(2014-10-24 Nr. 544) ŠIANDIEN 2014 Spalio 26 D. Sekmadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Archyvas
2007-02-09
Pasaulis pagal mus
Rimanto Dichavičiaus moteris - nežemiška

Oksana LAURUTYTĖ

"Labai džiaugiuosi, kad dabar galiu pailsėti. Kurdamas "Vizijas", dirbau kaip arklys. Jaunas tiek nedirbau kaip dabar", - atvirai ir paprastai "Šiauliai plius" sakė Lietuvos akto fotografijos klasiku laikomas menininkas Rimantas Dichavičius. Antradienį P. Višinskio viešojoje bibliotekoje jis atidarė parodą "Vizijos". Menininkas fotografuojamas moteris panardino į nežemiškus vaizdus - išnaudojo per kūrybinio darbo dešimtmečius sukauptą patirtį, sujungdamas grafikos, tapybos, fotografijos ir dabartinės poligrafijos teikiamas meninės išraiškos galimybes.

 Rimantas Dichavičius atverčia albumą ir rodo fotonuotraukas. Dvi viena šalia kitos pateiktos nuotraukos papildo viena kitą, o kartu sukuria ir trečią efektą. Būdamas grafiku, įvairių faktūrų dėka menininkas panardino moteris į nežemiškus vaizdinius.

Aktai - mažoji kūrybos dalis

Likus pusvalandžiui iki garsiosios parodos atidarymo, R. Dichavičius P. Višinskio bibliotekos konferencijų salėje šnekučiavosi su žmonėmis. "Tai mano giminės šiauliečiai, - paaiškina menininkas. - Su Šiauliais mane sieja daug kas. Čia mokiausi rusų mokykloje (dabar - "Sandoros"), nes beveik nemokėjau kalbėti lietuviškai". Lietuvis kalbą buvo pamiršęs, nes jo šeima, kai jam tebuvo septyneri, buvo išvežta į Sibirą. "Per stebuklą likau gyvas. Sibire mirė mama, tėtis, senelis. Nebuvo net kam jų palaidoti - kenčiau badą, utėles, šaltį. Ką čia bepasakoti - tai visos Lietuvos tragedija", - sako R. Dichavičius. Šiauliuose jį, Sibire praleidusį šešerius metus, užaugino tetos šeima.

Šiauliuose jis pirmą kartą į rankas ir paėmė fotoaparatą, nes "nardė" čia gyvenusių lakūnų laboratorijose. Tačiau rimtai fotografija jį "užkabino", kai mokėsi St. Žuko dailės mokykloje. "Studentų etnografinėse ekspozicijose atsibosdavo piešti, sumanėme, kad reikia viską nufotografuoti ir tada perpiešti. Tada ir pajutau fotografijų ne tik dokumentinį, bet ir estetinį klodą. Dabar pasaulyje būtent fotografija ir "veža" - labai įtaigi emocija eina per tą natūralizmą", - tikina R. Dichavičius.

Kūrėjas labiausiai išgarsėjo albumu "Žiedai tarp žiedų". l987 metais pasirodęs pirmasis aktų fotografijų leidinys Sovietų Sąjungoje sukėlė susidomėjimo audrą. Ši knyga buvo pakartotinai išleista net tris kartus – Lietuvoje, Vokietijoje, Rusijoje. Po tokio albumo pasisekimo dailininkui buvo pasiūlyta surengti aktų fotografijos parodą Maskvos fotocentre. Tai buvo sensacingiausia paroda, nes ją per mėnesį aplankė per 20 tūkstančių žmonių.

R. Dichavičius sako, kad aktų fotografavimas - mažoji jo kūrybos dalis. "Ja vsejadnyj. Aš viską valgau", - prajuokina kūrėjas. Fotografuoja jis viską - ir banditus, ir kaimą, ir gamtą, ir aktus. "Galėčiau išleisti kelis fotografijų leidinius etnografine tema - Lietuvos kaimus skersai išilgai esu išvažinėjęs", - nusišypso jis.

