Nijolė VISOCKIENĖ
Vaidos Butautaitės balsas užburia ir ilgai išlieka atmintyje. Jos tembras unikalus - lyrinis mecosopranas. Tai talentinga Šiaulių konservatorijos abiturientė, kuri iš kitų mokinių išsiskiria ne tik savo gabumais. 20-metė Vaida nemato, tačiau spinduliuoja neapsakomu noru gyventi visavertį, įdomų ir aktyvų gyvenimą.
 |
| Vaida Butautė sako neįsivaizduojanti kito darbo nei dainavimas. Tai - jos didžiausias troškimas. Vaidos BUTAUTAITĖS asmeninio archyvo nuotr.
|
Būsima žvaigždė
Šiaulių konservatorijoje dvyliktokę Vaidą Butautaitę dainavimo moko operos solistas Gediminas Varna–Tiškevičius. Vaida atlieka sudėtingus akademinius kūrinius. Ji negaili savęs - dirba nuo ryto iki vakaro.
"Gera studentė, labai talentinga. Labai daug energijos, entuziazmo, be galo aktyvi", - sako G. Varna–Tiškevičius. V. Butautaitė - būsimoji solistė ir to siekia ramiai ir kantriai. Mokytojas už dainavimą Vaidai rašo tik dešimtukus. Anot pedagogo, mergina yra ypatinga. Kiekvieną padarytą klaidą iškart ištaiso, sugeba susikaupti, viską atlieka greitai ir teisingai.
"Esu ir operos solistas. Ir man gyvenime teko turėti partnerių, kurios nematė. Ta negalė kartais duoda daugiau privalumų kitur. Šiuo atveju - ypatingą balsą. Jos tembras unikalus - lyrinis mecosopranas. Tai retas balsas. Ateityje jis, žinoma, augs", - sako Vaidos dainavimo mokytojas.
20-metė mergina mokosi dvyliktoje klasėje, todėl greitai paliks Šiaulių konservatoriją, kurioje mokėsi dvejus metus. Vaidos svajonė – studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Dainavimo mokytojas sako tikįs, kad Vaidą tikrai priims į akademiją. Vaidos balsą puikiai įvertino profesoriai Virgilijus Noreika ir Giedrė Kaukaitė. "Aš kito darbo neįsivaizduoju, išskyrus dainavimą. Dar groju kanklėmis ir kartais, "kankinu" pianiną", – sako Vaida.
Užsispyrusi žemaitė iš Luokės
Vaida prisipažįsta, kad jai niekada nebuvo lengva. Nuolatinis namų, artimųjų ilgesys slėgė mažą mergaitę. Aštuonerių metų ji paliko namus ir iškeliavo į nežinią. Taip tuomet mažam vaikui atrodė tolima kelionė į Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą, pas svetimus žmones.
"Penktadieniais mama atvažiuodavo pasiimti. Pirmadieniais vėl atveždavo. Tėtė net palydėti neidavo. Sakydavo - aš negaliu žiūrėti, kaip ji verkia", - pasakoja mergina. Artimųjų ilgesys buvo toks stiprus, kad mergaitė visą laiką svajojo sugrįžti į namus ir mokytis Luokėje. Artimieji darė viską, kad Vaida būtų priimta į Luokės vidurinę mokyklą. Prireikė beveik devynerių metų, kol buvo pasakyta "taip". Apie mokinių integraciją bendrojo lavinimo mokyklose tuomet, anot Vaidos, buvo galima tik pasvajoti.
"Man buvo pasakyta atėjus į Luokę - jeigu tu nori pas mus mokytis, turi išmokti dirbti kompiuteriu. Pasakiau - padarysiu viską, tik jūs mane priimkit. Gal pusmetį dieną naktį mokiausi ir išmokau tuo kompiuteriu, - prisimena Vaida. - Visiems buvo sudėtinga, o mokytojams - rimtas išbandymas." Juk Vaida buvo pirma neregė mokinė Luokės vidurinėje mokykloje. Vaidai padėjo mama, sesė, draugai.
Mokslai Šiaulių konservatorijoje
Ar labai rizikavo Šiaulių konservatorijos mokytojai prieš beveik dvejus metus į 11-ąją klasę priėmę mokytis ypač gabią, tačiau neregę merginą? Šiaulių konservatorijos direktorė Irena Asauskienė sako, kad Vaida sužavėjo savo užsispyrimu. Galbūt sutapo biolaukai. Mergina jau buvo lankiusis ir Klaipėdoje, ir Kaune, tačiau visi jai atsakė. Šiauliečiai nusprendė mokyti merginą, nors metodikos, kaip dirbti su nerege, neturėjo. Šiaulių konservatorijos direktorė neslepia, kad mokytojams ir dabar yra daug rūpesčių.
