Eva JAGMINAITĖ
Prisipažinsiu atvirai - dviračiu Šiauliuose nevažiavau jau metus. Ne todėl, kad man nepatiktų ši transporto priemonė, buvusi ištikimu mano draugu svečiuojantis užsienyje ar vasarą poilsiaujant pajūryje, o todėl, kad manęs visiškai nežavi mintis atsidurti traumatologijos skyriuje. Ar esate pastebėję, kaip automobilių vairuotojai "tolerantiškai" spaudžia garsinį signalą ir nervingai lenkia kelyje pasipainiojusį dviratininką? Kiek pažįstamų galėtumėte suskaičiuoti, kurie automobilį išmainytų į dviratį? Vis dėlto rugsėjo 16-22 dienomis vykusi jau septintoji Judrioji Europos savaitė parodė, kad Šiauliai dviračiu miestu praminti ne be reikalo. Į akciją "Laisvė dviračiui" atmynė apie 300 dalyvių. Rugsėjo 22-ąją - Dieną be automobilio - net Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta į darbą atvyko dviračiu.
 |
Į akciją "Laisvę dviračiui" atriedėjo 300 šiauliečių dviračių mėgėjų. |
Važiuoti nesaugu
Ryžtis dviračiu keliauti į darbą gali retas šiaulietis. Priežastis paprasta - dviračių miestas nėra pritaikytas važiuoti dviračiu: mažai šaligatvių su nuvažiavimais, mieste ne tik nėra įrengtų dviračių takų, bet net nėra pažymėtų kelio dalių, skirtų dviračiams, trūksta dviračių stovėjimo aikštelių, todėl atmynus dviračiu gali tekti pasukti galvą, prie kokio medžio ar stulpo jį pririšti.
"Kasmet Judriosios savaitės metu stengiuosi į darbą atvažiuoti dviračiu. Antradienį iš Rėkyvos myniau apie 40 minučių, iš viso apie 10 kilometrų. Kelyje sutikau tik dešimt dviratininkų, - teigia Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta. - "Dieną be automobilio į darbą atskubėjęs dviračiu. Įsitikinau darkart, kad Šiauliai - visiškai nepritaikytas dviratininkams miestas."
Aplinkos skyriaus vedėjo manymu, įžūlu būtų Šiaulius vadinti dviračiu miestu, kai miesto infrastruktūra visiškai nepritaikyta dviratininkams. "Galbūt kažkada ir buvome dviračių miestas, tačiau pagal patogumą ir pritaikomumą dviratininkams šiuo metu net kaimynai panevėžiečiai mus lenkia. Mums dar reikia daug investuoti, kad atgautume dviračių miesto statusą", - įsitikinęs R. Šemeta. Valdininkas prisipažįsta dviračiu važiuojantis nedažnai, mat Šiauliuose juo važiuoti nėra nesaugu. "Manau, jei sugebėtume Šiauliuose sukurti dviračiams pritaikytą infrastruktūrą, daug šiauliečių pasirinktų šią transporto priemonę. Apklausos rodo, kad dauguma žmonių bijo važiuoti dviračiu tik todėl, kad jaučiasi nesaugūs", - sako R. Šemeta ir primena, kad šią savaitę vos valandą uždarius eismą Tilžės gatve nuo Vytauto g. iki Aušros al. buvo užfiksuotas 20 decibelų mažesnis triukšmo rodiklis. Nors sprendimas uždaryti gatvę suerzino rytą į darbą skubėjusius automobilių vairuotojus, Tilžės gatvę netrukdomi galėjo važiuoti dviračiai ir viešojo transporto maršrutiniai autobusai.
Išmėgino savo kailiu
"Viešint užsienyje teko matyti labai gerą dviračių takų infrastruktūrą. Nuo seno mes vadinami dviračių miestu, mat Šiauliuose yra dviračių gamykla, bet iš tiesų tikri dviračių takai yra tik už miesto - Kryžių kalno, Bubių, Kairių link", - sako miesto meras Genadijus Mikšys, neseniai pats įsigijęs dviratį. Važiavęs miesto centru užmiesčio link meras sako įsitikinęs, kad Šiauliai dviračių mėgėjams visiškai nepritaikyti - šaligatviais važiuoti draudžia kelių eismo taisyklės, o gatve važiuoti nesaugu.
 |
Dviračių muziejaus darbuotojas, velomobilių ir dviračių fanas Algirdas Zaukas sako vertingiausiais dviračiais važiuojąs tik esant idealioms oro sąlygoms. |
Įrengti dviračių takus galimybės miesto valdininkai kol kas net nesvarsto, mat tai kainuotų daug. "Prieš keletą metų mieste buvo paženklinti dviračių takai, tačiau kas iš to - per metus jie išblunka, o toks ženklinimas kainuoja miestui apie 30 tūkstančių litų kasmet", - teigia miesto vadovas. Jis tiki, kad ateityje bus ne tik įrengti dviračių takai, bet ir šiauliečiai mieliau važiuos dviračiais nei automobiliais.
