Archyvas
spausdinti
2008-07-25
Veidai
Šiauliečio dailininko sėkmė tarptautinėje bienalėje

Ričardas JAKUTIS

Akvarelė išgyvena renesansą - taip galima tvirtinti po liepos viduryje Kaune vykusios akvarelės bienalės "Baltijos tiltai". Šiauliams atstovavo keturi mūsų miesto dailininkai, o pagrindinis prizas atiteko šiauliečiui Vidmantui Zarėkai.

Vidmantas Zarėka prie savo kūrinių bienalėje "Baltijos tiltai. Slinktys".

Iš Latvijos - į Lietuvos laikinąją sostinę

Nuo 1968 metų kas trejus metus Latvijoje vykdavo Baltijos akvarelės trienalė. Paskutiniuoju metu kažkodėl latviai jos neberengė, gal nusprendė, kad akvarelė praranda populiarumą.

Džiugu, kad keturiasdešimtmetį švenčiantis renginys nenumarintas, išgelbėjo jį kauniečiai. Ir pasirodė, kad latviai klydo atsisakę šio renginio. Jau antrą kartą laikinojoje sostinėje vykstanti akvarelės bienalė "Baltijos tiltai" sulaukė didžiulio meno mėgėjų dėmesio. Bienalė įrodė priešingą tiesą – akvarelė išgyvena renesansą.

Šiųmetis projektas, vykęs liepos 11–12 dienomis, susiejo visus Baltijos regiono ir Šiaurės šalių akvarelės meistrus. Po atrankos Šiaurės šalių akvarelininkų asociacija bienalėje pakvietė dalyvauti 86 dailininkus iš 11 šalių. Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Danija, Lenkija, Vokietija, Rusija, Islandija ir - per 100 kūrinių.

Darbai - keliose galerijose

Kauno paveikslų galerijoje buvo atidaryta centrinė bienalės paroda "Baltijos tiltai. Slinktys" (ji veiks iki rugpjūčio 24 d.), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų galerijoje "101" veikė naujausia Lietuvos akvarelininkų grupės "Aqua 12" paroda "Aquarelissimo", Menininkų namuose - paroda "Baltarusių akvarelė: interpretacijų laukas", o Dailininkų ir tekstilininkų gildijos galerijoje "Balta" Latvijos menininkė Irena Lusė surengė savo kūrybos retrospektyvą "Jautrumas". Irena Lusė - praėjusios bienalės nugalėtoja, o nugalėtojai kitoje bienalėje rengia personalinę savo kūrybos parodą. Be to, akvarelininkai susėdo prie apskrito stalo VDU klube "Sesija", kur vyko konferencija "Akvarelės kalbos slinktys".

Pirmoji bienalė Kaune vadinosi tiesiog "Baltijos tiltai". Šiais metais atsiradęs dar vienas žodis "Slinktys" pabrėžė galimybę pasiduoti lengvoms kūrybinėms interpretacijoms.

V. Zarėkos akvarelė "Infliacija" su apačioje ryškiai įspaustu Lietuvos kodu. Šia akvarele menininkas atkreipia dėmesį į beatodairišką Kryžių kalno darkymą, ir apskritai į dvasinių vertybių niekinimą.

Vidmanto ZARĖKOS asmeninio archyvo nuotr.

Šiauliečio sėkmė

Komisija vertino kūrinius, nežinodama dailininkų pavardžių. Mūsų miesto menininkai, o atstovavo mūsų miestui keturi akvarelininkai, gali pasidžiaugti - pagrindinis "Baltijos tiltai. Slinktys" prizas atiteko šiauliečiui Vidmantui Zarėkai.

Laureatas yra Šiaulių universiteto Menų fakulteto Tapybos katedros dėstytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, grupės "Aqua 12" narys. Parodose Lietuvoje ir užsienyje menininkas dalyvauja nuo 1986 m. V. Zarėka yra surengęs per 20 personalinių parodų: respublikinės parodos surengtos Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, dailininko darbus regėjo Acheno ir Naumburgo (Vokietija), Mariestadės (Švedija), Lvovo, Kijevo (Ukraina), Polocko (Baltarusija), Bukarešto (Rumunija), Stambulo (Turkija) bei kitų šalių meno mėgėjai.

Dailininkas prisipažįsta, jog jam iš tiesų didžiulė staigmena, kad tapo tokios prestižinės parodos, kurioje dalyvauja tiek daug gerų menininkų, laureatu. Bienalei jis pateikė pačias naujausias, šiųmetes akvareles. Bienalės laureatas sako, jog kūriniuose galima plėtoti vieną temą, bet jo svarbiausias tikslas – reaguoti į laikmetį. "Kai išsikristalizuoja matymai, suvokimai, gimsta darbai", - kūrybos potyriais dalijasi dailininkas.

