv� ir nuplev�suoja skelbti ateities karalyst�s. Be abejo, jie patenka Jeruzal�s klinik�, aptarnaujan�i� tokius turistus, globon. Nors sako, geriausias b�das kuo grei�iau parve�ti tok� turist� namo ir jam viskas praeina.

Baigsiu anekdotu, gird�tu iš Izraelio tautos atstovo l�p�. �yd� humoras subtilus, sako, jog net anekdotus apie save jie kuria patys, tik tuo niekam nesigiria.

Vienas �ydas giria savo rabin�, teigia, kad kiekvien� šeštadien� šis kalbasi su pranašu Eliju iš ano pasaulio.

- O gal tavo rabinas melagis? - suabejojo pašnekovas.

- Kaip tai melagis, - u�sir�stino šis. - Jeigu jis b�t� melagis, tai pranašas Elijas nesikalb�t� su juo.

Laimono Noreikos vardo skaitov� konkursas laukia poezijos gerb�j�

Oksana LAURUTYT�

Šiandien Šiauli� universiteto Mokomajame teatre (Vytauto g. 103a) prasideda pirmasis Lietuvos aukšt�j� mokykl� Laimono Noreikos vardo skaitov� konkursas. Teatro, meno ir poezijos gerb�jai kvie�iami nemokamai pasi�i�r�ti tiek individuali� student� pasirodym�, tiek menini� kompozicij� ir su�inoti, kas taps konkurso laureatais.

Šiauli� universiteto Men� fakulteto Teatro katedros ved�ja Marija �ib�dien� su did�iausiu d�iaugsmu �teiks Laimono Noreikos vardo skaitov� konkurso diplomus laureatams. "Šiauli� universitetui didel� garb�, kad L. Noreikos artimieji dav� sutikim� š� konkurs� vadinti aktoriaus vardu", - sak� M. �ib�dien�.

Autor�s nuotr.

Pasiilgusiems subtili� poezijos posm�

Lietuvos aukšt�j� mokykl� Laimono Noreikos vardo skaitov� konkurse dalyvaus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto, Klaip�dos universiteto ir Šiauli� universiteto b�simieji aktoriai, re�isieriai, teatro edukologai. Pasak konkurso organizator�s, Šiauli� universiteto Teatro katedros ved�jos Marijos �ib�dien�s, individualias programas pareng� 15 šalies jaun�j� teatral�, o menines kompozicijas - septynios student� grup�s.

"Šiais kompiuterijos laikais skaitov� konkursas skamba beveik archaiškai. Juk �pratome da�niau susirasti reikiam� informacij� internete nei paimti knyg� � rankas, �pratome skaityti skelbimus, kvie�ian�ius lengvai atsipalaiduoti, o ne ilgam susim�styti. Manau, kad yra �moni�, pasiilgusi� subtili� poezijos posm�, o gal - filosofiškos prozos eilut�s ar humoreskos", - sako M. �ib�dien�.

Nors šiaulie�ius studentus d�stytojams ir teko �kalbin�ti dalyvauti garbingame konkurse, dalyvauti išdr�so per dešimt skaitov�. "Tai n�ra labai gerai, nes aktorius turi nor�ti ver�tis � scen�", - apgailestavo M. �ib�dien�, ta�iau studentus ji ir pateisino, nes jaunimas nebelabai �ino, koki� gali� tur�jo poezijos �odis, ištartas L. Noreikos, koks jis buvo �mogus ir kiek jis reišk� lietuvi� tautai siekiant atkurti Nepriklausomyb�.

Id�ja surengti poezijos apaštalu vadinto L. Noreikos vardo konkurs� kilo Teatro katedros asistentui Juozui �ib�dai, o konkurs�, jo �status rengti pad�jo katedros d�stytojai. Nuspr�sta, kad konkurso dalyvi� individual�s pasirodymai netrukt� ilgiau nei 10 minu�i�, o menin�s kompozicijos - ne ilgiau nei 30 minu�i�. Konkurso nugal�tojai bus apdovanoti pirmo, antro ir tre�io laipsnio diplomais bei atminimo dovanomis.

Nugal�tojus rinks komisija, kurios pirmininku pakviestas Valdas Gedgaudas, Lietuvos kult�ros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vyriausiasis specialistas, poetas ir kritikas. Komisijos nariais sutiko b�ti aktoriai R�ta Stalili�nait� (Kauno dramos teatras), Aurimas �vinys (Šiauli� dramos teatras) ir Šiauli� universiteto prorektorius Juozas Pabr��a.

Reikalavimas - skaityti lietuvi� k�rinius

L. Noreika kur� laik� gyveno Šiauliuose ir pirmuosius �ingsnius teatro scenoje �eng� Šiauli� gimnazijoje. Jis garsus ir kaip kino, ir kaip teatro aktorius - suk�r� daugiau nei 100 vaidmen� teatre ir per 40 - kino filmuose, u� k�rybin� veikl� �vertintas aukš�iausio laipsnio apdovanojimais. �ia, Šiauliuose, kur da�nai lankydavosi "Poezijos paukšt� nešantis �ynys", ir beriamas pirmojo L. Noreikos vardo skaitov� konkurso gr�das. Pasak Teatro katedros ved�jos, tikimasi, kad L. Noreikos vardo konkursas taps tradiciniu ir vyks kiekvien� ruden�. M. �ib�dien� turi svajon�, kad Men� fakultete atsiras ir L. Noreikos vardo auditorija.

L. Noreikos dukros mielai sutiko Mokomajam teatrui padovanoti plakat�, skelbim�, kurie � poezijos vakarus kviet� gerb�jus prieš 30 ir daugiau metu. �domu tai, kad konkursas yra rengiamas lapkri�io 28-�j�, o poezijos apaštalui lapkri�io 27-�j� b�t� sukak� 82 metai. L. Noreikos Lietuva neteko pernai gegu��s 31-�j�.

Iš viso L. Noreika pareng� dvidešimt program�, kurias atliko daugiau nei tris t�kstan�ius kart�. Tai literat�rin�s programos pagal Vinco Mykolai�io–Putino, Marcelijaus Martinai�io, Salom�jos N�ries, Pauliaus Širvio ir kit� autori� k�ryb�. Dalis j� �rašyta � plokšteles. Pirmojo Lietuvos aukšt�j� mokykl� L. Noreikos vardo skaitov� konkurso pagrindinis reikalavimas – skaityti lietuvi� autori� k�ryb�. Beje, kai šalyje vykdavo moksleivi� skaitov� konkursai, L. Noreika b�davo komisijos nariu, tad jo vardo konkursas - derama pagarba korif�jui.

Kriz�

Ri�ardas JAKUTIS

Koks �odis šiuo metu girdimas da�niausiai? Visi pastebime – "kriz�". Baigiantis metams visad iš K raid�s populiariausiu �od�iu tapdavo �odis "Kal�dos". O ir kiek daug kit� mums artim� �od�i�, prasidedan�i� šia raide: "krepšinis", "koncertas", "kinas", "karnavalas", pagaliau - "kult�ra". Pats �odis "kriz�", tiesa, irgi n�ra ka�koks negra�us ar bylojantis ka�k� pikta – graikiškai "krisis" reiškia: 1. l��, 2. pos�kio viet�, 3. sprendim�. Bet mes suprantame j� visai kitaip.

Tai kur toji kriz�? Laukiame jos it kokios palaimos. Šis tekstas jus pasieks drauge su naujomis šildymo s�skaitomis. "D�l technini� kli��i� šviesa tunelio gale laikinai išjungta" – kriz�s meto skelbimas. Bet nejaugi mes iki šiol gyvenom ne kriz�j? Juk kriz�, kai ko nors tr�ksta.

Kriz� neb�tinai tik tada, kai neturi pinig�. Pavyzd�iui, artimo, mylimo �mogaus netektis parodo, kad b�na blogiau ir u� pinigin� kriz�. Depresija, narkotikai, šeimos irimas, teroras, nebesuvaldomi visuomeniniai procesai, branduolinio ginklo panaudojimo gr�sm�, ekologiniai sm�giai ir panašiai – tai juk irgi kriz�. Sprend�iantys globalines problemas praneša, kad europie�iai serga stipriausiomis depresijos formomis, kurios yra 58 t�kstan�i� savi�udybi� per metus prie�astis, kad 30 proc. Europos S�jungos pilie�i� negaluoja d�l psichikos sutrikim�, kad nesustabdomai did�ja gr�sm� �monijos egzistavimui d�l branduolinio ginklo plitimo, kad spar�iai gil�ja civilizacij� konfliktas - Europa išgyvena pirm�sias musulmon� agresijos atakas. Iškiliausi� mokslinink� nuomone, �monijai liko ne tiek daug laiko, kad m�gint� u�kirsti keli� krizei pl�stis nepageidautina kryptimi - link termobranduolinio karo ar globalin�s ekologin�s katastrofos. Štai taip, o mes burbame d�l va�iavimo autobusu biliet�lio ar vandens kubo kainos! Nepagalvojame, kad klimatui šylant prasid�s potvyniai kaip Did�iojoje Britanijoje ar Vokietijoje.

Sapnavau, jog skubu � gele�inkelio stot�. B�gu, klumpu, bet � traukin� pav�luoju. Pasirodo, išvyko ne tik tas, išvyko visi mano traukiniai. Pabudau ir pam�s�iau – o juk tai tikrov�. Jausmas ne koks. Kriz�.

�mon�s � krizes reaguoja daugma� vienodai, tik elgiasi skirtingai. Iš prad�i� b�na šokas, v�liau imama pykti ir ieškoti kalt�, po to susitaikoma. Tiesa, vieni �stringa ged�jimo stadijoje ir neieško išei�i�, kiti greitai randa nauj� darb�, nauj� keli� ir lengviau išgyvena š� sunk� period�. Klausimas tau: "Kas l�m�, kad likai tundroje nakt�?" Atsakymas: "Tu pats!"

Pasiruošimas krizei – labai svarbus dalykas. Labiausiai, atrodo, tam pasiruoš� japonai. Tik �em� sudreba – jie bemat lenda po stalais. �diegta, kad tokiu atveju gali kas nors u�kristi.

Pirmas klausimas susitikus bi�iulius: "Na kaip, kriz� jau�iasi?.. K�? Nesijau�ia? Nuvylei! Kod�l nesi solidarus?" Gandai apie krizes da�nai b�na ir perd�ti. Nustebino statistika apie neištikimyb�. Vienas iš keturi� vedusi� vyr� yra neištikimas, bet juk tuomet – trys ištikimi. Moter� tarpe dar geresni rezultatai - viena iš dešimties neištikima, devynios – ištikimos. Savo akimis neb��iau tokios statistikos mat�s, nepatik��iau. Ne�inia, tiesa, kur tokios apklausos vyko, viena aišku, tik ne tarp mano pa��stam�. O gal �mon�s tik nori pasirodyti geresni. Kaip beb�t�, duomenys yra duomenys ir, vadovaujantis jais, ne kalb�ti apie ištikimyb�s kriz� reik�t�, o tiesiog d�iaugtis – kriz�s �ia n�ra. Na, nebent ne tai vienai moteriai iš keturi� ir vienam vyrui iš dešimties. Galgi ir su kitomis kriz�mis taip.

Bulvare sutiktas ka�kur matytas vyriškis aiškino, jog j� iš kriz�s išgelb�t� du litai. O kad tiek u�tekt� visiems! O tie dviej� lit� prašytojai gana išradingi. Štai vienas toks irgi bulvare man�s paklaus�, kod�l nebemat�s mano straipsni�. Atsakiau, jog kiekvien� penktadien� jie pasirodo, gal tik šalia kriminal� ar politik� išdaig� jis j� nepastebi. Pokalbis baig�si dviej� lit� paprašymu (tiesa, anks�iau prašytojai nor�davo tik lito, regis, infliacija visur infliacija). Viskas teisinga. Nejau autorius iš savo honoraro pagail�s dviej� lit� �mogui, kuris nuo ankstaus ryto laksto iš vieno bulvaro galo � kit� su vienintele mintimi, kod�l n�ra jo m�giamo autoriaus straipsnio.

Kod�l ir kaip kyla kriz�s? Kyla iš m�s� egoizmo, kai pradedame pernelyg daug vartoti. Paklauskime gra�i� ir s�km�s �moni�, kod�l jie taip gra�iai atrodo, kod�l jiems šitaip sekasi. Sulauksime atsakymo, jog jie tik dešimt dien� per metus valgo k� nori ir tiek pat dien� daro k� nori. Kitomis dienomis maitinasi, kaip liepia dietologai, ir elgiasi pagal grie�tas gyvenimo ir elgesio taisykles. "Daikt� ir pinig� kaupimas, kaip savaiminis tikslas, yra pra��tingas. Niekada nesu mat�s, kad paskui katafalk� per laidotuvi� ceremonij� va�iuot� vilkikas su visais velionio daiktais", - tai ištrauka iš elektroniniu b�du platinamo ilgo laiško, raginan�io kriz�s akivaizdoje atsisukti � tikr�sias vertybes. Visa gamta, išskyrus �mog�, suvartoja tiktai tiek, kiek b�tina egzistavimui palaikyti. Tam, kad pasaulyje b�t� pusiausvyra, mes turime s�km� ir nes�km�, juod� ir balt�, teigiam� ir neigiam�, minus ir plius. Be �mogaus ego, visos gamtos j�gos išlaiko pusiausvyr�, sudarydamos vien� bendr� sistem�, ir tik �mogus trikdo j� harmonij�. Gamtoje viskas tarpusavyje susij� ir siekia išlaikyti t� pusiausvyr�, tiek vidin�, tiek su aplinka. Vidiniams ryšiams iširus, viskas ima �lugti.

Sako, jog Latvija jau bankrutuoja. Neseniai ten buvau ir niekaip nesupratau, kuo tai pasireiškia. Rygos senamies�io baruose kaip viskas buvo brangu, taip ir yra – kainos nepadid�jo ir nesuma��jo. Gal reikia ten gyventi, kad pajustum. Mano galva, tik neverta pasiduoti neigiamoms �inioms, saky�iau, netgi svai�iojimams. Kyla dolerio vert�. Galimas daiktas, dar kils. Po kiek met� v�l smuks. Taip ir gyvename. Aišku, tas, kuris geba tai numatyti ir k� reikia laiku nusipirkti bei laiku parduoti – laimingas. Lektoriams, kurie moko, kaip išgyventi kriz�s metu ir kaip iš jos išbristi, – aukso am�ius. Dar pam�s�iau, jog kriz� tikrai nepalies atliekan�i�j� bausm�. Tr�ks plyš, jiems bus suteiktos visos s�lygos, kaip ir buvo, ar netgi ger�s (juk esame ES). Tiesa, tiek Vilniaus Lukiški�, tiek Šiauli� kal�jimas, atrodo, kur� laik� liks centre. Tad labai bijantys kriz�s gali pam�styti, ar ne geriau kal�jime.

Optimistai, teigiantys, girdi, jokios kriz�s n�ra, d�l šildymo brangimo gali paironizuoti, kad jis šiemet 40 proc. atpigo. "Kaip tai?" – paklausite j�s. "Gal�jo jis pabrangti dvigubai, o brango tik 60 procent�, tad 40 procent� – j�s� naudai", - atsakys jie.

Tiesa, tiems, kurie neigia kriz�, skeptikai sako, jog, be abejo, kokia tau kriz�, jei nesi vienas iš daugiau kaip 300 netrukus darbo neteksian�i� Alytaus "Snaig�s", vienas iš 187 bankrutavusios Šiauli� "Ventos", vienas iš 172 Jonavos siuvimo �mon�s "Jonatex", vienas iš 125 Šilut�s "Galaun�s" ar kokios nors kitos bankrutuojan�ios ar, kad išgyvent�, �moni� skai�i� drastiškai ma�inan�ios �mon�s darbuotoj�.

Did�iosios Britanijos "The Times" paskelb� s�raš� t�, kurie labiausiai pelnosi iš kriz�s. Tarp j�, pavyzd�iui, leid�jai, spausdinantys Karlo Markso "Kapital�". Vokietijos knygynai pasteb�jo, kad "Kapitalo" pardavimai per pastaruosius m�nesius išaugo 300 procent�, o lankytojai pl�sta � K. Markso gimtin� – Tryr�. Šiemet ten jau apsilank� 40 t�kstan�i� �moni�. S�raše ir Bartas Bechtas, Did�iosios Britanijos valymo priemoni� gamintojas. Jo bendrov� pasiek� rekordin� peln�. �mon�s, netur�dami pinig� eiti pietauti mieste, namie pripildo indaploves nešvariais indais.

Many�iau, tai geriausiai kriz� apib�dinantis anekdotas:

Susitinka du kiemsargiai. Vienas j� kitam: "J�s man ka�kur matytas." Antrasis: "J�s man irgi. Kokiame banke j�s anks�iau dirbote?"

O prisirišimas prie pinig� gali tapti liga. �ia kaip ir su azartiniais �aidimais. "Ne�leiskit man�s � lošimo namus!" – prašosi ne vienas. N�ra blogai jei tu kas m�nes� nutari sutaupyti po 100 lit�. Per metus 1200. Gali kit�met t� sum� didinti – u�sibr��i sutaupyti jau 1500 ir t. t. Blogiau, jei tavo tikslas per m�nes� sutaupyti 1000, dar blogiau, jei 10 000 ar 100 000. Nors jei turi iš ko... Taip ir gyveni – nuo 100 t�kstan�i� iki 200 t�kstan�i�.

Neseniai buvau pakviestas � vieno didelio prekybos centro sostin�je atidarym�. Seniai bebuvau tokiame su�jime. Aplink elitas, diduomen�, �mon�s iš spalvot� �urnal�. Bet kaip visi puol� prie vaiši� stal�. Stumdydamiesi bemat visk� nušlav�. Kaip tik tie neturtingieji mandagiai tol�liau stov�jo ir � visa tai �i�r�jo. Tad ar tie pirmieji tikrai turtingi, ar ne juos jau paliet� kriz�? "Kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko", - sako poetas.

Kaip greitai išbristi iš kriz�s? O kad knyg� leidykla "Lengvas b�das", išleidus� A. Carr knyg� "Lengvas b�das mesti r�kyti" ir, kaip suprantu, �steigta tik tokioms knygoms leisti, kaip, pavyzd�iui, "Lengvas b�das tapti turtingu", "Lengvas b�das susirasti sekso partner�", "Lengvas b�das siekti karjeros", "Lengvas b�das suliekn�ti, prisivalgant vakarais", "Lengvas b�das su�inoti lengvus b�dus" ir pan., prad�iugint� skaitytojus knyga "Lengvas b�das išbristi iš kriz�s". Deja. Belieka tik �inoti, kad kriz�s atveju visada daugiausia išlošia tie, kurie išlaiko šalt� prot�, blaiviai �vertina pad�t� ir, svarbiausia, nepamiršta ankstesni� krizi�.

Blogie�io vaidmuo - ar�iau �mogaus

Oksana LAURUTYT�

Šiemet geriausiu Šiauli� dramos teatro aktoriumi pripa�intas 33-ej� Rolandas Dovydaitis debiutavo per LNK rodomame filme "Garb�s kuopa". Per 40 vaidmen� suk�r�s aktorius šiame seriale vaidina terorist� Rustam�. Tamsaus gymio ir iš išvaizdos, rodos, � tradicin� lietuv� nepanašus vyras tikina, kad yra tikras lietuvis, o vaidinti blogiet� jam yra �domiau nei geriet�. "Blogietis - panašesnis � �mog�, �mogiškesnis persona�as. Geras �mogus yra ar�iau angelo, o kaip reik�t� vaidinti angel�, aš ne�inau", - juokiasi jis.

Šiauli� dramos teatro aktorius Rolandas Dovydaitis d�iaugiasi galimybe filmuotis televizijos filme "Garb�s kuopa", bet lenkia galv� ir prieš teatr�. "Vienas angl� aktorius yra pasak�s: "Kinas man dav� pinig�, televizija - populiarum�, o teatr� aš pasilieku sau." Absoliu�iai su tuo sutinku", - sako jis.

Povilo LUNG�S nuotr.

Koj� pakišo mistika

Savivaldyb�s kult�ros ir meno premija Šiauli� dramos teatro aktoriui Rolandui Dovydai�iui šiemet paskirta u� sukurtus sezono vaidmenis. O vaidmen� ne tik šiemet, bet nuo 1998-�j�, kai jis prad�jo dirbti Dramos teatre, sukurta tikrai daug. Jis pabuv�s ir Ostapu Benderiu iš "Aukso veršio", ir Gotfrydu Lencu iš "Trij� draug�", net lieptu spektaklyje "Beben�iukas ir laum�". "Ka�kada vienas �mogus man yra pasak�s, kad gal aš esu visai netik�s teatrui. Turb�t viduje u�sispyriau ir nutariau �rodyti priešingai", - šypteli jis.

Tiesa sakant tai, kad Rolandas �stojo � aktorin� - daugeliui buvo netik�ta. Mat baig�s Dain� vidurin� mokykl� �m� studijuoti mechanik� ir in�inerij� Kauno technologijos universiteto Šiauli� filiale. Po pirmojo kurso �m� ir �stojo � Klaip�dos konservatorij�. "Tada labai savimi did�iavausi", - sako pašnekovas ir prisimena, kad tapti aktoriumi jis band� ir vos baig�s mokykl�.

B�damas vos aštuoniolikos jis nelabai �inojo, kur stoti. Draugas pamat� per televizij� reklam�, kad Vilniaus muzikos akademijai labai reikia vyr�. Jie buvo kvie�iami � atrank�, akinami tuo, kad akademijoje yra labai daug pan�. "Nuva�iavom be pinig�, nieko gerai ne�inodami. Man galva �m� plyšti, temperat�ra pakilo, kur �ia bestosi. Gr��au namo medinuku traukiniu. Penkias valandas va�iavau, o Šiauliuose pasijutau sveikas. Mistika ka�kokia. D�l šios mistikos ir nebeva�iavau kitais metais � Vilni�, o pasirinkau Klaip�d�", - sako jis.

Matyti save vaidinant filme - gera mokykla

"Garb�s kuopoje" Rolandas Dovydaitis vaidina tarptautin� terorist� Rustam�, kuriam, atvykusiam � Lietuv�, ak� patraukia daili korespondent� D�enifer. Antros kartos lietuv� korespondent� D�enifer iš Jungtini� Amerikos Valstij�, atskridusi� � Lietuv� rinkti med�iagos savo �urnalistiniam tyrimui, vaidina aktor�, radijo ir TV laid� ved�ja Egl� Vai�yt�.

Rolandas sako, kad kvietimas vaidinti filme jam buv�s netik�tas. Nauj�j� film� kuria "Videometros" televizijos prodiuseriai, filmav� ir ypa� didelio populiarumo sulaukus� serial� "Nekviesta meil�". Filmo k�r�jams reik�jo rasti tamsaus gymio aktori�. Rolandas sako, kad j�, kaip tinkam� vaidinti, pasi�l� šiauliet� aktor� Inga Norkut�.

Iš prad�i� manyta, kad Rolandui teks nedidelis vaidmuo, ta�iau jis buvo išpl�totas taip, kad teko filmuotis kone vis� vasar�. Serial� �i�rovai dar mato, ta�iau filmuoti jau seniai baigta. Seriale "Garb�s kuopa" n�ra �vardijama, kokios tautyb�s yra Rustamas. "Teroristas juk neturi tautyb�s", - šypteli aktorius.

Ar pats Rolandas �i�ri film�? "�i�riu visada. Pamatyti save iš šalies yra sveika, tai man didel� mokykla. K� apie savo vaidyb� galvoju? Nesakysiu", - nusijuokia aktorius, ta�iau prisipa��sta, kad labai da�nai, pamat�s save filme, sureaguoja taip, tarsi b�t� šov�s � taikin� ir prašov�s pro šal�. "Sušunku ach, mosteliu rankomis ir noriu nusisukti", - emocingai rankomis sk�steli ir atsilošia Rolandas.

Kartu su Rolandu filme vaidina ypa� ryškus aktori� kolektyvas: ir naujosios Lietuvos kino �vaig�d�s, ir jau pripa�inti grandai. Aktori� komanda - tai Audrius Bru�as, Ram�nas Cic�nas, Nel� Savi�enko, Rimantas Bagdzevi�ius, Gediminas Storpirštis, Giedrius Savickas, Jurgis Damaševi�ius, Algirdas Gradauskas, Egl� Pili�iauskait�, Ineta Stasiulyt�, Agn� Šatait� ir kiti.

Šiaulietis aktorius sako, kad jo vaidmuo tikrai n�ra pats sunkiausias, nes kitiems tenka suvaidinti, pavyzd�iui, skausmingas gyvenimo dramas, kilusias d�l meil�s, karjeros, išdavys�i�. Jam vaidinti blogiet� ir lengviau, ir �domiau. Juk b�ti geru, tai reiškia, laikytis dešimties Dievo �sakym�, o b�ti blogu gali pa�iais �vairiausiais b�dais. Be to, kaip vaidinti � angel� panaš� �mog� Rolandas sako ne�inantis.

Skiriasi nuo tradicini� lietuvi�

Rolandui jau yra tek� dirbti prieš kamer� - yra vaidin�s belaisv� filme "Pirato širdis", dokumentiniame filme suvaidino sarac�n� generol�, ta�iau šie vaidmenys buv� epizodiniai. "Pasakiau, kad jodin�ju, tai ir pakviet� vaidinti. Nebuvau aš jodin�j�s, bet man gerai sek�si. Nor��iau dar pajodin�ti, bet laiko neturiu", - sako pašnekovas.

Vis d�lto smalsu, nejau tamsiomis garbanomis ir akimis apdovanoto vyro kraujyje n�ra n� gramo nelietuviško kraujo. "Proseneliai išpa�int� man atliko, n�ra joki� kraujomaiš�", - juokiasi Rolandas prisipa�indamas, kad jo kraujo grup� - tre�ia. O pastaroji, �inia, kilusi iš klajokli� gen�i�. "M�gstu paklajoti. Išeinu, klajoju, apie niek� negalvoju", - juokiasi aktorius ir sako nenorintis kalb�t apie asmeniškumus. �velgia � horizont�, vengia �i�r�ti � akis ir sako nem�gstantis duoti interviu, nes nesuprantantis, kam jie reikalingi, kam apskritai reikia dom�tis nepa��stam� �moni� gyvenimais.

Rolandas sako, kad jo gyvenimas, prad�jus rodyti serial� per LNK, n� trupu�io nepasikeit�, �mon�s gatv�je pirštais nebado, vaikai, �inoma, atkreipia d�mes�, o pa��stami draugiškai patraukia per dant�. "Serialas juk labiau skirtas vyriškai auditorijai, o vyrai nelabai �i�ri serial�, tuo labiau kad "Garb�s kuopa" rodoma šeštadien�. Tikriems lietuviams neb�dinga šeštadieniais t�noti prie televizoriaus, o aš šeštadieniais po spektaklio gr��tu namo ir s�du �i�r�t serialo. Tuo ir skiriuosi nuo tikr� lietuvi� vyr�, - juokiasi aktorius ir gal� gale prisipa��sta, kad ne�sivaizduoja sav�s niekur kitur, tik dirbant� teatre. - Juk sakoma - susirask m�giam� darb� ir vis� gyvenim� nedirbsi."

Apie dvasingum�

Ri�ardas JAKUTIS

Garbaus am�iaus �mon�s da�nai primena anks�iau buvus� dvasingum�, o dabar, anot j�, visiems tik pinigai r�pi. Ar �odis "dvasingumas" dar k� nors sako šiuolaikiniam �mogui? Ar šiandien apskritai dar �manomas dvasinis gyvenimas? XXI am�iaus prad�ioje, kol didieji pasaulio m�stytojai dar nesugalvojo naujo termino šiam laikotarpiui apib�dinti, mes vis dar kalbame apie postmodernizmo fenomen� ir klausiame, ar jo fone gali skleistis dvasingumas.