"Parsivežame knygas iš Vilniaus. Mokytojai - be jokių pretenzijų, labai geranoriški. Siunčia jai užduotis elektroniniu paštu, o Vaida kompiuteriu atsakinėja. Labai gražiai dirba", - pasakoja I. Asauskienė.
Vaida sako, kad geriausias ir mylimiausias jos mokytojas - Rimantas Abukevičius. Kad galėtų dirbti su Vaida, jis mokosi Brailio rašto. Tačiau pripažįsta, kad nėra lengva dirbti. Ir sekasi įvairiai. R. Abukevičius dėsto visuotinę muzikos istoriją ir harmoniją. "Aš pirmą kartą turiu mokinę, kuri visiškai nemato. Kuri niekada nematė. Tai sukelia įvairių problemų. Pirmiausia reikia mokyti visiškai kitaip. Ne per muzikos raštą, o tiesiog iš klausos", - sako mokytojas. R. Abukevičius mokosi Brailio raštu rašyti natas. Anot jo, tai itin griozdiška sistema, kuriai reikia skirti daug laiko.
Dveji metai, anot mokytojo, yra per mažai, kad galėtų ir pats išmokti sudėtingos darbo su aklaisiais metodikos, ir dar išmokyti mokinį. Nors Vaida labai gabi, to neužtenka. Trūksta literatūros Brailio raštu. Sudėtinga. Bet Vaida nedejuoja. Ji pasiryžusi įveikti visus sunkumus. Vaidos bendramoksliai sako, kad mergina labai užsispyrusi ir itin gabi.
Vaidos pagalbininkai
Jei visi mokiniai į pamokas atsineša sąsiuvinį, rašiklį, tai Vaida išsiima specialią rašymo mašinėlę. Ji įsideda lapą ir užsirašinėja Brailio raštu. Tačiau kartais reikalingas pagalbininkas. Tokį ji turi. Tai mokytojo padėjėja Dalia Talkačiova. Mergina daug laiko praleidžia su Vaida.
"Aš būnu kartu per grupines pamokas. Jai nejauku, kai daug žmonių. Nors dabar su savo klasės draugais sutaria. Vaida pati pereina iš vieno kabineto į kitą", - pasakoja Dalia. Mokytojo padėjėjui algą moka valstybė. Tačiau baigusi vidurinę mokyklą Vaida turės pati už savo pinigus samdyti pagalbininką. Nesvarbu, kad ji neuždirbs dar nė cento, kad ją pačią išlaikys tėvai. Tačiau - Vaida optimistė. Ji džiaugiasi viskuo.
"Man nėra konservatorijoje blogų mokytojų. Blogų žmonių man išviso nėra", - sako Vaida ir muša pirštu į stalą. Vėliau parodo, kaip moka greitai, užtikrintai, be klaidų rašyti Brailio raštu. Paskui prisėda prie kompiuterio. "Mano telefonas ir kompiuteris kalba", - sako mergina. Ji greitai telefonu rašo žinutes, taip pat greitai dirba ir kompiuteriu. Skaito laiškus, mokosi, kalba su sese, kuri gyvena Telšiuose, bendrauja su mama. Šiuolaikinė technika leidžia nematančiam žmogui jaustis visaverčiu.
Vaida pati tvarkosi virtuvėje, pasikloja lovą, susideda rūbus. Tačiau išeiti viena į gatvę bijo.
Vaida sako, kad be pagalbininko nesugebėtų viena susitvarkyti. Kasdien ji eina į parduotuvę, į paskaitas - visur ją lydi mokytojo padėjėja Dalia. Viena vaikščioti gatvėmis nesiryžta. "Aš esu bailė. Viena bijau eiti. Nors galvoju, kad ateityje gal ir teks. Reikia priprasti. Bet šiaip aš bijau viena vaikščioti", - sako mergina.
"Žinau, kad dangus - mėlynas, sniegas - baltas, debesys - kartais pilki, net juodi, kartais sniego baltumo. Žinau, bet nematau, nes esu neregė. Bet draugystės, kelionių, naujų įspūdžių trokštu kaip regintieji, kaip visi." Ištrauka iš Vaidos Butautaitės rašinio.
