Oksana LAURUTYTĖ
Su Šiaulių dramos teatro aktoriumi Vladu Baranausku, rodos, apie nieką negalima kalbėti rimtai. Sąmojis veja sąmojį, istorija - istoriją, o Vladas rimtu veidu pasakoja, kaip apgailestauja, jog seriale "Naisių vasara", kur jis filmavosi, nebuvo surengtas jo kurto ir režisierių "numarinto" Prano "keturnedelis". Dar Vladas sako esantis vyskupo anūkas, todėl laisvalaikiu skaito pamokslus uodams, paukščiams ir ežiukui. "Esu pats sau prieskonis", - šypsosi aktorius.
|
Nuolat pokštaujantis Vladas Baranauskas sako esantis sentimentalus, dažnai verkiantis, bet ašarų jis nesigėdija... Sauliaus JANKAUSKO nuotr. |
Šalikais dengia išmintį
Prie kavos pasiėmęs šokoladinį saldainį su čili pipirais Vladas Baranauskas sako mėgstantis šokoladinius saldainius ir su druska. "Kai kavinėje užsisakinėju patiekalą, užsisakau ne valgį, o pavadinimą. Dažnai taip prašaunu pro šalį", - sako jis.
Paklaustas, nejau ir gyvenime prašaunąs pro šalį, aktorius siūlo reziumuoti teiginį kaip norisi. "Svarbu, kad sakinys skambėtų, kad būtų abra kadabra, kad būtų daugtaškių. Sakinys turi kvepėti. Mirtimi ar moterimi. Jei jis nekvepia, vadinasi, esi bekvapis. "Ono", kaip sako rusai. Rašykit, kad tik jums pačiai būtų įdomu", - šypsosi Vladas.
Cukraus į kavą jis beria mažai, nes nuo jo, Vlado įsitikinimu, storėjama. "Subrendau kaip vyras, o kad dar stambiau atrodyčiau, apsimuturiuoju šalikais, megztiniais. Visa tai - kad savo išmintį pridengčiau", - vėl pokštauja jis.
Vladą Baranauską teatro mėgėjai gali išvysti keturiuose spektakliuose. Tai nėra daug, o Vladas atsako kaip menininkas vis didėjantis. "Režisieriai nepasiekia mano aukštumų. Mano pavardė teatro sąraše yra pirma, o slaviškas vardas išduoda, kad esu šlovė. Geram operos solistui pakanka per mėnesį dainuoti 2-3 kartus. To pakanka ir jam, ir žiūrovui. Saulė juk turi kartais užgesti. Kai ji užges, žmonės galės pasakyti "Tai buvo Saulė", - sako jis.
Aktorius žino, kad naująjį sezoną turės teatre darbo, kažką vaidins. "Kompensuoju visa skaitymais, buvimu, tiesiog gyvenimu. Randu kuo užsiimti. Štai neseniai vienoje pakrūmėje Lietuvos ir Latvijos pasienyje bendravau su uodais, sakiau pamokslą paukščiams ir ežiukui. Jie, kaip bebūtų keista, klausėsi manęs", - šypteli Vladas.
Latvijos pajūryje jį aplinkiniai matydavo su dukra einantį ne jūros link, bet tolyn nuo jos... O Vladas, paklaustas, kodėl elgiasi ne kaip visi, sakydavo esąs šv. Pranciškus. Iškelia rankas - ir prie jo skrenda paukščiai, plaukia žuvys. Jis padarėliams pasako pamokslą, palaimina: "Eikit ir gyvenkit..."
Aplinkiniai įsitikino, kad stebuklas tikrai vyksta. Atėjo Vladas prie jūros, pakėlė rankas ir - suskrido tie, kurie skraido, atplaukė tie, kurie plaukia... Kaip nestebuklingai beskambėtų, Vladas paaiškino, kad tai - "Pavlovo refleksas". Eini tuo pat metu, maitini paukštelius ir žuvytes, todėl ir susirenka visi", - šypsosi aktorius.
Pavardė seriale - po pranašiško sapno
"Ne tas myli, kuris gražus, bet gražus tas, kuris myli", - cituoja Vladas ir sako tai perskaitęs Janio Rainio knygoje. Skaitė tuo metu, kai šliužas lipo jo koja...