Kas tai yra dvasingumas? Manau, jog kaip mes besistengtume apibr��ti dvasingum�, apibr��imas visada bus per siauras. Tiesa, Pasaulin�s sveikatos organizacijos suformuluotame sveikatos apibr��ime u�uomin� apie ger� dvasin� savijaut� rasime. Šiame apibr��ime sakoma, kad "sveikata yra visiškos fizin�s, dvasin�s ir socialin�s gerov�s b�sena". Dvasingumo s�vok� šiandien labiausiai pl�toja religijotyrininkai, da�nai j� tapatindami su šventumu. Itin pamaldiems skirtoje knygut�je skai�iau, kas yra dvasinis �mogus: "�mogus, kuris �veik� pavyd�, godum�, besaik� potrauk� maistui ir seksui - tai �mogus, suma�in�s savo priklausomyb� nuo supan�io pasaulio ir nuo savo k�no."

Vieno išmin�iaus paklaus�, kaip atrodo edelveisas. Šis atsak�, kad ne�ino, n�ra jo mat�s, bet jeigu j� kur nors pamatys, b�tinai �inos, kad tai edelveisas. Kaip ir grojan�iojo fagotu aiškinimas, jog fagotas nepanašus � niek� kit�, su kuo gal�t� palyginti. Panašiai ir dvasingumui: negali apibr��ti, bet �inai, kad tai jis. Juk dvasingumas - ne tik moral�s nuostatos. Jei taip m�stysime, dvasingumo s�vok� apibr�šime itin siaurai. Dvasingumas n�ra atskirtas nuo �mogaus, jis - �mogaus gyvenimo b�das pagal tam tikrus principus (to nereik�t� sieti su pasirinkta ideologija). Dvasingumas susij�s su vertybiniais dalykais. Ypa� dvasin�s lietuvi� liaudies dainos, giedojimai ba�ny�iose šv. Miši� metu. Tiesa, tikin�i�j� giedojimas per šv. Mišias yra ne tik dvasingumo, bet ir socialinis, tautinis-patriotinis, net ir politinis aktas.

Nors lyginti šventumo ir dvasingumo neder�t�. Šventumas - tai ka�kas jau labai daug, sunkiai pasiekiama, tod�l tik vien� švent�j� ir teturime (šv. Kazimier�). Dvasingu irgi nelengva b�ti, bet, atrodo, labiau �manoma negu šventu. Dvasingumas lietuvius tvirtino ir gelb�jo per visas negandas. Lietuviškasis dvasingumas – opi ir aktuali problema, reikalaujanti neatid�liotino sprendimo tiek akademiniuose, tiek valdan�iuosiuose, tiek kult�riniuose bei subkult�riniuose visuomen�s sluoksniuose bei tarp emigrant�.

Akivaizdu, kad lietuviškas dvasingumas – bene vienintel� unikali ir pasaulyje precedent� neturinti m�s� šalies vertyb�. Ja pagr�stai galime did�iuotis. Lietuva n�ra turtinga materiali�j� gamtini� iškasen�. Ka�kada aps�iai tur�j� medienos, sm�lio ir gra�i� vyr�, šiandien esame beveik atsikrat� šio balasto. Dabar galime pasidid�iuoti tik dviem dalykais – merginomis ir dvasingumu. Net per Atlant� � Lietuv� atskrendantis pasiausti biznierius, susi�av�j�s "Olialia" pupyt�mis, pataria mums nieko nebegaminti, o tik daryti mergaites, jas auginti ir puosel�ti. Štai kur j�s� biznis – moko atvyk�lis. Sve�ias sako, jog, kalbant apie Vakar� pasaulio šalis, internete jis ieško puslapio "oil", o apie Lietuv� – to "Olialia", ir daugiau m�s� šalyje jo niekas nedomina. Ir štai �ia mes galime imti ir pasidid�iuoti dar vienu dalyku – dvasingumu. Anot dainiaus, net m�s� ba�ny�ios did�iuojasi ne brangiais turtais ar aukso �ibesiu, bet dega meil�s, maldos galybe bei sen�j� am�i� gyvastim. Šiandien, s�kmingai atsikratant bereikaling� detali�, t�vyn�s kult�riniame, ekonominiame ir politiniame peiza�e tarsi deimant� turime išvysti j� – dvasingum�, nepaneigiamai kertin� m�s� tapatyb�s, identiteto ir pasidid�iavimo akmen�.

Nueini � kapines – kiek gra�i� paminkl�. Skulpt�ros gedin�ios, angeliuk� �vilgsniai li�dni, spalvos juodos. Kiek dvasingumo. "Kaip j�s� gyvieji turi vienas kit� myl�ti, jei net mirusius taip mylite!" – pasakys ne vienas atklyd�lis.

Tiesa, ypa� dvasiniam gyvenimui atsid�j� �mon�s yra šiek tiek savotiški. Pavyzd�iui, pa��stu mergin�, kuri su visais �aliaisiais kovoja u� gamtos, �v�reli� glob� ir išsaugojim�. Pati (mano galva, tai jos keistenyb�) nevalgo nuskinto obuolio, nes, girdi, skinant jam skaud�jo, o tik renkasi savaime nukritus�. Nors, gerai pagalvojus, neder�t� šaipytis, juk visa tai yra gra�u.

Rašydamas šias eilutes nusprend�iau paskambinti draugui ir jo paklausti, k� jis mano apie dvasingum�.

- Klausau, – išgirdau telefone �val� bals�.

- �inai, nor�jau tav�s paklausti. K� tu m�stai apie dvasingum�?

Tyla. Netrukus draugas, it koks �ydas, klausimu atsak� � mano klausim�:

- Kiek išg�rei?

Kalbame apie dvasin� kriz�. Kada ji prasid�jo? Aišku, XX am�iuje (šiam am�iui daug negand� priskiriama, bet gali b�ti, kad XXI-am bus priskirta dar daugiau), antrojoje jo pus�je. Industrin�s visuomen�s susiformavimas, spar�iai išaugusi gamyba ir vartojimas, marksistinis ateizmas, F. Ny�� su "mirusiu Dievu", regis, buvo tik u�uominos � tai, kas �monijos dvasios laukia.

Ieškau, k� apie dvasingum� yra pasak� didieji. Daug pasak�, bet aišku viena - padalykite scen� � dvi dalis: vienoje – �mogus, kalbantis ties�, kitoje – fokusininkas, manipuliatorius. Kur �i�r�s �mon�s? �mon�s, kurie eina � cirk�, niekad nepareikalaus Bacho ar Malerio. Šiandien g�rimui ir r�kymui išleid�iame daug daugiau l�š� negu švietimui. Tai, �inoma, nenuostabu. Spaudim� pab�gti nuo sav�s ir nuo aplinkos jau�ia kone kiekvienas. O tapti dvasingu tarsi nepopuliaru, be to, n�ra lengva. Dar akademikas Dmitrijus Licha�iovas yra pasak�s, kad inteligentu ne�manoma apsimesti, juo reikia b�ti. Tas pat pasakytina ir apie dvasingum�. Ar m�s� vald�ios vyrai dvasingi, bent jau ar s��iningi, ar pildys tai, k� �ad�jo prieš rinkimus? "Laim�toj� niekada niekas neklausia, ar jie kalb�jo ties�", - sak� A. Hitleris.

Mano galva, labai artimi dalykai – dvasingumas ir knyga. Per�jau m�s� centriniu bulvaru. Jame trys knygynai. Bat� parduotuvi� daug daugiau, be abejo, dar daugiau drabu�i� prekyvie�i�. Tiesa, m�s� mieste tiek bat� parduotuvi�, jog atrodo, kad miestel�nai vaikšto keturiomis. Suskai�iavau bulvare 11 kavini�. Skai�ius, tiesa, ne koks. Yra atkarp�, kur kavini� išvis n�ra, pavyzd�iui, tarp Varpo ir Dvaro gatvi� bei nuo A. Mickevi�iaus gatv�s iki pat turgaus. Yra, kur kavin�s viena priešais kit�. Iš�jai iš vienos, traukia priešais esanti, nes manai, kad ten geriau. Bet �ia ne apie tai, o apie knygynus, ir gal viskas yra normalu, knygyn� ir tur�t� b�ti ma�iau. �sivaizduokime bas�, alkan� �mog�, bet su knyga rankoje, juo labiau, nuog� su knyga. O štai apsiav�s, pasipuoš�s, sotus, bet be knygos rankoje – normalus vaizdelis.

Ir dar d�l knygyn� skai�iaus Šiauli� bulvare. Skai�iuoju ir tarsi priekaištauju. Bet, geriau pagalvojus, be reikalo, gal net d�iaugtis vert�t�, kai palygini su kit� miest� centrin�mis arterijomis. Vilniaus Gedimino prospekte – keturi knygynai, bet tai sostin� ir tas prospektas u� m�s� bulvar� ilgesnis, Kauno Laisv�s al�joje – irgi trys, Klaip�doje, centrin�je Manto gatv�s atkarpoje – vienas...

Paradoksalu, bet dvasingumas geriausiai atsiskleid�ia pa�iuose k�niškiausiuose reikaluose, kur tiesiog fiziškai pajunti �mogaus skausm� ir išgyvenim� tikrum�. Juk k�nas ir dvasia n�ra nesusisiekiantys indai, kaip band� mus �tikinti apšvietos filosofai. O jei apie pastaruoju metu pasirod�iusias dvasingumo tema knygas, tai norisi išskirti Viktoro Emilio Franklio "�mogus ieško prasm�s". Kam nepatinka tiesmukiški pavadinimai, nesi�ly�iau šios knygos nustumti � šon�. Austr� psichiatras V. E. Franklis pasi�l� vien� pirm�j� egzistencini� psichoterapini� sistem�, greta iškeldamas k�nišk�, psichin� ir dvasin� matmenis bei viso to �tak� �mogaus vystymuisi. Ši� knyg� sudaro dvi dalys: pirmoji – kaip �mon�s gali ištverti fašistin�se koncentracijos stovyklose, ir antroji – apie tai, kas gali pad�ti ištverti kasdienyb� šiandien. Knygoje suformuluoti ir trys svarbiausi principai: 1) gyvenimas yra bes�lygiškai prasmingas; 2) kiekvienam �mogui b�dingas prasm�s siekimas, kuris yra svarbiausias gyvenimo variklis; 3) kiekvienas �mogus laisvas pasinaudoti galimybe atrasti prasm� ar ne.

Su dvasingumu panašiai kaip su Godo - vieniems jis dar neat�jo, kitiems – jau iš�jo, o iš principo - am�ina tema am�iniems svarstymams.

Labai religinga senyva ponia nusivyl� visom egzistuojan�iom religijom ir susigalvojo savo pa�ios religij�. Vienas �urnalistas, nuošird�iai nor�j�s išsiaiškinti jos po�i�r�, paklaus�: "Ar j�s tikrai tikite, kaip sako �mon�s, kad n� vienas nepateks � dang�, išskyrus jus ir j�s� kambarin�?" Senoji ponia pam�st� ir atsak�: "Na, aš nesu visai tikra d�l kambarin�s."

Maestro prisimenant

Ri�ardas JAKUTIS

Knyg� apie Lietuvos muzikus n�ra daug, tad d�iugu � rankas paimti nauj� leidin� "Atsiminimai apie maestro Juoz� Tišk�" (leidykla "Versus aureus"). Šiaulie�iai ypa� gali pasid�iaugti šia nauja knyga. Kuo maestro Juozas Tiškus susij�s su Šiauliais? Galima paironizuoti – jaunyst� praleido Šiauli� gatv�je Kaune. Bet, aišku, ne tai svarbiausia. Maestro išugd� labai daug m�s� miesto daininink� bei muzikant�. J. Tiškaus vadovaujamuose kolektyvuose konferansj� dirb�s Raimondas Jovaiša prisimena: "Anais laikais u�tekdavo pasakyti, kad aš grojau ar dainavau pas Tišk�, ir iš karto pajusdavai pašnekov� pagarb�, lyg b�tum pasak�s - aš su Saboniu �aid�iau u� "�algir�".

Ri�ardo JAKU�IO asmeninio archyvo nuotr.

Maestro Juozas Tiškus

Šiandien, kai an� laik� estrada atgimsta (TV šlageri� konkursas "Švieski man v�l", laida "M�s� dienos – kaip švent�", koncertai "Dar širdyje ne sutema"...), knyga primins pirmuosius d�iazo Lietuvoje �ingsnius, nes maestro J. Tiškus pagr�stai tituluojamas m�s� d�iazo t�vu. Jo entuziazmo d�ka Lietuvoje atsirado dešimtys t�kstan�i� lengvosios muzikos gerb�j�. Ne�manoma suskai�iuoti, kiek kilometr� su savaisiais kolektyvais (LEO – Lietuvos estradinis orkestras, "Estradin�s melodijos" – Valstybin�s filharmonijos ansamblis) sukor� maestro, kad lietuviškos estrados men� išgirst� ir pamatyt� šios muzikos m�g�jai, kiek d�iaugsmo patyr� milijonai �moni�, klausydamiesi jo parengt� solist� dain�, muzikant� atliekam� instrumentini� pjesi�. Viename savo interviu maestro prasitar� � scen� kil�s daugiau kaip pusseptinto t�kstan�io kart�. Lietuvoje neliko miesto ar miestelio, kuriame neb�t� koncertav� J. Tiškaus vadovaujami kolektyvai, skersai išilgai išva�in�ta visa Soviet� S�junga. Visi gyr� Lietuvos atlik�j� demonstruojam� aukšt� profesin� lyg� ir muzikin� kult�r�, pabr��davo improvizatori� geb�jimus ir tai, kad beveik visi puikiai gali groti solo, daugeliui tem� kuria savo instrumentuotes, o kolektyvo vadovas yra didelis aran�avimo ir instrumentavimo meistras, puikiai jau�i�s ir suprant�s bigbendo specifik�.

Knygos puslapiuose J. Tišk� prisimena kolegos ir draugai. Via�eslavas Ganelinas savuosius prisiminimus suraš�s atsiunt� iš Izraelio, netik�tai mus palik�s kompozitorius Mikas Vaitkevi�ius dar sp�jo pasidalyti prisiminimais apie bi�iul�, profesorius Saulius Sondeckis, bendradarbiav�s su Juozu Tiškumi, irgi prisimena bendras k�rybinio darbo minutes, o garsi šok�ja J�rat� Norvaišien�, pirmuosius �ingsnius scenoje �engusi kaip vokalist� (nedaugelis tai �ino) J. Tiškaus orkestre, taip prisimena maestro: "Pirmo susitikimo su Juozu Tiškumi labai bijojau. Jis man atrod� kaip �mogus visai iš kito – tolimo ir nepasiekiamo – pasaulio. Ma�akalbis, sant�rus, grie�tas ir niekada nesišypsantis. Šis baim�s jausmas nedingo ir po pirmos repeticijos. Repeticija vyko labai disciplinuotai. Muzikantai buvo susikaup� ir nediskutuodami reaguodavo � J. Tiškaus pastabas. Atrodo, kad ir jiems J. Tiškus buvo didelis autoritetas." Tiesa, jau min�tas konferansj� R. Jovaiša pastebi: "Stebint Juoz� Tišk� iš sal�s, b�nant �i�rovu, visiems susidarydavo �sp�dis, kad jis yra susir�pin�s, r�stus, nem�gstantis juoko, sur�g�s �mogus. Toli gra�u tai netiesa. Tai tik jo paties sukurtas sceninis �vaizdis. Ne scenoje jis b�davo toks pats, kaip ir mes visi: m�gstantis ir mokantis pajuokauti, mok�jo daug ger� anekdot�, bet kartu �inojo viskam rib�, neperlenkdavo lazdos, buvo draugiškas ir kartu grie�tas. Mes visi � j� kreipdavom�s "maestro", tik keli seni draugai, kurie kartu su juo k�r� dar an�, gars�j�, orkestr�, vadino j� tiesiog Juozu."

Pirmajame J. Tiškaus �kurtame ir vadovaujamame ansamblyje "Estradin�s melodijos" buvo trys dainininkai - visi trys šiaulie�iai: Nijol� Š�iukait�, Adolfas Jarulis ir Jurgis �ukauskas. V�liau ansamblyje dainavo Onut� Karkauskait� ir Tautvydas Bigota, Rimantas Cininas. Kolektyvo lyg� apib�dina jau tai, kad gastroliuojant Vokietijoje (tiesa, tuomet VDR), vietos televizija iškart sugalvojo susukti apie ansambl� iš Lietuvos muzikin� film�, kur� pavadino "Nijolyt� ir Kleopatra" pagrindin�s lietuvi� ansamblio solist�s Nijol�s Š�iukait�s garbei.

Ansamblis "Estradin�s melodijos"

Knygoje yra ir paties maestro Juozo Tiškaus min�i�: "27741. Tai ne telefono numeris. Paskambinus tokiu numeriu pasigirs nepa��stamas balsas: "Sujungimas negalimas. Prašom patikrinti numer�." Ir dar t� pat� pakartos angliškai. O gaila! Juk tai dienos, kurias aš išgyvenau per 76-erius metus. Paskutinis skai�ius kei�iasi su kiekviena nugyventa diena, bet vien� dien� skai�iai sustos ir bus �rašas "1929–200...?" O, jeigu b�t� toks – nugyvent� dien� – telefonas... Surinkai numer�, pvz., 5110, ir klausi: "Ar Juozas yra? – "Ne, – atsako jau seniai Anapilin iš�jusiojo balsas. – Dar negr��s iš gimnazijos!" B�t� labai �domu vis skambinti kalb�tis su praeitimi. O ji buvo tokia �vairi! Bet palikime tuos dalykus baronui Miunhauzenui, o praeit� – ramyb�je... Ir kam dabar �domu, kokios bangos buvo Palangos papl�dimyje prieš kar�? Gyvenkime tuo, kas dar liko. O liko tai, kas dar liko. Buvau seneliu, tapau proseneliu ir, atrodo, jau proproseneliu. Tik manieji provaikai�iai gyvena JAV ir ka�in ar jie mok�s lietuviškai. Kai dukra Vida kalbina mano provaikait� Kaj� lietuviškai, toji �sispraud�ia � kamp� šaukdama "Help me!.." Taigi skai�iuokl� dar skai�iuoja dienas ir kei�ia nugyvent� dien� telefono numer�".

Lapkri�io 19 dien� 18 valand� "Laipt� galerijoje" �vyks knygos "Atsiminimai apie maestro Juoz� Tišk�" pristatymas. Dalyvaus leidyklos "Versus aureus" kolektyvas, dainuos ir prisiminimais dalysis Nijol� Š�iukait�, Rimantas Cininas, Adolfas Jarulis ir Jurgis �ukauskas.

�ne�kite juod�j� d��

Ri�ardas JAKUTIS

Visiems �inoma, jog �i�r�dami televizij� �mon�s atsipalaiduoja, j� protinis aktyvumas yra �emesnis. Išjungus televizori�, atsipalaidavimas bemat dingsta, bet suma��j�s protinis aktyvumas išlieka. Ilgai �i�r�jus televizori�, daug sunkiau pavyksta susikoncentruoti. Tad tiesa ir tai, kad televizijos �i�r�jimas �mog� paver�ia pasyviu, sugeria energij�, sukelia išsekim�. �eikime � tams� kambar�, kuriame �jungtas televizorius, ir pa�velkime � �mog�, s�dint� priešais ekran�. Baltai ar šiek tiek melsvai apšviestas jis tampa panašus � skelet�. Pripratim� prie televizoriaus kai kas lygina su priklausomybe nuo narkotik�. Gird�jau net tok� grie�t� televizoriaus �i�r�toj� apib�dinim� remiantis klasikine graik� mitologija, kur greta daugyb�s diev� ir pusdievi� egzistuoja daugeliui �inoma Gorgona Med�za. Tie, kurie išvysdavo jos akis, iš karto pavirsdavo bedvasiais akmenimis. Tad, girdi, senov�s graikai, patys to nenumanydami, pasaulin paleido bene geriausiai televizij� ir jos �i�r�tojus atitinkant� apib�dinim�. Nes kuo gi skiriasi minkštasuolyje �sitais�s k�nas nuo sielos neturin�io akmens?

Kritikuoti televizoriaus �i�r�jim� ir �i�rin�iuosius tapo madinga. Kai kas jau net bijo prisipa�inti, kad j� �i�ri. Vis d�lto, atiduodami pagarb� jo ne�i�rintiesiems (turiu tik vien� draug�, neturint� ir ne�i�rint� televizoriaus), prisipa�inkime, kad �i�rime. Vieni daugiau, kiti ma�iau, bet �i�rime ir statistika byloja, kad lietuviai vidutiniškai pras�di prie televizoriaus tris valandas per dien� (tiesa, tiek pat laiko prie ma��j� ekran� praleid�ia ir kit� Vakar� pasaulio šali� gyventojai). Tai daugiau nei bet koks kitas veiksmas, išskyrus darb� ir mieg�. Tokiu intensyvumu �i�rint televizori� vis� gyvenim� 75 met� �mogus prie televizoriaus b�t� praleid�s net devynerius gyvenimo metus. O apie "ne�i�rin�ius" štai tokia istorija. T�las aiškino, kad neturi ir ne�i�ri televizoriaus. Suskambo jo mobilusis. Buvo galima suprasti, kad namiškiai klausia, kur šis pad�j�s ka�kok� daikt�. "Palikau ant stalelio prie televizoriaus", - atsak� jis.

Uol�s televizijos šalininkai pasakys, jog televizija gali mokyti, linksminti, pateikti �domios informacijos (tik gal tai daugiau b�dinga u�sienio, o ne lietuviškosioms televizijoms) ir televizijos �i�rovas tampa gyvenimo steb�toju. � �ia jau min�t� teigin� "Kuo skiriasi minkštasuolyje �taisytas k�nas nuo sielos neturin�io akmens?" televizijos gerb�jai atsakys, jog buvo �sitais�s savo k�nus minkštasuoliuose �i�r�dami Vud�io Aleno retrospektyv� ir niekas - nei sielos kiekis, nei kokyb� - nesuma��jo. Be to, televizijos savaitraštis n�ra pati tinkamiausia vieta šaipytis iš televizoriaus �i�r�toj�. Tai tas pat, kaip nu�jus � ligonin� rasti ant dur� u�raš�: "Gr��kite ir patys gydykit�s namuose!" JAV vykstan�ios akcijos "Savait� be televizoriaus" nieko gero neduoda, tik abstinentin� sindrom�, t. y. susierzinim� ir agresij�. Pagaliau gal per daug mes iš televizij� reikalaujame, juk jos negali b�ti aukštosios kult�ros tvirtov�s. Ne tokia j� paskirtis.

O dabar svarbiausia teksto dalis – lietuviškos televizijos. Populiarieji m�s� kritikai Kastro ir Poliuksas sako, jog kai "�sijungia tautinis psichoanalitinis televizorius, jame pamatai ir save, ir valstyb�, ir, �inoma, špyg�". Šiuo metu vis dar �manoma "priversti" �i�rov� �i�r�ti vien� ar kit� m�s� televizij� laid� tik d�l to, kad jis neturi kabelin�s ar palydovin�s TV arba tiesiog nesupranta jokios u�sienio kalbos. M�s� televizij� programos išskaidytos � dvi dalis: a) reklama, b) tai, kas tarp reklamos, t. y. �vairiausios publicistin�s, humoro ir kitokios laidos, naujienos, serialai ir kiti filmai... Reklama tokia galinga, kad net jau min�to V. Aleno filmai pertraukin�jami ne pa�i� protingiausi� ar kult�ringiausi� lietuvišk� laid� anonsais. Net pa�iam V. Alenui nepakakt� ironijos tai suvokti. Keistai pasirenkamas ir toki� elitini� film� rodymo laikas. Gal m�s� televizij� vadovai ir program� sudarytojai ne�ino, kad did�ioji tautos dalis nakt� miega, o ne s�di prie televizoriaus, nes snob� ir panašiam kinui laikas parenkamas vidurnakt�. Su�ino ir nustemba: "Kaip �ia taip?", "Nejaugi?", "Tai kam mes snobo kin� rodome?"

Televizijose nugali pramogos, ir tai nieko nuostabaus. Štai ir lapkri�io 1 d. 15 val. tiesiogin� šv. Miši� transliacija iš Antakalnio kapini�. Iškart po jos - 16.10 val. - kita tiesiogin� transliacija: "Lietuvos ryto" ir Rygos "Barons" krepšinio rungtyn�s, po to - vienas kit� kei�iantys koncertai.

Kaip atrodo lietuviškosios televizijos gurmano savait�?

Pirmadienis. Prasideda kassavaitinis keturi� dien� serial� maratonas. Ar rinktis "Nekviest� meil�", ar "Brolius", nes abu filmai rodomi vienu metu? Anot statistikos, �i�rovai labiau linksta prie pirmojo. Tai byloja, jog televizijos �i�rovai yra konservatyv�s – "Nekviesta meil�" - seniau rodomas serialas. Yra teigian�i�, jog serialai yra menkavertis produktas ir kad juos �i�r�ti g�da. Tai negalioja šiaulie�iams, pam�gusiems serial� "Moterys meluoja geriau", nes jie paaiškina, jog �i�ri j� iš patriotiškumo – nori pamatyti vaidinan�ius gimtojo miesto teatro aktorius. Tiesa, juk dar yra serialas, sprend�iantis jaunimo aukl�jimo problemas - "Neskub�k gyventi"...

Antradienis. Jei serialai jau pasirinkti, tai d�l kit� laid� vis dar neaišku. Kanal� pultelis yra tarsi ginklas, kuris visad turi b�ti rankoje. Pavyzd�iui, k� š� vakar� rinktis? Diskusij� laid� "Versijos", publicistikos laidas "Srov�s" ar "�urnalisto tyrimas", gyvenimo b�do laid� "Gyvenimas pagal moteris", tiesiog laid� "Akistata su Lietuva", informacin� šou "Kakadu", humoro laid� "Dvira�io šou", �aidim� "Taip arba Ne", suvaidint� realyb�s dram� "Detektyvai"?.. Nepamirškime, kad t�siami serialai.

Tre�iadienis. Pasirinkimo problemos t�siasi. Politini� debat� laida "Teis� �inoti", publicistin� laida "Abipus sienos", analitin� laida "Reporteris", interaktyvi laida "Kriminaliniai tyrimai", realyb�s šou "Tre�ias nereikalingas", �aidimas "Skyl� sienoj"?..

Ketvirtadienis. Tampa akivaizdu, jog m�s� televizijose chroniškai stinga asmenybi�. Teisingai ka�kas konstatavo, jog kas gali b�ti absurdiškiau u� provincijos vidutinyb�, patik�jusi�, kad yra �vaig�d�.

Penktadienis. Prasideda savaitgalis ir, kaip savaitgaliais turi b�ti, pramogin�s laidos. "Padainuokim!" dainininkai, mano galva, �dom�s tik patys sau. O did�iausias nesusipratimas, dr�s�iau sakyti, yra etnokult�ros švent� "Gero �po!" Švent� tai švent�, bet kuo �ia d�ta etnokult�ra, kai skamba šlageriai, paremti prieškario ir karo met� vokišk� melodij� elementais. Prisiminiau Sigit� Parulsk� ir jo ta tema ironiškai nostalgiškus pasvarstymus bei an� ir ši� laik� palyginimus: "Jeigu kas nors u�traukdavo "Skinsiu raudon� ro��.." arba "Stovi mal�nas prie kelio...", tokiems tipams tuoj pat b�davo u��iaupiama burna. O toki� muzikos silpnapro�i� kaip "Delfinai", "B‘Avarija", "Geltona", "�alia" ar "Raudona" apskritai neb�davo, nes �mon�s tur�jo skonio padorumo, ir visokios kapelos "Gero �po!" ar "Grok, Jurgeli" atsirado tik XXI am�iuje d�l niekingos postmodernizmo �takos ir kapitalistini� grimas�."

Šeštadienis. Keista, kad laida "Kult�ra" iš piet� meto perkelta � vakar�. Juk t� vakar� vyksta spektakliai, koncertai. Besidomintys kult�ra keliauja ten, tad naivu b�t� tik�tis, kad laida "Kult�ra" reitingais pralenks kokius nors "�vaig�d�i� vartus". Savaitgalis – šoumen� dienos (nors ir kitos dienos m�s� televizijose j�). Iš kur kilo šis �odis? Ryte pagiringas Bernardas Šo �i�r�jo �i�r�jo � veidrod� ir prisimin�: "Šoumen."

