Mindaugas ZIMKA
Šiaulių rajono Voveriškių pagrindinėje mokykloje įvyko kraštietės, slaptos pedagogės ir slaptos vienuolės Joanos Juozapaitytės-Jonės 30-ųjų mirties metinių paminėjimo vakaras. Renginį organizavo Voveriškių pagrindinės mokyklos bendruomenė.
 |
Joana Juozapaitytė - sesuo Paulė. |
"Voveriškiai gali didžiuotis, kad šiame nedideliame Lietuvos kampelyje, daugelio įžymių žmonių gimtinėje, yra gimusi ir Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos pirmoji sesuo ir pirmoji generalinė vyresnioji Joana Juozapaitytė", - pradėdama renginį kalbėjo mokyklos direktorė Danguolė Tamutienė.
Konspiracijoje – trisdešimt trejus metus
Kuo ypatinga buvo vienuolė J. Juozapaitytė? Pirmiausia tuo, kad vienuolyno vyresniąja tapo ir savo pareigų naštą nešė slapta trisdešimt trejus sovietmečio metus.
Jonė gimė 1921-aisiais Šiaulių valsčiuje, Voveriškių kaime, ūkininkų šeimoje, kuri augino penketą vaikų. 1947 metais Joana Juozapaitytė tapo kunigo jėzuito Pranciškaus Masilionio įsteigtos Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos pirmąją seserimi ir pirmąja generaline vyresniąja. Slaptas vienuolynas buvo įkurtas Šiauliuose - pirmieji seserų namai buvo Taikos g. 29, vėliau kelios seserys ir vyresnioji įsikūrė Kaune.
J. Juozapaitytė turėjo daug pareigų ir dar daugiau rūpesčių. Ji ne tik privalėjo ugdyti jai patikėtas dvasios seseris, bet ir gyventi nuolatinėje "konspiracijoje". Jei slaptas vienuolynas būtų susektas, būtų tekę kentėti jai vienai. Toks gyvenimas, pasak daugelio Jonės amžininkų, buvo tikras žygdarbis.
"Laimingiausias vaikystės metas – su teta Jone"
Į Voveriškių pagrindinėje mokykloje organizuotą eucharistietės Joanos Juozapaitytės 30-ųjų mirties metinių paminėjimo vakarą suvažiavo nemažas būrys jos giminaičių, kitų artimųjų, suburtos bendruomenės dvasios seserų, dvasininkų - iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių. Susirinko ir nemažai kraštiečių.
J. Juozapaitytės jauniausioji sesuo Bernadeta Juozapaitytė-Paičienė pasakojo, kaip jų tėvas, nugirdęs apie Jonės planus stoti į vienuolyną, pakėlė namuose triukšmą, nors ir buvo tikintis žmogus, kaip mamytė braukė ašaras, o Jonė į savo naująjį gyvenimą išėjusi nešina tik mažu ryšulėliu.
Renginyje prisiminimais dalijosi bei savo sukurtą filmą apie tetą Jonę pristatė Joanos Juozapaitytės dukterėčia žurnalistė Dalia Kutraitė. Su savo tėvais mama Ona Juozapaityte-Kutriene ir tėvu Vitu Kutra sugrįžusi iš Sibiro į Kauną, Dalia kurį laiką gyveno tetos Jonės namuose ir, pasak jos pačios, tai buvo laimingiausias ir ilgiausias jos vaikystės laikotarpis.
"Teta Jonė buvo pirmoji mano pedagogė, sudėjusi į širdį ir galvą tai, be ko daugiau neapsiėjau visą gyvenimą", – sakė D. Kutraitė. Ji apgailestavo, kad, jau dirbdama televizijoje ir kalbindama daugybę žmonių neturėjusi progos pakalbinti tetą Jonę, tad filmo medžiagoje panaudoti tik kitų žmonių pasakojimai ir prisiminimai.
 |
Joanos Juozapaitytės 30-ųjų mirties metinių paminėjimo vakaras Voveriškių pagrindinėje mokykloje. Iš kairės: J. Juozapaitytės mokinė, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė, Šiaulių universiteto docentė, dr. Danė Šlapkauskaitė, J. Juozapaitytės dukterėčia žurnalistė Dalia Kutraitė, J. Juozapaitytės jaunesnioji sesuo Bernadeta Juozapaitytė-Paičienė. Jolantos MITUZIENĖS nuotr.
|
Vyresnioji ir motina
J. Juozapaitytės mokinė, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė, Šiaulių universiteto docentė, dr. Danė Šlapkauskaitė apie savo vyresniąją kalbėjo tai pat šiltai: "Jonę vertinau kaip tikrą Viešpaties tarpininkę, nedvejojau jos išmintimi ir pareikšta Dievo valia. Jos visapusiškas rūpinimasis mumis, seserimis, drausmės ir meilės pamokos atrodė atitinkančios ne tik kongregacijos motinos pareigas. Ji mums visoms buvo antra Motina."
Kunigas jėzuitas Algirdas Paliokas prisiminė, kaip jaunystėje, jam dar rengiantis stoti į kunigų seminariją, J. Juozapaitytė stiprino jo dvasią ir davė daug naudingų pedagoginių patarimų, o kunigas Vytautas Butkus pasakojo apie tai, kaip Kaune, dirbdamas vikaru, turėjo nemažai reikalų su kunigu jėzuitu P. Masilioniu ir seserimi eucharistiete J. Juozapaityte, kuriant slaptą klierikų draugiją.
Įdomių minčių susitikime išsakė Aldona Kryžanauskienė. Būdama jauna ji ketino tapti vienuole, tačiau kongregacijos vyresnioji J. Juozapaitytė ją įtikinusi, kad jos kelias – ne vienuolyne, kad Lietuvai reikalingos ir geros motinos. Taip ir atsitiko.
Šalia Jonės visuomet būdavo ne tik bendruomenės seserys, bet ir nemažai pasauliečių, kuriems ji buvo stipri dvasinė atsvara, supratinga pedagogė, ištikima draugė.
Joana Juozapaitytė mirė 1980 m. gegužės 12 dieną. Palaidota Kaune, Eigulių kapinėse.