Mero pavaduotoja Daiva Matonienė, viena akcijos "Laisvė dviračiui" organizatorių, sako, kad pagrindinė problema Šiauliuose ne nesami dviračių takai, o automobilių vairuotojų netolerancija. "Akcijai buvo pasirinktas dviratininkams svarbus maršrutas - abu viadukai, pėsčiųjų bulvaras, itin judri Tilžės gatvė. Bandėme atkreipti vairuotojų dėmesį į dviratininkus, skatinti jų supratingumą bei toleranciją. Berlyne esu mačiusi, kaip dviejų aukštų autobusas vos vos rieda, mat priekyje važiuoja nedidelis dviratukas. Ir autobuso vairuotojas visiškai nesinervina", - sako D. Matonienė. Vicemerė pati dažnai važiuojanti Šiauliuose ir priemiestyje dviračiu, todėl pastebinti, kad mieste trūksta dviračių stovų, reikėtų sužymėti ir dviračių takus. "Pati žadu imtis iniciatyvos, kad dviračių infrastruktūra būtų mieste atnaujinta. Planuojant naujus objektus, reikėtų galvoti ir apie jų pritaikomumą - ne tik automobilių stovėjimo aikšteles, bet ir dviračius", - teigia vicemerė.
Dviračiu į Salduvę
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Denis Michalenko įsitikinęs, kad dviračiu Šiauliuose tikrai yra kur pasivažinėti. "Sezono metu dažniausiai dviračiu minu į Salduvės parką, kartais į Rėkyvą arba prie Talkšos ežero. Žinoma, idealiai įrengtų takų nėra, vis dėlto maloniai pasivažinėti yra kur. Galbūt tik automobilių vairuotojai galėtų būti tolerantiškesni dviračių mėgėjams", - sako D. Michalenko. Jam buvo kilę minčių ir į darbą važiuoti dviračiu, tačiau šios minties atsisakyti teko todėl, kad tai būtų nehigieniška, darbe nebūtų kur nusiprausti. Jis sako, kad ant šaligatvio pažymėti dviračių takai problemos neišspręstų. "Dažniausiai tokiais takais vis tiek vaikšto žmonės. Tai jau kultūros klausimas, visuomenė turėtų išmokti pagarbos dviratininkams, - teigia D. Michalenko. - Nors kitose šalyse dviratis dažnai pasirenkamas kaip transporto priemonė, pas mus to neleidžia daryti ir permainingos oro sąlygos." D. Michalenko yra tekę per atostogas dviračiu pasivažinėti Anykščiuose bei Nidoje, taigi teko įsitikinti, kad kurortuose dviračių kultūra prigijusi, įrengti puikūs takai, poilsio aikštelės, sužymėti atstumai.
 |
Ši miniatiūrinė sporto priemonė lengvai pakeliama viena ranka ir neužima daug vietos. Autorės nuotr.
|
Tinkamas ir didesniam atstumui
Šią savaitę iš Londono į Vilnių per dvi savaites dviračiais parmynė du studentai - Mantvydas Džiaugys ir Marius Puluikis. Taip vaikinai paminėjo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį bei populiarina važiavimą dviračiu. Tai puikus įrodymas, kad dviračiu keliauti atstumas nėra kliūtis, todėl šiek tiek absurdiški ima atrodyti parlamentarų teisinimaisi žiniasklaidai, jog jie Dieną be automobilio sėdo už automobilio vairo dėl to, kad gyvena toli nuo darbovietės.
Šiaulių dviračių muziejaus darbuotojas Algirdas Zaukas dviračiu yra mynęs iki Kelmės, Panevėžio. Jis sako, kad dviračiu į darbą nevažiuojantis tik kelias dienas per metus. Vyras neturi automobilio, tačiau dviratį renkasi pagal orą. "Žiemą gatvės barstomos specialiu mišiniu, kuris kenkia padangoms bei metalui, todėl tenka rinktis atitinkamą dviratį. Jei slidu, reikia kuo žemesnio, kad slystelėjus galėčiau pasiremti koja. Savo rinktiniais, brangiais dviračiais važiuoju tik šiltomis vasaros dienomis, mat jie labai vertingi, - sako A. Zaukas. - Dviračiu važiuoti tinka bet koks oras, juk yra speciali apranga, nesu išlepęs." Jam juokingos kalbos, jog Šiauliuose mažai dviratininkų, mat kasdien pro langą stebi dešimtis dviračiais važiuojančių šiauliečių, todėl neabejoja, kad poreikis važiuoti dviračiais Šiauliuose yra. "Kiekviena transporto priemonė turi savo nepatogumų, tačiau rytą, užuot stovėję automobilių spūstyje, kur kas greičiau galite nuvykti dviračiu", - teigia dviračių kolekcininkas.