Sekmadienis. �i�r�damas "Puik�j� šou" prisiminiau anekdot�. Iš muzikanto pavog� fagot�. Vag� sugavo. Policija, gr��indama savininkui jo instrument�, vag� g�dina: "Kam vogei? Juk tu net groti nemoki!" Vagis, rodydamas � fagotinink�: "Jis irgi nemoka."

V�l pirmadienis. Baisiausia, jog niekas nepasikeis.

K� skaityti, pasirinkti sunkiau, da�nai klausiame patarimo, o k� �i�r�ti, retas paklaus. O vert�t�. Nors kas pasakys. Gird�jau si�lym�, jog reikia surašyti visas �i�rimas laidas, po to vienos ar kitos j� atsisakyti atrankos principu. �i�r�ti reikia tai, kas padeda gyventi, o jei ne – susitaikyti su gyvenimu.

Pabaigoje galima linksmai pafantazuoti. Kadangi sakoma, jog televizijos perteikia m�s� gyvenimus, šoumenams at�jus � Seim�, gal ir �ia atsiras televizini� element�. Pavyzd�iui, skelbiama pataisa d�l mokes�i� ir pasirinkimo, kaip balsuoti, galimyb�s: a – mokes�ius suma�inti, b� – padidinti, c� – palikti, kaip buvo. Arba pasi�lymas: "Galite paprašyti sal�s pagalbos." Be abejo, pasi�mus pinigus galima pasitraukti. Bet tai ne naujiena. Naujesnis b�t� toks atvejis. Paskelbiama: "�neškite juod�j� d��!" � pos�d�i� sal� �nešama juodoji d��. Visi stebi, kas bus. Seimo pirmininkas d�� atidaro ir ištraukia iš jos... zuik�.

"Tindirindyje" su�ib�jo ir �iaulie�iai

Oksana LAURUTYT�

Š� penktadien� 16 valand� Šiauli� "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje prasid�s geriausi� nekomercini� animacini� film� festivalis "Tindirindis". Iki pat lapkri�io 16-osios ši� film� m�g�jai - vaikai ir suaugusieji - išvys daugyb� animacijos, nes festivalio misija - kuo pla�iau pristatyti pasaulin� animacij�: �vairi� stili�, �vairi� mokykl� atstov� darbus, parodyti animacij�, kuri skatina k�rybingum�.

Kadras iš Sauliaus Pu�insko filmo "(Ne)matomas".

Festivalio konkursas jau �vyko, 23 konkursin�se programose buvo parodyta apie 240 animacini� film� iš viso pasaulio, konkurse savo k�ryb� pristat� ir šiaulie�iai. Iš keturi� autori� labiausiai pasisek� Sauliui Pu�inskui, "S plius" televizijos program� direktoriui. Jo sukurtas filmas "(Ne)matomas" apdovanotas diplomu u� originalum�.

Šiauliai - naujas animacijos centras?

Menotyrininko Skirmato Valiulio teigimu, kino festivalis "Tindirindis" yra tas palaimingas metas, kai ir lietuvi� animacinis kinas tampa matomas. Dauguma festivalio "Tindirindis" film� jau yra laim�j� priz� bei apdovanojim� kitose pasaulio šalyse, o festivalio programoje "Jaunimas jaunimui" gausiai dalyvavo studentai iš �vairi� pasaulio šali�, taip pat lietuvi� studentai iš Vilniaus technologij� ir dizaino kolegijos, Vilniaus dail�s akademijos, Šiauli� universiteto.

Esami ir buv� šiaulie�iai festivalyje pristat� penkis animacinius filmus: Irmantas Myniotas - film� "Sapnas" ir film� apie supermeno nuotykius Šiauliuose "Saul�s miesto nuotykiai" (darbo vadovas Tomas Andrijauskas), Virginijus Mal�ius - film� "Vabzdys", �aneta Jasaityt� ir Valdas Volbekas - "Sapnuoji", na o Saulius Pu�inskas - "(Ne)matomas".

Kadras iš �anetos Jasaityt�s ir Valdo Volbeko filmo "Sapnuoji".

Lietuvos film� centro tinklalapyje išspausdintame straipsnyje "Lietuvi� animacinis kinas "Tindirindyje": MA-TO-MAS" S. Valiulis nuošird�iai d�iaugiasi šiaulie�i� k�rybingumu. "Pagal vaizd� sud�tingum� ir siu�eto neaiškum� antros vietos verti šiaulie�iai, kurie šiemet nustebino film� gausa. Kuriasi naujas animacijos centras? Daug sapn� ir u�šifruot� vizij�. Irmantas Myniotas geba vizijas surikiuoti � politin� plakat� ("Saul�s miesto nuotykiai") ar filosofin� sakm� apie �mog� dideliame mieste. Sauliaus Pu�insko filmas "(Ne)matomas" labai patiko �iuri nariui iš Olandijos, bet ir lenkas su ukrainie�iu pritar�, kad filmas sumontuotas tiksliai, yra gero tempo, slepia gilesn� mint�", - rašo S. Valiulis.

Animacinius filmus galima �i�r�ti internetu

Viktoras Gundajevas, Šiauli� kino meno klubo vadovas, festivalio organizatoriui Valentui Aškiniui perdav� koleg� sukurtus filmukus, rodytus festivalyje "Filmuoja Šiauliai". V. Gundajevas pats yra teik�s savo filmus festivaliui "Tindirindis", 2004-aisiais jo animacinis filmas "Medis" jaunimo film� kategorijoje yra laim�j�s pirm�j� viet�. Nuolat dalyvajantis animacini� film� festivaliuose, Šiauli� kinom�g�j� vadovas yra gav�s apie 30 apdovanojim�.

Kadras iš Irmanto Mynioto animacinio filmo apie supermeno nuotykius Šiauliuose "Saul�s miesto nuotykiai".

V. Aškinis yra susij�s su Šiauli� kino m�g�jais, nes pats yra kil�s iš Šiauli�. Savo k�rybin� keli� jis prad�jo Šiauli� vaik� klube "Vostok" studijoje "Sakalas". �ia jis su bendramin�iais suk�r� savo pirmuosius animacinius filmus. Animacija skindavo laurus �vairiuose festivaliuose, keliavo po vis� Soviet� S�jung�.

Šiandien V. Aškinis - profesionalus animatorius, studijos "Vilanima" direktorius. Jis ugdo jaun�j� animatori� kart� - d�sto Lietuvos dail�s akademijoje ir Vilniaus statybos ir dizaino kolegijoje.

V. Gundajevas d�iaugiasi, kad Šiauli� universitete prad�jus d�styti audiovizualin� men� atsiranda vis daugiau k�rybing� student�, kurian�i� dokumentinius, ir animacinius filmus. Senosios kartos Šiauli� kinom�g�jai da�niausiai kurdavo dokumentinius filmus, o jaunimas mieliau linksta � animacini� film� k�rim�.

Animacini� film� festivalio "Tindirindis" filmus galima pasi�i�r�ti interneto svetain�je www.boms.lt . �ia pristatoma viena festivalio "Tindirindis" program�, kuri� sudaro daugiau negu 40 animacini� film� iš viso pasaulio. Animacini� film� programos k�rinius svetain�je www.boms.lt bus galima pa�i�r�ti iki gruod�io 1 dienos.

Rudens spalvos

Ri�ardas JAKUTIS

Ruduo tarsi šaukiasi tamsi�, li�dn� spalv�. Kod�l rudens spalvos turi b�ti tik ni�rios? Nustembi su�inoj�s, kad tradiciškai gedulo spalvomis vadinamos juoda, pilka, ruda, �alia, tamsiai raudona, geltona ir violetin�. Ypa� populiari balta spalva simbolizuoja g�r�, vilt� ir atgimim�. Vis�aliai augalai - am�in� gyvenim� ir rimt�. Spygliuo�iai neb�tinai turi b�ti �ali, tinka visi melsvi, pilkšvi, gelsvi atspalviai.

V�l V�lin�s, v�l lankome mus palikusi� artim�j� kapus. Einame ten pam�styti, prisiminti. Ka�kas tai pavadino kap� švente. V�lin�s latviškai - kapu svetki. Lietuvoje gal toks pavadinimas nelabai tikt�. Pas mus atvyk� u�sienie�iai, retai reg�dami mus linksmus, besišypsan�ius, sako, jog Lietuva yra vieta, kur nepaliaujama galvoti apie mirusiuosius. Net V�lines lietuviai pa�ymi diena anks�iau – lapkri�io 1-�j�, nors tai yra Vis� Švent�j� diena, o V�lin�s – lapkri�io 2-oji. Bet gal tai ir gra�u – lietuviai galvoja, kad visi mirusieji yra šventieji.

Ruden� da�niau � rankas paiimi knyg�. B�na, kad tokiu metu norisi ne kokio nors detektyvo ar pramoginio romano, bet trokšti nerti � gilesnius pam�stymus. Gal tod�l iš knyg� lentynos traukiu neseniai pasirod�iusi�, bet, saky�iau, nepasteb�t� knyg� - Anthonio de Mello meditatyvi� pasakojim� rinkin�l� "Varl�s malda" (knyg� išleido Dialogo kult�ros institutas). Tiesa, tai jau ne pirmoji A. de Mello knyga lietuviškai. 2001-aisiais Lietuvos skaitytojus pasiek� šio autoriaus pirmasis pasakojim� rinkin�lis "Paukš�io giesm�". Anthonis de Mellas – j�zuit� kunigas. Tai su�inoj�s pam�stai, jog susidursi su grie�tai kanoniškais tekstais. Pam�stai ir suklysti. Anthonis de Mellas gim�s Indijoje, v�liau gyven�s Niujorke ir prieš dvidešimt met� ten mir�s. Indijoje �k�r� ir vadovavo sielovados institutui Sodhata, kuriame ruošiami dvasiniai vadovai. Ryt� mistikos ir išminties kupinos Anthonio de Mello knygos skirtos ne tik krikš�ionims, bet ir kit� religij� atstovams, agnostikams bei ateistams. "Labai sunku atpa�inti švent�j�, nes jis atrodo toks, kaip ir mes", - sako autorius. A. de Mellas perteikia �vairi� krašt� liaudies išmint�, pavyzd�iui, š� chasid� pasakojim�:

Vien� v�l� vakar�, gr��damas iš turgaus, neturtingas �kininkas prisimin�, kad pamiršo savo maldaknyg�. Pa�iam girios vidury sul��o jo ve�imo ratas ir nusimin� �mogus, kad ši diena taip ir praeis nepasimeldus:

- Aš taip kvailai pasielgiau, Viešpatie. Š�ryt iškeliavau iš nam� be maldaknyg�s, o mano atmintis tokia trumpa, kad be rašt� n� vienos maldos neprisimenu. Tai štai k� aš padarysiu: penkis kartus – labai l�tai – pakartosiu ab�c�l� ir tu, kuriam visos maldos gerai �inomos, gal�si iš raid�i� susid�ti tas, kuri� ne�stengiu prisiminti.

Ir tar� Viešpats angelams:

- Iš vis� šiandien gird�t� mald� šita – tikrai pati geriausia, nes ištryško iš paprastos ir geros širdies.

O štai pasakojimas apie kaim�, kuris visad sulaukdavo pagalbos:

Kaimelio kunigas buvo šventas �mogus, tod�l parapijie�iai, kai tik prispausdavo nelaim�, nuolat kreipdavosi � j� pagalbos. Tada jis pasitraukdavo � vis t� pa�i� atoki� girios viet� ir sukalb�davo tik jam �inom� mald�. Dievas visada j� išgirsdavo ir pagelb�davo kaimui. Kai kunigas mir�, �mon�s pagalbos kreipdavosi � j� pakeitus� kunig�, kuris nebuvo šventas, bet �inojo t� atoki� girios viet� ir anos maldos paslapt�. Jis sakydavo:

- Viešpatie, juk tu �inai, nesu aš šventas, bet tikiu, kad nepanaudosi to prieš �mones, tad išklaus�s mald� ateik mums pad�ti.

Ir Viešpats išgirsdavo jo mald� ir pagelb�davo kaimui. Kai ir šis kunigas mir�, o �mones u�klupdavo nelaim�s, jie kreipdavosi � j� pakeitus� kunig�, kuris �inojo t� viet� girioje, bet ne�inojo maldos �od�i�. Jis sakydavo taip:

- Juk ne �od�iai tau r�pi, Viešpatie, bet ken�ian�ios širdies šauksmas, tad išklaus�s mano mald� ateik mums pad�ti.

Kai ir šis mir�, �mon�s, ištikus nelaimei, pagalbos kreipdavosi � j� pakeitus�j�, kuris mok�jo mald�, bet ne�inojo tos vietos girioje. Jis sakydavo taip:

- Viešpatie, negi tau svarbu vieta? Argi bet kokia vieta netampa šventa vien nuo tavo buvimo? Tad išklaus�s mano mald� ateik mums pad�ti.

Ir v�l Viešpats išgirsdavo jo mald� ir pagelb�davo kaimui. Po šio kunigo mirties �mon�s, ištikus nelaimei, skub�davo pas j� pakeitus�, kuris ne�inojo nei tos maldos, nei tos vietos girioje ir niekuo nesir�pino. Jis sakydavo Viešpa�iui:

- Koks gi tu Dievas, jei lengvai gal�damas pašalinti vargus, kuriuos pats mums ir atsiunti, nenori pajudinti net ma�ojo pirštelio, kol nepuolame prieš tave keliaklupsti maldauti? Galiausiai elkis, kaip tau patinka.

Dievas išgirsdavo jo �od�ius ir... pagelb�davo kaimui.

�avi ir trumpi Anthonio de Mello pasteb�jimai ar tiesiog anekdotai:

Sena pamaldi moteris po karo pasakoja savo išgyvenimus:

- Dievas buvo mums labai geras. Mes vis meld�m�s, ir visos bombos krito kitoje miesto pus�je!

Vieno namo šeimininkas, keliaudamas � traukini� stot�:

- Kod�l jie pastat� traukini� stot� u� trij� kilometr� nuo mano namo?

Paslaugus daikt� neš�jas:

- Jie grei�iausiai man�, jog ji turi stov�ti šalia gele�inkelio.

Vienas �ydas, kuriam buvo jau 92 metai, išgyveno pogromus Lenkijoje, koncentracijos stovyklas Vokietijoje ir begal� kitoki� �yd� persekiojim�.

- O, Viešpatie! – tar� jis, - nejau tai tiesa, kad mes – tavo išrinktoji tauta?

Balsas iš dangaus atsak�:

- Taip, tai tiesa.

- Bet ar jau neb�t� laikas pasirinkti kuriuos nors kitus?

Tiesa, ir ilgosios Anthonio de Mello istorijos n�ra ilgos, svarbiausia - gilios ir pamokan�ios.

Tikintiesiems buvo smalsu, kur j� rabinas dingsta kiekvieno šabo išvakar�se. Jie �tar�, kad jis paslap�ia susitinka su Visagaliu, tad pasiunt� vien� iš sav�j� jo sekti. Štai k� jis pamat�: rabinas persivilko pras�ioko drabu�iais ir iš�jo patarnauti paraly�iuotai moteriai. Kai seklys sugr��o, tikintieji klaus�:

- Tai kur dingsta rabinas? Ar jis kyla � dang�?

- Ne, - atsak� si�stasis, - jis kyla dar aukš�iau.

Kita istorija byloja apie tai, koks yra �mogus:

Keli med�iotojai išsinuomojo l�ktuv�, kuris juos nuskraidino � giri�. Po dviej� savai�i� lak�nas gr��o j� pasiimti ir �vilgter�j�s � nušautus �v�ris tar�:

- � l�ktuv� tilps tik vienas buivolas. Kit� jums teks palikti.

- Bet pernai lak�nas � tokio pat dyd�io l�ktuv� mums leido pasiimti du buivolus, - protestavo med�iotojai.

Pilotas šiek tiek padvejojo ir gal� gale sutiko:

- Gerai, jeigu taip dar�te pra�jusiais metais, pabandykime ir šiemet.

L�ktuvas pakilo, bet ne�steng� pasiekti reikiamo aukš�io ir t�šk�si � �em�. Vyrai išsiropšt� ir apsidair�. Vienas med�iotojas paklaus� kito:

- Kaip manai, kur mes esam?

Antrasis �d�miai ap�velg� apylinkes ir atsak�:

- Man atrodo, kokios dvi mylios � kair� nuo tos vietos, kur nukritom pernai.

Panašios ir dar kelios istorijos:

Sutuoktini� pora sugr��o palaidoj� d�d� D�ord��, kuris gyveno su jais dvidešimt met� ir buvo tokia našta, kad d�l jo vos neiširo santuoka.

- Nor��iau tau kai k� pasakyti, mieloji, - prabilo vyras. – Jei ne mano meil� tau, neb��iau n� dienos ištv�r�s su tavo d�de D�ord�u.

- Mano d�de D�ord�u! – sušuko nustebusi moteris. – O aš vis� laik� maniau, kad jis tavo d�d�!

Netikintis krito nuo olos. Risdamasis jis sp�jo nusitverti liauno med�io šakos ir pakibo tarp dangaus ir t�kstan�io p�d� aukš�io uolos pap�d�s.

- Dieve! – suriko jis iš vis� j�g�.

Niekas neatsak�.

- Dieve! – sušuko jis darsyk. Jei tu esi, išgelb�k mane ir aš pasi�adu tavim tik�ti.

Tarpekliu nuaid�jo galingas balsas:

- Visi, patek� � b�d�, taip sako.

- Ne, Dieve, ne! – maldavo pakibusysis. – Aš ne toks kaip kiti.

- Gerai, - atsiliep� balsas, - išgelb�siu tave. Paleisk šak�.

- Paleisti šak�? Manai, esu visiškas kvailys?

Ir pabaigoje:

Po rabino mirties jo mokinio ka�kas paklaus�:

- Kam j�s� mokytojas teik� did�iausi� svarb�?

Mokinys šiek tiek pagalvoj�s atsak�:

- Tam, k� tuo metu darydavo.

Per "S plius" startuoja "Bambala TV"

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� regiono televizijos "S plius" �i�rov� laukia maloni staigmena - gruod�io m�nes� startuoja nauja humoristin� pramogin� Šiauli� estrados teatro laida "Bambala TV".

Vienas Šiauli� estrados teatro repertuaro spektakli� – "Bambala", kur� jau mat� dalis Šiauli� teatro gerb�j�. Spektaklis sukurtas iš miniati�r�, dain�, šoki�, parodij� ir kit� aktorini� improvizacij� viena bendra tema – estrados ir televizijos pasaulio šablonai, kliš�s, banalyb�s, skonio saiko nebuvimas.

Šiauli� estrados teatro archyvo nuotr.

Šiauli� estrados teatr� �k�r�s Šiauli� dramos teatro aktorius, Šiauli� universiteto Men� fakulteto Teatro katedros d�stytojas Juozas �ib�da su savo kurso studentais nauju spektakliu "Bambala" jau prad�jo antr�j� sezon�. Aktyv�s, išmon�s nestokojantys jauni �mon�s ir "S plius" televizijos �i�rovams �ada ger� emocij�.

Šiauli� estrados teatras – naujas, jaunas teatras Šiauliuose, �i�rovams jau pasi�l�s tris spektaklius: spektakl� vaikams "Lietuviškos pasakos", muzikin� šar�� ir parodij� spektakl� "Bambala" bei Aleksandro Fredro klasikin� vodevil� su dainomis ir šokiais "Damos ir husarai".

�i�rovai palankiai pasitiko nauj�j� teatr�, mat jis suteik� puiki� prog� pasid�iaugti neeiliniais jaun�j� aktori� geb�jimais šokti, dainuoti, vaidinti. Spektakli� re�isierius ir teatro vadovas J. �ib�da sako, kad be jau min�t� trij� pastatym� Šiauli� estrados teatras š� sezon� �i�rovams �ada dar keturias premjeras. Numatomi klounados improvizacijos, poezijos, šokio, klasikin�s dramos spektakliai.

"Tur�dami savo k�rybiniame akiratyje �vairi� ir �domi� dainos, šokio ir aktorini� improvizacij� arsenal�, ry�om�s visa tai pasi�lyti �i�rov� teismui ir per televizij�. Juolab kad sulauk�me mums netik�to ir malonaus "S plius" televizijos vadov� pasi�lymo rengti toki� laid�", - sako Estrados teatro vadovas J. �ib�da.

Artistiškiems studentams vadovaujantis aktorius kol kas neatskleid�ia, koks bus laidos siu�etas. "Laidos turinys, forma, trukm� ir periodiškumas tegul bus ma�as siurprizas. Galime pasakyti tik tiek, jog stengsim�s, kad tai b�t�, bent iš prad�i�, neilga pramogin�, muzikin�, humoristin� laida su vis naujais ved�jais ir besikei�ian�iomis rubrikomis", - paslaptingai šypsojosi jis.

Naujosios laidos reng�jai tikisi sulaukti palankaus �i�rov� d�mesio ir atsiliepim�.

Iki geros nuotaikos tik vienas �ingsnis

Ri�ardas JAKUTIS

Norint šiandien b�ti geros nuotaikos, reikia "kitaip" jausti pasaul�, antraip viskas aplinkui virs rutina. Kaip gera pasaul� originaliai pamatyti, suvokti ar pajausti. Deja, tai itin retos akimirkos. Tada tu �inai, nors ir nesugebi pasakyti k�. Vis d�lto tas �inojimas niekur nedingsta, jis pasireiškia šypsena, buvimo d�iaugsmu, gera nuotaika, tobulai išd�liotu laiku, b�sena, kai atrodo, jog tav�s niekas negali su�eisti. Su aplinka bendrauji be �tampos.

"Mirus t�vui man atiteko vertingiausia palikimo dalis – gera nuotaika. Kas buvo mano t�vas? Su nuotaika tai visai nesusij�! Jis buvo guvus ir riebus, �mit�s ir aptuk�s, jo b�das ir išor� visai neder�jo su tarnyba. Kokia buvo jo tarnyba, jo pad�tis visuomen�je? Jei ji b�t� pamin�ta kokios nors knygos prad�ioje, ne vienas tikrai pad�t� t� knyg� � šal� sakydamas, kad jam taip šiurpu, jog geriau apie tai n� neskaityti. O juk t�vas nebuvo nei budelis, nei budelio pad�j�jas, atvirkš�iai, d�l tarnybos neretai atsidurdavo pa�i� garbingiausi� miesto �moni� priešakyje ir b�davo ten visiškai teis�tai, atrodydavo visai savo vietoje. Jis tur�davo b�ti pirmas, pirmiau vyskupo, pirmiau kilming�j� princ�. Ir jis b�davo pirmas – jis dirbo laidotuvi� karietos ve�iku!" – raš� Hansas Kristianas Andersenas.

Pasteb�kite, kaip kalba geros nuotaikos �mon�s. J� kalboje pilna geros nuotaikos �od�i� ir j� visada �domu klausyti, nes j� kalba pakili. Juk pa��state toki� �moni�, nors j� ir n�ra daug, kuri� kiekvienas �odis laukiamas? Pabandykite ir j�s. ��j� � klub� ar kur nors kitur sakykite panašiai: "Tai šauniausias klubas, kok� tik ma�iau. Tai gra�iausia rankena, kuri� tik laikiau. Tai nuostabiausias monitorius, iš kokio tik skai�iau. Tai nerealiausias straipsnis, kur� tik studijavau. Tai pats geriausias dalykas, kur� šiandien su�inojau..." ir t. t. Darykite tai. Tai jums pad�s. J�s tapsite vert�s k�r�ju.

Pam�s�iau apie ekskursijas � Krokuv�. Jau kelet� met� lyd�iu turistus � š� istorin� miest�. Visokiausi� keliautoj� b�na. Daugiausia linksmi, gerai nusiteik�. Bet b�na toki�, kurie iškart nusistat�, jog ekskursija bus nes�kminga, varginanti, gidas nieko doro nepapasakos. Tam jie pasiruošia, prisiskaito detali� apie vien� ar kit� pastat� ir gidui nevalia suklysti. Kitiems, atrodo, niekas ne�domu. Net neaišku, kod�l jie išvis keliauja. Bet prisiminiau vien� pra�jusios vasaros kelion�. Atrod�, bus �prasta kelion�. Ta�iau tai grupei ši kelion� buvo met� �vykis – jie išva�iavo � u�sien�, � miest�, kurio kiekvienas akmuo - istorija! Grup� buvo nuostabi, kelion� - fantastiška! Jiems viskas buvo �domu. Pama�ius kiekvien� šiek tiek gra�esn� Krokuvos senamies�io statin�, j� akys spind�te spind�jo. To, k� pasakojau, klaus�si išsi�ioj�, nes jie pagaliau išva�iavo � u�sien�, � miest�, iš kurio ilgai buvo valdoma Lietuvos ir Lenkijos valstyb�. �tariu, kad kai kuriems šiai kelionei teko taupyti, spr�sti, ar j� biud�etas leid�ia keliauti (tiesa, nuvykti � Krokuv� n�ra itin brangu, bet vis tiek). �moni� smalsumas, spindin�ios akys, nesuvaidinta nuostaba ir tiesiog gyvenimas kelione man leido dirbti pakilia nuotaika. �od�iu, gera nuotaika buvo u�sikr�t� visi. Pamenu turist� iš Baisogalos, kurio did�iausia gyvenimo svajon� buvo pab�ti prie karaliaus Jogailos kapo ir pamatyti Antano Vivulskio paminkl� �algirio m�šio pergalei. Svajon� išsipild�.

Prisiminiau dar vien� �vyk� – lietuvi� dail�s klasiko, nacionalin�s premijos laureato Algirdo Petrulio tapybos ir akvareli� parod� ši� met� ankstyv� pavasar� Šiauli� "Laipt� galerijoje". Atvyk�s dailininkas visus stebino �valumu ir "petrulišku" humoru. Tie, kurie metr� Algird� Petrul� pa��sta, �ino subtil� jo humoro jausm�. Pirmiausia, aišku, lietuvišku papratimu buvo klausiama apie menininko sveikat�. "Kod�l aš turiu mirti?" – � klausimus apie sveikat� atsakin�jo sve�ias. Dailininkas papasakojo, jog kart� netoli mirties jau buvo. Reanimacijos palatoje gul�jo šešiese. "Mirties lauk�me eil�je, tarsi sovietme�iu išsirikiav� stov�tume prie apelsin�", - toliau šmaikštavo metras. Jis prisimin�, jog mirties neišsigand�s, nes jei mir� lovos kaimynas iš vienos pus�s, po to kaimynas iš kitos, kod�l jis tur�t� likti gyvas. Bet liko. Taip skirta. Klausydamasis šios istorijos pagalvoji, jog m�s� dail�s guru - taurios sielos �mogus, nes šiaip jau, �inia, jei kas šalia miršta, tai da�niausiai pam�stoma, jog mirusiam jau gal ir buvo tam laikas, tik kod�l aš tur��iau iš gyvenimo trauktis.

