Savaitgalį praūžusi 50-oji Jūros šventė - priminimas, jog esame jūrinė valstybė
Eva JAGMINAITĖ
Pusamžio jubiliejų skaičiuojanti Jūros šventė šiemet sulaukė didžiausio lietuvių ir užsieniečių dėmesio. Į uostamiestį pasigrožėti "The Tall Ship Races Baltic 2009" regatoje dalyvaujančiais burlaiviais, paspausti ranką jūreiviams bei pagerbti iš jūros negrįžusiųjų kelias dienas plūdo minios. Miesto šeimininkai neabejoja, kad tai sėkmingiausia Jūros šventė per visus penkiasdešimt jos gyvavimo metų.
 |
Tolstantys nuo Lietuvos krantų burlaiviai priminė vaizdą iš pasakojimų apie piratus, jūrininkų keliones. |
Regata nurungė Jūros šventę?
Rodos, didžiausia Klaipėdos 757-ojo gimtadienio dovana - pirmąkart Lietuvoje finišavusi burlaivių regata. Ji pasaulyje rengiama daugiau nei 50 metų. Tradicinės, jau 50-ąjį kartą rengiamos Jūros šventės akcentu šiemet tapo "The Tall Ship Races Baltic 2009" regata. Jos direktorius Peteris Newellas teigia, kad kito burlaivių regatos apsilankymo Lietuvos uostamiestyje galima būtų sulaukti tik po septynerių metų - 2016-aisiais, o šiemet ji neabejotinai nuošaly paliko tradicinius miesto gimtadienio renginius, mat bene milijonas žmonių suplūdę pasigrožėti neįprastu reginiu galėjo ne tik iš toli. Visiems norintiems leista pasivaikščioti įžymių burlaivių deniais, stebėti, kaip įgulos ruošia pietus, prižiūri laivus. Jūrininkystės aistruoliams didžiausią smalsumą kėlė didieji jūrų grandai - Gineso knygos rekordininkas, 1920-aisiais pastatytas didžiausias pasaulyje 108,7 m. ilgio legendinis rusų barkas "Sedov", vienu greičiausių pasaulio burlaivių tituluojamas laivas "Mir", seniausias – 1897 m. pastatytas - 25,92 m. ilgio burlaivis "Skiblander II", atplaukęs iš Danijos bei britų pasididžiavimas - burlaivis "Lord Nelson".
Tarp nugalėtojų lietuvių nebuvo
Daugiau nei šimto Klaipėdoje finišavusių burlaivių įgulos ne tik įsisuko į šventinį šurmulį, bet ir dalyvavo oficialiuose renginiuose, eisenose. Buvo pagerbti regatos nugalėtojai.
Šių metų regatoje dalyvavo šešios lietuvių jachtos: "Brabander", "Ambersail", "Lietuva", "Pegasus", "Litas" ir "Lady L". Visuose keturiuose regatos etapuose plaukė tik "Lietuva", tačiau tarp nugalėtojų tautiečių nebuvo.
Laivai skirstomi į klases pagal ilgį ir apiburinimą. A klasės laivai – ilgesni nei 40 m. burlaiviai skersinėmis burėmis (barkentinos, brigai, brigantinos ir kt.), B klasės – trumpesni nei 40 m. tradicinio apiburinimo laivai (paprastai su gafelinėmis burėmis), C klasės – modernaus (bermudinio) burių tipo laivai, trumpesni nei 40 m., nenaudojantys spinakerių, D klasės – modernaus apiburinimo laivai, naudojantys spinakerius. D klasėje visus apdovanojimus susižėrė Rusijos burlaiviai. C klasės nugalėtojais tapo Lenkijos laivo "Dae Natury" buriuotojai. B klasėje geriausiu pripažintas britų burlaivis "Pegasus". A klasėje apdovanojimus susižėrė norvegai.
 | |  |
Kone kiekvienas stengėsi pasivaikščioti įspūdingų burlaivių deniais, todėl susidarė spūstys. | | Klaipėdiečiai 50-ąją Jūros šventę vadina jūriškausia - kai kurie sako, kad tai pirmoji tikra Jūros šventė, kurios neabėjotinas akcentas - regatos burlaiviai. |
Tradicijos tęsiamos
Klaipėdiečiai neslėpė džiugesio, kad kelerius metus vis prastejusi miesto gimtadienio šventė šiemet pranoko net pačius optimistiškiausius lūkesčius. Uostamiesčio gyventojai juokaudami sakė, kad tai pirmoji tikra, jūrinė šventė.
Jūros šventė neabejotinai pranoko ir pačių organizatorių, jai pradėjusių ruoštis prieš trejus metus, lūkesčius ir buvo bene didžiausia per keletą dešimtmečių. Joje nebuvo pamirštos tradicijos - šventę atidarė Neptūnas, išrinktas metų jūrininkas, kuriuo šiemet nominuotas ilgametis tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris jūrinę karjerą pradėjęs garsiajame burlaivyje "Meridianas". Tradiciškai surengtas riterių turnyras, įteikti ir priklausomybę garbingiausiai klaipėdiečių gildijai liudijantys ženklai - Kultūros magistrų žiedai, kuriais jau apdovanota 20 uostamiesčio kultūrai ir menui nusipelnusių klaipėdiečių. Pirmąkart šventinius fejerverkus lydėjo ir neįprastu orkestru virtusios burlaivių sirenos.
 | |  |
| Taip nuleistomis (kairėje) ir pakeltomis buremis atrodė pasaulio burlaivių milžinas "Sedov". |
Jūros šventės istorija
Pirmą kartą Jūros šventė surengta 1934 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Vakarų sąjungos iniciatyva. Joje dalyvavo 60 tūkst. miestiečių ir svečių. Tarpukariu ji populiarino jūrą, jūreivystę ir jūrines profesijas. Tų metų šventės programą papildė prasminga ceremonija – ant molo apie 1500 studentų davė iškilmingą priesaiką jūrai ir Tėvynei.
 | |  |
Kuršių marios savaitgalį neabejotinai atgijo - į jas vienas po kito plaukė nedidukai laiveliai. | | Burlaivių šeimininkai pasitikdavo svečius prie trapo ir atsakydavo į kiekvieną smalsuolių klausimą. |
Nuo 1964 m. militaristinius šventės akcentus ėmė keisti miestiečiams artimesni šventiniai renginiai – būtinu šventės personažu tapo į šventę kviečiantis Neptūnas, didelio susidomėjimo sulaukė pirmoji karnavalinė eisena miesto gatvėmis. Didėjančioje šventėje aktyviau ėmė dalyvauti žvejybinės organizacijos, kitos miesto pramonės įmonės.
1973 m. liepos 4-8 d. vykusi Jūros šventė savo struktūra jau buvo panaši į šių laikų organizuojamą renginį – šventės renginiuose dalyvavo iš kitų miestų pakviesti atlikėjai, dominavo kultūrinis šventės aspektas.