O ką veikti, jei neskaityti? Į antrąjį "Naisių vasaros" serialo sezoną filmuotis jo niekas nepakvietė. O vaidino jis ten gražios artistės vyrą Praną. Ėmė šis vyras ir išėjo vieną dieną pas Dievą. Po to, kai grįžęs iš Airijos pragėrė visus pinigus, negražiai su savo moterimi elgėsi, nors mylėjo ją beprotiškai. O pas Dievą išėjo užlipęs ant elektros laido...
"Nepakvietė manęs į "keturnedelį", - šypsosi Vladas ir sako bandęs su Pranu dar kalbėtis, atsisveikinti su juo - niekaip nepavyko... "Gal jis neišėjo iki galo? Gal jis tupi Naisių krūmyne ir lyg balandis mėlynu balsu kalba?" - svarsto aktorius ir prisipažįsta, kad jam filmuotis labai patikę. Žvėriškai gera buvo žiūrėti kolegai Sigitui Jakubauskui į akis. Gera buvo žiūrėti Rimantai Krilavičiūtei į akis, kuri, jo teigimu, iki pedantizmo gerai dirba.
Vladas sako, kad kai jį pakvietė filmuotis seriale, rėmėjui Ramūnui Karbauskiui ir režisieriui Sauliui Balandžiui jis papasakojęs savo ypatingą sapną. Sapnavęs, kad gavo pagrindinį vaidmenį filme. O filmo pabaigoje šį pagrindinį herojų išneša karste iš lėktuvo, grįžusio iš Airijos. "Gausi pagrindinį vaidmenį", - išgirdo Vladas ir tikrai nemano, kad buvo apgautas. "Mano pavardė visada titruose buvo. Turbūt todėl, kad pasiūliau gerą scenarijų", - šypsosi jis.
Nieko nėra gražiau, nei tarnauti kitiems
Vladas rimtu veidu sako esantis Antano Baranausko ir Antano Vienuolio anūkas. Vyskupo anūkas. Bet juk taip gali sakyti visi Šiaulių Vladai Baranauskai - tokių net trys. "Jie daug ką gali sakyti, bet tiesa viena", - šypsosi aktorius ir sako dvasininką gyvenime suvaidinęs šešis ar septynis kartus. Matyt, genai...
Visagaliai genai, panašu, nebuvo tokie galingi, kad Vladas tapo ne kunigas, o aktorius. Tačiau būdamas aktoriumi, kad išliktų godus gyvenimui, jis sako sugalvojęs milijoną priežasčių, kad galėtų kone kas dieną lankytis ligoninėje pas reabilitologus. "Ten dirba nepaprastai gražios moterys, nuo kurių grožio gali nualpti: Irina Jazdauskaitė ir kineziterapeutė Lilija Marija. Jogės Lilijos rankos gali skaityti ne tik kūną, o ir mintis. Jos akių tyrumas - nesusvietnas. Irina man padėjo mesti rūkyti, bado mano kūną tūkstančiu adatų, o aš net nejaučiu", - šypsosi pašnekovas.
Savo gydytojoms Vladas pagyrų negaili. "Tokio žingeidaus žmogaus kaip Irina aš nesu sutikęs. Ji godi žinioms, ji jų trokšta, pradedant Dostojevskiu, baigiant Rytų filosofija", - sako Vladas ir tikrosios priežasties, kodėl lankosi pas reabilitologus, neatskleidžia.
Ir kam girtis bėdomis? Juk galima pasigirti vaikais - su sūneliu ir dukra Vladas praleidžia daug laiko - vasarą keliaus, vyks į Nidą, Palangą, Liepoją, kur yra gražiausia Europos geležinkelio stotis...
"Atsiduodu tarnystei vaikams. Nieko nėra gražiau, nei tarnauti kitiems. Nereikia jokių kūrybinių kančių. Kuo toliau nuo kančių - viską reikia daryti su meile, nuo žmogaus turi sklisti šviesa. Moteris, kuri mylima - šviečia, jos kiekvienas plaukelis kvėpuoja..." - sako Vladas.