Girdėjau menininkus skirstant į dienos ir nakties kūrėjus. Dar girdėjau, kad V. Zarėka priskiriamas pirmiesiems, nes jo kūriniuose vyrauja ne nakties košmarai, o viltis, šviesa, tikėjimas. Jeigu taip galima pasakyti, Vidmantas Zarėka yra dailininkas estetas.

Martynas Levickis grodamas išlieja sielą

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Nors aplinkiniams galbūt ir atrodo, kad Lietuvą garsinančio jaunojo akordeonisto Martyno Levickio, baigusio Šiaulių konservatoriją, muzikinė karjera baigta, iš tikrųjų jaunojo atlikėjo kelias tik prasideda. Jis kupinas gražiausių vilčių ir svajonių. Akordeono Martynas nepaleidžia iš rankų net vasarą, o rudens laukia su šiokiu tokiu jauduliu - juk jis jau gali vadintis Karališkosios Londono menų akademijos studentu.

Brandos atestatų įteikimo dieną Martynas Levickis koncertavo su savo bendraminčiais.

Autorės nuotr.

Kliūčių studijuoti nebėra

Su Šiaulių konservatorijos absolventu kalbamės per pertrauką tarp repeticijų. Akordeonistas repetavo brandos atestatų įteikimo progai skirtus kūrinius.

Net atėjus vasaros atostogoms ilsėtis nėra kada - laukia koncertai. Išlaikęs pakartotinį tarptautinį anglų kalbos egzaminą, nuo kurio priklausė mokslo metų trukmė Karališkojoje Londono menų akademijoje, jaunuolis šiek tiek atsikvėpė. Pirmą kartą iki sėkmingo išlaikymo pritrūko vos pusės balo. Antrą kartą priimti iššūkį savo auklėtiniui padėjo mokytoja Marytė Markevičienė.

"Buvau taip pavargęs, kad laukdavau vakaro, kad greičiau galėčiau griūti į lovą ir nugrimzti į sapnų pasaulį. Dabar jau ramiau, galiu atsikvėpti", - kalbėjo M. Levickis.

Studijuoti Londone Martynas svajojo jau seniai, tik garsiai apie tai nedrįso prabilti. Turėdamas draugų Jungtinėje Karalystėje, talentingas jaunasis akordeonistas sužinojo apie tokią galimybę ir dar spalio mėnesį išsiuntė anketą bei prašymą į minėtą prestižinę menų akademiją. Jau po kelių mėnesių jis sulaukė teigiamo atsakymo, kad yra laukiamas studentų gretose.

Dabar nebeliko jokių kliūčių studijuoti. Martynas išlaikė visus reikiamus egzaminus, iš "Baltik Vairo" sulaukė finansinės paramos studijoms. Jeigu ne rėmėjai, jaunuolio mokslams per metus reikalingų 15 tūkstančių litų šeima surinkti nebūtų išgalėjusi.

Mielai groja labdaros renginiuose

M. Levickis aktyvus ne tik muzikinėje veikloje, dalyvauja Lietuvos akordeonistų asociacijos rengiamuose renginiuose, seminaruose, festivaliuose, konkursuose, yra ne vieno tarptautinio akordeonistų konkurso laureatas ir prizininkas. Jo pilna ir visuomeniniame, kultūriniame gyvenime - mielai groja miesto, labdaros koncertuose.

Už muzikinius nuopelnus Martynui yra suteiktas Karalienės Mortos premijos laureato vardas. Jis yra ne kartą apdovanotas LR Prezidento, Seimo, Šiaulių apskrities, miesto bei konservatorijos vadovybės premijomis ir padėkos raštais. Pernai Martynas pripažintas Šiaulių apskrities Metų talentu.

Savo žinias vaikinas demonstruoja ne vien muzikos sferoje. Turi teisinių žinių, organizacinių gebėjimų. Šimtadienį jis nusprendė paminėti ne vaidindamas, o sukurdamas filmuką apie jaunimo problemas, priklausomybę kvaišalams, parodydamas, kaip greitai galima nusiristi ir vėl pakilti.

Ne tik groja, bet ir kuria

Vasarą akordeonistas groja mažiau, kad galėtų daugiau laiko skirti kūrybai. Neseniai jis baigė kurti 170 puslapių partitūrą. "Kokia čia kūryba, tai tik susipažinimas, prisilietimas prie jos, - kuklinasi jis. - Aš ne kompozitorius. Tik turėdamas laiko prisėdu."