Sve�ias, tiesa, pripa�ino, jog dabar savo sveikatos aukš�iausiu balu �vertinti negal�t�. "Ar gali b�ti puiki sveikata �mogaus, kuris abu pasaulinius karus prisimena?" – toliau juokavo menininkas. Kart� einant gatve jam atsirišo bato raištelis. Susilenkti nepaj�g�, o eiti sunku, kli�va. Papraš� praeinan�ios moters pagalbos. Toji u�rišo ir d�kojan�iam dailininkui prisistat�: "Aš juk j�s� mokin�." T� mokini� daug, nes A. Petrulis ilgai d�st� dail�s institute, tad kai gatv�je j� kas nors sustabdo, prisistato buv�s jo mokiniu ir klausia, ar d�stytojas tok� student� prisimen�s, metras nedvejodamas atsako: "O kaipgi!" "Taip jau gyvenime yra, kad prisimeni tik savo d�stytojus ir vos vien� kit�, kuriam pats d�stei", - sako menininkas. Prisimena dar ir tuos, su kuriais kartu mok�si. V�l juokauja, jog ar galima pamiršti jo kartos dailininki� Šleivyt�s, Kreivyt�s, Kupryt�s ir Kliši�t�s bendr� parod�. "Aš tas pavardes prisimenu ne d�l ka�ko, o b�tent tod�l, kad tai buvo puikios dailinink�s", - pasakoja A. Petrulis. Gailisi, kad gimnazijos ir studij� draug� ma�ai lik�. Keli gyvena Vakaruose. D�iaugiasi, kad netik�tai atsirado galimyb� su jais pasimatyti, mat Lietuvon iš Australijos, JAV ar Kanados jie atskrenda susitaisyti dant� ar pasim�gauti purvo voniomis Druskininkuose, nes net �skaitant bilieto kain� šie dalykai Lietuvoje jiems pigesni.

Kadangi seniausi parodoje Šiauliuose buvo eksponuojami darbai, tapyti pra�jusio šimtme�io penktojo dešimtme�io prad�ioje, o naujausi - 2007 metais, sve�ias juokavo, jog da�nai jam tenka atsakin�ti � klausim�-konstatavim�: "Tai dar tapai?" A. Petrulis pasakojo, jog atsako, kad keisti profesij� jau jam v�loka, o tapyti n�ra sunku. Tiesa, sak� pam�st�s, jog gal dar gal�t� pinti krepšius, bet tam reikia eiti � mišk� ir pasiruošti medienos. O k� �k�nyti drob�se - dar suprant�s, nes mano, kad protauja normaliai, pavyzd�iui, vaikus gatv�je nuo kit� �moni� atskiria. Kad jo k�ryba reikalinga, sprend�ia iš to, kad � parodas yra da�nai kvie�iamas. Pasakojo, kad neseniai � Vilni� buvo atvykusi ka�kokia japon� delegacija. Juos priimin�jo, anot dailininko, viešbutyje, kurio pavadinimo "Plaza" jis nesuprant�s, tod�l sak�s "Kristinos viešbutyje", ir visiems aišku. Taigi tame viešbutyje priimin�jant tuos garbius japonus buvo nuspr�sta, kad yra reikalinga skoninga ir kult�ringa aplinka, kuri� gali sukurti Algirdo Petrulio paveikslai. Buvo ir pats metras ten pakviestas. Šiandien ta paroda d�iaugiasi, nes ja aplenk� net irgi ilgai išgyvenus� dailinink� Tician�, kuris mir� sulauk�s 99-eri�, mat garsusis pasaulio menininkas su savo paveikslas nebuvo taip aukštai pakil�s kaip lietuvis – A. Petrulio paroda vyko 16-ame viešbu�io aukšte.

Linksm� dailininko pasakojim� gali tik klausytis. "Lietuva - nevykusi� paminkl� šalis", - sako jis, prakalbus apie m�s� meno problemas. Klausia, ar pasteb�jom, kad Vilniuje Gediminas laiko kard� ašmenimis � deln�. Tenka sutikti, jog nesiseka Lietuvai ir su kult�ros ministrais labiau nei su kitais.

Dailininkas sako atsakin�j�s � �vairiausius klausimus, ir tik klausimai apie ateities planus j� trikdo. "Kokie ateities planai gali b�ti, kai prasid�jo 94-ieji. Nejau atsakysi – laimingai numirti", - per vis� viešnag� Šiauliuose nepaliov� šmaikštauti lietuvi� dail�s klasikas. Tiesa, gyvuoju lietuvi� dail�s klasiku j� pavadino profesorius Vytenis Rimkus ir dar paklaus�, ar gal�s taip sve�i� vadinti. "Jeigu ger�ja prasme, tai prašom", - nestokojo ironijos sve�ias.

K� daryti, kad nuotaika b�t� gera? U�tekt� tik ma�o dalyko – nusišypsoti darbe, laiptin�je, gatv�je, ten, kur esame... Trump�jant šviesiam dienos periodui, svyra rankos ir nieko nebesinori veikti. O b�tent tokiu metu reik�t� pasinerti � aktyvi� veikl�. Tai vienas iš depresijos nugal�jimo b�d�. Galima perstatin�ti baldus. Dar padeda susitikimai su draugais, teatr�, parod�, muziej� lankymas. �od�iu, iki geros nuotaikos tiek nedaug - vos vienas �ingsnis.

Nuotaik� gali pakelti smulkmenos. Kad ir reklama, kuri šiaip jau �kyr�jusi. Pavyzd�iui, u�rašas moter� kirpyklos lange: "Tu nuostabi, bet kas nutiko tavo plaukams?!" O štai dviej� garbaus am�iaus �moni� pokalbis. "Pasenau", - guod�iasi vienas. "Senatv� ne nuod�m�", - nuramina j� kitas.

Kadangi m�gstu anekdotus – nuotaikos k�l�jus, tod�l da�nai man�s paprašo papasakoti pat� m�giamiausi�. Ar toks gali b�ti? Kur rasite moter�, galin�i� pasakyti, kuri jos suknel� gra�iausia? Visk� iš drabu�i� spintos ištrauks. Ar gali b�ti tik viena labiausiai patinkanti daina, viena knyga, gra�iausia spalva? Nuostabiausia juk vaivorykšt�, kai spalva gula prie spalvos? Bet jeigu jau b�tinai reikia tokio anekdoto, pasakoju vien� iš pirmosios savo nutikim� ir pam�stym� knygos "Gyvenimo pal�kanos". Ironišk�, nes ironija gelbsti gyvenime, kai b�na sunku, pakelia nuotaik�. Tiesa, viena moteris pasak�, jog toji knyga maloniausiai "skaitosi" iki tos vietos, kol pradedu teisintis. O anekdotas štai toks.

Sapnuoju, kad s�d�iu šalikel�je ir verkiu. Pro šal� eina Dievas. Pamat�s mane verkiant�, stabteli ir paklausia:

- Ko verki?

- Susigadinau, Viešpatie, savo gyvenim� ir kitiems nemalonum� pridariau. Man dabar labai sunku, - atsakau.

- Nenusimink, aš tau pad�siu, - paguod�ia Dievas.

- Viešpatie, man niekas jau nebegali pad�ti.

- Dar kart� sakau, kad tau pad�siu. Juk aš Dievas. Kuo tu vardu?

- Ri�ardas Jakutis, - atsakau.

Dievas dar kart� pa�velgia � mane, pris�da šalia ir pats pradeda verkti.

Teatro vadovas - apie komercij� ir teatro men�

Oksana LAURUTYT�

Šiauli� dramos teatro aktori�, vaidinan�i� televizijos serialuose, daug�ja. Keliose populiariausio serialo "Moterys meluoja geriau" serijose nusifilmav�s Šiauli� dramos teatro aktorius ir vadovas Antanas Venckus tikina, kad vaidyba seriale jam tebuvusi pramoga. "Teatr� aktori� pasirodymas serialuose turi privalum� ir tr�kum�. Viena vertus, aktori� populiarumas yra reklama teatrui, kita vertus, �i�rovai taip sutapatina aktori� su jo vaidinamu herojumi, kad spektakliuose temato tik t� vienintel� persona��", - sako teatro vadovas ir kalba apie televizijos populiarumo kain�.

Šiauli� dramos teatro vadovas Antanas Venckus sako norintis, kad Lietuvoje atgimt� tikrai geri, profesional�s serialai, tokie kaip "Raudonmed�io rojus". Jis tiki, kad ateis laikas ir jiems. "Link��iau serial� k�r�jams aukštesnio k�rybinio ir techninio lygio", - sako A. Venckus.

Povilo LUNG�S nuotr.

Kas permuš komercin� "muil�"?

Šiauli� teatro vadovas Antanas Venckus prieš keliolika met� su "Keistuoliais" filmavosi TV filme "Tamangai", vaidino televizijos spektaklyje "Vegetaras". Aktorius kelis kartus buvo kviestas filmuotis ir reklamoje, bet atsisak�. "Nevyk�s ka�koks produktas buvo, tod�l ir atsisakiau", - paaiškina.

A. Venckus sako suprantantis ir pateisinantis teatro aktorius, kurie vaidina populiariuose serialuose, filmuojasi reklamoje, tik sako norintis, kad jie b�t� išrankesni. Nenorintis u�gauti nei pa�i� aktori�, nei serial� k�r�j�, pašnekovas puse l�p� u�simena, kad visi tur�t� pam�styti, kur jie nu�jo, � kuri� pus�.

"Yra pavyzd�i�, kai aktorius buvo priverstas rinktis b�ti vien teatro ar vien televizijos aktoriumi. Štai Jaunimo teatro aktorius Rolandas Kazlas buvo priverstas trauktis iš televizijos. Talentingas aktorius vaidina rimtuose spektakliuose ir tokius vaidmenis, kaip Jagas (V. Šekspyro "Otelas"). Spektaklyje dramatiškasis persona�as pasako �od�, o sal� ima leipti juokais. Tur�jo R. Kazlas apsispr�sti", - sako pašnekovas.

Televizijos serialuose vaidina keli Šiauli� dramos teatro aktoriai – J�rat� Budri�nait�, Inga Norkut�, Sigitas Jakubauskas, Rolandas Dovydaitis. "Noroje" � scen� išeina I. Norkut�, ir sal�je nuošia: "Meda, �ia Meda", - nei kritikuoja, nei giria, tik konstatuoja fakt� A. Venckus. Ir sako, jog yra baisu, kai �i�rovai aktori� tapatina tik su vienu vaidmeniu, persona�u. Televizij� "vartoja" didel� �moni� mas�, serialuose vaidinantys aktoriai gauna galimyb� papildomai u�sidirbti, ta�iau jie aukoja savo laisv� laik�, gyvena ant rat� ir rizikuoja persitempti.

"�sivaizduoju, kaip toms m�s� mergait�ms nelengva, kai gatv�je jas visi atpa��sta. Tai irgi nema�as emocinis kr�vis. Man vaidinti seriale pasirod� labai juokinga, atrakcija ka�kokia. Re�isierius Sigitas Ra�kys be bandym� mane pakviet�. Jiems reik�jo �emaitiškai kalban�io aktoriaus, o I. Norkut� ir primin� mane", - nusijuokia nuo Raseini� kil�s A. Venckus.

Televizijos serialuose ��i�rintis daugiau komercijos, nei meno, ir fakt�, kad �i�rovams kemšama tai, k� lengva praryti, A. Venckus sako suprantantis, kad komercin�s televizijos neprivalo aukl�ti, mokyti, ugdyti. "Bet kur yra nacionalinis transliuotojas, kod�l jis savo k�ryba nekonkuruoja su komercin�mis televizijomis, kod�l nekuria rimt� serial�? Gal ma�iau kalban�i� galv� reik�t�, o, pasitelkus profesionalum�, permušti t� komercin� muil�", - sako jis.

Kurti spektakl� - rizikinga

Kas sunkiau aktoriui - vaidinti prieš vaizdo kameras ar teatre? Pasak A. Venckaus, teatras ir kinas - dvi skirtingos meno r�šys, tik geras kinas yra geras menas, o blogas kinas - blogas menas. Kine filmuojami keli kadrai, išrenkamas geriausias, ir toliau nieko pakeisti nebegali. Teatras - gyvas kontaktas su �i�rovu, ir k�ryba yra �ia ir dabar. "Penkiasdešimt�j� kart� spektakl� vaidinam, bet vis tiek j� analizuojam, kei�iam. Neb�na dviej� vienod� spektakli�. �inoma, ne visada pavyksta spektakl� gerai pastatyti, nes teatras - vienintel� meno r�šis, kuri turi daugyb� rizikos faktori�", - sako jis.

Dailininkas gali kankintis prie paveikslo ir, jei jam nepavyksta, - u�gruntuoja ir tapo iš naujo. Teatras yra keli� men� jungtis, šiam stebuklui �vykti talkina b�rys �moni� ir, jei nepavyko, belieka jo atsisakyti. A. Venckus primena, kad šalies teatruose dienos šviesos taip ir neišvydo "Karalius Lyras", "Karmen" - nuspr�sta nekankinti nei aktori�, nei �i�rov�. Ir Šiauli� dramos teatre yra buv� spektakli�, kurie "nurašyti � nuostolius".

"Aš kartojau ir kartosiu, kad spektakliai - tai �i�rovo refleksija � save. Jei dvasia suvirpa, jei �i�rovas ka�kur atpa��sta save - tikslas pasiektas. Ir nesvarbu spektaklio �anras: komedija, drama ar farsas. Spektaklis turi paveikti �mog� ir ne taip, kad jis imt� "atpylin�ti", bet sujaudinti j�. Kod�l sal�je per spektaklius u�gesinama šviesa? Kad �i�rovui dr�siau b�t�, kad jis likt� vienas su savo mintimis, pajust� impulsus", - u�sideg�s kalba teatro vadovas.

Aktoriaus meistriškumas - širdyje ir galvoje

A. Venckus Šiauli� dramos teatre yra suk�r�s per 80 vaidmen�, gav�s eil� apdovanojim�. Jis sako, kad n�ra tokio vaidmens, kurio jis nek�st�, bet yra vaidmen�, kurie nepasisek�. "Skaudu tai pripa�inti, bet b�na, kad neatsp�ji tos m�sl�s. "Šaltu u�pakaliu" �i�r�t, kas toliau bus, sau neleid�iu - norisi �rodyti, kad galiu padaryti geriau", - kalba jis.

Aktoriaus meistriškumas priklauso ne tik nuo jo gyvenimiškos patirties, bet ir nuo vaizduot�s, perskaityt� ir išgyvent� knyg�, savianaliz�s ir... begalinio vaikiškumo. "Aktorius turi b�ti tokiu naiviu vaiku, kad visk� priimt�, sugert� ir tarsi iš karoliuk� suvert� paveiksliuk�, kuris �tikint� �i�rov�. Yra toki� �ingeid�i� aktori�, kurie visk� mato, net gatv�je fiksuoja aplinkini� netik�tus judesius, �vilgsnius, manieras ir, esant reikalui, visa tai panaudoja vaidinant. Aktorius neturi joki� priemoni� menui išreikšti - muzikos instrumento, kalto ir akmens luito, teptuko. Aktorius turi visk� širdyje ir galvoje", - sako A. Venckus.

Pašnekovas apmaud�iai kalba apie teatr� problemas Lietuvoje ir sako, kad Lietuva, kaip valstyb�, yra ties katastrofos riba. "Mes �rodin�jame pasauliui, kad esame verti paniekos, kad neturime savigarbos. M�s� dabartin�s b�dos greitai nesibaigs. Rodos, visai �mogiška savyb� yra gerbti vienas kit�. Deja, šios savyb�s neturi ne tik politikai, bet ir eiliniai �mon�s. N�ra teigiamo po�i�rio � kult�r� kaip � prioritet�, ir varpai m�s� valstyb�je skamba tada, kai reikia rinkti, pirkti, parduoti. M�s� varpin�se n�ra širdies", - kalba teatro vadovas.

Šalies teatrai jau buvo atsigav�, � spektaklius bilietus netgi reikia u�sisakyti iš anksto, bet A. Venckus bijo ateities. "Teatro lankomumas priklauso nuo to, kaip �mon�s finansiškai gyvena, ir nuo to, k� teatras si�lo �i�rovams. �mon�s pavargo nuo komercinio kamšalo, tad reikia statyti rezonans� sukelian�ius spektaklius. Kuo komercin�s televizijos labiau kurs "muil�", tuo labiau �mon�s eis � teatrus", - svarsto teatro vadovas. Tik ar �mon�s, pabrangus šildymui, tur�s u� k� eiti � spektaklius?

A. Venckus rodo � aplank� ant stalo ir vardija, kokius spektaklius Šiauliuose si�lo statyti re�isierius Gytis Padegimas, k� ketinama pasi�lyti jauniems re�isieriams. Ta�iau didel� dovana teatro gerb�j� laukia jau gana greitai. Kostas Smoriginas re�isuoja spektakl� "Berni�kš�i� ruduo", kuris yra apie tai, kas atsitiko ir kuo likimas pavert� du berniukus - Tom� Sojer� ir Hekelber� Fin�. Jie v�l susitinka po 40 met�. Suaugusius berni�kš�ius vaidina Sigitas Jakubauskas ir pats Antans Venckus.

D�l K. Smorigino ligos spektaklio premjera buvo atid�ta, bet �i�rovai j� b�tinai išvys. Gal jau po Nauj�j� met�.

Ir �iauliuose pasitaiko optimist�

Ri�ardas JAKUTIS

Kokie tekstai šiandien labiausiai sudomina skaitytoj�? Sako, apie emigrantus, nes emigracija – beveik visus palietusi problema. Patys d�l emigracijos gal ir sakome "niekados", bet kiekvienas turime emigracij� pasirinkusi� artim�j�.

Ko reikia, kad beveik visi valstyb�s pilie�iai b�t� patenkinti savo gyvenimu? Nemokamos sveikatos apsaugos? O gal pakanka tur�ti darb� ir stog� virš galvos? Jei išvykusi�j� paklausin�sime, kod�l jie išva�iavo ir paliko Lietuv�, išgirsime, kad nor�jo pamatyti pasaul�, �gyti daugiau patirties, išmokti kalb�, galb�t man� es� daugiau vertesni, nei jiems gal�jo pasi�lyti t�vyn�, ir taip be galo. Skamba gana �domiai, netgi labai viliojan�iai. Bet ar ne ver�iau b�ti atviriems ir atskleisti tikr�j� prie�ast� - išva�iavome d�l pinig�!

Da�niausiai emigruojan�i� tautie�i� am�ius - 18–29 m. Be to, lietuviai labiausiai link� emigruoti iš vis� ES taut�. Tiksli� skai�i�, sako, ne�ino niekas, bet, atrodo, reikia sutikti su tvirtinan�iais, jog daugiau negu pus� milijono jau emigravo.

Ar daug emigravusi�j� iš Šiauli�? Skaudu gird�ti, kai sakoma – nemielas miestas, nesinori �ia gyventi. Tai girdint, tenka pasvarstyti ir apie tai, kas yra miestas. Miestas šiaip neatsiranda. Ka�kas turi ateiti � konkre�i� viet� ir �sikurti tur�damas konkret� tiksl� �ia gyventi ir išgyventi. Šiek tiek keista maršrutiniuose autobusuose ir mikroautobusuose, kursuojan�iuose iš pakraš�i� ir pietinio rajono � miesto centr�, gird�ti pasakymus: "Po pusvaland�io b�siu mieste."

Nors ne tai svarbiausia. Pagrindinis klausimas tur�t� b�ti toks: ar tai miestas – m�s� miestas, ar vieta su daug gyventoj�, kurie tik naudojasi miestu, bet jo nekuria? Gra�u, gera ir normalu, kai mylintys savo miest� supyksta, jei koks nors atvyk�lis miest� pakritikuoja. Tiesa, pykstant vis d�lto reikia ir pam�styti, ar kritikuojan�iojo �od�iuose n�ra tiesos.

Gird�jau nuomon�, jog apie miest� galima spr�sti iš gatv�s muzikant�. Štai da�nas vasaros vaizdas bulvare. Vienas dau�o gitaros stygas, bando dainuoti, o mergai�iuk� ar net kelios kiša praeiviams po nosim kepur�: "Paremkit gatv�s muzikantus!" Toliau pa�j�jus - vaikinukas visai neblogai pu�ia saksofon�. Jam prie koj� atviras instrumento d�klas. Jis beveik tuš�ias, pinigus susirinko anie nemokšos muzikantai, kaišiodami kepur�.

Gaila, kad mieste beveik n�ra vadinamojo "auksinio" jaunimo. Šiauliuose visavertiškai nesivysto jokios ma�umos – nei etnin�s, nei religin�s, nei menin�s ar muzikin�s, nei, pagaliau, seksualin�s. Senojo elito Šiauliuose beveik nelik�, o naujajam susiformuoti vienos kartos neu�tenka ir reikia labai daug bei ilgai mokytis.

U�siminiau apie m�s� elit� ir jo stygi�. O juk norisi vadintis elitu. Vienas tiesiausi� keli� tapti elitu, kaip beb�t� keista, – emigruoti. K� emigravusieji tame u�sienyje dirba ir kaip gyvena, niekas nemato, ta�iau Lietuvai jie – elitas. Toks �sp�dis susidaro skaitant straipsnius ir �i�rint televizijos laidas apie emigracij�. Save gerbiantis laikraštis b�tinai turi skyrel� "Emigrantai", "Išeivija", "Svetur". Internete � straipsnius emigracijos temomis b�na daugiausia atsiliepim�. Skai�iau vieno Airijos lietuvio prisipa�inim�: "Kai aš gyvenau N kaime, pas mane G. Steponavi�ius ir P. Auštrevi�ius n� karto neatva�iavo. O dabar atva�iuoja ir rank� man spaud�ia." Dar skai�iau, kad štai kita Airijos lietuv� paraš� knygut� vaikams "Mes vienas kito angelai", ir tos knygel�s pristatymas, kaip neapsakomas kult�rinis reiškinys, buvo surengtas pa�iame Lietuvos Seime. Knyga tikriausiai dar buvo išleista valstyb�s l�šomis, kurias skyr� Tautini� ma�um� ir išeivijos departamentas. Bet jei kokia Lietuvos kaimo mokytoja parašyt� knygel� vaikams, j� ji išleist� savo l�šomis, o pristatyta ji b�t� geriausiu atveju rajono bibliotekoje.

Nors rašantys apie emigrantus kartais paklausia: "Kaipgi gyvena lietuviai emigrantai – ar ištaiginguose namuose su baseinais, visko pertek� ir nuolat valgydami ananasus, avokadus ir lašišas?" Jie nor�t�, kad Lietuvoje apie juos b�t� galvojama b�tent taip. Ir kad, gink Dieve, niekas ne�inot�, kad kai kurie j� gyvena statybiniuose vagon�liuose ar susigr�d� po tris keturis viename kambaryje su bendra virtuve ir dušu penkiolikai �moni�. Arba abejotinos reputacijos name, kuri� bendragyventoj� da�nai nepa��sta, o tarp j�, kaip vilkai tarp avi�, sukasi visokio plauko tipai. Kad dirba be sutar�i�, ne�inodami, ar rytoj gaus alg�, ar jiems priklauso kokios nors socialin�s garantijos, ir labai bijodami susirgti – juk išmes iš darbo. Tokios pikantiškos detal�s išaišk�ja tik tada, kai atsitinka nelaim� ar tragedija.

Viena m�s� dailinink� gyr�si savo dirbtuve Pary�iuje. Raudonavo, kai toje dirbtuv�je apsilankiau – gal 15 kvadratini� metr� pusr�sis. Tiesa buvo tik ta, kad tikrai netoliese Monmartro, nors pats tas rajonas šalia Monmartro n�ra ka�koks presti�inis, netgi atvirkš�iai. Vis d�lto pagalvojau, gal ir tokiomis s�lygomis mieliau Pary�iuje, kur visai kita dvasia. Neseniai mus palik�s eseistas Šiaurys Narbutas, ne vienerius metus praleid�s Vakaruose, pasakojo, kaip jis, išsiskalb�s baltus marškin�lius, juos pasid�iov�, o v�jas �m� ir nublošk� � purv�. Sak�, prisimen�s pla�i� giminait�s šypsen�. Ji d�iaug�si, kad jam nepasisek�! Ir net nesisteng� to sl�pti. O juk buvo atprat�s nuo šio lietuviško reiškinio, Vakar� pasaulyje taip elgiasi tik kai kurie viskuo nepatenkinti emigrantai.

Internete atsiver�iu protingojo "google" puslap� ir u�rašau �od� "miestas". K� rasiu apie Šiaulius? Daugiausia pristatin�jamas Vilnius ir Klaip�da, apie Šiaulius regiu dvi pastraipas: reklamuojamas prekybos centras "Saul�s miestas" ir galima susipa�inti su straipsniu "Šiauliai – bedarbi� ir degalini� miestas".

Neseniai skai�iau apie Niukasl� (Newcastle, arba Naujoji pilis), miest�, �sik�rus� pa�ioje Anglijos šiaur�je. Šis miestas anks�iau tegal�jo b�ti nykumos simbolis – visi anglai �ino fraz� "tas pats, kaip ve�ti angl� � Niukasl�", t. y. daryti berg�d�i� darb�, nes Niukaslyje ir taip anglies daug, iš ten ji ir ve�ama. Kaip ir dera angliakasi� miestui, Niukaslis yra tamsus ir ni�rus, o prie šio �vaizd�io prisideda net ir oras. Jausmas, kad �ia visada lyja ("koks siurprizas – Niukaslyje lyja!" – ni�riai pajuokauja koks nors anglas, priva�iav�s miest�, da�niausiai jau iš anksto nepatenkintas tuo, kad tenka va�iuoti � šalies šiaur�). Nepadeda ir architekt�ra – nieko savito ar gra�aus �ia n�ra, kur pa�velgsi, visur regi mirusios industrijos p�dsak�, jos paskutin� sunk� atod�s�, viskas atrodo nuo anglies net pajuod�. Vienintel� miesto ��ymyb� – gele�inis tiltas per Taino up�, didingai išriesta sunkiasvore iš toli matoma arka jungiantis Niukasl� ir kitoje up�s pus�je esant� dar nykesn� Geitshed�, t. y. paver�iantis juos vienu. �od�iu, Niukaslis-Geitshedas – ideali vieta depresijai tarpti.

Ta�iau per pastaruosius dešimt met� miestas gerokai pasikeit� – b�tent kult�rine kryptimi. Maloniai pasivaikš�iojus nauju elegantiškai išlenktu T�kstantme�io p�s�i�j� tiltu, galima patekti � Geitshedo krantin�je esan�ius šiuolaikinio meno ir muzikos centrus, o prava�iuojantiems autostrada moja pla�iai sparnus išsk�t�s Antoni Gormli "Šiaur�s angelas", šiek tiek primenantis prieškarin� l�ktuv�. Iš prad�i� iš to angelo buvo šaipomasi, bet greitai jis tapo tikra šalies ��ymybe, tikru Šiaur�s angelu. Ambicinga ir ekspresyvi nauj�j� pastat� architekt�ra tarytum liudija, kad Niukaslyje ir Geitshede depresija u�leido viet� pasidid�iavimui – ir savo angline praeitimi, ir kult�rine dabartimi, ir netgi tuo, kad lyja.

Visi pastebi, kad angl� pakeitus kult�ra šiuose dviejuose miestuose gaunama netik�tai didel� nauda. Miestai dvyniai neskub�dami iš naujo atranda save. Negana to, šie miestai pateikiami pavyzd�iu pa�iam Londonui, es� j� T�kstantme�io tiltas ir kiti projektai yra �sp�dingesni ir, tai labai svarbu, ne tokie brang�s kaip garsusis Londono T�kstantme�io kupolas. JAV �urnalas "Newsweek" �raš� Niukasl�-Geitshed� � s�raš� k�rybing� miest�, kurie grasina nustelbti šiandienius miestus-valstybes. Nors tai kol kas – tik teorin� galimyb�, �vair�s tyrimai rodo esant artim� ryš� tarp to, kaip regionas priima menininkus, ir jo galimybi� kurti materialin� gerov�.

Aišku, teigti, kad vien kult�ra gali atgaivinti miest�, b�t� neteisinga. Ir Niukaslyje-Geitshede nedingo bedarbyst�, ir iš ten išvyksta �mon�s � didesnius miestus. Bet šiaip jau teisingas posakis, kad tik menininkai miest� stebi nuo pamat�, akmeninio grindinio iki ba�ny�i� bokšt�. Tod�l jie miest� ir saugo bei gaivina.

�ia ir galima d�ti tašk�. K� nor�jau šiuo tekstu pasakyti? Neseniai perskai�iau, jog nusivilian�i� gyvenimu Lietuvoje vis daug�ja. Dabar j� jau 71 proc. Bet, reiškia, turime dar 29 proc. optimist�. Gal iš j� šiek tiek yra ir Šiauliuose?!