Jo fotografijų archyve jau yra apie pusę milijono nuotraukų. "Žmona mano fotografijų archyvą sutvarkė ir užrakino - neįleidžia manęs ten. Kai kokios nors nuotraukos prireikia, nueina ir per kelias minutes suranda. Džiaugiuosi, kad mano žmona mane visus tuos metus pakentė, toleravo. Turėti gerą žmoną - Dievo dovana", - atvirauja R. Dichavičius.

Pusę gyvenimo dirbo dėl vardo

R. Dichavičius fotografuoja jau penkiasdešimt metų - septyniasdešimtmetį minintis kūrėjas šia proga ir išleido albumą "Vizijos". "Knygai skyriau visus metus, atrinkau dešimtmetį fotografuotas nuotraukas, kai kurie kadrai daryti net prieš 40 metų. Išsėmė mane šie metai, praleisti prie knygos - gyvenu Vilniaus pakraštyje, vos kelis kartus buvau į miesto centrą nuvažiavęs", - sako kūrėjas.


Albume "Vizijos" panaudota R. Dichavičiaus viso gyvenimo patirtis - sujungta grafika, tapyba, fotografija.

R. Dichavičius ima albumą į rankas ir sako, kad jo spauda - super: "Pasaulis čepsėjo nuo kokybės - girgžda kaip geri chrominiai batai. Niekas netiki, kad Lietuvoj išleista. Čia absoliutus spalvų aiškumas, penkiom kalbom išleista, 160 puslapių. Frankfurto mugėj knygą pristačiau, sulaukiau daug užsakymų".

Fotomenininkas sako savo fotografijose "suženyjęs" labai daug faktūrų: tapybą, skulptūrą, grafiką, auksą, sidabrą, mineralus, šerkšną, debesis, augalus. "Viskas, kas pasaulyje vibruoja, man įdomu", - sako jis.

Per daugelį metų jis sako nufotografavęs apie šimtą merginų. Kaip jas prikalbindavo? Tiesiog nemeluodavo. "Kai kurios mano fotografuotos moterys dabar bobutės, o aš - vis dar jaunas", - nusišypso kūrėjas ir sako, kad albumui "Žiedai tarp žiedų" modelius prisikalbinti buvę sunkiau, o dabar - paprasta. "Pusę gyvenimo dirbi dėl savo vardo, kitą pusę gyvenimo vardas dirba tau. Yra tėvų, kurie patys man dukras prieš vestuves atveda, kad jų aktus nufotografuočiau. Atiteks kokiam nors banditui, tai kas iš jos grožio beliks?" - atvirauja R. Dichavičius.

Jei nemeluoji - būsi suprastas

Fotomenininkas kupinas naujų planų ir idėjų: fotografuoja, rengia parodas, apipavidalina meninius kalendorius, iliustruoja dailės knygas. Parodos P. Višinskio bibliotekoje lankytojams autorius pristatė parengtą tarptautinį žurnalą-almanachą "Baltic Art" bei pastaraisiais metais apipavidalintas knygas, išleistas monografijas apie dailininkų Antano Kmieliausko ir Šarūno Saukos kūrybą. "Aš noriu "sugramdyti" visus lietuvių lobius ir parodyti Europai. Ką turim geriausia, privalom parodyti, ką geriausia turi pasaulis - teduoda mums", - sakė menininkas prisipažindamas, kad leidžiant knygas dažnai negauna jokio pelno - kartais pačiam dar reikia primokėti.

R. Dichavičius tikino taip įtemptai dirbantis todėl, kad stengiasi kompensuoti praradimą tų artimųjų, kurie negrįžo iš Sibiro. Savo albume "Vizijos" jis įrašė padėkos žodžius visiems artimiesiems ir tiems, kurie jį suformavo, nes kiekvienas sutiktas žmogus kažką duoda, kažkuo praturtina. "Jei žmogus kurdamas esi nuoširdus, nemeluoji - būsi suprastas ir įvertintas", - teigė Rimantas Dichavičius.

   atgal



Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti