Eva JAGMINAITĖ
Prieš trisdešimt metų Klaipėdos H. Manto gatvėje kriauklių ekspoziciją kambaryje įrengęs istorijos dėstytojas Aloyzas Každailis svajojo sukurti uostamiestyje jūrinės kultūros židinį. Tuomet įsteigiant jūros muziejų naujam gyvenimui buvo prikelti blogą vardą turėję apleisti Nerijos forto griuvėsiai, įrengtas akvariumas, jūrų faunos ekspozicija, raudonskliautėse požeminėse parako saugyklose - lietuvių jūreivystės istorijos ekspozicija, ant pylimų, buvusiose pabūklų aikštelėse išdėstyti inkarai, marių pakrantėje atkurta šimtmečio pradžios Lietuvos pajūrio sodyba, o aikštelėje greta jos eksponuojami pirmųjų pokario metų žvejybos laivai. Prieš penkiolika metų čia įrengtas delfinariumas, kuriame dabar auginamos devynios Juodosios jūros afalinos. Per 30 metų Lietuvos jūrų muziejuje apsilankė daugiau nei 20 milijonų lankytojų.
 |
Delfinų parodomoji programa kasmet praturtinama naujais triukais. |
Šventinė savaitė - prieš pat darbymetį
Šią savaitę 30-metį švenčiantis Lietuvos jūrų muziejus ruošiasi darbymečiui. Nors lankytojų šią vasarą mažiau nei įprasta, rugpjūtis - lankomiausias mėnuo, per dieną muziejuje ir delfinariume apsilanko daugiau nei šeši tūkstančiai lankytojų.
"Drauge su jumis mokomės pažinti, džiaugtis ir saugoti žmogaus harmoniją su jūra", - taip savo misiją įvardija jūrų muziejaus darbuotojai. Delfinariumas kartu su Jūrų muziejumi ir akvariumu - unikalus vandenų pasaulio pažinimo kompleksas, vienintelis toks Baltijos pakrantėje ir, ko gero, lankomiausias muziejus Lietuvoje. Labiausiai lankytojus viliojančios pramogos - milžino jūrų liūto pasirodymai ir ne kartą žmonėms gyvybę išgelbėjusių delfinų parodomoji programa.
Vanduo ruošiamas itin rūpestingai
Du Baltijos jūros žuvų akvariumai turi vandens filtravimo elementus ir atskiras vandens šaldymo sistemas, kurios ištisus metus palaiko apie +12oC temperatūrą, tačiau šiems akvariumams vandenį paruošti reikia kur kas mažiau pastangų nei delfinų baseinui. Delfinariumas negalėtų funkcionuoti be sudėtingų techninių įrengimų, todėl yra įdiegta speciali vandens paruošimo, filtravimo ir regeneravimo technologija. Didžiausias baseinas - 1300 m3 talpos, 5,5 m gylio - yra žiūrovų salėje. Delfinai ilsisi 340 m3 talpos ir 4 m gylio baseine, o ligos arba gimdymo atvejams įrengtas karantino baseinas. Į delfinariumą tiekiamas vanduo iš Baltijos jūros, tačiau prieš patenkdamas į baseinus išvalomas ir sterilizuojamas, jame ištirpinamas didžiulis kiekis valgomosios druskos. Vandens temperatūra - 18-20oC. Vandens pakeitimo procesas trunka per penkias valandas.
 |
Jaunėlė jūrų liūtė Matilda nurimsta tik paimta ant rankų. Treneriai prie jos budi ir naktimis, nakvoja prigulę šalia. |
Serga kaip žmonės
Didžiulis dėmesys vandeniui paruošti skiriamas todėl, kad delfinų oda - lepi, o ligų gydymas daug kainuoja. Serga delfinai tokiomis pat ligomis kaip žmogus - bronchitu, plaučių uždegimu, sinusitu. "Delfinams gydyti naudojami tie patys vaistai, tik šių gyvūnų svoris kur kas didesnis, apie 200 kg, tai ir vaistų kiekis - didesnis. Jūrų žinduoliams ir paukščiams specialūs tik vitaminai. Viena delfino ligos diena gali kainuoti 1000 litų, - pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus viešųjų ryšių specialistė Nika Puteikienė. - Delfinai trenerių yra išmokomi padėti pelekus taip, kad profilaktiškai tikrinant jiems sveikatą iš uodegos venos būtų galima paimti kraujo mėginį ir kad jie iškvėptų orą ant specialių terpių. Šie ištvermingi gyvūnai ne visada savo elgesiu išduoda, kad negaluoja."
Žuvies diena kasdien
Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume gyvena devynios Juodosios jūros afalinos. Per dieną kiekviena jų suėda apie 10 kg žuvies. Jų žuvies meniu įvairus: silkė, skumbrė, strimėlė, stauridė, menkė. "Nemažai problemų kyla dėl to, kad žuviai pirkti skelbiame viešuosius konkursus, o tokia žuvis, kokią valgome mes, delfinui gali pridaryti nemažai žalos. Mes neretai valgome žuvį, kuri yra užšaldyta gerokai vėliau nei pagauta, bet mes keičiame maisto racioną. Delfinas valgo vien tik žuvį, todėl ji turi būti aukščiausios kokybės, užšaldyta iškart pagauta, - sako N. Puteikienė. - Jie, kaip ir žmonės, mėgsta kaloringesnį maistą, labiausiai - silkę."
Atstoja ir mamą, ir gydytoją
Klysta tie, kurie mano, jog jūrų muziejaus augintiniai - jūrų liūtai ir delfinai - savo trenerius mato tik pasirodymų metu. Vos tik bandau pašnekinti trenerę, ji skuba paaiškinti, jog likus valandai iki pasirodymo turi atnešti delfinams maisto iš sandėlio. "Gerai, kai šilta, o žiemą į žuvies šaldytuvus jie leidžiasi užsimaukšlinę vilnones kojines, todėl pertraukų metu geria vaistus peršalimui gydyti. Trenerio darbas reikalauja ne tik begalinės meilės jūros gyvūnams, bet ir fizinės ištvermės, juk jie daug laiko praleidžia vandeny. Sergantis gyvūnas ar besilaukianti patelė reikalauja gerokai daugiau dėmesio nei žmogus", - pasakoja N. Puteikienė.
Jau daugiau nei mėnesį treneriai pamainomis nakvoja delfinariume. Birželio 8-ąją Kalifornijos liūtė, o po savaitės - jos mama, susilaukė mažylių. Kadangi viena mažylių, gavusi Matildos vardą, gimė labai silpna, treneriams teko tapti jos globėjais - maitinti, drauge miegoti. Mažylė išlepo, vos paleista nuo rankų ima klykti ir reikalauti dėmesio. Treneriai juokauja, kad su vaiku paprasčiau, nei su Matilda. Ji maitinama šešiskart per dieną ir dievina laikymą ant rankų.
Delfinų treneriai ir gydytojai Lietuvoje nėra ruošiami, savo amato jie išmoksta atėję dirbti į delfinariumą. Dažniausiai treneriais tampa Klaipėdos universiteto ekologijos specialybės studentai ar absolventai. Kasmet delfinariumo lankytojams treneriai pateikia staigmenų - šiais metais jie demonstruoja delfinų echolokacijos gebėjimus.
Ne dresuoja, o treniruoja
Treneriui svarbiausia - nuovokumas ir gebėjimas numatyti, kas bus, kaip gyvūnas elgsis vienu ar kitu atveju. Gyvūnai ir juos treniruojantys žmonės - darni komanda. "Treneriai ne dresuoja, o treniruoja gyvūnus, t. y. jie pasirodymų metu nerodo nieko, ko būtų išmokyti. Demonstruojami jų natūralūs įgūdžiai, instinktai, delfinai nėra verčiami daryti to, ko negali, nemoka ar nenori. Didžiausia padėka jiems - žuvis ir patapšnojimas, paglostymas, dėmesio ir šiltų jausmų parodymas."
Treneriai prisipažįsta, kad baisus yra triukas, kai pasinėrusį į baseiną žmogų virš vandens iškelia Šiaurės jūrų liūtas. "Niekam nelinkėčiau vandenyje su Šiaurės jūrų liūtu susitikti. Juk jis sveria beveik toną, o šio triuko metu esi nugara į didžiulį žvėrį, - sako jūros liūtų treneriu antrus metus dirbantis Pavel Kulikov. - Turbūt už Šiaurės jūrų liūtą sudėtingiau būtų treniruoti tik orką ar vėplius, tačiau jei būtų galimybė, šio darbo imčiausi." Treneris pasakoja turįs kolegų, ne kartą nukentėjusių dėl jūros gyvūnų įkandimų. "Jūros liūtas nepuola iškart, jis perspėja - eina artyn, ūsai stati, prasižioja, išpučia akis ir galvą tiesia, tačiau nepuola. Visu savo elgesiu parodo, jog nenori bendrauti, - pasakoja treneris. - Po panašaus incidento metus su Šiaurės jūrų liūtų nedirbau. Nors man jūrų liūtas ir nekando, dirbti su juo kurį laiko negalėjau."
Po pasirodymo priėjęs treneris pasidžiaugia, kad šis jūrų liūto pasirodymas geriausias per dvi savaites, mat šie gyvūnai ne visada klusnūs, kartais tenka sumaniai išsisukti, kai jie pasirodymų metu užsispiria ir nieko nedaro. Ne visada švilpukui pasigirdus gyvūnai vykdo komandas. Ypač pikti gyvūnai tampa vasarą puolant vapsvoms ar poravimosi metu.
Švelnūs meškiukai - paprastieji ruoniai
Anot trenerių, ramiausi Jūros muziejaus gyventojai - ruoniai ir pingvinai. Tiesa, ruonių irgi būna įvairių, su vienais galima ramiai užmigti, kiti gali netikėtai įkąsti. Nė karto nuo Šiaurės jūrų liūto nenukentėjęs treneris sakė ne kartą pajutęs aštrius ruonių dantis. Ruoniai, kai labai karšta, visą laiką praleidžia vandenyje, kur išbūti gali net mėnesį. Jie net miegoti gali vandeny, beveik neprabudę pakyla į vandens paviršių, įkvepia ir vėl nusileidžia dugnan. Kai naktis vėsesnė, ruoniai nakvoja sausumoje. "Su ruoniais neįmanoma padaryti tokių įdomių triukų kaip su jūrų liūtais, jie nėra tokie plastiški, greiti ir yra gerokai nerangesni sausumoje", - sako treneris.
Treneris pasakoja, kad jie, pavasarį tapę ruonių ir kitų jūros muziejaus gyvūnų jauniklių globėjais, vasarą ir rudenį ima rūpintis pakrantėje rastais ruonių jaunikliais. Kol kas muziejuje patalpų laukinių ruonių globai nėra, todėl juos pagydę treneriai dažniausiai paleidžia į Baltijos jūrą.