Nedideli� miest� �mon�ms da�niau tenka lyginti drusk� ir cukr�. Tiesa, ir patys toki� miest� gyventojai grei�iau "permatomi". Šiauliuose bent man ypa� �simena du laikotarpiai - liep� �yd�jimo ir kašton� skilimo metas. Liep� �yd�jimas praneša, kad jau laikas d�iaugtis vasara, nes greitai gali b�ti per v�lu, o kai �engi per nukritusius kaštonus, supranti, kad vasara baig�si grei�iau, nei tik�jaisi. Gird�jau, kad pasilenkti, pakelti kašton�, �sid�ti j� � kišen� – banalu. Kaštonas – tik s�kla, tegul lieka ten, kur jai lemta – �em�je, tegul auga. Mano ar kito kišen�je kaštonas berg�d�ias. Leiskim augti, likim optimistais, kaip sak� Merfis: "Viskas, kas vyksta, vyksta � gera!" Gal� gale – kiniškai hieroglifas, kuriuo �ymima "kriz�", turi dvi reikšmes: "pavojus" ir "galimyb�". Rieb�s katinai sulys ir taps vikresni, liesi katinai pradings.

Gabriel� labai nori dainuoti

Oksana LAURUTYT�

"Aksominio balso savinink�. Jos balsas turi prieskon�, tod�l jo nesupainiosi su jokiu kitu", - tokius epitetus vis da�niau išgirsta 21-eri� šiauliet� Gabriel� Kasakaityt�, šiuo metu dalyvaujanti LNK projekte "LNK Muzikos akademija". Gabriel� sako, kad toks apib�dinimas - labai dr�sus, bet glostantis jai šird�. Nes mergina nieko taip nenori gyvenime, kaip dainuoti, ir niekada taip gerai nesijau�ia, kaip dainuodama scenoje.

LNK televizijos projekto "Muzikos akademija" dalyv� iš Šiauli� Gabriel� Kasakaityt� sako, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai. Dalyvavimu šou ji nenusivyl�, nes jai svarbiausias dalykas gyvenime – dainuoti.

LNK archyvo nuotr.

Konkurencija - variklis

Pra�jus� savaitgal� šiauliet�s "LNK Muzikos akademijos" dalyv�s Gabriel�s lauk� labai rimtas išbandymas. Mergina tur�jo s�stis ant raudonosios k�d�s, kad televizijos �i�rovai nuspr�st�, ar likti jai šou. Merginos lauk� staigmena - grie�toji komisijos nar� R�ta Š�iogolevait� vietoj Gabriel�s pasodino muzikinio projekto lyder� Ruslan�. Gabrielei, kuri buvo parengusi dain�, teko suvaldyti netik�tumo jaudul� ir iškart dainuoti. "Šokiravo mane sprendimas, kojos �m� dreb�ti, bet susivald�iau ir dainavau. Juk aš tur�jau �rodyti, kad esu verta likti "Muzikos akademijoje", juk mes d�l to ir esame šou, kad �rodytum�m, jog galime b�ti scenoje, galime gerai dainuoti, kas benutikt�. Tokie netik�tumai moko b�ti stipresniais", - savaitraš�iui "Šiauliai plius" sak� mergina.

Su talenting�ja šiauliete kalb�jom�s telefonu. Nors Gabriel� nuo rugs�jo yra Klaip�dos universiteto antrakurs�, studijuojanti d�iazo muzik� pas gars� daininink� Stepon� Janušk�, j� "pagavome" Vilniuje. "Bandau derinti abu dalykus - dalyvavim� projekte ir studijas, bet norisi vien� dalyk� padaryti kokybiškai, o ne blaškytis. Manau, greitai rasiu sprendim�", - paaiškina mergina.

Gabriel� televizijos projekte yra tarp lyderi�, tad gali išsilaikyti iki pat pabaigos. Kol kas ji sako nenusivylusi muzikiniu projektu, nors kartais b�na akimirk�, kai norisi pab�gti nuo �tampos. Viena toki� pab�gim� dien� - pirmadienis. Ši� dien� jaunieji dainininkai da�niausiai leid�ia vieni ar susitik� geria arbat�, šneku�iuojasi. Sunkiausia diena yra penktadienis, nes tuomet ima atrodyti, kad nieko nesp�jai, imi stresuoti, o šeštadienis - tarsi egzaminas, kurio metu turi parodyti, k� išmokai. "Bet konkurencijos aš nebijau, ji – mano variklis", - sako talentingoji šiauliet�.

Kuo daugiau veiklos, tuo geriau

Kaip gyvena televizijos projekto dalyviai kitomis dienomis? Šiauliet� teigia, kad ji labai nor�jo dalyvauti televizijos šou, ta�iau labiausiai j� g�sdino tai, jog dalyviai tokiuose šou privalo gyventi kartu ir dar atskirti nuo visuomen�s. "Su�inojusi, kad neb�siu �kalinta, labai apsid�iaugiau. Iš prad�i� gyvenau pas draugus, bet v�liau d�l �tempto darbo grafiko supratau, kad reikia ka�kur �sikurti ilgesniam laikui. LNK mums išnuomojo but�, kuriame gyvename su Ruslanu Kirilkinu. Kartu tur�jo gyventi ir Mr. Jumbo (Giedrius Bal�i�nas), bet jis nusprend� va�in�ti iš Kauno", - sak� šiauliet�.

LNK televizijos projekte naujov� ta, kad dalyviai patys yra savo laiko šeimininkai. Kiek jie nori, tiek ir repetuoja. "Gali namuose ištis� dien� dainuoti, gali prašyti d�stytoj� pagalbos. Jei reikia, skambinu savo d�stytojui S. Januškai, tariuosi. O kai reikia pasirinkti dainas, ir patys si�lome, ir mums jas si�lo. Per savait� reikia parengti dain�, aš jau esu keturias dainas sudainavusi �i�rovams", - sak� mergina.

Ir visai nenuostabu, kad Gabrielei puikiai sekasi dalyvauti projekte. Jaunoji d�iazo daininink�, kad patekt� � šou, �veik� 3000 anketas u�pild�iusi� pretendent�. "Man reikia išš�ki�, man nusibodo dainuoti keturiem �mon�m. Noriu � did�i�j� scen�, noriu b�ti atlik�ja", - taip projekto organizatoriams aiškino šiauliet�.

Gabriel� yra ragavusi scenos, mat nuo vaikyst�s, net vienuolika met�, dainavo Šiauli� vokalo studijoje "Rokoko", baig� muzikos mokyklos fortepijono specialyb�. Kad ji talentinga, �rodo dalyvavimas konkursuose. Gabriel� yra tapusi tre�iosios vietos laureate pirmajame Lietuvos jaun�j� d�iazo atlik�j�, solist� ir ansambli� konkurse (2002 m.), tarptautiniame vaik� ir jaunimo d�iazo muzikos festivalyje "Jazz fontanas 2003" tapo laureate su vokaliniu mergin� ansambliu, gavo nominacij� ir u� interpretacij�. 2005-aisiais tarptautiniame vaik� ir jaunimo d�iazo muzikos festivalyje-konkurse "Jazz fontanas" u�imta pirmoji vieta.

Laureate ji tapo ir respublikiniame jaun�j� daininink� festivalyje-konkurse "Ma��j� angel� opera" (2005 m.), peln� aukš�iausi� �vertinim� 9-ajame respublikiniame dain� konkurse-festivalyje Lietuvos Valstyb�s atk�rimo dienai atminti, tapo "Met� atradimu" Šiauli� miesto ir apskrities meno m�g�j� kolektyv� ir atlik�j� festivalyje "Rudens mozaika" (2005 m.), �vertinta daugelyje kit� konkurs�.

Prieš por� met� ji kartu su Gy�iu Paškevi�iumi koncertavo Airijoje, su "Rokoko" aplank� Jungtines Amerikos Valstijas, Suomij�. Beje, Gabriel� turi dar vien� talent� - ji puikiai tapo, yra baigusi Šiauli� dail�s mokykl�. "Tapyba - mano hobis, o dainavimas - tikslas ir svajon�", - sako ji.

Ilgisi Šiauli�

Kaip mergait� sugeb�jo puikiai mokytis J. Janonio gimnazijoje, lankyti muzikos, dail�s mokyklas ir dar dainavimo studij�? "Kuo daugiau turi u�si�mim�, tuo daugiau ir padarai. �mon�s kartais u�jau�ian�iu balsu kalba apie u�imtus vaikus, sako, kad jie netur�jo vaikyst�s. Mano vaikyst� buvo puiki. Kai kiti s�d�jo kieme, aš keliavau po pasaul� ir ma�iau kitus kiemus", - nusijuokia mergina.

Gabriel� sako m�gstanti �vairi� muzik�, ta�iau labiausiai lenkiasi daininink�ms Celine Dion, Whitney Houston, Christinai Aguilerai, Ellai Fitzgerald, Alicijai Keys. Gautos d�iazo pamokos, pasak jos, tik padeda jai dalyvauti projekte.

Gabriel� sako susidraugavusi su visais šou dalyviais, o labiausiai su Dima Šavrovu, Ruslanu, Urte, jai patinka pasišneku�iuoti su filosofuojan�iu Mr. Jumbo. Draugyst� u�simezg� ir su Ewex (Ieva Kulba�iauskaite), charizmatiškuoju Juozu. "Bet labai pasiilgau savo šiaulie�i� draug�. Šiauliuose buvau tik spalio prad�ioje, šven�iau savo gimtadien�, kuris buvo rugs�jo 29-�j�. Labai myliu Šiaulius, ilgiuosi savo miesto. Vilnius man taip pat patinka, bet tik tod�l, kad �ia daugiau galima tur�ti veiklos. O su Šiauliais mane sieja patys gra�iausi metai, geriausi prisiminimai",- sak� mergina.

Gabriel� d�iaugiasi, kad j� palaiko puiki daininink�, komisijos nar� R�ta Š�iogolevait�. "Nemanau, kad ji jau�ia man simpatij� d�l to, kad esu kaip ir ji – iš Šiauli�. Manau, kad ji manyje mato potencial�. O aš labiausiai esu d�kinga "Rokoko" studijos vadovei Rasai Kauneckaitei. Nes tik dainuodama vokalo studijoje supratau, kad mano gyvenimo tikslas – dainuoti", - sak� Gabriel�.

Sporto fanams - "Lietuvos ryto" televizija

"S plius" �i�rovai nuo spalio 12-osios gal�s d�iaugtis nauju kanalu - pradedama transliuoti "Lietuvos ryto" televizija.

Galimyb� j� matyti tur�s kabelin�s televizijos "S plius" vis� program� paket� �i�rovai. Skaitmenin�s televizijos �i�rovai j� matys vietoj Penktojo kanalo, o analogin�s televizijos �i�rovai - 151,25 MHz da�niu. Su šia televizija sutart� yra pasiraš�s "Šiauli�" krepšinio klubas, tad sporto aistruoliai gal�s var�ybas steb�ti tiesioginiame eteryje. Pirmosios rungtyn�s per "Lietuvos ryto" televizij� - antradien�, spalio 14-�j�, 19 valand�. "Šiauli�" krepšininkai Europos taur�s var�ybose susitiks su Stambulo "Galatasaray" (Turkija) ekipa.

"S plius" informacija

Ruduo be �ven�i�

Ri�ardas JAKUTIS

Daug šven�i� vasar�, daug pavasar�, gal nelabai daug �iem�, bet labai reikšming� (Kal�dos, Naujieji metai), o ruden� šven�i� ma�iausiai. O juk tur�t� b�ti atvirkš�iai: tamsiam, v�juotam ir dr�gnam, depresij� skatinan�iam metui tikt� bent kelios linksmesn�s dienos.

Rugs�jo 1-oji (diena, pradedant� ruden�) tarsi tur�t� b�ti šviesos diena (mokslas – šviesa), bet jau antri metai retas kalb�jo apie pirmok�li�, kit� mokini� bei j� mokytoj� šypsenas, o diskutavo d�l draudimo t� dien� pardavin�ti alkohol�. Apie Vytauto kar�navimo dien� (rugs�jo 8-oji) šiandien beveik niekas nebekalba. Nevykusiai Vytautas ir baig�: kar�na laiku neatkeliavo, pats nukrito nuo arklio, buvo numatyta kita kar�navimo diena, bet jis mir�. Tiesa, visas Vytauto gyvenimas buvo savotiškas. Tai jis pab�gdavo pas kry�iuo�ius, tai v�l gr��davo pas savuosius, ir dar persireng�s tarnaite.

Toliau sekt� Mokytoj� ir Angel� sarg� dienos. Bet mokytoj� šventes vis u�go�ia mintys ir pokalbiai apie menkus atlyginimus, angelai sargai šiemet švent� iškilmingiau nei pra�jusiais metais, ir ne tik d�l policijos 90-ojo jubiliejaus, bet kad Skuodo �vykiai, kurie pra�jusiais metais beveik sutapo su Angel� sarg� diena, jau pasimirš�.

Lapkri�io 1-oji – Vis� švent�j� diena, 2-oji – V�lin�s. Švent�j� mums nelabai reikia (nusid�j�li� diena b�t� populiaresn�), tad j� tiesiog prašokame, netgi išbraukiame, ir lapkri�io 1-oji mums - V�lin�s. Rimti lietuviai tradiciškai suvokia, kad mirusi�j� pagerbimo diena skirta ne linksmyb�ms, na, o jaunim�lis šven�ia Helovin� ir tai jau, daugelio nepasitenkinimui, yra bema� linksmiausia rudens švent�. Nors pa�ios švent�s pavadinimo prasm�, kurios beveik niekas ne�ino, gana vykusi: Holy wins – šventieji laimi!

Lapkri�io 16-�j� tur�t� b�ti d�iaugsmingai minima Tolerancijos diena. Deja. Tarptautin� tolerancijos diena minima jau dvylika met� (šiemet trylikt�j� kart�), kai 1995 m. UNESCO pri�m� tok� sprendim�. 1996 m. ši� švent� min�ti paskatino ir Jungtini� Taut� organizacija. Ši� dien� norima atkreipti visuomen�s d�mes� � skirting� nuomoni�, skirting� tautybi� �moni�, sergan�i�j� ir turin�i� problem� (alkoholio, narkomanijos) tolerancij�. �vairiose šalyse organizuojami renginiai, skirti tolerancijai, pakantumui, geb�jimui suprasti kitus, kantrybei ugdyti. Lietuvos gyventoj� vertybi� tyrimai parod�, kad geroji lietuvio savyb� – darbštumas, o neigiama – nepakantumas. Mokslo fondo "Indentity Foundation" (Vokietija) atlikta apklausa aštuoniose Europos šalyse rodo, kad t� šali� gyventojams antra pagal svarb� (po laisv�s) vertyb� yra tolerancija. Nors darbštumas irgi gerai.

Lapkri�io 17-oji - Tarptautin� student� diena. Šios dienos išvakar�se nupl�šdami kalendoriaus lapel� tur�tume �inoti, jog tai kov� u� laisv�, demokratij� ir savo valstyb� �yminti data. 1939 m. tuomet�je �ekoslovakijoje studentai sureng� miting� prieš naci� okupacij� ir �ek� studento nu�udym�. V�liau, naciams šturmavus Prahos universitet�, 1200 student� buvo ištremta � lagerius, o 1939 met� lapkri�io 17 dien� mirties bausme buvo nuteisti devyni �ek� studentai. Dabar ši diena �gijo kit� prasm� – minima d�iugiai, primenant sau ir kitiems, kad "studentas - ne piemuo".

Tai ir viskas. Kaip beb�t�, šven�i� nebuvimas ruden� yra akivaizdus ka�ko tr�kumas, ypa� vyresniesiems. Jie dar prisimena, jog 1977-�j� lapkri�io 7-osios laikraš�iuose, kuomet buvo minimas Spalio revoliucijos 60-metis, buvo galima pasiskaityti dar šiandien gyv� ir net v�l mums vadovaujan�i� vyr� min�i�. �domu, kad jie interviu duoda ir šiandien, kai b�t� minimos jau 91-osios tos revoliucijos metin�s. Tik šiandien jie pasakoja apie anuometes ilgas savo koleg�, partijos veik�j� kalbas, absurdiškas demonstracijas ir išgertuves. Jei nesi dalyvav�s panašiose demonstracijose, pajusti toki� masini� rengini� dvasi� gali paklausin�j�s t�vus, vyresnius giminai�ius ar pa��stamus. Arba, kaip min�ta, susirad�s sen� laikraš�i�.

"Jaudinan�i� d�iugi� nuotaik� sukelia iškilmingai pasipuošusi aikšt� šalia Kremliaus. 6 valanda. �sijung� Taryb� S�jungos "Orbitos" ryši� sistemos si�stuvai. Prad�jo veikti m�s� "kosmin�s antenos" 40 t�kstan�i� kilometr� aukštyje – palydovai "Molnija-1". Planeta ruošiasi priimti svarbiausi� dienos reporta�� – laid� iš Raudonosios aikšt�s. Laikrod�i� rodykl�s art�ja prie dešimtos. Kaip tik t� valand� 1917 met� lapri�io 7 d. (spalio 25 d.) Leninas pasiraš� atsišaukim� "� Rusijos pilie�ius!" Kaip tik t� valand� prieš pus� am�iaus gim� nauja istorin� epocha", - tai eilut�s iš 1967 met� lapkri�io 8 dienos "Tiesos" rašinio.

1977 met� "Tiesoje" spausdintame reporta�e buvo aprašytas vienas senyvo am�iaus klaip�dietis: "Steb�damas uostamies�io gatves u�tvind�iusias demonstrant� kolonas, š�kiuose �rašytus raportus apie socialistini� �sipareigojim� Did�iojo Spalio 60-me�io garbei �vykdym� bei viršijim�, matydamas t�kstan�ius laiming�, besišypsan�i� veid�, revoliucijos veteranas pasijuto be galo laimingas."

Gyventojams ankst� lapkri�io 7-osios ryt� tekdavo rinktis nustatytose vietose. � demonstracijas paprastai traukta b�reliais – klas�mis, mokyklomis arba darbo kolektyvais, apsiginklavus v�liavomis ir transparantais. Ši� par�pindavo mokyklos ar darboviet�s. V�liavas ir transparantus nešdav� darbininkai da�niausiai gaudavo po 10 rubli�. Kiekvienos mokyklos atstov� b�r� lyd�davo iš moksleivi� sudarytas pu�iam�j� orkestras, tokius orkestrus tur�jo ir did�iosios gamyklos. Susiliej� � vien� kolon�, �mon�s �ygiuodavo pro miest� centruose �rengtas trib�nas. Šiose stov�davo �vairaus lygio partijos veik�jai, nusipeln� asmenys. Iš trib�n� jie r��davo audringas kalbas. Garsin� fon� sudarydavo ir patys demonstrantai: vienas kuris, stovintis trib�noje, sušukdavo "Tegyvuoja šlovingoji Komunist� partija!" ar panaš� lozung�, o einantys pro trib�n� jam pritardavo.

Dauguma sovietme�iu buvusi� šven�i� ir toliau šven�iama. Kovo 8-�j� sveikiname moteris, gegu��s 1-�j� mini darbininkai, gegu��s 9-oji - jau ne Pergal�s, bet Europos S�jungos diena ir su rusais kartu gerti galime. Štai tik lapkri�io 7-�j� nieko nesugalvota, taip ir liko tuš�ia vieta.

Tiesa, skaitytojas gali paklausti, kod�l neminiu spalio 12-osios, nes juk rinkimai - irgi švent�. Der�t� sutikti. Rasti tame linksmesni� moment�, o ne vien tik visk� keikti ir r�goti. "Nelaikyk skeleto spintoje!" – sako amerikie�iai. Ar ne mielas vaizdelis televizijos debatuose kalbanti Kazimiera Prunskien� ir u� jos vis� laid� pras�d�jusi ir �ali� v�liav�l� su partijos numeriu pralaikiusi aktor� Vaiva Mainelyt� (gra�ioji Baltaragio Jurga)? O kandidatas miškuose prie Eišiški�, ant med�i� išklijav�s savo nuotraukas? Taiklu: šiandien - grybautojai, rytoj - rink�jai. Arba kitas kandidatas, publikuojantis save vos gimus�? Ant pilvo gulintis ir besišypsantis pliku u�pakaliu vaikiukas juk toks artimas mums, juk ir mes tokie buvome. Rinkimai – sunkus reikalas. Rasti �mog�, kur� myl�tum ir jis pamilt� tave, - šansai menki.

O švent�s gali sulaukti netik�tai. Gali j� rasti. Štai rugs�j� Šiauliuose vyko dvi akvarel�s švent�s. Abi susijusios su sugr��imu – iš Šiauli� kilusios akvarelinink�s savo k�riniais gr��o � gimtin�. "Laipt� galerija" pakviet� � Vilniuje gyvenan�ios akvarelinink�s Vijos Tarabildien�s parod� "Dienoraš�i� spalvomis". Garsiosios dailinink� Tarabild� šeimos nar� rudeniui �sib�g�jant gimtojo miesto dail�s m�g�jus prad�iugino šviesiomis akvareli� spalvomis. Kitas sugr��imas - šiek tiek kitoks - tai neseniai pasirod�iusio šviesios atminties dailinink�s Laimos Skerstonait�s k�rybos albumo pristatymas Did�vario gimnazijoje, kuri� meninink� 1946 m. baig�.

Vija Tarabildien� 1967 m. Vilniaus dail�s instituto Tapybos fakultete �gyjo freskos-mozaikos dailinink�s specialyb�. 1973-1989 m. suk�r� daugiau negi 20 sienin�s tapybos darb�, kol susidom�jo akvarele. Susidom�jo visam. Dešimtmet� buvo akvarelinink� grup�s "Aqua" nar�, taip pat LDS akvarelinink� koordinacin�s tarybos pirmininko pavaduotoja, kuravo septyniolikt�j� respublikin� Lietuvos akvarel�s parod� "Dialogai, monologai..." ir Baltijos akvarel�s trienal�s "Ryga 2001" lietuvišk� kolekcij�, kur buvo apdovanota diplomu ir LDS premija.

Meninink� pasakoja dirbanti ciklais, nes viena akvarele jai sunku visk� išsakyti. O tuose cikluose ji pl�toja pam�gtas gamtos, liaudišk� motyv�, urbanistinio peiza�o bei kitas temas. �inia, akvarelininkams n�ra lengva, nes spalva gali u�b�gti (tiesiogine prasme) ant kitos spalvos ir nieko pakeisti nebegal�si. Vija Tarabildien� to nesibaimina, regis, akvareles ji lieja lengvai, dominuoja skaidrios spalvos ir, kaip pasteb�jo menotyrininkai, kartais jos tampa tarsi perregimos. Tiesa, dailinink�s pot�piai atrodo grie�toki, preciziški, bet, �i�r�k, - tuoj v�l lak�s, plaukiantys. Atrodo, jie tuoj tuoj prabils poetiškais �od�iais ar suskamb�s muzikos garsais.

2004-aisiais mus palikusi Laima Skerstonait� dail�s institut� baig� 1952 m., tik irgi ne akvarel�s, bet grafikos specialyb�. 32 metus iliustravo knygas. Svarbiausias meninink�s iliustruotas mokslin�s literat�ros leidinys – V. Logmino "Lietuvos paukš�iai", kuriam ji pareng� daugiau kaip 300 paukš�i� piešini�. Tai kruopštus darbas. Be jo, dailinink� išgarsino iliustracijos P. Cvirkos "Cukriniams avin�liams", A. Zurbos apsakym� rinkiniams; pasakoms ir kitoms knygoms. XX a. septintojo dešimtme�io pabaigoje grafik� dailinink� pakeit� akvarele.

L. Skerstonait�s akvareli� tematika �vairi: peiza�ai, portretai, abstrahuotos fantazijos. Peiza�� geografija plati: Vilniaus senamies�io gatvel�s, j�ra, kopos, pušynai, Ber�oras ir kitos Lietuvos, ypa� �emaitijos, vietov�s... Lietuvi� dailinink� k�riniuose vyrauja tamsios spalvos, beveik visos skulpt�ros - gedin�ios. Nepasakytum, kad tokios tamsios spalvos neu�tinkamos ir L. Skerstonait�s k�ryboje, ta�iau visur regimas ir viltingas šviesos spindulys.

Reikia pasid�iaugti, kad Laima Skerstonait� tur�jo puiki� draugi�, kurios pasisteng�, kad dailinink�s k�ryba b�t� �am�inta albume. Pagrindin� albumo iniciator� - klas�s draug� literat� Valerija Mockien�. Albumo dailininkas Rimantas Dichavi�ius. L. Skerstonait�s k�ryb� nagrin�ja jos kolega Vitolis Trušys, �od� apie koleg� taria ir Vija Tarabildien�.

O šiaip jau ruden� norisi pris�sti ir padiskutuoti apie gyvenimo prasm�, pafilosofuoti ir, aišku, nepamiršti humoro. Kaip be jo.

Dviej� vyr� pokalbis prie arbatos puodelio. Vienas j� ilgai ir �d�miai �i�ri � savo puodel� ir taria:

- Gyvenimas yra kaip arbatos puodelis.

Draugas kiek pam�sto, ilgai �i�ri � savo puodel�, tada klausia:

- Kod�l? Kod�l gyvenimas yra kaip arbatos puodelis?

Pirmasis atsako:

- Iš kur man �inoti? Ar aš intelektualas?

Nauj�j� "S plius" sezon� - duokl� kult�rai ir praei�iai

Oksana LAURUTYT�

Spalio 13-�j�, pirmadien�, Šiauli� regiono televizija "S plius" pradeda nauj�j� - jau dvylikt�j� - sezon�. Be pompastikos ir iškilming� kalb� televizija atskleis �i�rovams ir nematom�j� "S plius" pus� bei kaip visada atiduos duokl� kult�rai - pa�ers nauj� laid� istorijos, meno, kelioni� tema, linksmins vaikus ir d�iugins juos auginan�ias šeimas.

Saulius Pu�inskas, Šiauli� regiono televizijos "S plius" program� direktorius, sako, kad televizijos �i�rovai šiemet gal�s išvysti pernai nerodytas, o šiemet atnaujintas televizijos laidas. Ta�iau pirmiausia televizijos �i�rovus norima pralinksminti nuotaikinga laida. Tai "Nematoma "S plius" pus�", kurioje bus rodomi kadrai iš televizijos darbuotoj� darbo metu padaryt� "kliurk�", juoking� nutikim�.

Šiauli� regiono televizijos "S plius" program� direktorius Saulius Pu�inskas š� televizijos sezon� �ada nauj� laid�, kuriose daugiausiai d�mesio skiriama šeimai ir kult�rai.

Sav� šakn� ieškojimas

Tre�iadienio vakarais "S plius" transliuos televizijos "TV Europa" 18 dokumentini� film� cikl� "Lietuvos dvarai". Pasak televizijos prodiuserio Algirdo �vinakevi�iaus, grafas Tiškevi�ius tur�jo 99 dvarus, kiti dvarininkai šiek tiek ma�iau. Yra išlik� apie 400 dvar�. Šie dvarai - nacionalinis turtas ir galvos skausmas, nes restauracija reikalauja mil�inišk� l�š�. Privat�s asmenys, nusipirk� dvarus, da�niausiai paver�ia juos viešbu�iais, restoranais arba laiko griuv�sius siekdami perparduoti. O jeigu restauruoja, tai kaip? Atstato naudodami šiandienines med�iagas ar dirba an� laik� med�iagomis ir technologijomis? Kas yra dvaras šiandien – muziejus, restoranas, viešbutis, regiono kult�rin�s traukos objektas ar privatus asmens b�stas? Kokios t� dvar� perspektyvos? � šiuos klausimus atsakys laid� ciklas "Lietuvos dvarai".

�i�rovai išvys ir film� apie šalies parkus "Lietuva. Park� ir sod� keliais", susipa�ins su vienu iškiliausi� Lietuvos XX am�iaus asmenybi�, kunigu, monsinjoru Kazimieru Vasiliausku, išvys dokumentin� film� "Senieji Lietuvos vargonai" bei "Išsaugokime Lietuvos pilis, dvarus ir parkus".