Nors genetiškai Martyno talentas muzikai, anot jo, nėra užprogramuotas, tačiau groti jis jau norėjęs nuo vaikystės. Dar būdamas dvejų ir klausydamasis Vytauto Landsbergio atliekamo kūrinio, berniukas miklino pirštukus, mėgdžiodamas pianistą, o trejų jau turėjo akordeoną, nes galimybių nupirkti išsvajotą pianiną nebuvo.

"Dabar nesigailiu, kad groju akordeonu. Aš galiu jį paimti, pajusti, o pianino net bijau. Jeigu bus galimybė studijuojant Londone atsisakyti fortepijono paskaitų, taip ir padarysiu - tada galėsiu daugiau laiko skirti akordeonui", - svarsto M. Levickis.

Tarptautinis pripažinimas - vos sulaukus trylikos

Labiausiai vaikinui į atmintį įstrigęs pirmas jėgų išbandymas 2003 m. Italijoje vykusiame tarptautiniame akordeonistų konkurse Stefano Bizzarri premijai laimėti, kai jam buvo vos trylika metų. Tai ne tik tarptautinės muzikinės scenos pradžia, bet ir pirmasis aukščiausias tarptautinis apdovanojimas.

"Pirmieji potyriai visada išlieka giliai širdyje. Džiaugiuosi, kad teko dalyvauti tokiame konkurse, kuriame iš tiesų vertinama muzika. Nors jau esu dalyvavęs jame tris kartus, iki šiol trokštu ten nuvykti", - tikina jaunuolis.

Dalyvavimas tarptautiniuose konkursuose, laimėjimai, pripažinimas šiauliečiui suteikė ne tik pasitikėjimo savo jėgomis, bet ir išminties, neįkainojamos patirties. Tiesa, pelnytos vietos ne visada būdavusios pačios aukščiausios. Nors dažniausia komisija Martynui skirdavo daugiausia balų, atlikėjui yra tekę tenkintis ir antra, o grojant ansamblyje - ir trečia vieta.

"Tada buvau labai nusiminęs, bet dabar džiaugiuosi, kad teko pajusti, ką reiškia būti ne pirmuoju. Juk turi žinoti, kad ne visada gali būti geriausias", - atvirauja jaunasis akordeonistas.

Ateitį sieja su Šiauliais

Aplinkinių, pažįstamų, bendraklasių pavydą dėl stulbinamo pasisekimo vaikinas patiria jau seniai, tačiau išmoko su tuo susigyventi. Neigiamos vaikų reakcijos jis sulaukė dar trečioje klasėje, mokydamasis Centro pradinėje mokykloje, kai teko stovėti prieš klasę vietoj mokytojo ir aiškinti, kokia nata yra do. Juk akordeonu jis groti pradėjo nuo trejų, tad už bendraamžius muzikos srityje jis buvo gerokai pranašesnis.

Iki šiol juntamas pavydas padeda atskirti draugus nuo pažįstamų. O tikrus draugus galima ant pirštų suskaičiuoti. Vis dėlto sunkią minutę Martynas neieško peties, į kurį būtų galima atsiremti - ima akordeoną sielai išlieti. Instrumentas būna šalia ir džiaugsmo, ir liūdesio akimirką.

Martynas sako net nesusimąstąs, ar jis gyvenime yra daug pasiekęs. "Tik kai paskaitau laikraščiuose, išgirstu, ką apie mane kalba, tada gal ir suvokiu tai, bet nesureikšminu. Man svarbiau pats procesas, vyksmas, o ne rezultatas", - sako pašnekovas.

Prabilęs apie svajones, vaikinas prisimena vieną jų, kai vaikštinėdamas Milano turtingųjų kvartale rinkosi butą, kuriame jis norėtų gyventi, o vakarais groti baltu rojaliu. Dabar kol kas realesnė ir ranka pasiekiama svajonė - baigus mokslus Londone grįžti į Lietuvą ir čia kurti, užsiimti organizacine veikla, įkurti dirbtuves. Vienaip ar kitaip Martynas sieja ateitį su Šiauliais ir garantuoja, kad spalį grįš į gimtąjį miestą dalyvauti festivalyje "Linksmasis akordeonas".

"Negrįžti į Šiaulius apsispręsti padėtų nebent žinojimas, kad čia manęs nereikia. Kita vertus, kodėl savaitė negali prasidėti Londone, o baigtis Lietuvoje? Juk menininko užduotis - skelbti tėvynės meną pasauliui", - patriotiškai nusiteikęs Šiaulių konservatorijos absolventas.

   atgal
© 2005-2008 ŠIAULIAI plius