Lietuvos radijo, spaudos ir televizijos r�mimo fondas remia tris kult�rai skirtus laid� ciklus. �urnalist� Daiva Grikšien� pristatys edukacin� film� apie brolius Bir�iškas "Trys broliai iš Viekšni�", o Aušra Vaitkevi�ien� prat�s laid� cikl� apie �ydus "Likim� nuotrup� liudininkai". Sigitos Gilien�s projektas - �vilgsnis � Kurtuv�n� miestel�. Laida "Kurtuv�nai. Praeitis, kuriant ateit�" – tai septyni� laid� ciklas, kuriame atgyja Kurtuv�n� dvaras ir ba�ny�ia. Visuomenei atveriami ba�ny�ios r�siai (vien� iš j� galima pavadinti Nagurski� šeimos mauzoliejumi), atstatytame svirne vyksta teatro festivaliai. Anot laidos autor�s, svarbiausia, kad �mon�s �vertint� ir saugot� šias vertybes. "Laid� cikle, kalb�dami apie praeit� ir dabart�, ne tik prisiminsime istorij�, bet ir analizuosime, kokios prie�astys lemia nor� atkurti istorij�, kod�l mums turi r�p�ti išsaugoti ir puosel�ti savo krašto kult�r�. Juk pasaulio valstyb�s, puosel�jan�ios savo šalies tradicijas, saugan�ios kult�ros paveld�, yra stiprios ne tik savo dvasia, patriotiškumu, bet ir ekonomika", - sako S. Gilien�.

�aidimai, aistros, muzika

Ketvirtadienio vakarais prie televizijos ekran� susirinks tie, kuriems �dom�s kin� kadaise k�r� ir kuriantys šiaulie�iai - juos pakvies laida "Senasis Šiauli� kinas". Tai švie�iamojo pob�d�io 12 laid� ciklas, kuris supa�indins su esminiais pokario (sovietin�s) istorijos �vykiais bei procesais, vykusiais Šiauli� mieste.

Laidos autoriai - Šiauli� kino m�g�j� klubo vadovas Viktoras Gundajevas ir operatorius Ram�nas Snarskis - teigia, jog laidose tur�sime galimyb� susipa�inti ir su kult�ros istorijos liudininkais – �vairiose fonduose bei priva�i� asmen� saugomais eksponatais, kurie ne visuomet yra prieinami. �i�rovams bus suteikta galimyb� pamatyti kino filmus, pelniusius apdovanojimus respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose.

Automobili� gerb�jai v�l bus nud�iuginti dokumentini� film� ciklu "Bekel�". Kiekvienas turi tur�ti gyvenime d�iaugsm�, kuris atgaivint� siel� po kartais pilkos kasdienos, nuo �grisusi� klient�, viršinink�, pavaldini� ir visoki� gyvenimišk� nutikim�. Kiekvienas iš proto eina savaip. Vieni stovi �bed� nieko nematant� �vilgsn� � plastiko gabal�l�, vadinam� pl�de, kiti gainiojasi ir taip retai pasitaikan�ius �v�ris po Lietuvos miškus, treti šiaip �i�ri krepšin� arba pila � d�d�. Ta�iau pagrindinis siekis, kuris juos visus vienija, yra "Bekel�".

Kaip ir pernai, �i�rovai išvys didelio susidom�jimo sulaukus� pramogin� TV �aidim� šeimai "Aš, t�tis ir mama". Laidos dalyvi� laukia linksmos improvizacin�s u�duotys, �vair�s atrakcionai. Pasak laidos k�r�j� Linos Jokubauskien�s ir Sauliaus Pu�insko, �aidimas suteikia teigiam� emocij�, skatina aktyvum� ir veiklum�, k�rybingum�, ugdo pagarb� vienas kitam, stiprina t�v� ir vaik� tarpusavio santykius, moko m�styti ir kurti kartu, juk �aidimas - pagrindinis ir maloniausias b�das pa�inti pasaul�.

Jau tre�i� sezon� drauge su alpinistu Sauliumi Viliumi laidoje "Balt� �ygiai" v�l kopsime � aukš�iausius pasaulio kalnus, keliausime po egzotiškas šalis bei su�inosime daug naujo apie tolimus ir artimus Lietuvai kraštus.

Sauliaus VILIAUS asmeninio archyvo nuotr.

Penktadienio vakarais �i�rov� laukia pramogos. Viena toki� - "Melomano pusvalandis". Tai Kauno televizijos INIT laida, kurios moto - "Geriau tikra muzika negu netikra kalba". Juk nieko pasaulyje n�ra geresnio, gra�esnio ir tauresnio u� muzik�. Ji - ramyb�, ji – geismas, ji – siausmas ir skausmas, ji – am�inyb�. Taigi laidoje skamb�s ir klasikin�, ir šiuolaikin� muzika, gird�sime operas ir operetes, d�iaz�.

Po šios laidos proto �aidimus m�gstantys �i�rovai kvie�iami �i�r�ti atsinaujinusios laidos "Gudrutis". "Š� sezon� rinksime gudriausi� 11-12 klasi� moksleiv�, tad mokyklos jau gali rinkti pat� gudriausi� vaikin� ar mergin� ir si�sti � �aidim�", - sako laidos ved�jas Andrius Androsovas.

�prastos laidos - atnaujintos

Šiemet �i�rovams bus pasi�lyta pa�intin� kelioni� m�g�j� laida "Balt� �ygiai". Jau tre�i� sezon� drauge su alpinistu Sauliumi Viliumi v�l kopsime � aukš�iausius pasaulio kalnus, keliausime po egzotiškas šalis bei su�inosime daug naujo apie tolimus ir artimus Lietuvai kraštus. S. Pu�inskas sako, kad šiemet ši laida bus kitokia, mat �i�rovai išgirs pa�i� keliautoj� pasakojimus, patirtus �sp�d�ius.

"S plius" skirs d�mesio Aukštaitijai, nes pagal padavimus Šiauliai skiria �emaitij� nuo Aukštaitijos, tad naujajame sezone bus rodomas laid� ciklas "Panev��io kino kronika".

�i�rovai išvys ir laid� "ART studija", kuri jau tapo aktyviu miesto meninio gyvenimo atspind�iu. Laidoje akcentuojama meno, teatro, muzikos, alternatyvios k�rybin�s saviraiškos form� svarba, ugdomas kritiškas kult�ros reiškinio vertinimas, telkiama ir ple�iama menin� miesto bendruomen�. Pra�jusiais metais daugiau d�mesio skyrusi procesams, kurie vyko pasaulio meno sferoje, š� sezon� laida atsigr�š � šiaulie�ius menininkus, kurian�ius ne m�s� mieste. Laid� ves menotyrininkas Virginijus Kin�inaitis.

Anks�iau rodyta laida "J�ga, gro�is, sveikata" daugiau d�mesio skyr� kult�rizmui bei fitnesui. Nauj�j� sezon� bus bendraujama su gro�io specialistais, nevengiama kalb�ti apie plastin� chirurgij� bei steroidini� preparat� �tak� �mogaus organizmui. Laidos autorius - Saulius Misevi�ius, daugkartinis buvusios Soviet� S�jungos bei tarptautini� kult�rizmo turnyr� �empionas bei prizininkas.

Kaip visada, ma�uosius �i�rovus linksmins "Bumc�s pokštai". Vaik� laukia ne tik piešini� konkursai, vaikiška virtuv�l�, pamok�l�s, reporta�ai iš vaik� šven�i�, �aidimai su laidos ved�ja Bumce, bet ir pa�intinis animacinis filmukas "Lašelis".

Antradieniais v�l matysime humoro laid� "Nieko tokio" su Audriumi Ska�kausku. Išliks ir tiesiogin� pokalbi� laida "Po�i�ris", rengiama Šiauli� miesto savivaldyb�s u�sakymu. Joje bus kalbama su Savivaldyb�s, valstybini� institucij�, �vairi� tarnyb� darbuotojais apie �vairias miesto ir miestie�i� problemas, pateikiama filmuota gyventoj� apklausa aktualiais klausimais.

Išliks ir laida apie kin� "35 mm", kurioje bus rodomos �domyb�s iš filmavimo aikšteli�, kino autori�, aktori� gyvenimas, išsamiai pasakojama, kaip kuriami filmai.

Ir toliau bus rodoma laida "Autofanai", kurioje rodoma viskas, kas susij� su automobiliais, pradedant remontu ar naujai pristatomu automobiliu, baigiant profesional� patarimais ar komentarais vienu ar kitu klausimu.

Kart� per savait� bus rodoma Šiauli� regiono televizijos "S plius" �ini� tarnybos �urnalist� rengiama laida "Provincija", kurioje bus nagrin�jamos visuomenei aktualios problemos, pasakojamos istorijos apie Šiauli� krašto �moni� likimus, b�das, r�pes�ius ir d�iaugsmus.

Šeštadieniais v�l kvies laida sodininkams "Derliaus krait�", TV archyvo humoro laida "Bummerangas". Sekmadienio rytais laukia laida apie gyv�nus "Tavo augintinis", o vakarais - ekumenin� laida "Kertinis akmuo".

Ger� dien� su "S plius"!

Turtuoliai gyvena trumpiau

Ri�ardas JAKUTIS

Seniai berašiau apie pranašystes, prognozes, burtus ir visokiausius sp�liojimus. O juk tema aktuali, �mon�s šluoja iš knygyn� lentyn� pranašys�i� knygeles, skaito spaudoje u�tiktus tekstus apie tai, priglunda prie televizoriaus ekrano vykstant laidoms su ekstrasensais ar panašiais veik�jais.

Tiesa, šiandien masin�s informacijos priemon�s privalo �sp�ti, jog galite visais tais pranašavimais tik�ti, bet galite ir netik�ti. Jos ir �sp�ja, o dauguma mano draug� ir taip sako, jog horoskopais, prietarais, burtais netiki, bet, pats ma�iau, keli� perb�gus juodai katei, per pet� jie vis tiek nusispjauna, o nety�ia u�lip� ant kanalizacijos dang�io vienas kitam trinkteli per pakauš�, � horoskopus akies krašteliu pa�velgia...

Ar galima pranašyst�mis tik�ti? Labai lengva patikrinti, tereikia tik palaukti, kol išsipildys arba - ne.

Gal 500 šimtai met� pra�jo nuo Mišelio Nostradamo eros. Mišelis Nostradamas - pranc�z� gydytojas ir astrologas, labiausiai išgars�j�s kaip pranašas. Gim� 1503 m. gruod�io 14 d. San Remi mieste, Pranc�zijoje, �yd� šeimoje. Tiesa, visi didieji pranašai �ydai (Mikalda taip pat �ydait�) - it kokie smuikininkai virtuozai. Pirm�sias klasikin�s literat�ros, astronomijos, matematikos, u�sienio kalb� �inias Nostradamui suteik� jo motinos brolis, paskatin�s j� dom�tis ir liaudies medicina, astrologija, alchemija ir b�rimais. B�damas keturiolikos, Mišelis prad�jo studijuoti filosofij�, gramatik� ir retorik� grie�tumu pagars�jusioje Romos katalik� mokykloje Avinjone, o 1525 m. baig� Montpelj� universitet� ir �gijo medicinin� išsilavinim�. 1529 m. prad�jo verstis gydytojo praktika pietin�se Pranc�zijos provincijose. Tuo metu jose siaut� da�nos maro epidemijos. Nostradamas, nepaisydamas rizikos pats u�sikr�sti, slaug� ligonius. 1534 m. ved�, ta�iau po trej� met� �mona ir du vaikai u�sikr�t� ir mir� nuo maro. Sukr�stas šeimos netekties ir persekiojamas inkvizicijos, Nostradamas leidosi klajoti po Pranc�zij� ir Italij�, stengdamasis atrasti vaistus nuo šios mirtinos ligos. Po šešeri� met� gr��o � Pranc�zij� ir apsigyveno Salono mieste, v�l vert�si gydytojo praktika ir atsid�jo vaist� nuo maro studijoms. 1554 m. ved� antr� kart�, �mona jam padovanojo šešis vaikus - tris berniukus ir tris mergaites. Nostradamui sek�si gydytojo karjera, jis buvo paskirtas Pranc�zijos karališkojo teismo gydytoju. Ma�daug tuo pat metu �m�si pranašavimo, sudarin�jo astrologines prognozes tuome�iam elitui, o 1555 m., b�damas 52 met� am�iaus, paraš� pirm�j� savo pranašys�i� knyg�. 1566 m. liepos 1 dien� Nostradamas šventikui ištar� paskutin� savo pranašyst�: � jo atsisveikinim� "Sudie, iki rytojaus", Nostradamas, manoma, atsak�s: "Patek�jus saulei man�s jau neberasite tarp gyv�j�". Liepos 2-osios nakt� Nostradamas mir� pa�m�jus podagros priepuoliui.

Kaip ir priklauso save gerbian�iam pranašui, Nostradamas m�go rašyti �mantriais, pompastiškais ir labai miglotais �od�iais, kuriuose daugyb� alegorij� ir nutyl�jim�. Tipiška jo pranašyst� atrodo taip: "Marsas grasina mums karinga j�ga, septyniasdešimt kart� jis privers mus pralieti krauj�." Neb�tina tur�ti labai laki� vaizduot�, kad tai b�t� galima pritaikyti vos ne kiekvienam konfliktui - nuo šeimynini� gin�� iki pasaulinio karo. Nostradamo gerb�jai pateikia dešimtis neva išsipild�iusi� jo pranašys�i� pavyzd�i�. Jis nusp�j�s Henriko II mirt� riteri� turnyre, nurod�s egzotišk� mirties prie�ast� (priešininkas su�eid� j� ietimi � ak�), išpranašav�s greit� jaunojo karaliaus Pranciškaus II mirt�, jo �monos Marijos Stiuart nevaisingum� bei jo daug met� trukus� priešiškum� angl� karalienei El�bietai. Karalius Karlas IX ir jo motina Jekaterina Medi�i, labai vertin� š� Nostradamo geb�jim�, kart� specialiai atvyko � Salon� prašyti, kad jis sudaryt� jiems asmeninius horoskopus. U� darb� Nostradamui buvo pa�ad�tas dosnus atlyginimas - du t�kstan�iai ekiu. Ta�iau pa�iam pranašui horoskop� sudarin�jimas nek�l� didelio susidom�jimo. Netik�tai tarp karaliaus palydos jis pasteb�jo vienuolikmet� berniuk�. Nostradamas �kalb�jo karali� palikti juos vienus. Jis ilgai ap�i�rin�jo berniuk�, po to aukštiems sve�iams praneš�: berniukas taps Pranc�zijos karaliumi. Tai skamb�jo visiškai ne�tikimai: Karlas IX tur�jo tris brolius ir visi jie tur�jo s�n�. Pranašyst� išsipild�.

Metams b�gant Nostradamo vardas apaugo legendomis, pavyzd�iui, jam priskiriamos Spalio revoliucijos, ilgamet�s Stalino tironijos, "kai vergiška valdys atmosfera po meil�s ir laisv�s kauke", pranašyst�s. Arba "Išlydytu auksu švie�ia dangus, stebuklinga ugnis tapo �moni� �udike", - ar tik nekalbama apie atomin� katastrof�? Teigiama, kad Nostradamas numat� �vyksiant abu pasaulinius karus, fašizmo ir komunizmo epochas, netgi �ernobylio katastrof� ir daugel� kit� nemalonum�. Gin�ijamasi tik d�l rugs�jo 11-osios �vyki� – vieni sako, kad ir juos Nostradamas numat�s, kiti tai neigia.

Bent man labiau patinka ne pranašautojai, bet fantastai. Š� pavasar� mir� "2001-�j� kosmin�s odis�jos" autorius, Brit� imperijos riteris, JAV fantast� organizacijos didysis meistras, rašytojas, k�r�jas mokslininkas ir didis pranašas Art�ras Klarkas. 2000-�j� gruod�io 31-�j� jis pateik� XXI a. pranašys�i� s�raš�, kuris atrodo štai taip: 2009 m. vienoje iš tre�iojo pasaulio šali� sprogs bomba, paskui Jungtin�s Tautos priims sprendim� sunaikinti branduolinio ginklo atsargas, 2010 m. bus išpl�tota visuotinio elektroninio sekimo sistema, kurios tikslas - �veikti nusikalstamum�, bus sukurti nešiojamieji kvantiniai generatoriai, galintys išgauti energij� tiesiog iš vakuumo, 2012 m. atsiras reguliar�s kosmini� l�ktuv� reisai, 2014 m. orbitoje bus atidaryti kosminiai viešbu�iai, 2015 m. bus išmokta išgauti auks� iš kit� metal�, triumfuos alchemija, 2016 m. bus �vesta bendra tarptautin� valiuta, 2020 m. dirbtinis intelektas prilygs �mogiškajam, �em�je vienu metu egzistuos dvi proto formos, bet viena iš j� tobul�s grei�iau, 2021 m. �mon�s išsilaipins Marse, 2023 m. bus klonuoti dinozaurai, ma�ieji bus laikomi kaip naminiai gyv�nai, 2025 m. bus atrasta jutimo organ� veiklos sistema, išradimas leis pakeisti akis, nos� ir od� funkcionalesniais dirbtiniais organais, 2036 m. Kinija pralenks JAV pagal bendr�j� vidaus produkt�, 2040 m. bus išmokta kurti vis� med�iag� ir daikt� molekuli� pakaitalus: iš gatv�s purvo bus galima gaminti maisto produktus, drabu�ius, deimantus, pramon� ir �em�s �kis taps nereikalingi, �monija atsid�s menams, lavinimuisi ir pramogoms, 2045 m. bus sukurtas vadinamojo u�daro ciklo b�stas, galintis visiškai apsir�pinti energijos ištekliais ir perdirbti atliekas, 2050 m. bus prad�ta masiškai taikyti krionizacija - u�šaldymas, kuriam ryšis vis daugiau �moni�, norin�i� priart�ti prie nemirtingumo ir savo akimis pamatyti ateit�, 2051 m. M�nulyje bus prad�tos kurti gyvenviet�s pensininkams, kuriems gydytojai patars gyventi nedidel�s gravitacijos s�lygomis, 2090 m. prasid�s ledynmetis, �monija ims intensyviai deginti kur�, kad sukurt� šiltnamio efekt�, 2095 m. bus sukurti aparatai, judantys šviesai artimu grei�iu.

Jei Mikalda tiesiai šviesiai pranašauja pasaulio pabaig�, Nostradamas, nors ir kalba apie �vairiausius kataklizmus, pabr��ia ir dalies �moni� išlikim�, tai Art�ras Klarkas – am�inas optimistas.

Lietuvoje gyvenimas slenka daugma� normalia vaga, uragan� ar potvyni� n�ra, tad lietuviai apie pasaulio pabaig� pakalba, bet tuo viskas ir baigiasi. Pranaš� lietuviai pernelyg nevertina. Štai liepos 1-�j� sukako lygiai dešimt met� nuo kunigo Ri�ardo Mikutavi�iaus nu�udymo. Ilgai jo k�no nerado, v�liau u�tiko palaidot� kaip ne�inom� �mog�, iškilmingai perlaidojo. Vienas lietuvi� pranašas aplank� kunigo gimines ir pateik� savo matymus, girdi, ir t�kart iškilmingai palaidotas irgi ne Ri�ardas Mikutavi�ius. Aiškaregis buvo labai nusteb�s, kad kunigo gimin�s jam nepad�kojo, bet spyr� � tarpukoj�.

O k� gero išpranašausi �mogui, kuris sakosi sapnav�s laidotuvi� procesij�? Galima tik patarti: "Grei�iau pamiršk š� sapn�!" 1946-�j� vasar� vienoje Piet� Amerikos provincij� nuvilnijo gandas apie bad�. Šio gando �tikinti 20 t�kstan�i� fermeri� paliko savo �kius ir paspruko � miestus. Apleisti pas�liai sunyko, t�kstan�iai badavo, o gandas apie bad� pasitvirtino.

Jei per televizij� b�t� laida "Mano nuomon�", manau, atvyk� � laid� klaust� jos reng�j�, k� jiems kalb�ti. O kod�l toks šio teksto pavadinimas? Esu �sitikin�s, jog turtuoliai tikrai gyvena trumpiau, tiesa, tai ir statistiniai tyrimai liudija. �od�iu, tai pranašyst�, kuri tikrai išsipildo, o išsipildan�i� pranašys�i�, �inia, n�ra daug. Pabaigoje - praktiškas patarimas, k� daryti, jei horoskopas jums prognozuoja nes�kmes. Atsakymas vienas – ieškoti tokio, horoskop� juk daug, kuris pranašaut� jums s�km�.

"Gyvenime kaip kine" � M. Gorba�iov� kadaise supykd�s �altkalvis

LNK laida "Gyvenimas kaip kinas" š� šeštadien� kvie�ia prisiminti naujojo Lietuvos tarpsnio – Nepriklausomyb�s – prad�i�.

1990 metais Michailas Gorba�iovas vizito Lietuvoje metu lank�si vienoje Vilniaus gamykloje. Atvyk�s jis buvo Lietuvai pagr�moti pirštu: "Negerai! Kokiomis mintimis j�s �ia gyvenate?"

M. Gorba�iovas tiesiog kaktomuša susid�r� su šaltkalviu Zeniu Lisausku, stovin�iu savo darbo vietoje ir laikan�iu plakat�: "Ne daugiau teisi�, o visišk� nepriklausomyb�!"

Politikas u�sipliesk� ir �vyko neplanuotas, programoje nenumatytas karštas dialogas, kur� komentavo ne vienos šalies �urnalistai. Buvo sakoma, kad pasaulis pirm� kart� pamat� M. Gorba�iov� pikt�. Po šio �vykio M. Gorba�iovo šlov� �m� bl�sti.

"Gyvenime kaip kine" - interviu su Zeniu Lisausku ir re�isieriaus Domanto Vild�i�no trumpametra�io filmo kadrai. �vykiai, primenantys mums naujojo gyvenimo prad�i� – šeštadien� 17.45 val. per LNK.

LNK informacija

Nuo spalio 24 d. "S plius" eteryje - TV �aidimas "Gudrutis"

11-12 klasi� moksleivi, jei nori dalyvauti TV �aidime "Gudrutis", manai, kad esi gudriausias, linksmiausias, šmaikš�iausias, tinkamai atstovausi savo klasei bei mokyklai - jau dabar registruokis el. paštu gudrutis@splius.lt . Parašyk savo vard�, pavard�, mokykl�, kurioje mokaisi. Sekm�s!

Lietus priklauso visiems

Ri�ardas JAKUTIS

Ant elektros laid� tupi kreg�d�s. Viena j� sako:

- Ka�kod�l tie �mon�s � mus da�nai �valgosi. Tikriausiai lis.

Vis� mylimamas Eduardas Kaniava jaunyst�je dainavo Miko Vaitkevi�iaus dain� "Lietau, lietau" (Edmundo Juškevi�iaus �od�iai). Joje prašoma, kad lyt� ir lyt�, nes, anot dainos �od�i�, lietus atgaivina ir medel�, ir snaudal�. Ar kas gali �sivaizduoti ruden� be lietaus? Be lietaus ruduo b�t� ka�koks netikras. Tiesa, gyvasis klasikas Juozas Erlickas li�dnai pastebi, jog "naujo rudens prisistatymas nenud�iugino, tie patys daugsyk reg�ti liet�s, jau pernai �kyr�j� šiaur�s vakar� v�jai, vis trump�jan�ios dienos..." Pavyd�iu �mon�ms, kurie m�gsta liet� ir sako, kad jis pagyvina ruden� ir yra tiesiog nuo jo neatskiriamas. Imponuoja �mon�s, m�gstantys ne dulksn�, kuri tegali �varyti melancholij�, bet ger�, tikr� pliaupim�, kai iš debesies gri�te gri�va vanduo. Nesigin�ysiu ir su tais, kurie nesinešioja sk��i� ir sako, kad lietus yra ne tam, kad nuo jo dangstytumeis, o tam, kad sulytum, tai yra nuostabi Dievo dovana.

Nor��iau išskirti vien� lietaus savyb� – jis niekieno, o drauge jis tavo ir mano. Lietus priklauso visiems, jo neprivatizuosi, kaip kokio nors e�ero ar kito vandens telkinio. Tiesa, daugelis paklaust�j� sako, kad j� met� laikas yra pavasaris, bet tik jau ne ruduo. Kod�l taip – jeigu kas nors susij� su rudeniu, jau ir blogai? Taip ir prasideda visos depresijos. D�l to, kad nemokame d�iaugtis rudeniu, o ir šiaip, kad d�iaugsmo m�s� gyvenime ma�oka.

�inome, kad yra lyt�jimas, rega, uosl�. Visa tai �mogui duota gimstant. O d�iaugsmas, gera nuotaika, humoras? Gird�jau net nuomon�, kad humoro jausmo netur�jimas yra tam tikras dorinis luošumas. Toks �mogus iš anksto � gyvenim� �velgia ni�riai, nemoka �veikti sunki� aplinkybi� šypsodamasis, linksmai. Dar gird�jau, kad humoro jausmas atsiranda tada, kai �mogus mato š� pasaul� dvipus�.

Neturintys humoro jausmo �mon�s jau�iasi nepatogiai. "Jis turi humoro jausm�", – pats did�iausias �mogaus �vertinimas. O jei �mogui atimtas humoro jausmas, vadinasi, buvo u� k�. Nors gird�jau teigian�i�, kad n�ra �mogaus, kuris netur�t� humoro jausmo, tik jo kartais nesugeba savyje rasti. Dar b�na, kad kit� tas jausmas kitoks nei m�s�. Juokas yra universalus, ta�iau humoras - individualus.

Kod�l �mon�s pamiršta d�iaugtis, juokauti? Kod�l Lietuvoje, pavyzd�iui, neb�ra kadaise ypa� populiaraus humoro leidinio - �urnalo "Šluota"? "Šluotos" tira�as aštuntame dešimtmetyje juk siek� 110 t�kstan�i� egzempliori�. Kur� laik� buvo leid�iamas berods humoro savaitraštis "U� kampo", o gal "U� kito kampo", tiksliai pavadinimo ir nebepamenu, bet jis irgi neištemp�. Šiuo metu m�s� padang�je - humoro leidini� vakuumas. Satyrini� tekst� autoriams, dailininkams-karikat�ristams n�ra kur publikuoti savo darb� (suprantama, su tam tikromis išlygomis, kuomet humoristiniai rašiniai publikuojami atskiruose laikraš�iuose ar �urnaluose, o karikat�ros - kaip straipsni� iliustracijos ar priedai prie j�). Daug gabi� ir talenting� humorist� šiandien nebes�da prie tekst�, o dailininkai-karikat�ristai nebepiešia karikat�r�, nors su mielu noru vieni ir kiti tai daryt�, ta�iau d�l netur�jimo kur publikuoti ir labai ma�� honorar� jie to nedaro.

Keista tai ir tod�l, kad visokiausi� laikraš�i� ir �urnal� šiandien nors ve�imu ve�k. "�iburiai" – Lietuvos energetik� laikraštis, "Ugnis" – galvojau, skirtas gaisrininkams, pasirodo, tai lietuvi� tautinio jaunimo leidinys. �domu, kuo skiriasi leidiniai "Nauja statyba" ir "Naujas namas", juolab kad išlik�s senasis "Statyba ir architekt�ra". O "Apskaitos, audito ir mokes�i� aktualijos", "Apskaitos ir mokes�i� ap�valga" bei "Mokes�i� �inios"?

Skai�iau, jog šiuolaikinis mokslas randa vis daugiau �rodym�, kad posakis apie juok�, kaip geriausi� vaist�, n�ra tik menkavert� pasenusi kliš�: juokiantis kraujyje ma��ja cukraus kiekis, ne taip kalk�ja kraujagysl�s, atitolinamos širdies ligos, malšta skausmas... Pavar�iau �vairiausius �odynus, enciklopedijas. Ten rašoma, jog "humoras" – vienas iš keturi� organizmo skys�i�, kur� senov�s medicina laik� lemian�iu �mogaus temperament�. Humoro jausmas yra geb�jimas pasteb�ti juokingus, keistus tikrov�s reiškinius. "Tuš�iai praleista diena – ta, kuri� n� sykio nenusijuok�te", – taip ar panašiai yra pasak�s ne vienas senov�s išmin�ius.

Rinkimin� agitacija tokiame �karštyje, kad prisiklaus�s kandidat� kalb� kalbeli� susapnuoji, jogir tave išrinko Seimo nariu. Pabundi šalto prakaito išpiltas, buvo g�da. Bet ar d�l to gali b�ti g�da, nes jau �ia min�tas Juozas Erlickas yra pasteb�j�s, jog g�da, jei tave išrinko � Seim�, turi b�ti ne tau, o tiems, kurie tave rinko.

Lietuviai da�nai save u�programuoja pralaim�jimui, li�desiui, o ne d�iaugsmui, kaip mes patys link� sakyti, "pa�iam blogiausiam". Ironiška, bet, giliau pam�s�ius, �domi mintis, kad nes�kmes m�s� krepšininkams neša Marijono Mikutavi�iaus himnas, kuriame verkšlenama, kad per plauk� netapom �empionais ir kad pralaim�t mes galim devynis kartus iš eil�s, kad neverta kankintis d�l medalio ir lieti savo krauj� d�l aukso... Dar ma�as neprasid�jo, o jau toks himnas skamba. Teko pasišnek�ti su vyriausiuoju Lietuvos egzorcistu Ramygalos klebonu kunigu Edmundu Rinkevi�iumi. Jis tiesiai šviesiai atsak�, jog jei �mogus nutaria, kad jam nepasiseks, tai ir nepasiseka, jei šaukiasi velnio, tai pastarasis bemat prib�va ("Mes geri, mes galingi, mes šiandien laim�sim. Jis sak�: "N� velnio"). Juk net 9-tasis ir 10-tasis Dievo �sakymas sako "Negeisk!" Atrodo, anokia �ia nuod�m� geisti, štai poelgiai tai jau kitas reikalas. Gyvenimas liudija, kad Aukš�iausiasis, deja, teisus. Ko geidi, išgeidi.

O juk iki laim�s visad labai nedaug. Jei esi laimingas savo namuose, tai tikrai esi laimingas. Jei darbe gauni tiek, kad darbas tau patinka, irgi gerai. Niekaip nesuprantu, kam laikyti garbingiausioje kambario vietoje inkst� akmen�, duoti j� �iupin�ti sve�iams ir dar aiškinti: "Pats iš�jo!" Mano galva, reikia t� akmen� sviesti kuo toliau.

Ruden� vert�t� pasakoti kuo daugiau anekdot�. Saky�iau, kad humoro jausmo tur�jim� ar netur�jim� geriausiai nusako anekdot� supratimas, ypa� j� pasakojimas, tai yra kokius anekdotus pasakoji. Tavo anekdot� kraitel� – tavo humoro jausmo balas. Subtiliausi, mano galva, �ydiški anekdotai. Štai t�vai nupirko vaikams ka�iuk�. "Pavadinkim j� Izi!" – nusprend�ia vaikai. T�vai atkalbin�ja: "Netinka, Izi juk �mogaus vardas. Pavadinkit j� geriau Alioša." Arba trumpas anekdotas-klausimas: "Be dur�, be lang� plaukia vandenynu �ydas. Kas?" Atsakymas – Aisbergas. Paklausk �yd�, kod�l jie � klausim� atsako klausimu. "O ar negalima?" – atsakys jie.

Jei apie lietuvius, tai labiausiai patinka anekdotai apie suvalkie�ius. Kad ir toks trumpas: jeigu suvalkietis perka šokoladin� �mogeliuk�, stengiasi, kad tai b�t� berniukas. Nesakysi, kad negali b�ti linksm� anekdot�, tarkime, apie tokius dvasinius, šventus, atrodyt�, nelie�iamus dalykus. Mir� ateistas ir skubinasi � dang�. Šv. Petras, aišku, nori j� praginti, bet Dievas sako: "Ne ne, jis man labai reikalingas sekretoriate." Pasodina j� prie telefono ir ateistas uoliai atsakin�ja � kiekvien� skambut�: "Dievo n�ra, Dievo n�ra, Dievo n�ra."

Pasibaigusi� vasar� galima palyd�ti tokiu anekdotu. � kurort� suva�iav� draugai guod�iasi: "Kod�l mes �ia atva�iuojame su savomis, kai aplink tiek gra�i� mergin�?" Ta�iau vienas j� pastebi: "Jei su savomis neatva�iuotume, gra�i� mergin� neb�t�!" V�l gr��tu prie minties, jog gyvenimu reikia d�iaugtis ir vertinti, k� turi. Nors kartais pasvajoti galima. Ala Puga�iova prisipa��sta, jog dainuojanti apie milijon� ro�i�, o galvojanti apie milijon� doleri�. O štai draugai �m� tarpusavyje svarstyti, k� jie rinkt�si, jei vienoje pus�je stov�t� gra�i moteris, o kitoje b�t� pad�ta d�� gero viskio. "O kod�l tai turi b�ti skirtingose pus�se?" – susim�st� vienas j�.

M�gstantis išgerti škotas nakt� vidin�je kišen�je nešasi butel� viskio. Gatv�je slidu, jis paslysta, trenkiasi � grindin�. Kyštel�j�s rank� � vidin� kišen�, pajunta - šlapia. Škotas pakelia akis � dang� ir ku�da: "Viešpatie, padaryk taip, kad tai b�t� kraujas..."

Ruden� visi � poras, arba Komsi Komsa

Ri�ardas JAKUTIS

"Vestuv�s, vestuv�s. Kam jos apskritai reikalingos?"

(Ala Puga�iova)

Sako, jog ruden� sunkiau vienišiams. Tod�l net vienas m�s� literat�ros klasikas apie tai pagalvojo ir visus ragino ruden� � poras. Pagalvojo apie tai ir šven�i� kalendori� sudarin�tojai, nusprend� pagyvinti vienišiams t� sunk�j� period�. Lapkri�io 25-oji - šv. Kotrynos diena, kuri drauge laikoma ir Senberni� diena. Senoji lietuvi� išmintis byloja, kad nevedusieji jau šv. Kotrynos dienos išvakar�se prad�dav� pasninkauti ir melstis prašydami, kad gaut� ger� �mon�. Šv. Ambraziejaus diena - gruod�io 7-oji (tiesa, tai jau �iemos prad�ia, bet vis tiek šios švent�s arti viena kitos) – Senmergi� diena. Tuomet pasninkauja ir maldomis Viešpat� apipila pagyvenusios panel�s. Taigi senbernius ir senmerges Aukš�iausiasis priimin�ja rudens ir �iemos sand�roje – labai jau tam pritaikytu met� laiku. Tad keista, kad vienišiai toki� šven�i� ne�ino. Nesu�inos ir liks vieniši...

Ne�inau, ar ruden� daugiau vestuvi� negu kitais met� laikais, bet pagal išsakyt� vienišumo teorij� tur�t� taip b�ti. Kaip ten beb�t�, vestuv�s – smagiausia pasaulyje pramoga. Kaip rašoma knygut�se apie vestuves, vestuvi� tradicijas bei papro�ius, tos tradicijos ir papro�iai priklauso nuo kult�ros, tautos, tik�jimo, socialinio luomo. Iš vaikyst�je matyto spektaklio "Kupišk�n� vestuv�s" susidar� �sp�dis, jog senov�je vestuves ir jaunuosius lyd�davo nedr�sa bei taur�s jausmai. Jau pa�ioje prad�ioje, jaunikiui su savo pulku ir piršliais atvykus � jaunosios namus, da�nai nuotaka b�davo slepiama kamaroje arba tolimesniame kambaryje. Namiškiai ant aukšt� kar�i� iškeldavo susi�tas paklodes, u� kuri� ir u�lysdavo jaunoji su pamerg�mis, kad j� visiškai nesimatyt�. Pasisl�pusias radus, viskas tuo nesibaigdavo: tuomet piršlys su jaunikiu ap�i�r�davo pamergi� ir jaunosios plaštakas ir bandydavo atpa�inti nuotak�. Vestuv�s anuomet da�niausiai vykdavo jaunosios t�v� namuose. Vestuvinei puotai b�davo kruopš�iai ruošiamasi: puošiami namai, �irgams, kurie veš jaunuosius, u�kabinami skambalai, sušukuojami kar�iai. Piršliai iš sve�i� išsiskirdavo savo apdaru, piršlys da�niausiai u�sid�davo puošni� aukšt� kepur�, svo�ia atsinešdavo didel� pint� krepš� su dovanomis, piršliai vesdavo vis� vestuvin� vakar�. Vestuvi� puotos prad�ioje jie surengdavo išbandymus jauniesiems, pvz., jaunoji tur�davo nuskusti bulv�, jaunasis - sukapoti malk�. Piršliai b�davo jaun�j� mokytojai. Patikrindamas, ar tiltas tvirtas, piršlys pernešdavo per j� svo�i�. Tik po to per tilt� jaun�j� nešdavo jaunasis. Piršliai mok� jaunuosius, kaip reik�s miegoti, kaip reik�s bu�iuotis.

Skaitant sen�j� literat�r�, klausantis senoli� paaišk�ja, kad XIX a. pabaigoje – XX a. prad�ioje tradicini� lietuvi� vestuvi� papro�i� model� sudar� trij� chronologiškai skirting� cikl� – piršlyb�, vestuvi� ir sugr��t� - apeigos. Šiose apeigose buvo nema�a dramatizmo, simbolin�s, net magin�s prasm�s. Jos buvo �taigios savo emocionalumu, turtingos folkloro element�. Dabartines vestuves galima suskirstyti � dvi grupes: pilnas ir sutrumpintas. Pats pilniausias šiuolaikini� vestuvi� papro�i� modelis yra vestuv�s, kurias stengiamasi organizuoti "senoviškai".

Pilnajam 1-4 ir daugiau dien� trunkan�i� vestuvi� variantui b�dingos visos pagrindin�s tradicinio vestuvi� ciklo apeigos, taip pat daugelis naujai atsiradusi� �aidybini� ceremonij�, atliekam� dalyvaujant gausiai palydai ir sve�iams. Sutrumpintajam šiuolaikini� vestuvi� variantui b�dinga iškilminga vakarien� sutuoktuvi� proga, dalyvaujant santuokos liudininkams ar negausiai jaun�j� palydai, vieno ar abiej� jaun�j� t�vams, artimiesiems ir nedideliam sve�i� b�riui. Vaiš�s, jauniesiems gr��us po sutuoktuvi�, trunka iki ryto su muzika, šokiais, dainomis, vainik�lio nu�mimo apeigomis, kai kuriais �aidybiniais elementais. Apeigose yra jaunojo sutiktuv�s pas jaun�j�, jaun�j� išleidimas � sutuoktuves, j� sutiktuv�s su duona ir druska, stalo vadavimas, jaun�j� ir j� pulko apdainavimas, prašant lauktuvi�, ir kitos panašios pirmosios vestuvi� dienos apeigos. Galimos ir "iki minimumo supaprastinto modelio" vestuv�s. Jose iš tradicini� liaudies vestuvi� papro�i� atliekamas tik jaun�j� apeiginis pasitikimas su duona ir druska, kartais dar jaunojo sutiktuv�s pas jaun�j�. Palydoje b�na viena ar dvi santuokos liudinink� poros. Gr��us iš sutuoktuvi�, jaunosios ar jaunojo t�v� namuose, dalyvaujant atitinkamo sutuoktinio t�vams ir artimiesiems, kartais dar keletui sve�i�, vyksta kuklios vaiš�s (vakarien�) su muzika ar be jos. Šiai sutuoktuvi� be vestuvi� kategorijai priskirtini tie atvejai, kai tuokiamasi "iš reikalo" ir jaunieji yra pernelyg jauni arba kai jaunoji jau senyvo am�iaus. Tiesa, kai senyvo am�iaus yra jaunikis, viskas v�l atvirkš�iai – prabangios, triukšmingos vestuv�s su fejerverkais (sako, pastarieji pakelia jaunikio potencij�), kr�va popso �vaig�d�i� (Rad�iu, Zvonkais, Tarasovais, jei jaunasis rus� kilm�s – net su Gazmanovu ar "Tatu"). Labai retais atvejais tokios vestuv�s vyksta esant garsiai vyresnio am�iaus jaunajai. Tai tais atvejais, kai jaunoji turi humoro jausm�.

Jei kalbame apie vestuves ir vestuvini� papro�i� istorij� bei poky�ius, negalima pamiršti sovietme�io vestuvi�. Negausiuose restoranuose vestuves keldavo vienetai – spekuliant�, parduotuvi� ved�j� vaikai, vald�ios veik�j�, kai kuri� ��ymesni� meninink� ar "prie meno" esan�i�, pavyzd�iui, teatr� direktori�, garsesni� aktori�, šiaip direktori� at�alos. O kiti šv�sdavo bendrabu�iuose ir blokini� nam� butuose. Aišku, švent�jai tokiu b�du smarkiai sutaupydavo. Vestuv�s b�davo laikomos turtingomis, jei jaunuosius ir vis� svit� � metrikacijos skyri� ve�davo "Volgos". Ka�kod�l labiau buvo m�giami juodos spalvos automobiliai. Prisiminiau vien� t� laik� istorij�. Buvo vairuotoj� grup�, u�darbiaudavusi vestuv�se. Tarp j� buvo toki�, kurie tur�jo savo "Volgas", o �vairiose �staigose dirbdami vairuotojais taip pat s�sdavo u� ši� automobili� vairo. �tik� viršininkams, savaitgaliais gal�jo darbo automobilius laikyti prie nam�. Taupydami savo automobilius, vestuvininkus ve�davo valdiškais, tik pakeisdavo numerius - u�d�davo savus ant valdišk� "rat�". Vienas toks vairuotojas kart� labai skub�jo, priekin� numer� pakeit�, o galin� pamiršo. Taip ir ve�� jaunuosius – priekyje automobilis pa�ym�tas vienu numeriu, gale - kitu.

Sovietme�iu vestuvi� "lyg�" lemdavo ir �moni� skai�ius jose. B�davo šimtas, du šimtai ar net daugiau sve�i�. Jei pas kaimyn� šimtas, pas tave tur�jo b�ti pusantro šimto. Muzikantai tuomet�se vestuv�se buvo prabanga – muzikin� fon� šokiams da�niausiai sukurdavo magnetolos. Kartais vestuvi� �karštyje kildavo muštyn�s (ka�ko nepasidalydavo pabroliai), bet tai neb�davo pernelyg da�nas atvejis. D�l muzikos vestuv�se, tai atsiradus �vairiausiems sintezatoriams ir jiems pingant atsirado ir skelbim� "Šoki� muzika, grie�iama elektroniniais instrumentais", kai prieš akis ir ausis iškyla du vyriškiai, vienas prie "Jonikos", kitas suspaud�s mikrofon�, "grie�ia" Aliuk� dainas.

Anuomet�s partijos vadovai suko galvas, kuo pakeisti ba�ny�ias, nes labai daug por� po metrikacij� skyri� ten u�sukdavo. Nešiojimai per tiltus irgi nebuvo propaguojami, nes ir tai, girdi, prietaras. Sugalvota raginti jaunuosius pad�ti g�li� prie Lenino ar �uvusio kario paminkl�. Tik nuo ba�ny�i� jaun�j� poras tai nelabai atgras�. Netgi buvo savotiškas trikampis: metrikacijos skyrius, ba�ny�ia ir... Lenino paminklas.

Pa�ioje Atgimimo prad�ioje vestuv�s persik�l� � gana �domias ir netik�tas erdves - �vairiausius klubus, gamykl� sales, mat šie liko tušti ir nebenaudojami. Amerikietiškos baltos palapin�s � Lietuv� �m� atkeliauti tik pastaruoju metu. Sovietme�io "Volgai" pakaitalu atrastas limuzinas, nors gr��tama ir prie �ilos senov�s - kariet� ir arkli�. Neteko matyti, bet manau, kad originalus gr��imas b�t� ir prie "Volg�". 2008-aisiais prava�iuoja vestuvin� "Volg�" kolona – ar ne �avu ir drauge nostalgija? Šiek tiek pasikeit� ir vestuvi� sve�iai. Anks�iau tai buvo gimin�s ir vienas kitas draugas, šiandien, priešingai, draugai yra pagrindiniai vestuvi� sve�iai.

Vienas dalykas, kuris nesikei�ia per lietuviškas vestuves ir, atrodo, niekad nesikeis – ilgi vestuviniai stalai. Kiek band� restoranai sodinti vestuvininkus prie atskir� staleli�, šie neperkalbami ir tiek: "Sustumkite stalus!" Neapseinama vestuv�se ir be piršlio. Makabriško šio pagrindinio (po jaunaved�i�) vestuvi� dalyvio korimo lietuviai nelink� atsisakyti. Tai regis iš laik� prieš t�kstantmet�, kai nu�ud�me švent� Brunon�. Tuo, �inia, Lietuvos vardas buvo �rašytas pasaulio istorijon. Kai buvau ma�as, vienose vestuv�se piršlio korimas buvo labai išg�sdin�s. Tai buvo geras d�d�, nes visus vaikus dosniai apipyl� saldainiais. Ir štai j� visi vestuvininkai, vieno j� rankose virv�, vaikosi po sod� pakarti, o tai nebuvo slepiama ir nuo vaik� – kars piršl�, dreb�kit iš baim�s. Skuod�ia vaik� pamiltas piršlys tarp obel� - paklaikusiomis akimis ir baim�s iškreiptu veidu...

Šiek tiek re�iau vyksta svo�ios iš vestuvi� išgabenimas ir paskandinimas. Girdi, jei bus pakartas piršlys, nereikalinga ir svo�ia. O šios vestuvi� apeigos nevert�t� atsisakyti, nes juk patrauklus vaizdelis – svo�ios �metimas � koki� nors k�dr�. Re�iau vyksta ir jaunosios pagrobimas. O ši apeiga der�t�, pavyzd�iui, kepant šašlykus, girdi, jei kaukazietiškai, tai kaukazietiškai.

Iš nauj� vestuvi� tradicij�, atrodo, spar�iausiai plinta jaun�j� apm�tymas kuo nors ar tiesiog �vairiausi� daikt� ar gyvi� m�tymas (paleidimas) � virš�. Poetiškiausia - apibarstyti ro�i� �iedlapiais. Galima ir gr�dais. M�tymo tradicija n�ra vien tik amerikietiška - �prot� barstyti keli� � ba�ny�i� ro�i� �iedlapiais baltieji JAV protestantai atsive�� iš Did�iosios Britanijos. Ant jaun�j� galv� m�tomi cukraus gabaliukai (Irano tradicija), kruopos (Baltarusija), druska ir duonos trupiniai (Vokietija), smulkios monetos (arab� šalys). Vestuvi� metu � or� patenka ir kitoki� daikt�. Juos entuziastingai svaido patys jaunieji – tai nuotakos puokšt� ir keliaraištis (JAV, Britanija), prie tilto tur�kl� prirakintos spynos raktas (Lenkija), l�kšt�s (lyg ir graikiška tradicija). Ir tai dar ne viskas. � dang� dar metami baland�iai (JAV), petelišk�s (JAV), balionai (Lenkija) ir leid�iami muilo burbulai (sako, ši tradicija gim� Lietuvoje). Naujos lietuviškos vestuv�s yra tikra m�tymo švent�.

Draugai pasakojo apie štai tokias šiuolaikines vestuves. Pokštai prasid�jo jau prie santuokos r�m�, kur vestuvininkai rado u�raš� "��jimo n�ra. Norintieji susituokti, eikite � kair�". Vestuvininkai klusniai sek� rodykles, ta�iau pateko ne � tuoktuvi� sal�, o � teatro scen�. Ten susierzin�s jau lauk� "re�isierius" "Oskaras Nekrošius". Jis alytiškius palaik� aktoriais ir privert� vaidinti "Romeo ir D�iuljet�"... Prie ba�ny�ios jaun�j� lauk� dar viena staigmena - u�rakinti vartai. Pasirod�s zakristijonas nes�kmingai m�gino atrakinti spyn�, ta�iau u�miršo jos u�rakto kod�. Nepad�jo nei dild�, nei pj�klas, nei repl�s. Šiaip taip atbraklinus vartus paaišk�jo, kad šiuo metu tuokiasi visai kita pora, o m�s� jaunieji tiesiog supainiojo ba�ny�ias... Sutuoktiniai po ceremonijos nutar� gamtoje �siam�inti. Fotosesijai besibaigiant, staiga iš dangaus nusileido sraigtasparnis. Iš jo �valiai iššoko trys blondin�s. Vestuvininkai neteko amo, kai jas atpa�ino – tai grup� "Yva"! Natalija Zvonk� pri�jo prie jaunikio ir papraš� pataisyti sugedus� sraigtasparn�. Jaunikis n� kiek nesudvejojo ir pasišalino su �avia dainininke. Netrukus sraigtasparnis pakilo ir dingo u� horizonto. Zvonk� pagrob� jaunik� vidury baltos dienos... K� darysi.

B�na, kad vestuv�s šven�iamos labai triukšmingai, o vestuvi� metin�s visai pamirštamos, nors daug kas teigia, kad kasmetinis vestuvi� dienos prisiminimas tvirtina santuok�. O tos metin�s yra tokios: 1 metai – popierin�s, 2 metai – medvilnin�s, 3 metai – odin�s, 4 metai – vaisin�s, 5 metai – medin�s, 6 metai – gele�in�s, 7 metai – varin�s, 8 metai – bronzin�s, 9 metai – molin�s, 10 met� – alavin�s, 11 met� – plienin�s, 12 met� – šilkin�s, 13 met� – n�rini� (nertos), 14 met� – dramblio kaulo, 15 met� – krištolin�s, 20 met� – porcelianin�s, 25 metai – sidabrin�s, 30 met� – perlin�s, 35 metai – koralin�s, 40 met� – rubinin�s, 45 metai – safyrin�s, 50 met� – auksin�s, 55 metai – smaragdin�s, 60 met� – deimantin�s vestuv�s.

Bet gr��kime � vestuvi� puot�. Gr��ta jaunieji, sve�iai laukia, duona, druska, visi s�dasi u� stalo, ansamblis u�traukia "Komsi Komsa" ir prasideda. S�km�s jums, jaunaved�iai! O man labiausiai patiko štai tokios jaunaved�i� mintys: "Sakoma, kad visos pasakos baigiasi vestuv�mis. O m�s� bendro gyvenimo pasaka vestuv�mis prasid�jo!"

Aukso vilnos spindesys

Ri�ardas JAKUTIS

"Gruzinai europie�iais tapo tada, kai prie uolos buvo prikaustytas Promet�jas, o argonautai atvyko � Gruzij�, ieškodami aukso vilnos", – kalb�damas apie savo šalies nor� tapti Europos S�jungos nare, pareišk� Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.

"Gruzija" ("Georgia"), išvertus iš graik� kalbos ,reiškia "�emdirbi� �em�". Gruzino kalnie�io arba d�igito – puikaus jojiko – stereotipas yra visiškai teisingas, nes Gruzija niekada nebuvo j�rin� valstyb�. Išskirtinis bruo�as ir tai, kad gruzinai niekada nekariavo grobiam�j� kar�, niekada neu�kariavo kit� taut� ir niekada imperialistini� ketinim� netur�jo. Gruzija pati nuolatos buvo u�kariaujama, dalijama, perdalijama ir skirtingu laiku priklaus� vienai ar kitai did�iajai imperijai. Po bolševikin�s Spalio revoliucijos Rusijoje (1917 m.) 1918 m. Gruzija pasiskelb� nepriklausoma, ta�iau jau 1921 m. ši� šal� okupavo Raudonoji armija. Naujasis Gruzijos nepriklausomyb�s etapas prasid�jo 1991 m. baland�io 9 d. Deja, tuo pat metu Abchazijoje ir Piet� Osetijoje kilo karas d�l atsiskyrimo, o šie "u�šaldyti" konfliktai neišspr�sti iki šiol.

Ka�kada su muzikologu Liudu Šalteniu iš Vilniaus skridome Palangon. Liudas, pamat�s u�raš� "Tbilisis", pajuokavo: "Gal skrendam ten". Prieš trisdešimt met� skristi � Tbilis� buvo viena puikiausi� kelioni� (aišku, tiems, kurie negal�jo skristi � Vakar� pasaul�, o galin�i� skristi Vakar� kryptim buvo labai ma�ai, tad Tbilisis daugumai tapo �manoma egzotika). V�liau teko keturis m�nesius Tbilisyje dirbti. B�t� tek� dvejus metus, bet atsirado, kas ten nor�jo b�ti, ir mielai u�leidau viet�. Patiko Gruzijoje, bet trauk� Lietuva. Keistas jausmas. Kokia sena j� kult�ra. 3–4 am�iai. O kada Šota Rustavelis suk�r� "Kar�yg� tigro kailiu"! Kur ten Lietuvai tokia istorija, bet gro��davausi Tbilisio gatvel�mis, o galvodavau apie gimtin�. Gal d�l kult�r� skirtumo? Nors ne�inau, kam tai pasakoju, nes šiandien noriu kalb�ti ne apie skirtumus, o apie jungtis, juolab, kad jei lietuviui ir ne�prasta b�t� Gruzijoje gyventi, tai bent ten lankytis traukia. Tas kuris kart� pabuvo Gruzijoje, po kiek laiko v�l j� ten trauks. O pagrindin� m�s� taut� jungtis – laisv�s troškimas. Manau, niekas Lietuvoje negali b�ti abejingas �vykiams Gruzijoje. Ir norisi šiandien prisiminti ka�k� nuoširdaus ir linksmo apie ši� dr�si� ir garbing� taut�.

Statistini� panašum� tarp Lietuvos ir Gruzijos daug. Tiesa, gruzin� milijonu daugiau negu lietuvi�, j� teritorija keturiais t�kstan�iais kvadratini� metr� didesn�, bet tai, be abejo, n�ra dideli skirtumai. Lietuv� ir lietuvius gruzinai gerb� ir sovietme�iu. "Pas jus – Europa", - sak� jie, nors ir patys m�gdavo pasipuikuoti. "Na, kaip tau patinka Gruzija? Kaip Tbilisis? Ar esi dar kur nors mat�s tok� miest�?" - ne kart� gird�jau tokius klausimus. Kart� draugas ve�iojo aprodin�damas Tbilis�, nard� tarp automobili�, pagyriau, kad gerai vairuoja. Jis ant stabd�i� ir apsuko automobil� vietoje: "Toliau nieko �domaus n�ra, va�iuosime atgal – dar ne visk� parod�iau." Gal toliau nieko �domaus ir nebuvo, bet apsisukimu pasipuikavo. O štai paklausi gatv�je sutiktojo kelio. Šis tuoj teiraujasi, iš kur aš esu. Atsakau. Paklaustasis apsisuka ir lydi mane � norim� viet�. Pakeliui, sutinka savo bi�iul�. Paaiškina iš kur aš atvyk�s, kad lydi, kur mes einame. Bi�iulis irgi apsisuka ir mane lydi jau dviese. Pakeliui sutinka dar vien� draug�, po to dar, ir mane lydi jau b�rys. Visi vienas kit� perr�kdami ka�k� pasakoja. Palydi mane kur reikia, pad�koju, visi patenkinti, bet pagalvoju, jog jie ka�kur �jo, ka�k� tur�jo veikti...

Daug ir �domiai apie Gruzij� pasakoja dailininkas Antanas Krištopaitis, š� krašt� pam�g�s ir ten ne kart� lank�sis. Prisimena, pirm� kart� skrid�s l�ktuvu, ta�iau l�ktuvas v�lav�s, Tbilisyje atsid�r�s jau v�lai vakare. Iš oro uosto autobusas skridusius atve�� Tbilisio centr� ir išlaipino prie "Iverijos" viešbu�io. "Iverija" Tbilisyje yra tas pat, kas Maskvoje "Rosija", ar anuomet pas mus "Lietuvos" viešbutis Vilniuje. "Kur nakvoti? – sprend� Antanas. - Gal "Iverijoje", jei jau šalia stovi?" Deja, atsakymas vienas: "N�ra viet�." Bet kai su�inojo, kad atvyk�lis iš Lietuvos, vietos atsirado.

Antanas Krištopaitis tuomet dirbo Šiauli� dramos teatre, tod�l ryt� nuskub�jo � vietos teatro draugij�. Ten jau buvo atvyk�s vienas rus� aktorius ir praš�si nakvyn�s bei pakvietim� � Tbilisio teatr� spektaklius. Draugijos pirmininkas aiškino, jog niekuo negali pad�ti. Tai gird�damas nusimin� ir Antanas. Ta�iau vilties dar buvo, juolab, kad jo lagamin�lyje gul�jo did�iul� saldaini� d�� ir juod�j� serbent� vyno butelis, kuris anuomet, �inovai sak�, Lietuvoje buvo labai geras.

Rus� aktorius nuleid�s galv� pasišalino. Lietuvis ištrauk� iš lagamin�lio lauktuves ir papraš�, ko neseniai nor�jo rus� aktorius. "Ar "Iverijos" viešbutyje bus gerai?" – paklaus� pirmininkas. Kur jau ten, juolab, kad ir viešbutis jau buvo �inomas. Pirmininkas ka�kur skambino, su ka�kuo gruziniškai kalb�jo. "Ar septynioliktame aukšte gerai?" – v�l paklaus�. Antanui dar geriau - vaizdai pro langus jam irgi svarbu. Taigi nakvyne buvo pasir�pinta, �teikti pakvietimai � geriausius spektaklius, paskirta vert�ja, kuri s�d�s šalia lietuvio ir vers. Vert�ja buvo student�, puiki mergai�iuk�, kilusi iš Svanetijos, tod�l ir ten šiaulietis nuvyko. Pabuvojo dar Mschetoje, D�varyje, va�iavo Kaukazo karo keliu.

Kai vyko � D�var�, išklausin�jo, kurioje stotel�je išlipti iš autobuso, kuriuo keliu išlipus nueiti � vienuolyn�. Antanas prisimena, jog stotel� berods vadinosi "Zageri". Lietuvis vis klaus� vairuotojo, ar dar neprava�iavo. "Nesijaudink", - ramino j� vairuotojas. Ir štai Antanas pamat�, kad autobusas priva�iavo prie pat vienuolyno. Pasirodo, vairuotojas pasuko kelet� kilometr� iš maršruto, kad pas juos atvykusiam sve�iui nereik�t� p�s�iomis kulniuoti. D�varis (IV a.) – pirmas vienuolynas Gruzijoje po gruzin� krikšto.

S�kminga kelion� buvo ir iš D�vario atgal � Tbilis�. Leidosi jis siauru keliuku nuo D�vario vienuolyno. Va�iavo motociklas su priekaba. Motociklininkas ka�ko stabtel�jo. Antanas paklaus�, ar dar toli iki autobus� stotel�s. Motociklininkas, kaip ir visi gruzinai, tuoj išklausin�jo, iš kur atvyk�lis. "S�sk", - parod� Antanui � motociklo lopš�. Apsisuko ir atve�� lietuv� � Tbilis� iki pirmosios metro stotel�s.

�domiu transportu Antanas keliavo ir Kaukazo karo keliu. Nedidelis autobusiukas be stogo. Autobus�lyje turistai ir senis su o�ka: buvo vietos, tad vairuotojas vietin� gyventoj� ir o�k� pa�m� pav��ti ir kartu u�sidirbti. O Antan� pasisodino šalia sav�s, dargi pledu prideng�, kad aukštai kalnuose nesušalt�.

Susipa�ino Antanas su vienu verslininku, kuris praturt�jo � Lietuv� ve�damas lauro lapus. Tur�jo tas verslininkas juod� "Volg�", nors jo namas buvo tarsi iš kartono. Pave�iojo ir Antan�. Ypa� gund� drauge vykti � Kutais� pasi�i�r�ti futbolo rungtyni�, nes buvo didelis šios sporto šakos gerb�jas. Nesu�av�jo Antano šis pasi�lymas, trauk� j� tik kaln� gro�is ir senosios šventyklos bei vienuolynai.

�inia, kalnie�i� tautoms sunkiausia - nelaisv�. Gruzinai mane ne kart� ved� � šiek tiek nuošaliau Rustavelio prospekto esan�i� aikšt� (šalia Pirosmanio muziejaus), kur stovi Lenino paminklas ir u� jo kalne Motinos Gruzijos paminklas – gruzin� moteris, vienoje rankoje laikanti vyno taur�, kita išk�lusi kard�. Paminklo prasm� aiški – gruzinai sve�ius pasitinka su vyno taure, priešus – su kardu. Yra toks �i�r�jimo taškas, kai pro Lenino paminkl� �velgiant � Motin� Gruzij� jos kardas yra ties Lenino kaklu.

Retas ne�ino Bertoldo Brechto pjes�s "Kaukazo kreidos ratas" - k�rinio apie meil�. Dramos veiksmas prasideda Vokietijos kol�kyje, � j� atvykstan�iai komisijai parodomas vaidinimas apie senovin� kaukazie�i� paprot� - išmatuoti meil� kreidos ratu. Toks meil�s matavimo b�das, atrastas prieš labai daug met� Kinijoje, yra universalus. Pjes�je meil�s s�voka analizuojama labai išsamiai - meil� vaikui, moteriai, t�vynei, planetai. Apie meil�, atsidavim�, gerum� pasakojama ten, kur �aliuojan�iose pievose ganosi did�iul�s bandos avi�, kur skamba dainos, kur šokama, kur t�siasi Gruzin� karo kelias. Tenykš�iai �mon�s moka saugoti tai, k� daugelis m�s� pamirštame - ištikimyb� ir pasiaukojim�. "Kaukazo kreidos ratas" - dar viena g�rio ir blogio kova. Tiesa, u�tenka vieno �od�io, kuris nusako "Kaukazo kreidos rato" id�j� - tas �mogiškumas. Ir paprasta, ir sud�tinga. Kreidos ratas, kuriuo kultinis Tbilisio Rustavelio teatro re�isierius Robertas Sturua ir puikus aktorius Ramazas �chikvadz�, vaidinantis teis�j� Azdak�, �em�lapyje apibr�� U�kaukaz�, šiems menininkams buvo ir yra ne tik ratas, iš kurio berniuk�, kad �rodyt� motinyst�, stengiasi išpl�šti dvi moterys – tikroji motina ir j� u�auginusi Gruš�. Tai ir šalis, pl�šiama � dvi dalis, nepaisant jos istorijos, nesvarbu, kad pats Brechtas pjes�s ��angai pasirinko dviej� kol�ki� gin�� d�l �em�s panaudojimo, kur� išspr�sti kvie�iama komisija, bet kur� iš tikr�j� išsprend�ia dainius �cheidz� su savo pagalbininkais aktoriais – suvaidina legend� apie "Kreidos rat�".

Neveltui Gruzijos prezidentas prisimin� Jasono ir jo draug� �yg� ieškant aukso vilnos – sen� herojin� pasakojim�. Dr�sieji herojai jame da�nai papuola � situacijas, kuriose j� gyvenimas priklauso ne nuo proto ir valios, bet nuo geb�jimo kritiniais momentais rasti nestandartin� sprendim�. Tod�l Jasono istorija simbolizuoja k�rybin�s vaizduot�s j�g�, �galinan�i� valdyti �vykius ir priimti teisingus sprendimus, remiantis intuicija, o ne logika.

Prisimenu gruzin� palink�jim�: "Kad atsirast� daugiau draug� ir nenusiviltume pirmaisiais." O gruzin� teatralai atve�� Lietuv� dovan� arb�z�, perd�r� j� ir pjaudami pasak� tost�: "Jeigu mes taip, b�dami Vilniuje, durtume � �em� ir perdurtume vis� �em�s rutul�, kardo ašmenys išl�st�... Kaune. Tad pakelkim taures u� Lietuv�!" O did�iausias Gruzijos ir Lietuvos panašumas – kad esame ma�yt�s valstyb�s geopolitiškai nepalankioje vietoje.

"Gelb�toj� stotis" gr�dino k�n� ir dvasi�

Oksana LAURUTYT�

Kone vis� vasar� TV3 televizija rod� realyb�s šou "Gelb�toj� stotis", kuriame dalyvavo ir trys jaunuoliai iš Šiauli� krašto - du šiaulie�iai ir radviliškiet�. Realyb�s šou baig�si, dalyviai gr��o namo, ta�iau iki šiol gyvena paj�ryje patirtais �sp�d�iais. Pa�i� pirm�j� dien� patyr�, kad teks �temptai dirbti ir netgi ašar� nubraukti, šou dalyviai sako nesigailintys filmav�si laidoje. Nes gyvenime, j� teigimu, reikia išbandyti visk�.

Realyb�s šou nugal�jo patirtis

�ini� apie galimyb� darbuotis gelb�toju Palangoje ir dar filmuotis televizijos laidoje jaunuoliai gavo iš pla�iai skelbiamos reklamos. Aktyv�s ir sportiški �mon�s buvo raginami kovoti d�l geriausio šalies gelb�tojo vardo ir pagrindinio prizo - vandens motociklo.

� televizijos šou atrankas ver��si beveik t�kstantis �moni�, tvirtinan�i�, kad jie yra pasireng� ekstremaliems išbandymams - tokiems, kuriems reikia fizin�s j�gos bei puikaus psichologinio pasirengimo. Laidos "Gelb�toj� stotis" reng�jai iš šio b�rio atrinko penkiolika tinkamiausi�. Kiekvien� savait� � kov� d�l poilsiautoj� ramyb�s ir gyvyb�s kildavo trys merginos ir trys vaikinai. Kiekvien� savait� iš projekto buvo pašalinamas vienas dalyvis, o jo viet� u�imdavo naujas.

Gal� gale paaišk�jo, kad geriausio gelb�tojo vardo iš vis� projekto dalyvi� ver�iausias 22-ej� k�no kult�ros specialyb�s studentas Martynas. Jis por� met� buvo praleid�s Nidos gelb�toj� poste, tad tur�jo pakankamai patirties. Netap� nugal�tojais ir lik� be dovan� realyb�s šou dalyviai iš Šiauli� ir Radviliškio sako nenusimenantys. Gyventi prie j�ros ir kasnakt gird�ti j�ros ošim� buvo nepaprastas malonumas, o k� jau bekalb�ti apie �gytas �inias, kurios pe�i� niekada neslegia.

Evelina Uševait� sako, kad realyb�s šou dalyviams sunkiausia b�davo fizini� rung�i� metu - kai kurios merginos net verkdavo. "Kadangi sportuoju, tai man nebuvo sunku susikaupti rimtam darbui", - sako ji.

Evelinos UŠEVAIT�S asmeninio archyvo nuotr.

Iš paj�rio - � soliarium� studij�

Aštuoniolikmet� šou dalyv� šiauliet� Evelina Uševait� Palangos gelb�toj� stotyje išbuvo iki pat �aidimo pabaigos. Tiesa, mergina kur� laik� buvo iš jo pašalinta, bet organizatoriai j� gr��ino. "Organizatoriai sak�, kad tie, kurie verti dalyvauti šou, ir lieka. Matyt, buvau verta b�ti gelb�toja", - šypsosi Evelina.

� susitikim� at�jusi mergina yra itin �degusi. Išgirdusi klausim�, ar prie j�ros besifilmuodama taip "nusvilo", mergina tik nusijuokia. "Prie j�ros oras buvo blogas, gr��au iš Palangos baltesn�, nei ten nuvykau. �degiau soliariume, nes nor�jau �prast� išvaizd� atgauti", - paaiškina ji.

Evelina prisipa��sta, kad dalyvavimas TV3 projekte jai buvo labai netik�tas. Teta j� �m� raginti u�pildyti anket�. Be to, ji buvo gr��usi iš Londono, kur sve�iavosi pas brol�, tad vasar� netur�jo joki� dideli� plan�. "U�pild�iau anket�, man paskambino, kad atvyk�iau � Vilni�, o v�liau, likus vos dviem dienom iki �aidimo prad�ios, sulaukiau kvietimo dalyvauti šou "Gelb�toj� stotis", - prisimena mergina.

"Mane pri�m� d�l pla�ios šypsenos ir gero humoro jausmo. Juk ne visose situacijose gelbsti j�ga ir vikrumas. Kartais reikia ger� psichologini� �ini�. Esu �sitikinusi, jog galiu pad�ti ištikus b�dai", – taip save pristat� mergina, teigdama, kad pergal� jai n�ra svarbiausia. Svarbiausiai jai gyvenime - kuo daugiau patirti.

Realyb�s šou "Gelb�toj� stotis" �i�rovai steb�jo nuo bir�elio pabaigos iki rugpj��io pabaigos. Evelina sako, kad eidama � realyb�s šou ji tik�josi, jog b�si� lengviau. Jau pus� aštuntos tekdavo b�gti kros�, v�liau lankyti paskaitas, mokytis sk�stan�i�j� gelb�jimo, gaivinimo. Filmuota buvo kasdien, tik vakarai priklaus� realyb�s šou dalyviams. "Gyvenome šalia gelb�toj� stoties pastatytame namelyje, valgydavome t� pat�, k� ir tikri gelb�tojai - maistas b�davo patiekiamas paj�rio kavin�je. Kambariuose gyvenome po du, tur�jome duš�. Ka�ko tokio nesitik�jau - gyvenau kaip stovykloje, puikiai praleidau laik�", - sako mergina.

Mergin� linksmina tai, kad televizijos �i�rovai j� iki šiol atpa��sta. "Daugiausia d�mesio sulaukiu iš vaikin� Klaip�dos klubuose. Šiauliuose labiausiai mane pastebi vaikai", - nusijuokia ji.

Surimt�jusi Evelina sako, kad dalyvauti realyb�s šou gali tik psichologiškai stipr�s �mon�s. Silpniems ten n�ra k� veikti, nes jie neatlaiko �tampos, darbo ir ima prašytis namo. "Daugiausia, k� gavau - su�inojau, kaip reikia siekti u�sibr��to tikslo. Dabar ketinu t�sti mokslus, �gyti specialyb�. Supratau, kad bet kokia patirtis gyvenime labai praver�ia", - teigia pašnekov�.

Ma�daug dvi savait�s Palangos paj�ryje Rolandui Petrai�iui prab�go lyg viena diena. Jis n� karto ne�vilgtel�jo � laikrod�, net negali pasakyti, kada k�l�si, kiek miegojo, kada valg�.

Rolando PETRAI�IO asmeninio archyvo nuotr.

Rolandas ilgisi patirt� išgyvenim�

Dvidešimt ketveri� šiaulietis Rolandas Petraitis realyb�s šou išbuvo neilgai - filmavosi vos dviejose laidose. Nepaisant neilgo Palangos papl�dimyje praleisto laiko, vaikinas sako gana greitai pajut�s nam� ilges�. "Buvau pakviestas dalyvauti šou tada, kai dalyviai jau buvo susidraugav�, tad �silieti � komand� buvo nelengva. Man sunkiausia šiame šou ir buvo priprasti prie vaizdo kamer� bei pasijusti lygiaver�iu �aid�ju. �inoma, buvo sunku ir vis� laik� leisti su �mon�mis, kuri� nepam�gai, bet prival�jai b�ti kartu", - šypteli Rolandas.

Sportuojantis vaikinas buvo tikras, kad yra pakankamai fiziškai ir psichologiškai pasireng�s dirbti gelb�toju. Rolandui yra tek� išgelb�ti sk�stant� vaik�. Viename karjere Pakruojo rajone jis pasteb�jo, kad koki� šešeri� met� vaikas nebegali gr��ti � krant�, vandenyje blaškosi, tad j�, prisig�rus� vandens, ištrauk� � krant�. Ta�iau kai teko TV šou pratyb� metu "gelb�ti" sk�stant� vyr�, pajuto, kas tai yra. "Kol nub�gi prie j�ros, sp�ji pavargti, o tada dar suaugus� �mog� tempti � krant�, gaivinti tenka. Gelb�toj� darbas tikrai sunkus. Manau, kad šou reng�j� tikslas ir buvo parodyti, kaip gelb�tojai dirba, ir pareklamuoti ši� profesij�", - sako šiaulietis.

U�pild�ius anket� gana greitai sulaukti kvietimo dalyvauti šou - Rolandui buvo tikra staigmena. "Paaišk�jus 15 dalyviu organizatoriai su mumis �m� elgtis kaip su savais, kaip su kolegomis", - sako vaikinas ir teigia, kad jam labiau patiko ne laidos dalyviai, o laidos reng�jai. Jie buvo labai šaun�s, linksmi, nuolat pokštus kr�t�. "Mano tikslas buvo pamatyti, kaip kuriamos laidos, pajusti, k� jau�ia filmuojami �mon�s. Man labai patiko nuolat jausti �tamp�, gauti adrenalino. Šio jausmo ilgiuosi labiausiai", - teigia jis.

Vien� nakt� vaikinas visai nemiegojo, labai jaudinosi prieš kapiton� rungt�. "Buvo nakt�, kuri� metu ir pabaliavodavome, tad namo gr��au pavarg�s", - sako jis. Šiaulietis sugr��s namo mat� visas laidas, kuriose filmavosi, ir sako nusivyl�s tuo, kaip pats atrod� prieš kameras, tiek tuo, k� pamat�. Jo nuomone, �domiausi kadrai buvo neparodyti.

Vaikinas prisipa��sta, kad �mon�s, vos dviejose laidose j� mat� per televizori�, atpa��sta j� gatv�je, b�na, kad ir paklausia, ar ne jis tas "gelb�tojas". "Kartais sumeluoju, pasakau, kad ne aš, atsibodo visiems pasakoti. Juk b�na ir toki� dien� - nekalbadieni�", - sako Rolandas.

Egl� Grigali�nait� sako, kad televizijos šou sustiprino jos pasitik�jim� savimi. "Juk yra skirtumas, kai tave pasirenka iš didelio b�rio, �vertina kaip tinkam� filmuotis. Vadinasi, esi �domus, reikšmingas �mogus", - teigia ji.

Egl�s GRIGALI�NAIT�S asmeninio archyvo nuotr.

Egl� iškrito pirmoji

Dvidešimt dvej� radviliškiet� Egl� Grigali�nait� buvo pristatyta kaip ramiausia realyb�s šou "Gelb�toj� stotis" dalyv�. Socialinius mokslus ir psichologij� Šiauli� universitete studijuojanti mergina sako, kad b�tent d�l savo ramumo ji iš šou ir pašalinta pirmoji. "Suprantu tok� sprendim� - juk televizijos

Iš­lei­do kom­pak­ti­n� plokš­te­l� „�e­m� ma­no“

Dai­nos ge­riems �mo­n�ms

Is­to­ri­niai do­ku­men­ti­niai fil­mai – nuo­la­ti­n� veik­la

Re­gio­n� te­le­vi­zi­j� lai­dos ver­tos ge­riau­sio ete­rio lai­ko

Ki­ti no­mi­nan­tai

Iš Šiau­li� ky­la daug ge­r� ini­cia­ty­v�

Pen­kios va­lan­dos – iš­ban­dy­mas �i�­ro­vams

ŠA­MA lau­rea­tai

Krau­jas ne­si­lies

Do­va­na ak­to­riams ir �i�­ro­vams

Ap­do­va­nos net mu­zi­ka­liau­si� ra­jo­n�

Bi­lie­tai – pi­giau ar­ba ne­mo­ka­mai

Po­li­ti­k� el­ge­s� pa­kei­t� te­le­vi­zi­jos era

Kiek­vie­nas – pa­ts sau �ur­na­lis­tas

U�­si­mir­ši­mo ieš­ko „spal­vo­to­se pi­liu­l�­se“

„Ne­si­ti­k�­ki­te tam­saus ir ni�­raus re­gi­nio“

Nuo Mil­dos iki Pi­ziaus

Li­n� puokš­t� – in­ty­mu­mo sie­kis

�ir­gas ir ke­pu­r� – vy­ro at­ri­bu­tai

�i­no­ji­mas pa­de­da d�iaug­tis da­bar­ti­mi

Ma­�o­sios vals­ty­b�s ga­li tap­ti pa­sau­lio s�­�i­ne

Pro­tes­tuo­ja su­si­de­gin­da­mi

U� Ti­be­t� – vir­tua­lio­je bend­ruo­me­n�­je

Mo­ko­si kal­b�­ti gru­zi­niš­kai

Gru­zi­nai – itin sve­tin­gi

Ne­pa­gar­ba – men­kos dva­sios iš­raiš­ka

�i­bu­r�­l� ra­si tik at­si­gr�­��s � sa­ve

Pa­d�­ti ki­tiems ga­li­ma ir b�­nant Lie­tu­vo­je

Die­viš­ko­ji pri­gim­tis – be­ly­t�

Dai­n� iš­pla­ti­no ir kli­p� su­k�­r� ne­pa­��s­ta­mi ger­b�­jai

K�­ry­bai aka­de­mi­ni� stu­di­j� ne­rei­kia

Fo­to­se­si­ja ap­le­di­ju­sia­me pa­j�­ry­je – lyg kos­mo­se

Mu­zi­ka­lu­mas u�­ko­duo­tas ge­nuo­se

Fil­ma­vi­mo lai­kas de­ri­na­mas prie pa­grin­di­nio dar­bo

S�k­m� pri­klau­so ne tik nuo re­�i­sie­riaus

No­ri � Ho­li­vu­d�

Tr�ks­ta in­for­ma­ci­jos

Geog­ra­fi­ja – pla­ti

Pri­zai ir no­mi­na­ci­jos – vi­siems da­ly­viams

Nuo po­m�­gio iki pro­fe­si­jos

Spe­cia­l�s pri­zai – k�­r�­j� gru­p�ms

Kri­ti­ka ver­�ia to­bu­l�­ti

Vie­na vy­riau­si�

No­rin­tiems – vis­kas �ma­no­ma

K� ma­no pro­fe­sio­na­lai?

No­r�­jo pa­d�­ti drau­g�ms

Ne­bi­jo imp­ro­vi­zuo­ti

Ma­da ar na­t�­ra­liai su­si­klos­t�s pro­ce­sas?

Pa­sa­ko­ja­ma apie gar­sius �mo­nes

Tal­ki­na b�­rys me­ni­nin­k�

Lai­dos su­ma­ny­to­jas

Per re­gio­no te­le­vi­zi­j�

Iš­gir­dus pa­kvie­ti­m� – eu­fo­ri­ja

� fi­na­l� ne­pa­te­ko

Iš­š�­kis gat­v�­je kal­bin­ti �mo­nes

Lai­da – ir „Etap­lius.lt“ po­rta­le

Ga­li­my­b� at­si­skleis­ti

Nau­ja lai­da – kas ant­r� sa­vai­t�

Po­pu­lia­riau­sios – sa­vi­gy­nos pa­mo­kos

Nau­jau­sia lai­da – apie „kar­do ke­li�“

Si�­lo veng­ti kau­tis

Ren­gia „šo­ko­la­di­n�“ re­por­ta­��

Gy­v�­n� glo­b�­ja ir mu­zi­kan­t�

�ur­na­lis­te ta­po vos dve­j�

Lai­da b�s­to sta­ty­to­jams

Lau­kia­ma u�­fik­suo­t� pa­�ei­di­m�

„At­ro­dyk kaip klou­nas, kal­b�k, k� ma­nai“

K� reiš­kia fes­ti­va­lio š�­kis: „At­ro­dyk kaip klou­nas, kal­b�k, k� ma­nai“?

Jau­ni­mui id�­j� ne­tr�ks­ta

Jau­nie­siems re­�i­sie­riams – nau­ji iš­š�­kiai

Ge­riau­siems k�­r�­jams – ver­tin­gi pri­zai

Tarp­tau­ti­nio ma­��­j� ki­no for­m�

fes­ti­va­lio „Tink­lai“ pro­gra­ma

Puoš­nu­mas, pra­ban­ga ir �mo­gaus dvi­vei­diš­ku­mas

Pag­rin­di­nius vaid­me­nis ku­ria Mo­ni­ka Šal­ty­t�, Sau­lius Ba­rei­kis, Ai­das Ma­tu­tis ir kt.

Kny­ga – gau­siai iliust­ruo­ta

Apie pa­�ius svar­biau­sius da­ly­kus

K� gi �do­maus pa­si�­lys

Vi­siems ir kiek­vie­nam

Ei­ki­me vie­nu rit­mu

Išleido kompaktin� plokštel� „�em� mano“

Dainos geriems �mon�ms

Istoriniai dokumentiniai filmai – nuolatin� veikla

Region� televizij� laidos vertos geriausio eterio laiko

Kiti nominantai

Iš Šiauli� kyla daug ger� iniciatyv�

Penkios valandos – išbandymas �i�rovams

ŠAMA laureatai

Kraujas nesilies

Dovana aktoriams ir �i�rovams

Apdovanos net muzikaliausi� rajon�

Bilietai – pigiau arba nemokamai

Politik� elges� pakeit� televizijos era

Kiekvienas – pats sau �urnalistas

U�simiršimo ieško „spalvotose piliul�se“

„Nesitik�kite tamsaus ir ni�raus reginio“

Nuo Mildos iki Piziaus

Lin� puokšt� – intymumo siekis

�irgas ir kepur� – vyro atributai

�inojimas padeda d�iaugtis dabartimi

Ma�osios valstyb�s gali tapti pasaulio s��ine

Protestuoja susidegindami

U� Tibet� – virtualioje bendruomen�je

Mokosi kalb�ti gruziniškai

Gruzinai – itin svetingi

Nepagarba – menkos dvasios išraiška

�ibur�l� rasi tik atsigr��s � save

Pad�ti kitiems galima ir b�nant Lietuvoje

Dieviškoji prigimtis – belyt�

Dain� išplatino ir klip� suk�r� nepa��stami gerb�jai

K�rybai akademini� studij� nereikia

Fotosesija apledijusiame paj�ryje – lyg kosmose

Muzikalumas u�koduotas genuose

Filmavimo laikas derinamas prie pagrindinio darbo

S�km� priklauso ne tik nuo re�isieriaus

Nori � Holivud�

Tr�ksta informacijos

Geografija – plati

Prizai ir nominacijos – visiems dalyviams

Nuo pom�gio iki profesijos

Special�s prizai – k�r�j� grup�ms

Kritika ver�ia tobul�ti

Viena vyriausi�

Norintiems – viskas �manoma

K� mano profesionalai?

Nor�jo pad�ti draug�ms

Nebijo improvizuoti

Mada ar nat�raliai susiklost�s procesas?

Pasakojama apie garsius �mones

Talkina b�rys meninink�

Laidos sumanytojas

Per regiono televizij�

Išgirdus pakvietim� – euforija

� final� nepateko

Išš�kis gatv�je kalbinti �mones

Laida – ir „Etaplius.lt“ portale

Galimyb� atsiskleisti

Nauja laida – kas antr� savait�

Populiariausios – savigynos pamokos

Naujausia laida – apie „kardo keli�“

Si�lo vengti kautis

Rengia „šokoladin�“ reporta��

Gyv�n� glob�ja ir muzikant�

�urnaliste tapo vos dvej�

Laida b�sto statytojams

Laukiama u�fiksuot� pa�eidim�

„Atrodyk kaip klounas, kalb�k, k� manai“

K� reiškia festivalio š�kis: „Atrodyk kaip klounas, kalb�k, k� manai“?

Jaunimui id�j� netr�ksta

Jauniesiems re�isieriams – nauji išš�kiai

Geriausiems k�r�jams – vertingi prizai

Tarptautinio ma��j� kino form�

festivalio „Tinklai“ programa

Puošnumas, prabanga ir �mogaus dviveidiškumas

Pagrindinius vaidmenis kuria Monika Šaltyt�, Saulius Bareikis, Aidas Matutis ir kt.

Knyga – gausiai iliustruota

Apie pa�ius svarbiausius dalykus

K� gi �domaus pasi�lys

Visiems ir kiekvienam

Eikime vienu ritmu